(1)

Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytos visuomenės ir gyvūnų sveikatos taisyklės, taikomos šalutinių gyvūninių produktų gaminiams, siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą nuo šių produktų keliamos rizikos ir šią riziką sumažinti, o ypač užtikrinti maisto ir pašarų grandinės saugą. Konkrečiau, jame nustatomos saugaus šalutinių gyvūninių produktų apdorojimo ir perdirbimo arba transformavimo į jų gaminius taisyklės, įskaitant organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų pateikimo rinkai ir naudojimo taisykles. Be to, Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1009 (2), nustatyta, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi galutiniai gamybos grandinės taškai, po kurių tam tikriems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams nebetaikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai;

(2)

Reglamentu (ES) 2019/1009 nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės. Tas reglamentas netaikomas šalutinių gyvūninių produktų gaminiams, kuriems, tiekiant juos rinkai, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai. Pagal Reglamentą (ES) 2019/1009 tam tikri šalutinių gyvūninių produktų gaminiai gali tapti ES tręšiamuoju produktu arba būti jo dalimi, jei pasiekiamas šalutinių gyvūninių produktų gaminio gamybos grandinės galutinis taškas ir taip užtikrinama gyvūnų ir visuomenės sveikatos sauga. Tiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams, kurie pasiekė tam tikrų organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų gamybos grandinės galutinį tašką, nebebus taikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai, ir jie pateks tiktai į Reglamento (ES) 2019/1009 taikymo sritį;

(3)

2021 m. gruodžio 2 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė mokslinę nuomonę dėl indikatorinių mikroorganizmų ir biologinių pavojų inaktyvavimo 2 ir 3 kategorijos šalutiniuose gyvūniniuose produktuose ir jų gaminiuose, kurie turi būti naudojami kaip organinės trąšos ir (arba) dirvožemį gerinančios medžiagos, taikant standartinius ir (arba) alternatyvius perdirbimo metodus (angl. „Inactivation of indicator microorganisms and biological hazards by standard and/or alternative processing methods in Category 2 and 3 animal by-products and derived products to be used as organic fertilisers and/or soil improvers“ (3)) (2021 m. gruodžio 2 d. EFSA mokslinė nuomonė). Remiantis ta moksline nuomone, iš 2 ir 3 kategorijų medžiagų gauti pelenai, atitinkantys Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (4) III priede nustatytus reikalavimus, iš 2 ir 3 kategorijų medžiagų gautas glicerinas ir kitos 2 kategorijos medžiagos, gaunamos gaminant biodyzeliną taikant alternatyvius biodyzelino arba degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos metodus, nustatytus to reglamento IV priede, dėl saugaus jų perdirbimo kelia nedidelę riziką visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Galima nustatyti šių šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybos grandinės galutinį tašką. Tie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai turėtų pasiekti galutinį tašką, jei jie naudojami kaip sudedamoji medžiaga pagal Reglamentą (ES) 2019/1009;

(4)

tam tikri šalutinių gyvūninių produktų gaminiai nėra įtraukti į 2021 m. gruodžio 2 d. EFSA mokslinę nuomonę, nes jie neseniai buvo įvertinti kitose EFSA mokslinėse nuomonėse. Kompostas ir biodujų skaidymo liekanos, kuriems taikomi standartiniai transformacijos parametrai, 2015 m. buvo įvertinti kaip saugūs 2015 m. lapkričio 13 d. EFSA mokslinėje nuomonėje „Rizika visuomenės ir (arba) gyvūnų sveikatai dėl negyvų neišsiritusių paukščių jauniklių (2 kategorijos medžiagos), naudojamų kaip žaliava biodujoms ar kompostui gaminti taikant 3 kategorijos patvirtintą metodą“ (angl. „Risk to public and/or animal health of the treatment of dead-in-shell chicks (Category 2 material) to be used as raw material for the production of biogas or compost with Category 3 approved method“) (5). 2018 m. liepos 17 d. priimta EFSA mokslinė nuomonė dėl GSE rizikos, kurią kelia perdirbti gyvūniniai baltymai, kiekybinio rizikos vertinimo peržiūros (angl. „Scientific Opinion on the revision of the quantitative risk assessment (QRA) of the BSE risk posed by processed animal proteins (PAP)“) (6), siekiant iš dalies peržiūrėti draudimą naudoti pašarus, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001 (7). Perdirbtas mėšlas buvo įvertintas 2021 m. balandžio 27 d. EFSA mokslinėje nuomonėje „Įvairių terpių gebėjimas perduoti afrikinio kiaulių maro virusą“ (angl. „Ability of different matrices to transmit African swine fever virus“) (8), į kurią įtrauktas gyvūnų sveikatos saugos vertinimas atsižvelgiant į perdirbto mėšlo terminį apdorojimą;

(5)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatyto draudimo naudoti pašarams, galutiniam gamybos grandinės taškui pasiekti tam tikroms organinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms reikia taikyti rizikos mažinimo priemones. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011 kai kurios iš tų organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų turi būti sumaišomos su komponentu, kurio įmaišius to mišinio vėliau negalima naudoti gyvūnams šerti, kad per trąšas į ūkinių gyvūnų pašarų grandinę nepatektų tam tikros užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos. Tikslinga įtraukti Reglamente (ES) Nr. 142/2011 nustatytų esamų rizikos mažinimo priemonių derinį, grindžiamą pakuote, ženklinimu ir sudėtimi;

(6)

šalutinių gyvūninių produktų gaminiai turėtų būti laikomi pasiekusiais galutinį tašką tik tuo atveju, jei jie pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies f punktą patvirtintoje Sąjungos trąšų gamykloje. Patvirtinta trąšų gamykla yra paskutinis gamybos grandinės taškas, kuriame šalutinių gyvūninių produktų gaminiams taikomi Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatyti reikalavimai, ir vieta, kurioje jiems, pasiekus galutinį tašką, pradedami taikyti tiktai Reglamente (ES) 2019/1009 nustatyti reikalavimai,

1)

ES tręšiamasis produktas – tręšiamasis produktas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1009 2 straipsnio 2 punkte;

2)

galutinis taškas – galutinis gamybos grandinės taškas, po kurio šalutinių gyvūninių produktų gaminiui nebetaikomi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimai.

a)

pelenai, gauti iš 2 ir 3 kategorijų medžiagų, atitinkantys Reglamento (ES) Nr. 142/2011 III priede nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus;

b)

liekanos, susidarančios šalutiniams gyvūniniams produktams transformuojantis biodujų įmonėje, atitinkančios reikalavimus, nustatytus šiose Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo nuostatose:

c)

kompostas, atitinkantis reikalavimus, nustatytus šiose Reglamento (ES) Nr. 142/2011 V priedo nuostatose:

d)

perdirbtas mėšlas ir perdirbtos vabzdžių atmatos, atitinkantys Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XI priedo I skyriaus 2 skirsnio a, b, d ir e punktuose nustatytus reikalavimus.

