a)

dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą išsaugoti jūrų ir vandenynų teisinę tvarką, grindžiamą tarptautinės teisės principais, kaip apibrėžta visų pirma 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje pasirašytoje Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS);

b)

pabrėžia neatidėliotiną tarptautinio bendradarbiavimo poreikį kovojant su neteisėta prekyba narkotikais jūroje, ypač prie Somalio krantų, kuri 1988 m. gruodžio 20 d. Vienoje pasirašytoje Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, visų pirma jos 17 straipsnyje dėl „neteisėtos apyvartos jūroje“, pripažįstama kaip neteisėta veikla;

c)

primena, kad pirmiau nurodytoje Konvencijoje, inter alia, nustatyta, kad tos Konvencijos šalys apsvarsto galimybę sudaryti dvišalius ar regioninius susitarimus arba sutartis, kuriomis būtų įgyvendinamos minėtos konvencijos 17 straipsnio dėl „neteisėtos apyvartos jūroje“ nuostatos arba didinamas jų efektyvumas;

d)

akcentuoja neatidėliotiną tarptautinio bendradarbiavimo poreikį įgyvendinant Jungtinių Tautų ginklų embargą prie Somalio krantų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją (toliau – JT ST rezoliucija) 2662 (2022), kuria atnaujinamos JT ST rezoliucijos 2182(2014) 15 punkte išdėstytos nuostatos ir suteikti įgaliojimai valstybėms, veikiant nacionaliniu lygmeniu arba sudarant savanoriškas daugiašales karinių jūrų pajėgų partnerystes, nepagrįstai nedelsiant tikrinti į Somalį arba iš jo vykstančius laivus Somalio teritoriniuose vandenyse ir atviroje jūroje prie Somalio krantų, iki Arabijos jūros ir Persijos įlankos ir jose, kai jos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pažeidžiant ginklų embargą Somaliui jais tiesiogiai ar netiesiogiai į Somalį gabenami ginklai ar karinė įranga; ir

e)

pažymi, kad operacijoje ATALANTA dalyvaujančios ES valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionaline kompetencija, pagrįsta jų vidaus teise, gali areštuoti, sulaikyti ir perduoti trečiajai valstybei asmenis, susijusius su prekyba ginklais ar prekyba narkotinėmis medžiagomis, ir kad ES gali sudaryti susitarimus su ta trečiąja valstybe, kad ES valstybei narei būtų sudarytos palankesnės sąlygos perduoti asmenis, kurie pagal jos nacionalinę teisę buvo areštuoti ir sulaikyti už dalyvavimą veikloje, kuria pažeidžiamas Jungtinių Tautų ginklų embargas Somaliui, arba narkotinių medžiagų prekyboje prie Somalio krantų, siekiant vykdyti tokių asmenų baudžiamąjį persekiojimą.

1.

Seišelių Respublikos Vyriausybė gali leisti ES valstybei narei, prisidedančiai prie operacijos ATALANTA, perduoti Seišelių Respublikai įtariamus ginklų ar narkotikų prekeivius, areštuotus vykdant operaciją ATALANTA Seišelių Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teritoriniuose vandenyse, salyno vandenyse ir vidaus vandenyse. Šis leidimas apima ir su Seišelių vėliava plaukiojančius laivus bei Seišelių piliečius, esančius už pirmiau minėtos ribos ne su Seišelių vėliava plaukiojančiuose laivuose, o kitomis aplinkybėmis atviroje jūroje – Seišelių Respublikos nuožiūra.

2.

ES, žinodama, kad Seišelių Respublikos pajėgumai priimti prašymus perduoti, sulaikyti įtariamus ginklų ir narkotikų prekeivius, vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą ir juos įkalinti yra riboti, Seišelių Respublikai teikia finansinę, žmogiškųjų išteklių, materialinę, logistinę, teisėkūros ir infrastruktūros paramą įtariamų arba nuteistų ginklų ir narkotikų prekeivių sulaikymui, kalinimui, išlaikymui, bylos tyrimui, baudžiamajam persekiojimui, bylos nagrinėjimui bei repatriacijai. Įgyvendindamos šią nuostatą, Seišelių Respublika ir ES gali reikiamu mastu sudaryti papildomus įgyvendinimo susitarimus dėl finansinių klausimų.

3.

Įgyvendinant šį Susitarimą pagrindinis kontaktinis asmuo Seišelių Respublikai yra ATALANTA ryšių palaikymo pareigūnas, nebent Seišelių Respublika ir ES valstybė narė, kuri Seišelių Respublikai perdavė įtariamus ginklų ar narkotikų prekeivius, susitaria kitaip.

4.

Jei Seišelių Respublika sutinka, kad kalinys būtų perduotas pagal 1 punktą, Seišelių generalinis prokuroras per 10 darbo dienų nuo kompetentingo teismo nutarties laikyti perduotus įtariamuosius galiojimo pabaigos turi nuspręsti, ar turimų įrodymų pakanka baudžiamajam persekiojimui.

5.

ES valstybė narė, įtariamus ginklų ar narkotikų prekeivius perdavusi Seišelių Respublikai, Seišelių Respublikos prašymu nedelsdama užtikrina, kad perduoti asmenys būtų perduoti atgal į jų kilmės šalį arba į bet kurią kitą atitinkamą šalį per 10 dienų nuo tos dienos, kai ES valstybei narei buvo pranešta apie tokį sprendimą, jeigu:

6.

ES ir Seišelių Respublikos Vyriausybė susitaria, kad perduoti asmenys, jei šiuo klausimu gaunamas Seišelių Respublikos prašymas pagal pirmiau išdėstytą 5 punktą, iki jų tolesnio perdavimo turėtų būti apgyvendinami tam skirtuose objektuose Seišeliuose.

7.

ES ir Seišelių Respublikos Vyriausybė taip pat susitaria, kad perduotiems asmenims bus taikomos šios garantijos:

8.

Ginčus, kylančius dėl šio Susitarimo įgyvendinimo ar aiškinimo, ES ir Seišelių Respublikos Vyriausybė sprendžia derybomis diplomatiniais kanalais.

9.

Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas rašytiniu ES ir Seišelių Respublikos sutikimu. Tokie pakeitimai įsigalioja ES ir Seišelių Respublikos sutartą dieną.

10.

Šį Susitarimą ES ir Seišelių Respublika gali bet kada nutraukti pateikusios rašytinį pranešimą kitai Šaliai apie ketinimą Susitarimą nutraukti. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo gavimo dienos. Šio Susitarimo nutraukimas nedaro poveikio jokioms Šalių teisėms, atsirandančioms vykdant šį Susitarimą iki tokio nutraukimo, įskaitant visų perduotų asmenų teises, jei tuo metu, kai įsigalioja nutraukimas, jie yra sulaikyti Seišelių Respublikos arba ji vykdo jų baudžiamąjį persekiojimą, taip pat nedaro poveikio jokioms kitoms pareigoms pagal šį Susitarimą, įskaitant finansinius įsipareigojimus, nebent ES ir Seišelių Respublika susitaria kitaip.“

a)

dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą išsaugoti jūrų ir vandenynų teisinę tvarką, grindžiamą tarptautinės teisės principais, kaip apibrėžta visų pirma 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje pasirašytoje Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS);

b)

pabrėžia neatidėliotiną tarptautinio bendradarbiavimo poreikį kovojant su neteisėta prekyba narkotikais jūroje, ypač prie Somalio krantų, kuri 1988 m. gruodžio 20 d. Vienoje pasirašytoje Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, visų pirma jos 17 straipsnyje dėl „neteisėtos apyvartos jūroje“, pripažįstama kaip neteisėta veikla;

c)

primena, kad pirmiau nurodytoje Konvencijoje, inter alia, nustatyta, kad tos Konvencijos šalys apsvarsto galimybę sudaryti dvišalius ar regioninius susitarimus arba susitarimus, kuriais būtų įgyvendinamos minėtos konvencijos 17 straipsnio dėl „neteisėtos apyvartos jūroje“ nuostatos arba didinamas jų efektyvumas;

d)

akcentuoja neatidėliotiną tarptautinio bendradarbiavimo poreikį įgyvendinant Jungtinių Tautų ginklų embargą prie Somalio krantų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją (toliau – JT ST rezoliucija) 2662 (2022), kuria atnaujinamos JT ST rezoliucijos 2182(2014) 15 dalyje išdėstytos nuostatos ir suteikti įgaliojimai valstybėms, veikiant nacionaliniu lygmeniu arba sudarant savanoriškas daugiašales karinių jūrų pajėgų partnerystes, nepagrįstai nedelsiant tikrinti į Somalį arba iš jo vykstančius laivus Somalio teritoriniuose vandenyse ir atviroje jūroje prie Somalio krantų, iki Arabijos jūros ir Persijos įlankos ir jose, kai jos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pažeidžiant ginklų embargą Somaliui jais tiesiogiai ar netiesiogiai į Somalį gabenami ginklai ar karinė įranga; ir

e)

pažymi, kad operacijoje ATALANTA dalyvaujančios ES valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionaline kompetencija, pagrįsta jų vidaus teise, gali areštuoti, sulaikyti ir perduoti trečiajai valstybei asmenis, susijusius su prekyba ginklais ar prekyba narkotinėmis medžiagomis, ir kad ES gali sudaryti susitarimus su ta trečiąja valstybe, kad ES valstybei narei būtų sudarytos palankesnės sąlygos perduoti asmenis, kurie pagal jos nacionalinę teisę buvo areštuoti ir sulaikyti už dalyvavimą veikloje, kuria pažeidžiamas Jungtinių Tautų ginklų embargas Somaliui, arba narkotinių medžiagų prekyboje prie Somalio krantų, siekiant vykdyti tokių asmenų baudžiamąjį persekiojimą.

1.

Seišelių Respublikos Vyriausybė gali leisti ES valstybei narei, prisidedančiai prie operacijos ATALANTA, perduoti Seišelių Respublikai įtariamus ginklų ar narkotikų prekeivius, areštuotus vykdant operaciją ATALANTA Seišelių Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teritoriniuose vandenyse, salyno vandenyse ir vidaus vandenyse. Šis leidimas apima ir su Seišelių vėliava plaukiojančius laivus bei Seišelių piliečius, esančius už pirmiau minėtos ribos ne su Seišelių vėliava plaukiojančiuose laivuose, o kitomis aplinkybėmis atviroje jūroje – Seišelių Respublikos nuožiūra.

2.

ES, žinodama, kad Seišelių Respublikos pajėgumai priimti prašymus perduoti, sulaikyti įtariamus ginklų ir narkotikų prekeivius, vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą ir juos įkalinti yra riboti, Seišelių Respublikai teikia finansinę, žmogiškųjų išteklių, materialinę, logistinę, teisėkūros ir infrastruktūros paramą įtariamų arba nuteistų ginklų ir narkotikų prekeivių sulaikymui, kalinimui, išlaikymui, bylos tyrimui, baudžiamajam persekiojimui, bylos nagrinėjimui bei repatriacijai. Įgyvendindamos šią nuostatą, Seišelių Respublika ir ES gali reikiamu mastu sudaryti papildomus įgyvendinimo susitarimus dėl finansinių klausimų.

3.

Įgyvendinant šį Susitarimą pagrindinis kontaktinis asmuo Seišelių Respublikai yra ATALANTA ryšių palaikymo pareigūnas, nebent Seišelių Respublika ir ES valstybė narė, kuri Seišelių Respublikai perdavė įtariamus ginklų ar narkotikų prekeivius, susitaria kitaip.

4.

Jei Seišelių Respublika sutinka, kad kalinys būtų perduotas pagal 1 punktą, Seišelių generalinis prokuroras per 10 darbo dienų nuo kompetentingo teismo nutarties laikyti perduotus įtariamuosius galiojimo pabaigos turi nuspręsti, ar turimų įrodymų pakanka baudžiamajam persekiojimui.

5.

ES valstybė narė, įtariamus ginklų ar narkotikų prekeivius perdavusi Seišelių Respublikai, Seišelių Respublikos prašymu nedelsdama užtikrina, kad perduoti asmenys būtų perduoti atgal į jų kilmės šalį arba į bet kurią kitą atitinkamą šalį per 10 dienų nuo tos dienos, kai ES valstybei narei buvo pranešta apie tokį sprendimą, jeigu:

6.

ES ir Seišelių Respublikos Vyriausybė susitaria, kad perduoti asmenys, jei šiuo klausimu gaunamas Seišelių Respublikos prašymas pagal pirmiau išdėstytą 5 punktą, iki jų tolesnio perdavimo turėtų būti apgyvendinami tam skirtuose objektuose Seišeliuose.

7.

ES ir Seišelių Respublikos Vyriausybė taip pat susitaria, kad perduotiems asmenims bus taikomos šios garantijos:

8.

Ginčus, kylančius dėl šio Susitarimo įgyvendinimo ar aiškinimo, ES ir Seišelių Respublikos Vyriausybė sprendžia derybomis diplomatiniais kanalais.

9.

Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas rašytiniu ES ir Seišelių Respublikos sutikimu. Tokie pakeitimai įsigalioja ES ir Seišelių Respublikos sutartą dieną.

10.

Šį Susitarimą ES ir Seišelių Respublika gali bet kada nutraukti pateikusios rašytinį pranešimą kitai Šaliai apie ketinimą Susitarimą nutraukti. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo gavimo dienos. Šio Susitarimo nutraukimas nedaro poveikio jokioms Šalių teisėms, atsirandančioms vykdant šį Susitarimą iki tokio nutraukimo, įskaitant visų perduotų asmenų teises, jei tuo metu, kai įsigalioja nutraukimas, jie yra sulaikyti Seišelių Respublikos arba ji vykdo jų baudžiamąjį persekiojimą, taip pat nedaro poveikio jokioms kitoms pareigoms pagal šį Susitarimą, įskaitant finansinius įsipareigojimus, nebent ES ir Seišelių Respublika susitaria kitaip.“

(1)

2021 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2011 (toliau – pradinis reglamentas) (2), kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės šviesolaidžių kabeliams (toliau – tiriamasis produktas) nustatytas galutinis antidempingo muitas. Iš pradžių nustatytas galutinis antidempingo muitas buvo nuo 19,7 % iki 44 % (toliau – iš pradžių nustatytas muitas).

(2)

Tiriamajam produktui taip pat taikomas 5,1–10,3 % galutinis kompensacinis muitas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/72 (3) su pataisymais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/469 (4). Tačiau kompensacinis muitas per šį pakartotinį tyrimą nenagrinėjamas. Nustačius tiriamajam produktui galutinį kompensacinį muitą, siekiant išvengti dvigubo subsidijavimo poveikio kompensavimo, galutinis antidempingo muitas buvo sumažintas iki 14,6–33,7 %.

(3)

Komisija gavo prašymą atlikti pakartotinį galiojančių antidempingo priemonių, taikomų importuojamam tiriamajam produktui, absorbcijos tyrimą pagal 12 straipsnį.

(4)

Prašymą Sąjungos gamintojų vardu 2022 m. spalio 28 d. pateikė „Europacable“ (toliau – pareiškėjas). Pareiškėjas pagamina daugiau nei 25 % visų šviesolaidžių kabelių Sąjungoje.

(5)

Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad po pradinio tiriamojo laikotarpio Kinijos eksporto kainos sumažėjo ir kad dėl Kinijos eksporto kainų sumažėjimo sumažėjo numatytas galiojančių priemonių taisomasis poveikis. Iš prašyme pateiktų įrodymų matyti, kad eksporto kainų sumažėjimo negalima paaiškinti pagrindinės žaliavos kainos ar kitų sąnaudų sumažėjimu arba produkto asortimento pasikeitimu.

(6)

2022 m. gruodžio 8 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė atnaujinanti antidempingo tyrimą (toliau – pranešimas apie tyrimo atnaujinimą) (5).

(7)

Pakartotinis tyrimas susijęs su nustatytais dabartiniais antidempingo muitais, kaip nustatyta pradinio reglamento su pakeitimais ir pataisymais 1 straipsnio 2 dalyje.

(8)

Pranešime apie tyrimo atnaujinimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti pakartotiniame tyrime. Komisija apie pakartotinį tyrimą taip pat konkrečiai pranešė pareiškėjui, eksportuojantiems gamintojams ir žinomiems susijusiems importuotojams bei nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti jai pranešime apie tyrimo atnaujinimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti pakartotiniame tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(11)

Vienuolika Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko dvi eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės buvo „FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.“ ir susijusios bendrovės (toliau – „FTT Group“), „Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.“ ir susijusios bendrovės (toliau – „ZTT Group“). Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams teko 58 % visos apskaičiuotos šviesolaidžių kabelių eksporto iš Kinijos į Sąjungą apimties absorbcijos tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.) Atrinktos bendrovės buvo identiškos atrinktoms bendrovėms atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytas iš pradžių nustatytas muitas (toliau – pradinis tyrimas).

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie tyrimo atnaujinimą nurodytą informaciją.

