Europos Sąjungos L 242/2023

(3) OL C 279, 2022 7 20, p. 1.

(4) OL C 391, 2022 10 12, p. 6.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/3

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1814

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį, 104 straipsnio 3 dalį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0086/2023),

A.	kadangi tvirtindamas galutines ataskaitas Europos Parlamento (toliau – Parlamentas) apskaitos pareigūnas pateikė pakankamą užtikrinimą, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Parlamento finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai;

kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateikti 145 klausimai ir gauti atsakymai raštu, jie 2022 m. gruodžio 1 d. buvo viešai aptarti Parlamento Biudžeto kontrolės komitete dalyvaujant už biudžetą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, Generaliniam sekretoriui, Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos (toliau – Institucija) direktoriui ir vidaus auditoriui;

C.	kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, efektyvumą ir veiksmingumą ir būtina atlikti tikrinimus siekiant užtikrinti, kad politiniai lyderiai ir Parlamento administracija būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams;

D.	kadangi pasitikėjimas Parlamento sąžiningumu ir teisine valstybe yra itin svarbus Europos demokratijos veikimui;

E.	kadangi Parlamento sąžiningumas yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti, kad demokratiniams procesams įtakos nedarytų privatūs ir išorės interesai ir kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės;

F.	kadangi savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje Parlamentas pareiškė, kad svarbu didinti Sąjungos institucijų skaidrumą ir sąžiningumą įsteigiant nepriklausomą Sąjungos etikos organą;

G.	kadangi savo 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje Parlamentas akcentavo įtarimus dėl Kataro vykdytos korupcijos ir didesnio skaidrumo bei atskaitomybės poreikio Sąjungos institucijose,

Parlamento biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad galutiniai Parlamento asignavimai 2021 m. iš viso sudarė 2 063 521 135 EUR arba 19,4 % daugiametės finansinės programos (1) pagal 7 išlaidų kategoriją visų 2021 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, ir, palyginti su 2020 m. biudžetu (2 038 745 000 EUR), ši suma yra 1,2 % didesnė;

pažymi, kad bendra 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitytų pajamų suma buvo 215 332 108 EUR (2020 m. – 203 449 523 EUR), iš jų asignuotosios pajamos siekė 37 150 961 EUR (2020 m. – 33 567 305 EUR);

pabrėžia, kad 75,8 % visų įsipareigojimų sudaro penkių skyrių – 1 0 skyriaus („Institucijos nariai“), 1 2 skyriaus („Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai“), 2 0 skyriaus („Pastatai ir su jais susijusios išlaidos“), 2 1 skyriaus „Duomenų apdorojimas, įranga ir kilnojamasis turtas“ ir 4 2 skyriaus („Parlamento narių padėjėjų išlaidos“) – įsipareigojimai, ir iš to matyti, kad didžioji dalis Parlamento išlaidų beveik visai nekinta;

atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remiantis buvo uždarytos 2021 finansinių metų Parlamento sąskaitos, t. y.:

a)	Turimi asignavimai (EUR)

2021 m. asignavimai

2 063 521 135

Neautomatiniai perkėlimai iš 2020 finansinių metų

74 900 000

Automatiniai perkėlimai iš 2020 finansinių metų

356 517 980

Asignavimai, atitinkantys 2021 m. asignuotąsias pajamas

37 150 961

Perkėlimai, atitinkantys 2020 m. asignuotąsias pajamas

39 313 649

Iš viso

2 571 403 726

b)	2021 finansinių metų asignavimų panaudojimas (EUR)

Įsipareigojimai

2 435 954 496

Atlikti mokėjimai

2 077 518 430

Automatiškai į kitus metus perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų pajamų asignavimus

419 702 461

Neautomatiškai į kitus metus perkelti asignavimai

22 007 230

Panaikinti asignavimai

52 175 603

c)	Biudžeto pajamos (EUR)

Gauta 2021 m.

215 332 108

d)	Bendras 2021 m. gruodžio 31 d. balansas (EUR)

1 720 527 780

pažymi, kad 98,5 % į Parlamento biudžetą įrašytų asignavimų, sudarančių 2 033 160 247 EUR, buvo paskirta, o panaikinta 0,6 % asignavimų; su pasitenkinimu pažymi, kad, kaip ir kelerius praėjusius metus, buvo pasiektas labai aukštas biudžeto įvykdymo lygis; pažymi, kad mokėjimai iš viso sudarė 1 649 796 EUR sumą, taigi mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis siekė 81,1 % (atitinkamai 1 590 035 012 EUR ir 81,5 % 2020 m.);

pažymi, kad 2021 finansiniais metais Parlamento biudžeto komitetas patvirtino aštuoniolika perkėlimų (C perkėlimai) pagal Finansinio reglamento 31 ir 49 straipsnius, jie sudarė 106 753 497 EUR sumą arba 5,2 % galutinių asignavimų; pažymi, kad Pirmininkas savo ruožtu leido atlikti aštuonis perkėlimus (P perkėlimai), jie sudarė 26 464 877 EUR sumą arba 1,3 % 2021 m. biudžeto;

atkreipia dėmesį į didesnį perkėlimų lygį 2021 m., nes dėl COVID-19 krizės buvo sutaupyta biudžeto lėšų, palyginti su metais prieš pandemiją, 2019 m. bendra C ir P perkėlimų suma siekė 5 %, 2018 m. – 3,2 %, o 2017 m. – 4,0 %; primena, kad įprasta kelionių veikla buvo įmanoma tik tam tikromis metų atkarpomis, todėl atitinkamų Parlamento biudžeto eilučių lėšos nebuvo visiškai panaudotos ir buvo perskirstytos kitiems tikslams;

pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos mažiausiai panaudotos biudžeto eilutės, kuriose atlikti biudžeto perkėlimai 2021 m., buvo įprastoms kelionės išlaidoms (20 041 000 EUR), personalo komandiruočių išlaidoms (18 460 000 EUR), lankytojų grupių organizavimui ir priėmimui (16 517 980 EUR) ir Parlamento narių padėjėjams (11 418 251 EUR) skirtos eilutės; atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausiu indėliu pasižyminčių eilučių (jų indėlis siekė daugiau kaip 5 000 000 EUR) suma iš viso siekė 79 152 282 EUR C ir P perkėlimų;

pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos susidaręs perteklius 2021 m., atliekant C ir P biudžeto perkėlimus, daugiausia buvo naudojamas Parlamento pastatų politikai finansuoti, t. y. nuomos mokėjimai buvo padidinti 33 559 035 EUR, kad būtų tęsiamos investicijos į pastato ADENAUER II projektą, eilutė „Nekilnojamojo turto įsigijimas“ buvo padidinta 22 007 230 EUR, todėl buvo galima įsigyti TREVES II pastatą, taigi 2021 m. bendra suma sudarė 52,1 % C pervedimų; pažymi, kad atliekant kitus didelius perkėlimus reaguota į nenumatytus poreikius, atsiradusius dėl COVID-19 pandemijos, pvz., susijusius su sveikatos ir prevencijos priemonėmis, technine įranga, taip pat išlaidomis vertimui žodžiu, siekiant remti nuotolinį darbą ir mišrius posėdžius; pažymi, kad tolesni perkėlimai buvo susiję su Konferencija dėl Europos ateities ir investicijomis į įvairius IT paslaugų aspektus;

Audito Rūmų nuomonės dėl 2021 m. sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

10.

primena, kad Audito Rūmai atlieka specialųjį visų Sąjungos institucijų administracinių išlaidų, kaip vienos politikos grupės, vertinimą; pabrėžia, kad administracinės išlaidos apima išlaidas žmogiškiesiems ištekliams (atlyginimai, išmokos ir pensijos) – joms tenka 68 % bendros sumos, ir kitoms kategorijoms, pvz., pastatams, įrangai, energijai, ryšiams ir informacinėms technologijoms;

11.

pažymi, kad daugiametės finansinės programos 7 išlaidų kategorijai „Europos viešasis administravimas“ 2021 m. skirta 10,7 mlrd. EUR arba 5,9 % Sąjungos biudžeto, iš jų Parlamentui teko 2,1 mlrd. EUR arba 19,4 %; pažymi, kad Audito Rūmai išnagrinėjo 60 operacijų imtį pagal šią daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją ir nustatė, kad 15 operacijų buvo klaidų (25 %), iš kurių Audito Rūmai kiekybiškai įvertino 5 klaidas, ir tuo remdamiesi apskaičiavo, kad Sąjungos išlaidų administravimui klaidų lygis 2021 m. nesiekia reikšmingumo ribos; pakartoja savo rekomendaciją Audito Rūmams išplėsti tikrinamų operacijų imtį, kad būtų galima nustatyti didelės operacijų, kuriose yra klaidų, nors ir nesiekiančių reikšmingumo ribos, dalies kilmę;

12.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų metinėje ataskaitoje dėl 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo pateiktą konkrečią išvadą dėl Parlamento, būtent dėl klaidų vykdant du mokėjimus, t. y. dėl: i) nedidelės permokos už IT paslaugas, atsiradusios dėl netinkamo sutarties sąlygų taikymo, ir ii) Parlamento atlikto mokėjimo vienai politinei frakcijai; yra susirūpinęs dėl to, kad pagal Biuro priimtas vidaus viešųjų pirkimų taisykles ir Parlamento gaires dėl jų taikymo leidžiama taikyti derybų viešųjų pirkimų procedūras didelės vertės sutartims, nors Finansiniame reglamente nustatyta, kad turi būti taikomos atviros arba ribotos viešųjų pirkimų procedūros; be to, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad frakcija nesugebėjo visapusiškai laikytis šių vidaus taisyklių, nes, pasak atitinkamos frakcijos, buvo sunku rasti konkurso dalyvį, kuris galėtų atitikti labai konkrečius kriterijus, taikytus skiriant sutartį; pažymi, kad Audito Rūmai jau ir anksčiau yra pranešę apie operacijų, susijusių su frakcijų pirkimų procedūromis, trūkumus;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento administracija laikosi pozicijos, jog derybų dėl viešųjų pirkimų procedūrų naudojimas didelės vertės sutartims, pvz., sutartims, sudarytoms per procedūras, kurių vertė siekia Finansinio reglamento 175 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribines vertes, taikomas tik tiesioginiam valdymui, o frakcijos valdo joms skirtas lėšas pagal netiesioginio valdymo principus ir analogiškai taikomas Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktas; vis dėlto palankiai vertina tai, kad Parlamentas pritarė Audito Rūmų rekomendacijai peržiūrėti savo gaires dėl to, kaip frakcijos taiko viešųjų pirkimų taisykles, siekiant jas geriau suderinti su Finansiniu reglamentu; siūlo Parlamento administracijai atsižvelgti į kai kurių viešųjų pirkimų procedūrų techninį specifiškumą, dėl kurio gali reaguoti tik ribotas skaičius daug patirties turinčių konkurso dalyvių; ragina Generalinį sekretorių pranešti Biudžeto kontrolės komitetui apie tai, kada bus atliekama tokia peržiūra; atkreipia dėmesį į Parlamento administracijos įsipareigojimą toliau padėti frakcijoms, kad asignavimai būtų naudojami pagal taikomas taisykles;

14.

pažymi, kad, visų pirma, Audito Rūmai toliau nagrinėjo 74,9 mln. EUR mokėjimą, susijusį su pastato SCHOLL Wiertz gatvėje pirkimu, kuris buvo finansuojamas iš lėšų, nepanaudotų per COVID-19 krizę ir perkeltų iš 2020 m.; pažymi, kad pasiūlymams atsirinkti Parlamentas taikė sutarties skyrimo kriterijus, pagal kuriuos pasiūlyto pastato kainai ir kokybei skyrė po 50 % balų; pažymi, kad Parlamentas gavo du pasiūlymus ir sudarė sutartį su konkurso dalyviu, siūlančiu pastatą SCHOLL, kuris yra gerokai arčiau pagrindinės Parlamento vietos, tačiau 30 % brangesnis už kito konkurso dalyvio pasiūlytą pastatą; pažymi, kad Audito Rūmai mano, kad Parlamento sutarties skyrimo kriterijuose, kuriais remiantis priimtas sprendimas dėl pirkimo, gerokai sumažinta kainos svarba, todėl mažai tikėtina, kad galėjo būti priimtas kitas pasiūlymas; pabrėžia, kad svarbu garantuoti vienodas sąlygas visiems konkurso dalyviams siekiant patikinti, jog viešieji pirkimai yra tvarkingi, ir išvengti galimos rizikos reputacijai; pažymi, kad nusipirkęs pastatą SCHOLL Parlamentas gali sustiprinti savo centrinio komplekso saugumą, išlaikyti tiesioginį ryšį su kitais Parlamento pastatais ir išsaugoti iki šiol atliktas investicijas į šį pastatą;

15.

atkreipia dėmesį į Parlamento atsakymą į Audito Rūmų pastabą, kad atstumo kriterijus atliko svarbų vaidmenį kokybės kriterijuose (t. y. 20/50 kokybės balų svorinis koeficientas) ir kad galimybė sujungti pastatus su centriniais pastatais gavo papildomą svorinį koeficientą (4/50 kokybės balų), todėl Parlamentas nusprendė, kad, nepaisant didelio kainų skirtumo, pastatas SCHOLL Wiertz gatvėje yra ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas; pažymi, kad Biuras išanalizavo pastato SCHOLL įsigijimą atsižvelgdamas į uzufrukto sutarties nutraukimą ir šiuo atžvilgiu laikėsi nuomonės, kad bus sutaupyta didelė lėšų suma, t. y. likę sutartiniai mokėjimai (24 000 000 EUR) ir Parlamento jau atliktos investicijos (15 300 000 EUR);

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

16.

pažymi, kad 2022 m. gruodžio 1 d. su vidaus auditoriumi surengtame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą, pakomentavo savo atliktus patikinimo pareiškimo auditus ir suteiktas konsultavimo paslaugas ir pranešė apie esamą padėtį, taigi apžvelgti šie 2021 m. klausimai:

—	Parlamento nario padėjėjų išmokos auditas (Finansų generalinis direktoratas (FINS GD));

—	pasirengimas antrajam Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo audito etapui (FINS GD);

—	konsultavimo dėl duomenų valdymo sistemos pagrindų sukūrimo užduotis (Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas (ITEC GD));

—	darbuotojų komandiruočių auditas (Personalo generalinis direktoratas (PERS GD));

—	viešųjų pirkimų procesų auditas (Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas (INLO GD));

—	Parlamento rizikos valdymo sistemos peržiūra;

—	tolesnės priemonės, kurių imtasi vykdant nebaigtus veiksmus, remiantis vidaus audito ataskaitomis (2021 m. 1 ir 2 etapai);

17.

teigiamai vertina ir remia toliau nurodytus veiksmus, dėl kurių, atsižvelgdami į patikinimo užduotis, susitarė vidaus auditorius ir atsakingi generaliniai direktoratai:

—

kalbant apie Parlamento narių padėjėjų išmokų auditą, spręsti klausimą dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklėse nustatytų viršutinių ribų, susijusių su mokėjimų tarpininko atlygiu, laikymosi; sumažinti mokėjimų tarpininkų teikiamų sąskaitų išrašų, susijusių su Parlamento jiems sumokėtomis sumomis, vėlavimus ir FINS GD vėlavimus užbaigti su tuo susijusias kontrolės procedūras, taip pat spręsti pasikartojančią vėlavimų problemą; paaiškinti tam tikras Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir susijusias vidaus gaires, kuriomis ne visada remiamas veiksmingas ir efektyvus Parlamento nario padėjėjų išmokos vietinių Parlamento narių padėjėjų reikmėms valdymas;

—

kalbant apie antrąjį Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo audito etapą, palankiai vertinti tai, kad 2022 m. sausio mėn. pradžioje Parlamento vidaus auditorius ir Institucija pasirašė susitarimo memorandumą, kuriame nustatomos audito veiklos, kurią vidaus auditorius gali nuspręsti atlikti vykdydamas Parlamento biudžeto vykdymo auditą, sąlygos ir nuostatos dėl valdymo ir kontrolės sistemų, kurias Institucija taiko Europos politinių partijų ir fondų registravimo, kontrolės ir prireikus sankcijų taikymo procesams;

—

kalbant apie konsultavimo duomenų valdymo sistemos klausimais užduotį, pasakytina, kad jos tikslas – padėti ITEC GD, kuris deda pastangas plėtoti pajėgumus, kurie leistų Parlamentui užtikrinti, kad per visą duomenų gyvavimo ciklą būtų teikiami aukštos kokybės duomenys, ir buvo pateiktos šešios konkrečios rekomendacijos dėl su duomenimis susijusių projektų įtraukimo į Parlamento portfelį 2022–2024 m. laikotarpiu, institucijų duomenų inventoriaus sudarymo, vietos duomenų korespondentų sukūrimo, tarp generalinių direktoratų veikiančio organo, atsakingo už su duomenimis susijusius sprendimus, paskyrimo, organo vykdomos priežiūros ir galimos sinergijos su esama su duomenimis susijusia politika ir kitais atitikties reikalavimais nagrinėjimo;

18.

atkreipia dėmesį į ką tik užbaigtas patikinimo užduotis, šiuo metu vykdomas su jomis susijęs ir Vidaus auditoriaus chartijoje numatytas komunikacijos procesas:

—

kalbant apie darbuotojų komandiruočių auditą, dėmesys skirtas vidaus valdymo ir kontrolės sistemų visų kategorijų darbuotojų, įskaitant akredituotus Parlamento narių padėjėjus, komandiruočių srityje veiksmingumo ir efektyvumo vertinimui ir tų sistemų veikimo atitikčiai atitinkamoms Tarnybos nuostatų, susijusios vidaus reglamentavimo sistemos ir Finansinio reglamento nuostatoms;

—

kalbant apie INLO GD viešųjų pirkimų proceso auditą, dėmesys skirtas vidaus valdymo ir kontrolės sistemų viešųjų pirkimų srityje veiksmingumo ir efektyvumo vertinimui, viešųjų pirkimų procedūrų atitikčiai taikytiniems teisės aktams ir atitinkamai vidaus reglamentavimo sistemai, taip pat valdymo informacijos ir registravimo patikimumui;

—	kalbant apie Parlamento rizikos valdymo sistemos peržiūrą, dėmesys telktas į tos sistemos brandos peržiūrą, po jos buvo įvertinta dabartinė padėtis ir nustatyti būdai, kaip padidinti jos veiksmingumą ir efektyvumą;

19.

pažymi, kad 2021 m. tolesnių veiksmų proceso rezultatas – užbaigti 47 iš 99 likusių veiksmų, jų įgyvendinimo terminai, dėl kurių susitarta, baigėsi; pabrėžia, kad neįgyvendinti prieš kelerius metus rekomenduoti maždaug 52 likę veiksmai, ir pabrėžia, kad 23 iš jų susiję su didele rizika; tikisi, kad įvairūs generaliniai direktoratai užtikrins, kad likę veiksmai bus nedelsiant baigti įgyvendinti ir kad sutarti veiksmai bus įgyvendinti laikantis vidaus auditoriaus metinėje ataskaitoje nustatytų terminų; ragina Generalinį sekretorių du kartus per metus informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie likusių veiksmų statusą;

20.

pažymi, kad pagal Finansinio reglamento 118 straipsnio 9 dalį su „vidaus auditoriaus ataskaitomis ir nustatytais faktais, taip pat atitinkamos Sąjungos institucijos ataskaita visuomenė gali susipažinti tik po to, kai vidaus auditorius patvirtina veiksmus, kurių imtasi siekiant jas įgyvendinti“; pažymi, kad praktikoje su ataskaitomis ir nustatytais faktais galima susipažinti tik įgyvendinus visas rekomendacijas, o tai reiškia, kad de facto prieiga prie jų atidedama keleriems metams ir kad Parlamento nariai pagal būtinybės žinoti principą gali su jais susipažinti tik vadovaudamiesi Biuro taisyklėmis dėl galimybės susipažinti su konfidencialiais dokumentais; ragina Biurą užtikrinti, kad Parlamento nariams būtų greičiau suteikta galimybė tiesiogiai ir visapusiškai susipažinti su vidaus audito ataskaita, bent jau atsižvelgiant į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; taip pat ragina Biurą viešai paskelbti visas turimas vidaus audito ataskaitas praėjus metams po jų užbaigimo, kai vidaus auditorius patvirtina veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti praėjusių metų rekomendaciją; be to, primena, kad norint patvirtinti rekomendacijas nebūtina visapusiškai įgyvendinti visų rekomendacijų; ragina Generalinį sekretorių tiek kartų, kiek reikia, pranešti Biudžeto kontrolės komitetui apie atliktą metinę audito veiklą;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. pasikeitė Vidaus audito tarnybos vadovas; yra susirūpinęs, kadangi buvo atnaujinta maždaug pusė audito grupės ir laikotarpis, kurį nebuvo užpildytos darbo vietos, iš viso truko 16 mėnesių, taigi procesas užtruko ilgiau, nei planuota, nes, nepaisant nuolatinės Parlamento administracijos paramos, sunku buvo nustatyti tinkamus kandidatus, ir tai turėjo neigiamą poveikį audito veiklai, ypač IT srityje; palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi vidaus auditorius, siekdamas rasti pakankamai reikiamos patirties turintį kandidatą į likusias specialiųjų informacinių sistemų auditoriaus pareigas, ir priemones, kurių tuo tarpu imtasi gebėjimų stiprinimo ir papildomo specializuoto mokymo srityje; primena Parlamento administracijai, kad svarbu vykdyti su laisvomis darbo vietomis pagrindinėse tarnybose, pvz., vidaus audito skyriuje, susijusį planavimą numatant pakankamai laiko;

22.

palankiai vertina tai, kad 2021 m., kaip ir 2016 m., išorės vertintojas patvirtino, jog Vidaus audito tarnyba iš esmės atitinka Vidaus auditorių standartų ir etikos kodekso reikalavimus, o tai atitinka aukščiausią atitikties tarptautiniams vidaus audito profesinės praktikos standartams lygį;

Parlamento administracijos ir Biuro tolesni veiksmai, susiję su ankstesnėmis rezoliucijomis dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

23.

atkreipia dėmesį į Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui 2022 m. rugsėjo 26 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir 2022 m. spalio 25 d. Generalinio sekretoriaus pranešimą, kuriame aptarti įvairūs Parlamento rezoliucijoje nurodyti klausimai ir prašymai, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais;

24.

primena, kad Biurą sudaro Europos Parlamento pirmininkas, 14 Parlamento pirmininko pavaduotojų ir penki kvestoriai (balsavimo teisės neturintys nariai), kuriuos demokratiškai išrinko Parlamentas; primena kad, kai plenariniame posėdyje raginama, kad Parlamentas įgyvendintų įvairias taisykles ar priemones, tuomet Biuras turėtų šias siūlomas taisykles ar priemones aptarti ir dėl jų balsuoti pagal Darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnį ir V priedą ir Finansinio reglamento 6 ir 262 straipsnius; apgailestauja dėl to, kad daug plenarinių posėdžių rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priimtų konkrečių reikalavimų ne visuomet tinkamai atspindimi Biuro posėdžių diskusijose, nepaisant to, kad ir Biuro nariai, ir Generalinis sekretorius žino apie rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir turi galimybę teikti pasiūlymus pagal minėtą 25 straipsnį; primena apie demokratinę kontrolę, kuri vykdoma taikant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir kurios atžvilgiu Parlamentas turėtų būti pavyzdys visoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms; pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu Biuro svarstymuose daugiausia dėmesio turėjo būti skiriama Parlamento narių ir darbuotojų sveikatos apsaugai, kartu užtikrinant veiklos tęstinumą;

25.

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnį primena, kad Biuras yra atsakingas už sprendimų dėl finansinių, organizacinių ir administracinių klausimų, susijusių su Parlamento vidaus organizacija ir Parlamento nariais, priėmimą; yra susirūpinęs dėl to, kad Biuro sprendimuose dažnai neatsižvelgiama į plenarinio posėdžio rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo išreikštą valią; pakartoja Finansiniame reglamente ir Darbo tvarkos taisyklėse nustatytos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros svarbą ir reikalauja, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į rezoliucijas, kurios daro poveikį Parlamento veikimui, ir būtų imamasi teisėtų ir skaidrių tolesnių veiksmų; pažymi, kad Biuro posėdžių darbotvarkės ir protokolai bei sprendimai skelbiami Parlamento interneto svetainėje; ragina Generalinį sekretorių pateikti konkretų pasiūlymų rinkinį siekiant toliau didinti Biuro sprendimų priėmimo skaidrumą; rekomenduoja sistemingai informuoti Biudžeto kontrolės komitetą kiekvienu atveju, kai Biuras rengiasi svarstyti pasiūlymą, susijusį su rezoliucija dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

26.

palankiai vertina Generalinio sekretoriaus pasiūlymą suteikti Biurui galimybę aptarti sprendimų svarbiais klausimais projektus ir priimti sprendimus dėl jų kitame posėdyje; ragina Biurą ir kvestorius įgyvendinti šią praktiką;

Su COVID-19 pandemija susijusios priemonės

27.

pažymi, kad 2021 m. buvo nuolatinių iššūkių, susijusių su COVID-19 pandemija, metai, todėl reikėjo išlaikyti daugumą precedento neturinčių ir ypatingų 2020 m. nustatytų priemonių ir prireikus jas pritaikyti, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika Parlamento nariams ir darbuotojams, kartu užtikrinant, kad Parlamentas ir toliau galėtų tęsti savo pagrindinę veiklą; pažymi, kad apskaičiuota, jog dėl COVID-19 pandemijos susidarė bendras 95 804 765 EUR biudžeto perteklius ir tuo pačiu metu reikėjo padidinti kitų biudžeto eilučių asignavimus iš viso 26 230 480 EUR, o tai lėmė grynąsias 69 574 285 EUR santaupas;

28.

visų pirma pažymi, kad nuotolinio darbo tvarka, nuotolinis balsavimas ir mišrūs posėdžiai 2021 m. ir toliau buvo plačiai taikomi; pažymi, kad daugumos darbuotojų, įskaitant akredituotus Parlamento narių padėjėjus, pareiga dirbti 100 % nuotoliniu būdu nuo 2021 m. birželio mėn. buvo laipsniškai panaikinta ir kad 2021 m. liepos 16 d. Generalinis sekretorius nusprendė išplėsti esamo nuotolinio darbo taikymo sritį; pažymi, kad 2021 m. rugsėjo mėn. buvo panaikinti kai kurie Parlamento veiklos apribojimai, pvz., susiję su delegacijomis arba atskirų lankytojų priėmimu, ir kad įsigaliojo naujos Parlamento darbuotojams taikomos nuotolinio darbo taisyklės;

29.

džiaugiasi Audito Rūmų išvadomis, pateiktomis jų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2022 „ES institucijos ir COVID-19“, kad audituotos institucijos, įskaitant Parlamentą, įrodė savo atsparumą COVID-19 pandemijos akivaizdoje, kad jų atsakas buvo greitas ir lankstus ir kad jos pasinaudojo ankstesnėmis investicijomis į skaitmeninimą; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendacijas, visų pirma dėl veiklos tęstinumo planų peržiūros ir naujų darbo metodų tinkamumo vertinimo aplinkoje po COVID-19;

30.

pažymi, kad dėl 2021 m. tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos poveikio Parlamento biudžete buvo atlikti dideli perkėlimai ir kad atsirado biudžeto perteklius tokiose srityse kaip kelionės išlaidos, lankytojų grupių organizavimas ir priėmimas, Parlamento lankytojų centrų veikla, asmeninis mokymas, taip pat sumažėjo energijos suvartojimas; pažymi, kad tuo pat metu dėl pandemijos atsirado papildomų biudžeto poreikių kitose srityse, visų pirma sveikatos priežiūros ir prevencijos, taip pat daugiakalbiams mišriems posėdžiams bei balsavimui skirtos techninės įrangos ir logistikos srityse; pažymi, kad didelė per pastaruosius kelerius metus sutaupytų lėšų dalis buvo perkelta pastatų politikai;

31.

pabrėžia, kad 2021 m. COVID-19 pandemija darė didžiulį poveikį ir reikėjo išlaikyti bei pritaikyti daugumą 2020 m. nustatytų ypatingų priemonių; yra susirūpinęs dėl to, kad tam tikrais atvejais dėl kai kurių priemonių, nustatytų siekiant užkirsti kelią tolesniam COVID-19 pandemijos plitimui, pasikeitė darbo sąlygos konkrečiose Parlamento tarnybose, pvz., kopijavimo paslaugų ir spausdinių skyriuose, ir tai turėjo neigiamo poveikio kai kuriems darbuotojams, pvz., Briuselio kopijavimo paslaugas teikiantys darbuotojai, net ir panaikinus saugos priemones, ilgą laiką turėjo dirbti izoliacijos sąlygomis; prašo Parlamento administracijos proaktyviai iš naujo įvertinti darbo sąlygas esant galimoms panašioms situacijoms;

32.

pabrėžia, kad 2021 m. Parlamento darbui kilo daug iššūkių, kurių pagrindinis buvo netikrumas dėl COVID-19 pandemijos raidos; palankiai vertina itin svarbų Parlamento medicinos tarnybų vaidmenį atsako į COVID-19 pandemiją akivaizdoje ir pripažįsta didžiulį darbo krūvį, susijusį su darbuotojų gydymu, testavimu ir skiepijimu, psichologinės pagalbos teikimu ir konsultavimu švelninimo priemonių klausimais; pažymi, kad išimties tvarka metinis darbuotojų sveikatos patikrinimas turėjo būti atšauktas ir darbuotojai buvo pakviesti kasmet atlikti savo sveikatos patikrinimą išorėje tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias paprastai siūlo Parlamentas, pagal Tarnybos nuostatų 59 straipsnio 6 dalį, ir palankiai vertina tai, kad pandemijos padėties raida leido atnaujinti kasmetines darbuotojų sveikatos patikras; palankiai vertina tai, kad, siekiant sustiprinti Parlamento reagavimo į būsimas krizes pajėgumus, 2021 m. spalio mėn. buvo įsteigtas Parengties sveikatos krizėms ir jų valdymo skyrius (MPCM), kurį sudaro medicinos tarnybų Briuselyje ir Liuksemburge darbuotojai;

33.

pažymi, kad bendros testavimo centrų išlaidos Briuselyje sudarė 5 415 789 EUR, Liuksemburge – 302 288 EUR ir Strasbūre – 39 370 EUR; palankiai vertina tai, kad visuomenės sveikatos institucijos Parlamento skiepijimo kampanijai nemokamai tiekė vakcinas ir visą kitą medžiagą; pažymi, kad 2021 m. visos skiepijimo centro Briuselyje išlaidos sudarė 230 502 EUR, įskaitant šešių laikinų slaugytojų priėmimą ir esamos IT priemonės pritaikymą administraciniams aspektams (atitinkamai 45 655 EUR ir 184 847 EUR); palankiai vertina medicinos tarnybos, laboratorijos, su kuria sudaryta sutartis, darbuotojų ir savanorių darbą Parlamento testavimo ir skiepijimo centruose Briuselyje; pažymi, kad Strasbūre ir Liuksemburge skiepijimo kampanijas organizavo nacionalinės valdžios institucijos, todėl Parlamentas nepatyrė jokių išlaidų;

34.

primena, kad 2021 m. birželio 1 d. Pirmininko sprendimo dėl saugumo priemonių COVID-19 pandemijos plitimui apriboti 4 straipsnyje numatyta visų į Parlamento pastatus patenkančių asmenų temperatūros patikra; pažymi, kad šiuo tikslu Parlamentas įsigijo įvairių modelių kūno temperatūros detektorių už bendrą 595 459 EUR sumą (382 515 EUR 2020 m. ir 212 944 EUR 2021 m.); pažymi, kad 40 temperatūros matavimo įrenginių, įsigytų 2021 m. kaip ši įranga ir įrengtų metalo detektoriuose, nenaudojami nuo 2022 m. kovo 14 d. ir 4 kameros šiuo metu saugomos sandėlyje; atkreipia dėmesį į tai, kad vasarą dažnai asmenims būdavo neleidžiama patekti į pastatus dėl aukštos temperatūros lauke, kuri buvo nesusijusi su dideliu karščiavimu; primena, kad nebuvo priimta jokių nuostatų, kuriomis būtų užkirstas kelias asmenims, kuriems nebuvo leista įeiti, tiesiog tai bandyti padaryti kiek vėliau; pažymi, kad Parlamentas netvarkė ir nerinko jokių neskelbtinų duomenų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (2) 10 straipsnį; pažymi, kad nesant poreikio saugoti neskelbtinus duomenis nėra duomenų apie asmenų, kuriems nebuvo leista patekti į Parlamento patalpas priemonės galiojimo laikotarpiu, skaičių; apgailestauja dėl išvados, kad dėl to neįmanoma įvertinti kūno temperatūros tikrinimo ar įrangos pirkimo veiksmingumo; primena principą, pagal kurį bet koks viešųjų lėšų panaudojimas visada turėtų būti tikrinamas išlaidų tvarkingumo ir jų panaudojimo veiksmingumo aspektais;

35.

pažymi, kad Briuselyje nereikėjo mažinti valytojų skaičiaus, nes pastatai nebuvo uždaryti, ir kad Strasbūre ir Liuksemburge valymo poreikių padidėjimas kompensavo sumažėjusią veiklą, todėl valymo paslaugų teikėjai per metus nepatyrė jokių nuostolių; pažymi, kad 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje du valymo paslaugų teikėjai Briuselyje pradėjo savo darbuotojų pasitenkinimo apklausą, kaip reikalauta rezoliucijoje dėl 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo; pažymi, kad darbuotojai klausimyną užpildė anonimiškai ir kad atsakymai buvo gauti ir saugomi saugioje platformoje; pabrėžia, kad pirmojo rangovo atveju rezultatų analizė rodo, jog daugiau kaip 90 % darbuotojų yra motyvuoti gerai dirbti, gauna aiškius vadovybės nurodymus ir jaučiasi vieningos komandos dalimi; pažymi, kad nuo 2022 m. lapkričio 9 d. visas valymo paslaugas Parlamento patalpose Briuselyje teikia du nauji paslaugų teikėjai; palankiai vertina tai, kad naujajam rangovui taikomi griežtesni įpareigojimai, kuriais užtikrinamos sąžiningos darbo sąlygos; primena, kad naujasis rangovas įsipareigojo perimti visus darbuotojus, kurie buvusio rangovo buvo įdarbinti bent devynis mėnesius, ir prašo Parlamento užtikrinti, kad šio įsipareigojimo būtų laikomasi;

36.

primena neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį Parlamento už maitinimą atsakingiems darbuotojams; palankiai vertina solidarumo priemones, įgyvendintas nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., t. y. labdaros maitinimą ir veiklos tęstinumo mokestį trijose darbo vietose, tai padėjo išsaugoti bent 37 maitinimo darbuotojų darbo vietas; palankiai vertina tai, kad Parlamentas buvo pirmoji Sąjungos institucija, pradėjusi įgyvendinti maisto dovanojimo programą, ir kad COVID-19 krizės metu jis buvo vienintelė institucija, kuri ėmėsi veiksmų užimtumui išsaugoti; palankiai vertina tai, kad nuo 2022 m. kovo mėn., kai buvo atnaujinta visa maitinimo veikla, sukurta 20 naujų darbo vietų; pažymi, kad maitinimo ir valymo paslaugas dėl jų specifinio pobūdžio, kuris neatitinka internalizavimo sąlygų, teikia išorės paslaugų teikėjai; pabrėžia, kad norint internalizuoti esmines paslaugas, pvz., maitinimo ir valymo paslaugas, reikėtų masiškai įdarbinti darbuotojus ir gerokai padidinti išlaidas; todėl laikosi nuomonės, kad valdymo organai neturėtų svarstyti galimybės internalizuoti šias paslaugas;

Vertėjai žodžiu

37.

primena, kad pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles Parlamento nariai turi teisę kalbėti pasirinkta oficialiąja kalba, tai atspindi Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, dėl kurios Sąjungos institucijos tampa prieinamesnės ir skaidresnės visiems Sąjungos piliečiams; palankiai vertina per pandemiją Parlamento pareigūnų ir laisvai samdomų vertėjų žodžiu atliktą darbą, nes jie užtikrino galimybę naudotis šia teise ir Parlamentui toliau veikti kaip Europos demokratijos centrui; pabrėžia, kad teikiamų vertimo žodžiu paslaugų kokybė daro tiesioginį poveikį Sąjungos piliečiams perduodamai informacijai;

38.

pažymi, kad Parlamento administracija numatė apsaugos priemones, pvz., apribojo savaitės vertimo žodžiu valandas, nes verčiant nuotoliniu būdu kalbančius kalbėtojus būtina dėti papildomų pastangų, ir kad vertėjai žodžiu ilgą laiką dirbo ne posėdžių salėje (sujungtos salės, tam tikri centrai valstybėse narėse ir t. t.); palankiai vertina tai, kad, 2020 m. ir 2021 m. Biurui patvirtinus keletą veiksmų, pvz., susijusių su techninės infrastruktūros stiprinimu ir nuotoliniu vertimu žodžiu, buvo sudarytos sąlygos nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. laipsniškai padidinti vertimo žodžiu pajėgumus iki 70 % prieš COVID-19 buvusio lygio, o 2022 m. sausio mėn. – iki 90 %;

39.

yra susirūpinęs dėl praneštų klausos problemų, atsiradusių dėl nuotolinio vertimo žodžiu ilgais laiko tarpsniais naudojant nekokybiškas garso sistemas; yra sunerimęs dėl to, kad 2021 m. pradžioje darbuotojų vertėjų žodžiu delegacijos atliktoje apklausoje dėl nuotolinio sinchroninio vertimo žodžiu 63,5 % respondentų (127 iš 200) pranešė apie klausos problemas, o 54 % (702 iš 1 602) respondentų 2022 m. gegužės mėn. atliktoje darbuotojų ir laisvai samdomų vertėjų žodžiu apklausoje nurodė, kad darbas COVID-19 pandemijos sukeltomis sąlygomis turėjo poveikį jų sveikatai bei gerovei; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento medicinos tarnybos imasi tolesnių veiksmų dėl sveikatos problemų, apie kurias pranešė vertėjai žodžiu, ir į tai, kad administracija ėmėsi tikslinių veiksmų, kad pagerintų garso kokybę; primena Sąjungos institucijų pareigą rūpintis savo darbuotojais, į kurią reikia atsižvelgti įgyvendinant prevencines priemones;

40.

atkreipia dėmesį į 2022 m. birželio 2 d. Pirmininkų sueigos sprendimą, kuriuo leidžiama taikyti išimtis nuotoliniams pasisakymams komitetų posėdžiuose, ir atkreipia dėmesį į tai, kad, kai kalbama nuotoliniu būdu, techninė konfigūracija ir atitiktis reikalavimams yra pagrindiniai uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti, siekiant užtikrinti geros kokybės garsą mišriuose Parlamento posėdžiuose; palankiai vertina tai, kad, be kitų priemonių ir informuotumo didinimo kampanijų, Parlamento nariams buvo išdalyta daugiau kaip 1 700 profesionalių aukštos kokybės mikrofonų ir 1 342 ausinių, taip pat tai, kad kvestoriai paskelbė pranešimus 50/2020 ir 12/2021 su kalbėjimui nuotoliniu būdu skirtomis gairėmis; pažymi, kad Parlamento administracija, kaip bandomąjį projektą, taip pat siūlo aukštos kokybės mikrofonus išorės pranešėjams, dalyvaujantiems nuotoliniu būdu, pvz., peticijų pateikėjams; apgailestauja, kad pastangos ir skirtas biudžetas bus pertekliniai, jei ir toliau bus leidžiama nuotoliniu būdu kalbėti Parlamento nariams ir kitiems kalbėtojams neturint tinkamos įrangos; palankiai vertina kampaniją, kuria siekiama didinti informuotumą apie kokybiško garso, kai kalbama nuotoliniu būdu, svarbą, ir ragina prieš kiekvieną pasisakymą atlikti daugiau techninių patikrinimų;

41.

pažymi, kad platformos „Interactio“ paslaugos buvo įsigytos 2021 m. pagal preliminariąją sutartį, kurioje šiuo metu nėra nuorodos į ISO konferencijų vertimo žodžiu standartą; pažymi, kad Generalinis sekretorius savo rašytiniuose atsakymuose Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui teigia, kad platforma „Interactio“ atitinka ISO garso kokybės reikalavimus;

42.

pažymi, kad Parlamento vertėjai žodžiu 2022 m. birželio-spalio mėn. surengė streiką, siekdami, kad būtų pagerintos darbo sąlygos, visų pirma pagerinta garso kokybė ir apribotas kalbų nuotoliniu būdu vertimo žodžiu valandų skaičius ir trukmė, kaip tai buvo padaryta per COVID-19 pandemiją; apgailestauja, kad per šį vertėjų žodžiu streiką Parlamento administracija naudojosi išorės vertimo žodžiu paslaugomis, kurių bendra kaina – 47 324 EUR, nes šis sprendimas pakenkė Parlamento vertimo žodžiu kokybės standartui ir, dar svarbiau, trukdė darbuotojų teisei streikuoti; pabrėžia, kad išorės nuotolinio vertimo žodžiu paslaugos paprastai neturėtų būti teikiamos pagrindiniuose parlamentinių organų posėdžiuose; palankiai vertina tai, kad 2022 m. spalio 17 d. profesinė sąjunga, vertėjų žodžiu atstovai ir Parlamento administracija susitarė dėl laikinos posėdžių, kuriuose dalyvaujama nuotoliniu būdu, darbo tvarkos, ir pažymi, kad derybos dėl vertėjų žodžiu darbo sąlygų bus vedamos siekiant apsvarstyti Parlamento darbo metodus po pandemijos; pabrėžia, kad LINC GD turėtų planuoti savo būsimus vertimo žodžiu pajėgumų poreikius ir siekti laiku įdarbinti naujus vertėjus žodžiu;

Darbuotojai, akredituoti Parlamento narių padėjėjai ir vietiniai padėjėjai, stažuotojai

Darbuotojai

43.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje 877 etatai iš 6 621 etato (13,2 %) buvo laisvi; pripažįsta bendrus sunkumus, su kuriais susiduria Sąjungos institucijos, įskaitant Parlamentą, pritraukdamos ir išlaikydamos specialistus, o tai daro poveikį darbuotojų įvairovei ir geografiniam pasiskirstymui; pažymi, kad 2021 m. Personalo generalinis direktoratas (PERS GD) atliko dvi apklausas, kad nustatytų pagrindines priežastis, dėl kurių buvo kreiptasi į Parlamentą ieškant darbo, ir jog rezultatai parodė, kad svarbūs ne tik atlyginimai, bet ir darbo reikšmingumas bei lanksčios darbo sąlygos; atkreipia dėmesį į Parlamento administracijos nuomonę dėl Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) rengiamų konkursų lėtumo, tačiau primena dabartinį pertvarkos procesą, kuriuo siekiama sutrumpinti konkursų trukmę, padaryti juos veiksmingesnius ir tikslingiau orientuotis į specialistų profilius, kartu procedūros metu daugiausia dėmesio skiriant objektyvumui ir vienodam požiūriui; pažymi, kad 2021 m. Parlamentas pradėjo rengti vidaus konkursus, ir yra susirūpinęs dėl pagreitintų įdarbinimo procedūrų, kurios gali lemti diskriminaciją tarp profesinių kategorijų;

44.

ragina nuodugniai apsvarstyti naujus darbo metodus, kuriais būtų galima suderinti Parlamento administracijos poreikius (įskaitant komandos sanglaudą, vidaus komunikaciją ir naujų darbuotojų įtraukimą), atsižvelgiant į darbuotojų lūkesčius ir pasitenkinimą, nes tai turėtų teigiamą poveikį jų veiklos rezultatams ir Parlamento, kaip darbdavio, patrauklumui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu palaikyti tikrą socialinį dialogą su darbuotojų atstovais tokiais svarbiais klausimais, kaip lanksti darbo aplinka, sveikata ir gerovė bei mokymas ir karjeros galimybės; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia persvarstyti taisykles dėl priekabiavimo, susijusio su šiomis naujomis darbo formomis; pažymi, kad fizinis dalyvavimas yra svarbus veiksmingam visų parlamentinių procesų dalyvių bendravimui; siūlo įsteigti jungtinį komitetą, kuris padėtų PERS GD stebėti, ar veiksmingai įgyvendinamos aiškios nuotolinio darbo ir teisės atsijungti gairės ir ar jų laikomasi, nes šias gaires galima pritaikyti prie įvairių tarnybų poreikių; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vienodas taisykles, numatytas pagal Tarnybos nuostatus, Parlamentas turėtų suderinti nuotolinio darbo taisykles su kitomis Sąjungos institucijomis, kurios suteikė galimybę dirbti nuotoliniu būdu ne trijose darbo vietose, o tai taip pat padidintų Parlamento, kaip darbdavio, patrauklumą;

45.

primena, kad 2020 m. pabaigoje Parlamento komitetų sekretoriatuose labai trūko darbuotojų, be kita ko, dėl padidėjusio darbo krūvio, dėl COVID-19 pandemijos taikytų darbo metodų ir įsteigtų naujų laikinųjų komitetų; palankiai vertina tai, kad, priėmus 2022 m. biudžetą, etatų plane buvo sukurti 66 nauji organizacinės struktūros etatai (12 etatų Išorės politikos generaliniame direktorate (EXPO GD) ir 54 etatai Vidaus politikos generaliniame direktorate (IPOL GD), siekiant sparčiai sustiprinti paramą Parlamento komitetams; yra susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu planuojama, jog grynasis darbuotojų skaičiaus (įskaitant organizacinės struktūros etatus ir sutartininkus) padidėjimas apims tik 8 papildomus darbuotojus, nors 2022 m. sausio–lapkričio mėn. sutartininkų skaičius sumažėjo 23 vienetais; primena Generaliniam sekretoriui apie įsipareigojimą faktiškai sustiprinti EXPO GD ir IPOL GD žmogiškųjų išteklių pajėgumus, įskaitant tinkamą sutartininkų skaičių; pažymi, kad visi komitetų, teminių skyrių, horizontaliųjų ir paramos tarnybų turimi ištekliai turėtų būti skiriami Parlamento teisėkūros, biudžeto bei kontrolės įgaliojimams ir procedūroms įgyvendinti; todėl ragina turimus išteklius paskirstyti atsižvelgiant į komitetų veiklos šiose srityse lygį, o ne tik į teisėkūros pranešimų skaičių;

46.

yra susirūpinęs dėl 2022 m. lapkričio 21 d. Generalinio sekretoriaus pasiūlymu grindžiamo Biuro sprendimo dėl bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kuriomis įgyvendinamas Tarnybos nuostatų 27 straipsnis; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti teisingą geografinę Parlamento darbuotojų pusiausvyrą su sąlyga, kad priemonės būtų „tinkamos“, kaip reikalaujama 27 straipsnyje, ir pabrėžia, kad konkursai turi atitikti pagrindinius principus, įtvirtintus Tarnybos nuostatuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pvz., lygybės, nediskriminavimo ir proporcingumo principus; be to, primena, kad 27 straipsnyje teigiama, jog „tos tinkamos priemonės turi būti pagrįstos ir jas įgyvendinant taikomi tik nuopelnais grindžiami įdarbinimo kriterijai“; ragina nedelsiant perduoti šias bendrąsias įgyvendinimo nuostatas Parlamento Teisės tarnybai, kad ji atliktų atitikties vertinimą;

47.

atkreipia dėmesį į sutartininkų strategijos II projektą, kurio tikslas – padėti generaliniams direktoratams įvertinti, ar išorės paslaugų teikėjų atliekamų funkcijų internalizavimas būtų naudingesnis Parlamentui; pažymi, kad PERS GD padėjo INLO GD, ITEC GD ir Apsaugos ir saugumo generaliniam direktoratui (SAFE GD) pradėti internalizavimo procedūras; pakartoja, kad pagrįstais atvejais sutartininkų įdarbinimas yra priimtina priemonė, tačiau primygtinai reikalauja, kad pagrindines užduotis atliktų nuolatiniai darbuotojai;

48.

atkreipia dėmesį į ypatingus sunkumus ieškant kandidatų, norinčių dirbti Parlamente Liuksemburge, daugiausia dėl didelių pragyvenimo išlaidų ir didėjančių būsto kainų, kai gaunamas darbo užmokestis yra pritaikytas prie gyvenimo sąlygų Briuselyje; prašo Parlamento administracijos perduoti prašymą Komisijai siekiant spręsti ilgalaikę didelę darbo užmokesčio indeksavimo Liuksemburge problemą priimant deleguotąjį aktą, kuriuo būtų ištaisyta atitinkama Tarnybos nuostatų nuostata;

49.

atkreipia dėmesį į žinių valdymo sistemų svarbą siekiant išvengti praktinės patirties praradimo Parlamento administracijoje; pripažįsta, kad judumas galėtų padėti darbuotojams įgyti naujų įgūdžių, tačiau taip pat mano, kad Parlamento administracija turėtų motyvuoti ir remti darbuotojus, kad jie savanoriškai persikeltų iš vienos tarnybos į kitą, kad privaloma judumo sistema būtų kraštutinė priemonė, nes kai kuriais atvejais dėl šios pareigos darbuotojai gali išeiti iš darbo Parlamente; atkreipia dėmesį į tai, kad privaloma judumo politika gali būti ypač sudėtinga IPOL GD darbuotojams dėl konkrečios sukauptos patirties; ragina visapusiškai persvarstyti judumo politiką, atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomones ir patirtį;

50.

primena, kad 2020 m. sausio 13 d. Biuras patvirtino naujus ir platesnio užmojo tikslus, susijusius su lyčių pusiausvyra Parlamento administracijos vyresniojoje ir vidurinės grandies vadovybėje, įvykdytinus iki 2024 m., t. y. moterys turėtų užimti 50 % skyrių vadovų, 50 % direktorių ir 40 % generalinių direktorių pareigų; primena, kad vėliau Biuras parengė ir 2020 m. liepos 6 d. patvirtino 2021–2022 m. lyčių lygybės veiksmų planą, kuriuo siekiama palengvinti šių tikslų įgyvendinimą ir visapusiškai integruoti lyčių aspektą į visą Parlamento veiklą; palankiai vertina tai, kad 42,7 % skyrių vadovų ir 50 % direktorių yra moterys, o moterų, einančių generalinių direktorių pareigas, skaičius nuo 2021 m. padidėjo nuo 15,4 % iki 28 %; pažymi, kad 2021 m. Parlamentas atsižvelgiant į visų kategorijų darbuotojus įdarbino 536 moteris (50,3 %) ir 530 vyrų (49,7 %); atkreipia dėmesį į sunkumus užtikrinant pakankamą lyčių pusiausvyrą kai kuriose konkrečiose tarnybose, pvz., SAFE GD, kuriame dirba 81 % vyrų ir 19 % moterų; prašo administracijos atliekant būsimą biudžeto įvykdymo patvirtinimą įvertinti 2021–2022 m. veiksmų gaires remiantis atrinktais pažangos stebėsenos rodikliais;

51.

palankiai vertina 2021 m. lapkričio mėn. Biuro priimtas įvairovės veiksmų gaires, kuriose nustatyti tikslai lygių galimybių srityje, pvz., stiprinti Prieigos ir įtraukties grupės vaidmenį ir įgaliojimus siekiant stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą rengiant bei įgyvendinant Parlamento politiką dėl negalios ir teikiant konkrečius pasiūlymus; džiaugiasi tuo, kad Parlamentas yra pirmoji institucija, rengianti stažuotojų ir sutartininkų su negalia atrankos procedūras (pozityvūs veiksmai);

52.

primena, kad pagal Tarnybos nuostatų 9 straipsnį Personalo komitetas atstovauja darbuotojų interesams jų institucijos atžvilgiu ir palaiko nuolatinius ryšius su jais; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento valdymo organų priimami sprendimai dažnai daro didelį poveikį darbuotojams, todėl pakartoja, jog labai svarbu, kad darbuotojų atstovai būtų išklausyti, kai svarstomi bendrieji klausimai, turintys įtakos Parlamento personalo politikai;

53.

primena Parlamento rekomendaciją Komisijai savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje „peržiūrėti savo vyresniųjų pareigūnų skyrimo administracinę procedūrą siekiant visapusiškai užtikrinti, kad būtų atrenkami geriausi kandidatai garantuojant kuo didesnį skaidrumą ir lygias galimybes, ir taip parodyti pavyzdį kitoms Europos Sąjungos institucijoms“; primena, kad Generalinio sekretoriaus skyrimo procedūra buvo skaidri procedūra, kurią įgyvendinant su kandidatais buvo elgiamasi sąžiningai ir teisingai, kartu laikantis visų būtinų tinkamumo reikalavimų; pabrėžia, kad sprendimas atrenkant sėkmingai atranką paėjusį kandidatą buvo priimtas didžiąja Biuro narių dauguma;

Akredituoti Parlamento narių padėjėjai

54.

pakartoja savo nuomonę, kad ypatingi Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų darbo santykiai gali apimti situaciją, kai abi šalys bendru sutarimu nusprendžia nutraukti sutartį anksčiau, nei tikėtasi, tačiau neprarasdamos pasitikėjimo; primygtinai ragina Biurą konsultuotis su Parlamento Teisės tarnyba ir PERS GD dėl galimybės nutraukti sutartį bendru susitarimu iki jos galiojimo pabaigos ir informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie rezultatus;

55.

pakartoja, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, lydintiems Parlamento narius, vykstančius į mėnesines sesijas Strasbūre, turėtų būti išduotas siuntimas į komandiruotę ir jiems turėtų būti kompensuojamos išlaidos pagal taikytinas taisykles;

56.

pakartoja savo reikalavimą, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, vykstantiems į komandiruotę dalyvauti mėnesinėse sesijose Strasbūre, būtų skiriami tokio pat dydžio dienpinigiai, kaip pareigūnams ir kitiems statutiniams darbuotojams, atsižvelgiant į tai, kad parlamentinių išmokų paketas lieka nepakitęs; laikosi nuomonės, kad dėl dabartinės padėties, kurią apsunkina per pastaruosius kelerius metus padidėjusios kainos, akredituoti Parlamento narių padėjėjai atsiduria dar sudėtingesnėje finansinėje padėtyje, nes jie turi vykti į Strasbūrą, kad atliktų savo darbą lygiai taip pat, kaip Parlamento pareigūnai ir kiti statutiniai darbuotojai; nesupranta šio nevienodo požiūrio, susijusio su komandiruotėmis į Strasbūrą, atsižvelgiant į tai, kad akredituotų Parlamento narių padėjėjų išlaidos, patirtos per komandiruotes už trijų Parlamento darbo vietų ribų, kompensuojamos mutatis mutandis pagal pareigūnų komandiruotėms taikomas taisykles; pabrėžia, kad suderinus dienpinigius su statutiniams darbuotojams skiriamais dienpinigiais taip pat būtų panaikintas nepagrįstas trijų skirtingų pasirinktinų išmokų sumų galiojimas; todėl pakartoja savo prašymą Biurui iš dalies pakeisti savo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą siekiant įgyvendinti tokį suderinimą;

57.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančias taisykles, kurias priėmė Biuras ir Pirmininkų sueiga, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams šiuo metu draudžiama lydėti Parlamento narius oficialių Parlamento delegacijų vizitų ir komitetų komandiruočių metu; atkreipia dėmesį į tai, kad techninė parama, kurią akredituoti Parlamento narių padėjėjai teikia komandiruočių metu, yra itin svarbi dalyvaujantiems Parlamento nariams; yra susirūpinęs dėl to, kad tokia padėtis faktiškai lemia tai, kad Parlamento nariai finansuoja akredituotų padėjėjų keliones bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, ir įpareigoja akredituotus Parlamento narių padėjėjus pasinaudoti savo metinėmis atostogomis; primygtinai ragina Biurą ir Pirmininkų sueigą pakeisti dabartines taisykles ir tam tikromis vis dar apibrėžtinomis sąlygomis bei atsižvelgiant į komandiruočių logistinius apribojimus leisti akredituotiems Parlamento narių padėjėjams lydėti Parlamento narius per oficialius Parlamento delegacijų vizitus ir komandiruotes, kaip minėta keliose rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

58.

palankiai vertina tai, kad Biuras, paskutinį kartą peržiūrėdamas lankytojų grupėms taikomas taisykles, suteikė galimybę Parlamento nariams paskirti specialistus, kurie prisiimtų finansinę atsakomybę, todėl akredituotų Parlamento narių padėjėjų, kaip lankytojų grupių vadovų, skaičius sumažėjo 28 %; todėl primygtinai tvirtina Biurui, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai neturėtų būti skiriami grupių vadovais, nes toks finansinės atsakomybės lygis galėtų pakenkti tinkamoms audito procedūroms, arba ragina atskirti grupės vadovo ir finansinę atsakomybę turinčio asmens vaidmenis, paliekant tik remiamos grupės narį arba specialistą, pvz., mokėjimų tarpininkus ar kelionių agentūras, prisiimti finansinę atsakomybę;

59.

primena, kad Parlamento nariai gali pasiūlyti stažuotę trečiųjų šalių piliečiams, jei jie užtikrina, kad stažuotojai atitinka paskyrimo šalies vizų reikalavimus; pažymi, kad trečiųjų šalių darbuotojai, atvykstantys į Belgiją stažuotei Briuselyje, kuri trunka ilgiau nei 90 dienų, turi kreiptis į kompetentingą regiono viešąją tarnybą, t. y. Briuselio ekonomikos ir užimtumo tarnybą, dėl išankstinio leidimo; yra susirūpinęs dėl to, kad kompetentinga Parlamento tarnyba susitarė su pastarąja tarnyba, kad atitinkamas Parlamento nario biuras pateiks kandidato dokumentų rinkinį, o tai praktiškai reiškia, kad Parlamento nario biuro akredituotas padėjėjas turi pateikti savo asmens duomenis valdžios institucijoms, kad būtų valdžios institucijų kontaktinis asmuo dėl trečiosios šalies stažuotojo prašymo išduoti vizą; primena, kad Parlamentas negali leisti akredituotiems Parlamento narių padėjėjams atsidurti padėtyje, kuri galėtų pakenkti jų, kaip statutinių darbuotojų, teisėms, ir ragina Parlamento administraciją rasti kitokį sprendimą, kuris nekeltų pavojaus akredituotų Parlamento narių padėjėjų privatumui ir teisiniam saugumui arba nebūtų rizikingas Parlamento saugumui;

60.

ragina Parlamento administraciją numatyti akredituotų Parlamento narių padėjėjų mokymo kursus atsižvelgiant į jų darbo krūvį, kuris yra tiesiogiai susijęs su Parlamento darbo kalendoriumi ir bendru Parlamento narių dalyvavimu Parlamento darbe, siekiant suderinti jų pareigų vykdymą su profesiniu mokymu, į kurį jie turi teisę pagal Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų VII antraštinės dalies įgyvendinimo priemonių 11 straipsnį;

Stažuotojai

61.

atkreipia dėmesį į tai, kad Šumano stažuotojų įdarbinimo ir profesinio tobulėjimo programą Parlamento administracija pirmą kartą pradėjo vykdyti per 2021 m. kovo mėn. stažuočių laikotarpį; apgailestauja dėl to, kad Parlamento administracija ankstyvuoju etapu nepasikonsultavo su Personalo komitetu dėl šios iniciatyvos, ir atkreipia dėmesį į neigiamą nuomonę, išsakytą Parlamento 2021 m. spalio 18 d. rezoliucijoje, kurioje abejojama šios programos objektyvumu ir sąžiningumu; žino, kad Parlamento administracija susiduria su sunkumais siekdama institucijoje įdarbinti ir išlaikyti talentingus darbuotojus, ypač jaunus specialistus; reikalauja, kad įdarbinimas būtų grindžiamas Sąjungos viešosios tarnybos pagrindiniais skaidrumo, objektyvumo ir sąžiningumo principais; pabrėžia, kad įdarbinimo procedūros turi būti pagrįstos nuopelnais, konkurencingos, sąžiningos ir skaidrios, ir ragina Generalinį sekretorių į šios programos peržiūrą įtraukti Personalo komitetą ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų komitetą, kad būtų pasiektas susitarimas dėl modelio, kurio reikėtų laikytis ateityje;

62.

pažymi, kad stažuotojams Parlamento valgyklose skiriama nuolaida, kuri sudaro 1 EUR, grindžiama ankstesnėmis nuolaidomis, kurios savo ruožtu grindžiamos tuo metu pasirašytomis sutartimis ir galiojusiomis kainomis; mano, kad šiuo metu ši nuolaida yra tik simbolinė ir nepakankama, todėl ragina Parlamento administraciją apsvarstyti, ar negalėtų būti nustatytas automatinis jos atnaujinimas remiantis maisto kainų svyravimais;

Skaidrumas ir etika

63.

pabrėžia, kad skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas yra esminiai etikos principai Sąjungos institucijose, ypač Parlamente, kaip Europos demokratijos namuose; primena, kad negriežtos etikos taisyklės ir nepakankamas jų laikymosi užtikrinimas gali pakenkti institucijos sąžiningumui ir kad turi būti užkirstas kelias neetiškam elgesiui, jis turi būti persekiojamas ir pasmerktas, nes jis labai kenkia Parlamento ir visos Sąjungos patikimumui bei teisėtumui ir kelia rimtą grėsmę demokratijai ir visuomenės pasitikėjimui; primena 2022 m. gruodžio 15 d. Parlamento rezoliuciją dėl įtarimų dėl Kataro vykdytos korupcijos ir didesnio skaidrumo ir atskaitomybės poreikio Sąjungos institucijose; primena Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 dėl Sąjungos institucijų etikos sistemų, taip pat 2021 m. rugsėjo 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo Sąjungos institucijose, kurioje raginama įsteigti nepriklausomą tarpinstitucinį etikos organą, kuris atliktų prevencinį, atitikties užtikrinimo ir patariamąjį vaidmenį; primygtinai ragina Komisiją baigti rengti ir pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytas šis vaidmuo; primena, kad toks Sąjungos etikos organas turi būti įsteigtas iki dabartinės kadencijos pabaigos;

64.

pabrėžia, kad reikia stiprinti pasitikėjimą Sąjungos sprendimų priėmimu didinant skaidrumą, stiprinant etiką ir gerą elgesį Parlamente; ragina iš esmės peržiūrėti Parlamento etikos sistemą, į ją įtraukiant įgytą patirtį, užtikrinant visapusišką dabartinių kontrolės taisyklių įgyvendinimą ir jų stiprinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų daugiau atgrasomųjų priemonių siekiant veiksmingai kovoti su dabartinėmis ir būsimomis grėsmėmis bei kišimusi, nepriklausomai nuo to, ar jie daro poveikį Parlamento nariams, ar darbuotojams; pabrėžia, kad neteisėta veikla, finansuojama iš mokamos lobistinės veiklos, yra didelis išpuolis prieš demokratiją ir turi būti visiškai netoleruojama bei labai budriai stebima; ypač ragina persvarstyti Darbo tvarkos taisykles ir Parlamento narių elgesio kodeksą, taip pat skubiai atnaujinti bei reformuoti dabartinį Europos Parlamento Patariamąjį Parlamento narių elgesio klausimais komitetą, dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams, atrinktiems remiantis jų kompetencija, patirtimi, nepriklausomumu bei profesinėmis savybėmis, kad jis būtų matomesnis bei žinomesnis ir būtų sutvirtintas jo vaidmuo ir įgaliojimai, siekiant užtikrinti, kad Parlamento nariai veiktų be nederamos interesų grupių atstovų įtakos griežtai reglamentuojant apmokamą veiklą kadencijos metu, dovanas ar kelionės kvietimus, būsimus užimtumo lūkesčius ir netinkamą naudojimąsi informacija ar ryšiais; rekomenduoja rengti Parlamento nariams, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams ir darbuotojams skirtus mokymus kovos su korupcija ir skaidrumo temomis;

65.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, siekiant išvengti interesų konfliktų, reikia užtikrinti griežtesnes taisykles, didesnį skaidrumą ir Parlamento narių papildomų pajamų stebėseną; prašo peržiūrėti Elgesio kodeksą, kad būtų atsižvelgta į šį konkretų rūpimą klausimą;

66.

atkreipia dėmesį į pastarojo meto pažeidimus skaidrumo ir korupcijos srityje, susijusius su NVO „Fight Impunity“ ir „No Peace Without Justice“, ir apgailestauja, kad 2022 m. birželio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) kartu su šiomis organizacijomis surengė dviejų dienų konferenciją, nors jos nebuvo įregistruotos Skaidrumo registre;

67.

primena, kad pagal Biuro patvirtintas Parlamento viešuosius klausymus reglamentuojančias taisykles (3) interesų grupių atstovai gali būti kviečiami kalbėti Parlamento renginiuose, įskaitant komitetų posėdžius, tik jei jie yra užregistruoti Skaidrumo registre ir kad komiteto arba Parlamento valdymo organo, organizuojančio klausymą, sekretoriatas yra atsakingas už šios pareigos laikymąsi; ragina, kad administracija atliktų privalomus skaidrumo patikrinimus, o komitetų sekretoriatai vykdytų atitinkamą kontrolę;

68.

primygtinai ragina administraciją įdiegti priemones, kuriomis būtų stiprinamos interesų konfliktų prevencijos vidaus taisyklės ir priemonės, pvz., ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES) ir Viešųjų pirkimų forumas, ypač kiek tai susiję su renginiais ir tyrimais, kuriuos užsako Parlamento organai, ir nustatyti, kad registracija Skaidrumo registre būtų privaloma bet kokia forma dalyvaujantiems išorės subjektams;

69.

pabrėžia, kad reikia persvarstyti suinteresuotųjų subjektų patekimo į Parlamento patalpas taisykles; rekomenduoja naudoti skaitmeninius sprendimus siekiant integruoti ir atsekti suinteresuotųjų subjektų identifikacijos numerį Skaidrumo registre visoje Parlamento veikloje, susijusioje su išorės subjektais, pvz., prašant suteikti registracijos numerį lankytojų akreditacijai ir renginių organizavimui;

70.

pažymi, kad įrašų Skaidrumo registre kokybė pastaraisiais metais pagerėjo, ir palankiai vertina jungtinio sekretoriato vaidmenį ją gerinant, nepaisant ribotų išteklių; vis dėlto apgailestauja, kad bendra įrašų kokybė tebėra nepatenkinama; ragina skirti visus išteklius, kurių reikia siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus taisyklių, susijusių su Skaidrumo registru, vykdymą, įskaitant prireikus tinkamų sankcijų taikymą; ragina stiprinti Skaidrumo registrą, kuris turėtų būti išties privalomas, ir išplėsti Skaidrumo registro taikymo sritį įtraukiant trečiųjų šalių atstovus;

71.

primena, kad svarbu užtikrinti ir skatinti skaidrų ir etišką atstovavimą interesų grupėms Sąjungos lygmeniu ir kad skaidrumo registras buvo sukurtas siekiant užtikrinti, kad Sąjungos institucijos būtų atviros ir skaidrios vykdydamos dialogą su interesų grupių atstovais ir pilietine visuomene; primena skaidrumo įsipareigojimus pagal Darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnį ir ragina Parlamentą aktyviai skatinti Parlamento narius ir darbuotojus nerengti jokių susitikimų ir nedalyvauti lobistinėje veikloje su Skaidrumo registre neregistruotomis organizacijomis; primena, kad visiems Parlamento nariams turėtų būti reguliariai siunčiama informacija ir priminimo pranešimai apie pareigą paskelbti apie susitikimus su interesų grupių atstovais; ragina Parlamento Konstitucinių reikalų komitetą persvarstyti Darbo tvarkos taisykles, kad pareiga skelbti apie susitikimus su interesų grupių atstovais būtų taikoma ir visiems Parlamento nariams, rengiantiems pranešimus, nuomones ar rezoliucijas; palankiai vertina tai, kad Parlamento infrastruktūra, kuria naudodamiesi Parlamento nariai gali skelbti suplanuotus susitikimus su interesų grupių atstovais, buvo atnaujinta ir dabar yra susieta tiek su Skaidrumo registru, tiek su Teisėkūros observatorija; ragina Parlamento tarnybas išplėsti infrastruktūrą Parlamento interneto svetainėje, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai ir patarėjai politikos klausimais galėtų savanoriškai skelbti apie savo susitikimus su interesų grupių atstovais; ragina parlamentines tarnybas sukurti patogią naudoti internetinę saugyklą, kurioje atvirųjų duomenų formatu būtų skelbiama informacija apie susitikimus su lobistais;

72.

ragina administraciją atsižvelgti į Biudžeto kontrolės komiteto reikalavimus, susijusius su skaidrumu ir etika, vadovaujantis veiksmų planu „Sąžiningumo, nepriklausomumo ir atskaitomybės stiprinimas. Pirmieji žingsniai“, kurį Biuras patvirtino 2023 m. vasario 8 d., ir atitinkamomis Parlamento rezoliucijomis; ragina Parlamento administraciją taip pat atsižvelgti į Ombudsmeno pastabas ir būsimas rekomendacijas byloje SI/1/2023/MIK dėl reformų proceso, siekiant toliau tobulinti Parlamento etikos ir skaidrumo sistemą; primygtinai ragina Parlamentą skubiai įgyvendinti visus Parlamento rezoliucijose pateiktus prašymus, įskaitant vidaus kontrolės ir stebėsenos mechanizmų stiprinimą, taip pat vidaus taisyklių dėl informavimo apie pažeidimus suderinimą su ES direktyvos standartais;

73.

visų pirma primena, kad reikia nedelsiant įgyvendinti visas 15 priemonių, kuriomis siekiama pažaboti korupciją ir didinti sąžiningumą, atskaitomybę bei skaidrumą ir kurios priimtos jo 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje dėl įtarimų dėl Kataro vykdytos korupcijos ir didesnio skaidrumo ir atskaitomybės poreikio ES institucijose, taip pat primena aiškius prašymus, pateiktus 2023 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su priemonėmis, kurių Parlamentas paprašė imtis siekiant ES institucijose stiprinti profesinį sąžiningumą;

74.

pažymi, kad dabartinės 2021 m. tarpinstitucinio susitarimo gairės dėl suinteresuotųjų subjektų registravimo yra nepakankamos; pabrėžia, kad reikia atlikti išsamią išankstinę registracijos skaidrumo registre patikrą, kad būtų atskleisti visi finansavimo šaltiniai; pažymi, kad turėtų būti galima atsekti finansavimą iš Sąjungos fondų pradedant tiesioginiu gavėju ir baigiant galutiniu naudos gavėju, kai lėšos perduodamos grandinėje; ragina peržiūrėti registracijos skaidrumo registre gaires, kad būtų galima atskleisti visas gaunamas ir siunčiamas lėšas, įskaitant lėšų pervedimą iš vienos NVO ir suinteresuotojo subjekto į kitą;

75.

pažymi, kad kai kuriais atvejais NVO ir suinteresuotųjų subjektų veikla naudojama siekiant finansuoti neteisėtą veiklą ir daryti įtaką Parlamento sprendimų priėmimui trečiųjų šalių vardu; atkreipia dėmesį į tai, kad tokie atvejai buvo nustatyti taikant kontrolės ir saugumo priemones, nors vis dar yra daug ką tobulinti;

76.

pakartoja, kad turi būti iš anksto patikrinta interesų grupių atstovų prieiga prie Sąjungos institucijų ir jų finansavimo programų ir turi būti patikrinta, ar ją galima įtraukti į ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą (EDES);

77.

ragina uždrausti draugystės su trečiosiomis šalimis grupes, kai jau veikia oficiali Parlamento delegacija; primena, kad turi būti laikomasi Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio, kad būtų išvengta painiavos su oficialia Parlamento veikla su trečiosiomis šalimis; rekomenduoja Parlamentui kiekvienu konkrečiu atveju leisti veikti draugystės grupėms, kai jos vykdo veiklą, susijusią su tam tikrais paregioniais arba kai kuriomis vietos persekiojamomis mažumomis, kuriems nesukurtos oficialios delegacijos;

78.

pažymi, kad Patariamasis Parlamento narių elgesio klausimais komitetas 2021 m. ištyrė du įtariamų Elgesio kodekso pažeidimų atvejus, iš kurių pagal vieną atvejį 2021 m. liepos mėn. Pirmininkas nusprendė atitinkamiems Parlamento nariams skirti nuobaudą papeikimo forma; pažymi, kad Parlamento administracija patikrino vieną galimo interesų konflikto atvejį pagal Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisykles dėl 2021 m. nustatyto šeimos giminaičio įdarbinimo, dėl kurio galiausiai 2022 m. pradėta netinkamai panaudotų Parlamento narių padėjėjų išlaidų susigrąžinimo procedūra;

79.

pažymi, kad, nepaisant to, jog per pastaruosius vienuolika metų buvo užfiksuoti ne mažiau kaip 25 Parlamento narių Elgesio kodekso pažeidimai, Parlamento pirmininkai niekada neskyrė Parlamento nariui finansinių sankcijų; ragina Pirmininkę apsvarstyti galimybę taikyti finansines sankcijas, kai įrodoma, kad Parlamento nariai pažeidė Elgesio kodeksą, siekiant užtikrinti, kad sankcijos iš tikrųjų turėtų atgrasomąjį poveikį;

80.

pažymi, kad 2021 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ištyrė 18 bylų, o Europos prokuratūra – 3 bylas, susijusias su Parlamentu, dėl klausimų, susijusių su Parlamento narių finansinėmis ir socialinėmis išmokomis bei politinių struktūrų finansavimu; pažymi, kad atlikus keturis tyrimus iš 18 OLAF tyrimų buvo parengta ataskaita su finansinėmis rekomendacijomis, vieną tyrimą – galutinė ataskaita su drausminėmis rekomendacijomis, penkis tyrimus – sprendimas nutraukti bylą, o aštuoni tyrimai 2022 m. tebevykdomi; taip pat pažymi, kad OLAF ištyrė 5 bylas, susijusias su Parlamento darbuotojais, iš kurių 2 bylos buvo baigtos 2021 m. nepateikus jokių rekomendacijų ir 3 bylos nebuvo baigtos nagrinėti; pažymi, kad 2021 m. nė vienas iš Europos prokuratūros tyrimų nebuvo baigtas; klausia administracijos, ar buvo visapusiškai įgyvendintos OLAF pateiktos rekomendacijos ir susigrąžintos su rizika susijusios sumos (visų pirma 1 837 000 EUR, kurie, kaip nustatyta, buvo sumokėti neteisėtai), taip pat prašo pateikti tirtų bylų tipologijos santrauką, nepateikiant jokių neskelbtinų duomenų, kad būtų galima padaryti išvadas ir atlikti patobulinimus;

81.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) šiuo metu jokiomis aplinkybėmis neturi prieigos prie Parlamento narių biurų, kompiuterių ir e. pašto paskyrų, net jei tiria su Parlamento nariais susijusius atvejus, grindžiamus pagrįstais įtarimais; pabrėžia, kad reikia taikyti tinkamą procedūrą, pagal kurią OLAF būtų suteikiama prieiga tais atvejais, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl atskirų Parlamento narių; ragina Biurą nustatyti tokią procedūrą, taip pat pripažinti ir užtikrinti OLAF kompetenciją tirti galimus Parlamento narių elgesio kodekso pažeidimus;

82.

pakartoja, kad Elgesio kodekso 4 straipsnyje numatyta, jog Parlamento narių teikiamos finansinių interesų deklaracijos turi būti išsamios, kad būtų galima nustatyti bet kokį galimą interesų konfliktą su parlamentine veikla; vis dėlto apgailestauja, kad daugelyje deklaracijų pateikiami tik neaiškūs arba bendro pobūdžio pareigybių aprašymai, todėl dar kartą ragina Biurą peržiūrėti deklaracijų formą, kad būtų galima reikalauti išsamesnės informacijos; prašo Pirmininkės nurodyti tarnyboms sistemingai atlikti išsamius deklaracijų patikrinimus;

83.

pažymi, kad iš 459 8-osios Parlamento kadencijos narių, kurie nebuvo perrinkti 2019 m., Parlamentui buvo pateiktas tik vienas pranešimas apie darbą pasibaigus kadencijai; pažymi, kad 2021 m. iš 203 tarnybą baigusių pareigūnų 54 paprašė leidimo vykdyti veiklą po to, kai baigė tarnybą; palankiai vertina Biuro (4) sprendimą nustatyti griežtesnes buvusių Parlamento narių ir pareigūnų „sukamųjų durų“ reiškinio reguliavimo taisykles, nustatant veiklos pertraukos laikotarpį buvusiems Parlamento nariams, kurie per šešis mėnesius nuo savo kadencijos pabaigos nedalyvauja lobistinėje ar atstovavimo veikloje su Europos Parlamentu; taip pat palankiai vertina sprendimą patikslinti patekimo į Parlamento patalpas taisykles, buvusių Parlamento narių nuolatinius leidimus įeiti į Parlamento patalpas pakeičiant kasdieniais leidimais ir užtikrinant, kad buvusiems Parlamento nariams ir Parlamento darbuotojams, kurie užsiima lobistine veikla, būtų išduodamas specialus leidimas; ragina Parlamentą užtikrinti, kad šios naujos taisyklės būtų veiksmingos, atidžiai stebimos ir vykdomos; mano, kad buvusiems Parlamento nariams neturėtų būti mokama jokia bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, todėl ragina išbraukti Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 42 straipsnio ketvirtą pastraipą;

84.

mano, kad vardinis balsavimas – tai pagrindinė skaidrumo ir atskaitomybės Sąjungos piliečiams priemonė; ragina taikyti automatinį vardinį balsavimą bet kokiam galutiniam balsavimui, išskyrus slaptą balsavimą, ir padidinti prašymų dėl vardinio balsavimo, kuriuos kiekviena frakcija gali pateikti per vieną mėnesinę sesiją, skaičių, numatytą Darbo tvarkos taisyklių 190 straipsnio 2 dalyje, arba netaikyti šio apribojimo teisėkūros dokumentams;

85.

atkreipia dėmesį į vykdomą projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad balsavimo per plenarinį posėdį rezultatai būtų prieinami tam skirtoje vietoje, kurioje naudotojai galėtų susipažinti su aiškiais ir lengvai skaitytojams suprantamais dokumentais, ir mano, kad Parlamentas turėtų imtis tolesnių veiksmų ir sukurti susietą interneto svetainę, kurioje būtų pateikiama daugybė tarpusavyje sujungtų su teisėkūros darbu susijusių interneto svetainių, t. y. Teisėkūros observatorija, Parlamento narių profiliai, plenarinių posėdžių svetainė ir kt., siekiant skaidrumo ir viešosios kontrolės; ragina Parlamento tarnybas taip pat pateikti visus pakeitimus ir vardinio balsavimo rezultatus komitetų lygmeniu ir įtraukti juos į naują formatą;

86.

pažymi, kad 2021 m. ombudsmenas išnagrinėjo 16 bylų, susijusių su Parlamentu, ir joms buvo pateiktos dvi rekomendacijos, kurias atitinkamai taikė Institucija, kurios buvo paprašyta padidinti skaidrumą savo interneto svetainėje, ir Parlamento administracija, kurios buvo paprašyta geriau informuoti stažuotes norinčius atlikti pareiškėjus apie galimybę prašyti specialios pagalbos;

87.

ragina Biurą persvarstyti Elgesio kodeksą ir įtraukti apribojimus, taikomus Parlamento nariams, kurie samdo ne tik artimus, bet ir tolimus šeimos narius;

Priekabiavimas ir informavimas apie pažeidimą

88.

pažymi, kad 2021 m. pradėtos šešios bylos dėl priekabiavimo prieš Parlamento narius ir kad nuo 2020 m. nagrinėtos keturios bylos; pažymi, kad 2021 m. užbaigtose nagrinėti keturiose bylose priekabiavimo nenustatyta; pažymi, kad 2021 m. darbuotojas pateikė vieną naują skundą dėl priekabiavimo, ir pažymi, kad buvo nagrinėjama viena byla ir trys bylos baigtos nagrinėti; apgailestauja dėl to, kad kai kurių priekabiavimo bylų tyrimas truko ilgiau nei metus ir dėl to Parlamento nariams, darbuotojams bei akredituotiems Parlamento narių padėjėjams padaryta nereikalinga žala; primena Parlamento administracijai, kad ji yra teisiškai atsakinga už tai, kad jai pateiktų bylų tyrimas būtų atliekamas kaip pridera griežtai, greitai ir diskretiškai; ragina Biurą nustatyti skundų dėl priekabiavimo nagrinėjimo terminus;

89.

pabrėžia, kad Europos Parlamento narių tinkamo elgesio kodekse nustatyta, kad vykdydami savo pareigas Parlamento nariai su visais Europos Parlamente dirbančiais asmenimis elgsis oriai, mandagiai ir pagarbiai, be išankstinio nusistatymo ar diskriminacijos; palankiai vertina Parlamento visiško priekabiavimo netoleravimo politiką ir vykdomas informuotumo didinimo kampanijas; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad 2022 m. spalio 28 d. tik 245 pareigas einantys Parlamento nariai (36,3 %) baigė mokymus pagarbos ir orumo darbo vietoje tema; primena, kad Parlamentas ne kartą prašė visiems Parlamento nariams rengti privalomus kovos su priekabiavimu mokymo kursus, ir siūlo į juos įtraukti darbuotojus, be kita ko, asmenis, einančius vadovaujamas pareigas įvairiuose generaliniuose direktoratuose ir frakcijose; palankiai vertina 2022 m. lapkričio 21 d. Biuro posėdyje vykusias politines diskusijas dėl kovos su priekabiavimu politikos ir prašo Biuro pareikšti galutinę poziciją šiuo klausimu; pabrėžia ankstyvosios intervencijos, taip pat mokymo ir informuotumo didinimo veiksmų svarbą ir atkreipia dėmesį į administracijos iniciatyvą paskirti vidaus tarpininkus, kaip žingsnį siekiant kuo anksčiau išspręsti konfliktus, kuri taip pat turėtų apimti informacijos teikimą abiem šalims apie jų teises;

90.

pažymi, kad priekabiavimo ir jo prevencijos darbo vietoje patariamąjį komitetą sudaro trys Paskyrimų tarnybos paskirti nariai (įskaitant pirmininką), du Personalo komiteto nariai ir vienas medicinos tarnybos ekspertas; pažymi, kad Skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo patariamąjį komitetą sudaro trys kvestoriai (įskaitant pirmininką), pirmojo komiteto pirmininkas, du Akredituotų Parlamento narių padėjėjų komiteto nariai, vienas Personalo komiteto narys (tik su darbuotojais susijusiais atvejais) ir du ekspertai patarėjai, t. y. atitinkamai iš teisės ir medicinos tarnybų; yra susirūpinęs dėl to, kad abiejuose komitetuose trūksta nepriklausomų ekspertų priekabiavimo klausimais, taip pat dėl to, kad į pirmojo komiteto sudėtį neįeina teisės tarnybos atstovas; primena, kad pastarojo komiteto pirmininkas turi lemiamą balsą, ir yra susirūpinęs, kad tai, jog jis yra Parlamento narys, galėtų lemti interesų konfliktus; ragina Biurą peržiūrėti abiejų patariamųjų komitetų sudėtis, kad būtų įtraukta tinkama nepriklausoma patirtis, išvengta interesų konfliktų ir visiems jų nariams nustatyti privalomi mokymai priekabiavimo prevencijos ir lygių galimybių klausimais; rekomenduoja atlikti visapusišką patariamųjų komitetų veikimo peržiūrą padedant priekabiavimo prevencijos srities specialistams, atrinktiems atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį, nepriklausomumą ir profesines savybes, kad Parlamentas turėtų aiškias, veiksmingas ir išsamias darbo tvarkos taisykles, kartu užtikrinant tinkamą reagavimo laiką ir būtinas procedūrines apsaugos priemones, informavimą, konsultavimą bei apsaugos priemones atitinkamai visoms šalims;

91.

pažymi, kad 2021 m. buvo vienas informavimo apie pažeidimą atvejis ir kad prieš kreipdamasis į kontaktinį punktą informatorius susisiekė su OLAF; ragina Generalinį sekretorių paaiškinti pateiktus prieštaringus duomenis apie informavimo apie pažeidimus atvejų, apie kuriuos pranešta atitinkamai 2021 m. ir 2022 m., skaičių; primena administracijai jos pareigą nedelsiant pranešti OLAF apie tariamus sukčiavimo atvejus; pažymi, kad Parlamento administracija gavo keletą anoniminių pranešimų apie įtariamą sukčiavimą ir netinkamą elgesį, dėl kurių buvo imtasi tolesnių veiksmų viduje arba OLAF, ir ragina Parlamento administraciją pateikti galimų pradėtų bylų pobūdžio santrauką ir informaciją apie priemones, kurių ėmėsi administracija;

92.

primena, kad Parlamentas Generalinio sekretoriaus kabinete turi informatorių kontaktinį punktą, kuriam galima pranešti apie pažeidimus ir kuris pataria bei padeda taikyti Tarnybos nuostatų 22c straipsnį ir atitinkamas įgyvendinimo nuostatas; ragina administraciją skubiai pradėti informavimo apie šį kontaktinį punktą kampaniją; ragina Biurą reikalauti, kad informatorių kontaktiniai punktai atliktų atitinkamus asmens patikrinimus ir mokymus;

93.

pakartoja, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai yra ypač pažeidžiami, kiek tai susiję su informavimu apie sukčiavimą ir prašymu dėl informatorių apsaugos, dėl specifinės profesinės padėties; todėl ragina Generalinį sekretorių visapusiškai pritaikyti 2015 m. gruodžio 4 d. priimtas ir Tarnybos nuostatuose išdėstytas vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus, kad jos būtų suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 (5), taip pat suteikti apie pažeidimus pranešantiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams ir darbuotojams didesnę apsaugą, be kita ko, sukuriant saugius pranešimų teikimo kanalus, panašius į tuos, kurie sukurti nukentėjusiesiems nuo priekabiavimo, visų pirma kiek tai susiję su laikinosiomis priemonėmis administracinio tyrimo metu, visomis kitomis tinkamomis apsaugos priemonėmis ir pagalba imantis teisinių veiksmų dėl patirtos žalos; prašo Parlamento, kai įmanoma, didinti Parlamento darbuotojų informuotumą apie jiems suteikiamą informatorių apsaugą; be to, ragina rengti privalomus mokymus informavimo apie pažeidimus tema, skirtus EP nariams ir visiems vadovams – tiek administracijos, tiek frakcijų, kurie gautų galimus pranešimus apie pažeidimus (6);

Komunikacija ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Komunikacija

94.

pabrėžia savo komunikacijos strategijos svarbą siekiant bendradarbiauti su Sąjungos piliečiais įgyvendinant daugelį įvairių daugiakanalių projektų ir veiklą, nepaisant sunkumų, su kuriais susidurta 2021 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad 2020–2021 m. vidutinis dalyvavimo Parlamento socialinės žiniasklaidos kanaluose rodiklis padidėjo 69 %, o sekėjų skaičius 2021 m. vidutiniškai išaugo 11 %; pažymi, kad po 2021 m. birželio mėn. Pirmininko sprendimo lankytojų priėmimo infrastruktūra buvo iš dalies atidaryta ir iki metų pabaigos galėjo priimti iš viso 337 984 lankytojus, o su tuo susiję 2021 m. biudžetiniai įsipareigojimai siekė 15 982 020 EUR; pažymi, kad, kaip planuota, 2021 m. buvo tęsiami darbai Lankytojų centre ZWEIG pastate ir centras buvo iškilmingai atidarytas 2022 m. lapkričio mėn., ir atsižvelgdamas į tai prašo apsvarstyti, kiek laiko lankytojų grupėms reikia siekiant pereiti iš pastato ZWEIG į pastatą SPAAK, įskaitant saugumo ir tapatybės nustatymo patikras, dėl ko gali sumažėti grupių, kurias kasdien galima priimti, skaičius; pažymi, kad tam tikrais 2021 m. laikotarpiais Europos istorijos namai, Parlamentariumas ir centrai „Europa Experience“ buvo uždaryti arba veikė ne visu pajėgumu; palankiai vertina tai, kad 2021 m. galiausiai mišriu formatu galėjo būti surengtas Europos jaunimo renginys ir kad jis buvo sėkmingas – jame dalyvavo 10 000 jaunuolių, tačiau apgailestauja dėl tam tikro pasirengimo saugumo patikrinimams trūkumo, dėl kurio buvo vėluojama patekti į Parlamento patalpas; atkreipia dėmesį į pirmąjį LUX publikos apdovanojimą, dėl kurio balsavo 6 000 asmenų, ir žurnalistams skirtą Dafnės Karuanos Galicijos premiją, dėl kurios gauta daugiau kaip 200 paraiškų iš visos Sąjungos;

95.

pažymi, kad įgyvendinant bandomąjį projektą 2021 m. keturiuose Europos Parlamento ryšių biuruose (toliau – EP ryšių biurai) Madride, Romoje, Bratislavoje ir Zagrebe buvo įrengta studijos „VoxBox“ infrastruktūra ir kad iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos 14 iš 24 atrinktų EP ryšių biurų planuojama įdiegti lengvą ir patogią naudoti garso ir vaizdo įrangą; primena, kad Parlamentas taip pat atnaujino EP ryšių biurų garso ir vaizdo įrangą, naudojamą nuotolinių plenarinių sesijų metu; tikisi, kad bus peržiūrėta EP ryšių biurų komunikacijos strategija, kad padarytos investicijos iš tiesų padėtų pasiekti Sąjungos piliečius, ir ragina EP ryšių biurus laiku pateikti savo rinkimų apygardų Parlamento nariams veiklos kalendorių, kad būtų užtikrintas geresnis Parlamento narių koordinavimas ir dalyvavimas;

96.

pabrėžia, kad atrodo, jog dėl naujų nuolatinių užduočių EP ryšių biurų darbo krūvis labai padidėjo, ir ragina Parlamentą užtikrinti, kad EP ryšių biurai turėtų pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių savo misijoms įgyvendinti;

97.

pažymi, kad 2018 m. gegužės mėn. Biuras pritarė buvusio informacinio punkto Briuselyje atnaujinimui ir kad naujuoju centru „Info Hub“ siekiama pritraukti pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, informacijos skleidėjus, partnerius ir specializuotas interesų grupes; pažymi, kad centras „Info Hub“ iš viso patyrė maždaug 8 400 000 EUR išlaidų, kurios apima maždaug 6,6 mln. EUR renovacijos darbų ir 1,8 mln. EUR komunikacijos veiklos išlaidas, ir kad nuo 2022 m. liepos mėn. vidurio, kai buvo atidarytas, jis priėmė 20 000 lankytojų; vis dėlto apgailestauja, kad Parlamento nariai nežino apie tą infrastruktūrą, ir ragina vykdyti geresnę informavimo kampaniją siekiant viešinti jos veiklą ir teikti informaciją apie tai, kaip būtų galima ja pasinaudoti;

98.

palankiai vertina plataus užmojo programą „Europa Experience“, kuria siekiama priartinti Sąjungą prie jos piliečių; palankiai vertina tai, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos sukeltų iššūkių, bendras centrų „Europe Experience“ lankytojų skaičius šiek tiek padidėjo nuo 124 352 2020 m. iki 135 835 2021 m.; taip pat pažymi, kad dėl kelionių apribojimų 2020 ir 2021 m. buvo vėluojama vykdyti statybos sutarčių procedūras (būtent Dubline, Prahoje, Madride, Bukarešte, Lisabonoje, Bratislavoje, Rygoje ir Vilniuje), nedarant neigiamo poveikio nuomos mokesčiams, nes jie pradedami mokėti užbaigus įrengimo darbus; pažymi, kad 2021 m. veikė šeši decentralizuoti lankytojams skirti objektai (Berlyne, Kopenhagoje, Helsinkyje, Liublianoje, Taline ir Simone Veil Parlamentariumas Strasbūre), taip pat kad Parlamento Komunikacijos direktoratas pradėjo įgyvendinti penkias naujas didelio masto parodas (Paryžiuje, Romoje, Stokholme, Prahoje ir Varšuvoje) ir baigė rengti dar tris naujus projektus (Vienoje, Dubline ir Liuksemburge), o INLO GD atliko įvairias galimybių studijas septyniose kitose sostinėse; pažymi, kad dauguma centrų „Europa Experience“ atvers duris visuomenei 2024 m., tačiau supranta, kad šis projektas priklauso nuo perspektyvų sparčiai kintančioje nekilnojamojo turto rinkoje;

99.

pažymi, kad klasikinės muzikos koncertai pietų metu Piliečių sode buvo sumanyti siekiant remti klasikinės muzikos atlikėjus COVID-19 krizės metu ir parodyti, kokią vertę Parlamentas teikia Europos muzikos paveldui; pažymi, kad 2021 m. surengta 40 koncertų, kuriuose lankėsi 4 106 asmenys ir kurių biudžetas buvo 51 925 EUR; tvirtai remia šią iniciatyvą išskirtinės COVID-19 pandemijos metu 2020 ir 2021 m., tačiau abejoja, kaip Parlamentas naudoja mokesčių mokėtojų pinigus Piliečių sodui ir namui – Belgijos valstybei priklausančiai viešajai erdvei – renovuoti;

Daugiakalbystė

100.

primena, kad Sąjunga, taigi ir Parlamentas, yra teisiškai įsipareigoję teikti prieinamą informaciją ir komunikaciją pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; todėl ragina Parlamento administraciją parengti konkrečias iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti daugiau ir geresnių galimybių susipažinti su jo dokumentais ir diskusijomis, ypatingą dėmesį skiriant diskusijoms apie pranešimą apie Sąjungos padėtį, taip pat plenarinių sesijų diskusijoms „Tai – Europa“, remiantis tokiais pavyzdžiais, kaip Komisijos svarstymų savaitinės informacijos vertimas į tarptautinę gestų kalbą; pakartoja savo ilgalaikį prašymą Generaliniam sekretoriui išanalizuoti galimybes visose plenarinių posėdžių diskusijose teikti vertimą į tarptautinę gestų kalbą ir nedelsiant įgyvendinti šį prašymą; be to, mano, kad plenarinių sesijų retransliavimas į kiekvienoje valstybėje narėje vartojamas gestų kalbas padidintų neįgaliųjų dalyvavimą Sąjungos demokratiniame procese; pažymi, kad Vertimo raštu generalinis direktoratas kuria priemonę, kurią taikant galima automatiškai transkribuoti ir versti raštu Parlamento diskusijas įvairiomis kalbomis realiuoju laiku, kad visi piliečiai turėtų vienodas galimybes gauti informaciją savo kalba; prašo pateikti naujausią informaciją apie projektą ir jo įgyvendinimo bei bendrų išlaidų analizę;

Tarptautinis bendradarbiavimas

101.

pažymi, kad Parlamento pareigūnų dalyvavimu Sąjungos delegacijose ar kituose organuose siekiama stiprinti tarpparlamentinius santykius su tarptautinėmis organizacijomis; visgi pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl 2019 m. vasario 11 d. Biuro sprendimo dėl Parlamento paramos Europos Sąjungos misijai ASEAN Džakartoje, Europos Sąjungos delegacijai Afrikos Sąjungoje Adis Abeboje ir Europos Sąjungos delegacijai Jungtinėse Tautose Niujorke; pažymi, kad 2020 m. nebuvo dislokuotas nė vienas darbuotojas, o 2022 m. du pareigūnai buvo komandiruoti į Niujorką ir vienas – į Adis Abebą; primena Parlamento administracijai įsipareigojimą nustatyti išmatuojamus rodiklius, kad būtų galima įvertinti metinius veiklos rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento administracija įsteigė skyrių, atsakingą už ryšius su ASEAN, ir pasiūlė daugumą jo darbuotojų dislokuoti Džakartoje, o kitų dviejų paskirties vietų atveju administracija tiesiog atrinko vyresniuosius darbuotojus; pakartoja savo raginimą skaidriai skirti susijusius darbuotojus ir informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą;

102.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2021 m. aštuoni Parlamento nariai savo iniciatyva nusprendė stebėti rinkimus trečiosiose šalyse, į kurias Parlamentas nusprendė nesiųsti rinkimų stebėjimo delegacijos arba į kurias jis nebuvo pakviestas; pažymi, kad visais aštuoniais atvejais Parlamento nariai pažeidė Europos Parlamento Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės įgyvendinimo nuostatas ir kad iki 2021 m. pabaigos jie negalėjo būti ir nebuvo atrinkti dalyvauti oficialioje rinkimų stebėjimo delegacijoje; prašo, kad Parlamento nariams, dalyvaujantiems neoficialiose rinkimų stebėjimo misijose, būtų taikomos sankcijos visu kadencijos laikotarpiu;

Skaitmeninimas ir kibernetinis saugumas

103.

palankiai vertina tai, kad skaitmeninio parašo portalas (DISP) suteikia galimybę Parlamento nariams skaitmeniniu būdu pasirašyti dokumentus, nes tai pagerina procedūrų veiksmingumą, atsekamumą ir skaidrumą, ir apgailestauja, kad, priešingai nei DISP atveju, plenarinio posėdžio pakeitimų pasirašymas ranka ir siuntimas nuskenuota forma vis dar yra pasenusi ir apsunkinanti procedūra; ragina Biurą imtis reikiamų veiksmų, kad Parlamento nariams būtų suteikta galimybė ateityje skaitmeniniu būdu pasirašyti plenarinio posėdžio pakeitimus; ragina išplėsti DISP taikymą visiems pasirašytiems dokumentams;

104.

atkreipia dėmesį į 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą sustabdyti dokumentų valdymo ir archyvavimo programinės įrangos „HERMES“ taikymą dėl įvairių trūkumų, visų pirma dėl to, kad jos neįmanoma pritaikyti prie Parlamento darbo srautų, ir kitų svarbių techninių problemų; pažymi, kad sistemos „HERMES“ vidinės ir išorinės dalių išorės sąnaudos iki šiol buvo 7 500 000 EUR, o vidaus išlaidos – 1 700 000 EUR ir bendra suma, nurodyta kaip kuriamas turtas, sudarė apie 9 200 000 EUR; pažymi, kad sistemos „HERMES“ vidinė dalis vis dar naudojama kaip dokumentų ir įrašų tvarkymo ir kitų taikomųjų programų sistema;

105.

pažymi, kad 2021 m. bendros išlaidos techniniams sprendimams, kuriais sudaromos sąlygos nuotoliniam balsavimui, sudarė 1 275 500 EUR, įskaitant plenarinių posėdžių programų išplėtimą (120 000 EUR), taikomosios programos „EPVote“ kūrimą (233 500 EUR), IT paramą Parlamento nariams (529 200 EUR), e. balsavimo sistemos diegimą (250 000 EUR) ir ad hoc paslaugas, kad Parlamento nariai galėtų dalyvauti posėdžiuose iš EP ryšių biurų (142 800 EUR); atkreipia dėmesį į visų IT sistemų, kuriomis užtikrinamas tinkamas nuotolinis Parlamento veikimas, svarbą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad visoms įdiegtoms inovacijoms reikės investicijų į jų techninę priežiūrą, atsižvelgiant į jų naudojimą ateityje;

106.

pažymi, kad Parlamento virtualaus darbalaukio infrastruktūra (VDI) dažnai yra nepasiekiama prisijungimo piko valandomis ryte; ragina tarnybas užtikrinti, kad VDI turėtų pakankamai pajėgumo, kad būtų galima greitai prisijungti net ir piko valandomis;

107.

teigiamai vertina Parlamento investicijas į kibernetinio saugumo didinimą, kurios apima specialaus direktorato sukūrimą ITEC GD ir didelį susijusių išteklių padidinimą siekiant sustiprinti Parlamento informacinių sistemų apsaugą atsižvelgiant į nuolat didėjančias grėsmes ir išpuolius naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą; primygtinai ragina Parlamentą toliau dėti pastangas ir didinti investicijas į kibernetinį saugumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą ir išlaikymą šiame labai strateginiame sektoriuje; rekomenduoja visiems Parlamento darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamą su kibernetiniu saugumu susijusį mokymą; palankiai vertina tai, kad išplėstas per E. portalą teikiamų skaitmeninių paslaugų spektras, dėl kurio operacijų skaičius padidėjo 67 %, t. y. gerokai daugiau nei 2020 m., ir tai, kad Parlamento nariai 85 % atvejų naudojasi E. portalu savo kelionės ir pragyvenimo išlaidoms deklaruoti; palankiai vertina konkrečias priemones, kurių imtasi siekiant palengvinti administracines procedūras ir sumažinti biurokratiją, kiek tai susiję su Parlamento nariams teikiamomis paslaugomis, įskaitant didesnį E. portalo skaitmeninimą;

108.

pažymi, kad SAFE GD reorganizacijoje numatyta įsteigti naują Saugumo technologijų ir informacijos direktoratą, kurio tikslas – užtikrinti visų kategorijų Parlamento tvarkomos informacijos apsaugą; pažymi, kad, kai buvo sukurtas specialus skyrius, atsakingas už saugumo inžineriją, Parlamento organizacinėje schemoje konkrečiai nebuvo nurodytos skyriaus vadovo pareigos; ragina Generalinį sekretorių nedelsiant ištaisyti šią padėtį siekiant naujam svarbiam direktoratui suteikti būtinų išteklių, kad jis galėtų vykdyti savo pareigas;

Pastatų politika, logistika ir saugumas

Pastatų politika

109.

pažymi, kad Parlamento pastatų strategija po 2019 m. ketinama suteikti pagrindą būsimiems sprendimams ir padėti konsoliduoti Parlamento nekilnojamojo turto portfelį, kartu pritaikant infrastruktūrą prie posėdžių modelių raidos, vietos lygmeniu ir arčiau piliečių naudojantis centrų „Europa Experience“ infrastruktūra, didinant Parlamento pastatų saugumą ir užtikrinant centrinių pastatų sujungimą; pažymi, kad Parlamento administracija šiuo metu rengia visapusišką požiūrį, kuriuo siekiama apibrėžti ilgalaikę Parlamento pastatų politiką, atsižvelgiant į energetikos krizės poveikį, augančias žaliavų kainas, aplinkosaugos įsipareigojimus ir Parlamente įdiegtus naujus darbo metodus; ragina Parlamento administraciją apsvarstyti poreikį ateityje įsigyti ar statyti naujus pastatus; pažymi, kad 2021 m. kovo 8 d. priimta integruota infrastruktūros valdymo strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama Parlamento pastatų portfelio gyvavimo ciklo valdymui;

110.

reiškia susirūpinimą dėl struktūrinių problemų pastate „Trèves I“; pabrėžia, kad reikia skubiai atnaujinti šį pastatą, kad jis atitiktų naujausias energijos ir aplinkosaugos normas; pabrėžia, kad reikia imtis skubių priemonių siekiant išspręsti nestabilios šildymo sistemos, oro kondicionavimo ir tualetų trūkumo riboto judumo asmenims, prastos patikimumo patikros ir nuotekų problemas;

111.

atkreipia dėmesį į 2021 m. spalio 18 d. Biuro patvirtintą pastato „Trèves II“ pirkimą, šis pastatas įsigytas siekiant užtikrinti Parlamento centrinių pastatų Briuselyje tarpusavio sujungimą, ir pažymi, kad Parlamentas juo galės naudotis nuo 2025 m. sausio 1 d.; įspėja, kad energinio naudingumo sertifikate nurodyta, jog metinis pirminės energijos suvartojimas atitinka E klasę, ir kad pastatas paskutinį kartą renovuotas 2000 m.; ragina Biurą patvirtinti būtiną renovaciją siekiant pagerinti pastato energinį naudingumą pagal taikomus energijos vartojimo efektyvumo reglamentus, nes pastatą naudoja Parlamentas;

112.

atkreipia dėmesį į architektūrinį konkursą dėl pastato SPAAK atnaujinimo projekto, per kurį konkurentai 2021 m. sausio mėn. pateikė savo pasiūlymus, 2021 m. vasario mėn. vertinimo komisija išnagrinėjo 15 pateiktų kandidatūrų ir išrinko penkis laureatus, o Biuras patvirtino penkis laureatus, kuriuos vertinimo komisija pasiūlė 2022 m. liepos 6 d. posėdyje; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į blogėjančią pastato būklę, reikia imtis būtinų jo renovacijos veiksmų, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas ir gerovė be nepagrįstų pasekmių biudžetui; todėl ragina teikti tinkamą informaciją ir konsultuotis su atitinkamais Parlamento komitetais dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis rengiant renovacijos planus, taip pat planus, susijusius su naujų pastatų pirkimu;

113.

atkreipia dėmesį į 2019 m. spalio 23 d. Biuro vienbalsiai priimtą sprendimą pritarti laboratorijos „IDEA Lab“ sukūrimui siekiant išbandyti naujus novatoriškus sprendimus biurų ir infrastruktūros valdymo srityje; pažymi, kad Biuro sprendimas nebuvo pagrįstas jokia konkrečia išlaidų sąmata, ir teigiamai vertina naujo Generalinio sekretoriaus pareiškimą, kad prie kiekvieno pasiūlymo dėl sprendimo bus pridedama numatomų išlaidų finansinė pažyma ir kad išlaidos turėtų būti apskaitomos skaidriai; palankiai vertina tai, kad sukurta nuolatinė inovacijų laboratorija bei atskira biudžeto eilutė, tačiau mano, kad išlaidos turi išlikti tinkamos ir pagrįstos; pažymi, kad statybos darbai, reikalingi novatoriškai architektūrinei koncepcijai įgyvendinti, įskaitant techninę įrangą ir įrengimo išlaidas, papildomai kainavo 2 000 EUR/m2, neskaitant standartinių renovacijos darbų, o tai, kaip tikimasi, bus naudinga vėlesniems renovacijos darbams tuo atveju, jei jie bus vykdomi platesniu mastu; pažymi, kad iki šiol statybos darbų, reikalingų architektūrinei koncepcijai įgyvendinti, kaina siekia 663 265 EUR, o IT įrangos kaina – 108 104 EUR;

114.

atkreipia dėmesį į tai, kad laboratorija „IDEA Lab“ turėtų naudotis Parlamento nariai; prašo, kad šiuo atžvilgiu Parlamento nariai būtų informuojami apie inovacijas ir išbandytus sprendimus, kurie bus įdiegti ateityje ir kurie toliau nebus plėtojami, taip pat apie priežastis, dėl kurių šios inovacijos ir sprendimai nebus plėtojami; abejoja paslaugų teikėjų ir kai kurių techninių inovacijų, kurias reikia išbandyti, atrankos loginiu pagrindu ir apgailestauja, kad kai kurios inovacijos, nepaisant susidomėjimo jomis, yra per brangios, kad jas būtų galima plačiai diegti; laikosi nuomonės, kad vienas iš laboratorijos „IDEA Lab“ prioritetų turėtų būti novatoriškas architektūrinis sprendimas siekiant geriau panaudoti Parlamento narių biuruose nenaudojamų dušų užimamą erdvę; ragina Biuro darbo grupę pastatų klausimais ir Parlamento administraciją užtikrinti didesnį laboratorijos „IDEA Lab“ biudžeto skaidrumą ir reguliariai teikti Biudžeto kontrolės komitetui novatoriškų sprendimų sąrašą, jų sąnaudas ir gautus atsiliepimus, taip pat informaciją apie galimas sutaupytas lėšas, jei jie būtų įgyvendinti;

115.

pažymi, kad 2021 m. bendras vagysčių iš Parlamento narių ir darbuotojų biurų, apie kurias pranešta, skaičius buvo 83, t. y. 58,2 % mažesnis, palyginti su 2020 m., o bendra pavogtų daiktų vertė siekė 190 791 EUR; palankiai vertina tai, kad atsakingos Parlamento tarnybos nustatė dviejų didelių vagysčių, kurių viena susijusi su 101 hibridiniu kompiuteriu ir 26 planšetiniais kompiuteriais, o kita – su 15 hibridinių kompiuterių, vykdytoją ir kad byla nagrinėjama Belgijos teismo procese;

116.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. pabaigoje vaikų lopšelį „Wayenberg“ sertifikavo Belgijos nacionalinė institucija (pranc. Office de la Naissance et de l’Enfance (ONE)); apgailestauja dėl problemų, su kuriomis susidūrė paslaugų teikėjas 2021 m., įskaitant sekcijų uždarymą ir vėlesnius staigius vidaus COVID-19 protokolo pakeitimus, ir palankiai vertina teigiamą perėjimą prie naujo paslaugų teikėjo nuo 2022 m. vasario 1 d., taip pat naujos sutarties įgyvendinimo stebėsenos priemonę;

117.

pažymi, kad Liuksemburge esančio pastato ADENAUER rytinis priestatas buvo baigtas 2020 m. ir didelio masto biurų perkėlimas iš pastato SCHUMAN baigtas 2022 m.; pažymi, kad vakarinio priestato statybos darbai pradėti 2020 m. ir kad beveik visa biurų erdvė paskirstyta Parlamento darbuotojams; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad pastaraisiais metais didžiausios ir brangiausios Parlamento investicijos į pastatus nepakankamai išnaudojamos dėl labai mažo pastatų užimtumo lygio;

Valgyklos

118.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į 2021 m. kovo 22 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą panaikinti Valgyklų, kavinių ir darbuotojų parduotuvės priežiūros komitetą, remiantis tuo, kad nuo 2020 m. spalio mėn. visa šio sektoriaus veikla Parlamento patalpose buvo vykdoma pagal koncesijos sutartis, kurios įgyvendinamos tiesiogiai neskiriant lėšų iš Parlamento biudžeto; vis dėlto mano, kad Valgyklų, kavinių ir darbuotojų parduotuvės priežiūros komitetas buvo naudingas Parlamento kompetentingų tarnybų ir Personalo komiteto kontaktinis punktas maisto pasiūlos ir maitinimo paslaugų klausimais ir kad būtų buvę naudinga, pvz., įtraukti darbuotojus ir gauti iš jų grįžtamąją informaciją apie neseniai keliose vietose atliktą maisto pasiūlos pritaikymą; todėl ragina Generalinį sekretorių vėl įsteigti Valgyklų, kavinių ir darbuotojų parduotuvės priežiūros komitetą arba panašų kontaktinį punktą, kad būtų įtraukti darbuotojų atstovai;

119.

pažymi, kad Parlamento valgykloje pastato SPINELLI -1 aukšte ne tik blogėja siūlomo maisto kokybė, bet ji dažnai piko valandomis yra perpildyta, todėl susidaro ilgos eilės ir reikia ilgai laukti; taip pat apgailestauja, kad Astrid Lulling svetainė sumažino savo pasiūlą ir kasdien siūlo tik vieną karštą patiekalą; ragina Biurą apsvarstyti įvairesnio maisto pasirinkimo poreikį ir galimybę nustatyti tam tikrus prieigos prie valgyklų pagrindiniuose Parlamento pastatuose apribojimus;

120.

primena, kad koncesijos sutarčių techninėse specifikacijose numatytas įpareigojimas iš anksto paprašius pasiūlyti sprendimą tam tikro maisto netoleruojantiems asmenims; atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dauguma klientų visiškai nežino, kad tokios sąlygos egzistuoja, ir jų bet kuriuo atveju akivaizdžiai nepakanka Parlamente teikiamoms paslaugoms; ragina užtikrinti daugiau komunikacijos ir tiesioginės informacijos apie alergenų specifikacijas siūlomuose maisto produktuose; pakartoja savo prašymą, kad Parlamento valgyklose ir kavinėse kiekvieną dieną būtų galima įsigyti bent vieną šviežio maisto be glitimo variantą, taip pat patiekalus, kuriuos gaminant aiškiai atsižvelgiama į kitus mitybos apribojimus;

Saugumas

121.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. pasirengta bendrųjų saugumo paslaugų internalizavimui Liuksemburge organizuojant ir stebint visas 115 darbuotojų įdarbinimo procedūras ir įvadinius mokymus; pažymi, kad internalizavimas įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d.; yra susirūpinęs dėl to, kad siūlant I pareigų grupės pareigybes ir susijusį atlyginimą sunku pritraukti ir įdarbinti specialiuosius saugumo srities darbuotojus iš visų valstybių narių; pakartoja, kad yra ypač susirūpinęs dėl padėties Liuksemburge, kur šis darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų tarpprofesinį darbo užmokestį, todėl Parlamentas priverstas pasinaudoti kompensacine išmoka; todėl pakartoja, kad Parlamentas turėtų pranešti Komisijai, kad būtina itin skubiai nustatyti korekcinį koeficientą Liuksemburgui;

122.

atkreipia dėmesį į integruotos fizinės prieigos kontrolės sistemos projektą, kuriuo siekiama suteikti Parlamentui patikimą, veiksmingą ir novatorišką fizinės prieigos kontrolės sistemą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. buvo vėluojama įgyvendinti projektą dėl galimo atrinkto rangovo pašalinimo pagal Finansinio reglamento 136 straipsnio 1 dalies c punktą; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į SAFE GD ir INLO GD bendradarbiavimą, kuris sudarė sąlygas nuo 2021 m. birželio mėn. atnaujinti visą techninį darbą ir į sistemą integruoti visus Parlamento pastatus; palankiai vertina tai, kad visiems Parlamento nariams, akredituotiems Parlamento narių padėjėjams ir išorės paslaugų teikėjams išdalijami labai saugūs ir nedubliuojami leidimai įeiti į pastatus;

123.

apgailestauja, kad Parlamento pastatų evakuacijos sistema iš esmės grindžiama saugumo srities savanoriais, ir akcentuoja sunkumus, susijusius su jų įdarbinimu pastatuose, kuriuose mažiau administracijos darbuotojų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ir savanoriai gali dirbti nuotoliniu būdu; pabrėžia, kad svarbu pasikliauti ne tik apmokytais savanoriais, galinčiais vadovauti ir padėti Parlamento pastate esantiems žmonėms evakuacijos imitavimo ir realių ekstremaliųjų situacijų metu;

124.

ragina saugumo tarnybas, kontroliuojančias patekimą į Parlamento pastatus, rasti protingą sprendimą išorės fotografams, kurie kasdien dirba Parlamento patalpose ir kaskart atlikdami saugumo kontrolę nešioja daug profesionalios įrangos, pvz., suteikiant jiems galimybę naudotis specialia spaudos atstovams skirta prieiga;

125.

atkreipia dėmesį į tai, kad savaitgaliais, norint patekti į Parlamento pastatus, reikia pasirašyti popieriniame registre, ir, atsižvelgdamas į ankstesnes su šiuo metodu susijusias problemas, primygtinai rekomenduoja įdiegti patikimesnę ir veiksmingesnę sistemą;

Parlamento veiklos aplinkosauginis pėdsakas ir judumas

126.

atkreipia dėmesį į 2021 m. gruodžio 14 d. EMAS skyriaus atliktą dabartinio Parlamento aplinkosauginio veiksmingumo trūkumų analizę; ragina Parlamento administraciją pranešti apie veiklą, kuria siekiama pašalinti spragas, kad būtų galima laiku pasiekti visus Biuro Darbo grupės pastatų, transporto ir ekologiškos Parlamento veiklos klausimais pasirinktus tikslus;

127.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. išmetamųjų teršalų kiekis buvo mažesnis nei 2019 m., t. y. 2 501 tona CO2; palankiai vertina tai, kad 2020 ir 2021 m. sukurta arba išplėsta tam tikra praktika, kuria siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą ir kuri pasirodė esanti naudinga Parlamento aplinkosauginiam veiksmingumui, greičiausiai bus išlaikyta ateityje, visų pirma priemonės, susijusios su skaitmeninimu ir nuotoliniu darbu, kurios padėjo sumažinti popieriaus suvartojimą (11,8 kg/etato ekvivalentui 2021 m., palyginti su 28,1 kg/etato ekvivalentui 2019 m.), dokumentų vežimą tarp trijų darbo vietų (49 tonos CO2, palyginti su 72 tonomis 2019 m.) ir CO2 išmetimą dėl važinėjimo į darbą ir keliavimo;

128.

primena, kad žmonių vežimas sudaro maždaug du trečdalius Parlamento anglies dioksido išmetimo rodiklio; pažymi, kad dėl mėnesinių važinėjimų į Strasbūrą 2021 m. išmestas CO2 kiekis sudarė apie 490 tonų CO2, įskaitant darbuotojų ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų keliones ir dokumentų bei įrangos vežimą; tačiau atkreipia dėmesį į Parlamento pastangas mažinti išmetamą CO2 kiekį pasitelkiant užsakomuosius traukinius ir įgyvendinant bepopierio darbo iniciatyvą, siekiant prisidėti mažinant anglies pėdsaką;

129.

pažymi, kad 2021 m. įvyko 15 plenarinių sesijų, iš kurių 14 sesijų surengta mišriu formatu (5 – Briuselyje, 7 – Strasbūre ir 2 papildomos mėnesinės sesijos – Briuselyje), o papildomos mėnesinės sesijos Briuselyje vyko standartiniu formatu; pažymi, kad 2021 m. užsakomųjų traukinių „Thalys“ reisų į Strasbūrą išlaidos sudarė 2 227 207 EUR, o komandiruočių išlaidos – 9 578 266 EUR, atsižvelgiant į tai, kad išorės vertėjai žodžiu dirbo nuotoliniu būdu ir dėl to sumažėjo bendros išlaidos, palyginti su metais iki pandemijos; pažymi, kad užsakomieji traukiniai „Thalys“ buvo atšaukti nuo 2021 m. sausio iki gegužės mėn., o 2021 m. birželio ir liepos mėn. buvo užsakytas tik vienas traukinys, todėl 2021 m. iš viso sutaupyta 1 659 845 EUR; pažymi, kad išlaidos darbuotojų komandiruotėms į Strasbūrą 2021 m. sumažėjo 18 248 274 EUR, palyginti su visomis 2018 m. išlaidomis;

130.

pažymi, kad, kaip nurodo Parlamento sekretoriatas, sustabdžius mėnesines sesijas Strasbūre, iš viso sutaupyta 26 260 608 EUR, taip pat gerokai sumažintas Parlamento anglies dioksido išmetimo rodiklis; pabrėžia, kad Audito Rūmai apskaičiavo, jog atsisakius kelionių iš Strasbūro į Briuselį per metus būtų galima sutaupyti 114 mln. EUR, o dar vienkartinė 616 mln. EUR suma būtų sutaupyta, jeigu Strasbūre esantys pastatai būtų sėkmingai parduoti, arba vienu kartu būtų sutaupyta 40 mln. EUR, jeigu jų parduoti nepavyktų;

131.

pažymi, kad 2021 m. bendros energijos ir šildymo išlaidos buvo 13 157 982 EUR (2 259 496 EUR Liuksemburge, 3 102 010 EUR Strasbūre ir 7 796 476 EUR Briuselyje), o apskaičiuotos metinės energijos ir šildymo išlaidos Parlamento patalpose 2022 m. sudaro 41 020 327 EUR ir 2023 m. biudžeto asignavimai šiam tikslui siekia 42 150 000 EUR; yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinė energetikos krizė ateityje dar labiau padidins energijos kainas ir kad dėl to bus padarytas didelis poveikis Parlamento biudžetui, todėl bus labai svarbu imtis proporcingų ir veiksmingų energijos taupymo priemonių;

132.

teigiamai vertina fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimą Briuselyje esančiuose pastatuose SPINELLI, „Montoyer 70“, BRANDT ir ANTALL; taip pat palankiai vertina sprendimą pradėti naują tyrimą dėl elektros energijos gamybos vietoje Strasbūre, siekiant atnaujinti duomenis ir išnagrinėti naujus sprendimus; be to, ragina Biurą, remiantis tyrimo rezultatais, nuspręsti įrengti tiek fotovoltinių plokščių, kiek tai įmanoma ir naudinga;

Energijos taupymo priemonės

133.

pripažįsta, kad, atsižvelgiant į priemonių, kurių imtasi daugelyje valstybių narių ir kitose Sąjungos institucijose, pavyzdį, Biuro priimtas sprendimas išjungti šildymo sistemą ir leisti pastato temperatūrai palaipsniui nukristi iki minimalaus lygio nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto bei atostogų laikotarpiais padėtų sutaupyti iš viso daugiau kaip 2,5 mln. EUR; vis dėlto ragina Parlamentą užtikrinti tinkamą temperatūrą Parlamento pastatuose įprastomis darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio; supranta, kad reikia mažinti energijos suvartojimą, ir pabrėžia, kad šildymo taupymo priemonės turi būti toliau derinamos su darbuotojų gerove;

134.

primena, kad veiksmingi apšvietimo sprendimai yra esminis pastatų tvarumo veiksnys; džiaugiasi tuo, kad vertinama galimybė Parlamento pastatuose esamą apšvietimą pakeisti mažai energijos sunaudojančiu LED apšvietimu, kai tai įmanoma ir įgyvendinama; apgailestauja dėl to, kad Parlamento pastatuose Briuselyje, kurie yra nuomojami arba dėl kurių ateities dar nepriimtas sprendimas, neįrengti judesio detektoriai ir kad, atrodo, keliuose pastato SPINELLI biuruose esantys judesio detektoriai veikia netinkamai; palankiai vertina tai, kad Strasbūre visuose biuruose įrengti judesio detektoriai ir kad Liuksemburge naujame pastate ADENAUER įrengtas automatinis išjungimas, grindžiamas judėjimo nebuvimu; ragina Parlamentą užtikrinti, kad, siekiant sumažinti energijos suvartojimą, nedelsiant ir kai įmanoma, Briuselyje būtų įrengti visapusiškai veikiantys judesio detektoriai; supranta, kad reikia mažinti elektros energijos suvartojimą, tačiau ragina apšvietimo taupymo priemones suderinti su darbuotojų gerove;

Judumas

135.

supranta, kad pagrindinė tarnybinių automobilių veikla yra Parlamento narių vežimas, įskaitant kelionę iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. šiai kelionei buvo nepanaudota vidutiniškai 15 % turimų tarnybinių automobilių vietų; pakartoja savo raginimą Parlamento administracijai išplėsti naudotojų grupę, kartu užtikrinant, kad būtų garantuotos vietos Parlamento nariams, t. y. leidžiant Parlamento darbuotojams keliauti be Parlamento nario, nuolat teikiant naujausią informaciją apie turimų vietų skaičių, sudarant rezervo sąrašą ir nustatant nuoseklius kelionės patvirtinimo terminus;

136.

palankiai vertina tai, kad Briuselyje yra 138 elektromobiliams skirtos automobilių stovėjimo vietos, kurių kiekviena turi įkrovimo stotį, ir 12 vietų – Parlamento krovininiams furgonams; pažymi, kad, atsižvelgiant į naujausią 2021 m. balandžio mėn. vietos valdžios institucijų išduotą aplinkosaugos leidimą pastatui SPINELLI, jo didelėje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje su įkrovimo stotelėmis būtina įrengti purkštuvų sistemą, ji bus įrengta 2022 m. ir dėl to bus galima įrengti 20 papildomų įkrovimo stotelių; ragina INLO GD parengti ir įgyvendinti įkrovimo stotelių tvarkaraštį, kad atskiros transporto priemonės ilgą laiką neblokuotų atskirų vietų; ragina Parlamentą toliau plačiu mastu plėsti visų tipų transporto priemonių elektros įkrovimo infrastruktūrą;

137.

pažymi, kad 2021 m. pastatuose SCHOLL ir ADENAUER įrengtos naujos dviračių stovėjimo vietos; ragina administraciją įvertinti dabartinius darbuotojų poreikius, susijusius su dviračių stovėjimo vietomis Parlamento pastatuose ir už jų ribų, ir prireikus padidinti esamų erdvių skaičių;

138.

palankiai vertina galimybę darbuotojams išsinuomoti standartinius ir elektrinius dviračius per mėnesines sesijas Strasbūre; apgailestauja, kad faktiškai visi dviračiai yra rezervuoti daugiau nei prieš savaitę; ragina Parlamentą, siekiant patenkinti Parlamento narių ir darbuotojų poreikius bei prisidėti prie tvaraus judumo didinimo, išnagrinėti galimybę pasiūlyti daugiau nuomojamų dviračių Strasbūre;

Finansai ir administracija

139.

atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento valdymo organų priimti su biudžetu, administracija ir darbuotojais susiję sprendimai daro kompleksinį poveikį administravimui ir taip turi įtakos įgyvendinimo etapui, pvz., paslaugoms, kurios nėra iš pradžių numatytos; todėl ragina Generalinį sekretorių į būsimus pasiūlymus prieš juos aptariant Parlamento valdymo organuose įtraukti realistišką poveikio Parlamento biudžetui, administracijai ir darbuotojams vertinimą;

140.

ragina nustoti naudotis išorės įmonių, kurios, remiantis Jeilio universiteto vertinimu (7), ir toliau veikia Rusijoje, paslaugomis;

141.

pažymi, kad paskutinė 2021 m. sausio 18 d. lankytojų grupių priėmimo taisyklių peržiūra neapima nuostatų dėl galimų force majeure aplinkybių, kai tai susiję su apsilankymų atšaukimu; ragina Biurą apsvarstyti galimybę nacionalinį streiką pripažinti force majeure aplinkybe atšaukiant organizuotą grupės vizitą, nes dažnai apie nacionalines streiko dienas pranešama daug vėliau ir po to, kai nuperkami bilietai, ir yra nepaprastai sunku atšaukti grupės vizitą paskutinę minutę ir susigrąžinti visas finansines išlaidas, patirtas organizuojant vizitą;

Bendroji sveikatos draudimo sistema (JSIS)

142.

ragina Biurą užtikrinti, kad bendroji sveikatos draudimo sistema (JSIS) teiktų nuoseklius paaiškinimus kiekvienu atveju, kodėl atmetamas prašymas kompensuoti išlaidas; pažymi, kad dėl įprastos praktikos, kai prašymas kompensuoti išlaidas atmetamas PDF formatu, nesuteikiant galimybės asmeniškai užginčyti sprendimo, pareiškėjams, prašantiems kompensuoti išlaidas, sudaroma tam tikrų sunkumų; ragina Biurą apsvarstyti galimybės suteikimą vietos gydytojams, atsakingiems už prašymą pateikusio asmens gydymą, pasikalbėti su atsakingu JSIS skyriumi arba ekspertų grupe ir paaiškinti gydymą bei medicininę naudą; be to, išreiškia pageidavimą, kad taikomoji programa būtų patogesnė naudoti, kad būtų galima greičiau ir tiesiogiai stebėti atskirų prašymų tvarkymą; prašo, kad atitinkami JSIS organai, atnaujindami reikalavimus atitinkančių gydymo būdų ir vaistų sąrašą, tinkamai ir reguliariai atsižvelgtų į naujausius medicinos pokyčius ir įgytas žinias;

Parlamento narių kelionės ir išlaidos

143.

primena Audito Rūmų rekomendaciją, kad Parlamentas turėtų atlikti būtinus pakeitimus, siekdamas užtikrinti, kad dienpinigiai būtų mokami tik tiems Parlamento nariams, kurie turi teisę juos gauti, nes tam Parlamentas pritarė; primena, kad 2019 m. birželio mėn. Biuras priėmė sprendimą dėl centrinio ir plenarinių posėdžių lankomumo registro su biometrine technologija automatizavimo projekto, kad Parlamento administracija į projektą įtraukė pirmą rekomendacijų rinkinį, kurį 2021 m. kovo mėn. pateikė Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, ir dabar laukia jo galutinių rekomendacijų; laikosi nuomonės, kad naujų technologijų naudojimas yra esminis žingsnis siekiant skaitmeninti finansinius procesus norint išvengti sukčiavimo ir apsimetimo kitu asmeniu, padidinti administracinį veiksmingumą bei paspartinti susijusių išmokų mokėjimą, todėl ragina lankomumo registrą automatizuoti taikant veiksmingą ir saugų sprendimą suteikiant visas būtinas duomenų apsaugos garantijas;

144.

primena, kad 2019 m. Parlamentas pradėjo projektą, kurio tikslas yra automatizuoti, pasitelkiant biometrines technologijas, dalyvių registravimą centriniame registre ir 2020 m. pabaigoje pasirašė sutartį dėl šio projekto; pabrėžia, kad reikėtų vengti didelio masto biometrinių duomenų tvarkymo; dar kartą prašo Biuro parengti alternatyvų sprendimą, kuris nebūtų susijęs su biometrinių duomenų tvarkymu ir kuriuo būtų užtikrinta, kad faktiškai dienpinigius gautų tik Parlamento nariai, atitinkantys jų gavimo reikalavimus; apgailestauja, kad šis projektas vis dar vykdomas nepaisant 2021 m. kovo mėn. pabaigoje pateiktos neigiamos Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės ir pakartojimo jo 2021 m. metinėje ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad Parlamentas turėtų apsvarstyti mažiau privatumą pažeidžiančias alternatyvas, kiek tai susiję su duomenų apsaugą;

145.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d. Pirmininkė paskelbė apie Biuro ad hoc darbo grupės, kuri atliks nuodugnią Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių peržiūrą, sukūrimą, siekiant pritaikyti nuostatas prie naujausių teisėkūros pokyčių, naujos Parlamento narių praktikos ir vidaus auditoriaus rekomendacijų, kartu užtikrinant nuoseklumą ir teisinį tikrumą; primygtinai rekomenduoja iki dabartinės kadencijos pabaigos surengti išsamias konsultacijas su Parlamento nariais ir atitinkamomis administracijos tarnybomis, kad šiai darbo grupei būtų suteikta tiesioginė patyrusių Parlamento narių bei pareigūnų informacija apie praktinį Parlamentą reglamentuojančių taisyklių taikymą ir sudaryta galimybė nustatyti neatitikimus, pvz., taisyklių susijusių su tvarkaraščiu ir miestais norint pradėti pildyti Parlamento narių lankomumo registrą, kiek tai susiję su plenarinėmis sesijomis, komandiruotėmis ir kita Parlamento veikla, neatitikimus;

146.

apgailestauja dėl to, kad nenumatyta sistema, kuria būtų užtikrinama, kad Parlamento nariai galėtų toliau vykdyti savo pagrindines pareigas, daugiausia pasisakydami per diskusijas ir balsuodami, kai jie laikinai nedirba dėl pateisinamų priežasčių, pvz., vaiko priežiūros atostogų, ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų ar prižiūrinčiojo asmens atostogų; mano, kad tai probleminis klausimas, nes gali būti daromas neigiamas poveikis atstovavimui piliečiams Parlamente ir visų pirma jaunesniems Parlamento nariams, ypač moterims; atkreipia dėmesį į 2020 m. gruodžio 20 d. Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kuriais numatoma galimybė balsuoti nuotoliniu būdu, tačiau tik su sąlyga, kad Pirmininkas nustatys ypatingas aplinkybes; pakartoja savo ne kartą plenariniame posėdyje priimtą prašymą Biurui pradėti Darbo tvarkos taisyklių peržiūrą, kad Parlamento nariai galėtų vykdyti savo pareigas, kai jie neatvyksta į darbą dėl pateisinamų priežasčių, taip pasinaudojant didelėmis Parlamento pastangomis ir finansinėmis investicijomis į techninius sprendimus, kuriais sudaroma galimybė balsuoti nuotoliniu būdu;

147.

primena, kad ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo Parlamentas prašė reformuoti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, kad išlaidos šiai vienkartinei išmokai būtų skaidresnės ir aiškesnės atskaitingumo požiūriu; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. kovo 7 d. Biuro posėdyje paskelbta, jog sudaroma Biuro ad hoc darbo grupė bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos klausimais, kuriai pavesta įvertinti 2018 m. liepos 2 d. Biuro sprendimo, kuriuo nustatomas išlaidų, kurios gali būti kompensuojamos mokant bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, sąrašas, veikimą, remiantis per 9-ąją kadenciją įgyta patirtimi; pažymi, kad Biuras 2022 m. spalio 17 d. posėdyje priėmė keletą Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių pakeitimų, kuriais paaiškinamos taisyklės, taikomos teisei į bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką ir jos naudojimui, ir priemonės, kuriomis siekiama padidinti skaidrumą, užtikrinti didesnį teisinį saugumą ir kurios yra susijusios su teise į išmoką; pabrėžia, kad ad hoc darbo grupės buvo paprašyta tinkamai atsižvelgti į Parlamento nariams skirtų lėšų skaidrumo, atskaitomybės ir patikimo finansų valdymo aspektus, atsižvelgiant į Europos Parlamento narių įgaliojimų laisvės ir nepriklausomumo principą ir tikslą neužkrauti nereikalingos administracinės naštos Parlamento nariams, jų biurams ir Parlamento tarnyboms; pabrėžia, kad Parlamento nariai gali patys arba padedami išorės auditoriaus dokumentuoti savo bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos lėšų panaudojimą, pateikdami išsamią informaciją arba informaciją pagal išlaidų rūšis, ir pasirūpinti, kad visa ši informacija arba jos dalis būtų paskelbta atitinkamo Parlamento nario tinklalapyje, esančiame Parlamento interneto svetainėje, pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 4 ir 5 dalis; palankiai vertina tai, kad į Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisykles įtrauktas supaprastintas išlaidų rūšių sąrašas ir kad taip pat priimtas pakeitimas, kuriame išaiškinama Parlamento nariams suteikiama galimybė pasinaudoti bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, jei jie jau išnaudojo kitas išmokas;

148.

primena, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 4 dalį Parlamentas jau suteikia Parlamento nariams galimybę paskelbti savanorišką savo išlaidų auditą arba patvirtinimą, ir apgailestauja, kad 2021 kalendoriniais metais buvo pateikta tik 18 savanoriškų deklaracijų dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos panaudojimo; ragina Parlamento tarnybas kasmet išsiųsti priminimą Parlamento nariams apie šią galimybę;

149.

primena, kad Europos ombudsmenė (toliau – ombudsmenė) byloje 1651/2018/THH rekomendavo suteikti galimybę visuomenei susipažinti su Biuro ad hoc darbo grupės pasiūlymu dėl išlaidų, kurios gali būti kompensuojamos mokant bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, sąrašo peržiūros; apgailestauja dėl to, kad Parlamentas atmetė ombudsmenės rekomendaciją, ir primygtinai ragina Parlamento administraciją iš naujo apsvarstyti galimybę visuomenei susipažinti su minėtais dokumentais;

150.

pažymi, kad 2021 m. įprastinės kelionės išlaidos sudarė 40 338 767 EUR; siūlo peržiūrėti kelionių agentūros taikomą kainų nustatymo politiką siekiant suderinti Parlamentui reikalingą lankstumą ir pigesnius pasiūlymus; atkreipia dėmesį į tai, kad kartais kelionių agentūros Parlamento nariams teikiami pasiūlymai dėl kelionių nėra labai aiškūs ir praeina per daug laiko, kol jie atsiunčiami, ir tai turi įtakos pasiūlymų kainai ar net galimybės keliauti prieinamumui; ragina Parlamento administraciją atlikti visų Parlamento narių, ne tik dažnų kelionių agentūros klientų, pasitenkinimo siūlomomis paslaugomis apklausą, siekiant išsiaiškinti, kokios problemos galėjo sutrukdyti kai kuriems iš jų užsisakyti bilietus kelionių agentūroje; atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų siuntimai į komandiruotes dažnai gaunami per vėlai atsižvelgiant į kelionės datą, net jei komandiruotė patvirtinta daug anksčiau, ir tai taip pat daro neigiamą poveikį esamiems pasiūlymams, ir prašo administracijos siekti pagerinti šią padėtį;

151.

pažymi, kad 2021 m. kelionių agentūra, kai į ją buvo kreiptasi dėl Parlamento Delegacijos ryšiams su Centrinės Amerikos šalimis (DCAM) komandiruotės, negalėjo pateikti skrydžių į Kubą ir iš jos kainos, nes ji, kaip JAV priklausanti bendrovė, turėjo paisyti JAV embargo Kubai; pažymi, kad kelionių agentūra turėjo perduoti minėtų skrydžių paiešką kitai agentūrai, todėl procesas vėlavo; primena, kad Parlamento organai privalo naudoti jo kelionių agentūros kotiruojamą kainą, kad parengtų komandiruočių finansinę ataskaitą, kurią gali neigiamai paveikti apribojimai, susiję su Kuba ir kitomis šalimis, kurioms JAV taiko sankcijas; reikalauja, kad į šį klausimą būtų tinkamai atsižvelgta kitame konkurse siekiant atrinkti naują kelionių agentūrą;

152.

ragina FINS GD nustatyti aiškią narių, mokėjimų tarpininkų, padėjėjų ir paslaugų teikėjų atsakomybės metodiką, kuri atitiktų teisinės valstybės standartus, pagal kurią būtų užtikrinama, kad klaidų ar netinkamo mokėjimų arba kitų finansinių operacijų panaudojimo atvejais atsakomybėn būtų traukiama tik ta šalis, kuri padarė klaidą arba piktnaudžiavo; pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti skiriamos tik tai šaliai, kuri padarė klaidą ir yra atsakinga už netinkamą lėšų panaudojimą;

153.

yra labai susirūpinęs dėl atsakingų FINS GD darbuotojų diskrecijos masto vertinant narių prašymus, be kita ko, atrenkant darbo ar paslaugų teikėjų sutartis tolesniam ex post patikrinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad stokojama formalių atskaitomybės mechanizmų ir procedūrų, kuriais būtų užtikrinamas tinkamas procedūrų su FINS GD procesas, dėl to didėja diskriminacijos ir nevienodo požiūrio rizika; primena FINS GD, kad jis turi taikyti skaidrius, aiškius ir nediskriminacinius standartus, be kita ko, vykdydamas vietinių padėjėjų atliekamų užduočių vykdymo kontrolę;

Savanoriškas pensijų fondas

154.

yra susirūpinęs dėl to, kad savanoriško pensijų fondo aktuarinis deficitas 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 379 mln. EUR (palyginti su 371,3 mln. EUR 2020 m. gruodžio 31 d.); nerimauja dėl to, kad tikimasi, jog lėšos bus visiškai išnaudotos ne vėliau kaip 2024 m. arba 2025 m. pabaigoje ir kad tuo tarpu savanoriškas pensijų fondas toliau parduoda turtą, kad įvykdytų pensijų įsipareigojimus, ir tai tikriausiai reiškia, kad mažinamas likęs kapitalas; primena 2018 m. gruodžio 10 d. Biuro sprendimą, kuriuo pensinis amžius padidinamas nuo 63 iki 65 metų ir nustatomas 5 % mokestis pensijų išmokoms būsimiems pensininkams, siekiant pagerinti savanoriško pensijų fondo tvarumą; pažymi, kad Bendrasis Teismas savo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime sujungtose bylose T-720/19–T-725/19 Ashworth ir kt. / Parlamentas (8) padarė išvadą, kad ginčijamas 2018 m. gruodžio 10 d. Biuro sprendimas neturėjo poveikio jau įgytoms teisėms ir patvirtino Biuro kompetenciją priimti sprendimus, kuriais siekiama pagerinti fondo tvarumą su sąlyga, kad jais laikomasi proporcingumo principo; pažymi, kad Teisingumo Teismui buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl jo 2021 m. rugsėjo 15 d. priimto sprendimo ir kad tuo pačiu metu Parlamento Biuras nagrinėja poveikį būsimiems pasiūlymams dėl galimybių pagerinti fondo tvarumą, kartu sumažinant Parlamento atsakomybę; todėl primygtinai ragina Generalinį sekretorių pasiūlyti Biurui tolesnes įgyvendinamas priemones, susijusias su fondo sąlygų koregavimu;

155.

ragina Biurą padėti išaiškinti Parlamento narių ir buvusių Parlamento narių, kurie dėl pareigų Sąjungos institucijose gauna kelias pensijas, teises; atkreipia dėmesį į buvusių Komisijos narių atvejį ir prašo pateikti informaciją, ar savanoriško pensijų fondo išmokos gali būti išmokamos papildant išmokas, susijusias su jų Komisijos nario teisėmis į pensiją, ir ar kandidatai į Komisijos narius privalėjo atskleisti šią informaciją; prašo Parlamento paaiškinti, ar galima abipusiškai ir iš dalies atskaityti pensijas;

156.

ragina Biurą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai išsamią fondo išlaidų sąmatą ateinantiems metams, taip pat ragina imtis tolesnių veiksmų ieškant įgyvendinamo, teisinio ir teisingo sprendimo, atsižvelgiant į klausimo skubumą; prašo administracijos ir Biuro užtikrinti, kad būsimiems pagalbos mokėjimams nebūtų naudojami mokesčių mokėtojų pinigai;

157.

pripažįsta, kad Parlamentas nedalyvauja valdant portfelį, tačiau reiškia susirūpinimą dėl spaudoje paskelbtų straipsnių apie savanoriško pensijų fondo atliktas investicijas ir galimą riziką institucijos reputacijai; pabrėžia, kad investicijos turėtų būti suderintos su Sąjungos politikos tikslais bei uždaviniais ir juos atitikti; ragina fondo patariamąją tarybą peržiūrėti visas vykdomas investicijas, kurios neatitinka Sąjungos vertybių ir tikslų;

Metinė skirtų sutarčių ataskaita

158.

primena, kad Finansiniame reglamente nustatyta biudžeto valdymo institucijai ir visuomenei pateiktina informacija, susijusi su institucijos skirtomis sutartimis; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Finansinį reglamentą reikalaujama skelbti apie skirtas sutartis, kurių vertė yra didesnė nei 15 000 EUR – tai riba, kurią viršijus privaloma skelbti viešųjų pirkimų konkursą; nurodo, kad 2021 m. iš viso skirta 221 sutartis, iš kurių 80 sutarčių buvo paskirtos pagal atviro arba riboto konkurso procedūrą (jų vertė – 761,1 mln. EUR), o 135 – vykdant derybas (jų vertė – 253,5 mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad bendras vykdant derybas skirtų sutarčių skaičius sumažėjo tiek pagal vertę, tiek pagal procentinę dalį, palyginti su bendra paskirtų sutarčių verte (nuo 31 % 2020 m. iki 2 % 2021 m.), tačiau apimtis padidėjo (nuo 179,1 mln. EUR 2020 m. iki 253,5 mln. EUR 2021 m.);

159.

atkreipia dėmesį į toliau pateiktas 2020 ir 2021 m. skirtas sutartis, įskaitant sutartis dėl pastatų, suskirstytas pagal tipus:

Sutarties tipas	2021 m.		2020 m.
Sutarties tipas	Skaičius	Procentinė dalis (%)	Skaičius	Procentinė dalis (%)
Paslaugos Reikmenys Darbai Pastatai	176 27 10 8	79,6 12 4,5 3,6	161 21 13 3	81,3 10,6 6,6 1,5
Iš viso	221	100	225	100

Sutarties tipas	2021 m.		2020 m.
Sutarties tipas	Vertė (EUR)	Procentinė dalis (%)	Vertė (EUR)	Procentinė dalis (%)
Paslaugos Reikmenys Darbai Pastatai	634 689 038 136 777 513 76 247 759 168 302 638	62 13 8 17	457 940 293 14 143 825 28 291 234 86 812 000	77 3 5 15
Iš viso	1 016 016 948	100	587 187 352	100
(Europos Parlamento skirtų sutarčių metinė ataskaita, 2021 m., p. 7)

160.

pažymi, kad 2021 m. ir 2020 m. paskirtos sutartys pagal taikytą procedūrą, atsižvelgiant į skaičių ir vertę, suskirstytos taip:

Procedūros tipas	2021 m.		2020 m.
Procedūros tipas	Skaičius	Procentinė dalis (%)	Skaičius	Procentinė dalis (%)
Atvira Ribota Derybų KPS sąrašas Išimtinė Inovacijų partnerystė Dinaminė pirkimo sistema Pagreitintas atviras konkursas	78 2 135 2 2 0 1 0	35 1 61 1 1 0 0 0	57 3 135 1 1 1 0 0	29 2 68 0 0 1 0 0
Iš viso	221	100	198	100

161.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. birželio 1 d. Parlamentas įsteigė darbo grupę socialiai atsakingų viešųjų pirkimų klausimais, kurią sudaro visų generalinių direktoratų atstovai ir kuriai pavesta parengti principus ir praktinius vadovus, kaip vykdant Parlamento viešuosius pirkimus geriau įgyvendinti socialinius elementus; pažymi, kad 2021 m. pabaigoje ši darbo grupė susitarė dėl pirmojo preliminaraus požiūrio į socialinius viešuosius pirkimus ir kad šis metodas 2022 m. įgyvendinamas bandomuoju etapu; palankiai vertina tai, kad Parlamentas savo darbuotojams parengė mokymus tvarių ir (arba) socialiai atsakingų viešųjų pirkimų klausimais ir kad Parlamento tarnyboms sudaryta galimybė naudotis pagalbos tarnybos paslaugomis;

Frakcijos (4 0 0 biudžeto eilutė)

162.

pažymi, kad 2021 m. į 4 0 0 biudžeto eilutę įrašyti ir frakcijoms bei nepriklausomiems Parlamento nariams skirti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (9):

Frakcija	2021 m.					2020 m.
Frakcija	Metiniai asignavimai	Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai	Išlaidos	Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis (%)	Į kitą laikotarpį perkeltos sumos	Metiniai asignavimai	Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai	Išlaidos	Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis (%)	Į kitą laikotarpį perkeltos sumos
Europos liaudies partija (PPE)	16 750	10 229	13 646	81,47	12 562	17 239	4 448	11 489	66,65	10 198
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D)	13 584	9 829	12 295	90,51	10 188	13 609	5 734	9 533	70,05	9 809
Frakcija „Renew Europe“ (buvusi Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE))	9 192	6 948	6 997	76,12	6 894	9 230	3 847	4 063	44,02	6 922
Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (Verts / ALE)	6 927	4 891	6 126	88,43	5 196	6 381	2 376	4 054	63,53	4 703
Identiteto ir demokratijos frakcija (ID)	6 874	4 762	5 940	86,42	5 155	7 121	1 616	3 976	55,84	4 761
Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR)	6 005	3 982	6 269	104,39	3 718	5 851	2 272	4 145	70,85	3 978
„The Left“ – Europos vieningųjų kairiųjų frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE / NGL)	3 806	2 266	4 036	106,05	2 036	3 790	1 536	3 060	80,72	2 266
Nepriklausomi Parlamento nariai	1 862	1 041	595	31,94	861	1 726	738	429	24,82	1 041
Iš viso	65 000	43 948	55 904	86,01	46 611	64 947	22 568	40 749	62,74	43 678

163.

palankiai vertina tai, kad 2021 finansiniais metais nepriklausomi išorės auditoriai dėl frakcijų pateikė tik besąlygines nuomones;

164.

primena, kad šie asignavimai skirti veiklai, susijusiai su Sąjungos politine veikla, finansuoti ir kad frakcijos yra atsakingos Parlamentui už jų panaudojimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad šie asignavimai galėtų būti naudojami informacijai, kuri prieštarauja pagrindinėms teisėms ir laisvėms arba Sąjungos vertybėms, skleisti; visų pirma primena, kad Parlamentas smerkia istorinį revizionizmą ir ragina kurti bendrą atminimo kultūrą, pagal kurią būtų atmetami praeities totalitarinių ir autoritarinių režimų nusikaltimai; ragina Parlamento administraciją atidžiai, net ir atgaline data, tikrinti visus šių vertybių neatitinkančius frakcijų finansuojamus leidinius;

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

165.

atkreipia dėmesį į naujo Institucijos direktoriaus paskyrimą laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.;

166.

primena svarbų gyvybingos ir atsparios Europos demokratijos, grindžiamos politinių partijų pliuralizmu Sąjungos lygmeniu, vaidmenį; todėl pabrėžia, kad turi būti užtikrintos vienodos sąlygos, o atitiktis turi būti kontroliuojama visapusiškai gerbiant procesines teises; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina esminį darbą Institucijos, kuri nepriklausomai ir glaudžiai bendradarbiaudama su Parlamentu kontroliuoja, kaip Europos politinės partijos ir fondai laikosi teisinės sistemos, užtikrina skaidrumą piliečiams ir prisideda prie Parlamento rinkimų sąžiningumo; primygtinai ragina biudžeto valdymo instituciją užtikrinti, kad Institucija turėtų reikiamų išteklių, visų pirma žmogiškųjų ir IT išteklių, įskaitant specialistus kibernetinio saugumo srityje, kad galėtų toliau vykdyti savo dabartinius įgaliojimus, be kita ko, atsižvelgiant į kintančias užsienio šalių kišimosi grėsmes, visų pirma apsaugoti Sąjungos vertybes, kovoti su piktnaudžiavimu asmens duomenimis rinkimų tikslais ir nustatyti donacijų kilmę, taip pat vykdyti visas naujas užduotis, kurias jai paveda atlikti teisės aktų leidėjas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2024 m. Europos Parlamento rinkimų metai bus itin svarbūs užtikrinant finansinį ir funkcinį Europos demokratijos vientisumą, ir dėl to Institucijai bus labai daug papildomo darbo;

167.

atsižvelgdamas į tai pažymi, kad visa Europos Sąjunga turi investuoti papildomus išteklius demokratiniam vientisumui užtikrinti; primena, kad Institucija yra nepriklausomas Sąjungos organas, todėl jos asignavimai ir etatai turėtų būti skaidriai atskirti nuo Parlamento asignavimų ir etatų; todėl pakartoja savo 2022 m. spalio 19 d. rezoliucijoje dėl 2023 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto pateiktą rekomendaciją Europos Sąjungos bendrajame biudžete sukurti atskirą Institucijai skirtą skirsnį;

168.

palankiai vertina tolesnius veiksmus, kurių Institucija ėmėsi atsižvelgdama į 2021 m. sausio mėn. ombudsmenės bylos 1094/2020/DL kontekste pateiktus pasiūlymus dėl patobulinimų, t. y. interneto svetainės tobulinimo, kad būtų padidintas lankytojams siūlomos informacijos kiekis, nuorodos į Parlamento interneto svetainę ir informacijos apie Europos politinių partijų ir fondų registrą skelbimo;

169.

pažymi, kad 2021 m. į 4 0 2 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (10);

Partija (2021 m.)	Santrumpa	Nuosavi ištekliai	EP galutinis įnašas (1)	Visos pajamos	EP įnašui tenkanti kompensuotinų išlaidų procentinė dalis (iki 90 %)	Pajamų perteklius (perkėlimas į rezervą arba nuostolis)
Europos liaudies partija	PPE	1 283 598	7 737 916	9 021 514	90	788 064
Europos socialistų partija	PES	977 280	6 217 037	7 194 317	90	645 859
Liberalų ir demokratų aljansas už Europą	ALDE	734 661	4 504 780	5 239 441	90	857 838
Europos žaliųjų partija	EGP	560 006	3 597 971	4 157 977	90	854 803
Europos kairiųjų partija	EL	245 367	1 557 308	1 802 675	90	87 074
Europos demokratų partija	PDE	112 014	652 921	764 935	90	120 482
Europos laisvasis aljansas	EFA	119 583	812 993	932 576	90	103 910
Europos konservatorių ir reformuotojų partija	ECR partija	483 292	1 432 428	1 915 720	78	–
Europos krikščionių politinis judėjimas	ECPM	98 679	708 660	807 339	90	3 178
Identiteto ir demokratijos partija	ID partija	119 545	573 595	693 140	90	–
Iš viso		4 734 025	27 795 609	32 529 634		3 461 208

170.

pažymi, kad 2021 m. į 4 0 3 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (11):

Fondas (2021 m.)	Santrumpa	Susijęs su partija	Nuosavi ištekliai	EP galutinė dotacija	Visos pajamos	EP dotacijai tenkanti tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis (iki 95 %)	Pajamų perteklius (perkėlimas į rezervą arba nuostolis)
Wilfriedo Martenso Europos studijų centras	WMCES	PPE	480 822	4 450 779	4 931 601	95,00	161 217
Europos pažangiųjų tyrimų fondas	FEPS	PES	354 391	4 897 963	5 252 354	95,00	48 172
Europos liberalų forumas	ELF	ALDE	369 813	2 651 252	3 021 065	95,00	221 975
Žaliasis Europos fondas	GEF	EGP	146 351	2 156 106	2 302 456	95,00	20 419
„Transformuoti Europą“	TE	EL	77 546	1 218 962	1 296 508	94,83	10 340
Europos demokratų institutas	IED	PDE	27 763	504 172	531 935	95,00	854
Fondas „Coppieters“	Coppieters	EFA	86 417	520 773	607 190	95,00	45 208
Naujoji kryptis. Europos reformų fondas	ND	ECR partija	258 096	1 519 566	1 777 662	95,00	–
Fondas „Sallux“	SALLUX	ECPM	23 013	366 409	389 422	95,00	3 728
Fondas „Association pour l’Identite et Democratie“	ID fondas	ID partija	12 778	660 075	672 853	95,00	–
Iš viso			1 836 990	18 946 056	20 783 046		511 913

(1) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(2) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(3) Viešuosius klausymus reglamentuojančios taisyklės, 2003 m. birželio 18 d. Biuro sprendimas.

(4) 2023 m. kovo 13 d. Biuro posėdis (PE-9/BUR/PV/2023–03) ir 2023 m. balandžio 17 d. Biuro sprendimas (PE 422.534/BUR).

(5) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(6) Tai pagrįsta organizacijos „Transparency International ES“ rekomendacija.

(7) https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain

(8) 2021 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Richard Ashworth ir kt. / Europos Parlamentas, T-720/19–T-725/19, ECLI:EU:T:2021:580.

(9) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

(10) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

(11) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/36

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1815

2023 m. gegužės 10 d.

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0229/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Tarybos metinę 2021 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0085/2023),

1.	atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos generalinei sekretorei patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(1) OL C 445, 2021 10 29, p. 150.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/37

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1816

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0085/2023),

A.	kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 319 straipsnį Parlamentas yra vienintelis atsakingas už Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir kadangi Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas sudaro atskirą Sąjungos biudžeto skirsnį;

B.	kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnio 1 dalį Europos Vadovų Taryba nevykdo teisėkūros funkcijų;

kadangi pagal SESV 317 straipsnį Komisija vykdo Sąjungos biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus, ir kadangi pagal galiojančią sistemą Komisija suteikia reikiamus įgaliojimus kitoms Sąjungos institucijoms, kad jos galėtų vykdyti su jomis susijusius biudžeto skirsnius;

D.	kadangi pagal SESV 235 straipsnio 4 dalį ir 240 straipsnio 2 dalį Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai (toliau – Taryba) padeda Tarybos Generalinis sekretoriatas ir kadangi Generalinis sekretorius yra visapusiškai atsakingas už patikimą Sąjungos biudžeto II skirsnyje įrašytų asignavimų valdymą;

kadangi beveik dvidešimt metų Parlamentas įgyvendina nusistovėjusią ir pripažintą praktiką, pagal kurią biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, ir kadangi Komisija pritaria tam, kad tokios praktikos, kai biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas kiekvienos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ir agentūros administracinėms išlaidoms, turėtų būti laikomasi ir toliau;

F.	kadangi, kaip nurodyta Finansinio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje, Komisija kitoms Sąjungos institucijoms suteikia reikalingus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti;

G.	kadangi nuo 2009 m. dėl Tarybos nenoro bendradarbiauti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas buvo priverstas atsisakyti patvirtinti Tarybos Generaliniam sekretoriui, kad biudžetas įvykdytas;

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, jog ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

I.	kadangi Europos Vadovų Taryba ir Taryba, kurios yra Sąjungos institucijos ir naudojasi Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis, turėtų būti skaidrios ir demokratiškai atskaitingos Sąjungos piliečiams ir joms turėtų būti taikoma demokratinė viešųjų lėšų naudojimo kontrolė;

J.	kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika patvirtina mokesčių mokėtojų ir visuomenės teisę būti informuotiems apie viešųjų pajamų naudojimą;

kadangi Europos ombudsmenui (toliau – Ombudsmenas) atlikto strateginio tyrimo OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo rekomendacijoje nurodyta, jog Tarybos praktika, susijusi su teisėkūros proceso skaidrumu, yra netinkamas administravimas ir turi būti imamasi veiksmų, kad piliečiams būtų sudaryta galimybė stebėti Sąjungos teisėkūros procesą;

pažymi, kad Tarybos biudžetas priklauso DFP 7 išlaidų kategorijai „Europos viešasis administravimas“, jos suma 2021 m. iš viso siekė 10,7 mlrd. EUR; pažymi, kad Tarybos biudžetas sudaro apie 5,6 % viso DFP 7 išlaidų kategorijos administracinio biudžeto;

pažymi, kad Audito Rūmai savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje padidino administravimo srities operacijų imtį nuo 48 (2020 m.) iki 60 (2021 m.);

atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmai nurodo, jog iš ilgamečio darbo rezultatų matyti, kad DFP 7 išlaidų kategorija apskritai yra susijusi su mažos rizikos išlaidomis;

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai ir savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje pažymi, jog nenustatė jokių konkrečių su Taryba susijusių problemų;

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dabartinė padėtis

labai apgailestauja dėl to, kad ir dėl 2020 finansinių metų Parlamentas turėjo atsisakyti patvirtinti, jog Taryba įvykdė biudžetą, nes Taryba atsisako bendradarbiauti su Parlamentu užtikrinant išsamią, tvarkingą ir tinkamai informacija pagrįstą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

atkreipia dėmesį į Parlamento prerogatyvą patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 319 straipsnį ir taikomas Finansinio reglamento bei Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, laikantis dabartinio aiškinimo ir praktikos, būtent, įgaliojimą patvirtinti biudžeto įvykdymą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu;

pabrėžia, kad Finansinio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Komisija suteikia kitoms Sąjungos institucijoms reikalingus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti, ir todėl mano, kad nesuvokiama yra Tarybos nuomonė, jog Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti suteiktas Komisijai;

pabrėžia, kad beveik dvidešimt metų Parlamentas taiko nusistovėjusią ir pripažintą praktiką, pagal kurią biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms; primena, kad Komisija pareiškė, jog ji neturi galimybių prižiūrėti, kaip vykdomi kitų Sąjungos institucijų biudžetai; atkreipia dėmesį į ne kartą pareikštą Komisijos nuomonę, kad Parlamentas tiesiogiai ir toliau turėtų laikytis praktikos, kai biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas kiekvienos Sąjungos institucijos administracinėms išlaidoms;

pabrėžia, kad dėl dabartinės padėties, kai Parlamentas gali tik patikrinti Audito Rūmų ir Ombudsmeno ataskaitas bei informaciją Tarybos interneto svetainėje, tačiau per metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą negauna Tarybos atsakymų raštu ar žodžiu, t. y. Taryba atsisako bendradarbiauti su Parlamentu vykstant metinei biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, todėl Parlamentas negali tinkami atlikti savo pareigų ir priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

10.

apgailestauja dėl to, kad Taryba jau daugiau kaip dešimtmetį rodo, jog neturi jokio politinio noro bendradarbiauti su Parlamentu vykstant metinei biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai; pabrėžia, kad šis elgesys daro ilgalaikį neigiamą poveikį abiem institucijoms ir kenkia visos Sąjungos įvaizdžiui, diskredituoja Sąjungos biudžeto valdymą ir demokratinę priežiūrą ir mažina piliečių pasitikėjimą Sąjunga kaip skaidriu subjektu; labai apgailestauja dėl nuolatinio Tarybos atsisakymo lojaliai bendradarbiauti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

11.

pabrėžia, kad šiuo metu padėtį reikėtų gerinti vykdant geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą remiantis Sutartimis, tačiau atlikus Sutarčių peržiūrą galėtų būti užtikrintas didesnis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros aiškumas ir skaidrumas, suteikiant Parlamentui aiškią kompetenciją teikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą kiekvienai Sąjungos institucijai, įstaigai, organui ir agentūrai atskirai;

12.

primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika remiama mokesčių mokėtojų ir visuomenės teisė būti informuotiems apie viešųjų pajamų naudojimą; todėl reikalauja visapusiškai gerbti Parlamento, kaip demokratinės atskaitomybės principo laikymąsi užtikrinančios institucijos, prerogatyvas ir vaidmenį; ragina Tarybą tinkamai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, priimtas vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

13.

ragina Tarybą nedelsiant atnaujinti derybas su Parlamentu siekiant rasti sprendimą pagal dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemą, jei ji nori parodyti Sąjungos piliečiams, kad ji atsakingai vertina tinkamą biudžeto kontrolę ir skaidrumą, sykiu atsižvelgiant į atitinkamus Parlamento ir Tarybos vaidmenis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje;

14.

pažymi, kad, nors Taryba nenori bendradarbiauti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Parlamentas šiame pranešime vis dėlto atkreipia dėmesį į tam tikrus politinius prioritetus ir pateikia tam tikras pastabas dėl Tarybos biudžeto ir finansų valdymo bei kitas pastabas, susijusias su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

15.

pažymi, kad Parlamentas, rengdamas šį pranešimą, turėjo remtis Tarybos interneto svetainėje pateikta informacija, nes Taryba, kaip ir ankstesniais metais, nusprendė neatsakyti į Tarybos Generaliniam sekretoriatui išsiųstą klausimyną ir nusprendė nepriimti kvietimo atvykti ir atsakyti į demokratiškai išrinktų Sąjungos piliečių atstovų klausimus, nors tai vykstant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai daro visos kitos institucijos;

Politiniai prioritetai

16.

primena, kad pagal SESV 286 straipsnio 2 dalį Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, skiria Audito Rūmų narius; apgailestauja dėl to, kad Taryba ne kartą neatsižvelgė į Parlamento rekomendacijas, pateiktas jam atliekant konsultacinį vaidmenį skiriant Audito Rūmų narius, ir vis dar skiria į Audito Rūmų narius kandidatus, kuriuos Parlamentas atmetė;

17.

apskritai apgailestauja dėl to, kad, vykdant daugelio kandidatūrų siūlymo ir skyrimo į daugelį Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų procedūras, Taryba naudojasi savo prerogatyva neatsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių nuomones ar Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) rekomendacijas; primygtinai pabrėžia, kad reikia peržiūrėti šią Tarybos prerogatyvą siekiant užtikrinti ir sustiprinti susijusių institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų dalyvavimą ir padidinti paskirtų subjektų legitimumą;

18.

atkreipia dėmesį į didelį lyčių disbalansą Audito Rūmuose, kuriuose 2021 m. pabaigoje buvo tik 8 moterys narės, o vyrų narių – 18; pažymi, kad dėl dabartinės skyrimo procedūros Audito Rūmuose sunku pasiekti lyčių pusiausvyrą; pakartoja savo raginimą Tarybai persvarstyti skyrimo procedūrą siekiant spręsti šią problemą imantis konkrečių veiksmų, pvz., nustatant, kad valstybės narės privalo pateikti bent du skirtingų lyčių kandidatus;

19.

apgailestauja dėl to, kad Taryba iki šiol ignoravo 2020 m. gruodžio 17 d. Parlamento rezoliuciją dėl būtinybės įsteigti specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams (1), ir primygtinai tvirtina, kad specialus institucinis forumas užtikrintų geresnį lyčių lygybės integravimą į Sąjungos politiką bei strategijas, taip pat nepaprastai svarbų koordinavimą ir pažangą svarstant pagrindinius su lyčių lygybe susijusius dokumentus;

20.

primena Ombudsmeno rekomendacijas, pateiktas atlikus strateginį tyrimą OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo, ir pritaria joms; apgailestauja dėl to, kad sprendimų priėmimo procesas Taryboje dar toli gražu nėra visiškai skaidrus, o tai daro poveikį piliečių pasitikėjimui Sąjunga kaip skaidriu subjektu, taigi taip kyla pavojus visos Sąjungos reputacijai; primygtinai ragina Tarybą imtis visų reikiamų priemonių siekiant, kad nepagrįstai nedelsiant būtų įgyvendintos Ombudsmeno rekomendacijos ir atitinkami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, koks svarbus neseniai priimtas Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-163/21 De Capitani / Taryba (2) dėl skaidrumo Sąjungos teisėkūros procese, kuriame teigiama, kad Tarybos darbo grupėse parengti dokumentai yra ne techninio, o teisėkūros pobūdžio, todėl jiems taikomi prašymai leisti susipažinti su dokumentais; pabrėžia, kad Teismas paaiškina, jog atsisakydama suteikti galimybę susipažinti su tokiais dokumentais Taryba turėtų pateikti konkrečius ir tikslius paaiškinimus, ir visiškai atmeta Tarybos nuorodas į neaiškią riziką kaip pakankamą priežastį; tvirtai pritaria Teismo nuomonei, kad galimybė susipažinti su teisėkūros dokumentais jokiu būdu nepakenktų sprendimų priėmimo procesui, nepaisant tokių Tarybos teiginių, ir tiesiog atitiktų teisėkūros institucijų ir valstybių narių viešosios atskaitomybės pareigą, kuri įtvirtinta bet kokioje demokratiniu teisėtumu grindžiamoje sistemoje;

21.

mano, kad vieningo balsavimo procedūros naudojimas Taryboje tam tikrose politikos srityse paralyžiuoja Sąjungos sprendimų priėmimo procesą ir valstybių narių, ypač tų, kurios nesilaiko teisinės valstybės principo, Vyriausybės gali šantažuoti savo šalies politiniais tikslais; ragina Tarybą, jei tik įmanoma, taikyti balsavimo kvalifikuota balsų dauguma procedūras, kai tai numatyta pagal Sutartis, ir apsvarstyti galimybę persvarstyti Sutartis, kuriomis reglamentuojamos balsavimo procedūros; mano, kad bendras perėjimas prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma procedūros Taryboje yra nepaprastai svarbus žingsnis siekiant veiksmingesnio politikos formavimo;

22.

reiškia susirūpinimą dėl augančio Europos Vadovų Tarybos vaidmens kalbant apie teisėkūros dokumentus, nors ji neatlieka nei teisėkūros, nei vykdomosios funkcijos, netaiko tų pačių skaidrumo standartų kaip Taryba, ir tai reiškia, kad iš jos nereikalaujama atskaitomybės;

23.

apgailestauja dėl to, kad valstybių narių nuolatinių atstovų dalyvavimas Skaidrumo registre yra visiškai savanoriškas, ir primygtinai pabrėžia, kad visos nuolatinės atstovybės turėtų aktyviai dalyvauti Skaidrumo registre rengiantis jų valstybės narės pirmininkavimo Tarybai laikotarpiui, jo metu ir jam pasibaigus; mano, kad dabartinės etikos taisyklės dėl interesų konfliktų, „sukamųjų durų“ reiškinio ir lobistinės veiklos skaidrumo turėtų būti sugriežtintos ir suderintos; ragina Tarybą visapusiškai naudotis Skaidrumo registru, neatsižvelgiant į jo dabartinius apribojimus, ir ragina Tarybą atsisakyti susitikti su neregistruotais lobistais;

24.

apgailestauja dėl Tarybos pozicijos dėl Skaidrumo registro, nes ji atsisako svarstyti bet kokį priemonių stiprinimą ir atmeta bet kokią rekomendaciją pagerinimo tema;

25.

pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl valstybių narių atstovų, dalyvaujančių sprendimų dėl politikos ir biudžeto priėmimo procesuose, patvirtintų interesų konfliktų; mano, kad valstybių narių atstovams, kurie gauna tiesioginės naudos iš Sąjungos subsidijų per jiems priklausančias įmones, turėtų būti neleidžiama dalyvauti atitinkamose diskusijose dėl politikos ar biudžeto ir balsuojant dėl tokių subsidijų;

26.

pakartoja savo raginimą rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms narėms atsisakyti bet kokios įmonių paramos, kuria siekiama prisidėti dengiant jų išlaidas; supranta, kad valstybių narių nacionalinių biudžetų finansiniai ištekliai labai skiriasi ir kad kiekviena valstybė narė, nesvarbu, koks jos dydis ir biudžeto ištekliai, turėtų turėti lygias galimybes organizuoti sėkmingą pirmininkavimą Tarybai, tačiau mano, kad priimant įmonių teikiamą paramą daroma žala reputacijai, nes kyla rizika, kad atsiras interesų konfliktų; pakartoja savo raginimą Tarybai į biudžetą įtraukti pirmininkavimą Tarybai, kad apskritai būtų užtikrinti tinkami ir vienodi darbo proceso Taryboje veiksmingumo ir efektyvumo standartai; yra nusivylęs Tarybos paskelbtomis neprivalomomis gairėmis dėl įmonių rėmimo ir mano, kad jos turėtų būti peržiūrėtos;

Biudžeto ir finansų valdymas

27.

pažymi, kad Tarybos biudžetas 2021 m. siekė 594 386 954 EUR, t. y. nežymiai (0,6 %) padidėjo, palyginti su 2020 m., ir tai yra mažesnis padidėjimas nei 2020 m., kai biudžetas išaugo 1,5 %, palyginti su 2019 m.;

28.

apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas nebuvo padalytas į du aiškiai atskirtus biudžetus, kaip Parlamentas rekomendavo ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, siekdamas padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, ypač turint mintyje Europos Vadovų Tarybą, nes šiuo metu neįmanoma gauti patikimos informacijos apie jos išlaidas;

29.

pažymi, kad Tarybos Generalinis sekretoriatas skelbia įvairių savo padalinių metines veiklos ataskaitas, tačiau sudėtinga išsamiai apžvelgti Tarybos Generalinio sekretoriato veiklą, nes nėra vienos bendros ataskaitos, kurioje būtų apibendrinta ir pateikta nuosekli Tarybos veiklos apžvalga;

30.

su pasitenkinimu pažymi, kad metinėse veiklos ataskaitose pateikiami Tarybos deleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų patikinimo pareiškimai, kuriuose nurodoma, kad ištekliai buvo panaudoti pagal numatytą paskirtį bei laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad įdiegtos kontrolės procedūros suteikia reikiamas garantijas dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

31.

pažymi, kad 2021 m. Taryba pagal Finansinio reglamento 29 straipsnį atliko 43 biudžeto perkėlimus ir dėl dviejų iš jų informavo biudžeto valdymo instituciją;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

32.

teigiamai vertina tai, kad Tarybos Generalinis sekretoriatas sugebėjo užtikrinti, kad Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje būtų galima toliau priimti sprendimus, nepaisant tebesitęsiančios išskirtinės padėties, susidariusios dėl COVID-19 pandemijos;

33.

pažymi, kad 2021 m. Taryba iš viso surengė 4 581 posėdį, o tai yra didelis (30 %) padidėjimas, palyginti su 2020 m., kai buvo surengta 3 520 posėdžių; pažymi, kad šis padidėjimas daugiausia susijęs su gerokai didesniu darbo grupių posėdžių skaičiumi, kuris išaugo nuo 2 790 iki 4 135, t. y. 48 %;

34.

su pasitenkinimu pažymi, kad Taryba biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai teikia Tarybos Generaliniame sekretoriate atliktų vidaus auditų skaičiaus ir rūšių santrauką, pateiktų rekomendacijų ir veiksmų, kurių buvo imtasi dėl tų rekomendacijų, apibendrinimą; pažymi, kad 2021 m. buvo atlikti aštuoni vidaus auditai;

35.

pažymi, kad vidaus auditai apima metinį planavimą ir deleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų ataskaitų teikimą; pažymi, kad viena iš pagrindinių rekomendacijų yra tai, kad Tarybos finansų direktoratas deleguotiesiems leidimus suteikiantiems pareigūnams turėtų teikti gaires, kaip dokumentuoti jų vidaus kontrolės sistemos efektyvumo ir veiksmingumo vertinimą, siekiant užtikrinti visapusišką atitiktį Finansinio reglamento 74 straipsnio 9 daliai; palankiai vertina tai, kad atlikus Tarybos finansų pagalbos tarnybos auditą Tarybos vidaus auditoriui neprireikė pateikti jokių svarbių prioritetinių rekomendacijų;

36.

pažymi, kad iš duomenų apsaugos vidaus audito matyti, jog apskritai įdiegta vidaus kontrolės sistema suteikia pagrįstą patikinimą dėl procesų, kurių tikslas – sudaryti sąlygas Tarybos Generalinio sekretoriato tarnyboms tvarkyti duomenis užtikrinant reikiamą aukštą apsaugos lygį; vis dėlto pažymi, kad Tarybos vidaus auditorius pateikė rekomendacijas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama vaidmenų ir atsakomybės patikslinimui, kontaktinių asmenų duomenų apsaugos srityje vaidmens stiprinimui ir tolesnių įgyvendinimo sprendimų dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (3) (ESDAR) įgyvendinimo Tarybos Generaliniame sekretoriate priėmimui, susikaupusių pranešimų, pateiktų pagal ankstesnį reglamentą, kurie, laikantis ESDAR, turi būti įregistruoti, išnagrinėjimui, aiškiai informacijai apie veiklą, kuriai vykdyti reikia duomenų apsaugos įrašų, ir plano, kaip išnagrinėti turimus susikaupusius senus pranešimus, parengimui, taip pat debesijos politikos peržiūrai;

37.

pažymi, kad atlikęs įdarbinimo procedūrų auditą Tarybos vidaus auditorius pateikė rekomendacijas Tarybos Generaliniam sekretoriatui nustatyti rodiklį (-ius), kad būtų galima stebėti, kaip siekiama pagrindinio įdarbinimo politikos tikslo –užtikrinti Tarybos Generaliniam sekretoriatui geriausius darbuotojus jo poreikiams tenkinti; teigiamai vertina tai, kad atlikus įprastos teisėkūros procedūros auditą vidaus auditoriui neprireikė pateikti jokių svarbių prioritetinių rekomendacijų;

38.

pažymi, kad atlikęs operatyvinio saugumo auditą Tarybos vidaus auditorius padarė išvadą, kad apskritai įdiegta vidaus kontrolės sistema suteikia pagrįstą patikinimą dėl nustatytų operatyvinio saugumo tikslų įgyvendinimo; vis dėlto pažymi, kad vidaus auditorius pateikė rekomendacijas dėl kokybės kontrolės ir skverbimosi testavimo tolesnių veiksmų dokumentavimo, fizinio saugumo didinimo, nurodymų apsaugos darbuotojams atnaujinimo ir IT saugumo tinklo naujo rizikos vertinimo atlikimo;

39.

pažymi, kad atlikęs Tarybos Generalinio sekretoriato biurų automatizavimo tinklo auditą Tarybos vidaus auditorius pateikė rekomendacijas, susijusias su įgaliojimų paaiškinimu, tinklo prietaisų pažeidžiamumo vertinimo veiklos paskirstymu ir jautrių sistemų perkėlimu į labiau apsaugotas tinklo vietas;

40.

pažymi, kad atlikus tinklo, kuriuo remiamos Tarybos Generalinio sekretoriato pastatų valdymo sistemos, auditą Tarybos vidaus auditorius pateikė rekomendacijas, kaip apibrėžti pastatų valdymo sistemų ateities strategiją ir naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis susijusioje operatyvinėje veikloje lygį, susitarti dėl būtiniausių informacijos saugumo reikalavimų, kurie turi būti įtraukti į sutartis su trečiosiomis šalimis, kad būtų valdoma rizika, kylanti dėl išorės paslaugų teikėjų prieigos prie Tarybos Generalinio sekretoriato sistemų, taip pat kaip vertinti pastatų valdymo IT sistemų perėjimą prie skaitmeninių paslaugų duomenų centrų, siekiant sumažinti fizines ir aplinkos grėsmes dabartinėms informacijos tvarkymo priemonėms;

41.

su pasitenkinimu pažymi, kad, vykstant skaitmeninimo procesui Tarybos Generaliniame sekretoriate, santykinė elektroninių sąskaitų faktūrų dalis nuolat didėjo: nuo 1 % 2014 m. išaugo iki 74 % 2020 m. ir 89 % 2021 m.;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

42.

pažymi, kad 2021 m. Tarybos etatų plane nustatytas 3 029 etatų skaičius; tačiau apgailestauja dėl to, kad Taryba skelbia labai nedaug duomenų apie savo darbuotojų sudėtį; pažymi, kad, remiantis Tarybos Generalinio sekretoriato interneto svetainėje pateikta informacija, 2022 m. sausio 16 d. jame iš viso dirbo 3 119 darbuotojų, iš kurių 1 791 (57 %) buvo moterys, o 1 328 (43 %) – vyrai; pažymi, kad 50 darbuotojų buvo priskirti vyresniajai vadovybei, iš kurių 19 (38 %) buvo moterys, o 31 (62 %) – vyrai; pažymi, kad 82 darbuotojai buvo priskirti vidurinės grandies vadovybei, iš kurių 36 (44 %) buvo moterys, o 46 (56 %) – vyrai; pažymi, kad 1 459 darbuotojai buvo priskirti administratoriams, iš kurių 806 (55 %) buvo moterys, o 653 (45 %) – vyrai; galiausiai pažymi, kad 1 412 darbuotojų buvo priskirti padėjėjų ir sekretorių kategorijai, iš kurių 889 (63 %) buvo moterys, o 523 (37 %) – vyrai;

43.

apgailestauja dėl lyčių disbalanso Tarybos Generaliniame sekretoriate kalbant apie vyresniosios vadovybės pareigas; ragina Tarybą nedelsiant imtis konkrečių priemonių siekiant lyčių pusiausvyros visais hierarchijos lygmenimis;

44.

apgailestauja dėl to, kad trūksta informacijos apie Tarybos lyčių lygybės veiksmų plano įgyvendinimą ir apie priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygias galimybes Taryboje dirbantiems neįgaliesiems; ragina Tarybą teikti informaciją biudžeto valdymo institucijai apie savo darbuotojų lyčių pusiausvyrą, geografinį pasiskirstymą ir neįgalumą, taip pat nurodyti susijusias vidaus politikos priemones; pažymi, kad darbuotojų lygmeniu atstovaujama visoms 27 valstybėms narėms, tačiau geografinė pusiausvyra toliau nėra optimali (pernelyg daug darbuotojų iš kai kurių valstybių narių);

Etikos sistema ir skaidrumas

45.

apgailestauja, kad, nepaisant ne kartą išsakytų Parlamento prašymų, Europos Vadovų Tarybos pirmininko elgesio kodeksas nebuvo suderintas su Parlamento ir Komisijos elgesio kodeksais, visų pirma kalbant apie patvirtintiną veiklą pirmininkui pasitraukus iš pareigų;

46.

apgailestauja dėl to, kad nebuvo pateikta informacijos apie visiems Tarybos darbuotojams taikomą elgesio kodeksą; pakartoja, kad etiškas elgesys prisideda prie patikimo finansų valdymo ir didina visuomenės pasitikėjimą ir kad, kaip savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 pabrėžė Audito Rūmai, Sąjungos institucijų etikos sistemos galėtų būti toliau tobulinamos, ir tai yra itin svarbu, nes bet koks neetiškas darbuotojų ir narių elgesys pritraukia didelį viešąjį susidomėjimą ir mažina pasitikėjimą Sąjunga;

47.

primena Audito Rūmų minėtoje specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 pateiktą rekomendaciją dėl Tarybos etikos sistemos tobulinimo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip konstatuoja Audito Rūmai, nėra bendros Sąjungos etikos sistemos, kuria būtų reglamentuojamas valstybių narių atstovų darbas Taryboje;

48.

pažymi, kad Tarybos Generalinis sekretoriatas skelbia ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie buvusių Tarybos Generalinio sekretoriato vyresniųjų pareigūnų profesinę veiklą baigus tarnybą (Tarnybos nuostatų 16 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipos); pažymi, kad, remiantis 2022 m. ataskaita, du vyresnieji pareigūnai pareiškė ketinantys užsiimti profesine veikla ir kad iš viso pateikti septyni prašymai; pažymi, kad nustatyta, jog nė vienas prašymas nepatenka į 16 straipsnio taikymo sritį;

Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

49.

pažymi, kad 2021 m. Tarybos kompiuterinėms sistemoms ir telekomunikacijoms skirtas biudžetas siekė 47 116 000 EUR, t. y. buvo 5,9 % didesnis nei 2020 m.;

50.

palankiai vertina tai, kad vaizdo konferencijų ir mišrių posėdžių skaičius padidėjo 107 % nuo 1 380 posėdžių 2020 m. iki 2 859 posėdžių 2021 m.;

51.

ragina Tarybą išnagrinėti būdus, kaip kuo plačiau naudoti atvirojo kodo technologijas, ir pranešti apie tokių sistemų naudojimo pažangą;

Pastatai

52.

pažymi, kad 2021 m. Tarybos pastatams skirtas biudžetas siekė 57 151 000 EUR, t. y. buvo 0,9 % didesnis nei 2020 m.;

53.

pažymi, kad Taryba teigia, jog pastatų politika yra stabili ir kad nuo 2004 m. siekiamas tikslas – užtikrinti, kad visa jos ir Europos Vadovų Tarybos vykdoma veikla būtų vykdoma joms priklausančiuose pastatuose Briuselyje, pasiektas 2016 m. pradėjus naudoti pastatą „Europa“;

Aplinka ir tvarumas

54.

pažymi, kad sunku gauti atnaujintą informaciją apie bet kokias Tarybos iniciatyvas, susijusias su aplinka ir tvarumu; ragina Tarybą rengiant metines ataskaitas sistemingai pranešti apie savo darbo aplinkos ir tvarumo aspektus;

55.

ragina Tarybą sukurti sistemas, jei jos dar nesukurtos, kuriomis darbuotojai būtų skatinami naudotis viešuoju transportu ar kitomis mažataršėmis transporto priemonėmis, pvz., dviračiais, siekiant sumažinti Tarybos anglies pėdsaką;

56.

pažymi, kad Tarybos finansinėje ataskaitoje nurodoma, jog 2021 m. pabaigoje Taryba turėjo 2 589,2 žaliosios energijos sertifikatų, grindžiamų ant Tarybos pastatų stogo esančių saulės baterijų plokščių pagaminta energija; prašo Tarybos pranešti apie šių sertifikatų pardavimą atviroje rinkoje ir apie numatomą gautų pajamų panaudojimą;

Institucijų bendradarbiavimas

57.

ragina Tarybą imtis tolesnių veiksmų, susijusių su 2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl raginimo sušaukti konventą Sutartims peržiūrėti (4);

58.

ragina Tarybą visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų, nustatytų 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (5);

Komunikacija

59.

pažymi, kad 2021-ieji – tai rekordiniai metai, kai Tarybos interneto svetainėje apsilankyta daugiau kaip 20 mln. kartų, t. y. 23 % didesnis rodiklis, palyginti su 2020 m., ir kad sekėjų skaičius tinkle „Facebook“ padidėjo 3 %, o sekėjų skaičius tinkluose „Twitter“ ir „Instagram“ išaugo atitinkamai 11 % ir 29 %;

60.

ragina Tarybą bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu siekiant panaudoti dvi atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos platformas „EU-Voice“ ir „EU-Video“, kurios buvo sukurtos kaip viešasis bandomasis projektas siekiant skatinti naudotis nemokamais ir atvirojo kodo socialiniais tinklais; ragina Tarybą naudotis decentralizuotomis socialinių tinklų alternatyvomis labai didelėms interneto platformoms, pvz., „Mastodon“.

(2) 2023 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje De Capitani / Taryba, T-163/21, ECLI:EU:T:2023:15.

(3) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(4) OL C 493, 2022 12 27, p. 130.

(5) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/45

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1817

2023 m. gegužės 10 d.

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0227/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331), ir į išsamius atsakymus į konkrečius Europos Parlamento prašymus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2022) 401),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2022) 160),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3), Audito Rūmų ataskaitą „ES biudžeto veiksmingumas. Padėtis 2021 m. pabaigoje“ su institucijų atsakymais (4) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06247/2023 – C9-0063/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

1.	patvirtina Komisijai, kad Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 391, 2022 10 12, p. 6

(4) OL C 429, 2022 11 11, p. 8.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/47

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1818

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (Chafea) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0227/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2021 finansinių metų galutines finansines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331), ir į išsamius atsakymus į konkrečius Europos Parlamento prašymus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2022) 160),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl Sąjungos agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06250/2023 – C9-0055/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB (9),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą (10),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/173, kuriuo įsteigiama Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga, Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji įstaiga, Europos mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga, Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomoji įstaiga, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinami įgyvendinimo sprendimai 2013/801/ES, 2013/771/ES, 2013/778/ES, 2013/779/ES, 2013/776/ES ir 2013/770/ES (11),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

1.	patvirtina Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos laikinai pareigas einančiam direktoriui, kad Įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos laikinai pareigas einančiam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 478, 2022 12 16, p. 21.

(9) OL L 341, 2013 12 18, p. 69.

(10) OL L 363, 2014 12 18, p. 183.

(11) OL L 50, 2021 2 15, p. 9.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/49

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1819

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos (CINEA) (iki 2021 m. balandžio 1 d. – Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0227/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos 2021 finansinių metų galutines finansines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331), ir į išsamius atsakymus į konkrečius Europos Parlamento prašymus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2022) 160),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06250/2023 – C9-0055/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB (9),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

1.	patvirtina Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 427, 2022 11 9, p. 10.

(9) OL L 352, 2013 12 24, p. 65.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/51

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1820

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) (iki 2021 m. balandžio 1 d. – Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0227/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos 2021 finansinių metų galutines finansines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331), ir į išsamius atsakymus į konkrečius Europos Parlamento prašymus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2022) 160),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06250/2023 – C9-0055/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB (9),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

1.	patvirtina Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 427, 2022 11 9, p. 11.

(9) OL L 343, 2013 12 19, p. 46.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/53

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1821

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomosios įstaigos (Eismea) (iki 2021 m. balandžio 1 d. – Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0227/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomosios įstaigos 2021 finansinių metų galutines finansines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331), ir į išsamius atsakymus į konkrečius Europos Parlamento prašymus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2022) 160),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06250/2023 – C9-0055/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/ES, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB (9),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

1.	patvirtina Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 427, 2022 11 9, p. 23.

(9) OL L 341, 2013 12 18, p. 73.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/55

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1822

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos (ERCEA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0227/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2021 finansinių metų galutines finansines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331), ir į išsamius atsakymus į konkrečius Europos Parlamento prašymus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2022) 160),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06250/2023 – C9-0055/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/779/ES, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB (9),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

1.	patvirtina Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos laikinai pareigas einančiam direktoriui, kad Įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos laikinai pareigas einančiam direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 427, 2022 11 9, p. 32.

(9) OL L 346, 2013 12 20, p. 58.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/57

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1823

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomosios įstaigos (HADEA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9–0227/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomosios įstaigos 2021 finansinių metų galutines finansines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331), ir į išsamius atsakymus į konkrečius Europos Parlamento prašymus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2022) 160),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06250/2023 – C9-0055/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

1.	patvirtina Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomosios įstaigos direktorei, kad Įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomosios įstaigos direktorei, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 427, 2022 11 9, p. 47.

(9) OL L 50, 2021 2 15, p. 9.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/59

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1824

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) (iki 2021 m. balandžio 1 d. – Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0227/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2021 finansinių metų galutines finansines ataskaitas (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331), ir į išsamius atsakymus į konkrečius Europos Parlamento prašymus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2022) 160),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (4),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06250/2023 – C9-0055/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB (9),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

1.	patvirtina Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 427, 2022 11 9, p. 50.