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2117 (2) iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013;

(2)

tuo pakeitimu Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (3) 6, 10, 12, 14, 15, 20 ir 22 straipsnių nuostatos įtrauktos į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96 straipsnio 5 ir 6 dalis, 97 straipsnio 2 dalį, 98 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis ir į 105, 106 ir 106a straipsnius;

(3)

visų pirma Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 15 straipsnis tapo nebereikalingas, nes jame nustatyta speciali produkto specifikacijos Sąjungos lygmens pakeitimų patvirtinimo procedūra, pagal kurią leidžiama juos patvirtinti nerengiant balsavimo komitete, jei po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje negaunama prieštaravimų dėl tų pakeitimų, – ji dabar tapo standartine saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos registravimo procedūra pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį, taip pat produktų specifikacijų Sąjungos lygmens pakeitimų patvirtinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą procedūra;

(4)

tam, kad ta procedūra ūkio subjektams būtų aiškesnė ir jiems būtų paprasčiau ją taikyti, Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 6, 10, 12, 14, 15, 20 ir 22 straipsniai turėtų būti išbraukti, o nuorodos į tuos straipsnius turėtų būti pakeistos;

(5)

Reglamentu (ES) 2021/2117 į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnį įtraukus naują 3 dalį, dabartinė to straipsnio 3 dalis tapo 4 dalimi. Įtraukus naujus punktus, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 93 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis ir b punkto iii papunktis atitinkamai tapo to straipsnio a punkto iv papunkčiu ir b punkto iv papunkčiu. Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse pateiktos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 93 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį ir b punkto iii papunktį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 11 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį ir 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punkto nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalį turėtų būti atitinkamai pakeistos;

(6)

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 (4) III priedo B skirsnio 3 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Condado de Huelva“, „Málaga“ ir „Jerez-Xérès-Sherry“ gaminti naudojama iš veislės ‘Pedro Ximénez’ vytintų vynuogių gauta misa, į kurią, siekiant išvengti fermentacijos, pridėta neutralaus vyno kilmės alkoholio, gali būti pagaminta Montiljos–Morileso regione. Tačiau dabartinėje Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Málaga“ ir „Jerez-Xérès-Sherry“. Siekiant užtikrinti suderinamumą su Deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 nuostatomis ir likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda „Condado de Huelva“ specifikacijomis, būtina iš dalies pakeisti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnio 3 dalį ir paaiškinti, kad nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su vytintų vynuogių misos, į kurią, siekiant išvengti fermentacijos, pridėta neutralaus vyno kilmės alkoholio, kilme, taikoma ir likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Condado de Huelva“;

(7)

Reglamentu (ES) 2021/2117 nustatytas reikalavimas visų vynuogių produktų, kurie buvo dealkoholizuoti ir kurių faktinė alkoholio koncentracija yra mažesnė nei 10 tūrio proc., atveju kaip vieną iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomųjų duomenų nurodyti minimalų tinkamumo vartoti terminą. Tačiau, vadovaujantis visiems maisto produktams taikomais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 (5) reikalavimais, tikslinga nustatyti, kad minimalus tinkamumo vartoti terminas, kai jis nurodomas ant taros, neprivalo būti nurodytas tame pačiame matymo lauke, kaip reikalaujama pateikiant kitus privalomus duomenis, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnyje;

(8)

Reglamentu (ES) 2021/2117 sudedamųjų dalių sąrašas ir maistingumo deklaracija pagal atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies b ir l punktus taip pat įtraukti į privalomų duomenų sąrašą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnio 1 dalyje. Reglamentu (ES) 2021/2117 iš dalies pakeičiant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 122 straipsnį Komisijai taip pat suteikti įgaliojimai priimti specialiąsias taisykles dėl sudedamųjų dalių nurodymo ir pavadinimo taikant naują Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytą reikalavimą. Todėl tikslinga nustatyti taisykles, būtinas siekiant atsižvelgti į konkrečias vynuogių produktų savybes ir konkrečius jų gamybos procesus bei laiką, kartu pateikiant vartotojams išsamią ir tikslią informaciją. Šios taisyklės turėtų būti taikomos, kai sudedamųjų dalių sąrašas pateikiamas vyno etiketėje, taip pat kai sudedamųjų dalių sąrašas pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, nurodytomis ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje, pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnio 5 dalį;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnio 5 dalies c punkte, kuris aiškinamas su Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 9 straipsnio 1 dalies c punktu, nustatyta, kad tais atvejais, kai sudedamųjų dalių sąrašas pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos nurodomos tiesiogiai ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje. Siekiant suderinamumo su Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 reikalavimais, kurie jau taikomi vynui, tikslinga Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 40 straipsnio 2 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią tas medžiagas leidžiama nurodyti už to paties matymo lauko ribų, tais atvejais taikyti ir toliau. Tačiau jei sudedamųjų dalių sąrašas pateikiamas ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje, jis pateikiamas tame pačiame matymo lauke ant taros ir jame pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 21 straipsnio 1 dalies a punktą taip pat nurodomos alerginės medžiagos;

(10)

vynuogių produktai visada gaminami iš vynuogių, todėl tikslinga leisti pagrindinę žaliavą sudedamųjų dalių sąraše nurodyti vienu terminu, neatsižvelgiant į tai, ar vyndarys naudojo šviežias vynuoges, ar vynuogių misą. Iš tiesų, nuoseklus termino „vynuogės“ vartojimas vynuogių produktų sudedamųjų dalių sąraše leidžia vartotojams pateikti suderintą, suprantamą ir aiškią informaciją;

(11)

medžiagos, kurias pagal Sąjungos teisę leidžiama naudoti įvairiais vynininkystės tikslais, pavyzdžiui, sodrinimo ir saldinimo, įskaitant sacharozę, koncentruotą vynuogių misą ir rektifikuotą koncentruotą vynuogių misą, yra sudedamosios dalys, todėl jos turi būti įtrauktos į sudedamųjų dalių sąrašą. Siekiant padėti vartotojams geriau suprasti vynuogių misos pagrindu nurodomų medžiagų sąrašą, o vynuogių gamintojams geriau jį tvarkyti, tikslinga leisti terminą „koncentruota vynuogių misa“ vartoti tiek koncentruotai vynuogių misai, tiek rektifikuotai koncentruotai vynuogių misai pavadinti;