(14)

Dvi bendrovės („Cable 77 Danmark Aps“ ir „Connect Com GmbH“) pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamos. Išanalizavusi jų pateiktą atrankos informaciją Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paprašė abiejų bendradarbiaujančių bendrovių pateikti klausimyno nesusijusiems importuotojams atsakymus.

(15)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms ir bendrovėms, pateikusioms informaciją, kurios prašoma iš nesusijusių importuotojų. Klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (6).

(16)

Viena iš šių bendrovių, nesusijęs importuotojas „Cable 77 Danmark Aps“ (Danija), pateikė neišsamius klausimyno atsakymus. Komisija išsiuntė raštą dėl informacijos neišsamumo ir paprašė pateikti papildomos informacijos. Tačiau bendrovė neatsakė. Antra bendrovė, „Connect Com GmbH“ (Vokietija), pranešė Komisijai, kad absorbcijos tiriamuoju laikotarpiu ji neimportavo tiriamojo produkto iš Kinijos, o jį pirko iš Sąjungoje įsikūrusių bendrovių. Todėl Komisija, atlikdama šį pakartotinį tyrimą, šios bendrovės nelaikė nesusijusiu importuotoju, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente. Todėl Komisija netikrino šių dviejų bendrovių pateiktos informacijos ir šios informacijos nenaudojo atlikdama šį pakartotinį tyrimą.

(17)

Komisija rinko ir tikrino arba sutikrino visą atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją, kurią manė esant reikalingą šiam pakartotiniam tyrimui atlikti. Dėl COVID-19 protrūkio Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį „FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.“ ir „Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.“ (abi priklausančios „FTT Group“) patalpose, taip pat „Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.“, „Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.“, „ZTT International Limited“ ir „ZTT Europe GmbH“ (visos priklausančios „ZTT Group“) patalpose. Vietoje to Komisija pagal Pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (7) šių bendrovių pateiktą informaciją sutikrino nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją.

(18)

Be to, Komisija pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengė tikrinamuosius vizitus šių „FTT Group“ priklausančių susijusių Sąjungos importuotojų patalpose:

(19)

Absorbcijos tiriamasis laikotarpis (ATL) – 2021 m. spalio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. Pradinis tiriamasis laikotarpis (PTL) – 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.

(20)

Komisija pastabas dėl prašymo ir tyrimo inicijavimo gavo iš nesusijusio importuotojo „Connect Com GmbH“ (toliau – „Connect Com“), kuris bendradarbiavo per pradinį tyrimą.

(21)

„Connect Com“ tvirtino, kad vidutinės kainos už kabelių kilometrą naudojimas nėra reikšmingas rodiklis siekiant patikrinti, ar antidempingo muitai buvo absorbuoti, nes kabeliai, kuriuose yra daug šviesolaidžių, yra brangesni už vieną kabelių kilometrą nei kabeliai, kuriuose yra nedaug šviesolaidžių. „Connect Com“ tvirtino, kad vidutinė kaina už kabelių kilometrą sumažėjo dėl to, kad pasikeitė produktų asortimentas, parduotas prieš nustatant antidempingo muitus ir juos nustačius.

(22)

Komisija priminė, kad pareiškėjas rėmėsi tiriamojo produkto importo kainomis iš Eurostato TARIC duomenų bazės, o tai yra įprasta praktika, nes statistiniai duomenys renkami remiantis bendru produkto, o ne atskirų rūšių produkto, aprašymu. Komisija manė, kad šiuo pagrindu pakanka iš naujo inicijuoti pakartotinį tyrimą. Be to, pažymėta, kad „Connect Com“ nepateikė jokių įrodymų, kad importo kaina sumažėjo dėl pasikeitusio produktų asortimento. Atlikdama pakartotinį tyrimą Komisija surinko išsamesnius duomenis produkto rūšies lygmeniu pagal produkto kontrolės numerius (toliau – PKN) ir galėjo palyginti tų pačių rūšių produkto kainas, kaip paaiškinta 40 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(23)

„Connect Com“ taip pat nurodė, kad matavimo vienetas „kg“ arba „tonomis“ kabelių versle nėra įprastas. Įprasti kabelių matavimo vienetai yra metrai arba kilometrai.

(24)

Komisija pastebėjo, kad, kaip ir visų kitų Eurostato TARIC duomenų bazėje esančių produktų atveju, tiriamojo produkto importo apimtis taip pat yra nurodyta tonomis/kg (ne tik kabelių kilometrais). Pareiškėjo prašyme nurodyta (atitinkama) importo apimtis abiem vienetais su atitinkama kiekvieno vieneto kaina. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(25)

„Connect Com“ tvirtino, kad atsižvelgus į kainas tik iki 2022 m. pirmojo pusmečio pabaigos, kaip nurodyta prašyme, buvo gautas iškraipytas rezultatas, nes kainos vėl padidėjo 2022 m. birželio mėn. ir tikėtasi, kad jos ir toliau didės 2022 m. antrąjį pusmetį.

(26)

Komisija priminė, kad, atsižvelgiant į prašymo pateikimo datą, prašyme naudotas laikotarpis tendencijoms iki 2022 m. birželio 30 d. parodyti yra paskutinis laikotarpis, kurio visus duomenis pareiškėjai turėjo prašymo pateikimo metu. Be to, atlikdama pakartotinį tyrimą Komisija įvertino kainas iki ATL pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Darytina išvada, kad laikotarpis, per kurį, „Connect Com“ teigimu, kainos padidėjo, iš dalies sutapo su ATL. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(27)

„Connect Com“ taip pat užginčijo tariamai sumažėjusių kainų ir muitų nustatymo priežastinį ryšį. Ji teigė, kad kainos labai sumažėjo jau nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., prieš nustatant muitus, ir kad vėlesnis kainos sumažėjimas nuo 10 EUR 2021 m. gruodžio mėn. iki 7 EUR 2022 m. birželio mėn. nebebuvo reikšmingas ir nesusijęs su priemonių nustatymu.

(28)

Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį, kai yra pakankamai įrodymų, kad muitai absorbuojami, bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu pradinis tyrimas gali būti atnaujintas. Komisija įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, kad po pradinio tiriamojo laikotarpio Kinijos eksporto kainos sumažėjo. Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija nusprendė pradėti pakartotinį absorbcijos tyrimą. Be to, pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 2 dalį Komisija gali atsižvelgti į kainų sumažėjimo nuo PTL iki muitų nustatymo įrodymus, pavyzdžiui, į tuos, kuriuos aptarė „Connect Com“. Todėl „Connect Com“ pateiktas tvirtinimas buvo atmestas.

(29)

2023 m. birželio 1 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino iš dalies pakeisti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti. Komisija gavo „FTT Group“, „ZTT Group“ ir „Twentsche (Nanjing) Fibre Optics Ltd“ (toliau – TFO) pastabas.

(30)

Bendrovė TFO, neatrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, teigė, kad į jos prašymą atlikti individualų nagrinėjimą nebuvo atsižvelgta. Be to, TFO tvirtino, kad 100 % jos akcijų priklauso Nyderlandų bendrovei „TKH Group NV“ ir kad ji šviesolaidžių kabelius įprastomis konkurencijos sąlygomis parduoda savo patronuojamajai bendrovei Sąjungoje. Ji taip pat teigė, kad kainos nuo PTL iki ATL nepasikeitė. Galiausiai ji nesutiko su Komisijos vertinimu dėl jai taikomo dempingo muito, nustatyto atlikus antiabsorbcijos tyrimą.

(31)

Komisija pažymi, kad per pradinį tyrimą TFO paprašė atlikti individualų nagrinėjimą. Per pradinį tyrimą jos prašymas atlikti individualų nagrinėjimą buvo atmestas, kaip paaiškinta pradinio reglamento 40 konstatuojamojoje dalyje. Todėl bendrovei TFO taikomas muitas buvo neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas muitas, kaip paaiškinta pradinio reglamento 397 ir 565 konstatuojamosiose dalyse. Šiame tyrime Komisija apskaičiavo neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių dempingo skirtumą per ATL, kaip paaiškinta šio reglamento 85 konstatuojamojoje dalyje. Per pradinį tyrimą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas muitas buvo padidintas, kaip paaiškinta šio reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje.

(32)

Dėl TFO akcijų paketo Komisija pažymėjo, kad TFO yra Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuris eksportuoja į Sąjungą ir kuriam taikomas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas. Tai, kad TFO priklauso kitai Sąjungoje įsteigtai bendrovei, neturi įtakos šiai išvadai ar atitinkamos muito normos taikymui. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(33)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Prašymų išklausyti nepateikta.

(34)

2023 m. birželio 26 d. Komisija pateikė suinteresuotosioms šalims papildomą galutinio faktų atskleidimo dokumentą, kuriuo remdamasi ji ketino iš dalies pakeisti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams. Visoms šalims buvo nustatytas terminas pastaboms dėl papildomo faktų atskleidimo pateikti. Komisija gavo „FTT Group“ ir „ZTT Group“ pastabas.

(35)

Tiriamasis produktas – Kinijos kilmės vienmodžiai šviesolaidžių kabeliai, sudaryti iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8544 70 00 (TARIC kodas 8544700010).

(36)

Neįtraukiami šie produktai:

(37)

Šviesolaidžių kabeliai naudojami kaip šviesolaidinio perdavimo telekomunikacijų tinkluose terpė tolimojo susisiekimo, metro ir prieigos tinkluose.

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį atliekant pakartotinį absorbcijos tyrimą siekiama nustatyti, ar pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui eksporto kainos sumažėjo arba tiriamojo produkto perpardavimo ar tolesnio pardavimo kainos Sąjungoje nepakito arba pakito nepakankamai. Nusprendus, kad dėl priemonių minėtos kainos pasikeitė, siekiant pašalinti anksčiau pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį nustatytą žalą, antruoju etapu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį iš naujo įvertinamos eksporto kainos ir perskaičiuojami dempingo skirtumai, kad būtų atsižvelgta į pakartotinai įvertintas eksporto kainas.

(39)

Siekdama nustatyti, ar eksporto kainos sumažėjo, Komisija pirmiausia nustatė kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo kainos, draudimo ir frachto (CIF) eksporto kainas Sąjungos muitinės pasienyje per ATL ir palygino šias kainas su atitinkamomis CIF eksporto kainomis, nustatytomis per pradinį tyrimą per PTL.

(40)

Paskui Komisija palygino kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo tų rūšių produktų, kuriais jis prekiavo per ATL, kainas su tų pačių rūšių produktų, kuriais jis prekiavo per PTL, kainomis ir apskaičiavo vidutinį svertinį kainų skirtumą. Ne visų rūšių produktais, kuriais prekiauta per ATL, taip pat buvo prekiaujama per PTL. Siekdama užtikrinti pakankamą palyginamumo lygį, Komisija palygino daugiausia parduotų nesutampančių rūšių produktų kainas per ATL su panašiausių rūšių produktų (jei tokių buvo), parduotų per PTL, kainomis.

(41)

Atlikus pirmiau minėtą dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių palyginimą, „FTT Group“ vidutinė svertinė eksporto kaina sumažėjo 50,5 %, o „ZTT Group“ vidutinė svertinė eksporto kaina sumažėjo 13,2 %.

(42)

Dėl „Connect Com“ tvirtinimo, nurodyto 21 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad viena atrinkta eksportuojančių gamintojų grupė per ATL eksportavo tiems patiems PKN priskiriamą produktą kaip ir per PTL, o kitas atrinktas eksportuojantis gamintojas pardavė ir kitiems PKN priskiriamą produktą, palyginti su PTL. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sutampantiems PKN priskiriamų produktų kainos sumažėjo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(43)

Kadangi eksporto kainos sumažėjo, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 2 dalį, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį perskaičiavo atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumus.

(44)

„ZTT Group“ teigė, kad „ZTT Europe GmbH“ (toliau – „ZTT Europe“), su ja susijęs importuotojas Sąjungoje, pirko visą tiriamąjį produktą, perparduotą per ATL prieš nustatant antidempingo muitą (t. y. visam „ZTT Europe“ perparduotam tiriamajam produktui per ATL nebuvo taikomas antidempingo muitas), todėl Komisija, atlikdama šį pakartotinį tyrimą, neturėtų atsižvelgti į „ZTT Europe“ pardavimą.

(45)

Komisija pastebėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 2 dalį ji turėtų įvertinti kainų pokytį po PTL ir prieš nustatant priemones arba jas nustačius. Todėl tvirtinimas buvo atmestas, išskyrus tvirtinimą dėl „ZTT Europe“ iki PTL arba per jį pirkto tiriamojo produkto pardavimo, į kurį Komisija, atlikdama vertinimą, iš tikrųjų neatsižvelgė.

(46)

„Connect Com“ tvirtino, kad nebuvo pateikta jokio aiškaus pagrindimo, kodėl atskiri importuotojai turėjo nurodyti savo importą šviesolaidžių kilometrais, o ne kabelių kilometrais.

(47)

Klausimynuose Komisija paprašė abiejų eksportuojančių gamintojų ir importuotojų pateikti duomenis kabelių kilometrais ir šviesolaidžių kilometrais, kaip prašyta pradiniame tyrime. Tačiau visi skaičiavimai atlikti kabelių kilometrais.

(48)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT Group“ tvirtino, kad nustatydama, ar eksporto kainos sumažėjo, Komisija turėtų atsižvelgti tik į tų rūšių produktus, kurie taip pat buvo parduodami per PTL. „ZTT Group“ tvirtino, kad Komisijos metodika panašiausių rūšių produktų kainų lygiui palyginti yra iškraipanti, nes nedidelis PKN struktūros techninių specifikacijų pakeitimas galėtų lemti didelius sąnaudų ir kainų svyravimus.

(49)

Komisija manė, kad būtų tikslingiau palyginti daugumos per PTL parduotų atitinkamų rūšių produktų eksporto kainas, kad būtų galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie kainų pokyčius nuo PTL iki AIP. Tačiau Komisija pažymėjo, kad net jei palyginimas būtų pagrįstas tik sutampančiais PKN, kaina vis tiek sumažėtų 20,6 %. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(50)

Pastabose dėl faktų atskleidimo „ZTT Group“ tvirtino, kad Komisija tinkamai nepaaiškino, kokia metodika taikyta panašiausioms produkto rūšims nustatyti arba kodėl buvo nustatyta, kad jos laikomos panašiomis į nesutampančias per ATL parduotų produktų rūšis, ir kad nesant tokio paaiškinimo Komisija būtų galėjusi palyginti labai skirtingų rūšių produkto kainas, o tai tiksliai neatspindėtų kainų raidos. ZTT šį tvirtinimą pakartojo pastabose dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo.

(51)

Komisija pažymėjo, kad bendrovei ZTT pateiktame galutinio faktų atskleidimo dokumente jau nustatyti Komisijos naudojami panašiausi PKN. Remdamasi tokiu atskleidimu ZTT būtų galėjusi paaiškinti, kodėl kiekvieno labai panašaus PKN pasirinkimas būtų netinkamas atsižvelgiant į fizines savybes ar kitus elementus ir dėl to būtų iškreipiami rezultatai. Tačiau ZTT nepateikė jokių įrodymų ar konkrečių argumentų savo tvirtinimui, kad Komisijos taikyta metodika lemtų iškraipančius rezultatus kainų palyginamumo tikslais, pagrįsti. Taigi, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(52)

Be to, „ZTT Group“ tvirtino, kad nustatydama, ar eksporto kainos sumažėjo, Komisija neatsižvelgė į parduotų produktų asortimento kainų ir kiekio skirtumo poveikį per ATL, palyginti su per PTL parduotu produktų asortimentu. „ZTT Group“ tvirtino, kad, siekdama atsižvelgti į produktų asortimentą, Komisija turėtų: 1) apskaičiuoti kiekvienos rūšies produkto dalį bendroje eksporto per ATL vertėje ir padauginti šią dalį iš kainų skirtumo santykio; arba 2) padauginti kiekvienos rūšies produkto kainų skirtumą iš tos rūšies produkto ATL parduoto kiekio. Šiuo atveju „ZTT Group“ tvirtino, kad apskritai eksporto kaina būtų padidėjusi. „ZTT Group“ taip pat teigė, kad per ATL ji pardavė daugiau kabelių su mažesniu šviesolaidžių skaičiumi, kurie buvo pigesni nei kabeliai, kuriuose yra daugiau šviesolaidžių. Tačiau „ZTT Group“ nenurodė, kas būtų kabelis su „mažesniu šviesolaidžių skaičiumi“, ir kabelis su „didesniu šviesolaidžių skaičiumi“. Tuo remdamasi „ZTT Group“ padarė išvadą, kad dauguma per ATL parduotų atitinkamų rūšių produktų buvo mažomis kainomis parduodami produktai, o per PTL buvo parduodami brangesni produktai, todėl paprasčiausiai palyginus vidutines svertines kiekvienos rūšies produkto kainas kiekvienu laikotarpiu būtų galima susidaryti klaidinantįb vaizdą.

