2023 9 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/49

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1771

2023 m. rugsėjo 12 d.

kuriuo dėl oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373 ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1032/2006, (EB) Nr. 633/2007 ir (EB) Nr. 262/2009

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (1), ypač į jo 43 straipsnio 1 dalies a, e ir f punktus, 44 straipsnio 1 dalies a punktą ir 62 straipsnio 15 dalies a ir c punktus,

kadangi:

(1)	pagal Reglamento (ES) 2018/1139 140 straipsnio 2 dalį įgyvendinimo taisyklės, priimtos remiantis panaikintu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 552/2004 (2), turi būti suderintos su Reglamento (ES) 2018/1139 nuostatomis ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 12 d.;

(2)	Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/373 (3) nustatyti bendrieji oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų (OEV/ONP) teikimo ir kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdymo bendrajam oro eismui reikalavimai, taip pat tų paslaugų teikimo ir funkcijų vykdymo priežiūros reikalavimai;

(3)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1769 (4), OEV/ONP sistemas ir OEV/ONP sudedamąsias dalis (OEV/ONP įrangą) sertifikuoja arba jų atitiktį deklaruoja organizacijos, projektuojančios ir gaminančios OEV/ONP įrangą. Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jį įtraukus būtinus OEV/ONP teikėjams ir jų kompetentingoms institucijoms taikytinus reikalavimus būtų užtikrintas tinkamas tokios įrangos įrengimas, išbandymas vietoje, saugus pradėjimas naudoti ir priežiūra;

(4)	siekiant užtikrinti OEV/ONP įrangos naudojimo reikalavimų tęstinumą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373 pakeitimai turėtų būti grindžiami atitinkamomis reikiamai pritaikytomis įgyvendinimo taisyklėmis, priimtomis remiantis panaikintu Reglamentu (EB) Nr. 552/2004;

(5)

visų pirma, Komisijos reglamente (EB) Nr. 1032/2006 (5) nustatyti automatinių sistemų, kurias skrydžių valdymo tarnybos naudoja keisdamosi skrydžių duomenimis, perduodamos pranešimus, koordinuodamos ir viena kitai perduodamos skrydžių valdymą, reikalavimai. Komisijos reglamente (EB) Nr. 633/2007 (6) nustatyti pranešimo apie skrydžio duomenis ir paskaičiuotąjį laiką perdavimo protokolo, naudojamo pranešti, koordinuoti ir perduoti skrydžių valdymui iš vienos skrydžių valdymo tarnybos į kitą, taikymo reikalavimai, o Komisijos reglamente (EB) Nr. 262/2009 (7) – suderinto S režimo užklausiklio kodų skyrimo ir naudojimo Bendrame Europos danguje reikalavimai. Tie reikalavimai turėtų būti perteikti Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/373;

(6)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1079/2012 (8) nustatyti reikalavimai, susiję su orlaivio ir antžeminių tarnybų ryšiu, pagrįstu 8,33 kHz kanalų išskirstymu, netaikomi nei paslaugoms, teikiamoms Bendro Europos dangaus oro erdvėje už Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Europos (EUR) regiono ribų, apibrėžtų ICAO Europos (EUR) oro navigacijos plano I tome (dok. Nr. 7754), nei paslaugoms Kanarų salų FIR/UIR, nes jų vietos sąlygos nepakankamai pateisina jų taikymo poreikį. Turėtų būti numatyta tokia pati šio reglamento taikymo sritis;

(7)	Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1079/2012 14 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pakeisti visus dažnio paskyrimus, kuriems taikomas 8,33 kHz kanalų išskirstymas, išimtys. Galiojančios išimtys šiuo reglamentu neturėtų būti keičiamos;

(8)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 262/2009 nustatyti reikalavimai, susiję su S režimo užklausiklio kodų skyrimu, netaikomi paslaugoms, teikiamoms Bendro Europos dangaus oro erdvėje už ICAO EUR regiono ribų dėl mažo vietos eismo intensyvumo ir geografinės padėties, kur oro erdvė ribojasi tik su oro erdve, už kurią yra atsakingi trečiosios šalies OEV/ONP teikėjai, o tai pateisina skirtingus vietos derinimo susitarimus su aplinkinėmis ES nepriklausančiomis valstybėmis. Turėtų būti numatyta tokia pati šio reglamento taikymo sritis;

(9)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, o reglamentai (EB) Nr. 1032/2006, (EB) Nr. 633/2007 ir (EB) Nr. 262/2009 turėtų būti panaikinti;

(10)	rengiant šiame reglamente išdėstytus reikalavimus buvo tinkamai atsižvelgta į OEV pagrindinio plano turinį ir jame numatytas ryšio, navigacijos ir stebėjimo funkcijas;

(11)	Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra savo nuomonėje Nr. 01/2023 (9), pateiktoje pagal Reglamento (ES) 2018/1139 75 straipsnio 2 dalies b ir c punktus ir 76 straipsnio 1 dalį, pasiūlė priemones;

(12)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2018/1139 127 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 punktas pakeičiamas taip:

„3)	tinklo valdytojas – įstaiga, kuriai pavestos užduotys, būtinos Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnyje nurodytoms funkcijoms vykdyti;“;

įrašomi nauji 9, 10, 11, 12 ir 13 punktai:

„9)	S režimo užklausiklis – iš antenos ir elektroninių prietaisų sudaryta sistema, kurią naudojant į pavienius orlaivius galima nusiųsti užklausą selektyviuoju režimu, vadinamuoju S režimu;

10)

reikalavimus atitinkantis S režimo užklausiklis – S režimo užklausiklis, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:

a)	ieškant S režimo taikinių, užklausiklio veikimas bent iš dalies grindžiamas S režimo visuotinėmis užklausomis ir atsakymais;

b)	užklausiklis nuolat arba su pertrūkiais blokuoja visoje jo veikimo zonoje ar tos zonos dalyje esančius S režimo taikinius, atsakant į S režimo visuotines užklausas, arba

c)	užklausiklis duomenų linijų sistemoms naudoja daugiaviečių ryšių protokolus;

11)

S režimo operatorius – asmuo, organizacija ar įmonė, eksploatuojantis (-i) ar siūlantis (-i) eksploatuoti S režimo užklausiklį, įskaitant:

a)	stebėjimo paslaugų teikėjus;

b)	S režimo užklausiklių gamintojus;

c)	aerodromų naudotojus;

d)	mokslinių tyrimų įstaigas;

e)	bet kuriuos kitus subjektus, turinčius teisę eksploatuoti S režimo užklausiklius;

12)	žalingieji trukdžiai – trukdžiai, neleidžiantys užtikrinti eksploatacinių reikalavimų vykdymo;

13)	užklausiklio kodų paskyrimo planas – naujausias patvirtintas visas paskirtų užklausiklio kodų rinkinys.“;

2)	3 straipsnyje įterpiama 6a dalis: „6a. Valstybės narės užtikrina, kad naudojant jų teritorijoje veikiantį antžeminį siųstuvą nebūtų keliama žalingųjų trukdžių kitoms stebėjimo sistemoms.“ ;

įterpiami 3e ir 3f straipsniai:

„3e straipsnis

S režimo užklausiklio kodų skyrimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad apie užklausiklio kodo paskyrimo pakeitimus, padarytus atnaujinus užklausiklio kodų paskyrimo planą, per 14 kalendorinių dienų nuo atnaujinto užklausiklio kodų paskyrimo plano gavimo būtų pranešta atitinkamiems S režimo operatoriams, už kuriuos jos atsakingos.

2. Valstybės narės kitoms valstybėms narėms per užklausiklio kodų paskyrimo sistemą bent kas 6 mėnesius pateikia naujausius užregistruotus duomenis apie užklausiklio kodų paskyrimą jų kompetencijos rajone esantiems reikalavimus atitinkantiems S režimo užklausikliams ir jų naudojimą.

3. Kai iš dalies sutampa valstybės narės kompetencijos rajone esančio S režimo užklausiklio veikimo zona ir trečiosios šalies kompetencijos rajone esančio S režimo užklausiklio veikimo zona, tokia valstybė narė:

a)	užtikrina, kad trečioji šalis būtų informuota apie saugos reikalavimus, susijusius su užklausiklio kodų paskyrimu ir naudojimu;

b)	imasi būtinų priemonių derinti užklausiklio kodų naudojimą su konkrečia trečiąja šalimi.

4. Valstybė narė jos jurisdikcijoje veikiantiems oro eismo paslaugų teikėjams praneša apie S režimo užklausiklius, kurie naudojami trečiosios šalies atsakomybe ir kurių S režimo užklausiklio kodų paskyrimas nebuvo suderintas.

5. Valstybės narės patikrina iš S režimo operatorių gautų užklausiklio kodų paraiškų galiojimą prieš pateikdamos jas derinti per užklausiklio kodų paskyrimo sistemą, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/123 (*1) IV priedo 15 punkte.

6. Valstybės narės užtikrina, kad S režimo operatoriai, išskyrus stebėjimo paslaugų teikėjus, laikytųsi VIII priedo CNS.TR.205 dalies reikalavimų.

7. 1–6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi Bendro Europos dangaus oro erdvėje, nepriklausančioje Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Europos (EUR) regionui.

3f straipsnis

Bendro Europos dangaus oro erdvės naudojimas

1. Saugodamos radijo spektrą, valstybės narės užtikrina, kad nebūtų daroma virš valstybės narės teritorijos skrendančių orlaivių antrinio apžvalgos radaro atsakiklio užklausų, kurias siunčia antžeminių stebėjimo sistemų užklausikliai ir kuriomis išgaunamas atsakymas arba, kai atsakymas neišgaunamas, jų signalai yra pakankamos galios, kad viršytų antrinio apžvalgos radaro atsakiklio imtuvo minimalų suveikimo slenkstį, jei jos nebūtinos. Jei dėl būtinų priemonių valstybės narės nesutaria, jos perduoda klausimą Komisijai, kad ši imtųsi veiksmų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad visi kalbinio ryšio dažnių paskyrimai būtų pakeisti taikant 8,33 kHz kanalų išskirstymą. Pakeitimo reikalavimai netaikomi dažnio paskyrimams,

kurie ir toliau atitiks 25 kHz kanalų išskirstymą šiais dažniais:

1)	avariniu dažniu (121,5 MHz);

2)	paieškos ir gelbėjimo operacijų pagalbiniu dažniu (123,1 MHz);

3)	VHF skaitmeninio ryšio (VDL) dažniais, skirtais naudoti Bendro Europos dangaus oro erdvėje;

4)	orlaivių ryšių adresavimo ir pranešimų sistemos (ACARS) dažniais (131,525 MHz, 131,725 MHz ir 131,825 MHz);

b)	pagal kuriuos naudojama paslinktojo nešlio sistema taikant 25 kHz kanalų išskirstymą.

3. 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi nei Bendro Europos dangaus oro erdvėje, kuri nėra ICAO EUR regiono dalis, nei Kanarų salų skrydžių informacijos regione (FIR) / viršutiniame informacijos regione (UIR).

4. Pareigos užtikrinti, kad visi dažnių paskyrimai, kuriems taikomas 8,33 kHz kanalų išskirstymas, būtų pakeisti, išimtys, kurias valstybės narės, kai poveikis tinklui yra ribotas, padarė pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1079/2012 14 straipsnio 2 dalį ir apie kurias buvo pranešta Komisijai, lieka galioti.

5. Valstybės narės nustato ir nacionaliniuose oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose skelbia, kai taikytina, valdymo procedūras, taikomas orlaiviams, kuriuose nėra:

a)	antrinio apžvalgos radaro S režimo atsakiklių;

b)	radijo ryšio įrangos, turinčios 8,33 kHz kanalų išskirstymo funkciją.

(*1) 2019 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/123, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 677/2011 (OL L 28, 2019 1 31, p. 1).“;"

4)	I, II, III, IV, VIII, IX, X ir XII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 1032/2006, (EB) Nr. 633/2007 ir (EB) Nr. 262/2009 panaikinami.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. rugsėjo 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(2) 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamentas) (OL L 96, 2004 3 31, p. 26).

(3) 2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011 (OL L 62, 2017 3 8, p. 1).

(4) 2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1769, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir (arba) oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimo arba gamybos veiklą vykdančių organizacijų patvirtinimo techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/203 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 19).

(5) 2006 m. liepos 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1032/2006, nustatantis automatinių sistemų, kurias skrydžių valdymo tarnybos naudoja keisdamosi skrydžio duomenimis, perduodamos pranešimus, derindamos ir vienos kitai perduodamos skrydžių valdymą, reikalavimus (OL L 186, 2006 7 7, p. 27).

(6) 2007 m. birželio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 633/2007, nustatantis pranešimo apie skrydžio duomenis ir paskaičiuotąjį laiką perdavimo protokolo, naudojamo pranešti, koordinuoti ir perduoti skrydžių valdymui iš vienos skrydžių valdymo tarnybos į kitą, taikymo reikalavimus (OL L 146, 2007 6 8, p. 7).

(7) 2009 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 262/2009, kuriuo nustatomi suderinto S režimo užklausiklio kodų skyrimo ir naudojimo bendrame Europos danguje reikalavimai (OL L 84, 2009 3 31, p. 20).

(8) 2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1079/2012, kuriuo nustatomi bendrame Europos danguje naudojamų kalbinio ryšio kanalų išskirstymo reikalavimai (OL L 320, 2012 11 17, p. 14).

(9) https://www.easa.europa.eu/document-library/opinions

PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373 I, II, III, IV, VIII, IX, X ir XII priedai iš dalies keičiami taip:

I priedas iš dalies keičiamas taip:

įterpiamas 30a punktas:

„30a.

OEV/ONP įranga – OEV/ONP sudedamosios dalys, apibrėžtos Reglamento (ES) 2018/1139 3 straipsnio 6 punkte, ir OEV/ONP sistemos, apibrėžtos to reglamento 3 straipsnio 7 punkte, išskyrus orlaiviuose esančias sudedamąsias dalis, kurioms taikomas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012 (*1);

(*1) 2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės (OL L 224, 2012 8 21, p. 1).“;"

įterpiamas 34a punktas:

„34a.

riba – horizontali arba vertikali plokštuma, skirianti oro erdvę, kurioje skrydžių valdymo tarnyba teikia oro eismo paslaugas;“;

įterpiami 39a ir 39b punktai:

„39a.

koordinavimo duomenys – oro eismo valdymo paslaugas teikiantiems darbuotojams perduodant pranešimus, koordinuojant ir perduodant skrydžius ir vykdant civilinio ir karinio koordinavimo procesą aktualūs duomenys;

39b.	koordinavimo taškas (COP) – ribos, kurią naudoja skrydžių valdymo tarnybos ir kuri nurodoma vykdant koordinavimo procesus, taškas arba greta jos esantis taškas;“;

įterpiamas 40a punktas:

„40a.

duomenų ryšio paslauga – tikslingų tarpusavyje susijusių oro eismo valdymo operacijų, kurios atliekamos naudojantis orlaivio ir antžeminių tarnybų duomenų perdavimo ryšiu ir kurios pradedamos ir baigiamos tam tikru operaciniu įvykiu, visuma;“;

įterpiamas 46a punktas:

„46a.

reikalavimus atitinkantis užklausiklio kodas – bet kuris kodas iš II kodų ir SI kodų, išskyrus:

a)	II kodą 0;

b)	užklausiklio kodą (-us), kurio (-ių) valdymas ir skyrimas rezervuotas kariniams subjektams, įskaitant tarpvyriausybines organizacijas, visų pirma Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją;“;

įterpiamas 47a punktas:

„47a.

skaičiuojamieji duomenys – koordinavimo taškas, apskaičiuotasis orlaivio laikas ir numatomas orlaivio skrydžio lygis koordinavimo taške;“;

įterpiamas 62a punktas:

„62a.

diegimo seka – ribotos trukmės užklausiklio kodų paskyrimo diegimo seka, kurios S režimo operatoriai turi laikytis, kad išvengtų laikinų užklausiklio kodų konfliktų;“;

įterpiamas 73a punktas:

„73a.

informuotoji tarnyba – skrydžių valdymo tarnyba, kuri yra gavusi informacinį pranešimą;“;

įterpiamas 81a punktas:

„81a.

priimančioji tarnyba – duomenis priimanti skrydžių valdymo tarnyba;“;

88 punktas pakeičiamas taip:

„88.

saugos nurodymas – kompetentingos institucijos priimtas arba patvirtintas dokumentas, kuriuo:

1)	reikalaujama atlikti funkcinės sistemos taisomuosius veiksmus arba nustatomi jos naudojimo apribojimai, kad būtų atkurta sauga, kai yra įrodymų, kad priešingu atveju gali būti pakenkta aviacijos saugai, arba

reikalaujama atlikti veiksmus, susijusius su OEV/ONP įranga, kurios atitikties pareiškimas yra pateiktas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/1768 (*2) 6 straipsnį, siekiant spręsti problemas, susijusias su nustatyta saugos ir (arba) saugumo neužtikrinimo sąlyga, ir atkurti tos OEV/ONP įrangos veikimą ir sąveikumą, kai yra įrodymų, kad kitaip pablogėtų tos konkrečios įrangos sauga, saugumas, veikimas ar sąveikumas;

(*2) 2023 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1768, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo ir (arba) oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių sertifikavimo ir deklaravimo taisyklės (OL L 228, 2023 9 15, p. 1).“;"

įterpiami 107a ir 107b punktai:

„107a.

darbo vieta – baldai ir techninė įranga, kuriais naudojasi oro eismo paslaugas teikiantys darbuotojai, atlikdami jiems pagal pareigas paskirtas užduotis;

107b.

įspėjimas – pranešimas, pateikiamas darbo vietoje, kai sutrinka automatizuoto koordinavimo procesas;“;

II priedas iš dalies keičiamas taip:

ATM/ANS.AR.A.020 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama praneša Agentūrai apie visas svarbias atitinkamų Reglamento (ES) 2018/1139 ir juo remiantis priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų nuostatų arba paslaugų teikėjams taikomų reglamentų (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004 ir (EB) Nr. 551/2004 nuostatų įgyvendinimo problemas.“;

ATM/ANS.AR.A.030 dalis pakeičiama taip:

„ ATM/ANS.AR.A.030. Saugos nurodymai

Kompetentinga institucija duoda saugos nurodymą, kai nustato, kurį nors iš šių dalykų:

1)	funkcinėje sistemoje susidariusią nesaugią sąlygą, dėl kurios būtina nedelsiant imtis veiksmų;

2)	įrangoje, kuriai taikomas atitikties pareiškimas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2023/1768 6 straipsnį, susidariusią sąlygą, dėl kurios neužtikrinama sauga, saugumas, eksploatacinės charakteristikos arba sąveikumas ir kuri, tikėtina, pasireiškia arba pasireikš kitoje OEV/ONP įrangoje.

Saugos nurodymai persiunčiami susijusiems ATM/ANS paslaugų teikėjams ir juose pateikiama bent ši informacija:

1)	nurodoma nesaugi sąlyga;

2)	nurodoma paveikta funkcinė sistema;

3)	būtini veiksmai ir jų loginis išaiškinimas;

4)	būtinų veiksmų įvykdymo terminas;

5)	saugos nurodymo įsigaliojimo data.

c)	Kompetentinga institucija perduoda saugos nurodymo kopiją Agentūrai ir visoms kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms per vieną mėnesį nuo to nurodymo davimo.

d)	Kompetentinga institucija patikrina, ar ATM/ANS paslaugų teikėjai vykdo saugos nurodymus ir, jei taikytina, OEV/ONP įrangos nurodymus.“;

ATM/ANS.AR.C.005 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Taikydama ATM/ANS.AR.B.001 dalies a punkto 1 papunktį, kompetentinga institucija parengia procesą, kad patikrintų:

1)	prieš išduodama pažymėjimą – ar paslaugų teikėjai vykdo III–XIII prieduose nustatytus taikytinus reikalavimus ir laikosi taikytinų su pažymėjimu siejamų sąlygų. Pažymėjimas išduodamas pagal šio priedo 1 priedėlį;

2)	ar laikomasi su sauga susijusių įpareigojimų, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 8 straipsnį išduotame paskyrimo rašte;

3)	ar jos prižiūrimi paslaugų teikėjai nuolat vykdo taikytinus reikalavimus;

kaip įgyvendinami saugos, saugumo ir sąveikumo tikslai, taikytini reikalavimai ir kitos sąlygos, nurodytos OEV/ONP įrangos atitikties pareiškime; techniniai ir eksploatacinių charakteristikų apribojimai ir sąlygos, nurodyti OEV/ONP įrangos pažymėjimuose ir (arba) OEV/ONP įrangos deklaracijose, ir saugos priemonės, įskaitant Agentūros pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2023/1768 I priedo ATM/ANS.EQMT.AR.A.030 dalį duotus OEV/ONP įrangos nurodymus;

5)	kaip įgyvendinami saugos nurodymai, taisomieji veiksmai ir vykdymo užtikrinimo priemonės.“;

ATM/ANS.AR.C.050 dalis iš dalies keičiama taip:

c, d, e ir f punktai pakeičiami taip:

„c)

Kompetentinga institucija konstatuoja 1 lygio pažeidimą, jei nustato, kad pavojingai nesilaikoma taikytinų Reglamento (ES) 2018/1139 ir juo remiantis priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, taip pat reglamentų (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004 ir (EB) Nr. 551/2004 ir jų įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, ATM/ANS paslaugų teikėjo procedūrų ir žinynų, pažymėjimo arba, jei taikytina, pažymėjimo su paskyrimo raštu sąlygų arba deklaracijos turinio ir todėl kyla didelė skrydžių saugos rizika, arba kitaip suabejoja paslaugų teikėjo gebėjimu tęsti veiklą.

1 lygio pažeidimais, be kitų, laikomi šie pažeidimai:

1)	veiklos procedūrų vykdymas ir (arba) paslaugos teikimas taip, kad kyla didelė skrydžių saugos rizika;

2)	paslaugų teikėjo pažymėjimo įgijimas arba jo galiojimo išlaikymas pateikus suklastotus patvirtinamuosius dokumentus;

3)	įrodyta neteisėta veikla arba nesąžiningas paslaugų teikėjo pažymėjimo naudojimas;

4)	nėra atsakingo vadovo.

Kompetentinga institucija konstatuoja 2 lygio pažeidimą, jei nustato, kad bet kaip kitaip nesilaikoma taikytinų Reglamento (ES) 2018/1139 ir juo remiantis priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, taip pat reglamentų (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004 ir (EB) Nr. 551/2004 ir jų įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, ATM/ANS paslaugų teikėjo procedūrų ir žinynų, pažymėjimo sąlygų arba deklaracijos turinio.

Jei vykdant priežiūrą arba kitais būdais konstatuojamas pažeidimas, kompetentinga institucija, nedarant poveikio jokiems papildomiems Reglamentu (ES) 2018/1139 ir juo remiantis priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, taip pat reglamentais (EB) Nr. 549/2004, (EB) Nr. 550/2004 ir (EB) Nr. 551/2004 ir jų įgyvendinimo taisyklėmis reikalaujamiems veiksmams, raštu praneša apie konstatuotą pažeidimą paslaugų teikėjui ir pareikalauja imtis taisomųjų veiksmų, kad nustatyta neatitiktis (-ys) būtų ištaisyta (-os).

Jei nustatytas pažeidimas yra 1 lygio, kompetentinga institucija deramų veiksmų imasi nedelsdama ir, jei tikslinga, gali apriboti arba sustabdyti pažymėjimo galiojimą, visai arba iš dalies atšaukti pažymėjimą, užtikrinusi teikiamų paslaugų tęstinumą, su sąlyga, kad nebūtų neigiamai paveikta sauga, o tinklo valdytojo atveju informuoja Komisiją. Priemonės, kurių imamasi, priklauso nuo nustatyto pažeidimo reikšmingumo ir galioja tol, kol ATM/ANS paslaugų teikėjas sėkmingai įgyvendina taisomuosius veiksmus.

Jei nustatytas pažeidimas yra 2 lygio, kompetentinga institucija:

i)	skiria paslaugų teikėjui nustatyto pažeidimo pobūdį atitinkantį taisomųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpį (jis nurodomas veiksmų plane);

ii)	įvertina paslaugų teikėjo pasiūlytą taisomąjį veiksmą ir įgyvendinimo planą ir pritaria jiems, jei atlikus vertinimą nustatoma, kad jų pakanka neatitikčiai (-ims) ištaisyti.

Jei nustatytas pažeidimas yra 2 lygio, o paslaugų teikėjas nepateikia taisomųjų veiksmų plano, kuris, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, būtų priimtinas kompetentingai institucijai, arba taisomojo veiksmo neįvykdo per laikotarpį, kuriam pritarė arba kurį pratęsė kompetentinga institucija, nustatytas pažeidimas gali būti priskirtas prie 1 lygio pažeidimų ir gali būti imamasi 1 punkte nustatyto veiksmo.

Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad ATM/ANS paslaugų teikėjas integruoja OEV/ONP įrangą į savo funkcinę sistemą neužtikrindamas atitikties ATM/ANS.OR.A.045 dalies g punktui, ji, tinkamai atsižvelgdama į poreikį užtikrinti skrydžių saugą ir tęstinumą, imasi visų būtinų priemonių, kad apribotų atitinkamos OEV/ONP įrangos naudojimo sritį arba uždraustų jos prižiūrimiems ATM/ANS paslaugų teikėjams ja naudotis.“;

ii)

pridedamas g punktas:

„g)	Kai 1 arba 2 lygio pažeidimo konstatuoti nebūtina, kompetentinga institucija gali pateikti pastabas.“;

III priedas iš dalies keičiamas taip:

ATM/ANS.OR.A.045 dalis papildoma g–j punktais:

„g)

Prieš integruodamas OEV/ONP įrangą į funkcinę sistemą, ATM/ANS paslaugų teikėjas užtikrina, kad:

1)	nauja arba pakeista OEV/ONP įranga būtų sertifikuota Agentūros pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/1768 ir būtų pagaminta pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1769 (*3) patvirtintos projektavimo arba gamybinės organizacijos, arba

2)	nauja arba pakeista OEV/ONP įranga būtų deklaruota patvirtintos projektavimo organizacijos pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/1768 ir pagaminta pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1769 patvirtintos projektavimo arba gamybinės organizacijos, arba

3)	nauja arba pakeista OEV/ONP įranga turėtų pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2023/1768 6 straipsnio 1 dalį parengtą atitikties pareiškimą, arba

4)	kai OEV/ONP įrangai atitikties vertinimas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/1768 netaikomas, būtų patikrinta, ar konkreti OEV/ONP įranga atitinka taikomas specifikacijas ir sąlygas.

h)	ATM/ANS paslaugų teikėjas užtikrina, kad būtų patikrinta, ar OEV/ONP įranga atitinka jos gamintojo specifikacijas, įskaitant įrengimą ir bandymą (-us) vietoje.

i)	Prieš pradėdamas naudoti OEV/ONP įrangą, ATM/ANS paslaugų teikėjas užtikrina, kad pakeista funkcinė sistema, į kurią integruota ši OEV/ONP įranga, atitiktų visus taikytinus reikalavimus, ir nustato visus nuokrypius ir apribojimus.

j)	Kai ATM/ANS paslaugų teikėjas pradeda naudoti OEV/ONP įrangą, jis užtikrina, kad OEV/ONP įranga arba pakeista įranga būtų įrengta pagal naudojimo sąlygas, laikantis visų taikytinų apribojimų ir atitiktų visus taikytinus reikalavimus.

(*3) 2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1769, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir (arba) oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimo arba gamybos veiklą vykdančių organizacijų patvirtinimo techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/203 (OL L 228, 2023 9 15, p. 19).“;"

ATM/ANS.OR.A.060 dalis pakeičiama taip:

„ ATM/ANS.OR.A.060. Neatidėliotinas reagavimas į saugos problemą

Paslaugų teikėjas įgyvendina visas saugos priemones, įskaitant saugos nurodymus, kuriuos įgyvendinti įpareigojo kompetentinga institucija pagal ATM/ANS.AR.A.025 dalies c punktą.

Kai duodamas saugos nurodymas ištaisyti būklę, nurodytą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2023/1768 6 straipsnį parengtame atitikties pareiškime, ATM/ANS paslaugų teikėjas (nebent kompetentinga institucija nustato kitaip, kai reikia imtis skubių veiksmų):

1)	pasiūlo tinkamą taisomąjį veiksmą ir kompetentingai institucijai patvirtinti pateikia išsamią pasiūlymo informaciją;

2)	gavęs kompetentingos institucijos patvirtinimą, įgyvendina taisomąjį veiksmą.“;

ATM/ANS.OR.B.005 dalies a punktas papildomas 8 papunkčiu:

„8.

procesą, kuriuo užtikrinama, kad OEV/ONP įrangos konstrukcija arba jos pakeitimai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2023/1768 6 straipsnį atitiktų taikytinas specifikacijas, įskaitant atitikties įrodymo nepriklausomo tikrinimo funkciją, ir kuriuo remdamasis ATM/ANS paslaugų teikėjas parengia atitikties pareiškimą ir su juo susijusius atitikties dokumentus.“;

ATM/ANS.OR.D.025 dalis iš dalies keičiama taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	Tinklo valdytojas Komisijai ir Agentūrai teikia metinę savo veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiami jo veiklos rezultatai, taip pat aprašoma reikšminga veikla ir pokyčiai saugos srityje.“;

d punkto 3 papunktis pakeičiamas taip:

„3)

tinklo valdytojo atveju – jo veiklos rezultatai, palyginti su veiklos rezultatų tikslais, nustatytais strateginiame tinklo plane: naudojant tinklo veiklos plane nustatytus veiklos rezultatų rodiklius faktiniai veiklos rezultatai palyginami su tinklo veiklos plane nustatytais veiklos rezultatų tikslais;“;

IV priedas iš dalies keičiamas taip:

ATS.OR.400 dalis pakeičiama taip:

„ ATS.OR.400. Oreivystės judrioji radijo ryšio tarnyba (orlaivio ir antžeminių tarnybų ryšys). Bendrosios nuostatos

a)	Oro eismo paslaugų teikėjas orlaivio ir antžeminių tarnybų ryšiui palaikyti oro eismo paslaugų tikslais naudoja kalbinio arba duomenų ryšio priemones.

Kai orlaivio ir antžeminių tarnybų kalbinis ryšys grindžiamas 8,33 kHz kanalų išskirstymu, oro eismo paslaugų teikėjas užtikrina, kad:

1)	visi orlaivio ir antžeminių tarnybų kalbinio ryšio įrangos elementai apimtų 8,33 kHz kanalų išskirstymo funkciją ir juos būtų galima suderinti 25 kHz intervalais išdėstytiems kanalams;

2)	visus paskirtus kalbinio ryšio dažnius būtų galima išdėstyti taikant 8,33 kHz kanalų išskirstymą;

3)	procedūros, taikytinos orlaiviams, kuriuose įrengta radijo ryšio įranga su 8,33 kHz kanalų išskirstymo funkcija, ir orlaiviams, kuriuose tokios įrangos nėra ir kurie perduodami iš vienos oro eismo paslaugų tarnybos kitai, būtų nurodytos tų oro eismo paslaugų tarnybų susitarimo raštuose;

4)	orlaiviai, kuriuose radijo ryšio įrangos, turinčios 8,33 kHz kanalų išskirstymo funkciją, nėra, būtų priimami, jei juos galima saugiai aptarnauti neviršijant oro eismo valdymo sistemos UHF arba 25 kHz dažnio paskyrų pajėgumo ribų, ir

jis kasmet praneštų jį paskyrusiai valstybei narei savo planus aptarnauti valstybinius orlaivius, kuriuose radijo ryšio įrangos su 8,33 kHz kanalų išskirstymo funkcija nėra, atsižvelgdamas į pajėgumų apribojimus, susijusius su procedūromis, kurias valstybės narės skelbia savo nacionaliniuose oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose.

c)	Kai tiesioginio abipusio piloto ir skrydžio vadovo kalbinio ar duomenų ryšio priemonės naudojamos skrydžių valdymo paslaugai teikti, registravimo įrangą visuose tokiuose orlaivio ir antžeminių tarnybų ryšio kanaluose suteikia oro eismo paslaugų teikėjas.

Kai tiesioginio abipusio orlaivio ir antžeminių tarnybų kalbinio ar duomenų ryšio priemonės naudojamos skrydžių informacijos paslaugai, įskaitant aerodromo skrydžių informacijos paslaugą (AFIS), teikti, registravimo įrangą visuose tokiuose orlaivio ir antžeminių tarnybų ryšio kanaluose suteikia oro eismo paslaugų teikėjas, jeigu kompetentinga institucija nenustatė kitaip.“;

ATS.OR.415 dalis pakeičiama taip:

„ ATS.OR.415. Oreivystės judrioji radijo ryšio tarnyba (orlaivio ir antžeminių tarnybų ryšys). Rajono skrydžių valdymo paslaugos

Oro eismo paslaugų teikėjas užtikrina, kad:

a)	naudojant orlaivio ir antžeminių tarnybų ryšio įrangą būtų galima palaikyti abipusį kalbinį ryšį tarp rajono skrydžių valdymo paslaugą teikiančios tarnybos ir bet kur skrydžių valdymo rajone ar rajonuose skrendančio tinkamą įrangą turinčio orlaivio ir

orlaivio ir antžeminių tarnybų ryšio įranga užtikrintų galimybę palaikyti abipusį duomenų ryšį tarp rajono skrydžių valdymo paslaugą teikiančio padalinio ir tinkamą įrangą turinčių orlaivių, skrendančių Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1770 (*4) AUR.COM.2001 dalyje nurodytoje oro erdvėje, kad būtų galima teikti to įgyvendinimo reglamento AUR.COM.2005 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytas duomenų ryšio paslaugas.

(*4) 2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1770, kuriuo nustatomos nuostatos dėl orlaivių įrangos, kurios reikia naudojantis Bendro Europos dangaus oro erdve, ir Bendro Europos dangaus oro erdvės naudojimo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 29/2009 ir įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1206/2011, (ES) Nr. 1207/2011 ir (ES) Nr. 1079/2012 (OL L 228, 2023 9 15, p. 39).“;"

ATS.OR.430 dalis pakeičiama taip:

„ ATS.OR.430. Oro navigacijos fiksuotojo ryšio paslauga (antžeminis ryšys). Bendrosios nuostatos

a)	Oro eismo paslaugų teikėjas užtikrina, kad antžeminių tarnybų tarpusavio ryšiui palaikyti oro eismo paslaugų tikslais būtų naudojamos tiesioginio kalbinio arba duomenų ryšio priemonės.

Kai ryšys skrydžių valdymo koordinavimo tikslais palaikomas automatizuotai, oro eismo paslaugų teikėjas užtikrina, kad:

1)	būtų įdiegtos tinkamos priemonės atitinkamai skrydžio informacijai automatiškai gauti, saugoti, apdoroti, išgauti, rodyti ir perduoti;

2)	apie tokio automatinio koordinavimo sutrikimus arba anomalijas būtų aiškiai pranešama skrydžių vadovui arba vadovams, atsakingiems už skrydžių koordinavimą perduodančiojoje tarnyboje;

3)	įspėjimai, susiję su sistemų informacijos mainais, būtų pateikiami aktualiose darbo vietose;

4)	skrydžių vadovams būtų teikiama informacija apie aktualius sistemų informacijos mainų procesus;

5)	skrydžių vadovams būtų suteiktos priemonės keisti skrydžio informaciją, kuria keičiamasi.“;

įterpiama ATS.OR.446 dalis:

„ ATS.OR.446. Stebėjimo duomenys

a)	Oro eismo paslaugų teikėjai nenaudoja duomenų, gautų iš S režimo užklausiklių, už kurių eksploatavimą atsakinga trečioji šalis, jei užklausiklio kodų paskyrimas nebuvo suderintas.

b)	Oro eismo paslaugų teikėjai užtikrina, kad būtų įdiegti būtini pajėgumai, kad skrydžių vadovai galėtų atpažinti atskirą orlaivį naudodami orlaivio atpažinimo kodo perdavimo antžeminei stočiai funkciją, kaip išsamiai aprašyta 1 priedėlyje.

c)	Oro eismo paslaugų teikėjai užtikrina, kad skrydžiai būtų vykdomi sklandžiai oro erdvėje, už kurią jie atsakingi, ir ties tos erdvės riba su gretima oro erdve, užtikrindami, kad būtų laikomasi atitinkamų būtinųjų orlaivių atskyrimo reikalavimų.“;

ATS.TR.230 dalis papildoma c punktu:

„c)	Skrydžių valdymo perdavimo tarp padalinių, teikiančių rajono skrydžių valdymo paslaugas ICAO EUR regione, arba, kai dėl to susitariama su kitomis skrydžių valdymo tarnybomis arba tarpusavyje, koordinavimas remiamas 2 priedėlyje nustatytais automatizuotais procesais.“;

pridedami 1 ir 2 priedėliai:

„1 priedėlis

Atskiro orlaivio atpažinimas naudojant antžeminei stočiai perduodamą orlaivio atpažinimo kodą, kaip reikalaujama ATS.OR.446 dalies b punkte

Atskiram orlaiviui atpažinti naudojama antžeminei stočiai perduodamo orlaivio atpažinimo kodo funkcija taip:

a)	oro eismo paslaugų teikėjas tinklo valdytojui deklaruoja oro erdvės dalis, kuriose atskiriems orlaiviams atpažinti naudojama antžeminei stočiai perduodamo orlaivio atpažinimo kodo funkcija;

b)	orlaiviams priskiriamas išskirtinis antrinio apžvalgos radaro (SSR) kodas A1000, jei atskiras orlaivis atpažįstamas naudojant antžeminei stočiai perduodamo orlaivio atpažinimo kodo funkciją;

išskyrus atvejus, kai galioja viena iš d punkte nustatytų sąlygų, išskirtinis SSR kodas A1000 priskiriamas išvykstančiam orlaiviui arba orlaiviui, kurio kodą pagal g punktą reikia pakeisti, jei galioja šios sąlygos:

1)	antžeminei stočiai perduodamas orlaivio atpažinimo kodas sutampa su atitinkamu įrašu to orlaivio skrydžio plane;

2)	tinklo valdytojas pranešė, kad konkrečiam orlaiviui gali būti priskirtas išskirtinis SSR kodas A1000;

išskirtinis SSR kodas A1000 c punkte nurodytam orlaiviui neskiriamas, jei galioja bent viena iš šių sąlygų:

1)	sugedus antžeminiam apžvalgos jutikliui oro navigacijos paslaugų teikėjas ėmėsi nenumatytais atvejais taikomų priemonių orlaiviams paskirti atskiruosius SSR kodus;

2)	dėl ypatingų nenumatytais atvejais kariškių taikomų priemonių oro navigacijos paslaugų teikėjai turi orlaiviams skirti atskiruosius SSR kodus;

3)	orlaivis, atitinkantis c punkte nustatytus išskirtinio SSR kodo A1000 skyrimo reikalavimus, išskrenda iš a punkte nurodytos oro erdvės dalies ar yra kitaip nukreipiamas už jos ribų;

e)	orlaiviams, kuriems išskirtinis SSR kodas A1000 pagal c punktą nepaskirtas, skiriamas SSR kodas pagal valstybių narių sutartą ir su trečiosiomis šalimis suderintą kodų paskyrų sąrašą;

f)	paskyrus orlaiviui SSR kodą, kai tik įmanoma, patikrinama, ar piloto nustatytas SSR kodas atitinka skrydžiui paskirtą kodą;

g)	automatiškai tikrinama, ar kaimyninių valstybių oro eismo paslaugų teikėjų perduodamiems orlaiviams galima palikti pagal valstybių narių sutartą ir su trečiosiomis šalimis suderintą kodų paskyrų sąrašą paskirtus SSR kodus;

su kaimyniniais oro navigacijos paslaugų teikėjais, kurie orlaivius atpažįsta naudodami atskiruosius SSR kodus, sudaromi oficialūs susitarimai, kuriuose nustatomi bent šie dalykai:

1)	kaimyniniai oro navigacijos paslaugų teikėjai įpareigojami perduoti orlaivį su patikrintu atskiruoju SSR kodu, paskirtu pagal valstybių narių sutartą ir su trečiosiomis šalimis suderintą kodų paskyrų sąrašą;

2)	įpareigojimas priimančiąsias tarnybas informuoti apie visus pastebėtus orlaivyje įrengtos apžvalgos sistemos dalies veikimo sutrikimus;

oro eismo paslaugų teikėjai užtikrina, kad atskirų SSR kodų skyrimas pagal kodų paskyrų sąrašą, dėl kurio susitarė valstybės narės ir kuris derinamas su trečiosiomis šalimis siekiant atpažinti atskirus orlaivius, atitiktų šiuos reikalavimus:

1)	SSR kodai automatiškai skiriami orlaiviams pagal valstybių narių sutartą ir su trečiosiomis šalimis suderintą kodų paskyrų sąrašą;

2)	tikrinama, ar kaimyninių valstybių oro navigacijos paslaugų teikėjų perduodamiems orlaiviams galima palikti pagal valstybių narių sutartą ir su trečiosiomis šalimis suderintą kodų paskyrų sąrašą paskirtus SSR kodus;

3)	SSR kodai suskirstomi į kategorijas, kad kodus būtų galima skirti diferencijuotai;

4)	skirtingų 3 papunktyje nurodytų kategorijų SSR kodai skiriami atsižvelgiant į skrydžio kryptį;

5)	tas pats SSR kodas skiriamas keliems tuo pačiu metu vykdomiems skrydžiams, kai dėl jų krypties nekyla kodų nesuderinamumo;

6)	skrydžių vadovai automatiškai informuojami, kai priskiriamas SSR kodas netyčia dubliuojamas.

2 priedėlis

Įdiegtini automatizuoto koordinavimo procesai, kurių reikalaujama ATS.TR.230 dalies c punkte

Privalomi procesai, kuriuos tarpusavyje turi įdiegti rajono skrydžių valdymo paslaugas teikiantys padaliniai arba kai dėl to susitariama su kitomis skrydžių valdymo tarnybomis arba tos kitos skrydžių valdymo tarnybos susitaria tarpusavyje, yra šie:

Pranešimas

Skrydžio informaciją, kuriai taikomas pranešimo procesas, sudaro bent šie duomenys:

i)	orlaivio atpažinimo kodas;

ii)	SSR režimas ir kodas (jei naudojami);

iii)	išskridimo aerodromas;

iv)	skaičiuojamieji duomenys;

v)	paskirties aerodromas;

vi)	orlaivio numeris ir tipas;

vii)	skrydžio tipas;

viii)

funkcinės įrangos galimybės ir būsena.

2)	Informaciją „funkcinės įrangos galimybės ir būsena“ sudaro bent sumažinti vertikaliojo skirstymo minimumai (RVSM) ir 8,33 kHz kanalų išskirstymo galimybė. Pagal susitarimo raštus galima įtraukti ir kitus elementus.

3)	Pranešimo procesas bent kartą taikomas kiekvienam reikalavimus atitinkančiam skrydžiui, kuris pagal planą turi kirsti ribą, jeigu skrydžiui netaikomas pranešimo ir koordinavimo prieš orlaivio išskridimą procesas.

4)	Tinkamumo kriterijai, taikomi perduodant pranešimą apie tai, kad orlaivis kerta ribą, turi atitikti susitarimo raštus.

5)	Jeigu pranešimo proceso per laiką, dėl kurio susitarė abi pusės, negalima vykdyti prieš pradinio koordinavimo procesą, jis integruojamas į pradinio koordinavimo procesą.

6)	Jeigu pranešimo procesas vykdomas, jis turi būti vykdomas prieš pradinio koordinavimo procesą.

Pranešimo procesas vykdomas iš naujo kiekvieną kartą, kai prieš pradinio koordinavimo procesą pasikeičia kurie nors iš šių duomenų:

i)	koordinavimo taškas (COP);

ii)	numatytas SSR kodas valdymo perdavimo taške;

iii)	paskirties aerodromas;

iv)	orlaivio tipas,

v)	funkcinės įrangos galimybės ir būsena.

Jeigu nustatoma, kad duomenys priimančiojoje sistemoje neatitinka perduotų duomenų arba jeigu informacija, dėl kurios reikėtų imtis taisomųjų veiksmų gavus vėlesnius pradinio koordinavimo duomenis, neprieinama, neatitikties informacija perduodama į atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietą, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų.

Laiko kriterijai pranešimo procesui pradėti:

i)	pranešimo procesas turi būti pradedamas iki apskaičiuotojo laiko koordinavimo taške likus parametru nustatytam minučių skaičiui;

ii)	pranešimo parametras (-ai) turi būti įtrauktas (-i) į atitinkamų skrydžių valdymo tarnybų tarpusavio susitarimo raštus;

iii)	kiekvienam koordinavimo taškui galima nustatyti skirtingą pranešimo parametrą (-us).

Pradinis koordinavimas

1)	Skrydžio, kuriam taikomas pradinis koordinavimas, sutartos skrydžio perdavimo sąlygos operacijų atžvilgiu yra privalomos abiem skrydžių valdymo tarnyboms, nebent koordinavimas nutraukiamas arba iš dalies pakeičiamas.

Pradinio koordinavimo procesas apima bent šios skrydžio informacijos derinimą:

i)	orlaivio atpažinimo kodas;

ii)	SSR režimas ir kodas;

iii)	išskridimo aerodromas;

iv)	skaičiuojamieji duomenys;

v)	paskirties aerodromas;

vi)	orlaivio numeris ir tipas;

vii)	skrydžio tipas;

viii)

funkcinės įrangos galimybės ir būsena.

3)	Informaciją „funkcinės įrangos galimybės ir būsena“ sudaro bent RVSM ir 8,33 kHz kanalų išskirstymo galimybė. Pagal abipusio susitarimo raštus galima įtraukti ir kitus elementus.

4)	Pradinio koordinavimo procesas vykdomas visiems reikalavimus atitinkantiems skrydžiams, kurie pagal planą kirs ribas.

5)	Tinkamumo kriterijai, taikomi atliekant pradinį ribą kertančio orlaivio skrydžio koordinavimą, turi atitikti susitarimo raštus.

Jeigu pradinio koordinavimo procesas nepradėtas rankiniu būdu, jis pagal susitarimo raštus automatiškai inicijuojamas:

i)	abiejų pusių sutartu parametru nustatytu laikotarpiu prieš apskaičiuotąjį laiką koordinavimo taške arba

ii)	laiku, kuriuo orlaivis yra abiiejų pusių sutartu atstumu nuo koordinavimo taško.

7)	Skrydžio pradinio koordinavimo procesas vykdomas tik vieną kartą, nebent pradėtas koordinavimo proceso nutraukimas.

8)	Jeigu koordinavimo procesas nutraukiamas, ta pati tarnyba gali jį pradėti iš naujo.

9)	Pranešimas apie pradinio koordinavimo proceso, įskaitant priimančios tarnybos pateikiamą patvirtinimą, užbaigimą perduodamas perduodančiajai tarnybai – tada laikoma, kad skrydis yra koordinuojamas.

10)	Jeigu per pradinio koordinavimo procesą koordinavimo užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, perduodančiosios tarnybos už skrydžio koordinavimą atsakingo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

11)	Pradinio koordinavimo informacija turi būti prieinama priimančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

Koordinavimo peržiūra

1)	Koordinavimo peržiūros procesas turi užtikrinti sąsają su anksčiau koordinuotu skrydžiu.

2)	Skrydžio, kuriam taikomas koordinavimo peržiūros procesas, sutartos skrydžio perdavimo sąlygos operacijų atžvilgiu privalomos abiem skrydžių valdymo tarnyboms, nebent koordinavimas nutraukiamas arba sąlygos toliau peržiūrimos.

Koordinavimo peržiūros procese pateikiama ši skrydžio informacija, jei ji pasikeitė:

i)	SSR režimas ir kodas;

ii)	apskaičiuotasis laikas ir skrydžio lygis;

iii)	funkcinės įrangos galimybės ir būsena.

Jeigu numatyta dvišaliu susitarimu, koordinavimo peržiūros duomenys apima šią informaciją, jei ji pasikeitė:

i)	koordinavimo tašką;

ii)

maršrutą.

5)	Koordinavimo peržiūros procesas su tarnyba, su kuria tuo metu skrydis yra koordinuotas, gali būti atliekamas vieną ar daugiau kartų.

Koordinavimo peržiūros procesas vykdomas, jeigu:

i)	apskaičiuotasis skridimo per koordinavimo tašką laikas nuo anksčiau numatytojo skiriasi daugiau, nei abiejų tarnybų sutarta verte;

ii)	perdavimo lygis (-iai), SSR kodas arba funkcinės įrangos galimybės ir būsena skiriasi nuo anksčiau numatytų.

Kai numatyta dvišaliu susitarimu, koordinavimo peržiūros procesas vykdomas, jeigu pasikeičia bet kuris iš šių dalykų:

i)	koordinavimo taškas;

ii)	maršrutas.

8)	Koordinavimo peržiūros proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant priimančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas perduodančiajai tarnybai.

9)	Jeigu koordinavimo peržiūros proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, perduodančiosios tarnybos už skrydžio koordinavimą atsakingo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

10)	Koordinavimo peržiūros procesas vykdomas iškart po atitinkamų duomenų įvedimo arba atnaujinimo.

11)	Koordinavimo peržiūros proceso vykdyti negalima, kai orlaivis nuo valdymo perdavimo taško yra per dvišaliu susitarimu nustatytą skrydžio trukmę arba atstumą, nurodytą susitarimo raštuose.

12)	Koordinavimo peržiūros informacija turi būti prieinama priimančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

13)	Jeigu koordinavimo peržiūros proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal taikytinus paslaugos kokybės reikalavimus, perduodančioji tarnyba pradeda koordinavimą kalbiniu ryšiu.

Koordinavimo nutraukimas

1)	Nutraukiant koordinavimo procesą užtikrinama sąsaja su ankstesniu pranešimo arba koordinavimo procesu, kuris nutraukiamas.

Koordinavimo procesas su skrydžio koordinavimą vykdančia tarnyba nutraukiamas, jeigu:

i)	tarnyba nebėra kita koordinavimo sekos tarnyba;

ii)	perduodančioji tarnyba atšaukia skrydžio planą ir koordinavimo nebereikia;

iii)	iš pirmesnės tarnybos gaunama informacija apie skrydžio koordinavimo nutraukimą.

Skrydžio, apie kurį pranešta, koordinavimą vykdanti tarnyba gali nutraukti koordinavimo procesą, kai:

i)	tarnyba nebėra kita koordinavimo sekos tarnyba;

ii)	perduodančioji tarnyba atšaukia skrydžio planą ir koordinavimo nebereikia;

iii)	iš pirmesnės tarnybos gaunama informacija apie skrydžio koordinavimo nutraukimą;

iv)	orlaivis maršrutu skrenda vėluodamas ir atnaujintų skaičiuojamųjų duomenų negalima nustatyti automatiškai.

4)	Koordinavimo nutraukimo proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant priimančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas perduodančiajai tarnybai.

5)	Jeigu koordinavimo nutraukimo proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, perduodančiosios tarnybos už skrydžio derinimą atsakingo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

6)	Koordinavimo nutraukimo informacija turi būti prieinama informuotosios tarnybos arba tarnybos, kuri nutraukia koordinavimą, atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

7)	Jeigu koordinavimo nutraukimo proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal taikytinus paslaugos kokybės reikalavimus, perduodančioji tarnyba pradeda koordinavimą kalbiniu ryšiu.

Pagrindiniai skrydžio duomenys

Pagrindinių skrydžio duomenų proceso informaciją sudaro bent:

i)	orlaivio atpažinimo kodas;

ii)	SSR režimas ir kodas.

2)	Kokia papildoma informacija, pateikiama vykdant pagrindinių skrydžio duomenų procesą, suderinama dvišaliu susitarimu.

3)	Kiekvieno reikalavimus atitinkančio skrydžio pagrindinių skrydžio duomenų procesas vykdomas automatiškai.

4)	Pagrindinių skrydžio duomenų tinkamumo kriterijai turi atitikti susitarimo raštus.

5)	Pagrindinių skrydžio duomenų proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant priimančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas duomenis teikiančiajai tarnybai.

6)	Jeigu pagrindinių skrydžio duomenų proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, duomenis teikiančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

Pagrindinių skrydžio duomenų keitimas

1)	Pagrindinių skrydžio duomenų keitimo procesas turi užtikrinti sąsają su skrydžiu, kuriam anksčiau buvo taikytas pagrindinių skrydžio duomenų procesas.

2)	Kokia kita informacija, kuriai taikomas pagrindinių skrydžio duomenų keitimo procesas, ir kokie susiję to proceso vykdymo kriterijai, suderinama dvišaliu susitarimu.

3)	Pagrindinių skrydžio duomenų keitimo procesas taikomas tik skrydžiui, apie kurį anksčiau buvo pranešta vykdant pagrindinių skrydžio duomenų procesą.

4)	Pagrindinių skrydžio duomenų keitimo procesas pradedamas automatiškai pagal dvišaliu susitarimu nustatytus kriterijus.

5)	Pagrindinių skrydžio duomenų keitimo proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant priimančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas duomenis teikiančiajai tarnybai.

6)	Jeigu pagrindinių skrydžio duomenų keitimo proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, duomenis teikiančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

7)	Informacija apie pagrindinių skrydžio duomenų keitimą turi būti prieinama priimančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

Atitinkamoms tarnyboms susitarus teikti pranešimą prieš išvykimą, dažnio pakeitimo arba ryšio perjungimo į rankinį režimą procesai yra tokie:

Pranešimas ir koordinavimas prieš išvykimą

Informaciją, kuriai taikomi pranešimo ir koordinavimo prieš išvykimą procesai, turi sudaryti bent šie duomenys:

i)	orlaivio atpažinimo kodas;

ii)	SSR režimas ir kodas (jei naudojami);

iii)	išskridimo aerodromas;

iv)	numatomas kilimo laikas arba skaičiuojamieji duomenys, dėl kurių abi pusės yra susitarusios;

v)	paskirties aerodromas;

vi)	orlaivio numeris ir tipas.

Informaciją, kuriai taikomi pranešimo ir koordinavimo prieš išvykimą procesai ir kuri teikiama iš aerodromo skrydžių valdymo rajono valdymo tarnybos arba rajono skrydžių valdymo vadavietės, turi sudaryti:

i)	skrydžio tipas;

ii)	funkcinės įrangos galimybės ir būsena.

3)	Informaciją „funkcinės įrangos galimybės ir būsena“ sudaro bent RVSM ir 8,33 kHz kanalų išskirstymo galimybė.

4)	Į informaciją „funkcinės įrangos galimybės ir būsena“ galima įtraukti kitus elementus, nustatytus dvišalio susitarimo raštais.

Pranešimo ir koordinavimo prieš išvykimą procesas vykdomas vieną arba daugiau kartų kiekvienam reikalavimus atitinkančiam skrydžiui, kuris pagal planą turi kirsti ribas, jeigu skrydžio trukmė nuo orlaivio išvykimo iki koordinavimo taško yra tokia, kad nebūtų pakankamai laiko pradinio koordinavimo arba pranešimo procesams vykdyti.

6)	Skrydžių tinkamumo pradėti pranešimo ir koordinavimo prieš išvykimą procesą kriterijai nustatomi susitarimo raštais.

7)	Pranešimo ir koordinavimo prieš išvykimą procesas vykdomas kiekvieną kartą, kai pasikeičia kuris nors iš duomenų elementų, kuriems anksčiau buvo taikytas pranešimo ir koordinavimo prieš išvykimą procesas.

8)	Pranešimo ir koordinavimo prieš išvykimą proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant priimančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas perduodančiajai tarnybai.

9)	Jeigu pranešimo ir koordinavimo prieš išvykimą proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, perduodančiosios tarnybos už pranešimą/skrydžio derinimą atsakingo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

10)	Pranešimo ir koordinavimo prieš išvykimą informacija turi būti prieinama informuotosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

Dažnio keitimas

Informaciją, kuriai taikomas dažnio keitimo procesas, sudaro orlaivio atpažinimo kodas ir bet kurie iš šių duomenų, jeigu jie yra prieinami:

i)	leidimo suteikimo pranešimas;

ii)	leidžiamasis skrydžio lygis;

iii)	nustatytasis kursas / kursas virš žemės arba leidimas skristi tiesia trajektorija;

iv)	nustatytasis greitis;

v)	nustatytoji aukštėjimo / žemėjimo sparta.

Jeigu numatyta dvišaliu susitarimu, keičiant dažnio duomenis turi būti nurodoma:

i)	aktualioji padėtis virš žemės;

ii)	nustatytasis dažnis.

3)	Dažnio keitimo procesą rankinėmis priemonėmis pradeda perduodančiosios tarnybos skrydžių vadovas.

4)	Dažnio keitimo proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant priimančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas perduodančiajai skrydžių valdymo tarnybai.

5)	Jeigu dažnio keitimo proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, perduodančiosios skrydžių valdymo tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

6)	Dažnio keitimo informacija nedelsiant turi būti prieinama priimančiajam skrydžių vadovui.

Ryšio perjungimas į rankinį režimą

1)	Informaciją, kuriai taikomas ryšio perjungimo į rankinį režimą procesas, turi sudaryti bent orlaivio atpažinimo kodas.

2)	Ryšio perjungimo į rankinį režimą procesą pradeda priimančioji tarnyba, kai užmezgamas ryšys.

3)	Ryšio perjungimo į rankinį režimą proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant perduodančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas priimančiajai skrydžių valdymo tarnybai.

4)	Jeigu ryšio perjungimo į rankinį režimą proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, priimančiosios skrydžių valdymo tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

5)	Ryšio perjungimo į rankinį režimą informacija nedelsiant turi būti prieinama perduodančiosios tarnybos skrydžių vadovui.

Pranešimas apie numatomą kirtimą

Informaciją, kuriai taikomas pranešimo apie numatomą kirtimą procesas, sudaro bent šie duomenys:

i)	orlaivio atpažinimo kodas;

ii)	SSR režimas ir kodas;

iii)	orlaivio numeris ir tipas;

iv)	atsakingo sektoriaus identifikatorius;

v)	kirtimo maršrutas, įskaitant apskaičiuotąjį laiką ir skrydžio lygį visuose maršruto taškuose.

2)	Pranešimo apie numatomą kirtimą procesą skrydžių vadovas pradeda rankinėmis priemonėmis arba tas procesas pradedamas automatiškai, kaip aprašyta susitarimo raštuose.

3)	Pranešimo apie numatomą kirtimą proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant informuotosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas informuojančiajai tarnybai.

4)	Jeigu pranešimo apie numatomą kirtimą proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, informuojančiojoje tarnyboje pateikiamas įspėjimas.

5)	Pranešimo apie numatomą kirtimą informacija turi būti prieinama informuotosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

Leidimo kirsti ribą prašymas

Informaciją, kuriai taikomas leidimo kirsti ribą prašymo procesas, sudaro bent šie duomenys:

i)	orlaivio atpažinimo kodas;

ii)	SSR režimas ir kodas;

iii)	orlaivio numeris ir tipas;

iv)	atsakingo sektoriaus identifikatorius;

v)	kirtimo maršrutas, įskaitant apskaičiuotąjį laiką ir skrydžio lygį visuose maršruto taškuose.

2)	Jeigu numatyta dvišaliu susitarimu, į leidimo kirsti ribą prašymą įtraukiami funkcinių įrangos galimybių ir būsenos duomenys.

3)	Informaciją „funkcinės įrangos galimybės ir būsena“ sudaro bent galimybė naudoti RVSM ir į ją gali būti įtraukti kiti dvišaliu susitarimu nustatyti elementai.

4)	Leidimo kirsti ribą prašymą savo nuožiūra pateikia skrydžių vadovas, laikydamasis susitarimo raštuose nustatytų sąlygų.

5)	Leidimo kirsti ribą prašymo proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant prašymą gavusios tarnybos patvirtinimą, perduodamas prašančiajai tarnybai.

6)	Jeigu leidimo kirsti ribą prašymo proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, prašančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

7)	Leidimo kirsti ribą prašymo informacija turi būti prieinama prašymą gavusios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

Į leidimo kirsti ribą prašymą atsakoma bet kuriuo iš šių variantų:

i)	pasiūlytas maršrutas / išsamūs oro erdvės kirtimo parametrai priimami;

ii)	pateikiamas kontrapasiūlymas, apimantis kitą maršrutą/kitus išsamius oro erdvės kirtimo parametrus, kaip toliau nustatyta 6 skirsnyje;

iii)	pasiūlytas maršrutas / išsamūs oro erdvės kirtimo parametrai atmetami.

9)	Jeigu operatyviojo atsakymo negaunama per dvišaliu susitarimu nustatytą laiką, prašančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

Ribos kirtimo kontrapasiūlymas

1)	Ribos kirtimo kontrapasiūlymo procesas turi užtikrinti sąsają su skrydžiu, kuris anksčiau buvo koordinuojamas.

Informaciją, kuriai taikomas ribos kirtimo kontrapasiūlymo procesas, sudaro bent šie duomenys:

i)	orlaivio atpažinimo kodas;

ii)	kirtimo maršrutas, įskaitant apskaičiuotąjį laiką ir skrydžio lygį visuose maršruto taškuose.

3)	Į ribos kirtimo kontrapasiūlymą įtraukiamas siūlomas naujas skrydžio lygis ir (arba) maršrutas.

4)	Ribos kirtimo kontrapasiūlymo proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant pirminės prašančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas ribos kirtimo kontrapasiūlymą teikiančiai tarnybai.

5)	Jeigu ribos kirtimo kontrapasiūlymo proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, kontrapasiūlymą teikiančios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

6)	Ribos kirtimo kontrapasiūlymo informacija turi būti prieinama pirminės prašančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

7)	Po patvirtinimo, kad ribos kirtimo kontrapasiūlymo informacija sėkmingai apdorota pirminėje prašančiojoje tarnyboje, pirminė prašančioji tarnyba perduoda operatyvųjį atsakymą.

8)	Operatyvusis atsakymas į ribos kirtimo kontrapasiūlymą yra atitinkamai jo priėmimas arba atmetimas.

9)	Jeigu operatyviojo atsakymo negaunama per dvišaliu susitarimu nustatytą laiką, kontrapasiūlymą teikiančios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

Kirtimo atšaukimas

1)	Kirtimo atšaukimo procesu turi būti užtikrinama sąsaja su atšaukiamo kirtimo ankstesniu pranešimo arba derinimo procesu.

Kirtimo atšaukimo procesą pradeda už skrydį atsakinga tarnyba esant kuriai nors iš šių sąlygų:

i)	skrydis, apie kurį anksčiau buvo pranešta vykdant pagrindinių skrydžio duomenų procesą, nebebus vykdomas įskrendant į informuotosios tarnybos valdomą oro erdvę arba tas skrydis informuotajai tarnybai nebeaktualus;

ii)	kirtimas nebus vykdomas skrendant maršrutu, nurodytu pranešimo apie numatomą kirtimą informacijoje;

iii)	kirtimas nebus vykdomas pagal sąlygas, dėl kurių tariamasi, arba sąlygas, dėl kurių buvo susitarta po ryšio seanso dėl oro erdvės kirtimo.

3)	Kirtimo atšaukimo procesas pradedamas automatiškai arba jį rankinėmis priemonėmis pradeda skrydžių vadovas pagal susitarimo raštus.

4)	Kirtimo atšaukimo proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant informuotosios / prašančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas atšaukiančiajai tarnybai.

5)	Jeigu kirtimo atšaukimo proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, atšaukiančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje pateikiamas įspėjimas.

6)	Kirtimo atšaukimo informacija turi būti prieinama informuotosios / prašančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

Tarnybų, teikiančių rajono skrydžių valdymo paslaugas, kurioms būtinos duomenų ryšio paslaugos, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1770 AUR.COM.2005 dalies 1 punkto a papunktyje, arba kai taip susitarta su kitomis tarnybomis ar kitos tarnybos yra susitarusios tarpusavyje, automatizuotai palaikomi procesai:

Registracijos persiuntimas

Informaciją, kuriai taikomas registracijos persiuntimo procesas, sudaro bent šie duomenys:

i)	orlaivio atpažinimo kodas;

ii)	išskridimo aerodromas;

iii)	paskirties aerodromas,

iv)	registracijos tipas;

v)	registracijos parametrai.

2)	Registracijos persiuntimo procesas vykdomas kiekvienam su duomenų ryšio funkcija registruotam skrydžiui, kuris pagal planą kirs ribas.

Registracijos persiuntimo procesas pradedamas anksčiausiu iš toliau nurodytų momentų nustatytu laiku arba kuo anksčiau po jo, kaip nustatyta susitarimo raštuose:

i)	likus parametru nustatytam minučių skaičiui iki atvykimo į koordinavimo tašką apskaičiuotojo laiko;

ii)	laiku, kuriuo orlaivis yra abipusiu susitarimu nustatytu atstumu nuo koordinavimo taško.

4)	Registracijos persiuntimo proceso pradėjimo kriterijai nustatomi pagal susitarimo raštus.

5)	Persiunčiamos registracijos informacija pridedama prie atitinkamos skrydžio informacijos priimančiojoje tarnyboje.

6)	Skrydžio registracijos statusas gali būti rodomas priimančiosios tarnybos atitinkamo skrydžių vadovo darbo vietoje.

7)	Registracijos persiuntimo proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant priimančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas perduodančiajai tarnybai.

8)	Jei registracijos persiuntimo proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, į orlaivį perduodamas prašymas užmegzti ryšį su antžemine tarnyba duomenų perdavimo kanalu.

Kita informuojama tarnyba

Informaciją, kuriai taikomas kitos informuojamos tarnybos procesas, sudaro bent šie duomenys:

i)	orlaivio atpažinimo kodas;

ii)	išskridimo aerodromas;

iii)	paskirties aerodromas.

2)	Vienas kitos informuojamos tarnybos procesas vykdomas kiekvienam reikalavimus atitinkančiam ribą kertančiam skrydžiui.

3)	Kitos informuojamos tarnybos procesas pradedamas, kai orlaiviui nusiųstas kitos duomenų tarnybos prašymas patvirtinamas orlaivio sistemoje.

4)	Sėkmingai apdorojus kitos informuojamos tarnybos informaciją, priimančioji tarnyba nusiunčia į orlaivį prašymą piloto ir skrydžių vadovo ryšį užmegzti duomenų perdavimo ryšio linija (CPDLC).

5)	Jei kitos informuojamos tarnybos informacija negaunama per abipusiai sutartą parametru nustatytą laiką, priimančioji tarnyba taiko vietos procedūras ryšiui su orlaiviu užmegzti per duomenų perdavimo ryšio liniją.

6)	Kitos informuojamos tarnybos proceso užbaigimo patvirtinimas, įskaitant priimančiosios tarnybos patvirtinimą, perduodamas perduodančiajai tarnybai.

7)	Jeigu kitos informuojamos tarnybos proceso užbaigimas nepatvirtinamas pagal galiojančius paslaugos teikimo kokybės reikalavimus, perduodančiojoje tarnyboje inicijuojamos vietos procedūros.

;

VIII priedo B skyrius papildomas 2 skirsniu:

„ 2 SKIRSNIS

Techniniai reikalavimai stebėjimo paslaugos teikėjams

CNS.TR.205. S režimo užklausiklio kodų skyrimas ir naudojimas

a)	Stebėjimo paslaugų teikėjas reikalavimus atitinkantį S režimo užklausiklį su reikalavimus atitinkančiu užklausiklio kodu (IC) naudoja tik jei šiuo tikslu jam užklausiklio kodą paskyrė atitinkama valstybė narė.

Stebėjimo paslaugų teikėjas, ketinantis naudoti arba naudojantis reikalavimus atitinkantį S režimo užklausiklį, kuriam nebuvo suteiktas užklausiklio kodas, atitinkamai valstybei narei pateikia užklausiklio kodo paraišką, kurioje pateikiami bent šie pagrindiniai elementai:

1)	atitinkamos valstybės narės unikali paraiškos nuoroda;

2)	išsamūs valstybės narės atstovo, atsakingo už S režimo užklausiklio kodų paskyrimo derinimą, kontaktiniai duomenys;

3)	išsami informacija apie S režimo operatoriaus ryšių palaikymo punktą, atsakingą už S režimo užklausiklio kodų paskyrimo klausimus;

4)	S režimo užklausiklio pavadinimas;

5)	S režimo užklausiklio naudojimas (eksploatacinis arba bandomasis);

6)	S režimo užklausiklio vieta;

7)	numatyta pirmosios S režimo užklausiklio transliacijos S režimu data;

8)	prašoma S režimo veikimo zona;

9)	konkretūs eksploataciniai reikalavimai;

10)	SI kodų naudojimo galimybė;

11)	veikimo naudojant II/SI kodus galimybė;

12)	aprėpties žemėlapio galimybė.

Stebėjimo paslaugų teikėjas laikosi pagrindinių gautų užklausiklio kodų paskyrimo elementų, įskaitant bent šiuos elementus:

1)	susijusios valstybės narės atitinkamą paraiškos nuorodą;

2)	unikalią paskyrimo nuorodą iš užklausiklio kodų paskyrimo paslaugos;

3)	anuliuotus paskyrimo numerius, jei reikia;

4)	paskirtą užklausiklio kodą;

5)	apžvalgos ir blokavimo veikimo zonos apribojimus, t. y. į sektorius suskirstytus veikimo nuotolius arba S režimo veikimo aprėpties žemėlapį;

6)	diegimo laikotarpį, per kurį prašyme nurodytame S režimo užklausiklyje turi būti užregistruotas paskyrimas;

7)	diegimo seką, kurios reikia laikytis;

8)	neprivalomai ir siejant su kitomis alternatyvomis – grupavimo rekomendaciją;

9)	konkrečius eksploatacinius apribojimus, jei reikia.

d)	Apžvalgos paslaugų teikėjas bent kas 6 mėnesius informuoja susijusią valstybę narę apie visus reikalavimus atitinkančių S režimo užklausiklių diegimo planų ar veikimo būsenos pokyčius, susijusius su c punkte nurodytais kiekvieno užklausiklio kodo paskyrimo pagrindiniais elementais.

e)	Apžvalgos paslaugų teikėjas užtikrina, kad kiekvienas jo S režimo užklausiklis naudotų tik jam priskirtą užklausiklio kodą.“;

IX priedo ATFM.TR.100 dalis pakeičiama taip:

„ ATFM.TR.100. Oro eismo srautų valdymo paslaugų teikėjų darbo metodai ir veiklos procedūros

Oro eismo srautų valdymo paslaugų teikėjas turi gebėti įrodyti, kad jo darbo metodai ir veiklos procedūros atitinka Komisijos reglamentus (ES) Nr. 255/2010 (*5) ir (ES) 2019/123.

(*5) 2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 255/2010, kuriuo nustatomos bendrosios oro eismo srautų valdymo taisyklės (OL L 80, 2010 3 26, p. 10).“;"

X priedo ASM.TR.100 dalis pakeičiama taip:

„ ASM.TR.100. Oro erdvės valdymo paslaugų teikėjų darbo metodai ir veiklos procedūros

Oro erdvės valdymo paslaugų teikėjas turi gebėti įrodyti, kad jo darbo metodai ir veiklos procedūros atitinka Komisijos reglamentus (EB) Nr. 2150/2005 (*6) ir (ES) 2019/123.

(*6) 2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2150/2005, nustatantis lankstaus oro erdvės naudojimo bendrąsias taisykles (OL L 342, 2005 12 24, p. 20).“;"

XII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)	NM.TR.100 dalis pakeičiama taip: „ NM.TR.100. Tinklo valdytojo darbo metodai ir veiklos procedūros Tinklo valdytojas turi gebėti įrodyti, kad jo darbo metodai ir veiklos procedūros atitinka Komisijos reglamentus (ES) Nr. 255/2010 ir (ES) 2019/123.“;

pridedamas 2 skirsnis:

„ 2 SKIRSNIS

Oro eismo valdymo tinklo funkcijų (tinklo funkcijų) vykdymo techniniai reikalavimai

NM.TR.105. S režimo užklausiklio kodų skyrimas ir naudojimas

Tinklo valdytojas turi turėti procedūrą, kuria užtikrinama, kad taikant užklausiklio kodų paskyrimo sistemą:

1)	būtų patikrinta, ar užklausiklio kodų prašymai atitinka taikytinas formato ir duomenų taisykles;

2)	būtų patikrinta, ar užklausiklio kodų prašymai yra išsamūs, tikslūs ir pateikti laiku;

ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos:

i)	būtų sumodeliuota nauja užklausiklio kodų paskyrimo plano versija, atsižvelgiant į dar neišnagrinėtus prašymus;

ii)	būtų parengta siūloma nauja užklausiklio kodų paskyrimo plano versija; ją turi patvirtinti valstybės narės, kurioms ši versija turi įtakos;

iii)	būtų užtikrinta, kad siūloma nauja užklausiklio kodų paskyrimo plano versija kuo labiau atitiktų užklausiklio kodų prašymų operatyvinius reikalavimus, aprašytus CNS.TR.205 dalies b punkto 7, 8 ir 9 pagrindiniuose elementuose;

iv)	būtų atnaujintas užklausiklio kodų paskyrimo planas ir iš karto po patvirtinimo perduotas valstybėms narėms, nepažeidžiant nacionalinių procedūrų, taikomų informacijos apie kariškių naudojamus S režimo užklausiklius perdavimui.