(12)

be to, kad nurodomos vynuogės, saldinimo ir sodrinimo medžiagos bei galbūt „tirage liqueur“ ar „expedition liqueur“, sudedamųjų dalių sąrašas turėtų būti papildytas priedais, naudojamais vynuogių produktams gaminti, taip pat pagalbinėmis perdirbimo medžiagomis, kurios gali sukelti alergiją ar netoleravimą. Tikslinga nurodyti, kad visi šie vynininkystės junginiai, kurie gali būti įtraukti į sudedamųjų dalių sąrašą, yra nurodyti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo A dalies 2 lentelėje, kurioje taip pat nurodyti jiems apibūdinti vartojami terminai ir E numeriai, kurie taip pat gali būti vartojami toms sudedamosioms dalims nurodyti;

(13)

vynas yra biochemiškai aktyvus produktas, ir jam būdingos savybės (net tai pačiai partijai priklausančių produktų) per visą jo gyvavimo laiką gali labai skirtis. Vynuogės, naudojamos vienos rūšies vynui gaminti, skiriasi dėl tokių veiksnių kaip jų sunokimo laipsnis, derliaus nuėmimo sąlygos arba vietos dirvožemis ir oro sąlygos. Išorinės sąlygos gaminant ir brandinant vyną prieš jį išpilstant į butelius (statinėse arba kitose specialiose talpyklose) taip pat turi įtakos galutiniam produktui. Priedai naudojami įvairiais gamybos etapais – nuo pirmosios fermentacijos iki išpilstymo į butelius; tam tikroms su vynininkyste susijusioms funkcijoms atlikti tinkamiausi priedai gali skirtis dėl vyno savybių ir išorės veiksnių sąveikos, taip pat dėl dažno poreikio maišyti skirtingų rūšių vyną. Siekdami užtikrinti vyno vientisumą (pvz., rūgštingumo, šviežumo atžvilgiu) ir stabilumą, atsakingi vynininkystės specialistai sprendimą naudoti tam tikrus priedus dažnai priima vietoje, remdamiesi skirtingais gamybos etapais atlikta ad hoc analize. Toks sprendimas labai dažnai priimamas vėlai, kai etiketės jau išspausdintos. Be to, tam, kad būtų patenkinti vyno rinkos poreikiai, atsižvelgiant į galutinę vyno paskirties vietą ir pirkėjus, dažnai paskutinę minutę reikia laikytis lankstaus požiūrio. Tai visų pirma pasakytina apie priedus, priskiriamus rūgštingumą reguliuojančių medžiagų ir stabilizatorių kategorijoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir siekiant suteikti galimybę laikytis lankstaus požiūrio vynininkystės, ženklinimo ir komerciniais tikslais, kartu užtikrinant, kad vartotojams būtų suteikta pakankamai informacijos, taip pat atsižvelgiant į ribotą leidžiamų naudoti vynininkystės junginių, griežtai reglamentuojamų Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/934, kiekį, tikslinga leisti ūkio subjektams sudedamųjų dalių sąraše rūgštingumą reguliuojančias medžiagas ir stabilizatorius nurodyti pateikiant ne daugiau kaip tris alternatyvias sudedamąsias dalis, jei pagal funkciją jos yra panašios arba gali būti naudojamos pakaitomis ir jei galutiniame produkte yra bent viena iš jų;

(14)

Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 41 straipsnyje nustatyti terminai, kurie turi būti vartojami ženklinant tam tikras Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 21 straipsnyje nurodytas alergiją ar netoleravimą sukeliančias medžiagas ar produktus, susiję su sulfitais, kiaušiniais ir kiaušinių produktais, pienu ir pieno produktais. Siekiant išlaikyti nuoseklumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vartotojai tokias medžiagas žino, tie terminai turėtų būti toliau vartojami ir toliau, taip pat sudedamųjų dalių sąraše, kai jis pateikiamas ant pakuotės arba etiketėje;

(15)

kai kurie priedai yra naudojami kaip pakavimo dujos (anglies dioksidas, argonas ir azotas) ir jais siekiama pagrindinio tikslo – vynuogių išpilstymo metu išstumti deguonį – tačiau tokie priedai netampa vartojamo produkto dalimi. Be to, vyno rinkai būdinga tai, kad dėl šių dujų kartais sprendžiama ad hoc, išpilstant vyną į butelius po to, kai etiketės jau yra pagamintos, atsižvelgiant į komercinius veiksnius, pavyzdžiui, paskirties rinką, transporto priemones ar pirkėjų poreikius. Todėl atrodo tikslinga leisti ūkio subjektams vietoj pakavimo dujų sąrašo pateikti jų funkciją apibūdinančią specialią nuorodą „Išpilstyta apsauginėje atmosferoje“ arba „Gali būti išpilstyta apsauginėje atmosferoje“;

(16)

tam tikri putojančių vynų gamybos metodai apima „tirage liqueur“ dėjimą į kiuvė siekiant paskatinti antrinę fermentaciją, taip pat „expedition liqueur“ dėjimą siekiant šiems vynams suteikti specifinių juslinių savybių. Visos galimos „tirage liqueur“ ir „expedition liqueur“ sudedamosios dalys reglamentuojamos Deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 II priede ir apima sacharozę, vynuogių misą, koncentruotą vynuogių misą ir (arba) vyną, tačiau jos nenaudojamos saldinti ar sodrinti. Turint omenyje labai specifines su vynininkyste susijusias funkcijas, vien tik atskirų „tirage liqueur“ ir „expedition liqueur“ komponentų nurodymas kartu su kitomis sudedamosiomis dalimis gali suklaidinti vartotojus, nebent tie komponentai būtų sugrupuoti vartojant tam tikrus specialius terminus. Todėl sudedamųjų dalių sąraše turėtų būti leidžiama nurodyti terminus „tirage liqueur“ ir „expedition liqueur“ atskirai arba kartu su jų faktinių sudedamųjų dalių sąrašu;

(17)

tam tikros Jungtinei Karalystei skirtos Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 nuostatos, pavyzdžiui, 45 straipsnio 3 dalis arba 51 straipsnio ketvirta pastraipa, tapo nebeaktualios, nes ta šalis nebėra Sąjungos valstybė narė. Todėl tos nuostatos turėtų būti išbrauktos;

(18)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 57 straipsnio 1 dalies a punktą, putojančio vyno butelio apjuosimas folija paprastai yra privalomas putojančių vynų, rūšinių putojančių vynų ir rūšinių aromatinių putojančių vynų skiriamasis požymis. Todėl folija ir toliau turėtų būti naudojama kaip šių vynų skiriamasis požymis, išskyrus to deleguotojo reglamento 57 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis. Tačiau gamintojams ir išpilstytojams turėtų būti leidžiama nenaudoti folijos dėl veiklos priežasčių, pvz., siekiant sumažinti sąnaudas, vengiant atliekų arba gerinant rinkodarą, jeigu užtikrinama, kad netyčia ištraukus kamštį ar manipuliuojant juo produktas nekels pavojus saugai;