(53)

Komisija pažymėjo, kad kabelių, kuriuose yra mažiau šviesolaidžių (t. y. iki 6 šviesolaidžių), svoris sudarė [45–56 %] visos pardavimo apimties per PTL, palyginti su [43–54 %] per ATL. Todėl, priešingai, nei teigė „ZTT Group“, šie kabeliai sudarė mažesnę pardavimo per ATL dalį, palyginti su PTL. Atsižvelgiant į kabelius su ne daugiau kaip 8 šviesolaidžiais, šie kabeliai per PTL sudarė [47–60 %], palyginti su [48–61 %] per ATL, o tai yra pakankamai panaši procentinė dalis, daranti nedidelį poveikį šių rūšių produktų vidutinei kainai.

(54)

Be to, priešingai, nei teigė „ZTT Group“, taikant du „ZTT Group“ pasiūlytus metodus, pagal kuriuos atsižvelgiama į produktų asortimento vertės ir apimties skirtumą per PTL ir ATL, iš tikrųjų neatsižvelgiama į produktų asortimento skirtumą per PTL ir ATL, nes taikant abu metodus atsižvelgiama tik į produktų asortimentą per ATL. Be to, pagal pirmąjį metodą santykiniai kainų pokyčiai vertinami pagal kiekvienam PKN priskiriamo produkto pardavimo vertės dalį bendrame pardavimo per ATL kiekyje, o pagal antrąjį metodą absoliutūs kainų skirtumai palyginami su kiekvienam PKN priskiriamo produkto pardavimo apimtimi per ATL. „ZTT Group“ nepaaiškina, kodėl vienas metodas grindžiamas absoliučiais skaičiais, o kitas – santykiniais skaičiais (procentais). Tai rodo, kad „ZTT Group“ pasiūlyti metodai buvo savavališki ir nenuoseklūs.

(55)

Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį atliekant absorbcijos tyrimą pirmuoju etapu siekiama nustatyti, ar eksporto kainos sumažėjo, ar tiriamojo produkto perpardavimo kainos ar vėlesnio pardavimo Sąjungoje kainos po PTL (pagal produkto rūšį) nepakito arba pakito nepakankamai, o tai antruoju etapu leistų iš naujo nustatyti dempingo skirtumą. Pirmuoju etapu Komisija nagrinėjo, ar eksporto kainos per ATL sumažėjo, palyginti su eksporto kainomis per PTL. Šis tyrimas atliktas pagal produkto rūšį. Apskaičiuodama kiekvienos rūšies produkto kainų skirtumą Komisija pažymėjo, kad daugelio rūšių produkto eksporto kainos faktiškai sumažėjo. Tuo remiantis jau galima daryti išvadą, kad kainos sumažėjo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 12 straipsnyje. Kaip jau minėta 41 konstatuojamojoje dalyje, „ZTT Group“ vidutinė svertinė eksporto kaina sumažėjo 13,2 %. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

Pastabose dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo „ZTT Group“ tvirtino, kad apskaičiuotos CIF kainos metodika, kurią Komisija naudojo eksporto kainos pasikeitimui nustatyti, yra klaidinga, nes, kiek tai susiję su pardavimu per susijusį importuotoją, Komisija turėjo palyginti susijusio importuotojo perpardavimo kainą, o ne apskaičiuotą CIF kainą, kaip tariamai reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį, arba, jei jo nebūtų, kad Komisija turėjo naudoti tinkamesnį nesusijusio ES importuotojo pelno dydį nei tas, kurį ji naudojo CIF kainai apskaičiuoti.

(57)

Komisija neatsižvelgė į tvirtinimus dėl netinkamo CIF kainų naudojimo, nes jie buvo pateikti pasibaigus terminui, nustatytam pastaboms dėl galutinio faktų atskleidimo pateikti. Be to, nebuvo paaiškinta, kodėl eksporto kaina neturėtų būti koreguojama per ATL, kitaip nei per PTL. Dėl pelno dydžio Komisija nurodė 70 konstatuojamąją dalį, kurioje šis klausimas jau buvo išspręstas. Naujų įrodymų nepateikta.

(58)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad eksporto kainos sumažėjo, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 12 straipsnyje.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 2 dalį buvo naudojamos per šį pakartotinį tyrimą surinktos ir patikrintos arba sutikrintos ATL eksporto kainos.

(60)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip tarpininkai, prekiautojai ar importuotojai.

(61)

Pardavimo eksportui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje ir per susijusias prekybos bendroves kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą tiriamąjį produktą.

(62)

Pardavimo eksportui per susijusius importuotojus kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina pakoreguota atsižvelgiant į visas sąnaudas, kurios patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant susijusių importuotojų pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas ir į pagrįstą pelną. Susijęs „ZTT Group“ importuotojas yra „ZTT Europe GmbH“, o „FTT Group“ – „FiberHome International Poland Sp. z o.o.“ ir „FiberHome International Germany GmbH“.

(63)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT Group“ tvirtino, kad apskaičiuodama eksporto kainą Komisija dvigubai apskaičiavo ZTT pardavimo per tam tikras susijusias bendroves pakavimo išlaidas per ATL.

(64)

Nustatyta, kad šis tvirtinimas yra pagrįstas ir eksporto kaina buvo atitinkamai pakoreguota.

(65)

„ZTT Group“ taip pat tvirtino, kad apskaičiuodama ZTT pardavimo per vieną iš susijusių bendrovių ATL eksporto kainą Komisija neteisingai naudojo kaip pakaitinį kintamąjį vieneto dydį, pagrįstą PTL duomenimis, kad nustatytų ZTT pardavimo vienai iš susijusių bendrovių koregavimus. „ZTT Group“ tvirtino, kad šis pakaitinis kintamasis nebuvo tikslus, nes jis buvo susijęs su kitu nei ATL laikotarpiu ir buvo apskaičiuotas remiantis tik vienu per PTL sudarytu sandoriu, kurio kiekis buvo nedidelis ir kuris nebuvo tipiškas. „ZTT Group“ pasiūlė, kad vietoj to Komisija naudotų dviejų su ja susijusių bendrovių vieneto normą ATL.

(66)

Nustatyta, kad šis tvirtinimas yra pagrįstas ir eksporto kaina buvo atitinkamai pakoreguota.

(67)

„ZTT Group“ taip pat teigė, kad nagrinėjamasis produktas paprastai parduodamas atsižvelgiant į projektą ir kad nuo derybų dėl kainų pabaigos iki visų į projektus įtrauktų produktų pristatymo praėjo palyginti ilgas laikotarpis. Tam tikrais atvejais, ypač kai pardavimas buvo vykdomas taikant specifinį pardavimo procesą, pardavimo kainos nebegalėjo būti keičiamos, kad būtų atsižvelgta į frachto išlaidas. Todėl „ZTT Group“ turėjo padengti didesnes jūrų frachto išlaidas, tariamai patirtas per ATL, palyginti su PTL. „ZTT Group“ taip pat tvirtino, kad išskirtinai didelės jūrų frachto išlaidos per ATL turėjo didelį poveikį eksporto kainos, nustatytos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, skaičiavimui, todėl per ATL nustatytas didelis dempingo skirtumas daugiausia buvo susijęs su šių neįprastai didelių frachto išlaidų atskaitymu per ATL, tačiau jis neatspindėjo įprastų prekybos sąlygų. Todėl „ZTT Group“ paprašė Komisijos šias išlaidas sumažinti proporcingai jų padidėjimui nuo PTL iki ATL.

(68)

Komisija pažymėjo, kad „ZTT Group“ nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų dėl tariamai ilgo laikotarpio nuo derybų dėl kainų pabaigos iki visų produktų pristatymo. Be to, per nuotolinius kryžminius patikrinimus „ZTT Group“ bendrovės patvirtino, kad jos nepardavė šviesolaidžių kabelių taikant specifinį pardavimo procesą, kurį „ZTT Group“ nurodė savo tvirtinime. Šis faktas buvo užfiksuotas tikrinimo ataskaitose, kurios buvo atskleistos „ZTT Group“, o „ZTT Group“ nenurodė, kad ši faktinė išvada buvo neteisinga. Be to, šis tvirtinimas buvo pateiktas tik po galutinio faktų atskleidimo ir Komisija galėjo jį patikrinti remdamasi tik byloje esančia informacija, iš kurios matyti, kad nuo pirkimo užsakymo pateikimo datos iki išsiuntimo datos buvo tik du–keturi mėnesiai, o tai nėra išskirtinai ilgas laikotarpis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(69)

Be to, „ZTT Group“ tvirtino, kad 62 konstatuojamojoje dalyje nurodyto nesusijusio importuotojo pelno dydis buvo nustatytas per PTL, todėl, atsižvelgiant į dideles frachto išlaidas, ekonomikos nuosmukį dėl didelės infliacijos Europoje ir antidempingo muitus, kurie buvo nustatyti per ATL, jis buvo pervertintas per ATL. Todėl „ZTT Group“ paprašė Komisijos nustatyti pagrįstą nesusijusio importuotojo pelno lygį per ATL.

(70)

Komisija pažymėjo, kad „ZTT Group“ pati sau prieštaravo dėl frachto išlaidų. Viena vertus, ji teigė, kad dideles frachto išlaidas per ATL padengė „ZTT Group“, kaip paaiškinta 67 konstatuojamojoje dalyje, kita vertus, tos pačios didelės frachto išlaidos turėjo įtakos importuotojo Sąjungoje pelningumui. Be to, kaip paaiškinta 16 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs importuotojas. Todėl Komisijai nebuvo pateikta jokios svarbios informacijos, konkrečiai susijusios su ATL. Komisija taip pat pažymėjo, kad „ZTT Group“ nenurodė, koks buvo nesusijusio importuotojo pagrįstas pelno dydis per ATL. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(71)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „FTT Group“ tvirtino, kad apskaičiuodama „FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd“ (toliau – FTT) tiesioginio pardavimo eksporto kainą ir „Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.“ pardavimą per FTT Komisija išskaičiavo dvigubai didesnį „Wuhan FiberHome International Technologies“ (toliau – WFIT) tarpininko mokestį.

(72)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kaip paaiškinta bendrovei „FTT Group“ pateiktame konkrečiai bendrovei skirtame konfidencialios informacijos atskleidimo dokumente, tarpininko mokesčio suma, nurodyta skiltyje „Kiti atskaitymai“, buvo išskaičiuota iš bendros tarpininko mokesčio sumos, apskaičiuotos remiantis tarpininko mokesčių, nustatytų agentūros susitarimuose su WFIT 2021 ir 2022 m., procentinėmis dalimis. Ši metodika taip pat buvo nurodyta bendrovei „FTT Group“ pateiktose konkrečiai bendrovei skirtose skaičiavimo bylose. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

„FTT Group“ taip pat teigė, kad Komisija du kartus išskaičiavo vidaus frachto mokestį – vieną kartą išskaičiavo sandorių sąrašo byloje ir kitą kartą – apskaičiuodama FTT PBA išlaidas.

(74)

Komisija nustatė, kad šis tvirtinimas yra pagrįstas, ir atitinkamai peržiūrėjo eksporto kainą.

(75)

Apskaičiuojant dempingo skirtumus per ATL naudota per pradinį tyrimą nustatyta normalioji vertė, nebent pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 5 dalį normaliąją vertę pagrįstai prašoma peržiūrėti atsižvelgiant į ATL pokyčius.

(76)

Šiuo atveju atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės normaliosios vertės peržiūrėti neprašė. Todėl perskaičiuojant dempingo skirtumus buvo naudojama pradinio tyrimo metu nustatyta normalioji vertė.

(77)

Atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės kai kurių rūšių produktais, kuriuos pardavė per ATL, per PTL neprekiavo. Šiuo atveju buvo naudojama panašiausių rūšių produktų, kuriuos per pradinį tyrimą pardavė atitinkami gamintojai, normalioji vertė.

(78)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „FTT Group“ tvirtino, kad Komisija, nustatydama labai panašias produktų rūšis, atsižvelgė tik į keturis PKN parametrus, t. y. vienmodžių šviesolaidžių rūšį kabelyje, dengtų šviesolaidžių skersmenį, kabelyje esančių šviesolaidžių skaičių ir šviesolaidžių skaičių viename modulyje. FTT tvirtino, kad tuo remiantis būtų buvę ne vienas, o keli labai panašiems PKN priskiriami produktai ir kad Komisija turėjo naudoti visų labai panašių PKN produktų vidutinę normaliąją vertę. Pastabose dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo „FTT Group“ taip pat teigė, kad metodas, kurį Komisija pasirinko labai panašių rūšių produktams nustatyti, buvo nenuoseklus, nes tam tikri PKN atitiko tik du, o ne keturis PKN parametrus.

(79)

Priešingai, nei teigiama, Komisija atsižvelgė ne tik į keturis PKN parametrus, bet į visus PKN apibrėžtus parametrus. Tuo atveju, kai buvo daugiau nei vienas labai panašus PKN, Komisija pasirinko tą, kurio skirtumų skaičius yra mažiausias, palyginti su pirminiu PKN. Daugiau informacijos bendrovei „FTT Group“ buvo pateikta su konkrečia bendrove susijusiame faktų atskleidimo dokumente, nes jame buvo konfidencialios informacijos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(80)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(81)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai atlikti atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo ir krovimo išlaidas, ES muitus, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas, banko mokesčius ir tarpininko mokestį.

(82)

Pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atliktas pardavimo per su ZTT susijusią prekybos bendrovę „ZTT International Limited“ koregavimas. Pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą taip pat atlikti bendrovės „Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd“ pagamintų produktų, kuriuos pardavė „Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd“, ir bendrovės „Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd“ pagamintų produktų, kuriuos pardavė „FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd“, pardavimo koregavimai. Šie koregavimai buvo atlikti per pradinį tyrimą ir Komisija nustatė, kad šių koregavimų sąlygos buvo taikomos per ATL.

(83)

Koregavimus sudarė prekybos bendrovių PBA išlaidų ir 10 % pelno (kaip nustatyta per pradinį tyrimą) atskaitymas.

(84)

Siekdama nustatyti abiejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą, Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies tiriamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(85)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė kaip atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinį svertinį dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(86)

Siekdama nustatyti skirtumą visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį, atsižvelgdama į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtį ir apskaičiuotą bendrą Kinijos eksporto apimtį.

(87)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Todėl Komisija manė, kad dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams būtų tikslinga pagrįsti atrinktos bendrovės, kuriai nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumu.

(88)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(89)

Kaip parodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, visais atvejais dempingo skirtumas per ATL buvo didesnis už dempingo skirtumą per PTL.

(90)

Siekdama nustatyti taikytino antidempingo muito dydį, Komisija patikrino, ar dempingo skirtumai vis dar būtų mažesni už žalos skirtumus, nustatytus remiantis eksporto kainomis per ATL.

(91)

Komisija, remdamasi per ATL nustatytos atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės eksporto kainos ir per PTL nustatytos atrinktų Sąjungos gamintojų Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalingos vidutinės svertinės kainos palyginimu, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(92)

Per PTL atrinkti Sąjungos gamintojai pardavė ne visų rūšių produktus, kuriuos per ATL pardavė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Siekdama užtikrinti pakankamą palyginamumo lygį, kai įmanoma, Komisija palygino nesutampančių rūšių produktų (kurių importo apimtis per PTL buvo didžiausia) kainas su panašiausių rūšių produktų, kuriuos Sąjungos gamintojai pardavė per PTL, nežalingomis kainomis.

(93)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat, kaip ir dempingo skirtumai toms bendrovėms.

(94)

Nustatyti šie žalos skirtumai:

(95)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių dempingo skirtumai, apskaičiuoti per ATL, padidėjo, palyginti su tais, kurie buvo nustatyti per PTL.

(96)

Per antisubsidijų tyrimą (žr. 2 konstatuojamąją dalį) Komisija sumažino per pradinį tyrimą nustatytą dempingo skirtumą visa subsidijavimo suma, kad išvengtų dvigubo skaičiavimo pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento (8) 24 straipsnio 1 dalį. Todėl, kadangi šis tyrimas nedaro poveikio antisubsidijų tyrimui, iš pradžių nustatytą subsidijavimo normą reikia atimti iš per ATL nustatytų dempingo skirtumų.

(97)

Dempingo skirtumai, nustatyti, kaip paaiškinta 96 konstatuojamojoje dalyje, yra mažesni nei ATL nustatytas žalos pašalinimo lygis. Todėl pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą antidempingo muitai nustatomi remiantis naujais dempingo skirtumais.

(98)

Patikslinta antidempingo muito norma negali būti daugiau kaip dvigubai didesnė už iš pradžių nustatyto antidempingo muito sumą pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 3 dalį.

(99)

Taigi, patikslintos antidempingo muito, taikytino neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, normos yra tokios:

(100)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo, kurios buvo pakartotos pastabose dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo, „ZTT Group“ tvirtino, kad patikslinta antidempingo muito norma neturėtų būti dvigubai didesnė už iš pradžių nustatyto antidempingo muito sumą; „ZTT Group“ nustatytas pradinis antidempingo muitas buvo 14,6 %, todėl „ZTT Group“ patikslinta antidempingo muito norma neturėtų viršyti 29,2 %. Todėl Komisijos apskaičiuota antidempingo muito norma negali būti 39,4 %.