Tinklo valdytojas imasi būtinų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad kariniai padaliniai, eksploatuojantys reikalavimus atitinkančius S režimo užklausiklius, naudojančius bet kurį užklausiklio kodą, išskyrus II kodą 0 ir kitus kariniam valdymui skirtus kodus, laikytųsi S režimo užklausiklio kodų skyrimo ir naudojimo reikalavimų.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad kariniai padaliniai, eksploatuojantys S režimo užklausiklius, naudojančius II kodą 0 ar kariniam valdymui rezervuotus kitus užklausiklio kodus, stebėtų išskirtinį tų užklausiklių kodų naudojimą, kad būtų išvengta nesuderinto reikalavimus atitinkančių užklausiklio kodų (IC) naudojimo.

d)	Tinklo valdytojas imasi būtinų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad užklausiklių kodų paskyrimas kariniams padaliniams ir jų naudojimas neturėtų neigiamo poveikio bendrojo oro eismo saugai.

NM.TR.110. Skrydžių, kuriuos galima identifikuoti naudojant orlaivio atpažinimo funkciją, žymėjimas

a)	Tinklo valdytojas, remdamasis šio reglamento IV priedo ATS.OR.446 dalies b punktu, 1 priedėliu ir skrydžių planais, pateiktais pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 923/2012 priedo SERA.4013 dalį, įvertina, ar skrydis atitinka išskirtinio SSR kodo A1000 skyrimo reikalavimus.

b)	Tinklo valdytojas visoms susijusioms oro eismo paslaugų tarnyboms praneša skrydžius, atitinkančius išskirtinio SSR kodo A1000 naudojimo reikalavimus.“

(*5) 2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 255/2010, kuriuo nustatomos bendrosios oro eismo srautų valdymo taisyklės (OL L 80, 2010 3 26, p. 10).“;

(*6) 2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2150/2005, nustatantis lankstaus oro erdvės naudojimo bendrąsias taisykles (OL L 342, 2005 12 24, p. 20).“;“

2023 9 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/73

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1772

2023 m. rugsėjo 12 d.

kuriuo dėl veiklos taisyklių, susijusių su oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių naudojimu Bendro Europos dangaus oro erdvėje, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1033/2006

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	pagal Reglamento (ES) 2018/1139 140 straipsnio 2 dalį įgyvendinimo taisyklės, priimtos remiantis panaikintu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 552/2004 (2), turi būti suderintos su Reglamento (ES) 2018/1139 nuostatomis ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 12 d.;

(2)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1033/2006 (3) nustatyti reikalavimai dėl Bendro Europos dangaus priešskrydinio etapo skrydžių planų procedūrų;

(3)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012 (4) nustatytos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų;

(4)

siekiant užtikrinti oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų (OEV/ONP) įrangos naudojimo Bendro Europos dangaus oro erdvėje reikalavimų tęstinumą, Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jį būtų įtraukti aktualūs skrydžių planavimo reikalavimai, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 1033/2006, kuris šiuo reglamentu panaikinamas;

(5)	tinklo valdytojui pavestos priešskrydinio etapo skrydžio plano tvarkymo užduotys, todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 turėtų būti taikomas ir tinklo valdytojui;

(6)	labai svarbu, kad visi naudotojai skrydžių planus teiktų laikydamiesi tinklo valdytojo parengtų ir tvarkomų skrydžių vykdymo vadovų;

(7)	kartotiniai skrydžių planai EUR regione nebenaudojami, todėl visos nuorodos į juos turėtų būti išbrauktos;

(8)

Reglamente (EB) Nr. 1033/2006 nustatyti reikalavimai, susiję su Bendro Europos dangaus priešskrydinio etapo skrydžių planų procedūromis, netaikomi paslaugoms, teikiamoms Bendro Europos dangaus oro erdvėje už Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Europos (EUR) regiono, apibrėžto ICAO EUR oro navigacijos plano I tome (dok. Nr. 7754), ribų dėl mažo vietos eismo intensyvumo ir geografinės padėties, kai oro erdvė ribojasi tik su erdve, už kurią yra atsakingi trečiosios šalies OEV/ONP teikėjai, o tai pateisina skirtingus vietos derinimo susitarimus su aplinkinėmis ES nepriklausančiomis valstybėmis;

(9)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1033/2006 turėtų būti panaikintas, o Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 – atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)	rengiant šiame reglamente išdėstytus iš dalies pakeistus reikalavimus buvo tinkamai atsižvelgta į Oro eismo valdymo pagrindinio plano turinį ir jame numatytas ryšio, navigacijos ir stebėjimo funkcijas;

(11)	Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra savo nuomonėje Nr. 01/2023 (5), pateiktoje pagal Reglamento (ES) 2018/1139 75 straipsnio 2 dalies b ir c punktus ir 76 straipsnio 1 dalį, pasiūlė priemones;

(12)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2018/1139 127 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 923/2012 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Šis reglamentas taikomas ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, oro navigacijos paslaugų teikėjams, tinklo valdytojui, aerodromų eksploatuotojams, taip pat atitinkamam antžeminiam personalui, dalyvaujančiam orlaivių naudojimo veikloje.“ ;

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiamas 19a punktas:

„19a.

orlaivio atpažinimo kodas – raidžių arba skaičių grupė ar jų derinys, kuris sutampa su orlaivio šaukiniu arba yra jo kodinis atitikmuo palaikant abipusį orlaivio ir antžeminių tarnybų ryšį ir kuris naudojamas orlaiviui atpažinti antžeminių oro eismo paslaugų tarnybų tarpusavio pranešimuose;“;

įterpiamas 69a punktas:

„69a.

apskaičiuotoji trinkelių patraukimo data – apskaičiuotoji data, kurią orlaivis pradeda judėti prieš skrydį;“;

įterpiamas 89b punktas:

„89b.

integruota pradinio skrydžio plano apdorojimo sistema (IFPS) – Europos oro eismo valdymo tinklo sistema, kuria naudojantis skrydžių planų apdorojimo ir skirstymo paslauga, susijusi su skrydžių planų priėmimu, tvirtinimu ir skirstymu, centralizuotai teikiama oro erdvėje, kuriai taikomas šis reglamentas;“;

įterpiamas 96a punktas:

„96a.

tinklo valdytojas – įstaiga, kuriai patikėtos užduotys, būtinos Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnyje nurodytoms funkcijoms vykdyti;“;

įterpiamas 97a punktas:

„97a.

NOTAM – telekomunikacijų priemonėmis platinamas pranešimas, kuriame pateikiama informacija apie oro navigacijos įrenginių, paslaugų, procedūrų ar pavojų atsiradimą, jų būklę ar pasikeitimus, kurią būtina laiku žinoti su skrydžių operacijomis susijusiam personalui;“;

įterpiamas 99a punktas:

„99a.

pirmasis skrydžio plano sudarytojas – skrydžio planus ir visus su susijusius atnaujinimo pranešimus į integruotą pradinio skrydžio plano apdorojimo sistemą (IFPS) pateikiantis asmuo arba organizacija, įskaitant pilotus, orlaivių naudotojus ir jų vardu veikiančius įgaliotuosius asmenis, taip pat oro eismo paslaugų tarnybas;“;

įterpiamas 100a punktas:

„100a.

priešskrydinis etapas – laikas nuo skrydžio plano pirmojo pateikimo iki pirmojo skrydžių valdymo tarnybos leidimo suteikimo;“;

3)	priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1033/2006 panaikinamas.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. rugsėjo 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(2) 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamentas) (OL L 96, 2004 3 31, p. 26).

(3) 2006 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1033/2006, nustatantis bendro Europos dangaus priešskrydinio etapo skrydžių planų procedūrų reikalavimus (OL L 186, 2006 7 7, p. 46).

(4) 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010 (OL L 281, 2012 10 13, p. 1).

(5) https://www.easa.europa.eu/document-library/opinions

PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 923/2012 priedas iš dalies keičiamas taip:

SERA.2001 dalis pakeičiama taip:

„ SERA.2001 Taikymas

Nepažeidžiant SERA.1001 taisyklės, šis priedas taikomas oro erdvės naudotojams ir orlaiviams:

a)	skrendantiems į Sąjungą, skraidantiems Sąjungoje arba skrendantiems iš Sąjungos;

b)	turintiems Sąjungos valstybės narės nacionalinius bei registracijos ženklus ir skraidantiems bet kurioje oro erdvėje, jeigu jie nepažeidžia valstybės, kurios jurisdikcijoje yra teritorija, virš kurios skrendama, paskelbtų taisyklių.“;

SERA.4001 dalis iš dalies keičiama taip:

c ir d punktai pakeičiami taip:

„c)

Skrydžio planas:

prieš išskrendant pateikiamas:

tinklo valdytojui tiesiogiai arba per oro eismo paslaugų pranešimų tarnybą pagal skrydžių vadovus, kuriuose pateikiami tinklo valdytojo parengti ir tvarkomi būtini nurodymai ir informacija, jei skrydis Bendro Europos dangaus oro erdvėje bus dalį maršruto arba jį visą vykdomas laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių, arba

ii)	kitais atvejais – oro eismo paslaugų pranešimų tarnybai;

2)	skrydžio metu – perduodamas atitinkamai oro eismo paslaugų tarnybai arba orlaivio ir antžeminių tarnybų valdymo radijo stočiai.

Jei kompetentinga institucija vidaus VST skrydžiams nėra nustačiusi trumpesnio laikotarpio, kiekvieno skrydžio, jeigu jį vykdant ketinama kirsti valstybių sienas arba jam teikti skrydžių valdymo paslaugas arba konsultacines oro eismo paslaugas, planas pateikiamas taip:

1)	ne anksčiau kaip likus 120 valandų iki apskaičiuotojo trinkelių patraukimo laiko,

2)	jei skrydžiui gali būti taikomos oro eismo srautų valdymo priemonės – bent prieš 3 valandas iki apskaičiuotojo trinkelių patraukimo laiko,

3)	visų kitų skrydžių, nepriskiriamų prie 2 punkto – bent prieš 60 minučių iki išskridimo arba

jei planas teikiamas per skrydį – tokiu laiku, kad būtų užtikrinta, kad atitinkama oro eismo paslaugų tarnyba jį gaus bent prieš 10 minučių iki tada, kai orlaivis, kaip numatyta, pasieks:

i)	numatytą įskridimo į skrydžių valdymo rajoną arba konsultacinę oro erdvę tašką arba

ii)	tašką, kuriame jo maršrutas susikerta su oro keliu arba konsultaciniu maršrutu.“;

įrašomi e ir f punktai:

„e)

Jei skrydžio dalis arba jis visas vykdomas laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių ir orlaivis įskrenda į rajoną, už kurį atsakinga oro eismo paslaugų tarnyba skrydžio plano iš tinklo valdytojo anksčiau negavo, tokia tarnyba tinklo valdytojui perduoda orlaivio atpažinimo kodą, orlaivio tipą, įskridimo į rajoną, už kurį ji atsakinga, tašką, laiką ir skrydžio lygį tame taške, skrydžio maršrutą ir paskirties aerodromą.

f)	c, d ir e punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi Bendro Europos dangaus oro erdvėje, kuri nepriklauso ICAO EUR regionui.“;

taisyklė SERA.4005 pakeičiama taip:

„ SERA.4005 Skrydžio plano turinys

Skrydžio plane pateikiama visa kompetentingai institucijai reikšminga informacija:

1)	orlaivio atpažinimo kodas;

2)	skrydžių vykdymo taisyklės ir skrydžio pobūdis;

3)	orlaivių skaičius ir tipas (-ai) ir valkties turbulencijos kategorija;

4)	orlaivio įranga ir funkcijos;

5)	išskridimo aerodromas arba skrydžių aikštelė;

6)	apskaičiuotasis trinkelių patraukimo laikas;

7)	kreiserinis greitis (-iai);

8)	kreiserinis lygis (-iai);

9)	skrydžio maršrutas, kurio turi būti laikomasi;

10)	paskirties aerodromas arba skrydžių aikštelė ir visas apskaičiuotasis praėjęs laikas;

11)	atsarginis aerodromas (-ai) arba skrydžių aikštelė (-ės);

12)	degalų atsargos;

13)	bendras žmonių skaičius orlaivyje;

14)	avarinė ir gelbėjimosi įranga, įskaitant balistinę parašiutinę gelbėjimo sistemą;

15)	kita informacija.

Jei skrydžio planas teikiamas skrydžio metu, nurodomas išvykimo aerodromas arba skrydžių aikštelė, iš kurio (-ios) prireikus būtų galima gauti papildomos informacijos apie skrydį. Be to, vietoj apskaičiuotojo trinkelių patraukimo laiko nurodomas laikas virš maršruto, su kuriuo skrydžio planas yra susijęs, pirmojo taško.“;

SERA.4010 dalis pakeičiama taip:

„ SERA.4010 Skrydžio plano pildymas

a)	Skrydžio plane pateikiama informacija, kai taikytina, apie atitinkamus aspektus, išvardytus SERA.4005 dalies a punkto 1–11 papunkčiuose, susijusius su visu maršrutu, kuriam teikiamas skrydžio planas, arba šio maršruto dalimi.

Orlaivių naudotojai, pirmieji skrydžio planų sudarytojai ir oro eismo paslaugų tarnybos pagal būtinus SERA.4001 dalies c punkto 1 papunkčio i pastraipos nurodymus veikia laikydamiesi:

1)	6 priedėlyje pateiktos skrydžio plano formos pildymo nurodymų;

2)	visų oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose nustatytų apribojimų.

Jei orlaivių naudotojai arba jų vardu veikiantys įgaliotiniai ketina skrydį Bendro Europos dangaus oro erdvėje vykdyti dalį maršruto arba jį visą laikydamiesi skrydžių pagal prietaisus taisyklių, jie pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1770 (*1) susijusiame skrydžio plano punkte, laikydamiesi SERA.4005 4 dalies a punkto papunkčio, tinkamai pažymi, kokia orlaivio įranga yra orlaivyje ir kokios jos funkcijos.

Jei orlaivių, kuriuose nėra Įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/1770 nurodytos įrangos, naudotojai ketina vykdyti skrydžius Bendro Europos dangaus oro erdvėje, jie susijusiuose skrydžio plano punktuose, laikydamiesi atitinkamai SERA.4005 dalies a punkto 4 papunkčio ir SERA.4005 dalies a punkto 15 papunkčio, tinkamai pažymi, kokia orlaivio įranga yra orlaivyje ir kokios jos funkcijos, taip pat kokios padarytos išimtys. Be to, kai taikytina, skrydžio plane pateikiama informacija apie visus kitus aspektus, jei taip yra nustačiusi kompetentinga institucija arba jei skrydžio planą pateikiantis asmuo mano, kad tai yra reikalinga dėl kitų priežasčių.

(*1) 2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1770, kuriuo nustatomos nuostatos dėl orlaivių įrangos, kurios reikia naudojantis Bendro Europos dangaus oro erdve, ir Bendro Europos dangaus oro erdvės naudojimo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 29/2009 ir įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1206/2011, (ES) Nr. 1207/2011 ir (ES) Nr. 1079/2012 (OL L 228, 2023 9 XX, p. 39)“;"

įrašoma SERA.4013 dalis:

„ SERA.4013 Skrydžio plano priėmimas

Tinklo valdytojas (maršruto dalį, kurią skrydis vykdomas laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių) ir oro eismo paslaugų pranešimų tarnyba imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad gautas skrydžio planas arba planas, kuriame padaryta pakeitimų:

1)	atitiktų nustatytą formą ir duomenis,

2)	būtų išsamus ir kuo tikslesnis,

3)	jei reikia, būtų priimtinas oro eismo paslaugų tarnyboms ir

4)	būtų priimtas arba jame padaryti pakeitimai būtų priimti ir apie tai būtų pranešta pirmajam skrydžio plano sudarytojui.

Remdamosi anksčiau iš tinklo valdytojo gautais skrydžių planais ir susijusiais atnaujinimo pranešimais, skrydžių valdymo tarnybos tinklo valdytojui pateikia visus būtinus skrydžio plano pakeitimus, turinčius įtakos SERA.4005 dalies a punkto 1–10 papunkčiuose išvardytiems su maršrutu ar skrydžio lygiu susijusiems elementams, kurie galėtų turėti įtakos saugiam skrydžio vykdymui. Nesuderinusios su orlaivio naudotoju, skrydžių valdymo tarnybos priešskrydiniame etape negali daryti kitų skrydžio plano pakeitimų ar jo atšaukti.

c)	Tinklo valdytojas priimtus skrydžių planus ir visus priešskrydiniame etape priimtus SERA.4005 dalies a punkto 1–10 papunkčių skrydžio plano elementų pakeitimus bei susijusius atnaujinimo pranešimus pateikia visoms susijusioms oro eismo paslaugų tarnyboms.

Remdamasis anksčiau gautais skrydžių planais ir susijusiais atnaujinimo pranešimais, tinklo valdytojas orlaivio naudotojui pateikia visus būtinus priešskrydiniame etape padarytus skrydžio plano pakeitimus, turinčius įtakos SERA.4005 dalies a punkto 1–10 papunkčiuose išvardytiems su maršrutu ar skrydžio lygiu susijusiems elementams, kurie galėtų turėti įtakos saugiam skrydžio vykdymui.

Pirmasis skrydžio plano sudarytojas, jei jis ne orlaivio naudotojas arba pilotas, užtikrina, kad skrydžio planą pateikusiam orlaivio naudotojui arba pilotui būtų prieinamos skrydžio plano priėmimo sąlygos ir visi būtini šių sąlygų pakeitimai, apie kuriuos dėl maršruto dalies, kurią skrydis vykdomas laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių, pranešė tinklo valdytojas.

Orlaivio naudotojas užtikrina, kad skrydis būtų suplanuotas vykdyti atsižvelgus į skrydžio plano priėmimo sąlygas ir visus būtinus jo pakeitimus, apie kuriuos pirmajam skrydžio plano sudarytojui pranešė tinklo valdytojas arba oro eismo paslaugų pranešimų tarnyba, ir kad apie tokias sąlygas ir pakeitimus būtų pranešta pilotui.

g)	Orlaivio naudotojas prieš skrydį užtikrina, kad skrydžio plano turinys teisingai atspindėtų numatytus veiksmus.

h)	Tinklo valdytojas apdoroja ir išplatina gautą informaciją apie skrydžių planuose nurodytą radijo ryšio įrangą su 8,33 kHz kanalų išskirstymo funkcija.

i)	a–h punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi Bendro Europos dangaus oro erdvėje, kuri nepriklauso ICAO EUR regionui.“;

SERA.4015 dalis pakeičiama taip:

„ SERA.4015 Skrydžio plano pakeitimai

Apie visus skrydžio plano, pateikto dėl SPT skrydžio arba VST skrydžio, kuris vykdomas kaip valdomasis skrydis, pranešama:

1.	priešskrydiniame etape, kai tik praktiškai įmanoma – tinklo valdytojui ir oro eismo paslaugų pranešimų tarnybai, jei skrydis dalį maršruto arba jį visą bus vykdomas laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių;

2.	skrydžio metu, priklausomai SERA.8020 dalies b punkto nuostatų – atitinkamai oro eismo paslaugų tarnybai.

Dėl kitų VST skrydžių pateiktų skrydžio planų didelių pakeitimų, kai tik praktiškai įmanoma, pranešama atitinkamai oro eismo paslaugų tarnybai.

Jei valdomasis skrydis vėluoja 30 minučių, palyginti su apskaičiuotuoju trinkelių patraukimo laiku, o nevaldomasis skrydis, kurio skrydžio planas pateiktas, vėluoja vieną valandą, skrydžio planas iš dalies keičiamas arba pateikiamas naujas skrydžio planas arba senasis skrydžio planas anuliuojamas, atsižvelgiant į tai, kas taikytina. Jei skrydis vykdomas laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių, apie didesnį nei 15 minučių vėlavimą pranešama tinklo valdytojui.

c)	Jei skrydžiui reikalingos orlaivio įrangos ir jos funkcijų būklė pasikeičia, orlaivių naudotojai arba jų vardu veikiantys įgaliotiniai tinklo valdytojui arba oro eismo paslaugų pranešimų tarnybai siunčia pakeitimo pranešimą su atitinkama žyma, įrašyta susijusiame skrydžio plano punkte.

d)	Jei prieš išvykstant pateikta informacija apie degalų atsargas arba bendrą žmonių skaičių orlaivyje yra išvykimo metu neteisinga, tai reiškia didelį skrydžio plano pakeitimą ir apie jį, kaip apie didelį pakeitimą, pranešama.

e)	a–d punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi Bendro Europos dangaus oro erdvėje, kuri nepriklauso ICAO EUR regionui.“;

pridedamas 15 skirsnis:

„ 15 SKIRSNIS

Skrydžių vadovo ir piloto duomenų perdavimo ryšio (SVPDP, angl. CPDLC) procedūros

SERA.15001 Duomenų perdavimo ryšio inicijavimas ir duomenų perdavimo ryšio inicijavimo triktis

a)	Su oro eismo paslaugų tarnyba susietas prisijungimo adresas skelbiamas nacionaliniuose aviacijos informacijos rinkiniuose.

b)	Iš orlaivio, artėjančio prie duomenų ryšio paslaugos rajono arba esančio tokiame rajone, gavusi tinkamą duomenų perdavimo ryšio inicijavimo prašymą, oro eismo paslaugų tarnyba priima prašymą ir, jei gali jį susieti su skrydžio planu, užmezga ryšį su orlaiviu.

c)	Oro eismo paslaugų teikėjas parengia procedūras, kuriomis, kai tik praktiškai įmanoma, pašalinamos duomenų perdavimo ryšio inicijavimo triktys.

d)	Orlaivio naudotojas parengia procedūras, kuriomis, kai tik praktiškai įmanoma, pašalinamos duomenų perdavimo ryšio inicijavimo triktys.

SERA.15005 SVPDP ryšio užmezgimas

a)	Siekiant užtikrinti, kad orlaivis turėtų ryšį su atitinkama skrydžių valdymo tarnyba, SVPDP ryšys užmezgamas pakankamai iš anksto.

b)	Oro navigacijos informacijos aplinkraščiuose arba rinkiniuose skelbiama informacija, kada ir, jei taikytina, kur oro arba žemės sistemos turėtų užmegzti SVPDP ryšį.

c)	Pilotas turi galėti skrydžių valdymo paslaugą teikiančią skrydžių valdymo tarnybą atpažinti visą laiką, kol teikiama ši paslauga.

SERA.15010 SVPDP ryšio perjungimas

a)	Kai SVPDP ryšys perjungiamas, kalbinio ryšio ir skrydžių vadovo ir piloto duomenų perdavimo ryšio perjungimas pradedamas tuo pačiu metu.

b)	Kai skrydžių valdymo tarnyba, turinti SVPDP ryšį, orlaivį perduoda tokio ryšio neturinčiai skrydžių valdymo tarnybai, SVPDP ryšys nutraukti pradedamas tuo pačiu metu, kai perjungiamas kalbinis ryšys.

Kai skrydžių vadovas bando perjungti SVPDP ryšį ir dėl to keičiasi atsakomybė už duomenis, jis informuojamas, ar yra duomenų ryšio pranešimų, kurių procedūros užbaigimo atsakymo negauta. Kai skrydžių vadovas nusprendžia orlaivį perduoti negavęs piloto atsakymų į išsiųstą pranešimą (-us), jis įprastai ima naudotis kalbiniu ryšiu, kad išsiaiškintų visus klausimus, susijusius su neatsakytu į orlaivį išsiųstu pranešimu (-ais).

SERA.15015 SVPDP ryšio pranešimų sandara

a)	SVPDP ryšio pranešimai rašomi standartiniu pranešimo formatu paprasta kalba arba santrumpomis ir kodais. Paprastos kalbos vengiama, jei tekstą galima sutrumpinti vartojant tinkamas santrumpas ir kodus. Nevartojama nereikšmingų, pavyzdžiui, mandagumo, žodžių ir frazių.

b)	SVPDP ryšio pranešimus skrydžių vadovas ir pilotas užrašo standartiniais pranešimo elementais, laisvos formos teksto pranešimo elementais arba abiejų tipų elementų deriniu. Skrydžių vadovai ir pilotai vengia vartoti laisvos formos teksto pranešimo elementus.

Jei įdiegtame SVPDP ryšio pranešimų rinkinyje nenumatytos tam tikros aplinkybės, kompetentinga institucija gali, pasitarusi su orlaivių naudotojais ir kitais oro eismo paslaugų teikėjais, nustatyti, kad laisvos formos teksto pranešimo elementus naudoti priimtina. Atitinkama kompetentinga institucija nustato kiekvieno laisvos formos teksto pranešimo elemento rodymo formatą, elemento paskirtį ir atributus.

d)	SVPDP ryšio pranešimas sudaromas iš ne daugiau kaip penkių pranešimo elementų, iš kurių tik dviejuose gali būti maršruto leidimo kintamasis.

SVPDP ryšio pranešimų, sudarytų iš kelių elementų, sandara:

(1)	jei reikia atsakyti į SVPDP ryšio pranešimą, sudarytą iš kelių elementų, atsakymas taikomas visiems pranešimo elementams;

(2)	jei leidimo, duoto pranešimu, sudarytu iš vieno elemento, arba kuria nors pranešimo, sudaryto iš kelių elementų, dalimi laikytis neįmanoma, pilotas dėl viso pranešimo siunčia atsakymą UNABLE;

(3)	skrydžių vadovas atsakymą siunčia pranešimu UNABLE, taikomu visiems prašymo elementams, jei negalima patvirtinti jokio iš vieno arba kelių elementų sudaryto leidimo prašymo elemento (-ų). Galiojantis leidimas (-ai) iš naujo nekartojamas (-i);

(4)	jei leidimo prašymą, sudarytą iš kelių elementų, galima patenkinti tik iš dalies, skrydžių vadovas atsakymą siunčia pranešimu UNABLE, taikomu visiems prašymo pranešimo elementams, ir, jei reikia, įrašo priežastį ir (arba) informaciją, kada galima tikėtis leidimo;

(5)	jei galima patenkinti visus leidimo prašymo, sudaryto iš vieno arba kelių elementų, elementus, skrydžių vadovas duoda leidimus, atitinkančius kiekvieną prašymo elementą. Šis atsakymas į orlaivį siunčiamas vienu pranešimu;

(6)	jei SVPDP ryšio pranešimas sudarytas iš daugiau nei vieno pranešimo elemento, o pranešimo atsakymo atributas yra „Y“ (kai naudojamas), viename atsakymo pranešime turi būti atitinkamas tokia pačia eilės tvarka pateiktų atsakymų skaičius.

SERA.15020 Atsakymas į SVPDP ryšio pranešimus

a)	Jei kompetentinga institucija nenurodė kitaip, SVPDP ryšio pranešimų pakartojimas balsu nebūtinas.

b)	Jei skrydžių vadovas arba pilotas bendrauja SVPDP ryšiu, atsakymas paprastai pateikiamas SVPDP ryšiu, išskyrus kai reikia pataisyti perduotą SVPDP ryšio pranešimą. Jei skrydžių vadovas arba pilotas bendrauja kalbiniu ryšiu, atsakymas paprastai pateikiamas kalbiniu ryšiu.

SERA.15025 SVPDP ryšio pranešimų taisymas

a)	Jei manoma, kad SVPDP ryšio pranešimą reikia taisyti arba jei tokio pranešimo turinį reikia paaiškinti, skrydžių vadovas ir pilotas naudojasi tinkamiausiomis turimomis priemonėmis, kad pataisytų duomenis arba pateiktų būtiną paaiškinimą.

b)	Jei SVPDP ryšio pranešimas, į kurį operatyvinis atsakymas dar negautas, taisomas kalbiniu ryšiu, skrydžių vadovo arba piloto balso pranešimas pradedamas fraze: „DISREGARD CPDLC (pranešimo tipas) MESSAGE, BREAK“ — po kurios eina pataisytas leidimas, nurodymas, informacija arba prašymas.

c)	Kai daroma nuoroda į SVPDP ryšio pranešimą, kurio reikia nepaisyti, arba kai toks pranešimas identifikuojamas, būtina frazes rinktis apdairiai, kad taisant leidimą, nurodymą, informaciją arba prašymą būtų išvengta dviprasmybės.

Jei dėl SVPDP ryšio pranešimo, kuriam reikia operatyvinio atsakymo, galiausiai tariamasi kalbiniu ryšiu, turi būti siunčiamas tinkamas SVPDP ryšio pranešimo procedūros užbaigimo atsakymas, kad SVPDP ryšio pranešimų dialogas būtų tinkamai sinchronizuotas. Tai galima atlikti arba kalbiniu ryšiu aiškiai pranešimo gavėjui nurodžius dialogą užbaigti, arba leidus sistemai dialogą užbaigti automatiškai.

SERA.15030 SVPDP ryšio procedūros, taikomos nepaprastosiose situacijose, pavojaus ir SVPDP ryšio įrangos gedimo atvejais

Jei skrydžių vadovas arba pilotas įspėjamas, kad bent vienas skrydžių vadovo ir piloto duomenų perdavimo ryšio pranešimas neperduotas, skrydžių vadovas arba pilotas atlieka atitinkamai vieną iš šių veiksmų:

1)	kalbiniu ryšiu patvirtina veiksmus, kurių bus imtasi dėl susijusio dialogo, informaciją pradėdamas fraze: „CPDLC MESSAGE FAILURE“;

2)	skrydžių vadovo ir piloto duomenų perdavimo ryšiu dar kartą perduoda skrydžių vadovo ir piloto duomenų perdavimo ryšio pranešimą, kurio pirmiau perduoti nepavyko.

Jei skrydžių vadovai informaciją apie skrydžių vadovo ir piloto duomenų perdavimo ryšio žemės sistemos visišką sutrikimą turi perduoti visoms kitoms, kurios veikiausiai gali perimti ryšį, jie tokią bendrąja iškvieta siunčiamą informaciją turėtų pradėti fraze: „ALL STATIONS CPDLC FAILURE“ — po kurios eina besikreipiančiosios stoties identifikacija.

c)	Jei sutrikus SVPDP ryšiui grįžtama prie kalbinio ryšio, visi neatsakytieji SVPDP ryšio pranešimai laikomi nepristatytais ir visas dialogas, kurio pranešimų yra neatsakytų, pradedamas iš naujo kalbiniu ryšiu.

d)	Jei sutrikęs SVPDP ryšys atkuriamas pirmiau nei grįžtama prie kalbinio ryšio, visi neatsakytieji pranešimai laikomi nepristatytais ir visas dialogas, kurio pranešimų yra neatsakytų, pradedamas iš naujo SVPDP ryšiu.

SERA.15035 Sąmoningas SVPDP ryšio sistemos išjungimas

a)	Jei ryšio tinklo sistemą arba SVPDP ryšio žemės sistemą planuojama išjungti, paskelbiamas pranešimas NOTAM, kad apie išjungimo laikotarpį ir, jei reikia, apie kalbiniam ryšiui naudotinus radijo dažnius būtų informuotos visos šalys, kurias paveiks sistemos išjungimas.

b)	Orlaiviams, užmezgusiems ryšį su skrydžių valdymo tarnybomis, apie neišvengiamą SVPDP ryšio paslaugos nutrūkimą pranešama kalbiniu ryšiu arba SVPDP ryšiu.

SERA.15040 SVPDP ryšio prašymų naudojimo nutraukimas

a)	Jei skrydžių vadovui reikia, kad visos stotys arba konkretus orlaivis ribotą laikotarpį vengtų siųsti SVPDP ryšio prašymus, jis vartoja šią frazę: ((šaukinys) arba ALL STATIONS) STOP SENDING CPDLC REQUESTS [UNTIL ADVISED] [(priežastis)].

b)	Apie įprasto SVPDP ryšio naudojimo atnaujinimą informuojama šia fraze: ((šaukinys) arba ALL STATIONS) RESUME NORMAL CPDLC OPERATIONS.

SERA.15045 SVPDP ryšio naudojimas sutrikus orlaivio ir antžeminių tarnybų kalbiniam ryšiui

Užmegztas oro eismo paslaugų tarnybos ir orlaivio SVPDP ryšys neturėtų pilotui ir susijusiam skrydžių vadovui trukdyti imtis visų būtinų veiksmų ir juos atlikti, jei sutriktų orlaivio ir antžeminių tarnybų kalbinis ryšys.

SERA.15050 SVPDP ryšio bandymas

Jei SVPDP ryšio bandymas su orlaiviu galėtų paveikti orlaiviui teikiamas oro eismo paslaugas, prieš bandymą vykdomas koordinavimas.“;

pridedamas 6 priedėlis:

„6 priedėlis

SKRYDŽIO PLANO PILDYMAS

1. ICAO skrydžio plano formos pavyzdys

2. Skrydžio plano formos pildymo taisyklės

2.1. Bendrosios nuostatos

Prašome griežtai laikytis nustatyto duomenų formato ir užrašymo būdo.

Duomenis pradėkite rašyti pirmoje tuščioje tam numatytoje eilutėje. Jei liko tuščios vietos, palikite ją tuščią.

Laikrodžio laiką įrašykite keturiais suderintojo pasaulinio laiko (UTC) skaitmenimis.

Apskaičiuotąjį praėjusį laiką įrašykite keturiais skaitmenimis (valandomis ir minutėmis).

Prieš 3 dalį esančią pilkšvai pažymėtą formos dalį pildo oro eismo paslaugų ir ryšio tarnybos, jei atsakomybė už skrydžio plano pranešimus nedeleguota kitiems.

2.2. Oro eismo paslaugų duomenų pildymo nurodymai

7–18 dalis, jei to reikalauja kompetentinga institucija arba jei tai būtina dėl kitų priežasčių, ir 19 dalį užpildykite, kaip paaiškinta toliau.

ĮRAŠYKITE vieną iš šių orlaivio atpažinimo kodų, sudarytą iš ne daugiau kaip iš 7 abėcėlinių-skaitmeninių ženklų be brūkšnelių arba simbolių:

a)	orlaivio naudotojo ICAO indeksą, po jo – skrydžio kodą (pvz., KLM511, NGA213, JTR25), jei radiotelefono ryšio šaukinys, kurį naudos orlaivis, sudarytas iš orlaivio naudotojo ICAO radiotelefono indekso ir po jo rašomo skrydžio kodo (pvz., KLM511, NIGERIA 213, JESTER 25), arba

valstybės arba bendrąjį ženklą ir orlaivio registravimo ženklą (pvz., EIAKO, 4XBCD, N2567GA), jei:

1)	radiotelefono ryšio šaukinys, kurį naudos orlaivis, sudarytas tik iš šio atpažinimo kodo (pvz., CGAJS) arba prieš jį įrašyto orlaivio naudotojo ICAO radiotelefono ryšio indekso (pvz., BLIZZARD CGAJS);

orlaivyje nėra radijo ryšio įrangos.

Skrydžio taisyklės

ĮRAŠYKITE vieną iš šių raidžių, kuria žymima skrydžio taisyklių, kurių pilotas ketina laikytis, kategorija:

I	–	jei ketinama visą skrydį vykdyti laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių (IFR) arba
V	–	jei ketinama visą skrydį vykdyti laikantis vizualiųjų skrydžių taisyklių (VFR), arba
Y	–	jei iš pradžių skrydis bus vykdomas laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių (IFR), o paskui bus vienas arba daugiau skrydžio taisyklių pakeitimų, arba
Z	–	jei iš pradžių skrydis bus vykdomas laikantis vizualiųjų skrydžių taisyklių (VFR), o paskui bus vienas arba daugiau skrydžio taisyklių pakeitimų.

15 dalyje įrašykite tašką (-us), kuriame (-iuose) skrydžio taisykles planuojama keisti.

Skrydžio tipas

ĮRAŠYKITE vieną iš šių raidžių, kuria žymimas skrydžio tipas, jei to reikalauja kompetentinga institucija:

S	–	reguliariojo oro susisiekimo skrydis;
N	–	nereguliariojo oro susisiekimo skrydis;
G	–	bendrosios aviacijos skrydis;
M	–	karinis skrydis;
X	–	kitos, nei pirmiau išvardytųjų, kategorijos skrydis.

18 dalyje po santrumpos STS įrašykite skrydžio statusą arba, jei reikia, pažymėkite kitas priežastis, kodėl būtinas specialus oro eismo tarnybų dėmesys, 18 dalyje po santrumpos RMK įrašykite priežastį.

Orlaivių skaičius (1 arba 2 ženklai)

ĮRAŠYKITE orlaivių skaičių, jeigu jų daugiau nei vienas.

Orlaivio tipas (2–4 ženklai)

ĮRAŠYKITE tinkamą kodą iš dokumento Nr. 8643 „Orlaivių tipų kodai“ (Aircraft Type Designators), ARBA, jei kodas nepriskirtas arba jei grupiniuose skrydžiuose naudojami kelių tipų orlaiviai, ĮRAŠYKITE ZZZZ ir 18 dalyje po santrumpos TYP/NURODYKITE orlaivių (skaičių ir) tipą (-us).

Valkčio turbulencijos kategorija (1 ženklas)

ĮRAŠYKITE pasvirąjį brūkšnį, po jo – vieną iš šių orlaivio valkčio turbulencijos kategorijos raidžių:

J	–	SUPER, orlaivio tipas, kuris toks nurodytas ICAO dokumento Nr. 8643 „Orlaivių tipų kodai“ naujausioje redakcijoje;
H	–	(HEAVY) orlaiviai, kurių didžiausioji sertifikuotoji kilimo masė ne mažesnė nei 136 000 kg, išskyrus orlaivius, kurie ICAO dokumente Nr. 8643 išvardyti kategorijoje SUPER (J);
M	–	(MEDIUM) orlaiviai, kurių didžiausioji sertifikuotoji kilimo masė mažesnė nei 136 000 kg, bet didesnė nei 7 000 kg;
L	–	(LIGHT) orlaiviai, kurių didžiausioji sertifikuotoji kilimo masė ne didesnė nei 7 000 kg.

Funkcijas sudaro šie elementai:

a)	orlaivyje esanti reikalinga tinkama naudoti įranga;

b)	įrangos ir funkcijų atitikimas skrydžio įgulos kvalifikacijai ir

kai taikytina, atitinkamos institucijos leidimas.

Radijo ryšio, navigacijos ir artėjimo įranga ir funkcijos

ĮRAŠYKITE vieną raidę taip:

N	–	jei orlaivyje nėra skrydžiui numatytu maršrutu skirtos ryšių, navigacijos arba artėjimo įrangos arba jei ta įranga netinkama naudoti, arba
S	–	jei orlaivyje yra skrydžiui numatytu maršrutu skirta ryšių, navigacijos arba artėjimo įranga ir ji yra tinkama naudoti, ir (arba)

ĮRAŠYKITE vieną arba daugiau iš šių raidžių, kuria žymima tinkama naudoti ryšių, navigacijos arba artėjimo tūpti įranga ir turimos funkcijos:

A	GBAS tūpimo sistema	J7	CPDLC FANS 1/A SATCOM („Iridium“)
B	LPV (APV su SBAS)	K	MLS
C	„Loran C“	L	ILS
D	DME	M1	ATC SATVOICE (INMARSAT)
E1	FMC WPR ACARS	M2	ATC SATVOICE (MTSAT)
E2	D-FIS ACARS	M3	ATC SATVOICE („Iridium“)
E3	PDC ACARS	O	VOR
G	GNSS. Jei dalį skrydžio planuojama vykdyti laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių (IFR), ši raidė reiškia GNSS imtuvus, atitinkančius ICAO 10 priedo I tomo reikalavimus.	P1	CPDLC RCP 400
		P2	CPDLC RCP240
		P3	SATVOICE RCP 400
H	HF RTF	P4-P9	Rezervuota būtinosioms ryšio charakteristikoms (RCP)
I	Inercinė navigacija	R	Patvirtinta nustatytų charakteristikų navigacija (PBN)
J1	CPDLC ATN VDL Mode 2	T	TACAN
J2	CPDLC FANS 1/A HFDL	U	UHF RTF
J3	CPDLC FANS 1/A VDL Mode A	V	VHF RTF
J4	CPDLC FANS 1/A VDL Mode 2	W	Patvirtintas sumažintas vertikaliojo skirstymo minimumas (RVSM)
J5	CPDLC FANS 1/A SATCOM (INMARSAT)	X	Patvirtinti minimalūs navigacijos galimybių techniniai reikalavimai (MNPS)
J6	CPDLC FANS 1/A SATCOM (MTSAT)	Y	VHF su 8,33 kHz kanalų išskirstymo funkcija
J6	CPDLC FANS 1/A SATCOM (MTSAT)	Z	Kita orlaivio įranga arba kitos funkcijos

Kiti pirmiau nenurodyti abėcėliniai-skaitmeniniai ženklai yra rezervuoti.

Stebėjimo įranga ir funkcijos

ĮRAŠYKITE

N, jei orlaivyje nėra skrydžiui numatytu maršrutu skirtos stebėjimo įrangos arba jei įranga netinkama naudoti,

ARBA

ĮRAŠYKITE

vieną arba kelis iš šių deskriptorių (ne daugiau kaip 20 ženklų), kuriais apibūdinama orlaivyje esanti tinkama naudoti stebėjimo įranga ir (arba) funkcijos:

SSR A ir C režimai

A	–	atsakiklis – A režimas (4 skaitmenys – 4 096 kodai)
C	–	atsakiklis – A režimas (4 skaitmenys – 4 096 kodai) ir C režimas

SSR S režimas

E	–	atsakiklis – S režimas su orlaivio atpažinimo, barometrinio aukščio ir išplėstinio duomenų formato pranešimo (ADS-B) funkcijomis
H	–	atsakiklis – S režimas su orlaivio atpažinimo, barometrinio aukščio ir sustiprinto stebėjimo funkcijomis
I	–	atsakiklis – S režimas su orlaivio atpažinimo funkcija, tačiau be barometrinio aukščio funkcijos
L	–	atsakiklis – S režimas su orlaivio atpažinimo, barometrinio aukščio, išplėstinio duomenų formato pranešimo (ADS-B) ir sustiprinto stebėjimo funkcijomis
P	–	atsakiklis – S režimas su barometrinio aukščio funkcija, tačiau be orlaivio atpažinimo funkcijos
S	–	atsakiklis – S režimas su barometrinio aukščio ir orlaivio atpažinimo funkcijomis
X	–	atsakiklis – S režimas be orlaivio atpažinimo ir barometrinio aukščio funkcijų

ADS-B

B1	–	ADS-B su siuntimo funkcija specialiai tam skirtu 1 090 MHz dažniu
B2	–	ADS-B su siuntimo ir priėmimo funkcijomis specialiai tam skirtu 1 090 MHz dažniu
U1	–	ADS-B su siuntimo funkcija, naudojanti UAT
U2	–	ADS-B su siuntimo ir priėmimo funkcijomis, naudojanti UAT
V1	–	ADS-B su siuntimo funkcija ryšio protokolu VDL Mode 4
V2	–	ADS-B su siuntimo ir priėmimo funkcija ryšio protokolu VDL Mode 4

ADS-C

D1	–	ADS-C su FANS 1/A funkcija
G1	–	ADS-C su ATN funkcija

Pirmiau nenurodyti abėcėliniai-skaitmeniniai ženklai yra rezervuoti.

ĮRAŠYKITE	išskridimo aerodromo ICAO keturių raidžių vietovės indeksą iš dokumento Nr. 7910 „Vietovių indeksai“ (Location Indicators);
ARBA,	jei vietovės indeksas nepriskirtas,

ĮRAŠYKITE ZZZZ ir 18 dalyje ĮRAŠYKITE:

—	pradėję santrumpa DEP/, aerodromo pavadinimą ir vietovę arba

—	pradėję santrumpa DEP/, pirmąjį maršruto tašką arba žymeklinį radijo švyturį, jei orlaivis nepakilo iš aerodromo,

ARBA,

–

jei skrydžio planas gautas iš skrendančio orlaivio,

ĮRAŠYKITE AFIL ir 18 dalyje po santrumpos DEP/ĮRAŠYKITE oro eismo paslaugų tarnybos, iš kurios galima gauti papildomo skrydžio plano duomenų, vietovės ICAO keturių raidžių vietovės indeksą.

TADA BE TARPELIO

ĮRAŠYKITE prieš išskridimą pateikto skrydžio plano apskaičiuotąjį trinkelių patraukimo laiką (EOBT) arba skrydžio plano, gauto iš skrendančio orlaivio, tikrąjį ar apskaičiuotąjį laiką, kada orlaivis praskris maršruto, kuriam taikomas skrydžio planas, pirmąjį tašką.

ĮRAŠYKITE pirmąjį kreiserinį greitį pagal a punktą ir pirmąjį kreiserinį lygį pagal b punktą be tarpelio tarp jų.

TADA	po rodyklės, ĮRAŠYKITE maršruto aprašymą pagal c punktą.

Kreiserinis greitis (daugiausiai 5 ženklai)

ĮRAŠYKITE pirmosios arba visos skrydžio kreiserinės daliestikrąjį oro greitį, išreikštą:

kilometrais per valandą, užrašomais raide K ir 4 skaitmenimis po jos (pvz., K0830), arba

mazgais, užrašomais raide N ir 4 skaitmenimis po jos (pvz., N0485), arba

jei taip yra nustačiusi kompetentinga institucija, tikruoju Macho skaičiumi, suapvalintu iki Macho vieneto šimtųjų, užrašomu raide M ir 3 skaitmenimis (pvz., M082).

Kreiserinis lygis (daugiausiai 5 ženklai)

ĮRAŠYKITE pirmosios arba visos maršruto, kuriuo bus skrendama, dalies suplanuotą kreiserinį lygį, išreikštą:

skrydžio lygiu, užrašomu raide F ir 3 skaitmenimis po jos (pvz., F085, F330), arba

jei taip yra nustačiusi kompetentinga institucija, standartiniu metriniu skrydžio lygiu dešimtimis metrų, užrašomu raide S ir 4 skaitmenimis po jos (pvz., S1130), arba

absoliučiuoju aukščiu šimtais pėdų, užrašomu raide A ir 3 skaitmenimis po jos (pvz., A045, A100), arba

absoliučiuoju aukščiu dešimtimis metrų, užrašomu raide M ir 4 skaitmenimis po jos (pvz., M0840), arba

raidėmis VFR, jei skrydis, vykdomas laikantis vizualiųjų skrydžių taisyklių, nevaldomas.

Maršrutas (įskaitant skrydžio greičio, lygio ir (arba) taisyklių pakeitimus)

Skrydžiai nustatytais oro eismo paslaugų maršrutais

ĮRAŠYKITE,	oro eismo paslaugų maršruto indeksą, jei išskridimo aerodromas yra oro eismo paslaugų maršrute arba yra su juo sujungtas,
ARBA,	jei išskridimo aerodromas nėra oro eismo paslaugų maršrute arba nėra su juo sujungtas, įrašykite raides DCT, po jų – tašką, kuriame prisijungiama prie pirmojo oro eismo paslaugų maršruto, po jo – oro eismo paslaugų maršruto indeksą.

TADA

ĮRAŠYKITE

kiekvieną tašką, kuriame suplanuota arba pradėti keisti skrydžio greitį ir (arba) lygį, arba keisti oro eismo paslaugų maršrutą ir (arba) keisti skrydžio taisykles,

KIEKVIENU ATVEJU

	po jo įrašydami kito oro eismo paslaugų maršruto ruožo indeksą, net jei jis toks pats kaip ankstesnysis,
ARBA	po jo įrašydami DCT, jei skrydis į kitą tašką vyks už nustatyto maršruto, nebent abu taškai nustatyti geografinėmis koordinatėmis.

Skrydžiai už nustatytų oro eismo paslaugų maršrutų ribų

ĮRAŠYKITE	taškus, kuriuos paprastai skiria ne didesnis negu 30 minučių skrydžio laikas arba 370 km (200 jūrmylių) atstumas, taip pat kiekvieną tašką, kuriame suplanuota keisti skrydžio greitį arba lygį, kelią arba skrydžio taisykles,
ARBA,	jei taip reikalauja kompetentinga institucija (-os),
APIBRĖŽKITE	skrydžių, vykdomų daugiausia rytų-vakarų kryptimi tarp 70° šiaurės platumos ir 70° pietų platumos, kelią, nustatomą pagal pagrindinius taškus, kuriuose lygiagretės ir dienovidiniai kertasi intervalu, lygiu pusei laipsnio arba vienam laipsniui pagal platumą ir 10 laipsnių pagal ilgumą. Jei skrydžiai vykdomi ne šiose platumose, skrydžių keliai apibrėžiami pagrindiniais taškais, kuriuose lygiagretės ir dienovidiniai kertasi intervalu, paprastai lygiu 20 laipsnių pagal ilgumą. Atstumas tarp pagrindinių taškų, kiek įmanoma, ne didesnis kaip viena skrydžio laiko valanda. Jei reikia, nustatomi papildomi pagrindiniai taškai.
	Jei skrydžiai vykdomi daugiausia šiaurės-pietų kryptimi, jų kelius apibrėžkite pagal pagrindinius taškus, kuriuose lygiagretės ir dienovidiniai kertasi intervalu, lygiu vienam laipsniui pagal ilgumą ir 5 laipsniams pagal platumą.
ĮRAŠYKITE	DCT tarp dviejų vienas po kito einančių taškų, nebent abu taškai nustatyti geografinėmis koordinatėmis arba pelengu ir nuotoliu.

LAIKYKITĖS 1–5 papunkčiuose nurodytų žymėjimo taisyklių ir kiekvieną papunktį ATSKIRKITE tarpeliu.

Skrydžio maršrutui arba maršruto ruožui priskirtas indeksas ir, jei reikia, indeksas, priskirtas standartiniam išskridimo arba atskridimo maršrutui (pvz., BCN1, Bl, R14, UB10, KODAP2A).

Taškui priskirtas indeksas (2–5 ženklai) (pvz., LN, MAY, HADDY)

arba, jei indeksas nepriskirtas, vienas iš šių būdų:

—

tik laipsniai (7 ženklai):

2 skaitmenys, kuriais žymima platumai laipsniais, po jų – raidė N (šiaurė) arba S (pietūs), po jos – 3 skaitmenys, kuriais žymima ilguma laipsniais, po jų – raidė E (rytai) arba W (vakarai). Kad susidarytų reikiamas skaitmenų skaičius, įrašykite, jei būtina, nulius, pvz., 46N078W;

—

laipsniai ir minutės (11 ženklų):

4 skaitmenys, kuriais žymima platuma laipsniais ir minutėmis (dešimtimis ir vienetais), po jų – raidė N (šiaurė) arba S (pietūs), po jos – 5 skaitmenys, kuriais žymima ilguma laipsniais ir minutėmis (dešimtimis ir vienetais), po jų – raidė E (rytai) arba W (vakarai). Kad susidarytų reikiamas skaitmenų skaičius, įrašykite, jei būtina, nulius, pvz., 4620N07805W;

—

pelengas ir atstumas nuo atskaitos taško:

nurodykite atskaitos tašką, po jo – pelengą nuo taško trimis skaitmenimis, kuriais žymimi magnetiniai laipsniai, po jų – atstumą nuo taško trimis skaitmenimis, kuriais žymimos jūrmylės. Jei atitinkama institucija nustatė, kad aukštų platumų zonose magnetinius laipsnius nurodyti yra nepraktiška, galima naudoti tikruosius laipsnius. Kad susidarytų reikiamas skaitmenų skaičius, įrašykite, jei būtina, nulius, pvz., taškas su 180 ° magnetiniu pelengu 40 jūrmylių atstumu nuo labai aukšto dažnio visakrypčio radijo švyturio (VOR) DUB užrašomas taip: DUB180040.

Taškas, kuriame planuojama pradėti keisti greitį (5 % TAS arba 0,01 Macho skaičiaus ar daugiau) arba skrydžio lygį, žymimas taip, kaip pirmiau 2 punkte, po to rašomas pasvirasis brūkšnys, kreiserinis greitis ir kreiserinis lygis, žymimi taip, kaip pirmiau a ir b punktuose, be tarpelio tarp jų net jei bus keičiamas tik vienas šių dydžių.

Pavyzdžiai:	LN/N0284A045
	MAY/N0305Fl80
	HADDY/N0420F330
	4602N07805W/N0500F350
	46N078W/M082F330
	DUB180040/N0350M0840

Taškas, kuriame planuojama keisti skrydžio taisykles, žymimas taip, kaip pirmiau 2 arba 3 punktuose, po to rašomas tarpelis ir viena iš šių santrumpų:

VFR, jei IFR keičiamos į VFR

IFR, jei VFR keičiamos į IFR

Pavyzdžiai:	LN VFR
	LN/N0284A050 IFR

Raidė C, po jos – pasvirasis brūkšnys; TADA taškas, kuriame planuojama pradėti aukštėjimą kreiseriniu režimu, žymimas taip, kaip pirmiau 2 punkte, po jo rašomas pasvirasis brūkšnys; TADA greitis, kuriuo bus skrendama aukštėjant kreiseriniu režimu (žymimas taip, kaip pirmiau a punkte), po jo – du skrydžio lygiai, žymintys atmosferos sluoksnį, kuriame bus aukštėjama kreiseriniu režimu (kiekvienas lygis žymimas taip, kaip pirmiau b punkte) arba skrydžio lygis, virš kurio planuojamas aukštėjimas kreiseriniu režimu, po jo – raidės PLUS be tarpelių tarp jų.

Pavyzdžiai:	C/48N050W/M082F290F350
	C/48N050W/M082F290PLUS
	C/52N050W/M220F580F620

Paskirties aerodromas ir visas praėjęs laikas (8 ženklai)

ĮRAŠYKITE	ICAO keturių raidžių vietovės indeksą, kuriuo žymimas paskirties aerodromas, iš dokumento Nr. 7910 „Vietovių indeksai“ (Location indicators);
ARBA,	jei vietovės indeksas nepriskirtas,
ĮRAŠYKITE	ZZZZ ir 18 dalyje po santrumpos DEST/NURODYKITE aerodromo pavadinimą ir vietovę.

TADA BE TARPELIO

ĮRAŠYKITE

visą apskaičiuotąjį praėjusį laiką.

Atsarginis paskirties aerodromas

ĮRAŠYKITE	ne daugiau kaip dviejų atsarginių paskirties aerodromų ICAO keturių raidžių vietovių indeksus, atskirtus tarpeliu, iš dokumento Nr. 7910 „Vietovių indeksai“ (Location indicators),
ARBA,	jei vietovės indeksas atsarginiam paskirties aerodromui nepriskirtas,
ĮRAŠYKITE	ZZZZ ir 18 dalyje po santrumpos ALTN/NURODYKITE atsarginio paskirties aerodromo (-ų) pavadinimą (-us) ir vietovę (-es).

Brūkšneliai arba pasvirieji brūkšniai turi būti rašomi taip, kaip nurodyta toliau.

ĮRAŠYKITE	0 (nulį), jei kitos informacijos nėra,
ARBA,	kitą būtiną informaciją toliau nurodyta eilės tvarka, tam vartokite atitinkamą santrumpą iš toliau išvardytųjų, rašykite pasvirąjį brūkšnį ir pateikite informaciją, kurią reikia užregistruoti:

STS/	Priežastys, kodėl būtinas specialus oro eismo tarnybų dėmesys, pvz., paieškos ir gelbėjimo skrydis, yra šios:
	ALTRV	skrydžiui, vykdomam rezervuotame aukštyje;
	ATFMX:	skrydžiui, kompetentingos institucijos patvirtintam išimtimi iš ATFM priemonių;
	FFR:	gaisro gesinimo skrydžiui;
	FLTCK:	navigacijos įrangos tikrinimo ir kalibravimo skrydžiui;
	HAZMAT:	skrydžiui su pavojingomis medžiagomis;
	HEAD:	skrydžiui su Valstybės vadovo statusu;
	HOSP:	medicinos pagalbos skrydžiui, kurį deklaravo medicinos institucijos;
	HUM:	skrydžiui, vykdančiam humanitarinę misiją;
	MARSA:	skrydžiui, kai už karinių orlaivių skirstymą yra atsakinga karinė institucija;
	MEDEVAC:	gyvybiškai svarbios medicinos pagalbos evakuacijos skrydžiui;
	NONRVSM:	skrydžiui, neturinčiam RVSM, kurį ketinama vykdyti RVSM oro erdvėje;
	SAR:	paieškos ir gelbėjimo skrydžiui ir
	STATE:	skrydžiui, įtrauktam į karines, muitinės ir policijos operacijas.
	Kitos priežastys, kodėl būtinas specialus oro eismo tarnybų dėmesys, nurodomos po santrumpos RMK/.
PBN/	PBN/RNAV ir (arba) RNP funkcijų nurodymas. Įrašyti tiek toliau nurodytų deskriptorių, kiek taikoma tam skrydžiui, ne daugiau 8 įrašų, t. y. iš viso ne daugiau kaip 16 ženklų.

RNAV SPECIFIKACIJOS
A1	RNAV 10 (RNP 10)	C1	RNAV 2 visi leidžiami jutikliai
		C2	RNAV 2 GNSS
B1	RNAV 5 visi leidžiami jutikliai	C3	RNAV 2 DME/DME
B2	RNAV 5 GNSS	C4	RNAV 2 DME/DME/IRU
B3	RNAV 5 DME/DME
B4	RNAV 5 VOR/DME	D1	RNAV 1 visi leidžiami jutikliai
B5	RNAV 5 INS arba IRS	D2	RNAV 1 GNSS
B6	RNAV 5 LORANC	D3	RNAV 1 DME/DME
		D4	RNAV 1 DME/DME/IRU

RNP SPECIFIKACIJOS
L1	RNP 4	S1	RNP APCH
		S2	RNP APCH su BARO-VNAV
O1	Pagrindinis RNP 1 visi leidžiami jutikliai
O2	Pagrindinis RNP 1 GNSS	T1	RNP AR APCH su RF (reikalingas specialus leidimas)
O3	Pagrindinis RNP 1 DME/DME	T2	RNP AR APCH be RF (reikalingas specialus leidimas)
O4	Pagrindinis RNP 1 DME/DME/IRU

Pirmiau nenurodyti abėcėliniai-skaitmeniniai ženklai yra rezervuoti.

NAV/	Reikšminga informacija apie navigacijos įrangą (kita, nei nurodytoji prie PBN/), kaip to reikalauja kompetentinga institucija.
	Nurodykite GNSS papildinį po šio indekso su tarpeliu tarp dviejų arba daugiau papildinių metodų, pvz., NAV/GBAS SBAS.
	Nurodykite EURPRNAV, jei orlaivio patvirtinta P-RNAV įranga vietą nustato vien pagal VOR/DME.
COM/	Nurodykite ryšių įrenginius ir funkcijas, nenurodytas 10 dalies a punkte.
DAT/	Nurodykite duomenų ryšio įrangą ir funkcijas, nenurodytas 10 dalies a punkte, arba įrašykite santrumpą CPDLCX, kuria žymima padaryta reikalavimo turėti įrengtą CPDLC-ATN-B1 išimtis.
SUR/	Nurodykite stebėjimo įrangą ir funkcijas, nenurodytas 10 dalies b punkte. Skrydžiui taikomą RSP specifikaciją (-as) nurodykite santrumpa (-omis) be tarpelio. Kelios RSP specifikacijos atskiriamos tarpeliais. Pavyzdys: RSP180 RSP400.
	Įrašykite santrumpą EUADSBX, EUEHSX, EUELSX arba jų derinį, kuriais pažymima, kad padaryta išimtis turėti įrengtus SSR S režimo atsakiklius arba ADS-B siųstuvus.
DEP/	Išskridimo aerodromo ir vietovės pavadinimas, jei 13 dalyje įrašyta ZZZZ, arba oro eismo paslaugų tarnybos, kurioje galima gauti papildomų skrydžio plano duomenų, vietovė, jei 13 dalyje įrašyta AFIL. Jei aerodromų nėra aktualiuose oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose, jų vietoves nurodykite taip:
	4 skaitmenys, kuriais žymima platuma laipsniais ir minutėmis (dešimtimis ir vienetais), po jų – raidė N (šiaurė) arba S (pietūs), po jos – 5 skaitmenys, kuriais žymima ilguma laipsniais ir minutėmis (dešimtimis ir vienetais), po jų – raidė E (rytai) arba W (vakarai). Kad susidarytų reikiamas skaitmenų skaičius, įrašykite, jei būtina, nulius, pvz., 4620N07805W (11 ženklų);
ARBA,	Pelengas ir nuotolis nuo artimiausio pagrindinio taško:
	Įrašykite pagrindinio taško identifikavimo duomenis, po jų – pelengą nuo to taško 3 skaitmenimis, kuriais žymimi magnetiniai laipsniai, po jų – atstumą nuo to taško 3 skaitmenimis, kuriais žymimos jūrmylės. Jei atitinkama institucija nustatė, kad aukštų platumų zonose magnetinius laipsnius nurodyti yra nepraktiška, galima naudoti tikruosius laipsnius. Kad susidarytų reikiamas skaitmenų skaičius, įrašykite, jei būtina, nulius, pvz., taškas su 180 ° magnetiniu pelengu 40 jūrmylių atstumu nuo labai aukšto dažnio visakrypčio radijo švyturio (VOR) DUB užrašomas taip: DUB180040;
ARBA,	Pirmas maršruto taškas (pavadinimas arba LAT/LONG) arba žymeklinis radijo švyturys, jei orlaivis nepakilęs iš aerodromo.
DEST/	Paskirties aerodromo ir vietovės pavadinimas, jei 16 dalyje įrašyta ZZZZ. Jei aerodromų nėra aktualiuose oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose, nurodykite vietovės LAT/LONG arba pelengą ir nuotolį nuo artimiausio pagrindinio taško, kaip pirmiau aprašyta prie DEP/.
DOF/	Skrydžio išvykimo data 6 skaitmenų formatu (YYMMDD, čia YY – metai, MM – mėnuo, DD – diena).
REG/	Orlaivio valstybinio priklausomumo ženklai arba bendrieji ženklai ir registravimo ženklai, jei skiriasi nuo orlaivio atpažinimo kodo 7 dalyje.
EET/	Pagrindiniai taškai arba FIR ribų indeksai ir suminis apskaičiuotasis praėjęs laikas nuo orlaivio pakilimo iki tokių taškų arba FIR ribų, jei taip reikalaujama pagal regioninius oro navigacijos susitarimus arba jei taip nustatė kompetentinga institucija.
Pavyzdžiai:	EET/CAP0745 XYZ0830
	EET/EINN0204
SEL/	SELCAL kodas, jei orlaivyje yra tokia įranga.
TYP/	Orlaivio tipas (-ai), jei būtina, be tarpelių prie orlaivio numerio (-ių) arba su vienu tarpeliu, jei 9 dalyje įrašyta ZZZZ.
Pavyzdys:	TYP/2F15 5F5 3B2
CODE/	Orlaivio adresas (raidinis skaitmeninis kodas iš šešių šešioliktainių ženklų), jei taip reikalauja kompetentinga institucija. Pavyzdys: „F00001“ paprasčiausias orlaivio adresas specialiajame bloke, kurį administruoja ICAO.
DLE/	Vėlavimas maršrute arba laukimas – įrašykite pagrindinį maršruto tašką (-us), kuriame (-iuose) numatomas vėlavimas, nurodykite vėlavimo trukmę valandomis ir minutėmis keturiais skaitmenimis (hhmm).
Pavyzdys:	DLE/MDG0030
OPR/	Orlaivio naudotojo ICAO paskyrimo numeris arba pavadinimas, jei skiriasi nuo orlaivio atpažinimo kodo 7 dalyje.
ORGN/	Skrydžio plano teikėjo 8 raidžių AFTN adresas arba kiti kontaktiniai duomenys, jei pirmojo skrydžio plano teikėjo negalima lengvai identifikuoti, kaip to reikalauja kompetentinga institucija.
PER/	Orlaivio techniniai duomenys, žymimi viena raide pagal dokumentą „Oro navigacijos paslaugų procedūros. Orlaivių naudojimas“ (I tomas „Skrydžių procedūros“, PANS-OPS, Nr. 8168), jei taip reikalauja kompetentinga institucija.
ALTN/	Atsarginio paskirties aerodromo (-ų) pavadinimas (-ai), jei 16 dalyje įrašyta ZZZZ. Jei aerodromų nėra aktualiuose oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose, nurodykite vietovės LAT/LONG arba pelengą ir nuotolį nuo artimiausio pagrindinio taško, kaip aprašyta pirmiau prie DEP/.
RALT/	ICAO keturių raidžių indeksas (-ai), kuriuo (-iais) žymimas maršruto atsarginis aerodromas (-ai), iš dokumento Nr. 7910 „Vietovių indeksai“, arba maršruto atsarginio aerodromo (-ų) pavadinimas (-ai), jei indeksas nepriskirtas. Jei aerodromų nėra aktualiuose oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose, nurodykite vietovės LAT/LONG arba pelengą ir nuotolį nuo artimiausio pagrindinio taško, kaip aprašyta pirmiau prie DEP/.
TALT/	ICAO keturių raidžių indeksas (-ai), kuriuo (-iais) žymimas atsarginis kilimo aerodromas (-ai), iš dokumento Nr. 7910 „Vietovių indeksai“, arba atsarginio kilimo aerodromo (-ų) pavadinimas (-ai), jei indeksas nepriskirtas. Jei aerodromų nėra aktualiuose oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose, nurodykite vietovės LAT/LONG arba pelengą ir nuotolį nuo artimiausio pagrindinio taško, kaip aprašyta pirmiau prie DEP/.
RIF/	Informacija apie maršrutą į pakeistą paskirties aerodromą ir ICAO keturių raidžių indeksas, kuriuo žymima aerodromo vietovė. Kad būtų galima skristi pakeistu maršrutu, reikia gauti pakartotinį leidimą.
Pavyzdžiai:	RIF/DTA HEC KLAX
	RIF/ESP G94 CLA YPPH
RVR/	Skrydžiui būtinas mažiausias kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolis, užrašomas trimis skaitmenimis.
RFP/	Nurodykite skrydžio plano pakeitimų skaičių taip: raidė Q, po jos – vienas skaitmuo, kuriuo žymimas pakeitimo eilės numeris.
Pavyzdžiai:	RFP/Q2.
RMK/	Kitos pastabos paprasta kalba, jei reikia arba jei taip reikalauja kompetentinga institucija.

Degalų atsargos

Po E/

ĮRAŠYKITE 4 skaitmenų grupę, kuria valandomis ir minutėmis nurodomos degalų atsargos.

Asmenų skaičius orlaivyje

Po P/

ĮRAŠYKITE visų asmenų (keleivių ir įgulos) orlaivyje skaičių, jei to reikalauja kompetentinga institucija. ĮRAŠYKITE TBN (bus patikslinta), jei visas asmenų skaičius skrydžio plano pildymo metu nežinomas.

Avarinė ir gelbėjimosi įranga

R/	(RADIJO ĮRANGA) IŠBRAUKITE U, jei nėra UHF ryšio 243,0 MHz dažniu. IŠBRAUKITE V, jei nėra VHF ryšio 121,5 MHz dažniu. IŠBRAUKITE E, jei nėra aviacinio avarinio radijo švyturio (ELT).
S/(GELBĖJIMOSI ĮRANGA)	IŠBRAUKITE visus indeksus, jei orlaivyje nėra gelbėjimosi įrangos. IŠBRAUKITE P, jei nėra poliarinės gelbėjimosi įrangos. IŠBRAUKITE D, jei nėra gelbėjimosi dykumoje įrangos. IŠBRAUKITE M, jei nėra gelbėjimosi jūroje įrangos. IŠBRAUKITE J, jei nėra gelbėjimosi džiunglėse įrangos.
J/(LIEMENĖS)	IŠBRAUKITE visus indeksus, jei nėra gelbėjimosi liemenių. IŠBRAUKITE L, jei gelbėjimosi liemenės be žibintų. IŠBRAUKITE F, jei gelbėjimosi liemenės be fluorescencinės dangos. IŠBRAUKITE U arba V, arba abi raides, kaip pirmiau punkte R/, kad nurodytumėte liemenių radijo ryšio funkciją, jei tokia yra.
D/(GELBĖJIMO VALTYS) (SKAIČIUS)	IŠBRAUKITE D ir C, jei gelbėjimo valčių nėra, arba ĮRAŠYKITE turimų gelbėjimo valčių skaičių; arba ĮRAŠYKITE gelbėjimo valčių, jei jų yra, skaičių; ir (CAPACITY) –ĮRAŠYKITE, kiek asmenų telpa visose turimose gelbėjimo valtyse; ir (COVER) – IŠBRAUKITE raidę C, jei gelbėjimo valtys be apdangalų; ir (COLOR) – ĮRAŠYKITE gelbėjimo valčių, jei jų yra, spalvą.
A/(ORLAIVIO SPALVA IR ŽENKLAI)	ĮRAŠYKITE orlaivio spalvą ir svarbius ženklus.
N/(PASTABOS)	IŠBRAUKITE raidę N, jei pastabų nėra, arba NURODYKITE gelbėjimosi įrangą ir pateikite kitas su ta įranga susijusias pastabas.
C/(PILOTAS)	ĮRAŠYKITE orlaivio vado vardą ir pavardę.

2.3 Planą pateikė

ĮRAŠYKITE

planą pateikusio padalinio, orlaivio naudotojo pavadinimą arba asmens vardą ir pavardę.