(19)

reikėtų iš dalies pakeisti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 III priedo B dalį, kurioje apibrėžiamos to deleguotojo reglamento 52 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų, vartotinų kitiems nei A dalyje išvardytiems produktams apibūdinti, vartojimo sąlygos, kad būtų išsamiau paaiškintos tų terminų vartojimo sąlygos;

(20)

sudedamųjų dalių sąrašas ir maistingumo deklaracija tapo privalomais duomenimis, pateiktinais produkto aprašyme 10 straipsnyje nurodytuose lydimuosiuose dokumentuose, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 (6) V priedo A skirsnio reikalavimuose dėl lydimųjų dokumentų, susijusių su produkto aprašymu, naudojimo, nuo atitinkamų nuostatų įsigaliojimo datos ir šis reikalavimas taikomas tiek neišpilstytam vynui, tiek paženklintiems išpilstytiems vyno produktams. Priešingai, siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą importuojamas vynas būtų paženklintas pagal Sąjungos taisykles, to deleguotojo reglamento VII priede nustatyti VI-1 dokumentui ir VI-2 ištraukoms taikomi reikalavimai turėtų būti iš dalies pakeisti taip, kad sudedamųjų dalių sąrašas taptų neatskiriama importuojamo produkto aprašymo dalimi;

(21)

todėl deleguotieji reglamentai (ES) 2019/33 ir (ES) 2018/273 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(22)

pagal Reglamento (ES) 2021/2117 6 straipsnio penktą pastraipą, įpareigojimas išvardyti iš dalies dealkoholizuotų ir dealkoholizuotų vynuogių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra mažesnė nei 10 tūrio proc., sudedamąsias dalis ir nurodyti minimalų tinkamumo vartoti terminą, turi būti taikomas nuo 2023 m. gruodžio 8 d. Todėl su tais įsipareigojimais susiję pakeitimai turėtų būti taikomi nuo tos pačios dienos,

1)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

2)

6 straipsnis išbraukiamas;

3)

10 straipsnis išbraukiamas;

4)

11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

5)

12 straipsnis išbraukiamas;

6)

13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

7)

14 straipsnis išbraukiamas;

8)

15 straipsnis išbraukiamas;

9)

17 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Standartinio pakeitimo paraiškoje pateikiamas standartinių pakeitimų apibūdinimas, priežasčių, dėl kurių pakeitimai yra reikalingi, apibendrinimas, ir įrodoma, kad siūlomi pakeitimai gali būti laikomi standartiniais remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa.“;

10)

20 straipsnis išbraukiamas;

11)

22 straipsnis išbraukiamas;

12)

40 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

13)

45 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

14)

įterpiamas šis straipsnis:

15)

51 straipsnio ketvirta pastraipa išbraukiama;

16)

57 straipsnio 1 dalis papildoma trečia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ir rūšinio aromatinio putojančio vyno gamintojai gali nuspręsti neapvynioti apkausto folija.“;

17)

58 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

(*1)   2018 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/34, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės, susijusios su vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškomis, prieštaravimo procedūra, produktų specifikacijų pakeitimais, saugomų pavadinimų registru, apsaugos panaikinimu ir simbolių naudojimu, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su tinkama patikrų sistema (OL L 9, 2019 1 11, p. 46).“;"

18)

III priedo B dalies lentelė pakeičiama taip:

„—

sudedamųjų dalių sąrašas.“

(1)

Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2117 (2). Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96, 97, 98, 105 ir 106 straipsniai buvo iš dalies pakeisti įtraukiant nuostatas iš Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (3) 6, 10, 12, 14, 15 ir 20 straipsnių, o jie vėliau buvo išbraukti Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2023/1606 (4). Be to, Reglamentu (ES) 2021/2117 iš dalies pakeitus Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnį, to straipsnio 3 dalies nuostatos perkeltos į 4 dalį;

(2)

tam, kad ūkio subjektams būtų aiškiau ir paprasčiau, reikėtų atitinkamai patikslinti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/34 (5) ir jo prieduose pateiktas nuorodas į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalį ir Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 14 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 20 straipsnį;

(3)

Reglamentu (ES) 2021/2117 taip pat iš dalies pakeistos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl produkto specifikacijos turinio ir panaikinimo priežasčių. Išsamūs produkto specifikacijoje nurodytų duomenų, kuriais nurodomas ryšys su geografine vietove, aprašymo reikalavimai įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnio 2 dalies g punktą. Papildoma panaikinimo priežastis įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 106 straipsnį;

(4)

todėl, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/34 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyti duomenų, kuriais nurodomas ryšys su geografine vietove, aprašymo reikalavimai turėtų būti išbraukti. Be to, to įgyvendinimo reglamento VII priedas, kuriame pateikta panaikinimo prašymo forma, turėtų būti suderintas su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 106 straipsniu, kiek tai susiję su 4 skirsnio „Panaikinimo priežastys“ turiniu;

(5)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/34 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

2)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

3)

8 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

4)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

11 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

6)

II–VII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

(1)

Reglamentu (ES) 2019/1021 įgyvendinami Sąjungos įsipareigojimai pagal 2001 m. Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (2) (toliau – Konvencija) ir 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolą dėl patvariųjų organinių teršalų (3) (toliau – Protokolas);

(2)

Konvencijos A priede pateiktas cheminių medžiagų sąrašas. Kiekviena Konvencijos šalis privalo uždrausti į sąrašą įtrauktas chemines medžiagas ir (arba) imtis teisinių ir administracinių priemonių, būtinų jų gamybai, naudojimui, importui ir eksportui nutraukti;

(3)

dešimtajame Konvencijos šalių konferencijos susitikime, kuris vyko 2022 m. birželio 6–17 d., pagal Konvencijos 8 straipsnio 9 dalį nuspręsta iš dalies pakeisti Konvencijos A priedą – be jokių specifinių išimčių į jį įtraukti perfluorheksansulfonrūgštį (PFHxS), jos druskas ir PFHxS giminingus junginius;

(4)

todėl Reglamento (ES) 2019/1021 I priedo A dalis, kurioje pateikiamos Konvencijoje ir Protokole išvardytos cheminės medžiagos ir tik Konvencijoje išvardytos cheminės medžiagos, taip pat turėtų būti iš dalies pakeista į ją įtraukiant PFHxS, jos druskas ir PFHxS giminingus junginius;

(5)

siekiant sustiprinti Reglamento (ES) 2019/1021 3 straipsnio taikymą ir vykdymo užtikrinimą Sąjungoje, reikėtų nustatyti PFHxS, jos druskų ir PFHxS giminingų junginių, kurių kaip netyčia susidarančių teršalų minimaliai pasitaiko cheminėse medžiagose, mišiniuose ar gaminiuose, ribinę vertę. PFHxS ir jos druskų ribinė vertė turėtų būti 0,025 mg/kg, o atskirų PFHxS giminingų junginių arba šių junginių mišinio – 1 mg/kg. Kadangi šiuo metu šių ribinių verčių neįmanoma laikytis norint šią rūgštį, jos druskas ir junginius naudoti gaisro gesinimo putose, tokiam naudojimo būdui reikėtų nustatyti didesnes koncentracijos ribas ir, siekdama jas sumažinti, Komisija turėtų jas peržiūrėti per trejus metus nuo įsigaliojimo;