(101)

Komisija pažymėjo, kad pagal pradinį reglamentą „ZTT Group“ nustatytas 19,7 % pradinis antidempingo muitas. 14,6 % antidempingo muitas, kurį „ZTT Group“ nurodo 100 konstatuojamojoje dalyje, buvo antidempingo muitas po to, kai buvo nustatytas kompensacinis muitas, dėl kurio buvo sumažintas galiojantis antidempingo muitas, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, kaip paaiškinta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/72 765 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(102)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2737/90 (2) Taryba importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatė 33 % galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Komisijos sprendimu 90/480/EEB (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė dviejų didžiausių eksportuotojų įsipareigojimus dėl produkto, kuriam taikomos priemonės.

(2)

Dviem susijusiems Kinijos eksportuotojams atšaukus savo įsipareigojimus, Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 610/95 (4) iš dalies pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 2737/90, nustatydama, kad galutinis 33 % muitas taip pat turi būti taikomas šių gamintojų į Sąjungą eksportuojamiems volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui.

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pradinių priemonių galiojimas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 771/98 (5) pratęstas dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(4)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2268/2004 (6) pradinių priemonių galiojimą pratęsė dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(5)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1275/2005 (7) Taryba iš dalies pakeitė produkto apibrėžtąją sritį, kad į ją būtų įtraukas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas.

(6)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (8) 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 287/2011 (9) Taryba priemonių galiojimą pratęsė dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(7)

Atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/942 (10) antidempingo priemonių taikymą importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui pratęsė dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(8)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (11), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą (toliau – prašymas).

(9)

Prašymą Sąjungos volframo karbido, lydytojo volframo karbido ir su metalo milteliais sumaišyto volframo karbido pramonės vardu pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį 2022 m. vasario 25 d. pateikė bendrovės „Global Tungsten & Powders spol. s.r.o.“, „H.C. Starck Tungsten GmbH“, „Tikomet Oy“, „Treibacher Industrie AG“, „Umicore Specialty Powders France“ ir „Wolfram Bergbau und Hütten AG“ (toliau – pareiškėjai). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų ir pasikartotų Sąjungos pramonei daroma žala.

(10)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. birželio 1 d. inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl importuojamo KLR kilmės volframo karbido, lydytojo volframo karbido ir su metalo milteliais sumaišyto volframo karbido. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (12) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(11)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(13)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(14)

Buvo surengtas vienas klausymas su naudotoju.

(15)

Pastabas pateikė trys Kinijos gamintojai, t. y. „Chongyi Zhangyuan Tungsten Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Zhangyuan Tungsten“), „Guangdong Xianglu Tungsten Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Xianglu Tungsten“) ir „Xiamen Golden Egret Special Alloy (H.C.) Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Golden Egret“). Pareiškėjai taip pat atsakė į trijų Kinijos gamintojų pateiktus tvirtinimus.

(16)

Komisija pažymėjo, kad šie Kinijos gamintojai savo tvirtinimus be jokio pagrindimo pateikė praėjus beveik trims mėnesiams po termino, per kurį šalys turėjo pateikti pastabas dėl prašymo (t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d.). Nepaisant to, kiek tai buvo įmanoma, Komisija išimties tvarka išnagrinėjo šiuos tvirtinimus.

(17)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad prašyme trūko įrodymų, patvirtinančių dempingo pasikartojimo tikimybę.

(18)

Komisija su šiuo vertinimu nesutiko ir nusprendė, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti. Išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad inicijavimo etapu buvo pakankamai įrodymų, kad dempingas tęstųsi arba pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti importui iš KLR nustatytų antidempingo priemonių. Pareiškėjai pateikė įrodymų, kad, nors nuo 2018 m. iš KLR importuojamų produktų kiekis sumažėjo, jie vis dar sudarė didelę viso importo ir Sąjungos rinkos dalį. Pareiškėjai savo analizę grindė ne tik KLR nepanaudotais pajėgumais, bet ir nesąžininga KLR kainodaros politika kitose rinkose. Kalbant apie eksporto kainą, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo naudojami trys metodai, t. y. vidutinė importo iš Kinijos kaina TARIC lygmeniu, viešai prieinamoje „Argus Metal“ ataskaitoje paskelbta vidutinė lygiaverčio Kinijos kilmės produkto eksporto kaina ir vidutinė Kinijos eksporto į visas trečiąsias šalis kaina. Nustatyta, kad šie trys metodai buvo pakankamai pagrįsti ir inicijavimo etapu atitiko teisinį standartą. Todėl tvirtinimai, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų, buvo atmesti.

(19)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad prašyme nepateikta įrodymų, susijusių su bendru volframo sektoriaus iškraipymu ir žaliavų kainomis Kinijoje. Šių trijų eksportuojančių gamintojų teigimu, valstybės nuosavybės faktas per se savaime nereiškė, kad esama rinkos iškraipymų. Be to, trys Kinijos gamintojai tvirtino, kad prašyme pateikti teiginiai dėl valstybės dalyvavimo, kontrolės, apribojimų, valstybės kišimosi, dėl kurių, kaip teigiama, iškraipomos kainos, buvo spekuliatyvūs. Be to, trys Kinijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų, jog žaliavų kainos buvo iškraipomos dėl valstybės kišimosi. Jie taip pat teigė, kad šie du prašyme išdėstyti tvirtinimai prieštaravo vienas kitam: i) tvirtinimas, kad Kinija kontroliavo daugiau kaip 60 % pasaulio volframo rūdos atsargų, gamino 80 % visame pasaulyje pagaminamo kiekio, nustatė eksporto apribojimus ir suteikė licencijas valstybės valdomoms įmonėms, ir ii) tvirtinimas, kad, nepaisant to, Kinija vis tiek dalyvavo konkursuose, susijusiuose su Sąjungos metalo laužo rinkomis, siekdama pakelti metalo laužo kainas tiek kad jos būtų tokios, kaip Kinijos amonio paravolframato (toliau – APV) kainos arba jas viršytų. Galiausiai trys Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad Kinija turėjo natūralų konkurencinį pranašumą dėl šioje šalyje esančių volframo atsargų ir kad i) eksporto apribojimai ir licencijos, taikomi valstybės valdomoms įmonėms, buvo naudingi tiekiant į Sąjungos rinką, nes jais užtikrinamas tiekimo stabilumas ir prieinamumas, ii) jais buvo siekiama apsaugoti naudingąsias iškasenas Kinijoje ir užtikrinti jų saugumą ir iii) eksporto licencijos buvo suteikiamos neatsižvelgiant į tai, ar jas gaunančius bendrovės yra valdomos valstybės.

(20)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies d punkte nustatyta, kad teikdama prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnį Sąjungos pramonė, siekdama pagrįsti normaliosios vertės apskaičiavimą, gali remtis Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių KLR ekonomikos iškraipymų pateiktais įrodymais prekybos apsaugos tyrimų tikslais, laikydamasi pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje nustatyto įrodymų standarto. Pareiškėjai taip pat pateikė įrodymų, kad Kinijos vyriausybė kišasi į volframo karbido sektorių ir kad dėl šio kišimosi apskritai atsiranda didelių iškraipymų, susijusių su konkrečiais gamybos veiksniais ir volframo karbido gamintojų sąnaudomis. Nė vienas iš trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų nepateikė jokios informacijos, dėl kurios šiais įrodymais būtų buvę galima suabejoti. Be to, šios šalys išsamiau nepaaiškino, kodėl 19 konstatuojamojoje dalyje minėti du teiginiai prieštaravo vienas kitam. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad pareiškėjai prašyme pateikė pakankamai įrodymų dėl volframo sektoriaus ir žaliavų kainų iškraipymų, pagrindžiančių šios peržiūros inicijavimą. Todėl tie tvirtinimai buvo atmesti.

(21)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ taip pat teigė, kad prašyme pateikta nepakankamai įrodymų, patvirtinančių priemonių vengimą, ir kad pareiškėjų tvirtinimas, jog importuojant šiek tiek pakeistus produktus vengiama priemonių, yra nepagrįstas.

(22)

Nors Komisija nenustatė jokių Kinijos eksportuojančių gamintojų priemonių vengimo veiksmų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnyje, tai nebuvo esminis argumentas, kuriuo remiantis buvo inicijuota ši priemonių galiojimo termino peržiūra. Komisija prašymą išnagrinėjo atsižvelgdama į produkto apibrėžtąją sritį, kaip apibrėžta pagal jau galiojančias priemones, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(23)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad prašyme nepateikta jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tvirtinimą, kad Kinijos nepanaudoti pajėgumai sudarė 18 000 tonų.

(24)

Komisija pažymėjo, kad prašyme nurodyta informacija apie 80 000 tonų gamybos pajėgumus Kinijoje, buvo pateikta remiantis Kinijos volframo pramonės asociacijos paskelbta 2020 m. Kinijos volframo pramonės plėtros ataskaita (13). Remdamiesi Sąjungos pramonės žiniomis apie rinką, pareiškėjai taip pat apskaičiavo, kad paklausa Kinijoje siekia 30 000 tonų. Iš gamybos pajėgumų atėmę paklausą Kinijoje ir bendrą Kinijos eksporto apimtį, pareiškėjai gavo nepanaudotus pajėgumus Kinijoje. Atlikdama tyrimą Komisija taip pat analizavo nepanaudotus pajėgumus (žr. 4.1 skirsnį), kurių nustatytas kiekis buvo didesnis, nei iš pradžių apskaičiuota pareiškėjų prašyme. Tai, kad nepanaudoti pajėgumai prašyme galimai buvo įvertinti nepakankamai, nereiškia, kad Komisija neturėjo pakankamai tikėtinos žalos įrodymų, nes tai buvo tik vienas iš kitų elementų, kuriuos vertino Komisija.

(25)

2023 m. gegužės 4 d. pareiškėjai pateikė pataisą dėl prašyme atlikti peržiūrą nurodytų nepanaudotų pajėgumų Kinijoje apskaičiavimo. Buvo paaiškinta, kad dėl korektūros klaidos (apskaičiuodami nepanaudotus pajėgumus pareiškėjai netyčia naudojo kainų duomenis, o ne apimties duomenis) pareiškėjai nepakankamai įvertino nepanaudotus pajėgumus Kinijoje, iš pradžių įvertindami nepanaudotus pajėgumus 18 102 tonomis, o ne 41 348 tonomis.

(26)

2023 m. birželio 7 d.„Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ teigė, kad Sąjungos pramonė, kaip įtariama, pateikė patikslintus duomenis apie volframo karbido eksporto iš Kinijos apimtį. Buvo nurodyta, kad patikslintuose duomenyse pareiškėjai nenurodė informacijos šaltinio ir ar naudoti SS kodai apima ir kitų rūšių susijusius produktus. Bendrovė taip pat tvirtino, kad patikslintuose duomenyse buvo sumažinti eksporto apimties duomenys ir pervertinta vidaus paklausa ir kad dėl patikslintų duomenų Komisija ir kitos suinteresuotosios šalys klaidingai vertino didelius nepanaudotus pajėgumus Kinijoje.

(27)

Komisija pažymėjo, kad pareiškėjai nepakeitė prašyme atlikti peržiūrą pateiktų Kinijos volframo karbido eksporto duomenų, o tik ištaisė korektūros klaidą. Todėl 26 konstatuojamojoje dalyje pateiktas tvirtinimas yra faktiškai neteisingas ir todėl buvo atmestas.

(28)

Tose pačiose 2023 m. birželio 7 d. pastabose „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ suabejojo duomenų, kuriuos pareiškėjai naudojo prašyme atlikti peržiūrą apskaičiuodami nepanaudotus pajėgumus, autentiškumu ir patikimumu. Visų pirma buvo nurodyta, kad prašyme atlikti peržiūrą nenurodytas oficialus šaltinis, kuriuo remiantis Kinijos paklausa sudaro 30 000 tonų. Be to, buvo nurodyta, kad prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjų naudotas Kinijos gamybos pajėgumų šaltinis nebuvo autentiškas ir patikimas, nes jį pateikė bendrovė, o ne pramonės asociacija, todėl Komisija turėtų į jį neatsižvelgti. „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ paprašė Komisijos vietoj to naudoti Kinijos volframo pramonės asociacijos, kaip įtariama, pateiktus duomenis apie volframo karbido suvartojimą Kinijoje, kuriuos jos įtraukė į savo pastabas.

(29)

Komisija pažymėjo, kad „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ pateikė tvirtinimą dėl prašyme atlikti peržiūrą nurodytų Kinijos paklausos ir volframo karbido gamybos pajėgumų Kinijoje duomenų šaltinio praėjus 10 mėnesių nuo termino, per kurį šalys turėjo pateikti pastabas dėl prašymo. Be to, nors 2023 m. birželio 7 d. pateiktos informacijos apie volframo karbido vartojimą Kinijoje šaltinis, kaip įtariama, buvo Kinijos volframo pramonės asociacija, „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ nepateikė jokių su tuo susijusių patvirtinamųjų įrodymų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(30)

Trys Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad yra įrodymų, kuriuos jie pateikė savo pastabose, iš kurių matyti, kad pagrindinės Kinijos volframo gamintojų eksporto paskirties šalys buvo Japonija ir Pietų Korėja, kurioms teko daugiau nei 60 % Kinijos volframo karbido eksporto (išskyrus 2020 m., kai įtakos turėjo su COVID-19 susiję apribojimai). Be to, po 2020 m. eksporto į Japoniją ir Pietų Korėją apimtis vėl gerokai padidėjo. Todėl trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad buvo pagrįsta numatyti, jog, kartu su augančia Kinijos vidaus rinka, Kinijos volframo karbido eksportas į Japoniją ir Pietų Korėją toliau sparčiai augs. Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad ši padėtis labai skyrėsi nuo importo iš Kinijos į Sąjungą, nes, palyginti su kitomis Kinijos eksporto rinkomis, į Sąjungos rinką buvo eksportuojama tik dalis Kinijos produktų.

(31)

Komisija pažymėjo, kad trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti argumentai dėl būsimų eksporto į Japoniją ir Pietų Korėją tendencijų nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais ir todėl buvo visiškai spekuliatyvūs. Komisija laikėsi nuomonės, kad pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų dėl eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas. Todėl šie argumentai buvo atmesti. Tie patys eksportuojantys gamintojai teigė, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymu, kad žala gali pasikartoti. Konkrečiai kalbant, jie nurodė, kad prašyme nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų tvirtinimus, jog nenustačius priemonių nebūtų buvę įmanoma plėtoti antrinių žaliavų (t. y. metalo laužo) ir kurti kitokius verslo modelius (įprastų susitarimų, tiesioginio verslo / žaliavų perdirbimo susitarimų arba konvertavimo verslo).

(32)

Pareiškėjai savo prašyme apibūdino du pagrindinius skirtingus Sąjungos pramonės verslo modelius, t. y. įprastinius susitarimus arba tiesioginį verslą (pagal juos žaliavas perka Sąjungos pramonė) ir žaliavų perdirbimo susitarimus arba konvertavimo verslą (volframo karbido pirkėjas yra žaliavų savininkas ir Sąjungos gamintojams moka mokestį už žaliavų perdirbimą į volframo karbidą). Be to, pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų dėl abiejų verslo modelių pelningumo. Nors tiesioginio verslo modelio pelningumas prašymo apimamu laikotarpiu buvo teigiamas, 2018–2020 m. jis gerokai sumažėjo, o konvertavimo verslo modelio pelningumas pagerėjo, nors per visą prašymo apimamą laikotarpį jis išliko neigiamas. Pareiškėjai taip pat pateikė įrodymų, kad Sąjungos pramonės iš metalo laužo pagaminto volframo karbido pardavimas Sąjungos rinkoje sudarė didelę visos pardavimo Sąjungoje apimties dalį, taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo žaliavų importo iš Kinijos ir vykdant grąžinamojo perdirbimo veiklą prisidėti prie ES žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo.

(33)

Be to, remiantis prašyme pateiktais įrodymais, nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimtis, kuri patektų į Sąjungos rinką, jeigu nebūtų taikomos priemonės, greičiausiai padidėtų dėl nepanaudotų pajėgumų nagrinėjamojoje šalyje. Pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų, kad nuo paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros KLR gamybos pajėgumai padidėjo daugiau nei 50 % ir kad KLR galėtų patenkinti volframo karbido vidaus paklausą daugiau nei du kartus. Jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, dėl Kinijos importo kainų galėtų būti priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(34)

Todėl prašyme pateiktus įrodymus dėl žalos pasikartojimo tikimybės Komisija laikė pakankamais įrodymais, kuriuos prašymo teikimo etapu pareiškėjai galėjo pagrįstai gauti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(35)

Trys eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad antidempingo priemonėmis jau buvo pasiekti numatyti rezultatai. Visų pirma jie teigė, kad, palyginti su ankstesne priemonių galiojimo termino peržiūra, importas iš Kinijos sumažėjo, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis bei importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo. Todėl žala nesitęsė. Tikimybės, kad žala pasikartos taip pat nebuvo, nes importas iš Kinijos tebebuvo per mažas ir, kaip matyti iš atrankos atsakymų, Sąjungos rinka nebuvo svarbi Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Jų nuomone, tai, kad Sąjungos pramonė teigė, jog jos konkurencinė padėtis pablogėjo, negalėjo būti suderinama su priemonių veiksmingumu.