2023 9 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/94

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1773

2023 m. rugpjūčio 17 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/956 taikymo taisyklės, pagal kurias pereinamuoju laikotarpiu vykdoma pareiga teikti pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ataskaitas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (1), ypač į jo 35 straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) 2023/956 nustatoma pareiga pereinamuoju laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. teikti pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ataskaitas;

(2)

importuotojai arba netiesioginiai atstovai muitinėje turi pereinamuoju laikotarpiu pranešti apie importuotų prekių kiekį, joms būdingą tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ir visas už tą išmetamą ŠESD kiekį mokėtinas anglies dioksido kainas, įskaitant mokėtinas anglies dioksido kainas už išmetamą ŠESD kiekį, būdingą atitinkamiems medžiagų pirmtakams;

(3)	pirma 2023 m. IV ketvirtį importuotų prekių ataskaita turėtų būti pateikta iki 2024 m. sausio 31 d. Paskutinė 2025 m. IV ketvirtį importuotų prekių ataskaita turėtų būti pateikta iki 2026 m. sausio 31 d.;

(4)	Komisija turi priimti tų ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimo taisykles;

(5)	ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų apsiriboti tuo, kas būtina siekiant sumažinti importuotojams tenkančią naštą pereinamuoju laikotarpiu, ir palengvinti sklandų PADKM deklaravimo reikalavimų taikymą pasibaigus pereinamajam laikotarpiui;

(6)

pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedą išsamios importuojamoms prekėms būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo taisyklės turėtų būti grindžiamos visų pirma Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 (2) nurodyta metodika, taikoma pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skirtą ES esantiems įrenginiams. Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms būdingojo išmetamo ŠESD kiekio nustatymo principais turėtų būti siekiama nustatyti atitinkamus tam tikrų kategorijų prekių gamybos procesus ir stebėti dėl tų gamybos procesų tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį. Ataskaitas teikiant pereinamuoju laikotarpiu taip pat turėtų būti atsižvelgiama į esamas atitinkamų Sąjungos teisės aktų normas ir procedūras. Apie vandenilio ir jo darinių gamybą pasakytina, kad ataskaitos turėtų būti teikiamos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (3);

(7)

nustatant duomenis, kurie turi būti teikiami vykdant pareigą teikti ataskaitas, turėtų būti taikomos gamybos procesų sistemos ribos, įskaitant įrenginio lygmens išmetamo ŠESD kiekio duomenis, gamybos procesams priskirtą išmetamą ŠESD kiekį ir prekėms būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį. Vykdydami šią pareigą importuotojai ir netiesioginiai atstovai muitinėje turėtų užtikrinti, kad būtų prieinama reikalinga įrenginių operatorių informacija. Ta informacija turėtų būti gauta laiku, kad importuotojai ir netiesioginiai atstovai muitinėje galėtų įvykdyti savo pareigą teikti ataskaitas. Ta informacija turėtų apimti standartinius išmetamųjų teršalų faktorius, kurie turi būti naudojami apskaičiuojant būdingąjį tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, visų pirma kuro išmetamųjų teršalų faktorius ir procesų išmetamųjų teršalų faktorius, taip pat elektros energijos ir šilumos gamybos atskaitos efektyvumo faktorius;

(8)

ataskaitinis laikotarpis prasideda 2023 m. spalio 1 d., todėl importuotojai ir netiesioginiai atstovai muitinėje turi mažai laiko užtikrinti, kad vykdytų pareigą teikti ataskaitas. Galima užtikrinti sinergiją su stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemomis, kurias naudoja trečiųjų valstybių veiklos vykdytojai. Todėl ribotą laikotarpį, t. y. iki 2024 m. pabaigos, turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo skaičiavimo metodų, naudojamų būdingojo išmetamo ŠESD kiekio ataskaitose. Tas lankstumas turėtų būti taikomas, kai veiklos vykdytojui trečiojoje valstybėje taikoma su anglies dioksido apmokestinimo sistema susijusi privaloma stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistema arba kitos privalomos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos, arba kai veiklos vykdytojas stebi įrenginio išmetamųjų teršalų kiekį, be kita ko, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo projekto tikslais;

(9)

ribotą laikotarpį, t. y. iki 2024 m. liepos 31 d., ataskaitas teikiantys deklarantai, kurie negalėtų gauti visos informacijos iš trečiųjų valstybių veiklos vykdytojų, kad galėtų pagal šio reglamento III priede nustatytą metodiką nustatyti importuojamų prekių faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, turėtų turėti galimybę naudoti alternatyvų būdingojo išmetamo ŠESD kiekio nustatymo metodą ir juo remtis;

(10)

pareiga teikti ataskaitas taip pat turėtų suteikti tam tikro lankstumo nustatant gamybos etapus įrenginiuose, kurie nesudaro didelės importuojamoms prekėms būdingo tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio dalies. Tai paprastai būtų taikoma paskutiniams galutinės grandies plieno arba aliuminio produktų gamybos etapams. Tokiu atveju turėtų būti numatyta nuostata, leidžianti nukrypti nuo pareigos teikti privalomas ataskaitas, ir gali būti nurodomos gamybos etapų, kuriuose tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio dalis neviršija 20 % viso importuojamoms prekėms būdingojo išmetamo ŠESD kiekio, apskaičiuotosios vertės. Ta riba turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas smulkiesiems veiklos vykdytojams trečiosiose valstybėse;

(11)

vienas iš pereinamojo laikotarpio tikslų – rinkti duomenis, kad įgyvendinimo akte pagal Reglamento (ES) 2023/956 7 straipsnio 7 dalį būtų išsamiau apibrėžta būdingojo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika, taikytina pasibaigus tam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, ataskaitų apie netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį teikimas pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti atviras ir turėtų vykti taip, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią vertę iš tų, kurios išvardytos Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 4.3 skirsnyje. Tačiau ataskaitų apie netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį teikimas neturėtų apimti ataskaitų, pagrįstų vidutiniu Sąjungos tinklo išmetamųjų teršalų faktoriumi, nes tą vertę Komisija žino;

(12)

pereinamuoju laikotarpiu surinkti duomenys turėtų būti ataskaitų, kurias Komisija turi pateikti pagal Reglamento (ES) 2023/956 30 straipsnio 2 ir 3 dalis, pagrindas. Pereinamuoju laikotarpiu surinkti duomenys taip pat turėtų padėti nustatyti vienintelę po pereinamojo laikotarpio taikomą stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo metodiką. Surinktų duomenų vertinimas visų pirma turėtų būti naudojamas Komisijos darbe, siekiant pakoreguoti metodiką, taikytiną pasibaigus pereinamajam laikotarpiui;

(13)

orientacinis baudų, kurios turi būti skiriamos ataskaitas teikiančiam deklarantui, nesilaikiusiam pareigos teikti ataskaitas, intervalas turėtų būti grindžiamas pereinamuoju laikotarpiu Komisijos pateiktomis ir paskelbtomis būdingojo išmetamo ŠESD kiekio, apie kurį nebuvo pranešta, numatytosiomis vertėmis. Orientacinis didžiausias intervalas turėtų derėti su bauda, skiriama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (4) 16 straipsnio 3 ir 4 dalis, kartu atsižvelgiant į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu pareiga taikoma tik duomenų teikimui. Kriterijai, kuriuos kompetentingos institucijos turi taikyti nustatydamos faktinį baudos dydį, turėtų būti grindžiami pareigos teikti ataskaitas nevykdymo sunkumu ir trukme. Komisija turėtų vykdyti PADKM ataskaitų stebėseną, kad galėtų pateikti preliminarų kompetentingoms institucijoms reikalingos informacijos vertinimą ir užtikrinti taikytinų baudų vienodumą;

(14)

siekiant užtikrinti veiksmingą pareigos teikti ataskaitas įgyvendinimą, Komisija turėtų sukurti elektroninę duomenų bazę – pereinamojo laikotarpio PADKM registrą pereinamuoju laikotarpiu teikiamai informacijai rinkti. Pereinamojo laikotarpio PADKM registras turėtų būti PADKM registro sukūrimo pagal Reglamento (ES) 2023/956 14 straipsnį pagrindas;

(15)

pereinamojo laikotarpio PADKM registras turėtų tapti PADKM ataskaitų teikimo ir valdymo sistema, skirta ataskaitas teikiantiems deklarantams, įskaitant patikras, preliminarius vertinimus ir peržiūros procedūras. Siekiant užtikrinti tikslų pareigos teikti ataskaitas vertinimą, pereinamojo laikotarpio PADKM registras turėtų būti sąveikus su esamomis muitinės sistemomis;

(16)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą ataskaitų teikimo sistemą, turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio PADKM registro veikimo techninės priemonės, pavyzdžiui, elektroninių sistemų kūrimo, testavimo ir diegimo, taip pat jų priežiūros ir galimų pakeitimų, duomenų apsaugos, duomenų atnaujinimo, duomenų tvarkymo apribojimo, sistemų nuosavybės ir saugumo priemonės; Šios priemonės turėtų būti suderinamos su pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (5) 27 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (6) 25 straipsnį, taip pat su duomenų tvarkymo saugumo principu pagal Reglamento (ES) 2018/1725 33 straipsnį ir Reglamento (ES) 2016/679 32 straipsnį;

(17)	siekiant visada užtikrinti duomenų teikimo tęstinumą, svarbu numatyti alternatyvius sprendimus, kurie būtų naudojami laikinai sugedus elektroninėms duomenų teikimo sistemoms. Tuo tikslu Komisija turėtų parengti PADKM veiklos tęstinumo planą;

(18)

siekiant užtikrinti saugią prieigą prie pereinamojo laikotarpio PADKM registro, ataskaitas teikiantiems deklarantams valdymo, autentiškumo patvirtinimo ir prieigos tikrinimo procese turėtų būti naudojama Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1070 (7) 16 straipsnyje nurodyta Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema (UUM & DS);

(19)

kad būtų galima nustatyti ataskaitas teikiančių deklarantų tapatybę ir sudaryti jų sąrašą su jų ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodais, pereinamojo laikotarpio PADKM registras turėtų būti sąveikus su Ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo sistema, nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1070 30 straipsnyje;

(20)	tikrinimo ir ataskaitų teikimo tikslais nacionalinėse sistemose turėtų būti pateikiama reikiama informacija apie Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytas prekes, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/2151 (8);

(21)

informacijai apie Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytas importuojamas prekes teikti importuotos prekės turėtų būti identifikuojamos pagal jų klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje (KN), nustatytoje Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 (9), ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/1070 išdėstytas saugojimo nuostatas;

(22)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą. Elektroninėse sistemose tvarkomi ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų asmens duomenys turėtų būti tik šio reglamento I priede nustatyto rinkinio duomenys. Kai taikant įgyvendinimo reglamentą būtina tvarkyti asmens duomenis, tai turėtų būti daroma laikantis Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos. Todėl asmens duomenis valstybių narių institucijos turėtų tvarkyti laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679 ir nacionalinių asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, kuriais apsaugomi fiziniai asmenys. Komisijos vykdomam asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725. Asmens duomenys turėtų būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys tvarkomi. Todėl pereinamojo laikotarpio PADKM registro duomenų saugojimo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 5 metai nuo PADKM ataskaitos gavimo;

(23)	vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2023 m. liepos 28 d.;

(24)	pirmasis ataskaitinis laikotarpis prasideda 2023 m. spalio 1 d., todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(25)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka PADKM komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente pateikiamos taisyklės, susijusios su Reglamento (ES) 2023/956 35 straipsnyje nustatyta pareiga teikti ataskaitas, yra taikomos to reglamento I priede išvardytoms prekėms, kurios į Sąjungos muitų teritoriją importuotos pereinamuoju laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. (toliau – pereinamasis laikotarpis).

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

ataskaitas teikiantis deklarantas – bet kuris iš toliau išvardytų asmenų:

a)	importuotojas, kuris savo vardu ir savo interesais pateikia prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją;

b)	asmuo, turintis leidimą pateikti muitinės deklaraciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 182 straipsnio 1 dalyje, deklaruojantis prekių importą;

netiesioginis atstovas muitinėje, kai muitinės deklaraciją pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (10) 18 straipsnį paskirtas netiesioginis atstovas muitinėje, kai importuotojas yra įsisteigęs už Sąjungos ribų arba jeigu netiesioginis atstovas muitinėje pagal Reglamento (ES) 2023/956 32 straipsnį sutiko su pareiga teikti ataskaitas;

2.	korekcijos mechanizmas – suma, kuria sumažinama asmens, privalančio sumokėti anglies dioksido kainą, mokėtina arba sumokėta suma prieš ją sumokant arba vėliau, pinigais ar bet kokia kita forma.

II SKYRIUS

ATASKAITAS TEIKIANČIŲ DEKLARANTŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU ATASKAITŲ TEIKIMU

3 straipsnis

Ataskaitas teikiančių deklarantų pareigos teikti ataskaitas

1. Kiekvienas ataskaitas teikiantis deklarantas, remdamasis duomenimis, kuriuos gali pranešti veiklos vykdytojas, kaip numatyta šio reglamento III priede, pateikia toliau nurodytą informaciją apie Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytas prekes, importuotas per ketvirtį, su kuriuo susijusi PADKM ataskaita:

a)	importuotų prekių kiekį, elektros energijos atveju išreikštą megavatvalandėmis, o kitų prekių atveju – tonomis;

b)	prekių rūšį, žymimą jos KN kodu.

2. Kiekvienas ataskaitas teikiantis deklarantas PADKM ataskaitose pateikia šią informaciją apie Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, kaip nurodyta šio reglamento I priede:

a)	importuotų prekių kilmės šalį;

įrenginį, kuriame pagamintos prekės, identifikuojamą pagal šiuos duomenis:

1)	taikytinus Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietų kodus (UN/LOCODE),

2)	įrenginio įmonės pavadinimą, įrenginio adresą ir jo transkripciją anglų kalba,

3)	įrenginio pagrindinio taršos šaltinio geografines koordinates;

naudojamus gamybos būdus, apibrėžtus šio reglamento II priedo 3 skirsnyje, kuriais apibūdinama prekėms gaminti naudojama technologija, ir informaciją apie konkrečius parametrus, pagal kuriuos nustatomas nurodytas gamybos būdas, pasirinktas, kaip apibrėžta IV priedo 2 skirsnyje, būdingajam tiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti;

d)	prekėms būdingą savitąjį tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, kuris nustatomas gamybos procesų priskirtąjį tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį konvertuojant į prekių savitąjį išmetamą ŠESD kiekį, išreikštą CO2e vienai tonai pagal šio reglamento III priedo F ir G skirsnius;

e)	ataskaitų teikimo reikalavimus, kurie daro poveikį prekėms būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui, kaip nurodyta šio reglamento IV priedo 2 skirsnyje;

kai importuota prekė yra elektros energija, ataskaitas teikiantis deklarantas pateikia šią informaciją:

1)	elektros energijai naudojamą išmetamųjų teršalų faktorių, išreikštą CO2e tonomis vienai MWh (megavatvalandei), kaip nustatyta pagal šio reglamento III priedo D skirsnį,

2)	duomenų šaltinį arba elektros energijos išmetamųjų teršalų faktoriaus nustatymo metodą, kaip nustatyta pagal šio reglamento III priedo D skirsnį;

g)	plieno gaminių atveju – konkrečios plieno gamyklos, kurioje buvo pagaminta tam tikra žaliavų partija, identifikacinį numerį, jei jis žinomas.

3. Kiekvienas ataskaitas teikiantis deklarantas PADKM ataskaitose pateikia šią informaciją, nurodytą šio reglamento I priede, apie konkretų būdingąjį netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį:

a)	gamybos proceso elektros energijos suvartojimą megavatvalandėmis vienai pagamintų prekių tonai;

b)	nurodoma, ar deklarantas praneša faktinį išmetamųjų teršalų kiekį arba pagal šio reglamento III priedo D skirsnį Komisijos pateiktas ir paskelbtas numatytąsias vertes;

c)	atitinkamą suvartotos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorių;

d)	savitąjį būdingąjį netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, kuris nustatomas gamybos procesų priskirtąjį būdingąjį netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį konvertuojant į prekių savitąjį netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, išreikštą CO2e vienai tonai pagal šio reglamento III priedo F ir G skirsnius.

4. Jeigu duomenų nustatymo taisyklės skiriasi nuo nustatytųjų šio reglamento III priede, ataskaitas teikiantis deklarantas pateikia papildomą informaciją ir aprašymą dėl metodinio pagrindo, kuriuo grindžiamos būdingojo išmetamo ŠESD kiekio nustatymo taisyklės. Aprašytomis taisyklėmis užtikrinama panaši išmetamųjų teršalų duomenų aprėptis ir tikslumas, įskaitant sistemų ribas, stebimus gamybos procesus, išmetamųjų teršalų faktorius ir kitus skaičiavimo ir ataskaitų teikimo būdus.

5. Ataskaitas teikiantis deklarantas gali prašyti, kad ataskaitų teikimo tikslais veiklos vykdytojas naudotų Komisijos pateiktą elektroninį šabloną ir pateiktų IV priedo 1 ir 2 skirsniuose nurodytą pranešimo turinį.

4 straipsnis

Būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas

1. Taikant 3 straipsnio 2 dalį, įrenginyje pagamintų prekių savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas taikant vieną iš toliau nurodytų metodų, kurie grindžiami pasirinkta stebėsenos metodika, nustatyta pagal šio reglamento III priedo B.2 punktą, ir kuriuos sudaro bet kuris iš šių būdų:

a)	iš sukėliklių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis veiklos duomenimis, gautais naudojant matavimo sistemas, ir atlikus laboratorinę analizę nustatytais apskaičiavimo faktoriais ar standartinėmis vertėmis;

b)	iš taršos šaltinių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas nuolat matuojant atitinkamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją dūmų dujose ir dūmų dujų sraute.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, iki 2024 m. gruodžio 31 d. įrenginyje pagamintų prekių savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis gali būti nustatomas taikant vieną iš šių stebėsenos ir ataskaitų teikimo būdų, jei dėl jų išmetamo ŠESD kiekio duomenų aprėptis ir tikslumas yra panašūs į toje dalyje išvardytus būdus:

a)	anglies dioksido apmokestinimo sistemą, kuriai priklauso įrenginys; arba

b)	privalomą išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos sistemą, kuriai priklauso įrenginys; arba

c)	įrenginio išmetamųjų teršalų stebėsenos sistemą, į kurią gali būti įtraukta akredituoto tikrintojo atliekama patikra.

3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, iki 2024 m. liepos 31 d. kiekvieno importuojamų prekių, apie kurias ataskaitas teikiantis deklarantas neturi visos 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos, atveju ataskaitas teikiantis deklarantas gali taikyti kitus išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo metodus, įskaitant pereinamojo laikotarpio Komisijos pateiktas ir paskelbtas numatytąsias vertes arba kitas III priede nurodytas numatytąsias vertes. Tokiais atvejais ataskaitas teikiantis deklarantas PADKM ataskaitose nurodo metodiką, kuria remtasi nustatant tokias vertes.

5 straipsnis

Apskaičiuotųjų verčių naudojimas

Nukrypstant nuo 4 straipsnio, iki 20 % viso sudėtingoms prekėms būdingojo išmetamo ŠESD kiekio gali būti grindžiama įrenginių operatorių pateiktais įverčiais.

6 straipsnis

Duomenų apie laikinąjį įvežimą perdirbti rinkimas ir teikimas

1. Prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra ir kurios vėliau išleistos į laisvą apyvartą kaip tos pačios prekės arba kaip perdirbtieji produktai, atveju ataskaitas teikiantis deklarantas PADKM ataskaitose už ketvirtį, einantį po ketvirčio, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 257 straipsnį muitinės procedūra buvo pripažinta įvykdyta, pateikia šią informaciją:

a)	Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytų prekių, per tą laikotarpį išleistų į laisvą apyvartą po laikinojo įvežimo perdirbti, kiekius;

b)	būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, atitinkantį a punkte nurodytų prekių, per tą laikotarpį išleistų į laisvą apyvartą po laikinojo įvežimo perdirbti, kiekius;

c)	a punkte nurodytų prekių kilmės šalį, jei ji žinoma;

d)	įrenginius, kuriuose pagamintos a punkte nurodytos prekės, jei jie žinomi;

e)	Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytų prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kiekį, iš kurio pagaminti perdirbtieji produktai, kurie per tą laikotarpį išleisti į laisvą apyvartą;

f)	būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su prekėmis, kurios buvo panaudotos gaminant e punkte nurodytus perdirbtųjų produktų kiekius;

g)	jeigu pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (11) 175 straipsnį muitinė atleido nuo pareigos pateikti procedūros įvykdymo dokumentą, ataskaitas teikiantis deklarantas pateikia atleidimą nuo pareigos.

2. 1 dalies b ir f punktuose nurodyto būdingojo išmetamo ŠESD kiekio duomenys teikiami ir skaičiavimai atliekami pagal 3, 4 ir 5 straipsnius.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, kai perdirbtieji produktai arba prekės, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, išleidžiami į laisvą apyvartą pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 170 straipsnio 1 dalį, 1 pastraipos b ir f punktuose nurodytas būdingasis išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis visų tai pačiai PADKM prekių kategorijai, kaip apibrėžta šio reglamento II priede, priskiriamų prekių, kurioms nuo 2023 m. spalio 1 d. įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, būdingojo išmetamo ŠESD kiekio svertiniu vidurkiu.

Pirmoje pastraipoje nurodytas būdingasis išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip:

a)	2 dalies b punkte nurodytas būdingasis išmetamas ŠESD kiekis yra bendras importuojamų prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis ir

2 dalies f punkte nurodytas būdingasis išmetamas ŠESD kiekis yra bendras prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra ir kurios buvo panaudotos vienoje ar keliose perdirbimo operacijose, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, padaugintas iš jų gautų perdirbtųjų produktų, kurie yra importuojami, dalies procentais.

7 straipsnis

Informacijos apie mokėtiną anglies dioksido kainą teikimas

1. Kai taikytina, ataskaitas teikiantis deklarantas PADKM ataskaitose pateikia šią informaciją apie anglies dioksido kainą, mokėtiną kilmės šalyje už būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį:

a)	produkto rūšį, žymimą KN kodu;

b)	anglies dioksido kainos rūšį;

c)	šalį, kurioje turi būti sumokėta anglies dioksido kaina;

d)	toje šalyje taikomų korekcijos mechanizmų formą ar kitų formų kompensaciją, dėl kurių ta anglies dioksido kaina būtų sumažinta;

e)	mokėtinos anglies dioksido kainos sumą, anglies dioksido apmokestinimo priemonės aprašymą ir galimus kompensavimo mechanizmus;

f)	nuorodą į teisės akto nuostatą, kurioje numatyta anglies dioksido kaina, korekcijos mechanizmas ar atitinkama kitų formų kompensaciją, įskaitant teisės akto kopiją;

g)	būdingojo tiesiogiai ar netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio, kuriam taikomas šis reglamentas, kiekį;

h)	būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, kuriam taikomas bet koks korekcijos mechanizmas ar kitų formų kompensacija, įskaitant nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimą, jei taikytina.

2. 1 dalies e punkte nurodytos pinigų sumos bus konvertuotos į eurus remiantis metų, einančių prieš metus, kuriais turi būti pateikta ataskaita, vidutiniu valiutos kursu. Metiniai vidutiniai valiutų kursai grindžiami Europos Centrinio Banko paskelbtomis kotiruotėmis. Valiutų, kurių kotiruočių Europos Centrinis Bankas neskelbia, metiniai vidutiniai kursai grindžiami viešai prieinama informacija apie faktinius valiutos kursus. Metinius vidutinius valiutos kursus Komisija nurodo pereinamojo laikotarpio PADKM registre.

8 straipsnis

PADKM ataskaitų teikimas

1. Ataskaitas teikiantis deklarantas pereinamojo laikotarpio PADKM registrui pateikia kiekvieno ketvirčio nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. PADKM ataskaitas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to ketvirčio pabaigos.

2. Pereinamojo laikotarpio PADKM registre ataskaitas teikiantis deklarantas pateikia informaciją ir nurodo, ar:

a)	PADKM ataskaitą importuotojas teikia savo vardu ir savo interesais;

b)	PADKM ataskaitą importuotojo vardu teikia netiesioginis atstovas muitinėje.

3. Jeigu netiesioginis atstovas muitinėje nesutinka vykdyti importuotojo pareigos teikti ataskaitas pagal šį reglamentą, netiesioginis atstovas muitinėje praneša importuotojui apie pareigą laikytis šio reglamento. Pranešime pateikiama Reglamento (ES) 2023/956 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

4. PADKM ataskaitose pateikiama šio reglamento I priede nurodyta informacija.

5. Pereinamojo laikotarpio PADKM registrui pateiktai PADKM ataskaitai suteikiamas unikalus ataskaitos identifikacinis numeris.

9 straipsnis

PADKM ataskaitų keitimas ir taisymas

1. Ataskaitas teikiantis deklarantas pateiktą PADKM ataskaitą gali iš dalies pakeisti per du mėnesius nuo atitinkamo ataskaitinio ketvirčio pabaigos.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, ataskaitas teikiantis deklarantas pirmų dviejų ataskaitinių laikotarpių PADKM ataskaitas gali iš dalies pakeisti iki trečios PADKM ataskaitos pateikimo termino.

3. Gavusi pagrįstą ataskaitas teikiančio deklaranto prašymą, kompetentinga institucija įvertina tą prašymą ir prireikus leidžia ataskaitas teikiančiam deklarantui pakartotinai pateikti PADKM ataskaitą arba ją pataisyti po 1 ir 2 dalyse nurodyto termino ir per vienus metus nuo atitinkamo ataskaitinio ketvirčio pabaigos. Pataisyta PADKM ataskaita arba pataisymas, kai taikytina, pakartotinai pateikiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kompetentingos institucijos patvirtinimo.

4. Kompetentingos institucijos pagrindžia atsisakymą patenkinti 3 dalyje nurodytą prašymą ir informuoja ataskaitas teikiantį deklarantą apie teisę pateikti skundą.

5. Kol ginčas nagrinėjamas, pakeitimų PADKM ataskaitoje daryti negalima. Ją galima pakeisti atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo baigtį.

III SKYRIUS

PADKM ATASKAITŲ TEIKIMO ADMINISTRAVIMAS

10 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio PADKM registras

1. Pereinamojo laikotarpio PADKM registras yra standartizuota ir saugi elektroninė duomenų bazė, kurioje pateikiami bendri duomenų elementai, skirti ataskaitoms pereinamuoju laikotarpiu teikti ir prieigai suteikti, byloms tvarkyti ir konfidencialumui užtikrinti.

2. Pereinamojo laikotarpio PADKM registre sudaromos sąlygos Komisijai, kompetentingoms institucijoms, muitinėms ir ataskaitas teikiantiems deklarantams palaikyti ryšius, atlikti patikras ir keistis informacija, kaip numatyta V skyriuje.

11 straipsnis

Komisijos atliekamos PADKM ataskaitų patikros ir naudojimasis informacija

1. Pereinamuoju laikotarpiu ir ne vėliau kaip per tris mėnesius po dienos, kurią turėjo būti pateikta paskutinė PADKM ataskaita, Komisija gali patikrinti PADKM ataskaitas, kad įvertintų, kaip ataskaitas teikiantys deklarantai vykdo pareigą teikti ataskaitas.

2. Šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2023/956 nustatytoms užduotims atlikti Komisija naudojasi pereinamojo laikotarpio PADKM registru ir tame registre esančia informacija.

12 straipsnis

Komisijos atliekamas preliminarus vertinimas

1. Komisija pateikia valstybėms narėms ataskaitas teikiančių deklarantų, įsisteigusių valstybėje narėje, kurių atžvilgiu Komisija turi priežasčių manyti, kad jie neįvykdė pareigos pateikti PADKM ataskaitą, orientacinį sąrašą.

2. Jei Komisija mano, kad PADKM ataskaitoje nėra visos 3–7 straipsniuose reikalaujamos informacijos arba kad ataskaita yra neišsami ar neteisinga pagal 13 straipsnį, ji pateikia tos PADKM ataskaitos preliminarų vertinimą valstybės narės, kurioje įsisteigęs ataskaitas teikiantis deklarantas, kompetentingai institucijai.

13 straipsnis

Neišsamios arba neteisingos PADKM ataskaitos

1. PADKM ataskaita laikoma neišsamia, jei ataskaitas teikiantis deklarantas ją pateikė nesilaikydamas šio reglamento I priedo.

2. PADKM ataskaita laikoma neteisinga bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	pateiktos ataskaitos duomenys arba informacija neatitinka šio reglamento 3–7 straipsniuose ir III priede nustatytų reikalavimų;

b)	ataskaitas teikiantis deklarantas pateikė klaidingus duomenis ir informaciją;

c)	kai ataskaitas teikiantis deklarantas tinkamai nepagrindžia, kodėl taikytos kitos nei šio reglamento III priede išvardytos ataskaitų teikimo taisyklės.

14 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekamas PADKM ataskaitų vertinimas ir naudojimasis informacija

1. Ataskaitas teikiančio deklaranto įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija inicijuoja peržiūrą ir įvertina duomenis, informaciją, Komisijos pateiktą ataskaitas teikiančių deklarantų sąrašą ir 12 straipsnyje nurodytą preliminarų vertinimą per tris mėnesius nuo to sąrašo arba preliminaraus vertinimo pateikimo.

2. Šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2023/956 nustatytoms užduotims atlikti kompetentingos institucijos naudojasi pereinamojo laikotarpio PADKM registru ir tame registre esančia informacija.

3. Pereinamuoju laikotarpiu arba vėliau kompetentingos institucijos gali pradėti taisymo procedūrą dėl bet kurio iš šių dalykų:

a)	neišsamių arba neteisingų PADKM ataskaitų;

b)	PADKM ataskaitos nepateikimo.

4. Kai kompetentinga institucija inicijuoja taisymo procedūrą, ataskaitas teikiančiam deklarantui pranešama, kad ataskaita yra peržiūrima ir kad reikia papildomos informacijos. Kompetentingos institucijos prašyme pateikti papildomos informacijos nurodoma informacija, kurios reikalaujama pagal 3–7 straipsnius. Ataskaitas teikiantis deklarantas papildomą informaciją pateikia per pereinamojo laikotarpio PADKM registrą.

5. Kompetentinga institucija arba bet kuri kita kompetentingos institucijos paskirta institucija suteikia leidimą prisijungti prie pereinamojo laikotarpio PADKM registro ir tvarkyti registraciją nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgdama į EORI kodą pagal 20 straipsnyje nustatytą techninį susitarimą.

15 straipsnis

Konfidencialumas

1. Visi kompetentingų institucijų sprendimai ir informacija, kurią kompetentinga institucija gauna vykdydama savo pareigas, susijusias su ataskaitų teikimu pagal šį reglamentą, ir kuri yra konfidenciali arba teikiama konfidencialumo pagrindu, laikomi profesine paslaptimi. Kompetentinga institucija tokios informacijos neatskleidžia be ją pateikusio asmens ar institucijos aiškaus sutikimo.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tokią informaciją galima atskleisti be leidimo, jei taip numatyta šiame reglamente ir jei kompetentinga institucija yra įpareigota arba įgaliota ją atskleisti pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.

2. Kompetentingos institucijos gali perduoti 1 dalyje nurodytą konfidencialią informaciją Sąjungos muitinėms.

3. Atskleidžiant arba perduodant informaciją, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, laikomasi taikytinų duomenų apsaugos nuostatų.

IV SKYRIUS

VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

16 straipsnis

Baudos

1. Valstybės narės baudas skiria šiais atvejais:

a)	kai ataskaitas teikiantis deklarantas nesiėmė būtinų veiksmų, kad įvykdytų pareigą pateikti PADKM ataskaitą, arba

b)	kai PADKM ataskaita yra neteisinga arba neišsami pagal 13 straipsnį, o kompetentingai institucijai pagal 14 straipsnio 4 dalį inicijavus taisymo procedūrą ataskaitas teikiantis deklarantas nesiėmė būtinų veiksmų PADKM ataskaitai pataisyti.

2. Baudos dydis yra 10–50 EUR už kiekvieną išmetamo ŠESD kiekio toną, apie kurią nepranešta. Bauda didinama pagal Europos vartotojų kainų indeksą.

3. Nustatydamos faktinę baudos sumą už nedeklaruotą išmetamą ŠESD kiekį, apskaičiuotą remiantis Komisijos pateiktomis ir paskelbtomis pereinamojo laikotarpio numatytosiomis vertėmis, kompetentingos institucijos atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a)	informacijos, apie kurią nepranešta, apimtį;

b)	nedeklaruotus importuotų prekių kiekius ir nedeklaruotą su tomis prekėmis susijusį išmetamą ŠESD kiekį;

c)	ataskaitas teikiančio deklaranto pasirengimą įvykdyti prašymus pateikti informaciją arba pataisyti PADKM ataskaitą;

d)	tyčinį arba aplaidų ataskaitas teikiančio deklaranto elgesį;

e)	ankstesnį ataskaitas teikiančio deklaranto elgesį, susijusį su pareigos teikti ataskaitas vykdymu;

f)	ataskaitas teikiančio deklaranto bendradarbiavimo siekiant nutraukti pažeidimą lygį;

g)	ar ataskaitas teikiantis deklarantas savanoriškai ėmėsi priemonių užtikrinti, kad ateityje nebūtų galima padaryti panašių pažeidimų.

4. Didesnės baudos skiriamos, kai iš eilės pateiktos daugiau kaip dvi neišsamios arba neteisingos ataskaitos, kaip tai suprantama 13 straipsnyje, arba jei ataskaitos neteikiamos ilgiau kaip 6 mėnesius.

V SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PADKM REGISTRO TECHNINIAI ELEMENTAI

1 SKIRSNIS

Įvadas

17 straipsnis

Centrinės sistemos mastas

1. Pereinamojo laikotarpio PADKM registras turi būti sąveikus su:

a)	Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo sistema (UUM & DS), skirta Komisijos, valstybių narių ir ataskaitas teikiančių deklarantų naudotojų registravimui ir prieigos valdymui, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1070 16 straipsnyje;

b)	Ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo sistema (EORI) ekonominės veiklos vykdytojų tapatybės informacijos patvirtinimo ir paieškos tikslais, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1070 30 straipsnyje, šio reglamento V priede nurodytiems duomenims rinkti;

įgyvendinant Sąjungos muitinės kodekso projektą „Surveillance 3“ (SURV3) sukurta sistema „Surveillance“, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1070 99 straipsnyje, skirta informacijai apie Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytų prekių muitinės importo deklaracijas gauti, siekiant atlikti PADKM ataskaitų ir reikalavimų laikymosi patikras;

d)	sistema TARIC, kaip nurodyta Reglamente (EEB) Nr. 2658/87.

2. Pereinamojo laikotarpio PADKM registras turi būti sąveikus su decentralizuotomis sistemomis, sukurtomis arba modernizuotomis pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/2151, siekiant gauti informaciją apie Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytų prekių muitinės importo deklaracijas, kaip nurodyta šio reglamento VI ir VII prieduose, ir patikrinti PADKM ataskaitas bei užtikrinti, kad ataskaitas teikiantys deklarantai laikytųsi reikalavimų, kai tos informacijos sistemoje SURV3 nėra.

18 straipsnis

Už elektronines sistemas atsakingi asmenys ryšiams

Siekdamos užtikrinti elektroninių sistemų koordinuotą kūrimą, eksploatavimą ir priežiūrą, informacijos mainams vykdyti Komisija ir valstybės narės paskiria asmenis ryšiams, atsakingus už kiekvieną šio reglamento 17 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą.

Komisija ir valstybės narės viena kitai perduoda šių asmenų ryšiams duomenis ir nedelsdamos viena kitą informuoja apie bet kokius tų duomenų pasikeitimus.

2 SKIRSNIS

Pereinamojo laikotarpio PADKM registras

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio PADKM registro struktūra

Pereinamojo laikotarpio PADKM registrą sudaro šie bendrieji komponentai (toliau – bendrieji komponentai):

a)	PADKM verslininkų portalas (CBAM TP);

PADKM kompetentingų institucijų portalas (CBAM CAP), kuriame yra dvi atskiros erdvės:

1)	viena – nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (CBAM CAP/N) ir

2)	kita – Komisijai (CBAM CAP/C);

c)	PADKM naudotojų prieigos valdymas;

d)	PADKM registro vidinės sistemos paslaugos (CBAM BE);

e)	viešas PADKM puslapis svetainėje „Europa“.

20 straipsnis

Bendradarbiavimo pereinamojo laikotarpio PADKM registre sąlygos

1. Komisija pasiūlo bendradarbiavimo sąlygas, paslaugų lygio susitarimą ir saugumo planą, kad jiems pritartų kompetentingos institucijos. Komisija administruoja pereinamojo laikotarpio PADKM registrą laikydamasi sutartų sąlygų.

2. Pereinamojo laikotarpio PADKM registras naudojamas PADKM ataskaitoms ir importo deklaracijų duomenims, su kuriais susijusios šios ataskaitos.

21 straipsnis

PADKM naudotojų prieigos valdymas

1. Ataskaitas teikiančio deklaranto tapatumo nustatymas ir prieigos tikrinimas dėl Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytų prekių siekiant prisijungti prie PADKM registro komponentų atliekami naudojantis sistema UUM & DS, nurodyta 17 straipsnio 1 dalies a punkte.

2. Komisija teikia tapatumo nustatymo paslaugas, kuriomis pereinamojo laikotarpio PADKM registro naudotojams suteikiama saugi prieiga prie to registro.

3. Komisija naudojasi sistema UUM & DS, kad suteiktų savo darbuotojams prieigos prie pereinamojo laikotarpio PADKM registro leidimą ir įgaliotų kompetentingas institucijas išduoti savo leidimus.

4. Kompetentingos institucijos naudojasi sistema UUM & DS, kad suteiktų savo darbuotojams ir jų valstybėje narėje įsisteigusiems ataskaitas teikiantiems deklarantams prieigos prie pereinamojo laikotarpio PADKM registro leidimą.

5. Kompetentinga institucija gali nuspręsti naudoti savo valstybėje narėje pagal šio reglamento 26 straipsnį sukurtą tapatybės ir prieigos valdymo sistemą (nacionalinę muitinės eIDAS sistemą), kad suteiktų reikiamus įgaliojimo jungtis prie pereinamojo laikotarpio PADKM registro duomenis.

22 straipsnis

PADKM verslininkų portalas

1. PADKM verslininkų portalas yra ataskaitas teikiantiems deklarantams skirtas vienintelis prieigos prie pereinamojo laikotarpio PADKM registro taškas. Portalas prieinamas internetu.

2. PADKM verslininkų portalas yra sąveikus su PADKM registro vidinės sistemos paslaugomis.

3. Ataskaitas teikiantis deklarantas PADKM verslininkų portalą naudoja:

a)	PADKM ataskaitoms teikti per saityno sąsają arba sistemų tarpusavio sąsają ir

b)	pranešimams, susijusiems su jų PADKM reikalavimų laikymosi pareigomis, gauti.

4. PADKM verslininkų portale ataskaitas teikiantiems deklarantams suteikiama galimybė saugoti informaciją apie trečiųjų valstybių įrenginius ir būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, kad jie galėtų vėliau ją naudoti pakartotinai.

5. Prieiga prie PADKM verslininkų portalo administruojama tik 26 straipsnyje nurodytoje PADKM prieigos valdymo sistemoje.

23 straipsnis

PADKM kompetentingų institucijų portalas (CBAM CAP), skirtas PADKM nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (CBAM CAP/N)

1. Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtas PADKM kompetentingų institucijų portalas yra kompetentingoms institucijoms skirtas vienintelis prieigos prie pereinamojo laikotarpio PADKM registro taškas. Portalas prieinamas internetu.

2. Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtas PADKM kompetentingų institucijų portalas yra sąveikus su PADKM registro vidinės sistemos paslaugomis per Komisijos vidaus tinklą.

3. Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtu PADKM kompetentingų institucijų portalu kompetentingos institucijos naudojasi šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2023/956 nustatytoms užduotims atlikti.

4. Prieiga prie nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirto PADKM kompetentingų institucijų portalo administruojama tik 26 straipsnyje nurodytoje PADKM prieigos valdymo sistemoje.

24 straipsnis

PADKM kompetentingų institucijų portalas (CBAM CAP), skirtas Komisijai (CBAM CAP/C)

1. Komisijai skirtas PADKM kompetentingų institucijų portalas yra Komisijai skirtas vienintelis prieigos prie pereinamojo laikotarpio PADKM registro taškas. Portalas prieinamas Komisijos vidaus tinkle ir internetu.

2. Komisijai skirtas PADKM kompetentingų institucijų portalas yra sąveikus su PADKM registro vidinės sistemos paslaugomis per Komisijos vidaus tinklą.

3. Komisijai skirtu PADKM kompetentingų institucijų portalu Komisija naudojasi šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2023/956 nustatytoms užduotims atlikti.

4. Prieiga prie Komisijai skirto PADKM kompetentingų institucijų portalo administruojama tik 26 straipsnyje nurodytoje PADKM prieigos valdymo sistemoje.

25 straipsnis

PADKM registro vidinės sistemos paslaugos (CBAM BE)

1. Teikiant PADKM registro vidinės sistemos paslaugas tvarkomi visi prašymai, kuriuos pateikė:

a)	ataskaitas teikiantys deklarantai per PADKM verslininkų portalą;

b)	kompetentingos institucijos per nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtą PADKM kompetentingų institucijų portalą;

c)	Komisija per Komisijai skirtą PADKM kompetentingų institucijų portalą.

2. PADKM registro vidinės sistemos paslaugų dalyje centralizuotai saugoma ir valdoma visa pereinamojo laikotarpio PADKM registrui patikėta informacija. Taip užtikrinamas tos informacijos patvarumas, vientisumas ir nuoseklumas.

3. PADKM registro vidinės sistemos paslaugas administruoja Komisija.

4. Prieiga prie PADKM registro vidinės sistemos paslaugų administruojama tik 26 straipsnyje nurodytoje PADKM prieigos valdymo sistemoje.

26 straipsnis

Prieigos valdymo sistema

Komisija sukuria prieigos valdymo sistemą, kad ataskaitas teikiančių deklarantų ir kitų asmenų pateiktus prieigos prašymus patvirtintų 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta sistema UUM & DS, sujungiant valstybių narių tapatybės ir ES tapatybės bei prieigos valdymo sistemas pagal 27 straipsnį.

27 straipsnis

Administravimo valdymo sistema

Komisija sukuria administravimo valdymo sistemą, kurios priemonėmis tvarkomas tapatumo nustatymas ir autorizavimas, ataskaitas teikiančių deklarantų ir kitų asmenų identifikavimo duomenys, kad jiems būtų suteikta prieiga prie elektroninių sistemų.

28 straipsnis

Valstybių narių tapatybės ir prieigos valdymo sistemos

Valstybės narės sukuria tapatybės ir prieigos valdymo sistemą arba naudoja esamas tokias sistemas, kad užtikrintų:

a)	saugų ataskaitas teikiančių deklarantų ir kitų asmenų identifikavimo duomenų registravimą ir saugojimą;

b)	saugius ataskaitas teikiančių deklarantų ir kitų asmenų pasirašytų ir šifruotų identifikavimo duomenų mainus.

3 SKIRSNIS

Elektroninių sistemų veikimas ir mokymas jomis naudotis

29 straipsnis

Elektroninių sistemų kūrimas, testavimas, diegimas ir valdymas

1. Pereinamojo laikotarpio PADKM registro bendruosius komponentus kuria, testuoja, diegia ir valdo Komisija, o juos testuoti gali ir valstybės narės. Ataskaitas teikiančio deklaranto įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija praneša Komisijai apie sprendimus dėl baudų ir atitinkamus to proceso rezultatus, naudodamasi nacionaliniu lygmeniu sukurtomis elektroninėmis sistemomis, susijusiomis su vykdymo užtikrinimu ir sankcijomis, arba kitomis priemonėmis.

2. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia ir tvarko sąsajų su nacionaliniu lygmeniu sukurtų elektroninių sistemų komponentais bendrąsias specifikacijas.

3. Atitinkamais atvejais Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir valstybėms narėms atliekant peržiūrą, nustato bendrąsias technines specifikacijas, kad jas būtų galima pradėti taikyti laiku. Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija dalyvauja kuriant ir diegiant šias sistemas. Komisija ir valstybės narės taip pat bendradarbiauja su ataskaitas teikiančiais deklarantais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

30 straipsnis

Elektroninių sistemų priežiūra ir pakeitimai

1. Komisija atlieka bendrųjų komponentų priežiūrą, o valstybės narės – savo nacionalinių komponentų priežiūrą.

2. Komisija užtikrina nepertraukiamą elektroninių sistemų veikimą.

3. Komisija gali keisti elektroninių sistemų bendruosius komponentus, siekdama pašalinti triktis, pridėti naujų funkcijų arba pakeisti esamas.

4. Komisija informuoja valstybes nares apie bendrųjų komponentų pakeitimus ir atnaujinimus.

5. Komisija viešai skelbia informaciją apie elektroninių sistemų pakeitimus ir atnaujinimus, nurodytus 3 ir 4 dalyse.

31 straipsnis

Laikinas elektroninių sistemų veikimo sutrikimas

1. Jei laikinai sutrinka pereinamojo laikotarpio PADKM registro veikimas, ataskaitas teikiantys deklarantai ir kiti asmenys informaciją, reikalingą privalomiems formalumams atlikti, pateikia naudodamiesi Komisijos nustatytomis priemonėmis, be kita ko, neelektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis.

2. Komisija informuoja valstybes nares ir ataskaitas teikiančius deklarantus apie visus atvejus, kai neįmanoma naudotis elektroninėmis sistemomis dėl laikino jų veikimo sutrikimo.

3. Komisija parengia PADKM veiklos tęstinumo planą, dėl kurio valstybės narės ir Komisija turi susitarti. Jei pereinamojo laikotarpio PADKM registras laikinai neveikia, Komisija įvertina sąlygas, ar pradėti taikyti tą planą.

32 straipsnis

Parama mokymui, kaip naudotis bendraisiais komponentais ir suprasti, kaip jie veikia

Kad padėtų valstybėms narėms naudotis bendraisiais komponentais ir suprasti, kaip jie veikia, Komisija joms teikia tinkamą mokymo medžiagą.

4 SKIRSNIS

Duomenų apsauga, duomenų tvarkymas bei elektroninių sistemų nuosavybė ir saugumas

33 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Pereinamojo laikotarpio PADKM registre užregistruoti asmens duomenys ir nacionaliniu lygmeniu sukurtų elektroninių sistemų komponentai tvarkomi Reglamento (ES) 2023/956 įgyvendinimo tikslais, atsižvelgiant į konkrečius tų duomenų bazių tikslus, nustatytus šiame reglamente. Tikslai, kuriais galėtų būti tvarkomi asmens duomenys, yra šie:

a)	tapatumo nustatymas ir prieigos valdymas;

b)	PADKM ataskaitų, stebėjimas, tikrinimas ir peržiūra;

c)	komunikacija ir pranešimai;

d)	reikalavimų laikymasis ir teismo procesai;

e)	IT infrastruktūros veikimas, įskaitant sąveika pagal šį reglamentą su decentralizuotomis sistemomis;

f)	statistika ir Reglamento (ES) 2023/956 bei šio reglamento veikimo peržiūra.

2. Valstybių narių nacionalinės priežiūros institucijos, atsakingos už asmens duomenų apsaugą, ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas bendradarbiauja pagal Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnį, kad užtikrintų koordinuotą pereinamojo laikotarpio PADKM registre ir nacionaliniu lygmeniu sukurtų elektroninių sistemų komponentuose užregistruotų asmens duomenų tvarkymo priežiūrą.

3. Šio straipsnio nuostatos nedaro poveikio teisei reikalauti ištaisyti asmens duomenis pagal Reglamento (ES) 2016/679 16 straipsnį.

34 straipsnis

Prieigos prie duomenų ir jų tvarkymo apribojimai

1. Ataskaitas teikiantis deklarantas gali susipažinti su pereinamojo laikotarpio PADKM registre užregistruotais duomenimis arba kitaip juos tvarkyti. Su jais taip pat gali susipažinti ir kitaip juos tvarkyti Komisija ir kompetentingos institucijos.

2. Kai nustatoma sistemų, kurias naudojant Komisija veikia kaip duomenų tvarkytoja, paslaugų teikimo veiklos procesų incidentų ir problemų, Komisijai gali turėti prieigą prie šių procesų duomenų tik tam, kad išspręstų užregistruotą incidentą ar problemą. Komisija užtikrina tokių duomenų konfidencialumą.

35 straipsnis

Sistemos nuosavybė

Pereinamojo laikotarpio PADKM registro sistemos savininkė yra Komisija.

36 straipsnis

Sistemos saugumas

1. Komisija užtikrina pereinamojo laikotarpio PADKM registro saugumą.

2. Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės imasi tokių priemonių, kurios būtinos siekiant:

a)	užkirsti kelią neįgaliotiems asmenims prieiti prie duomenims tvarkyti naudojamos įrangos;

b)	užkirsti kelią neįgaliotiems asmenims įvesti duomenis, su jais susipažinti, juos keisti arba pašalinti;

c)	išaiškinti bet kurią a ir b punktuose nurodytą veiklą.

3. Komisija ir valstybės narės informuoja viena kitą apie bet kokią veiklą, kuri gali būti pereinamojo laikotarpio PADKM registro faktinio arba įtariamo saugumo pažeidimo priežastis.

4. Komisija ir valstybės narės parengia pereinamojo laikotarpio PADKM registro saugumo planus.

37 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio PADKM registro duomenų valdytojas

Pereinamojo laikotarpio PADKM registro ir asmens duomenų tvarkymo srityje Komisija ir valstybės narės veikia kaip bendri duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punkte ir Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 8 punkte.

38 straipsnis

Duomenų saugojimo laikotarpis

1. Kad būtų pasiekti šio reglamento ir Reglamento (ES) 2023/956, ypač jo 30 straipsnio tikslai, pereinamojo laikotarpio PADKM registro duomenų saugojimo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 5 metai nuo PADKM ataskaitos gavimo.

2. Nepaisant 1 dalies, kai pateiktas skundas arba pradėtas teismo procesas, susijęs su pereinamojo laikotarpio PADKM registre saugomais duomenimis, tie duomenys saugomi tol, kol užbaigiamas skundo nagrinėjimas arba teismo procesas, ir yra naudojami tik minėtai skundo procedūrai arba teismo procesui.

39 straipsnis

Elektroninių sistemų vertinimas

Komisija ir valstybės narės atlieka komponentų, už kuriuos jos atsakingos, vertinimą ir visų pirma analizuoja tų komponentų saugumą ir vientisumą ir tų komponentų priemonėmis apdorotų duomenų konfidencialumą.

Komisija ir valstybės narės informuoja vienos kitas apie to vertinimo rezultatus.

40 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. rugpjūčio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 130, 2023 5 16, p. 52.

(2) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).

(3) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(4) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(5) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (ES duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(7) 2023 m. birželio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1070 dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių (OL L 143, 2023 6 2, p. 65).

(8) 2019 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2151, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (OL L 325, 2019 12 16, p. 168).

(9) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (TARIC) (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(10) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(11) 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

I PRIEDAS

PADKM ataskaitose teiktina informacija

Ataskaitas teikiantis deklarantas, teikdamas PADKM ataskaitą, laikosi šio priedo 1 lentelėje nurodytos ir pereinamojo laikotarpio PADKM registre pateiktos PADKM ataskaitos struktūros ir į ataskaitą įrašo šio priedo 2 lentelėje nurodytą išsamią informaciją.

1 lentelė

PADKM ataskaitos struktūra

PADKM ataskaita

Ataskaitos paskelbimo data

Ataskaitos projekto kodas

Ataskaitos kodas

Ataskaitinis laikotarpis

Metai

-- Ataskaitas teikiantis deklarantas

---- Adresas

-- Atstovas (*1)

---- Adresas

-- Importuotojas (*1)

---- Adresas

-- Kompetentinga institucija

-- Parašai

---- Ataskaitos patvirtinimas

---- Taikytinos ataskaitų teikimo metodikos rūšis

-- Pastabos

-- Pagal PADKM importuojamos prekės

Prekių rūšies numeris

---- Atstovas (*1)

----- Adresas

---- Importuotojas (*1)

----- Adresas

---- Prekių kodas

Suderintos sistemos subpozicijos kodas

Kombinuotosios nomenklatūros kodas

------ Išsami informacija apie biržos prekes

---- Kilmės šalis

---- Pagal muitinės procedūrą įvežtas kiekis

------ Procedūra

-------- Laikinojo įvežimo perdirbti informacija

------ Importo sritis

------ Prekių matavimo vienetas (kiekvienai procedūrai)

------ Prekių matavimo vienetas (laikinasis įvežimas perdirbti)

------ Specialios prekių nuorodos

---- Prekių matavimo vienetas (importuota)

---- Importuotų prekių bendras išmetamas ŠESD kiekis

---- Patvirtinamieji dokumentai (dėl prekių)

------ Priedai

---- Pastabos

---- PADKM prekių išmetamas ŠESD kiekis

Išmetamo ŠESD kiekio sekos numeris

Gamybos šalis

------ Įrenginio įmonės pavadinimas

-------- Adresas

------- Kontaktiniai duomenys

------ Įrenginys

-------- Adresas

------ Prekių matavimo vienetas (pagaminta)

------ Įrenginio išmetamas ŠESD kiekis

------ Būdingasis tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis

------ Būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis

------ Gamybos būdas ir reikalavimų atitikties parametrai

-------- Tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio reikalavimų atitikties parametrai

-------- Netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio reikalavimų atitikties parametrai

------ Patvirtinamieji dokumentai (išmetamam ŠESD kiekiui apibrėžti)

-------- Priedai

------ Mokėtina anglies dioksido kaina

-------- Prekės, kurias apima mokėtina anglies dioksido kaina

---------- Prekių matavimo vienetas (įtraukta)

------ Pastabos

2 lentelė

PADKM ataskaitos išsamios informacijos reikalavimai

PADKM ataskaita

Ataskaitos paskelbimo data

Ataskaitos projekto kodas

Ataskaitos kodas

Ataskaitinis laikotarpis

Metai

Visas importuotų prekių kiekis

Bendras išmetamųjų teršalų kiekis

-- Ataskaitas teikiantis deklarantas

Identifikacinis numeris

Pavadinimas

Funkcija

---- Adresas

Įsisteigimo valstybė narė

Padalinys

Miestas

Gatvė

Gatvė (papildoma eilutė)

Numeris

Pašto indeksas

Pašto dėžutė

-- Atstovas (*2)

Identifikacinis numeris

Pavadinimas

---- Adresas

Įsisteigimo valstybė narė

Padalinys

Miestas

Gatvė

Gatvė (papildoma eilutė)

Numeris

Pašto indeksas

Pašto dėžutė

-- Importuotojas (*2)

Identifikacinis numeris

Pavadinimas

---- Adresas

Įsisteigimo valstybė narė arba valstybė

Padalinys

Miestas

Gatvė

Gatvė (papildoma eilutė)

Numeris

Pašto indeksas

Pašto dėžutė

-- Kompetentinga institucija

Nuorodos numeris

-- Parašai

---- Ataskaitos patvirtinimas

Bendrų ataskaitos duomenų patvirtinimas

Duomenų naudojimo patvirtinimas

Pasirašymo data

Pasirašymo vieta

Parašas

Pasirašančio asmens pareigos

---- Taikytinos ataskaitų teikimo metodikos rūšis

Kitos taikytinos ataskaitų teikimo metodikos

-- Pastabos

Papildoma informacija

-- Pagal PADKM importuojamos prekės

Prekių rūšies numeris

---- Atstovas (*2)

Identifikacinis numeris

Pavadinimas

----- Adresas

Įsisteigimo valstybė narė

Padalinys

Miestas

Gatvė

Gatvė (papildoma eilutė)

Numeris

Pašto indeksas

Pašto dėžutė

---- Importuotojas (*2)

Identifikacinis numeris

Pavadinimas

----- Adresas

Įsisteigimo valstybė narė arba valstybė

Padalinys

Miestas

Gatvė

Gatvė (papildoma eilutė)

Numeris

Pašto indeksas

Pašto dėžutė

---- Prekių kodas

Suderintos sistemos subpozicijos kodas

Kombinuotosios nomenklatūros kodas

------ Išsami informacija apie biržos prekes

Prekių aprašymas

---- Kilmės šalis

Šalies kodas

----- Pagal muitinės procedūrą įvežtas kiekis

Sekos numeris

------ Procedūra

Prašoma įforminti procedūra

Ankstesnė procedūra

Laikinojo įvežimo perdirbti informacija

Laikinojo įvežimo perdirbti leidimą išdavusi valstybė narė

Įpareigojimo pateikti laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įvykdymo dokumentą atidėjimas

Leidimas

Globalizavimo pradžia

Globalizavimo pabaiga

Procedūros įvykdymo dokumento pateikimo terminas

------ Importo sritis

Importo sritis

------ Prekių matavimo vienetas (kiekvienai procedūrai)

Neto masė

Papildomi matavimo vienetai

Matavimo vieneto rūšis

------ Prekių matavimo vienetas (laikinasis įvežimas perdirbti)

Neto masė

Papildomi matavimo vienetai

Matavimo vieneto rūšis

------ Specialios prekių nuorodos

Papildoma informacija

---- Prekių matavimo vienetas (importuota)

Neto masė

Papildomi matavimo vienetai

Matavimo vieneto rūšis

---- Importuotų prekių bendras išmetamas ŠESD kiekis

Prekių išmetamas ŠESD kiekis, tenkantis vienam produkcijos vienetui

Bendras prekių išmetamas ŠESD kiekis

Prekių tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis

Prekių netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis

Išmetamo ŠESD kiekio matavimo vieneto rūšis

---- Patvirtinamieji dokumentai (dėl prekių)

Sekos numeris

Rūšis

Dokumentą išdavusi šalis

Nuorodos numeris

Prekių rūšies numeris dokumente

Išduodančiosios institucijos pavadinimas

Galiojimo pradžios data

Galiojimo pabaigos data

Aprašymas

------ Priedai

Rinkmenos pavadinimas

URI identifikatorius

MIME protokolas

Įtrauktas dvejetainis objektas

---- Pastabos

Papildoma informacija

---- PADKM prekių išmetamas ŠESD kiekis

Išmetamo ŠESD kiekio sekos numeris

Gamybos šalis

------ Įrenginio įmonės pavadinimas

Operatoriaus kodas

Operatoriaus pavadinimas

-------- Adresas

Šalies kodas

Padalinys

Miestas

Gatvė

Gatvė (papildoma eilutė)

Numeris

Pašto indeksas

Pašto dėžutė

------- Kontaktiniai duomenys

Pavadinimas

Telefono numeris

E. paštas

------ Įrenginys

Įrenginio kodas

Įrenginio pavadinimas

Ekonominė veikla

-------- Adresas

Įsisteigimo valstybė

Padalinys

Miestas

Gatvė

Gatvė (papildoma eilutė)

Numeris

Pašto indeksas

Pašto dėžutė

Sklypo numeris

UNLOCODE

Platuma

Ilguma

Koordinačių rūšis

------ Prekių matavimo vienetas (pagaminta)

Neto masė

Papildomi matavimo vienetai

Matavimo vieneto rūšis

------ Įrenginio išmetamas ŠESD kiekis

Bendras įrenginio išmetamas ŠESD kiekis

Įrenginio tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis

Įrenginio netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis

Išmetamo ŠESD kiekio matavimo vieneto rūšis

------ Būdingasis tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis

Nustatymo rūšis

Nustatymo rūšis (elektros energija)

Taikytinos ataskaitų teikimo metodikos rūšis

Taikytina ataskaitų teikimo metodika

Savitasis būdingasis (tiesiogiai) išmetamas ŠESD kiekis

Nuoroda į kitus šaltinius

Išmetamųjų teršalų faktoriaus šaltinis (elektros energijai)

Išmetamųjų teršalų faktorius

Importuotos elektros energijos kiekis

Importuotos elektros energijos būdingasis išmetamas ŠESD kiekis

Matavimo vieneto rūšis

Išmetamųjų teršalų faktoriaus vertės išvedimas

Pagrindimas

Sąlygų laikymasis

------ Būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis

Nustatymo rūšis

Išmetamųjų teršalų faktoriaus šaltinis

Išmetamųjų teršalų faktorius

Savitasis būdingasis (netiesiogiai) išmetamas ŠESD kiekis

Matavimo vieneto rūšis

Suvartota elektros energija

Elektros energijos šaltinis

Išmetamųjų teršalų faktoriaus vertės išvedimas

------ Gamybos būdas ir reikalavimų atitikties parametrai

Sekos numeris

Būdo kodas

Būdo pavadinimas

Konkrečios plieno gamyklos identifikacinis numeris

Papildoma informacija

-------- Tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio reikalavimų atitikties parametrai

Sekos numeris

Parametro kodas

Parametro pavadinimas

Aprašymas

Parametro vertės rūšis

Parametro vertė

Papildoma informacija

-------- Netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio reikalavimų atitikties parametrai

Sekos numeris

Parametro kodas

Parametro pavadinimas

Aprašymas

Parametro vertės rūšis

Parametro vertė

Papildoma informacija

------ Patvirtinamieji dokumentai (išmetamam ŠESD kiekiui apibrėžti)

Sekos numeris

Išmetamo ŠESD kiekio dokumento rūšis

Dokumentą išdavusi šalis

Nuorodos numeris

Prekių rūšies numeris dokumente

Išduodančiosios institucijos pavadinimas

Galiojimo pradžios data

Galiojimo pabaigos data

Aprašymas

-------- Priedai

Rinkmenos pavadinimas

URI identifikatorius

MIME protokolas

Įtrauktas dvejetainis objektas

------ Mokėtina anglies dioksido kaina

Sekos numeris

Priemonės rūšis

Teisės akto aprašymas ir nurodymas

Mokėtinos anglies dioksido kainos suma

Valiuta

Valiutos kursas

Suma (EURO)

Šalies kodas

-------- Prekės, kurias apima mokėtina anglies dioksido kaina

Sekos numeris

Į kainą įtrauktų prekių rūšis

Įtrauktų prekių KN kodas

Į kainą įtrauktas išmetamas ŠESD kiekis

Kiekis, kuriam taikomas nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimas, korekcijos mechanizmas arba kitos formos kompensacija

Papildoma informacija

---------- Prekių matavimo vienetas (įtraukta)

Neto masė

Papildomi matavimo vienetai

Matavimo vieneto rūšis

------ Pastabos

Sekos numeris

Papildoma informacija

(*1) Pastaba. Atstovai / importuotojai yra registruojami arba PADKM ataskaitos lygiu, arba pagal PADKM importuojamų prekių lygiu (priklausomai nuo to, ar pagal PADKM importuojamų prekių atstovai/importuotojai yra tie patys ar kiti).

(*2) Pastaba. Atstovai / importuotojai yra registruojami arba PADKM ataskaitos lygiu, arba pagal PADKM importuojamų prekių lygiu (priklausomai nuo to, ar pagal PADKM importuojamų prekių atstovai/importuotojai yra tie patys ar kiti).

II PRIEDAS

Apibrėžtys ir prekių gamybos būdai

1. APIBRĖŽTYS

Šiame priede ir III, IV ir VIII-IX prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:

0)	veiklos duomenys – vykstant procesui sunaudotas arba pagamintas kuro ar medžiagų kiekis, kuriam taikoma skaičiavimu grindžiama stebėsenos metodika ir kuris išreikštas atitinkamai teradžauliais, masės tonomis arba, dujų atveju, tūriu, nurodytu normaliaisiais kubiniais metrais;

1)	aktyvumo lygis – gamybos proceso ribose pagamintų prekių kiekis (išreikštas elektros energijos MWh arba kitų prekių tonomis);

2)	ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriuo įrenginio operatorius nusprendė remtis kaip atskaitos tašku nustatydamas būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį;

sukėliklis – bet kuris iš šių dalykų:

a)	tam tikro tipo kuras, žaliava ar produktas, kurį naudojant ar gaminant iš vieno ar kelių taršos šaltinių išmetamos atitinkamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos,

b)	tam tikro tipo kuras, žaliava ar produktas, kurio sudėtyje yra anglies ir kuris įtraukiamas apskaičiuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal masės balanso metodą;

4)	taršos šaltinis – pavienė identifikuojama įrenginio dalis ar jame vykdomas procesas, dėl kurio išmetamos atitinkamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

neapibrėžtis – su matuojamojo dydžio nustatymo rezultatu siejamas parametras, rodantis verčių, kurias pagrįstai galima priskirti konkrečiam dydžiui, dispersiją (įskaitant sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį), išreiškiamas procentais ir nusakantis vidurkio pasikliautinąjį intervalą, į kurį patenka 95 % numatomų verčių, atsižvelgiant į jų pasiskirstymo asimetriją;

6)	apskaičiavimo faktoriai – apatinis šilumingumas, išmetamųjų teršalų faktorius, preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius, oksidacijos koeficientas, konversijos koeficientas, anglies kiekis ar biomasės anglies dalis;

7)	degimo metu išsiskiriančios ŠESD – vykstant egzoterminei kuro ir deguonies reakcijai išskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

8)	išmetamųjų teršalų faktorius – vidutinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sparta, siejama su sukėlikliui priskiriamais veiklos duomenimis, darant prielaidą, kad degimo rezultatas yra visiška oksidacija, o visų kitų cheminių reakcijų – visiška konversija;

9)	oksidacijos koeficientas – trupmena išreikštas vykstant degimo procesui CO2 virtusios anglies ir viso kure esančios anglies kiekio santykis, į atmosferą išmestą anglies monoksido (CO) kiekį laikant moliniu CO2 kiekio ekvivalentu;

10)	konversijos koeficientas – trupmena išreikštas anglies, kuri išmetama kaip CO2, ir viso sukėliklyje iki prasidedant išmetimo procesui esančios anglies kiekio santykis, į atmosferą išmestą CO kiekį laikant moliniu CO2 kiekio ekvivalentu;

11)	tikslumas – matavimo rezultato ir konkretaus matuojamojo dydžio tikrosios vertės arba atskaitos vertės, empiriškai nustatytos naudojant tarptautiniu mastu priimtas ir atsekamas kalibravimo medžiagas ir standartinius metodus, artumas atsižvelgiant į atsitiktinius ir sisteminius veiksnius;

12)	kalibravimas – operacijų, kurias atliekant apibrėžtomis sąlygomis nustatomas matavimo prietaiso ar matavimo sistemos rodomų verčių arba mato ar pamatinės medžiagos verčių ir pamatiniu etalonu pagrįstų atitinkamų matuojamojo dydžio verčių santykis, seka;

13)	konservatyvus – būdvardis, kuriuo nusakomos tam tikros apibrėžtos prielaidos, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų pamažintas deklaruotas išmetamas ŠESD kiekis arba nebūtų padidinti šilumos, elektros ar prekių gamybos duomenys;

14)

biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žvejybą ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines ir buitines atliekas, dalis;

15)	atliekos – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato arba ketina ar privalo atsikratyti, išskyrus medžiagas, kurios buvo sąmoningai pakeistos arba užterštos, kad atitiktų šią apibrėžtį;

16)	liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu. Ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama;

17)	žemės ūkio, akvakultūros, žvejybos ir miškininkystės liekanos – liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žvejybos ir miškininkystės, ir kurios neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo;

18)

teisinė metrologinė kontrolė – pagal matavimo priemonės naudojimo sritį numatytų matavimo užduočių kontrolė, kurią valdžios institucijos arba reguliavimo institucijos vykdo dėl viešojo intereso, visuomenės sveikatos, viešojo saugumo ir tvarkos, aplinkos ir vartotojų apsaugos, mokesčių ir muitų rinkimo ir sąžiningos prekybos priežasčių;

19)	duomenų srauto valdymo veikla – veikla, susijusi su duomenų, reikalingų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitai naudojant pirminio šaltinio duomenis parengti, gavimu, apdorojimu ir tvarkymu;

20)	matavimo sistema – matavimo prietaisų ir kitos įrangos, pvz., ėminių ėmimo ir duomenų apdorojimo įrangos, visuma, naudojama kintamiesiems, pvz., veiklos duomenims, anglies kiekiui, šilumingumui arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamųjų teršalų faktoriui, nustatyti;

21)	apatinis šilumingumas – tam tikras kaip šiluma išskirtos energijos kiekis, kai kuras ar medžiaga visiškai sudega reaguodami su deguonimi normaliosiomis sąlygomis, atėmus susidariusio vandens garavimo šilumą;

22)

proceso metu išsiskiriančios ŠESD – kitos nei degimo metu išsiskiriančios ŠESD, išmetamos dėl tyčinių ir netyčinių medžiagų reakcijų arba jų transformacijos, siekiant jas naudoti pagal pirminę paskirtį, išskyrus šilumos gamybą, be kita ko, vykstant šiems procesams:

a)	cheminei, elektrolitinei arba pirometalurginei metalo junginių redukcijai rūdose, koncentratuose ir antrinėse medžiagose,

b)	priemaišų iš metalų ir metalų junginių šalinimui,

c)	karbonatų, įskaitant tuos, kurie skirti dūmų dujoms valyti, skaidymui,

d)	produktų ir tarpinių produktų, kurių reakcijoje dalyvauja anglies turinti medžiaga, cheminei sintezei,

e)	anglies turinčių priedų ar žaliavų naudojimui,

f)	cheminei arba elektrolitinei metaloidų oksidų arba nemetalų oksidų, tokių kaip silicio oksidai ir fosfatai, redukcijai;

23)	partija – reprezentatyvųjį ėminį ir apibūdinimą atitinkančio kuro arba medžiagos kiekis, pristatomas viena siunta arba nepertraukiamai tam tikrą laikotarpį;

24)	mišrusis kuras – kuras, kurio sudėtyje yra ir biomasės, ir iškastinio kuro anglies;

25)	mišrioji medžiaga – medžiaga, kurios sudėtyje yra ir biomasės, ir iškastinio kuro anglies;

26)

preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius – remiantis visu anglies kiekiu (biomasės anglies dalimi ir iškastinio kuro anglies dalimi) preliminariai nustatytas bendras kuro ar medžiagos išmetamųjų teršalų faktorius, kurį padauginus iš iškastinio kuro anglies dalies apskaičiuojamas išmetamųjų teršalų faktorius;

27)	iškastinio kuro anglies dalis – trupmena išreikštas iškastinio kuro ir neorganinės anglies kiekio ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

28)	biomasės anglies dalis – trupmena išreikštas iš biomasės susidariusios anglies kiekio ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

29)

nepertraukiamasis išmetamo ŠESD kiekio matavimas – seka operacijų, kurias atliekant kiekis nustatomas periodiniais matavimais, atliekant juos kamine arba iš jo ištraukus išmetamųjų dujų ir naudojant matavimo prietaisą, esantį arti kamino; šis matavimas neapima pavienių ėminių iš kamino ėmimu grindžiamų matavimo metodų;

30)	būdingasis CO2 – CO2, kuris yra sukėliklio dalis;

31)	iškastinio kuro anglis – neorganinė ir organinė anglis, kuri nėra biomasė;

32)	matavimo taškas – taršos šaltinis, iš kurio išmetami teršalai matuojami taikant nepertraukiamojo išmetamo ŠESD kiekio matavimo sistemas (CEMS), arba vamzdynų sistemos, kurioje CO2 srautas matuojamas taikant nepertraukiamojo matavimo sistemas, sankirta;

33)	nevaldomai išmetamos ŠESD – iš nenustatytų arba pernelyg įvairių ar per mažų, kad būtų galima atskirai vykdyti jų stebėseną, šaltinių atsitiktinai ar netyčia išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

34)	normaliosios sąlygos – 273,15 K temperatūra ir 101 325 Pa slėgis, kuriems esant nustatomas normalusis kubinis metras (Nm3);

35)	pakaitiniai duomenys – empiriškai pagrįstos ar remiantis priimtais šaltiniais gautos metinės vertės, kurias, siekdamas parengti išsamią ataskaitą, veiklos vykdytojas naudoja vietoj duomenų rinkinio, jeigu visų būtinų duomenų ar veiksnių neįmanoma surinkti pagal taikomą stebėsenos metodiką;

36)	išmatuojama šiluma – grynasis šilumos srautas, transportuojamas naudojant šilumnešį, visų pirma garus, karštą orą, vandenį, aliejų, skystuosius metalus ir druskas, identifikuojamais vamzdynais arba kanalais, kuriuose yra arba gali būti sumontuotas šilumos skaitiklis;

37)	šilumos skaitiklis – šiluminės energijos skaitiklis arba bet koks kitas įtaisas pagamintos šiluminės energijos kiekiui matuoti ir registruoti pagal srauto tūrį ir temperatūrą;

38)	neišmatuojama šiluma – visa kita šiluma, kuri nėra išmatuojama šiluma;

39)	išmetamosios dujos – dujos, kuriose normaliosiomis sąlygomis yra nevisiškai oksiduotos dujinės būsenos anglies ir kuri yra bet kurio iš 22 punkte išvardytų procesų rezultatas;

40)

gamybos procesas – įrenginio dalyse vykdomi cheminiai arba fiziniai procesai prekėms, priskiriamoms prie šio priedo 2 skirsnio 1 lentelėje apibrėžtos apibendrintos prekių kategorijos, gaminti, ir nustatytos sistemos ribos, susijusios su gamybos priemonėmis, produkcija ir atitinkamais išmetamaisiais teršalais;

41)	gamybos būdas – konkreti technologija, naudojama gamybos procese prekėms, priskiriamoms prie apibendrintos prekių kategorijos, gaminti;

42)

duomenų rinkinys – atsižvelgiant į aplinkybes, įrenginio arba gamybos proceso dalies lygmens vienos rūšies duomenys, kurie gali būti bet kurie iš šių duomenų:

a)	vykstant gamybos procesui sunaudotas arba pagamintas kuro ar medžiagų kiekis, kuriam taikoma skaičiavimu grindžiama metodika ir kuris išreikštas atitinkamai teradžauliais, masės tonomis arba, dujų (įskaitant išmetamąsias dujas) atveju, tūriu, nurodytu normaliaisiais kubiniais metrais,

b)	apskaičiavimo faktorius,

grynasis išmatuojamos šilumos kiekis ir atitinkami parametrai, reikalingi šiam kiekiui nustatyti, visų pirma:

—	šilumnešio masės srautas ir

—	perduoto ir grąžinto šilumnešio entalpija, apibūdinta pagal sudėtį, temperatūrą, slėgį ir sotį,

d)	neišmatuojamos šilumos kiekiai, apibūdinti nurodant atitinkamus kuro kiekius, sunaudotus šilumai gaminti, ir kuro rūšių derinio apatinį šilumingumą,

e)	elektros energijos kiekiai,

f)	tarp įrenginių perduoti CO2 kiekiai,

g)	ne įrenginyje gautų pirmtakų kiekis ir atitinkami jų parametrai, pvz., kilmės šalis, naudotas gamybos būdas, savitasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, mokėtina anglies dioksido kaina,

h)	su mokėtina anglies dioksido kaina susiję parametrai;

43)	minimalieji reikalavimai – stebėsenos metodai, kuriuos taikant dedamos minimalios pastangos duomenims nustatyti, kad išmetamųjų teršalų duomenys būtų priimtini pagal Reglamentą (ES) 2023/956;

44)	rekomenduojami patobulinimai – stebėsenos metodai, kuriais, kaip įrodyta, užtikrinama, kad duomenys būtų tikslesni arba mažiau klaidingi nei taikant vien minimaliuosius reikalavimus, ir kuriuos galima pasirinkti savanoriškai;

45)	netikslumas – veiklos vykdytojo pateiktų duomenų spraga, klaidingas pateikimas arba klaida, neatsižvelgiant į leistiną matavimų ir laboratorinių analizių netikslumą;

46)	esminis netikslumas – netikslumas, kuris, tikrintojo nuomone, atskirai arba kartu su kitais netikslumais viršija reikšmingumo lygį arba gali turėti poveikį tam, kaip kompetentinga institucija įvertins veiklos vykdytojo ataskaitą;

47)	pagrįstas patikinimas – patikros išvadoje teigiamai išreikštas aukšto, bet ne absoliutaus lygio patikinimas, kad tikrinamoje veiklos vykdytojo ataskaitoje nėra esminių netikslumų;

48)

reikalavimus atitinkanti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema – stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, kurios įrenginio buvimo vietoje taikomos laikantis anglies dioksido apmokestinimo sistemos arba privalomų išmetamųjų teršalų stebėsenos sistemų, arba išmetamųjų teršalų stebėsenos sistema, įrenginio buvimo vietoje, kuri gali apimti akredituoto tikrintojo atliekamą patikrinimą, kaip numatyta šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje.

2. KN KODŲ PRISKYRIMAS PRIE APIBENDRINTŲ PREKIŲ KATEGORIJŲ

Šio priedo 1 lentelėje apibrėžtos apibendrintos prekių kategorijos pagal kiekvieną KN kodą, įrašytą į Reglamento (ES) 2023/956 I priedą. Tos kategorijos naudojamos apibrėžti gamybos procesų sistemos ribas, pagal kurias nustatomas būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytomis prekėmis.