(9) OL L 346, 2013 12 20, p. 54.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/61

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1825

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

A.	kadangi Sąjungos biudžetas yra reikšminga priemonė siekiant bendros politikos tikslų ir vidutiniškai sudaro 1,3 proc. Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų arba 2,4 proc. valstybių narių bendrųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir visos viešųjų išlaidų sumos Sąjungoje;

B.	kadangi, kai Parlamentas suteikia Komisijai biudžeto įvykdymo patvirtinimą, jis tikrina ir vertina, ar lėšos buvo panaudotos teisingai ir ar po vidaus ir išorės auditų buvo pasiekti politikos tikslai, taip patvirtindamas Komisijos išlaidų tvarkingumą ir veiksmingumą ekonominio naudingumo požiūriu;

Politiniai prioritetai

primena savo tvirtą įsipareigojimą laikytis pagrindinių principų ir vertybių, įtvirtintų Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartis) ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), įskaitant 317 straipsnyje nurodytą patikimą finansų valdymą ir 325 straipsnyje nurodytą kovą su sukčiavimu ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

pabrėžia, kad skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas yra esminiai etikos principai Sąjungos institucijose; primena Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 dėl Sąjungos institucijų etikos sistemų, taip pat 2021 m. rugsėjo 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo Sąjungos institucijose įsteigiant nepriklausomą Sąjungos etikos organą, kuris, viena vertus, atliktų prevencinį vaidmenį didindamas informuotumą ir teikdamas etikos gaires ir, kita vertus, atliktų atitikties užtikrinimo ir patariamąjį vaidmenį, nes galėtų teikti rekomendacijas etikos klausimais, įskaitant interesų konfliktus;

pabrėžia Europos prokuratūros (EPPO), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto), Europolo ir OLAF vaidmenį kovojant su korupcija; ragina toliau stiprinti EPPO ir OLAF pajėgumus, taip pat jų bendradarbiavimą; ragina nustatyti bendras kovos su korupcija taisykles, taikomas visiems Sąjungos įstaigų darbuotojams;

akcentuoja Sąjungos biudžeto svarbą įgyvendinant Sąjungos politikos prioritetus ir jo vaidmenį teikiant pagalbą valstybėms narėms tokiomis nenumatytomis aplinkybėmis, kaip COVID-19 pandemija ir jos padariniai; pabrėžia, kad patikimas biudžeto įgyvendinimas laiku padeda veiksmingiau ir naudingiau spręsti poreikių klausimą bei įvairių politikos sričių problemas; perspėja, kad biudžeto įgyvendinimas spaudžiant laikui gali lemti daugiau klaidų ir pažeidimų;

primena, kad svarbu atlikti ex post vertinimą, įskaitant finansinių programų, sukurtų siekiant reaguoti į krizę, vertinimą; programos veiklos rezultatų vertinimas atsižvelgiant į veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, nuoseklumą ir Sąjungos pridėtinę vertę atitiktų Finansinį reglamentą, Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir Geresnio reglamentavimo gaires;

akcentuoja Sąjungos biudžeto programų veiksmingumo ataskaitų svarbą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai; atkreipia dėmesį į tai, kad investuotų lėšų pridėtinė vertė glaudžiai susijusi su pasiektais rezultatais ir jų indėliu į Sąjungos piliečių kasdienio gyvenimo gerinimą bei su ekonominiu poveikiu Sąjungoje;

pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl teisinės valstybės padėties keliose valstybėse narėse – šis klausimas jau savaime kelia didelį nerimą ir lemia didelius Sąjungos biudžeto nuostolius; pabrėžia, kad Sąjungos lėšos negali būti naudojamos antidemokratinei veiklai ar autoritarizmui stiprinti; primena, kad Sąjunga nustatė teisinių sąlygų mechanizmą, kad sustabdytų finansavimą valstybėms narėms, kurios pažeidžia teisinės valstybės principą, ir palankiai vertina tai, kad šis mechanizmas pirmą kartą taikomas Vengrijos atveju – ta procedūra buvo pradėta 2021 m. lapkričio mėn. ir užbaigta 2022 m. gruodžio mėn. įšaldant 55 proc. trijų sanglaudos politikos programų lėšų (apie 6,35 mlrd. EUR); nors faktai būtų pateisinę 100 proc. įšaldymą, pažymi, kad patvirtinti Vengrijos ir Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai; pabrėžia, kad abiejuose planuose numatyti keli pagrindiniai teisinės valstybės tarpiniai rodikliai; reikalauja, kad Komisija nuolat stebėtų padėtį ir sustabdytų finansavimą iki tol, kol teisinės valstybės principo pažeidimai kelia grėsmę patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui; atsižvelgdamas į tai pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad valstybės narės, norėdamos gauti Sąjungos lėšų, privalo gerbti demokratiją ir teisinę valstybę, ir atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad teisinės valstybės padėtis blogėja ir kitose valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją nedelsiant pradėti taikyti sąlygų režimą, kai tik nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai kenkia arba esama rimto pavojaus, kad jie pakankamai tiesiogiai pakenks patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai; be to, pabrėžia, kad reikia tvirto Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimo, sykiu stiprinant institucinę stabdžių ir atsvarų sistemą; pabrėžia, kad ne kartą griežtai ragino Komisiją ir vykdomąsias įstaigas pasirūpinti Sąjungos biudžeto apsauga užtikrinant visuotinį ir sistemingą skaitmeninių ir automatizuotų atskaitomybės, stebėsenos ir audito sistemų naudojimą ir taikant bendras kovos su korupcija taisykles ir užtikrinant, kad tarpinstitucinis Skaidrumo registras (1) būtų privalomas visoms Sąjungos institucijoms ir netgi agentūroms;

primena, kad Vengrijos ekonominis vystymasis daugiausia susijęs su užsienio kapitalo investicijomis; todėl apgailestauja dėl antitarptautinės Vengrijos vyriausybės retorikos ir apgailestauja dėl to, kad dėl korupcijos institucionalizavimo ir neskaidrios viešųjų pirkimų sistemos, kurių problema turėtų būti sprendžiama vykdant reformas, kurių reikalaujama taikant sąlygų mechanizmą, vyriausybė pastaraisiais metais galėjo padidinti savo nuosavybę energetikos, bankininkystės, telekomunikacijų ir žiniasklaidos srityse; apgailestauja dėl selektyvaus ir šališko atsisakymo išduoti leidimus ir savavališkai griežtų sąlygų ir apribojimų nustatymo, siekiant ekonomiškai susilpninti ir išstumti tam tikras užsienio įmones, kol jos bus priverstos visiškai ar iš dalies sutikti su priešišku Vengrijos vyriausybės arba vyriausybei artimų oligarchų vykdomu įmonių perėmimu kainomis, kurios yra gerokai mažesnės už tikrąją įmonės vertę; kritikuoja Komisiją dėl to, kad nesikišdama į šiuos plataus masto teisinės valstybės ir vidaus rinkos taisyklių pažeidimus ji nevykdo savo pareigos ginti vidaus rinką ir sąžiningą konkurenciją;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas dėl Sąjungos biudžeto apsaugos; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2022 „ES biudžeto apsauga“, kurioje Audito Rūmai nustatė, kad Komisijos draudimo dalyvauti procedūroje sistema turi tam tikrų privalumų, tačiau trūkumai riboja jos veiksmingumą; susirūpinęs pažymi, kad ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES) įgyvendinimas trunka ilgiau nei planuota; yra susirūpinęs, kad dėl požiūrių skirtumų mažėja bendras draudimo dalyvauti procedūroje veiksmingumas; ragina Komisiją glaudžiai dirbti kartu su Parlamentu rengiant naują Finansinio reglamento redakciją, siekiant toliau tobulinti EDES ir užtikrinti, kad ji būtų veiksminga ir efektyvi priemonė;

10.

pabrėžia, kad būtina plėsti sritis, kuriose EDES būtų naudojama ne tik tada, kai taikomas tiesioginio valdymo metodas, ir prašo Komisijos ją naudoti visoms Sąjungos lėšoms, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamojo valdymo metodas; pažymi, kad EDES turi būti sistemingai naudojama siekiant užtikrinti, kad įmonės ir tikrieji savininkai, kurie buvo nuteisti už sukčiavimą, korupciją ar kitą sunkią ekonominę nusikalstamą veiklą, negalėtų pasinaudoti Sąjungos lėšomis; pabrėžia, jog priemonės Arachne rodikliai turi būti suderinti su EDES draudimo dalyvauti procedūroje pagrindais, siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems draudžiama dalyvauti procedūroje, būtų matomi ir naudojant priemonę Arachne; ragina užtikrinti maksimalų priemonės Arachne, EDES ir kitų IT priemonių sąveikumą, kad informacijos nereikėtų po keletą kartų įtraukti į įvairias IT sistemas, o administracinė našta būtų kuo lengvesnė; mano, kad reikia ne daugiau, bet tikslingesnių kontrolės sistemų, įskaitant naujų technologijų naudojimą siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ar kita sunkia ekonomine nusikalstama veikla, kurias padarius negalima naudotis Sąjungos lėšomis;

11.

pakartoja, kad būtina sukurti Komisijos užtikrinamą vieną privalomą integruotą ir sąveikią informacijos ir stebėsenos sistemą, kurioje būtų galima elektroniniu būdu įrašyti ir saugoti duomenis apie Sąjungos lėšų gavėjus, įskaitant jų tikruosius savininkus, ir kuri suteiktų galimybę naudoti šią informaciją duomenų gavybos ir rizikos vertinimo tikslais; pabrėžia, kad labai svarbu gauti aiškią ir skaidrią išmokėtų Sąjungos lėšų pasiskirstymo ir galimos koncentracijos apžvalgą, be kita ko, naudojantis funkcijomis, kurios leistų šias lėšas susumuoti; pabrėžia, kad taip būtų sumažinta biurokratinė našta finansų subjektams, kontrolieriams ir auditoriams, taip pat Sąjungos lėšų gavėjams, ir palengvėtų rizikos vertinimas atrankos, skyrimo, finansų valdymo, stebėsenos, tyrimo, kontrolės ir audito tikslais, be to, tai padėtų veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams, dvigubam finansavimui ir kitiems pažeidimams, juos nustatyti, ištaisyti ir imtis tolesnių veiksmų, nes į tokius pažeidimus turi būti rimtai reaguojama tiek valstybių narių, tiek Sąjungos lygmenimis taikant efektyvias ir veiksmingas prevencines ir atgrasomąsias priemones, įskaitant aiškias sankcijas; pažymi, kad su šia skaitmeninimo veikla vėluojama ir kad ji nepakeičiama turint mintyje tarpvalstybinį piktnaudžiavimo lėšomis, sukčiavimo, pasisavinimo, interesų konfliktų, dvigubo finansavimo ir kitų sisteminių problemų pobūdį; pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“ apsaugą nuo pažeidimų, sukčiavimo ir interesų konfliktų, ši bendra duomenų gavybos priemonė turėtų būti pritaikyta lengvai paieškai ir prieinama OLAF, EPPO ir Komisijai;

12.

apgailestauja dėl to, kad ne visos valstybės narės naudojasi Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone, kad nustatytų projektus, paramos gavėjus ir rangovus, dėl kurių kyla sukčiavimo, interesų konflikto ir pažeidimų taikant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) rizika; pažymi, kad penkios į Audito Rūmų audito imtį įtrauktos valstybės narės (Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija ir Italija) naudosis Komisijos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone; primena, kad bendra duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonė yra vienas svarbiausių elementų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, visų pirma užkirsti kelią sukčiavimui, interesų konfliktams ir dvigubam finansavimui ir siekiant didinti skaidrumą ir atskaitomybę;

13.

palankiai vertina tai, kad yra naudingos Komisijos sukurta interneto svetainė „Kohesio“ ir Atvirųjų duomenų platforma, kaip sanglaudos politikos ir su pasidalijamuoju valdymu susijusių investicijų skaidrumo ir atskaitomybės priemonės 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. programavimo laikotarpiais, apimančios nacionalinius Sąjungos remiamų projektų sąrašus ir siūlančios veiksmų („Kohesio“) žemėlapį ir teikiančios naujausius duomenis apie priimtas programas, reguliarią finansų ir Sąjungos įsipareigojimų ir mokėjimų stebėseną (Atvirųjų duomenų platforma); atkreipia dėmesį į vykdomus pritaikymus, siekiant tinkamai apimti 2021–2027 m. programavimo laikotarpį, tačiau pabrėžia, kad būtinas koordinavimas ir sąveikumas su rizikos vertinimo priemone Arachne; todėl ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą įvairių priemonių sąveikumą;

14.

pakartoja, kad būtina geriau subalansuoti tolesnį taisyklių ir procedūrų supaprastinimą ir geresnę kontrolę srityse, kuriose išlaidos dažniausiai naudojamos netvarkingai, parengti privalomus mokymus ir praktinę informaciją pareiškėjams, ypač naujiems, bei tobulinti pagalbą ir gaires MVĮ, pumpurinėms įmonėms, startuoliams, administravimo ir mokėjimo agentūroms bei visiems kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

15.

akcentuoja išaugusią veiklos rodiklių svarbą ir naudojimą, įskaitant rodiklių atranką, tarpinių ir siektinų reikšmių apibrėžimą bei stebėseną ir atskaitomybę, atsižvelgiant į naujus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) ir reformuotos bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimo modelius; šiuo požiūriu ragina Komisiją toliau tobulinti Sąjungos biudžeto veiksmingumo stebėseną ir atskaitomybę už jį taikant paprastesnius ir kokybiškesnius rodiklius, pvz., su klimatu susijusių išlaidų, lyčių aspekto integravimo ir biologinės įvairovės rodiklius, kaip matyti iš priimtų pagrindinių aktų, susijusių su 2021–2027 m. išlaidų programomis; pažymi, kad tarpinių ir siektinų reikšmių bei rezultatų rodiklių pobūdis skiriasi; pažymi, kad pagal EGADP dar skiriamos ir investicijos bei reformos; pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti viso audito ciklo valstybėse narėse ir Komisijoje apžvalgą ir bendradarbiavimo su atitinkamomis audito institucijomis, įskaitant Audito Rūmus bei OLAF ir EPPO, apžvalgą;

16.

yra susirūpinęs dėl didėjančio Komisijos pusiau teisinių priemonių, kaip antai, nuomonių, rekomendacijų, komunikatų, ne teisėkūros rezoliucijų, pranešimų, rekomendacinių dokumentų ir pareiškimų dėl administravimo prioritetų, skaičiaus ir jų sudėtingumo; ragina Komisiją supaprastinti ir racionalizuoti šias priemones ir jomis naudotis siekiant dar labiau supaprastinti procedūras ir sumažinti biurokratinę naštą; primena programą REFIT, kuria siekiama supaprastinti Sąjungos taisykles ir sumažinti nereikalingą naštą, sykiu užtikrinant teisės aktų naudą ir įvedant principą „kiek plius, tiek minus“; prašo, kad Komisija sistemingai taikytų principą, pagal kurį naujai užkrauta našta būtų kompensuojama pašalinant lygiavertę naštą toje pačioje politikos srityje;

17.

pakartoja, kad reikia dėti daugiau pastangų kovojant su sukčiavimu tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu, glaudžiai bendradarbiaujant su EPPO ir OLAF; vertina dideles EPPO pastangas ir akcentuoja jos vaidmenį tiriant sukčiavimo atvejus ir kitas Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas bei vykdant baudžiamąjį persekiojimą už tai; pabrėžia visiško EPPO nepriklausomumo ir nešališkumo svarbą, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas; pabrėžia, kad EPPO ir OLAF nepriklausomumui, nešališkumui ir jų veiksmingumui reikia pakankamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, ypač atsižvelgiant į naujas užduotis, susijusias su priemone „NextGenerationEU“ (NGEU); ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų dėl EPPO pateiktų prašymų dėl jos biudžeto vykdymo, kad EPPO galėtų tapti visiškai veiksminga prokuratūra;

18.

pažymi, kad Komisija kitų metų rudenį pateiks savo metinę Sąjungos finansinių interesų apsaugos ataskaitą (FIA ataskaitą), todėl Parlamentas negali priimti pranešimo anksčiau nei praėjus dvejiems metams po atitinkamo ataskaitoje minimo laikotarpio (n+2); pabrėžia, kad siekiant didesnio veiksmingumo tvirtinant Sąjungos politiką ir kovos su sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir kitais finansiniais pažeidimais priemones, kurios pateikiamos ataskaitoje, Parlamentas turėtų turėti galimybę išnagrinėti ir patvirtinti FIA ataskaitą ne vėliau kaip kitais metais (n+1); ragina OLAF ir Komisiją atitinkamai patvirtinti savo ataskaitas dėl FIA;

19.

pabrėžia, kad svarbus skaidrus NVO ir tarpininkų veikimas, kalbant apie jų finansavimą ir nuosavybę, nes jie yra svarbūs Sąjungos biudžeto, taikant skirtingus valdymo metodus, įgyvendinimo subjektai, visų pirma išorės veiksmų srityje; yra labai susirūpinęs dėl to, kad finansuojami projektai, kuriuos vykdo arba kuriuose dalyvauja NVO, turi sąsajų su radikaliomis religinėmis ir politinėmis organizacijomis; ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos lėšomis būtų finansuojamos tik tos organizacijos, kurios griežtai paiso visų Sąjungos vertybių; primygtinai ragina Komisiją sukurti ex ante mechanizmus, kuriais būtų aiškiai nustatytos Sąjungos teritorijoje ir užsienyje veikiančios NVO, kurios pripažino ryšius su religiniais fundamentalistiniais tinklais ir toliau įgyvendina veiksmus, kuriais pažeidžiamos Sąjungos vertybės; atsižvelgdamas į tai, ragina sudaryti viešą juodąjį NVO, kurios vykdė tokią veiklą kaip neapykantos kurstymas, terorizmo kurstymas, religinis ekstremizmas, remdamos ar šlovindamos smurtą, arba kurios netinkamai panaudojo ar pasisavino Sąjungos lėšas ir yra įtrauktos į EDES duomenų bazę, sąrašą, siekiant užtikrinti, kad joms būtų užkirstas kelias naudotis Sąjungos institucijomis ir Sąjungos finansavimo programomis; pakartoja, kad jokios lėšos negali būti skiriamos ar susietos su jokia terorizmo ir (arba) religinio ar politinio radikalumo priežastimi ar forma; pabrėžia, kad reikia atlikti išsamią išankstinę registracijos skaidrumo registre patikrą, kad būtų atskleisti visi finansavimo šaltiniai; pažymi, kad turėtų būti galima atsekti finansavimą iš Sąjungos fondų pradedant tiesioginiu gavėju ir baigiant galutiniu naudos gavėju, kai lėšos perduodamos grandinėje; primena, kad viešojo finansavimo atžvilgiu Sąjungos pagrindiniuose teisės aktuose reglamentuojama, kaip reikia spręsti skaidrumo ir matomumo klausimus šioje srityje, todėl primena Komisijai apie jos pareigą tikrinti, ar laikomasi taisyklių ir procedūrų, visų pirma taisyklių ir procedūrų dėl suteiktų dotacijų tolesnio teikimo NVO ir finansų įstaigų tarpininkams; be to, reikalauja, kad Komisija pateiktų biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai bendros su NVO susijusių Sąjungos lėšų sumos apžvalgą;

20.

siekiant aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinės valstybės, ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl NVO reglamento, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos ir suskirstytos pagal kategorijas NVO veiklos sritys ir dydis; teisės akte turėtų būti numatyta aiški sąlygų, kuriomis NVO gauna Sąjungos lėšas, apžvalga, apimanti šias pareigas:

a)	pranešti apie gautas finansavimo sumas ir šaltinius, taip pat registruoti visą savo veiklą, vykdomą pagrindinių užsienio subjektų vardu;

b)	ženklinti medžiagą, platinamą su reikalaujama informacija;

c)	atskleisti savo finansinius ir nefinansinius gaunamų ir netenkamų pinigų srautus, įskaitant mokėjimus arba nefinansines dovanas, kurias viena NVO perduoda kitai skėtinės organizacijos viduje tarp tos organizacijos narių;

d)	atskleisti NVO politinės reklamos ar politinių kampanijų finansavimą;

e)	užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir pagarbą Sąjungos vertybėms;

vykdyti labai didelių NVO, kurių korporacinės struktūros panašios į privačias įmones, ataskaitų teikimo pareigas dėl įmonių socialinės atsakomybės, laikytis darbuotojų apsaugos nuostatų, užtikrinti lyčių lygybės propagavimą, vykdyti informacijos apie tvarumą teikimo pareigas, pirkimuose taikyti investicijų ir tiekimo grandžių taksonomiją;

21.

pabrėžia, kad į pasiūlymą taip pat turėtų būti įtraukti skaidrumo įpareigojimai Komisijos atžvilgiu, be kita ko, susiję su finansinių, administracinių ar bendradarbiavimo susitarimų su NVO atskleidimu;

22.

primena Komisijai, kad visi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie turi reikšmingą ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, turi būti pateikiami kartu su patikimais ir išsamiais poveikio vertinimais; pabrėžia, kad tai yra įtraukta į Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę, ir pažymi, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija atidžiai stebės, kad šie poveikio vertinimai būtų atliekami visiškai neutraliai ir nešališkai ir kad juose būtų sistemingai analizuojamas svarstomų galimybių poveikis, tinkamiausios galimybės kaina ir nauda, be kita ko atsižvelgiant į suinteresuotųjų asmenų nuomones per atviras viešas konsultacijas;

23.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 17/2022 „ Išorės konsultantai Europos Komisijoje“, kurioje pabrėžiama, kad kiekvienais metais Europos Komisija sudaro sutarčių dėl išorės konsultantų paslaugų už maždaug 1 mlrd. EUR, naudodama jas įvairiai konsultavimo, tyrimų, vertinimo ir mokslinių tyrimų veiklai remti, ir joje padaryta išvada, kad Komisijai naudojantis išorės konsultantais nėra užtikrinama, kad būtų gaunama didžiausia ekonominė nauda, ir nėra visiškai apsaugomi jos interesai; be to, pabrėžia, kad šių paslaugų naudojimą reglamentuojančioje sistemoje yra didelių spragų, įskaitant galimą riziką, susijusią su paslaugų teikėjų koncentracija, pernelyg didele priklausomybe nuo jų ir interesų konfliktais, kurie nėra pakankamai stebimi; atsižvelgdamas į tai, reikalauja, kad Komisija toliau plėtotų savo sistemą, pagal kurią naudojamasi išorės konsultantų paslaugomis, geriau naudotųsi išorės konsultantų paslaugų rezultatais, stiprintų stebėseną, kad būtų sumažinta rizika, kylanti dėl naudojimosi išorės konsultantų paslaugomis, ir pagerintų savo ataskaitas apie naudojimąsi išorės konsultantų paslaugomis, teikdama tikslius ir išsamius duomenis apie įsigytų paslaugų apimtį ir rūšis; be to, pabrėžia neišnaudojamą Sąjungos agentūrų potencialą teikti konkrečią susijusią informaciją ir tos pačios kokybės produktus, kokius teikia išorės konsultantai, jei jos tai gali daryti pagal savo įgaliojimus; ragina Komisiją ateityje atsižvelgti į šią galimybę konkrečios srities konsultacijų ir mokslinių tyrimų tikslais;

24.

palankiai vertina EGADP pradinį indėlį ir jos tolesnį potencialą užkertant kelią dideliam ekonomikos nuosmukiui po COVID-19 pandemijos; pažymi, kad EGADP beveik visoms valstybėms narėms padėjo pasiekti pažangos įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pagal Europos semestrą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad kelios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra neįgyvendintos, taip pat atkreipia dėmesį į EGADP indėlį siekiant, kad Sąjungos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms;

25.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų gautus rezultatus ir išvadas po pirmojo metinio EGADP vertinimo; supranta, kad EGADP įgyvendinama spaudžiant laikui, kad būtų laiku suteikta parama siekiant atsigavimo po COVID-19 krizės, tačiau taikomas įgyvendinimo modelis yra daug paprastesnis, todėl tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenka daug lengvesni reikalavimai, Komisijai tenkanti našta dėl valstybių narių kontrolės sumažėja ir perkeliama valstybėms narėms, ypač palyginti su sanglaudos ar žemės ūkio politikos finansavimu, ataskaitų teikimu ir kontrolės struktūra; pabrėžia, kad bet koks spartaus įgyvendinimo modelis turi būti taikomas drauge su patikima kontrolės sistema, už kurią turi būti atsakinga Komisija; ragina Komisiją užtikrinti, kad siūlant naujas Sąjungos programas ir politiką pagal veiklos rezultatais grindžiamą įgyvendinimo modelį, naudojamą įgyvendinant EGADP, būtų visapusiškai atsižvelgta į patirtį, įgytą įgyvendinant EGADP, taip pat Audito Rūmų atliktų auditų ir vertinimų išvadas ir rekomendacijas dėl EGADP; primena, kad svarbu žinoti, ar vyksta lėšų įsisavinimas, nes 2023 m. yra EGADP laikotarpio vidurys; pripažįsta Komisijos padarytą pažangą sprendžiant biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su skaidrumu ir atskaitomybe – sukurta platforma, panaši į sanglaudos politikos platformą „Kohesio“;

26.

palankiai vertina tarpinstitucinėse derybose dėl „RePowerEU“ pasiektą susitarimą kas dvejus metus EGADP rezultatų suvestinėje skelbti, kas yra 100 didžiausių galutinių paramos gavėjų kiekvienoje valstybėje narėje; pakartoja savo raginimą, kad visų Sąjungos politikos ir projektų galutinių paramos gavėjų sąrašas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu būtų prieinamas atitinkamoms Sąjungos institucijoms ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

27.

atkreipia dėmesį į sėkmingas Komisijos pastangas pritraukti lėšų finansų rinkose, kad būtų gauta finansinių išteklių EGADP – tai svarbi priemonė didelės krizės metu; tačiau yra susirūpinęs dėl didėjančių palūkanų normų ir atitinkamai neaiškių galimybių grąžinti paskolas, taip pat dėl rizikos, kuri dėl to kyla sutartam Sąjungos biudžetui ir Sąjungos politikai; ragina Komisiją sumažinti riziką ir visapusiškai informuoti Parlamentą apie metinę šių paskolų padėtį;

28.

reiškia susirūpinimą dėl nedidelio tarpvalstybinių projektų pagal EGADP skaičiaus; sykiu pripažįsta, kad vienas iš EGADP tikslų yra remti Sąjungos valstybių narių ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos; pabrėžia, kad nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų suderinimas su Sąjungos politikos tikslais, įskaitant tarpvalstybinius projektus, sukuria Sąjungos pridėtinę vertę;

29.

yra susirūpinęs, kad vėlai priėmus kai kuriuos skirtingas Sąjungos politikos sritis reguliuojančius reglamentus buvo labai pavėluota pradėti 2021–2027 m. programavimo laikotarpio tikslų įgyvendinimą, kaip nutiko ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžioje; primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad būtų paspartintas politikos įgyvendinimas vietoje, sykiu daug dėmesio skiriant kokybei ir būtinybei sustiprinti kovą su sukčiavimu ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; atkreipia dėmesį į tai, kad didelė 2021 m. biudžeto asignavimų dalis, ypač pasidalijamojo valdymo, turės būti iš naujo suplanuota ateinantiems metams; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad esama rizikos, kurią Sąjungos biudžetui kelia dar neįvykdyti įsipareigojimai, nes gali būti atsisakyta reikšmingų įsipareigojimų ir tai gali savo ruožtu sumažinti Sąjungos biudžeto poveikį; reikalauja, kad Komisija biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai nurodytų priemones, kurių ji ketina imtis, kad išvengtų tokios padėties, ir padarytų reikiamas išvadas bei atsižvelgtų į patirtį siekdama užtikrinti, kad 2028–2034 m. DFP pradžioje nesusidarytų panaši padėtis;

30.

ragina Komisiją, Audito Rūmus ir Tarybą dirbti siekiant paspartinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą iki n+1 metų;

31.

primena, kad SESV protokole Nr. 7 (Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai) nurodyti vadinamieji laissez passer, kurie kaip kelionės dokumentai turi būti išduoti Sąjungos institucijų nariams ir konkrečiai Europos Parlamento nariams; yra susirūpinęs, kad Komisijos pagrindinė tarnyba, atsakinga už laissez passer, nesutinka šiame dokumente įrašyti Europos Parlamento nario pareigybės, todėl kitaip, nei, pavyzdžiui, EIVT diplomatiniai tarnautojai, Parlamento nariai keliaudami negali įrodyti savo statuso; ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, kad šis nenuoseklumas būtų ištaisytas ir institucijų nariai galėtų tinkamai įrodyti savo pareigas keliaudami;

32.

apgailestauja, kad Audito Rūmai vėl pateikė neigiamą nuomonę dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo ir nustatė, kad Komisijos ir valstybių narių kontrolės mechanizmai tiesiog nėra pakankamai patikimi; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Komisijos ir valstybių narių kontrolės mechanizmus, kuriuos Audito Rūmai laiko nepatikimais, todėl kyla pavojus metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos (MVVA) patikimumui;

33.

primena, kad Komisija turėtų įdėmiai atsižvelgti į visas Parlamento pastabas, įskaitant visus politinius prioritetus;

I SKYRIUS

Daugiametė finansinė programa (DFP)

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas bei biudžeto ir finansų valdymas

Finansinių ataskaitų patikimumas

34.

džiaugiasi, kad Audito Rūmai nustatė, jog 2021 m. Europos Sąjungos finansinės ataskaitos yra patikimos atsižvelgiant į Finansinį reglamentą ir kad biudžeto pajamų dalyje reikšmingų klaidų nėra;

35.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. visi įsipareigojimai sudarė 496,4 mlrd. EUR, palyginti su 414,1 mlrd. EUR bendro turto; pabrėžia, kad 82,3 mlrd. EUR skirtumas reiškia (neigiamą) grynąjį turtą, kurį sudaro rezervai, ir išlaidų, kurias Sąjunga jau patyrė iki gruodžio 31 d. ir kurios turi būti finansuojamos iš būsimų biudžetų, dalis;

36.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje įvertinta paramos gavėjų patirtų tinkamų finansuoti bet dar nekompensuotų išlaidų vertė buvo 129,9 mlrd. EUR (2020 m. – 107,8 mlrd. EUR), kuri užregistruota kaip sukauptos sąnaudos; atkreipia dėmesį į tai, kad šio įverčio padidėjimas daugiausia susijęs su EGADP, pagrindiniu NGEU programos elementu, skirtu tam, kad būtų mažinama tiesioginė ekonominė ir socialinė žala, kurią padarė COVID-19 pandemija; pažymi, kad mokėjimai valstybėms narėms pagal EGADP iki 2026 m. atliekami pagal iš anksto nustatytą mokėjimo dalimis modelį;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad, pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pereinamajam laikotarpiui, Komisija įvertino, kad paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Sąjungos sąskaitose buvo nurodyta iš Jungtinės Karalystės gautina grynoji 41,8 mlrd. EUR dydžio suma (2020 m. – 47,5 mlrd. EUR), iš kurių 10,9 mlrd. EUR numatyta gauti per ateinančius 12 mėnesių po finansinių ataskaitų sudarymo datos;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai įvertino neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikį finansinėms sąskaitoms; palankiai vertina Audito Rūmų įvertinimą, kad vertinimas, jog Rusijos invazija į Ukrainą buvo nekoreguojantis įvykis po balanso sudarymo, buvo tinkamas ir kad jo poveikis buvo tinkamai atskleistas ir sąžiningai pateiktas konsoliduotose metinėse finansinėse ataskaitose;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad vykdydami įprastas audito procedūras Audito Rūmai atliko turto, įsipareigojimų, pajamų ir išlaidų, be kita ko, susijusių su Komisijos priemonėmis vykdant su COVID-19 susijusius veiksmus, auditą; džiaugiasi, kad Audito Rūmai padarė išvadą, jog konsoliduotose metinėse ataskaitose buvo pateikta teisinga informacija;

Sąjungos pajamų ir išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas

40.

apgailestauja dėl Audito Rūmų pateiktos neigiamos nuomonės dėl Sąjungos biudžeto išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo;

41.

pažymi, kad Audito Rūmų apskaičiuotas bendras klaidų lygis yra 3,0 proc. ir jis 1,0 proc. viršija reikšmingumo ribą; pažymi, kad, palyginti su 2020 m., kai klaidų lygis buvo 2,7 proc., padėtis pablogėjo, be to, tas klaidų lygis taip pat gerokai viršijo reikšmingumo ribą; atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą, kad ji neginčija Audito Rūmų nustatyto klaidų lygio, tačiau ji sykiu gina savo darbo rezultatus, kuriuose įvertintas klaidų lygis atliekant mokėjimą nustatytas pagal kitą metodiką; pažymi, kad Komisijos apskaičiuotas 2021 m. klaidų lygis atliekant mokėjimus yra 1,9 proc.; yra susirūpinęs dėl to, kad, priešingai nei nustatė Audito Rūmai, Komisijos vertinimu jos klaidų lygis yra ne tik žemiau reikšmingumo ribos, bet netgi nesiekia Audito Rūmų įvertinto klaidų lygio intervalo apatinės reikšmės – 2,2 proc.;

42.

apgailestauja dėl to, kad nustatytos klaidos rodo išlikusius trūkumus, susijusius su vadovaujančiosios institucijos deklaruotų išlaidų teisingumu, ir dėl to, kad Audito Rūmai nustatė trūkumų priežiūros institucijos taikytoje atrankos metodikoje;

43.

susirūpinęs pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, Komisijai vertinant riziką greičiausiai per menkai įvertinamas rizikos lygis keliose srityse; pabrėžia, kad, neskaitant kitų problemų, Audito Rūmai yra informavę apie trūkumus Komisijos ex post audituose pagal 1 išlaidų kategoriją „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“, nepakankamai įvertintas klaidas pagal 2 išlaidų kategoriją „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ ir nepakankamai įvertintą riziką bei didelį klaidų skaičių pagal 6 išlaidų kategoriją „Kaimyninės šalys ir pasaulis“; pabrėžia, kad išlaidų kategorijoje „Gamtos ištekliai ir aplinka“ abiejų institucijų skaičiavimai sutampa, tačiau, pavyzdžiui, išlaidų kategorijoje „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ Audito Rūmai nustatė 4,4 proc. klaidų lygį, o Komisijos vertinimu rizika atliekant mokėjimus yra 1,3 proc.;

44.

pažymi, kad Komisija vykdo Sąjungos biudžeto kontrolę tiek prieš mokėjimus, tiek po jų, ir prireikus atlieka korekcijas; pažymi, kad šią kontrolės sistemą atspindi tiek nustatyta rizika atliekant mokėjimą, t. y. išlaidų lygio, kuris neatitinka taikomų taisyklių ir reglamentų mokėjimo metu, įvertis, tiek rizika užbaigiant programas, t. y. įvertinamas reikalavimų neatitinkančių išlaidų lygis, kai užbaigiamos visos kontrolės ir susijusios korekcijos ir teisiškai negalima imtis jokių tolesnių veiksmų; taip pat pažymi, kad Komisijos apskaičiuota rizika užbaigiant programas yra 0,8 proc., t. y. gerokai mažesnė už 2 proc. reikšmingumo ribą;

45.

dar kartą reiškia paramą Audito Rūmų taikomam audito požiūriui ir metodikai; pripažįsta, kad ši metodika pagrįsta tarptautiniais audito standartais, pagal kuriuos tikrinama atsitiktinė operacijų imtis, ir kad reprezentatyvi imtis negali būti visiškai pagrįsta rizika; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ir Komisijos apskaičiuoto klaidų lygio ir rizikos atliekant mokėjimus skirtumus; pabrėžia, kad šie skirtumai yra ne visose išlaidų srityse; pastebi, kad Komisijos įvertinta rizika atliekant mokėjimus nuolat yra apatinėje intervalo dalyje arba nesiekia Audito Rūmų statistinių vertinimų, ir yra susirūpinęs, nes tai parodo, jog Komisija sistemingai nepakankamai įvertina esamą klaidų lygį; ragina Komisiją persvarstyti savo metodiką ir bendradarbiauti su Audito Rūmais siekiant didesnio suderinimo, kad būtų galima pateikti labiau palyginamus duomenis; vis dėlto pabrėžia, kad Audito Rūmų patikinimo pareiškime pateiktas bendras klaidų lygio įvertinimas nerodo sukčiavimo atvejų;

46.

yra susirūpinęs, kad Komisija, veikdama su galbūt nepakankamai įvertinta rizika, negali veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinių interesų; taip pat yra susirūpinęs dėl neaiškumo, kuris dėl to kyla biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ir Sąjungos piliečiams, nes Komisija priima Audito Rūmų nustatytą klaidos lygį tose srityse, kuriose jis yra mažesnis už reikšmingumo ribą („Gamtos ištekliai“), tačiau ji pateikia savo pačios įvertintą klaidų atliekant mokėjimus lygį tose srityse, kuriose Audito Rūmų nustatytas klaidų lygis viršija reikšmingumo ribą;

47.

prašo Audito Rūmų įvertinti taisomųjų priemonių poveikį bendram klaidų lygiui;

48.

atkreipia dėmesį į paskesnes Audito Rūmų pastabas po 2020 m. metinės ataskaitos dėl pranešimų apie susigrąžintas lėšas Komisijos metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje (MVVA), kuri, Audito Rūmų vertinimu, yra sudėtinga ir ne visada aiški; palankiai vertina Audito Rūmų pastabą, kad Komisijai persvarsčius savo ataskaitų teikimą padėtis pagerėjo; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai mano, jog ankstesnių mokėjimų korekcijų (5,6 mlrd. EUR) ir atitinkamos susijusių išlaidų procentinės dalies (3,3 proc.) pateikimas yra netinkamas ir gali būti klaidingai suprastas; visų pirma atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad pateikti skaičiai apima prevencines priemones, kurios nėra susijusios su ankstesniais mokėjimais ar priimtinomis išlaidomis, ir valstybių narių prevencines priemones, kurių negalima tiesiogiai priskirti Komisijai;

49.

pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog mažos rizikos išlaidose nebuvo reikšmingų klaidų, tačiau didelės rizikos išlaidose vis dar buvo reikšmingų klaidų; pažymi, kad daugiausiai įtakos 3,0 proc. klaidų lygiui turėjo sritis „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ (1,2 procentinio punkto), po jos – „Gamtos ištekliai ir aplinka“ (0,7 procentinio punkto), „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ (0,4 procentinio punkto) ir „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ (0,4 procentinio punkto);

50.

pažymi, kad Audito Rūmai dalija savo audito tiriamąją visumą į didelės rizikos (daugiausia kompensavimu grindžiami mokėjimai) ir mažos rizikos (daugiausia teisėmis į išmokas grindžiami mokėjimai) išlaidas; tačiau susirūpinęs pažymi, kad Komisijos metinėje valdymo ir veiklos ataskaitoje išlaidos skirstomos į didesnės, vidutinės ir mažos rizikos segmentus, remiantis nacionalinių institucijų, kitų partnerių ir pačios Komisijos kasmet atliekamomis patikromis; pabrėžia, kad dėl Audito Rūmų ir Komisijos naudojamų skirtingų rizikos kategorijų biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai kyla iššūkių atliekant palyginamąją atitinkamų ataskaitų analizę; susirūpinęs pažymi, kad dėl to nesutampa Audito Rūmų (63,2 proc.) ir Komisijos (22 proc.) apskaičiuotos didelės rizikos išlaidos; pakartoja, kad tokie Audito Rūmų ir Komisijos skaičiavimų neatitikimai mažina pradinių duomenų, kurių reikia biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, patikimumą;

51.

susirūpinęs pažymi, kad esminių problemų nustatyta kompensavimu grindžiamose išlaidose, sudarančiose 63,2 proc. Audito Rūmų audito tiriamosios visumos, – įvertintas klaidų lygis jose yra 4,7 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų nustatytų klaidų poveikis patvirtintoms metų išlaidoms yra reikšmingas ir daug apimantis;

52.

pažymi, jog nepaisant to, kad Audito Rūmai mano, jog visos į sąskaitas įtrauktos EGADP išlaidos už metus, kurie baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d., yra visais reikšmingais aspektais teisėtos ir tvarkingos, jų nuomone, su mokėjimu Ispanijai yra susijusi viena tarpinė reikšmė, kuri nėra patenkinamai pasiekta, todėl tebėra abejonių dėl to, kaip Komisija įvertino su atitinkamomis EGADP išlaidomis susijusią tarpinę reikšmę ir siektinas reikšmes; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų vertinimą, pagal kurį klaida laikoma nereikšminga; primena, kad Audito Rūmų atlikto EGADP audito tikslas – prisidėti prie patikinimo pareiškimo ir suteikti pagrindą nuomonei dėl 2021 m. EGADP išlaidų tvarkingumo; atkreipia dėmesį į tai, kad audito tiriamąją visumą sudarė vienintelė 2021 m. išmoka – mokėjimas Ispanijai ir susijusio išankstinio finansavimo tarpuskaita; primena, kad nustatyta klaida nebuvo kiekybiškai įvertinta tik dėl to, kad Komisija nėra nustačiusi mokėjimo dalimis metodikos; pripažįsta, kad Komisija tokią metodiką paskelbė 2023 m. vasario 21 d.;

Biudžeto ir finansų valdymas

53.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. įsipareigojimai buvo vykdomi labai vangiai, panaudoti tik 68 proc. visos galimos sumos, ir dėl 2021 m. vėlai priimtų sektorių reglamentų buvo atidėta naujų programų pradžia; palankiai vertina 2021 m. padidėjusį bendrą ESI fondų įsisavinimo lygį, kurį lėmė didesnės išmokos nei 2020 m.; pažymi, kad, 2021 m. pabaigos duomenimis, dar reikia įsisavinti apie 161 milijardą eurų prieš 2025 m. užbaigiant ESI fondų programas; susirūpinęs pakartoja, kad valstybių narių įsisavinimo lygiai labai skiriasi ir kad kai kurios valstybės narės dar turi įsisavinti daugiau kaip 40 proc. joms skirtos sumos; dar kartą pabrėžia, kad didžiuliai valstybių narių pajėgumų įsisavinti lėšas skirtumai yra viena didžiausių kliūčių veiksmingesniam mažiau išsivysčiusių regionų vystymuisi;

54.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2014–2020 m. laikotarpiu vis dar nepanaudotos ESI fondų lėšos sudaro didelę neįvykdytų Sąjungos biudžeto įsipareigojimų dalį; ragina Komisiją atidžiai stebėti įgyvendinimo pažangą valstybėse narėse ir analizuoti skirtumus, ypatingą dėmesį skiriant nepakankamo įgyvendinimo ir žemo įsisavinimo lygio atvejams; tikisi, kad Komisija pateiks biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai šalių vertinimus, nustatydama pasikartojančias problemas, ir imsis visų tinkamų priemonių padėčiai optimizuoti, be kita ko, teikdama techninę pagalbą ir keisdamasi geriausia praktika;

55.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. pabaigoje pasiekta rekordiškai didelė 341,6 mlrd. EUR bendra dar neįvykdytų įsipareigojimų suma (sudėjus Sąjungos biudžeto ir NGEU dar neįvykdytus įsipareigojimus); pabrėžia, kad dar neįvykdyti įsipareigojimai 2023 m. greičiausiai viršys 460 mlrd. EUR, bet jie turėtų sumažėti artėjant NGEU pabaigai; pabrėžia, kad tam tikras dar neįvykdytų įsipareigojimų lygis yra natūrali Sąjungos biudžeto sistemos, kurioje numatyti įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai, pasekmė, tačiau reiškia susirūpinimą, kad didelė dar neįvykdytų įsipareigojimų suma gali kelti pavojų sklandžiam ir normaliam Sąjungos biudžeto funkcionavimui ateityje;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad dar neįvykdyti Sąjungos biudžeto įsipareigojimai sumažėjo nuo istoriškai aukšto lygio 2020 m. pabaigoje ir kad Komisija prognozuoja, jog 2027 m. numatomas šioks toks padidėjimas, daugiausia dėl mažesnio atotrūkio tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai ne kartą nurodė, jog juos galima sumažinti tik tuo atveju, jei biudžete numatyti mokėjimų asignavimai viršija įsipareigojimų asignavimus ir yra naudojami; ragina Komisiją nuosekliai laikytis šios rekomendacijos, kuri atitinka reikalavimą išlaikyti tinkamą asignavimų įsipareigojimams ir mokėjimams santykį;

57.

pabrėžia, kad pagal 2021–2027 m. DFP pasidalijamojo valdymo lėšoms panaudoti skirtas laikas yra trumpesnis nei pagal ankstesnes DFP; žino apie iššūkius, susijusius su šių lėšų valdymu ir kontrole siekiant užtikrinti atitiktį ir patikimą finansų valdymą; yra susirūpinęs dėl padidėjusios administracinės naštos valstybėms narėms dėl NGEU programos įgyvendinimo ir dėl valstybių narių tendencijos pirmenybę teikti NGEU įgyvendinimui, o ne tradicinėms pasidalijamojo valdymo lėšoms, kaip aptarta 2023 m. sausio 23 d. CONT komiteto viešajame klausyme;

58.

mano, kad Komisijos Interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą gairės sukuria didelę ir nepateisinamą biurokratiją, ypač MVĮ, ne pelno organizacijoms ir vietos lygmens dalyvaujamosioms struktūroms; laikosi nuomonės, kad gairėse dėmesys turėtų būti sutelktas į ekonominę ir finansinę naudą, o ne į asmeninio gyvenimo ar visuomeninių santykių stebėjimą vietos ar regionų lygmeniu; prašo Komisijos visapusiškai laikytis proporcingumo ir privatumo principų ir bendrai nelaikyti visų subjektų įtartinais; ragina Komisiją išaiškinti savo dabartines gaires šiuo klausimu, kad pareiškėjams ir sprendimus priimantiems organams būtų suteikta aiškumo;

59.

yra susirūpinęs dėl susijusios rizikos, kurią Audito Rūmai nustatė savo 2020 m. ataskaitoje ir pakartojo ataskaitoje dėl 2021 finansinių metų, t. y. dėl to, kad gali nebūti administracinių išteklių, kurių reikia įvairioms biudžeto priemonėms valdyti vienu metu, ir kad dėl sistemos lankstumo, kad būtų galima įveikti COVID padarinius, gali susilpnėti nustatytos kontrolės sistemos;

60.

susirūpinęs pažymi, kad neapibrėžtųjų įsipareigojimų bendras poveikis Sąjungos biudžetui padidėjo nuo 131,9 mlrd. EUR 2020 m. iki 277,9 mlrd. EUR 2021 m.; pripažįsta, kad dvi pagrindinės šio žymaus padidėjimo priežastys buvo NGEU įvedimas ir paskolų, suteiktų pagal priemonę SURE, sumos padidėjimas; supranta, kad rizika Sąjungos biudžetui dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų sumažinama didinant viršutinę nuosavų išteklių viršutinę ribą ir valstybių narių SURE paskolų priepriešines garantijas;

Rekomendacijos

61.

tvirtai pritaria Audito Rūmų metinėje ataskaitoje ir susijusiose specialiosiose ataskaitose pateiktoms rekomendacijoms; ragina Komisiją jas nedelsiant įgyvendinti ir nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą jas įgyvendinant;

62.

visų pirma ragina Komisiją:

užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą bendrai ir sistemingai naudojantis skaitmeninėmis ir automatizuotomis atskaitomybės, stebėsenos ir audito sistemomis (Arachne, EDES ir kt.) bei skubiai sukurti privalomą integruotą ir sąveikią sistemą, kuri būtų grindžiama esamomis priemonėmis ir duomenų bazėmis, tačiau jomis neapsiribotų, būsimų Finansinio reglamento peržiūrų kontekste; parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę siekiant užtikrinti, kad tarpinių ir siektinų reikšmių aprašymas bei audito rezultatai būtų skaidrūs; užtikrinti, kad visos valstybės narės naudotų sistemas ir centrinius registrus informacijai apie tikruosius savininkus ir galutinius paramos gavėjus teikti;

iš esmės supaprastinti taisykles ir procedūras, parengti privalomus mokymo kursus ir praktinę informaciją pareiškėjams, visų pirma naujiems pareiškėjams, taip pat gerinti pagalbą ir gaires MVĮ ir NVO, pumpurinėms įmonėms, startuoliams, administravimo ir mokėjimo agentūroms ir visiems kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, nesumažinant kontrolės priemonių kokybės;

c)	toliau didinti Komisijos ir valstybių narių administracinius pajėgumus bei pasiūlyti tinkamas Audito Rūmų, EPPO ir OLAF biudžeto eilutes, kad jie galėtų užtikrinti savo veiksmingumą naujoms būsimoms užduotims, susijusioms su priemone NGEU, įgyvendinti, siekiant apsaugoti Sąjungos finansus;

apibendrinti priežastis, dėl kurių atsirado skirtumų įvairiose išlaidų srityse ir susigrąžinamose sumose, taip pat rezultatuose, susijusiuose su įvertintu klaidų lygiu, kurį apskaičiavo Audito Rūmai, ir rizika atliekant mokėjimus, kurią MVVA apskaičiavo Komisija, ir pateikti jų ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ir Audito Rūmams ir keistis informacija su Audito Rūmais valdymo ir techniniu lygmeniu, siekiant nustatyti bendrą Sąjungos išlaidų klaidų lygio metodiką;

e)	bendradarbiauti su Audito Rūmais siekiant suderinti atitinkamas rizikos kategorijų metodikas ir audito darbo metodikas;

palyginti priemonės REACT-EU įgyvendinimo lygius valstybėse narėse, kurios turėjo gauti finansinę paramą pagal EGADP, ir valstybėse narėse, kuriose nacionalinis ekonomikos gaivinimo planas buvo patvirtintas tik vėlesniame etape nustatytomis sąlygomis (Vengrija ir Lenkija), ir nustatyti nustatytų skirtumų priežastis, visų pirma susijusias su administracinio pajėgumo turėjimu;

g)	toliau remti valstybes nares, kad jos pagerintų patikrų kokybę ir padidintų jų skaičių ir dalytųsi geriausios praktikos pavyzdžiais kovos su sukčiavimu srityje;

h)	supaprastinti procedūrą, įskaitant dokumentus, kurių reikia norint gauti finansavimą, nepažeidžiant audito ir stebėsenos principų;

i)	paskelbti savo audito ataskaitas, taip pat ir susijusias su interesų konflikto atvejais, per pagrįstą laiką ir padėti užtikrinti, kad subjektai, kurių auditas buvo atliktas, įgyvendintų rekomenduojamus taisomuosius bei tolesnius veiksmus;

j)	griežtai stebėti galimą korupcijos ir sukčiavimo riziką;

k)	sudaryti palankesnes sąlygas tarpinstituciniam bendradarbiavimui siekiant paspartinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą iki n+1, nepakenkiant proceso kokybei;

l)	dėti daugiau pastangų siekiant padidinti lėšų naudojimo skaidrumą, be kita ko, kiek tai susiję su informacija apie galutinius paramos gavėjus, ir griežtinti lėšų išmokėjimo sąlygas mokesčių rojuose įsikūrusioms įmonėms;

m)	skirti daugiau dėmesio ir pasiūlyti didesnę techninę paramą valstybėms narėms, kurių valdymo ir kontrolės sistemos yra patikimos tik iš dalies arba nepatikimos ir kuriose didesnė su Sąjungos lėšomis susijusio sukčiavimo ir korupcijos rizika;

iš naujo įvertinti subjektų priskyrimą prie NVO ir pateikti aiškią apibrėžtį, taip pat toliau tobulinti Sąjungos lobistų registrą, užtikrinant, kad NVO, kurios kreipiasi į Sąjungos institucijas, būtų registruotos kaip lobistai; be to, prašo Komisijos sukurti veiksmingą mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinta, kad NVO veikla būtų suderinama su Sąjungos vertybėmis, ir reikalauti visiško jų finansavimo skaidrumo, kad norint kreiptis į visas Sąjungos institucijas, įstaigas ir agentūras būtų privaloma pateikti išsamesnę informaciją apie visų registruotų subjektų finansavimą;

o)	įsipareigoja garantuoti tinkamus išteklius Skaidrumo registro sekretoriatui, kad būtų galima užtikrinti įrašų apie interesų grupių, lobistų ir NVO lobistinę veiklą tikslumo tikrinimą ir kad lobistinė veikla taptų skaidresnė;

p)	parengti standartinę sutartį su NVO dėl Sąjungos lėšų gavimo sąlygų; pabrėžia, kad ši sutartis turi būti vienodai privaloma visoms Sąjungos institucijoms ir agentūroms;

Sąjungos biudžeto veiksmingumas

63.

palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą dėl Sąjungos biudžeto padėties 2021 m. pabaigoje, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas penkių horizontaliųjų politikos prioritetų, t. y., kovos su klimato kaita, biologinės įvairovės išsaugojimo, lyčių lygybės, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir skaitmeninės pertvarkos, integravimui į Sąjungos biudžetą;

64.

apgailestauja, kad, Audito Rūmų nuomone, šios veiksmingumo ataskaitos rengimas turi neigiamą poveikį jų auditui ir naujiems Sąjungos prioritetams; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų sprendimą grįžti prie veiksmingumo ataskaitų pagal anksčiau metinių ataskaitų 3 skyriuje naudotas eilutes; pažymi, kad dėl galiojančių teisinių terminų Audito Rūmams gali būti sudėtinga į savo metinę ataskaitą įtraukti MVVA vertinimą; ragina Audito Rūmus atsižvelgti į MVVA savo metinėse ataskaitose arba, jei reikia, parengiant atskirą dokumentą, kad būtų atsižvelgta į metinį biudžeto įvykdymo patvirtinimą; primena, kad atsižvelgiant į dėl NGEU išaugusį darbo krūvį 2023 m. jau buvo padidintas Audito Rūmų darbuotojų skaičius;

65.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog 2021–2027 m. DFP yra planas daugumai horizontaliųjų prioritetų įgyvendinti, kad atrinktose Sąjungos išlaidų programose yra integruoti Audito Rūmų atrinkti horizontalieji prioritetai ir kad Komisija parengė metodus kai kurių horizontaliųjų prioritetų išlaidoms sekti;

66.

yra susirūpinęs dėl to, kad MVVA pateiktos pernelyg teigiamos išvados dėl pažangos siekiant integravimo tikslų, kad yra mažai informacijos apie tai, ar išlaidomis prasmingai prisidedama prie kelių prioritetinių sričių vienu metu, kad Komisijos veiklos peržiūros plane daugiausia dėmesio skiriama atliktiems darbams ir dar nėra vertinami rezultatai ir kad Komisijai peržiūrint pateiktą informaciją kyla sunkumų;

67.

atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak Komisijos, klimato politikos ir biologinės įvairovės prioritetai yra įtraukti į veiklos peržiūros planą; tačiau labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į papildomas Audito Rūmų išvadas jų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 09/2022 „Klimatui skirtos išlaidos 2014–2020 m. ES biudžete“; yra susirūpinęs dėl to, kad išlaidos, apie kurias informuota, ne visada yra susijusios su klimato srities veiksmais, ir kad Sąjungos biudžeto indėlis klimato ir biologinės įvairovės srityje yra pervertinamas; susirūpinęs taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas, kad bendros ataskaitos dėl išlaidų klimato politikos srityje buvo nepatikimos, nes jose buvo daug apytikrių skaičių ir buvo sekamas tik galimas teigiamas poveikis klimatui nevertinant galutinio indėlio siekiant Sąjungos klimato politikos tikslų; susirūpinęs pažymi, kad dėl rizikos, jog planuojamos arba numatytos skirti sumos nebus išleistos, gali dar labiau padidėti pranešamos klimatui skirtos išlaidos; yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai nustatė, jog tikimasi tik nedidelio pagerėjimo klimato politikos ataskaitose 2021–2027 m. laikotarpiu; apgailestauja dėl to, kad Komisija dar nepašalino trūkumų, susijusių su pagal jos naują metodiką teikiamais rodikliais; reiškia didelį nusivylimą dėl Komisijos reakcijos, kuri parodo atsakomybės trūkumą ir nesugebėjimą visiškai pripažinti savo metodikos trūkumų; negali priimti Komisijos pareiškimo, raginančio „sutarti, kad nesutariame“ su biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos nariais, atsižvelgiant į tai, kad, Audito Rūmų teigimu, 2014–2020 m. laikotarpiu buvo nurodyta mažiausiai 72 mlrd. EUR per didelė klimato srities veiksmams išleista suma;

68.

yra susirūpinęs dėl to, kad galbūt nepakankamai išsamiai buvo išanalizuotos ankstesnės išlaidos, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą; mano, kad siekiant užtikrinti Sąjungos biudžeto veiksmingumą yra būtini išsamūs poveikio vertinimai; mano, kad Reglamentavimo patikros valdybos vaidmuo yra labai svarbus; ragina Komisiją parengti priemones ir procedūras, kurias taikant būtų galima veiksmingai panaudoti jos turimas ekspertines žinias; ragina Komisiją aiškiai pagrįsti atvejus, kai ji nukrypsta nuo rekomendacijų;

69.

pažymi, kad padaryta pažanga įtraukiant lyčių lygybę į veiklos peržiūros planą; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad, be daugybės Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete diskutuotų dalykų, Audito Rūmai nustatė trūkumų lyčių aspekto integravimo srityje; apgailestauja dėl to, kad pirmą kartą Komisijos atliktas Sąjungos biudžeto bendro indėlio skatinant lyčių lygybę vertinimas turėjo trūkumų; susirūpinęs pažymi, kad Komisija toliau įgyvendina Sąjungos programas be jokių išlaidų tikslų ir naudoja tik kelis rodiklius, susijusius su lyčių lygybe; ragina Komisiją toliau skatinti lyčių pusiausvyrą ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodą skiriant lėšas; ragina Komisiją skubiai parengti lyčių aspekto integravimo metodiką siekiant integruoti lyčių lygybės perspektyvą į visas politikos sritis;

70.

apgailestauja dėl to, kad yra mažai informacijos apie Sąjungos programų pažangą siekiant DVT; susirūpinęs pažymi, jog ankstesnis Audito Rūmų darbas parodo, kad Komisija nepraneša apie biudžeto indėlį į DVT; palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo informuoti apie Sąjungos išlaidų programų ir DVT sąsajas;

71.

palankiai vertina tai, kad skaitmeninė pertvarka yra naujas prioritetas; supranta, kad Komisija pateikė informaciją apie konkrečių programų indėlį į skaitmeninę pertvarką ir laukia naujausio Audito Rūmų vertinimo dėl Komisijos ataskaitų dėl šio prioriteto įgyvendinimo patikimumo;

Rekomendacijos

72.

73.

taip pat ragina Komisiją:

geriau teikti veiklos rezultatų informaciją pirmiau nurodytose srityse, įskaitant klimato politiką, lyčių aspekto integravimą ir geografinę pusiausvyrą;

laikytis Audito Rūmų rekomendacijų, kad Sąjungos išlaidos būtų geriau susietos su jos klimato, biologinės įvairovės, lyčių lygybės aspekto integravimo ir energetikos tikslais;

metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pateikti aiškų ir išsamų programų rezultatų vertinimą;

74.

pabrėžia, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija teikia didelę svarbą tam, kad būtų visapusiškai ir laiku įgyvendintos šios Audito Rūmų rekomendacijos, ir išsamiai įvertins padėtį kitame pranešime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

Pajamos

75.

atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos biudžeto pajamas sudaro nuosavi ištekliai, išorinės asignuotos pajamos daugiausiai EGADP išlaidoms finansuoti ir kitos pajamos; atkreipia dėmesį į tai, kad bendromis nacionalinėmis pajamomis pagrįsti nuosavi ištekliai sudaro 115,8 mlrd. EUR (48,2 proc.), su NGEU susijusios biudžeto garantijų skolinimosi ir skolinimo operacijos –55,5 mlrd. EUR (23,2 proc.), įnašai ir grąžinamosios išmokos, susijusios su Sąjungos susitarimais ir programomis, – 19,8 mlrd. EUR (8,3 proc.), tradiciniai nuosavi ištekliai – 19,0 mlrd. EUR (7,9 proc.), nuosavi ištekliai iš pridėtinės vertės mokesčio – 17,9 mlrd. EUR (7,5 proc.), nuosavi ištekliai iš plastiko pakuočių atliekų – 5,9 mlrd. EUR (2,5 proc.) ir kitos pajamos – 5,7 mlrd. EUR (2,4 proc.);

76.

pažymi, kad Audito Rūmai patikrino 55 Komisijos vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti imtį, sudarytą taip, kad būtų reprezentatyviai įtraukti visi pajamų šaltiniai, Komisijos sistemas skirtingiems nuosaviems ištekliams užtikrinti ir valdyti, tradicinių nuosavų išteklių (TNI) apskaitos ir valdymo sistemas trijose valstybėse narėse ir Biudžeto GD bei Eurostato metinėse veiklos ataskaitose esančios informacijos dėl tvarkingumo patikimumą;

77.

pažymi, kad Audito Rūmai padarė išvadą, jog pajamų srityje klaidų lygis nebuvo reikšmingas; atkreipia dėmesį, kad patikrintos su pajamomis susijusios sistemos iš esmės buvo veiksmingos, bet pagrindinės vidinės TNI kontrolės priemonės tam tikrose valstybėse narėse ir PVM išlygų valdymas bei TIN atviros pastabos Komisijoje buvo tik iš dalies veiksmingi dėl nuolatinių trūkumų;

78.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į riziką, kad importuotojai nacionalinėms muitinėms gali nedeklaruoti muitų arba deklaruoti juos neteisingai; pabrėžia, kad nesumokėtos sumos, vadinamos muitų nepriemoka, nėra užfiksuotos valstybių narių TNI apskaitos sistemose ir nepatenka į Audito Rūmų audito nuomonės dėl pajamų aprėptį; susirūpinęs pažymi, kad muitų nepriemoka gali turėti įtakos valstybių narių nustatytų muitų sumoms; yra susirūpinęs dėl to, kad, kaip teigia Audito Rūmai, trečius metus iš eilės nėra užbaigiami Sąjungos veiksmai šiai nepriemokai ir TNI rizikai sumažinti; yra susirūpinęs dėl to, kad jau kelerius metus esama didelių valstybių narių TNI apskaitos ir valdymo trūkumų; susirūpinęs atkreipia dėmesį į nepakankamą pažangą, susijusią su keliais Komisijos muitinės veiksmų plano veiksmais;

79.

palankiai vertina tai, kad 2019–2021 m. gerokai sumažėjo ilgai neapdorotų TNI pastabų skaičius ir kad Komisija atnaujino savo TNI patikrinimų rezultatų apdorojimo procedūrą, ir ragina Komisiją pirmenybės tvarka įtraukti sistemą valstybių narių trūkumų lygiui nustatyti ir atsižvelgiant į valstybių narių atsakymus nustatyti terminus jų tolesniems veiksmams;

80.

pažymi, kad šeštus metus iš eilės Biudžeto GD išlaikė išlygą, kad į Sąjungos biudžetą pervedamos TNI sumos bus netikslios dėl 2011–2017 m. laikotarpiu nurodytos per mažos iš Kinijos importuojamų tekstilės gaminių ir batų vertės; pažymi, kad 2022 m. kovo 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė galutinį sprendimą dėl Komisijos inicijuotos pažeidimo bylos prieš Jungtinę Karalystę, kad Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę nuosavų išteklių atžvilgiu;

Rekomendacijos

81.

pritaria Audito Rūmų metinėje ataskaitoje ir susijusiose specialiosiose ataskaitose pateiktoms rekomendacijoms; ragina Komisiją jas nedelsiant įgyvendinti ir nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą jas įgyvendinant;

82.

taip pat ragina Komisiją:

a)	gerinti su TNI susijusių finansinės rizikos rūšių vertinimą – laiku įgyvendinti atitinkamas Muitinės veiksmų plano priemones;

b)	užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą bendrai ir sistemingai naudojantis skaitmeninėmis ir automatizuotomis ataskaitų teikimo, stebėsenos bei audito sistemomis ir skubiai sukurti integruotą ir sąveikią sistemą, grindžiamą esamomis priemonėmis ir duomenų bazėmis, bet jomis neapsiribojant;

Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

83.

pažymi, kad DFP 1 išlaidų kategorijos „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ lėšos sudaro 10,2 proc. Sąjungos biudžeto, t. y. 18,5 mlrd. EUR: iš šios sumos 10,8 mlrd. EUR (58,7 proc.) išleidžiama moksliniams tyrimams, 2,6 mlrd. EUR (13,9 proc.) – kosmosui, 2,2 mlrd. EUR (11,8 proc.) – transportui, energetikai ir skaitmeninei ekonomikai, 1,5 mlrd. EUR – „InvestEU“ ir 1,4 mlrd. EUR (7,4 proc.) – kitoms sritims;

84.

pažymi, kad Audito Rūmai patikrino 130 operacijų imtį, sudarytą taip, kad ji būtų reprezentatyvi visų šios DFP išlaidų kategorijos išlaidų rūšių atžvilgiu, taip pat patikrino tvarkingumo informaciją, pateikiamą Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato (ECFIN DG), Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato (RTD GD) ir Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) metinėse veiklos ataskaitose, kuri įtraukta į Komisijos MVVA, bei pasirinktas Komisijos IT sistemas;

85.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog išlaidų kategorijoje „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ įvertintas reikšmingas 4,4 proc. klaidų lygis, palyginti su 3,9 proc. ankstesniais metais; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos apskaičiuota rizika atliekant mokėjimus yra 1,3 proc., ir ji yra mažesnė tiek už reikšmingumo ribą, tiek už Audito Rūmų įvertintą klaidų lygio intervalą; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad nepaisant priemonių, kurių Komisija jau ėmėsi, jos nustatytas klaidų lygis vis dar yra per mažas;

86.

atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmų imtyje programos „Horizontas 2020“ projektai vis dar sudaro didžiąją dalį projektų, pažymi, kad auditui nebuvo pasirinktas nė vienas programos „Europos horizontas“ projektas, pastebi, kad Septintosios bendrosios programos ir programos „Horizontas 2020“ išlaidos tebėra rizikingesnės ir yra pagrindinis nustatytų klaidų šaltinis;

87.

susirūpinęs pažymi, kad personalo išlaidų deklaravimo pagal programą „Horizontas 2020“ taisyklės vis dar yra sudėtingos, nepaisant pastangų jas supaprastinti, o šių išlaidų apskaičiavimas tebėra pagrindinis klaidų išlaidų deklaracijose šaltinis; apgailestauja dėl to, kad viena iš pagrindinių klaidų priežasčių yra neteisingas personalo išlaidų skaičiavimo metodikos taikymas; palankiai vertina tai, kad pagal ją pakeitusią programą „Europos horizontas“ numatyta daugiau naudoti fiksuotąsias sumas ir vieneto įkainius personalo išlaidoms padengti; todėl mano, kad Komisija turėtų toliau skatinti ir stengtis supaprastinti personalo išlaidų deklaravimą ir propaguoti platesnį supaprastintų išlaidų skaičiavimo galimybių naudojimą, nes tai yra būtinos išankstinės sąlygos siekiant stabilizuoti klaidų lygį, kad jis neviršytų reikšmingumo lygio; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad klysti yra linkę privatieji subjektai, visų pirma MVĮ ir nauji dalyviai;

88.

pažymi, kad 2021 m. speciali parama pagal Bendrosios rinkos programą davė rezultatų, susijusių su keitimusi gerosios praktikos pavyzdžiais ir sėkmės istorijomis remiant socialinės ekonomikos iniciatyvas vietos ir regionų lygmeniu ir remiant Europos socialinės ekonomikos regionų tinklą; pažymi, kad 2021 m. Komisija vykdė kampaniją, siekdama populiarinti interneto svetainę „Galimybės gauti finansavimą“ (A2F), internetinius seminarus „MVĮ skirtos ES paramos priemonės“ ir kampaniją, skirtą socialinės komunikacijos platformoms („Komunikacija su įmonėmis ir piliečiais“), kuriuose buvo akcentuojama parama tarpvalstybiniam verslui ir MVĮ galimybės;

89.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2022 „Priemonės, kuriomis siekta padidinti programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičių, gerai parengtos, tačiau tvarūs pokyčiai daugiausia priklausys nuo nacionalinių institucijų pastangų“ nustatyta, kad dalyvių skaičiaus didinimo priemonės iš esmės buvo tinkamai parengtos, tačiau jos gali tik pagreitinti mokslinių tyrimų ir investicijų vykdymo pažangą; palankiai vertina tai, kad jau matyti pirmieji rezultatai, nors įgyvendinant dalyvių skaičiaus didinimo priemones susidurta su sunkumais; susirūpinęs pažymi, kad Komisija nepakankamai pasirūpino dalyvių skaičiaus didinimo priemonių poveikio stebėsena; pabrėžia Audito Rūmų išvadą, kad siekiant išvengti situacijų, kai didžioji dalis dalyvių skaičiaus didinimo projektų tenka tik kelioms šalims, Komisija turėtų atidžiai stebėti dalyvavimo įgyvendinant programos „Europos horizontas“ dalyvių skaičiaus didinimo priemones lygius ir, jei toliau bus didelis disbalansas, imtis priemonių platesnio masto dalyvavimui užtikrinti;

90.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 07/2022 „MVĮ tarptautinimo priemonės“ nustatė, kad Komisija nebaigė įgyvendinti MVĮ tarptautinimo strategijos; palankiai vertina tai, kad Europos įmonių tinklas įgyvendina savo pagrindinius tikslus, bet apgailestauja dėl to, kad tai nėra optimaliai matoma ir nušviečiama trečiosiose šalyse; pažymi, kad įgyvendinant programą „Startup Europe“ patenkinti svarbūs poreikiai, bet Audito Rūmai nustatė, kad rezultatai tvarumo, stebėsenos ir koordinavimo srityse yra nevienodi;

Rekomendacijos

91.

92.

taip pat ragina Komisiją:

supaprastinti taisykles ir procedūras, parengti privalomus mokymo kursus ir praktinę informaciją pareiškėjams, visų pirma naujiems pareiškėjams, taip pat gerinti pagalbą ir gaires MVĮ, pumpurinėms įmonėms, startuoliams, administravimo ir mokėjimo agentūroms ir visiems kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, nesumažinant kontrolės priemonių kokybės;

b)	paramos gavėjams pateikti gaires dėl konkrečių skirtumų, daugiausia dėmesio skiriant tinkamumo finansuoti aspektams pagal programą „Europos horizontas“, palyginti su programa „Horizontas 2020“ ir panašiomis programomis;

c)	užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą plačiai ir sistemingai naudojant skaitmenines ir automatizuotas ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito sistemas; skubiai sukurti integruotą ir sąveikią sistemą, grindžiamą esamomis priemonėmis ir duomenų bazėmis, bet jomis neapsiribojant;

d)	programos dalyvių skaičiaus didinimo priemonių srityje siekti labiau subalansuoto dalyvavimo iš platesnio šalių rato;

teikti paramą, skatinti projektų paramos gavėjų ir galimų pramonės partnerių ryšius, visų pirma vykdant esamas Sąjungos iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti mokslinių tyrimų ir verslo ryšius, ir toliau remti projektų matomumą, skatinant paramos gavėjus reguliariai informuoti apie projektų rezultatus ir juos viešinti tam tikslui sukurtose Sąjungos platformose;

didinti informuotumą apie MVĮ tarptautinimo paramą, jos nuoseklumą, ir tvarumą; supaprastinti taisykles ir procedūras, parengti privalomus mokymo kursus ir praktinę informaciją pareiškėjams, visų pirma naujiems pareiškėjams, taip pat gerinti pagalbą ir gaires MVĮ, pumpurinėms įmonėms, startuoliams, administravimo ir mokėjimo agentūroms ir visiems kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

Sanglauda, atsparumas ir vertybės

93.

pažymi, kad DFP 2 išlaidų kategorijos „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ lėšos sudaro 44,1 proc. Sąjungos biudžeto, t. y. 80,1 mlrd. EUR: iš šios sumos 45,5 mlrd. EUR (56,9 proc.) išleidžiama Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) ir kitoms regioninėms operacijoms finansuoti, 19,4 mlrd. EUR (24,2 proc.) – Europos socialiniam fondui (ESF), 9,7 mlrd. EUR (12,1 proc.) – Sanglaudos fondui (SF), 2,4 mlrd. EUR (3,0 proc.) – „Erasmus+“, 1,0 mlrd. EUR (1,2 proc.) – EITP transporto sektoriui, 0,6 mlrd. EUR (0,7 proc.) ESI ir 1,5 mlrd. EUR (1,9 proc.) – kitoms sritims;

94.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. panaudota daugiau lėšų, kai iš Sąjungos biudžeto buvo išmokėta 56 mlrd. EUR ERPF/SF lėšų, palyginti su vidutiniškai 40,6 mlrd. EUR ankstesniais metais, todėl 2022 m. lapkričio mėn. pabaigoje išlaidų lygis buvo apie 75 proc. (palyginti su 67 proc. 2021 m. pabaigoje); su pasitenkinimu pažymi, kad iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos vietoje buvo atrinkta beveik 1 mln. projektų (988 000);

95.

atkreipia dėmesį į tai, kad ERPF, SF ir ESSF finansavimas atliko pagrindinį vaidmenį mažinant COVID-19 pandemijos padarinius, skatinant konvergenciją ir užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; atkreipia dėmesį į išskirtinį lankstumą, suteiktą pagal CRII+, ir dėl to iš nepaskirstytų 2014–2020 m. biudžeto asignavimų išmokėtus apie 23 mlrd. EUR; pažymi, kad papildomas 50,6 mlrd. EUR REACT-EU finansavimas taip pat skirtas krizės įveikimo ir gaivinimo priemonėms iki 2023 m., siekiant panaikinti atotrūkį tarp pirmųjų reagavimo į krizę priemonių ir ilgesnio laikotarpio ekonomikos gaivinimo;

96.

džiaugdamasis pažymi, kad REACT-EU buvo pirmoji NGEU priemonė, skirta veiksmingai remti Europos ekonomiką, įmones ir darbuotojus vietoje, ir kad pagal ją, be kita ko, daugiau kaip 754 000 MVĮ buvo suteikta daugiau kaip 4,6 mlrd. EUR dotacijomis apyvartiniu kapitalu, iš kurių 4,4 mlrd. EUR specialiai skirta sveikatos priežiūros priemonėms kovai su COVID-19 pandemija, o 2 mlrd. EUR iš šios sumos – ligoninėms skirtai medicinos įrangai įsigyti; pažymi, kad šis esminis finansavimas leido įsigyti 13 200 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir 12 500 ligoninių lovų intensyviosios terapijos skyriams ir kad 372 mln. EUR sanglaudos politikos lėšų skirta visoms skiepijimo išlaidoms, įskaitant 133 mln. COVID-19 vakcinų ir būtiną šaldymo infrastruktūrą, padengti;

97.

su pasitenkinimu pažymi, kad pagal EaSI finansines priemones (apimančias EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo garantiją, gebėjimų stiprinimo investicijų liniją ir finansavimo priemonę) 2021 m. buvo toliau remiamos labai mažos įmonės ir socialinės įmonės ir kad nuo jos įgyvendinimo pradžios iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašyti 401 mln. EUR vertės garantijų susitarimai, pagal kuriuos labai mažoms ir socialinėms įmonėms iš viso suteiktos 154 137 paskolos, kurių bendra vertė – 2,5 mlrd. EUR; vis dėlto apgailestauja, kad dėl COVID-19 pandemijos ir kitų problemų 2021 m. vėlai pradėta įgyvendinti EaSI;

98.

pažymi, kad Sąjungoje vidutiniškai daugiau kaip kas penktam asmeniui ir kas ketvirtam vaikui vis dar gresia skurdas ar socialinė atskirtis; primena Sąjunga įsipareigojimą teikti paramą labiausiai skurstantiems asmenims pasitelkiant EPLSAF ir ESF+, siekiant sušvelninti sunkiausių formų skurdą Sąjungoje, pvz., maisto nepriteklių, benamystę ir vaikų skurdą; pažymi, kad EPLSAF kasmet paremia apie 13 mln. žmonių, įskaitant apie 4 mln. jaunesnių nei 15 metų amžiaus vaikų;

99.

palankiai vertina glaudų Komisijos bendradarbiavimą su valstybių narių valdžios institucijomis siekiant paspartinti įgyvendinimą vietoje, ypač programų, kurios, kaip manoma, susiduria su sunkumais, atveju, ir padėti joms spręsti pagrindines problemas šioje srityje; pažymi, kad Komisija iš anksto pateikė gaires valstybėms narėms, siekdama užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai laiko pasirengti programavimo laikotarpio užbaigimui, ir 2021 m. spalio mėn. priėmė atitinkamas gaires, kurios buvo perduotos valstybėms narėms internetinių seminarų ir mokymo kursų forma;

100.

pažymi, kad Audito Rūmai patikrino 243 operacijų imtį, sudarytą taip, kad būtų statistiškai reprezentatyvi visų šios DFP išlaidų kategorijos išlaidų rūšių atžvilgiu; pažymi, kad Audito Rūmai patikrino Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato (EMPL GD) ir Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (REGIO GD) metinėse veiklos ataskaitose pateiktą ir tada į Komisijos metinę valdymo ir veiklos ataskaitą įtrauktą tvarkingumo informaciją, taip pat nacionalinių audito institucijų atliktą darbą;

101.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, kad klaidų lygis išlaidų kategorijoje „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ buvo reikšmingas, o DFP 2 išlaidų kategorijoje bendras įvertintas klaidų lygis buvo 3,6 proc., palyginti su 3,5 proc. ankstesniais metais; pažymi, kad pagal 2a išlaidų pakategorę įvertintas išlaidų klaidų lygis buvo 4,1 proc.; pastebi, kad Komisijos pranešta bendra rizika atliekant mokėjimą pagal 2 išlaidų kategoriją apskritai siekia 1,7–2,3 proc., o pagal 2a išlaidų pakategorę Komisijos įvertinta rizika atliekant mokėjimą yra 1,8–2,5 proc.; atkreipia dėmesį į Komisijos ir Audito Rūmų pateiktų skaičių skirtumus;

102.

palankiai vertina tai, kad Komisija patobulino savo metodiką didžiausiai rizikai įvertinti, bet susirūpinęs pažymi, kad jos užtikrinimo modelyje vis dar yra būdingų rizikų; yra susirūpinęs, kad Komisija pateikia minimalų klaidų lygio vertinimą, kuris nėra galutinis; susirūpinęs pažymi, kad, Audito Rūmų manymu, vykdant Komisijos dokumentų peržiūras gali būti neaptiktos ir neištaisytos netinkamos finansuoti išlaidos ir jų vertė patvirtinant audito institucijų nurodyto likutinio BEKL pagrįstumą, yra ribota. yra susirūpinęs, kad audito institucijų rizikos įvertinimas ne visada turi įtakos tam, ar jos atrenkamos atitikties auditui;

103.

pažymi, kad daugiausiai Audito Rūmų rastų klaidų lėmė netinkamos finansuoti išlaidos, netinkami finansuoti projektai ir vidaus rinkos taisyklių pažeidimai, įskaitant viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymą ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus;

104.

susirūpinęs pažymi, kad pastarųjų penkerių metų Audito Rūmų audito rezultatai rodo, kad šiuo metu taikomos kontrolės priemonės dar nepakankamai kompensuoja šiai sričiai būdingą didelę riziką ir tai ypač pasakytina apie vadovaujančiąsias institucijas, kurių patikrinimai vis dar iš dalies neveiksmingi siekiant užkirsti kelią pažeidimams paramos gavėjų deklaruojamose išlaidose arba juos nustatyti; apgailestauja, kad šioje srityje didžiausią įtaką Audito Rūmų įvertintam klaidų lygiui daro prastas vadovaujančiųjų institucijų sprendimų priėmimas, įskaitant netinkamų finansuoti projektų patvirtinimą ar neteisėtą valstybės pagalbą;

105.

susirūpinęs pažymi, kad vis dar yra trūkumų, susijusių su tuo, kaip audito institucijos atlieka ir dokumentuoja savo darbą; yra susirūpinęs, kad daugeliu atveju vykdydami pakartotinį auditą Audito Rūmai rado kiekybiškai įvertinamų klaidų, kurių prieš tai nepastebėjo nacionalinės audito institucijos;

106.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 08/2022 „ERPF parama MVĮ konkurencingumui“ nustatyta, kad valstybės narės nepakankamai tikslingai naudoja ERPF MVĮ konkurencingumui padidinti; yra susirūpinęs, kad ERPF parama reikšmingai nepadidino remiamų MVĮ konkurencingumo, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad parama pavieniams projektams riboja galimą ERPF poveikį; susirūpinęs pažymi, kad ERPF atrankos procedūros nėra pakankamai konkurencingos ir didžioji dalis paramos teikiama dotacijomis, o ne grąžinama pagalba;

107.

ragina Komisiją nutraukti bet kokį islamizmo ir su islamizmu susijusių organizacijų, taip pat kampanijų, kuriomis šlovinimas ar įteisinimas hidžabas, finansavimą;

Rekomendacijos

108.

109.

taip pat ragina Komisiją:

a)	toliau bendradarbiauti su Audito Rūmais siekiant toliau derinti duomenų standartus ir pritaikyti teisės aktų aiškinimą;

užtikrinti, kad visuose Sąjungos fonduose, įskaitant pasidalijamąjį valdymą, privalomai ir sistemingai būtų naudojamos tokios IT priemonės, kaip EDES ir Arachne, ir užtikrinti geresnį naujų technologijų naudojimą, kad būtų sustiprinta kontrolė ir Sąjungos biudžetas būtų apsaugotas nuo sukčiavimo ir netinkamo lėšų naudojimo;

c)	užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą bendrai ir sistemingai naudojantis skaitmeninėmis ir automatizuotomis ataskaitų teikimo, stebėsenos bei audito sistemomis ir skubiai sukurti integruotą ir sąveikią sistemą, grindžiamą esamomis priemonėmis ir duomenų bazėmis, bet jomis neapsiribojant;

d)	teikti ataskaitas apie ankstyvą prevencinį sistemos auditą, atliekamą programavimo laikotarpio pradžioje, kad būtų patvirtintas kontrolės sistemų veiksmingumas valstybėse narėse, įskaitant įdiegtą pažeidimų prevencijos sistemą;

bendradarbiauti su valstybių narių audito institucijomis siekiant užtikrinti, kad vykdant nacionalinį auditą būtų tinkamai atsižvelgta į specifinę dvigubo finansavimo riziką, visų pirma su EGADP finansavimu; primygtinai reikalauja, kad Komisija atliktų teminį arba atitikties auditą, pritaikytą didelės rizikos sritims ir (arba) valstybėms narėms;

Gamtos ištekliai ir aplinka

110.

pažymi, kad DFP 3 išlaidų kategorija „Gamtos ištekliai ir aplinka“ sudaro 31,3 proc. Sąjungos biudžeto, t. y. 56,8 mlrd. EUR: iš šios sumos 38,3 mlrd. EUR (67,3 proc.) išleidžiama tiesioginėms išmokoms iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), 14,6 mlrd. EUR (25,7 proc.) – Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP), 2,5 mlrd. EUR (4,5 proc.) – su rinka susijusioms EŽŪGF išlaidoms, 0,9 mlrd. EUR (1,6 proc.) – jūrų reikalams ir žuvininkystei, 0,4 mlrd. EUR (0,7 proc.) – aplinkos ir klimato politikai (LIFE) ir 0,1 mlrd. EUR (0,2 proc.) – kitoms sritims;

111.

pažymi, kad 2021 m. buvo pirmieji dvejų metų BŽŪP pereinamojo laikotarpio metai, per kuriuos įgyvendinant BŽŪP pagal pereinamojo laikotarpio taisykles buvo naudojami Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paketai, sudarantys 2021–2027 m. DFP dalį, o 2014–2020 m. laikotarpio kaimo plėtros programos buvo pratęstos; taip pat pažymi, kad per metus buvo įsipareigota skirti ir išmokėta 40,7 mlrd. EUR EŽŪGF lėšų, įtrauktų į 2021 m. biudžetą pagal 2021–2027 m. DFP; pažymi, kad iš 2021 m. įsipareigojimų asignavimų EŽŪFKP ir NGEU (17,7 mlrd. EUR) 2021 m. buvo išmokėta 624 mln. EUR suma, o 14 mlrd. EUR iš 2021 m. mokėjimų buvo susiję su įsipareigojimais, prisiimtais iki 2021 m.;

112.

apgailestauja dėl nepakankamo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų naudojimo; pabrėžia, kad iš 5,69 mlrd. EUR EJRŽF paketo, kuris 2014–2020 m. laikotarpiu numatytas pasidalijamajam valdymui, iki 2021 m. pabaigos buvo įsipareigota skirti tik 4,1 mlrd. EUR; pažymi, kad potencialūs paramos gavėjai nepakankamai naudojosi EJRŽF lėšomis tikriausiai dėl to, kad sudėtinga teikti paraiškas dėl lėšų ir jas tvarkyti, ir prašo Komisijos išnagrinėti priežastis;

113.

pažymi, kad valstybės narės patvirtino valdymo ir kontrolės sistemas, skirtas dvigubo finansavimo atvejams nustatyti, ir kad yra nustatytos procedūros, kuriomis siekiama ištaisyti tokias situacijas, jei jos susidarytų; taip pat pažymi, kad nustačius kontrolės ir procedūrų trūkumų, Komisija gali rekomenduoti valstybėms narėms atlikti patobulinimus ir prireikus atlikti finansinius patikslinimus, kad būtų apsaugotas Sąjungos biudžetas;

114.

pažymi, kad Audito Rūmai patikrino 212 operacijų imtį, sudarytą taip, kad būtų statistiškai reprezentatyvi visų šios DFP išlaidų kategorijos išlaidų rūšių atžvilgiu; pažymi, kad Audito Rūmai taip pat patikrino Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD ir Klimato politikos GD metinėse veiklos ataskaitose pateiktą ir tada į Komisijos metinę valdymo ir veiklos ataskaitą įtrauktą tvarkingumo informaciją, taip pat atrinktas valstybių narių sistemas;

115.

džiaugdamasis pažymi, kad Audito Rūmų nustatytas išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai“ klaidų lygis yra arti reikšmingumo ribos ir siekia 1,8 proc., palyginti su praeitą kartą nustatytais 2,0 proc., taip pat kad dauguma nustatytų klaidų yra susijusios su kaimo plėtros ir rinkos priemonių operacijomis; pabrėžia, kad šis skaičius atitinka pačios Komisijos vertinimus; pastebi, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD apskaičiavo, jog rizika atliekant mokėjimą (pakoreguotas klaidų lygis) sudaro apie 1,4 proc. tiesioginių išmokų, 2,9 proc. kaimo plėtros ir 2,1 proc. rinkos priemonių atveju, o tai atitinka Audito Rūmų išvadas; pastebi, kad kitose išlaidų srityse tokio vienodo Audito Rūmų ir Komisijos apskaičiuoto klaidų lygio nėra;

116.

pabrėžia, kad Audito Rūmų nustatytas dažniausiai pasitaikantis klaidų šaltinis buvo netinkami finansuoti paramos gavėjai arba išlaidos, administracinės klaidos ir agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų nesilaikymas; susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė kelis atvejus, kai valstybių narių institucijos ir Komisija turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtindamos išlaidas užkirstų kelią klaidai arba ją aptiktų ir ištaisytų; pabrėžia, kad, Audito Rūmų vertinimu, įvertintas šio skyriaus klaidų lygis būtų 1,2 proc. mažesnis, jei valstybių narių valdžios institucijos ir Komisija (tiesioginio valdymo atveju) būti tinkamai pasinaudojusios visa savo turima informacija; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai tai laiko administravimo klaida, nes nebuvo pasinaudota turima informacija;

117.

pripažįsta, kad tiesioginių išmokų, kurios sudaro 67 proc. išlaidų, klaidų rizika yra mažesnė; atkreipia dėmesį, kad jos yra valdomos naudojant Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS), apimančią Žemės sklypų identifikavimo sistemą (ŽSIS); atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę, kad IAKS, ir visų pirma ŽSIS, yra veiksminga valdymo ir kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad tiesioginėse išmokose apskritai nebūtų reikšmingų klaidų; susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog klaidų rizika yra didesnė kaimo plėtros, rinkos priemonių ir kitų mokėjimų srityje, kurie sudaro 33 proc. visų išlaidų;

118.

atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 14/2022 „Komisijos atsakas į sukčiavimą bendrojoje žemės ūkio politikos srityje“ nustatė, kad skirtingose BŽŪP mokėjimo programose sukčiavimo rizika skiriasi; džiaugiasi, kad Komisija ėmėsi veiksmų dėl apgaulingų išlaidų; apgailestauja, kad, Audito Rūmų nuomone, veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, buvo nepakankamai proaktyvūs kovojant su tam tikra sukčiavimo rizika, pavyzdžiui, neteisėtu žemės grobimu; pabrėžia, kad sukčiautojai gali pasinaudoti valstybių narių patikrinimų trūkumais ir kad Komisija turėtų geriau stebėti nacionalines kovos su sukčiavimu priemones, teikti konkretesnes gaires ir skatinti naudoti naujas technologijas sukčiavimo prevencijai ir nustatymui; susirūpinęs pažymi, kad kai kurios mokėjimo agentūros nurodė, kad reikia daugiau Komisijos praktinių patarimų;

119.

apgailestauja, kad Komisijos veiksmai, kuriais siekiama nustatyti sukčiavimą BŽŪP išmokų srityje ir su juo kovoti, nepadeda iš esmės panaikinti rizikos ir piktnaudžiavimo atvejų; primygtinai ragina Komisiją sistemingai vertinti BŽŪP išmokų naudojimą pateikiant didžiausių kiekvienos valstybės narės paramos gavėjų sąrašą ir atitinkamai jį paskelbiant;

120.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2022 „Duomenų naudojimas bendroje žemės ūkio politikoje“ nustatyta, kad naudojant dabartinius duomenis ir priemones pateikiama tik dalis informacijos, kurios reikia deramai informacija pagrįstam politikos formavimui Sąjungos lygmeniu; atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmai nustatė, jog Komisija turi įvairių iniciatyvų geresniam turimų duomenų panaudojimui; apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė, jog šioje srityje vis dar yra kliūčių;

121.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2022 „Dėl LEADER ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros palengvėja dalyvavimas vietos lygmeniu, tačiau vis dar nepakankamai įrodyta papildoma nauda“ nustatyta, kad vietos veiklos grupės palengvina dalyvavimą vietos lygmeniu, tačiau reikia papildomų sąnaudų ir lėti patvirtinimo procesai; yra susirūpinęs, kad dar neparodyta papildoma LEADER ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros nauda;

122.

primena, kad svarbu teisingai paskirstyti BŽŪP lėšas, siekiant, viena vertus, išvengti bet kokio netinkamo lėšų panaudojimo, ypač kai jas netinkamai naudoja svarbias politines pareigas einantys turtingi asmenys, elitas ir dideli konglomeratai, ir, kita vertus, sutelkti dėmesį į aktyvius ūkininkus, visapusiškai užsiimančius žemės ūkio veikla;

Rekomendacijos

123.

124.

taip pat ragina Komisiją:

iš esmės supaprastinti taisykles ir procedūras, parengti privalomus mokymo kursus ir praktinę informaciją pareiškėjams, visų pirma naujiems pareiškėjams, taip pat gerinti pagalbą ir gaires MVĮ, pumpurinėms įmonėms, startuoliams, administravimo ir mokėjimo agentūroms ir visiems kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, nesumažinant kontrolės priemonių kokybės;

b)	geriau naudoti ir skatinti sistemingai naudoti dirbtinį intelektą bei naujų technologijų, pvz., Sąjungai priklausančių programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“, duomenis, siekiant stebėti ir kontroliuoti, ar tinkamai naudojamos BŽŪP lėšos;

c)	užtikrinti, kad mokėjimo agentūros privaloma tvarka ir sistemingai naudotų svarbias IT priemones – Arachne ir EDES, kurios gali būti naudojamos siekiant nustatyti projektus, paramos gavėjus ir rangovus, kuriems kyla sukčiavimo rizika;

d)	užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą bendrai ir sistemingai naudojantis skaitmeninėmis ir automatizuotomis ataskaitų teikimo, stebėsenos bei audito sistemomis ir skubiai sukurti integruotą ir sąveikią sistemą, grindžiamą esamomis priemonėmis ir duomenų bazėmis, bet jomis neapsiribojant;

e)	pateikti BŽŪP taisyklių pakeitimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią Sąjungos lėšų išmokėjimui tais atvejais, kai žemė buvo įgyta prievarta arba kai nuosavybė buvo klaidingai deklaruota;

f)	rinkti ir skelbti duomenis apie didžiausius BŽŪP paramos gavėjus kiekvienoje valstybėje narėje, įskaitant integruotus kitų Sąjungos fondų duomenis;

Migracija ir sienų valdymas, Saugumas ir gynyba

125.

palankiai vertina tai, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui sukurta 4 DFP išlaidų kategorija „Migracija ir sienų valdymas“, nes taip pabrėžiama susijusių klausimų svarba Sąjungai ir ypač Sąjungos biudžetui; pažymi, kad 2021 m. ši išlaidų kategorija buvo susijusi su 2,5 mlrd. EUR mokėjimų iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (1,2 mlrd. EUR), išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonės (0,4 mlrd. EUR) ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, Frontex ir eu-LISA (0,9 mlrd. EUR); atkreipia dėmesį, kad šios išlaidos daugiausia susijusios su iš 2014–2020 m. programavimo laikotarpio likusių projektų ir programų užbaigimu;

126.

pažymi, kad DFP 5 išlaidų kategorija „Saugumas ir gynyba“ susijusi su 0,7 mlrd. EUR mokėjimų iš Europos gynybos fondo (0,2 mlrd. EUR), policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės (0,2 mlrd. EUR), decentralizuotų agentūrų (0,2 mlrd. EUR), branduolinės saugos ir eksploatavimo nutraukimo (0,1 mlrd. EUR);

127.

yra susirūpinęs dėl to, kad iš 28 Audito Rūmų patikrintų operacijų devynios (32 proc.) buvo su klaidomis, kad Audito Rūmai kiekybiškai įvertino šešias klaidas, kurios turėjo įtakos sumoms, mokamoms iš Sąjungos biudžeto, ir kad Audito Rūmai taip pat nustatė šešis teisinių ir finansinių nuostatų nesilaikymo atvejus, kurie neturėjo įtakos Sąjungos biudžetui;

128.

atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmai taip pat peržiūrėjo trijų valstybių narių audito institucijų, kurios auditavo savo valstybių narių PMIF / VSF metines ataskaitas, darbą; apgailestaudamas pažymi, kad Audito Rūmai jų ataskaitose aptiko trūkumų, susijusių su atrinktuose projektuose atliktu audito darbu, viešųjų pirkimų procedūromis, netinkamu išlaidų tinkamumo finansuoti tikrinimu ir nepakankama audito seka arba prasta dokumentacija, dėl kurių nebuvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos, gautos nepatikimos audito išvados ir iš audito institucijų darbo gautas ribotas patikinimas; atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmai parengė rekomendacijas nustatytoms problemoms spręsti;

129.

remdamasis Komisijos nario atsakymais į klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, pažymi, kad MVĮ dalyvauja EPF kvietimuose teikti paraiškas ir sudaro 43 proc. atrinktuose pasiūlymuose dalyvaujančių subjektų; atkreipia dėmesį, kad Komisija teikia bendro pobūdžio techninę paramą galimiems Europos gynybos fondo paramos gavėjams per Finansavimo ir konkursų portalą; taip pat atkreipia dėmesį, jog Komisija mano, kad MVĮ dalyvavimas EPF kvietimuose teikti paraiškas yra remiamas taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, kuris yra naudingas visiems dalyviams, bei rengiant informacines dienas; mano, kad MVĮ to gali nepakakti, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduria šios įmonės, visų pirma susijusias su tuo, kad jos neturi specifinių žinių apie Sąjungos finansavimą ir neturi administracinių gebėjimų;

130.

džiaugdamasis pažymi, kad pirmaisiais EPF kvietimų teikti pasiūlymus metais (2021 m.) 692 atskiri subjektai iš visų valstybių narių (išskyrus Maltą) ir Norvegijos dalyvavo galutinėje procedūroje, per kurią buvo atrinktas 61 pasiūlymas, o tai rodo ir aukštą dalyvavimo, ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo lygį; taip pat pažymi, kad rengiant finansuoti atrinktus pasiūlymus vidutiniškai dalyvavo subjektai iš maždaug aštuonių valstybių narių;

Rekomendacijos

131.

132.

be to, ragina Komisiją apsvarstyti Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Bendro įgyvendinimo centro vykdomą veiklą, susijusią su programos „Europos horizontas“ fondais, siekiant remti MVĮ, pvz., internetinius seminarus ir koordinatorių dienas, ir nukopijuoti sėkmingus Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Bendro įgyvendinimo centro elementus į EPF, visų pirma siekiant suteikti MVĮ daugiau konkrečių žinių apie Sąjungos finansavimą ir sumažinti joms tenkančią administracinę naštą;

133.

ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę savo metinėje ataskaitoje atspindėti skirtingas DFP išlaidų kategorijas kiekvienai išlaidų kategorijai skiriant konkretų skyrių;

Kaimyninės šalys ir pasaulis

134.

palankiai vertina 2021 m. priimtą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, kaip pagrindinę finansavimo priemonę šioje DFP išlaidų kategorijoje, kuria siekiama palaikyti ir skatinti Sąjungos vertybes, principus ir pagrindinius interesus visame pasaulyje bei padėti skatinti daugiašališkumą ir tvirtesnę partnerystę su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ atspindi didelį pokyti, palyginti su 2014–2020 m. DFP, nes į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas bendradarbiavimas su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis partnerėmis, kuris anksčiau buvo finansuojamas iš Europos plėtros fondo; apgailestauja, kad pasaulinio vystymosi projektuose trūksta labiau integruoto požiūrio;

135.

primena, kad 2021 m. sausio 16 d. buvo pertvarkytas Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (DEVCO GD), kuris tapo Tarptautinės partnerystės generaliniu direktoratu (INTPA GD); palankiai vertina išteklių konsolidavimą tarptautinės partnerystės srityje sukūrus KVTBP „Globali Europa“ ir taikant Europos komandos metodą;

136.

pažymi, kad 2021 m. pagal išlaidų kategoriją „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ atliktų mokėjimų suma siekė 10,9 mlrd. EUR; atkreipia dėmesį. kad šie mokėjimai buvo išmokėti naudojant įvairias priemones ir įgyvendinimo metodus; susirūpinęs pažymi, kad, Audito Rūmų vertinimu, šios išlaidų kategorijos klaidų rizika yra didelė, nes iš 67 patikrintų operacijų 32 (48 proc.) turėjo klaidų;

137.

pažymi, kad Audito Rūmai nustatė 12 atvejų, kai buvo nesilaikoma teisinių ir finansinių sąlygų, kurie, nors ir neturėjo poveikio Sąjungos biudžetui, tačiau vis tiek kenkia patikimam finansų valdymui ir gali padaryti išlaidas netinkamomis finansuoti; pažymi, kad šie reikalavimų nesilaikymo atvejai yra susiję su projektų atranka ir viešųjų pirkimų taisyklių taikymu bei su prie išlaidų kompensavimo prašymų pridedamų dokumentų pateikimu;

138.

atkreipia dėmesį į 2021 m. Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato (NEAR GD) atlikto septintojo likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimo rezultatus ir visų pirma į bendrą nustatytą 1,05 proc. LKL, kuris yra mažesnis už 2,0 proc. reikšmingumo ribą; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nurodytus trūkumus, susijusius su LKL nustatymo metodika, visų pirma į tai, kad didelė Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD išlaidų dalis nebuvo įtraukta į LKL imties tiriamąją populiaciją, o tai, Audito Rūmų nuomone, kelia riziką, kad klaidos liks nepastebėtos; yra ypač susirūpinęs, kad Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD nenurodė šių trūkumų savo 2021 m. metinėje veiklos ataskaitoje;

139.

atkreipia dėmesį į 2021 m. likutinio klaidų lygio tyrimo, kurį atliko Tarptautinės partnerystės generalinis direktoratas (INTPA GD), rezultatus, kuriuose išskirtas likutinis klaidų lygis iš Sąjungos biudžeto (1,45 proc.) ir iš Europos plėtros fondo (0,91 proc.) vykdytam finansavimui; džiaugiasi, kad Tarptautinės partnerystės GD atsižvelgė į Audito Rūmų rekomendacijas dėl su likutiniu klaidų lygiu susijusių audito pastabų; atkreipia dėmesį į Tarptautinės partnerystės GD pateiktus paaiškinimus dėl jo taikomos likutinio klaidų lygio metodikos ir dėl likutinio klaidų lygio bei atlikto audito darbo skirtumų, taip pat į Audito Rūmų išvadas dėl to darbo; tačiau yra susirūpinęs, kad esminė Audito Rūmų kritika dėl metodikos, visų pirma dėl susijusių sprendimų dėl išlygų, lieka nepakitusi;

140.

apgailestauja dėl to, kad probleminė ir neapykantą skatinanti medžiaga vis dar nėra pašalinta iš Palestinos mokyklinių vadovėlių ir mokymosi kortelių; pabrėžia, kad švietimas ir galimybė mokiniams naudotis taikiais ir nešališkais vadovėliais yra labai svarbūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad paaugliai vis dažniau įsitraukia į teroristinius išpuolius; pabrėžia, kad Sąjungos finansinė parama Palestinos Administracijai švietimo srityje turi būti teikiama su sąlyga, kad vadovėlių turinys bus suderintas su UNESCO standartais, kaip 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje nusprendė Sąjungos švietimo ministrai, kad bus išbrauktos visos antisemitinės nuorodos ir bus pašalinti neapykantą ir smurtą kurstantys pavyzdžiai, kaip ne kartą buvo prašoma rezoliucijose, pridėtose prie sprendimų dėl 2016, 2018, 2019 ir 2020 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo; todėl prašo Komisijos atidžiai tikrinti, ar Palestinos Administracija nedelsdama keičia visą mokymo programą;

141.

yra susirūpinęs dėl to, kad Vakarų Krante naikinamas ir konfiskuojamas Sąjungos finansuojamų projektų turtas; primena Tarybos poziciją, kurioje ji pareiškė esanti įsipareigojusi užtikrinti, kad visuose Izraelio ir Sąjungos susitarimuose būtų vienareikšmiškai ir aiškiai nurodyta, jog jie netaikomi Izraelio nuo 1967 m. okupuotoms teritorijoms, taip pat kad būtų toliau veiksmingai įgyvendinama esama Sąjungos teisė ir dvišaliai susitarimai, taikytini gyvenvietėse pagamintiems produktams;

142.

atkreipia dėmesį į konsorciumo vadovaujamo projekto „Jordanijos pramonės 4.0 ir skaitmeninimo inovacijų centras“ (angl. Jordan Industry 4.0 & Digitalisation Innovation Centre, InJo4.0) įgyvendinimo sunkumus; pabrėžia, kad projektui trūksta aiškaus valdymo ir administravimo, o pagrindinis konsorciumo partneris valdo projekto išteklius taip, kad partneriai turėjo tik labai ribotas galimybes naudotis projekto ištekliais arba jų iš viso neturėjo, o du partneriai jau nusprendė pasitraukti iš projekto; be to, dėl aiškaus projekto vadovo, kuris veikia kaip projekto koordinatorius, interesų konflikto ir nuogąstavimo, kad pasisavinusi visą intelektinę nuosavybę koordinatoriaus įmonė įgis monopolį, abejoja Komisijos gebėjimu valdyti projektą; ragina Komisiją atlikti nepriklausomą auditą, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą apie problemas vietoje, užtikrinti teisinį ir skaidrų projekto įgyvendinimą ir parengti apsaugos priemones būsimiems projektams, kad būtų išvengta vienos įmonės asignavimų ir sukurti skaidrūs komunikacijos kanalai projektams trečiosiose šalyse;

143.

pažymi, kad svarbu susieti teisinės valstybės sąlygas, taip pat suderinti su Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika; pakartoja, kad PNPP III finansavimas turi būti griežtai susietas su šiais kriterijais ir kad lėšos Vakarų Balkanų šalims neturi būti išmokamos, nebent šie kriterijai būtų aiškiai įvykdyti, kaip pabrėžta Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 01/2022 „ES parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose“;

144.

primena, kad vystymosi ir bendradarbiavimo politika siekiama panaikinti skurdą ir sumažinti nelygybę ir kad lėšos turėtų būti skiriamos tik numatytiems paramos gavėjams;

Rekomendacijos

145.

146.

taip pat ragina Komisiją:

a)	persvarstyti Audito Rūmų nurodytų išlaidų kategorijų neįtraukimą ir aiškiai atskleisti savo likutinio klaidų lygio nustatymo metodikos trūkumus;

geriau informuoti apie savo pateikiamus klaidų lygius Audito Rūmų pateikto klaidų lygio atžvilgiu, geriau paaiškinant skirtumus ir aiškiai nurodant, kad Komisija pritaria Audito Rūmų klaidų lygiui ir pateikia savo pačios skaičiavimus, kad galėtų atlikti išsamesnę analizę, kurioje nagrinėjamos klaidų priežastys;

užtikrinti, kad būsimi partnerystės susitarimai būtų grindžiami skaidrumo, solidarumo, atsakomybės pasidalijimo, pagarbos žmogaus teisėms, teisinės valstybės ir tarptautinės humanitarinės teisės principais, konkrečiai – prieš pradedant dalyvauti projektuose trečiosiose šalyse atlikti ex ante poveikio žmogaus teisėms vertinimus, taip pat stebėti visą įgyvendinimo etapą ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti rezultatus;

laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/947 (2), užtikrinant, kad su migracija susijusios išlaidos KVTBP „Globali Europa“ preliminariai sudarys 10 % priemonės; užtikrinti visišką skaidrumą, parengiant aiškią visų į Sąjungos biudžetą įtrauktų priemonių, naudojamų bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis migracijos valdymo srityje finansuoti, apžvalgą, be kita ko, pateikiant informaciją apie finansavimo sumą, tikslą ir šaltinį, taip pat išsamią informaciją apie visas kitas galimas Sąjungos agentūrų, pvz., Frontex, teikiamas paramos priemones, siekiant užtikrinti, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų veiksmingai atlikti savo institucinę Sąjungos biudžeto vykdymo tikrinimo funkciją;

sudaryti galimybę auditoriams ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai susipažinti su visų galutinių paramos gavėjų ir projektų sąrašu ir stiprinti Komisijos pastangas rinkti informaciją apie galutinius Sąjungos lėšų gavėjus Komisijos lygmeniu; ragina Komisiją užtikrinti, kad su teroristinėmis organizacijomis susiję ar jas remiantys asmenys arba grupės nebūtų finansuojami Sąjungos lėšomis;

f)	didinti KVTBP „Globali Europa“ finansavimo nuoseklumą ir tvarumą;

g)	pateikti išsamią išlaidų pagal naująją strategiją „Global Gateway“ apžvalgą ir supaprastinti esamas priemones, kad į strategiją „Global Gateway“ būtų įtraukti Sąjungos prioritetai;

Europos viešasis administravimas

147.

pažymi, kad DFP 7 išlaidų kategorijai „Europos viešasis administravimas“ skirta 5,9 proc. arba 10,7 mlrd. EUR Sąjungos biudžeto ir ją sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir pensijoms, kurios 2021 proc. sudarė apie 68 proc. visos sumos, taip pat išlaidos pastatams, įrangai, energijai, ryšių ir informacinėms technologijoms; iš šios bendros sumos Komisija išleidžia 6,3 mlrd. EUR (58,5 proc.); likusią dalį išleidžia kitos Sąjungos institucijos ir įstaigos; atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmai teikia atskiras ataskaitas dėl Sąjungos agentūrų, kitų subjektų ir Europos mokyklų; pabrėžia, kad Audito Rūmų įgaliojimai neapima Europos Centrinio Banko finansinio audito;

148.

pažymi, kad Audito Rūmai patikrino 60 operacijų imtį, sudarytą taip, kad būtų statistiškai reprezentatyvi visų šios DFP išlaidų kategorijos išlaidų rūšių atžvilgiu; atkreipia dėmesį, kad, be kita ko, Audito Rūmai taip pat patikrino visų institucijų ir įstaigų, tarp jų Europos Komisijos generalinių direktoratų ir tarnybų, visų pirma atsakingų už administracines išlaidas, metinėse veiklos ataskaitose pateiktą tvarkingumo informaciją, kuri vėliau įtraukiama į Komisijos metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą;

149.

džiaugdamasis pažymi, kad Audito Rūmai padarė išvadą, kad kategorijos „Europos viešasis administravimas“ išlaidose klaidų lygis nebuvo reikšmingas; atkreipia dėmesį, kad naujų Komisijai skirtų rekomendacijų nėra;

150.

džiaugiasi, kad Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2022 „ES institucijos ir COVID-19“ nustatė, kad institucijų veiklos tęstinumo planai iš esmės atitiko pripažintus standartus ir jie buvo jų reagavimo į krizę pagrindas; palankiai vertina tai, kad institucijoms pavyko sumažinti savo pagrindinės veiklos sutrikimus; atkreipia dėmesį, kad pradėtas naujų darbo metodų efektyvumo pasibaigus krizei vertinimas;

151.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 17/2022 „Išorės konsultantai Europos Komisijoje“ nustatyta, kad yra reikšmingų išorės konsultantų ir naudojimosi jų paslaugomis pagrindimo sistemos spragų; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo laikomasi viešųjų pirkimų procedūrų, tačiau specifinės rizikos dar nėra tinkamai valdomos; yra susirūpinęs dėl nustatytų trūkumų, susijusių su išorės konsultantų paslaugų valdymu ir naudojimusi jomis; yra susirūpinęs dėl dalinio Komisijos valdymo informacijos tikslumo ir dėl silpno sistemingo jos ataskaitų teikimo;

Europos mokyklos

152.

džiaugdamasis pažymi, kad Audito Rūmai 2021 m. Europos mokyklų galutinėse konsoliduotosiose metinėse ataskaitose nenustatė reikšmingų klaidų; palankiai vertina Audito Rūmų akcentuotus patobulinimus atskirose ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose;

153.

susirūpinęs pažymi trūkumus, kurie nustatyti Centrinio biuro ir dviejų Audito Rūmų atrinktų mokyklų vidinės kontrolės sistemose, visų pirma dėl jų įdarbinimo, viešųjų pirkimų ir mokėjimų procedūrų; susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai negali patvirtinti, kad 2021 m. mokyklų finansų valdymas visiškai atitiko Finansinį reglamentą ir Tarnybos nuostatus;

Rekomendacijos

154.

pritaria Audito Rūmų metinėje ataskaitoje ir susijusiose specialiosiose ataskaitose pateiktoms rekomendacijoms; ragina Komisiją ir Europos mokyklų centrinį biurą pagal jų atitinkamus įgaliojimus nedelsiant jas įgyvendinti ir nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie įgyvendinimo pažangą; ragina užtikrinti visapusišką Europos mokyklų sistemos parlamentinę kontrolę, kad būtų padidinta atskaitomybė ir pagerintas valdymas;

155.

taip pat ragina Komisiją:

a)	tęsti darbą siekiant užtikrinti lyčių lygybę visais valdymo lygmenimis iki dabartinės Komisijos kadencijos pabaigos ir pateikti pagal lytį suskirstytus duomenis;

tęsti savo darbą siekiant užtikrinti tinkamą geografinę savo darbuotojų pusiausvyrą visais lygmenimis, ypač vyresniosios vadovybės lygmeniu, kur vis dar vyrauja didelis disbalansas, kartu laikantis Tarnybos nuostatuose nustatytų reikalavimų, susijusių su kandidatų kompetencija ir nuopelnais; pabrėžia, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnį Komisija, kaip ir visos Sąjungos institucijos, turi užtikrinti, kad būtų proporcingai atstovaujama visoms valstybėms narėms;

c)	imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų toliau kuriama įvairesnė ir įtraukesnė darbo aplinka bei kultūra, imantis neįgaliesiems palankių veiksmų, įskaitant patekimo į pastatus gerinimą;

d)	pateikti analizę apie vis didesnio sutartininkų skaičiaus įdarbinimo, dėl kurio Parlamentas nuolat reiškia susirūpinimą, poveikį;

e)	nustatyti aiškias taisykles dėl „sukamųjų durų“ reiškinio, visų pirma Komisijos nariams ir buvusiems vyresniesiems pareigūnams, kurie baigę tarnybą vykdo naują veiklą, taip pat agentūrose;

f)	pirmauti pranešėjų apsaugos srityje, padedant pagrindus vienodesniam reglamentavimui tarp visų institucijų, remiantis geriausia patirtimi ir aukštesniais standartais;

Su COVID-19 susijusi parama

156.

apgailestauja, kad Komisija dar nepaskelbė išsamios ataskaitos dėl su COVID-19 susijusių išlaidų, finansuojamų iš Sąjungos biudžeto;

157.

atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 28/2022 „Paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)“ nustatyta, kad priemonė SURE buvo savalaikis atsakas mažinant nedarbo riziką COVID-19 pandemijos metu ir kad ji lėmė ribotą finansinę riziką Sąjungos biudžetui; palankiai vertina tai, kad paskolos pagal priemonę SURE padėjo finansuoti nacionalines darbo vietų išsaugojimo programas, kad COVID-19 krizės metu nedidėtų nedarbas; apgailestauja, kad priemonės SURE poveikio negalima visapusiškai įvertinti dėl ribotų stebėsenos duomenų ir ex post vertinimo nebuvimo; ragina Komisiją gerokai pagerinti duomenų stebėseną ir skirti labai reikalingus išteklius, kad būtų galima patikimai įvertinti jos programų ir politikos rezultatus ir išvadas; pabrėžia, kad nuolatinis ex post vertinimų trūkumas neleidžia planuoti būsimo Sąjungos biudžeto remiantis faktais;

158.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2022 „COVID-19 vakcinų pirkimas Europos Sąjungoje“ nurodyta, kad Sąjunga sukūrė specialiai COVID-19 vakcinoms pritaikytą viešųjų pirkimų sistemą; pažymi, kad derybomis valstybėms narėms buvo užtikrintas įvairus vakcinų krepšelis; pažymi, kad Komisija rėmė sutarčių įgyvendinimą, tačiau turėjo ribotų svertų, kad įveiktų tiekimo sunkumus; apgailestauja, kad Komisija Audito Rūmams nepateikė papildomos informacijos, susijusios su šių sutarčių turiniu; pabrėžia, kad kiekviena Sąjungos institucija, valstybė narė ir viešas ar privatus Sąjungos lėšų gavėjas privalo atskleisti visus susijusius dokumentus, įskaitant informaciją apie Komisijos vedamas preliminarias derybas, gavus oficialų Audito Rūmų prašymą, kuris yra vykdomo audito dalis; primena Europos Parlamento rekomendaciją, pateiktą jo 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje, susijusią su prieiga prie tekstinių pranešimų, kuriais buvo keičiamasi su farmacijos bendrove dėl COVID-19 vakcinų pirkimo;

159.

apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar skaidriai nepateikė informacijos apie derybas su vakcinų gamintojais, tokiu būdu palikdama erdvės įtarimams; dar kartą palankiai vertina Europos ombudsmeno sprendimą prašyti Komisijos pirmininko pateikti aiškią ir konkrečią informaciją apie derybas su vakcinų gamintojais ir užtikrinti didesnį sudarytų sutarčių skaidrumą;

160.

apgailestauja, kad Europos Komisijos pirmininkas neatvyko į klausymą su specializuotais Europos Parlamento komitetais, kad pateiktų konkrečius atsakymus Europos piliečių tiesiogiai išrinktiems Parlamento nariams, o tai reiškia, kad piliečiams neteikiama pakankamai informacijos;

Rekomendacijos

161.

162.

taip pat ragina Komisiją:

a)	visapusiškai informuoti apie su COVID-19 susijusias išlaidas ir teikti ataskaitas biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, įskaitant vakcinų pirkimo sutarčių pristatymą;

patikrinti, ar COVID-19 vakcinų gamintojai laikosi išankstinių pirkimo sutarčių sąlygų, visų pirma dėl gamybos išlaidų sąmatų, išankstinio finansavimo naudojimo ir, kai taikytina, pelno nesiekimo sąlygų, ir prireikus imtis taisomųjų priemonių bei išsamiai informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

c)	dalyvauti klausymuose Europos Parlamente dėl derybų ir sutarčių su vakcinų gamintojais;

II SKYRIUS

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP)

Bendrosios pastabos

163.

pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos protrūkis staiga pakeitė Sąjungos ekonomines ir socialines perspektyvas, todėl reikėjo sutelkti bendras pastangas, kuriomis 2020 m. gruodžio mėn. buvo pasiektas susitarimas dėl Europos ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio, įskaitant EGADP, taip pat dėl 2021–2027 m. DFP; primena, kad EGADP yra laikina ekonomikos gaivinimo priemonė, pagrįsta veiklos rezultatais, t. y. mokėjimai yra susiję su tuo, ar pasiektos tarpinės reikšmės ir tikslai, susiję su į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktomis reformomis ir investicijomis; pabrėžia, kad, nors EGADP finansuojama išleidžiant skolos vertybinius popierius, atkreipia dėmesį į tai, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamente (toliau – EGADP reglamentas) numatyta, jog ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turi būti pasiekti klimato ir skaitmeninių išlaidų tikslai ir tinkamai prisidedama prie Sąjungai svarbių politikos sričių; primena, kad kiekvienu nacionaliniu planu turėtų būti veiksmingai sprendžiami visi Europos semestre, ypač Tarybos priimtose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, nustatyti uždaviniai arba didelė jų dalis; pabrėžia EGADP pridėtinę vertę remiant precedento neturinčią reformų ir investicijų darbotvarkę, kuria siekiama spręsti konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria valstybės narės;

164.

pažymi, kad 2021 m. Komisija patvirtino 22 nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, pagal kuriuos įsipareigojo skirti 154 mlrd. EUR vertės paskolų ir 291 mlrd. EUR vertės dotacijų; pažymi, kad Komisija išmokėjo išankstinį finansavimą paskoloms, kurio bendra vertė siekia 18 mlrd. EUR, o didžiausias sumas gavo Italija (15,9 mlrd. EUR) ir Graikija (1,65 mlrd. EUR); primena, kad Tarybai patvirtinus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės galėjo gauti išankstinį finansavimą, sudarantį iki 13 proc. finansinio įnašo; pažymi, kad Komisija išmokėjo išankstinį finansavimą dotacijomis kurio bendra vertė siekia 36,3 mlrd. EUR, o didžiausias sumas gavo Ispanija (9,04 mlrd. EUR) ir Italija (8,95 mlrd. EUR); pažymi, kad Komisija išmokėjo Ispanijai vieną 10,0 mlrd. EUR vertės mokėjimą; pažymi, kad pagal Komisijos ir Ispanijos Karalystės finansinio susitarimo 5 straipsnio 3 dalį kartu su mokėjimu Ispanijai buvo atlikta 1,5 mlrd. EUR išankstinio finansavimo tarpuskaita iš 9,04 mlrd. EUR, gautų tos valstybės narės kaip išankstinis finansavimas;

165.

atkreipia dėmesį į Komisijos veiklą leidžiant vertybinius popierius tarptautinėse kapitalo rinkose, kurie būtini finansuoti EGADP ir už kuriuos iki 2021 m. pabaigos Komisija pritraukė 71,0 mlrd. EUR ilgalaikio finansavimo ir 20 mlrd. EUR trumpalaikio finansavimo lėšų; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo išleista pirmoji 12,0 mlrd. EUR vertės NGEU žalioji obligacija, kurios atžvilgiu reikės teikti ataskaitas dėl tikslaus žaliųjų obligacijų pajamų panaudojimo ir investicijų poveikio; primena apie Audito Rūmų nustatytas problemas, susijusias su veiksmingumo ataskaitomis, taip pat apie reputacinę ir finansinę riziką, kuri gali kilti žaliosioms obligacijoms; mano, kad dėl šių pasiskolintų sumų patirtos pirmosios palūkanų išlaidos, įskaitant daugiau kaip 20 mlrd. EUR neigiamą palūkanų normą už ECB indėlį; atkreipia dėmesį į dėl NGEU finansavimo poreikių atsiradusią palūkanų normos riziką Sąjungos biudžetui;

166.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2021 m. metinėje ataskaitoje pateiktą pastabą dėl EGADP ir vienintelio 2021 m. atlikto mokėjimo Ispanijai; pažymi, kad Audito Rūmai išnagrinėjo Komisijos ex ante darbą, susijusį su visomis su šiuo mokėjimu susijusiomis tarpinėmis reikšmėmis, įvertindami, ar Komisija surinko pakankamai ir tinkamų įrodymų, kad pagrįstų savo vertinimą, ar tinkamai įvykdytos į mokėjimo prašymą įtrauktos tarpinės reikšmės; pažymi, kad Audito Rūmai nenagrinėjo kitų 2021 m. mokėjimų; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai negalės įvertinti visų tarpinių reikšmių, susijusių su būsimais mokėjimais visoms valstybėms narėms, o tai turės įtakos jų būsimoms analizėms; vis dėlto siūlo Audito Rūmams į savo 2022 m. imtį įtraukti visų 2022 m. atliktų mokėjimų tarpines ir siektinas reikšmes;

167.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad, kalbant apie 2021 m. Ispanijai atliktą mokėjimą, viena iš tarpinių reikšmių nebuvo patenkinamai įvykdyta; apgailestaudamas pažymi, kad Audito Rūmai negalėjo kiekybiškai įvertinti šios klaidos, nes reikėjo laiku parengti metodiką, kurią taikant būtų galima kiekybiškai įvertinti poveikį (dalinai) neįvykdžius tarpinės ar siektinos reikšmės; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos vidaus auditorius savo 2021 m. bendroje nuomonėje dėl Komisijos finansų valdymo pabrėžė, kad nėra tokios metodikos; apgailestauja, kad prieš atlikdama mokėjimus Komisija neparengė griežtesnės metodikos; mano, kad Komisija elgiasi aplaidžiai, jei prieš atlikdama mokėjimus neparengia tokios metodikos, nes dėl to kyla abejonių, ar Komisija deramai vertina tarpinių ir siektinų reikšmių patenkinamą įgyvendinimą; tačiau palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į pakartotinius biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos ir Audito Rūmų raginimus, 2023 m. vasario 21 d. priėmė komunikatą dėl EGADP, įskaitant du priedus, kuriuose pateikiama tarpinių ir siektinų reikšmių vertinimo pagal EGADP reglamentą sistema ir Komisijos metodika dėl mokėjimų sustabdymo nustatymo pagal EGADP reglamentą;

168.

palankiai vertina Komisijos darbą siekiant ištaisyti tai, kad nėra pirmųjų 23 mokėjimų pagal EGADP metodikos; pažymi, kad pagal šią metodiką Komisija turėtų galėti nustatyti sumą, kurios mokėjimas turi būti sustabdytas, jei tarpinė ar siektina reikšmė nėra patenkinamai pasiekta, visapusiškai laikantis vienodo požiūrio ir proporcingumo principų; pažymi, kad apskaičiuojant stabdytiną sumą bus atsižvelgta tiek į tai, kad EGADP grindžiamas veiklos rezultatais, tiek į unikalų reformų ir investicijų derinį, taip pat į tai, kad ne visomis priemonėmis vienodai prisidedama prie NEGADP tikslų įgyvendinimo; vis dėlto pažymi, kad tarpinių ir siektinų reikšmių vertinimo sistemoje trūksta paaiškinimų, pvz., kodėl atliekant vertinimą neturėtų būti atsižvelgiama į tikrinimo mechanizmą ir stebėsenos etapus, kaip aprašyta veiklos susitarime, ir kodėl de minimis riba apibrėžiama kaip maždaug 5 proc. ar mažesnis nuokrypis; pabrėžia, kad atitinkamų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių „patenkinamo įgyvendinimo“ apibrėžtys pateikiamos vartojant terminus, kurie nėra aiškiai apibrėžti ir apima subjektyvius elementus, pvz., minimalų nukrypimą nuo oficialaus reikalavimo, ribotus ir proporcingus vėlavimus bei minimalų nukrypimą nuo esminio reikalavimo; prašo pateikti papildomų paaiškinimų šiuo klausimu ir ragina laikytis aiškaus ir visapusiško požiūrio vertinant nukrypimus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų ribojami reikiamu mastu; mano, kad reikėtų toliau tobulinti mokėjimų sustabdymo metodiką, kiek tai susiję su investicijų komponentu, siekiant geriau susieti atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes su realiai patirtomis išlaidomis; pabrėžia, kad turėtų būti nuolat vertinama padaryta pažanga siekiant užtikrinti, kad nebūtų smarkiai vėluojama įgyvendinti tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;

169.

pažymi, kad mokėjimų sustabdymo nustatymo metodikoje nepaaiškinta, kaip pasirinktos koeficientų vertės, be to, joje yra subjektyvių elementų, pvz., patikslintos vieneto vertės padidinimas arba sumažinimas ir terminų, kurie nėra aiškiai apibrėžti, pvz., didelės svarbos investicijos arba ypatingos svarbos reformos; prašo pateikti papildomų paaiškinimų;

170.

atkreipia dėmesį į išvadas, padarytas po Biudžeto kontrolės komiteto komandiruotės į Ispaniją 2023 m. vasario 20–23 d., kuriose buvo pripažinta, kad iškilo sunkumų, susijusių su visišku Ispanijos EGADP lėšų valdymo ir kontrolės platformos CoFFEE įgyvendinimu, ypač atsižvelgiant į sąveikumo su regioninėmis ir Sąjungos platformomis trūkumą ir tai, kad sistema nebuvo visapusiškai veikianti; pažymi, kad Komisija įvertino, jog atitinkama Ispanijos ekonomikos atkūrimo plano tarpinė reikšmė yra patenkinamai įgyvendinta ir veikė visu pajėgumu tuo metu, kai to dar nebuvo; pripažįsta, kad Komisija paprašė papildomos informacijos ir nustatė trūkumų, susijusių su informacijos rinkimu; pripažįsta, kad sistema gali tapti tvirta centrinės valdžios vidaus kontrolės sistema; rekomenduoja gerinti sistemos sąveikumą su atitinkamomis sistemomis Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; pabrėžia, jog reikėtų didinti skaidrumą, kad regionai galėtų dalytis geriausia patirtimi ir užtikrinti, kad tinkama informacija ir apibendrinti skaitmeniniai duomenys būtų lengvai prieinami visuomenei su šiuolaikinėmis paieškos funkcijomis;

171.

pažymi, kad Komisijos vidaus audito tarnyba pradėjo vykdyti audito užduotį, susijusią su 2021 m. NGEU programa; pažymi, kad po atlikto darbo vidaus auditorius savo 2021 m. bendrojoje nuomonėje dėl Komisijos finansų valdymo taip pat atkreipia dėmesį į poreikį tęsti darbą, susijusį su kontrolės priemonių kūrimu ir tinkamo finansų valdymo užtikrinimu bei audito ir kontrolės strategijomis; mano, kad vidaus auditorius yra svarbus vidaus stabdžių ir atsvarų sistemos elementas Komisijoje ir kad iš jo audito veiklos gauta nepriklausoma ir objektyvi informacija yra būtina, kad vidaus auditorius galėtų veiksmingai veikti; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal tarptautinius vidaus audito standartus Vidaus audito tarnyba turėtų apsvarstyti galimybę geriau koordinuoti savo darbą su Audito Rūmais kaip išorės auditoriumi;

172.

primena Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma EGADP; primena, kad jame raginama sudaryti visų Priemonės galutinių gavėjų ir projektų sąrašą, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, taip pat audito ir kontrolės tikslais saugoti įrašus apie ekonominės veiklos vykdytojus ir jų tikruosius savininkus; mano, kad EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkte valstybėms narėms nustatytas reikalavimas saugoti šiuos įrašus i) audito ir kontrolės tikslais ir ii) siekiant teikti palyginamą informaciją apie lėšų naudojimą; be to, pažymi, kad pagal 22 straipsnio 3 dalies nuostatas reikalaujama, kad vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai būtų suteikta galimybė susipažinti su atitinkamais duomenimis, kuriais disponuoja Komisija; pažymi, kad šių duomenų gali prašyti nacionalinės kontrolės, tyrimo ir audito įstaigos arba Sąjungos lygmeniu, kaip nurodyta EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies e punkte, Komisija, taip pat OLAF, Europos prokuratūra ir Audito Rūmai; apgailestauja, kad trūksta informacijos apie Sąjungos finansinių interesų apsaugą išmokant išmokas;

173.

palankiai vertina per tarpinstitucines derybas pasiektą susitarimą dėl „REPowerEU“ reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas EGADP reglamentas, kad iki 2024 m. vasario mėn. būtų privaloma du kartus per metus paskelbti 100 didžiausių „REPowerEU“ ir EGADP gavėjų kiekvienoje valstybėje narėje; pažymi, kad 2023 m. vasario 1 d. priimtose gairėse Komisija paragino valstybes nares tokį sąrašą skelbti jau nuo 2023 m. balandžio mėn., kad būtų padidintas EGADP skaidrumas; tačiau mano, kad tai nepakeičia reikalavimo už kiekvienus finansinius metus pateikti visų galutinių gavėjų ir projektų sąrašą auditoriams ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

174.

pažymi, kad NGEU, sanglaudos ir kaimo plėtros programas įgyvendinančios Komisijos tarnybos informavo biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją, kad jos ex ante koordinavo veiksmus, siekiant išvengti dvigubo veiklos, kuriai gali būti skirtas finansavimas pagal šias programas, finansavimo; mano, kad, siekiant nustatyti dvigubo finansavimo atvejus, valstybės narės privalo atlikti ex post patikrinimus galutinių gavėjų lygmeniu; pakartoja, kad svarbu Sąjungos lygmeniu turėti vieną privalomą integruotą informacijos ir stebėsenos sistemą, kuri užtikrintų Sąjungos ir nacionalinių sistemų sąveikumą, kad, inter alia, būtų nustatyti dvigubo finansavimo ir netinkamo lėšų naudojimo atvejai valstybėse narėse;

175.

atkreipia dėmesį į Komisijos požiūrį į viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi vykdant investicijas pagal EGADP, t. y. pasikliauti nacionalinėmis sistemomis ir imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų tais atvejais, kai valstybėse narėse nustatomi neatitikties atvejai; mano, kad tai nebūtinai nukreipta prieš gavėjus, kurie naudojosi nesąžiningu pranašumu reikalavimų nesilaikymo atvejais; pripažįsta, kad, laikantis nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, pagrindinė atsakomybė šiuo atžvilgiu tenka valstybėms narėms, kurios privalo įdiegti tinkamas kontrolės sistemas ir laikytis visų atitinkamų nacionalinės ir Europos teisės aktų, įskaitant viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisykles; primena, kad Audito Rūmai ankstesnėse biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitose ne kartą yra nustatę, kad tam tikrų nacionalinių institucijų ar sertifikavimo įstaigų darbuose yra per daug klaidų ir jos yra nepatikimos; todėl pabrėžia, kad Komisijai tenka likusi atsakomybė užtikrinti, kad būtų įdiegtos veiksmingos ir efektyvios vidaus kontrolės sistemos, kuriomis užtikrinama atitiktis visoms Sąjungos ir nacionalinėms taisyklėms, įskaitant, visų pirma, viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisykles, taip pat sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir dvigubo finansavimo prevencijos ir nustatymo taisyklės, ir įsikišti tais atvejais, kai valstybės narės nesiima veiksmų, kaip reikalaujama EGADP reglamente, įskaitant dalinius mokėjimus, kai nesilaikoma viešųjų pirkimų reikalavimų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos audito strategiją ir 2022 m. 16 valstybių narių pradėtą ES finansinių interesų apsaugos sistemų auditą, taip pat planus iki 2023 m. pabaigos apimti visas valstybes nares;

176.

yra susirūpinęs, kad dėl valstybių narių taikomų kontrolės sistemų kokybės ir sudėtingumo skirtumų gali atsirasti pagal EGADP skiriamų lėšų vidaus kontrolės sistemos trūkumų valstybėse narėse; yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų nuomonėje 04/2022 dėl Komisijos pasiūlymo dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyrių pateiktos pastabos, kad nėra veiksmingo pranešimo apie sukčiavimą mechanizmo, kuris leistų nuolat stebėti ir prižiūrėti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, kiek tai susiję su EGADP; yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabos, kad valstybės narės neprivalo pranešti Komisijai apie įtarimus sukčiavimu pagal EGADP per Pažeidimų valdymo sistemą ir Europos prokuratūrai, kaip numatyta atitinkamuose reglamentuose; yra susirūpinęs dėl ne kartą iš OLAF, Europos prokuratūros, Europolo ir kitų kompetentingų įstaigų gautų įspėjimų, kad mažiau veiksminga vidaus kontrolės sistema gali paskatinti piktnaudžiavimą, sukčiavimą ir organizuotą nusikalstamumą;

177.

primena, kad Komisija turi įgyvendinti EGADP taikydama tiesioginį valdymą pagal atitinkamas taisykles, priimtas pagal SESV 322 straipsnį, visų pirma pagal Finansinį reglamentą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 (3) dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo; pakartoja, kad teisinės valstybės sąlygų taikymo mechanizmo veiksmingumas iš dalies priklauso nuo informacijos, kuri gaunama iš Sąjungos lygmens auditų ir tyrimų, o šios informacijos neturėjimas gali turėti neigiamos įtakos mechanizmo veiksmingumui;

178.

yra susirūpinęs dėl nepakankamo vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir dėl jų nedidelės įtakos galutinei nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų versijai; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse turėtų būti laikomasi įtraukaus požiūrio, be kita ko, taikant bendro valdymo metodą, siekiant užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai, akademinė bendruomenė ar kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai būtų tinkamai įtraukti į nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimą ir įgyvendinimą; ragina remiantis aiškiais, sąžiningais, skaidriais ir nepolitiniais principais juos įtraukti į nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą, kiek tai įmanoma pagal nacionalinę teisinę sistemą;

179.

Ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės, siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, be jokių išimčių taikytų visiško korupcijos netoleravimo metodą, įskaitant griežtą ex ante kontrolę siekiant užkirsti kelią lėšų pasisavinimui, sukčiavimui ir interesų konfliktams ir juos nustatyti;

Ataskaitų teikimas dėl EGADP įgyvendinimo

180.

atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitas dėl EGADP įgyvendinimo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinėje, kaip nurodyta EGADP reglamento 30 straipsnyje; pažymi, kad iki šiol didžioji dalis ataskaitų, visų pirma dėl bendrų rodiklių, yra apie tikėtinus, o ne apie pasiektus rezultatus; primena, kad tą pačią problemą nurodė ir Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 09/2022 dėl klimato srities išlaidų;

181.

atkreipia dėmesį į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę, kurioje Komisija praneša apie pažangą įgyvendinant EGADP; mano, kad pateikta informacija yra naudinga, atsižvelgiant į turimos informacijos kiekį; palankiai vertina tai, kad įtrauktas išsamus pasiektų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių sąrašas, kuriame nurodoma padaryta pažanga visose valstybėse narėse ir politikos ramsčiuose; vis dėlto mano, kad jis turėtų būti toliau plėtojamas įtraukiant papildomą informaciją apie EGADP įgyvendinimo pažangą ir faktinius rezultatus; mano, kad turėtų būti suprantamai nurodoma faktinė konkrečiais rodikliais pasiekta pažanga, o ne tik biudžete numatyta ar tikėtina pažanga;

182.

ragina Komisiją inicijuoti specialią ir išsamią rezultatų suvestinę, skirtą teisinės valstybės tarpiniams tikslams, atsižvelgiant į valstybių narių reformas ir į tai, kiek jos atitinka tarpinius tikslus ir ESTT praktiką, dalyvaujant visoms kompetentingoms Komisijos tarnyboms ir nepriklausomai akademinei ir pilietinei visuomenei;

183.

pripažįsta, kad EGADP rezultatų suvestinėje yra išsami ir naudinga oficialių dokumentų saugykla, suteikianti galimybę susipažinti su svarbiausiais susitarimais, kurie pasiekti su valstybėmis narėmis nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, bei susijusiais dokumentais, pvz., Komisijos preliminariu mokėjimų valstybėms narėms vertinimu; pažymi, kad pagal EGADP reglamentą galima atsekti finansinius srautus iš Sąjungos lygmens iki valstybių narių, kaip EGADP paramos gavėjų, lygmens pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 1 dalį, visų pirma kiekvienai valstybei narei skirtas ir išmokėtas dotacijas ir paskolas, ir taip sudaromos sąlygos pateikti faktinio EGADP įgyvendinimo tuo lygmeniu apžvalgą; primena, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinėje nėra galimybės sekti finansų srautus iš Sąjungos lygmens iki galutinių gavėjų valstybėse narėse ir nėra galimybės aiškiai apžvelgti su tuo susijusį faktinį EGADP įgyvendinimą;

184.

primena EGADP reglamento 4 straipsnio 2 dalį, kurioje teigiama, kad konkretus EGADP tikslas – teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės; supranta, kad pagal EGADP reglamento 5 straipsnio 1 dalį neabejotinai draudžiama, jog EGADP lėšos būtų naudojamos periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms pakeisti; vis dėlto yra susirūpinęs dėl pirmųjų požymių, kad negalima atmesti galimybės, jog kai kuriose valstybėse narėse lėšos iš EGADP bus naudojamos pakeisti nacionalines išlaidas; mano, kad būtina atlikti nacionalinių išlaidų analizę siekiant nustatyti, kokiu mastu pagal EGADP skirtas finansavimas iš tiesų buvo papildomas ir nebuvo panaudotas siekiant pakeisti periodines nacionalines išlaidas; primena, kad pagal EGADP šiuo etapu nėra informacijos apie tai, kas atsitiko su valstybių narių gautu išankstiniu finansavimu, dėl kurio dar nepatirtos su investicijomis susijusios išlaidos; ragina Komisiją atlikti atitinkamus auditus ir kontrolę siekiant patvirtinti papildomumą; be to, pažymi, kad Komisija parengė gaires, kaip aiškinti dvigubą finansavimą, ir pateikė valstybėms narėms aiškią informaciją, kad būtų užtikrinta sinergija ir išvengta dvigubo finansavimo; taip pat pažymi, kad valstybės narės praneša apie iš kitų fondų gautą finansavimą priemonėms pagal EGADP;

185.

primena, kad mokėjimus patvirtinančių dokumentų saugojimas yra svarbus patikimo finansų valdymo principas; yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad audito seka buvo nepakankama, kad apimtų visus elementus, laikomus svarbiais vertinimo procese, dviejų tarpinių reikšmių, susijusių su pirmuoju mokėjimo prašymu, atveju; visų pirma primena Audito Rūmų išvadas dėl 215 tarpinės reikšmės ir Komisijos atsakymą į šią išvadą, kuriame paaiškinama, kad teigiamas Komisijos vertinimas buvo pagrįstas DATAESTUR interneto svetainės turinio analize, įskaitant 2021 m. spalio ir lapkričio mėn. padarytas momentines ekrano kopijas; pažymi, kad Komisija pripažino, jog šios momentinės ekrano kopijos buvo registruojamos nesilaikant vidaus gairių ir kad būtų galima pagerinti įrašų tvarkymą; primena biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos klausimą, į kurį atsakoma raštu, kuriame prašoma šios analizės ir Komisijos atsakymą, kad ji neparašė nei analizės, nei išsamios ataskaitos šiuo klausimu, bet keli Komisijos darbuotojai peržiūrėjo DATAESTUR svetainę ir patvirtino, kad reikiama informacija buvo; pažymi, kad tai gali neatitikti gero finansų valdymo principo;

186.

pripažįsta, kad Komisija sukūrė specialią IT priemonę, skirtą valstybių narių ataskaitoms dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo teikti („Fenix“); vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmų prieiga prie šios sistemos yra ribota tiek prieigą turinčių asmenų skaičiaus, tiek prieigos apimties požiūriu; palankiai vertina tai, kad Komisija priemonėje Arachne sukūrė funkciją, leidžiančią į priemonę įtraukti duomenis iš EGADP apie investicijas ir siektinas reikšmes; primygtinai ragina valstybes nares į priemonę Arachne įkelti išsamius ir visapusiškus duomenis apie EGADP;

187.

atkreipia dėmesį į tai, kad Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato (ECFIN GD) 2021 m. patikinimo pareiškimas skiriasi nuo visų kitų generalinių direktoratų patikinimo pareiškimų; pažymi, kad šis pareiškimas yra susijęs su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, kurios yra suderintos su kitais generaliniais direktoratais; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukta dalis „EGADP reglamento 22 straipsnio 5 dalies įgyvendinimas“; atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą į biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, kad „skiriasi tik forma, bet ne teikiamo patikinimo lygis“; taip pat pažymi, kad pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 5 dalį ir laikantis veiklos rezultatais grindžiamo požiūrio pareiga apsaugoti Sąjungos finansinius interesus tenka valstybei narei; be to, atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą, kad ji, atlikdama pradinį kiekvienos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos vertinimą ir atlikdama sistemų, kurias valstybės narės įdiegė Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, auditus, užtikrina, kad kiekviena valstybė narė įdiegtų būtinas stebėsenos ir kontrolės sistemas; pabrėžia, kad, priešingai nei visų kitų generalinių direktoratų patikinimo pareiškimai, Ekonomikos ir finansų reikalų GD neužtikrina, kad pagrindinės operacijos atitiktų visas Sąjungos ir nacionalines taisykles galutinio gavėjo ar projekto lygmeniu; daro išvadą, kad Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, patikinimo pareiškimas, visų pirma dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir atskaitomybės mokesčių mokėtojams, turi būti patikimas ir negali likti jokio pagrindo abejoti, kad Komisija vengia atsakomybės teikdama skirtingas atskirų leidimus išduodančių pareigūnų deklaracijas;

Sanglaudos politikos ir EGADP santykis

188.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, pateiktas apžvalgoje 01/2023 dėl ES finansavimo pagal sanglaudos politiką ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuriose kalbama apie abiejų finansavimo šaltinių papildomumą; visų pirma pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo jau suteikta maždaug 10 proc. visų viešųjų investicijų sumos visoje 27 šalių Europos Sąjungoje ir kad EGADP dar labiau padidins Sąjungos finansuojamų viešųjų investicijų dalį valstybėse narėse; šiuo atžvilgiu primena Audito Rūmų išvadą, kad Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimo lygis 2021 m. buvo išskirtinai žemas, ir tai galima paaiškinti bendru poveikiu, kurį vadovaujančiosioms institucijoms darė vėlyvas BNR ir konkretiems fondams skirtų reglamentų priėmimas 2021 m. viduryje, REACT-EU programavimas ir kitų neatidėliotinų priemonių įgyvendinimas;

189.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad valstybėse narėse, kuriose Sąjungos finansuojamų investicijų dalis jau yra didelė, papildomas EGADP finansavimas gali dar labiau padidinti spaudimą valstybių narių gebėjimui išleisti joms prieinamas lėšas; primena, kad EGADP įgyvendinama pagal tiesioginio valdymo principą, o sanglaudos politikos fondai – pagal pasidalijamojo valdymo principą, o tai reiškia, kad Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijų atsakomybė, susijusi su kiekvienu finansavimo šaltiniu, skiriasi; yra susirūpinęs, kad dėl skirtingų įgyvendinimo metodų (EGADP tiesioginis valdymas, o sanglaudos politikai – pasidalijamasis valdymas), paprastesnis EGADP įgyvendinimo metodas gali išstumti sudėtingesnį finansavimą pagal sanglaudos politiką; pažymi, kad tai pakenks vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų bei ekonominių ir socialinių partnerių dalyvavimui ES finansavimo srityje; atkreipia dėmesį į riziką, kad kai kurios valstybės narės gali neturėti pakankamai administracinių gebėjimų, kad galėtų susidoroti su lygiagrečių administracinių sistemų našta; pažymi, kad tokia našta administraciniams gebėjimams pastebėta per įvairius Biudžeto kontrolės komiteto klausymus ir komandiruotes; taip pat nerimauja, kad dėl NGEU kai kuriose valstybėse narėse gali kilti noras renacionalizuoti Sąjungos lėšų planavimą, stebėseną ir kontrolę ir iš Sąjungos lygmens perduoti jas nacionalinėms vyriausybėms ir galbūt iš regionų nacionalinėms vyriausybėms; primena įspėjimus, kad EGADP gali prieštarauti teigiamiems per pastaruosius dešimtmečius įgyvendinant sanglaudos politiką pasiektiems regionų įgalėjimo pokyčiams ir kad tai, jog nėra tiesioginių finansinių ryšių tarp Komisijos ir valdymo institucijų, silpnina pagrindinius finansų kontrolės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo aspektus;

190.

yra susirūpinęs dėl nereikšmingo EGADP indėlio tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, visų pirma atsižvelgiant į susijusias Sąjungos finansavimo sumą;

191.

pažymi, kad, remiantis Komisijos tarnybų darbiniais dokumentais, 20 valstybių narių savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numato tarpvalstybinius projektus, ir pažymi, kad investuojamos sumos kiekvienoje valstybėje narėje labai skiriasi; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. planuojamos vidutinės investicijos tarpvalstybiniams projektams valstybėse narėse sudaro tik apie 6 proc. visų EGADP asignavimų; mano, kad per mažai tarpvalstybinių projektų pradėta pagal EGADP, ir yra susirūpinęs dėl nedidelio EGADP indėlio į tarpvalstybinį bendradarbiavimą, ypač atsižvelgiant į susijusio Sąjungos finansavimo sumą; pažymi, kad norint daugiau dėmesio skirti tarpvalstybiniams projektams būtų reikėję daugiau laiko planavimui ir paskatų valstybėms narėms mechanizmui; pabrėžia, kad EGADP atlieka svarbų vaidmenį perorientuojant Sąjungą į energetinę nepriklausomybę ir spartinant energetikos pertvarką; pabrėžia, kad Sąjungai reikia nepriklausomo energijos tiekimo ir atitinkamų investicijų į tarpvalstybinius tinklus, jungiamąsias linijas ir vandenilio projektus; palankiai vertina tai, kad savo 2021 m. sausio mėn. gairėse Komisija pasiūlė suinteresuotoms valstybėms narėms suteikti koordinavimo platformą, kuri padėtų joms rengti tarpvalstybinius projektus; pažymi, kad iš dalies keičiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (4), kiek tai susiję su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skyriais „REPowerEU“, į jo 27 straipsnį įtrauktas tarpvalstybinio arba daugiašalio aspekto arba reformų ir investicijų poveikio kriterijus; vis dėlto apgailestauja, kad 30 proc. tarpvalstybinių projektų tikslas yra neprivalomas; ragina Komisiją suteikti turimas EGADP paskolas valstybėms narėms, norinčioms investuoti į tarpvalstybinius projektus, kuriais siekiama energetinės nepriklausomybės ir Sąjungos energetikos tinklų pertvarkymo;

192.

pabrėžia, kad visa panaikintų EGADP mokėjimų suma turi būti skirta valstybėms narėms, norinčioms investuoti į tarpvalstybinius projektus, kuriais siekiama energetinės nepriklausomybės ir energetikos tinklų pertvarkymo;

Nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų (GAP) vertinimas

193.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas Specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2022 „Komisijos atliktas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimas – iš esmės tinkamas, bet įgyvendinimo rizikos veiksnių vis dar yra“; pažymi, kad Audito Rūmų vertinimas grindžiamas šešių valstybių narių imtimi: keturių valstybių narių, kurioms skirta daugiausia dotacijų absoliučiais skaičiais, ir dviejų valstybių narių, kurioms skirta daugiausia dotacijų, palyginti su jų 2020 m. bendruoju vidaus produktu; palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad Komisijos atliktas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimas apskritai buvo tinkamas, atsižvelgiant į proceso sudėtingumą ir laiko apribojimus, nors taip pat buvo nustatyta nemažai proceso trūkumų ir rizikos sėkmingam EGADP įgyvendinimui; palankiai vertina tai, kad Komisija teikė paramą valstybėms narėms rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir paskelbė rekomendacinius dokumentus; pažymi, kad Komisija pritarė beveik visoms Audito Rūmų rekomendacijoms;

194.

yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai nustatė, jog yra spragų nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose įgyvendinant 2019 ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; pažymi, kad, Audito Rūmų vertinimu, palyginti mažų valstybių narių GAP trūkumų nebuvo, o didesnių valstybių narių GAP buvo didelių trūkumų; yra susirūpinęs, kad Audito Rūmų pastebėtos „derybos“ tariantis dėl GAP lemia nevienodą požiūrį į valstybes nares; taip pat abejoja, ar svarbios konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dalys, kurių valstybės narės neįgyvendina net su EGADP finansinėmis paskatomis, kada nors apskritai bus įgyvendintos;

195.

kritiškai vertina tai, kad Komisija nepaaiškino, kaip mokėjimo dalis yra susijusi su pagrindinių tarpinių ir siektinų reikšmių kiekiu ir dydžiu; yra susirūpinęs, kad šis išmokos dydžio ir pagrindinių tarpinių ir siektinų reikšmių skaičiaus neatitikimas gali paskatinti valstybes nares neteikti galutinio mokėjimo prašymų, nes kai kuriais atvejais jis priklauso nuo palyginti didelio skaičiaus tarpinių ir siektinų reikšmių, ir taip nebaigti visų reformų ir investicijų, dėl kurių susitarta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, kai jau bus gauta didžiausia jų EGADP įnašo dalis;

196.

primena Audito Rūmų išvadą, kad vertindama visus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus Komisija, nepaisydama Audito Rūmų imtyje nustatytų trūkumų, pagal EGADP atliktų investicijų išlaidų sąmatoms suteikė B reitingą, taip pabrėždama galimas su atitinkamų sumų tikslumu susijusias problemas; pažymi, kad šie trūkumai įvairūs: nuo trūkstamos informacijos apie kai kurias priemones planavimo etape iki pagrindinių prielaidų, kurios nėra visiškai tikėtinos kiekvienai priemonei; pažymi, kad Komisija įvertino bendras numatomas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų išlaidas remdamasi EGADP reglamento V priede nurodytais kriterijais; pažymi, kad Komisija pareikalavo, jog kiekviena valstybė narė patobulintų savo išlaidų sąmatas ir pateiktų papildomus įrodymus bei pagrindimą, kol išlaidų sąmatos patikimumas ir pagrįstumas bus bent B; pabrėžia, kad konkretus investicijų ir reformų derinys užtikrina, kad būtinos reformos būtų įgyvendinamos laiku, dažnai ankstesniais metais ir jų būtų laikomasi; pabrėžia, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nekantriai laukia, kol bus užtikrintas visiškas aiškumas dėl tinkamo Sąjungos lėšų naudojimo iki EGADP pabaigos; pabrėžia riziką, kad valstybės narės gali neprašyti paskutinės mokėjimo dalies ir taip gali nevykdyti visų reformų ir investicijų, kai bus gavusios didžiausią dalį visos finansinės paramos pagal EGADP;

197.

pabrėžia, kad svarbu jog visos valstybėms narėms pagal EGADP skirtos lėšos virstų reformomis ir investicijomis, nes tik tokiu atveju biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija gali būti tikra, kad visos lėšos galutiniams gavėjams buvo skirtos visapusiškai laikantis papildomumo principo; primena ankstesnėse biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitose išsakytą kritiką dėl praktikos, kad kai kurios valstybės narės sistemingai užsisako per daug finansavimo programų pagal pasidalijamojo valdymo principą ir atsiima projektus iš Sąjungos fondų, kai susijusiose išlaidose nustatomi pažeidimai ir (arba) sukčiavimas, tokiu būdu praktiškai išvengdamos Sąjungos tyrimų ir (arba) veiksmingų tolesnių veiksmų ir galimų pataisymų; apgailestauja, kad šių pažeidimų ir galimo sukčiavimo našta yra perkeliama į nacionalinį biudžetą ir atitinkamai valstybių narių mokesčių mokėtojams;

Tarpinių reikšmių apibrėžimas

198.

yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabos, kad tam tikroms tarpinėms ir siektinoms reikšmėms trūksta aiškumo; pritaria Audito Rūmų susirūpinimui, kad neturint aiškiai apibrėžtų ir palyginamų tarpinių ir siektinų reikšmių yra rizika, kad šias tarpines ir siektinas reikšmes bus sunku įvertinti, ir susijusi rizika, kad pirminis siektinas tikslas nebus įgyvendintas; pabrėžia, kad taip Komisija turi didelę veiksmų laisvę vertindama, ar aptakiai apibrėžta tarpinė reikšmė ir tikslinė reikšmė buvo įgyvendinta; šiuo atžvilgiu pažymi Audito Rūmų pastabą, kad 395 tarpinė reikšmė Ispanijos prašyme dėl pirmojo mokėjimo nebuvo patenkinamai įvykdyta; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą, kad elementas, kuris, Audito Rūmų nuomone, nebuvo įvykdytas, nėra tarpinės reikšmės dalis, bet jis yra priemonės aprašyme; pabrėžia, kad atitiktis tarpinėms ir siektinoms reikšmėms gali būti nustatyta tik remiantis išsamiu vertinimu ir aiškiais kriterijais, o ne politinėmis derybomis; mano, kad reikėtų pasimokyti iš EGADP patirties, kuri turėtų atsispindėti standartizuotoje tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių nustatymo metodikoje;

199.

pabrėžia, kad atitiktis tarpinėms reikšmėms gali būti nustatyta tik remiantis išsamiu vertinimu ir aiškiais bei nustatytais kriterijais, o ne politinėmis derybomis;

200.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad tarpinės ir siektinos reikšmės dažnai yra grindžiamos produktų ar net išteklių rodikliais, nes taip apribojama galimybė išmatuoti priemonių veiksmingumą, t. y. pateikti tik pasiektus išdirbius, bet ne rezultatus ir galiausiai jų vidutinės trukmės poveikį EGADP nustatytiems Sąjungos politikos tikslams; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad poveikio rodikliai iš esmės yra ilgesnio laikotarpio, todėl gali būti netinkami ribotam EGADP įgyvendinimo laikotarpiui;

201.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Komisijos GAP vertinimas iš dalies buvo grindžiamas dar net neparengta tvarka; šiuo atžvilgiu pažymi Audito Rūmų išvadą, kad Komisija įtraukė papildomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes, kurias reikia pasiekti prieš pirmąjį mokėjimą, kad galėtų priimti GAP, ir kad jos vertinimas padėjo pagerinti tarpinių ir siektinų reikšmių kokybę; yra susirūpinęs, kad, neturint deramai veikiančios stebėsenos sistemos prieš pradedant įgyvendinti GAP, kyla pavojus, kad bus vėluojama atlikti vertinimus ir stebėseną, kaip siekiama tarpinių ir siektinų reikšmių; atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant vertinimą atrinktų valstybių narių stebėsenos sistemos ar įgyvendinančiosios institucijos dar nebuvo visiškai įdiegtos tuo metu, kai buvo patvirtinti GAP, o tai taip pat apribojo Komisijos galimybes įvertinti jų administracinius gebėjimus; šiuo atžvilgiu taip pat pažymi Audito Rūmų išvadą, kad A reitingas buvo suteiktas net dėl audito ir kontrolės, kraštutinių priemonių informacijos patikimumo atžvilgiu, nors kelių priemonių dar nebuvo; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad A reitingo suteikimą visiems nacionaliniams GAP šioje srityje iš dalies galima paaiškinti tuo, kad pagal EGADP reglamentą galimas tik A (tinkama) arba C (nepakankama) reitingas, o suteikus C reitingą visas GAP būtų atmestas; primena, kad tinkamos audito ir kontrolės struktūros yra būtina sąlyga siekiant gauti lėšų iš EGADP;

202.

remdamasis tiriamųjų žurnalistų pranešimais pažymi, kad rengdamos GAP kelios valstybės narės kliovėsi konsultacinių įmonių ekspertinėmis žiniomis ir kad šios įmonės savo ruožtu siūlo paslaugas, kad padėtų potencialiems finansinės paramos iš EGADP gavėjams šiose valstybėse narėse;

Rekomendacijos

203.

204.

ragina Audito Rūmus:

parengti veiksmingą metodiką, kaip sudaryti tarpinių ir siektinų reikšmių imtį, tuo atveju, jei jie nuspręstų iš naujo įvertinti Komisijos atliktą vertinimą, nes jie neturės išteklių patikrinti visų būsimų mokėjimų prašymų visas tarpines ir visas siektinas reikšmes; mano, kad taikant šią metodiką turėtų būti veiksmingai nustatytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kurių neįvykdymo rizika yra didesnė ir (arba) kurios yra svarbesnės siekiant prisidėti prie bendros galutinių nustatytų tikslų sėkmės; ragina Audito Rūmus, atliekant Komisijos atlikto tarpinių ir siektinų reikšmių vertinimo auditą, įtraukti jų įgyvendinimo dokumentų audito seką;

205.

ragina Komisiją:

visiems mokėjimams (2021 m. ir visą EGADP paramos įgyvendinimo laikotarpį) parengti visų galutinių EGADP finansavimo gavėjų ir projektų sąrašą, su kuriuo galėtų susipažinti auditoriai ir biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucijai ir suteikti Audito Rūmams visapusišką prieigą prie IT priemonės „Fenix“;

b)	imtis veiksmų, kad būtų įgyvendinta nauja valstybių narių pareiga paskelbti 100 galutinių gavėjų, gaunančių didžiausią EGADP finansavimo sumą, ir imtis visų tinkamų priemonių, jei valstybės narės tinkamai neįgyvendintų šios nuostatos;

kartu su valstybėmis narėmis nurodyti tikslų visų socialinių programų ir paramos priemonių, įgyvendinamų valstybėse narėse naudojant EGADP lėšas, pavadinimus; todėl reikalauja nurodyti EGADP lėšų dalį šiose programose ir tiksliai nurodyti išmokas, kurios proporcingai pakeistos EGADP lėšomis nacionalinei nedarbo, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros apsaugai;

paaiškinti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai tarpinių ir siektinų reikšmių vertinimo sistemos pagrindimą ir logiką pagal EGADP reglamentą ir Komisijos metodiką, pagal kurią nustatomas mokėjimų sustabdymas pagal EGADP reglamentą, ir apsvarstyti galimybę pateikti papildomas apibrėžtis, kad būtų sumažintas jose esančių subjektyvių aspektų poveikis;

įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytas teisinės valstybės tarpines reikšmes, remiantis išsamiu vertinimu, aiškiais ir nustatytais kriterijais ir visapusiškai laikantis ESTT praktikos, atsižvelgiant ne tik į oficialų reformų teisės aktų priėmimą, bet ir į jų teisinį bei praktinį taikymą, o ne į politines derybas;

f)	taikyti skaidresnę skyrimo procedūrą visoms pareigoms, visų pirma vadovaujamoms pareigoms, ir aiškiau apibrėžti esamą skyrimo procedūrą, kuri yra nepakankamai skaidri ir atskaitinga;

g)	nepatvirtinti jokio mokėjimo prašymo, kol nebus visiškai pasiektos visos teisinės valstybės principo taikymo tarpinės reikšmės;

padėti valstybėms narėms didinti jų administracinius gebėjimus valdyti lygiagrečias EGADP ir sanglaudos fondo įgyvendinimo administracines sistemas ir padėti joms sumažinti nereikalingą administracinę naštą, supaprastinti konkursus ir teikti tikslingesnę informaciją, taip sudarant palankesnes sąlygas MVĮ ir savarankiškai dirbantiems asmenims gauti finansavimą;

kartu su Europolu, Europos prokuratūra, OLAF ir kitais atitinkamais subjektais budriau stebėti, ar nėra ar nėra piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir organizuoto nusikalstamumo, susijusių su EGADP lėšomis, požymių, ir, kaip numatyta atitinkamuose reglamentuose, pranešti apie įtarimus dėl su EGADP susijusio sukčiavimo Komisijai per Pažeidimų valdymo sistemą ir Europos prokuratūrai;

aiškiai nurodyti, kad visi projektai ir priemonės, finansuojami iš bet kurios valstybių narių, dalyvaujančių tvirtesniame bendradarbiavime pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (5), nacionalinio GAP, turi būti laikomi finansuojamais Sąjungos lėšomis iš EGADP, todėl jie patenka į Europos prokuratūros priežiūros sritį;

k)	ragina, visų pirma atsižvelgiant į vidaus auditoriaus rizikos vertinimą, kuris naudojamas kaip pagrindas planuojant auditą, dėl novatoriško EGADP pobūdžio ir didelės finansinės rizikos, EGADP įgyvendinimą ir toliau aiškiai įtraukti į audito planus;

įvertinti procedūrą, susijusią su konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų Europos semestre ir EGADP vykdymo užtikrinimu ir, kai būtina, pasiūlyti naujas priemones vykdymui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės GAP atsižvelgė į visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, o kai kurios (didesnės) valstybės narės atsižvelgė ne į visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

m)	aiškiai atskirti biudžete numatytus ir pasiektus rezultatus, kai informuojama apie EGADP apskritai, ir konkrečiau, kai tai susiję su EGADP rezultatų suvestine, kad plačioji visuomenė būtų tinkamai informuota ir būtų išvengta nesusipratimų;

n)	geriau skelbti, be kita ko, EGADP rezultatų suvestinėje, sumas, kurias Sąjunga pasiskolino EGADP finansuoti, ir palūkanas, kurias teko mokėti už pasiskolintas sumas, taip pat palūkanų sumas, kurias valstybės narės sumokėjo Komisijai už joms pagal EGADP suteiktas paskolas;

2023 m. atlikti nacionalinių išlaidų analizę palyginant tų valstybių narių, kurios gavo didžiausią EGADP paramos dalį, išlaidas ir investicijas nacionaliniuose biudžetuose prieš sudarant galimybę naudotis EGADP finansavimu ir po to, kad būtų nustatyta, ar EGADP finansavimas buvo skirtas ne investicijoms, bet pakeitė periodines nacionalines išlaidas, kartu pripažįstant, kad buvo išvengta didelio ekonominio nuosmukio po COVID-19 pandemijos;

p)	informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją, kam valstybės narės, gavusios išankstinį EGADP finansavimą, kurio dar negalima paskirstyti investicijoms, panaudojo gautas lėšas;

priimti tik tarpines ir siektinas reikšmes, dėl kurių yra gauti dokumentai, patvirtinantys jų įgyvendinimą, o ne tik valstybių narių pareiškimai, ir užtikrinti, kad būtų registruojama pakankama audito seka, apimanti visus elementus, kurie laikomi svarbiais tarpinių ir siektinų reikšmių vertinimo procese;

įdiegti patikimą ex ante ir ex post sistemą, kad būtų galima patikrinti, ar visos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės yra iš tikrųjų įgyvendintos ir dokumentuotos, įskaitant pakankamą audito seką, kurioje užfiksuotas tarpinių reikšmių vertinimas, ypatingą dėmesį skiriant vertinimui, ar buvo laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, taip pat siekiant pagrįsti investicijų, kuriomis prisidedama prie žaliųjų ir skaitmeninių tikslų pagal EGADP, rezultatus;

persvarstyti Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato patikinimo pareiškimo formuluotę ir išplėsti jos taikymo sritį, įtraukiant EGADP finansuojamų priemonių atitiktį Sąjungos ir nacionalinėms taisyklėms vėlesniais metais, atsižvelgiant į Komisijos pateiktą nepatenkinamą pagrindimą ir į jos, kaip Sutarčių sergėtojos, ginančios Sąjungos finansinius interesus, atsakomybę;

t)	atidžiai stebėti tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, visų pirma susijusių su auditu, stebėsena ir kontrole, įgyvendinimą;

u)	įvertinti ne tik valstybių narių audito ir kontrolės priemonių pagal EGADP reglamento 22 straipsnį struktūrą, bet ir faktinį veikimą, kartu nustatant sritis, kurias būtų galima patobulinti arba padaryti veiksmingesnes;

v)	paaiškinti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, kokia metodika buvo taikyta sutartiems mokėjimo profiliams pasiekti, visų pirma, kaip pagrindinių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių skaičius ir dydis susijęs su kiekvienos mokėjimo dalies dydžiu;

iš naujo atlikti Audito Rūmų mokėjimo profilių analizę iš specialiosios ataskaitos 21/2022 visų valstybių narių visiems mokėjimo profiliams ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, kaip kiekvienas mokėjimo prašymas susijęs su kiekvienos valstybės narės įgyvendintinų tarpinių ir siektinų reikšmių skaičiumi, bei pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad visos tarpinės ir siektinos reikšmės būtų užbaigtos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.;

spręsti riziką ir problemas, kylančias dėl lygiagretaus sanglaudos politikos ir EGADP įgyvendinimo, visų pirma susijusias su vietos, regionų, ekonominių ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimu, dėl kurio EGADP gali būti lengviau įsisavinamos nei sanglaudos fondo lėšos, daugiau dėmesio skiriant šių subjektų įtraukimui į EGADP taikant bendro valdymo metodą, kuriuo taip pat siekiama stiprinti EGADP ir sanglaudos papildomumą;

primygtinai raginti valstybes nares siekti iš dalies pakeisti savo GAP, kad į jų investicijas būtų įtraukti tarpvalstybiniai projektai ir kad apskritai būtų labiau akcentuojami tokie išties europiniai projektai; primena, kad tarpvalstybiniais projektais turėtų būti šalinamos esamos kliūtys energijos perdavimo, skirstymo ir saugojimo srityse, taip suteikiant Sąjungai pridėtinę vertę; tvirtinti tik tuos valstybių narių „REPowerEU“ skyrius, kuriuose bent 30 proc. finansavimo skiriama projektams, turintiems tarpvalstybinį ar daugiašalį aspektą ar poveikį, kaip susitarta derybose dėl „REPowerEU“, ir apie tai pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

užtikrinti, kad visą negrąžintų paskolų ir panaikintų mokėjimų sumą būtų galima panaudoti, pvz., tarpvalstybiniams projektams, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir energetikos pertvarkai spartinti; primygtinai ragina Komisiją skatinti ir remti valstybes nares, kad jos plėtotų tarpvalstybinius projektus, visų pirma susijusius su energetiniu nepriklausomumu, ir leisti valstybėms narėms prašyti paskolos iš negrąžintų paskolų ir panaikintų mokėjimų tarpvalstybiniams energetikos projektams finansuoti; ragina Komisiją teikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitas apie įgyvendinimo pažangą, sustabdytus ir panaikintus mokėjimus ir paskolų prašymus;

aa)	prireikus stiprinti savo sistemos auditus valstybėse narėse kiekvienai vidaus kontrolės sistemai (decentralizuotų arba įgyvendinimo metodų atveju) ir užtikrinti pagrįstą atskirų viešųjų pirkimų bylų testų skaičių, kad būtų užtikrintas praktinis vidaus kontrolės sistemų veiksmingumas;

ab)

užtikrinti, kad valstybių narių audito ir kontrolės sistemos apimtų patikrinimą, ar nėra dvigubo finansavimo iš NGEU, kaimo plėtros ir sanglaudos programų, ir atliekant sistemų patikrinimus užtikrinti tinkamą jų veikimą; taip pat ragina Komisiją patikrinti, ar nėra vykdomas dvigubas finansavimas, atliekant rizika pagrįstus visų mokėjimų galutiniams gavėjams pagal šias programas patikrinimus;

ac)	užtikrinti, kad būtų garantuotas valstybių narių galutinių paramos gavėjų duomenų saugyklų patikimumas, visų pirma jų vientisumo ir išsamumo atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad nustačius su galutiniais paramos gavėjais susijusių pažeidimų būtų galima imtis tinkamų tolesnių Sąjungos lygmens veiksmų;

ad)	pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, kokių veiksmų Komisija ėmėsi, kad neutralizuotų galimą interesų konfliktą valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu, visų pirma dėl konsultantų dalyvavimo;

ae)

pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai išsamią ataskaitą apie reformas, kurias valstybės narės įgyvendino dar prieš išmokant išmokas, ir apie privalomas priemones, kurių jos ėmėsi, kad pritaikytų nacionalinę teisę prie naujų Sąjungos direktyvų kaip tarpinių reikšmių arba siektinų reikšmių nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.

(1) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl privalomo skaidrumo registro (OL L 207, 2021 6 11, p. 1).

(2) 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1).

(3) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I , 2020 12 22, p. 1).

(4) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(5) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/97

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1826

2023 m. gegužės 10 d.

dėl sąskaitų, susijusių su 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0227/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331), ir į išsamius atsakymus į konkrečius Europos Parlamento prašymus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2022) 401),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2022) 160),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06247/2023 – C9-0063/2023),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06250/2023 – C9-0055/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (6), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį ir V priedą,

—

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0101/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;

2.	išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 391, 2022 10 12, p. 6

(6) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/99

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1827

2023 m. gegužės 10 d.

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0230/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo metinę 2021 m. atliktų vidaus auditų ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0073/2023),

1.	patvirtina Teisingumo Teismo kancleriui, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama sprendimo dalis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/100

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1828

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0073/2023),

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra Europos Sąjungos teisminė institucija, kurios užduotis – užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi, prižiūrint, kad būtų vienodai aiškinamos ir taikomos Sutartys, bei užtikrinant Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų priimtų priemonių teisėtumą;

B.	kadangi ESTT padeda išsaugoti Sąjungos vertybes ir, remdamasis savo Teismo praktika, padeda kurti Europą;

C.	kadangi ESTT sudaro du teismai: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas;

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

pažymi, kad ESTT biudžetas patenka į daugiametės finansinės programos (DFP) 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“, kurią 2021 m. iš viso sudarė 10,7 mlrd. EUR (t. y. 5,9 % Sąjungos biudžeto išlaidų); pažymi, kad ESTT biudžetas sudaro apie 4,1 % visų Sąjungos administravimui skirtų išlaidų;

pažymi, kad Audito Rūmai savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje padidino skyriaus „Administravimas“ operacijų imtį nuo 48 operacijų 2020 m. iki 60 operacijų 2021 m.;

pažymi, kad Audito Rūmai paminėjo, jog daugelį metų atliekamas darbas rodo, kad DFP 7 išlaidų kategorija apskritai susijusi su mažos rizikos išlaidomis; tačiau pažymi, kad metinėje 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitoje nepateikiama jokia svarbi informacija apie ESTT, ir ragina Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą;

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų, susijusių su ESTT;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad bendras ESTT numatytas biudžetas 2021 m. buvo maždaug 444 mln. EUR, t. y. daugiau nei 436 mln. EUR 2020 m. ir 429 mln. EUR 2019 m.;

atkreipia dėmesį į aukštą biudžeto įvykdymo lygį 2021 m. – 98,69 % ir jis atitinka praėjusių metų biudžeto įvykdymą – 98,19 %; pažymi, kad 2021 m. ESTT atliko 10 biudžeto perkėlimų pagal Finansinio reglamento 29 straipsnį, o tai iš viso sudaro 17,9 mln. EUR arba 4 % tų finansinių metų asignavimų;

giria ESTT už tai, kad ir toliau mažėjo vidutinis mokėjimo terminas, jis 2021 m. buvo 24,63 dienos, t. y. sumažėjo maždaug viena diena, palyginti su 2020 m.; teigiamai vertina tai, kad vidutinis sąskaitų faktūrų, susijusių su išorės vertimu raštu ir sudarančių 75 % visų apmokėtų sąskaitų faktūrų, kurių sutartinis terminas yra 60 dienų, apmokėjimo laikas buvo 27,48 dienos, o vidutinis kitų sąskaitų faktūrų, kurių sutartinis mokėjimo terminas yra 30 dienų, apmokėjimo laikas buvo 18,92 dienos;

pažymi, kad 2021 m. COVID-19 pandemija padarė didelę įtaką visai, tiek ESTT jurisdikcijai priklausančiai, tiek administracinei veiklai ir kad ši krizė turėjo įtakos biudžeto naudojimui pagal kelias ESTT biudžeto eilutes; atkreipia dėmesį į tai, kad grynasis poveikis buvo asignavimų panaudojimo sumažėjimas pagal tam tikras biudžeto eilutes, o pagal kitas eilutes dėl krizės reikėjo papildomų išlaidų; su pasitenkinimu pažymi, kad siekdamas pasinaudoti patirtimi, įgyta per COVID-19 pandemiją, ESTT 2021 m. peržiūrėjo savo nepaprastosios padėties ir veiklos tęstinumo planą;

atkreipia dėmesį į tai, kad papildomos išlaidos, kurių reikėjo dėl COVID-19 pandemijos, skaičiais gali siekti 1,7 mln. EUR (papildomos išlaidos apėmė IT įrangos ir paslaugų pirkimą dėl plačiai paplitusio darbuotojų nuotolinio darbo ir sudarė 0,9 mln. EUR, dezinfekavimo ir asmens apsaugos priemonių pirkimą ESTT nariams ir darbuotojams, kurie turėjo dirbti ESST pastatuose ir sudarė 0,1 mln. EUR ir padidėjusios šildymo išlaidos, atsiradusios dėl sprendimo dažniau vėdinti ESST pastatus siekė 0,3 mln. EUR); pažymi, kad apskaičiuota, jog sutaupyta 6 mln. EUR (apskaičiuota, kad pagal biudžeto eilutes, susijusias su laisvai samdomų vertėjų žodžiu darbu, sutaupyta 1,1 mln. EUR, pagal su profesiniu mokymu ir komandiruotėmis susijusias biudžeto eilutes – 1,1 mln. EUR, su pastatų valymu ir priežiūra susijusias biudžeto eilutes – 0,5 mln. EUR, su baldais, biuro reikmenimis ir veikla laikantis protokolo susijusias biudžeto eilutes – 0,5 mln. EUR bei su atlyginimų koregavimo sumažinimu iki 1,9 % susijusias biudžeto eilutes sutaupyta 1,2 mln. EUR);

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad grynoji sutaupyta suma gali būti įvertinta 4,3 mln. EUR, todėl, siekiant sumažinti būsimą ESTT finansinę naštą, metų pabaigoje atlikus dalį kaupiamojo perkėlimo buvo galima finansuoti su pastatais susijusį avansinį mokėjimą;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

11.

supranta, kad 2021 m. dėl priemonių, skirtų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti, ESTT, remdamasis įgyta patirtimi pasitelkiant nuotolinį darbą, komunikacijos metodus ir vaizdo konferencijų sistemą, dėl kurių buvo galima nuotoliniu būdu rengti posėdžius abiejuose teismuose, galėjo išlaikyti aukštą veiksmingumo lygį; palankiai vertina tai, kad ESTT gavo Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą kategorijoje „Kompetencija inovacijų ir (arba) pertvarkos srityje“;

12.

pažymi, kad 2021 m. padidėjo bendras abiejuose teismuose iškeltų bylų skaičius (1 720 bylų 2021 m., palyginti su 1 584 bylomis 2020 m.), taip pat baigtų bylų skaičius (1 723 bylos 2021 m., palyginti su 1 540 bylų 2020 m.); supranta, kad šis padidėjimas visų pirma susijęs su Teisingumo Teismu ir jį iš esmės lėmė gerokai padidėjęs apeliacinių skundų dėl Bendrojo Teismo sprendimų skaičius, susijęs su Bendrojo Teismo veiklos apimties padidėjimu, kurio priežastis – 2021 m. rugsėjo mėn. užbaigta Bendrojo Teismo reforma; pažymi, kad dėl 29 % Bendrojo Teismo sprendimų teikiamas apeliacinis skundas Teisingumo Teismui;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. pailgėjo vidutinė teismo proceso trukmė (17,2 mėnesio, palyginti su 15,4 mėnesio 2020 m.); pažymi, kad Teisingumo Teisme vidutinė teismo proceso trukmė 2021 m. pailgėjo iki 16,6 mėnesio, palyginti su 15,4 mėnesio 2020 m., o Bendrajame Teisme – iki 17,3 mėnesio, palyginti su 15,4 mėnesio 2020 m.; sutinka, kad bendras vidutinės trukmės pailgėjimas bent iš dalies galėtų būti susijęs su pandemijos metu taikytomis priemonėmis, kurių buvo imtasi siekiant palengvinti šalių galimybę naudotis savo teisėmis, suteikiant papildomą mėnesį rašytiniams pareiškimams pateikti, ir su tuo, kad šalys negalėjo atvykti į ESTT būstinę Liuksemburge, todėl žodinis bylos nagrinėjimo etapas užsitęsė;

14.

pažymi, kad abiejuose teismuose nagrinėjamų bylų skaičius 2021 m. išliko nepakitęs (2 541 byla, t. y. 1 428 bylos Bendrajame Teisme ir 1 113 bylų Teisingumo Teisme, palyginti su iš viso 2 542 bylomis 2020 m.);

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. ESTT iš dalies stipriai atsinaujino – į Teisingumo Teismą atvyko dirbti devyni nauji teisėjai ir į Bendrąjį Teismą – penki nauji teisėjai;

16.

pažymi, kad nuo 2022 m. liepos mėn. Bendrasis Teismas turi po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės, o Teisingumo Teismą vis dar sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės; ragina ESTT tęsti analizę, kaip iš naujo suderinti abiejų teismų darbo krūvį;

17.

laikosi nuomonės, kad reikia spręsti lyčių pusiausvyros trūkumo teisėjų kolegijoje klausimą; supranta tai, kad Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai skiriami bendru valstybių narių Vyriausybių sutarimu ir kad ESTT neturi teisės priimti sprendimo dėl teisėjų ar generalinių advokatų atrankos, lygiai taip pat šioje srityje jokio vaidmens neatlieka nei Taryba, nei Parlamentas; palankiai vertina tai, kad, Parlamentui paraginus, 2021 m. kovo 26 d. Bendrojo Teismo pirmininkas išsiuntė laišką valstybių narių Vyriausybių atstovų konferencijos pirmininkui dėl Bendrojo Teismo 26 teisėjų kadencijos pabaigos siekdamas pabrėžti lyčių pusiausvyros užtikrinimo Bendrajame Teisme svarbą ir paraginti valstybių narių Vyriausybes atsižvelgti į šį tikslą skiriant kandidatus tuomet, kai iš dalies keičiami teisėjai, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2015/2422 (1) 11 konstatuojamosios dalies; primygtinai ragina valstybių narių Vyriausybes skiriant naujus teisėjus atsižvelgti į poreikį užtikrinti lyčių pusiausvyrą;

18.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje ESTT dirbo 2 247 pareigūnai ir kiti darbuotojai, palyginti su 2 239 darbuotojais 2020 m. pabaigoje, ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. jų pasiskirstymas pagal administracines kategorijas atitinka ankstesnių metų pasiskirstymą (2021 m. dirbo 59 % pareigūnų, 33 % laikinųjų darbuotojų ir 8 % sutartininkų, palyginti su 60 % pareigūnų, 32 % laikinųjų darbuotojų ir 8 % sutartininkų 2020 m.); pažymi, kad 2021 m. užimtumo rodiklis buvo aukštas ir sudarė 97 %; pažymi, kad pareigybių pasiskirstymas pagal veiklos sektorius tebėra panašus kaip ir ankstesniais metais, t. y. beveik 86 % pareigybių skirta sektoriams, susijusiems su jurisdikcijai priklausančia ir lingvistine veikla;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. lyčių pasiskirstymas tarp darbuotojų ir vadovaujamas pareigas einančių asmenų atitinka ankstesnių metų pasiskirstymą; pažymi, kad 2021 m. pabaigoje 60 % darbuotojų buvo moterys (1 355 darbuotojos), ir pabrėžia, kad ESTT viršijo Sąjungos institucijų vidurkį pagal tai, kiek moterų užima atsakingas pareigas administracijoje (moterys užima 54 % administratorių pareigybių ir 40 % viduriniosios ir aukštesnės grandies vadovų pareigybių);

20.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į ESTT pastangas užtikrinti geografinę pusiausvyrą – institucija skatina valstybių narių, kurioms atstovaujama nepakankamai, atstovus teikti paraiškas dėl darbo, tarpinstituciniame portale skelbia pranešimus apie laisvas darbo vietas ir glaudžiai bendradarbiauja su Komisijos darbuotojų atrankos ir įdarbinimo tarnyba (EPSO), kad išnagrinėtų būdus, kaip pagerinti personalo įdarbinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad disbalansas vis dar yra didelis, ir ragina ESTT siekti, kad tarp jo darbuotojų būtų užtikrintas tolygesnis atstovavimas valstybėms narėms, ypač toms valstybėms narėms, kurios įstojo į Sąjungą po 2004 m.;

21.

žino Liuksemburgo darbo rinkos ypatumus ir palankiai vertina holistinį požiūrį, kurio buvo laikomasi kuriant naują personalo valdymo strategiją, apimančią visus profesinio gyvenimo ciklo etapus: įdarbinimą, įgūdžių tobulinimą, pradinį ir tęstinį mokymą, darbo stebėjimą ir mentorystę, profesinio orientavimo paslaugas, pradėtas teikti 2021 m., ir judumo galimybes iki pasirengimo išeiti į pensiją; mano, kad norint įdarbinti atsidavusius ir talentingus darbuotojus reikalinga stimuliuojanti ir dinamiška darbo aplinka ir teigiamai vertina tai, kad su įvairove ir įtrauktimi susiję klausimai yra integruoti į ESTT administracijos taikomas strategijas;

22.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. ESTT mokymo ir plėtros skyriaus, kuris vadovauja Lygių galimybių ir įvairovės padaliniui, veikla apėmė konkrečias iniciatyvas, susijusias su lygiomis galimybėmis, įvairove ir įtrauktimi, pavyzdžiui, lygių galimybių ir įvairovės atstovų dalyvavimą įvairiose šios srities tarpinstitucinėse darbo grupėse ir ypač EPSO darbo grupėje, kurioje sprendžiami klausimai, susiję su įdarbinimo procedūrų įvairove, darbuotojų ir vadovų informuotumo didinimo veikla ir naujokams skirtos įvadinės programos pertvarkymu, kad būtų įtraukti įvairovės ir įtraukties politikos aspektai;

23.

atkreipia dėmesį į didelius lūkesčius, susijusius su Aukšto lygio tarpinstitucinės darbo grupės veiklos rezultatais. Ši darbo grupė įsteigta 2020 m. siekiant išnagrinėti sprendimus, kuriais būtų galima padidinti Liuksemburgo patrauklumą darbuotojams, ir rasti būdų padidinti patrauklumą, palyginti su kitais miestais, kuriuose įsikūrusios kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų būstinės; žino, kad 2021 m. birželio mėn. Aukšto lygio tarpinstitucinė darbo grupė patvirtino ataskaitą, kurioje nurodomi veiksmai, kurių būtų galima imtis atitinkamose srityse; pažymi, kad tarp šių veiksmų buvo svarstoma galimybė suteikti darbuotojams laikiną apgyvendinimą; prašo ESTT pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti šį pasiūlymą;

24.

yra susirūpinęs dėl darbuotojų perdegimo atvejų skaičiaus padidėjimo 2021 m. (nustatyti 34 atvejai), palyginti su 2020 m. (nustatyti 27 atvejai); palankiai vertina tai, kad ESTT skyrė daugiau išteklių perdegimo atvejų prevencijai ir su jais susijusiems tolesniems veiksmams, padidindamas konsultuojančio psichologo darbo valandų skaičių, įdarbindamas papildomą ketvirtą slaugytoją ir padėjėją, konkrečiai atsakingą už darbuotojų gerovės didinimui skirtų veiksmų kūrimą ir koordinavimą bei rengdamas daugybę mokymų vadovams, siekiant pagerinti jų valdymo įgūdžius ir padėti jiems teisingai paskirstyti darbo krūvį bei išvengti diskriminavimo; pakartoja savo raginimą, kad ESTT ir toliau stebėtų nuolat didėjančio darbo krūvio poveikį darbuotojų gerovei ir skatina atlikti darbuotojų pasitenkinimo apklausas siekiant geriau suprasti problemos kilmę ir priimtų priemonių poveikį;

25.

giria ESTT už tai, kad buvo imtasi konkrečių priemonių siekiant užtikrinti fizinę ir psichinę darbuotojų gerovę, atsižvelgiant į konkrečias nuotolinio darbo sąlygas, kurios buvo nustatytos 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos; pastebi, kad ESTT sudarytos lanksčios darbo sąlygos apima darbą ne visą darbo laiką, vaiko priežiūros atostogas, atostogas dėl šeiminių priežasčių, lankstų darbo laiką ir nuotolinį darbą, kad tokios galimybės yra prieinamos visų kategorijų darbuotojams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei taikomus vidaus sprendimus, ir kad apie atitinkamus atnaujinimus tinkamai pranešama darbuotojams intranetu ir vidiniame naujienlaiškyje; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar neužtikrinta pusiausvyra tarp darbuotojų, kurie naudojasi tokia darbo tvarka, darbuotojų moterų naudai: iš 205 dėl vaiko priežiūros atostogų besikreipiančių asmenų 163 buvo moterys ir tik 42 vyrai, o iš 98 prašančių dirbti ne visą darbo laiką asmenų buvo 87 moterys ir tik 11 vyrų; pakartoja savo prašymą, kad ESTT užtikrintų veiksmingą vidaus komunikaciją, kuria būtų siekiama geriau išaiškinti visiems darbuotojams siūlomas galimybes;

26.

pažymi, kad darbuotojai apskritai teigiamai įvertino darbo sąlygas ESTT 2021 m. pandemijos metu ir po jos, ir kad 2020 m. ir 2021 m. ESTT atliko tris darbuotojų ir vadovų apklausas, atsižvelgdamas į grįžus prie įprastų darbo modelių išreikštą pageidavimą dėl tvarkos, pagal kurią būtų galima nuolat pasirinktinai dirbti iš namų; palankiai vertina iniciatyvas, priimtas siekiant pagerinti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų sąlygas, pvz., namų biuro rinkinį (planšetinis kompiuteris, ekranas, prijungiamasis stovas, pelė ir klaviatūra, ausinės ir ergonomiška kėdė) ir techninę paramą bei pagalbą, apimančią vaizdo konferencijas, mokymų apie nuotolinio darbo metodus ir strategijas pasiūlą, gerosios patirties sklaidą ir telefono paslaugų per saugų ESTT tinklą įdiegimą, dėl kurio darbuotojai išvengė papildomų telekomunikacijų išlaidų;

27.

teigiamai vertina dėmesį darbuotojų psichikos sveikatai 2021 m. izoliavimo laikotarpiu, didelį kiekį darbuotojams nuolat siųstų pranešimų, įskaitant patarimus, kaip susidoroti su izoliacija, kontaktinę informaciją ir informaciją dėl to, kaip ieškoti pagalbos ir paramos, praktinę informaciją apie medicinines konsultacijas, geriausią patirtį, kuria reikia vadovautis dirbant nuotoliniu būdu, konsultuojančio psichologo informacinius vaizdo įrašus apie tai, kaip siekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros izoliavimo sąlygomis ir galimybes dalyvauti konsultacinėse sesijose su konsultuojančiu psichologu;

28.

pažymi, kad 2021 m. ESTT įdarbino 255 stažuotojus, iš kurių 173 gavo mėnesines pajamas; apgailestauja dėl to, kad 2021 m. apmokamų stažuotojų procentas (68 %) sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais (2020 m. – 72 %); tačiau palankiai vertina tai, kad neseniai, 2021 m. lapkričio 29 d., buvo priimtas iš dalies pakeistas sprendimas dėl stažuočių, pagal kurį ESTT turi mokėti atlyginimą visiems stažuotojams, išskyrus tuos, kurie išmokas gauna iš kitų šaltinių, ir stažuotojai taip pat turi teisę, be nustatyto dydžio kelionės išmokos, gauti mėnesinę dotaciją, panašią į kitų Sąjungos institucijų skiriamas dotacijas; pripažįsta ESTT padarytą pažangą mažinant neapmokamų stažuotojų skaičių ir ragina ESTT užtikrinti, kad visi stažuotojai gautų deramą atlyginimą, prilygstantį kitų Sąjungos institucijų mokamam atlyginimui, išskyrus stažuotojus, gaunančius išmokas iš kitų šaltinių;

29.

ragina ESTT tęsti savo politiką, kuria siekiama vadovų veiklą nukreipti ir juos įtraukti į darbuotojų gerovės užtikrinimą, taip pat toliau vertinti nuolat didėjančio darbo krūvio poveikį darbuotojų gerovei, siekiant geriau suprasti sunkumų priežastį ir ieškoti galimų sprendimų; palankiai vertina socialinį administracijos ir darbuotojų atstovų dialogą ir apklausų, kuriomis siekiama sužinoti darbuotojų nuomonę daugeliu svarbių klausimų, pvz., nuotolinio darbo režimo ir savarankiškumo darbe, rengimą;

Etikos sistema ir skaidrumas

30.

palankiai vertina tai, kad buvo priimtas naujas Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narių elgesio kodeksas, kuris įsigaliojo 2021 m. spalio 7 d.; su pasitenkinimu pažymi, kad jame ypatingas dėmesys skiriamas narių interesų deklaracijoms, kurios, deja, ir toliau yra savideklaracijos, jų periodiniam atnaujinimui kiekvieną kartą pasikeitus situacijai ir bent kas trejus metus, o nuo 2021 m. pabaigos – jų skelbimui interneto svetainėje „Curia“; pabrėžia, kad naujomis nuostatomis siekiama būtent užkirsti kelią interesų konfliktams, ir sutinka su ESTT, kad šis griežtas požiūris yra skirtas visuomenės pasitikėjimui Sąjungos teismų nepriklausomumu stiprinti;

31.

teigiamai vertina narių keliones, komandiruotes, automobilių ir vairuotojų naudojimą reglamentuojančių ESTT vidaus taisyklių, kurios anksčiau buvo išdėstytos įvairiuose papildomuose sprendimuose, konsolidavimą į vieną sprendimą, priimtą 2021 m. kovo mėn.; mano, kad taip bus galima supaprastinti taisyklių taikymą ir užtikrinti skaidresnę sistemą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. pabaigoje buvo paskelbtos narių mokymo programos, įskaitant papildomus elementus, pvz., suteiktas garbės pareigas ar titulus, taip pat narystes fonduose;

32.

pažymi, kad nuo 2018 m. interneto svetainėje „Curia“ kasmet skelbiant Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narių vykdomos išorės veiklos sąrašus pasiektas pakankamas skaidrumas; pabrėžia, kad nariai turėtų visą savo laiką skirti savo pareigų vykdymui ESTT ir kad jie gali vykdyti išorinę veiklą tik tada, kai ji yra susijusi su jų pareigų vykdymu ir kai yra suteikiamas išankstinis leidimas tuo atveju, kai tokia veikla yra suderinama su elgesio kodekso reikalavimais ir ypač su pareiga būti pasirengusiam vykdyti teisminę veiklą;

33.

apgailestauja, kad naujasis darbuotojų elgesio kodeksas, kurį tikėtasi užbaigti rengti iki 2021 m. pabaigos, vis dar yra priėmimo etape, taigi ragina ESTT kuo greičiau užbaigti šį procesą; pabrėžia, kad svarbu suteikti darbuotojams atnaujintus ir išsamius įgaliojimus daugeliu jautrių temų, tokių kaip „sukamųjų durų“ reiškinys, išorinė veikla ir profesinė veikla baigus tarnybą, ir pakartoja savo prašymą, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija gautų tinkamą informaciją apie galutinį naujojo darbuotojų elgesio kodekso turinį ir priėmimą;

34.

pažymi, kad šiuo metu ESTT siekia, jog darbuotojai laikytųsi etikos reikalavimų daugiausia pasitelkdamas privalomų mokymų programą naujai priimtiems darbuotojams, kurioje gali dalyvauti ir ilgai dirbantys kolegos, taip pat vidaus kontrolės ir finansų mokymus (2021 m. iš viso surengta 14 kursų); dar kartą atkreipia dėmesį į ribotą tuose kursuose dalyvaujančių darbuotojų skaičių (99 darbuotojai iš daugiau nei 2 000 darbuotojų); ragina ESTT toliau skatinti darbuotojus dalyvauti mokymo kursuose etikos klausimais, atlikti darbuotojų apklausas siekiant patikrinti, kaip suvokiama dabartinė etikos sistema, ir didinti darbuotojų dalyvavimą; palankiai vertina tai, kad parengtos ad hoc elektroninių ryšių naudojimo gairės, į kurias įtraukti su teise atsijungti ir asmens duomenų apsauga susiję aspektai ir nustatytos naudojimo, saugojimo ir archyvavimo taisyklės;

35.

pažymi, kad ESTT nebedirbantys darbuotojai pateikė 96 prašymus leisti užsiimti profesine veikla ir kad visi šie prašymai buvo patvirtinti, kad nenustatyta jokių veiklos pertraukos laikotarpio pažeidimų, kad specialios teisės referentų elgesio kodekso taisyklės dėl konfidencialumo ir interesų konflikto galioja buvusiems darbuotojams, pasitraukiantiems iš šių pareigų, ir kad buvo išnagrinėtos ir patvirtintos dvi deklaracijos dėl išorės veiklos atostogų dėl asmeninių priežasčių metu;

36.

pažymi, kad ESTT atnaujino savo kovos su sukčiavimu strategiją, kuri yra neatskiriama rizikos valdymo politikos dalis, ir kad atitinkamai yra sukurtas rizikos registras, kuris apima riziką, susijusią su neskelbtinu ESTT veiklos pobūdžiu, pvz., netinkamu informacijos atskleidimu;

37.

ragina nustoti naudotis išorės įmonėmis, kurios, remiantis Jeilio universiteto reitingu (2), ir toliau veikia Rusijoje;

Skaitmeninimas, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

38.

palankiai vertina ESTT pastangas paspartinti ir išplėsti savo veiklos ir procedūrų skaitmeninimą tiek teisminėje, tiek administracinėje srityse; supranta, kad siekiama stiprinti tiesioginės paramos teikimą teisminei veiklai ir taip sumažinti susidariusį precedento neturintį darbo krūvį, ypač Teisingumo Teisme;

39.

palankiai vertina 2021 m. padarytą pažangą kuriant integruotą bylų valdymo sistemą (SIGA) ir geresnes galimybes optimizuoti ir automatizuoti įvairius bylų nagrinėjimo etapus;

40.

pažymi, kad 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, patirta daug kibernetinių išpuolių, ir palankiai vertina tai, kad su visais jais buvo susidorota be reikšmingo poveikio; teigiamai vertina aktyvų ESTT, kaip Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) valdančiosios tarybos nario ir Tarpinstitucinio skaitmeninės pertvarkos komiteto (angl. ICDT) nario, vaidmenį remiant iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti kibernetinį saugumą visose Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose; žino, kad ESTT atnaujino savo informuotumo apie kibernetinį saugumą programą, parengė privalomus kibernetinio saugumo e. mokymosi kursus savo darbuotojams ir, vykdydamas daugiametę skaitmeninės pertvarkos programą, atliko tyrimą dėl nulinio pasitikėjimo, 2021 m. pradėdamas rengti išsamų naujojo tinklo projektą, apimantį nulinio pasitikėjimo architektūrą; taip pat ragina ESTT reguliariai atlikti savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti reguliarų savo kibernetinės gynybos auditą ir testus;

41.

su pasitenkinimu pažymi, kad ESTT neskelbtinam teisminiam turiniui tvarkyti ir apdoroti pirmiausia naudoja vidines prieglobos sistemas, pagrįstas atvirojo kodo technologijomis, o tais atvejais, kai naudojami debesijos sprendimai, ESTT rengia specialias technines priemones ir derasi dėl sutarčių, kuriose numatyti griežti duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimai, prireikus gavęs Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) leidimą; supranta, kad toks požiūris leidžia ESTT išlaikyti savo techninių sistemų kontrolę, apsaugoti nuosavybės teisę į duomenų saugojimą bei duomenų srautus ir išvengti kritinės priklausomybės nuo bet kokių išorinių sistemų, įskaitant kitų institucijų sistemas; pažymi, kad nuosavybės teisę sustiprina taikoma prieigos teisių politika, pareigūnų skyrimas paslaugų valdytojais, atsakingais už ESTT infrastruktūrą, nuolatinio veiklos stebėjimo užtikrinimas ir kūrimo komandų bei išorės konsultantų ir rangovų pareigų atskyrimas;

42.

palankiai vertina tai, kad svarstoma galimybė naudoti neutralesnius dokumentų ir duomenų mainų formatus, kad būtų skatinama naudoti bendrines biuro priemones ir didinamas skaidrumas; pažymi, kad nuo 2021 m. sausio mėn. centrinis duomenų tvarkymo veiklos registras pateikiamas internete ir yra tiesiogiai prieinamas visuomenei;

43.

primena, kad ESTT, dalyvaudamas visų Tarpinstitucinio skaitmeninės pertvarkos komiteto pogrupių darbe, 2021 m. perėmė pirmininkavimą Besiformuojančių technologijų grupei; supranta, kad pagrindinis šios 2020 m. spalio mėn. sukurtos grupės tikslas yra neatsilikti nuo technologijų raidos ir skatinti bendrą požiūrį į jas Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose dirbtinio intelekto, blokų grandinės, robotizuotų procesų automatizavimo ir kvantinės kompiuterijos srityse; žino, kad šiuo metu rengiama bendra tarpinstitucinė programa, kurioje apžvelgiamos investicijos, turima kompetencija, jau sukurti produktai ir jų pakartotinio naudojimo galimybės, taip pat būsimos bendradarbiavimo sritys, ir kad tikimasi, jog ji apims naujų įgūdžių ugdymą, bendrą struktūrą būsimam bendradarbiavimui remti ir tarpinstitucinio inovacijų centro įkūrimą;

44.

tęsia veiksmus, susijusius su ankstesnėmis rezoliucijomis dėl dirbtinio intelekto naudojimo teismų sistemose, ir ragina ESTT užtikrinti didžiausią pagarbą žmogaus teisėms; supranta, kad pagrindinis dirbtinio intelekto priemonių naudojimo tikslas – analizuoti tekstus siekiant automatiškai surinkti informaciją ir pagreitinti tam tikrų užduočių vykdymą; atkreipia dėmesį į ESTT įsipareigojimą atsižvelgti į pagarbos pagrindinėms teisėms, nediskriminavimo, saugumo, skaidrumo, neutralumo ir intelektualinio integralumo, taip pat vartotojų kontrolės principus, laikantis Europos etikos chartijos dėl dirbtinio intelekto naudojimo teisminėse sistemose ir jų aplinkoje; primena, kad bet kuriuo atveju užduotis, kurios atliekamos naudojant dirbtinį intelektą, visada turėtų stebėti ir dėl jų sprendimus priimti žmogus operatorius ir kad jos turėtų būti pagrįstos integruotosios etikos ir žmogaus teisių principais; pakartoja prašymą gauti informaciją apie galimo dirbtinio intelekto naudojimo vykdant ESTT veiklą būdus;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad EDAPP 2020 m. pradėtas tyrimas dėl ESTT naudojimosi trečiųjų šalių žiniatinklio paslaugomis (pvz., „YouTube“, „Twitter“, „LinkedIn“, „Google Play“ ir „Apple“) ir dėl pareigos atskleisti bendro duomenų valdytojo susitarimo esmę vis dar nebaigtas; be to, pažymi, kad EDAPP taip pat pradėjo tyrimą dėl ESTT naudojimosi įmonių „Amazon Web Services“ ir „Microsoft“ teikiamomis debesijos paslaugomis pagal „Cloud II“ viešųjų pirkimų sutartis ir kad sprendimas dar nepriimtas; palankiai vertina tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi ESTT siekdamas suderinti savo veiklą su EDAPP rekomendacijomis;

Pastatai ir saugumas

46.

palankiai vertina išsamią ataskaitą biudžeto valdymo institucijai apie ESTT investicijų į pastatus planus, parengtus pagal Finansinio reglamento 266 straipsnį; pažymi, kad nuo 2021 m. birželio mėn. ESTT sudarė sutartį dėl savo architektūrinio turto aprašo sudarymo ir sistemingo jo tikrinimo, tam 2021 m. buvo skirta 140 000 EUR, o 2022 m. – 230 000 EUR;

47.

pažymi, kad 2021 m. ESTT ir toliau pirmininkavo 2014 m. ESTT iniciatyva įsteigtai Tarpinstitucinei saugumo grupei, siekdamas suderinti požiūrius, keistis geriausia patirtimi, bendradarbiauti iškilus konkrečiai grėsmei ir koordinuoti patekimo į pastatus kontrolės procedūrų nustatymą;

48.

žino, kad nuo 2019 m. spalio mėn. ESTT savo pastatų komplekse įkurdino EPSO Liuksemburgo biurą ir suteikė jam posėdžių sales, reikalingas kandidatų į pareigas Liuksemburge, ypač vertimo raštu srityje, vertinimo centrams organizuoti;

49.

pažymi, kad tarpinstitucinė darbo grupė pastatų koordinavimo Liuksemburge klausimais (angl. GICIL) toliau kartkartėmis dirbo siekdama skatinti Liuksemburge įsteigtų Sąjungos institucijų veiklos derinimą; pažymi, kad GICIL skatina keistis geriausia patirtimi pastatų valdymo srityje ir sudaro palankesnes sąlygas tarpinstituciniam bendradarbiavimui dujų ir elektros energijos tiekimo srityje, taip pat teikia techninės pagalbos paslaugas pastatų sektoriuje, kurios užtikrina masto ekonomiją; pažymi, kad 2021 m. birželio 11 d. ji globojo surengtą seminarą apie naujas darbo vietų projektavimo koncepcijas po pandemijos;

Aplinka ir tvarumas

50.

palankiai vertina tai, kad ESTT patvirtino aplinkos politiką, kuri viešai skelbiama jo interneto svetainėje, ir remia ESTT registraciją EMAS sistemoje (nuo 2016 m.) bei jo dalyvavimą keliuose tarpinstituciniuose aplinkosaugos komitetuose, kuriuose keičiamasi geriausia aplinkosaugos patirtimi ir prisidedama prie bendrų aplinkosaugos strategijų rengimo siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį ir pasiekti finansinę sinergiją, t. y. GIME (pranc. Groupe Interinstitutionnel de Management Environmental, jungiančioje EMAS koordinatorius iš kelių Europos institucijų, kurių būstinės yra ne tik Liuksemburge) ir „ECOnet“ (tarpinstituciniame aplinkosaugos tinkle, kurį sudaro EMAS koordinatoriai iš įvairių Liuksemburge įsikūrusių Sąjungos institucijų ir kuris palaiko ryšius su Liuksemburgo Generalinių sekretorių ir administracijos vadovų kolegija – „CaLux“) ir tarpinstitucinėje darbo grupėje „Žalieji viešieji pirkimai“, veikiančioje žaliųjų pirkimų sektoriuje;

51.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. ESTT gerokai sumažino elektros energijos, vandens ir popieriaus suvartojimą, valgyklų ir biuro atliekų kiekį bei išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pažymi, kad įrengus 3 447 m2 bendro ploto fotovoltines plokštes, pagaminta 381 586 kWh elektros energijos, taip prisidedant prie tvaraus energijos tiekimo užtikrinimo; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros pareigūnų rekomendacijas, per 2021 m. buvo įrengti 32 vandens fontanai, kurie pradėti eksploatuoti 2022 m., taip mažinant vienkartinių plastikinių butelių naudojimą;

52.

žino, kad labai didelį išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą (sumažėjimas nuo 32 747 tonų CO2 ekvivalento 2010 m. iki 11 181 tonos CO2 ekvivalento 2020 m.) taip pat galima paaiškinti su COVID-19 pandemija susijusiu nedideliu pastatų užimtumo lygiu ir kelionių sumažėjimu; ragina ESTT toliau riboti popieriaus vartojimą ir siekti tikslo tapti bepopiere institucija;

53.

supranta, kad pagal 2022 m. EMAS programą ESTT išsikels atnaujintus aplinkosaugos tikslus siekdamas toliau mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką; palankiai vertina daugelį ESTT priimtų iniciatyvų, kuriomis siekiama remti tvarų savo darbuotojų judumą ir didinti informuotumą šiuo klausimu, įskaitant skatinimą, kad jo nariai važinėtų hibridiniais ir elektriniais automobiliais, metinę subsidiją tarpvalstybiniam viešajam transportui ir nemokamą Liuksemburgo miesto įsteigtos dviračių savitarnos paslaugos prenumeratą;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

54.

palankiai vertina ESTT įsipareigojimą sukurti koordinuotą metodą spręsti daugybei COVID-19 pandemijos sukeltų sunkumų; pažymi, kad keitimasis informacija apie krizės valdymo strategiją vyko Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų administracijos vadovų kolegijos posėdžiuose ir „CALux“ susitikimuose, pirmininkaujant Teisingumo Teismo kancleriui ir dalyvaujant Liuksemburgo nacionalinių valdžios institucijų atstovams;

55.

atkreipia dėmesį į daugybę ESTT susitarimų dėl paslaugų lygio su Komisija (su Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuru ir Leidinių biuru), su Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU kibernetinio saugumo srityje) ir su Parlamentu bei Taryba (siekiant pasidalyti finansinę naštą, susijusią su nuotolinio testavimo priemonių paslauga pagal laisvai samdomų vertėjų žodžiu tarpinstitucinę akreditaciją), taip pat į metinį finansavimo susitarimą su kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų vertimo raštu tarnybomis dėl daugelio IT priemonių finansavimo; žino, kad vertimo raštu ir žodžiu srityje bendradarbiavimas buvo tęsiamas Tarpinstituciniame vertimo raštu ir žodžiu komitete bei jo Vertimo žodžiu vykdomajame komitete ir Vertimo raštu vykdomajame komitete;

56.

su pasitenkinimu pažymi, kad ESTT taip pat bendradarbiauja su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), EDAPP ir Europos ombudsmenu ir kad su Europos prokuratūra (EPPO) aktyviai keičiasi žiniomis bei siūlo mokymus, be kita ko, ir mokymus Europos deleguotiesiems prokurorams siekiant juos supažindinti su ESTT veikla, vadovaujantis susitarimo memorandumu, dėl kurio šiuo metu deramasi ir kuriuo siekiama užtikrinti tvirtesnį ESTT ir Europos prokuratūros bendradarbiavimą;

57.

palankiai vertina Europos Sąjungos teisminio tinklo vykdomą veiklą, ji padėjo skatinti ir palengvinti ESTT ir nacionalinių teismų bendradarbiavimą, ypač teisinių tyrimų, daugiakalbės terminologijos ir technologinių inovacijų srityse;

Komunikacija

58.

pakartoja raginimą ESTT dėti daugiau pastangų komunikacijos srityje, kad būtų sustiprintas ryšys su piliečiais, prisidedant prie didesnio jo veiklos skaidrumo, intensyviau naudojant skaitmenines technologijas ir įgyvendinant komunikacijos strategiją, kuri leistų teisingai suvokti ir suprasti ESTT vaidmenį ir tai, kaip jis atitinka Sąjungos viziją;

59.

pažymi, kad 2021 m. viešosios komunikacijos ir reklaminės veiklos biudžetą sudarė 510 500 EUR; jis buvo skirtas vidaus ir išorės leidinių (pvz., metinių ataskaitų), vaizdo medžiagos, reklaminės medžiagos lankytojams, žiniasklaidos stebėsenos ir specialios medžiagos, skirtos teisės specialistams arba spaudai ir žiniasklaidai, leidybai;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. 131 Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo posėdyje buvo naudojamasi vaizdo konferencijomis, interneto svetainėje „Curia“ buvo paskelbtas 231 pranešimas spaudai, t. y. iš viso 3 206 pranešimai skirtingomis kalbomis, žiniasklaidai ir teisininkams paskirtas 601 savaitinis arba kas dvi savaites leidžiamas informacinis biuletenis, kuriame teikiama tiesioginė informacija, didinamas informuotumas apie svarbias bylas ir aiškinami priimti sprendimai, taip pat išplatinta 630 skubių informacinių biuletenių, skirtų byloms, apie kurias nebuvo rašoma pranešimuose spaudai;

61.

pažymi, kad 2021 m. interneto svetainėje „Curia“ apsilankė 6,1 mln. lankytojų ir peržiūrėta 25,3 mln. puslapių; pabrėžia didėjantį taikomosios programos „e-Curia“, kaip Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo ir šalių bei jų atstovų bendravimo sąsajos, vaidmenį; ragina toliau plėtoti taikomąja programa „e-Curia“ funkcijas;

62.

atkreipia dėmesį į tai, kad beveik 90 % visų 2021 m. Teisingumo Teismui ir Bendrajam Teismui pateiktų procesinių dokumentų buvo pateikti naudojantis taikomąja programa „e-Curia“; pabrėžia, kad Teisingumo Teisme taikomąja programa „e-Curia“ naudojosi 85 %, o Bendrajame Teisme – 93 % asmenų (palyginti su atitinkamai 79 % ir 95 % 2020 m.); pabrėžia, kad abiejuose teismuose sukurtų paskyrų skaičius toliau didėjo nuo 7 378 paskyrų 2020 m. pabaigoje iki 8 212 paskyrų praėjus metams; pažymi, kad nacionalinių teismų sukurtų paskyrų skaičius 2019 m. pabaigoje buvo tik 45, 2020 m. pabaigoje pasiekė 121, o iki 2021 m. gruodžio 31 d. išaugo iki 223 ir tai rodo, kad vartotojai daug kur tiki, kad taikomoji programa „e-Curia“ yra naudinga ir patikima; palankiai vertina tai, kad 2011 m. įdiegus taikomąją programą „e-Curia“ buvo padarytas didelis poveikis pašto išlaidoms – jos 2011–2021 m. laikotarpiu sumažėjo maždaug 85 %;

63.

atkreipia dėmesį į aktyvesnį ESTT dalyvavimą ir didėjantį sekėjų skaičių pagrindinėse platformose bei socialiniuose tinkluose („Twitter“ ir „LinkedIn“, taip pat „Mastodon“ platformoje), taip pat į specialiai teisininkams skirtų pranešimų rengimą pasitelkiant informacijos suvestines ir mėnesinę teismų praktikos santrauką;

64.

palankiai vertina tai, kad ESTT aktyviai dalyvauja EDAPP pradėtame projekte „EU Voice“, kurio tikslas – bendrauti su visuomene, ir kuriuo siekiama skatinti decentralizuotų, nemokamų ir atviro kodo socialinių tinklų naudojimą kaip alternatyvą nuosavybiniams socialiniams tinklams;

65.

pakartoja savo raginimą ESTT didinti skaidrumą priimant novatoriškus bendravimo su visuomene sprendimus; palankiai vertina pažangą, padarytą vykdant sprendimų skelbimo ir posėdžių srautinį transliavimą, kurio bandomasis etapas, remiantis 2021 m. atliktais techniniais darbais, pradėtas 2022 m. pradžioje, o pirmieji Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos posėdžiai transliuojami srautiniu būdu nuo 2022 m. balandžio mėn.;

66.

teigiamai vertina ESTT įsipareigojimą užtikrinti daugiakalbystę ir sutinka, kad kreipimasis į kiekvieną bylos šalį ir kiekvieną pilietį jo gimtąja kalba yra ir Sąjungos kultūrinės bei kalbinės įvairovės apsaugos, ir Sąjungos teisingumo sistemos veiksmingumo, prieinamumo ir teisėtumo klausimas;

67.

pabrėžia ESTT darbo svarbą sprendžiant klausimus, kuriais kvestionuojama esminė Europos projekto idėja ir jo pamatinės vertybės bei principai; pabrėžia ESTT sprendimų, ypač susijusių su teisinės valstybės principo laikymusi, svarbą; supranta jo sprendimų plataus masto pasekmes;

68.

palankiai vertina ESTT iniciatyvą Europos piliečiams pasiūlyti virtualią lankytojų programą; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu bandomasis projektas taikomas visiems Sąjungos vidurinių mokyklų moksleiviams, o ateityje siekiama jį paįvairinti rengiant programas, skirtas kitų tipų auditorijai; palankiai vertina tai, kad ESTT duomenų apsaugos pareigūnas dalyvavo nuo bandomojo etapo pradžios.

69.

pritaria pilietinės visuomenės (3) raginimui, kad ESTT posėdžiai būtų tiesiogiai transliuojami jo interneto svetainėje, nes tokią praktiką jau taiko kai kurie nacionaliniai ir tarptautiniai teismai, pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas.

(1) 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2422, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto (OL L 341, 2015 12 24, p. 14).

(2) https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain

(3) https://www.thegoodlobby.eu/a-letter-to-the-president-of-the-court-of-justice-of-the-european-union-to-live-stream-hearings/

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/110

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1829

2023 m. gegužės 10 d.