(36)

Dėl šių tvirtinimų Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonių tikslas – pašalinti prekybą iškraipantį žalingo dempingo poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją, darant teigiamą poveikį Sąjungos pramonės būklei. Tai, kad prašyme nurodytu laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daroma materialinė žala, nereiškia, kad tokia žala nepasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, vertinant materialinę žalą, turi būti ne tik nustatoma visų žalos veiksnių blogėjimo tendencija, bet ir atsižvelgiama į visos Sąjungos pramonės padėtį. Todėl vien dėl to, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo, negalima daryti išvados, kad materialinė žala nebuvo padaryta. Be to, pranešimo apie inicijavimą 4.2 punkte paaiškinta, kad pareiškėjai teigė, jog yra tikimybė, kad KLR daroma žala pasikartos, o ne tęsis. Įtarimui pagrįsti pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, dabartinis peržiūrimojo produkto importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies mastas veikiausiai padidėtų dėl KLR nepanaudotų pajėgumų.

(37)

Be to, pareiškėjai pateikė įrodymų, kad nors prašymo teikimo laikotarpiu importas iš KLR sumažėjo, Sąjungos rinka ir toliau buvo ketvirta pagrindinė KLR nagrinėjamojo produkto eksporto rinka, nepaisant to, kad buvo taikomos priemonės. Remiantis prašyme pateiktais ir Komisijos išanalizuotais įrodymais, nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimtis, kuri patektų į Sąjungos rinką, jeigu nebūtų taikomos priemonės, greičiausiai padidėtų dėl nepanaudotų pajėgumų nagrinėjamojoje šalyje. Kaip nurodyta, prašyme pateiktus įrodymus dėl žalos pasikartojimo tikimybės Komisija laikė pakankamais įrodymais, kuriuos prašymo teikimo etapu pareiškėjas galėjo pagrįstai gauti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(38)

Trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas negali būti siejamas su Kinijos eksportu. Visų pirma jie teigė, kad i) Sąjungos pramonės gamyba, pajėgumų naudojimas ir pardavimo kaina atitiko suvartojimą; ii) bendras pardavimo kainos sumažėjimas tam tikru mastu buvo susijęs su gamybos sąnaudų sumažėjimu, o ne su Kinijos eksporto daromu spaudimu kainoms; iii) importas iš Kinijos neturėjo įtakos konvertavimo verslo vykdymui ir iv) tuo metu, kai importas iš Kinijos buvo mažiausias, Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo.

(39)

Komisija priminė, kad iš prašyme pateiktų pareiškėjų įrodymų matyti ne materialinė žala, o žalos pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl šiuo atveju priežastinio ryšio per PTL tyrimas nėra būtinas. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad, kaip paaiškinta 37 konstatuojamojoje dalyje, prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, dėl eksporto iš Kinijos daroma žala pasikartotų. Todėl šie tvirtinimai buvo netinkami ir Komisija juos atmetė.

(40)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(41)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi tipiškumu pagal gamybos ir pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir geografinę padėtį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 69 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties ir daugiau nei 59 % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties ir jie taip pat užtikrino geografinį pasiskirstymą. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Taigi preliminariai atrinkti gamintojai buvo patvirtinti. Atrinkti gamintojai yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai.

(42)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(43)

Šešios bendrovės pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamos. Tačiau visos šios bendrovės buvo naudotojos, todėl jų buvo paprašyta užpildyti naudotojų klausimyną. Todėl Komisija nusprendė, kad nesusijusių importuotojų atranka nebūtina.

(44)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų eksportuojančių KLR gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(45)

Trys nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į tai, kad eksportuojančių gamintojų skaičius buvo nedidelis, Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Jokių pastabų negauta.

(46)

Komisija Kinijos vyriausybei nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(47)

Komisija paragino tris atrinktus eksportuojančius gamintojus, tris atrinktus Sąjungos gamintojus ir žinomus naudotojus užpildyti atitinkamus klausimynus. Tie patys klausimynai kartu su nesusijusiems importuotojams skirtu klausimynu inicijavimo dieną taip pat buvo paskelbti internete (14). Be to, Komisija nusiuntė klausimyną pareiškėjams.

(48)

Klausimyno atsakymus pateikė pareiškėjai, trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir septyni naudotojai. Nė vienas iš trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų, pateikusių atrankai reikalingą informaciją, klausimyno atsakymų nepateikė. Kinijos vyriausybė klausimyno atsakymų taip pat nepateikė.

(49)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį (15):

(50)

2023 m. birželio 7 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. Pastabas pateikė bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“, taip pat „Betek GmbH & Co. KG“ (toliau – „Betek“). Pareiškėjai taip pat atsakė į „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“, „Golden Egret“ ir „Betek“ pastabas.

(51)

Galutinio faktų atskleidimo dieną, t. y. 2023 m. birželio 7 d., „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ taip pat pateikė papildomų pastabų dėl prašymo atlikti peržiūrą. Į šias pastabas taip pat atsižvelgta šiame reglamente.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms, kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 5.8 punkte. Buvo surengtas klausymas dėl galutinio faktų atskleidimo dalyvaujant „Betek“ ir Sąjungos pramonei.

(53)

Remdamasi gautomis pastabomis dėl galutinio faktų atskleidimo, Komisija nusprendė atliekant šį tyrimą nekeisti KN kodui 3824 30 00 priskiriamų TARIC kodų ir aprašymų, kaip iš pradžių pasiūlyta galutiniame faktų atskleidime. Dėl klausimo sudėtingumo ir techninio pobūdžio reikėjo atlikti išsamesnę analizę, kurios nebuvo galima išnagrinėti per teisės aktuose nustatytą priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo terminą. 2023 m. birželio 30 d. Komisija prie bylos pridėtose pastabose pranešė visoms suinteresuotosioms šalims apie šį sprendimą.

(54)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip ir ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu, t. y. volframo karbidas, lydytasis volframo karbidas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas, kurių KN kodai šiuo metu yra 2849 90 30 ir ex 3824 30 00 (TARIC kodas 3824300010) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(55)

Volframo karbidas, lydytasis volframo karbidas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas yra kaitinant gaunami anglies ir volframo junginiai. Peržiūrimasis produktas yra tarpinis produktas, naudojamas kaip žaliava kietlydinių detalėms, pvz., cementuoto karbido pjovimo įrankiams ir dilimui ypač atsparioms detalėms, dilimui atsparioms dangoms, naftos gręžinių grąžtams ir kasybos įrankiams, be to, metalų tempimo ir kalimo štampams bei matricoms gaminti.

(56)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas Sąjungoje buvo gaminamas iš grynųjų arba pirminių žaliavų (t. y., nuo pradinės iki galutinės grandies,: rūdos, volframo koncentrato ir kitų tarpinių junginių, t. y. APV ir volframo oksido – WO3), taikant vadinamąjį pirminės gamybos procesą, arba iš antrinių žaliavų, t. y. metalo laužo, taikant vadinamąjį grąžinamojo perdirbimo gamybos procesą. Kietmetalio laužas susidaro kietmetalio pramonės bendrovių gamybos proceso metu, įrankių gamybos proceso metu, taip pat pas kietmetalio produktų galutinius naudotojus. Volframo pramonėje šis laužas gali būti perdirbamas naudojant cheminio perdirbimo arba cinko regeneravimo procesą.

(57)

Pirminės gamybos ir cheminio grąžinamojo perdirbimo gamybos procesai yra tokie patys. Vienintelis skirtumas yra šio proceso pradžia: pirminė gamyba gali prasidėti bet kuriuo gamybos proceso lygmeniu (t. y. nuo rūdos, kuri yra pradinis pradinės grandies produktas, arba nuo galutinės grandies tarpinių produktų, t. y. volframo koncentrato, APV ir WO3), o grąžinamojo perdirbimo pirmajame etape metalo laužas visada transformuojamas į APV.

(58)

Cinko regeneravimo procesas grindžiamas krosnyje vykstančia cinko reakcija su nedideliu metalo lauže esančiu kobalto kiekiu. Cinko regeneravimo proceso metu produkto (t. y. volframo karbido) kokybė priklauso nuo žaliavos (t. y. volframo karbido) kokybės. Tačiau, kaip nustatyta ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu (16), volframo karbidas, gautas cinko regeneravimo proceso metu, pasižymi panašiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir yra naudojamas panašiai kaip volframo karbidas, gaminamas pirminės gamybos būdu arba iš metalo laužo cheminio grąžinamojo perdirbimo proceso metu.

(59)

Pagal komercinius sandorius įsigyto ir parduodamo volframo karbido rūšis nustatoma pagal jo kokybę, t. y. pagal šio metalo grūdelių dydį – nuo stambių iki itin smulkių ir nanodalelių dydžio.

(60)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra KLR kilmės peržiūrimasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(61)

Kaip nustatyta atlikus ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(62)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(63)

Bendrovė „Technogenia S.A.S.“ (toliau – bendrovė „Technogenia“), kuri pranešė apie save per nustatytą laikotarpį, bet nepateikė klausimyno atsakymų, tvirtino, kad vienintelis žinomas lydyto volframo karbido gamintojas Sąjungoje 2022 m. nutraukė gamybą ir todėl lydytasis volframo karbidas Sąjungoje nebegaminamas. Kadangi lydyto volframo karbido pirkimas sudaro didelę jo apyvartos dalį, o alternatyvių žaliavų nėra, šis naudotojas paprašė Komisijos panaikinti antidempingo priemones, taikomas Kinijos kilmės lydytajam volframo karbidui. Kinija vis dar gamina lydytą volframo karbidą.

(64)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą tiriama tik tai, ar priemonių taikymo sritį reikėtų išplėsti, remiantis šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis, o bet kokie galiojančių priemonių pakeitimai, įskaitant jų taikymo sritį, gali būti nagrinėjami tik atliekant tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(65)

Tačiau Komisija priminė, kad lydytasis volframo karbidas po pradinio tyrimo buvo priskirtas produkto, kuriam taikomos antidempingo priemonės, apibrėžtajai sričiai ir todėl jam taip pat taikomos pradinės priemonės. Poreikį toliau įtraukti lydytą volframo karbidą į produkto apibrėžtąją sritį Komisija kelis kartus įvertino keleto priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimų metu (17).

(66)

Atliekant šį tyrimą Sąjungos pramonė patvirtino, kad tyrimo metu lydytasis volframo karbidas Sąjungoje nebebuvo gaminamas. Tačiau atlikus šį tyrimą taip pat patvirtinta, kad volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas gali būti iš dalies pakeičiami vienas kitu (volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas gali būti pakeičiami vienas kitu paviršiaus sukietinimo ir dangų srityje, tačiau to negalima padaryti gaminant cementuotą karbidą, nes šio proceso metu naudojamas tik volframo karbidas). Todėl lydytasis volframo karbidas negali būti pašalintas iš produkto apibrėžtosios srities, net jeigu atlikus priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą tokia išimtis teisiškai būtų leidžiama. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(67)

Kaip minėta 48 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Todėl 2022 m. rugpjūčio 12 d. Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų, kad šiuo klausimu įsikištų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(68)

Taigi, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos turimais faktais, visų pirma prašyme pateikta informacija, iš Sąjungos gamintojų gauta informacija ir turimais statistiniais duomenimis, t. y. 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės ir „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) (18) statistiniais duomenimis.

(69)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu volframo karbido importas iš KLR ir toliau buvo vykdomas. Remiantis Eurostato duomenimis, volframo karbido importas iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 2,2 % Sąjungos rinkos, palyginti su 5,3 % rinkos dalimi pradinio tyrimo laikotarpiu ir 8,9 % ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpiu. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, nuo ankstesnės peržiūros importo lygis sumažėjo, tačiau vis tiek išliko gerokai didesnis už pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą de minimis ribą. Komisija padarė išvadą, kad tokia importo apimtis yra pakankamai tipiška, kad būtų galima nagrinėti, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas.

(70)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(71)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Taigi 2022 m. rugpjūčio 12 d. Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(72)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, ir tinkamomis tipiškomis šalimis pasiūlė rinktis Turkiją ir Rusiją. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(73)

2023 m. kovo 9 d. Komisija pranešimu (toliau – pranešimas) suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims, kad atsižvelgiant į tai, jog ji negalėjo atitinkamose tipiškose šalyse nustatyti jokių volframo karbido gamintojų, kurių finansiniai duomenys būtų lengvai prieinami, ji nusprendė nustatyti pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną, remdamasi pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų pramonės sektoriuje veikiančių bendrovių duomenimis, kuriuos skelbia Turkijos centrinis bankas, kaip nurodyta prašyme atlikti peržiūrą. Buvo laikoma, kad pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų sektorius priskiriamas tai pačiai bendrajai kategorijai, kaip ir peržiūrimasis produktas.

(74)

Pastabose dėl pranešimo pareiškėjai teigė, kad Komisija turėtų atsižvelgti į duomenų bazėje „Fastmarkets“ arba „Argus“ skelbiamas kainas Europoje, o ne į „Argus Metal“ duomenis, gaunamus iš JAV geologijos tarnybos nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro. Pareiškėjai taip pat paprašė apskaičiuojant vartojimo prekių sąnaudas atsižvelgti į nusidėvėjimą, atsargines dalis ir kt. (t. y. tokių vartojimo prekių, kaip antai rūgščių, šarmų ar dujų sąnaudas, taip pat su priežiūra ir atliekomis susijusias sąnaudas). Kalbant apie tiesiogines ir netiesiogines darbo sąnaudas, pareiškėjai paprašė apskaičiuoti kiekvienos kategorijos darbuotojų išlaidas. Į šias pastabas buvo atsižvelgta 124–125, 128–129 ir 134 konstatuojamosiose dalyse.

(75)

Pranešime Komisija pristatė pagrindinius gamybos veiksnius. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagrindinius gamybos veiksnius nustatė remdamasi prašyme pateikta informacija.

(76)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(77)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(78)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(79)

Neseniai atlikusi su KLR volframo sektoriumi susijusius tyrimus (19) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip jie apibrėžti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(80)

Atlikdama minėtą tyrimą Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (20). Visų pirma, Komisija padarė išvadą, kad volframo sektoriuje ne tik išlieka gana didelė Kinijos vyriausybės nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (21), bet Kinijos vyriausybė taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymą valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (22). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (23). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (24). Komisija taip pat nustatė, kad volframo sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (25), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (26).

(81)

Kaip ir atlikdama ankstesnį tyrimą dėl KLR volframo sektoriaus, Komisija šiame tyrime nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių KLR ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (27) (toliau – ataskaita), kurie buvo grindžiami viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant volframo karbidą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(82)

Prašyme (28) teigiama, kad įvairaus pobūdžio visapusiškas Kinijos vyriausybės ar kitų valdžios institucijų kišimasis į verslą skirtingais valdžios ir rinkos lygmenimis Kinijos ekonomikai kaip visumai daro didelę įtaką ir poveikį, dėl kurių Kinijos volframo pramonės vidaus rinkos kainos ir sąnaudos negali būti naudojamos šiame tyrime.

(83)

Prašyme pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Nurodydami ankstesnius Komisijos tyrimus volframo sektoriuje (29), ataskaitą ir papildomus šaltinius, pareiškėjai teigė, kad: 1) Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (30); 2) konkrečiai Kinijos volframo pramonės atveju pastebimas didelio masto valstybės kišimasis ir kontrolė, taip pat didelė dalis šio pramonės sektoriaus įmonių yra valstybės valdomos įmonės (toliau – VVĮ). Prašyme taip pat pateikta informacija, kad Kinijos vyriausybė nustato metines gavybos kvotas ir gamybos kvotas valstybės įmonėms ir šias kvotas perduoda žemesnio lygio valstybės valdomoms įmonėms, privačioms įmonėms ir Kinijos ir užsienio subjektų valdomoms bendrosioms įmonėms (31). Kinijos volframo gamintojai taip pat priklauso Kinijos volframo pramonės asociacijai, kuri priklauso Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijai, o šios asociacijos įstatuose pabrėžiama, kad ji laikosi partijos gairių ir politikos, taip kontroliuodama volframo pramonę (32). Kinijos volframo pramonės asociacija taip pat aktyviai kontroliuoja gamybos apimtį ir daro poveikį volframo koncentratų pirkimo konkursų metu (33).