1 lentelė

KN kodų priskyrimas prie apibendrintų prekių kategorijų

KN kodas

Apibendrinta prekių kategorija

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Cementas

2507 00 80 – Kiti kaolininiai moliai

Kalcinuotasis molis

Anglies dioksidas

2523 10 00 – Cementų klinkeriai

Cemento klinkeris

Anglies dioksidas

2523 21 00 – Baltasis cementas, dirbtiniu būdu nudažytas arba nenudažytas

2523 29 00 – Kitas portlandcementis

2523 90 00 – Kiti hidrauliniai cementai

Cementas

Anglies dioksidas

2523 30 00 – Aliuminatinis cementas

Aliuminatinis cementas

Anglies dioksidas

Elektros energija

2716 00 00 – Elektros energija

Elektros energija

Anglies dioksidas

Trąšos

2808 00 00 – Azoto rūgštis (nitrato rūgštis); sieros (sulfato) ir azoto (nitrato) rūgščių mišiniai

Nitrato rūgštis

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

3102 10 – Karbamidas, įskaitant turintį vandeninio tirpalo pavidalą

Karbamidas

Anglies dioksidas

2814 – Amoniakas, bevandenis arba vandeninis amoniako tirpalas

Amoniakas

Anglies dioksidas

2834 21 00 – Kalio nitratai

3102 – Mineralinės arba cheminės azoto trąšos,

išskyrus 3102 10 (karbamidas)

3105 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos

—	Išskyrus: 3105 60 00 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis

Mišrios trąšos

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

Geležis ir plienas

2601 12 00 – Aglomeruotos geležies rūdos ir koncentratai, išskyrus degtus geležies piritus

Sukepintoji rūda

Anglies dioksidas

7201 – Ketus ir veidrodinis ketus (spiegeleisen), turintys luitų, blokų arba kitų pirminių formų pavidalą

Prie šios kategorijos gali būti priskiriami kai kurie produktai, priskiriami prie 7205 (Ketaus, veidrodinio ketaus (spiegeleisen), geležies arba plieno granulės ir milteliai)

Ketus

Anglies dioksidas

7202 1 – Feromanganas

FeMn

Anglies dioksidas

7202 4 – Ferochromas

FeCr

Anglies dioksidas

7202 6 – Feronikelis

FeNi

Anglies dioksidas

7203 – Juodųjų metalų produktai, gauti tiesiogiai redukuojant geležies rūdą ir kitus korėtus juodųjų metalų produktus

DRI

Anglies dioksidas

7206 – Geležis ir nelegiruotasis plienas, turintys luitų arba kitų pirminių formų pavidalą (išskyrus geležį, priskiriamą 7203 pozicijai)

7207 – Geležies arba nelegiruotojo plieno pusgaminiai

7218 – Nerūdijantis plienas, turintis luitų arba kitų pirminių formų pavidalą; nerūdijančio plieno pusgaminiai

7224 – Kitas legiruotasis plienas, turintis luitų arba kitų pirminių formų pavidalą; kito legiruotojo plieno pusgaminiai

Neapdorotas plienas

Anglies dioksidas

7205 – Ketaus, veidrodinio ketaus (spiegeleisen), geležies arba plieno granulės ir milteliai (jei nepriskiriami ketaus kategorijai)

7208 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, karštai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti

7209 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, šaltai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti

7210 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti

7211 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti

7212 – Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti

7213 – Karštai valcuoti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo

7214 – Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojo išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus

7215 – Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

7216 – Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

7217 – Viela iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

7219 – Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm

7220 – Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm

7221 – Karštai valcuoti strypai ir juostos iš nerūdijančiojo plieno netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo

7222 – Kiti strypai ir juostos iš nerūdijančio plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš nerūdijančio plieno

7223 – Viela iš nerūdijančiojo plieno

7225 – Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm

7226 – Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm

7227 – Karštai valcuoti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo

7228 – Kiti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš kito legiruotojo plieno; tuščiaviduriai gręžimo strypai ir juostos iš legiruotojo arba iš nelegiruotojo plieno

7229 – Viela iš kito legiruotojo plieno

7301 – Lakštinės atraminės konstrukcijos iš geležies arba iš plieno, išgręžiotos arba neišgręžiotos, perforuotos arba neperforuotos, monolitinės arba surinktos iš elementų; suvirinti kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, iš geležies arba iš plieno

7302 – Geležinkelių ir tramvajų kelių konstrukcijų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai ir krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, aklinių sankirtų kryžmės, iešmų smailės ir kitos kryžmės, pabėgiai (kryžminiai žuoliai), sandūrinės tvarslės, bėgių guoliai, bėgių guolių pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgių sąvaržos, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgių sujungimo arba tvirtinimo detalės

7303 – Vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš ketaus

7304 – Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ketų) arba iš plieno

7305 – Kiti vamzdžiai ir vamzdeliai (pavyzdžiui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), apskrito vidinio ir išorinio skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš geležies arba iš plieno

7306 – Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno

7307 – Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos) iš geležies arba plieno

7308 – Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinės konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba plieno

7309 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

7310 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

7311 – Suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos iš geležies arba iš plieno

7318 – Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, įsukami kabliai, kniedės, sprausteliai, vielokaiščiai, poveržlės (įskaitant spyruoklines poveržles) ir panašūs gaminiai iš geležies arba plieno

7326 – Kiti geležies arba plieno gaminiai

Geležies arba plieno gaminiai

Anglies dioksidas

Aliuminis

7601 – Neapdirbtas aliuminis

Neapdirbtas aliuminis

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7603 – Aliuminio milteliai ir žvyneliai

7604 – Aliuminio strypai, juostos ir profiliai

7605 – Aliumininė viela

7606 – Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm

7607 – Aliumininė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų ar panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm

7608 – Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai

7609 00 00 – Aliumininės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos)

7610 – Aliumininės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir aliumininių konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, baliustrados, atramos ir kolonos); aliuminio plokštės, strypai, profiliai, vamzdžiai ir panašūs dirbiniai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose

7611 00 00 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

7612 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos (įskaitant neišardomas arba išardomas cilindrines talpyklas), kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

7613 00 00 – Aliumininės suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos

7614 – Suvyta viela, kabeliai, pintos juostos ir panašūs aliuminio dirbiniai be elektros izoliacijos

7616 – Kiti aliuminio gaminiai

Aliuminio gaminiai

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

Cheminės medžiagos

2804 10 000 – Vandenilis

Vandenilis

Anglies dioksidas

3. GAMYBOS BŪDAI, SISTEMOS RIBOS IR ATITINKAMI PIRMTAKAI

3.1. Tarpsektorinės taisyklės

Nustatant prekėms taikomą aktyvumo lygį (pagamintą kiekį), naudojamą kaip vardiklį 50 ir 51 lygtyse (III priedo F.1 skirsnis), laikomasi III priedo F.2 skirsnyje nustatytų stebėsenos taisyklių.

Kai tame pačiame įrenginyje naudojami keli gamybos būdai prekėms, klasifikuojamoms tuo pačiu KN kodu, gaminti ir kai tiems gamybos būdams priskiriami atskiri gamybos procesai, toms prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas atskirai kiekvienam gamybos būdui.

Vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną, stebimi visi su gamybos procesu susiję išmetamųjų teršalų šaltiniai ir sukėlikliai, prireikus atsižvelgiant į šio priedo 3.2–3.19 skirsniuose nustatytus specialiuosius reikalavimus ir III priede nustatytas taisykles.

Kai surenkamas CO2, taikomos III priedo B.8.2 skirsnio taisyklės.

Vykdant netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną, bendras elektros energijos suvartojimas per kiekvieną gamybos procesą nustatomas sistemos ribose, nustatytose pagal šio priedo 3.2–3.19 skirsnius ir atitinkamais atvejais pagal III priedo A.4 skirsnį. Atitinkamas elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas pagal III priedo D.2 skirsnį.

Jei nurodyti atitinkami pirmtakai, jie yra susieti su atitinkamomis apibendrintomis prekių kategorijomis.

3.2. Kalcinuotasis molis

3.2.1. Specialiosios nuostatos

Moliams, kurių KN kodas yra 2507 00 80 ir kurie nėra kalcinuoti, priskiriamas būdingasis išmetamas ŠESD kiekis yra lygus nuliui. Jie įtraukiami į PADKM ataskaitą, tačiau nereikalaujama, kad molio gamintojas pateiktų papildomos informacijos. Šios nuostatos taikomos tik moliams, kurie klasifikuojami pagal šį KN kodą ir kurie yra kalcinuoti.

3.2.2. Gamybos būdas

Kalcinuotojo molio atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su gamybos procesais, pvz., žaliavų ruošimo, maišymo, džiovinimo ir kalcinavimo, taip pat dūmų dujų valymo;

—	CO2 kiekį, išmetamas deginant kurą ir atitinkamais atvejais iš žaliavų.

Atitinkami pirmtakai: nėra.

3.3. Cemento klinkeris

3.3.1. Specialiosios nuostatos

Neturi būti daromas skirtumas tarp pilkojo ir baltojo cemento klinkerio.

3.3.2. Gamybos būdas

Cemento klinkerio atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—

žaliavose esančių kalkakmenio ir kitų karbonatų kalcinavimą, tradicinį iškastinį krosnių kurą, alternatyvųjį iškastinį krosnių kurą ir žaliavas, biomasės krosnių kurą (pvz., išrūšiuotų atliekų kurą), ne krosnių kurą, nekarbonatinės anglies kiekį kalkakmenyje ir skalūnuose arba alternatyviąsias žaliavas, pvz., lakiuosius pelenus, naudojamus krosnių žaliavose, ir žaliavose, naudojamose dūmų dujų valymui;

—	taikomos papildomos III priedo B.9.2 skirsnio nuostatos.

Atitinkami pirmtakai: nėra.

3.4. Cementas

3.4.1. Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.4.2. Gamybos būdas

Cemento atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visą deginant kurą išmetamą CO2 kiekį, kai tai svarbu džiovinant medžiagas.

Atitinkami pirmtakai:

—	cemento klinkeris;

—	kalcinuotasis molis, jei naudojamas procese.

3.5. Aliuminatinis cementas

3.5.1. Specialiosios nuostatos

Nėra.

3.5.2. Gamybos būdas

Aliuminatinio cemento atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visą deginant kurą išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su procesu;

—	proceso metu išsiskiriančias ŠESD iš žaliavose esančių karbonatų, jei taikytina, ir dūmų dujų valymą.

Atitinkami pirmtakai: nėra.

3.6. Vandenilis

3.6.1. Specialiosios nuostatos

Atsižvelgiama tik į gryno vandenilio arba vandenilio mišinių su amoniako gamyboje naudojamu azotu gamybą. Neįtraukiama sintezės dujų arba vandenilio gamyba naftos perdirbimo gamyklose arba organinių cheminių medžiagų įrenginiuose, kai vandenilis naudojamas tik tuose įrenginiuose ir nenaudojamas Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms gaminti.

3.6.2. Gamybos būdai

3.6.2.1. Garinis riformingas ir dalinė oksidacija

Tų gamybos būdų atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su vandenilio gamyba, ir dūmų dujų valymą;

—	visų rūšių kurą, naudojamą vandenilio gamybos procese, nepriklausomai nuo jo energetinio ar neenergetinio naudojimo, ir kurą, naudojamą kitiems degimo procesams, be kita ko, karštam vandeniui arba garams gaminti.

Atitinkami pirmtakai: nėra.

3.6.2.2. Vandens elektrolizė

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima, jei aktualu:

—	visą išmetamą ŠESD kiekį dėl kuro naudojimo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su vandenilio gamybos procesu, ir dėl dūmų dujų valymo.

Netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis: jeigu pagamintas vandenilis yra sertifikuotas kaip atitinkantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/1184 (1) reikalavimus, elektros energijai gali būti taikomas nulinis išmetamųjų teršalų faktorius. Visais kitais atvejais taikomos būdingojo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio taisyklės (III priedo D skirsnis).

Atitinkami pirmtakai: nėra.

Išmetamo ŠESD kiekio priskyrimas produktams: jei bendrai pagamintas deguonis išleidžiamas, visas gamybos proceso metu išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas vandeniliui. Kai deguonis kaip šalutinis produktas naudojamas kituose gamybos procesuose įrenginyje arba parduodamas ir kai tiesiogiai arba netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis nėra lygus nuliui, gamybos proceso metu išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas vandeniliui remiantis molinėmis proporcijomis pagal šią lygtį:

(1 lygtis)

Čia:

	tiesiogiai arba netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, priskiriamas per ataskaitinį laikotarpį pagamintam vandeniliui, išreikštas CO2 tonomis;
Em total	tiesiogiai arba netiesiogiai per visą gamybos procesą per ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2 tonomis;
	per ataskaitinį laikotarpį įrenginyje parduoto arba sunaudoto deguonies masė tonomis;
	per ataskaitinį laikotarpį pagaminto deguonies masė tonomis;
	per ataskaitinį laikotarpį pagaminto vandenilio masė tonomis;
	O2 molinė masė (31,998 kg/mol) ir
	H2 molinė masė (2,016 kg/mol).

3.6.2.3. Elektrolizė chlorui ir šarmams gauti ir chloratų gamyba

Tų gamybos būdų atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima, jei aktualu:

—	visą išmetamą ŠESD kiekį dėl kuro naudojimo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su vandenilio gamybos procesu, ir dėl dūmų dujų valymo.

Netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis: jeigu pagamintas vandenilis yra sertifikuotas kaip atitinkantis Deleguotojo reglamento (ES) 2023/1184 reikalavimus, elektros energijai gali būti taikomas nulinis išmetamųjų teršalų faktorius. Visais kitais atvejais taikomos būdingojo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio taisyklės (III priedo D skirsnis).

Atitinkami pirmtakai: nėra.

Išmetamo ŠESD kiekio priskyrimas produktams: kadangi vandenilis šiame gamybos procese laikomas šalutiniu produktu, įrenginyje parduodamai arba naudojamai kaip pirmtakas vandenilio frakcijai priskiriama tik molinė viso proceso dalis. Jei tiesiogiai arba netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis nėra lygus nuliui, gamybos proceso metu išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas naudotam arba parduotam vandeniliui pagal šias lygtis:

Elektrolizė chlorui ir šarmams gauti:

(2 lygtis)

Natrio chlorato gamyba:

(3 lygtis)

Čia:

	tiesiogiai arba netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, priskiriamas per ataskaitinį laikotarpį parduotam ar kaip pirmtakas naudotam vandeniliui, išreikštas CO2 tonomis;
Em total	tiesiogiai arba netiesiogiai per gamybos procesą per ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2 tonomis;
	per ataskaitinį laikotarpį parduoto arba kaip pirmtakas naudoto vandenilio masė tonomis;
	per ataskaitinį laikotarpį pagaminto vandenilio masė tonomis;
	per ataskaitinį laikotarpį pagaminto chloro masė tonomis;
m NaOH,prod	per ataskaitinį laikotarpį pagaminto natrio hidroksido (kaustinės sodos) masė tonomis, apskaičiuota kaip 100 % NaOH;
	per ataskaitinį laikotarpį pagaminto natrio chlorato masė tonomis, apskaičiuota kaip 100 % NaClO3;
	H2 molinė masė (2,016 kg/mol);
	Cl2 molinė masė (70,902 kg/mol);
M NaOH	NaOH molinė masė (39,997 kg/mol) ir
	NaClO3 molinė masė (106,438 kg/mol).

3.7. Amoniakas

3.7.1. Specialiosios nuostatos

Ir hidratuotas, ir bevandenis amoniakas nurodomi kartu kaip 100 % amoniakas.

Jei amoniako gamybos CO2 naudojamas kaip žaliava karbamido ar kitų cheminių medžiagų gamybai, taikomas III priedo B.8.2 skirsnio b punktas. Jeigu pagal tą skirsnį leidžiama atskaityti CO2 ir jei dėl to susidarytų neigiamas savitasis būdingasis tiesiogiai išmetamas amoniako kiekis, savitasis būdingasis tiesiogiai išmetamas amoniako kiekis yra lygus nuliui.

3.7.2. Gamybos būdai

3.7.2.1. Gamtinių dujų arba biodujų garinis riformingas – Haberio-Bošo procesas

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus degalus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su amoniako gamyba, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui;

—	turi būti stebimas visų rūšių kuras, neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas kaip energetinis, ar kaip neenergetinis gamybos išteklius;

—	kai naudojamos biodujos, taikomos III priedo B.3.3 skirsnio nuostatos;

—	jei į procesą įtraukiamas kitų gamybos būdų vandenilis, jis laikomas pirmtaku, turinčiu jam būdingą išmetamą ŠESD kiekį.

Atitinkami pirmtakai: atskirai pagamintas vandenilis, jei naudojamas procese.

3.7.2.2. Haberio-Bošo procesas su anglių ar kitų rūšių kuro dujinimu

Šis būdas taikomas, kai vandenilis gaminamas dujinant anglis, sunkųjį naftos perdirbimo metu susidarantį kurą ar kitas iškastines žaliavas. Gamybos ištekliai gali apimti biomasę, dėl kurios atsižvelgiama į III priedo B.3.3 skirsnio nuostatas.

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visus degalus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su amoniako gamyba, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui;

—	visų rūšių kuras kaip gamybos išteklius turi būti stebimas kaip vienas kuro srautas, neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas kaip energetinis, ar kaip neenergetinis gamybos išteklius;

—	jei į procesą įtraukiamas kitų gamybos būdų vandenilis, jis laikomas pirmtaku, turinčiu jam būdingą išmetamą ŠESD kiekį.

Atitinkami pirmtakai: atskirai pagamintas vandenilis, jei naudojamas procese.

3.8. Nitrato rūgštis

3.8.1. Specialiosios nuostatos

Pagamintas nitrato rūgšties kiekis stebimas ir nurodomas kaip 100 % nitrato rūgštis.

3.8.2. Gamybos būdas

Nitrato rūgšties atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visų degalų CO2, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su nitrato rūgšties gamyba, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui;

—	išmetamą N2O kiekį iš visų šaltinių, gamybos proceso metu išskiriančių N2O, įskaitant išmetamą teršalų kiekį, nemažintą ir mažintą taikant taršos mažinimo priemones. Bet koks deginant kurą išmetamas N2O kiekis į stebėseną neįtraukiamas.

Atitinkami pirmtakai: amoniakas (100 % amoniako).

3.9. Karbamidas

3.9.1. Specialiosios nuostatos

Jei karbamidui gaminti naudojamas CO2 susidaro gaminant amoniaką, į jį atsižvelgiama jį atimant iš amoniako kaip karbamido pirmtako būdingojo išmetamo ŠESD kiekio, jei tokia atimtis leidžiama pagal šio priedo 3.7 skirsnio nuostatas. Tačiau, kai kaip pirmtakas naudojamas amoniakas, pagamintas tiesiogiai neišmetant iškastinio CO2, panaudotas CO2 kiekis gali būti atimamas iš įrenginio, gaminančio CO2, tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio, jei deleguotajame akte, priimtame pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3b dalį, karbamido gamyba apibrėžiama kaip atvejis, kai CO2 yra nuolat chemiškai surištas taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis jis nepatektų į atmosferą, įskaitant bet kokią įprastą veiklą, kuri vykdoma pasibaigus produkto gyvavimo ciklui. Jei dėl tokio atskaitymo susidarytų neigiamas karbamido savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, karbamido savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis lygus nuliui.

3.9.2. Gamybos būdas

Karbamido atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visų rūšių degalų CO2, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su karbamido gamyba, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui;

—

jeigu CO2 gaunamas iš kito įrenginio kaip proceso gamybos išteklius, gautas ir į karbamide nesurištas CO2 laikomas išmetamu teršalu, jei jis dar nėra įskaičiuotas kaip įrenginio, kuriame CO2 buvo pagamintas, išmetamas ŠESD kiekis pagal reikalavimus atitinkančią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą.

—	Atitinkami pirmtakai: amoniakas (100 % amoniako).

3.10. Mišrios trąšos

3.10.1. Specialiosios nuostatos

Šis skirsnis taikomas visų rūšių trąšų, kurių sudėtyje yra azoto, įskaitant amonio nitratą, kalcio amonio nitratą, amonio sulfatą, amonio fosfatus, karbamido amonio nitrato tirpalus, taip pat azoto fosforo (NP), azoto kalio (NK) ir azoto fosforo kalio (NPK) trąšas, gamybai. Įtraukiamos visos operacijos, pvz., maišymas, neutralizavimas, granuliavimas, priliavimas, neatsižvelgiant į tai, ar vyksta tik fizinis maišymas ar cheminės reakcijos.

Įvairių azoto junginių kiekis galutiniame produkte registruojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1009 (2):

—	N kiekis kaip amonis (NH4 +);

—	N kiekis kaip nitratai (NO3 –);

—	N kiekis kaip karbamidas;

—	N kiekis kaip kitų formų (organinės) cheminės medžiagos.

Gamybos procesų, priskiriamų šiai apibendrintai prekių kategorijai, tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis gali būti nustatomas visam ataskaitiniam laikotarpiui ir proporcingai priskiriamas visoms mišrioms trąšoms vienai galutinio produkto tonai. Kiekvienai trąšų klasei būdingas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas atskirai, atsižvelgiant į atitinkamą naudotų pirmtakų masę ir taikant kiekvienam pirmtakui per ataskaitinį laikotarpį būdingą vidutinį išmetamą ŠESD kiekį.

3.10.2. Gamybos būdas

Mišrių trąšų atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visų kuro rūšių CO2, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su trąšų gamyba, pvz., kuro, naudojamo džiovyklose ir šildymui naudojamiems gamybos ištekliams, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui.

Atitinkami pirmtakai:

—	amoniakas (100 % amoniakas), jei naudojamas procese;

—	nitrato rūgštis (100 % nitrato rūgštis), jei naudojama procese;

—	karbamidas, jei naudojamas procese;

—	mišrios trąšos (visų pirma druskos, kurių sudėtyje yra amonio arba nitrato), jei naudojamos procese.

3.11. Sukepintoji rūda

3.11.1. Specialiosios nuostatos

Ši apibendrinta prekių kategorija apima visų rūšių geležies rūdos granulių gamybą (granulėms parduoti, taip pat tiesiogiai naudoti tame pačiame įrenginyje) ir aglomerato gamybą. Jei KN kodas yra 2601 12 00, gali būti įtrauktos ir geležies rūdos, naudojamos kaip ferochromo (FeCr), feromangano (FeMn) arba feronikelio (FeNi) pirmtakai.

3.11.2. Gamybos būdas

Sukepintosios rūdos atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	proceso medžiagų, pvz., klinčių ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų, CO2;

—	visų rūšių kuro, įskaitant koksą, išmetamųjų dujų, pvz., koksavimo dujų, aukštakrosnių dujų arba konverterio dujų, CO2, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su gamybos procesu, ir medžiagas, naudojamas dūmų dujų valymui.

Atitinkami pirmtakai: nėra.

3.12. FeMn (feromanganas), FeCr (ferochromas) ir FeNi (feronikelis)

3.12.1 Specialiosios nuostatos

Šis procesas taikomas tik lydinių, klasifikuojamų KN kodais 7202 1, 7202 4 ir 7202 6, gamybai. Kitos geležies medžiagos, kurių sudėtyje yra daug lydinių, pvz., veidrodinis ketus, neįtraukiamos. Įtraukiamas NPI (nikeliu legiruotas ketus), jei nikelio kiekis yra didesnis kaip 10 %.

Kai išmetamosios dujos arba kitos dūmų dujos išmetamos nesumažinant jų kiekio, išmetamosiose dujose esantis CO laikomas išmetamo CO2 moliniu ekvivalentu.

3.12.2. Gamybos būdas

FeMn, FeCr ir FeNi atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	išmetamą CO2 kiekį, susijusį su kuro sąnaudomis, nepriklausomai nuo to, ar kuras naudojamas energetikos, ar ne energetikos reikmėms;

—	išmetamą CO2 kiekį, susijusį su proceso gamybos ištekliais, pvz., klintimis, ir dūmų dujų valymą;

—	naudojant elektrodus arba elektrodų pastas išmetamą CO2 kiekį;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

Atitinkami pirmtakai: sukepintoji rūda, jei naudojama procese.

3.13. Ketus

3.13.1. Specialiosios nuostatos

Šiai apibendrintai prekių kategorijai priskiriamas nelegiruotasis ketus iš aukštakrosnių, taip pat legiruotasis ketus (pvz., veidrodinis ketus), nepriklausomai nuo fizinės formos (pvz., luitai, granulės). Įtraukiamas nikeliu legiruotas ketus, jei nikelio kiekis yra mažesnis kaip 10 %. Integruotose plieno gamyklose skystas ketus (toliau – karštas metalas), tiesiogiai priskiriamas deguonies konverteriui, yra produktas, kuriuo ketaus gamybos procesas atskiriamas nuo neapdoroto plieno gamybos proceso. Jei įrenginyje ketus neparduodamas ir neperduodamas į kitus įrenginius, nebūtina atskirai stebėti gaminant ketų išmetamo teršalų kiekio. Gali būti apibrėžtas bendras gamybos procesas, įskaitant neapdoroto plieno gamybą, ir, laikantis III priedo A.4 skirsnyje nustatytų taisyklių, tolesnė galutinės grandies gamyba.

3.13.2. Gamybos būdai

3.13.2.1. Aukštakrosnės būdas

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	CO2 iš kuro ir reduktorių, pvz., kokso, kokso dulkių, anglių, mazuto, plastiko atliekų, gamtinių dujų, medienos atliekų, medžio anglių, taip pat iš išmetamųjų dujų, pvz., koksavimo dujų, aukštakrosnių dujų arba konverterio dujų;

—	kai naudojama biomasė, atsižvelgiama į III priedo B.3.3 skirsnio nuostatas;

—	proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų, CO2; dūmų dujų valymo medžiagas;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

Atitinkami pirmtakai:

—	sukepintoji rūda;

—	ketus arba tiesiogiai redukuota geležis (DRI) iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese;

—	FeMn, FeCr, FeNi, jei jie naudojami procese;

—	vandenilis, jei naudojamas procese.

3.13.2.2. Lydymo redukcija

Šio gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	CO2 iš kuro ir reduktorių, pvz., kokso, kokso dulkių, anglių, mazuto, plastiko atliekų, gamtinių dujų, medienos atliekų, medžio anglių, proceso išmetamųjų dujų arba konverterio dujų ir kt.;

—	kai naudojama biomasė, atsižvelgiama į III priedo B.3.3 skirsnio nuostatas;

—	proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų, CO2; dūmų dujų valymo medžiagas;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

Atitinkami pirmtakai:

—	sukepintoji rūda;

—	ketus arba tiesiogiai redukuota geležis iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese;

—	FeMn, FeCr, FeNi, jei jie naudojami procese;

—	vandenilis, jei naudojamas procese.

3.14. Tiesiogiai redukuota geležis

3.14.1. Specialiosios nuostatos

Nustatytas tik vienas gamybos būdas, nors skirtingoms technologijoms gali būti naudojamos skirtingos rūdos savybės, dėl kurių gali reikėti granuliuoti arba sukepinti, ir skirtingi reduktoriai (gamtinės dujos, įvairus iškastinis kuras arba biomasė, vandenilis). Todėl gali būti svarbūs pirmtakai – sukepintoji rūda arba vandenilis. Kaip produktai, gali būti svarbi kempėtoji geležis, karštuoju būdu pagaminti geležies briketai arba kitų formų tiesiogiai redukuota geležis, įskaitant tiesiogiai redukuotą geležį, kuri nedelsiant tiekiama į elektros lanko krosnis ar kitus galutinės grandies procesus.

Jei įrenginyje tiesiogiai redukuota geležis neparduodama ir neperduodama į kitus įrenginius, nebūtina atskirai stebėti gaminant tiesiogiai redukuotą geležį išmetamo teršalų kiekio. Gali būti taikomas bendras gamybos procesas, įskaitant plieno gamybą ir, laikantis III priedo A.4 skirsnyje nustatytų taisyklių, tolesnę galutinės grandies gamybą.

3.14.2. Gamybos būdas

Šio gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	CO2 iš kuro ir reduktorių, pvz., gamtinių dujų, mazuto, proceso išmetamųjų dujų arba konverterio dujų ir kt.;

—	kai naudojamos biodujos ar kitų formų biomasė, atsižvelgiama į III priedo B.3.3 skirsnio nuostatas;

—	CO2 iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

Atitinkami pirmtakai:

—	sukepintoji rūda, jei naudojama procese;

—	vandenilis, jei naudojamas procese;

—	ketus arba tiesiogiai redukuota geležis iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese;

—	FeMn, FeCr, FeNi, jei naudojama procese.

3.15. Neapdorotas plienas

3.15.1. Specialiosios nuostatos

Sistemos ribos apima visą veiklą ir dalis, reikalingas neapdorotam plienui gauti:

—

jei procesas prasideda nuo karšto metalo (skysto ketaus), sistemos ribos apima pagrindinį deguonies konverterį, vakuuminį degazavimą, antrinę metalurgiją, dekarbonizavimą argonu ir deguonimi ir (arba) vakuuminio dekarbonizavimą deguonimi, tolydinį liejimą arba luitų liejimą, atitinkamais atvejais karštąjį valcavimą arba kalimą, ir visą būtiną pagalbinę veiklą, pvz., perdavimą, pakartotinį kaitinimą ir dūmų dujų valymą;

—

jei procese naudojama elektros lanko krosnis, sistemos ribos apima visas susijusias veiklos rūšis ir dalis, pvz., pačią elektros lanko krosnį, antrinę metalurgiją, vakuuminį degazavimą, dekarbonizavimą argonu ir deguonimi ir (arba) vakuuminio dekarbonizavimą deguonimi, tolydinį liejimą arba luitų liejimą, atitinkamais atvejais karštąjį valcavimą arba kalimą, ir visą būtiną pagalbinę veiklą, pvz., perdavimą, žaliavų ir įrangos kaitinimą, pakartotinį kaitinimą ir dūmų dujų valymą.

—	Šiai apibendrintai prekių kategorijai priskiriamas tik pirminis karštas valcavimas ir grubus formavimas kalimo būdu, kuriais gaunami pusgaminiai, kurių KN kodai yra 7207, 7218 ir 7224. Kiti valcavimo ir kalimo procesai priskiriami apibendrintai prekių kategorijai „geležies arba plieno gaminiai“.

3.15.2. Gamybos būdai

3.15.2.1. Plieno gamyba deguoniniu konverteriu

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	CO2 iš kuro, pvz., anglių, gamtinių dujų, mazuto, išmetamųjų dujų, pvz., aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų arba konverterio dujų ir kt.;

—	CO2 iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį, patenkančią į procesą laužo, lydinių, grafito ir kt. sudėtyje, atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

Atitinkami pirmtakai:

—	ketus, DRI, jei naudojama procese;

—	FeMn, FeCr, FeNi, jei jie naudojami procese;

—	neapdorotas plienas iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese.

3.15.2.2. Elektros lanko krosnis

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	CO2 iš kuro, pvz., anglių, gamtinių dujų, mazuto, taip pat išmetamųjų dujų, pvz., aukštakrosnių dujų, koksavimo dujų arba konverterio dujų;

—	naudojant elektrodus arba elektrodų pastas išmetamą CO2 kiekį;

—	CO2 iš proceso medžiagų, pvz., klinčių, magnezito ir kitų karbonatų arba karbonatinių rūdų; dūmų dujų valymo medžiagas;

—	į produkte, šlake ar atliekose liekančią anglį, patenkančią į procesą, pvz., laužo, lydinių ir grafito sudėtyje, atsižvelgiama taikant masės balanso metodą pagal III priedo B.3.2 skirsnį.

Atitinkami pirmtakai:

—	ketus, DRI, jei naudojama procese;

—	FeMn, FeCr, FeNi, jei jie naudojami procese;

—	neapdorotas plienas iš kitų įrenginių arba gamybos procesų, jei jie naudojami procese.

3.16. Geležies arba plieno gaminiai

3.16.1. Specialiosios nuostatos

Laikantis III priedo A.4 skirsnyje ir šio priedo 3.11–3.15 skirsniuose nustatytų taisyklių, geležies arba plieno gaminių gamybos procesas gali būti taikomas šiais atvejais:

—	sistemos ribos kaip vieną procesą apima visus integruotos plieno gamyklos etapus nuo ketaus arba DRI, neapdoroto plieno, pusgaminių gamybos iki galutinių plieno produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybos;

—	sistemos ribos apima neapdoroto plieno, pusgaminių ir galutinių plieno produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybą;

—

sistemos ribos apima galutinių plieno produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybą pradedant nuo neapdoroto plieno, pusgaminių arba kitų galutinių plieno produktų, kurių KN kodai išvardyti 2 skirsnyje ir kurie gaunami iš kitų įrenginių arba gaminami tame pačiame įrenginyje, bet taikant atskirą gamybos procesą.

Turi būti vengiama dvigubo skaičiavimo arba įrenginio gamybos procesų stebėsenos spragų. Geležies arba plieno gaminių gamybos procesas apima šiuos gamybos etapus:

—

visi gamybos etapai, skirti gaminti prekes, kurių KN kodai pateikti šio priedo 2 skirsnyje ir kurie priskiriami apibendrintai prekių kategorijai „geležies arba plieno gaminiai“, kurie nėra jau įtraukti į atskirus ketaus, tiesiogiai redukuotos geležies arba neapdoroto plieno gamybos procesus, kaip reikalaujama šio priedo 3.11–3.15 skirsniuose ir taikoma įrenginyje;

—

visi įrenginyje taikomi gamybos etapai, pradedant nuo neapdoroto plieno, įskaitant (bet ne tik) pakartotinį kaitinimą, pakartotinį lydymą, liejimą, karštąjį valcavimą, šaltąjį valcavimą, kalimą, ėsdinimą, atkaitinimą, dengimą metalu, dengimą, galvanizavimą, vielos tempimą, pjovimą, suvirinimą, apdailą.

Produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 5 % kitų medžiagų masės, pvz., izoliacinių medžiagų, kurių KN kodas 7309 00 30, atveju kaip pagamintų prekių masė nurodoma tik geležies arba plieno masė.

3.16.2. Gamybos būdas

Geležies arba plieno produktų atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—

visą deginant kurą išmetamą CO2 kiekį ir dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriančias ŠESD, susijusias su įrenginyje taikomais gamybos etapais, įskaitant (bet ne tik) geležies arba plieno produktų pakartotinį kaitinimą, pakartotinį lydymą, liejimą, karštąjį valcavimą, šaltąjį valcavimą, kalimą, ėsdinimą, atkaitinimą, dengimą metalu, dengimą, galvanizavimą, vielos tempimą, pjovimą, suvirinimą ir apdailą.

Atitinkami pirmtakai:

—	neapdorotas plienas, jei naudojamas procese;

—	ketus, DRI, jei naudojama procese;

—	FeMn, FeCr, FeNi, jei naudojama procese;

—	geležies arba plieno produktai, jei naudojami procese.

3.17. Neapdirbtas aliuminis

3.17.1. Specialiosios nuostatos

Šiai apibendrintai prekių kategorijai priskiriamas nelegiruotasis ir legiruotasis aliuminis, kurio fizinė forma būdinga neapdirbtiems metalams, pvz., luitams, plokštėms, ruošiniams ar granulėms. Integruotose aliuminio gamyklose taip pat įtraukiamas skystas aliuminis, tiesiogiai priskiriamas aliuminio produktų gamybai. Jei įrenginyje neapdirbtas aliuminis neparduodamas ir neperduodamas į kitus įrenginius, nebūtina atskirai stebėti gaminant neapdirbtą aliuminį išmetamo teršalų kiekio. Gali būti apibrėžtas bendras gamybos procesas, įskaitant neapdirbto aliuminio gamybą, ir, laikantis III priedo A.4 skirsnyje nustatytų taisyklių, tolesni aliuminio produktų gamybos procesai.

3.17.2. Gamybos būdai

3.17.2.1. Pirminis (elektrolitinis) lydymas

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	naudojant elektrodus arba elektrodų pastas išmetamą CO2 kiekį;

—	CO2 kiekį, išmetamą iš bet kokio naudojamo kuro (pvz., žaliavų džiovinimo ir pirminio kaitinimo, elektrolizės elementų kaitinimo, liejimui reikalingo kaitinimo tikslais);

—	CO2 kiekį, išmetamą valant dūmų dujas, iš natrio karbonato arba, jei aktualu, klinčių;

—	perfluoranglies išmetimą dėl anodinio poveikio, stebimą pagal III priedo B.7 skirsnį.

Atitinkami pirmtakai: nėra.

3.17.2.2. Antrinis lydymas (perdirbimas)

Antrinio aliuminio lydymo (perdirbimo) pagrindinis gamybos išteklius yra aliuminio laužas. Tačiau įmaišius neapdirbto aliuminio iš kitų šaltinių, jis laikomas pirmtaku. Be to, jei šio proceso produkto sudėtyje yra daugiau kaip 5 % legiruojančiųjų elementų, produktui būdingas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip, tarsi legiruojančiųjų elementų masė būtų pirminio lydymo metu gauto neapdirbto aliuminio masė.

To gamybos būdo atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	CO2 kiekį, išmetamą iš bet kokio kuro, naudojamo žaliavoms džiovinti ir jų pirminiam kaitinimui, naudojamo lydkrosnėse, paruošiamajam metalo laužo apdorojimui, pvz., dangos ir alyvos šalinimui, ir susijusių likučių deginimui, taip pat kuro, kurio reikia luitams, ruošiniams ar plokštėms lieti;

—	išmetamą CO2 kiekį, susijusį su kuru, naudojamu susijusiai veiklai, pvz., frakcijų apdorojimui ir šlako regeneravimui;

—	CO2 kiekį, išmetamą valant dūmų dujas, iš natrio karbonato arba, jei aktualu, klinčių.

Atitinkami pirmtakai:

—	iš kitų šaltinių gautas neapdirbtas aliuminis, jei naudojamas procese.

3.18. Aliuminio produktai

3.18.1. Specialiosios nuostatos

Laikantis III priedo A.4 skirsnyje ir šio priedo 3.17 skirsnyje nustatytų taisyklių, aliuminio produktų gamybos procesas gali būti taikomas šiais atvejais:

—	sistemos ribos kaip vieną procesą apima visus integruotos aliuminio gamyklos etapus nuo neapdirbto aliuminio gamybos iki pusgaminių gamybos, taip pat aliuminio produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybos;

—	sistemos ribos apima aliuminio produktų, kurių KN kodai išvardyti šio priedo 2 skirsnyje, gamybą pradedant nuo pusgaminių arba kitų aliuminio produktų, kurių KN kodai išvardyti 2 skirsnyje ir kurie gaunami iš kitų įrenginių arba gaminami tame pačiame įrenginyje, bet taikant atskirą gamybos procesą.

Turi būti vengiama dvigubo skaičiavimo arba įrenginio gamybos procesų stebėsenos spragų. Aliuminio gaminių gamybos procesas apima šiuos gamybos etapus:

—

visi gamybos etapai, skirti gaminti prekes, kurių KN kodai pateikti šio priedo 2 skirsnyje ir kurie priskiriami apibendrintai prekių kategorijai „aliuminio produktai“, kurie nėra jau įtraukti į atskirus neapdirbto aliuminio gamybos procesus, kaip reikalaujama šio priedo 3.17 skirsnyje ir taikoma įrenginyje;

—	visi įrenginyje taikomi gamybos etapai, pradedant nuo neapdirbto aliuminio, įskaitant (bet ne tik) pakartotinį kaitinimą, pakartotinį lydymą, liejimą, valcavimą, ekstruziją, kalimą, dengimą, galvanizavimą, vielos tempimą, pjovimą, suvirinimą, apdailą.

Jei produkto sudėtyje yra daugiau kaip [5 %] legiruojančiųjų elementų masės, produktui būdingas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip, tarsi legiruojančiųjų elementų masė būtų pirminio lydymo metu gauto neapdirbto aliuminio masė.

Produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 5 % kitų medžiagų masės, pvz., izoliacinių medžiagų, kurių KN kodas 7611 00 00, atveju kaip pagamintų prekių masė nurodoma tik aliuminio masė.

3.18.2. Gamybos būdas

Aliuminio produktų atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	visą CO2 kiekį, išmetamą dėl kuro sąnaudų aliuminio produktų formavimo procesuose ir dūmų dujų valymo procesuose.

Atitinkami pirmtakai:

—	neapdirbtas aliuminis, jei naudojamas gamybos procese (pirminį ir antrinį aliuminį apdorojant atskirai, jei tokių duomenų yra);

—	aliuminio produktai, jei naudojami gamybos procese.

3.19. Elektros energija

3.19.1. Specialiosios nuostatos

Elektros energijos atveju stebimas ir deklaruojamas tik tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis. Elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas pagal III priedo D.2 skirsnį.

3.19.2. Gamybos būdai

Elektros energijos atveju tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsena apima:

—	degimo metu išsiskiriančias ŠESD ir dūmų valymo proceso metu išsiskiriančias ŠESD.

Atitinkami pirmtakai: nėra.

(1) 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1184, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės (OL L 157, 2023 6 20, p. 11).

(2) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 (OL L 170, 2019 6 25, p. 1).

III PRIEDAS

Duomenų, įskaitant duomenis apie įrenginio lygmeniu išmetamą ŠESD kiekį, gamybos procesams priskiriamą išmetamą ŠESD kiekį ir prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, nustatymo taisyklės

A. PRINCIPAI

A.1. Bendrasis metodas

Siekiant nustatyti Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, atliekami šie veiksmai:

gamybos procesai, susiję su įrenginyje pagamintomis prekėmis, nustatomi naudojant apibendrintas prekių kategorijas, kaip apibrėžta II priedo 2 skirsnyje, taip pat atitinkamus gamybos būdus, išvardytus II priedo 3 skirsnyje, atsižvelgiant į gamybos procesų sistemos ribų nustatymo taisykles pagal šio priedo A.4 skirsnį;

b)	prekes gaminančio įrenginio lygmeniu tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, toms prekėms nurodytų II priede, kiekio stebėsena vykdoma taikant šio priedo B skirsnyje nurodytus metodus;

c)	kai išmatuojama šiluma importuojama į įrenginį, jame gaminama ir vartojama arba iš jo eksportuojama, grynieji šilumos srautai ir su tos šilumos gamyba susijęs išmetamas ŠESD kiekis stebimi taikant šio priedo C skirsnyje nurodytus metodus;

pagamintoms prekėms būdingo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėsenos tikslais elektros energijos suvartojimas atitinkamuose gamybos procesuose stebimas taikant šio priedo D.1 skirsnyje nurodytus metodus. Jei elektros energija gaminama įrenginyje arba gaunama iš šaltinio, turinčio tiesioginę techninę jungtį, vykdoma su tos elektros energijos gamyba susijusio išmetamo ŠESD kiekio stebėsena, kad būtų galima nustatyti elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorių. Jei įrenginys gauna elektros energiją iš tinklo, tos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas pagal šio priedo D.2.3 skirsnį. Taip pat stebimas bet koks iš vieno gamybos proceso į kitą perduodamas arba iš įrenginio eksportuojamas elektros energijos kiekis;

įrenginiuose tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su šilumos gamyba ir vartojimu bei elektros energijos gamyba ir vartojimu, ir visi atitinkami išmetamųjų dujų srautai priskiriami gamybos procesams, susijusiems su prekėmis, pagamintomis taikant šio priedo F skirsnyje nustatytas taisykles. Tada tas išmetamas ŠESD kiekis naudojamas gaminamoms prekėms būdingam savitajam tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti, taikant šio priedo F skirsnį;

kai II priedo 3 skirsnyje apibrėžiami atitinkami įrenginiuose pagamintų prekių pirmtakai, dėl kurių tos prekės tampa „sudėtingomis prekėmis“, atitinkamam pirmtakui būdingas išmetamas ŠESD kiekis nustatomas pagal šio priedo E skirsnį ir pridedamas prie pagamintoms sudėtingoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio, taikant šio priedo G skirsnyje nustatytas taisykles. Kai pirmtakai patys yra sudėtingos prekės, šis procesas kartojamas tol, kol bus įvertinti visi pirmtakai;

Jei veiklos vykdytojas negali tinkamai nustatyti faktinių vieno ar daugiau duomenų rinkinių duomenų taikydamas šio priedo A.3 skirsnyje numatytus metodus ir jei nėra jokio kito metodo duomenų spragoms užpildyti, pereinamuoju laikotarpiu šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis galima naudoti Komisijos pateiktas ir paskelbtas numatytąsias vertes. Tokiu atveju pridedamas trumpas faktinių duomenų nenaudojimo priežasčių paaiškinimas.

Stebėsena apima ataskaitinį laikotarpį, kuriuo užtikrinama, kad kuo labiau būtų išvengta nereprezentatyvių duomenų, atsirandančių dėl trumpalaikių gamybos procesų svyravimų ir duomenų spragų. Numatytasis ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Tačiau veiklos vykdytojas kaip alternatyvą gali pasirinkti:

a)	jei įrenginiui prisiimti atitikties įsipareigojimai pagal reikalavimus atitinkančią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, gali būti taikomas tos sistemos ataskaitinis laikotarpis, jei jis apima bent tris mėnesius;

b)	veiklos vykdytojo mokestinius metus, jei tokiu laikotarpiu užtikrinama geresnė duomenų kokybė nei naudojant kalendorinius metus.

Su prekėmis susijęs būdingasis išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas kaip pasirinkto ataskaitinio laikotarpio vidurkis.

Jei teršalai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, išmetami ne įrenginio ribose, reikia naudoti iš ištekliaus (pvz., elektros energijos, šilumos, pirmtako) tiekėjo gautus naujausio turimo ataskaitinio laikotarpio duomenis. Teršalai, išmetami ne įrenginio ribose, apima:

a)	netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, kai elektros energija gaunama iš tinklo;

b)	išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su elektros energija ir šiluma, importuotomis iš kitų įrenginių;

c)	iš kitų įrenginių gautų pirmtakų būdingąjį tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį.

Viso ataskaitinio laikotarpio išmetamo ŠESD kiekio duomenys išreiškiami CO2 ekv. tonomis, suapvalinant iki visos tonos.

Visi parametrai, naudojami apskaičiuojant išmestą ŠESD kiekį, yra suapvalinami taip, kad į išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimą ir ataskaitas būtų įtraukti visi reikšminiai skaitmenys.

Savitasis būdingasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis išreiškiamas CO2 ekv. tonomis vienai prekių tonai, suapvalinant taip, kad būtų įtraukti visi reikšminiai skaitmenys ir ne daugiau kaip 5 skaitmenys po kablelio.

A.2. Stebėsenos principai

Faktinių duomenų stebėsenai įrenginio lygmeniu ir duomenų rinkiniams, reikalingiems siekiant išmetamą ŠESD kiekį priskirti prekėms, taikomi toliau apibūdinti principai.

Išsamumas: stebėsenos metodika apima visus parametrus, būtinus visoms Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytoms prekėms būdingam išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti pagal šiame priede pateiktus metodus ir formules.

a)	Įrenginio lygmeniu tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis apima degimo metu išsiskiriančias ŠESD ir proceso metu išsiskiriančias ŠESD;

būdingasis tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis apima per atitinkamą gamybos procesą išmetamą ŠESD kiekį pagal šio priedo F skirsnį, remiantis įrenginio tiesiogiai išmetamu ŠESD kiekiu, išmetamu ŠESD kiekiu, susijusiu su atitinkamais šilumos srautais ir medžiagų srautais proceso sistemos ribose, įskaitant, jei aktualu, išmetamąsias dujas. Be to, būdingasis tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis apima atitinkamų pirmtakų būdingąjį tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį;

c)	įrenginio lygmeniu netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis apima su elektros energijos suvartojimu įrenginyje susijusį išmetamą ŠESD kiekį;

d)	būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis apima įrenginyje pagamintų prekių netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ir atitinkamų pirmtakų būdingąjį netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį;

e)	parenkamas tinkamas kiekvieno parametro metodas pagal šio priedo A.3 skirsnį, užtikrinant, kad nebūtų nei dvigubo skaičiavimo, nei duomenų spragų.

Nuoseklumas ir palyginamumas: stebėsena ir ataskaitos turi būti nuoseklios ir palyginamos su kitų laikotarpių stebėsena ir ataskaitomis. Tuo tikslu pasirinkti metodai nustatomi rašytiniuose stebėsenos metodikos dokumentuose, kad metodai būtų taikomi nuosekliai. Metodika keičiama tik jei tai objektyviai pagrįsta. Svarbios priežastys apima:

a)	įrenginyje naudojamos technologijos, gamybos išteklių ir kuro arba pagamintų prekių konfigūracijos pokyčius;

b)	atvejus, kai dėl prekybos partnerių, atsakingų už stebėsenos metodikoje naudojamus duomenis, pokyčių turi būti įdiegti nauji duomenų šaltiniai arba stebėsenos metodai;

c)	atvejus, kai galima padidinti duomenų tikslumą, supaprastinti duomenų srautus arba patobulinti kontrolės sistemą.

Skaidrumas: stebėsenos duomenys gaunami, registruojami, rengiami, analizuojami ir dokumentuojami, įskaitant prielaidas, nuorodas, veiklos duomenis, išmetamųjų teršalų faktorius, skaičiavimo faktorius, duomenis apie įsigytų pirmtakų būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, išmatuojamą šilumą ir elektros energiją, numatytąsias būdingojo išmetamo ŠESD kiekio vertes, informaciją apie mokėtiną anglies dioksido kainą ir visus kitus šio priedo tikslais svarbius duomenis, skaidriai, kad nustatytus išmetamo ŠESD kiekio duomenis būtų galima atgaminti, be kita ko, kad juos atgaminti galėtų nepriklausomos trečiosios šalys, pavyzdžiui, akredituoti tikrintojai. Dokumentuose pateikiami įrašai apie visus metodikos pakeitimus.

Išsamūs ir skaidrūs visų duomenų, susijusių su pagamintų prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio nustatymu, įskaitant būtinus patvirtinamuosius dokumentus, įrašai įrenginyje saugomi bent 4 metus po ataskaitinio laikotarpio. Tuo duomenis galima atskleisti ataskaitas teikiančiam deklarantui.

Tikslumas: pasirinkta stebėsenos metodika užtikrinama, kad išmetamo ŠESD kiekio nustatymas nebūtų netikslus nei dėl sisteminių priežasčių, nei sąmoningai. Visi netikslumų šaltiniai turi būti nustatyti ir kuo labiau sumažinami. Siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą išmetamų šiltnamio dujų kiekių apskaičiavimo ir matavimo tikslumą, turi būti veikiama ypatingai kruopščiai.

Tais atvejais, kai atsirado duomenų spragų arba manoma, kad jos bus neišvengiamos, pakaitinius duomenis sudaro konservatyvūs įverčiai. Kiti atvejai, kai išmetamo ŠESD kiekio duomenys grindžiami konservatyviais įverčiais, apima:

a)	atvejus, kai į atmosferą išmestas anglies monoksidas (CO) apskaičiuojamas kaip molinis CO2 kiekio ekvivalentas;

b)	visą biomasės išmetamą ŠESD kiekį masės balansuose ir perduotam CO2, kai biomasės kiekio medžiagose ar kure nustatyti neįmanoma, laikoma, kad ŠESD kiekis išmetamas iš iškastinio kuro anglies.

Metodikos vientisumas: remiantis pasirinkta stebėsenos metodika, galima išmetamo ŠESD kiekio duomenų, kurie bus pateikti ataskaitoje, atžvilgiu duoti pagrįstą patikinimą. Išmetamas ŠESD kiekis nustatomas taikant atitinkamas šiame priede išdėstytas stebėsenos metodikas. Išmetamo ŠESD kiekio ataskaitose turi būti be esminių netikslumų, parenkant bei pateikiant informaciją vengiama šališkumo ir pateikiama patikima bei suderinta ataskaita apie įrenginyje pagamintų prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį.

6.	Gali būti taikomos neprivalomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti teiktinų duomenų kokybę, visų pirma duomenų srauto ir kontrolės veiklą pagal šio priedo H skirsnį.

Ekonominis veiksmingumas: renkantis stebėsenos metodiką, patobulinimai, kuriais siekiama didesnio tikslumo, įvertinami atsižvelgiant į papildomas išlaidas. Taigi vykdant išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną ir teikiant ataskaitas turi būti siekiama kuo didesnio tikslumo, nebent tai būtų techniškai neįmanoma arba dėl to nepagrįstai išaugtų išlaidos.

Nuolatinis tobulinimas: reguliariai tikrinama, ar galima patobulinti stebėsenos metodikas. Jei atliekamas išmetamo ŠESD kiekio duomenų tikrinimas, bet kokios patikros ataskaitose pateiktos rekomendacijos dėl patobulinimų laikomos įgyvendintinomis per pagrįstą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai dėl patobulinimo atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų arba tai būtų techniškai neįmanoma.

A.3. Geriausio prieinamo duomenų šaltinio parinkimo metodai

Nustatant prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį ir pagrindinius duomenų rinkinius, pvz., išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su atskirais sukėlikliais ar taršos šaltiniais, išmatuojamos šilumos kiekiais, pagrindinis principas visada yra pasirinkti geriausią turimą duomenų šaltinį. Šiuo tikslu taikomi toliau apibūdinti pagrindiniai principai.

Pirmenybė teikiama šiame priede aprašytiems stebėsenos metodams. Jei konkrečiam duomenų rinkiniui šiame priede aprašytas stebėsenos metodas netaikomas arba jei dėl jo atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų arba jis techniškai neįmanomas, šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis gali būti taikomi kitos reikalavimus atitinkančios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos stebėsenos metodai, jei jie apima reikiamą duomenų rinkinį. Jei tokių metodų nėra, jie techniškai neįmanomi arba juos taikant atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų, gali būti taikomi netiesioginiai duomenų rinkinio nustatymo metodai pagal 2 punktą. Jei tokių metodų nėra, jie nėra techniškai įmanomi arba juos taikant atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų, pereinamuoju laikotarpiu šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis galima naudoti Komisijos pateiktas ir paskelbtas preliminarias numatytąsias vertes;

tiesioginio ar netiesioginio nustatymo metodų atveju metodas laikomas tinkamu, jeigu juo užtikrinama, kad matavimas, analizė, ėminių ėmimas, kalibravimas ir patvirtinimas, skirti konkrečiam duomenų rinkiniui nustatyti, būtų atliekami taikant metodus, nustatytus atitinkamuose EN ar ISO standartuose. Jei tokių standartų nėra, gali būti naudojami nacionaliniai standartai. Jeigu nėra taikytinų paskelbtų standartų, naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausios patirties gairės ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida;

taikant vieną iš a punkte nurodytų metodų, pirmenybė teikiama matavimo priemonėms arba laboratorinei analizei, kurią kontroliuoja veiklos vykdytojas, o ne matavimo priemonėms ar analizei, kurias kontroliuoja kitas teisės subjektas, pvz., kuro ar medžiagų tiekėjas arba prekybos partneriai, susiję su pagamintomis prekėmis;

matavimo priemonės parenkamos taip, kad jas taikant neapibrėžtis būtų kuo mažiausia ir nebūtų patiriama nepagrįstų išlaidų. Pirmenybė teikiama priemonėms, kurioms taikoma teisinė metrologinė kontrolė, išskyrus atvejus, kai yra kitų priemonių, kurių naudojimo neapibrėžtumas yra gerokai mažesnis. Priemonės naudojamos tik aplinkoje, atitinkančioje jų naudojimo specifikacijas;

e)	jei atliekama laboratorinė analizė arba kai laboratorijos atlieka ėminių apdorojimą, kalibravimą, metodų patvirtinimą arba veiklą, susijusią su nepertraukiamuoju išmetamo ŠESD kiekio matavimu, taikomi šio priedo B.5.4.3 skirsnio reikalavimai.

Netiesioginiai nustatymo metodai: jeigu nėra tiesioginio nustatymo metodo, pagal kurį būtų galima parengti reikalingą duomenų rinkinį, pirmiausia – tokiais atvejais, kai turi būti nustatyta grynoji išmatuojama šiluma tiekiama įvairiems gamybos procesams, galima taikyti netiesioginį nustatymo metodą, pavyzdžiui:

a)	skaičiavimą, pagrįstą žinomu cheminiu arba fiziniu procesu, taikant atitinkamas pripažintoje literatūroje nurodytas susijusių cheminių medžiagų cheminių ir fizinių savybių vertes, atitinkamus stechiometrinius faktorius ir termodinamines savybes, pvz., reakcijos entalpijas, jeigu taikytina;

b)	skaičiavimą, pagrįstą įrenginio projektiniais duomenimis, pvz., techninių vienetų energijos vartojimo efektyvumu arba apskaičiuotuoju energijos vartojimo efektyvumu, tenkančiu vienam produkcijos vienetui;

koreliacijas, pagrįstas empiriniais reikalingo duomenų rinkinio apytikslių verčių nustatymo naudojant nekalibruotą įrangą arba gamybos žurnaluose užregistruotus duomenis, bandymais. Tuo tikslu užtikrinama, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik vertėms, patenkančioms į intervalą, kuriam ji buvo nustatyta, nustatyti. Tokių koreliacijų galiojimas įvertinamas bent vieną kartą per metus.

Siekiant nustatyti geriausius turimus duomenų šaltinius, pasirenkamas aukščiausio reitingo pagal 1 punkte pateiktą klasifikaciją duomenų šaltinis, kuris jau yra įrenginyje. Tačiau, kur techniškai įmanoma taikyti aukštesnio reitingo duomenų šaltinį nepatiriant nepagrįstų išlaidų, nepagrįstai nedelsiant taikomas toks geresnis duomenų šaltinis. Jei 1 punkte pateiktame reitinge yra skirtingų to paties duomenų rinkinio duomenų šaltinių, pasirenkamas duomenų šaltinis, kuriuo užtikrinamas aiškiausias duomenų srautas su mažiausia būdingąja rizika ir kontrolės riziką, susijusią su netikslumais.

Pagal 3 punktą pasirinkti duomenų šaltiniai naudojami siekiant nustatyti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį ir apie jį pranešti.

Kiek tai įmanoma nepatiriant nepagrįstų išlaidų, kontrolės sistemos tikslais pagal šio priedo H skirsnį apibrėžiami papildomi duomenų šaltiniai arba duomenų rinkinių nustatymo metodai, kad būtų galima patvirtinti 3 punkte nurodytus duomenų šaltinius. Pasirinkti duomenų šaltiniai, jei tokių yra, nurodomi stebėsenos metodikos dokumentuose.

Rekomenduojami patobulinimai: siekiant pagerinti stebėsenos metodus, reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, tikrinama, ar atsirado naujų duomenų šaltinių. Jei tokie nauji duomenų šaltiniai laikomi tikslesniais pagal 1 punkte pateiktą reitingą, jie nustatomi stebėsenos metodikos dokumentuose ir taikomi kuo anksčiau.

Techninis įmanomumas: jei tvirtinama, kad taikyti konkrečią nustatymo metodiką techniškai neįmanoma, stebėsenos metodikos dokumentuose pateikiamas šio fakto pagrindimas. Pagrindimas iš naujo įvertinamas atliekant reguliarius patikrinimus pagal 6 punktą. Toks pagrindimas turi būti paremtas tuo, ar įrenginyje yra techninių išteklių, kuriais galima patenkinti siūlomo duomenų šaltinio ar stebėsenos metodo poreikius ir kurie taikant šį priedą gali būti įgyvendinti reikiamu laiku. Minėti techniniai ištekliai apima galimybę taikyti reikiamus metodus ir naudoti reikiamas technologijas.

Nepagrįstai didelės išlaidos: jei tvirtinama, kad taikant konkrečią duomenų rinkinio nustatymo metodiką patiriama nepagrįstai didelių išlaidų, stebėsenos metodikos dokumentuose pateikiamas šio fakto pagrindimas. Pagrindimas iš naujo įvertinamas atliekant reguliarius patikrinimus pagal 6 punktą. Nepagrįstas išlaidų pobūdis nustatomas, kaip aprašyta toliau.

Konkretaus duomenų rinkinio nustatymo išlaidos laikomos nepagrįstomis, jei, veiklos vykdytojo skaičiavimais, jos yra didesnės nei konkrečios nustatymo metodikos teikiama nauda. Tuo tikslu nauda apskaičiuojama gerinimo faktorių padauginant iš 20 EUR atskaitos kainos už kiekvieną CO2 ekv. toną ir į išlaidas įskaičiuojama atitinkama įrangos ekonominio naudingumo laikotarpiu grindžiamo atitinkamo jos nuvertėjimo trukmė, jeigu taikytina.

Gerinimo faktorius yra:

apskaičiuotosios matavimo neapibrėžties pagerėjimas, išreikštas procentais, padaugintas iš apskaičiuotojo susijusio išmetamo ŠESD kiekio per ataskaitinį laikotarpį. Susijęs išmetamas ŠESD kiekis yra:

1)	tiesiogiai iš atitinkamo sukėliklio arba taršos šaltinio išmetamas ŠESD kiekis;

2)	išmatuojamos šilumos kiekiui priskirtas išmetamas ŠESD kiekis;

3)	netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su atitinkamu elektros energijos kiekiu;

4)	pagamintos medžiagos arba sunaudoto pirmtako būdingasis išmetamas ŠESD kiekis;

b)	1 % susijusio išmetamo ŠESD kiekio, jei matavimo neapibrėžtis nepagerėja.

Su įrenginio stebėsenos metodikos gerinimu susijusios priemonės nelaikomos reikalaujančiomis nepagrįstai didelių išlaidų, jei per metus susidaro ne didesnė kaip 2 000 EUR bendra suma.

A.4. Įrenginių padalijimas į gamybos procesus

Įrenginiai padalijami į gamybos procesus, kurių sistemos ribomis užtikrinama, kad atitinkamus gamybos išteklius, produkciją ir išmetamą ŠESD kiekį būtų galima stebėti pagal šio priedo B–E skirsnius, o tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį būtų galima priskirti II priedo 2 skirsnyje apibrėžtoms prekių grupėms, taikant šio priedo F skirsnio taisykles.

Į gamybos procesus įrenginiai padalijami taip:

a)	kiekvienai II priedo 2 skirsnyje apibrėžtai įrenginiui svarbiai prekių kategorijai nustatomas vienintelis gamybos procesas;

nukrypstant nuo a punkto, kiekvienam gamybos būdui nustatomi atskiri gamybos procesai, kai tame pačiame įrenginyje taikomi skirtingi gamybos būdai pagal II priedo 3 skirsnį tai pačiai apibendrintai prekių kategorijai arba kai veiklos vykdytojas savanoriškai pasirenka skirtingas prekes ar prekių grupes atskirai stebėsenai. Taip pat gali būti naudojama mažiau apibendrinta gamybos procesų apibrėžtis, jei ji dera su reikalavimus atitinkančia įrenginyje taikoma stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema;

nukrypstant nuo a punkto, kai bent dalis sudėtingų prekių pirmtakų yra gaminama tame pačiame įrenginyje, kaip ir sudėtingos prekės, ir kai atitinkami pirmtakai nėra perduodami iš įrenginio parduoti ar naudoti kituose įrenginiuose, pirmtakų ir sudėtingų prekių gamyba gali būti įtraukta į bendrą gamybos procesą. Tokiu atveju pirmtakų būdingasis išmetamas ŠESD kiekis atskirai neapskaičiuojamas;

gali būti daromos šios a punkto reikalavimų sektorinės išimtys:

jei prie tokių apibendrintų prekių kategorijų, kaip sukepintoji rūda, ketus, FeMn, FeCr, FeNi, DRI, neapdorotas plienas, geležies arba plieno produktai, priskiriamos dvi arba daugiau prekių gaminamos tame pačiame įrenginyje, būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį galima stebėti ir deklaruoti visoms šioms prekėms nustačius vieną bendrą gamybos procesą;

2)	jei prie tokių grupių, kaip neapdirbtas aliuminio arba aliuminio produktai, priskiriamos dvi arba daugiau prekių gaminamos tame pačiame įrenginyje, būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį galima stebėti ir deklaruoti visoms šioms prekėms nustačius vieną bendrą gamybos procesą;

3)	mišrių trąšų gamybos atitinkamo gamybos proceso stebėjimą ir deklaravimą galima supaprastinti nustačius vieną vienodą būdingojo išmetamo ŠESD kiekio vertę tonai mišriose trąšose esančio azoto, neatsižvelgiant į azoto cheminę formą (amonio, nitrato ar karbamido);

e)	jei dalis įrenginio naudojama į Reglamento (ES) 2023/956 I priedą neįrašytoms prekėms gaminti, rekomenduojamas patobulinimas yra tą dalį stebėti kaip vieną papildomą gamybos procesą, siekiant patvirtinti įrenginio bendro išmetamo ŠESD kiekio duomenų išsamumą.

B. TIESIOGIAI IŠMETAMO ŠESD KIEKIO STEBĖSENA ĮRENGINIO LYGMENIU

B.1. Sukėliklių ir taršos šaltinių išsamumas

Įrenginio ribos ir gamybos procesai veiklos vykdytojui turi būti aiškiai žinomi ir apibrėžti stebėsenos metodikos dokumentuose, atsižvelgiant į II priedo 2 skirsnyje ir šio priedo B.9 skirsnyje nustatytus konkretiems sektoriams taikomus reikalavimus. Taikomi šie principai:

1.	Įtraukiami bent visi atitinkami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniai ir sukėlikliai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su II priedo 2 skirsnyje išvardytų prekių gamyba.

2.	Rekomenduojama tobulinti visus viso įrenginio taršos šaltinius ir sukėliklius, kad būtų galima atlikti patikimumo patikras ir kontroliuoti viso įrenginio energijos vartojimo ir išmetamųjų teršalų efektyvumą.

3.	Įtraukiamas visas per ataskaitinį laikotarpį vykdant įprastą veiklą išmetamas ŠESD kiekis, taip pat dėl neįprastų įvykių, įskaitant paleidimą, uždarymą ir avarines situacijas, išmetamas ŠESD kiekis.

4.	Transporto tikslais naudojamų mobiliųjų mašinų išmetamas ŠESD kiekis neįtraukiamas.

B.2. Stebėsenos metodikos pasirinkimas

Taikoma viena iš šių metodikų.

Pagal skaičiavimu grindžiamą metodiką iš sukėliklių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis veiklos duomenimis, gautais naudojant matavimo sistemas, ir atlikus laboratorinę analizę nustatytais papildomais parametrais ar standartinėmis vertėmis. Skaičiavimu grindžiama metodika gali būti taikoma remiantis standartiniu metodu arba masės balanso metodu.

2.	Pagal skaičiavimu grindžiamą metodiką iš išmetamųjų teršalų šaltinių išmetamas ŠESD kiekis nustatomas nuolat matuojant atitinkamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją dūmų dujose ir dūmų dujų sraute.

Padarius išimtį, kitas metodikas galima taikyti šio reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 5 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Pasirenkama metodiką, kurią taikant gaunami tiksliausi ir patikimiausi rezultatai, išskyrus atvejus, kai pagal B.9 skirsnio reikalavimus, keliamus konkretiems sektoriams, būtina taikyti vieną konkretų metodą. Taikoma stebėsenos metodika gali būti sudaryta iš metodikų derinio, kad skirtingos įrenginio išmetamo ŠESD kiekio dalys būtų stebimos bet kuria iš taikytinų metodikų.

Stebėsenos metodikos dokumentuose aiškiai nurodoma:

a)	kuriam sukėlikliui taikomas skaičiavimu grindžiamas standartinis metodas arba masės balanso metodas, įskaitant išsamų aprašymą, kaip nustatomas kiekvienas šio priedo B.3.4 skirsnyje pateiktas atitinkamas parametras;

b)	kuriam taršos šaltiniui taikoma matavimu grindžiama metodika, įskaitant visų atitinkamų šio priedo B.6 skirsnyje pateiktų elementų aprašymą;

c)	tinkamoje įrenginio diagramoje ir proceso aprašyme pateikiami įrodymai, kad nėra nei dvigubo skaičiavimo, nei duomenų spragų, susijusių su įrenginio išmetamu ŠESD kiekiu.

Įrenginio išmetamas ŠESD kiekis nustatomas taip:

(4 lygtis)

Čia:

EMInst	įrenginio (tiesiogiai) išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2 ekv. tonomis;
EMcalc,i	iš sukėliklio i išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas taikant skaičiavimu grindžiamą metodiką, išreikštas CO2 ekv. tonomis;
EMmeas,j	iš taršos šaltinio j išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas taikant matavimu grindžiamą metodiką, išreikštas CO2 ekv. tonomis, ir
EMother,k	išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas taikant kitą metodą, indeksą k išreiškiant CO2 ekv. tonomis.

B.3. CO2skaičiavimu grindžiamos metodikos formulės ir parametrai

B.3.1. Standartinis metodas

Kiekvieno sukėliklio išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas atskirai, kaip aprašyta toliau.

B.3.1.1. Degimo metu išsiskiriančios ŠESD

Degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis apskaičiuojamas šiuo standartiniu metodu:

(5 lygtis)

Čia:

EMi	degalų i išmetamo ŠESD kiekis [t CO2];
EFi	degalų i išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/TJ];
ADi	degalų i veiklos duomenys [TJ], apskaičiuojami taip:

(6 lygtis)

FQi	sunaudotas degalų i kiekis [t arba m3];
NCVi	degalų i apatinis šilumingumas (žemesnis šilumingumas) [TJ/t arba TJ/m3];
OFi	degalų oksidacijos koeficientas (bematis), apskaičiuojamas taip:

(7 lygtis)

Cash	pelenų ir dūmų dujų valymo dulkėse esanti anglis ir
Ctotal	bendras sudeginto kuro sudėtyje esančios anglies kiekis.

Konservatyvi prielaida, kad OF = 1 visada gali būti naudojama siekiant sumažinti stebėsenos pastangas.

Jei dėl to pasiekiamas didesnis tikslumas, degimo metu išsiskiriančių ŠESD standartinį metodą galima pakeisti taip:

a)	veiklos duomenys išreiškiami kuro kiekiu (t. y. t arba m3);

b)	EF išreiškiamas t CO2/t degalų arba t CO2/m3 degalų, kai taikytina, ir

c)	NCV (apatinis šilumingumas) gali būti neįtraukiamas į skaičiavimą. Tačiau rekomenduojamas patobulinimas – pranešti apie apatinį šilumingumą, kad būtų galima tikrinti ir stebėti viso gamybos proceso energijos vartojimo efektyvumą.

Jei degalų i išmetamųjų teršalų faktorius turi būti apskaičiuotas remiantis anglies kiekio ir apatinio šilumingumo analize, naudojama ši lygtis:

(8 lygtis)

Jei medžiagos ar kuro išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/t, turi būti apskaičiuojamas pagal analizuotą anglies kiekį, naudojama ši lygtis:

(9 lygtis)

Čia:

F	CO2 ir C molinių masių santykis: f = 3,664 t CO2/t C.

Kadangi biomasės išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui, jeigu laikomasi B.3.3 skirsnyje pateiktų kriterijų, į šį faktą galima atsižvelgti mišriojo kuro (t. y. kuro, kurio sudėtyje yra ir iškastinio kuro, ir biomasės komponentų) atveju:

(10 lygtis)

Čia:

Efpre,ipre,i	preliminarus kuro i išmetamųjų teršalų faktorius (t. y. išmetamųjų teršalų faktorius darant prielaidą, kad visas kuras yra iškastinis) ir
BFi	degalų i biomasės anglies dalis (bematė).

Iškastinio kuro atveju ir kai biomasės anglies dalis nežinoma, BFi suteikiama nuliui lygi konservatyvi vertė.

B.3.1.2. Proceso metu išsiskiriančios ŠESD

Proceso metu išsiskiriančios ŠESD apskaičiuojamos šiuo standartiniu metodu:

(11 lygtis)

Čia:

ADj	medžiagos j veiklos duomenys [t medžiagos];
EFi	medžiagos j išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t] ir
CFj	medžiagos j perskaičiavimo koeficientas (bematis).

Konservatyvi prielaida, kad CFj = 1 visada gali būti naudojama siekiant sumažinti stebėsenos pastangas.

Jei tai mišrios medžiagos, kurios yra proceso gamybos ištekliai ir kuriose yra neorganinės ir organinės anglies, veiklos vykdytojas gali pasirinkti arba:

1)	išanalizavęs bendrą anglies kiekį (CCj) ir naudodamas perskaičiavimo koeficientą ir, jei taikoma, nustatęs biomasės anglies dalį ir apatinio šilumingumo vertę, susijusią su tuo bendru anglies kiekiu, nustatyti bendrą preliminarų mišrios medžiagos išmetamųjų teršalų faktorių, arba

2)	atskirai nustatyti organinės ir neorganinės anglies kiekius ir laikyti juos dviem atskirais sukėlikliais.

Atsižvelgiant į turimas veiklos duomenų matavimo sistemas ir į metodus, kuriais nustatomas skaidant karbonatus išmetamų ŠESD išmetamųjų teršalų faktorius, metodas, kurį taikant gaunami tikslesni kiekvieno sukėliklio rezultatai, pasirenkamas iš šių dviejų metodų:

—

A metodas (grindžiamas sąnaudomis). Išmetamųjų teršalų faktorius, konversijos koeficientas ir veiklos duomenys yra susiję su procesui sunaudotų žaliavų kiekiu; Naudojami standartiniai grynų karbonatų išmetamųjų teršalų faktoriai, pateikti VIII priedo 3 lentelėje, atsižvelgiant į medžiagos sudėtį, nustatytą pagal šio priedo B.5 skirsnį.

—

B metodas (grindžiamas išeiga). Išmetamųjų teršalų faktorius, konversijos koeficientas ir veiklos duomenys yra susiję su proceso išeiga. Naudojami VIII priedo 4 lentelėje pateikti standartiniai metalų oksidų išmetamųjų teršalų faktoriai po dekarbonizacijos, atsižvelgiant į atitinkamos medžiagos sudėtį, nustatytą pagal šio priedo B.5 skirsnį.

Proceso metu išsiskiriančiam CO2, išskyrus karbonatus, taikomas A metodas.

B.3.2. Masės balanso metodas

Su kiekvienu sukėlikliu susiję CO2 kiekiai apskaičiuojami remiantis anglies kiekiu kiekvienoje medžiagoje, neatskiriant kuro ir technologinių medžiagų. Į anglies dioksidą, išeinantį iš įrenginio produktų sudėtyje, užuot jį išmetus, atsižvelgiama į išeigos sukėliklius, kurių veiklos duomenys yra neigiami.

Kiekvieno sukėliklio išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip:

(12 lygtis)

Čia:

ADk	medžiagos k veiklos duomenys [t]; produkcijos ADk yra neigiamas;
f	CO2 ir C molinių masių santykis: f = 3,664 t CO2/t C ir
CCk	anglies kiekis medžiagoje k (bematis ir teigiamas).