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0231/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2021 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0081/2023),

1.	patvirtina Audito Rūmų generaliniam sekretoriui, kad Audito Rūmų 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 256, 2021 7 19, p. 106.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/111

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1830

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0081/2023),

kadangi Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai) yra Sąjungos išorės auditorius, kuriam patikėta atliekant nepriklausomą, profesionalų ir veiksmingą auditą įvertinti Sąjungos veiksmų ekonomiškumą, veiksmingumą, efektyvumą, teisėtumą ir tvarkingumą siekiant pagerinti atskaitomybę, skaidrumą ir finansų valdymą ir taip didinti piliečių pasitikėjimą bei veiksmingai reaguoti į dabartinius ir būsimus iššūkius, su kuriais susiduriama Sąjungoje;

kadangi, nepažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 ir 319 straipsnių nuostatų, nuo 1987 finansinių metų pabaigos Audito Rūmų pajamų ir išlaidų ataskaitų auditą kasmet atlieka nepriklausomas išorės auditorius, o nuo tada, kai parengta 1992 finansinių metų ataskaita, išorės auditoriaus ataskaitos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

kadangi vadovybės atskaitomybė biudžeto valdymo institucijoms išdėstoma Audito Rūmų Generalinio sekretoriaus metinėje veiklos ataskaitoje, kurios tikslas pagal Finansinio reglamento 74 straipsnio 9 dalį – teikti informaciją apie išteklių valdymą, įskaitant sistemas, ir apie Audito Rūmų vidaus kontrolės sistemų efektyvumą ir veiksmingumą;

E.	kadangi, veikdami skaidriai ir nepriklausomai, Audito Rūmai prisideda prie demokratinės priežiūros, viešų diskusijų ir Sąjungos finansų valdymo patikimumo;

kadangi Audito Rūmai laikosi pozicijos, kad siekiant įvertinti Sąjungos valdymą, jo atskaitomybę ir skaidrumą bei informacijos ir duomenų apie Sąjungos politikos įgyvendinimą kokybę ir patikimumą, geriausias sprendimas būtų įpareigoti Audito Rūmus vykdyti visų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų, įsteigtų pagal Sutartis, ir visų tarptautinių programų, kurios yra labai svarbios Sąjungos veikimui, auditą; kadangi dėl to Audito Rūmai palankiai vertintų bet kokią iniciatyvą, kuria Audito Rūmams būtų suteikiami platesni įgaliojimai;

pažymi, kad Audito Rūmų biudžetas patenka į daugiametės finansinės programos (DFP) 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“, kuri 2021 m. iš viso siekė 10,7 mlrd. EUR (t. y. 5,9 % Sąjungos išlaidų); pažymi, kad Audito Rūmų biudžetas sudaro apie 1,5 % visų Sąjungos išlaidų administravimui, o tai sudaro mažiau nei 0,1 % visų Sąjungos išlaidų;

pažymi, kad Audito Rūmai mini, jog daugelį metų vykdomo darbo rezultatai rodo, kad DFP 7 išlaidų kategorija yra susijusi su bendromis mažos rizikos išlaidomis;

žino, kad Audito Rūmų metinių ataskaitų auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius, siekiant, kad Audito Rūmams būtų taikomi tie patys skaidrumo ir atskaitomybės principai, kuriuos Audito Rūmai taiko savo audituojamiems subjektams; su džiaugsmu pažymi, kad išorės auditorius nepranešė apie jokias konkrečias problemas, susijusias su Audito Rūmų auditu;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad galutinis 2021 m. Audito Rūmų biudžetas siekė 153 721 727 EUR, t. y. buvo šiek tiek (0,97 %) didesnis, palyginti su 2020 m. biudžetu, kai jis siekė 152 237 000 EUR, daugiausia dėl atlyginimų pritaikymo;

pažymi, kad buvo įvykdyta didelė biudžeto dalis (96,65 %, palyginti su 95,70 % 2020 m.) ir kad mokėjimai sudarė 94,45 % visų įsipareigojimų, palyginti su 94,12 % 2020 m.; pabrėžia, kad 2021 m. vidutinis mokėjimo laikas buvo 10,7 dienos, o elektroninių sąskaitų faktūrų dalis buvo 19 %, palyginti su 11 % 2020 m.;

pažymi, kad į 2021 m. perkelti asignavimai siekė 8 242 668 EUR ir sudarė 5,55 % visų įsipareigojimų palyginti su 8 565 175 EUR ir 5,88 % 2020 m.; pažymi, kad automatiškai perkėlus asignavimus iš 2020 m. į 2021 m. panaudojimo lygis siekė 91,70 % 2021 m. palyginti su 92,24 % 2020 m.;

pažymi, kad 2021 m. COVID-19 pandemija turėjo įtakos Audito Rūmų veiklai, todėl tam tikrų eilučių atveju buvo sumažintas asignavimų naudojimas, o kitoms eilutėms dėl sveikatos krizės reikėjo priskirti papildomų išlaidų; pažymi, kad siekdami atitinkamai perskirstyti lėšas konkretiems poreikiams finansuoti, 2021 m. Audito Rūmai atliko 30 biudžeto perkėlimų, kurių bendra suma siekė 4 397 588 EUR;

pažymi, kad, vertinant pagal sumas, 2021 m. papildomos išlaidos, palyginti su 2020 m., buvo susijusios su patalpų įrengimu (+ 294,55 %), apsauga (+ 167,55 %), IT (+ 12,34 %) ir technine įranga ir įrenginiais (+ 31,85 %), o sutaupyta komandiruočių (–48,83 %), leidinių (–41,29 %), bendrų vertimo žodžiu ir konferencijų paslaugų (–61,54 %) ir teisinių paslaugų (–75 %) srityse; pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos krizės, kurios metu auditoriai negalėjo keliauti, personalo komandiruotėms skirtų asignavimų panaudojimo lygis 2021 m. siekė 25,03 % galutinių asignavimų, palyginti su 23,94 % 2020 m.; primena, kad Audito Rūmai turi imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų komandiruočių asignavimų panaudojimą laikydamiesi griežtų ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principų;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

primena 2021–2025 m. Audito Rūmų strategiją ir pabrėžia, kad Audito Rūmai dėjo daugiau pastangų siekdami kuo geriau išnaudoti šiuolaikines technologijas ir naujus audito metodus, kad būtų pateikiama daugiau ir geresnės informacijos, susijusios su atskaitomybės procesu; palankiai vertina Audito Rūmų gebėjimą atlikti auditą vietoje, nepaisant kelionių apribojimų ir visuomenės sveikatos priemonių, kurios turėjo didelį poveikį auditui vietoje, ir tai, kad vis dažniau atliekamas nuotolinis auditas leido prasmingai bendrauti su suinteresuotaisiais subjektais ir laiku pasiekti rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad siekdamas užtikrinti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus ir kad Sąjungoje būtų teikiamos veiksmingos viešojo audito paslaugos, Parlamentas buvo suinteresuotas veiksmingai ir laiku stebėti, kaip įgyvendinama 2021–2025 m. Audito Rūmų strategija; mano, kad vykdant tokią stebėseną reikia strategijoje nurodytuose veiksmų planuose nustatyti veiklos rodiklius ir apibrėžti gaires bei išmatuojamus rezultatus ir periodiškai teikti informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant strategiją, įskaitant laikotarpio vidurio peržiūrą ir tarpusavio vertinimą;

10.

pažymi, kad 2021 m. bendra vietoje atlikto audito trukmė buvo 1 156 dienos, palyginti su 1 817 dienų 2020 m. ir 6 109 dienomis 2019 m.; pažymi, kad pagrindinių įgyvendinimo matų apimtis išliko nepakitusi arba kai kuriais atvejais pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais, pvz., 2021 m. Audito Rūmai pateikė 256 rekomendacijas, palyginti su 189 rekomendacijomis 2020 m., 2021 m., kaip ir 2020 m., pateikė 7 metines ataskaitas ir 27 specialiąsias ataskaitas, palyginti su 26 2020 m., o nuomonių 2021 m. buvo pateikta mažiau – 2, palyginti su 11 2020 m., o peržiūrų sumažėjo iki 5, palyginti su 6 2020 m.;

11.

palankiai vertina tai, kad buvo pradėtas vidinis svarstymų procesas, kurio metu siekta nustatyti, kokių patobulinimų reikia, kad būtų pasiektas ne ilgesnis kaip 13 mėnesių specialiųjų ataskaitų ruošimo ir rengimo tikslas, geriau apibrėžiant arba sumažinant audito apimtį, sustiprinant audito eigos stebėseną, sutrumpinant vidaus peržiūros procedūrų trukmę nedarant poveikio kokybės lygiui, ir (jeigu įmanoma) sutrumpinant arba panaikinant pranešimo ir platinimo terminus;

12.

pažymi, kad 2021 m. liepos mėn. Audito Rūmai patvirtino 2021–2025 m. plėtros planą, skirtą geresniam technologijų ir duomenų panaudojimui atliekant auditą, daugiausia dėmesio skiriant didesniam duomenų naudojimui ir ateinančių metų tikslų, susijusių su technologijų naudojimu siekiant padėti įgyvendinti Audito Rūmų audito tikslus, nustatymui; palankiai vertina tai, kad sukurta auditui skirtų duomenų ir technologijų (DATA) grupė, kurią sudaro ekspertai, duomenų mokslininkai ir IT auditoriai ir kurios tikslas – remti audito grupes ir atsakyti už Audito Rūmų audito darbo skaitmeninę pertvarką; pritaria didelėms Audito Rūmų pastangoms pagerinti savo IT pajėgumus, kad būtų galima atlikti pažangią duomenų analizę;

13.

teigiamai vertina Audito Rūmų pasirinkimą nustatyti strategiją remiantis tendencijų analize, rizikos vertinimu ir suinteresuotųjų institucijų ir audituojamų subjektų prioritetais; mano, kad Audito Rūmų ir Parlamento dialogas siekiant nustatyti svarbias temas ir prioritetus turėtų būti racionalizuotas ir suderintas siekiant užtikrinti nuoseklumą ir tinkamą pagrindinių klausimų, dėl kurių susitariama, aprėptį, vengiant dubliavimo arba sutampančių funkcijų; žino, kad Audito Rūmai savo darbo programą sudaro visiškai nepriklausomai, naudodamiesi Parlamento indėliu, kurį parengia Parlamento Komitetų pirmininkų sueiga; mano, kad Audito Rūmų darbo programa turėtų būti parengta taip, kad būtų galima atlikti veiksmingesnę analizę, konkrečiai susijusią su kai kuriais nustatytais prioritetais, siekiant suteikti jai daugiau lankstumo dėl svarbaus didelio darbo, susijusio su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP); primena, kad Audito Rūmų ištekliai turėtų būti naudojami ne specialiųjų ataskaitų skaičiaus didinimui, o geresniam specialiųjų ataskaitų, susijusių su dabartine Europos padėtimi ir iššūkiais, pvz., EGADP, „Next Generation ES“ (NGEU), kova su COVID-19 pandemija ir muitų valdymu, rengimui;

14.

pažymi, kad Audito Rūmai atliko poreikių vertinimo analizę ir parengė prašymą 2023 m. padidinti audito srities etatų skaičių, kartu užpildydami papildomus 20 etatų, kurie Audito Rūmams buvo skirti 2022 m. etatų plane siekiant sutelkti dėmesį NGEU įgyvendinimą; pripažįsta, kad dėl NGEU padidėtų darbo krūvis ir kad Audito Rūmai išreiškė savo ketinimą visų pirma sutelkti dėmesį į EGADP; labai apgailestauja dėl to, kad EGADP Tarybos numatytose biudžeto kontrolės nuostatose Audito Rūmams nenumatoma pakankamai audito prerogatyvų dėl valstybių narių išlaidų;

15.

mano, kad Audito Rūmų atliekamas darbas turėtų suteikti veiksmingesnę kitų Sąjungos institucijų analizę, nes jos yra svarbi biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis; laikosi nuomonės, kad, nors šios išlaidos laikomos mažos rizikos išlaidomis ir iki šiol nebuvo padaryta reikšmingumo ribą viršijančių klaidų, atliekant išlaidų kategorijos „Europos viešasis administravimas“ auditą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai būtų suteikiama svarbesnė informacija nei šiuo metu apie tai, ar šios išlaidos buvo patirtos taikant kitokį metodą, o dėl to kiekvienais metais nebūtinai turėtų būti vykdomas atskiras kiekvienos institucijos vertinimas;

16.

pripažįsta, kad pokyčiai, susiję su kita DFP, EGADP ir NGEU, yra susiję ir su Sąjungos biudžeto finansavimu ir naudojimu, įskaitant naujas nuosavų išteklių formas, prasmingai pereinant nuo atitiktimi grindžiamų tinkamumo taisyklių prie rezultatais grindžiamų daugelio politikos sričių aspektų; supranta, kad Audito Rūmai nuolat tobulins savo audito techniką ir metodiką, kad suteiktų tvirtą patikinimą net ir tokiomis besikeičiančiomis aplinkybėmis;

17.

ragina Audito Rūmus didinti savo indėlį kovojant su sukčiavimu naudojant Sąjungos biudžetą, ne tik nustatant trūkumus, dėl kurių Sąjungos finansuojamose programose kyla sukčiavimo grėsmė, ir pranešant apie juos, bet ir atsižvelgiant į šiuo metu vykstančias diskusijas dėl Sąjungos kovos su sukčiavimu architektūros komponentų ir sustiprinant audito darbą bendradarbiaujant su institucijomis, atsakingomis už sukčiavimo atvejų atskleidimą, reguliariai vertinant jų veiklą ir teikiant biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai grįžtamąją informaciją, reikalingą jos analizei atlikti;

18.

giria Audito Rūmų strategiją, kuria įsipareigojama parengti ekonomiškai efektyvias rekomendacijas, galinčias padėti sumažinti biurokratizaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų rekomendacijos dėl procedūrų veiksmingumo didinimo, geriausios patirties panaudojimo, geresnio koordinavimo, standartinių procesų nustatymo, perteklinio reglamentavimo prevencijos ir supaprastinimo bei skaitmeninimo visų pirma atitinka šį tikslą;

19.

pabrėžia, kad 2021 m. Audito Rūmai rekomendavo plėtoti analizės ir koordinavimo pajėgumus Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima geriau koordinuoti rizikos vertinimus, ir kurti bei tvarkyti visos Sąjungos rizikos duomenų bazes, skirtas naudoti valstybėms narėms; atkreipia dėmesį į svarbų Audito Rūmų pritarimą dėl pastangų ieškoti veiksmingų duomenų gavybos pajėgumų, kuriuos naudojant būtų galima atlikti duomenų analizę Sąjungos lygmeniu ir nustatyti Sąjungai svarbią riziką; pritaria dėl Audito Rūmų paramos valstybėms narėms didinant viešojo administravimo institucijų efektyvumą ir veiksmingumą nustatant reguliavimo ir administracines kliūtis ir tobulinant keitimosi informacija tarp Sąjungos ir valstybių narių sistemą; ragina Audito Rūmus nustatyti reikalavimus, būtinus siekiant lengvai ir sąveikiai rinkti, apdoroti ir saugoti duomenis, reikalingus atliekant valstybių narių viešųjų išlaidų auditą;

20.

ragina Audito Rūmus ir toliau dėti pastangas sprendžiant žaliojo žymėjimo klausimą taikant EGADP ir įvertinti EGADP atsižvelgiant į jos suderinimą ir indėlį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, susijusių su klimato kaita, ir pažymi, kad neseniai tokios pastangos buvo dedamos teikiant specialiąsias ataskaitas ir nuomones dėl reikšmingos žalos nedarymo principo ir ES taksonomijos taikymo; ragina Audito Rūmus įtraukti konkrečias užduotis, skirtas įvertinti EGADP perėjimo prie skaitmeninių technologijų tikslų įnašą ir poveikį Sąjungos skaitmeninei strategijai ir skaitmeninei pertvarkai; yra susirūpinęs dėl to, kad tik 2023 m. vasario 21 d. Komisija nustatė aiškią metodiką, kaip kiekybiškai įvertinti vienos ar kelių su mokėjimais susijusių tarpinių reikšmių nepatenkinamo įgyvendinimo finansinį poveikį;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

21.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje Audito Rūmai turėjo 853 nuolatinius ir laikinus etatus (kaip ir ankstesniais metais), iš kurių 527 buvo audito rūmuose, įskaitant 104 etatus narių biuruose, ir kad juose toliau dirbo 92 sutartininkai ir 25 deleguotieji nacionaliniai ekspertai, palyginti su atitinkamai 83 ir 15 2020 m.;

22.

pažymi, kad Audito Rūmuose 2021 m. dirbo 955 visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, iš kurių 749 (t. y. 79 %) vykdė audito užduotis;

23.

pabrėžia, kad 2021 m. buvo pradėta daug veiksmų siekiant suteikti išteklių NGEU auditui, visų pirma 2021 m. rugsėjo mėn. buvo paskelbtas vidaus kvietimas pareikšti susidomėjimą, o 2021 m. spalio mėn. paskelbtas kvietimas, skirtas deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, po kurio buvo užbaigta atranka į rezervinį sąrašą, iš kurio buvo numatyta įdarbinti 20 papildomų laikinųjų darbuotojų, kurie šiuo metu įdarbinami, o šis procesas turėtų būti visiškai užbaigtas 2023 m. pirmąjį ketvirtį;

24.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. užimtumo lygis Audito Rūmuose siekė 97,3 % (23 iš 853 nuolatinių ir laikinų Audito Rūmų etatų buvo laisvi ir buvo galima įdarbinti reikalingus darbuotojus), palyginti su 97,2 % 2020 m. pabaigoje; teigiamai vertina nuolatines pastangas tęsti intensyvų įdarbinimą ir 2021 m. įdarbinus 80 naujų darbuotojų, iš kurių 16 buvo pareigūnai, 21 – laikinasis darbuotojas, 30 – sutartininkai ir 13 – deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamai siekiama darbuotojų lyčių pusiausvyros ir ji pasiekta, nes 50,76 % pareigūnų ir 60,82 % laikinųjų darbuotojų yra moterys, ir ši dalis panaši sutartininkų (47,83 % moterų) bei deleguotųjų nacionalinių ekspertų (48 % moterų) atveju; teigiamai vertina lyčių pasiskirstymą vadovų lygmenyje, kuriame 13 iš 28 kabinetų vadovų ir 4 iš 10 direktorių yra moterys, tačiau aukštesnio lygmens vadovų atveju vis dar nepasiekta pusiausvyra ir skirtumas yra didelis – 18 iš 50 šias pareigas einančių darbuotojų yra moterys;

26.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų narių kolegijoje neužtikrinama lyčių pusiausvyra; atkreipia dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų lygybė yra viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių, įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje; pabrėžia, kad lyčių lygybė turėtų būti svarbi ne tik visose Sąjungos politikos srityse, bet ir jos institucijų vidaus organizacinėje struktūroje; nepriimtina, kad per visą Audito Rūmų istoriją iš 116 kolegijos narių tik 16 yra buvusios moterys; vis dėlto pripažįsta, kad dabartinė kolegija labiau užtikrina lyčių pusiausvyrą, nes 10 iš 27 narių yra moterys;

27.

supranta, kad sunku pasiekti lyčių pusiausvyrą, nes tik valstybės narės atsakingos už paskyrimą, ir apgailestaudamas pažymi, kad 13 valstybių narių į Audito Rūmus niekada nėra delegavusios moters; vis dėlto ragina Audito Rūmus išanalizuoti bendrą Audito Rūmų sudėtį siekiant informuoti Tarybą ir atitinkamas valstybes nares, kad sprendimuose dėl skyrimo būtų atsižvelgiama į lyčių pusiausvyrą; pakartoja savo raginimą siekti lyčių pusiausvyros ir ragina nacionalines valdžios institucijas pristatyti skirtingų lyčių kandidatus ir taip artėti prie lyčių pusiausvyros tarp Audito Rūmų narių;

28.

apgailestauja dėl to, kad Taryba ne kartą skyrė tuos pačius Audito Rūmų narius, kurių kandidatūras Parlamentas atmetė; pabrėžia, kad Parlamento atliekamas kandidatų į Audito Rūmus tinkamumo vertinimas turėtų būti laikomas privalomu;

29.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. buvo 2021–2025 m. laikotarpiui priimta nauja įvairovės ir įtraukties strategija ir įvairovės ir įtraukties politikos ir veiksmų planas, ir pažymi, kad į naująją politiką įtrauktas vadovų veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, grindžiamas jų gebėjimu ugdyti įtraukų valdymą ir skatinti įvairovę, įtrauktį bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; džiaugiasi, kad 2021 m. Audito Rūmų narys buvo pirmą kartą paskirtas neįgaliųjų ambasadoriumi, organizavusiu informavimo apie negalią savaitę, kurios metu buvo skatinama kurti įtraukią kultūrą;

30.

palankiai vertina tai, kad, siekiant stebėti Audito Rūmų įvairovės ir įtraukties iniciatyvas bei apklausas apie lygias galimybes ir darbuotojų dalyvavimą, buvo sukurtas išsamus veiklos rodiklių ir siektinų reikšmių rinkinys; pažymi, kad tai rodo teigiamą daugumos darbuotojų požiūrį į įgalėjimą, paramą ir pasitikėjimą;

31.

džiaugiasi, kad Audito Rūmai 2021 m. spalio 14 d. pasirašė Liuksemburgo įvairovės chartiją – nacionalinį įsipareigojimų dokumentą, skirtą bet kuriai Liuksemburgo organizacijai, norinčiai įsipareigoti skatinti ir valdyti įvairovę konkrečiais veiksmais;

32.

pažymi, kad Audito Rūmų darbuotojų geografinės kilmės pusiausvyra vis dar nepasiekta, o tai rodo, kad Audito Rūmams sunku pritraukti žmones dirbti (ir gyventi) Liuksemburge dėl, be kita ko, didelių pragyvenimo išlaidų; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pradėjo skatinti skelbti kvietimus pareikšti susidomėjimą valstybių narių, kurios Audito Rūmuose yra nepakankamai atstovaujamos, elektroniniuose laikraščiuose ir darbo paieškos svetainėse, taip pat bendraujant su atitinkamais Audito Rūmų kabinetais tikslinėse valstybėse narėse; taip pat atkreipia dėmesį į aktyvų Audito Rūmų požiūrį keliant nekonkurencinių atlyginimų klausimą, siekiant rasti sprendimų; ragina Audito Rūmus užmegzti ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis per nuolatines valstybių narių atstovybes Sąjungoje, intensyviau naudoti socialinius tinklus skelbiant informaciją apie savo įdarbinimo procedūras ir dalyvauti karjeros dienose ir panašiuose renginiuose nepakankamai atstovaujamose valstybėse narėse bei pristatyti Audito Rūmus kaip galimą darbdavį; pritaria jo dalyvavimui Europos akademinės bendruomenės tinklo iniciatyvoje, kaip priemonei pritraukti talentų į Liuksemburge įsikūrusias Sąjungos institucijas vykdant bendrus universitetams skirtus projektus;

33.

pažymi, kad 2021 m. Audito Rūmų medicinos tarnybos pareigūnui buvo pranešta apie septynis darbuotojų perdegimo atvejus, o tai, Audito Rūmų nuomone, yra labai didelis skaičius, susijęs su išskirtinėmis darbo ir gyvenimo sąlygomis COVID-19 pandemijos metu; pažymi, kad Audito Rūmai atliko tyrimą siekdami suprasti, kaip COVID-19 pandemija paveikė darbuotojus, ir pradėjo komunikacijos kampaniją, kuria siekiama skatinti sveiką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; kartu su daugeliu kitų iniciatyvų vertina darbuotojams teikiamą psichologinę pagalbą;

34.

palankiai vertina Audito Rūmų vykdomą gerovės programą „Atgal į biurą“, apimančią psichologinę, fizinę ir socialinę paramą ir pritaikytą mišraus profesinio ir asmeninio gyvenimo ypatumams, siekiant užkirsti kelią darbuotojų perdegimui ir didinti jų atsparumą; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai patvirtino teisę atsijungti, nustatydami „ryšio ribas“, už kurių darbuotojai neprivalo dirbti arba būti pasiekiami, išskyrus kritinius atvejus arba tuomet, kai susitariama iš anksto prieš atsitinkant įvykiui;

35.

pažymi, kad Audito Rūmų personalo politika apima kovos su priekabiavimu mechanizmą, kurį sudaro paramos tinklas, kurį naudojant derinama konfidencialių patarėjų, medicinos tarnybos pareigūno, tiesioginių vadovų, tarpininkavimo tarnybos ir žmogiškųjų išteklių skyriaus veikla; pakartoja savo raginimą Audito Rūmams toliau tobulinti pranešimo apie priekabiavimo atvejus priemonę ir vidaus etikos sistemą; žino, kad Audito Rūmai paskutinę savo kovos su priekabiavimu politiką nustatė 2017 m.; ragina Audito Rūmus atnaujinti savo politiką, kurios peržiūra buvo pradėta 2021 m., siekiant skirti daugiau dėmesio prevencijai, sąmoningumo didinimui ir įvairių su paramos teikimu susijusių asmenų koordinavimui bei nustatyti aiškesnę informacijos teikimo tvarką ir komunikacijos metodus;

36.

atkreipia dėmesį į sprendimą dėl mišraus darbo sąlygų, kuris buvo priimtas 2021 m. lapkričio mėn., ir, kad darbo sąlygos apima darbo pertraukas ir lankstų darbo laiką; pažymi, kad nuotoliniam darbui taikoma 10 darbo dienų per mėnesį riba;

37.

primena apie patirtį, įgytą Karelo Pinxteno padarytų pažeidimų atveju, kai jis buvo Audito Rūmų narys, dėl kurio nebuvo galima imtis jokių veiksmų siekiant visapusiškai ištaisyti Audito Rūmams ir visai Sąjungai padarytą finansinę ir reputacijos žalą, nes nebuvo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų buvę galima susigrąžinti K. Pinxteno darbo užmokestį už dienas, kai jis nedirbo, nes buvo išvykęs į komandiruotes, nesusijusias su pareigomis, ir už nebuvimą darbe be pateisinamos priežasties; pabrėžia, kad, kaip nurodė Teisingumo Teismas savo 2021 m. rugsėjo 30 d. (1) sprendime, jo netinkamam elgesiui buvo palankios neaiškios vidaus taisyklės, o taip atsitiko dėl taikomų kontrolės priemonių trūkumų; pripažįsta veiksmus, kurių dėl šio atvejo ėmėsi Audito Rūmai, bendradarbiaudami su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), atšaukę imunitetą ir sėkmingai užbaigę SESV 286 straipsnio 6 dalyje numatytą procedūrą; pabrėžia, kad Audito Rūmai turėtų daryti viską, kas įmanoma, kad užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje, ir dėl šios priežasties įsipareigoja teikti paramą ir dirbti kartu su Audito Rūmais, jiems atliekant būtinas savo vidaus taisyklių korekcijas; pažymi, kad Audito Rūmai turėtų veikti kaip Sąjungos finansų sergėtojas ir turėtų taikyti aukščiausius etikos standartus, ypač asmenų, einančių aukštas pareigas Sąjungos institucijose, atžvilgiu;

38.

pažymi, kad iki 2020 m. rengiant dalyvavimo registrą, nepaisant Parlamento pareikštų reikalavimų, buvo įtraukiami tik keli gyvai vykę Audito Rūmų narių kolegijos posėdžiai; pažymi, kad Audito Rūmų sprendimu Nr. 21–2021 nuspręsta, kad narių dalyvavimas kituose posėdžiuose taip pat turi būti žymimas dalyvių sąraše, ir pakartoja kasmet nuo 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pateikiamą prašymą į lankomumo registrą įtraukti darbo dienas, komandiruotes, atostogų laikotarpius ir pateisinamą neatvykimą į darbą, kad būtų galima tiksliai apibūdinti narių atliktą darbą ir aktyviai užkirsti kelią galimiems neatvykimo į darbą atvejams; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų narių pareiga yra visapusiškai vykdyti savo įgaliojimus; pripažįsta, kad 2022 m. sausio mėn. 2021 m. dalyvių sąrašas buvo pateiktas Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariams; pakartoja savo pageidavimą kasmet gauti atnaujintą dalyvių sąrašą, kad galėtų į jį atsižvelgti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

39.

puikiai vertina tai, kad atsižvelgiant į Parlamento rekomendaciją į pakeistą Audito Rūmų dabartinių ir buvusių narių elgesio kodeksą, paskelbtą 2022 m. gegužės 2 d., buvo įtraukta nauja 10 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad „Audito Rūmų nariai turi vykdyti jiems suteiktus įgaliojimus. Jie turi gyventi ten, kur yra Audito Rūmų būstinė“; mano, kad ši persvarstyta nuostata atitinka Parlamento pateiktą aiškinimą, patikimo finansų valdymo principą ir etikos standartus, kuriais turi vadovautis Audito Rūmai; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu visų Audito Rūmų narių pagrindinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburge;

40.

pažymi, kad Audito Rūmų nariui įsikūrimo išmoka skiriama su sąlyga, kad Audito Rūmų narys pateikia įrodymus, kad norėdamas pradėti eiti savo pareigas jis turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, laikydamasis Tarnybos nuostatų 20 straipsnyje išdėstyto principo; supranta, kad visų darbuotojų ir Audito Rūmų narių finansinių teisių, įskaitant įsikūrimo išmoką, valdymas buvo pavestas Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biurui (PMO), kuris prašo pateikti reikalingus patvirtinamuosius dokumentus ir tikrina jų galiojimą; pažymi, kad Audito Rūmų prašymu 2021 m. PMO atliko įsikūrimo išmokos ex post kontrolę ir apie rezultatus pranešė Audito Rūmams, nurodydamas, kad 2021 m. pažeidimų nebuvo;

41.

atkreipia dėmesį į neseniai Audito Rūmų priimtas taisykles ir naudojimo sąlygas, kuriomis reglamentuojamas automobilių parko naudojimas asmeniniais tikslais; supranta, kad Audito Rūmų nariai dabar privalo padengti faktines išlaidas, patiriamas naudojant automobilį, kai toks naudojimas nesusijęs su komandiruotėmis, ir padengti kitas su pareigų vykdymu susijusias keliones, kai viršijamas šioms pareigoms įvykdyti standartinis kilometrų skaičius; yra susirūpinęs dėl to, kad šiuo sprendimu įvesta nauja sistema yra paini ir neįrodo jos tariamo administracinio veiksmingumo; pakartoja savo ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo išreikštą nuomonę, kad automobilių parkas turėtų būti naudojamas tik Parlamento narių pareigoms vykdyti; pažymi, kad nėra aiškaus pagrindimo, kodėl Sąjungos institucijose esama skirtingų tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių; ragina Komisiją pasiūlyti visoms Sąjungos institucijoms bendras tarnybinių automobilių naudojimo taisykles;

42.

laikosi nuomonės, kad komandiruotės yra būtinos siekiant vykdyti Audito Rūmų funkcijas ir suteikti galimybę jų nariams veikti kaip Audito Rūmų ambasadoriams savo atitinkamose šalyse; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo narių komandiruotes, tačiau primygtinai tvirtina, kad interneto svetainėje tik ribotą laiką pateikiama informacija apie ankstesnių metų komandiruotes prieštarauja skaidrumo ir atskaitomybės standartams, kurių tikimasi iš Audito Rūmų; taip pat pakartoja savo raginimą užtikrinti Audito Rūmų komandiruočių tikslų ir išlaidų skaidrumą ir prašo Audito Rūmų biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pranešti apie atvejus, kai atliekant ex ante ir ex post kontrolę nustatomi pažeidimai; nepritaria Audito Rūmų vertinimui ir sprendimui neprisijungti prie Sąjungos skaidrumo registro ir ragina Audito Rūmus dar kartą apsvarstyti šį klausimą ir primygtinai ragina Audito Rūmus prisijungti prie Sąjungos skaidrumo registro, tai niekaip nekliudys visiškam nepriklausomumui;

43.

palankiai vertina sprendimą po šių metų skelbti informaciją apie narių komandiruotes, tačiau primena, kad svarbu skelbti ir visą narių darbotvarkę, įskaitant visuomeninius ir profesinius įsipareigojimus;

44.

ragina Audito Rūmus užtikrinti, kad dabartinėmis taisyklėmis užkertamas kelias bet kokiam galimam piktnaudžiavimui komandiruotėmis, nes dėl to gali kilti abejonių dėl narių profesinio sąžiningumo, nepriklausomumo ir objektyvumo; visų pirma prašo aiškiai apibrėžti komandiruoto nario užduotis ir pareigas, kad būtų išvengta bet kokio galimo netinkamo elgesio;

45.

atkreipia Audito Rūmų dėmesį į 2021 m. Audito Rūmų Vidaus audito tarnybos (VAT) rekomendaciją užtikrinti, kad PMO atliktų faktinę komandiruočių išlaidų patikrą, ypač tinkamai taikydamas Audito Rūmų komandiruočių vadovą, ir taip palengvindamas naujų sprendimų dėl automobilių parko valdymo ir naudojimo, reprezentacinių išlaidų taisyklių, profesinio mokymo taisyklių ir Audito Rūmų narių bei buvusių narių elgesio kodekso įgyvendinimą, visų pirma pateikdamas tolesnes gaires visiems susijusiems subjektams;

46.

pažymi, kad 2021 m. Audito Rūmai įdarbino 55 stažuotojus ir kad visiems (išskyrus vieną, kuris neatitiko reikalavimų, nes buvo universiteto programos stažuotojas) buvo mokamos mėnesinės išmokos; ragina Audito Rūmus imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi jų stažuotojai gautų deramą atlyginimą;

Etikos sistema ir skaidrumas

47.

palankiai vertina vykstantį reformų procesą, kurio metu Audito Rūmai laikosi rekomendacijų, pateiktų ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, daugiausia dėmesio skirdami tam tikriems finansų valdymo, skaidrumo ir etiško elgesio aspektams;

48.

mano, kad dėl Audito Rūmų, kaip Sąjungos nepriklausomo išorės auditoriaus ir jos finansų sergėtojo, vaidmens ir svarbos biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai nustatomi labai griežti vertinimo kriterijai, o Audito Rūmams – įsipareigojimas laikytis aukščiausių įmanomų standartų; šiuo atžvilgiu, kaip ir ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pabrėžia, kad aukščiausiosioms audito institucijoms, kaip antai Audito Rūmams, taikomi aukšti standartai, todėl jos privalo veikti kaip pavyzdinės organizacijos, kelti pasitikėjimą ir būti patikimos, o jų vadovai savo veiksmais turi rodyti pavyzdį; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų narių išrinktas Audito Rūmų pirmininkas teikia papildomų vilčių, nes turi puikios darbo patirties Sąjungos institucijose ir srityse, susijusiose su Sąjungos finansinių išteklių valdymo auditu;

49.

dėl Audito Rūmų etikos komiteto ir jo skyrimo procedūros pažymi, kad Audito Rūmų vidaus procedūrose numatyta, jog Audito Rūmų pirmininkas turi prerogatyvą siūlyti kandidatus į Audito Rūmų narių kolegiją; pažymi, kad kolegijos sprendimas skirti narius į etikos komitetą priimamas balsų dauguma; be to, pabrėžia, kad pagal SESV 285 straipsnį Audito Rūmų nariai yra visiškai nepriklausomi, todėl etikos komitetas taip pat turi būti visiškai nepriklausomas; dar kartą ragina Audito Rūmus persvarstyti etikos komiteto skyrimo ir sudėties taisykles; dar kartą prašo Audito Rūmų etikos komiteto pranešti apie pagrindines vidaus audito ataskaitos etikos klausimais išvadas, kurių jau paprašyta dėl 2020 ir 2019 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

50.

pakartoja, kad nors iš dalies pakeistame Audito Rūmų esamų ir buvusių narių elgesio kodekse aiškiai nustatyta pareiga pateikti metinę interesų deklaraciją, Audito Rūmai turėtų sustiprinti dabartinę sistemą, užtikrindami, kad jų nariai laikytųsi aukščiausių etiško elgesio standartų ir etikos vertybių bei principų, kaip antai sąžiningumo, nepriklausomumo, objektyvumo, profesionalaus elgesio, orumo, įsipareigojimo ir lojalumo;

51.

pažymi, kad paramos etikos srityje struktūra apima Etikos komitetą, patarėjus etikos klausimais, skaidrumo portalą ir mokymo grupę, kuriai pavesta parengti mokymo programą, apimančią etikos kursus, konferencijas ir praktinius seminarus, ir kurios tikslas – didinti informuotumą ir organizuoti specialius konfidencialios informacijos patikėtiniams skirtus mokymus su priekabiavimu susijusiomis temomis; pažymi, kad naujokams privalomuose etikos mokymuose ir lygių galimybių bei kovos su priekabiavimu mokymuose dalyvavo 131 dalyvis, o taip pat buvo organizuojami specialūs vadovams, patarėjams etikos klausimais ir konfidencialios informacijos patikėtiniams skirti mokymai;

52.

žino, kad 2021 m. Audito Rūmai pradėjo darbuotojų etikos sistemos atnaujinimo procesą; pripažįsta, kad Audito Rūmų etikos sistemos vertinimą atliko išorės konsultantas, kuris parengė 2022 m. paskelbtas rekomendacijas vadovaudamasis darbuotojų apklausos ir praktinio seminaro rezultatais, pokalbiais su vadovais ir atlikta dokumentų peržiūra; supranta, kad pirmas veiksmas po šių rekomendacijų analizės – atnaujinti Audito Rūmų etikos gaires, o po to – informavimo apie pažeidimus taisykles;

53.

džiaugiasi, kad buvo atnaujintas Audito Rūmų esamų ir buvusių narių elgesio kodeksas, kuriame atsižvelgiama į Parlamento pastabas, pateiktas ankstesnio biudžeto įvykdymo patvirtinimo metu; pabrėžia, kad, remiantis Parlamento rekomendacijomis, elgesio kodekse nustatytas reikalavimas nariams gyventi ten, kur yra Audito Rūmų būstinė, reglamentuojami Audito Rūmų narių ir darbuotojų sutartiniai santykiai ir apribojamos narių galimybės dalyvauti politinėje veikloje; ypač palankiai vertina tai, kad naujoje 12 straipsnio 2 dalyje nariams aiškiai draudžiama eiti neatlyginamas garbės pareigas politinėse organizacijose, taip užtikrinant visišką narių nepriklausomumą;

54.

pažymi, kad dėl kovos su sukčiavimu politikos VAT 2021 m. padarė išvadą, jog nėra dokumento, kuriame būtų konsoliduota Audito Rūmų kovos su sukčiavimu politika, ir kad taip pat nėra visų Audito Rūmų mastu nustatytos kovos su sukčiavimu strategijos;

55.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vidaus kontrolės priemonių, naudojamų siekiant užkirsti kelią sukčiavimui Audito Rūmuose ir aptikti tokio sukčiavimo atvejus, VAT nusprendė, kad reikia taikyti labiau struktūriškai apibrėžtą požiūrį į jų dokumentus, sąsajas su rizikos vertinimais ir sukčiavimo rizikos valdymui skirtais ištekliais bei jo veiksmingumą; ragina Audito Rūmus imtis veiksmų atsižvelgiant į VAT rekomendacijas ir aiškiau apibūdinti Audito Rūmų vaidmenį kovojant su sukčiavimu;

56.

ragina nustoti naudotis išorės įmonėmis, kurios, remiantis Jeilio universiteto reitingu (2), ir toliau veikia Rusijoje;

Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

57.

pažymi, kad bendras 2021 m. IT biudžetas siekė 9 141 000 EUR, įskaitant perkėlimus, palyginti su 10 093 000 EUR biudžetu 2020 m. ir 8 085 000 EUR biudžetu 2019 m.; pažymi, kad biudžeto padidinimas 2020 ir 2021 m. buvo pagrįstas, atitinkamai dėl to, kad buvo keičiama kas penkerius metus atnaujinama Audito Rūmų IT saugykla ir buvo naudojamos investicijos, skirtos Audito Rūmams prisitaikyti prie mišraus darbo sąlygų;

58.

sutinka, kad skaitmeninė pertvarka yra daug sričių apimantis ir visoje organizacijoje vykstantis procesas, kuris 2021 m. buvo įgyvendintas keliomis iniciatyvomis, įskaitant technologijų, kurias naudojant sukuriama hibridinė vartotojo patirtis, kūrimą, Audito Rūmų duomenų saugojimo sistemos atnaujinimą, veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių centro perkėlimą ir IT sistemų saugumo stiprinimą;

59.

pripažįsta Audito Rūmų pastangas, taip pat ir 2021 m., siekiant prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų, skatinant skaitmeninę audito pertvarką ir technologijų bei veiklos tobulinimą visoje organizacijoje, taip užtikrinant, kad Sąjungoje būtų toliau teikiamos veiksmingos viešojo audito paslaugos; supranta, kad siekiant tolesnės pažangos šioje srityje reikia, kad Komisijos arba valstybių narių duomenys būtų prieinami reikiama formatu; ragina Komisiją skatinti valstybes nares siekti didesnio sąveikumo;

60.

supranta, kad ir 2021 m., atsižvelgiant į ribojimus, nustatytus dėl COVID-19 pandemijos, visas audito gyvavimo ciklas didžiąja dalimi buvo skaitmeninis ir apėmė pasirengimo auditui, įrodymų rinkimo ir prieštaravimų procedūras, o vietoje komandiruočių į valstybes nares buvo vykdomi vaizdo skambučiai, kurių metu, prireikus, buvo naudojamas ir nuotolinis vertimas žodžiu;

61.

vertina svarbius 2021 m. Audito Rūmų pasiektus skaitmeninės pertvarkos rezultatus, kaip antai robotizuotas procesų automatizavimo paslaugas, įdiegtas siekiant sumažinti audito grupių atliekamų pasikartojančių mažos vertės darbų kiekį, vykdomųjų įstaigų audito, kuris yra įprasto audito proceso dalis, automatizavimą ir visiškai naujos debesijos technologija pagrindu veikiančios vertimų raštu valdymo sistemos įdiegimą;

62.

palankiai vertina tai, kad baigtas įgyvendinti 2018–2021 m. kibernetinio saugumo planas ir priimtas naujas kitų trejų metų (2022–2024 m.) kibernetinio saugumo planas, kuriame numatoma palaipsniui pereiti prie nulinio pasitikėjimo architektūros pagal pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti, išdėstytas nuostatas; pažymi, kad 2021 m. nebuvo aptikta svarbių prieš Audito Rūmus sėkmingai įvykdytų kibernetinių išpuolių, ir vertina Audito Rūmų bendradarbiavimo su Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU) svarbą; ragina Audito Rūmus ir toliau skirti daug dėmesio kibernetinėms grėsmėms ir informacijos saugumui, ypač dėl to, kad pastaraisiais metais labai padaugėjo rimtų kibernetinių išpuolių, ir visos Sąjungos institucijos tapo potencialių išpuolių vykdytojų taikiniu; ragina Audito Rūmus reguliariai atlikti savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus;

63.

pažymi, kad 2021 m. Audito Rūmai buvo vieni iš Europos kibernetinio saugumo mėnesio pradžios renginio organizatorių ir kad Audito Rūmų įvairovės ir įtraukties pareigūnas koordinavo vieną iš pagrindinių pradžios renginio apie moteris kibernetinio saugumo srityje sesijų, kurios metu įvairios patirties turinčios moterys keitėsi nuomonėmis apie moterų motyvaciją prisijungti prie kibernetinio saugumo ir technologijų srities;

64.

pažymi, kad 2021 m. buvo nuspręsta padidinti biudžeto eilučių, skirtų investicijoms į įrangą ir paslaugas, daugiausia susijusias su mišraus darbo sąlygomis ir skaitmenine pertvarka, sumas ir kad papildomi asignavimai taip pat buvo panaudoti Audito Rūmų kibernetinės gynybos pajėgumams stiprinti, investuoti į naują vertimų raštu valdymo sistemą, sukurti naują suinteresuotųjų šalių valdymo sistemą ir įdiegti Sąjungos elektroninio parašo sistemą;

65.

teigiamai vertina sprendimą kaip vieną iš pagrindinių Audito Rūmų naudojamų komponentų diegti nemokamą atvirąją programinę įrangą, kaip antai „Linux“ operacinę sistemą, naudojamą keliuose IT infrastruktūros serveriuose, ir atvirąją programinę įrangą „Belenios“, naudojamą vykdant slaptą balsavimą, ir „Nagios“, skirtą Audito Rūmų IT operacijų grupių veiklai; pažymi, kad keičiantis dokumentais su audituojamais subjektais pagal aukščiausius saugumo ir asmens duomenų apsaugos standartus veikiančioje „ECAFiles“ sistemoje Audito Rūmai naudoja atvirąją programinę įrangą „NextCloud“;

66.

palankiai vertina susitarimų dėl duomenų tvarkymo įgyvendinimą, kai duomenis tvarko trečiosios šalys, o Audito Rūmai, kaip duomenų valdytojas, užtikrina, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (3) 29 straipsnio nuostatų ir visiškai kontroliuoja duomenų tvarkymo operacijas; atkreipia dėmesį į sistemingas konsultacijas su Audito Rūmų duomenų apsaugos pareigūnu dėl duomenų tvarkymo, techninių ir organizacinių priemonių;

Pastatai ir saugumas

67.

vertina Audito Rūmų pasirengimą prieš priimant sprendimus dėl pastatų renovacijos iniciatyvų konsultuotis su darbuotojais ir atstovais; ragina Audito Rūmus vykdant tokias iniciatyvas atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius, taip pat į fizinį ir elektroninį prieinamumą;

68.

pažymi, kad K2 pastato renovacijos darbai vyksta pagal numatytą planą, kad IV ir V aukštai buvo perduoti 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje ir yra naudojami visa apimtimi, kad pasiekta pažanga vykdant darbus II ir III aukštuose, taip pat pakeisti šildymo, oro kondicionavimo ir vėdinimo įrenginiai; pažymi, kad po 2019 m. įvykusių incidentų, kai nuo K1 pastato fasado nukrito stiklo elementai, ir perkėlus atitinkamą biudžeto dalį, Audito Rūmų Administracinis komitetas nusprendė ant stacionarių stiklo elementų įrengti apsauginę plėvelę ir 90 % šio projekto jau įgyvendinta;

Aplinka ir tvarumas

69.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. buvo paskelbta pirmoji Audito Rūmų tvarumo ataskaita, parengta pagal Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos standartus, o tai buvo padaryta į Audito Rūmų 2021–2025 m. strategiją įtraukus kompleksinį tvarumo klausimą;

70.

ragina Audito Rūmus patvirtinti struktūruoto judumo planą, įtraukiant į jį bendras keliones automobiliu, dviračių stovėjimo vietas ir elektrinių baterijų įkroviklius, ir išnagrinėti galimybę apskaičiuoti išmetamo anglies dioksido biudžetą vertinant komandiruočių išlaidas, kad transporto priemonės būtų parenkamos atsižvelgiant ne tik į sąnaudas, bet ir į jų poveikį; džiaugiasi, kad Audito Rūmai savo pastatuose įrengė elektrinių ir hibridinių automobilių įkrovimo prieigas;

71.

pabrėžia, kad 2014–2021 m. bendras energijos suvartojimas sumažėjo 24 %, tačiau 2020–2021 m. dėl perteklinio suvartojimo, kurį lėmė ilgalaikis vėdinimo sistemų naudojimas taikant su COVID-19 pandemija susijusias prevencines priemones, jis padidėjo 0,8 %; ragina Audito Rūmus užtikrinti, kad ant jų pastatų stogų būtų įrengtos saulės baterijų plokštės;

72.

žino, kad 2021 m. Audito Rūmų metiniame išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio vertinime, kuriame stebimos jų pastangos sumažinti anglies pėdsaką, nurodyta, kad bendras išmetamų teršalų kiekis siekė 7 578 tCO2e, palyginti su 10 699 tCO2e 2014 m. (pradiniu rodikliu), ir pažymi, kad tai reiškia, jog per tą laikotarpį ŠESD kiekis sumažėjo 3 121 tCO2e;

73.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. iki 2021 m. atliekų susidarymas sumažėjo 62 %, nuo 2020 m. iki 2021 m. – 18,7 %; 2021 m. perdirbimo lygis siekė 59 %, rūšiavimo – 82 %, o įrengus lietaus vandens surinkimo sistemą, kurios bendra talpa 95 m3 ir kuri daugiausia naudojama sodo priežiūrai, pavyko sumažinti bendrą vandens suvartojimą;

74.

pažymi, kad Audito Rūmai yra vienas iš projekto grupės „Pasiruošimas būsimai rizikai ir klimato krizei. Ar jau laikas atliekant auditą vadovautis ilgalaikiu požiūriu?“, lyderių, taip pat Liuksemburge įsteigto įmonių ir organizacijų tinklo „Inspiring More Sustainability“ (liet. „Daugiau tvarumo“), veikiančio įmonių socialinės atsakomybės srityje, narys;

75.

teigiamai vertina pažangą, padarytą mažinant popieriaus naudojimą, ir ragina Audito Rūmus siekiant toliau mažinti popieriaus naudojimą remtis patirtimi, įgyta COVID-19 pandemijos metu;

Institucijų bendradarbiavimas

76.

mano, kad Audito Rūmų misija įpareigoja stiprinti veiksmų koordinavimą su Parlamentu ir Taryba, konstruktyvius santykius su Komisija, atliekant pagrindinio audituojamo subjekto vaidmenį, ir glaudesnį keitimąsi informacija tiek su valstybių narių Vyriausybėmis, visų pirma atsižvelgiant į jų itin svarbų vaidmenį ginant Sąjungos finansinius interesus, tiek su nacionaliniais parlamentais bei kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis;

77.

pažymi, kad 2021 m. lapkričio mėn. buvo pasirašytas naujas trišalis Audito Rūmų, Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) susitarimas; džiaugiasi, kad susitarimu suteikiama daugiau galimybių susipažinti su audituojamais EIB dokumentais ir juos geriau supaprastinti, tačiau vis tiek apgailestauja, kad susitarime nebuvo pasiūlytas plataus pobūdžio sprendimas, kurį priimti ragino Parlamentas; žino, kad Audito Rūmai neturi įgaliojimų audituoti operacijas, kuriose naudojamos tik nuosavos EIB lėšos; pakartoja, kad tikimasi, jog Audito Rūmai galės visapusiškai susipažinti su visa informacija, susijusia su EIB operacijomis, skirtomis tik Sąjungos politikai įgyvendinti; pritaria Audito Rūmams dėl galimybės į būsimus Sąjungos teisės aktus, susijusius su EIB suteikiamais įgaliojimais įgyvendinti Sąjungos politiką, įtraukti išsamius ir aiškius Audito Rūmams suteikiamus įgaliojimus pagal Sutartis atlikti visos remiantis tokiais teisės aktais vykdomos veiklos rezultatų aspektų auditą ir suteikti galimybę visapusiškai susipažinti su visais dokumentais, kurie, Audito Rūmų nuomone, yra reikalingi tam tikslui pasiekti; ragina Komisiją prieš siūlant tokius teisės aktus gauti Audito Rūmų nuomonę;

78.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai ir Europos stabilumo mechanizmas (ESM) pasirašė susitarimo memorandumą dėl Audito Rūmų auditorių, kaip šios srities ekspertų, bendradarbiavimo vykdant trumpalaikes užduotis siekiant padėti ESM auditorių valdybai vykdyti savo darbą;

79.

palankiai vertina tai, kad su Europos prokuratūra buvo pasirašytas darbo susitarimas, kuriame nustatyta struktūrizuota bendradarbiavimo sistema ir galimybė Audito Rūmams tiesiogiai perduoti bylas Europos prokuratūrai; teigiamai vertina intensyvų dialogą su OLAF, dėl kurio 2021 m. Audito Rūmams perdavus atitinkamą informaciją buvo skubiai pradėti šeši bylų tyrimai; pabrėžia glaudesnio Audito Rūmų, Europos prokuratūros, OLAF ir Europos ombudsmeno bendradarbiavimo svarbą siekiant išvengti tyrimų dubliavimo ir pabrėžia, kad reikia aptarti abipusio intereso sritis;

80.

pažymi, kad Audito Rūmai yra aktyvus Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) narys ir vienas iš 30 Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI), kuri yra INTOSAI regioninis padalinys Europoje, narių steigėjų; pažymi, kad Audito Rūmai bendradarbiauja su kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis ir tarptautinėmis audito organizacijomis tiek dvišaliu, su 27 valstybių narių aukščiausiosiomis audito institucijomis, tiek daugiašaliu pagrindu, Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų ryšių palaikymo komitete, ir kad Audito Rūmai taip pat teikia paramą Sąjungos šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių aukščiausiosioms audito institucijoms; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai yra vienas iš 25 Pasaulinio lyderystės audito srityje forumo, kurio tikslas yra sustiprinti forumo narių aukščiausiųjų audito institucijų audito veiklą, spręsti pasaulinio masto ir strategines problemas ir prisidėti prie INTOSAI bendruomenės, narių;

81.

pažymi, kad Audito Rūmai skatina tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir naudoja susitarimus dėl paslaugų lygio, siekdami optimizuoti išteklių naudojimą ir sutaupyti, naudodamiesi specifine partnerių patirtimi; pažymi, kad tarp susitarimų dėl paslaugų lygio yra susitarimas su PMO dėl pensijų, komandiruočių, finansinių teisių ir darbo užmokesčio valdymo, susitarimas dėl žmogiškųjų išteklių paslaugų teikimo ir kiti susitarimai, susiję su vertimu žodžiu, vertimu raštu ir leidyba; pažymi, kad atliekant pakeitimus susitarimų dėl paslaugų lygio taikymo sritis gali būti išplečiama ir kad 2021 m. taip buvo padaryta žmogiškųjų išteklių patikimumo patikrinimo paslaugų atveju, po to, kai buvo priimtas Audito Rūmų sprendimas Nr. 41/2021 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (ESĮI) (4);

82.

vertina tai, kad Audito Rūmai yra Liuksemburge įsikūrusio „Bridge Forum Dialogue“, kurio tikslas yra skatinti diskusijas su Europa susijusiais klausimais ir suburti viršvalstybines institucijas ir agentūras, nacionalines institucijas, pilietinę visuomenę ir akademines institucijas, dialogo narys.

Komunikacija

83.

2021 m. komunikacijos ir žinomumo didinimo veiklai skirtas biudžetas siekė 205 000 EUR, o per tuos metus 70 000 EUR iš pradinio 275 000 EUR biudžeto buvo perkelta į kitas biudžeto eilutes; pažymi, kad suvartojimo norma siekė 73,9 % (151 562 EUR);

84.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. liepos mėn. Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų ryšių palaikymo komitetas paskelbė atsako į COVID-19 grėsmę audito kompendiumą, kuriame pateikiama informacija apie pandemijos poveikį ir atsaką į pandemijos grėsmę nacionaliniu ir viršvalstybiniu lygmenimis, ir kad Ryšių palaikymo komiteto interneto svetainėje buvo pridėta nauja COVID-19 skiltis, kurioje galima paprasčiau, laiku ir nuolat rasti informaciją apie atitinkamą Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų atliekamą auditą;

85.

teigiamai vertina tai, kad 2021 m. buvo paskelbtas komunikacijos įvairovės ir įtraukties klausimais planas, kuriame pateikiama informacija apie Audito Rūmų komunikacijos tikslus, tikslinę auditoriją, suinteresuotąsias šalis, pranešimus, kanalus ir stebėseną;

86.

ragina Audito Rūmus bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu dėl naudojimosi dviem atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos platformomis „ES Voice“ ir „ES Video“, kurios buvo sukurtos kaip viešas bandomasis projektas, kuriuo siekiama skatinti naudotis nemokamais ir atvirais socialiniais tinklais; taip pat ragina Audito Rūmus naudoti decentralizuotas labai didelių interneto platformų socialinių tinklų alternatyvas, kaip antai platformą „Mastodon“;

87.

pakartoja savo raginimą Audito Rūmams dėti daugiau pastangų komunikacijos srityje, taip stiprinant ryšį su piliečiais, skatinti didesnį savo veiklos skaidrumą, intensyvinti skaitmeninių technologijų naudojimą, taikyti tokią komunikacijos strategiją, kuri padėtų teisingai suvokti ir suprasti Audito Rūmų vaidmenį ir tai, kaip jis atitinka Sąjungos viziją, ir didintų Audito Rūmų matomumą įvairiose valstybėse narėse.

(1) 2021 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Audito Rūmai / Karel Pinxten, C-130/19, ECLI:EU:C:2021:782.

(2) https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/123

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1831

2023 m. gegužės 10 d.

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0232/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto metinę 2021 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0074/2023),

1.	patvirtina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/124

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1832

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0074/2023),

kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (toliau – Komitetas) yra Sąjungos patariamasis organas, kuriuo sukuriamas valstybių narių įvairių organizuotos pilietinės visuomenės ekonominės, socialinės ir pilietinės veiklos sričių atstovų konsultacijų, dialogo ir bendro sutarimo forumas;

kadangi Komitetas prisideda prie Sąjungos sprendimų priėmimo proceso ir, užtikrindamas Sąjungos politikos sąsają su ekonominėmis, socialinėmis ir pilietinėmis aplinkybėmis, vykdo savo misiją – užtikrinti geresnį reglamentavimą, dalyvaujamąją demokratiją pagal principą „iš apačios į viršų“ ir puoselėti Europos vertybes;

kadangi tam tikrais atvejais Komisija arba Taryba privalo konsultuotis su Komitetu; kadangi Komitetas taip pat gali priimti nuomones savo iniciatyva, be to, Suvestiniu Europos aktu, Mastrichto sutartimi ir Amsterdamo sutartimi nustatyta plati klausimų, kuriais gali būti prašoma Komiteto pateikti nuomonę, sritis ir tokiu būdu sudaromos sąlygos Parlamentui su juo konsultuotis;

kadangi Komiteto Finansų ir biudžeto reikalų komisija (CAF) yra Komiteto priežiūros organas, atsakingas už visas biudžeto procedūras, ypač už biudžeto sąmatos sudarymą, biudžeto vykdymą, metinę veiklos ataskaitą, biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir tolesnius veiksmus, kurių imamasi atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų (toliau – Audito Rūmai) metinę ataskaitą;

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, jog ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant veiksmingo finansinio ir administracinio valdymo koncepciją, rezultatais grindžiamą biudžeto sudarymą ir gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

pažymi, kad Komiteto biudžetas patenka į DFP 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“, kurią 2021 m. iš viso sudarė 10,7 mlrd. EUR (t. y. 5,9 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų); atkreipia dėmesį į tai, kad Komiteto biudžetas sudarė apie 1,2 proc. visų Sąjungos administravimui skirtų išlaidų;

pažymi, kad Audito Rūmai savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje padidino kategorijos „Administravimas“ operacijų imtį nuo 48 2020 m. iki 60 2021 m.;

pažymi, kad Audito Rūmai nurodo, jog iš ilgamečio darbo rezultatų matyti, kad DFP 7 išlaidų kategorija apskritai yra susijusi su mažos rizikos išlaidomis; tačiau pažymi, kad metinėje 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitoje nepateikiama jokia svarbi informacija apie Komitetą, ir ragina Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą;

su džiaugsmu pažymi, kad 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų, susijusių su Komitetu;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2021 m. galutinis Komiteto biudžetas buvo 145 024 938 EUR, t. y. šiek tiek (1,7 proc.) didesnis nei 2020 m. biudžetas, kuris siekė 142 539 393 EUR ir 2019 m. biudžetas, kuris siekė 138 502 768 EUR; pažymi, kad 2021 m. svarbiausios biudžeto eilutės, sudarančios apie 80 proc. biudžeto, buvo darbo užmokesčiui ir išmokoms skirtos lėšos, po kurių ėjo lėšos narių kelionėms ir dienpinigiams, nuomos mokesčiams, vertėjų žodžiu paslaugoms ir patalpų įrengimui;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į žemą biudžeto vykdymo lygį – 90,8 proc., palyginti su 91,8 proc. 2020 m., kuris yra daug žemesnis nei iki pandemijos buvęs lygis (98,1 proc. 2019 m. ir 98,7 proc. 2018 m.); atkreipia dėmesį, kad į Sąjungos biudžetą grąžinti neįsipareigoti asignavimai yra didžiausi per pastaruosius ketverius metus ir siekia 13 336 920 EUR, palyginti su 11 677 200 EUR 2020 m., 2 579 332 EUR 2019 m. ir 1 819 462 EUR 2018 m; pažymi, kad Komitetas mano, jog šis sumažėjimas yra tiesioginė COVID-19 pandemijos pasekmė; vis dėlto pažymi, kad ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje bendros išlaidos 2021 m. šiek tiek (5 proc.) padidėjo, palyginti su 2020 m., ir Komitetas tokį padidėjimą aiškina veiklos suaktyvėjimu, palyginti su pirmaisiais COVID-19 pandemijos metais; atkreipia dėmesį į tai, kad abu rodikliai nurodo priešingas tendencijas;

akcentuoja žemą mokėjimų lygį – 78 proc. 2021 m. gruodžio 31 d., kuris yra žemesnis nei pastaraisiais metais (83,2 proc. 2020 m. ir 92,5 proc. 2019 m.); teigiamai vertina tai, kad 2021 m. vidutinė mokėjimo trukmė sumažėjo iki 19,94 dienų, t. y. rodiklis pagerėjo, palyginti su 2020 m. (28,44 dienos) ir 2019 m. (30,12 dienų); tačiau pažymi, kad 2021 m. elektroninių sąskaitų faktūrų dalis atsižvelgiant į visas sąskaitas faktūras siekė tik 68 proc., palyginti su 67 proc. 2020 m., ir vis dar buvo mažesnė nei 79 proc. 2019 m;

pastebi, kad iš 2021 m. į 2022 m. buvo perkelta beprecedentė 13 163 207 EUR pertekliaus suma, kuri gerokai viršijo 2020 ir 2019 m. perkeltas sumas, kurios siekė atitinkamai 8 722 448 EUR ir 8 614 946 EUR;

pažymi, kad 2021 m. COVID-19 pandemija turėjo įtakos Komiteto veiklai, todėl tam tikrose eilutėse asignavimų naudojimas buvo mažesnis (narių kelionių išlaidos ir išmokos, vertimas žodžiu, darbuotojų komandiruotės ir renginių bei klausymų organizavimas, įskaitant su jais susijusį maitinimą), o kitose eilutėse dėl sveikatos krizės prireikė papildomų išlaidų (techninė parama nuotoliniams ar mišriems posėdžiams, įskaitant sinchroninį vertimą žodžiu, IT įrangos papildymas, susijęs su padidėjusiu nuotoliniu darbu, ir Komiteto medicinos tarnybai reikalinga papildoma įranga); pažymi, kad likę asignavimai buvo panaudoti siekiant spręsti susikaupusias IT srities ir pastatų problemas, nustatytas ankstesnėse biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrose;

10.

pastebi, kad 2021 m. pervedimo suma siekė 5 323 400 EUR, o tai reiškia, kad 2021 m. pervedimo suma kartu su 2020 m. 10 378 352 EUR pervedimo suma buvo 2,5–5 kartais didesnė nei pervedimų sumos iki COVID-19 pandemijos buvusiais metais (3 119 041 EUR 2019 m. ir 1 981 731 EUR 2018 m.); pastebi, kad pervedimai pradėti vykdyti anksčiau, tačiau, nepaisant pastangų, dėl COVID-19 pandemijos nepavyko panaudoti visų likusių lėšų;

11.

pažymi, kad 2021 m. Komitetas tęsė savo veiklą, kuria siekė didinti savo administracinių grandinių išlaidų veiksmingumą, visiškai pereidamas prie bepopierių finansinių srautų ir naudodamas kvalifikuotus elektroninius parašus sutartims ir daliniams pakeitimams tvirtinti; pažymi, kad daugiausia lėšų pavyko sutaupyti dėl sinergijos, kurią lėmė Komiteto ir Europos regionų komiteto (toliau – RK) pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, kuris buvo atnaujintas 2021 m., visų pirma infrastruktūros (bendra apskaičiuota sutaupytų nuomos, techninės priežiūros, reikmenų ir darbuotojų išlaidų suma siekia daugiau kaip 12 mln. EUR), IT, saugumo ir posėdžių organizavimo paslaugų srityse;

12.

supranta, kad su Komitetu susijusias konkurso procedūras organizuoja jo tarnybos arba Komiteto ir RK bendros tarnybos Komiteto vardu; pažymi, kad 2021 m. įvyko tik 13 viešųjų pirkimų procedūrų, kuriose Komitetas buvo vienintelė perkančioji organizacija arba dalyvaujanti perkančioji organizacija kartu su RK, iš kurių dvi buvo nutrauktos nesulaukus pasiūlymų, dvi (abi statybos darbų srityje) buvo vykdomos kaip atviri konkursai, kuriuose Komitetas dalyvavo kaip dalyvaujanti perkančioji organizacija, o likusios vyko derybų būdu, iš kurių septyniose buvo numatytos vidutinės ir mažos vertės sutartys ir dvi buvo vykdomos iš anksto nepaskelbus skelbimo apie pirkimą, kaip numatyta Finansiniame reglamente;

13.

akcentuoja, kad 2021 m. balandžio–birželio mėn. keliuose Tarybos Biudžeto komiteto posėdžiuose buvo svarstomas Komiteto pasiūlymas dėl specialių dienpinigių už dalyvavimą Komiteto posėdžiuose nuotoliniu būdu; atkreipia dėmesį į tai, kad CAF pasiūlyme, kuriam pritarė Komiteto kvestoriai ir kurį patvirtino Taryba, nustatyti 145 EUR dydžio dienpinigiai už dalyvavimą posėdžiuose nuotoliniu būdu, kurie lygūs pusei Tarybos sprendimo 2013/471/ES (1) 2 straipsnio 1 dalyje numatytos išmokos, yra taikomi nuo 2021 m. liepos 1 d. ir apsiriboja laikotarpiu, kai dėl COVID-19 pandemijos kyla kelionės sunkumų; pažymi, kad kompensavimo tikslais reikia patikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimą posėdyje arba renginyje, naudojant įvairius metodus, pavyzdžiui, parašų sąrašus, elektronines prisijungimo ataskaitas, ekrano nuotraukas ar kitokias ataskaitas, kuriose matyti atlikti veiksmai, ir tik remiantis šia informacija galima išmokėti kompensaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad nuotolinio dalyvavimo atveju mokami tik sumažinti dienpinigiai ir nemokama jokia kita kompensacija (pvz., kelionės išlaidos ar išmokos), patikrinus dalyvavimą posėdyje ir kad nebuvo gautas joks kitas trečiosios šalies įnašas; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant į viešąją nuomonę, sunku suprasti dienpinigių, nors ir sumažintų, mokėjimą, nes jie gali pakenkti Komiteto reputacijai; be to, mano, kad panaikinus sanitarines priemones ir priemones, kurių imtasi per COVID-19 pandemiją, nebereikia mokėti dienpinigių už dalyvavimą posėdžiuose nuotoliniu būdu;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

14.

pažymi, kad ir 2021 m. Komitetą paveikė COVID-19 pandemija ir tais metais buvo priimta nemažai sprendimų, kuriais pagrindiniams Komiteto organams sudarytos sąlygos toliau veikti, nepaisant apribojimų, kuriuos lėmė saugos ir saugumo klausimai; pažymi, kad tokie sprendimai buvo susiję su posėdžių formatu, patekimo į pastatus reikalavimais, renginių valdymu ir kitomis sveikatos bei saugos priemonėmis, įskaitant fizinio atstumo laikymąsi ir posėdžių rengimą nuotoliniu būdu, o vėliau – mišriu būdu, įskaitant mišrų balsavimą ir elektroninę darbo srauto reguliavimo sistemą;

15.

pripažįsta 2021 m. Komiteto priimtą naują valdymo planą, kuriame apibrėžiama Komiteto generalinio sekretoriato strategija, penkios pagrindinės vertybės ir penki pagrindiniai strateginiai tikslai, kuriais bus vadovaujamasi jo veikloje ateinančius penkerius metus, ir nustatomi metiniai strateginiai tikslai, tiesiogiai susiję su valdymo planu, kurie 2021 m. apima 33 tikslus, skirtus visoms jo administracijos dalims;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad CAF rengia visus finansų ar biudžeto pobūdžio sprendimus Komiteto biurui ir yra sudaryta iš ad hoc pogrupių, kurie veiksmingiau sprendžia ad hoc klausimus ir kurių kiekvieną sudaro trys nariai, po vieną iš kiekvienos Komitete atstovaujamos grupės;

17.

palankiai vertina Komiteto integruotos veiklos analizės programą, kuria siekiama užfiksuoti visus pagrindinius veiklos procesus, turinčius įtakos biudžeto eilučių išlaidų prognozėms, ir sudaryti jų kartogramą, ir tikimasi, kad tai padės nustatyti galimas pagrindines išlaidų prognozių ir galutinių veiklos sąnaudų skirtumų priežastis, kad turimi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai būtų naudojami dar patikimiau ir efektyviau, siekiant remti Komiteto narių politinę veiklą;

18.

yra susirūpinęs dėl ribotų išteklių, skirtų Komiteto Vidaus audito tarnybai (IAS), kurios darbuotojų skaičius turi tiesioginės įtakos atliekamo darbo apimčiai ir kokybei, taigi ir patikinimui, kurį IAS gali suteikti dėl rizikos ir kontrolės aplinkos; supranta, kad nuo 2021 m. lapkričio mėn. prie šiuo metu IAS dirbančių trijų darbuotojų prisideda išorės padėjėjas, tačiau mano, kad dėl šio laikino papildomo paskyrimo neužtikrinama atitiktis tarptautiniams standartams, kuriais reglamentuojamas minimalus vidaus audito funkcijos aprūpinimas; reiškia paramą Komiteto pasiūlymui jau esamą IAS padėjėjo pareigybę paversti administratoriaus pareigybe, siekiant trumpuoju laikotarpiu sustiprinti vidaus auditą; ragina Komitetą ir RK optimizuoti savo atitinkamų vidaus audito tarnybų veiklos koordinavimą įgyvendinant Komiteto ir RK bendradarbiavimo susitarimą;

19.

pripažįsta, kad Komitetas ėmėsi veiksmų, siekdamas įgyvendinti vidaus kontrolės standartus dėl su slaptumu susijusių funkcijų vertinimu, 2020 m. gruodžio mėn. priimdamas išsamią politiką, kurioje pateikiama su slaptumu susijusių pareigų apibrėžtis ir metodika, taikytina vertinant su visomis pareigomis susijusią riziką; pažymi, kad 2021 m. buvo baigtas išsamus Komiteto vertinimas; vis dėlto pastebi, kad IAS išvadose nurodomos tobulinimo galimybės; pažymi, kad 2018 m. atliktas atlyginimų mokėjimų vidaus auditas, 2019 m. Audito Rūmų aptiktas nepagrįstai atliktas išmokos mokėjimas ir 2020 m. atliktas tolesnis patikrinimo procedūros vidaus auditas parodė, kad reikia atidžiau išnagrinėti teisės aktais nustatytų teisių valdymo kontrolę; prašo Komiteto informuoti Parlamentą apie tai, ar laiku imtasi tolesnių veiksmų dėl audito išvadų;

20.

pažymi, kad pagrindiniai veiklos ir rezultatų rodikliai yra efektyvi valdymo priemonė, ir atkreipia dėmesį į jų aiškinimą atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos scenarijų, kai svertinė jų reikšmė pripažįstama atsižvelgiant į komunikacijos, fizinių susitikimų, santykių darbo vietoje, kopijavimo paslaugų našumo ir vertimo žodžiu tendencijas;

21.

pažymi, kad Komitetas savo misiją vykdo rengdamas nuomones dėl Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (prašymai pateikti nuomonę) ir nuomones savo iniciatyva, kuriose Sąjungos institucijos raginamos imtis veiksmų, ir kad Komiteto pozicijos gali būti pabrėžiamos rezoliucijose arba įtraukiamos į vertinimo bei informacines ataskaitas;

22.

pažymi, kad 2021 m. Komitetas priėmė 200 nuomonių (palyginti su 131 2020 m. ir 127 2019 m.), iš kurių 151 nuomonė buvo priimta reaguojant į prašymą pateikti nuomonę, 28 buvo nuomonės savo iniciatyva ir 12 – tiriamosios nuomonės (reaguojant į prašymą pateikti nuomonę 2020 m. buvo patvirtintos 65 nuomonės, o 2019 m. – 59 nuomonės); palankiai vertina sprendimą pradėti įgyvendinti bandomąjį projektą dėl sustiprintų tolesnių veiksmų dėl paskelbtų nuomonių, siekiant sustiprinti atitinkamų institucijų veiksmų, kurių jos ėmėsi dėl atrinkto politinės ar strateginės svarbos nuomonių sąrašo, susijusio su Komiteto skyrių darbo programa ir Komiteto indėliu į Komisijos metinę darbo programą, stebėseną; šis projektas būtų įgyvendinamas nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. balandžio mėn.; supranta, kad tokie sustiprinti tolesni veiksmai apima didesnį Komiteto pranešėjo vaidmenį įvairių teisėkūros proceso dalyvių atžvilgiu, be kita ko, dalyvavimą Parlamento komitetų posėdžiuose ir į informavimą orientuotą prie konkrečių poreikių pritaikytą komunikaciją;

23.

pažymi, kad iš atitinkamos Europos Parlamento ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo ataskaitos matyti, jog 2021 m., rengiant Komiteto nuomones, posėdžių su kolegomis iš Parlamento skaičius išaugo dvigubai, palyginti su 2020 m., o tai patvirtina Komiteto dalyvavimą teisėkūros cikle ir ragina Komitetą užtikrinti, kad jo nuomonėmis būtų dalijamasi su atitinkamų Parlamento komitetų nariais, laikantis Parlamento ir Komiteto bei RK bendradarbiavimo susitarimo; pažymi, kad be dvišalių posėdžių dėl nagrinėjamų klausimų Parlamento ir Komiteto nariai dalyvavo įvairiuose renginiuose, konferencijose ir posėdžiuose ir kad įvyko 156 posėdžiai su Parlamento kolegomis, 538 posėdžiai su Komisijos kolegomis ir 139 posėdžiai su Tarybos ir valstybių narių kolegomis;

24.

atkreipia dėmesį į du kartus per mėnesį vykstančių Europos žiedinės ekonomikos bendruomenės internetinių seminarų (angl. EU Circular talks) populiarumą ir dalyvių teigiamus atsiliepimus, kurių taip pat sulaukė ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimai – pirmasis tokio pobūdžio apdovanojimų visoje Sąjungoje pavyzdys, kuriuos kartu organizuoja Komisija, Komitetas, RK, Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų konfederacija ir Europos ekologiškų maisto produktų ir žemdirbystės skėtinė organizacija „IFOAM Organics Europe“; pažymi, kad 2021 m. buvo surengtos kelios aukšto lygio konferencijos, kuriose susirinko daug dalyvių, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės konferencija „Europos žaliojo kurso geopolitika“, aukšto lygio viešoji konferencija „Energijos nepriteklius Europos socialinių teisių ramsčio ir Europos žaliojo susitarimo sankirtoje“ ir aukšto lygio konferencija „Jaunimo politika Vakarų Balkanuose“; palankiai vertina Komiteto svarbą užtikrinant žaliosios pertvarkos socialinį aspektą;

25.

konstatuoja, kad Komitetas, pasitelkęs savo ad hoc grupę dėl Konferencijos dėl Europos ateities, tiesiogiai organizavo arba parėmė 75 renginius, iš kurių 33 vyko nacionaliniu lygmeniu ir 42 – centriniu lygmeniu, ir kad 60 proc. iš šių 75 renginių buvo parengtos ataskaitos Konferencijos platformoje, o vien tik 45 renginiuose dalyvavo daugiau kaip 7 600 dalyvių; atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas taip pat pasiūlė 60 naujų idėjų Konferencijos platformoje ir inicijavo plataus masto komunikacijos kampaniją socialinėje žiniasklaidoje, ir kad daugelis šių idėjų buvo įtrauktos į 2022 m. gegužės mėn. priimtus 325 galutinius pasiūlymus;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

26.

pažymi, kad 2021 m., nepaisant dėl COVID-19 pandemijos nustatytų apribojimų, Komitetui pavyko užtikrinti saugias darbo sąlygas; atkreipia dėmesį į jo medicinos tarnybos vykdomą veiklą, be kita ko, nuolat atnaujinant visuomenės sveikatos taisykles patalpose ir informuojant darbuotojus, nuolat teikiant jiems psichologinę ir socialinę pagalbą asmeniškai bei internetu ir naujausią mokslinę medicininę informaciją nariams, darbuotojams ir administracijai, taip pat aktyviai dalyvaujant Komisijos skiepijimo kampanijoje; akcentuoja sinergiją su Parlamentu vykdant COVID-19 testavimą;

27.

pastebi, kad Komiteto duomenimis, 2021 m. gruodžio 31 d. jame dirbo 699 darbuotojai, palyginti su 702 darbuotojais 2020 ir 2019 m; pažymi, kad 2021 m. Komiteto etatų plane numatytas pareigybių skaičius padidėjo nuo 2020 m. numatytų 668 iki 699 pareigybių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. biudžetinių pareigybių užimtumo lygis buvo 94,3 proc., t. y. šiek tiek mažesnis nei 2020, 2019 ir 2018 m. (atitinkamai 95,5, 96 ir 96,6 proc.), ir pastebi, kad 2021 m. buvo baigtos 74 naujų darbuotojų įdarbinimo procedūros, o 2020 ir 2019 m. – atitinkamai 58 ir 57;

28.

pastebi, kad 2021 m. buvo pasamdyta daug laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų (107 laikinieji darbuotojai ir 46 sutartininkai iš bendro 699 darbuotojų skaičiaus, palyginti su 93 ir 81 laikinuoju darbuotoju atitinkamai 2020 ir 2019 m. ir 47 ir 43 sutartininkais atitinkamai 2020 ir 2019 m.); reiškia susirūpinimą, kad dėl šios situacijos Komitetas gali prarasti daug žinių ir patirties, pasibaigus šioms laikinojo darbo sutartims; ragina Komitetą toliau stiprinti administracinį bendradarbiavimą su RK pagal jungtinių tarnybų susitarimą, siekiant gerinti sinerginį personalo sutelkimo poveikį;

29.

pažymi, kad, kalbant apie etatų planą, žmogiškųjų išteklių mažinimo poveikis Komitetui viršijo Komisijos nustatytą 5 proc. tikslą (darbuotojų sumažėjo 7,98 proc., palyginti su 2013 m. duomenimis); supranta, kad dėl pastaraisiais metais priimtų ir ateityje planuojamų papildomų prioritetų Komitetas, rengdamas 2023 m. biudžetą, paprašė papildomų išteklių (trijų papildomų administratorių etatų);

30.

palankiai vertina tai, kad, siekdamas paspartinti vyresniosios grandies vadovų įdarbinimo procesą, Komiteto Žmogiškųjų išteklių ir finansų direktoratas ėmėsi priemonių informuoti grupių pirmininkus ir grupių sekretoriatų vadovus apie būtinybę iš anksto planuoti atrankas ir įdarbinimą, siekiant tarnybos interesais išvengti ilgą laikotarpį laikinai pareigas einančių vadovų ir dvejas pareigas einančių vadovų, ir buvo duoti nurodymai su įdarbinimu susijusiems darbuotojams, kartu vykdant proaktyvią laisvų darbo vietų skelbimo politiką; pažymi, kad Žmogiškųjų išteklių ir finansų direktoratas parengė išsamų darbuotojų įdarbinimo ir išsaugojimo veiksmų planą, kurį 2021 m. spalio mėn. patvirtino valdyba ir kurio struktūra apima perspektyvinį planavimą, patrauklumo didinimą ir gabių darbuotojų išsaugojimą;

31.

pažymi, kad Komiteto darbuotojų daugumą sudaro moterys (448 iš 699), tiek padėjėjų, tiek administratorių kategorijoje; džiaugiasi gerai subalansuotu lyčių atstovavimu viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigose: 52 proc. moterų ir 48 proc. vyrų, palyginti su 46 proc. moterų ir 54 proc. vyrų 2020 m. ir 48 proc. moterų ir 52 proc. vyrų 2019 m; palankiai vertina Komiteto lygių galimybių pareigūno veiksmus rengiant būsimą įvairovės ir įtraukties strategiją bei veiksmų planą ir žino, kad CAF, remdamasis išorės pranešėjų, įskaitant Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkę, pateikta informacija, nagrinėja praktinį biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimą viešosiose institucijose; ši informacija bus pateikta atlikus išsamią analizę, kaip ši priemonė galėtų padėti spręsti lyčių lygybės klausimą;

32.

pabrėžia, kad, nors Komitete dirba darbuotojai iš visų valstybių narių, atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms nėra proporcingai atstovaujama, Komiteto geografinė pusiausvyra nėra patenkinama; pažymi, kad 2021 m. vadovai iš 13 valstybių narių, įstojusių į Sąjungą po 2004 m., sudarė 19 proc. (toks pats lygis kaip 2019 m.), palyginti su 15 proc. 2020 m., o administratorių pasiskirstymas pagal lygį rodo, kad 65 proc. šių valstybių narių administratorių šiuo metu priklauso AD 8–AD 10 lygiams, todėl jie gali pretenduoti į vadovų pareigas; ragina Komitetą toliau imtis veiksmų, dėti daugiau pastangų ir įsipareigoti pasiekti subalansuotą geografinį visų valstybių narių piliečių pasiskirstymą tarp savo darbuotojų, ypatingą dėmesį skiriant valdymo lygmeniui, atsižvelgiant į po 2004 m. į Sąjungą įstojusių valstybių narių atstovavimą;

33.

pastebi, kad priemonės, kurių imtasi siekiant spręsti apribojimus dėl COVID-19 pandemijos, apėmė visų darbuotojų aprūpinimą nešiojamuoju kompiuteriu, ausinėmis, taip pat ergonominėmis kėdėmis esant tinkamai pagrįstoms medicininėms priežastims, 2020 m. mokėtą ribotą vienkartinę išmoką, skirtą ypatingoms išlaidoms, patirtoms dėl privalomo nuotolinio darbo laikotarpio, padengti (esant individualiam prašymui), 2021 m. galimybę gauti papildomą monitorių, jei jis buvo būtinas dėl medicininių priežasčių, o nuo 2021 m. balandžio mėn. ir vėliau šešių mėnesių laikotarpiu – laikiną 20 EUR mėnesinę išmoką darbuotojams ir stažuotojams įvairioms papildomoms išlaidoms padengti;

34.

ragina Komitetą priimti atnaujintą įvairovės ir įtraukties strategiją bei veiksmų planą; tikisi, kad tokioje strategijoje ir veiksmų plane bus atsižvelgta į COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį, pasiūlytos lanksčios priemonės įvairiems įvairių darbuotojų grupių poreikiams patenkinti ir skatinama įvairovė bei įtrauktis, taip pat profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir lygios galimybės darbuotojams; prašo Komiteto informuoti Parlamentą apie pažangą šiuo klausimu;

35.

pažymi, kad 2021 m. Komitetas įvertino savo lygių galimybių ir įvairovės veiksmų planą, kad galėtų pradėti rengti patobulintą įvairovės ir įtraukties strategiją; atkreipia dėmesį į tai, kad minint Tarptautinę kovos su homofobija dieną buvo surengti internetiniai renginiai ir kad Komitetas dalyvavo Tarpinstitucinio jungtinio lygių galimybių komiteto konferencijoje ir įsitraukė į įvairius tarpinstitucinius tinklus įvairovės ir lygių galimybių srityje; ragina Komitetą ir toliau remti iniciatyvas „iš apačios į viršų“, kurios prisideda prie to, kad Komitetas taptų įtraukesne darbo vieta; prašo Komiteto į būsimą įvairovės ir įtraukties strategiją ir veiksmų planą įtraukti konkrečius veiksmus, susijusius su neįgalių kandidatų įdarbinimu ir adaptacija, taip pat skirti panašų dėmesį prieinamumui ir mobilumui vykdant pastatų renovaciją;

36.

konstatuoja, kad esamos darbo sąlygos užtikrina didelį lankstumą ir, nors būtinas perspektyvinis planavimas, laiko registravimas nebėra privalomas; pastebi, kad Komitetas nusprendė 2020 ir 2021 m. taikyti darbo laiko registravimo išimtį, todėl darbo grafiką galima pritaikyti prie individualių poreikių, jei tik tenkinami tarnybos poreikiai, ir kad palengvinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra sudėtingomis aplinkybėmis;

37.

pažymi, kad darbo sąlygų pasikeitimas po COVID-19 pandemijos turėjo įtakos nestandartinio darbo laiko tvarkos pritaikymui ir kad nuo 2020 m. pavasario prašymų dėl nestandartinio darbo laiko tvarkos nuolat mažėjo; pastebi, kad 2021 m., pirmą kartą nuo 2016 m., darbuotojų, kuriems prireikė taikyti atitinkamo nestandartinio darbo laiko tvarką, procentinė dalis nesiekė 20 proc. (2021 m. ji buvo 18,88 proc., palyginti su 23,93 ir 32,19 proc. atitinkamai 2020 ir 2019 m.); atkreipia dėmesį, kad 2020–2021 m. prašymų skaičiaus sumažėjimas daugiausia susijęs su moterimis: 2021 m. maždaug kas penkta darbuotoja kreipėsi dėl nestandartinio darbo laiko tvarkos taikymo, o vyrų skaičius šiuo požiūriu išliko stabilus (32 vyrai 2020 m., 31 vyras 2021 m.); pažymi, kad, nors 2019 m. gerokai padaugėjo vyrų, besinaudojančių lanksčiojo darbo laiko tvarka, 2020 ir 2021 m. vyrų ir moterų santykis šiuo požiūriu išliko maždaug toks pat – vyrai pateikė maždaug penktadalį prašymų;

38.

pažymi, kad 2021 m., atsižvelgiant į tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją, nuotolinis darbas išliko norma, tačiau nuo 2021 m. birželio 14 d. darbuotojai galėjo palaipsniui savanoriškai grįžti į biurą vieną dieną per savaitę, laikydamiesi patalpose taikomų atsargumo priemonių; pažymi, kad nuotolinis darbas iš užsienio buvo galimas visiems darbuotojams ribotą laiką ir tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, esant ypač sudėtingoms šeiminėms situacijoms, dėl svarbių medicininių ar socialinių priežasčių; palankiai vertina tai, kad teisė atsijungti, kuri jau buvo įtvirtinta ankstesniame sprendime dėl nuotolinio darbo sistemos, dabar aiškiai paminėta peržiūrėtame Komiteto sprendime dėl darbo sąlygų, kuris įsigaliojo 2022 m. balandžio 1 d.; ragina Komitetą išnagrinėti ilgalaikius nuotolinio darbo sprendimus aplinkybėmis po pandemijos;

39.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. kovo mėn. buvo surengta Komiteto ir RK koordinuojama apklausa, kurios tikslas – įvertinti visų darbuotojų patirtį, įgytą per ilgą nuotolinio darbo laikotarpį, ir nustatyti galimas gaires ateičiai; supranta, kad daugiau nei 71 proc. darbuotojų, įskaitant vadovus, dalyvavo apklausoje ir didžioji dalis teigiamai atsiliepė apie apribojimus, taikytus dėl COVID-19 pandemijos, ir pateikė nuomones, į kurias buvo atsižvelgta rengiant persvarstytą sprendimą dėl darbo sąlygų, kuris buvo parengtas 2021 m. bei po išsamaus socialinio dialogo 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojo kaip bandomasis projektas šešiems mėnesiams;

40.

apgailestauja dėl to, kad ir 2021 m. Komitetas negalėjo pateikti duomenų apie darbuotojų išsekimo atvejus Komitete; atsižvelgia į duomenų apsaugos apribojimus, tačiau primena Komitetui anoniminių statistinių duomenų svarbą priimant valdymo sprendimus organizacijoje, sykiu pareikšdamas, kad reikia apsaugoti darbuotojų gerovę; pakartoja, kad reikėtų atsižvelgti į informuotumo didinimo veiksmus, gerąją patirtį, susijusią su darbo krūvio valdymu, komunikacija ir konfliktų sprendimu, taip pat grįžimo į darbą politiką;

41.

pažymi, kad 2021 m. Komitetas parengė ir aptarė peržiūrėtą sprendimą dėl psichologinio ir seksualinio priekabiavimo darbe prevencijos ir tokiais atvejais taikomų procedūrų (Sprendimas 090/22A), kuris buvo priimtas tik 2022 m. kovo mėn.; pažymi, kad jis yra platesnio etikos veiksmų plano, priimto 2021 m. sausio mėn. ir pagrįsto bendros darbo grupės, sudarytos iš darbuotojų ir administracijos atstovų, rekomendacijomis, dalis; pakartoja, kad apgailestauja dėl lėto to naujo sprendimo priėmimo ir dėl to, kad jame nenustatyta speciali procedūra, kuri būtų taikoma priekabiavimo atvejams, susijusiems su Komiteto nariu ir pareigūnu (pagal Sprendimo 090/22 A apibrėžtį), todėl netaikomos vienodos priekabiavimo atvejų nagrinėjimo procedūros ir dėl to aukos traktuojamos skirtingai; ragina Komitetą nedelsiant numatyti specialią procedūrą, pagal kurią kiekvienam asmeniui būtų suteikta tinkama ir ilgai laukta apsauga nuo priekabiavimo; mano, kad tik taikant visiško priekabiavimo netoleravimo politiką bus ateityje užkirstas kelias įtarimams dėl priekabiavimo ir sunkaus nusižengimo Komitete;

42.

pažymi, kad 2021 m. Komitetas priėmė 52 stažuotojus penkių mėnesių laikotarpiui, 4 stažuotojus trijų mėnesių laikotarpiui ir 2 stažuotojus, gavusius išorės viešųjų įstaigų stipendijas; pažymi, kad penkių mėnesių laikotarpiui atvykę stažuotojai gavo mėnesinę ir kitas išmokas, o trumpesniam laikotarpiui atvykę stažuotojai neturėjo teisės gauti jokios finansinės išmokos; palankiai vertina tai, kad, be kita ko, atsižvelgiant į Parlamento raginimą per 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, vyksta vidaus svarstymai siekiant užtikrinti, kad visi stažuotojai gautų deramą atlyginimą, ir kad yra rengiama nauja sistema, kurioje paaiškinamos stažuotojų teisės bei pareigos, ir šiuo metu dėl jos konsultuojamasi su Komiteto Teisės tarnyba ir Personalo komitetu ir tikimasi, kad ji bus parengta kitai stažuočių sesijai, kuri prasidės 2023 m. kovo mėn.;

43.

pakartoja savo raginimą Komitetui į vidaus valdymo strategiją įtraukti COVID-19 pandemijos laikotarpiu įgytą patirtį, susijusią su veiklos tęstinumu ir krizių valdymu, IT reagavimo pajėgumais, organizacijos atsparumu, pareiga rūpintis savo darbuotojais, veiksminga komunikacija ir lanksčiais darbo procesais, siekiant sukurti į rezultatus orientuotą vadovavimo stilių, kuriuo skatinama tinkama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra;

Etikos sistema ir skaidrumas

44.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. sausio mėn. buvo atnaujintas Komiteto elgesio kodeksas, kuriame sugriežtintos sankcijos ir išplėsta jo taikymo sritis, taip sukuriant veiksmingesnį narių padarytų pažeidimų nagrinėjimo mechanizmą, ir žino, kad 2022 m. persvarstytos Komiteto darbo tvarkos taisyklės; sveikina išsamaus etikos veiksmų plano, pagrįsto bendros darbo grupės, sudarytos iš darbuotojų ir administracijos atstovų, rekomendacijomis, priėmimą 2021 m. sausio mėn.;

45.

pabrėžia, koks svarbus yra vidaus auditas, susijęs su etika ir sąžiningumu, kuriuo siekiama suteikti pagrįstą patikinimą dėl nuoseklaus bendrų etinių vertybių, principų ir normų derinimo ir laikymosi, siekiant paisyti viešojo intereso ir teikti jam pirmenybę asmeninių interesų atžvilgiu; pakartoja raginimą apsvarstyti galimybę taip pat surengti išorės auditą etikos ir skaidrumo klausimais;

46.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 15 d. įsigaliojus peržiūrėtam Komiteto sprendimui dėl informavimo apie pažeidimus (Sprendimas 297/21A) ir 2022 m. kovo 31 d. įsigaliojus peržiūrėtam sprendimui dėl psichologinio ir seksualinio priekabiavimo darbe prevencijos ir tokiais atvejais taikomų procedūrų (Sprendimas 090/22A), atnaujinta etikos teisinė sistema bus papildyta peržiūrėtu sprendimu, kuriuo nustatomos bendrosios įgyvendinimo nuostatos dėl drausminių procedūrų ir administracinių tyrimų; ragina Komitetą užtikrinti, kad toks procesas apimtų konsultacijas su jo Teisės tarnyba bei duomenų apsaugos pareigūnu ir dialogą su jo Personalo komitetu bei Sąjungos Tarnybos nuostatų komitetu;

47.

pažymi, kad pagaliau visapusiškai įgyvendinti ginčų sprendimo susitarimai, susiję su Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) byla OC/2018/0666/A1, visų susijusių darbuotojų atžvilgiu; apgailestauja dėl lėtos Komiteto reakcijos sudarant ir įgyvendinant susitarimus; pažymi, kad dėl buvusio Komiteto nario, kurį OLAF įvardijo kaip dėl sunkaus nusižengimo nukentėjusį asmenį, po 2021 m. kovo mėn. įvykusių derybų buvo susitarta dėl ginčo sprendimo būdų, daugiausia dėmesio skiriant Komiteto elgesio kodekso ir etikos sistemos stiprinimui, prioriteto teisingiems susitarimams teikimui ir viešam nukentėjusių asmenų atsiprašymui;

48.

palankiai vertina 2022 m. balandžio 13 d. Komiteto pirmininkės viešą pareiškimą, paskelbtą Komiteto interneto svetainėje, kuriame ji Komiteto vardu oficialiai atsiprašė visų nukentėjusiųjų – darbuotojų ir buvusio nario, – susijusių su byla OC/2018/0666/A1; pakartoja savo susirūpinimą tuo, kad Komiteto generalinis sekretorius vis dar atsisako pripažinti vidaus trūkumus ir atsakomybę ir taip pažeidžia pareigą rūpintis Komiteto darbuotojais;

49.

pabrėžia, kad 2022 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismas sprendimu byloje C-673/21 (2) patvirtino 2020 m. birželio 9 d. Komiteto biuro sprendimu priimtų priemonių teisėtumą;

50.

pažymi, kad Komitetas yra civilinė šalis nagrinėjamoje teismo byloje, kurią nacionalinės valdžios institucijos inicijavo prieš buvusį narį, kaltinamą nusižengimo padarymu, ir kuri šiuo metu nagrinėjama Belgijos teisme, kad būtų priimtas kompetentingas sprendimas; prašo Komiteto laiku informuoti Parlamentą apie tos bylos eigą;

51.

labai apgailestauja dėl to, kad vis dar ignoruojami nedviprasmiški Parlamento raginimai atlikti išorės nepriklausomą tyrimą, kad būtų peržiūrėtos Komiteto žmogiškųjų išteklių procedūros ir jų veiksmingumas, daugiausia dėmesio skiriant administracinės vadovybės atsakomybės nagrinėjant skundus dėl priekabiavimo ir užtikrinant darbuotojų gerovę nustatymui; primygtinai ragina Komitetą imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje būtų veiksmingai užkirstas kelias galimiems priekabiavimo atvejams; mano, kad tokie veiksmai yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę ir veiksmingai bei sparčiai užkirsti kelią kitiems atvejams, pvz., tokiems kaip tas, kuris jau įvyko;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. OLAF tyrė dvi su Komitetu susijusias bylas, iš kurių vieną, pradėtą 2019 m. ir susijusią su Komiteto nariu, OLAF nutraukė 2022 m., nes OLAF nenustatė jokių Sąjungos finansiniams ar kitiems interesams kenkiančio sukčiavimo ar pažeidimų įrodymų, o kitą bylą, taip pat susijusią su nariu, OLAF nutraukė 2021 m., nes Europos prokuratūra dėl tų pačių faktinių aplinkybių pradėjo baudžiamosios teisės tyrimą; pažymi, kad dar vieną 2020 m. bylą, taip pat susijusią su Komiteto nariu, OLAF nutraukė 2022 m., nes tiriamas asmuo mirė;

53.

pastebi, kad iki šiol dar neišnagrinėta viena byla, apie kurią 2020 m. Komitetas pranešė Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui ir dėl kurios Komiteto paskyrimų tarnyba ketino priimti galutinį sprendimą iki 2022 m. pabaigos; pažymi, kad, atsižvelgiant į abiejų šalių pastabas, išsakytas pradinio klausymo metu, buvo pradėtas ir iki 2022 m. vasaros atostogų baigtas papildomas tyrimas, kurio metu buvo toliau tiriami keli klausimai ir išklausyti papildomi liudytojai; labai apgailestauja, kad šis vidaus tyrimas užtruko jau dvejus metus, o galutinės išvados nebuvo padarytos, taip labai apsunkinant su juo susijusių asmenų gyvenimą ir užkertant kelią galimam tyrimo perdavimui OLAF; prašo Komiteto kuo greičiau priimti galutinį sprendimą ir apie jį informuoti Parlamentą;

54.

teigiamai vertina Komiteto norą bendradarbiauti su Sąjungos tyrimų organais (OLAF ir Europos prokuratūra); pažymi, kad 2021 m. su Komisijos Tyrimų ir drausmės tarnyba buvo pasirašytas susitarimas dėl paslaugų lygio, susijęs su vidaus administracinių tyrimų atlikimu;

55.

džiaugiasi, kad 2021 m. sausio mėn. pristatytame peržiūrėtame Komiteto elgesio kodekse yra konkrečių nuostatų dėl finansinių interesų deklaravimo ir interesų konfliktų; pažymi, kad į kodeksą buvo įtraukta nauja nuostata, pagal kurią nariai, pramonės permainų konsultacinės komisijos delegatai, pakaitiniai nariai ir ekspertai, pradėdami eiti pareigas, privalo pateikti Komiteto pirmininkui savo finansinių interesų deklaraciją, kuri turi būti iš naujo pateikta kasmet sausio 1 d. ir, jei nario kadencijos laikotarpiu kas nors pasikeistų, nauja deklaracija pateikiama kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius; atkreipia dėmesį į tai, kad į peržiūrėtą elgesio kodeksą įtrauktos konkrečios nuostatos dėl „sukamųjų durų“ reiškinio ir numatyta, kad dvejus metus po to, kai buvę nariai nustoja eiti pareigas, jie nedaro spaudimo nariams ar darbuotojams tais klausimais, dėl kurių jie užima svarbias pareigas arba rengia ataskaitas; prašo periodiškai skelbti ir atnaujinti informaciją apie finansinių deklaracijų ir nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su veiklos pertraukos laikotarpiu, laikymosi būklę savo oficialioje interneto svetainėje;

56.

su džiaugsmu pažymi, kad 2021 m. etikos mokymas tapo privalomas visiems darbuotojams, įskaitant papildomą, konkretesnį mokymą, skirtą vadovams; pastebi, kad Komiteto narių mokymas etikos klausimais buvo peržiūrėtas, siekiant suderinti jį su naujuoju elgesio kodeksu ir įtraukti visus etikos klausimus; palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta nauja etikos konsultantų grupė, kuri teiks geriausius įmanomus patarimus kolegoms, besikreipiantiems į juos etikos klausimais, įskaitant Komiteto vidaus taisykles dėl pranešėjų apie pažeidimus apsaugos nuo neigiamų veiksmų ir jų teisės likti anonimiškiems, ir rems juos proceso metu, ir kad informacija apie etikos konsultantus bus išplatinta visiems naujai priimtiems darbuotojams; pabrėžia, kad 2022 m. gegužės mėn. buvo paskelbtas naujas Komiteto darbuotojams skirtas vadovas dėl pagarbos darbe ir kad Komitetas taip pat rengia naują Komiteto darbuotojų vertybių chartiją;

57.

tvirtai ragina Komitetą toliau nagrinėti savo dalyvavimo Tarpinstituciniame skaidrumo registre galimybes, pasinaudojant šiuo tikslu 2022 m. pradėtu vertinimo procesu;

58.

yra susirūpinęs dėl to, kad Komitetas iki šiol nepriėmė jokios kovos su sukčiavimu strategijos; ragina Komitetą pradėti vidaus sukčiavimo rizikos analizę ir koordinuoti veiksmus su kitomis kompetentingomis Komisijos tarnybomis, siekiant apsvarstyti galimybę priimti tinkamą vidaus kovos su sukčiavimu strategiją;

59.

ragina nustoti naudotis išorės įmonėmis, kurios, remiantis Jeilio universiteto reitingu (3), toliau veikia Rusijoje;

Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

60.

pastebi, kad Komitetas dėjo pastangas, siekdamas remti atsigavimo po COVID-19 pandemijos procesą, visų pirma, kad būtų labiau pasinaudota didėjančia skaitmenizacija ir kad veiksmai skaitmenizacijos ir kibernetinio saugumo srityse ir toliau būtų grindžiami Komiteto skaitmenine strategija;

61.

pažymi, kad pradinis 2021 m. IT skirtas biudžetas siekė 5 400 000 EUR, palyginti su 4 700 000 EUR 2020 m., t. y. padidėjo 700 000 EUR (15 proc.); pažymi, kad dėl 1 900 000 EUR nepanaudotų asignavimų sumos perkėlimo siekiant toliau spręsti susikaupusias IT srities problemas, nustatytas vykdant ankstesnį biudžeto įvykdymo patvirtinimą, galutinė 2021 m. IT skirta asignavimų suma siekė 7 300 000 EUR, palyginti su 7 500 000 EUR 2020 m;

62.

pažymi, kad naujuoju administracinio bendradarbiavimo susitarimu su RK, įsigaliojusiu 2021 m. lapkričio 1 d., skatinamas keitimasis gerąja skaitmenine patirtimi, kad būtų skatinama Komiteto IT ir skaitmeninių paslaugų pažanga;

63.

atkreipia dėmesį į padidėjusį kibernetinių grėsmių Komiteto IT infrastruktūrai ir internetiniams ryšių kanalams skaičių ir į tai, kad Komitetas vis daugiau dėmesio skiria IT sistemų konfigūracijos stiprinimui, silpniausių vietų nustatymui bendradarbiaujant su Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), narių ir darbuotojų kibernetinio saugumo sąmoningumo didinimui ir pažangių kompiuterių tinklų tapatumo patvirtinimo protokolų diegimui; ragina Komitetą ir toliau skirti daug dėmesio kibernetinio saugumo klausimams, ypač dėl to, kad pastaraisiais metais labai padaugėjo rimtų kibernetinių išpuolių, ir visos Sąjungos institucijos tapo potencialių išpuolių vykdytojų taikiniu; ragina Komitetą reguliariai atlikti savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti reguliarų savo kibernetinės gynybos auditą ir testus;

64.

pažymi, kad Komitetas naudoja atvirojo kodo technologijas ir kad 2021 m. Komiteto informacinėse sistemose buvo naudojama vis daugiau atvirojo kodo bibliotekų ir sistemų; pabrėžia, kad Komiteto skaitmeninėje strategijoje numatyta pereiti nuo dabartinės vietinės el. pašto taikomosios programos prie programos, kurios priegloba yra debesijoje, – tai bus įgyvendinama kuriant mišriosios debesijos aplinką;

65.

atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma Komiteto techninių sistemų yra vidinės ir valdomos vidaus darbuotojų, o užsakomųjų sistemų kontrolė bei nuosavybė yra išlaikoma ir užtikrinama sutarčių lygmeniu bei papildoma organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis, įskaitant poveikio duomenų apsaugai ir rizikos vertinimą, vadovaujantis sektoriaus geriausia patirtimi;

Pastatai ir saugumas

66.

primena, kad 2018 m. pasinaudojus pastato JDE išpirkimo galimybėmis, o 2019 m. – pastatų BvS ir REM išpirkimo galimybėmis, Komitetas ir RK tapo šių pastatų savininkais; pažymi, kad pastatai, esantys Trèves 74 (TR74) ir Belliard 68 (B68-72), yra ilgalaikės finansinės nuomos objektai; pažymi, kad 2021 m. gegužės 10 d. biudžeto valdymo institucija patvirtino, kad Komitetas ir RK nuo 2021 m. rugsėjo mėn. perėmė buvusio Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pastato, esančio Belliard 100 (B100), nuomos sutartį ir kad pastatai TR74 ir B68-72 2022 m. rugsėjo mėn. perduoti Komisijai, mainais už pastatą „VanMaerlant“ (VMA);

67.

žino, kad dėl pastatų mainų gerokai, t. y. maždaug 10 000 m2 sumažėjo Komiteto ir RK biuro patalpų plotas; pažymi, kad buvo pasirašytas administracinis susitarimas su EIVT dėl pastato B100 nuomos sutarties perėmimo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., siekiant iš dalies kompensuoti tokį biuro ploto sumažėjimą, ir kad dėl šio susitarimo biuro patalpos iš viso sumažėjo maždaug 5 000 m2, palyginti su padėtimi 2021 m. pradžioje;

68.

pripažįsta, kad pagrindinis geografinės koncentracijos pastatų strategijos komponentas buvo įgyvendintas iškeičiant pastatus TR74 ir B68 į pastatą VMA; supranta, kad dėl atlikto pastatų pakeitimo reikia papildomų intervencinių priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama darbo aplinka naujiems nuomininkams, ir kad 2021 m. birželio mėn. buvo patvirtinti atnaujinimo ir renovacijos darbai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas lanksčiau išdėstyti biurų patalpas, kad jas būtų galima lengvai pritaikyti naujoms darbo formoms, be to, dar labiau mažinti energijos ir vandens suvartojimą, ir kad tokios priemonės bus finansuojamos kaupiamuoju perkėlimu;

69.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. bendradarbiaujant su RK buvo atlikti svarbūs atnaujinimo darbai ir kad atitinkamai biudžeto eilutei „Patalpų įrengimas“ 2021 m. buvo skirta 4 925 895 EUR, palyginti su 1 121 655 EUR 2020 m. ir 594 061 EUR 2019 m.;

Aplinka ir tvarumas

70.

palankiai vertina teigiamus 2021 m. aplinkosaugos srities pasiekimus, susijusius su elektros energijos, vandens ir popieriaus suvartojimu (suvartota atitinkamai 2,1, 14,3 ir 55 proc. mažiau nei 2020 m.); atkreipia dėmesį į tai, kad ant dviejų Komiteto ir RK pastatų įrengtos saulės baterijų plokštės, ir supranta, kad šiuo metu atliekama tolesnė analizė, siekiant pratęsti saulės baterijų plokščių įrengimą, kuris greičiausiai bus įgyvendinamas 2023 m;

71.

pabrėžia, kad 69,6 proc. Komiteto darbuotojų naudojasi ekologiškomis transporto priemonėmis; atkreipia dėmesį į galiojančią judumo politiką, kuria skatinama į darbą važiuoti tvarių rūšių transportu ir kurioje numatytas finansinis įnašas už viešojo transporto bilietus bei mėnesinis įnašas dviratininkams; pažymi, kad galima naudotis tarnybiniais dviračiais ir tarnybinių elektromobilių įkrovikliais;

72.

palankiai vertina 2021 m. spalio mėn. pradėtą įgyvendinti novatorišką iniciatyvą dėl mažataršių komandiruočių, kuria siekiama skatinti į komandiruotes vykstančius darbuotojus rinktis mažataršes transporto priemones (traukinius, autobusus ir kt.) ir pagal kurią kelionių agentūros siūlytų kelionių variantus didėjančia tvarka pagal išmetamo CO2 kiekį;

Institucijų bendradarbiavimas

73.

mano, kad administracinis bendradarbiavimas ir sinergijos su kitomis institucijomis paieška yra svarbi valdymo priemonė tokiai nedidelei institucijai kaip Komitetas;

74.

žino apie bendradarbiavimą su RK per jungtines tarnybas, kuriose dirba apie 460 darbuotojų (iš kurių maždaug 290 priklauso Komitetui), ir kad per metus abu komitetai bendrai sutelkia daugiau kaip 55 mln. EUR (iš kurių daugiau kaip 30 mln. EUR skiria Komitetas); pripažįsta, kad 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiu dabartiniu penkerių metų Komiteto ir RK administracinio bendradarbiavimo susitarimu buvo sustiprintas bendradarbiavimo valdymas ir kontrolės mechanizmai, taip pat iš naujo išreikštas noras veiksmingai dalytis ištekliais ir kurti sinergiją; pažymi, kad dabartiniame administracinio bendradarbiavimo susitarime numatyta įsteigti Inovacijų ir informacinių technologijų direktoratą, o jau esančiose jungtinėse tarnybose – centralizuotą viešųjų pirkimų ir finansų valdymo padalinį ir viešųjų pirkimų ekspertų grupę;

75.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas tam tikras paslaugas paveda vykdyti kitoms institucijoms, visų pirma Komisijai, sudarydamas susitarimus dėl paslaugų lygio su įvairiomis tos institucijos tarnybomis (Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuru ir Biudžeto, Žmogiškųjų išteklių ir Skaitmenizacijos generaliniais direktoratais) dėl pagrindinių programinės įrangos priemonių teikimo; pažymi, kad su Parlamentu ir Komisija buvo sudaryti specialūs ad hoc susitarimai siekiant spręsti atitinkamų COVID-19 pandemijos aspektų klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas taip pat naudojasi galimybe dalyvauti Komisijos arba Parlamento rengiamose tarpinstitucinėse konkurso procedūrose informacinių technologijų, komandiruočių, draudimo, transporto, transporto priemonių nuomos ir garso bei vaizdo įrangos srityse;

76.

pažymi, kad 2021 m. pradėtos derybos siekiant peržiūrėti bendradarbiavimo protokolą su Komisija;

Komunikacija

77.

pažymi, kad 2021 m. komunikacijai skirtas biudžetas siekė apie 1,5 mln. EUR ir jis daugiausia buvo skirtas į konkrečias tikslines grupes (pilietinės visuomenės organizacijas ir Sąjungos institucijas) orientuotai veiklai internete, įskaitant ryšius su spauda ir žiniasklaida, renginių organizavimą ir informavimo veiklą, taip pat internetinės komunikacijos ir apsilankymų Komitete skatinimą;

78.

pažymi, kad 2021 m. antrąjį pusmetį Komitetas pradėjo rengti savo išorės komunikacijos strategiją, kuria siekiama pagerinti jo komunikacijos kokybę, aprėptį ir poveikį; pažymi, kad Komiteto komunikacijos komisija nusprendė, jog svarbiausias prioritetas yra gerinti įvaizdį, poveikį bei valdymą ir geriau integruoti komunikaciją į teisėkūros darbą; atkreipia dėmesį į tai, kad siekdamas šio tikslo Komitetas racionalizavo savo komunikaciją plenarinių posėdžių metu, jiems rengiantis ir imantis tolesnių veiksmų dėl jų, siekdamas užtikrinti, kad kiekviena nuomonė būtų perduota reikiamai auditorijai tinkamu laiku, naudojant tinkamiausias turimas priemones; ragina Komitetą priimti išsamią komunikacijos sistemą, į kurią būtų įtraukta per dvejus COVID-19 metus įgyta patirtis, taip siekiant pasirengti galimiems būsimiems destruktyviems įvykiams ir užtikrinti veiklos tęstinumą;

79.

su džiaugsmu pažymi, kad Komitetas yra Tarpinstitucinio internetinės komunikacijos komiteto socialinės žiniasklaidos darbo grupės narys ir kad jis dalyvavo diskusijose dėl dviejų socialinės žiniasklaidos platformų – „EU Voice“ ir „EU Video“, kuriomis prisidedama prie Sąjungos duomenų ir skaitmeninio suverenumo strategijos, – bandomojo etapo; pažymi, kad šios dvi platformos priklauso decentralizuotiems, nemokamiems ir atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos tinklams, kurie jungia vartotojus aplinkoje be reklamos, kurioje užtikrinamas privatumas;

80.

pakartoja savo raginimą Komitetui aktyviau vykdyti savo komunikacinę veiklą, kad būtų sustiprintas ryšys su piliečiais, remiant didesnį savo veiklos skaidrumą, aktyviau naudojant skaitmenines technologijas ir įgyvendinant komunikacijos strategiją, kuri sudarytų sąlygas teisingai suprasti Komiteto vaidmenį ir jo suderinamumą su Sąjungos vizija.

(1) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/471/ES dėl dienpinigių išmokėjimo ir kelionės išlaidų kompensavimo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariams ir jų pakaitiniams nariams (OL L 253, 2013 9 25, p. 22).

(2) 2022 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje KN / Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, C-673/21, ECLI:EU:C:2022:759.

(3) https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/136

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1833

2023 m. gegužės 10 d.

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0232/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto metinę 2021 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0080/2023),

1.	patvirtina Regionų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Regionų komiteto 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Regionų komitetui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(7) OL L 207, 2021 6 11, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/137

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1834

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0080/2023),

kadangi Regionų komitetas (toliau – Komitetas) yra politinė asamblėja, kurią sudaro 329 nariai, išrinkti 27 Sąjungos valstybių narių regionuose, miestuose, kaimuose ir savivaldybėse, veikianti kaip Sąjungos institucijų patariamasis organas, kurio misija – prisidėti prie Sąjungos politikos formavimo ir sprendimų priėmimo proceso vietos ir regionų valdžios institucijų požiūriu ir kartu prisidėti prie to, kad Sąjunga taptų veiksmingesnė ir artimesnė piliečiams;

kadangi tam tikrais atvejais Komisija arba Taryba privalo konsultuotis su Komitetu, o Komitetas taip pat gali priimti nuomones savo iniciatyva, be to, Sutartyse nustatyta plati klausimų, kuriais gali būti prašoma Komiteto pateikti savo nuomonę, sritis, tokiu būdu sudarant sąlygas Parlamentui su juo konsultuotis;

kadangi Komiteto veikla nustatyta remiantis jo bendra politine strategija, išdėstyta 2020 m. liepos 2 d. rezoliucijoje dėl 2020–2025 m. prioritetų (1), ir kadangi Komitetas patvirtino tris 2020–2025 m. kadencijos politinius prioritetus ir tris susijusias komunikacijos kampanijas: Europos priartinimas prie žmonių, atsparių regionų ir vietos bendruomenių kūrimas ir sanglaudos, kaip pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, propagavimas;

kadangi vietos ir regionų administracijos yra atsakingos už trečdalį viešųjų išlaidų, pusę viešųjų investicijų ir ketvirtadalį mokestinių pajamų, o daugelyje valstybių narių turi kompetenciją tokiose svarbiose srityse kaip švietimas, ekonominis vystymasis ir sanglauda, aplinka, socialinė apsauga, sveikata ir visuotinės svarbos paslaugos, todėl vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmenų koordinavimu didinamas teisės aktų teisėtumas, stiprinama atsakomybė ir veiksmingiau siekiama naudos piliečiams;

kadangi Komitetas siekia savo politinio tikslo stiprinti savo dalyvavimą visame Europos Sąjungos politiniame ir teisėkūros cikle, o kartu stiprina ryšį su Sąjungos piliečiais, pasitelkdamas Komiteto narius kaip galingus nuomonės skleidėjus savo bendruomenėse ir nacionalinėse vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijose;

kadangi Komitetas nustatė toliau nurodytas devynias pavyzdines iniciatyvas ir 2021 m. ėmėsi tolesnių veiksmų, kad jo veikla būtų strategiškesnė ir veiksmingesnė: 1) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė; 2) su sveikata susijęs atsakas į COVID-19; 3) Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planas; 4) projektas „CoR4Climate Pact“; 5) tarpvalstybinio bendradarbiavimo ateitis; 6) Naujasis migracijos ir integracijos paktas; 7) Konferencija dėl Europos ateities; 8) ilgalaikė kaimo vietovių vizija ir 9) strateginis Komiteto biudžetas – teisingos išteklių dalies Komitetui užtikrinimas;

kadangi 2021 m. liepos mėn. įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (2), reglamentuojančiame Sąjungos sanglaudos politiką ir finansavimą 2021–2027 m., yra nuorodų į partnerystės ir daugiapakopio valdymo principą, kuriam pritaria Komitetas ir Parlamentas ir pagal kurį numatomas regionų dalyvavimas;

kadangi pagal daugiau kaip keturis šimtus vykdomų nacionalinių ir regioninių programų, skirtų Sąjungos sanglaudos politikai įgyvendinti 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, iš įvairių fondų bus skirta apie 380 mlrd. EUR ekonominėms, socialinėms ir aplinkosaugos problemoms, su kuriomis susiduria Sąjungos regionai ir miestai, spręsti;

kadangi 2021 m. vasario 13 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 (3), kuriuo nustatoma Sąjungos ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kuriuo nustatomas teisinis pagrindas 2021–2026 m. valstybėms narėms paskirstyti iki 672,5 mlrd. EUR lėšų ir paskolų (2018 m. kainomis), taip pat siekiama remti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir šalinti Sąjungos regionų skirtumus;

kadangi Komitetas, kaip Sąjungos institucija, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, privalo patvirtinti savo metines finansines ataskaitas, parengtas pagal Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles (Europos Sąjungos apskaitos taisykles), grindžiamas tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais, kurios galiausiai konsoliduojamos į Sąjungos finansines ataskaitas;

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

pažymi, kad Audito Rūmai 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje padidino administruojamų operacijų imtį nuo 48 2020 m. iki 60 2021 m;

pažymi, kad Audito Rūmai nurodo, jog iš daugelį metų atliekamo darbo matyti, kad DFP 7 išlaidų kategorija apskritai yra susijusi su mažos rizikos išlaidomis; tačiau pažymi, kad 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje nepateikiama jokios svarbios informacijos apie Komitetą, ir ragina Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą;

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių su Komitetu susijusių klausimų;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad galutinis 2021 m. Komiteto biudžetas buvo 106 740 880 EUR, t. y. nežymiai padidėjo (5,15 proc.), palyginti su 101 508 480 EUR 2020 m. ir 98 751 065 EUR 2019 m.; pažymi, kad, kaip teigta praėjusių metų rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, svarbiausios biudžeto eilutės buvo biudžeto eilutės, skirtos darbo užmokesčiui ir išmokoms, po to – pastatų nuomai ir ilgalaikei nuomai, IT įrangai ir programinei įrangai, po to – išmokoms, dalyvavimui posėdžiuose ir susijusioms išlaidoms bei vertimo žodžiu paslaugoms;

pastebi, kad biudžeto įvykdymo lygis yra aukštas – 98,9 proc., palyginti su 92,7 proc. 2020 m., ir artimesnis iki pandemijos buvusiam lygiui – 99,6 proc. 2018 m. ir 99,3 proc. 2019 m., ir kad 2021 m. gruodžio 31 d. mokėjimų lygis buvo 85,1 proc., t. y. geresnis nei 82,4 proc. 2020 m., tačiau vis dar žemesnis nei 88,8 proc. ir 91 proc. atitinkamai 2019 m. ir 2018 m.; pabrėžia, kad vidutinis mokėjimo laikas 2021 m. buvo 16,11 dienos, t. y. trumpesnis, palyginti su 2020 m. (17,21 dienos) ir 2019 m. (17,23 dienos); atkreipia dėmesį į vis dar ne visiškai patenkinamą elektroninių sąskaitų faktūrų dalį, kuri 2021 m. siekia tik 32 proc. visų sąskaitų faktūrų; ji padidėjo, palyginti su 29 proc. 2020 m., bet sumažėjo, palyginti su 33 proc. 2019 m.;

atkreipia dėmesį į mokėjimų padidėjimą nuo 2020 m. iki 2021 m., t. y. abiem COVID-19 pandemijos metais, kuris susijęs su didesniu veiklos intensyvumu 2021 m., kai papildomomis investicijomis į IT sektorių buvo sudarytos sąlygos plačiau naudoti vaizdo konferencijų įrangą virtualiems ir mišriems posėdžiams (palyginti su 2020 m.), taip išvengiant renginių atšaukimo ar atidėjimo, nepaisant vis dar veikiančių dėl COVID-19 pandemijos įvestų apribojimų;

pažymi, kad iš 2021 m. į 2022 m. perkelta 11 198 492 EUR, t. y. šiek tiek mažiau nei 2020 m. ir daug daugiau nei 2019 m. (kai buvo perkelta atitinkamai 11 708 078 EUR ir 8 874 776 EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. pabaigoje nebuvo įsipareigota skirti 1,1 mln. EUR asignavimų, todėl jie buvo grąžinti į Sąjungos biudžetą, t. y. gerokai mažiau nei 2020 m., kai nebuvo įsipareigota skirti 7,4 mln. EUR asignavimų, o dabartinė suma priartėjo prie lygio, buvusio iki pandemijos (2019 m. nebuvo įsipareigota skirti 0,4 mln. EUR asignavimų); ragina Komitetą toliau stiprinti turimų asignavimų stebėseną ir valdymą;

pažymi, kad 2021 m. COVID-19 pandemija taip pat turėjo įtakos Komiteto veiklai, todėl tam tikrose biudžeto eilutėse buvo sumažintas asignavimų panaudojimas (posėdžių, kelionių ir dienpinigių, vertimo žodžiu, komandiruočių ir pastatų eksploatavimo išlaidos), o kitose biudžeto eilutėse dėl sveikatos krizės reikėjo papildomų išlaidų (medicinos paslaugų ir IT bei vaizdo konferencijų projektų išlaidos); pažymi, kad skaičiuojama, jog atitinkamai sutaupyta daugiau nei 8 mln. EUR lėšų, palyginti su 11 mln. EUR sutaupytų lėšų 2020 finansiniais metais;

10.

pažymi, kad siekdamas optimizuoti asignavimų panaudojimą, Komitetas 2021 m. atliko biudžeto perkėlimų, kurie iš viso sudarė 8,7 mln. EUR (8,2 proc.), palyginti su 6,6 mln. EUR 2020 m. (6,5 proc.), ir kad daugiausia buvo perkeliama iš sričių, kuriose buvo sutaupyta daug lėšų, į sritis, kurias reikėjo sustiprinti (IT, komunikacija ir išorės ekspertai); pabrėžia, kad Komitetas parengė septynis išorės asignavimų perkėlimus, kuriuos biudžeto valdymo institucija patvirtino 2021 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas nebuvo numatęs nė vieno konkretaus kaupiamojo perkėlimo metų pabaigoje;

11.

supranta, kad su Komitetu susijusias viešųjų pirkimų procedūras organizuoja arba jo paties tarnybos, arba Komiteto vardu – jungtinės Komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – EESRK) tarnybos; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, Komiteto tarnybos vykdė precedento neturintį skaičių didelės vertės atvirų procedūrų, todėl 2021 m. buvo pasirašytas rekordinis skaičius daugiamečių preliminariųjų sutarčių; pažymi, kad tuo pačiu laikotarpiu dėl COVID-19 pandemijos mažos ir vidutinės vertės derybų procedūrų, susijusių su veiklos ar renginių organizavimu, skaičius išliko mažesnis nei įprastai – maždaug pusę 2021 m. darbo programoje numatytų procedūrų teko atšaukti; pažymi, kad atitinkamos procedūros buvo susijusios su planuotais komisijų ir politinių frakcijų posėdžiais, kurie nuo mišraus formato perėjo prie visiškai nuotolinio formato;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

12.

supranta, kad 2021 m. pagrindiniai Komiteto iššūkiai buvo susiję su būtinybe visiškai prisitaikyti prie naujų aplinkybių, atsiradusių dėl COVID-19 pandemijos, ir kad esant tokiai padėčiai susidarė didelis išteklių trūkumas ir atsirado poreikis pritaikyti skaitmeninimo procesui reikalingus IT išteklius; pripažįsta bendras visų susijusių šalių pastangas, dėl kurių buvo galima nuolat remti Komiteto politinę veiklą, užtikrinant, kad naudojant nuotolinių posėdžių ir komunikacijos platformas, tokias kaip Agora ir KIKLOS, būtų vykdoma veikla ir kartu užtikrinama Komiteto narių ir darbuotojų sveikata ir saugumas; palankiai vertina tai, kad sudarytos kelios darbo grupės, kurioms pavesta spręsti įvairioms tarnyboms aktualius klausimus, pvz., būtinybę supaprastinti Komiteto procesus, stiprinti strateginį planavimą ir skaitmeninti procedūras;

13.

pažymi, kad Komitetas vykdo savo misiją rengdamas nuomones, kuriose nurodomi Komisijos pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (prašymai pateikti nuomones) ir nuomonės savo iniciatyva, kuriose Sąjungos institucijos raginamos imtis veiksmų, ir kad Komiteto pozicijos gali būti pabrėžiamos rezoliucijose; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komitetas iš viso priėmė 69 dokumentus: prašomas pateikti nuomones, nuomones savo iniciatyva ir nuomones, grindžiamas Sąjungos dokumentais ir rezoliucijomis, palyginti su 56 ir 55 dokumentais, priimtais atitinkamai 2020 m. ir 2019 m; atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas paskelbė tyrimų ir ataskaitų konkrečiais klausimais, pvz., antrąjį ES metinio regionų ir vietos barometro ataskaitos apie Sąjungos regionų ir miestų padėtį leidimą, ir informavo daugiau nei milijoną išrinktų regionų ir vietos politikų per Komiteto rengtą kampaniją, skirtą regionų ir vietos ES tarybų nariams, kurios metu buvo koordinuojami tinklai, pvz., tinklas „RegHub 2.0“, kuris yra Ateičiai tinkamo geresnio reglamentavimo platformos dalis, ir pažymi, kad 2021 m. Komitetas surengė daugiau nei 200 konferencijų ir renginių, o apie savo darbą informavo atitinkamais kanalais ir priemonėmis;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. po pirmųjų 2020–2025 m. kadencijos metų, kuriuos labai paveikė COVID-19 pandemija, Komitetas šešis kartus rinkosi į plenarines sesijas (tris nuotolines ir tris mišrias);

15.

pažymi, kad 2021 m. Komiteto nariai dalyvavo 42 Parlamento komitetų posėdžiuose (palyginti su 14 2020 m. ir 13 2019 m.), kad Parlamento nariai dalyvavo 58 Komiteto plenariniuose arba komisijų posėdžiuose (palyginti su 46 2020 m. ir 62 2019 m.) ir kad Komiteto dalyvavimo Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės renginiuose kartų skaičius pastaraisiais metais iš esmės nesikeičia (20 renginių 2021 m., 15 – 2020 m. ir 22 – 2019 m.);

16.

palankiai vertina 2021 m. atliktą Komiteto planavimo, ataskaitų teikimo ir vidaus kontrolės sistemos ekonominio efektyvumo analizę, kurios metu buvo peržiūrėta visa administracinė aplinka, racionalizuoti procesai, supaprastintos, suskaitmenintos įvairios priemonės ir pasinaudota jų sinergija vykdant projektų konvergenciją; pažymi, kad 2021 m. kovo mėn. Komiteto biuras patvirtino analizės koncepcijos dokumentą, o vėlesniais mėnesiais buvo pradėtas kiekvienos iš priemonių pritaikymas ir iki 2021 m. gruodžio mėn. buvo atlikta veiklos tęstinumo politikos ir rizikos valdymo metodikos analizė;

17.

palankiai vertina kai kurių vidaus kontrolės procesų, pvz., finansų subjektų valdymo, 2021 m. atliktą peržiūrą ir supaprastinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad taip pat buvo supaprastintas IT valdymo modelis, siekiant geriau paskirstyti ribotus IT išteklius;

18.

palankiai vertina 2021 m. priimtas priemones įgyvendinant iniciatyvą „Going for IMPact!“, kuriomis siekiama, kad Komitetas veiktų ekonomiškiau ir padidėtų jo politinis poveikis; atkreipia dėmesį į įvairius projektus, pvz., konvergencijos projektą, kuriuo siekiama supaprastinti administracinę sistemą ir taip sumažinti dubliavimąsi bei padidinti sinergiją tarp įvairių priemonių, susijusių su planavimu ir ataskaitų teikimu, rizikos valdymu, poveikio ataskaita ir veiklos tęstinumu bei kai kuriais vidaus kontrolės standartų procesais; remia daugybę (55) supaprastinimo projektų, suplanuotų ir pradėtų įvairių Komiteto direktoratų lygmeniu, iš kurių beveik pusė (26) buvo visiškai užbaigti 2021 m., o kita didelė dalis (25) įgyvendinta maždaug puse apimties;

19.

palankiai vertina tai, kad į Konferenciją dėl Europos ateities (toliau – COFE) plenarinę sesiją, kurią sudarė 449 delegatai, buvo įtraukta 18 Komiteto atstovų ir 12 vietos ir regionų lygiu išrinktų politikų, nors iš pradžių siūlyta siųsti tik keturis Komiteto atstovus, ir kad šis skaičius buvo padidintas vadovaujantis Komiteto pasiūlymu; pažymi, kad šis reikšmingas dalyvavimas COFE suteikė galimybę Komitetui surengti 6 aukšto lygio renginius, 60 vietos renginių, 63 renginius Europos regionų ir miestų savaitės metu ir 7 Jaunųjų išrinktų politikų programos renginius, kuriuose dalyvavo daugiau nei 10 000 piliečių, vietos politikų ir suinteresuotųjų subjektų; pabrėžia, kad daugiakalbėje COFE skaitmeninėje platformoje Komitetas pateikė 44 idėjas su pagrindinėmis priimtų nuomonių mintimis pagal devynias pagrindines COFE temas ir kad daugelį šiose idėjose išreikštų nuomonių galima rasti COFE galutinių rezultatų ataskaitoje; be to, ragina Komitetą padėti savo nariams dalyvauti vietos dialoguose su piliečiais Europos klausimais;

20.

pabrėžia, kad savo pranešime dėl galutinių rezultatų Konferencijos dėl Europos ateities plenariniame posėdyje, pateiktame 40-ajame pasiūlyme dėl 3 priemonės, raginama reformuoti Komitetą, kad jis „apimtų tinkamus regionų, taip pat miestų ir savivaldybių dialogo kanalus, suteikiant jam svarbesnį vaidmenį institucinėje struktūroje, jei tai susiję su teritorinio poveikio klausimais“;

21.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. kovo mėn. pradėjo veikti naujos kartos Komiteto regioninių centrų tinklas („RegHub 2.0“), kuris yra Komiteto „geresnio reglamentavimo priemonių“ dalis ir kurį sudaro daugiau kaip 50 narių ir stebėtojų bei vietos ir regionų valdžios institucijų ir įstaigų iš 21 valstybės narės, kurių užduotis – stebėti, kaip Sąjungos politika įgyvendinama vietoje, ir užtikrinti, kad vertinant tokią politiką Europos lygmeniu būtų atsižvelgiama į regionų ir vietos suinteresuotųjų subjektų nuomonę; pažymi, kad „RegHub 2.0“ tapo Komisijos Ateičiai tinkamo reglamentavimo (F4F) platformos – aukšto lygio ekspertų grupės, kuri vertina esamą Sąjungos politiką ir teikia nuomones, kaip geriau pritaikyti šią politiką prie ateities iššūkių, – pogrupiu ir prisidėjo prie keturių 2021 m. F4F platformos nuomonių, iš kurių tris parengė vienas iš Komiteto atstovų F4F platformoje;

22.

su džiaugsmu pažymi, kad Komitetas valdo įvairias platformas, tinklus ir priemones, kuriomis siekiama remti politinį ciklą, įskaitant Sanglaudos aljansą, Automobilių pramonės regionų aljansą, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę, verslų Europos regioną, Keitimosi žiniomis platformą, Plačiajuosčio ryšio platformą, darbo grupę „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“, suinteresuotųjų subjektų platformą nulinės taršos tikslui įgyvendinti, COVID platformą, RK ir Jungtinės Karalystės ryšių grupę, Subsidiarumo stebėsenos tinklą, Merų paktą, ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platformą, Europos pažangaus turizmo sostinę, bioregionų ir Europos ekologinių iniciatyvų apdovanojimus, taip pat aktyviai dalyvauja kitų Sąjungos institucijų sukurtuose tinkluose, pvz., Komisijos F4F platformoje ir tinkle „Miestai ir regionai už migrantų integraciją“;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komiteto 2020–2025 m. kadencijos politiniai prioritetai buvo pagrindiniai principai ir kad tiems prioritetams įgyvendinti buvo surengtos trys susijusios komunikacijos kampanijos: viena, skirta Europai priartinti prie jos žmonių, antra, visuomenės pokyčiams, kuriuos sukelia skaitmeniniai, aplinkos ir demografiniai iššūkiai, suprasti ir į juos reaguoti, ir trečia, socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai, kaip pagrindinei vertybei, užtikrinančiai, kad Sąjunga tarnautų savo žmonėms, užtikrinti; pažymi, kad siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus buvo užmegzti glaudūs darbo santykiai su Parlamento nariais ir atitinkamais Parlamento komitetais, taip pat su Europos Komisijos nariais ir teminėmis Komisijos tarnybomis (generaliniais direktoratais);

24.

atkreipia dėmesį į svarbų Komiteto indėlį rengiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1755 (4), kuriuo buvo sukurtas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas ir suteiktas teisinis pagrindas 2021–2023 m. laikotarpiu pradėti įgyvendinti 5,4 mlrd. EUR programą, kuria siekiama padėti regionams įveikti ekonomines ir socialines Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pasekmes;

25.

atkreipia dėmesį į svarbų Komiteto vaidmenį rengiant ir įgyvendinant programos „Europos horizontas“ misijas – jis skatino geriau suderinti šioms misijoms numatytą 1,5 mlrd. EUR sumą su 30 mlrd. EUR, numatytais skirti iš struktūrinių fondų regioninėms inovacijų strategijoms įgyvendinti; supranta, kad šiomis misijomis sprendžiami svarbūs politiniai uždaviniai ir nustatomi tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m., pvz., užtikrinti 150 regionų ir bendruomenių atsparumą klimato kaitai, sukurti 100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų ir sukurti 100 gyvųjų laboratorijų, kurios padėtų atkurti gerą dirvožemio būklę; palankiai vertina Komiteto pranešėjo užmegztą glaudesnį bendradarbiavimą su Komisijos generaliniais direktoratais ir planuojamus tolesnius veiksmus, susijusius su misijų veikla, pvz., regioninių inovacijų ekosistemų ir pažangiosios specializacijos strategijų kūrimu ir bandomaisiais projektais „Europos mokslinių tyrimų erdvės centrai“ ir „Žalioji pertvarka pažangiosios specializacijos koncepcijoje“;

26.

palankiai vertina tai, kad įgyvendinant Europos žaliąjį kursą sukurtos kelios strateginės bendradarbiavimo struktūros, pvz., pradėta įgyvendinti kampanija „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ ir kt.; atkreipia dėmesį į tai, kad Komiteto darbo grupės „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ veiklos dalis yra glaudesnis bendradarbiavimas su Komisijos Aplinkos generaliniu direktoratu, kuris apima suinteresuotųjų subjektų platformos nulinės taršos tikslui įgyvendinti sukūrimą 2021 m.;

27.

pažymi, kad 2021 m. sausio mėn. kartu su Komisija atnaujinta Komiteto plačiajuosčio ryšio platforma, skirta stebėti, kaip įgyvendinamos pagrindinės Sąjungos iniciatyvos skaitmeniniais klausimais, įskaitant Europos skaitmeninių inovacijų centrus, kurie yra Sąjungos Skaitmeninės Europos programos dalis, ir numatytas Sąjungos finansavimas nacionaliniams, regioniniams ir vietos centrams, kad būtų galima vykdyti veiklą, turinčią aiškią Europos pridėtinę vertę; supranta, kad keliose Komiteto nuomonėse ir publikacijose buvo pabrėžti Komisijos prioriteto „prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“ regioniniai aspektai ir kad jie turėjo didelį poveikį pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pvz., Skaitmeninių paslaugų aktui (5) ir Skaitmeninių rinkų aktui (6), taip pat 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžiui;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. birželio mėn. priėmus Komisijos ilgalaikę Sąjungos kaimo vietovių viziją, Komitetas pradėjo gana aktyviai dalyvauti valdymo mechanizme, visų pirma kaimo paktuose, ir kad ši ilgalaikė vizija atitinka Sąjungos kaimo darbotvarkę, kurią Komitetas propaguoja jau nuo 2016 m.; mano, kad ši ilgalaikė vizija suteikia bendrą pagrindą Sąjungos kaimo vietovėms dalyvauti ir bendradarbiauti Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

29.

mano, kad vietos ir regionų lygmenų įtraukimas į nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimą, reguliariai bendradarbiaujant su Europos Parlamento ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės darbo grupe, suteiks galimybę atsižvelgti į regionų ir vietos aspektą vykdant įgyvendinimo veiksmų stebėseną;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

30.

atkreipia dėmesį į naują Komiteto organizacinę schemą, pagal kurią finansų inicijavimo funkcija centralizuojama pasitelkiant kompetencijos centrą ir racionalizuojamas IT valdymo modelis, kad būtų galima geriau paskirstyti ribotus IT išteklius;

31.

pažymi, kad 2021 m. etatų plane buvo 494 etatai, palyginti su 491 etatu 2020 m., o bendras įdarbintų darbuotojų skaičius buvo 606, palyginti su 601 2020 m.; atkreipia dėmesį į aukštą pareigybių užimtumo lygį, kuris 2021 m. siekė 98 proc., t. y. padidėjo, palyginti su 96,3 proc. 2020 m., ir viršijo 2021–2022 m. nustatytą tikslą (ne mažiau kaip 96 proc.);

32.

pažymi, kad Komitetas grįžta prie laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų samdymo vidutinės trukmės ir ilgalaikiam pavadavimui bei konkretiems projektams ir kad 2021 m. laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų buvo 141, palyginti su 125 ir 121 atitinkamai 2020 m. ir 2019 m.; mano, kad dėl tokios padėties kyla rizika, kad pasibaigus toms laikinosioms įdarbinimo sutartims Komitetas gali prarasti nemažai institucinės veiklos atminties, žinių ir patirties; ragina Komitetą stiprinti savo administracinį bendradarbiavimą su EESRK, pasitelkiant jungtines tarnybas, kad būtų sustiprintas personalo sutelkimo sinergijos poveikis;

33.

ragina Komitetą ištirti sąveiką su kitomis institucijomis logistikos, skaitmeninių paslaugų, vairuotojų paslaugų ir kitų administracinių užduočių, taip pat tam tikros informavimo ir komunikacijos veiklos srityse, ypač valstybėse narėse, kuriose Komiteto nariai turi įvairių paramos tinklų ir priklauso tik nuo savo vietos darbuotojų;

34.

pažymi, kad 2021 m. bendras visų Komiteto darbuotojų lyčių santykis buvo 56,8 proc. moterų, t. y. toks pat kaip ir 2020 m.; apgailestauja dėl vyresniosios vadovybės lyčių disbalanso 2021 m.: tokias pareigas ėjo 62,5 proc. vyrų ir 37,5 proc. moterų; taip pat apgailestauja dėl lyčių disbalanso viduriniosios grandies vadovybėje, kur vyrų ir moterų santykis yra 68,4 proc. ir 31,6 proc.; ragina už įdarbinimą atsakingą asmenį visapusiškai įsipareigoti užtikrinti, kad pranešimai apie laisvas darbo vietas būtų įtraukesni, ir skatinti daugiau moterų teikti paraiškas į vadovaujamas pareigas, be kita ko, užtikrinant proporcingą atstovavimą atrankos komisijose ir siūlant mokymo galimybes darbuotojoms, norinčioms pasirengti vadovaujamai karjerai, ir siūlant lankstesnę tvarką;

35.

palankiai vertina naują 2022–2027 m. įvairovės ir įtraukties strategiją ir prie jos pridedamą veiksmų planą, kuris 2022 m. birželio mėn. buvo aptartas Komiteto finansų ir administracinių reikalų komisijoje ir Komiteto biure; pažymi, kad strategijoje nustatytas trumpalaikis tikslas – 40 proc. moterų valdymo lygmenyje, o pasiekus trumpalaikį tikslą kartu ir pagrindinis bendras tikslas – 50 proc.; pakartoja savo raginimą Komitetui laikytis platesnių užmojų metiniuose veiksmų planuose, kuriais įgyvendinama ši strategija;

36.

palankiai vertina tai, kad tarp naujojoje įvairovės ir įtraukties strategijoje numatytų priemonių yra mentorystės programa vadovėmis siekiančioms tapti moterims, vadovams skirti informuotumo didinimo seminarai įvairiomis su lygiomis galimybėmis susijusiomis temomis ir atidus statistinių duomenų stebėjimas, kad būtų galima laiku imtis taisomųjų priemonių; prašo Komiteto pranešti Parlamentui apie laipsnišką penkerių metų veiksmų plano, kuris papildo įvairovės ir įtraukties strategiją, įgyvendinimą, padedant Komiteto jungtiniam įvairovės ir įtraukties komitetui; pakartoja raginimą Komitetui toliau stengtis pasiekti lyčių pusiausvyrą visais hierarchijos lygmenimis;

37.

pažymi, kad Komitetas yra įdarbinęs pareigūnus iš visų valstybių narių, išskyrus vieną valstybę narę; ragina Komitetą toliau imtis veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą geografinį visų savo darbuotojų pasiskirstymą, ypatingą dėmesį skiriant vadovybės lygmens darbuotojams; palankiai vertina iniciatyvas didinti laisvų darbo vietų matomumą, skelbiant apie laisvas darbo vietas interneto svetainėje, kad laureatai iš visos Europos Sąjungos turėtų daugiau galimybių teikti paraiškas be jokios geografinės diskriminacijos; supranta, kad apie visas vyresniosios vadovybės pareigybes skelbiama viešai, be kita ko, vykdant plataus masto viešinimo kampaniją socialinėje žiniasklaidoje, siekiant užtikrinti kuo platesnį informacijos pasiekiamumą visose valstybėse narėse; palankiai vertina tai, kad pasitelkiami vadinamieji darbuotojų ambasadoriai, kurie kuria teigiamą darbdavio įvaizdį, ir kad nuo 2021 m. Komitetas, be tradiciškesnių komunikacijos kanalų, taip pat naudoja socialinę žiniasklaidą ir internetines įdarbinimo platformas skelbti atitinkamoms laisvoms darbo vietoms, daugiausia nenuolatinių darbuotojų arba nacionalinių ekspertų;

38.

pabrėžia, jog Komitetas, kaip ir visos Sąjungos institucijos, turi užtikrinti, kad visoms valstybėms narėms būtų atstovaujama proporcingai, sykiu atsižvelgiant į kandidatų kompetencijas ir nuopelnus; ragina Komitetą imtis veiksmų siekiant užtikrinti visų valstybių narių piliečių geografinę pusiausvyrą, atspindinčią jų įvairovę, kaip nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje;

39.

palankiai vertina tai, kad nuolat skiriamas dėmesys konkretiems su lytimi susijusiems klausimams, pvz., 2021 m. Tarptautinės kovos su homofobija, bifobija, interseksizmu ir transfobija dienos proga paskirtas pirmasis LGBTI+ kontaktinis asmuo, kuris padės kolegoms, norintiems aptarti savo asmeninę patirtį dirbant Komitete arba turintiems LGBTI+ šeimos narių; ragina Komitetą toliau remti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie to, kad Komitetas taptų įtraukesne darbo vieta;

40.

palankiai vertina tai, kad imtasi rengti darbuotojų pasitenkinimo apklausą, kuri buvo užbaigta 2021 m. balandžio 16 d. ir kurioje daugiausia dėmesio skirta pasitenkinimui nuotoliniu darbu ir darbo aplinka, kurios darbuotojai pageidautų po pandemijos, ir daro išvadą, kad į apklausos rezultatus buvo atsižvelgta siekiant 2022 m. patvirtinti dar lankstesnes nuotolinio darbo sąlygas;

41.

atitinkamai atkreipia dėmesį į Komiteto įsipareigojimą modernizuoti žmogiškųjų išteklių sistemą ir pažymi, kad buvo patobulintos nuotolinio darbo sistemos ir parengta nauja mišraus darbo tvarka, kuri šiuo metu išbandoma Komiteto ir EESRK jungtiniame bandomajame skaitmeninės darbo vietos projekte; pažymi, kad šiame projekte siekiama apibrėžti geriausią skaitmeninio bendradarbiavimo priemonių taikymo praktiką ir ja dalytis, ir kad jis grindžiamas koncepcijomis, kurias Parlamentas taip pat patvirtino savo ankstesnėje rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, t. y. rezultatais grindžiamu valdymu, skaitmeniniu darbu, nuotoliniu darbu, lygiaverčiu darbui biure, lankstumu remiantis pasitikėjimu grindžiama sistema ir teise atsijungti nuo sistemos;

42.

palankiai vertina tai, kad naujuoju bandomuoju nuotolinio darbo projektu darbuotojams suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu 2–3 dienas per savaitę; pažymi, kad į jį taip pat įtraukta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sąvoka ir akcentuota teisės atsijungti nuo sistemos sąvoka; atkreipia dėmesį tai, kad Komitetas, vykdydamas paramos kovai su COVID-19 pandemijos krize veiksmus, pasiūlė darbuotojams 150–250 EUR vienkartinę išmoką papildomoms išlaidoms, įskaitant ergonominės įrangos įsigijimo išlaidas, padengti;

43.

pažymi, kad 2021 m. Komitetas kartu su socialiniais partneriais parengė naują mišrią ir lanksčią darbo tvarką, kuri turi būti įgyvendinta 2022 m.; pažymi, kad pagal naująją darbo tvarką numatyti įvairūs ne viso darbo laiko grafikai, specialus ne viso darbo laiko grafikas, numatant pusdienių kreditus, ir apmokamo ne viso darbo laiko grafikas, kuriam rimtais atvejais taikoma ad hoc procedūra; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. buvo priimta 118 sprendimų dėl 58 pagal lankstų darbo grafiką dirbančių darbuotojų, iš kurių 46 buvo moterys; pažymi, kad taip pat galima pasinaudoti vaiko priežiūros ir šeimos atostogomis ir kad 2021 m. vaiko priežiūros atostogomis pasinaudojo 49 darbuotojai, iš kurių 36 buvo moterys;

44.

pažymi, kad 2021 m. pranešta apie 14 išsekimo darbe atvejų (iš bendro 554 darbuotojų skaičiaus, palyginti su 12 galimų išsekimo darbe atvejų, apie kuriuos pranešta 2020 m.), ir pripažįsta, kad Komitetas individualiai stebi neatvykimo į darbą atvejus; pakartoja savo raginimą Komitetui ir toliau daug dėmesio skirti pirminei prevencijai siekiant sumažinti psichosocialinę riziką ir išsekimo darbe atvejų skaičių ir kasmetiniams sveikatos patikrinimams; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad rengiami tolesni fizinei gerovei skirti mokymai ir kursai;

45.

pažymi, kad 2021 m. balandžio 26 d. Komitetas priėmė naują Sprendimą Nr. 108/2021 dėl orumo darbe apsaugos, konfliktų valdymo ir kovos su priekabiavimu; supranta, kad šis naujas sprendimas priimtas po ilgo dialogo su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant konfidencialių patarėjų tinklą ir Komiteto personalo komitetą; palankiai vertina tai, kad naujuoju sprendimu išplečiama taikymo sritis, apibrėžiamos elgesio taisyklės ir galimi neoficialūs ir oficialūs konfliktų sprendimo mechanizmai, taip pat tai, kad jam skirtas specialus praktinis vadovas, kuriame pateikiami papildomi praktiniai paaiškinimai; palankiai vertina tai, kad siekiant didinti informuotumą apie naująjį sprendimą ir jo pasekmes, be reguliariai rengiamų vidaus mokymo kursų etikos ir sąžiningumo klausimais, buvo surengti informaciniai posėdžiai darbuotojams ir vadovams;

46.

supranta, kad 2021 m. vasario 2 d. Komiteto reglamente Nr. 3/2021 numatyta, kad Komiteto nariams, tinkamai įgaliotiems pakaitiniams nariams ir pranešėjų ekspertams bei kalbėtojams, pakviestiems dalyvauti nuotoliniuose arba mišriuose posėdžiuose, mokamos vienodo dydžio išmokos už dalyvavimą nuotoliniuose posėdžiuose, siekiant kompensuoti bendrąsias išlaidas, patirtas rengiantis tokiems posėdžiams ir juose dalyvaujant; supranta, kad tame reglamente visiems 2021 m. nustatomi mokėjimo ir tikrinimo kriterijai, pagal kuriuos išmokos dydis yra 200 EUR už dieną ir numatoma, kad, norėdami gauti išmoką, nariai turi pasirašyti dalyvavimo deklaraciją ir pateikti ją narių finansų tarnybai, kad administracija galėtų patikrinti atitinkamo asmens dalyvavimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. gegužės mėn. priėmus naują Sprendimą Nr. 15/2022 dėl ypatingų priemonių taikymo COVID-19 pandemijos metu visi Komiteto organų posėdžiai šiuo metu vyksta dalyvaujant asmeniškai;

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komitetas iš viso priėmė 58 stažuotojus, iš kurių 48 buvo atrinkti penkių mėnesių stažuotei, kurios metu jie gavo mėnesinę stipendiją, judumo išmoką ir kelionės išlaidų kompensaciją, o 10 dalyvavo trumpalaikėse pažintinėse stažuotėse, kurios truko trumpesnį 1–4 mėnesių laikotarpį, iš kurių trys gavo mėnesines pajamas iš savo šalies vyriausybės; palankiai vertina Komiteto įsipareigojimą nuotolinio darbo tvarką pasiūlyti ir savo stažuotojams;

48.

dar kartą ragina Komitetą į vidaus valdymo strategiją įtraukti COVID-19 pandemijos laikotarpiu įgytą patirtį, susijusią su veiklos tęstinumu ir krizių valdymu, IT reagavimo pajėgumais, organizacijos atsparumu, pareiga rūpintis savo darbuotojais, veiksminga komunikacija ir lanksčiais darbo procesais, siekiant sukurti į rezultatus orientuotą vadovavimo stilių, galintį skatinti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

Etikos sistema ir skaidrumas

49.

pakartoja savo raginimą Komitetui dar kartą apsvarstyti savo dalyvavimą skaidrumo registre, kaip nustatyta 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl privalomo skaidrumo registro (7), kuriame leidžiama savanoriškai dalyvauti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms, agentūroms ir kitoms jį pasirašiusioms institucijoms, tačiau kuris neapima regionų ir vietos valdžios institucijų ir joms atstovaujančių asociacijų veiklos; vis dar mano, kad Komiteto 2018 m. parengtas praktinis darbuotojų sąveikos su išorės subjektais vadovas taikomas ribotai, ir dar kartą patvirtina, jog svarbu užtikrinti aukšto lygio skaidrumą susitikimuose su interesų grupėmis, kurios gali daryti įtaką Komitetui, atliekančiam patariamąjį vaidmenį Sąjungos institucijoms; ragina Komitetą užbaigti turimų galimybių vidaus analizę ir prisijungti prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro;

50.

palankiai vertina tai, kad, atsižvelgdamas į Parlamento rekomendacijas, Komitetas iš savo narių ir pakaitinių narių surinko finansines deklaracijas, kurių vis dar daug trūko (2021 m. sausio mėn. vis dar nebuvo pateiktos 146 finansinės deklaracijos, nors pagal 2020 m. sausio 26 d. įsigaliojusį elgesio kodeksą tai padaryti buvo privaloma), t. y. 2022 m. spalio mėn. iš 629 paskirtų narių ir pakaitinių narių tik 32 dar buvo nepateikę finansinių deklaracijų); pažymi, kad iš 32 trūkstamų deklaracijų penkias turėjo pateikti nariai, kurie buvo paskirti 2022 m. ir dar aktyviai nedalyvavo Komiteto posėdžiuose, o likusias 27 – pakaitiniai nariai, iš kurių 18 buvo paskirti 2022 m., 2 – 2021 m. ir 7 – 2020 m., ir kad iš šių pakaitinių narių tik vienas asmuo dalyvavo Komiteto veikloje (2021 m. ir nuotoliniu būdu); ragina Komitetą imtis tolesnių veiksmų dėl visų trūkstamų deklaracijų ir vykdyti griežtą politiką, kad būtų užtikrintas skaidrumo įsipareigojimų vykdymas;

51.

pažymi, kad priėmus naują sprendimą dėl mokymo tvarkos, etikos mokymas, įskaitant kvalifikacijos kėlimo kursus, tapo privalomas, o ne rekomenduojamas, o tai sudarys sąlygas darbuotojams aktyviau dalyvauti iniciatyvose etikos klausimais; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. buvo surengta 14 mokymų konkrečiai etikos ir sąžiningumo temomis, kuriuos išklausė 251 darbuotojas (60 proc. vadovų ir 57,30 proc. visų darbuotojų, įskaitant vadovus), taip pat kad buvo surengti 34 mokymai informavimo apie pažeidimus, interesų konflikto ir priekabiavimo temomis, taip pat 25 mokymai įvairiais finansų valdymo aspektais, kuriuose taip pat buvo didinamas informuotumas interesų konflikto klausimais;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) tyrė dvi bylas: pirmoji byla buvo susijusi su galimai nepagrįstu kelionpinigių mokėjimu, o antroji – su įtarimais dėl finansinių pažeidimų, priekabiavimo ir netinkamo valdymo jungtinėje Komiteto ir EESRK tarnyboje; pažymi, kad pirmoji byla buvo baigta nagrinėti, Komitetui paprašius grąžinti gautus kelionpinigius dėl etinių priežasčių, nenustačius jokio teisinio pagrindo reikalauti grąžinti šiuos pinigus, o antrąjį bylą OLAF nutraukė, rekomenduodama Komitetui ir EESRK atlikti vidaus tyrimą dėl priekabiavimo ir netinkamo valdymo; prašo Komiteto pranešti Parlamentui apie to 2021 m. pradėto tyrimo rezultatus;

53.

apgailestauja, kad Komitetas nepriėmė jokios kovos su sukčiavimu strategijos; ragina Komitetą pradėti sukčiavimo įstaigoje rizikos analizę ir koordinuoti veiksmus su kompetentingomis Komisijos tarnybomis, kad būtų priimta tinkama kovos su sukčiavimu vidaus strategija;

54.

ragina nustoti naudotis išorės įmonėmis, kurios, remiantis Jeilio universiteto reitingu (8), ir toliau veikia Rusijoje;

Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

55.

pažymi, kad Komitetas 2021 m. IT projektams ir IT įrangai išleido 6 112 846 EUR, palyginti su atitinkamai 6 392 372 EUR ir 4 033 320 EUR 2020 m. ir 2019 m.; pabrėžia, kad 2021 m. ir 2020 m. biudžetas padidėjo daugiausia dėl nepanaudotų asignavimų, perkeltų iš kitų biudžeto eilučių;

56.

supranta, kad biudžeto perkėlimai, kad ir kokie veiksmingi ir savalaikiai jie būtų, negali pakeisti patikimam IT išteklių planavimui ir programavimui reikalingo struktūrinio IT finansavimo; yra susirūpinęs dėl nepakankamo finansavimo, ypač IT paslaugų, nes toks nepakankamas finansavimas reiškia, kad negalima atlikti struktūrinės peržiūros ir, kai reikia, negalima investuoti į IT išteklius, kurie pagal savo esmę yra labiau ilgalaikiai ir kurių techninę priežiūrą reikia vykdyti visą jų gyvavimo laikotarpį; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad tai gali pakenkti kibernetiniam saugumui ir užkirsti kelią būtinų IT ekspertinių žinių pritraukimui ir išlaikymui darbo rinkoje;

57.

palankiai vertina tai, kad Komitetas gerokai pasistūmėjo į priekį siekdamas visiškai skaitmenizuoti darbo procesus, visų pirma elektroninį dokumentų tvarkymą ir jų tvirtinimą, taip pat vykdomą darbą, susijusį su visapusišku elektroninių parašų panaudojimu, finansų subjektų valdymu, rizikos valdymu ir atrankos procedūrų ar jungtinių komitetų valdymu;

58.

pažymi, kad 2021 m. Komitetas įgyvendino keletą svarbių projektų, kuriais siekiama toliau skaitmeninti jo veiklos procesus ir palengvinti Komiteto narių politinį darbą, skatinant daugiakalbystę, racionalizuojant, supaprastinant ir atnaujinant esamus veiklos procesus; atkreipia dėmesį į tai, kad Komiteto skaitmeninės ateities grupė telkia Komiteto narius ir Komiteto administraciją, kad aptartų IT ir skaitmeninių technologijų klausimus ir patartų, ir kad 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs naujas administracinio bendradarbiavimo susitarimas su EESRK skatina keitimąsi geriausia skaitmenine praktika, kad Komitetas galėtų plėtoti savo IT ir skaitmenines paslaugas;

59.

atkreipia dėmesį į didėjantį kibernetinių grėsmių IT infrastruktūrai ir internetiniams ryšių kanalams, pvz., Komiteto išorės interneto svetainei, skaičių; ragina Komitetą ir toliau skirti daug dėmesio kibernetinio saugumo klausimams, stiprinti savo IT sistemą ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), kad būtų galima anksti nustatyti pažeidžiamumą ir užkirsti kelią incidentams bei juos valdyti, taip pat didinti savo narių ir darbuotojų informuotumą apie kibernetinį saugumą; ragina Komitetą reguliariai atlikti savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti reguliarų savo kibernetinės gynybos auditą ir bandymus;

60.

palankiai vertina tai, kad Komitetas naudoja atvirojo kodo technologijas, ir kad 2021 m. radosi vis daugiau atvirojo kodo bibliotekų ir sistemų, naudojamų Komitetų informacinėse sistemose, ir naujų pataisų tvarkymo taikomųjų programų, pagrįstų atvirojo kodo technologijomis;

61.

palankiai vertina tai, kad didžioji dalis techninių sistemų yra laikomos įstaigoje ir valdomos įstaigos darbuotojų;

Pastatai ir saugumas

62.

pažymi, kad 2021 m. gegužės 10 d. biudžeto valdymo institucija patvirtino, kad Komitetas ir EESRK nuo 2021 m. rugsėjo mėn. perima buvusio EIVT pastato „Belliard 100“ (B100) nuomos sutartį; šio pastato nuomos išlaidos bus padengtos sutaupytomis lėšomis, gautomis dėl mažesnių pastato „Van Maerlant“ (VMA) nuomos išlaidų, palyginti su pastatų „Beillard 68“ (B68) ir „Trèves 74“ (TRE74), kurie nuo 2022 m. rugsėjo mėn. buvo perduoti Komisijai, nuomos išlaidomis;

63.

supranta, kad papildomas plotas B100 pastate bet kuriuo atveju iki galo nekompensuos ploto, prarasto iškeitus komitetų pastatus B68 ir TRE74 į Komisijos pastatą VMA, – šis prarastas plotas sudaro apie 5 000 m2, palyginti su padėtimi 2021 m. pradžioje; pripažįsta, kad tokio praradimo negalima visiškai kompensuoti alternatyviomis priemonėmis, pvz., didinant kitų pastatų biuro patalpų tankumą ir dažniau pasitelkiant nuotolinį darbą, tačiau pataria neprisiimti ilgalaikių įsipareigojimų dėl naujų biuro patalpų, kol tokios priemonės nebus visapusiškai išnagrinėtos;

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant darbuotojams sudaryti tinkamą darbo aplinką ir sąlygas, buvo būtina modernizuoti ir renovuoti biurus BvS (Rue Montoyer 92–102), REM (Rue Belliard 93) ir VMA pastatuose; pažymi, kad 2021 m. gruodžio 1 d. buvo laimėtas konkursas renovacijos darbams atlikti VMA pastate, kurių bendra kaina – 9 mln. EUR; pažymi, kad didžioji išlaidų dalis – apie 6 mln. EUR – jau buvo numatyta pradiniame 2021 m. biudžete, kurį biudžeto valdymo institucija patvirtino kaip vienkartinį prašymą 2021 m., ir kad buvo galima sutaupyti 3 mln. EUR dydžio asignavimus iš kitų biudžeto eilučių ir panaudoti juos VMA renovacijai;

Aplinka ir tvarumas

65.

palankiai vertina 2021 m. Komiteto pradėtą tyrimą, kurio tikslas – nustatyti CO2 kiekio mažinimo tikslus ir scenarijus ir pasiūlyti priemones įvairiose srityse siekiant Komitete geriau įgyvendinti Europos žaliąjį kursą;

66.

palankiai vertina teigiamus 2021 m. aplinkosaugos srities pasiekimus, susijusius su elektros energijos, vandens ir popieriaus suvartojimu (suvartota atitinkamai 2,1 proc., 14,3 proc. ir 55 proc. mažiau nei 2020 m.); pažymi, kad dviejuose Komiteto pastatuose įrengtos saulės baterijų plokštės, ir supranta, kad atliekama tolesnė analizė, siekiant išplėsti saulės baterijų plokščių įrengimą, tikėtina, 2023 m.;

67.

pabrėžia, kad 75,8 proc. Komiteto darbuotojų naudojasi ekologiškomis transporto priemonėmis; ragina Komitetą įgyvendinti judumo politiką, kuria būtų skatinamas tvarių kelionės į darbą ir atgal būdų naudojimas, kuri apimtų bendrakeleivių vežimą automobiliu, dviračių stovėjimo aikšteles ir elektros baterijų įkroviklius, ir pagal kurią taip pat būtų svarstoma galimybė nustatyti finansinę išmoką, skirtą viešojo transporto išlaidoms padengti arba mokamą už atsisakymą naudotis automobilių stovėjimo aikštele;

Institucijų bendradarbiavimas

68.

žino apie glaudų bendradarbiavimą su EESRK per jungtines tarnybas, kuriose dirba maždaug 460 darbuotojų (iš kurių maždaug 170 darbuotojų priklauso Komitetui), ir apie tai, kad abu komitetai per metus sutelkia daugiau kaip 55 mln. EUR (iš kurių apie 24 mln. EUR gaunami iš Komiteto); palankiai vertina dabartinį Komiteto ir EESRK administracinio bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo penkeriems metams nuo 2021 m. lapkričio 1 d.; mano, kad dabartinis administracinio bendradarbiavimo susitarimas reikšmingai padės stiprinti bendradarbiavimo ir kontrolės mechanizmų valdymą ir yra nauja pasiryžimo veiksmingai dalytis ištekliais ir kurti sąveikas išraiška; pažymi, kad dabartiniame administracinio bendradarbiavimo susitarime numatyta įsteigti Inovacijų ir informacinių technologijų direktoratą, o jau įsteigtose jungtinėse tarnybose – centralizuotą viešųjų pirkimų ir finansų valdymo padalinį ir viešųjų pirkimų ekspertų grupę;

69.

pažymi, kad Komitetas taip pat bendradarbiauja su Komisija (už metinį mokestį) tvarkant darbuotojų pensijų ir išėjimo iš darbo bylas (Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras) ir individualias protokolines teises (Žmogiškųjų išteklių generalinis direktoratas), darbuotojų mokymą (Žmogiškųjų išteklių generalinis direktoratas), ikimokyklinio ugdymo centrus ir patvirtintus lopšelius-darželius (Infrastruktūros ir logistikos biuras), naudojant įvairias IT platformas (valdymo ir informacinę sistemą ABAC, įskaitant jos apskaitos sistemą ir turtą, taip pat sutarčių modulius, NAP programinę įrangą darbo užmokesčiui apskaičiuoti, personalo valdymo ir informacinę sistemą SYSPER 2 ir kt.) (Biudžeto generalinis direktoratas ir Informatikos generalinis direktoratas) ir publikacijas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (nuo 2020 m. įtrauktas į Komisijos biudžetą);

70.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas rengia parengiamuosius ir tolesnius (vadinamuosius dvišalius) savo pranešėjų susitikimus su Parlamentu, Komisija ir Taryba dėl savo nuomonių ir kad Komiteto ir Parlamento pranešėjai reguliariai keičiasi nuomonėmis dėl analogiškų dokumentų; ragina Komitetą toliau didinti savo gebėjimą pagrindinėms Sąjungos institucijoms vietoje teikti įrodymus naudojant duomenis, empirines analizes ir geriausios praktikos pavyzdžių rinkinius;

71.

palankiai vertina tai, kad Komiteto nariai dalyvauja visame Sąjungos politikos politiniame ir teisėkūros cikle, kuo anksčiau prisidėdami prie Komisijos politikos darbotvarkės nustatymo arba dažniau teikdami savo nuomones teisės aktų leidėjams ir bendradarbiaudami su Komisijos tarnybomis dėl politikos ir teisės aktų įgyvendinimo ir vertinimo; ragina Komitetą toliau viešinti savo darbo rezultatus teisėkūros cikle;

72.

supranta, kad Komitetas paprašė teisėkūroje tiesiogiai dalyvaujančių Sąjungos institucijų suteikti Komitetui galimybę susipažinti su keturių stulpelių dokumentu, skirtu konkrečioms teisėkūros byloms, kad Komitetas galėtų atlikti savo patariamąjį vaidmenį ne tik teisėkūros proceso pradžioje, bet ir trilogų etape; pažymi, kad šis prašymas vis dar neišnagrinėtas ir kad Komitetas svarsto galimybę imtis teisinių veiksmų, jei tokia galimybė nebus suteikta; prašo būti informuojamas apie visų dialogų ta tema eigą;

73.

žino apie 2021 m. su Parlamentu atliktą tarpinstitucinį darbą, susijusį su bandomuoju projektu „Europos kūrimas su vietos patarėjais“, kuris atspindi Komiteto pastangas remti vietos ir regionų valdžios institucijas, kurioms Komitete oficialiai neatstovaujama sprendžiant klausimus, susijusius su Sąjungos galimybėmis; supranta, jog siekiama, kad kiekvienoje iš 120 000 Europos Sąjungos regionų ir vietos tarybų būtų bent po vieną už Sąjungos reikalus atsakingą tarybos narį ir kad iki šiol už ES reikalus atsakingų regionų ir vietos tarybų narių tinklui priklauso maždaug 2 000 narių;

74.

suvokia, kad Komitetas rengia savo plenarinius posėdžius Parlamento ir Komisijos patalpose, kad kompensuotų tinkamo dydžio konferencijų salių trūkumą savo patalpose; pažymi, kad Komitetas taip pat perka vertimo žodžiu paslaugas iš Komisijos (Vertimo žodžiu generalinio direktorato) ir Parlamento, užuot turėjęs savo vertimo žodžiu tarnybą;

75.

pakartoja ankstesnėse rekomendacijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo išreikštą poziciją dėl būtinybės visapusiškai įgyvendinti Parlamento, Komiteto ir EESRK 2014 m. vasario 5 d. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį iš viso 60 vertėjų raštu, įskaitant 24 vertėjus iš Komiteto, buvo perkelti į Parlamentą mainais už galimybę naudotis Europos Parlamento tyrimų tarnybos paslaugomis; žino apie tai, kad Komitetas savo 2023 m. biudžeto projekte paprašė papildomai skirti 1,24 mln. EUR biudžeto eilutei 1 4 0 0 „Kiti darbuotojai“, papildant įprastą biudžetą ir siekiant kompensuoti nesubalansuotą su Parlamentu sudaryto administracinio bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo poveikį, kad 2023 m. būtų galima įdarbinti 19 papildomų sutartininkų;

76.

palankiai vertina nuolat stiprėjantį bendradarbiavimą su Parlamentu, nepaisant dėl COVID-19 pandemijos įvestų apribojimų, vykdant dvišalį bendradarbiavimą dėl atrinktų prioritetinių bylų, kurios kasmet peržiūrimos ir atnaujinamos; pabrėžia, kad 2021 m. padaugėjo reguliarių abiejų institucijų pirmininkų ir jų pavaduotojų susitikimų ir struktūrinio abiejų institucijų pranešėjų, taip pat Komiteto komisijų ir Parlamento komitetų, bendradarbiavimo; ragina Komitetą toliau bendradarbiauti su Parlamentu;

77.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komitetas toliau glaudžiai bendradarbiavo su trimis (Tarybai pirmininkavusia, pirmininkaujančia ir pirmininkausiančia) valstybėmis narėmis ir tuometine Tarybai pirmininkavusia valstybe nare ir pateikė keturias nuomones, pagrįstas tos valstybės narės pateiktais prašymais pateikti nuomonę; pažymi, kad Komitetas taip pat plėtojo bendradarbiavimo iniciatyvas su Tarybos generaliniu sekretoriatu dėl teminių prioritetinių bylų, pateikdamas nuomones ir dokumentus atitinkamose Tarybos darbo grupėse;

Komunikacija

78.

pažymi, kad 2021 m. komunikacijai skirtas biudžetas sudarė apie 2,1 mln. EUR, iš kurių renginiams buvo panaudota apie 400 000 EUR, žiniasklaidai – 800 000 EUR, o saitynui, socialinei žiniasklaidai ir skaitmeniniam turiniui – 900 000 EUR; palankiai vertina tai, kad 2020–2021 m. Komitetas dviženkliu procentiniu skaičiumi padidino informavimo spaudoje ir socialinėje žiniasklaidoje veiklą dėl vidinio išteklių perskirstymo ir dėl to jam pavyko pasiekti platesnę auditoriją; pažymi, kad dėl griežtesnių biudžeto apribojimų mažai tikėtina, jog Komitetas tą patį padarys ateinančiais metais;

79.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai principai, kuriais Komitetas siekia sustiprinti savo vaidmenį ir pagerinti komunikaciją apie save, pirmiausia yra susiję su aktyvesniu dalyvavimu visuose Sąjungos teisėkūros proceso etapuose ir veiksmingesnių ir patikimesnių partnerysčių su kitomis Sąjungos institucijomis kūrimu;

80.

palankiai vertina tai, kad sukurta pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sistema, skirta Komiteto komunikacijos poveikiui vertinti ir stebėti, komunikacijos prioritetai suderinti su politiniais prioritetais ir skatinama decentralizuota komunikacija pasitelkiant įvairias iniciatyvas, pvz., skaitmeninius meistriškumo kursus Komiteto nariams, informacinio biuletenio koncepcijos kūrimą arba tinklų kūrimą siekiant stiprinti ryšius su buvusiais Komiteto nariais, stažuotojais ir kitais asmenimis;

81.

pažymi, kad 2021 m. įgyvendinta daug tinklų kūrimo iniciatyvų, pvz., darbo grupė „Ukraina“, pradėjusi įgyvendinti kolegialią iniciatyvą skaidrumo srityje, suinteresuotųjų subjektų platforma nulinės taršos tikslui įgyvendinti, kuri pradėta kartu su Komisija siekiant integruoti nulinės taršos darbotvarkę ir įgyvendinti Sąjungos nulinės taršos veiksmų planą, bendra IT platforma, skirta Jaunųjų išrinktų politikų programai, ir skaitmeninė platforma „Let’s get digital“, skirta dalyvaujančių vietos, regioninių, nacionalinių ir Sąjungos institucijų komunikacijos specialistų tinklų kūrimui palengvinti;

82.

sutinka, kad Komiteto įstatuose numatytų posėdžių transliavimas internetu visomis Sąjungos kalbomis paskatino bendrą Komiteto matomumą, o regionų ir vietos barometras, pateikiamas Sąjungos atvirųjų duomenų portale data.europa.eu, didina Komiteto žinomumą tarp specialistų;

83.

ragina Komitetą toliau sistemingai skelbti visus tyrimus tarpinstitucinėje duomenų bazėje ir palankiai vertina galimybę, numatytą nuo 2021 m. preliminariose sutartyse dėl tyrimų ir išorės ekspertinių žinių, įtraukti vaizdinę medžiagą ir turinį, kuriuo dalijamasi socialinėje žiniasklaidoje, kad būtų sustiprinta su galutiniais produktais susijusi komunikacija ir informavimo veikla;

84.

pažymi, kad šiuo metu Komitetas dalyvauja populiariausiose nuosavybinėse socialinės žiniasklaidos platformose; ragina Audito Rūmus naudoti decentralizuotas labai didelių interneto platformų socialinių tinklų alternatyvas, kaip antai platformą „Mastodon“; pritaria Komiteto nuomonei, kad dažnesnis naudojimasis privatumą labiau užtikrinančiomis alternatyviomis platformomis, o ne vyraujančiomis pagrindinėmis platformomis, taptų pareiškimu dėl duomenų apsaugos ir skaitmeninio suverenumo;

85.

ragina Komitetą bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kad būtų panaudotos dvi atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos platformos „EU Voice“ ir „EU Video“, kurios buvo pradėtos įgyvendinti kaip viešas bandomasis projektas, siekiant skatinti naudotis nemokamais ir atvirojo kodo socialiniais tinklais;

86.

dar kartą ragina Komitetą dėti daugiau pastangų komunikacijos srityje, kad būtų sustiprintas ryšys su piliečiais, užtikrinant didesnį jo veiklos skaidrumą, intensyviau naudojant skaitmenines technologijas ir įgyvendinant komunikacijos strategiją, kuri leistų teisingai suvokti ir suprasti Komiteto vaidmenį ir tai, kaip jis atitinka Sąjungos viziją.

(1) Europos regionų komiteto rezoliucija „Europos regionų komiteto 2020–2025 m. prioritetai. Žmonėms artimesnė Europa per kaimus, miestus ir regionus“ (OL C 324, 2020 10 1, p. 8).

(2) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(3) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(4) 2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (OL L 357, 2021 10 8, p. 1).

(5) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).

(6) 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1).

(8) https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/150

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1835

2023 m. gegužės 10 d.

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0234/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0067/2023),

1.	patvirtina Europos ombudsmenei, kad Europos ombudsmeno 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ombudsmenei, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai bei pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/151

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1836

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0067/2023),

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnyje numatyta, kad Europos ombudsmenas, kurį renka Europos Parlamentas, turi įgaliojimus priimti bet kurio Sąjungos piliečio arba bet kurio fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio ar turinčio registruotą buveinę valstybėje narėje, skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai jis vykdo teismines funkcijas. Ombudsmenas tokius skundus nagrinėja ir dėl jų parengia pranešimą;

C.	kadangi Europos Parlamento reglamentu (ES, Euratomas) 2021/1163 (1) nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas),

D.	kadangi Europos ombudsmeno sprendimas, kuriuo priimamos įgyvendinimo nuostatos, šiuo metu peržiūrimas, nes buvo priimtas Reglamentas (ES, Euratomas) 2021/1163;

pažymi, kad Europos ombudsmeno (toliau – Ombudsmenas) biudžetas priklauso DFP 7 išlaidų kategorijai „Europos viešasis administravimas“ ir 2021 m. iš viso siekė 10,7 mlrd. EUR; pažymi, kad Ombudsmenas yra palyginti maža institucija, kurios biudžetas sudaro tik apie 0,12 proc. viso administracinio biudžeto;

pažymi, kad Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai) savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje padidino administracinių operacijų imtį nuo 48 (2020 m.) iki 60 (2021 m.);

pažymi, kad Audito Rūmai nurodo, jog iš jų daugelį metų atliekamo darbo rezultatų matyti, kad apskritai šios išlaidos yra mažos rizikos; tačiau pažymi, kad metinėje 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitoje nepateikiama jokia svarbi informacija apie Europos ombudsmeną, ir ragina Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą;

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, jog ir savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymi, kad nenustatė jokių konkrečių su Ombudsmenu susijusių problemų;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2021 m. Ombudsmenui skirtas biudžetas sudarė 12 501 836 EUR, t. y. šiek tiek (1,2 proc.) buvo didesnis, palyginti su 2020 m., tačiau taip pat reikėtų įvertinti tai, kad, palyginti su 2019 m., 2020 m. biudžetas padidėjo 7,4 proc.;

pažymi, kad biudžetas labiausiai padidėjo dėl nuomos ir dėl Ombudsmeno būstinės Briuselyje perkėlimo; pažymi, kad visas su naujojo pastato įrengimo darbais susijusias išlaidas Ombudsmenas sugebėjo padengti 2021 m., o ne per 6 metų laikotarpį; pažymi, kad tai turės teigiamą poveikį Ombudsmeno ateinančių metų biudžetams;

vis dėlto, pažymi, kad 2021 m. biudžeto įvykdymo lygis siekė tik 88,8 proc., t. y. sumažėjo, palyginti su 2020 m., kai įvykdymo lygis siekė 94,9 proc.; pripažįsta, kad ir 2021 m. biudžeto vykdymui didelį poveikį padarė COVID-19 pandemija: iš dalies dėl jos buvo vėluojama įdarbinti darbuotojus, taip pat buvo labai ribojami fiziniai renginiai, konferencijos ir komandiruotės;

su pasitenkinimu pažymi, kad laikotarpis, per kurį Ombudsmenas apmoka sąskaitas faktūras ir toliau yra labai trumpas – 11,35 dienų, tačiau sykiu atkakliai ragina įdiegti elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą;

palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas yra sudaręs daug įvairių susitarimų dėl paslaugų lygio, ypač su Europos Parlamentu ir Komisija, todėl ši institucija gali sutaupyti pinigų, nes jai nereikia diegti šių paslaugų valdymo struktūrų; be to, palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas taip pat dalyvauja sudarant tarpinstitucines preliminariąsias sutartis, kas, be kita ko, leidžia jam pasinaudoti mažesnėmis kainomis ir mažina poreikį kurti nuosavas sudėtingas administracines struktūras;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

10.

pripažįsta, kad 2021-ieji buvo sudėtingi metai, visų pirma, dėl tebesitęsiančio COVID-19 pandemijos poveikio ir tolesnio poreikio užtikrinti darbuotojų gerovę ir kurti naujus darbo metodus; ragina Ombudsmeną priimti išsamią komunikacijos sistemą, į kurią būtų įtraukta per dvejus COVID-19 pandemijos metus įgyta patirtis, taip siekiant pasirengti galimų trikdančių įvykių atveju ir kad būtų galima užtikrinti veiklos tęstinumą;

11.

pažymi, kad 2021 m. Ombudsmenas toliau įgyvendino strategiją iki 2024 m. „Towards 2024“, siekdamas sukurti naują paprastesnę struktūrą, kurioje būtų mažiau vadovų, būtų skatinamas didesnis bendradarbiavimas ir lankstūs bei paslankūs procesai;

12.

labai palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas pastaraisiais metais sugebėjo gerokai sutrumpinti vidutinį laiką, kurio reikia įvairių rūšių byloms nagrinėti; vidutinis skundo nagrinėjimo laikas sutrumpėjo nuo 78 dienų 2018 m. iki 29 dienų 2021 m., t. y. 63 proc., ir nuo 157 dienų iki 61 dienos, t. y. 61 proc., per įgaliojimų vykdymo laikotarpį; vidutinis tyrimo atlikimo laikas sutrumpėjo nuo 254 dienų iki 112 dienų, t. y. sumažėjo 56 proc.;

13.

palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas toliau gerino veiksmingas savo kompetencijos sričiai nepriklausančių skundų, kurių per metus būna apie 1 400, nagrinėjimo procedūras; be to, palankiai vertina tai, kad tarnybos kompetencijos sričiai nepriklausančių skundų, kuriuos nagrinėjo Administracinių reikalų direktoratas, dalis padidėjo nuo 22 proc. 2020 m. iki 35 proc. 2021 m.;

14.

pažymi, kad galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais yra svarbus Ombudsmeno veiklos prioritetas ir iki vieno iš keturių tyrimų skiriama šiam klausimui; be to, pažymi, kad galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais apima tai, kaip Sąjungos administracija tvarko teksto ir tikralaikius pranešimus, ir galimybę laiku susipažinti su dokumentais; pritaria Ombudsmeno raginimui atnaujinti Sąjungos teisės aktą dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir labiau atsižvelgti į piliečių teises; Ombudsmenas tikisi gauti daugiau informacijos apie tai, kokių rekomendacijų jis galėtų pateikti Sąjungos institucijoms ir įstaigoms dėl to, kaip įdiegti sistemas, kad būtų pagerintas galimybės susipažinti su dokumentais valdymas; prašo Ombudsmeno pateikti grįžtamąją informaciją apie naują Komisijos IT priemonę šioje srityje (EASE – Elektroninės prieigos prie Europos Komisijos dokumentų sistemą);

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

15.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje Ombudsmeno tarnyboje dirbo 74 darbuotojai ir šis skaičius beveik nepakito nuo 2020 m. pabaigos, kai tarnyboje dirbo 73 darbuotojai, ir yra toks pat kaip 2019 m. pabaigoje; vis dėlto, pažymi, kad sutartininkų skaičius sumažėjo nuo 11 (2019 m.) iki 8 (2020 m.) ir iki 6 (2021 m.), o laikinųjų darbuotojų skaičius padidėjo nuo 23 (2019 m.) iki 28 (2020 m.) ir 30 (2021 m.); pareigūnų skaičius beveik nesikeitė: 2019 m. jų buvo 40, 2020 m. – 37, 2021 m. – 38;

16.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. pabaigoje tarnyboje dirbo 18 Sąjungos valstybių narių atstovai ir šis skaičius nepakito nuo 2020 m., ir kad vadovai yra iš 5 valstybių narių (2020 m. jie buvo iš 4 valstybių narių); primygtinai ragina Ombudsmeną toliau stengtis užtikrinti subalansuotą geografinį visų valstybių narių piliečių pasiskirstymą tarp savo darbuotojų (ypač vadovybės lygmeniu);

17.

pažymi, kad 68 proc. visų Ombudsmeno darbuotojų yra moterys, o tai yra šiek tiek daugiau nei 2020 m., kai moterys sudarė 66 proc.; taip pat pažymi, kad moterys sudaro didžiąją visų kategorijų darbuotojų dalį: vadovybės, AD, AST, AST-SC, IV PG ir kitų PG; ragina Ombudsmeną ir toliau stengtis užtikrinti subalansuotą lyčių pasiskirstymą, atsižvelgiant į tai, kad tarnyba maža;

18.

pažymi, kad naujose mišriojo darbo taisyklėse numatytas nuotolinis darbas sudaro 60 proc. per mėnesį, o kasdienis darbas organizuojamas grupės lygmeniu; džiaugiasi, kad visų kategorijų darbuotojai gali naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis; galiausiai pažymi, kad darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu 15 dienų per metus ne darbo vietoje;

19.

su pasitenkinimu pažymi, kad Ombudsmenas naudojasi bylų valdymo sistema, kuri realiuoju laiku teikia informaciją apie skundų paskirstymą tyrimų pareigūnams, taigi, vadovams sudaromos sąlygos atitinkamai koreguoti darbo krūvį; palankiai vertina tai, kad 2021 m. apie jokius perdegimo atvejus pranešta nebuvo; be to, palankiai vertina tai, kad nebuvimo darbe dėl laikinojo nedarbingumo atostogų dienų skaičius 2021 m. sumažėjo 28 proc., palyginti su 2020 m., ir kad daugiau kaip 30 dienų laikinojo nedarbingumo atostogose esančių darbuotojų skaičius sumažėjo trečdaliu – nuo 9 darbuotojų 2020 m. iki 6 darbuotojų 2021 m.;

20.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. apie jokius priekabiavimo atvejus pranešta nebuvo; pažymi, kad atvejį, apie kurį buvo pranešta 2020 m., OLAF vis dar tyrė 2021 m. ir kad jis buvo baigtas tirti 2022 m. OLAF nepateikus jokių rekomendacijų; galiausiai pažymi, jog Ombudsmenas surengė mokymus savo etikos korespondentams ir Taikinimo komiteto nariams, kad jie turėtų žinių, reikalingų siekiant vykdyti pareigas pagal Ombudsmeno kovos su priekabiavimu politiką;

21.

palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas įdarbino palyginti daug stažuotojų – 16 stažuotojų 2021 m., taip daugeliui jaunuolių suteikdamas galimybę įgyti Europos lygmens patirties; taip pat palankiai vertina tai, kad visi 2021 m. įdarbinti stažuotojai gavo atlyginimą;

Etikos sistema ir skaidrumas

22.

palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas turi specialiai etiškam elgesiui skirtą tarnybos intraneto puslapį ir kad 2021 m. buvo priimtos vidaus taisyklės dėl išorės veiklos ir darbuotojų skyrimo; be to, palankiai vertina tai, jog tarnyba surengė visiems darbuotojams skirtą posėdį, kad pristatytų savo politiką dėl išorės veiklos, kuri buvo suplanuota 2021 m., tačiau turėjo būti nukelta į 2022 m. pradžią;

23.

palankiai vertina tai, kad vidaus auditorius, vykdydamas savo darbo programą, peržiūri Ombudsmeno etikos sistemą; ragina Ombudsmeną pranešti Parlamentui apie šios peržiūros rezultatus, įskaitant visas galimas vidaus auditorių rekomendacijas;

24.

sveikina Ombudsmeną dėl interneto svetainėje paskelbto tvarkaraščio ir nuoseklaus naudojimosi Skaidrumo registru, kad būtų galima patikrinti, ar pranešėjai ar pašnekovai, dalyvaujantys Ombudsmeno organizuojamuose renginiuose ar posėdžiuose, yra užregistruoti šiame registre; palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas įsipareigojo susieti interneto svetainėje paskelbtus renginių rengėjus ir posėdžių dalyvius su jų įrašais Skaidrumo registre; sveikina Ombudsmeną už šioje srityje padarytą pažangą ir ragina Ombudsmeną toliau laikytis įsipareigojimo užtikrinti didesnį skaidrumą;

25.

pažymi, kad Ombudsmeno sukčiavimo prevencijos strategija grindžiama veiksmais, susijusiais su etišku elgesiu; be to, su pasitenkinimu pažymi, kad Ombudsmenas taiko „keturių akių“ principą, siekdamas užtikrinti, kad atliekant visus veiksmus dalyvautų bent du asmenys;

26.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. nebuvo nustatyta jokių interesų konfliktų atvejų ir kad visi iš tarnybos pasitraukę darbuotojai dabar gauna laišką, kuriuo jiems pranešama apie tai, kad jie vis dar yra įsipareigoję tarnybai, ir apie jų pareigą informuoti tarnybą ir gauti jos leidimą prieš užsiimant apmokama ar neapmokama profesine veikla kol nepraėjo dveji metai nuo darbo Sąjungos viešojoje tarnyboje pabaigos;

27.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2015 m. Ombudsmenas priėmė išsamų vidaus taisyklių, susijusių su poreikiu apsaugoti pranešėjus apie pažeidimus nuo neigiamų veiksmų ir remti juos proceso metu, rinkinį; taip pat pažymi, kad 2021 m. apie jokius informavimo apie pažeidimą atvejus pranešta nebuvo;

28.

ragina nustoti naudotis išorės įmonių, kurios, remiantis Jeilio universiteto vertinimu (2), ir toliau veikia Rusijoje, paslaugomis;

Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

29.

pažymi, kad 2021 m. gerokai padidėjo IT skirtos išlaidos ir tai tapo įmanoma perkėlus asignavimus; jos padidėjo beveik 2,5 karto: nuo 127 430 EUR 2020 m. iki 303 020 EUR 2021 m., visų pirma, lėšos buvo skirtos vaizdo konferencijų įrangos gerinimui;

30.

pažymi, kad 2021 m. Ombudsmenas nepatyrė jokių kibernetinių išpuolių ir kad pakankamo kibernetinio saugumo užtikrinimo klausimais ši institucija iš esmės priklauso nuo Europos Parlamento;

31.

ragina Ombudsmeną glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra; rekomenduoja visiems Ombudsmeno darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas;

32.

palankiai vertina tai, kad Ombudsmeno veikla, įskaitant skundų nagrinėjimą, žmogiškuosius išteklius ir finansus, jau yra visiškai suskaitmeninta, tačiau skundai vis dar gali būti teikiami popieriniu formatu ir į juos taip pat bus atsakyta popieriniu formatu, jei skundo pateikėjas jį pasirinks;

33.

su pasitenkinimu pažymi, kad buvo užbaigtas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) tyrimas dėl Ombudsmeno atliekamo asmens duomenų tvarkymo nagrinėjant skundus, dėl kurio 2019 m. EDAPP atliko patikrinimą Ombudsmeno patalpose, ir kad buvo pritarta visoms EDAPP rekomendacijoms, todėl 2021 m. byla buvo baigta nagrinėti;

34.

pažymi, kad Ombudsmenas, kai tai įmanoma, pirmenybę teikia atvirojo kodo priemonių naudojimui ir kad Ombudsmeno interneto svetainėje buvo naudojama tik atviroji programinė įranga;

Pastatai

35.

pažymi, kad 2021-ieji buvo pereinamieji metai, nes 2021 m. spalio mėn. Ombudsmenas savo būstinę Briuselyje perkėlė į naujas patalpas, kurios įrengtos kaip bendradarbiaujamoji darbo erdvė;

36.

palankiai vertina tai, kad dėl naujų statinių pavyko sumažinti aplinkosauginį pėdsaką naudojant šiuolaikines technologijas;

37.

palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas ketina pagerinti savo pastato Briuselyje prieinamumą, ir tikisi gauti naujausią informaciją apie padarytą pažangą;

Aplinka ir tvarumas

38.

palankiai vertina tai, kad per keletą metų šiai tarnybai pavyko gerokai sumažinti sunaudojamą popieriaus kiekį, nes procesai buvo skaitmeninami, įskaitant galimybę pasirašyti dokumentus elektroniniu būdu, ir daug kur buvo atsisakyta spausdintų metinių ataskaitų ir naujienlaiškių;

39.

pažymi, kad šiuolaikinių technologijų naudojimas leido Ombudsmenui įdiegti energijos vartojimo mažinimo sistemas, be kita ko, naudojant judesio detektorius ir centralizuotai valdomus termostatus;

40.

palankiai vertina tai, kad tarnyba skatina naudotis viešuoju transportu: ji kompensuoja 50 proc. metinių viešojo transporto išlaidų (ne daugiau kaip 500 EUR), ir pagerino savo garažų įrangą darbuotojams, kurie naudojasi dviračiais, nes naujajame pastate automobilių stovėjimo aikštelių nėra;

41.

pažymi, kad tarnyba nuomojasi pastatą iš Europos Parlamento ir kreipiasi į Parlamentą dėl klausimų, susijusių su saulės baterijų plokščių įrengimu ant stogo; vis dėlto, ragina Ombudsmeną primygtinai skatinti įrengti tokias plokštes, jei taip nėra daroma;

Institucijų bendradarbiavimas

42.

palankiai vertina tai, jog Ombudsmenas glaudžiai ir neformaliai bendradarbiauja su OLAF, Europos prokuratūra ir Audito Rūmais, kad tyrimai nesidubliuotų ir siekdami aptarti abipusio intereso sritis, pvz., interesų konfliktus ir „sukamųjų durų“ reiškinį;

43.

pabrėžia, kad svarbu, jog Ombudsmenas palaikytų aukšto lygio mainus ir bendradarbiavimą su Europos ombudsmenų tinklu; su pasitenkinimu pažymi, kad Ombudsmenas pradėjo rengti tikslinius praktinius seminarus ir konkrečioms sritims skirtus seminarus Europos ombudsmenų tinklo narių tarnybose dirbantiems specialistams ir rengia metinę Europos ombudsmenų tinklo konferenciją; ragina Ombudsmeną stiprinti glaudžius santykius su Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis;

44.

palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamais Europos Parlamento komitetais svarbių tyrimų klausimais, tiesiogiai pristatydamas darbą komitetų posėdžiuose arba siųsdamas informaciją komitetų pirmininkams; su pasitenkinimu pažymi, kad į Ombudsmeno metinį pranešimą Parlamentui dabar įtrauktas specialus skirsnis „Poveikis ir laimėjimai“, kuriame ne tik išsamiai aprašomi tolesni statistiniai veiksmai, susiję su Ombudsmeno rekomendacijomis, sprendimais ir pasiūlymais, bet ir pateikiami konkretūs poveikio pavyzdžiai;

45.

pažymi, kad Biudžeto kontrolės komitetas nekantriai laukia informacijos apie Ombudsmeno darbą, susijusį su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skaidrumu ir atskaitomybe, šis komitetas išnagrinės šį dokumentą, siekdamas užtikrinti, kad lėšos naudojamos tinkamai; ragina Ombudsmeną reguliariai informuoti biudžeto valdymo instituciją apie sunkumus, su kuriais susidurta, taip pat apie įgytą patirtį, susijusią su būsimu finansavimu;

Komunikacija

46.

pažymi, kad tarnyba toliau plėtojo savo interneto svetainę, kad suinteresuotiems visuomenės nariams būtų lengviau rasti užklausas ir kad ji apskritai taptų patrauklesnė naudotojams; be to, pažymi, kad naudojant „SoMes“ taip pat galima pagilinti žinias apie Ombudsmeno darbą, kaip tai buvo padaryta 2021 m., ypatingą dėmesį skyrus teisei susipažinti su Sąjungos dokumentais.

(1) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento reglamentas (ES, Euratomas) 2021/1163, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas (OL L 253, 2021 7 16, p. 1).

(2) https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/157

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1837

2023 m. gegužės 10 d.

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0235/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2021 m. metinę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0070/2023),

1.	patvirtina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kad Priežiūros pareigūno 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenei ir Europos išorės veiksmų tarnybai bei pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/158

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1838

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0070/2023),

B.	kadangi duomenų apsauga yra pagrindinė teisė, saugoma ES teisės aktais ir įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje;

C.	kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje nustatyta, kad atitiktį taisyklėms, kurios taikomos asmenų apsaugai tvarkant su jais susijusius asmens duomenis, vertina nepriklausoma institucija;

kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (1) numatyta įsteigti tokią nepriklausomą instituciją – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarnybą (toliau – Priežiūros pareigūnas), atsakingą už teisės į duomenų apsaugą ir privatumą apsaugą ir užtikrinimą, kurios užduotis – rūpintis, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros diegtų tvirtą duomenų apsaugos kultūrą;

E.	kadangi Priežiūros pareigūnas, kaip Europos duomenų apsaugos valdybos narys, savo funkcijas atlieka glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis duomenų apsaugos institucijomis ir tarnauja viešajam interesui, sykiu vadovaudamasis nešališkumo, sąžiningumo, skaidrumo ir pragmatizmo principais;

kadangi leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus Priežiūros pareigūnas deleguoja direktoriui, vadovaudamasis veiklos taisyklėmis, kuriomis apibrėžiamos užduotys ir atsakomybė, susijusios su Priežiūros pareigūno biudžetu ir administravimu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (2) 72 straipsnio 2 dalyje, o jo apskaitos pareigūno funkciją atlieka Komisijos apskaitos pareigūnas, kaip nustatyta 2017 m. kovo 1 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendime;

pažymi, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (toliau – Priežiūros pareigūnas) biudžetas įtrauktas į DFP 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“, kuris 2021 m. iš viso sudarė 10,7 mlrd. EUR; pažymi, kad Priežiūros pareigūnas yra palyginti maža institucija, kurios biudžetas sudaro tik apie 0,18 proc. viso administracinio biudžeto;

pažymi, kad Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai) savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje padidino administracinių operacijų imtį nuo 48 (2020 m.) iki 60 (2021 m.);

pažymi, kad Audito Rūmai nurodo, jog iš jų daugelį metų atliekamo darbo rezultatų matyti, kad apskritai šios išlaidos yra mažos rizikos; tačiau pažymi, kad metinėje 2021 finansinių metų Sąjungos biudžeto vykdymo ataskaitoje nepateikiama jokios svarbios informacijos apie Priežiūros pareigūną, ir ragina Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą;

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymi, kad nenustatė jokių konkrečių su Priežiūros pareigūnu susijusių problemų;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad Priežiūros pareigūnui skirtas biudžetas taip pat apima Europos duomenų apsaugos valdybos (toliau – Valdyba) nepriklausomo sekretoriato, kurio narys yra Priežiūros pareigūnas ir kuris teikia personalą sekretoriatui, darbą;

palankiai vertina Priežiūros pareigūno paskelbtą 2021 m. metinę ataskaitą; pažymi, kad 2021 m. Priežiūros pareigūnas pasiekė arba viršijo tikslus, nustatytus aštuoniuose iš devynių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR);

pažymi, kad Priežiūros pareigūnui skirtas biudžetas 2021 m. buvo 19 463 193 EUR, t. y. šiek tiek (0,07 proc.) mažesnis nei lyginant su 2020 m.; tačiau tai taip pat turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad 2019–2020 m. biudžetas padidėjo 16,3 %, o tai sutampa su COVID-19 pandemijos pradžia ir su ja susijusiu darbo krūvio padidėjimu;

be to, pažymi, kad 2021 m. biudžeto įvykdymo lygis buvo 86 proc., t. y. gerokai didesnis nei 2020 m., kai įvykdymo lygis buvo 73 proc.; pripažįsta, kad ir 2021 m. biudžeto vykdymui didelį poveikį padarė COVID-19 pandemija, dėl kurios visų pirma buvo labai ribojami fiziniai renginiai, konferencijos ir komandiruotės;

pažymi, kad 2021 m. įvykdymo lygis buvo 89,60 proc., o vidutinis mokėjimo laikas buvo 19,98 dienos; ragina Priežiūros pareigūną mažinti mokėjimų vėlavimą naudojant elektroninius sprendimus, kurie prisideda prie to, kad valdžios institucijos taptų skaidresnės ir tvaresnės;

10.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Priežiūros pareigūnas, naudodamasis susitarimais dėl paslaugų lygio, toliau įgyvendino požiūrį, kuriuo siekiama didesnio administracinio veiksmingumo, ir dalyvavo didelėse tarpinstitucinėse preliminariosiose sutartyse;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

11.

pripažįsta, kad 2021 m. taip pat buvo sudėtingi metai, visų pirma dėl COVID-19 pandemijos, dėl kurios iškilo neatidėliotinas poreikis apsaugoti darbuotojų gerovę ir kartu atsirado naujų užduočių, įskaitant ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sukūrimą ir stebėjimą, ar keleivio buvimo vietos anketos, kontaktų atsekimo programėles ir kitas kovai su virusu naudojamas technologijas, užtikrinant, kad jos visiškai atitinka Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisės aktus;

12.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas nedelsdamas sukūrė vidaus darbo grupę COVID-19 klausimais, kad būtų aktyviai stebimas ir vertinamas Sąjungos atsakas į pandemiją, kuri iškėlė klausimų ir abejonių dėl asmens duomenų apsaugos ir asmenų privatumo teisių; be to, palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas paskelbė konkursą, siekdamas įdarbinti daugiau specializuotų duomenų apsaugos ekspertų, ir pritaikė vidaus organizacinę struktūrą, kad būtų atsižvelgta į padidėjusį darbo krūvį duomenų apsaugos srityje;

13.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas savo atsakymuose į praėjusių metų rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo nurodo, kad jis nusprendė sustiprinti ex ante kontrolę, naudodamas atitinkamus kontrolinius sąrašus, ir nusprendė vidaus kontrolės koordinatoriaus pareigoms įdarbinti vieną visą darbo dieną dirbantį darbuotoją, kad nuo 2023 m. pirmojo ketvirčio pagerintų vidaus procedūras ir padidintų organizacijos veiksmingumą;

14.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas kartu su atitinkamais vidaus ir išorės suinteresuotaisiais subjektais atliko veiklos tęstinumo ir krizių valdymo peržiūrą po to, kai buvo atliktas vidinis COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties vertinimas, kaip ragino ir Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo; supranta, kad procesas tebevyksta, ir tikisi 2022 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu gauti naudos iš įgytos patirties ir galimų priemonių, kurių buvo imtasi;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

15.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje Priežiūros pareigūno tarnyboje dirbo 132 darbuotojai, t. y. šiek tiek daugiau nei 2020 m. pabaigoje, kai dirbo 124 darbuotojai, ir gerokai daugiau nei 2019 m. pabaigoje, kai dirbo 107 darbuotojai; susirūpinęs pažymi, kad sutartininkų skaičius padidėjo nuo 37 darbuotojų 2020 m. pabaigoje iki 49 2021 m. pabaigoje, o pareigūnų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 72 iki 68; ragina Priežiūros pareigūną sudaryti su darbuotojais neterminuotas darbo sutartis, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas ir darbo saugumas; pabrėžia, kad Priežiūros pareigūnas susiduria su sunkumais pritraukdamas specialistus, turinčius reikiamų ekspertinių žinių konkrečiose srityse, ir ragina Priežiūros pareigūną ieškoti būdų, kaip padidinti laisvų darbo vietų matomumą;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad Priežiūros pareigūnas, palyginti su 2019 m., turi surengti keturis kartus daugiau teisėkūros konsultacijų, o šiam padidėjusiam darbo krūviui padengti yra tik vienas naujas darbuotojas; taip pat pažymi, kad Sąjungos institucijose drastiškai daugėja duomenų rinkinių, už kurių stebėseną atsakingas Priežiūros pareigūnas;

17.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. pabaigoje darbuotojų ES pilietybių skaičius dar padidėjo iki 21, palyginti su 20 skirtingų pilietybių 2020 m. pabaigoje; taip pat pažymi, kad atstovavimas daugiau tautybių padėjo sukurti geresnę geografinę pusiausvyrą institucijoje; ragina Priežiūros pareigūną taip pat toliau skatinti lygias galimybes ir geografinę pusiausvyrą viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų postuose;

18.

pažymi, kad, nors du vyresniųjų vadovų postus užima vyrai, moterys sudaro 75 proc. (3 iš 4) viduriniosios grandies vadovų; pažymi, kad tarp GFII–GFIV kategorijų darbuotojų 38 iš 48 asmenų, t. y. beveik 80 proc., buvo moterys; taip pat pažymi, kad 2021 m. moterys sudarė 63 proc. visos darbo jėgos, palyginti su 58 proc. 2020 m.;

19.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas savo atsakymuose į praėjusių metų rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo nurodo, kad Priežiūros pareigūno žmogiškųjų išteklių skyriaus darbuotojai reguliariai dalyvaus mokymuose „Nesąmoningas šališkumas atrankos ir įdarbinimo srityje“, kad būtų užtikrintas tinkamas lygių galimybių strategijos įgyvendinimas;

20.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje užimtumo lygis buvo 88 proc., t. y. gana žemas; kartu supranta, kad 2021 m. pabaigoje buvo vykdomos tam tikros atrankos procedūros, o kai kurios pareigybės buvo paliktos neužimtos, atsižvelgiant į duomenų apsaugos laureatų sąrašą, kurį numatyta paskelbti 2022 m. pirmojo pusmečio pabaigoje; taip pat pažymi, kad 2021 m. nebuvo laisvų vyresniosios ar viduriniosios grandies vadovų etatų;

21.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas daugiausia dėmesio skyrė tiek Priežiūros pareigūno, tiek Valdybos darbuotojų psichinei gerovei užtikrinti COVID-19 pandemijos metu, įskaitant, be kita ko, individualų ir grupinį ugdomąjį vadovavimą;

22.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas sukūrė lanksčių darbo sąlygų sistemą, be kita ko, nustatydamas lankstaus darbo laiko tvarką, pagal kurią darbuotojai gali kasdien nuspręsti, kuriuo laiku nuo 7.00 iki 20.30 val. pradėti ir baigti darbą; be to, palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas taip pat sukūrė sistemą, pagal kurią darbuotojai gali kaupti viršvalandžius, už kuriuos gali būti kompensuojama;

23.

pažymi, kad pagal galiojančias taisykles darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu iki 3 dienų per savaitę, o susitarus su tiesioginiu vadovu, kai kuriems darbuotojams gali būti leidžiama dirbti nuotoliniu būdu daugiau kaip 60 proc.; palankiai vertina tai, kad pagal nuotolinio darbo taisykles darbuotojams leidžiama dirbti ne darbo vietoje ne darbo vietoje ne daugiau kaip 15 dienų per metus, o gavus paskyrimų tarnybos sutikimą galima pridėti dar 15 dienų; ragina Priežiūros pareigūną, kai tik įmanoma, leisti dirbti nuotoliniu būdu, jei to prašo darbuotojai;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad Priežiūros pareigūnas šiuo metu kuria darbo grupę, skirtą parengti strateginį požiūrį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad darbo krūvis būtų tolygiai padalintas ir paskirstytas darbuotojams, remiantis darbuotojų pasitenkinimo apklausų rezultatais; palankiai vertina tai, kad 2021 m. apie jokius perdegimo atvejus pranešta nebuvo; taip pat palankiai vertina tai, kad 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo laikinojo nedarbingumo atostogose esančių asmenų ir nebuvimo darbe dėl laikinojo nedarbingumo dienų skaičius;

25.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius psichologinio ar seksualinio priekabiavimo atvejus, o Priežiūros pareigūnas užtikrina, kad ir toliau bus budrus, siekdamas užtikrinti, kad ateityje tokių atvejų nepasitaikytų;

26.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas ir Valdyba įdarbina palyginti daug stažuotojų, atsižvelgiant į institucijos dydį; taip pat palankiai vertina tai, kad 2021 m. kovo mėn. įdarbinti 8 stažuotojai ir 2021 m. spalio mėn. įdarbinti 9 stažuotojai gavo atlyginimą;

Etikos sistema ir skaidrumas

27.

pažymi, kad 2019 m. atnaujinta Priežiūros pareigūno etikos sistema, be kita ko, apima privalomus įvadinius mokymus naujiems darbuotojams priekabiavimo, interesų konfliktų prevencijos ir kitų etikos sričių klausimais; pažymi, kad 2021 m. mokymuose šiose srityse dalyvavo 25 asmenys ir kad visi prie institucijos prisijungiantys darbuotojai turi pasirašyti konfidencialumo ir interesų konflikto nebuvimo deklaraciją; taip pat palankiai vertina tai, kad 2022 m. bus įtraukta sesija apie informavimą apie pažeidimus;

28.

prašo Priežiūros pareigūno pateikti informaciją apie vyresniosios vadovybės pareigybių elgesio kodeksą, kurį jis nusprendė pradėti rengti;

29.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. nebuvo atlikta nė vieno OLAF tyrimo, susijusio su Priežiūros pareigūno tarnybos ar Valdybos darbuotojais; pažymi, kad 2021 m. buvo viena Europos ombudsmeno byla, susijusi su Priežiūros pareigūnu, kuri buvo baigta priėmus išvadą, kad ji buvo išspręsta, todėl Priežiūros pareigūnui nebuvo pateikta jokių rekomendacijų; taip pat palankiai vertina tai, kad 2021 m. nebuvo jokių interesų konfliktų ar informavimo apie pažeidimus atvejų;

30.

pažymi, kad Priežiūros pareigūnas šiuo metu nesinaudoja tarpinstituciniu Skaidrumo registru, tačiau Priežiūros pareigūno darbotvarkė, susitikimų vaizdo įrašai ir informacija apie jo veiklą, įskaitant susitikimus su interesų grupių atstovais, skelbiami Priežiūros pareigūno interneto svetainėje; ragina Priežiūros pareigūną užbaigti turimų galimybių vidaus analizę ir prisijungti prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro;

31.

teigiamai vertina tolesnius veiksmus, kurių Priežiūros pareigūnas ėmėsi dėl piliečių prašymo suteikti prieigą prie duomenų; vis dėlto pabrėžia, kad Priežiūros pareigūnas priėmė sprendimą byloje prieš tai, kai buvo patikrinti ir nustatyti visi faktai, nors skundo nagrinėjimo procedūra buvo vykdoma daugiau kaip dvejus metus ir 2022 m. pabaigoje vis dar buvo vykdoma; ragina Priežiūros pareigūną peržiūrėti savo darbo tvarkos taisykles, kad būtų užtikrinta veiksminga ir laiku atliekama piliečių skundų peržiūra, atsižvelgiant į visą susijusią informaciją (3);

32.

pažymi, kad 2021 m. nebuvo atvejų, kai darbuotojai išėjo iš institucijos, kad įsidarbintų privačiajame sektoriuje, taip pat atvejų, susijusių su veiklos pertraukos laikotarpiais; palankiai vertina tai, kad nebuvo atvejų, kai buvę EP nariai, Komisijos nariai ar aukšto lygio pareigūnai (AD14 lygio) būtų gavę lėšų iš biudžeto už teikiamas patarėjų ar kt. paslaugas;

33.

Ragina nustoti naudotis išorės įmonėmis, kurios, remiantis Jeilio universiteto reitingu (4), ir toliau veikia Rusijoje;

Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

34.

pažymi, kad 2021 m. biudžetiniai įsipareigojimai, susiję su IT projektais ir įranga, įskaitant vaizdo konferencijų įrangą, buvo 20 proc. didesni nei 2020 m., o tai leido organizuoti mišrius posėdžius;

35.

pripažįsta, kad daugelį centrinių IT funkcijų, be kita ko, kibernetinio saugumo srityje, atlieka Europos Parlamentas, veikiantis kaip bendrųjų paslaugų teikėjas, ir CERT-EU (Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba); prašo Priežiūros pareigūno stebėti asmens duomenis, kuriais keičiasi Sąjungos institucijos, kad būtų užtikrintas kibernetinis saugumas; palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas vis dėlto imasi priemonių savo skaitmeniniam veiksmingumui ir saugumui didinti, be kita ko, reguliariai rengdamas visiems savo darbuotojams skirtus informuotumo apie kibernetinį saugumą didinimo mokymus, įskaitant įvadinius mokymus naujiems darbuotojams;

36.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas toliau bando ir demonstruoja atvirojo kodo įrankių naudojimą, siekdamas užkirsti kelią susaistymui su pardavėju, išlaikyti techninių sistemų kontrolę, užtikrinti griežtesnes naudotojų privatumo ir duomenų apsaugos priemones ir didinti visuomenės saugumą ir skaidrumą, kaip alternatyvą nuosavybinėms priemonėms; ragina Priežiūros pareigūną apie tai pranešti kitoms Sąjungos institucijoms;

37.

teigiamai vertina naująją iniciatyvą „TechSonar“, kurios tikslas – stebėti besiformuojančių technologijų tendencijas, siekiant geriau suprasti potencialų jų poveikį asmenims ir užtikrinti tvarią skaitmeninę ateitį, garantuojant asmens duomenų apsaugą;

38.

pakartoja jog panašu, kad Priežiūros pareigūno darbo krūvis toliau didės dėl skaitmeninimo tendencijos stiprėjimo Sąjungoje, agentūros įgaliojimų peržiūros ir Komisijos pristatytų iniciatyvų, ypač teisingumo ir vidaus reikalų srityje, t. y. nuomonių dėl Europolo įgaliojimų, dėl Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto, dėl TIS 2.0 direktyvos ir bendrų nuomonių dėl Dirbtinio intelekto akto ir skaitmeninio COVID pažymėjimo; vertina Priežiūros pareigūno indėlį į teisėkūros darbą bendradarbiaujant su Valdyba; pabrėžia, jog svarbu, kad žmogiškieji ir finansiniai ištekliai būtų suderinami su augančiu darbo krūviu ir kad atitinkamai būtų padidintas Priežiūros pareigūno biudžetas;

Pastatai

39.

pažymi, kad 2021 m. spalio mėn. pabaigoje pasitraukus Europos ombudsmenui, Priežiūros pareigūnas ir Valdyba tapo vieninteliais nuomininkais patalpose adresu Rue Montoyer 30, kurias jiems išnuomojo Europos Parlamentas; pažymi, kad vėliau buvo atnaujinti trys pastato aukštai ir daugiau kaip 100 Priežiūros pareigūno tarnybos ir Valdybos darbuotojų persikėlė į kitas patalpas; taip pat pažymi, kad renovuojant pastatą, jis buvo modernizuotas ir pritaikytas naujoms darbo sąlygoms po COVID-19 pandemijos, be kita ko, įskaitant nešiojamas telekonferencijų sistemas;

40.

pažymi, kad pranešime dėl 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo Europos Parlamentas paragino Priežiūros pareigūną savo pastatų strategijoje atsižvelgti į riboto judumo ar kitokią negalią turinčių asmenų poreikius; pažymi, kad Priežiūros pareigūnas atsakymuose nurodo į administracinį susitarimą, kurį jis yra sudaręs su Europos Parlamentu; vis dėlto ragina Priežiūros pareigūną savo pastatų strategijoje skirti ypatingą dėmesį šiai sričiai;

Aplinka ir tvarumas

41.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas toliau dirbo siekdamas tapti bepopiere institucija, be kita ko, užtikrindamas, kad sąskaitų faktūrų apmokėjimo ciklas būtų valdomas elektroniniu būdu ir kad atrankos ir vertinimo procesai žmogiškųjų išteklių srityje būtų valdomi bepopieriu būdu;

42.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas ir toliau skatina naudotis viešuoju transportu, kompensuodamas 50 proc. mėnesinių / metinių mokesčių už viešąjį transportą, ir savo garažuose toliau skirdamas pakankamai vietos darbuotojams pasistatyti dviračius;

43.

pažymi, kad Priežiūros pareigūnas pareiškė, jog jis teirausis apie planus įrengti saulės baterijų plokštes Europos Parlamento nuomojamame pastate, ir ragina Priežiūros pareigūną pasisakyti už tai, kad tokios plokštės būtų įrengtos;

Institucijų bendradarbiavimas

44.

palankiai vertina Priežiūros pareigūno, atliekančio priežiūros funkciją, ir kitų Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų, ypač Europos prokuratūros, kaip naujai įsteigto organo, bendradarbiavimą;

45.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas atidžiai stebi, kaip Europos Centrinis Bankas vertina skaitmeninio euro projektą, susijusį su tokiais klausimais kaip teisė į privatumą ir asmens duomenų apsauga; pripažįsta, kad Priežiūros pareigūnui reikia papildomų išteklių šiam projektui prižiūrėti;

46.

palankiai vertina Priežiūros pareigūno pasiūlytą iniciatyvą įsteigti ekspertų paramos grupę, sudarytą iš Valdybos ir išorės ekspertų, kuri padėtų nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms atlikti tyrimus ir vykdyti veiklą, susijusią su svarbiais bendrais interesais;

47.

pažymi, kad Priežiūros pareigūnas palaikė dialogą su Europolu dėl agentūros vykdomo didelio masto duomenų rinkinių tvarkymo, siekdamas užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi laikantis reikalavimų; pažymi, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Priežiūros pareigūnas keletą kartų pabrėžė didelį susirūpinimą dėl duomenų kiekio mažinimo ir duomenų rinkinių, kuriuose nėra duomenų subjekto klasifikacijos, saugojimo; ragina Priežiūros pareigūną tęsti dialogą siekiant spręsti šias problemas;

48.

pažymi, kad Priežiūros pareigūnas 2021 m. nesudarė jokių naujų tarpinstitucinių susitarimų, tačiau peržiūrėjo administracinį susitarimą su Europos Parlamentu, siekdamas įsteigti nuolatinį Priežiūros pareigūno biurą Parlamento patalpose Strasbūre, kuris taip pat sudarys sąlygas glaudesniam ryšiui su Europos Taryba ir palengvins reguliarius eu-LISA duomenų bazių, kuriose tvarkomi didelio masto asmens duomenys, patikrinimus;

49.

pripažįsta du tyrimus, susijusius su asmens duomenų perdavimu ne ES / EEE šalims, pradėtus įgyvendinant Pareigūno priežiūros strategiją „Schrems II“;

Komunikacija

50.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. Priežiūros pareigūnas surengė keletą renginių, kurie taip pat padėjo didinti jo vaidmenį ir plačiosios visuomenės supratimą apie jo misiją, įskaitant Duomenų apsaugos dieną, Europos dieną, Priežiūros pareigūno stažuotojų konferenciją ir tinklalaides, Priežiūros pareigūno pilietinės visuomenės aukščiausiojo lygio susitikimą, metinį kompiuterių, privatumo ir duomenų apsaugos konferenciją, Pasaulinę privatumo asamblėją ir konferenciją apie duomenų apsaugos ateitį;

51.

palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas parengė viešą dviejų socialinės žiniasklaidos platformų – „EU Voice“ ir „EU Video“ – bandomąjį etapą, kuris buvo pradėtas 2022 m. siekiant skatinti naudoti decentralizuotas ir nemokamas atvirojo kodo technologijas kaip alternatyvą socialiniams tinklams; supranta, kad šiomis bandomosiomis iniciatyvomis prisidedama prie Sąjungos duomenų ir skaitmeninio suverenumo strategijos, kuria siekiama skatinti Sąjungos nepriklausomybę skaitmeniniame pasaulyje;

52.

palankiai vertina Priežiūros pareigūno pastangas stebėti ir plačiajai visuomenei aiškinti naujus technologijų pokyčius ir galimą jų poveikį duomenų apsaugai ir privatumui, pasitelkiant „TechDispatch“ ir „TechSonar“ ataskaitas; pripažįsta, kad reikia papildomų techninės kvalifikacijos darbuotojų, siekiant užtikrinti tinkamą tolesnę su šiomis užduotimis susijusią veiklą; su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. 43-iosios Pasaulinės privatumo asamblėjos metu iniciatyvai „TechDispatch“ įteiktas 2021 m. Pasaulinis privatumo ir duomenų apsaugos apdovanojimas kategorijoje „Švietimas ir visuomenės informavimas“; ragina Priežiūros pareigūną didinti savo pajėgumus technologijų stebėsenos srityje ir rengti informacines kampanijas apie savo išvadas ir rekomendacijas.

(1) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(2) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(3) Tai susiję su Nyderlandų piliečio J. van der Linde atveju, apie kurį pranešta žiniasklaidoje. Jei visą procedūrą būtų buvę galima išnagrinėti greičiau, pilietis galėjo būti patenkintas EDAPP pateikto skundo rezultatais (2020 m. antrąjį pusmetį skundas buvo nusiųstas EDAPP).