(84)

Prašyme taip pat išsamiau aptariami įvairūs orientacinių planų pavyzdžiai, iš kurių matyti didelio masto valstybės kišimasis į volframo pramonę. Pirma, prašyme minimas 13-asis penkmečio planas (toliau – penkmečio planas), kuriuo pramonės suinteresuotosioms šalims pavedama toliau plėtoti aukštai temperatūrai atsparių lydinių medžiagas, skatinti spalvotųjų metalų pramonės gamybos ir eksporto pajėgumų didinimą ir daryti tiesioginę įtaką spalvotųjų metalų pramonės gamybos procesui (34). 14-ajame penkmečio plane toliau skatinama optimizuoti ir struktūriškai koreguoti žaliavų pramonę, įskaitant spalvotųjų metalų sektorių (35). 13-ajame spalvotųjų metalų penkmečio plane volframas minimas kaip vienas iš Kinijos vyriausybės remiamų pramonės sektorių, apibūdinama, kad turi būti sukurta pirmaujančių įmonių grupė ir kuriami spalvotųjų metalų produktai, kurie gali būti integruojami į užsienio vidutinės ir aukščiausios klasės produktų tiekimo grandines, taip pat skatinama diegti inovacijas teikiant subsidijas pramonės sektoriui (36). 13-ajame spalvotųjų metalų penkmečio plane taip pat numatomi išsamesni kiekybiniai tikslai, kuriais nustatoma griežta vyriausybės vykdoma spalvotųjų metalų gamybos pajėgumų kontrolė, apibrėžiami volframo rūdos vidaus rezervo pajėgumai, nustatomas tikslas pagerinti gamybos apribojimus, koreguojami ir kontroliuojami volframo kasybos apimties kontrolės rodikliai, numatomas retųjų žemių elementų, įskaitant volframą, valdymas ir sugriežtinami bendri pagrindinių retųjų medžiagų kontrolės rodikliai (37). Taip pat nustatoma, kad spalvotųjų metalų pramonės šakos yra skatinamos pagal iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“, todėl jas turi remti įvairūs valstybiniai ir bankų fondai, kurių lėšomis teikiama parama skatinamiesiems pramonės sektoriams (38).

(85)

Prašyme taip pat atkreipiamas dėmesys į valstybės kišimąsi tam tikrose provincijose, kaip antai Hebėjaus, Dziangsi ir Hunano. Iš tiesų 13-ajame naudingųjų iškasenų penkmečio plane volframas yra įtrauktas į strateginių naudingųjų iškasenų sąrašą. Kinijos vyriausybė konsoliduoja volframo išteklių bazes Dziangsi provincijos pietuose ir Hunano provincijoje, taip siekdama stabilizuoti kasybos operacijų mastą ir apribotų bendrą volframo rūdos kasybos apimtį, nustato vidutinio dydžio ir didelių kasyklų procentinius tikslus ir stabilizuoja veiksmingo volframo tiekimo vidaus rinkoje lygį (39). Hebėjaus 2016 m. naujų medžiagų pramonės plėtros plane taip pat nustatytas tikslas sukurti Hebėjaus pramonės grandines, įskaitant konkrečią volframo pramonės grandinę (40). Dziangsi spalvotųjų metalų pramonės 14-ajame penkmečio plane volframo pramonė, įskaitant volframo karbido miltelių pramonę, minima kaip vienas pagrindinių plėtotinų pramonės sektorių (41). Galiausiai volframas taip pat yra įtrauktas į produktų, kuriems taikomi eksporto muitai, eksporto licencijavimo reikalavimai ir valstybinės prekybos reikalavimai, sąrašą (42).

(86)

Kaip nurodyta ankstesniame Komisijos tyrime dėl volframo, pastebimas didelio masto valstybės kišimasis į Kinijos volframo rinką ir dideli įvairių gamybos veiksnių iškraipymai. Tai reikšminga įvairių ekonomikos aspektų, kaip antai energijos kainų, žemės nuosavybės, darbo užmokesčio, finansų ir kredito reitingų, kontrolę. Prašyme nurodyta, kad, remiantis naujausiomis Komisijos išvadomis dėl iškraipymų suodžių pramonės sektoriuje, pirminių ir antrinių žaliavų rinkos Kinijoje yra iškraipomos (43). Prašyme taip pat išsamiau paaiškinta, kad dujas Kinijoje daugiausia gamina ir kontroliuoja valstybės valdomos įmonės, o dujų kainas reguliuoja ir kontroliuoja nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NPRK) (44). Įgyvendindama diferencijuotą elektros energijos kainų politiką, pagal kurią reikalavimus atitinkantys vartotojai skatinami tiesiogiai sudaryti susitarimus su elektros energijos gamybos bendrovėmis, NPRK taip pat reguliuoja vidaus elektros energijos kainas. Prašyme pateikiamas gairėse pateiktas pavyzdys, kaip sukurti puikią rinkos aplinką, skatinti spalvotųjų metalų pramonės struktūrinį koregavimą ir pertvarkymą bei padidinti naudą, kuriuo pabrėžiamas tolesnis tikslas užtikrinti skirtingoms pramonės šakoms palankią diferencijuotą elektros energijos kainų politiką (45). Panašiai, visa Kinijos žemė priklauso valstybei ir vyriausybė ją paskirsto atsižvelgdama į konkrečius politinius tikslus ir ekonominius planus (46).

(87)

Be to, prašyme nurodyta, kad darbo užmokesčio sąnaudos tam tikrose pramonės šakose, kaip antai volframo, yra iškraipomos dėl to, kad darbuotojams ir darbdaviams nesuteikiama pakankamai teisių jungtis į organizacijas, taip pat dėl to, kad Kinija nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Profesinės sąjungos nėra nepriklausomos nuo valstybės institucijų, o jų dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsauga yra menkos. Be to, prašyme nurodyta, kad dėl namų ūkių registravimo sistemos ribojamas darbo jėgos judumas (47).

(88)

Galimybes gauti finansavimą taip pat sudaro viešosios politikos tikslus įgyvendinančios arba su valstybe susijusios institucijos. Pavyzdžiui, Kinijos bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių. Todėl galimybės gauti kapitalo ir jo kaina nėra vienodi visiems rinkos dalyviams, o skolinimui valstybės valdomoms įmonėms, didelėms gerų ryšių turinčioms privačioms įmonėms ir pagrindiniams pramonės sektoriams būdingas šališkumas (48). Prašyme taip pat atkreipiamas dėmesys į TVF tyrimą, kuriame nustatyta, kad kredito reitingai yra iškraipomi, nes Kinijos kredito reitingai sistemingai derinami su žemesniais tarptautiniais reitingais (49).

(89)

Be to, prašyme teigiama, kad dėl vyriausybės sukeltų iškraipymų atsirado kainų signalų, kurie nebuvo susiję su laisvosios rinkos jėgomis (50). Kinijos skolinimosi išlaidos dirbtinai mažinamos, taip siekiant skatinti investicijų augimą (51), o kredito reitingui dažnai turi įtakos įmonės strateginė svarba vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydis (52). Todėl blogų skolų problemos sprendžiamos perkeliant skolą, taip sudarant sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleidžiant skolos nuosavybę (53).

(90)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjų pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(91)

Konkrečiai peržiūrimojo produkto sektoriuje Kinijos vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje.

(92)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per VVTPAK valstybės valdomai bendrovei „China Minmetals Co.“ (54) priklauso kelios didžiausios Kinijos volframo karbidą gaminančios bendrovės, t. y. „Zhuzhou Cemented Carbide Group Co., Ltd“ (55), „Xiamen Golden Egret Special Alloy Co., Ltd“ (56). ir „Zigong Cemented Carbide Group Co., Ltd“ (57). Bendrovę „Zhuzhou Cemented Carbide Group“ per tarpininkę bendrovę „China Tungsten Advanced Materials Co. Ltd.“ (58) valdo bendrovė „China Minmetals“, o bendrovė „Xiamen Golden Egret Special Alloy“ valdoma per tarpininkaujančią bendrovę „Xiamen Tungsten Co., Ltd.“ (59). Kalbant apie tiesioginius iškraipymus, bendrovė „China Minmetals“ savo 2021 m. metinėje ataskaitoje (60) nurodė 38,7 mln. RMB dydžio bendrą valstybės dotaciją (61)ir 46,8 mln. RMB dydžio centrinio finansinio fondo dotaciją, skirtą įmonėms zombėms remti (62). Bendrovės „Xiamen Tungsten“ 2022 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, kad finansų sektoriaus valdžios institucijos jai skyrė 300,3 mln. RMB dydžio dotaciją (63). Be to, bendrovės „China Minmetals“ interneto svetainėje viešai skelbiamame straipsnyje pabrėžiamas KKP dalyvavimas bendrovės veikloje, nurodant, kad: „Bendrovės „China Minmetals“ partijos organizacija kruopščiai įgyvendina nacionalinės valstybės valdomų įmonių stiprinimo konferencijos dvasią, <...> daug dėmesio skiria bendram partijos vadovybės stiprinimui ir įmonių valdymo gerinimui, <...> šiuolaikinių valstybės valdomų įmonių sistemos, pasižyminčios Kinijos ypatumais, kūrimui (ir) <...> veiksmingai skatina didelio masto partijos stiprinimo darbo integravimą kartu su gamybinėmis operacijomis“ (64).

(93)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma taip pat ir privačiose bendrovėse (65), KKP siekiant vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai Kinijos valstybės ir partijos struktūros yra susijusios. Pavyzdžiui, privatus volframo karbido gamintojas „OKE carbide“ (66) 2022 m. pusmečio ataskaitoje (67) nurodė 44,7 mln. RMB dydžio vyriausybės dotacijas (68).

(94)

Tai taip pat pastebima Kinijos volframo pramonės asociacijos (toliau – KVPA) ir Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijos (toliau – KSMPA) lygmeniu. KVPA ir KSMPA įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad asociacijos „yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei“ ir „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (69).

(95)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad Kinijos vyriausybė kišasi į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, ir nustatyta, kad tarp volframo karbido gamintojų ir KKP esama asmeninių ryšių. Pavyzdžiui, bendrovės „Zhuzhou Cemented Carbide Group Co., Ltd.“ direktorių valdybos pirmininkai tuo pat metu eina partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojo pareigas (70). Panašiai, bendrovės „Xiamen Golden Egret Special Alloy Co., Ltd.“ valdybos pirmininkai (71) eina ir partijos komiteto sekretoriaus pareigas. Tai, kad per partijos komitetą KKP kišasi į bendrovės „Xiamen Golden Eagle“ veiklą, taip pat matyti iš ją kontroliuojančiosios valstybės valdomos įmonės „Xiamen Tungsten Co., Ltd.“ įstatų, kuriuose nurodyta, kad: „partijos organizacija užtikrina pagrindinio ir politinio branduolio funkcijas, nustato kryptį, valdo bendrą padėtį ir užtikrina įgyvendinimą“  (72) ir „jeigu bendrovės partijos komitetas nustato, kad direktorių valdyba ir pirmininko komanda ketina priimti sprendimus, kurie neatitinka partijos pozicijos, principų, politikos ir nacionalinių įstatymų bei kitų teisės aktų arba gali pakenkti valstybės interesams, viešajam interesui ir teisėtoms bendrovės bei jos darbuotojų teisėms ir interesams, būtina parengti nuomonę, kuria remiantis sprendimas būtų panaikinamas arba atidedamas“ (73).

(96)

Be to, peržiūrimojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Atlikus tyrimą buvo nustatyti politikos dokumentai, iš kurių matyti, kad pramonei yra naudingos vyriausybės gairės ir kišimasis į peržiūrimojo produkto, kaip volframo sektoriaus dalies, sritį.

(97)

Kinijos vyriausybė volframo pramonę ir toliau laiko viena esminių pramonės šakų. Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų volframui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su volframo sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų vyriausybės politiką. Tai matyti iš Gamtos išteklių ministerijos pranešimo dėl bendro kasybos būdu gaunamo kiekio kontrolės ir 2023 m. pirmosios rodiklių grupės taikomos retųjų žemių elementams ir volframo rūdai (74), kuriame raginama „stiprinti bendro kasybos būdu gaunamo kiekio kontrolę ir valdymą“ (75) ir toliau nurodoma, kad „Pramonės ir informacinių technologijų ministerija ir Gamtos išteklių ministerija visoms retųjų žemių elementų sektoriaus įmonių grupėms nustatė bendro retųjų žemių elementų kasybos būdu gaunamo kiekio kontrolės kvotas“ (76). Dokumente taip pat patikslinamas konkretus volframo paskirstymas: „2023 m. pirmosios volframo koncentratų (65 % volframo trioksido) partijos bendras kasybos kontrolės rodiklis turi būti 63 000 t“ (77). 2022 m. Gamtos išteklių ministerijos pranešime dėl bendro kasybos kiekio kontrolės ir nustatyto retųjų žemių elementų ir volframo rūdos kiekio (78) taip pat nurodytas pagamintinas volframo kiekis ir teigiama, kad „2022 m. bendras nacionalinis volframo koncentrato (65 % volframo trioksido) kasybos kontrolės rodiklis buvo 109 000 t, iš kurių pagrindinis kasybos rodiklis buvo 81 170 t, o išsamus panaudojimo rodiklis buvo 27 830 t“ (79). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane (80) nurodyta, kad „vietinės naudingosios iškasenos turi būti plėtojamos racionaliai“, nurodant, kad „bus imamasi priemonių siekiant optimizuoti valdymo mechanizmą, taikomą bendriems metiniams kasybos kontrolės rodikliams, ir pagrįstai reguliuoti retųjų žemių elementų, volframo ir kitų naudingųjų iškasenų kasybos mastą“ (81) ir toliau „remti dominuojančias įmones, kad jos sukurtų didelio dydžio plieno laužo, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių aliuminio, vario, ličio, nikelio, kobalto, volframo ir molibdeno perdirbimo bazes ir pramoninių aglomeracijų teritorijas“ (82).

(98)

Panašių Kinijos valdžios institucijų ketinimų prižiūrėti ir valdyti volframo sektoriaus plėtrą pavyzdžių galima rasti ir įvairiose Kinijos provincijose, pavyzdžiui, Dziangsi, kurios 14-ajame aukštos kokybės spalvotųjų metalų plėtros penkmečio plane (83) nurodyta, kad „14-ojo penkmečio plano laikotarpiu Dziangsi spalvotųjų metalų pramonės veiklos pajamų vidutinis metinis augimo tempas bus apie dešimt procentų. Kalbant apie veiklos pajamas, spalvotųjų metalų pramonės mastas iki maždaug 2023 m. bus didesnis nei 1 trln. RMB, o volframo, retųjų žemių ir kitų strateginių išteklių pramonės mastas iki 2025 m. bus didesnis nei 100 mlrd. RMB“ (84), nurodant, kad „vario, volframo, retųjų žemių elementų ir kitų pagrindinių pramonės šakų koncentracijos lygis bus toliau didinamas“ (85). Penkmečio plane taip pat numatytas visas skyrius apie volframo pramonės plėtrą (86), siekiant kurti „nanodalelių, itin smulkaus ir itin stambaus grūdėtumo volframo miltelius ir volframo karbido miltelius, labai gryną APV, labai grynus volframo miltelius, taip pat volframo tikslines medžiagas ir kt.“ (87).

(99)

Panašiai Henano 14-ajame aukštos kokybės gamybos pramonės plėtros penkmečio plane (88) numatyta „išplėsti volframo, molibdeno, titano ir cirkonio giluminio perdirbimo pramonės grandinę ir skatinti aukščiausios klasės produktų plėtrą“ (89).

(100)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant pagrindinių volframui gaminti naudojamų žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(101)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką peržiūrimojo produkto sektoriuje neturėtų poveikio peržiūrimojo produkto gamintojams.

(102)

Be to, volframo sektoriui poveikį daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas volframas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos išteklių) (90).

(103)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(104)

Galiausiai, Komisija primena, kad volframo karbidui pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai volframo karbido gamintojai perka šiuos gamybos išteklius / dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje / paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(105)

Todėl negalima naudoti ne tik volframo karbido pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklių, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, veikia dideli iškraipymai. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(107)

Kaip paaiškinta 73 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė pranešimą dėl atitinkamų šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, susiję su atitinkamais kriterijais. Pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Turkiją, jeigu bus patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(108)

Kalbant apie atitinkamas peržiūrimojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą tipiška šalimi pasiūlyta laikyti Rusiją arba Turkiją.

(109)

Pareiškėjų teigimu, volframo karbidas gaminamas Brazilijoje, Kanadoje, KLR, Izraelyje, Japonijoje, Rusijoje, Pietų Korėjoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagal Pasaulio banko klasifikaciją iš šių šalių tik Brazilija ir Rusija yra priskiriamos prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių. Komisija taip pat nurodė, kad volframo karbido gamybos atžvilgiu Pietų Afrika taip pat laikoma didesnes nei vidutines pajamas gaunančia šalimi. Atsižvelgdama į naujausius geopolitinius ir ekonominius pokyčius, Komisija Rusijos nelaikė tinkama tipiška šalimi. Pietų Afrika ir Brazilija nebuvo įtrauktos dėl to, kad nebuvo viešai prieinamų šių šalių duomenų.

(110)

Vėliau Komisija ieškojo šalių, kuriose gaminami tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) to paties sektoriaus, kaip ir peržiūrimasis produktas, produktai. Kaip nurodė pareiškėjai, peržiūrimojo produkto gamyba priskiriama spalvotųjų metalų sektoriui. Buvo prieinami Rusijos ir Turkijos gamintojų atitinkami vieši duomenys, susiję su šio sektoriaus gamintojais.