Jei degalų k anglies kiekis apskaičiuojamas remiantis išmetamųjų teršalų faktoriumi, išreikštu t CO2/TJ, naudojama ši lygtis:

(13 lygtis)

Jei medžiagos arba degalų k anglies kiekis apskaičiuojamas remiantis išmetamųjų teršalų faktoriumi, išreikštu t CO2/t, naudojama ši lygtis:

(14 lygtis)

Mišriojo kuro, t. y. kuro, kurį sudaro ir iškastinio kuro, ir biomasės komponentai, arba mišrių medžiagų atveju gali būti atsižvelgiama į biomasės anglies dalį, jeigu laikomasi B.3.3 skirsnyje pateiktų kriterijų:

(15 lygtis)

Čia:

CCpre,k	preliminarus anglies kiekis degaluose k (t. y. išmetamųjų teršalų faktorius darant prielaidą, kad visas kuras yra iškastinis) ir
BFk	degalų k biomasės anglies dalis (bematė).

Iškastinio kuro arba medžiagų atveju ir kai biomasės anglies dalis nežinoma, BF suteikiama nuliui lygi konservatyvi vertė. Kai biomasė naudojama kaip gamybos išteklius arba kuras, o pagaminamose medžiagose yra anglies, bendrame masės balanse biomasės anglies dalis traktuojama konservatyviai, t. y. biomasės anglies dalis bendrame galutiniame anglies kiekyje neturi viršyti bendros biomasės dalies, esančios gamybos ištekliuose ir kure, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojas pateikia įrodymų, kad pagaminamose medžiagose yra didesnė biomasės dalis, taikant atomo atsekimo (stechiometrinį) metodą arba 14C analizę.

B.3.3. Biomasės išmetamo ŠESD kiekio nulinio koeficiento nustatymo kriterijai

Jei biomasė naudojama kaip kuras deginimui, ji turi atitikti šio skirsnio kriterijus. Jei deginimui naudojama biomasė neatitinka šių kriterijų, joje esančios anglies kiekis laikomas iškastinio kuro anglimi.

1.	Biomasė turi atitikti Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.

Nukrypstant nuo pirmiau esančio punkto, biomasė, esanti atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, sudėtyje arba iš jų pagaminta, turi atitikti tik Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus. Šis punktas taip pat taikomas atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į kurą.

3.	Iš komunalinių kietųjų atliekų pagamintai elektros energijai, šildymui ir vėsinimui Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 10 dalyje nustatyti kriterijai netaikomi.

4.	Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatyti kriterijai taikomi neatsižvelgiant į biomasės geografinę kilmę.

5.	Atitiktis Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytiems kriterijams vertinama pagal tos direktyvos 30 straipsnį ir 31 straipsnio 1 dalį.

B.3.4. Atitinkami parametrai

Pagal šio priedo B.3.1–B.3.3 skirsniuose pateiktas formules kiekvienam sukėlikliui nustatomi šie parametrai:

Standartinis metodas, deginimas:

—	Minimalusis reikalavimas: Degalų kiekis (t arba m3), išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/t arba t CO2/m3).

—	Rekomenduojamas patobulinimas: Degalų kiekis (t arba m3), apatinis šilumingumas (TJ/t arba TJ/m3), išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/TJ), oksidacijos koeficientas, biomasės anglies dalis, įrodymai, kad laikomasi B.3.3 skirsnio kriterijų.

Standartinis metodas, proceso metu išsiskiriančios ŠESD:

—	Minimalusis reikalavimas: Veiklos duomenys (t arba m3), išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/t arba t CO2/m3).

—	Rekomenduojamas patobulinimas: Veiklos duomenys (t arba m3), išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/t arba t CO2/m3), perskaičiavimo koeficientas.

Masės balansas:

—	Minimalusis reikalavimas: Medžiagų kiekis (t), anglies kiekis (t C/t medžiagos).

—	Rekomenduojamas patobulinimas: Medžiagos kiekis (t), anglies kiekis (t C/t medžiagos), apatinis šilumingumas (TJ/t), biomasės anglies dalis, įrodymai, kad laikomasi B.3.3 skirsnio kriterijų.

B.4. Veiklos duomenims keliami reikalavimai

B.4.1. Nepertraukiamasis arba partijos matavimas

Jeigu ataskaitiniam laikotarpiui reikia nustatyti degalų ar medžiagų, įskaitant prekes ar tarpinius produktus, kiekius, gali būti pasirinktas ir stebėsenos metodikos dokumentuose nustatytas vienas iš šių metodų:

1)	nuolat atlikdamas proceso, kurio metu naudojama arba gaminama medžiaga, matavimus;

sumuodamas atskirai pateiktus arba pagamintus kiekius (visos partijos) ir atsižvelgdamas į atitinkamus atsargų pokyčius. Šiuo tikslu taikomos šios nuostatos:

sunaudoto kuro ar medžiagos kiekis apskaičiuojamas kaip ataskaitiniu laikotarpiu importuoto kuro ar medžiagos kiekis, iš kurio atimamas eksportuotas kuro ar medžiagos kiekis ir prie kurio pridedamos ataskaitinio laikotarpio pradžioje turimos kuro ar medžiagų atsargos bei atimamos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimos kuro ar medžiagų atsargos;

prekių ar tarpinių produktų gamybos lygiai apskaičiuojami kaip ataskaitiniu laikotarpiu eksportuotas kiekis, atėmus importuotą kiekį, atėmus produkto arba medžiagos atsargų kiekį ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pridėjus produkto arba medžiagos atsargų kiekį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, iš gamybos lygių atimami gamybos proceso produktai, grąžinami į tą patį gamybos procesą.

Jeigu įvertinti turimų atsargų kiekių techniškai neįmanoma arba atliekant šį darbą tiesioginio matavimo priemonėmis atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų, tuos kiekius galima apskaičiuoti remiantis vienu iš šių dalykų:

1)	ankstesnių metų duomenimis, juos susiedamas su atitinkamais ataskaitinio laikotarpio aktyvumo lygiais;

2)	dokumentais pagrįstomis procedūromis ir atitinkamais duomenimis, pateiktais audito patikrintose to ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose.

Jeigu nustatyti viso ataskaitinio laikotarpio produktų, medžiagų ir kuro kiekių techniškai neįmanoma arba juos nustatant atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų, galima pasirinkti kitą tinkamiausią datą, kuri skirtų vieną ataskaitinį laikotarpį nuo kito. Tai atitinkamai suderinama su reikiamu ataskaitiniu laikotarpiu. Kiekvieno produkto, medžiagos ar kuro kiekių nuokrypiai aiškiai užregistruojami, jais remiantis nustatomas ataskaitinio laikotarpio tipinės vertės pagrindas ir į juos nuosekliai atsižvelgiama skaičiuojant kitų metų duomenis.

B.4.2. Veiklos vykdytojo vykdoma matavimo sistemų kontrolė

Nustatant produktų, medžiagų ar kuro kiekius pirmenybė teikiama metodui, kurį taikant įrenginio operatorius naudotų savo kontroliuojamas matavimo sistemas. Matavimo sistemos, kurių veiklos vykdytojas negali kontroliuoti, ypač jei jas kontroliuoja medžiagos ar kuro tiekėjas, gali būti naudojamos šiais atvejais:

1)	kai veiklos vykdytojas neturi nuosavos matavimo sistemos, suteikiančios galimybę nustatyti atitinkamą duomenų rinkinį;

2)	kai nustatyti duomenų rinkinį naudojant veiklos vykdytojo nuosavą matavimo sistemą yra techniškai neįmanoma arba dėl to atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų;

3)	kai veiklos vykdytojas turi įrodymų, kad taikant jam nepavaldžią matavimo sistemą gaunami patikimesni rezultatai ir kyla mažesnė netikslumų rizika.

Jei naudojamos matavimo sistemos, kurių veiklos vykdytojas negali kontroliuoti, taikomi šie duomenų šaltiniai:

1)	jeigu du nepriklausomi prekybos partneriai įvykdo prekybos sandorį, – prekybos partnerio išduotose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos;

2)	tiesioginiai matavimo sistemų rodmenys.

B.4.3. Matavimo sistemoms keliami reikalavimai

Būtina aiškiai suprasti su kuro ir medžiagų kiekio matavimu susijusią neapibrėžtį, įskaitant veikimo aplinkos įtaką ir, kai taikoma, atsargų nustatymo neapibrėžtį. Matavimo priemonės pagal taikomus techninius standartus ir reikalavimus pasirenkamos taip, kad būtų užtikrinta mažiausia neapibrėžtis ir nebūtų patiriama nepagrįstų išlaidų ir kad tos priemonės būtų tinkamos aplinkai, kurioje jos naudojamos. Jei įmanoma, pirmenybė teikiama priemonėms, kurioms taikoma teisinė metrologinė kontrolė. Tuo tikslu didžiausią leidžiamą eksploatuojant atsirandančią paklaidą, numatytą atitinkamuose nacionaliniuose teisinės metrologinės kontrolės teisės aktuose ir taikomą konkrečiam matavimui, galima naudoti kaip neapibrėžties vertę.

(v) Jeigu matavimo priemonę reikia pakeisti dėl gedimo arba dėl to, kad kalibravimas rodo, kad reikalavimų nebesilaikoma, ji pakeičiama priemonėmis, užtikrinančiomis tokį patį arba geresnį neapibrėžties lygį, palyginti su esama priemone.

B.4.4. Rekomenduojamas patobulinimas

Rekomenduojamas patobulinimas – pasiekti tokią matavimo neapibrėžtį, kuri atitiktų bendrą sukėliklio arba taršos šaltinio išmetamą ŠESD kiekį, o didžiausių išmetamųjų teršalų dalių neapibrėžtis būtų mažiausia. Orientavimo tikslais, jei per metus išmetama daugiau kaip 500 000 t CO2, neapibrėžtis per visą ataskaitinį laikotarpį, atsižvelgiant į atsargų pokyčius, jei taikytina, yra 1,5 % arba geresnė. Jei išmetamas ŠESD kiekis mažesnis nei 10 000 t CO2 per metus, priimtina mažesnė nei 7,5 % neapibrėžtis.

B.5. CO2apskaičiavimo faktorių reikalavimai

B.5.1. Apskaičiavimo faktorių nustatymo metodai

Skaičiavimu grindžiamai metodikai reikalingiems apskaičiavimo faktoriams nustatyti galima pasirinkti vieną iš šių metodų:

1)	standartinių verčių naudojimas;

2)	pakaitinių duomenų, pagrįstų empirinėmis koreliacijomis tarp atitinkamo apskaičiavimo faktoriaus ir kitų geriau matavimui pasiduodančių savybių, naudojimas;

3)	verčių, pagrįstų laboratoriniais tyrimais, naudojimas.

Apskaičiavimo faktoriai nustatomi atsižvelgiant į būseną, susijusią su atitinkamais veiklos duomenimis, t. y. procesui, kurio metu išmetamos ŠESD, naudojamo ar pirkto kuro arba medžiagos būseną, kol kuras ar medžiaga dar nėra išdžiūvę ar kitaip apdoroti laboratorinės analizės tikslais. Jeigu dėl to būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų arba jeigu galima užtikrinti didesnį tikslumą, galima nuosekliai pranešti veiklos duomenis ir apskaičiavimo faktorius, susijusius su būsena, kurioje atliekama laboratorinė analizė.

B.5.2. Taikytinos standartinės vertės

I tipo standartinės vertės, taikomos tik tuo atveju, jei II tipo standartinės vertės nenustatytos tam pačiam parametrui ir medžiagai ar kurui.

I tipo standartinės vertės yra šios:

a)	VIII priede pateikti standartiniai faktoriai;

b)	standartiniai faktoriai, įtraukti į naujausias IPCC gaires dėl ŠESD apskaitos (1);

c)	vertės, pagrįstos anksčiau (ne senesne kaip 5 metų) atlikta laboratorine analize ir laikomos tipinėmis kuro ar medžiagos vertėmis.

II tipo standartinės vertės yra šios:

a)	standartiniai faktoriai, kuriuos naudoja šalis, kurioje yra įrenginys, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui pateikdama savo nacionalinę išmetamo ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą;

b)	nacionalinių mokslinių tyrimų institucijų, valdžios institucijų, standartizacijos įstaigų, statistikos tarnybų ir kt. paskelbtos vertės, skirtos labiau išskaidytiems išmetamųjų teršalų kiekiams teikti nei ankstesniame punkte;

c)	kuro arba medžiagos tiekėjo nurodytos ir garantuojamos vertės, jeigu yra įrodymų, kad anglies kiekis 95 % pasikliovimo intervalą viršija ne daugiau nei 1 %;

d)	anglies kiekio stechiometrinės vertės ir susijusios literatūroje nustatytos grynosios medžiagos apatinio šilumingumo vertės;

e)	vertės, pagrįstos anksčiau (ne senesne kaip dvejų metų) atlikta laboratorine analize ir laikomos tipinėmis kuro ar medžiagos vertėmis.

Siekiant užtikrinti nuoseklumą laikui bėgant, visos naudojamos standartinės vertės nustatomos stebėsenos metodikos dokumentuose ir keičiamos tik tuo atveju, jei yra įrodymų, kad naujoji vertė tinkamesnė ir tipiškesnė naudojamam kurui ar medžiagai nei ankstesnė. Jei standartinės vertės keičiamos kasmet, stebėsenos metodikos dokumentuose nurodomas patikimas taikytinas tos vertės šaltinis, o ne pati vertė.

B.5.3. Koreliacijų pakaitiniams duomenims nustatyti nustatymas

Anglies kiekio arba išmetamųjų teršalų faktoriaus pakaitinis rodiklis gali būti nustatomas pagal šiuos parametrus kartu su empirine koreliacija, nustatoma bent kartą per metus pagal laboratorinių analizių reikalavimus, pateiktus šio priedo B.5.4 skirsnyje:

a)	konkrečių naftos ar dujų rūšių, įskaitant įprastas naftos perdirbimo arba plieno pramonėje, tankio matavimu;

b)	konkrečių rūšių anglių apatiniu šilumingumu.

Koreliacija turi atitikti geros pramoninės praktikos reikalavimus ir gali būti taikoma tik pakaitinio mato vertėms, atitinkančioms intervalą, kuriam jos buvo nustatytos.

B.5.4. Laboratorinės analizės reikalavimai

Jei norint nustatyti produktų, medžiagų, kuro ar išmetamųjų dujų savybes (įskaitant drėgmę, grynumą, koncentraciją, anglies kiekį, biomasės anglies dalį, apatinį šilumingumą, tankį) arba nustatyti parametrų koreliacijas, siekiant netiesiogiai nustatyti reikiamus duomenis, reikia atlikti laboratorinę analizę, analizė turi atitikti šio skirsnio reikalavimus.

Bet kurios analizės rezultatai naudojami tik pristatymo laikotarpiu ar tų kuro ar medžiagos partijų, iš kurių buvo paimti ėminiai ir kurių ėminiai paimti kaip tipiniai ėminiai, atžvilgiu. Nustatant konkretų parametrą, naudojami visų atliktų to parametro analizių rezultatai.

B.5.4.1. Standartų naudojimas

Analizė, ėminių ėmimas, kalibravimas ir patvirtinimas siekiant nustatyti apskaičiavimo faktorius turi būti atliekami taikant atitinkamais ISO standartais grindžiamus metodus. Jei tokių standartų nėra, metodai grindžiami tinkamais EN arba nacionaliniais standartais arba reikalavimais, nustatytais reikalavimus atitinkančioje stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemoje. Jeigu nėra taikytinų paskelbtų standartų, gali būti naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausios patirties gairės ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida.

B.5.4.2. Rekomendacijos dėl ėminių ėmimo plano ir minimalaus analizių dažnumo

Taikomas minimalus šio priedo 1 lentelėje išvardytų atitinkamų kuro rūšių ir medžiagų analizių dažnumas. Kitas analizių dažnumas gali būti taikomas šiais atvejais:

a)	kai lentelėje nenurodytas taikytinas minimalus dažnumas;

b)	kai reikalavimus atitinkančioje stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemoje numatytas kitas minimalus tos pačios rūšies medžiagos ar kuro analizės dažnumas;

c)	kai šio priedo 1 lentelėje nurodytas minimalus dažnumas pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų;

kai gali būti įrodyta, jog remiantis ankstesnio laikotarpio duomenimis, įskaitant prieš šį ataskaitinį laikotarpį ėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atliktos atitinkamo kuro ar medžiagų analizės vertes, atitinkamo kuro ar medžiagų analizės vertės skiriasi ne daugiau kaip 1/3 neapibrėžties vertės, kurios turi būti laikomasi nustatant su atitinkamu kuru ar medžiagomis susijusius veiklos duomenis.

Jeigu įrenginys veikia ne visus metus arba jeigu kuras ar medžiagos pristatomi partijomis, kurios sunaudojamos per daugiau kaip vieną ataskaitinį laikotarpį, gali būti pasirinktas tinkamesnis analizių tvarkaraštis, jeigu neapibrėžtis būtų panaši į ankstesniame punkte nustatytą neapibrėžtį.

1 lentelė

Minimalus analizės atlikimo dažnis

Kuras arba medžiaga	Minimalus analizės atlikimo dažnis
Gamtinės dujos	Bent kartą per savaitę
Kitos dujos, visų pirma sintezės dujos ir proceso dujos, kaip antai naftos perdirbimo įmonių mišrios dujos, koksavimo krosnių dujos, aukštakrosnių dujos ir deguoninio konverterio dujos, naftos telkinių ir dujų telkinių dujos	Bent kartą per parą, taikant atitinkamas procedūras skirtingu paros laiku
Mazutas (pvz., lengvasis, vidutinis arba sunkusis mazutas, bitumas)	Kas 20 000 tonų ir bent šešis kartus per metus
Anglys, koksinės anglys, koksas, naftos koksas, durpės	Kas 20 000 tonų kuro arba medžiagos ir bent šešis kartus per metus
Kitas kuras	Kas 10 000 tonų kuro ir bent keturis kartus per metus
Neapdorotos kietosios atliekos (grynasis iškastinis kuras arba mišrusis iškastinis biokuras)	Kas 5 000 tonų atliekų ir bent keturis kartus per metus
Skystosios atliekos, apdorotos kietosios atliekos	Kas 10 000 tonų atliekų ir bent keturis kartus per metus
Karbonato mineralai (įskaitant kalkakmenį ir dolomitą)	Kas 50 000 tonų medžiagos ir bent keturis kartus per metus
Molis ir skalūnai	50 000 tonų išmetamo CO2 kiekio atitinkančius medžiagos kiekius bent keturis kartus per metus
Kitos medžiagos (pirminiai, tarpiniai ir galutiniai produktai)	Atsižvelgiant į medžiagos tipą ir kaitą, 50 000 tonų išmetamo CO2 kiekio atitinkančius medžiagos kiekius bent keturis kartus per metus

Ėminiai turi būti tipiški visai partijai arba pristatymo laikotarpiui, kuriam jie buvo paimti. Siekiant užtikrinti reprezentatyvumą, reikia atsižvelgti į medžiagos nevienalytiškumą, taip pat į visus kitus susijusius aspektus, pvz., į blogą ėminių ėmimo įrangą, galimą fazių atskyrimą arba dalelių dydžių vietinį pasiskirstymą, ėminių stabilumą ir kt. Ėminių ėmimo metodas nustatomas stebėsenos metodikos dokumentuose.

Manoma, kad rekomenduojama patobulinti kiekvienai atitinkamai medžiagai arba kurui skirto ėminių ėmimo plano naudojimą, laikantis taikytinų standartų, kuriame pateikiama atitinkama informacija apie ėminių ruošimo metodikas, įskaitant informaciją apie atsakomybę, vietą, dažnumą ir kiekį, taip pat ėminių laikymo ir transportavimo metodikas.

B.5.4.3. Rekomendacijos laboratorijoms

Laboratorijos, atliekančios analizes apskaičiavimo faktoriams nustatyti, turi būti pagal ISO/IEC 17025 akredituotos taikyti atitinkamus analizės metodus. Neakredituotos laboratorijos gali būti naudojamos apskaičiavimo faktoriams nustatyti tik tuo atveju, jei yra įrodymų, kad galimybė patekti į akredituotas laboratorijas yra techniškai neįmanoma arba dėl to atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų ir kad neakredituota laboratorija yra pakankamai kompetentinga. Laboratorija laikoma pakankamai kompetentinga, jei ji atitinka visus šiuos reikalavimus:

1)	ji yra ekonomiškai nepriklausoma nuo veiklos vykdytojo arba bent organizacijos požiūriu apsaugota nuo įrenginio valdymo įtakos;

2)	prašomoms analizėms ji taiko taikytinus standartus;

3)	ji turi kompetentingus darbuotojus konkrečioms paskirtoms užduotims;

4)	ji tinkamai valdo ėminių ėmimą ir ėminių ruošimą, įskaitant ėminio vientisumo kontrolę;

5)	ji reguliariai tinkamais metodais užtikrina kalibravimo, bandymų rezultatų ir analizės metodų kokybę, įskaitant reguliarų dalyvavimą atliekamų darbų kokybės tikrinimuose, analizės metodų taikymą sertifikuotoms pamatinėms medžiagoms ar tarpusavio palyginimą su akredituota laboratorija;

6)	ji tinkamai valdo įrangą, įskaitant įrangos kalibravimo, koregavimo, techninės priežiūros ir jos remonto procedūrų palaikymą bei įgyvendinimą ir su tuo susijusių įrašų tvarkymą.

B.5.5. Rekomenduojami apskaičiavimo faktorių nustatymo metodai

Rekomenduojamu patobulinimu laikomas standartinių verčių taikymas tik tiems sukėlikliams, kurie atitinka mažus išmetamųjų teršalų kiekius, ir visų pagrindinių sukėliklių laboratorinių tyrimų atlikimas. Toliau pateiktame sąraše pateikiami taikytini metodai didėjančios duomenų kokybės tvarka:

1)	I tipo standartinės vertės;

2)	II tipo standartinės vertės;

3)	pakaitinių duomenų nustatymo koreliacijos;

4)	tyrimai, atliekami nuo veiklos vykdytojo nepriklausančių subjektų, pvz., kuro ar medžiagos tiekėjo, nurodyti pirkimo dokumentuose, nepateikiant papildomos informacijos apie taikytus metodus;

5)	tyrimai neakredituotose laboratorijose arba akredituotose laboratorijose, tačiau taikant supaprastintus ėminių ėmimo metodus;

6)	tyrimai akredituotose laboratorijose, taikant geriausią ėminių ėmimo praktiką.

B.6. CO2 ir N2O matavimu grindžiamos metodikos reikalavimai

B.6.1. Bendrosios nuostatos

Taikant matavimu grindžiamą metodiką, reikia naudoti atitinkamame matavimo taške įrengtą nepertraukiamojo išmetamo ŠESD kiekio matavimo sistemą (CEMS).

Vykdant išmetamo N2O kiekio stebėseną, privaloma taikyti matavimu grindžiamą metodiką. CO2 atveju ji naudojamas tik tuo atveju, jei yra įrodymų, kad ją taikant gaunami tikslesni duomenys nei taikant skaičiavimu grindžiamą metodiką. Taikomi matavimo sistemų neapibrėžties reikalavimai pagal šio priedo B.4.3 skirsnį.

Į atmosferą išmestas anglies monoksidas (CO) išreiškiamas moliniu CO2 kiekio ekvivalentu.

Jeigu viename įrenginyje yra keli taršos šaltiniai ir jų neįmanoma išmatuoti kaip vieno šaltinio, veiklos vykdytojas iš šių šaltinių išmetamą ŠESD kiekį išmatuoja atskirai ir rezultatus sudeda, kad gautų visą ataskaitiniu laikotarpiu išmestą atitinkamų dujų kiekį.

B.6.2. Metodas ir skaičiavimas

B.6.2.1. Per ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis (per metus išmetamas ŠESD kiekis)

Iš taršos šaltinio ataskaitiniu laikotarpiu išmetamas ŠESD bendras kiekis nustatomas sudedant ataskaitinio laikotarpio visas ŠESD koncentracijos valandines vertes ir šią sumą padauginant iš dūmų dujų debito valandinių verčių; čia valandinės vertės yra atitinkamos eksploatavimo valandos visų pavienių matavimo rezultatų vidutinės vertės; taikoma ši formulė:

(16 lygtis)

Čia:

GHG Emtotal	visas metinis išmetamųjų ŠESD kiekis tonomis;
GHG conchourly, i	vykdant veiklą per valandą ar trumpesnį atskaitos laikotarpį i išmatuota valandinė ŠESD koncentracija (g/Nm3) dūmų dujų debite;
Vhourly, i	dūmų dujų tūris, išreikštas Nm3 per valandą arba trumpesniu atskaitos laikotarpiu, t. y. nustatytas integruojant srautą per atskaitos laikotarpį, ir
HoursOp	bendras valandų (ar trumpesnių atskaitos laikotarpių), kai taikoma matavimu grindžiama metodika, skaičius, įskaitant valandas, kurioms taikomos pakaitinės duomenų vertės pagal šio priedo B.6.2.6 skirsnį.

Indeksu i nurodoma atskira eksploatavimo valanda (arba atskaitos laikotarpiai).

Prieš tolesnį apdorojimą apskaičiuojami kiekvieno išmatuoto parametro valandiniai vidurkiai, naudojant visas turimas tos konkrečios valandos duomenų vertes. Jei trumpesnių atskaitos laikotarpių duomenis galima gauti nepatiriant papildomų išlaidų, tie laikotarpiai naudojami metiniam išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti.

B.6.2.2. ŠESD koncentracijos nustatymas

Atitinkama ŠESD koncentracija dūmų dujose nustatoma nepertraukiamuoju matavimu tipiniuose taškuose vienu iš šių būdų:

—	tiesioginis ŠESD koncentracijos matavimas;

—	netiesioginis matavimas: jei dūmų dujose yra didelė koncentracija, ŠESD koncentracija gali būti apskaičiuojama taikant netiesioginį koncentracijos matavimą, atsižvelgiant į išmatuotas visų kitų dujų srauto komponentų i koncentracijos vertes, pagal šią formulę:

(17 lygtis)

Čia:

conci

dujų komponento i koncentracija.

B.6.2.3. Deginant biomasę išmetamas CO2 kiekis

Atitinkamais atvejais bet koks iš biomasės gautas CO2 kiekis, atitinkantis šio priedo B.3.3 skirsnyje pateiktus kriterijus, gali būti atimtas iš bendro išmatuoto išmetamo CO2 kiekio, jeigu biomasės išmetamam CO2 kiekiui taikomas vienas iš šių metodų:

skaičiavimu grindžiama metodiką, įskaitant tokias metodikas, pagal kurias analizė ir ėminių ėmimas atliekami remiantis standartu ISO 13833 („Stacionariųjų šaltinių išmetalai. Anglies dioksido, išsiskiriančio iš biomasės ir iškastinio kuro, kiekių santykio nustatymas. Radioaktyviosios anglies ėminių ėmimas ir nustatymas“);

2)	kitas metodas, grindžiamas atitinkamu standartu, įskaitant ISO 18466 („Stacionariųjų šaltinių išmetalai. Iš kaminų dujų išsiskiriančio CO2 biogeninės dalies nustatymas taikant balanso metodą“);

3)	kitas metodas, leidžiamas pagal reikalavimus atitinkančią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą.

B.6.2.4. Iš N2O išmetamo CO2 ekv. kiekio nustatymas

Matuojant N2O bendras metinis iš visų taršos šaltinių išmetamas N2O kiekis (matuojamas tonomis tūkstantųjų tikslumu) paverčiamas metiniu CO2 ekv. išmetamu kiekiu (vertė suapvalinama iki tonų) naudojant šias formules ir VIII priede pateiktas visuotinio atšilimo potencialo (VAP) vertes:

CO2e [t] = N2Oannual[t] × GWPN2O (18 lygtis)

Čia:

N2Oannual

bendras metinis išmetamas N2O kiekis, apskaičiuotas pagal šio priedo B.6.2.1 skirsnį.

B.6.2.5. Dūmų dujų debito nustatymas

Dūmų dujų debitas gali būti nustatomas vienu iš toliau nurodytų metodų:

—

atliekant skaičiavimus pagal tinkamą masės balansą ir atsižvelgiant į visus reikšmingus sąnaudų parametrus, įskaitant, išmetamo CO2 atveju, bent sunaudojamos medžiagos kiekį, paduodamo oro debitą ir proceso našumą, ir išeigos parametrus, įskaitant bent produkcijos išeigą ir deguonies (O2), sieros dioksido (SO2) ir azoto oksidų (NOx) koncentracijas;

—	naudojant nepertraukiamąjį debito matavimą tipiniame taške.

B.6.2.6. Matavimo spragų tvarkymas

Jeigu tam tikro parametro nepertraukiamojo matavimo įranga tam tikrą valandos arba trumpesnio atskaitos laikotarpio dalį yra nevaldoma, atitinkamas valandos vidurkis apskaičiuojamas proporcingai likusioms duomenų vertėms tą konkrečią valandą ar trumpesnį atskaitos laikotarpį, jeigu turima bent 80 % galimų to parametro duomenų verčių skaičiaus.

Jei parametro duomenų taškų iš visų galimų yra mažiau kaip 80 %, taikomi šie metodai:

—	Jei parametras matuojamas tiesiogiai kaip koncentracija, naudojama pakaitinė vertė, kaip vidutinės koncentracijos ir dvigubo standartinio nuokrypio, susijusio su tuo vidurkiu, suma, taikant šią lygtį:

(19 lygtis)

Čia:

konkretaus parametro koncentracijos aritmetinis vidurkis visu ataskaitiniu laikotarpiu arba, jeigu susiklostė ypatingos aplinkybės tuo metu, kai buvo prarasti duomenys, konkrečias aplinkybes atitinkančiu kitu atitinkamu laikotarpiu ir

σ c

geriausias konkretaus parametro koncentracijos standartinio nuokrypio įvertis visu ataskaitiniu laikotarpiu arba, jeigu susiklostė ypatingos aplinkybės tuo metu, kai buvo prarasti duomenys, konkrečias aplinkybes atitinkančiu kitu atitinkamu laikotarpiu.

Jeigu nustatant šias pakaitines vertes ataskaitinis laikotarpis netaikomas dėl įrenginio didelių techninių pertvarkymų, pasirenkamas kitas pakankamai reprezentatyvaus laikotarpis (jei įmanoma, bent 6 mėnesių trukmės) vidurkiui ir standartiniam nuokrypiui nustatyti.

—

Jei taikomas kitas parametras nei koncentracija, pakaitinės vertės nustatomos taikant tinkamą masės balanso modelį arba proceso energijos balansą. Šis modelis patvirtinamas naudojant likusius išmatuotus matavimu grindžiamos metodikos parametrus ir duomenis įprastomis darbo sąlygomis atsižvelgdamas į tokios pačios trukmės laikotarpį kaip trūkstamų duomenų trukmės laikotarpis.

B.6.3. Kokybės reikalavimai

Visi matavimai atliekami taikant metodus, grindžiamus šiais standartais:

1)	ISO 20181:2023 „Stacionariųjų šaltinių išlakos. Automatizuotųjų matavimo sistemų kokybės užtikrinimas“;

2)	ISO 14164:1999 „Stacionariųjų šaltinių išlakos. Dujų srautų į ortakius nustatymas pagal tūrį. Automatizuotas metodas“;

3)	ISO 14385–1:2014 „Stacionariųjų šaltinių išlakos. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos. 1 dalis. Automatizuotųjų matavimo sistemų kalibravimas“;

4)	ISO 14385–2:2014 „Stacionariųjų šaltinių išlakos. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos. 2 dalis. Nuolatinė automatizuotųjų matavimo sistemų kokybės kontrolė“;

5)	kitais atitinkamais ISO standartais, visų pirma ISO 16911–2 („Stacionariųjų šaltinių išmetalai. Rankinis ir automatinis tekėjimo greičio ir tūrio srauto kanaluose nustatymas“).

Jeigu nėra taikytinų paskelbtų standartų, naudojami tinkami standartų projektai, sektoriaus geriausios patirties gairės ar kiti moksliškai pagrįsti metodai, kuriais apribojama ėminių ėmimo ir matavimo paklaida.

Atsižvelgiama į visus susijusius nepertraukiamojo matavimo sistemos aspektus, įskaitant įrangos vietą, kalibravimą, matavimą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.

Matavimus, kalibravimą ir nepertraukiamojo matavimo sistemoms skirtos atitinkamos įrangos vertinimą atliekančios laboratorijos pagal standartą ISO/IEC 17025 turi būti akredituotos taikyti susijusius analizės metodus ar vykdyti kalibravimo veiklą. Jei laboratorija tokios akreditacijos neturi, užtikrinama pakankama kompetencija pagal šio priedo B.5.4.3 skirsnį.

B.6.4. Patvirtinamieji skaičiavimai

Išmetamas CO2 kiekis, nustatytas taikant matavimu grindžiamą metodiką, patvirtinamas apskaičiuojant kiekvienų atitinkamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį iš tų pačių taršos šaltinių ir sukėliklių kiekį. Šiuo tikslu šio priedo B.4–B.6 skirsniuose nustatyti reikalavimai gali būti atitinkamai supaprastinti.

B.6.5. Nepertraukiamojo išmetamo ŠESD kiekio matavimo minimalieji reikalavimai

Minimalus reikalavimas – per visą ataskaitinį laikotarpį pasiekti 7,5 % taršos šaltinio išmetamo ŠESD kiekio neapibrėžtį. Nedideliems taršos šaltiniams arba išimtinėmis aplinkybėmis gali būti leidžiama 10 % neapibrėžtis. Rekomenduojamas patobulinimas – 2,5 % neapibrėžtį pasiekti bent taršos šaltiniams, išmetantiems daugiau kaip 100 000 tonų iškastinio kuro CO2 ekv. per ataskaitinį laikotarpį.

B.7. Išmetamo perfluoranglies kiekio nustatymo reikalavimai

Stebėsena apima išmetamą perfluoranglies (PFC) kiekį, susijusį su anodiniu efektu, įskaitant nevaldomai išmetamą perfluoranglį. Su anodiniu efektu nesusiję išmetamieji teršalai nustatomi remiantis vertinimo metodais pagal geriausią pramoninę praktiką, visų pirma Tarptautinio aliuminio instituto pateiktas gaires.

Išmetamas perfluoranglies kiekis apskaičiuojamas prie išmetamo kiekio, išmatuojamo dujotakiuose arba kaminuose (taškiniuose taršos šaltiniuose), pridedant nevaldomai išmestos perfluoranglies kiekį, kuris nustatomas pagal dujotakio surinkimo efektyvumą:

Išmetamas PFC kiekis (bendras) = išmetamas PFC kiekis (dujotakio)/surinkimo efektyvumas.(20 lygtis)

Surinkimo efektyvumas išmatuojamas, kai nustatomi konkretaus įrenginio išmetamųjų teršalų faktoriai.

Per ortakį arba kaminą išmestas CF4 ir C2F6 kiekis apskaičiuojamas taikant vieną iš šių metodų:

1)	A skaičiavimo metodas taikomas, kai registruojama anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną;

2)	B metodas taikomas, kai registruojamas anodinio efekto viršįtampis.

B.7.1. A skaičiavimo metodas. Nuolydžio metodas

Išmetamam PFC kiekiui nustatyti naudojamos šios lygtys:

išmetamas CF4 kiekis [t] = AEM × (SEFCF4/1 000) × PrAl (21 lygtis)

išmetamas C2F6 kiekis [t] = išmetamas CF4 kiekis × FC2F6 (22 lygtis)

Čia:

AEM	anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną;
SEFCF4	išmetamųjų teršalų faktorius pagal nuolydžio metodą [(kg CF4/t pagaminto Al)/(anodinio efekto trukmės minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną)]. Naudojant skirtingų tipų elektrolizės vonias prireikus galima taikyti skirtingą išmetamųjų teršalų faktorių pagal nuolydžio metodą.
PRAl	pirminio aliuminio gamyba [t] ataskaitiniu laikotarpiu ir
FC2F6	C2F6 masės dalis [t C2F6/t CF4].

Anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną išreiškiamas anodinio efekto dažnumas (anodinių efektų skaičius vienoje elektrolizės vonioje per dieną), padaugintas iš vidutinės anodinio efekto trukmės (anodinio efekto trukmė minutėmis/atvejis):

AEM = dažnumas × vidutinė trukmė (23 lygtis)

Išmetamųjų teršalų faktorius: CF4 Išmetamųjų teršalų faktoriumi (išmetamųjų teršalų faktoriumi pagal nuolydžio metodą, SEFCF4) išreiškiamas CF4 kiekis [kg] vienai pagaminto aliuminio tonai / anodinio efekto minutei / elektrolizės voniai per dieną. C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius (masės dalis FC2F6) išreiškia išmesto C2F6 kiekį [kg], proporcingą išmesto CF4 kiekiui [kg].

Minimalusis reikalavimas: naudojami konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai, nurodyti šio priedo 2 lentelėje.

Rekomenduojamas patobulinimas: nepertraukiamuoju arba pertraukiamuoju matavimu nustatyti konkrečių įrenginių CF4 ir C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriai. Nustatant tuos išmetamųjų teršalų faktorius, taikoma geriausia pramoninė praktika, visų pirma naujausios Tarptautinio aliuminio instituto pateiktos gairės. Nustatant išmetamųjų teršalų faktorių, taip pat atsižvelgiama į išmetamąsias ŠESD, susijusias su neanodiniu efektu. Kiekvienas išmetamųjų teršalų faktorius turi būti nustatytas su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi. Išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai apima anodinio efekto trukmės pasiskirstymo pasikeitimus, kontrolinio algoritmo, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys, pasikeitimus arba anodinio efekto užbaigimo praktikos pobūdžio pasikeitimus.

2 lentelė

Su nuolydžio metodo veiklos duomenimis susiję konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai

Technologijos	CF4 išmetamųjų teršalų faktorius (SEFCF4) [(kg CF4/t Al) / (AE min/elektrolizės vonioje per dieną)]	C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius (FC2F6) [t C2F6/t CF4]
Ankstesnis taškinis tiekimas į vonią su termiškai apdorotais anodais (PFPB L)	0,122	0,097
Dabartinis taškinis tiekimas į vonią su termiškai apdorotais anodais (PFPB M)	0,104	0,057
Dabartinis taškinis tiekimas į vonią su termiškai apdorotais anodais be visiškai automatizuotų anodinio efekto intervencinių strategijų, taikomų išmetamam PFC kiekiui (PFPB MW)	– (*1)	– (*1)
Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais centrą (CWPB)	0,143	0,121
Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais šonus (SWPB)	0,233	0,280
Sioderbergo vonia su vertikaliais strypais (VSS)	0,058	0,086
Sioderbergo vonia su horizontaliais strypais (HSS)	0,165	0,077

B.7.2. B skaičiavimo metodas – viršįtampio metodas

Viršįtampio metodui taikomos šios lygtys:

išmetamas CF4 kiekis [t] = OVC × (AEO/CE) × PrAl × 0,001(24 lygtis)

išmetamas C2F6 kiekis [t] = išmetamas CF4 kiekis × FC2F6 (25 lygtis)

Čia:

OVC	viršįtampio koeficientas (išmetamųjų teršalų faktorius), išreikštas CF4 kilogramais vienai pagaminto aliuminio tonai/vienam mV viršįtampio;
AEO	vienos elektrolizės vonios anodinio efekto viršįtampis [mV], nustatomas kaip integralas (laikas × didesnė nei numatyta įtampa), padalytas iš duomenų rinkimo laiko (trukmės);
CE	vidutinis aliuminio gamybos srovės efektyvumas [%];
PrAl	per metus pagaminamas pirminio aliuminio kiekis [t] ir
FC2F6	C2F6 masės dalis [t C2F6/t CF4].

Terminu AEO/CE (anodinio efekto viršįtampis/srovės efektyvumas) išreiškiamas vidutinis anodinio efekto viršįtampis [mV viršįtampis] atsižvelgiant į laiką ir esant vidutiniam esamam našumui [%].

Minimalusis reikalavimas: naudojami konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai, nurodyti šio priedo 3 lentelėje.

Rekomenduojamas patobulinimas: konkrečiam įrenginiui taikomi išmetamųjų teršalų faktoriai taikomi CF4 [(kg CF4/t Al) / (mV)] ir C2F6 [t C2F6/t CF4], nustatytiems atliekant nepertraukiamuosius arba pertraukiamuosius matavimus vietoje. Nustatant tuos išmetamųjų teršalų faktorius, taikoma geriausia pramoninė praktika, visų pirma naujausios Tarptautinio aliuminio instituto pateiktos gairės. Kiekvienas išmetamųjų teršalų faktorius turi būti nustatytas su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi. Išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai apima anodinio efekto trukmės pasiskirstymo pasikeitimus, kontrolinio algoritmo, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys, pasikeitimus arba anodinio efekto užbaigimo praktikos pobūdžio pasikeitimus.

3 lentelė

Konkrečių technologijų išmetamieji teršalų faktoriai, susiję su viršįtampio aktyvumo duomenimis

Technologijos

CF4 išmetamųjų teršalų faktorius

[(kg CF4/t Al)/mV]

C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius

[t C2F6/t CF4]

Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais centrą (CWPB)

1,16

0,121

Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais šonus (SWPB)

3,65

0,252

B.7.3. Išmetamo CO2 ekv. kiekio nustatymas

Išmetamas CO2 ekv. kiekis apskaičiuojamas pagal išmetamą CF4 ir C2F6 kiekį, kaip nurodyta toliau, naudojant VIII priede išvardytus visuotinio atšilimo potencialo rodiklius.

Išmetamas PFC kiekis [t CO2e] = išmetamas CF4 kiekis [t] × GWPCF4 + išmetamas C2F6 kiekis [t] × GWPC2F6 (26 lygtis)

B.8. CO2 perdavimo iš vieno įrenginio į kitą reikalavimai

B.8.1. CO2 dujų sudėtyje (būdingasis CO2)

Būdingasis CO2, kuris perduodamas į įrenginį, įskaitant gamtinėse dujose, išmetamosiose dujose (pvz., aukštakrosnių dujose ar koksavimo krosnių dujose) ar proceso žaliavose (pvz., sintezės dujose) esantį CO2, įskaičiuojamas į to sukėliklio išmetamųjų teršalų faktorių.

Jeigu būdingasis CO2 iš įrenginio perduodamas kaip sukėliklio dalis į kitą įrenginį, jis nelaikomas įrenginio, kuriame jis yra kilęs, išmetamu ŠESD kiekiu. Tačiau tais atvejais, kai būdingasis CO2 išmetamas (pvz., išleidžiamas arba deginamas) arba perduodamas subjektams, kurie patys nestebi išmetamųjų teršalų pagal šį reglamentą arba reikalavimus atitinkančią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, jis skaičiuojamas kaip įrenginio, kuriame jis yra kilęs, išmetamas ŠESD kiekis.

B.8.2. Galimybė atskaityti saugomą arba sunaudotą CO2

CO2, kilęs iš iškastinio kuro anglies ir iš degimo arba procesų, kuriems vykstant susidaro proceso metu išsiskiriančios ŠESD, arba importuojamas iš kitų įrenginių, įskaitant būdingojo CO2 forma, gali būti apskaitomas kaip neišmestas šiais atvejais:

jei CO2 naudojamas įrenginyje arba perkeliamas iš įrenginio į bet kurį iš šių objektų:

a)	įrenginį, skirtą CO2 surinkimui, kuriame stebimas išmetamas ŠESD kiekis pagal šį reglamentą arba reikalavimus atitinkančią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą;

b)	įrenginį arba vamzdynų tinklą, skirtą ilgalaikiam geologiniam CO2 saugojimui, kuriame stebimas išmetamas ŠESD kiekis pagal šį reglamentą arba reikalavimus atitinkančią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą;

c)	ilgalaikio geologinio saugojimo saugyklą, kurioje stebimas išmetamas ŠESD kiekis pagal šį reglamentą arba reikalavimus atitinkančią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą;

jei CO2 naudojamas įrenginyje arba perduodamas iš įrenginio subjektui, kuris stebi išmetamą ŠESD kiekį pagal šį reglamentą arba reikalavimus atitinkančią stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, siekiant gaminti produktus, kuriuose iš CO2 susidaranti anglis yra nuolat chemiškai surišta taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis jis nepatektų į atmosferą, įskaitant bet kokią įprastą veiklą, kuri vykdoma pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, kaip apibrėžta deleguotajame akte, priimtame pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3b dalį.

CO2, perduotas kitam įrenginiui 1 ir 2 punktuose nurodytais tikslais, gali būti apskaitomas kaip išmetamas ne tik tuo atveju, jei per visą saugojimo grandinę CO2 naudojimo vietai arba įrenginiui pateikiami įrodymai, įskaitant visus vežėjus, apie faktiškai saugomą arba chemiškai stabilių produktų gamybai naudojamą CO2 dalį, palyginti su bendru CO2 kiekiu, perduotu iš kilmės įrenginio.

Jei CO2 naudojamas tame pačiame įrenginyje 1 ir 2 punktuose nurodytais tikslais, taikomi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066 IV priedo 21–23 skirsniuose nurodyti stebėsenos metodai.

B.8.3. CO2 perdavimo stebėsenos taisyklės

Priimančiųjų įrenginių ar subjektų atsakingo asmens tapatybė ir kontaktiniai duomenys aiškiai nurodomi stebėsenos metodikos dokumentuose. CO2 kiekis, laikomas neišmestu CO2, pagal IV priedą nurodomas pranešime.

Įrenginių ar subjektų, iš kurių gaunamas CO2, atsakingo asmens tapatybė ir kontaktiniai duomenys aiškiai nurodomi stebėsenos metodikos dokumentuose. CO2 kiekis, laikomas neišmestu CO2, nurodomas pranešime pagal IV priedą.

Siekiant nustatyti iš vieno įrenginio į kitą perduoto CO2 kiekį, taikoma matavimu grindžiama metodika. Jei produktuose yra nuolat chemiškai surištas CO2, taikoma skaičiavimu grindžiama, pageidautina naudojant masės balanso, metodika. Taikytos cheminės reakcijos ir visi atitinkami stechiometriniai koeficientai nustatomi stebėsenos metodikos dokumentuose.

B.9. Sektoriniai reikalavimai

B.9.1. Papildomos kurą deginantiems įrenginiams taikomos taisyklės

Degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis apima visą CO2 kiekį, išmetamą deginant kurą, kurio sudėtyje yra anglies, įskaitant atliekas, nepriklausomai nuo jokios kitos tokių išmetamųjų teršalų ar kuro klasifikacijos. Jeigu neaišku, ar medžiaga naudojama kaip kuras, ar kaip proceso gamybos išteklius, pvz., siekiant sumažinti metalo rūdų kiekį, tos medžiagos išmetamas ŠESD kiekis stebimas taip pat, kaip ir degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis. Vertinami visi stacionarūs kurą deginantys įrenginiai, įskaitant katilus, degiklius, turbinas, šildytuvus, kūryklas, atliekų deginimo įrenginius, kalkių deginimo krosnis, džiovinimo krosnis, krosnis, džiovyklas, variklius, kuro elementus, cheminio deginimo mazgus, fakelus ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginius.

Stebėsena taip pat apima proceso metu išsiskiriantį CO2, susijusį su dūmų dujų valymu, visų pirma CO2 iš klinčių ar kitų karbonatų, skirtų desulfuravimui ir panašiam dujų valymui, ir iš karbamido, naudojamo de-NOx įrenginiuose.

B.9.1.1. Desulfuravimas ir kitų rūgščiųjų dujų valymas

Proceso, kai karbonatas naudojamas rūgščiosioms dujoms iš dūmų dujų debito valyti, metu išsiskiriantis CO2 kiekis apskaičiuojamas remiantis sunaudoto karbonato kiekiu (A metodas). Desulfuravimo atveju skaičiavimas gali būti grindžiamas pagaminto gipso kiekiu (B metodas). Pastaruoju atveju išmetamųjų teršalų faktorius yra sauso gipso (CaSO4×2H2O) stechiometrinis santykis su išmestu CO2: 0,2558 t CO2/t gipso.

B.9.1.2. De-NOx

Jei de-NOx įrenginyje kaip reduktorius naudojamas karbamidas, proceso metu išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamas taikant A metodą, taikant išmetamųjų teršalų faktorių, pagrįstą stechiometriniu santykiu 0,7328 t CO2/t karbamido.

B.9.1.3. Fakelų stebėsena

Apskaičiuojant degant fakelams išmetamą ŠESD kiekį įtraukiamas įprastinis nesunaudotų dujų deginimas fakelu ir eksploatacinis nesunaudotų dujų deginimas fakelu (sujungimas, paleidimas ir sustabdymas, taip pat avarinis išleidimas). Turi būti įtrauktas fakelu degtoms dujoms būdingas CO2.

Jei techniškai neįmanoma vykdyti tikslesnės stebėsenos arba jei dėl to atsirastų nepagrįstų išlaidų, taikomas etaloninis išmetamųjų teršalų faktorius, lygus 0,00393 t CO2/Nm3, gautas sudegus grynajam etanui, kuris naudojamas kaip konservatyvus fakelo dujų pakaitinis rodiklis.

Rekomenduojamas patobulinimas – konkretaus įrenginio išmetamųjų teršalų faktorių, nustatomų remiantis fakelo srauto molekulinės masės įverčiu, nustatymas, taikant proceso modeliavimą, grindžiamą standartiniais pramonės modeliais. Įvertinant atitinkamas kiekvieno iš sudėtinių srautų santykines dalis ir molekulinę masę gaunama fakelo dujų masės svertinio metinio vidurkio vertė.

Veiklos duomenims priimtina didesnė matavimo neapibrėžtis, palyginti su kito deginamo kuro matavimo neapibrėžtimi.

B.9.2. Papildomos taisyklės dėl gaminant cemento klinkerį išmetamo ŠESD kiekio

B.9.2.1. Papildomos A metodo taisyklės (grindžiamos gamybos ištekliais)

Kai proceso metu išsiskiriančioms ŠESD nustatyti taikomas A metodas (grindžiamas krosnių gamybos ištekliais), taikomos šios specialiosios taisyklės:

—	Jei krosnių sistemą palieka cemento krosnių dulkės (CKD) arba pašalinės dulkės, susijęs žaliavų kiekis nelaikomas proceso gamybos ištekliumi. CKD išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas atskirai pagal šio priedo B.9.2.3 skirsnį.

—

Galima apibūdinti visą žaliavinį mišinį arba atskirus gamybos išteklius, vengiant dvigubo skaičiavimo arba praleidimų nuo grąžinamų ar pašalinių medžiagų. Jeigu veiklos duomenys nustatomi atsižvelgiant į pagaminto klinkerio kiekį, grynąjį žaliavinio mišinio kiekį galima nustatyti remiantis konkrečiai vietai skirtu empiriškai nustatytu žaliavinio mišinio ir klinkerio santykiu. Šis santykis ne rečiau kaip kartą per metus iš naujo nustatomas taikant sektoriaus geriausios praktikos gaires. B

B.9.2.2. Papildomos B metodo taisyklės (grindžiamos produkcija)

Kai proceso metu išsiskiriančioms ŠESD nustatyti taikomas B metodas (grindžiamas pagamintu klinkerio kiekiu), taikomos šios specialiosios taisyklės:

Veiklos duomenis nustatomi kaip pagamintas klinkerio kiekis [t] per ataskaitinį laikotarpį vienu iš toliau nurodytų būdų:

—	tiesiogiai pasveriant klinkerį;

—	remiantis pristatytu cemento kiekiu ir atsižvelgiant į išsiųstą klinkerio kiekį, gautą klinkerį ir klinkerio atsargų pokytį, nustatant medžiagos balansą pagal šią formulę:

(27 lygtis)

Čia:

CLIprod	pagamintas klinkerio kiekis tonomis;
Cemdeliv	pristatytas cemento kiekis tonomis;
CemSV	cemento atsargų pokyčiai tonomis;
CCR	klinkerio ir cemento santykis (tonomis klinkerio tonai cemento);
Clis	patiektas klinkerio kiekis tonomis;
Clid	išsiųstas klinkerio kiekis tonomis ir
CliSV	klinkerio atsargų pokyčiai tonomis.

Klinkerio ir cemento santykis atskirai skirtingiems cemento produktams nustatomas remiantis laboratorine analize pagal B.5.4 skirsnio nuostatas arba apskaičiuojamas pagal pristatytą cemento kiekį, atsargų pokyčius ir visas cemento priedams panaudotas medžiagas, įskaitant pašalines dulkes ir cemento krosnių dulkes.

Kaip minimalusis reikalavimas nustatyti išmetamųjų teršalų faktorių, taikoma standartinė 0,525 t CO2/t klinkerio vertė.

B.9.2.3. Su pašalinamomis dulkėmis susijęs išmetamas ŠESD kiekis

Proceso metu išsiskiriantis CO2, susijęs su pašalinėmis dulkėmis arba cemento krosnių dulkėmis (CKD), paliekančiomis krosnies sistemą, pridedamas prie išmetamo ŠESD kiekio, pakoreguoto atsižvelgiant į CKD dalinio kalcinavimo santykį.

Minimalusis reikalavimas: Taikomas 0,525 t CO2/t dulkių išmetamųjų teršalų faktorius.

Rekomenduojamas patobulinimas: Išmetamųjų teršalų faktorius (EF) nustatomas bent kartą per metus pagal šio priedo B.5.4 skirsnio nuostatas ir taikant šią formulę:

(28 lygtis)

Čia:

EFCKD	iš dalies kalcinuotų cemento krosnių dulkių išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t CKD];
EFCli	konkretaus įrenginio klinkerio išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t klinkerio] ir
d	CKD kalcinavimo laipsnis (išmestas CO2, išreikštas kaip bendro karbonato kiekio CO2 žaliaviniame mišinyje procentinė dalis).

B.9.3. Papildomos taisyklės dėl gaminant nitrato rūgštį išmetamo ŠESD kiekio

B.9.3.1. Bendrosios N2O matavimo taisyklės

Išmetamas N2O kiekis nustatomas matavimu pagrįsta metodika. N2O koncentracija dūmų dujose iš kiekvieno taršos šaltinio matuojama tipiniame taške po taršos mažinimo įrangos NOx/N2O, kai taikomas taršos mažinimas. Taikomos metodikos, tinkamos išmatuoti iš visų taršos šaltinių išmetamo N2O koncentracijas, jeigu naudojama išmetamųjų teršalų kiekį mažinanti įranga ir tuo atveju, kai ji nenaudojama. Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte, kai reikalaujama, ir nuolat pateikiami ataskaitose.

B.9.3.2. Dūmų dujų debito nustatymas

Dūmų dujų debitui stebėti taikomas šio priedo B.6.2.5 skirsnyje nustatytas masės balanso metodas, nebent tai techniškai neįmanoma. Tokiu atveju galima taikyti alternatyvų metodą, įskaitant pagal kitą masės balanso metodą, grindžiamą reikšminiais parametrais (pvz., procesui naudojamo amoniako kiekiu), arba matuoti srautą taikant nepertraukiamojo išmetamųjų ŠESD srauto matavimo sistemą.

Dūmų dujų debitas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Vflue gas flow [Nm3/h] = Vair × (1 – O2,air)/(1 – O2,flue gas)(29 lygtis)

Čia:

Vair	bendras oro srautas Nm3/h normaliosiomis sąlygomis;
O2,air	O2 tūrio dalis sausame ore = 0,2095 ir
O2,flue gas	O2 tūrio dalis dūmų dujose.
Vair	apskaičiuojamas kaip visų oro srautų, patenkančių į nitrato rūgšties gamybos įrenginį, visų pirma pirminio ir antrinio įsiurbiamo oro ir, kai taikoma, sandarintojo įeinančio oro, suma.

Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir nuolat pateikiami ataskaitose.

B.9.3.3. Deguonies (O2) koncentracijos

Jei būtina apskaičiuojant dūmų dujų debitą pagal šio priedo B.9.3.2 skirsnį, deguonies koncentracija dūmų dujose matuojama taikant šio priedo B.6.2.2 skirsnyje nustatytus reikalavimus. Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir nuolat pateikiami ataskaitose.

C. ŠILUMOS SRAUTAI

C.1. Grynosios išmatuojamos šilumos kiekio nustatymo taisyklės

C.1.1. Principai

Visi nurodomi išmatuojamos šilumos kiekiai visuomet turi būti grynieji išmatuojamos šilumos kiekiai, nustatyti kaip šilumos srauto, perduoto šilumą naudojančiam procesui arba išorės naudotojui, šilumos kiekio (entalpijos) ir grąžinto srauto šilumos kiekio skirtumas.

Vertinant šilumos sistemos efektyvumą atsižvelgiama į šilumą naudojančius procesus, reikalingus šilumai gaminti ir paskirstyti, pvz., dujų šalinimą, papildomojo vandens ruošimą ir įprastą prapūtimą, todėl šie procesai vertinami nustatant prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį.

Jeigu keliems paeiliui vykstantiems procesams naudojamas tas pats šilumnešis, o šiluma naudojama esant skirtingiems pradiniams temperatūros lygiams, kiekvieno šilumą naudojančio proceso sunaudojamas šilumos kiekis nustatomas atskirai, išskyrus atvejus, kai procesai vyksta bendrame tų pačių prekių gamybos procese. Šilumnešio pakartotinis pašildymas tarp paeiliui vykstančių šilumą naudojančių procesų laikomas papildomos šilumos gamyba.

Jeigu šiluma naudojama vėsinimui taikant absorbcija pagrįstą vėsinimo procesą, tas vėsinimo procesas laikomas šilumą naudojančiu procesu.

C.1.2. Grynųjų išmatuojamos šilumos kiekių nustatymo metodika

Parenkant duomenų šaltinius, naudotinus energijos srautams apskaičiuoti pagal šio priedo A.4 skirsnį, apsvarstoma galimybė taikyti toliau nurodytus grynųjų išmatuojamos šilumos kiekių nustatymo metodus.

C.1.2.1. 1 metodas. Matavimų naudojimas

Pagal šį metodą išmatuojami visi atitinkami parametrai, visų pirma – temperatūra, slėgis, perduodamo ir grąžinamo šilumnešio būklė. Garo atveju šilumnešio būklė yra jo sotis arba perkaitinimo laipsnis. Išmatuojamas šilumnešio (tūrio) srautas. Remiantis išmatuotomis vertėmis, entalpija ir savitasis šilumnešio tūris nustatomi naudojant tinkamas garo lenteles arba inžinerinę programinę įrangą.

Šilumnešio masės srautas apskaičiuojamas taip:

(30 lygtis)

Čia:

masės srautas kg/s;

tūrio srautas m3/s ir

savitasis tūris m3/kg.

Kadangi laikoma, kad perduodamo ir grąžinamo šilumnešio masės srautas yra toks pats, šilumos srautas apskaičiuojamas remiantis perduodamo ir grąžinamo srauto entalpijos skirtumu:

(31 lygtis)

Čia:

	šilumos srautas kJ/s;
hflow	perduoto srauto entalpija kJ/kg;
hreturn	grįžtamojo srauto entalpija kJ/kg ir
	masės srautas kg/s.

Jeigu kaip šilumnešis naudojamas garas arba karštas vanduo ir jeigu kondensatas nėra grąžinamas arba jeigu techniškai neįmanoma apytiksliai apskaičiuoti grąžinamo kondensato entalpijos, hreturn nustatoma esant 90 °C temperatūrai.

Jeigu žinoma, kad masės srautai nėra vienodi, taikomos šios nuostatos:

a)	jeigu yra įrodymų, kad kondensatas lieka produkte (pvz., vykstant cikliniams garo įpurškimo procesams), atitinkamas kondensato entalpijos dydis neatimamas;

b)	jeigu žinoma, kad šilumnešis prarandamas (pvz., dėl nuotėkio arba surinkimo sistemos naudojimo), iš perduodamo šilumnešio masės srauto atimamas atitinkamo masės srauto įvertis.

Metiniam grynajam šilumos srautui pagal pirmiau pateiktus duomenis nustatyti taikomas vienas iš šių metodų, atsižvelgiant į turimą matavimo įrangą ir duomenų tvarkymą:

a)	nustatomos parametrų, kuriais remiantis apskaičiuojama perduodamo ir grąžinamo šilumnešio vidutinė metinė entalpija, vidutinės metinės vertės ir pagal 31 lygtį jas padauginamos iš viso metinio masės srauto;

b)	nustatomos valandinės šilumos srauto vertės ir jos susumuojamos atsižvelgiant į visą metinį šilumos sistemos veikimo laiką. Atsižvelgiant į duomenų apdorojimo sistemą, valandinės vertės prireikus gali būti pakeičiamos kitais laiko intervalais.

C.1.2.2. 2 metodas. Pakaitinių duomenų apskaičiavimas remiantis išmatuotuoju efektyvumu

Grynosios išmatuojamos šilumos kiekiai nustatomi remiantis kuro sąnaudomis ir išmatuotuoju šilumos gamybos efektyvumu:

(32 lygtis)

(33 lygtis)

Čia:

Q	šilumos kiekis, išreikštas TJ;
ηΗ	išmatuotas šilumos gamybos efektyvumas;
EIn	iš kuro gaunamos energijos kiekis;
ADi	kuro i metiniai veiklos duomenys (t. y. suvartoti kiekiai) ir
NCVi	kuro i apatinio šilumingumo vertės.

ηΗ vertė, remiantis pagrįstai ilgu laikotarpiu, kad būtų pakankamai atsižvelgta į įvairią įrenginio apkrovos būklę, apskaičiuojama arba paimama iš gamintojo dokumentų. Tuo tikslu, taikant metinį apkrovos faktorių, atsižvelgiama į savitąją dalinės apkrovos kreivę:

(34 lygtis)

Čia:

LF	apkrovos koeficientas;
EIn	ataskaitiniu laikotarpiu suvartojamos energijos kiekis, nustatytas pagal 33 lygtį, ir
EMax	didžiausias sunaudojamo kuro kiekis, jei šilumą gaminantis įrenginys visus kalendorinius metus veikė esant 100 % nominaliajai apkrovai.

Efektyvumas nustatomas sąlygomis, kai grąžinamas visas kondensatas. Laikoma, kad grąžinamo kondensato temperatūra yra 90 °C.

C.1.2.3. 3 metodas. Pakaitinių duomenų apskaičiavimas remiantis efektyvumo atskaitos verte

Šis metodas atitinka 3 metodą, išskyrus tai, kad 32 lygtyje naudojama efektyvumo atskaitos vertė, lygi 70 % (ηRef,H = 0,7).

C.1.3. Specialiosios taisyklės

Jei įrenginyje suvartojama išmatuojama šiluma, gauta naudojant egzoterminius cheminius procesus, išskyrus deginimą, pvz., gaminant amoniaką ar nitrato rūgštį, tas suvartotos šilumos kiekis nustatomas atskirai nuo kitos išmatuojamos šilumos, o suvartotai šilumai priskiriamas nulinis išmetamas CO2 ekv. kiekis.

Jei išmatuojama šiluma regeneruojama iš neišmatuojamos šilumos, gaunamos iš kuro ir naudojamos gamybos procesuose po tokio naudojimo, pvz., iš išmetamųjų dujų, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, iš kuro sąnaudų atimamas atitinkamas grynosios išmatuojamos šilumos kiekis, padalytas iš efektyvumo atskaitos vertės – 90 %.

C.2. Išmatuojamos šilumos kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktoriaus nustatymas

Jei gamybos procese naudojama įrenginyje pagaminta išmatuojama šiluma, su šiluma susijęs išmetamas ŠESD kiekis nustatomas vienu iš toliau nurodytų metodų.

C.2.1. Įrenginyje (ne kogeneracijos būdu) pagamintos išmatuojamos šilumos išmetamųjų teršalų faktorius

Jeigu išmatuojama šiluma, išskyrus šilumą, bendrai gaminamą su elektros energija, gaminama įrenginyje deginant kurą, nustatomas atitinkamo kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktorius, o gamybos procesui priskirtinas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip:

EmHeat = EFmix · Qconsumed/η(35 lygtis)

Čia:

EmHeat	su šiluma susijęs gamybos proceso metu išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas t CO2;
EFmix	atitinkamo kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/TJ, įskaitant, kai taikytina, dūmų dujų valymo metu išmetamą ŠESD kiekį;
Qconsumed	išmatuojamos šilumos kiekis gamybos procese, išreikštas TJ, ir
η	šilumos gamybos proceso efektyvumas.
EFmix	apskaičiuojamas taip:

EFmix = (Σ ADi · NCVi · EFi + EmFGC)/(Σ ADi · NCVi)(36 lygtis)

Čia:

ADi	išmatuojamos šilumos gamybai naudojamo i kuro metiniai veiklos duomenys (t. y. suvartoti kiekiai), išreikšti tonomis arba Nm3;
NCVi	kuro i apatinio šilumingumo vertės, išreikštos TJ/t arba TJ/Nm3;
EFi	kuro i išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti t CO2/TJ, ir
EmFGC	dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriančios ŠESD, išreikštos t CO2.

Jei išmetamos dujos yra naudojamo kuro rūšių derinio dalis ir kai išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius yra didesnis už standartinį gamtinių dujų išmetamųjų teršalų faktorių, pateiktą VIII priedo 1 lentelėje, tas standartinis išmetamųjų teršalų faktorius naudojamas EFmix apskaičiuoti vietoj išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktoriaus.

C.2.2. Įrenginyje (kogeneracijos būdu) pagamintos išmatuojamos šilumos išmetamųjų teršalų faktorius

Kai išmatuojama šiluma ir elektros energija gaminama kogeneracijos būdu, t. y. šiluma ir elektros energija gaminamos kartu (CHP), atitinkamas išmetamas ŠESD kiekis, priskiriamas išmatuojamai šilumai ir elektros energijai, nustatomas taip, kaip reikalaujama šiame skirsnyje. Elektros energijos taisyklės prireikus taip pat taikomos mechaninės energijos gamybai.

Kogeneracijos įrenginio išmetamas ŠESD kiekis nustatomas taip:

(37 lygtis)

Čia:

EmCHP	kogeneracijos įrenginio per ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas t CO2;
ADi	kogeneracijos įrenginyje naudojamo i kuro metiniai veiklos duomenys (t. y. suvartoti kiekiai), išreikšti tonomis arba Nm3;
NCVi	kuro i apatinio šilumingumo vertės, išreikštos TJ/t arba TJ/Nm3;
EFi	kuro i išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti t CO2/TJ, ir
EmFGC	dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriančios ŠESD, išreikštos t CO2.

Kogeneracijos įrenginio suvartojamos energijos kiekis apskaičiuojamas pagal 33 lygtį. Šilumos gamybos ir elektros energijos (arba, jeigu taikytina, mechaninės energijos) gamybos apimties vidutinės ataskaitinio laikotarpio vidutinės efektyvumo vertės atitinkamai apskaičiuojamos taip:

(38 lygtis)

(39 lygtis)

Čia:

ηheat	vidutinis šilumos gamybos efektyvumas ataskaitiniu laikotarpiu (bematis);
Qnet	grynasis per ataskaitinį laikotarpį kogeneracijos įrenginio pagamintos šilumos kiekis, išreikštas TJ, kaip nustatyta pagal C.1.2 skirsnį;
EIn	suvartojamos energijos kiekis, nustatytas pagal 33 lygtį, TJ;
ηel	vidutinis elektros energijos gamybos efektyvumas ataskaitiniu laikotarpiu (bematis) ir
Eel	kogeneracijos įrenginio per ataskaitinį laikotarpį grynasis pagamintas elektros energijos kiekis, išreikštas TJ.

Kai techniškai neįmanoma nustatyti efektyvumo verčių ηheat ir ηel arba dėl to atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų, naudojamos techniniais dokumentais pagrįstos vertės (skaičiuotinės vertės). Jeigu tokių verčių nėra, naudojamos konservatyvios standartinės vertės: ηheat = 0,55, ηel = 0,25.

Kogeneracijos įrenginio pagamintos šilumos ir elektros energijos priskyrimo faktoriai apskaičiuojami taip:

(40 lygtis)

(41 lygtis)

Čia:

FCHP,Heat	šilumos priskyrimo faktorius (bematis);
FCHP,El	elektros energijos (arba, jei taikytina, mechaninės energijos) priskyrimo faktorius (bematis);
ηref, heat	šilumos gamybos autonominiame katile efektyvumo atskaitos vertė (bematė), ir
ηref,el	elektros energijos gamybos be kogeneracijos efektyvumo atskaitos vertė (bematė).

Atitinkamos su konkrečiu kuru susijusios efektyvumo atskaitos vertės pateikiamos IX priede.

Savitasis su bendra šilumos ir elektros energijos gamyba susijusios išmatuojamos šilumos išmetamųjų teršalų faktorius, taikytinas su šiluma susijusius išmetamus ŠESD kiekius priskiriant gamybos procesams, apskaičiuojamas taip:

EFCHP,Heat = EmCHP · FCHP,Heat/Qnet (42 lygtis)

Čia:

EFCHP, heat	išmatuojamos šilumos gamybos kogeneracijos įrenginyje išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/TJ, ir
Qnet	kogeneracijos įrenginio pagaminta grynoji šiluma, išreikšta TJ.

Savitasis su bendra šilumos ir elektros energijos gamyba susijusios elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius, taikytinas su netiesiogiai išmetamus ŠESD kiekius priskiriant gamybos procesams, apskaičiuojamas taip:

EFCHP,El = EmCHP · FCHP,El/EEl,prod (43 lygtis)

Čia:

EEl,prod

kogeneracijos įrenginio pagaminta elektros energija.

C.2.3. Ne įrenginyje pagamintos išmatuojamos šilumos išmetamųjų teršalų faktorius

Jei gamybos procese naudojama ne įrenginyje pagaminta išmatuojama šiluma, su šiluma susijęs išmetamas ŠESD kiekis nustatomas vienu iš toliau nurodytų metodų.

Jeigu įrenginiui, gaminančiam išmatuojamą šilumą, taikoma reikalavimus atitinkanti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema arba jeigu įrenginio, naudojančio išmatuojamą šilumą, operatorius atitinkamomis šilumos tiekimo sutarties nuostatomis užtikrina, kad šilumą gaminančio įrenginio išmetamo ŠESD kiekio stebėsena būtų vykdoma pagal šį priedą, išmatuojamos šilumos išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas pagal atitinkamas C.2.1 arba C.2.2 skirsnio lygtis, remiantis išmatuojamą šilumą gaminančio įrenginio operatoriaus pateiktais išmetamo ŠESD kiekio duomenimis.

2.	Jei 1 punkte nurodyto metodo nėra, naudojama standartinė vertė, grindžiama šalies pramonės sektoriuje dažniausiai naudojamo kuro standartiniu išmetamųjų teršalų faktoriumi, darant prielaidą, kad katilo efektyvumas yra 90 %.

D. ELEKTROS ENERGIJA

D.1. Su elektros energija susijusio išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas

Su elektros energijos gamyba ar vartojimu susijęs išmetamas ŠESD kiekis, siekiant apskaičiuoti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal F.1 skirsnį, apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

(44 lygtis)

Čia:

Em el	išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su pagaminta arba suvartota elektros energija, išreikštas t CO2;
E el	pagaminta arba suvartota elektros energija, išreikšta MWh arba TJ, ir
EF el	taikomas elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas t CO2/MWh arba t CO2/TJ.

D.2. Elektros energijos kaip importuojamos prekės išmetamųjų teršalų faktoriaus nustatymo taisyklės

Nustatant savitąjį faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su elektros energija, kaip importuojama preke, pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 2 skirsnį taikomas tik tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis.

Išmetamųjų teršalų faktorius, naudojamas elektros energijai būdingam savitajam faktiniam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti, nustatomas taip:

a)	trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės arba trečiosios valstybės regiono savitoji numatytoji vertė naudojama kaip atitinkamas CO2 išmetamųjų teršalų faktorius, kaip nustatyta šio priedo D.2.1 punkte;

b)	jei a punkte nurodytos konkrečios numatytosios vertės nėra, pagal šio priedo D.2.2 punktą taikomas nustatytas CO2 išmetamųjų teršalų faktorius ES;

jeigu ataskaitas teikiantis deklarantas pateikia pakankamai įrodymų, pagrįstų oficialia ir vieša informacija, kad trečiojoje valstybėje, trečiųjų valstybių grupėje arba trečiosios valstybės regione, iš kurio importuojama elektros energija, CO2 išmetamųjų teršalų faktorius yra mažesnis už vertes pagal a ir b punktus, ir jeigu tenkinamos šio priedo D.2.3 punkte nustatytos sąlygos, nurodytos mažesnės vertės nustatomos remiantis turimais ir patikimais pateiktais duomenimis;

ataskaitas teikiantis deklarantas importuojamai elektros energijai būdingo išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimui gali taikyti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, o ne numatytąsias vertes, jeigu tenkinami Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 skirsnio a–d punktuose nustatyti kartu taikytini kriterijai, o skaičiavimas grindžiamas elektros energijos gamintojo pagal šio priedo nuostatas nustatytais duomenimis, apskaičiuotais pagal šio priedo D.2.3 skirsnį.

D.2.1. CO2 išmetamųjų teršalų faktorius, pagrįstas savitosiomis numatytosiomis vertėmis

Pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 4.2.1 skirsnį trečiojoje valstybėje, trečiųjų valstybių grupėje arba trečiosios valstybės regione naudojami CO2 išmetamųjų teršalų faktoriai, grindžiami geriausiais Komisijos turimais duomenimis. Pagal šį reglamentą CO2 išmetamųjų teršalų faktoriai grindžiami Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, kuriuos Komisija pateikė pereinamojo laikotarpio PADKM registre.

D.2.2. ES CO2 išmetamųjų teršalų faktorius

Pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 4.2.2 skirsnį taikomas Sąjungos CO2 išmetamųjų teršalų faktorius. Pagal šį reglamentą CO2 Sąjungos išmetamųjų teršalų faktorius grindžiamas Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, kuriuos Komisija pateikė pereinamojo laikotarpio PADKM registre.

D.2.3. CO2 išmetamųjų teršalų faktorius, pagrįstas patikimais ataskaitas teikiančio deklaranto pateiktais duomenimis

Taikydamas šio priedo D.2 skirsnio c punktą, ataskaitas teikiantis deklarantas pateikia penkerių metų laikotarpio, pasibaigusio prieš dvejus metus iki duomenų teikimo, duomenų rinkinius iš alternatyvių oficialių šaltinių, įskaitant nacionalinius statistinius duomenis.

Siekiant atsižvelgti į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos gamybos padidėjimo, taip pat klimato sąlygų, pvz., ypač šaltų metų, poveikį metiniam elektros energijos tiekimui atitinkamose valstybėse, ataskaitas teikiantis deklarantas CO2 išmetamųjų teršalų faktorių apskaičiuoja remdamasis penkerių metų laikotarpio, pasibaigusio prieš dvejus metus iki duomenų teikimo, CO2 išmetamųjų teršalų faktoriaus svertiniu vidurkiu.

Šiuo tikslu ataskaitas teikiantis deklarantas apskaičiuoja metinius CO2 išmetamųjų teršalų faktorius pagal kiekvieną iškastinio kuro technologiją ir atitinkamą jos bendrą elektros energijos gamybą trečiojoje valstybėje, galinčioje eksportuoti elektros energiją į ES, remdamasis šia lygtimi:

(45 lygtis)

Čia:

Em el,y	metinis CO2 išmetamųjų teršalų faktorius, taikomas visoms iškastinio kuro technologijoms atitinkamais metais trečiojoje valstybėje, galinčioje eksportuoti elektros energiją į ES;
E el,y	visas bendras elektros energijos kiekis, pagamintas naudojant visas iškastinio kuro technologijas tais metais; EF i – kiekvienos iškastinio kuro technologijos i CO2 išmetamų teršalų faktorius ir
E el,i,y	bendras metinis pagamintas elektros energijos kiekis pagal kiekvieną iškastinio kuro technologiją i.

Ataskaitas teikiantis deklarantas CO2 išmetamųjų teršalų faktorių apskaičiuoja kaip tų metų slenkamąjį vidurkį, pradėdamas einamaisiais metais, atėmus dvejus metus, remdamasis šia lygtimi:

(46 lygtis)

Čia:

Em el	CO2 išmetamųjų teršalų faktorius, gautas iš praėjusių 5 metų CO2 išmetamųjų teršalų faktorių slenkamojo vidurkio, pradedant nuo einamųjų metų atėmus dvejus metus iki einamųjų metų atėmus 6 metus;
Em el,y	kiekvienų metų i CO2 išmetamųjų teršalų faktorius;
i	metų, į kuriuos reikia atsižvelgti, kintamasis indeksas, ir
y	einamieji metai.

D.2.4. CO2 išmetamųjų teršalų faktorius, pagrįstas faktiniu įrenginio išmetamu CO2 kiekiu

Pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 5 punktą ataskaitas teikiantis deklarantas, apskaičiuodamas importuojamai elektros energijai būdingą išmetamą ŠESD kiekį, vietoj numatytųjų verčių gali taikyti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, jei laikomasi a–d punktuose nustatytų kartu taikytinų kriterijų.

D.3. Elektros energijos kiekių, naudojamų prekėms, išskyrus elektros energiją, gaminti, nustatymo taisyklės

Siekiant nustatyti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, elektros energijos kiekio matavimas taikomas realiajai, o ne tariamajai galiai (sudėtingajai galiai). Matuojamas tik aktyviosios galios komponentas, o į reaktyviąją galią neatsižvelgiama.

Elektros energijos gamybos atveju aktyvumo lygis reiškia grynąją elektros energiją, paliekančią elektrinės arba kogeneracijos įrenginio sistemos ribas, atėmus viduje suvartotą elektros energiją.

D.4. Elektros energijos kaip prekių, išskyrus elektros energiją, gamybos ištekliaus būdingojo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio nustatymo taisyklės

Pereinamuoju laikotarpiu elektros energijos išmetamųjų teršalų faktoriai nustatomi remiantis:

a)	vidutiniu kilmės valstybės elektros energijos tinklo išmetamųjų teršalų faktoriumi, pagrįstu Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, kuriuos Komisija pateikė pereinamojo laikotarpio PADKM registre; arba

b)	bet kokiu kitu kilmės valstybės elektros energijos tinklo išmetamųjų teršalų faktoriumi, pagrįstu viešai prieinamais duomenimis, atitinkančiu arba vidutinį, arba CO2 išmetamųjų teršalų faktorių, nurodytą Reglamento (ES) 2023/956 IV priedo 4.3 skirsnyje.

Nukrypstant nuo a ir b punktų, D.4.1–D.4.3 skirsniuose nurodytais atvejais gali būti taikomas faktinis išmetamųjų teršalų faktorius.

D.4.1. Įrenginyje (ne kogeneracijos būdu) pagamintos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius

Jeigu elektros energija, išskyrus elektros energiją, bendrai gaminamą su šiluma, gaminama įrenginyje deginant kurą, elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius EFEl nustatomas remiantis atitinkamu kuro rūšių deriniu, o elektros energijos gamybai priskirtinas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas taip:

EFEl = (Σ ADi · NCVi · EFi + EmFGC)/Elprod(47 lygtis)

Čia:

ADi	elektros energijos gamybai naudojamo i kuro metiniai veiklos duomenys (t. y. suvartoti kiekiai), išreikšti tonomis arba Nm3;
NCVi	kuro i apatinio šilumingumo vertės, išreikštos TJ/t arba TJ/Nm3;
EFi	kuro i išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti t CO2/TJ;
EmFGC	dūmų dujų valymo proceso metu išsiskiriančios ŠESD, išreikštos t CO2, ir
Elprod	grynasis pagamintas elektros energijos kiekis MWh. Jis gali apimti elektros energijos kiekius, pagamintus iš kitų šaltinių nei kuro deginimas.

Jei išmetamosios dujos yra naudojamo kuro rūšių derinio dalis ir kai išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktorius yra didesnis už standartinį gamtinių dujų išmetamųjų teršalų faktorių, pateiktą VIII priedo 1 lentelėje, tas standartinis išmetamųjų teršalų faktorius naudojamas EFEl apskaičiuoti vietoj išmetamųjų dujų išmetamųjų teršalų faktoriaus.

D.4.2. Įrenginyje kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius

Kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas pagal šio priedo C.2.2 skirsnį.

D.4.3. Ne įrenginyje pagamintos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius

Jeigu elektros energija gaunama iš šaltinio, turinčio tiesioginę techninę jungtį, ir jei yra visi atitinkami duomenys, tos elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas atitinkamai taikant D.4.1 arba D.4.2 skirsnius.

Kai elektros energija gaunama iš elektros energijos gamintojo pagal elektros energijos pirkimo sutartį, gali būti atitinkamai naudojamas elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius, nustatytas pagal D.4.1 arba D.4.2 skirsnius, jei apie jį pranešė elektros energijos gamintojas ir jis pateiktas pagal IV priedą.

E. PIRMTAKŲ STEBĖSENA

Jeigu įrenginio gamybos procesų gamybos būdų aprašyme nurodomi atitinkami pirmtakai, įrenginio gamybos procesuose sunaudotas kiekvieno pirmtako kiekis nustatomas siekiant apskaičiuoti bendrą pagamintų sudėtingų prekių būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal šio priedo G skirsnį.

Nukrypstant nuo ankstesnės pastraipos, kai pirmtako gamyba ir naudojimas yra įtraukti į tą patį gamybos procesą, nustatomas tik papildomo pirmtako, kuris buvo panaudotas ir gautas iš kitų įrenginių arba kitų gamybos procesų, kiekis.

Sunaudotas kiekis ir išmetamųjų teršalų savybės nustatomi atskirai dėl kiekvieno įrenginio, iš kurio gaunamas pirmtakas. Reikalaujamiems duomenims nustatyti taikomi metodai nustatomi įrenginio stebėsenos metodikos dokumentuose, taikant šias nuostatas:

Jei pirmtakas gaminamas įrenginyje, tačiau vykstant kitam gamybos procesui, priskirtam pagal šio priedo A.4 skirsnio taisykles, nustatomi šie duomenų rinkiniai:

a)	pirmtako savitasis būdingasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas ataskaitinio laikotarpio vidurkiu, išreiškiamas CO2 ekv. tonomis pirmtako tonai;

b)	per kiekvieną įrenginio, kuriam šis pirmtakas yra aktualus, gamybos procesą sunaudotas pirmtako kiekis.

Jei pirmtakas gaunamas iš kito įrenginio, nustatomi šie duomenų rinkiniai:

a)	importuotų prekių kilmės šalis;

įrenginys, kuriame jis buvo pagamintas, nurodant:

—	unikalų įrenginio identifikatorių, jei yra;

—	taikytinus vietos Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietų kodus (UN/LOCODE);

—	tikslų adresą ir jo transkripciją anglų kalba ir

—	geografines įrenginio koordinates;

c)	gamybos būdas, kaip apibrėžta II priedo 3 skirsnyje;

d)	IV priedo 2 skirsnyje išvardytų taikytinų specifinių parametrų, reikalingų būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti, vertės;

e)	pirmtako savitasis būdingasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas paskiausio turimo ataskaitinio laikotarpio vidurkiu, išreiškiamas CO2(e) tonomis pirmtako CO2 ekv. tonai;

f)	įrenginio, iš kurio gautas pirmtakas, naudojamo ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datos;

g)	informacija apie anglies dioksido kainą, mokėtiną už pirmtaką, jei aktualu.

Pirmtaką gaminantis įrenginys pateikia atitinkamą informaciją, pageidautina, naudodamas šio 3 straipsnio 5 dalyje ir IV priede nurodytą elektroninį šabloną.

3.	Kiekvienam pirmtako kiekiui, apie kurį pagal 2 punktą buvo gauti neišsamūs arba negalutiniai duomenys, pereinamuoju laikotarpiu šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis galima naudoti Komisijos pateiktas ir paskelbtas numatytąsias vertes.

F. ĮRENGINIO IŠMETAMO ŠESD KIEKIO PRISKYRIMO PREKĖMS TAISYKLĖS

F.1. Apskaičiavimo metodas

Siekiant įrenginio išmetamą ŠESD kiekį priskirti prekėms, išmetamas ŠESD kiekis, gamybos ištekliai ir produkcija priskiriami gamybos procesams, apibrėžtiems pagal šio priedo A.4 skirsnį, naudojant 48 lygtį tiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui ir 49 lygtį netiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui, naudojant bendrus viso ataskaitinio laikotarpio lygtyje pateiktų parametrų skaičius. Priskirtas tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis tuomet perskaičiuojamas į savitąjį būdingąjį tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su gamybos procese pagamintomis prekėmis, taikant 50 ir 51 lygtis.

(48 lygtis)

Jeigu AttrEm Dir apskaičiuojama neigiama vertė, ji prilyginama nuliui.

(49 lygtis)

(50 lygtis)

(51 lygtis)

Čia:

AttrEm Dir	priskirtas gamybos procese tiesiogiai per visą ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2 ekv. tonomis;
AttrEm indir	tiesiogiai gamybos procese netiesiogiai per visą ataskaitinį laikotarpį išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2 ekv. tonomis;
DirEm *	tiesiogiai priskirtinas gamybos proceso išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas ataskaitiniam laikotarpiui pagal šio priedo B skirsnyje nustatytas taisykles ir šias taisykles:

Išmatuojama šiluma: kai kuras naudojamas išmatuojamai šilumai, kuri suvartojama ne atitinkamame gamybos procese arba kuri naudojama daugiau nei viename gamybos procese (įskaitant importo iš kitų įrenginių ir eksporto į juos atvejus), gaminti, su kuru susijęs išmetamas ŠESD kiekis neįtraukiamas į gamybos proceso tiesiogiai priskirtiną išmetamą ŠESD kiekį, o pridedamas prie parametro EmH,import, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo.

Išmetamosios dujos:

išmetamųjų dujų, susidarančių ir visiškai sunaudojamų per tą patį gamybos procesą, išmetamas ŠESD kiekis įtraukiamas į DirEm*.

Gamybos proceso metu deginant eksportuotas išmetamąsias dujas sudarantis išmetamas ŠESD kiekis visas įtraukiamas į DirEm*, neatsižvelgiant į tai, kur jos suvartojamos. Tačiau išmetamųjų dujų eksporto atveju apskaičiuojamas terminas WGcorr,export.

Į išmetamą ŠESD kiekį, susidarantį deginant iš kitų gamybos procesų importuotas dujas, DirEm* neatsižvelgiama. Vietoj to apskaičiuojamas terminas WGcorr,import;

Em H,imp

– išmetamas ŠESD kiekis, lygiavertis į gamybos procesą importuotam išmatuojamos šilumos kiekiui, nustatytam ataskaitiniam laikotarpiui pagal šio priedo C skirsnyje nustatytas taisykles ir šias taisykles:

Su į gamybos procesą importuojama išmatuojama šiluma susijęs išmetamas ŠESD kiekis apima importą iš kitų įrenginių, kitus gamybos procesus tame pačiame įrenginyje, taip pat šilumą, gautą iš techninio mazgo (pvz., įrenginio centrinės elektrinės arba sudėtingesnio garo tinklo su keliais šilumos gamybos įrenginiais), tiekiančio šilumą daugiau nei vienam gamybos procesui.

Išmatuojamos šilumos išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

(52 lygtis)

Čia:

EFheat	išmatuojamos šilumos gamybos išmetamųjų teršalų faktorius, nustatomas pagal šio priedo C.2 skirsnį, išreikštas t CO2/TJ, ir
Qimp	į gamybos procesą importuota ir jame suvartota grynoji šiluma, išreikšta TJ;
Em H,exp	išmetamas ŠESD kiekis, lygiavertis iš gamybos proceso eksportuotam išmatuojamos šilumos kiekiui, nustatytam ataskaitiniam laikotarpiui pagal šio priedo C skirsnyje nustatytas taisykles. Eksportuojamai šilumai taikomas faktiškai žinomo kuro rūšių derinio išmetamųjų teršalų kiekis pagal C.2 skirsnį arba, jei faktinis kuro rūšių derinys nežinomas, standartinis šalyje ir pramonės sektoriuje dažniausiai naudojamo kuro išmetamųjų teršalų faktorius, darant prielaidą, kad katilo efektyvumas yra 90 %.

Neįtraukiama šiluma, gauta vykdant elektros energijos procesus ir gaminant nitrato rūgštį;

WG corr,imp

priskirtas gamybos proceso, kuriame naudojamos iš kitų gamybos procesų importuotos išmetamosios dujos, tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, pakoreguotas ataskaitiniu laikotarpiu pagal šią formulę:

(53 lygtis)

Čia:

VWG	importuotų išmetamųjų dujų tūris;
NCVWG	importuotų išmetamųjų dujų apatinis šilumingumas ir
EFNG	standartinis gamtinių dujų išmetamųjų teršalų faktorius, pateiktas VIII priede;
WG corr,exp	išmetamas ŠESD kiekis, lygiavertis iš gamybos proceso eksportuotam išmetamųjų dujų kiekiui, nustatytam ataskaitiniam laikotarpiui pagal šio priedo B skirsnyje nustatytas taisykles ir šią formulę:

(54 lygtis)

Čia:

VWG,exp	iš gamybos proceso eksportuotų išmetamųjų dujų tūris;
NCVWG	išmetamųjų dujų apatinio šilumingumo vertė;
EFNG	standartinis gamtinių dujų išmetamųjų teršalų faktorius, kaip nurodyta VIII priede, o
Corrη	faktorius, kuriuo atsižvelgiama į išmetamųjų dujų naudojimo efektyvumo ir etaloninių degalų gamtinių dujų naudojimo efektyvumo skirtumą. Standartinė vertė yra Corrη = 0,667;
Em el,prod	išmetamas ŠESD kiekis, lygiavertis gamybos proceso ribose pagamintos elektros energijos kiekiui, nustatytam ataskaitiniam laikotarpiui pagal šio priedo D skirsnyje nustatytas taisykles;
Em el,cons	išmetamas ŠESD kiekis, lygiavertis gamybos proceso ribose suvartotam elektros energijos kiekiui, nustatytam ataskaitiniam laikotarpiui pagal šio priedo D skirsnyje nustatytas taisykles;
SEE g,Dir	prekių g savitasis būdingasis tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas t CO2 ekv. tonai, galiojantis ataskaitiniu laikotarpiu;
SEE g,Indir	prekių g savitasis būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas t CO2 ekv. tonai, galiojantis ataskaitiniu laikotarpiu;
AL g	su prekėmis g susijęs aktyvumo lygis, t. y. tame įrenginyje ataskaitiniu laikotarpiu pagamintų prekių g kiekis, nustatytas pagal šio priedo F.2 skirsnį, tonomis.

F.2. Aktyvumo lygių stebėsenos metodika

Gamybos proceso aktyvumo lygis apskaičiuojamas kaip visų ataskaitiniu laikotarpiu iš gamybos proceso išleidžiamų Reglamento (ES) 2023/956 I priede apibendrintomis prekių kategorijomis pagal II priedo 2 skirsnį išvardytų prekių, su kuriomis susijęs gamybos procesas, bendra masė. Jeigu gamybos procesai apibrėžiami taip, kad būtų įtraukta ir pirmtakų gamyba, dvigubo skaičiavimo išvengiama skaičiuojant tik galutinius produktus, paliekančius gamybos proceso sistemos ribas. Atsižvelgiama į visas specialiąsias nuostatas, nustatytas II priedo 3 skirsnyje dėl gamybos proceso arba gamybos būdo. Kai tame pačiame įrenginyje naudojami keli gamybos būdai prekėms, klasifikuojamoms tuo pačiu KN kodu, gaminti ir kai tiems gamybos būdams priskiriami atskiri gamybos procesai, prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas atskirai kiekvienam gamybos būdui.

Atsižvelgiama tik į prekes, kurios gali būti parduodamos arba tiesiogiai naudojamos kaip pirmtakai kitame gamybos procese. Produkto charakteristikų neatitinkantys produktai, šalutiniai produktai, atliekos ir laužas, susidarę gamybos procese, neatsižvelgiant į tai, ar jie grąžinami į gamybos procesus, pristatomi į kitus įrenginius ar pašalinami, nustatant aktyvumo lygį neįtraukiami. Todėl jiems priskiriamas nulinis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, kai jie patenka į kitą gamybos procesą.

Aktyvumo lygiams nustatyti taikomi šio priedo B.4 skirsnyje nustatyti matavimo reikalavimai.

F.3. Stebėsenos metodai, būtini norint priskirti išmetamą ŠESD kiekį gamybos procesams

F.3.1. Duomenų priskyrimo gamybos procesams principai

Pasirinkti duomenų rinkinių priskyrimo gamybos procesams metodai nustatomi stebėsenos metodikos dokumentuose. Jie reguliariai peržiūrimi siekiant, jei įmanoma, pagerinti duomenų kokybę pagal šio priedo A skirsnį.

Jei konkretaus duomenų rinkinio duomenų apie kiekvieną gamybos procesą nėra, pasirenkamas tinkamas kiekvienam atskiram gamybos procesui reikalingų duomenų nustatymo metodas. Tuo tikslu, atsižvelgiant į tai, kuriuo principu gaunami tiksliausi rezultatai, taikomas kuris nors iš šių principų:

a)	jei toje pačioje gamybos linijoje viena po kito pagaminamos skirtingos prekės, gamybos ištekliai, produkcija ir susijusios išmetamosios ŠESD priskiriamos nuosekliai pagal kiekvieno gamybos proceso naudojimo laiką per metus;

gamybos ištekliai, produkcija ir susijęs išmetamas ŠESD kiekis priskiriami pagal atskirų pagamintų prekių masę arba tūrį arba pagal įverčius, apskaičiuotus remiantis susijusių cheminių reakcijų metu įvykusios laisvos reakcijos entalpijos koeficientu arba remiantis kitu tinkamu skirstymo principu, patvirtintu patikima moksline metodika.

Jeigu matavimo rezultatai gaunami naudojant kelias skirtingos kokybės matavimo priemones, įrenginio lygmens duomenims, susijusiems su medžiagų, kuro, išmatuojamos šilumos arba elektros energijos kiekiais, padalyti gamybos procesams gali būti taikomas bet kuris iš šių metodų:

padalijimas grindžiamas nustatymo metodu (pvz., matavimu atskiromis matavimo priemonėmis, įverčiais, koreliacija), kuris vienodai taikomas kiekvienam gamybos procesui. Jeigu gamybos proceso duomenų suma skiriasi nuo įrenginiui atskirai nustatytų duomenų, siekiant užtikrinti atitiktį bendrai įrenginio duomenų sumai, taikomas bendras suderinimo faktorius:

RecF = DInst/Σ DPP (55 lygtis)

Čia:

RecF	suderinimo koeficientas;
DInst	visam įrenginiui nustatyta duomenų vertė ir
DPP	skirtingų gamybos procesų duomenų vertės.

Tada kiekvieno gamybos proceso duomenys koreguojami taip: DPP,corr yra DPP patikslintoji vertė:

DPP,corr = DPP × RecF(56 lygtis)

Jeigu nežinomi tik vieno gamybos proceso duomenys arba jeigu tik vieno gamybos proceso duomenys yra prastesnės kokybės už kitų gamybos procesų duomenis, žinomi gamybos proceso duomenys gali būti atimami iš bendrų įrenginio duomenų. Pageidautina, kad šis metodas būtų taikomas tik tiems gamybos procesams, kurių įtaka įrenginiui suteikiamų ATL skaičiui yra mažesnė.

F.3.2. Prekių ir pirmtakų KN kodų sekimo procedūra

Kad duomenys būtų teisingai priskirti gamybos procesams, įrenginyje tvarkomas visų įrenginyje pagamintų prekių ir pirmtakų, taip pat ne įrenginyje gautų pirmtakų ir jiems taikytinų KN kodų sąrašas. Remiantis šiuo sąrašu:

1)	produktai ir jų metinės produkcijos duomenys priskiriami gamybos procesams pagal II priedo 2 skirsnyje nurodytas apibendrintas prekių kategorijas;

2)	į šią informaciją atsižvelgiama gamybos procesams atskirai priskiriant gamybos išteklius, produkciją ir išmetamą ŠESD kiekį.

Šiuo tikslu nustatoma, dokumentais pagrindžiama, įdiegiama ir taikoma procedūra, pagal kurią reguliariai tikrinama, ar įrenginyje gaminamos prekės ir pirmtakai atitinka rengiant stebėsenos metodikos dokumentus taikytus KN kodus. Ši procedūra taip pat turi apimti nuostatas, pagal kurias būtų nustatomi atvejai, kai įrenginyje gaminamos naujos prekės, ir užtikrinama, kad būtų nustatytas tam naujam produktui taikytinas KN kodas ir kad jis būtų įtrauktas į prekių sąrašą, siekiant priskirti susijusius gamybos išteklius, produkciją ir išmetamą ŠESD kiekį atitinkamam gamybos procesui.

F.4. Papildomos tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio priskyrimo taisyklės

Visas sukėliklių arba taršos šaltinių, skirtų tik vienam gamybos procesui, išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas tam gamybos procesui. Jeigu taikomas masės balansas, išeinantys sukėlikliai atimami pagal šio priedo B.3.2 skirsnį. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, sukėlikliai, kurie paverčiami išmetamosiomis dujomis, išskyrus pagaminamas ir visiškai sunaudojamas tame pačiame gamybos procese, priskiriami taikant 53 ir 54 lygtis. Būtina apatinio šilumingumo ir atitinkamų išmetamųjų dujų tūrio stebėsena atliekama taikant šio priedo B.4 ir B.5 skirsniuose nustatytas taisykles.

Tik tuo atveju, jei sukėlikliai arba taršos šaltiniai yra skirti daugiau nei vienam gamybos procesui, taikomi tokie tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio priskyrimo metodai:

a)	sukėliklių arba taršos šaltinių, skirtų išmatuojamai šilumai gaminti, išmetamas ŠESD kiekis gamybos procesams priskiriamas pagal šio priedo F.5 skirsnį;

b)	jeigu išmetamosios dujos tame pačiame gamybos procese, kuriame jos susidaro, nėra naudojamos, dėl išmetamųjų dujų susidarantis išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas pagal šio priedo F.1 skirsnyje pateiktas taisykles ir lygtis;

c)	jeigu sukėliklių kiekiai, priskirtini gamybos procesams, nustatomi atliekant matavimus prieš naudojimą gamybos procese, taikoma atitinkama metodika pagal šio priedo F.3.1 skirsnį;

jeigu sukėliklių arba taršos šaltinių išmetamų ŠESD kiekių negalima priskirti taikant kitus metodus, jie priskiriami taikant koreliuotus parametrus, gamybos procesams jau priskirtus pagal šio priedo F.3.1 skirsnį. Tuo tikslu sukėliklių kiekiai ir atitinkami jų išmetami ŠESD kiekiai proporcingai priskiriami santykiui, kuriuo tie parametrai priskiriami gamybos procesams. Atitinkami parametrai apima pagamintų prekių masę, kuro arba sunaudotos medžiagos tūrį arba masę, pagamintą neišmatuojamos šilumos kiekį, eksploatavimo valandas arba žinomas įrenginio efektyvumo vertes.

F.5. Papildomos išmatuojamos šilumos išmetamo ŠESD kiekio priskyrimo taisyklės

Taikomi šio priedo F.1 skirsnyje pateikti bendrieji apskaičiavimo principai. Atitinkami šilumos srautai nustatomi pagal šio priedo C.1 skirsnį, o išmatuojamos šilumos išmetamųjų teršalų faktorius – taikant šio priedo C.2 skirsnį.

Jeigu išmatuojamos šilumos nuostoliai nustatomi atskirai nuo gamybos procesuose naudojamo kiekio, su šiais šilumos nuostoliais susijęs išmetamas ŠESD kiekis proporcingai pridedamas prie visų gamybos procesų, kuriuose naudojama įrenginyje pagaminta išmatuojama šiluma, išmetamo ŠESD kiekio, siekiant užtikrinti, kad 100 % įrenginyje pagamintos arba iš įrenginio importuotos ar eksportuotos grynosios išmatuojamos šilumos kiekio, taip pat iš vieno gamybos proceso į kitą perkeltas kiekis būtų priskiriamas gamybos procesams nieko nepraleidžiant arba išvengiant dvigubo skaičiavimo.

G. SUDĖTINGŲ PREKIŲ SAVITOJO BŪDINGOJO IŠMETAMO ŠESD KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

Pagal Reglamento (ES) 2023/956 IV priedą sudėtingų prekių g savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis SEEg apskaičiuojamas taip:

(57 lygtis)

(58 lygtis)

Čia:

SEE g	(sudėtingų) prekių g savitasis būdingasis tiesiogiai ar netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas t CO2 ekv. tonai prekių g;
AttrEm g	gamybos proceso, kuriame gaminamos prekės g, priskirtas tiesiogiai arba netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, nustatytas ataskaitiniu laikotarpiu pagal šio priedo F.1 skirsnį, išreikštas t CO2 ekv.;
AL g	gamybos proceso, kuriame gaminamos prekės g, aktyvumo lygis, nustatytas ataskaitiniu laikotarpiu pagal šio priedo F.2 skirsnį, išreikštas tonomis;
EE InpMat	visų per ataskaitinį laikotarpį suvartotų pirmtakų, kurie II priedo 3 skirsnyje apibrėžiami kaip susiję su prekių g gamybos procesu, būdingasis tiesiogiai arba netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas t CO2 ekv.;
M i	per ataskaitinį laikotarpį gamybos procese, kuriame gaminamos prekės g, naudojamo pirmtako i masė, išreikšta pirmtako i tonomis, ir
SEE i	pirmtako i savitasis būdingasis tiesiogiai ar netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas t CO2 ekv. tonai pirmtako i.

Atliekant šį skaičiavimą atsižvelgiama tik į pirmtakus, kurie nėra įtraukti į tą patį gamybos procesą kaip prekės g. Jeigu tas pats pirmtakas gaunamas iš skirtingų įrenginių, kiekvieno įrenginio pirmtakas vertinamas atskirai.

Jeigu pirmtakas i pats turi pirmtakų, į tuos pirmtakus pirmiausia atsižvelgiama taikant tą patį skaičiavimo metodą, kad būtų galima apskaičiuoti pirmtako i būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį prieš jį naudojant prekėms g būdingam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti. Šis metodas taikomas visiems pirmtakams, kurie yra sudėtingos prekės.

Parametras Mi reiškia bendrą pirmtako masę, reikalingą ALg kiekiui gauti. Jis taip pat apima pirmtako kiekius, kurie nepatenka į sudėtingus produktus, tačiau gamybos procese gali būti padalyti, nupjauti, sudeginti, chemiškai modifikuoti ir kt. ir palikti procesą kaip šalutiniai produktai, laužas, liekanos, atliekos arba išmetamieji teršalai.

Siekiant pateikti duomenis, kuriuos galima naudoti nepriklausomai nuo aktyvumo lygių, nustatoma ir pagal IV priedą nurodoma pranešime kiekvieno pirmtako i savitoji masė mi :

(59 lygtis)

Todėl sudėtingų prekių g savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis gali būti išreikštas taip:

(60 lygtis)

Čia:

ae g	gamybos proceso, kuriame gaminamos prekės g, savitasis tiesiogiai ar netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas t CO2 ekv. prekių g tonai, yra lygiavertis savitajam būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui be pirmtakų būdingojo išmetamo ŠESD kiekio:

(61 lygtis)

m i	gamybos procese, kuriame pagaminama viena tona prekių g, naudojamo pirmtako i savitoji sunaudojama masė, išreikšta pirmtako i tonomis tonai prekių g (t. y. bematė), ir
SEE i	pirmtako i savitasis būdingasis tiesiogiai ar netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas t CO2 ekv. tonai pirmtako i.

H. NEPRIVALOMOS DUOMENŲ KOKYBĖS GERINIMO PRIEMONĖS

Pagal IV priedą pranešime nurodomi klaidų rizikos šaltiniai nustatomi duomenų srautuose nuo pirminių duomenų iki galutinių duomenų. Siekiant užtikrinti, kad vykdant duomenų srauto valdymo veiklą teikiamuose pranešimuose nebūtų netikslumų ir kad jie atitiktų stebėsenos metodikos dokumentus ir šį priedą, turi būti sukurta, dokumentais pagrįsta, įdiegta ir taikoma veiksminga kontrolės sistema.

Rizikos vertinimas pagal pirmą pastraipą pateikiamas Komisijai ir kompetentingai institucijai jų prašymu. Jei veiklos vykdytojas nusprendžia atlikti patikrą pagal rekomenduojamus patobulinimus, jis taip pat suteikia galimybę ją patikrinti.

Rizikos vertinimo tikslais turi būti nustatytos, dokumentais pagrįstos, įdiegtos ir taikomos duomenų srauto valdymo ir kontrolės veiklos rašytinės procedūros, o nuorodos į tas procedūras įtraukiamos į stebėsenos metodikos dokumentus.

Jei taikytina, 2 dalyje nurodyta kontrolė apima:

a)	susijusios matavimo įrangos kokybės užtikrinimą;

informacinių technologijų sistemų kokybės užtikrinimą tam, kad atitinkamos sistemos būtų sukurtos, pagrįstos dokumentais, išbandytos, įdiegtos, kontroliuojamos ir taikomos taip, kad būtų užtikrintas patikimų, tikslių ir laiku gaunamų duomenų apdorojimas, atsižvelgiant į rizikos vertinime nustatytą riziką;

c)	su duomenų srauto valdymo veikla ir kontrole susijusių pareigų atskyrimą ir būtinų kompetencijų valdymą;

d)	vidaus peržiūras ir duomenų patvirtinimą;

e)	taisymus ir korekcinius veiksmus;

f)	rangovų atliekamą procesų kontrolę;

g)	įrašų ir dokumentų tvarkymą, įskaitant dokumentų versijų valdymą.

3 dalies a punkto įgyvendinimo tikslais užtikrinama, kad proporcingai nustatytai rizikai visa susijusi matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama, reguliuojama bei tikrinama, įskaitant tikrinimą prieš pradedant ją naudoti, ir būtų palyginama su matavimo standartais, kurie grindžiami tarptautiniais matavimo standartais, jeigu jų yra.

Jeigu matavimo sistemos komponentų negalima kalibruoti, tie komponentai nurodomi stebėsenos metodikos dokumentuose ir nustatomi alternatyvūs kontrolės būdai.

Nustačius, kad įranga neatitinka privalomų veiksmingumo reikalavimų, nedelsiant imamasi būtinų taisomųjų veiksmų.

Taikant 3 dalies d punktą, duomenys, gauti vykdant 2 dalyje nurodytą duomenų srauto valdymo veiklą, reguliariai peržiūrimi ir patvirtinami. Tokią duomenų peržiūrą ir tvirtinimą sudaro:

a)	patikrinimas, ar yra visi reikiami duomenys;

b)	duomenų, kurie buvo nustatyti ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, palyginimas, visų pirma – atitikties patikros remiantis atitinkamų gamybos procesų efektyvumo, susijusio su ŠESD, duomenų laiko eilutėmis;

c)	duomenų ir verčių, gautų iš skirtingų eksploatacijos duomenų kaupimo sistemų, visų pirma – atitinkamų produktų gamybos žurnalų, prekybos ir atsargų duomenų palyginimas;

d)	duomenų palyginimai ir išsamumo patikros įrenginio ir atitinkamų prekių gamybos proceso lygmeniu.

3 dalies e punkto įgyvendinimo tikslais užtikrinama, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad duomenų srauto valdymo veikla arba kontrolė nėra veiksminga arba vykdoma nesilaikant tos veiklos procedūrų dokumentuose nustatytų taisyklių, nepagrįstai nedelsiant būtų imtasi korekcinių veiksmų ir atitinkami duomenys būtų ištaisyti.

3 dalies f punkto įgyvendinimo tikslais samdant rangovus vienos ar kelių rūšių duomenų srauto valdymo veiklai arba kontrolei, nurodytoms 1 dalyje, vykdyti, atliekami visi šie veiksmai:

a)	tikrinama rangovų vykdomos duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės kokybė pagal šio priedo nuostatas;

b)	nustatomi rangovų atliekamų procesų rezultatų reikalavimai ir atliekant tuos procesus taikytini metodai;

c)	tikrinama šios dalies b punkte nurodytų rezultatų ir metodų kokybė;

d)	užtikrinama, kad rangovas jam patikėtą veiklą atliktų taip, kaip ji turi būti atlikta atsižvelgiant į būdingąją riziką ir kontrolės riziką, nustatytą atlikus nurodytą rizikos vertinimą.

Kontrolės sistemos veiksmingumas stebimas, be kita ko, atliekant vidaus peržiūras ir atsižvelgiant į tikrintojo išvadas, jei taikoma patikra.

Jeigu nustatoma, kad kontrolės sistema neveiksminga arba neproporcinga nustatytai rizikai, kontrolės sistema patobulinama ir atitinkamai atnaujinami stebėsenos metodikos dokumentai, įskaitant pamatines duomenų srauto valdymo veiklos rašytines procedūras, rizikos vertinimą ir kontrolę, jeigu reikia.

Rekomenduojamas patobulinimas: veiklos vykdytojas gali savanoriškai pasirūpinti, kad įrenginio išmetamo ŠESD kiekio duomenis ir prekių savitojo būdingojo išmetamo ŠESD kiekio duomenis, parengtus pagal IV priedą, patikrintų pagal ISO 14065 akredituotas nepriklausomas tikrintojas arba kad jie būtų patikrinti pagal įrenginiui taikomos reikalavimus atitinkančios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos taisykles.

(1) Jungtinų Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) „IPCC gairės dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos“

(*1) Įrenginyje faktorius turi būti nustatomas remiantis nuosavais matavimais. Jei tai techniškai neįmanoma arba tai susiję su nepagrįstai didelėmis išlaidomis, naudojamos CWPB metodikos vertės.

IV PRIEDAS

Rekomenduojamų pranešimų, kuriuos įrenginių operatoriai siunčia ataskaitas teikiantiems deklarantams, turinys

1. PRANEŠIMO APIE IŠMETAMĄ ŠESD KIEKĮ ŠABLONO TURINYS

Bendra informacija

Informacija apie įrenginį:

a)	veiklos vykdytojo pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;

b)	įrenginio pavadinimas;

c)	įrenginio kontaktiniai duomenys;

d)	unikalus įrenginio identifikatorius, jei yra;

e)	taikytini vietos Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietų kodai (UN/LOCODE);

f)	tikslus adresas ir jo transkripcija anglų kalba;

g)	įrenginio pagrindinio taršos šaltinio geografinės koordinatės.

Kiekvienos apibendrintos prekių kategorijos gamybos procesai ir būdai, nurodyti II priedo 1 lentelėje.

Kiekvienos prekės, nurodytos pagal kiekvieną KN kodą atskirai arba apibendrintos pagal apibendrintas prekių kategorijas pagal II priedo 2 skirsnį:

a)	kiekvienos prekės savitasis būdingasis tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis;

b)	informacija apie duomenų kokybę ir taikytus metodus, ypač jei būdingasis išmetamas ŠESD kiekis buvo nustatytas remiantis tik stebėsena, arba buvo panaudota kuri nors iš pereinamojo laikotarpio numatytųjų verčių, kurią pateikė ir paskelbė Komisija;

c)	kiekvienos prekės savitasis būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išmetamųjų teršalų faktoriaus nustatymo metodas ir naudotas informacijos šaltinis;

išmetamųjų teršalų faktorius, taikomas elektros energijai kaip importuotoms prekėms, išreikštas CO2 ekv. tonomis MWh, ir duomenų šaltinis arba metodas, naudojamas elektros energijos išmetamųjų teršalų faktoriui nustatyti, jei skiriasi nuo Komisijos pereinamojo laikotarpio PADKM registre pateiktų išmetamųjų teršalų faktorių;

e)	jei vietoj savitojo būdingojo išmetamo ŠESD kiekio duomenų pranešama apie pereinamojo laikotarpio preliminarias numatytąsias vertes, kurias pateikė ir paskelbė Komisija, pridedamas trumpas priežasčių aprašymas;

f)	jei aktualu, su konkrečiu sektoriumi susijusi informacija pagal šio priedo 2 skirsnį;

g)	jei taikytina, informacija apie mokėtiną anglies dioksido kainą. Kai už pirmtakus mokėtina anglies dioksido kaina gaunama iš kitų įrenginių, už šiuos pirmtakus mokėtina anglies dioksido kaina išvardijama atskirai pagal kilmės šalį.

Rekomenduojamas bendros informacijos patobulinimas

Bendras įrenginio išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant:

a)	kiekvieno naudoto sukėliklio veiklos duomenis ir apskaičiavimo faktorius;

b)	kiekvieno taršos šaltinio išmetamą ŠESD kiekį, stebimą taikant matavimu grindžiamą metodiką;

c)	išmetamą ŠESD kiekį, nustatytą taikant kitus metodus;

d)	CO2 kiekį, gautą iš kitų įrenginių arba eksportuotą į kitus įrenginius geologiniam saugojimui arba kaip gamybos išteklius produktams, kuriuose CO2 yra nuolat chemiškai surištas.

Importuotos, pagamintos, suvartotos ir eksportuotos išmatuojamos šilumos, išmetamųjų dujų ir elektros energijos balansas.

Visų pirmtakų, gautų iš kitų įrenginių, kiekis ir jų savitasis būdingasis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis.

Kiekviename gamybos procese sunaudotas pirmtakų kiekis, išskyrus tame pačiame įrenginyje pagamintus pirmtakus.

Informacija apie tai, kaip buvo apskaičiuotas per kiekvieną gamybos procesą tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis.

Kiekvieno gamybos proceso aktyvumo lygis ir priskirtas išmetamas ŠESD kiekis.

Visų atitinkamų prekių, pagamintų pagal KN kodą, įskaitant pirmtakus, kuriems netaikomi atskiri gamybos procesai, sąrašas.

Trumpas įrenginio, jo pagrindinių gamybos procesų, bet kokių gamybos procesų, kuriems netaikomas PADKM, aprašymas, pagrindiniai taikytos stebėsenos metodikos elementai, ar taikytos reikalavimus atitinkančios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos taisyklės ir kokių priemonių imtasi duomenų kokybei gerinti, visų pirma, ar taikytas kokios nors formos tikrinimas.

Atitinkamais atvejais informacija apie elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorių elektros energijos pirkimo sutartyje.

2. KONKRETIEMS SEKTORIAMS TAIKYTINI PARAMETRAI, KURIE TURI BŪTI ĮTRAUKTI Į PRANEŠIMĄ

Apibendrinta prekių kategorija

Duomenų teikimo PADKM ataskaitoje reikalavimas

Kalcinuotasis molis

—	Ar molis kalcinuotasis ar ne.

Cemento klinkeriai

—

Netaikoma

Cementas

—	Sunaudojamos cemento klinkerio masės tonomis santykis vienai pagamintai cemento tonai (klinkerio ir cemento santykis procentais).

Aliuminatinis cementas

—

Netaikoma

Vandenilis

—

Netaikoma

Karbamidas

—	Grynumas (karbamido masė %, N %).

Nitrato rūgštis

—	Koncentracija (masė %).

Amoniakas

—	Koncentracija, jei tai vandeninis tirpalas.

Mišrios trąšos

—

Informacija, kurią bet kuriuo atveju reikalaujama pateikti pagal Reglamentą (ES) 2019/1009

—	N kiekis kaip amonis (NH4 +);

—	N kiekis kaip nitratai (NO3 –);

—	N kiekis kaip karbamidas;

—	N kiekis kaip kitų formų (organinės) cheminės medžiagos.

Sukepintoji rūda

—

Netaikoma

Ketus

—	Pagrindinis naudojamas reduktorius.

—	Mn, Cr, Ni masė %, bendra kitų lydinio elementų masė.

FeMn feromanganas

—	Mn ir anglies masė %.

FeCr – ferochromas

—	Cr ir anglies masė %.

FeNi – feronikelis

—	Ni ir anglies masė %.

Tiesiogiai redukuota geležis

—	Pagrindinis naudojamas reduktorius.

—	Mn, Cr, Ni masė %, bendra kitų lydinio elementų masė.

Neapdorotas plienas

—	Pagrindinis pirmtako reduktorius, jei žinomas.

—	Mn, Cr, Ni masė %, bendra kitų lydinio elementų masė.

—	Tonos laužo, sunaudoto 1 t neapdoroto plieno pagaminti.

—	Laužo, susidariusio prieš vartojimą, dalis (proc.), palyginti su visu laužu.

Geležies arba plieno gaminiai

—	Pagrindinis pirmtako gamyboje naudojamas reduktorius, jei žinomas.

—	Mn, Cr, Ni masė %, bendra kitų lydinio elementų masė.

—	Sudėtyje esančių medžiagų, kurios nėra geležis ar plienas, masė %, jei jų masė yra didesnė kaip 1–5 % bendros prekių masės.

—	Tonos laužo, sunaudoto 1 t produkto pagaminti.

—	Laužo, susidariusio prieš vartojimą, dalis (proc.), palyginti su visu laužu.

Neapdirbtas aliuminis

—	Tonos laužo, sunaudoto 1 t produkto pagaminti.

—	Laužo, susidariusio prieš vartojimą, dalis (proc.), palyginti su visu laužu.

—	Jei bendras elementų, išskyrus aliuminį, kiekis viršija 1 %, bendrą tokių elementų procentinę dalį.

Aliuminio gaminiai

—	Tonos laužo, sunaudoto 1 t produkto pagaminti.

—	Laužo, susidariusio prieš vartojimą, dalis (proc.), palyginti su visu laužu.

—	Jei bendras elementų, išskyrus aliuminį, kiekis viršija 1 %, bendrą tokių elementų procentinę dalį.

V PRIEDAS

EORI DUOMENYS

1 lentelėje pateikiama informacija apie ekonominės veiklos vykdytojus, kaip nustatyta EOS, kuri turi būti sąveiki su pereinamojo laikotarpio PADKM registru.

1 lentelė

EORI duomenys

Ekonominės veiklos vykdytojų sistemos (EOS) EORI

Kliento identifikavimas

EORI šalis + EORI nacionalinis kodas

EORI šalis

EORI galiojimo pradžios data

EORI galiojimo pabaigos data

Muitinės kliento informacija

EORI trumpasis pavadinimas

EORI visas pavadinimas

EORI kalba

EORI įsisteigimo data

EORI subjekto rūšis

EORI ekonominės veiklos rūšis

EORI objektų adresų sąrašas

Objektų adresai

EORI adresas

EORI kalba

EORI pavadinimas

Įsisteigimas Sąjungoje

EORI adreso galiojimo pradžios data

EORI adreso galiojimo pabaigos data

PVM arba MMIN kodai

„PVM“ arba „MMIN“

Nacionalinis identifikatorius + PVM mokėtojo kodas arba MMIN Susijusi šalis su nacionaliniu identifikatoriumi

EORI teisinis statusas

EORI teisinio statuso kalba

EORI teisinis statusas

EORI teisinio statuso galiojimo pradžios data ir pabaigos data

Kontaktų sąrašas

Kontaktiniai duomenys

EORI kontaktinis adresas

EORI kontaktinių asmenų kalba

EORI kontaktinių asmenų vardas ir pavardė

EORI kontaktinio subjekto pavadinimas

Skelbimo susitarimo žyma

Adreso laukų aprašymas

Gatvė ir namo numeris

Pašto indeksas

Miestas

Šalies kodas

Duomenų ryšiams sąrašas

Pranešimo rūšis

VI PRIEDAS

Papildomi duomenų reikalavimai, taikomi laikinajam įvežimui perdirbti

1 lentelėje pateikiama informacija iš decentralizuotų muitinės sistemų, kurios pagal reglamento 17 straipsnį sąveikios su pereinamojo laikotarpio PADKM registru.

1 lentelė

Papildoma informacija apie laikinąjį įvežimą perdirbti

Muitinės duomenų reikalavimai po laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įvykdymo, jei ataskaitas teikiantis deklarantas neatleistas nuo pareigos pateikti šios procedūros įvykdymo dokumentą

Dokumentą išduodanti šalis

Duomenų įrašo nuoroda

Duomenų įrašo versijos numeris

Duomenų įrašo versijos būsena

Ataskaitinio laikotarpio pradžios data

Ataskaitinio laikotarpio pabaigos data

Laikinąjį įvežimą perdirbti prižiūrinčioji muitinės įstaiga

Laikinojo įvežimo perdirbti leidimo nuorodos numeris

Importuotojo identifikacinis numeris ir (arba) laikinojo įvežimo perdirbti leidimo turėtojas

Importuojanti šalis

Prekių rūšies identifikatorius (eil. Nr.)

Suderintos sistemos subpozicijos kodas

Kombinuotosios nomenklatūros kodas

Prekių aprašymas

Prašomos įforminti procedūros kodas

Ankstesnės procedūros kodas

Kilmės šalies kodas

Paskirties šalies kodas

Išsiuntimo šalis

Neto masė

Matavimo vienetų rūšis

Papildomi matavimo vienetai

Statistinė vertė

Į laisvą apyvartą išleistuose perdirbtuose produktuose naudojamo faktinio produkto neto masė

Grynoji masė kaip faktiniai produktai, išleisti į laisvą apyvartą su tuo pačiu prekės kodu

Atstovo identifikacinis numeris ir būsena

Transporto rūšis pasienyje

VII PRIEDAS

Nacionalinės sistemos duomenys

1 lentelėje pateikiama informacija iš decentralizuotų sistemų, kurios pagal reglamento 17 straipsnį sąveikios su pereinamojo laikotarpio PADKM registru.

1 lentelė

Nacionalinės sistemos duomenys

Išdavėjas

Duomenų įrašo nuoroda

Duomenų įrašo versijos numeris

Duomenų įrašo versijos būsena

Importo deklaracijos numeris

Deklaracijos prekių eil. Nr.

Deklaracijos priėmimo data

Prašomos įforminti procedūros kodas

Ankstesnės procedūros kodas

Kilmės šalies kodas

Lengvatinės kilmės šalies kodas

Paskirties šalies kodas

Išsiuntimo šalis

Kvotos eilės numeris

Prekių aprašymas

Suderintos sistemos subpozicijos kodas

Kombinuotosios nomenklatūros kodas

TARIC kodas

Neto masė

Statistinė vertė

Papildomi matavimo vienetai

Deklaracijos rūšis

Papildoma deklaracijos rūšis

Formatas

Importuotojo identifikacinis kodas

Importuojanti šalis

Gavėjo identifikacinis kodas

Deklaranto identifikacinis numeris

Leidimo turėtojo identifikacinis numeris

Leidimo turėtojo rūšis

Leidimo nuorodos numeris

Atstovo identifikacinis numeris

Transporto rūšis pasienyje

Vidaus transporto rūšis

VIII PRIEDAS

Standartiniai faktoriai, naudojami vykdant tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio stebėseną įrenginio lygmeniu

1. SU APATINIU ŠILUMINGUMU SUSIJĘ KURO IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ FAKTORIAI

1 lentelė

Su apatiniu šilumingumu ir kuro masės vieneto apatiniu šilumingumu susiję kuro išmetamųjų teršalų faktoriai

Kuro tipo aprašymas	Išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/TJ)	Apatinis šilumingumas (TJ/Gg)	Šaltinis
Naftos žaliava	73,3	42,3	2006 m. IPCC G
Orimulsija	77,0	27,5	2006 m. IPCC G
Suskystintos gamtinės dujos	64,2	44,2	2006 m. IPCC G
Automobilinis benzinas	69,3	44,3	2006 m. IPCC G
Žibalas (išskyrus reaktyvinį žibalą)	71,9	43,8	2006 m. IPCC G
Skalūnų nafta	73,3	38,1	2006 m. IPCC G
Gazolis ir (arba) dyzelinas	74,1	43,0	2006 m. IPCC G
Mazuto distiliavimo likutis	77,4	40,4	2006 m. IPCC G
Suskystintos naftos dujos	63,1	47,3	2006 m. IPCC G
Etanas	61,6	46,4	2006 m. IPCC G
Pirminis benzinas	73,3	44,5	2006 m. IPCC G
Bitumas	80,7	40,2	2006 m. IPCC G
Tepalai	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Naftos koksas	97,5	32,5	2006 m. IPCC G
Naftos perdirbimo įmonių žaliava	73,3	43,0	2006 m. IPCC G
Naftos perdirbimo gamyklų dujos	57,6	49,5	2006 m. IPCC G
Parafinas	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Vaitspiritas ir SBP	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Kiti naftos produktai	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Antracitas	98,3	26,7	2006 m. IPCC G
Koksinės anglys	94,6	28,2	2006 m. IPCC G
Kitos bituminės akmens anglys	94,6	25,8	2006 m. IPCC G
Subbituminės akmens anglys	96,1	18,9	2006 m. IPCC G
Lignitas	101,0	11,9	2006 m. IPCC G
Degieji skalūnai ir gudroniniai smėliai	107,0	8,9	2006 m. IPCC G
Akmens anglių briketai	97,5	20,7	2006 m. IPCC G
Koksavimo krosnių koksas ir lignito koksas	107,0	28,2	2006 m. IPCC G
Dujinis koksas	107,0	28,2	2006 m. IPCC G
Akmens anglių degutas	80,7	28,0	2006 m. IPCC G
Dujų gamyklų dujos	44,4	38,7	2006 m. IPCC G
Koksavimo dujos	44,4	38,7	2006 m. IPCC G
Aukštakrosnių dujos	260	2,47	2006 m. IPCC G
Deguoninių konverterių dujos	182	7,06	2006 m. IPCC G
Gamtinės dujos	56,1	48,0	2006 m. IPCC G
Pramonės atliekos	143	Netaikoma	2006 m. IPCC G
Alyvų atliekos	73,3	40,2	2006 m. IPCC G
Durpės	106,0	9,76	2006 m. IPCC G
Panaudotos padangos	85,0 (1)	Netaikoma	Pasaulio verslo darnaus vystymosi taryba. Cemento pramonės darnumo iniciatyva (WBCSD CSI)
Anglies monoksidas	155,2 (2)	10,1	J. Falbe ir M. Regitz, Römpp Chemie Lexikon, Štutgartas, 1995 m.
Metanas	54,9 (3)	50,0	J. Falbe ir M. Regitz, Römpp Chemie Lexikon, Štutgartas, 1995 m.

2 lentelė

Su apatiniu šilumingumu ir biomasės medžiagos masės vieneto apatiniu šilumingumu susiję kuro išmetamųjų teršalų faktoriai

Biomasės medžiaga	Preliminarus EF [t CO2/TJ]	NCV [GJ/t]	Šaltinis
Mediena/medienos atliekos (sausos ore (4))	112	15,6	2006 m. IPCC G
Sulfitiniai šarmai (sulfatinės išviros)	95,3	11,8	2006 m. IPCC G
Kita pirminė kietoji biomasė	100	11,6	2006 m. IPCC G
Medžio anglys	112	29,5	2006 m. IPCC G
Biobenzinas	70,8	27,0	2006 m. IPCC G
Biodyzelinas	70,8	37,0	2006 m. IPCC G (5)
Kiti skystieji biodegalai	79,6	27,4	2006 m. IPCC G
Sąvartynų dujos (6)	54,6	50,4	2006 m. IPCC G
Dumblo dujos (4)	54,6	50,4	2006 m. IPCC G
Kitos biodujos (4)	54,6	50,4	2006 m. IPCC G
Komunalinės atliekos (biomasės anglies dalis) (4)	100	11,6	2006 m. IPCC G

2. SU PROCESO METU IŠSISKIRIANČIOMIS ŠESD SUSIJĘ IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ FAKTORIAI

3 lentelė

Stechiometrinis išmetamųjų teršalų faktorius, taikomas karbonatų irimo proceso metu išsiskiriančioms ŠESD (A metodas)

Karbonatas

Išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t karbonato]

CaCO3

0,440

MgCO3

0,522

Na2CO3

0,415

BaCO3

0,223

Li2CO3

0,596

K2CO3

0,318

SrCO3

0,298

NaHCO3

0,524

FeCO3

0,380

Bendrosios nuostatos

Išmetamųjų teršalų faktorius = M(CO2)]/{Y * [M(x)] + Z *[M(CO3 2-)]}

X	=	metalas
M(x)	=	X molekulinė masė [g/mol]
M(CO2)	=	CO2 molekulinė masė [g/mol]
M(CO3 2-)	=	CO3 2- molekulinė masė [g/mol]
Y	=	X stechiometrinis skaičius
Z	=	CO3 2- stechiometrinis skaičius

4 lentelė

Karbonatų irimo proceso metu išsiskiriančioms ŠESD taikomas stechiometrinis išmetamųjų teršalų faktorius remiantis šarminių žemės metalų oksidais (B metodas)

Oksidas

Išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t oksido]

CaO

0,785

MgO

1,092

BaO

0,287

bendrai:

XYOZ

Išmetamųjų teršalų faktorius = M(CO2)]/{Y * [M(x)] + Z * [M(O)]}

X	=	žemės šarminis arba šarminis metalas
M(x)	=	X molekulinė masė [g/mol]
M(CO2)	=	CO2 molekulinė masė [g/mol]
M(O)	=	O molekulinė masė [g/mol]
Y	=	X stechiometrinis skaičius
	=	1 (šarminių žemės metalų)
	=	2 (šarminių metalų)
Z	=	O stechiometrinis skaičius = 1

5 lentelė

Išmetamųjų teršalų faktoriai, taikomi iš kitų proceso medžiagų proceso metu išsiskiriančioms ŠESD (geležies ar plieno gamyba ir juodųjų metalų apdirbimas) (8)

Žaliava arba išeigos medžiaga	Anglies kiekis (t C/t)	Išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/t)
Tiesiogiai redukuojama geležis (DRI)	0,0191	0,07
EAF anglies elektrodai	0,8188	3,00
EAF krūvio anglis	0,8297	3,04
Karštojo briketavimo geležis	0,0191	0,07
Deguoninių konverterių dujos	0,3493	1,28
Naftos koksas	0,8706	3,19
Ketus	0,0409	0,15
Geležis ir (arba) geležies laužas	0,0409	0,15
Plienas ir (arba) plieno laužas	0,0109	0,04

3. KITŲ ŠESD NEI CO2 VISUOTINIO ATŠILIMO POTENCIALAS

6 lentelė

Visuotinio atšilimo potencialai

Dujos	Visuotinio atšilimo potencialas
N2O	265 t CO2e/t N2O
CF4	6 630 t CO2e/t CF4
C2F6	11 100 t CO2e/t C2F6

(1) Ši vertė yra preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius, t. y. prieš įskaitant biomasės anglies dalį, jeigu taikytina.

(2) Remiantis 10,12 TJ/t apatinio šilumingumo.

(3) Remiantis 50,01 TJ/t apatinio šilumingumo.

(4) Pagal nurodytą išmetamųjų teršalų faktorių daroma prielaida, kad vandens kiekis medienoje sudaro apie 15 %. Šviežios medienos sudėtyje gali būti iki 50 % vandens. Visiškai sausos medienos apatiniam šilumingumui nustatyti naudojama ši lygtis:

Čia NCVdry yra absoliučiai sausos medžiagos apatinis šilumingumas, w – vandens kiekis (masės frakcija), o

– vandens garinimo entalpija. Taikant tą pačią lygtį, tam tikro vandens kiekio apatinį šilumingumą galima apskaičiuoti atgaline data iš sauso apatinio šilumingumo.

(5) Apatinio šilumingumo vertė paimta iš Direktyvos (ES) 2018/2001 III priedo.

(6) Sąvartyno dujoms, dumblo dujoms ir kitoms biodujoms: Standartinės vertės yra grynasis biometanas. Norint nustatyti teisingas standartines vertes, reikia pakoreguoti metano kiekį dujose.

(7) IPCC gairėse taip pat pateikiamos komunalinių atliekų iškastinio kuro anglies dalies vertės: EF = 91,7 t CO2/TJ; NCV = 10 GJ/t

(8) 2006 m. IPCC nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairės.

IX PRIEDAS

Atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės

Toliau pateiktose lentelėse nurodytos atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės nustatytos remiantis apatinio šilumingumo verte ir ISO nustatytų standartinių atmosferos sąlygų vertėmis (15 °C aplinkos temperatūra, 1,013 baro slėgis, 60 % santykinė drėgmė).

1 lentelė

Elektros energijos gamybos atskaitos efektyvumo faktoriai

Kategorija		Kuro rūšis	Pastatymo metai
Kategorija		Kuro rūšis	Iki 2012 m.	2012–2015 m.	Nuo 2016 m.
Kietasis kuras	S1	Akmens anglys, įskaitant antracitą, bitumines akmens anglis, subbitumines akmens anglis, koksą, puskoksį ir naftos koksą	44,2	44,2	44,2
	S2	Lignitas, lignito briketai, skalūnų nafta	41,8	41,8	41,8
	S3	Durpės, durpių briketai	39,0	39,0	39,0
	S4	Sausoji biomasė, įskaitant medieną ir kitą kietąją biomasę, be kita ko, medienos granules ir briketus, džiovintas medienos drožles, švarias ir sausas medienos atliekas, riešutų kevalus, alyvuogių ir kt. kauliukus	33,0	33,0	37,0
	S5	Kita kietoji biomasė, įskaitant visą į S4 kategoriją neįtrauktą medieną ir juodąjį bei žaliąjį šarmą	25,0	25,0	30,0
	S6	Komunalinės ir pramoninės atliekos (neatsinaujinančiosios) ir atsinaujinančiosios ir (arba) biologiškai skaidžios atliekos	25,0	25,0	25,0
Skystasis kuras	L7	Mazutas, gazolis ir (arba) dyzelinas, kiti naftos produktai	44,2	44,2	44,2
	L8	Skystieji bioproduktai, įskaitant biometanolį, bioetanolį, biobutanolį, biodyzeliną ir kitus skystuosius bioproduktus	44,2	44,2	44,2
	L9	Skystosios atliekos, įskaitant biologiškai skaidžias ir neatsinaujinančiąsias atliekas (įskaitant lajų, riebalus ir grūdų žlaugtus)	25,0	25,0	29,0
Dujinis kuras	G10	Gamtinės dujos, suskystintos naftos dujos, suskystintos gamtinės dujos ir biometanas	52,5	52,5	53,0
	G11	Naftos perdirbimo gamyklų dujos, vandenilis ir sintezės dujos	44,2	44,2	44,2
	G12	Biodujos, gautos anaerobinio skaidymo būdu, išgautos sąvartynuose ir valant nuotekas	42,0	42,0	42,0
	G13	Koksavimo dujos, aukštakrosnių dujos, kasybos dujos ir kitos atgautosios dujos (išskyrus naftos perdirbimo gamyklų dujas)	35,0	35,0	35,0
Kita	O14	Atliekinė šiluma (įskaitant aukštatemperatūrių procesų išmetamąsias dujas ir egzoterminių cheminių reakcijų produktus)			30,0

2 lentelė

Šilumos gamybos atskaitos efektyvumo faktoriai

Kategorija		Kuro rūšis	Pastatymo metai
			Iki 2016 m.			Nuo 2016 m.
			Karštas vanduo	Garas (1)	Tiesioginis išmetamųjų dujų panaudojimas (2)	Karštas vanduo	Garas (1)	Tiesioginis išmetamųjų dujų panaudojimas (2)
Kietasis kuras	S1	Akmens anglys, įskaitant antracitą, bitumines akmens anglis, subbitumines akmens anglis, koksą, puskoksį ir naftos koksą	88	83	80	88	83	80
	S2	Lignitas, lignito briketai, skalūnų nafta	86	81	78	86	81	78
	S3	Durpės, durpių briketai	86	81	78	86	81	78
	S4	Sausoji biomasė, įskaitant medieną ir kitą kietąją biomasę, be kita ko, medienos granules ir briketus, džiovintas medienos drožles, švarias ir sausas medienos atliekas, riešutų kevalus, alyvuogių ir kt. kauliukus	86	81	78	86	81	78
	S5	Kita kietoji biomasė, įskaitant visą į S4 kategoriją neįtrauktą medieną ir juodąjį bei žaliąjį šarmą	80	75	72	80	75	72
	S6	Komunalinės ir pramoninės atliekos (neatsinaujinančiosios) ir atsinaujinančiosios ir (arba) biologiškai skaidžios atliekos	80	75	72	80	75	72
Skystasis kuras	L7	Mazutas, gazolis ir (arba) dyzelinas, kiti naftos produktai	89	84	81	85	80	77
	L8	Skystieji bioproduktai, įskaitant biometanolį, bioetanolį, biobutanolį, biodyzeliną ir kitus skystuosius bioproduktus	89	84	81	85	80	77
	L9	Skystosios atliekos, įskaitant biologiškai skaidžias ir neatsinaujinančiąsias atliekas (įskaitant lajų, riebalus ir grūdų žlaugtus)	80	75	72	75	70	67
Dujinis kuras	G10	Gamtinės dujos, suskystintos naftos dujos, suskystintos gamtinės dujos ir biometanas	90	85	82	92	87	84
	G11	Naftos perdirbimo gamyklų dujos, vandenilis ir sintezės dujos	89	84	81	90	85	82
	G12	Biodujos, gautos anaerobinio skaidymo būdu, išgautos sąvartynuose ir valant nuotekas	70	65	62	80	75	72
	G13	Koksavimo dujos, aukštakrosnių dujos, kasybos dujos ir kitos atgautosios dujos (išskyrus naftos perdirbimo gamyklų dujas)	80	75	72	80	75	72
Kita	O14	Atliekinė šiluma (įskaitant aukštatemperatūrių procesų išmetamąsias dujas ir egzoterminių cheminių reakcijų produktus)	—	—	—	92	87	—

(1) Jei, apskaičiuojant garo įrenginiuose elektros energijos ir šilumos kogeneracijos šilumos naudingumą, neatsižvelgiama į kondensato grąžą, lentelėje nurodytos garo gamybos naudingumo vertės padidinamos penkiais procentiniais punktais.

(2) Su tiesioginiu išmetamųjų dujų panaudojimu susijusios vertės taikomos, jei temperatūra ne mažesnė kaip 250 °C.

2023 9 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/199

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1776

2023 m. rugsėjo 14 d.

kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Ankstesnis tyrimas ir galiojančios priemonės

(1)	Atlikus tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), Taryba Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 457/2011 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) kilmės melaminui nustatė galutines antidempingo priemones.

(2)	Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1171 (3) Komisija importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui vėl nustatė galutines antidempingo priemones.

(3)	Šiuo metu galiojančios priemonės yra fiksuotas 415 EUR už toną dydžio muitas, taikoma visiems iš KLR importuojamiems produktams, išskyrus tris bendradarbiaujančius eksportuojančius Kinijos gamintojus, kuriems taikoma minimali importo kaina – 1 153 EUR už toną.

(4)	Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (4), Komisija gavo prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)	Prašymą 2022 m. kovo 31 d. melamino Sąjungos pramonės, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė bendrovės „Borealis Agrolinz Melamine GmbH“, „OCI Nitrogen BV“ ir „Grupa Azoty Zaklady Azotowe Pulawy SA“ (toliau – pareiškėjai).

1.2. Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. liepos 1 d., inicijavo antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui, galiojimo termino peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.3. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(7)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.4. Suinteresuotosios šalys

(8)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)	Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė prašymo būti išklausyta.

1.5. Tvirtinimai dėl inicijavimo

(10)	Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (toliau – CCCMC) pateikė pastabų dėl prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą arba dėl šio tyrimo inicijavimo aspektų, kaip numatyta pranešimo apie inicijavimą 5.2 punkte.

(11)	CCCMC pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo, didelių iškraipymų KLR ir tinkamos tipiškos šalies pasirinkimo. Šios pastabos nagrinėjamos 3.2.2, 3.2.2.1 ir 3.2.2.2 skirsniuose.

(12)

Be to, CCCMC tvirtino, kad prašyme buvo nurodytas neteisingai apskaičiuotas dempingo skirtumas. Šiuo atžvilgiu CCCMC tvirtino, kad nors pareiškėjai apskaičiavo dviejų skirtingų KLR naudojamų gamybos technologijų normaliąją vertę, jie neatsižvelgė į skirtingus gamybos procesus (pvz., visiškai integruotų melamino gamintojų, palyginti su gamintojais, kurie naudoja pirktą karbamidą) ir skirtingas žaliavas (melaminas gaminamas iš dviejų galimų galutinių žaliavų: gamtinių dujų arba anglių). Kalbant apie eksporto kainą, CCCMC teigimu, pareiškėjai klaidingai naudojo KLR kilmės melamino kainas, nustatomas eksportuojant į trečiąsias šalis, nes šioms kainoms įtakos turi padėtis atitinkamose vietos rinkose, todėl jos nebuvo tipiškos priimant sprendimus dėl eksporto į Sąjungą kainų nustatymo.

(13)

Komisija pažymėjo, kad CCCMC nenustatė jokių faktinių dempingo skirtumo skaičiavimo klaidų. Ji tik tvirtino, kad normaliajai vertei apskaičiuoti naudotos informacijos nepakanka, nes ji neapėmė visų galimų gamybos procesų ir gamybos metu naudojamų žaliavų. Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo skundą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir padarė išvadą, kad priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. buvo surinkta pakankamai įrodymų tyrimui inicijuoti. Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį prašyme analogiškai turi būti pateikta tokia informacija, kurią pagrįstai turi pareiškėjai. Teisinis įrodymų, reikalingų peržiūrai pradėti, standartas („pakankami“ įrodymai) skiriasi nuo to, kas būtina siekiant iš anksto ar galutinai nustatyti, kad vykdomas dempingas. Todėl įrodymų, kurių kiekio ar kokybės nepakanka preliminariam arba galutiniam dempingo, nustatymui pagrįsti, vis dėlto gali pakakti tyrimo inicijavimui pagrįsti (6).

(14)

Be to, dėl eksporto kainos Komisija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į 13 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, pareiškėjai nebuvo neteisūs, kai dempingo pasikartojimo tikimybei nustatyti rėmėsi eksporto į trečiąsias šalis kainomis tuo atveju, kai eksporto į Sąjungą kaina grindžiama minimalia importo kaina.

(15)	Todėl Komisija atmetė CCCMC tvirtinimą, kad prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas neteisingai.

(16)	CCCMC taip pat teigė, kad prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikti įtarimai dėl dempingo pasikartojimo tikimybės buvo nepagrįsti. Visų pirma CCCMC atkreipė dėmesį į nepanaudotus pajėgumus KLR ir eksporto į trečiąsias šalis kainų lygį.

(17)

Šiuo atžvilgiu CCCMC tvirtino, kad pareiškėjai darė klaidingą prielaidą, jog nustojus galioti priemonei Kinijos gamintojai sutelktų savo didelius nepanaudotus pajėgumus. CCCMC teigimu, papildomiems gamintojams reikėtų kelerių metų pereinamojo laikotarpio, kad jie atitiktų techninius Sąjungos pirkėjų reikalavimus ir įgytų patirties, susijusios su prekybos Sąjungoje praktika. Be to, CCCMC tvirtino, kad viena iš prašyme nurodytų Kinijos bendrovių statė naują gamyklą tik siekdama pakeisti esamus gamybos pajėgumus. Todėl CCCMC paprašė Komisijos patikrinti prašyme nurodyto planuojamo gamybos pajėgumų padidėjimo tikslumą, patikimumą ir tikėtinumą (7).

(18)

Be to, CCCMC kritikavo pareiškėjų prielaidą, kad nustojus galioti priemonėms Kinijos gamintojai savo eksportą mažomis kainomis į trečiąsias šalis nukreiptų į Sąjungos rinką, siūlydami tokias pačias kainas. CCCMC teigimu, pareiškėjai nepaaiškino, kodėl Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainas buvo galima laikyti patikimu būsimų eksporto į Sąjungą kainų rodikliu. Asociacija taip pat tvirtino, kad Kinijos gamintojai produktus pardavinėtų už šiuo metu nustatytą didelę eksporto į Sąjungą kainą, net jeigu priemonės būtų panaikintos, ir kad jie neatsisakytų jau išsivysčiusių patikimų trečiųjų šalių eksporto rinkų.

(19)

Komisija pažymėjo, kad CCCMC nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų buvę galima pagrįsti jos tvirtinimus, susijusius su nepanaudotais pajėgumais ar su eksporto į trečiąsias šalis kaina. Priešingai, KLR kilmės importo raida 2018–2021 m., kaip matyti iš prašymo 9 lentelės, rodo, kad Kinijos gamintojai yra tikrai pajėgūs ir nori sutelkti savo nepanaudotus pajėgumus arba nukreipti eksportą iš trečiųjų šalių į Sąjungą, priklausomai nuo kainų Sąjungos rinkoje. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad prašyme pareiškėjų pateikta analizė taip pat turi būti išnagrinėta atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus dėl pakankamų įrodymų. Nagrinėdama prašymą Komisija padarė išvadą, kad KLR nepanaudotų pajėgumų ir eksporto į trečiąsias šalis kainų analizė yra pakankamas dempingo pasikartojimo tikimybės įrodymas prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą tikslais.

(20)	Todėl Komisija atmetė CCCMC tvirtinimus dėl dempingo pasikartojimo tikimybės, nurodytos prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(21)

CCCMC taip pat pateikė pastabų dėl žalos pasikartojimo tikimybės. Šiuo atveju CCCMC rėmėsi prašymo pateikėjų argumentais, pateiktais prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą. Kaip apibendrinta prašymo 14 lentelėje, CCCMC pirmiausia bandė paneigti importo iš Kinijos rinkos dalių padidėjimo nuo 5 % iki 6 % 2018–2021 m. laikotarpiu svarbą. Antra, CCCMC tvirtino, kad bet koks Sąjungos pramonės pardavimo kainų ir Kinijos importo kainų skirtumas atsirado dėl patirtų gamybos sąnaudų skirtumų. Trečia, CCCMC abejojo, ar Sąjungos gamintojų pelno normos galėtų tapti neigiamos, jeigu Sąjungos pramonės kainos sumažėtų iki tokio paties lygio kaip importo iš Kinijos kainos.

(22)

Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas tik nurodė, jog importas iš Kinijos didėjo, o taip iš tiesų ir buvo 2018–2021 m., tačiau nepabrėžė šio padidėjimo svarbos. Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad iš tos pačios lentelės matyti, jog padidėjimas būtų buvęs gerokai didesnis, jeigu atskaitos taškas būtų buvę 2019 m. arba 2020 m. Todėl šis CCCMC tvirtinimas buvo atmestas. Dėl tvirtinimo, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir Kinijos importo kainos skiriasi, Komisija pažymėjo, kad, pirma, CCCMC tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokiais Kinijos eksportuojančių gamintojų patirtų gamybos sąnaudų įrodymais ir, antra, melamino gamybos sąnaudos daugiausia priklauso nuo karbamido sąnaudų, kurios daugiausia priklauso nuo gamtinių dujų sąnaudų. Tiek karbamidas, tiek gamtinės dujos yra prekės, kurių kainos, nesant iškraipymų valstybėse, pasaulio rinkose yra iš esmės suderintos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Dėl trečiojo tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad, kadangi Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos buvo maždaug tokio paties lygio kaip Kinijos importo kainos arba didesnės, Sąjungos gamintojų pelno normos iš tiesų galėtų tapti neigiamos arba geriausiu atveju vos siektų nenuostolingumo lygį, jeigu Sąjungos pramonės kainos sumažėtų iki tokio paties lygio, kaip Kinijos importo kainos.

1.6. Atranka

(23)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.6.1. Sąjungos gamintojų atranka

(24)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tris Sąjungos gamintojus, įsikūrusius trijose skirtingose valstybėse narėse. Komisija gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., kurį Sąjungos gamintojai nurodė atlikdami padėties vertinimo analizę prieš inicijavimą. Atrinkti gamintojai Sąjungoje pagamino 82 % apskaičiuoto panašaus produkto kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų gamintojų. Pastabų negauta ir atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

1.6.2. Nesusijusių importuotojų atranka

(25)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti gamintojus Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Apie save pranešė tik vienas nesusijęs importuotojas, t. y. bendrovė „Borghi SpA“ (Grandatė, Italija). Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nėra būtina, ir paprašė bendrovės „Borghi SpA“ užpildyti nesusijusiems importuotojams skirtą klausimyną. Tačiau „Borghi SpA“ klausimyno atsakymų nepateikė.

1.6.3. KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(26)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų eksportuojančių KLR gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(27)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinktas vienas nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas, t. y. bendrovė „Xinjiang Xinlianxin Energy Chemical Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Xinjiang XLX“). Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiam gamintojui teko mažiau nei 3 % viso KLR kilmės melamino importo.

(28)

Atsižvelgdama į menką bendradarbiavimo lygį, Komisija nusprendė, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, o savo išvadas visos šalies mastu dėl dempingo ir žalos tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybės pagrįsti turimais faktais.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl Komisijos atrinktų gamintojų konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Be to, Komisija pranešė bendrovei „Xinjiang XLX“, kad, siekdama taupyti administracinius išteklius, Komisija gali nevykdyti trūkumų nagrinėjimo proceso ir netikrinti klausimyno atsakymų. Tačiau bet kokia bendrovės pateikta informacija prireikus gali būti naudojama kaip turimi faktai. Jokių pastabų negauta.

1.7. Klausimyno atsakymai

(30)	Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(31)

Komisija nusiuntė klausimynus vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, atrinktiems Sąjungos gamintojams, vienam nesusijusiam importuotojui, kuris pranešė apie save atrankos procedūros metu, ir visiems žinomiems melamino naudotojams. Visi aktualūs klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti Prekybos GD svetainėje (8). Atlikdama tyrimą Komisija pareiškėjams nusiuntė klausimyną, prašydama pateikti Sąjungos pramonės makroekonominius duomenis.

(32)	Klausimyno atsakymus pateikė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, trys atrinkti Sąjungos gamintojai, pareiškėjai, vienas nesusijęs importuotojas ir trys naudotojai.

1.8. Tikrinimas

(33)	Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų:

—	„Borealis Agrolinz Melamine GmbH“, Lincas, Austrija;

—	„Grupa Azoty Zaklady Azotowe“, Pulavai, Lenkija;

—	„OCI Nitrogen B.V.“, Gelenas, Nyderlandai.

(35)

Nuotolinis informacijos, naudotos prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą normaliajai vertei apskaičiuoti, sutikrinimas atliktas internetu su šiuo Sąjungos gamintoju:

—	„OCI Nitrogen B.V.“, Gelenas, Nyderlandai.

1.9. Tolesnė procedūra

(36)	2023 m. birželio 14 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas terminas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo ir pateikti prašymą būti išklausytoms.

(37)	Pastabas pateikė bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC. Komisija išnagrinėjo pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Atrinkti Sąjungos gamintojai palankiai įvertino Komisijos išvadą ir daugiau pastabų nepateikė. Nė viena šalis nepateikė prašymo būti išklausyta.

2. PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Peržiūrimasis produktas

(38)	Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – melaminas (toliau – peržiūrimasis produktas), kurio KN kodas šiuo metu yra 2933 61 00.

(39)	Melaminas yra balti kristaliniai milteliai, daugiausia gaminami iš karbamido ir dažniausiai naudojami laminatui, dervoms, medienos klijams, liejimo junginiams ir popieriui bei tekstilei apdoroti.

2.2. Nagrinėjamasis produktas

(40)	Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra Kinijos kilmės peržiūrimasis produktas (žr. 38 konstatuojamąją dalį).

2.3. Panašus produktas

(41)

Kaip paaiškėjo per tyrimą, kurį atlikus nustatytos galiojančios priemonės (9), tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—	į Sąjungą eksportuojamas nagrinėjamasis produktas,

—	nagrinėjamosios šalies (Kinijos) vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas peržiūrimasis produktas ir

—	Sąjungos pramonės gaminamas ir Sąjungoje parduodamas peržiūrimasis produktas.

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3. DEMPINGAS

3.1. Pirminės pastabos

(42)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu melamino importas iš KLR tęsėsi. Per pirmąją nagrinėjamojo laikotarpio pusę (t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) importo apimtis buvo mažesnė nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje importo apimtis labai padidėjo ir gerokai viršijo pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu užfiksuotą kiekį. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu melamino importas iš KLR buvo beveik keturis kartus didesnis nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Be to, jis buvo aštuonis kartus didesnis, palyginti su ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(43)

Remiantis Eurostato (duomenų bazės COMEXT) duomenimis, melamino importas iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 15 % Sąjungos rinkos (žr. 3 lentelę), palyginti su 6,5 % rinkos dalimi pradinio tyrimo laikotarpiu ir 2 % ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpiu. Vertinant absoliučiais skaičiais, KLR kilmės melamino importo apimtis pirmiausia sumažėjo nuo 17 434 tonų pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu iki 7 938 tonų pirmosios priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir vėl padidėjo iki 64 673 tonų šios priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(44)

Kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas KLR gamintojas, kuriam teko mažiau nei 3 % nagrinėjamojo produkto importo per PTL. Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl šio labai riboto bendradarbiavimo Komisija, darydama išvadas dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės, gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų dėl bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimo.

(45)

Todėl, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, Turkijos amoniako vertės grandinės produktų gamintojų lengvai prieinama informacija, Turkijos statistikos instituto, Kodžaelio miesto vandens ir kanalizacijos generalinio direktorato ir „Global Trade Atlas“ duomenimis.

3.2. Dempingo tęsimasis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

3.2.1. Importuojamo KLR kilmės melanino normaliosios vertės nustatymo procedūra pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį

(46)	Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(47)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Klausimyno atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(48)	CCCMC pateiktos pastabos nagrinėjamos 3.2.2.1 skirsnyje.

(49)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė, kad šiuo atveju, vertinant KLR, galima tipiška trečioji šalis yra Turkija, tačiau ji nagrinės kitas ir galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(50)	2023 m. vasario 24 d. Komisija paskelbė pranešimą dėl informacijos šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pranešimas dėl šaltinių).

(51)

Šiame pranešime dėl šaltinių Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad joms nebendradarbiaujant jai reikės remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl Komisija ketino naudoti prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją kartu su kitais informacijos šaltiniais, kurie pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį buvo laikomi tinkamais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus atitinkamus kriterijus.

(52)	Pranešimu dėl šaltinių Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė tipiška šalimi ketinanti pasirinkti Turkiją ir nurodė susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją.

(53)	Pranešime dėl šaltinių Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad, kadangi jos nebendradarbiavo, nustatydama kitas tiesiogines sąnaudas ir gamybos pridėtines išlaidas ji remsis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija apie Sąjungos pramonę.

(54)

Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi viešai prieinama trijų Turkijos amoniako vertės grandinės produktų gamintojų, t. y. bendrovių „Ege Gübre Sanayii A.Ş.“, „Tekfen Holding A.Ş.“ ir „Bagfaş Bandirma Gübre Fabrikalari A.Ş“, informacija.

(55)	Galiausiai pranešimu dėl šaltinių Komisija taip pat paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šaltinių ir Turkijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo, taip pat pasiūlyti kitas šalis, jeigu bus pateikta pakankamai informacijos, susijusios su atitinkamais kriterijais.

(56)

Komisija gavo pastabų iš CCCMC. Asociacija teigė, kad Komisija kaip turimus faktus turėtų naudoti bendrovės „Xinjiang XLX“ klausimyno atsakymus, apskaičiuodama normaliąją vertę atsižvelgti į įvairius gamybos procesus ir žaliavas, ir kritikavo neiškraipytas tam tikrų gamybos išteklių, PBA išlaidų ir pelno vertes. Šios pastabos nagrinėjamos šio reglamento 3.2.2.2, 3.2.2.3.1, 3.2.2.3.2 ir 3.2.2.3.5 skirsniuose.

3.2.2. Normalioji vertė

(57)	Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(58)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(59)	Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, o eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo prasmingai, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(60)

Kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, buvo apskaičiuota normalioji vertė. Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjai apskaičiavo dviejų gamybos technologijų – „Tsinghua“ technologijos, naudojamos tik KLR, ir „Eurotecnica“ technologijos, naudojamos tiek KLR, tiek Sąjungos gamintojų – normaliąją vertę. Atlikdama šį tyrimą, Komisija pateikė išvadas, atsižvelgdama tik į „Eurotecnica“ technologiją, kurios gamybos veiksnių ir jų suvartojamų kiekių sąrašą buvo galima tinkamai sutikrinti su pareiškėjais, pateikusiais su prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą susijusią informaciją. Komisija laikėsi nuomonės, kad normalioji vertė, kaip nurodyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, apskaičiuota remiantis vidutiniu suvartojimu, nurodytu gamybos procese naudotos įrangos gamintojo brošiūroje, nustatant išvadas visos šalies mastu buvo labiau tipiška vertinant pagal naudojimo koeficientus nei vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualus vartojimas, pasiektas konkrečiomis jo veiklos sąlygomis.

3.2.2.1. Didelių iškraipymų buvimas

3.2.2.1.1. Įvadas

(61)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

—	tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia bendrovės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios bendrovės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis;

—	valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms;

—	viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vidaus tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka;

—	bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas;

—	darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas;

—	viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą.“

(62)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(63)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(64)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė šalies ataskaitą dėl KLR (toliau – ataskaita) (10), kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Prašyme taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų.

(65)

Konkrečiau, prašyme, kuriame daroma nuoroda į ataskaitą, nurodyta, kad struktūriniai iškraipymai daugelyje Kinijos pramonės sektorių prisidėjo prie ypač mažų gamtinių dujų sąnaudų ir valstybės kišimosi į karbamido, kuris yra viena iš pagrindinių melamino sudedamųjų dalių, rinką. Dėl mažos gamtinių dujų kainos melamino gamintojai galėjo gaminti peržiūrimąjį produktą, patirdami dirbtinai mažas sąnaudas. Prašyme išsamiau aprašomas įvairių rūšių valstybės kišimasis į karbamido rinką, kaip antai griežtos karbamido importo kvotos, dideli eksporto mokesčiai piko sezono metu, atleidimas nuo PVM už karbamido pardavimą vidaus rinkoje ir Kinijos Vyriausybės vykdomas strateginis karbamido atsargų kaupimas naudojant valstybinę trąšų sistemą. Be to, prašyme atkreipiamas dėmesys į kitus Jungtinių Amerikos Valstijų nustatytus faktus dėl Kinijos Vyriausybės kišimosi, palankaus Kinijos melamino pramonei, kaip antai lengvatinio skolinimo, pajamų mokesčio programų, atleidimo nuo muitų mokesčių programų, PVM lengvatų, atleidimo nuo administracinių mokesčių, Vyriausybės nuostatų ir skirtingų dotacijų, taip pat JAV valdžios institucijų nurodytų melamino rinkai skirtų eksporto subsidijų programų. Be to, prašyme nurodyta, kad Kinijos Vyriausybės politika, kaip antai politika, išsamiai aprašyta nacionaliniame 14-ajame penkmečio plane, patvirtino, kad valstybė toliau dalyvauja naftos chemijos produktų ir chemijos sektoriuje, kuris priskiriamas prie „nacionalinės ekonomikos pramonės ramsčių“, taip pat ankstesniuose penkmečio planuose, kaip antai gairėse dėl naftos chemijos produktų ir chemijos pramonės aukštos kokybės plėtros skatinimo 14-ajame penkmečio plane, kuriose socialistinė rinkos ekonomika nurodoma kaip svarbiausias principas ir tikslas, siekiant sukurti pirmaujančias Kinijos nacionalines įmones. Be to, darant nuorodą į ataskaitą, prašyme atkreipiamas dėmesys į didelius iškraipymus dėl netinkamo bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymų taikymo, taip pat dėl galimybės naudojantis finansų sistemos teikiamu kapitalu. Remiantis prašymu, tikėtina, kad šios politikos priemonės turės iškraipomąjį poveikį melamino pramonei.

(66)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti.

3.2.2.1.2. Dideli iškraipymai, darantys poveikį KLR vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms

(67)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (11). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Toleruojamos kitos nuosavybės formos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (12).

(68)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (13). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(69)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (14). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(70)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.2.1.5 skirsnį) (15).

(71)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politiniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.2.1.8 skirsnį) (16). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, pavyzdžiui, vertybinių popierių rinkas, obligacijų rinkas, privataus akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (17).

(72)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (18). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams remti, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę (19).

(73)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (20).

3.2.2.1.3. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką: atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis

(74)	Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, sudaro labai didelę KLR ekonomikos dalį.

(75)

Atlikus didžiausių Kinijos melamino gamintojų, t. y. „Henan Zhongyuan Dahua Co., Ltd.“ (21), „Henan Haohua Junhua Co., Ltd.“ (22), „Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemical Co., Ltd.“ (23) ir „Xinjiang Xinlianxin Chemical Energy Co., Ltd.“ (24), analizę nustatytas didelio masto valstybės kišimasis. Bendrovė „Henan Zhongyuan Dahua Co., Ltd.“ yra valstybės valdoma įmonė (toliau – VVĮ), kurią visiškai valdo bendrovė „Henan Energy and Chemical Industry Group“ (kuri yra per VVTPAK valdoma VVĮ (25)), Kinijos Vyriausybė turi 35 % bendrovės „Henan Haohua Junhua Co., Ltd.“ akcijų (26), o šią bendrovę per savo patronuojamąją įmonę „Haohua Chemical Co. Sinochem Holding“ valdo VVTPAK prižiūrima VVĮ „Sinochem Holding“ (27). Be oficialios nuosavybės, valstybės institucijos neoficialiais kanalais gali kontroliuoti ir prižiūrėti bendroves, kaip yra privačios melaminą gaminančios bendrovės „Sichuan Golden-Elephant Sincerity Co., Ltd.“ (28),kuri, remiantis viešaisiais šaltiniais, gavo finansinę paramą lengvatinės paskolos forma iš Meišano miesto rinkos priežiūros administracijos ir Kinijos liaudies banko Meišano centrinio poskyrio (29), siekiant „skatinti kokybišką vystymąsi, stabilizuoti ekonomiką ir stabilizuoti rinkos dalyvius“ (30), atveju. Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas „Xinjiang XLX“ (31) savo interneto svetainėje taip pat pabrėžia, kad „pagal autonominio regiono, valstybės, apskričių partijos komiteto ir Vyriausybės politikos gaires ir tvirtą paramą bendrovė „Xinlianxin“ pasiekė ženklių pokyčių, be to, ji taip pat buvo didelių mūsų rajono […] vystymosi pasiekimų, įvykdytų tvirtai vadovaujant partijos centriniam komitetui, kurio pagrindinis vaidmuo tenka draugui Si Dzinpingui, ir visapusiškai remiant autonominiam regionui, apylinkei, apygardos komitetui ir Vyriausybei, liudininke“ (32). Be to, atsižvelgiant į tai, kad KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma taip pat ir privačiose bendrovėse (33), KKP siekiant vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai KLR valstybės ir partijos struktūros yra susijusios.

(76)

Tai matyti ir sektoriaus asociacijoje – Kinijos naftos chemijos ir chemijos pramonės asociacijoje (toliau – CPCIF). CPCIF įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad asociacija „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, profesines gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (34) .

(77)	Todėl net peržiūrimojo produkto sektoriaus privatiems gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip taip pat nurodyta 3.2.2.1.5 skirsnyje.

3.2.2.1.4. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrąją įtrauką. Valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms

(78)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės valdomų įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (35), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (36)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus ir tai tapo politiniu principu (37), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (38). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (39). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, peržiūrimojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(79)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (40), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse. Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“; o III.6 skirsnyje teigiama: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (41).

(80)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad asmenims, užimantiems vadovaujančias pareigas melamino sektoriuje, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas. Iš tiesų atitinkami bendrovių „Henan Zhongyuan Dahua Co., Ltd.“, „Henan Haohua Junhua Co., Ltd.“, „Sichuan Golden Elephant Sincerity Co., Ltd.“ ir „Xinjiang Xin Lian Xin Chemical Energy Co., Ltd.“ direktorių valdybos pirmininkai taip pat yra savo atitinkamų bendrovių partijų komitetų sekretoriai.

(81)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.2.2.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (42). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, melamino ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

3.2.2.1.5. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečią įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vidaus tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka

(82)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (43).

(83)	Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti peržiūrimojo produkto sektorius.

(84)

Pirmiausia 14-ajame žaliavų penkmečio plane (44) nurodyta, kad „intensyvus chemijos pramonės parkų vystymas bus gerokai pagerintas ir taip bus sukurta naftos chemijos pramonės bazių grupė“ (45). Plane pramonės atstovai taip pat raginami „griežtai kontroliuoti naujus karbamido, kuris yra vienas iš pagrindinių melamino komponentų, gamybos pajėgumus“ ir „padidinti pasenusių gamybos pajėgumų panaikinimo reikalavimus bei taikyti išsamius reikalavimus, kuriais būtų skatinama atsisakyti pasenusių gamybos pajėgumų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“ (46). Be to, „visos vietovės turi geriau įgyvendinti šį planą ir įtraukti šio plano pagrindinį turinį ir svarbiausius projektus į savo pagrindines vietos lygmeniu planuojamas užduotis. Naftos chemijos ir chemijos pramonės atstovai <...> turi parengti konkrečias nuomones dėl įgyvendinimo, kuriose daugiausia dėmesio skiriama šio plano tikslams bei uždaviniams ir atsižvelgiama į faktines sąlygas, vyraujančias minėtuose sektoriuose“ (47). Be to, 14-ajame žaliosios pramonės plėtros penkmečio plane (48) nurodoma, kad „naujiems tokių pramonės šakų kaip karbamidas pajėgumams turėtų būti taikoma griežta kontrolė“ (49). Tai atitinka Pramonės restruktūrizavimo žinyno 2019 m. leidimą (50), kuriame karbamido gamybos įrenginiai nurodyti kaip „šalintini“ ir todėl kontroliuojami įrenginiai (51). Provincijų lygmeniu Dziangsu 14-ajame aukščiausios klasės chemijos pramonės plėtros penkmečio plane (52) pabrėžiamas vietos valdžios institucijų ketinimas „toliau kontroliuoti naujus gamybos pajėgumus tokiuose pertekliniuose pramonės sektoriuose kaip naftos perdirbimo, karbamido, amonio fosfato, kaustinės sodos, polivinilchlorido, natrio karbonato, kalcio karbido ir geltonojo fosforo sektoriai“ (53). Šandongo 14-ajame chemijos pramonės plėtros penkmečio plane (54) nurodoma „didinti produktų pridėtinę vertę ir gerinti jų kokybę, taip pat sparčiau sukurti anglių išteklius naudojančios chemijos pramonės sistemą, apimančią šias tris pagrindines kategorijas: naudojant anglių išteklius gaminamų cheminių medžiagų, kurių sudėtyje yra deguonies, naudojant anglių išteklius gaminamų tarpinių cheminių medžiagų ir naujų naudojant anglies išteklius gaminamų cheminių medžiagų“, taip pat „daugiausia dėmesio skirti naudojant anglių išteklius gaminamų grynųjų cheminių medžiagų pramoninės grandinės plėtrai“ (55).

(85)

Be to, gairėse, kuriomis siekiama skatinti aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtrą įgyvendinant 14-ajį penkmečio planą (56), pateikiami kiti kiekybiškai įvertinti planuojamos sektoriaus plėtros parametrai: „Iki 2025 m. naftos chemijos ir chemijos pramonė iš esmės suformuos aukštos kokybės plėtros modelį, pasižymintį dideliais vietos inovacijų pajėgumais, grindžiamais tinkamu struktūriniu išdėstymu, žaliuoju, saugiu ir mažo anglies dioksido pėdsako technologijų plėtra. Be to, bus ženkliai pagerinti pajėgumai užtikrinti aukščiausios klasės produktų gamybą, gerokai padidės konkurencingumas pagrindinėse srityse ir bus imamasi ryžtingų veiksmų siekiant aukšto lygio savarankiškumo ir tobulėjimo“ (57) ir keli chemijos sektoriaus tikslai: „[n]esupakuotų cheminių medžiagų gamybos koncentracijos lygis toliau didės, o pajėgumų panaudojimo lygis pasieks daugiau kaip 80 % <...> bus įsteigta apie 70 konkurencinį pranašumą turinčių chemijos pramonės parkų“ (58). Gairėse taip pat pabrėžiama, kad reikia „stiprinti fiskalinės, finansinės, regioninės, investicijų, importo ir eksporto, energetikos, ekologinės aplinkos, kainų ir kitų politikos sričių koordinavimą su pramonės politikos veiksmais“ ir „[v]isapusiškai užtikrinti nacionalinės pramonės ir finansavimo bendradarbiavimo platformos funkcijas, skatinti ryšius tarp bankų ir įmonių bei bendradarbiavimą pramonės ir finansų srityse“ (59).

(86)

Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos pranešime dėl gerai atliekamo darbo pasirašant ir vykdant vidutinės trukmės ir ilgalaikes anglių pirkimo sutartis 2021 m. (60) taip pat reikalaujama, kad atitinkami rinkos dalyviai „griežčiau skatintų savidiscipliną pramonės kūrimo srityje. Visos atitinkamos pramonės asociacijos turėtų padėti įmonėms stiprinti savidiscipliną, įgyvendinti vidutinės trukmės ir ilgalaikių sutarčių reikalavimus ir nesudaryti nesąžiningų sutarčių naudojantis rinkos pasiūlos ir paklausos padėtimi ir dominuojančia pramonės padėtimi. Didelės įmonės turėtų atlikti pavyzdinį vaidmenį ir sąmoningai reguliuoti savo sprendimus sudaryti sutartis“ (61). Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja.

(87)	Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų melamino sektoriuje. Tokiomis priemonės trukdoma laisvai veikti rinkos jėgoms.

3.2.2.1.6. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtąją įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas.

(88)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (62).

(89)

Nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs ir nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR srityje (63). Visa žemė priklauso valstybei (kaimo žemei būdinga kolektyvinė priklausomybė, o miesto žemė priklauso valstybei) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (64). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (65).

(90)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, peržiūrimojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir melamino sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais.

(91)	Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

3.2.2.1.7. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas.

(92)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (66). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (67). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (68). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(93)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad melamino sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

3.2.2.1.8. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą

(94)	KLR įmonių galimybės gauti kapitalo priklauso nuo įvairių iškraipymų.

(95)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų (69) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (70), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Kinijos Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (71). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (72).

(96)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(97)

Pavyzdžiui, Kinijos Vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus, kurie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (73). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (74).

(98)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (75).

(99)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (76). Dėl to skolinimas VVĮ, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(100)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(101)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (77). KLR oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP paragino „mažinti paskolų rinkos palūkanų normas“ (78). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(102)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos Vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas vengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(103)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(104)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

3.2.2.1.9. Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis

(105)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.2.2.1.2–3.2.2.1.5 skirsniuose ir ataskaitos I dalyje, tinka visai šaliai ir visiems ekonomikos sektoriams Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.2.1.6–3.2.2.1.8 skirsniuose ir ataskaitos II dalyje.

(106)

Komisija primena, kad peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai melamino gamintojai perka šiuos gamybos išteklius/dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje/paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose.

(107)

Todėl negalima naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(108)

Komisija gavo pastabų iš CCCMC, atstovaujančios trims Kinijos melamino gamintojams „Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemicals Co., Ltd“, „Shandong Holitech Chemical Industry Co., Ltd“ ir „Henan Junhua Development Ltd“ (79).

(109)

Pirma, CCCMC teigė, kad PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka. Be to, net jeigu didelių iškraipymų sąvokai būtų taikoma ADS 2 straipsnio 2 dalis, o CCCMC nuomone, taip nėra, ES apskaičiuota normalioji vertė taip pat turėtų atitikti ADS 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį ir šio papunkčio Apeliacinio komiteto aiškinimą, pateiktą byloje „ES – Biodyzelinas (Argentina)“ (DS473). Todėl, CCCMC teigimu, normaliąją vertę būtų galima apskaičiuoti tik tais atvejais, kai panašus produktas neparduodamas „įprastomis prekybos sąlygomis“ arba esant „ypatingai padėčiai rinkoje“. Todėl, kad Komisija galėtų atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, įtariami dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje turėtų būti priskiriami vienai iš tų kategorijų. CCCMC nuomone, taip nėra, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytą metodiką normaliąją vertę galima apskaičiuoti nustačius, kad esama didelių iškraipymų, o ne laikantis ADS 2 straipsnio 2 dalyje numatytų koncepcijų. Be to, CCCMC teigė, kad ADS nėra straipsnio, pagal kurį normaliajai vertei nustatyti būtų galima naudoti tinkamai kainų ar sąnaudų lygio kilmės šalyje neatspindinčius trečiosios šalies duomenis. Per antidempingo tyrimus normalioji vertė turi būti nustatoma remiantis kilmės šalies bendrovių pardavimo kainomis arba sąnaudomis arba bent turi būti grindžiama kainomis arba sąnaudomis, kurios gali atspindėti kainų arba sąnaudų lygį kilmės šalyje. Šiuo atžvilgiu kaip sėkmingo teisinio užginčijimo dėl metodikos suderinamumo su PPO pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pavyzdį CCCMC visų pirma nurodė PPO kolegijos ataskaitą byloje „Europos Sąjunga. Sąnaudų koregavimo metodikos II (Rusija)“ (DS494). Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių CCCMC laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su ADS ir šiuo atveju neturėtų būti taikoma.

(110)

Dėl CCCMC argumentų, susijusių su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytos metodikos derėjimu su PPO, Komisijos nuomone, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CCCMC cituojamą jurisprudenciją. Iš pradžių Komisija pažymi, kad nustačius, jog eksportuojančioje šalyje esama didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Be to, PPO ataskaita dėl bylos „ES. Biodyzelinas“ buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostata. Bet kuriuo atveju pagal PPO teisę, kaip išaiškino Apeliacinis komitetas byloje „ES. Biodyzelinas“, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Be to, kalbant apie ginčą dėl „ES. Sąnaudų koregavimo metodai II“, Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad tas ginčas nėra susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatomis. Be to, Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jų nepatvirtino Ginčų sprendimo taryba PPO narių sprendimu. Todėl CCCMC argumentams negalėjo būti pritarta.

(111)

Antra, dėl įrodymų, kad esama didelių iškraipymų, CCCMC teigė, kad pareiškėjai pateikė nepakankamai įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti išvadas dėl didelių iškraipymų Kinijos melamino pramonėje, ir kad dėl šios priežasties pačios Komisijos analizė atliekant tyrimą turėtų būti gerokai labiau pagrįsta, be kita ko, siekiant papildyti įtarimus dėl Sąjungos pramonėje esančių iškraipymų, kurių, CCCMC teigimu, nebuvo galima patikrinti dėl jų bendro pobūdžio, nesant tinkamos nuorodos į pagrindinius šaltinius. Pavyzdžiui, CCCMC nurodė aplinkybę, kad Sąjungos pramonės nurodytoje 14-oje penkmečio plano dalyje tik teigiama, kad „siekiama sukurti pirmaujančias Kinijos nacionalines įmones“. CCCMC taip pat kritikavo Sąjungos pramonės nurodytas gaires dėl naftos chemijos produktų ir chemijos pramonės aukštos kokybės plėtros skatinimo 14-ajame penkmečio plane. CCCMC teigimu, minėtos gairės yra orientacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nenustatytos privalomos taisyklės, be to, jame nustatyti keli tikslai, kurių Sąjungos pramonė nepaminėjo, kaip antai tikslai „visapusiškai užtikrinti aiškų rinkos vaidmenį skirstant išteklius, geriau atlikti Vyriausybės vaidmenį“ ir „sukurti į rinką orientuotą, įteisintą ir internacionalizuotą verslo aplinką <...>, skatinti veiksmingą pasaulinį veiksnių išteklių paskirstymą ir stiprinti pramonės grandinės ir susijusių pramonės šakų susietosios plėtros veiksmų koordinavimą pradinės ir galutinės grandies rinkose“. Šiomis aplinkybėmis CCCMC susiejo gaires su dabartinėmis ES pramonės politikos iniciatyvomis.

(112)

Šiuo atžvilgiu CCCMC taip pat pabrėžė, kad ataskaita nebeaktuali, visų pirma atsižvelgiant į esminius ekonominius pokyčius tiek ES, tiek Kinijoje nuo jos paskelbimo. CCCMC atkreipė dėmesį į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatytą Komisijos pareigą reguliariai atnaujinti ataskaitą ir nurodė, kad pasikartojančios ne tokios svarbios nuorodos į ataskaitą – tiek ES pramonės, tiek Komisijos nustatytuose faktuose – nebūtų tinkamos. CCCMC šiuo atžvilgiu nurodė PPO apeliacinio komiteto sprendimą byloje „JAV. Kompensacinės priemonės“ (DS437) ir nurodė, kad teiginys dėl iškraipytų kainų turi būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju ir turi būti nustatytas bei tinkamai paaiškintas tyrimą atliekančios institucijos ataskaitoje.

(113)

Komisija nesutiko dėl CCCMC argumentų, susijusių su įrodymų pakankamumo analize. Pirma, kalbant apie tariamą Sąjungos pramonės pateiktos informacijos nepakankamumą, Komisija, atlikdama šį tyrimą, iš tiesų surinko daugiau informacijos, siekdama papildyti turimus šaltinius, įskaitant prašymą ir ataskaitą, kurią naudojant būtų galima patikrinti inicijavimo etapu pateiktus įtarimus ir galiausiai nustatyti, ar melamino sektoriuje esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje. Komisijos tyrimo rezultatai išdėstyti 67–104 konstatuojamosiose dalyse, o suinteresuotosios šalys turi galimybę dėl jų pateikti papildomų pastabų. Bet kuriuo atveju dėl įrodymų pakankamumo inicijavimo etapu Komisija primena, kad pranešimo apie inicijavimą 4.1 punkte buvo nurodyti keli Kinijos melamino rinkos elementai. Komisija mano, kad pranešime apie inicijavimą pateiktų įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Iš tiesų faktinis didelių iškraipymų buvimas yra nustatomas ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte numatyta metodika yra taikoma tik galutinio faktų atskleidimo etapu, bet pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte yra nustatyta prievolė rinkti duomenis, kurie yra būtini norint taikyti šią metodiką, kai remiantis šiuo pagrindu yra inicijuojamas tyrimas. Šiuo atveju Komisija manė, kad prašyme pateiktų įrodymų pakanka, jog jų pagrindu būtų galima inicijuoti tyrimą. Todėl Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytą metodiką, jei atliekant tyrimą būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų.

(114)

Antra, dėl argumento, susijusio su Kinijos politikos dokumentais, Komisija pažymi, kad Kinijos ekonomika grindžiama sudėtingu penkmečio planų tinklu, dėl kurio visais lygmenimis sprendimus priima valdžios institucijos. Priešingai nei teigė CCCMC, Komisija mano, kad penkmečio planai yra privalomi dokumentai, nes, pavyzdžiui, nacionaliniame 14-ajame penkmečio plane numatytas visas skirsnis, skirtas „planavimo įgyvendinimo mechanizmui gerinti“, kuriame teigiama, kad: „Privalomų rodiklių, svarbių inžinerinių projektų ir užduočių viešųjų paslaugų, aplinkos apsaugos, saugumo ir kitose šiame plane nurodytose srityse atžvilgiu būtina patikslinti šalių atsakomybę ir su tvarkaraščiu susijusius reikalavimus, skirti viešuosius išteklius, nukreipti ir kontroliuoti socialinius išteklius ir užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinami pagal tvarkaraštį. Kalbant apie šiame plane numatytus pramonės plėtros ir struktūrinio prisitaikymo sričių rodiklius ir užduotis, jiems pasiekti būtina iš esmės remtis rinkos dalyvių vaidmeniu. Valdžios institucijos visais lygmenimis turi sukurti palankią politinę aplinką, institucinę aplinką ir teisinę aplinką (80)“. Be to, Gairėse dėl aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros skatinimo 14-ajame penkmečio plane taip pat atkreipiamas dėmesys į konkretų valstybės kišimąsi, atsižvelgiant į prašyme pateiktą argumentą, pagal kurį teigiama, kad Kinijos įmonės turi „spartinti tradicinių pramonės šakų pertvarkymą ir modernizavimą bei aktyviai kurs naujas chemines medžiagas ir grynąsias chemines medžiagas. Spartinti pramonės skaitmeninę transformaciją, didinti būtinąjį saugumą ir švarią gamybą, spartinti naftos chemijos pramonės kokybę, veiksmingumą ir galios transformaciją ir skatinti Kinijos pažangą iš didelės naftos chemijos šalies tampant stipria naftos chemijos šalimi“ (81).

(115)

Trečia, kalbant apie tariamus dabartinės ES pramonės politikos ir Kinijos politikos panašumus, Komisija nemanė, kad šis punktas yra svarbus vertinant, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(116)

Ketvirta, dėl tvirtinimo, kad ataskaitoje pateikti įrodymai yra pasenę, Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos Vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta dar 2017 m. gruodžio mėn., bet kuri suinteresuotoji šalis turėjo pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų, ir nė viena šalis nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių ataskaitoje pateiktus šaltinius ir informaciją.

(117)

Penkta, kalbant apie ginčą „JAV. Kompensacinės priemonės (Kinija)“, Komisija priminė, kad jis nebuvo susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies, kuri šiame tyrime yra aktualus teisinis pagrindas normaliajai vertei nustatyti, taikymu. Tas ginčas buvo susijęs su kita faktine situacija – jis buvo susijęs su PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių aiškinimu.

(118)

Galiausiai Komisija priminė, kad Kinijos Vyriausybė turėjo galimybę pateikti pastabų dėl ataskaitoje ir priemonių galiojimo termino peržiūroje aprašytų įtariamų iškraipymų ir pateikti įtarimus paneigiančių įrodymų. Kaip paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė neatsakė į atitinkamą klausimyną, todėl Komisija išvadas dėl didelių iškraipymų Kinijos rinkoje pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindė turimais faktais.

(119)

Atskleidus faktus CCCMC pakartojo savo argumentus, aiškiai nurodydama jos anksčiau pateiktą informaciją. Be to, bendrovė „Xinjiang XLX“ pateikė tuos pačius argumentus, kaip ir CCCMC.

(120)

Pirma, CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO teise ir konkrečiai neatitinka ADS 2 straipsnio 2 dalies, ir kritikavo Komisiją dėl to, kad ji nepaaiškino, kaip jos praktika taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį atitinka argumentus, išdėstytus keliuose nuosekliuose PPO apeliacinio komiteto sprendimuose, kuriuose nustatyta, kad panaši ES ir kitų narių normaliosios vertės apskaičiavimo praktika yra nesuderinama su ADS 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis prievolėmis. Be to, CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ paprašė Komisijos ne tiesiog atmesti jų argumentą tvirtindamos, kad PPO leidžia naudoti trečiosios šalies duomenis, bet paaiškinti, kaip Komisija atliko ADS 2 straipsnio 2 dalyje reikalaujamą koregavimą, siekdama nustatyti gamybos sąnaudas „kilmės šalyje“. CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ šiuo klausimu nurodė Apeliacinio komiteto išvadas ginčuose „ES. Biodyzelinas (Argentina)“ (DS473) ir „Ukraina. Amonio nitratui taikomos antidempingo priemonės“ (DS493). Todėl tol, kol Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamybos sąnaudomis Turkijoje, nekoreguodama ir nepaaiškinusi, kaip tie duomenys galiausiai buvo pakoreguoti siekiant, kad jie atspindėtų gamybos sąnaudas kilmės šalyje, t. y. Kinijoje, CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ teigė, kad šiame tyrime Komisijos taikyta metodika yra nesuderinama su ES įsipareigojimais pagal ADS 2 straipsnio 2 dalį. CCCMC ir bendrovės „Xinjiang XLX“ teigimu, Komisija privalo iš esmės peržiūrėti savo normaliosios vertės apskaičiavimo metodiką ir susijusias išvadas.

(121)

Šiems argumentams nebuvo galima pritarti. Kaip Komisija jau priminė 110 konstatuojamojoje dalyje, apeliacinio komiteto praktika, kuria remiasi CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“, nėra susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu. Todėl argumentas, kad Komisijos metodas normaliajai vertei apskaičiuoti pagal tą straipsnį būtų nesuderinamas su PPO teise, atsižvelgiant į Apeliacinio komiteto argumentus, yra klaidingas. Šiuo atžvilgiu Komisija ne tik atmeta šalių argumentus, bet ir išreiškia savo teisinę poziciją, kad 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Sąjungos įsipareigojimus PPO. Todėl Komisija negali sutikti su CCCMC ir bendrovės „Xinjiang XLX“ prašymu peržiūrėti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nurodytą metodiką.

(122)

Antra, CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ manė, kad Komisijos argumentai dėl didelių iškraipymų ir Komisijos nurodyti susiję įrodymai yra netinkami. Konkrečiau, CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Komisija ir toliau iš esmės remiasi 2017 m. gruodžio mėn. paskelbta ataskaita, kuri dabar yra gana pasenusi, atsižvelgiant į pasaulio ekonomiką, įskaitant visų pirma ES ir Kinijos ekonomikas, kuriose vyksta dideli neramumai ir jau įgyvendinami svarbūs politiniai ir struktūrinius pokyčiai, kuriais siekiama prisitaikyti prie naujų šalių vidaus ir pasaulinių aplinkybių. CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ šiuo atžvilgiu nurodė, kad 2020 m. kovo mėn. priimta ES pramonės strategija turėjo būti atnaujinta dar 2021 m. gegužės mėn., siekiant, kad būtų atsižvelgta į naujas krizės aplinkybes. Todėl CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ laikėsi nuomonės, kad ataskaitoje aprašyti elementai, kurie yra svarbūs nustatant didelius iškraipymus, dabar turi būti iš naujo išnagrinėti ir atnaujinti pateikiant konkrečias naujas išvadas dėl to, ar jie tebegalioja šiandien. CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ šiuo atveju taip pat nurodė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą, pagal kurį Komisija, inter alia, privalo reguliariai atnaujinti ataskaitą.

(123)

Be to, dėl Gairių dėl naftos chemijos produktų ir chemijos pramonės aukštos kokybės plėtros skatinimo 14-ajame penkmečio plane CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog i) šis dokumentas yra rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio, kuriuo nustatomi išsamūs įpareigojimai ar taisyklės, susiję su atitinkamais sektoriais, ir kad ii) jame nustatyti tikslai ar uždaviniai, pavyzdžiui, „visapusiškai užtikrinti aiškų rinkos vaidmenį skirstant išteklius, geriau atlikti Vyriausybės vaidmenį“ arba „sukurti į rinką orientuotą, įteisintą ir internacionalizuotą verslo aplinką“, o tai neatitinka Komisijos išvadų dėl iškraipymų. Be to, kalbant apie Komisijos nurodytus penkmečio planus, CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ nesutiko su Komisijos pateiktu Kinijos planų sistemos aiškinimu ir nurodė, kad pagal šiuos penkmečio planus negalima nustatyti, kad valdžios institucijos skatins įgyvendinti privalomus sprendimus, bet veikiau penkmečio planais siekiama paaiškinti, kad yra atitinkamos atsakingos šalys, o Vyriausybių vaidmuo yra „sukurti palankią politinę aplinką, institucinę aplinką ir teisinę aplinką“, o tai yra visų Vyriausybių, įskaitant ES, vaidmuo. Lygiai taip pat CCCMC ir bendrovė „Xinjiang“ pakartojo argumentą, kad Gairėse dėl naftos chemijos produktų ir chemijos pramonės aukštos kokybės plėtros skatinimo 14-ajame penkmečio plane Kinijos įmonėms paliekama teisė imtis tinkamų veiksmų sektoriui pertvarkyti ir atnaujinti, panašiai kaip ES pramonės politikoje. Be to, CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ teigė, kad Komisija neatsakė į anksčiau pateiktą argumentą, t. y. kad, remiantis Apeliacinio komiteto išvada byloje „JAV. Kompensacinės priemonės“, dėl valstybės kišimosi atsiradęs kainų iškraipymas turi būti nustatytas ir tinkamai paaiškintas tyrimą atliekančios institucijos ataskaitoje. CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ supranta, kad tai turi būti reikalavimas Komisijai pateikti aktualius faktinius duomenis ir išsamią įtariamo Kinijos Vyriausybės kišimosi, kuris daro poveikį rinkai ir turi įtakos elgsenai gamintojų lygmeniu, analizę. Galiausiai CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ pabrėžė savo poziciją, kad Komisija privalo pateikti įrodymų, jog Vyriausybė konkrečiai naudojosi jai esą suteiktais įgaliojimais kištis į melamino rinką, ir dėl to buvo faktiškai ir akivaizdžiai iškraipyta atitinkamų melamino gamintojų kainodara, ir kad Komisijos nuorodos į Kinijos Vyriausybės planus, gaires ar kitas Kinijos Vyriausybės politikos iniciatyvas negali būti prilyginamos faktiniam valstybės kišimuisi.

(124)

Šie argumentai negalėjo būti priimti. Dėl Komisijos rėmimosi ataskaita ir aplinkybės, kad ji buvo paskelbta 2017 m., Komisija pakartoja savo poziciją, paaiškintą 116 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija primena, kad sprendimas, jog esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nepriklauso nuo to, ar yra ataskaita, ir juo labiau nuo ataskaitos paskelbimo dienos. Komisija taip pat pažymi, kad nuo ataskaitos paskelbimo pagrindinės Kinijos ekonomikos kryptys, kaip antai socialistinės rinkos ekonomikos paradigma, planavimo sistema ar KKP lyderystė ekonomikos atžvilgiu, kartu su partijos dalyvavimu atskirų rinkos dalyvių veikloje, suteikiančiu teisę kištis į valdymo sprendimus, nepasikeitė, išskyrus tai, kad jos, be abejonės, buvo dar labiau atskirtos. Nors ataskaitos išvados iš esmės lieka galioti, Komisija bet kuriuo atveju šio tyrimo metu jas papildė kitais įrodymais, kaip išsamiai aprašyta, pavyzdžiui, 76, 77, 79, 80 ir 84–86 konstatuojamosiose dalyse. Atsižvelgiant į tai, CCCMC ir bendrovės „Xinjiang XLX“ argumentas dėl Komisijos pareigos atnaujinti ataskaitą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą yra nepagrįstas, nes Komisija, atsižvelgdama į naujausius turimus įrodymus, konkrečiai šio tyrimo tikslais iš tiesų išnagrinėjo svarbias aplinkybes, susijusias su didelių iškraipymų buvimu (82).

(125)

Dėl CCCMC ir bendrovės „Xinjiang XLX“ nurodytų Kinijos politikos dokumentų ir ES pramonės strategijų panašumų Komisija pažymi, kad šalys nepateikia jokių papildomų argumentų, išskyrus atkaklų tvirtinimą dėl tariamos ES pramonės politikos svarbos vertinant didelius iškraipymus Kinijoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl Komisija pakartoja savo poziciją, išdėstytą 115 konstatuojamojoje dalyje.

(126)

Dėl argumentų, susijusių su tuo, kokiu mastu Komisijos nurodyti Kinijos politikos dokumentai, pavyzdžiui, minimi 84–86 konstatuojamosiose dalyse, yra rekomendacinio pobūdžio, kiek dėl Kinijos planavimo sistemos ir ekonominės struktūros pobūdžio valdžios institucijos turi priimti privalomus sprendimus ir kokiu mastu remdamosi atitinkamu politikos dokumentu atskiros įmonės gali imtis atitinkamų veiksmų, Komisija pažymi, kad CCCMC ir bendrovė „Xinjiang XLX“ nepaiso nedviprasmiškų reikalavimų, nustatytų atitinkamuose Kinijos politikos dokumentuose, kuriuos turi įgyvendinti pagalbą gaunančios valdžios institucijos, kaip aprašyta, pavyzdžiui, 84 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyti konkretūs kiekybiniai tikslai, kaip turėtų būti plėtojamas sektorius (83), iš esmės nėra svarbu, ar atskiri rinkos dalyviai, siekdami nustatytų politikos ir plėtros tikslų, gali pasirinkti veiklos metodus ir taip veiksmingai bei atsižvelgdami į rinką siekti tų politikos tikslų. Komisija taip pat primena Kinijoje veikiančias struktūras, kuriomis sukuriama visa apimanti valstybės kišimosi į ekonomiką aplinka, išsamiai aprašyta 3.2.2.1.1–3.2.2.1.9 skirsniuose. Tokiomis aplinkybėmis atskiri rinkos dalyviai, kaip antai bendrovė „Xinjiang XLX“, ir pramonės asociacijos įsipareigoja būti ištikimi KKP ir siekti partijos/valstybės nustatytų vystymosi tikslų (84) ir mainais gali tikėtis paramos savo verslui, be kita ko, taikant fiskalines, finansines, investicijų, skirstymo į zonas ir kitas Vyriausybės institucijų, valstybės kontroliuojamų bankų ir kt. politikos priemones. Todėl valstybės institucijos naudojasi savo įgaliojimais formuoti melamino rinką, be kita ko, atskirų ekonominės veiklos vykdytojų viduje. Ši išvada yra teisinga nepriklausomai nuo atskirų politikos dokumentų, kaip antai Gairių dėl aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros skatinimo 14-ajame penkmečio plane, specifinio teisinio pobūdžio.

(127)

Dėl CCCMC ir bendrovės „Xinjiang XLX“ nuorodos į Apeliacinio komiteto išvadą byloje „JAV. Kompensacinės priemonės“ Komisija pažymi, kad šis argumentas jau buvo aptartas 117 konstatuojamojoje dalyje.

(128)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CCCMC ir bendrovės „Xinjiang XLX“ argumentai buvo atmesti.

3.2.2.1.10. Išvada

(129)

Atlikus 3.2.2.1.2–3.2.2.1.9 skirsniuose pateiktą analizę, apimančią visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į peržiūrimojo produkto sektorių, nustatyta, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(130)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

3.2.2.2. Tipiška šalis

(131)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—	ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze, naudojo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR (85);

—	peržiūrimojo produkto gamyba toje šalyje (86);

—	aktualių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje.

—	Jeigu yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė turėtų būti teikiama tai šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(132)

Kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė pranešimą dėl šaltinių, kuriame aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie Komisijos ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Turkiją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(133)

Šiame pranešime dėl šaltinių Komisija paaiškino, kad dėl to, jog nebuvo prasmingai bendradarbiaujama, ji remsis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija kartu su kitais informacijos šaltiniais, kurie pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį buvo laikomi tinkamais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus atitinkamus kriterijus, įskaitant importo statistikos duomenis, tipiškos šalies nacionalinės statistikos duomenis, rinkos tyrimų šaltinius, komunalinių paslaugų tiekėjų tipiškoje šalyje taikomus mokesčius ir tipiškos šalies gamintojų finansinę informaciją.

(134)

Kalbant apie peržiūrimojo produkto gamybą, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjai nagrinėjo septynias šalis (Indiją, Iraną, Japoniją, Katarą, Rusiją, Trinidadą ir Tobagą ir Jungtines Amerikos Valstijas), kuriose gaminamas melaminas (87).

(135)

Kalbant apie ekonominio išsivystymo lygį, tik Rusija buvo laikoma šalimi, kurios išsivystymo lygis per PTL buvo panašus į KLR. Tačiau, atsižvelgdama į naujausius geopolitinius ir ekonominius pokyčius Rusijoje ir galiojančias sankcijas, taip pat į tai, kad Rusija nuo 2022 m. balandžio mėn. nusprendė neskelbti išsamių importo ir eksporto duomenų, Komisija nemanė, kad Rusija būtų tinkama tipiška šalis.

(136)

Šiuo atžvilgiu pareiškėjai nurodė, kad Turkijoje, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR, gaminami tos pačios bendrosios kategorijos produktai, t. y. amoniako vertės grandinės produktai, ir vienas iš jų yra melaminas (88).

(137)

Kalbant apie atitinkamų viešųjų duomenų prieinamumą tipiškoje šalyje, remiantis prašymu, Turkijos duomenys apie svarbius gamybos veiksnius buvo lengvai prieinami. Be to, su ta pačia bendrąja produktų kategorija susiję atitinkami PBA išlaidų ir pelno duomenys buvo viešai prieinami. Pareiškėjai nustatė vieną tos pačios bendrosios produktų kategorijos gamintoją, t. y. bendrovę „Ege Gübre Sanayii A.Ş.“ (toliau – bendrovė „Ege Gübre“). Pranešime dėl šaltinių Komisija nurodė du kitus tos pačios bendrosios produktų kategorijos gamintojus, t. y. bendroves „Tekfen Holding A.Ş.“ (toliau – bendrovė „Tekfen“) ir „Bagfaş Bandirma Gübre Fabrikalari A.Ş.“ (toliau – bendrovė „Bagfaş“). Visos trys bendrovės buvo azoto trąšų gamintojos (89), jų finansinė informacija peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo viešai prieinama ir šios bendrovės tuo laikotarpiu veikė pelningai.

(138)

Pastabose dėl pranešimo dėl šaltinių CCCMC teigė, kad Komisija turėtų atsižvelgti į įvairius melamino gamybos procesus ir žaliavas. Be to, CCCMC tvirtino, kad Komisija kaip turimus faktus turėtų naudoti bendrovės „Xinjiang XLX“ klausimyno atsakymus.

(139)

Komisija pažymėjo, kad nebendradarbiaujant Kinijos melamino gamintojams, naudojantiems įvairius CCCMC nurodytus gamybos procesus ir žaliavas, ji savo išvadas grindė turimais faktais. Kaip paaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju Komisija nusprendė, kad būtų tikslingiau savo išvadas grįsti prašyme pateikta informacija, o ne vienos Kinijos bendrovės duomenimis. Be to, Komisija tam tikrus Kinijos gamintojo klausimyno atsakymų elementus iš tiesų naudojo kaip turimus faktus. Todėl tvirtinimai buvo atmesti.

3.2.2.3. Neiškraipytos sąnaudos ir lyginamieji dydžiai bei jiems nustatyti naudoti šaltiniai

(140)

Atsižvelgiant į visą prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją ir išnagrinėjus suinteresuotųjų šalių pastabas, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai, jų šaltiniai ir neiškraipytos vertės:

1 lentelė

Melamino gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys	Prekės kodas Turkijoje	Neiškraipyta vertė (CNY)	Matavimo vienetas	Informacijos šaltinis
Žaliavos
Karbamidas	310210	4,41	kg	Pasaulio prekybos atlasas (GTA) (90)
Amoniakas	281410	5,91	kg	GTA
Energija/komunalinės paslaugos
Elektros energija	netaikoma	0,56	KWh	Turkijos statistikos institutas
Gamtinės dujos	netaikoma	53,58	GJ	Turkijos statistikos institutas
Garas	netaikoma	199,04	tonos	Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą
Vanduo	netaikoma	9,78	m3	Kodžaelio miesto vandens ir kanalizacijos generalinis direktoratas
Darbo jėga
Kvalifikuota ir nekvalifikuota darbo jėga	netaikoma	35,53	val.	Turkijos statistikos institutas
Šalutinis produktas
Amoniakas	281410	5,89	kg	GTA

3.2.2.3.1. Žaliavos

(141)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai (91) ir vežimo išlaidos (92). Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (93) 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės (toliau – PPO nepriklausančios šalys), vieneto kainų svertinis vidurkis.

(142)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2.2.1 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR ir PPO nepriklausančių šalių į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(143)

Komisija nagrinėjo, ar Turkijos gamybos ištekliams, kurių importo statistiniai duomenys buvo naudojami kaip neiškraipytų sąnaudų šaltinis, buvo taikomi eksporto apribojimai, dėl kurių galėjo būti iškraipomos vidaus rinkos kainos, taigi ir importo kainos (94). Komisija nustatė, kad Turkija per PTL karbamido ir amoniako eksportui netaikė jokių eksporto apribojimų.

(144)

Komisija toliau nagrinėjo, ar importo iš KLR ir iš PPO nepriklausančių šalių kainos galėjo būti iškraipytos (95). Komisija nustatė, kad per PTL KLR ir PPO nepriklausančių šalių kilmės karbamido importas sudarė mažiau nei 14,5 % viso karbamido importo. Kalbant apie amoniaką, per PTL amoniako importo iš KLR ir PPO nepriklausančių šalių dalis neviršijo 0,01 %. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importas iš KLR ir PPO nepriklausančių šalių greičiausiai neturėjo poveikio importo kainoms.

(145)

Savo pastabose dėl pranešimo dėl šaltinių CCCMC tvirtino, kad Komisija neturėtų naudoti importo kainų neiškraipytoms žaliavų sąnaudoms Turkijoje nustatyti, nes šioms kainoms įtakos turėjo įvairūs veiksniai, pvz., importuotas kiekis, atstumas iki kilmės šalies, ir todėl jos neatspindėjo Turkijos žaliavų vidaus rinkos kainų.

(146)

Komisija su tuo nesutiko. Importuojamų žaliavų kainos Turkijos rinkoje konkuruoja su vidaus rinkos žaliavų kainomis. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad vidutinė svertinė importo kaina pakankamai atspindėjo Turkijos žaliavų kainą vidaus rinkoje.

(147)

Be to, pastabose dėl pranešimo dėl šaltinių CCCMC teigė, kad jeigu Komisija ir toliau naudos importo kainas kaip žaliavų vidaus kainų tipiškoje šalyje pakaitinį kintamąjį, ji turėtų sumažinti jų vertę jūrų frachto ir draudimo verte, įtraukta į importo statistinius duomenis, registruojamus CIF lygmeniu.

(148)

Komisija su tuo nesutiko. Kaip nustatyta 146 konstatuojamojoje dalyje, importo kainos atspindi tipiškos šalies vidaus rinkoje vyraujančias kainas. Nepaisant to, visos tipiškos šalies gamintojo patirtos žaliavų sąnaudos apima visas sąnaudas, patirtas įsigyjant žaliavą ir ją atgabenant iki gamyklos vartų. Tai taip pat yra duomenys, kuriuos vertinant galima įvertinti, kaip konkuruoja importuojamų ir vidaus žaliavų kainos. Todėl žaliavų importo CIF lygmens kaina buvo dar padidinta pridėjus tipiškoje šalyje taikomą importo muitą ir transporto sąnaudas, kaip minėta 141 konstatuojamojoje dalyje.

(149)

Galiausiai savo pastabose dėl pranešimo dėl šaltinių CCCMC tvirtino, kad svertinė vidutinė karbamido importo kaina nėra tinkamas lyginamasis dydis ir todėl turėtų būti pakoreguota dėl šių trijų priežasčių:

—	dėl neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą vidutinė svertinė karbamido importo kaina Turkijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 264 USD už toną 2019 m. iki 568 USD už toną per PTL (96));

—	importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) iškraipė vidutinę importo kainą, o vieneto kaina buvo per didelė ir siekė maždaug 1 500 CNY/kg. Todėl importo iš JAV duomenys neturėtų būti naudojami (97);

—	importas iš Kataro iškraipė vidutinę importo kainą, nes jam buvo taikomos Indijos nustatytos antidempingo priemonės. Kaip ir ankstesnio punkto atveju, importo iš Kataro duomenys neturėtų būti naudojami (98).

(150)

Dėl karbamido importo į Turkiją kainos raidos Komisija nustatė, kad ji puikiai atitiko karbamido importo kainos raidą penkiose svarbiausiose karbamidą importuojančiose rinkose (Indijos, Brazilijos, JAV, Europos Sąjungos, Australijos), kurios sudaro 60 % pasaulio karbamido importo rinkos (99). Karbamido importo į šias penkias rinkas kaina iš pradžių šiek tiek sumažėjo 2020 m., o 2021 m. ir per PTL nuolat didėjo. Per PTL ši kaina tapo daugiau nei dvigubai didesnė nei 2019 m.

(151)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad karbamido importo į Turkija kaina nebuvo iškraipyta. Ši kaina atitiko pasaulines karbamido kainų tendencijas.

(152)

Dėl JAV kilmės karbamido importo kainos Komisija pažymėjo, kad pernelyg didelė vieneto kaina buvo susijusi tik su 8 kg iš beveik 2 mln. tonų karbamido, importuoto į Turkiją per PTL. Todėl ji neturėjo poveikio vidutinei svertinei importo kainai, kuri buvo naudojama kaip neiškraipytos karbamido vertės lyginamasis dydis.

(153)

Dėl Kataro kilmės importo, kuriam taikomi antidempingo muitai Indijoje, Komisija pažymėjo, kad, pirma, CCCMC nepateikė jokių įrodymų, kad Indijos valdžios institucijų išvados dėl dempingo turėtų būti taikomos ir Kataro eksportui į Turkiją. Antra, Indijos nustatytos priemonės buvo susijusios su melaminu, o ne su karbamidu, kuris yra nagrinėjamoji žaliava.

(154)

Atsižvelgdama į 150–153 konstatuojamosiose dalyse pateiktus argumentus, Komisija atmetė 149 konstatuojamojoje dalyje aprašytus CCCMC tvirtinimus.

(155)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCMC pakartojo, kad importas iš Kataro neturėtų būti įtrauktas į neiškraipytų karbamido sąnaudų skaičiavimą, nes iš Kataro eksportuojamiems produktams Indijoje buvo taikomos antidempingo priemonės. Šalis nurodė antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms KLR kilmės nerūdijančio plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms, galiojimo termino peržiūrą, kurios metu Komisija atmetė Malaiziją kaip galimą tipišką šalį remdamasi tuo, kad JAV tokioms importuojamoms Malaizijos kilmės jungiamosioms detalėms taikė antidempingo priemones (100).

(156)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad kiekvienas tyrimas turi būti vertinamas atskirai, o atliekant vieną tyrimą priimtas sprendimas netampa precedentu, visuotinai galiojančiu visų kitų vėlesnių tyrimų atvejais. Antra, CCCMC nurodytu atveju Malaizija buvo laikoma viena iš galimų tipiškų šalių. Kitos jurisdikcijos išvados dėl dempingo buvo svarbios, nes Malaizijos jungiamųjų detalių gamintojų sprendimai dėl kainų nustatymo, kuriems turėjo įtakos jų vykdomas dempingas, galėjo iškreipti jų PBA išlaidas ir pelningumo lygį. Šiuo atveju Kataras nebuvo naudojamas kaip finansinės informacijos, t. y. PBA išlaidų ir neiškraipyto pelno, duomenų šaltinis. Tai buvo tik viena iš į Turkiją importuojamo karbamido kilmės šalių ir ji prisidėjo prie neiškraipytų karbamido sąnaudų vertės. Iš to matyti, kad šie du atvejai buvo visiškai nepanašūs. Nebuvo jokių požymių (ir pareiškėjų šiuo klausimu pateiktų argumentų), kad tariamas dempingas trečiojoje rinkoje turėtų iškraipomąjį poveikį iš Kataro į Turkiją eksportuojamo karbamido kainoms. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(157)

Atskleidus galutinius faktus CCCMC taip pat pakartojo, kad Komisija turėtų atimti jūrų frachtą ir draudimą iš žaliavų importo kainos. CCCMC teigimu, Komisija nepaaiškino, kodėl importo kainos atspindėjo tipiškos šalies vidaus rinkoje vyraujantį kainų lygį. Šiuo atžvilgiu CCCMC tvirtino, kad bendrovės sąnaudos tipiškoje šalyje apėmė tik žaliavų ir vidaus rinkos frachto sąnaudas.

(158)

Komisija su tuo nesutiko. Peržiūrimojo produkto gamintojas, tipiškoje šalyje nagrinėdamas, ar žaliavą turėtų gauti vidaus ar užsienio tiekėjas, palygina bendras žaliavų sąnaudas prie savo gamyklos vartų. Jeigu žaliavas tiekia tipiškos šalies vidaus tiekėjas, tokios bendros sąnaudos paprastai apima žaliavos kainą ir vidaus rinkos frachto kainą. Jeigu žaliavą tiekia užsienio tiekėjas, į bendras sąnaudas paprastai įtraukiama žaliavos kaina, vidaus rinkos frachtas eksportuojančioje šalyje, tvarkymas ir krovimas (t. y. kaina FOB lygmeniu), jūrų frachtas ir draudimas (t. y. CIF kaina, nurodyta importo statistikoje), importo muitas (t. y. iškrauto produkto kaina) ir vidaus rinkos frachtas. Tipiškos šalies gamintojas paprastai nuspręs pirkti iš užsienio tik tada, kai importo kaina prie jo gamyklos vartų konkuruoja su vidaus rinkos tiekėjo kaina. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad CIF lygmens žaliavų importo kainos, t. y. kainos, apimančios jūrų frachtą ir draudimą, buvo tinkamas tų žaliavų kainų tipiškos šalies vidaus rinkoje (EXW lygmeniu) pakaitinis kintamasis. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

3.2.2.3.2. Energija/komunalinės paslaugos

(159)

Komisija ketino naudoti Turkijos statistikos instituto paskelbtas vidutines elektros energijos kainas, kurios pramoniniams vartotojams buvo taikomos 2021 m. antrąjį pusmetį ir 2022 m. pirmąjį pusmetį (101). Komisija naudojo tarifus, taikomus 70 000–150 000 MWh suvartojimo intervalui. Siekdama nustatyti taikytiną suvartojimo intervalą Komisija kaip turimus faktus naudojo bendrovės „Xinjiang XLX“ nurodytus elektros energijos suvartojimo duomenis.

(160)

Į Turkijos statistikos instituto nurodytas elektros energijos kainas buvo įtraukti visi mokesčiai. Todėl Komisija atskaitė 18 % PVM iš nacionalinėje statistikoje nurodytos elektros energijos kainos.

(161)

Komisija ketino naudoti Turkijos statistikos instituto paskelbtas vidutines gamtinių dujų kainas, kurios pramoniniams naudotojams buvo taikomos 2021 m. antrąjį pusmetį ir 2022 m. pirmąjį pusmetį (102). Komisija naudojo tarifus, taikomus 26 100 000–104 000 000 m3 suvartojimo intervalui. Siekdama nustatyti taikytiną suvartojimo intervalą Komisija kaip turimus faktus naudojo bendrovės „Xinjiang XLX“ nurodytus dujų suvartojimo duomenis.

(162)

Turkijos statistikoje naudojamas matavimo vienetas buvo kubinis metras. Tačiau prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodytas suvartojimas buvo matuojamas gigadžauliais (GJ). Siekdama nustatyti neiškraipytas sąnaudas vienam gigadžauliui Turkijoje, Komisija naudojo 0,0373 GJ/m3 perskaičiavimo koeficientą.

(163)

Į Turkijos statistikos instituto nurodytas gamtinių dujų kainas buvo įtraukti visi mokesčiai. Todėl Komisija atskaitė 18 % PVM iš nacionalinėje statistikoje nurodytos gamtinių dujų kainos.

(164)

Neiškraipytoms garo sąnaudoms nustatyti Komisija taikė prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą taikytą metodą. Neiškraipytas garo sąnaudas pareiškėjai nustatė padaugindami neiškraipytas gamtinių dujų sąnaudas iš koeficiento, grindžiamo gamtinių dujų sąnaudų ir pareiškėjų stebėtų garo sąnaudų empiriniu santykiu.

(165)

Komisija naudojo Turkijoje galiojančias vandens kainas, kurias nustato Kodžaelio miesto vandens ir kanalizacijos generalinis direktoratas (103), atsakingas už vandens tiekimą Kodžaelio provincijoje pramoniniams vartotojams, jų nuotekų surinkimą ir valymą. Galiojančios kainos buvo lengvai prieinamos Turkijos valdžios institucijos interneto svetainėje.

(166)

Savo pastabose dėl pranešimo dėl šaltinių CCCMC teigė, kad Turkijos elektros energijos ir gamtinių dujų sąnaudos buvo iškraipytos, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jos labai išaugo. CCCMC teigė, kad energijos kainos padidėjo dėl gamtinių dujų kainų spaudimo, atsiradusio dėl neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ir nurodė 2022 m. kovo 23 d. Nepriklausomos prekių informacijos tarnybos (ICIS) (104) paskelbtą Europos melamino ataskaitą.

(167)

Iš pradžių Komisija pažymėjo, kad CCCMC cituojamoje ataskaitoje nepateikta jokios išsamios energijos kainų raidos Europoje analizės, visų pirma palyginti su KLR. Joje tik buvo paminėtos 2022 m. antrąjį ketvirtį, t. y. paskutinį PTL ketvirtį, vykstant deryboms dėl melamino kainų didėjusios gamtinių dujų kainos.

(168)

Be to, neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sutrikdė energijos rinkas visame pasaulyje (105). Todėl Turkijos energijos kainų didėjimo tendencija vargu ar galėtų būti laikoma atskiru įvykiu, susijusiu tik su Turkijos rinka.

(169)

Nors iš pradžių nustatytos neiškraipytos elektros energijos ir gamtinių dujų sąnaudos sudarė tik 5 % apskaičiuotosios normaliosios vertės, neiškraipytos garo sąnaudos buvo susietos su gamtinių dujų sąnaudomis ir sudarė 15 % apskaičiuotosios normaliosios vertės.

(170)

Todėl Komisija toliau nagrinėjo pramoninių vartotojų Turkijoje mokamų energijos kainų raidą. Iš pradžių nustatytos neiškraipytos elektros energijos sąnaudos siekė 0,65 CNY/kWh, o gamtinių dujų – 80,91 CNY/GJ.

(171)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu elektros energijos ir gamtinių dujų kainos Turkijoje padidėjo tiek, kad gerokai viršijo jau ir taip aukštą šios šalies infliacijos lygį (78,6 % (106)). Energijos kainos ypač padidėjo 2022 m. pirmąjį pusmetį, kai elektros energijos kaina buvo 3,5 karto, o dujų – šešis kartus didesnė nei 2021 m. pirmąjį pusmetį.

(172)

Todėl, atsižvelgdama į didelę elektros energijos, gamtinių dujų ir garų dalį, palyginti su apskaičiuotąja normaliąja verte, Komisija nusprendė, kad tikslinga pakoreguoti iš pradžių nustatytas neiškraipytas elektros energijos ir gamtinių dujų sąnaudas. Nustatydama 2022 m. pirmojo pusmečio lyginamąjį dydį Komisija rėmėsi elektros energijos ir gamtinių dujų kaina, kuri 2021 m. antrąjį pusmetį buvo taikoma Turkijos pramoniniams vartotojams, ir padidino tuos tarifus atsižvelgdama į energijos kainų augimą, nustatytą bendrovės „Xinjiang XLX“ atveju (107). Vėliau Komisija vidutines neiškraipytas elektros energijos, dujų ir garų sąnaudas apskaičiavo naudodama faktines kainas, galiojusias Turkijoje 2021 m. antrąjį pusmetį, ir pakoreguotas 2022 m. pirmojo pusmečio vertes. Po šių korekcijų elektros energijos, gamtinių dujų ir garų dalis, palyginti su apskaičiuota normaliąja verte, sumažėjo iki 15 %.

3.2.2.3.3. Darbo jėga

(173)

Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjai naudojosi Ekonomikos tyrimų instituto paskelbta informacija apie kvalifikuotų darbuotojų (pramonės sektoriaus inžinierių) ir nekvalifikuotų darbuotojų (gamyklos darbuotojų) atlyginimus Turkijoje (108). Tačiau, remiantis nekonfidencialioje prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą versijoje arba atitinkamoje interneto svetainėje pateikta informacija, nebuvo galima patvirtinti laikotarpio, kurio duomenys buvo nagrinėjami. Be to, pareiškėjų naudotas lyginamasis dydis apėmė tik atlyginimus, tačiau į jį nebuvo įtrauktos jokios papildomos darbo sąnaudos, pvz., socialinės įmokos.

(174)

Todėl Komisija nusprendė naudotis Turkijos statistikos instituto teikiama informacija apie darbo sąnaudas atitinkamame pramonės sektoriuje (109). Komisija naudojo naujausias valandines darbo sąnaudas (110), nurodytas Europos bendrijos statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 2 red.) 20 skyriuje „Chemikalų ir chemijos produktų gamyba“ (111). Kadangi naujausi duomenys buvo susiję tik su 2020 m., Komisija pakoregavo darbo sąnaudas naudodama Turkijos statistikos instituto paskelbtą darbo sąnaudų indeksą, taikytą gamybai 2021 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius ir 2022 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius (112).

3.2.2.3.4. Šalutiniai produktai

(175)

Remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, gaminant melaminą gaunamas tik vienas šalutinis produktas – amoniakas. Siekdama nustatyti neiškraipytą kainą, Komisija prie vidutinės importo į Turkiją kainos taip pat pridėjo importo muitus ir vidaus vežimo išlaidas, taikydama tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma žaliavų atveju.

(176)

Amoniakas, gaunamas kaip šalutinis produktas, karbamido gamyklose vėl įtraukiamas į gamybos procesą. Remiantis prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, tokio amoniako veiksmingumas karbamido gamykloje yra mažesnis nei amoniako, kuris gaminamas specialiai karbamido gamykloms, efektyvumas. Todėl pareiškėjai, remdamiesi ankstesne patirtimi, sumažino neiškraipytą šalutinio produkto vertę procentine dalimi. Komisija taikė tą patį koregavimo koeficientą.

3.2.2.3.5. Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos ir pelnas

(177)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Siekiant atsižvelgti į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(178)

Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjai apskaičiavo pastoviąsias sąnaudas, pagrįstas fiksuotomis vieno iš pareiškėjų išlaidomis, patirtomis gaminant vieną toną melamino. Siekiant atsižvelgti į Turkijos ir valstybės narės, kurioje yra įsikūręs pareiškėjas, išsivystymo lygio skirtumą, apskaičiuotos pastoviosios sąnaudos buvo sumažintos.

(179)

Taikydama pareiškėjų taikytą metodiką, Komisija šias pastoviąsias sąnaudas į neiškraipytų gamybos sąnaudų skaičiavimą įtraukė kaip gamybos pridėtines išlaidas. Faktinė pastoviųjų sąnaudų vertė buvo atnaujinta remiantis patikrintais klausimyno atsakymais, kuriuos pateikė 178 konstatuojamojoje dalyje minėtas pareiškėjas, ir pakoreguota atsižvelgiant į ekonominio išsivystymo lygio skirtumus.

(180)

Kaip paaiškinta 137 konstatuojamojoje dalyje, Turkijoje melamino gamintojų nebuvo. Todėl PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis trijų Turkijos gamintojų, priskiriamų tai pačiai bendrajai produktų kategorijai, finansine informacija. Šiame tyrime kalbama apie amoniako vertės grandinės produktų, kuriems taip pat priskiriamas melaminas, t. y. azoto trąšų, gamintojus.

(181)

Komisija naudojosi bendrovių „Ege Gübre“ (113), „Tekfen“ (114) ir „Bagfaş“ (115) interneto svetainėse arba viešoje internetinėje informacijos atskleidimo platformoje skelbiama PTL finansine informacija. Tais atvejais, kai buvo įmanoma, Komisija rėmėsi pateiktais su segmentais, kurie buvo panašiausi į peržiūrimojo produkto segmentą, susijusiais duomenimis. Į investicinės veiklos pajamas ir sąnaudas nebuvo atsižvelgiama.

(182)

Visos trys bendrovės turėjo laikotarpių, apimančių PTL, finansinę informaciją. Be to, visos trys bendrovės per PTL veikė pelningai. Todėl, siekdama nustatyti neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną tipiškoje šalyje, Komisija apskaičiavo svertinį PBA išlaidų ir pelno vidurkį.

(183)

Taikytinos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti kaip parduotų prekių sąnaudų procentinė dalis – atitinkamai 16,5 % ir 21,6 %

(184)

Pastabose dėl pranešimo dėl šaltinių CCCMC teigė, kad azoto trąšos yra produktai, kurių fizinės ir cheminės savybės skiriasi nuo melamino, taip pat skiriasi šių produktų galutinė paskirtis ir tiksliniai pirkėjai. Todėl turėtų būti naudojami Turkijos melamino gamintojų finansiniai duomenys. Jeigu tokių duomenų nėra, Komisija turėtų vėl naudoti pareiškėjų, kaip faktinių melamino gamintojų, PBA išlaidas ir pelną. Galiausiai, jeigu Komisija primygtinai reikalautų naudoti Turkijos bendrovių finansinę informaciją, reikėtų atsižvelgti tik į bendrovės „Tekfen“ PBA išlaidas ir pelną, nes kitos dvi bendrovės nebuvo atlikusios finansinės informacijos audito.

(185)

Komisija pažymėjo, kad amoniako vertės grandinėje gaminamas azoto trąšas galėtų būti galima laikyti tos pačios bendrosios kategorijos produktais. Atsižvelgiant į skirtingą KLR ir Sąjungos ekonominio išsivystymo lygį, Sąjungos gamintojų PBA išlaidos ir pelnas šiuo atveju negalėjo būti naudojami. Galiausiai nei Komisija, nei CCCMC negalėjo nustatyti, ar bendrovių „Ege Gübre“ ir „Bagfaş“ finansinė informacija buvo patikrinta atlikus auditą. Kadangi šiame tyrime Komisija rėmėsi bendrovių, kurios faktiškai negamino peržiūrimojo produkto, finansine informacija, buvo laikoma, kad visų trijų gamintojų svertinis vidurkis yra tinkamesnis ir tipiškesnis.

(186)

Todėl Komisija atmetė CCCMC tvirtinimus dėl neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno.

(187)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC pakartojo, kad Komisija, nustatydama PBA išlaidas ir pelną, turėtų neįtraukti bendrovių „Ege Gübre“ ir „Bagfaş“ duomenų, nes nebuvo aišku, ar buvo atliktas abiejų bendrovių finansinių ataskaitų auditas.

(188)

Šiuo atžvilgiu Komisija atliko tolesnį tyrimą ir galėjo patvirtinti, kad abiejų bendrovių – „Ege Gübre“ (116) ir „Bagfaş“ (117) – finansinės informacijos auditas buvo atliktas laikotarpiais, kuriais buvo nustatytos PBA išlaidos ir pelnas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.2.2.4. Normaliosios vertės apskaičiavimas

(189)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(190)

Kadangi melaminas yra prekė, kurios kitų rūšių produktų nėra, normalioji vertė buvo apskaičiuota tik vienam produktui (rūšiai).

(191)

Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjų prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio panaudojimą gaminant melaminą pasitelkus bendrovės „Eurotecnica“ technologiją.

(192)

Neiškraipytos gamybos sąnaudos buvo sumažintos neiškraipyta šalutinio produkto verte, pakoreguota ją sumažinant dėl prarasto veiksmingumo (žr. 175 ir 176 konstatuojamąsias dalis).

(193)

Tada, siekdama nustatyti neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjai gamybos pridėtines išlaidas nurodė kaip pastoviąsias išlaidas. Pastoviųjų išlaidų vertė buvo atnaujinta atsižvelgiant į atitinkamo pareiškėjo pateiktus žalos klausimyno atsakymus ir pakoreguota ją sumažinant, atsižvelgus į ekonominio išsivystymo lygio skirtumus.

(194)

Tuomet Komisija prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėjo neiškraipytas PBA išlaidas ir atitinkamai 16,5 % ir 21,6 % pelną (žr. 180–183 konstatuojamąsias dalis).

(195)

Galiausiai Komisija nustatė, kad KLR melamino eksportui taikytas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (13 %) buvo grąžinamas tik iš dalies (10 %). Dėl skirtumo tarp sumokėto arba mokėtino PVM ir grąžinamosios išmokos padidėjo KLR gamintojų sąnaudos, patiriamos gaminant melaminą eksportui. Todėl Komisija prie neiškraipytos melamino vertės, nustatytos pagal 191–194 konstatuojamąsias dalis, papildomai pridėjo 3 %.

(196)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

3.2.3. Eksporto kaina

(197)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai prasmingai nebendradarbiavo, viso melamino importo eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Eurostato CIF lygmens duomenimis, pakoreguotais pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, atėmus jūrų frachto, draudimo ir vidaus vežimo išlaidas KLR.

(198)

Vidutinės jūrų frachto ir draudimo išlaidos buvo grindžiamos GTA pateikiamų importo statistikos duomenų analize (118). Jūrų frachto ir draudimo vertę Komisija nustatė kaip KLR kilmės melamino vieneto importo į Sąjungą kainos (CIF lygmeniu) ir melamino, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuotu iš KLR į Sąjungą (FOB lygmeniu), vieneto eksporto kainos skirtumą.

(199)

Vidaus vežimo išlaidos KLR buvo apskaičiuotos remiantis tyrimo „Doing Business“ (119) šalies ataskaita dėl KLR.

3.2.4. Palyginimas ir dempingo skirtumai

(200)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę su pirmiau nustatyta eksporto kaina EXW sąlygomis. Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo didesnis nei 40 %

(201)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

3.3. Dempingo tęsimosi tikimybė

(202)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

3.3.1. KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(203)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus nustatė remdamasi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija (120). Metiniai gamybos pajėgumai buvo apskaičiuoti remiantis gamybos pajėgumais 2020 ir 2021 m. vykdytais pajėgumų didinimo projektais, kuriuos nurodė pareiškėjai (121). Be to, remdamasi bendrovės „Eurotecnica“ paskelbta informacija, Komisija nustatė tolesnius pajėgumų didinimo projektus (neįtrauktus į CEH ataskaitą) (122). Todėl tikėtina, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jau turėti [2 600 000–2 800 000] tonų metiniai gamybos pajėgumai ateinančiais metais padidės iki [3 000 000–3 200 000] tonų.

(204)

Apskaičiuota, kad per PTL pajėgumų naudojimas siekė [40–45] proc. ir tikimasi, kad iki 2025 m. jis padidės iki [45–55] proc. (123). Todėl gamybos apimtis per PTL siekė [1 040 000–1 260 000] tonų ir tikėtina, kad iki 2025 m. ji padidės iki [1 350 000–1 760 000] tonų.

(205)

Taigi KLR nepanaudoti pajėgumai per PTL siekė daugiau kaip 1 500 000 tonų, o artimiausioje ateityje šis skaičius galėtų svyruoti nuo 1 400 000 iki 1 600 000 tonų. Šie pajėgumai beveik keturis kartus viršija bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(206)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima sutelkti eksportui į Sąjungą, todėl labai tikėtina, kad eksportas dempingo kainomis padidėtų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

3.3.2. Sąjungos rinkos patrauklumas

(207)

Siekdama nustatyti Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija išnagrinėjo Kinijos eksporto į Sąjungą kainas, palyginti su eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainomis, Sąjungos rinkos dydžiu ir galiojančiomis priemonėmis, kurias nustatė trečiosios šalys, uždariusios savo rinkas Kinijos melamino atžvilgiu.

(208)

Kadangi nebuvo prasmingai bendradarbiaujama, siekdama palyginti Kinijos eksporto į Sąjungą kainas su eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainomis ir su vidutine Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kaina, Komisija naudojo GTA pateikiamus pakategorės SS 2933 61 (melaminas) Kinijos eksporto į Sąjungą statistikos duomenis (124).

(209)

Per PTL Kinijos gamintojai eksportavo 588 tūkst. tonų melamino, t. y. maždaug pusę savo apskaičiuotos gamybos apimties. Svarbiausios trečiųjų šalių eksporto rinkos buvo Indija (14 %), Turkija (12 %), Rusija (8 %), Brazilija (8 %), Vietnamas (6 %) ir Tailandas (6 %).

(210)

Vidutinė svertinė Kinijos eksporto į Sąjungą kaina (FOB lygmeniu) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 10 % didesnė už vidutinę svertinę eksporto į 209 konstatuojamojoje dalyje nurodytas šešias pagrindines eksporto paskirties šalis kainą. Be to, eksporto į Sąjungą kaina buvo iki 12 % didesnė už eksporto į Indiją, kurios eksporto rinka po Sąjungos rinkos yra antra pagal svarbumą (jos dalis siekia 15 %), kainą.

(211)

Komisija toliau pakoregavo Kinijos eksporto į 209 konstatuojamojoje dalyje išvardytų trečiųjų šalių rinkas kainas (FOB lygmeniu) atsižvelgdama į CIF kainą Sąjungos pasienyje ir pridėdama vidutines jūrų frachto iš KLR į Sąjungą ir draudimo išlaidas (žr. 198 konstatuojamąją dalį). Šios eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo 27 % mažesnės už vidutinę Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainą. Jeigu priemonės būtų panaikintos, Kinijos eksportuojantis gamintojas būtų paskatintas eksportuoti į Sąjungą didesnėmis kainomis, nei taikomos pirkėjams trečiosiose šalyse, tačiau mažesnėmis nei Sąjungos gamintojų pardavimo kaina, taip darydamas papildomą spaudimą kainai Sąjungoje.

(212)

Be to, Sąjungos suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 430 tūkst. tonų, taigi siekė [35–40] proc. apskaičiuotos melamino gamybos apimties KLR.

(213)

Antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje KLR kilmės importas sudarė didelę Sąjungos rinkos dalį. Ši rinkos dalis padidėjo 2021 m. (6,4 %) ir ypač peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (14,9 %). Ši raida buvo susijusi su melamino kainų pakilimu Sąjungos rinkoje ir iš jos buvo galima matyti, kad Sąjungos rinkos dydžio ir kainų derinys pritraukia Kinijos melamino, kuris, kaip nustatyta, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo eksportuojamas dempingo kainomis, srautą.

(214)

Galiausiai dvi trečiųjų šalių rinkos – JAV ir Eurazijos ekonominė sąjunga (toliau – EAES) – toliau taikė prekybos apsaugos priemones, kuriomis importas iš KLR buvo iš dalies ribojamas arba visiškai sustabdytas. 2015 m. JAV importuojamam KLR kilmės melaminui nustatė antidempingo ir kompensacines priemones, o 2021 m. pratęsė jų taikymą dar penkeriais metais (125). Kinijos į JAV eksportuojamam melamino kiekiui visos šalies mastu taikomas 363,31 % antidempingo muitas ir 154,58 % kitiems eksportuotojams nustatytas antisubsidijų muitas. 2022 m. balandžio mėn. EAES iš KLR importuojamam melaminui nustatė 15,22–19,08 % galutinius antidempingo muitus (126).

(215)

2020 m. JAV ir Rusijoje (kuri yra didžiausia EAES narė) buvo suvartota [3–5] proc. visame pasaulyje suvartoto melamino kiekio (127). Atsižvelgiant į aukštą priemonių efektyvumo lygį, Kinijos melamino gamintojai beveik visiškai nutraukė eksportą į JAV. Jų eksportas per PTL sudarė tik 80 tonų, o ankstesniais nagrinėjamojo laikotarpio metais – net mažiau nei 50 tonų. EAES nustačius priemones, vidutinė mėnesinė Kinijos melamino eksporto į regioną apimtis sumažėjo nuo 3 900 tonų per PTL (3 360 tonų 2021 m., 2 200 tonų 2020 m., 2 950 tonų 2019 m.) iki maždaug 230 tonų 2022 m. antrąjį pusmetį.

(216)

Kaip parodyta 214 ir 215 konstatuojamosiose dalyse, prekybos teisių gynimo priemonės turėjo atgrasomąjį poveikį Kinijos melamino eksportui į JAV ir Rusiją. Tikėtina, kad Kinijos gamintojai bandytų kompensuoti abiejų eksporto rinkų praradimą ieškodami naujų eksporto galimybių Sąjungoje, jei šiuo metu peržiūrimos priemonės būtų panaikintos.

(217)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog Sąjungos rinka pritrauktų daugiau KLR kilmės melamino importo dempingo kaina dėl šių priežasčių:

—	Kinijos eksporto į Sąjungą kaina per PTL buvo didesnė už eksporto į trečiąsias šalis kainą;

—	jeigu eksportas į trečiąsias šalis būtų nukreiptas į Sąjungą, Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų taikyti didesnes eksporto kainas, tačiau jos vis tiek būtų mažesnės už Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainas ir taip būtų sukeliamas papildomas spaudimas kainoms;

—	Sąjungos rinka yra patraukli, nes joje parduodama maždaug [35–40] proc. Kinijoje pagaminamo melamino ir per PTL Sąjunga buvo pagrindinė eksporto paskirties vieta;

—	po to, kai JAV ir EAES nustatė prekybos taisomąsias priemones melamino importui iš KLR ir šios dvi eksporto rinkos KLR buvo užvertos, Kinijos gamintojai ieško alternatyvių eksporto galimybių.

(218)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC nurodė, kad išvada dėl didesnės Kinijos eksporto į Sąjungą kainos, palyginti su trečiosiomis šalimis, buvo faktiškai teisinga, tačiau ne melamino eksporto atveju. Šios šalys tvirtino, kad didesnės eksporto į Sąjungą kainos atspindi apskritai didesnes pardavimo kainas Sąjungoje dėl didesnių gamybos sąnaudų, susijusių su darbo, energijos ir aplinkos apsaugos sąnaudomis. Be to, dėl mažesnio trečiosios šalies ekonominio išsivystymo lygio nebūtų galima nustatyti didelių eksporto kainų.

(219)

Komisija pažymėjo, kad, nepaisant to, kokios galėtų būti didesnės eksporto į Sąjungą kainos priežastys, jos nepakeičia fakto, kad Kinijos melamino gamintojai Sąjungos rinkoje galėjo taikyti didesnę kainą, palyginti su kitomis pagrindinėmis eksporto rinkomis, ir taip pasiekti didesnį pardavimo pelningumą. Komisija padarė išvadą, kad šalys nepateikė jokių argumentų, dėl kurių būtų galima pakeisti jos išvadas, kad didesnė Kinijos eksporto į Sąjungą kaina buvo Sąjungos rinkos patrauklumo rodiklis. Iš tiesų šalių pastabos patvirtino šiuo klausimu Komisijos nustatytus faktus.

(220)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC taip pat teigė, kad Kinijos melamino gamintojai nebuvo suinteresuoti nukreipti savo eksportą iš trečiųjų šalių į Sąjungą. Šalių teigimu, bėgant metams Kinijos gamintojai išplėtojo patikimas eksporto rinkas keliose trečiosiose šalyse ir nebūtų atsisakę esamų pirkėjų šiose rinkose, inter alia, siekdami diversifikuoti riziką. NET jeigu dalis eksporto būtų nukreipta į Sąjungą, gamintojai nebūtų motyvuojami mažinti eksporto į Sąjungą kainas.

(221)

Komisija pažymėjo, kad šalys nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Ji laikėsi nuomonės, kad orientavimasis į rinką, kurioje kainos yra didesnės, būtų pagrįstas verslo sprendimas. Kinijos gamintojai faktiškai galėtų padidinti savo eksporto kainas (palyginti su eksporto į trečiąsias šalis kainomis) ir išlaikyti jas žemesnes nei kainos Sąjungoje, o tai jiems suteiktų konkurencinį pranašumą. Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(222)

Be to, atskleidus galutinius faktus, bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC patvirtino, kad Sąjungos rinka pagal dydį buvo patraukli Kinijos melamino gamintojams.

(223)

Galiausiai šalys nesutiko, kad uždarius JAV ir EAES/Rusijos rinkas po to, kai atitinkamos jurisdikcijos nustatė antidempingo priemones, eksportas į Sąjungą padidėtų. Šalys nurodė, kad po to, kai 2015 m. buvo priimtos JAV priemonės, Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis išliko gana maža.

(224)

Komisija pažymėjo, kad JAV nustačius priemones Sąjungos rinka jau buvo apsaugota minimalia importo kaina ir (arba) fiksuotu kitiems eksportuotojams nustatytu muitu. Be to, tuo laikotarpiu vyravusios tarptautinės melamino kainos (128) Kinijos gamintojams nesuteikė galimybės patekti į Sąjungos rinką, kad jie būtų galėję kompensuoti JAV rinkos praradimą. Po to, kai melamino kaina tarptautiniu mastu gerokai viršijo minimalią importo kainą (2021 m. ir per PTL), Kinijos melamino eksportas į Sąjungą padidėjo. 2021 m. ir PTL laikotarpis iš esmės imituoja padėtį, kai importuojamam trijų pagrindinių eksportuojančių gamintojų, kuriems taikoma minimali importo kaina, nustatyta KLR kilmės melaminui, antidempingo priemonės netaikomos.

(225)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nustačius JAV priemones eksportas į Sąjungą iš karto nepadidėjo dėl tuo laikotarpiu galiojusios žemos tarptautinės melamino kainos, ir taip buvo galima apsaugoti Sąjungos rinką taikant minimalią importo kainą ir (arba) fiksuotą kitiems eksportuotojams nustatyta muitą. Todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl Sąjungos rinkos patrauklumo uždarius JAV ir EAES/Rusijos rinkas.

3.3.3. Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(226)

Atsižvelgdama į savo išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta 201 konstatuojamojoje dalyje, ir tikėtinos eksporto raidos, jei priemonės nebebūtų taikomos, kaip paaiškinta 202–217 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importui iš KLR taikomų antidempingo priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi.

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(227)

Remiantis prašyme pateikta informacija, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino trys pareiškėjai ir kiti du gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Kiti du Sąjungos gamintojai – bendrovės „BASF AG“ (Ludvigshafenas, Vokietija) ir „S.C. Azomures S.A.“, (Tirgu Murešas, Rumunija), nepateikė jokios informacijos.

(228)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 382 186 tonos. Šis skaičius apskaičiuotas remiantis trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir pareiškėjų pateiktais makroekonominių rodiklių klausimyno atsakymais.

(229)

Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti žalos tęsimosi tikimybę Sąjungos pramonei, buvo atlikta atranka. Atrinkti Sąjungos gamintojai gamino apie 82 % viso apskaičiuoto panašaus produkto kiekio Sąjungoje. Trys atrinkti gamintojai yra pareiškėjai.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(230)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) pareiškėjų duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą, iš dalies sutikrintus pagal atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytą pardavimo apimtį, ir b) tiriamojo produkto importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Eurostato COMEXT duomenų bazėje.

(231)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

	2019	2020	2021	PTL
Bendras Sąjungos suvartojimas	390 729	364 168	427 309	432 773
Indeksas (2019 = 100)	100	93	109	111
Šaltinis: Eurostatas, pareiškėjas

(232)

Atlikus peržiūrą nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %. 2020 m. prasidėjęs COVID-19 pandemijos protrūkis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos suvartojimui, tačiau 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis sparčiai atsigavo.

4.3. Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.3.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(233)

Komisija importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį nustatė remdamasi Eurostato statistikos duomenimis, kaip tinkamai paaiškinta 229 konstatuojamojoje dalyje. Kinijos rinkos dalis nustatyta lyginant importą ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(234)

Importo iš KLR raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

	2019	2020	2021	PTL
Importo iš KLR apimtis (tonomis)	6 704	1 222	27 270	64 673
Indeksas (2019 = 100)	100	18	407	965
Importo iš KLR rinkos dalis (%)	1,7	0,3	6,4	14,9
Indeksas (2019 = 100)	100	20	372	871
Šaltinis: Eurostatas

(235)

Importo iš Kinijos apimtis 2019–2020 m. sumažėjo net 82 %, o tai galima paaiškinti tuo, kad po COVID-19 pandemijos protrūkio Kinijoje sustojo gamyba ir smarkiai sumažėjo Sąjungos suvartojimas. Importo iš Kinijos apimtis 2021 m. eksponentiškai padidėjo ir viršijo 2019 m. importuotą kiekį daugiau nei keturis kartus. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo apimtis vėl gerokai padidėjo – jis daugiau nei du kartus viršijo 2021 m. importuotą kiekį.

(236)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC tvirtino, kad Kinijos importas į Sąjungą padidėjo dėl Sąjungos pramonės lygmeniu nepakankamos pasiūlos ir didelės paklausos po COVID-19 pandemijos, t. y. 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo patenkinti tos paklausos, o naudotojai turėjo pradėti naudoti iš Kinijos importuojamus produktus. Bendrovė „Xinjiang XLX“ pridūrė, kad, be to, minėtu laikotarpiu Sąjungos pramonė gerokai padidino kainas, todėl naudotojai turėjo ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.

(237)

Komisija pažymėjo, kad atrinktų Sąjungos gamintojų nepanaudoti pajėgumai kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais sudarė ne mažiau kaip 80 000 tonų (žr. 6 lentelę), o tai aiškiai viršijo bendrą Kinijos importo į Sąjungą apimtį (žr. 3 lentelę). Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė tikrai sugebėjo pakeisti visą nustatytą importą iš Kinijos ir vėliau tokiu mastu patenkinti paklausą Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu. Dėl Sąjungos pramonės taikomų kainų Komisija pažymėjo, kad šis Sąjungos pramonės taikomas kainų padidėjimas visiškai atitiko rinkos signalus esant didelei paklausai ir dideliam sąnaudų padidėjimui, kaip pastebėta 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

4.3.2. Importo iš Kinijos kainos ir priverstinis kainų mažinimas

4.3.2.1. Kainos

(238)

Komisija vidutines importo iš Kinijos kainas nustatė remdamasi Eurostato statistikos duomenimis.

(239)

Importo iš Kinijos vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

	2019	2020	2021	PTL
Kinija	1 155	958	1 627	2 224
Indeksas (2019 = 100)	100	83	141	193
Šaltinis: Eurostatas

(240)

Vidutinės melamino importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 93 %, o tai rodo, kad Kinijos gamintojų kainų tendencija iš dalies buvo tokia, kaip bendra teigiama kainų tendencija Sąjungos rinkoje, kaip matyti iš 8 lentelės.

4.3.2.2. Priverstinis kainų mažinimas

(241)

Kadangi vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto kainos negalėjo būti laikomos tipiškomis, nes pagrindinis eksporto kiekis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažiau nei 3 % viso eksporto iš Kinijos į Sąjungą (žr. 27 konstatuojamąją dalį), Komisija priverstinį kainų mažinimą nustatė palygindama a) vidutines svertines statistines importo iš KLR kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip paaiškinta 196 konstatuojamojoje dalyje, nustatytas CIF pagrindu, tinkamai pakoregavus konvencinio muito normą, antidempingo muitą (129) ir išlaidas po importo, ir b) trijų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis. Taip apskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo skirtumas siekė 12,6 %.

4.4. Importo iš trečiųjų šalių apimtis ir kainos

(242)

Komisija nustatė importo iš trečiųjų šalių apimtį ir kainas, taikydama tą pačią metodiką, kurią taikė KLR atveju (žr. 4.3.1 skirsnį).

(243)

Importo iš trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis		2019	2020	2021	PTL
Kataras	Importo apimtis (tonomis)	33 941	26 256	35 622	31 725
	Indeksas (2019 = 100)	100	77	105	93
	Rinkos dalis (%)	8,7	7,2	8,3	7,3
	Indeksas (2019 = 100)	100	83	96	84
	Vidutinė kaina (EUR/t)	1 011	824	1 548	2 479
	Indeksas (2019 = 100)	100	81	153	245
Trinidadas ir Tobagas	Importo apimtis (tonomis)	13 719	8 370	14 112	12 507
	Indeksas (2019 = 100)	100	61	103	91
	Rinkos dalis (%)	3,5	2,3	3,3	3,0
	Indeksas (2019 = 100)	100	65	94	84
	Vidutinė kaina (EUR/t)	1 091	850	1 572	2 485
	Indeksas (2019 = 100)	100	78	144	227
Japonija	Importo apimtis (tonomis)	13 699	9 195	9 499	7 576
	Indeksas (2019 = 100)	100	67	69	55
	Rinkos dalis (%)	3,5	2,5	2,2	1,8
	Indeksas (2019 = 100)	100	72	63	50
	Vidutinė kaina (EUR/t)	1 076	912	1 295	2 046
	Indeksas (2019 = 100)	100	85	120	190
Kitos trečiosios šalys	Importo apimtis (tonomis)	37 825	28 238	22 673	21 480
	Indeksas (2019 = 100)	100	75	60	57
	Rinkos dalis (%)	9,7	7,8	5,3	5,0
	Indeksas (2019 = 100)	100	80	55	51
	Vidutinė kaina (EUR/t)	940	816	1 671	2 447
	Indeksas (2019 = 100)	100	87	178	260
Visas importas, išskyrus Kiniją	Importo apimtis (tonomis)	99 183	72 059	81 907	73 288
	Indeksas (2019 = 100)	100	73	83	74
	Rinkos dalis (%)	25,4	19,8	19,2	17,0
	Indeksas (2019 = 100)	100	78	76	67
	Vidutinė kaina (EUR/t)	1 004	835	1 557	2 427
	Indeksas (2019 = 100)	100	83	155	242
Šaltinis: Eurostatas

(244)

Be Kinijos, svarbiausi importo šaltiniai buvo Kataras, Trinidadas ir Tobagas bei Japonija. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kiekvienos iš šių šalių sumažėjo ne mažiau kaip 7 % ir iki 45 %, o bendras importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, sumažėjo 26 %.

(245)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinės importo kainos iš dviejų šalių, išskyrus Kiniją, kurios individuali rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau nei 2 %, t. y. Kataro (7,3 %) ir Trinidado ir Tobago (3 %) kainos, buvo daugiau nei 200 EUR už toną didesnės už vidutines importo iš KLR kainas.

(246)

Bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC tvirtino, kad iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, jog Komisija neįvertino iš Rusijos į Sąjungą importuojamo melamino svarbos. Iki neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą Rusijos importo dalis buvo didelė, o vėliau, kaip teigė bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC, iš Rusijos importuojami produktai buvo pakeisti iš Kinijos importuojamais produktais, ir dėl šios aplinkybės taip pat galima paaiškinti, kodėl nuo to laiko padidėjo importo iš Kinijos dalis.

(247)

Komisija su tuo nesutiko. Ji tikrai atskirai įvertino importą iš Rusijos, kaip kitų trečiųjų šalių importo dalį (žr. 5 lentelę). Tačiau pirmiau pateiktoje lentelėje atskirai nenurodytas importas iš Rusijos, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą (be nagrinėjamosios šalies) daugiausia buvo eksportuojama iš Kataro, Trinidado ir Tobago bei Japonijos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusijos rinkos dalis buvo 1,4 %, o didžiausia nagrinėjamuoju laikotarpiu ši dalis buvo 2020 m., kai ji pasiekė 4,3 % Todėl Rusijos rinkos dalies sumažėjimas nuo tų piko metų (2,9 procentinio punkto) nebuvo toks reikšmingas, kaip Kinijos rinkos dalies padidėjimas (+ 14,6 procentinio punkto). Todėl tvirtinimas, kad prarasta importo iš Rusijos rinkos dalis buvo labai svarbi priežastis, dėl kurios padidėjo importo iš Kinijos rinkos dalis, buvo atmestas.

(248)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC pastebėjo, kad vidutinės importo iš Kinijos kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnės už atitinkamas iš Japonijos ir Rusijos importuojamų produktų kainas ir kad 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visoms eksportuojančioms šalims iš esmės buvo būdinga kainų didėjimo tendencija.

(249)

Komisija sutiko, kad, remiantis Eurostato duomenimis, vidutinės importo iš Japonijos ir Rusijos kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš tiesų buvo mažesnės už vidutines importo iš Kinijos kainas. Tačiau bendra 3,2 % rinkos dalis buvo daug mažesnė nei importo iš Kinijos dalis. Be to, Komisija pažymėjo, kad atitinkamos šalys nepateikė jokių tvirtinimų, susijusių su šiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(250)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, t. y. importo iš trečiųjų šalių apimties raida ir importo iš svarbiausių šaltinių, išskyrus Kiniją, kainomis, Komisija padarė išvadą, kad importas iš trečiųjų šalių neturėjo žalingo poveikio Sąjungos pramonei.

4.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1. Bendrosios pastabos

(251)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(252)

Siekdama įvertinti žalą, Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi pareiškėjų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir informacija, tinkamai sutikrintais su prašyme pateikta informacija ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais bei Eurostato statistikos duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija įvertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(253)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(254)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto pardavimo kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.5.2. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(255)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2019	2020	2021	PTL
Gamybos apimtis (tonomis)	403 513	401 780	396 575	382 187
Indeksas (2019 = 100)	100	100	98	95
Gamybos pajėgumai (tonomis)	480 383	480 578	477 621	472 494
Indeksas (2019 = 100)	100	100	99	98
Pajėgumų naudojimas (%)	84,0	83,6	83,0	80,9
Indeksas (2019 = 100)	100	100	99	96
Šaltinis: Pareiškėjai

(256)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 5 %. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nesikeitė ir šiek tiek sumažėjo (–2 %). Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo 4 %

4.5.3. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(257)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2019	2020	2021	PTL
Bendra pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis	284 842	290 888	318 133	294 513
Indeksas (2019 = 100)	100	102	112	103
Rinkos dalis (%)	72,9	79,9	74,5	68,1
Indeksas (2019 = 100)	100	110	102	93
Šaltinis: Eurostatas, pareiškėjai.

(258)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis 2019–2021 m. padidėjo 12 %, tačiau nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio ji sumažėjo 9 procentiniais punktais ir buvo 3 % didesnė nei 2019 m.

(259)

2019–2020 m. Sąjungos pramonė galėjo padidinti savo rinkos dalį 10 %, užpildydama spragą, atsiradusią, kai dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo iš Kinijos importuojamų produktų kiekiai (žr. 234 konstatuojamąją dalį ir 3 lentelę). Nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonė prarado didelę rinkos dalį – beveik 12 procentinių punktų, ir, palyginti su 2019 m., peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado 4,8 procentinio punkto rinkos dalies.

4.5.4. Augimas

(260)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 11 % (žr. 2 lentelę), o Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis padidėjo 8 % (žr. 7 lentelę). Todėl Sąjungos pramonė absoliučiaisiais skaičiais paaugo, tačiau santykinai sumažėjo. Kitaip tariant, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti rinkos augimu tiek, kiek tuo pasinaudojo importas iš Kinijos.

4.5.5. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(261)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų ir vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos

	2019	2020	2021	PTL
Vidutinė svertinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje	1 149	928	1 863	2 811
Vidutinė svertinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje (indeksas, 2019 = 100)	100	81	162	245
Vieneto gamybos sąnaudos	980	906	1 611	2 250
Vieneto gamybos sąnaudos (indeksas, 2019 = 100)	100	92	164	230
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai

(262)

2019–2020 m. 8 % sumažėjusios vieneto gamybos sąnaudos eksponentiškai augo iki lygio, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 130 % didesnis už 2019 m. lygį. Šis staigus gamybos sąnaudų padidėjimas buvo susijęs su labai smarkiu dujų kainų augimu nuo 2021 m.

(263)

Pardavimo kainos kito panašiai. 2019–2020 m. dėl ekonomikos nuosmukio, susijusio su COVID-19 pandemija, vieneto pardavimo kainos sumažėjo 19 %. Tačiau nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vieneto pardavimo kainos padidėjo tris kartus.

4.5.6. Užimtumas ir našumas

(264)

Sąjungos gamintojų užimtumo, našumo ir vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2019	2020	2021	PTL
Darbuotojų skaičius	647	632	642	641
Indeksas (2019 = 100)	100	98	99	99
Darbo našumas (tonomis vienam darbuotojui)	515	524	508	498
Indeksas (2019 = 100)	100	102	99	97
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos	71 772	73 491	77 431	76 913
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (indeksas 2019 = 100)	100	102	108	107
Šaltinis: pareiškėjai, atrinkti Sąjungos gamintojai

(265)

Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius ir darbo našumas išliko nepakitę. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonėje dirbo beveik 650 darbuotojų, o vieno darbuotojo pagamintas produkto kiekis siekė apie 500 tonų.

4.5.7. Atsargos

(266)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

	2019	2020	2021	PTL
Laikotarpio pabaigos atsargos	20 615	12 151	5 372	24 530
Indeksas (2019 = 100)	100	59	26	119
Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi	5,2	3,1	1,4	6,3
Indeksas (2019 = 100)	100	59	26	121
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai

(267)

Atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai skirtingas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šis lygis buvo 19 % didesnis nei 2019 m. Tai dar vienas požymis, kad dėl labai padidėjusio importo iš Kinijos Sąjungos pramonė nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje patyrė vis daugiau sunkumų mėgindama parduoti savo produkciją.

4.5.8. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(268)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2019	2020	2021	PTL
Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (%)	8,0	-4,1	12,3	17,3
Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (indeksas, 2019 m. = 100)	100	-51	154	216
Pinigų srautas	46 403 891	12 158 042	95 868 270	118 352 455
Pinigų srautas (indeksas, 2019 = 100)	100	26	207	255
Investicijos	42 800 119	25 704 881	32 880 347	33 110 890
Investicijos (indeksas, 2019 = 100)	100	60	77	77
Investicijų grąža (%)	14,5	-10,2	46,2	88,4
Investicijų grąža (indeksas, 2019 = 100)	100	-70	319	610
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai

(269)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelną nustatė savo melamino pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi pagrindinio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Taip nustatytas pelningumas padidėjo nuo 8 % 2019 m. iki 17,3 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio Sąjungos pramonės veikla buvo labai nuostolinga, tačiau vėliau ji greitai ir ryžtingai atsigavo.

(270)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, o pinigų srautas, gautas iš jos veiklos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, buvo 155 % didesnis nei 2019 m.

(271)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijos mažėjo (nuo 2019 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio jos sumažėjo 13 %). Kaip nurodyta pajėgumų naudojimo skiltyje (6 lentelė), Sąjungos pramonei nereikia nedelsiant investuoti į naujus gamybos pajėgumus.

(272)

Investicijų grąža yra investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinė dalis, o jos tendencija atitiko analizuotų pelningumo normų tendenciją.

(273)

Nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas nepranešė apie sunkumus, susijusius su pajėgumu padidinti kapitalą. Kaip parodyta 11 lentelėje, turimas pinigų srautas gerokai viršijo investicijas (vienintelė išimtis buvo 2020 m.).

4.5.9. Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(274)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjant suvartojimui Sąjungos pramonė padidino savo pardavimo apimtį. Tačiau 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado didelę rinkos dalį, kuri teko KLR, todėl jos rinkos dalis nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje buvo beveik 5 procentiniais punktais mažesnė už rinkos dalį to laikotarpio pradžioje. Iš tiesų, atsižvelgiant į išskirtinai palankias rinkos sąlygas Sąjungoje, atsiradusias dėl atotrūkio mažinimo pastangų po COVID-19 pandemijos ir vangios paklausos 2020 m., kainos Sąjungoje buvo gerokai didesnės už minimalias importo kainas, kurios buvo taikomos pradiniame tyrime bendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams. Dėl to iš karto vėl buvo importuoti dideli kiekiai šių eksportuojančių gamintojų produktų. Dėl šio importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai labai sumažintos.

(275)

Taigi, nors Sąjungos pramonė prarado didelę rinkos dalį Kinijos naudai, jos finansiniams rodikliams šis importo iš Kinijos padidėjimas neigiamo poveikio nepadarė, nes 2021 m. ir 2022 m. pirmąjį pusmetį ji vis dar galėjo gauti išskirtinai geras kainas. Sąjungos pramonės pelnas išliko geros būklės ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didžiausias, o tai rodo, kad Sąjungos gamintojai sugebėjo perkelti padidėjusias sąnaudas į savo pardavimo kainas. Tokiomis aplinkybėmis taikant galiojančias priemones buvo nustatyta žemiausia riba, kai kainos vis dar buvo mažesnės (2019 ir 2020 m.), ir taip buvo užtikrintos vienodos sąlygos Sąjungos melamino rinkoje. Kai vėliau kainos pasiekė beprecedentį aukštą lygį, kuris nebuvo pastebėtas nuo pradinio tyrimo, Sąjungos pramonė prarado didelę rinkos dalį, tačiau ir toliau gaudavo didelį pelną. Iš tiesų, dėl šių priemonių Kinijos gamintojai nebuvo išstumti iš Sąjungos rinkos, ypač kai kainos didėjo, todėl jie ir toliau tiekė produktus Sąjungos rinkai ir naudojosi didėjančiu suvartojimu.

(276)

Apskritai dauguma žalos rodiklių, tokių kaip gamyba, pardavimas, užimtumas, pelningumas ir grynųjų pinigų srautas, kito teigiama linkme ir (arba) buvo patenkinami. Tačiau kai kurie rodikliai rodo, kad Sąjungos pramonės padėtis yra ne tokia palanki. Visų pirma Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį importo iš Kinijos naudai. Nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo bendra gamyba ir pajėgumų naudojimo koeficientai, o atsargų lygis padidėjo.

(277)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ, JEI PRIEMONĖS BŪTŲ PANAIKINTOS

(278)

Kadangi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala (žr. 276 konstatuojamąją dalį), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliko vertinimą siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad dėl importo dempingo kaina iš Kinijos daroma žala pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(279)

Šiuo atžvilgiu, siekdama išnagrinėti Sąjungos rinkos patrauklumą ir galimą importo iš Kinijos poveikį, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Komisija rėmėsi bendradarbiaujančių šalių pateikta informacija ir visa kita bylos informacija apie gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus Kinijoje.

(280)

Kaip nurodyta 204 ir 205 konstatuojamosiose dalyse, nepanaudoti pajėgumai Kinijoje yra dideli ir maždaug keturis kartus viršija metinį suvartojimą Sąjungoje. Be to, kaip nurodyta 216 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka Kinijos gamintojams yra patraukli dėl jos kainų ir dydžio. Tuo remiantis labai tikėtina, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui Kinijos eksportas į Sąjungą padidės.

(281)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Xinjiang XLX“ ir CCCMC tvirtino, kad Komisija neatliko nei galimo Kinijos pardavimo eksportui į Sąjungą padidėjimo masto, nei tikėtino laikotarpio, per kurį šis padidėjimas turėtų įvykti, analizės, nors abu veiksniai būtų turėję tiesioginės įtakos bet kokios daromos žalos dydžiui.

(282)

Komisija priminė, kad pagal 11 straipsnio 2 dalį nereikalaujama nustatyti nuolatinės ar pasikartojančios žalos dydžio. Pakanka nustatyti, kad remiantis tokia žala tikėtina, jog ji tęsis arba pasikartos.

(283)

CCCMC pridūrė, kad Komisija neatsakė į CCCMC anksčiau pateiktas pastabas, tiesiogiai susijusias su tuo, kad Kinijos gamintojai, turintys naujų arba padidėjusių pajėgumų, gali greitai arba lengvai panaudoti tuos pajėgumus ir pradėti eksportuoti į Sąjungos rinką. CCCMC taip pat nurodė savo pastabas dėl dempingo pasikartojimo tikimybės, kurios, CCCMC nuomone, taip pat paneigtų susirūpinimą dėl naujų produktų importo iš Kinijos, susijusio su Kinijos eksporto nukreipimu iš kitų esamų eksporto rinkų arba rinkų, kurios buvo užvertos nustačius antidempingo priemones.

(284)

Komisija paaiškino, kad ji atsižvelgė į visas pateiktas pastabas. Tais atvejais, kai pastabos buvo susijusios tiek su dempingo tęsimosi, tiek su žalos pasikartojimo tikimybe, į jas buvo atsakyta 3.3 skirsnyje ir jos mutatis mutandis galiojo ir žalos pasikartojimo atveju. Dėl CCCMC pastabų, pateiktų dėl inicijavimo, Komisija nurodo 22 konstatuojamojoje dalyje pateiktus paneigiančius argumentus.

(285)

Nepaisant to, Komisija patvirtino, kad bendri nepanaudoti pajėgumai Kinijoje, kaip nurodyta 202–204 konstatuojamosiose dalyse, yra tokie dideli, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, žala veikiausiai pasikartotų.

(286)

Dėl CCCMC tvirtinimo, kuriuo buvo paneigtas susirūpinimas dėl naujų produktų importo iš Kinijos, Komisija nurodė savo 3.3 skirsnio 220 konstatuojamojoje dalyje pateiktą paneigiantį argumentą.

(287)

Komisija išnagrinėjo tikėtiną tokio importo padidėjimo poveikį, ištirdama tikėtiną jo kainų lygį, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrįstas pagrindas yra Kinijos importo kainų lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos rinkos dalis siekė 14,9 % Remdamasi tuo, kad išdėstyta ir kaip paaiškinta 240 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos 12,6 % Šis priverstinis kainų mažinimas būtų net didesnis, t. y. siektų 15,6 %, jeigu taikomas antidempingo muitas nebūtų pridėtas prie eksporto kainos.

(288)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Xinjiang XLX“ tvirtino, kad, siekdama pateisinti žalos pasikartojimo tikimybę, Komisija neturėjo remtis nagrinėjamuoju laikotarpiu apskaičiuotu priverstinio kainų mažinimo lygiu, nes nuo 2021 m. Sąjungos pramonės kainos buvo išskirtinai didelės, todėl priverstinis kainų mažinimas savo ruožtu buvo didesnis nei tuo atveju, jeigu tokio aukšto kainų lygio nebūtų buvę.

(289)

Komisija priminė priverstinio kainų mažinimo sąvoką, nes ji nuolat naudojama atliekant antidempingo tyrimus pagal pagrindinį reglamentą; ji yra objektyvaus pobūdžio ir apima paprastą prireikus tinkamai pakoreguotų faktinių Sąjungos pramonės kainų ir nagrinėjamosios šalies eksporto kainų, palyginimą. Be to, bendrovės „Xinjiang XLX“ tvirtinimas nebuvo nei išsamiau pagrįstas, nei kiekybiškai įvertintas ir todėl buvo atmestas.

(290)

Dėl importo iš Kinijos apimties ir kainų Komisija taip pat pažymėjo, kad, remiantis naujausiais Eurostato statistiniais duomenimis, importo iš Kinijos apimtis toliau labai didėjo, o šio importo kainos pradėjo labai mažėti (130). Per devynis mėnesius po peržiūros tiriamojo laikotarpio, t. y. nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis pasiekė 93 345 tonų, t. y. ekstrapoliuojant 12 mėnesių laikotarpiui, buvo 92,4 % didesnė nei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (131), kai vidutinė kaina buvo 1 585 EUR, t. y. 28,8 % mažesnė nei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(291)

Be to, Komisija analizavo importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, raidą tais pačiais laikotarpiais. Importas iš kitų šalių, išskyrus Kiniją, per devynis mėnesius po peržiūros tiriamojo laikotarpio sudarė 61 668 tonas, o tai, ekstrapoliavus į 12 mėnesių, reiškė, kad jis padidėjo 12,2 %, palyginti su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (132). Vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos sumažėjo 20,4 % iki 1 931 EUR už toną, palyginti su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o tai reiškia, kad jos vis dar buvo gerokai didesnės už vidutinę importo iš Kinijos kainą.

(292)

Todėl per devynis mėnesius po peržiūros tiriamojo laikotarpio importas iš KLR labai padidėjo, o jo kainos gerokai sumažėjo, palyginti su importu iš trečiųjų šalių.

(293)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Xinjiang XLX“ tvirtino, kad Komisijos analizė dėl veiksnių po nagrinėjamojo laikotarpio buvo nepakankama, nes joje nebuvo atsižvelgta į besitęsiančios energetikos krizės Sąjungoje poveikį ir neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį rinkai.

(294)

Komisija priminė, kad, pirma, ji neprivalo atlikti jokios žalos veiksnių, atsiradusių po nagrinėjamojo laikotarpio, analizės. Šiame tyrime Komisija nusprendė atlikti tokią importo iš nagrinėjamosios šalies apimties ir kainų analizę, siekdama papildyti nagrinėjamuoju laikotarpiu analizuojant visus svarbius žalos veiksnius padarytas išvadas. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad energijos ištekliai yra prekės, kuriomis prekiaujama pasaulinės rinkos kainų lygiu. Todėl energijos kainos, su sąlyga, kad melamino gamintojai moka neiškraipytas pasaulinės rinkos kainas, turėtų vienodą poveikį šiems gamintojams visame pasaulyje.

(295)

2023 m. gegužės 23 d. pareiškėjai pateikė išsamią informaciją apie žalos rodiklių raidą po peržiūros tiriamojo laikotarpio (133). Iš pateiktų duomenų matyti, kad toliau sparčiai didėjantis importas iš KLR ir jo rinkos dalis sparčiai mažėjančiomis kainomis turėjo didelį tiesioginį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Visų pirma iš duomenų matyti, kad dėl to labai sumažėjo pardavimo apimtis ir smarkiai sumažėjo kainos, todėl Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir pelningumą.

(296)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, jog labai tikėtina, kad netaikant priemonių toliau labai didėtų importas iš Kinijos žalingomis dempingo kainomis, o materialinė žala greičiausiai pasikartotų.

6. SĄJUNGOS INTERESAI

6.1. Įvadas

(297)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(298)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(299)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

6.2. Sąjungos pramonės interesai

(300)

Kaip nurodyta 276 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonei materialinė žala nebedaroma. Tačiau, kaip nurodyta 295 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė negalėtų atlaikyti priemonių panaikinimo pasekmių, nes tikėtina, kad dėl to labai padidėtų importas iš Kinijos, dėl kurio priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Todėl panaikinus priemones kiltų pavojus ilgalaikiam pramonės finansiniam gyvybingumui. Todėl tolesnis priemonių taikymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

6.3. Nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesai

(301)

Visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir naudotojams pranešta apie peržiūros inicijavimą.

(302)

Vienas nesusijęs Italijos importuotojas užpildė atrankos formą, tačiau nepateikė išsamių klausimyno atsakymų.

(303)

Klausimyno atsakymus pateikė trys naudotojai. Bendras šių naudotojų pirkimas, įskaitant pirkimą iš Sąjungos gamintojų, importą iš Kinijos ir importą iš kitų šalių, sudarė tik apie 3 % viso suvartojimo. Tik vienas iš nagrinėjamųjų naudotojų pirko Kinijos kilmės melaminą ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šis importas sudarė tik 1–4 % viso Sąjungos importo iš KLR (intervalas nurodytas dėl konfidencialumo). Remiantis šiais pirkimo kiekiais, naudotojų bendradarbiavimas nebuvo toks, kad jį būtų galima laikyti tipišku visiems naudotojams.

(304)

Nepaisant to, jų atsakymai buvo išnagrinėti. Naudotojo, kuris taip pat pirko nedidelius produktų kiekius iš Kinijos, atsakyme nebuvo pateikta pagrindinių reikalingų duomenų, tokių kaip pirkimo iš Kinijos kainos, melamino sudėtyje turinčių produktų pardavimo kainos ir pirkėjų pavadinimai. Tuo remiantis nebuvo galima padaryti jokios kitos reikšmingos išvados, išskyrus tai, kad bendrovė gavo labai didelį pelną ir kad jos melamino pirkimas tiek iš Sąjungos, tiek iš kitų šalių sudarė tik nedidelę jos žaliavų sąnaudų dalį (< 5 %). Kitų dviejų naudotojų klausimyno atsakymų nebuvo galima tinkamai išanalizuoti, nes jie pateikė tik prašomas lenteles, bet neatsakė į kitus klausimus.

(305)

Vienas iš šių naudotojų paragino nepratęsti antidempingo priemonių taikymo, nes gamybos pajėgumai Sąjungoje buvo riboti, dėl esamo melamino kainų lygio kyla pavojus smulkinių plokščių pramonei, todėl importuojant produktus būtų galima stabilizuoti kainų padėtį ir užtikrinti tiekimą. Komisija šį tvirtinimą atmetė. Galiojančios priemonės nėra tokios, kad jomis būtų apribojamas importas iš Kinijos – tai įrodo Kinijos rinkos dalis 2021 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(306)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

6.4. Išvada dėl Sąjungos interesų

(307)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamam Kinijos kilmės melaminui neatitiktų Sąjungos interesų.

7. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(308)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo pasikartojimo, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės, nustatytos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui, turėtų būti taikomos toliau.

(309)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių minimalių importo kainų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatytos minimalios importo kainos, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(310)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos galėtų taikyti minimalias importo kainas, tai nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turi atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis minimalių importo kainų taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(311)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos minimalios importo kainos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar reikia panaikinti minimalias importo kainas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(312)

Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos minimalios importo kainos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Kinijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(313)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (134). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(314)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Visoms šalims taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(315)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (135) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(316)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas pateikė teigiamą nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui, kurio KN kodas šiuo metu yra 2933 61 00, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje nurodyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė	Minimali importo kaina EUR/t grynojo produkto svorio	Muitas (EUR už toną gryno produkto svorio)	Papildomas TARIC kodas
„Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemical Co., Ltd“	1 153		A 986
„Shandong Holitech Chemical Industry Co., Ltd“	1 153		A 987
„Henan Junhua Development Company Ltd“	1 153		A 988
Visos kitos bendrovės	—	415	A 999

3. Individualiems gamintojams galutinio antidempingo muito, taikomo 1 dalyje aprašytam produktui, suma lygi minimalios importo kainos ir neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą skirtumui visais atvejais, kai neto kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą yra mažesnė už minimalią importo kainą. Iš šių individualių gamintojų muitas nerenkamas tuo atveju, kai neto kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą yra lygi arba didesnė už atitinkamą minimalią importo kainą.

4. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos minimalios importo kainos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto melamino, parduodamo eksportui į Europos Sąjungą, Kinijos Liaudies Respublikoje pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

5. Individualiems gamintojams ir tais atvejais, kai prekės buvo sugadintos prieš patekimą į laisvą apyvartą ir todėl faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina padalijama tam, kad būtų galima nustatyti muito vertę pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (136) 131 straipsnį, pirmiau nustatyta minimali importo kaina sumažinama procentine dalimi, atitinkančia faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos padalijimą. Tada mokėtinas muitas bus lygus sumažintos minimalios importo kainos ir sumažintos neto kainos Sąjungos pasienyje skirtumui prieš muitinį įforminimą.

6. Visoms kitoms bendrovėms ir tais atvejais, kai prekės buvo sugadintos prieš patekimą į laisvą apyvartą ir todėl faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina padalijama tam, kad būtų galima nustatyti muito vertę pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 131 straipsnį, antidempingo muito dydis, apskaičiuotas remiantis 2 dalimi, sumažinamas procentine dalimi, atitinkančia faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos padalijimą.

2 straipsnis

Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitų reglamentavimo nuostatos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. rugsėjo 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) 2011 m. gegužės 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 457/2011, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaninui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 124, 2011 5 13, p. 2).

(3) 2017 m. birželio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1171, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 170, 2017 7 1, p. 62).

(4) Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 396, 2021 9 30, p. 12).

(5) Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 252, 2022 7 1, p. 6).

(6) 2017 m. liepos 11 d. Bendrojo teismo sprendimas Viraj Profiles Ltd/Europos Sąjungos Taryba, T-67/14, ECLI:EU:T:2017:481, 98 punktas.

(7) Žr. prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 103 dalį ir 1 diagramą.

(8) https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2609

(9) Žr. 2 išnašą.

(10) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (2017 m. gruodžio 20 d., SWD(2017) 483 final/2).

(11) Ataskaitos 2 skyrius, p. 6–7.

(12) Ataskaitos 2 skyrius, p. 10.

(13) Informacija skelbiama šiais adresais: www.npc.gov.cn/englishnpc/constitution2019/201911/1f65146fb6104dd3a2793875d19b5b29.shtml (žiūrėta 2022 m. gegužės 2 d.).

(14) Ataskaitos 2 skyrius, p. 20–21.

(15) Ataskaitos 3 skyrius, p. 41, 73–74.

(16) Ataskaitos 6 skyrius, p. 120–121.

(17) Ataskaitos 6 skyrius, p. 122–135.

(18) Ataskaitos 7 skyrius, p. 167–168.

(19) Ataskaitos 8 skyrius, p. 169–170, 200–201.

(20) Ataskaitos 2 skyrius, p. 15–16, 4 skyrius, p. 50, 84, 5 skyrius, p. 108–109.

(21) Žr. http://www.hnzydhjt.com/ (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(22) Žr. https://www.sohu.com/a/427199857_120109837 (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(23) Žr. http://scaffi.com/news/2492.html (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(24) Žr. https://www.hnxlx.com.cn/About/subcompany/cid/155/id/87?btwaf=23932495 (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(25) Žr. https://aiqicha.baidu.com/company_detail_30432795595614 (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(26) Žr. https://aiqicha.baidu.com/company_detail_31950371346728 (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(27) Ten pat.

(28) Žr. http://www.jxgf.com/ (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(29) Žr. https://sichuan.scol.com.cn/ggxw/202209/58612536.html (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(30) Žr. https://www.sohu.com/a/575647079_120952561 (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(31) Žr. http://www.xjxlx.com.cn/ (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(32) Žr. http://www.xjxlx.com.cn/News/detail/fid/3/cid/470/id/5404.html (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(33) Žr., pavyzdžiui, KKP įstatų 33 straipsnį, Kinijos bendrovių įstatymo 19 straipsnį arba KKP centrinio komiteto generalinio biuro gaires dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje (išsami informacija pateikiama toliau).

(34) Žr. http://www.cpcif.org.cn/detail/40288043661e27fb01661e386a3f0001?e=1 (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(35) Ataskaitos 5 skyrius, p. 100–101.

(36) Ataskaitos 2 skyrius, p. 26.

(37) Žr., pavyzdžiui: Blanchette, J. – Xi’s Gamble: The Race to Consolidate Power and Stave off Disaster; Foreign Affairs, vol. 100, no. 4, July/August 2021, pp. 10–19.

(38) Ataskaitos 2 skyrius, p. 31–32.

(39) Informacija skelbiama šiais adresais: https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(40) KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje. Prieiga per internetą: www.gov.cn/zhengce/2020-09/15/content_5543685.htm (žiūrėta 2022 m. lapkričio 15 d.).

(41) „Financial Times“ (2020 m.). Chinese Communist Party asserts greater control over private enterprise. Prieiga per internetą: https://on.ft.com/3mYxP4j (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(42) Ataskaitos 14.1–14.3 skyriai.

(43) Ataskaitos 4 skyrius, p. 41–42, 83.

(44) 14-asis žaliavų pramonės penkmečio planas. Pasiekiama adresu: https://www.miit.gov.cn/zwgk/zcwj/wjfb/tz/art/2021/art_2960538d19e34c66a5eb8d01b74cbb20.html (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(45) Ten pat, II.3 skirsnis.

(46) Ten pat, IV.I skirsnis.

(47) Ten pat, VIII.1 skirsnis.

(48) 14-asis žaliosios pramonės plėtros penkmečio planas. Prieiga per internetą: http://www.gov.cn/zhengce/zhengceku/2021-12/03/content_5655701.htm (miit.gov.cn) (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(49) Ten pat, III.2 skirsnis.

(50) Žr. žinyno I.1.39 skirsnį, taip pat priedo I.1.56 skirsnį, paskelbtus adresu www.gov.cn/xinwen/2019-11/06/5449193/files/26c9d25f713f4ed5b8dc51ae40ef37af.pdf (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(51) Žinyno III skirsnis.

(52) Dziangsu 14-asis aukščiausios klasės chemijos pramonės plėtros penkmečio planas. Prieiga per internetą: https://huanbao.bjx.com.cn/news/20210906/1175114.shtml (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(53) Ten pat, 2.2.2 skirsnis.

(54) Šandongo 14-asis chemijos pramonės plėtros penkmečio planas. Prieiga per internetą: https://huanbao.bjx.com.cn/news/20211201/1191133.shtml (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(55) Ten pat, III.4 skirsnis.

(56) Gairės, kuriomis siekiama skatinti aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtrą įgyvendinant 14-ajį penkmečio planą. Prieiga per internetą: http://www.gov.cn/zhengce/zhengceku/2022-04/08/content_5683972.htm#msdynttrid=WRmyf07ph0z74SHmXoOLKjRWl09BdZ4lGdYp9fiI9xU (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(57) Ten pat, I.3 skirsnis.

(58) Ten pat.

(59) Ten pat, VIII skirsnis.

(60) Pranešimas dėl gerai atliekamo darbo pasirašant ir vykdant vidutinės trukmės ir ilgalaikes anglių pirkimo sutartis 2021 m. Prieiga per internetą: http://www.gov.cn/zhengce/zhengceku/2020-12/09/content_5568450.htm (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(61) Ten pat.

(62) Ataskaitos 6 skyrius, p. 138–149.

(63) Ataskaitos 9 skyrius, p. 216.

(64) Ataskaitos 9 skyrius, p. 213–215.

(65) Ataskaitos 9 skyrius, p. 209–211.

(66) Ataskaitos 13 skyrius, p. 332–337.

(67) Ataskaitos 13 skyrius, p. 336.

(68) Ataskaitos 13 skyrius, p. 337–341.

(69) Ataskaitos 6 skyrius, p. 114–117.

(70) Ataskaitos 6 skyrius, p. 119.

(71) Ataskaitos 6 skyrius, p. 120.

(72) Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(73) Žr. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos (CBIRC) oficialų politikos dokumentą „Trejų metų bankininkystės ir draudimo sektorių bendrojo valdymo gerinimo veiksmų planas (2020–2022 m.)“, paskelbtą adresu http://www.cbirc.gov.cn/cn/view/pages/ItemDetail.html?docId=925393&itemId=928 (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.). Plane nurodoma „įgyvendinti Generalinio sekretoriaus Si Dzinpingo pagrindinio pranešimo dėl finansų sektoriaus bendrojo valdymo reformos spartinimo dvasią“. Be to, plano II skirsnyje siekiama skatinti natūralų partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą: „turime užtikrinti sistemingesnį, standartizuotą ir procedūromis grindžiamą partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą <...>. Prieš direktorių valdybai arba vyresniajai vadovybei priimant sprendimus pagrindiniais veiklos ir valdymo klausimais, partijos komitetas turi juos aptarti.“

(74) Žr. 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtą CBIRC pranešimą dėl komercinių bankų veiklos vertinimo metodo. Skelbiama adresu http://jrs.mof.gov.cn/gongzuotongzhi/202101/t20210104_3638904.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(75) Žr. TVF darbinį dokumentą „Resolving China’s Corporate Debt Problem“, Wojciech Maliszewski, Serkan Arslanalp, John Caparusso, José Garrido, Si Guo, Joong Shik Kang, W. Raphael Lam, T. Daniel Law, Wei Liao, Nadia Rendak, Philippe Wingender, Dziangjanas, 2016 m. spalio mėn., WP/16/203.

(76) Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(77) Žr. OECD (2019), OECD Economic Surveys: China 2019, OECD Publishing, Paris, p. 29. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1787/eco_surveys-chn-2019-en (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(78) Žr.: http://www.gov.cn/xinwen/2020-04/20/content_5504241.htm (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(79) Bendrovė „Henan Haohua Junhua“ valdo 81 % bendrovės „Henan Junhua Development“. Žr. https://aiqicha.baidu.com/company_detail_31229783116721 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. birželio 5 d.).

(80) 14-asis nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas ir ilgalaikiai tikslai 2035 m. Prieiga per internetą: http://www.gov.cn/xinwen/2021-03/13/content_5592681.htm (žiūrėta 2023 m. gegužės 2 d.).

(81) Ten pat, 1.1 skirsnis.

(82) Tokį požiūrį Bendrasis Teismas patvirtino 2023 m. birželio 21 d. Sprendimo Guangdong Haomei New Materials and Guangdong King Metal Light Alloy Technology/Komisija, T-326/21, EU:T:2023:347, 104 punkte.

(83) Žr., pavyzdžiui, 85 konstatuojamąją dalį.

(84) Žr. 75 ir 76 konstatuojamąsias dalis.

(85) „World Bank Open Data“ – didesnių vidutinių pajamų šalys. Skelbiama adresu https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. liepos 3 d.).

(86) Jeigu peržiūrimasis produktas negaminamas jokioje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus, gali būti atsižvelgiama į tos pačios bendrosios kategorijos produkto ir (arba) peržiūrimojo produkto sektoriaus gamybą.

(87) Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 59 ir 60 dalys ir 1 lentelė.

(88) Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 5.2.3 skirsnis.

(89) Melamino ir azoto trąšų gamybai naudojamos galutinės žaliavos yra gamtinės dujos arba anglys. Gamtinės dujos arba anglys naudojamos amoniakui gaminti. Amoniakas gali būti toliau perdirbamas į karbamidą arba azoto rūgštį. Azoto rūgštis naudojama amonio nitratui, t. y. azoto trąšoms, gaminti. Jos gali būti toliau maišomos, kad būtų galima pagaminti kitų rūšių azoto trąšas, pvz., karbamido amonio nitratą (KAN – su karbamido mišiniu sumaišytą amonio nitratą) arba kalcio amonio nitratą (CAN – su kalkakmeniu sumaišytą amonio nitratą). Melaminui gaminti taip pat gali būti naudojamas karbamidas, į kurį pridedama amoniako. Azoto trąšas, karbamidą ir melaminą dažnai gamina tos pačios vertikaliai integruotos bendrovės.

(90) Paskelbta adresu https://connect.ihsmarkit.com/gta/home (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 6 d.).

(91) Tarptautinio prekybos centro patekimo į rinką žemėlapis. Paskelbta adresu https://www.macmap.org/en/query/customs-duties (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio 5 d.).

(92) Tyrimas „Doing Business 2020“. Turkijos ekonomikos profilis, p. 51. Paskelbta adresu https://archive.doingbusiness.org/content/dam/doingBusiness/country/t/turkey/TUR.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 9 d.). Tarpvalstybinės prekybos metodika. Paskelbta adresu https://archive.doingbusiness.org/en/methodology/trading-across-borders (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 9 d.).

(93) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti.

(94) Duomenų bazė „Global Trade Alert“. Paskelbta adresu https://www.globaltradealert.org/data_extraction (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 6 d.).

(95) Azerbaidžanas, Baltarusija, Šiaurės Korėja, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.

(96) CCCMC naudojosi JT duomenų bazės „Comtrade“ informacija.

(97) Žr. pranešimo dėl šaltinių III priedą.

(98) Žr. https://www.dgtr.gov.in/anti-dumping-cases/anti-dumping-investigation-concerning-imports-melamine-originating-or-exported (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio 5 d.).

(99) GTA importo statistikos duomenys paskelbti adresu https://connect.ihsmarkit.com/gta/home (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio 4 d.).

(100) 2023 m. balandžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/809, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms (gatavoms ir negatavoms) nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 101, 2023 4 14, p. 22), 103 konstatuojamoji dalis.

(101) Elektrik ve Doğal Gaz Fiyatları, I. Dönem: Ocak-Haziran 2022 („Elektros energijos ir gamtinių dujų kainos, pirmasis pusmetis. 2022 m. sausio–birželio mėn.“), 1 lentelė. Skelbiama adresu https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Elektrik-ve-Dogal-Gaz-Fiyatlari-I.-Donem:-Ocak-Haziran-2022-45567 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. sausio 20 d.).

(102) Elektrik ve Doğal Gaz Fiyatları, I. Dönem: Ocak-Haziran 2022 („Elektros energijos ir gamtinių dujų kainos, pirmasis pusmetis. 2022 m. sausio–birželio mėn.“), 3 lentelė. Skelbiama adresu https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Elektrik-ve-Dogal-Gaz-Fiyatlari-I.-Donem:-Ocak-Haziran-2022-45567 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. sausio 20 d.).

(103) Skelbiama adresu https://www.isu.gov.tr/sufiyatlari/ (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. sausio 30 d.).

(104) Žr. https://www.icis.com/explore/commodities/chemicals/melamine/ (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio 11 d.).

(105) Žr., pavyzdžiui, https://www.weforum.org/agenda/2022/11/russia-ukraine-invasion-global-energy-crisis/ (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. birželio 9 d.); https://blogs.worldbank.org/developmenttalk/energy-shock-could-sap-global-growth-years (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. birželio 9 d.); https://www.reuters.com/business/energy/year-russia-turbocharged-global-energy-crisis-2022-12-13/ (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. birželio 9 d.).

(106) 2023 m. kovo mėn. vartotojų kainų indeksas, 2 lentelė. Skelbiama adresu https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Consumer-Price-Index-March-2023-49652&dil=2 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio 11 d.).

(107) Komisija pripažįsta, kad stebėta bendrovės „Xinjiang XLX“ energijos kainų raida buvo grindžiama iškraipytomis sąnaudomis ir kainomis. Kadangi atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą siekiama ne apskaičiuoti tikslų dempingo skirtumą, o nustatyti, ar dempingas tęsėsi, Komisija nusprendė, kad koreguojant neiškraipytas elektros energijos ir gamtinių dujų sąnaudas padidėjusias bendrovės „Xinjiang XLX“ energijos kainas galima naudoti kaip konservatyvų pakaitinį kintamąjį.

(108) Paskelbta adresu https://www.erieri.com/salary (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 6 d.).

(109) Paskelbta adresu https://data.tuik.gov.tr/Kategori/GetKategori?p=istihdam-issizlik-ve-ucret-108&dil=2 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 6 d.).

(110) Lentelė „2020 m. vidutinės mėnesinės darbo sąnaudos ir sudedamosios dalys pagal ekonominės veiklos rūšį“, paskelbta adresu https://data.tuik.gov.tr/Kategori/GetKategori?p=istihdam-issizlik-ve-ucret-108&dil=2 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 6 d.).

(111) Europos bendrijos statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius skelbiamas adresu https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/5902521/KS-RA-07-015-EN.PDF (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 6 d.).

(112) Lentelė „Darbo sąnaudų rodikliai (2015 m. = 100)“, paskelbta adresu https://data.tuik.gov.tr/Kategori/GetKategori?p=istihdam-issizlik-ve-ucret-108&dil=2 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 6 d.).

(113) Paskelbta adresu http://www.egegubre.com.tr/mali.html (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 7 d.).

(114) Paskelbta adresu https://www.tekfen.com.tr/en/financial-statements-4-22 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 7 d.).

(115) Paskelbta adresu https://www.kap.org.tr/en/sirket-finansal-bilgileri/4028e4a240f2ef4701410810f53601c4 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 7 d.).

(116) Žr. 2021 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. ir 2022 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. audito ataskaitas, paskelbtas adresu https://www.kap.org.tr/Bildirim/1004178 ir https://www.kap.org.tr/tr/Bildirim/1056023 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. birželio 28 d.).

(117) Žr. 2021 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. ir 2022 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. audito ataskaitas, paskelbtas adresu https://www.kap.org.tr/tr/Bildirim/1007098 ir https://www.kap.org.tr/tr/Bildirim/1057306 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. birželio 28 d.).

(118) Paskelbta adresu https://connect.ihsmarkit.com/gta/home (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 22 d.).

(119) Kinijos ekonomikos profilis. Tyrimas „Doing Business 2020“, p. 84, 88. Paskelbta adresu https://archive.doingbusiness.org/content/dam/doingBusiness/country/c/china/CHN.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. vasario 22 d.).

(120) Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 5.3.1 skirsnis, 8.1 ir 8.2 priedai. 8.1 ir 8.2 prieduose pateikiamas cheminių medžiagų – 2020 m. melamino ekonomikos vadovas (toliau – CEH ataskaita) ir atitinkamas duomenų vadovas. Kadangi CEH ataskaitai taikomos trečiosios šalies autorių teisės, ataskaitoje ir Duomenų vadove pateikta informacija pateikiama intervalais.

(121) Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 8.2 priedas. Žr. lenteles „Kinija. Gamintojai“ ir „Kinija. Papildomi pajėgumai“.

(122) 2023 m. nuorodų sąrašas. Paskelbta adresu https://www.eurotecnica.it/images/PDF/reflist.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio 12 d.).

(123) Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 8.2 priedas. Žr. lentelę „Kinija. Tiekimo paklausa“.

(124) Paskelbta adresu https://connect.ihsmarkit.com/gta/home (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio 12 d.).

(125) Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminas. Įsakymai dėl antidempingo muitų ir kompensacinių muitų. Paskelbta adresu https://www.federalregister.gov/documents/2015/12/28/2015-32632/melamine-from-the-peoples-republic-of-china-antidumping-duty-and-countervailing-duty-orders (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. gegužės 10 d.).

(126) Eurazijos ekonominės komisijos vidaus rinkos apsaugos departamento pranešimas dėl antidempingo priemonių taikymo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui, importuojamam į Eurazijos ekonominės sąjungos muitų teritoriją. Paskelbta adresu http://www.eurasiancommission.org/ru/act/trade/podm/investigations/PublicDocuments/AD34_notice_dated05042022.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. gegužės 10 d.).

(127) Prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą 8.2 priedas. Žr. lenteles „Pasaulinis melamino suvartojimas pagal regionus“ ir „Melamino suvartojimas Vidurio ir Rytų Europoje pagal šalis“.

(128) Pavyzdžiui, Kinijos eksporto į šešias pagrindines eksporto rinkas kainos 2015 ir 2016 m. buvo maždaug 750–850 EUR už toną. Šaltinis: Pasaulio prekybos atlasas (angl. Global Trade Atlas), Paskelbta adresu https://my.ihs.com/ (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. birželio 28 d.).

(129) Kalbant apie pridėtinį antidempingo muitą, priemones sudaro minimalios importo kainos trims eksportuojantiems gamintojams ir nustatytas specifinis muitas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams. Trijų šalių, kurių importo kainos buvo didesnės už minimalią kainą, importuojamiems produktams nebuvo taikomas antidempingo muitas, o iš šių šalių importuojamiems produktams, kurių kaina mažesnė už minimalias importo kainas, taikomi antidempingo muitai skyrėsi priklausomai nuo grynosios sąskaitos faktūros vertės prieš importą. Produktai taip pat buvo importuojami iš kitų eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo taikomas specifinis 415 EUR už toną muitas. Atsižvelgiant į šį mišrų vaizdą, pridėtinių antidempingo muitų suma buvo nustatyta remiantis valstybių narių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį pateiktais melamino importo duomenimis, nes į tą duomenų rinkinį įtrauktos sumokėtos sumos.

(130) Visi duomenys pateikiami TRON dokumente t23.002667.

(131) 93 345/(9/12) = 124 459. 124 459/64 673 = 192,4 %.

(132) 61 668/(9/12) = 82 223. 82 223/73 288 = 112,2 %.

(133) TRON nuoroda: T23.002400, 2023 m. gegužės 23 d.

(134) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate G, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgium (Belgija).

(135) 2018 m. liepos 18 d., šeštadienis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(136) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 228

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	66 metai 2023m. rugsėjo 15d.

Orlaivio tipas/serija/modelis	Gamintojas	ICAO tipo žymuo
AN-12 (visi)	„Antonov“	AN12
AN-124 100	„Antonov“	A124.
IL-76 (visi)	„Ilyushin“	IL76
A300 (visi)	„Airbus“	A30B A306 A3ST
A310 (visi)	„Airbus“	A310
A-319/-320/-321, kurių pirmas tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. liepos 5 d. imtinai	„Airbus“	A319 A320 A321
A340 (visi)	„Airbus“	A342 A343 A345 A346
A318–112	„Airbus“	A318
AVROLINER (RJ-100)	AVRO	RJ1H
AVROLINER (RJ-85)	AVRO	RJ85
BA146–301	„British Aerospace“	B463
B717–200	„Boeing“	B712
B737–300	„Boeing“	B733
B737–400	„Boeing“	B734
B737–500	„Boeing“	B735
B747–400	„Boeing“	B744
B757–200	„Boeing“	B752
B757–300	„Boeing“	B753
B767–200	„Boeing“	B762
B767–300	„Boeing“	B763
B767–400	„Boeing“	B764
MD-82	„Boeing“	MD82
MD-83	„Boeing“	MD83
MD-11 (visi)	„Boeing“	MD11
CL-600–2B19 (CRJ100/200/440)	„Bombardier“	CRJ1/CRJ2
Dornier 328–100	„Dornier“	D328
Dornier 328–300	„Dornier“	J328
Fokker 70	„Fokker“	F70
Fokker 100	„Fokker“	F100
King Air serija (90/100/200/300)	„Beechcraft“	BE9L BE20 B350
Hercules L-382-G-44K-30	„Lockheed“	C130
SAAB 2000/SAAB SF2000	SAAB	SB20

Orlaivio tipas/serija/modelis	Gamintojas	ICAO tipo žymuo
A330 serija 200/300	„Airbus“	A332/A333
Global Express/5000 BD-700–1A10/1A11	„Bombardier“	GLEX/GL5T
CL-600–2C10 (CRJ-700)	„Bombardier“	CRJ7
C525C, CJ4	„Cessna“	C25C
C560XL (Citation XLS+)	„Cessna“	C56X
Falcon 2000 (visi)	„Dassault“	F2TH
Falcon 900 (visi)	„Dassault“	F900
EMB-500 (Phenom 100)	„Embraer“	E50P
EMB-505 (Phenom 300)	„Embraer“	E55P
EMB-135BJ (Legacy 600)	„Embraer“	E35L
EMB-135EJ (Legacy 650)	„Embraer“	E35L
EMB-145 (135/140/145)	„Embraer“	E135 E145, E45X
PC-12	„Pilatus“	PC12

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2023 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1768, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo ir (arba) oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių sertifikavimo ir deklaravimo taisyklės	1
	*	2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1769, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir (arba) oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimo arba gamybos veiklą vykdančių organizacijų patvirtinimo techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/203	19
	*	2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1770, kuriuo nustatomos nuostatos dėl orlaivių įrangos, kurios reikia naudojantis Bendro Europos dangaus oro erdve, ir Bendro Europos dangaus oro erdvės naudojimo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 29/2009 ir įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1206/2011, (ES) Nr. 1207/2011 ir (ES) Nr. 1079/2012	39
	*	2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1771, kuriuo dėl oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373 ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1032/2006, (EB) Nr. 633/2007 ir (EB) Nr. 262/2009	49
	*	2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1772, kuriuo dėl veiklos taisyklių, susijusių su oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių naudojimu Bendro Europos dangaus oro erdvėje, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1033/2006	73
	*	2023 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1773, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/956 taikymo taisyklės, pagal kurias pereinamuoju laikotarpiu vykdoma pareiga teikti pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ataskaitas ( 1 )	94
	*	2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/1774, kuriuo ištaisoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų II priedo redakcija tam tikromis kalbomis ( 1 )	196
	*	2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1775, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/330, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančio plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas	197
	*	2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1776, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui nustatomas galutinis antidempingo muitas	199
	*	2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1777, kuriuo nustatoma retrospektyvi iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamo kurui skirto etanolio importo Sąjungos priežiūra	247
		SPRENDIMAI
	*	2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/1778 dėl tam tikrų laikinųjų neatidėliotinų priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru Švedijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2023) 6246) ( 1 )	251

KN kodai	Išplėstiniai TARIC kodai
ex 2207 10 00	11
ex 2207 20 00	11
ex 2208 90 99	11
ex 2710 12 21	10
ex 2710 12 25	10
ex 2710 12 31	10
ex 2710 12 41	10
ex 2710 12 45	10
ex 2710 12 49	10
ex 2710 12 50	10
ex 2710 12 70	10
ex 2710 12 90	10
ex 2909 19 10	10
ex 3814 00 10	10
ex 3814 00 90	70
ex 3820 00 00	10
ex 3824 99 92	66


	(1) Tekstas svarbus EEE.