(6)

todėl Reglamentas (ES) 2019/1021 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/118 (2) nustatomos išsaugojimo priemonės, skirtos tam tikrų Šiaurės jūros rajonų jūros aplinkai saugoti. Paskutinį kartą šis reglamentas iš dalies pakeistas Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2023/340 (3);

(2)

2023 m. vasario 22 d. Vokietija pranešė Komisijai apie klaidą Deleguotajame reglamente (ES) 2023/340. Ji susijusi su bendroje rekomendacijoje pateiktu sakiniu, kuris nebuvo perkeltas į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/340, t. y. su tuo, kad su žvejyba susijusios išsaugojimo priemonės Zilto išorinio rifo vidurinėje ir rytinėje dalyse [1(10) rajonuose] turi įsigalioti 2023 m. gegužės 1 d.;

(3)

2023 m. vasario 28 d. Vokietija informavo Komisiją apie daugiau Deleguotojo reglamento (ES) 2023/340 priede aptiktų techninių klaidų, kurios susijusios su Nyderlandų išskirtinės ekonominės zonos nustatymu ir jūrinės skiriamosios linijos tarp Vokietijos ir Nyderlandų išskirtinių ekonominių zonų geografinėmis koordinatėmis;

(4)

todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2017/118 3 straipsnio 1 dalis ir I bei VI priedai turėtų būti atitinkamai ištaisyti;

(5)

kadangi šiuo aktu padaryti pataisymai daro tiesioginį poveikį žvejybos veiklai rajonuose, kuriuose taikomos su žvejyba susijusios išsaugojimo priemonės, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

1)

3 straipsnio 1 dalis papildoma d punktu:

2)

I ir VI priedai ištaisomi, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

(1)

Reglamentu (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 siekiama užtikrinti, kad istorinės ar administracinės vertės dokumentai būtų išsaugoti ir, kai galima, atverti visuomenei. Todėl kiekviena Sąjungos institucija, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), šiuo reglamentu įpareigojama įsteigti savo istorinius archyvus ir jame nurodytomis sąlygomis, praėjus 30 metų laikotarpiui nuo dokumentų parengimo, atverti juos visuomenei;

(2)

priimdamas šį sprendimą ECB naudojasi savo teise laikyti ir tvarkyti savo istorinius archyvus, jų nedeponuodamas Europos universitetiniam institutui (EUI), ir nustato Reglamentui (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 taikyti reikalingas vidaus taisykles. Šių vidaus taisyklių tikslas – nustatyti praktinę ECB istorinių archyvų išsaugojimo ir atvėrimo visuomenei tvarką, kartu deramai atsižvelgiant į ECB institucinius ypatumus;

(3)

Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 1 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžiama sąvoka „Europos Bendrijų institucijų archyvai“. Atsižvelgiant tiek į tai, kad ECB veikia labai integruotose struktūrose, tiksliau, Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS) ir Eurosistemoje, tiek į tai, kad ECB buvo perduotos ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) kūrusių institucijų funkcijos, ECB archyvų aprėptis laikytina platesne, negu apibrėžta Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 1 straipsnio 2 dalies a punkte. Pirma, remiantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, jie apima visus ECB arba nacionalinių centrinių bankų (NCB) vykdant ECBS ir Eurosistemos uždavinius parengtus arba gautus dokumentus, nepriklausomai nuo tų dokumentų rūšies ir laikmenos ir nuo to, ar juos laiko ECB, ar NCB (2). Antra, jie apima visus ECB laikomus Ekonominės ir pinigų sąjungos studijų komiteto (toliau – Ž. Deloro komitetas), Europos ekonominės bendrijos valstybių narių centrinių bankų valdytojų komiteto (toliau – CB valdytojų komitetas), Europos bendradarbiavimo pinigų srityje fondo (EBPSF) ir Europos pinigų instituto (EPI) parengtus ir gautus dokumentus, nepriklausomai nuo jų rūšies ir laikmenos;

(4)

pagal Europos Centrinio Banko sprendimo ECB/2004/2 (3) 23 straipsnio 3 dalies antrą sakinį ECB sprendimus priimantys organai gali leisti visuomenei susipažinti su ECB archyvams priklausančiais dokumentais nepasibaigus 30 metų laikotarpiui. 2019 m. gegužės 7 d. ECB valdančioji taryba nusprendė leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuos parengė arba gavo Ž. Deloro komitetas ir kuriuos 2005 m. Tarptautinių atsiskaitymų bankas, rengęs daugumą šio komiteto posėdžių, perdavė ECB. 2020 m. sausio 23 d. ECB valdančioji taryba nusprendė leisti visuomenei susipažinti su ECB laikomais CB valdytojų komiteto, EBPSF ir EPI parengtais arba gautais dokumentais. Šiuo sprendimu įgyvendinami minėti Valdančiosios tarybos sprendimai, o visuomenei atitinkami dokumentai bus atverti juos išslaptinus iki „ECB-PUBLIC“, nepriklausomai nuo to, ar praėjo 30 metų laikotarpis;

(5)

Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 2 straipsnyje pripažįstama, kad taisyklei, pagal kurią, kai tai galima, istorinės ar administracinės vertės dokumentai turi būti atveriami visuomenei, gali būti taikoma išimtis ir šiuo atžvilgiu pateikiama nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (4). Kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 netaikomas ECB, taisyklės, kad istorinės ar administracinės vertės dokumentai turi būti atveriami visuomenei, išimtys nustatytos Europos Centrinio Banko sprendime ECB/2004/3 (5). Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dokumentams, kuriems išimtys galioja dėl privatumo ar komercinių interesų, išimtys gali būti taikomos ir pasibaigus maksimaliam 30 metų laikotarpiui. Dokumentams, kuriems galioja kitos Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnyje nustatytos išimtys, išimtys gali būti taikomos ne ilgiau kaip 30 metų, nebent ECB valdančioji taryba nustato kitaip;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad ECB archyvams priklausančius ir su ECBS bei Eurosistemos uždavinių vykdymu susijusius dokumentus laiko ir NCB, kurie gali pageidauti atverti juos visuomenei kartu su savo pačių istoriniais archyvais arba jų gali būti prašoma perduoti tuos dokumentus kuriai nors trečiajai šaliai, pavyzdžiui, nacionaliniam istoriniam archyvui, Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 taikymui reikalingos vidaus taisyklės turi būti taikomos ir nacionaliniams centriniams bankams. Kadangi NCB yra sudėtinė ECBS ir Eurosistemos dalis, jie nelaikytini nei valstybėmis narėmis, kaip ši sąvoka suprantama pagal Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 6 straipsnį, nei trečiosiomis šalimis, kaip ši sąvoka suprantama pagal šį sprendimą. ECB ir NCB turėtų glaudžiai bendradarbiauti siekdami užtikrinti, kad ECB istoriniai archyvai būtų tvarkomi nuosekliai ir su deramu rūpestingumu visoje ECBS ir Eurosistemoje;