(111)

Komisija toliau svarstė, ar būtų galima naudoti duomenis apie tinkamų tipiškų šalių pagrindinius volframo karbido gamybos veiksnius.

(112)

Remiantis prašymu, volframo karbido gamybos procesas visame pasaulyje yra toks pats ir gaminama iš pirminių (arba grynųjų) medžiagų, t. y. rūdų, arba iš antrinių medžiagų, t. y. volframo karbido laužo. Tačiau, priklausomai nuo pradinės grandies integracijos, gamintojai šį procesą gali pradėti naudodami pirmines medžiagas, APV arba volframo oksidą (WO3).

(113)

Komisija nusprendė pradėti normaliosios vertės skaičiavimus remdamasi APV, t. y. pagrindinės medžiagos, sąnaudomis, atsižvelgdama į prašyme pateiktą informaciją ir į tai, kad, nepriklausomai nuo žaliavos šaltinio, tai yra pirmasis gamybos etapas. APV sudaro daugiau kaip 90 % visų peržiūrimojo produkto gamybos sąnaudų.

(114)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija ieškojo APV importo kainų duomenų visose didesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse pagal SS kodą 2841 80. Remiantis GTA duomenimis, APV buvo importuojamas į Argentiną, Braziliją, Malaiziją, Rusiją, Tailandą, Turkiją ir Pietų Afriką. Tačiau importo apimtis visose šiose šalyse buvo labai maža, todėl manoma, kad ji negali būti tipiška nustatant patikimą lyginamąją kainą. Be to, į Argentiną buvo importuojama tik iš KLR. Didžioji dalis importo į Rusiją (daugiau kaip 75 %) ir Pietų Afriką (97 %) taip pat buvo vykdoma iš KLR. Kadangi nebuvo pakankamai reprezentatyvios informacijos apie nė vieną iš minėtų šalių, Komisija nusprendė šiam ištekliui taikyti tarptautinį lyginamąjį dydį pagal 2 straipsnio 6a dalies a punkto antrą įtrauką, remdamasi „Argus Metals International“ skelbiamomis kainomis.

(115)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad Turkijoje buvo lengvai prieinamų išsamių duomenų, susijusių su didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalies darbo jėga, energija ir PBA išlaidomis ir pelnu. Todėl Komisija nusprendė, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje.

(116)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Turkijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo.

(117)

Paskelbus pranešimą, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių pastabų dėl Turkijos pasirinkimo tipiška šalimi.

(118)

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(119)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, kaip pasiūlyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir tai, kad Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, Komisija tinkama tipiška šalimi pasirinko Turkiją.

(120)

Pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, susijusius su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Komisija taip pat nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos iš dviejų gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis PPA duomenimis ir JAV geologijos tarnybos Nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro skelbiamomis „Argus Metals International“ kainomis. Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms ir neiškraipytai energijos bei dujų tiekėjų kainai nustatyti ji naudos Turkijos statistikos instituto duomenis.

(121)

Galiausiai Komisija nurodė, kad PBA sąnaudoms ir pelnui nustatyti ji naudosis Turkijos centrinio banko skelbiama informacija apie pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų pramonės sektoriuje veikiančių bendrovių vidutines PBA sąnaudas ir pelną, kaip nurodyta 73 konstatuojamojoje dalyje.

(122)

Atsižvelgiant į visą prašymu grindžiamą informaciją, taip pat į vėliau surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė.

Volframo karbido gamybos veiksniai

(123)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo vartų pristatomos pagrindinės žaliavos, t. y. APV, kainą, Komisija pažymėjo, kad APV importas į Turkiją buvo nereikšmingas ir todėl negalėjo būti laikomas tipišku, kaip paaiškinta 114 konstatuojamojoje dalyje. Komisija naudojo vidutinę svertinę importo kainą, grindžiamą tarptautinėmis lyginamosiomis „Argus Metals International“ skelbiamomis kainomis, gautomis iš JAV geologijos tarnybos nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro (93). Šiuo atveju, net jeigu lyginamasis dydis gali apimti importą iš iškraipomų šaltinių, Komisija priminė, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą muitų perskaičiuoti nereikia. Pakanka tik nustatyti dempingo tikimybę. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju kaip lyginamąjį dydį tikslinga naudoti „Argus Metals International“ skelbiamas kainas.

(124)

Paskelbus pranešimą pareiškėjai paprašė APV kainoms Europoje nustatyti naudoti duomenų bazės „Fastmarkets“ arba „Argus“ skelbiamus duomenis, o ne „Argus Metal“ duomenis, gautus iš JAV geologijos tarnybos nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro. Jie teigė, kad Turkijoje APV visų pirma prekiaujama remiantis (platesnės apimties) Europoje taikomomis „Fastmarkets“, o ne JAV skelbiamomis kainomis.

(125)

Komisija pažymėjo, kad prašyme buvo pateikta tik prašymo laikotarpio APV vidurkio santrauka, nes autorių teisių subjektas „Fastmarkets“ nesuteikė leidimo naudoti duomenis tyrimo metu. Atsižvelgdama į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą naudojami duomenys turi būti viešai prieinami, Komisija apskaičiuodama normaliąją vertę, rėmėsi APV lyginamuoju dydžiu, grindžiamu „Argus Metals International“ kainomis, gautomis iš JAV geologijos tarnybos nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro. Komisija taip pat pažymėjo, kad skirtumas tarp „Fastmarkets“ ir JAV geologijos tarnybos skelbiamų lyginamųjų dydžių buvo nedidelis. Todėl bet koks dempingo skirtumo apskaičiavimo skirtumas būtų buvęs nedidelis (1 %).

(126)

Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo išlaidas. Tačiau, atsižvelgdama į priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimų, kurių tikslas yra nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba galėjo pasikartoti, o ne jo tikslų mastą, pobūdį Komisija nusprendė, kad vidaus vežimo išlaidų koreguoti nereikia. Dėl tokios korekcijos tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

(127)

Siekdama nustatyti darbo sąnaudų lyginamąjį dydį Komisija naudojo naujausius Turkijos statistikos instituto paskelbtus statistinius duomenis (94). Šis institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo sąnaudas įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija nustatė 2020 m. ekonominės veiklos „Pagrindinių metalų gamyba“ (veiklos kodas C.24 pagal NACE 2 red.) lyginamąjį dydį, pagrįstą valandinėmis darbo sąnaudomis. Nustatytos vertės buvo koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant šalies gamintojų kainų indeksą (95), kad būtų atspindėtos peržiūros tiriamojo laikotarpio sąnaudos.

(128)

Po pranešimo Sąjungos pramonė teigė, kad skaičiuojant dempingą reikėtų taikyti išsamų darbuotojų suskirstymą pagal kategorijas.

(129)

Komisija šią pastabą atmetė, nes Turkijos statistikos institutas nepateikia tokio išsamaus suskirstymo, ir atsižvelgdama į tai, kad tai yra priemonių galiojimo termino peržiūra, kurią atliekant, kaip nurodyta pirmiau, apskaičiuoti tikslų dempingo dydį nebūtina.

(130)

Lyginamajai elektros energijos ir dujų kainai nustatyti Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtas kainas (96) Turkijos bendrovėms (pramoniniams naudotojams). Lyginamasis dydis nustatytas remiantis 2022 m. kovo 31 d. paskelbta elektros energijos ir dujų kaina. Nurodyta kaina yra 2021 m. vidurkis. Komisija naudojo atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninės elektros energijos ir dujų kainų duomenis neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio.

(131)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(132)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl, remdamasi pareiškėjų pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pridėta prie neiškraipytų gamybos sąnaudų vertės.

(133)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi naujausiais turimais pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų pramonės sektoriuje veikiančių bendrovių finansiniais duomenimis, kuriuos skelbia Turkijos centrinis bankas (97). Kaip minėta 121 konstatuojamojoje dalyje, šis sektorius priskiriamas tai pačiai bendrajai kategorijai, kaip ir peržiūrimasis produktas. Komisija naudojo pagal parduotų prekių sąnaudas nustatytas 9,50 % PBA ir 6,61 % pelną.

(134)

Paskelbus pranešimą Sąjungos pramonė pateikė pastabų, kad vertinant gamybos pridėtines išlaidas turėtų būti atsižvelgiama į atsargines dalis ir kitas žaliavas bei nuvertėjimą. Komisija atsižvelgė į šias pastabas apskaičiuodama dempingą, kaip aprašyta 137 konstatuojamojoje dalyje .

(135)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(136)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjų prašyme pateikta informacija apie dviejų pagrindinių žaliavų panaudojimą gaminant peržiūrimąjį produktą. Darbo ir energijos sąnaudų atveju Komisija rėmėsi vieno Sąjungos gamintojo pateikta informacija.

(137)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis pareiškėjų pateiktais duomenimis. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis Turkijos centrinio banko skelbiamais naujausiais turimais pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų pramonės sektoriaus bendrovių finansiniais duomenimis (98) (žr. 3.3.2 skirsnį). Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(138)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(139)

Kaip nurodyta 48 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo grindžiama turimais faktais, vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, t. y. Eurostato informacija.

(140)

Prekės iš Kinijos buvo eksportuojamos pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (toliau – LĮPP) ir pagal įprastinį režimą. Kaip nurodyta 191 konstatuojamojoje dalyje, kadangi eksportas pagal įprastą režimą per PTL sudarė tik 0,3 % Sąjungos rinkos dalies, jis buvo laikomas nereikšmingu, o eksporto pagal LĮPP kaina buvo apskaičiuota tik kaip pagrįstai turima informacija apie kainą, kuri būtų taikoma, jeigu nebūtų taikomos priemonės. Komisija eksporto kainą nustatė remdamasi turimais statistiniais duomenimis, konkrečiai – duomenų baze COMEXT (Eurostatas). Kadangi duomenų bazėje COMEXT registruojamos CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas), gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo nustatytos remiantis prašyme pateiktais įrodymais, susijusiais su transporto, krovinių tvarkymo ir jūrų frachto išlaidomis.

(141)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę su pirmiau nustatyta eksporto kaina EXW sąlygomis.

(142)

Tuo remiantis nustatyta, kad dempingo skirtumas yra didelis (68 %). Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(143)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Komisija laikėsi nuomonės, kad LĮPP kainos yra pagrįstai turima informacija, susijusi su kaina, kuri būtų taikoma, jeigu nebūtų taikomos priemonės. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: 1) KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, 2) volframo rūdos atsargos ir volframo koncentrato eksporto mokestis ir 3) Sąjungos rinkos patrauklumas ir eksporto į trečiąsias šalis kainos.

(144)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį vertinimą grindė turimais faktais, t. y. prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, viešai prieinama informacija ir iš GTA duomenų bazės gauta informacija.

(145)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad rinkos patrauklumas nėra privalomas teisinis standartas, į kurį reikia atsižvelgti atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, nes dinamiška ir laisvai konkurencinga rinka išlieka patraukli visiems ekonominės veiklos vykdytojams.

(146)

Kaip nurodyta 156–163 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, remdamasi Sąjungos rinkos patrauklumo kriterijumi, nagrinėja, ar tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai padidintų volframo karbido eksportą į Sąjungą, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, ir ar šis eksportas būtų vykdomas dempingo kainomis. Tai visiškai atitinka pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį kriterijų, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(147)

Prašyme pareiškėjai pateikė informaciją apie Kinijos volframo karbido gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus. Remiantis Kinijos volframo pramonės asociacijos paskelbta 2020 m. Kinijos volframo pramonės plėtros ataskaita (99), Kinijos gamybos pajėgumai sudarė 80 000 tonų. Remdamiesi savo žiniomis apie rinką, pareiškėjai apskaičiavo, kad paklausa Kinijoje siekia 30 000 tonų. Be to, atėmus Kinijos eksportą į visas šalis, nustatyta, kad nepanaudoti pajėgumai sudarė 18 000 tonų. Tačiau tyrimo metu pareiškėjai paaiškino, kad skaičiuodami jie netyčia panaudojo kainų skiltyje, o ne apimties skiltyje, nurodytus duomenis, todėl teisingas Kinijos nepanaudotų pajėgumų kiekis buvo apie 41 000 tonų.

(148)

Komisija taip pat apskaičiavo KLR nepanaudotus volframo karbido pajėgumus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Remiantis Kinijos volframo pramonės asociacijos paskelbta 2021 m. Kinijos volframo pramonės plėtros ataskaita (100), Kinijos volframo karbido gamybos pajėgumai siekė 90 000 tonų. Remiantis „Roskill Tungsten“ perspektyvinių pranešimu iki 2030 m. (101) ir atsižvelgiant į tai, kad apie 60 % pagaminto volframo naudojama volframo karbidui gaminti, apskaičiuota, kad volframo karbido gamyba Kinijoje siekė apie [30 000–35 000] tonų (102). Remiantis šiais skaičiavimais nustatyta, kad nepanaudoti pajėgumai siekia [55 000–60 000] tonų arba [61–67 %]. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 15 101 tonų (žr. 4 lentelę), Kinijos nepanaudoti pajėgumai buvo daugiau nei 3,5 karto didesni už Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje.

(149)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ pakartojo tvirtinimą, kad volframo karbido gamybos pajėgumams Kinijoje apskaičiuoti naudotas šaltinis, kaip nurodyta 148 konstatuojamojoje dalyje, buvo nepatikimas, ir pateikė Kinijos volframo pramonės asociacijos interneto svetainės nuorodą.

(150)

Komisija pažymėjo, kad „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ nepateikė jokios informacijos apie volframo karbido gamybos pajėgumus Kinijoje. Komisija atliko paiešką Kinijos gamintojo pateiktoje interneto svetainėje ir negalėjo rasti duomenų apie volframo karbido gamybos pajėgumus Kinijoje. Vietoj to Komisija nustatė, kad, remiantis „Roskill Tungsten“ perspektyva iki 2030 m. (103), apskaičiuota, kad 2021 m. Kinijos volframo karbido gamybos pajėgumai sudarė [50 000–75 000] tonų volframo per metus arba [53 000–80 000] tonų volframo karbido (104). Naudojant 148 konstatuojamojoje dalyje nurodytą gamybos apimtį, kurios „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ neginčijo, volframo karbido nepanaudoti pajėgumai Kinijoje vis dar sudarė [23 000–45 000] tonų, o tai daugiau nei 1,5 karto viršijo Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir vis dar buvo laikoma reikšmingu dydžiu.

(151)

Komisija taip pat palygino volframo karbido gamybos pajėgumus KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu su pajėgumais ankstesnio priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpiu ir pažymėjo, kad jie labai padidėjo. Ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu apskaičiuota, kad gamybos pajėgumai sudarė 42 000–50 000 tonų, o šio tyrimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuota, kad jie sudarė 90 000 tonų. Todėl, nepaisant to, kad atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą jau buvo 12 000–20 000 nepanaudotų pajėgumų, jų kiekis padidėjo daugiau nei 80 %, ir nėra jokių požymių, kad tokius padidėjusius pajėgumus būtų galima absorbuoti Kinijos vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje. Dėl tokios padėties nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima nukreipti į Sąjungos rinką, kiekis galiausiai dar labiau padidės.

(152)

Komisija taip pat atkreipė dėmesį į didelius nepanaudotus pajėgumus, kurie atrankos metu buvo nurodyti Kinijos eksportuojančių gamintojų atsakymuose. Trys eksportuojantys gamintojai nurodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jie iš viso pagamino 13 500 tonų, palyginti su gamybos pajėgumais, siekiančiais 17 800 tonų. Tai reiškia, kad esama 30 % nepanaudotų pajėgumų.

(153)

Pertekliniai gamybos pajėgumai skatina toliau vykdyti eksportą dempingo kainomis. Akivaizdu, kad Kinijos eksportuotojai turi išnaudoti visas esamas galimybes padidinti gamybą, kad galėtų visapusiškai išnaudoti dideles investicijas į įrengtus pajėgumus. Akivaizdžiausias būdas – patekti į bet kurią atvirą pasaulio rinką ir, labai tikėtina, dempingo kainomis, kaip nustatyta vykdant šį tyrimą.

(154)

Remdamasi išdėstytais faktais ir aplinkybėmis Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurie greičiausiai būtų naudojami volframo karbidui į Sąjungą dempingo kainomis eksportuoti, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(155)

KLR kontroliuoja daugiau kaip 55 % volframo rūdos atsargų (105) visame pasaulyje ir tuo pačiu metu taiko 20 % eksporto mokestį volframo koncentratui (106). Dėl šio apribojimo Kinijos rinkoje yra daug žaliavų, todėl Kinijos eksportuojantys gamintojai gali greitai užpildyti savo nepanaudotus pajėgumus, nurodytus 151 konstatuojamojoje dalyje.

(156)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai padidintų pardavimą eksportui dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija išanalizavo Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainų lygį ir palygino jį su Kinijos eksporto į Sąjungos rinką kainų lygiu. Kinijos eksporto apimtis ir Sąjungos rinkos patrauklumas buvo nustatyti remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir prašyme pateiktais GTA duomenimis ir informacija.