(4) https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/165

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1839

2023 m. gegužės 10 d.

dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2022) 323 – C9-0236/2022) (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2021 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2022) 292),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę 2021 finansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0088/2023),

1.	patvirtina Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, kad Europos išorės veiksmų tarnybos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(3) OL C 391, 2022 10 12, p. 6

(1) OL C 391, 2022 10 12, p. 6.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/166

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1840

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0088/2023),

A.	kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) yra atsakinga už savo būstinės Briuselyje administracinių išlaidų valdymą ir 144 Sąjungos delegacijų bei tarnybų tinklą;

B.	kadangi EIVT atsakomybės sritis išplėsta, kad aprėptų delegacijose dirbančių Komisijos darbuotojų administracinį valdymą sudarant įvairius tarnybų lygio susitarimus;

C.	kadangi delegacijų vaidmuo – atstovauti Sąjungai ir jos piliečiams visame pasaulyje kuriant tinklus ir partnerystes ir propaguoti Sąjungos vertybes bei ginti jos interesus;

D.	kadangi EIVT ir toliau savo pobūdžiu bei kilme yra specifinė, kaip ir tuo metu, kai ji buvo įsteigta sujungus darbuotojus, priklaususius buvusiems Tarybos ir Komisijos išorės santykių skyriams, į kuriuos buvo integruoti valstybių narių diplomatai;

E.	kadangi pagal EIVT vidaus taisykles EIVT generalinis sekretorius veikia kaip institucijos deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, o už išteklių valdymą atsakingas generalinis direktorius atlieka vyriausiojo perdeleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno vaidmenį;

F.	kadangi biudžeto vykdymas reglamentuojamas Finansiniu reglamentu ir EIVT biudžeto vykdymo vidaus taisyklėmis;

pažymi, kad EIVT biudžetas patenka į daugiametės finansinės programos (DFP) 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“, kuris 2021 m. iš viso sudarė 10,7 mlrd. EUR; pažymi, kad EIVT biudžetas (mokėjimai, įskaitant Komisijos įnašus) sudaro apie 9 proc. viso DFP 7 išlaidų kategorijos administracinio biudžeto;

pažymi, kad Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai) savo 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje padidino kategorijos „Administravimas“ operacijų imtį nuo 48 (2020 m.) iki 60 (2021 m.);

pažymi, kad Audito Rūmai nurodo, jog iš jų daugelį metų atliekamo darbo rezultatų matyti, kad apskritai šios išlaidos yra mažos rizikos; tačiau ragina Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamesnius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą;

pažymi, kad Audito Rūmai paminėjo, jog EIVT mokėjimuose nustatė dvi kiekybiškai įvertinamas klaidas: viena susijusi su tuo, kad nebuvo sudaryta sutartis dėl paslaugų, kurias įsigijo ES delegacija, o kita susijusi su išmokomis darbuotojui, kuris nenurodė jokių pastarojo meto asmeninės padėties pokyčių;

su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jie nenustatė jokių reikšmingų probleminių klausimų, susijusių su jų tikrintomis EIVT priežiūros ir kontrolės sistemomis;

be to, pažymi, kad Audito Rūmai 2015 m. nustatė reikšmingų trūkumų, susijusių su ES delegacijų viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūromis; pažymi, kad 2021 m. Audito Rūmai ėmėsi tolesnių veiksmų dėl šių pastabų ir patikrino dešimties viešųjų pirkimų procedūrų ir aštuonių vietos įdarbinimo procedūrų, kurias surengė ES delegacijos, imtį; pažymi, kad 2019 m. EIVT patobulino viešųjų pirkimų procesą: ji supaprastino ir modernizavo darbo procedūras ES delegacijose, centralizavo kai kuriuos procesus būstinėje ir sukūrė naujus viešųjų pirkimų dokumentų šablonus, peržiūrėjo taisykles ir sąlygas, kuriomis reglamentuojamas vietos darbuotojų įdarbinimas ES delegacijose ir prieš juos įdarbindama atliko ex ante patikras; galiausiai su susirūpinimu pažymi, kad Audito Rūmai penkiose iš dešimties tikrintų viešųjų pirkimų procedūrų nustatė keletą trūkumų, susijusių su tuo, kaip ES delegacijos taikė viešųjų pirkimų taisykles, ir nustatė keletą trūkumų visose aštuoniose tikrintose vietos darbuotojų įdarbinimo procedūrose; ragina EIVT imtis veiksmų siekiant išspręsti problemas, dėl kurių padaromos nustatytos viešųjų pirkimų klaidos, ir ateityje užkirsti kelią atitinkamų taisyklių pažeidimams;

primygtinai ragina EIVT imtis tinkamų priemonių, pvz., tobulinti mokymus ir tobulinti viešųjų pirkimų dokumentų gaires ir šablonus, siekiant sumažinti klaidų, susijusių su ES delegacijų organizuojamomis viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūromis, skaičių ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančioms institucijoms apie priemones, kurių imtasi;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2021 m. EIVT biudžetas sudarė 767 626 000 EUR, t. y. 5,0 proc. daugiau palyginti su 2020 m., o tai labai panašu į 2020 m., kai biudžetas, palyginti su 2019 m., padidėjo 5,2 proc.; pažymi, kad EIVT naudojosi ne tik savo biudžetu, bet ir Komisijos skirta 211 200 000 EUR suma (įskaitant asignuotąsias pajamas ir iš kito laikotarpio perkeltas sumas) administracinėms išlaidoms, susijusioms su ES delegacijose dirbančiu Komisijos personalu, padengti; pažymi, kad EIVT taip pat gavo įnašų bendroms Europos plėtros fondo darbuotojų delegacijose išlaidoms padengti ir kitų sumų, todėl bendra EIVT administruojamų biudžeto sumų (įsipareigojimų asignavimų) suma siekė 1 091,1 mln. EUR;

pažymi, kad 2021 m. buvo įvykdyta 99,4 proc. galutinio EIVT biudžeto įsipareigojimų, t. y. daugiau nei 2020 m., kai buvo įvykdyta 95,0 proc. įsipareigojimų; pažymi, kad panaudota 84,5 proc. 2021 m. biudžeto mokėjimų, t. y. šiek tiek daugiau nei 2020 m., kai buvo panaudota 82,3 proc. mokėjimų;

10.

pažymi, kad galutinis EIVT būstinės biudžetas po perkėlimų siekė 295 mln. EUR, iš kurių 290,5 mln. EUR, t. y. 98,5 proc., buvo įvykdyta; pažymi, kad panaudota 238,3 mln. EUR mokėjimų, t. y. 80,8 proc.;

11.

pažymi, kad po perkėlimų galutinis EIVT biudžetas delegacijoms siekė 472,6 mln. EUR, iš kurių 472,4 mln. EUR, t. y. 99,9 proc., buvo įvykdyta; pažymi, kad panaudota 410,1 mln. EUR mokėjimų, t. y. 86,8 proc.;

12.

pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 m. buvo padidintas IT sričiai skirtas biudžetas, o įvairių punktų, įskaitant darbo užmokestį, biudžetas buvo sumažintas; atkreipia dėmesį į tai, kad EIVT informavo biudžeto sudarymo instituciją apie tris perkėlimus per 2021 m., iš kurių du buvo atlikti siekiant padengti papildomas išlaidas, atsiradusias dėl COVID-19 pandemijos, ir atlikti metų pabaigos suderinimą;

13.

pažymi, kad 2021 m. EIVT atliko 131 352 mokėjimus, iš kurių 115 060, t. y. 87,6 proc., buvo sumokėti per nustatytą terminą; be to, pažymi, kad vidutinis faktinis mokėjimo terminas buvo 18 dienų, o elektroninių sąskaitų faktūrų procentinė dalis – 24 proc.;

14.

su pasitenkinimu pažymi, kad EIVT pasirašė daug susitarimų dėl paslaugų lygio, visų pirma su Komisija, bet taip pat ir su kitomis institucijomis, apimančių daugiau kaip 70 įvairių paslaugų, kurias teikia 16 subjektų; be to, pažymi, kad Komisijos apskaitos pareigūnas (Biudžeto generalinis direktoratas) vis dar dirba EIVT apskaitos pareigūnu, tačiau EIVT padidino savo pajėgumus, kad galėtų vykdyti kai kurias apskaitos funkcijas, taip pat ir apskaitos funkcijas delegacijose;

15.

su pasitenkinimu pažymi, kad susitarimų dėl bendro vietos naudojimo, pagal kuriuos valstybės narės ir kiti ES subjektai įkurdina savo darbuotojus ES delegacijose, skaičius toliau auga ir pasiekė 115 susitarimų 67 ES delegacijose su 36 partneriais;

Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

16.

pažymi, kad 2021 m. EIVT įvykdė didžiausią tarnybos reorganizaciją nuo jos įkūrimo 2011 m., įsteigdama šešis didelius geografinius departamentus ir Generalinio sekretoriaus biurą, kad geriau atspindėtų dabartinę geopolitinę padėtį; pažymi, kad siekiant geriau kovoti su dezinformacija taip pat buvo įsteigtas naujas Strateginės komunikacijos ir strateginio prognozavimo direktoratas, sujungus du Strateginės komunikacijos skyrius ir Politikos planavimo ir strateginio prognozavimo skyrių;

17.

pažymi, kad 2021 m. EIVT darbo sąlygas ir toliau labai veikė COVID-19 pandemija; pažymi, kad ypač daug lėšų buvo sutaupyta darbo užmokesčio srityje dėl lėtesnių įdarbinimo procedūrų, taip pat lėšų, skirtų komandiruotėms, susitikimams, konferencijoms ir kt.; pažymi, kad dėl pandemijos taip pat atsirado galimybių sklisti dezinformacijai ir patirti užsienio vykdomą manipuliavimą bei kišimąsi, todėl EIVT susidūrė su dar daugiau sunkumų;

18.

pažymi, kad 2021 m. EIVT susidūrė su keliomis saugumo krizėmis Afganistane, Sahelyje ir Etiopijoje, kai EIVT gana vėlai informavo apie pokyčius vietoje ir į juos reagavo, todėl teko skubiai evakuoti ES darbuotojus;

19.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. nė viena ES delegacija nepateikė išlygų;

20.

pažymi, kad skirtingus EIVT darbo aspektus tikrina jos vidaus auditorius, Komisijos vidaus audito tarnyba ir Audito Rūmai; pažymi, kad nors svarbu užtikrinti išsamią kontrolę ir auditą, lygiai taip pat svarbu vengti dubliavimo;

21.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos vidaus audito tarnyba savo 2021 m. atliktų vidaus auditų metinėje ataskaitoje dėl trijų ankstesnių auditų, susijusių su Komisijos ir EIVT veiklos koordinavimu, padarė išvadą, kad visos rekomendacijos buvo įgyvendintos;

22.

pažymi, kad EIVT Vidaus audito skyrius (toliau – VAD) savo 2018–2021 m. plane daugiausia dėmesio skyrė personalo išlaidoms, kurios sudaro daugiau kaip 50 proc. visų EIVT išlaidų; pažymi, kad 2022–2024 m. VAD plane daugiausia dėmesio bus skiriama kitoms anksčiau neįtrauktoms sritims, pavyzdžiui, saugumui, infrastruktūrai ir IT; ragina EIVT informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio vidaus audito rezultatus;

23.

su pasitenkinimu pažymi, kad visos 2021 biudžetiniais metais užregistruotos EIVT biudžeto finansinės operacijos yra tikrinamos naudojant atsitiktines sluoksnines imtis pagal metodiką, panašią į tą, kurią taiko Europos Audito Rūmai;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

24.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje EIVT dirbo 5 072 darbuotojai, iš kurių 2 303 (45,4 proc.) dirbo EIVT būstinėje, o 2 769 (54,6 proc.) – ES delegacijose ir biuruose visame pasaulyje; pažymi, kad tai yra reikšmingas 9,2 proc. padidėjimas nuo 4 643 darbuotojų 2020 m., iš kurių 2 286 dirbo EIVT būstinėje, o 2 357 – delegacijose ir biuruose; pažymi, kad skaičius labiausiai padidėjo delegacijose ir biuruose, kur iš Komisijos į EIVT biudžetą buvo perkelta daugiau kaip 450 vietos darbuotojų etatų; galiausiai pažymi, kad 2021 m. EIVT iš biudžeto valdymo institucijos papildomai gavo 47 etato ekvivalentus;

25.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje personalą sudarė 1 706 pareigūnai ir laikinieji darbuotojai, 1 543 vietos darbuotojai, 567 sutartininkai, 467 deleguotieji nacionaliniai ekspertai, 43 jaunesnieji ES delegacijų specialistai ir 746 kiti išorės darbuotojai bei stažuotojai; galiausiai pažymi, kad ES delegacijose taip pat dirbo 3 327 Komisijos darbuotojai;

26.

pažymi, kad 2021 m. moterys sudarė 46,7 proc. visų EIVT darbuotojų, t. y. šiek tiek mažiau nei 2020 m. pabaigoje, kai jų buvo 48,7 proc.; tačiau pažymi, kad moterys užėmė 37,4 proc. AD pareigybių, t. y. daugiau nei 2020 m., kai jos užėmė 37,3 proc.; su pasitenkinimu pažymi, kad santykinai padaugėjo moterų skaičius visose vadovavimo pareigose: vidurinės grandies vadovių moterų skaičius padidėjo nuo 32,7 proc. 2020 m. iki 35,4 proc. 2021 m., vyresniojoje vadovybėje – nuo 25,5 proc. iki 26,3 proc., o delegacijų vadovių moterų – nuo 27,1 proc. iki 29,4 proc.; ragina EIVT rodyti pavyzdį ir didinti moterų delegacijų vadovių skaičių bei vykdyti feministinę diplomatiją, ypač trečiosiose šalyse, kuriose taikomi žemesni lyčių lygybės standartai, siekiant propaguoti moterų teises ir įtraukų valdymą;

27.

palankiai vertina tai, kad EIVT paskyrė ambasadorių lyčių ir įvairovės klausimais tam, kad diplomatijoje, politiniame dialoge ir priimant politinius sprendimus būtų didinamas informuotumas ir atsižvelgiama į šią problemą; taip pat palankiai vertina tai, kad EIVT, įgyvendindama strategiją „#NoWomanNoEUDiplomacy“, pradeda vykdyti mentorystės programas AST ir žemesnių AD kategorijų lygių darbuotojoms, kad suteiktų joms galimybę siekti aukštesnių pareigų; ragina EIVT ir toliau daug dėmesio skirti tam, kad būtų užtikrinta darbuotojų ir vadovų lygmenų lyčių pusiausvyra, ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie iniciatyvas ir pažangą siekiant šio tikslo;

28.

ragina EIVT parengti veiksmingas mokymo lyčių klausimais strategijas; pabrėžia, kad svarbu investuoti į išteklius ir ekspertines žinias rengiant mokymo ir švietimo strategijas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama lyčių lygybe grindžiamo požiūrio taikymui tarptautinės politikos ir tarptautinių programų srityje siekiant realių kultūros pokyčių EIVT; nurodo, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lyčių aspekto integravimo mechanizmų kūrimui, lyčių aspekto įtraukimui į biudžeto sudarymo procesą, poveikio vertinimams pagal lytį ir kovai su smurtu dėl lyties; siūlo patvirtinti išsamią mokymo programą siekiant tinkamai įgyvendinti LLVP III visais EIVT lygmenimis;

29.

su pasitenkinimu pažymi, kad personalą sudaro visų valstybių narių atstovai ir kad ypač padidėjo santykinis darbuotojų iš 2004 m. ar vėliau įstojusių valstybių narių (ES13) skaičius ir kad yra užtikrintas tinkamesnis viso personalo pasiskirstymas; tačiau pabrėžia, kad, nepaisant pakartotinių Europos Parlamento raginimų spręsti šį klausimą, vadovybės lygmeniu išlieka didelis disbalansas; yra susirūpinęs, kad tarp EIVT ambasadorių yra tik 24 valstybių narių atstovai, o jų pasiskirstymas yra labiau netolygus ir kad penkioms valstybėms narėms, turinčioms daugiausia ambasadorių (Prancūzija – 19, Vokietija – 18, Ispanija – 17, Italija – 16 ir Belgija – 12), priklauso 82 iš 135 ambasadorių postų, t. y. 61 proc.; pabrėžia savo susirūpinimą dėl geografinio disbalanso, susijusio su delegacijų vadovų pareigomis, ir pakartoja savo raginimą EIVT toliau gerinti atstovavimą geografinės pusiausvyros požiūriu, kad būtų tinkamai atstovaujama visų valstybių narių piliečiams;

30.

pabrėžia, kad 13 ES valstybių narių gyvena apie 23 proc. Sąjungos gyventojų; pažymi, kad vidurinės grandies vadovų iš 13 ES valstybių narių padaugėjo nuo 13,8 proc. 2020 m. iki 16,2 proc. 2021 m., vyresniųjų vadovų iš šių šalių padaugėjo nuo 7,3 proc. iki 8,9 proc., o ambasadorių iš šių šalių padaugėjo nuo 14,1 proc. 2020 m. iki 18 proc. 2021 m.; pabrėžia, jog EIVT, kaip ir visos ES institucijos, turi užtikrinti, kad visoms valstybėms narėms būtų atstovaujama proporcingai, sykiu atsižvelgiant į kandidatų kompetencijas ir nuopelnus; ragina EIVT užtikrinti geografinę pusiausvyrą, kad visų valstybių narių piliečiams būtų atstovaujama tinkamai, atspindint jų įvairovę, kaip pažymima Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje; todėl pakartoja raginimą EIVT ir toliau palaikyti ryšius su valstybėmis narėmis, kad jos pareigybės būtų propaguojamos nacionaliniuose diplomatų tinkluose ir akademiniuose sluoksniuose;

31.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. EIVT būstinėje vidutiniškai tris mėnesius buvo laisvi 15 vidurinės grandies vadovų ir penki vyresniųjų vadovų postai o ES delegacijose – penki vidurinės grandies vadovų postai ir kad esant laisvoms vietoms 15 darbuotojų laikinai ėjo vadovo pareigas; ragina EIVT geriau informuoti apie laisvas darbo vietas ir karjeros galimybes ir ieškoti būdų, kaip pagerinti darbuotojų įdarbinimą;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad EIVT toliau įgyvendino vietos darbuotojų sąlygų reformą ir kad 62 proc. vietos darbuotojų prisijungė prie reformos, o tai kartu su po 2020 m. birželio 1 d. įdarbintais naujais darbuotojais reiškia, kad iki 2022 m. kovo 31 d. naujosios taisyklės buvo taikomos daugiau nei 66 proc. vietos darbuotojų; ragina EIVT patobulinti mokymus ir rekomendacijas dėl ES delegacijų vietos darbuotojų įdarbinimo procedūrų, kad būtų užtikrinta atitiktis skaidrumo ir vienodo požiūrio principams;

33.

pažymi, kad EIVT būstinėje dirbantiems darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu iki trijų dienų per savaitę, o ES delegacijose dirbantiems darbuotojams – vieną dieną per savaitę; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad EIVT suteikia galimybę tiek būstinės darbuotojams, tiek užsienyje dirbantiems ES delegacijų darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu 10 dienų ne darbo vietoje, o konkrečiose situacijose, siekiant padėti kolegoms, susiduriantiems su sudėtingomis šeimyninėmis situacijomis, šis skaičius gali būti padidintas;

34.

pažymi, kad 2021 m. asmenų, kurie nedirbo dėl ligos, skaičius padidėjo 9,3 proc., o nedarbingumo dėl ligos dienų skaičius išaugo 36 proc.; mano, kad tai yra palyginti didelis padidėjimas, ir ragina EIVT išsamiau ištirti, ar galima ką nors padaryti gerinant fizines ir psichologines darbo sąlygas, kad padėtis tolesniais metais pagerėtų; ragina EIVT imtis būtinų priemonių siekiant sumažinti išsekimo riziką ir užtikrinti savo darbuotojų gerovę;

35.

pažymi, kad EIVT nekaupia duomenų apie darbuotojų negalią, tačiau apklausos, skirtos visiems EIVT būstinės ir delegacijų darbuotojams, metu atsakymus pateikė 1 075 darbuotojai, iš kurių 24 nurodė nuolatinį neįgalumą, o 23 nurodė trumpalaikį arba laikiną neįgalumą; be to, pažymi, kad EIVT paprašė ES delegacijų pateikti informaciją apie patalpų ir miesto, kuriame jos yra, tinkamumą ir prieinamumą, o tai laikytina pirmuoju žingsniu siekiant, kad į delegacijas būtų galima siųsti ir neįgalius darbuotojus; ragina EIVT toliau teikti ataskaitas apie pažangą, padarytą siekiant integruoti neįgaliuosius į tarnybą;

36.

palankiai vertina įvairias EIVT įvairias komandiravimo ir mainų programas su valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir ES institucijomis, įskaitant Europos Parlamentą; ypač palankiai vertina tai, kad pagerėjus su COVID-19 pandemija susijusiai padėčiai nuo 2021 m. lapkričio mėn. buvo galima tęsti EIVT ir Parlamento programą;

37.

palankiai vertina tai, kad EIVT dirbti priima palyginti daug stažuotojų tiek būstinėje, tiek ES delegacijose (iš viso 461 stažuotoją) ir taip suteikia daugybei jaunų žmonių galimybę išbandyti darbą ES institucijoje; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad visiems stažuotojams būstinėje skiriama mėnesinė stipendija, o daugumai stažuotojų delegacijose (96 proc.) mokėjo EIVT arba kitos institucijos; ragina EIVT imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi jos stažuotojai gautų deramą atlyginimą;

38.

ragina toliau dėti pastangas siekiant atnaujinti pagrindinį EIVT personalą ir sukurti nuolatinį specializuotą Europos diplomatinį korpusą, reguliariai rengiant specializuotus atvirus konkursus, kurių tikslas – įdarbinti įvairių talentų, įgūdžių ir galimybių turinčius asmenis;

Etikos sistema ir skaidrumas

39.

pažymi, kad visoms viešosioms institucijoms labai svarbu laikytis etiško elgesio ir skaidrumo taisyklių ir normų, o EIVT, atstovaujančiai ES vertybėms visame pasaulyje 144 delegacijose ir biuruose, – tai yra dar svarbiau; todėl palankiai vertina tai, kad EIVT neseniai priėmė „Profesinio elgesio principus“; ragina EIVT visiems savo darbuotojams rengti sistemingus mokymus ir informuotumo didinimo sesijas tinkamo elgesio srityje;

40.

pažymi, kad EIVT rengia etikos mokymus pagal naujokų priėmimo sesijas „Newcomers Welcome Sessions“ ir per seminarus, skirtus ES ambasadoriams prieš jų komandiravimą; be to, su pasitenkinimu pažymi, kad visi ES paskirti vadovai privalo išklausyti kursą „Darbo aplinkos be priekabiavimo kūrimas“; ragina EIVT taip pat pasiūlyti, kad bendras etikos kursas būtų įtrauktas į privalomą pasiruošimą paskyrimui į delegacijas ir biurus;

41.

pažymi, kad 2021 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) tyrė penkias bylas, susijusias su EIVT darbuotojais, iš kurių keturios buvo baigtos be rekomendacijų, o viena – su rekomendacijomis; prašo EIVT pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai informaciją apie šių rekomendacijų įgyvendinimą;

42.

pažymi, kad 2021 m. EIVT nekomunikavo su Europos prokuratūra, tačiau EIVT yra pasirengusi bendradarbiauti, o iniciatyva dėl galimo abiejų tarnybų susitarimo memorandumo priklauso nuo Europos prokuratūros; pažymi, kad glaudus bendradarbiavimas tiek su OLAF, tiek su Europos prokuratūra yra svarbus įgyvendinant bendrą kovos su sukčiavimu strategiją;

43.

palankiai vertina tai, kad EIVT šiuo metu atnaujina savo kovos su sukčiavimu strategiją, vadovaudamasi 2021 m. OLAF paskelbta kovos su sukčiavimu strategijų metodika ir gairėmis; palankiai vertina tai, kad EIVT planuoja užtikrinti, jog informuotumo mokymai būtų skirti visų kategorijų darbuotojams; ragina EIVT nustatyti, kad tokie mokymai būtų privalomi bent jau visiems darbuotojams, kurie bus komandiruojami į užsienį; prašo EIVT informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie naująją strategiją, kai ji bus baigta rengti, įskaitant informaciją apie jos sklaidą darbuotojams;

44.

pažymi, kad EIVT gavo 16 Europos ombudsmeno prašymų, iš kurių 13 atvejų buvo padaryta išvada, kad nebuvo netinkamo administravimo, vienu atveju buvo nustatytas netinkamas administravimas, o du atvejai dar nebaigti nagrinėti; su pasitenkinimu pažymi, kad EIVT yra įsipareigojusi imtis tolesnių veiksmų pagal ombudsmeno rekomendacijas dviem atvejais, kai ombudsmenas pateikė tokias rekomendacijas;

45.

ragina EIVT stebėti buvusių delegacijų vadovų pareigas, atsižvelgiant į jų politiniu požiūriu opų vaidmenį; ragina EIVT sistemingai persvarstyti potencialiai probleminius perėjimo dirbti į privatųjį sektorių ar trečiųjų šalių organizacijas atvejus ir toliau – iki privalomo veiklos pertraukos laikotarpio pabaigos – stebėti buvusių vyresniųjų pareigūnų profesinę veiklą, nes dėl nesprendžiamų interesų konfliktų atvejų gali būti pakenkta aukštų etikos standartų įgyvendinimui Sąjungos administracijoje;

46.

su pasitenkinimu pažymi, kad kai kurie atvejai, kai misijų darbuotojai deklaravo interesų konfliktus, buvo sprendžiami atleidžiant atitinkamus asmenis nuo tam tikrų užduočių vykdymo; su pasitenkinimu pažymi, kad EIVT trims į pensiją išėjusiems pareigūnams taikė veiklos pertraukos laikotarpį nuo profesinių kontaktų su buvusiais kolegomis ir kad EIVT negavo nė vieno skundo dėl šio veiklos pertraukos laikotarpio pažeidimų;

47.

ragina EIVT uždrausti visiems pareigūnams, kurie paliko tarnybą, veiklos pertraukos laikotarpiu užsiimti lobistine ir tarpininkavimo veikla;

48.

primygtinai ragina EIVT nedelsiant imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jų paskelbimu priimti ir įgyvendinti savo savarankiškas įgyvendinimo nuostatas dėl išorės veiklos ir užduočių, kuriomis sukuriamas sui generis teisinis pagrindas, leidžiantis delegacijų vadovams geriau apsaugoti visos Sąjungos įvaizdį ir reputaciją;

49.

pažymi, kad EIVT neatlieka tiesioginio vaidmens rengiant Sąjungos teisės aktus, tačiau atlieka svarbų vaidmenį priimant sprendimus dėl sankcijų ir derybų dėl tarptautinių prekybos susitarimų, kurie turi didelį reguliavimo poveikį; todėl mano, kad būtų labai tikslinga, jei EIVT prisijungtų prie ES skaidrumo registro pagal susitarimą dėl paslaugų lygio; ragina EIVT paskelbti apie visus susitikimus su visų tipų lobistų organizacijomis, įskaitant Sąjungos delegacijų vadovus, siekiant padidinti skaidrumą;

50.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. nebuvo užregistruota informavimo apie pažeidimus atvejų ir kad EIVT taiko Komisijos gaires dėl informavimo apie pažeidimus ir skelbia jas EIVT intranete;

51.

ragina nustoti naudotis išorės įmonėmis, kurios, remiantis Jeilio universiteto reitingu (1), toliau veikia Rusijoje;

Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

52.

pažymi, kad, palyginti su 2020 m., investicijos į IT projektus ir įrangą sumažėjo 6,4 proc. iki 22 290 743 EUR, o investicijos į saugumą padidėjo 24,6 proc. iki 5 778 000 EUR;

53.

palankiai vertina tai, kad EIVT 2021 m. toliau modernizavo ir atnaujino techninę įrangą, pavyzdžiui, padvigubino dažnių juostos plotį, kad pagerintų nuotolinio darbo patirtį, o būstinėje ir ES delegacijose buvo įdiegta daugiau kaip 500 naujos vaizdo konferencijų įrangos; taip pat palankiai vertina tai, kad EIVT visiškai suskaitmenino savo žmogiškųjų išteklių, administracinio ir finansinio darbo srautus, taip padidindama organizacinį veiksmingumą;

54.

pažymi, kad kibernetinis saugumas tampa vis svarbesniu aspektu, į kurį reikia atsižvelgti, ir palankiai vertina tai, kad EIVT visoje tarnyboje išplatino naują slaptumo žymos „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ sistemą, kad užtikrintų saugų komunikavimą slaptumo žymos „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ lygmenyje, ir kad buvo imtasi priemonių, užtikrinančių galimybę Europos Komisijos nariams ir kitiems asmenims naudotis įslaptintais skambučiais; palankiai vertina tai, kad EIVT saugo labai konfidencialią informaciją saugiose sistemose, kurios yra visiškai izoliuotos nuo kitų tinklų ir interneto;

55.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. EIVT saugumo informacijos ir įvykių valdymo (SIEM) sprendimas sukūrė daugiau kaip 16 000 kibernetinių perspėjimų, padėjusius nustatyti 236 realius kibernetinius išpuolius, kurie ne visi baigėsi duomenų saugumo pažeidimais; ragina EIVT ir toliau daug dėmesio skirti kibernetiniam saugumui ir hibridinėms grėsmėms, ypač tiems, kuriuos remia užsienio valstybės, ir bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis siekiant nustatyti tokias grėsmes ir kuo geriau apsaugoti ES infrastruktūrą; pabrėžia, kad kibernetinis sąmoningumas ir sisteminga mokymo programa, skirta visiems darbuotojams, įskaitant vadovybę, yra pagrindiniai veiksmingos kibernetinio saugumo sistemos elementai;

56.

su pasitenkinimu pažymi, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) 2021 m. atliko tris patikrinimus, susijusius su EIVT, ir kad visi patikrinimai laikomi baigtais be papildomų pastabų;

57.

palankiai vertina tai, kad EIVT patvirtino prieglobos strategiją, kuria užtikrinama, kad pagrindinis veiklos turinys liktų vietoje, o jos duomenys būtų laikomi serveriuose, kurie tiesiogiai priklauso EIVT ir yra jos kontroliuojami; ir toliau ragina EIVT užtikrinti, kad Sąjungos duomenys kaip įmanoma labiau būtų saugomi tik ES ir (arba) EEE priklausančiuose objektuose; be to, palankiai vertina tai, kad EIVT toliau užtikrina, jog su asmens duomenų tvarkymu susijusi informacija ir komunikacija būtų lengvai suprantama ir visapusiškai atitiktų Sąjungos teisės aktus;

58.

pažymi, kad EIVT atvirojo kodo sprendimus vertina vienodomis sąlygomis su nuosavybinio kodo sprendimais ir naudoja keletą atvirojo kodo produktų kūrėjams, prieglobos sprendimams, taikomųjų programų serveriams bei tapatybės ir prieigos valdymui;

59.

su pasitenkinimu pažymi, kad EIVT patvirtino prieglobos politiką ir turi centrinę visų informacinių sistemų ir techninių paslaugų, susijusių su veiklos taikomosiomis programomis ir paslaugomis, saugyklą; taip pat pažymi, kad vietoje esančių informacinių sistemų atveju tiek sistema, tiek jos duomenys yra EIVT tiesiogiai priklausančiuose ir kontroliuojamuose serveriuose ir kad duomenų apsaugos pareigūnas užtikrina patikimą duomenų apsaugos kontrolę;

Pastatai

60.

pažymi, kad EIVT turi labai didelį ir sudėtingą pastatų fondą, kurį sudaro būstinės pastatai Briuselyje, maždaug 180 biurų pastatų ir 150 ES ambasadorių rezidencijų visame pasaulyje; sutinka, kad Briuselyje ir daugumoje pasaulio šalių, kuriose Sąjunga gali numatyti, kad išlaikys savo atstovybes, ilgainiui tikriausiai pavyks sutaupyti lėšų, jei pastatai priklausys jai, o ne bus nuomojami;

61.

palankiai vertina tai, kad EIVT pradėjo pritaikyti biurų patalpas naujiems darbo būdams, kad būtų sukurta patraukli darbo aplinka ir užtikrintas kuo aplinkos atžvilgiu efektyvesnis pastatų naudojimas; kartu prašo, kad tokie pokyčiai būtų įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su darbuotojais;

62.

labai palankiai vertina tai, kad EIVT remia poveikio klimatui neutralumo tikslą ir kad EIVT teikia pirmenybę pastatams, turintiems aplinkosaugos sertifikatus; ragina EIVT taip pat įgyvendinti energijos taupymo priemones turimame pastatų fonde; palankiai vertina tai, kad EIVT ant ES būstinės ir 18 ES delegacijų stogų jau įrengė 355 m2 ploto fotovoltinių įrenginių, ir ragina EIVT plėsti investicijas į saulės baterijų plokštes visame pasaulyje; prašo EIVT atlikti sąnaudų ir naudos analizę, ypač dėl Briuselyje esančiame pastate įrengtos sistemos, kad šia analize būtų galima pasidalyti su kitomis ES institucijomis, kurios iki šiol tokių sistemų neįrengė;

63.

atkreipia dėmesį į tai, kad EIVT ir toliau daug dėmesio skiria saugumui tiek būstinėje, tiek delegacijose ir biuruose; atsižvelgdamas į esamą geopolitinę padėtį, taip pat palankiai vertina tai, kad suintensyvėjo šnipinėjimo grėsmių prevencijos veikla; visapusiškai remia EIVT stiprinant savo saugumo priemones, kuriomis darbuotojai ir fizinė bei skaitmeninė infrastruktūra apsaugomi nuo grėsmių ir išpuolių;

Aplinka ir tvarumas

64.

labai palankiai vertina tai, kad EIVT sukūrė aplinkosaugos vadybos sistemą, apimančią tokias sritis kaip energijos taupymas, darbuotojų judumas, tarnybinių automobilių išmetamo CO2 kiekio ribos, informacinės technologijos, žalieji viešieji pirkimai, atliekų perdirbimas ir rūšiavimas ir kt., kuri bus palaipsniui tobulinama;

65.

pažymi, kad EIVT priėmė ir įgyvendino iniciatyvas, kuriomis remiamas darnus jos darbuotojų judumas, ir nustatė tikslus 2023 m. pasiekti, kad apie 80 proc. darbuotojų naudotųsi ekologiškomis transporto priemonėmis; ragina EIVT informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie padarytą pažangą siekiant šių tikslų;

66.

palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. kovo mėn. EIVT pradėjo rinkti ES delegacijų aplinkosauginius duomenis, susijusius su energijos ir vandens suvartojimu, atliekų susidarymu, važinėjimu į darbą, žaliaisiais pasiūlymais, medžiagų, pavyzdžiui, popieriaus, degalų ir kt., suvartojimu; ragina EIVT tęsti ir išplėsti šią iniciatyvą, įtraukiant į ją visas delegacijas, ir sudaryti palankesnes sąlygas delegacijoms keistis geriausios patirties pavyzdžiais;

67.

palankiai vertina tai, kad EIVT dalyvauja tarpinstitucinės žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnybos veikloje ir kad ES delegacijoms teikiama parama, susijusi su pirkimų dokumentų aplinkosauginiais kriterijais; ragina, kad tokiais kriterijais palaipsniui dalytųsi visos ES delegacijos, ir prašo EIVT pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie padarytą pažangą šioje srityje;

Institucijų bendradarbiavimas

68.

palankiai vertina tai, kad EIVT ir Komisija pasiekė susitarimų dėl keitimosi riboto naudojimo dokumentais ir kad EIVT ir Tarybos generalinis sekretoriatas bei Komisija susitarė dėl specialaus susitarimo dėl paslaugų lygio dėl itin slaptų saugių balso ir pranešimų perdavimo sistemų, kurios tampa vis svarbesnės atsižvelgiant į geopolitines aplinkybes;

69.

palankiai vertina tai, kad EIVT sudarė ir pasirašė ES delegacijos Jungtinėje Karalystėje įsteigimo susitarimą;

70.

palankiai vertina tai, kad EIVT teigia gerai bendradarbiaujanti su OLAF ir Europos Audito Rūmais, remdamasi tarpusavio pasitikėjimu ir reguliariai rengdama susitikimus įvairiais darbo lygmenimis, siekdama užkirsti kelią sukčiavimui, vykdyti tyrimus, atlikti auditą ir įgyvendinti rekomendacijas; tvirtai ragina EIVT ugdyti tokį pat pasitikėjimą ir bendradarbiavimą su Europos prokuratūra;

Komunikacija

71.

pažymi, kad EIVT strateginės komunikacijos ir viešosios diplomatijos veiklos biudžetas 2021 m. siekė daugiau nei 26,17 mln. EUR, kuriuo remiama komunikacijos veikla būstinėje ir visose ES delegacijose;

72.

palankiai vertina tai, kad komunikacijos prioritetai teikiami tokioms sritims kaip ES vertybės ir interesai, atsakas į tarptautines sveikatos krizes ir veiksmai klimato kaitos srityje ir kad ES delegacijos daug dėmesio skyrė tokioms teminėms dienoms kaip Europos diena, LGBTI asmenų eitynės, moters diena, klimato diplomatijos savaitė ir kt.;

73.

ragina EIVT bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu siekiant panaudoti dvi atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos platformas „EU-Voice“ ir „EU-Video“, kurios buvo paleistos kaip viešas bandomasis projektas siekiant skatinti naudotis nemokamomis ir atvirojo kodo socialinių tinklų svetainėmis;

74.

pabrėžia, kad EIVT glaudžiai bendradarbiauja su nepriklausoma žiniasklaida ir pilietinės visuomenės partneriais Rytų partnerystės regione, siekdama stiprinti jų gebėjimus kovoti su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimosi grėsmėmis; palankiai vertina tai, kad EIVT bendradarbiauja su Ukraina ir remia jos strateginės komunikacijos pastangas neišprovokuotos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje, siekdama užtikrinti, kad būtų atskleistas Rusijos manipuliavimas informacija ir su kuo kovojama;

75.

ragina EIVT stiprinti Sąjungos delegacijas Rytų partnerystės šalyse; pabrėžia, kad reikia padėti Rytų partnerystės šalims, kurios kenčia nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ir veiksmingiau informuoti jų piliečius apie Sąjungos politiką;

76.

labai palankiai vertina tai, kad EIVT daug investavo į kovos su dezinformacija ir užsienio valstybių kišimusi į ES reikalus stiprinimą ir atsparumo jiems didinimą, be kita ko, 2021 m. reorganizuodama Strateginės komunikacijos skyrių, padidindama grupių, daugiausia dėmesio skiriančių Kinijai, skaičių, įdarbindama 27 strateginės komunikacijos pareigūnus, įsikūrusius ES delegacijose, ir įsteigdama keitimosi informacija ir jos analizės centrus visoje ES, kad EIVT galėtų geriau kovoti su manipuliavimu informacija ir kišimusi; pabrėžia, kad EIVT yra pagrindinė Sąjungos institucija, atsakinga už kovą su užsienio kišimusi;

77.

dar kartą ragina EIVT stiprinti ES delegacijų trečiosiose šalyse vaidmenį siekiant padidinti jų gebėjimą demaskuoti užsienio valstybių subjektų skleidžiamas dezinformacijos kampanijas, kurios kelia grėsmę demokratinėms vertybėms; be to, ragina EIVT stiprinti ES delegacijų dalyvavimą mūsų kaimyninėse ir Vakarų Balkanų šalyse, siekiant remti aktyvesnę ir veiksmingesnę komunikacijos apie europinę perspektyvą politiką ir teikti kuo geresnę pagalbą šalims, vykdančioms demokratines ir proeuropietiškas reformas; ragina ES delegacijas toliau koordinuotai stengtis didinti ES finansuojamų projektų matomumą;

78.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą per 2022 m. ES ambasadorių metinę konferenciją, kurioje jis pareiškė, kad ES delegacijų ataskaitos pateiktos per vėlai ir kad jis buvo geriau informuotas iš žiniasklaidos priemonių; ragina EIVT pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie nustatytus trūkumus ir priemones, kurių reikia imtis šiems trūkumams pašalinti;

79.

ragina ES delegacijas skatinti vietos subjektus, pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius trečiosiose šalyse ir su jais bendradarbiauti siekiant skatinti socialinį dialogą ir dialogą teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir kovos su korupcija klausimais; prašo ES delegacijų atidžiai stebėti demokratijos padėtį įvairiose šalyse ir teikti logistinę bei technologinę paramą žmogaus teisių gynėjams ir čiabuvių tautų gynėjams, visų pirma moterims; ragina ES delegacijas toliau koordinuotai stengtis didinti ES finansuojamų projektų matomumą, ypač šalyse kandidatėse.

(1) https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/176

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1841

2023 m. gegužės 10 d.

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų finansines ataskaitas ir pajamų ir išlaidų ataskaitas (COM(2022) 321 – C9-0281/2022),

—	atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2022) 321),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų operacijas (05671/2023 – C9-0056/2023, 05672/2023 – C9-0057/2023, 05673/2023 – C9-0058/2023, 05674/2023 – C9-0059/2023),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą (3) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą (4) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (5),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimą (ES) 2021/1764 dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius (Sprendimas dėl užjūrio asociacijos, įskaitant Grenlandiją) (6),

—	atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos (7) antrąjį finansinį protokolą 33 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirtoji dalis (8), 32 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (9), 11 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikytino plečiant finansinį bendradarbiavimą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją (10), 74 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo 9-ajam Europos plėtros fondui (11), 119 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (12) 50 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (13) 48 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323 (14),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį, 100 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0114/2023),

1.	patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(2) OL C 400, 2022 10 17, p. 170.

(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(4) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(5) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(6) OL L 355, 2021 10 7, p. 6.

(7) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(8) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(9) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(10) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(11) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(12) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(13) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(14) OL L 307, 2018 12 3, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/178

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1842

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį, 100 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0114/2023),

A.	kadangi Sąjungos vystomasis bendradarbiavimas, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208–210 straipsniuose, vyksta pasauliniu mastu, apibrėžtu Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (Darbotvarkė iki 2030 m.) ir jos Darnaus vystymosi tiksluose (DVT);

kadangi Sąjunga palaiko bendradarbiavimu grindžiamus santykius su daug besivystančių šalių. Jais visų pirma siekiama skatinti ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi, daugiausiai dėmesio skiriant ilgalaikiam skurdo mažinimui ir naikinimui, šalims gavėjoms teikiant paramą vystymuisi ir techninę pagalbą;

C.	kadangi Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslas – visame pasaulyje išsaugoti ir skatinti Sąjungos vertybes ir interesus siekiant Sąjungos išorės veiksmų tikslų ir laikantis jų principų, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje ir 8 bei 21 straipsniuose.

kadangi nuo 1959 iki 2020 m. Europos plėtros fondai (EPF) teikė vystomojo bendradarbiavimo paramą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno vandenyno valstybėms (AKR) bei užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT); kadangi Sąjungos santykių su AKR valstybėmis ir UŠT reglamentavimo pagrindas buvo 2000 m. birželio 23 d. Kotonu 20 metų laikotarpiui pasirašytas partnerystės susitarimas (toliau – Kotonu susitarimas), vėliau pratęstas iki 2022 m. birželio 30 d.;

kadangi vienuoliktasis EPF pasiekė savo galutinį etapą, nes jo laikino galiojimo sąlyga įsigaliojo 2020 m. gruodžio 31 d., o nuo 2021 m. EPF programos yra įtrauktos į Sąjungos daugiametę finansinę programą (DFP); kadangi vis dėlto specialios sutartys dėl esamų finansavimo susitarimų dar bus pasirašomos iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

kadangi 2021–2027 m. DFP vystomojo bendradarbiavimo parama AKR valstybėms yra įtraukta į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (toliau – KVTBP „Globali Europa“), o UŠT teikiama vystomojo bendradarbiavimo parama įtraukta į Sprendimą dėl užjūrio asociacijos, įskaitant Grenlandiją (1);

G.	kadangi aštuntasis, devintasis, dešimtasis ir vienuoliktasis EPF nebuvo įtraukti į Sąjungos bendrąjį biudžetą ir iki jų užbaigimo bus toliau įgyvendinami atskirai ir dėl jų bus teikiamos atskiros ataskaitos;

H.	kadangi beveik visus EPF valdo Komisijos Tarptautinės partnerystės generalinis direktoratas (toliau – INTPA GD) (2) ir tik nedidelę dalį (0,25 %) 2021 m. EPF išlaidų valdo Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinis direktoratas;

kadangi vystomasis bendradarbiavimas keičiasi ir nuo labiau tradicinio dėmesio socialiniams sektoriams pereinama prie didesnio dėmesio abipusiams interesams, įskaitant didesnį dėmesį investicijoms, prekybai ir didelės pridėtinės vertės ekonomikos sektorių plėtrai, darniam vystymuisi, švietimui ir lyčių lygybei;

kadangi besivystančių šalių partnerių žemės ūkio sektoriuje reikalingi struktūriniai pokyčiai, visų pirma įgalinant vietos smulkiuosius ūkininkus, padedant jiems naudotis naujomis žemės ūkio technologijomis, įgyvendinant modernius vandentvarkos metodus ir sudarant palankesnes sąlygas patekti į rinką;

kadangi taikydama Europos komandos metodą (3) Sąjunga bendradarbiauja su valstybėmis narėmis vietoje, su vietos paramos gavėjais ir su kitais paramos teikėjais, siekdama apčiuopiamo poveikio ir transformacinių pokyčių šalyse partnerėse; primena, kad parama biudžetui turi atitikti šalių partnerių poreikius ir pagrindines Sąjungos politikos sritis; primena, kad taip pat būtina įvertinti programų veiklos rezultatus ir jų poveikį šalims partnerėms ir civiliams gyventojams;

L.	kadangi vystomasis bendradarbiavimas priklauso valstybių narių ir Sąjungos pasidalijamajai kompetencijai, o SESV 208 straipsnyje konkrečiai teigiama, kad „Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą“;

M.	kadangi Sąjunga ir valstybės narės gali imtis bendrų veiksmų ir turėtų viena kitą informuoti apie veiksmus, kurių imamasi vystomojo bendradarbiavimo srityje;

N.	kadangi siekiant nustatytų tikslų ir rezultatų, o ypač – ilgalaikio paramos vystymuisi poveikio, labai svarbus tvarumas;

kadangi tradiciškai EPF įgyvendinimas ir apskritai vystymasis vyksta rizikingoje, sudėtingoje ir greitai besikeičiančioje aplinkoje, o 2021 m. ta aplinka tapo dar sudėtingesnė dėl COVID-19 pandemijos ir nestabilios politinės padėties kai kuriose Sąjungos šalyse partnerėse, ir tai trukdo įgyvendinti EPF ir vykdyti atitinkamą audito veiklą;

P.	kadangi vis didėjantis atotrūkis tarp reikalingų ir turimų lėšų siekiant reaguoti į didėjančias klimato, bado, skolų, humanitarines ir kitas krizes, dėl kurių pirmą kartą per dešimtmečius didėja nelygybė tarp pramoninių ir mažiau išsivysčiusių šalių ir didėja skurdo lygis;

Q.	kadangi, nepaisant ankstesnio pareiškimo, skaidrumo, atskaitomybės, deramo patikrinimo, ar gerbiamos žmogaus teisės, ir kovos su korupcija bei sukčiavimu skatinimas yra labai svarbūs Sąjungos paramos biudžetui operacijų sėkmės veiksniai;

R.	kadangi humanitarinė pagalba ir pagalba vystymuisi yra de facto visuotinio solidarumo, įtvirtinto Sutartyse ir esančio Sąjungos vertybių pagrindu, išraiška;

Biudžeto vykdymas

primena du 2021 m. paženklinusius įvykius – tai buvo pirmieji metai po to, kai buvo įvykdyta vienuoliktojo EPF laikino galiojimo sąlyga (2020 m. gruodžio 31 d.), tad nuo 2021 m. vienuoliktojo EPF projektams nebeliko jokių bendrų įsipareigojimų, ir, be to, 2021 m. dešimtojo ir vienuoliktojo EPF sutarčių (individualūs įsipareigojimai – 2 118 mln. EUR) ir mokėjimų (3 393 mln. EUR) finansiniam įgyvendinimui įtakos turėjo užsitęsusi COVID-19 krizė (4);

atkreipia dėmesį į tai, kad EPF sudaro 46,1 % INTPA GD portfelio, kalbant apie 2021 m. mokėjimus, – jie sudarė 3 435 mln. EUR (t. y. 91,27 % metinio tikslo); pažymi, kad Europos investicijų banko (EIB) mokėjimai sudarė 613 mln. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad, kadangi vienuoliktojo EPF laikino galiojimo sąlyga nustojo galioti 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. naujų įsipareigojimų nebuvo, išskyrus grįžtamųjų lėšų, gaunamų iš AKR investicinės priemonės operacijų įgyvendinant devintąjį, dešimtąjį ir vienuoliktąjį EPF, įsipareigojimų skyrimą; pažymi, kad EIB su AKR investicine priemone susiję mokėjimai sudarė 179 mln. EUR;

apgailestauja, kad dėl užsitęsusios COVID-19 situacijos 50 % delegacijų Užsachario Afrikoje nepasiekė minimalaus prognozuojamo mokėjimų tikslo (90 %); pabrėžia, kad iš jų labiausiai išsiskyrė Madagaskaras, beveik visiškai uždaręs savo sienas, todėl buvo labai sudėtinga tęsti vykdymą, kaip buvo numatyta iš pradžių; Čadas ir Gambija dėl sustabdyto arba atidėto vykdymo; ir Etiopija, Gvinėja (Konakris) ir Malis – ten politinės krizės labai paveikė operacijas ir padarė didelį poveikį prognozuojamiems paramos biudžetui mokėjimams; be to, pažymi, kad Ramiojo vandenyno ir Karibų valstybėse COVID-19 apribojimai taip pat turėjo įtakos vykdymui, bei Fidžyje ir Haityje dėl pablogėjusios ekonominės, socialinės ir politinės padėties atsiradę neigiami šalutiniai padariniai turėjo pražūtingą poveikį infrastruktūros projektams;

palankiai vertina nuolatines INTPA GD pastangas sumažinti seną išankstinį finansavimą ir senus nepanaudotus įsipareigojimus, nustatant 35 % tikslą; pažymi, kad INTPA GD savo tikslą viršijo seną išankstinį EPF finansavimą sumažinęs 46 % (50 % kitose paramos srityse) ir senus nepanaudotus EPF įsipareigojimus visoje savo atsakomybės srityje sumažinęs 39 %;

pažymi, kad INTPA GD pasiekė savo tikslą turėti ne daugiau kaip 15 % senų baigusių galioti EPF sutarčių; pažymi, kad EPF atžvilgiu jis pasiekė 13 % rezultatą, o visos savo atsakomybės srities atžvilgiu – 10 % rezultatą; pažymi, kad nuo 2017 m. EPF rezultatai nuosekliai gerėja;

Veiklos poveikis finansinėse ataskaitose

pažymi, kad išankstinis finansavimas sumažėjo 101 mln. EUR, ir šis sumažėjimas daugiausia siejamas su tuo, kad dėl mažesnio pasirašytų sutarčių skaičiaus buvo mažiau išankstinių mokėjimų (3 670 mln. EUR 2020 m., palyginti su 2 118 mln. EUR 2021 m.); taip pat pažymi, kad šį sumažėjimą daugiausia lėmė problemos, kurias sukėlė tebesitęsianti COVID-19 pandemija ir geopolitinės krizės, ir kad, vadinasi, dėl šio didelio išankstinio finansavimo ir kitų mokėjimų sumažėjimo pinigų ir pinigų ekvivalentų suma padidėjo 266 mln. EUR;

pažymi, kad dėl 2021 m. pabaigoje gerokai sumažėjusio vykdomų sutarčių skaičiaus – tai lėmė tiek EPF veiklos mažinimas, tiek neigiamas tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos ir geopolitinių krizių poveikis naujų sutarčių pasirašymui – sukauptos sąnaudos stipriai sumažėjo, net 519 mln. EUR;

taip pat pažymi, kad bendras pagalbos priemonių išlaidų sumažėjimas 1 743 mln. EUR yra bendro poveikio rezultatas: viena vertus, sudėtingos sąlygos, susijusios su COVID-19 pandemija ir nestabilia geopolitine padėtimi keliose šalyse, trukdė vykdyti EPF veiklą 2021 m., kita vertus, veiklos, finansuojamos iš dešimtojo ir ankstesnių EPF, sumažėjimas atitinka šių EPF mažinimą, nulėmusį pagal juos finansuojamų sutarčių skaičiaus sumažėjimą;

pažymi, kad veiksmingas įgyvendinimas ir tinkamas finansavimas yra priemonės Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo teisėtumui ir veiksmingumui užtikrinti; mano, kad kuo ilgesnė bus sutarčių galiojimo pagal vystymosi politiką trukmė, tuo tvaresni bus projektai;

10.

pažymi, kad 600 000 000 EUR EPF finansavimas kitiems veiksmams AKR valstybėse, kurį valstybės narės neseniai panaikino, dabar bus naudojamas priemonėms, kuriomis siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, finansuoti; mano, kad šios lėšos turi būti naudojamos tolesnei paramai smulkiajam ūkininkavimui vietos lygmeniu teikti, taip pat agroekologinei praktikai ir tvariai žuvininkystei, nes jos prisideda prie vietos bendruomenių apsirūpinimo maistu nepriklausomybės, todėl jos tampa mažiau priklausomos nuo pasaulinės maisto ir žemės ūkio rinkos svyravimų; ragina valstybes nares nuo šiol nuolat atsisakyti gauti grąžinamas panaikintas EPF lėšas, atsižvelgiant į lėšų poreikius neatidėliotiniems poreikiams AKR valstybėse patenkinti ir turint mintyje Sąjungos ir jos valstybių narių vystymosi įsipareigojimų finansavimą, taip pat Sutartyje dėl politikos suderinamumo vystymosi labui nustatytus įsipareigojimus;

11.

be to, pabrėžia, kad norint pašalinti pagrindines maisto krizės priežastis reikia struktūrinių pokyčių besivystančių šalių partnerių žemės ūkio sektoriuje, visų pirma įgalinant vietos smulkiuosius ūkininkus, kad jie galėtų naudotis naujomis žemės ūkio technologijomis, įgyvendinant modernius vandentvarkos metodus, ir sudarant jiems palankesnes sąlygas patekti į rinką;

Finansinių ataskaitų patikimumas

12.

pažymi, kad aštuntojo EPF (1995–2000 m.) biudžetas buvo 12,8 mlrd. EUR, devintojo EPF (2000–2007 m.) – 13,8 mlrd. EUR, dešimtojo EPF (2008–2013 m.) – 22,7 mlrd. EUR, o vienuoliktojo EPF biudžete yra 30,5 mlrd. EUR, iš jų 29,1 mlrd. EUR skirta AKR valstybėms, 0,4 mlrd. EUR – UŠT ir 1,1 mlrd. EUR – administracinėms išlaidoms;

13.

pažymi, kad 2019 m. Komisija užbaigė likusias neįvykdytas aštuntojo EPF projektų operacijas ir kad visi likučiai ir panaikinti įsipareigojimai buvo perkelti į devintąjį EPF; taip pat pažymi, jog 2021 m. Komisija paskelbė, kad aštuntasis EPF finansiniu ir veiklos požiūriu yra užbaigtas ir kad baigta visa susijusi veikla, atlikti visi patikrinimai ir kontrolė bei visos sutartys ir finansiniai sprendimai EPF sąskaitose yra įvykdyti;

14.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje dėl 2021 finansiniais metais iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF finansuojamos veiklos padarė išvadą, kad 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų EPF metinėse finansinėse ataskaitose šių EPF finansinė būklė ir tą dieną pasibaigusių metų jos operacijų rezultatai, pinigų srautai ir grynojo turto pokyčiai, vadovaujantis Tarybos reglamento (ES) 2018/1877 (5) (EPF finansinis reglamentas) nuostatomis ir apskaitos taisyklėmis, visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai;

15.

pripažįsta, kad EPF programas įtraukus į Sąjungos DFP, Audito Rūmų atliekamas EPF auditas bus laipsniškai nutrauktas, nes mažės EPF mokėjimai ir didės mokėjimai iš Sąjungos biudžeto; pažymi, kad vėliau Audito Rūmai išteklius palaipsniui pradės naudoti Sąjungos biudžeto auditui; tačiau pažymi, kad 2022 m. patikinimo pareiškimui bus toliau taikomas dabartinis metodas (atskira ataskaita dėl EPF);

Finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

16.

palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kurioje nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose nurodytos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

17.

pakartoja susirūpinimą dėl daugelio galimų priežasčių, dėl kurių viena po kitos buvo pateiktos neigiamos Audito Rūmų nuomonės dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, nes 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose patvirtintos išlaidos yra reikšmingai paveiktos klaidų;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad audituodami operacijų tvarkingumą Audito Rūmai patikrino 140 operacijų imtį, kuri yra reprezentatyvi visų EPF išlaidų rūšių atžvilgiu; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ją sudarė 26 operacijos, susijusios su Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondu, 92 operacijos, kurioms leidimą suteikė 17 ES delegacijų (6), ir 22 mokėjimai, kuriuos patvirtino Komisijos būstinė (7);

19.

su susirūpinimu pažymi, kad iš 140 išnagrinėtų operacijų 54 operacijose (38,8 %) buvo klaidų, palyginti su 36 (25,7 %) tokio paties skaičiaus operacijų klaidomis 2020 m.; be to, pabrėžia, kad Audito Rūmai kiekybiškai įvertino 43 klaidas (2020 m. – 31), kuriomis remdamiesi apskaičiavo, kad 2021 finansiniais metais klaidų lygis yra 4,6 % (2020 m. – 3,8 %);

20.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 finansiniais metais nustatytų klaidų tipologija atitinka 2020 m. modelį, t. y. įvertintos klaidos, susijusios su netinkamomis finansuoti išlaidomis (2021 m. – 38,6 %, 2020 m. – 38,2 %), rimtu viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimu 2021 m. – 14,6 %, 2020 m. – 2,2 %), pagrindinių patvirtinamųjų dokumentų nebuvimu (2021 m. – 23,3 %, 2020 m. – 38,3 %) ir nepatirtomis išlaidomis (2021 m. – 18,1 %, 2020 m. – 14,9 %);

21.

su susirūpinimu pažymi, kad įvertintas klaidų lygis sistemingai viršija reikšmingumo ribą (2 %): 2021 finansiniais metais 4,6 % aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF išlaidų yra paveiktos klaidų (palyginti su 3,8 % 2020 m., 3,5 % 2019 m., 5,2 % 2018 m., 4,5 % 2017 m., 3,3 % 2016 m., 3,8 % 2014 m. ir 2015 m., 3,4 % 2013 m. ir 3 % 2012 m.); pažymi, kad, palyginti su 2020 finansiniais metais, tikėtinas klaidų lygis padidėjo 0,8 % (2020 m. – 0,3 %); pakartoja, kad labai svarbu veiksmingai šalinti šio padidėjimo priežastis;

22.

pripažįsta, kad dėl COVID-19 pandemijos Audito Rūmai 2020 m. ES delegacijose negalėjo atlikti vizitų vietoje (8), todėl neturėjo galimybės atlikti tam tikrų audito procedūrų, visų pirma tikrinti, kaip vykdomos atrinktos sutarčių operacijos, ir todėl Audito Rūmų audito darbas daugiausia apsiribojo operacijų ir projektų dokumentų peržiūra nuotoliniu būdu palaikant ryšį su audituojamais subjektais; vis dėlto pažymi, kad remiantis Komisijos atsakymais į klausimus raštu ir Parlamento Biudžeto kontrolės komitete vykusiomis klausymų diskusijomis, nėra įrodymų, kad dėl to, jog nebuvo atliekami patikrinimai vietoje, padaugėjo netinkamo lėšų panaudojimo atvejų; be to, pažymi, kad Komisija mano, jog Europos komandos metodas padėjo daug glaudžiau koordinuoti Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmus paramos gavėjų šalių lygmeniu, todėl padidėjo ir veiksmingumas, ir atskaitomybė;

Stebėsenos ir patikinimo sistemų skaidrumas ir veiksmingumas

23.

atkreipia dėmesį į INTPA GD išvadą dėl kontrolės, už kurią jis yra atsakingas, išlaidų efektyvumo (kontrolės sistemos efektyvumas, veiksmingumas ir ekonomiškumas) (9); tačiau pabrėžia, kad Audito Rūmai, kaip ir ankstesniais metais, mano, jog nustatytų klaidų dažnis, įskaitant kai kurias klaidas galutinėse išlaidų deklaracijose, kurių atžvilgiu buvo atlikti ex ante išorės auditai ir išlaidų tikrinimai, rodo šių patikrų trūkumus; prašo Komisijos, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais klaidų lygis yra aukštas, peržiūrėti savo ex ante ir ex post audito strategiją ir toliau skatinti skaitmeninimą siekiant sistemingesnės kontrolės, pirmenybę teikiant toms šalims partnerėms, kuriose nustatyta daugiausia klaidų;

24.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir 2020 m., Komisija ir jos įgyvendinantieji partneriai padarė daugiau klaidų operacijose, susijusiose su dotacijomis ir susitarimais dėl įnašo su paramą gaunančiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis bei valstybių narių agentūromis, nei operacijose, susijusiose su kitais paramos būdais (pavyzdžiui, darbų, prekių ir paslaugų sutartimis); papildomai pažymi, kad iš 92 tokios rūšies Audito Rūmų tikrintų operacijų, 39 operacijose buvo kiekybiškai įvertinamų klaidų, ir tai sudarė 81 % įvertinto klaidų lygio;

25.

žino, kaip Komisija nurodė savo atsakymuose (10) į Audito Rūmų metinę ataskaitą, kad Komisija trečiosiose šalyse veikia sudėtingomis politinėmis ir techninėmis aplinkybėmis, bendradarbiaudama su daugeliu partnerių, pavyzdžiui, šalimis partnerėmis, tarptautinėmis organizacijomis ar valstybių narių agentūromis; be to, pažymi, kad, nors veiksmų planai reguliariai vykdomi siekiant, kad klaidų lygis būtų kuo mažesnis, Komisija mano, kad šiomis aplinkybėmis nulinio klaidų lygio scenarijus yra mažai tikėtinas;

26.

dar kartą prašo Komisijos, pakartodamas Audito Rūmų pastabas, peržiūrėti ex post patikroms taikomą išlaidų efektyvumo metodą, nes jis gali būti neveiksmingas ir gali lemti būtent tuos trūkumus, kuriuos nurodo ir Audito Rūmai, ir Parlamentas;

27.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, su susirūpinimu pažymi, kad 15 kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejų ir aštuoniais kiekybiškai neįvertinamų klaidų atvejais Komisija turėjo pakankamai informacijos, kad išvengtų klaidų arba jas nustatytų ir ištaisytų prieš patvirtindama išlaidas; be to, pažymi, kad, Audito Rūmų vertinimu, jei Komisija būtų tinkamai pasinaudojusi visa turima informacija, įvertintas klaidų lygis būtų buvęs 2,4 procentinio punkto mažesnis, palyginti su 1,19 procentinio punkto 2020 m.;

28.

pažymi, kad remiantis Audito Rūmų ataskaita, buvo atliktas 25 operacijų, kuriose buvo kiekybiškai įvertinamų klaidų ir kurios sudarė 1,9 procentinio punkto įvertinto klaidų lygio, auditas arba išlaidų patikrinimas; be to, pažymi, kad INTPA GD kontrolės sistema yra pagrįsta ex ante patikromis ir kad pagal audito ir (arba) patikros ataskaitose pateiktą informaciją, apibūdinančią faktiškai atliktą darbą, Audito Rūmai negalėjo įvertinti, ar klaidos galėjo būti aptiktos ir ištaisytos per šias ex ante patikras, nes ataskaitos neapima 100 % ataskaitose nurodytų išlaidų, be to, jose nepateikiama pakankamai informacijos, kad būtų galima patvirtinti, jog elementai, kuriuose Audito Rūmai nustatė klaidų, buvo įtraukti į ex ante patikras;

29.

palankiai vertina tai, kad Komisija 2021 m. rugsėjo mėn. ir 2022 m. gegužės mėn. peržiūrėjo išlaidų patikrų technines sąlygas; pažymi, kad Komisija numato toliau gilintis į analizes ir imtis kitų aspektų, pavyzdžiui, imties sudarymo, taip pat integruoti įgytą patirtį ir 2022 m. vasario mėn. atliktos bendrosios audito sutarties naudotojų apklausos atsakymus;

30.

pabrėžia, kad Audito Rūmai nustatė dvi išlaidų sritis, kuriose dėl konkrečių mokėjimo sąlygų operacijų klaidų tikimybė yra mažesnė: a) parama biudžetui ir b) tarptautinių organizacijų su kitais paramos teikėjais įgyvendinami projektai, kuriems taikomas sąlyginis metodas (11); pažymi, kad 2021 m. Audito Rūmai atliko tarptautinių organizacijų valdomų keturių paramos biudžetui operacijų ir aštuonių projektų, kuriems taikomas sąlyginis metodas, auditą;

31.

mano, kad nepriimtina, jog, kaip ir ankstesniais metais, kai kurios tarptautinės organizacijos suteikė tik ribotą prieigą prie dokumentų (pvz., tik skaitymo formatu), neleisdamos Audito Rūmams pasidaryti dokumentų kopijų, dėl to buvo trukdoma planuoti ir vykdyti auditą, tai lėmė vėlavimą ir buvo trukdoma Audito Rūmams įgyvendinti savo pagrindinę prerogatyvą, užtikrinamą SESV, kaip jau minėta susijusiose Audito Rūmų 2018 ir 2020 m. metinių ataskaitų pastabose; pripažįsta Komisijos pastangas spręsti šią problemą aktyviai bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, dėl kurių operacijų padidėjo klaidų lygis, tiek ieškant praktinių sprendimų, tiek palaikant aukšto lygio dialogą; palankiai vertina tam tikrus teigiamus šių pastangų rezultatus: bendradarbiavimas su Pasaulio banku pagerėjo Audito Rūmams atliekant 2021 m. auditą, palyginti su 2020 m.; vis dėlto primygtinai reikalauja, kad būtų padaryta daugiau ir ragina Komisiją imtis pastangų stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis siekiant užtikrinti, jog Audito Rūmai turėtų išsamią, neribotą ir laiku teikiamą prieigą prie visos būtinos informacijos, kad galėtų patikrinti Sąjungos biudžeto išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą;

32.

pažymi, kad INTPA GD dešimtajame likutinio klaidų lygio (LKL) tyrime, kurį 2021 m. jo vardu atliko išorės rangovas, apskaičiuota, kad bendras LKL yra mažesnis nei Komisijos šeštiems metams iš eilės nustatyta 2 % reikšmingumo ribinė vertė: 1,14 % (0,95 % 2020 m.);

33.

pabrėžia, kad, Audito Rūmų vertinimu, LKL tyrimas nėra patikinimo užduotis arba auditas ir yra pagrįstas INTPA GD pateikta LKL metodika ir vadovu; be to, pabrėžia, kad 2017–2020 m. metinėse ataskaitose dėl EPF Audito Rūmai aprašė tyrimų apribojimus, dėl kurių LKL gali būti sistemingai nepakankamai įvertintas;

34.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę, kurioje teigiama, kad pasitikėjimo kitų auditorių darbu laipsnis yra labai svarbus LKL tyrimo aspektas, ir paaiškinama, kad galimi trys scenarijai: a) nepasitikima kitų auditorių darbu, todėl atliekami visi pagrindiniai testai; b) iš dalies pasitikima kitų auditorių darbu, todėl atliekama mažiau pagrindinių testų; c) visiškai pasitikima kitų auditorių darbu, todėl neatliekama jokių papildomų testų; pažymi, kad visiško pasitikėjimo rodiklis nuo 15 % operacijų 2020 m. padidėjo iki 34 % operacijų 2021 m.; todėl pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad toks didelis pasitikėjimas kitų auditorių darbu prieštarauja LKL tyrimo tikslui įvertinti klaidų, kurių nepavyko nustatyti atlikus visas INTPA GD valdymo patikras, kuriomis siekiama užkirsti kelią tokioms klaidoms, jas aptikti ir ištaisyti, lygį;

35.

pažymi, kad nuo 2018 m. INTPA GD gerokai sumažino išlygų apimtį (t. y. išlaidų, kurioms jos taikomos, dalį) metinėse veiklos ataskaitose ir kad, panašiai, 2021 m. metinėse veiklos ataskaitose nėra jokių išlygų;

36.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, jog tai, kad 2021 m. metinėje veiklos ataskaitoje nepateikta išlygų, yra nepagrįsta, ir manymui, kad tai iš dalies susiję su LKL tyrimo apribojimais, nes Audito Rūmų nustatyti faktai, susiję su šiuo tyrimu, taip pat apima juo grindžiamus su rizika susijusių sumų įverčius; pažymi, kad, INTPA GD vertinimu, visa su rizika susijusi suma atliekant mokėjimą yra 79,65 mln. EUR (1,41 % 2021 m. išlaidų), o visa su rizika susijusi suma užbaigiant programą yra 66,03 mln. EUR; taip pat pažymi, kad, INTPA GD vertinimu, 13,62 mln. EUR (24 %) su rizika susijusi mokėjimų suma atliekant patikras vėlesniais metais bus pataisyta (ši suma žinima kaip taisymo pajėgumai) (12);

37.

pažymi, kad, atsižvelgdamas į Audito Rūmų rekomendacijas, pateiktas 2019 ir 2020 finansinių metų metinėse ataskaitose, INTPA GD išnagrinėjo, kaip geriausiai atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas, ir atliko LKL vadovo ir metodikos pakeitimus, visapusiškai atsižvelgdamas į tikėtinas sąnaudas ir naudą; pažymi, kad INTPA GD 2022 m. sausio mėn. atnaujino LKL tyrimo vadovą ir metodiką;

38.

pažymi, kad INTPA GD stengiasi gerinti savo duomenų, skirtų taisymo pajėgumams apskaičiuoti, kokybę ir kad 2021 m. tęsė mokymus ir informuotumo didinimo veiklą, susijusią su sumų susigrąžinimu ir apskaitos duomenų kokybe; pažymi, kad, kaip ir ankstesniais metais, INTPA GD atliko tikslines vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti patikras, kad būtų ištaisyti nustatyti neatitikimai; pažymi, kad Audito Rūmai apžvelgė 2021 m. taisymo pajėgumų apskaičiavimą ir kad, patikrinę 35 % (pagal vertę) visos susigrąžinamų sumų tiriamosios visumos, Audito Rūmai imtyje klaidų nenustatė;

39.

palankiai vertina finansinių rezultatų suvestinės, kurią sudaro šeši rodikliai (13), parengimą, kad Komisijos generalinių direktoratų finansinės ataskaitos būtų nuoseklesnės; pažymi, kad 2021 m. buvo įtraukti dar keturi rodikliai (14); pažymi, kad šeši iš šių dešimties rodiklių 2021 m. buvo taikomi EPF ir patikos fondams; pažymi, kad, kalbant apie visuotinių įsipareigojimų panaudojimą, 2021 m. INTPA GD pasiekė 99 % Sąjungos biudžeto ir 97 % EPF biudžeto rezultatą, palyginti su atitinkamai 95 % ir 94 % 2020 m., o kalbant apie laiku atliekamus mokėjimus, INTPA GD 2021 m. pasiekė 97 % Sąjungos biudžeto ir 95 % EPF rezultatą, palyginti su atitinkamai 98 % ir 97 % 2020 m.;

Sukčiavimo prevencija, nustatymas ir ištaisymas

40.

pažymi, kad nuo 2014 m. INTPA GD rengia ir įgyvendina savo kovos su sukčiavimu strategiją, pagrįstą Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pateikta metodika, ir kad strategija nuo jos įsigaliojimo ji buvo tris kartus atnaujinta, ir naujausia jos versija buvo patvirtinta 2021 m.; pažymi, kad strategijos įgyvendinimas yra stebimas, ir vadovybė kas pusmetį gauna ataskaitas apie vykdomus OLAF tyrimus ir tolesnius veiksmus, susijusius su OLAF rekomendacijomis; be to, pažymi, kad 2021 m. priimtame naujame INTPA GD veiksmų plane pateikta 16 vidaus veiksmų, iš jų 80 % įgyvendinta per nurodytą terminą arba numatytu periodiškumu, o likusieji 20 % veiksmų yra arba įgyvendinami, arba jų įgyvendinimo terminas nustatytas 2022 m. ir tikimasi 2022 m. juos užbaigti (15);

41.

pažymi, kad INTPA GD taip pat prisidėjo prie Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos ir laiku įgyvendino Komisijos kovos su sukčiavimu veiksmų plano 33 veiksmą (SWD(2021)0262) (16); apgailestauja, kad INTPA GD ėmėsi tolesnių veiksmų tik dėl 33 % OLAF finansinių rekomendacijų ir kad iš viso 20 % finansinių rekomendacijų (pateiktų 2017–2021 m.) visiškai įgyvendinta, 20 % įgyvendinta iš dalies, 60 % įgyvendinama arba vis dar analizuojama; primygtinai reikalauja geriau įgyvendinti OLAF rekomendacijas, net jei vykdant OLAF rekomendacijas kartojasi sunkumai dėl teisinių ypatumų ir apribojimų, pavyzdžiui, be kita ko, ilgų teisinių veiksmų, senaties termino pasibaigimo ir bankroto;

42.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje INTPA GD žinojo apie 23 vykdomus tyrimus (2020 m. – 17, 2019 m. – 19) ir kad OLAF baigė tris tyrimus, pateikdama finansines, administracines ir (arba) teismines rekomendacijas, o du tyrimus baigė nagrinėti be rekomendacijų;

43.

palankiai vertina naujus internetinius mokymus apie sukčiavimo prevenciją Sąjungos išorės santykių srityje, pradėtą informacinę kampaniją, skirtą INTPA GD išorės partneriams, tęsiamą informacijos centralizavimą ir platinimą, kurį vykdo generalinio direktorato kovos su sukčiavimu korespondentas, glaudžiai bendradarbiaudamas su INTPA kovos su sukčiavimu tinklu ir OLAF, tinklalapių ir vadovų atnaujinimą, metinį pranešimą ir informacinę kampaniją visiems darbuotojams apie sukčiavimo prevencijos ir sankcijų už sukčiavimą skyrimo priemones;

44.

ragina Komisiją toliau gerinti kontrolę siekiant sumažinti operacijų klaidų skaičių ir visapusiškai įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas;

45.

pabrėžia, kad Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo teisėtumas ir veiksmingumas priklauso nuo teisingo veiklos įgyvendinimo ir pakankamo jos finansavimo; ragina Komisiją toliau gerinti kontrolę siekiant sumažinti operacijų klaidų skaičių ir visapusiškai įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas;

Galimas Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikis 2021 m. EPF finansinėms ataskaitoms

46.

pažymi, kad abiem šalims sudarius susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo), Jungtinė Karalystė įsipareigojo likti EPF šalimi iki vienuoliktojo EPF ir visų ankstesnių nebaigtų EPF užbaigimo; taip pat pažymi, kad Jungtinė Karalystė prisiims tuos pačius įsipareigojimus kaip valstybės narės pagal vidaus susitarimą, kuriuo buvo įsteigtas vienuoliktasis EPF, taip pat su ankstesniais EPF susijusius įsipareigojimus iki jų užbaigimo;

47.

pažymi, kad Susitarime dėl išstojimo taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai projektų sumos pagal dešimtąjį EPF arba ankstesnius EPF šio susitarimo įsigaliojimo dieną nebuvo skirtos arba buvo panaikintos, Jungtinei Karalystei priklausanti tų sumų dalis nebus pakartotinai naudojama ir tas pats taikytina ir Jungtinės Karalystės pagal vienuoliktąjį EPF po 2021 m. gruodžio 31 d. neskirtų lėšų daliai arba panaikintoms sumoms;

48.

palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad 2021 m. EPF finansinėms ataskaitoms nepadarytas joks finansinis poveikis, apie kurį reikėtų pranešti, ir kad EPF finansinės ataskaitos 2021 m. gruodžio 31 d. teisingai atspindi šią dieną buvusią išstojimo proceso padėtį;

Sąjungos parama biudžetui

49.

remdamasis Komisijai pateiktais suvestiniais atsakymais į klausimyną, pažymi, kad 2021 m. paramos biudžetui mokėjimai iš EPF siekė 340 mln. EUR: 2021 m. paramą biudžetui iš EPF gavo 25 AKR valstybės ir 10 UŠT;

50.

pažymi, kad per pastaruosius dvejus metus Sąjungos parama biudžetui padėjo šalims, iš viso išmokant joms 4,2 mlrd. EUR – 3 mlrd. EUR 2020 m. ir 1,2 mlrd. EUR 2021 m., – siekiant paremti įvairiuose sektoriuose vykdomas reformas ir užkirsti kelią tolesniems ekonominiams ir socialiniams nuosmukiams, be to, pažymi, kad pastangos pradiniame etape paskirstyti išteklius 2020 m. negalėjo būti visiškai kompensuotos 2021 m., nes naujoji KVTBP „Globali Europa“ įsigaliojo tais metais, o pasirengimo narystei priemonė – tik 2021 m. pabaigoje; pažymi, kad, be to, politiniai trukdžiai ir vidaus krizės trukdė įgyvendinti keliose šalyse vykdomas programas;

51.

pažymi, kad Užsachario Afrikos šalys išlieka didžiausios Sąjungos paramos biudžetui gavėjos (35 %), po jų eina Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančios šalys (31 %), Azija (16 %), Lotynų Amerika (6 %), Vakarų Balkanai (4 %), Karibų jūros regionas (3 %), UŠT (3 %) ir Ramiojo vandenyno regionas (2 %); be to, pažymi, kad, vertinant pagal sutarčių rūšį, sektorių reformų vykdymo sutartys nusveria valstybės ir atsparumo stiprinimo sutartis ir DVT sutartis, nes joms tenka 79 % portfelio vertės, palyginti su atitinkamai 19 ir 2 %;

52.

pabrėžia, kad Sąjungos parama biudžetui yra veiksmingos pagalbos teikimo priemonė, taip pat ir krizių atvejais, ji padeda stiprinti šalių sistemas ir biudžeto procesus, kad būtų galima įgyvendinti viešąją politiką ir pasiekti tvarius rezultatus; primena, kad svarbu išlaikyti visuotinę prieigą prie COVID-19 vakcinų (COVAX), siekiant kuo labiau padidinti dalyvaujančių šalių gyventojų galimybes gauti COVID-19 vakcinas ar kitas vakcinas naujos krizės atveju kuo greičiau, teisingiau ir saugiau; be to, pabrėžia, kad ji buvo labai naudinga per COVID-19 pandemiją, nes suteikė papildomų fiskalinių galimybių kovoti su neigiamu pandemijos poveikiu; pripažįsta, kad šios pastangos galėtų būti tęsiamos ir artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į pražūtingą Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį visam pasauliui;

53.

atkreipia dėmesį į tai, kad skurdo panaikinimas, demokratinių vertybių propagavimas ir aplinkos būklės blogėjimas tebėra vieni didžiausių šiandienos iššūkių; primena, kad pasaulis, kuriame 1,2 mlrd. žmonių 111 besivystančių šalių (17) gyvena dideliame daugialypiame skurde, yra neteisingas ir ekologiškai netvarus; ragina skirti tinkamą finansavimą, siekiant stabdyti judėjimą tolyn nuo DVT;

54.

pabrėžia, kad skurdo panaikinimas yra ne labdaros užduotis, bet teisingumo vykdymas ir raktas į didžiulio žmogiškojo potencialo išlaisvinimą; be to, pabrėžia, kad be išorinių intervencijų skurdo ciklas yra linkęs tęstis įvairiais aspektais, nes šeimos, turinčios ribotą turtą arba jo visai neturinčios, patenka į skurdo spąstus ir susiduria su nuolatiniu maisto trūkumu, prasta sveikata, klimato kaitos sukeltais sukrėtimais ir socialinėmis stigmomis; pabrėžia, kad atokiose vietovėse gyvenančios šeimos lieka atskirtos nuo daugelio pagrindinių paslaugų, pavyzdžiui, švaraus vandens ir sanitarinių sąlygų, sveikatos priežiūros ir rinkos sistemų, ir dėl viso to jų socialinė ir ekonominė padėtis išlieka tokia pati arba net blogėja;

55.

atkreipia dėmesį į tai, kad žmonės, ypač jaunimas, turėtų turėti galimybę gyventi, mokytis ir dirbti savo šalyje ir regione; pabrėžia, kad be veiksmingų ir efektyvių kovos su skurdu priemonių, racionalizuotos paramos mikrofinansavimui ir smulkiųjų verslininkų plėtrai toliau didės migracijos dėl ekonominių priežasčių srautai, t. y. protų nutekėjimas dėl migracijos, ir dėl to tiek paskirties, tiek kilmės šalims kils daugybė iššūkių;

56.

yra tvirtai įsitikinęs, kad geriausias yra daugialypis ir holistinis požiūris į itin didelį skurdą, ir pakartoja, kad švietimas (ir mokymas) yra ir žmogaus teisė, ir galingiausia kovos su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe priemonė;

57.

pabrėžia, kad skaičiuojama, jog 64 milijonai besivystančiose šalyse gyvenančių vaikų nelanko pradinės mokyklos; pabrėžia, kad ypač nukenčia mergaitės, nes jų teisės į kokybišką išsilavinimą ir toliau buvo pažeidžiamos dėl mokyklų uždarymo, galimybės mokytis nuotoliniu būdu, be kita ko, skaitmeninėmis priemonėmis, nebuvimo ir nacionalinių švietimo biudžetų mažinimo, kurį lėmė įtampa šalių ekonomikoje; be to, pabrėžia, kad viena pagrindinių priežasčių yra smurtas pasaulyje vykstančių konfliktų zonose, o kita didelė kliūtis, dažnai glaudžiai susijusi su konfliktu, yra skurdas; primena, kad svarbu nustatyti, jog lygios galimybės būtų svarbiausias vystymosi elementas; pabrėžia, kad moterų įgalinimas ir galimybės gauti tinkamą išsilavinimą besivystančiose šalyse, ypač mergaitėms ir moterims, yra svarbūs žingsniai kovojant su skurdu ir maisto stygiumi; be to, pabrėžia, kad šalyse partnerėse turi būti skatinama jaunų moterų prieiga prie Europos projektų, verslo mokymo ir lėšų, nes moterys atlieka svarbų vaidmenį vystant vietos ir regionų ekonomiką keliose besivystančiose šalyse;

58.

pažymi, kad Sąjunga remia švietimą maždaug 100 šalių, taip pat pasitelkdama tokius partnerystės projektus kaip Pasaulinė partnerystė švietimo srityje (18) ir „Švietimas negali laukti“ (19), ir toliau skatina lyčių lygybę bendradarbiaudama su Vyriausybėmis ir nevyriausybiniais suinteresuotaisiais subjektais;

59.

palankiai vertina Komisijos prioritetą viršyti nustatytą 10 % tikslą ir pasiekti, kad švietimas sudarytų 13 % viso INTPA GD portfelio;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Sąjunga iš EPF išmokėjo 85 mln. EUR švietimui šalyse partnerėse remti, taip prisidėdama prie to, kad 2018–2020 m. į mokyklą patektų daugiau kaip 32 mln. pradinių klasių mokinių ir beveik 3 mln. vidurinių mokyklų mokinių; pažymi, kad iš 85 mln. EUR 6 mln. EUR buvo panaudoti „Erasmus“ judumo ir gebėjimų stiprinimo projektams AKR valstybėse remti, 31 mln. EUR išmokėta profesiniam rengimui ir mokymui – iš šios sumos 5 mln. EUR išmokėta kaip paramos biudžetui programų dalis, 1,2 mln. EUR skirta darbams ir prekėms, 0,8 mln. EUR – paslaugoms, o likę 24 mln. EUR – dotacijoms;

61.

pažymi, kad praėjusiais metais Komisija įsipareigojo skirti 700 mln. EUR Pasaulinei partnerystei švietimo srityje, kad padėtų 140 mln. vaikų aprūpinti kvalifikuotais mokytojais ir kad dar 88 mln. vaikų pradėtų lankyti mokyklą ir mokytis;

62.

pakartoja, kad verslininkystės programos atlieka esminį vaidmenį kovojant su skurdu ir plečiant ekonomikos augimą; pabrėžia, kad verslo mokymas gali padėti smulkiesiems verslininkams steigti įmones ir pagerinti verslo praktiką, sudarant sąlygas skurdžiai gyvenančioms šeimoms rasti tvarų pragyvenimo šaltinį ir įgyti socialinį bei ekonominį atsparumą; tačiau pažymi, kad, siekiant padidinti šių programų veiksmingumą, be mokymų taip pat turėtų būti skiriama pritaikyta parama ir tolesnės paslaugos; primena, kad šalyse partnerėse būtina skatinti jaunų moterų galimybes dalyvauti Europos projektuose, verslo mokymuose ir gauti lėšų;

63.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. įsigalios nauja šalių rizikos valdymo schema (RVS+); pažymi, kad ši nauja priemonė grindžiama ankstesne rizikos valdymo schema, įdiegta 2013 m.; be to, pažymi, kad RVS+ yra pritaikyta prie kintančių tarptautinės partnerystės aplinkybių, besikeičiančio geopolitinio konteksto ir naujosios KVTBP „Globali Europa“ ir kad ji taikoma šalims, su kuriomis Sąjunga bendradarbiauja dvišaliu pagrindu, įskaitant daugelį šalių, kurioms parama biudžetui neteikiama;

64.

pažymi, kad ES delegacijos ir Komisijos centrinės tarnybos naudojasi RVS+ išvadomis ir imasi tolesnių veiksmų, susijusių su rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimu ir pažanga, pasiekta įgyvendinant politinio dialogo prioritetus, užtikrinant sinergiją su kitomis esamomis analitinėmis ir ataskaitų teikimo priemonėmis;

65.

mano, kad EPF, kaip ir kitoms Sąjungos programoms, trūksta matomumo, suprantamumo ir viešumo, o vietos gyventojai, gaunantys naudos iš Sąjungos finansavimo, nežino apie Sąjungos paramą ir solidarumą; taip pat mano, kad reikia geriau informuoti visuomenę apie EPF;

66.

šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Komisija nustatė nuoseklias ir įmonėms privalomas minimalias komunikacijos ir Sąjungos matomumo užtikrinimo taisykles, taikytinas visoms 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio Sąjungos finansavimo programoms ir valdymo būdams (20); vis dėlto mano, kad kiekviena pagalbą gaunanti šalis turėtų būti iš dalies atsakinga už komunikacijos veiksmų programavimą (prižiūrint Sąjungos tarnyboms), siekiant didinti šių šalių gyventojų informuotumą apie Sąjungos finansuojamus projektus ir veiklą; prašo Komisijos išnagrinėti šią galimybę;

67.

mano, kad kiekviena pagalbą gaunanti šalis turėtų pateikti ilgalaikį planą, kuriame būtų išdėstyti jos projektai ir tikslai pagal DFP kalendorių; mano, kad tokia struktūra galėtų padidinti Europos paramos vystymuisi skaidrumą ir nuspėjamumą, sudarant sąlygas nustatyti ilgalaikius Komisijos apibrėžtus tikslus, būtent tose srityse, kuriose reikalingas perspektyvinis planavimas, pavyzdžiui, energetikos, sveikatos, vandens tiekimo, skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos srityse; pažymi, kad tokį planą turėtų pateikti pagalbą gaunančios šalies Vyriausybė – ji turėtų remtis vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, o jų indėlis turėtų būti skatinamas; mano, kad tai taip pat paskatintų paskirties šalių dalyvavimą rengiant Sąjungos vystymosi politiką, dalyvaujant jų institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams;

68.

ragina Komisiją įvertinti, ar būtų galima sukurti internetinę platformą, kurioje būtų viešai skelbiami visi EPF ir KVTBP „Globali Europa“ projektai, siekiant padidinti skaidrumą ir prieigą prie duomenų;

69.

džiaugdamasis pažymi, kad išorės veiksmų srityje INTPA GD kartu su kitais susijusiais generaliniais direktoratais ir tarnybomis patvirtino naują požiūrį į komunikaciją šalies, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis; pažymi, kad šiuo naujuoju požiūriu pereinama nuo fragmentiškos, su konkrečiais projektais susijusios komunikacijos prie labiau sutelktų ir strateginių pastangų; palankiai vertina tai, kad paskelbtos atnaujintos Komunikacijos ir ES matomumo didinimo vykdant išorės veiksmus gairės (21) – jose išdėstyta, ko tikimasi iš Sąjungos išorės veiksmus įgyvendinančių partnerių;

70.

apgailestauja dėl to, kad 2020 m. vasario mėn. nustojus galioti Sąjungos ir AKR valstybių Kotonu partnerystės susitarimui ir 2021 m. balandžio mėn. parafavus naują partnerystės susitarimą, Taryba dar nesuteikė įgaliojimų pasirašyti naująjį partnerystės susitarimą, todėl reikia kasmet pratęsti senąjį susitarimą ir visos AKR ir Sąjungos bendruomenės pateko į teisinę pilkąją zoną, susijusią su politinio dialogo ir vystymosi politikos tęsimu; primygtinai ragina Tarybą išspręsti vienos valstybės narės veto teisės klausimą ir suteikti įgaliojimus pasirašyti naująjį partnerystės susitarimą;

71.

mano, kad Sąjungos paramos vystymuisi rezultatai galėtų būti pagerinti, jei EPF ir KVTBP „Globali Europa“ finansavimo veiksmai, ypač tarpvalstybiniai projektai, būtų griežtai ir tikslingai koordinuojami, siekiant užtikrinti sinergiją ir padidinti EPF ir KVTBP „Globali Europa“ finansavimo pridėtinę vertę;

72.

atkreipia dėmesį į derinimo priemonių, kai viešosios dotacijos jungiamos su privačiomis paskolomis, pridėtinę vertę; ragina Komisiją teikti pirmenybę tokioms priemonėms ir skatinti jas naudoti; ragina Komisiją įtraukti privatųjį sektorių, būtent per vietos mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir verslininkus;

73.

atkreipia dėmesį į Komisijos pastabas dėl jos atliekamų, be kita ko, EPF vertinimų; vis dėlto pakartoja savo prašymą atlikti išsamų EPF finansuojamų projektų vertinimą, kad Parlamentas galėtų tiksliai įvertinti EPF lėšų poveikį ir patikrinti, ar laikomasi galutinio paramos vystymuisi tikslo, t. y. sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą;

74.

atkreipia dėmesį į nuolat blogėjančias Sąjungos vystymosi ir humanitarinės pagalbos politikos įgyvendinimo sąlygas, visų pirma ištikus COVID-19 pandemijai, nepaliaujamai didėjant klimato kaitos poveikiui, biologinės įvairovės nykimui, maisto stygiui ir vis labiau didėjant Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniams; atkreipia dėmesį į vis didėjantį atotrūkį tarp lėšų, reikalingų siekiant reaguoti į didėjančias klimato, bado, skolų, humanitarines ir kitas krizes, dėl kurių pirmą kartą per dešimtmečius didėja nelygybė ir didėja skurdo lygis; ragina skirti tinkamą finansavimą, siekiant stabdyti judėjimą tolyn nuo DVT, o ne jų link; pabrėžia, kad, nepaisant daugybės iššūkių, su kuriais Sąjunga susiduria dėl COVID-19 pandemijos, Rusijos agresijos karo Ukrainoje ir jų geopolitinio bei ekonominio poveikio, reikia padidinti paramos vystymuisi išlaidas;

75.

apgailestauja dėl to, kad 2015 m. priimant DVT nebuvo pereita nuo milijardinio prie trilijoninio vystymosi finansavimo, nors tokia būtinybė buvo pripažinta; pažymi, kad reikia skubiai sutelkti daug daugiau privačiai laikomų pasaulio išteklių, skatinant investicijas ir veiksmingiau apmokestinant, kartu užtikrinant, kad jų veiksmai būtų suderinti su Darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir politikos suderinamumu vystymosi labui, tačiau taip pat didinti viešąjį vystymosi finansavimą, laikantis tokio masto tarptautinių įsipareigojimų, nuo kurių Sąjunga dar lieka labai nutolusi;

Tolesni veiksmai, susiję su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu

76.

pažymi, kad Komisija pateikė veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į pagrindinius politinius prioritetus, kuriuos Parlamentas ir Taryba nustatė per 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, santrauką, pateikdama Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (22), ir ji yra integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų dalis;

77.

pažymi, kad, atsakydama į Parlamento prašymą, Komisija pateikė Parlamentui atnaujintą informaciją apie aštuntojo ir devintojo EPF įgyvendinimą;

78.

palankiai vertina tai, kad įgyvendinta Parlamento rekomendacija dėl paramos UŠT administravimui, užtikrinant teisingą lėšų paskirstymą; tačiau pabrėžia, kad reikia labiau suderinti Sąjungos veiksmus AKR regione, užtikrinant, kad pirmenybė būtų teikiama vystymosi tikslams ir kad UŠT skirta politika būtų susieta su jų atitinkamų geografinių regionų vystymusi ir būtų suderinta su Sąjungos prioritetais;

79.

be to, pažymi, kad į Parlamento pastabas buvo atsižvelgta vertinant INTPA GD 2021 m. veiksmų planą, skirtą nustatytiems kontrolės trūkumams ir didelei rizikai šalinti.

(1) 2021 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1764 dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius (Sprendimas dėl užjūrio asociacijos, įskaitant Grenlandiją) (OL L 355, 2021 10 7, p. 6.).

(2) 2021 m. sausio mėn. DEVCO GD tapo INTPA GD.

(3) Priemonė, kuria padedama ES delegacijoms geriau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir šalių suinteresuotaisiais subjektais vykdant bendrą programavimą ir įgyvendinimą, https://europa.eu/capacity4dev/wbt-team-europe

(4) 2021 m. Europos plėtros fondo metinės ataskaitos, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52022DC0321

(5) 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323 (OL L 307, 2018 12 3, p. 1).

(6) Botsvana, Burkina Fasas, Džibutis, Rytų Timoras, Etiopija, Gana, Bisau Gvinėja, Haitis, Jamaika, Liberija, Malavis, Malis, Nigeris, Nigerija, Tanzanija, Uganda ir Zambija.

(7) Visi 140 mokėjimų įvykdyti per INTPA GD.

(8) Botsvana, Burkina Fasas, Etiopija, Gana, Bisau Gvinėja, Haitis, Liberija, Malavis, Nigeris, Nigerija, Tanzanija, Uganda ir Zambija.

(9) DG INTPA 2021 m. metinė veiklos ataskaita, p. 51.

(10) https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/annualreports-2021/annualreports-2021_LT.pdf (p. 383).

(11) Pagal sąlyginį metodą, kai Komisijos įnašai į kelių paramos teikėjų projektus sujungiami su kitų paramos teikėjų įnašais ir nėra priskiriami konkretiems žinomiems išlaidų punktams, Komisija daro prielaidą, kad išlaidos atitinka Sąjungos tinkamumo finansuoti taisykles, jei sutelkta suma apima pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų, kad jos padengtų Sąjungos įnašą, https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/annualreports-2021/annualreports-2021_LT.pdf.

(12) INTPA GD 2021 m. metinė veiklos ataskaita, p. 34.

(13) Šie rodikliai yra: 1) įsipareigojimų asignavimų vykdymas, 2) įsipareigojimų asignavimų prognozių įgyvendinimas, 3) mokėjimų asignavimų vykdymas, 4) mokėjimų asignavimų prognozių įgyvendinimas, 5) visuotinių įsipareigojimų panaudojimas ir 6) laiku atliekami mokėjimai.

(14) Keturi papildomi rodikliai yra: 7) laiku atliekamas įsipareigojimų panaikinimas, 8) sąskaitų faktūrų užregistravimo laikas, 9) apskaitos duomenų kokybė, 10) valdymo duomenų kokybė.

(15) INTPA GD 2021 m. metinė veiklos ataskaita (p. 43).

(16) Tam tikrais atvejais į paramos biudžetui sąlygas įtraukti konkrečias kovos su sukčiavimu priemones. Teikiant paramą biudžetui ir makrofinansinę pagalbą, tam tikrais atvejais tobulinti kontrolės strategijas ir stiprinti tikrinimo mechanizmus, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021SC0262

(17) 2022 m. Pasaulinis daugiamatis skurdo indeksas.

(18) https://www.globalpartnership.org/

(19) https://www.educationcannotwait.org/

(20) https://commission.europa.eu/funding-tenders/managing-your-project/communicating-and-raising-eu-visibility_en.

(21) https://international-partnerships.ec.europa.eu/knowledge-hub/communicating-and-raising-eu-visibility-guidance-external-actions_en

(22) COM(2022), 0331 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52022DC0331

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/190

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1843

2023 m. gegužės 10 d.

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų finansines ataskaitas ir pajamų ir išlaidų ataskaitas (COM(2022) 321 – C9-0281/2022),

—	atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2022) 321),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų operacijas (05671/2023 – C9-0056/2023, 05672/2023 – C9-0057/2023, 05673/2023 – C9-0058/2023, 05674/2023 – C9-0059/2023),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą (3) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą (4) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (5),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimą (ES) 2021/1764 dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius (Sprendimas dėl užjūrio asociacijos, įskaitant Grenlandiją) (6),

—	atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos (7) antrąjį finansinį protokolą 33 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikytino plečiant finansinį bendradarbiavimą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją (10), 74 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo 9-ajam Europos plėtros fondui (11), 119 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (12) 50 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (13) 48 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimo (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinančio Reglamentą (ES) 2015/323 (14), 42 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį, 100 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0114/2023),

1.	pritaria aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(1) OL C 391, 2022 10 12, p. 6.

(2) OL C 400, 2022 10 17, p. 170.

(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(4) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(5) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(6) OL L 355, 2021 10 7, p. 6.

(7) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(8) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(9) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(10) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(11) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(12) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(13) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(14) OL L 307, 2018 12 3, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/192

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1844

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo (2) ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0074/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (4), ypač į jo 35 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (5), ypač į jo 105 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9-0111/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 158, 2019 6 14, p. 22.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 157.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/194

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1845

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9–0111/2023),

kadangi, remiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas buvo 23 590 235 EUR, t. y. 36,38 % didesnis nei 2020 m.; kadangi dalį Agentūros biudžeto sudaro iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos, o kitą dalį – lėšos iš surinktų mokesčių;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, kad Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos, susijusios su pajamomis, yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 94,06 % įsipareigojimų asignavimų atveju (nepasiektas Agentūros planuotas 95 % rodiklis), t. y. 4,81 % mažesnis nei 2020 m.; pažymi, kad aptariamais metais mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 65,96 % (nepasiektas Agentūros planuotas 75 % rodiklis), t. y. 15,11 % mažesnis, palyginti su 2020 m.;

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. buvo nustatyta, kad kelios konkrečios sutartys pagal preliminariąją informacinių technologijų (IT) paslaugų sutartį buvo nustatytos kaip iš dalies netvarkingos ir kad pagal tą preliminariąją sutartį atlikti vėlesni mokėjimai taip pat gali būti paveikti, ir kad 2021 m. susiję mokėjimai sudarė 21 534 EUR sumą; atkreipia dėmesį į tai, kad atitinkama preliminarioji sutartis nustos galioti 2025 m., ir į Agentūros atsakymą, kad ji kiek įmanoma labiau sumažino į kainoraštį neįtrauktų prekių ir paslaugų naudojimą, kad tokios prekės ir paslaugos sudarytų mažiau nei 10 % kiekvienos konkrečios sutarties sumos, atsižvelgdama į vykdomos operacinės veiklos tęstinumą;

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, susirūpinęs pažymi, kad Agentūra į 2022 m. perkėlė 6,6 mln. EUR (29,9 %) 2021 m. įsipareigojimų asignavimų, ir kad iš tos sumos 4,0 mln. EUR, arba 54 % veiklos išlaidų, buvo susiję su pagrindine operatyvine veikla pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 (2) ir kad aukšti perkėlimų į kitą laikotarpį lygiai prieštarauja biudžeto metinio periodiškumo principui ir rodo struktūrines biudžeto vykdymo problemas; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad 2021 m. buvo pirmieji metai, kai Agentūra rinko mokesčius neturėdama ankstesnės patirties šioje srityje, kad Agentūra atsargiai sudarė sutartis dėl savo išteklių ir atidėjo kelių veiklos projektų, kuriuos planuojama padengti mokesčiais, pradžią, kol bus sumokėta pirmoji mokesčių dalis, ir kad dėl to metų pabaigoje iš įsipareigojimų buvo perkelta daug nepanaudotų lėšų; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai taip pat pranešė apie aukštą perkėlimų į kitą laikotarpį lygį 2020 m. ir 2019 m. ir kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija paprašė Agentūros išspręsti šį klausimą toliau tobulinant savo biudžeto planavimą ir įgyvendinimo ciklus;

pažymi, kad 2021 m. buvo pirmieji metai, kai Agentūra iš registruotų ataskaitų teikimo mechanizmų rinko mokesčius už paslaugas, kurias ji teikia rinkdama, tvarkydama ir analizuodama energijos rinkos dalyvių pateiktus duomenis, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 įgyvendinimu;

Veikla

pažymi, kad Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVVR), kad įvertintų savo veiklos rezultatus, susijusius su jos darbo programos įgyvendinimu ir tikslais, taip pat, be kita ko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo srityje; palankiai vertina tai, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai buvo įvykdyti, ir tai, kad Agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti Agentūros darbo efektyvumą; tačiau rekomenduoja Agentūrai atsižvelgti į rodiklius, kurie dar nepasiekti arba kuriuos pasiekti atsiliekama;

pažymi, kad Agentūros darbo programa buvo iš esmės įgyvendinta ir kad kelioms užduotims nebuvo teikiamas prioritetas, jos buvo atšauktos, atidėtos arba iš dalies suderintos su kitomis užduotimis dėl turimų žmogiškųjų išteklių ribotumo, visų Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 srityje; be to, pažymi, kad, pasak Agentūros, buvo užduočių ir išteklių paskirstymo tvarkaraščio neatitikimo, pvz., tarp užduočių bei išteklių, susijusių su didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo teisės aktais, ir susijusių su švarios energijos rinka;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 95,77 %: paskirtas 68 iš 71 laikinųjų darbuotojų etatų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 71 patvirtintais etatais 2020 m.); pažymi, kad 2021 m. Agentūroje taip pat dirbo 30 sutartininkas, keturi deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir 10 laikinieji darbuotojai; pabrėžia, kad 2021 m. pabaigoje 23,4 % Agentūros darbuotojų dirbo pagal stažuočių programą arba buvo laikinieji darbuotojai, todėl pakartoja Audito Rūmų rekomendacijas dėl nuolatinių ir nuolatinių užduočių skyrimo tiesiogiai įdarbintiems darbuotojams;

apgailestauja dėl to, kad Agentūros vyresniojoje vadovybėje vis dar išlieka akivaizdi lyčių nelygybė, t. y. vienai moteriai (17 %) tenka penki vyrai (83 %); pažymi, kad apskritai darbuotojų lyčių santykis yra 37 moterys (37 %) ir 63 vyrai (63 %); pažymi, kad Agentūros administracinę valdybą sudaro devynios moterys (50 %) ir devyni vyrai (50 %); ragina Agentūrą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau padidinti lyčių pusiausvyrą visais hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą apie daromą pažangą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

pažymi, kad Agentūra vykdo asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką ir kad Agentūra yra konfidencialių patarėjų tarpžinybinio tinklo dalis; pažymi, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius priekabiavimo atvejus, ir ragina Agentūrą toliau tęsti ir plėtoti darbą, kad priekabiavimo atvejų būtų išvengiama ir ateityje;

10.

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visose valstybėse narėse ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

11.

pažymi, kad 2021 m. užbaigta 200 viešųjų pirkimų procedūrų, palyginti su 109 procedūromis 2020 m., ir kad reikės papildomų darbuotojų, nes procedūrų skaičius didėja; pažymi, kad Agentūra įdiegė e. konkursų, pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis ir e. sąskaitų faktūrų išrašymo priemones ir išbandė viešųjų pirkimų valdymo priemonę (angl. PPMT) siekdama ją įdiegti 2023 m.; pažymi, kad 2021 m., t. y. pirmaisiais mokesčių rinkimo metais, Agentūra, pradėdama viešųjų pirkimų procedūras, laikėsi gana konservatyvaus požiūrio; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

12.

primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras svarbu užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; prašo įdiegti Komisijos parengtas IT priemones, skirtas e. viešiesiems pirkimams; ragina iš naujo paaiškinti viešųjų pirkimų gairėse nustatytas procedūras ir šablonus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl to, kad viešųjų pirkimų trūkumai didėja ir jie yra didžiausias neteisėtai išmokėtų sumų šaltinis daugumoje agentūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

13.

pripažįsta esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei garantuoti pranešėjų apie pažeidimą apsaugą; pažymi, kad Agentūra įgyvendina išsamią interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politiką ir į tai, kad Agentūra toliau renka savo vadovų, administracinės valdybos narių ir pakaitinių narių, reguliuotojų valdybos ir apeliacinės tarybos narių, taip pat Agentūros darbo grupių pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų bei Agentūros darbo grupių koordinatorių metines interesų deklaracijas; be to, pažymi, kad Agentūra vertina pateiktas formas, priskiria joms rizikos lygį ir atitinkamai jas tvarko;

14.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Agentūra 2019–2021 m. įvertino tris galimo interesų konflikto atvejus, susijusius su vyresniuoju darbuotoju, kuris pradėjo dirbti apmokamą išorės veiklą arba naują darbą kitur, ir kad vienu Audito Rūmų peržiūrėtu atveju buvo pažeistas Tarnybos nuostatų 16 straipsnis, nes Agentūra nesikonsultavo su Jungtiniu komitetu ir priėmė savo sprendimą, į kurį buvo įtraukti apribojimai, skirti rizikai sumažinti pasibaigus terminui, ir kad Agentūra paprašė atitinkamo asmens laikytis apribojimų, neturėdama jokio teisinio pagrindo; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad, jos nuomone, pasikeitimas laiškais su atitinkamu buvusiu darbuotoju yra geras sprendimas siekiant įteisinti sutartinius įsipareigojimus po to, kai buvo atšauktas sprendimas, taip apsisaugant nuo operacinės, teisinės rizikos ir pavojaus reputacijai, ir kad Agentūra yra įsipareigojusi laiku ir teisingai taikyti šį procesą;

15.

pažymi, kad Agentūra turi interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politiką, patvirtintą 2015 m. sausio 31 d. Agentūros administracinės valdybos sprendimu; primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles ir, jei reikia, atnaujinti Agentūros politiką dėl interesų konfliktų; ragina Agentūrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą;

Vidaus kontrolė

16.

pažymi, kad 2021 m. Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko planavimo, biudžeto sudarymo ir stebėsenos auditą ir kad 2022 m. sausio mėn. galutinėje ataskaitoje pateikta viena labai svarbi rekomendacija dėl veikla grindžiamo biudžeto sudarymo, funkcinio laiko registravimo ir darbo krūvio vertinimo ir viena svarbi rekomendacija dėl viešųjų pirkimų planavimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo, dėl kurios buvo parengtas veiksmų planas; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

17.

pažymi, kad, po 2020 m. Vidaus audito tarnybos (VAT) atlikto Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 įgyvendinimo audito, buvo visiškai įgyvendintos dvi labai svarbios ir trys svarbios rekomendacijos ir apie jas pranešta VAT 2021 m., o 2022 m. VAT jas pripažino įgyvendintomis, ir kad viena svarbi rekomendacija turėjo būti įgyvendinta 2022 m.; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

18.

Pažymi, kad po 2018 m. audito „IT saugumo Agentūroje ir informacijos saugumo REMIT srityje“ keturios svarbios rekomendacijos buvo visiškai įgyvendintos ir VAT jas pripažino įgyvendintomis 2021 m., viena svarbi rekomendacija buvo visiškai įgyvendinta ir VAT ją pripažino įgyvendinta 2022 m., o dar viena likusi svarbi rekomendacija buvo gerokai atidėta, tačiau buvo visiškai įgyvendinta ir apie ją pranešta VAT 2022 m.; be to, pažymi, kad po 2017 m. atlikto žmogiškųjų išteklių valdymo audito, veiksmų planas buvo įgyvendintas 2020 m. ir VAT jį pripažino įgyvendintu 2021 m.;

19.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio mėn. Agentūros administracinė valdyba, remdamasi 2019–2021 m. kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimo ataskaitos išvadomis, priėmė naują kovos su sukčiavimu strategiją;

20.

pažymi, kad Agentūra, bendradarbiaudama su CERT-ES, nurodo ir reguliariai atlieka pagrindinių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemų pažeidžiamumo vertinimą, kad įvertintų saugumo ir duomenų apsaugos problemas, ir įgyvendina rizikos mažinimo metodus joms spręsti, ir kad 2021 m. Agentūra, baigusi rengti ir pritaikyti bendrą kibernetinio saugumo standartų rinkinį, kurį jau naudoja pagrindinės Sąjungos institucijos, įgyvendino pirmą vieno iš standartų, siekiant jį suderinti su naujais kylančiais pavojais, peržiūrą;

21.

pažymi, kad 2021 m. birželio mėn. Agentūra atliko metų vidurio rizikos peržiūrą, siekdama iš naujo įvertinti iš pradžių numatytą riziką ir riziką, susijusią su padidėjusiu teisinių skundų dėl Agentūros sprendimų skaičiumi; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

22.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai reikalauja laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų, ex ante arba ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

23.

pažymi, kad Agentūra naudoja keletą IT priemonių, kad pagerintų išteklių veiksmingumą ir naudojimą, įskaitant bendras Komisijos teikiamas paslaugas, pvz., ARES (dokumentų valdymas) ir SYSPER (žmogiškųjų išteklių valdymas);

24.

susirūpinęs pažymi, kad Agentūros žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumas apribojo Agentūros gebėjimą tobulinti ir toliau plėtoti skaitmeninimą (pvz., teko sustabdyti kai kuriuos projektus debesijos kompiuterijos srityje), nes kibernetinio saugumo priemonės kai kuriose srityse negali sumažinti rizikos, atitinkančios Agentūros norą rizikuoti;

25.

džiaugdamasis atkreipia dėmesį į Agentūros 2021–2022 m. žalinimo veiksmų planą, kuriame numatyta 17 konkrečių veiksmų, kuriais siekiama sumažinti Agentūros anglies pėdsaką, pvz., įrengti šviesos jutiklius ir LED apšvietimą, naudoti daugiau debesijos išteklių ir pirkti 100 % žaliosios elektros energijos;

26.

palankiai vertina tai, kad 2021 m., kalbant apie dujų sektorių, Agentūra daugiausia dėmesio skyrė būsimiems teisės aktams, kuriais siekiama sumažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, laikydamasi Europos žaliojo kurso, pateikdama pozicijos dokumentą dėl pagrindinių reguliavimo reikalavimų siekiant sumažinti dujų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, Baltąją knygą dėl metano nutekėjimo energetikos sektoriuje prevencijos taisyklių ir reguliavimo baltąją knygą dėl to, kada ir kaip reguliuoti vandenilio tinklus; be to, atkreipia dėmesį į pozicijos dokumentą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 (3) tobulinimo ir baltąją knygą dėl elektros energijos naudojimo dujoms gaminti reguliavimo; be to, atkreipia dėmesį į Agentūros indėlį į dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“;

27.

primena, kad svarbu didinti Agentūros skaitmeninimą ne tik vidaus operacijų ir valdymo tikslais, bet ir siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, jog Agentūra turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus internete tvarkomos informacijos saugumo srityje;

28.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra); rekomenduoja visiems Agentūros darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

29.

pažymi, kad 2021 m. kovo mėn. buvo įsteigta veiklos tęstinumo užtikrinimo grupė, kurią sudaro Agentūros vyresnioji vadovybė ir kuri yra atsakinga už žmogiškuosius išteklius, IT ir saugumą, ir kad Agentūra nuo 2021 m. rudens pradėjo įgyvendinti savo naujų darbo metodų strategiją; be to, pažymi, kad nuotolinis darbas buvo pagrindinis veiklos būdas siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą, kad Agentūra taip pat siekė įdiegti mišrius darbo metodus ir kad darbuotojų skaičius biure buvo apribotas atsižvelgiant į turimas saugos priemones; ragina Agentūrą geriau organizuoti posėdžius, kurie ateityje galėtų vykti veiksmingiau nuotoliniu būdu, o ne fiziškai;

30.

pažymi, kad Agentūros direktorius pateikė ir patvirtino laikinas saugumo išimtis, siekdamas palengvinti prieigą prie neskelbtinos informacijos darbui pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011, ir kad šiuo atžvilgiu buvo taikomos kelios rizikos mažinimo priemonės;

Kitos pastabos

31.

su džiaugsmu pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo savo viešos svetainės perkėlimo į naują turinio valdymo sistemą (DRUPAL) procesą, siekdama modernizuoti Agentūros viešąjį įvaizdį ir pagerinti jos interneto svetainės patogumą naudotojams; ypač atkreipia dėmesį į Agentūros viešųjų renginių tinklalapių patobulinimą;

32.

ragina Instituciją toliau plėtoti sąveiką (pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, IT paslaugų ir saugumo srityse) ir stiprinti bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi ir diskusijas abipusio intereso srityse su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

33.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos Parlamento 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (4) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).

(3) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/199

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1846

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo (ACER) agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0074/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (4), ypač į jo 35 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9-0111/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 158, 2019 6 14, p. 22.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/200

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1847

2023 m. gegužės 10 d.

dėl BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0075/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 (4), ypač į jo 28 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0129/2023),

1.	patvirtina BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 321, 2018 12 17, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 146.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/202

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1848

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0129/2023),

kadangi pagal BEREC paramos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestinę (1) jos galutinis priimtas 2021 finansinių metų biudžetas buvo 7 341 357 EUR, t. y. 1,49 % didesnis, palyginti su 2020 m., o tai daugiausia susiję su išlaidų darbuotojams padidėjimu; kadangi Agentūros biudžetą daugiausia sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto ir trečiųjų šalių įnašai; kadangi papildomos pajamos į 2021 m. priimtą biudžetą buvo gautos iš trečiųjų šalių įnašų, perkeltų iš ankstesnių metų, ir administracinių operacijų kreditų;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymėjo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo tų metų galutinio priimto biudžeto 99,97 % įsipareigojimų asignavimų, t. y. 0,89 % didesnis, palyginti su 2020 m.; palankiai vertina tai, kad biudžeto įvykdymo lygis yra aukščiausias per pastaruosius penkerius metus ir neviršija valdančiosios tarybos nustatytos 95 % ribos; pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 69,33 %, t. y. 8,19 % didesnis, palyginti su 2020 m., tačiau mažesnis už 2017 ir 2019 m. lygį dėl perkėlimų, susijusių su didelio skaičiaus konkrečių projektų, kuriuos buvo ketinama užbaigti 2022 m., įgyvendinimo pradžia;

pažymi, kad Audito Rūmai 2019 finansiniais metais nustatė, jog teisinių paslaugų viešųjų pirkimų procedūra buvo netvarkinga, todėl vėlesni mokėjimai, atlikti pagal šią preliminariąją sutartį, yra netvarkingi ir kad 2021 m. susiję mokėjimai sudarė 4 444 EUR;

Veikla

pažymi, kad Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), kad įvertintų rezultatus, pasiektus pagal savo tikslus, be kita ko, susijusius su biudžeto valdymu, lyčių pusiausvyra ir asmens duomenų apsauga; palankiai vertina tai, kad viename iš šių PVRR nustatytas 15 darbo dienų terminas, per kurį reikia suteikti galimybę susipažinti su išnagrinėtais dokumentais; pažymi, kad nustatyti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemos PVRR, ir apgailestauja, kad informacinių technologijų (IT) konsultavimo sutarties, kuria remiamas BEREC 2022–2025 m. IRT strategijos rengimas, pasirašymas turėjo būti atidėtas iki 2022 m., nes sutarties dėl tokių paslaugų nebuvo įmanoma pasirašyti; palankiai vertina tai, kad PVRR buvo įvykdyti, ir tai, kad Agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti Agentūros darbo efektyvumą ir veiksmingumą; tačiau rekomenduoja Agentūrai atsižvelgti į PVRR, kurie dar nepasiekti arba kuriuos pasiekti atsiliekama;

pažymi, kad Agentūra 2021 m. atliko du BEREC skirtus tyrimus, būtent, vartotojų elgesio skaitmeninių platformų, kaip komunikacijos priemonių, atžvilgiu tyrimą „Study on consumer behaviour toward digital platforms as means of communication“ ir tyrimą dėl priemonių po COVID pandemijos siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį „Study on post-COVID measures to close the digital divide“, ir tyrimo dalį dėl BEREC ir Agentūros aplinkosauginio pėdsako mažinimo, kurio galutinė ataskaita turi būti pateikta 2022 m. ir dėl kurio 2021 m. buvo pasirašytos trys konkrečios sutartys;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 93,75 %: paskirta 15 iš 16 laikinųjų darbuotojų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (patvirtintų pareigybių skaičius toks pat, kaip ir 2020 m.); pažymi, kad 2021 m. Agentūroje taip pat dirbo 21 sutartininkas, 9 deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir 8 laikinieji darbuotojai bei konsultantai;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta lyčių pusiausvyros tarp Agentūros vadovybės atstovų; pažymi, kad Agentūros vyresniosios ir vidurinės grandies vadovybės nariai pagal lytį pasiskirstę taip: trys nariai iš keturių yra vyrai (75 %); be to, pažymi, kad Agentūros valdančiosios tarybos nariai pagal lytį pasiskirstę taip: 21 narys iš 28 narių yra vyrai (75 %); tačiau pažymi, kad 2021 m. pabaigoje buvo pasiekta lyčių pusiausvyra tarp darbuotojų apskritai: 52 % iš jų yra moterys ir 48 % – vyrai; ragina Agentūrą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau padidinti lyčių pusiausvyrą visais hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, susirūpinęs pažymi, kad, kadangi nebuvo rasta nė viena Sąjungos institucija ar įstaiga, kuri dalytųsi vidaus kontrolės koordinatoriaus pajėgumais, Agentūra nusprendė 3,5 mėnesio laikotarpiui įdarbinti laikinąjį darbuotoją šiai funkcijai atlikti; be to, pažymi, kad Agentūrai buvo pranešta apie Komisijos ketinimą nutraukti apskaitos paslaugų teikimą ir pasiūlyta Agentūrai apsvarstyti galimybę dalytis apskaitos pareigūnu su kita agentūra, ir kad Agentūra mano, jog trumpuoju laikotarpiu apskaitos internalizavimas neįmanomas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje; yra susirūpinęs dėl to, kad 2022 m. Agentūros rizikos registre užregistruota susijusi sumažėjusio veiksmingumo, rezultatų kokybės ir praktinės patirties praradimo rizika; pažymi, kad Agentūra rengia poveikio švelninimo priemones; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

remdamasis tolesniais veiksmais, susijusiais su ankstesnių metų pastabomis dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pažymi, kad Agentūra įgyvendino priemones, pvz., naują susitarimą dėl būstinės su priimančiąja valstybe, siekdamas padidinti naudą Agentūros darbuotojams, kad būtų išspręsti sunkumai pritraukiant ir išlaikant specialistus; be to, pažymi, kad Agentūra pertvarkė savo riboto etatų plano etatų naudojimą siekdama užtikrinti, kad būtų garantuoti minimalūs privalomi pajėgumai;

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

10.

primena, kad procedūriniai trūkumai vykdant įdarbinimo procedūras pažeidžia skaidrumo ir vienodo požiūrio principus; prašo, kad Agentūra patobulintų savo vidaus įdarbinimo procedūrą, kad būtų paaiškinti vertinimo procesai ir pranešimai apie laisvas darbo vietas;

Viešieji pirkimai

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. Agentūra naudoja centralizuotą viešųjų pirkimų modelį, o nuo 2022 m. vasario mėn. ji taip pat naudoja Komisijos viešųjų pirkimų valdymo priemonę, kad dar labiau supaprastintų savo viešųjų pirkimų procesus;

12.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, susirūpinęs pažymi, kad per vieną viešųjų pirkimų procedūrą, susijusią su IT paslaugomis, Agentūra paprašė rangovo pateikti pasiūlymą iš anksto nenurodydama, kokios paslaugos buvo reikalingos, o tai trukdo veiklos veiksmingumui, efektyvumui ir ekonomiškumui, ir kad, be to, ji neatliko konkrečių sutarčių kainų ex ante patikrų pagal pagrindinę preliminariąją sutartį; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad ji pagerins visų proceso, po kurio tvirtinamas darbų aprašas, etapų dokumentavimą ir pakeis savo vidaus procedūrą, kad į ją būtų įtraukti tinkami dokumentai, susiję su visų būsimų konkrečių sutarčių kainų patikromis; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

13.

primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras svarbu yra užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl to, kad viešųjų pirkimų trūkumų daugėja ir jie yra didžiausias netvarkingai išmokėtų sumų šaltinis daugumoje agentūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

14.

pažymi, kad Agentūra savo interneto svetainėje skelbia beveik visus savo valdančiosios tarybos narių gyvenimo aprašymus ir interesų konfliktų deklaracijas; ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų siekiant skaidrumo šioje srityje;

15.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog per įdarbinimo procedūrą atrankos komitetas, prieš nagrinėdamas paraiškas, nenustatė, kaip bus skiriami balai už kiekvieną atrankos kriterijų, ir kad atrankos komiteto pirmininkas deklaravo profesinį interesų konfliktą, susijusį su dviem jo prižiūrimais kandidatais, tačiau galutinėje vertinimo ataskaitoje nebuvo aprašyta, kaip šis interesų konfliktas buvo išspręstas; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad ji rengia naujus atrankos procedūrų vidaus šablonus ir priėmė vidaus taisykles dėl institucijos, įgaliotos sudaryti darbo sutartis, sprendimo laikymosi pagrindimo dokumentais; ragina Agentūrą didinti ir užtikrinti skaidrumą bei tinkamai pagrįsti dokumentais atrankos procedūras, taip pat pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

16.

pažymi, kad 2019 m. valdančioji taryba patvirtino persvarstytą interesų konfliktų valdymo ir prevencijos politiką, kad į ją būtų įtrauktas interesų konfliktų vertinimas ir poveikio mažinimo priemonės, taikomos galimo arba patvirtinto valdančiosios tarybos narių interesų konflikto atveju; primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles ir, jei reikia, atnaujinti Agentūros politiką dėl interesų konfliktų; ragina Agentūrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą;

Vidaus kontrolė

17.

pažymi, kad po to, kai 2020 m. Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko visapusišką rizikos vertinimą Agentūroje, kad parengtų strateginį vidaus audito planą 2021–2023 m. laikotarpiui, VAT nenustatė kritinės rizikos ir kad 2021 m. pradžioje VAT įgyvendino visas pradėtas įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas po ankstesnių auditų; pripažįsta, kad 2021 m. spalio–gruodžio mėn. laikinasis vidaus kontrolės koordinatorius atliko Agentūros vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą, taip parodydamas, kad su Agentūros vykdoma kontrole susijusios išlaidos yra naudingos; pažymi, kad įvertinus atitiktį vidaus kontrolės sistemos reikalavimams padaryta išvada, kad Agentūra iš esmės laikosi kiek įmanoma daugiau reikalavimų ir nesamdo specialių darbuotojų vidaus kontrolei vykdyti; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus vidaus kontrolės veikimo pokyčius;

18.

remdamasis Agentūros tolesnių veiksmų ataskaita dėl pastabų, susijusių su biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pažymi, kad 2023 m. Komisija nutraukia apskaitos paslaugų teikimą Agentūrai ir kad Agentūra, šiuo metu turinti 16 etatų plano etatų, negali internalizuoti privalomų apskaitos pareigūno pareigų; ragina Komisiją ir Agentūrą skirti reikiamus išteklius, kad būtų užtikrintas tęstinumas šioje svarbioje srityje, ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

19.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai reikalauja laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų ir atvejų, kai netaikoma ex ante arba ex post kontrolė, netinkamai valdomi biudžetiniai ir teisiniai įsipareigojimai ir išimčių registre nefiksuojamos tam tikros situacijos;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

20.

pažymi, kad 2020 m. Agentūra įsteigė ekspertų ryšių grupę tvarumo klausimais; atkreipia dėmesį į Agentūros dalyvavimą Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) tarpinstitucinėje viešųjų pirkimų procedūroje „Konsultavimasis dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimo ir jo valdymas“, kuri baigta 2022 m. birželio mėn.; palankiai vertina tai, kad į Agentūros daugiametį žalinimo veiksmų planą įtrauktas įsipareigojimas dėl plano mažinti išmetamo CO2 kiekį; taip pat pažymi, kad pasiūlytos naujos taisyklės, kuriomis siekiama sumažinti kelionių ir susijusių išmetamųjų teršalų kiekį;

21.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo įgyvendinti praktinių seminarų projektą, kad nustatytų būsimų skaitmeninės darbo vietos projektų strategines veiksmų gaires dėl technologijų ir darbo metodų, taip pat pradėjo duomenų apsaugos poveikio vertinimą ir rengti IT saugumo planą, skirtą programinės įrangos „Microsoft Office“ paslaugoms, bei galimas perėjimo prie debesijos strategijas; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šių projektų įgyvendinimą; be to, pažymi, kad Agentūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972 (2) paskirstė tam tikras veiklos išlaidas, susijusias su bendrųjų leidimų duomenų bazės ir numeracijos išteklių, kurie gali būti naudojami Sąjungoje už šalies teritorijos ribų, duomenų bazės priežiūros išlaidomis;

22.

atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su 2020 m. pastabomis dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pažymi, kad Agentūra dar nepradėjo rengti kibernetinio saugumo politikos, susijusios su būsimu reglamentu dėl informacijos saugumo Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/881 (3); vis dėlto palankiai vertina Agentūros bendradarbiavimą su Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES) ir su trečiosios šalies IT saugumo sprendimų teikėju; ragina Agentūrą paspartinti kibernetinio saugumo politikos rengimą; be to, pažymi, kad IRT ekspertų ryšių grupė parengė ataskaitą „Kibernetinio saugumo grėsmės, daugiausia dėmesio skiriant duomenų viliojimo išpuoliams“, siekdama įvertinti nacionalinių reguliavimo institucijų taikomą kibernetinio saugumo praktiką;

23.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA); rekomenduoja visiems Agentūros darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Agentūrą greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pasiektą pažangą;

24.

primena, kad svarbu didinti Agentūros skaitmeninimą ne tik vidaus operacijų ir valdymo tikslais, bet ir siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, kad Agentūra turi ir toliau proaktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio kitų agentūrų atžvilgiu; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus internete tvarkomos informacijos saugumo srityje;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

25.

pripažįsta Agentūros pastangas remti BEREC darbo grupes, be kita ko, rengiant susitikimus ir praktinius seminarus; pažymi, kad 2021 m. beveik visi BEREC darbo grupių posėdžiai buvo virtualūs; ragina Agentūrą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir mišraus darbo metodais, siekiant geriau organizuoti posėdžius ir renginius, kuriuos ateityje būtų galima veiksmingiau rengti nuotoliniu būdu nei dalyvaujant fiziškai; primena, kad 2021 m. iš viso įvyko 490 virtualių darbo grupių posėdžių ir kad tie posėdžiai padėjo suburti daugiau kaip 10 000 dalyvių;

26.

atkreipia dėmesį į tyrimą dėl priemonių po COVID-19 pandemijos siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį, kurio išvados buvo įtrauktos į BEREC ataskaitą „COVID-19 krizė: įgyta patirtis, susijusi su ryšių tinklais siekiant atsparios visuomenės“;

27.

ypač atkreipia dėmesį į susitarimą dėl paslaugų lygio su Komisijos tarnybomis dėl Komisijos IT priemonės „Advance Gateway to Meeting“ naudojimo; taip pat pažymi, kad IRT ekspertų ryšių grupė dirbo, kad būtų parengta ataskaita dėl garso ir vaizdo konferencijų ir skaitmeninių posėdžių sprendimų ir kita ataskaita dėl išmaniųjų biurų sprendimų;

Kitos pastabos

28.

vertina Agentūros pastangas didinti Sąjungos ir priimančiosios šalies piliečių informuotumą apie savo ir BEREC misiją ir ypač Agentūros dalyvavimą atstovavimo Sąjungai iniciatyvose; be to, atkreipia dėmesį į praktinius seminarus Agentūros ir BEREC naujos vaizdinės tapatybės bei BEREC interneto svetainės dizaino ir turinio klausimais; atkreipia dėmesį į BEREC metiniame komunikacijos plane Agentūrai numatytos veiklos įgyvendinimą, įskaitant BEREC viešų renginių ir suinteresuotųjų subjektų forumų organizavimą Latvijoje; ragina Agentūrą toliau dirbti siekiant didinti Agentūros matomumą, ypač priimančiojoje valstybėje narėje;

29.

palankiai vertina Agentūros sukurtą sąveiką su EUIPO siekiant užtikrinti naują organizacijos interneto svetainės turinio valdymo sistemą, organizacijos interneto svetainės IRT operacijas ir galimą papildomų Agentūros IRT sistemų perkėlimą į EUIPO duomenų centrus;

30.

ragina Agentūrą toliau plėtoti sąveiką, pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, IT paslaugų ir saugumo srityse, ir stiprinti bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi ir diskusijas abipusio intereso srityse su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

31.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (4) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (OL L 151, 2019 6 7, p. 15).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/207

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1849

2023 m. gegužės 10 d.

dėl BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0075/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0129/2023),

1.	pritaria BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą BEREC paramos agentūros (BEREC biuro) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 321, 2018 12 17, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/208

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1850

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0076/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (4), ypač į jo 14 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0104/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktorei (CdT), kad Centro 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 314, 1994 12 7, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 57.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/209

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1851

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0104/2023),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (toliau – Centras) pajamų ir išlaidų ataskaita (1), jo galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 53 031 743 EUR, t. y. 13,30 % didesnis, palyginti su 2020 m.; kadangi 89,88 % Centro biudžeto sudaro tiesioginiai institucijų, kitų agentūrų ir įstaigų įnašai;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Centro 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Centro metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

susirūpinęs pažymi, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo 83,54 % įsipareigojimų asignavimų atveju, t. y. 6,45 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; pažymi, kad aptariamais metais mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 76,51 %, t. y. 6,86 % mažesnis, palyginti su 2020 m.;

pažymi, kad 2021 m. dėl išskirtinių įvykių Centras netaikė automatinio biudžeto pertekliaus (1,1 mln. EUR) kompensavimo klientams; pažymi, kad ši suma perkelta į 2022 m.;

Veikla

pažymi, kad Centras skyrė dėmesį tiesioginiams rezultatams, susijusiems su jo veikla; atkreipia dėmesį į pagrindinius finansinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie gerai parodo Centro veiklos rezultatus; pripažįsta, kad strateginiai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai užtikrina daugiakryptę Centro veiklos perspektyvą, neapsiribojant vien rezultatais; ragina Centrą toliau stebėti savo veiklos rezultatus abiem lygmenimis – tiesioginius veiklos rezultatus ir strateginę veiklą; pažymi, kad nuo 2021 m. pranešama apie įvairius su IT saugumu susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir kad Centras toliau tobulina savo informacinių sistemų saugumo vertinimo būdą;

pažymi, kad išverstų, pakeistų, redaguotų ir peržiūrėtų dokumentų puslapių skaičius (367 264 puslapiai) padidėjo 9,7 %, palyginti su 2020 m. (322 443 puslapiai); pažymi, kad 2021 m. išverstų ES prekių ženklų dokumentų puslapių skaičius siekė 274 706 puslapius, t. y. sumažėjo 8,5 %, palyginti su 2020 m. (300 348 puslapiai); pažymi, kad, kalbant apie ES prekių ženklus, matoma stipri išverčiamų puslapių mažėjimo tendencija; pažymi, kad 2021 m. iš viso išverstų (641 970) puslapių skaičius, palyginti su 2020 m. (635 269 puslapiai), nelabai pakito;

atkreipia dėmesį į Centro pastangas didinti informuotumą apie daugiakalbystės svarbą agentūrų veiklai ir skatinti daugiakalbę komunikaciją siekiant užmegzti ryšį su Sąjungos piliečiais ir ragina Centrą šioje srityje būti net dar aktyvesniam; laukia pirmųjų 2021 m. pradėto bandomojo projekto, kuriuo siekiama išanalizuoti agentūrų esamą daugiakalbę praktiką norint parengti daugiakalbystės priemonių rinkinį ir bendras agentūrų kalbų politikos gaires, rezultatų; ragina visas Sąjungos institucijas ir įstaigas vienodai teikti pirmenybę visoms Sąjungoms kalboms;

atsižvelgdamas į pasikartojančias problemas, su kuriomis susiduriama dėl išorės kalbinių paslaugų teikėjų vertimo raštu kokybės, pažymi, kad Centras parengė užsakomųjų vertimų kokybės vertinimo ir trūkumų turinčių vertimų tobulinimo sistemą; palankiai vertina tai, kad Centras parengė konkrečias gaires dėl Centro kokybės lūkesčių, pateikė išorės paslaugų teikėjams gaires, kaip spręsti pasikartojančias problemas, ir ėmėsi griežtų priemonių prieš keletą rangovų, kurių dokumentų kokybė buvo nuolat nepatenkinama, todėl kai kuriais atvejais preliminariosios sutartys buvo nutrauktos;

džiaugdamasis pažymi, kad siekiant didesnio efektyvumo Centro strategijoje numatyta visapusiškai peržiūrėti darbo tvarką, modernizuoti kai kurias strategines priemones, veiklos modelyje įdiegti ekonominio efektyvumo priemones, užtikrinti tikslesnę informaciją apie faktines Centro produktų sąnaudas ir nuolat tobulinti savo darbo srauto valdymo priemonę (eCdT); ragina Centrą toliau plėtoti sąveiką su kitomis Sąjungos agentūromis, stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, siekiant padidinti veiksmingumą, susijusį su, pvz., žmogiškaisiais ištekliais, pastatų valdymu, IT paslaugomis ir saugumu;

palankiai vertina aktyvų Centro bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos agentūromis; giria Komisiją už tai, kad ji pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad pagal Sąjungos agentūrų ir įstaigų steigimo aktus Centras teiktų vertimo raštu paslaugas, reikalingas tokių Sąjungos agentūrų ir įstaigų, kurios visapusiškai naudojasi Centro kalbinėmis paslaugomis, veikimui;

giria Centrą už 2021 m. įdiegtas naujas paslaugas, pvz., supaprastintą redagavimą, paslaugą „Paste ‘n’ Go“, skirtą greitesniam trumpų tekstų vertimui, ir pritaikytas mašininio vertimo sistemas keliose srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad įdiegtos 6 naujos tarpinstitucinės terminologijos duomenų bazės IATE versijos ir vykdyti bandomieji projektai su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru, Audito Rūmais ir Komisijos Vertimo raštu generaliniu direktoratu; be to, atkreipia dėmesį į vaisingą Centro bendradarbiavimą su Europos prokuratūra vykdant įvairius projektus;

10.

palankiai vertina tai, kad 2021 m., remiantis 2019–2020 m. Centro pertvarkos plano įgyvendinimu, pradėtas taikyti labiau į klientą orientuotas požiūris į kokybę, pagal kurį klientai gali rinktis nuo įvairių vertimo paslaugų, nuo nuodugniai peržiūrėto vertimo iki visiškai automatizuotos paslaugos, taip suteikiant naujų galimybių klientams optimizuoti savo vertimo raštu biudžetus; pažymi, kad 2021 m. klientų pasitenkinimo apklausa parodė bendrą klientų pasitenkinimą Centro siūlomų paslaugų asortimentu ir kokybe;

Personalo politika

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 95,33 %, t. y. iš 51 pareigūno ir 142 laikinųjų darbuotojų etatų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 193 patvirtintais etatais, toks pats skaičius ir 2019 m.), buvo paskirti 47 pareigūnai ir 137 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad, be to, 2021 m. Centre dirbo 24 sutartininkai (28 patvirtinti etatai);

12.

atkreipia dėmesį į 2021 m. Centro pateiktą informaciją apie suskirstymą pagal lytis: viena moteris, einanti vyresniosios vadovybės lygmens pareigas, 32 vyrai (62 %) ir 24 moterys (38 %), einantys valdybos lygmens pareigas ir, kalbant apie visą personalą – 82 vyrai (39 %) ir 126 moterys (61 %); pažymi, kad apskritai vyrai sudaro pernelyg mažą Centro darbuotojų dalį; prašo Centro dėti pastangas užtikrinant darbuotojų ir valdyboje lyčių pusiausvyrą; pabrėžia geografinės pusiausvyros svarbą ir tai, kad visoms valstybėms narėms turėtų būti proporcingai atstovaujama, kad būtų deramas visų valstybių narių piliečių (atstovų) skaičius;

13.

apgailestauja dėl didelio valdybos narių skaičiaus, nes tai nepalengvina sprendimų priėmimo ir nesupaprastina valdymo;

14.

pažymi, kad Centras yra įdiegęs politiką, kuri apima oficialią ir neoficialią procedūrą, susijusią su psichologiniu ir seksualiniu priekabiavimu, ir kad paskirti konfidencialūs patarėjai gali vykdyti neoficialią procedūrą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Centras prisijungė prie ES agentūrų tinklo darbo grupės konfidencialių patarėjų naudojimo klausimais; pažymi, kad, remiantis Centro atsakymu, 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius priekabiavimo atvejus;

15.

pažymi, kad Centras parengė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, karjeros raidos, nuotolinio darbo ir neįgaliųjų integracijos klausimams skirtą žmogiškųjų išteklių srities politiką ir kad 2021 m. personalo kaitos rodiklis buvo 2,72 %;

Viešieji pirkimai

16.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl Centro viešųjų pirkimų procedūrų trūkumų 2021 m., kai sutartys buvo pasirašytos taikant derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus informacinio pranešimo; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad tokios sutartys, pagal kurias atlikti 108 200 EUR siekiantys mokėjimai, yra netvarkingos; ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių imtasi siekiant ateityje išvengti tokio pobūdžio pažeidimų;

17.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Centras visiškai patvirtino e. viešųjų pirkimų procedūras; primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras svarbu yra užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; prašo įdiegti Komisijos parengtas IT priemones, skirtas e. viešiesiems pirkimams; ragina iš naujo paaiškinti viešųjų pirkimų gairėse nustatytas procedūras ir šablonus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad viešųjų pirkimų trūkumai didėja ir jie yra didžiausias neteisėtai išmokėtų sumų šaltinis daugumoje agentūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

18.

atsižvelgdamas į Centro tolesnius veiksmus, susijusius su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pažymi, kad jo interneto svetainėje buvo pereita prie sistemos „Drupal“ ir joje sukurtas kiekvieno valdybos nario gyvenimo aprašymui skirtas laukelis; atkreipia dėmesį į Centro atsakymą, kad dėl valdybos dydžio Centras ieško sprendimo, kad valdybos nariai patys galėtų įkelti ir tvarkyti interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus; ragina, kol nebus paskelbti visų valdybos narių gyvenimo aprašymai, Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, padarytą sprendžiant minėtą klausimą;

19.

palankiai vertina tai, kad Centras reikalauja, jog kiekvienas darbuotojas, dalyvaujantis vertinant kandidatus atrankos procedūroje arba viešųjų pirkimų vertinime, pasirašytų interesų konfliktų deklaraciją; pažymi, kad Centro interneto svetainėje yra paskelbtas direktorės gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija; be to, pažymi, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius interesų konfliktų ar informavimo apie pažeidimus atvejus ir nebuvo pradėta nagrinėti jokia byla;

20.

palankiai vertina 2022 m. birželio 25 d. priimtus naujus sprendimus, susijusius su darbuotojų interesų konfliktų prevencija ir valdymu; ragina Centrą parengti savo elgesio kodeksą; primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Centrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, be kita ko, sukuriant vidaus kovos su korupcija mechanizmą;

Vidaus kontrolė

21.

atkreipia dėmesį į Centro vidaus kontrolės sistemos vertinimą ir į tai, kad Centro vadovybė atsižvelgė į tai, jog atliekant stebėsenos peržiūras nenustatyta jokių netinkamos ar neveiksmingos kontrolės atvejų, dėl kurių Centrui kiltų didelė rizika, ir palankiai vertina tai, kad peržiūros buvo atliktos remiantis 17 principų, susijusių su penkiais Centro naujos vidaus kontrolės sistemos komponentais; palankiai vertina Centro išvadą, kad jo kontrolės sistemos apskritai yra visiškai veiksmingos, tik reikalingi tam tikri patobulinimai, kad būtų galima toliau didinti Centro atsparumą;

22.

pažymi, kad Centras pranešė, kad 2021 m. iki galo įvykdė veiksmus, įtrauktus į jo 2019–2020 m. kovos su sukčiavimu veiksmų planą, ir kad atnaujino savo taikomas sukčiavimo atvejų aptikimo ir informavimo apie juos procedūras;

23.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Centro vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su keliomis viešųjų pirkimų procedūromis, apie kuriuos pranešė Audito Rūmai, kai vienu atveju vertinimo komiteto nariai nepasirašė interesų konflikto nebuvimo deklaracijų, o kitu atveju Centras nepriėmė oficialaus sprendimo nepaskirti vertinimo komiteto, nepateikė vertinimo ataskaitos ar sprendimo dėl sutarties skyrimo ir nepaskelbė apie sutarties skyrimą; ragina Centrą parengti veiksmų planą, kad būtų sumažinta tokių trūkumų pasikartojimo rizika; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, šioje srityje;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

24.

pažymi, kad Centras taiko informacinės sistemos saugumo politiką (ISSP) ir įvairius saugumo standartus ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES) didindamas savo kibernetinį saugumą; ragina Centrą pasirengti atnaujinti savo ISSP, atsižvelgiant į du būsimus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus dėl kibernetinio saugumo ir informacijos saugumo Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose; taip pat ragina Centrą visiems savo darbuotojams, įskaitant vadovybę, siūlyti sistemingas atnaujintas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas, nes tai yra pagrindinis veiksmingos kibernetinio saugumo sistemos elementas;

25.

palankiai vertina papildomus veiksmus, kurių Centras ėmėsi 2021 m. siekdamas didinti savo darbo metodų ir paslaugų lankstumą, juos optimizuoti ir skaitmeninti; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad pradėtos taikyti Komisijos priemonės, t. y. ABAC, SYSPER, MIPS ir ARES, taip pat „Systal“ (nauja e. atrankos ir įdarbinimo IT programinė įranga) ir SARA (sistema, skirta stebėti, kiek laiko darbuotojai praleidžia įvairiai veiklai); palankiai vertina Centro sprendimą naudoti Komisijos kvalifikuotą elektroninį parašą;

26.

pažymi, kad 2021 m. Centras, pasirašęs naują nuomos sutartį, sumažino savo biuro patalpas 33 %, todėl turėtų sumažėti Centro elektros energijos suvartojimas ir šildymui suvartojamos energijos kiekis; palankiai vertina tai, kad Centras naudoja energiją taupančius šviesos įrenginius ir judesio jutiklius, taip pat perka žaliųjų šaltinių elektros energiją;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

27.

pažymi, kad 2021 m. buvo parengta nauja veiklos tęstinumo politika ir toliau buvo atliekami kokybės auditai siekiant užtikrinti Centro procesų ir procedūrų atitiktį ir veiksmingumą; apgailestauja, kad dėl elektroninių prietaisų trūkumo visame pasaulyje sulėtėjo kai kurie Centro IT ir infrastruktūros projektai;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad Centras praneša, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios daugiau naudojamasi nuotolinio darbo galimybe ir kad šis procesas veikia gerai, ir kad optimizuojant ir skaitmeninant Centro procesus sykiu padidintas veiksmingumas, efektyvumas ir užtikrintas geresnis išteklių paskirstymas; vis dėlto pažymi, kad dėl darbuotojų buvimo vietoje apribojimų sulėtintas kai kurių Centro projektų įgyvendinimas;

Kitos pastabos

29.

pripažįsta Centro pastangas 2021 m. didinti savo matomumą visuomenėje; atkreipia dėmesį į geresnius Centro socialinės žiniasklaidos parametrus; giria Centrą už tai, kad jis surengė aukšto lygio seminarą daugiakalbystės klausimais, už aktyvų dalyvavimą Komisijos aiškiam rašymui skirtoje konferencijoje ir už informavimo veiklą, apimančią keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais su universitetais ir pasauline vertimo bendruomene;

30.

ragina Centrą dėti daugiau pastangų teikiant atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams ir plačiajai visuomenei aiškia ir prieinama kalba; primygtinai ragina Centrą užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę naudojantis žiniasklaidos ir socialinės žiniasklaidos kanalais;

31.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos Parlamento 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (2) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/214

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1852

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0076/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (4), ypač į jo 14 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0104/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 314, 1994 12 7, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/215

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1853

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0077/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/128, kuriuo įsteigiamas Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 337/75 (4), ypač į jo 15 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0125/2023),

1.	patvirtina Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) vykdomajam direktoriui, kad Centro 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 30, 2019 1 31, p. 90.

(1) OL C 114, 2022 3 29, p. 4.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/217

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1854

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0125/2023),

kadangi, remiantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) (toliau – Centras) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jo galutinis 2021 finansinių metų biudžetas sudarė 18 488 800 EUR, t. y. buvo 1,15 % didesnis nei 2020 m.; kadangi lėšos Centro biudžetui iš esmės skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Centro 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Centro metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 % einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų, t. y. toks pats kaip ir 2020 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo programoje nustatytas 2021 m. įsipareigojimų įgyvendinimo lygio tikslas (98 %) buvo pasiektas; pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų lygis buvo 80,02 %, t. y. 10,56 % didesnis, palyginti su 2020 m.;

palankiai vertina tai, kad 2021 m. pritaikius asocijuotųjų šalių įnašo apskaičiavimą šiek tiek padidėjo iš Norvegijos ir Islandijos gauti įnašai; pažymi, kad dėl tokio padidinimo Taisomuoju biudžetu Nr. 1/2021 į biudžeto 2 antraštinę dalį įtraukta 13 100 EUR, taigi galutinis biudžetas padidėjo nuo 18 488 800 iki 18 501 900 EUR;

pažymi, kad 2021 m. Centras integravo naują apskaitos sistemą ABAC, kurią taip pat naudoja Komisija; taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad iš 2021 į 2022 m. perkeltų biudžetinių įsipareigojimų galutinės įgyvendinimo datos nebuvo teisingai užregistruotos sistemoje; apgailestauja, kad, Audito Rūmų teigimu, šie įsipareigojimai galėjo būti, nesilaikant taisyklių, perkelti į 2022 m.; palankiai vertina tai, kad Centras greitai sureagavo į Audito Rūmų išvadą – atnaujino galutines visų atitinkamų biudžetinių įsipareigojimų įgyvendinimo datas ir panaikino 11 biudžetinių įsipareigojimų, kurių bendra vertė – 45 923 EUR; primygtinai reikalauja laikytis biudžeto metinio periodiškumo principo; pabrėžia, kad Centras turėtų toliau gerinti savo biudžeto planavimą ir įgyvendinimo ciklus, kad būtų išvengta pernelyg didelio vėlavimo įgyvendinant darbo programas ar viešųjų pirkimų planus;

Veikla

džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. Centras visiškai įgyvendino savo darbo programą; atkreipia dėmesį į tai, kad Centras pranešė, jog, atsižvelgdamas į didžiąsias tendencijas, suintensyvino savo su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimo darbą, padėdamas suinteresuotiesiems subjektams nustatyti spragas ir kliūtis, trukdančias stiprinti su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimą; palankiai vertina tai, kad įsteigta nauja Žalioji observatorija, kurios tikslas – išnagrinėti žalesnės ir tvaresnės ekonomikos tendencijas, taip pat jos poveikį profesiniam rengimui ir mokymui, ir palankiai vertina tai, kad paskelbta ataskaita, kuria siekiama nustatyti kliūtis ilgalaikiam pameistrių judumui, pradėtas mikrokredencialų tyrimas, kurio išvados pristatytos 2021 m. lapkričio mėn. pasaulinio masto konferencijoje, kurioje dalyvavo 240 dalyvių iš 40 šalių, taip pat Centro paramą Komisijos iniciatyvai dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų ir 2021 m. rudenį įsteigtą naują interneto portalą su didesniais duomenų vizualizavimo pajėgumais ir novatoriškesniais tikslinėms grupėms skirtais elementais;

primena Centro vaidmens svarbą užtikrinant, kad, be kita ko, skaitmeniniai įgūdžiai būtų integruoti į profesinį rengimą ir mokymą visoje Sąjungoje ir būtų stebimas atitinkamų iniciatyvų, pavyzdžiui, Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo ir Skaitmeninio švietimo veiksmų plano įgyvendinimas ir poveikis; mano, kad Centras taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį vertinant valstybių narių projektus pagal EGADP skaitmeninės transformacijos ramstį; palankiai vertina pastarojo meto Centro darbą analizuojant pandemijos ir skaitmeninės pertvarkos poveikį pritaikant verslo praktiką prie naujų Sąjungos darbo rinkos realijų, pvz., kartu su Eurofound atliekant COVID-19 poveikio Europos įmonėms tyrimą;

pažymi, kad Centras taiko dėmesio vertą veiklos rezultatų vertinimo sistemą, apimančią pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, pridėtinei vertei, kurią jo veikla teikia projektų, veiklos ir organizaciniais lygmenimis, vertinti bei kitas priemones savo biudžeto valdymui gerinti; palankiai vertina tai, kad tarp veiklos rodiklių yra aplinkos rodiklių ir socialinio tvarumo rodiklių;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 97 % (taip pat kaip ir 2020 m.): į 82 laikinųjų darbuotojų etatus paskirti 78 laikinieji pareigūnai ir 9 pareigūnai priimti į 9 etatus, patvirtintus pagal Sąjungos biudžetą; pažymi, kad 2021 m. Centre dirbo 18 sutartininkų;

yra susirūpinęs dėl trūkumų, kuriuos Audito Rūmai nustatė Centro įdarbinimo procedūrose; pažymi, kad vienu atveju Centras naudojosi išorės konsultantų paslaugomis, kad patikrintų paraiškas pagal pranešime apie laisvą darbo vietą nustatytus pirminės atrankos kriterijus, o kitu atveju Centras nesiėmė visų būtinų priemonių, kad sukurtų veiksmingą vidaus kontrolės mechanizmą susijusiai rizikai sumažinti; atkreipia dėmesį į didelius Centro atlikto vertinimo ir išorės konsultantų atlikto vertinimo neatitikimus, atsiradusius dėl to, kad nebuvo aiškių ir išsamių gairių, kaip atlikti vertinimą pagal pirminės atrankos kriterijus; primena, kad procedūriniai trūkumai vykdant įdarbinimo procedūras pažeidžia skaidrumo ir vienodo požiūrio principus; prašo, kad Centras patobulintų savo vidaus įdarbinimo procedūrą, kad būtų paaiškinti vertinimo procesai ir pranešimai apie laisvas darbo vietas;

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Centro sprendimą 2021 m. atkurti vidaus patarėjo teisės klausimais pareigybę; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. baigėsi pranešimo apie laisvą vidaus patarėjo teisės klausimais pareigybę terminas, ir ragina Centrą nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie bet kokią pažangą;

10.

pažymi, kad, kalbant apie su lyčių pusiausvyra 2021 m. susijusius praneštus duomenis, pasakytina, kad Centro vyresniosios vadovybės sudėtis neatitinka pusiausvyros supratimo – 4 vyrai (66,7 %) ir 2 moterys (33,3 %); taip pat pažymi, kad Valdančiąją tarybą sudaro 80 vyrų (51 %) ir 76 moterys (49 %); apgailestauja dėl didelio Valdančiosios tarybos narių skaičiaus (156, įskaitant 84 balsavimo teisę turinčius narius, stebėtojus ir pakaitinius narius), nes tai nepalengvina sprendimų priėmimo proceso ir valdymo; taip pat pažymi, kad apskritai žvelgiant į pasiskirstymą pagal lytį 57 % darbuotojų yra moterys ir 43 % vyrai; palankiai vertina tai, kad tarp socialinio tvarumo rodiklių esama lyčių lygybės rodiklių; primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

11.

pabrėžia geografinės pusiausvyros svarbą ir tai, kad visoms valstybėms narėms turėtų būti proporcingai atstovaujama, kad būtų deramas visų valstybių narių piliečių (atstovų) skaičius;

12.

su susidomėjimu pažymi, kad Centras savo darbuotojams ir jų šeimos nariams visą parą 7 dienas per savaitę teikia konfidencialias konsultavimo paslaugas; pažymi, kad, atsižvelgiant į orumo darbe politiką, metines ataskaitas rengia konfidencialių patarėjų tinklo koordinatorius, jos siunčiamos Valdančiajai tarybai ir skelbiamos visiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2021 m. ataskaita, 3 Centro darbuotojai konsultavosi su konfidencialiu patarėju nepradėję neformalios procedūros, o 2 nariai pradėjo neformalią procedūrą; ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnius veiksmus, susijusius su pradėtomis neformaliomis procedūromis;

Viešieji pirkimai

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. buvo įvykdytos 23 viešųjų pirkimų procedūros;

14.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai pranešė apie keletą neatitikties atvejų viešųjų pirkimų sutarčių valdymo srityje; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad Centras sumokėjo 180 590 EUR pagal užsakymą, negavęs iš rangovo pagal preliminariąją sutartį reikalaujamų konkrečių deklaracijų; apgailestauja, kad tai turėjo įtakos visiems 28 su šia preliminariąja sutartimi susijusiems užsakymams, kurių bendra vertė – 883 539 EUR; taip pat apgailestauja dėl to, kad Centras susiduria su teisine rizika, susijusia su intelektinės nuosavybės teisėmis;

15.

pripažįsta, kad 2020 m. viešųjų pirkimų sutartyje Audito Rūmų nustatytą klaidą Centras sušvelnino nuo 2021 m. vasario 26 d. nutraukdamas netinkamą sutartį;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

16.

pažymi esamas Centro priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apsaugą;

17.

pažymi, kad Centro Valdančiąją tarybą sudaro 94 nariai (įskaitant stebėtojus) ir 60 pakaitinių narių; primena, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/128 (2), visi nariai ir pakaitiniai nariai, kurie dalyvauja Valdančiosios tarybos posėdžiuose arba naudojasi balsavimo teise, privalo pateikti interesų deklaraciją; palankiai vertina tai, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. visi tikrieji Valdančiosios tarybos nariai pateikė savo deklaracijas ir trūksta tik 3 pakaitinių narių deklaracijų; vis dėlto pažymi, kad vertinant atrankos komisijos narių ex ante interesų deklaracijas 2021 m. buvo nustatytas vienas interesų konflikto atvejis; pažymi, kad, atsižvelgdamas į vidaus kontrolės koordinatoriaus nuomonę, vykdomasis direktorius nusprendė pakeisti šios atrankos komisijos narį;

18.

palankiai vertina tai, kad Centras pranešė 2021 m. atlikęs atrankos procedūrų interesų konfliktų ex post kontrolę ir kad vertinimas parodė, jog dauguma kontrolės priemonių yra įdiegtos ir veikia veiksmingai, o kai kurios sritys dar turi būti tobulinamos;

19.

be to, primena, kad Valdančiosios tarybos narių taip pat prašoma pateikti trumpus gyvenimo aprašymus, nors tai nėra oficialus reikalavimas; pažymi, kad remiantis 2022 m. rugsėjo 16 d. duomenimis iš 94 Valdančiosios tarybos narių 34 nariai nebuvo pateikę gyvenimo aprašymų, o iš 60 aktyvių pakaitinių narių 27 narių gyvenimo aprašymai nebuvo pateikti; ragina Centrą užtikrinti visišką skaidrumą skelbiant visų Valdančiosios tarybos narių ir atitinkamų išorės bei vidaus ekspertų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas;

20.

primena, kad svarbu prisijungti prie tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro; primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Centrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą;

Vidaus kontrolė

21.

pažymi, kad 2021 m. bendros vidaus kontrolės išlaidos sudarė 988 545 EUR (55 461 EUR tiesioginių išlaidų ir 933 084 EUR netiesioginių išlaidų), o tai sudaro 5,3 % Centro biudžeto; taip pat pažymi, kad 2021 m. Centro trūkumų registre užregistruoti 26 reikalavimų nesilaikymo atvejai, susiję su sutartimis ir finansų valdymu; palankiai vertina tai, kad buvo įgyvendintos vidaus kontrolės koordinatoriaus pateiktos rekomendacijos ir imtasi tolesnių veiksmų siekiant padėti išvengti klaidų pasikartojimo;

22.

primena, kad 2020 m. Vidaus audito tarnyba (IAS) nuotoliniu būdu atliko visapusišką rizikos vertinimą, apimantį Centro administracinį, finansinį, veiklos ir informacinių technologijų (IT) procesą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. sausio 29 d. IAS atlikus tolesnį auditą padaryta išvada, kad Centras tinkamai ir veiksmingai įgyvendino visas rekomendacijas;

23.

pripažįsta, kad vadovaudamasis savo vertinimo politika Centras atlieka viešųjų pirkimų procedūrų, kurių vertė viršija 500 000 EUR, ex ante vertinimus ir projektų ir (arba) veiklos, kurių bendros išlaidos viršija 500 000 EUR, ex post vertinimus; pažymi, kad Finansų ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovo 2021 m. ataskaitoje padaryta išvada, jog nagrinėjamu laikotarpiu pradėtos viešųjų pirkimų procedūros atitiko ex ante vertinimo reikalavimus; taip pat pažymi, kad 2022 m. užbaigtu ex post vertinimu patvirtinama, jog veikla buvo veiksminga, efektyvi, nuosekli ir suteikė ES pridėtinės vertės;

24.

palankiai vertina Centro atsaką į Audito Rūmų išvadas viešųjų pirkimų sutarčių valdymo srityje, nes jis pritaikė savo vidaus procedūras, kad ateityje būtų užkirstas kelias panašiems atvejams; taip pat palankiai vertina tai, kad Centras atnaujino savo būsimų įdarbinimo procedūrų tvarką, atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas šioje srityje; ragina Centrą skubiai spręsti aiškumo ir išsamumo trūkumo problemą, susijusią su gairėmis dėl pranešimuose apie laisvas darbo vietas nustatytų išankstinės atrankos kriterijų vertinimo balais, kaip reikalaujama Audito Rūmų 2021 m. ataskaitoje dėl Sąjungos agentūrų;

25.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytus mokėjimų valdymo trūkumus, visų pirma kalbant apie ex ante kontrolę, nes dėl jų Centrui gali kilti teisinė rizika ir rizika reputacijai;

26.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Centro veikimas; primygtinai reikalauja laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų, ex ante (ex post) kontrolės priemonių netaikymo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre atvejų;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

27.

pažymi, kad Centras toliau stengiasi gerinti Centro kibernetinį saugumą ir asmens duomenų apsaugą, visų pirma diegdamas naujas daugiaveiksnio tapatumo nustatymo sistemas ir rengdamas darbuotojams skirtus mokymus; atkreipia dėmesį į tai, kad Centras yra įsipareigojęs parengti kibernetinio saugumo politiką, kad galėtų vykdyti tolesnę veiklą, susijusią su būsimu Kibernetinio saugumo reglamentu (3); pažymi, kad siekdamas nustatyti tinkamas rizikos mažinimo priemones norėdamas užtikrinti kuo aukštesnį internetinės informacijos saugumo lygį, 2022 m. pradžioje Centras atliko poveikio duomenų apsaugai vertinimą;

28.

primena, kad svarbu didinti Centro vidaus operacijų ir valdymo skaitmeninimą, be kita ko, siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, kad Centras turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad bet kokia kaina būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp Sąjungos agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus internete tvarkomos informacijos saugumo srityje; ragina Centrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA);

29.

pripažįsta Centro nuolat dedamas pastangas mažinant poveikį aplinkai ir įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; palankiai vertina tai, kad 2021 m., atsižvelgdamas į COVID krizę, Centras pranešė, kad išlaidos, susijusios su komandiruotėmis ir posėdžiais, sumažėjo 78 % ir kad 2023–2025 m. programavimo laikotarpiu jis planuoja savo darbuotojų keliones sumažinti 70 % (palyginti su iki COVID-19 krizės buvusiu lygiu); palankiai vertina Agentūros siekį iki 2030 m. užtikrinti neutralų anglies dioksido poveikį;

30.

primena ilgalaikį Centro įsipareigojimą laikytis aplinkos valdymo praktikos; pripažįsta, kad Centro aplinkosaugos vadybos sistema padeda siekti aplinkosaugos tikslų; palankiai vertina tai, kad nustatytas aplinkos rodiklis „išmetamo CO2 kiekis (tonomis)“, nes jis įrodo Centro dalyvavimą siekiant žaliųjų tikslų ir yra naudingas lyginamasis standartas siekiant stebėti išmetamųjų teršalų kiekio po pandemijos raidą ir Centro CO2 pėdsaką;

31.

džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. Centras koordinavo ES agentūrų mokslinių konsultacijų tinklo tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti veiklą, kurios metu nagrinėjamas socialinis ir ekonominis darnaus vystymosi poveikis, ir parodyti, kaip ši patirtis galėtų padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

32.

su pasitenkinimu pažymi, kad Centras, siekdamas kovoti su COVID-19 pandemija, skubiai parengė ir aktyvavo krizių valdymo planą, imdamasis tokių atsargumo priemonių, kaip nuotolinis darbas ir fizinių renginių bei misijų atšaukimas, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas; pažymi, kad 2021 m. visi Centro renginiai ir toliau vyko virtualiai, tačiau nuolatinė ir sisteminga dalyvių grįžtamosios informacijos analizė parodė aukštą dalyvavimo internetu lygį ir bendrą 98 % pasitenkinimo lygį;

33.

pažymi, kad Centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ekspertais, paskelbė darbinį dokumentą, kuriame pateikė pirmąsias 2020 m. Europos bendrovių apklausos dėl tolesnių su COVID-19 susijusių veiksmų išvadas; taip pat pažymi, kad Centro interneto svetainėje buvo sukurtas specialus reagavimo į COVID-19 puslapis, kad naudotojai galėtų lengviau juo naudotis apžvelgdami įvairią susijusią veiklą;

Kitos pastabos

34.

atkreipia dėmesį į ilgalaikę Centro bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su kitomis Sąjungos agentūromis, pvz., Eurofound ir Europos mokymo fondu (ETF), praktiką; visų pirma primena 2020 m. gegužės 4 d. ENISA pasirašytą paslaugų lygio susitarimą dėl dalijimosi ištekliais; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2021 m. tokie ištekliai taip pat susiję su duomenų apsaugos pareigūnu; ragina Centrą reguliariai teikti susitarimo įgyvendinimo ataskaitas; taip pat pažymi, kad 2022 m. su Europos darbo institucija buvo susitarta dėl susitarimo memorandumo ir kad bendradarbiavimas, susijęs su Europos užimtumo tarnybų tinklu ir internetine Europos įgūdžių ir laisvų darbo vietų analizės priemone „Skills-OVATE“, įvardytas kaip vienas iš pagrindinių prioritetų;

35.

palankiai vertina nuolatinį Centro ir Eurofound, ETF ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą; ragina Centrą toliau plėtoti sąveiką, stiprinti bendradarbiavimą, keistis gerąja patirtimi ir skatinti diskusijas abipusio intereso srityse su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą, susijusį, pavyzdžiui, su žmogiškaisiais ištekliais, pastatų valdymu, IT paslaugomis ir saugumu;

36.

ragina Centrą dėti daugiau pastangų ir teikti atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams bei plačiajai visuomenei aiškia ir prieinama kalba; primygtinai ragina Centrą užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę geriau naudojantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalais;

37.

(2) 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/128, kuriuo įsteigiamas Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 337/75 (OL L 30, 2019 1 31, p. 90).

(3) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti (COM(2022) 122)).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/223

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1855

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0077/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/128, kuriuo įsteigiamas Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 337/75 (4), ypač į jo 15 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0125/2023),

1.	pritaria Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 30, 2019 1 31, p. 90.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/224

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1856

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0078/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (4), ir ypač į jo 20 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0102/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) vykdomajai direktorei, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 319, 2015 12 4, p. 1.

(1) OL C 216, 2022 5 31, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/226

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1857

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0102/2023),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų ataskaita (1), galutinis jos 2021 finansinių metų biudžetas sudarė 30 044 194 EUR, t. y. buvo 1,82 % mažesnis nei 2020 m., ir kadangi Agentūra finansuojama Sąjungos įnašo ir išorės asignuotųjų pajamų konkretiems projektams lėšomis;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 96,78 %, t. y. 5,09 % didesnis nei 2020 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 72,26 %, t. y. 1,93 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; be to, pažymi, kad per pirmuosius dvejus keturių vykdomų daugiamečių tarptautinio teisėsaugos bendradarbiavimo projektų (Sąjungos išorės pagalbos fondai) įgyvendinimo metus (2020 ir 2021 m.) bendras mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 22,25 %;

pažymi, kad buvo priimtas biudžeto pakeitimas, kuriuo Agentūros 2021 m. biudžetas buvo sumažintas 800 000 EUR, kurie buvo grąžinti Komisijai; atkreipia dėmesį į Agentūros paaiškinimą, kad pandemija labai paveikė galimybę per pirmuosius 2021 m. ketvirčius organizuoti teisėsaugos mokymus vietoje ir dėl to didelė lėšų dalis liko nepanaudota; vis dėlto pabrėžia, kad Agentūra veiksmingai pritaikė savo veiklą ir perėjo prie internetinio mokymo, tokiu būdu užtikrindama savo mokymo programų įgyvendinimą;

palankiai vertina tai, kad 2021 m. C8 lėšų (perkeltų iš 2020 į 2021 m.) įvykdymo lygis buvo 100 %; be to, pažymi, kad iš 2021 į 2022 m. perkelta didelė lėšų suma (2 411 091 EUR), kuri sudaro 24 % įprasto Agentūros 2021 m. biudžeto;

Veikla

pažymi, kad Agentūros darbo programos įgyvendinimo lygį paveikė COVID-19 krizė, daugiausia kiek tai susiję su veikla vietoje; yra patenkintas dėl to, kad dauguma nustatytų tikslų buvo pasiekti arba viršyti; su džiaugsmu atkreipia dėmesį į klientų pasitenkinimo lygį 2021 m., nes 97 % Agentūros mokymo veiklos dalyvių pareiškė esantys patenkinti arba labai patenkinti;

pažymi, kad 2021 m. Komisija atliko Agentūros penkerių metų vertinimą; palankiai vertina tai, kad vertinimo ataskaitoje pateiktos bendros teigiamos išvados, ir ragina Agentūrą įgyvendinti vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

teigiamai vertina tai, kad, nepaisydama su COVID-19 protrūkiu susijusio poveikio, Agentūra nenutrūkstamai plėtė savo informavimo veiklą, o mokymų dalyvių skaičius išaugo 17 %, palyginti su 2020 m.; be to, palankiai vertina išskirtinius Agentūros rezultatus e. mokymo srityje ir tai, kad 2021 m. pavasarį surengta internetinė CEPOL mokslinių tyrimų ir mokslo konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 500 dalyvių; pažymi, kad CEPOL mainų programa buvo atidėta iki rugpjūčio mėn. vidurio ir kad 2021 m. buvo įvykdyta 57 % planuotų mainų;

pažymi, kad Agentūra, užbaigusi antrąjį ES strateginių mokymų poreikių vertinimą, apibrėžė teisėsaugos pareigūnų mokymų prioritetus 2022–2025 m. laikotarpiu; palankiai vertina tai, kad įsteigtas naujas CEPOL žinių centras teisėsaugos bendradarbiavimo, informacijos, keitimosi ir sąveikumo klausimais;

pabrėžia, jog reikia, kad teisėsaugos mokymai Sąjungos lygmeniu atspindėtų grėsmes Sąjungos saugumui, laikantis Agentūros įgaliojimų; pakartoja, kad svarbu rengti teisėsaugos pareigūnų mokymus kovos su rasizmu ir diskriminacija strategijų ir rasinio ir etninio profiliavimo bei smurto prevencijos klausimais; pabrėžia, kad reikia skubiai rengti specializuotus mokymus, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama dirbtinio intelekto technologijų pavojams ir tinkamam policijos institucijų naudojimuisi jomis, siekiant užtikrinti piliečių saugą ir saugumą;

palankiai vertina tai, kad įsteigta Pagrindinių teisių ekspertų grupė, kurios tikslas – pagerinti Agentūros mokymo strategiją toje srityje, ir ekspertų grupė Agentūros ir valstybių narių bendradarbiavimo gerinimo klausimais, kurios tikslas – pagerinti bendradarbiavimo kokybę ir veiksmingumą; atkreipia dėmesį į Pagrindinių teisių ekspertų grupės pasiūlymą į siūlomą mokymo veiklą kaip horizontalųjį klausimą įtraukti pagrindines teises, kai taikytina, tiek valstybėse narėse, tiek trečiosiose šalyse, ypač daug dėmesio skiriant pagrindinėms teisėms ir nusikalstamumo prevencijai;

10.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo įgyvendinti keturis daugiamečius tarptautinius projektus, padedančius trečiosioms šalims stiprinti savo pajėgumus atitinkamose teisėsaugos politikos srityse;

11.

palankiai vertina bendradarbiavimą su specializuotais žinių apie kibernetinius nusikaltimus centrais, pvz., Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru, Europos mokymo ir švietimo elektroninių nusikaltimų srityje grupe, Europos teisėjų mokymo tinklu ir Interpolu, pasitelkiant CEPOL kovos su elektroniniu nusikalstamumu akademiją ir siekiant patenkinti didėjančius mokymo poreikius kibernetinių nusikaltimų srityje;

12.

atkreipia dėmesį į Agentūros darbo susitarimus su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos teisėjų mokymo tinklu bei Komisija ir į vykstančias derybas su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra;

13.

susirūpinęs pažymi, kad Agentūra nesudarė darbo susitarimų su Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniu direktoratu (TAXUD GD), dėl to Agentūra negali išplėsti savo veiklos tikslinės auditorijos ir į ją įtraukti muitinės bei pasienio pareigūnų; ragina Agentūrą užtikrinti, kad būtų sudaryti darbo susitarimai su visais pagrindiniais organais;

14.

ragina Agentūrą geriau pritaikyti savo mokymo metodus prie savo tikslinės auditorijos; primygtinai ragina Agentūrą stebėti Komisijos vertinimo rezultatus ir pritaikyti teisėsaugos pareigūnų mokymą, nes jie geriau reaguoja į praktinius mokymus (bendras pratybas, imitavimą, stalo pratybas) nei (virtualius) teorinius mokymus klasėje;

Personalo politika

15.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 91 %: paskirti 30 iš 33 laikinųjų darbuotojų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (patvirtintų pareigybių skaičius toks pat, kaip ir 2020 m.); be to, pažymi, kad 2021 m. Agentūroje dirbo 58 sutartininkai (iš jų 20 – įprastai veiklai vykdyti, 38 – išorės lėšomis finansuojamiems gebėjimų stiprinimo projektams įgyvendinti) ir septyni deleguotieji nacionaliniai ekspertai (šeši iš jų finansuojami iš Agentūros biudžeto ir vienas – pagal kovos su terorizmu mokymo projektą Nr. 2); be to, pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. 19 laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojų buvo įdarbinti užduotims, susijusioms su pagrindine veikla, pvz., e. mokymu, IRT, teisine ir valdymo parama, atlikti;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojus dabartiniams Agentūros įgaliojimams gerokai padidėjo Agentūros darbo krūvis, tačiau į šį aspektą vis dar nebuvo atsižvelgta ir darbuotojų skaičius nebuvo panašiu mastu padidintas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus Agentūrai neprašyti naujų etatų ateinantiems metams, nepaisant to, kad reikia daugiau darbuotojų; be to, pabrėžia, kad, neturėdama papildomų žmogiškųjų išteklių, Agentūra pasitelkia sutartininkus tam tikroms užduotims, kurias paprastai vykdytų laikinieji darbuotojai, atlikti; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti savo poziciją dėl pareigybių lygio nustatymo, kad tos pareigybės atspindėtų darbuotojų darbo krūvį ir atsakomybę;

17.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. darbuotojų kaitos lygis išliko aukštas ir siekė 11,8 %; palankiai vertina Agentūros pastangas spręsti šį klausimą, be kita ko, pasitelkiant naują struktūrizuotų pokalbių su išeinančiais iš darbo asmenimis sistemą; atkreipia dėmesį į tai, kad tokių pokalbių rezultatai parodė, jog didelę darbuotojų kaitą daugiausia lemia didelis darbo krūvis ir žemas pareigybių lygis; be to, pabrėžia, kad Agentūra susidūrė su įdarbinimo proceso sunkumais, kuriuos lėmė ir nedidelis paraiškų skaičius, ir didelis laureatų, atmetančių darbo pasiūlymus, skaičius; atkreipia dėmesį į tai, kad atlyginimų korekcinis koeficientas, taikomas atlyginimams, siūlomiems už pareigas Agentūroje, daro itin neigiamą poveikį Agentūros gebėjimui mažinti darbuotojų kaitą, įdarbinti reikiamus darbuotojus, kurių reikia, kad ji galėtų optimaliai vykdyti savo įgaliojimus, ir pritraukti aukštos kvalifikacijos kandidatus; ragina Komisiją peržiūrėti korekcinį koeficientą, kad būtų geriau atsižvelgta į ekonomines persikėlimo į Agentūros buveinės miestą ir gyvenimo jame realijas; be to, ragina Komisiją ir Agentūrą suteikti galimybę naudotis papildomomis priemonėmis, pvz., patekti į tarptautines mokyklas, naudotis vaikų priežiūros ir sveikatos priežiūros paslaugomis, kad darbas Agentūroje taptų patrauklesnis;

18.

su džiaugsmu pažymi, kad Agentūra įgyvendino įvairius SYSPER modulius ir planuoja tai daryti toliau, didindama pagrindinių ir pasirenkamų modulių naudojimą;

19.

palankiai vertina Agentūros pateiktus 2021 m. duomenis apie pasiskirstymą pagal lytį: vadovaujamąsias pareigas eina 3 vyrai ir 3 moterys (1 vyresnioji vadovė ir 5 vidurinės grandies vadovai), valdyboje yra 16 vyrų (59 %) ir 11 moterų (41 %) ir Agentūroje iš viso dirba 39 vyrai (45 %) ir 48 moterys (55 %); giria Agentūrą už 2021 m. pasiektą lyčių pusiausvyrą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl geografinės pusiausvyros trūkumo ir dėl to, kad Agentūra neįdarbino darbuotojų iš Kipro, Čekijos, Danijos, Prancūzijos, Airijos, Liuksemburgo, Maltos ir Slovėnijos; primygtinai ragina Agentūrą įdarbinimo procedūrose visų pirma atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius tuo tikslu;

20.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra surengė mokymus etikos ir sąžiningumo, pagarbos ir orumo, priekabiavimo prevencijos ar gerovės temomis; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra patvirtino asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką; be to, palankiai vertina neoficialios procedūros, vykdomos pasitelkiant konfidencialius patarėjus, įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius priekabiavimo atvejus;

Viešieji pirkimai

21.

susirūpinęs pažymi, kad nuo 2019 finansinių metų Audito Rūmai kasmet pateikė naujų pastabų dėl Agentūros viešųjų pirkimų; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros 2021 m. sutarčių valdymo ir viešųjų pirkimų procedūrų; ypač pažymi, kad 2021 m. Agentūra atliko mokėjimus, susijusius su veikla, vykdyta tam tikrose Sąjungai nepriklausančiose šalyse; pažymi, kad tokia veikla nebuvo įtraukta į preliminariosios sutarties, kuria remiantis buvo atlikti susiję mokėjimai, taikymo sritį; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Agentūra tuo atveju veikė pažeisdama Finansinio reglamento 172 straipsnį; apgailestauja, kad susiję mokėjimai, kurių suma siekė 76 590 EUR, buvo netinkami, kaip nustatė Audito Rūmai; pažymi, kad Agentūra priėmė sprendimą taikyti išimtį tik siekdama patenkinti skubius veiklos poreikius ne Sąjungos šalyse ir šis sprendimas buvo užregistruotas Agentūros išimčių registre; be to, pažymi, kad Agentūra pakartotinai naudojo išimties procedūrą siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą ir patikimą finansų valdymą, kol bus užbaigtas atviras konkursas, po kurio 2022 m. sausio mėn. buvo pasirašyta nauja preliminarioji sutartis, pagal kurią netaikomi jokie apribojimai;

22.

pažymi, kad 2021 m. Agentūroje buvo tik vienas laikinasis darbuotojas ir vienas sutartininkas su viešaisiais pirkimais susijusioms procedūroms atlikti, o du papildomi sutartininkai dirbo su išorės lėšomis finansuojamais projektais; pažymi, kad Agentūra naudojasi laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojų paslaugomis, kad jie padėtų susidoroti su darbo krūviu; su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad bent iki 2022 m. lapkričio mėn. aukščiausio lygio viešųjų pirkimų pareigūno kategorija buvo AST 5 (kategorija įdarbinimo metu – AST 3) ir kad, Agentūros nuomone, toks kategorijos lygis yra per žemas, atsižvelgiant į šiai pareigybei priskirtą atsakomybę; pabrėžia, kad netinkamas tokių pareigybių lygio nustatymas gali turėti įtakos Agentūros vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų kokybei; ragina Komisiją skubiai išspręsti minėtus klausimus;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

23.

palankiai vertina esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą; puikiai vertina tai, kad Agentūros interneto svetainėje skelbiamos daugumos valdybos narių ir vyresniosios vadovybės interesų deklaracijos bei gyvenimo aprašymai; su pasitenkinimu pažymi, kad deklaracijų forma sudaromos sąlygos išvardyti profesinius, finansinius, asmeninius ir kitus interesus, kurie gali būti susiję su Agentūros veikla; tačiau pažymi, kad Agentūros interneto svetainėje neskelbiamos atlygį gaunančių ekspertų interesų konflikto ir konfidencialumo deklaracijos; ragina Agentūrą kuo greičiau paskelbti tuos likusius dokumentus savo interneto svetainėje; palankiai vertina tai, kad Agentūros interneto svetainėje skelbiamas metinis sutarčių su ekspertais sąrašas yra papildytas informacija apie ekspertų pateiktas interesų konfliktų ir konfidencialumo deklaracijas;

Vidaus kontrolė

24.

atkreipia dėmesį į Agentūros atliktą savo vidaus kontrolės sistemos vertinimą ir išvadą, kad ji yra veiksminga, vykdoma ir funkcionali ir kad būtini tik smulkūs patobulinimai; ragina Agentūrą į savo vertinimą aiškiai įtraukti Audito Rūmų pastabas ir susijusias rekomendacijas;

25.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, nustatyta keletas Agentūros vidaus kontrolės sistemos trūkumų, ypač susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis ir biudžetinių įsipareigojimų valdymu; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl viešųjų pirkimų vienu atveju, kad dėl atrankos kriterijų ir sutarties sudarymo kriterijų neatskyrimo buvo pakenkta skaidrumo principui ir sukeltas pavojus Agentūros reputacijai bei teisinė rizika; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą dėl kito atvejo, kai Agentūra nestebėjo neįvykdytų mokėjimų, todėl kilo rizika, kad ji neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų trečiosioms šalims biudžeto apribojimų atveju; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie numatytas priemones šiems klausimams spręsti ir jos pažangą šiais klausimais;

26.

primena, kad Audito Rūmai nustatė Agentūros vidaus kontrolės aplinkos trūkumų, nesusijusių su viešųjų pirkimų trūkumais biudžetinių įsipareigojimų valdymo srityje, ir palankiai vertina tai, kad Agentūra ėmėsi konkrečių veiksmų šioms klaidoms pašalinti, be kita ko, rengė reguliarius mokymus sutarčių valdymo klausimais projektų vadovams ir kitiems atitinkamiems darbuotojams, kad būtų padidintas informuotumas ir sumažėtų tokių atvejų skaičius; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą šioje srityje;

27.

pažymi, kad 2021 m. spalio mėn. Vidaus audito tarnyba pradėjo vykdyti su Agentūra susijusį auditą „Žmogiškųjų išteklių valdymas ir etika CEPOL“; atkreipia dėmesį į teigiamą Vidaus audito tarnybos galutinės audito ataskaitos išvadą ir nustatytas tobulintinas sritis, susijusias su įdarbinimo, darbuotojų vertinimo ir profesinio perklasifikavimo procedūromis; ragina Agentūrą įgyvendinti Vidaus audito tarnybos rekomendacijas;

28.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Agentūros vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su tuo, kad nėra formalizuojama technologijų (pvz., IRT atsarginių kopijų kūrimo politikos) kontrolė, ir su dokumentų valdymo procedūrine sistema; ragina Agentūrą, be kita ko, prireikus padedant kitai agentūrai, įgyvendinti Komisijos ARES kaip savo dokumentų valdymo sistemą;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

29.

pažymi, kad Agentūra neturi oficialios kibernetinio saugumo politikos; be to, pažymi, kad Agentūra bendradarbiauja su CERT-ES ir kitais partneriais, siekdama padidinti kibernetinį saugumą ir skaitmeninių įrašų apsaugą; pripažįsta, kad Agentūra turi ribotas galimybes šioje srityje, atsižvelgiant į nedidelį darbuotojų skaičių pagal etatų planą;

30.

giria Agentūrą už tai, kad ji taip pat sustiprino platformą „LEEd“ ir padarė keletą techninių pokyčių, ypač atsižvelgiant į kibernetinį išpuolį ir su tuo susijusį platformos veiklos sustabdymą 2020 m. pabaigoje; palankiai vertina tai, kad platforma „LEEd“ greitai vėl pradėjo veikti ir kad likusi neįvykdyta internetinė veikla buvo įgyvendinta per pirmąjį 2021 m. ketvirtį; be to, pažymi, kad, kaip pranešė Agentūra, pasiektas palyginti aukštas skaitmeninimo lygis, o jos procesai tapo bepopieriai;

31.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra); rekomenduoja, kad Agentūra visiems savo darbuotojams Agentūroje siūlytų reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Agentūrą greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją rengti iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pasiektą pažangą;

32.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. sausio mėn. pradėtas taikyti naujas mokymosi portfelis, kuriuo remiamas asmeninių ir profesinių įgūdžių ugdymas ir pagal kurį 1 000 platformos „LEEd“ naudotojų suteikta 500 naujų e. mokymosi modulių ir vietų, o nuo 2022 m. spalio mėn. licencijos galiojimas išplėstas padidinant vietų skaičių iki 2 000;

33.

atkreipia dėmesį į Agentūros pastangas sumažinti savo poveikį aplinkai; ypač palankiai vertina Agentūros vidaus taisykles, pagal kurias darbuotojai ir mokymo veiklos dalyviai trumpų atstumų kelionių atvejais turėtų naudotis kelionių oro transportu alternatyvomis; giria Agentūrą už tai, kad ji savo darbuotojams siūlo naudojimosi viešuoju transportu išlaidų kompensaciją;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra pranešė, jog 2021 m. COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį jos veiklai vietoje; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikros 2021 m. planuojamos veiklos įgyvendinimas buvo atidėtas iki 2022 m., tam tikra veikla buvo atšaukta nepakeičiant nieku kitu, keliais atvejais buvo atsisakyta vykdyti veiklą, be to, nuo veiklos vietoje pereita prie veiklos internete; giria Agentūrą už jos atsparumą ir reagavimą perskirstant išteklius, kad būtų pasiekti tikslai;

35.

palankiai vertina tai, kad, nepaisant palyginti didelės darbuotojų kaitos, Agentūros veiklos tęstinumas ir jos darbuotojų sauga buvo užtikrinti taikant tokias priemones, kaip išplėsta nuotolinio darbo sistema ir lankstaus darbo laiko tvarka, e. darbo srautas, laikinųjų darbuotojų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų įdarbinimas bei socialinių susitarimų išlaikymas;

Kitos pastabos

36.

susirūpinęs pažymi, kad problema, susijusi su tuo, kad Agentūra neturi pakankamai biuro patalpų ir vietos operatyvinei veiklai vykdyti, išlieka aktuali, turint omenyje tai, kad Agentūra vykdo veiklą trijose skirtingose vietose; apgailestauja dėl to, kad buvo atidėtas pradinis Vengrijos Vyriausybės bendro tarptautinių organizacijų komplekso planas; pažymi, kad 2022 m. buvo tęsiamos Agentūros vykdomosios direktorės diskusijos su Vengrijos valdžios institucijomis; ragina Agentūrą nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pokyčius, susijusius su jos patalpomis, ir diskusijų su priimančiąja valstybe nare pažangą; palankiai vertina tai, kad sukurta vidaus darbo grupė, kuri įvertins variantus, kaip geriausiai panaudoti esamą erdvę;

37.

primena, kad Agentūra turi užtikrinti visišką skaidrumą ir visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms visoje savo veikloje, įskaitant su trečiosiomis šalimis vykdomą veiklą;

38.

ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų ir teikti atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams bei plačiajai visuomenei aiškia ir prieinama kalba; primygtinai ragina Agentūrą užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę geriau naudojantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalais;

39.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (2) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/232

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1858

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0078/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (4), ir ypač į jo 20 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0102/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 319, 2015 12 4, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/233

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1859

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023[6] – C9-0079/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (4), ypač į jo 121 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0098/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 81.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/235

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1860

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0098/2023),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2021 finansinių metų biudžetas buvo 203 802 000 EUR, t. y. 11,34 % didesnis nei 2020 m.; kadangi Agentūros biudžetą sudaro 38 900 000 EUR suma iš Sąjungos biudžeto ir 109 791 000 EUR pajamos iš mokesčių ir rinkliavų (2);

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl biudžeto stebėsenos pastangų 2021 finansiniais metais biudžeto įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis einamaisiais metais buvo 96,31 %, t. y. 2,31 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; be to, pažymi, kad einamaisiais metais mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 87,34 %, t. y. 5,30 % mažesnis, palyginti su 2020 m.;

pažymi, kad Agentūra metų pabaigoje turėjo 11,2 mln. EUR mokesčių ir rinkliavų perteklių; pažymi, kad mokesčių ir rinkliavų perteklius pridedamas prie sukaupto pertekliaus ir taip jis padidinamas nuo 60,9 mln. EUR iki 72,1 mln. EUR;

pažymi, kad panaikintų asignavimų, susijusių su į 2021 m. perkeltais įsipareigojimais, lygis sumažėjo iki 1,55 % (5,46 % 2020 m.) ir buvo mažesnis už Komisijos nustatytą 5 % viršutinę ribą;

Veikla

pažymi, kad 2021 m. Agentūra naudojo tam tikras priemones, kad įvertintų savo veiklos teikiamą pridėtinę vertę, ir kitas priemones, kad pagerintų savo biudžeto valdymą, taikydama 130 tikslų ir 60 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) derinį 11 pagrindinių veiklos sričių ir dar 9 horizontalaus pobūdžio projektuose ar iniciatyvose; pažymi, kad, nepaisant tebesitęsiančio COVID-19 krizės poveikio, Agentūros veiklos rezultatai buvo geri: jos 2021 m. metinės darbo programos įgyvendinimo lygis siekė 84 %, o PVRR – 76 %; palankiai vertina tai, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai buvo įvykdyti, ir tai, kad Agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti Agentūros darbo efektyvumą; vis dėlto rekomenduoja Agentūrai atkreipti dėmesį į rodiklius, kurie dar nepasiekti arba yra atsiliekantys, visų pirma į tai, kad ataskaitos apie įvykius tvarkomos laiku ir audito metu nustatyti faktai užbaigiami taisomaisiais veiksmais;

teigiamai vertina pagrindinius Agentūros pasiekimus ir pažangą 2021 m. naujose srityse, susijusiose su žaliaisiais sprendimais ir skaitmeninimu; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Agentūra, įgyvendindama 2021 m. EASA tvarios aviacijos programą, suintensyvino pastangas užtikrinti švarią aviaciją ir ėmėsi įvairių veiksmų, pvz., naudojo tvarius aviacinius degalus, vandeniliu ir hibridiniu būdu varomą aviaciją ir baigė įgyvendinti aplinkosauginio ženklinimo programos bandomąjį etapą; atkreipia dėmesį į tolesnius Agentūros bepiločių orlaivių programos rezultatus, pvz., pirmojo „U-space“ reglamentavimo dokumentų rinkinio paskelbimą, taip pat įvairių projektų, susijusių su oro eismo valdymo operacijų racionalizavimu suvienodinant skrydžių vadovų licencijas ir antžeminę įrangą, rezultatus; palankiai vertina tai, kad pritarta vėl grąžinti į rinką iš dalies pakeistos versijos „Boeing 737 Max“; palankiai vertina papildomas Agentūros pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje 2021 m. prisijungiant prie programų „Europos horizontas“, „Netarši aviacija“ ir SESAR; be to, palankiai vertina nuolatinį Agentūros saugos gerinimą ir įsipareigojimą remti inovacijas įgyvendinant Europos aviacijos saugos planą ir tokius pagrindinius projektus 2021 m., kaip nuomonės dėl operacijų bet kokiu oru priėmimą; pažymi, kad dėl „Brexit’o“ 2021 m. labai padaugėjo paraiškų dėl organizacijų patvirtinimo skaičius;

ragina skirti pakankamą finansavimą ir numatyti paskatas tolesniems su tvariais aviaciniais degalais susijusiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad jie taptų veiksmingesni ir įperkamesni, taip pat stiprinti ir atverti jų rinką;

palankiai vertina nuolatines Agentūros pastangas, siekiant sumažinti galimą veiklos dubliavimąsi, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, jei tik tai įmanoma, ieškoti tolesnio bendradarbiavimo su kitomis Sąjungos agentūromis galimybių; palankiai vertina konkrečius veiksmus, kurių Agentūra ėmėsi kartu su Europos maisto saugos agentūra, Europos mokymo fondu, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir Europos aplinkos agentūra; ragina Agentūrą toliau plėtoti savo sąveiką, stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi su kitomis Europos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą (žmogiškieji ištekliai, pastatų valdymas, IT paslaugos bei saugumas ir kt.);

pripažįsta nuolatines Agentūros pastangas tapti veiksmingesnei ir atlaisvinti išteklius, įskaitant kvalifikuotus darbuotojus; atsižvelgdamas į tai, giria Agentūrą už tai, kad ji pasinaudojo nacionalinių aviacijos institucijų ekspertinėmis žiniomis, sudarydama 26 partnerystės susitarimus ir dvi preliminariąsias sutartis su kvalifikuotais subjektais, taip užtikrindama palankesnes sąlygas 2021 m. perduoti 63 000 darbo valandų išorės paslaugų teikėjams;

ragina Agentūrą, pasitelkiant savo ekspertines žinias ir tinkamus išteklius, dalyvauti bandomajame projekte dėl Europos reaktyvinių degalų standartų ir saugos sertifikavimo įstaigos, vykdomame iš 2023 m. Sąjungos biudžeto;

10.

palankiai vertina Agentūros pastangas remti naujų technologijų, operacijų ir verslo modelių integravimą į Europos aviacijos sistemą įgyvendinant savo mokslinių tyrimų ir inovacijų programą;

11.

palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant karinę programą (2020 m. – be termino) ir pabrėžia Agentūros vaidmenį Europos karinio mobilumo srityje; ragina skubiai ir iš esmės padidinti ES biudžeto eilutę, skirtą kariniam mobilumui, kad būtų galima reaguoti į šiame sektoriuje kylančius iššūkius;

12.

ragina užtikrinti didesnę civilinių ir karinių poreikių sąveiką pagal Karinio mobilumo veiksmų planą supaprastinant procesus ir derinant taisykles; pabrėžia, kad tai galėtų suteikti galimybę Agentūrai toliau remti valstybių ir pramonės konkurencingumą, pvz., nustatant bendras taisykles ir sertifikuojant valstybinius orlaivius;

Personalo politika

13.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 94,94 %: buvo įdarbinti 632 laikinieji darbuotojai iš 680 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 680 etatų, patvirtintų 2020 m.); pažymi, kad, be to, 2021 m. Agentūroje dirbo 91 sutartininkas ir 18 deleguotųjų nacionalinių ekspertų; pažymi, kad Agentūros darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo dėl su COVID-19 susijusių finansinių padarinių, dėl kurių Agentūra sumažino su darbuotojais susijusias investicijas, sykiu teikdama pirmenybę vidaus judumui ir dalijimuisi ištekliais; palankiai vertina nurodytas Agentūros priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią didelei darbuotojų kaitai, kuri 2021 m. siekė 0,84 %;

14.

atkreipia dėmesį į Agentūros vyresniosios vadovybės narių lyčių pusiausvyrą – 3 iš 5 (60 %) yra vyrai; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros valdančiojoje taryboje nėra lyčių pusiausvyros: 63 nariai iš 82 (77 %) yra vyrai; taip pat atkreipia dėmesį į bendrą Agentūros darbuotojų sudėtį lyčių atžvilgiu: iš 959 darbuotojų 643 yra vyrai (67 %); ragina Agentūrą toliau dėti pastangas siekiant lyčių pusiausvyros darbuotojų lygmeniu imantis konkrečių veiksmų, kuriais būtų pritrauktos moterų paraiškos į Agentūros siūlomas pareigas; pažymi, kad Agentūra nuolat stebi lyčių pusiausvyros pokyčius, o vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičius (nuo skyriaus vadovo iki direktoriaus) 2021 m. padidėjo nuo 16,9 % iki 21,25 %, o nuo 2020 m. sausio mėn. iš keturių Agentūros direktorių 2 yra moterys;

15.

atkreipia dėmesį į Agentūros vertinimą dėl būsimo didesnio išeinančių į pensiją darbuotojų skaičiaus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad sukurta kompetencijų valdymo ir strateginio darbo jėgos planavimo programa, kuri padės Agentūrai įvertinti, inter alia, atvejus, kai reikia išorės išteklių investicijų; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios programos rezultatus; taip pat pažymi, kad Agentūra patvirtino laikotarpio vidurio personalo scenarijų, kuriuo siekiama stiprinti pagrindines kompetencijos sritis ir skatinti darbuotojų tobulėjimą 2021 m. maždaug 80 darbuotojų suteikiant vidaus profesinės karjeros galimybes įvairiose kompetencijos srityse;

16.

Viešieji pirkimai

17.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra valdė ir (arba) sudarė 33 didelės ir vidutinės vertės procedūras, 90 mažos vertės procedūrų ir 48 ekspertų sutartis, taip pat 600 konkrečių sutarčių pagal preliminariąsias sutartis; palankiai vertina konsoliduotos viešųjų pirkimų strategijos, skirtos techninės įrangos valdymo paslaugoms, įgyvendinimą sujungiant kelių rūšių sutartis, kad būtų pagerintas sutarčių valdymas ir centralizuotos užsakomosios paslaugos;

18.

atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos pastabomis dėl 2020 m., pažymi, kad Agentūra ėmėsi priemonių savo viešųjų pirkimų praktikai pagerinti, kuriomis siekiama užtikrinti kuo sąžiningesnę konkurenciją ir didesnį ekonominį naudingumą, padidinti skaidrumą ir sumažinti išimčių poreikį, be kita ko, rengiant finansų pareigūnams skirtus informuotumo didinimo mokymus; palankiai vertina Agentūros pažangą ieškant e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimo; ragina Agentūrą toliau optimizuoti ir modernizuoti savo skaitmeninius sprendimus, kad būtų dar labiau supaprastinti viešųjų pirkimų procesai, ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pokyčius šioje srityje;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

19.

pripažįsta esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. nebuvo įvardyta faktinių interesų konflikto atvejų; taip pat pažymi, kad visi interesų konfliktų atvejai Agentūroje galėtų būti išspręsti taikant švelninimo priemones; pripažįsta, kad valdybos narių ir vyresniosios vadovybės gyvenimo aprašymai bei interesų deklaracijos skelbiami Agentūros interneto svetainėje; ragina Agentūrą dalyvauti naujai sudarytame tarpinstituciniame susitarime dėl privalomo interesų grupės atstovų skaidrumo registro, kurį pasirašė Komisija, Taryba ir Parlamentas;

20.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl Tarnybos nuostatų 16 straipsnio nesilaikymo, susijusį su galimu interesų konfliktu; ragina Agentūrą užbaigti taisomuosius veiksmus ir pašalinti interesų konflikto riziką; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame teigiama, kad buvo atliktas išsamus vertinimas;

21.

pažymi, kad Agentūra atnaujino savo interesų konfliktų valdymo ir prevencijos politiką, priimdama EASA darbuotojų elgesio kodeksą, kuris apima reikalavimą, kad visi Agentūros darbuotojai užpildytų interesų konfliktų deklaraciją, dovanų bei svetingumo taisykles ir visiems Agentūros darbuotojams privalomus mokymus apie Elgesio kodeksą ir jo priedus;

22.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai tvirtina, kad reikia nustatyti reikalavimą užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų, ex ante/ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre;

23.

pažymi, kad dėl savo techninio veiklos pobūdžio Agentūra palaiko atvirą dialogą su aviacijos suinteresuotaisiais subjektais ir priimdama sprendimus dėl taisyklių nustatymo ir sertifikavimo procedūrų atsižvelgia į jų nuomonę; taip pat pažymi, kad visi techniniai seminarai, kuriuos Agentūra rengė su savo aviacijos suinteresuotaisiais subjektais, nurodyti Agentūros interneto svetainės renginių puslapyje;

Vidaus kontrolė

24.

pažymi, kad Agentūros vidaus kontrolės standartai apima sistemą, kurią sudaro penki vidaus kontrolės komponentai, 17 principų ir tarptautinis kokybės standartas (ISO 9001:2015); taip pat pažymi, kad 2021 m. buvo atliktas priežiūros auditas, po kurio padaryta išvada, kad Agentūros vidaus kontrolės sistema visapusiškai atitinka jos valdymo standartus;

25.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra įgyvendino daugumą veiksmų, susijusių su Vidaus audito tarnybos atliktu sertifikavimo ir organizacijos dalyvavimo lygmens auditu; ragina Agentūrą įgyvendinti likusius veiksmus;

26.

pažymi, kad 2021 m. vidaus audito struktūra atliko tris patikinimo auditus, siekdama įvertinti, ar - Agentūroje buvo laikomasi atitinkamų reglamentų, ar pasiekti proceso tikslai ir ar tinkamai sumažinta pagrindinė rizika; pažymi, kad buvo pateikta rekomendacijų toliau tobulinti kontrolės aplinką arba bendrą procesų efektyvumą; ragina Agentūrą užbaigti likusių veiksmų, susijusių su tolesniais 2021 m. auditais, įgyvendinimą;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

27.

giria Agentūrą už jos plataus masto priemones, kuriomis siekiama sumažinti jos aplinkosauginį pėdsaką; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į technologijas, kurios aprūpina tvarų Agentūros pastatą ir padeda optimizuoti energijos bei vandens vartojimą, energijos valdymo kaip paslaugos įtraukimą į konkurso specifikacijas, 100 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimą ir kitas priemones, kuriomis jos darbuotojai skatinami naudotis traukinių ar viešojo transporto paslaugomis, taip pat verslo kelionių mažinimą; taip pat giria Agentūrą už kompensavimo sistemą, susijusią su elektros energijos vartojimu ir darbo kelionėmis traukiniu;

28.

palankiai vertina tai, kad patvirtintos kelios Europos partnerystės, kuriomis siekiama paspartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, be kita ko, Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos srityje, kad būtų galima paspartinti skaitmeninę oro eismo valdymo pertvarką pagal Europos oro eismo valdymo pagrindinį planą; šiuo atžvilgiu primena Bendro Europos dangaus 2+ svarbą siekiant suderinimo, geresnio sąveikumo ir veiksmingumo;

29.

pažymi, kad Agentūra tęsė savo pertvarkos programą „Tikslas – pasirengimas ateities iššūkiams“, kurios pagrindiniai uždaviniai yra susiję su darbo metodų modernizavimu ir pagrindinių procesų, įskaitant tokią pagrindinę veiklą, kaip taisyklių nustatymą, pirminį tinkamumą skraidyti ir organizacijos patvirtinimą, supaprastinimu; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Agentūros padarytą pažangą skaitmeninių paslaugų išorės suinteresuotiesiems subjektams teikimo srityje, parengiant diegti sprendimus, susijusius su pranešimais apie įvykius (ECCAIRS2), prieiga prie EASA taisyklių (e. taisyklės), priemone „FlexTool“, skirta išimtims ir nukrypti leidžiančioms nuostatoms rinkti, bendradarbiavimo svetainėmis ir bepiločių orlaivių saugykla; ragina Agentūrą toliau kurti savo naują pagrindinę skaitmeninę IT platformą laikantis skaitmeninimo veiksmų gairių (CORAL) ir šiuo atžvilgiu viršyti nustatytą tikslą (65 %); ragina Agentūrą parengti kibernetinio saugumo politiką ir įgyvendinti informacijos saugumo veiksmų gaires;

30.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA); pabrėžia, kad yra svarbu reguliariai atlikti savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti reguliarų savo kibernetinės gynybos auditą ir testus; taip pat ragina Agentūrą visiems savo darbuotojams, įskaitant vadovybę, siūlyti sistemingas atnaujintas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas, nes tai yra pagrindinis veiksmingos kibernetinio saugumo sistemos elementas;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

31.

atkreipia dėmesį į Agentūros konservatyvų požiūrį antraisiais pandemijos metais į išlaidų planavimą, įskaitant išorės darbuotojų įdarbinimo sulėtėjimą; taip pat pažymi, kad didėjantis darbo krūvis buvo valdomas pasinaudojant naujais darbo metodais (pvz., nuotolinio darbo ir kasdienio mišraus darbo tvarka) ir investuojant į veiksmingumo ir skaitmeninimo iniciatyvas, kad būtų sumažintas spaudimas turimiems ištekliams; ragina Agentūrą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir hibridinio darbo metodais, siekiant geriau organizuoti posėdžius, kurie ateityje galėtų būti rengiami veiksmingiau nei fiziškai;

32.

pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos poveikio Agentūra daugiausia dėmesio skyrė keliautojų apsaugai ir padarinių saugumui nustatymui bei mažinimui; palankiai vertina Agentūros veiksmus pagal įprastinės veiklos atkūrimo projektą paskelbiant saugos informacijos biuletenius ir rekomendacinę medžiagą, taip pat kitus veiksmus, kuriais užtikrinamos lankstumo priemonės bei sušvelnintas reguliavimas, sprendžiamos sveikatos bei atsirandančios rizikos problemos ir stiprinamas bendradarbiavimas su valstybėmis partnerėmis;

33.

siūlo Agentūrai nuolat stebėti aviacijos saugą, įskaitant keleivių salono įgulos nuovargį, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1139 (3), kuriuo įsteigiama Agentūra;

Kitos pastabos

34.

giria Agentūrą už tai, kad ji sėkmingai parengė „EASA Light“, t. y. erdvę savo interneto svetainėje, kurioje siūlomas turinys ne specialistams; ragina Agentūrą plėtoti šią pasiūlą remiantis atsiliepimais apie tinkamumą naudoti; taip pat giria Agentūrą už patobulintus parametrus naudojant „EASA Pro“ – erdvę jos interneto svetainėje, kurioje teikiama išsami informacija profesionaliems suinteresuotiesiems subjektams; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra sustiprino savo ryšius su akademine bendruomene, suformuodama mokslinį komitetą, kurį sudaro ekspertų grupė, galinti patarti dėl pokyčių atitinkamose srityse;

35.

pabrėžia, kad visos ES institucijos turi laikytis Finansinio reglamento ir aukštų valdymo standartų;

36.

(2) OL C 141, 2022 3 29, p. 80.

(3) 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/240

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1861

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023[6] – C9-0079/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0098/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/242

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1862

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA)) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Biuras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0080/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (4), ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2303 dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010 (5), ypač į jo 55 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0123/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros vykdomajai direktorei, kad Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 132, 2010 5 29, p. 11.

(5) OL L 468, 2021 12 30, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 172.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/244

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1863

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA)) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0123/2023),

kadangi pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – Biuras) pajamų ir išlaidų suvestinę (1) galutinis Biuro 2021 finansinių metų biudžetas siekė 152 743 528 EUR, t. y. buvo 8,5 % didesnis, palyginti su 2020 m.; kadangi Biuro biudžetą daugiausia sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto; primena, kad didėjantis Biuro vaidmuo buvo akcentuojamas Komisijos naujame migracijos ir prieglobsčio pakte, kuris buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo mėn.; pažymi, kad pastaraisiais metais padidėjo Biuro veiklos poveikis;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Biuro 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Biuro metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis pasiekė 96,67 %, t. y. šiek tiek – 1,53 % – padidėjo, palyginti su 2020 m. lygiu (95,14 %); pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 90,91 %, t. y. 10 % didesnis negu 2020 m. (80,91 %); palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Biuras, siekdamas išspręsti ilgalaikę pavėluotų mokėjimų problemą, nes 2021 m. laiku atliktų mokėjimų lygis buvo aukštas (96,5 %);

atkreipia dėmesį į tai, jog Audito Rūmai paskelbė, kad 2021 m. Biuro atlikti mokėjimai už iš viso 362 204 EUR sumą buvo nepagrįsti, nes buvo susiję su viešųjų pirkimų klaidomis 2016 m. ir 2020 m. vykdytose procedūrose, susijusiose su nuomojamomis patalpomis Romoje ir Lesbo saloje; atkreipia dėmesį į taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi Biuras, ir į tai, kad 2023 m. pirmąjį arba antrąjį ketvirtį tikimasi persikelti į naujas patalpas Lesbo saloje ir Romoje; ragina Biurą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie daromą pažangą šioje srityje;

Veikla

pažymi, jog Biuras tam, kad įvertintų savo veiklą, tam tikras priemones naudoja kaip pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; palankiai vertina tai, kad Biuras įgyvendino 2021 m. metinę darbo programą: 78 % jo metinių rodiklių ir 85 % jo daugiamečių rodiklių pasiekti arba viršyti, nepaisant nuolatinių iššūkių, kilusių dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos;

palankiai vertina Biurą už tai, kad jis padidino savo techninės ir operatyvinės pagalbos valstybėms narėms mastą, ir už tai, kad jis yra pasirengęs sparčiai reaguoti į humanitarinę krizę Afganistane, padidėjusį sieną iš Baltarusijos kertančių prieglobsčio prašytojų skaičių ir su karu Ukrainoje susijusias problemas; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2021 m. Biuras su Latvija, Lietuva ir Belgija pasirašė naujus veiklos planus, sukurta ekspertų platforma afganistaniečių saugių kelių klausimais, sustiprinta parama valstybėms narėms įgyvendinant Tarybos direktyvą 2001/55/EB (2) (Laikinosios apsaugos direktyvą) ir į Moldovą buvo nusiųsti Biuro darbuotojai, kurie rėmė savanoriškus perkėlimus į valstybes nares, teikdami informaciją vietoje;

atkreipia dėmesį į tai, jog Biuras pranešė, kad 2021 m. jis gerokai suintensyvino pasirengimą savo naujiems įgaliojimams, atsižvelgdamas į galutinį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2303 (3) priėmimą; ragina Biurą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie naujų minėto reglamento nuostatų, susijusių su konsultaciniu forumu, pagrindinių teisių pareigūnu, prieglobsčio pagalbos rezervu, kurį sudaro 500 valstybių narių ekspertų, ryšių palaikymo pareigūnų siuntimu į valstybes nares ir trečiąsias šalis, stebėsenos mechanizmu ir skundų nagrinėjimo mechanizmu, įgyvendinimą;

pažymi, kad Biuras dvišaliu lygmeniu glaudžiai bendradarbiauja su kitomis teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūromis ir kad jis pasirašė darbo susitarimus su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir eu-LISA, taip pat bendradarbiavimo planus su eu-LISA, kurie sudaro sąlygas sistemingai derinti bendrus projektus ir dalytis informacija; ragina Biurą toliau plėtoti sąveiką ir stiprinti bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi ir diskusijas abipusio intereso srityse su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

Personalo politika

atkreipia dėmesį į tokį pasiskirstymą pagal lytis Biure: vyresniojoje vadovybėje yra devyni vyrai (69 %) ir keturios moterys (31 %), valdančiojoje taryboje yra 20 vyrų (67 %) ir 10 moterų (33 %), iš viso Biure dirba 176 vyrai (39 %) ir 272 moterys (61 %); primena, kad atsakomybė už valdančiosios tarybos narių skyrimą tenka valstybių narių nacionaliniams atstovams; dar kartą ragina Biurą ir valstybes nares, teikiant kandidatus į vyresniosios vadovybės ar valdančiosios tarybos narius arba skiriant juos, laikytis lyčių pusiausvyros užtikrinimo principo;

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 86,61 % (92,35 %, įskaitant pasiūlytą 21 etatą), iš 366 laikinųjų darbuotojų etatų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2020 m. patvirtintais 366 etatais), buvo įdarbinta 317 laikinųjų darbuotojų; pažymi, kad, be to, 2021 m. Biure dirbo 100 sutartininkų ir šeši deleguotieji nacionaliniai ekspertai (patvirtintų pareigybių yra atitinkamai 123 ir 11); pažymi, kad 2020 m. buvo sukurti 58 papildomi trumpalaikiai (vienerių metų) sutartininkų etatai, kurie 2021 m. buvo palaipsniui užpildomi Italijos ir Kipro operacijoms vykdyti, ir planuojama, kad 2022 m. jų bus laipsniškai atsisakyta; palankiai vertina tai, kad laipsniškai didėja Biuro užimtumo rodiklis; vis dėlto, pabrėžia, kad 2021 m. darbuotojų kaitos rodiklis buvo 6,55 %, t. y. viršijo nustatytą tikslą (mažiau nei 5 %);

su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į Biuro 2021 m. galutinių finansinių ataskaitų 3.7.1 pastabą, iš kurios matyti, kad dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo 2022 m. gali būti apribotos galimybės vykdyti kai kurias Biuro naujų įgaliojimų užduotis; atkreipia dėmesį į tai, jog Biuras pabrėžė, kad jo etatų plane reikia numatyti 68 papildomus etatus (per trejus metus), kad būtų tvariai tenkinami naujų įgaliojimų reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su įvairiomis krizėmis srityje, kurioje veikia Biuras; ragina Komisiją priimant sprendimus dėl būsimų etatų planų geriau atsižvelgti į Biuro veiklos poreikius;

10.

su susirūpinimu primena Audito Rūmų nustatytą faktą, kad 2020 m. Biure buvo 16 laisvų vadovų darbo vietų, iš kurių 10 etatų buvo laikinai užimti ilgiau nei vienus metus, taigi tai prieštarauja Sąjungos tarnybos nuostatams, pagal kuriuos laikinų vadovų paskyrimo trukmė apribojama iki vienų metų; atkreipia dėmesį į Biuro atsakymą dėl priežasčių, dėl kurių 2021 m. vadovų įdarbinimui nebuvo teikiama pirmenybė; pažymi, kad minėtos priežastys apėmė praktinius apribojimus, atsiradusius dėl COVID-19 pandemijos, naujas migracijos ir prieglobsčio krizes, du struktūrinius Biuro pertvarkymus ir poreikį užtikrinti veiklos tęstinumą, daugiausia dėmesio skiriant kitų nevadovaujamų pareigų užpildymui; vis dėlto, pabrėžia, kad Biuro etatų plane laikinai pareigas einantys vadovai užima du etatus, ir dėl šios padėties gali kilti neveiksmingumo problemų, taip pat gali būti pakenkta vadovavimui ir strateginiam tęstinumui; taip pat atkreipia dėmesį į Biuro vykdomojo direktoriaus pareiškimą per 2022 m. lapkričio 30 d. klausymą Europos Parlamente, kad tuo metu septyni vadovai, įskaitant tris vyresniosios vadovybės narius, vis dar ėjo ad interim pareigas, iš jų du asmenys ėjo pareigas ilgiau nei vienus metus; remdamasis Biuro atsakymais atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2022 m. pabaigos vyko dviejų vyresniosios vadovybės narių įdarbinimo procesas, o trečiąjį etatą buvo numatyta paskelbti ateinančiais mėnesiais; susirūpinęs atkreipia dėmesį į anoniminius Biuro darbuotojų pranešimus, kuriose teigiama, kad ad interim vyresniųjų vadovų, kurie pareigas ėjo daugiau kaip vienus metus, skaičius buvo didesnis nei du; ragina Biurą suteikti aiškumo šiuo klausimu, be kita ko, Parlamentui, nes tai susiję su Biuro skaidrumu ir atskaitomybe; taip pat pažymi, kad 2023 m. sausio 18 d. vykdomoji direktorė nusprendė nepratęsti laikinųjų vadovaujančių pareigybių galiojimo, pasibaigusio praėjus vieniems metams, ir panaikino tas pareigybes, kurios galiojo ilgiau nei metus; dar kartą ragina Biurą, visapusiškai laikantis taikomų teisinių reikalavimų, nedelsiant pradėti arba užbaigti įdarbinimo procedūras, kurios yra būtinos siekiant užpildyti visus vadovaujamus etatus, ir nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

11.

primena, kad viena iš priklausomybės nuo laikinųjų darbuotojų priežasčių buvo Reglamento (ES) 2021/2303 uždelstas priėmimas ir įsigaliojimas, nes pagal susitarimą Biuras negalėjo pratęsti tų sutarčių tol, kol neįsigaliojo tas reglamentas; apgailestaudamas pažymi, kad Komisija prastai planavo šių pareigybių rengimą ir skyrimą Biurui; pabrėžia, kad tokia padėtis turėjo neigiamą poveikį Biuro galimybėms priimti darbuotojus ir Biuro gebėjimui tinkamai remti valstybes nares, o tai galiausiai pakenkė prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, kurie susidūrė su ilgai trunkančiomis procedūromis ir netinkamomis priėmimo sąlygomis; taip pat pabrėžia, kad tos pareigybės buvo laikinai užimtos ilgiau nei vienus metus, o tai prieštarauja Tarnybos nuostatams ir kelia pavojų strateginiam Biuro veiklos tęstinumui;

12.

susirūpinęs pabrėžia, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. Parlamento Biudžeto kontrolės (CONT) komiteto nariai gavo anoniminį e. laišką, kuriame pateikti įtarimai dėl pažeidimų, susijusių su darbuotojais, kuriuos padarė visa Biuro vyresnioji vadovybė; supranta tų įtarimų rimtumą, jie apima kaltinimus dėl neteisėto, neskaidraus ar dalinio vyresniosios vadovybės narių įdarbinimo ir pareigų paaukštinimo bei nepotizmo, kaltinimus dėl priekabiavimo ir jo nuslėpimo, taip pat netinkamo lėšų, susijusių su Biuro darbuotojų komandiruotėmis, valdymo; pažymi, kad dėl šių įtarimų Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) 2022 m. lapkričio 24 d. pradėjo tyrimą; pabrėžia, kad 2023 m. sausio 23 d. kai kurie CONT komiteto nariai gavo dar vieną anoniminį skundą, kuriame pateikta daugiau kaltinimų; pažymi, kad vykdomoji direktorė pareiškė visapusiškai remianti OLAF pradėtą tyrimą ir 2022 m. lapkričio 30 d. CONT komiteto posėdyje įsipareigojo visais įmanomais būdais padėti valdžios institucijoms; ragina Biurą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio tyrimo eigą ir etapus;

13.

pažymi, kad Biuras parengė asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką; palankiai vertina tai, kad Biuras 2021 m. surengė sąmoningumo ugdymo kampanijas šiais klausimais ir paskyrė konfidencialius patarėjus; pažymi, kad Biuras gavo keturis skundus dėl tariamo psichologinio priekabiavimo, iš kurių vienas buvo atsiimtas; pažymi, kad dėl kitų trijų skundų, padedant išorės advokatų kontorai, buvo atliktas išankstinis vertinimas, per kurį padaryta išvada, kad nerasta jokių prima facie priekabiavimo įrodymų, todėl Biuras nemanė, kad reikia imtis kokių nors tolesnių priemonių; atsižvelgdamas į tai, kad Biuras turi savo teisinių paslaugų skyrių, ragina Biurą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai bylų tipologiją ir kriterijus, kuriais remdamasis jis nusprendžia prašyti išorės advokatų kontoros pagalbos;

14.

pažymi, kad 2021 m. ir toliau kilo problemų dėl nepakankamo valstybių narių paskirtų ekspertų skaičiaus; taip pat pažymi, kad Biuras, pasitelkdamas apmokamus išorės ekspertus ir trumpalaikius sutartininkus, atsižvelgė į dislokavimo poreikius visose atitinkamose valstybėse narėse; dar kartą ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su nacionaliniais ekspertais, siekiant, kad Biurui nereikėtų kliautis išorės rangovų paslaugomis;

15.

su pasitenkinimu pažymi, kad, kalbant apie darbuotojų gerovę, Biuras įdiegė vidaus priemones, pvz., seminarus ir kursus, psichologinės ir socialinės paramos paslaugas, šaltinius su patarimais, kaip pagerinti psichinę ir fizinę gerovę nuotolinio darbo metu, ir kalbų kursus darbuotojams bei sutuoktiniams integracijos tikslais;

Viešieji pirkimai

16.

pažymi, kad 2021 m. Biuras pradėjo 83 procedūras, palyginti su 65 procedūromis 2020 m., 42,17 % iš jų buvo derybos su vienu kandidatu, o 31,33 % – atviri konkursai;

17.

džiaugdamasis pažymi, kad Biuras yra viena iš Sąjungos agentūrų, naudojančių Komisijos e. viešųjų pirkimų priemones, visų pirma, priemones „eNotices“, „eTendering“ ir „eSubmission“; taip pat pažymi, kad visi vidaus viešųjų pirkimų procesai yra visiškai suskaitmeninti naudojant programą „Paperless“ ir Europos bazinių duomenų valdymo sistemą (ERDMS); ragina Biurą toliau stengtis skaitmeninti savo viešųjų pirkimų procedūras ir apsvarstyti galimybę įgyvendinti ir naudoti Viešųjų pirkimų valdymo priemonę;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Biuro atsakymu biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai dėl interesų deklaracijų, visi darbuotojai pradėdami tarnybą pasirašo interesų deklaraciją; pažymi, kad vykdomosios direktorės interesų deklaracija yra paskelbta Biuro interneto svetainėje; pažymi, kad valdančiosios tarybos narių gyvenimo aprašymai ir interesų deklaracijos skelbiami Biuro interneto svetainėje; ragina Biurą savo interneto svetainėje paskelbti visų vyresniosios vadovybės narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas;

19.

palankiai vertina Biuro pažangą, padarytą atnaujinant savo interesų konfliktų valdymo politiką; pažymi, kad ši politika bus grindžiama trimis ramsčiais: valdančiosios tarybos sprendimu, kuris bus taikomas tarybos nariams ir konsultacinio forumo organizacijoms narėms, vykdomojo direktoriaus sprendimu, į kurį bus įtrauktos gairės dėl veiklos pasibaigus tarnybos laikui bei etikos gairės ir kuris bus taikomas darbuotojams, ekspertams pagal sutartį ir konkurso dalyviams bei dotacijų gavėjams, ir kitu vykdomojo direktoriaus sprendimu, į kurį bus įtrauktas ombudsmeno Europos gero administracinio elgesio kodeksas ir viešųjų paslaugų principai; palankiai vertina Biuro įsipareigojimą taip pat atsižvelgti į Audito Rūmų ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl „sukamųjų durų“ reiškinio; ragina Biurą nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tokių sprendimų priėmimą; taip pat pažymi, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokį interesų konflikto atvejį, joks atvejis nebuvo nagrinėjamas ar baigtas nagrinėti;

20.

atkreipia dėmesį į Biuro pastangas ugdyti darbuotojų sąmoningumą informavimo apie pažeidimą procedūros ir specialių informavimo apie pažeidimus kanalų klausimais; taip pat pažymi, kad 2021 m. Biuras surengė keturis mokymo kursus etikos ir sąžiningumo klausimais (juose dalyvavo 33 dalyviai) ir du mokymo kursus pagarbos ir orumo klausimais (juose dalyvavo 24 dalyviai); vis dėlto, pabrėžia, kad asmenys, kurie inicijavo šią procedūrą, siekdami atskleisti įtarimus dėl netinkamo elgesio, pateiktus dėl vyresniosios vadovybės komandos ir perduotus biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai 2022 m. rugsėjo mėn., nepasinaudojo Biuro suteiktais specialiais saugiais informavimo apie pažeidimus kanalais;

21.

apgailestauja, kad Biuras neatnaujino savo interesų konfliktų valdymo ir prevencijos politikos, kaip Audito Rūmai rekomendavo 2020 m.;

Vidaus kontrolė

22.

pažymi, jog 2021 m. Biuras atliko savo vidaus kontrolės sistemos vertinimą ir padarė išvadą, kad apskritai taikomos kontrolės priemonės veikia taip, kaip numatyta, o visi komponentai ir principai yra veiksmingi arba visiškai veiksmingi, tačiau reikia tam tikrų patobulinimų; taip pat atkreipia dėmesį į Biuro dabartinę padėtį: nustatytas 81 taisomasis veiksmas, iš jų 30 (37 %) yra suplanuoti, 38 (47 %) vykdomi ir 13 (16 %) jau įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad 2021 m. 92 % veiksmų buvo įgyvendinti laiku; atkreipia dėmesį į tai, kad Biuro veiksmų planas, parengtas pagal 2020–2022 m. kovos su sukčiavimu strategiją, 2021 m. buvo visapusiškai įgyvendintas;

23.

palankiai vertina tai, kad Biuras atsižvelgė į Audito Rūmų nuolatinę pastabą dėl finansinių ex post kontrolės priemonių nustatymo; pažymi, kad 2021 m. Biuras, remdamasis rizika grindžiama strategija, keliose srityse 2020 ir 2021 finansiniais metais įgyvendino finansines ex post kontrolės priemones; palankiai vertina Biuro pranešimą, kad Biuro vadovybė visapusiškai pritarė galutinės ataskaitos pastaboms, rekomendacijoms ir taisomiesiems veiksmams ir jais pasidalijo su Vidaus audito tarnyba (IAS) ir Audito Rūmais; ragina Biurą nuolat pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnius veiksmus šiuo požiūriu;

24.

pažymi, kad 2021 m. IAS atliko Biuro valdymo ir IT projektų valdymo auditą ir nenustatė jokių svarbių ar labai svarbių problemų; be to, atsižvelgdamas į šį auditą ir 2020 m. IAS atliktą Biuro žmogiškųjų išteklių valdymo ir etikos auditą, pažymi, kad vis dar neįgyvendintos kelios rekomendacijos ir vis dar nesiimta kelių taisomųjų veiksmų; ragina Biurą labiau stengtis užbaigti tuos veiksmus ir toliau taikyti gerą praktiką reguliariai atnaujinant ir skelbiant savo vidaus kontrolės įsivertinimo taisomųjų veiksmų planą;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras, 2018 m. pabaigoje gavęs OLAF ataskaitą, kuri buvo išsamiai aptarta pranešime dėl 2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, 2019 m. pradėjo tris drausmines procedūras; pažymi, kad visos trys drausminės procedūros baigtos vykdyti; ragina Biurą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai daugiau informacijos apie šių procedūrų rezultatus;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

26.

pažymi, kad Biuras yra įdiegęs informacinių ir ryšių technologijų (IRT) politiką, kuri apima informacijos saugumo standartus ir darbo instrukcijas dėl kibernetinio saugumo incidentų valdymo procedūrų; palankiai vertina kibernetinio saugumo priemones, kurių imtasi 2021 m., pvz., IRT saugumo operacijų centro įsteigimą ir daugiaveiksnes prieigos prie Biuro portfelio kontrolės priemones;

27.

palankiai vertina Biurą už jo padarytą didelę pažangą skaitmeninant ir automatizuojant užduotis, susijusias su finansiniais procesais, masinio mokėjimo sistema dislokuotiems ekspertams, naujų darbuotojų įdarbinimu ir adaptacija, bepopierės taikomosios programos modernizavimu siekiant pagerinti išlaidų stebėseną, tolesnius veiksmus ir kontrolę, elektroniniu dokumentų saugojimu ir galimybe internete susipažinti su atlyginimo lapeliais; pažymi, kad 2021 m. Biuras įgyvendino keturis papildomus priemonės SYSPER modulius;

28.

atkreipia dėmesį į dabartines Biuro aplinkai draugiškas priemones, pvz., tai, kad siūlomos švytuoklinio maršruto autobusų transporto paslaugos savo darbuotojams, sudaromos palankesnės sąlygos bendrų kelionių automobiliu sistemoms ir dviračių stovėjimo aikštelėms arba sumažinamas fizinių siuntimo blankų skaičius bepopieriais darbo srautais; ragina Biurą imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į pastarųjų metų svarstymus dėl savo aplinkos strategijos rengimo, numatant priemones, kurios turėtų didesnį ir ilgalaikį poveikį aplinkai; ragina Biurą imtis veiksmų, kurių reikia siekiant gauti aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikatą;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

29.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. kovo 31 d. priimtas Biuro veiklos tęstinumo planas, taip įgyvendinant Audito Rūmų 2020 m. pastabą; pažymi, kad 2021 m. reagavimo į COVID-19 grupę pakeitė veiklos tęstinumo valdyba, ji antrąjį metų pusmetį sprendė svarbius veiklos tęstinumo klausimus; pažymi, kad COVID-19 pandemija ir tai, kad visa Biuro atrankos procedūra buvo perkelta į internetą, turėjo įtakos Biuro organizacijai, įskaitant jo įdarbinimo veiklą, kurioje, palyginti su ankstesniais metais, buvo vėluojama vykdyti procedūras;

30.

ragina Biurą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusia su nuotolinio ir mišraus darbo metodais, siekiant geriau organizuoti posėdžius ir užduotis, kuriuos ateityje būtų galima veiksmingiau vykdyti nuotoliniu būdu nei dalyvaujant fiziškai; primena, kad faktų nustatymo misijose dėmesys buvo sutelktas į kitus informacijos apie kilmės šalį rinkimo ir ryšių su šaltiniais palaikymo metodus; pažymi, kad tai buvo padaryta nuotoliniu būdu renkant duomenis ir naudojant atvirojo kodo žvalgybos priemones bei metodus;

Kitos pastabos

31.

džiaugiasi dėl Biuro pastangų 2021 m. didinti savo matomumą visuomenėje vykdant įvairias komunikacijos kampanijas, įskaitant kampaniją, susijusią su Biuro tapimu Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra ir nauja Biuro organizacine tapatybe, rengiant konsultacinio forumo susitikimus, taip pat bendradarbiaujant ir konsultuojantis su pilietinės visuomenės organizacijomis mokymo, teminės veiklos ir pagrindinių Biuro dokumentų klausimais;

32.

palankiai vertina 2021 m. lapkričio mėn. paskelbtą naują atnaujintą Informacijos apie kilmės šalį mokslinių tyrimų vadovą dėl LGBTIQ asmenų padėties, kuris gali padėti su prieglobsčio procedūromis dirbantiems teisininkams, teisinės pagalbos teikėjams ir teisėjams;

33.

(2) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(3) 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2303 dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010 (OL L 468, 2021 12 30, p. 1).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/250

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1864

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Biuras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0080/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (4), ypač į jo 36 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2303 dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010 (5), ypač į jo 55 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0123/2023),

1.	pritaria Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 132, 2010 5 29, p. 11.

(5) OL L 468, 2021 12 30, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/252

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1865

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0081/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (4), ypač į jo 64 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0110/2023),

1.	patvirtina Europos bankininkystės institucijos vykdomajam direktoriui, kad Institucijos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos bankininkystės institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(1) OL C 112, 2022 3 8, p. 28.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/253

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1866

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos bankininkystės institucijos 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0110/2023),

kadangi, remiantis Europos bankininkystės institucijos (toliau – Institucija) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 49 132 610 EUR; kadangi Institucija pirmiausia yra finansuojama iš Sąjungos įnašo (18 506 940 EUR) ir valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų ir stebėtojų įnašų (30 625 670 EUR);

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos bankininkystės institucijos 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Institucijos metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis einamaisiais metais buvo 98,51 %, t. y. 0,66 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; taip pat pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 83,99 %, t. y. 6,37 % mažesnis, palyginti su 2020 m.;

Veikla

pažymi, kad Institucija toliau naudoja konkrečias priemones, pvz., pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, savo veiklos pridėtinei vertei įvertinti ir kitas biudžeto valdymo gerinimo priemones; pažymi, kad Institucija įvykdė 91 % savo darbo programos, į kurią įtraukta 21 % papildomų užduočių, kurios planuojant iš pradžių nebuvo numatytos;

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Institucija toliau plėtojo sinergiją su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, skirdama apskaitos darbuotojus, ir su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, vykdydama bendrą informacinių technologijų saugumo funkciją; taip pat pažymi, kad Institucija dalyvauja daugelyje tarpinstitucinių procedūrų, todėl 2021 m. 90 % iš 143 preliminariųjų sutarčių buvo sudarytos su kitais ES subjektais;

žino, kad Institucija toliau stebėjo, kaip įgyvendinama reguliavimo sistema „Bazelis III“, ir nusprendė nustatyti, kad nuo 2021 m. gruodžio mėn. sistemos „Bazelis III“ stebėsena būtų privaloma; pažymi, kad ji atliko kas dvejus metus vykdomą Sąjungos masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris buvo labai svarbus vertinant finansų įstaigų atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams, ypač svarbų 2021 m. COVID-19 krizės kontekste;

pabrėžia, kad Institucija baigė rengti pertvarkymo galimybių gaires; tos gairės yra svarbus žingsnis papildant Sąjungos teisinę sistemą pertvarkymo srityje, remiantis tarptautiniais standartais ir pasinaudojant geriausia Sąjungos patirtimi;

palankiai vertina reikšmingus organizacinius pokyčius, kurių Institucija ėmėsi 2021 m., siekdama atsižvelgti į jos įgaliojimų ir darbo programos prioritetų perorientavimą, naujai paskirstydama užduotis ir veiklą strateginiuose skyriuose ir padaliniuose; pažymi, kad vykdant reorganizaciją visų pirma užsibrėžta sukurti naujus skyrius, kurie atspindėtų didėjančią tokių temų, kaip skaitmeniniai finansai, aplinkos, socialiniai ir valdymo aspektai, ataskaitų teikimas ir skaidrumas bei kova su pinigų plovimu, svarbą;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 94,44 %: iš 162 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 145 etatais, patvirtintais 2020 m.) buvo paskirti 153 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad 2021 m. Institucijoje taip pat dirbo 49 sutartininkai (patvirtinta 50 etatų) ir 20 deleguotųjų nacionalinių ekspertų (patvirtinta 19 etatų ir 7 neapmokami deleguotieji nacionaliniai ekspertai); pažymi, kad laikinųjų darbuotojų, sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų kaita šiek tiek padidėjo iki 12 %, nes baigėsi keleto deleguotųjų nacionalinių ekspertų delegavimo laikotarpis (9 % 2020 m.);

džiaugdamasis pažymi, kad Institucijoje dirba 28 tautybių darbuotojai, iš kurių 48,4 % yra moterys ir 51,6 % vyrai; žino, kad vyresniosios vadovybės lygmeniu moterys 2022 m. birželio mėn. sudarė 42,9 %; palankiai vertina tokį lyčių lygybės pagerėjimą vyresniosios vadovybės lygmeniu; palankiai vertina tai, kad nustatytos naujos komandos vadovų pareigos, siekiant padėti parengti naujos kartos vadovus, ir pažymi, kad 41,7 % tų pareigų užima moterys;

žino, kad Institucija parengė asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką; pažymi, kad darbuotojams ir vadovams buvo surengti mokymai seksualinio ir psichologinio priekabiavimo prevencijos klausimais ir kad 2021 m. paskirti keturi nauji konfidencialūs patarėjai; taip pat pažymi, kad 2021 m. konfidencialūs patarėjai surengė darbuotojams du informacinius pranešimus apie savo vaidmenį ir Institucijos priekabiavimo prevencijos politiką; pažymi, kad atlikus tyrimą dėl įtariamo priekabiavimo atvejo, apie kurį 2020 m. pranešė vienas darbuotojas, 2021 m. byla buvo baigta nagrinėti, nes atlikus nepriklausomą vertinimą nebuvo gauta jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti;

Viešieji pirkimai

10.

pripažįsta, kad 2021 m. Institucija užbaigė tris viešųjų pirkimų procedūras, kurių vertė viršijo direktyvoje nustatytą ribą, ir keturis kvietimus teikti pasiūlymus taikant derybų procedūrą, kurių vertė viršijo 15 000 EUR; taip pat pažymi, kad Institucija sustiprino bendradarbiavimą viešųjų pirkimų srityje su kitomis Europos priežiūros institucijomis ir Prancūzijoje esančiomis Sąjungos agentūromis;

11.

yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabos, kad Institucija siekė gauti prieigą prie bankų skolos ir kapitalo rinkos duomenų ir padarė išvadą, kad jai reikalingas paslaugas galėjo teikti tik du konkretūs ekonominės veiklos vykdytojai; pažymi, kad todėl Institucija pradėjo dvi atskiras derybų procedūras dėl sutarčių, kurių vertė 100 000 EUR ir 43 800 EUR, iš anksto nepaskelbusi skelbimo apie pirkimą, kaip yra reikalaujama Finansinio reglamento I priedo 11.1 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose; susirūpinęs pažymi, kad abiem atvejais Institucija nesilaikė visų būtinų procedūrinių veiksmų, kurių reikalaujama pagal Finansinio reglamento I priedo 16 dalį, pavyzdžiui, nepateikė kvietimo dalyvauti konkurse ir neparengė konkurso specifikacijų; ragina Instituciją užtikrinti, kad visos viešųjų pirkimų procedūros atitiktų Finansiniame reglamente nustatytus procedūrinius veiksmus, įskaitant numatančius, kad perkamas paslaugas gali teikti tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas;

12.

palankiai vertina tai, kad Institucija visiškai patvirtino ir įgyvendino e. viešųjų pirkimų procedūras; pažymi, kad ji visapusiškai naudojasi Komisijos pateiktu programinės įrangos rinkiniu: e-Notices, e-Tendering, e-Submission, MyWorkplace ir Viešųjų pirkimų valdymo priemone; palankiai vertina tai, kad viešųjų pirkimų grupė taiko visiškai bepopierius darbo procesus ir naudojasi pažangiojo kvalifikuoto parašo ir kvalifikuoto elektroninio parašo programine įranga, kad gautų tiek vidaus, tiek išorės sandorio šalių patvirtinimus ir parašus viešųjų pirkimų ir sutarčių dokumentuose;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

13.

pabrėžia, kad pagal priežiūros tarybos darbo tvarkos taisykles, priežiūros tarybos nariai, kuriems kyla interesų konfliktas, negali dalyvauti priežiūros tarybos diskusijose ar balsuoti atitinkamu klausimu; vis dėlto pažymi, kad iki 2022 m. birželio mėn. narys galėjo likti posėdyje, jei niekas tam neprieštaravo; yra susirūpinęs, kad dėl to iškilo pavojus administracinės valdybos nepriklausomumui; primygtinai ragina Instituciją imtis būtinų veiksmų, kad būtų išvengta bet kokio įtarimo dėl interesų konflikto, ir palankiai vertina veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama sustiprinti priežiūros tarybos, administracinės valdybos ir tam tikrų valdybos komitetų narių nepriklausomumą, užtikrindama, kad nariai, kuriems kyla interesų konfliktas, nedalyvautų diskusijose ir nebalsuotų dėl darbotvarkės punktų, dėl kurių jiems kyla interesų konfliktas;

14.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2021 „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas – nepakankamas“ Audito Rūmai nustatė, kad Institucijos darbuotojai atliko išsamius galimų Sąjungos teisės pažeidimų tyrimus, tačiau Audito Rūmai rado rašytinių įrodymų, kad tuo laikotarpiu, kai komisija svarstė galimą rekomendaciją, buvo bandoma vykdyti lobistinę veiklą siekiant paveikti komisijos narius; taip pat pažymi, kad galiausiai priežiūros taryba atmetė rekomendacijos projektą; pakartoja savo raginimą Institucijai sugriežtinti taisykles, kad būtų užtikrintas komisijos narių nepriklausomumas svarstymų metu, ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių imtasi šiuo klausimu;

15.

pažymi, kad Institucija skelbia visus darbuotojų susitikimus su privačiojo sektoriaus išorės suinteresuotaisiais subjektais, o pirmininko atveju tai daro kas dvi savaites (pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 49a straipsnį), ir ši praktika vienodai taikoma vykdomajam direktoriui (52a straipsnyje nustatyta, kad vykdomojo direktoriaus susitikimai turi būti skelbiami viešai, tačiau nenurodoma, kaip greitai po jų); pažymi, kad kitų darbuotojų susitikimai su privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais skelbiami kas ketvirtį;

16.

primena, kad Institucija taiko interesų konfliktų politiką darbuotojų atžvilgiu ir specialią politiką priežiūros tarybos ir administracinės valdybos narių atžvilgiu; pažymi, jog pagal šią politiką reikalaujama kasmet deklaruoti visus interesus, dėl kurių gali būti įžvelgiamas konfliktas vykdant veiklą, patenkančią į Institucijos veiklos sritį, ir kuri buvo vykdoma per pastaruosius dvejus metus (valdybos narių atveju) arba per pastaruosius penkerius metus (visų darbuotojų atveju); palankiai vertina tai, kad pagal šią politiką nustatyta pareiga deklaruoti interesų konfliktus, kurių neapima metinės deklaracijos, kadangi neišspręsti interesų konfliktai gali pakenkti aukštų etikos standartų įgyvendinimui;

17.

pripažįsta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. Europos ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos atsisakymo suteikti visuomenei galimybę susipažinti su balsavimo rezultatais ir atitinkamais argumentais, susijusiais su jos priežiūros tarybos sprendimu dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų techninio reguliavimo standarto projekto; pabrėžia, kad Institucija taip pat priima tokius techninius standartus, remdamasi tomis pačiomis procedūromis, kaip ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija; pažymi, kad 2021 m. gegužės 29 d. Institucijos priežiūros taryba nusprendė priimti savo darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kad visi balsavimai dėl reguliavimo ar įgyvendinimo standartų projektų priėmimo būtų įtraukti į priežiūros tarybos posėdžių protokolus;

18.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingas skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Instituciją stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, be kita ko, sukuriant vidaus kovos su korupcija mechanizmą;

Vidaus kontrolė

19.

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė vidaus kontrolės trūkumų, turinčių įtakos įdarbinimo procedūroms, įskaitant tai, kad Institucija per vieną procedūrą nenustatė minimalaus balų skaičiaus, kurį kandidatai turėjo gauti, kad galėtų būti įtraukti į nagrinėjamų paraiškų sąrašą, ir taip buvo pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio principai; primygtinai ragina Instituciją ištaisyti tą trūkumą ir patobulinti savo įdarbinimo procedūras;

20.

taip pat yra susirūpinęs, kad kitos procedūros atveju atrankos komisija buvo sudaryta susirašinėjant e. laiškais, užuot priėmus vieną sprendimą dėl paskyrimo, todėl nebuvo išsamios visų kandidatūrų paskyrimo audito sekos; vis dėlto pripažįsta, kad po audito Institucija pateikė dokumentus, įrodančius, kad ji pakeitė savo procesus;

21.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. sausio mėn. sustiprintas teisės skyrius ir išplėsta jo veiklos sritis, įtraukiant visus teisinius ir atitikties klausimus, įskaitant etikos, duomenų apsaugos, kovos su sukčiavimu, rizikos valdymo, informavimo apie pažeidimus ir galimybės susipažinti su dokumentais klausimus, be įprastos paramos politiniam darbui; taip pat pažymi, kad 2021 m. buvo atliktas sukčiavimo rizikos vertinimas ir parengtas įgyvendinimo planas; ragina Instituciją nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tolesnę veiklą, susijusią su veiksmų, kuriais siekiama toliau mažinti sukčiavimo riziką, įgyvendinimu;

22.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio mėn. vykdomasis direktorius patvirtino 2020 m. vidaus kontrolės sistemos įsivertinimo ataskaitą; taip pat pažymi, kad 2021 m. Institucija sudarė sutartį su „Deloitte“ dėl paramos ir konsultacijų, kaip pagerinti Institucijos dabartinės rizikos valdymo programos suderinamumą su COSO įmonių rizikos valdymo sistema; be to, pažymi, kad 2021 m. Vidaus audito tarnyba atliko išsamų Institucijos rizikos vertinimą, po kurio parengtas strateginis vidaus audito planas, apimantis 2022–2024 m. laikotarpį; ragina Instituciją nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tokių išorės vertinimų rezultatus, padarytą pažangą ir vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimą;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

23.

pažymi, kad sukurta bendradarbiavimo platforma padėjo sumažinti susirašinėjimą e. laiškais ir sukurti veiksmingesnius procesus; taip pat žino apie kitas vykdomas iniciatyvas, pvz., e. įdarbinimo priemonės sukūrimą 2022 m., interaktyvaus bendro taisyklių sąvado automatizavimą ir elektroninių darbo srautų valdymo priemonių naudojimą finansų ir žmogiškųjų išteklių srityje;

24.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. Institucija buvo viena iš kelių tūkstančių organizacijų, nukentėjusių nuo kibernetinio išpuolio, kurį įvykdė valstybinis subjektas, naudodamasis „Microsoft Exchange“ vadinamuoju „nulinės dienos“ pažeidžiamumu; atkreipia dėmesį į Institucijos reakciją – nutraukti pažeidimą, iš naujo užtikrinti saugumą ir visiškai atkurti paslaugą; ragina Instituciją glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES) siekiant atlikti reguliarius savo informacinių technologijų infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; rekomenduoja visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant vadovybę, siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas;

25.

primena, kad svarbu didinti Institucijos vidaus operacijų ir valdymo skaitmeninimą, be kita ko, siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, jog Institucija turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus tvarkomos informacijos saugumui internete;

26.

pabrėžia, kad Institucija nustatė pagrindinius aplinkosaugos rodiklius su konkrečiais tikslais, kad parodytų savo aplinkosaugos vadybos sistemos veiksmingumą ir efektyvumą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Institucija užbaigė pagrindinius aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikavimo etapus ir 2022 m. rugpjūčio mėn. sertifikavimas buvo gautas;

27.

atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, su pasitenkinimu pažymi, kad nuo 2021 m. Institucija visą elektros energiją perka iš saulės ir vėjo energijos šaltinių; supranta Institucijos tikslą 50 % sumažinti posėdžių skaičių savo patalpose ir lygiai taip pat sumažinti darbuotojų komandiruočių skaičių, kad būtų sumažintas jos anglies pėdsakas;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

28.

pažymi, kad per COVID-19 pandemiją Institucija rėmė nuotolinį darbą įvairiomis priemonėmis (įvairūs mokymai apie savikontrolės įgūdžius, dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimai, gerovės ir bendrystės jausmo puoselėjimo veikla, pagarba teisei atsijungti, finansinė parama darbui namuose, bendradarbiavimo priemonių ir (arba) socialinių tinklų kūrimas, kur kiekvienas galėtų būti išgirstas ir gauti informaciją, darbuotojų apklausa ir t. t.), kurios prisidėjo prie didesnio darbuotojų savarankiškumo, leido padidinti našumą atliekant tam tikras užduotis, gerinti technologinius įgūdžius, toliau pritaikyti vidaus komunikaciją, vengti važinėjimo į darbą ir t. t.; ragina Instituciją praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir mišraus darbo metodais, siekiant ateityje tinkamiau planuoti, kuriuos posėdžius rengti ir kurias užduotis atlikti būtų veiksmingiau nuotoliniu būdu nei dalyvaujant fiziškai; primena, kad Institucija pasiekė teigiamų rezultatų, susijusių su dalyvavimu mišriuose renginiuose;

Kitos pastabos

29.

ragina Instituciją toliau plėtoti sąveiką (pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, informacinių technologijų paslaugų ir saugumo srityse) ir stiprinti bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi ir diskusijas abipusio intereso srityse su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

30.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (3) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/258

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1867

2023 m gegužės 10 d.

dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0081/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0110/2023),

1.	pritaria Europos bankininkystės institucijos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos bankininkystės institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/259

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1868

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0082/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, steigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (4), ypač į jo 23 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9-0146/2023),

1.	patvirtina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorei, kad Centro 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 39.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/261

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1869

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 13/2022,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0146/2023),

kadangi, kaip matyti iš Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – Centras) pajamų ir išlaidų suvestinės (1), galutinis jo 2021 finansinių metų biudžetas buvo 168 115 000 EUR, t. y.169,03 % didesnis nei 2020 m. – tai lėmė nauja įsteigus Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA) Centrui priskirta veikla; kadangi maždaug 98,74 % Centro biudžeto sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Centro 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Centro metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis einamaisiais metais buvo 99,35 %, t. y. 2,58 % didesnis, palyginti su 2020 m.; pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 64,08 %, t. y. 11,18 % mažesnis, palyginti su praėjusiais metais;

pažymi, kad 2021 m. Centro 2021–2027 m. strategija buvo įgyvendinama lėtai dėl COVID-19 pandemijos ir naujų Centrui pavestų įpareigojimų, susijusių su HERA steigimu; ragina Komisiją Centrui skirti reikiamus išteklius, kad jis galėtų įgyvendinti 2021–2027 m. strategijos tikslus ir vykdyti Centro įgaliojimus pagal peržiūrėtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004 (2);

Veikla

palankiai vertina tęstinį Centro darbą COVID-19 pandemijos srityje, visų pirma procesų, susijusių su visuomenės sveikatos įvykiais, tobulinimą, remiantis pandemijos metu įgyta patirtimi ir tarptautine lyginamąja analize; tačiau pažymi, kad kai kurių Centro ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų plano rezultatų įgyvendinimas buvo atidėtas;

pažymi, kad Centras pasiekė 74 % 2021–2023 m. bendrajame programavimo dokumente suplanuotų rezultatų; pažymi, kad 2021 m. pabaigoje dar nebuvo pradėta įgyvendinti 16 % Centro planuotų rezultatų arba jų įgyvendinimas buvo atidėtas; pažymi, kad daugiausia vėlavimų pasiekti planuotus 2021 m. rezultatus lėmė didelis su COVID-19 pandemija susijęs darbo krūvis Centre, valstybėse narėse ir (arba) organizacijose partnerėse; pažymi, kad 2021 m. Centras dalyvavo įvairioje su COVID-19 susijusioje veikloje, pvz., be kita ko, vykdė epidemiologinę priežiūrą, susijusią su COVID-19, ir skelbė mokslines rekomendacijas, siekdamas padėti priimti sprendimus visuomenės sveikatos srityje;

atkreipia dėmesį į Centro pastangas, susijusias su HERA struktūros parengimu, ir į prašymą, kad Centras padėtų valstybėms narėms sukurti ir (arba) išplėsti savo viso genomo sekos kaitos pajėgumus bei pajėgumus teikiant dotacijas;

pažymi, jog Centras toliau plėtoja ir įgyvendina naują rodikliais pagrįstą Europos stebėjimo sistemą platformoje „EpiPulse“, kad palaipsniui Sąjungos masto stebėsena būtų taikoma COVID-19 ir visoms kitoms ligoms bei sveikatos sutrikimams; ragina Centrą nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios sistemos plėtrą;

pažymi, kad 2021 m. Centras surengė trečiąjį bendros strategijos susitikimą su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, o diskusijų temos buvo pasirinktos remiantis, be kita ko, trečiuoju išorės vertinimu;

palankiai vertina Centro bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos agentūromis, pvz., su Europos vaistų agentūra (EMA), siekiant sukurti naują vakcinų stebėsenos platformą; atkreipia dėmesį į tai, kad Centras išplėtė savo tikslą didinti sveikatos saugumą Sąjungoje ir sustiprinti Centro bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą su partneriais Sąjungai nepriklausančiose šalyse;

palankiai vertina tai, kad Centras ir toliau dalijasi geriausia patirtimi ir reguliariai bendradarbiauja su kitomis Sąjungos agentūromis, ypač Europos maisto saugos tarnyba, EMA ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru; be to, pripažįsta, kad Centras dalyvauja kitų Sąjungos agentūrų organizuojamose tarpinstitucinėse viešųjų pirkimų procedūrose; ragina Centrą aktyviai siekti tolesnio ir platesnio bendradarbiavimo su atitinkamomis organizacijomis ir asociacijomis, nacionalinėmis kompetentingomis įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Pasaulio sveikatos organizacija, kartu vengiant bet kokio galiojančių gairių dubliavimosi;

Personalo politika

10.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 95,2 %: iš 208 laikinųjų darbuotojų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 180 pareigybių, patvirtintų 2020 m.), paskirti 198 laikinieji darbuotojai; be to, pažymi, kad 2021 m. Centre dirbo 112 sutartininkų ir 5 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

11.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį lyčių pusiausvyros stoką Centro vyresniojoje vadovybėje – 4 postus iš 6 (66,67 %) užėmė vyrai; atkreipia dėmesį į lyčių pusiausvyros padėtį visų Centro darbuotojų lygmeniu – iš 271 darbuotojų 170 yra moterys (62,73 %); ragina Centrą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau pasiekti lyčių pusiausvyrą visais Centro hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; taip pat primena, kad svarbu užtikrinti subalansuotą geografinį atstovavimą Centro vadovybėje ir darbuotojų lygmeniu;

12.

pažymi, kad Centras laikosi asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politikos; palankiai vertina tai, kad, be intraneto tinklalapio „Pagarbi darbo aplinka“, Centras naujiems ir esamiems darbuotojams parengė internetinę programą „Sveiki atvykę“, kurioje paaiškinama su priekabiavimu susijusi politika, atitinkamos apibrėžtys ir kaip pranešti apie priekabiavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. jokių pranešimų apie priekabiavimą nebuvo pateikta, išspręsta viduje ar perduota nagrinėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui; be to, pažymi, kad 2021 m. pradėtas vykdyti pagarbos darbo vietoje projektas;

13.

pažymi, kad 2021–2024 m. laikotarpiui Centrui buvo suteikti 73 papildomi etatai (46 etatai 2021 m.) dėl užsitęsusios sanitarinės krizės ir atsižvelgiant į didelę HERA dotaciją, kurią Centras gavo 2021 m.; be to, pažymi, kad dėl to numatoma iki 2023 m. palaipsniui panaikinti 20 trumpalaikių sutartininkų etatų, kurie Centrui buvo priskirti 2020 m.;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei orientavimo visą gyvenimą srityje ir sudaryti konkrečias mokymosi galimybes karjeros raidos, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti ir geografinės pusiausvyros didinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms klausimais ir įdarbinti bei integruoti neįgaliuosius, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

15.

pažymi, kad 2021 m. Centras iš viso sudarė 257 sutartis: 21 preliminariąją sutartį, 14 tiesioginių sutarčių ir 131 specialiąją sutartį; pažymi, kad 2021 m. Centras taip pat sudarė 27 partnerystės pagrindų susitarimus, suteikė 24 dotacijas nacionalinių visuomenės sveikatos institucijų veiksmams ir sudarė 40 konkrečių susitarimų dėl dotacijų; pažymi, kad Centras prisijungė prie 20 tarpinstitucinių ir agentūrų tarpusavio sutarčių, kurias sudarė kiti subjektai vykdydami viešųjų pirkimų procedūras ir kuriomis naudodamasis Centras gali įsigyti produktus arba paslaugas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

16.

atkreipia dėmesį į esamas Centro priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją bei valdymą ir informatorių apsaugą; su džiaugsmu atkreipia dėmesį į nustatytą konkretų trijų etapų galimų konfliktų vertinimą, apimantį interesų deklaracijų rinkimą, visų nustatytų konfliktų peržiūrą ir vertinimą bei sprendimą dėl tinkamų veiksmų Centro nepriklausomumui užtikrinti; be to, pažymi, kad, remiantis atsakymais į standartinį klausimyną, Centre 2021 m. nebuvo jokių faktinių interesų konfliktų atvejų, apie kuriuos būtų pranešta jo Interesų deklaracijų peržiūros komitetui;

17.

pažymi, kad 2021 m. Centras vykdė savo vidaus procedūros dėl darbuotojų interesų konfliktų įgyvendinimą ir kad įgyvendinant šią procedūrą bendradarbiauja atitikties pareigūnas ir žmogiškųjų išteklių skyrius; ragina Centrą pranešti apie pokyčius šioje srityje;

18.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Centrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą;

19.

atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno pradėtą ir 2021 m. baigtą strateginį tyrimą dėl to, kaip Centras rinko ir perdavė informaciją COVID-19 pandemijos metu, daugiausia dėmesio skiriant ankstyvajam krizės laikotarpiui; apgailestauja dėl Europos ombudsmeno išvadų, kad Centras neturėjo pakankamai priemonių visai būtinai informacijai iš valstybių narių gauti; palankiai vertina veiksmus, kurių Centras ėmėsi siekdamas nustatyti priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos visuomenei stebėti jo mokslinių rekomendacijų pokyčius ir pamatyti duomenis, kuriais grindžiami jo moksliniai vertinimai; ragina Centrą užtikrinti visišką mokslinių tyrimų skelbimo skaidrumą ir stiprinti savo išorės komunikacijos su plačiąja visuomene pajėgumus užtikrinant, kad visa pagrindinė informacija, ypač susijusi su ekstremaliosiomis visuomenės sveikatos situacijomis būtų pateikiama visomis Sąjungos kalbomis ir lengvai prieinama Sąjungos piliečiams;

Vidaus kontrolė

20.

pažymi, kad 2021 m. sausio mėn. Centras gavo Vidaus audito tarnybos (IAS) galutinę ataskaitą dėl 2020 m. Centre atlikto žmogiškųjų išteklių valdymo ir etikos audito; pažymi, kad atlikus auditą pateiktos keturios rekomendacijos, dvi iš jų klasifikuotos kaip labai svarbios, dvi – kaip svarbios ir kad Centras įgyvendino vieną rekomendaciją, o kitas tris buvo numatyta įgyvendinti 2022 m. pabaigoje; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai instituciją apie suplanuotų veiksmų įgyvendinimą; be to, pažymi, kad 2021 m. Vidaus audito tarnyba atliko ribotą naujos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo peržiūrą ir kad audito metu buvo pateiktos keturios rekomendacijos, kurios visos klasifikuotos kaip svarbios; ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

21.

pažymi, kad Centro 2021 m. atliktas įsivertinimas, susijęs su vidaus kontrolės sistemos įdiegimu, parodė, kad vidaus kontrolės sistema įdiegta ir veikia, tačiau reikalingi tam tikri patobulinimai; ypač atkreipia dėmesį į Centro tikslą plėtoti vidaus komunikacijos politiką, grindžiamą bendra 2021–2027 m. Centro komunikacijos politika, apimančią informavimą apie vidaus kontrolės tikslus ir atsakomybę; ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

22.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Centro veikimas; primygtinai tvirtina, kad reikia veiksmingų valdymo ir kontrolės sistemų, kad būtų išvengta galimų interesų konflikto atvejų, ex ante/ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

23.

pažymi, kad Centro patalpos yra sertifikuotos kaip „žaliasis pastatas“ ir kad, be to, 2020 m. jam buvo išduotas aplinkosaugos sertifikatas „BREEAM Very Good in use“; palankiai vertina tai, kad Centro elektros energiją 100 % sudaro hidroenergija; pažymi, kad Centras užbaigė pirmąjį savo aplinkosaugos vadybos sistemos, grindžiamos Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), įgyvendinimo etapą; ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

24.

palankiai vertina tai, kad 2020–2022 m. laikotarpiu Centras sugebėjo gauti ir platinti COVID-19 epidemiologinius duomenis visame pasaulyje automatizuodamas paiešką internete; palankiai vertina bendradarbiavimą Europos sveikatos duomenų erdvėje ir bandomojo projekto parengimą;

25.

pažymi, kad 2021 m. Centrą ir toliau puolė kibernetiniai nusikaltėliai ir įsilaužėliai aktyvistai ir kad Centras, reaguodamas į tai, įgyvendino papildomas kibernetinio saugumo priemones, pvz., „Microsoft Defender“, kriminalistikos priemones išsamiai analizei atlikti, informacijos saugumo valdymo sistemą ir privilegijuotos prieigos ir (arba) tapatybės valdymo priemones; pažymi, kad Centras sukūrė kibernetinio saugumo politiką ir taip pat padidino savo IT saugumo darbuotojų skaičių, be to, pažymi, kad Centras tuo metu steigė saugumo instituciją; raginą Centrą laikytis Audito Rūmų specialioje ataskaitoje dėl ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kibernetinio saugumo pateiktos rekomendacijos (3), kurioje Audito Rūmai ES institucijų, įstaigų ir agentūrų prašo sukurti IT saugumo rizikos valdymo sistemą, apimančią visą jų IT infrastruktūrą, ir reguliariai atlikti rizikos vertinimus, taip pat rengti sistemingus informuotumo didinimo mokymus visiems darbuotojams, įskaitant vadovybę; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina neseniai priimtą kibernetinio saugumo politiką, apimančią visus aspektus – nuo verslo poreikių ir norų iki žmonių įgūdžių ir informuotumo bei techninio saugumo; ragina Centrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

26.

pabrėžia, kad svarbu didinti Centro vidaus operacijų ir valdymo skaitmeninimą, be kita ko, siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; ragina Centrą, kai įmanoma, pereiti prie bepopierio dokumentų valdymo ir vidaus procesų; pabrėžia, kad Centras turi toliau proaktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus tvarkomos informacijos saugumui internete;

27.

ragina Centrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; rekomenduoja visiems darbuotojams, įskaitant vadovybę, siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas, nes jos yra labai svarbus veiksmingos Centro kibernetinio saugumo sistemos elementas;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

28.

palankiai vertina Centro įsipareigojimą išlaikyti 2021 m. Centro stipendijų grupės programos, kuria tiesiogiai prisidedama prie reagavimo pajėgumų stiprinimo siekiant kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis, pradžios datą, teikiant 100 % internetinius modulius;

29.

palankiai vertina tai, kad visus 2021 m. Centras ir toliau aktyviai dalyvavo kovojant su COVID-19 pandemija; pažymi, kad pagrindinė Centro veikla šiuo laikotarpiu buvo susijusi su parama skiepijimo strategijoms ir vakcinų platinimo planams, priežiūros ir epidemijos žvalgybos duomenų taikymu, įžvalgomis apie elgesį, susijusį su skiepijimo priėmimu ir apimtimi, rizikos ir susirūpinimo vertinimu ir COVID-19 prognozavimo centro įsteigimu; pabrėžia, kad Centras atliko ir paskelbė 22 skubius rizikos ir (arba) protrūkių vertinimus ir atsakė į daugiau kaip 600 suinteresuotųjų subjektų prašymų; pažymi, kad Centras taip pat toliau rengė savaitines COVID-19 politikos apžvalgas ir skelbė žemėlapius, kuriais grindžiama Tarybos rekomendacija dėl suderinto požiūrio į kelionių priemones ES;

30.

pažymi, kad 2021 m. Centras baigė įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas 2020 m. Centro atliktoje ECDC atsako į COVID-19 išorės strateginėje ir veiklos rezultatų apžvalgoje;

Kitos pastabos

31.

pažymi, kad Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2022 (4) nustatė, kad Centras išsamiai neįvertina savo gairių naudingumo ir poveikio, ir ragina Centrą pasirūpinti reguliariais atsiliepimais iš savo suinteresuotųjų subjektų, kad būtų užpildyta ši spraga;

32.

pažymi, kad, atsižvelgiant į natūralią COVID-19 pandemijos raidą, 2021 m. Centrui ir toliau buvo skiriamas didelis dėmesys žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir jo interneto svetainėse; pažymi, kad 2021 m. Centro interneto svetainėje registruota 18 mln. puslapių peržiūrų – tai žymi sumažėjimą, palyginti su 32 mln. peržiūrų 2020 m.; pažymi, kad Centro spaudos ir žiniasklaidos grupė išnagrinėjo 963 žiniasklaidos prašymus – ankstesniais metais jų buvo apie 1 917; pažymi, kad tinkle „Twitter“ Centro sekėjų padaugėjo 18 %, o „Facebook“ mėgėjų ir sekėjų skaičius padidėjo 44 %; ragina Centrą tęsti šią tendenciją ir apsvarstyti galimybę dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais su kitoms Sąjungos agentūromis, siekiant kuo labiau padidinti informacijos apie jų veiklą sklaidą plačiajai visuomenei;

33.

palankiai vertina aktyvų Centro dalyvavimą įgyvendinant bendruosius veiksmus TERROR, kuriais šalinamos valstybių narių parengties sveikatos srityje spragos ir stiprinamas reagavimas į biologinius ir cheminius teroristinius išpuolius; ragina Centrą toliau didinti savo įsipareigojimą kovoti su grėsmėmis saugumui;

34.

ragina Centrą toliau plėtoti sinergiją savo viduje (pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, IT paslaugų ir saugumo), bendradarbiavimą ir keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

35.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (5) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (OL L 142, 2004 4 30, p. 1).

(3) Specialioji ataskaita Nr. 05/2022 „ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kibernetinis saugumas. Parengties lygis iš esmės neatitinka grėsmių“, p. 44.

(4) Specialioji ataskaita Nr. 13/2022 „Laisvas judėjimas ES COVID-19 pandemijos metu. Ribotas vykdomos vidaus sienų kontrolės tikrinimas ir nekoordinuoti valstybių narių veiksmai“, p. 41.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/266

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1870

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Centras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0082/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 851/2004, steigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (4), ypač į jo 23 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A9-0146/2023),

1.	pritaria Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 142, 2004 4 30, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/267

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1871

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0083/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (4), ypač į jo 97 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0133/2023),

1.	patvirtina Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomajai direktorei, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 120.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/269

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1872

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos cheminių medžiagų agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0133/2023),

kadangi, remiantis Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 110 728 826 EUR, t. y. 1,25 % didesnis, palyginti su 2020 m.; kadangi maždaug 26 % Agentūros biudžeto sudaro mokesčiai ir rinkliavos, o 72 % lėšų gaunama iš Sąjungos ir trečiųjų šalių;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pažymi, nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

palankiai vertina tai, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,39 %, t. y. šiek tiek (0,10 %) mažesnis nei 2020 m., o einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 86,23 %, t. y. 1,31 % mažesnis nei 2020 m.;

pažymi, kad Agentūra finansuojama iš pramonės įmonių mokamų mokesčių ir išlyginamojo Sąjungos įnašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (2), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (4), taip pat iš Sąjungos įnašo, susijusio su veikla, vykdoma pagal kelias aplinkos direktyvas ir tarptautines konvencijas; be to, pažymi, kad 2021 m. Agentūra iš viso surinko 30 198 445 EUR mokesčių ir rinkliavų pajamų, o iš Sąjungos biudžeto gavo 79 665 478 EUR (įskaitant trečiųjų šalių įnašus) ir 4 349 206 EUR – įnašų pagal konkrečius susitarimus; pripažįsta, kad po galutinio registracijos termino 2018 m. pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 Agentūros pajamos iš mokesčių iš esmės sumažėjo, todėl užtikrinant operacijų finansavimą Sąjungos paramos poreikis vis didėjo;

pabrėžia, kad reikia spręsti Agentūros pajamų iš mokesčių nuspėjamumo trūkumo problemą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Agentūros valdymo stiprinimo ir jos finansavimo modelio tvarumo didinimo nedelsiant, laikantis Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti (5) pareikšto įsipareigojimo;

Veikla

pažymi, kad Agentūra peržiūrėjo 2019–2023 m. strateginį planą; pažymi, kad Agentūra pasiekė 194 iš 214 2021 m. darbo programoje nustatytų veiksmų ir rezultatų ir kad likusių 18 veiksmų ir rezultatų neįgyvendino daugiausia dėl COVID-19 pandemijos, visų pirma dėl vėlavusio arba mažesnio nei numatyta partnerių dalyvavimo; palankiai vertina tai, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai buvo įvykdyti, ir tai, kad Agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti Agentūros darbo veiksmingumą ir efektyvumą; tačiau rekomenduoja Agentūrai atsižvelgti į rodiklius, kurie dar nepasiekti arba kuriuos pasiekti atsiliekama;

pažymi, kad Agentūra yra varomoji reguliavimo institucijų jėga įgyvendinant Sąjungos cheminių medžiagų teisės aktus, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką ir sudaryti sąlygas inovacijoms ir konkurencingumui; pažymi, kad Agentūra teikia informaciją apie chemines medžiagas, padeda įmonėms laikytis teisės aktų ir skatina saugų cheminių medžiagų naudojimą;

atkreipia dėmesį į Agentūros pasiekimus susirūpinimą keliančių medžiagų nustatymo ir rizikos valdymo srityje, be kita ko, 2021 m. atliktas iš viso 371 atitikties patikras ir pateiktus dviejų medžiagų vertinimo projektus ir preliminarius rizikos įvertinimus, kuriais buvo siekiama nustatyti naujus patvariuosius organinius teršalus; atkreipia dėmesį į pasiekimus saugaus ir tvaraus cheminių medžiagų naudojimo pramonėje srityje, įskaitant, be kita ko, 2021 m. pradėtą taikyti pareigą pranešti apie pavojingus mišinius, skirtus profesionaliam ir plačiam naudojimui; atkreipia dėmesį į Agentūros pasiekimus tvaraus cheminių medžiagų valdymo srityje įgyvendinant Sąjungos teisės aktus, visų pirma ad hoc paramą, teikiamą Komisijai ankstyvuoju Cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti įgyvendinimo etapu;

palankiai vertina tai, kad Agentūra sustiprino savo atitikties stebėsenos pastangas ir iš esmės sėkmingai identifikavo reikalavimų neatitinkančias registracijas ir ėmėsi tolesnių veiksmų dėl įmonių, kurios turi paaiškinti pateiktus duomenis; susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant šių pastangų, maždaug 40 % tokių įmonių vis dar nesilaiko reikalavimų; pažymi, kad vykdymo užtikrinimas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis yra daug laiko reikalaujantis procesas ir bylas būtų galima išnagrinėti greičiau, jei Agentūra turėtų teisėkūros priemonių taisyklių nesilaikančių įmonių registracijos numeriams panaikinti;

pažymi, kad Agentūra, sudarydama susitarimo memorandumus, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Sąjungos agentūromis, t. y. su Europos maisto saugos tarnyba, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru ir Europos vaistų agentūra; pabrėžia tokio požiūrio svarbą siekiant užtikrinti, kad kiekvienos agentūros veikla derėtų su kitų agentūrų veikla ir atitiktų patikimo finansų valdymo reikalavimus; palankiai vertina dalijimąsi paslaugomis ir ragina Sąjungos agentūras bendradarbiauti, kai įmanoma;

pažymi, kad 2021 m. Agentūra kartu su Europos aplinkos agentūra pradėjo bendrą projektą, kuriuo siekiama padėti Komisijai parengti cheminių medžiagų rodiklių sistemą, pagal kurią būtų stebimi cheminės taršos veiksniai ir poveikis ir vertinamas chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų veiksmingumas;

10.

pažymi, kad Agentūra Komisijai teikė mokslinę ir techninę paramą įgyvendinant Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti ir kad ji paskelbė savo penkerių metų ataskaitą dėl Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (6) veikimo;

Personalo politika

11.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 97,41 %, t. y. į 467 laikinųjų darbuotojų etatus, patvirtintus pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2020 m. patvirtintais 463 etatais), buvo įdarbinti 453 laikinieji darbuotojai; taip pat pažymi, kad 2021 m. Agentūroje dirbo 130 sutartininkų ir 3 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

12.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą Agentūros darbuotojų skaičių, atitinkantį Europos žaliojo kurso, Sąjungos cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti, žiedinės ekonomikos veiksmų plano ir visų pirma nulinės taršos tikslo poreikius;

13.

apgailestauja dėl to, kad padidėjo jau anksčiau didelis Agentūros vyresniosios ir vidurinės grandies vadovybės lyčių disbalansas: 27 pareigas (82 %) užima vyrai ir 6 pareigas (18 %) – moterys; pažymi, kad pagal Agentūrą valdančiojoje taryboje lyčių pusiausvyra pasiskirstė taip: 15 vyrų (42 %) ir 21 moteris (58 %), o bendrai darbuotojų – 261 vyras (46 %) ir 312 moterų (54 %); palankiai vertina tai, kad 2022 m. kovo mėn. Agentūra priėmė Įvairovės ir įtraukties chartiją, kuria siekiama padidinti nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų dalį tiek veiklos, tiek valdymo lygmenimis; ragina Agentūrą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau pasiekti lyčių pusiausvyrą visais Agentūros hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

14.

pažymi, kad Agentūra vykdo kovos su priekabiavimu politiką ir yra parengusi susijusias gaires; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra visiems darbuotojams surengė priekabiavimo prevencijos mokymus; pripažįsta, kad vadovybė skatina tinkamą elgesį organizuodama darbuotojų ir konfidencialių patarėjų susitikimus ir siūlydama apmokytų tarpininkų tarpininkavimą darbo vietoje konfliktų atvejais;

15.

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei orientavimo visą gyvenimą srityse ir sudaryti konkrečias mokymosi galimybes karjeros raidos, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms klausimais ir įdarbinti bei integruoti neįgaliuosius, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

16.

labai palankiai vertina tai, kad Agentūra savo svetainėje toliau skelbia visų valdančiosios tarybos ir jos komitetų narių, taip pat pirmininkų, kurie yra Agentūros personalo nariai, vykdomojo direktoriaus ir visų apeliacinės tarybos narių gyvenimo aprašymus; palankiai vertina tai, kad Agentūros interesų konfliktų prevencijos politika apima visą darbuotojų įdarbinimo laikotarpį ir kad, siekiant užtikrinti nepriklausomumą, moksliniuose komitetuose, valdančiojoje taryboje ir vykdymo užtikrinimo forume dalyvaujantys išorės ekspertai tikrinami pagal šešis tikslinius tinkamumo kriterijus;

17.

pažymi, kad 2021 m. apie jokius informavimo apie pažeidimą atvejus pranešta nebuvo; su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra įdiegė būtiną informatorių apsaugos Agentūros lygmeniu sistemą;

18.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; vis dėlto pažymi, kad Agentūros darbuotojai turi pranešti apie naują profesinę veiklą per pirmuosius dvejus metus po to, kai baigė tarnybą Agentūroje, ir kad Agentūra gali uždrausti vykdyti naują veiklą arba nustatyti su naująja veikla susijusias sąlygas; pažymi, kad 2016 m. gruodžio mėn. Agentūros valdančioji taryba persvarstė Agentūros kovos su sukčiavimu strategiją; ragina Agentūrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus ir, be kita ko, sukurti vidaus kovos su korupcija mechanizmą;

Vidaus kontrolė

19.

pažymi, kad 2021 m. Vidaus audito tarnyba (VAT) neatliko specialaus audito ir visą dėmesį skyrė 2022–2024 m. strateginio audito plano rengimui; su pasitenkinimu pažymi, kad atlikus 2020 m. integruotos reguliavimo strategijos auditą padaryta išvada, kad visos rekomendacijos buvo įgyvendintos; su pasitenkinimu pažymi, kad VAT patvirtino, kad buvo įgyvendintos likusios rekomendacijos, pateiktos po 2020 m. atlikto tolesnio veiklos valdymo audito;

20.

pažymi, kad Agentūros vidaus audito struktūra atliko tris patikinimo auditus, susijusius su vidaus kontrolės sistemų tvarkingumu ir kokybe bei operacijų veiksmingumu ir efektyvumu; pažymi, kad Agentūrai atlikus pirmąjį aplinkosaugos aspektų nustatymo ir vertinimo auditą buvo pateiktos trys rekomendacijos; pažymi, kad atlikus antrąjį Agentūros planavimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo proceso auditą buvo pateiktos penkios svarbios rekomendacijos; pažymi, kad atlikus trečiąjį biocidinių veikliųjų medžiagų patvirtinimo auditą (pagal peržiūros programą) buvo pateiktos penkios rekomendacijos (įskaitant vieną labai svarbią rekomendaciją);

21.

pažymi, kad Agentūros vidaus audito struktūra atliko du tolesnius auditus, kad patikrintų veiksmų planų įgyvendinimą, ir padarė išvadą, kad vienas labai svarbus ir du svarbūs veiksmai vis dar yra įgyvendinami; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

22.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai tvirtina, kad reikia veiksmingų valdymo ir kontrolės sistemų, kad būtų išvengta galimų interesų konflikto atvejų, ex ante/ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

23.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. Agentūra įgyvendino privalomą informuotumo apie saugumą didinimo kampaniją ir įgyvendino pažangesnės e. pašto apsaugos priemones, apimančias, be kita ko, tokias saugumo priemones kaip bandomoji e. pašto priedų aplinka, saugios URL nuorodos e. pašto žinutėse ir pažangus aptikimas; su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra pagerino savo gebėjimą nustatyti vykstantį įsilaužimą ir neteisėtą naudojimąsi tapatybe, kad būtų galima aptikti tolesnį įsilaužimą į ypatingos svarbos sistemas po to, kai buvo įgyta pirminė neteisėta prieiga prie vienos iš žemesnio profilio Agentūros sistemos;

24.

pažymi, kad Agentūra taiko pažangiausią saugumo praktiką ir ja vadovaujasi, kad apsaugotų konfidencialią informaciją Agentūros informacinėse sistemose ir informaciją, kuria keičiamasi su įgaliotaisiais naudotojais, pvz., valstybių narių institucijomis, ir kad ji reguliariai tikrina taikomų saugumo priemonių veiksmingumą atlikdama vidaus rizikos vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus, taip pat vykdo saugumo bandymus, kuriuos atlieka nepriklausomi saugumo ekspertai;

25.

pažymi, kad Agentūra parengė 2020–2022 m. aplinkosaugos darbo programą, kurioje nustatyti tikslai sumažinti gamtos išteklių naudojimą, atliekų kiekį ir Agentūros anglies pėdsaką; su pasitenkinimu pažymi, kad buvo sėkmingai atliktas Agentūros pagal ISO 14001 standartą sertifikuotos aplinkosaugos vadybos sistemos (EMS) priežiūros auditas, vidaus auditas, išorės aplinkosaugos analizė ir aplinkosaugos patikros auditas;

26.

primena, kad svarbu didinti Agentūros skaitmeninimo mastą ne tik vidaus operacijų ir valdymo tikslais, bet ir siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, kad Agentūra turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp agentūrų; vis dėlto, atkreipia dėmesį į tai, jog reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus tvarkomos informacijos saugumui internete;

27.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; rekomenduoja visiems Agentūros darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Agentūrą greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

28.

pažymi, kad po ankstesniais metais taikyto didelio masto ir ilgalaikio nuotolinio darbo Agentūra dėjo pastangas, kad būtų nustatyti nauji darbuotojų informuotumo didinimo būdai; pažymi, kad 2021 m. Agentūra surengė 18-ąjį saugumo pareigūnų tinklo metinį susitikimą, kuriame aptarė klausimus, susijusius su nauja tapatybės duomenų tvarkymo priemone ir Cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti poveikiu IT ir IT saugumui;

Bandymai su gyvūnais

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra toliau dėjo pastangas, kad Europoje būtų palaipsniui nutraukti bandymai su gyvūnais, kiek tai įmanoma pagal dabartinę reglamentavimo sistemą; palankiai vertina tai, kad Agentūra savo Kompiuterinio vertinimo B2 skyriui suteikė įgaliojimus dėl metodų, kuriuos taikant nenaudojami gyvūnai; pripažįsta, kad tai yra būtinas žingsnis teisinga kryptimi, tačiau to nepakanka; todėl ragina Agentūrą bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais siekiant paspartinti perėjimą prie visapusiško metodų, kuriuos taikant nenaudojami gyvūnai, naudojimo cheminės saugos bandymams; pakartoja, jog pagal įstatymą reikalaujama, kad įmonės, kai tik įmanoma, naudotų alternatyvius metodus, todėl bandymus su gyvūnais įmonės turėtų atlikti tik kraštutiniu atveju;

30.

ragina Agentūrą įsteigti darbo grupę, kuri daugiausia dėmesio skirtų bandymų su gyvūnais mažinimui ir pakeitimui;

31.

palankiai vertina tai, kad Komisija bendradarbiaus su Agentūra rengdama veiksmų gaires, siekiant nustatyti, ar reikia pereiti prie pramoninių cheminių medžiagų reguliavimo sistemos, kurią taikant nenaudojami bandymai su gyvūnais; mano, kad Europos maisto saugos tarnyba ir Europos vaistų agentūra turėtų būti įtrauktos į grupę, kuri rengs šias veiksmų gaires; ragina į veiksmų gaires įtraukti plataus užmojo ir ilgalaikius orientyrus, kad būtų paspartintas metodų, kuriuos taikant nenaudojami gyvūnai, naudojimas ir pripažinimas;

Kitos pastabos

32.

pažymi, kad 2021 m. visiems įmonių tarnybų darbuotojams buvo surengti priešgaisrinės saugos ir evakuacijos mokymai, taip pat atskiri mokymo kursai paslaugų teikėjams Agentūros patalpose; palankiai vertina tai, kad buvo atnaujintas gelbėjimo nelaimės atveju planas ir apie jį pranešta Helsinkio gelbėjimo institucijoms; pažymi, kad Suomijos sertifikuota mokymo organizacija surengė radiacinės saugos mokymus Agentūros radiacinės saugos pareigūnui;

33.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra toliau informavo apie savo darbą naudodama žiniasklaidos priemones, t. y. paskelbė daugiau kaip 4 000 įrašų, iš kurių 58 % paskelbta bendro pobūdžio žiniasklaidoje; pažymi, kad Agentūros darbuotojai toliau aktyviai dalijosi turiniu savo asmeniniais socialinės žiniasklaidos kanalais, kad 2021 m. Agentūra vykdė aktyvią veiklą socialiniuose tinkluose („Twitter“, „LinkedIn“ ir „Facebook“) ir kad Agentūra bendradarbiavo su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais vykdydama bendras kampanijas, pvz., informavimo apie unikalaus mišinio identifikatoriaus kodą kampaniją;

34.

35.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (7) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(3) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(4) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

(5) Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“, COM(2020)0667, 2020 m. spalio 14 d., p. 16.

(6) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/275

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1873

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0083/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0133/2023),

1.	pritaria Europos cheminių medžiagų agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos cheminių medžiagų agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/277

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1874

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos aplinkos agentūros (EAA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0084/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (4), ypač į jo 13 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0143/2023),

1.	patvirtina Europos aplinkos agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos aplinkos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 126, 2009 5 21, p. 13.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 12.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/279

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1875

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos aplinkos agentūros (EAA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos aplinkos agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0143/2023),

kadangi, remiantis Europos aplinkos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2021 finansinių metų biudžetas buvo 64 867 177 EUR, t. y. 27,64 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; kadangi Agentūros biudžetą daugiausia sudaro iš Sąjungos biudžeto skiriamos lėšos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) įnašas (79,26 %) ir įnašai pagal konkrečius susitarimus (20,73 %), visų pirma, pagal programą „Copernicus“;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 % einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų, t. y. šiek tiek, 0,04 %, didesnis, palyginti su 2020 m.; pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 84,90 %, t. y. 1,18 % mažesnis, palyginti su praėjusiais metais;

Veikla

atkreipia dėmesį į Agentūros pasiekimus tokiose srityse kaip biologinė įvairovė ir ekosistemos, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, žmonių sveikata ir aplinka, žiedinė ekonomika ir išteklių naudojimas, tvarumo tendencijos, perspektyvos bei atsakomieji veiksmai ir, visų pirma, atsižvelgiant į konkretų tikslą atlikti vertinimus ir nustatyti rodiklius, kuriais grindžiami Sąjungos tvarumo užmojai; be to, pripažįsta, kad 2021 m. buvo pirmieji 2021–2030 m. Europos aplinkos agentūros ir Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo strategijos, kuri suderinta su Sąjungos politikos prioritetais, įgyvendinimo metai;

pabrėžia, kad Agentūra teikia patikimą ir nepriklausomą informaciją apie aplinką; palankiai vertina jos 2021 m. atlikto darbo kokybę, pvz., pagal ES biologinės įvairovės strategijoje numatytą įsipareigojimą dėl 3 mlrd. medžių pradėtą įgyvendinti priemonę „MapMyTree“, paramą deryboms dėl Europos klimato teisės akto ir Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais įsteigimui ir naujo interneto portalo, kuris padėtų teikti pranešimus apie triukšmą, sukūrimą;

pažymi, kad Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), kuriais siekiama kiekybiškai stebėti Agentūros veiklos rezultatus, be kita ko, susijusius su jos darbinės veiklos planavimu, metinės darbo programos įgyvendinimu ir finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymu; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. pasiektas 89 % pagrindinių ataskaitų ir vertinimų įvykdymo lygis, kuris buvo šiek tiek mažesnis už nustatytą tikslą, ir biudžeto įvykdymo lygis buvo 95,2 %, vertinant kaip mokėjimų, įvykdytų iki teisės aktais ir (arba) sutartimis nustatyto termino, procentinę dalį; palankiai vertina tai, kad PVRR buvo įvykdyti, ir tai, kad Agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti Agentūros darbo veiksmingumą ir efektyvumą; tačiau rekomenduoja Agentūrai atsižvelgti į rodiklius, kurie dar nepasiekti arba kuriuos pasiekti atsiliekama;

pažymi, kad 2021 m. Agentūra tęsė veiksmingą bendradarbiavimą su Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklu, Sąjungos institucijomis, taip pat pasauliniais veikėjais; džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra atliko pagrindinį vaidmenį remdama aplinkos ir klimato srities veiksmus, kuriais įgyvendinama Sąjungos politika, Europos žaliąjį kursą ir pasiūlymą dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (8-oji AVP);

primena, kad 2021 m. Agentūra ėmėsi naujų užduočių, kuriomis remiamas Sąjungos aplinkos srities užmojų įgyvendinimas pagal Europos žaliąjį kursą ir 8-ąją AVP, taip pat prisidedama prie Sąjungos pasaulinių įsipareigojimų, taip sustiprinant Agentūrą kaip pagrindinio politikos formavimui svarbios informacijos apie aplinką šaltinio poziciją;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 99,28 %: į 140 pagal Sąjungos biudžetą patvirtintus etatus (palyginti, 2020 m. buvo patvirtinta 130 etatų) paskirti 3 nuolatiniai pareigūnai ir 136 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad, be to, 2021 m. Agentūroje dirbo 79 sutartininkai ir 18 deleguotieji nacionaliniai ekspertai; mano, kad, norint tinkamai atlikti Sąjungos užduotis siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, taip pat žiedinės ekonomikos ir gamtos atkūrimo tikslų Agentūros darbuotojų skaičius ateinančiais metais turėtų didėti; primena, kad pagal Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl gamtos atkūrimo vien šio būsimo reglamento tikslų stebėsenai reikės 12 papildomų etatų; pažymi, kad politikos formuotojai, įgyvendindami reformas, būtinas siekiant neutralaus poveikio klimatui ateities, remiasi Agentūros ekspertinėmis žiniomis ir parama; todėl ragina Agentūrą ir Komisiją atlikti atitinkamų galimybių vertinimą ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; pabrėžia, kad nepakankami Agentūrai skiriami ištekliai gali pakenkti institucijų gebėjimui vykdyti įsipareigojimus, susijusius su Europos žaliuoju kursu;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad tarp Agentūros vyresniosios vadovybės atstovų neužtikrinta lyčių pusiausvyra: 6 atstovai iš 9 atstovų (67 %) yra vyrai; atkreipia dėmesį į lyčių pusiausvyrą Agentūros Valdančiojoje taryboje – 18 jos narių iš 38 narių (47 %) yra vyrai; atkreipia dėmesį į lyčių pusiausvyrą tarp visų Agentūros darbuotojų – iš 206 darbuotojų 112 darbuotojų yra moterys (54 %); ragina Agentūrą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau padidinti lyčių pusiausvyrą visais Agentūros hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

atsižvelgdamas į ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pažymi, kad personalo politikos srityje Agentūra parengė daugiametę žmogiškųjų išteklių pagrindų politiką, suderintą su 2021–2030 m. Europos aplinkos agentūros ir Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo strategija, apimančią penkias prioritetines sritis; be to, pažymi, kad Agentūra turi gerovės koordinatorių;

10.

atsižvelgdamas į ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pažymi, kad, kiek tai susiję su tvaraus finansavimo teisės aktais, 2021 m. Agentūra paskyrė vieną papildomą laikinąjį darbuotoją darbui tvarių finansų srityje ir kad šis etatas finansiniame apraše numatytas tik trejiems metams, po to Agentūra negalės dabartiniu lygmeniu toliau vykdyti šių pagalbinių užduočių;

11.

pažymi, kad Agentūra ir toliau teikia Komisijai išteklių poreikių vertinimo ataskaitas; taip pat pažymi, kad po diskusijų su Komisija į naują teisės aktą bus įtrauktos pagalbinės funkcijos ir kad Agentūra konstatavo, jog papildomos paramos pareigybės, susijusios su būsimu Reglamentu dėl gamtos atkūrimo teisės akto, nepakaks;

12.

su džiaugsmu pažymi, kad Agentūra vykdo asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką, kurią, be kita ko, remia e. mokymosi kursas etikos ir sąžiningumo klausimais; pažymi, kad Agentūroje veikia konfidencialių patarėjų tinklas ir ji savo intranete teikia praktinę informaciją apie tai, kaip pranešti apie įtariamą priekabiavimą ir susisiekti su konfidencialiu patarėju;

13.

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

14.

pažymi, kad Agentūra ir toliau aktyviai vykdo bendras viešųjų pirkimų procedūras su Komisija – sudaro preliminariąsias sutartis, taip pat naudojasi įvairiomis Komisijos sistemomis ir paslaugomis;

15.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Agentūra iš dalies pakeitė preliminariąją paslaugų sutartį dėl remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimo, padvigubindama pradinį didžiausią biudžetą nuo 500 000 EUR iki 1 000 000 EUR, ir kad buvo remiamasi nukrypti leidžiančia nuostata, taikoma derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūroms, kurių sąlygos nebuvo įvykdytos, ir kad, be to, nebuvo įvykdytos Finansinio reglamento sąlygos, pagal kurias galima keisti sutartis netaikant naujos viešųjų pirkimų procedūros; susirūpinęs pažymi, kad, Audito Rūmų pastebėjimu, šis pakeitimas buvo netinkamas; be to, pažymi, kad 2021 m. su tuo susijusių mokėjimų nebuvo;

16.

primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras svarbu užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; prašo įdiegti Komisijos parengtas IT priemones, skirtas e. viešiesiems pirkimams; ragina iš naujo paaiškinti viešųjų pirkimų gairėse nustatytas procedūras ir šablonus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad viešųjų pirkimų trūkumų daugėja ir jie yra didžiausias neteisėtai išmokėtų sumų šaltinis daugumoje Sąjungos agentūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

17.

palankiai vertina esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos valdyti, taip pat užtikrinti pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; pažymi, kad 2021 m. nebuvo neišspręstų, baigtų ar tebenagrinėjamų informavimo apie pažeidimus bylų; pažymi, kad 2021 m. apie interesų konflikto atvejus pranešta nebuvo;

18.

atsižvelgdamas į ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2020 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pažymi, kad Agentūra ir toliau stebi pateiktus gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas, ir primena Valdybos nariams, kad reikia savanoriškai pateikti savo dar nepateiktus gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas;

19.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Agentūrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą;

Vidaus kontrolė

20.

pripažįsta struktūrinius pokyčius, įvykusius pradėjus projektą „Būsima darbo vieta“; atkreipia dėmesį į pasirengimą kokybės valdymo sistemos tobulinimo projektui, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai, pvz., tik dalinė atitiktis kontrolės aplinkos, kontrolės veiklos ir informavimo bei komunikacijos komponentams;

21.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, susirūpinęs pažymi, kad preliminarioji sutartis dėl valgyklų ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikimo Agentūros patalpose buvo pratęsta du kartus ir kad per pirmąjį pratęsimą Agentūra nepateikė pastabos apie išimtį, o tai neatitinka Agentūros vidaus kontrolės standartų, pagal kuriuos reikalaujama dokumentais užfiksuoti, pagrįsti ir patvirtinti visus nukrypimus; be to, susirūpinęs pažymi, kad dėl antrojo pratęsimo Agentūra parengė su byla susijusią pastabą apie išimtį, tačiau to neįregistravo centriniame išimčių registre; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad COVID-19 pandemija trukdė planuoti ir paskelbti konkursą dėl naujos preliminariosios paslaugų sutarties; ragina Agentūrą atitinkamai stiprinti savo vidaus kontrolės sistemą;

22.

pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad paslaugų sutartyje dėl geografinės informacinės sistemos palaikymo paslaugų teikimo Agentūra pasinaudojo sutarties pakeitimu, kad pratęstų paslaugų teikimą vienu mėnesiu nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. kovo 31 d.; susirūpinęs pažymi, kad pakeitimas įsigaliojo tik 2021 m. kovo 22 d., kai jį pasirašė abi sutarties šalys, dėl to 22 dienas paslaugos faktiškai buvo teikiamos be sutarties; pažymi, kad, nors Agentūra tai nustatė, ji nepateikė pastabos apie išimtį; atkreipia dėmesį į Agentūros patvirtinimą, kad buvo vėluojama dėl priežiūros; palankiai vertina Agentūros atsakymą, kad ji sugriežtins savo kontrolę ir procedūras, siekdama sumažinti vėlavimo pratęsti sutartis riziką ir užtikrinti, kad padarius netyčinių Finansinio reglamento pažeidimų į bylą būtų įrašomos pastabos apie išimtį;

23.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad pagal preliminariąją sutartį dėl IT paslaugų teikimo Agentūra pagal atskirą darbų paketą už papildomas paslaugas sumokėjo 25 000 EUR, prieš tai nepatikrinusi, kokio tiksliai pobūdžio paslaugas teikė ir kokius dienos įkainius faktiškai taikė paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas ir išrašydamas sąskaitas faktūras; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad ji ėmėsi veiksmų, kad išspręstų Audito Rūmams susirūpinimą keliančius klausimus dėl būsimų užsakymų;

24.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai tvirtina, kad reikia veiksmingų valdymo ir kontrolės sistemų, kad būtų išvengta galimų interesų konflikto atvejų, ex ante / ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

25.

džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. balandžio mėn. Agentūra patvirtino Europos aplinkos agentūros ir Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo skaitmeninimo sistemą, vykdydama tam tikrą pagrindinę veiklą, pvz., modernizuodama Agentūros duomenų infrastruktūrą ir pradėdama įgyvendinti projektus, kuriuose nagrinėjamas dirbtinio intelekto naudojimas; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra pradėjo naudoti keletą naujų skaitmeninių ir žinių produktų, įskaitant Europos klimato ir sveikatos observatoriją ir Europos klimato duomenų analizės priemonę platformoje „Climate-ADAPT“ ir interaktyvias internetines ataskaitas apie oro kokybę ir klimato kaitos keliamus pavojus;

26.

atsižvelgdamas į Agentūros IT tinklą ir kibernetinio saugumo grėsmių padėtį, pažymi, kad Agentūra biuruose įdiegė mėlynuosius ir (arba) žaliuosius tinklus, kuriuose žaliasis tinklas yra darbuotojų nešiojamųjų kompiuterių atskyrimas nuo visų vidaus sistemų, o mėlynasis tinklas skirtas nešiojamiesiems kompiuteriams, kurių dar negalima izoliuoti ir kuriuose turima programinė įranga yra ribota;

27.

atkreipia dėmesį į Agentūros aplinkosaugos vadybos sistemą ir Agentūros įsipareigojimą tapti neutralaus poveikio klimatui organizacija; pažymi, kad 2021 m. Agentūra užsakė tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti įgyvendinamus veiksmus siekiant sumažinti Agentūros išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padėti iki 2030 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

28.

primena, kad svarbu didinti Agentūros skaitmeninimą vidaus operacijų ir valdymo tikslais, taip pat procedūrų skaitmeninimo spartinimo tikslais; pabrėžia, kad Agentūra turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp Sąjungos agentūrų; vis dėlto, atkreipia dėmesį į tai, jog reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus tvarkomos informacijos saugumui internete;

29.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; rekomenduoja visiems Agentūros darbuotojams, įskaitant vadovus, siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Agentūrą greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti apie tai biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

30.

pažymi, kad Agentūra, reaguodama į su pandemija susijusius apribojimus, pradėjo taikyti įdarbinimo internetu sistemą naudodamasi įdarbinimo platforma „Systal“, kuri leido Agentūrai 2020 ir 2021 m. įdarbinti daug darbuotojų ir šių dvejų metų pabaigoje pasiekti žemą laisvų darbo vietų rodiklį;

31.

palankiai vertina tai, kad, nepaisant tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos 2021 m. Agentūra ir toliau dirbo veiksmingai, lanksčiai ir užduotis atliko be nereikalingų vėlavimų; ragina Agentūrą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir hibridinio darbo metodais, siekiant geriau pasirengti toms užduotims ir posėdžiams, kurie ateityje galėtų būti rengiami veiksmingiau nuotoliniu būdu nei dalyvaujant fiziškai;

32.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra, atsižvelgdama į numatomą Reglamentą, nustatantį kibernetinio saugumo priemones Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose (Kibernetinio saugumo reglamentas), pradėjo įgyvendinti pagrindines kibernetinio saugumo priemones, taip pat visų vidaus paslaugų visiško pasitikėjimo ir daugiaveiksnio tapatumo nustatymo metodą, ir kad IT administracinės privilegijos buvo peržiūrėtos ir apribotos iki minimumo;

Kitos pastabos

33.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo įgyvendinti daugiametį daugiakomponentį projektą, kuriuo siekiama racionalizuoti jos veiklą internete ateinančiais metais, parengti tvirtesnę interneto turinio politiką visose Agentūros platformose ir sukurti geresnę navigacijos logiką; pažymi, kad naujoji įstaigos interneto svetainė atitiks žiniatinklio turinio prieinamumo gairių 2.1 versiją;

34.

primena, kad svarbu gerai informuoti visuomenę apie dėl neveikimo, susijusio su kova su klimato kaita ir prisitaikymu prie jos, kylančią riziką, palankiai vertina Agentūros komunikacijos veiklą šioje srityje, nesvarbu, ar tai būtų audiovizualinis turinys, diskusijos internete, kasmetinis nuotraukų konkursas ar komunikacijos veikla vietos lygmeniu, ir ragina Agentūrą plėtoti savo veiklą ir, jei įmanoma, ateinančiu laikotarpiu ją suaktyvinti;

35.

pažymi, kad Agentūra pirmininkavo ES agentūrų tinklui, įskaitant daugumą jo potinklių, laikydamasi Sąjungos skaitmeninimo, žaliojo atsparumo ir ekonomikos gaivinimo prioritetų, be kita ko, siekdama palaikyti žaliąją pertvarką ir prisidėti prie ES agentūrų tinklo administracijos žalinimo;

36.

37.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (2) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/284

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1876

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos aplinkos agentūros (EAA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0084/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (4), ypač į jo 13 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0143/2023),

1.	pritaria Europos aplinkos agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos aplinkos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 126, 2009 5 21, p. 13.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/285

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1877

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0085/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (4), ypač į jo 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos (5) reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje, ypač į jo 105 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0112/2023),

1.	patvirtina Europos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajai direktorei, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 83, 2019 3 25, p. 18.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 128.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/286

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1878

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0112/2023),

kadangi, remiantis Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2021 finansinių metų biudžetas buvo 21 621 000 EUR, t. y. 22,99 % didesnis nei 2020 m. dėl papildomos veiklos, priskirtos Agentūrai pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) su Jungtine Karalyste; kadangi Agentūros biudžetą sudaro iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos ir asignuotosios pajamos;

B.	kadangi Audito Rūmai ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodė, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

reiškia pasitenkinimą dėl Audito Rūmų pareiškimo, kad 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Agentūros finansinės ataskaitos atitinka Sąjungos finansinį reglamentą ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles;

pažymi, kad 2021 m. Agentūra gavo 21 mln. EUR įnašą iš Sąjungos bendrojo biudžeto, t. y. 24,3 % daugiau, palyginti su 2020 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Agentūros metinis biudžetas, tiek personalas yra vieni mažiausių, palyginti su kitomis Sąjungos agentūromis;

palankiai vertina papildomą 4 mln. EUR subsidiją, kurią Komisija skyrė pagal PBS su Jungtine Karalyste, iš dalies pakeitus Agentūrai skirtą biudžetą, siekiant susidoroti su darbo krūviu, padidėjusiu dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, ir visomis galimomis naujų santykių pasekmėmis žuvininkystės kontrolės sistemai;

pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,07 %, t. y. šiek tiek (1,80 %) didesnis nei 2020 m.; pažymi, kad aptariamais metais mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 74,48 %, t. y. 6,70 % mažesnis nei 2020 m.;

Veiklos rezultatai

primena esminį Agentūros indėlį įgyvendinant bendros žuvininkystės politikos (BŽP), ypač žuvininkystės kontrolės, tikslus; pabrėžia, kad po žuvininkystės kontrolės reglamento peržiūros Agentūros darbo, susijusio su pagalba, krūvis padidės; pabrėžia, kad pastangos vykdyti vis platesnes pareigas nedera su tuo, kad tam nenumatoma pakankamai išteklių, todėl pabrėžia, kad ateinančiais metais Agentūrai skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai turi būti pakankami;

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad įvertintų savo veiklos rezultatus, pvz., susijusius su patikrinimais ir pažeidimų tendencijų nustatymu, atitikties lygio pokyčiais, teikiamais mokymais, biudžeto vykdymu ir kt.; be to, pažymi, kad, nepaisant iššūkių, kuriuos vis dar kėlė COVID-19 pandemija, Agentūra įgyvendino 98,6 % metinės darbo programos;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Agentūra pranešė apie 53 567 žvejybos laivų inspektavimo atvejus (jūroje ir krante), per kuriuos nustatyti 4 928 įtariami pažeidimai – atitinkamai 39 % ir 109 % daugiau nei 2020 m.; mano, kad šie skaičiai rodo, jog inspektavimai ir tolesni veiksmai tebėra esminė priemonė siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi BŽP taisyklių; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad už šio padidėjimo slepiasi skirtumai tarp rajonų: sumažėjo Šiaurės jūroje (– 67 %) ir Juodojoje jūroje (– 1 %), o padaugėjo vakarų vandenyse (+ 24 %), Viduržemio jūroje (+ 82 %), Baltijos jūroje (+ 14 %) ir NAFO-NEAFC (+ 163 %); atkreipia dėmesį į tai, kad didelį sumažėjimą Šiaurės jūroje daugiausia lėmė tai, kad patikrinimus anksčiau atlikdavo Jungtinė Karalystė – 2020 m. jie sudarė 70 % patikrinimų; ragina Agentūrą pateikti išsamesnės informacijos apie šių pasikeitimų priežastis; atkreipia dėmesį į tai, kad inspektavimas ir kita tolesnė veikla atlieka pagrindinį vaidmenį ne tik siekiant tinkamai valdyti žuvų išteklius, bet ir užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos žvejams;

atkreipia dėmesį į darbo programos pakeitimą, susijusį su stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistema pagal BŽP, taip pat priemonėmis, susijusiomis su PBS su Jungtine Karalyste, ir su Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo finansuojamų projektų numatymu;

pabrėžia, kad, kalbant apie kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, Agentūrai tenka svarbus vaidmuo skatinant dažniau ir suderintai taikyti Sąjungos kontrolės sistemas, taikomas kovojant su neteisėta žvejyba;

10.

palankiai vertina tai, kad Agentūra tęsia bendradarbiavimą su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), siekdama padėti nacionalinėms institucijoms atlikti pakrančių apsaugos funkcijas; mano, kad šis bendradarbiavimas yra Sąjungos agentūrų sinergijos pavyzdys, kuris turėtų būti įkvėpimo šaltinis kitose srityse veikiančioms agentūroms; ragina Agentūrą toliau dėti pastangas šioje srityje ir mano, kad taip pat tikslinga stiprinti Agentūros ir Europos aplinkos agentūros bendradarbiavimą;

11.

atkreipia dėmesį į Agentūros vaidmenį teikiant pajėgumo stiprinimo ir mokymo paslaugas trečiosioms valstybėms ir į itin svarbų Agentūros vaidmenį užtikrinant vienodas sąlygas visoms pakrantės valstybėms;

Personalo politika

12.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 100 %: paskirti 65 laikinieji darbuotojai, patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (2020 m. patvirtintas 61 etatas); pažymi, kad 2021 m. Agentūroje taip pat dirbo 11 sutartininkų ir 6 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

13.

pažymi, kad 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje Agentūrai buvo skirtas papildomas biudžetas (padidinamas 12 mln. EUR 2022 m.), apimantis 16 naujų etatų plano etatų (keturi jau buvo patvirtinti pagal 2021 m. biudžetą) ir šešis išorės darbuotojų etatus (du jau patvirtinti 2021 m.); atkreipia dėmesį į tai, kad papildomi ištekliai suteiks Agentūrai būtinus veiklos pajėgumus, kad ji galėtų padėti valstybėms narėms ir Komisijai stebėti, kontroliuoti ir prižiūrėti žuvininkystę, kaip reikalaujama pagal BŽP, įskaitant priemones, įtrauktas į PBS su Jungtine Karalyste;

14.

atkreipia dėmesį į Agentūros politiką, kuria siekiama skatinti vienodą požiūrį į darbuotojus, ir lyčių lygybės tikslą skaičiaus, pareigų ir atsakomybės lygio požiūriais; apgailestauja dėl to, kad moterys sudaro tik 38 % AD 8 ar aukštesnės kategorijos darbuotojų, tačiau pripažįsta, kad, palyginti su 2020 m., šis skaičius padidėjo; pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant lygybės vadovybės lygmenyje; ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų lyčių lygybės politikos srityje, kad būtų daroma pažanga siekiant lygybės ir vadovybės lygmeniu;

15.

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei orientavimo visą gyvenimą srityje ir sudaryti konkrečias mokymosi galimybes karjeros raidos, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti ir geografinės pusiausvyros didinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms klausimais ir įdarbinti bei integruoti neįgaliuosius, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

16.

palankiai vertina tai, kad Agentūra yra nustačiusi kovos su priekabiavimu taisykles (įskaitant taisykles, susijusias su konfidencialiais patarėjais), ir kad jos intranete pateikiama speciali informacija; taip pat pažymi, kad Agentūra darbuotojams rengia privalomus mokymus kovos su priekabiavimu ir etikos bei sąžiningumo klausimais;

Viešieji pirkimai

17.

pažymi, kad 2021 m. viešųjų pirkimų srityje Agentūra visų pirma siekė pradėti atvirą konkursą dėl 3 jūrų patrulinių laivų frachtavimo; be to, pažymi, kad Agentūra pasirašė viešojo pirkimo sutartis pagal preliminariąsias sutartis dėl paslaugų, susijusių su žvejybos patruliavimu, darbo vietų gerinimu, kalbų kursais, jūrų tyrimais, ir, be kita ko, dalyvavo sudarant tarpinstitucines preliminariąsias sutartis dėl užsakomųjų paslaugų ir stebėjimo iš oro; pažymi, kad 2021 m. Agentūra dalyvavo iš viso 9 skirtinguose tarpinstituciniuose konkursuose, rengiamuose drauge su Komisija ir kitomis agentūromis;

18.

pabrėžia, kad kovai su NNN žvejyba reikia tinkamos finansinės paramos; palankiai vertina tai, kad stiprinami Agentūros frachtuojami jūrų patruliniai laivai, siekiant vykdyti žuvininkystės kontrolę ir inspektavimą Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse ir padėti nacionalinėms institucijoms; pažymi, kad kuro kainų padidėjimas paveikė Agentūros veiklos pajėgumą;

19.

džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. Agentūra įdiegė viešojo pirkimo valdymo priemonę (angl. PPMT) (siekiant pradėti ją naudoti 2022 m.) – Komisijos e. viešojo pirkimo platformos komponentą, kuris yra integruotas į kitas Agentūros naudojamas sistemas, pvz., e. konkursų ir pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis sistemas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

20.

pripažįsta esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apsaugą; pažymi, kad Agentūra savo žiniatinklio svetainėje skelbia savo administracinės valdybos ir vyresniosios vadovybės narių interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus; taip pat pažymi, kad Agentūra reguliariai atnaujina savo žiniatinklio svetainėje pateikiamą lentelę, kurioje skelbiama informacija apie vykdomojo direktoriaus ir darbuotojų susitikimus su organizacijų atstovais ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, dalyvaujančiais formuojant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, tam, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas ir pasitikėjimas Agentūros veikla; primena, jog Agentūra turi reguliariai atnaujinti šį tinklalapį, kad būtų užtikrintas visiškas Agentūros veiklos skaidrumas ir pasitikėjimas ja;

21.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų ir neteisėtos lobistinės veiklos klausimams skirtas taisykles; ragina Agentūrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą; tačiau pažymi, kad Agentūra įgyvendino savo kovos su sukčiavimu strategiją, kuri buvo pagrįsta rizikos vertinimu, atliktu atsižvelgiant į OLAF gaires;

Vidaus kontrolė

22.

pažymi, kad 2021 m. Komisijos Vidaus audito tarnyba (IAS), laikydamasi 2021–2023 m. strateginio vidaus audito plano, pradėjo Agentūros ir MARE GD bendradarbiavimo vykdant veiklą, susijusią su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 30 straipsniu (Tarptautinių nuostatų laikymasis), auditą; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

23.

pažymi, kad Agentūra atliko savo vidaus kontrolės sistemos vertinimą ir padarė išvadą, kad apskritai taikomos tinkamos kontrolės priemonės ir jos veikia taip, kaip numatyta, kad rizika yra tinkamai stebima ir mažinama ir kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus kontrolės trūkumus;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

24.

pažymi, kad Agentūra ir toliau diegia pagalbines elektronines priemones žmogiškųjų išteklių, viešojo pirkimo ir biudžeto stebėsenos srityse, pvz., papildomus modulius „Sysper“, naują sustiprintą integruotą finansų sistemą, numatytą 2024–2025 m., e. viešojo pirkimo ir sutarčių tvarkymo integruotas priemones ir, be kita ko, kvalifikuoto elektroninio parašo („ES Sign“) naudojimą; be to, pažymi, kad įgyvendindama savo skaitmeninės transformacijos strategiją Agentūra laikosi principo „pirmiausia – debesija“, pagal kurį užtikrinama saugi hibridinė daugialypės debesijos terpė, ir kartu toliau gerina skaitmeninę darbo aplinką;

25.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; rekomenduoja visiems Agentūros darbuotojams, įskaitant vadovybę, siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas;

26.

palankiai vertina tai, kad Agentūra siekia gauti EMAS (aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos) sertifikatą ir kad Agentūra ėmėsi veiksmų, kad sumažintų savo poveikį aplinkai, pvz., į viešojo pirkimo procedūras įtraukė bent vieną kriterijų, pagal kurį daug dėmesio skiriama veiksmingai konkurso dalyvių aplinkosauginei elgsenai, elektros energijos suvartojimo mažinimui naudojant LED apšvietimą, elektroninei cirkuliacijai ir skaitmeniniam parašui siekiant sumažinti popieriaus ir dažų suvartojimą;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

27.

pažymi, kad Agentūros veiklos tęstinumo valdymo grupė padarė išvadą, jog Agentūra yra gerai pasirengusi patikimai tęsti savo veiklą dirbdama nuotoliniu būdu, ir patarė vykdomajai direktorei 2021 m. nepradėti įgyvendinti Agentūros veiklos tęstinumo plano; pažymi, kad ji vis dėlto pasiūlė keletą skyrių gaivinimo veiksmų planų pakeitimų ir konkrečią tvarką, taikytiną ieškant atsarginių variantų, ir vėliau tai buvo įgyvendinta; ragina Agentūrą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir hibridinio darbo metodais, siekiant geriau organizuoti posėdžius ir užduotis, kurias ateityje būtų galima veiksmingiau atlikti nuotoliniu būdų nei fiziškai;

28.

pažymi, kad 2020 m. ir 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos turėjo būti peržiūrėtas operacinis planavimas, nes buvo uždaryti tam tikri uostai, ir kaip prevencinę priemonę reikėjo nustatyti budėjimo dienas, taip pat pratęsti buvimo jūroje laikotarpį; be to, pažymi, kad jūrų patruliniai laivai visą krizės laikotarpį vykdė žuvininkystės kontrolę ir inspektavimą bei kitas pakrančių apsaugos funkcijas;

29.

pabrėžia, kad Agentūra, siekdama sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį žuvininkystės kontrolei, inspektavimui ir valstybių narių įsipareigojimų vykdymui ir kaip jau darė 2020 m., daugiau dėmesio skyrė kitoms turimoms priemonėms, pvz., duomenų stebėsenai ir analizei, grindžiamai Agentūros atitikties rodiklių metodika, ir naudojo prieinamas priemones, pvz., papildomą informaciją, gautą vykdant stebėjimo skrydžius (bendradarbiaujant su Frontex), naudojant bepiločius orlaivius (bendradarbiaujant su EMSA) ir vykdant iš „Copernicus“ gautų palydovinių nuotraukų analizę;

Kitos pastabos

30.

atkreipia dėmesį į plačiajai visuomenei skirtą Agentūros komunikacijos veiklą, vykdomą bendradarbiaujant su MARE GD; ypač atkreipia dėmesį į 2021 m. parengtus vaizdo įrašus apie jungtinės veiklos planų koncepciją ir apie ES žuvininkystės kontrolės nuotolinę elektroninę stebėseną; be to, džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra, palaikydama ryšius su nevyriausybiniais suinteresuotaisiais subjektais, padeda puoselėti BŽP taisyklių laikymosi kultūrą;

31.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. (3) rezoliucijoje dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/291

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1879

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0085/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (4), ypač į jo 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos (5) reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje, ypač į jo 105 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0112/2023),

1.	pritaria Europos žuvininkystės kontrolės agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos žuvininkystės kontrolės agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 83, 2019 3 25, p. 18.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/292

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1880

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Tarnyba įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0086/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (4), ir ypač į jo 44 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0131/2023),

1.	patvirtina Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, kad Tarnybos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 69.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/294

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1881

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0131/2023),

kadangi, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2021 finansinių metų biudžetas buvo 129 179 801,95 EUR, t. y. 25,39 % didesnis, palyginti su 2020 m., daugiausia dėl papildomų išteklių, skirtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1381 (2); kadangi Tarnybos biudžetą sudaro daugiausia iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Tarnybos 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Tarnybos metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis einamaisiais metais buvo 99,99 %, t. y. kiek padidėjo (0,01 %), palyginti su 2020 m.; be to, pažymi, kad einamaisiais metais mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 88,85 %, t. y. 0,44 % didesnis, palyginti su 2020 m.;

Veikla

pažymi, kad Tarnybos 2021 m. darbo planas buvo įgyvendintas pagal 2020 m. strategiją, kurią dėl SARS-CoV-2 pandemijos valdančioji taryba nusprendė pratęsti dar vieniems metams;

atkreipia dėmesį į Tarnybos darbo programos įgyvendinimą ir gerą veiklos rezultatų lygį, susijusį su Tarnybos pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais ir rezultatais; pažymi, kad 2021 m. Tarnyba peržiūrėjo savo veiklos rezultatų planą ir pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius siekdama juos suderinti su 2021 m. priimta 2027 m. Tarnybos strategija, ir įgyvendino pakeitimus, susijusius su Reglamento (ES) 2019/1381 įsigaliojimu; be to, pažymi, kad įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (3) pakeitimui taip pat padidėjo Tarnybos atsakomybė Sąjungos piliečių atžvilgiu; taip pat pažymi, kad Tarnyba patvirtino savo 2022–2024 m. programavimo dokumentą;

pažymi, kad dėl to, jog tam tikrai veiklai, kurią iš pradžių planuota vykdyti siekiant, kad Tarnyba būtų pasirengusi su Reglamentu (ES) 2019/1381 susijusiems pokyčiams, nebeteikiamas prioritetas, atsirado į 2021 m. perkeltų lėšų sankaupų, dėl to vėluota užtikrinti didesnį efektyvumą; ragina Tarnybą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

palankiai vertina Tarnybos pastangas stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos agentūromis, visų pirma sutelkiant dėmesį į du aspektus: bendradarbiavimą dotacijų ir viešųjų pirkimų poreikių klausimais, kad būtų galima nustatyti bendras viešųjų pirkimų procedūras ir dalytis technologijomis bei ištekliais siekiant pritaikyti bendrus IT sprendimus; visų pirma pažymi, kad Tarnyba vykdė koordinavimo veiklą su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, Europos cheminių medžiagų agentūra ir Europos vaistų agentūra;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Tarnyba baigė nagrinėti 704 klausimus pateikdama mokslines nuomones, technines ataskaitas ir pagrindžiamąsias publikacijas, t. y. 81 klausimu mažiau, nei planuoti išnagrinėti 785 klausimai;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 98,16 %: į 380 pagal Sąjungos biudžetą patvirtintus etatus (palyginti su 2020 m. patvirtintais 354 etatais) buvo įdarbinti 5 pareigūnai ir 368 laikinieji darbuotojai; be to, pažymi, kad 2021 m. Tarnybai dirbo 140 sutartininkų ir 12 deleguotųjų nacionalinių ekspertų; taip pat pažymi, kad Tarnybai buvo skirti 33 nauji darbuotojų etatai Reglamentui (ES) 2019/1381 įgyvendinti;

palankiai vertina tai, kad Tarnybos vyresniosios vadovybės nariai pagal lytį pasiskirstę taip: iš penkių narių trys yra moterys (60 %); pažymi, kad Tarnybos valdančiosios tarybos nariai pagal lytį pasiskirstę taip: iš 15 narių 12 yra vyrai (80 %); atkreipia dėmesį į bendrą Tarnybos darbuotojų pasiskirstymą pagal lytį: iš 467 darbuotojų 285 yra moterys (61,03 %);

palankiai vertina naują Tarnybos parengtą darbdavio įvaizdžio kūrimo strategiją, kurioje aiškiai aprašomi jos vertingi pasiūlymai, pvz., lanksčios darbo sąlygos ir, be kita ko, persikėlimo parama, siekiant pagerinti tikslingą informacijos apie laisvas darbo vietas sklaidą nepakankamai atstovaujamose šalyse; pažymi, kad Tarnyba planavo sukurti naują karjerai skirtai interneto svetainę; pažymi, kad Tarnyba, visų pirma, didina savo matomumą ir šiuo klausimu jai padeda Komunikacijos ir bendradarbiavimo departamentas, ES agentūrų tinklas ir kitos tarptautinės agentūros bei organizacijos partnerės; ragina Tarnybą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

10.

atkreipia dėmesį į tam tikrus apribojimus taikant naujausias Europos Komisijos pasiūlytas nuotolinio darbo taisykles, kurias Tarnyba taiko pagal analogiją, ypač kai tai susiję su daliniu nuotoliniu darbu už valstybės, kurioje dirbama, ribų; yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinės ribotos nuotolinio darbo užsienyje taisyklės gali turėti įtakos Tarnybos patrauklumui įdarbinant kandidatus iš įvairių valstybių narių, norinčius dirbti Tarnyboje; ragina lanksčiau taikyti šias taisykles, nes tai padėtų didinti Tarnybos patrauklumą ir užtikrinti geresnę jos darbuotojų pilietybės pusiausvyrą;

11.

pažymi, kad Tarnyba vykdo asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką, pagal kurią konfidencialių patarėjų paslaugomis gali pasinaudoti visi darbuotojai;

12.

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

13.

pažymi, kad 2021 m. Tarnyba valdė 116 viešųjų pirkimų procedūrų, jos Viešųjų pirkimų komitetas peržiūrėjo 16 dokumentų, kad prieš pasirašant siūlomą sutartį būtų patikrintas pagrindinių viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumas ir tvarkingumas; pažymi, kad visų 16 dokumentų atveju Viešųjų pirkimų komitetas, vykdydamas savo patariamąją funkciją, galėjo pagrįstai patikinti, kad viešųjų pirkimų procedūros ir pagal jas sudarytos sutartys yra tvarkingos ir teisėtos;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

14.

teigiamai vertina esamas Tarnybos priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; apgailestauja, kad Tarnyba ir toliau neskelbia valdančiosios tarybos narių gyvenimo aprašymų internete; primygtinai ragina Tarnybą imtis priemonių šiuo klausimu;

15.

pažymi, kad 2021 m. Tarnyba nustatė ir išsprendė devynis interesų konfliktus, susijusius su metinėmis išorės ekspertų interesų deklaracijomis; pažymi, kad Tarnyba, įvertinusi interesų deklaraciją, nusprendė neįdarbinti vieno iš anksto atrinkto kandidato; taip pat pažymi, kad Tarnyba nustatė tris interesų konfliktus, susijusius su viešaisiais pirkimais ir dotacijų skyrimo procedūromis, ir užkirto jiems kelią; ragina Tarnybą toliau dėti pastangas siekiant nustatyti ir išspręsti interesų konfliktus, įskaitant galimus interesų konfliktus, ir pranešti apie tai biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

16.

ragina Tarnybą užtikrinti, kad visi valdymo organų nariai ir patarėjai, jų pakaitiniai nariai ir kiti ekspertai atsakingai pateiktų metines interesų deklaracijas; ragina Tarnybą užtikrinti aukštą interesų konfliktų ir skaidrumo taisyklių laikymosi lygį visoje savo veikloje;

17.

pažymi, kad 2022 m. Tarnyba planavo patvirtinti naują koncepciją, taikomą darbuotojui išėjus, į ją įtraukti kriterijai ir procedūra, kuriais siekiama panaikinti iš Tarnybos išėjusių darbuotojų prieigą prie konfidencialios informacijos; ragina Tarnybą pranešti apie visus pokyčius šiuo klausimu;

18.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Tarnybą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, be kita ko, sukuriant vidaus kovos su korupcija mechanizmą;

Vidaus kontrolė

19.

pažymi, kad Tarnyba atliko vidaus kontrolės sistemų veikimo ataskaitiniais metais vertinimą ir padarė išvadą, kad visi vidaus kontrolės komponentai ir principai iš esmės yra įgyvendinami ir veikia taip, kaip numatyta; palankiai vertina tai, kad Tarnyba vis dėlto nustatė keletą priemonių, kuriomis siekiama toliau stiprinti neskelbtinos informacijos valdymą ir užtikrinti rizikos valdymą, taip pat vidaus kontrolės mechanizmus, atsižvelgiant į dėl Reglamento (ES) 2019/1381 išaugusias lėšas;

20.

pažymi, kad, 2020 m. Vidaus audito tarnybai atlikus mokslinių rezultatų maisto sudedamųjų dalių ir pakuočių srityje vertinimo ir patvirtinimo auditą, Tarnyba į pastabą atsižvelgė ir mano, kad ji yra įgyvendinta;

21.

pažymi, kad 2021 m. Vidaus audito tarnyba paskelbė galutinę 2019–2020 m. viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūrų Tarnyboje ataskaitą; pažymi, kad Vidaus audito tarnyba padarė išvadą, jog Tarnybos viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procesams sukurta valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema yra tinkamai parengta, veiksminga ir efektyvi, todėl suteikia pakankamą patikinimą, kad pagrindiniai vidaus kontrolės tikslai yra pasiekti; atkreipia dėmesį į tai, kad Vidaus audito tarnyba pateikė tris labai svarbias rekomendacijas; ragina Tarnybą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

22.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Tarnybos veikimas; primygtinai reikalauja laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų, ex ante ir (arba) ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre;

23.

pažymi, kad buvo užbaigti taisomieji veiksmai, kurių reikėjo imtis atsižvelgiant į Audito Rūmų 2020 m. pastabas; primena, kad būtina užbaigti taisomuosius veiksmus, kad būtų atsižvelgta į Audito Rūmų 2017 m. pastabas, visų pirma siekiant sustiprinti apskaitos pareigūno nepriklausomumą užtikrinant, kad jis būtų tiesiogiai atskaitingas Tarnybos direktoriui;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

24.

atkreipia dėmesį į pokyčius operacijų atlikimo paslaugų, skaitmeninio bendradarbiavimo ir Tarnybos technologijų veiksmų gairių srityse; atkreipia dėmesį į Tarnybos tikslą sukurti modernesnę ir lankstesnę darbo aplinką vykdant investicijas į IT, jos atliktos pagal ankstesnes technologijų veiksmų gaires ir padėjo užkirsti kelią dideliems Tarnybos darbo sutrikimams COVID-19 pandemijos metu; palankiai vertina skaitmeninio bendradarbiavimo projektą, kuriuo siekiama gerinti keitimąsi žiniomis ir ekspertine patirtimi Tarnybos darbuotojų, ekspertų ir suinteresuotųjų šalių tinkluose; pažymi, kad vykdant skaitmeninio bendradarbiavimo projektą 2021 m. viršytas 170 aktyvių socialinio bendradarbiavimo grupių tikslas, nes jame dalyvavo 204 aktyvios grupės;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinama IT priemonė, įvardijama kaip išsamus DOI IT sprendimas (angl. „DoI IT solution“), siekiant užtikrinti su nepriklausomumu susijusios veiklos įgyvendinimą, įskaitant interesų deklaracijų tikrinimą, vadovaujantis Tarnybos nepriklausomumo taisyklėmis; susirūpinęs pažymi, kad diegiant naująjį IT sprendimą iškilo techninių problemų ir tai neigiamai paveikė tokios veiklos įgyvendinimą; ragina Tarnybą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

26.

primena, kad svarbu didinti Tarnybos skaitmeninimą ne tik vidaus operacijų ir valdymo tikslais, bet ir siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, jog Tarnyba turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus tvarkomos informacijos saugumui internete;

27.

ragina Tarnybą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; rekomenduoja visiems Tarnybos darbuotojams, įskaitant vadovybę, siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

28.

pažymi, kad 2021 m. Tarnyba tęsė veiklą ir sugebėjo įvykdyti darbo programą nepaisydama COVID-19 pandemijos; pažymi, kad Tarnyba sustabdė savo darbuotojų komandiruotes, taip pat fizinius susitikimus ir (arba) renginius ir pirmenybę teikė virtualiems renginiams, o tai sumažino susijusių biudžeto eilučių išlaidas, palyginti su 2020 finansiniais metais; be to, pažymi, kad darbuotojų grįžimas į biurą buvo atidėtas ir buvo skatinamas nuotolinis darbas; ragina Tarnybą pasinaudoti įgyta patirtimi, susijusia su darbuotojų kelionėmis, siekiant geriau organizuoti posėdžius ir užduotis, kuriuos ateityje būtų galima veiksmingiau vykdyti nuotoliniu būdu nei dalyvaujant fiziškai;

29.

pažymi, kad 2021 m. Tarnyba pradėjo taikyti „Taleo“ įdarbinimo priemonės elektroninį įvadinį modulį, kuriuo valdomas ir remiamas darbuotojų ir stažuotojų integravimas naudojantis automatizuotu sprendimu, jis buvo dar pritaikytas prie pandeminės padėties;

Kitos pastabos

30.

atkreipia dėmesį į Tarnybos pastangas didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie maisto saugą – 2021 m. pradėta pirmoji ES lygmens skaitmeninė komunikacijos kampanija, kurios tikslas – prieinamu būdu paaiškinti su maisto sauga susijusius mokslinius duomenis Sąjungoje ir padėti priimti informacija pagrįstus maisto produktų pasirinkimo sprendimus; pažymi, kad kampanija buvo vykdoma bendradarbiaujant su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir tiesiogiai skirta nespecializuotai auditorijai; džiaugdamasis atkreipia dėmesį į teigiamus rezultatus, gautus po kampanijos atliktus vertinimo apklausą;

31.

pabrėžia, kad greitas tvarių pašarų priedų ir tvarių alternatyvų pesticidams autorizavimas atlieka svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ užmojų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pakankami pajėgumai, susiję su darbuotojais ir jų atitinkama kompetencija, yra labai svarbūs siekiant išvengti vėlavimų, susijusių su paraiškų teikimo ir vertinimo procedūromis dėl tvarių pašarų priedų ir tvarių alternatyvų pesticidams patvirtinimo;

32.

primena, kad 2021 m. Parlamentas patvirtino 6 prieštaravimus dėl genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų, skirtų maistui ir pašarams, importo; pabrėžia, kad viena iš šių prieštaravimų priežasčių – rizikos vertinimo, kurį atliko Tarnybos genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė, trūkumai; primygtinai ragina Tarnybą nedelsiant imtis spręsti šį klausimą ir panaikinti minėtus trūkumus;

33.

atkreipia dėmesį į nuolatinius trūkumus gyvūnų gerovės srityje, visų pirma į gyvų gyvūnų vežimą, tačiau tuo neapsiribojant; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pradėta veikla daugelyje gyvūnų gerovės užtikrinimo įgaliojimų sričių, visų pirma susijusių su gyvūnų vežimu, nes tai sudarys naujų šioje srityje rengiamų teisės aktų pagrindą;

34.

ragina Tarnybą toliau plėtoti sąveiką (pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, IT paslaugų ir saugumo srityse) ir stiprinti bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi ir diskusijas abipusio intereso srityse su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

35.

(2) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1381 dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 1829/2003, (EB) Nr. 1831/2003, (EB) Nr. 2065/2003, (EB) Nr. 1935/2004, (EB) Nr. 1331/2008, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) 2015/2283 ir Direktyva 2001/18/EB (OL L 231, 2019 9 6, p. 1).

(3) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/299

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1882

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Tarnyba įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0086/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0131/2023),

1.	pritaria Europos maisto saugos tarnybos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/300

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1883

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institutas įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0087/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiantį Europos lyčių lygybės institutą (4), ypač į jo 15 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0121/2023),

1.	patvirtina Europos lyčių lygybės instituto direktorei, kad Instituto 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos lyčių lygybės instituto direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 403, 2006 12 30, p. 9.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 123.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/301

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1884

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos lyčių lygybės instituto 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0121/2023),

A.	kadangi, remiantis Europos lyčių lygybės instituto (toliau – Institutas) pajamų ir išlaidų suvestinėmis (1), jo galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 8 692 878 EUR, tai yra 12,17 % didesnis už 2020 m. biudžetą;

kadangi Audito Rūmai ataskaitoje dėl 2021 finansinių metų Europos lyčių lygybės instituto metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Instituto metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

kadangi lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių; kadangi SESV 8 straipsnyje teigiama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę, nustatydama lyčių aspekto integravimo principą;

kadangi lyčių lygybei Sąjungoje ypač didelį poveikį padarė COVID-19 pandemijos padariniai, karas Ukrainoje ir priešiška reakcija į lyčių lygybę ir moterų teises, ypač lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, keliose valstybėse narėse; kadangi esama rizikos, kad moteris neproporcingai smarkiai paveiks kylančios energijos kainos bei pragyvenimo išlaidos apskritai; kadangi tai gali dar labiau padidinti nelygybę ir trukdyti lyčių lygybei; kadangi reikia atlikti tolesnius su lytimi susijusio energijos nepritekliaus poveikio Sąjungoje tyrimus; kadangi 2022 m. lyčių lygybės indeksas visoje Sąjungoje yra 68,6 balo, taigi tik 0,6 balo didesnis, palyginti su 2021 m., ir tai rodo, kad Sąjungos lyčių lygybės siekio pažanga yra lėta;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,92 % įsipareigojimų asignavimų atveju, t. y. padidėjo (1,18 %), palyginti su 2020 m.; pažymi, kad aptariamais metais mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 71,39 %, t. y. 3,44 % mažesnis, palyginti su 2020 m.;

pažymi, kad Instituto galutinio biudžeto suma susidarė dėl pirmojo biudžeto pakeitimo (971 698 EUR), t. y. biudžetas padidėjo 12 %, palyginti su pradiniu 2021 m. biudžetu, ir dėl antrojo biudžeto pakeitimo (375 000 EUR), kuris atitinka 4,14 % sumažinimą, kurį patvirtino Instituto valdymo taryba dėl metų pabaigoje nustatytų su COVID-19 susijusių santaupų;

pažymi, kad 2022 m. iki 54,79 % padidėjo perkeliamos Instituto veiklos išlaidos (2021 m. – 49,49 %);

Veikla

primena, kad Institutas buvo įsteigtas siekiant prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir jį stiprinti Sąjungoje; pabrėžia esminį Instituto vaidmenį skatinant lyčių lygybę Sąjungoje, pavyzdžiui, teikiant mokslinius duomenis ir tyrimus, vykdant šią užduotį, buvo matoma jo didžiulė svarba ir efektyvumas; todėl pabrėžia, kad Institutui turi būti suteikta pakankamai bei stabilių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis; primena, kad Instituto tikslas – rinkti, analizuoti ir platinti informaciją apie lyčių lygybę, rengti, analizuoti, vertinti ir platinti metodines priemones, siekiant paremti lyčių lygybės aspekto integravimą į visas Sąjungos politikos priemones ir pagal jas parengtas nacionalinės politikos priemones; skatina Institutą ir kitas Sąjungos agentūras bendradarbiauti;

pastebi, kad Institutas savo veiklos pridėtinei vertei įvertinti naudoja tam tikrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, susijusius su veiklos tikslais; džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. Institutas įgyvendino 96,62 % savo darbo programos ir taip pasiekė 2021–2023 m. bendrajame programavimo dokumente nustatytus tikslus;

pažymi, kad 2021 m. Institutas paskelbė ataskaitą, kurioje analizuojami COVID-19 pandemijos padariniai smurto artimoje aplinkoje aukoms, ir atliko pirmą plataus masto tyrimą, per kurį surinkti duomenys apie COVID-19 pandemijos padarinius neformaliajai priežiūrai ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, gerovei, užimtumui ir darbo sąlygoms; taip pat pažymi, kad Institutas, kurdamas lyčių lygybei skirtų išteklių paskirstymo stebėjimo priemonę, baigė rengti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą nuosekliai taikomų priemonių rinkinį, kuriuo siekiama padėti valdymo institucijoms integruoti lyčių aspektą į pasidalijamąjį valdymą; be to, pažymi, kad Institutas parengė Sąjungos fondų ir nacionalinių biudžetų viešųjų pirkimų, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, priemonių rinkinį, kad papildytų Komisijos socialiai atsakingų viešųjų pirkimų sistemą;

pažymi, kad Institutas visus metus stiprino bendradarbiavimą su Sąjungos agentūromis, ypač su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (Eurofound); atkreipia dėmesį į Instituto dalyvavimą teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinkle reaguojant į COVID-19 krizę ir Sąjungos solidarumo su Ukraina kontekste; taip pat atkreipia dėmesį į Instituto dalyvavimą ES agentūrų mokslinių konsultacijų tinkle (EU-ANSA), visų pirma kiekybinių tyrimų duomenų grupėje ir socialinėje ir ekonominėje grupėje; ragina Institutą toliau plėtoti savo sąveiką (pvz., žmogiškuosius išteklius, pastatų valdymą, IT paslaugas ir saugumą), bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

teigiamai vertina vykstantį Instituto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendradarbiavimą; pabrėžia, kad Institutas gali vertingai prisidėti prie visų Parlamento komitetų veiklos siekiant geriau integruoti lyčių perspektyvą į visas Sąjungos politikos sritis; pripažįsta Instituto specializaciją ir įžvalgas, ypač teikiant duomenis ir vertinant valstybių narių politiką;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 96 %: paskirti 26 iš 27 laikinųjų darbuotojų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (pareigybių skaičius toks pat, kaip ir 2020 m.); pažymi, kad paskelbta 12 kvietimų teikti paraiškas, įskaitant keturis kvietimus teikti paraiškas dėl sutartininkų pareigybių, penkis – dėl laikinųjų darbuotojų pareigybių, vieną – dėl komandiruoto nacionalinio eksperto ir du – dėl stažuotojų; pažymi, kad 2021 m. darbuotojų kaita siekė 11 %; atkreipia dėmesį į atliktą darbuotojų vertinimą: 77,6 % Instituto darbuotojų skirti veiklos užduotims, 14,5 % administracinei paramai ir 7,9 % bendro pobūdžio veiklai; pažymi, kad 2021 m. gegužės 27 d. buvo priimtos naujos taisyklės dėl viduriniosios grandies vadovų darbuotojų;

10.

atkreipia dėmesį į lyčių pusiausvyrą vyresniojoje vadovybėje (2 vyrai (50 %) ir 2 moterys (50 %)), ir lyčių pusiausvyros nebuvimą valdymo taryboje (6 vyrai (19 %) ir 26 moterys (81 %)) ir apskritai tarp darbuotojų (12 vyrų (29 %) ir 30 moterų (71 %)); dar kartą ragina Institutą ateityje užtikrinti lyčių pusiausvyrą; prašo Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į tai, kad svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą skiriant savo narius į Instituto valdymo tarybą;

11.

pažymi, kad Institutas, neskaičiuojant paraiškų dėl stažuočių ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų darbo vietų, 2021 m. gavo 513 paraiškas, iš kurių 68 % pateikė moterys ir 32 % vyrai; palankiai vertina tai, kad vyresniosios vadovybės lygmeniu pasiekta lyčių pusiausvyra, tačiau yra susirūpinęs dėl pusiausvyros nebuvimo visų darbuotojų lygmeniu; palankiai vertina aktyvų Instituto dalyvavimą ES agentūrų tinklo įvairovės ir įtraukties darbo grupėje nuo 2021 m. ir įvairius veiksmus, kurių imtasi siekiant padidinti įvairovę ir įtrauktį Institute;

12.

pažymi, kad 2021 m. Institutas susitarė su UAB „Manpower Lit“ pasirašyti vienų metų sutartį dėl laikinųjų darbuotojų skyrimo; primena, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu (byla C-948/19) patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB (2) taikymas Sąjungos decentralizuotoms agentūroms, taip pat vienodo požiūrio į laikinuosius darbuotojus ir statutinius darbuotojus principas ir kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino šį sprendimą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad UAB „Manpower Lit“, su kuria sudaryta sutartis, atsisakė nuo 2022 m. pratęsti sutartį dėl laikinųjų darbuotojų skyrimo;

13.

rekomenduoja Institutui skirti daugiau darbuotojų ir pakankamai lėšų, atsižvelgiant į Instituto atliktą savo poreikių vertinimą, kad būtų galima reaguoti į smarkiai išaugusius techninės pagalbos prašymus lyčių aspekto integravimo srityje, pavyzdžiui, prašymus, kuriais siekiama greitai reaguoti į didėjantį skirtingų ir viena po kitos einančių socialinių, ekonominių ir klimato krizių neigiamą poveikį moterims ir lyčių lygybei ir priešiškas reakcijas į lyčių lygybę ir moterų teises keliose valstybėse narėse ir visame pasaulyje;

14.

palankiai vertina visapusišką Instituto gerovės politiką, kurioje numatytos įvairios priemonės, kuriomis remiama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, nuotolinis darbas ir sveikas jo darbuotojų gyvenimo būdas; kalbant apie psichologinę paramą, pažymi, kad 2021 m. buvo baigtas vienas nepriklausomas tyrimas dėl teiginio dėl psichologinio priekabiavimo ir dėl to buvo atleistas darbuotojas, kurio atžvilgiu buvo atliktas tyrimas; palankiai vertina išsamų Instituto darbuotojų mokymo planą; ragina Institutą plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visose valstybėse narėse ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

15.

pažymi, kad 2021 m. užbaigtos 47 administracinės viešųjų pirkimų procedūros ir 62 su veikla susijusios viešųjų pirkimų procedūros; pažymi, kad Institutas atnaujino darbuotojams skirtas viešųjų pirkimų gaires, įskaitant kontrolinius sąrašus, vidaus tvarkaraščius ir procedūrinius veiksmus, siekdamas pagerinti dokumentų, parengtų vykdant viešųjų pirkimų veiksmus, kokybę;

16.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad 2021 m. Institutas atliko netvarkingus mokėjimus (siekiančius 12 200 EUR) už vertimo raštu paslaugų, kurios nebuvo įtrauktos į susijusio kvietimo pareikšti susidomėjimą taikymo sritį, pirkimą;

17.

primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras svarbu yra užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; prašo įdiegti Komisijos parengtas IT priemones, skirtas e. viešiesiems pirkimams; ragina iš naujo paaiškinti viešųjų pirkimų gairėse nustatytas procedūras ir šablonus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad viešųjų pirkimų trūkumai didėja ir jie yra didžiausias neteisėtai išmokėtų sumų šaltinis daugumoje agentūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

18.

atkreipia dėmesį į esamas Instituto priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; pažymi, kad Institutas baigia rengti savo politiką dėl interesų konfliktų; pažymi, kad 2021–2023 m. kovos su sukčiavimu strategija buvo sėkmingai įgyvendinta 2021 m. pagal susijusį veiksmų planą, remiantis OLAF pateikta metodika; be to, palankiai vertina tai, kad 2021 m. surengti keli mokymai etikos ir sąžiningumo srityje, taip pat sukčiavimo prevencijos informacinės sesijos; primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti ar nuolat atnaujinti sistemingas skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles;

19.

pažymi, kad Institutas savo interneto svetainėje paskelbė savo direktorės ir daugumos valdymo tarybos narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; primena, kad svarbu skelbti gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; ragina Institutą paskelbti visų valdymo tarybos narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas;

Vidaus kontrolė

20.

palankiai vertina priemones, kurių Institutas ėmėsi 2021 m. siekdamas sustiprinti savo vidaus kontrolės sistemą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į savo ex post kontrolės vykdymo procedūros peržiūrą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta ex post kontrolė ir užbaigti su Audito Rūmų pastaba susiję veiksmai; taip pat palankiai vertina tai, kad Institutas atnaujino savo kokybės užtikrinimo politiką, kurioje nustatytos konkrečios projektų kontrolės priemonės;

21.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, kuriose atkreipiamas dėmesys į keletą trūkumų valdymo ir kontrolės sistemų srityje; pažymi, kad pirmoji pastaba yra susijusi su įdarbinimo procedūra, kurią vykdant buvo pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio principai, ir kad antrojoje pastaboje pranešama apie neatliktus veiksmus vykdant vieną deleguotųjų nacionalinių ekspertų atrankos procedūrą, kurie kenkia jos objektyvumui ir rodo Instituto vidaus kontrolės trūkumus; pažymi, kad trečioji pastaba susijusi su viešųjų pirkimų procedūra, pagal kurią visi vertinimo komiteto nariai priklausė tam pačiam administraciniam padaliniui, o tai prieštarauja Finansinio reglamento 150 straipsnio 3 daliai; primena, kad procedūrinių trūkumai vykdant įdarbinimo procedūras pažeidžia skaidrumo ir vienodo požiūrio principus; prašo, kad Institutas patobulintų savo vidaus įdarbinimo procedūrą, kad būtų paaiškinti vertinimo procesai ir pranešimai apie laisvas darbo vietas;

22.

pažymi, kad, remiantis Komisijos Vidaus audito tarnybos (VAT) 2019–2021 m. strateginiu vidaus audito planu, 2021 m. iš viso atlikta 1 800 kontrolės operacijų, susijusių su 40 operacijų imtimi, kurių bendras patikrintas biudžetas sudarė 920 776 EUR; pažymi, kad galutiniai rezultatai rodo, jog įdiegta vidaus kontrolės sistema užtikrina operacijų atitiktį finansinėms taisyklėms ir vidaus procedūroms; pažymi, kad ataskaitoje pateiktos keturios rekomendacijos, kaip sustiprinti vidaus kontrolę siekiant pašalinti nedidelius trūkumus; palankiai vertina tai, kad Institutas visiškai įgyvendino visas rekomendacijas, įskaitant ankstesnių metų rekomendacijas, ir kad 2022 m. vasario mėn. VAT užbaigė susijusius veiksmus;

23.

pažymi, kad pagal Instituto vidaus kontrolės sistemą ir vidaus kontrolės vertinimo gaires buvo atliktas specialus 2021 m. vidaus kontrolės vertinimas; atkreipia dėmesį į vertinimo išvadą, kad visi principai taikomi ir veikia taip, kaip numatyta, ir nustatyti šeši vidutiniai trūkumai, susiję su vidaus kontrolės sistemos 2, 3 ir 5 komponentais; ragina Institutą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pažangą, padarytą šalinant šiuos trūkumus; palankiai vertina veiksmus, kuriuos Institutas įgyvendino siekdamas sumažinti rizikos sritis, be kita ko, susijusias su jautriomis funkcijomis;

24.

ragina Institutą toliau stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant vidaus kovos su korupcija mechanizmo sukūrimą;

Skaitmenizacija ir žalioji pertvarka

25.

atkreipia dėmesį į Instituto pastangas užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir aplinką tausojančią darbo vietą; pažymi, kad Institutas sukūrė misijų valdymo priemonę, kad būtų galima stebėti kelionių metu išmetamą CO2 kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. stebėsena rodo, jog per Instituto misijas išmestas CO2 kiekis sudarė 8 tonas; pažymi, kad Institutas aplinkos apsaugos priemonių reikalavimus įtraukė į kelių rūšių sutartis; palankiai vertina Instituto įsipareigojimą įrengti saulės baterijų plokštes savo patalpose Vilniuje, siekiant pagerinti pastato aplinkosauginį veiksmingumą ir pasikliauti tik ekologiškais energijos šaltiniais; su susidomėjimu pažymi, kad įsigyta programa, kuri padėtų Institutui stebėti savo aplinkosauginį pėdsaką, ir kad programa turėtų būti įdiegta 2022 m.; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pokyčius šiuo klausimu;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Institutas visiškai suskaitmenino savo pagrindinius procesus, nustatydamas elektroninius darbo srautus ir e. parašą; atkreipia dėmesį į Instituto IRT saugumo politikos ir informacijos valdymo politikos atnaujinimą; palankiai vertina Instituto atsakymą, kad jis turi kibernetinį saugumą ir kad jis įgyvendino keletą su kibernetiniu saugumu susijusių priemonių, pvz., kelių veiksnių tapatumo nustatymo sistemą ir IT grupės nariams skirtus saugumo mokymus; ragina Institutą reguliariai atlikti savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti reguliarų savo kibernetinės gynybos auditą ir bandymus;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

27.

pažymi, kad Institutas greitai prisitaikė siekdamas užtikrinti veiklos tęstinumą pagal persvarstytą bendrąjį programavimo dokumentą; palankiai vertina Instituto darbą remiant Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją ir Slovėniją, teikiant naujus lyčių lygybės įrodymus kaip pagrindą atitinkamoms Tarybos išvadoms dėl COVID-19 socialinio ir ekonominio poveikio lyčių lygybei; pažymi, kad bendros iniciatyvos dėl reagavimo į COVID-19 ir veiklos tęstinumo planų buvo aptartos teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinkle; palankiai vertina tai, kad 2022 m. liepos mėn. Institutas atnaujino savo veiklos tęstinumo planą;

28.

ragina Agentūrą praktiškai pritaikyti per COVID-19 pandemiją įgytą patirtį, susijusią su darbuotojų kelionėmis, siekiant geriau organizuoti posėdžius, renginius ir pokalbius, kuriuos ateityje būtų galima veiksmingiau rengti nuotoliniu būdu nei fiziškai;

Kitos pastabos

29.

giria Institutą už pastangas didinti savo matomumą visuomenėje rengiant spaudos parangas, pranešimus spaudai, žiniasklaidos kampanijas, pvz., 16 dienų kovos su smurtu dėl lyties kampanija, ir glaudžius ryšius su žurnalistais; atkreipia dėmesį į patobulintus Instituto rodiklius, susijusius su prašymais dėl socialinės žiniasklaidos ir žiniasklaidos;

30.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos Parlamento 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (3) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9).

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/306

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1885

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institutas įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0087/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiantį Europos lyčių lygybės institutą (4), ypač į jo 15 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0121/2023),

1.	pritaria Europos lyčių lygybės instituto 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos lyčių lygybės instituto direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 403, 2006 12 30, p. 9.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/307

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1886

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0088/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (4), ypač į jo 64 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0103/2023),

1.	patvirtina Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos vykdomajam direktoriui, kad Institucijos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 141.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/309

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1887

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0103/2023),

kadangi, kaip matyti iš Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (toliau – Institucija) pajamų ir išlaidų suvestinės (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 32 839 626 EUR, t. y. 15,69 proc. didesnis nei 2020 m.; kadangi Institucija yra finansuojama Sąjungos įnašu (12 140 600 EUR, t. y. 36,96 proc.) ir valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų įnašais (20 258 026 EUR, t. y. 61,69 proc.);

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Institucijos metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl biudžeto stebėsenos pastangų 2021 finansiniais metais biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,98 proc., t. y. 0,02 proc. mažesnis, palyginti su 2020 m.; tačiau pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 79,12 proc. arba 3,67 proc. mažesnis, palyginti su 2020 m.; ragina Instituciją padidinti savo mokėjimų asignavimų panaudojimo lygį;

Veikla

pažymi, kad Institucija naudoja konkrečias priemones, pvz., pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, savo veiklos teikiamai pridėtinei vertei įvertinti ir kitas priemones savo biudžeto valdymui pagerinti; pažymi, kad 2021 m. Institucija užsibrėžė 14 strateginio lygmens veiklos tikslų septyniose pagrindinėse darbo srityse; džiaugdamasis pažymi, kad Institucija pasiekė arba viršijo 12 iš šių tikslų ir šiuo metu siekia dviejų likusių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių;

pažymi, kad Institucija 304 produktus ir paslaugas, t. y. 88 proc. visų produktų ir paslaugų, suteikė laiku, dar 35 produktai ir paslaugos šiek tiek vėlavo, o 8 produktai ir paslaugos nebuvo suteikti – dažnai tai lėmė naujas prioritetų išdėstymas dėl politinių sprendimų, COVID-19 poveikis, ryšys su kitomis iniciatyvomis ir išteklių trūkumas;

džiaugiasi Institucijos pagrindiniais pasiekimais 2021 m.; pažymi, kad rengiami techniniai standartai, kuriais siekiama kovoti su ekomanipuliavimu finansiniais produktais ir užtikrinti, kad pagrindinės informacijos dokumentai apie mažmeninių investicinių produktų paketus ir draudimo principu pagrįstus investicinius produktus būtų prieinamesni neprofesionaliesiems investuotojams; džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. Institucija paskelbė priežiūros institucijų nepriklausomumo kriterijus, kuriais sprendžiamas priežiūros konvergencijos klausimas tokiose srityse kaip priežiūros praktika ir lūkesčiai pažeidimo atveju; palankiai vertina tai, kad parengta Europos sisteminės rizikos vertinimo sistema, pagal kurią Institucija ir jos nariai gali parengti nuomonę dėl Europos draudimo rinkos tendencijų ir pokyčių bei galimos sisteminės rizikos;

pažymi, kad 2021 m. Institucija perskirstė žmogiškuosius išteklius, siekdama remti priežiūros konvergenciją; pažymi, kad šis perskirstymas susijęs su rekomendacija, kurią Audito Rūmai pateikė savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 29/2018 dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos; pripažįsta Institucijos įdėtas pastangas skaitmeninės pertvarkos srityje siekiant padidinti veiksmingumą, be kita ko, atnaujinant pagrindinę techninę infrastruktūrą, įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis skatinamas verslo procesų automatizavimas, ir tobulinant ekstranetą;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 99 proc.: iš 138 laikinųjų darbuotojų etatų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 127 patvirtintais etatais 2020 m.), buvo užpildyti 137; pažymi, kad 2021 m. Institucijoje taip pat dirbo 33 sutartininkai ir 23 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

pripažįsta Institucijos pastangas užtikrinti didesnę personalo lyčių pusiausvyrą; pažymi, kad 2021 m. pranešta apie tokį Institucijos darbuotojų pasiskirstymą pagal lytį: vyresniosios vadovybės pareigose – penki vyrai (63 proc.) ir trys moterys (38 proc.), Administracinėje valdyboje – trys vyrai (43 proc.) ir keturios moterys (57 proc.), o kalbant apie visą personalą – 98 vyrai (52 proc.) ir 89 moterys (48 proc.); ragina Instituciją toliau plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo tinkamam atstovavimui visose valstybėse narėse užtikrinti ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

palankiai vertina tai, kad Institucija, dirbdama nuotoliniu būdu, taip pat nuotoliniu būdu įdarbino darbuotojus, daugiausia dėmesio skirdama tinkamų profilių darbuotojų paieškai, kad būtų užtikrintas tolesnis Institucijos įgaliojimų vykdymas, ir tai, kad Institucija visus metus toliau integravo naujus darbuotojus, rengdama jiems skirtas įvadines sesijas ir teikdama būtiną paramą, reikalingą pradedant dirbti Institucijoje nuotoliniu būdu;

pažymi, kad 2021 m. Institucija darbuotojams ir vadovybei surengė specialius mokymus, kaip prisitaikyti prie naujos darbo aplinkos, pvz., mišrių komandų ir nuotolinio darbo; visų pirma pažymi, kad pagrindinė vadovybės darbuotojų mokymų tema 2021 m. buvo šių darbuotojų vadovavimo ir valdymo įgūdžių stiprinimas;

10.

su džiaugsmu atkreipia dėmesį į Institucijos pastangas 2021 m. didinti informuotumą apie draudimą ir pensijas kaip apie patrauklų karjeros pasirinkimą moterims, visų pirma einant vadovaujamas pareigas, paskelbiant keletą vadovaujamas pareigas einančių moterų profilių ir atsižvelgiant į pranešėjų įvairovę kaip sprendimų priėmimo kriterijų;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d. buvo atnaujinta Apeliacinės tarybos sudėtis; taip pat pažymi, kad šis atnaujinimas susijęs su penkiais nariais ir penkiais pakaitiniais nariais, kurių kadencija truks iki 2026 m. lapkričio 30 d. ir gali būti pratęsta vieną kartą;

12.

palankiai vertina tai, kad patvirtinta asmens orumo apsaugos nuo psichologinio ir seksualinio priekabiavimo politika; atkreipia dėmesį į taikomą išsamią procedūrą, kuria užtikrinamas šios politikos įgyvendinimas; palankiai vertina Institucijos sukurtą vidaus konfidencialių patarėjų tinklą, kurie yra apmokyti konsultuoti darbuotojus ir prireikus inicijuoti neformalią procedūrą dėl priekabiavimo; teigiamai vertina tai, kad priimtas pavyzdinis sprendimas dėl administracinių tyrimų ir drausminių procedūrų; pažymi, kad šiuo pavyzdiniu sprendimu prisidedama prie apsaugos priemonių, skirtų galimoms priekabiavimo aukoms;

13.

palankiai vertina Institucijos įsipareigojimą laikytis proaktyvaus įvairovės valdymo požiūrio, neapsiribojant nediskriminavimo ir lygybės taisyklių laikymusi; palankiai vertina tai, kad priimta Įvairovės ir įtraukties strategija ir išsamus veiksmų planas, įskaitant ES agentūrų tinklo įvairovės ir įtraukties chartijos priėmimą ir veiksmus, apimančius kompleksines priemones; pažymi, kad šios priemonės apima bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, sąžiningos ir teisingos karjeros užtikrinimą ir tikslines priemones konkrečioms grupėms;

Viešieji pirkimai

14.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Institucijos patalpų nuomos sutartyje nustatyta, jog patalpų savininkas turi iš anksto duoti sutikimą, kad būtų galima atlikti nekilnojamojo turto pakeitimus ir kad būtų galima įrengti papildomą įrangą; taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl nuostatos, kad visus susijusius darbus gali atlikti tik nuomotojo paskirti rangovai; apgailestauja, kad dėl šių sutartinių apribojimų Institucija renovavimo darbus tiesiogiai skyrė nuomotojo paskirtiems rangovams, netaikydama tinkamos viešųjų pirkimų procedūros; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad dėl to su šia sutarties sąlyga susijusios sumos (2021 m. išmokėta 288 125 EUR suma) buvo neteisėtos; ragina Instituciją vykdant būsimas viešųjų pirkimų procedūras laikytis savo įsipareigojimų pagal taikytinas taisykles;

15.

primena, kad vykdant viešųjų pirkimų procedūras svarbu užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl to, kad viešųjų pirkimų trūkumai didėja ir jie yra didžiausias neteisėtai išmokėtų sumų šaltinis daugumoje agentūrų; ragina Instituciją įdiegti Komisijos parengtas informacinių technologijų priemones, skirtas e. viešiesiems pirkimams; ragina Komisiją paaiškinti ir atnaujinti viešųjų pirkimų gairėse nustatytas procedūras ir šablonus;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas bei skaidrumas

16.

pažymi, kad 2021 m., vadovaujantis Institucijos Priežiūros tarybos darbo tvarkos taisyklėmis, Priežiūros tarybos nariai, kuriems kilo interesų konfliktas, negalėjo dalyvauti Priežiūros tarybos diskusijose ar balsuoti šiuo klausimu, tačiau jie ir toliau dalyvavo posėdžiuose; pritaria Audito Rūmų pastabai, kad dėl Priežiūros tarybos narių, turinčių interesų konfliktą, dalyvavimo posėdžiuose kyla rizika Priežiūros tarybos nepriklausomumui; taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas, kad du vertintojai, kuriuos Administracinė valdyba paskyrė rengti pirmininko ir vykdomojo direktoriaus metines veiklos rezultatų ataskaitas, šias užduotis atlieka net ir tais atvejais, kai gali kilti interesų konfliktų; palankiai vertina tai, kad 2022 m. liepos mėn. Priežiūros taryba peržiūrėjo savo darbo tvarkos taisykles, įgyvendindama Audito Rūmų pastabą dėl Priežiūros tarybos narių, kuriems kyla interesų konfliktas, dalyvavimo diskusijose ir balsuojant; taip pat pažymi, kad 2022 m. gruodžio mėn. Institucijos Administracinė valdyba, atsižvelgdama į Audito Rūmų pastabas, patvirtino peržiūrėtą sprendimą dėl pirmininko ir vykdomojo direktoriaus vertinimo;

17.

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje įvertintas vienas galimo interesų konflikto atvejis 2019–2021 m., susijęs su vyresniuoju darbuotoju, pradėjusiu dirbti naują darbą ne Institucijoje; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad šiuo atveju Institucija nesikonsultavo su Jungtiniu komitetu ir taip pažeidė Reglamento Nr. 31 (EEB), Nr. 11 (EAEB) (2) (Tarnybos nuostatai) 16 straipsnį ir Tarnybos nuostatų II priedo 2 straipsnį; vis dėlto atkreipia dėmesį į 2022 m. gruodžio mėn. priimtą persvarstytą Institucijos darbuotojams taikomą etikos taisyklę, pagal kurią pagal Tarnybos nuostatų 9 straipsnį gali būti įsteigti įvairūs jungtiniai komitetai, taip pat ir vyresniųjų vadovų atveju;

18.

palankiai vertina tai, kad pagal Institucijos teisinius reikalavimus Institucijos interneto svetainėje skelbiami Institucijos Priežiūros tarybos ir Administracinės valdybos narių, taip pat Institucijos pirmininko ir vykdomojo direktoriaus gyvenimo aprašymai ir trumpi Institucijos skyrių vadovų gyvenimo aprašymai; taip pat palankiai vertina tai, kad Institucijos interneto svetainėje paskelbta apie jos darbuotojų susitikimus su interesų grupių atstovais;

19.

ypač giria Agentūrą už tai, kad ji yra viena iš devynių agentūrų, nustačiusių savo vidaus taisykles, kuriomis siekiama spręsti Sąjungos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių agentūrų valdybų narių veiklą, trūkumo problemą, ir taip pritaikiusių daugiau nei minimalius teisinius reikalavimus, susijusius su galimu „sukamųjų durų“ reiškiniu;

20.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingas skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos klausimams skirtas taisykles; ragina Instituciją taip pat nustatyti vidaus kovos su korupcija priemones; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

21.

atkreipia dėmesį į galiojančias išorės ir vidaus informavimo apie pažeidimus taisykles; su džiaugsmu pažymi, kad Institucija savo interneto svetainėje sukūrė specialų viešą tinklalapį ir funkcinę e. pašto dėžutę su ribotomis prieigos teisėmis, kad būtų užtikrinta informatorių apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (3) 17a straipsnį; palankiai vertina tolesnį Institucijos įgyvendinimo taisyklių, kuriomis nustatomos informavimo apie pažeidimus gairės, rengimą;

Vidaus kontrolė

22.

palankiai vertina tai, kad Institucija įgyvendino visas esmines ir labai svarbias Komisijos vidaus audito tarnybos rekomendacijas ir kad ji atidžiai stebi likusių rekomendacijų įgyvendinimą, rengdama specialius veiksmų planus ir laikydamasi sutartų terminų;

23.

pažymi, kad Institucija atliko metinį savo vidaus kontrolės sistemos vertinimą ir padarė išvadą, kad visi elementai ir principai įgyvendinami ir veikia taip, kaip numatyta, ir kad reikia atlikti keletą patobulinimų tokiose srityse kaip veiklos tęstinumas, procesų valdymas, mokymas ir informuotumas; palankiai vertina tai, kad Institucija sistemingai nagrinėja kontrolės rezultatus ir rodiklius, taip pat vidaus audito tarnybos, Kokybės kontrolės komiteto, audito įmonių ir Audito Rūmų pateiktas pastabas ir rekomendacijas;

24.

teigiamai vertina priemones, kurių Institucija ėmėsi 2021 m., kad pašalintų riziką, susijusią su naujų įgaliojimų ir užduočių įgyvendinimu, taip pat problemas, susijusias su kvalifikuotų darbuotojų, turinčių reikiamus įgūdžius, pritraukimu ir kibernetinio saugumo grėsmėmis; atkreipia dėmesį į Institucijos pareiškimą, kad 2021 m. ji patobulino savo rizikos valdymo procesą, siekdama jį geriau integruoti į planavimo ir ataskaitų teikimo procesus, ketvirčio stebėsenos veiklą ir visų rizikos registrų racionalizavimą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Institucija išanalizavo savo ankstesnių kovos su sukčiavimu strategijų, kurios padėjo apibrėžti dabartinę Institucijos 2022–2024 m. kovos su sukčiavimu strategiją, rezultatus;

25.

pažymi, kad 2021 m. Institucija pirmą kartą atliko savo kontrolės, susijusios su ex ante ir ex post veikla, biudžeto valdymu, planavimu, vertinimu, kova su sukčiavimu, duomenų apsauga, etika, rizikos valdymu ir vidaus kontrole, išlaidų efektyvumo vertinimą; taip pat pažymi, kad 2021 m. šios kontrolės išlaidos sudarė 1,98 proc. viso Institucijos 2021 m. biudžeto ir jai buvo skirta 7,47 etato ekvivalentų; giria Instituciją už didelį jos kontrolės priemonių ekonominį efektyvumą;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

26.

pažymi, kad Institucija, įgyvendindama įvairius informacinių technologijų projektus, bendradarbiavo su išorės konsultantais; džiaugiasi, kad Institucija pristatė naują debesijos strategiją ir pasirengė svarbiai techninei pertvarkai 2022 m. ir 2023 m.;

27.

primena, kad svarbu investuoti į informacinių ir ryšių technologijų specialistus, sudarant ilgalaikes sutartis ir taip siekiant išvengti protų nutekėjimo, neveiksmingumo ir galimo kibernetinių išpuolių rizikos ir pažeidžiamumo padidėjimo;

28.

ragina Instituciją glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; rekomenduoja visiems darbuotojams, įskaitant vadovybę, siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Instituciją toliau plėtoti savo kibernetinio saugumo politiką ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

29.

pažymi, kad Institucija investavo lėšas, sutaupytas taikant COVID-19 prevencijos priemones, į naujas technologijas ir procesų skaitmeninimą, pvz., be kita ko, į visos Europos asmeninės pensijos produktų (PEPP) registrų diegimą ir naujo veiklos duomenų analizės sprendimo (BI 2.0) kūrimą;

30.

palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Institucija priėmė informacinių ir ryšių technologijų saugumo ir valdymo gaires, kuriomis siekiama didinti visų finansų sistemos dalyvių skaitmeninį atsparumą;

31.

palankiai vertina tai, kad, atsižvelgdama į Audito Rūmų rekomendaciją, Institucija įgyvendina aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), kurios sertifikavimas buvo preliminariai numatytas 2022 m.; be to, palankiai vertina tai, kad sukurtas aplinkosaugos aspektų registras, kuriame išsamiai aprašomas svarbiausias Institucijos poveikis aplinkai, Institucijos veiksmų planas, kuriame numatyta apie 140 veiksmų, ir jos aplinkosaugos vadybos sistemos sukūrimas; atkreipia dėmesį į Institucijos įgyvendintus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti administracinės veiklos poveikį aplinkai, be kita ko, mažinant popieriaus naudojimą, diegiant e. darbo srautus arba remiant virtualų dalyvavimą renginiuose;

32.

palankiai vertina tai, kad Institucija prisijungė prie tarpinstitucinės viešųjų pirkimų procedūros dėl anglies dioksido kompensavimo ir planuoja nuo 2022 m. kompensuoti maždaug 250–300 tonų išmetamo anglies dioksido, susijusio su organizacine veikla, pvz., būtinomis verslo kelionėmis; taip pat palankiai vertina Institucijos įsipareigojimą nuo 2022 m. 35 proc. sumažinti vietoje rengiamų posėdžių ir komandiruočių skaičių;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

33.

pažymi, kad 2021 m. buvo parengta itin didelių pastangų reikalaujanti metinė darbo programa, į kurią įtraukta veikla, kuriai 2020 m. nebuvo teikiama pirmenybė dėl COVID-19 poveikio Institucijos darbui; ragina Instituciją pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su darbuotojų kelionėmis, siekiant ateityje tinkamiau planuoti, kuriuos posėdžius rengti ir kurias užduotis atlikti būtų veiksmingiau nuotoliniu būdu nei dalyvaujant fiziškai;

34.

pažymi, kad Institucija pranešė, jog, siekdama sulėtinti COVID-19 viruso plitimą ir užtikrinti veiklos tęstinumą, ji toliau taikė įvairias priemones, susijusias su darbuotojais, lankytojais ir Administracinės valdybos nariais; ypač pažymi, kad visi Institucijos darbuotojai, valdymo organai ir darbo grupės toliau dirbo tik nuotoliniu būdu; taip pat pažymi, kad, panašiai kaip ankstesniais metais, Institucija pranešė, jog sutaupė maždaug 1 150 000 EUR biudžeto lėšų, visų pirma dėl darbuotojų kelionių sustabdymo ir vien nuotoliniu būdu rengtų darbuotojų, Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos posėdžių;

Kitos pastabos

35.

palankiai vertina Institucijos bendradarbiavimą su kitomis agentūromis informacinių technologijų srityje, vykdant bendrus projektus, kuriais siekiama sukurti ir plėtoti skaitmeninių reguliavimo ataskaitų rengimo sistemą ir platformą, kurioje, be kita ko, būtų keičiamasi informacija apie kompetencijos ir tinkamumo vertinimus; džiaugdamasis atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Institucija dalyvavo bendrose konfidencialiems patarėjams skirtose priežiūros sesijose, surengtose ES-OSHA iniciatyva;

36.

atkreipia dėmesį į Institucijos pastangas didinti savo matomumą visuomenėje aktyviau dalyvaujant socialinėje žiniasklaidoje, spaudos konferencijose, duodant interviu žiniasklaidos priemonėms, susitinkant su vartotojų asociacijomis ir akademinės bendruomenės atstovais arba dalyvaujant trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose; ragina Instituciją toliau dėti ir intensyvinti pastangas didinti matomumą ir sklaidą visuomenėje;

37.

(2) Reglamentas Nr. 31 (EEB), Nr. 11 (EAEB), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL 45, 1962 6 14, p. 1385/62).

(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/315

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1888

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0088/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0103/2023),

1.	pritaria Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/316

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1889

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institutas įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0089/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 294/2008, įsteigiantį Europos inovacijos ir technologijos institutą (4), ypač į jo 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/819 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (5), ypač į jo 23 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0130/2023),

1.	patvirtina Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) direktoriui, kad Instituto 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 97, 2008 4 9, p. 1.

(5) OL L 189, 2021 5 28, p. 61.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 161.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/318

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1890

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0130/2023),

A.	kadangi, remiantis Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – Institutas) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis Instituto (EIT) 2021 finansinių metų biudžetas buvo 360 913 825,71 EUR, t. y. 42,26 % mažesnis negu 2020 m.;

B.	kadangi valdyba aštuonioms Instituto žinių ir inovacijų bendrijoms (ŽIB) skyrė 357 511 198 EUR (96 %) jų 2021 m. verslo planams įgyvendinti;

C.	kadangi 2021 finansinių metų biudžetas sumažėjo, nes 2021 m. žinių ir inovacijų bendrijoms skirtų ir įgyvendintų dotacijų suma buvo gerokai mažesnė dėl perėjimo nuo ankstesnio prie naujojo daugiametės finansinės programos laikotarpio;

D.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Instituto 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Instituto metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl biudžeto stebėsenos pastangų 2021 finansiniais metais biudžeto įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis einamaisiais metais buvo 97,91 %, t. y. 1,94 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 99,47 %, t. y. 0,34 % didesnis palyginti su 2020 m.;

atkreipia dėmesį į tai, kad buvo priimta Instituto 2021–2027 m. strateginė inovacijų darbotvarkė (SID), kuria patvirtinamas padidintas beveik 3 mlrd. EUR Instituto biudžetas septynerių metų laikotarpiui ir išplėsti įgaliojimai;

atsižvelgdamas į pastabą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Instituto laikinojo darbuotojo patirtų 1 200 EUR kelionės ir gyvenimo išlaidų kompensavimu, pažymi, kad 2022 m. Institutas kaip taisomąją priemonę paskelbė naują konkursą dėl laikinųjų paslaugų sutarčių sudarymo, kuris apima laikinųjų darbuotojų komandiruočių išlaidas ir su kelionėmis susijusius aspektus, kad būtų sumažinta galima rizika;

Veikla

pažymi, kad Institutas naudoja su jo žinių ir inovacijų bendrijomis susietą pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) sistemą; pažymi, kad, kaip ir ankstesniais metais, žinių ir inovacijų bendrijos nevisiškai panaudojo Instituto skirtas dotacijų sumas;

pažymi, kad 2021 m. Institutas plačiu mastu įgyvendino savo darbo programą, nors ir buvo tam tikro vėlavimo dėl vėlyvo Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 (3) priėmimo; pažymi, kad dėl nepakankamų Instituto žmogiškųjų išteklių kai kurių prioritetų, t. y. stebėsenos strategijos ir perėjimo prie e. dotacijų, įgyvendinimas buvo atidėtas iki 2022 m.; pažymi, kad, be kitų pagrindinių Instituto 2021 m. laimėjimų, pradėta jo iniciatyva „Aukštojo mokslo institucijų (AMI) iniciatyva: inovacijų gebėjimų stiprinimas aukštojo mokslo srityje“, kuri yra pagrindinis 2021–2027 m. SID tikslas; palankiai vertina tai, kad vidutinis dotacijos skyrimo laikas sutrumpėjo nuo 187 dienų iki 117 dienų;

palankiai vertina sąveikos ir bendradarbiavimo su kitomis institucijomis ir įstaigomis plėtojimą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į 2021 m. padarytą pažangą įgyvendinant Instituto susitarimo memorandumą su Europos inovacijų taryba (EIC) ir vykdant bendrus projektus, susijusius su žinių ir inovacijų bendrijų startuolių prisijungimu prie EIC spartinimo programos ar Moterų verslumo darbotvarkės populiarinimu; atkreipia dėmesį į Instituto bendradarbiavimą su Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra tokiose srityse kaip įdarbinimo komisijos ar informacinių technologijų (IT) parama; taip pat atkreipia dėmesį į daug rezultatų davusį Instituto bendradarbiavimą su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba skatinant Europos įmonių ir MVĮ inovacijas – 2021 m. 35 renginiuose dalyvavo daugiau kaip 700 asmenų;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 93 %: paskirti 42 iš 45 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (patvirtintų pareigybių skaičius toks pat, kaip ir 2020 m.); pažymi, kad 2021 m. Institute taip pat dirbo 21 sutartininkas, 15 laikinųjų darbuotojų ir vienas deleguotasis nacionalinis ekspertas;

apgailestauja, kad trūksta lyčių pusiausvyros Instituto vyresniojoje ir vidurinės grandies vadovybėje: penki iš šešių (83 %) šių lygmenų vadovų yra vyrai; atkreipia dėmesį į lyčių atstovavimą Instituto valdyboje: 9 iš 15 (60 %) yra vyrai, ir tarp visų Instituto darbuotojų: 35 iš 63 (56 %) darbuotojų yra moterys; atkreipia dėmesį į Instituto įsipareigojimą įgyvendinti Lyčių lygybės veiksmų planą – 2021 m. buvo surengta daug renginių, pvz., buvo vykdoma moterų verslumui ir lyderystei skirta programa, kurioje dalyvavo įvairios žinių ir inovacijų bendrijos, ir specialus projektas „Girls Go Circular“, kuriuo siekiama padidinti moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse; ragina Institutą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau pagerinti lyčių pusiausvyrą visais hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

pažymi, kad vienas buvęs Komisijos narys ir vienas buvęs Europos Parlamento narys gauna lėšų iš Instituto biudžeto kaip Instituto valdybos nariai;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Instituto darbuotojų kaita siekė 6,3 %; atkreipia dėmesį į tai, kad Institutui sunku pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus dėl žemo darbo užmokesčio koeficiento Vengrijoje; palankiai vertina Instituto skatinamąsias priemones ir socialines iniciatyvas, kuriomis siekiama išvengti didelės darbuotojų kaitos;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. labai padidėjo Instituto darbo krūvis, taip pat į naujas užduotis, susijusias su išplėstais Instituto įgaliojimais pagal programą „Europos horizontas“; vis dėlto pažymi, kad padidinus įgaliojimus ir užduotis nebuvo sukurta jokių naujų personalo išteklių, todėl dėl darbuotojų trūkumo susidarė kritinė padėtis, dėl kurios kyla pavojus Instituto daugiametės darbo programos įgyvendinimui ir patikinimui dėl valdomų lėšų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to Instituto administracinės išlaidos yra labai mažos – 2 % viso biudžeto, palyginti su pagal programą „Horizontas 2020“ vidutiniškai skiriamais 4,6 %; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į riziką, kad nebus įgyvendinti visi pagrindiniai Instituto metinės darbo programos elementai; pažymi, kad Instituto valdyba atsižvelgė į Instituto darbuotojų trūkumą ir su tuo susijusią riziką, o 2021 m. pabaigoje ji pritarė turimų išteklių valdymo reorganizavimui, o Instituto struktūra ir organizacinė struktūra turėjo būti peržiūrėtos 2022 m.; pabrėžia, kad Institutas, atmetus jo pirmąjį prašymą dėl papildomų etatų 2021 m. ir 2022 m., vėl pateikė prašymą dėl 10 papildomų etatų 2022 m.; pripažįsta, kad Instituto išteklius reikia suderinti su lūkesčiais, susijusiais su naujais įgaliojimais; primena, kad nesilaikant personalo reikalavimų didėja klaidų ir pažeidimų rizika, o tai taip pat gali pakenkti patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui;

12.

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo, siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms, ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

13.

pažymi, kad Institutas 2021 m. užbaigė 87 % viešųjų pirkimų procedūrų pagal savo planą ir taip viršijo tikslą 2021 m. užbaigti 85 % viešųjų pirkimų procedūrų; pažymi, kad Institutas pranešė, jog užbaigtos visos jo prioritetinės procedūros, išskyrus naują preliminariąją sutartį dėl komunikacijos paslaugų ir renginių valdymo;

14.

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad dviejų audituotų mokėjimų atveju Institutas patvirtino susijusius biudžetinius įsipareigojimus tik po to, kai buvo pasirašyta sutartis. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad tai yra Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 (4) 73 straipsnio 2 dalies pažeidimas; atkreipia dėmesį į Instituto atsakymą, kad nuo 2023 m. dotacijoms valdyti bus naudojama programos „Europos horizontas“ standartinė Komisijos IT priemonė, nes šioje sistemoje yra įdiegtos tinkamos panašioms klaidoms kelią užkertančios vidaus kontrolės priemonės; taip pat atkreipia dėmesį į Instituto įsipareigojimą atnaujinti savo standartinę veiklos procedūrą dėl finansinių grandinių, kad joje būtų atspindimi būtini pokyčiai; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pokyčius šioje srityje;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

15.

pripažįsta esamas Instituto priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei informatorių apsaugą; pažymi, kad Institutas savo interneto svetainėje paskelbė savo valdybos ir vadovybės narių interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus;

16.

atkreipia dėmesį į Instituto įsipareigojimą atnaujinti ir patobulinti savo interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politiką; pažymi, kad Instituto valdyba paprašė Komisijos iš anksto pritarti tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo bei sprendimų priėmimo procesų siekiant išvengti Instituto darbuotojų interesų konfliktų, kuris papildytų dabartines Instituto taisykles; palankiai vertina Instituto įgyvendinamas papildomas priemones, pvz., standartizuotų interesų konfliktų šablonų įdiegimą ir interesų konfliktų patariamojo komiteto įsteigimą; pažymi, kad interesų konfliktų, susijusių su perklasifikavimu ir atrankos procedūromis, atvejai buvo nustatyti ir sprendžiami taikant esamas rizikos mažinimo priemones;

17.

palankiai vertina tai, kad Institutas tebėra viena iš devynių agentūrų, kurios nustatė savo vidaus taisykles, kurios reglamentuoja jų valdybų narių veiklą ir kurios viršija būtiniausius teisinius reikalavimus dėl galimų „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų; pažymi, kad pagal Instituto gero elgesio kodeksą valdybų nariai dvejus metus po to, kai palieka savo pareigas, negali užimti jokių apmokamų ar neapmokamų pareigų bet kokiose įmonėse, mokslinių tyrimų centruose ar universitetuose, kurie dalyvauja Instituto žinių ir inovacijų bendrijose arba gauna Instituto dotacijas; taip pat pažymi, kad Institutas parengė politiką dėl iš darbo išėjusių darbuotojų prieigos prie konfidencialios informacijos ir gairių dėl apribojimų ir draudimų pasibaigus tarnybos laikui; ragina Institutą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tai, kaip įgyvendinama ši politika;

18.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Institutą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus ir, be kita ko, sukurti vidaus kovos su korupcija mechanizmą;

Vidaus kontrolė

19.

pažymi, kad, remiantis Instituto vidaus audito skyriaus ataskaita, iš 87 rekomendacijų, susijusių su tolesniu auditu, 29 neįgyvendintos rekomendacijos buvo baigtos įgyvendinti, 25 neįgyvendintos rekomendacijos priskirtos žemesnei kategorijai ir nė viena neįgyvendinta rekomendacija nebuvo priskirta aukštesnei kategorijai; pažymi, kad dėl to iki 2021 m. gruodžio 31 d. nebeliko jokių neišspręstų kritinės svarbos problemų;

20.

pažymi, kad Institutas, persvarstydamas savo organizacinę struktūrą, 2021 m. pradėjo vidaus audito skyriaus funkcijos pakeitimą į žinių ir inovacijų bendrijų stebėsenos ir priežiūros funkciją;

21.

atkreipia dėmesį į persvarstytą Instituto 2021–2023 m. kovos su sukčiavimu strategiją; pažymi, kad iš 2021 m. nustatytų 14 kovos su sukčiavimu tikslų 9 buvo visiškai pasiekti, 4 – iš dalies pasiekti, o 1 buvo atidėtas;

22.

pažymi, kad 2021 m. Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko ir užbaigė žmogiškųjų išteklių valdymo auditą; pažymi, kad jį atlikus buvo pateiktos trys svarbios rekomendacijos; atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su ankstesniais VAT auditais, pažymi, kad 2021 m. Institutas neturėjo neįgyvendintų esminių ar labai svarbių VAT rekomendacijų, o kai kurios svarbios rekomendacijos buvo atidėtos ir vis dar yra neįgyvendintos;

23.

atkreipia dėmesį į Instituto vidaus kontrolės įsivertinimo išvadas, kad jo vidaus kontrolės sistema apskritai yra veiksminga ir efektyvi ir kad reikia toliau tobulinti 12-ąjį principą;

24.

primena, jog svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Instituto veikimas; primygtinai reikalauja laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų, ex ante ir ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

25.

atkreipia dėmesį į Instituto priemones, kuriomis siekiama pagerinti saugumą internete ir skaitmeninimą; pažymi, kad nuo 2021 m. Institutas įgyvendino visas ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms skirtas kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos stebėsenos paslaugas; pažymi, kad 2021 m. Institutas atliko kibernetinio saugumo auditus ir įgyvendino visas pateiktas rekomendacijas; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius kibernetinio saugumo incidentus; pažymi, kad, atsižvelgdamas į laipsnišką SYSPER (Europos Komisijos žmogiškųjų išteklių valdymo informacijos sistema) įgyvendinimą, 2021 m. Institutas pradėjo taikyti papildomus žmogiškųjų išteklių valdymo modulius;

26.

pripažįsta, kad Instituto Klimato žinių ir inovacijų bendrija atlieka vadovaujamą vaidmenį siekiant veiksmingo aplinkos valdymo Sąjungoje; palankiai vertina Instituto dedamas pastangas mažinti kelionių skaičių ir išmetamą CO2 kiekį; pažymi, kad 2021 m. buvo įsteigtas Tvarumo komitetas, kuriam pavesta nustatyti tolesnius veiksmus, kad Instituto veikla būtų neutrali anglies dioksido požiūriu;

27.

primena, kad svarbu didinti Instituto skaitmeninimą ne tik vidaus operacijų ir valdymo tikslais, bet ir siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, kad Institutas turi ir toliau iniciatyviai veikti šioje srityje, kad bet būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp Sąjungos agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus tvarkomos informacijos saugumui internete;

28.

ragina Institutą glaudžiai bendradarbiauti su ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra); rekomenduoja, kad visiems Instituto darbuotojams būtų siūlomos reguliariai atnaujinamos su kibernetiniu saugumu susijusios mokymo programos; ragina Agentūrą greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

29.

pripažįsta, kad Institutas susiduria su sunkumais, susijusiais su veiklos tęstinumo valdymu pereinant prie programos „Europos horizontas“, nes peržiūrėtas Instituto teisinis pagrindas nebuvo priimtas laiku; atkreipia dėmesį į 2021 m. Instituto patvirtintas rizikos mažinimo priemones, kuriomis siekiama atsižvelgti į programos „Europos horizontas“ teisinio pagrindo reikalavimus, nepaisant minėtų vėlavimų, pvz., į administracinės aplinkos supaprastinimo darbo grupės posėdžius ir 2021 m. pereinamojo laikotarpio veiksmų gaires; palankiai vertina tai, kad tokios pastangos sudarė sąlygas Institutui sėkmingai pereiti prie programos „Europos horizontas“, kuo labiau sumažinant veiklos sutrikimus;

30.

atkreipia dėmesį į Instituto vykdomus veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą COVID-19 pandemijos sąlygomis, pvz., programos „Microsoft Teams“ naudojimą komunikacijai ir bendradarbiavimui, taip pat greitųjų apklausų įgyvendinimą siekiant gauti darbuotojų atsiliepimus dėl pagrindinių klausimų; ragina Institutą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir mišraus darbo metodais, siekiant geriau organizuoti posėdžius ir renginius, kuriuos ateityje būtų galima veiksmingiau rengti nuotoliniu būdu nei dalyvaujant fiziškai; primena, kad Institutas pasiekė teigiamų rezultatų, susijusių su dalyvavimu mišriuose renginiuose;

Kitos pastabos

31.

pažymi, kad naujojoje 2021–2027 m. SID raginama stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, stiprinant bendradarbiavimą, komunikaciją ir matomumą; atkreipia dėmesį į Instituto vykdomas tolesnes priemones, kuriomis siekiama stiprinti komunikaciją ir informuotumą savo bendruomenėje; pažymi, kad Institutas įsteigė tinklą, apimantį 89 nacionalinius kontaktinius asmenis, atstovaujančius 57 šalims – valstybėms narėms, programos „Horizontas“ asocijuotosioms šalims ir kitoms trečiosioms šalims; taip pat atkreipia dėmesį į Instituto žinių centro, kuris yra vieša politikos darbo dokumentų ir ataskaitų saugykla, plėtrą;

32.

ragina Institutą toliau plėtoti sąveiką (pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, IT paslaugų ir saugumo srityse), bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi ir diskusijas abi puses dominančiomis temomis su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

33.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (5) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(3) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(4) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/323

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1891

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institutas įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0089/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 294/2008, įsteigiantį Europos inovacijos ir technologijos institutą (4), ypač į jo 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/819 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (5), ypač į jo 23 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0130/2023),

1.	pritaria Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 97, 2008 4 9, p. 1.

(5) OL L 189, 2021 5 28, p. 61.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/325

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1892

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos darbo institucijos (ELA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos darbo institucijos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0090/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (4), ypač į jo 28 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0117/2023),

1.	patvirtina Europos darbo institucijos vykdomajam direktoriui, kad Institucijos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos darbo institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 186, 2019 7 11, p. 21.

(1) OL C 114, 2021 3 31, p. 232.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/327

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1893

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos darbo institucijos (ELA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos darbo institucijos 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0117/2023),

kadangi, remiantis Europos darbo institucijos (toliau – Institucija) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 24 219 500 EUR; kadangi Institucijos biudžetą sudaro daugiausia iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos; kadangi 1 838 391 EUR panaudota vadovaujant Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniam direktoratui, o 22 381 110 EUR Institucija, tapusi finansiškai savarankiška, valdė tiesiogiai;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Institucijos 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Institucijos metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad Institucija pradėjo veikti 2019 m. spalio 17 d., o 2021 m. gegužės 26 d. įgijo finansinį savarankiškumą ir kad galutinai parengus susitarimą dėl būstinės su Slovakijos Respublika 2021 m. rugsėjo mėn. ji pradėjo veikti savo patalpose Bratislavoje; palankiai vertina veiklos pradžią ir pabrėžia, kad tai yra pirmoji biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

pažymi, kad vykdant biudžeto stebėseną per visus 2021 finansinius metus buvo pasiektas 95,80 % biudžeto įvykdymo lygis einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų atveju ir 30,38 % – einamųjų metų mokėjimų asignavimų atveju;

pabrėžia, kad Institucijos veikla yra pradiniame formavimosi etape; supranta, kad, kol ji pradės veikti visu pajėgumu 2024 m., ateinančiu laikotarpiu reikia toliau plėtoti ir integruoti vidaus procesus;

primena, kad siekiant užtikrinti tinkamą Institucijos veikimą svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas; primygtinai reikalauja laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų, ex ante arba ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre;

Veikla

pažymi, kad projektas, skirtas sukurti struktūrizuotą veiklos rezultatų valdymo sistemą, kuri padės parengti nuoseklius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, iš pradžių planuotas 2021 metams, buvo atidėtas ir šiuo metu įgyvendinamas; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

atkreipia dėmesį į Institucijos pasiekimus, susijusius su pirmąja konkrečiam sektoriui skirta iniciatyva, kurioje daugiausia dėmesio skiriama mobiliųjų darbuotojų ir jų darbdavių teisėms sezoninio darbo srityje, jos veiksmų planu ir susijusia kampanija, įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, apimančią visas Institucijos veiklos užduotis;

džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. Institucija parėmė pirmuosius dešimt suderintų ir bendrų patikrinimų, kuriuose dalyvavo 11 valstybių narių; be to, pažymi, kad 2021 m. Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma buvo sklandžiai integruota į Instituciją ir kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149 (2) Institucija iš Komisijos perėmė tam tikras konkrečias Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) funkcijas, visų pirmą EURES tinklo valdymą ir mokymo bei komunikacijos veiklą, taip pat atsakomybę už EURES portalą;

su džiaugsmu pažymi, kad 2022 m. pradžioje Institucija baigė kurti sistemą, būtiną pradėti vykdyti tarpininkavimo užduotis, ir kad 2021 m. gruodžio mėn. Institucijos valdančioji taryba patvirtino tarpininkavimo procedūros taisykles ir paskelbė kvietimą teikti kandidatūras įvairioms tarpininkavimo funkcijoms vykdyti;

džiaugdamasis pažymi, kad Institucija sustiprino bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos įstaigomis ir organizacijomis; palankiai vertina pirmuosius susitarimus su SOLVIT tinklu ir Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracine komisija, galutinai sudarytus 2021 m.; be to, pažymi, kad Institucija pradėjo derybas dėl kitų bendradarbiavimo susitarimų, įskaitant derybas su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (Eurofound) ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA); taip pat pažymi, kad 2021 m. rugsėjo mėn. Institucija ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) rėmė valstybių narių pastangas kovoti su išnaudojimu darbe dirbant sezoninį darbą; primygtinai ragina Instituciją toliau nagrinėti galimybes išplėsti savo darbo tvarką ir dalytis ištekliais vykdant sutampančias užduotis su kitomis Sąjungos įstaigomis;

10.

pažymi, kad buvo įgyvendinta visa 2021 m. darbo programoje numatyta veikla, išskyrus darbuotojų mainų ir savitarpio pagalbos projektus, susijusius su Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma; pripažįsta, kad paraiškų dėl šios paklausa grindžiamos veiklos trūkumas gali būti susijęs su COVID-19 pandemija; pažymi, kad Valdančioji taryba mano, jog Institucijos antraisiais veiklos metais pasiekti rezultatai sudaro pagrindą iki 2024 m. sukurti visu pajėgumu veikiančią ir suskaitmenintą Instituciją;

Personalo politika

11.

yra susirūpinęs dėl to, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 84,21 %: iš 38 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, paskirti 32 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad 2021 m. Institucijoje taip pat dirbo 11 sutartininkų ir 41 deleguotasis nacionalinis ekspertas (įskaitant 27 nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus); pažymi, kad po intensyvių įdarbinimo pastangų 2021 m. Institucijoje buvo įdarbinta daug naujų darbuotojų, laikantis vieno iš pagrindinių Institucijos prioritetų;

12.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijoje yra daugiausia deleguotųjų nacionalinių ekspertų etatų (60 iš 144 darbuotojų 2023 m. etatų plane), palyginti su visomis Sąjungos decentralizuotomis agentūromis; ragina 15 deleguotųjų nacionalinių ekspertų pareigybių pakeisti į laikinųjų darbuotojų pareigybes, kad Institucija galėtų pasinaudoti tinkamu personalu toliau įgyvendindama savo misiją;

13.

atkreipia dėmesį į lyčių pusiausvyros trūkumą Institucijos vyresniojoje vadovybėje: 4 iš 6 vadovų (67 %) yra vyrai; atkreipia dėmesį į lyčių pusiausvyros trūkumą Institucijos Valdančioje taryboje: iš 33 narių 20 (61 %) yra vyrai; taip pat atkreipia dėmesį į lyčių pusiausvyros trūkumą tarp visų darbuotojų apskritai: iš 43 darbuotojų 23 (53 %) yra moterys; atkreipia dėmesį į lyčių atstovavimą tarp deleguotųjų nacionalinių ekspertų (įskaitant nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus): 49 % iš jų yra moterys ir 51 % vyrai; be to, pažymi, kad, atsižvelgiant į Institucijos etatų plane numatytas pareigybes (statutinius darbuotojus), 2021 m. pabaigoje Institucijos darbuotojai buvo 14-os tautybių ir kad Institucija buvo numačiusi 2022 m. šį skaičių padidinti iki 18-os; primygtinai ragina Instituciją įdarbinimo procedūrose visų pirma atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus tos srities pokyčius; primena, kad svarbu užtikrinti darbuotojų lyčių pusiausvyrą, ir ragina Instituciją atsižvelgti į šį aspektą ateityje skiriant vyresniuosius vadovus; be to, ragina valstybes nares į tai atsižvelgti skiriant savo Valdančiosios tarybos narius arba deleguotuosius nacionalinius ekspertus;

14.

pažymi, kad 2021 m. Institucija patvirtino savo pirmąją organizacinę struktūrą, sukūrė organizacinę tvarką ir toliau priėmė bei plėtojo vidaus taisykles ir procedūras ir kad ji kartu su visais savo darbuotojais parengė misijos ir vertybių deklaraciją, atspindinčią visų darbuotojų įvairovę ir kultūrą; be to, pažymi, kad Institucija dirba siekdama 2024 m. pradėti veikti visu pajėgumu;

15.

pažymi, kad 2022 m. kovo mėn. Institucija patvirtino asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką ir nuo tada pradėjo rengti privalomus kovos su priekabiavimu seminarus visiems darbuotojams, įskaitant išorės rangovus, taip pat specialius kursus vadovams; be to, pažymi, kad 2022 m. birželio mėn. Institucija paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą konfidencialiems patarėjams; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

16.

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

17.

pažymi, kad 2021 m. Institucija savo administracinę ir operatyvinę veiklą vykdė veiksmingai išnaudodama esamas tarpinstitucines preliminariąsias sutartis ir esant reikalui paskelbė (derybų metodu grindžiamus, atvirus) kvietimus teikti pasiūlymus; be to, pažymi, kad Institucija iš viso baigė 106 viešųjų pirkimų procedūras ir pasirašė šešis susitarimus dėl paslaugų lygio;

18.

pažymi, kad 2021 m. Institucija integravo e. viešųjų pirkimų modulius, programą „ABAC Assets“, e. konkursus, pasiūlymų teikimą elektroninėmis priemonėmis ir Viešųjų pirkimų valdymo priemonę (PPMT); pažymi, kad Institucija pradėjo naudoti PPMT 2022 m.;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

19.

pažymi, kad Institucija šiuo metu rengia išsamią interesų konfliktų politiką ir kad Institucijos organų (Valdančiosios tarybos, Suinteresuotųjų subjektų grupės, Institucijos darbo grupių) darbo tvarkos taisyklėse yra nuostatų, susijusių su interesų konfliktais; be to, pažymi, kad yra parengtos viešos Valdančiosios tarybos narių interesų konfliktų deklaracijos;

20.

pažymi, kad Institucija skelbia savo vykdomojo direktoriaus gyvenimo aprašymą ir 2023 m. ketina paskelbti kitus svarbius gyvenimo aprašymus; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

21.

pažymi, kad 2021 m. Institucija surengė susitikimus su išorės suinteresuotaisiais subjektais, pvz., profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir verslo įmonių atstovais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir nacionalinėmis įstaigomis; susirūpinęs pažymi, kad Institucija neturi centralizuoto atitinkamų susitikimų su išorės suinteresuotaisiais subjektais registro ir nenumato jo pradėti taikyti anksčiau nei 2023 m.; ragina Instituciją kuo greičiau pradėti taikyti tokį registrą ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

22.

džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. gegužės 25 d. Institucija pagal analogiją priėmė Komisijos sprendimo dėl informavimo apie pažeidimus gaires;

23.

Vidaus kontrolė

24.

susirūpinęs pažymi, kad, kaip teigiama Audito Rūmų ataskaitoje, nors Institucijos Valdančioji taryba patvirtino Komisijos Vidaus audito tarnybos užduočių chartiją (2021 m.) ir Institucijos vidaus kontrolės sistemą (VKS) (2020 m.), Institucija dar nepriėmė nei tinkamos rizikos valdymo ir kontrolės strategijos, nei leidimus suteikiančio pareigūno chartijos ar perįgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų chartijos arba apskaitininkų chartijos ir kad šios spragos trukdo įgyvendinti Institucijos vidaus kontrolės sistemą; remdamasis Institucijos atsakymu pažymi, kad ji baigė rizikos vertinimo procesą ir taiko kelias politikos priemones ir procedūras, skirtas VKS įgyvendinti, ir kad ji nuolat dirba, kad toliau stiprintų savo VKS, ir planuoja priimti atitinkamas chartijas; ragina Instituciją pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie savo vidaus kontrolės sistemos ir rizikos valdymo plėtrą;

25.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, Institucija užregistravo turtą, kurio bendra vertė – 73 118 EUR, programoje „ABAC Assets“ ir inventoriaus registre, kad šį turtą daugiausia sudarė biuro baldai ir kad Institucija kiekvienam vienetui priskyrė inventoriaus identifikaciją ir būsimą vietą; vis dėlto pažymi, kad COVID-19 pandemijos tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, turtas nebuvo paženklintas ir dar nebuvo perkeltas į jam priskirtas vietas; be to, pažymi, kad tai, jog nėra išsamių ir atnaujintų sąrašų, kuriuose būtų nurodyta Institucijos materialiojo turto vieta, prieštarauja Finansinio reglamento 87 straipsniui ir daro neigiamą poveikį Institucijos gebėjimui užtikrinti savo turto apsaugą. atkreipia dėmesį į Institucijos atsakymą, kad dėl COVID-19 pandemijos ribojamųjų priemonių po pristatymo materialusis turtas tik neseniai buvo pastatytas į jam numatytas vietas atsižvelgiant į ploto paskirstymo planą ir darbuotojų skaičių ir kad ženklinimo procesas ir fizinė inventorizacija jau užbaigti;

26.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Institucija pasirašė specialiąją sutartį dėl EURES mokymo veiklos 2021 m. pirmąjį ketvirtį, kurios vertė – 299 437 EUR, kad 2021 m. lapkričio 9 d. buvo pasirašyta nauja preliminarioji sutartis dėl EURES mokymo veiklos, kurios vertė – 12 mln. EUR ir kurios ilgiausia trukmė – 48 mėnesiai, ir kad 2021 m. nebuvo atlikta jokių mokėjimų, susijusių su šia preliminariąja sutartimi; be to, remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Institucija nenustatė ex ante ir ex post patikrų, susijusių su mokymo veiklos ir finansiniais aspektais ir grindžiamų iš įgyvendintos mokymo veiklos gautais tiesioginiais įrodymais, o rėmėsi instruktorių parengtomis ataskaitomis, ir kad šis oficialiai įformintų procedūrų, grindžiamų tiesioginiais įrodymais, nebuvimas gali kelti riziką valdymo direktyvų įgyvendinimui ir Institucijos tikslų įgyvendinimui;

27.

pažymi, kad Institucija pripažino, jog reikia sukurti tinkamą vidaus struktūrą, kad reaguojant į Audito Rūmų pastabą būtų nustatytos formalizuotos procedūros, grindžiamos tiesioginiais įrodymais; pažymi, kad Institucija tiesiogiai kontroliuoja mokymo veiklą ir nuo 2023 m. ji nustatys tiesioginės kontrolės mechanizmą, pagal kurį Institucijos darbuotojai dalyvaus 10 % EURES rengiamų mokymų, apimant visų rūšių ir formatų mokymus, stebės, kaip mokymai vykdomi, o po įvertintų mokymų bus atliekama dalyvių pasitenkinimo apklausa;

28.

pažymi, kad Institucija priėmė ir įgyvendino savo 2021–2023 m. kovos su sukčiavimu strategiją ir kad strategijos įgyvendinimas stebimas pagal specialų veiksmų planą;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

29.

pažymi, kad Institucija sukūrė IRT sprendimus, susijusius su „Microsoft 365“ pasiūla ir Komisijos sistemomis, kuriais kartu naudojasi įvairios institucijos ir kurie yra prieinami naudojant saugų VPN sprendimą ir kuriuos peržiūrėjo nepriklausomi konsultantai ir CERT-ES; be to, pažymi, kad Institucija sukonfigūravo IRT saugumo stebėsenos sprendimą, kuris sudaro sąlygas CERT-ES vykdyti stebėseną remiantis susitarimu dėl paslaugų lygio;

30.

pažymi, kad Institucijos kibernetinio saugumo politika bus parengta 2023 m., atsižvelgiant į IRT strategiją ir agentūrų požiūrį į naująjį Kibernetinio saugumo reglamentą; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

31.

primena, kad svarbu didinti Institucijos skaitmeninimo mastą ne tik vidaus operacijų ir valdymo tikslais, bet ir siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, kad Institucija turi ir toliau iniciatyviai veikti šioje srityje, kad bet kokia kaina būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus tvarkomos informacijos saugumui internete;

32.

ragina Instituciją glaudžiai bendradarbiauti su ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra); rekomenduoja visiems Institucijos darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Instituciją greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

33.

su džiaugsmu pažymi, kad Institucijos būstinė Slovakijoje (Landererova 12 arba L12 pastatas) pelnė energetikos ir ekologinio dizaino lyderystės („Leadership in Energy and Environmental Design“, LEED) aukso sertifikatą;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

34.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, susirūpinęs pažymi, kad Institucija dar nepriėmė veiklos tęstinumo plano ir kad tai, jog nėra parengto ir išsamaus veiklos tęstinumo plano, yra didelis vidinis trūkumas; remdamasis Institucijos atsakymu pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos nulemtos padėties kasdien buvo taikomas nuotolinio veiklos tęstinumo užtikrinimo sprendimas ir kad Institucija pripažįsta išsamaus dokumento, kuriame būtų aprašytas veiklos tęstinumo planas ir kurį planuojama parengti vykdant 2023 m. procedūras, svarbą; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

35.

džiaugdamasis atkreipia dėmesį į ataskaitą dėl nuotolinio darbo poveikio taikomoms socialinės apsaugos sistemoms COVID-19 pandemijos metu ir COVID-19 pandemijos poveikio Institucijos veiklos sritims vidaus vertinimą;

Kitos pastabos

36.

pažymi, kad 2021 m. Institucija toliau plėtojo savo komunikacijos veiklą, didėjo jos sekėjų skaičius socialinėje žiniasklaidoje, buvo sukurtos naujos svetainės kitose socialinės žiniasklaidos platformose ir plečiamas interaktyvus ir įtraukesnis turinys, pvz., vaizdo įrašai, ji toliau plėtojo savo interneto svetainę, vaizdinę tapatybę, logotipą ir kitus artefaktus, kurie padidins Institucijos matomumą ir pripažinimą; ragina Instituciją dėti daugiau pastangų ir teikti atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams ir plačiajai visuomenei aiškia ir prieinama kalba; primygtinai ragina Instituciją užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę geriau naudojantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalais;

37.

palankiai vertina Institucijos bendradarbiavimą valdymo lygmeniu su Eurofound, EU-OSHA ir Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir darbo programų projektus, kuriais keičiamasi su Eurofound, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir EIGE, siekiant užtikrinti sinergiją atitinkamose darbo programose;

38.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (3) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (OL L 186, 2019 7 11, p. 21).

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/333

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1894

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos darbo institucijos (ELA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos darbo institucijos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0090/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (4), ypač į jo 28 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0117/2023),

1.	pritaria Europos darbo institucijos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos darbo institucijos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 186, 2019 7 11, p. 21.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/334

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1895

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos vaistų agentūros (EMA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0091/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Sąjungos leidimų dėl žmonėms skirtų vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (4), ypač į jo 68 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0106/2023),

1.	patvirtina Europos vaistų agentūros vykdomajai direktorei, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos vaistų agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 26.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/336

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1896

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos vaistų agentūros (EMA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos vaistų agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0106/2023),

kadangi, remiantis Europos vaistų agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 379 228 000 EUR, t. y. 2,56 % didesnis, palyginti su 2020 m.; kadangi Agentūra yra finansuojama iš mokesčių, taigi maždaug 89,40 % jos 2021 m. pajamų sudarė farmacijos pramonės įmonių sumokėti mokesčiai už suteiktas paslaugas, 9,90 % – lėšos iš Sąjungos biudžeto ir 0,7 % – išorės asignuotosios pajamos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad dėl biudžeto stebėsenos pastangų 2021 finansiniais metais biudžeto įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis einamaisiais metais buvo 96,38 %, t. y. 2,46 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; apgailestauja, kad einamaisiais metais mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 72,36 %, t. y. 6,11 % mažesnis, palyginti su 2020 m.;

Veikla

pažymi, kad 2021 m., nepaisant COVID-19 pandemijos sukeltų sunkumų, Agentūra toliau skatino žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų bendrosios rinkos veikimą, veikdama kaip Europos vaistų reguliavimo institucijų, įgyvendinančių tokiems produktams taikytiną Sąjungos teisės aktų sistemą, tinklo centras; giria Agentūrą už jos paramą, susijusią su Sąjungos atsaku į COVID-19 pandemiją, laiku vertinant vakcinas ir terapinius vaistus SARS-CoV-2 viruso infekcijų prevencijai ir gydymui;

giria Agentūrą už jos reikšmingus pasiekimus 2021 m., tarp kurių, be kita ko, yra keturios vakcinos nuo COVID-19 ir penki COVID-19 gydymo būdai, kurie buvo rekomenduoti patvirtinti, 92 nauji žmonėms skirti vaistai ir 12 naujų veterinarinių vaistų, rekomenduotų rinkodaros leidimui gauti, šeši į Prioritetinių vaistų programą (PRIME) įtraukti vaistai, kuriuos rekomenduojama patvirtinti, ir patvirtinta 19 retųjų vaistų; taip pat giria Agentūrą už pažangą, padarytą kuriant visapusiškai veikiančią Klinikinių tyrimų informacinę sistemą ir už tai, kad pradėta įgyvendinti Klinikinių tyrimų ES spartinimo iniciatyva;

pažymi, kad 2021 m. buvo pasiekti arba viršyti dauguma Agentūros darbo krūvio užduočių ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, o dauguma nustatytų tikslų buvo įgyvendinami arba pasiekti; be to, kalbant apie tolesnius veiksmus, susijusius su praėjusių metų pastabomis dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pažymi, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos sukeltų sunkumų, Agentūra daro pažangą įgyvendindama naujas veiklos rezultatų valdymo priemones, koncepcijas ir procesus, rengdama išsamią veiklos rezultatų ir plėtros programą, kuri apima pakopinį tikslų nustatymą nuo aukštesnio lygmens iki komandos ar individualaus lygmens ir reguliarią pažangos stebėseną nuolat valdant veiklos rezultatus; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, kai tik šios iniciatyvos bus įtrauktos į Agentūros veiklą;

po 2020 m. gruodžio mėn. įvykusio kibernetinio išpuolio pažymi, kad Agentūra toliau stiprina savo kibernetinio saugumo pajėgumus ir gynybą šioje srityje; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad įsteigtas Informacijos saugumo valdymo iniciatyvinis komitetas, siekiant visoje Agentūroje užtikrinti informacijos saugumo strategijos ir jos įgyvendinimo plano priežiūrą, kryptį ir atsakomybę už juos, įsteigti Saugumo operacijų centrą, kuris visą parą stebėtų Agentūros tinklą, ir parengti informuotumo apie saugumą ir mokymo programą, kuria būtų siekiama skatinti griežtą saugumo kultūrą Agentūroje; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šių priemonių įgyvendinimo rezultatus; pažymi, kad šiuo metu peržiūrima Agentūros informacijos saugumo strategija, siekiant parengti trejų metų tobulinimo veiksmų planą, atitinkantį geriausią panašių organizacijų praktiką;

palankiai vertina Agentūros pastangas kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, visų pirma tai, kad priimta 2021–2025 m. Veterinarinių vaistų komiteto (CVMP) antimikrobinių medžiagų strategija; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. bendrai Europos šalyse veterinarinių antimikrobinių medžiagų buvo parduota 47 % mažiau nei 2011 m., kaip nurodyta 2022 m. lapkričio mėn. paskelbtoje Europos veterinarinių antimikrobinių medžiagų vartojimo priežiūros projekto ataskaitoje „Veterinarinių antimikrobinių medžiagų pardavimas 31 Europos šalyje 2021 m. 2010–2021 m. tendencijos“;

pabrėžia, kad kuriant vaistus pirmenybė turi būti teikiama bandymų su gyvūnais pakeitimui taikant tris gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principus, kai vaistai kuriami, gaminami ir testuojami; apgailestauja, kad 2021 m. Trijų principų taikymo darbo grupės veikla turėjo būti sustabdyta dėl su COVID-19 pandemija susijusios veiklos tęstinumo planavimo politikos, todėl Agentūra neparengė veiklos ataskaitos šiuo klausimu; palankiai vertina tai, kad 2022 m. pabaigoje vėl pradėta Trijų principų taikymo darbo grupės veikla ir 2023 m. surengti susitikimai su suinteresuotaisiais subjektais šiuo klausimu; tikisi, kad Agentūra kuo greičiau parengs savo kas dvejus metus teikiamas Trijų principų taikymo veiksmų ataskaitas;

atkreipia dėmesį į Agentūros oficialius darbo susitarimus su pagrindiniais partneriais, Sąjungos agentūromis (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, Europos maisto saugos tarnyba, Europos cheminių medžiagų agentūra ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru), juose nustatytas bendradarbiavimo ir tarpusavio konsultacijų bendro intereso srityse pobūdis; atkreipia dėmesį į aktyvų Agentūros bendradarbiavimą su Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija medicininių atsako priemonių srityje ir į tai, kad buvo parengtas abiejų institucijų susitarimo memorandumas, kuriuo siekiama paaiškinti jų vaidmenis ir atsakomybę ir užtikrinti papildomumą; su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra reguliariai dalyvauja bendrose viešųjų pirkimų procedūrose su kitomis Sąjungos decentralizuotomis agentūromis ir Komisijos tarnybomis ir organizuoja bendras viešųjų pirkimų procedūras, kuriose gali dalyvauti kitos Sąjungos agentūros;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 98,02 %, t. y. į 657 laikinųjų darbuotojų etatus, patvirtintus pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2020 m. patvirtintais 596 etatais), buvo įdarbinti 644 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad 2021 m. Agentūroje taip pat dirbo 206 sutartininkai, 28 deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir 138 laikinai samdomi darbuotojai;

10.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad įtraukus naujas užduotis ir padidėjus su mokesčiais susijusiam darbo krūviui dėl bėgant metams augančio vaistų, kuriems suteiktas leidimas, asortimento nebuvo pakankamai padidintas Agentūros darbuotojų skaičius, todėl Agentūra patiria didelį spaudimą; ragina Agentūrą išnagrinėti būdus, kaip būtų galima apklausti darbuotojus apie jų gerovę ir taikyti metodus, kuriais būtų užkirstas kelias perdegimui ir prastesniems veiklos rezultatams;

11.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad tarp Agentūros vyresniosios vadovybės atstovų neužtikrinta lyčių pusiausvyra, t. y. 17 iš 28 darbuotojų (61 %) yra vyrai; atkreipia dėmesį į lyčių pusiausvyrą tarp Agentūros valdybos narių: 37 nariai iš 66 narių (56 %) yra vyrai ir apskritai iš visų 850 darbuotojų 562 darbuotojos (66 %) yra moterys; ragina Agentūrą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau padidinti lyčių pusiausvyrą visais Agentūros hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

12.

pripažįsta Agentūros vykdomą darbą kuriant ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politikos sistemą, kurios pagrindas – profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina visapusišką mišrios darbo aplinkos, Agentūros gerovės ir pagalbos darbuotojams programų įgyvendinimą, darbo krūvio valdymo darbo grupės sukūrimą, specialią iš žmogiškųjų išteklių funkciją atliekančių darbuotojų sudarytą sveikatos priežiūros grupę, taip pat mokymo kursus ir apklausas gerovės klausimais;

13.

pažymi, kad reikšmingas darbuotojų skaičiaus padidinimas 61 laikinuoju darbuotoju, dėl kurio sprendimą priėmė biudžeto valdymo institucija, padėjo Agentūrai susidoroti su papildomu darbo krūviu, kurį lėmė COVID-19 pandemija, taip pat su veikla, susijusia su Agentūros išplėstų įgaliojimų įgyvendinimu;

14.

Viešieji pirkimai

15.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. buvo tretieji metai iš eilės, kai Audito Rūmai pateikė Agentūrai naujų su viešaisiais pirkimais susijusių pastabų; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitoje pateiktą pastabą dėl to, kad Agentūra nustatė per didelę preliminariosios sutarties vertę, kadangi mažesnė riba, susijusi su finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimu (metinė apyvarta), būtų leidusi daugiau įmonių pateikti pasiūlymus; ragina Agentūrą peržiūrėti savo viešųjų pirkimų procesų trūkumus ir taip pat laikytis Audito Rūmų rekomendacijų;

16.

pažymi, kad galimų įsipareigojimų iki 2039 m., susijusių su buvusių Agentūros biuro patalpų Londone nuoma, klausimas išlieka neišspręstas; remdamasis 2020 m. ir 2021 m. Audito Rūmų ataskaitomis, susirūpinęs pažymi, kad apskaičiuota suma, atitinkanti tokius įsipareigojimus, padidėjo nuo 377 mln. EUR 2020 m. gruodžio 31 d. iki 383 mln. EUR 2021 m. gruodžio 31 d.; pažymi, kad nuo 2019 m. liepos mėn. Agentūra pasiekė susitarimą su pastato savininku subnuomoti savo buvusias patalpas; pažymi, kad subnuomos sąlygos atitinka pagrindinę nuomos sutartį ir galioja iki 2039 m.; pripažįsta, kad Agentūros patalpų subnuoma trečiojoje šalyje reiškia išteklių nukreipimą veiklai, kuri nepatenka į Agentūros teisinius įgaliojimus, vykdyti; taip pat pripažįsta, kad reikia priimti politinį sprendimą siekiant užtikrinti ilgalaikį šio klausimo sprendimą;

17.

atkreipia dėmesį į priemones, kurių ėmėsi Agentūra, siekdama atsižvelgti į 2019 m. Audito Rūmų pastabą dėl Agentūros su trimis įmonėmis pasirašytos preliminariosios sutarties dėl laikinųjų darbuotojų įdarbinimo; taip pat pažymi, kad dėl to Audito Rūmai atnaujino šios pastabos statusą iš „neįvykdyta“ į „vykdoma“; pažymi, kad, 2022 m. gegužės 25 d. pradėjus naują per laikinojo įdarbinimo įmonę dirbančių darbuotojų paskyrimo procedūrą, Audito Rūmai sutiko iš naujo įvertinti šią pastabą ir suteikti jai statusą „įvykdyta“;

18.

primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras svarbu užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; prašo įdiegti Komisijos parengtas IT priemones, skirtas e. viešiesiems pirkimams; ragina iš naujo paaiškinti viešųjų pirkimų gairėse nustatytas procedūras ir šablonus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad viešųjų pirkimų trūkumų daugėja ir jie yra didžiausias neteisėtai išmokėtų sumų šaltinis daugumoje agentūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

19.

palankiai vertina esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos valdyti bei užtikrinti pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; pažymi, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius vidaus informavimo apie pažeidimus atvejus, tačiau gauti 29 pranešimai apie išorės informavimo apie pažeidimus atvejus, iš kurių 23 atvejai buvo baigti nagrinėti, o 6 atvejai vis dar nagrinėjami; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą nagrinėjant šiuos atvejus;

20.

pažymi, kad Agentūra paskelbė valdybos, vyresniosios vadovybės narių ir Agentūros veikloje dalyvaujančių mokslo srities specialistų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; taip pat pažymi, kad 2021 m. Agentūra nepranešė apie nė vieną interesų konfliktų atvejį; giria Agentūrą už tai, kad ji nustatė taisykles savo valdybos nariams dėl interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų;

21.

palankiai vertina tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti didesnį Agentūros veiklos skaidrumą, be kita ko, ataskaitų apie Agentūros darbuotojų posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais teikimą ir tokių ataskaitų skelbimą Agentūros interneto svetainėje;

22.

primygtinai pabrėžia, kad reikia išlaikyti sistemingas skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Agentūrą peržiūrėti ir patobulinti savo elgesio kodeksą ir toliau stiprinti savo vidaus kontrolės ir audito mechanizmus, be kita ko, sukurti vidaus kovos su korupcija mechanizmą;

23.

pabrėžia, kad, nepaisant to, jog didžioji dalis finansavimo gaunama iš privačių šaltinių, Agentūra yra viešojo sektoriaus institucija; pabrėžia, kad visuomenės pasitikėjimas ir Agentūros nepriklausomumo ir sąžiningumo užtikrinimas yra labai svarbūs, todėl vykdant visą jos veiklą turi būti užtikrintas aukšto lygmens skaidrumas, kad būtų išvengta reguliavimo užvaldymo ir būtų užtikrinta, kad piliečiai išlaikytų savo pasitikėjimą farmacijos sektoriaus teisine ir reguliavimo sistema Sąjungoje;

Vidaus kontrolė

24.

pažymi, kad vidaus kontrolės sistema, kurią Agentūra taiko tiek atskirų elementų, tiek visos sistemos atžvilgiu, apskritai yra veiksminga, nors reikia tam tikrų patobulinimų, kad būtų galima toliau didinti kai kurių konkrečių elementų veiksmingumą; be to, pažymi, kad 2021 m. Agentūros vykdomoji valdyba patvirtino naują požiūrį ir naujas vidaus gaires dėl finansinės ex post kontrolės metodikos, nustatydama naujus įgyvendinimo terminus tęstiniu 18 mėnesių laikotarpiu; pažymi, kad per vidaus kontrolės procedūras nenustatyta jokių reikšmingų trūkumų, nors buvo nustatytos dvi kontrolės sritys, kurias būtų galima patobulinti ir kurios šiuo metu tvarkomos taikant konkrečius tobulinimo veiksmų planus; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie atitinkamus pokyčius;

25.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitoje pateiktą pastabą dėl daugelio procedūrinių trūkumų dviejose audituotose įdarbinimo procedūrose, nes jie kenkia skaidrumo ir vienodo požiūrio principams; ragina Agentūrą šalinti Audito Rūmų nustatytus trūkumus įdarbinimo srityje ir stiprinti savo vidaus kontrolės sistemą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

26.

apgailestauja dėl to, kad procedūriniai trūkumai vykdant įdarbinimo procedūras pažeidžia skaidrumo ir vienodo požiūrio principus; prašo, kad Agentūra patobulintų savo vidaus įdarbinimo procedūrą siekiant paaiškinti vertinimo procesus ir pranešimus apie laisvas darbo vietas; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros metinėje ataskaitoje skyrių vadovų skaičius 2021 m. buvo 18, o skyrių vadovų skaičius 2020 m. buvo 13;

27.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai reikalauja laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų, ex ante (ex post) kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

28.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra toliau įgyvendino savo veiksmingumo didinimo strategiją, remdamasi skaitmenine transformacija ir atsižvelgdama į Skaitmeninio verslo pertvarkos darbo grupės vykdomą veiklą; džiaugdamasis pažymi, kad ši veikla apėmė dirbtinio intelekto, mašinų mokymosi ir robotikos tyrimus, siekiant sukurti pragmatiškus esamų Agentūros verslo poreikių sprendimus, ir inovacijų spartinimą pasitelkiant Skaitmeninių inovacijų laboratoriją, kuri sukūrė procesų analizės sistemą, kuria siekiama didinti veiksmingumą pasitelkiant technologijas ir skaitmenines inovacijas visoje Agentūroje;

29.

džiaugdamasis atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą įgyvendinant Agentūros administravimo skaitmeninimo programą, kuria siekiama modernizuoti priemones ir procesus, naudojamus personalo valdymo, finansų ir planavimo srityse; palankiai vertina tai, kad 2021 m. buvo pradėti įgyvendinti veiklos rezultatų ir plėtros programos 1 ir 2 etapai, kuriuos, be kita ko, sudaro naujos skaitmeninės priemonės, skirtos visiems veiklos rezultatų ir plėtros procesams valdyti ir integruotos į esamas prisijungimo sistemas, įdiegimas ir skaitmeninės asmens bylos diegimas visiems statutiniams darbuotojams, pakeičiant istorinę popierinę asmens bylą ir skenuotas darbines bylas;

30.

palankiai vertina 2021 m. Agentūros įdėtas pastangas siekiant didesnio tvarumo, kad būtų sumažintas jos veiklos anglies pėdsakas; pažymi, kad tokios pastangos davė įvairių teigiamų rezultatų, įskaitant reikšmingą Agentūros energijos ir vandens suvartojimo sumažėjimą; palankiai vertina 2021 m. Agentūros padarytą pažangą, susijusią su jos registracija pagal aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, Agentūros aplinkosaugos vadybos sistemos atnaujinimu, siekiant nustatyti išteklius, kurie padės integruoti aplinkosaugos vadybos veiklą į einamosios veiklos procesus ir stebėti Agentūros aplinkosauginį pėdsaką taikant šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolą;

31.

primena, kad svarbu didinti Agentūros skaitmeninimą vidaus operacijų ir valdymo tikslais, taip pat procedūrų skaitmeninimo spartinimo tikslais; ragina Agentūrą, kai įmanoma, pereiti prie bepopierio dokumentų valdymo ir procesų; pabrėžia, jog Agentūra turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus internete tvarkomos informacijos saugumo srityje;

32.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; rekomenduoja visiems Agentūros darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Agentūrą greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

33.

pažymi, kad dėl 2021 m. vykdyto veiklos tęstinumo planavimo tam tikra Agentūros veikla turėjo būti sustabdyta, atidėta arba apribota; be to, pažymi, kad Agentūra tęsė veiklos tęstinumo plano ir grėsmės visuomenės sveikatai plano stebėseną, kad apsaugotų darbuotojų, deleguotųjų ekspertų ir rangovų sveikatą ir užtikrintų jų saugą, ir kartu toliau vykdė savo įgaliojimus;

34.

pažymi, kad Agentūra ėmėsi įvairių priemonių, kad stebėtų ir sušvelnintų COVID-19 pandemijos poveikį, pvz., valdė riziką sveikatai ir saugai, taikydama socialinių kontaktų ribojimo principą ir leisdama darbuotojams dirbti iš namų; pažymi, kad COVID-19 pandemija nepadarė didelio poveikio Agentūros operacijoms ir rezultatams;

Kitos pastabos

35.

giria Agentūrą už jos pastangas 2021 m. teikti aiškią, skaidrią, tikslią ir savalaikę informaciją apie COVID-19 vakcinų ir gydymo būdų patvirtinimą ir priežiūrą Sąjungoje precedento neturinčiu greičiu ir dažnumu; pripažįsta, kad Agentūros komunikacija buvo labai svarbi siekiant suteikti vilties Sąjungos piliečiams, kovoti su klaidinga informacija ir dezinformacija, didinti pasitikėjimą ir apsaugoti visuomenės sveikatą; palankiai vertina geresnius Agentūros parametrus ir teigiamus atsiliepimus apie jos interneto svetainės srautą, spaudos konferencijas ir socialinių tinklų paskyras 2021 m.;

36.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra parengė naują penkerių metų išorės komunikacijos ir bendradarbiavimo pagrindų strategiją, apimančią 2021–2025 m., kuria siekiama sudaryti sąlygas Sąjungos piliečiams geriau suprasti Agentūrą ir jos darbą, taip pat sukurti strateginę metinių komunikacijos ir bendradarbiavimo planų rengimo sistemą; pažymi, kad naujojoje pagrindų strategijoje nustatyti tokie tikslai, kaip poveikio visuomenės sveikatai didinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais ir optimalių komunikacijos krizės atvejais procesų sukūrimas;

37.

ragina Agentūrą toliau plėtoti sinergiją (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, informacinių technologijų paslaugų ir saugumo srityse) ir stiprinti bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi ir diskusijas abipusio intereso srityse su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

38.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (2) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/342

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1897

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos vaistų agentūros (EMA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0091/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Sąjungos leidimų dėl žmonėms skirtų vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (4), ypač į jo 68 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0106/2023),

1.	pritaria Europos vaistų agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos vaistų agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/343

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1898

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad centras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023[19] – C9-0092/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (4), ypač į jo 15 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0107/2023),

1.	patvirtina Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, kad Centro 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 376, 2006 12 27, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 32.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/345

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1899

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0107/2023),

kadangi, remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (toliau – Centras) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jo galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 18 974 791 EUR, t. y. 5,13 % didesnis, palyginti su 2020 m.; kadangi lėšos Centro biudžetui iš esmės (90 %) skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Centro 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Centro metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 %, t. y. toks pat kaip 2020 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis siekė 96,35 %, taigi, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 1,62 %; taip pat džiaugiasi, kad iš 2020 m. į 2021 m. perkeltų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 98,80 %;

Veikla

pažymi, kad Centro veiklos rezultatų vertinimo modelyje nustatytas ribotas skaičius (10) sudėtinių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), kurie naudojami siekiant įvertinti pageidaujamų rezultatų pasiekimo veiksmingumą ir skirtų išteklių naudojimo efektyvumą ir kuriuos papildo aukštesnio lygio PVRR, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama rezultatams ir poveikiui; pažymi, kad Centras nustatė 54 veiklos rodiklių metinius tikslus, iš kurių 47 tikslai (87 %) buvo pasiekti; palankiai vertina tai, kad Centras, be veiklos rezultatų rodiklių, taip pat pradėjo taikyti kelių rodiklių stebėsenos metodą; pažymi, kad pagal šį metodą stebėsenos veikla sutelkta į penkis pagrindinius epidemiologinius rodiklius;

pažymi, kad 2021 m. buvo pasiekta dauguma Centro veiklos rezultatų rodiklių; pastebi, kad iš dalies pasiekta keletas rodiklių, pvz., vidutinis vienam darbuotojui tenkančių mokymo dienų skaičius (tikslas – 3 dienos, pasiekta – 1,2 dienos dėl visus metus trukusių kelionių apribojimų) arba vidutinė įdarbinimo procesų trukmė (tikslas – 4 mėnesiai, pasiekta – 4,5 mėnesio dėl 2021 m. padidėjusio įdarbinimo atvejų skaičiaus); taip pat pažymi, kad kai kurie veiklos rezultatų rodikliai, susiję su veiksmingu techninės pagalbos projektų su trečiosiomis šalimis įgyvendinimu, buvo pasiekti tik iš dalies dėl įgyvendinimo sąlygų, įskaitant su COVID-19 pandemija susijusius apribojimus;

palankiai vertina tai, kad Centro valdyba patvirtino antrąjį 2025 m. veiksmų planą ir naują Centro verslo modelį, kuriuo siekiama toliau plėtoti Centro veiklą taip, kad jis taptų į klientą orientuota ir duomenimis grindžiama organizacija; pažymi, kad šiais dokumentais bus vadovaujamasi Centro veikloje antrajame Centro 2025 m. strategijos įgyvendinimo etape, kuris prasidėjo 2021 m.; pabrėžia, kad Centras yra atsakingas už daugelį pagrindinių 2021–2025 m. ES narkotikų veiksmų plano, kurį 2021 m. patvirtino Europos Sąjungos Taryba, veiksmų;

palankiai vertina Centro pastangas ir pažangą trijose jo veiklos srityse – sveikatos, saugumo ir verslo veiksnių; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. išleistas pirmasis Centro visiškai skaitmeninis pavyzdinis leidinys, kuriame pateikti aštuoni mažieji reagavimo vadovai, skirti pagrindinėms visuomenės sveikatos problemoms narkotikų srityje spręsti, paskelbtas naujas internetinis priemonių rinkinys, kuriuo siekiama tikslų tam tikrose sveikatos srityse, ir specialiosios ataskaitos dėl grėsmių Sąjungai, kylančių dėl naujų su narkotikais susijusių pokyčių Afganistane ir Irane, taip pat dėl Balkanų ir pietinių neteisėtos prekybos maršrutų į Sąjungą; taip pat atkreipia dėmesį į Centro į klientus orientuotą požiūrį, pastangas užtikrinti, kad produktai būtų tiekiami ir paslaugos teikiamos laiku, ir didesnį Centro matomumą internetiniuose kanaluose;

palankiai vertina Centro dalyvavimą su narkotikais susijusiuose mokymo renginiuose ir gebėjimų stiprinimą, dėl kurių Centrui pavyko perduoti savo žinias daugiau kaip 870 narkotikų srityje dirbančių specialistų, t. y. beveik 75 % daugiau nei 2020 m.; taip pat palankiai vertina tai, kad 2021 m. pradėjo veikti narkotikų problemai Europoje skirta žiemos mokykla, papildanti jau įsteigtą narkotikų problemai Europoje skirtą vasaros mokyklą;

Personalo politika

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 96 %, t. y. iš septynių pareigūnų ir 69 laikinųjų darbuotojų etatų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 76 patvirtintais etatais 2021 ir 2020 m.), septynis užpildė pareigūnai, o 66 – laikinieji darbuotojai; pažymi, kad 2021 m. Centre taip pat dirbo 27 sutartininkai ir vienas deleguotasis nacionalinis ekspertas; palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. pabaigos Centre nebedirba laikinojo įdarbinimo agentūrų pasamdyti darbuotojai; palankiai vertina 2021 m. Centro darbuotojų vertinimą ir veiksmingą bei efektyvų išteklių paskirstymą: 71,77 % Centro darbuotojų paskirta vykdyti veiklos užduotis, 18,65 % – administracinę paramą ir 9,58 % – neutralias operacijas;

susirūpinęs pažymi, kad, Centro duomenimis, vyresniųjų vadovų pareigas eina dvi moterys (22 %) ir septyni vyrai (78 %), o jo valdyboje dirba 20 moterų (38 %) ir 32 vyrai (62 %); pažymi, kad bendrą darbuotojų skaičių sudaro 29 vyrai (45 %) ir 36 moterys (55 %); primena, kad svarbu užtikrinti darbuotojų lyčių pusiausvyrą, ir ragina Centrą atsižvelgti į šį aspektą ateityje skiriant vyresniuosius vadovus; be to, ragina valstybes nares į tai atsižvelgti skiriant savo valdybos narius; taip pat primena, kad svarbu užtikrinti subalansuotą geografinį atstovavimą Centro vadovybės ir darbuotojų lygmenimis;

apgailestauja, kad Centras dar neįgyvendino jokių SYSPER žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos modulių; ragina Centrą stiprinti savo personalo valdymo sistemos skaitmeninimą, kad būtų padidintas jos veiksmingumas;

Viešieji pirkimai

10.

palankiai vertina tai, kad, kalbant apie viešųjų pirkimų vykdymą, Centras sėkmingai įgyvendino 2021 m. viešųjų pirkimų planą, atlikęs 98 derybų procedūras, kurių bendra vertė – 1 556 147 EUR; palankia vertina tai, kad Audito Rūmai neturėjo pastabų dėl to, kaip Centras taiko viešųjų pirkimų taisykles;

11.

teigiamai vertina tai, kad Centras naudoja priemones „eTendering“, „eSubmission“ ir „eInvoicing“; ragina Centrą toliau daryti pažangą skaitmeninant savo viešųjų pirkimų procedūras ir išnagrinėti galimybes pradėti įgyvendinti ir naudoti skaitmeninę viešųjų pirkimų valdymo priemonę PPMT;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

12.

pritaria Centro taikomoms priemonėms ir nuolatinėms pastangoms užtikrinti skaidrumą, užkirsti kelią interesų konfliktams bei juos valdyti ir teikti apsaugą pranešėjams apie pažeidimus; palankiai vertina tai, kad Centras savo interneto svetainėje paskelbė savo vyresniųjų vadovų, valdybos narių ir išorės ekspertų, kurie yra mokslinio komiteto nariai, interesų deklaracijas; palankiai vertina tai, kad Centras savo interneto svetainėje taip pat paskelbė išorės ekspertų, kurie yra Centro mokslinio komiteto nariai, gyvenimo aprašymus; atkreipia dėmesį į Centro atsakymą, kad jis savo interneto svetainėje paskelbė visas savo valdybos narių ir vyresniųjų vadovų gyvenimo aprašymų santraukas; vis dėlto apgailestauja, kad Centro interneto svetainėje pateikiama tik jų dabartinės profesinės veiklos santrauka; ragina Centrą atnaujinti savo interneto svetainę, kad joje būtų galima rasti gyvenimo aprašymus, kuriuose būtų nurodyta visa Centro valdybos narių ir vyresniosios vadovybės darbuotojų profesinė patirtis;

13.

pažymi, kad interesų konflikto rizika vertinama vadovaujant Centro direktoriui ir kad valdyba prireikus priima priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktui arba jo išvengti; pažymi, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokį interesų konflikto atvejį, joks atvejis nebuvo nagrinėjamas ar baigtas nagrinėti;

Vidaus kontrolė

14.

pažymi, kad 2021 m. Vidaus audito tarnyba atliko Centro vidaus kontrolės sistemos ir atitikties taisyklėms bei procedūroms, susijusioms su Centro žmogiškųjų išteklių valdymu, auditą; pažymi, kad Vidaus audito tarnybos galutinėje audito ataskaitoje pateiktos trys labai svarbios rekomendacijos dėl etikos valdymo, darbo krūvio ir veiklos rezultatų valdymo bei dėl darbuotojų bylų saugumo kontrolės, taip pat trys svarbios rekomendacijos dėl atrankos ir įdarbinimo; ragina Centrą įgyvendinti sutartą veiksmų planą, skirtą Vidaus audito tarnybos rekomendacijoms įgyvendinti, ir informuoti biudžeto valdymo instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

15.

pažymi, kad 2021 m. Centras atliko savo vidaus kontrolės sistemos (VKS) vertinimą ir padarė išvadą, kad visi komponentai yra ir veikia, tik patartina atlikti tam tikrus patobulinimus, susijusius su kontrolės aplinka, kontrolės veikla ir informacija bei komunikacija; vis dėlto pažymi, kad, remiantis Centro vertinimu, dabartiniai trūkumai neturėjo įtakos bendram VKS veiksmingumui; palankiai vertina Centro vykdomą veiklą, kuria siekiama įgyvendinti veiksmų planą, priimtą siekiant pašalinti Centro VKS trūkumus;

16.

pažymi, kad 2021 m. buvo atliktas išsamus rizikos nustatymas ir vertinimas, siekiant pagerinti rizikos valdymą Centre; taip pat pažymi, kad Centras atliko keletą patobulinimų, kurie prisidėjo prie bendro vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad operatyviniam veiklos planavimui, stebėsenai ir ataskaitų teikimui buvo įdiegta nauja organizacinio valdymo informacinė sistema („Matrix“); taip pat pažymi, kad, laikantis taikytinų Komisijos paskelbtų gairių, buvo parengta ir įforminta nauja organizacinio valdymo ir vidaus kontrolės sistemos strategija;

17.

pažymi, kad 2021 m. Centras priėmė peržiūrėtą kovos su sukčiavimu strategiją, kurioje nustatyti trys strateginiai tikslai ir 2022 m. įgyvendintinas veiksmų planas; ragina Centrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, padarytą šioje srityje;

18.

yra susirūpinęs dėl vis dar aktualios Audito Rūmų pastabos dėl naudojimosi išorės darbuotojais ir laikinaisiais darbuotojais; nerimauja dėl to, kad Audito Rūmu ataskaitoje teigiama, jog Centras samdė šiuos laikinuosius darbuotojus pagal preliminariąją sutartį, nesilaikydamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB (2) ir Portugalijos darbo teisės reikalavimų; ragina Centrą išnagrinėti savo laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas ir užtikrinti, kad jos atitiktų Sąjungos ir nacionalinės darbo teisės aktus; taip pat ragina Centrą kiek įmanoma daugiau remtis nuolatiniais darbuotojais ir dar kartą ragina Komisiją užtikrinti, kad šiuo tikslu būtų numatyti tinkami žmogiškieji ištekliai; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pertvarkyti Centrą į Sąjungos narkotikų agentūrą; primena, kad naujai agentūrai reikėtų suteikti reikalingų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad ji įgyvendintų pagal reglamentą dėl Europos Sąjungos narkotikų agentūros jai nustatytus tikslus ir vykdytų jai pavestas užduotis bei pareigas;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

19.

pažymi, kad Centras aktyviai stebi savo aplinkosauginį veiksmingumą ir CO2 išmetimo rodiklį ir bėgant metams nuolat gerina savo rezultatus mažindamas savo CO2 išmetimo rodiklį, palyginti su 2014 m. nustatytu atskaitos lygiu: jis sumažėjo nuo 9,99 tonų vienam darbuotojui iki 0,82 tonų vienam darbuotojui 2020 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad išmetamo CO2 kiekio labai sumažėjo iš dalies dėl su COVID-19 pandemija susijusio komandiruočių ir transporto mažinimo, taip pat dėl Centro perėjimo prie CO2 požiūriu neutralios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; su susidomėjimu pažymi, kad Centras reikalauja naudoti žaliųjų viešųjų pirkimų procedūras, kad atnaujinant sutartis būtų skatinami aplinką tausojantys sprendimai; atkreipia dėmesį į tai, kad Centras, tinkamai atsižvelgdamas į turimus išteklius, siekia ilgainiui gauti aplinkosaugos sertifikatą; ragina Centrą toliau įgyvendinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kartu pripažindamas, kad Centras taiko pavyzdinę sistemą ir aplinkos politiką;

20.

džiaugiasi, kad 2021 m. išleisti pirmieji Centro leidinio „Medicininės ir socialinės reagavimo į narkotikų problemas priemonės. 2021 m. Europos vadovas“, kuris yra pirmasis visiškai skaitmeninis Centro leidinys, moduliai;

21.

atkreipia dėmesį į nuolatines Centro pastangas plėtoti IRT infrastruktūrą, siekiant remti organizacijos nuotolinio darbo priemones; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į reagavimo į įvykius grupės veikimą ir laiku sprendžiamus operatyvinio reagavimo į sveikatos ir saugos prašymus klausimus; taip pat pažymi, kad 2020 m. pradėjus įgyvendinti veiklos tęstinumo planą, Centras naudojo nuotolines įdarbinimo priemones; pažymi, kad Centras įgyvendino naujas kibernetinio saugumo didinimo priemones, pvz., galutinių naudotojų įrangos pertvarkymo programą, priemonių diegimą ir domeno architektūrą, siekdamas pagerinti greitą reagavimą į grėsmes, bei integravo dvielementį tapatumo nustatymą į taikomąsias programas, prieinamas už vietos tinklo ribų;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

22.

palankiai vertina tai, kad Centras, pasitelkdamas darbo grupę, skirtą visuomenės sveikatos atsakui į COVID-19 pandemiją koordinuoti, sukūrė lanksčią ir visa apimančią sistemą, siekdamas struktūriškai spręsti su pandemija susijusius klausimus; pažymi, kad į sistemą įtraukti keli ramsčiai, pvz., skubus atsakas siekiant paremti suinteresuotuosius subjektus, padėties poveikio dabartinei esminei Centro veiklai peržiūros proceso pradėjimas ir tokios veiklos koordinavimo bei sinergijos užtikrinimas; pažymi, kad Centras, atsižvelgdamas į pandemijos raidą, spalio mėn. deaktyvavo veiklos tęstinumo planą; pažymi, kad 2022 m. Centras atliko išmoktų pamokų analizę; ragina Centrą teikti biudžeto valdymo institucijai informaciją apie šios veiklos rezultatus;

Kitos pastabos

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Centras nuolat bendradarbiauja su kitomis Sąjungos agentūromis ir tarptautiniais partneriais; palankiai vertina tai, kad Centras, kaip naujai įsteigto ES vidaus saugumo inovacijų centro narys, bendradarbiavo su Jungtine mokslinių tyrimų taryba ir Europolu įgyvendinant Sąjungos koordinuojamą bandomąjį projektą, kuriuo siekiama sukurti lanksčią internetinę daugelio naudotojų programinės įrangos sistemą, skirtą nusikalstamai veiklai tamsiajame internete stebėti; atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų tinkle Centras bendradarbiauja su Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) ir naudojasi CEPOL mokymo platforma „LEEd“; taip pat atkreipia dėmesį į Centro bendradarbiavimą su Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra atliekant tyrimą, kuriame nagrinėjamos su medžiagų vartojimu susijusios problemos, ir esamą specialistų reagavimą Europos priėmimo kontekste; taip pat atkreipia dėmesį į 2021 m. su trečiosiomis šalimis įgyvendintus Centro techninio bendradarbiavimo projektus (IPA7, ES4MD ir EMCDDA Sakartvelui skirtas projektas) tokiose srityse, kaip informacija apie narkotikus ir su narkotikais susijusios grėsmės sveikatai bei saugumui;

24.

džiaugdamasis pažymi, kad Centras kartu su Europos jūrų saugumo agentūra toliau bendrai naudojasi bendrosiomis ir paramos paslaugomis bei dalijasi bendrų patalpų Lisabonoje valdymą ir kad ši sąveika taip pat apima IRT, telekomunikacijų ir internetinės infrastruktūros bei paslaugų sritis; pripažįsta, kad teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos srityse buvo užtikrinta veiklos sąveika su kitomis Sąjungos agentūromis; teigiamai vertina šį dviejų agentūrų dalijimąsi patalpomis kaip sektiną pavyzdį;

25.

palankiai vertina Centro ir Europos kaimynystės politikos šalių partnerių bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu įgyvendinant techninės pagalbos projektą ES4MD, finansuojamą pagal Europos kaimynystės priemonę; taip pat palankiai vertina tai, kad 2021 m. pradėtas pirmasis dvišalis Centro techninės pagalbos projektas su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) Sakartvelui skirtu projektu; pabrėžia šių partnerysčių svarbą stiprinant saugumą Sąjungos kaimynystėje, taip pat kovojant su prekyba narkotikais ir neteisėtų medžiagų naudojimu valstybėse narėse bei kaimyninėse šalyse partnerėse;

26.

ragina Centrą sutelkti dėmesį į savo mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą plačiajai visuomenei ir užmegzti ryšius su visuomene per socialinius tinklus ir kitas žiniasklaidos priemones; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Centro sudarytas palankias sąlygas naudotojams susipažinti su jo ataskaitomis;

27.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (3) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9).

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/350

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1900

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad centras įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023[19] – C9-0092/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (4), ypač į jo 15 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0107/2023),

1.	pritaria Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 376, 2006 12 27, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/351

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1901

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0093/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą (4), ypač į jo 19 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0113/2023),

1.	patvirtina Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajai direktorei, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 72.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/352

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1902

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0113/2023),

A.	kadangi, remiantis Europos jūrų saugumo agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2021 finansinių metų biudžetas buvo 105 774 716,82 EUR, t. y. 9,36 % didesnis, palyginti su 2020 m.; kadangi Agentūros biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto ir veiklos pajamos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

palankiai vertina tai, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,67 %, t. y. šiek tiek (0,78 %) didesnis nei 2020 m., o einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 97,32 %, t. y. taip pat (1,24 %) didesnis;

atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, su pasitenkinimu pažymi, kad dėl įvairių priemonių, kurių imtasi siekiant spręsti pavėluotų mokėjimų problemą, 2021 m. pavėluotų mokėjimų lygis buvo labai žemas – 0,56 %; be to, pažymi, kad 2021 m. buvo pasiekti abu tikslai: įsipareigojimų asignavimai įvykdyti daugiau kaip 95 % ir panaikinta mažiau nei 5 % mokėjimų asignavimų;

Veikla

pažymi, kad Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), kad įvertintų savo metinės darbo programos įgyvendinimą pagrindinėse srityse, prie kurių prisideda Agentūra (tvarumas ir techninė pagalba, sauga, saugumas, skaitmeninės paslaugos ir supaprastinimas bei priežiūra), ir savo horizontaliąją veiklą; pažymi, kad, nepaisant nuolatinių apribojimų, kuriuos lėmė COVID-19 pandemija, 2021 m. nustatyti tikslai apskritai buvo pasiekti, nes užtikrintas aukštas metinės darbo programos įgyvendinimo lygis;

pažymi, kad Agentūra bendradarbiavo su Europos aplinkos agentūra jūrų transporto sektoriaus aplinkosaugos aspekto analizės klausimu, kurią atlikus buvo paskelbta pirmoji Europos jūrų transporto aplinkosaugos ataskaita; pažymi, kad dėl geografinio artumo Agentūra bendradarbiauja su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA); be to, atkreipia dėmesį į susitarimą dėl paslaugų lygio su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) dėl apskaitos funkcijos atkuriamojo mechanizmo;

palankiai vertina tai, kad nuo 2017 m. trišalis Agentūros, EŽKA ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) darbo susitarimas veikė gerai; mano, kad susitarimas yra ES agentūrų sinergijos pavyzdys, kuris turėtų įkvėpti kitų sričių agentūras; ragina Agentūrą ir toliau dėti pastangas šioje srityje ir mano, kad taip pat tikslinga stiprinti Agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros bendradarbiavimą siekiant rinkti duomenis jūrų ekosistemų moksliniams tyrimams;

palankiai vertina tai, kad Agentūra toliau įgyvendina du bendradarbiavimo techninės pagalbos srityje projektus su trečiosiomis šalimis Viduržemio jūros regione (SAFEMEDIV) bei Juodosios ir Kaspijos jūrų regione (BCSEA); mano, kad šie projektai su trečiosiomis šalimis yra geras bendradarbiavimo siekiant gerinti saugią laivybą, jūrų saugumą ir jūrų aplinkos išsaugojimą pavyzdys, ragina Agentūrą toliau dėti pastangas šioje srityje ir apsvarstyti naujo, panašaus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis galimybę;

palankiai vertina tai, kad Agentūra ir toliau yra pagrindinė Komisijos bei valstybių narių partnerė rengiant saugios laivybos standartus, skaitmeninant ir paprastinant ES laivybą; taip pat palankiai vertina Agentūros teikiamą techninę ir operatyvinę pagalbą;

itin palankiai vertina padidėjusį Agentūros vaidmenį vertinant, tikrinant ir įgyvendinant ES jūrų saugumo teisės aktus, kuris laikui bėgant išaugo, o pagalbos Komisijai ir ELPA priežiūros institucijai poreikis, tikėtina, ir toliau didės, atsižvelgiant į ES lygmeniu tam teikiamą vis didesnį prioritetą;

pabrėžia Agentūros vaidmenį Europos vandenų stebėjimo srityje, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant nustatyti neteisėtus atliekų išsiliejimo bei galimus naftos išsiliejimo atvejus; ragina Agentūrą toliau stiprinti savo stebėjimo ir skaitmeninius pajėgumus siekiant kovoti su neteisėta vandens tarša; palankiai vertina darbą, kurį Agentūra atlieka remdama valstybių narių paieškos ir gelbėjimo pastangas;

Personalo politika

10.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 99,06 %: iš 212 pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (2020 m. buvo patvirtinta 212 etatų), buvo paskirta 210; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Agentūroje dirbo 50 sutartininkų ir 13 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

11.

su pasitenkinimu pažymi, kad tarp Agentūros vyresniosios vadovybės narių lyčių pusiausvyra buvo pasiekta: iš 5 narių 3 yra moterys (60 %); su susirūpinimu pažymi, kad tarp Agentūros administracinės valdybos narių lyčių pusiausvyra yra nepakankama: 47 iš 65 narių (72 %) yra vyrai; taip pat su susirūpinimu pažymi, kad tarp visų Agentūros darbuotojų lyčių pusiausvyra yra nepakankama: iš 268 darbuotojų 172 (64 %) yra vyrai; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Agentūra sėkmingai pradėjo sparčiojo tinklo iniciatyvą, kuria siekiama suteikti moterims, norinčioms užimti pareigas Agentūroje arba apskritai daryti karjerą jūrų sektoriuje, galimybę dalyvauti trumpame neoficialiame pokalbyje su darbuotojomis moterimis; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą skiriant savo narius į Agentūros administracinę valdybą;

12.

pažymi, kad Agentūra vykdo psichologinio ir seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką, kuri apima konfidencialius patarėjus, teikiančius paramą darbuotojams, taip pat reguliarius mokymus ir informuotumo didinimo sesijas bei specialią informaciją Agentūros intranete;

Viešieji pirkimai

13.

pažymi, kad 2021 m. buvo inicijuota 51 viešųjų pirkimų procedūra (25 atviros, 3 specialios derybų, 4 konkurso su derybomis ir 19 labai mažos ir mažos vertės derybų procedūrų) ir iš viso pasirašytos 65 sutartys;

14.

pažymi, kad, Audito Rūmų ataskaitos duomenimis, Agentūra iš dalies pakeitė 14 konkrečių sutarčių dėl paslaugų teikimo ir bendra pakeitimų vertė yra 6,8 mln. EUR, t. y. 76 % didesnė nei pradinė sutarčių vertė, ir kad tie pakeitimai neatitiko Finansinio reglamento 172 straipsnio 3 dalies d punkto; be to, pažymi, kad 2021 m. išmokėtas sumas (5,4 mln. EUR) lėmė tai, kad buvo taikomos vieneto kainos, nustatytos atitinkamose preliminariosiose sutartyse, ir jos neviršijo pradinės preliminariosios sutarties viršutinės ribos ir kad dėl šių pakeitimų ekonominė pusiausvyra nebuvo pakeista rangovo naudai ir dėl jų nebuvo iškraipyta konkurencija, todėl atitinkamiems mokėjimams nebuvo padarytas poveikis; atsižvelgdamas į Agentūros atsakymą pažymi, kad ji ėmėsi priemonių, kad būsimų viešųjų pirkimų specifikacijos ir sutarčių šablonai būtų atitinkamai pakeisti; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

15.

pripažįsta, kad Agentūra prašo savo administracinės valdybos ir vyresniosios vadovybės narių užpildyti interesų konfliktų deklaracijas; be to, pažymi, kad taip pat kiti nariai, pvz., įdarbinimo komisijų, pasirašo papildomas konkrečias interesų konfliktų deklaracijas; be to, pažymi, kad Agentūra taiko tam tikrą politiką ir procedūras, skirtas interesų konfliktams nustatyti ir išvengti, ir kad ji įgyvendino vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus, įskaitant reguliarų mokymą;

16.

su džiaugsmu pažymi, kad 2022 m. kovo mėn. Agentūra parengė ir įgyvendino savo vidaus taisykles dėl EMSA skaidrumo registro ir dalyvauja naujame tarpinstituciniame susitarime dėl privalomo interesų grupių atstovams taikomo skaidrumo registro, kurį pasirašė Komisija, Taryba ir Parlamentas;

17.

Vidaus kontrolė

18.

pažymi, kad Vidaus audito tarnyba (IAS) 2021 m. nuotoliniu būdu atliko IT valdymo ir IT portfelio valdymo auditą ir kad IAS padarė išvadą, jog Agentūra, pertvarkiusi informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir sutelkusi jas į vieną departamentą, iš esmės sukūrė bei įdiegė efektyvias ir veiksmingas savo informacinių technologijų valdymo tvarkos valdymo ir kontrolės sistemas; be to, pažymi, kad IAS pateikė šešias rekomendacijas, dėl kurių Agentūra parengė veiksmų planą; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

19.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Komisijos Vidaus audito tarnyba ir Europos Audito Rūmai nepateikė jokių esminių rekomendacijų ar pastabų, dėl kurių metiniame patikinimo pareiškime galėtų būti nustatyta išlyga; pažymi, kad 2021 m. buvo pateikta viena rekomendacija, susijusi su OLAF tyrimu, dėl kurio šiuo metu imamasi tolesnių veiksmų;

20.

atkreipia dėmesį į Agentūros atliktą metinį vidaus kontrolės sistemos vertinimą ir išvadą, kad visi vidaus kontrolės principai ir penki vidaus kontrolės komponentai buvo tinkamai įgyvendinti ir apskritai yra veiksmingi, kad reikalingi tik nedideli patobulinimai ir kad nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus kontrolės trūkumus;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

21.

pažymi, kad Agentūra toliau vykdė skaitmeninimo veiklą, siekdama remti e. sertifikatų tikslus, kad palengvintų valstybių narių, veikiančių kaip vėliavos, uosto ir pakrantės valstybės, darbą, ir kad ji padėjo Komisijai rengti poveikio vertinimą, susijusį su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/21/EB (3), kuriose numatyta įtraukti e. sertifikatus, peržiūra; mano, kad Agentūra gali atlikti koordinuojamąjį vaidmenį užtikrinant saugą Europos uostuose ir gali padėti Komisijai veiksmingo įgyvendinimo srityje;

22.

pažymi, kad pradėta įgyvendinti Agentūros debesijos strategija, kuria sudaromos sąlygos kurti moderniausią technologinę aplinką, spartinančią skaitmeninių laivybos paslaugų teikimą; palankiai vertina padėties jūroje vaizdo sistemos plėtrą ir naujosios sistemos SAFESeaNet veikimo užtikrinimą;

23.

palankiai vertina Agentūros pastangas prisidėti prie Europos žaliosios jūrų transporto darbotvarkės stiprinant Sąjungos gebėjimus apsaugoti jūrų aplinką, valdyti klimato kaitą, be kita ko, pereinant prie darnaus judumo ir užtikrinant su tuo susijusį jūrų transporto indėlį, kaip nurodyta 2020 m. gruodžio mėn. priimtoje Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje; be to, primena apie vaidmenį, kurį Agentūra galėtų atlikti stiprinant rizikos vertinimo pajėgumus saugos srityse, įskaitant alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą;

24.

palankiai vertina tai, kad toliau įgyvendinama Agentūros 2020–2024 m. strategija, nes ji padės Agentūrai vykdyti jūrų stebėjimo, saugos ir saugumo užduotis ir kartu veiksmingai prisidėti prie Sąjungos skaitmeninių ir aplinkosaugos prioritetų įgyvendinimo; ypač teigiamai vertina tai, kad Agentūra kartu su Europos aplinkos agentūra paskelbė pirmąją Europos jūrų transporto aplinkos apsaugos ataskaitą, kurioje surinkta patikrinta informacija apie laivybos veiklos aplinkosauginį pėdsaką; atsižvelgdamas į tai primena, kad visos būsimos klimato ir aplinkosaugos priemonės turi būti grindžiamos išsamiu poveikio vertinimu, ir pripažįsta, kad labai svarbu laikytis Tarptautinės jūrų organizacijos (TMO) formuojamo visuotinio požiūrio į išmetamųjų teršalų kiekio jūrose mažinimą;

25.

mano, kad Agentūrai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad Europos vandenys būtų ne tik saugesni, bet ir tvaresni, taip pat padedant įgyvendinti žaliąją darbotvarkę; palankiai vertina tai, kad patvirtinta EMSA aplinkosaugos politika ir ateinančių metų strateginiai ramsčiai bei tikslai stiprinant ES pajėgumus apsaugoti jūrų aplinką, valdyti klimato kaitą, be kita ko, pereinant prie tvaraus judumo; ragina Agentūrą parengti priemones, kuriomis būtų mažinamas plastiko naudojimas laivuose;

26.

pabrėžia Agentūros vaidmenį sėkmingai įgyvendinant perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų jūrų transporto sektoriuje; šiuo požiūriu teigiamai vertina Agentūros indėlį teikiant techninę pagalbą ir duomenis iniciatyvoms, susijusioms su Europos žaliuoju kursu, įskaitant iniciatyvą „FuelEU Maritime“, Nulinės taršos veiksmų plano iniciatyvą ir veiklą Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) energijos vartojimo efektyvumo ir taršos anglies dioksidu intensyvumo klausimais; pabrėžia vaidmenį, kurį Agentūra galėtų atlikti atsižvelgiant į alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir vėjo varomų technologijų diegimą bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius jūroje; todėl pabrėžia, kad būtų galima atitinkamai pakoreguoti Agentūros įgaliojimus siekiant užtikrinti, kad Agentūra galėtų sustiprinti savo teikiamą pagalbą, galbūt tam skiriant biudžeto lėšų;

27.

ragina naudoti naujas technologijas (dirbtinį intelektą ir mašinų mokymąsi), taip pat remia galimą būsimą EMSA jūrų analitikos priemonės (EMAT) prototipo, kuris buvo pristatytas 2021 m. gruodžio 15 d. Agentūros skaitmeninės laivybos paslaugų praktiniame seminare, plėtojimą; ragina Agentūrą šiuo klausimu informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

28.

džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra, rengdama būsimas kibernetinio ir informacijos saugumo taisykles, 2021 m. paskutinį ketvirtį pradėjo įgyvendinti ISO 27.001 standarto (informacijos saugumo valdymas) įgyvendinimo projektą; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pokyčius šioje srityje;

29.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES) ir atlikti reguliarius rizikos IT infrastruktūrai vertinimus bei užtikrinti, kad būtų atliekami reguliarūs kibernetinės gynybos auditai ir testai; rekomenduoja visiems Agentūros darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Agentūrą sparčiau plėtoti savo kibernetinio saugumo politiką, ją įgyvendinti iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

30.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra toliau įgyvendino savo aplinkosaugos vadybą ir parengė bei patvirtino savo pirmąją aplinkosaugos ataskaitą; su džiaugsmu atkreipia dėmesį į 2021 m. Agentūros vykdytą žalinimo veiklą ir projektus, pvz., energijos tiekimą iš 100 % atsinaujinančiųjų žaliųjų išteklių, fotovoltinių saulės baterijų plokščių įrengimą, bepopierio biuro politiką ir pastangas kuo labiau sumažinti vandens suvartojimą;

31.

pažymi, kad 2021 m. birželio mėn. buvo atliktas vidaus auditas, susijęs su registracija pagal ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ir kad pirmoji išorės sertifikavimo audito, reikalingo registracijai EMAS, dalis buvo atlikta 2021 m. lapkričio mėn.; su pasitenkinimu pažymi, kad išorės vertinimas buvo užbaigtas 2022 m. ir Agentūra dabar įregistruota EMAS bei paskelbta jos aplinkosaugos ataskaita;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

32.

pažymi, kad pandemija paspartino įvairių priemonių ir metodų integravimą Agentūroje, siekiant sudaryti sąlygas tęsti darbą nuotoliniu būdu, pradedant tiesioginiu transliavimu ir baigiant virtualiosios realybės technologija bei nuotolinio audito metodais; ragina Agentūrą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir hibridinio darbo metodais, siekiant nustatyti, kokius posėdžius ir užduotis ateityje būtų veiksmingiau rengti ir atlikti nuotoliniu būdu, o ne fiziškai; be to, pažymi, kad darbuotojai, susiję su funkcijomis, kurias tiesiogiai paveikė kelionių apribojimai dėl COVID-19, pvz., ekspertų ir komandiruočių išlaidų kompensavimu, buvo laikinai paskirti eiti kitas pareigas ir kompensuoti darbuotojų nebuvimą darbe; be to, pažymi, kad buvo nustatyta ir į atnaujintus rizikos registrus įtraukta tam tikra nustatyta nauja rizika bei galimybės, susijusios su šia didele sveikatos krize;

33.

džiaugdamasis atkreipia dėmesį į Agentūros ataskaitą „COVID-19 poveikis ES jūrų sektoriui“, kurioje pateikta išsami pandemijos poveikio laivybai eismo, prekybos, ES vėliavų ir nuosavybės, laivų statybos, saugos bei aplinkosauginių patikrinimų aspektais, taip pat konkretiems segmentams, pvz., kruizų ir keleivių, apžvalga;

Kitos pastabos

34.

dar kartą ragina Agentūrą pasirūpinti, kad jos interneto svetaine būtų galima naudotis daugiau kalbų, ne vien tik anglų; mano, kad didesnė kalbų įvairovė sudarys palankesnes sąlygas ES piliečiams susipažinti su informacija, taigi padidės jų supratimas ir žinios apie Europos Sąjungos veiksmus saugios laivybos srityje;

35.

palankiai vertina tai, kad Agentūra paskelbė 2021 m. metinę jūrų avarijų ir incidentų ataskaitą, kurioje pateikiami statistiniai duomenys apie avarijas ir incidentus jūroje 2014–2020 m. laikotarpiu;

36.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. (4) rezoliucijoje dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (OL L 131, 2009 5 28, p. 132).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/357

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1903

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0093/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą (4), ypač į jo 19 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0113/2023),

1.	pritaria Europos jūrų saugumo agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos jūrų saugumo agentūros vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/358

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1904

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0094/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (4), ypač į jo 31 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0115/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 151, 2019 6 7, p. 15.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 84.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/360

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1905

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0115/2023),

kadangi, remiantis ENISA (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 23 473 060 EUR (įskaitant 640 000 EUR dydžio Graikijos valdžios institucijų įnašą biurų pastato nuomai), t. y. 8,26 % didesnis, palyginti su 2020 m.; kadangi Agentūros biudžetą sudaro daugiausia iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad Audito Rūmai gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,51 % einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų, t. y. 2,16 % didesnis, palyginti su 2020 m.; be to, pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 77,40 % (nepasiektas suplanuotas 85 % tikslas), t. y. 8,77 % didesnis, palyginti su 2020 m.;

Veikla

pažymi, kad Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad įvertintų savo veiklą ir pasiektus rezultatus atsižvelgiant į darbo programos tikslus, pvz., pridėtinę vertę Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms teikiant paramą politikos formavimui ir įgyvendinimui ir gebėjimą prisidėti prie Sąjungos kibernetinio atsparumo laiku teikiant veiksmingą informaciją ir žinias; palankiai vertina tai, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai buvo įvykdyti, ir tai, kad Agentūra atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti Agentūros darbo veiksmingumą ir efektyvumą; tačiau rekomenduoja Agentūrai atsižvelgti į rodiklius, kurie dar nepasiekti arba kuriuos pasiekti atsiliekama;

pažymi, kad Agentūra, bendradarbiaudama su Sąjungos kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba ir ES agentūrų tinklu, nagrinėjo galimybę teikiant bendras paslaugas padėti įgyvendinti būsimą Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms skirtą Kibernetinio saugumo reglamentą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 90,79 %, t. y. į 76 laikinųjų darbuotojų etatus, patvirtintus pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2020 m. patvirtintais 69 etatais), buvo įdarbinti 69 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad, be to, 2021 m. Agentūroje dirbo 27 sutartininkai ir 10 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

pakartoja savo susirūpinimą, kad tarp Agentūros vyresniosios vadovybės atstovų neužtikrinta lyčių pusiausvyra, t. y. dirba penki vyrai (71 %) ir dvi moterys (29 %); susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros valdančiojoje taryboje neužtikrinta lyčių pusiausvyra: 24 jos nariai iš 28 narių (86 %) yra vyrai; taip pat atkreipia dėmesį į bendrą Agentūros darbuotojų sudėtį lyčių lygybės požiūriu: iš 106 darbuotojų 57 darbuotojai yra vyrai (54 %); ragina Agentūrą ir valstybes nares, teikiant kandidatus į vyresniosios vadovybės ar valdančiosios tarybos narius arba skiriant juos, laikytis lyčių pusiausvyros užtikrinimo principo; prašo Agentūros informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie konkrečias priemones, kuriomis siekiama pagerinti lyčių pusiausvyrą;

pažymi, kad Agentūra vykdo asmens orumo apsaugos ir priekabiavimo prevencijos politiką, įskaitant specialų intraneto puslapį, specialius metinius mokymus bei konfidencialius patarėjus, ir kad Agentūra yra parengusi susitarimo memorandumą, pagal kurį konfidencialiais patarėjais dalijamasi su Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop);

pažymi, kad Agentūra labai priklauso nuo savo paslaugų teikimo pasitelkiant laikinuosius darbuotojus, kurie padėjo susidoroti su kasdiene administracine našta, atsižvelgiant į tai, kad po reorganizacijos ir pasirengimo persikelti į naują pastatą, kai finansų ir viešųjų pirkimų užduotis vykdančiai darbuotojų grupei teko papildoma našta, taip pat reikėjo didesnės paramos; be to, džiaugdamasis pažymi, kad persvarsčius Agentūros įdarbinimo politiką sumažėjo laikinųjų darbuotojų skaičius; be to, remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad darbuotojų skaičius 2021 m. padidėjo dėl to, kad Agentūra sėkmingai užpildė kelias ilgą laiką buvusias laisvas darbo vietas; supranta, kad kibernetinio saugumo ir informacinių ir ryšių technologijų sektoriai yra labai konkurencingi ieškant kvalifikuotų ir atsidavusių darbuotojų;

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos; primena Agentūrai, kad reikia toliau plėtoti tokią darbuotojų politiką ir darbo kultūrą, kad būtų galima veiksmingiau reaguoti į grįžtamąją informaciją, gautą atliekant darbuotojų apklausas;

Viešieji pirkimai

pažymi, kad 2021 m. Agentūra iš viso užbaigė 58 viešųjų pirkimų procedūras, įskaitant dvi kartu su Cedefop vykdytas procedūras;

10.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą su susirūpinimu pažymi, kad Agentūra sistemingai sudaro mažos vertės sutartis be leidimus suteikiančio pareigūno patvirtinto ir pasirašyto atitinkamo sprendimo dėl sutarties skyrimo, o tai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 I priedo 30.3–30.4 punktų (2); pažymi, kad Agentūra atsakė, jog ji jau ėmėsi būtinų veiksmų šiai problemai spręsti; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

11.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad, siekdama nuspręsti, ar tam tikrą paslaugą perduoti išorės paslaugų teikėjui, ar teikti ją savo viduje, Agentūra parengė ir naudoja sąnaudų ir naudos analizės metodiką, ir kad ši metodika turi struktūros trūkumų, kurie gali turėti įtakos sprendimų priėmimo proceso objektyvumui ir dėl kurių Agentūrai kyla finansinė rizika; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, jog ji jau ėmėsi būtinų veiksmų šiai problemai spręsti; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

12.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad dviejose viešųjų pirkimų procedūrose Agentūra kaip sutarties skyrimo kriterijų naudojo įmonės techninį pajėgumą, kuris aiškiai susijęs su konkurso dalyvio, o ne pasiūlymo vertinimu, ir kad toks atrankos ir sutarties skyrimo kriterijų sutapimas mažina teisinį tikrumą, kenkia Agentūros reputacijai ir kelia teisinę riziką; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, jog ji jau ėmėsi būtinų veiksmų šiai problemai spręsti; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

13.

primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras yra svarbu užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; prašo įdiegti Komisijos parengtas informacinių technologijų (IT) priemones, skirtas e. viešiesiems pirkimams; ragina iš naujo paaiškinti viešųjų pirkimų gairėse nustatytas procedūras ir šablonus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl to, kad viešųjų pirkimų trūkumai didėja ir jie yra didžiausias neteisėtai išmokėtų sumų šaltinis daugumoje agentūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

14.

atkreipia dėmesį į priemones, kurias šiuo metu taiko Agentūra, ir pastangas, kurias ji deda siekdama užtikrinti skaidrumą, užkirsti kelią interesų konfliktams ir juos valdyti, ir pažymi, kad jos interneto svetainėje skelbiami Valdančiosios tarybos narių gyvenimo aprašymai ir jų įsipareigojimų bei interesų deklaracijos;

15.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad 2019–2021 m. Agentūra įvertino tris galimų interesų konfliktų atvejus, susijusius su vyresniuoju darbuotoju, pradėjusiu dirbti naują darbą kitur, ir kad vienu Audito Rūmų išnarinėtu atveju Agentūra nesikonsultavo su jungtiniu komitetu, taip pažeisdama Tarnybos nuostatų 16 straipsnį; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad siekdama laikytis taikytinų teisės aktų, Agentūra oficialiai sudarys jungtinį komitetą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

16.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Agentūrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus ir, be kita ko, sukurti vidaus kovos su korupcija mechanizmą;

Vidaus kontrolė

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Vidaus audito tarnybos (IAS) žmogiškųjų išteklių valdymo ir etikos ataskaitoje paskelbtos trys labai svarbios ir keturios svarbios rekomendacijos; pažymi, kad, nors VAT įgyvendino keturias rekomendacijas, trys svarbios rekomendacijos 2021 m. pabaigoje buvo įgyvendinamos ir per nustatytą laikotarpį nebuvo visiškai įgyvendintos; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

18.

pažymi, kad 2021 m. VAT atliko strateginio planavimo programavimo ir veiklos rezultatų valdymo auditą ir 2022 m. balandžio mėn. paskelbė galutinę audito ataskaitą su trimis svarbiomis rekomendacijomis; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

19.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra priėmė jautrių funkcijų politiką, ji įsigaliojo 2022 m. gegužės mėn.;

20.

pažymi, kad 2021 m. vidaus kontrolės vertinimas rodo, jog vidaus kontrolės priemonės suteikia pakankamą patikinimą, kad Agentūros politika, procesai, užduotys ir elgesys kartu sudaro palankesnes sąlygas jos veiksmingam ir efektyviam veikimui, padeda užtikrinti vidaus ir išorės ataskaitų teikimo kokybę ir padeda garantuoti, kad būtų laikomasi jos reglamentų, ir kad vis dėlto reikia patobulinti tam tikrus principus, įskaitant Agentūros vidaus kontrolės sistemos rodiklių tobulinimą, įmonės rizikos valdymo sistemos sukūrimą, IT valdymo ir susijusios politikos bei procedūrinės sistemos peržiūrą, Agentūros įdarbinimo politikos peržiūrą, taip pat Agentūros veiklos tęstinumo plano atnaujinimą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

21.

pažymi, kad 2021 m. buvo atnaujinta ir priimta Agentūros interesų konfliktų politika ir kovos su sukčiavimu strategija;

22.

primena, jog svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai reikalauja įdiegti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų išvengta tokių galimų problemų kaip interesų konfliktai, netaikomos ex ante ir (arba) ex post kontrolės priemonės, netinkamas biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymas ir išimčių registre neužregistruoti probleminiai atvejai;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

23.

atkreipia dėmesį į Agentūrai pavestas užduotis, susijusias su Kibernetinio saugumo aktu, kuriuo siekiama skatinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį visoje Sąjungoje, be kita ko, aktyviai padedant valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms didinti kibernetinį saugumą; be to, atkreipia dėmesį į Agentūros paramą rengiant naujus politikos dokumentus, pvz., dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo, skaitmeninės veiklos atsparumo, elektroninės atpažinties, tapatumo nustatymo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų, Europos elektroninių ryšių kodeksą, dokumentus dėl 5G, skaitmeninių piniginių, dirbtinio intelekto ir tinklo kodeksą kibernetinio saugumo klausimais; palankiai vertina tai, kad Agentūra būtų atsakinga už vertinimą, ar produktas kelia reikšmingą kibernetinio saugumo riziką pagal siūlomą Kibernetinio atsparumo aktą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į padidėjusias Agentūros užduotis;

24.

pažymi, kad Agentūra įgyvendina kibernetinio saugumo politiką ir kad ji visų pirma taiko pakopinės apsaugos metodą; be to, pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo savo IT politikos ir procedūrinės sistemos, be kita ko, savo informacijos saugumo politikos, peržiūrą; be to, pažymi, kad visiems darbuotojams kasmet rengiami mokymai apie duomenų apsaugą ir informuotumo apie kibernetinį saugumą kursai;

25.

26.

pažymi, kad Agentūra kuria aplinkosaugos vadybos sistemą, kuri turėtų padėti gauti ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos registraciją; be to, pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos Agentūros vardu sudarė būstinės pastato Atėnuose nuomos sutartį, kuri visapusiškai galioja nuo 2021 m. liepos 1 d., ir kad tai suteiks Agentūrai galimybę nustatyti platesnį žaliųjų priemonių, kurios turi būti įgyvendintos, rinkinį;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

27.

pažymi, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios ir 2021 m. Agentūra nustatė ir išlaikė nuolatines nuotolinio darbo galimybes, kartu išlaikydama ir didindama darbuotojų motyvaciją, veiksmingumą ir vystymąsi; ypač džiaugdamasis pažymi, kad pandemijos metu į tam skirtą funkcinę e. pašto dėžutę visiems darbuotojams kasdien buvo siunčiama naujausia informacija išsamiai nurodant atvejų skaičius ir naujausius pokyčius pasaulyje, kad darbuotojai būtų supažindinami su naujausiais pokyčiais; ragina Agentūrą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir hibridinio darbo metodais, siekiant geriau organizuoti posėdžius ir užduotis, kurias ateityje būtų galima veiksmingiau atlikti nuotoliniu būdų nei fiziškai;

Kitos pastabos

28.

pažymi, kad 2021 m. lapkričio mėn. Agentūra priėmė savo tarptautinę strategiją ir kad tai sudarė galimybes Agentūrai bendradarbiauti su tam tikru skaičiumi trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų, visų pirma siekiant sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su Ukraina, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija;

29.

30.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (3) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/365

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1906

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0094/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0115/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 151, 2019 6 7, p. 15.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/366

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1907

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos prokuratūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos prokuratūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Europos prokuratūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06247/2023 – C9-0073/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (4), ypač į jo 94 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9-0079/2023),

1.	patvirtina Europos prokuratūros administracijos direktoriui, kad Europos prokuratūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos prokuratūros administracijos direktoriui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 283, 2017 10 31, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/368

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1908

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos prokuratūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos prokuratūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9–0079/2023),

A.	kadangi Europos prokuratūra įsteigta Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 (1);

kadangi Europos prokuratūra yra nauja nepriklausoma Sąjungos prokuratūra ir yra atsakinga už veikų, nukreiptų prieš Sąjungos finansinius interesus, taip pat nusikalstamų veikų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (2) ir nurodytų Reglamente (ES) 2017/1939, tyrimą, šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir jų bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui;

kadangi Europos prokuratūra imasi veiksmų tokiu atveju, kai tik nacionalinės institucijos galėtų tirti šias nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas, tačiau jų įgaliojimai galioja tik jų valstybės viduje, o kitos organizacijos, pvz., Eurojustas, OLAF ir Europolas, neturėjo reikiamų įgaliojimų atitinkamiems nusikalstamų veikų tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui atlikti;

kadangi Europos prokuratūros kompetencija apima kelių rūšių sukčiavimą, įskaitant sukčiavimą PVM, kai žala viršija 10 mln. EUR, pinigų plovimą, korupciją ir kitus atvejus, kai Europos prokuratūra vykdo prokuroro funkcijas dalyvaujančių valstybių narių kompetentinguose teismuose, kol byla bus galutinai išspręsta;

E.	kadangi Europos prokuratūros procedūrinius aktus gali peržiūrėti nacionaliniai teismai, o Europos Teisingumo Teismas, priimdamas preliminarius sprendimus arba atlikdamas tų aktų teisminę peržiūrą, turi likusius įgaliojimus užtikrinti nuoseklų ES teisės taikymą;

kadangi Europos prokuratūrą sudaro centrinis lygmuo, kuriam priklauso Liuksemburge įsikūręs Centrinis biuras, kuriame dirba Europos vyriausiasis prokuroras, 22 Europos prokurorai (po vieną iš kiekvienos dalyvaujančios ES valstybės narės) ir administracijos direktorius, ir decentralizuotas (nacionalinis) lygmuo – tai Europos deleguotieji prokurorai 22 dalyvaujančiose ES valstybės narėse;

kadangi centriniu lygmeniu Europos vyriausiasis prokuroras ir 22 Europos prokurorai sudaro Europos prokuratūros kolegiją ir prižiūri nacionaliniu lygmeniu Europos deleguotųjų prokurorų vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurie veikia visiškai nepriklausomai nuo savo nacionalinių institucijų;

kadangi pagal Reglamento (ES) 2017/1939 93 straipsnį Europos prokuratūros administracijos direktorius, veikdamas kaip Europos prokuratūros leidimus suteikiantis pareigūnas, vykdo Europos prokuratūros biudžetą savo atsakomybe ir neviršydamas biudžete nustatytų apribojimų ir kiekvienais metais siunčia biudžeto valdymo institucijai visą bet kurių vertinimo procedūrų išvadoms aktualią informaciją;

I.	kadangi pagal Europos prokuratūros finansinių taisyklių 50 straipsnio 2 dalį Komisijos apskaitos pareigūnas taip pat veikia kaip Europos prokuratūros apskaitos pareigūnas ir yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų, kurios konsoliduojamos su Sąjungos ataskaitomis, parengimą;

J.	kadangi pagal dabartinę sistemą Audito Rūmai tikrina galutines metines ataskaitas, Taryba rekomenduoja, o Europos Parlamentas sprendžia, ar patvirtinti Europos prokuratūros administracijos direktoriui, kad atitinkamų finansinių metų biudžetas įvykdytas;

K.	kadangi Europos prokuratūra savo operacinę veiklą pradėjo 2021 m. birželio 1 d. ir nuo 2021 m. birželio 24 d. tapo finansiškai savarankiška nuo Europos Komisijos ir šiais metais parengia pirmąjį metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

palankiai vertina teigiamą Europos Audito Rūmų nuomonę dėl Europos prokuratūros 2021 finansinių metų finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų pajamų ir mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo;

palankiai vertina Europos prokuratūros pastangas sukurti veiklos struktūrą ir paramos sistemą, kad ji galėtų veikti kaip Sąjungos nepriklausoma prokuratūra, visų pirma pastangas įdarbinti darbuotojus centriniu ir decentralizuotu lygmenimis, sukurti specialią bylų valdymo sistemą, įskaitant programinės įrangos įsigijimą ir prieigą prie duomenų bazių medžiagos, reikalingos jos funkcijoms vykdyti, ir intensyvų bendradarbiavimą su atitinkamais partneriais;

mano, kad pirmaisiais Europos prokuratūros operatyvinės veiklos ir administracinio valdymo metais įgyta patirtis atskleidė keletą Reglamento (ES) 2017/1939 trūkumų ir kad todėl reikia, kad Komisija laiku imtųsi veiksmų; ragina Komisiją pradėti aktyvų dialogą su Europos prokuratūra ir nedelsiant pateikti pakankamai išsamų pasiūlymą dėl Reglamento (ES) 2017/1939 peržiūros, kuriuo būtų siekiama pašalinti esamus trūkumus, visų pirma vidaus procesuose, susijusiuose su finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais; prašo Europos prokuratūros laiku informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi siekiant pašalinti trūkumus arba galimus naujus nustatytus trūkumus;

pabrėžia, kad visi mokėjimai, atlikti siekiant įgyvendinti tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, remiantis nacionaliniuose planuose aprašytomis reformomis ir investicijomis, pasinaudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), laikomi Sąjungos lėšomis; todėl pabrėžia, kad visi susiję projektai, sandoriai, konkursai ar kita veikla patenka į Europos prokuratūros įgaliojimų sritį; ragina visas valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti su Europos prokuratūra atliekant visus tyrimus, susijusius su EGADP įgyvendinimu;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad bendras 2021 m. Europos prokuratūrai skirtas biudžetas buvo 26,3 mln. EUR, t. y. sumažintas, palyginti su pradine 45 mln. EUR suma; pažymi, kad buvo skirta ir panaudota dar 9 200 000 EUR suma tuo metu, kai Europos prokuratūra vis dar finansiškai veikė kaip Komisijos dalis; atsižvelgia į tai, kad iš pradžių numatytos 45 mln. EUR sumos 9 500 000 EUR suma buvo grąžinta į Sąjungos biudžetą; atkreipia dėmesį į tai, kad 9,5 mln. EUR grąžinta dėl vėlavimo paskirti Europos deleguotuosius prokurorus Europos prokuratūros veiklos pradžioje, taip pat dėl to, kad nebuvo panaudota personalo įdarbinimui skirta biudžeto kvota, nes etatų planas nebuvo atitinkamai pakoreguotas;

pažymi, kad 2021 m. Europos prokuratūros biudžetas gerokai padidėjo, palyginti su 2020 m. (11,6 mln. EUR), nes buvo ištaisytas nepakankamas darbo krūvio įvertinimas, pateiktas 2017 m. priimant Reglamentą (ES) 2017/1939; pabrėžia, kad svarbu pritaikyti žmogiškuosius ir finansinius išteklius prie didėjančio darbo krūvio ir atitinkamai padidinti Europos prokuratūros biudžetą;

atkreipia dėmesį į biudžeto įvykdymo lygmenį: 97 % įsipareigojimų asignavimų atveju ir 71 % mokėjimų asignavimų atveju; pabrėžia, kad 26 % mokėjimų asignavimų perkelta į 2022 m.; pažymi, kad 83 % mokėjimo operacijų buvo atliktos per teisės aktuose nustatytą terminą ir kad vidutinis mokėjimo terminas buvo 21,1 dienos; pažymi, kad 34 % pavėluotų mokėjimų buvo mokėjimai, kuriuos vėluota atlikti 1 dieną, o 75 % pavėluotų mokėjimų – mažiau nei 5 dienas; ragina Europos prokuratūrą mažinti mokėjimų vėlavimą ir visapusiškai pasinaudoti elektroniniais sprendimais, kurie prisideda prie to, kad institucijos taptų skaidresnės ir tvaresnės;

pažymi, kad apskritai COVID-19 pandemija neturėjo konkretaus poveikio Europos prokuratūros veiklai, kiek tai susiję su bendraisiais perkėlimais, būtinais perkėlimais ar investicijomis ir prekių bei paslaugų rinkos sąnaudomis; tačiau pažymi, kad COVID-19 pandemija galėjo šiek tiek prisidėti prie to, kad būtų užkirstas kelias laiku paskirti Europos deleguotuosius prokurorus, o tai uždelsė baudžiamojo persekiojimo ir tyrimo operacijų pradžią;

pažymi, kad svarbiausias nematerialusis turtas yra speciali Europos prokuratūros IT sistema, naudojama saugiam Europos prokuratūros bylų ir kitų konfidencialių duomenų įvedimui, tvarkymui ir perdavimui ir susieta su valstybių narių sistemomis (bylų valdymo sistema); pažymi, kad programinė įranga pradėta kurti anksčiau, nei Europos prokuratūra tapo nepriklausoma nuo Komisijos, ir kad Komisija pervedė iki tol ryšium su bylų valdymo sistema sumokėtą vidinę vertę;

10.

pažymi, kad didžioji dalis materialiojo turto iš Komisijos buvo nemokamai pervesta Europos prokuratūrai ir kad atitinkamos pajamos iš šio dovanojamo turto sąskaitose buvo pripažintos pajamomis;

11.

pažymi, kad po šio neseniai Komisijos įvykusio prerogatyvų ir pareigų perdavimo, net jei jis buvo numatytas pagal įgyvendinimo susitarimą, dėl kurio susitarta priėmus Reglamentą (ES) 2017/1939, Europos prokuratūra visgi turi dėti dideles pastangas, kad išspręstų pavėluotų mokėjimų klausimą, užtikrintų vidaus finansinių taisyklių laikymąsi, įskaitant kontrolę, susijusią su jos operacijų veiklos ir finansiniais aspektais;

12.

ragina Europos prokuratūrą įdiegti elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo procedūras, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis su mokėjimais susijusių veiksmų valdymas;

13.

atkreipia dėmesį į atitinkamas su operatyvine veikla (posėdžiai ir komandiruotės) susijusias papildomas išlaidas, kurias patiria Europos deleguotieji prokurorai (neskaičiuojant jų atlyginimo) ir kurios padengiamos iš Europos prokuratūros biudžeto pagal Reglamento (ES) 2017/1939 91 straipsnio 5 dalį;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūra nagrinėja galimybę pirkti nacionalinių prisiekusiųjų vertėjų raštu, kuriuos kompetentingos nacionalinės institucijos pripažįsta kaip išimtinius patvirtintų vertimų, kurie yra priimtini ir tinkami naudoti teismo procesuose, teikėjus, paslaugas arba tiesiogiai prisidėti prie su tokiomis paslaugomis susijusių Europos deleguotųjų prokurorų išlaidų kompensavimo, kompensuojant nacionaliniu lygmeniu patirtas išlaidas;

15.

primena, kad įgyvendinant Reglamento (ES) 2017/1939 31 straipsnį, 91 straipsnio 5 dalį ir 91 straipsnio 6 dalį, kuriose nustatyti atvejai, kai gali būti reikalingas finansinis įnašas iš Europos prokuratūros biudžeto siekiant padengti tyrimų išlaidas decentralizuotu lygmeniu ir ypač brangias tyrimo priemones, vykdomas nacionaliniu lygmeniu, reikia pritaikyti atitinkamas finansines taisykles, pagal kurias šiuo metu neleidžiama kompensuoti nacionalinių teisingumo sistemų patirtų išlaidų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Europos prokuratūros operacijų slaptumo ir konfidencialumo viešųjų pirkimų procedūros pradėjimas gali būti nežinomas, todėl taisyklėse turi būti atsižvelgiama į galimybę sudaryti Europos prokuratūros ir valstybių narių finansavimo susitarimus ir susitarimus dėl paslaugų lygio; primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų šioje srityje ir pasiūlyti atitinkamus Finansinio reglamento pakeitimus, kartu atsižvelgiant į poreikį paskirstyti tokių išlaidų naštą laikantis proporcingumo principo;

16.

žino, kad, vykdant biudžeto procedūrą, apie Europos prokuratūros poreikius Komisijai pranešama iki kitų metų sausio 31 d.; pažymi, kad pateiktoje prognozėje, kuri yra svarbi kiekybiniam tokių poreikių įvertinimui, tinkamai atsižvelgiama į apskaičiuotą darbo krūvį (vidutinis gaunamų pranešimų apie nusikaltimus ir pradedamų tyrimų skaičius ir vykdomų tyrimų padėtis); vis dėlto pažymi, kad šioje prognozėje neatsižvelgiama į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) naudojimo poveikį, o ryšium su tuo padidėjo turimų išteklių suma ir sukčiavimo bei netinkamo valdymo rizika; atkreipia dėmesį į tai, kad papildomas biudžeto poreikių kiekybinio įvertinimo sudėtingumo aspektas susijęs tiek su privalomu Europos prokuratūros kompetencijos pobūdžiu, nes ši kompetencija neapima diskrecijos, kalbant apie susijusių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo tikslingumą, tiek su tuo, kad nėra fiksuoto ryšio tarp tyrimų skaičiaus ir jų išlaidų, nes šią aplinkybę labai sunku numatyti; pabrėžia, kad Europos prokuratūrai reikia skirti pakankamai išteklių ir suteikti prerogatyvas, reikalingas, kad ji galėtų sėkmingai atlikti savo užduotis;

17.

pažymi, kad kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje buvo siekiama paaiškinti, kaip apie sukčiavimą, susijusį su EGADP, bus pranešta Europos prokuratūrai, ir kad vyksta diskusijos dėl to, kokia galėtų būti veiksminga Europos prokuratūros intervencija šioje srityje;

18.

yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta tikrumo dėl taisomųjų priemonių, kurios galėtų būti priimtos nustačius tokius su EAGDP susijusius sukčiavimo atvejus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos;

19.

primygtinai ragina Komisiją pateikti tinkamas gaires šiuo klausimu ir išsamiai informuoti biudžeto valdymo instituciją apie galimybes;

20.

pritaria nuomonei, kad nesant Europos prokuratūros laikotarpio vidurio išteklių sistemos tiek biudžeto, tiek personalo atžvilgiu tuo metu, kai reikia sparčiai plėsti operacijų mastą ir sukurti administracinius pagrindus, ribojamos galimybės, kurios turėtų būti suteiktos siekiant kuo didesnio lankstumo kuriant tokio naujoviško projekto, kaip Europos prokuratūra, organizacinę infrastruktūrą;

Vidaus valdymas, veiklos rezultatai ir vidaus kontrolė

21.

ragina Europos prokuratūrą periodiškai peržiūrėti savo veiklos rodiklių rinkinį, remiantis veiklos patirtimi, įgyta taikant specifinį veiklos modelį;

22.

pažymi, kad 2021 m. Europos prokuratūra gavo 2 832 pranešimus apie galimas nusikalstamas veikas – 1 351 iš nacionalinių valdžios institucijų, 190 – iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organizacijų ir agentūrų, 1 282 – iš privačių subjektų ir 9 – ex officio; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūra, patikrinusi pateiktą informaciją pagal Reglamento (ES) 2017/1939 24 straipsnio 6 dalį, padarė išvadą, kad yra pagrindas naudotis savo kompetencija ir inicijuoti ar pradėti tyrimus 576 bylose (nors 2021 m. pabaigoje dar nebuvo atlikti 84 vertinimai), iš jų 31 byla buvo perduota nacionalinėms institucijoms po to, kai buvo pasinaudota Europos prokuratūros kompetencija; pažymi, kad 2021 m. Europos prokuratūra paskelbė penkis kaltinimus ir kad 2021 m. teismai Europos prokuratūros bylose priėmė vieną galutinį apkaltinamąjį nuosprendį, o trejose papildomose bylose buvo taikomos supaprastintos baudžiamojo persekiojimo procedūros;

23.

palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūra rengiasi priimti išsamų veiklos tęstinumo planą; pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau priimti veiklos tęstinumo planą, kad būtų išvengta ne tik kokių nors jos veiklos sutrikdymų, bet ir būtų pasirengta galimoms neramioms situacijoms ateityje;

24.

ragina Komisiją ir dalyvaujančias valstybes nares apsvarstyti galimybę išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus ir kompetenciją įtraukiant Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

25.

giria Europos prokuratūros pastangas, dėtas siekiant vykdyti intensyvų personalo įdarbinimo ir integravimo procesą ir taip kuo greičiau užtikrinti visišką operatyvinį pajėgumą;

26.

pažymi, kad laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų pareigybių užimtumo lygis yra 94 % ir kad 22 dalyvaujančiose valstybėse narėse iš 140 Europos deleguotųjų prokurorų, iš pradžių įtrauktų biudžetą, dirbo 95 prokurorai;

27.

pastebi, kad 2021 m. pabaigoje Europos prokuratūra iš viso turėjo 217 darbuotojų, iš 122 statutiniai darbuotojai (91 laikinasis darbuotojas ir 31 sutartininkas) dirbo centriniame biure, o nacionaliniuose biuruose dirbo 95 specialieji patarėjai, ir kad abiejų biurų atžvilgiu lyčių pasiskirstymas yra gerai subalansuotas; vis dėlto pažymi, kad lyčių pasiskirstymas, kalbant apie penkias vadovaujamąsias pareigas, nėra optimalus (keturi vyrai ir viena moteris) ir kad šį aspektą reikia patobulinti ir kartu paengti įvairovės strategiją, kad ir neįgalieji būtų tinkamai skatinami teikti paraiškas dėl darbo Europos prokuratūroje;

28.

apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse Europos deleguotųjų prokurorų atrankos procedūros, vykdytos siekiant užpildyti iš pradžių biudžete numatytą skaičių etatų, ne kartą buvo nesėkmingos dėl įvairių priežasčių, įskaitant atlyginimų lygį (80 % AD9 lygio darbuotojų, atitinkančių specialiųjų patarėjų statusą, kuris kartais neatitinka kvalifikacijos ir patirties, kurios tikimasi iš Europos deleguotųjų prokurorų), aiškios karjeros perspektyvos nebuvimą ir nuolatinį netikrumą dėl jų socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo;

29.

mano, kad dėl sudėtingumo, kurį lemia Europos deleguotųjų prokurorų administracinis statusas (jiems valstybės narės turi numatyti socialines teises ir išmokas, įskaitant teises į pensiją, darbo laiką ir atostogų tvarką, o atlyginimas mokamas iš ES biudžeto jį apskaičiuojant kaip ES pareigūno darbo užmokesčio procentinę dalį), šios pareigybės tampa mažiau patrauklios ir jų skyrimo procesas yra mažiau atrankus;

30.

supranta, kad bendrųjų Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių taikymas Europos deleguotųjų prokurorų atžvilgiu kelia pavojų teismų nepriklausomumui, tačiau pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nustatytą procedūrą ir negavus išankstinio Komisijos pritarimo, atsižvelgiant į Europos prokuratūros statusą, negalima priimti alternatyvių Europos deleguotiesiems prokurorams skirtų įgyvendinimo taisyklių; primena, kad Europos prokuratūra yra vienintelė Sąjungos institucija, įdarbinanti prokurorus, ir kad jų nepriklausomumas yra labai svarbus geram prokuratūros veikimui; ragina Komisiją spręsti šį klausimą ir užtikrinti reikiamą teisinės sistemos lankstumą, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į ypatingą prokurorų, kaip Europos prokuratūros darbuotojų, statusą; mano, kad dėl šios padėties atsiranda papildomų paskatų pritarti Reglamento (ES) 2017/1939 ir Europos prokuratūros statuso peržiūrai;

31.

giria, kad Europos prokuratūros vadovybė, neviršydama savo prerogatyvų, ėmėsi visų galimų perspektyvių veiksmų šiam klausimui spręsti, panaudodama turimus išteklius, kad padidintų užimtumo lygį ir paspartintų įdarbinimo procesą, nepaisydama po pandemijos kilusių problemų; supranta po pandemijos atsiradusius apribojimus ir labai konkurencingos Liuksemburgo darbo rinkos ypatumus ir pažymi, kad Liuksemburgo, kaip darbo vietos nepatrauklumą, daugiausia lemia didelės pragyvenimo išlaidos, ir dėl to taip pat sumažėjo geografinė kandidatų į darbo vietas įvairovė; pažymi, kad, kalbant apie finansinių priemonių rinkinį ir karjeros perspektyvą, Europos prokuratūra yra mažiau konkurencinga nei keturios Sąjungos institucijos, turinčios darbuotojų Liuksemburge (Parlamentas, Komisija, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai), nes ji negali pasiūlyti perspektyvos darbuotojams tapti ES pareigūnais ir kad vienintelė Sąjungos agentūra Liuksemburge buvo sujungta ir perkelta į Briuselį vykdant dabartinę DFP;

32.

yra susirūpinęs dėl dažno naudojimosi trečiųjų šalių komercinėmis paslaugomis ir laikinųjų darbuotojų mechanizmais daugelyje sričių, kuriose ES darbuotojų įdarbinimas nebuvo patvirtintas, ir dėl to, kad daugeliui Europos prokuratūros darbuotojų buvo sukurtos neoptimalios darbo sąlygos dėl ilgą laiko didelio darbo krūvio; ragina Komisiją, teikiant pasiūlymus dėl būsimų etatų planų, nedelsiant spręsti Europos prokuratūros darbuotojų trūkumo problemą;

33.

pritaria Europos Audito Rūmams, kad nurodyti finansų valdymo trūkumai taip pat atspindi finansų ir viešųjų pirkimų funkcijoms skirtų išteklių trūkumą ir yra Europos prokuratūros žmogiškųjų išteklių valdymo trūkumas;

34.

pripažįsta, kad žmogiškųjų išteklių srityje dėmesys turi būti skiriamas tam, kad būtų visiškai laikomasi skaidrumo ir vienodo požiūrio principų, ir, žinodamas, kad operatyvinės veiklos pradiniuose etapuose vyravo skubumas ir spaudimas, primena, kad reikia atsižvelgti į Audito Rūmų išvadas dėl kai kurių įdarbinimo procedūrų įgyvendinimo;

35.

palankiai vertina tai, kad apie 86 % įdarbintų darbuotojų visuose Europos prokuratūros departamentuose dirba su tyrimais susijusioje veikloje (t. y. 186 darbuotojai, įskaitant 95 Europos deleguotuosius prokurorus);

36.

pažymi, kad Europos prokuratūros personalo strategijoje daugiausia dėmesio skiriama didėjantiems veiklos ištekliams 2022–2023 m., todėl administracinės ir centrinės paramos funkcijos taip pat turės augti, kad būtų galima remti didėjantį operatyvinės veiklos darbuotojų skaičių, ir kad papildomas įdarbinimas taip pat bus labai svarbus atitikties ir rizikos valdymo funkcijų ir skaitmeninių bei saugumo paslaugų srityje;

37.

pažymi, kad pagal 2021 m. darbo tvarką, priimtą gavus leidimą grįžti į darbo vietą biure, buvo numatyta dirbti iš namų iki 2,5 dienos per savaitę ir kad šia galimybe plačiai naudojosi dauguma darbuotojų; supranta, kad Europos prokuratūra derins savo politiką su naujausiomis Komisijos įgyvendinimo taisyklėmis dėl darbo laiko ir mišraus darbo;

Etikos sistema ir skaidrumas

38.

pažymi, kad Europos prokuratūra šiuo metu kuria esminius savo etikos sistemos elementus; palankiai vertina tai, kad ji patvirtino kovos su sukčiavimu strategiją, kuri yra rizika grindžiamo valdymo dalis, taigi visi darbuotojai pateikia interesų konflikto deklaracijas, visiems operacijose dalyvaujantiems darbuotojams taikomas asmens patikimumo patikrinimo reikalavimas, taip pat reikalaujama, kad būtų teikiamos ir tikrinamos visų prokuroro funkcijas atliekančių asmenų ir administracijos direktoriaus interesų deklaracijos;

39.

palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūros kolegija priėmė įgyvendinimo taisykles dėl informavimo apie pažeidimus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dabar ryšium su tokiomis nuostatomis taikomi tolesni praktiniai įgyvendinimo veiksmai;

40.

žino apie 2021 m. Europos ombudsmeno pradėtą bylą, susijusią su Europos deleguotojo prokuroro skyrimo procedūra; supranta, kad dėl to, jog tą patį skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pateikė tas pats skundo pateikėjas, Europos ombudsmenas nusprendė baigti bylą, manydamas, kad ombudsmenas negali nagrinėti skundų tais atvejais, kai iškelti klausimai yra arba buvo nagrinėjami teisme;

41.

ragina nustoti naudotis išorės įmonėmis, kurios, remiantis Jeilio universiteto vertinimu (3), ir toliau veikia Rusijoje;

Skaitmeninimas, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

42.

pažymi, kad Europos prokuratūros bylų valdymo sistema grindžiama Komisijos COMP GD sukurta sistema ir kad, nors kol kas nesvarstomos galimybės sujungti tokią sistemą su kitomis lygiavertėmis priemonėmis (pvz., OLAF arba Europolo), vis dėlto užtikrinamas platus sąveikumas naudojant Komisijos parengtas ir pateiktas koncepcijas ir komponentus;

43.

pažymi, kad Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą visiškai valdo Europos prokuratūra ir kad, nors ją plėtoja išorės paslaugų teikėjai, sutartį valdo speciali Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos programos grupė; pažymi, kad operacinė sistema ir jos duomenys saugomi ir tvarkomi Europos prokuratūros duomenų centre, kurį valdo speciali bylų valdymo sistemos paramos grupė;

44.

palankiai vertina tai, kad skiriamas dėmesys mašininio vertimo paslaugų naudojimui, ir tai, kad kuriamas prokurorams, Centrinio biuro darbuotojams ir kitiems darbuotojams skirtas vertimo raštu portalas, siekiant padidinti bylų nagrinėjimo veiksmingumą ir apriboti su vertimu raštu susijusių išlaidų didėjimą, nes jis, kaip numatoma, augs atsižvelgiant į atitinkamai didėjantį Europos prokuratūros darbo krūvį;

45.

ragina Europos prokuratūrą toliau plėtoti savo kibernetinio saugumo pajėgumus siekiant užtikrinti papildomumą CERT-EU ir Komisijos DIGIT GD tarnybų atžvilgiu ir su jomis bendradarbiauti;

46.

pažymi, kad 2021 m. 547 000 EUR investuota į audiovizualinę, techninę įrangą ir įrenginius ir kad atitinkamai 872 000 EUR ir 4 871 000 EUR investuota į administracines ir praktines IRT prekes ir (arba) paslaugas (techninė įranga, programinė įranga, paslaugos, analizė, programavimas ir techninė pagalba); pažymi, kad 2021 m. Europos prokuratūra visapusiškai pasinaudojo pokyčiais, susijusiais su darbo koregavimais dėl COVID-19, taigi pasitelkė Komisijos DIGIT GD vaizdo konferencijų įrangą ir pradėjo projektą, kuriuo siekiama atnaujinti visas Europos prokuratūros posėdžių sales, kad būtų galima visapusiškai naudotis vaizdo konferencijų pajėgumais;

Pastatai ir saugumas

47.

žino, kad 2021 m. Europos prokuratūra iš Liuksemburgo Vyriausybės nemokamai iš viso gavo 8 335 kvadratinių metrų dydžio biuro patalpas, o jų nuoma kainuotų apie 3 901 000 EUR per metus, ir kad, be to, 2021 m. Liuksemburgo Vyriausybė pasiūlė nemokamai atnaujinti aukštus, o tai, remiantis vertinimu, kainuotų apie 2 700 000 EUR;

48.

pažymi, kad, nepaisant to, kas numatyta Susitarimo dėl centrinio biuro 3.2 straipsnyje, su priimančiosios valstybės narės valdžios institucijomis, suteikiančiomis biuro patalpas nemokamai, nuomos sutartis dar nepasirašyta; pritaria Europos Audito Rūmams, kad atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog nėra rašytinės oficialios nuomos sutarties, Europos prokuratūra gali netekti pakankamo ilgalaikio stabilumo, kurio reikia jos pareigoms vykdyti; supranta, kad Europos prokuratūra užbaigė savo dalį ir perdavė šį klausimą valstybės narės priimančiajai institucijai; ragina Liuksemburgo administraciją paspartinti procesą ir nedelsiant užbaigti procedūrą;

Aplinka ir tvarumas

49.

pažymi, kad Europos prokuratūros užimamą pastatą ir atitinkamas paslaugas teikia Liuksemburgo valdžios institucijos ir kad jos taip pat atsakingos už investicijas, susijusias su tvarumu ir energijos vartojimo efektyvumu;

50.

ragina Europos prokuratūrą priimti darnaus jos darbuotojų judumo strategiją;

Institucijų bendradarbiavimas

51.

giria Europos prokuratūros pastangas aktyviai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais;

52.

pabrėžia, kad 2021 m. Europos prokuratūra sudarė bendradarbiavimo susitarimą su Komisija ir darbo susitarimus su EIB grupe, OLAF, Europos Audito Rūmais, Europolu ir Eurojustu;

53.

palankiai vertina tai, kad su kitomis Sąjungos institucijomis ir organais pasirašytas 21 susitarimas dėl paslaugų lygio ir susitarimo memorandumai, siekiant kuo labiau padidinti jau galiojančių sutartinių priemonių teikiamą naudą;

54.

pabrėžia, kad svarbu užmegzti produktyvų dialogą su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis; pažymi, kad 2021 m. Europos prokuratūra pradėjo 48 tyrimus, susijusius su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis; pažymi, kad bendradarbiavimas, grindžiamas atitinkamais Sąjungos teisės aktais dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, vyksta sklandžiai su Danija, Vengrija ir Švedija, nors ir kitokiu tempu nei su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis; pritaria Europos vyriausiosios prokurorės išreikštam susirūpinimui dėl nepakankamo Airijos ir Lenkijos bendradarbiavimo Europos prokuratūros tyrimuose, o juos vykdant reikia rinkti įrodymus iš šių dviejų nedalyvaujančių valstybių narių;

55.

yra susirūpinęs dėl nepakankamo nedalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimo nuo Europos prokuratūros veiklos pradžios 2021 m. birželio mėn., visų pirma dėl to, kad daromas poveikis įrodymų rinkimo procesui; pabrėžia, kad nuo 2022 m. Europos prokuratūros atliekamų tyrimų, susijusių su Lenkija, skaičius buvo didžiausias, lyginant su kitomis nedalyvaujančiomis šalimis; apgailestauja, kad Lenkija labai vėlavo įtraukti į savo baudžiamojo proceso kodeksą pakeitimą, o šis pakeitimas būtinas, kad būtų galima pradėti vykdyti darbo tvarkos susitarimą su Europos prokuratūra; pažymi, kad minėtas pakeitimas jau priimtas; ragina nedalyvaujančias valstybes nares visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų ir užtikrinti lojalų bendradarbiavimą su Europos prokuratūra;

56.

ragina Komisiją skatinti išplėsti kitų vis dar nedalyvaujančių valstybių narių dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje; ragina šias šalis nesivadovauti požiūriu, dėl kurio galėtų būti sukurtos imuniteto ir privilegijų sritys, ir priimti bent jau bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų veiksmingai palengvinamas Europos prokuratūros veiklos vykdymas, užtikrinant lojalų bendradarbiavimą su Europos prokuratūra; taip pat ragina Europos prokuratūrą rasti veiksmingą ir efektyvią darbo tvarką su penkiomis nedalyvaujančiomis Sąjungos valstybėmis narėmis, ir apibrėžti, kaip Europos prokuratūra galėtų geriau su jomis bendradarbiauti;

57.

pažymi, kad Europos prokuratūros bendradarbiavimas su Komisija administracinių susigražinimo administracine tvarka ir atsargumo priemonių srityse, kaip reglamentuojama Reglamento (ES) 2017/1939 103 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojamas bendradarbiavimo susitarimu su Komisija; pažymi, kad šiuo klausimu Europos prokuratūra dar nepateikė jokios grįžtamosios informacijos; supranta, kad norint sėkmingai įgyvendinti bendradarbiavimą pagal 103 straipsnio 2 dalį reikia koordinuoti veiksmus su Europos deleguotaisiais prokurorais valstybėse narėse, ir supranta, kad būtina laikytis bendrojo Europos prokuratūros nepriklausomumo principo ir užtikrinti suderinamumą su jos tyrimų veiksmingumo ir efektyvumo tikslu; ragina Europos prokuratūrą patarti deleguotiesiems prokurorams jų veikloje, vykdomoje siekiant paremti Komisijos pastangas apsaugoti ES biudžetą, ir prašo Europos prokuratūros ir Komisijos pateikti ataskaitą šiuo konkrečiu klausimu;

58.

ragina Europos prokuratūrą glaudžiai bendradarbiauti ir stiprinti bendradarbiavimą su Europos Audito Rūmais, OLAF ir ombudsmenu, kad būtų išvengta tyrimų dubliavimo, ir pabrėžia, kad reikia aptarti abipusio intereso sritis;

59.

atkreipia dėmesį į Europos prokuratūros stebėtojos statusą Kamdeno turto susigrąžinimo tarpagentūriniame tinkle (CARIN) nuo 2020 m. gruodžio mėn. ir Kovos su papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose darbo grupėje, taip pat į kvietimą stebėtojo teisėmis dalyvauti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) teisėsaugos pareigūnų du kartus per metus rengiamuose posėdžiuose ir 2021 m. surengtuose preliminariuose susitikimuose su Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF / GAFI) sekretoriatu siekiant parengti Europos prokuratūros paraišką dėl dalyvavimo stebėtojo teisėmis;

Komunikacija

60.

pažymi, kad institucijos išorės komunikacija yra sutelkta bendroje interneto svetainės platformoje (www.eppo.europa.eu) ir ja dalijamasi per oficialias Europos prokuratūros paskyras „Facebook“, „Twitter“ ir „LinkedIn“, ir kad tokiose platformose siūlomos įvairios galimybės (prašymas leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kontaktinės formos piliečiams, žurnalistams ir potencialiems pareiškėjams);

61.

palankiai vertina tai, kad Europos vyriausiosios prokurorės, Europos prokurorų ir kelių specializuotų darbuotojų pranešimai spaudai, socialinės žiniasklaidos naujienos ir interviu apie operatyvinę ir institucinę veiklą skelbiami siekiant iš esmės padidinti žinias ir informuotumą apie Europos prokuratūros vaidmenį ir veiksmus;

62.

ragina Europos prokuratūrą į savo strateginius veiksmus įtraukti tikslinę veiklą, kuria siekiama didinti jos matomumą, ir skatinti žinias ir supratimą apie Sąjungos viziją ir požiūrį į Sąjungos ir mokesčių mokėtojų interesų apsaugą.

(1) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(2) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(3) https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/376

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1909

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos prokuratūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos prokuratūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Europos prokuratūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06247/2023 – C9-0073/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (4), ypač į jo 94 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9-0079/2023),

1.	pritaria Europos prokuratūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos prokuratūros administracijos direktoriui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 283, 2017 10 31, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/377

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1910

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ESGA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos geležinkelių agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0095/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (4), ypač į jo 65 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0100/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos geležinkelių agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 138, 2016 5 26, p. 1.

(1) OL C 162, 2022 4 13, p. 5.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/379

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1911

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ESGA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0100/2023),

A.	kadangi, remiantis Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 31 827 678 EUR, t. y. 3,45 % didesnis nei 2020 m.; kadangi Agentūros biudžetą sudaro daugiausia iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,82 % einamųjų metų asignavimų, t. y. šiek tiek sumažėjo (0,16 %), palyginti su 2020 m.; be to, pažymi, kad einamaisiais metais mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 93,54 %, t. y. 4,25 % didesnis, palyginti su 2020 m.;

pažymi, kad 2021 m. biudžeto vykdymo rezultatas buvo 69 638 EUR, t. y. sumažėjo, palyginti su 114 225 EUR suma 2020 m.;

pripažįsta iššūkius, su kuriais Agentūra susidūrė 2021 m. vykdydama biudžetą, be kita ko, susijusius su pastangomis kuo greičiau ir veiksmingiau panaudoti maždaug 1,3 mln. EUR IT saugumo srities biudžetą, kurį 2021 m. gegužės mėn. Komisija skyrė Agentūros IT saugumo pajėgumams stiprinti; giria Agentūrą už tai, kad, nepaisant riboto laikotarpio, ji įvykdė apie 81 % šio biudžeto;

atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra praneša apie pastaraisiais metais nuolat patiriamus su biudžetu susijusius apribojimus, nes trūksta darbuotojų naujoms ir išplėstoms užduotims, įtvirtintoms 4-ajame geležinkelių dokumentų rinkinyje, vykdyti; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad kiekvienais metais ji turėjo vis labiau mažinti savo veiklos biudžetą, kad galėtų mokėti atlyginimus darbuotojams; giria Agentūrą už priemones, kurių ji ėmėsi siekdama sušvelninti tokių trūkumų poveikį, pvz., padidindama valandinį įkainį, kurį Agentūra taiko su institucijos užduotimis susijusiai veiklai;

primena, kad Agentūros biudžetas tarp transporto agentūrų yra mažiausias, nepaisant aukšto geležinkelių transporto (jį Komisija nustatė kaip vieną iš savo prioritetų įgyvendinant tolimojo susisiekimo geležinkeliais ir tarpvalstybinio keleivių vežimo geležinkeliais skatinimo veiksmų planą) aplinkosauginio veiksmingumo ir kitos naudos; pakartoja savo paramą tam, kad būtų padidintas Agentūros biudžetas, siekiant suteikti jai išteklių, kurių reikia, kad ji veiktų kaip veiksminga institucija ir atliktų savo užduotis, visų pirma susijusias su konkurencingumo didinimu, saugos ir tarpvalstybinio sąveikumo gerinimu;

Veikla

pripažįsta, kad Agentūra pranešė, jog jos 2021 m. metinė programa įgyvendinta 76,41 % (palyginti su 59,35 % 2020 m.); palankiai vertina tai, kad dauguma 2021–2023 m. bendrajame programavimo dokumente (BPD) nustatytų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) pasiekti; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie svarbūs PVRR, pvz., susiję su lyčių lygybės auditu, iki 2021 m. audito nustatytų faktų tyrimo užbaigimu (12 iš 14 veiksmų, pradėtų 2021 m. pradžioje, buvo atidėti iki 2022 m.) ir moterų dalyvavimu transporto sektoriuje, vis dar nepasiekti;

atkreipia dėmesį į kai kuriuos pagrindinius Agentūros pasiekimus 2021 m., pvz., tai, kad laiku išduota gerokai daugiau transporto priemonių leidimų (1260), bendrų saugos sertifikatų (41) ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) geležinkelio kelio patvirtinimų (2), užbaigtas plataus užmojo saugos klimato tyrimas, kuriuo siekiama sukurti teigiamą saugos kultūrą geležinkelių sektoriuje (kuriame dalyvavo 100 organizacijų ir kurio metu iš viso gauta 46 500 atsakymų), iki 2022 m. gamybos aplinkoje įdiegtas Europos transporto priemonių registras ir padaryta pažanga peržiūrint techninių sąveikos specifikacijų (TSS) dokumentų rinkinį; palankiai vertina tai, kad visose Sąjungos valstybėse narėse visiškai perkeltas 4-ojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninis ramstis, ir primena, kad svarbu iki 2030 m. skubiai baigti kurti ERTMS;

atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su praėjusių metų pastabomis dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, pažymi, kad Agentūra perkėlė savo bendrąjį programavimo dokumentą iš metinės ir į atliktą darbą orientuotos sistemos į daugiametę rezultatais grindžiamą sistemą, kurios pagrindas – intervencijos logikos taikymas per visą Agentūros veiksmų planavimo, vykdymo, kontrolės ir veikimo ciklą, PVRR rezultatų ir poveikio stebėsenai vykdyti (papildoma nauda geležinkelių sistemai), taip pat bendrojo programavimo dokumento rodiklių suvestinė, kuria reguliariai dalijamasi su Agentūros Valdančiąja taryba įrodymais grindžiamam Agentūros valdymui užtikrinti;

primena, kad 2020 m. pabaigoje visiškai perkėlus 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį į nacionalinę teisę Agentūrai buvo pavesta keletas naujų užduočių, dėl kurių labai padidėjo darbo krūvis; pažymi, kad Agentūra, bendradarbiaudama su Komisija, parengė stiprinimo veiksmų planą ir atliko ad hoc prioritetų nustatymo procedūrą, kad būtų galima geriau susidoroti su nauju darbo krūviu;

10.

palankiai vertina nuolatines Agentūros pastangas gerinti savo veiksmingumą ir biudžeto vykdymą įgyvendinant 2021 m. jos parengtą stiprinimo veiksmų planą; pažymi, kad stiprinimo veiksmų planas grindžiamas keliais ramsčiais, pvz., tolesniu duomenų rinkimo ir skaidrumo didinimu stiprinant stebėseną ir duomenimis grindžiamą veiklos kultūrą; ragina Agentūrą toliau plėtoti sąveiką (pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, IT paslaugų ir saugumo srityse), bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

11.

palankiai vertina tai, kad Agentūra ir toliau sėkmingai vykdė savo užduotis Sąjungos geležinkelių sąveikumo, saugos ir derinimo srityje; palankiai vertina nuolatinį Agentūros įsipareigojimą siekti tikslo, kad būtų sukurta bendra Europos geležinkelių erdvė ir pagerintos geležinkelių transporto jungtys; pažymi, kad geležinkeliai atliks svarbų vaidmenį užtikrinant tvarias keliones ir krovinių vežimą visoje Sąjungoje ateinančiais dešimtmečiais, todėl pabrėžia Agentūros darbo svarbą šiuo požiūriu;

12.

primena, kad 2021-ieji taip pat buvo Europos geležinkelių metai, ir pabrėžė, kad geležinkeliai yra viena iš tvariausių, novatoriškiausių ir saugiausių esamų transporto rūšių; pažymi, kad, kaip Europos geležinkelių metų dalis, per žemyną važiavęs specialus Sąjungos traukinys, sustojantis daugiau kaip 100 miestų 26 šalyse, parodė geležinkelių potencialą, taip pat jų laimėjimus plėtojant sąveikius geležinkelius visoje Europoje, taip pat tai, kad svarbu pašalinti visas tebesančias tarpvalstybines kliūtis;

13.

palankiai vertina Agentūros strateginį indėlį nacionalinių taisyklių srityje; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra atliko didelį darbą, siekdama įvertinti nacionalines transporto priemonių tvirtinimo taisykles, ir tikisi, kad 2022 m. bus baigtas likusių valstybių narių vertinimas, taip pat laukia rezultatų, susijusių su taisyklių mažinimu per ateinančius metus;

14.

primygtinai ragina, kad pagrindinis prioritetas būtų baigti kurti pagrindinį TEN-T geležinkelių tinklą; ragina teikti naują Europos investicijų banko (EIB) paramą investicijoms į geležinkelius ir imtis priemonių paruošti dirvai geležinkelių atgimimui;

15.

siūlo Agentūrai apsvarstyti priemones, kuriomis būtų pagerinta geležinkelių transporto paslaugų kokybė;

Personalo politika

16.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 98 %, t. y. į 151 laikinųjų darbuotojų etatą, patvirtintą pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2020 m. patvirtintais 148 etatais), buvo įdarbinti 148 laikinieji darbuotojai; taip pat pažymi, kad 2021 m. Agentūroje dirbo 34 sutartininkai (iš 36 patvirtintų etatų) ir 2 deleguotieji nacionaliniai ekspertai (iš 4 patvirtintų etatų);

17.

atkreipia dėmesį į lyčių pusiausvyros trūkumą tarp Agentūros vyresniosios vadovybės darbuotojų, t. y. 7 iš 9 jos atstovų (77,78 %) yra vyrai; atkreipia dėmesį į Agentūros Valdančiosios tarybos sudėtį lyčių atžvilgiu – 28 iš 49 jos narių (57,14 %) yra vyrai; be to, pažymi, kad apskritai atsižvelgiant į darbuotojų pasiskirstymą pagal lytį Agentūroje iš 192 darbuotojų 125 yra vyrai (65 %); pripažįsta nuolatinį Agentūros darbą siekiant panaikinti lyčių nelygybę ir atkreipia dėmesį į konkrečius projektus, pvz., „Moterys transporto sektoriuje“, kuriais siekiama didinti moterų užimtumą ir lygias galimybes transporto sektoriuje; pripažįsta Agentūros pastangas didinti nuotolinio darbo galimybes ir geografinę pusiausvyrą įdarbinant darbuotojus; primena, kad procedūriniai trūkumai vykdant įdarbinimo procedūras pažeidžia skaidrumo ir vienodo požiūrio principus; prašo, kad Agentūra patobulintų savo vidaus įdarbinimo procedūrą, kad būtų paaiškinti vertinimo procesai ir pranešimai apie laisvas darbo vietas; primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką, kuri apimtų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, orientavimą visą gyvenimą ir karjeros raidą bei neįgaliųjų įdarbinimą ir integravimą;

18.

atkreipia dėmesį į naują Agentūros žmogiškųjų išteklių strategiją (2023–2027 m.), kuria siekiama skatinti ilgalaikius įsipareigojimus ir mažinti darbuotojų kaitą; pabrėžia, kad visi nustatyti prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir lygias galimybes, bus įgyvendinami užtikrinant sinergiją su ta strategija, ir ragina Agentūrą nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie jų įgyvendinimą; pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo perėjimą prie žmogiškųjų išteklių valdymo priemonės SYSPER, kurią planuojama pradėti naudoti 2022 m. pradžioje;

19.

pažymi, kad Komisija numatė nuo 2023 m. padidinti Agentūros etatų planą, tačiau kartu atitinkamai nepadidėjo subsidijos ištekliai; primena, kad Agentūra jau deda daug pastangų, kad atitiktų užmojus, kurių reikia norint veiksmingai pasiekti Komisijos politikos tikslus atsižvelgiant į dabartinius biudžeto apribojimus; pabrėžia, kad 2021 m. keli darbuotojai pranešė apie dirbtą didelį viršvalandžių kiekį; pripažįsta, kad tai parodo išteklių paketo ir vietos poreikių neatitikimą; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant pakankamai gerai atlikti Agentūros užduotis, būtina išlaikyti tinkamą darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

20.

atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria Agentūros darbuotojai, norintys gauti sveikatos priežiūros paslaugas Prancūzijoje, nes Prancūzijos nacionalinė institucija nesutinka, kad jie būtų apdrausti nacionalinėje sveikatos priežiūros sistemoje;

21.

pažymi, kad nuo 2020 m. iki 2022 m. vidurio Agentūroje buvo pranešta apie keturis priekabiavimo atvejus ir trys jos darbuotojai buvo įtraukti į registrą; vis dėlto pažymi, kad nebuvo atlikta jokių tyrimų ir nebuvo kreiptasi į teismą; ragina Agentūrą toliau plėtoti savo politiką ir metodus, kad ateityje būtų veiksmingiau užkirstas kelias tokiems atvejams;

Viešieji pirkimai

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad pirminis viešųjų pirkimų planas atnaujintas visus metus pridedant 350 000 EUR naujam konkursui ir 228 000 EUR iš dalies pakeistai preliminariajai sutarčiai; pažymi, kad 2021 m. Agentūra paskelbė keturis atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, surengė keturias konkurso procedūras su derybomis ir du kartus atnaujino tiekėjų varžymąsi;

23.

primena, kad Agentūra yra įgaliota atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2020 m. pateiktą pastabą, kad Agentūra turėtų nustatyti veiksmingas kontrolės priemones pareiškėjų MVĮ statusui patikrinti; palankiai vertina Agentūros vykdomas priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti Audito Rūmų rekomendaciją, pvz., užtikrinti, kad pareiškėjams būtų aiškiai matoma informacija apie konkrečias MVĮ taikomas sąlygas, užtikrinti, kad pareiškėjams, deklaruojantiems save kaip MVĮ, būtų galima pateikti savideklaraciją ir garantuoti, kad būtų numatytas darbo srautas siekiant atlikti patikras remiantis pateiktais įrodymais;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

24.

pažymi, kad Agentūra paskelbė Valdančiosios tarybos ir vyresniosios vadovybės narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas Agentūros interneto svetainėje; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta 2 iš 49 valdybos narių gyvenimo aprašymų; pažymi, kad Agentūra neskelbia išorės ir vidaus ekspertų gyvenimo aprašymų;

25.

palankiai vertina Agentūros pastangas didinti savo veiklos skaidrumą, interneto svetainėje reguliariai skelbiant informaciją apie visus vykdomojo direktoriaus susitikimus su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis klausimais, susijusiais su Agentūros veikla; ragina Agentūrą dalyvauti naujai sudarytame tarpinstituciniame susitarime dėl privalomo interesų grupės atstovų skaidrumo registro, kurį pasirašė Komisija, Taryba ir Parlamentas;

Vidaus kontrolė

26.

atsižvelgdamas į 2020 m. biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos pastabas, pažymi, kad Agentūra, siekdama sustiprinti savo vidaus valdymo sistemos kontrolės aspektą, perėjo prie tokios sistemos, kurioje daugiausia dėmesio skiriama vidaus kontrolės sistemai, grindžiamai Komisijos gairėmis, o tarptautinis standartas ISO 9001:2015 liko antrinė nuoroda, kurios 2022 m. turi būti laipsniškai atsisakyta;

27.

pažymi, kad Agentūra atliko savo vidaus kontrolės sistemos metinį vertinimą ir padarė išvadą, jog ji iš esmės laikosi reikalavimų ir kartu kelias sritis reikia patobulinti; pažymi, kad nustatyti tolesni veiksmai bus stebimi 2022 m.; be to, palankiai vertina tai, kad buvo atliktas Agentūros priežiūros auditas, siekiant patikrinti, kad Agentūros procesai atitinka ISO reikalavimus, ir sertifikavimo įstaiga nenustatė jokių neatitikimų;

28.

pažymi, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko rizikos vertinimą, kad nustatytų būsimų Agentūros auditų sritis ateinančiais metais (2021–2023 m.); atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant rizikos vertinimą nustatytos trys audito temos, t. y. strateginis planavimas ir stebėsena, IT valdymas ir 4-ojo geležinkelių dokumentų rinkinio įgyvendinimas; pažymi, kad atliktas pirmasis auditas, 2022 m. kovo mėn. Agentūrai nusiųsta galutinė audito ataskaita ir su VAT susitarta dėl veiksmų plano;

29.

primena, kad 2019 m. VAT atliko informacijos valdymo ir informacijos saugumo auditą; pažymi, kad galutinėje ataskaitoje buvo pateiktos dvi rekomendacijos dėl duomenų valdymo sistemos ir IT tęstinumo bei fizinio saugumo, jas VAT įvertino kaip labai svarbias; pabrėžia, kad nustatyta oficiali persvarstyta tų rekomendacijų įgyvendinimo data buvo 2022 m. pabaiga; ragina Agentūrą informuoti biudžeto valdymo instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

30.

pažymi, kad 2021 m. užregistruoti 35 neatitikimai ir kad, palyginti su ankstesniais metais, finansinių neatitikimų sumažėjo;

31.

pažymi, kad 2021 m. OLAF pradėjo vidaus tyrimą, kuris vis dar vyksta; ragina Agentūrą pateikti biudžeto valdymo institucijai šio tyrimo rezultatų ataskaitą; ragina Agentūrą atkreipti dėmesį į tai, kad dalyvavimo mokymuose kovos su sukčiavimu ir etikos klausimais lygis yra žemas, nors jie yra privalomi; ragina Agentūrą gerinti dalyvavimo šiuose mokymuose rodiklius, kad būtų patobulinti aptikimo metodai ir darbuotojai būtų skatinami pranešti apie visus įtarimus dėl sukčiavimo;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

32.

pripažįsta, kad Agentūra pasiekė labai aukštą savo darbo srauto skaitmeninimo lygį; pažymi, kad Agentūra yra aktyvi Komisijos e. viešojo pirkimo projekto, kuris beveik visiškai įgyvendintas, darbo grupės narė; palankiai vertina tai, kad Agentūra nuo 2021 m. yra viena iš trijų bandomųjų agentūrų, pereinančių nuo finansinės IT taikomosios programos ABAC prie naujos sistemos SUMMA; palankiai vertina tai, kad Agentūra, 2021 m. naudodamasi specialia Komisijos parama, pradėjo taikyti vertingas priemones savo kibernetiniam saugumui stiprinti, pvz., taisomuosius veiksmus, kuriais šalinamas kai kurių IT sistemų pažeidžiamumas, savo IT sistemų skverbimosi testavimą, užsakomųjų IT sistemų saugumo kontrolės procedūrą, taip pat visiems savo darbuotojams rengia periodinius informuotumo apie IT saugumą kursus; pažymi, kad dėl to 2021 m. Agentūra patyrė mažiau kibernetinio saugumo išpuolių nei 2020 m.; taip pat pažymi, kad Agentūra bendradarbiauja su Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) siekdama dalytis patirtimi, susijusia su gerai veikiančia IT sistema, skirta aviacijos saugos informacijai stebėti; ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA);

33.

palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą ir nuolatines pastangas skatinti tvarumą ir mažinti savo poveikį aplinkai; susidomėjęs pažymi, kad į 2023 m. bendrojo programavimo dokumento projektą Agentūra įtraukė specialią aplinkos strategiją, atitinkančią žaliojo kurso prioritetus ir dabartines ekonomines aplinkybes; ragina Agentūrą savo darbo programoje nustatyti išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslą ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie veiksmingą aplinkosaugos strategijos nustatymą;

Veiklos tęstinumas krizės metu

34.

remdamasis savo 2021 m. konsoliduotąja metine veiklos ataskaita pažymi, kad Agentūra laiku ir tinkamai reagavo į COVID-19 pandemiją tiek darbuotojų, tiek darbo tvarkos ir geležinkelių sektoriaus atžvilgiu; kalbant apie jos atsaką personalo politikos srityje, pažymi, kad Agentūra palaikė tai, jog nuotolinis darbas būtų taikomas visiems darbuotojams, numatydama tam tikras priemones, kurios turėtų tapti nauja kasdienybe, pvz., padidindama duomenų perdavimo dažnių juostos plotį ir optimizuodama nuotolinį virtualiojo privačiojo tinklo (VPN) ryšį darbuotojams, dirbantiems iš namų; ragina Agentūrą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir hibridinio darbo metodais, siekiant geriau organizuoti posėdžius ir užduotis, kurias ateityje būtų galima veiksmingiau atlikti nuotoliniu būdų nei fiziškai; kalbant apie atsaką į pandemiją geležinkelių sektoriaus srityje taip pat pažymi, kad Agentūra parengė ataskaitą „Kelionės sauga COVID-19 metu tolimojo susisiekimo traukiniais ir kitomis transporto rūšimis keliaujantiems keleiviams“ ir surengė internetinį seminarą „Geležinkelių transporto atsigavimas po pandemijos“;

Kitos pastabos

35.

atkreipia dėmesį į tebesitęsiančią Agentūros tendenciją mažinti išlaidas, susijusias su besidubliuojančiomis patalpomis Lilyje ir Valansjene, ir sutelkti savo veiklą tik vienoje vietoje; ypač pažymi, kad Agentūra įsipareigojo nepratęsti Lilyje esančių patalpų nuomos sutarties ir apriboti keliones į Lilį, kad būtų dalyvaujama tik privalomuose posėdžiuose;

36.

pažymi, kad dėl to, jog Agentūra tapo Sąjungos institucija, dabartinis Agentūros būstinės Valansjene pastatas nebeatitinka Agentūros darbuotojų ir veiklos patalpoms keliamų būtinų reikalavimų;

37.

pabrėžia, kad visos ES institucijos turi laikytis Finansinio reglamento ir aukštų valdymo standartų;

38.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. (2) rezoliucijoje dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/384

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1912

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ESGA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos geležinkelių agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0095/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (4), ypač į jo 65 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0100/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos geležinkelių agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos geležinkelių agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 138, 2016 5 26, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/385

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1913

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0097/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (4), ypač į jo 64 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0137/2023),

1.	patvirtina Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomajai direktorei, kad Institucijos 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 152.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/387

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1914

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0137/2023),

kadangi, remiantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (toliau – Institucija) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 60 600 822 EUR, t. y. 7,64 % didesnis negu 2020 m.; kadangi Institucija yra finansuojama Sąjungos įnašu (19 172 407 EUR arba 30,59 % viso biudžeto), valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų įnašais (23 936 648 EUR arba 38,20 %) ir iš prižiūrimų subjektų surinktais mokesčiais (17 087 867 EUR arba 27,27 %);

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Institucijos metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,94 %, t. y. 0,92 % didesnis, palyginti su 2020 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 89,91 %, t. y. 4,40 % didesnis, palyginti su praėjusiais metais;

pažymi, kad 2021 m. buvo pirmieji ištisi metai, kai Institucija rinko mokesčius iš trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių, ir pirmieji metai, kai ji pradėjo rinkti mokesčius iš pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų, kurie papildė mokesčius iš kredito reitingų agentūrų ir sandorių duomenų saugyklų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 (3);

džiaugdamasis pažymi, kad Institucija patobulino savo mokėjimų valdymo sistemą, siekdama geriau valdyti pavėluotus mokėjimus, atliktus, pavyzdžiui, kredito reitingų agentūrų arba sandorių duomenų saugyklų, ir už tuos mokėjimus sukauptas palūkanas;

Veikla

pažymi, kad Institucija naudoja tam tikras priemones, pvz., pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), savo veiklos pridėtinei vertei įvertinti ir kitas biudžeto valdymo gerinimo priemones, pvz., ištirtų rizikos veiksnių skaičių, mokėjimų asignavimų panaikinimo rodiklį ir darbuotojų kaitos lygį; palankiai vertina tai, kad Institucija savo 2021 m. darbo programą užbaigė 91 %, o dauguma jos PVRR buvo pasiekti arba viršyti;

palankiai vertina tai, kad Institucija suskirstė savo 2021 m. produktus ir rezultatus į tris prioritetines kategorijas: i) „didžiausio prioriteto“ – 128 produktai, susiję su strateginiais prioritetais; ii) „mažesnio prioriteto“ – 75 produktai, nesusiję su tais prioritetais; ir (iii) „visiškai neprioritetiniai“ – 29 produktai, susiję su užduotimis, kurios atliekamos tik tuo atveju, jei yra laiko;

pažymi, kad 2021 m. Institucijos strateginiuose prioritetuose daugiausia dėmesio skirta trims kompleksinėms temoms: patikimos Sąjungos kapitalo rinkos, tvarūs finansai, taip pat inovacijos ir skaitmeninimas; taip pat atkreipia dėmesį į Institucijos rezultatus ir laimėjimus 2021 m. srityse, kurios nėra tiesiogiai susijusios su tais prioritetais, pvz., be kita ko, Sąjungos anglies dioksido rinka, vykdymo užtikrinimo veikla, investicinės paslaugos, investicijų valdymas ar pagrindinės sandorio šalys;

palankiai vertina Institucijos 2021 m. pasiektus rezultatus, pvz., be kita ko, naujų įgaliojimų, susijusių su 2019 m. Europos priežiūros institucijų peržiūra, įgyvendinimą, pasirengimą naujoms priežiūros pareigoms (pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugyklų, duomenų teikimo paslaugų teikėjų ir ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūra), pirmųjų dviejų sandorių duomenų saugyklų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2402 (4) registracijos patvirtinimą, pasirengimą perduoti Institucijai Europos pinigų rinkų instituto (EMMI) priežiūros pareigas ir septynių Sąjungos lygmeniu pripažintų trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų administratorių priežiūros perėmimą;

atsižvelgdamas į riziką, kylančią dėl finansų rinkų skaitmeninimo, palankiai vertina Institucijos pastangas 2021 m. teikti Sąjungos institucijoms techninę grįžtamąją informaciją apie Komisijos pasiūlymus dėl Kriptoturto rinkų reglamento ir Skaitmeninės veiklos atsparumo akto; palankiai vertina Institucijos parengtas 2022–2024 m. tvaraus finansavimo veiksmų gaires, kurios bus praktinė priemonė siekiant užtikrinti, kad Institucija koordinuotai vykdytų įvairias tvaraus finansavimo užduotis keliuose sektoriuose;

palankiai vertina Institucijos bendradarbiavimą su dviem kitomis Europos priežiūros institucijomis, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos bankininkystės institucija per Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą; su pasitenkinimu pažymi, kad ESMA dalijasi apskaitos pareigūnu su Europos bankininkystės institucija ir kad dauguma viešųjų pirkimų procedūrų, kurioms ji vadovauja, yra bendri viešieji pirkimai su kitomis agentūromis ir Komisija; atkreipia dėmesį į 2013 m. Institucijos ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros susitarimo memorandumą, kuriuo nustatoma keitimosi informacija sistema, kai abiejų subjektų reguliavimo pareigos sutampa didmeninėse energijos rinkose; pabrėžia, kad dėl dabartinės padėties prekių rinkose greičiausiai reikės stiprinti bendradarbiavimą su energijos rinkomis susijusiais reguliavimo klausimais; ragina Instituciją imtis veiksmų siekiant palengvinti šį tvirtesnį bendradarbiavimą;

Personalo politika

10.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 85,20 %: iš 250 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, paskirti 213 laikinieji darbuotojai (palyginti su 226 etatais, patvirtintais 2020 m.); pažymi, kad 2021 m. Institucijoje taip pat dirbo 85 sutartininkai ir 10 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

11.

pažymi, kad 2021 m. darbuotojų skaičius, palyginti su 2020 m., padidėjo 23 %, t. y. 58 papildomais statutiniais darbuotojais; teigiamai vertina Institucijos pastangas įdarbinti 102 darbuotojus, 2021 m. paskelbus 21 (vidaus ir išorės) atrankos procedūrą, peržiūrėjus 2 075 gyvenimo aprašymus ir surengus pokalbius su 175 kandidatais;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos vyresniosios vadovybės nariai pagal lytį pasiskirstę taip: iš penkių vyresniosios vadovybės narių keturios (80 %) yra moterys; atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos Administracinės valdybos nariai pagal lytį pasiskirstę taip: iš penkių Administracinės valdybos narių trys (60 %) yra moterys; taip pat pažymi, kad iš visų 308 Institucijos darbuotojų 162 (53 %) yra vyrai; primena, kad svarbu užtikrinti subalansuotą Institucijos vadovybės ir darbuotojų pasiskirstymo lyčių ir geografiniu požiūriu, ir ragina Instituciją atsižvelgti į šiuos aspektus ateityje skiriant darbuotojus; pabrėžia kandidatų įgūdžių, žinių ir patirties svarbą įdarbinant darbuotojus ir suteikiant jiems aukštesnes pareigas;

13.

pažymi, kad Institucija parengė asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką; palankiai vertina tai, kad tokios politikos taikymas stiprinamas pasitelkiant komunikacijos priemones ir informacinius susitikimus; palankiai vertina tai, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius priekabiavimo atvejus, tokie atvejai nebuvo nagrinėjami ir dėl jų nebuvo kreiptasi į teismą; taip pat palankiai vertina Institucijos planą parengti įvairovės ir įtraukties politiką;

14.

ragina Instituciją toliau plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo tinkamam darbuotojų iš visų valstybių narių skaičiui užtikrinti ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

15.

pažymi, kad 2021 m. Institucija tvarkė 15 viešųjų pirkimų procedūrų, iš kurių septynios buvo visiškai užbaigtos; teigiamai vertina Institucijos pastangas siekti sinergijos su kitomis Sąjungos agentūromis ir Komisija vykdant bendras viešojo pirkimo procedūras; ragina Instituciją ir toliau siekti sinergijos su kitomis Sąjungos įstaigomis;

16.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitoje pateiktą pastabą, kad 2021 m. Institucija nusprendė pradėti derybų procedūrą jos neskelbdama ir taip pažeidė Finansinio reglamento I priedo 3.1 punktą; taip pat pažymi, kad to sprendimo pagrindimas prieš imantis veiksmų nebuvo patvirtintas centralizuotai registruojamose išimčių ataskaitose; ragina Instituciją ateityje užtikrinti, kad visi nukrypimo nuo nustatytų procesų ir procedūrų atvejai būtų nagrinėjami laikantis teisėtumo ir tvarkingumo principų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

17.

džiaugiasi, kad Institucija ėmėsi visapusiškų priemonių ir politikos ir stropiai tas priemones taikė siekdama užtikrinti skaidrumą, etiką, gerą administracinį elgesį, taip pat interesų konfliktų prevenciją ir valdymą Institucijos darbuotojų, Priežiūros tarybos, Administracinės valdybos ir Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto atžvilgiu; pažymi, kad Institucijos etikos pareigūnui ad hoc patikrinimo metu atlikus vertinimą pagal vieną procedūrą, susijusią su trijų grupių vadovų pareigybių sukūrimu, buvo pasiūlyta persvarstyti gaires dėl atrankos komisijos narių interesų deklaracijų, siekiant padidinti šių deklaracijų skaidrumą; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją, kai tik ši peržiūra bus baigta ir patvirtinta;

18.

pažymi, kad 2021 m. Institucija gavo 11 pareiškimų dėl interesų konfliktų prieš Priežiūros tarybos posėdžius ir 2 panašius pareiškimus prieš Administracinės valdybos posėdžius; taip pat pažymi, kad 2021 m. Institucijos Etikos grupė išnagrinėjo, be kita ko, 251 metinę darbuotojų deklaraciją, iš kurių nė viena nekėlė interesų konfliktų problemų, 16 peržiūrai pateiktų deklaracijų dėl apmokamo sutuoktinių darbo, kuriose nenustatyta problemų, dėl kurių reikėtų imtis konkrečių veiksmų, ir 38 prašymus leisti vykdyti finansinių priemonių sandorius, kurių dauguma buvo patvirtinti; be to, pažymi, kad 2021 m. Etikos grupė įvertino 94 prašymus užkirsti kelią interesų konfliktams, susijusiems su įdarbinimu, ir, atsižvelgdama į tai, rekomendavo Institucijos vykdomajai direktorei devyniais atvejais pakeisti atrankos komisijų sudėtį; ragina Instituciją ir toliau teikti informaciją biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi siekdama užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktų;

19.

pažymi, kad Institucija įsteigė du jungtinius komitetus: vieną – vyresniesiems vadovams, o kitą – darbuotojams, ir jie turi dalyvauti, jei kyla susirūpinimas dėl interesų konfliktų, susijusių su numatoma tolesne veikla po to, kai išeinama iš Institucijos; taip pat pažymi, kad 2021 m. Institucija surengė devynis dvišalius „susitikimus dėl išėjimo iš darbo“ su Instituciją paliekančiais darbuotojais, kad patikrintų su veikla susijusias deklaracijas ir įvertintų, ar nėra interesų konfliktų tarp atitinkamų Institucijos darbuotojų pareigų ir jų būsimos veiklos; pažymi, kad šiuo klausimu nekilo jokių problemų;

20.

džiaugiasi, kad Institucija 2021 m. ėmėsi keleto veiksmų siekdama didinti informuotumą apie interesų konfliktus, etikos taisykles, tyrimą dėl finansinių priemonių taikymo, taip pat taisykles, taikomas pasibaigus tarnybos laikui, ir veiklos pertraukos laikotarpius; taip pat džiaugiasi, kad Institucija nustatė vidaus taisykles dėl interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų, taikomas Administracinės valdybos nariams;

21.

palankiai vertina tai, kad Institucija skelbia savo Administracinės valdybos narių ir vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; teigiamai vertina tai, kad Institucija skaidriai praneša apie savo darbuotojų susitikimus su išorės suinteresuotaisiais subjektais ir skelbia juos savo interneto svetainėje;

22.

džiaugiasi, kad Institucija įsipareigojo laikytis aukščiausių etikos standartų, susijusių su interesų konfliktų prevencija; atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas, primena reikalavimą, kad Institucijos Priežiūros tarybos nariai nedalyvautų diskusijose ir balsuojant dėl priemonių, dėl kurių jiems kyla interesų konfliktas; pabrėžia, kad tie nariai taip pat turėtų nedalyvauti posėdžiuose, kuriuose vyksta tokios diskusijos, kad būtų išsaugotas Priežiūros tarybos nepriklausomumas; palankiai vertina Institucijos atsakymą, kad ji iš dalies pakeitė savo politiką, aiškiai nurodydama, kad nariai, kuriems kyla interesų konfliktas, turi išeiti iš posėdžių salės;

23.

palankiai vertina tai, kad, laikydamasi savo interesų konfliktų ir etikos politikos, Institucija pasinaudojo laikinu draudimu savo darbuotojams prekiauti tam tikromis finansinėmis priemonėmis, kad išvengtų bet kokios prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija rizikos; ragina Instituciją ir toliau teikti informaciją biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi siekdama užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktų;

24.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. liepos mėn. ESMA ir EBI paskelbė persvarstytas bendras valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo gaires po Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (6) pakeitimų, ir jų poveikį vertinant valdymo organo narių tinkamumą, visų pirma atsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu riziką ir lyčių įvairovės skatinimą;

25.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų išvadas, primena, kad Institucijos pirmininko ir vykdomojo direktoriaus vertinimo procese gali kilti interesų konfliktų, pvz., kai Priežiūros tarybos nario nacionalinei kompetentingai institucijai yra taikoma Sąjungos teisės pažeidimo procedūra; todėl palankiai vertina Institucijos įsipareigojimą vertinimo procese pateikti aiškią nuorodą į interesų konfliktų politiką;

26.

Vidaus kontrolė

27.

palankiai vertina metinį Institucijos vidaus kontrolės sistemos vertinimą ir išvadą, jog tokia sistema egzistuoja ir tinkamai veikia; pažymi, kad, kaip ir per panašų 2020 m. vertinimą, Institucija įvertino 78 vidaus kontrolės rodiklius, apimančius visus vidaus kontrolės principus, ir nustatė 22 trūkumus, kurių dauguma buvo nereikšmingi ir nė vienas iš jų nekėlė abejonių dėl vidaus kontrolės principų buvimo ir tinkamo veikimo; pažymi, kad nustatytos tobulinimo galimybės daugiausia susijusios su „kontrolės aplinka“ ir „kontrolės veikla“;

28.

pažymi, kad 2021 m. Komisijos Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko Institucijos žmogiškųjų išteklių valdymo ir etikos auditą ir padarė išvadą, kad Institucijos tose srityse įdiegtos valdymo ir kontrolės sistemos yra tinkamai parengtos, veiksmingai įgyvendinamos ir padeda Institucijai siekti savo veiklos tikslų; atsižvelgdamas į šį auditą pažymi, kad VAT pateikė keturias rekomendacijas; ragina Instituciją informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

29.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas institucijos veikimas; primygtinai reikalauja laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų ir atvejų, kai netaikoma ex ante arba ex post kontrolė, netinkamai valdomi biudžetiniai ir teisiniai įsipareigojimai ir išimčių registre nefiksuojamos tam tikros situacijos;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

30.

džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. Institucija sėkmingai perkėlė savo veikla grindžiamą valdymo modelį iš „Excel“ sistemos į naują debesija pagrįstą aplinką, kuri, Institucijos teigimu, turėtų pagerinti jos planavimo ir ataskaitų teikimo pajėgumus, atsižvelgiant į tai, kad jos biudžeto sudarymo ir sąnaudų apskaičiavimo modeliai tampa vis sudėtingesni;

31.

palankiai vertina tai, kad Institucija siekė stiprinti savo apsaugos priemones kibernetinio saugumo srityje, peržiūrėdama savo saugumo srities aptikimo strategiją pažangesnėmis ir labiau automatizuotomis priemonėmis, gerindama Institucijos IRT skyriaus saugumo įgūdžius ir įdarbindama naują informacijos saugumo pareigūną ir dokumentų tvarkymo pareigūną;

32.

primena, kad svarbu investuoti į IRT darbuotojus, sudarant ilgalaikes sutartis, siekiant išvengti protų nutekėjimo, neveiksmingumo ir galimo kibernetinių išpuolių rizikos ir pažeidžiamumo padidėjimo;

33.

ragina Instituciją glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai bei bandymai; rekomenduoja visiems Agentūros darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Instituciją toliau plėtoti savo kibernetinio saugumo politiką ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

34.

džiaugiasi Institucijos vykdoma plataus užmojo aplinkos politika, dėl kurios 2021 m. pagerėjo keli pagrindiniai aplinkosaugos rodikliai, pvz., be kita ko, atliekų kiekio mažinimas, popieriaus perdirbimas ir kelionių skaičiaus sumažėjimas; pažymi, kad tvarumo tikslų įgyvendinimo poveikis arba pažanga siekiant tvarumo tikslų vertinami ir stebimi pasitelkiant Institucijos vadovybės sudarytą PVRR kontrolės grupę;

35.

džiaugiasi Institucijos padaryta pažanga siekiant, kad iki 2022 m. ji būtų užregistruota ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS); atkreipia dėmesį į Institucijos užmojį iki 2025 m. tapti visiškai bepopiere;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

36.

pažymi, kad Institucija toliau sėkmingai sprendė COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius, pvz., nuolat pritaikydama patalpas ir savo procesus, kad jie atitiktų kintančias apsaugos priemones, priimtas Prancūzijos Vyriausybės ir Komisijos;

37.

pažymi, kad 2021 m. Institucija toliau sklandžiai dirbo dėl to, kad anksčiau investavo į garso ir vaizdo konferencijas ir balsavimo priemonę; taip pat pažymi, kad Institucija įdiegė naują biurų valdymo ir rezervavimo priemonę, kad biuruose būtų geriau užtikrintos visuomenės sveikatos gairės, padidintas lankstumas ir pasiruošta realybei po pandemijos;

Kitos pastabos

38.

pažymi, kad 2021 m. Institucija nustatė tokią riziką kaip, be kita ko, riboti pajėgumai vykdyti savo įgaliojimus, nepakankami ištekliai ir kompetencijos trūkumas plačiai teisėkūros darbotvarkei (t. y. kapitalo rinkų sąjunga ir pagrindinės sandorio šalys) valdyti, Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pasekmės, galimi nauji Institucijos įgaliojimai tam tikrose srityse (pvz., susiję su centriniais vertybinių popierių depozitoriumais), nepastovesnės finansų rinkos ir ribota trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių priežiūros konvergencija ir priežiūra; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos klausimus ir skirti reikiamų išteklių, kad Institucija galėtų vykdyti naujus arba išplėstus įgaliojimus;

39.

pažymi, kad klausimai, kylantys dėl Institucijos tolesnių veiksmų, susijusių su Audito Rūmų ankstesnių metų pastabomis, pvz., metinis Institucijos veiklos kryžminis finansavimas, mokesčių apskaičiavimo sistemos suderinimas ir galimybė apeiti apmokestinimo mechanizmą, nepatenka į Institucijos veiklos sritį; ragina Komisiją persvarstyti deleguotuosius aktus ir iš dalies pakeisti su šiais klausimais susijusius reglamentus, kaip siūlo Institucija;

40.

ragina Instituciją sutelkti dėmesį į savo mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą plačiajai visuomenei ir užmegzti ryšius su visuomene per socialinius tinklus ir kitas žiniasklaidos priemones;

41.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (7) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(3) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).

(4) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(6) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/393

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1915

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Institucija įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0097/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0137/2023),

1.	pritaria Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/394

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1916

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos mokymo fondo (ETF) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Fondas įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0098/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1339/2008 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (4), ypač į jo 17 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0135/2023),

1.	patvirtina Europos mokymo fondo direktorei, kad Europos mokymo fondo 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos mokymo fondo direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 354, 2008 12 31, p. 82.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 23.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/395

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1917

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos mokymo fondo (ETF) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos mokymo fondo 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0135/2023),

A.	kadangi, remiantis Europos mokymo fondo (toliau – Fondas) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jo 2021 finansinių metų biudžetas sudarė 21 402 739 EUR, t. y. buvo 2,13 % didesnis negu 2020 m.; kadangi visą Fondo biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Fondo 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Fondo metinės sąskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su džiaugsmu pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis pasiekė 99,91 % einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų, t. y. šiek tiek padidėjo (0,04 %), palyginti su 2020 m.; tačiau pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 86,23 %, t. y. 9,43 % mažesnis, palyginti su 2020 m.;

Veikla

pažymi, kad Fondo 2021 m. darbo programa buvo įvykdyta 95,58 %, o tai yra aukščiausias rodiklis per pastaruosius penkerius metus, o užbaigimo laiku rodiklis siekė 91,15 %; pažymi, kad Fondas pasiekė visus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, viršydamas išsikeltus tikslus;

atkreipia dėmesį į pagrindinius Fondo 2021 m. pasiekimus, kurie grindžiami trimis strateginiais tikslais: įgūdžių aktualumu ir numatymu, įgūdžių ugdymu ir patvirtinimu, švietimo ir mokymo politikos rezultatais bei kokybe; pažymi, kad šiuos tikslus Fondas įgyvendino pasitelkdamas tris pagrindines paslaugas: žinių centrą, stebėseną bei vertinimą ir politines konsultacijas;

atkreipia dėmesį į naujas iniciatyvas, kurias Fondas pradėjo įgyvendinti 2021 m., pvz., žaliųjų įgūdžių padėties nustatymo ir laisvų darbo vietų šalyse partnerėse analizę, naudojant didžiuosius duomenis, taip pat darbo platformose aprėpties, sąlygų ir potencialo Rytų partnerystės ir Vakarų Balkanų šalyse analizę; pažymi, kad 2021 m. Fondui pavyko įgūdžių paklausos pokyčius – tiek vykstančius, tiek numatomus – paversti pasiūlos ir paklausos atitikties politikos koregavimo reikalavimais, t. y. išplėsti savo kompetencijos tinklą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat plečiamas Fondo kokybės užtikrinimo forumas, kuris suburia 22 šalis partneres dvišalio ir daugiašalio dialogo profesinio rengimo ir mokymo valdymo klausimais platformoje; atkreipia dėmesį į Fondo veiklą padedant pereinamojo laikotarpio ir besivystančioms šalims išnaudoti jų žmogiškojo kapitalo potencialą vykdant švietimo, mokymo ir darbo rinkos sistemų reformą, įgyvendinant Sąjungos išorės santykių politiką;

ypač palankiai vertina Fondo iniciatyvą „Įgūdžiai įmonių plėtros labui“ (angl. „Skills for Enterprise Development“) (2), kuria Sąjungos kaimyninėse šalyse, plėtros šalyse ir Vidurinės Azijos šalyse siekiama tenkinti įgūdžių pritaikymo poreikį susiejant profesinį rengimą ir mokymą su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis; pabrėžia, kad šia iniciatyva įmonėms sudaromos sąlygos reaguoti į iššūkius, įskaitant kylančius dėl COVID-19 pandemijos, ir juos valdyti, prisidedant prie žalesnės, įtraukios ir novatoriškos visuomenės kūrimo ir skatinant tvarų konkurencingumą, socialinį teisingumą ir atsparumą bei tokiu būdu užtikrinant verslo plėtrą bei įmonių gyvavimo tęstinumą;

palankiai vertina tai, kad Fondas sustiprino savo darbą ir santykius savo šalyse partnerėse Sąjungos kaimynystėje ir plėtros regionuose; taip pat palankiai vertina tai, kad 2022 m. kovo mėn. Fondas po neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos agresijos Ukrainoje persvarstė savo bendradarbiavimą su Rusija bei Baltarusija ir sustabdė visą bendradarbiavimą;

palankiai vertina Fondo iniciatyvą stebėti Ukrainos krizę ir, kai įmanoma ir svarbu, reaguoti, glaudžiai bendradarbiaujant su įvairiomis Komisijos tarnybomis, pasinaudojant savo teminėmis ekspertinėmis žiniomis ir žiniomis apie šalies švietimo bei mokymo sistemas, kartu stiprinant partnerystes su vietos suinteresuotaisiais subjektais ir kitais subjektais;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 102,3 %: iš 86 laikinųjų darbuotojų (įskaitant 2 papildomus laikinuosius darbuotojus, siekiant kompensuoti darbą ne visą darbo dieną pagal Fondo finansinio reglamento 38 straipsnio 2 dalį), patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 86 patvirtintais etatais 2020 m.), buvo paskirti 88 laikinieji darbuotojai; pažymi, kad, be to, 2021 m. Fonde dirbo 42 sutartininkai ir vienas vietos darbuotojas;

labai susirūpinęs pažymi, kad vis dar susiduriama su sunkumais užtikrinant geografinę pusiausvyrą; pažymi, kad 43 % darbuotojų yra valstybės narės, kurioje įsikūręs Fondas, piliečiai; labai susirūpinęs pažymi, kad tik 16,8 % Fondo darbuotojų yra iš valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą po 2004 m., nors šiose valstybėse narėse gyvena 23,2 % gyventojų; pripažįsta, kad Fondas taiko nuopelnais grindžiamą atrankos procedūrą, pagal kurią, jei kandidatų nuopelnai yra vienodi, Fondas pasirinktų tų šalių piliečius, kurioms atstovaujama nepakankamai; primygtinai ragina Fondą įdarbinimo procedūrose visų pirma atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus tos srities pokyčius;

10.

pažymi, kad, atsižvelgiant į 2021 m. lyčių atstovavimą tarp vidurinės grandies ir vyresniųjų vadovų, iš dešimties vadovų buvo šešios moterys vadovės (tiek pat, kaip ir 2020 m.); pažymi, kad lyčių atstovavimas tarp valdančiosios tarybos narių buvo 40 % vyrų ir 60 % moterų (atitinkamai 10 ir 15 narių), o tarp darbuotojų – 34 % vyrų ir 66 % moterų (atitinkamai 44 ir 87 nariai); primena, kad svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą, ir ragina Fondą atsižvelgti į šį aspektą ateityje skiriant darbuotojus;

11.

pažymi, kad 2021 m. per COVID-19 pandemiją Fondas visiems kolegoms siūlė nuotolines konfidencialių patarėjų paslaugas; teigiamai vertina tai, kad visiems naujiems Fondo darbuotojams buvo surengti įvadiniai kursai priekabiavimo klausimais ir perskaitytas konfidencialių patarėjų pranešimas; vis dėlto apgailestauja, kad vidaus darbuotojai gali naudotis tik neoficialia procedūra; pažymi, kad 2021 m. nė viena priekabiavimo byla nebuvo užregistruota, tiriama ar perduota teismui;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

12.

pažymi, kad Fondas paskelbė visas valdybos narių ir vyresniosios vadovybės bei vidurinės grandies vadovų interesų konfliktų deklaracijas bei gyvenimo aprašymus;

13.

pažymi, kad Fondas dar neparengė specialios interesų konfliktų valdymo ir prevencijos politikos; vis dėlto, pažymi, kad 2018 m. Fondas parengė išsamų su etika susijusių klausimų, įskaitant interesų konfliktus, rinkinį; taip pat pažymi, kad 2021 m. atliktas atnaujinimas siekiant pradėti taikyti naujausias reglamentavimo nuorodas;

Viešieji pirkimai

14.

pažymi, kad buvo siekiama sinergijos su kitomis institucijomis viešųjų pirkimų srityje atliekant visų viešųjų pirkimų poreikių sistemingą ad hoc galimybių vertinimą; pažymi, kad 2021 m. Fondas buvo sudaręs 28 tarpinstitucines sutartis, 10 susitarimų dėl paslaugų lygio ir penkias kitoms agentūroms atviras sutartis;

15.

pažymi, kad viešųjų pirkimų konkursų teikimas elektroninėmis priemonėmis Fonde tapo įprasta praktika; palankiai vertina tai, kad naujai įsteigta žaliųjų viešųjų pirkimų darbo grupė išbandė žaliuosius konkurso atrankos ir skyrimo kriterijus;

Vidaus kontrolė

16.

atkreipia dėmesį į Fondo atsakymą į 2020 m. Audito Rūmų ataskaitoje pateiktą pastabą, susijusią su 12-o vidaus kontrolės principo nesilaikymu ir priemonėmis, kurių ėmėsi Fondas; pažymi, kad Fondas atsižvelgė į Audito Rūmų rekomendaciją atlikdamas išsamią ir reguliarią išimčių ir reikalavimų nesilaikymo atvejų peržiūrą; be to, pažymi, kad parengta ir įgyvendinta nauja Fondo politika ir supaprastintas darbo srautas, susijęs su nukrypimų (išimčių ir reikalavimų nesilaikymo atvejų) tvarkymu; taip pat pažymi, kad 2021 m. Fondas atliko išsamią visų sprendimų, priimtų atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją iki 2021 m. pirmojo ketvirčio, apžvalgą, siekdamas užtikrinti, kad visi sprendimai, dėl kurių nukrypstama nuo Fondo reguliavimo sistemos, būtų tinkamai registruojami, įskaitant nefinansinio pobūdžio nukrypimus;

17.

pažymi, kad 2021 m. Fondas pradėjo „Europos mokymo fondo ir Europos Komisijos tarnybų papildomumo ir bendradarbiavimo mechanizmų“ vidaus auditą, kuris bus baigtas 2022 m.; pažymi, kad šis auditas įtrauktas į Komisijos Vidaus audito tarnybos (IAS) daugiametį planą; taip pat pažymi, kad Fondas oficialiai įgyvendino visas ankstesnes Vidaus audito tarnybos audito rekomendacijas ir kad nebeliko neįgyvendintų audito rekomendacijų;

18.

primena, kad Fondas nuo 2018 m. dar neįgyvendino vienos Audito Rūmų pastabos, susijusios su viešųjų pirkimų procedūra dėl laikinųjų agentūrų paslaugų, per kurią Fondas taikė sutarties skyrimo kriterijus, kuriuos daugiausia sudarė nekonkurenciniai kainos elementai; pripažįsta, kad Fondas šią problemą spręs 2023 m., pradėdamas vykdyti kitą su laikinaisiais darbuotojais susijusią viešųjų pirkimų procedūrą, atitinkančią planuojamus veiksmus;

19.

atkreipia dėmesį į teigiamą Fondo vidaus kontrolės sistemos vertinimą, pagal kurį vidaus kontrolės principai įvertinti kaip 82,4 % veiksmingi (2020 m. – 71 %) ir 17,6 % iš dalies veiksmingi (2020 m. – 29 %), ir reikalingi tik nedideli patobulinimai; pažymi, kad Fondas atsižvelgė į Audito Rūmų nustatytą faktą dėl išimčių registro: jis atlieka išsamią ir reguliarią išimčių ir reikalavimų nesilaikymo atvejų peržiūrą;

20.

pažymi, kad Fondas sukūrė ir įgyvendino savo kovos su sukčiavimu strategiją, parengtą naudojant Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) nustatytą metodiką;

21.

primena, jog svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Fondo veikimas; primygtinai tvirtina, kad reikia įdiegti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų atvejų, ex ante ir (arba) ex post kontrolės nevykdymo, netinkamos biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir probleminių atvejų neregistravimo išimčių registre;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

22.

palankiai vertina 2021 m. nustatytą Fondo skaitmeninę strategiją ir įgyvendinimo veiksmų gaires, kuriomis siekiama padidinti skaitmeninių ir internetinių priemonių naudojimą Fondo paslaugoms teikti ir suinteresuotiesiems subjektams įtraukti, taip pat didinti vidaus veiksmingumą; palankiai vertina spartesnį vidaus procesų, pvz., žmogiškųjų išteklių, finansinių darbo srautų elektroninio parašo ir viešųjų pirkimų valdymo, taip pat sąveikos su išorės subjektais skaitmeninimą, pvz., skaitmeninių internetinių priemonių naudojimą mainams bei susitikimams;

23.

atkreipia dėmesį į konkrečius veiksmus, kuriuos Fondas įgyvendino 2021 m. siekdamas padidinti veiksmingumą, pvz., vieno mokėjimo pavedimo sugrupuojant kelis mokėjimo prašymus naudojimą, skaitmeninio parašo darbo srauto naudojimą vidaus dokumentams ir skaitmeninimo pažangą visapusiškai išbandant bei diegiant viešųjų pirkimų valdymo priemonę viešųjų pirkimų procese, taip pat visapusišką vidaus ir išorės komunikacijos finansų valdymo procesuose skaitmeninimą;

24.

pažymi, kad 2021 m. Fondas patvirtino naują kibernetinio saugumo politiką, parengtą laikantis koordinuoto požiūrio į saugumą, ir bendrą politiką bei specialias politikos priemones informacijos saugumo srityje; be to, pažymi, kad Fondas turi koordinuojamą universaliąją darbo grupę, kuri apima kibernetinio saugumo, informacijos saugumo, darbuotojų fizinio saugumo bei pastatų saugumo komponentus; palankiai vertina tai, kad sukurtas Fondo informacijos išteklių aprašas, taip pat palankiai vertina 2021 m. padarytą pažangą pereinant prie naujos skaitmeninių įrašų valdymo sistemos;

25.

palankiai vertina Fondo pasiekimus siekiant užsiregistruoti aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje ir gauti ISO 14001 sertifikatus; palankiai vertina konkrečias priemones, kurių ėmėsi Fondas, 2021 m. dėdamas žalinimo pastangas energetikos, plastiko, judumo, išmetamųjų teršalų ir žaliųjų viešųjų pirkimų srityse;

26.

primena, kad svarbu didinti Fondo vidaus operacijų ir valdymo skaitmeninimą, be kita ko, siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, jog Fondas turi ir toliau proaktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp agentūrų; vis dėlto, atkreipia dėmesį į tai, jog reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus tvarkomos informacijos saugumui internete;

27.

ragina Fondą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai bei bandymai; rekomenduoja visiems Fondo darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

28.

pažymi, jog 2021 m. Fondas toliau glaudžiai bendradarbiavo su ES agentūrų tinklu, kad keistųsi žiniomis apie COVID-19 krizės valdymą ir naujas nuotolinio darbo taisykles; atkreipia dėmesį į Fondo įgyvendintus paramos veiksmus, kuriais buvo siekiama nuolat valdyti pandemiją, pvz., be kita ko, prašymų išduoti „žaliojo paso“ pažymėjimus tvarkymą, susitarimų su trimis medicinos centrais sudarymą ir direktoriaus sprendimų dėl akinių bei indėlio į namų biuro įrangą priėmimą;

Kitos pastabos

29.

pažymi, kad 2021 m. Fondas sėkmingai įsitraukė į žiniasklaidos partnerystes, skirtas kampanijai dėl darbo ateities ir mokymosi ateities, taip atspindėdamas plačiosios visuomenės susidomėjimą; taip pat atkreipia dėmesį į Fondo dalyvavimą įvairiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose, dėl kurio 2021 m. pagerėjo rodikliai; primygtinai ragina Fondą dėti daugiau pastangų ir teikti atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams bei visuomenei aiškia ir prieinama kalba; ragina Fondą užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę geriau naudojantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalais;

30.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į ilgalaikę Fondo partnerystę ir bendrą darbą su Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop) ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (Eurofound) pagal atitinkamus jų bendradarbiavimo susitarimus, taip pat į tai, kad 2021 m. parengtas, o 2022 m. įsigaliojo susitarimas su Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra siekiant dalytis apskaitos paslaugomis; ragina Fondą toliau plėtoti savo sąveiką (pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, IT paslaugų ir saugumo srityse) ir keitimąsi gerąja patirtimi, visų pirma abipusio intereso srityse, taip pat išnagrinėti galimybę išplėsti savo veiklą bei darbo susitarimus su kitomis Sąjungos įstaigomis ir agentūromis, kad būtų padidintas veiksmingumas;

31.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (3) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) https://www.etf.europa.eu/en/what-we-do/skills-enterprise-development

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/400

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1918

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos mokymo fondo (ETF) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos mokymo fondo 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą dėl 2021 finansinių metų ES agentūrų metinių finansinių ataskaitų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Fondas įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0098/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1339/2008 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo (4), ypač į jo 17 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0135/2023),

1.	pritaria Europos mokymo fondo 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos mokymo fondo direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 354, 2008 12 31, p. 82.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/401

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1919

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0099/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (4), ypač į jo 47 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9-0105/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) vykdomajai direktorei, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 295, 2018 11 21, p. 99.

(1) OL C 162, 2022 4 13, p. 22.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/403

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1920

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu–LISA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9–0105/2023),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA, toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų ataskaita (1), galutinis jos 2021 finansinių metų biudžetas buvo 216 513 780 EUR, t. y. 9,83 % mažesnis nei 2020 m., ir taip matoma nuo 2019 m. prasidėjusi mažėjimo tendencija, o 2019 m. Agentūros biudžetas buvo 40,23 % didesnis nei ankstesniais metais; kadangi Agentūros biudžeto lėšos beveik išimtinai skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir kad jose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos; kadangi Audito Rūmai nustatė mokėjimus, kurių bendra suma siekia 18,11 mln. EUR, iš jų 15,67 mln. EUR suma laikoma neatitinkančia tam tikrų Agentūros finansinio reglamento nuostatų, o 2,44 mln. EUR suma laikoma neatitinkančia atitinkamų preliminariųjų sutarčių nuostatų, ir tai sudaro iš viso 6,20 % 2021 m. turėtų mokėjimų asignavimų, taigi viršija auditui nustatytą reikšmingumo ribą, ir dėl to buvo pateikta sąlyginė nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo; kadangi, išskyrus tuos nuostatų neatitinkančius mokėjimus, Audito Rūmai daro išvadą, kad atspindimos operacijos, kalbant apie 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimus, visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 %, t. y. išaugo 24,39 %, palyginti su 2020 m.; taip pat pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 94,65 %, t. y. 0,24 % didesnis nei 2020 m.;

palankiai vertina tai, kad 2021 m. nebuvo atlikta jokių neautomatinių perkėlimų; vis dėlto atkreipia dėmesį į didelę automatinių nediferencijuotų mokėjimų asignavimų perkėlimų į kitą laikotarpį sumą (11,1 mln. EUR) pagal II antraštinę dalį (Infrastruktūra ir veiklos išlaidos), kuri sudaro 56 % visos 19,8 mln. EUR sumos pagal tą antraštinę dalį arba 93,55 % visos automatinių perkėlimų iš 2021 m. į 2022 m. sumos (11,8 mln. EUR); pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad dideli asignavimų perkėlimai į kitą laikotarpį prieštarauja biudžeto metinio periodiškumo principui ir rodo struktūrines biudžeto vykdymo problemas; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad II antraštinės dalies išlaidų perkėlimai daugiausia buvo susiję su išorės paramos paslaugų teikėjais, su kuriais Agentūra sudarė sutartis siekdama spręsti sistemingo darbuotojų trūkumo problemą po to, kai Agentūrai buvo pavestos naujos užduotys, o joms vykdyti nebuvo paskirta pakankamai žmogiškųjų išteklių; be to, pažymi, kad šių sutarčių terminas buvo suderintas ne su kalendoriniais metais, o su būtinų teikiamų paslaugų trukme; vis dėlto ragina Agentūrą spręsti šiuos klausimus ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių imtasi šiuo klausimu; ragina Komisiją geriau koordinuoti naujų užduočių ir reikalingų išteklių paskirstymą siekiant sumažinti naudojimosi išorės paslaugų teikėjais poreikį;

mano, kad Agentūra turėtų tęsti dialogą su Komisija, kad galėtų pasiūlyti savo daugiamečio biudžeto planavimo pakeitimus, kad ji gautų lėšų sistemoms kurti tik tada, kai bus užtikrintas teisinis tikrumas;

Veikla

palankiai vertina tai, kad Agentūra, siekdama įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir pagerinti biudžeto valdymą, naudoja tam tikras priemones, pvz., pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; pažymi, kad, remiantis Agentūros pareiškimu, Agentūra pasiekė savo steigimo reglamente (Reglamentas (ES) 2018/1726 (2)) nustatytus 2021 m. tikslus ir įvykdė 2021 m. darbo programoje nustatytus tikslus tiek rezultatų, tiek veiklos požiūriu; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra nuolat dėjo pastangas siekdama prisitaikyti prie savo naujų įgaliojimų, nustatytų minėtame reglamente, kuris įsigaliojo 2018 m. gruodžio 11 d., ir atkreipia dėmesį į tai, kad priimta nauja ilgalaikė 2021–2027 m. strategija, kuria grindžiami Agentūros ilgalaikiai veiksmų planai ir būsimas daugiametis ir metinis programavimas;

pažymi, kad Agentūros valdomų IT sistemų veikimas ir prieinamumas atitiko atitinkamus susitarimus dėl paslaugų lygio; atkreipia dėmesį į tai, kad toliau plėtojamos naujos IT sistemos, susijusios su atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN), taip pat gerinamas naujų bei esamų sistemų sąveikumas; taip pat pažymi, kad minėtų naujų sistemų veikimo pradžia buvo atidėta keliems mėnesiams, o bendras sąveikumo architektūros užbaigimo iki 2023 m. pabaigos tvarkaraštis buvo išlaikytas; giria Agentūrą už tai, kad ji užbaigė keletą projektų, t. y. įdiegė vienodas nacionalines sąsajas, atnaujino Vizų informacinės sistemos (VIS) ryšių infrastruktūrą ir užtikrino bendros biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugos teikimą; palankiai vertina tai, kad Agentūra suintensyvino savo veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinant projektus dirbtinio intelekto, sklandaus ir bekontakčio sienų kirtimo technologijų ir vidaus saugumo srityse; pažymi, kad Agentūra įgyvendina antrąjį Agentūros veiklos vietos Strasbūre plėtros projekto etapą; be to, pažymi, kad Agentūra peržiūrėjo šį projektą, kad iki planuojamo jo užbaigimo 2028 m. sukurtų daugiau pajėgumų pasitelkdama modulinį duomenų centrą, sumažindama biurų plotą ir taikydama laipsnišką vietos plėtros metodą;

palankiai vertina tai, kad Agentūra kartu su Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (ji pakeitė Europos prieglobsčio paramos biurą) ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgomis teikia aktyvią paramą valstybėms narėms, kurios yra pagrindinės migrantų ir prieglobsčio prašytojų atvykimo į Sąjungą vietos; pažymi, kad „eu-LISA“ valdo pagrindinį daugelio didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kurios sujungtos su nacionalinėmis sistemomis, komponentą.

palankiai vertina nuolatinę Agentūros paramą įgyvendinant Sąjungos politiką laisvo asmenų ir prekių judėjimo, bendros kelionių vizos, sienų kontrolės, imigracijos ir prieglobsčio srityse, taip pat jos paramą nacionalinių teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimui, įskaitant kovą su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir neteisėtu jų gabenimu bei terorizmu;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 90,61 %, iš 213 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą (2020 m. 202 patvirtinti etatai), buvo paskirtas 193 laikinasis darbuotojas; taip pat pažymi, kad 2021 m. Agentūroje iš patvirtintų 132 sutartininkų ir 11 deleguotųjų nacionalinių ekspertų etatų dirbo 107 sutartininkai ir 10 deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

pabrėžia, kad 2021 m. iš Agentūros išėjo septyni darbuotojai, taigi darbuotojų kaitos rodiklis yra 5,5 % ir jis yra didesnis nei numatytas 5 % tikslas ir 2020 m. 3,7 % bazinis lygis; palankiai vertina tai, kad Agentūros vadovybė stebi ir vertina su šiuo rodikliu susijusias priežastis; remdamasis Agentūros atsakymais, atkreipia dėmesį į tai, kad tarp priežasčių, nustatytų per Agentūros surengtus pasitraukimo pokalbius, buvo nurodytos terminuotos sutartys, mažo atlyginimo sutartys ir didelis darbo krūvis; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį žmogiškųjų išteklių lankstumą, kad Agentūra galėtų prisitaikyti prie darbo krūvio svyravimų ir galimų vėlavimų priimant atitinkamus teisėkūros procedūra priimamus aktus; ragina Komisiją pradėti konstruktyvų dialogą su Agentūra ir spręsti šiuos klausimus nustatant išteklių prieinamumą būsimuose etatų planuose;

10.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į Agentūros vyresniosios vadovybės sudėtį lyčių atžvilgiu, nes ją sudaro du vyrai (100 %) ir nesama nei vienos moters, valdančiojoje taryboje yra 49 vyrai (81,7 %) ir 11 moterų (18,3 %), o iš viso dirba 215 vyrai (69,4 %) ir 95 moterų (30,6 %); pripažįsta, kad atsakomybė už asmenų skyrimą į valdančiąją tarybą tenka atitinkamoms kiekvienos valstybės narės nacionalinėms valdžios institucijoms; ragina valstybes nares, skiriant ir skiriant Agentūros valdančiosios tarybos narius, aktyviai atsižvelgti į lyčių pusiausvyrą; atkreipia dėmesį į Agentūros pastangas gerinti lyčių pusiausvyrą ir palankiai vertina 2021 m. užregistruotą nedidelį pagerėjimą; vis dėlto ragina Agentūrą aktyviai siekti lyčių pusiausvyros ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių imtasi šioje srityje; taip pat primena, kad svarbu užtikrinti subalansuotą geografinį atstovavimą Agentūros vadovybėje ir darbuotojų lygmeniu;

11.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo 15 atrankos procedūrų ir gavo 1 944 paraiškas dėl iš viso 18 įdarbinimo procedūrų; giria Agentūrą už tai, kad, kaip pranešama, Agentūroje padidėjo efektyvumas ir pagerėjo įdarbinimo procesas, taip pat jos, kaip patrauklaus darbdavio, įvaizdis; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į įvairius Agentūros veiksmus, pvz., bandomąjį projektą „Aktyvus įdarbinimas“, dalyvavimą internetinėje pasaulinėje karjeros mugėje „Moterys technologijų srityje“, pranešimų apie laisvas darbo vietas skelbimą ne tik Agentūros interneto svetainėje ir profilių grupavimą arba naudojimąsi esamais rezervo sąrašais kalbant apie lygiaverčius lygius ir pareigų grupes; taip pat pažymi, kad buvo atlikta Agentūros kompetencijos sistemos analizė, ir ragina Agentūrą parengti savo kompetencija grindžiamo žmogiškųjų išteklių valdymo strategiją;

12.

palankiai vertina Agentūros visiško priekabiavimo netoleravimo politiką; pažymi, kad 2021 m. Agentūra išnagrinėjo 14 atvejų, susijusių su psichologiniu ar seksualiniu priekabiavimu; atsižvelgdamas į tai taip pat pažymi, kad Agentūra atliko du preliminarius vertinimus, po kurių buvo pradėti trys administraciniai tyrimai ir atleistas vienas darbuotojas; palankiai vertina tai, kad Agentūra rengia internetinius seminarus ir informuotumo didinimo sesijas priekabiavimo prevencijos ir konfidencialių patarėjų vaidmens klausimais, taip pat jos priemones, kuriomis siekiama gerinti Agentūros darbuotojų gerovę darbe ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą organizuojant internetinius seminarus psichikos sveikatos ir individualių konsultacijų klausimais;

13.

palankiai vertina tai, kad Agentūra naudoja visus pagrindinius žmogiškųjų išteklių valdymo priemonės SYSPER modulius ir kelis alternatyvius modulius; ragina Agentūrą toliau skaitmeninti savo žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą;

Viešieji pirkimai

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra praneša, jog universali inžinerijos sistema – didžiausias kada nors Agentūros pasirašytas konkursas – pasirodė esanti perspektyvi vykdant keletą pagrindinių Agentūros veiklos sričių, tačiau vis dar siekiama kuo labiau padidinti horizontalių viešųjų pirkimų naudą koordinuojant įvairių rangovų indėlį keliuose projektuose; pažymi, kad 2021 m. buvo parengti keli svarbūs konkursai ir pasirašytos sutartys, t. y. dėl centrinės sistemos ECRIS-TCN, atnaujintos VIS/BMS naujos bandomosios aplinkos versijos ir būsimo dokumentų valdymo sistemos sprendimo technologijos vertinimo;

15.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų sąlyginę nuomonę dėl 2021 m. atliktų šešių mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo, kurių bendra suma siekia 18,11 mln. EUR ir kurie sudaro 6,20 % 2021 m. turėtų mokėjimų asignavimų; susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. yra antrieji metai iš eilės, dėl kurių Audito Rūmai pateikė panašią sąlyginę nuomonę dėl Agentūros viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymo srities; pažymi, kad, kaip nurodo Agentūra, reikalavimų laikymuisi šioje srityje įtakos turi keletas veiksnių, susijusių su veiklos ir biudžeto planavimu, atrinkimo modeliu, sutarčių pokyčių valdymu, vėlavimu priimti atitinkamus teisės aktus ir darbuotojų trūkumu, dėl to ribojama Agentūros galimybė apriboti sutarčių taikymo sritį, trukmę ir vertę; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į valdomų didelės apimties IT sistemų papildymus ir atnaujinimus, Agentūra perėjo nuo vertikaliųjų prie horizontaliųjų pirkimų, todėl iš Komisijos perimtas pradinis vertikaliųjų viešųjų pirkimų modelis tapo neaktualus; pažymi, kad pagrindinės šio perėjimo priežastys buvo susijusios su priklausomybės nuo tiekėjų mažinimu ir masto ekonomijos pasiekimu arba išlaidų mažinimu;

16.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl konkrečios 40 mln. EUR vertės sutarties, skirtos su didelės apimties IT sistemomis susijusiai preliminariajai sutarčiai įgyvendinti, kurią Agentūra pasirašė, nenurodydama išsamios informacijos apie įsigytas paslaugas; remdamasis Agentūros paaiškinimais pažymi, kad dėl sparčios technologijų raidos reikia didesnio lankstumo IT viešųjų pirkimų srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros parengtoms preliminariosioms sutartims reikalingas didelis lankstumas siekiant prisitaikyti ne tik prie technologijų raidos, bet ir prie teisės aktų pokyčių, nes pagal juos kuriamos naujos arba pritaikomos esamos didelės apimties IT sistemos, kurias valdo Agentūra; pabrėžia, kad pasikartojantys vėlavimai priimant ir įgyvendinant atitinkamus teisės aktus, t. y. aspektai, kurių Agentūra visiškai negali kontroliuoti, yra pagrindiniai veiksniai nustatant išsamumo ir tikslumo lygį, kurį Agentūra gali pasiūlyti iš pradžių sudarydama preliminariąsias sutartis; taip pat pažymi, kad Agentūra praneša, jog jos viešųjų pirkimų politika ir praktika per pastaruosius kelerius metus pagerėjo, tačiau jų poveikis senesnėms tebevykdomoms sutartims yra nedidelis; ragina Agentūrą įvertinti įgytą patirtį ir Audito Rūmų pateiktas įžvalgas, kad būtų užtikrinta ilgalaikė pažanga šioje srityje; remia Agentūros pastangas priimti išsamų viešųjų pirkimų gairių rinkinį ir savo pirmąją sutarčių valdymo politiką ir ragina Agentūrą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti tokius dokumentus, kai jie bus patvirtinti; ragina Agentūrą, Audito Rūmus ir Komisiją išnagrinėti galimus sprendimus, kaip padidinti viešųjų pirkimų lankstumą ir pritaikomumą, kad Agentūra galėtų veiksmingai įgyvendinti savo įgaliojimus;

17.

atkreipia dėmesį į Agentūros poziciją, kad iš Audito Rūmų nustatytų oficialių pažeidimų nebuvo padaryta jokia finansinė žala Sąjungos biudžetui;

18.

pabrėžia, kad 2021 m. Agentūra pasirašė 759 teisinius įsipareigojimus; pažymi, kad Agentūroje dirba 14 viešųjų pirkimų darbuotojų (11 pareigūnų ir 3 padėjėjai); pabrėžia, kad Agentūra neturi tinkamo lygio pareigų, kad galėtų organizuoti visapusiškai veikiantį viešųjų pirkimų skyrių; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos poreikius nustatant išteklių prieinamumą būsimuose etatų planuose;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

19.

pripažįsta esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas siekiant užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą ir pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. buvo peržiūrėtos ir priimtos gairės dėl informavimo apie pažeidimus siekiant sukurti Agentūros vidaus audito padalinį, kuris teiktų konfidencialias ir nešališkas gaires dėl informavimo apie pažeidimus taisyklių;

20.

džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra savo interneto svetainėje kasmet skelbia savo valdančiosios tarybos narių ir vyresniosios vadovybės interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus; palankiai vertina tai, kad Agentūroje sukurtas Skaidrumo registras ir jos vyresniosios vadovybės ir ekonominės veiklos vykdytojų susitikimai skelbiami jos interneto svetainėje;

Vidaus kontrolė

21.

pažymi, kad 2018 m. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas atliko antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) ir VIS duomenų apsaugos auditą, o 2019 m. – sistemos Eurodac (visas sistemas naudoja ir valdo Agentūra) patikrinimą ir tada iš viso pateikė 72 rekomendacijas; pažymi, kad Agentūra įgyvendina šias rekomendacijas ir kad ji kas ketvirtį organizuoja stebėsenos veiksmus, kad būtų galima sekti įgyvendinimo pažangą; ragina Agentūrą savo darbotvarkėje duomenų apsaugos veiklai ir toliau skirti daug dėmesio; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie įgyvendinant šias rekomendacijas padarytą pažangą;

22.

palankiai vertina Agentūros metinį vidaus kontrolės sistemos vertinimą, kuriame padaryta išvada, kad jos vidaus kontrolės sistema naudojama, ji veikia ir yra efektyvi, nors ir reikalingi tam tikri patobulinimai; taip pat palankiai vertina pažangą, padarytą reaguojant į ankstesnių metų Audito Rūmų pastabas ir Parlamento ankstesnių metų rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir tai, kad Agentūra įgyvendino 2018 ir 2019 m. Audito Rūmų rekomendacijas, pateiktas ryšium su viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu; primena, kad reaguojant į dvi likusias pastabas dar vykdomi veiksmai; ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti taisomąsias priemones, susijusias su likusiomis Audito Rūmų pastabomis;

23.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje audito rekomendacijų įvykdymo lygis buvo 77 % (24 rekomendacijos įvykdytos, o 37 rekomendacijos dar vykdomos); pažymi, kad 2021 m. pabaigoje iš viso buvo neįvykdytos 32 rekomendacijos, iš kurių nė viena nebuvo kritinės svarbos; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad 7 rekomendacijas buvo vėluota vykdyti, t. y. rekomendacijos buvo vykdomos, nors jų įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs; ragina Agentūrą nedelsiant įgyvendinti likusias rekomendacijas ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie padarytą pažangą; mano, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitos OC-2020–0441-A2 išvados turėtų būti pateiktos biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; be to, ragina Agentūrą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti OLAF rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

24.

giria Agentūrą už įvairias jos priemones, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, pvz., žaliosios elektros energijos ir tik perdirbto popieriaus naudojimą, pakartotinį serverio patalpoje sukauptos šilumos pastato Taline šildymui naudojimą; ragina Agentūrą paspartinti sertifikavimo procedūras pagal Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS); taip pat ragina Agentūrą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti paskutines Agentūros aplinkosaugos ataskaitas;

25.

atkreipia dėmesį į papildomas priemones, kurių Agentūra ėmėsi 2021 m. kibernetinio saugumo srityje, pvz., priėmė šešis su tuo susijusius standartus ir inicijavo Reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybos įsteigimą, taip pat vykdė nuolatinį bendradarbiavimą su Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-ES) ir įdiegė struktūrinę IT saugumo rizikos valdymo ir kontrolės sistemą; pažymi, kad 2021 m. Agentūra bendradarbiavo su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) praktinio Sąjungos kibernetinio saugumo teisės aktų įgyvendinimo ir Agentūros metinių kibernetinio saugumo pratybų klausimais; ragina Agentūrą patvirtinti naujas priemones biudžeto ir viešųjų pirkimų skaitmeninimo srityse, pvz., e. parašą, elektroninių sutarčių sudarymą ir e. sąskaitų faktūrų išrašymą;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

26.

palankiai vertina Agentūros gebėjimą užtikrinti nepertraukiamą jos valdomų sistemų prieinamumą ir atsparumą ir įprastą Šengeno erdvės veikimą, nepaisant 2021 m. tebesitęsusios COVID-19 pandemijos sukeltų iššūkių; vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad įgyvendinimo tvarkaraščiai, susiję su naujų sistemų kūrimu, buvo peržiūrėti dėl aparatinės įrangos neprieinamumo, vėlavimų tiekiant ir diegiant įrangą, taip pat dėl retesnio darbuotojų bei rangovų buvimo vietoje;

27.

palankiai vertina Agentūros bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis keičiantis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais su veiklos tęstinumu susijusiais klausimais; taip pat palankiai vertina Agentūros dalyvavimą tarpinstitucinio saugumo mokymo ir informuotumo didinimo grupės bei TVR saugumo pareigūnų tinklo iniciatyvose siekiant spręsti bendrus saugumo klausimus;

Kitos pastabos

28.

palankiai vertina Agentūros aktyvią veiklą internete 2021 m. ir atkreipia dėmesį į tai, kad pagerėjo jos socialinių tinklų parametrai; giria Agentūrą už jos indėlį į internetines išorės kampanijas, pvz., „Skaitmeninė ES“ arba „Moterys technologijų srityje“, ir už tai, kad organizuojami daug susidomėjo sulaukę renginiai, pvz., metinė konferencija arba eu-LISA pramonės atstovų apskritojo stalo diskusijos;

29.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės (3).

(2) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).

(3) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/409

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1921

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0099/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A9-0105/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 295, 2018 11 21, p. 99.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/411

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1922

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0100/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/126 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2062/94 (4), ypač į jo 16 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0132/2023),

1.	patvirtina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) laikinajam vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) laikinajam vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 30, 2019 1 31, p. 58.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 42.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/413

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1923

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0132/2023),

kadangi, remiantis Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 16 114 100 EUR, t. y. šiek tiek – 0,35 % didesnis nei 2020 m.; kadangi lėšos Agentūros biudžetui iš esmės skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo 97,26 % įsipareigojimų asignavimų atveju, t. y. 0,46 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; apgailestauja, kad aptariamais metais mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 63,53 %, t. y. šiek tiek – 1,38 % didesnis, palyginti su 2020 m.;

tačiau, palankiai vertina tai, kad Agentūra užbaigė visus veiksmus, kurių ėmėsi atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas, susijusias su 2018 ir 2019 finansinių metų biudžeto vykdymu;

pažymi, kad Agentūra kas ketvirtį planuoja įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus pagal biudžeto 3 antraštinę dalį susijusiai metinei darbo programai, taip pat kas mėnesį planuoja tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimus įgyvendinimo etapu, kuris periodiškai peržiūrimas; be to, pažymi, kad 2021 m. Agentūra centralizavo visų savo viešųjų pirkimų valdymo, įskaitant planavimą, viešuosius pirkimus, sutarčių sudarymą ir stebėseną, administracinius išteklius ir ekspertines žinias; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, ar pasiekti laukiami suderinimo ir veiksmingumo rezultatai, ypač susiję su perkėlimų į kitą laikotarpį valdymu;

Veikla

džiaugdamasis atkreipia dėmesį į Agentūros veiklą kuriant, renkant ir teikiant patikimą ir aktualią informaciją bei priemones, taip pat atliekant tyrimus DSS klausimais, kuriais prisidedama prie Sąjungos politikos, skirtos sveikoms ir saugioms darbo vietoms visoje Sąjungoje skatinti;

pažymi, kad Agentūra tam tikras priemones naudoja kaip pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), siekdama įvertinti savo veiklos pridėtinę vertę ir kitas biudžeto valdymo gerinimo priemones, pvz., darbo programos įgyvendinimą, mokėjimų asignavimų panaikinimą ir tarpininkų pajėgumą informuoti kuriant tinklus; ypač pažymi, kad Agentūra naudoja PVRR įsipareigojimų asignavimams vykdyti; pažymi, kad Agentūra pasiekė beveik visus savo tikslus, o šeši darbo programos tikslai buvo panaikinti, nes pandemija padarė įtaką kelionėms ir renginiams;

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pateikė darbuotojų saugos ir sveikatos apžvalgos rezultatus, kuriuose daugiausia dėmesio skirta nuotoliniam darbui ir psichosocialinių rizikos veiksnių vaidmeniui bei darbuotojų dalyvavimui raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijos ir valdymo veikloje, o tai buvo 2020 m. spalio mėn. 24 mėnesių laikotarpiui pradėtos saugių darbo vietų kampanijos „Palengvinti naštą“ pagrindas; be to, atkreipia dėmesį į Agentūros veiklą ir apžvalgas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninimui, psichologinei rizikai ir sveikatos priežiūros sektoriui; palankiai vertina Agentūros dalyvavimą Sąjungos atsake į COVID-19 krizę; be to, pažymi, kad 2021 m. birželio mėn. priimta 2021–2027 m. Agentūros saugos ir sveikatos strateginė programa;

be to, atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį Agentūra gali atlikti remdama Sąjungos institucijų darbą, darbuotojų apsaugos srityje, susijusį su asbesto poveikiu darbe, taip pat su darbuotojų apsauga nuo rizikos, susijusios su kancerogenų, mutagenų ar toksiškų reprodukcijai medžiagų poveikiu darbe, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/37/EB (2) ir Tarybos direktyvos 98/24/EB (3) peržiūrą;

atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, Agentūrai suteiktą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintus principus ir siekiant Porto tikslų; palankiai vertina tvirtą Agentūros įsipareigojimą užtikrinti, kad visi darbuotojai naudotųsi tomis pačiomis darbo ir saugos standartų teisėmis, neatsižvelgiant į įmonės dydį, sutarties rūšį ar darbo santykius bei įgyvendinant principą „vizija – nulis“ į su darbu susijusias mirtis;

pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad Agentūra labai aukštu veiklos užbaigimo lygiu toliau galėtų įgyvendinti savo darbo programą, visų pirma atsižvelgiant į naujosios ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos (2021–2027 m.) įgyvendinimą;

10.

pažymi, kad bendrų interesų klausimais, pvz., užimtumo ir socialinių reikalų politikos klausimais, Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su kitomis agentūromis, t. y. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (Eurofound), Pagrindinių teisių agentūra, Europos profesinio mokymo plėtros centru ir Jungtiniu tyrimų centru, ir šiuo metu įteisina bendradarbiavimą su Europos darbo institucija (EDI); pažymi, kad Agentūra bendradarbiavo su Eurostatu rengiant DSS barometrą; be to, atkreipia dėmesį į Agentūros paramą Europos jūrų saugumo agentūrai rengiant sveikatos ir saugos gaires dėl naftos išsiliejimo šalinimo veiksmų, Europos prieglobsčio paramos biurui rengiant išsamų rizikos vertinimo vadovą, daugiausia dėmesio skiriant budinčiųjų tarnybų pareigūnams tenkančiai psichosocialinei naštai, ir indėlį į iniciatyvą „ES4BorderSecurity“ kartu su Frontex; pažymi, kad Agentūra toliau teikė logistinę paramą nacionaliniams ryšių centrams ir jų tinklams;

Personalo politika

11.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 97,5 % (iš 40 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, įdarbinti 39 laikinieji darbuotojai); pažymi, kad, 2021 m. Agentūroje taip pat dirbo 25 sutartininkai;

12.

atkreipia dėmesį į 2021 m. lyčių pusiausvyros ataskaitas, kiek tai susiję su vyresniosios vadovybės lygmeniu: 3 vyrai (atstovauja 75 %) ir 1 moteris (atstovaujanti 25 %), valdančiosios tarybos lygmeniu – 65 vyrai (66 %) ir 34 moterys (t. y. 34 %), taip pat apskritai Agentūroje dirba 21 vyras (33 %) ir 43 moterys (67 %); ragina Agentūrą pagerinti visų joje dirbančių darbuotojų lyčių pusiausvyrą ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie bet kokius pokyčius šiose srityje; dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad, skiriant atstovus į Agentūros administracinę valdybą, būtų atsižvelgiama į lyčių pusiausvyrą;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra yra įdarbinusi 64 darbuotojus iš 15 valstybių narių; yra labai susirūpinęs, kad nepakankamai atstovaujama likusioms 12 valstybių narių; ragina Agentūrą pagerinti visų joje dirbančių darbuotojų lyčių pusiausvyrą ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie bet kokius pokyčius šiose srityje;

14.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. nebuvo pranešta apie jokius priekabiavimo atvejus ir kad Agentūra aktyviai dalyvauja propaguojant kovos su priekabiavimu politiką, reguliariai rengia informuotumo didinimo sesijas savo darbuotojams ir atnaujina specializuotą intraneto puslapį šia tema;

Viešieji pirkimai

15.

pažymi, kad Agentūra įgyvendino savo finansų ir viešųjų pirkimų funkcijos strategiją, kuria siekiama optimizuoti išteklių naudojimą, suderinti procesus, geriau apibrėžti vaidmenis ir atsakomybę bei siekti efektyvumo didinimo; taip pat pažymi, kad įgyvendinant šią strategiją Agentūrai sukurtas optimalus finansų ir viešųjų pirkimų veiklos modelis;

16.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, susirūpinęs pažymi, kad dėl vienos atviros viešųjų pirkimų procedūros, suskirstytos į dalis, vertinimo komiteto nariai pasirašė interesų konfliktų nebuvimo deklaraciją tik po to, kai sutartis buvo paskirta, ir pažymi, kad tai yra viešųjų pirkimų procedūros trūkumas ir prieštarauja Finansinio reglamento 61 ir 150 straipsnių reikalavimams; ragina Agentūrą būsimose procedūrose laikytis Finansinio reglamento;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

17.

pripažįsta, kad Agentūra turi priemonių ir deda nuolatines pastangas siekdama užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą; pažymi, kad 2021 m. gruodžio mėn. buvo priimtas sprendimas, kuriame nustatytos Agentūros darbuotojų dovanų priėmimo ir svetingumo taisyklės; pažymi, kad valdybos narių prašoma kartu su interesų deklaracija pateikti interesų konflikto nebuvimo deklaraciją; palankiai vertina tai, kad abi deklaracijos pateikiamos Agentūros interneto svetainėje; džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. apie interesų konfliktų atvejus pranešta nebuvo;

Vidaus kontrolė

18.

palankiai vertina tai, kad Agentūra taiko neatitikties strategiją, pagal kurią registruojamos ne tik ex ante išimtys, bet ir ex post įvykiai, siekiant pagerinti esamas procedūras ir nustatyti vidaus kontrolės trūkumus ankstesnėse stadijose; pažymi, kad 2021 m. nustatyti neatitikimai nerodė didelių esamos kontrolės trūkumų; pažymi, kad 2021 m. Agentūra vėl dalyvavo Komisijos pradėtame rizikos valdymo decentralizuotose agentūrose tarpusavio vertinime, dalydamasi žiniomis, metodikomis ir didelės rizikos valdymo patirtimi su kitomis darbo grupėje dalyvaujančiomis agentūromis;

19.

primena, kad 2019 m. valdančioji taryba patvirtino vidaus kontrolės sistemą (VKS), pagrįstą Europos Komisijos vidaus kontrolės sistema; pažymi, kad 2021 ataskaitinių metų VKS vertinime padaryta išvada, jog sistemos atitiktis ir įgyvendinimas yra patenkinami;

20.

pažymi, kad Agentūros įmonių rizikos registras yra susijęs su VKS ir kad juos abu reguliariai peržiūri vyresnioji vadovybė; pažymi, kad keturi 2021 m. stebėti rizikos faktoriai buvo priskirti „išorės aplinkos“ kategorijai, du rizikos faktoriai buvo priskirti „vidaus aplinkos“ kategorijai ir jokia rizika neklasifikuota kaip galinti kelti grėsmę Agentūros reputacijai ar strateginiams laimėjimams;

21.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra parengė ir baigė rengti savo naują 2022–2026 m. kovos su sukčiavimu strategiją; palankiai vertina tai, kad 2021 m. buvo įgyvendinta jautrių funkcijų nustatymo ir valdymo procedūra;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

22.

primena ankstesniais metais patvirtintą nuotolinio darbo tvarką ir dokumentų valdymo sistemą ir pažymi, kad Agentūra pradėjo ir toliau įgyvendino keletą naujų elektroninių vidaus procedūrų; be to, atkreipia dėmesį į e. priemonių įgyvendinimą plačiai naudojant e. susirinkimus, e. viešuosius pirkimus (e. konkursų, e. pasiūlymų teikimo ir viešųjų pirkimų valdymo priemonę) ir e. parašo ir e. darbo srautų patvirtinimą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina laipsnišką Agentūros administravimo sričių supaprastinimą ir skaitmeninimą;

23.

atkreipia dėmesį į Agentūros indėlį į prognozavimo tyrimą dėl žiedinės ekonomikos, siekiant nustatyti naują ir kylančią riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, susijusią su žaliąja pertvarka, kuri yra svarbi politikos formuotojams ir tyrėjams;

24.

pažymi, kad Agentūra pradėjo bendradarbiauti su CERT-EU sudarydama susitarimą dėl paslaugų lygio, siekdama užtikrinti Agentūros kibernetinę apsaugą; pažymi, kad 2021 m. buvo pradėti keli saugumo auditai siekiant įvertinti Agentūros taikomųjų programų ir interneto svetainių saugumo lygį; pažymi, kad tarpžinybiniu lygmeniu Agentūra pradėjo koordinuoti bendro sprendimo dėl kibernetinio saugumo paslaugų teikimo mažesnėms Sąjungos agentūroms įgyvendinimą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

25.

pažymi, kad dėl COVID-19 krizės didelė 2021 m. komandiruotėms ir posėdžiams skirto biudžeto dalis nebuvo panaudota ir iš dalies perkelta vykdant kredito operacijas tarp antraštinių dalių, skyrių, punktų ir veiklos;

26.

džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra surengė ekspertų diskusijas, susijusias su pasirengimu pandemijoms darbo vietoje; pažymi, kad Agentūra vykdė beveik visą savo darbo programos veiklą (atitinkančią 96 %), kaip planuota, kartu prisiimdama ir vykdydama neplanuotas su COVID-19 susijusias užduotis;

27.

pažymi, kad, siekdama remti darbuotojams taikomą nuotolinio darbo tvarką, taikomą nuo 2020 m., 2021 m. Agentūra pradėjo ir toliau įgyvendino naujas elektronines vidaus procedūras, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiklos tęstinumui;

28.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra toliau veiksmingai komunikavo ir propagavo darbuotojų saugą ir sveikatą tiesiogiai arba per savo tinklą, beveik vien tik internetu dėl pandemijos apribojimų;

Kitos pastabos

29.

palankiai vertina Institucijos bendradarbiavimą valdymo lygmeniu su Eurofound, EDI ir Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir darbo programų projektus, kuriais keičiamasi su Eurofound, Europos cheminių medžiagų agentūra ir EIGE, siekiant užtikrinti šių įstaigų sinergiją atitinkamose darbo programose; primygtinai ragina Agentūrą išnagrinėti tolesnę sinergiją ir galimybes išplėsti savo veiklą ir sudaryti darbo susitarimus su kitomis Sąjungos įstaigomis; primygtinai ragina Agentūrą nagrinėti galimybes dalytis ištekliais vykdant sutampančias užduotis su kitomis Sąjungos įstaigomis;

30.

ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų ir teikti atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams bei plačiajai visuomenei aiškia ir prieinama kalba; primygtinai ragina Instituciją užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę geriau naudojantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalais;

31.

(2) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Tarybos direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 158, 2004 4 30, p. 50).

(3) 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 131, 1998 5 5, p. 11).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/418

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1924

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9–0100/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/126 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2062/94 (4), ypač į jo 16 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0132/2023),

1.	pritaria Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) laikinajam vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 30, 2019 1 31, p. 58.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/419

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1925

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Euratomo tiekimo agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Euratomo tiekimo agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0096/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimą 2008/114/EB, Euratomas, nustatantį Euratomo tiekimo agentūros įstatus (4), ypač į jo 8 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0126/2023),

1.	patvirtina Euratomo tiekimo agentūros generalinei direktorei, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Euratomo tiekimo agentūros generalinei direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 41, 2008 2 15, p. 15.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/420

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1926

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Euratomo tiekimo agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Euratomo tiekimo agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0126/2023),

A.	kadangi, remiantis Euratomo tiekimo agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų finansinėmis ataskaitomis, jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 210 000 EUR, t. y. 8,7 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; kadangi visą Agentūros biudžetą sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos buvo pasiektas 99,76 % einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis, t. y. šiek tiek (0,21 %) didesnis, palyginti su 2020 m., ir pažymi, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 51,22 %, t. y. 28,88 % didesnis, palyginti su 2020 m.;

pažymi, kad 2021 m. dar neįvykdytų įsipareigojimų (RAL, įsipareigotų dar neišmokėtų sumų) perkėlimas į 2022 finansinius metus sudarė 101 966,38 EUR arba 49 % įsipareigotų sumų (palyginti su 177 578,67 EUR arba 78 % 2020 m.) ir kad ši suma daugiausia susijusi su IT paslaugomis, skirtomis ne iki galo suteikto IT projekto „Branduolinių medžiagų observatorija ir EKA informacijos valdymas“ (NOEMI) pereinamuoju etapu, ir 2022 m. pradžioje turėjusiais vykti mokymais ir (arba) konferencijomis; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

pažymi, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Agentūra, kuri negali veikti vienašališkai šioje srityje, savo finansinėse ataskaitose dėl Jungtinės Karalystės akcijų grąžinimo užregistravo atidėjinį ir kad dėl bet kokio mokėjimo, grąžinimo ar atlygio Jungtinei Karalystei vėlesniais laikotarpiais dėl Jungtinės Karalystės narystės nutraukimo bus priimtas bendras sprendimas su Komisija; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

Veikla

džiaugdamasis pažymi, kad Komisijai patvirtinus 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis nustatoma, kaip Agentūra turi subalansuoti pasiūlą ir paklausą ir, be kita ko, pateiktos naujos apibrėžtys ir oficialiai išplėsta supaprastintos procedūros taikymo sritis;

atkreipia ypatingą dėmesį į Agentūros darbą su Patariamojo komiteto tiekimo saugumo ir kainų darbo grupe, kuriai 2021 m. buvo suteikti nauji įgaliojimai;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 94,12 %: į 16 iš 17 etatų, kurie buvo patvirtinti pagal etatų planą (2020 m. buvo patvirtinta 17 etatų), buvo paskirti Komisijos pareigūnai; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūrai sunku rasti žemesnio pareigybės lygio padėjėjus, atsižvelgiant į reikiamą specializuotą profilį ir susijusį darbo užmokestį, palyginti su pragyvenimo išlaidomis Liuksemburge;

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pranešė apie visų darbuotojų lyčių pasiskirstymą: 56 % moterų ir 44 % vyrų;

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, orientavimo visą gyvenimą ir konkrečių mokymo galimybių karjeros raidos srityje, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti, geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms ir neįgaliųjų įdarbinimo bei integracijos, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

pažymi, kad įsigaliojus naujoms taisyklėms Agentūra paskelbė formas, kurios turi būti naudojamos teikiant tiekimo sutartis, kurias turi sudaryti Agentūra, ir pranešant apie paslaugų teikimo sutartis;

Vidaus kontrolė

10.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra atnaujino rizikos vertinimą, apimantį visas Agentūros darbo sritis ir jos veiklos bei administracinius procesus, ir kad buvo atlikti koregavimai siekiant suderinti taikomas kontrolės priemones su rizika; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

11.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra atliko savo vidaus kontrolės veiksmingumo vertinimą, kurį sudarė iš anksto nustatytų stebėsenos rodiklių vertinimas, įskaitant apklausą, audito rezultatų ir naujų arba neįvykdytų rekomendacijų vertinimas, taip pat reikalavimų nesilaikymo ir išimčių atvejų analizė; pažymi, kad atlikus vertinimą nenustatyta jokios rizikos, dėl kurios metiniame patikinimo pareiškime galėtų būti padaryta išlyga;

12.

kalbant apie informacijos saugumą, pažymi, kad visi Agentūros darbuotojai ir visi išorės rangovai turi patikimumo pažymėjimą, be to, buvo atliktas NOEMI IT sistemos pažeidžiamumo vertinimas ir jis turėjo būti pakartotas atlikus visas šio vertinimo rekomendacijas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

13.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai reikalauja laikytis reikalavimo užtikrinti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas siekiant išvengti galimų interesų konflikto atvejų, ex ante (ex post) kontrolės priemonių netaikymo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir nepranešimo apie problemas išimčių registre atvejų;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

14.

atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, su pasitenkinimu pažymi, kad NOEMI IT projektas, kuriuo siekiama sustiprinti Agentūros branduolinių medžiagų ir kuro rinkos stebėsenos pajėgumus, kartu užtikrinant saugų neskelbtinų branduolinių sutarčių duomenų saugojimą, pradėtas vykdyti 2021 m. ir kad būsimi pokyčiai priklausys nuo finansavimo, gaunamo būsimuose biudžetuose; be to, pažymi, kad kituose projekto etapuose numatomas visiškas skaitmeninis branduolinės energijos tiekimo sutarčių ir Agentūros informacijos apdorojimas; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie visus pokyčius šioje srityje;

15.

primena, kad svarbu didinti Agentūros skaitmeninimą ne tik vidaus operacijų ir valdymo tikslais, bet ir siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, jog Agentūra turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp Sąjungos agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus internete tvarkomos informacijos saugumo srityje;

16.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; rekomenduoja visiems Agentūros darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Agentūrą greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

17.

pažymi, kad COVID-19 pandemijos poveikis Sąjungoje ir toliau buvo juntamas 2021 m. ir kad Agentūra įvedė nuotolinį darbą kaip numatytąją galimybę pagal Komisijos gaires ir siekdama kuo labiau sumažinti riziką darbuotojams ir jų šeimoms, ir kad itin svarbias ir būtinas funkcijas atliekantys darbuotojai, kuriems reikėjo prieigos prie išteklių ir darbo patalpose, galėjo tai padaryti rotacijos metu;

18.

pažymi, kad Agentūra pakeitė savo išlaidų modelį, iš dalies keisdama biudžetą ir atlikdama vidinius perkėlimus, atsižvelgdama į mažesnes išlaidas teisės aktuose numatytoms kelionėms ir patariamojo komiteto posėdžiams, ir vietoj to investavo į savo IT sistemą; be to, pažymi, kad 2021 m. Patariamojo komiteto posėdžiai vyko internetu;

Kitos pastabos

19.

džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. Agentūros interneto svetainė buvo pertvarkyta bendradarbiaujant su Komisijos Komunikacijos generaliniu direktoratu ir sukurta su Komisijos interneto svetaine suderinta svetainė atnaujintoje, patogioje naudoti ir dinamiškoje platformoje; be to, pažymi, kad visa interneto svetainėje paskelbta informacija buvo perrašyta siekiant geresnės naudotojų patirties;

20.

21.

ragina Agentūrą toliau plėtoti sąveiką (pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, IT paslaugų ir saugumo srityse) ir stiprinti bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi ir diskusijas abipusio intereso srityse su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą; primygtinai ragina Agentūrą toliau nagrinėti galimybes išplėsti savo darbo tvarką ir dalytis ištekliais vykdant sutampančias užduotis su kitomis Sąjungos įstaigomis;

22.

palankiai vertina Agentūros rekomendacijas dėl branduolinių medžiagų ir kuro tiekimo saugumo, įtrauktas į Agentūros 2021 m. metinę ataskaitą; ragina Agentūrą pateikti daugiau rekomendacijų dėl urano tiekimo šaltinių įvairinimo galimybių kiekvienu kuro ciklo etapu; primena, kad branduolinėse elektrinėse 2021 m. pagaminta apie 25,2 % visos Sąjungoje pagamintos elektros energijos;

23.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (1) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/423

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1927

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Euratomo tiekimo agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Euratomo tiekimo agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0096/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimą 2008/114/EB, Euratomas, nustatantį Euratomo tiekimo agentūros įstatus (4), ypač į jo 8 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0126/2023),

1.	pritaria Euratomo tiekimo agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Euratomo tiekimo agentūros generalinei direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 41, 2008 2 15, p. 15.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/424

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1928

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Fondas įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0101/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/127, kuriuo įsteigiamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 (4), ypač į jo 16 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0109/2023),

1.	patvirtina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) vykdomajam direktoriui, kad Fondo 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 30, 2019 1 31, p. 74.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/426

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1929

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0109/2023),

A.	kadangi, remiantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) (toliau – Fondas) pajamų ir išlaidų suvestine, jo galutinis 2021 finansinių metų biudžetas buvo 21 757 000 EUR, t. y. 1,69 % didesnis nei 2020 m.; kadangi Fondo biudžetą daugiausia sudaro lėšos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Fondo 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Fondo metinės sąskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugdamasis pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,98 % einamųjų metų asignavimų, t. y. šiek tiek padidėjo (0,06 %), palyginti su 2020 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 83,56 %, t. y. 3,12 % didesnis, palyginti su 2020 m.;

yra susirūpinęs dėl to, kad sumažėjo reali biudžeto perkamoji galia ir veiklos biudžeto dalis nuo 39 % 2010 m. iki 28 % 2021 m.; pabrėžia, kad besitęsiant šiai tendencijai kils pavojus Fondo gebėjimui laiku surinkti pakankamai patikimų duomenų;

su pasitenkinimu pažymi, kad lėšų panaudojimo lygis (nuo 2020 m. perkeltas į kitus metus) buvo 98,10 %, t. y. 1,7 % didesnis nei 2020 m.;

susirūpinęs pažymi, kad dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų Airijoje Fondo veiklos biudžeto dalis nuolat mažėja – nuo 37,6 % 2012 m. iki 26,4 % 2021 m.; įspėja, kad toliau tęsiantis šiai tendencijai kils pavojus Fondo gebėjimui išsaugoti ir toliau gerinti savo darbo kokybę;

palankiai vertina tai, kad Fondas dalijosi savo apskaitos pareigūno paslaugomis su Europos darbo institucija (EDI), o tai padėjo šiai institucijai sklandžiai plėstis;

Veikla

pripažįsta, kad 2021 metais suplanuotų darbo programos tikslų įgyvendinimo lygis siekė 93 % ir tais metais iš 41 siektinų rezultatų pasiekti 38;

pažymi, kad Fondas naudoja aštuonis pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, įtrauktus į savo veiklos rezultatų stebėsenos sistemą; visų pirma pažymi, kad akivaizdžiai pagerėjo rezultatai, susiję su Fondo ekspertinių žinių įsisavinimu rengiant pagrindinius Sąjungos lygmens politikos dokumentus – nuo 34,6 % 2020 m. iki 74 % 2021 m., pvz., pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienodo darbo užmokesčio principo taikymo stiprinimo, Tarybos išvadas dėl nuotolinio darbo, Komisijos ataskaitas dėl ilgalaikės priežiūros Sąjungoje, skaitmeninių darbo platformų Sąjungoje ir 2021 m. Europos užimtumo ir socialinės raidos apžvalgą; taip pat atkreipia dėmesį į gerus Fondo žinių įsisavinimo žiniasklaidoje rezultatus – 2021 m. paskelbti 1 083 straipsniai spaudoje, palyginti su 703 straipsniais 2020 m., ir ypač giria Fondą už jo didelį matomumą pagrindinėse Europos ir tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse aktualiausiomis temomis, kaip antai įvairūs COVID-19 pandemijos padariniai, nuotolinis darbas, teisė atsijungti ir minimalaus darbo užmokesčio klausimai; atkreipia dėmesį į tai, kad per 2021 m. padidėjo Fondo dalyvavimas su politika susijusiuose renginiuose ir posėdžiuose – nuo 202 įnašų 2020 m. iki 360 įnašų 2021 m.;

ypač palankiai vertina labai savalaikius ir naudingus veiksmus, kuriais siekiama pranešti išvadas, susijusias su COVID-19 pandemijos sukeltais pokyčiais, pvz., nuotoliniu darbu, darbu skaitmeninėse platformose, didėjančia lyčių nelygybe ir kartų skirtumais, darbo jėgos trūkumu, ilgalaike priežiūra, darbo santykiais, remiantis e. tyrimu „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“ ir COVID-19 ES politikos stebėsena, įskaitant ataskaitas „Darbo sąlygos COVID-19 metu. Ateities aspektai“ (1) ir „COVID-19 poveikis jaunimui ES“ (2); mano, kad Fondas gali atlikti labai svarbų vaidmenį toliau analizuojant didėjantį nuotolinio darbo mastą ir susijusį poveikį profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai bei darbo sąlygų kokybei, skleidžiant geriausią patirtį ir vertinant galimas politikos priemones; palankiai vertina tai, kad Fondo darbo programoje analizuojamos politinės galimybės, kaip gerinti darbo sąlygas, darbo santykius, užimtumą ir gyvenimo sąlygas;

pakartoja, kokie svarbūs yra aukštos kokybės duomenys, kuriuos teikia Fondo nuolatinės stebėsenos priemonės, skirtos įrodymais grindžiamam politikos formavimui, ypač Fondo atliekamos Europos masto apklausos;

10.

palankiai vertina aktyvų Fondo bendradarbiavimą 2021 m. su suinteresuotaisiais subjektais, pvz., Europos Parlamentu, Komisija, Taryba (pirmininkaujant Portugalijai ir Slovėnijai), ES agentūromis, pvz., Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop), Europos mokymo fondu (ETF), Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), taip pat kitomis tarptautinėmis organizacijomis; atkreipia dėmesį į dėmesio vertus 2021 m. Fondo veiklos rezultatus: šeši internetiniai seminarai, šeši veiklos vaizdo įrašai, pradėta Fondo tinklalaidžių serija („EurofoundTalks“), trys socialinės žiniasklaidos kampanijos, indėlis į Konferenciją dėl Europos ateities ir mokslinių tyrimų ataskaitų santraukos 21 kalba; pabrėžia, kad rengiami bendri renginiai ir leidiniai su keliomis kitomis Sąjungos agentūromis;

11.

palankiai vertina tai, kad Fondas, reaguodamas į 2021–2024 m. Fondo programos ex ante vertinimo rekomendacijas, parengė veiksmų planą; pripažįsta, kad kai kuriems veiksmams reikia vidutinės trukmės laikotarpio pastangų, o kiti jau buvo atlikti, pvz., optimizuotas finansinių išteklių naudojimas, kad programos užmojai atitiktų turimus išteklius; taip pat pažymi, kad 2021 m. išorės vertinimo rangovai atliko dviejų rūšių veiklos („Skaitmeninis amžius. Darbo ir užimtumo galimybės ir iššūkiai“ ir „Konvergencijos stebėsena Europos Sąjungoje“), kuri buvo nauja 2017–2020 m. programavimo laikotarpiu, vertinimą; pažymi, kad atliekant šį vertinimą buvo nagrinėjami pasiekimai ir įgyta patirtis įgyvendinant šią veiklą, kokiu mastu buvo pasiekti pradžioje nustatyti šios veiklos užmojai ir kaip jie turėjo įtakos politikos formavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Fondas pradėjo savo dabartinės mokymosi ir tobulėjimo programos ir metodų vertinimą;

12.

pažymi, kad buvo išplėsta Fondo COVID-19 ES politikos stebėsenos aprėptis siekiant nagrinėti politiką, susijusią su įvairiomis (krizinėmis) situacijomis, įskaitant karą Ukrainoje, infliacijos didėjimą ir laikiną pabėgėlių apsaugą, žalinimą ir skaitmeninę darbotvarkę, todėl ji buvo pervadinta į ES politikos stebėsenos duomenų bazę; pažymi, kad ši duomenų bazė yra vienintelis šiuo metu turimas Sąjungos masto šaltinis, kuriame nuolat pateikiama socialinių partnerių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant tokią politiką forma, todėl ji gali būti naudojama įvairiems stebėsenos reikalavimams, susijusiems su nacionaliniu socialiniu dialogu, pvz., Europos semestru, parengti;

Personalo politika

13.

apgailestauja dėl to, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas tik 89 % (palyginti su 95 % 2020 m.): į 91 pagal Sąjungos biudžetą patvirtintą etatą (91 patvirtintas etatas 2020 m.) paskirti devyni pareigūnai ir 74 laikinieji darbuotojai, o du darbuotojai buvo išėję atostogų dėl asmeninių priežasčių ir nebuvo nedelsiant pakeisti; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į 2021 m. pasiūlytas ir patvirtintas laisvas darbo vietas, 94 % darbo vietų buvo užpildytos; pažymi, kad, 2021 m. Agentūroje taip pat dirbo 13 sutartininkų; pažymi, kad 2021 m. Fondą paliko šeši darbuotojai (kaita 5,8 %), du iš jų išėjo į pensiją; apgailestauja, kad nebuvo užimti trys vyresniųjų pareigūnų etatai; palankiai vertina tai, kad Fondas nuolat aptaria gerąją patirtį ir darbo sąlygų gerinimą; primena, kad svarbu kovoti su darbuotojų kaita Sąjungos agentūrose;

14.

pažymi, kad 2021 m. Fondo darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį buvo toks: vyresniosios vadovybės pareigose – penki vyrai (56 %) ir keturios moterys (44 %), valdyboje – 54 vyrai (64 %) ir 30 moterų (36 %), o kalbant apie visą personalą – 41 vyras (43 %) ir 55 moterys (57 %); atkreipia dėmesį į nepakankamai atstovaujamus darbuotojus iš Kipro, Estijos, Maltos ir Slovėnijos; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtina atsižvelgti į lyčių ir geografinės pusiausvyros užtikrinimo svarbą skiriant narius į Fondo valdybą; primygtinai ragina Fondą užtikrinti lyčių ir geografinę pusiausvyrą įdarbinant darbuotojus;

15.

pažymi, kad Fondas nuo 2013 m. vykdo asmens orumo apsaugos ir pagarbos asmenims bei priekabiavimo prevencijos politiką (toliau – Eurofound politika); pažymi, kad Fondas turi Eurofound politikos procedūrų vadovo projektą, dėl kurio vyksta konsultacijų procesas; palankiai vertina tai, kad nauji darbuotojai, stažuotojai ir vietiniai laikinieji darbuotojai dalyvauja orumo ir pagarbos programoje, kuri yra jų įvadinio mokymo dalis; palankiai vertina tai, kad 2021 m. mokymai buvo susiję su fizine ir psichologine gerove bei technologijomis, būtinomis siekiant išlaikyti aukštą veiklos rezultatų lygį dirbant nuotoliniu būdu;

16.

palankiai vertina Fondo iniciatyvumą vertinant darbuotojų gerovę pasitelkiant vidaus apklausas ir klausimynus; palankiai vertina metinę programą „Etikos mėnuo“, pagal kurią 2021 m. sesijose daugiausia dėmesio skirta teigiamos darbo vietos kūrimui, išanalizavus elgesį, kuris turi būti priimtas konkrečiais atvejais; primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei profesinio orientavimo visą gyvenimą srityje ir sudaryti konkrečias mokymosi galimybes karjeros raidos, lyčių pusiausvyros visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti ir geografinės pusiausvyros stiprinimo siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms klausimais ir įdarbinti bei integruoti neįgaliuosius, taip pat užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir kad jų galimybės būtų plačiai skatinamos;

Viešieji pirkimai

17.

pažymi, kad 2021 m. Fondas paskelbė septynis atvirus konkursus, kurių vertė – 1 942 570 EUR; taip pat pažymi, kad Fondas pradėjo 21 mažos ir vidutinės vertės procedūrą (derėtasi su trimis ir penkiais kandidatais), kurių bendra vertė – 1 248 790 EUR;

18.

primena Audito Rūmų pastabą dėl to, kad 2019 m. birželio mėn. Fondas, vykdydamas derybinę viešųjų pirkimų procedūrą, kurioje dalyvavo vienas kandidatas, be išankstinio skelbimo apie pirkimą sudarė preliminariąją sutartį dėl elektros tiekimo, kurioje numatyta maksimali suma – 170 000 EUR; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad rangovas yra mažmeninių paslaugų tiekėjas, tiekiantis elektros energiją, kuri nėra kotiruojama ir perkama biržos prekių rinkoje, todėl išimtis dėl derybinės viešųjų pirkimų procedūros (jos laikėsi Fondas), netaikytina; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad su šia sutartimi susiję mokėjimai yra netvarkingi ir kad 2021 m. jie sudarė 30 689 EUR; pastebi, kad pagrindinė sutartis baigė galioti 2021 m. birželio mėn. palankiai vertina tai, kad viešųjų pirkimų vidaus procedūros buvo atitinkamai pakoreguotos;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad Fondas priėmė persvarstytą 2021 m. viešųjų pirkimų planą; taip pat pažymi, kad Fondas pradėjo tirti viešųjų pirkimų metodiką, naudotą rengiant konkursus dėl didelių tyrimų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. rudenį Vidaus audito tarnyba (VAT) pradėjo Fondo viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymo auditą; palankiai vertina tai, kad Fondas prisijungė prie viešųjų pirkimų valdymo priemonės;

20.

primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras svarbu užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; prašo įdiegti Komisijos parengtas informacinių technologijų (IT) priemones, skirtas e. viešiesiems pirkimams; ragina iš naujo paaiškinti viešųjų pirkimų gairėse nustatytas procedūras ir šablonus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad viešųjų pirkimų trūkumai didėja ir jie yra didžiausias netvarkingų mokėjimų šaltinis daugumoje Sąjungos agentūrų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

21.

pažymi, kad Fondo interneto svetainėje buvo paskelbtos valdybos narių ir vadovaujančių darbuotojų interesų konfliktų deklaracijos ir gyvenimo aprašymai; giria Fondą už tai, kad jis yra įdiegęs interesų konfliktų politiką su išsamia procedūra, taikytina galimoms interesų konfliktų situacijoms;

22.

atkreipia dėmesį į Fondo atsakymą į raštu pateiktus klausimus, kad jis veikia pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (3); pažymi, kad 2021 m. nebuvo jokių informavimo apie pažeidimus atvejų; palankiai vertina tai, kad, papildant 2021–2023 m. kovos su sukčiavimu strategiją, darbuotojams buvo paprasčiau išaiškintos informavimo apie pažeidimus gairės; taip pat palankiai vertina Fondo skaidrumą lankytojų grupių ir akademinių ekspertų, kurie skiriami į Fondo patariamuosius komitetus, atžvilgiu;

Vidaus kontrolė

23.

pažymi, kad Fondo vidaus kontrolės sistema apima penkis komponentus (kontrolės aplinka, rizikos vertinimas, kontrolės veikla, informavimas ir komunikacija bei stebėsenos veikla) ir apima 17 principų; pažymi, kad šių komponentų veiksmingumas vertinamas derinant nuolatinę VAT stebėseną, išvadas ir rekomendacijas dėl rizikos ir kontrolės konkrečiose srityse ir vidaus vertinimą; atkreipia dėmesį į VAT paramą esamam Fondo ataskaitų teikimo mechanizmui;

24.

pažymi, kad 2021 m. balandžio mėn. VAT pateikė galutinę žmogiškųjų išteklių ir etikos ataskaitą su keturiomis rekomendacijomis, iš kurių nė viena nebuvo įvardyta kaip kritinė; pažymi, kad buvo susitarta dėl veiksmų plano toms rekomendacijoms įgyvendinti 2022 m.;

25.

giria Fondą už tai, kad jis parengė ir įgyvendino itin svarbių pareigybių politiką; pažymi, kad buvo peržiūrėtas Fondo rizikos registras ir 2021 m. rizikos mažinimo veiksmai ir atliktas rizikos, susijusios su 2022 m. programa, vertinimas; palankiai vertina tai, kad 2021 m. pradėta įgyvendinti 2021–2023 m. kovos su sukčiavimu strategija, ir visiems Fondo darbuotojams suteiktą prieigą prie kovos su sukčiavimu veiksmų gairių ir infografiko su veiksmais, kurių reikia imtis tais atvejais, kai įtariamas sukčiavimas; be to, palankiai vertina tai, kad buvo organizuojamos informacinės sesijos ir informuotumo didinimo kampanijos tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, kova su plagijavimu, interesų konfliktai ir duomenų saugumo pažeidimų prevencija;

26.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai ragina nustatyti reikalavimą įdiegti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų, ex ante ar ex post kontrolės priemonių nebuvimo, netinkamo biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymo ir probleminių atvejų neužregistravimo išimčių registre;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

27.

palankiai vertina 2021 m. įgyvendintas priemones, susijusias su Fondo kibernetiniu saugumu; ypač atkreipia dėmesį į 2021 m. informuotumo apie kibernetinį saugumą programą ir visiems darbuotojams skirtus informuotumo didinimo mokymus, daugiaveiksnio tapatumo nustatymo sistemos diegimą ir Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) atliekamus tinklo skverbties ir duomenų viliojimo modeliavimo bandymus; palankiai vertina tai, kad Fondas aktyviai rengiasi atnaujinti savo informacinių sistemų saugumo politiką atsižvelgiant į du būsimus Sąjungos reglamentus dėl kibernetinio saugumo ir informacijos saugumo Sąjungos institucijose ir įstaigose; ragina Fondą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA);

28.

palankiai vertina tai, kad Fondas nuosekliai taiko principą „pirmiausia – skaitmeninis“ įvairiose savo veiklos srityse, visų pirma kiek tai susiję su turinio kūrimu ir sklaida internetu ir mobiliaisiais kanalais; pažymi, kad 2021 m. vykdant veiksmus šioje srityje daugiausia dėmesio skirta duomenų vizualizavimui, internetinės naršyklės kūrimui ir plano sukurti centrinę duomenų saugyklą, skirtą dalijimuisi statistiniais duomenimis, parengimui; pažymi, kad 2021 m. Fondas pasirengė įdiegti kvalifikuotą elektroninį parašą; palankiai vertina tai, kad Fondas sukūrė internetinę taikomąją programą, kuri suteikia galimybę apskaičiuoti lyčių lygybės konvergenciją realiuoju laiku; be to, palankiai vertina tai, kad naudojama nauja Sąjungos politikos dokumentų ištraukimo programinė įranga, dėl kurios padidėjo pagrindinių Sąjungos lygmens politikos dokumentų registravimo veiksmingumas;

29.

palankiai vertina Fondo aplinką tausojančias priemones, kuriomis siekiama sumažinti jo elektros energijos suvartojimą, pagerinti katilų energijos vartojimo efektyvumą ir įrengti papildomus elektromobilių įkrovimo punktus; sveikina Fondą dėl to, kad jo popieriaus suvartojimas smarkiai sumažėjo nuo 1,9 mln. lapų 2019 m. iki 148 980 lapų 2020 m. ir iki 84 990 lapų 2021 m.; džiaugdamasis atkreipia dėmesį į Fondo atsakymą, kad per pastaruosius penkerius metus jis pirko tik 100 % žaliąją elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių; pažymi, kad 2021 m. Fondas ėmėsi svarbių papildomų veiksmų siekdamas pasirengti EMAS sertifikavimui, kuris turėjo įvykti 2022 m. III ketvirtį;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

30.

pažymi, kad Fondo 2021 m. darbo programa ir jo veiklos tęstinumo planas buvo pritaikyti prie naujų realijų, atsiradusių dėl COVID-19 krizės, įvairių suinteresuotųjų subjektų poreikių ir dabartinių įsipareigojimų vykdymo sutrikimų;

31.

pažymi, kad, nepaisant užsitęsusio izoliavimo dėl COVID-19 pandemijos, Fondas sėkmingai toliau rinko duomenis apie vykdomus projektus, pvz., savo COVID-19 ES politikos stebėjimo duomenų bazę ir Europos darbo sąlygų (telefoninį) tyrimą, siekdamas stebėti COVID-19 pandemijos poveikį; pažymi, kad penktuoju šio e. tyrimo etapu, paskelbtu 2021 m. liepos mėn., siekiama užfiksuoti plataus masto COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių darbui ir gyvenimui per paskutinius dvejus metus ir taip pat atskleidžiama nauja neapibrėžta realybė, kurią sukėlė karas Ukrainoje, rekordiškai didelė infliacija ir staigus pragyvenimo išlaidų padidėjimas; palankiai vertina tokius novatoriškus duomenų rinkimo metodus, kurie leido Fondui sukurti ir prižiūrėti unikalią ir patikimą pokyčių visoje Sąjungoje duomenų bazę, padedančią politikos formuotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus;

Kitos pastabos

32.

atkreipia dėmesį į Fondo veiksmus ir pastangas siekiant laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtinta asmens duomenų pažeidimo politika, atliktas duomenų apsaugos auditas siekiant įvertinti, kaip laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų vidaus lygmeniu, Fondo internete arba intranete skelbiami duomenų apsaugos pranešimai, atnaujinta darbuotojų duomenų apsaugos politika ir toliau dedamos pastangos didinti ir stiprinti darbuotojų informuotumą apie duomenų apsaugą;

33.

palankiai vertina tai, kad Fondas yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimus arba susitarimo memorandumus su keliomis Sąjungos agentūromis, pvz., EU-OSHA, Cedefop, ETF, EIGE ir FRA; pažymi, kad tokie susitarimai yra keitimosi duomenų šaltiniais ir bendrų iniciatyvų mokslinių tyrimų, renginių ir operacijų sistemų srityse pagrindas; taip pat pažymi, kad tokie susitarimai sudaro sąlygas agentūrų tarpusavio koordinavimui, kuriuo užtikrinamas išankstinis keitimasis programavimo dokumentais, kad būtų galima teikti grįžtamąją informaciją, išvengti dubliavimosi, nustatyti sąveiką ir galimas bendradarbiavimo sritis; ragina Fondą toliau plėtoti sąveiką (pvz., žmogiškųjų išteklių, pastatų valdymo, IT paslaugų ir saugumo srityse), bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi su kitomis Sąjungos agentūromis, siekiant padidinti veiksmingumą;

34.

pažymi, kad 2021 m. Fondas sustiprino bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos agentūromis rengdamas bendrus renginius ir publikacijas su EIGE dėl aukštynkryptės lyčių lygybės konvergencijos ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, su Cedefop, remiantis bendra Europos įmonių tyrimo analize, ir su Europos aplinkos agentūra dėl socialinių iššūkių, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio energetikos politika; taip pat pažymi, kad Fondas toliau keitėsi patirtimi ir bendradarbiavo su FRA tyrimų metodikos ir jos plėtojimo srityje, taip pat su EU-OSHA skaitmeninimo, įskaitant nuotolinį darbą, ir kitose srityse;

35.

pažymi, kad 2022 m. birželio mėn. Fondas pasirašė susitarimo memorandumą su EDI; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. lapkričio mėn. Fondas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Europos universitetiniu institutu Florencijoje; pažymi, kad 2022 m. rugsėjo mėn. jis pasirašė naują pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo su Tarptautine darbo organizacija; be to, pažymi, kad, nors susitarimo dėl bendradarbiavimo su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija projektas dar rengiamas, toliau ad hoc pagrindu bendradarbiaujama įvairiose mokslinių tyrimų srityse, pvz., darbo vietų kokybės, kolektyvinių derybų ir minimalaus darbo užmokesčio klausimais; džiaugdamasis pažymi, kad Fondas išplėtė savo bendradarbiavimo apimtis, įtraukdamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą;

36.

palankiai vertina tai, kad Fondas nuolat siekia didinti savo išvadų prieinamumą ir sklaidą, užmegzti ryšius su nauja auditorija ir užtikrinti, kad Sąjungos suinteresuotieji subjektai galėtų gauti informaciją įvairiais būdais, taikydamas principą „pirmiausia – skaitmeninis“, be kita ko, pasitelkdamas naujai kuriamas tinklalaides ir didesnę duomenų vizualizaciją; primygtinai ragina Fondą dėti daugiau pastangų ir teikti atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams ir plačiajai visuomenei aiškia ir prieinama kalba; primygtinai ragina Fondą užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę geriau naudojantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalais; tikisi, kad Fondas informuos biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pokyčius šioje srityje;

37.

(1) https://www.eurofound.europa.eu/lt/publications/report/2022/working-conditions-in-the-time-of-covid-19-implications-for-the-future

(2) https://www.eurofound.europa.eu/lt/publications/report/2021/impact-of-covid-19-on-young-people-in-the-eu

(3) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/432

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1930

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Fondas įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0101/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/127, kuriuo įsteigiamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 (4), ir ypač į jo 16 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0109/2023),

1.	pritaria Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 30, 2019 1 31, p. 74.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/433

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1931

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0102/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (4), ypač į jo 63 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0122/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) administracijos direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) administracijos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 295, 2018 11 21, p. 138.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 91.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/435

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1932

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojustas) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0122/2023),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas buvo 53 297 699 EUR, t. y. 27,81 % didesnis negu 2020 m.; kadangi Agentūros biudžeto lėšos beveik išimtinai skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

su džiaugsmu pažymi, kad 2021 finansiniais metais atlikti biudžeto stebėsenos veiksmai lėmė tai, jog biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,97 %; pažymi, kad tai yra šiek tiek (0,02 %) mažiau nei 2020 m.; pažymi, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis siekė 84,58 %, t. y. buvo 0,49 % mažesnis negu 2020 m.;

Veikla

atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra naudoja pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius savo veiklos teikiamai pridėtinei vertei nustatyti ir savo biudžeto valdymui pagerinti; pažymi, kad Agentūra savo metiniame darbo plane apibrėžė 59 pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, skirtus 2021 m., ir 9 daugiamečius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, skirtus 2019–2021 m. daugiametei strategijai; pažymi, kad, neįskaitant pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, kuriuos paveikė COVID-19 pandemija, ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, kurie nėra išmatuojami arba kurių neįmanoma įvertinti, Agentūra pasiekė tik 36 iš 49 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (pasiekti 73 %, kaip ir 2020 m.) ir 6 iš 6 daugiamečių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (100 %) tikslus;

pažymi, kad Agentūra toliau stiprino operatyvinį bendradarbiavimą ir kad padidėjo ryšių prokurorų perduodamų bylų skaičius, todėl 2021 m. buvo pradėta tirti 290 naujų bylų; su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra toliau ėmėsi veiksmų, kad padidintų bylų perdavimo tarp Agentūros ir Europos teisminio tinklo mastą – 2021 m. Europos teisminiam tinklui perduotos 44 bylos; su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 m. Agentūra padėjo vykdyti Europos arešto orderius, susijusius su 480 naujų bylų ir 713 nagrinėjamų bylų, ir sudarė sąlygas taikyti 4 262 Europos tyrimo orderius; be to, pažymi, kad nacionaliniai prokurorai iš visos Sąjungos ir už jos ribų kreipėsi į Agentūrą dėl pagalbos atliekant 10 105 tarpvalstybinius nusikalstamų veikų tyrimus, t. y. 15 % daugiau, palyginti su 2020 m., ir kad 2021 m. buvo pradėtos 4 808 naujos bylos, o 5 297 bylos buvo toliau nagrinėjamos;

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra padėjo Komisijai pasirengti pradėti derybas dėl Sąjungos ir 13 trečiųjų šalių tarptautinių susitarimų dėl keitimosi operatyvine informacija, įskaitant asmens duomenis; taip pat pažymi, kad 2021 m. Agentūros kontaktinių punktų tinklas padidėjo ir apima 60 šalių; taip pat atkreipia dėmesį į Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimą paskiriant Jungtinės Karalystės ryšių prokurorą ir padėjėjus Agentūroje;

pabrėžia, kad Agentūra, padėdama kompetentingoms valstybių narių institucijoms vykdyti baudžiamąjį persekiojimą tarpvalstybinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo srityse, atlieka svarbų vaidmenį; palankiai vertina specialios Agentūros teisininkų ir analitikų grupės indėlį teikiant teisines konsultacijas, analizę ir operatyvinę pagalbą – 2021 m. ši grupė tiesiogiai padėjo tirti 466 bylas; giria Agentūrą už tai, kad 2021 m. jai remiant buvo surengti 457 koordinavimo posėdžiai ir veikė 22 koordinavimo centrai, pasitelkiant vaizdo konferencijas ir kitus mišrius sprendimus, papildančius fiziniu dalyvavimu grindžiamus posėdžius; džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra suteikė skubią pagalbą siekdama remti teismines institucijas 1 928 atvejais, kai bylose buvo svarbus laiko aspektas;

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra sustiprino savo strateginį bendradarbiavimą su partneriais laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje, pvz., Frontex, Europolu ir eu-LISA; be to, palankiai vertina tai, kad Agentūra ir Europos prokuratūra pasirašė darbo susitarimą, kad būtų praktiškai įgyvendintos jų atitinkamuose reglamentuose nustatytos bendradarbiavimo priemonės; palankiai vertina tai, kad vėliau Europos prokuratūrai buvo suteikta teisinė ir operatyvinė pagalba siekiant palengvinti bendradarbiavimą su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis;

pritaria tolesniam Agentūros ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) bendradarbiavimo stiprinimui, visų pirma atsižvelgiant į galimybę kreiptis į advokatus, nukentėjusiųjų teises ir su sulaikymo sąlygomis susijusias problemas;

Personalo politika

teigiamai vertina tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 100 %: į 207 laikinųjų darbuotojų etatus, patvirtintus pagal Sąjungos biudžetą, buvo įdarbinti 207 laikinieji darbuotojai (palyginimui – 2020 m. į patvirtintus 207 etatus buvo įdarbinti 204 darbuotojai); be to, pažymi, kad 2021 m. Agentūroje, skaičiuojant etato ekvivalentais, dirbo 30,5 sutartininko ir 19 deleguotųjų nacionalinių ekspertų iš 21; vis dėlto, atsižvelgdamas į Agentūros atsakymą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, atkreipia dėmesį į Agentūros susirūpinimą dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių, skirtų pagal 2021–2027 m. DFP, ypač atsižvelgiant į padidėjusias užduotis ir reikalavimus Agentūrai remti operatyvines bylas, taip pat papildomą darbo krūvį, atsiradusį dėl naujos Eurojusto teisinės bazės; ragina Agentūrą ir Komisiją pradėti aktyvų dialogą siekiant būsimuose etatų planuose spręsti nepakankamo darbuotojų skaičiaus klausimą;

pažymi, kad 2021 m. Agentūroje neužtikrinta lyčių ir geografinė pusiausvyra; atkreipia dėmesį į Agentūros ataskaitą, kad joje dirba: 6 vyrai (67 %) ir 3 moterys (33 %) vyresniosios ir viduriniosios grandies vadovų pareigybėse, 18 vyrų (67 %) ir 9 moterys (33 %) Agentūros Valdančiojoje taryboje, taip pat Agentūroje iš viso dirba 77 vyrai (33 %) ir 158 moterys (67 %); prašo Agentūros ateityje užtikrinti darbuotojų lyčių ir geografinę pusiausvyrą; prašo Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į tai, kad svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą skiriant savo narius į Agentūros Vykdomąją valdybą;

10.

teigiamai vertina Agentūros naudojamas priemones ir dedamas pastangas siekiant užkirsti kelią priekabiavimui; pažymi, kad pasibaigus ankstesniems įgaliojimams buvo paskirta nauja konfidencialių patarėjų grupė; palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra visiems darbuotojams surengė žinių apie psichologinį ir seksualinį priekabiavimą atnaujinimo mokymus, o konfidencialiems patarėjams ir vadovams buvo surengti papildomi mokymai konfliktų valdymo ir sprendimo klausimais; pažymi, kad 2021 m. apie jokius priekabiavimo atvejus pranešta nebuvo;

11.

su susidomėjimu pažymi, kad Agentūra ėmėsi tam tikrų vidaus priemonių, kad sumažintų darbuotojams tenkančią naštą, susijusią su išplėsta nuotolinio darbo tvarka, pvz., priemonių, kuriomis užtikrinama teisė atsijungti ir teisė sutelkti dėmesį; džiaugdamasis pažymi, kad, kalbant apie teisę sutelkti dėmesį, siekiant sumažinti virtualių susitikimų keliamą stresą ir skaitmeninę perkrovą ir sutelkti dėmesį į konkrečias užduotis, buvo nustatytos vadinamos lėtosios savaitės ir dienos be posėdžių; ragina Agentūrą, bendradarbiaujant su kitomis Sąjungos decentralizuotomis agentūromis, dalytis taikant šias priemones pasiektais rezultatais ir gerąja patirtimi darbuotojų gerovės srityje;

12.

su džiaugsmu pažymi, kad Agentūra paskyrė kontaktinį punktą informavimo apie pažeidimus klausimais, kuris darbuotojams teikia konfidencialias ir nešališkas gaires dėl informavimo apie pažeidimus taisyklių; palankiai vertina tai, kad 2021 m. visiems darbuotojams surengtas bendras etikos ir informavimo apie pažeidimus mokymas;

13.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra, taikydama išorės įdarbinimo procedūras, įdarbino 23 laikinuosius darbuotojus ir sutartininkus; pažymi, kad siekiant kompensuoti darbo ne visą darbo dieną poveikį, kuris visus metus vidutiniškai sudarė 4,9 etato ekvivalentų, buvo atlikti du paskyrimai; palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į Agentūros pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, 2021 m. darbuotojų, kuriems buvo skirtos operatyvinės funkcijos, procentinė dalis buvo didesnė nei 2020 m.; vis dėlto pažymi, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) vis dar vykdo tyrimą dėl įtariamų pažeidimų įdarbinant; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. OLAF Agentūrai nepateikė jokių rekomendacijų; ragina Agentūrą užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą su OLAF ir laiku bei skaidriai pranešti biudžeto valdymo institucijai apie tyrimo rezultatus;

14.

džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra įgyvendino žmogiškųjų išteklių valdymo priemonės SYSPER diegimo 1 etapą ir pirmieji moduliai bus pradėti naudoti 2021 m. rugsėjo mėn.; ragina Agentūrą toliau diegti papildomus modulius, kad būtų pagerintas jos žmogiškųjų išteklių valdymas;

Viešieji pirkimai

15.

pažymi, kad 2021 m. užbaigta 51 viešųjų pirkimų procedūra, kurių bendra vertė – 42 249 672 EUR; pripažįsta, kad Audito Rūmai atliko Agentūros veiklos auditą dėl ekonominės veiklos vykdytojų įtraukimo į juodąjį sąrašą, apimantį ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą (EDES), siekiant įvertinti, ar draudimas dalyvauti procedūroje veiksmingai naudojamas siekiant apsaugoti Sąjungos lėšas nuo nepatikimų gavėjų; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio audito išvadas, kai tik jos bus parengtos;

16.

palankiai vertina tai, kad skaitmeninant viešųjų pirkimų procedūras buvo patvirtinti ir įgyvendinti e. konkursai ir pasiūlymų teikimas elektroninėmis priemonėmis, taip pat tai, kad šiuo metu išbandoma viešųjų pirkimų valdymo priemonė; ragina Agentūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie viešųjų pirkimų valdymo priemonės įgyvendinimą ir tęsti viešųjų pirkimų procedūrų skaitmeninimo procesą;

17.

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų 2020 finansinių metų audito ataskaitoje pateikta pastaba, transporto priemonių išperkamosios nuomos viešųjų pirkimų procedūra, susijusi su 2018 m. pasirašyta preliminariąja sutartimi, buvo netvarkinga; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad visi vėlesni mokėjimai, atlikti pagal tą sutartį, buvo netinkami ir kad 2021 m. tokie mokėjimai sudarė 34 022 EUR; pripažįsta Agentūros atsakymą, kad tokiais atvejais numatytos taisomosios priemonės; pabrėžia, kad esant tokiai padėčiai gali būti padaryta žala Agentūros reputacijai; ragina Agentūrą nedelsiant atsižvelgti į šį nustatytą faktą ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie rastus sprendimus;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

18.

atkreipia dėmesį į esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas siekiant užtikrinti skaidrumą ir interesų konfliktų prevenciją ir valdymą; pažymi, kad 2021 m. birželio 21 d. Agentūra, 2021 m. pirmąjį pusmetį atlikusi sukčiavimo rizikos vertinimą, priėmė naują kovos su sukčiavimu strategiją; palankiai vertina tai, kad rizikos vertinime patvirtinta, jog sukčiavimo rizika Agentūroje buvo palyginti maža;

19.

atkreipia dėmesį į Agentūros standartinę veiklos procedūrą, susijusią su interesų konfliktų valdymu; su susidomėjimu pažymi, kad visų Agentūrą paliekančių darbuotojų taip pat prašoma užpildyti prašymo suteikti leidimą formą, jei jie ketina užsiimti profesine veikla per pirmuosius dvejus metus po išėjimo iš Agentūros, siekiant užtikrinti, kad nekiltų interesų konflikto tarp jų būsimų pareigų ir jų darbo Agentūroje; palankiai vertina tai, kad Agentūra savo interneto svetainėje skelbia savo nacionalinių narių, Komisijos atstovo Valdančiojoje taryboje ir administracijos direktoriaus interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad vyresniosios vadovybės, išorės ekspertų ir vidaus ekspertų gyvenimo aprašymai nėra skelbiami Agentūros interneto svetainėje; ragina Agentūrą daugiau nedelsiant paskelbti šiuos gyvenimo aprašymus savo interneto svetainėje;

Vidaus kontrolė

20.

palankiai vertina Agentūros atliktą savo vidaus kontrolės sistemos vertinimą, kurį atlikus padaryta išvada, kad yra taikomi visi vidaus kontrolės principai ir kad esama nedidelių trūkumų, dėl kurių numatytos taisomosios priemonės;

21.

atkreipia dėmesį į ribotą Agentūros naujos teisinės bazės įgyvendinimo peržiūrą; pabrėžia, kad į 2021 m. sausio mėn. pateiktą galutinę audito ataskaitą Vidaus audito tarnyba įtraukė dvi rekomendacijas, iš kurių viena susijusi su Agentūros veiksmais, skirtais savo iniciatyva vykdyti operatyvines užduotis, o kita – su poreikiu Agentūrai atnaujinti savo rizikos valdymo registrą; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2021 m. vasario mėn. pateiktą Agentūros veiksmų planą pirmojoje rekomendacijoje numatyti veiksmai vykdomi, o antrojoje rekomendacijoje numatyti veiksmai pažymėti kaip užbaigti; ragina Agentūrą visapusiškai įgyvendinti Vidaus audito tarnybos rekomendacijas ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie padarytą pažangą;

22.

atkreipia dėmesį į ribotą Agentūros naujos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo peržiūrą; pabrėžia, kad 2021 m. gegužės mėn. pateiktoje galutinėje audito ataskaitoje Vidaus audito tarnyba rekomendavo Agentūrai atlikti iCAT tyrimą, kad atliekant bendrą vidaus kontrolės sistemos vertinimą būtų sustiprintas švelniosios kontrolės vertinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2021 m. gegužės mėn. pateiktą Agentūros veiksmų planą 2022 m. buvo planuojama atlikti vidaus tyrimą; ragina Agentūrą ir toliau imtis veiksmų siekiant įgyvendinti visas rekomendacijas ir informuoti apie tai biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

23.

pažymi, kad 2021 m. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) atliko pirmąjį duomenų apsaugos auditą, susijusį su Agentūros duomenų apsaugos veikla, ir kad EDAPP nustatė, jog apskritai Agentūra tinkamai laikosi duomenų apsaugos aktų ir jog didelių problemų nėra;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

24.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo įgyvendinti atitikties EMAS (aplinkosaugos vadybos ir audito sistemai) ir ISO 14001 užtikrinimo priemones; palankiai vertina tai, kad, pasak Agentūros energijos tiekėjų, 70 % jos energijos išteklių gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; taip pat pažymi, kad Agentūra, kaip Sąjungos žalinimo tinklo dalis, 2021 m. surengė viešąjį konkursą dėl aplinkosaugos vadybos sistemos ir su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu ir kompensavimu susijusių paslaugų;

25.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra inicijavo keletą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) projektų tokiose srityse, kaip vaizdo konferencijų priemonės, taisomųjų priemonių įgyvendinimas ir e. įdarbinimo priemonės; palankiai vertina tai, kad, kalbant apie vaizdo konferencijų priemones, Agentūra pradėjo įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama padidinti vertimo žodžiu kalbų skaičių ir pagerinti naudotojų patirtį prisijungiant prie Agentūros vaizdo konferencijų;

26.

palankiai vertina nuolatines Agentūros pastangas stebėti saugumo žurnalus ir reaguoti į galimus kibernetinio saugumo incidentus; pažymi, kad 2021 m. Agentūra pasirašė susitarimo memorandumą su Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), siekdama padidinti paramą kibernetiniam saugumui ir pagerinti saugumo žurnalų stebėseną; taip pat pažymi, kad Agentūra kuria kibernetinio saugumo struktūrą, iš anksto rengdamasi būsimo reglamento dėl kibernetinio saugumo įgyvendinimui; ragina Agentūrą ir toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą šiuo klausimu;

27.

palankiai vertina Agentūros, kaip bandomosios agentūros, dalyvavimą Komisijos modernizuotos apskaitos ir finansų valdymo sistemos SUMMA įgyvendinimo procese; pažymi, kad 2021 m. Agentūra teikė pagrindinę paramą naudotojams įvairiais SUMMA įgyvendinimo etapais – nuo reikalavimų analizės ir specifikacijų iki testavimo, duomenų perkėlimo ir diegimo 2022 m.;

28.

palankiai vertina veiksmus, kurių Agentūra ėmėsi 2021 m., siekdama pradėti įgyvendinti pagrindines parengiamąsias naujos Eurojusto bylų valdymo sistemos įgyvendinimo iniciatyvas, susijusias su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl keitimosi skaitmeninėmis tarpvalstybinėmis terorizmo bylomis; pabrėžia, kad naujų užduočių paskirstymas pagal būsimus teisės aktus turi būti koordinuotai derinamas su tinkamais žmogiškaisiais ir biudžeto ištekliais, kartu užtikrinant pakankamą lankstumą, kad būtų išvengta situacijų, kai ištekliai skiriami ne laiku;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

29.

pažymi, kad 2021 m. Agentūros veiklos tęstinumo grupė toliau rengė posėdžius kas savaitę, siekdama užtikrinti, kad būtų aktyviai sprendžiamas bet kokio poveikio Agentūros darbui klausimas; pažymi, kad Agentūra ėmėsi tam tikrų taisomųjų veiksmų, pvz., biudžeto perkėlimų ir kasmetinės pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių tikslų peržiūros srityse, kurioms COVID-19 toliau daro poveikį;

30.

pažymi, kad 2021 m. 83 % koordinavimo posėdžių vyko internetu, o 7 % – mišria tvarka; atkreipia dėmesį į Agentūros įsipareigojimą toliau rengti minimalią procentinę koordinavimo posėdžių dalį internetu arba mišria tvarka ir nuotoliniu būdu vykdyti atranką;

Kitos pastabos

31.

pažymi, kad Agentūra toliau gerino savo duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi; primena, kad Agentūros interneto svetainėje buvo sukurtas duomenų tvarkymo veiklos registras, kaip numatyta pagal Agentūros reglamento 57 straipsnį; pažymi, kad 2021 m. pabaigoje jos interneto svetainėje buvo paskelbti 82 duomenų tvarkymo veiklos įrašai; pabrėžia, kad duomenų apsaugos pareigūnas per tuos metus gavo ir išnagrinėjo 6 prašymus leisti susipažinti su asmens duomenimis;

32.

ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų ir teikti atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams ir plačiajai visuomenei aiškia ir prieinama kalba; primygtinai ragina Agentūrą užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę geriau naudojantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalais;

33.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (2) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/440

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1933

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojustas) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0102/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (4), ypač į jo 63 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0122/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) administracijos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 295, 2018 11 21, p. 138.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/441

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1934

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0103/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (4), ypač į jo 60 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0138/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) vykdomajai direktorei, kad agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.

(1) OL C 162, 2022 4 13, p. 16.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/443

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1935

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0138/2023),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis jos 2021 finansinių metų biudžetas sudarė 178 310 917 EUR, t. y. buvo 12,41 % didesnis nei 2020 m.; kadangi didžiąją Agentūros biudžeto dalį sudaro Sąjungos biudžeto lėšos;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

palankiai vertina tai, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,72 % (0,72 % mažesnis, palyginti su 2020 m.); pažymi, kad mokėjimo asignavimų panaudojimo lygis buvo 83,51 %, t. y. 1,58 % mažesnis nei 2020 m.;

susirūpinęs pažymi, kad vis dar aktuali Audito Rūmų pastaba, kurioje pabrėžiama, jog Agentūra susiduria su sunkumais dėl vėlavimo atlikti mokėjimus; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad dėl šio pasikartojančio trūkumo kyla rizika Agentūros reputacijai; atkreipia dėmesį į Agentūros pastangas sumažinti savo mokėjimų vėlavimus; giria tai, kad 2021 m. pavėluotų mokėjimų lygis buvo 7,8 %, palyginti su 32,8 % 2020 m.; palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą 2022 m. pasiekti ne daugiau kaip 5 % mokėjimų vėlavimo atvejų lygį, be kita ko, kas mėnesį stebint veiklos rezultatų rodiklį ir imantis kitų rizikos mažinimo veiksmų; pažymi, kad su dabartiniu biudžetu susiję asignavimai, perkelti iš 2021 m. į 2022 m., yra palyginti dideli – 15,20 % arba 25,7 mln. EUR; ragina Agentūrą toliau stengtis spręsti šį klausimą visapusiškai laikantis metinio periodiškumo principo;

Veikla

palankiai vertina tai, kad Agentūra naudoja konkrečias priemones kaip pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius savo veiklos teikiamai pridėtinei vertei nustatyti ir kitas priemones savo biudžeto valdymui pagerinti; pažymi, kad 2021 m. Agentūra iš viso stebėjo 44 veiklos rezultatų rodiklius, iš kurių pagal 33 buvo pasiekti arba viršyti nustatyti tikslai;

palankiai vertina Agentūros pažangą įgyvendinant savo penkis daugiamečius strateginius prioritetus, nustatytus Europolo strategijoje 2020 m.+; ypač atkreipia dėmesį į SIRENE biuro įsteigimą, duomenų analizės portalo, skirto operatyvinei analizei ir apimančio naujas funkcijas, kuriomis siekiama sustiprinti pritaikytąją duomenų apsaugą, sukūrimą ir reguliarią Agentūros paramą keturiems pagrindiniams programos „Horizontas 2020“ inovacijų projektams; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. patvirtintas Agentūros informacijos valdymo strategijos įgyvendinimo planas, kuriuo siekiama aštuonių strateginių tikslų vykdant veiksmus ir užduotis, kuriuos stebės ir apie kuriuos reguliariai teiks ataskaitas naujai įsteigtas Informacijos valdymo skyrius;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. operacijų skaičius siekė 2 519, t. y. buvo 9 % didesnis nei 2020 m.; taip pat atkreipia dėmesį į puikius rezultatus keliose srityse, pvz., naudojant Europolo informacinę sistemą (EIS) ir Europolo užklausų sistemą (QUEST), kuriose 2021 m. užregistruota daugiau kaip 12 mln. paieškų, t. y. 20 % daugiau, palyginti su 2020 m.; atkreipia dėmesį į teigiamus vertinimus, kuriuos 2021 m. naudotojai pateikė dalyvaudami naudotojų poreikių patenkinimo apklausose, susijusiose su tam tikra Agentūros veikla;

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Europos kovos su terorizmu centras (ECTC) iš viso rėmė 1 010 operacijų kovos su terorizmu srityje ir tai gerokai viršija nustatytą metinį 650 operacijų tikslą; pažymi, kad pagal Terorizmo finansavimo sekimo programos susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis 2021 m. Sąjunga paprašė atlikti 104 paieškas, palyginti su 174 paieškomis praėjusiais metais;

palankiai vertina Agentūros veiklą pagal Vakarų Balkanų kovos su nusikalstamumu ir terorizmu partnerystę, visų pirma Sarajeve įvykusį pirmąjį operacinio rengimo poreikių analizės seminarą, po kurio Budapešte surengti regioniniai mokymo kursai, kuriuose daugiausia dėmesio skirta kovai su terorizmo finansavimu, taip pat keli praktiniai seminarai ir internetiniai seminarai;

palankiai vertina tarpvalstybines iniciatyvas kovos su terorizmu srityje, t. y. iniciatyvas su Vakarų Balkanų šalimis, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) šalimis ir Turkija; ypač atkreipia dėmesį į Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato surengtus Europos kovos su terorizmu centro susitikimus su visais Vakarų Balkanų partneriais siekiant aptarti pažangą ir Vakarų Balkanų šalims skirto bendro veiksmų plano dėl kovos su terorizmu įgyvendinimo ataskaitą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kovos su terorizmu centras dalyvavo keliuose praktiniuose seminaruose, konferencijose ir susitikimuose, kuriuos surengė Europos išorės veiksmų tarnybos delegacijos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, Arabų vidaus reikalų ministrų taryba ir Kovos su terorizmu projektas MENA šalims; ragina Agentūrą tęsti tarpvalstybinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje;

su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra stengiasi glaudžiai bendradarbiauti su kitomis Sąjungos įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų užtikrinti visų Sąjungos piliečių saugumo interesai; palankiai vertina Agentūros bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) vykdant operaciją „Sentinel“, prie kurios prisijungė OLAF, su Europos prokuratūra vykdant operaciją „Sentinel“ prieš sukčiavimą, susijusį su Sąjungos ekonomikos gaivinimo po COVID-19 lėšomis, ir su Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) įvairiais būdais, pvz., rengiant mokymo sesijas ir konferencijas; ragina Agentūrą toliau plėtoti tvirtus ryšius su kitomis atitinkamomis Sąjungos institucijomis; ragina Agentūrą ieškoti būdų, kaip vykdant sutampančias užduotis dalytis ištekliais arba darbuotojais ar ir ištekliais, ir darbuotojais su kitoms panašią veiklą vykdančioms agentūroms, visų pirma su CEPOL;

10.

palankiai vertina tai, kad sukurtas Europolo duomenų apsaugos ekspertų tinklas, kuris naudojamas kaip kanalas siekiant pristatyti projektus, geriausią praktiką ir renginius, susijusius su duomenų apsauga teisėsaugos srityje;

11.

atkreipia dėmesį į Agentūros ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) bendradarbiavimą 2021 m. ir į intensyvesnę veiklą, susijusią su išankstinėmis konsultacijomis, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 (2) (Europolo reglamentas) 39 straipsnį; taip pat pažymi, kad visi veiksmai (išskyrus vieną, kurio atveju laukiama techninio įgyvendinimo), įtraukti į Agentūros veiksmų planą, parengtą atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 18 d. EDAPP sprendimą dėl didelių ir sudėtingų duomenų rinkinių tvarkymo, buvo visiškai įgyvendinti ir įvertinti; taip pat pažymi, kad maždaug 25 darbuotojai, sudarantys 3 % Agentūros darbuotojų, yra įsipareigoję imtis veiksmų, susijusių su duomenų apsaugos priežiūra ir užtikrinimu; vis dėlto pažymi, kad 2022 m. rugsėjo mėn. EDAPP paprašė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) panaikinti dvi iš dalies pakeisto Europolo reglamento nuostatas; atsižvelgdamas į EDAPP prašymą, kad ESTT panaikintų dvi nuostatas, palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės, operatyvinio bendradarbiavimo partneriai ir Agentūra, nes nebuvo pateikta prašymų pagal šiuos straipsnius ir visi iki iš dalies pakeisto Europolo reglamento įsigaliojimo gauti duomenys tuo metu buvo priskirti tam tikrai duomenų subjektų kategorijai;

12.

yra ypač susirūpinęs dėl vieno asmeninio skundo EDAPP, pateikto prieš Agentūrą dėl atsisakymo suteikti prieigą prie asmens duomenų; atkreipia dėmesį į tai, kad EDAPP priėmė sprendimą, kuriame nurodė Agentūrai patenkinti duomenų subjekto prašymą praėjus dvejiems metams nuo skundo pateikimo po to, kai buvo keistasi informacija tarp EDAPP ir Agentūros; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą šiuo klausimu ir visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su asmens duomenų apsauga.

13.

palankiai vertina tai, kad pasirašytas susitarimo memorandumas su Pagrindinių teisių agentūra, kuris padės užtikrinti, kad Agentūra paisytų pagrindinių teisių;

Personalo politika

14.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įgyvendintas 99,80 % ir į 615 pagal Sąjungos biudžetą patvirtintų laikinųjų darbuotojų etatų (tiek pat etatų kaip 2020 m.) buvo paskirta 614 laikinųjų darbuotojų; pažymi, kad 2021 m. Agentūroje dar dirbo ir 214 sutartininkų bei 59 deleguotieji nacionaliniai ekspertai (patvirtintų pareigybių yra atitinkamai 235 ir 71); pažymi, kad Agentūroje skiriamos keturios deleguotųjų nacionalinių ekspertų kategorijos: trims iš jų, dėl kurių agentūros biudžetas nepatiria jokių išlaidų arba patiria ribotas išlaidas, priklausė dar 91 asmuo, taigi deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius 2021 m. iš viso siekė 150;

15.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Agentūros laisvų darbo vietų rodiklis buvo žemas ir siekė 0,2 %, t. y. buvo gerokai mažesnis už metinį tikslą, kad didžiausias laisvų darbo vietų rodiklis būtų 2 %, taip pat tai, kad darbuotojų kaitos lygis sumažėjo nuo 10,9 % 2020 m. iki 6,9 % 2021 m.; taip pat pažymi, kad Agentūra reguliariai stebi šiuos rodiklius, palygindama juos su metiniais tikslais; palankiai vertina tai, kad Agentūra ėmėsi kelių priemonių, kad užkirstų kelią didelei darbuotojų kaitai, pvz., susijusių su vidaus karjeros galimybėmis, lanksčia darbo tvarka arba mokymo ir tobulėjimo galimybėmis; vis dėlto pripažįsta, kad tam tikrų su apribojimais siejamų darbo vietų pagrindinėje teisėsaugos srityje atveju ilgiausia sutarties trukmė yra devyneri metai;

16.

atkreipia dėmesį į 2021 m. informaciją apie lyčių pasiskirstymą tarp vyresniosios ir vidurinės grandies vadovybės narių, kurių 83 % sudarė vyrai (29 vyrai ir 6 moterys), tarp valdybos narių, kurių 79 % sudarė vyrai (44 vyrai ir 12 moterų), bei tarp visų darbuotojų, kurių 65 % sudarė vyrai (541 vyras ir 288 moterys); yra susirūpinęs dėl to, kad moterų, einančių vadovaujamas pareigas, procentinė dalis sumažėjo ir 2021 m. siekė 17 %, palyginti su 21 % 2020 m.; pripažįsta, kad atsakomybė užtikrinti lyčių pusiausvyrą tarp valdybos narių tenka valstybėms narėms; dar kartą ragina Agentūrą ir valstybes nares ateityje užtikrinti vienodesnį lyčių pasiskirstymą valdybos, Agentūros vadovybės ir darbuotojų lygmenimis; taip pat primena, kad svarbu užtikrinti subalansuotą geografinį atstovavimą Agentūros vadovybėje ir darbuotojų lygmeniu;

17.

atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad 2021 m. buvo atliktas vienas administracinis tyrimas dėl įtariamų priekabiavimu dėl su darbu susijusios konfliktinės situacijos; taip pat pažymi, kad administracinis tyrimas buvo užbaigtas 2022 m. birželio mėn. ir iki to laiko, kai 2022 m. rugsėjo 16 d. biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija gavo Agentūros atsakymą, nebuvo priimtas joks sprendimas; ragina Agentūrą ir toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją, kiek tai susiję su minėtu sprendimu ir tolesniais veiksmais šiuo klausimu; taip pat pažymi, kad 2021 m. nebuvo kreiptasi į teismą dėl jokių su Agentūros darbuotojais susijusių priekabiavimo atvejų;

18.

reiškia susirūpinimą dėl 8 perdegimo atvejų, apie kuriuos Agentūra pranešė 2021 m.; vis dėlto primena, kad tai sudaro mažiau nei 1 % visų Agentūros darbuotojų; su džiaugsmu pažymi, kad Agentūra ėmėsi kelių prevencinių veiksmų, įskaitant konsultacijas dėl profesinės sveikatos ir gyvenimo būdo, medicininius darbo ne visą darbo laiką tvarkaraščius, profilaktinį psichikos sveikatos patikrinimą, lankstaus darbo laiko pasirinkimo galimybes arba specialius susitikimus darbuotojų gerovės klausimams spręsti;

19.

palankiai vertina tai, kad patvirtinta Agentūros 2020 m.+ Žmogaus teisių strategija ir Įvairovės ir įtraukties strategija; be to, palankiai vertina įvairovės, lygybės ir įtraukties auditus ir Agentūros etikos sistemos peržiūrą, kurią 2021 m. atliko Vidaus audito skyrius; palankiai vertina teigiamas šių auditų išvadas;

20.

džiaugdamasis pažymi, kad visiems Agentūros darbuotojams pradėjus naudoti SYSPER žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, Agentūra įgyvendino pagrindinį modulių rinkinį ir daugumą pasirenkamų modulių; pažymi, kad toliau įgyvendinami papildomi moduliai; ragina Agentūrą toliau skaitmeninti savo žmogiškųjų išteklių valdymo veiklą;

Viešieji pirkimai

21.

pažymi, kad 2021 m. Agentūros metinis viešųjų pirkimų planas buvo įgyvendintas 79 %, įskaitant 10 viešųjų pirkimų procedūrų, susijusių su sutartimis, kurių vertė viršijo 15 000 EUR ir kurių bendra vertė siekė 58 314 000 EUR; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad viena sutartis, kurios vertė siekė 405 000 EUR, buvo sudaryta pagal derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus apie pirkimą; ragina Agentūrą visapusiškai laikytis visų teisinių nuostatų, susijusių su ribinėmis vertėmis, nuo kurių reikalaujama skelbimo apie pirkimą;

22.

palankiai vertina tai, kad viešųjų pirkimų procedūrų skaitmeninimas yra Agentūros viešųjų pirkimų politikos ir Finansų skyriaus strategijos dalis; su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra naudoja e. viešųjų pirkimų priemones, pvz., e. pranešimų, pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis ir e. konkursų priemones, kurios nuo 2022 m. taip pat taikomos vidutinės vertės procedūroms; su pasitenkinimu pažymi, kad Agentūra šiuo metu prisijungia prie viešųjų pirkimų valdymo priemonės, kurią ketinama įdiegti nuo 2023 m. sausio mėn.; ragina Agentūrą toliau skaitmeninti savo viešųjų pirkimų procedūras ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie padarytą pažangą;

23.

palankiai vertina Agentūros dalyvavimą 16 tarpinstitucinių viešųjų pirkimų procedūrų, kurias organizavo kitos perkančiosios organizacijos; ragina Agentūrą toliau dalyvauti tokiose procedūrose siekiant didinti veiksmingumą ir pasiekti masto ekonomiją;

24.

palankiai vertina tai, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymo srityje užbaigti visi tolesni veiksmai, susiję su Audito Rūmų ankstesnių metų pastabomis;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

25.

atkreipia dėmesį į esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apie pažeidimus apsaugą ir kovoti su priekabiavimu; puikiai vertina tai, kad Agentūros interneto svetainėje skelbiamos valdybos narių ir vyresniosios vadovybės atstovų interesų deklaracijos bei gyvenimo aprašymai; ypač giria Agentūrą už tai, kad ji yra viena iš devynių agentūrų, nustačiusių savo vidaus taisykles, kuriomis siekiama spręsti Sąjungos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių agentūrų valdybų narių veiklą, trūkumo problemą, taip viršijant minimalius teisinius reikalavimus, susijusius su tvarka galimais „sukamųjų durų“ reiškinio atvejais;

26.

pažymi, kad 2019–2021 m. Agentūra įvertino du galimo interesų konflikto atvejus, susijusius su vyresniuoju darbuotoju, pradėjusiu dirbti naują darbą kitur; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad vienu iš šių atvejų Agentūra nepriėmė sprendimo per Tarnybos nuostatų 16 straipsnyje nustatytą terminą ir taip faktiškai leido atitinkamam asmeniui be jokių apribojimų imtis naujo darbo; remdamasis Agentūros atsakymu pažymi, kad atlikus ex post vertinimą buvo patvirtinta, kad Agentūroje nebuvo susidariusi interesų konflikto padėtis; vis dėlto ragina Agentūrą laikytis visų Tarnybos nuostatų reikalavimų ir visapusiškai bei veiksmingai taikyti teisinę sistemą, taikomą galimoms „sukamųjų durų“ reiškinio situacijoms ir susijusiai interesų konfliktų rizikai valdyti;

27.

atkreipia dėmesį į ataskaitas dėl Agentūros ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex bendradarbiavimo sienų apsaugos operacijų srityje, ypač atsižvelgiant į rezultatus, susijusius su Frontex programa „Asmens duomenų tvarkymas rizikos analizei“; primena, kad Agentūros ir kitų teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srities agentūrų bendradarbiavimas turėtų būti visapusiškai skaidrus ir jam reikėtų taikyti tinkamą priežiūros sistemą, taip pat reikėtų užtikrinti atskaitomybę; ragina Agentūrą imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Sąjungos skaidrumo taisyklių, taip pat pagrindinių teisių ir ypač duomenų apsaugos standartų bei atskaitomybės nuostatų, be kita ko, bendradarbiaujant su kitomis TVR srities agentūromis ir partneriais; mano, kad, atskleidus informaciją apie Agentūros ir trečiųjų šalių atstovų susitikimus ir bendravimą, kai informaciją galima atskleisti nepakenkiant jos operatyvinei veiklai, būtų lengviau užtikrinti didesnį skaidrumą; palankiai vertina tai, kad greitai paskirtas Agentūros pagrindinių teisių pareigūnas – šios pareigos buvo nustatytos 2022 m. birželio 28 d. įsigaliojusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/991 (3), iš dalies pakeitusiu Europolo reglamentą;

Vidaus kontrolė

28.

pažymi, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba užbaigė Agentūros sutarčių valdymo auditą ir pateikė keturias rekomendacijas, pažymėtas kaip svarbios; ragina Agentūrą imtis reikiamų veiksmų šioms rekomendacijoms įgyvendinti; ragina Agentūrą visapusiškai įgyvendinti visas dar neįgyvendintas Vidaus audito tarnybos po ankstesnių žmogiškųjų išteklių valdymo, etikos ir IT saugumo auditų pateiktas rekomendacijas, pažymėtas kaip svarbios, ir nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

29.

pažymi, jog Agentūros vidaus kontrolės sistemos komponentai buvo integruotai taikomi ir veikė visoje Agentūroje, taip pat kad taikant vidaus kontrolės sistemą buvo veiksmingai – iki priimtino lygio – sumažinta rizika, kad nebus pasiekti Agentūros metiniai ir daugiamečiai tikslai, susiję su operacijomis, atskaitomybe bei atitiktimi; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra padarė didelę pažangą, susijusią su tolesniais veiksmais, susijusiais su Vidaus audito tarnybos atlikto audito rekomendacijomis: įgyvendinta 87 % visų kritinių ir labai svarbių rekomendacijų, pateiktų nuo 2015 m. (iš viso 381 rekomendacija) ir numatytų užbaigti įgyvendinti 2021 m.;

30.

pažymi, kad 2021 m. Vidaus audito tarnyba taip pat užbaigė tris audito užduotis, susijusias su Agentūros visą parą, 7 dienas per savaitę teikiama operatyvine parama, naudotojų prieigos teisių, suteiktų sistemoje ABAC, patvirtinimu ir Agentūros dokumentų ekspertize, ir pateikė 32 rekomendacijas, iš kurių dvi pažymėtos kaip kritinės ir dvi – kaip labai svarbios; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Vidaus audito tarnybos atliktą Agentūros turto valdymo auditą, po kurio buvo pateiktos 39 rekomendacijos, iš kurių 5 pažymėtos kaip kritinės, o 15 – kaip labai svarbios; ragina Agentūrą įgyvendinti Vidaus audito tarnybos rekomendacijas per sutartą laikotarpį ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šiuo klausimu padarytą pažangą;

31.

atkreipia dėmesį į keturias Audito Rūmų rekomendacijas, kurias Audito Rūmai pateikė savo 2021 m. specialiojoje ataskaitoje dėl Agentūros paramos valstybėms narėms kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmingumo; ragina Agentūrą įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas per sutartą laikotarpį ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

32.

atkreipia dėmesį į įvairius su IRT susijusius pokyčius, kuriuos 2021 m. Agentūra padarė keitimosi informacija, paieškos, kryžminės patikros ir duomenų valdymo bei informacinių sistemų akreditavimo srityse; taip pat atkreipia dėmesį į Agentūros pažangą siekiant Sąjungos sąveikumo ir prieigos prie Sąjungos didelės apimties IT sistemų, priemones, kurių imtasi siekiant padidinti Agentūros kibernetinį saugumą, ir kitas iniciatyvas, pvz., Agentūros hibridinės debesijos strategijos patvirtinimą, veido atpažinimo naudojant biometrines technologijas priemonės pasirinkimą ir vidaus dokumentams skirtos e. parašo priemonės diegimą;

33.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. Agentūra patyrė dvi kibernetines paskirstytojo paslaugos trikdymo atakas prieš savo viešą interneto svetainę; su pasitenkinimu pažymi, kad šios atakos sukėlė tik minimalius sutrikimus;

34.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba, atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; ragina Agentūrą visiems savo darbuotojams rengti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas;

35.

giria Agentūrą už tai, kad 2021 m. ji gavo EMAS ir ISO 14001:2015 sertifikatus; palankiai vertina Agentūros pastangas sumažinti arba kompensuoti išmetamą CO2 kiekį, pradedant nuo 100 % atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo ir baigiant darbuotojų informuotumo didinimo priemonėmis; pažymi, kad sutarčių, kurių vertė viršija 15 000 EUR, atveju Agentūra atsižvelgia į aplinkosaugos aspektus; džiaugdamasis pažymi, kad Agentūra stebi savo poveikį aplinkai taikydama aplinkos rodiklius, įtrauktus į Agentūros metinę veiklos ataskaitą;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

36.

džiaugdamasis pažymi, kad 2021 m. Agentūros krizių valdymo grupė toliau valdė COVID-19 pandemijos poveikį, teikdama gaires dėl tolesnių veiksmų ir reguliariai atnaujinamą informaciją darbuotojams; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad tam tikra veikla, kuriai reikia fizinio buvimo, turėjo būti atidėta arba atšaukta, o nuotolinis darbas ir toliau buvo įprastas darbo būdas daugumos operatyvinės veiklos nevykdančių darbuotojų atveju; palankiai vertina tai, kad patvirtinta Agentūros analizė dėl poveikio veiklai, apimanti per COVID-19 krizę ir elektros energijos tiekimo nutrūkimo incidentą 2020 m. įgytą patirtį;

Kitos pastabos

37.

atkreipia dėmesį į 2021 m. pagerėjusius rodiklius, susijusius su Agentūros dalyvavimu didelio poveikio internetinėje žiniasklaidoje ir Agentūros interneto svetainės lankytojų skaičiumi, taip pat į jos pastangas didinti savo matomumą visuomenėje rengiant pokalbius ir skelbiant pranešimus spaudai; ragina Agentūrą toliau viešinti savo darbą, mokslinius tyrimus ir veiklą;

38.

ragina Agentūrą sutelkti dėmesį į savo operacijų rezultatų sklaidą plačiajai visuomenei ir užmegzti ryšius su visuomene per socialinę žiniasklaidą ir kitas žiniasklaidos priemones; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina dabartines Agentūros pastangas propaguoti savo veiklą;

39.

(2) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(3) 2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/991, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/794, kiek tai susiję su Europolo bendradarbiavimu su privačiais subjektais, Europolo atliekamu asmens duomenų tvarkymu padedant atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir Europolo vaidmeniu mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (OL L 169, 2022 6 27, p. 1).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/449

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1936

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0103/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0138/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) vykdomajai direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/450

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1937

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0105/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (4), ypač į jo 21 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0141/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 60.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/452

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1938

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0141/2023),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), jos galutinis 2021 finansinių metų biudžetas sudarė 24 860 491 EUR, t. y. buvo 2,87 % didesnis negu 2020 m.; kadangi Agentūros biudžeto lėšos beveik išimtinai skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

Biudžeto ir finansų valdymas

vertina tai, kad dėl 2021 finansiniais metais įdėtų biudžeto stebėsenos pastangų biudžeto įgyvendinimo lygis siekė 100,00 %, kaip ir 2020 m.; pažymi, kad mokėjimo asignavimų panaudojimo lygis siekė 70,95 %, t. y. buvo šiek tiek (0,1 %) didesnis negu 2020 m.;

pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, Agentūra į 2022 m. perkėlė 27 % 2021 m. įsipareigojimų asignavimų už 7 mln. EUR, 96 % kurių buvo susiję su operatyvine veikla; atkreipia dėmesį į atnaujintą Audito Rūmų nuomonę, kad didelis perkėlimų į kitą laikotarpį lygis yra struktūrinių problemų Agentūrai įgyvendinant biudžetą rodiklis ir prieštarauja biudžeto periodiškumo principui; pažymi, kad tai pasikartojanti problema; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kuriame pažymima, kad didelis perkėlimų į kitą laikotarpį lygis daugeliu atvejų atspindi Agentūros pagrindinės veiklos, apimančios ne vieną mėnesį trunkančią ar net ir į kitus metus perkeliamą veiklą, pobūdį ir kad Agentūros biudžeto vykdymo rezultatas siekia daugiau nei 99 %; teigiamai vertina Agentūros pastangas gerinti savo biudžeto planavimą sukuriant asignavimų, kuriuos planuojama perkelti iš vienų metų į kitus, stebėsenos priemonę; ragina Agentūrą toliau stebėti savo perkėlimų lygį ir tobulinti savo įgyvendinimo ciklus;

apgailestauja, kad Agentūros etatų planas nebuvo padidintas nuo 2017 m. ir kad biudžeto padidėjimas daugiausia atspindi indeksavimą atsižvelgiant į infliacijos lygį, taip pat jis neatitiko padidėjusio darbo krūvio bei prašymų, ypač įsigaliojus Tarybos reglamentui (ES) 2022/555 (2), kuriuo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007 (3) (toliau – steigimo reglamentas), pradedant vykdyti naują veiklą teisingumo ir policijos bendradarbiavimo srityse; pabrėžia, kad be tinkamų finansinių ir personalo išteklių Agentūra negalės vykdyti visų jai pavestų užduočių ir visapusiškai įgyvendinti savo naujų įgaliojimų, o dėl to susidariusi padėtis gali daryti poveikį Agentūros atliekamo darbo kokybei;

Veikla

puikiai vertina tai, kad Agentūra naudoja pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) sistemą savo veiklai vertinti; pažymi, kad 2021 m. baigta Agentūros veiklos rezultatų vertinimo sistemos ir PVRR peržiūra, siekiant labiau atsižvelgti į programavimo dokumentų ir veiklos ataskaitų reikalavimus bei poreikius; puikiai vertina 2021 m. aukštą pasiekimų pagal PVRR lygį: Agentūra viršijo beveik visus tikslus, iškeltus pagal kiekvieną iš PVRR; atkreipia ypatingą dėmesį į puikius veiklos rezultatus, susijusius su sukurtų mokslinių tyrimų produktų, surinktų duomenų ir gautų rezultatų skaičiumi, taip pat į tai, kad suinteresuotieji subjektai puikiai įvertino Agentūros renginius;

teigiamai vertina Agentūros iniciatyvas sąveikauti su kitomis teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūromis įvairiose srityse, įskaitant skaitmeninimą bei Europos žaliojo kurso įgyvendinimą; vertina tai, kad 2021 m. Agentūra aktyviai prisidėjo prie iš viso 60 veiklos projektų TVR srityje; palankiai vertina Agentūros sprendimą dalyvauti įvairiose bendrose viešųjų pirkimų procedūrose, pvz., susijusiose su valdymo įgūdžių vertinimu; atkreipia ypatingą dėmesį į Agentūros bendradarbiavimą su Eurojustu susitariant dėl konkrečių veiksmų tokiose bendro intereso srityse, kaip Europos arešto orderis, kuriuos ketinama įgyvendinti 2021–2022 m., sąrašo; taip pat pažymi, kad 2021 m. Agentūra pasirašė darbo susitarimus arba susitarimo memorandumus su Europolu, CEPOL, Eurojustu ir EIGE; teigiamai vertina pagalbą pagrindinių teisių srityje, kurią Agentūra siūlo įgyvendinant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) ir Europolo vadovaujamus projektus, susijusius su dirbtiniu intelektu ir biometrija;

pažymi, kad Agentūra prisidėjo prie iš viso maždaug 60 TVR srities veiklos rūšių, įskaitant 24 veiklos rūšis migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityje ir 16 veiklos rūšių vidaus saugumo ir sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo srityje; atkreipia dėmesį į Agentūros teikiamą paramą Europolo ir Frontex vadovaujamiems projektams, susijusiems su dirbtiniu intelektu ir biometrija, ir mano, kad turėtų būti atsižvelgiama į Agentūros rekomendacijas;

teigiamai vertina paramą agentūrai Frontex, kurią Agentūra teikia kuriant Frontex pagrindinių teisių stebėtojų ir pagrindinių teisių pareigūno pavaduotojo etatus bei šiuos pareigūnus įdarbinant; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra toliau bendradarbiavo su agentūra Frontex, o Agentūros direktorius dalyvavo Frontex valdančiosios tarybos posėdžiuose; taip pat teigiamai vertina aktyvų Agentūros vaidmenį apmokant agentūros Frontex pagrindinių teisių stebėtojus; primena, kad visus 2021 metus Agentūra teikė paramą pagrindinių teisių klausimais įgyvendinant Europolo ir agentūros Frontex vadovaujamus su dirbtiniu intelektu ir biometrija susijusius projektus;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 93 %: paskirti 67 iš 72 laikinųjų darbuotojų, patvirtintų pagal Sąjungos biudžetą (patvirtintų pareigybių skaičius toks pat, kaip ir 2020 m.); pažymi, kad 2021 m. Agentūroje dirbo ir 30,1 sutartininko bei 6 deleguotieji nacionaliniai ekspertai (etato ekvivalentai);

puikiai vertina lyčių pusiausvyrą tarp Agentūros vyresniosios vadovybės narių (3 vyrai (50 %) ir 3 moterys (50 %)), valdybos lygmeniu (37 iš 64 jos narių (58 %) yra moterys) bei tarp Agentūros bendrojo personalo (49 iš 96 jo narių (51 %) yra moterys);

10.

atkreipia dėmesį į šiuo metu vykdomą Agentūros darbą kuriant ilgalaikės perspektyvos žmogiškųjų išteklių sistemą, pagrįstą trijų svarbiausių veiksmų, susijusių su kompetencijų sistema, darbo krūvio įvertinimu ir gerovės tyrimu, rezultatais; šiame kontekste teigiamai vertina Agentūros parengtą naują žmogiškųjų išteklių valdymo planą; ragina Agentūrą užbaigti likusius etapus (kompetencijų vertinimą ir darbo jėgos trūkumų analizę), siekiant pradėti taikyti kompetencija pagrįstą talentų valdymo sistemą;

11.

teigiamai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra pradėjo taikyti sistemą SYSPER; puikiai vertina tai, kad Agentūra yra įgyvendinusi 9 modulius ir deda pastangas, kad įgyvendintų dar 3, bei ketina priimti papildomus bazinio ir pasirenkamo paketų modulius;

12.

pažymi, kad 2021 m. nepranešta nė apie vieną išsekimo atvejį; teigiamai vertina priemones, kurių Agentūra ėmėsi siekdama stiprinti darbuotojų gerovę, pvz., teikti personalui psichologinės pagalbos paslaugas arba kartą per savaitę pasikviesti konsultantą sveikatos klausimais;

Viešieji pirkimai

13.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo 8 pirkimų procedūras – tris atviras ir penkias derybines – bei pasirašė 546 sutartis: trys iš jų buvo tiesioginės sutartys, kurių bendra vertė siekia 2 768 596 EUR, 480 – konkrečios sutarys arba užsakymo formos pagal preliminariąsias sutartis, kurių bendra vertė siekia 9 564 632 EUR, o iš jų 63 – mažos vertės sutartys už 269 428 EUR;

14.

vertina tai, kad savo pirkimų procedūroms Agentūra naudoja priemones „eNotices“, „eTendering“ ir „eSubmission“; ragina Agentūrą toliau skaitmeninti savo pirkimų procedūras ir teigiamai vertina Agentūros pastangas siekiant įgyvendinti viešųjų pirkimų valdymo priemonę (PPMT);

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

15.

teigiamai vertina dabartines Agentūros priemones ir nuolatines jos pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą bei pranešėjų apie pažeidimus apsaugą; teigiamai vertina veiksmus, kurių 2021 m. Agentūra ėmėsi siekdama parengti konkrečias veiklos instrukcijas darbo, susijusio su vidaus pranešimais, srautui apibrėžti, ir tai, kad po to apie šias taisykles ji informavo personalo narius; pažymi, kad 2021 m. Agentūra peržiūrėjo savo personalo interesų konfliktų valdymo ir prevencijos praktines gaires; taip pat pažymi, kad 2021 m. nepranešta nė apie vieną interesų konflikto ar pranešimo apie pažeidimą atvejį; puikiai vertina Agentūros sprendimą parengti savo taisykles atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžtos nuostatos, kuriomis būtų reglamentuojama jos valdybos narių veikla;

16.

puikiai vertina tai, kad Agentūros interneto svetainėje paskelbti beveik visų valdybos ir mokslinio komiteto narių gyvenimo aprašymai bei interesų deklaracijos; tačiau pažymi, kad Agentūra nėra paskelbusi vadovybės komandos narių ir vidaus ekspertų gyvenimo aprašymų; nežiūrint į tai pažymi, kad Agentūra yra paskelbusi trumpą vadovybės komandos narių ir vidaus ekspertų biografinį aprašymą; ragina Agentūrą paskelbti likusius gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas bei palankiai vertina priemones, kurių jau imtasi siekiant sušvelninti riziką;

Vidaus kontrolė

17.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra atliko atrinktų operacijų, 2020 m. įvykdytų per pirmuosius pandemijos mėnesius, ex post kontrolę; atkreipia dėmesį į Agentūros išvadą, kad ši kontrolė atskleidė dvi galimai nedideles klaidas ir kad ją atlikus buvo parengta keletas formalių pastabų, tačiau kritinės svarbos problemų nenustatyta; teigiamai vertina tai, kad 2021 m. Agentūra priėmė atnaujintą savo kovos su sukčiavimu strategijos versiją, pagrįstą konkrečiu rizikos vertinimu, kuri apima mokymus sukčiavimo prevencijos srityje, personalo sąmoningumo stiprinimą rengiant informacines sesijas ir sukčiavimo rizikos vertinimus;

18.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra atliko savo naujosios vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo lygio įvertinimą; atkreipia dėmesį į Agentūros išvadą, kad visi sistemos komponentai yra ir veikia, tačiau būtina atlikti tam tikrus 3, 4, 5 ir 14 principų patobulinimus; kalbant apie 3 ir 5 principus, pažymi, kad 2022 m. buvo sėkmingai baigti atnaujinti viso personalo darbo aprašymai, kurie buvo suderinti su Komisijos sistemos SYSPER šablonu; kalbant apie 4 principą, pažymi, kad kompetencijų sistema šiuo metu įgyvendinama, ir ragina Agentūrą veikti greičiau, kad būtų baigti su integruota vidaus komunikacijos politika (14 principas) susiję užsakomieji darbai;

19.

kalbant apie Agentūros taikomą išimčių registracijos ir leidimo jas taikyti procesą, pažymi, kad 2021 m. užregistruotos keturios išimtys, kurių atveju bendra operacijų vertė viršija 5 000 EUR, tačiau nė viena kurių, remiantis Agentūros vertinimu, neturėjo finansinio poveikio;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

20.

vertina pastangas, kurias Agentūra šiuo metu deda siekdama užtikrinti ekonomiškai efektyvią ir ekologišką darbo aplinką; atkreipia dėmesį į Agentūros įsipareigojimą įvertinti, kaip apriboti savo aplinkosauginį pėdsaką atsižvelgiant į dabartinių patalpų padėtį;

21.

pažymi, kad 2020–2021 m. Agentūra pradėjo taikyti debesijos paslaugas (susijusias su telefonija, vaizdo ir internetinėmis konferencijomis, internetiniu bendradarbiavimu ir dokumentų tvarkymu) bei suskaitmenino vidinius finansų ir kitus darbo srautus; puikiai vertina tai, kad taikoma komandiruočių informacijos tvarkymo sistema (MiPS), kuria prisidedama prie Agentūros dedamų skaitmeninimo pastangų bei žmogiškųjų ir finansinių išteklių optimizavimo, be kita ko, pakeičiant popieriumi pagrįstus darbo srautus ir sykiu gerinant savo personalo informavimo pajėgumus bei su žmogiškaisiais ištekliais susijusią veiklą; taip pat teigiamai vertina veiksmus, kuriuos Agentūra šiuo metu įgyvendina siekdama užtikrinti kibernetinį saugumą, ir tokias 2021 m. įgyvendintas naujas priemones, kaip dvielementis tapatumo nustatymas, geografinės vietos nustatymo ryšio stebėsena bei moderniausių produktų naujinių instaliavimas; ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), atlikti reguliarius savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai bei bandymai;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. toliau buvo įgyvendinamas veiklos tęstinumo planas ir kad visus savo posėdžius ir renginius Agentūra organizavo virtualiai; pabrėžia, kad dėl to iš planuotų 29 mokymo užsiėmimų tik 13 buvo surengta iš tikrųjų, naudojantis internetiniais sprendimais, taigi įgyvendinimo lygis žemas – 45 %; taip pat pažymi, kad, siekiant palengvinti sprendimų priėmimo procesą nevykstant fiziniams posėdžiams, kai kurie valdybos sprendimai buvo priimti taikant rašytines procedūras; pažymi, kad įdarbinimo klausimą Agentūra sprendė naudodamasi vaizdo konferencijų technologijomis pokalbiams su kandidatais rengti;

23.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra atliko specialų visų 2021 m. projektų rizikos vertinimą, atsižvelgdama į rizikas, susijusias su COVID-19 pandemija; šiuo požiūriu puikiai vertina tai, kad Agentūra apibrėžė švelninimo veiksmus, kuriuos įgyvendinus buvo išvengta didelio poveikio užbaigiant planuotą projektų veiklą; pabrėžia, kad 2021 m. Pagrindinių teisių forumas – pavyzdinis renginys pagrindinių teisių padėties Sąjungoje tema – buvo surengtas mišriu formatu; ragina Agentūrą pritaikyti praktikoje per COVID-19 pandemiją įgytą patirtį, siekiant geriau organizuoti tuos posėdžius, renginius ir pokalbius, kuriuos ateityje būtų veiksmingiau rengti nuotoliniu būdu, o ne fiziškai;

Kitos pastabos

24.

atkreipia dėmesį į nenutrūkstamą Agentūros darbą savo matomumui visuomenėje ir aktyvumui internete didinti įgyvendinant įvairias iniciatyvas, pvz., e. žiniasklaidos priemonių rinkinį, skirtą migracijai, e. mokymosi priemonę, skirtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, ir tinklalaidę apie pagrindines teises; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. iš viso 798 dalyvaujančios organizacijos iš visų valstybių narių ir šalių kandidačių dalyvavo Agentūros pagrindinių teisių platformos veikloje ir ši platforma pritraukė per 3 000 žmonių iš viso pasaulio; pabrėžia, kad Agentūra Sąjungoje ir toliau išsiskiria didžiausiu užsakomų publikacijų skaičiumi; pažymi, kad nuorodų į Agentūrą žiniasklaidoje skaičius padidėjo 35 %;

25.

(2) 2022 m. balandžio 5 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/555, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 108, 2022 4 7, p. 1).

(3) 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/456

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1939

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0105/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (4), ypač į jo 21 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0141/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 53, 2007 2 22, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/457

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1940

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0106/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (4), ypač į jo 116 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0142/2023),

1.	patvirtina Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 295, 2019 11 14, p. 1.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 112.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/458

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1941

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0142/2023),

kadangi, remiantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų suvestine (1), galutinis Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas buvo 535 245 042 EUR, t. y. 46,87 % didesnis nei 2020 m.; kadangi lėšos Agentūros biudžetui iš esmės skiriamos iš Sąjungos biudžeto;

B.	kadangi visi Sąjungos organai, tarnybos ir agentūros turi veikti skaidriai ir būti visiškai atskaitingi Sąjungos piliečiams už jiems patikėtas lėšas;

C.	kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės finansinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos;

D.	kadangi nuo 2019 m. gruodžio mėn. Agentūra įgyvendina naujus įgaliojimus, pagal kuriuos padaugėjo užduočių ir darbuotojų, taigi tam reikia skirti pakankamai lėšų;

E.	kadangi 2021 m. dėl pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 (2) išplėstų įgaliojimų Agentūros biudžetas ir etatų plano vykdymas labai padidėjo;

kadangi Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 8/2021 dėl Agentūros paramos išorės sienų valdymui nustatė keletą trūkumų, susijusių su Agentūros pagrindine veikla, t. y. su padėties stebėsena, rizikos analize, pažeidžiamumo vertinimu, bendromis operacijomis ir skubia pasienio pagalba, grąžinimo operacijomis ir Agentūros mokymais, taip pat nustatė, kad prieš eksponentiškai padidėjant Agentūros išlaidoms nebuvo atliktas poreikių ir poveikio vertinimas;

Biudžeto ir finansų valdymas

palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų Agentūros finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos ir mokėjimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

pažymi, kad dėl 2021 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 94,70 %, t. y. 4,27 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; ragina Agentūrą skirti daugiau dėmesio, kad būtų išvengta žemesnių įsipareigojimų vykdymo rezultatų ir būtų pasiektas artimesnis 100 % tikslui rodiklis;

apgailestauja dėl to, kad, nepaisant to, jog Agentūros finansų padalinys įdiegė tam tikrus mechanizmus, skirtus biudžeto įvykdymui pagerinti, 2021 m. mokėjimų asignavimų įvykdymo lygis buvo tik 50,42 %, t. y. 4,90 % mažesnis, palyginti su 2020 m.; atkreipia dėmesį į Agentūros paaiškinimą dėl šio sumažėjimo, pagal kurį mokėjimai už operacijas vietoje daugiausia atliekami N+ 1 metais, o dėl didelio operacijų vietoje apimties padidėjimo 2021 m. neišvengiamai sumažėjo mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis;

atkreipia dėmesį į antrąjį 2021 m. Agentūros biudžeto pakeitimą, susijusį su 14,5 mln. EUR grąžinimu į Sąjungos biudžetą; mano, kad Agentūros pagrindimas, kodėl buvo priimtas šis pakeitimas, yra nepakankamas; ragina Agentūrą būsimose ataskaitose biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti išsamesnius pagrindimus, kodėl buvo priimti biudžeto pakeitimai dėl pinigų grąžinimo Sąjungai;

yra susirūpinęs dėl to, kad iš 2020 m. į 2021 m. perkeltų asignavimų (C8 lėšų) suma buvo 159 400 000 EUR, o iš 2021 m. į 2022 m. – 237 000 000 EUR; mano, kad šios sumos yra labai didelės; apgailestauja dėl to, kad C8 lėšų mokėjimų norma 2021 m. buvo tik 87 %, t. y. mažesnė nei ankstesniais metais (2019 ir 2020 m.); tačiau atkreipia dėmesį į Agentūros pastabą, kad šiam rodikliui poveikį padarė pandemija; pažymi, kad dotacijos sudaro apie 60 % viso Agentūros veiklos biudžeto ir, Agentūros teigimu, dauguma jų yra susijusios su veikla, kuri paprastai vykdoma ilgiau; taip pat atkreipia dėmesį į Agentūros pastabą, kad didelės perkeltos sumos yra pateisinamos, nes dauguma jų yra susijusios su veiklos, kurios galutinis terminas yra gruodžio mėn., ciklu, todėl perkėlimas yra neišvengiamas; supranta Agentūros pastabą, kad perkėlimų atšaukimo rizika tampa mažesnė, nes dėl tų visų perkėlimų turi būti prisiimami teisiniai įsipareigojimai, dėl kurių atsiranda tikrumas, kad sumos bus sumokėtos; vis dėlto primena Audito Rūmų poziciją, kad tam tikrais atvejais pernelyg didelių perkėlimų galima išvengti pagerinus biudžeto planavimą ir jo įgyvendinimo ciklus, ir šiai pozicijai pritaria; ragina Agentūrą toliau dėti pastangas šioje srityje, be kita ko, siekiant rengti tikslesnes išlaidų sąmatas ir biudžeto prognozes, ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie padarytą pažangą;

išreiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų pastabos, pažymėtos kaip „dalyko pabrėžimas“, dėl 2020 m. gruodžio mėn. prisiimto biudžetinio įsipareigojimo perkėlimo į 2021 m., neužtikrinus teisinio įsipareigojimo iki 2020 m. pabaigos; pažymi, kad su šia problema susijusių mokėjimų suma 2021 m. siekė 18 375 458 EUR; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra stengėsi išspręsti šią neatitiktį 2021 m. prisiimdama tolesnius teisinius įsipareigojimus;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į antrąją Audito Rūmų pastabą, pažymėtą kaip „dalyko pabrėžimas“, kurioje teigiama, kad Sąjungai nepriklausančių Šengeno erdvės šalių įnašai ir balansuojamasis Sąjungos įnašas buvo skaičiuojami netinkamai; pažymi, kad pastaroji suma buvo pervertinta 2,6 mln. EUR, o pirmoji – tiek pat sumažinta; taip pat pažymi, kad 2021 m. pelno ir nuostolio ataskaita neturėjo poveikio veiklos pajamoms; tačiau laikosi savo pastabos, kad tai rodo, jog Komisija Sąjungos įstaigoms turi teikti papildomas gaires dėl to, kaip teisingai apskaičiuoti Sąjungai nepriklausančių šalių įnašus; ragina Komisiją nedelsiant pateikti papildomas gaires;

susirūpinęs atkreipia dėmesį į trečią Audito Rūmų pastabą, pažymėtą kaip „dalyko pabrėžimas“, susijusią su Agentūros apskaitos pareigūno pareiškimu, kad nepakanka informacijos, reikalingos siekiant patvirtinti naują leidimus suteikiančio pareigūno nustatytą sistemą, naudojamą teikiant apskaitos informaciją, kuria remiantis būtų galima nustatyti Agentūros turtą ir įsipareigojimus bei biudžeto įvykdymą; pažymi, kad tą pačią sistemą naudoja Komisija ir ją patvirtino Komisijos apskaitos pareigūnas; ragina Agentūrą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti paaiškinimus, susijusius su šiuo klausimu;

pabrėžia, kokia svarbi stipri, veiksminga ir gerai veikianti Agentūra, galinti padėti valstybėms narėms valdyti bendras Sąjungos išorės sienas ir užtikrinti integruotą sienų valdymą, kad būtų galima veiksmingai valdyti šias sienas, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, bei didinti Sąjungos grąžinimo politikos veiksmingumą; atkreipia dėmesį į bendrą Agentūros ir valstybių narių atsakomybę vykdant įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje; pabrėžia, kad veiksmingas ir teisingas išorės sienų valdymas yra itin svarbus siekiant apsaugoti Šengeną kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; pabrėžia, kad glaudus bendradarbiavimas ir susitarimai su trečiosiomis šalimis tokiais klausimais kaip readmisijos susitarimai, techninė pagalba, mokymas ir grąžinimo veikla, kartu su parama vystymuisi yra svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą ES sienų valdymą (3); ragina Agentūrą ir valstybes nares toliau plėtoti bendradarbiavimo, dalijimosi informacija ir geriausios patirties mainų struktūras;

10.

atkreipia dėmesį į Agentūros priemones, kuriomis siekiama sumažinti didelę riziką prarasti galimą nepanaudotą biudžetą, ir į tai, kad valstybės narės kas mėnesį siunčia stebėsenos lenteles, kuriose nurodomos naujausios realiosios patirtos išlaidos; ragina Vidaus audito tarnybą (IAS) įvertinti Agentūros išlaidų stebėjimo ir poreikių prognozavimo pagal dotacijų nuostatas mechanizmą, taip pat Frontex grąžinimo paraiškų ir Neteisėtos migracijos valdymo programų (IRMA) sistemų atnaujinimo poveikį jos grąžinimo operacijų finansiniam valdymui;

Veiksmingumas

11.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra įdiegė naują organizacinę struktūrą, o tai buvo didelis žingsnis siekiant veiksmingai vykdyti išplėstus Agentūros įgaliojimus; pripažįsta Agentūros restruktūrizavimo poveikį ir dėl jo įvykusius pokyčius; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Agentūros strategiją, kuria siekiama padidinti veiksmingumą skaitmeninant, automatizuojant arba supaprastinant tam tikrose srityse taikomas taisykles ir procedūras;

12.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra naudojo tam tikras priemones kaip pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, siekdama įvertinti savo veiklos rezultatus, kuriuos patvirtino Agentūros valdančioji taryba ir kurie nustatyti 2021–2023 m. bendrajame programavimo dokumente; su džiaugsmu pažymi, kad pagerėjo Agentūros teikiamų produktų ir paslaugų kokybė, nes 2021 m. 94,34 % atvejų jos įvertinimas pagerėjo nuo vidutinio arba aukšto iki labai aukšto; apgailestauja, kad kai kurių veiklos rodiklių atžvilgiu Agentūra nepasiekė nustatytų tikslų, pavyzdžiui, dėl vėlavusių mokėjimų arba nepateiktos dislokavimui reikalingos techninės įrangos;

13.

pažymi, kad Agentūra sėkmingai dislokavo pirmuosius nuolatinius Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pareigūnus priimančiosiose valstybėse narėse ir keturiuose Sąjungos oro uostuose; pažymi, kad pagrindinė šių pareigūnų veikla buvo susijusi su parama bendradarbiaujant tapatybės nustatymo ir kelionės dokumentų išdavimo, konsultavimo su grąžinimu susijusiais klausimais ir skrydžių užsakymo pagal Frontex grąžinimo paraiškas srityse; taip pat pažymi, kad 2021 m. Agentūra įvykdė 19 bendrų operacijų su 9 priimančiomis valstybėmis narėmis, 23 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, 32 valdžios institucijomis ir 4 jose dalyvavusiomis trečiosiomis šalimis; atkreipia dėmesį į Agentūros skubią pasienio pagalbą siekiant reaguoti į migracijos spaudimą prie išorės sausumos sienos tarp Lietuvos ir Baltarusijos ir kontroliuoti neteisėtos imigracijos srautus į Lietuvą ir Sąjungą, tačiau kartu pabrėžia su šiomis operacijomis susijusius susirūpinimą keliančius pagrindinių teisių klausimus, įskaitant pagrindinių teisių pareigūno nustatytus susirūpinimą keliančius klausimus; atkreipia dėmesį į Agentūros veiklą, susijusią su skubia pasienio pagalba Lietuvoje, vykdant jungtinę operaciją „Opalo pakrantė“ Lamanšo sąsiauryje ir pradėjus vykdyti naują jungtinę operaciją trečiojoje šalyje, t. y. Serbijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pradėtas pirmasis bandomasis valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimas; ragina Agentūrą užbaigus šį bandomąjį etapą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie jo rezultatų įvertinimą;

14.

pažymi, kad 2021 m. vykdant operatyvinę veiklą prie sausumos sienų buvo pranešta apie 3 546 incidentus, kuriuose dalyvavo 16 304 sulaikyti neteisėti migrantai, 6 461 neteisėtas migrantas ir 368 suimti nelegalios imigracijos tarpininkai; su dėkingumu atkreipia dėmesį į Agentūros pastangas, dėl kurių 18 301 trečiosios šalies pilietis buvo grąžintas oro transportu, iš jų 10 193 asmenys 337 užsakomaisiais skrydžiais buvo grąžinti į 33 šalis, o 8 108 asmenys reguliariais skrydžiais buvo grąžinti į 107 šalis; pažymi, kad 2021 m. 57 % visų reguliariais skrydžiais vykdytų grąžinimų buvo savanoriško grįžimo atvejai ir kad vykdydama grąžinimo operacijas Agentūra užsakė 22 orlaivius; giria sėkmingą pasirengimą pirmajai visapusiškai Agentūros vadovaujamai grąžinimo operacijai, kurios metu Agentūra perėmė organizuojančiosios valstybės narės vaidmenį, ir jos organizavimą;

15.

pažymi, kad 2021 m. balandžio mėn. buvo pasirašyta iš dalies pakeista pranešimų apie rimtus incidentus mechanizmo standartinė veiklos procedūra (SVP) ir joje buvo apibrėžtas pagrindinių teisių pareigūno vaidmuo ir kompetencija; taip pat pažymi, kad buvo vėluojama atlikti būtiną papildomą pranešimų apie rimtus incidentus mechanizmą SVP peržiūrą, palankiai vertina tai, kad SIR mechanizmas šiuo metu baigiamas rengti bendradarbiaujant su pagrindinių teisių pareigūnu ir konsultuojantis su Agentūros konsultaciniu forumu pagrindinių teisių klausimais; primena, kad tai buvo viena iš septynių ankstesniais metais Agentūrai nustatytų sąlygų, susijusių su biudžeto įvykdymo patvirtinimu; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tai, kad užbaigta pranešimų apie rimtus incidentus mechanizmą SVP peržiūra.

16.

pabrėžia, kad į kiekvieną veiklos planą turėtų būti įtrauktas skaidrus ataskaitų teikimo mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad būtų pranešta apie kiekvieną incidentą veiklos srityje ir kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų; pabrėžia, kad šis ataskaitų teikimo mechanizmas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu tie ištekliai finansuojami, siekiant užtikrinti, kad Agentūra, visų pirma pagrindinių teisių pareigūnas, galėtų stebėti visą veiklos sritį ir ištirti visus pranešimus pagal rimtų incidentų pranešimo mechanizmą ar kitus neatitikties požymius;

17.

palankiai vertina Agentūros 2022 m. sausio 25 d. sprendimą, kuriame išsamiai aprašomos standartinės veiklos procedūros įgyvendinant Reglamento (ES) 2019/1896 46 straipsnį, parengtos atsižvelgiant į valstybių narių ir Šengeno erdvės asocijuotųjų šalių, pagrindinių teisių pareigūno ir Frontex konsultacinio forumo pagrindinių teisių klausimais komentarus ir pastabas;

18.

palankiai vertina tai, kad Italijoje, Belgijoje ir Suomijoje įdiegtos grąžinimo atvejų IT sistemos, kurių veikimas grindžiamas RECAMAS (grąžinimo atvejų valdymo sistemos) modeliu; pakartoja Agentūros valdančiosios tarybos rekomendaciją Agentūrai bendradarbiauti ir su kitomis valstybėmis narėmis bei įvykdyti būtinas sąlygas, kad būtų galima sekti šiuo pavyzdžiu;

19.

pažymi, kad iš esmės padidėjo pranešimų apie rimtus incidentus skaičius, nuo vos 10 2020 m. iki 62 2021 m., iš kurių 53 buvo įtraukti į naują iš dalies pakeistą SVP; apgailestauja dėl to, kad daugiausia pranešimų pateikė Lietuva ir Graikija; palankiai vertina tai, kad buvo įdiegta nauja procedūra, pagal kurią apie visus incidentus, susijusius su jėgos panaudojimu, kas mėnesį pranešama pagrindinių teisių pareigūnui, kuris įsipareigojo pateikti šios procedūros metinį vertinimą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio vertinimo rezultatus; palankiai vertina tai, kad buvo pradėta pagrindinių teisių stebėtojų integracija į veiklos sistemą ir jie buvo dislokuoti daugiau nei 200 dienų, kurių metu aplankė 10 šalių ir dalyvavo 15 grąžinimo misijų;

20.

pažymi, kad 2021 m. pagal Agentūros skundų nagrinėjimo mechanizmą buvo gauti 27 skundai, kuriuos išnagrinėjęs pagrindinių teisių pareigūnas nusprendė, kad 6 iš jų buvo priimtini; yra giliai susirūpinęs dėl tariamų pagrindinių teisių pažeidimų, nurodytų priimtinuose skunduose;

21.

primena, kad savo 2022 m. birželio 30 d. sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nustatė, kad Lietuvos teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama nesuteikti tarptautinės apsaugos ir automatiškai sulaikyti prašytojus vien dėl to, kad jie neteisėtai kirto sieną, yra nesuderinami su Sąjungos teise; pažymi, kad nuo 2022 m. liepos mėn. Agentūra nebedalyvavo Lietuvos sienų stebėjimo veikloje ir jos neberemia; vis dėlto pažymi, kad Agentūra tęsė savo veiklą Lietuvoje, o pareigūnai dirba pasienio kontrolės srityje, net ir ESTT priėmus sprendimą; taip pat primena susirūpinimą, įskaitant Europos Tarybos susirūpinimą, dėl humanitarinės padėties ir galimų humanitarinių teisių pažeidimų prie Latvijos ir Baltarusijos sienos, kuriuos sukėlė Baltarusijos režimo naudojimasis migrantais kaip priemone; ragina Agentūrą patikrinti, ar ji nedalyvauja veikloje, susijusioje su Lietuvos teisės aktais, kuriuos ESTT paskelbė nesuderinamais su Sąjungos teise, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie yra nesuderinami su Sąjungos teise;

22.

atkreipia dėmesį į teisinius veiksmus prieš Agentūrą, pradėtus Europos Sąjungos Teisingumo Teisme aukų, kurios prašė apsaugos Graikijoje, vardu; pažymi, kad ESTT buvo paprašyta nustatyti, ar Agentūra nesiėmė veiksmų pagal Reglamento (ES) 2019/1896 46 straipsnio 4 dalį, nes nepriėmė sprendimo atšaukti visos savo veiklos ar jos dalies Egėjo jūros regione finansavimo, sustabdyti šią veiklą arba visiškai ar iš dalies ją nutraukti; ragina Agentūrą pateikti Parlamentui visus svarbius dokumentus šiuo klausimu, įskaitant 2022 m. rugsėjo 1 d. pagrindinių teisių pareigūno nuomonę, 2021 m. ir 2022 m. pranešimus apie rimtus incidentus, taip pat informaciją apie Agentūros kultūrų tarpininko, kuris su mažiausiai 130 trečiųjų šalių piliečių buvo priverstinai išsiųstas į Turkiją, kaip 2021 m. lapkričio mėn. pranešta valdančiajai tarybai, bylos tyrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgdamas į pagrindinių teisių pareigūno nuomonę ir rekomendacijas dėl padėties Graikijoje vertinimo, buvusi laikinoji vykdomoji direktorė ir pagrindinių teisių pareigūnė bendradarbiavo su Graikijos valdžios institucijomis, kad nustatytų apsaugos priemones pagrindinių teisių sistemai įgyvendinti vykdant operatyvinę veiklą Graikijoje; pažymi, kad po šių diskusijų Graikijos valdžios institucijos parengė apsaugos priemonių įgyvendinimo planą, kurį valdančioji taryba pripažino geru laimėjimu; atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinių teisių pareigūno pripažįsta procedūrines pastangas, ir pažymi, kad pagrindinių teisių pareigūnas rekomendavo Agentūrai pasitraukti iš Graikijos pagal Reglamento (ES) 2019/1896 46 straipsnį;

23.

atkreipia dėmesį į Agentūros bendradarbiavimą su Europos žuvininkystės kontrolės agentūromis ir Europos jūrų saugumo agentūra, siekiant koordinuoti ir dalytis ištekliais tokiose srityse, kaip antai keitimasis informacija, stebėsenos ir ryšių paslaugos, gebėjimų stiprinimas, rizikos analizė ir visų pirma keitimasis gebėjimais; taip pat, pažymi, kad toks bendradarbiavimas reglamentuojamas pagal trišalį darbinį susitarimą, kurį pasirašė trys agentūros ir kuris 2021 m. buvo atnaujintas neribotam laikotarpiui; palankiai vertina šį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, vykdant operacijas, kuriomis reaguojama į pakrančių apsaugos klausimus konkrečiose jūrų zonose, ir Agentūros teikiamas žvalgybos orlaivių paslaugas; ragina Agentūrą toliau nagrinėti galimybes derinti išteklius ir jais dalytis su kitomis agentūromis, visų pirma su teisingumo ir vidaus reikalų agentūromis, nepaisant galimų jų operatyvinės veiklos skirtumų;

24.

pažymi, kad Agentūra atidėjo Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 8/2021 1 rekomendacijos dėl keitimosi informacija sistemos ir Europos padėties vaizdo sistemos tobulinimo įgyvendinimo terminą (terminas – 2021 m. pabaiga) daugiau kaip vieniems metams nuo 2022 m. vidurio iki 2023 m. trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių; ragina Agentūrą spręsti šį klausimą prioritetine tvarka;

Personalo politika

25.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 82 %: iš 1 050 laikinųjų darbuotojų, kurių etatai patvirtinti pagal Sąjungos biudžetą, paskirtas 861 laikinasis darbuotojas; pažymi, kad Agentūroje dar dirbo 506 sutartininkai ir 187 deleguotieji nacionaliniai ekspertai (2021 m. patvirtinta 730 sutartininkų etatų ir 220 deleguotųjų nacionalinių ekspertų etatų); džiaugiasi, kad Agentūros užimtumo rodiklis buvo padidintas maždaug 15 %, palyginti su 2020 m., nes buvo įdarbinti 432 nauji darbuotojai, tačiau grynasis užimtų pareigybių skaičius padidėjo 320 (nuo 1 234 2020 m. iki 1 554 2021 m.); pažymi, kad dabartinis užimtumo lygis Agentūroje yra 79 %, t. y. didžiausias nuo tada, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) 2019/1896; taip pat pažymi, kad 44 Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) nariai buvo prijungti prie ETIAS centrinio padalinio skyriaus; apgailestauja dėl to, kad 2021 m. Agentūros darbuotojų išorės kaita beveik padvigubėjo – nuo 2,8 % 2020 m. iki 4,4 % 2021 m.; pripažįsta Agentūros nuolatines pastangas ir svarbius įdarbinimo srityje atliktus patobulinimus, nepaisant vėlavimų; pripažįsta, kad laiku įdarbinti ir pasiekti geografinę pusiausvyrą tebėra sudėtinga užduotis, daugiausia dėl Lenkijai taikomo žemo koeficiento lygio; be to, pažymi, kad Lenkijai taikomas žemas koeficiento lygis yra ilgalaikis iššūkis Agentūrai, o pastaraisiais mėnesiais padėtį dar labiau apsunkino rekordiškai didelė infliacija šalyje, kuri 2022 m. gruodžio mėn. siekė 16,6 %;

26.

atkreipia dėmesį į 2021 m. lyčių pusiausvyrą vyresniosios vadovybės lygmeniu – 15 vyrų (68,18 %) ir 7 moterys (31,82 %), valdančiosios tarybos lygmeniu – 55 vyrai (83,3 %) ir 11 moterų (16,7 %) ir bendrai Agentūroje – 1 116 vyrų (71,8 %) ir 438 moterys (28,2 %); pažymi, kad atsakomybė už lyčių pusiausvyros užtikrinimą valdančiojoje taryboje tenka valstybėms narėms; labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant ankstesnių Parlamento raginimų Agentūrai ir valstybėms narėms, pastangos pagerinti Agentūros vyresniosios vadovybės ir personalo lyčių pusiausvyrą nebuvo pakankamos; primygtinai ragina Agentūrą ir valstybes nares spręsti šį klausimą ir atsižvelgti į lyčių pusiausvyrą įdarbinant naujus darbuotojus bei siūlant ir skiriant kandidatus į pirmiau minėtas pareigas;

27.

su dėkingumu atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. birželio mėn. buvo paskirtas pagrindinių teisių pareigūnas; vis dėlto primena Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) išvadą, kad pagrindinių teisių pareigūnui nebuvo paskirtas bylų tvarkytojas, atsakingas už pranešimus apie rimtus incidentus, susijusius su įtariamais pagrindinių teisių pažeidimais; taip pat pažymi, kad Agentūra beveik visiškai įgyvendino savo išplėstus įgaliojimus, nes 2022 m. joje dirbo 46 pagrindinių teisių stebėtojai, palyginti su 2021 m., kai pagrindinių teisių stebėtojų buvo tik 20; pažymi, kad dauguma pagrindinių teisių stebėtojų (PTS) buvo paskirti AD lygmenyje; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad esama skirtumų tarp pagrindinių teisių stebėtojų, nes 15 jų vis dar dirba kaip AST pareigūnai, palyginti su kitais 31, kurie įdarbinti AD lygmeniu; primena Parlamento ir Komisijos ilgalaikį raginimą skirti bent 40 pagrindinių teisių stebėtojų administratorių lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamente (ES) 2019/1896 numatyta sistema, pagal kurią didinamas pagrindinių teisių stebėtojų skaičius Agentūrai plečiantis, o pradinis pagrindinių teisių stebėtojų skaičius (40) yra slenkstis, o ne viršutinė riba; ragina Komisiją ir Agentūrą pakeisti Agentūros etatų planą ir visus pagrindinių teisių stebėtojus įdarbinti AD lygmeniu; ragina Agentūrą pagrindinių teisių stebėtojus toliau įdarbinti tik AD lygmeniu; taip pat apgailestauja, kad Reglamento (ES) 2019/1896 110 straipsnio 6 dalies reikalavimo, pagal kurį iki 2020 m. gruodžio mėn. turėjo būti įdarbinta ne mažiau kaip 40 pagrindinių teisių stebėtojų, įvykdymas buvo atidėtas beveik dvejiems metams; primena neigiamą buvusio vykdomojo direktoriaus vaidmenį ne kartą vilkinus šį procesą ir palankiai vertina buvusios ad interim vadovybės pastangas siekiant įvykdyti šį reikalavimą;

28.

palankiai vertina Agentūros įdiegtas plataus masto kovos su priekabiavimu priemones ir politiką; su dėkingumu pažymi, kad 2021 m. buvo priimtas Frontex konfidencialių patarėjų procedūrų vadovas, kuriame aprašoma, kaip turi būti praktiškai taikoma Agentūros kovos su priekabiavimu politika; pažymi, kad konfidencialūs patarėjai (KP) atlieka pagrindinį vaidmenį saugant Agentūros darbuotojų orumą ir užkertant kelią bauginimams ir seksualiniam priekabiavimui darbe; kartu pabrėžia organizacinės kultūros, pagal kurią tokia politika įgyvendinama praktikoje, svarbą, nes tuo metu, kai buvo priimtas Procedūrų vadovas, pagrindiniai Agentūros asmenys ir toliau vykdė sunkius nusižengimus, įskaitant susijusius su priekabiavimu; pripažįsta, kad į juos buvo atsižvelgta vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su OLAF tyrimo išvadomis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą vykdyti struktūrinę pertvarką ir konkrečiai išplėsti KP tinklą; pakartoja savo raginimą Agentūros vadovybei atlikti išsamų esamų kovos su seksualiniu priekabiavimu procedūrų įgyvendinimo tyrimą, visapusiškai bendradarbiauti su visomis atitinkamomis institucijomis ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie išvadas bei pateikti išsamų veiksmų planą, kuriame būtų numatytos priemonės, kuriomis užtikrinamas visiškas netoleravimas seksualinio priekabiavimo atžvilgiu visoje Agentūros veikloje;

29.

atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymus į Parlamento raštu pateiktus klausimus, kuriuose nurodyta, kad 2021 m. Agentūros kompetentingiems subjektams iš viso pranešta apie 10 priekabiavimo atvejų; taip pat pažymi, kad iš 2021 m. pradėtų 7 oficialių procedūrų 4 bylos buvo užbaigtos; ragina Agentūrą atidžiai įvertinti kiekvieną nagrinėjamą atvejį, laikantis visiško bauginimų, seksualinio ar bet kokio kito pobūdžio priekabiavimo netoleravimo požiūrio, ir skubiai patraukti atsakomybėn už šiuos nusižengimus atsakingus asmenis; taip pat ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie atnaujinto tyrimo dėl tragiškos darbuotojo mirties 2020 m. rezultatus;

30.

pažymi, kad Agentūra skiria dėmesį profesinės saugos ir sveikatos (PSS) politikai ir procedūroms ir iniciatyviai veikia šioje srityje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina vidaus darbo grupės PSS klausimais sukūrimą siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus koordinavimą, konsultacijas ir prioritetų nustatymą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie veiksmų ir priemonių, siūlomų įgyvendinti pagal PSS sistemą, sąrašą ir jų įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į šiuo metu Agentūros taikomas priemones, lankstų darbo laiką ir sporto veiklos išlaidų kompensavimą, kuriais siekiama pagerinti jos darbuotojų gerovę darbe ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; ragina Agentūrą imtis daugiau priemonių šioje srityje, taip pat atsižvelgiant į kitų Sąjungos institucijų ir įstaigų pavyzdžius;

Viešieji pirkimai

31.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pradėjo 36 atvirus konkursus, juos vykdant pasirašyta aštuoniolika sutarčių, kurių bendra vertė – 218 400 000 EUR, o 18 iš jų vis dar tebevykdomi, jų bendra vertė – 241 000 000 EUR; taip pat pažymi, kad Agentūra pradėjo procedūras dėl 29 mažos ir vidutinės vertės sutarčių (dėl jų derėtasi atitinkamai su trimis ir penkiais kandidatais), jų bendra vertė – 12 000 000 EUR, ir vykdant šias 29 procedūras 2021 m. pasirašytos 25 sutartys, kurių bendra vertė – 11 800 000 EUR, o keturios iš jų vis dar vykdomos, jų bendra vertė – 300 000 EUR; taip pat pažymi, kad 2021 m. Agentūra vykdė procedūras dėl 203 labai mažos vertės sutarčių (dėl jų derėtasi su vienu kandidatu), kurių bendra vertė – 2 500 000 EUR; galiausiai pažymi, kad 2021 m. vykdyta 991 procedūra pagal esamas preliminariąsias sutartis, kurių bendra vertė – 194 600 000 EUR, ir 900 procedūrų buvo baigtos pasirašant konkrečias sutartis arba užsakymus, kurių bendra vertė – 172 200 000 EUR, o 91 iš jų vis dar vykdomos, jų bendra vertė – 22 300 000 EUR;

32.

teigiamai vertina 2021 m. Agentūros dėtas pastangas siekiant užtikrinti strategiškai svarbias sutartis tokiose srityse, kaip antai žvalgybos orlaivių paramos, asmeninių apsaugos priemonių ir sanitarinių reikmenų tiekimo, visureigių transporto priemonių su keturių varomųjų ratų pavara tiekimo, tarnybinių ginklų tiekimo, palydovinės vaizdinės informacijos tiekimo, žemėlapių gamybos paslaugų teikimo, meteorologijos ir okeanografijos informacijos paslaugų teikimo ar bepiločių orlaivių ir kovinių užtaisų pirkimo; džiaugiasi Agentūros stropumu rengiant ir įgyvendinant viešųjų pirkimų srities mokymo planą;

33.

pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl 2022 m. rugpjūčio mėn. žiniasklaidos pranešimų, kuriuose teigiama, kad Agentūra naudojosi rangovo, kuris tariamai išnaudojo kultūros tarpininkus, siūlydamas jiems darbo sąlygas, kuriomis pažeidžiami Europos darbo užmokesčio ir darbo sąlygų standartai, paslaugomis; atkreipia dėmesį į kultūrų tarpininkų šiuo klausimu inicijuotą peticiją ir jų skundą Europos ombudsmenei; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymus žiniasklaidai, kad gavusi peticiją Agentūra susisiekė su rangovu ir priminė jam apie jo įsipareigojimus; apgailestauja, kad informacijos apie sutarties vykdymą ir darbuotojų sąlygų laikymąsi nebuvo galima rasti Agentūros Parlamentui pateiktoje informacijoje;

34.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, susijusias su viešaisiais pirkimais; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra pradėjo viešųjų pirkimų procedūrą dėl kelionių paslaugų teikimo preliminariosios sutarties, kurioje buvo nustatyti labai žemi konkurso dalyvių finansinių, techninių ir profesinių pajėgumų reikalavimai; pažymi, kad numatoma sutarties vertė, kuria remdamasi Agentūra grindė savo vertinimą, buvo 15 000 000 EUR, o pagrindinė sutarties vertė turėjo padengti planuojamas užduočių išlaidas, kurių apskaičiuota suma buvo maždaug 240 000 000 EUR; pritaria Audito Rūmų išvadai, kad šiuo atveju Agentūra tapo pažeidžiama dėl įvairaus pobūdžio rizikos, pavyzdžiui, dėl negalėjimo laiku suteikti minimalius kokybės atitinkančių sutartyje numatytų paslaugų ir rizikos, kad sutartis nebus įvykdyta tinkamai; apgailestauja dėl to, kad dėl šios sutarties nebuvo pasiekti veiklos rezultatai ir dėl to buvo labai sutrikdytas veiklos tęstinumas; džiaugiasi, kad atlikus patikrinimus, sutartis buvo nedelsiant nutraukta; pabrėžia, kad turi būti vengiama nepakankamai griežtų reikalavimų, taikomų vertinant konkurso dalyvius arba vertinimų, atliekamų remiantis klaidinančiais duomenimis;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra pranešė apie patobulintą metinio viešųjų pirkimų plano sudarymo procesą ir stebėseną; ragina IAS įtraukti šį planą į savo būsimus auditus;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

36.

džiaugiasi, kad buvo sėkmingai atsižvelgta į Parlamento raginimus Agentūros svetainėje skelbti Agentūros valdančiosios tarybos ir vykdomosios vadovybės narių gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas;

37.

atkreipia dėmesį į tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant padidinti Agentūros veiklos skaidrumą; palankiai vertina Agentūros vykdomojo direktoriaus sprendimą sukurti skaidrumo registrą, kaip numatyta Reglamento (ES) 2019/1896 118 straipsnyje; atkreipia dėmesį į atsakymą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, kuriame pateikta informacija apie 2021 m. Agentūros skaidrumo registre užregistruotus ir dokumentais pagrįstus ryšių ir susitikimų atvejus; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios priemonės įdiegimą ir naudojimą;

38.

primena Europos ombudsmenės sprendimą dėl įsipareigojimų pagrindinių teisių srityje, priimtą atliekant tyrimą savo iniciatyva; taip pat primena, kad Agentūra privalo užtikrinti iniciatyvų skaidrumą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1896 114 straipsnio 2 dalyje; ragina Agentūrą įgyvendinti visas Europos ombudsmenės rekomendacijas; pakartoja savo siūlymą, kad Agentūra parengtų ir įgyvendintų naują elgesio kodeksą, kuriuo būtų užtikrintas visapusiškas skaidrumas ir geras valdymas, ir kad Agentūra nuolat informuotų biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

39.

Pabrėžia, kad Europos ombudsmenė savo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendime dėl bylų 1261/2020 ir 1361/2020 nustatė, kad Agentūra vykdė netinkamą administravimą, susijusį su leidimo susipažinti su dokumentais praktika;

40.

atkreipia dėmesį į Agentūros 2022 m. birželio 27 d. informacinį pranešimą apie veiksmus, kurių Agentūros vadovybė ėmėsi pereinamuoju laikotarpiu, ypač apie jos pastangas sustiprinti procedūras, reikalingas siekiant užtikrinti gerą valdymą ir atskaitomybę šioje organizacijoje, didinant skaidrumą, iniciatyviai bendraujant ir bendradarbiaujant su vidaus ir išorės suinteresuotosiomis šalimis; palankiai vertina Agentūros iniciatyvą parengti informacinį pranešimą apie jos veiklą, kuriame visuomenė būtų išsamiai informuojama apie jos operatyvinę veiklą; taip pat palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą savo svetainėje skelbti pagrindinių teisių pareigūno ir patariamojo forumo valdančiajai tarybai teikiamas rekomendacijas; palankiai vertina tai, kad Agentūra pagaliau padidino savo pramonės dienų skaidrumą Agentūros interneto svetainėje paskelbdama tolesnių veiksmų ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie įmones, dalyvaujančias pramonės dienose, ir jų pristatymus;

41.

pažymi, kad buvo pasiekta rezultatų taikant Agentūros priemones ir gaires dėl informavimo apie pažeidimus; pažymi, kad 2021 m. darbuotojai pranešė apie vieną nesąžiningos veiklos atvejį ir du įtariamo priekabiavimo atvejus; taip pat pažymi, kad buvo užbaigta viena iš trijų bylų, o likusios dvi bylos nagrinėjamos faktų nustatymo misijos lygmeniu; ragina Agentūrą užtikrinti, kad kaltieji atsakys, bei informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šių trijų bylų rezultatus ir tolesnius veiksmus;

42.

pakartoja, kad plečiant Agentūros kompetenciją ir didinant išteklius turi būti reikalaujama ir didesnio skaidrumo bei atskaitomybės, taip pat visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir užtikrinama jų apsaugą; teigiamai vertina tai, kad Agentūra naudojasi Skaidrumo registru, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tiek valdančiosios tarybos, tiek vykdomosios vadovybės pastangoms toliau stiprinti vientisumą ir atskaitomybę tarpžinybiniu lygmeniu teikiama pirmenybė; šiuo atžvilgiu su pasitenkinimu pažymi, kad 2022 m. buvo sukurta Vidaus audito struktūra ir priimta Vidaus audito chartija; pakartoja savo nusivylimą dėl Agentūros, kuriai vadovavo ankstesnis vykdomasis direktorius ir kuris 2021 m. ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas ir atsistatydino tik 2022 m. balandžio 29 d., veiklos rezultatų atskaitomybės, skaidrumo ir pagarbos pagrindinėms teisėms srityse; palankiai vertina ad interim vykdomosios vadovybės pareikštą įsipareigojimą visapusiškai spręsti šiuos klausimus; pabrėžia, kad tokia atskaitomybė ir skaidrumas bei pagrindinių teisių užtikrinimas yra labai svarbūs atliekant vertinimą dėl Agentūros atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

Vidaus kontrolė

43.

atkreipia dėmesį į Agentūros vertinimą, kad 2021 m. vidaus kontrolės sistema buvo iš dalies veiksminga; pakartoja valdančiosios tarybos susirūpinimą, kad trūkumų nenustatyta tik dviejose iš septyniolikos įvertintų sričių; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad buvo nustatyti dideli trūkumai, susiję su penktąja sritimi (siekiant tikslų, asmenys atsako už savo įsipareigojimus užtikrinti vidaus kontrolę) ir su dešimtąją sritimi (pasirenka ir plėtoja kontrolės veiklą, kuria prisidedama siekiant sumažinti riziką iki priimtino lygio); pritaria dėl Agentūros penkiolikos tobulinimo veiksmų, kuriais siekiama sustiprinti kontrolę tose srityse, kuriose buvo nustatyti su kontrole susiję trūkumai; pažymi, kad šiuos keturis veiksmus reikės nuolat tobulinti ir kad dar keturi veiksmai jau vykdomi; ragina Agentūrą nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie daromą pažangą;

44.

yra susirūpinęs dėl to, kad Agentūra užfiksavo daug neatitikčių sutarčių ir ypač dotacijų valdymo srityje; apgailestauja dėl to, kad žymiai padidėjo nukrypimų (išimtinių atvejų ir reikalavimų neatitinkančių įvykių) skaičius ir su jais susijusi vertė – nuo 106 2020 m. iki 159 2021 m. ir atitinkamai nuo 10,2 mln. EUR 2020 m. iki 21,3 mln. EUR 2021 m.; susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. 72 % šios sumos buvo susijusi su dotacijų valdymo sritimi; taip pat, pažymi, kad 2021 m. buvo užregistruoti 8 nukrypimai, kurių suma viršijo 1 mln. EUR;

45.

apgailestauja dėl to, kad vėluojama įgyvendinti 12 IAS rekomendacijų dėl sutarčių valdymo, IT valdymo ir projektų valdymo, žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo bei paskirstymo; ragina Agentūrą kuo greičiau ištaisyti šiuos trūkumus, jeigu reikia, padedant Komisijai ir nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą šiuo klausimu;

46.

primena Audito Rūmų rekomendaciją, kad Agentūra turėtų patvirtinti ir įgyvendinti pažeidžiamų pareigų politiką; pažymi, kad Agentūra pranešė, jog baigia rengti šios politikos projektą; ragina Agentūrą kuo greičiau įgyvendinti šią rekomendaciją;

47.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros vidaus kontrolės trūkumų įdarbinimo procedūrų, viešųjų pirkimų procedūrų ir įgaliojimų delegavimo deleguojant arba perdeleguojant leidimus suteikiančius pareigūnus srityse; taip pat atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymus į Audito Rūmų išvadas ir į jau įgyvendintas priemones; palankiai vertina tai, kad 2022 m. sausio mėn. Agentūra priėmė aiškesnes instrukcijas atrankos komiteto nariams, kuriomis užtikrinamas nuoseklesnis vertinimas ir suderintos procedūros; ragina VAT į būsimus auditus įtraukti atnaujintas Agentūros įdarbinimo procedūras;

48.

džiaugiasi, kad buvo imtasi priemonių, skirtų pagerinti perkėlimo į būsimą mokestinį laikotarpį procedūrą, siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems perkėlimams; taip pat palankiai vertina susitarimą į perkėlimo į būsimą mokestinį laikotarpį procesą įtraukti Agentūros finansų tarnybas, planuojamą deleguojant leidimus suteikiančių pareigūnų mokymų tobulinimą, taip pat vidaus audito skyriaus įsteigimą Agentūroje;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

49.

teigiamai vertina Agentūros siekį toliau integruoti tvarumą į savo operatyvinę, analitinę, mokslinę ir administracinę veiklą; atkreipia dėmesį į teigiamą Agentūros patirties žaliųjų viešųjų pirkimų srityje įvertinimą po to, kai buvo nustatytos šios srities gairės; palankiai vertina tai, kad, paskatinta biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, Agentūra nusprendė dalytis gerąja ir įgyta patirtimi su kitomis agentūromis; taip pat palankiai vertina veiklą informuotumo apie žaliuosius viešuosius pirkimus didinimo srityje; pažymi, kad Agentūros subjektai viešuosiuose pirkimuose nuolat skatinami naudoti žaliuosius kriterijus ir sprendimus;

50.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra pirmininkavo Teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinklui, apimančiam devynias Sąjungos agentūras; palankiai vertina Agentūros sprendimą nagrinėti teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų bendradarbiavimo galimybes organizuojant klimato kaitos, nusikaltimų aplinkai, įmonių nulinio grynojo anglies dioksido pėdsako ir žaliojo kurso politikos sričių seminarus ir mokymus; su dėkingumu pažymi, kad Teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinklas įsipareigojo imtis tam tikrų veiksmų, kuriais bus siekiama remti aplinką ir kovoti su nusikaltimais aplinkai; teigiamai vertina tai, kad Teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų tinklas pasirašė bendrą pareiškimą dėl ES žaliojo kurso, kuriame įsipareigojama laikytis su šia sistema susijusių Europos politikos tikslų ir padėti Sąjungai ir valstybėms narėms juos įgyvendinti;

51.

palankiai vertina įvairias Agentūros priemones, kuriomis siekiama sumažinti jos veiklos poveikį aplinkai, įskaitant skaitmeninius elektroninių dokumentų platinimo, bepopierių finansinių sandorių procesų, e. mokymosi priemonių ar nuotolinių posėdžių sprendimus; supranta, kad siekdama nulinio grynojo anglies dioksido pėdsako, Agentūra renka duomenis apie anglies dioksido pėdsaką ir suvartojimą vienam asmeniui; taip pat pažymi, kad, siekdama įtraukti aplinkos tvarumo aspektą į visus Agentūros procesus, politiką ir veiksmus, Agentūra pradėjo tyrimą „Žaliasis kursas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos“; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šio tyrimo rezultatus ir tolesnius veiksmus;

52.

palankiai vertina Agentūros sprendimą priimti kibernetinio saugumo strategiją, kurioje nurodomi veiksmai, kurių reikia imtis siekiant padidinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir apsaugoti Agentūros skaitmeninius įrašus; taip pat palankiai vertina svarbiausias šioje srityje 2021 m. įgyvendintas priemones, įskaitant sustiprintus saugumo stebėsenos pajėgumus, IRT pažeidžiamumų valdymo pajėgumus ir galinių įrenginių aptikimo ir reagavimo į juos technologiją; pažymi, kad Agentūra priėmė Frontex saugumo taisykles, Frontex informacijos valdymo sistemą ir 2022–2027 m. IRT strategiją; taip pat pažymi, kad Agentūra planuoja įsteigti visą parą kasdien veikiantį saugumo operacijų centrą, vykdysiantį kibernetinio saugumo operacijas;

53.

pažymi, kad Agentūros veiklos efektyvumo didinimo strategija yra glaudžiai susijusi su įvairių IT priemonių įdiegimu; palankiai vertina Europos sienų stebėjimo sistemos, kurios informacija žymima slaptumo žyma EU RESTRICTED, tinklo architektūros modernizavimą, išplėstą Agentūros personalui teikiamą skaitmeninę paramą ir skaitmeninio profilio nuolatinio korpuso dislokavimą siekiant įgyti patirties teikiant pagalbą už Agentūros ribų esančiose veiklos vietose; ragina į Agentūros žmogiškųjų išteklių valdymo procesus visiškai integruoti sistemą SYSPER;

54.

teigiamai vertina Agentūros pastangas ir pažangą su grąžinimu susijusio skaitmeninimo srityje, visų pirma atnaujinant RECAMAS etaloninį modelį, naujas Frontex grąžinimo paraiškų ir užsakomųjų skrydžių pagal Frontex grąžinimo paraiškas sistemų versijas bei toliau vykdomą statistinių duomenų rinkimą naudojant sistemą IRMA;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

55.

džiaugiasi, kad buvo priimtas Agentūros veiklos tęstinumo planas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie savo veiklos tęstinumo plano įgyvendinimą;

56.

teigiamai vertina Agentūros tolesnes pastangas prisitaikyti prie kintančių sąlygų trečiosios ir ketvirtosios pandemijos bangų aplinkybėmis, be kita ko, taikant atnaujintą vidaus praktiką, kaip antai bepopierius procesus, elektroninius leidimus ar vaizdo konferencijas; pripažįsta esminį krizės grupės, sukurtos po pandemijos protrūkio, vaidmenį remiant vykdomąją vadovybę priimant sprendimus, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, sumažinti Agentūros veiklos trikdžius ir užtikrinti saugią darbo aplinką;

57.

džiaugiasi, kad Agentūra parengė gaires dėl sveikatos ir saugos užtikrinimo vykdant grąžinimo operacijas pandemijų arba protrūkių metu, kuriomis siekiama užtikrinti galimybę saugiai tęsti grąžinimo operacijas tokiomis aplinkybėmis;

Kitos pastabos

58.

palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą 2021 m. priėmus pagrindinių teisių strategiją ir pagrindinių teisių veiklos planą (FRAP) apibrėžti ir nustatyti, kaip jos veikloje bus vertinama, kaip laikomasi pagrindinių teisių; palankiai vertina Agentūros įsipareigojimą stebėti, kaip įgyvendinama FRAP; ragina Agentūrą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti naujausią informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant FRAP; pabrėžia, kad pagrindinių teisių strategijos sėkmė priklauso nuo jos įgyvendinimo ir kad OLAF ataskaitos, kuri taip pat susijusi su 2021 finansiniais metais, išvados; šiuo klausimu nurodė, kad a) pagrindinių teisių pareigūnas negalėjo susipažinti su operatyvine informacija, o tai prieštarauja Reglamento (ES) 2019/1896 nuostatoms, ir b) ankstesnės Agentūros vykdomoji vadovybė ignoravo savo darbą atliekančius ir pranešimus apie pagrindinių teisių incidentus teikiančius darbuotojus; palankiai vertina tai, kad įtraukiamas pagrindinių teisių pareigūnas, su juo konsultuojamasi dėl visų susijusių bylų ir kad jis reguliariai susitinka su vykdomąja vadovybe ir patariamuoju forumu; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sukurtas visus Agentūros padalinius apimantis pagrindinių teisių ryšių punktų tinklas, kuriuo siekiama plėtoti su pagrindinėmis teisėmis susijusias žinias visose veiklos srityse; pripažįsta svarbų pagrindinių teisių stebėtojų vaidmenį, įskaitant jų galimybes būti veiklos vietose ir glaudžiai bendradarbiauti su Agentūros darbuotojais; vis dėlto pažymi, kad pagrindinių teisių pareigūno biure dirba mažiau nei 20 darbuotojų, nepaisant to, kad darbuotojų skaičius Agentūros įdarbinimo plane didėja; ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų, kad pagrindinių teisių pareigūnų biuras būtų aprūpintas tinkamais ištekliais, reikalingais jo veiklai vykdyti; taip pat atkreipia dėmesį į Agentūros sprendimą, kuriame nustatomos taisyklės, pagal kurias vykdomasis direktorius ir valdančioji taryba turi informuoti patariamąjį forumą apie tolesnius veiksmus, susijusius su jo rekomendacijomis, ir užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmų atsižvelgiant į pagrindinių teisių pareigūno rekomendacijas; tikisi, kad Agentūra įgyvendins pagrindinių teisių pareigūno rekomendacijas, išdėstytas jo 2021 m. metinėje ataskaitoje; ragina Agentūrą užtikrinti, kad informacija apie valdančiajai tarybai pateiktas pagrindinių teisių pareigūno ir patariamojo forumo rekomendacijas būtų pateikiama ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

59.

pakartoja, kad OLAF ataskaitos išvados yra susijusios tik su fizinių asmenų netinkamu elgesiu ir procedūrų nesilaikymu; pripažįsta, kad Agentūra nuveikė vertingą darbą stiprindama pagrindinių teisių pareigūno vaidmenį, tačiau dar neatliko išsamesnės analizės, kad užtikrintų, jog nebūtų struktūrinių problemų; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad reikia: i) išanalizuoti vidinę stabdžių ir atsvarų sistemą, nes fizinių asmenų netinkamas elgesys tęsėsi pernelyg ilgai, ii) stebėti Agentūros santykius su valstybėmis narėmis, nes iš OLAF išvadų matyti, kad valstybės narės daro spaudimą pakrančių apsaugos pajėgoms ir slepia apgręžimo atvejus, o tai kelia grėsmę Agentūros darbui, nepaisant ankstesnės vadovaujamos padėties, ir iii) įvertinti, kaip ji toliau taiko Reglamento (ES) 2019/1896 46 straipsnį, kaip nurodyta Agentūros sprendime suintensyvinti buvimą Egėjo jūroje, nepaisant žiniasklaidos pranešimų ir OLAF išvadų, kad šioje srityje nuolat pažeidžiamos pagrindinės teisės;

60.

pažymi, kad nuo 2021 m. spalio mėn. Agentūra reguliariai teikia Valdančiajai tarybai ataskaitas apie pažangą, padarytą įgyvendinant Europos ombudsmeno, Pagrindinių teisių ir operacijų Egėjo jūroje teisinių ir veiklos aspektų darbo grupės ir Europos Parlamento Frontex patikros darbo grupės rekomendacijas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie įgyvendinant šias rekomendacijas padarytą pažangą;

61.

primena Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išvadą, kad Vengrijos valdžios institucijų priimti sprendimai grąžinti yra nesuderinami su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB (4) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; ragina Agentūrą susilaikyti nuo dalyvavimo operacijose, kurios nesuderinamos su Sąjungos teise; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad ji atliko patikrinimus ir padarė išvadą, jog niekada nedalyvavo grąžinimuose taikant Vengrijos teisės aktus, kuriuos ESTT laikė nesuderinamais su Sąjungos teise (2007 m. Vengrijos nacionalinis aktas Nr. LXXXIX ir 2020 m. Įstatymas Nr. LVIII); pabrėžia, kad, jei Agentūra nori iš naujo pradėti veiklą, įskaitant atnaujintą įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą, tokiais atvejais ji turėtų suteikti daugiau aiškumo ir skaidrumo; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra reikalauja, kad Vengrija, prašydama Agentūros paramos, patvirtintų specialius procedūrinių aspektų atsisakymus, taip užtikrindama, kad Agentūra padaro viską, kas įmanoma, siekdama užtikrinti, kad visos jos remiamos Vengrijoje vykdomos grąžinimo procedūros būtų visiškai suderinamos su atitinkama Sąjungos grąžinimo ir prieglobsčio teisine sistema; be to, pažymi, kad Agentūra sustiprino Vengrijos vykdomos grąžinimo veiklos stebėseną ir konsultacijas bei bendradarbiavimą su pagrindinių teisių pareigūnu su Vengrija susijusiais klausimais; pabrėžia, kad procedūros yra tik tokios veiksmingos kaip jų įgyvendinimas ir kad tai kelia ypatingą susirūpinimą atsižvelgiant į bendrą teisinės valstybės padėtį Vengrijoje;

62.

pabrėžia, kad tiesioginis ir netiesioginis Agentūros dalyvavimas sienų valdymo ir sienų stebėjimo veikloje turi būti vykdomas kartu su pagrindinių teisių pažeidimų prevencija ir kova su jais bei užtikrinant, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo pagal Sąjungos acquis; ragina Agentūros valdančiąją tarybą stiprinti vidaus priežiūros struktūrą ir pakartoja, kad svarbu nuolat peržiūrėti ir kontroliuoti vadovybės veiklą, siekiant laiku nustatyti ir išspręsti bet kokias netinkamo valdymo situacijas, taip pat įgyvendinti standartines veiklos procedūras siekiant atšaukti finansavimą arba sustabdyti ar nutraukti Agentūros veiklą arba jos nepradėti tais atvejais, kai kyla tokia rizika;

63.

atkreipia dėmesį į 2021 m. Agentūros valdančiosios tarybos sprendimus, kuriais buvo patvirtintos įgyvendinimo taisyklės, susijusios su asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis; primena, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) pateikė nuomones dėl Agentūros duomenų tvarkymo taisyklių, todėl Agentūra turėjo iš naujo parengti atitinkamus valdybos sprendimus, siekdama užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą šioje srityje; taip pat ragina Agentūrą paprašyti EDAPP pateikti nuomonę dėl peržiūrėtų valdybos sprendimų, susijusių su duomenų tvarkymo taisyklėmis;

64.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į žiniasklaidos pranešimus apie tariamus nusižengimus plečiant asmens duomenų tvarkymo rizikos analizės tikslais programą; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad projektas buvo įgyvendinamas 2015–2017 m., todėl Agentūra galėjo plėtoti pajėgumus, reikalingus asmens duomenims tvarkyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1168/2011 (5) 11c straipsnį; be to, atkreipia dėmesį į Agentūros poziciją, kad ji tvarkė tik tarpvalstybiniais nusikaltimais ir terorizmu įtariamų asmenų operatyvinius asmens duomenis, tačiau nepradėjo tvarkyti nukentėjusiųjų ir liudytojų asmens duomenų; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad duomenų apsaugos pareigūnas ne kartą įspėjo, kad šis duomenų išplėtimas pažeistų Sąjungos teisę, tačiau Agentūra iš pradžių nusprendė ignoruoti šią rekomendaciją; atkreipia dėmesį į valdančiosios tarybos sprendimus 56/2021, 68/2021 ir 69/2021, gavus EDAPP nuomones dėl Agentūros duomenų apsaugos taisyklių, dėl kurių Agentūros duomenų apsaugos pareigūnas turi parengti veiksmų planą EDAPP rekomendacijoms įgyvendinti; ragina Agentūrą spręsti šią padėtį ir užtikrinti visišką Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi, reguliariai konsultuojantis su EDAPP ir informuojant biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie reformos būklę ir pažangą;

65.

apgailestauja dėl to, kad buvo ilgai delsiama suteikti galimybę EP nariams, vyresniosios vadovybės nariams ir pagrindinių teisių pareigūnui susipažinti su OLAF ataskaita; primena, kad numatyta pateikti dvi papildomas galutines OLAF ataskaitas, susijusias su Agentūra; pripažindamas, kad OLAF ataskaitoje pateikiamos išvados gali būti viešojo intereso klausimas, reikalauja, kad remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (6) būtų paskelbta konfidenciali ataskaita ir reikalauja gerbti OLAF atliekamo tyrimo konfidencialumą ir teisėtas susijusių asmenų teises, įskaitant jų teises į duomenų apsaugą; pakartoja savo raginimą nedelsiant suteikti galimybę Parlamento nariams susipažinti su tomis galutinėmis ataskaitomis, kai jos bus parengtos, taip pat visiems Agentūros vykdomiesiems darbuotojams, kuriems reikia susipažinti su tomis ataskaitomis, kad būtų užtikrintas Agentūros skaidrumas ir atskaitomybė, taip pat tinkamas Agentūros biudžeto vykdymas ateityje;

66.

atkreipia dėmesį, kad dėl problemų, nustatytų remiantis žiniasklaidos pranešimais, Frontex tikrinimo darbo grupės išvadomis ir OLAF ataskaitos išvadomis, ankstesnio ciklo laikotarpiu buvo atsisakyta patvirtinti biudžeto įvykdymą; pažymi, kad Agentūroje šiuo metu vyksta pereinamasis procesas po to, kai OLAF pradėjus tyrimą dėl netinkamo Agentūros valdymo atsistatydino jos buvęs vykdomasis direktorius; taip pat šiuo požiūriu palankiai vertina įvairius veiksmus, kurių ėmėsi ad interim vadovybė, siekdama pagerinti savo veiklą ir standartus; su džiaugsmu pažymi, kad vykdant šiuos veiksmus buvo sprendžiami biudžeto ir finansų valdymo klausimai, kaip antai mokėjimų leidimus suteikiančių pareigūnų delegavimo arba perdelegavimo principų išaiškinimas, didesnė pagrindinių teisių apsauga stiprinant ad interim vykdomosios vadovybės ir pagrindinių teisių pareigūno institucinį bendradarbiavimą, taip pat valdymo kultūros pokyčiai akivaizdžiai pereinant prie decentralizavimo, delegavimo ir geresnio dialogo priimant sprendimus; ypač palankiai vertina ad interim vadovybės įsipareigojimą keisti valdymo kultūrą, stengtis panaikinti tylėjimo kultūrą, skatinti kolektyvinį dalyvavimą sprendžiant problemas; ragina Agentūrą toliau laikytis įsipareigojimo visiškai įgyvendinti šias būtinas reformas, taip pat paskyrus nuolatinį vykdomąjį direktorių, ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pasiektą pažangą;

67.

primena, jog Agentūra yra atskaitinga Parlamentui ir Parlamentas yra įsipareigojęs užtikrinti, kad Agentūra prisidėtų prie nuolatinio ir vienodo Sąjungos teisės, įskaitant Sąjungos acquis pagrindinių teisių srityje, ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, taikymo; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo reikia tvirčiau bendradarbiauti su Agentūros valdančiąja taryba, užtikrinant Agentūros skaidrumą, atskaitomybę ir demokratinę priežiūrą;

68.

ragina Instituciją dėti daugiau pastangų ir teikti atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams ir plačiajai visuomenei aiškia ir prieinama kalba; primygtinai ragina Agentūrą užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę naudojantis žiniasklaidos ir socialinių tinklų kanalais;

69.

atkreipia dėmesį į 2022 m. gruodžio 20 d. valdančiosios tarybos neeiliniame posėdyje priimtą sprendimą paskirti Hansą Leijtensą naujuoju Agentūros vykdomuoju direktoriumi; ragina Agentūrą sustiprinti dedamas pastangas ir imtis visų reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Sąjungos standartų, visų pirma biudžeto ir finansų valdymo, pagrindinių teisių, organizacinės kultūros ir skaidrumo srityse; dar kartą ragina Agentūrą pateikti išsamų veiksmų planą, kaip ji ketina išspręsti likusius susirūpinimą keliančius klausimus, taip pat aiškų ir išsamų tokių veiksmų tvarkaraštį, be to, užbaigti taisomuosius veiksmus, kad būtų išspręstos visos likusios Europos ombudsmenės, Frontex patikros darbo grupės ir konsultacinio forumo iškeltos problemos; ragina Agentūrą visiškai įgyvendinti būtinas reformas, taip pat ir paskyrus nuolatinį vykdomąjį direktorių, ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pasiektą pažangą;

70.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2023 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje (7) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(2) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(3) 2022 m. Frontex strateginė rizikos analizė.

(4) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(5) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1168/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 304, 2011 11 22, p. 1).

(6) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/470

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1942

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0106/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (4), ypač į jo 116 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0142/2023),

1.	pritaria Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 295, 2019 11 14, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/471

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1943

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) (iki 2021 m. gegužės 12 d. – Europos GNSS agentūra) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0104/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (4), ypač į jo 14 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/696, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013 bei (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES (5), ypač į jo 85 ir 86 straipsnius,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0116/2023),

1.	patvirtina Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros vykdomajam direktoriui, kad Agentūros 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 276, 2010 10 20, p. 11.

(5) OL L 170, 2021 5 12, p. 69.

(1) OL C 141, 2022 3 29, p. 104.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/473

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1944

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) (iki 2021 m. gegužės 12 d. – Europos GNSS agentūra) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0116/2023),

kadangi, remiantis Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (toliau – Agentūra) pajamų ir išlaidų ataskaita (1), galutinis jos 2021 finansinių metų biudžetas buvo 57 130 215,17 EUR, t. y. 61,16 % didesnis nei 2020 m., nes pagal naują ES kosmoso programą buvo išplėsti Agentūros įgaliojimai; kadangi Agentūros biudžetą sudaro daugiausia iš Sąjungos biudžeto gaunamos lėšos;

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Agentūros 2021 finansinių metų metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nurodo, kad gavo pagrįstą patikinimą, jog Agentūros metinės ataskaitos yra patikimos ir jose nurodytos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos; kadangi Audito Rūmai pateikia „dalyko pabrėžimo“ pastraipą, susijusią su Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikiu Agentūros finansinių rezultatų ataskaitai ir balansui;

Biudžeto ir finansų valdymas

su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 finansiniais metais vykdant biudžeto stebėseną biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 % einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų, t. y. toks pats kaip ir 2020 m.; apgailestauja, kad einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis siekė 74,78 %, t. y. buvo 8,60 % mažesnis nei 2020 m.;

pažymi, kad Agentūra, be savo pagrindinio biudžeto, toliau valdė didelę dalį deleguoto biudžeto (skirtų asignavimų), visų pirma pagal Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) ir GALILEO eksploatavimo bei programos „Horizontas 2020“ įgaliojimo susitarimus; be to, pažymi, kad 2021 m. Agentūra su Komisija pasirašė susitarimą dėl įnašo, kuriuo Agentūrai pavedami papildomi programos „Europos horizontas“, „Copernicus“, Europos Sąjungos Vyriausybinio palydovinio ryšio (GOVSATCOM) ir informuotumo apie padėtį kosmose (SSA) komponentai, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/696 (2); taip pat pažymi, kad 2021 m. pagal deleguotąjį biudžetą iš viso įsipareigota skirti 6 361 705 119 EUR, o 1 574 943 399 EUR suma buvo panaudota mokėjimams;

Veikla

pažymi, kad Reglamentu (ES) 2021/696 įsteigta Agentūra, kuri pakeitė Europos GNSS agentūrą ir perėmė jos teises ir pareigas; pažymi, kad šiuo reglamentu išplečiama Agentūros atsakomybė Europos GNSS programų srityje; atkreipia dėmesį į teigiamus Agentūros veiklos rezultatus, įskaitant sėkmingą jos pertvarką pagal Reglamentą (ES) 2021/696; taip pat palankiai vertina tai, kad 2021 m. po derybų Agentūra patvirtino finansinį partnerystės pagrindų susitarimą ir susitarimą dėl įnašo, kuriuo jai sudaromos sąlygos veiksmingai ir efektyviai vykdyti kosmoso programą, vengiant dubliavimosi ir kuo labiau sumažinant vystymosi ir veiklos riziką, remiantis Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Agentūros tarpusavio sąveikos, susijusios su viena kitos kompetencijomis ir pajėgumais, sukūrimu su aiškia pavaldumo tvarka; be to, pažymi, kad pagal finansinį partnerystės pagrindų susitarimą ir susitarimą dėl įnašo Agentūra veikia kaip EGNOS ir GALILEO eksploatavimo valdytoja ir, Komisijai pavedus, sutarties įgyvendinimo etapu ji veikia kaip perkančioji organizacija;

pažymi, kad 2021 m. Agentūra buvo atsakinga už įvairią veiklą, susijusią su programų EGNOS ir GALILEO įgyvendinimu, pvz., per savo nepriklausomą Saugumo akreditavimo valdybą užtikrino EGNOS ir GALILEO saugumo akreditavimą, taip pat prisidėjo prie EGNOS ir GALILEO paslaugų propagavimo ir rinkodaros, be kita ko, atlikdama būtiną rinkos analizę ir užmegzdama glaudžius ryšius su sistemos naudotojais ir potencialiais naudotojais; be to, pažymi, kad Agentūra atliko kitas užduotis, susijusias su programų EGNOS ir GALILEO įgyvendinimu, kurias jai patikėjo Komisija pagal įgaliojimo susitarimus ir susitarimus dėl įnašo;

pabrėžia Sąjungos kosmoso programos ir Agentūros sukūrimo svarbą; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Agentūros, kaip kosmoso ir palydovinės navigacijos, Žemės stebėjimo, junglumo ir kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų saugumo garanto, indėlį padedant užtikrinti Sąjungos piliečių saugumą ir investicijas į ypatingos svarbos infrastruktūrą; ragina Agentūrą ir Komisiją toliau nustatyti galimą Sąjungos kosmoso programos komponentų ir būsimų programų sąveiką, pvz., įgyvendinant IRIS2 (Sąjungos saugaus junglumo programa) ir kosmoso eismo valdymo projektą; ragina Agentūrą ir Komisiją kuo labiau išnaudoti Sąjungos dvejopo naudojimo kosmoso infrastruktūrą ir stiprinti jos vaidmenį Europos saugumo ir gynybos srityje; ragina Agentūrą dalyvauti įgyvendinant Sąjungos kosmoso strategiją saugumo ir gynybos srityje;

Personalo politika

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. etatų planas buvo įvykdytas 100 %: į 191 laikinųjų darbuotojų etatą, patvirtintą pagal Sąjungos biudžetą (palyginti su 2020 m. patvirtintais 150 etatų), buvo įdarbintas 191 laikinasis darbuotojas; pažymi, kad, be to, 2021 m. Agentūroje dirbo 56 sutartininkai ir 7 deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

apgailestauja, kad tarp Agentūros vyresniosios vadovybės darbuotojų neužtikrinta lyčių pusiausvyra, t. y. trys iš trijų darbuotojų (100 %) yra vyrai; apgailestauja dėl lyčių disbalanso Agentūros administracinėje valdyboje, kur 23 iš 28 narių (82 %) yra vyrai; taip pat susirūpinęs atkreipia dėmesį į bendrą Agentūros darbuotojų sudėtį lyčių lygybės požiūriu: iš 247 darbuotojų 168 yra vyrai (68 %); pažymi, kad Agentūra rengia įvairovės ir įtraukties strategiją, į kurią įtrauktas veiksmų planas; ragina Agentūrą imtis konkrečių priemonių siekiant kuo greičiau pagerinti lyčių pusiausvyrą visais hierarchijos lygmenimis ir pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

susirūpinęs pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad esama keleto dviejų audituotų įdarbinimo procedūrų procedūrinių trūkumų, dėl kurių pažeidžiami skaidrumo ir vienodo požiūrio principai, kad pranešimuose apie laisvas darbo vietas nebuvo nustatytas balų, kuriuos kandidatai turi gauti, kad galėtų būti įtraukti į galutinį sąrašą arba įtraukti į rezervo sąrašą, skaičius, arba kandidatų, kurie turi būti atrinkti į galutinį sąrašą arba įtraukti į rezervo sąrašą, skaičius, kad atrankos komisijos parengtos instrukcijos dėl balų skyrimo už įvairius atrankos kriterijus nebuvo pakankamai išsamios, kad būtų užtikrinta, jog atrankos komisijos nariai taikytų nuoseklų požiūrį, ir kad per vieną iš dviejų įdarbinimo procedūrų nebuvo iš anksto nustatyta nė vieno iš testų vertinimo balų sistema; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad ji planuoja iš dalies pakeisti savo įdarbinimo procedūras, kad būtų atsižvelgta į pastabą; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pažymi, kad Agentūra susitarė su Komisija dėl plano tolygiai ir palaipsniui mažinti savo bendrą sutartininkų skaičių, kad iki finansinės perspektyvos pabaigos jis atitiktų prie Reglamento (ES) 2021/696 pridėtą finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą, ir kad vis dėlto Agentūra turi padidinti sutartininkų, visų pirma dirbančių GALILEO saugumo stebėsenos centro veiklos ir saugumo funkcijų srityje, skaičių; be to, pažymi, kad Agentūra pabrėžė Komisijai ir savo administracinei valdybai, jog esama su sutartininkų skaičiaus mažinimu susijusios operacinės rizikos, kurią Agentūra ketina kontroliuoti didindama užsakomųjų paslaugų skaičių, nors dėl to padidėja finansinės išlaidos; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

10.

pripažįsta, kad Agentūra parengė asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką; ypač pažymi, kad Agentūra įgyvendino konfidencialių patarėjų neoficialios procedūros vadovą, kuriuo sudaromos palankesnės sąlygos lengvai ir konfidencialiai teikti ataskaitas; pažymi, kad 2021 m. užregistruotos keturios konsultacijos su konfidencialiais patarėjais ir kad po nė vienos iš šių konsultacijų nebuvo nagrinėjama byla ar iškelta byla teisme, kad visos konsultacijos buvo nutrauktos po to, kai buvo pateikta informacija apie procedūrą, ir po to, kai buvo surengta neformali konfidencialaus patarėjo ir skundą pateikusios šalies diskusija;

11.

12.

Viešieji pirkimai

13.

pažymi, kad Agentūra, kai tik įmanoma, toliau įgyvendina e. viešuosius pirkimus, atsižvelgdama į pasirinktą viešųjų pirkimų procedūrą, dokumentų, kuriais turi būti keičiamasi, pobūdį ir Sąjungos saugumo interesų apsaugą; pažymi, kad naujausi konkursų, kuriems įgyvendinti e. viešieji pirkimai, pavyzdžiai yra būstinės apsauga, administracinė parama ir programos „Copernicus“ parodomasis projektas;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

14.

pripažįsta esamas Agentūros priemones ir nuolatines pastangas užtikrinti skaidrumą, interesų konfliktų prevenciją ir valdymą;

15.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad 2019–2021 m. Agentūra įvertino vieną galimo interesų konflikto atvejį, susijusį su vyresniuoju darbuotoju, kuris pradėjo dirbti naują darbą kitur, kad ji patvirtino naują darbą su apribojimais ir kad, nepaisant bendros pareigos motyvuoti savo sprendimus, Agentūra nepateikė šių apribojimų pagrindimo; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad ji tinkamai į tai atsižvelgs savo procedūrose, ir paaiškinimą, kad šiuo konkrečiu atveju sprendime ji nenurodė apribojimų priežasčių, nes manė, kad jie yra savaime suprantami; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

16.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra turėjo vieną informavimo apie pažeidimus atvejį ir kad metų pabaigoje tyrimas vis dar buvo vykdomas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

17.

primygtinai pabrėžia, kad reikia nustatyti sistemingesnes skaidrumo, nesuderinamumo, interesų konfliktų, neteisėtos lobistinės veiklos ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams skirtas taisykles; ragina Agentūrą stiprinti savo vidaus kontrolės mechanizmus ir, be kita ko, sukurti vidaus kovos su korupcija mechanizmą;

Vidaus kontrolė

18.

atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, džiaugdamasis pažymi, kad, kalbant apie riziką, susijusią su Agentūros mokėjimais EKA dėl EGNOS ir GALILEO programų įgyvendinimo, 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. EKA išlaidų auditą pirmaisiais metais (Agentūros vardu) atliko Komisijos Gynybos pramonės ir kosmoso (DEFIS) generalinis direktoratas, kad per kitus dvejus metus EKA auditavo bendra DEFIS generalinio direktorato ir Agentūros auditorių grupė ir kad atlikus tris iš eilės metinius auditus nebuvo gauta jokių pastabų;

19.

palankiai vertina tai, kad EKA padidino savo biudžeto vykdymo skaidrumą nustatydama Sąjungos lėšų valdymo sąlygas, sukurdama biudžeto stebėsenos ir kontrolės priemones ir nustatydama EKA atlygio už kiekvieną komponentą, prie kurio ji prisideda, principus, pripažindamas, kad EKA, kaip ne ES įstaiga, nėra atskaitinga Sąjungos piliečiams už biudžeto išlaidas (3);

20.

pažymi, kad 2021 m. lapkričio mėn. Komisijos vidaus audito tarnyba paskelbė GALILEO eksploatavimo audito ataskaitą su keturiomis svarbiomis rekomendacijomis; pažymi, kad Agentūra įgyvendino bent du trečdalius veiksmų, kuriais įgyvendinamos rekomendacijos; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

21.

remdamasis tolesniais veiksmais, susijusiais su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, pažymi, kad 2019 m. vidaus audito skyrius užbaigė GSA darbuotojų gebėjimų stiprinimo auditą ir kad 2022 m. turėjo būti baigtas audito įgyvendinimo peržiūros auditas; ragina Agentūrą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus pokyčius šioje srityje;

22.

primena, kad svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų užtikrintas tinkamas Agentūros veikimas; primygtinai reikalauja įdiegti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų išvengta tokių galimų problemų kaip interesų konfliktai, netaikomos ex ante ir (arba) ex post kontrolės priemonės, netinkamas biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymas ir išimčių registre neužregistruoti probleminiai atvejai;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

23.

pažymi, kad 2021 m. Agentūra nusprendė išplėsti savo pagrindines informacines sistemas, kad jos apimtų debesiją, ir taikyti tokias technologijas kaip duomenų nutekėjimo prevencija; be to, su džiaugsmu pažymi, kad įdiegtas užšifravimo operacijų pagal saugųjį S/MIME protokolą e. paštas, kuris suteikia galimybę keistis užšifruotais ir skaitmeniniu būdu pasirašytais pranešimais su kitomis institucijomis naudojant tą pačią technologiją, ir „EUSign“ sistema, taip pat pagrindinės Agentūros užkardos pakeistos naujausiais modeliais, leidžiančiais geriau stebėti ir kontroliuoti tinklo srautą;

24.

pažymi, kad Agentūra aktyviai bendradarbiauja su Komisija dėl kosmosui taikomų žaliųjų užmojų, siekdama užtikrinti, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas jos pagrindinės veiklos poveikiui aplinkai; be to, pažymi, kad Agentūra sukūrė darbo sistemą, pagal kurią bus galima pradėti aplinkosaugos vadybos sistemos įgyvendinimo procesą; taip pat pažymi, kad Agentūra stebi reguliarų energijos suvartojimą ir taiko perdirbimo principus visose kitose veiklos srityse, kartu patvirtindama žaliųjų viešųjų pirkimų elementus; be to, pažymi, kad Agentūra paprašė nustatyti aukštesnį naujų pastatų aplinkosaugos lygį tiek planuojant, tiek statant;

25.

primena, kad svarbu didinti Agentūros skaitmeninimą ne tik vidaus operacijų ir valdymo tikslais, bet ir siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, jog Agentūra turi ir toliau aktyviai veikti šioje srityje, kad būtų išvengta skaitmeninio atotrūkio tarp Sąjungos agentūrų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus tvarkomos informacijos saugumui internete;

26.

ragina Agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra) ir CERT-ES (Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba), atlikti reguliarius savo informacinių technologijų (IT) infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekami jos kibernetinės gynybos auditai ir bandymai; siūlo visiems Agentūros darbuotojams siūlyti reguliariai atnaujinamas su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas; ragina Agentūrą greičiau parengti savo kibernetinio saugumo politiką, užbaigti ją iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pasiektą pažangą;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

27.

atkreipia dėmesį į tvirtą Agentūros vadovybės atsaką į COVID-19 pandemiją visose veiklos vietose užtikrinant darbuotojų sveikatą ir saugą bei veiklos tęstinumą, taip pat Agentūros vietos vadovų tinklo nustatymą ir įgyvendinimą, be kita ko, siekiant įgyvendinti sveikatos ir saugos priemones visose veiklos vietose reaguojant į COVID-19 pandemiją;

Kitos pastabos

28.

pažymi, kad Agentūra, atsižvelgdama į visas su COVID-19 pandemija susijusias priemones, surengė savo pirmąją parodą atvirame ore, pavadintą „EUSPA Open“, siekdama pristatyti Agentūros naują misiją ir Sąjungos kosmoso programą plačiajai visuomenei;

29.

palankiai vertina 2021 m. dalyvavimą socialinėje žiniasklaidoje, kuris apėmė kampanijos „#EUSpace 4 our Planet“ vykdymą, pabrėžiant Sąjungos kosmoso programos indėlį į, inter alia, Europos žaliąjį kursą; taip pat pažymi, kad Agentūra, atsižvelgdama į savo vykdomą pertvarką pagal Reglamentą (ES) 2021/696, aktyviai bendradarbiavo su daugeliu žiniasklaidos priemonių visose valstybėse narėse;

30.

31.

(2) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/696, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013 bei (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES (OL L 170, 2021 5 12, p. 69).

(3) EPRS, „Towards ES leadership in the space sector through open strategic autonomy“ (ES pirmavimas kosmoso sektoriuje užtikrinant atvirą strateginį savarankiškumą). 2023 m. sausio mėn., p. 8.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0190.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/478

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1945

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) (iki 2021 m. gegužės 12 d. – Europos GNSS agentūra) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Agentūra įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06248/2023 – C9-0104/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0116/2023),

1.	pritaria Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 276, 2010 10 20, p. 11.

(5) OL L 170, 2021 5 12, p. 69.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/480

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1946

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos Sąjungos agentūrų 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo: veikla, finansų valdymas ir kontrolė

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl Europos Sąjungos agentūrų 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2022) 331),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES agentūrų kartu su agentūrų atsakymais (1),

—

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0144/2023),

kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje nurodytai įstaigai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 262 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo 3 straipsnį;

B.	kadangi šioje rezoliucijoje taip pat pateikiamos Euratomo tiekimo agentūrai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 262 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių priedo 3 straipsnį;

C.	kadangi Sąjungos agentūros turėtų sutelkti dėmesį į užduotis, turinčias aiškią Europos pridėtinę vertę, ir tokių užduočių organizavimas turėtų būti optimizuotas, kad būtų išvengta dubliavimosi, atsižvelgiant į Sąjungos mokesčių mokėtojų interesus;

giria agentūras už jų atsparumą ir pastangas išlaikyti aukštus darbo standartus ir aukštos kokybės rezultatus, nepaisant antraisiais COVID-19 pandemijos metais nustatytų apribojimų;

pažymi, kad bendrą 33 decentralizuotų Sąjungos agentūrų 2021 m. biudžeto sumą sudarė apie 3 206 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. maždaug 5 % daugiau, palyginti su 2020 m., ir 3 090 mln. EUR mokėjimų asignavimų, t. y. 6,88 % daugiau, palyginti su 2020 m.; be to, pažymi, kad iš 3 090 mln. EUR mokėjimų asignavimų maždaug 2 477 mln. EUR buvo skirta iš Sąjungos bendrojo biudžeto, t. y. 77,27 % viso agentūroms 2021 m. skirto finansavimo (2020 m. – 72,83 %); taip pat atkreipia dėmesį tai, kad apie 728 mln. EUR buvo skirta iš mokesčių ir rinkliavų bei tiesioginių dalyvaujančių šalių įnašų (12,15 % mažiau negu 2020 m.);

susirūpinęs pažymi, kad galutiniai kai kurių agentūrų biudžetai 6 metus buvo įšaldyti nominaliąja verte, o dėl padidėjusios infliacijos sumažėjo tikroji biudžeto perkamoji galia; pažymi, kad ši besitęsianti tendencija kelia pavojų agentūrų gebėjimui veiksmingai ir laiku vykdyti savo funkcijas;

palankiai vertina Europos Audito Rūmų (toliau – Audito Rūmai) 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje dėl Sąjungos agentūrų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) padarytą išvadą, kad apskritai Audito Rūmų atliktu 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų agentūrų metinių finansinių ataskaitų ir jose atspindimų pajamų auditu dar kartą patvirtinti teigiami ankstesnių metų rezultatai; vis dėlto pažymi, kad, Audito Rūmų teigimu, reikia tam tikrų patobulinimų finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų srityje;

Audito Rūmų nustatytos pagrindinės rizikos sritys

pažymi, kad, remdamiesi savo ataskaita, Audito Rūmai mano, jog bendra rizika agentūrų finansinių ataskaitų, kurios sudarytos taikant Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles ir grindžiamos tarptautiniais apskaitos standartais, patikimumui iš esmės yra maža, kaip buvo ir 2020 m.;

pabrėžia, kad, remdamiesi savo ataskaita, Audito Rūmai mano, kad, kaip ir 2020 m., daugumos agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų pajamų teisėtumui ir tvarkingumui kylanti rizika iš esmės yra maža, o iš dalies savo lėšomis finansuojamų agentūrų, kai mokesčių ir kitų įnašų surinkimas reglamentuojamas konkrečiais teisės aktais, – vidutinė;

pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumui ir tvarkingumui kylanti rizika apskritai yra vidutinė, konkrečiose biudžeto antraštinėse dalyse svyruojanti nuo mažos iki didelės; pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog, priklausomai nuo atitinkamos agentūros ir jos veiklos išlaidų pobūdžio, I antraštinės dalies („Personalo išlaidos“) rizika apskritai yra maža, II antraštinės dalies („Administracinės išlaidos“) – vidutinė, o III antraštinės dalies („Veiklos išlaidos“) rizika svyruoja nuo mažos iki didelės; pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog rizika, susijusi su III antraštine dalimi, yra panaši į II antraštinei daliai kylančią riziką, tačiau, kadangi su III antraštine dalimi siejamos gerokai didesnės sumos, laikoma, kad poveikis yra didesnis;

pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog patikimam finansų valdymui kyla vidutinė rizika, visų pirma susijusi su viešųjų pirkimų procedūromis, kurias vykdant nebuvo užtikrintas geriausias įmanomas ir ekonomiškai naudingiausias lėšų panaudojimas;

pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog biudžeto valdymui kyla maža rizika, nors jų atlikto audito metu nustatyta, kad į kitą laikotarpį perkelta daug įsipareigojimų asignavimų, tačiau, Audito Rūmų nuomone, tai pateisinama dėl daugiamečio operacijų pobūdžio arba nuo agentūrų valios nepriklausančių priežasčių;

10.

pažymi, kad Audito Rūmai nurodė kitus rizikos veiksnius, susijusius su COVID-19 pandemija, kuri padarė neigiamą poveikį Audito Rūmų darbui, nes dėl kelionių apribojimų Audito Rūmai negalėjo atlikti patikrų vietoje, gauti dokumentų originalų ir patys atlikti interviu su audituojamų subjektų darbuotojais; su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai vis dėlto atliko savo darbą peržiūrėdami dokumentus ir nuotoliniu būdu apklausdami audituojamus subjektus; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų vertinimą, kad, nors neatlikus patikrų vietoje padidėjo klaidų neaptikimo rizika, iš audituojamų subjektų gauti įrodymai vis tiek leido Audito Rūmams užbaigti savo darbą ir padaryti susijusias išvadas;

11.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai paskelbė, jog daugeliu atvejų agentūros ėmėsi taisomųjų veiksmų, kad būtų atsižvelgta į ankstesniais metais pateiktas audito pastabas, ir ragina visas atitinkamas agentūras toliau dėti pastangas įgyvendinti tolesnius veiksmus dėl Audito Rūmų pastabų, kalbant apie susijusius vykdomus (39) arba neįvykdytus (9) veiksmus, visų pirma, valdymo ir kontrolės sistemų, viešųjų pirkimų procedūrų ir biudžeto valdymo srityse;

Biudžeto ir finansų valdymas

12.

su pasitenkinimu pabrėžia kad, remiantis Audito Rūmų metine ataskaita, buvo pateikta besąlyginė audito nuomonė dėl visų agentūrų finansinių ataskaitų patikimumo; be to, pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų pajamų teisėtumo ir tvarkingumo; pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų, išskyrus Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrą (eu-LISA), finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo; pažymi, kad eu-LISA sąlyginė nuomonė buvo pateikta dėl 2021 m. pagal kelias preliminariąsias sutartis netvarkingai atliktų šešių mokėjimų, kurių bendra suma siekia 18,11 mln. EUR ir kurie sudaro 6,20 % visų 2021 m. numatytų mokėjimų asignavimų;

13.

pažymi, kad, kiek tai sietina su finansinių ataskaitų patikimumu, Audito Rūmai paskelbė Europos vaistų agentūrai (EMA), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (Frontex) ir Europos lyčių lygybės institutui (EIGE) skirtas „dalyko pabrėžimo“ pastraipas; pažymi, kad EMA skirta „dalyko pabrėžimo“ pastraipa buvo susijusi su neišspręstu klausimu dėl jos ankstesnių patalpų Londone nuomos sutarties, kuri galioja iki 2039 m., nenumatant galimybės ją nutraukti pirma laiko, ir galimų įsipareigojimų, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 383 mln. EUR; pažymi, kad Frontex skirta „dalyko pabrėžimo“ pastraipa buvo susijusi su neteisingu ES nepriklausančių Šengeno erdvės šalių įnašų apskaičiavimu – 2,6 mln. EUR mažiau, negu jos 2021 m. turėjo sumokėti į Frontex biudžetą; pažymi, kad EIGE skirta „dalyko pabrėžimo“ pastraipa buvo susijusi su jo metinėse ataskaitose nurodytu 22 000 EUR neapibrėžtuoju įsipareigojimu, kuris galėjo atsirasti dėl nagrinėjamos teismo bylos, susijusios su laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojais;

14.

pažymi, kad, kiek tai sietina su agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumu ir tvarkingumu, Audito Rūmai paskelbė Frontex skirtą „dalyko pabrėžimo“ pastraipą, nes 2020 m. gruodžio 21 d. biudžetinis įsipareigojimas buvo perkeltas į 2021 m. neprisiėmus teisinio įsipareigojimo iki 2020 m. pabaigos; remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Frontex šią neatitiktį pašalino 2021 m. prisiimdama vėlesnius teisinius įsipareigojimus;

15.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, susijusią su asocijuotųjų šalių įnašais, kad dėl skirtingų susitarimuose nustatytų įnašų apskaičiavimo metodų kyla rizika, kad tie susitarimai dėl įnašų bus įgyvendinami klaidingai; pažymi, kad Audito Rūmai ragina atitinkamas agentūras konsultuotis su Komisija siekiant įvertinti, ar jų praktika turi būti suderinta su Komisijos susitarimais dėl įnašų ir asocijuotųjų šalių įnašų apskaičiavimo metodais;

16.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl perteklinio asignavimų perkėlimo į kitą laikotarpį ir didelio pavėluotų mokėjimų lygio dešimtyje agentūrų, trūkumų (struktūrinės problemos, prastas biudžeto planavimas ar galimas biudžeto metinio periodiškumo principų pažeidimas) trijose agentūrose, t. y. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūroje (ACER), eu-LISA ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūroje (FRA); primygtinai reikalauja laikytis biudžeto metinio periodiškumo principo; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad atitinkamos agentūros turėtų toliau tobulinti savo biudžeto planavimą ir įgyvendinimo ciklus, kad būtų išvengta pernelyg didelio vėlavimo įgyvendinant darbo programas ar viešųjų pirkimų planus;

17.

vis dėlto pažymi, kad tam tikrais atvejais didelį perkėlimų į kitą laikotarpį lygį taip pat lemia veiksniai, kurių agentūros negali kontroliuoti, pvz., jų veiklos pobūdis, besiplečiantis daugiamečiais laikotarpiais, arba būtinybė naudotis išorės rangovais laikotarpiais, kurie tęsiasi ne vienus finansinius metus, nes trūksta darbuotojų;

18.

primena, kad svarbu užmegzti ir palaikyti aktyvų Komisijos ir agentūrų dialogą dėl tinkamų išteklių paskirstymo ir atitinkamų etatų planų sudarymo, atsižvelgiant į Sąjungos politikos tikslus ir užmojus, kurie pastaraisiais metais didėjo ir dėl kurių kelioms agentūroms buvo nustatyta naujų ir išplėstų užduočių ir įgaliojimų;

Veikla

19.

pažymi, kad visos agentūros, atlikdamos savo veiklos rezultatų vertinimą, naudoja įvairias pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), planuojamų rezultatų arba strateginių tikslų sistemas; giria agentūras, kurių metinių darbo programų įgyvendinimo rodikliai 2021 m. viršijo 95 %; ragina visas agentūras pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai procentais išreikštus savo metinių darbo programų įgyvendinimo rodiklius; palankiai vertina tai, kad agentūrų pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai buvo įvykdyti, ir tai, kad agentūros atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis galima padidinti jų darbo efektyvumą; tačiau rekomenduoja agentūroms atsižvelgti į rodiklius, kurie dar nepasiekti arba kuriuos vėluojama pasiekti;

20.

atkreipia dėmesį į visų agentūrų 2021 m., antraisiais COVID-19 pandemijos metais, pasiektus laimėjimus ir sėkmingai vykdytą veiklą ir pažymi, kad agentūroms, vykdančioms veiklą teisingumo ir vidaus reikalų, transporto ir su medicina susijusiose srityse, kilo ypatingų iššūkių;

21.

pabrėžia vertingą Sąjungos agentūrų vaidmenį padedant Sąjungos institucijoms kurti ir įgyvendinti politiką, visų pirma vykdant konkrečias technines, mokslines, veiklos ir valdymo užduotis; vertina aukštos kokybės žinias ir darbą, kurį atlieka Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), Europos mokymo fondas (ETF) ir Europos darbo institucija – agentūros, dirbančios užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityse; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad reikia aprūpinti agentūras joms pavestas užduotis atitinkančiu lygmeniu, kad jose būtų užtikrintas pakankamas ilgalaikių darbuotojų skaičius ir būtų pakankamai materialinių išteklių, todėl pakartoja, jog reikia užtikrinti tinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad jos galėtų toliau įgyvendinti savo darbo programas ir pasiekti labai aukštą veiklos užbaigimo lygį; pabrėžia kiekvienos agentūros svarbą ir pridėtinę vertę jų kompetencijos srityje ir jų savarankiškumą; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti tinkamą agentūrų veikimą, reikia vykdyti ir aukštos kokybės socialinį dialogą;

22.

primena, kad kasmetinis keitimasis nuomonėmis dėl agentūrų metinių darbo programų ir daugiamečių strategijų Užimtumo ir socialinių reikalų (EMPL) komitete padeda užtikrinti, kad programos ir strategijos būtų suderintos su faktiniais politikos prioritetais, visų pirma atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintų principų ir Porto tikslų įgyvendinimą;

23.

pakartoja, kad ES teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srities agentūrų vaidmuo yra svarbus, nes jos yra būtinos įgyvendinant ES politiką, ir kad jos užtikrina didelę paramą Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybėms narėms pagrindinių teisių, saugumo ir teisingumo srityse, vykdydamos operatyvines, analitines, valdymo ir stebėsenos užduotis; todėl pakartoja, kad TVR srities agentūroms reikia užtikrinti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius; pažymi, kad visos agentūros turėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus;

24.

primena, kad agentūros yra labiausiai kvalifikuotos vertinti išteklių naudojimą ir atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį remiant tinkamus tvarius projektus pagal Europos žaliąjį kursą; ragina Komisiją užtikrinti finansavimą, kuriuo remiamos socialinį dialogą užtikrinti siekiančios Sąjungos agentūros; pažymi, kad Sąjungos agentūros atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant socialinį dialogą su Sąjungos institucijomis;

25.

ragina agentūras, siekiant didinti veiksmingumą, ypač dėl infliacijos kylančios įtampos sąlygomis, toliau plėtoti veiksmų sąveiką (tokiose srityse kaip žmogiškieji ištekliai, viešieji pirkimai, skaitmeninimas, pastatų valdymas, IT paslaugos ir kibernetinis saugumas), taip pat bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi su kitomis Sąjungos agentūromis; ragina agentūras toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie savo veiksmingumo didinimo strategijos įgyvendinimą ir prireikus atnaujinti šią strategiją;

26.

ragina Komisiją dažniau naudoti kompleksinius agentūrų vertinimus jai atliekant įvairių politikos sričių tinkamumo patikras; pažymi, kad vertinimo rezultatai turėtų būti naudojami siekiant nustatyti sinergiją ir galimus pokyčius, įskaitant susijungimus, ir prireikus parengti teisėkūros pasiūlymus reaguojant į kintančius poreikius;

27.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į nuolatinį gerą agentūrų bendradarbiavimą Užimtumo GD kompetencijai priklausančioje srityje, jų reguliarius tarpusavio informacijos mainus jų darbo programų planavimo etape ir tarpusavio informavimą apie pokyčius ir rezultatus;

28.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita su susirūpinimu atkreipia dėmesį į dviejų agentūrų (Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) ir Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA)) atskleistą informaciją – jos pranešė apie agresijos karo prieš Ukrainą poveikį jų veiklai; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į padidėjusį valstybių narių, priimančių pabėgėlius iš Ukrainos, pagalbos poreikį ir į nutrauktą GALILEO palydovams skirtų Rusijos paleidimo įrenginių „Soyuz“ naudojimą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad pasirašytas EUSPA ir Europos kosmoso agentūros finansinis partnerystės pagrindų susitarimas, ir į intensyvesnį abiejų agentūrų bendradarbiavimą, vykdomą siekiant, kad Sąjunga galėtų prisidėti kaip saugumo kosmose užtikrintoja ir įgytų strateginį savarankiškumą;

Personalo politika

29.

pažymi, kad 33 decentralizuotos agentūros pranešė, jog 2021 m. jose iš viso dirbo 9 631 darbuotojas (pareigūnai, laikinieji darbuotojai, sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai) (2020 m. – 9 001 darbuotojas), t. y. 7,00 % daugiau, palyginti su 2020 m. pažymi, kad dalį padidėjusio darbuotojų skaičiaus (0,93 %) nulėmė tai, kad į jį pirmą kartą buvo įtraukti naujos agentūros (Europos darbo institucija), kuri 2021 m. tapo finansiškai nepriklausoma, darbuotojai (84 darbuotojai);

30.

pažymi, kad 2021 m. penkiose agentūrose buvo užregistruota perdegimo atvejų (iš viso 23 atvejai), o 13-oje agentūrų kai kurie darbuotojai dirbo viršvalandžius; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad daug darbuotojų viršvalandžius dirbo EUAA (78 iš 423 darbuotojų), Europos maisto saugos tarnyboje (EFSA) (117 iš 516 darbuotojų), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centre (ENNSC) (78 iš 110 darbuotojų), Europos jūrų saugumo agentūroje (EMSA) (88 iš 273 darbuotojų), eu-LISA (229 iš 310 darbuotojų) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūroje (Europolas) (583 iš 979 darbuotojų);

31.

pažymi, kad visos agentūros ėmėsi priemonių, skirtų darbuotojų gerovei darbe, taip pat profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai didinti; pažymi, kad tokių priemonių skaičius ir poveikis įvairiose agentūrose yra labai nevienodas ir kad, atrodo, nėra bendros agentūrų orientacinės sistemos; pažymi, kad, išskyrus kai kurias agentūras, apskritai netaikomos neįgaliųjų integravimo priemonės;

32.

susirūpinęs pažymi, kad 2021 m. 16-oje iš 33-ų agentūrų darbuotojų kaitos rodiklis viršijo 5 %; giria agentūras (pvz., Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA)) už tikslines priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos užkirsti kelią didelei darbuotojų kaitai; pabrėžia, jog svarbu, kad visos agentūros įgyvendintų tokias priemones;

33.

pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmai nustatė pasikartojančius trūkumus, susijusius su kelių agentūrų samdomais išorės ir laikinaisiais darbuotojais; ragina spręsti agentūrų priklausomybės nuo išorės darbuotojų klausimą ir laikytis taikytinos darbo teisės; yra susirūpinęs dėl to, kad nėra atitinkamų kategorijų viešųjų pirkimų procedūrų valdymo srities etatų; atkreipia dėmesį į 2021 m. lapkričio 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą byloje C-948/19 (4), kuriame nurodyta, kad Sąjungos agentūrose dirbantiems laikiniesiems darbuotojams taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB (5); ragina agentūras kiek įmanoma daugiau remtis nuolatiniais darbuotojais, o Komisiją – užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skiriami tinkami žmogiškieji ištekliai;

34.

ragina ES agentūrų tinklą (EUAN), siekiant užtikrinti kokybiškas darbo sąlygas ir užkirsti kelią žinių bei patirties praradimui, parengti bendrą politiką, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama nuolatiniams darbuotojams, o ne išorės konsultantams;

35.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitoje pateiktas pastabas dėl trūkumų, susijusių su įdarbinimo procedūrų pažeidimais, 2021 m. nustatytais aštuoniose agentūrose; primena, kad procedūriniai trūkumai vykdant įdarbinimo procedūras pažeidžia skaidrumo ir vienodo požiūrio principus; prašo atitinkamų agentūrų keliais aspektais patobulinti savo vidaus įdarbinimo procedūras, ypač vertinimo procesus ir pranešimus apie laisvas darbo vietas;

36.

pažymi, kad 2021 m., palyginti su 2020 m., pagerėjo lyčių pusiausvyros padėtis vyresniosios vadovybės lygmeniu – ją sudarė 68 % vyrų ir 32 % moterų (2020 m. atitinkamai 74,6 % ir 25,4 %), o bendras darbuotojų lyčių santykis buvo 50,26 % vyrų ir 49,73 % moterų (2020 m. atitinkamai 52,7 % ir 47,3 %); be to, pažymi, kad lyčių santykis agentūrų valdybose buvo 62 % vyrų ir 38 % moterų, o tai reiškia, kad, palyginti su praėjusiais metais, padėtis lyčių pusiausvyros srityje pagerėjo; ragina agentūras toliau gerinti lyčių pusiausvyros padėtį vyresniosios vadovybės lygmeniu; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares, teikiant kandidatus į vyresniosios vadovybės ar valdančiosios tarybos narius arba skiriant juos, paisyti lyčių pusiausvyros užtikrinimo principo; primena agentūrų užmojį suderinti savo veiksmus su Komisija, kad iki 2024 m. pabaigos visais valdymo lygmenimis būtų užtikrinta 50 % lyčių pusiausvyra;

37.

apgailestauja dėl to, kad EUAN 2021–2027 m. daugiametėje strategijoje neskirta dėmesio lyčių lygybei; ragina EUAN lyčių lygybę įtraukti į savo strategijas;

38.

pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl didelio tam tikrų agentūrų (pvz., Cedefop, EU-OSHA, Eurofound) valdybų dydžio, dėl kurio sudėtinga priimti sprendimus ir atsiranda didelių administracinių išlaidų; primygtinai ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti atitinkamų pasiūlymų;

39.

pažymi, kad EUAN 2021 m. sudarė darbo grupę, skirtą visose agentūrose kylančioms įvairovės ir įtraukties srities problemoms spręsti; pažymi, kad Įvairovės ir įtraukties darbo grupė parengė ir patvirtino Įvairovės ir įtraukties chartiją, į kurią įtraukti penki įsipareigojimai, be kita ko, užtikrinti įvairovę ir įtrauktį visais karjeros etapais, kaip antai įdarbinimo ir paaukštinimo, taip pat judumą ir pasiekti tikslą, kad visose agentūrose viduriniosios grandies vadovų lygmeniu nepakankamai atstovaujamos lyties darbuotojai sudarytų 40 % darbuotojų; ragina visas agentūras priimti ir įgyvendinti šią chartiją; palankiai vertina papildomus veiksmus, kurių ėmėsi Įvairovės ir įtraukties darbo grupė, pavyzdžiui, tai, kad buvo pradėta agentūrų darbuotojų apklausa apie įvairovę ir įtrauktį, užmegzti ryšiai ir sudaryti bendradarbiavimo susitarimai su Komisija ir Europos Parlamentu, siekiant keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir novatoriškomis idėjomis, ir parengtas 2022 m. veiksmų planas, kuriame agentūroms siūloma imtis 29 veiksmų, siekiant visame tinkle suderintai propaguoti Sąjungos tarnybos nuostatuose nustatytus įvairovės ir nediskriminavimo principus; ragina ES agentūrų tinklą toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, padarytą sprendžiant šiuos klausimus;

40.

pažymi, kad Sąjungos decentralizuotų agentūrų darbuotojų geografinė pusiausvyra labiau atitinka valstybių narių gyventojų skaičių, išreikštą 27 ES valstybių narių gyventojų procentine dalimi, negu Komisijos darbuotojų geografinė pusiausvyra; apgailestauja, kad šešioms valstybėms narėms atstovaujama nepakankamai, aštuoniolikos valstybių narių atstovų skaičius pernelyg didelis ir tik trijų valstybių narių atžvilgiu beveik pasiekta pusiausvyra; mano, kad agentūros turėtų stengtis dėti bendras pastangas, kad apskritai pagerintų geografinį atstovavimą; šiuo požiūriu ragina ES agentūrų tinklą koordinuoti agentūrų pastangas, kad būtų pateiktas planas ir būtinos horizontaliosios priemonės, suteikiantys galimybę pasiekti minėtą tikslą;

41.

primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką, apimančią profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, orientavimą visą gyvenimą, su karjeros raida susijusių konkrečių mokymosi galimybių pasiūlymus, lyčių pusiausvyrą visais darbuotojų lygmenimis, nuotolinio darbo, teisės atsijungti ir geografinės pusiausvyros didinimo, siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms, klausimus, neįgaliųjų įdarbinimą, integravimą ir vienodo požiūrio į juos bei jų galimybių skatinimą;

42.

pažymi, kad visos agentūros visų savo darbuotojų atžvilgiu įgyvendina politiką ir priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią priekabiavimui ir su juo kovoti, o kai kurios agentūros taiko specialias vyresniajai ir viduriniosios grandies vadovybei skirtas priemones (pvz., rengia mokymus, informuotumo didinimo ar ugdomojo vadovavimo kursus); be to, pažymi, kad agentūros pranešė, jog 2021 m. nagrinėjo arba baigė nagrinėti 24 priekabiavimo atvejus; pažymi, kad kai kuriose agentūrose (pvz., EUAA), net jeigu jose veikia teisinių paslaugų padaliniai, atliekant su darbuotojais susijusias procedūras (pvz., nagrinėjant priekabiavimo atvejus) reikalinga išorės advokatų kontorų, kurios specializuojasi Sąjungos valstybės tarnybos teisės (Sąjungos tarnybos nuostatų) srityje, pagalba; ragina agentūras, kai taikoma, informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus su darbuotojais susijusius atvejus, kai 2017–2022 m. buvo pasinaudota tokių kontorų pagalba;

43.

atkreipia dėmesį į ESTT 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą dėl naudojimosi laikinųjų darbuotojų paslaugomis, kuriame svarstomi keli klausimai, susiję su Direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones taikymu Sąjungos agentūroms; ragina šias agentūras dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti laikinųjų darbuotojų, pakeičiančių nuolatinius darbuotojus, skaičių;

Viešieji pirkimai

44.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Audito Rūmai nustatė 34 viešųjų pirkimų trūkumus 2021 m. (18 trūkumų – 2020 m.) ir kad 2021 m. jų padariusių agentūrų skaičius išaugo iki 19 agentūrų (2020 m. – 9 agentūros); be to, pažymi, kad tokie trūkumai tebėra daugiausia susiję su sumomis, nepagrįstai išmokėtomis pagal netvarkingas viešųjų pirkimų procedūras, apie kurias buvo pranešta 2021 arba ankstesniais metais; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad, įgyvendindamos preliminariąsias sutartis, atitinkamos agentūros turėtų sudaryti tik konkrečias sutartis prekėms ar paslaugoms, numatytoms susijusioje preliminariojoje sutartyje, įsigyti; taip pat pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad atitinkamos agentūros turėtų toliau tobulinti savo viešųjų pirkimų procedūras ir užtikrinti visapusišką atitiktį taikomoms taisyklėms;

45.

palankiai vertina tai, kad Sąjungos agentūros vis dažniau naudoja e. viešųjų pirkimų priemones, ir tai, kad jos atliko svarbų vaidmenį užtikrinant viešųjų pirkimų veiklos tęstinumą nuotolinio darbo sąlygomis; pažymi, kad dažniausiai agentūrų naudojami platformos „e-PRIOR“ moduliai yra e. konkursai, pasiūlymų teikimas elektroninėmis priemonėmis ir e. sąskaitų faktūrų išrašymas ir kad kelios agentūros 2021 m. įdiegė viešųjų pirkimų valdymo priemonę; giria agentūras (Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT), Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)), kurios pranešė visiškai skaitmenizavusios savo viešųjų pirkimų procesus;

46.

primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras svarbu yra užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti prekes bei paslaugas už geriausią kainą, laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų; ragina visas agentūras įdiegti Komisijos sukurtas e. viešųjų pirkimų IT priemones, o Komisiją – paaiškinti ir atnaujinti viešųjų pirkimų gairėse nurodytas procedūras ir šablonus;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

47.

pažymi, kad visos agentūros, išskyrus vieną agentūrą, įgyvendina interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politiką; pabrėžia būtinybę parengti arba reguliariai atnaujinti sistemingus skaidrumo, pareigų nesuderinamumo, interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinio ir neteisėto lobizmo aspektams skirtų taisyklių rinkinius, taip pat kovos su sukčiavimu strategijas; be to, ragina visas agentūras parengti vidaus kovos su korupcija strategiją; ragina agentūras toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, padarytą sprendžiant minėtus klausimus;

48.

ragina agentūras, kai taikoma, dalyvauti įgyvendinant naująjį tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo interesų grupių atstovų skaidrumo registro, kurį pasirašė Komisija, Taryba ir Parlamentas; pažymi, kad kai kurios agentūros (pvz., Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), CdT) dėl savo veiklos pobūdžio nerengia susitikimų su lobistais;

49.

pažymi, kad visos agentūros prašo savo valdybos narių ir vyresniosios vadovybės pateikti interesų deklaracijas ir jas skelbia savo interneto svetainėse;

50.

pažymi, kad dauguma agentūrų savo interneto svetainėje skelbia savo valdybos narių, vadovybės, išorės ekspertų ir vidaus ekspertų gyvenimo aprašymus (CV) arba trumpus profesinės patirties aprašymus; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) ir Europos aplinkos agentūros (EAA) vidaus ekspertų, Frontex, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ESGA) ir ESMA vidaus ir išorės ekspertų, kai kurių Cedefop valdybos narių ir pakaitinių narių, EU-OSHA valdybos narių ir pakaitinių narių gyvenimo aprašymai yra neišsamūs arba nepaskelbti atitinkamose interneto svetainėse; primena agentūroms, kad svarbu didinti jų valdybos narių, vadovybės ir išorės bei vidaus ekspertų profesinės patirties skaidrumą; ragina ES agentūrų tinklą koordinuoti savo narių agentūrų pastangas jų interneto svetainėse skelbti minėtų narių, darbuotojų ir ekspertų gyvenimo aprašymus, nes minėtuose gyvenimo aprašymuose turėtų būti nurodyta bent jau profesinė patirtis ir išsilavinimas;

51.

susirūpinęs primena Audito Rūmų pastabą, kad agentūroms itin būdinga „sukamųjų durų“ reiškinio rizika, atsirandanti dėl jų priklausomybės nuo laikinųjų darbuotojų (ir tai lemia didelę darbuotojų kaitą) ir jų valdymo modelio, kurio viena iš dalių yra valdybos, o jų nariai paprastai dirba gana trumpai; pripažįsta, kad kai kurioms agentūroms ši rizika dar labiau padidėja dėl didelių reguliavimo įgaliojimų arba ryšių su pramonės sektoriumi; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Audito Rūmų horizontaliąja tema atliktą auditą, susijusį su interesų konfliktais ir galimais „sukamųjų durų“ reiškinio atvejais maždaug 40-yje agentūrų; pažymi, kad atlikdami šį auditą Audito Rūmai nagrinėjo 2019–2021 m. atvejus, kai esami arba buvę vyresnieji agentūros darbuotojai, išėję iš agentūros, pradėjo dirbti kitą darbą arba dirbdami agentūroje dirbo papildomą apmokamą darbą; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai taip pat išnagrinėjo panašius atvejus, turinčius įtakos agentūrų valdybų nariams ir buvusiems nariams;

52.

susirūpinęs atkreipia dėmesį tai, kad iš 40-ies Audito Rūmų tikrintų agentūrų tik 20 agentūrų nagrinėjo galimus „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus, susijusius su jų vyresniaisiais darbuotojais; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad agentūros iš esmės laikosi taikomų teisinių reikalavimų; visgi susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai šešiose agentūrose (ACER, EASA, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijoje (EIOPA), ENISA, Europole ir EUSPA) nustatė keletą procedūrinių pažeidimų, susijusių su jų teisiniais įsipareigojimais, pvz., paskelbti įvertintų atvejų sąrašą, konsultuotis su Jungtiniu komitetu arba per 30 darbo dienų priimti oficialų sprendimą; ragina agentūras stiprinti savo vidaus procedūras ir kontrolės priemones, susijusias su galimais „sukamųjų durų“ reiškinio atvejais, kad būtų užtikrintas visapusiškas taikomų taisyklių, numatytų Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose, laikymasis;

53.

labai apgailestauja, kad neveiksmingai ir nepakankamai stebima, kaip esami ir buvę agentūrų darbuotojai laikosi „sukamųjų durų“ reiškinio reikalavimų ir apribojimų; susirūpinęs pažymi, kad šiomis aplinkybėmis nedeklaruoti „sukamųjų durų“ reiškinio atvejai ir išeinantiems darbuotojams dėl jų naujo darbo taikomų apribojimų pažeidimai gali likti nenustatyti, todėl tam tikri privačiojo sektoriaus subjektai gali įgyti nesąžiningų pranašumų, susijusių su viešai neatskleista informacija arba lobizmu; pripažįsta, kad šie trūkumai ir rizika atsiranda dėl ribotų įpareigojimų, nustatytų šios srities Sąjungos teisinėje sistemoje; giria BEREC biurą, EBI ir ESMA už įdiegtas procedūras, kuriomis siekiama stebėti, kaip laikomasi „sukamųjų durų“ reiškinio srityje taikomų taisyklių;

54.

žino, kad taisyklės dėl galimų „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų ir susijusios interesų konflikto rizikos valdymo netaikomos agentūrų valdybų, mokslinių komitetų, ekspertų grupių ir kitų panašių organų nariams; remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad audito laikotarpiu (2019–2021 m.) tik keturios agentūros įvertino visus atvejus, susijusius su jų valdybų nariais, pradėjusiais dirbti naują arba papildomą darbą; apgailestauja, kad iš 659 atvejų, kai agentūrų valdybų nariai pasitraukė iš organizacijų, buvo įvertinti tik 25 atvejai (t. y. 3,8 %); giria EBI, EIOPA, Europos inovacijos ir technologijos institutą (EIT), EMA, ESMA, Europolą ir FRA už tai, kad šios agentūros, nepaisydamos esamo teisinio vakuumo, taiko specialias nuostatas, apimančias jų valdybos nariams kylančią „sukamųjų durų“ reiškinio riziką;

55.

ragina ES agentūrų tinklą koordinuoti pastangas, kad visose jo narėse agentūrose būtų: i) parengtas jų valdybos narių elgesio kodeksas ir taisyklės, ir juose būtų nustatyti principai, procedūros ir konkretūs mechanizmai, kaip spręsti minėtų narių interesų konfliktus ir su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusius klausimus; ii) įdiegtos stebėsenos, kaip esami ir buvę darbuotojai (įskaitant vyresniuosius darbuotojus) laikosi taikomų sprendimų „sukamųjų durų“ reiškinio ir susijusių apribojimų srityje, procedūros; taip pat ragina ES agentūrų tinklą koordinuoti pastangas, kad visose jo narėse agentūrose būtų įgyvendintos visos Europos ombudsmenės 2019 m. vasario 28 d. patikrinimo ataskaitoje (byla SI/2/2–17/NF) pateiktos rekomendacijos, kad būtų užtikrintas vyresniesiems Sąjungos darbuotojams, palikusiems valstybės tarnybą, taikomo draudimo vienus metus imtis lobizmo ir interesų veiklos užtikrinimas ir kasmet skelbiama informacija apie šiuo tikslu įvertintus atvejus; vis dėlto pripažįsta, kad šios rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio, ir ragina Komisiją užpildyti šią spragą; taip pat ragina ES agentūrų tinklą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, padarytą sprendžiant šiuos klausimus;

56.

pažymi, kad dauguma agentūrų pranešė, jog 2021 m. netyrė ir (arba) nebaigė tirti interesų konfliktų atvejų; labai apgailestauja, kad keliose agentūrose buvo pranešta apie keletą galimų interesų konfliktų atvejų (Cedefop – 1 atvejis, EFSA – 13 atvejų, EIT – 1 atvejis, Eurofound – 1 atvejis, Europolas – 2 atvejai), susijusių su, pvz., atrankos komisijomis, išorės ekspertais, įdarbinimo procedūromis, viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūromis arba buvusiais agentūros darbuotojais; atkreipia dėmesį į atitinkamų agentūrų atsakymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su minėtais praneštais atvejais;

57.

pažymi, kad visos agentūros įgyvendina informavimo apie pažeidimus politiką, o kai kurios iš jų (EMA, eu-LISA) 2021 m. ją atnaujino; ragina CEPOL sukurti konkrečius, saugius informavimo kanalus, atitinkančius atitinkamus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 (6) dėl informavimo apie pažeidimus reikalavimus; pažymi, kad 2021 m. apie informavimo apie pažeidimus atvejus buvo pranešta: EBI (baigtas nagrinėti vienas atvejis), Frontex (trys atvejai: vienas baigtas nagrinėti ir apie jį pranešta OLAF, o du atvejai dar nagrinėjami) ir EUSPA (nagrinėjamas vienas atvejis); be to, pažymi, kad EMA nebuvo pranešta apie jokius vidaus informavimo apie pažeidimus atvejus, tačiau gauti 29 pranešimai apie išorės informavimo apie pažeidimus atvejus, iš kurių 23 atvejai buvo baigti nagrinėti, o šeši atvejai dar nagrinėjami; ragina atitinkamas agentūras informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie nagrinėjant šiuos atvejus padarytą pažangą; ragina visas agentūras visiems savo darbuotojams reguliariai rengti kvalifikacijos kėlimo kursus informavimo apie pažeidimus politikos klausimais, įtraukti šią temą į naujiems darbuotojams skirtas supažindinimo programas ir agentūrų intraneto tinklalapiuose skelbti informaciją apie informavimą apie pažeidimus;

Vidaus kontrolė

58.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas valdymo ir kontrolės sistemų srityje, pagal kurias 2021 m. buvo nustatyta tokių trūkumų kaip galimi interesų konfliktai, netaikomos ex ante ir (arba) ex post kontrolės priemonės, netinkamas biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymas ir tai, kad probleminiai atvejai nebuvo užregistruoti išimčių registre;

59.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad į Europos priežiūros institucijų (EPI) steigimo reglamentus įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jų priežiūros tarybų nariai veiktų nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi Sąjungos interesais; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai keliose ankstesniais metais pateiktose specialiosiose ataskaitose nurodė EPI įtakos turinčias valdymo problemas ir rekomendavo Komisijai apsvarstyti galimybę pasiūlyti pakeisti EPI valdymo struktūrą, kad jos galėtų veiksmingiau naudotis savo įgaliojimais, nors 2019 m. teisės aktų leidėjas nepritarė Komisijos pasiūlytai peržiūrėtai valdymo struktūrai; be to, pažymi, kad 2021 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą įsteigti naują Sąjungos instituciją, kuri kovotų su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu (AMLA), dėl jos šiuo metu vyksta derybos;

60.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje visos agentūros pranešė, kad įgyvendino peržiūrėtą Treadway komisijos rėmimo organizacijų komiteto (COSO) sistema grindžiamą vidaus kontrolės sistemą (VKS) ir atliko metinį VKS vertinimą; ragina visas agentūras pateikti bent jau komponentų lygmens vertinimo rezultatus, tačiau taip pat skatina jas teikti ataskaitas išsamesniu lygmeniu, pavyzdžiui, pagal vidaus kontrolės principą;

61.

pažymi, kad 2021 m., remiantis Audito Rūmų ataskaita dėl tolesnių veiksmų, susijusių su ankstesnių metų pastabomis, tolesni veiksmai dėl 67 pastabų buvo užbaigti, o tolesni veiksmai dėl 48 pastabų – tebevykdomi arba neįvykdyti; ragina agentūras išsamiai atsižvelgti į pastabas ir toliau tobulinti savo vidaus kontrolės sistemas; pažymi, kad galiausiai devynios agentūros pranešė apie su jomis susijusius OLAF nagrinėjamus atvejus;

62.

primena, kad siekiant užtikrinti tinkamą agentūrų veikimą svarbu stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas; primygtinai reikalauja įdiegti veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas, kad būtų išvengta tokių galimų atvejų, kaip interesų konfliktai, ex ante ir (arba) ex post kontrolės priemonių netaikymas, netinkamas biudžetinių ir teisinių įsipareigojimų valdymas ir probleminių atvejų neįregistravimas išimčių registre;

Skaitmeninimas ir žalioji pertvarka

63.

palankiai vertina tai, kad visos agentūros daugiau ar mažiau ėmėsi priemonių, kad sumažintų savo poveikį aplinkai ir prisidėtų prie darnaus vystymosi ir poveikio klimatui neutralumo užtikrinimo; pažymi, kad tokios priemonės susijusios su, pvz., darniu darbuotojų judumu, ekologiškesnių įrenginių naudojimu, atliekų tvarkymu, popieriaus ir vartojimo reikmenų vartojimo mažinimu, efektyvesniu energijos vartojimu ir kt.; vis dėlto pripažįsta, kad kai kuriose agentūrose (pvz., CEPOL) reikia daug daugiau nuveikti su aplinkos tvarumu susijusių priemonių srityje; ragina visas agentūras kuo greičiau pereiti prie žaliosios elektros energijos, kai įmanoma gaminamos vien tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir, jei įmanoma, ant savo pastatų stogų įrengti saulės baterijų plokštes;

64.

pažymi, kad šešios agentūros turi EMAS (aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos) sertifikatus, 19 agentūrų neturi EMAS sertifikatų, o septyniose agentūrose šiuo metu vyksta sertifikavimo pagal EMAS reikalavimus procesas; pažymi, kad dauguma agentūrų nevykdo žaliųjų viešųjų pirkimų arba šiuo metu savo viešųjų pirkimų procesuose laipsniškai nustato žaliuosius (aiškius ir patikrinamus aplinkosaugos) kriterijus; ragina visas agentūras sparčiau patvirtinti žaliųjų viešųjų pirkimų koncepciją ir visapusiškai juos vykdyti; ragina agentūras toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, padarytą sprendžiant minėtus klausimus;

65.

ragina visas agentūras priimti daugiamečius žalinimo veiksmų planus, į kuriuos būtų įtraukti įsipareigojimai mažinti išmetamą CO2 kiekį; be to, ragina visas agentūras skelbti metines aplinkosaugos ataskaitas, kuriose, taikant atitinkamus PVRR, būtų įvertinamas jų aplinkosauginis veiksmingumas ir anglies dioksido išmetimo rodiklis;

66.

pažymi, kad 2021-ieji daugumai agentūrų buvo svarbūs metai, nes buvo imtasi įvairių priemonių siekiant stiprinti agentūrų kibernetinį saugumą ir jų turimų skaitmeninių įrašų apsaugą; vis dėlto apgailestauja, kad šios priemonės nesuderintos agentūrose; palankiai vertina tai, kad kai kurios agentūros, atsižvelgdamos į du būsimus Sąjungos reglamentus dėl kibernetinio saugumo ir informacijos saugumo Sąjungos institucijose ir įstaigose, ėmėsi iniciatyvos ir pasirengė atnaujinti savo informacinių sistemų saugumo politiką; ragina visas agentūras sekti šiuo pavyzdžiu; ragina agentūras glaudžiai bendradarbiauti su ENISA; atkreipia dėmesį į EU-OSHA iniciatyvą koordinuoti bendro sprendimo, susijusio su kibernetinio saugumo paslaugų teikimu mažesnėms agentūroms, įgyvendinimą; pažymi, kad kai kurios agentūros (BEREC, CEPOL) dar nėra patvirtinusios kibernetinio saugumo politikos, ir primygtinai ragina jas tai padaryti; ragina agentūras visiems savo darbuotojams reguliariai siūlyti su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas;

67.

primena, kad svarbu didinti agentūrų vidaus operacijų ir valdymo skaitmeninimo mastą, be kita ko, siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. dauguma agentūrų toliau darė pažangą skaitmenindamos ir optimizuodamos savo darbo srautus ir procedūras, ypač žmogiškųjų išteklių, finansų ir viešųjų pirkimų procedūrų srityse; ragina visas agentūras priimti ir įdiegti pažangiojo kvalifikuoto parašo ir kvalifikuoto elektroninio parašo programinę įrangą, kad viešųjų pirkimų ir sutarčių dokumentuose būtų galima gauti tiek vidaus, tiek išorės sandorio šalių patvirtinimus ir parašus;

Veiklos tęstinumas COVID-19 krizės metu

68.

pripažįsta, kad 2021-ieji buvo naujų iššūkių metai, kuriais, besitęsiant COVID-19 pandemijai ir susiklosčius naujoms politinio ir ekonominio nestabilumo sąlygoms, buvo reikalingi prisitaikymo, inovacijų, atsparumo ir lankstumo pajėgumai;

69.

pažymi, kad 2021 m. nuotolinis darbas buvo labai svarbus agentūrų veiklos tęstinumui užtikrinti, o prie sėkmingo jo organizavimo taip pat prisidėjo agentūrų investicijos į garso ir vaizdo konferencijas bei kitas internetines priemones; remdamasis agentūrų atsakymais pažymi, kad nuotolinis darbas ir mišrus darbas neturėjo jokios įtakos arba padarė teigiamą poveikį beveik visų agentūrų veiklai, o kai kurios agentūros mano, kad nuotolinis darbas atlieka svarbų vaidmenį pritraukiant ir išlaikant specialistus; ragina Agentūrą praktiškai pritaikyti įgytą patirtį, susijusią su nuotolinio ir hibridinio darbo metodais, siekiant geriau organizuoti posėdžius ir užduotis, kurias ateityje būtų galima veiksmingiau atlikti nuotoliniu būdų nei fiziškai; taip pat pažymi, kad kelios agentūros, siekdamos įvertinti nuotolinio darbo poveikį, atliko savo darbuotojų apklausas, iš kurių rezultatų matyti bendra teigiama patirtis ir (numanomas) didesnis efektyvumas, tačiau taip pat iššūkiai, susiję su ryšių su žmonėmis iš kitų grupių palaikymu, galbūt susilpnėjusiu bendrystės jausmu ir kitais aspektais; ragina visas agentūras priimti ir įgyvendinti Komisijos sprendimą dėl darbo laiko ir mišraus darbo metodų;

Kitos pastabos

70.

palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi agentūros, kad įvairiais kanalais, įskaitant jų interneto svetaines ir socialinius tinklus, informuotų ir paskelbtų savo darbo rezultatus; primygtinai ragina agentūras dėti daugiau pastangų ir teikti atitinkamą informaciją apie veiklą Sąjungos piliečiams ir plačiajai visuomenei aiškia ir prieinama kalba, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir viešoji atskaitomybė, ir geriau pasinaudojant žiniasklaidos ir socialinės žiniasklaidos kanalais; ragina agentūras šiuo klausimu informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

71.

primena, kad 2020 m. Audito Rūmai, atlikdami kelių vykdomųjų agentūrų sąskaitų auditą, išbandė automatizuotas audito procedūras; pažymi, kad 2021 m. Audito Rūmai tokias procedūras ėmė taikyti visoms agentūroms, tačiau decentralizuotų agentūrų atveju Audito Rūmai taiko dešimt procedūrų, susijusių tik su atlyginimais; remdamasis Audito Rūmų ataskaita atkreipia dėmesį į rezultatus, sėkmingai pasiektus taikant automatizuotas procedūras; apgailestauja, kad standartizuotų IT priemonių naudojimo trūkumai (e. viešųjų pirkimų ir finansų, apskaitos ir ataskaitų teikimo srityse) yra didelė kliūtis, trukdanti Audito Rūmams plačiau naudoti skaitmeninius audito metodus kitose srityse ir visose agentūrose; vis dėlto palankiai vertina Audito Rūmų planą 2022 m. šiuos metodus taikyti atliekant agentūrų viešųjų pirkimų auditą;

72.

mano, kad ES agentūrų tinklas turi daugiau nuveikti, kad taptų tikru agentūrų veiksmų koordinavimo centru ir padėtų stiprinti jų bendradarbiavimą ir keitimąsi gerosios patirties pavyzdžiais, siekiant, be kita ko, sumažinti jų veikimo išlaidas; ragina agentūras susitarti pagal savo organizacijos struktūros schemas ES agentūrų tinklui skirti papildomą ne viso darbo laiko etatą (0,5 etato ekvivalento); ragina ES agentūrų tinklą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai atnaujintą kontaktinių asmenų visose agentūrose sąrašą;

73.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(3) OL L 122, 2019 5 10, p. 1.

(4) 2021 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas, UAB „Manpower Lit“ / E.S. ir kt., C-948/19, ECLI:EU:C:2021:906.

(5) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9).

(6) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/491

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1947

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0107/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentą (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 219/2007, (ES) Nr. 557/2014, (ES) Nr. 558/2014, (ES) Nr. 559/2014, (ES) Nr. 560/2014, (ES) Nr. 561/2014 bei (ES) Nr. 642/2014 (5), ypač į jo 26 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0093/2023),

1.	patvirtina Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 130.

(1) OL L 169, 2014 6 7, p. 130.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/493

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1948

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0093/2023),

kadangi 2014 m. gegužės mėn. pagal programą „Horizontas 2020“ laikotarpiui iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo įsteigta Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (toliau – BPS bendroji įmonė) (1); kadangi 2021 m. lapkričio mėn. Tarybos reglamentu (ES) 2021/2085 (2) pagal programą „Europos horizontas“ buvo įsteigta Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė (toliau – EŽBE bendroji įmonė), kuri pakeitė BPS bendrąją įmonę, laikotarpiui, kuris baigsis 2031 m. gruodžio 31 d.;

B.	kadangi bendrasis pagal programą „Europos horizontas“ steigiamų bendrųjų įmonių tikslas – labiau orientuotis į tikslus ir užmegzti platesnio užmojo partnerystę su atitinkamais pramonės sektoriais negu pagal ankstesnes programas;

kadangi EŽBE bendroji įmonė buvo finansuojama 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) lėšomis, siekiant suburti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir padėti įtvirtinti Sąjungą kaip vieną iš pagrindinių mokslinių tyrimų srities veikėjų, šiuo tikslu įtraukiant partnerius į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programos, suteikiančios Europos pridėtinės vertės, rengimo ir įgyvendinimo procesą ir užtikrinant atitinkamus jų įsipareigojimus;

kadangi pagal DFP mokslinių tyrimų ir inovacijų programas bendrosios įmonės yra atskiri juridiniai asmenys, kurie savo strateginėse mokslinių tyrimų srityse priima savo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes ir jas įgyvendina skelbdami kvietimus teikti pasiūlymus arba vykdydami viešuosius pirkimus;

kadangi bendrieji EŽBE bendrosios įmonės tikslai yra spartinti inovacijų diegimo procesą ir novatoriškų biožaliavinės ekonomikos sprendimų plėtojimą, spartinti esamų brandžių ir novatoriškų biožaliavinės ekonomikos sprendimų diegimą rinkoje ir užtikrinti aukštą biožaliavinės pramonės sistemų aplinkosauginio veiksmingumo lygį;

F.	kadangi, siekiant atsižvelgti į programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo trukmę, EŽBE bendrosios įmonės kvietimai teikti pasiūlymus turi būti paskelbti iki 2027 m. gruodžio 31 d.; kadangi tinkamai pagrįstais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus turi būti paskelbti iki 2028 m. gruodžio 31 d.;

G.	kadangi EŽBE bendrosios įmonės nariai steigėjai yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, ir pramonės partneriai, kuriems atstovauja Biožaliavinės pramonės sektorių konsorciumas (BPS konsorciumas);

kadangi Sąjungos finansinis įnašas į EŽBE bendrąją įmonę, įskaitant EEE asignavimus, yra iki 1 mlrd. EUR (iš kurių iki 23,5 mln. EUR skiriama administracinėms išlaidoms padengti); kadangi kiti nei Sąjunga EŽBE bendrosios įmonės nariai per 10 metų laikotarpį skiria arba susitaria, kad juos sudarantieji arba su jais susijusieji subjektai skirtų iš viso bent 1 mlrd. EUR įnašą, įskaitant iki 23,5 mln. EUR administracinėms išlaidoms padengti;

Bendrosios pastabos

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pateikė ataskaitą dėl EŽBE bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita); mano, kad 2021 m. metinėse ataskaitose EŽBE bendrosios įmonės finansinė būklė 2021 m. gruodžio 31 d. ir tą dieną pasibaigusiais metais susijusių operacijų, pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama EŽBE bendrosios įmonės finansiniame reglamente ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintose apskaitos taisyklėse, ir kad pagal sąskaitas atliktos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pripažįsta, kad programoje „Europos horizontas“ bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad ypač sudėtingi ir sudėtingi skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl ragina išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema;

pažymi, kad bendrosiose įmonėse nėra suderintos „administracinių išlaidų“ apibrėžties, kuri yra jos narių finansinių įnašų apskaičiavimo pagrindas ir išankstinė sąlyga, kad tokios išlaidos taptų palyginamos; atsižvelgdamas į tai, ragina priimti bendras gaires, kad visos bendrosios įmonės laikytųsi suderinto požiūrio į tam tikrų administracinių išlaidų kategorijų klasifikavimą, pvz., konsultacijų, tyrimų, analizių, vertinimų ir techninės pagalbos išlaidas;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2020 m. gruodžio mėn. valdyba patvirtino EŽBE bendrosios įmonės 2021 m. biudžetą, kurio bendra suma (priimtas biudžetas ir reaktyvuotos lėšos) sudaro 5 215 066 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 174 626 895 EUR mokėjimų asignavimų, ir kad nebuvo jokių pakeitimų;

apgailestaudamas pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita dėl 2021 m., EŽBE bendrosios įmonės 2021 m. mokėjimų biudžeto, skirto programos „Horizontas 2020“ projektams, įvykdymo lygis siekė tik 71 % dėl išorės veiksnių, pvz., COVID-19 pandemijos, taip pat dėl to, kad 2021 m. bankrutavus pagrindiniam paramos gavėjui buvo netikėtai nutrauktas vienas didelis programos „Horizontas 2020“ projektas;

be to, pažymi, kad į buvusios BPS bendrosios įmonės biudžetą buvo įtrauktas ankstesniais metais (2018, 2019 ir 2020 m.) nepanaudotų biudžeto lėšų perteklius, apimantis 600 000 EUR administracinių įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų ir 46 881 709 EUR veiklos mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad pagal EŽBE bendrosios įmonės finansines taisykles buvo prioritetine tvarka panaudoti reaktyvuoti asignavimai: iki metų pabaigos panaudota beveik 100 % administracinių įsipareigojimų asignavimų, 84 % administracinių mokėjimų asignavimų ir 79 % veiklos mokėjimų asignavimų;

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje Sąjunga skyrė 728,228 mln. EUR, o pramonės grupė – 52,239 mln. EUR vertės patvirtintus nepiniginius įnašus, 14,559 mln. EUR grynaisiais pinigais administracinėms išlaidoms padengti ir 3,250 mln. EUR grynaisiais pinigais veiklos išlaidoms padengti;

pažymi, kad, kalbant apie EŽBE bendrosios įmonės veiklos įsipareigojimus 2021 m. pabaigoje, EŽBE bendroji įmonė iš didžiausio Sąjungos įnašo pasirašytiems programos „Horizontas 2020“ dotacijų susitarimams buvo beveik visiškai skyrusi 815,8 mln. EUR; be to, pažymi, kad ateinančiais metais dar reikės išmokėti apie 159,6 mln. EUR (arba 19,6 %); kita vertus, pažymi, kad privatieji nariai buvo teisiškai įsipareigoję skirti 266,5 mln. EUR vertės nepiniginius ir finansinius įnašus, kurie sudaro 56 % EŽBE bendrosios įmonės priimtose metinėse darbo programose nustatyto orientacinio 475,3 mln. EUR tikslo; vis dėlto pažymi, kad 2020 m. pabaigoje buvo užbaigti visi pagal programą „Horizontas 2020“ paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus, todėl iki programavimo laikotarpio pabaigos nebus pasiektas EŽBE bendrosios įmonės privatiesiems nariams nustatytas orientacinis tikslas;

pažymi, kad EŽBE bendrosios įmonės mokėjimų, skirtų programos „Horizontas 2020“ projektams, įgyvendinimo lygis siekė 71 % ir kad tai galima paaiškinti tuo, kad dėl COVID-19 pandemijos buvo sustabdyti ir pratęsti naujausi pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinami projektai, taip pat kad, 2021 m. bankrutavus pagrindiniam paramos gavėjui, buvo nutrauktas vienas didelis programos „Horizontas 2020“ projektas; pažymi, kad EŽBE bendrajai įmonei nebuvo skirta 2021 m. veiklos įsipareigojimų asignavimų, nes ji paskutinį kvietimą teikti pasiūlymus buvo paskelbusi iki 2020 m. pabaigos;

10.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje pramonės nariai nurodė, kad iš viso nepiniginiai įnašai papildomai veiklai sudarė 1 646,5 mln. EUR, arba 74 % tikslinės 2 225,4 mln. EUR sumos; vis dėlto atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad neužbaigtas 715,6 mln. EUR, arba 43 % nurodytos sumos, sertifikavimo procesas; atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių EŽBE bendrosios įmonės valdyba ėmėsi siekdama užtikrinti, kad šis tikslas būtų pasiektas iki programos pabaigos – ji 2022 m. vasario mėn. patvirtino papildomas 658 mln. EUR vertės pramonės narių investicijas į programos „Horizontas 2022“ veiklą, glaudžiai susijusią su EŽBE bendrosios įmonės strateginiais tikslais; taigi pažymi, kad tas privačiųjų narių įsipareigojimas gali padėti sumažinti riziką, kad EŽBE bendroji įmonė iki programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo pabaigos nepasieks su nepiniginiais įnašais papildomai veiklai susijusio tikslo;

11.

pažymi, kad 2020 m. Audito Rūmams pastebėjus, jog trūksta duomenų apie patvirtintus nepiniginius įnašus, skelbiant 2021 m. metinę veiklos ataskaitą BPS konsorciumas pateikė daug pažymų apie BPS konsorciumo sudarančiųjų subjektų nepiniginius įnašus papildomai veiklai, daugiausia apimančių 2020 m., taip pat 2019 ir 2018 m., kurių pateikimas buvo atidėtas per COVID-19 pandemiją;

12.

pabrėžia, kad, kiek tai sietina su Audito Rūmų 2020 m. nustatyta rizika, susijusia su EŽBE bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, skirtos programai „Horizontas 2020“, įgyvendinimu, 2021 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodyti veiklos srities laimėjimai, kuriais patvirtinama, kad, nepaisant sumažėjusių abiejų EŽBE bendrosios įmonės narių (Komisijos ir BPS konsorciumo) įnašų grynaisiais pinigais, EŽBE bendrajai įmonei pavyko pasiekti savo strateginius tikslus; ypač palankiai vertina tai, kad tarp svarbiausių nurodytų 2021 m. su veikla susijusių laimėjimų – užbaigtas 41 projektas ir pasiekti visi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR), susiję su projektų rezultatais; be to, palankiai vertina tai, kad iš numatomų šiuo metu vykdomų projektų rezultatų matyti, kad galutiniai PVRR gerokai viršys tikslus, išdėstytus dokumente „Strateginėje inovacijų ir mokslinių tyrimų darbotvarkė. Biologinės pramonės sektoriai Europos vystymuisi ir augimui“, kuriame nustatyta mokslinių tyrimų, demonstracinė ir diegimo veikla, kurią EŽBE bendroji įmonė turi vykdyti pagal programą „Horizontas 2020“;

13.

pažymi, kad savo 2021 m. metinėje veiklos ataskaitoje EŽBE bendroji įmonė ir toliau nurodo finansinių ir nepiniginių įnašų, BPS konsorciumo arba jį sudarančių subjektų, skirtų Tarybos reglamente (ES) Nr. 560/2014 (3) nustatytiems tikslams pasiekti, faktines vertes ir kad bendras nefinansinių ir finansinių įnašų lygis jau pasiekė 70 % galutinės numatytos 2,73 mlrd. EUR vertės ir yra tinkamas tam galutiniam tikslui iki 2024 m. pasiekti;

Veiklos rezultatai

14.

pažymi, kad vykdomasis direktorius 2021 m. EŽBE bendrosios įmonės prioritetus ir tikslus valdybai pirmą kartą pristatė jos 2020 m. birželio 17 d. posėdyje, prieš galutinės versijos pristatymą ir aptarimą 2020 m. spalio 7 d.; pažymi, kad paskui šie prioritetai, kaip 2021 m. tikslai, buvo įtraukti į 2021 m. metinį darbo planą, siekiant sustiprinti projektų portfelį ir kartu išlaikyti kokybės standartus, kad būtų galima susidoroti su didžiausiu darbo krūviu; be to, pažymi, kad buvo užtikrintas sklandus perėjimas nuo BPS bendrosios įmonės prie naujosios EŽBE bendrosios įmonės, įsteigtos pagal bendrąją programą „Europos horizontas“;

15.

pažymi, kad 2021 m. nebuvo paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus, o paskutinis kvietimas teikti pasiūlymus buvo paskelbtas 2020 m., ir kad EŽBE bendroji įmonė toliau įgyvendino savo portfelio projektus – buvo pasirašyta 18 dotacijų susitarimų, taigi bendras EŽBE bendrosios įmonės portfelio projektų skaičius pasiekė 142 (71 mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų projektas, 39 demonstracinės veiklos projektai, 14 pavyzdinių projektų ir 18 koordinavimo ir paramos veiksmų projektų), iš kurių 2021 m. pabaigoje 96 projektai dar buvo vykdomi, o 46 projektai – užbaigti;

16.

pažymi, kad 2021 m., siekiant patvirtinti 32 BPS bendrosios įmonės projektų, užbaigtų iki 2020 m. liepos mėn., PVRR rezultatus ir pateikti bendrą BPS bendrosios įmonės projektų portfelio įvertinimą, išorės rangovas atliko specialų tyrimą (4); pažymi, kad atliekant šį patvirtinimą buvo analizuojami nustatyti PVRR rezultatai ir poveikis, juos palyginant su projektų dokumentuose, įskaitant periodines ataskaitas, rezultatų ataskaitas ir nepriklausomų ekspertų parengtas peržiūros ataskaitas, pateiktais įrodymais; be to, pažymi, kad buvo nustatytas patvirtinimo balas, kuris atspindi, kokiu mastu pateikti PVRR rezultatai pagrįsti įrodymais;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma (apie 90 %) patvirtintų duomenų įvertinti 1 arba 2 balais (vertinimo skalę sudaro 1, 2 ir 3 balai), – iš to matyti, kad BPS bendrosios įmonės PVRR sistema yra reikšminga programos rezultatų ir poveikio vertinimo priemonė;

18.

pažymi, kad pavyzdiniais ir pažangiais demonstracinės veiklos projektais labiausiai prisidedama prie socialinio ir ekonominio poveikio, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo, kaimo plėtros ir naudos pirminiams gamintojams, regioninio ir vietos poveikio ir poveikio rinkoms bei pramonei; pažymi, kad dėl tų projektų technologinės parengties lygio technologijas galima diegti dideliu, ikipramoniniu mastu, įtraukiant dalyvius iš visos vertės grandinės: pradedant vietos žaliavų tiekėjais ir baigiant galutiniais naudotojais bei vietos valdžios institucijomis;

19.

pažymi, kad vienas iš pagrindinių EŽBE bendrosios įmonės tikslų yra mažinti pramonės procesų ir gaminių poveikį aplinkai; pažymi, kad išmetamo CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, apie kurį pranešta įgyvendinant 65 % EŽBE bendrosios įmonės projektų, yra svarbus indėlis į klimato kaitos švelninimą; pažymi, jog pranešta, kad įgyvendinant 29 % projektų panaudojamas ir (arba) perdirbamas atliekant biožaliavines operacijas išmetamas CO2, o tai reiškia, kad mažinamas tiesioginis jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas;

20.

džiaugiasi, kad pagal programos „Horizontas 2020“ PVRR, kuriais remiantis stebima EŽBE bendrosios įmonės veikla, 2021 m. EŽBE bendroji įmonė ir toliau veiksmingai atliko pagrindines operacijas, tuo patvirtinant teigiamas ankstesniais metais stebėtas tendencijas: laikas informuoti pareiškėjus apie programos „Horizontas 2020“ kvietimą teikti pasiūlymus 2021 m. sausio mėn. buvo 137 dienos, palyginti su nustatytu 153 dienų terminu (100 % laiku); laikas iki dotacijos suteikimo pagal programos „Horizontas 2020“ kvietimą teikti pasiūlymus atrinktiems projektams buvo vidutiniškai 236 dienos, palyginti su nustatytu 245 dienų terminu, ir visi dotacijų susitarimai buvo pasirašyti laiku (100 % laiku); laikas, per kurį atliekami pakeitimai, buvo devynios dienos, palyginti su nustatytu 45 dienų terminu (100 % laiku); laikas iki išmokėjimo pagal programos „Horizontas 2020“ kvietimą teikti pasiūlymus atrinktų projektų išankstinio finansavimo atveju buvo vidutiniškai 9,5 dienos, palyginti su nustatytu 30 dienų terminu (100 % laiku), o tarpinių ir galutinių mokėjimų atveju – vidutiniškai 66 dienos, palyginti su nustatytu 90 dienų terminu (100 % laiku);

21.

pažymi, kad, atsižvelgiant į atliekant 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą pastabą dėl intelektinės nuosavybės teisių, EŽBE bendrosios įmonės pasirašyti dotacijų susitarimai atitinka pavyzdinį dotacijos susitarimą, Komisijos parengtą Sąjungos biudžetui įvykdyti, ir juose nenukrypstama nuo intelektinės nuosavybės teisių valdymo nuostatų; be to, pažymi, kad, kiek tai sietina su intelektinės nuosavybės teisėmis ir rezultatų skelbimu, galimybes naudotis projektų rezultatais ir toliau kontroliuoja paramos gavėjai, kurie turi vykdyti konkrečius įsipareigojimus, susijusius su atviruoju mokslu ir prieiga prie mokslinių tyrimų rezultatų, kaip nustatyta programos „Horizontas 2020“ pavyzdinio dotacijos susitarimo 3 skyriuje („Teisės ir įsipareigojimai, susiję su pirmine informacija ir rezultatais“);

Viešieji pirkimai, darbuotojai ir įdarbinimo procedūros

22.

pažymi, kad iki 2021 m. pabaigos EŽBE bendrosios įmonės programų biure dirbo 22 darbuotojai ir kad 2021 m. buvo pradėtos keturios įdarbinimo procedūros, kurias užbaigus įdarbintas vienas projektų pareigūnas (sutartininkas), vienas ryšių su suinteresuotaisiais subjektais ir vykdomojo direktoriaus padėjėjas (laikinasis darbuotojas), vienas komunikacijos padėjėjas (laikinasis darbuotojas) ir vienas finansų padėjėjas (sutartininkas); be to, pažymi, kad, kaip ir 2020 m., didžiausio darbo krūvio laikotarpiu EŽBE bendroji įmonė, remdamasi Komisijos preliminariąja sutartimi dėl laikinųjų paslaugų, sudarė kelias trumpalaikes sutartis dėl laikinųjų paslaugų, kad būtų patenkinti konkretūs EŽBE bendrosios įmonės programų biuro poreikiai;

23.

susirūpinęs pažymi, kad laikinųjų darbuotojų vidutinis metinis lygis išliko aukštas ir sudarė 19 % statutinių darbuotojų; primena, kad dėl didelės pagal sutartis dirbančių darbuotojų dalies labai padidėja EŽBE bendrosios įmonės darbuotojų kaita ir dar labiau destabilizuojama darbuotojų padėtis; be to, pabrėžia, kad laikinųjų darbuotojų pasitelkimas turėtų išlikti laikinu sprendimu, nes kitu atveju tai galėtų neigiamai paveikti bendrus EŽBE bendrosios įmonės veiklos rezultatus, pvz., bendrųjų gebėjimų išsaugojimą, neaiškius atskaitomybės kanalus, galimus teisinius ginčus ir mažesnį darbuotojų efektyvumą; primena, kad EŽBE bendroji įmonė turėtų parengti oficialų modelį arba gaires, kaip įvertinti darbuotojų poreikį (įskaitant esmines kompetencijas), kad būtų optimizuotas darbuotojų išteklių naudojimas;

24.

pažymi, kad, remiantis 2021 m. metine veiklos ataskaita, lyčių pusiausvyra yra tinkama: programų biuro lygmenyje moterų yra 64 %, valstybių atstovų grupėje (įskaitant pakaitinius narius) – 46 %, o moksliniuose komitetuose – 57 %; ragina EŽBE bendrąją įmonę išlaikyti ir toliau gerinti lyčių pusiausvyrą;

25.

pripažįsta, kad, remiantis jos metine veiklos ataskaita, moterų skaičius valdyboje padidėjo nuo 20 % praėjusiais metais iki 30 % 2021 m. pabaigoje; ragina EŽBE bendrąją įmonę toliau stengtis užtikrinti lyčių pusiausvyrą valdyboje;

26.

pažymi, kad nuo 2016 m. bendrosios įmonės Sąjungos pensijų sistemai nemokėjo dalies darbdavių įnašų, susijusių su bendrųjų įmonių darbuotojais, atitinkančių jų ne Sąjungos subsidijuojamų pajamų ir visų jų pajamų santykį, nes Komisija nei numatė šias išlaidas bendrosios įmonės biudžete, nei oficialiai prašė atlikti mokėjimus; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų;

27.

pažymi, kad 2021 m. EŽBE bendroji įmonė kartu su kitomis keturiomis bendrosiomis įmonėmis ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti korporacijos „Oracle“ sukurtą ir keleto decentralizuotų agentūrų jau naudojamą e. įdarbinimo priemonę SYSTAL ir kad 2021 m. rugsėjo mėn. EŽBE bendroji įmonė pirmą kartą pasinaudojo šia priemone paskelbusi apie vieną darbo vietą;

28.

pažymi, jog siekdamas užtikrinti, kad darbuotojai būtų kompetentingi ir galėtų atlikti savo pareigas ir gebėtų dirbti sudėtingoje darbo aplinkoje, žmogiškųjų išteklių skyrius 2021 m., atsižvelgdamas į EŽBE bendrosios įmonės metinius tikslus, sukūrė mokymosi ir tobulėjimo sistemą; pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos visa mokymosi veikla buvo organizuojama internetu;

29.

pabrėžia, kad, atsižvelgdama į atliekant 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą pastabą dėl viešųjų pirkimų, EŽBE bendroji įmonė įgyvendino visas įmanomas priemones, kad jos viešieji pirkimai būtų vykdomi kuo didesnės konkurencijos sąlygomis ir laikantis Finansinio reglamento; be to, palankiai vertina tai kad EŽBE bendroji įmonė naudojasi e. viešųjų pirkimų priemone (eTendering) pranešimams apie viešuosius pirkimus skelbti ir yra įgyvendinusi visus reikalavimus, kad galėtų pradėti naudotis e. viešųjų pirkimų sprendimais, pavyzdžiui, pasiūlymų teikimu elektroninėmis priemonėmis, kuriuos planuojama visapusiškai integruoti į šią sistemą iki 2022 m. pabaigos;

30.

pripažįsta, kad, atsižvelgdama į atliekant 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą pastabą dėl to, kad trūksta paramos struktūros, skirtos darbuotojų psichologinei gerovei užtikrinti, EŽBE bendroji įmonė surengė keletą renginių, kuriais buvo siekiama padėti darbuotojams įveikti pandemijos keliamus iššūkius ir kad, prisitaikant prie naujų darbo metodų ir rengiant organizacijos „Grįžimo į biurą“ strategiją, nustatyti geriausios patirties pavyzdžiai ir auksinės darbo taisyklės;

Vidaus kontrolė ir vidaus auditas

31.

pažymi, kad EŽBE bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistema grindžiama 17 kontrolės principų, yra suderinta su Komisijos kontrolės sistema ir galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.;

32.

pažymi, kad atlikus 2021 m. vidaus kontrolės vertinimą patvirtinta, jog EŽBE bendrosios įmonės kontrolės sistema yra įdiegta ir veikia, nors reikia tam tikrų patobulinimų; pažymi, kad apskritai visi vidaus kontrolės komponentai integruotai veikia kartu, kad sistema atitinka vidaus kontrolės sistemos reikalavimus, kad jos veikimo veiksmingumo lygis yra priimtinas ir kad ji suteikia galimybę pakankamai kontroliuoti riziką, kad būtų pasiekti kontrolės tikslai;

33.

pažymi, kad, kalbant apie mokėjimus pagal programą „Horizontas 2020“, už ex post auditą yra atsakinga Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato bendroji audito tarnyba; pažymi, kad, remdamasi 2021 m. pabaigoje turėtais ex post audito rezultatais, EŽBE bendroji įmonė pranešė, kad įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektus (patvirtinimai ir galutiniai mokėjimai) reprezentatyvusis klaidų lygis siekė 1,9 %, o likutinis klaidų lygis – 1,2 %; vis dėlto pažymi, kad nurodytus klaidų lygius reikėtų vertinti atsargiai, nes dar negauti visi audito rezultatai ir klaidų lygiai nevisiškai atspindi išlaidas, kurių kontrolė yra vykdoma;

34.

palankiai vertina tai, kad, kaip ir 2020 m., yra įrodymų, jog nustatyti programos „Horizontas 2020“ supaprastinimai ir laipsniškai didėjanti pagrindinių paramos gavėjų patirtis padeda mažinti klaidų skaičių ir lygį; vis dėlto pažymi, kad paramos gavėjai vis dar daro klaidų, dažniausiai todėl, kad nesupranta taisyklių arba jų nesilaiko;

35.

pabrėžia, kad Audito Rūmų išvados patvirtino nuolatines sistemines klaidas, susijusias su deklaruotomis personalo išlaidomis, ir kad visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei nauji paramos gavėjai turi daugiau klaidų nei kiti paramos gavėjai; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. Audito Rūmų metinėse ataskaitose taip pat reguliariai pranešama apie tas klaidas; todėl pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ personalo išlaidų deklaravimo taisyklių supaprastinimas ir platesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra būtina sąlyga siekiant stabilizuoti klaidų lygį, kad jis neviršytų reikšmingumo lygio; pabrėžia, kad EŽBE bendroji įmonė turėtų stiprinti savo vidaus kontrolės sistemas, kad pašalintų padidėjusią riziką, susijusią su MVĮ ir naujais paramos gavėjais, ir primygtinai skatinti tam tikrų kategorijų paramos gavėjus, kurie yra labiau linkę daryti klaidų, pavyzdžiui, MVĮ ir naujus paramos gavėjus, naudotis Personalo išlaidų vedliu. palankiai vertina tai, kad 2022 m. visos bendrosios įmonės pradėjo įgyvendinti klaidų lygio mažinimo veiksmus pagal Audito Rūmų pasiūlytą veiksmą, be kita ko, ieškodamos galimybių taikyti supaprastintas išlaidų formas, pvz., vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas;

36.

pažymi, kad, siekdami įvertinti EŽBE bendrosios įmonės veiklos mokėjimų kontrolės priemones, Audito Rūmai patikrino atsitiktinai atrinktus 2021 m. galutiniams paramos gavėjams pagal programą „Horizontas 2020“ atliktus mokėjimus, kad patvirtintų atliekant ex post auditą nustatytus klaidų lygius (5); pažymi, kad vienu atveju Audito Rūmai nustatė ir kiekybiškai įvertino klaidą, susijusią su tiesioginėmis personalo išlaidomis, priskirtomis asmeniui, kuris nebuvo nei paramos gavėjo įdarbintas, nei tiesiogiai pasamdytas projektui įgyvendinti;

37.

pažymi, kad, atsižvelgdama į atliekant 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą pastabą dėl to, kad Audito Rūmai nustatė nuolatinių sisteminių klaidų, susijusių su paramos gavėjų deklaruotomis personalo išlaidomis, ir kad apie tokias klaidas taip pat buvo nuolat pranešama atliekant bendros audito tarnybos ex post auditus, EŽBE bendroji įmonė ir toliau aktyviai stengiasi tobulinti savo išlaidų kontrolės strategijas ir dalyvauja bendruose veiksmuose, kurių šiuo atžvilgiu imamasi pagal programų „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ valdymo sistemą ir kurie taip pat yra skirti aiškiai nustatytų kategorijų Sąjungos lėšų gavėjams;

Interesų konfliktų ir sukčiavimo rizikos valdymas ir prevencija

38.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje buvo nustatyta ir rizikos registre aprašyta iš viso 11 rūšių rizika, kurios svarba, konvergencija ir tarpusavio priklausomybė yra nevienodo lygio; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. atlikus rizikos vertinimą buvo patvirtintos ankstesniais metais nustatytos tendencijos ir, atsižvelgiant į didesnį vidaus kontrolės priemonių veiksmingumą, taip pat patirtį, įgytą vykdant pagrindinę veiklą, pavyzdžiui, susijusią su programos „Horizontas 2020“ dotacijų planavimu, procesais ir sistemomis, tam tikra papildoma rizika buvo pašalinta arba sumažinta;

39.

palankiai vertina tai, kad, kalbant apie galimų interesų konfliktų valdymą, EŽBE bendrosios įmonės programų biuras parengė išsamias taisykles ir procedūras, kurios veiksmingai įgyvendinamos visais jos valdymo struktūros lygmenimis, ir kad taikomos konkrečios priemonės, skirtos už projektų ir konkursų peržiūrą atsakingų ekspertų interesų konfliktų prevencijai ir valdymui užtikrinti;

40.

pabrėžia, kad 2021 m. šios kontrolės sistemos veikė veiksmingai ir kad leidimus suteikiantis pareigūnas neturi pranešti apie jokius dalykus, kurie galėtų turėti įtakos pagrįstam patikinimui;

41.

pažymi, kad, atsižvelgdama į atliekant 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą pastabą, EŽBE bendroji įmonė savo 2021 m. metinėje veiklos ataskaitoje informavo biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie sukčiavimo rizikos valdymą ir patvirtino, kad EŽBE bendroji įmonė toliau įgyvendina ankstesniais metais pateiktas rekomendacijas ir teikia Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ataskaitas apie veiksmingą jų įgyvendinimą;

42.

pažymi, kad, atsižvelgiant į atliekant 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą pastabą, oficialioje EŽBE bendrosios įmonės interneto svetainėje skelbiamos valdybos narių interesų deklaracijos, kuriose pateikiama svarbi informacija apie ankstesnę ir dabartinę narių profesinę veiklą;

43.

pažymi, kad, atsižvelgdama į atliekant 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą pastabą, EŽBE bendroji įmonė ėmėsi keleto politikos priemonių ir surengė mokymus, kuriais siekiama kovoti su priekabiavimu ir sukčiavimu, užkirsti kelią interesų konfliktams ir apsaugoti pranešėjus; be to, pažymi, kad etikos politika yra integruota į daug įvairių veiklos ir rizikos valdymo mechanizmų, kurių veiksmingumą nuolat stebi atskaitingos tarnybos, tinkamai nustatytos EŽBE bendrosios įmonės valdymo struktūroje, o visas atitinkamas kontrolės sistemas, kaip patikinimą teikiantys organai, reguliariai tikrina Vidaus audito tarnyba ir Audito Rūmai; pažymi, kad EŽBE bendroji įmonė savo metinėse veiklos ataskaitose reguliariai praneša apie šiuos rizikos valdymo mechanizmus, visų pirma apie bet kokius galimus priekabiavimo, interesų konfliktų ir sukčiavimo atvejus, dėl kurių pridedamame metiniame EŽBE bendrosios įmonės vykdomojo direktoriaus teikiamame patikinimo pareiškime gali būti padaryta išlygų; pažymi, kad EŽBE bendrosios įmonės 2021 m. metinėje veiklos ataskaitoje nepateikta ataskaita apie nustatytus faktus ir išvadas, dėl kurių šiose srityse galėtų būti pateikta atitinkamų išlygų.

(2) 2021 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 219/2007, (ES) Nr. 557/2014, (ES) Nr. 558/2014, (ES) Nr. 559/2014, (ES) Nr. 560/2014, (ES) Nr. 561/2014 bei (ES) Nr. 642/2014 (OL L 427, 2021 11 30, p. 17).

(3) 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (OL L 169, 2014 6 7, p. 130).

(4) https://www.bbi.europa.eu/sites/default/files/executive-summary-bbi-ju-portfolio-kpi.pdf

(5) Kalbant apie dotacijų mokėjimo operacijas, patikrintas lankantis pas paramos gavėjus, pranešimo apie kiekybiškai įvertinamas klaidas riba yra 1 % audituotų išlaidų.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/500

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1949

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0107/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0093/2023),

1.	pritaria Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 130.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/502

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1950

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Netaršios aviacijos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė „Švarus dangus 2“) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Netaršios aviacijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0108/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 558/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0078/2023),

1.	patvirtina Netaršios aviacijos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Netaršios aviacijos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 77.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/504

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1951

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Netaršios aviacijos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė „Švarus dangus 2“) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Netaršios aviacijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0078/2023),

kadangi Briuselyje įsikūrusi bendroji įmonė, skirta aeronautikos srities jungtinei technologijų iniciatyvai įgyvendinti, buvo įsteigta 2007 m. gruodžio mėn. pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą dešimties metų laikotarpiui („Švarus dangus 1“); kadangi 2014 m. gegužės mėn. Taryba pratęsė bendrosios įmonės veiklos laikotarpį pagal programą „Horizontas 2020“ iki 2024 m. gruodžio 31 d. („Švarus dangus 2“);

B.	2021 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2021/2085 (1) Bendrąjį pagrindinį aktą, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d. įsteigiama Netaršios aviacijos bendroji įmonė, kuri pakeičia bendrąją įmonę „Švarus dangus 2“;

C.	kadangi Netaršios aviacijos bendroji įmonė yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu veikiantis subjektas, kurio paskirtis – pertvarkyti aviacijos ateitį į tvarią ir klimatui neutralią;

D.	kadangi bendrosios įmonės narės steigėjos yra ES, kuriai atstovauja Komisija, ir aviacijos sektoriaus organizacijos, dalyvaujančios kuriant naujus pasaulinius patikimų ir neutralaus poveikio klimatui aviacijos sistemų standartus;

kadangi Sąjungos finansinis įnašas į bendrąją įmonę, įskaitant EEE asignavimus, skirtus administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, yra iki 1,7 mlrd. EUR, įskaitant iki 39,223 mln. EUR administracinėms išlaidoms; kadangi kiti nei Sąjunga bendrosios įmonės nariai per dešimties metų laikotarpį skiria arba susitaria, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso bent 2,4 mlrd. EUR įnašą, įskaitant iki 39,223 mln. EUR administracinėms išlaidoms padengti;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugiasi dėl fakto, kad remiantis Audito Rūmų ataskaita, bendrosios įmonės metinėse ataskaitose už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius finansinius metus bendrosios įmonės finansinė padėtis 2021 m. gruodžio 31 d., jos operacijų rezultatai, jos grynųjų pinigų srautai ir grynojo turto pokyčiai, susiję su tą dieną pasibaigusiais metais, visais esminiais aspektais pateikti teisingai, laikantis jos finansinio reglamento ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtų apskaitos taisyklių, o finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pažymi, kad galutinis biudžetas, kuris bendrajai įmonei buvo prieinamas 2021 m. (įskaitant iš naujo įrašytus nepanaudotus ankstesnių metų asignavimus, asignuotąsias pajamas ir kitiems metams perskirtas lėšas), sudarė 182,6 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 189,9 mln. EUR mokėjimų asignavimų;

supranta, kad biudžeto vykdymui poveikį padarė COVID-19 pandemijos padėtis, visų pirma susijusi su mokėjimų asignavimais administracinėms išlaidoms, ir kad vis dėlto 2021 m. bendrosios įmonės įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 99,6 % (išskyrus nepanaudotus asignavimus, kurių einamųjų metų nereikia), o mokėjimų asignavimai buvo įvykdyti iki 82,3 % turimų lėšų, išskyrus nepanaudotus 2021 m. 22,9 mln. EUR asignavimus (56,3 % nepanaudotų asignavimų, jei nepanaudoti asignavimai įtraukiami į bendrą mokėjimų biudžetą);

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje bendroji įmonė buvo beveik visiškai įsipareigojusi skirti 1 716 mln. EUR iš didžiausio ES įnašo, skirto pagal programą „Horizontas 2020“ pasirašytiems susitarimams dėl dotacijų; pažymi, kad iš šios sumos apie 273 mln. EUR (arba 16 %) dar reikės sumokėti artimiausiais metais; be to, primena, kad privatieji nariai teisiškai įsipareigojo skirti 2 113,8 mln. EUR vertės nepiniginius įnašus;

pabrėžia, kad bendrosios įmonės 2021 m. įsipareigojimų ir mokėjimų biudžeto, skirto programos „Horizontas 2020“ projektams, įvykdymo lygis atitinkamai buvo 100 % ir 83 %;

remdamasis metine veiklos ataskaita pažymi, kad 2022–2023 m. planavimas buvo peržiūrėtas siekiant įtraukti perkėlimus iš 2020–2021 m. (nepanaudotos pastangos ir iš naujo suplanuoti rezultatai), kad būtų galima pranešti apie likusią veiklą iki programos pabaigos; pažymi, kad kitas laikotarpis bus labai svarbus, nes tikimasi, kad 70 % rezultatų bus pasiekta per paskutinius dvejus programos metus, o likęs finansavimas sudarys apie 10 % programos lygmeniu; be to, pažymi, kad kai kuriose naujoviškų orlaivių parodomųjų platformų ir integruotųjų technologijų parodomųjų pavyzdžių (angl. NODP/ITD) srityse vėlavimų rizika išlieka didelė, todėl nariai turi vykdyti specialią stebėseną, kad jų rezultatai būtų pasiekti per programos „Švarus dangus 2“ įgyvendinimo laikotarpį; be to, pažymi, kad tikimasi, jog per kitą laikotarpį visos naujoviškos orlaivių parodomosios platformos (angl. NODP), integruotieji technologijų parodomieji pavyzdžiai (ITPPP) ir horizontalioji veikla patvirtins planą, kurį planuojama užbaigti atliekant metų vidurio vertinimą (kuris turi būti atliktas 2022 m. liepos mėn.), o tarpinės pažangos peržiūros atliks pagrindinį vaidmenį vertinant pasiektus bendrus veiklos rezultatus ir patvirtins tvarkaraštyje nurodytų rezultatų įgyvendinimo planą;

Personalas ir viešieji pirkimai

pažymi, kad 2021 m. bendrosios įmonės etatų plane iš viso buvo 42 statutiniai darbuotojai (laikinieji darbuotojai ir sutartininkai) ir du deleguotieji nacionaliniai ekspertai (42 etatai) 2021 m. pabaigoje; pažymi, kad 2021 m. bendroji įmonė pradėjo dviejų pareigybių (grupės vadovo ir projekto pareigūno) įdarbinimo procesą; be to, pažymi, kad, neskaitant statutinių pareigybių, bendroji įmonė naudojasi išorės paslaugų teikėjų teikiamomis, pvz., svetainės administratoriaus, IT paslaugų įmonės, kuri aptarnauja ir kitas bendrąsias įmones, 9-ių laikinųjų darbuotojų ir vieno konsultanto komunikacijos klausimais (tekstų kūrėjo anglų kalba), paslaugomis, kurie teikia papildomą paramą bendrajai įmonei;

atsižvelgdamas į Audito Rūmų (toliau – Audito Rūmai) ankstesnių metų pastabas, susirūpinęs pažymi, kad padėtis, kai pastaraisiais metais vis dažniau naudojamasi laikinųjų darbuotojų paslaugomis, tebėra didelė ir sudaro apie 13 % statutinių darbuotojų; primena, kad dėl didelio pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičiaus labai padidėja bendrosios įmonės darbuotojų kaita ir dar labiau destabilizuojama darbuotojų padėtis; be to, pabrėžia, kad laikinųjų darbuotojų pasitelkimas turėtų išlikti laikinu sprendimu, nes tai galėtų neigiamai paveikti bendrus bendrosios įmonės veiklos rezultatus, pvz., bendrųjų gebėjimų išsaugojimą, neaiškius atskaitomybės kanalus, galimus teisinius ginčus ir mažesnį darbuotojų efektyvumą; atkreipia dėmesį į bendrosios įmonės atsakymą, kad pastaraisiais metais ji turėjo nuolat didinti laikinųjų darbuotojų skaičių dėl apribojimų, susijusių su nelanksčiu etatų planu, ir gausėjančių užduočių bei augančio darbo krūvio, ir pažymi, kad, kaip numanoma, ši tendencija kartosis ir dviejų paraleliai įgyvendinamų programų – „Švarus dangus 2“ bei naujosios Netaršios aviacijos programos – atveju; be to, pažymi, kad tinkamesnis sprendimas būtų suteikti bendrajai įmonei daugiau lankstumo, susijusio su sutartininkų etatų skaičiumi personalo plane; primena, kad bendroji įmonė turėtų parengti oficialų modelį arba gaires, kaip įvertinti darbuotojų poreikį (įskaitant esmines kompetencijas), kad būtų optimizuotas darbuotojų išteklių naudojimas.

10.

džiaugiasi dėl fakto, kad bendroji įmonė kartu su kitomis bendrosiomis įmonėmis taip pat toliau įgyvendino Systal – internetinės žmogiškųjų išteklių priemonės saugiems atrankos procesams vykdyti – naudojimą; pažymi, kad, remiantis valdybos sprendimu dėl perklasifikavimo sistemos, 2021 m. bendroji įmonė atliko perklasifikavimą ir dėl to buvo perklasifikuota vienuolika laikinųjų darbuotojų ir trys sutartininkai;

11.

apgailestauja, kad 2021 m. nebuvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas;

12.

palankiai vertina aktyvų mažų ir vidutinių įmonių įsitraukimą kalbant apie dalyvavimą (29 % visų finansuotų projektų dalyvių – 555 iš 1887) ir aukštą MVĮ pareiškėjų sėkmės lygį (43 %); primena, kad įmonė sudaro naujų galimybių MVĮ;

13.

pažymi, kad 2021 m. 17 sutarčių, kurios buvo skirtos ir pasirašytos, buvo susijusios su viešaisiais pirkimais ir konkrečiomis sutartimis, skirtomis vykdomoms preliminariosioms sutartims įgyvendinti;

14.

remdamasis 2021 m. metine veiklos ataskaita pažymi, kad, kalbant apie lyčių pusiausvyrą, Netaršios aviacijos bendrojoje įmonėje, palyginti su ankstesniais metais, programoje dalyvauja mažiau moteriškos lyties projektų koordinatorių, patarėjų ir ekspertų; apgailestauja, kad šie skaičiai sumažėjo, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant lyčių pusiausvyros;

15.

pažymi, kad nuo 2016 m. bendrosios įmonės Sąjungos pensijų sistemai nemokėjo tos darbdavių įnašų dalies, kuri atitinka jų ne ES subsidijuojamų pajamų ir visų pajamų santykį, nes Komisija šių išlaidų nenumatė bendrųjų įmonių biudžete ir oficialiai neprašė atlikti mokėjimų; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar neatlikti tolesni veiksmai, susiję su Audito Rūmų 2020 m. rekomendacija dėl laikinųjų darbuotojų pasitelkimo; ragina bendrąją įmonę kuo greičiau spręsti šį klausimą, nes tokia padėtis bendrajai įmonei kelia nestabilumą ir didelę riziką; pažymi, kad bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės neįmanoma įgyvendinti esant tokiam statutinių darbuotojų skaičiui;

Vidaus kontrolė

17.

pažymi, kad programos „Horizontas 2020“ mokėjimų atveju už ex post auditus atsakinga Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato Bendroji audito tarnyba; pažymi, kad, remiantis 2021 m. pabaigoje turimais ex post audito rezultatais, bendroji įmonė pranešė apie tipišką klaidą 1,8 % (palyginti su 1,60 % 2020 m.) ir 1,0 % likutinį klaidų lygį (palyginti su 0,91 % 2020 m.) programos „Horizontas 2020“ projektams (patvirtinimai ir galutiniai mokėjimai);

18.

pažymi, kad siekdami įvertinti bendrosios įmonės veiklos mokėjimų kontrolės priemones, Audito Rūmai atliko atsitiktinai į imtį įtrauktų 2021 m. atliktų mokėjimų galutiniams paramos gavėjams pagal programą „Horizontas 2020“ auditą, kad patvirtintume ex post audito klaidų lygius; apgailestauja, kad vienu atveju Audito Rūmai nustatė ir kiekybiškai įvertino sisteminę klaidą, susijusią su neteisingu personalo išlaidų valandinių įkainių apskaičiavimu;

19.

pabrėžia, kad Audito Rūmų nustatytas faktas patvirtino nuolatines sistemines klaidas, susijusias su deklaruotomis personalo išlaidomis, ir kad visų pirma MVĮ bei nauji paramos gavėjai turi daugiau klaidų nei kiti paramos gavėjai; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. Audito Rūmų ankstesnėse metinėse ataskaitose taip pat reguliariai pranešama apie šias klaidas; todėl pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ personalo išlaidų deklaravimo taisyklių supaprastinimas ir platesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra būtina sąlyga siekiant stabilizuoti klaidų lygį, kad jis neviršytų reikšmingumo lygio; pabrėžia, kad bendroji įmonė turėtų stiprinti savo vidaus kontrolės sistemas, kad pašalintų padidėjusią riziką, susijusią su MVĮ ir naujais paramos gavėjais, ir primygtinai skatinti tam tikrų kategorijų paramos gavėjus, kurie yra labiau linkę daryti klaidų, pavyzdžiui, MVĮ ir naujus paramos gavėjus, naudotis Personalo išlaidų vedliu. palankiai vertina tai, kad 2022 m. visos bendrosios įmonės pradėjo įgyvendinti klaidų lygio mažinimo veiksmus pagal Audito Rūmų pasiūlytą veiksmą, be kita ko, ieškodamos galimybių taikyti supaprastintas išlaidų formas, pvz., vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas;

20.

yra giliai susirūpinęs dėl to, kad 2021 m. svarbūs dokumentai (pavyzdžiui, vertinimo komisijos narių interesų konflikto nebuvimo deklaracijos, viešųjų pirkimų vertinimo ataskaitos, įdarbinimo vertinimo ataskaitos, sprendimai dėl įdarbinimo atrankos komisijų, sprendimai dėl viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo ir darbo sutartys) buvo tvirtinami perkopijuojant atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno parašo atvaizdą į „Word“ formato dokumentą ir tada bylą konvertuojant į PDF formatą. pritaria Audito Rūmų pastebėjimui, kad ši praktika gali kelti teisinę riziką, nes atmestas kandidatas gali ginčyti pasirašytų vertinimo dokumentų tvarkingumą; ragina bendrąją įmonę nedelsiant nutraukti šią praktiką ir pasirinkti saugų leidimų išdavimo metodą;

21.

pažymi, kad bendrosiose įmonėse nėra suderintos „administracinių išlaidų“ apibrėžties, kuri yra jos narių finansinių įnašų apskaičiavimo pagrindas ir išankstinė palyginamų sumų nustatymo sąlyga; atsižvelgdamas į tai, ragina priimti bendras gaires, kad visos bendrosios įmonės laikytųsi suderinto požiūrio į tam tikrų administracinių išlaidų kategorijų klasifikavimą, pvz., konsultacijų, tyrimų, analizių, vertinimų ir techninės pagalbos išlaidas;

22.

palankiai vertina skaitmeninio parašo įdiegimą; ragina įmonę siekti tolesnės skaitmenizacijos;

Vidaus auditas

23.

remdamasis metine veiklos ataskaita pažymi, kad bendrosios įmonės vidaus audito funkcijas 2021 m. atliko Komisijos vidaus audito tarnyba (VAT) ir Netaršios aviacijos bendrosios įmonės vidaus audito pareigūnas pagal Finansinių taisyklių reglamento 28 ir 29 straipsnius;

24.

pažymi, kad 2021 m. VAT neatliko naujo patikinimo audito; pažymi, kad buvo atlikti keli tolesnių veiksmų, susijusių su ankstesnėmis rekomendacijomis, auditai; pažymi, kad tolesni veiksmai, susiję su programos „Horizontas 2020“ dotacijų įgyvendinimo auditu (2020 m. spalio 22 d. galutinė ataskaita), pradėti 2021 m. balandžio mėn.; pažymi, kad 2021 m. birželio mėn. VAT padarė išvadą, jog bendroji įmonė tinkamai ir veiksmingai įgyvendino šias tris rekomendacijas, todėl jos buvo laikomos įvykdytomis;

25.

pažymi, kad tolesni veiksmai, susiję su veiklos rezultatų valdymo auditu (2017 m. lapkričio 20 d. galutinė ataskaita), pradėti 2021 m. liepos mėn.; pažymi, kad atitinkama rekomendacija buvo susijusi su programos „Horizontas 2020“ projektų rezultatų stebėsena ir ataskaitų teikimu; pažymi, kad veiksmų planą sudarė trys poveiksmiai, kuriais buvo pašalinti bendrosios įmonės stebėsenos proceso trūkumai, susiję su partnerių „Švarus dangus 2“ projektų indėliu siekiant programos „Švarus dangus 2“ aukšto lygio tikslų; pažymi, kad, pasibaigus veiksmų įgyvendinimo procesui, bendroji įmonė pasiūlė rekomendacijas VAT keliais etapais, kad būtų pasirengta užbaigimui, o paskutinį kartą atnaujinimas buvo pateiktas 2021 m. gegužės mėn.; pažymi, kad Netaršios aviacijos bendrajai įmonei skirtame konkrečiame pranešime dėl 2021 m. VAT padarė išvadą, kad rekomendacijos laikomos įgyvendintomis;

26.

pažymi, kad tolesni veiksmai, susiję su veiklos rezultatų valdymo auditu (galutinė ataskaita paskelbta 2017 m. lapkričio 20 d.) ir su programos „Horizontas 2020“ dotacijų procesu (nuo kvietimo teikti pasiūlymus temų nustatymo iki susitarimo dėl dotacijos pasirašymo) (galutinė ataskaita paskelbta 2016 m. lapkričio 15 d.), prasidėjo 2022 m. sausio mėn.; pažymi, kad bendroji įmonė keliais etapais įgyvendino dvi rekomendacijas, susijusias su bendrosios įmonės vidaus procedūrų aprašų atnaujinimu, pvz., Valdymo vadovą ir kokybės vadovą, atsižvelgdama į dabartinius programos „Horizontas 2020“ procesus, ir pasiūlė VAT jas galutinai užbaigti 2021 m. lapkričio mėn.; pažymi, kad Netaršios aviacijos bendrajai įmonei skirtoje metinėje ataskaitoje dėl 2021 m. VAT padarė išvadą, kad rekomendacijos laikomos įgyvendintomis;

Sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencija

27.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. bendroji įmonė toliau taikė valdybos priimtus sprendimus dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisyklių, taikomų bendrosios įmonės organams ir bendrosios įmonės darbuotojams, ir kad vykdant susijusius procesus, pavyzdžiui, susijusius su bendrosios įmonės valdybos nariais, vertinimo procedūrų ekspertais, viešųjų pirkimų ir įdarbinimo kolegijomis, nuosekliai taikomos reikiamos atsargumo priemonės galimiems konfliktams nustatyti; pabrėžia, kad bendrosios įmonės politika dėl itin svarbių funkcijų buvo parengta remiantis specialiu rizikos vertinimu ir bus baigta rengti 2022 m.;

28.

atkreipia dėmesį, kad, remiantis Audito Rūmų vertinimu, sukčiavimo bankrotų ar kitokio sukčiavimo rizika, siekiant išvengti finansinių problemų ir tiekimo apribojimų, COVID-19 pandemijos kontekste turi būti laikoma papildoma grėsme teisėtumui ir tvarkingumui; vertina tai, kad bendroji įmonė sudarė specifinę rizika grindžiamą ex post auditų imtį, kuri apimtų bendrosios įmonės dotacijų susitarimų dėl partnerių (GAP) projektų sluoksnį, o tai rodo tam tikrą su COVID-19 susijusių apribojimų poveikį, kaip aprašyta Audito Rūmų, pvz., finansinius trūkumus, veiklos vėlavimus, dideles asmenines išlaidas, palyginti su vidurkiu;

29.

apgailestauja, kad 2021 m. OLAF paskelbė išvadas ir ataskaitas dėl dviejų atvejų, susijusių su „Švarus dangus 1“ ir „Švarus dangus 2“ dotacijomis ir abiem atvejais pasitvirtino įtarimai sukčiavimu;

30.

pažymi, kad OLAF rekomendacijose abiem atvejais daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, kurių turi imtis bendroji įmonė, kad susigrąžintų finansavimą ir apsvarstytų galimybę nurodyti subjektą ir asmenį EK sistemose (neįtraukimo duomenų bazėje); pažymi, kad bendroji įmonė užbaigė Bendrajame Teisme nagrinėjamą bylą dėl bylos Italijoje (pateiktą 2018 m.) ir stengsis vykdyti Bendrojo Teismo sprendimą nacionaliniu lygmeniu; pažymi, kad, kalbant apie Belgijos bylą, bendroji įmonė, remdamasi OLAF ataskaita ir sukčiavimo patvirtinimu, jau 2017 m. užregistravo savo finansinius reikalavimus likvidatoriui, o bendroji įmonė analizuoja, kokių teisminių veiksmų galima imtis nacionaliniu lygmeniu.

(1) 2021 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 219/2007, (ES) Nr. 557/2014, (ES) Nr. 558/2014, (ES) Nr. 559/2014, (ES) Nr. 560/2014, (ES) Nr. 561/2014 bei (ES) Nr. 642/2014 (OL L 427, 2021 11 30, p. 17).

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/509

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1952

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Netaršios aviacijos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė „Švarus dangus 2“) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Netaršios aviacijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0108/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 558/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0078/2023),

1.	pritaria Netaršios aviacijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Netaršios aviacijos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 77.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/511

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1953

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė ECSEL) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0109/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė ECSEL (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0082/2023),

1.	patvirtina Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 152.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/513

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1954

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė ECSEL) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0082/2023),

kadangi 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 561/2014 (1), kuris įsigaliojo 2014 m. birželio 27 d., laikotarpiui iki 2024 m. gruodžio 31 d. pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigta Bendroji įmonė „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (toliau – ECSEL); kadangi ECSEL pakeitė 2014 m. birželio 26 d. likviduotas bendrąsias įmones ENIAC ir ARTEMIS ir perėmė jų teises ir pareigas; kadangi 2021 m. lapkričio mėn. Tarybos reglamentu (ES) 2021/2085 (2) laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d. pagal programą „Europos horizontas“ įsteigta Bazinių skaitmeninių technologijų bendroji įmonė (toliau – BST bendroji įmonė), kuri pakeis ECSEL;

kadangi BST bendroji įmonė yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu veikiantis subjektas, valdantis mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, kuria siekiama sustiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą elektroninių komponentų ir sistemų sektoriuje; kadangi BST bendroji įmonė dėmesį turėtų skirti aiškiai apibrėžtiems klausimams, kurie sudarytų sąlygas Sąjungos pramonei plačiu mastu projektuoti, gaminti ir naudoti pačias novatoriškiausias elektroninių komponentų ir sistemų technologijas;

kadangi BST bendrosios įmonės narės yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, dalyvaujančiosios valstybės ir trys pramonės asociacijos: Europos išmaniųjų sistemų integravimo asociacija, Europos nanoelektronikos veiklos asociacija ir pramonės asociacija INSIDE, atstovaujančios mikroelektronikos ir nanoelektronikos, išmaniųjų integruotų sistemų ir įterptųjų ir (arba) kibernetinių fizinių sistemų srities suinteresuotiesiems subjektams;

kadangi Sąjungos finansinis įnašas į BST bendrąją įmonę, įskaitant EEE asignavimus, skirtus administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, yra iki 1,8 mlrd. EUR, įskaitant iki 26,331 mln. EUR administracinėms išlaidoms; kadangi BST bendrosios įmonės privatūs nariai turi skirti arba pasirūpinti, kad juos sudarantieji arba su jais susiję subjektai skirtų bent 2,5 mlrd. EUR įnašus į BST bendrąją įmonę; kadangi privatūs nariai turi skirti arba pasirūpinti, kad juos sudarantieji ir su jais susiję subjektai 10 metų laikotarpiu skirtų iki 26,331 mln. EUR finansinį įnašą BST bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti;

Bendrosios pastabos

palankiai vertina Tarybos bendrą požiūrį į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas);

pripažįsta, kad programoje „Europos horizontas“ BST bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad ypač sudėtingi ir painūs skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl ragina BST bendrąją įmonę, kai tai įmanoma, išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kurios būtų suderinamos su esama teisine sistema;

pažymi, kad bendrosiose įmonėse nėra suderintos administracinių išlaidų apibrėžties, kuri yra jos narių finansinių įnašų apskaičiavimo pagrindas ir palyginamumo išankstinė sąlyga; atsižvelgdamas į tai, ragina priimti bendras gaires, kad visos bendrosios įmonės laikytųsi suderinto požiūrio į tam tikrų administracinių išlaidų kategorijų klasifikavimą, pvz., konsultacijų, tyrimų, analizių, vertinimų ir techninės pagalbos išlaidas;

Biudžeto ir finansų valdymas

palankiai vertina tai, kad BST bendrosios įmonės metinėse ataskaitose BST įmonės finansinė būklė 2021 m. gruodžio 31 d. ir tais metais susijusių operacijų, pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama jos finansiniame reglamente ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintose apskaitos taisyklėse, ir kad pagal sąskaitas atliktos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pažymi, kad visas turimas BST bendrosios įmonės 2021 m. biudžetas, įskaitant pakartotinai įrašytus nepanaudotus ankstesnių metų asignavimus, asignuotąsias pajamas ir į kitus metus perkeltus asignavimus, sudarė 218,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 199,3 mln. EUR mokėjimų asignavimų ir kad įsipareigojimų asignavimų įgyvendinimo lygis buvo 99,4 % (palyginti su 99,59 % 2020 metais), o mokėjimų asignavimų – 84 % (palyginti su 88,63 % 2020 metais);

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad 2021 m. pabaigoje BSR bendroji įmonė finansiškai užbaigė vykdomus Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos projektus; pažymi, kad, remiantis bendromis pasirašytos Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos veiklos išlaidomis ir faktiniais BST bendrosios įmonės ir jos pirmtakių (bendrųjų įmonių ENIAC, ARTEMIS ir ECSEL) mokėjimais bendrai finansuojant šią veiklą, galutiniai narystės įnašai sudaro 564,3 mln. EUR Sąjungai, 812,5 mln. EUR dalyvaujančioms valstybėms ir 2 202,4 mln. EUR nepiniginių įnašų privatiems nariams;

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje BST bendroji įmonė buvo visiškai įsipareigojusi skirti 1 170 mln. EUR nuo didžiausio ES įnašo, skirto pagal programą „Horizontas 2020“ pasirašytiems susitarimams dėl dotacijų; pažymi, kad iš šios sumos apie 190,3 mln. EUR (16,6 %) dar reikės sumokėti artimiausiais metais;

pažymi, kad BST bendrosios įmonės 2021 m. mokėjimų biudžeto, skirto programos „Horizontas 2020“ projektams, įvykdymo lygis sudarė 85 %; pažymi, kad BST bendrajai įmonei beveik nebuvo skirta 2021 m. veiklos įsipareigojimų asignavimų, nes ji paskutinį kvietimą teikti pasiūlymus paskelbė iki 2020 m. pabaigos;

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, jog apskaičiuota, kad 2021 m. pabaigoje galimi galutiniai privačiųjų narių nepiniginiai įnašai pagrindinei veiklai pagal programą „Horizontas 2020“ sudarė 1 594,2 mln. EUR; pažymi, kad BST bendroji įmonė gali apskaičiuoti ir patvirtinti tik faktinę privačių narių nepiniginių įnašų sumą tiek BST bendrajai įmonei, tiek dalyvaujančiosioms valstybėms atlikus visus mokėjimus ir gavus visus projekto pabaigos sertifikatus ir susijusią informaciją; pažymi, jog šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. pabaigoje buvo užbaigti tik keli programos „Horizontas 2020“ projektai, patvirtinti pramonės narių nepiniginiai įnašai sudarė 300,6 mln. EUR; pažymi, kad 2021 m. pabaigoje, remiantis BST bendrosios įmonės valdybos patvirtinta pro rata temporis metodika, apskaičiuoti suminiai (dar nepatvirtinti) privačiųjų narių nepiniginiai įnašai sudarė 968,2 mln. EUR;

10.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje dalyvaujančiosios valstybės pasirašė sutartinius įsipareigojimus, kurių vertė – 1 106,2 mln. EUR, ir iš viso deklaravo 450,2 mln. EUR vertės finansinius įnašus, kuriuos jos tiesiogiai išmokėjo savo remiamų programos „Horizontas 2020“ projektų nacionaliniams paramos gavėjams; pažymi, kad skirtumas tarp dalyvaujančiųjų valstybių finansinio įnašo sumos ir Sąjungos finansinio įnašo yra 1 058,1 mln. EUR 2021 metų pabaigoje, suma susidarė dėl to, kad dauguma dalyvaujančiųjų valstybių pripažįsta savo išlaidas ir praneša apie jas BST bendrajai įmonei tik užbaigus jų remiamus programos „Horizontas 2020“ projektus;

Viešieji pirkimai ir darbuotojai

11.

pažymi, kad viešieji pirkimai ir sutartys valdomi pagal BST bendrosios įmonės finansinio reglamento nuostatas ir koordinuojami bendrosios įmonės administracijos ir finansų grupėje;

12.

pažymi, kad BST bendroji įmonė, siekdama savo tikslų ir tinkamai remdama savo veiklą ir infrastruktūrą, skyrė lėšų būtinoms paslaugoms ir prekėms pirkti; pažymi, kad, siekdama patikimo finansų valdymo ir veiksmingumo, BST bendroji įmonė kuo plačiau pasinaudojo įvairiais susitarimais dėl paslaugų lygio, kurie jau sudaryti su atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir jos privačiais nariais, ir naudojosi tarpinstitucinėmis preliminariosiomis sutartimis (pvz., IT paslaugomis ir įranga, laikino personalo paslaugomis, išorės audito paslaugomis); pažymi, kad, atsižvelgiant į sanitarines aplinkybes, susidariusias dėl COVID-19 pandemijos ir nustatytų apribojimų, iš esmės visi posėdžiai ir renginiai buvo rengiami nuotoliniu būdu ir paskutinį 2021 m. ketvirtį vyko tik kelios komandiruotės, todėl 2021 m. BST bendroji įmonė vykdė labai nedaug viešųjų pirkimų procedūrų, daugiausia dėl mažos vertės sutarčių;

13.

pažymi, kad 2021 m. gegužės mėn. pradėtos dvi labai mažos vertės derybų procedūros dėl dviejų sutarčių dėl logistinės paramos skyrimo ir vaizdo įrašų kūrimo rengiant skaitmeninę bendrosios įmonės ECSEL 2021 m. simpoziumo (ECSEL Joint Undertaking Symposium 2021) versiją, o 2021 m. rugsėjo mėn. bendroji įmonė ECSEL pradėjo derybų procedūrą dėl mažos vertės sutarties, susijusios su aukšto lygio seminaro organizavimu;

14.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. BST bendrojoje įmonėje dirbo 29 darbuotojai, įskaitant laikinuosius darbuotojus, sutartininkus ir deleguotuosius nacionalinius ekspertus; remdamasis metine veiklos ataskaita pažymi, kad 2021 m. bendroji įmonė ECSEL įdarbino du sutartininkus finansų ir (arba) administratoriaus padėjėjo pareigoms užimti (išėjus buvusiems darbuotojams jos buvo laisvos); pažymi, kad įdarbinimas baigtas 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį; pažymi, kad du laikinieji darbuotojai išėjo į pensiją ir kad vienas iš jų jau sėkmingai pakeistas;

15.

susirūpinęs pažymi, kad 2018–2021 m. visų bendrųjų įmonių laikinųjų darbuotojų vidutinis metinis lygis išliko aukštas ir sudarė apie 11 % statutinių darbuotojų; primena, kad dėl didelės pagal sutartis dirbančių darbuotojų dalies labai padidėja BST bendrosios įmonės darbuotojų kaita ir dar labiau destabilizuojama darbuotojų padėtis; be to, pabrėžia, kad laikinųjų darbuotojų pasitelkimas turėtų išlikti laikinu sprendimu, nes kitu atveju tai galėtų neigiamai paveikti bendrus bendrosios įmonės veiklos rezultatus, pvz., bendrųjų gebėjimų išsaugojimą, neaiškius atskaitomybės kanalus, galimus teisinius ginčus ir mažesnį darbuotojų efektyvumą;

16.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Komisijos pasiūlymu (3) iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2021/2085, BST bendroji įmonė bus pertvarkyta į būsimą Lustų bendrąją įmonę, kuriai bus suteikti nauji įgaliojimai, susiję su Europos lustų iniciatyvos įgyvendinimu pagal naują 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP); šiomis aplinkybėmis pažymi, kad BST bendroji įmonė rems novatoriškų naujos kartos puslaidininkių technologijų, kurios turėtų sustiprinti Sąjungos lustų gamybos pajėgumus, kūrimą; pažymi, kad pagal šį pasiūlymą, įgyvendindama naują 2021–2027 m. DFP, BST bendroji įmonė vykdys maždaug 10,9 milijardo eurų vertės projektus ir turėtų įdarbinti dar 19 darbuotojų, kad iki 2025 m. būtų pasiektas planuotas 50 statutinių darbuotojų skaičius; yra susirūpinęs, kad, kadangi 2021 m. pabaigoje BST bendrojoje įmonėje dirbo tik 29 darbuotojai (13 laikinųjų darbuotojų ir 16 sutartininkų), be naujų administracinių ir veiklos procesų, kuriuos dar reikia parengti, valdydama šiuos naujus įdarbinimo procesus, ji gali susidurti su dideliais iššūkiais žmogiškųjų išteklių srityje;

17.

pažymi, kad, kiek tai susiję su lyčių pusiausvyra, remiantis 2021 m. metine veiklos ataskaita, BST bendrosios įmonės peržiūras atliekančių moterų eksperčių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo tiek procentine, tiek absoliučiąja išraiška; apgailestauja, kad procentinė dalis, kuri sudaro 19,4 %, tebėra nedidelė, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant lyčių pusiausvyros;

18.

pažymi, kad nuo 2016 metų bendrosios įmonės Sąjungos pensijų sistemai nemokėjo dalies darbdavių įnašų, susijusių su bendrųjų įmonių darbuotojais, atitinkančių jų ne Sąjungos subsidijuojamų pajamų ir visų jų pajamų santykį, nes Komisija nei numatė šias išlaidas bendrųjų įmonių biudžete, nei oficialiai prašė atlikti mokėjimus; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų;

Vidaus kontrolė

19.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad administraciniai susitarimai, kuriuos bendrosios įmonės ENIAC ir ARTEMIS buvo sudariusios su nacionalinėmis finansavimo institucijomis (NFI), ir toliau taikomi po šių bendrųjų įmonių sujungimo į bendrąją įmonę ECSEL; pažymi, kad pagal tuos susitarimus bendrųjų įmonių ENIAC ir ARTEMIS ex post audito strategijos iš esmės buvo grindžiamos NFI pareiga atlikti projektų išlaidų deklaracijų auditą; apgailestauja, kad dėl didelių NFI taikomų metodikų ir procedūrų skirtumų bendroji įmonė ECSEL negali apskaičiuoti Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos mokėjimų bendro patikimo klaidų lygio svertinio vidurkio ar likutinio klaidų lygio ir kad 2021 metais visi ECSEL mokėjimai, skirti likusiai Septintajai bendrajai mokslinių tyrimų programai užbaigti, sudarė tik 0,6 mln. EUR, arba 0,4 % visų veiklos mokėjimų, todėl 2021 metais jie nekėlė reikšmingų klaidų rizikos;

20.

remdamasis metine veiklos ataskaita pažymi, kad Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato bendra audito tarnyba atlieka programos „Horizontas 2020“ mokėjimų ex post auditą; apgailestauja, kad, remiantis 2021 m. pabaigos audito rezultatais, BST bendroji įmonė pranešė apie reprezentatyvų 2,2 % klaidų lygį (palyginti su 2,68 % 2020 metais) programoje „Horizontas 2020“ ir 1,2 % likutinį klaidų lygį (palyginti su 1,25 % 2020 metais);

21.

pažymi, kad, siekdami įvertinti BST bendrosios įmonės veiklos mokėjimų kontrolę, Audito Rūmai auditavo atsitiktine tvarka į imtį įtrauktus 2021 m. atliktus programos „Horizontas 2020“ mokėjimus galutinių naudos gavėjų lygmeniu, kad patvirtintų ex post audito metu nustatytus klaidų lygius (kalbant apie paramos gavėjų patalpose nagrinėtas dotacijų mokėjimo operacijas, kiekybiškai įvertinamų klaidų ataskaitų teikimo riba yra 1 % audituotų išlaidų); apgailestauja, kad dviem atvejais Audito Rūmai nustatė ir kiekybiškai įvertino klaidas, atsiradusias dėl deklaruotų per didelių personalo išlaidų;

22.

pabrėžia, kad Audito Rūmų nustatyti faktai patvirtino nuolatines sistemines klaidas, susijusias su deklaruotomis personalo išlaidomis, ir kad visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei nauji paramos gavėjai yra linkę daryti daugiau klaidų nei kiti paramos gavėjai; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. Audito Rūmų ankstesnėse metinėse ataskaitose taip pat reguliariai pranešama apie šias klaidas; todėl pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ personalo išlaidų deklaravimo taisyklių supaprastinimas ir platesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra būtina sąlyga siekiant stabilizuoti klaidų lygį, kad jis neviršytų reikšmingumo lygio; pabrėžia, kad BST bendroji įmonė turėtų stiprinti savo vidaus kontrolės sistemas, kad pašalintų padidėjusią riziką, susijusią su MVĮ ir naujais paramos gavėjais, ir aktyviai skatinti tam tikrų kategorijų paramos gavėjus, kurie yra labiau linkę daryti klaidų, pavyzdžiui, MVĮ ir naujus paramos gavėjus, naudotis Personalo išlaidų vedliu; palankiai vertina tai, kad 2022 m. visos bendrosios įmonės pradėjo įgyvendinti klaidų lygio mažinimo veiksmus pagal Audito Rūmų pasiūlytą veiksmą, be kita ko, ieškodamos galimybių taikyti supaprastintas išlaidų formas, pvz., vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas;

23.

remdamasis metine veiklos ataskaita pažymi, kad 2021 m. bendroji įmonė ECSEL įvertino savo vidaus kontrolės sistemų veiksmingumą, remdamasi peržiūrėta sistema; pažymi, kad bendras įsivertinimo tikslas buvo suprasti, ar buvo taikomi visi principai ir ar jie veikia; pažymi, kad šis įsivertinimas daugiausia buvo grindžiamas vidaus audito tarnybos, Audito Rūmų ir išorės auditorių atliktu stebėsenos rodiklių vertinimu ir ataskaitų analize ir buvo paremtas kitais įrodymais, pvz., išimčių registru, rizikos vertinimu, tolesnės veiklos stebėjimu, rekomendacijomis, išvadomis, ir diskusijomis su vadovybe dėl bendrosios įmonės ECSEL veiklos ir tikslų;

24.

palankiai vertina tai, kad ECSEL atliko ataskaitinių metų vidaus kontrolės sistemų veikimo vertinimą ir padarė išvadą, kad visi vidaus kontrolės komponentai ir principai iš esmės yra įgyvendinami ir veikia taip, kaip numatyta;

Vidaus auditas

25.

pažymi, kad Komisijos vidaus audito tarnybai tenka BST bendrosios įmonės vidaus auditoriaus vaidmuo, kaip nurodyta jos finansinio reglamento 28 straipsnyje; pažymi, kad 2021 m. spalio mėn. bendrosios įmonės ECSEL vykdomasis direktorius informavo vidaus auditorius apie naujausius svarbius ECSEL pokyčius ir naujausio rizikos vertinimo rezultatus;

Nauja centralizuota dalyvaujančiųjų valstybių finansinių įnašų valdymo sistema

26.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad, remiantis programos „Europos horizontas“ pagrindų reglamentu ir Reglamentu (ES) 2021/2085, BST bendroji įmonė privalo įdiegti naują centralizuotą valdymo procesą – centrinio finansinių įnašų valdymo (CFĮV) sistemą, skirtą dalyvaujančiųjų valstybių finansiniams įnašams valdyti;

27.

pažymi, kad pagal šią planuojamą CFĮV sistemą kiekviena dalyvaujančioji valstybė gali pasirinkti projekto lygmeniu mokėti BST bendrajai įmonei atitinkamus finansinius įnašus, skirtus joje įsisteigusiems paramos gavėjams; pažymi, kad šio proceso metu kiekviena dalyvaujančioji valstybė turi veto teisę visais klausimais, susijusiais su BST bendrajai įmonei jos sumokėtų nacionalinių finansinių įnašų, skirtų joje įsisteigusiems pareiškėjams, naudojimu; tai daroma laikantis Sąjungos finansinių ir konkurencijos taisyklių; pažymi, kad taip dalyvaujančioji valstybė, remdamasi nacionaliniais strateginiais prioritetais, gali nuspręsti, ar remti atrinkto ir patvirtinto mokslinių tyrimų ir inovacijų projekto nacionalinį paramos gavėją, ar ne;

28.

be to, pažymi, kad BST bendroji įmonė turės atlikti bendrojo finansavimo mokėjimus visoms dalyvaujančiosioms valstybėms, kurios nusprendžia pavesti jai savo finansinius įnašus; pažymi, kad ji turės valdyti ir stebėti du alternatyvius administracinių susitarimų su dalyvaujančiosiomis valstybėmis rėmimo procesus; pažymi, kad kiekvienos dalyvaujančiosios valstybės NFI turi pasirašyti administracinį susitarimą su BST bendrąja įmone, pavesti jai mokėti nacionalinius įnašus arba koordinuoti nacionalinius lėšų pervedimo susitarimus dėl mokėjimų paramos gavėjams ir ataskaitų dėl įnašų teikimo;

29.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų susirūpinimą dėl to, kad Komisija neįvertino, kiek papildomų išteklių BST bendrajai įmonei reikės planuojamai CFĮV sistemai įgyvendinti, ir neįtraukė jų į pradinę BST bendrosios įmonės personalo išteklių sąmatą, susijusią su programos „Europos horizontas“ įgyvendinimu; pritaria Audito Rūmams, kad šis planavimo stygius diegiant CFĮV sistemą kartu su darbuotojų padėtimi ir IT priemonių bei paramos trūkumas gali neigiamai paveikti BST bendrosios įmonės programų įgyvendinimą ir galimybę pasiekti su kitų narių įnašais susijusius tikslus ir kad jei CFĮV turi būti valdomas rankiniu būdu, tam prireiks žmogiškųjų išteklių; ragina BST bendrąją įmonę ir Komisiją pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnius pokyčius.

(1) 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 561/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė ECSEL (OL L 169, 2014 6 7, p. 152).

(3) Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės, nuostatos, susijusios su Lustų bendrąja įmone (COM(2022)0047, 2022 2 8).

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/518

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1955

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė ECSEL) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0109/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė ECSEL (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A9-0082/2023),

1.	pritaria Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 152.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/520

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1956

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Švariojo vandenilio bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 2 kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Švariojo vandenilio bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0112/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0083/2023),

1.	patvirtina Švariojo vandenilio bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Švariojo vandenilio bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 108.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/522

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1957

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Švariojo vandenilio bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 2 kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Švariojo vandenilio bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0083/2023),

kadangi 2008 m. gegužės mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 521/2008 (1) pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą buvo įsteigta Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (toliau – KEV bendroji įmonė) laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d.; kadangi 2014 m. gegužės mėn. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 559/2014 (2), kuriuo iki 2024 m. gruodžio 31 d. pratęsė bendrosios įmonės veiklos laikotarpį pagal programą „Horizontas 2020“ (2 KEV bendroji įmonė); kadangi 2021 m. lapkričio mėn. Tarybos reglamentu (ES) 2021/2085 (3) pagal programą „Europos horizontas“ buvo įsteigta Švariojo vandenilio bendroji įmonė (toliau – Švariojo vandenilio bendroji įmonė), kuri pakeitė 2 KEV bendrąją įmonę, laikotarpiui, kuris baigsis 2031 m. gruodžio 31 d.;

kadangi Švariojo vandenilio bendroji įmonė yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė vandenilio ir kuro elementų technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, o jos narės steigėjos yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, pramonės grupė („Hydrogen Europe“) ir mokslinių tyrimų grupė („Hydrogen Europe Research“);

C.	kadangi Sąjungos finansinis įnašas į Švariojo vandenilio bendrąją įmonę, įskaitant EEE asignavimus, skirtas administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, yra iki 1 mlrd. EUR, įskaitant iki 30,193 mln. EUR administracinėms išlaidoms;

kadangi kiti nei Sąjunga Švariojo vandenilio bendrosios įmonės nariai per 10 metų laikotarpį, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/2085, turi skirti arba susitarti, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso bent 1 000 000 000 EUR įnašą, įskaitant iki 30,193 mln. EUR administracinėms išlaidoms padengti;

E.	kadangi bendras Švariojo vandenilio bendrosios įmonės tikslas – remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą Sąjungoje švaraus vandenilio sprendimų ir technologijų srityje pagal naują ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Europos horizontas“;

Biudžeto ir finansų valdymas

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų ataskaitoje dėl Švariojo vandenilio bendrosios įmonės metinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) nustatyta, jog 2021 m. metinėse ataskaitose Švariojo vandenilio bendrosios įmonės finansinė būklė 2021 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais metais susijusių operacijų, pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama jos finansiniame reglamente ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintose apskaitos taisyklėse, ir kad pagal sąskaitas atliktos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pripažįsta, kad programoje „Europos horizontas“ Švariojo vandenilio bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami Švariojo vandenilio bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad ypač sudėtingi ir sudėtingi skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl ragina išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema;

pažymi, kad Švariojo vandenilio bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutinį turimą biudžetą (jis apima iš naujo įtrauktus ankstesnių metų nepanaudotus asignavimus, asignuotąsias pajamas ir perskirstymus kitiems metams) sudarė 15,8 mln. EUR (palyginti su 104,2 mln. EUR 2020 m.) įsipareigojimų asignavimų ir 56,2 mln. EUR (palyginti su 103,8 mln. EUR 2020 m.) mokėjimų asignavimų; pažymi, kad bendras 2021 m. įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo atitinkamai 97 % (palyginti su 94 % 2020 m.) ir 87 % (palyginti su 95 % 2020 m.);

pažymi, kad, palyginti su 2020 m., 2021 m. įsipareigojimų asignavimai sumažėjo 85 %, o mokėjimų asignavimai – 44 %; pažymi, kad 2021 m. biudžetas sumažėjo dėl to, kad 2021 m. nebuvo skelbti kvietimai teikti pasiūlymus; pabrėžia, kad 2021 m. nebuvo planuojamas išankstinis finansavimas;

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje iš Reglamente (ES) 2021/2085 ir pagal jį priimtuose teisiniuose sprendimuose nustatyto didžiausio 470 mln. EUR įnašo Sąjungos piniginis ir nepiniginis įnašas Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos lėšomis sudarė iš viso 426,5 mln. EUR, o pramonės ir mokslinių tyrimų grupių nariai prisidėjo patvirtintais bendros 466 mln. EUR vertės ištekliais, į kuriuos įeina patvirtinti 443,9 mln. EUR vertės nepiniginiai įnašai Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos projektams;

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, jog 2021 m. pabaigoje Švariojo vandenilio bendroji įmonė buvo įsipareigojusi skirti 425,5 mln. EUR (95 %) iš 450 mln. EUR didžiausio Sąjungos įnašo, skirto pasirašytiems Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos susitarimams dėl dotacijų, iš kurių apie 3 mln. EUR (0,7 %) dar reikės sumokėti artimiausiais metais; pažymi, kad privatieji nariai skyrė tokius pačius nepiniginius įnašus; pažymi, kad Švariojo vandenilio bendrosios įmonės 2021 m. mokėjimų biudžeto, skirto Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos projektams, įvykdymo lygis buvo 97,8 % (palyginti su 89 % 2020 m.) ir, be to, kad 2021 m. Švariojo vandenilio bendroji įmonė beveik neturėjo veiklos įsipareigojimų asignavimų, nes paskutinį kvietimą teikti pasiūlymus ji buvo užbaigusi iki 2014 m. pabaigos;

pažymi, kad, 2021 m. pabaigos duomenimis, Sąjunga iš programos „Horizontas 2020“ iš viso skyrė 545,5 mln. EUR ir kad privatūs nariai iš viso skyrė 50 mln. EUR piniginių ir patvirtintų nepiniginių įnašų, į kuriuos įeina 38,6 mln. EUR nepiniginiai įnašai į Švariojo vandenilio bendrajai įmonei pagal programos „Horizontas 2020“ projektus;

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad patvirtintų privačių narių nepiniginių įnašų į pagrindinę veiklą lygis (38,6 mln. EUR) paaiškinamas tuo, kad Švariojo vandenilio bendroji įmonė juos vėliau patvirtina pagal programą „Horizontas 2020“, kai atliekamas galutinis projektų mokėjimas ir turi būti pateikti finansinės ataskaitos sertifikatai; palankiai vertina tai, kad, 2021 m. pabaigos duomenimis, privatūs nariai papildomai veiklai iš viso skyrė 1 039 mln. EUR nepiniginį įnašą, t. y. gerokai daugiau nei minimali 285 mln. EUR suma, nustatyta Reglamente (ES) 2021/2085 visam programos „Horizontas 2020“ laikotarpiui;

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje Švariojo vandenilio bendroji įmonė buvo įsipareigojusi skirti 646 mln. EUR iš didžiausio Sąjungos įnašo, skirto pasirašytiems programos „Horizontas 2020 m.“ susitarimams dėl dotacijų ir sutartims, iš kurių apie 112,6 mln. EUR (17,8 %) dar reikės sumokėti artimiausiais metais; tačiau primena, kad privatieji nariai teisiškai įsipareigojo skirti 158,3 mln. EUR vertės nepiniginius įnašus;

10.

pažymi, kad Švariojo vandenilio bendrosios įmonės 2021 m. įsipareigojimų ir mokėjimų biudžeto, skirto programos „Horizontas 2020“ projektams, įvykdymo lygis atitinkamai buvo 98 % ir 87,8 % (palyginti su 97 % 2020 m.);

11.

Viešieji pirkimai ir darbuotojai

12.

palankiai vertina tai, kad konkursų ir sutarčių valdymas buvo kiek įmanoma supaprastintas laikantis tarpinstitucinių viešųjų pirkimų procedūrų, kurias pradėjo Komisija, ir naudojant pagal jas sudarytas daugiametes bendrąsias sutartis; pažymi, kad Švariojo vandenilio bendroji įmonė bendradarbiauja su kitomis bendrosiomis įmonėmis viešųjų pirkimų poreikių klausimais, siekdama kuo labiau sumažinti administracines pastangas; pažymi, kad, kaip ir ankstesniais metais, dauguma Švariojo vandenilio bendrosios įmonės sutarčių buvo sudaryta pagal galiojančias daugiametes bendrąsias sutartis, išskyrus daugiausia su veikla susijusią viešųjų pirkimų veiklą;

13.

pažymi, kad, kalbant apie apimtį, didžiausios vertės sutartys buvo su veikla susijusių viešųjų pirkimų veikla, IT paslaugos ir 2021 m. Europos vandenilio savaitės organizavimas, ir kad konkurso pradžia ir skelbimas, taip pat pasiūlymų priėmimas ir atplėšimas buvo supaprastinti naudojant „eTendering“, „eNotices“ ir „eSubmission“ modulius; pažymi, kad pastaroji programa suteikia galimybę automatiškai registruoti pasiūlymus Europos Komisijos dokumentų valdymo IT sistemoje; pažymi, kad Švariojo vandenilio bendroji įmonė naudojasi naujausia „eSubmission“ versija, todėl pasiūlymų skelbimas, teikimas ir gavimas bei atplėšimo etapai dabar yra visiškai skaitmeniniai;

14.

palankiai vertina tai, kad Švariojo vandenilio bendroji įmonė naudoja „EU Sign“ – Komisijos Informatikos generalinio direktorato teikiamą programinės įrangos sprendimą, kuris suteikia galimybę dokumentus pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu; pažymi, kad programų biuras dabar savo sutartis pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris palengvina veiklos procesus, nes gerokai sutrumpina sutarties pasirašymo mėlynuoju rašalu laiką ir išlaidas ir, be to, pažymi, kad kvalifikuotas elektroninis parašas, jei juo pasirašoma naudojant „EU Sign“, yra teisiškai įpareigojantis, nes jis atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 (4) dėl elektroninių operacijų ES vidaus rinkoje ir užtikrina aukštesnio lygio techninį saugumą;

15.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. Švariojo vandenilio bendrojoje įmonėje dirbo 23 laikinieji darbuotojai, du sutartininkai ir du deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

16.

remdamasis 2021 m. metine veiklos ataskaita pažymi, kad, kalbant apie lyčių pusiausvyrą, 44 % darbuotojų buvo moterys ir 56 % darbuotojų – vyrai, o trečdalį vadovaujamų pareigų užėmė moterys ir du trečdaliai – vyrai; ragina Švaraus vandenilio bendrąją įmonę toliau gerinti lyčių pusiausvyrą; apgailestauja dėl to, kad projektų koordinatorių moterų, pagal programą „Horizontas 2020„dirbančių Komisijos patariamosiose grupėse, ekspertų grupėse, vertinimo komisijose, kaip atskiros ekspertės ir t. t., procentinė dalis neviršija 33 %;

17.

su susirūpinimo pažymi, kad 2018–2021 m. visų bendrųjų įmonių laikinųjų darbuotojų skaičiaus vidutinis metinis lygis išliko aukštas ir sudarė apie 11 % statutinių darbuotojų; primena, kad dėl didelės pagal sutartis dirbančių darbuotojų dalies labai padidėja Švariojo vandenilio bendrosios įmonės darbuotojų kaita ir dar labiau destabilizuojama darbuotojų padėtis; vis dėlto pabrėžia, kad laikinųjų darbuotojų pasitelkimas turėtų išlikti laikinu sprendimu, nes kitaip tai galėtų neigiamai paveikti bendrus Švariojo vandenilio bendrosios įmonės veiklos rezultatus, pvz., bendrųjų gebėjimų išsaugojimą, neaiškius atskaitomybės kanalus ir mažesnį darbuotojų efektyvumą;

18.

pažymi, kad nuo 2016 m. bendrosios įmonės Sąjungos pensijų sistemai nemokėjo dalies darbdavių įnašų, susijusių su bendrųjų įmonių darbuotojais, atitinkančių jų ne Sąjungos subsidijuojamų pajamų ir visų jų pajamų santykį, nes Komisija nei numatė šias išlaidas bendrųjų įmonių biudžete, nei oficialiai prašė atlikti mokėjimus; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų;

19.

pažymi, kad 2021 m. kartu su kitomis bendrosiomis įmonėmis buvo surengtos bendros IT sesijos, kurių pagrindinis tikslas – pasirengti pereiti prie „Office 365“, „SharePoint“ ir „OneDrive“;

20.

remdamasis metine veiklos ataskaita pažymi, kad COVID-19 pandemijos metu darbuotojai dalyvavo internetiniame mokyme, kad išplėstų savo žinias, susijusias su savo darbu, ir pažymi, kad dalyvavimas mokymuose buvo labai skatinamas siekiant išlaikyti darbuotojų motyvaciją ir tarpusavio ryšius izoliavimo laikotarpiu;

21.

pažymi, kad 2021 m. vasario mėn. 2 KEV bendroji įmonė prisijungė prie „Sysper“ ir kad visus metus buvo pridedami nauji moduliai; be to, palankiai vertina tai, kad numatoma naudoti „Mission Processing System“ ir darbuotojų vertinimo bei paaukštinimo programą; pritaria tam, kad būtų naudojama nauja įdarbinimo priemone „Systal“, kurią 2 KEV bendroji įmonė pradėjo naudoti 2021 m. lapkričio mėn., ir tam, kad kitas įdarbinimo procesas bus vykdomas naudojant šią sistemą, taip pat mano, kad tokios priemonės gali padėti paremti būtiną aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą;

Vidaus auditas

22.

remdamasis metine veiklos ataskaita pažymi, kad vidaus auditas atliekamas pagal Švariojo vandenilio bendrosios įmonės finansinių taisyklių 20 straipsnį;

23.

pažymi, kad 2021 m. Vidaus audito tarnyba (IAS) patvirtino 2 KEV bendrosios įmonės parengtą veiksmų planą, pagal kurį siekiama atsižvelgti į dvi svarbias rekomendacijas, pateiktas IAS atlikus programos „Horizontas 2020“ dotacijų įgyvendinimo 2 KEV bendrojoje įmonėje auditą, ir padarė išvadą, kad veiksmų planas yra tinkamas nustatytai rizikai mažinti;

24.

pažymi, kad 2021 m., laikydamasi sutarto veiksmų plano, 2 KEV bendroji įmonė oficialiai įformino dabartinę stebėsenos praktiką, susijusią su dotacijų susitarimų rizika ir sudėtingumu, ir parengė programos „Horizontas 2020“ projektų rezultatų sklaidos ir panaudojimo stebėsenos vidaus gaires; pažymi, kad, 2021 m. pabaigos duomenimis, 2 KEV bendroji įmonė laiko, kad visi veiksmų planai buvo visiškai įgyvendinti;

Vidaus kontrolė

25.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad, kalbant apie Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos tarpinius ir galutinius mokėjimus, Švariojo vandenilio bendroji įmonė atlieka ex post auditus paramos gavėjų patalpose, o programos „Horizontas 2020“ mokėjimų atveju už ex post auditus atsakinga Komisijos RTD generalinio direktorato Bendra audito tarnyba; pažymi, kad, remdamasi 2021 m. pabaigoje turėtais ex post audito rezultatais, Švariojo vandenilio bendroji įmonė pranešė apie Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos projektų reprezentatyvųjį klaidų lygį – 2 % (palyginti su 1,97 % 2020 m.) ir likutinį klaidų lygį – 1 %(palyginti su 1,01 % 2020 m.), taip pat apie programos „Horizontas 2020“ projektų reprezentatyvųjį klaidų lygį – 2,16 % (tiek pat 2020 m.) ir likutinį klaidų lygį – 1,3 % (palyginti su 1,34 % 2020 m.) (kalbant apie patvirtinimus ir mokėjimus);

26.

pažymi, kad, siekdami įvertinti Švariojo vandenilio bendrosios įmonės veiklos mokėjimų kontrolę, Audito Rūmai auditavo atsitiktine tvarka į imtį įtrauktus 2021 m. atliktus programos „Horizontas 2020“ mokėjimus galutinių naudos gavėjų lygmeniu, kad patvirtintų ex post audito metu nustatytus klaidų lygius (kalbant apie paramos gavėjų patalpose nagrinėtas dotacijų mokėjimo operacijas, kiekybiškai įvertinamų klaidų ataskaitų teikimo riba yra 1 % audituotų išlaidų); apgailestauja dėl to, kad, kad vienu atveju Audito Rūmai nustatė ir kiekybiškai įvertino klaidą, atsiradusią dėl to, kad dėl kanceliarinės klaidos buvo deklaruotos per didelės personalo išlaidos, o kitu atveju – sisteminį kiekybiškai neįvertinamą kontrolės trūkumą, susijusį su tuo, kad paramos gavėjas neatliko projekto darbo valandų patvirtinimo procedūros;

27.

remdamasis metine veiklos ataskaita pažymi, kad dėl nuolatinių sisteminių klaidų, susijusių su deklaruotomis personalo išlaidomis, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir naujų paramos gavėjų (kurių klaidų tikimybė yra didesnė nei kitų paramos gavėjų), Švariojo vandenilio bendroji įmonė jau sustiprino savo vidaus kontrolę, kad būtų išvengta padidėjusios rizikos, susijusios su MVĮ ir naujais paramos gavėjais; pažymi, kad šių priemonių rezultatai pirmą kartą buvo matyti 2021 m. ir jos padėjo gerokai sumažinti MVĮ ir naujų paramos gavėjų reprezentatyvųjį klaidų lygį per pastaruosius dvejus metus; palankiai vertina teigiamus mažesnio klaidų lygio rezultatus ir Švariojo vandenilio bendrosios įmonės ryžtą 2022 m. toliau vykdyti sustiprintą rizika grindžiamą kontrolę, naudojant sustiprintą stebėsenos priemonę, prieinamą bendroje sistemoje „COMPASS/SyGMa“, skirtoje programos „Horizontas 2020“ dotacijoms valdyti;

28.

taip pat pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ personalo išlaidų deklaravimo taisyklių supaprastinimas ir platesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra būtina sąlyga siekiant stabilizuoti klaidų lygį, kad jis neviršytų reikšmingumo lygio; palankiai vertina tai, kad 2022 m. visos bendrosios įmonės pradėjo įgyvendinti klaidų lygio mažinimo veiksmus pagal Audito Rūmų pasiūlytą veiksmą, be kita ko, ieškodamos galimybių taikyti supaprastintas išlaidų formas, pvz., vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas;

29.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad su Švariojo vandenilio bendrąja įmone susijusių tolesnių veiksmų imtasi atsižvelgiant į visas ankstesnių metų pastabas, nes 2021 m. Švariojo vandenilio bendroji įmonė ėmėsi taisomųjų veiksmų;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat kovos su sukčiavimu strategija

30.

palankiai vertina tai, kad tiek 2 KEV bendrosios įmonės valdybos, tiek patariamųjų organų nariams taikomos interesų konfliktų procedūros ir jos buvo atnaujintos 2021 m. gruodžio mėn. pagal naujai priimtas Švariojo vandenilio bendrajai įmonės valdybos darbo tvarkos taisykles, ir tai, kad buvo įgyvendintos konkrečios ekspertų, atsakingų už dotacijų paraiškų vertinimą ir projektų bei konkursų peržiūrą, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo priemonės;

31.

pažymi, kad Švariojo vandenilio bendroji įmonė aktyviai prisidėjo prie programos „Europos horizontas“ kontrolės strategijos (ex ante patikrų, audito ir sukčiavimo prevencijos) plėtojimo dalyvaudama Bendro įgyvendinimo centro įsteigtų specialių darbo grupių veikloje ir teikdama savo indėlį;

32.

džiaugiasi, kad Švariojo vandenilio bendroji įmonė taip pat užtikrina mokslinių tyrimų bendruomenės bendros kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimą; palankiai vertina tai, kad pagrindiniai veiksmai, susiję su strategija, apima informuotumo didinimo sesijų organizavimą bendroje įmonėje ir bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (kai rizika grindžiamus auditus atlieka Bendra audito tarnyba arba užsakytų paslaugų rangovai).

(1) 2008 m. gegužės 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 521/2008, įsteigiantis Kuro elementų ir vandenilio bendrąją įmonę (OL L 153, 2008 6 12, p. 1).

(2) 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama 2 kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (OL L 169, 2014 6 7, p. 108).

(3) 2021 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 219/2007, (ES) Nr. 557/2014, (ES) Nr. 558/2014, (ES) Nr. 559/2014, (ES) Nr. 560/2014, (ES) Nr. 561/2014 bei (ES) Nr. 642/2014 (OL L 427, 2021 11 30, p. 17).

(4) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/527

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1958

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Švariojo vandenilio bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 2 kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Švariojo vandenilio bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0112/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0083/2023),

1.	pritaria Švariojo vandenilio bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Švariojo vandenilio bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 108.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/529

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1959

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0113/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 557/2014, kuriuo įsteigiama II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0069/2023),

1.	patvirtina Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 54.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/531

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1960

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0069/2023),

kadangi 2021 m. lapkričio mėn. buvo priimtas Komisijos reglamentas (ES) 2021/2085 (1), kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d. įsteigiama Naujoviškų sveikatos iniciatyvos (NSSI) sprendimų bendroji įmonė, kuri pakeičia 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos (NVI2) bendrąją įmonę;

kadangi Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė yra sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė; kadangi šios bendrosios įmonės tikslas – padėti sukurti Sąjungos masto sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, kuri padėtų mokslo žinias lengviau paversti apčiuopiamomis inovacijomis; kadangi tos inovacijos turėtų apimti prevenciją, diagnostiką, gydymą ir ligų valdymą;

kadangi jos narės steigėjos yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, Europos radiologijos, elektromedicinos ir sveikatos priežiūros IT pramonės koordinavimo komitetas, COCIR pažangioji sveikatos priežiūra, Europos farmacijos pramonės ir asociacijų, įskaitant „Vaccines Europe“, federacija (EFPIA), Europos bioindustrijų ir „MedTech Europe“ asociacija (Europos medicinos technologijų pramonės, įskaitant diagnostiką, medicinos prietaisus ir skaitmeninę sveikatą, prekybos asociacija); kadangi Bendroji įmonė taiko dvišalį modelį, pagal kurį Komisija ir privatieji pramonės sektoriaus ir mokslinių tyrimų srities nariai yra atstovaujami valdyboje ir prisideda prie Bendrosios įmonės pagrindinės veiklos;

kadangi visas Bendrosios įmonės biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiu sudaro 2,4 mlrd. EUR, iš kurių pusė finansuojama iš programos „Europos horizontas“; kadangi Sąjungos finansinis įnašas iš programos „Europos horizontas“, įskaitant ELPA asignavimus, skirtas administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, yra iki 1,2 mlrd. EUR, įskaitant iki 30,2 mln. EUR administracinėms išlaidoms; kadangi 2021–2028 m. laikotarpiu Sąjunga į administracinį biudžetą papildomai skirs iki 22,3 mln. EUR sumą, perkeltą iš 2 NVI bendrosios įmonės;

Biudžeto ir finansų valdymas

džiaugiasi dėl to, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų ataskaitą, 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų NSSI bendrosios įmonės finansinėse ataskaitose NSSI bendrosios įmonės finansinė būklė 2021 m. gruodžio 31 d., pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama pagal finansinį reglamentą ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles; be to, pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, pagal sąskaitas atliktos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pažymi, kad programoje „Europos horizontas“ NSSI bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami NSSI bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad ypač sudėtingi ir sudėtingi skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl ragina išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema;

pažymi, kad galutinis NSSI bendrosios įmonės turimas 2021 m. biudžetas, įskaitant ankstesnių metų nepanaudotus asignavimus, kuriuos NSSI bendroji įmonė iš naujo įtraukė į einamųjų metų biudžetą, asignuotosios pajamos ir perskirstymai kitiems metams, sudarė 11,0 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 210,4 mln. EUR mokėjimų asignavimų; pažymi, kad iš šio biudžeto panaudota atitinkamai 75,91 % (98,66 % 2020 m.) ir 95,39 % (97,08 % 2020 m.) įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų;

yra susirūpinęs dėl to, kad NSSI bendrosios įmonės narių įnašų tikslų pasiekimo lygis yra palyginti žemas; tačiau pažymi, kad šį žemą lygį nulemia ilga projektų trukmė, kuri yra būtina dėl NSSI bendrosios įmonės mokslinių tyrimų novatoriškų sveikatos sprendimų srityje pobūdžio, ir projektus įgyvendinančių pasaulinių konsorciumų mastas; pažymi, kad NSSI bendroji įmonė ateinančiais metais dar turės sumokėti 84,3 mln. EUR už vykdomus Septintosios bendrosios programos projektus;

atkreipia dėmesį į faktą, kad dėl didėjančio vienu metu pagal kelias DFP programas vykdomų projektų skaičiaus jai kyla rizika, kad tų lėšų efektyviam valdymui užtikrinti reikalingų administracinių išteklių gali nepakakti; palankiai vertina tai, kad tolesni veiksmai, susiję su 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, paskatino imtis veiksmų šiai problemai spręsti ir kad NSSI bendroji įmonė pateiks išsamią proceso informaciją 2022 m. konsoliduotojoje metinėje veiklos ataskaitoje;

pažymi, kad, kalbant apie NSSI bendrosios įmonės veiklos pareigas 2021 m. pabaigoje, NSSI bendroji įmonė buvo visiškai įsipareigojusi skirti 966 mln. EUR nuo didžiausio Sąjungos įnašo, skirto pasirašytiems Septintosios bendrųjų pagrindų (7BP) programos susitarimams dėl dotacijų, iš kurių apie 84,3 mln. EUR (arba 8,7 %) dar reikės sumokėti artimiausiais metais; pažymi, kad privatieji nariai skyrė tokius pačius nepiniginius įnašus; pažymi, kad NSSI bendrosios įmonės 2021 m. turimo 7 BP projektų mokėjimų biudžeto įvykdymo lygis sudarė 80 %; be to, pažymi, kad 2021 m. NSSI bendroji įmonė beveik neturėjo veiklos įsipareigojimų asignavimų, nes paskutinį kvietimą teikti pasiūlymus ji buvo paskelbusi iki 2014 m. pabaigos;

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje NSSI bendroji įmonė buvo įsipareigojusi skirti 1 452,1 mln. EUR, arba 91 % nuo 1 595,4 mln. EUR didžiausio Sąjungos įnašo, skirto pasirašytiems programos „Horizontas 2020“ susitarimams dėl dotacijų; pažymi, kad tokią padėtį daugiausia lėmė tai, kad 2019 m. kvietimas teikti pasiūlymus negalėjo apimti visų suplanuotų temų, o valdybos sprendimu Sąjungos biudžetas buvo atitinkamai sumažintas; pažymi, kad iš šios įsipareigotos sumos apie 616,8 mln. EUR (arba 42,5 %) dar reikės sumokėti artimiausiais metais; be to, primena, kad NSSI bendrosios įmonės privatieji nariai teisiškai įsipareigojo skirti 1 520,7 mln. EUR vertės nepiniginius įnašus;

pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ projektams skirto NSSI bendrosios įmonės 2021 m. mokėjimų biudžeto įvykdymo lygis buvo 97 %, o NSSI bendroji įmonė beveik neturėjo 2021 m. veiklos įsipareigojimų asignavimų, atsižvelgiant į tai, kad pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 557/2014 (2) reikalaujama, kad visi įsipareigojimai būtų prisiimti iki 2020 m. pabaigos, o Reglamentas (ES) 2021/2085 įsigaliojo tik 2021 m. pabaigoje, 2021 m. kvietimų teikti pasiūlymus nebuvo paskelbta;

Veikla

10.

remdamasis metine ataskaita pažymi, kad 2021 m. buvo užbaigtas 2 NVI bendrosios įmonės projektų portfelis pasirašius 15 paskutinių 2 NVI bendrosios įmonės projektų dotacijų susitarimų; pažymi, kad 15 naujai sukurtų projektų bendras biudžetas yra 413 mln. EUR, iš kurių maždaug pusė sumos skiriama pagal Sąjungos programą „Horizontas 2020“, o likusi dalis – iš EFPIA įnašų ir 2 NVI bendrosios įmonės asocijuotųjų partnerių bei kitų šaltinių;

11.

su pasitenkinimu pažymi, kad įgyvendinant NSSI bendrosios įmonės projektus sukurti 275 aktyvai, kuriais per projekto gyvavimo ciklą buvo pasiektas reikšmingas tarpinis etapas (tikslas buvo 50); pažymi, kad šie aktyvai, be kita ko, apima priemones, metodikas, procesus, paslaugas, mokymo medžiagą; pažymi, kad tarpinių etapų pavyzdžiai yra: pagrindiniai klinikinių tyrimų etapai, gyvūnų modeliai, prototipai, komercializacija, patentai ir leidiniai; be to, pažymi, kad daugelyje NSSI bendrosios įmonės projektų dalyvaujantys pramonės subjektai naudoja naujas pagal projektus sukurtas priemones ir procedūras, pvz., gyvūnų modelius, standartus, biologinius žymenis, standartinės veiklos procedūras, atrankinės patikros platformų naudojimą ir klinikinių tyrimų tinklus;

12.

pabrėžia, kad kalbant apie matomumą, pažymi, kad NSSI bendroji įmonė toliau demonstravo Sąjungos pridėtinę vertę vykdydama ryžtingą komunikaciją tikslinei auditorijai, daugiausia dėmesio skirdama NSSI bendrosios įmonės veiklos atvirumui, skaidrumui, aktualumui ir nuoseklumui; pažymi, kad ji toliau skleidė projektų rezultatus ir sėkmės istorijas didindamas jų rezultatų įvairovę, kad į juos būtų įtraukta daugiau kaip 100 įvairių stilių rašytinių straipsnių, taip pat trumpi, prieinami vaizdo įrašai, skirti reklamai socialiniuose tinkluose, ir kad, be to, į naujai sukurtą 2NVI bendrosios įmonės interneto svetainę buvo įtrauktos visos NSSI bendrosios įmonės projektų informacijos suvestinės, siekiant palengvinti jų populiarinimą ateityje; ragina NSSI bendrąją įmonę dalytis visomis sėkmingomis matomumo strategijomis su kitomis bendrosiomis įmonėmis, kad piliečiai galėtų pristatyti savo pridėtinę vertę;

Įdarbinimas ir darbuotojai

13.

pažymi, kad personalo etatų plane numatyta įdarbinti 39 laikinuosius darbuotojus, 15 sutartininkų ir 2 deleguotuosius nacionalinius ekspertus, iš viso – 56 darbuotojus; pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. buvo užimta 50 darbo vietų: 36 iš 39 laikinųjų darbuotojų (92,30 %), 13 iš 15 sutartininkų (86,70 %) ir 1 iš 2 deleguotųjų nacionalinių ekspertų (50 %); be to, pažymi, kad, kalbant apie laikinuosius darbuotojus, laisvos darbo vietos turėjo būti užpildytos 2022 m., nes turėjo būti vykdomos dvi atrankos procedūros, ir kad 2022 m. turėjo būti panaikintas 1 deleguotojo nacionalinio eksperto etatas;

14.

palankiai vertina tai, kad NSSI bendroji įmonė išlaikė gerą geografinę pusiausvyrą (20 skirtingų šalių) ir gerą lyčių pusiausvyrą (22 moterys, 17 vyrų), kai buvo konsultuojamasi su išorės ekspertais;

15.

susirūpinęs pažymi, kad 2018–2021 m. visų bendrųjų įmonių laikinųjų darbuotojų vidutinis metinis lygis išliko aukštas ir sudarė apie 11 % statutinių darbuotojų; primena, kad dėl didelio pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičiaus labai padidėja NSSI bendrosios įmonės darbuotojų kaita ir dar labiau destabilizuojama darbuotojų padėtis; be to, pabrėžia, kad laikinųjų darbuotojų pasitelkimas turėtų išlikti laikinu sprendimu, nes kitaip tai galėtų neigiamai paveikti bendrus NSSI bendrosios įmonės veiklos rezultatus, pvz., bendrųjų gebėjimų išsaugojimą, neaiškius atskaitomybės kanalus, galimus teisinius ginčus ir mažesnį darbuotojų efektyvumą;

16.

remdamasis 2021 m. metine veiklos ataskaita pažymi, kad yra tinkama lyčių pusiausvyra – 66 % darbuotojų yra moterys: 50 % valdybos narių, 61,5 % paskirtų valstybių atstovų grupės narių ir 41,7 % tikrųjų mokslinio komiteto narių yra moterys; ragina NSSI bendrąją įmonę išlaikyti šią pusiausvyrą;

17.

palankiai vertina tai, kad nuolat tobulinant projektų valdymo darbo eigą ir NSSI darbuotojams koordinuojant darbuotojų pastangas pavyko įveikti su COVID-19 pandemijos laikotarpiu susijusius sunkumus, tuo užtikrinant veiklos tęstinumą ir 2021 m. pasiekiant didelį veiklos biudžeto įvykdymo lygį – 96,04 %;

18.

pažymi, kad nuo 2016 m. bendrosios įmonės Sąjungos pensijų sistemai nemokėjo darbdavių įnašų į bendrųjų įmonių darbuotojus, atitinkančių jų ne Sąjungos subsidijuojamų pajamų ir visų jų pajamų santykį, nes Komisija nei numatė šias išlaidas bendrųjų įmonių biudžete, nei oficialiai prašė atlikti mokėjimus; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų;

Vidaus kontrolės sistemos

19.

pažymi, jog, kalbant apie Septintosios pagrindų programos tarpinius ir galutinius mokėjimus, pažymėtina, kad NSSI bendroji įmonė atlieka ex post auditus, o programos „Horizontas 2020“ mokėjimų atveju už ex post auditus atsakinga Komisijos RTD GD Bendroji audito tarnyba; pažymi, kad remiantis 2021 m. pabaigoje turėtais ex post audito rezultatais, NSSI bendroji įmonė pranešė apie Septintosios pagrindų programos projektų reprezentatyvųjį klaidų lygį – 1,9 % (2,16 % 2020 m.) ir likutinį klaidų lygį – 0,8 % (1,14 % 2020 m.), taip pat apie programos „Horizontas 2020“ projektų reprezentatyvųjį klaidų lygį – 0,97 % (1,13 % 2020 m.) ir likutinį klaidų lygį – 0,6 % (0,74 % 2020 m.) (patvirtinimai ir galutiniai mokėjimai);

20.

pažymi, kad siekdami įvertinti Bendrosios įmonės veiklos mokėjimų kontrolės priemones, Audito Rūmai atliko atsitiktinai į imtį įtrauktų 2021 m. atliktų mokėjimų galutiniams paramos gavėjams pagal programą „Horizontas 2020“ auditą, kad patvirtintų ex post audito klaidų lygius; pažymi, kad vienu atveju Audito Rūmai nustatė ir kiekybiškai įvertino sisteminę su personalo išlaidomis susijusią klaidą, atsiradusią naudojant neteisingus valandinius įkainius, kurie nebuvo pagrįsti užbaigtais finansiniais metais, o kitu atveju – klaidą, atsiradusią dėl tinkamų patvirtinamųjų deklaruotų įrangos ir kelionės išlaidų įrodymų trūkumo;

21.

pabrėžia, kad Audito Rūmų nustatytas faktas patvirtino nuolatines sistemines klaidas, susijusias su deklaruotomis personalo išlaidomis, ir kad visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei nauji paramos gavėjai turi daugiau klaidų nei kiti paramos gavėjai; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. Audito Rūmų ankstesnėse metinėse ataskaitose taip pat reguliariai pranešama apie šias klaidas; todėl pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ personalo išlaidų deklaravimo taisyklių supaprastinimas ir platesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra būtina sąlyga siekiant stabilizuoti klaidų lygį, kad jis neviršytų reikšmingumo lygio; pabrėžia, kad NSSI bendroji įmonė turėtų stiprinti savo vidaus kontrolės sistemas, kad pašalintų padidėjusią riziką, susijusią su MVĮ ir naujais paramos gavėjais, ir primygtinai skatinti tam tikrų kategorijų paramos gavėjus, kurie yra labiau linkę daryti klaidų, pavyzdžiui, MVĮ ir naujus paramos gavėjus, naudotis Personalo išlaidų vedliu. palankiai vertina tai, kad 2022 m. visos bendrosios įmonės pradėjo įgyvendinti klaidų lygio mažinimo veiksmus pagal Audito Rūmų pasiūlytą veiksmą, be kita ko, ieškodamos galimybių taikyti supaprastintas išlaidų formas, pvz., vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas;

22.

pažymi, kad, atsižvelgiant į daugiametį programų ir atskirų mokslinių tyrimų projektų pobūdį, likutinis klaidų lygis, apskaičiuotas pagal programos trukmę, yra prasmingiausias klaidų finansinio poveikio rodiklis ir kad jame atsižvelgiama į NSSI bendrosios įmonės atliktus pataisymus, taip pat į tai, kad NSSI bendroji įmonė ekstrapoliuoja sistemingas audito išvadas ir taip gerokai padidina auditų valymo poveikį; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant programas paramos gavėjai mokosi iš savo klaidų, o remdamasi audito išvadomis, NSSI bendroji įmonė taip pat nuolat stengiasi geriau informuoti paramos gavėjus apie visus trūkumus, kad padėtų jiems teisingai deklaruoti savo išlaidas ir tuo užkirsti kelią klaidoms;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat kovos su sukčiavimu strategija

23.

pažymi, kad NSSI bendroji įmonė turi kovos su sukčiavimu strategiją, suderintą su Komisijos kovos su sukčiavimu strategija (CAFS 2019) ir bendra kovos su sukčiavimu strategija, skirta mokslinių tyrimų sričiai (RAFS 2019), kurią papildo papildomi kovos su sukčiavimu veiksmai, susiję su paslaugų sutarčių valdymu ir administravimu;

24.

pažymi, kad su dotacijomis ir operatyvine veikla susiję veiksmai koordinuojami su RTD GD ir kitomis mokslinių tyrimų agentūromis pagal daugiametį veiksmų planą, kurį koordinuoja Sukčiavimo ir pažeidimų mokslinių tyrimų srityje (FAIR) komitetas;

25.

pažymi, kad 2021 m. 2 NVI bendrosios įmonės kovos su sukčiavimu veikla apėmė bendradarbiavimą su FAIR komitetu, darbuotojų informuotumo apie kovą su sukčiavimu didinimą, įskaitant dalyvavimą Europos kovos su sukčiavimu tarnybos konferencijoje „United against corruption – Upholding the ethical standards of ES Institutions“ (liet. „Susivieniję prieš korupciją. ES institucijų etikos standartų laikymasis“) ir sukčiavimo rizikos vertinimą; be to, pažymi, kad tai buvo dvejopa užduotis: viena buvo įtraukta į metinį kovos su sukčiavimu ciklą, o kita – platesnė ir išsamesnė užduotis – padėti pagrindus NSSI bendrosios įmonės bendros kovos su sukčiavimu strategijos peržiūrai;

26.

be to, džiaugiasi dėl to, kad visi NSSI bendrosios įmonės darbuotojai buvo reguliariai informuojami apie su sukčiavimu susijusią riziką ir procedūras, kurių reikia laikytis įtariamo sukčiavimo ir (arba) pažeidimų atvejais, ir kad dėmesys buvo skiriamas kompleksiniams klausimams, pvz., rizikai, susijusiai su interesų konfliktais, įgaliojimų delegavimu ir pareigų atskyrimu.

(2) 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 557/2014, kuriuo įsteigiama II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (OL L 169, 2014 6 7, p. 54).

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/536

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1961

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0113/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 557/2014, kuriuo įsteigiama II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (4), ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0069/2023),

1.	pritaria Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 169, 2014 6 7, p. 54.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/538

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1962

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės (F4E) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0111/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantį jai lengvatas (4), ir ypač į jo 5 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) 70 straipsnyje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0092/2023),

1.	patvirtina Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 90, 2007 3 30, p. 58.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/540

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1963

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės (F4E) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0092/2023),

A.	kadangi Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (toliau – Bendroji įmonė) Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas (1) įsteigta 2007 m. balandžio mėn. 35 metų laikotarpiui;

B.	kadangi Bendroji įmonė pradėjo savarankiškai dirbti 2008 m. kovo mėn.;

C.	kadangi Bendrosios įmonės nariai yra Komisijos atstovaujama Europos atominės energijos bendrija (Euratomas), Euratomo valstybės narės ir trečiosios šalys, sudariusios su Euratomu bendradarbiavimo susitarimą valdomos branduolių sintezės srityje;

D.	kadangi Bendrosios įmonės tikslai – užtikrinti Sąjungos indėlį į ITER tarptautinį branduolių sintezės energijos projektą, įgyvendinti Euratomo ir Japonijos platesnio požiūrio susitarimą ir pasirengti demonstracinio branduolių sintezės reaktoriaus ir susijusių įrenginių statybai;

kadangi ITER projekto veikloje dalyvauja septyni pasauliniai partneriai, t. y. Sąjunga, kuriai atstovauja Euratomas, Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Japonija, Kinija, Pietų Korėja ir Indija, ir Sąjungai imasi lyderės vaidmens – ji padengia 45,4 % statybos sąnaudų, o kiti dalyvaujantys partneriai – po 9,1 % sąnaudų; ši situacija pasikeis branduolių sintezės bandymų veiklos etape, nes tuomet Sąjunga dengs 34 % veiklos sąnaudų (2);

F.	kadangi visos Sąjungos numatytos išlaidos įsipareigojimams pagal ITER susitarimą vykdyti ir susijusiai veiklai įgyvendinti iki 2031 m. sudaro 18,2 mlrd. EUR (dabartine verte) (3);

kadangi 2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir Euratomo ir šalims nesudarius protokolo, numatyto Sąjungos bei Euratomo ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarime, dėl kurio buvo susitarta 2020 m. gruodžio 30 d., Jungtinė Karalystė vis dar nėra susijusi su ITER projektu ir nėra Bendrosios įmonės narė, todėl ir neprisideda prie jo biudžeto;

H.	kadangi Rusijos neteisėto, neišprovokuoto ir nepateisinamo agresijos karo prieš Ukrainą poveikį ir jo padarinius Bendrosios įmonės veiklai vis dar sunku įvertinti;

Bendrosios pastabos

pažymi, kad Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai) savo ataskaitoje dėl Bendrosios įmonės 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) padarė išvadą, jog Bendrosios įmonės finansinė būklė 2021 m. gruodžio 31 d. bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama jos finansiniame reglamente ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintose apskaitos taisyklėse; taip pat pažymi, kad 2021 finansiniais metais pagal sąskaitas atliktos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

visgi apgailestauja, kad Audito Rūmų ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Bendrosios įmonės 2021 finansinių metų metinėse finansinėse ataskaitose pateikta apskaičiuota ITER projekto įgyvendinimo įsipareigojimų įvykdymo bendrų išlaidų sąmata siekia 18,3 mlrd. EUR (2021 m. vertėmis) ir kad pasikeitus pagrindinėms prielaidoms, susijusioms su sąmata ir rizika, gali labai padidėti išlaidos ir (arba) gali būti toliau vėluojama įgyvendinti ITER projektą;

pripažįsta, kad programoje „Europos horizontas“ Bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje; ryšium su tuo atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ypač sudėtingų ir kompleksinių skaičiavimų ir ataskaitų teikimo reikalavimų kyla didelė klaidų rizika, todėl ragina išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema;

su susirūpinimu pažymi, kad Rusija yra Tarptautinės ITER branduolio sintezės energijos organizacijos (ITER-IO) narė, turinti įsipareigojimus į ITER montavimo vietą Prancūzijoje (Kadaraše) pristatyti kelis ITER projektams skirtus komponentus ir mokėti ITER-IO metinius įnašus, taigi kyla rizika, kad ITER projektą bus vėluojama įgyvendinti ir padidės jo išlaidos;

pažymi, kad Bendroji įmonė nepakeitė ITER projekto įgyvendinimo įsipareigojimų vykdymo bendrų išlaidų sąmatos (toliau – galutinė išlaidų sąmata), kuri apima statybos ir eksploatavimo etapo iki 2035 m., taip pat eksploatavimo nutraukimo ir deaktyvavimo etapo iki 2042 m. išlaidas; be to, pažymi, kad 2021 m. pabaigoje Bendroji įmonė šias bendras išlaidas įvertino 18,3 mlrd. EUR suma (2021 m. vertėmis), ją sudaro bendra 2021 m. pabaigoje atliktų mokėjimų suma, siekianti 8,3 mlrd. EUR, ir būsimų mokėjimų sąmata, lygi 10 mlrd. EUR (2021 m. vertėmis);

atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus pagrindinėms prielaidoms dėl pirmiau nurodytos sąmatos ir rizikos, gali dar labiau padidėti projekto išlaidos ir gali būti toliau vėluojama įgyvendinti projektą, ir, remdamasis Audito Rūmų ataskaita, mano, kad reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į kai kuriuos įvykius, galinčius turėti reikšmingą poveikį 2021 m. galutinei išlaidų sąmatai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinės prielaidos apima šiuos aspektus: naujasis ITER projekto, kurį planuojama įgyvendinti 2023 m. pirmąjį ketvirtį, atskaitos scenarijus, vėlyvas komponentų tiekimas, sankcijos Rusijai, tebevykdomas Prancūzijos branduolinės saugos institucijos veiklos, susijusios su tokamako aikštelės komponentų surinkimu, tvirtinimas ir numatomas karštosios kameros komplekso išlaidų sąmatos patikslinimas; pabrėžia, kad tais atvejais, kai kyla tiekimo problemų ir dėl to trūksta esminių projekto tęsimui būtinų sudedamųjų dalių, turėtų būti išnagrinėti alternatyvūs tiekimo srautai;

primena, kad oficialiai numatyta, jog pirmasis ITER eksploatacinis bandymas bus atliktas 2025 m., o visa branduolių sintezės galia bus pasiekta iki 2035 m.; tačiau pastebi, kad šis atskaitos scenarijus buvo patvirtintas 2016 m., o nuo to laiko dėl vėluojančios statybos ir gamybos bei COVID-19 pandemijos 2025 m. data tampa vis mažiau tikėtina; be to, pabrėžia, kad, kaip nurodyta Audito Rūmų ataskaitoje, kyla tolesnio vėlavimo rizika dėl skirtingų su konstrukcija susijusių aspektų kombinacijos, nes esama problemų, susijusių su virinimu vakuuminiuose rezervuaruose, sudarančiuose plieno kamerą, kurioje bus vykdomi sintezės eksperimentai, taip pat kyla korozijos problemų, dėl kurių šiluminės apsaugos skydai gali įtrūkti iki 2,2 mm, ir tai turi įtakos visiems 23 km besitęsiantiems aušinimo vamzdžiams, privirintiems prie komponentų paviršiaus; pažymi, kad dėl to, jog aušinimo vamzdžių trūkis gali būti sisteminis ir daryti poveikį visiems tokamako šiluminės apsaugos komponentams, nauja ITER vadovybė aktyvuoja tokamako šiluminės apsaugos skydų ir vakuuminių rezervuarų sektoriaus remonto strategiją;

pažymi, kad šiuo etapu remonto trukmės ir išlaidų negalima tiksliai apskaičiuoti ir kad ITER taryba 2023 m. pabaigoje planuoja priimti naują ITER atskaitos scenarijų, jame bus nustatytas tam tikrų pasiekimų kalendorius, tai gerokai pavėlins datas, kada tikimasi pasiekti pagrindines tarpines reikšmes, ir atitinkamai turės įtakos galutinei išlaidų sąmatai; ragina Bendrąją įmonę pranešti apie rezultatus ir numatomus vėlavimus, taip pat apie pasekmes ITER projekto užbaigimui;

pažymi, kad, kalbant apie branduolinės saugos reikalavimus, Prancūzijos branduolinės saugos institucija (pranc. L’autorité française de sûreté nucléaire, ASN) turi galutinius įgaliojimus tvirtinti visus būsimus projektų, turinčius įtakos branduolinės saugos reikalavimams, pakeitimus ir kad šiomis aplinkybėmis 2021 m. pradžioje Bendroji įmonė oficialiai paprašė Prancūzijos branduolinės saugos instituciją patvirtinti naują suvirinimo projektą ir technologiją, susijusią su tokamako aikštelės komponentų surinkimu; pabrėžia, kad visgi tam, kad galėtų užbaigti analizę, Prancūzijos branduolinės saugos institucija papildomos informacijos paprašė tik 2022 m. sausio mėn.; pažymi tai, kad nors ASN patvirtinimas yra ITER-IO vykdomo įprasto surinkimo proceso dalis, dėl jo gali būti vėluojama dar kelis mėnesius, ir tai atitinkamai gali turėti įtakos galutinei išlaidų sąmatai;

10.

ragina Bendrąją įmonę peržiūrėti karštosios kameros komplekso išlaidų sąmatą, kad būtų galima parengti patikimą išlaidų sąmatą, atitinkančią dabartinį ITER-IO projektavimo reikalavimų įgyvendinimo etapą;

Biudžeto ir finansų valdymas

11.

pažymi, kad 2020 m. gruodžio mėn. Bendrosios įmonės valdyba patvirtino pradinį 2021 m. Bendrosios įmonės biudžetą, kuriame įsipareigojimų asignavimai siekia 1 048,77 mln. EUR ir mokėjimų asignavimai – 742,81 mln. EUR, ir kad 2021 m. lapkričio mėn. valdyba pataisė šį biudžetą;

12.

pažymi, kad galutiniai turimi asignavimai, įskaitant perkėlimus iš praėjusių metų, sudaro 1 069,88 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 764,83 mln. EUR mokėjimų asignavimų;

13.

pažymi, kad įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 99,7 % ir 97,4 % (100 % ir 98 % 2020 m.);

14.

pažymi, kad iš turimų 1 069,88 mln. EUR siekiančių įsipareigojimų asignavimų 88,4 % panaudota individualiems įsipareigojimams (atitinkamai 942,50 mln. EUR);

15.

su pasitenkinimu pažymi, kad po to, kai per 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą pateikta rekomendacija dėl 2020 m. narystės įnašų apskaičiavimo metodo, Bendroji įmonė priėmė taisomąsias priemones, visų pirma patvirtino Bendrojo programavimo dokumento projektą, kad Audito Rūmų pastebėta problema nepasikartotų;

16.

todėl pažymi, kad, kalbant apie 2021 m. narystės įnašus, Bendroji įmonė rėmėsi 2019 m. gruodžio 10 d. valdybos priimta 2020–2024 m. metine ir daugiamete programa, kurioje numatomi narystės įnašai sudaro 6,5 mln. EUR;

17.

pažymi, kad nuo 2016 m. sausio mėn. bendrosios įmonės, kurios tik iš dalies finansuojamos iš ES biudžeto, turi mokėti darbdavio įmokų į Sąjungos pensijų sistemą dalį, atitinkančią subsidijuojamų pajamų iš trečiųjų šalių ir visų savo pajamų santykį (4); pažymi, kad kadangi Komisija šių išlaidų bendrųjų įmonių biudžetuose nenumatė ir oficialiai neprašė atlikti mokėjimų, Bendroji įmonė tokių įmokų dar nėra sumokėjusi; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų;

18.

šiuo atžvilgiu pažymi, kad pagal bendrosioms įmonėms skirtas Komisijos gaires Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras turėtų apskaičiuoti kiekvienos bendrosios įmonės darbdavio įmoką kaip procentinę dalį nuo iš trečiųjų šalių gaunamų pajamų, susijusių su visomis bendrosios įmonės pajamomis, įskaitant trečiųjų šalių pajamas, skirtas veiklos išlaidoms padengti; pažymi, kad, ši ITER skirta procentinė dalis 2017–2020 m. laikotarpiu buvo nustatyta 21,6 %, arba apie 5,8 mln. EUR, o 2021 m. – 19,8 % arba maždaug 1,5 mln. EUR; be to, pažymi, kad tose gairėse atsižvelgiama tik į atitinkamas Tarnybos nuostatų nuostatas apibrėžiant bendrųjų įmonių darbdavio įnašo į ES biudžetą, remiantis pajamomis, apskaičiavimo metodą;

19.

ragina Bendrąją įmonę nelaukti, kol bus galutinai apskaičiuotos nesumokėtos įmokos, bet atsižvelgti į šią prievolę planuojant savo būsimą biudžetą, pvz., atitinkamai kaupiant pensijų įmokas;

20.

tačiau žino, kad pagal atitinkamas Bendrosios įmonės įstatų nuostatas reikalaujama, kad visa narystės įmokų suma neviršytų 10 % Bendrosios įmonės metinių administracinių išlaidų, todėl siūloma, kad darbdavio įnašas Bendrajai įmonei sudarytų apie 740 013 EUR per metus (remiantis 2021 m. skaičiais); todėl pažymi, kad dėl šių skirtingų teisinių nuostatų kyla rizika, kad bus parengti skirtingi Bendrosios įmonės darbdavio įnašo apskaičiavimo aiškinimai, o finansinis poveikis bus nevienodas, ir tikisi, kad šis teisinio tikrumo trūkumas bus nedelsiant pašalintas; palankiai vertina Bendrosios įmonės pasirengimą bendradarbiauti su Komisija siekiant aiškiau suderinti atitinkamus teisinius pagrindus;

Veikla

21.

pažymi, kad 2021 m. buvo pirmieji 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos metai;

22.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Bendroji įmonė, vykdydama veiklą, dar labiau pasistūmėjo į priekį ir toliau tiekė ITER kai kuriuos pagrindinius komponentus, kad būtų galima pradėti surinkimo darbus pagal planą ir 2025 m. pabaigoje išgauti pirmąją plazmą; pažymi, kad ITER organizacija šiuo metu iš naujo planuoja pirmosios plazmos atskaitos scenarijų, dėl to 2022 m. ITER taryba turėjo priimti sprendimą, o Bendroji įmonė vėliau atitinkamai pakoreguos savo planavimą;

23.

pažymi, kad po 10 metų Bendroji įmonė ITER organizacijai perdavė atsakomybę už pastatų statybos aikštelės koordinavimą; pažymi, kad pagal prie Pastatų statybos viešosios tvarkos aprašą pridėtą planavimą šis perdavimas buvo numatytas 2018 m. rugsėjo mėn., kai aikštelėje turėjo būti pašalinta pagrindinė su statyba susijusi rizika;

24.

pažymi, kad 2021 m. COVID-19 pandemija ir toliau darė didelį poveikį Bendrosios įmonės tiekimo grandinei, nes buvo paveikti daugelis Bendrosios įmonės tiekėjų, buvo apribotas jų dalyvavimas darbe ir keliavimas, o dėl daugumoje valstybių narių reikalaujamų griežtesnių sanitarijos priemonių daromas ir bus daromas poveikis ateityje efektyvumui; pažymi, kad kai kuriais atvejais tiekimas vėlavo iki 4 mėnesių, ir tai lėmė 45 mln. EUR (2020 m. – 57 mln. EUR (abiem atvejais 2008 m. vertėmis)) poveikį galutinėms išlaidoms;

25.

be to, pažymi, kad netiesioginis COVID-19 poveikis vis dar daro įtaką daugeliui Bendrosios įmonės sutarčių, nes labai padidėjo žaliavų kainos, taip pat pažymi, kad poveikis galutinėms išlaidoms vis dar vertinamas; vis dėlto pažymi, kad COVID-19 poveikis yra rimtas, bet ne esminis ir 2021 m. finansinėms ataskaitoms jis nėra reikšmingas;

Sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencija

26.

pažymi, kad kovos su sukčiavimu ir etikos pareigūnas skatino ir koordinavo Bendrosios įmonės kovos su sukčiavimu strategijos ir prie jos pridedamo kovos su sukčiavimu veiksmų plano, apimančio 2020–2023 m. laikotarpį, įgyvendinimą;

27.

palankiai vertina tai, kad kovos su sukčiavimu veiksmų plane numatytų veiksmų įgyvendinimas sistemingai stebimas naudojantis specialia duomenų baze, kurioje pateikiama išsami informacija apie kiekvieno veiksmo taikymo sritį, veiksmo vykdytoją ir planuojamą veiksmo įgyvendinimo datą, ir kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant kovos su sukčiavimu veiksmus;

28.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. nuolat buvo teikiama informacija ir parama sukčiavimo prevencijos klausimais, visų pirma darbuotojams, susijusiems su viešaisiais pirkimais, sutarčių valdymu ir finansais, ir kad Bendrosios įmonės darbuotojų, atsakingų už kovą su sukčiavimu, vidaus tinklas buvo informuojamas individualiai ir per reguliarius patikinimo tinklo susitikimus;

29.

palankiai vertina, kad apie etikos ir interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles, procedūras, procesus ir geriausią patirtį darbuotojai buvo informuoti 2021 m., be kita ko, pasinaudojant Bendrosios įmonės vadovu, kuriame yra specialūs skyriai apie etiką ir sąžiningumą bei sukčiavimo prevenciją, puslapis apie informavimą apie pažeidimus, taip pat skyrius apie interesų konfliktų prevenciją ir valdymą;

Personalas ir įdarbinimas

30.

apgailestauja dėl to, kad 2021 m. lapkričio mėn. Bendrosios įmonės darbuotojai pradėjo streiką ir kad, remiantis vidaus ir išorės vadovybės vertinimais ir keliomis vidaus apklausomis, pagrindinės darbo aplinkos pablogėjimo Bendrojoje įmonėje priežastys buvo trūkumai vyresniosios vadovybės lygmeniu (pavyzdžiui, neskaidrus ir neveiksmingas sprendimų priėmimas ir socialinio dialogo stoka); be to, pažymi, kad dėl neproporcingo išorės personalo išteklių naudojimo padidėjo iššūkių ir rizikos veiksnių darbo aplinkai skaičius – tai patvirtino Bendrosios įmonės darbuotojų atstovai ir jų oficialūs laiškai, išsiųsti atsakingiems Komisijos nariams; pažymi, kad Komisija (Energetikos generalinis direktoratas) savo atsakyme į laiškus nurodė, kad atliekant 2022 m. metinį Bendrosios įmonės vertinimą dėmesys bus skiriamas tik žmogiškųjų išteklių valdymo klausimams, ir paragino Bendrąją įmonę savo valdymo grupei taikyti 360 laipsnių valdymo vertinimą;

31.

susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais Bendroji įmonė tapo labiau priklausoma nuo išorės darbuotojų; pabrėžia, kad į šią Audito Rūmų pastabą nereaguota nuo 2019 m., kai išorės darbuotojai sudarė 62 % Bendrosios įmonės statutinių darbuotojų; pažymi, kad dabartiniame Bendrosios įmonės 2021–2027 m. strateginiame išteklių plane numatyta, kad išorės darbuotojų dalis 2022 m. padidės ir sudarys iki 93 % Komisijos patvirtinto didžiausio statutinių darbuotojų skaičiaus, o paskui ši dalis iki 2027 m. palaipsniui sumažės iki 70 %; primena, kad dėl tokios padėties Bendrajai įmonei kyla didelė rizika, susijusi su kompetencijos pagrindinėse srityse išlaikymu, neaiškia atskaitomybe, galimais teisminiais ginčais ir mažesniu darbuotojų efektyvumu dėl decentralizuoto valdymo; be to, pabrėžia, kad laikinųjų darbuotojų pasitelkimas turėtų išlikti laikinu sprendimu; primena, kad Bendrosios įmonės vadovybė turėtų stiprinti priemones, kurių jau imtasi siekiant sumažinti riziką, susijusią su išorės darbuotojų samdymu, visų pirma neefektyvaus valdymo riziką nesant aiškios statutinių ir išorės darbuotojų atsakomybės;

32.

pažymi, kad su žmogiškaisiais ištekliais susijusių klaidų negalima kartoti, o valdymo kultūros pokyčiai yra būtini ir turi būti išlaikyti; taip pat pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų žmogiškųjų išteklių srityje, siekiant išvengti laisvų darbo vietų ilgą laiką, didelės darbuotojų kaitos, pernelyg didelio išorės darbuotojų skaičiaus, priklausomybės nuo kelių darbuotojų kompetencijos, didelio darbo krūvio ir su tuo susijusio darbuotojų nebuvimo darbe ir neveiksmingumo atvejų; ragina dėti daugiau pastangų siekiant sukurti patrauklias ir socialiai teisingas darbo sąlygas, kurios padėtų siekti Bendrosios įmonės tikslų;

33.

pritaria tam, kad, reaguodama į susidariusią padėtį, Bendroji įmonė ėmėsi kelių veiksmų darbuotojų darbo aplinkai ir gerovei gerinti; pastebi, kad šie veiksmai buvo įtraukti į pokyčių darbotvarkę, siekiant spręsti per didelio darbo krūvio, negatyvios darbo aplinkos ir nepakankamos vadovybės komunikacijos apie planuojamus organizacinius pokyčius klausimus, ir tikisi, kad jie bus veiksmingi atsižvelgiant į praneštus aspektus;

34.

pažymi, kad Bendrosios įmonės mokymosi ir profesinio tobulėjimo srityje ir toliau siūlyta daugiau įvairių internetinių ir skaitmeninių išteklių, suteikiančių daugiau lankstumo ir laisvę mokytis tada, kada norima ir reikia; be to, pažymi, kad 2021 m. iš viso 94 % darbuotojų dalyvavo bent vienoje mokymosi veikloje ir kad darbuotojai buvo labai patenkinti vidaus mokymosi ir profesinio tobulėjimo veikla – 88 % Bendrosios įmonės darbuotojų ją įvertino puikiai arba gerai;

35.

pažymi, kad 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrojoje įmonėje buvo užimtos 47 pareigūnų, 226 laikinųjų darbuotojų ir 166 sutartininkų pareigybės, be to, pažymi, kad Bendrajai įmonei padėjo 11 laikinųjų darbuotojų (etato ekvivalentais) ir du deleguotieji nacionaliniai ekspertai;

36.

remdamasis 2021 m. metine veiklos ataskaita pažymi, kad Bendrojoje įmonėje nėra tinkamos darbuotojų ir vadovybės lyčių pusiausvyros, nes tik 19 % darbuotojų ir mažiau nei 10 % vadovų ir įdarbintų darbuotojų 2021 m. buvo moterys; apgailestauja dėl tokių rodiklių ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant lyčių pusiausvyros;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad, atlikus 2020 m. COVID-19 pandemijos poveikio tyrimą ir remiantis jo rezultatais, Bendrosios įmonės žmogiškųjų išteklių srityje 2021 m. toliau labai aktyviai dėmesys skirtas psichosocialiniams prevenciniams veiksmams, susijusiems su emocine gerove ir streso valdymu;

38.

pažymi, kad 2021 m. buvo viešai paskelbta 14 pranešimų apie laisvas darbo vietas šešiems laikiniesiems darbuotojams ir aštuoniems sutartininkams ir kad iš viso buvo įvykdyta 14 atrankos procedūrų, iš kurių trys buvo paskelbtos 2020 m., o likusios 11–2021 m;

Valdymo ir kontrolės sistemos

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. ir 2021 m. Bendrąją įmonę reguliariai kasmet vertino išorės ekspertai ir buvo atliekamas intensyvus vidaus auditas, apimantis daugumą svarbiausių jos veiklos sričių, ir buvo imtasi taisomųjų veiksmų reaguojant į auditus ir vertinimus, siekiant pašalinti nustatytus rizikos veiksnius; vis dėlto apgailestauja, kad dėl to padidėjo administracinė našta, tačiau nebuvo akivaizdu, kad papildomos kontrolės priemonės efektyvios ir kad jomis sistema buvo patobulinta;

40.

pažymi, kad 2021 m. Bendroji įmonė dar labiau suderino savo valdymo ir vidaus kontrolės standartus, rodiklius ir procedūras su Komisijos vidaus kontrolės sistema;

41.

pažymi, kad Bendroji įmonė palaipsniui nustatė vidaus kontrolės sistemos stiprybes ir silpnybes, remdamasi visais nustatytais valdymo ir vidaus kontrolės standartų veikimo trūkumais, ir parengė atitinkamus taisomuosius veiksmus, ir pagal tai buvo padarytos išvados dėl direktoriaus patikinimo pareiškimo parengimo ir ataskaitų pateikimo konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje;

42.

pažymi, kad 2021 m. konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje Bendroji įmonė padarė išvadą, kad visi komponentai veikia integruotai; vis dėlto pažymi, kad Bendrosios įmonės vadovybė padarė išvadą, jog bendra vidaus kontrolės sistema buvo iš dalies veiksminga, nes buvo nustatyta, kad vienas komponentas, t. y. kontrolės veikla, susijusi su darbuotojų gerove, turėjo kritinį trūkumą.

(1) 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (OL L 90, 2007 3 30, p. 58).

(2) ITER dokumentai „ITER statybos, eksploatavimo, deaktyvavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapų vertės įverčiai ir šalių įnašų forma“ ir „Visų ITER projekto etapų sąnaudų pasidalijimas“.

(3) Sąmatos grindžiamos 2017 m. birželio 14 d. komunikatu COM(2017) 319 ir susijusiu Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu SWD(2017) 232, 4 lentelė.

(4) Reglamento Nr. 31 (EEB), 11 (EAEB), nustatančio Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL 45, 1962 6 14, p. 1385/62) 83a straipsnis.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/546

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2023/1964

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės (F4E) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0111/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, įsteigiantį Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantį jai lengvatas (4), ir ypač į jo 5 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) 70 straipsnyje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0092/2023),

1.	pritaria Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 90, 2007 3 30, p. 58.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/547

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1965

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė SESAR) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0114/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (4), ypač į jo 4b straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0118/2023),

1.	patvirtina Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 64, 2007 3 2, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/549

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1966

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė SESAR) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0118/2023),

kadangi Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų bendroji įmonė (SESAR) buvo įsteigta 2007 m. vasario mėn. pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (7 BP) aštuonerių metų laikotarpiui (SESAR 1); kadangi 2014 m. birželio mėn. Taryba iš dalies pakeitė steigimo reglamentą ir pratęsė bendrosios įmonės veiklos laikotarpį pagal programą „Horizontas 2020“ iki 2024 m. gruodžio 31 d. (SESAR);

B.	kadangi 2021 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė bendrąjį pagrindinį aktą, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d. įsteigiama SESAR 3, kuri pakeičia SESAR (1);

kadangi Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė siekiant plėtoti modernizuotą oro eismo valdymą Europoje; kadangi jos narės steigėjos yra ES, kuriai atstovauja Komisija, Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė) ir daugiau kaip 50 organizacijų, veikiančių visoje aviacijos vertės grandinėje – nuo oro uostų, visų kategorijų oro erdvės naudotojų, oro navigacijos paslaugų teikėjų, bepiločių orlaivių operatorių ir paslaugų;

kadangi Sąjungos finansinis įnašas į Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrąją įmonę, įskaitant EEE asignavimus, skirtus administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, sudaro iki 600 mln. EUR, įskaitant iki 30 mln. EUR administracinėms išlaidoms; kadangi Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės privatieji nariai per dešimties metų laikotarpį turi skirti arba susitarti, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso ne mažiau kaip 500 mln. EUR įnašą, įskaitant iki 25 mln. EUR administracinėms išlaidoms padengti;

E.	kadangi Eurokontrolė per dešimties metų laikotarpį iš viso turi skirti iki 500 mln. EUR įnašą, įskaitant iki 25 mln. EUR administracinėms išlaidoms padengti; kadangi įnašą taip pat sudaro papildomai veiklai skirti nepiniginiai įnašai;

F.	kadangi visos ES institucijos turi laikytis Finansinio reglamento ir aukštų valdymo standartų;

G.	kadangi vienas iš svarbiausių Bendrosios įmonės tikslų yra remti greitą perėjimą prie ekologiškesnės aviacijos, laikantis Europos žaliojo kurso;

Bendrosios pastabos

atkreipia dėmesį į tai, kad Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė, kaip trišalė bendroji įmonė, be Sąjungos biudžeto ir privačių narių įnašų, įgyvendina maždaug 500 mln. EUR Eurokontrolės įnašus veiklai pagal programą „Europos horizontas“ ir kad, kadangi Komisija neįtraukė Eurokontrolės įnašų į jos našumo modelį, sumažėjęs Bendrosios įmonės našumo rodiklis negali būti tiesiogiai lyginamas su kitų bendrųjų įmonių rodikliu;

apgailestauja dėl to, kad Bendroji įmonė (kaip ir kitos) nurodė, kad pasibaigus vidaus biudžeto ir išteklių planavimo procesui jų vadovybė nebuvo įtraukta į kuruojančio generalinio direktorato ir Biudžeto generalinio direktorato derybų procesą; be to, apgailestauja dėl to, kad, kaip teigia Bendroji įmonė, jos nebuvo pakankamai informuotos nei apie Komisijos taikomą našumo modelį, pagal kurį nustatomi jų pagal naująją DFP įgyvendinamoms programoms reikalingi žmogiškieji ištekliai, nei apie darbuotojų skaičiaus ribojimo pagrindą, nepaisant to, kad įgyvendintinas biudžetas padidėjo;

palankiai vertina sklandų perėjimą prie naujo juridinio asmens – bendrosios įmonės SESAR 3 ir pažymi, kad Bendroji įmonė sukūrė kelis horizontaliuosius koordinavimo mechanizmus, kurie sudarė sąlygas skaidriam ir struktūrizuotam bendradarbiavimui ir rėmėsi kiekvieno organizacijos nario individualiomis ekspertinėmis žiniomis, visų pirma 2021 m. vasario mėn. įsteigė Pereinamojo laikotarpio koordinavimo grupę;

pripažįsta, kad programoje „Europos horizontas“ Bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad ypač sudėtingi ir su didele našta susiję skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl ragina išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema;

pabrėžia Bendrosios įmonės svarbą baigiant kurti skaitmeninį Europos dangų; pabrėžia, kad 2021–2027 m. pasiūlymai dėl SESAR ir EITP Europos partnerysčių yra labai svarbūs skaitmeninės ir ekologiškos aviacijos ateičiai ir jiems turi būti skirtas tinkamas finansavimas;

pabrėžia Bendro Europos dangaus 2+ svarbą ir ragina jį laiku priimti ir įgyvendinti; pabrėžia, kad palydovų sistemų naudojimas navigacijai, ryšiams ir sekimui bei visiškas Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) diegimas padės baigti kurti Bendrą skaitmeninį Europos dangų;

primena strateginį Bendrosios įmonės vaidmenį mažinant aviacijos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes daugelyje jos projektų daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių technologijų naudojimui siekiant remti perėjimą prie ekologiškesnio aviacijos sektoriaus;

palankiai vertina tai, kad bendra mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią 2021–2031 m. vykdys bendroji įmonė SESAR 3, vadinama Skaitmeninio Europos dangaus programa, organizuojama naudojantis SESAR inovacijų baze; taip pat palankiai vertina bendrajai įmonei SESAR 3 nustatytus kitus prioritetus, kaip antai: sinergijos su kitomis Europos partnerystėmis ir nacionalinėmis ar regioninėmis oro eismo valdymo modernizavimo programomis panaudojimą; institucinių ir pramonės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo užtikrinimą; bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis užtikrinimą; bendrosios įmonės SESAR 3 veiklos ir rezultatų skatinimą pasitelkiant komunikacijos iniciatyvas;

pažymi, kad bendrosiose įmonėse nėra suderintos „administracinių išlaidų“ apibrėžties, nors šis terminas yra jos narių finansinių įnašų apskaičiavimo pagrindas ir išankstinė palyginamų sumų nustatymo sąlyga; atsižvelgdamas į tai, ragina priimti bendras gaires, kad visos bendrosios įmonės galėtų laikytis suderinto požiūrio į tam tikrų administracinių išlaidų kategorijų klasifikavimą, pvz., konsultacijų, tyrimų, analizių, vertinimų ir techninės pagalbos išlaidas;

10.

pritaria Audito Rūmų pastabai, kad bendrosios įmonės yra savarankiškos ir atsakingos už savo darbo programų įgyvendinimą, todėl jos galėjo būti geriau įtrauktos į 2021–2027 m. DFP žmogiškųjų išteklių planavimo procesą;

Biudžeto ir finansų valdymas

11.

džiaugiasi dėl to, kad remiantis Audito Rūmų ataskaita, Bendrosios įmonės metinėse finansinėse visais pagrindiniais aspektais pateikta teisinga informacija apie jos finansinę būklę 2021 m. gruodžio 31 d. ir jos atliktų operacijų rezultatus, jos pinigų srautus ir grynojo turto pokyčius tą dieną pasibaigusiais metais, laikantis jos finansinio reglamento ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtų apskaitos taisyklių, o finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

12.

pažymi, kad 2021 m. bendrą turimą biudžetą (įskaitant pakartotinai įrašytus ankstesniais metais nepanaudotus asignavimus, asignuotąsias pajamas ir perskirstymus kitiems metams) sudarė 34,8 mln. EUR (2020 m. – 163,2 mln. EUR) įsipareigojimų asignavimų ir 69,9 mln. EUR (2020 m. – 179,2 mln. EUR) mokėjimų asignavimų;

13.

pažymi, kad, kalbant apie dabartinį Bendrosios įmonės narių su veikla susijusių įsipareigojimų lygį, 2021 m. pabaigoje Bendroji įmonė visapusiškai įsipareigojo skirti 555,8 mln. EUR iš didžiausio Sąjungos įnašo pasirašytiems dotacijų susitarimams ir sutartims pagal programą „Horizontas 2020“, iš kurių apie 92,5 mln. EUR (arba 16,6 proc.) dar turi būti sumokėta ateinančiais metais projektams ir sutartims, kurie dar turi būti užbaigti; be to, pažymi, kad privatieji nariai teisiškai įsipareigojo suteikti visus 280 mln. EUR vertės nepiniginius įnašus, nustatytus pramonės atstovų narystės susitarime, o Eurokontrolė – 433,4 mln. EUR vertės įnašus, arba 91 proc. dvišaliame susitarime nustatyto 475 mln. EUR veiklos įnašų tikslo;

14.

pabrėžia, kad Bendrosios įmonės mokėjimų biudžeto, skirto programos „Horizontas 2020“ projektams, įvykdymo lygis 2021 m. buvo 93 proc. ir kad 2021 m. Bendroji įmonė beveik neturėjo veiklos įsipareigojimų asignavimų, nes paskutinį kvietimą teikti pasiūlymus Bendroji įmonė buvo paskelbusi iki 2020 m. pabaigos;

15.

pripažįsta tebesitęsiantį COVID-19 krizės poveikį sektoriui; pažymi, kad Bendroji įmonė įgyvendino keletą priemonių, įskaitant, prireikus, dotacijų trukmės pratęsimą, kad būtų galima užbaigti projektų patvirtinimo veiklą ir pasiekti techninių rezultatų pagal Europos oro eismo valdymo (OEV) pagrindiniame plane nustatytus terminus; pažymi, kad Bendrosios įmonės nariai ir partneriai sėkmingai plėtojo naujas technologijas ir procedūras naudodamiesi SESAR inovacijų bazės paleidimo procesu, laikydamiesi Europos oro eismo valdymo pagrindiniame plane „Europos oro eismo valdymo skaitmeninės transformacijos veiksmų planas“ nustatyto tvarkaraščio;

16.

pažymi, kad 2021 m. biudžete susidarė 17,55 mln. EUR deficitas (iš šios sumos 292 513 EUR sudaro „SESAR 1“ deficitas įvykdžius galutinį „SESAR 1“ perteklinių finansinių įnašų grąžinimą ir 17,26 mln. EUR „SESAR 2020“ deficitas) ir kad likusio sukaupto pertekliaus suma siekia 592 241 EUR;

Veikla

17.

palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė 2021 m. įvykdė visus pagrindinius politikos ir veiklos tikslus, nurodytus 2021–2023 m. laikotarpio bendrajame programavimo dokumente;

18.

palankiai vertina tai, kad dėl COVID-19 krizės ir jos finansinio poveikio Bendrosios įmonės nariams Bendroji įmonė įgyvendino keletą biudžeto priemonių, kuriomis siekiama nedelsiant suteikti nariams ir aviacijos sektoriui grynųjų pinigų srautų paramą;

19.

palankiai vertina 1-ojo SESAR inovacijų dienų renginio organizavimą ir visus jauniems mokslininkams skirtus projektus;

20.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. Bendroji įmonė toliau valdė ir stebėjo 71 projektą trijose savo mokslinių tyrimų srityse (bandomieji moksliniai tyrimai, pramoniniai moksliniai tyrimai ir patvirtinimas, taip pat labai didelio masto demonstracinė veikla), dalyvaujant 300 skirtingų paramos gavėjų, iš kurių beveik 20 proc. yra MVĮ, 17 proc. yra aukštojo mokslo organizacijos arba universitetai ir 9 proc. – mokslinių tyrimų organizacijos, ir rekomenduoja taikyti priemones siekiant padidinti MVĮ skaičių bendrame Bendrosios įmonės valdomų projektų skaičiuje;

Viešieji pirkimai ir darbuotojai

21.

pažymi, kad sutelkusi visą dėmesį į pereinamąjį procesą Bendroji įmonė sumažino nusistatytą didžiausią viešųjų pirkimų procedūrų skaičių ir įgyvendino 10 viešųjų pirkimų procedūrų, įskaitant šešis labai mažos vertės viešuosius pirkimus; be to, pažymi, kad Bendroji įmonė pasirašė šešias tarpinstitucines bendrąsias paslaugų sutartis, dvi tiesiogines paslaugų sutartis, aštuonias konkrečias sutartis, kuriomis įgyvendinamos Bendrosios įmonės bendrosios sutartys ir (arba) tarpinstituciniai susitarimai, ir vieną apdovanojimą;

22.

pažymi, kad Bendroji įmonė pasirašė devyniasdešimt savo sutarčių, specialiųjų sutarčių, susitarimo memorandumų ir susitarimų dėl paslaugų lygio pakeitimų, daugiausia dėl perėjimo prie SESAR 3;

23.

palankiai vertina tai, kad visos procedūros buvo atliktos laikantis bendrosios įmonės SESAR finansinių taisyklių, siekiant užtikrinti skaidrumą, sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir veiksmingiausią Bendrosios įmonės lėšų panaudojimą;

24.

be to, pabrėžia, kad 2021 m. Bendroji įmonė įdiegė elektroninius konkursus ir pasiūlymų teikimą elektroninėmis priemonėmis ir kad, siekdama valdyti viešųjų pirkimų veiklą ir užtikrinti jos įgyvendinimą laiku bei taip paremti savo tikslus, bendroji įmonė SESAR ir toliau naudojo su sutartimis susijusių veiksmų planavimo priemonę visai viešųjų pirkimų ir (arba) sutarčių veiklai registruoti; be to, pažymi, kad ši rinkmena atnaujinama kas savaitę, koordinuojant veiksmus su veiklos iniciatoriais ir įmonių valdymo grupe;

25.

pažymi, kad Bendrosios įmonės patvirtintame 2021 m. personalo etatų plane numatyta įdarbinti 38 laikinuosius darbuotojus arba sutartininkus ir du deleguotuosius nacionalinius ekspertus, kaip nustatyta metinio Europos Sąjungos bendrojo biudžeto Europos Komisijai skirtame skyriuje;

26.

remdamasis 2021 m. metine veiklos ataskaita pažymi, kad lyčių pusiausvyros požiūriu, palyginti su ankstesniais metais, programos „Horizontas 2020“ projektuose dalyvaujančių moterų, projektus koordinuojančių moterų ir patariamosiose grupėse, ekspertų grupėse, vertinimo komisijose dalyvaujančių moterų, savarankiškų eksperčių ir kt. skaičius labai nepadidėjo; apgailestaudamas pažymi, kad programos „Horizontas 2020“ projektuose dalyvaujančių moterų dalis, palyginti su ankstesniais metais, 2021 m. faktiškai sumažėjo nuo 30 proc. iki 29 proc.; apgailestaudamas pažymi, kad, Bendrosios įmonės 2021 m. metinės ataskaitos duomenimis, labai reikia gerinti lyčių pusiausvyrą Valdyboje (1 moteris, 27 vyrai); išreiškia nusivylimą dėl tokių rodiklių ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant lyčių pusiausvyros;

27.

susirūpinęs pažymi, kad 2018–2021 m. visų bendrųjų įmonių laikinųjų darbuotojų vidutinis metinis lygis išliko aukštas ir sudarė apie 11 proc. statutinių darbuotojų; primena, kad dėl didelio pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičiaus labai padidėja Bendrosios įmonės darbuotojų kaita ir dar labiau destabilizuojama darbuotojų padėtis; be to, pabrėžia, kad laikinųjų darbuotojų pasitelkimas turėtų išlikti laikinu sprendimu, nes kitu atveju tai galėtų neigiamai paveikti bendrus Bendrosios įmonės veiklos rezultatus, pvz., kalbant apie bendrųjų gebėjimų išsaugojimą, neaiškius atskaitomybės kanalus, galimus teisinius ginčus ir mažesnį darbuotojų efektyvumą;

28.

pažymi, kad 2021 m. buvo tęsiamas darbas, susijęs su keliomis iniciatyvomis bendrosios įmonės SESAR patalpose Briuselyje, siekiant išlaikyti jos darbuotojams siūlomos darbo aplinkos ir infrastruktūros našumą, saugą ir veiksmingumą;

29.

pažymi, kad veiksmingas personalo išteklių paskirstymas išliko bendrosios įmonės SESAR prioritetu taip pat ir 2021 m. ir kad daugiausia pastangų buvo skiriama darbuotojų profesiniam tobulėjimui ir karjeros raidai, taip pat tam, kad personalui skirti ištekliai būtų naudojami ekonomiškiausiu, veiksmingiausiu ir efektyviausiu būdu;

30.

pažymi, kad 2021 m. Bendroji įmonė pagal savo įgyvendinimo taisykles atliko vertinimą ir galėjo įvykdyti perklasifikavimo procesą, kurio metu buvo perklasifikuoti aštuoni laikinieji darbuotojai;

31.

pažymi, kad nuo 2016 metų bendrosios įmonės Sąjungos pensijų sistemai nemokėjo su bendrųjų įmonių darbuotojais susijusių darbdavių įnašų dalies, kuri atitinka jų ne ES subsidijuojamų pajamų ir visų jų pajamų santykį, nes Komisija nei numatė šias išlaidas bendrųjų įmonių biudžete, nei oficialiai prašė atlikti mokėjimus; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų;

Vidaus kontrolė

32.

pažymi, kad programos „Horizontas 2020“ mokėjimų atveju už ex post auditus atsakinga Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Bendroji audito tarnyba; pažymi, kad, remiantis 2021 m. pabaigoje turėtais ex post audito rezultatais, bendroji įmonė pranešė, jog programos „Horizontas 2020“ projektų (patvirtinimai ir galutiniai mokėjimai) reprezentatyvusis klaidų lygis siekė 0,7 proc. (3,46 proc. 2020 m.), o likutinis klaidų lygis buvo 0,6 proc. (1 proc. 2020 m.); pažymi, kad prie Komisijos pasiūlymo dėl programos „Horizontas 2020“ pridėtoje finansinėje pažymoje nurodytas pagrindinis tikslas – pasiekti, kad atsižvelgus į visų auditų, taisymų ir sumų susigrąžinimo priemonių finansinį poveikį programų įgyvendinimo pabaigoje likutinis klaidų lygis būtų kuo artimesnis 2 proc.;

33.

pripažįsta, kad klaidų lygis 2021 m. galėjo sumažėti, be kita ko, dėl paramos gavėjų gilesnių žinių apie tinkamumo finansuoti taisykles ir atitinkamos mokymosi kreivės, taip pat dėl komunikacijos kampanijų, tikslinių internetinių seminarų ir mokymų, visų pirma skirtų naujiems dalyviams ir MVĮ, rezultatų; pabrėžia, kad klaidų lygiai turėtų būti vertinami atsargiai, nes jie gali keistis, jei bus papildomų duomenų iš audito rezultatų;

34.

pažymi, kad, siekdami įvertinti Bendrosios įmonės veiklos mokėjimų kontrolės priemones, Audito Rūmai patikrino atsitiktinai atrinktus 2021 m. galutiniams paramos gavėjams pagal programą „Horizontas 2020“ atliktus mokėjimus, kad patvirtintų atliekant ex post auditą nustatytus klaidų lygius; pažymi, kad Audito Rūmai rado ir kiekybiškai įvertino vieną klaidos atvejį, t. y. kai paramos gavėjas deklaravo tiesiogines personalo išlaidas, kurios turėjo būti deklaruotos kaip subrangos išlaidos; vis dėlto pažymi, kad, kadangi susitarime dėl dotacijos tokios išlaidos paramos gavėjui nebuvo numatytos, šios patirtos išlaidos nebuvo tinkamos finansuoti;

35.

pabrėžia, kad Audito Rūmų nustatytas faktas patvirtino nuolatines sistemines klaidas, susijusias su deklaruotomis personalo išlaidomis, ir kad visų pirma MVĮ bei nauji paramos gavėjai yra linkę padaryti daugiau klaidų nei kiti paramos gavėjai; atkreipia dėmesį į tai, kad apie šias klaidas buvo reguliariai pranešama ir ankstesnėse Audito Rūmų metinėse ataskaitose nuo 2017 m.; todėl pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ personalo išlaidų deklaravimo taisyklių supaprastinimas ir platesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra būtina sąlyga siekiant stabilizuoti klaidų lygį, kad jis neviršytų reikšmingumo lygio; pabrėžia, kad Bendroji įmonė turėtų stiprinti savo vidaus kontrolės sistemas, kad pašalintų padidėjusią riziką, susijusią su MVĮ ir naujais paramos gavėjais, ir aktyviai skatinti tam tikrų kategorijų paramos gavėjus, kurie yra labiau linkę daryti klaidų, pavyzdžiui, MVĮ ir naujus paramos gavėjus, naudotis Personalo išlaidų vedliu; palankiai vertina tai, kad 2022 m. visos bendrosios įmonės pradėjo įgyvendinti klaidų lygio mažinimo veiksmus pagal Audito Rūmų pasiūlytą veiksmą, be kita ko, ieškodamos galimybių taikyti supaprastintas išlaidų formas, pvz., vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas;

36.

remdamasis savo metine veiklos ataskaita pažymi, kad Bendroji įmonė pasiekė visus savo tikslus, susijusius su veiksmingu finansiniu, administraciniu ir organizaciniu valdymu šioje srityje, kaip nustatyta 2021–2023 m. bendrajame programavimo dokumente (BPD); pažymi, kad tai apima Bendrosios įmonės projektų audito veiklos veiksmingumo ir efektyvumo stebėseną, Bendrosios įmonės organizacinės ir valdymo veiklos veiksmingumo ir efektyvumo stebėseną, išimčių ir neatitikties atvejų registro stebėseną (tikslas – 1 proc.);

37.

pažymi, kad Bendroji įmonė užregistravo vieną reikalavimų nesilaikymo atvejį, susijusį su programos „Horizontas 2020“ garantijų fondo neaktyvavimu ir (arba) vykdomojo rašto sumoms išieškoti išdavimu dėl paramos gavėjo bankroto (programos „Horizontas 2020“ projektas 763702 („PercEvite“)), ir vieną išimtį, susijusią su sutarties, kuria reglamentuojama Bendrosios įmonės patalpų signalizacijos sistemos stebėsena ir priežiūra, galiojimo pratęsimu (CTR SJU/LC/327-CTR);

Interesų konfliktai, sukčiavimo prevencija ir nustatymas

38.

pabrėžia, kad 2022 m. I ketv. vykdomajam direktoriui buvo pateikta 2021 m. kovos su sukčiavimu įgyvendinimo ataskaita, kurioje pateikiama 2021 m. Bendrosios įmonės vykdytos kovos su sukčiavimu veiklos apžvalga, ir kad joje visų pirma aprašomi konkretūs mokymo kursai etikos ir kovos su sukčiavimu srityje 2021 m. IV ketv., kuriuose aptartos sukčiavimo apibrėžtys, raudonosios vėliavėlės, pranešimai apie rimtus pažeidimus, interesų konfliktai, išorės veikla, dovanos ir lengvatos, ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazė, dvigubas finansavimas ir plagiarizmas;

39.

be to, pažymi, kad, kalbant apie interesų konfliktus, 2021 m. gruodžio mėn. bendrosios įmonės SESAR 3 valdyba priėmė naujas taisykles dėl Bendrosios įmonės interesų konfliktų konfidencialumo, prevencijos, vengimo ir valdymo, kurios pakeitė ankstesnį taisyklių rinkinį, kuris buvo taikomas nuo 2008 m., ir kad, be to, 2021 m. gruodžio mėn. taip pat buvo priimtas valdybos elgesio kodeksas;

Vidaus auditas

40.

pažymi, kad per 2021 metus Vidaus audito tarnyba (VAT) atliko žmogiškųjų išteklių valdymo ir etikos auditą Bendroje įmonėje; pažymi, kad darbas vietoje vyko nuotoliniu būdu, o galutinė ataskaita paskelbta 2021 m. lapkričio 9 d.;

41.

pažymi, jog auditoriai padarė išvadą, kad Bendrosios įmonės valdymo ir kontrolės sistemos, kurios buvo įdiegtos žmogiškiesiems ištekliams valdyti ir etiškai aplinkai skatinti, apskritai yra tinkamai parengtos, veiksmingos ir efektyviai įgyvendinamos ir padeda Bendrajai įmonei siekti savo veiklos tikslų;

42.

vis dėlto pažymi, kad, nors atlikus auditą nebuvo nustatyta jokių esminių ar labai svarbių problemų, VAT mano, kad yra keletas trūkumų ir tam tikrose srityse, pvz., darbo krūvio valdymo, įdarbinimo proceso ir metinių interesų deklaracijų, individualių tikslų nustatymo ir komunikacijos žmogiškųjų išteklių klausimais, dar yra ką tobulinti;

43.

pažymi, kad, siekdama atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas ir susijusią riziką, bendroji įmonė SESAR parengė išsamų veiksmų planą, kurį VAT patvirtino kaip tinkamą; taip pat palankiai vertina tai, kad VAT patvirtino to išsamaus veiksmų plano tinkamumą ir kad Bendroji įmonė visus veiksmus tikisi įgyvendinti iki 2022 m. pabaigos.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/555

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1967

2023 m. gegužės 10 d.

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0114/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (4), ypač į jo 4b straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0118/2023),

1.	pritaria Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 64, 2007 3 2, p. 1.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/557

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1968

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos geležinkelių bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė „Shift2Rail“) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos geležinkelių bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0115/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 642/2014 (4), kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Shift2Rail“, ir ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0090/2023),

1.	patvirtina Europos geležinkelių bendrosios įmonės laikinai pareigas einančiam vykdomajam direktoriui, kad bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos geležinkelių bendrosios įmonės laikinai pareigas einančiam vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 177, 2014 6 17, p. 9.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/559

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1969

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos geležinkelių bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė „Shift2Rail“) 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos geležinkelių bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9–0090/2023),

A.	kadangi 2021 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2021/2085 (Bendrasis pagrindinis aktas) (1), kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d. įsteigiama Europos geležinkelių bendroji įmonė, kuri pakeičia bendrąją įmonę „Shift2Rail“;

kadangi ši bendroji įmonė yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, skirta į konkretų tikslą orientuotai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai valdyti ir koordinuoti siekiant iš esmės pertvarkyti Europos geležinkelių sistemas; kadangi pagrindiniai bendrosios įmonės tikslai yra prisidėti prie bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimo, užtikrinti greitą perėjimą prie patrauklesnės, patogesnės naudoti, konkurencingesnės, įperkamos, lengvai prižiūrimos, veiksmingos ir tvaresnės Europos geležinkelių sistemos, integruotos į platesnę judumo sistemą, ir remti stiprios ir pasauliniu mastu konkurencingos Europos geležinkelių pramonės plėtrą;

kadangi jos nariai steigėjai yra Komisijos atstovaujama Sąjunga ir geležinkelių pramonės partneriai (pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant geležinkelių įrangos gamintojus, geležinkelių bendroves, infrastruktūros vadovus ir tyrimų centrus), o kiti subjektai gali dalyvauti bendrosios įmonės veikloje kaip asocijuotieji nariai; kadangi kitų nei Sąjunga narių įnašai neturėtų būti apriboti vien iki administracinių išlaidų padengimo ir bendro finansavimo, kurio reikia siekiant imtis mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, jie taip pat turėtų būti susiję su papildoma veikla;

D.	kadangi visos Sąjungos institucijos turi laikytis Finansinio reglamento ir aukštų valdymo standartų;

Bendrosios pastabos

palankiai vertina faktą, jog metinėse finansinėse ataskaitose bendrosios įmonės finansinė būklė 2021 m. gruodžio 31 d., tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama pagal jos finansinį reglamentą ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles; taip pat pažymi, kad finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

pripažįsta, kad programoje „Europos horizontas“ bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad ypač sudėtingi ir su didele našta susiję skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl ragina išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema;

pažymi, kad Reglamente (ES) 2021/2085 nustatytu laikotarpiu Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant EEE asignavimus, skirtas bendrosios įmonės administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, turi būti iki 600 mln. EUR, įskaitant bent 50 mln. EUR sistemos ramsčiui ir iki 24 mln. EUR administracinėms išlaidoms; kadangi kiti nei Sąjunga bendrosios įmonės nariai skiria arba susitaria, kad juos sudarantys arba su jais susiję subjektai skirtų iš viso bent 600 mln. EUR įnašą, įskaitant iki 24 mln. EUR administracinėms išlaidoms padengti;

primena, kad, siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, didelė dalis iš 75 % šiuo metu keliais vežamų vidaus krovinių turėtų būti perkelta į geležinkelius ir vidaus vandenų kelius; pažymi, kad automatizuotas ir susietasis daugiarūšis judumas kartu su skaitmeninėmis technologijomis grindžiamomis pažangiomis eismo valdymo sistemomis atliks vis svarbesnį vaidmenį;

palankiai vertina bendrosios įmonės pastangas, remiantis jos atsakymais į Europos Parlamento 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimus, toliau plėtoti naujos partnerystės ir esamų Sąjungos finansavimo mechanizmų sinergiją, įskaitant projektus, finansuojamus pagal Sąjungos programas, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Skaitmeninės Europos planą, Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą, taip pat programą „InvestEU“; pažymi, kad šios pastangos apima veiklą, kurią planuojama vykdyti siekiant skatinti galimas sąsajas su kitomis Sąjungos programomis, darbą su valstybėmis narėmis valstybių atstovų grupėje ir diegimo grupės įsteigimą siekiant padėti nustatyti ir suderinti diegimo ir investicijų planus su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis; pabrėžia, kad svarbu tęsti šį darbą siekiant sukurti tvaresnę, patikimesnę ir patrauklesnę geležinkelių sistemą;

palankiai vertina 2020 m. gruodžio mėn. pradėtą įgyvendinti naują Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategiją, į kurią įtraukti konkretesni geležinkelių sektoriaus orientyrai siekiant stiprinti pažangią ir tvarią ateitį; pažymi, kad 82 iniciatyvų veiksmų planas yra pagrindas, kuriuo remiantis ES transporto sistema gali pasiekti savo žaliąją ir skaitmeninę transformaciją ir tapti atsparesnė būsimoms krizėms;

pabrėžia, kad programa „Europos horizontas“ turėtų padėti iki 2030 m. 50 % padidinti greitųjų geležinkelių eismą; pabrėžia, kad planuojamos kolektyvinės kelionės iki 500 km Sąjungoje turėtų būti neutralizuoto anglies dioksido poveikio, o automatizuotas judumas turėtų būti diegiamas plačiu mastu ir iki 2050 m. krovinių vežimas geležinkeliais turėtų padvigubėti; primena, kad greitųjų geležinkelių eismas turėtų būti trigubai didesnis, o daugiarūšis transeuropinis transporto tinklas (TEN-T), įrengtas tvariam ir pažangiam transportui su sparčiuoju junglumu, iki 2030 m. turėtų pradėti veikti pagrindiniame tinkle; pabrėžia, kad visiškas ERTMS įdiegimas iki 2030 m. yra svarbiausias prioritetas;

pažymi, kad skaitmeninė transformacija gali pagerinti su judumu ir transportu susijusias ekosistemas; pažymi, kad skaitmeninimas gali pagerinti aplinkosauginį ir sąnaudų veiksmingumą ir kartu padidinti saugos lygį ir taip prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės; ragina užtikrinti pažangesnį automatizavimo lygį, greitesnį ir patikimesnį junglumą ir IT, kurios sudarytų sąlygas iš esmės pertvarkyti judumo paslaugų valdymą; mano, kad visuomenė taip pat galėtų pasinaudoti sparčiu interneto ryšiu keleiviams daugumoje stočių ir linijų, į naudotoją orientuota telematika ir palengvintu daugiarūšiu transportu;

10.

palankiai vertina bendrosios įmonės įsipareigojimą sudaryti palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, kad būtų sukurtas integruotas Europos geležinkelių tinklas projektuojant, pašalinant sąveikumo kliūtis ir kuriant pažangią, tvarią ir atsparią geležinkelių sistemą ir taip užtikrintas suderintas požiūris į bendros Europos geležinkelių erdvės raidą, siekiant užtikrinti junglumą visoje Sąjungoje; pabrėžia, kad svarbu remti bendrąją įmonę, atsižvelgiant į geležinkelių pranašumus aplinkosauginio veiksmingumo ir saugumo požiūriais;

11.

sveikina bendrąją įmonę dėl jos nuolatinio ir aktyvaus ataskaitų dėl bendrosios įmonės įnašų siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) teikimo, taip pat dėl jos indėlio siekiant Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategijoje ir skaitmenini dešimtmečio programoje išdėstytų tikslų, taip kuo labiau padidinant jos galimą suderinamumą su Sąjungos strateginiais tikslais;

12.

pabrėžia bendrosios įmonės bendradarbiavimo su Europos geležinkelių agentūra svarbą siekiant užtikrinti parengtų projektų sąveiką;

13.

pažymi, kad Europos geležinkelių bendroji įmonė oficialiai pradėjo veikti 2021 m. lapkričio 30 d.;

Biudžeto ir finansų valdymas

14.

pabrėžia, kad į 2021 m. bendrosios įmonės biudžetą neįtrauktos jokios pajamos ar įsipareigojimų / mokėjimų asignavimai, susiję su bendrosios įmonės ištekliais, gaunamais iš programos „Europos horizontas“ ar jos privačiųjų narių, ir pažymi, kad jį sudaro tik asignavimai, susiję su bendrąja įmone „Shift2Rail“ ir bendrosios įmonės „Shift2Rail“ nariais;

15.

pažymi, kad 2021 m. galutinai patvirtintas bendrosios įmonės biudžetas, įskaitant nepanaudotus ankstesnių metų asignavimus, kuriuos bendroji įmonė vėl įtraukė į einamųjų metų biudžetą, asignuotąsias pajamas ir perskirstymus į kitus metus, sudarė 13,625 mln. EUR (84,1 mln. EUR 2020 m.) įsipareigojimų asignavimų ir 68,440 mln. EUR (75,8 mln. EUR 2020 m.) mokėjimų asignavimų;

16.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. pabaigoje bendroji įmonė įgyvendino 100 % įsipareigojimų asignavimų, numatytų aktyviame biudžete, įskaitant personalo ir administracines išlaidas, ir kad mokėjimų asignavimai buvo įgyvendinti panaudojant iki 85 % aktyvių fondų lėšų; pažymi, kad, palyginti su visu Bendrosios įmonės biudžetu, įskaitant nepanaudotus asignavimus, kurių šiais metais nereikėjo, įsipareigojimų vykdymas sudarė 100 %, o mokėjimų asignavimų – 63 %;

17.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje privatieji nariai iš viso skyrė 189,6 mln. EUR įnašų, kurios sudarė 10,5 mln. EUR piniginių įnašų ir 179,1 mln. EUR vertės patvirtintų nepiniginių įnašų, ir papildomai iš viso 208,8 mln. EUR vertės nepiniginių įnašų, skirtų papildomai veiklai finansuoti, palyginti su Sąjungos bendru 339,2 mln. EUR piniginiu įnašu;

18.

pažymi, kad 2021 m. balandžio mėn. bendroji įmonė paskelbė galutinį kvietimą teikti paraiškas dėl programos „Horizontas 2020“; pažymi, kad šiuo kvietimu 2021 m. pabaigoje bendroji įmonė buvo įsipareigojusi skirti beveik 385,5 mln. EUR iš didžiausio ES įnašo, skirto pasirašytiems programos „Horizontas 2020 m.“ susitarimams dėl dotacijų, iš kurių apie 96,4 mln. EUR (25 %) dar reikės sumokėti artimiausiais metais; be to, primena, kad privatieji nariai teisiškai įsipareigojo skirti 572,6 mln. EUR vertės nepiniginius įnašus;

19.

pažymi, kad bendroji įmonė įgyvendino 100 % savo įsipareigojimų biudžeto, skirto programos „Horizontas 2020“ projektams; pažymi, kad esamo bendrosios įmonės 2021 m. veiklos mokėjimų biudžeto, įskaitant nepanaudotus ir perskirstytus veiklos asignavimus, įvykdymo lygis sumažėjo iki 61 % (2020 m. – 76 %); supranta, kad šią situaciją daugiausia lėmė prasta paramos gavėjų techninių ataskaitų kokybė arba tai, kad paramos gavėjų reikėjo prašyti pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių pasiektus projektų rezultatus; ragina bendrąją įmonę išnagrinėti visas papildomas priemones, kuriomis būtų supaprastintos ataskaitų apie projektų rezultatus teikimo taisyklės, kad ateityje būtų išvengta vėlavimo; be to, pažymi, kad dauguma bendrosios įmonės mokėjimų yra vienkartinės išmokos, mokamos už projektų darbo paketus, kuriuos tinkamai įgyvendino keletas paramos gavėjų; todėl pažymi, kad vieno paramos gavėjo vėlavimas turi įtakos visos su darbo paketu susijusios vienkartinės išmokos mokėjimui;

20.

pažymi, kad bendroji įmonė sėkmingai atliko daugiau kaip 70 mokėjimų, susijusių su veiklos konkursais ir susitarimais dėl dotacijų, kurių bendra suma sudarė 39,3 mln. EUR; pažymi, kad bendroji įmonė pabrėžė valdybai paramos gavėjų ataskaitų kokybės svarbą ir tai, kad paramos gavėjai ir (arba) rangovai turi laikytis terminų, ir kad 2021 m. lapkričio mėn. ji informavo valdybą, kad dėl paramos gavėjų vėlavimo pateikti mokėjimo prašymus ir susijusius dokumentus metų pabaigoje bus nepanaudota apie 17,5 mln. EUR mokėjimų asignavimų; be to, pažymi, kad bendroji įmonė turėjo perkelti šią sumą į nepanaudotus asignavimus, kad ją būtų galima vėl įtraukti į 2022 m. mokėjimų asignavimus; pažymi, kad, bendrosios įmonės nuomone, dėl šio perskirstymo ji pasiekė 84 % veiklos mokėjimų (veiklos išlaidų) vykdymo lygį;

Veikla

21.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. bendroji įmonė toliau darė pažangą įgyvendindama programą „Shift2Rail“, nors operatyvinę veiklą paveikė COVID-19 pandemija, dėl to programos rezultatų pasiekimas vėlavo dar maždaug 6 mėnesiais, palyginti su 2020 m. vėlavimais, visų pirma dėl padidėjusio demonstracinės veiklos vietoje, kuri buvo vykdoma 2021 m., skaičiaus; su pasitenkinimu pažymi, kad įdiegta vidaus kontrolės sistema užtikrino veiksmingą, efektyvų ir patikimą finansų valdymą;

22.

pažymi, kad 2021 m. bendroji įmonė skyrė ir pasirašė 2 dotacijas, kurių bendra vertė – 2,34 mln. EUR, šioms sritims: mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikis ir nauda, kad geležinkeliai taptų patrauklūs suinteresuotiesiems subjektams, ir skaitmeninių automatizuotų sukabinimo įtaisų inovacijos pagal Europos tiekimo programą;

23.

pažymi, kad iki 2021 m. pabaigos programa „Shift2Rail“ pasiekė pagrindinius programos įgyvendinimo orientyrus ir beveik visi bendrosios įmonės „Shift2Rail“ ištekliai buvo skirti jos veiklai, o visa suplanuota inovacijų programos ir (arba) kompleksinė veikla buvo vykdoma pagal dotacijomis finansuojamus projektus; palankiai vertina tai, kad vidutiniškai beveik 75 % programos buvo įgyvendinta stengiantis pasiekti šeštą iš septynių technologinės parengties veiklos vykdymo demonstravimui lygį (2), planuojamą užbaigti 2023 m.; pažymi, kad apskaičiuota, jog bendra 2021 m. vykdytos veiklos vertė siekia 123,5 mln. EUR, iš jų 113,6 mln. EUR skyrė ne Sąjunga, o kiti nariai;

24.

pažymi, kad 2021 m. bendroji įmonė įvertino savo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, vykdydama trečiąsias patikrinimo pratybas; pažymi, kad atliekant šį vertinimą buvo atsižvelgta į rezultatus ir ataskaitas, pateiktus vykdant metinę aktyvių projektų peržiūrą, kuriuos koordinuoja kita bendrosios įmonės „Shift2Rail“ narė (Sąjunga ir asocijuotieji nariai); šiuo procesu bendroji įmonė taip pat užtikrino, kad būtų tinkamai pritaikytos per ankstesnįjį patikrinimo vertinimą pateiktos rekomendacijos; pažymi, kad bendras rezultatas – tokia grįžtamoji informacija, pagrįsta ir išorės ekspertinėmis žiniomis, buvo naudinga programai;

Personalas ir viešieji pirkimai

25.

pažymi, kad dėl vykstančio ir (arba) nebaigto įdarbinimo darbuotojų 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 19, įskaitant 1 deleguotąjį nacionalinį ekspertą; pažymi, kad pagal bendrosios įmonės personalo etatų planą 2021 m. pabaigoje turėtų būti 23 etatai;

26.

pažymi, kad nuo 2021 m. lapkričio 30 d. pradėjus veikti naujajai Europos geležinkelių bendroji įmonei liko galioti personalo etatų planas, kuris buvo priimtas bendrosios įmonės „Shift2Rail“ kontekste; pažymi, kad valdyba naują personalo etatų planą priėmė tik 2022 m. kovo 1 d.;

27.

remdamasis metine veiklos ataskaita pažymi, kad personalo išlaidos daugiausia buvo naudojamos bendrosios įmonės darbuotojų atlyginimams; be to, pažymi, kad bendroji įmonė taip pat pasinaudojo išorės parama, kad užpildytų įdarbinimo proceso spragas, atsiradusias dėl darbuotojų kaitos, ir susitvarkytų su dideliu darbo krūviu, susijusiu su bendrosios įmonės veikla;

28.

susirūpinęs pažymi, kad laikinųjų darbuotojų vidutinis metinis lygis išliko aukštas ir sudarė 18 % statutinių darbuotojų; primena, kad dėl didelio pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičiaus labai padidėja bendrosios įmonės darbuotojų kaita ir dar labiau destabilizuojama darbuotojų padėtis; be to, pabrėžia, kad laikinųjų darbuotojų pasitelkimas turėtų išlikti laikinu sprendimu, nes kitu atveju tai galėtų neigiamai paveikti bendrus bendrosios įmonės veiklos rezultatus, pvz., kalbant apie bendrųjų gebėjimų išsaugojimą, neaiškius atskaitomybės kanalus, galimus teisinius ginčus ir mažesnį darbuotojų efektyvumą; primena, kad bendroji įmonė turėtų parengti oficialų modelį arba gaires, kaip įvertinti darbuotojų poreikį (įskaitant esmines kompetencijas), kad būtų optimizuotas personalo išteklių naudojimas;

29.

apgailestauja dėl to, kad 2021 m. darbuotojų kaita ir toliau buvo didelė: iš darbo bendrojoje įmonėje išėjo kai kurie darbuotojai ir vienas deleguotasis nacionalinis ekspertas; pažymi, kad be kitų aspektų tai lėmė ir tai, kad kitos Sąjungos bendrosios įmonės gali siūlyti laikinųjų darbuotojų, o ne sutartininkų etatus; ragina dėti daugiau pastangų žmogiškųjų išteklių srityje siekiant kuo labiau sumažinti darbuotojų kaitą;

30.

palankiai vertina tai, kad, kaip ir 2020 m., 2021 m. bendroji įmonė toliau laikėsi Europos Komisijos požiūrio dėl atsako į COVID-19 pandemiją, įgyvendindama specialiąsias priemones, skirtas darbuotojams apsaugoti; pažymi, kad tai visų pirma buvo užtikrinta taikant nuotolinio darbo tvarką, o dirbant vietoje buvo mažinami fiziniai kolegų kontaktai ir taikomos apsaugos priemones; su pasitenkinimu pažymi, kad bendroji įmonė siekė kovoti su neigiamu COVID-19 pandemijos poveikiu darbuotojų psichikos sveikatai, jau 2020 m. įdiegdama gerovės programą;

31.

remdamasis 2021 m. metine veiklos ataskaita pažymi, kad, kalbant apie lyčių pusiausvyrą, bendrojoje įmonėje moterų procentinė dalis valdyboje yra mažesnė nei praėjusiais metais, t. y. atitinkamai 10 % ir 13 %, atsižvelgiant į pakaitinius valdybos narius, o atstovų grupėje ir moksliniame komitete moterų dalis yra 33 %, kaip buvo 2019 m. ir 2020 m.; apgailestauja, kad šie skaičiai sumažėjo arba nesikeitė, palyginti su ankstesniais metais, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant lyčių pusiausvyros;

32.

pažymi, kad įgyvendindama viešųjų pirkimų veiklą bendroji įmonė laikėsi Finansinio reglamento principų ir Europos Komisijos viešųjų pirkimų vadove pateiktų gairių; pažymi, kad dėl to buvo įgyvendinta ekonomiškai naudingiausia veikla; skirtingoms viešųjų pirkimų procedūroms nustatytos vertės, kurios yra mažesnės už bet kokį reikšmingumo lygį, atsižvelgiant į bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos ir programos vertę, nustatomos remiantis bendromis dalyvaujančių darbuotojų žiniomis ir patirtimi ankstesnėse privačiose ir viešosiose organizacijose;

33.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas pažymi, kad bendroji įmonė sutinka mokėti darbdavio pensijų įmokas pagal skaičiavimus, kuriuos turi pateikti Komisijos tarnybos, kai tik bus patvirtinti teisiniai aspektai, ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų; ragina bendrąją įmonę nelaukti, kol bus galutinai apskaičiuotos nesumokėtos įmokos, bet atsižvelgti į šią prievolę planuojant savo būsimą biudžetą, pvz., atitinkamai kaupiant pensijų įmokas;

34.

sveikina bendrąją įmonę savo daugiametėje veiksmų programoje apibrėžus pagrindinius tikslus stiprinti geležinkelių vaidmenį transporto sistemoje, siekiant kuo labiau padidinti savo indėlį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų;

35.

palankiai vertina tai, kad programų biuras 2021 m. nuolat prižiūrėjo, kaip įgyvendinami 105 programos „Shift2Rail“ projektai ir veiklos sutartys, kurie buvo skirti ir pasirašyti nuo 2016 m. ir kurių bendra mokslinių tyrimų ir inovacijų vertė siekia 805,1 mln. EUR;

36.

pažymi, kad 2021 m. – Geležinkelių metais – bendroji įmonė atliko aktyvų vaidmenį, užtikrindama sektoriaus matomumą;

37.

palankiai vertina tai, kad bendroji įmonė nuo 2018 m. nuolat teikia ataskaitas dėl jos indėlio siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

38.

atkreipia dėmesį į tebesitęsiantį COVID-19 pandemijos poveikį bendrosios įmonės, jos pirmtakės ir apskritai geležinkelių sektoriaus veiklai ir dėl to atsirandantį tolesnį kai kurių programos rezultatų vėlavimą, kaip nurodyta bendrosios įmonės metinėje veiklos ataskaitoje; atkreipia dėmesį į bendrosios įmonės akcentuotą faktą, kad COVID-19 pandemija ir toliau darys poveikį tam tikroms geležinkelių sektoriaus operacijoms, net ir po to, kai bus sustabdytas didžiausias jos poveikis; todėl sveikina bendrąją įmonę ir ragina ją tęsti išsamią rizikos analizę ir rizikos mažinimo planus, kuriuos nuo COVID-19 pandemijos pradžios vykdė programos grupė ir projektų koordinatoriai;

Vidaus auditas

39.

pažymi, kad Komisijos vidaus audito tarnyba patvirtino, jog 2021 m. nebuvo pažeistas asmeninis tikrintojų objektyvumas, visų pirma dėl interesų konflikto, apimties apribojimų, prieigos prie įrašų, darbuotojų ir nuosavybės apribojimų arba išteklių apribojimų;

40.

pažymi, kad vidaus auditorius po 2020 m. bendrojoje įmonėje atlikto rizikos vertinimo parengė 2021–2023 m. strateginį vidaus audito planą; pažymi, kad 2021 m. paskutinį ketvirtį bendroji įmonė pateikė Vidaus audito tarnybai naujausią informaciją apie vidaus ir išorės pokyčius, turinčius įtakos jos veiklai, taip pat atnaujintą rizikos registro versiją; pažymi, kad Vidaus audito tarnyba atsižvelgs į šią informaciją rengdama savo 2022 m. audito darbo planavimą ir rengdama kitą išsamų bendrosios įmonės rizikos vertinimą ir strateginį vidaus audito planą;

41.

pažymi, kad 2021 m. Vidaus audito tarnyba pradėjo programos „Horizontas 2020“ dotacijų įgyvendinimo ir užbaigimo auditą, kurio tikslas – įvertinti bendrosios įmonės taikomų vidaus kontrolės priemonių, skirtų dotacijų susitarimams pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinti ir užbaigti, struktūros tinkamumą ir veiksmingumą bei efektyvumą; ragina bendrąją įmonę pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai atsakymus dėl audito išvadų;

Vidaus kontrolė

42.

pažymi, kad 2020 m. bendroji įmonė patvirtino persvarstytą vidaus kontrolės sistemą ir kad pirmasis metinis persvarstytos vidaus kontrolės sistemos įsivertinimas buvo atliktas 2021 m. pirmą ketvirtį, siekiant įvertinti vidaus kontrolės laikymąsi ir veiksmingumą, apžvelgiant 2020 m., taip pat atspindint dabartinę tuo metu egzistavusios vidaus kontrolės veiklos padėtį;

43.

taip pat pažymi, kad 2022 m. pirmą ketvirtį buvo atliktas naujas metinis vidaus kontrolės sistemos vertinimas, per kurį buvo įvertinta padėtis 2021 m., tiek jos atskirų 17 principų, 5 komponentų lygmeniu, tiek visos sistemos požiūriu; pažymi, kad šis vertinimas buvo atliktas remiantis 53 rodikliais ir atsižvelgiant į visą tuo metu turėtą svarbią informaciją, įskaitant ankstesnių vidaus ir (arba) išorės auditų rezultatus ir įrašus bendrosios įmonės išimčių ir reikalavimų nesilaikymo atvejų registre; po išsamaus vertinimo pažymi, kad nebuvo nustatyta jokių svarbių vidaus kontrolės trūkumų; pažymi, kad nustatyta, jog visi atskiri vidaus kontrolės sistemos principai ir komponentai taikomi ir veikia gerai;

44.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad už programos „Horizontas 2020“ mokėjimų ex post auditą yra atsakinga Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD Bendroji audito tarnyba; pažymi, kad, remdamasi 2020 m. pabaigoje turėtais ex post audito rezultatais, bendroji įmonė pranešė, kad įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektus (patvirtinimai ir galutiniai mokėjimai) reprezentatyvusis klaidų lygis siekė 2,3 % (2020 m. – 2,9 %), o likutinis klaidų lygis – 1,6 % (2020 m. – 1,99 %);

45.

pažymi, kad Audito Rūmai, siekdami patvirtinti ex post audito metu nustatytus klaidų lygius, atliko atsitiktine tvarka atrinktų programos „Horizontas 2020“ mokėjimų, 2021 m. atliktų galutinių paramos gavėjų lygmeniu, auditą; pažymi, kad Audito Rūmai nenustatė jokių į imtį įtrauktų bendrosios įmonės paramos gavėjų klaidų ar kontrolės trūkumų;

46.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. visos bendrosios įmonės pradėjo įgyvendinti klaidų lygio mažinimo veiksmus pagal Europos Audito Rūmų pasiūlytus veiksmus, be kita ko, ieškodamos galimybių taikyti supaprastintas išlaidų formas, pvz., vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas, sutelkiant dėmesį į labiau linkusius klysti paramos gavėjų tipus, pavyzdžiui, MVĮ ir naujus paramos gavėjus;

47.

pažymi, kad, kalbant apie galimų interesų konfliktų sprendimą ir su šiuo klausimu susijusių reikalavimų, susijusių su steigiamuoju aktu, įgyvendinimą, bendroji įmonė, remdamasi savo vidaus teisine sistema, priėmė taisykles, susijusias su savo nariais, darbuotojais ir valdybos nariais, ir tai, kad tų valdybos narių metinės interesų deklaracijos viešai skelbiamos oficialioje bendrosios įmonės interneto svetainėje.

(2) Pasiektas mažiausiai šeštas technologinės parengties lygis – atitinkamoje aplinkoje pademonstruotos technologijos.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/566

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1970

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos geležinkelių bendrosios įmonės (iki 2021 m. lapkričio 30 d. – bendroji įmonė „Shift2Rail“) 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos geležinkelių bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo 2021 m. patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0115/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 642/2014 (4), kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Shift2Rail“, ir ypač į jo 12 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0090/2023),

1.	pritaria Europos geležinkelių bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos geležinkelių bendrosios įmonės laikinai pareigas einančiam vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 177, 2014 6 17, p. 9.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/568

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1971

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0110/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo (4),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2021/1173 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1488 (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0089/2023),

1.	patvirtina Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, kad Bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.	išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 252, 2018 10 8, p. 1.

(5) OL L 256, 2021 7 19, p. 3.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/570

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1972

2023 m. gegužės 10 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0089/2023),

A.	kadangi Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė (toliau – Bendroji įmonė) buvo įkurta 2018 m. spalio mėn. laikotarpiui iki 2026 m. gruodžio 31 d. (1), o 2020 m. rugsėjo mėn. tapo savarankiška;

kadangi 2021 m. liepos mėn. Taryba priėmė naują steigimo reglamentą, kuriuo pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Bendrosios įmonės veiklos laikotarpis pratęsiamas iki 2033 m. gruodžio 31 d. (2), siekiant išlaikyti Sąjungoje pirmaujančią pasaulyje federalinę, saugią ir itin sujungtą superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos, paslaugų ir duomenų infrastruktūros ekosistemą ir padėti kurti bei naudoti į paklausą ir į vartotoją orientuotas novatoriškas ir konkurencingas superkompiuterių sistemas, esant tiekimo grandinei, kurioje bus užtikrinamas sudedamųjų dalių technologijų ir žinių tiekimas, apribojant sutrikimų riziką, ir plėtoti daug įvairių optimizuotų naudoti tokiose sistemose taikomųjų programų, taip pat išplėsti šios superkompiuterių infrastruktūros naudojimą daugeliui viešųjų ir privačių naudotojų bei remti dvejopą pertvarką ir pagrindinių Europos mokslo ir pramonės įgūdžių ugdymą;

kadangi Bendrosios įmonės nariai steigėjai yra Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, dalyvaujančiosios valstybės (3) ir du privatieji partneriai, kuriems atstovauja asociacija „Europos našiosios kompiuterijos technologijų platforma“ ir Didžiųjų duomenų vertės asociacija; kadangi 2021 m. pabaigoje Bendrosios įmonės valdyba priėmė trečiojo privačiojo partnerio – Europos kvantinės pramonės konsorciumo – narystės prašymą;

D.	kadangi didžiausias Sąjungos finansinis įnašas į Bendrąją įmonę (įskaitant EEE asignavimus) pagal Reglamentą (ES) 2021/1173 yra iki 3 081 mlrd. EUR, įskaitant 92 mln. EUR administracinių išlaidų, su sąlyga, kad ta suma atitinka arba viršija dalyvaujančiųjų valstybių įnašą;

Bendroji informacija

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų ataskaitoje nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų Bendrosios įmonės ataskaitose jos finansinė būklė 2021 m. gruodžio 31 d., pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama jos finansiniame reglamente ir Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintose apskaitos taisyklėse; pabrėžia, kad pagal sąskaitas atliktos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

vis dėlto pažymi, kad Audito Rūmai metinių finansinių ataskaitų patikimumo riziką įvertino iki vidutinės dėl to, kad turto pripažinimo ir valdymo procedūros dar nenustatytos, taip pat dėl savo narių nepiniginių įnašų ataskaitų teikimo, sertifikavimo ir patvirtinimo reikalavimų;

pažymi, kad Bendroji įmonė gaus papildomą maždaug 2 mlrd. EUR finansavimą pagal Skaitmeninės Europos programą, taip pat papildomą 200 mln. EUR finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, skirtą superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių infrastruktūros įsigijimui, diegimui, modernizavimui ir eksploatavimui remti;

pripažįsta, kad programoje „Europos horizontas 2020“ Bendrajai įmonei numatyti plataus užmojo tikslai, kuriuos galima pasiekti tik parengus ir įgyvendinus veiksmingus sprendimus, kuriais šalinami vidaus kontrolės sistemų trūkumai ir pasirengiama būsimiems iššūkiams, kylantiems dėl padidėjusios atsakomybės, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo ir planavimo srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad ypač painūs ir sudėtingi skaičiavimai ir ataskaitų teikimo reikalavimai kelia didelę klaidų riziką, todėl ragina išnagrinėti supaprastinimo galimybes, kai tai įmanoma ir suderinama su esama teisine sistema;

pažymi, kad 2021 m. buvo pirmieji pilni Bendrosios įmonės veiklos metai nuo jos savarankiškumo paskelbimo 2020 m. rugsėjo mėn.;

Biudžeto ir finansų valdymas

pažymi, kad 2021 m. biudžete naujų mokėjimų asignavimai sudarė 207,5 mln. EUR (palyginti su 181,5 mln. EUR 2020 m.), o naujų įsipareigojimų asignavimai – 722,4 mln. EUR (palyginti su 509,1 mln. EUR 2020 m.); pažymi, kad turimas mokėjimų biudžetas sudarė 348,2 mln. EUR (palyginti su 181,5 mln. EUR 2020 m.), o turimas įsipareigojimų biudžetas sudarė 753,4 mln. EUR (palyginti su 509,1 mln. EUR 2020 m.); pažymi, kad turimą biudžetą sudaro ankstesnių metų nepanaudoti asignavimai, kuriuos Bendroji įmonė iš naujo įtraukė į einamųjų metų biudžetą, asignuotosios pajamos ir perskirstymai kitiems metams;

susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai Bendrosios įmonės biudžeto valdymui keliamai rizikai priskyrė vidutinę kategoriją dėl pastebėtų biudžeto planavimo ir stebėjimo proceso trūkumų ir jos sutarčių bei dotacijų veiksmų sudėtingumo ir daugiamečio pobūdžio; ragina Bendrąją įmonę spręsti šį klausimą būsimame biudžete ir stebėsenos procedūrose;

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje Bendroji įmonė jau buvo įsipareigojusi skirti 180 mln. EUR bendram 50 proc. programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų dotacijų finansavimui, o tai yra minimalus Reglamente (ES) 2018/1488 nurodytas tikslas, ir kad dalyvaujančiosios valstybės turi finansuoti likusius 50 proc. visų projekto išlaidų, o privatieji nariai turi prisidėti prie didžiausių tinkamų finansuoti dotacijos veiksmų išlaidų; tačiau susirūpinęs pažymi, kad tuo metu privatieji nariai buvo pranešę tik apie 4,2 mln. EUR vertės nepiniginius įnašus; pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog esama didelės rizikos, kad iki dotacijų projekto įgyvendinimo pabaigos nebus užtikrinta 420 mln. EUR privačiųjų narių įnašų suma, kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2018/1488;

10.

pažymi, kad Tarybos reglamente (ES) 2021/1173 reikalaujama, kad Bendroji įmonė įgyvendintų 7 mlrd. EUR vertės projektus, iš kurių 3,1 mlrd. EUR turėtų būti pritraukti dalyvaujančiųjų valstybių ir 900 mln. EUR privačiųjų narių grynaisiais arba nepiniginiais įnašais; pabrėžia, kad tai yra didelis padidėjimas, palyginti su ankstesne DFP, pagal kurią Bendroji įmonė turėjo įgyvendinti projektų, kurių vertė siekia apie 1,4 mlrd. EUR, todėl gerokai padidėja rizika, kad Bendroji įmonė nepasieks Reglamente (ES) 2021/1173 nustatytų įnašų, kuriuos turi skirti kiti nariai, tikslų;

11.

pažymi, kad Bendrosios įmonės 2021 m. biudžeto, skirto veiklos projektams, įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 2 proc. ir 47 proc.; pažymi, kad labai žemas įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis daugiausia paaiškinamas tuo, kad 2021 m. liepos mėn. atidėtas Bendrosios įmonės steigimas pagal 2021–2027 m. DFP ir todėl, kad Komisija ir dalyvaujančiosios valstybės 2021 m. gruodžio mėn. Bendrajai įmonei pervedė 700 mln. EUR lėšų; pažymi, kad prie žemo įgyvendinimo lygio taip pat prisidėjo priimančiųjų subjektų vėlavimas ir dėl pasaulinės pandemijos susidariusios pagrindinių komponentų tiekimo problemos statant pastatus (duomenų centrus), būtinus jau įsigytų superkompiuterių prieglobai ir eksploatavimui;

12.

pažymi, kad žemą veiklos mokėjimų asignavimų panaudojimo lygį daugiausia lėmė pavėluota kai kurių naujų infrastruktūros projektų pradžia ir su tuo susiję pavėluoti 2021 m. suplanuoti išankstinio finansavimo mokėjimai, taip pat nenumatytas papildomas laikas, kurio reikėjo atlikti ex ante kontrolės darbui, susijusiam su rezultatais, kurie pasiekti gavus pirmąsias tarpines dotacijų išmokas programos „Horizontas 2020“ projektams įgyvendinti;

13.

pažymi, kad, kalbant apie administracinius įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, planuodama savo 2021 m. administracinį biudžetą Bendroji įmonė nepakankamai atsižvelgė į ankstesnių metų nepanaudotų mokėjimų asignavimų didelių sumų perskirstymą; be to, pažymi, kad ankstesniais metais perskirstyti biudžeto asignavimai nebuvo panaudoti iki naujų metų asignavimų;

14.

susirūpinęs pažymi, kad Bendrajai įmonei vis dar trūksta patikimų nepiniginių įnašų sertifikavimo ir patvirtinimo procedūrų, apie kurias praneša jos privatieji nariai ir dalyvaujančiosios valstybės, ir kad ji yra vienintelė bendroji įmonė, neturinti strateginio įgyvendinimo plano kitų narių įnašams gauti; ragina Bendrąją įmonę informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie veiksmus, kurių imtasi siekiant išspręsti tokio plano nebuvimo problemą; pabrėžia, kad Bendroji įmonė turėtų įgyvendinti patikimas nepiniginių įnašų sertifikavimo ir tvirtinimo procedūras, taip pat strateginį įgyvendinimo planą (veiksmų planą), kuriame būtų nurodytos realistiškos tarpinės reikšmės ir metinės įnašų siektinos reikšmės tiek dalyvaujančiosioms valstybėms, tiek privatiesiems nariams programos lygmeniu; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Bendroji įmonė pripažįsta Audito Rūmų pasiūlytus veiksmus ir savo įsipareigojimą laiku išspręsti šį klausimą;

15.

pažymi, kad pagal 2021–2027 m. DFP, programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa tebėra pagrindiniai bendrųjų įmonių finansiniai ištekliai. Jų bendras biudžetas, skirtas bendrųjų įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai bendrai finansuoti, sudaro 15,1 mlrd. EUR, o bendrosios įmonės panaudoja 11,6 mlrd. EUR, t. y. apie 12 proc. viso 95,5 mlrd. EUR programos „Europos horizontas“ biudžeto; kita vertus, palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė ir būsima Lustų bendroji įmonė (4) įgyvendins didelius pajėgumų stiprinimo, diegimo ir investicijų projektus, susijusius su Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija pagal Skaitmeninės Europos programą, ir kad šiai veiklai įgyvendinti Bendroji įmonė ir būsima Lustų bendroji įmonė pagal Skaitmeninės Europos programą gaus 3,4 mlrd. EUR Sąjungos lėšų, t. y. 39 proc. viso programos finansavimo, kuris yra 8,6 mlrd. EUR;

16.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita, pažymi, kad pagal reglamentus (ES) 2021/695 (5) ir (ES) 2021/1173, Bendroji įmonė privalo įdiegti naują centralizuoto valdymo procesą – centralizuoto finansinių įnašų valdymo (CFĮV) sistemą, skirtą dalyvaujančiųjų valstybių finansiniams įnašams valdyti;

17.

pažymi, kad pagal planuojamą CFĮV sistemą kiekviena dalyvaujančioji valstybė gali pasirinkti mokėti Bendrajai įmonei atitinkamą finansinį įnašą projekto lygmeniu už jos valstybėje įsisteigusius naudos gavėjus, o to proceso metu kiekviena dalyvaujančioji valstybė taip pat turi veto teisę visais klausimais dėl savo nacionalinių finansinių įnašų, sumokėtų Bendrajai įmonei jos valstybėje įsisteigusiems pareiškėjams, panaudojimo pagal Sąjungos finansines ir konkurencijos taisykles, leidžiančias dalyvaujančiajai valstybei, remiantis nacionaliniais strateginiais prioritetais, nuspręsti, ar remti atrinkto ir patvirtinto mokslinių tyrimų ir inovacijų projekto nacionalinį paramos gavėją; kita vertus pažymi, kad Bendroji įmonė turės atlikti bendrojo finansavimo mokėjimus visoms dalyvaujančiosioms valstybėms, kurios nusprendė pavesti jai savo finansinius įnašus; pažymi, kad Bendroji įmonė turės valdyti ir stebėti du alternatyvius administracinių susitarimų su dalyvaujančiosiomis valstybėmis rėmimo procesus; pažymi, kad kiekvienos dalyvaujančiosios valstybės nacionalinė finansavimo institucija turi pasirašyti susitarimą su Bendrąja įmone, pavesti Bendrajai įmonei mokėti nacionalinius įnašus arba koordinuoti nacionalinius lėšų pervedimo susitarimus dėl mokėjimų paramos gavėjams ir ataskaitų dėl įnašų teikimo; pažymi, kad pagal Bendrosios įmonės tvarkaraštį susitarimai turėjo būti pasirašyti prieš Bendrajai įmonei pasirašant pirmuosius pavyzdinius susitarimus dėl dotacijų, skirtų kvietimams, paskelbtiems pagal 2021–2027 m. DFP; ragina Bendrąją įmonę išnagrinėti galimybę supaprastinti šią sudėtingą procedūrą ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie galimus sprendimus;

18.

remdamasis Audito Rūmų pastabomis pažymi, kad Komisija neįvertino papildomų išteklių, reikalingų planuojamai CFĮV sistemai įgyvendinti, ir neįtraukė jų į pradines Bendrosios įmonės darbuotojų išteklių sąmatas, skirtas naujai Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkei įgyvendinti; pažymi, kad šis planavimo stygius diegiant CFĮV sistemą kartu su darbuotojų padėtimi ir IT priemonių bei paramos trūkumas gali neigiamai paveikti Bendrosios įmonės programų įgyvendinimą ir su kitų narių įnašais susijusių tikslų pasiekimą; susirūpinęs pažymi, kad CFĮV sistema turi būti valdoma rankiniu būdu, o tai pareikalaus daug žmogiškųjų išteklių; prašo, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucija būtų informuota apie šios naujos centralizuotos sistemos įgyvendinimo būklę;

Viešieji pirkimai ir darbuotojai

19.

pabrėžia, kad Audito Rūmai įvertino sutarčių išlaidų ir viešųjų pirkimų procedūrų riziką kaip vidutinę Bendrajai įmonei dėl sudėtingų didelės vertės sutarčių viešųjų pirkimų procedūrų;

20.

pažymi, kad 2021 m. pabaigoje Bendrojoje įmonėje dirbo 15 statutinių darbuotojų ir 3 laikinieji darbuotojai, kurie padeda finansų ir komunikacijų komandai; be to, pažymi, kad pagal Reglamentą (ES) 2021/1173 nutraukus deleguotųjų nacionalinių ekspertų etatų skyrimą, jų įdarbinimas buvo atidėtas ir 2022 m. bus pakeistas už programą atsakingo pareigūno įdarbinimu;

21.

apgailestauja, kad labiausiai Audito Rūmams rūpestį kelia tai, kad Bendrojoje įmonėje trūksta darbuotojų, ir kad dėl statutinių darbuotojų trūkumo padaugėjo laikinųjų darbuotojų, o tai gali lemti finansų, biudžeto ir personalo valdymo trūkumus bei kelti pavojų veiklos tęstinumui, bendrųjų kompetencijų išsaugojimui ir pakankamai vidinei kontrolei ir tokiu būdu neigiamai paveikti Bendrosios įmonės tikslų įgyvendinimą; palankiai vertina tai, kad pagal Reglamentą (ES) 2021/1173 Bendroji įmonė gali imtis veiksmų šiai problemai ištaisyti ir pradėjo įdarbinimo procesą, pirmenybę teikdama pagrindinėms pareigoms, susijusioms su pagrindinėmis Bendrosios įmonės funkcijomis ir rizikos mažinimu, pvz., vidaus auditoriaus pareigoms;

22.

pažymi, kad pagal Reglamentą (ES) 2021/1173 Bendroji įmonė turės panaudoti daugiau nei 7 mlrd. EUR lėšų ir dėl to ji turi įdarbinti papildomus 39 darbuotojus, kad iki 2023 m. pabaigos pasiektų planuotą 54 statutinių darbuotojų skaičių (6); pažymi, kad vėluojant priimti Reglamentą (ES) 2021/1173, būtinus įdarbinimo procesus dėl septynių aukščiausio prioriteto pareigybių Bendroji įmonė pradėjo tik 2021 m. pabaigoje ir kad 2021 m. Bendroji įmonė negalėjo padidinti savo darbuotojų skaičiaus;

23.

pažymi, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadas dėl nestabilios darbuotojų padėties Bendroje įmonėje 2021 m., reikia dėti daugiau pastangų žmogiškųjų išteklių srityje apskritai ir įtraukiant Komisiją į išteklių planavimą, kad būtų pagerintas žmogiškųjų išteklių planavimas, visų pirma įdarbinimo procesas, siekiant išvengti ilgalaikių laisvų darbo vietų, didelės darbuotojų kaitos, didelio išorės darbuotojų skaičiaus, priklausomybės nuo kelių darbuotojų kompetencijos, pernelyg didelio darbo krūvio ir dėl to atsirandančių darbuotojų nebuvimo darbe atvejų ir neefektyvumo, ir vietoj to pasiūlyti patrauklias ir socialiai sąžiningas įdarbinimo sąlygas, padedančias siekti Bendrosios įmonės tikslų;

24.

remdamasis 2021 m. metine veiklos ataskaita pažymi, kad iš visų 45 vertinimuose ir projektų peržiūrose dalyvavusių ekspertų 47 proc. buvo moterys ir 53 proc. – vyrai; palankiai vertina šiuos skaičius ir ragina Bendrąją įmonę toliau gerinti Bendrosios įmonės darbuotojų lyčių pusiausvyrą;

25.

pažymi, kad Bendroji įmonė bendradarbiauja su Komisijos Biudžeto generaliniu direktoratu, siekdama išsiaiškinti padėtį, susijusią su Bendrosios įmonės personalo įmokomis į pensiją, vadovaudamasi 2021 m. pabaigoje pateiktomis Audito Rūmų rekomendacijomis; ragina Bendrąją įmonę nelaukti, kol bus galutinai apskaičiuotos nesumokėtos įmokos, bet atsižvelgti į šią prievolę planuojant savo būsimą biudžetą, pvz., atitinkamai kaupiant pensijų įmokas, ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų;

Veiklos rezultatai

26.

pažymi, kad 2021 m. vykdant Bendrosios įmonės mokslinius tyrimus ir inovacijas daugiausia dėmesio buvo skirta kvietimų teikti paraiškas užbaigimui ir 2019 m. ir 2020 m. inicijuotiems veiksmams (paveldėtiems projektams);

27.

palankiai vertina tai, kad 2021 m. trylika konsorciumų pasirašė susitarimus su Bendrąja įmone ir pradėjo veiklą 2021 m. balandžio mėn.; atkreipia dėmesį į tai, kad projektai apima tris kvietimo teikti paraiškas „Ypatingo masto technologijų ir taikomųjų programų kūrimas“ temas ir išnaudoja daugiau nei 70 proc. pagal programą „Europos horizontas 2020“ numatyto finansavimo;

28.

pabrėžia, kad įvairūs konsorciumai vykdys mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri padės Europai tapti konkurencinga pasauliniu mastu superkompiuterių srityje ir kad dešimt iš šių projektų bus skirti temai EuroHPC-01-2019 „Ypatingo masto skaičiavimo ir duomenimis pagrįstos technologijos“, o kituose dviejuose projektuose – „MICROCARD“ ir „REGALE“ – bus koncentruojamasi į temą EuroHPC-02-2019„HPC ir į duomenis orientuotos aplinkos bei taikomųjų programų platformos“;

29.

be to, pažymi, kad „exaFOAM“ projektas bus sutelktas į temą EuroHPC-03-2019„Pramoninės programinės įrangos kodai, skirti ekstremalaus masto skaičiavimams“. Bendroji įmonė paskelbė kvietimą teikti paraiškas „Mokymas ir švietimas našiosios kompiuterijos srityje“ dėl našiosios kompiuterijos Europos magistrantūros studijų programos parengimo ir vykdymo; kvietimas buvo paskelbtas metų pradžioje, o iki spalio mėn. Bendroji įmonė galėjo paskelbti, kad projektui vadovaus Liuksemburgo universitetas ir bendradarbiaus su septyniais kitais Europos universitetais; yra įsitikinęs, kad ši iniciatyva palengvins didelį potencialą turinčių asmenų, kurie yra labai svarbūs Bendrosios įmonės sėkmei, švietimą ir profesinį tobulėjimą;

30.

pažymi, kad 2021 m. Bendroji įmonė parengė antrąjį Europos procesorių iniciatyvos projekto etapą, kuris yra kertinis 2022 m. pradėtos Europos iniciatyvos dėl strateginės autonomijos našiosios kompiuterijos, mikroschemų technologijų ir infrastruktūros srityje kertinis akmuo, pradėtas 2022 m., ir ketina remtis pirmojo etapo pasiekimais;

Vidaus kontrolė

31.

palankiai vertina tai, kad 2020 m. Bendroji įmonė parengė veiksmų planą, skirtą likusiems 17 Komisijos vidaus kontrolės sistemos vidaus kontrolės principų veiksmams įgyvendinti 2021 m., ir kad dėl to, jog trūksta pagrindinių administracinių darbuotojų (finansų ir administravimo vadovo bei vidaus audito padalinio vadovo), Bendroji įmonė dar nepatvirtino kelių svarbių vidaus kontrolės veiksmų per veiksmų plane nustatytus 2021 m. terminus;

32.

susirūpinęs pažymi, kad nepaisant rizikos, su kuria Bendroji įmonė susiduria dėl padidėjusio biudžeto, ji atliko tik supaprastintą metinį rizikos įvertinimą; be to, pažymi, kad iki 2021 m. pabaigos Bendroji įmonė nebuvo iki galo užbaigusi nei kontrolės ir stebėjimo strategijos, nei veiklos tęstinumo ir IT saugumo plano rengimo; pabrėžia, kad dėl šių vėlavimų padidėjo Bendrosios įmonės vidaus kontrolės rizika 2021 m.;

33.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. visos bendrosios įmonės pradėjo įgyvendinti klaidų lygio mažinimo veiksmus pagal Audito Rūmų pasiūlytus veiksmus, be kita ko, ieškodamos galimybių taikyti supaprastintas išlaidų formas, pvz., vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas, sutelkiant dėmesį į labiau linkusius klysti paramos gavėjų tipus, pavyzdžiui, mažąsias ir vidutines įmones ir naujus paramos gavėjus;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat kovos su sukčiavimu strategija

34.

palankiai vertina tai, kad Bendroji įmonė parengė išsamų taisyklių ir procedūrų rinkinį, kad jos darbuotojai turėtų aiškią darbo sistemą, ir kad šios taisyklės yra veiksmingos visoje Bendrosios įmonės valdymo struktūroje, o interesų konflikto procedūros taikomos ir valdymo organo, ir patariamųjų organų nariams;

35.

be to, džiaugdamasis pažymi, kad buvo įgyvendintos specialios priemonės, skirtos ekspertų, atsakingų už paramos paraiškų vertinimą ir projektų bei konkursų peržiūrą, interesų konfliktų prevencijai ir valdymui;

36.

pabrėžia, kad Bendroji įmonė priėmė ir pradėjo įgyvendinti bendrą kovos su sukčiavimu mokslinių tyrimų srityje strategiją ir kad kitose nei dotacijos išlaidų srityse Bendroji įmonė mutatis mutandis ir pagal analogiją taiko Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų rizikos valdymo generalinio direktorato patvirtintą kovos su sukčiavimu strategiją.

(1) 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo (OL L 252, 2018 10 8, p. 1).

(2) 2021 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1173 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1488 (OL L 256, 2021 7 19, p. 3).

(3) Valstybės narės ir asocijuotosios valstybės, kurios nusprendė tapti Bendrosios įmonės narėmis: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Norvegija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Šiaurės Makedonija, Švedija, Turkija, Vengrija ir Vokietija.

(4) 2022 m. vasario mėn. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti Bazinių skaitmeninių technologijų bendrąją įmonę ir pervardinti ją į būsimą Lustų bendrąją įmonę. Numatoma, kad Lustų bendroji įmonė turės papildomų įgaliojimų Europos lustų iniciatyvos gebėjimų stiprinimo veiklai pagal 2021–2027 m. DFP įgyvendinti. Šiomis aplinkybėmis Lustų bendroji įmonė naudos Skaitmeninės Europos programos biudžetą, kad paskatintų novatoriškų naujos kartos puslaidininkių technologijų kūrimą ir stiprintų Europos lustų gamybos pajėgumus.

(5) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(6) COM(2020) 569, 2020 9 19.

2023 9 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 242/576

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS (ES) 2023/1973

2023 m. gegužės 10 d.

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymo

EUROPOS PARLAMENTAS,

—	atsižvelgdamas į Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su bendrųjų įmonių atsakymais (1),

—	atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2021 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (2),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Bendroji įmonė įvykdė 2021 finansinių metų biudžetą (06252/2023 – C9-0110/2023),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

—

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo (4),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2021/1173 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1488 (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/887 dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnyje, pavyzdinio finansinio reglamento (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0089/2023),

1.	pritaria Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės 2021 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.	paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkė

Roberta METSOLA

Generalinis sekretorius

Alessandro CHIOCCHETTI

(4) OL L 252, 2018 10 8, p. 1.

(5) OL L 256, 2021 7 19, p. 3.