(7)

ECB archyvams priklausančius dokumentus NCB, prieš įsigaliojant šiam sprendimui, gali būti perdavę kuriai nors trečiajai šaliai, pavyzdžiui, nacionaliniam istoriniam archyvui. Tokiais atvejais NCB turėtų užtikrinti, kad tos trečiosios šalys neatvertų tų dokumentų visuomenei, kol nesibaigė 30 metų laikotarpis. Be to, tais atvejais, kai ECB laiko tuos pačius dokumentus, kokie buvo perduoti tokioms trečiosioms šalims, NCB privalo užtikrinti, kad šios trečiosios šalys tokius dokumentus atvertų visuomenei tik praėjus 30 metų po to, kai ECB juos išslaptino iki „ECB-PUBLIC“. Nacionaliniai istoriniai archyvai ir kitos nacionalinės viešojo valdymo institucijos privalo, kaip tai numato Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje ir Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas, elgtis sąžiningai, kad ECB archyvo dokumentai nebūtų pernelyg anksti atskleisti ar kad nebūtų atskleisti įslaptinti dokumentai;

(8)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (6) ECB privalo informuoti duomenų subjektus apie su jais susijusių asmens duomenų tvarkymą ir gerbti jų, kaip duomenų subjektų, teises. Tačiau ECB tokias teises turėtų derinti su archyvavimo tikslais viešojo intereso labui pagal duomenų apsaugos teisę;

(9)

Reglamento (ES) 2018/1725 16 straipsnio 5 dalies b punkte ir 19 straipsnio 3 dalies d punkte numatytos išimtys taikomos atitinkamai duomenų subjekto teisei gauti informaciją ir teisei reikalauti ištrinti archyvavimo tikslais viešojo intereso labui tvarkomus duomenis, kai dėl šių teisių gali tapti neįmanoma arba jos gali labai sukliudyti pasiekti to duomenų tvarkymo tikslus. Teisė gauti informaciją konkrečiu ECB istorinių archyvų atveju iš esmės neturėtų būti taikoma, nes, ECB istorinius archyvus atvėrus visuomenei, informacijos apie duomenų tvarkymą teikimas iš ECB pareikalautų neproporcingų pastangų. Nepaisant to, kai duomenų subjektai pirmą kartą informuojami apie duomenų tvarkymo operacijas, kurioms buvo renkami jų asmens duomenys, juos tikslinga informuoti, kad jų asmens duomenys, sudarantys ECB istorinių archyvų dalį, gali būti atverti visuomenei. Atsižvelgiant į ECB archyvų dydį, iš dalies fizinį pobūdį bei archyvavimo viešojo intereso labui pobūdį, teisė reikalauti ištrinti duomenis konkrečiu ECB istorinių archyvų atveju iš esmės neturėtų būti taikoma, jeigu ECB archyvuose esančių asmens duomenų ištrynimas pakenktų ECB istorinių archyvų galiojimui, vientisumui ir autentiškumui ir todėl galėtų labai kliudyti pasiekti archyvavimo tikslus viešojo intereso labui;

(10)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 4 dalį ECB gali nustatyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su to reglamento 17, 18, 20, 21 ir 23 straipsniuose nurodytomis teisėmis, tokiu mastu, kokiu dėl tų teisių gali tapti neįmanoma pasiekti archyvavimo tikslus viešojo intereso labui arba jos gali tapti rimta kliūtimi tiems tikslams pasiekti ir nukrypti leidžiančios nuostatos yra būtinos jiems pasiekti. Priimdamas šį sprendimą, ECB numato taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su Reglamento (ES) 2018/1725 17, 18, 20, 21 ir 23 straipsniuose nurodytomis teisėmis, taikydamas pagal to reglamento 13 straipsnį reikalaujamas organizacines ir technines apsaugos priemones. Jeigu duomenų subjekto prašyme nepateikiama konkreti informacija apie duomenų tvarkymą, su kuriuo susijęs prašymas, galimybės susipažinti su asmens duomenimis suteikimas dėl ECB istorinių archyvų dydžio gali pareikalauti neproporcingų pastangų arba tai gali būti praktiškai neįmanoma. Asmens duomenų ištaisymas, ištrynimas arba tvarkymo apribojimas pakenktų ECB istorinių archyvų vientisumui ir autentiškumui ir prieštarautų archyvavimo tikslui viešojo intereso labui. Tačiau deramai pagrįstais atvejais, kai asmens duomenys yra netikslūs, ECB gali nuspręsti prie atitinkamo dokumento pridėti papildomą pareiškimą arba anotaciją. Pranešimas apie bet kokį asmens duomenų ištaisymą, ištrynimą ar tvarkymo apribojimą gali pareikalauti neproporcingų pastangų arba gali būti praktiškai neįmanomas. Kadangi asmens duomenys yra sudėtinė ir neatskiriama ECB istorinių archyvų dalis, suteikus teisę prieštarauti ECB archyvuose saugomų asmens duomenų tvarkymui, būtų neįmanoma pasiekti archyvavimo tikslo viešojo intereso labui;

(11)

ECB negali visuomenei atverti dokumentų, kuriuose yra Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnyje nurodytų specialių kategorijų asmens duomenų, Reglamento (ES) 2018/1725 11 straipsnyje nurodytų asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas arba jaunesnių nei 13 metų amžiaus vaikų asmens duomenų. Atsižvelgiant į didelį dokumentų kiekį ir į mažą tikimybę, kad dokumentai, kuriuose yra neskelbtinų asmens duomenų, turi administracinės ar istorinės vertės, tokių dokumentų atvėrimas visuomenei labai pavėlintų archyvavimo procesą, taigi stipriai jam kliudytų. Reglamento (ES) 2018/1725 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad reglamentas neturėtų būti taikomas mirusių asmenų asmens duomenų tvarkymui. Kadangi dauguma atvejų ECB negali nustatyti, ar duomenų subjektas yra miręs, tikslinga taikyti papildomą apsaugos priemonę – nustatyti, kad ECB istorinių archyvų dokumentas, kuriame yra neskelbtinų Reglamento (ES) 2018/1725 10 ir 11 straipsniuose nurodytų asmens duomenų arba Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnyje nurodytų su asmens privatumu ir neliečiamumu susijusių duomenų, gali būti atveriamas visuomenei praėjus šimtui metų nuo dokumento sukūrimo;

(12)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 41 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu; jis pateikė nuomonę 2022 m. spalio 5 d. ECB įgyvendino Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno rekomendacijas;

(13)

Sprendimo ECB/2004/2 23 straipsnio 3 dalies antras sakinys iš dalies keičiamas siekiant patikslinti, kad pagal šį sprendimą su ECB archyvams priklausančiais dokumentais galima laisvai susipažinti tik pasibaigus 30 metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai sprendimus priimantys organai nusprendžia šį laikotarpį sutrumpinti, pavyzdžiui, kaip tai yra ECB laikomų Ž. Deloro komiteto, CB valdytojų komiteto, EBPSF ir EPI parengtų ir gautų dokumentų atveju, arba šį laikotarpį pratęsti, pavyzdžiui, kaip tai galėtų būti atskirų Valdančiosios tarybos posėdžių atveju, jeigu konkrečiu atveju atlikus vertinimą būtų paneigta prielaida, kad Valdančiosios tarybos sprendimų priėmimo proceso nepriklausomumui nebekiltų grėsmė praėjus 30 metų,

1)

ECB pirmtakai – Ekonominės ir pinigų sąjungos studijų komitetas, Europos ekonominės bendrijos valstybių narių centrinių bankų valdytojų komitetas, Europos bendradarbiavimo pinigų srityje fondas ir Europos pinigų institutas;

2)

ECB archyvai –

3)

ECB istoriniai archyvai – visi istorinės ar administracinės vertės dokumentai, kurie sudaro ECB archyvų dalį ir buvo atrinkti nuolatiniam saugojimui;

4)

sukūrimo data –

5)

nacionalinis centrinis bankas (NCB) – valstybės narės centrinis bankas;

6)

trečioji šalis – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, nepriklausantis ECBS;

7)

vertinimas – tęstinis ECB archyvų rūšiavimo procesas, siekiant nustatyti, kuriuos dokumentus reikėtų išsaugoti istoriniais archyvavimo tikslais;

8)

išsaugojimas – tam tikra grupė veiksmų, būtinų nuolatinei prieigai prie dokumentų, atrinktų ir įtrauktų į ECB istorinius archyvus, užtikrinti ir informacinio turinio praradimui kuo labiau sumažinti;

9)

įslaptintas dokumentas – ECB istorinių archyvų dokumentas, kuriam pagal ECB konfidencialumo režimo taisykles (7) suteikta viena iš šių keturių slaptumo žymų, neleidžiančių skelbti dokumento viešai, t. y.: „ECB-SECRET“, „ECB-CONFIDENTIAL“, „ECB-RESTRICTED“ ir „ECB-UNRESTRICTED“;

10)

išslaptintas dokumentas – ECB istorinių archyvų dokumentas, kuriam pagal ECB konfidencialumo režimo taisykles suteikta slaptumo žyma „ECB-PUBLIC“;

11)

asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 1 punkte;

12)

vaikų asmens duomenys – jaunesnių nei 13 metų amžiaus vaikų asmens duomenys;

13)

neskelbtini asmens duomenys – Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnyje nurodyti specialių kategorijų asmens duomenys, Reglamento (ES) 2018/1725 11 straipsnyje nurodyti su apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir nusikalstamomis veiklomis susiję asmens duomenys ir vaikų asmens duomenys;

14)

duomenų valdytojas – duomenų valdytojas, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko sprendimo (ES) 2020/655 (ECB/2020/28) (8) 2 straipsnio 1 punkte.

a)

jeigu ECB laiko tuos pačius dokumentus, kurie buvo perduoti tai trečiajai šaliai ir ta trečioji šalis atlieka tų dokumentų vertinimą, trečiosios šalies atliekamas vertinimas būtų suderintas su ECB pagal 3 straipsnį atlikto vertinimo rezultatais;

b)

jeigu ECB laiko tuos pačius dokumentus, kurie buvo perduoti tai trečiajai šaliai ir ta trečioji šalis nagrinėja tų dokumentų konfidencialumo režimą, tos trečiosios šalies sprendimas dėl išslaptinimo būtų suderintas su ECB pagal 4 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo dėl išslaptinimo rezultatais; ir

c)

ta trečioji šalis neatvertų visuomenei išslaptintų dokumentų, kol nepraeis 30 metų laikotarpis nuo dokumentų sukūrimo dienos.

(1)

Susitarimo 498 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Jungtinė Karalystė ir Sąjunga (kiekviena atskirai – Šalis, abi kartu – Šalys) nustato mechanizmą, pagal kurį Šalys gali savanoriškai viena kitai perduoti metų žvejybos galimybes;

(2)

Susitarimo 508 straipsnyje išdėstytos Specialiojo žuvininkystės komiteto funkcijos ir įgaliojimai, kurių gali būti ir daugiau;

(3)

Susitarimo 508 straipsnio 1 dalies m punkte nustatyta, kad Specialusis žuvininkystės komitetas gali sukurti mechanizmą, pagal kurį Šalys gali savanoriškai viena kitai perduoti metų žvejybos galimybes, kaip nurodyta 498 straipsnio 8 dalyje. Susitarimo 508 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad Specialusis žuvininkystės komitetas gali patvirtinti priemones, įskaitant sprendimus ir rekomendacijas dėl Susitarimo 508 straipsnio 1 dalies m punkte nurodytų dalykų;

(4)

kaip pateikta Šalių konsultacijų 2021 m. ir 2022 m. žvejybos klausimais įrašuose, Šalys taikė laikiną 2021 m. ir 2022 m. žvejybos galimybių savanoriško perdavimo mechanizmą, kol nėra nustatytas 498 straipsnio 8 dalyje nurodytas mechanizmas;

(5)

2022 m. balandžio 27 d. įvykusiame trečiajame Specialiojo žuvininkystės komiteto posėdyje Šalys patvirtino 498 straipsnio 8 dalyje nurodyto mechanizmo veikimo principus;

(6)

kaip pateikta šalių konsultacijų 2023 m. žvejybos klausimais įrašuose, 2021 m. ir 2022 m. laikinas mechanizmas taikytas plačiau, kad apimtų 2023 m. žvejybos galimybes, kol nėra nustatytas 498 straipsnio 8 dalyje nurodytas mechanizmas;

(7)

tikslinga, kad Specialusis žuvininkystės komitetas priimtų sprendimą dėl 498 straipsnio 8 dalyje nurodyto savanoriško metų žvejybos galimybių perdavimo mechanizmo detalių,

1.

Tai bus mechanizmas, pagal kurį Šalys galėtų savanoriškai viena kitai perduoti tų metų žvejybos galimybes.

2.

Mechanizmas bus taikomas kasmet kaip Šalių reguliariai vykdomų atskirų susitikimų seka nuo paskesnių metų balandžio 1 d. iki sausio 31 d., ir susitikimus paprastai skirs 4 savaičių tarpas. Šalys iš anksto susitars dėl šių susitikimų tvarkaraščio, įskaitant datas, iki kurių Šalys pasikeis siūlomų perdavimų sąrašais, jei abi nori pasiūlyti perdavimų.

3.

Atskiruose perdavimo pasiūlymuose bus nurodyti išteklių identifikatoriai ir kiekis tonomis, kuriuos Šalys siūlo perduoti kiekviena kryptimi (Jungtinei Karalystei ir Sąjungos valstybei narei).

4.

Identiški pasiūlymai, esantys ir vienos, ir kitos Šalių sąrašuose, kuriais pasikeista, bus įgyvendinti.

5.

Šis mechanizmas gali būti periodiškai peržiūrimas Specialiajame žuvininkystės komitete.

(1)

Susitarimo 496 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena Šalis sprendžia dėl savo vandenyse taikytinų priemonių, kuriomis siekiama 494 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų tikslų ir laikomasi 494 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų;

(2)

Susitarimo 496 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Jungtinė Karalystė ir Sąjunga (kiekviena iš jų – Šalis, toliau kartu – Šalys), prieš pradėdamos taikyti naujas 496 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, galinčias turėti poveikį kitos Šalies laivams, apie jas praneša kitai Šaliai, kad ši turėtų pakankamai laiko pateikti pastabų ar paprašyti paaiškinimo;

(3)

Specialiojo žuvininkystės komiteto 2021 m. spalio 27 d. posėdyje Šalys susitarė tęsti diskusijas, kaip šį pasikeitimo pranešimais procesą būtų galima patobulinti, numatydamos parengti pranešimų protokolą. Specialiojo žuvininkystės komiteto 2022 m. spalio 21 d. posėdyje Šalys akcentavo, kad svarbu susitarti dėl pasikeitimo pranešimais protokolo;

(4)

Susitarimo 508 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad Specialusis žuvininkystės komitetas gali priimti rekomendacijas dėl Susitarimo 508 straipsnio 1 dalyje nurodytų dalykų;

(5)

Susitarimo 10 straipsnyje nustatyta, kad rekomendacijos nėra privalomos,

(1)

Susitarimo 504 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Jungtinė Karalystė ir Sąjunga (kiekviena iš jų – Šalis, kartu – Šalys) prašo Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) pateikti rekomendaciją dėl išteklių, pažymėtų žvaigždute 35 priede, valdymo rajonų ir ICES taikomų vertinimo vienetų suderinimo;

(2)

tie ištekliai yra: i) europinės mažažiotės plekšnės ir raudonosios plekšnės (Šiaurės jūra), L/W/2AC4-C; ii) jūrinės plekšnės (Lamanšo sąsiauris), PLE/7DE; iii) paprastieji otai ir švelnieji rombai (Šiaurės jūra), T/B/2AC4-C; iv) merlangai (Airijos jūra), WHG/7X7A-C;

(3)

Susitarimo 504 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Šalys, gavusios rekomendaciją, per šešis mėnesius kartu ją peržiūri ir kartu apsvarsto atitinkamų išteklių valdymo rajonų patikslinimus siekdamos susitarti dėl atitinkamų 35 priede pateikto išteklių ir BLSK dalių sąrašo pakeitimų;

(4)

Šalys pranešė, kad Specialiojo žuvininkystės komiteto (toliau – SŽK) 2022 m. liepos 20 d. posėdyje parengti tokie bendri prašymai ICES dėl minėtų keturių žuvininkystės išteklių. Be to, ICES 2022 m. gruodžio 16 d. pateikė savo rekomendaciją dėl dviejų iš tų keturių išteklių: i) europinių mažažiočių plekšnių ir raudonųjų plekšnių (Šiaurės jūra); ii) paprastųjų otų ir švelniųjų rombų (Šiaurės jūra);

(5)

šiuo metu europinių mažažiočių plekšnių ir raudonųjų plekšnių (L/W/2AC4-C), taip pat paprastųjų otų ir švelniųjų rombų (T/B/2AC4-C) ištekliai yra valdomi taikant suminį BLSK, o ICES teikia rekomendacijas atskiros žuvų rūšies lygiu ir geografinė šių europinių mažažiočių plekšnių, raudonųjų plekšnių ir švelniųjų rombų išteklių valdymo rajonų aprėptis pagal Susitarimą yra siauresnė nei rajonų, dėl kurių teikiamos ICES rekomendacijos:

(6)

2022 m. gruodžio 16 d. rekomendacijoje ICES rekomendavo, kad visų keturių žuvininkystės išteklių (europinių mažažiočių plekšnių, raudonųjų plekšnių, paprastųjų otų ir švelniųjų rombų) valdymo tikslais būtų naudojamas vienai žuvų rūšiai nustatytas BLSK, taikomas visoje atitinkamo ištekliaus paplitimo teritorijoje;

(7)

ICES savo metinėje rekomendacijoje dėl išteklių (2022 m. birželio 30 d.), pateiktoje dėl europinių mažažiočių plekšnių, raudonųjų plekšnių, paprastųjų otų ir švelniųjų rombų, panašiai rekomendavo taikyti valdymą atskiros žuvų rūšies lygiu visoje atitinkamo ištekliaus paplitimo teritorijoje. Kaip teigiama ICES rekomendacijoje, šių rūšių išteklių valdymas taikant suminį tų rūšių BLSK kliudo veiksmingai kontroliuoti kurios nors vienos rūšies žuvų išteklių naudojimo lygius ir gali lemti bet kurios iš šių rūšių išteklių pereikvojimą;

(8)

Susitarimo 508 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyta, kad Specialusis žuvininkystės komitetas gali priimti rekomendacijas dėl bendradarbiavimo tvaraus žvejybos valdymo srityje pagal Susitarimo penktą podalį (Žvejyba);

(9)

Šalys pripažįsta, kad, siekiant nustatyti tvarios žvejybos galimybes, gali būti tikslinga taikyti daugiau kaip vieną BLSK kiekvienai žuvų rūšiai;

(10)

Šalys taip pat pripažįsta atsakingo tarptautinio žvejybos valdymo svarbą, be kita ko, kad nustatant BLSK turėtų būti atsižvelgiama į kitų pakrantės valstybių sužvejotą laimikį;

(11)

Šalys atkreipia dėmesį į potencialius šių išteklių valdymo sunkumus, kurių gali kilti dėl perėjimo prie vienos žuvų rūšies BLSK pagal rajoną, dėl kurio teikiamos ICES rekomendacijos, įskaitant įpareigojimo iškrauti laimikį taikymą, ir pripažįsta potencialią reikšmę, kurią gali turėti tarprajoninis tai pačiai žuvų rūšiai nustatytų BLSK lankstumas ir kvotų mainų naudojimas mažinant tokią riziką,