(157)

Komisija naudojosi GTA duomenų bazės duomenimis ir daugiausia dėmesio skyrė trims pagrindinėms Kinijos eksporto rinkoms, t. y. Japonijai, Pietų Korėjai ir JAV, į kurias KLR eksportuoja apie 75 % viso produkto kiekio. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė Kinijos produktų, kuriems priskiriamas Kinijos prekių kodas 2849 9020, eksporto į Sąjungą kaina buvo panaši į vidutinę eksporto į tris pagrindines trečiųjų šalių rinkas kainą. Tačiau vertinant šalies lygmeniu Kinijos eksporto į Vokietiją kainos buvo didesnės už Kinijos eksporto į Pietų Korėją kainą, o Kinijos eksporto į Nyderlandus kaina buvo didesnė už Kinijos eksporto į Japoniją kaina. Tai rodo, kad tam tikros Sąjungos rinkos yra pelningesnės nei dvi iš trijų pagrindinių Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto rinkų. Atlikdama analizę Komisija neatsižvelgė į Kinijos eksportą pagal Kinijos prekių kodą 3824 3000, nes jis galėjo būti priskiriamas ir kitiems produktams, todėl vidutinė kaina būtų apėmusi ne tik volframo karbido kainą.

(158)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į jų pateiktą informaciją apie volframo karbido eksporto iš Kinijos į kitas trečiąsias šalis raidą, pagrįstą Tarptautinio prekybos centro prekybos žemėlapiu (107). Jie pakartojo, kad, remiantis šiais duomenimis, toliau didės Kinijos eksportas į kitas trečiąsias šalis, o ne į Sąjungos rinką. „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl į šią informaciją nebuvo atsižvelgta.

(159)

Paaiškinama, kad Komisija atsižvelgė į Tarptautinio prekybos centro prekybos žemėlapyje pateiktus duomenis. Kaip paaiškinta 157 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudojo GTA duomenų bazės duomenis, kurie, kaip ir Tarptautinio prekybos centro prekybos žemėlapis, parodė, kad pagrindinės Kinijos eksporto rinkos buvo Japonija ir Pietų Korėja ir kad 2019–2021 m. eksportas į šias rinkas didėjo. Tačiau Komisija nesutiko su išvada, kad tokia tendencija ateityje neišvengiamai tęsis tiek, kad būtų galima absorbuoti didelius Kinijoje turimus nepanaudotus pajėgumus. „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų ir neatsižvelgė į Komisijos išvadas, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportui, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl, atsižvelgiant į didelius nepanaudotus pajėgumus Kinijoje, labai tikėtina, kad didelė jų dalis būtų nukreipta į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Tas pats pasakytina apie, kaip teigiama, didėjantį vartojimą Kinijoje. Eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų apie dabartinį suvartojimą Kinijoje arba kad tikėtina, jog dėl būsimos paklausos Kinijos vidaus rinkoje bus absorbuoti dideli nepanaudoti pajėgumai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ nesutiko su 157 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad eksporto į tam tikras Sąjungos šalis kainos, atrodo, yra pelningesnės nei kainos į dvi pagrindines Kinijos eksporto rinkas. Jie teigė, kad kiekvienos rinkos konkurencinė padėtis skiriasi, o kainos atspindi paklausos ir pasiūlos tendencijas.

(161)

Tiesa, kainoms įtaką daro paklausa ir pasiūla tam tikroje rinkoje. Tačiau ši išvada nepaneigia fakto, kad kainos tam tikrose Sąjungos šalyse yra didesnės, palyginti su kainomis pagrindinėse Kinijos eksporto rinkose, todėl Sąjungos rinka, visų pirma tam tikrų valstybių narių rinka, yra patrauklesnė. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(162)

Primenama, kad volframo karbidas yra svarbus tarpinis produktas daugelyje Sąjungos sektorių, nuo asmens higienos produktų ir popieriaus iki mašinų, nuo geležinkelio bėgių, vagonų iki traukinių ir lėktuvų, todėl jis yra neatsiejama Sąjungos pramonės vertės grandinės dalis. Volframo karbido svarba rodo didelį Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos potencialą. Pažymėtina, kad net ir taikant priemones Kinijos eksportas į Sąjungą buvo toliau vykdomas dempingo kainomis.

(163)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir visų pirma atsižvelgiant į Kinijos eksporto į Sąjungą kainų lygį, palyginti su kitomis eksporto rinkomis, ir į labai svarbų volframo karbido vaidmenį daugelyje vidaus rinkos sektorių, darytina išvada, kad Kinijos eksportuotojai būtų labai suinteresuoti toliau eksportuoti į Sąjungą dempingo kainomis, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kitos eksporto rinkos negalėtų absorbuoti tokio didelio Kinijos kilmės volframo karbido kiekio.

(164)

Atsižvelgdama į didelius KLR nepanaudotus pajėgumus ir į Sąjungos rinkos patrauklumo įrodymus, Komisija padarė išvadą, kad, jeigu priemonės nebebūtų taikomos, tikėtina, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai aktyvuotų nepanaudotus pajėgumus ir greičiausiai net nukreiptų eksportą iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką, eksportuodami dempingo kainomis ir dideliais kiekiais.

(165)

Atsižvelgdama į savo išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir tikėtinos eksporto raidos, jeigu priemonės nebebūtų taikomos, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importui iš KLR taikomų antidempingo priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi.

(166)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino devyni gamintojai, priklausantys septynioms grupėms. Iš jų septyni gamintojai gamina ir parduoda laisvojoje rinkoje, o likę du gamintojai volframo karbidą daugiausia gamina kaip savo galutinės grandies produktų žaliavą (uždarasis naudojimas). Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(167)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 17 026 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi pareiškėjų klausimyno atsakymuose pateiktais patikrintais makroekonominiais duomenimis. Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau kaip 69 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(168)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad Sąjungos pramonė apima du rinkos segmentus (t. y. grynųjų medžiagų ir grąžinamojo perdirbimo) ir kad dėl to, jog atliekant tyrimą bendradarbiavo keli grąžinamąjį perdirbimą vykdantys gamintojai, įskaitant asociaciją, kurie nepritarė dėl priemonių panaikinimo, Komisija turėtų atlikti dvi atskiras žalos analizes – po vieną, susijusią su kiekvienu segmentu.

(169)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį Sąjungos pramonės apibrėžtis yra taikoma panašiam produktui. 61 konstatuojamojoje dalyje nustačiusi, kad panašus produktas atitinka peržiūrimojo produkto apibrėžtį, Komisija pažymėjo, kad panašaus produkto, gaminamo pirminės gamybos būdu, ir panašaus produkto, gaminamo grąžinamojo perdirbimo būdu, fizinės ir cheminės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Skiriasi tik žaliava: pirminės gamybos atveju naudojama volframo rūda arba vėlesni tarpiniai produktai (volframo koncentratas, APV, volframo oksidas), o grąžinamojo perdirbimo metu naudojamas metalo laužas, gautas iš naudotų kietmetalio įrankių, kurių sudėtyje yra volframo karbido. Galutinis produktas yra visiškai tas pats. Skirtinguose, kaip teigiama, rinkos segmentuose, grindžiamuose skirtingais gamybos procesais ir žaliavomis, pagaminami produktai nesiskiria. Todėl nebuvo jokios priežasties suskaidyti rinką ir atlikti skirtingas žalos analizes. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(170)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ pakartojo 168 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas pastabas, t. y. kad Sąjungos pramonę sudarytų du rinkos segmentai (t. y. gamyba naudojant grynąsias medžiagas ir perdirbimas) ir kad Komisija turėtų atlikti dvi atskiras žalos analizes – po vieną kiekvienam segmentui. Visų pirma, jie teigė, kad pirminės gamybos žaliavų ir grąžinamojo perdirbimo gamybos žaliavų skirtumas turėjo įtakos sąnaudoms ir finansiniams rodikliams ir tai vis dar galėtų pateisinti rinkos segmentaciją, net jei volframo karbidas, pagamintas naudojant grynąsias medžiagas, ir volframo karbidas, pagamintas perdirbant, yra panašūs produktai. Jie taip pat paprašė pateikti daugiau informacijos apie atitinkamų žaliavų sąnaudų poveikį dviem gamybos procesams.

(171)

Tačiau žaliavų skirtumas neatitiko produkcijos skirtumo, todėl rinkos segmentacija tarp pirminės gamybos ir grąžinamojo perdirbimo gamybos nebuvo pagrįsta. 5.5 skirsnyje pateikti finansiniai rodikliai apima abu gamybos procesus. Taigi, šis tvirtinimas atmestas.

(172)

Kaip minėta 166 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai peržiūrimąjį produktą daugiausia gamina uždarajam naudojimui kaip pirminę žaliavą įvairiems tolesnės gamybos grandies produktams gaminti, todėl uždarasis suvartojimas ir suvartojimas atvirojoje rinkoje buvo nagrinėjami atskirai.

(173)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir laisvąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu peržiūrimuoju produktu, o kainos yra atvirosios rinkos kainos.

(174)

Komisija nustatė bendrą Sąjungos suvartojimą (uždarojoje ir atvirojoje rinkoje) remdamasi patikrintais makroekonominiais duomenimis, pateiktais pareiškėjų klausimyno atsakymuose (dėl bendro Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje) ir Eurostato duomenimis (dėl importo į Sąjungą). Duomenys apie bendrą Sąjungos suvartojimą toliau lentelėje pateikiami intervalais, taip siekiant apsaugoti su vartojimu uždarojoje rinkoje susijusius duomenis, kuriuos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gauti įvertinus tik dviejų Sąjungos gamintojų veiklą, konfidencialumą, kaip nurodyta 180 konstatuojamojoje dalyje.

(175)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė.

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(176)

2018–2020 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 29 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 37 %, palyginti su 2020 m. Apskritai Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %.

(177)

Sąjungos suvartojimo tendenciją lėmė tai, kad, pareiškėjų teigimu, 2018 m. peržiūrimojo produkto paklausa Sąjungoje viršijo pramonės vidurkį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Iš tiesų, Sąjungos suvartojimo tendencija 2018 m. buvo didžiausia didėjimo tendencija, nustatyta ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu (108). 2018 m. padidėjus suvartojimui Sąjungos paklausa 2019 m. sumažėjo 23 %. 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos nustačius apribojimus peržiūrimojo produkto paklausa sumažėjo dar labiau, nors ir laikinai. Visų pirma, keli pagrindiniai peržiūrimojo produkto naudotojai, t. y. statybos ir automobilių sektorių ekonominės veiklos vykdytojai, turėjo laikinai apriboti arba nutraukti savo gamybą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, švelninant su COVID-19 pandemija susijusias priemones, paklausa pradėjo didėti. Paklausos didėjimas ir išteklių atkūrimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo naudingi Sąjungos rinkai. Šiuo atžvilgiu pareiškėjai pranešė, kad dėl logistikos ir tiekimo grandinės problemų (pvz., konteinerių trūkumo ir vėlavimo jūrų uostuose) atsirado susirūpinimas dėl tiekimo saugumo, todėl pradėta ieškoti papildomų tiekimo šaltinių, t. y. buvo kaupiamos arba papildomos atsargos. Tačiau Sąjungos suvartojimas nebebuvo toks, kaip iki pandemijos.

(178)

Remdamasi pareiškėjų pateiktais patikrintais visos Sąjungos pramonės veiklos (uždarosios ir laisvosios rinkos) makroekonominiais duomenimis, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu maždaug [8–10] % visos Sąjungos gamybos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(179)

Be to, atvirojoje rinkoje Sąjungos pramonė gamybą vykdo pagal įprastinius susitarimus (pagal juos žaliavas perka Sąjungos pramonė) ir pagal žaliavų perdirbimo susitarimus (volframo karbido pirkėjas yra žaliavų savininkas ir Sąjungos gamintojams moka mokestį už žaliavų perdirbimą į volframo karbidą). Žaliavų perdirbimo susitarimai naudojami grąžinamojo perdirbimo veiklai, nes pirkėjai Sąjungos pramonei laužą tiekia perdirbti. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu 96 % visos gaminamo kiekio buvo pagaminta pagal įprastus susitarimus, o likusi dalis (4 %) buvo pagaminta pagal žaliavų perdirbimo susitarimus.

(180)

Sąjungos uždarąjį suvartojimą Komisija nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu Sąjungos rinkoje. Nagrinėjamuoju laikotarpiu uždarąjį naudojimą taikė tik du Sąjungos gamintojai, todėl toliau lentelėje pateikti duomenys pateikiami intervalais, kad būtų išsaugotas nagrinėjamųjų Sąjungos gamintojų duomenų konfidencialumas. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

3 lentelė.

Uždarasis suvartojimas (tonomis)

(181)

2018–2020 m. Sąjungos uždarasis suvartojimas sumažėjo 16 %, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis padidėjo 11 %, palyginti su 2020 m. Apskritai Sąjungos uždarasis suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %.

(182)

Sąjungos uždarojo suvartojimo tendencija šiek tiek skyrėsi nuo bendro Sąjungos suvartojimo tendencijos. Iš tiesų COVID-19 pandemija turėjo mažesnį poveikį Sąjungos gamintojų vidaus suvartojimui, kuris, palyginti su 2019 m., 2020 m. šiek tiek padidėjo.

(183)

Komisija suvartojimą Sąjungos atvirojoje rinkoje nustatė remdamasi: a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtimi ir b) visa importo į Sąjungą apimtimi, remiantis Eurostato duomenimis. Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje raida buvo tokia:

4 lentelė.

Suvartojimas laisvojoje rinkoje (tonomis)

(184)

2018–2020 m. suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje sumažėjo 30 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 40 %, palyginti su 2020 m. Apskritai suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %.

(185)

Suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje tendencija atitiko bendrą Sąjungos suvartojimo tendenciją.

(186)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Be to, importo rinkos dalis nustatyta remiantis Eurostato importo ir Sąjungos suvartojimo duomenimis. Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

5 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(187)

2018–2020 m. importas iš Kinijos sumažėjo 59 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos sumažėjo 53 %.

(188)

Importo iš Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2,4 procentinio punkto.

(189)

Importas iš Kinijos atitiko Sąjungos paklausos tendenciją. 2021 m. nebuvo pasiektas ne tik 2018 m., bet ir 2019 m. lygis. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. importo apimtis nepadidėjo dėl keleto veiksnių: i) toliau taikytų apribojimų, dėl kurių buvo daromas poveikis tiekimo grandinėms ir gabenimui iš Kinijos, ir ii) naudotojų susirūpinimo dėl tiekimo iš Kinijos saugumo. Tačiau importo iš Kinijos rinkos dalis nuolat mažėja, nepaisant to, kad, kaip parodyta 7 lentelėje, importo kainos nuolat mažėjo, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo daugiau nei importo iš Kinijos apimtis.

(190)

Nagrinėjamasis produktas buvo importuojamas iš Kinijos tiek pagal įprastinį importo režimą, tiek pagal LĮPP, kaip nurodyta toliau:

6 lentelė.

Importo apimtis ir rinkos dalis pagal importo režimą

(191)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik visas importas iš Kinijos buvo vykdomas pagal LĮPP. 2018–2020 m. importas pagal LĮPP sumažėjo 62 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos pagal LĮPP sumažėjo 56 %. Importas iš Kinijos pagal įprastą importo režimą nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nereikšmingas ir sudarė 0,1–0,3 % rinkos dalį.

(192)

Importas iš Kinijos pagal LĮPP atitiko bendrą importo iš Kinijos tendenciją ir atspindėjo Sąjungos suvartojimo tendenciją. Importas pagal įprastinį režimą padidėjo jau 2020 m., tačiau dėl nedidelės apimties jis neturėjo įtakos bendrai importo iš Kinijos tendencijai.

(193)

Komisija importo iš Kinijos kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Iš KLR pagal įprastinį režimą vykdyto importo apimtis buvo labai menka, todėl nustatant vidutinę importo kainą ir skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą į ją neatsižvelgta. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir Eurostato duomenimis.

(194)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

7 lentelė

Importo pagal LĮPP kainos (EUR/t)

(195)

Bendrai vidutinė pagal LĮPP importuotų produktų kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 %.

(196)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo patikrinti šios tendencijos priežasčių. Tačiau Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjimo tendencija buvo pastovi.

(197)

Kaip matyti iš bendradarbiaujančių naudotojų pateiktos informacijos ir importui iš KLR naudojamų režimų, visas peržiūrimojo produkto importas iš KLR vykdomas pagal įprastinius susitarimus, nurodytus 32 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą neatsižvelgta į pardavimą, kurį Sąjungos pramonė vykdė pagal žaliavų perdirbimo susitarimus. Be to, kaip minėta 191 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu pagal įprastinį režimą importuotas kiekis buvo labai nedidelis, todėl į jį neatsižvelgta. Taigi, priverstinis kainų mažinimas buvo apskaičiuotas remiantis tik LĮPP importo kainomis. Be to, skaičiuojant įvertinta tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu regeneruojant cinką gauti milteliai nebuvo importuojami iš KLR, todėl į juos neatsižvelgta.

(198)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama: