1.   Šiuo reglamentu nustatomi tvarumo, saugos, ženklinimo, žymėjimo ir informacijos reikalavimai, kurių laikantis baterijas leidžiama pateikti rinkai arba pradėti naudoti Sąjungoje. Juo taip pat nustatomi minimalieji didesnės gamintojo atsakomybės, baterijų atliekų surinkimo bei apdorojimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai.

2.   Šiuo reglamentu nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų, pateikiančių baterijas rinkai arba pradedančių jas naudoti, baterijų išsamaus patikrinimo pareigos. Jame taip pat nustatomi žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimai, taikomi perkant baterijas arba gaminius, į kuriuos baterijos yra integruotos.

3.   Šis reglamentas taikomas visų kategorijų baterijoms, t. y. nešiojamosioms baterijoms, automobilio apšvietimui, starterio ar variklio paleidimui skirtoms baterijoms (automobilių baterijoms), mažųjų transporto priemonių baterijoms, elektrinių transporto priemonių baterijoms ir pramoninėms baterijoms, nepriklausomai nuo jų formos, tūrio, svorio, konstrukcijos, bateriją sudarančių medžiagų, cheminės sudėties, naudojimo ar paskirties. Jis taip pat taikomas baterijoms, kurios yra integruotos į gaminius ar pridėtos prie jų arba kurios yra specialiai suprojektuotos būti integruotomis į gaminius ar pridėtomis prie jų.

II skyriaus tikslais, kai rinkai pateiktas baterijas galima laikyti priskirtinomis daugiau nei vienai kategorijai, laikoma, kad jos priskiriamos tai kategorijai, kuriai taikomi griežčiausi reikalavimai.

4.   Tais atvejais, kai baterijų elementai arba baterijų moduliai tiekiami į rinką galutiniam naudojimui jų nebeintegruojant ir nesurenkant į didesnes sudėtines baterijas ar paprastas baterijas, jie laikomi pateiktais rinkai kaip baterijos šio reglamento tikslais ir tokiu atveju yra taikomi panašiausiai baterijų kategorijai numatyti reikalavimai. Tais atvejais, kai galima laikyti, kad tokie baterijų elementai ar baterijų moduliai priskiriami daugiau nei vienai baterijų kategorijai, laikoma, kad jie priskiriami tai kategorijai, kuriai taikomi griežčiausi reikalavimai.

5.   Šis reglamentas netaikomas baterijoms, kurios yra integruotos arba specialiai suprojektuotos būti integruotomis į:

6.   Šio reglamento III ir VIII skyriai netaikomi įrangai, specialiai suprojektuotai branduolinių įrenginių, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2009/71/Euratomas (42) 3 straipsnyje, saugai.

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

2.   Be 1 dalyje pateiktų apibrėžčių, vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1.   Dėl priežasčių, susijusių su baterijų, kurioms taikomas šis reglamentas, tvarumo, saugos, ženklinimo ir informacijos reikalavimais, valstybės narės negali drausti, riboti ar sudaryti kliūčių tiekti rinkai arba pradėti naudoti šį reglamentą atitinkančias baterijas.

2.   Valstybės narės negali kliudyti prekybos mugėse, parodose, pristatymuose ar panašiuose renginiuose eksponuoti šio reglamento neatitinkančių baterijų, jei pateikiamas matomas ženklas, kuriame aiškiai nurodyta, kad tos baterijos neatitinka šio reglamento ir kad jos negali būti tiekiamos rinkai arba pradedamos naudoti tol, kol nėra užtikrinama jų atitiktis šiam reglamentui. Tokių baterijų demonstracijų metu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imasi tinkamų priemonių asmenų saugai užtikrinti.

1.   Baterijos pateikiamos rinkai arba pradedamos naudoti tik jeigu jos atitinka šiuos reikalavimus:

2.   Pagal 1 dalį pateiktos rinkai arba pradėtos naudoti baterijos neturi kelti rizikos žmonių sveikatai, asmenų saugai, turtui ar aplinkai jokiais aspektais, kuriems netaikomi II ir III skyriai.

1.   Be Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede ir Direktyvos 2000/53/EB 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų apribojimų, baterijų sudėtyje neturi būti medžiagų, kurių atžvilgiu šio reglamento I priede yra nustatytas apribojimas, nebent būtų tenkinamos to apribojimo sąlygos.

2.   Tais atvejais, kai dėl tam tikros medžiagos naudojimo fiziškai gaminant baterijas arba dėl tam tikros medžiagos buvimo baterijose tuo metu, kai jos pateikiamos rinkai, ar vėlesniais jų gyvavimo ciklo etapais, be kita ko, keičiant baterijų atliekų paskirtį arba apdorojant baterijų atliekas, kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, kuri nėra tinkamai kontroliuojama ir į kurią reikia reaguoti Sąjungos mastu, Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiami I priede nustatyti apribojimai, laikydamasi 86, 87 ir 88 straipsniuose nustatytos procedūros.

3.   Pagal šio straipsnio 2 dalį patvirtinti apribojimai netaikomi medžiagos naudojimui vykdant su baterijomis susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 23 punkte.

4.   Jei pagal šio straipsnio 2 dalį patvirtintas apribojimas netaikomas produkto ir technologiniam tyrimui bei plėtrai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 22 punkte, ta išimtis ir didžiausias leidžiamas medžiagos kiekis, kuriam taikoma išimtis, nurodomi šio reglamento I priede.

5.   Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija, padedama Europos cheminių medžiagų agentūros, įsteigtos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – Agentūra), parengia ataskaitą dėl susirūpinimą keliančių medžiagų, t. y. medžiagų, darančių neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai arba trukdančių perdirbti atliekas į saugias ir aukštos kokybės antrines žaliavas, esančių baterijose arba naudojamų jų gamyboje. Komisija tą ataskaitą, kurioje išsamiai išdėsto savo išvadas, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir apsvarsto galimybę imtis tinkamų tolesnių priemonių, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų priėmimą.

1.   Elektrinių transporto priemonių baterijų, įkraunamųjų pramoninių baterijų, kurių talpa didesnė kaip 2 kWh, ir mažųjų transporto priemonių baterijų atveju pagal ketvirtoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą dėl kiekvieno kiekvienoje gamykloje pagaminto baterijų modelio parengiama anglies pėdsako deklaracija, kurioje pateikiama bent ši informacija:

Anglies pėdsako deklaracija taikoma:

Kol anglies pėdsako deklaracija taps prieinama naudojant 13 straipsnio 6 dalyje nurodytą QR kodą, ji pateikiama kartu su baterija.

Komisija ne vėliau kaip 2024 m. vasario 18 d. elektrinių transporto priemonių baterijų atveju, 2025 m. vasario 18 d. įkraunamųjų pramoninių baterijų, išskyrus baterijas su išoriniu energijos kaupikliu, atveju, 2027 m. vasario 18 d. mažųjų transporto priemonių atveju ir 2029 m. vasario 18 d. pramoninių baterijų su išoriniu energijos kaupikliu atveju:

2.   Ant elektrinių transporto priemonių baterijų, įkraunamųjų pramoninių baterijų, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, ir mažųjų transporto priemonių baterijų turi būti pateikta aiškiai matoma, lengvai įskaitoma ir nenutrinama etiketė, kurioje nurodomas 1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytos baterijos anglies pėdsakas ir deklaruojama kiekvienoje gamykloje pagaminto atitinkamo baterijos modelio anglies pėdsako dydžio klasė.

Pirmoje pastraipoje nurodytų baterijų atveju VIII priede nurodytuose techniniuose dokumentuose pateikiami įrodymai, kad deklaruotas anglies pėdsakas ir priskyrimas atitinkamai anglies pėdsako dydžio klasei buvo apskaičiuoti pagal metodiką, išdėstytą deleguotuosiuose aktuose, kuriuos Komisija priima pagal 1 dalies ketvirtos pastraipos a punktą ir šios dalies ketvirtos pastraipos a punktą.

Pirmoje pastraipoje nustatyti anglies pėdsako dydžio klasių reikalavimai taikomi:

Komisija ne vėliau kaip 2025 m. vasario 18 d. elektrinių transporto priemonių baterijų atveju, 2026 m. rugpjūčio 18 d. įkraunamųjų pramoninių baterijų, išskyrus baterijas tik su išoriniu energijos kaupikliu, atveju, 2028 m. rugpjūčio 18 d. mažųjų transporto priemonių atveju ir 2030 m. rugpjūčio 18 d. įkraunamųjų pramoninių baterijų su išoriniu energijos kaupikliu atveju:

Komisija, laikydamasi II priedo 8 punkte nustatytų sąlygų, kas trejus metus peržiūri dydžio klasių skaičių ir ribines vertes tarp jų ir, kai tinkama, pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas dydžio klasių skaičius ir ribinės vertės tarp jų, siekiant, kad jie atitiktų tikrąją rinkos padėtį ir numatomą rinkos raidą.

3.   Elektrinių transporto priemonių baterijų, įkraunamųjų pramoninių baterijų, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, ir mažųjų transporto priemonių baterijų atveju, VIII priede nurodytuose techniniuose dokumentuose pateikiami įrodymai, kad kiekvienoje gamykloje pagaminto atitinkamo baterijos modelio deklaruota gyvavimo ciklo anglies pėdsako vertė nesiekia didžiausios ribos, nustatytos pagal trečią pastraipą priimtu deleguotuoju aktu.

Pirmoje pastraipoje nustatytas reikalavimas dėl didžiausios gyvavimo ciklo anglies pėdsako ribos pradedamas taikyti:

Komisija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 18 d. elektrinių transporto priemonių baterijų atveju, 2028 m. vasario 18 d. įkraunamųjų pramoninių baterijų, išskyrus baterijas su išoriniu energijos kaupikliu, atveju, 2030 m. vasario 18 d. mažųjų transporto priemonių atveju ir 2032 m. vasario 18 d. pramoninių baterijų su išoriniu energijos kaupikliu atveju pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant pirmoje pastraipoje nurodytą didžiausią gyvavimo ciklo anglies pėdsako ribą. Rengdama tą deleguotąjį aktą Komisija atsižvelgia į atitinkamas II priedo 9 punkte išdėstytas sąlygas.

Nustatant didžiausią gyvavimo ciklo anglies pėdsako ribą prireikus atliekamas 2 dalyje nurodytas perklasifikavimas pagal anglies pėdsako dydžio klases.

4.   Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina galimybę šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus taikyti ir nešiojamosioms baterijoms, o 3 dalyje nustatytą reikalavimą taikyti ir įkraunamosioms pramoninėms baterijoms, kurių talpa mažesnė 2 kWh arba mažesnė. Tuo tikslu Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ir apsvarsto galimybę imtis tinkamų priemonių, be kita ko, pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

5.   1, 2 ir 3 dalys netaikomos baterijai, kuri buvo paruošta pakartotiniam naudojimui, paruošta paskirties keitimui, kurios paskirtis buvo pakeista arba kuri buvo perdaryta, jei ta baterija jau buvo pateikta rinkai arba pradėta naudoti prieš atliekant tokias operacijas.

1.   Nuo 2028 m. rugpjūčio 18 d. arba praėjus 24 mėnesiams po trečioje pastraipoje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, kartu su pramoninėmis baterijomis, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, išskyrus baterijas tik su išoriniu energijos kaupikliu, elektrinių transporto priemonių baterijomis ir automobilių baterijomis, kurių aktyviosiose medžiagose yra kobalto, švino, ličio ar nikelio, pateikiami dokumentai, kuriuose dėl kiekvienoje gamykloje per metus pagaminto kiekvieno baterijos modelio pateikiama informacija apie kobalto, ličio ar nikelio, kurio yra aktyviosiose medžiagose ir kuris buvo regeneruotas iš baterijų gamybos atliekų ar po vartojimo susidariusių atliekų, procentinę dalį, taip pat švino, kurio yra baterijoje ir kuris buvo regeneruotas iš atliekų, procentinę dalį.

Mažųjų transporto priemonių baterijoms, kurių aktyviosiose medžiagose yra kobalto, švino, ličio ar nikelio, pirma pastraipa taikoma nuo 2033 m. rugpjūčio 18 d.

Komisija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 18 d. pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant metodiką, pagal kurią pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų baterijų atveju apskaičiuojama ir patikrinama kobalto, ličio ar nikelio, kurio yra aktyviosiose medžiagose ir kuris buvo regeneruotas iš baterijų gamybos atliekų ar po vartojimo susidariusių atliekų, procentinė dalis, ir švino, kurio yra baterijoje ir kuris buvo regeneruotas iš atliekų, procentinė dalis, taip pat atitinkamų dokumentų formą.

2.   Nuo 2031 m. rugpjūčio 18 d. pramoninių baterijų, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, išskyrus baterijas tik su išoriniu energijos kaupikliu, elektrinių transporto priemonių baterijų ir automobilių baterijų, kurių aktyviosiose medžiagose yra kobalto, švino, ličio ar nikelio, atveju dėl kiekvienoje gamykloje per metus pagaminto kiekvieno baterijos modelio VIII priede nurodytuose techniniuose dokumentuose pateikiami įrodymai, kad tų baterijų aktyviosiose medžiagose yra toliau nurodytos atitinkamai kobalto, ličio ar nikelio, kuris buvo regeneruotas iš baterijų fizinės gamybos atliekų ar po vartojimo susidariusių atliekų, ir švino, kurio yra baterijoje ir kuris buvo regeneruotas iš atliekų, minimalios procentinės dalys:

3.   Nuo 2036 m. rugpjūčio 18 d. pramoninių baterijų, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, išskyrus baterijas tik su išoriniu energijos kaupikliu, elektrinių transporto priemonių baterijų, mažųjų transporto priemonių baterijų ir automobilių baterijų, kurių aktyviosiose medžiagose yra kobalto, švino, ličio ar nikelio, atveju dėl kiekvienoje gamykloje per metus pagaminto kiekvieno baterijos modelio VIII priede nurodytuose techniniuose dokumentuose pateikiami įrodymai, kad tų baterijų aktyviosiose medžiagos yra toliau nurodytos atitinkamai kobalto, ličio ar nikelio, kuris buvo regeneruotas iš baterijų fizinės gamybos atliekų ar po vartojimo susidariusių atliekų, ir švino, kurio yra baterijoje ir kuris buvo regeneruotas iš atliekų, minimalios procentinės dalys:

4.   1, 2 ir 3 dalys netaikomos baterijoms, kurios buvo paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui, kurių paskirtis buvo pakeista arba kurios buvo perdarytos, jei tos baterijos jau buvo pateiktos rinkai arba pradėtos naudoti prieš atliekant tokias operacijas.

5.   Įsigaliojus pagal 1 dalį priimtam deleguotajam aktui ir ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina, ar dėl esamo ir prognozuojamo iš atliekų regeneruoto kobalto, švino, ličio ar nikelio išteklių pakankamumo ar nepakankamumo 2030 m. ir 2035 m., taip pat atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, tikslinga peržiūrėti 2 ir 3 dalyse nustatytas tikslines normas.

Kai pagrįsta ir tinkama, remiantis pagal pirmą pastraipą atliktu vertinimu arba atsižvelgiant į kitus svarbius baterijų technologijų pokyčius, darančius poveikį regeneruotų medžiagų rūšiai, Komisija ne vėliau kaip 2029 m. rugpjūčio 18 d. pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamos 2 ir 3 dalyse nustatytos tikslinės normos.

6.   Kai pagrįsta ir tinkama, atsižvelgiant į rinkos raidą, susijusią su baterijų chemine sudėtimi, darančia poveikį medžiagų, kurios gali būti regeneruotos, rūšiai, Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas į jį įtraukiant kitų medžiagų nei kobaltas, švinas, litis ir nikelis, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatant kiekvienos konkrečios medžiagos konkrečias minimaliąsias perdirbtų medžiagų dalis.

1.   Nuo 2028 m. rugpjūčio 18 d. arba praėjus 24 mėnesiams po 2 dalyje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, bendrosios paskirties nešiojamosios baterijos, išskyrus diskinius elementus, turi atitikti minimaliąsias III priede nustatytų elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrų vertes, nustatytas pagal 2 dalį priimtu deleguotuoju aktu.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2027 m. rugpjūčio 18 d. pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant III priede nurodytų elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrų privalomas minimaliąsias vertes bendrosios paskirties nešiojamosioms baterijoms, išskyrus diskinius elementus.

Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, iš dalies keičiamos pirmoje pastraipoje nurodytos minimaliosios vertės arba, papildant nurodytuosius III priede, įtraukiami elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrai.

Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą Komisija apsvarsto poreikį mažinti bendrosios paskirties nešiojamųjų baterijų gyvavimo ciklo poveikį aplinkai, be kita ko, didinant jų išteklių naudojimo efektyvumą, ir atsižvelgia į atitinkamus tarptautinius standartus ir ženklinimo sistemas.

Komisija taip pat užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytu deleguotuoju aktu nustatytos nuostatos neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio tų baterijų arba prietaisų, mažųjų transporto priemonių ar kitų transporto priemonių, į kuriuos tos baterijos integruotos, saugai ir funkcionalumui, įperkamumui ir kainai galutiniams naudotojams bei pramonės konkurencingumui.

3.   Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina, ar tinkama imtis priemonių, kuriomis siekiama laipsniškai pašalinti iš rinkos bendrosios paskirties neįkraunamąsias nešiojamąsias baterijas, kad būtų kuo labiau sumažintas jų poveikis aplinkai, remiantis gyvavimo ciklo analizės metodika ir perspektyviomis galutinių vartotojų turimomis alternatyvomis. Tuo tikslu Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai bei apsvarsto galimybę imtis tinkamų priemonių, be kita ko, pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų – arba dėl ekologinio projektavimo reikalavimų laipsniško panaikinimo, arba dėl jų nustatymo.

1.   Nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. kartu su įkraunamosiomis pramoninėmis baterijomis, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, mažųjų transporto priemonių baterijomis ir elektrinių transporto priemonių baterijomis pateikiamas dokumentas, kuriame nurodomos IV priedo A dalyje nustatytų elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrų vertės.

Pirmoje pastraipoje nurodytų baterijų atveju VIII priede nurodytuose techniniuose dokumentuose paaiškinamos techninės specifikacijos, standartai ir sąlygos, pagal kuriuos išmatuojamos, apskaičiuojamos arba įvertinamos elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrų vertės. Tas paaiškinimas apima bent IV priedo B dalyje nustatytus elementus.

2.   Nuo 2027 m. rugpjūčio 18 d. arba praėjus 18 mėnesių po 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, įkraunamosios pramoninės baterijos, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, išskyrus baterijas tik su išoriniu energijos kaupikliu, turi atitikti pagal 5 dalies pirmą pastraipą priimtu deleguotuoju aktu nustatytas minimaliąsias IV priedo A dalyje nustatytų elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrų vertes.

3.   Nuo 2028 m. rugpjūčio 18 d. arba praėjus 18 mėnesių po 5 dalies antroje pastraipoje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, mažųjų transporto priemonių baterijos turi atitikti pagal 5 dalies antrą pastraipą priimtu deleguotuoju aktu nustatytas minimaliąsias IV priedo A dalyje nustatytų elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrų vertes.

4.   1, 2 ir 3 dalys netaikomos baterijai, kuri buvo paruošta pakartotiniam naudojimui, paruošta paskirties keitimui, kurios paskirtis buvo pakeista arba kuri buvo perdaryta, jei tą bateriją rinkai pateikiantis arba pradedantis naudoti ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad baterija, prieš atliekant tokias operacijas, buvo pateikta rinkai arba pradėta naudoti iki datų, nuo kurių pagal tas dalis tos pareigos tampa taikytinomis.

5.   Ne vėliau kaip 2026 m. vasario 18 d. Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant IV priedo A dalyje nustatytų elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrų minimaliąsias vertes, kurias turi atitikti įkraunamosios pramoninės baterijos, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, išskyrus baterijas tik su išoriniu energijos kaupikliu.

Ne vėliau kaip 2027 m. vasario 18 d. Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant IV priedo A dalyje nustatytų elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrų minimaliąsias vertes, kurias turi atitikti mažųjų transporto priemonių baterijos.

Rengdama pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus deleguotuosius aktus Komisija apsvarsto poreikį mažinti įkraunamųjų pramoninių baterijų, kurių talpa didesnė nei 2 kWh, išskyrus baterijas tik su išoriniu energijos kaupikliu, ir mažųjų transporto priemonių baterijų gyvavimo ciklo poveikį aplinkai ir užtikrina, kad tais aktais nustatomi reikalavimai neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio tų baterijų ar prietaisų, mažųjų transporto priemonių arba kitų transporto priemonių, į kuriuos tos baterijos integruotos, funkcionalumui, įperkamumui ir pramonės konkurencingumui.

6.   Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į rinkos raidą ir technikos bei mokslo pažangą, iš dalies keičiami IV priede nustatyti elektrocheminių eksploatacinių savybių ir patvarumo parametrai, įskaitant, visų pirma, susiję su neoficialios UNECE elektrinių transporto priemonių ir aplinkos darbo grupės techninėmis specifikacijomis.

1.   Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis rinkai gaminius, į kuriuos yra integruotos nešiojamosios baterijos, užtikrina, kad visą to gaminio naudojimo trukmę galutinis naudotojas galėtų bet kuriuo metu tas baterijas lengvai išimti ir pakeisti. Ta pareiga taikoma tik baterijoms kaip visumai, o ne atskiriems tokias baterijas sudarantiems elementams ar kitoms jų dalims.

Laikoma, kad galutinis naudotojas nešiojamąją bateriją gali lengvai išimti, kai ji gali būti išimta iš gaminio naudojantis prekyboje prieinamomis priemonėmis ir kai gaminio išardymui nereikia naudoti specialių įrankių, nebent jie būtų nemokamai pridėti prie gaminio, nuosavybinių įrankių, šiluminės energijos ar tirpiklių.

Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis rinkai gaminius, į kuriuos yra integruotos nešiojamosios baterijos, užtikrina, kad prie tų gaminių būtų pridėtos baterijų naudojimo, išėmimo bei pakeitimo instrukcijos ir saugos informacija. Tos instrukcijos ir ta saugos informacija galutiniams naudotojams lengvai suprantamu būdu turi būti nuolat skelbiamos internete, viešai prieinamoje interneto svetainėje.

Šia dalimi nedaromas poveikis jokioms konkrečioms nuostatoms, kuriomis užtikrinamas aukštesnis aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygis, susijusioms su galutinių naudotojų galimybėmis nešiojamąsias baterijas išimti ir pakeisti, nustatytoms Sąjungos teisėje dėl elektrinės ir elektroninės įrangos, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/19/ES 3 straipsnio 1 dalies a punkte.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau išvardyti gaminiai, į kuriuos yra integruotos nešiojamosios baterijos, gali būti suprojektuoti taip, kad bateriją galėtų išimti ir pakeisti tik nepriklausomi specialistai:

Šios dalies a punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata taikytina tik tuo atveju, kai tokios nukrypti leidžiančios nuostatos reikia siekiant užtikrinti naudotojo ir prietaiso saugą.

3.   1 dalyje nustatytos pareigos netaikomos, kai, siekiant užtikrinti naudotojo ir prietaiso saugą, būtina užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą ir nuolatinę gaminio ir atitinkamos nešiojamosios baterijos jungtį, o gaminių, kurių pagrindinė funkcija yra rinkti ir teikti duomenis, atveju – dėl duomenų vientisumo priežasčių.

4.   Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 2 dalis į ją įtraukiant daugiau gaminių, kuriems netaikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti išimamumo ir pakeičiamumo reikalavimai. Tokie deleguotieji aktai priimami tik atsižvelgiant į rinkos raidą bei technikos ir mokslo pažangą ir jeigu yra moksliškai pagrįstų abejonių dėl išimamąją bateriją išimančių ar pakeičiančių galutinių naudotojų saugos, arba tais atvejais, kai yra rizika, jog dėl to, kad bateriją išimtų arba pakeistų galutiniai naudotojai, būtų pažeisti kurie nors taikytinoje Sąjungos teisėje numatyti gaminių saugos reikalavimai.

5.   Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis rinkai gaminius, į kuriuos yra integruotos mažųjų transporto priemonių baterijos, užtikrina, kad per visą to gaminio naudojimo trukmę nepriklausomas specialistas galėtų bet kuriuo metu tas baterijas, taip pat atskirus sudėtinę bateriją sudarančius elementus lengvai išimti ir pakeisti.

6.   1 ir 5 dalių tikslais laikoma, kad nešiojamoji arba mažosios transporto priemonės baterija yra lengvai pakeičiama, jei ją išėmus iš prietaiso arba mažųjų transporto priemonių, ją galima pakeisti kita tinkama baterija ir tai nedaro poveikio to prietaiso arba mažųjų transporto priemonių veikimui, eksploatacinėms savybėms arba saugai.

7.   Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, patiekiantis rinkai gaminius, į kuriuos yra integruotos nešiojamosios baterijos arba mažųjų transporto priemonių baterijos, užtikrina, kad ne trumpiau kaip penkerius metus nuo paskutinio įrangos modelio vieneto pateikimo rinkai tas baterijas būtų galima įsigyti kaip įrangos, kurioje jos naudojamos, atsargines dalis ir nepriklausomų specialistų bei galutinių naudotojų mokama kaina būtų pagrįsta ir nediskriminacinė.

8.   Programinės įrangos negalima naudoti siekiant sudaryti kliūčių nešiojamosios baterijos ar mažųjų transporto priemonių baterijos arba jų pagrindinių komponentų pakeitimui kita tinkama baterija ar pagrindiniais komponentais.

9.   Komisija paskelbia gaires šio straipsnio suderintam taikymui palengvinti.

1.   Rinkai pateikiamos arba pradedamos naudoti stacionariosios baterinės energijos kaupimo sistemos turi būti saugios jas įprastai eksploatuojant ir naudojant.

2.   Ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 18 d. VIII priede nurodytuose techniniuose dokumentuose:

Techniniai dokumentai peržiūrimi, jei baterija yra paruošiama pakartotiniam naudojimui, paruošiama paskirties keitimui, ji perdaroma arba jos paskirtis pakeičiama.

3.   Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, iš dalies keičiami V priede nustatyti saugos parametrai.

1.   Nuo 2026 m. rugpjūčio 18 d. arba praėjus 18 mėnesių po 10 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, baterijos ženklinamos etikete, kurioje pateikiama VI priedo A dalyje nurodyta bendra informacija apie baterijas.

2.   Nuo 2026 m. rugpjūčio 18 d. arba praėjus 18 mėnesių po 10 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, įkraunamosios nešiojamosios baterijos, mažųjų transporto priemonių baterijos ir automobilių baterijos ženklinamos etikete, kurioje pateikiama informacija apie jų talpą.

3.   Nuo 2026 m. rugpjūčio 18 d. arba praėjus 18 mėnesių po 10 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, neįkraunamosios nešiojamosios baterijos ženklinamos etikete, kurioje pateikiama informacija apie minimalią vidutinę jų naudojimo konkrečioms reikmėms trukmę, ir etikete, kurioje nurodoma „neįkraunama“.

4.   Nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. visos baterijos žymimos VI priedo B dalyje nurodytu atskiro baterijų surinkimo simboliu (atskiro surinkimo simbolis).

Atskiro surinkimo simbolis turi užimti ne mažiau kaip 3 % baterijos didžiausios sienelės ploto, o jo maksimalus dydis turi būti 5 × 5 cm.

Cilindrinių baterijų elementų atveju atskiro surinkimo simbolis turi užimti ne mažiau kaip 1,5 % baterijos paviršiaus ploto, o jo maksimalus dydis turi būti 5 × 5 cm.

Jei baterija yra tokio dydžio, kad atskiro surinkimo simbolis būtų mažesnis nei 0,47 × 0,47 cm, baterijos juo ženklinti nereikia. Vietoj to ant pakuotės atspausdinamas atskiro surinkimo simbolis, kurio dydis yra bent 1 × 1 cm.

5.   Visos baterijos, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,002 % kadmio arba daugiau kaip 0,004 % švino, žymimos atitinkamo metalo cheminiu simboliu: Cd arba Pb.

Sunkiųjų metalų kiekį žymintis atitinkamas cheminis simbolis atspausdinamas po atskiro surinkimo simboliu ir turi užimti ne mažesnį kaip ketvirtadalį to simbolio dydžio plotą.

6.   Nuo 2027 m. vasario 18 d. visos baterijos žymimos QR kodu, kaip apibūdinta VI priedo C dalyje. QR kodas suteikia prieigą prie šios informacijos:

Ta informacija turi būti išsami, naujausia ir tiksli.

7.   1–6 dalyse nurodytos etiketės ir QR kodas turi būti atspausdinti arba įspausti ant baterijos taip, kad būtų matomi, įskaitomi ir neištrinami. Jei taip žymėti neįmanoma arba negalima dėl baterijos pobūdžio ir dydžio, etiketės ir QR kodas uždedami ant pakuotės ir ant prie baterijos pridedamų dokumentų.

8.   Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, šis reglamentas iš dalies keičiamas numatant, kad vietoj QR kodo arba kartu su juo būtų naudojamos alternatyvių rūšių išmaniosios etiketės.

9.   Baterijos, kurios buvo paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui arba kurių paskirtis buvo pakeista arba jos buvo perdarytos, pagal šį straipsnį ženklinamos naujomis etiketėmis arba žymimos žymenimis, kuriuose pateikiama informacija apie jų statuso pakeitimą pagal XIII priedo 4 punktą, kuri prieinama naudojant QR kodą.

10.   Komisija ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 18 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos darniosios specifikacijos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems ženklinimo reikalavimams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. stacionariųjų baterinių energijos kaupimo sistemų, mažųjų transporto priemonių baterijų ir elektrinių transporto priemonių baterijų baterijos valdymo sistemoje pateikiami naujausi duomenys apie VII priede nustatytus baterijos būklės ir numatomos naudojimo trukmės nustatymo parametrus.

2.   Bateriją teisėtai įsigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui, įskaitant nepriklausomus veiklos vykdytojus ar atliekų tvarkymo operatorius arba bet kuriai jų vardu veikiančiai trečiajai šaliai, laikantis baterijos fizinio gamintojo intelektinės nuosavybės teisių, bet kuriuo metu ir nediskriminaciniu pagrindu suteikiama prieiga tik skaitymo formatu prie VII priede nustatytų parametrų duomenų, naudojantis 1 dalyje nurodyta baterijos valdymo sistema ir siekiant:

3.   Baterijos valdymo sistema turi turėti programinės įrangos pakeitimo funkciją, skirtą tam atvejui, kai paruošimą pakartotiniam naudojimui, paruošimą paskirties keitimui, paskirties keitimą arba perdarymą atliekantiems ekonominės veiklos vykdytojams reikia įkelti kitą baterijos valdymo sistemos programinę įrangą. Jei pasinaudota programinės įrangos pakeitimo funkcija, pirminės baterijos fizinis gamintojas nelaikomas atsakingu už jokį baterijos saugos ar funkcionalumo pažeidimą, kuris galėtų būti priskiriamas baterijos valdymo sistemos programinei įrangai, įkeltai po to, kai ta baterija buvo pateikta rinkai.

4.   Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo, atsižvelgiant į rinkos raidą ir technikos bei mokslo pažangą, taip pat siekiant užtikrinti sinergiją su techniniais parametrais, nustatytais JT bendruoju techniniu reglamentu Nr. 22 dėl elektrinėse transporto priemonėse įmontuotų baterijų ilgaamžiškumo, iš dalies keičiami VII priede nustatyti parametrai, pagal kuriuos nustatoma baterijų būklė ir numatoma naudojimo trukmė, deramai atsižvelgiant į baterijos fizinio gamintojo intelektinės nuosavybės teises.

5.   Šio straipsnio nuostatos taikomos kartu su nuostatomis, nustatytomis Sąjungos teisėje dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo.

1.   Siekiant atitikties ir tikrinant baterijų atitiktį 9, 10, 12, 13, 14 ir 78 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, bandymai, matavimai ir skaičiavimai atliekami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, kuriais atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus ir pagal kuriuos gautų rezultatų neapibrėžtis laikoma nedidele, įskaitant standartuose, kurių nuorodos tais tikslais paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nustatytus metodus.

2.   Darniųjų standartų tikslas – kiek įmanoma imituoti naudojimą realiomis sąlygomis, kartu išlaikant standartinius bandymus.

3.   Preziumuojama, kad baterijos, kurios atitinka darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka 9, 10, 12, 13, 14 ir 78 straipsniuose nustatytus reikalavimus ta apimtimi, kuria tuos reikalavimus apima tokie darnieji standartai arba jų dalys, ir, jei taikytina, ta apimtimi, kuria yra pasiektos pagal 9 ir 10 straipsnius nustatytos tų reikalavimų minimaliosios vertės.

1.   Išimtiniais atvejais Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos dėl pagal 9, 10, 12, 13, 14 ir 78 straipsnius nustatytų reikalavimų arba 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų bandymų, kai:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Rengdama įgyvendinimo akto, kuriuo nustatomos bendrosios specifikacijos, projektą, Komisija atsižvelgia į atitinkamų įstaigų arba ekspertų grupės nuomones ir tinkamai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

2.   Preziumuojama, kad baterijos, kurios atitinka bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, atitinka 9, 10, 12, 13, 14 ir 78 straipsniuose nustatytus reikalavimus ta apimtimi, kuria tuos reikalavimus apima tos bendrosios specifikacijos arba jų dalys, ir, jei taikytina, ta apimtimi, kuria yra pasiektos pagal 9 ir 10 straipsnius nustatytos tų reikalavimų minimaliosios vertės.

3.   Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma nuorodą į jį paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Kai nuoroda į darnųjį standartą paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija panaikina 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius 1 dalyje nurodytus reikalavimus arba bandymus.

1.   Baterijų atitiktis 6, 9, 10, 12, 13 ir 14 straipsniuose nustatytiems reikalavimams vertinama pagal vieną iš šių procedūrų:

2.   Baterijų atitiktis 7 ir 8 straipsniuose nustatytiems reikalavimams vertinama pagal vieną iš šių procedūrų:

3.   Baterijų, kurios buvo paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui, kurių paskirtis buvo pakeista arba jos buvo perdarytos, papildomas atitikties vertinimas atliekamas pagal procedūrą „A modulis. Gamybos vidaus kontrolė“, nustatytą VIII priedo A dalyje, atsižvelgiant į 6, 9, 10, 12, 13 ir 14 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4.   Su baterijų atitikties vertinimo procedūromis susiję duomenų įrašai ir korespondencija rengiami valstybės narės, kurioje įsisteigusi atitikties vertinimo procedūras atliekanti notifikuotoji įstaiga, valstybine kalba ar kalbomis arba viena ar daugiau tai įstaigai priimtinų kalbų.

1.   ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad yra įrodyta, jog įvykdyti 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

2.   ES atitikties deklaracija turi atitikti IX priede pateiktą jos struktūros pavyzdį, apimti atitinkamuose VIII priede išdėstytuose moduliuose nurodytus elementus ir būti atnaujinta. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje baterija yra pateikiama ar tiekiama rinkai arba pradedama naudoti, reikalaujamą kalbą ar kalbas. Ji parengiama elektrone forma ir, jei prašoma, pateikiama popierine forma.

3.   Jei baterijai taikomas daugiau nei vienas Sąjungos aktas, pagal kurį reikalaujama turėti ES atitikties deklaraciją, parengiama viena ES atitikties deklaracija, susijusi su visais tokiais aktais. Toje deklaracijoje nurodomi susiję Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

4.   Parengdamas ES atitikties deklaraciją fizinis gamintojas prisiima atsakomybę dėl baterijos atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

5.   Nedarant poveikio 3 daliai, viena bendra ES atitikties deklaracija gali būti sudaryta iš vienos ar daugiau atskirų ES atitikties deklaracijų, jau parengtų laikantis kito (-ų) Sąjungos akto (-ų), taip siekiant sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams.

1.   Baterija CE ženklu žymima taip, kad tas ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas. Jei taip žymėti neįmanoma arba negalima dėl baterijos pobūdžio, šis ženklas uždedamas ant pakuotės ir ant prie baterija pridedamų dokumentų.

2.   CE ženklas uždedamas prieš bateriją pateikiant rinkai arba pradedant naudoti.

3.   Po CE ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos identifikacinis numeris, jei jo reikalaujama pagal VIII priedą. Tą identifikacinį numerį uždeda pati notifikuotoji įstaiga arba jos nurodymu tą padaro fizinis gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas.

4.   Po CE ženklo ir 3 dalyje nurodyto identifikacinio numerio gali būti pateikiama, jei taikytina, bet kokia piktograma ar kitas ženklas, kuriais nurodoma specifinė rizika, naudojimo būdas ar bet koks su baterijos naudojimu, laikymu, apdorojimu arba vežimu susijęs pavojus.

5.   Valstybės narės, naudodamosi esamais mechanizmais, užtikrina, kad būtų teisingai taikoma žymėjimo CE ženklu tvarka, o netinkamo to ženklo naudojimo atveju imasi atitinkamų veiksmų.

1.   Valstybė narė paskiria notifikuojančiąją instituciją, atsakingą už tai, kad būtų nustatytos ir vykdomos reikiamos procedūros, pagal kurias atliekamas atitikties vertinimo įstaigų vertinimas ir jų notifikavimas, ir vykdoma notifikuotųjų įstaigų stebėsena, įskaitant 27 straipsnio laikymąsi.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną turi vykdyti nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008, laikydamasi to reglamento nuostatų.

3.   Kai notifikuojančioji institucija deleguoja arba kitaip paveda vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, notifikavimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra valdžios subjektas, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo, mutatis mutandis turi atitikti 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi būti apsidraudusi su savo vykdoma veikla susijusią atsakomybę.

4.   Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už 3 dalyje nurodytos įstaigos atliekamas užduotis.

1.   Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konfliktas.

2.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia ir ta institucija turi veikti taip, kad būtų užtikrintas jos veiklos objektyvumas ir nešališkumas.

3.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną su atitikties vertinimo įstaigos notifikavimu susijusį sprendimą priimtų kiti kompetentingi asmenys, nei tie, kurie atliko atitikties vertinimo įstaigų, pateikusių notifikavimo paraišką pagal 28 straipsnį, vertinimą.

4.   Notifikuojančioji institucija negali siūlyti ar vykdyti veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, ir teikti konsultavimo paslaugų komerciniu ar konkurenciniu pagrindu.

5.   Notifikuojančioji institucija turi užtikrinti gaunamos informacijos konfidencialumą. Tačiau ji keičiasi informacija apie notifikuotąsias įstaigas su Komisija, taip pat su kitų valstybių narių notifikuojančiosiomis institucijomis ir kitomis susijusiomis nacionalinėmis institucijomis.

6.   Notifikuojančioji institucija turi turėti pakankamai kompetentingų darbuotojų ir pakankamą finansavimą savo užduotims tinkamai atlikti.

1.   Notifikavimo tikslais atitikties vertinimo įstaiga turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir turi turėti teisinį subjektiškumą.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo verslo ryšių ir, kiek tai susiję su baterijomis, kurias ji vertina, visų pirma nuo baterijų fizinių gamintojų bei tų baterijų fizinių gamintojų prekybos partnerių ar baterijų fizinių gamintojų gamyklų akcijų turinčių investuotojų, taip pat nepriklausoma nuo kitų notifikuotųjų įstaigų ir tų notifikuotųjų įstaigų verslo asociacijų, patronuojančiųjų ar patronuojamųjų įmonių.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovybė ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai negali būti savo vertinamų baterijų projektuotojai, fiziniai gamintojai, tiekėjai, importuotojai, platintojai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai, techninės priežiūros vykdytojai ar kurios nors iš tų šalių atstovai. Tas draudimas netrukdo naudoti atitikties vertinimo įstaigos veiklai reikalingų įvertintų baterijų arba naudoti tokių baterijų asmeninėms reikmėms.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovybė ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant, parduodant, importuojant, platinant, montuojant ar naudojant tas baterijas arba atliekant jų techninę priežiūrą, ir negali atstovauti toje veikloje dalyvaujantiems subjektams. Jie negali užsiimti veikla, kuri galėtų kliudyti jiems nepriklausomai priimti sprendimus ar sąžiningai vykdyti atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios jos buvo notifikuotos. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaiga užtikrina, kad jos patronuojančiųjų ar tai pačiai grupei priklausančių įmonių, patronuojamųjų įmonių ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jos vykdomos atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.   Atitikties vertinimo įstaiga ir jos darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi aukščiausių profesinio sąžiningumo standartų ir turėdami reikiamą specialiosios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansinio pobūdžio, kurie galėtų paveikti jų sprendimus ar jų atitikties vertinimo veiklos rezultatus, kiek tai susiję su tos veiklos rezultatais suinteresuotais asmenimis ar asmenų grupėmis.

6.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti pajėgi vykdyti visas atitikties vertinimo užduotis, jai pavestas pagal VIII priedą, periodiškai atliekamus auditus pagal 48 straipsnio 2 dalį ir trečiosios šalies atliekamą patikrą pagal 51 straipsnį, dėl kurių ji buvo notifikuota, nepriklausomai nuo to, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos tos įstaigos vardu ir jai prisiimant atsakomybę.

Visais atvejais ir kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai, nustatytai VIII priede, periodiškai atliekamiems auditams pagal 48 straipsnio 2 dalį ir trečiosios šalies atliekamai patikrai pagal 51 straipsnį, taip pat dėl kiekvienos baterijų kategorijos, dėl kurios ji buvo notifikuota, atitikties vertinimo įstaiga turi turėti:

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemonių, būtinų su jos atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir prieigą prie būtinos informacijos, bandymų įrangos ar bazės. Tai apima vidaus procedūrų, bendrosios politikos, elgesio kodeksų ar kitų vidaus taisyklių nustatymą ir priežiūrą, darbuotojų paskyrimą konkrečioms užduotims atlikti ir atitikties vertinimo sprendimų priėmimą, nenumatant galimybės pavesti tas užduotis subrangovui ar patronuojamajai įmonei.

7.   Už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai turi:

8.   Turi būti užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigos, jos aukščiausiojo lygio vadovybės ir už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingų darbuotojų nešališkumas.

Aukščiausiojo lygio vadovybės ir už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingų darbuotojų atlyginimas negali priklausyti nuo atliktų atitikties vertinimų skaičiaus ar nuo tų vertinimų rezultatų.

9.   Atitikties vertinimo įstaiga apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinę teisę, taikomą notifikuojančiojoje valstybėje narėje, prisiima valstybė arba už atitikties vertinimą tiesiogiai atsako pati valstybė narė.

10.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai turi laikytis profesinės paslapties reikalavimo dėl visos informacijos, kuri gauta vykdant atitikties vertinimo užduotis pagal VIII priedą, periodiškai atliekamų auditų pagal 48 straipsnio 2 dalį arba trečiosios šalies atliekamos patikros pagal 51 straipsnį, išskyrus tuos atvejus, kiek tai susiję su valstybės narės, kurioje ta įstaiga vykdo savo veiklą, notifikuojančiosiomis institucijomis ir nacionalinėmis institucijomis. Turi būti saugomos nuosavybės teisės.

11.   Atitikties vertinimo įstaiga dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir pagal 37 straipsnį įsteigtos notifikuotųjų įstaigų sektorinės koordinavimo grupės veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi jos darbuotojai, o tos grupės darbe priimtus administracinius sprendimus ir dokumentus taiko kaip bendrąsias gaires.

1.   Kai notifikuotoji įstaiga konkrečias su atitikties vertinimu susijusias užduotis paveda atlikti subrangovui ar patronuojamajai įmonei, ji užtikrina, kad subrangovas arba patronuojamoji įmonė atitiktų 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai informuoja notifikuojančiąją instituciją.

2.   Nepriklausomai nuo to, kur yra įsisteigę subrangovai ar patronuojamosios įmonės, visą atsakomybę už jų atliekamas užduotis prisiima notifikuotoji įstaiga.

3.   Pavesti veiklą vykdyti subrangovui arba patronuojamajai įmonei notifikuotoji įstaiga gali tik gavusi kliento sutikimą.

4.   Notifikuotoji įstaiga saugo atitinkamus dokumentus, susijusius su subrangovo ar patronuojamosios įmonės kvalifikacijos vertinimu ir jų pagal 48 straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnį bei pagal VIII priedą atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų su jais susipažinti.

1.   Atitikties vertinimo įstaiga notifikavimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje ji yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie notifikavimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių, nustatytų VIII priede, ar procedūrų, nustatytų 48 straipsnio 2 dalyje ir 51 straipsnyje, ir baterijų, kurių atžvilgiu ta atitikties vertinimo įstaiga teigia turinti kompetenciją, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditavimo pažymėjimas, kai taikytina, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga įvykdo 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Jei atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodyto akreditavimo pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 25 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, pripažinti ir jų reguliariai stebėsenai atlikti, įskaitant atitinkamus dokumentus, kuriais įrodoma, kad atitikties vertinimo įstaiga yra nepriklausoma, kaip tai suprantama 25 straipsnio 3 dalyje.

1.   Notifikuojančioji institucija notifikuoja tik atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Notifikuojančioji institucija siunčia notifikavimo pranešimą Komisijai ir kitų valstybių narių notifikuojančiosioms institucijoms apie kiekvieną 1 dalyje nurodytą atitikties vertinimo įstaigą naudodamasi Komisijos sukurta ir administruojama elektronine notifikavimo priemone.

3.   Tame notifikavimo pranešime pateikiami išsamūs duomenys apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius arba 48 straipsnio 2 dalyje ir 51 straipsnyje nustatytas procedūras, susijusių baterijų kategorijas, taip pat reikiamą kompetencijos patvirtinimą.

4.   Jei notifikavimas nėra pagrįstas 28 straipsnio 2 dalyje nurodytu akreditavimo pažymėjimu, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir tai, kad yra nustatyta tvarka, skirta užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekama tos įstaigos stebėsena ir kad ji toliau atitiks 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.   Atitinkama atitikties vertinimo įstaiga gali vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą tik tuo atveju, jeigu Komisija ar kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų per dvi savaites nuo notifikavimo dienos, jei prie jo pridėtas 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas akreditavimo pažymėjimas, arba per du mėnesius nuo notifikavimo dienos, jei prie jo pridėti šio straipsnio 4 dalyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai. Šio reglamento tikslais tik tokia atitikties vertinimo įstaiga laikoma notifikuotąja įstaiga.

6.   Notifikuojančioji institucija informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie bet kokius vėliau atliktus 2 dalyje nurodyto notifikavimo pranešimo pakeitimus.

1.   Komisija kiekvienai notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį. Ji suteikia tik vieną numerį, net jei įstaiga yra notifikuota pagal kelis Sąjungos aktus.

2.   Komisija viešai paskelbia ir nuolat atnaujina pagal šį reglamentą notifikuotų įstaigų sąrašą, įskaitant joms suteiktus identifikacinius numerius ir atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios jos buvo notifikuotos.

1.   Jei notifikuojančioji institucija nustato arba yra informuojama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija, priklausomai nuo tų reikalavimų nesilaikymo ar pareigų nevykdymo atvejo sunkumo, atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina notifikavimo galiojimą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Notifikavimo galiojimo apribojimo, laikino sustabdymo ar panaikinimo pagal 1 dalį atveju arba tuo atveju, kai notifikuotoji įstaiga nutraukia savo veiklą, notifikuojančioji institucija imasi tinkamų veiksmų, skirtų užtikrinti, kad tos įstaigos dokumentus tvarkytų kita notifikuotoji įstaiga arba kad jie būtų saugomi ir atsakingų notifikuojančiųjų institucijų ir rinkos priežiūros institucijų prašymu būtų joms pateikti.

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau atitinka jai taikomus reikalavimus ir vykdo jai priskirtas pareigas, visų pirma kai apie tokias abejones praneša ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji institucija jai pateikia visą su notifikavimo pagrindimu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos užtikrinimu susijusią informaciją.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta jai atliekant tyrimus, būtų tvarkoma konfidencialiai.

4.   Jei Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jos notifikavimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo reikalaujama, kad notifikuojančioji valstybė narė imtųsi būtinų taisomųjų veiksmų, įskaitant, jei būtina, notifikavimo panaikinimą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 74 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Notifikuotoji įstaiga atlieka atitikties vertinimus pagal 48 straipsnio 2 dalyje, 51 straipsnyje arba VIII priede nustatytas atitikties vertinimo procedūras, laikantis notifikavimo pagal 29 straipsnį statuso apimties.

2.   Notifikuotoji įstaiga atitikties vertinimus atlieka proporcingai, stengdamasi nesukelti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams ir tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, įmonės veiklos sektorių, įmonės struktūrą, įvertintinos baterijos sudėtingumą ir tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis. Tačiau tai darydama notifikuotoji įstaiga laikosi tokio griežtumo ir apsaugos lygio, kokio reikia, kad būtų užtikrinta, kad baterijos atitiktų šį reglamentą, o ekonominės veiklos vykdytojai jo laikytųsi.

3.   Jei notifikuotoji įstaiga nustato, kad taikytini reikalavimai, nustatyti 6–10 ir 12, 13, 14, 49 bei 50 straipsniuose, atitinkamuose 15 straipsnyje nurodytuose darniuosiuose standartuose, 16 straipsnyje nurodytose bendrosiose specifikacijose ar kitose techninėse specifikacijose, nebuvo įvykdyti, ji reikalauja, kad fizinis gamintojas ar kitas atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi tinkamų taisomųjų veiksmų iki bus atliktas antras ir galutinis atitikties vertinimas, išskyrus atvejus, kai tų trūkumų ištaisyti neįmanoma. Jei trūkumų ištaisyti neįmanoma, notifikuotoji įstaiga neišduoda atitikties sertifikato ir nepriima patvirtinimo sprendimo.

4.   Jei, vykdydama atitikties stebėseną po to, kai priimamas patvirtinimo sprendimas, notifikuotoji įstaiga nustato, kad reikalavimų nebesilaikoma, ji pareikalauja, kad atitinkamai fizinis gamintojas arba 48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi tinkamų taisomųjų veiksmų, ir, jei būtina, laikinai sustabdo arba panaikina patvirtinimo sprendimo galiojimą.

5.   Jei 4 dalyje nurodytų taisomųjų veiksmų nesiimama arba jie nedaro reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina patvirtinimo sprendimo galiojimą.

1.   Notifikuotoji įstaiga informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

2.   Notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią atitikties vertinimo veiklą tų pačių baterijų kategorijų atžvilgiu, teikia aktualią informaciją klausimais, susijusiais su:

1.   Pateikdami bateriją rinkai arba pradėdami ją naudoti, įskaitant naudojimą paties fizinio gamintojo reikmėms, fiziniai gamintojai užtikrina, kad baterija:

2.   Prieš pateikdami bateriją rinkai arba prieš pradėdami ją naudoti, fiziniai gamintojai parengia VIII priede nurodytus techninius dokumentus ir atlieka arba paveda atlikti atitinkamą 17 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą.

3.   Jei atlikus atitinkamą 17 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą įrodoma, kad baterija atitinka taikytinus reikalavimus, fiziniai gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją pagal 18 straipsnį ir pažymi CE ženklu pagal 19 ir 20 straipsnius.

4.   Fiziniai gamintojai IX priede nurodytus techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją saugo 10 metų po to, kai baterija buvo pateikta rinkai arba pradėta naudoti, kad nacionalinės institucijos galėtų su jais susipažinti.

5.   Fiziniai gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, kurias taikant būtų išlaikoma serijinės gamybos būdu gaminamų baterijų atitiktis šiam reglamentui. Tai darydami fiziniai gamintojai tinkamai atsižvelgia į gamybos proceso ar baterijos konstrukcijos ar charakteristikų ir į 15 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų, 16 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų ar kitų techninių specifikacijų, į kurias daroma nuoroda deklaruojant baterijos atitiktį arba pagal kurias patikrinta jos atitiktis, pakeitimus.

6.   Fiziniai gamintojai užtikrina, kad ant baterijų, kurias jie pateikė rinkai, būtų nurodytas modelio identifikatorius ir partijos ar serijos numeris, arba gaminio numeris ar kitas elementas, pagal kuriuos jas būtų galima identifikuoti. Jei dėl baterijos dydžio ar pobūdžio to padaryti neįmanoma, reikiama informacija pateikiama ant pakuotės ar prie baterijos pridedamame dokumente.

7.   Fiziniai gamintojai ant baterijos nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą ar registruotą prekių ženklą, savo pašto adresą, nurodydami vieną bendrą kontaktinį punktą, ir, jei toks yra, interneto bei el. pašto adresą. Jei tai neįmanoma, reikiama informacija pateikiama ant pakuotės ar prie baterijos pridedamame dokumente. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba ar kalbomis, nustatytomis valstybės narės, kurioje baterija pateikiama rinkai ar pradedama naudoti, ir turi būti aiškūs, suprantami ir įskaitomi.

8.   Fiziniai gamintojai per 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą baterijos valdymo sistemą pagal tame straipsnyje nustatytus reikalavimus suteikia prieigą prie VII priede nustatytų parametrų duomenų.

9.   Jei fiziniai gamintojai mano arba turi pagrindo manyti, kad baterija, kurią jie pateikė rinkai arba pradėjo naudoti, neatitinka vieno ar daugiau 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsniuose nustatytų taikytinų reikalavimų, jie nedelsdami imasi būtinų taisomųjų veiksmų, kurie atitinkamai būtini tos baterijos atitikčiai užtikrinti, jai pašalinti arba atšaukti. Be to, jei baterija kelia riziką, fiziniai gamintojai nedelsdami informuoja valstybės narės, kurioje jie tiekė tą bateriją rinkai, rinkos priežiūros instituciją, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi.

10.   Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, fiziniai gamintojai tai nacionalinei institucijai lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus siekiant įrodyti, kad baterijos atitinka 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami elektronine forma ir, pateikus prašymą, popierine forma. Nacionalinės institucijos prašymu fiziniai gamintojai su ja bendradarbiauja dėl bet kokių veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti baterijos, kurią jie pateikė rinkai ar pradėjo naudoti, keliamą riziką.

11.   Ekonominės veiklos vykdytojas, kuris atlieka paruošimą pakartotiniam naudojimui, paruošimą paskirties keitimui, paskirties keitimą arba perdarymą, ir pateikia rinkai arba pradeda naudoti bateriją, su kuria buvo atlikta kuri nors iš tų operacijų, šio reglamento tikslais laikomi fiziniais gamintojais.

1.   Fizinis gamintojas gali rašytiniu įgaliojimu paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotojo atstovo įgaliojimas galioja tik tada, kai jį raštu patvirtina pats įgaliotasis atstovas.

2.   Įgaliotojo atstovo įgaliojimas neapima 38 straipsnio 1 dalyje ir 48–52 straipsniuose nustatytų pareigų ir pareigos rengti techninius dokumentus.

3.   Įgaliotasis atstovas atlieka iš fizinio gamintojo gautame įgaliojime nurodytas užduotis. Įgaliotasis atstovas turi turėti tinkamas priemones įgaliojime nurodytoms užduotims vykdyti. Įgaliotasis atstovas, gavęs prašymą, pateikia savo įgaliojimo kopiją rinkos priežiūros institucijai tos institucijos nustatyta Sąjungos kalba. Įgaliojimai apima bent šias užduotis:

4.   Jeigu baterija kelia riziką, įgaliotieji atstovai nedelsdami praneša apie tai rinkos priežiūros institucijoms.

1.   Importuotojai pateikia rinkai tik baterijas, kurios atitinka 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsnius.

2.   Prieš pateikdami bateriją rinkai importuotojai įsitikina, kad:

Jei importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad baterija neatitinka 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsnių, jis nepateikia tos baterijos rinkai tol, kol nėra užtikrinama jos atitiktis. Be to, kai baterija kelia riziką, importuotojas informuoja fizinį gamintoją ir rinkos priežiūros institucijas, pateikdamas išsamią informaciją apie neatitiktį reikalavimams ir apie taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi.

3.   Importuotojai ant baterijos nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą ar registruotą prekių ženklą, savo pašto adresą, nurodydami vieną bendrą kontaktinį punktą, ir, jei toks yra, interneto bei el. pašto adresą. Jei tai neįmanoma, reikiama informacija pateikiama ant pakuotės ar prie baterijos pridedamame dokumente. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba ar kalbomis, nustatytomis valstybės narės, kurioje baterija turi būti tiekiama rinkai, ir turi būti aiškūs, suprantami ir įskaitomi.

4.   Importuotojai užtikrina, kad kol atsakomybė už bateriją tenka jiems, jos laikymo ar vežimo sąlygos nepakenktų jos atitikčiai 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsniams.

5.   Kai, atsižvelgiant į baterijos keliamą riziką, laikoma tinkama, importuotojai, siekdami apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti vartotojų saugą, atlieka parduodamų baterijų bandymus, išnagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus, reikalavimų neatitinkančių ir atšaukiamų baterijų atvejus ir nuolat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.

6.   Jei importuotojai mano arba turi pagrindo manyti, kad baterija, kurią jie pateikė rinkai, neatitinka 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsnių, jie nedelsdami imasi taisomųjų veiksmų, kurie atitinkamai būtini tos baterijos atitikčiai užtikrinti, jai pašalinti arba atšaukti. Be to, kai baterija kelia riziką, importuotojai nedelsdami informuoja valstybės narės, kurioje jie tiekė tą bateriją rinkai, rinkos priežiūros instituciją, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį reikalavimams ir apie taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi.

7.   Importuotojai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją 10 metų po to, kai baterija buvo pateikta rinkai, kad su ja galėtų susipažinti nacionalinės institucijos, ir užtikrina, kad tos institucijos, pateikusios prašymą, galėtų gauti VIII priede nurodytus techninius dokumentus.

8.   Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikia tai institucijai visą informaciją ir dokumentus, būtinus siekiant įrodyti baterijos atitiktį 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsniams. Ta informacija ir dokumentai pateikiami elektronine forma ir, pateikus prašymą, popierine forma. Nacionalinės institucijos prašymu importuotojai su ja bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti baterijų, kurias jie pateikė rinkai, keliamą riziką.

1.   Tiekdami rinkai bateriją, platintojai veikia deramai laikydamiesi šio reglamento reikalavimų.

2.   Prieš tiekdami rinkai bateriją platintojai patikrina, ar:

3.   Jei platintojas mano arba turi pagrindo manyti, kad baterija neatitinka 6–10 straipsnių arba 12, 13 ar 14 straipsnio, jis tos baterijos netiekia rinkai tol, kol neužtikrinama jos atitiktis. Be to, kai baterija kelia riziką, platintojas apie tai informuoja fizinį gamintoją arba importuotoją ir rinkos priežiūros institucijas.

4.   Platintojai užtikrina, kad kol atsakomybė už bateriją tenka jiems, jos laikymo ar vežimo sąlygos nepakenktų jos atitikčiai 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsniams.

5.   Jei platintojai, mano arba turi pagrindo manyti, kad baterija, kurią jie patiekė rinkai, neatitinka 6–10 straipsnių arba 12, 13 ar 14 straipsnio, jie nedelsdami užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, kurie atitinkamai būtini tos baterijos atitikčiai užtikrinti, jai pašalinti arba atšaukti. Be to, kai baterija kelia riziką, platintojai nedelsdami informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė tą bateriją rinkai, rinkos priežiūros institucijas, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį reikalavimams ir apie taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi.

6.   Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, platintojai tai nacionalinei institucijai lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus siekiant įrodyti baterijos atitiktį 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsniams. Ta informacija ir dokumentai pateikiami elektronine forma ir, pateikus prašymą, popierine forma. Nacionalinės institucijos prašymu platintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti baterijų, kurias jie patiekė rinkai, keliamą riziką.

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai, pateikiantys rinkai arba pradedantys naudoti baterijas, kurios buvo paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui, kurių paskirtis buvo pakeista arba kurios buvo perdarytos, užtikrina, kad tų baterijų ir tokių baterijų sudedamųjų dalių, kurioms atliekama kuri nors iš nurodytų operacijų, tikrinimas, eksploataciniai bandymai, pakavimas ir vežimas būtų vykdomi laikantis tinkamų kokybės kontrolės ir saugos instrukcijų.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai, pateikiantys rinkai arba pradedantys naudoti baterijas, kurios buvo paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui, kurių paskirtis buvo pakeista arba kurios buvo perdarytos, užtikrina, kad baterija atitiktų šio reglamento reikalavimus, visus atitinkamus gaminio, aplinkos apsaugos, žmonių sveikatos apsaugos ir transporto saugos reikalavimus, nustatytus kituose Sąjungos teisės aktuose, atsižvelgiant į tai, kad atlikus tas operacijas baterija galėtų būti priskiriama kitai baterijų kategorijai. Perdarymo operacijų atvejų tokie ekonominės veiklos vykdytojai, gavę prašymą, pateikia rinkos priežiūros institucijoms dokumentus, būtinus siekiant įrodyti, kad baterija buvo perdaryta pagal šį reglamentą.

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai nacionalinės institucijos prašymu pateikia rinkos priežiūros institucijoms toliau nurodytą informaciją:

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai užtikrina, kad jie gali pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją 10 metų po to, kai jiems baterija buvo tiekiama, ir 10 metų po to, kai jie bateriją tiekė.

1.   Nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. ekonominės veiklos vykdytojai, pateikiantys rinkai baterijas arba pradedantys jas naudoti, turi vykdyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 49, 50 ir 52 straipsniuose nustatytų išsamaus patikrinimo pareigas ir tuo tikslu turi nustatyti ir įgyvendinti baterijų išsamaus patikrinimo politiką.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ekonominės veiklos vykdytojų baterijų išsamaus patikrinimo politiką pagal 51 straipsnį tikrina notifikuotoji įstaiga (toliau – trečiosios šalies atliekama patikra), ir ta notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka tos politikos auditą, kad būtų užtikrinta, jog baterijų išsamaus patikrinimo politika būtų palaikoma ir taikoma pagal 49, 50 ir 52 straipsnius. Notifikuotoji įstaiga ekonominės veiklos vykdytojui, kurio auditas buvo atliktas, pateikia audito ataskaitą.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai saugo dokumentus, įrodančius, kad jie vykdo atitinkamai 49, 50 ir 52 straipsniuose nustatytas pareigas, be kita ko, saugo 51 straipsnyje nurodytą patikros ataskaitą ir patvirtinimo sprendimą, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytas audito ataskaitas 10 metų po to, kai rinkai buvo pateikta paskutinė baterija, fiziškai pagaminta pagal atitinkamą baterijų išsamaus patikrinimo politiką.

4.   Nedarant poveikio ekonominės veiklos vykdytojų individualiai atsakomybei už jų baterijų išsamaus patikrinimo politiką, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai gali 48, 49, 50 ir 52 straipsniuose nustatytų reikalavimų vykdymo tikslais bendradarbiauti su kitais subjektais, be kita ko, naudodamiesi pagal šį reglamentą pripažintomis išsamaus patikrinimo sistemomis.

5.   Komisija ne vėliau kaip 2025 m. vasario 18 d. paskelbia gaires dėl 49 ir 50 straipsniuose nustatytų išsamaus patikrinimo reikalavimų, susijusių su X priedo 2 punkte nurodyta rizika, taikymo, visų pirma laikantis X priedo 3 ir 4 punktuose nurodytų tarptautinių dokumentų.

6.   Kad galėtų teikti ekonominės veikos vykdytojams informaciją ir padėtų jiems vykdyti šiame reglamente nustatytas išsamaus patikrinimo pareigas, valstybės narės atskirai arba bendrai sukuria ir tvarko interneto svetaines, platformas arba portalus.

7.   Komisija gali papildyti 6 dalyje nurodytas valstybių narių taikomas paramos priemones remdamasi jau esamais Sąjungos veiksmais, kuriais remiamas išsamus patikrinimas Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse, ir gali parengti naujų priemonių, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojams būtų padedama vykdyti jų pareigas pagal šį reglamentą.

8.   Komisija reguliariai įvertina poreikį atnaujinti X priede nustatytą žaliavų ir rizikos kategorijų sąrašą.

Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

1.   Kiekvienas 48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas:

2.   1 dalies d punkte nurodyta sistema pagrindžiama dokumentais, kuriuose pateikiama bent ši informacija:

Pirmos pastraipos e punkte nurodytos trečiosios šalies atliekamos patikros ataskaitas tiekėjai pateikia susipažinti tiekimo grandinės galutinės grandies ekonominės veiklos vykdytojams, kaip nurodyta 50 straipsnio 3 dalyje.

1.   48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas:

2.   Jeigu 48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas, tęsdamas arba laikinai sustabdęs prekybą, deda pastangas sumažinti riziką, prieš nustatydamas išmatuojamo rizikos sumažinimo strategiją, kuri įtraukiama į rizikos valdymo planą, nurodytą šio straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje, jis konsultuojasi su tiekėjais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos ir nacionalinės valdžios institucijas, tarptautines ar pilietinės visuomenės organizacijas ir paveiktas trečiąsias šalis, pavyzdžiui, vietos bendruomenes.

3.   48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas nustato ir įvertina X priedo 2 punkte išvardytų rizikos kategorijų neigiamo poveikio savo tiekimo grandinėje tikimybę. Tas ekonominės veiklos vykdytojas riziką savo tiekimo grandinėje nustato ir vertina naudodamasis savo rizikos valdymo sistemomis. Ekonominės veiklos vykdytojas atlieka savo paties išsamaus patikrinimo grandinių patikrą pagal 51 straipsnį, kaip trečiąją šalį pasitelkdamas notifikuotąją įstaigą. Ekonominės veiklos vykdytojas gali naudotis tokios notifikuotosios įstaigos pagal 51 straipsnio 2 dalį išduotomis trečiosios šalies patikros ataskaitomis dėl baterijų išsamaus patikrinimo politikos, kurią pagal šį skyrių įgyvendina tos grandinės tiekėjai. Ekonominės veiklos vykdytojas taip pat gali naudotis tomis trečiosios šalies patikros ataskaitomis, siekdamas atitinkamai įvertinti tų tiekėjų išsamaus patikrinimo praktiką.

4.   48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas praneša šio straipsnio 3 dalyje nurodyto rizikos vertinimo rezultatus savo aukščiausiojo lygio vadovybei, kurie atsakingi už priežiūrą pagal 49 straipsnio 1 dalies c punktą, ir įgyvendina šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą strategiją.

1.   Trečiosios šalies atliekamas patikras atlieka notifikuotoji įstaiga. Tokios trečiosios šalies patikros:

2.   Notifikuotoji įstaiga pateikia patikros ataskaitą, kurioje registruojama pagal šio straipsnio 1 dalį vykdoma veikla ir jos rezultatai. Jei 48 straipsnyje nurodyta baterijų išsamaus patikrinimo politika tenkina 49, 50 ir 52 straipsniuose nustatytus reikalavimus, notifikuotoji įstaiga priima patvirtinimo sprendimą.

1.   48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms arba nacionalinėms institucijoms paprašius pateikia joms pagal 51 straipsnį priimtą patikros ataskaitą ir patvirtinimo sprendimą, 48 straipsnio 2 dalyje nurodytas audito ataskaitas ir turimus įrodymus, kad laikomasi Komisijos pagal 53 straipsnį pripažintos išsamaus patikrinimo sistemos.

2.   48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas savo tiesioginiams galutinės grandies pirkėjams suteikia galimybę susipažinti su visa atitinkama pagal savo baterijų išsamaus patikrinimo politiką surinkta ir turima informacija, deramai atsižvelgdamas į verslo konfidencialumo ir kitus su konkurencija susijusius klausimus.

3.   48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas kasmet peržiūri ir viešai paskelbia, taip pat internete, savo baterijų išsamaus patikrinimo politikos ataskaitą. Toje ataskaitoje, deramai atsižvelgiant į verslo konfidencialumo ir kitus su konkurencija susijusius klausimus, galutiniams naudotojams lengvai suprantamu būdu ir aiškiai nurodomos atitinkamos baterijos, pateikiami duomenys ir informacija apie veiksmus, kurių tas ekonominės veiklos vykdytojas ėmėsi, kad laikytųsi 49 ir 50 straipsniuose nustatytų reikalavimų, įskaitant išvadas dėl reikšmingo neigiamo poveikio pagal X priedo 2 punkte nurodytas rizikos kategorijas ir tai, kaip į tokį poveikį buvo reaguota, taip pat į ją įtraukiama pagal 51 straipsnį trečiosios šalies atliktų patikrų suvestinė ataskaita, kurioje nurodomas ir notifikuotosios įstaigos pavadinimas. Ta ataskaita, kai aktualu, taip pat apima prieigą prie informacijos, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais, susijusiais su baterijose naudojamų žaliavų tiekimo šaltinių pasirinkimu, jų perdirbimu ir prekyba jomis.

4.   Kai 48 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad baterijoje esančios X priedo 1 punkte nurodytos žaliavos yra gautos iš perdirbtų medžiagų išteklių, jis viešai ir pakankamai išsamiai atskleidžia savo išvadas, deramai atsižvelgdamas į verslo konfidencialumo ir kitus su konkurencija susijusius susirūpinimą keliančius klausimus.

1.   Vyriausybės, pramonės asociacijos ir suinteresuotųjų organizacijų grupės, sukūrusios ir prižiūrinčios išsamaus patikrinimo sistemas (toliau – sistemos savininkės), gali kreiptis į Komisiją, kad ji pripažintų jų išsamaus patikrinimo sistemas. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikalavimai dėl paraiškoje dėl pripažinimo teiktinos informacijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Jei, remdamasi pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktais įrodymais ir informacija, Komisija nustato, kad toje dalyje nurodyta išsamaus patikrinimo sistema suteikia ekonominės veiklos vykdytojams galimybę įvykdyti 48, 49, 50 ir 52 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo pripažįstamas tos sistemos lygiavertiškumas šiame reglamente nustatytiems reikalavimams. Prieš priimant tą įgyvendinimo aktą konsultuojamasi su EBPO Atsakingo verslo elgesio centru. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Priimdama sprendimą dėl išsamaus patikrinimo sistemos pripažinimo Komisija atsižvelgia į įvairią pramonės sektoriaus praktiką, kuriai taikoma ta sistema, ir į rizika pagrįstą požiūrį ir metodą, taikomus pagal tą sistemą nustatant riziką.

3.   Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir metodika, kuriais remdamasi Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį turi nustatyti, ar išsamaus patikrinimo sistemomis ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos sąlygos įvykdyti 48, 49, 50 ir 52 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Be to, Komisija atitinkamai periodiškai tikrina, ar pripažintos išsamaus patikrinimo sistemos toliau atitinka kriterijus, kuriais remiantis pagal šio straipsnio 2 dalį priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo pripažinimo.

4.   Išsamaus patikrinimo sistemos, kurios lygiavertiškumas pripažintas pagal 2 dalį, savininkas nedelsdamas praneša Komisijai apie bet kokius tos sistemos pakeitimus ar atnaujinimus. Komisija įvertina, ar tokie pakeitimai ar atnaujinimai turi įtakos tos sistemos lygiavertiškumo pripažinimui, ir imasi atitinkamų veiksmų.

5.   Jei yra duomenų apie pakartotinius ar reikšmingus atvejus, kai ekonominės veiklos vykdytojai, įgyvendinantys pagal šio straipsnio 2 dalį pripažintą sistemą, neįvykdė 48, 49, 50 ir 52 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Komisija, konsultuodamasi su pripažintos išsamaus patikrinimo sistemos savininku, išnagrinėja, ar iš tų atvejų galima spręsti, kad ta sistema turi trūkumų.

6.   Jei Komisija nustato, kad 48, 49, 50 ir 52 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikoma arba pripažinta išsamaus patikrinimo sistema turi trūkumų, ji tos sistemos savininkui gali suteikti tinkamą laikotarpį imtis taisomųjų veiksmų.

7.   Jei sistemos savininkas nesiima arba atsisako imtis būtinų taisomųjų veiksmų ir jei Komisija nustato, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas reikalavimų nesilaikymas arba trūkumai kliudo 48 straipsnio 1 dalyje nurodytam sistemą įgyvendinančiam ekonominės veiklos vykdytojui laikytis 48, 49, 50 ir 52 straipsniuose nustatytų reikalavimų, arba jei pakartotinių ar reikšmingų atvejų, kai sistemą įgyvendinantys ekonominės veiklos vykdytojai nesilaiko reikalavimų, priežastis yra tos sistemos trūkumai, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo panaikinamas sistemos lygiavertiškumo pripažinimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.   Komisija sudaro ir nuolat atnaujina pripažintų išsamaus patikrinimo sistemų registrą. Tas registras viešai skelbiamas internete.

1.   Valstybės narės paskiria vieną arba daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už šiame skyriuje nustatytų pareigų, visų pirma susijusių su stebėsena ir tikrinimu, ar gamintojai bei gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos vykdo pagal šį skyrių jiems nustatytas pareigas, vykdymą.

2.   Komunikacijos su Komisija pagal 4 dalį tikslu kiekviena valstybė narė taip pat gali vieną iš 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų paskirti kontaktiniu punktu.

3.   Valstybės narės išsamiai nustato kompetentingos institucijos ar institucijų organizacinės struktūros ir veiklos nuostatas, įskaitant administracines ir procedūrines taisykles dėl:

4.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio 18 d. praneša Komisijai pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus tų kompetentingų institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus.

1.   Valstybės narės sukuria gamintojų registrą, padedantį stebėti, kaip gamintojai laikosi šio skyriaus reikalavimų.

2.   Gamintojai registruojasi 1 dalyje nurodytame registre. Tuo tikslu jie pateikia registracijos paraišką kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jie pirmą kartą tiekia bateriją rinkai.

Registracijos paraišką gamintojai pateikia naudodamiesi 9 dalies a punkte nurodyta elektronine duomenų tvarkymo sistema.

Gamintojai baterijas, be kita ko, integruotas į prietaisus, mažąsias transporto priemones ar kitas transporto priemones, valstybės narės rinkai tiekia tik tuo atveju, jei jie arba, įgaliojimo atveju, jų įgaliotieji atstovai didesnės gamintojo atsakomybės klausimais, yra registruoti toje valstybėje narėje.

3.   Registracijos paraiškoje turi būti pateikta ši informacija:

4.   Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, tos dalies d punkte nustatyta informacija pateikiama arba registracijos paraiškoje pagal šio straipsnio 3 dalį, arba paraiškoje išduoti leidimą pagal 58 straipsnį. Tokioje paraiškoje išduoti leidimą pateikiama bent informacija apie arba individualų, arba kolektyvinį didesnės gamintojo atsakomybės pareigų įvykdymą.

5.   Valstybės narės prireikus gali prašyti papildomos informacijos ar dokumentų, kad galėtų veiksmingai naudotis gamintojų registru.

6.   Kai gamintojas pagal 57 straipsnio 1 dalį yra paskyręs gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, šiame straipsnyje nustatytas pareigas mutatis mutandis vykdo ta organizacija, jei valstybė narė nenustato kitaip.

7.   Šiame straipsnyje nustatytas pareigas gamintojo vardu gali vykdyti įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimais.

Jei šiame straipsnyje nustatytas pareigas gamintojo vardu vykdo įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimais, atstovaujantis daugiau nei vienam gamintojui, kartu su pagal 3 dalį reikalaujama informacija tas įgaliotasis atstovas atskirai nurodo kiekvieno gamintojo, kuriam atstovauja, pavadinimą ir kontaktinius duomenis.

8.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad registracijos procedūra pagal šį straipsnį ir leidimo išdavimo procedūra pagal 58 straipsnį yra viena bendra procedūra, jei paraiška atitinka šio straipsnio 3–7 dalyse nustatytus reikalavimus.

9.   Kompetentinga institucija:

10.   Kompetentinga institucija gali:

11.   Kompetentinga institucija gali atsisakyti registruoti gamintoją arba panaikinti jo registraciją, jei 3 dalyje nurodyta informacija ir susiję patvirtinamieji dokumentai nepateikiami arba jų nepakanka, arba jei gamintojas nebeatitinka 3 dalies d punkte nustatytų reikalavimų.

Kompetentinga institucija panaikina gamintojo registraciją, jei jis nustoja egzistuoti.

12.   Gamintojas arba, kai taikytina, įgaliotasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimais arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, paskirta savo atstovaujamų gamintojų vardu, nepagrįstai nedelsdami praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius registracijos metu pateiktos informacijos pakeitimus ir apie atvejus, kai registracijos dokumentuose nurodytų baterijų tiekimas rinkai tos valstybės narės teritorijoje visam laikui nutraukiamas.

13.   Kai gamintojų registre esanti informacija nėra viešai prieinama, valstybės narės užtikrina, kad interneto platformų, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjams būtų nemokamai suteikta prieiga prie registre esančios informacijos.

1.   Gamintojams tenka didesnė gamintojo atsakomybė už baterijas, kurias jie pirmą kartą tiekia rinkai valstybės narės teritorijoje. Tokie gamintojai turi atitikti Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsniuose ir šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojas, pirmą kartą valstybės narės teritorijoje tiekiantis rinkai bateriją, kuri gaunama atlikus paruošimo pakartotiniam naudojimui, paruošimo paskirties keitimui, paskirties keitimo ar perdarymo operacijas, šio reglamento tikslais laikomas tokios baterijos gamintoju ir jam tenka didesnė gamintojo atsakomybė.

3.   Gamintojas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 47 punkto d papunktyje, kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jis parduoda baterijas, paskiria įgaliotąjį atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimais. Toks paskyrimas atliekamas rašytiniu įgaliojimu.

4.   Gamintojo mokėtinais finansiniais įnašais padengiamos šios su gaminiais, kuriuos gamintojas tiekia atitinkamos valstybės narės rinkai, susijusios išlaidos:

5.   Tiekiant rinkai baterijas, kurios buvo paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui, kurių paskirtis buvo pakeista arba kurios buvo perdarytos, tiek pirminių baterijų gamintojai, tiek baterijų, kurios pateikiamos rinkai atlikus tas operacijas, gamintojai gali nustatyti ir koreguoti išlaidų pasidalijimo mechanizmą, grindžiamą faktiniu sąnaudų paskirstymu skirtingiems gamintojams, kad būtų galima pasidalyti 4 dalies a, c ir d punktuose nurodytas išlaidas.

Jei 2 dalyje nurodytai baterijai taikoma daugiau nei viena didesnė gamintojo atsakomybė, pirmasis gamintojas, tiekiantis tą bateriją rinkai, dėl pirmoje pastraipoje nurodyto išlaidų pasidalijimo mechanizmo neturi patirti papildomų išlaidų.

Komisija palengvina valstybių narių keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su tokiais išlaidų pasidalijimo mechanizmais.

1.   Gamintojai gali paskirti gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, įgaliotą pagal 58 straipsnį, jų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas. Valstybės narės gali patvirtinti priemones, pagal kurias paskirti gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją būtų privaloma. Tokios priemonės grindžiamos konkrečiomis rinkai pateiktų atitinkamos kategorijos baterijų charakteristikomis ir susijusiomis atliekų tvarkymo charakteristikomis.

2.   Kolektyvinio didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymo atveju gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrina vienodą požiūrį į gamintojus, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos ar dydžio ir neužkraunant neproporcingai didelės naštos gamintojams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, gaminantiems baterijas nedideliais kiekiais. Jos taip pat užtikrina, kad gamintojų joms mokami finansiniai įnašai:

3.   Kai valstybėje narėje yra kelios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, įgaliotos gamintojų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, jos užtikrina visos valstybės narės, kurioje vykdoma 59 straipsnio 1 dalyje, 60 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, teritorijos aprėptį. Valstybė narė nurodo kompetentingą instituciją arba paskiria nepriklausomą trečiąją šalį siekiant užtikrinti, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos savo pareigas vykdytų koordinuotai.

4.   Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrina savo turimų su privačia informacija arba su konkrečiais gamintojais ar jų įgaliotaisiais atstovais didesnės gamintojo atsakomybės klausimais tiesiogiai siejama informacija susijusių duomenų konfidencialumą.

5.   Be Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 3 dalies e punkte nurodytos informacijos, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, laikydamosi komercinio ir pramoninio konfidencialumo reikalavimų, savo interneto svetainėse bent kasmet paskelbia informaciją apie atskiro baterijų atliekų surinkimo lygį, perdirbimo veiksmingumą ir medžiagų regeneravimo lygius, pasiektus gamintojų, kurie paskyrė gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją.

6.   Be 5 dalyje nurodytos informacijos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos viešai paskelbia informaciją apie atrankos procedūrą, taikomą pagal 8 dalį atrenkamiems atliekų tvarkymo operatoriams.

7.   Kai tai būtina siekiant išvengti vidaus rinkos iškraipymo, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomi šio straipsnio 2 dalies a punkto taikymo kriterijai. Tame įgyvendinimo akte neturi būti nuostatų, kuriomis būtų tiksliai nustatytas įnašų dydis, ir jis priimamas laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.   Atliekų tvarkymo operatoriams gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos taiko nediskriminacinę atrankos procedūrą, kuri grindžiama skaidriais skyrimo kriterijais, ir kuria mažosioms ir vidutinėms įmonėms neužkraunama neproporcinga našta.

1.   Gamintojas individualaus didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymo atveju ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, paskirtos kolektyvinio didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymo atveju, prašo kompetentingos institucijos leidimo vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas.

2.   Leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei įrodoma:

3.   Valstybės narės į savo priemones, kuriomis nustatomos 54 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos administracinės ir procedūrinės taisyklės, įtraukia išsamią informaciją apie leidimų išdavimo procedūrą, kuri gali būti skirtinga, atsižvelgiant į tai, ar ji yra susijusi su individualiu ar kolektyviniu didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymu, ir apie gamintojo ar gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų atitikties tikrinimo sąlygas, įskaitant informaciją, kurią šiuo tikslu turi pateikti gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos. Leidimų išdavimo procedūra apima reikalavimus patikrinti tvarką, nustatytą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 60 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, ir tos patikros terminus, kurie negali būti ilgesni kaip 12 savaičių nuo išsamių paraiškos dokumentų pateikimo. Patikrą gali atlikti nepriklausomas ekspertas, kuris parengia patikros ataskaitą apie patikros rezultatus.

4.   Gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos nepagrįstai nedelsdamos kompetentingai institucijai praneša apie visus leidime pateiktos informacijos pakeitimus, visus su leidimo sąlygomis susijusius pasikeitimus arba apie veiklos nutraukimą visam laikui.

5.   Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 3 dalies d punkte numatytas savikontrolės mechanizmas taikomas reguliariai ir bent kas trejus metus, taip pat kompetentingos institucijos prašymu, siekiant patikrinti, ar laikomasi to punkto nuostatų ir ar tebetenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos leidimo išdavimo sąlygos. Gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, gavę prašymą, pateikia kompetentingai institucijai savikontrolės ataskaitą ir prireikus taisomųjų veiksmų plano projektą. Nedarant poveikio kompetencijai pagal šio straipsnio 6 dalį, kompetentinga institucija gali pateikti pastabų dėl savikontrolės ataskaitos ir taisomųjų veiksmų plano projekto, ir apie visas tokias pastabas praneša gamintojui arba gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai. Gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, remdamasi tomis pastabomis, parengia ir įgyvendina taisomųjų veiksmų planą.

6.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti atšaukti leidimą, jei 59 straipsnio 3 dalyje arba 60 straipsnio 3 dalyje nustatytos surinkimo tikslinės normos nepasiektos arba jei gamintojas ar gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nebeatitinka reikalavimų, susijusių su baterijų atliekų surinkimo ir apdorojimo organizavimu, arba nepateikia ataskaitos kompetentingai institucijai arba nepraneša apie bet kokius leidimo sąlygų pakeitimus, arba nutraukė veiklą.

7.   Gamintojas didesnės gamintojo atsakomybės pareigų individualaus vykdymo atveju ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, paskirtos didesnės gamintojo atsakomybės kolektyvinio vykdymo atveju, pateikia garantiją, skirtą išlaidoms, susijusioms su atliekų tvarkymo operacijomis, kurias turi vykdyti gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, jei nevykdomos didesnės gamintojo atsakomybės pareigos, be kita ko, veiklos nutraukimo visam laikui arba nemokumo atveju, padengti. Valstybės narės gali nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su tokia garantija. Valstybės valdomos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos atveju tokią garantiją gali teikti kitaip nei per pačią organizaciją ir ji gali būti teikiama viešojo fondo, kuris finansuojamas gamintojų mokesčiais ir už kurį organizaciją valdanti valstybė narė yra solidariai atsakinga, forma.

1.   Nešiojamųjų baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, užtikrina, kad visos nešiojamųjų baterijų atliekos valstybės narės, kurioje jie nešiojamąsias baterijas pirmą kartą tiekė rinkai, teritorijoje būtų renkamos atskirai, nepriklausomai nuo tų baterijų cheminės sudėties, būklės, firminio ženklo ar kilmės. Tuo tikslu jie:

2.   Nešiojamųjų baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, užtikrina, kad nešiojamųjų baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo sistema:

3.   Nešiojamųjų baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, pasiekia ir tvariai išlaiko bent šias nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo tikslines normas:

Gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, apskaičiuoja šioje dalyje nurodytą surinkimo lygį pagal XI priedą.

4.   Galutiniams naudotojams suteikiama galimybė šalinti nešiojamųjų baterijų atliekas 2 dalies a punkte nurodytuose surinkimo punktuose ir už tai iš jų neimamas mokestis, taip pat nereikalaujama pirkti naujos baterijos arba būti įsigijus nešiojamąją bateriją iš gamintojų, kurie sukūrė surinkimo punktus.

5.   Pagal 2 dalies a punkto i, iii ir iv papunkčius sukurtiems surinkimo punktams netaikomi Direktyvos 2008/98/EB reikalavimai dėl registracijos ar leidimo.

6.   Valstybės narės gali patvirtinti priemones, kuriomis reikalaujama, kad šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti surinkimo punktai gali rinkti nešiojamųjų baterijų atliekas tik tuo atveju, jei jie yra sudarę sutartį su gamintojais arba su gamintojo atsakomybę perimančiomis organizacijomis, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį.

7.   Atsižvelgiant į numatomą rinkos raidą ir pailgėjusią numatomą įkraunamųjų nešiojamųjų baterijų naudojimo trukmę, ir kad būtų galima geriau nustatyti faktinį surinktinų nešiojamųjų baterijų atliekų kiekį, Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai ne vėliau kaip 2027 m. rugpjūčio 18 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama XI priede nustatyta nešiojamųjų baterijų surinkimo lygio apskaičiavimo metodika ir iš dalies keičiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta surinkimo tikslinė norma, kad ta surinkimo tikslinė norma būtų pritaikyta prie naujos metodikos, kartu užtikrinant lygiaverčius užmojus ir terminus.

1.   Mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, užtikrina, kad visų mažųjų transporto priemonių baterijų atliekos būtų surenkamos atskirai valstybės narės, kurioje jie baterijas pirmą kartą tiekė rinkai, teritorijoje, nepriklausomai nuo tų baterijų cheminės sudėties, būklės, firminio ženklo ar kilmės. Tuo tikslu jie:

2.   Mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, užtikrina, kad mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo sistema:

3.   Mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, pasiekia ir tvariai išlaiko bent šias mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo tikslines normas:

Mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, apskaičiuoja šioje dalyje nurodytą surinkimo lygį pagal XI priedą.

4.   Mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį:

5.   Galutiniams naudotojams suteikiama galimybė šalinti mažųjų transporto priemonių baterijų atliekas 2 dalies a punkte nurodytuose surinkimo punktuose ir už tai iš jų neimamas mokestis, taip pat nereikalaujama pirkti naujos baterijos arba būti įsigijus mažųjų transporto priemonių bateriją iš gamintojų, kurie įsteigė surinkimo punktus.

6.   Pagal 2 dalies a punkto i, iii ir iv papunkčius sukurtiems surinkimo punktams netaikomi Direktyvos 2008/98/EB reikalavimai dėl registracijos ar leidimo.

7.   Valstybės narės gali patvirtinti priemones, kuriomis būtų reikalaujama, kad šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti surinkimo punktai galėtų rinkti mažųjų transporto priemonių baterijų atliekas tik tuo atveju, jei jie yra sudarę sutartį su gamintojais arba su gamintojo atsakomybę perimančiomis organizacijomis, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį.

8.   Atsižvelgiant į numatomą rinkos raidą ir pailgėjusią numatomą mažųjų transporto priemonių baterijų naudojimo trukmę, ir kad būtų galima geriau nustatyti faktinį surinktinų mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų kiekį, Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai ne vėliau kaip 2027 m. rugpjūčio 18 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama XI priede nustatyta mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo lygio apskaičiavimo metodika ir iš dalies keičiama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta surinkimo tikslinė norma, kad surinkimo tikslinė norma būtų pritaikyta prie naujos metodikos, kartu užtikrinant lygiaverčius užmojus ir terminus.

1.   Automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektrinių transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, nemokamai priima visas atitinkamos kategorijos automobilių baterijų atliekas, pramoninių baterijų atliekas ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekas, kurias jie pirmą kartą tiekė rinkai tos valstybės narės teritorijoje, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, cheminės sudėties, būklės, firminio ženklo ar kilmės, nereikalaudami, kad galutinis naudotojas pirktų naują bateriją arba kad jis būtų pirkęs bateriją iš jų, ir užtikrina, kad visos tokių baterijų atliekos būtų renkamos atskirai. Tuo tikslu jie sutinka priimti automobilių baterijų atliekas, pramoninių baterijų atliekas ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekas iš galutinių naudotojų arba iš priėmimo ir surinkimo sistemų, kurios apima surinkimo punktus, jų sukurtus bendradarbiaujant su:

Valstybės narės gali patvirtinti priemones, kuriomis būtų reikalaujama, kad pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti subjektai galėtų rinkti automobilių baterijų atliekas, pramoninių baterijų atliekas ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekas tik tuo atveju, jei jie yra sudarę sutartį su gamintojais arba gamintojo atsakomybę perimančiomis organizacijomis, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį.

Kai pramoninių baterijų atliekas pirmiausia reikia išmontuoti privačių nekomercinių naudotojų patalpose, gamintojo pareiga priimti tas baterijų atliekas nereiškia, kad tie naudotojai padengia bet kokias išlaidas, susijusias su tų baterijų atliekų išmontavimu ir surinkimu.

2.   Pagal 1 dalį nustatyta baterijų atliekų priėmimo tvarka taikoma visoje valstybės narės teritorijoje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, numatomą automobilių baterijų atliekų, pramoninių baterijų atliekų ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekų kiekį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams, neapsiribojant vien tomis vietovėmis, kuriose automobilių baterijų atliekų, pramoninių baterijų atliekų ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekų surinkimas ir tolesnis tvarkymas yra pelningas.

3.   Automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektrinių transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį:

4.   Šio straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodyti subjektai gali perduoti surinktas automobilių baterijų atliekas, pramoninių baterijų atliekas ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekas pagal 57 straipsnio 8 dalį atrinktiems atliekų tvarkymo operatoriams, kad jos būtų apdorotos pagal 70 straipsnį. Tokiais atvejais šio straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta gamintojų pareiga laikoma įvykdyta.

1.   Platintojai baterijų atliekas iš galutinio naudotojo priima nemokamai ir nereikalaudami iš galutinio naudotojo pirkti naujos baterijos arba būti ją įsigijus, nepriklausomai nuo baterijų cheminės sudėties, firminio ženklo ar kilmės, tokiu būdu:

2.   1 dalyje nustatyta priėmimo pareiga:

3.   Platintojai priimtas baterijų atliekas perduoda gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, atsakingiems už tų baterijų atliekų surinkimą atitinkamai pagal 59, 60 ir 61 straipsnius, arba atliekų tvarkymo operatoriui, atrinktam pagal 57 straipsnio 8 dalį, kad jos būtų apdorotos pagal 70 straipsnį.

4.   Šiame straipsnyje nustatytos pareigos mutatis mutandis taikomos platintojams, kurie tiekia baterijas galutiniams naudotojams pagal nuotolinės prekybos sutartis. Tie platintojai parūpina pakankamai surinkimo punktų visoje valstybės narės teritorijoje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, numatomą atitinkamai nešiojamųjų baterijų atliekų, mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų, automobilių baterijų atliekų, pramoninių baterijų atliekų ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekų kiekį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams, kad galutiniai naudotojai galėtų baterijas grąžinti.

5.   Pardavimo su pristatymu atveju platintojai pasiūlo nemokamai priimti nešiojamųjų baterijų atliekas, mažųjų transporto priemonių baterijų atliekas, pramoninių baterijų atliekas, automobilių baterijų atliekas ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekas pristatymo galutiniam naudotojui vietoje arba vietos surinkimo punkte. Užsakydamas bateriją galutinis naudotojas informuojamas apie baterijų atliekų priėmimo tvarką.

6.   Reglamento (ES) 2022/2065 30 straipsnio 1 dalies d ir e punktų laikymosi tikslais interneto platformų, kurios leidžia vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjai, kuriems taikomas to reglamento III skyriaus 4 skirsnis, iš gamintojų, kurie Sąjungoje esantiems vartotojams siūlo baterijas, įskaitant į prietaisus, mažąsias transporto priemones ar kitas transporto priemones integruotas baterijas, turi gauti šią informaciją:

1.   Galutiniai naudotojai šalina baterijų atliekas atskirai nuo kitų atliekų srautų, be kita ko, atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų.

2.   Galutiniai naudotojai šalina baterijų atliekas tam skirtuose atskiro surinkimo punktuose, kuriuos pagal 59, 60 ir 61 straipsnius yra sukūręs gamintojas ar gamintojo atsakomybę perimanti organizacija arba kurie yra sukurti pagal specialų susitarimą, sudarytą su gamintoju ar gamintojo atsakomybę perimančia organizacija.

1.   Apdorojimo įrenginių, kuriems taikomos Direktyva 2000/53/EB arba Direktyva 2012/19/ES, operatoriai baterijų atliekas, gautas apdorojant eksploatuoti netinkamas transporto priemones arba elektros ir elektroninės įrangos atliekas, perduoda atitinkamos kategorijos baterijų gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, arba pagal 57 straipsnio 8 dalį atrinktiems atliekų tvarkymo operatoriams, kad jos būtų apdorotos pagal 70 straipsnį.

2.   1 dalyje nurodyti apdorojimo įrenginių operatoriai tvarko tų perdavimo sandorių registrą.

1.   Iš privačių nekomercinių galutinių naudotojų gaunamos baterijų atliekos gali būti šalinamos atliekų tvarkymo viešųjų institucijų sukurtuose atskiro surinkimo punktuose.

2.   Atliekų tvarkymo viešosios institucijos užtikrina, kad surinktos baterijų atliekos būtų apdorojamos pagal 70 straipsnį:

1.   Iš nešiojamųjų baterijų atliekų savanoriško surinkimo punktų surinktos nešiojamųjų baterijų atliekos perduodamos nešiojamųjų baterijų gamintojams ar jų vardu veikiančioms trečiosioms šalims, įskaitant gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas, arba pagal 57 straipsnio 8 dalį atrinktiems atliekų tvarkymo operatoriams, kad jos būtų apdorotos pagal 70 straipsnį.

2.   Iš mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų savanoriško surinkimo punktų surinktos mažųjų transporto priemonių baterijų atliekos perduodamos mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojams ar jų vardu veikiančioms trečiosioms šalims, įskaitant gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas, arba pagal 57 straipsnio 8 dalį atrinktiems atliekų tvarkymo operatoriams, kad jos būtų apdorotos pagal 70 straipsnį.

1.   Valstybės narės gali apriboti platintojų, 65 straipsnyje nurodytų atliekų apdorojimo įrenginių operatorių, 66 straipsnyje nurodytų atliekų tvarkymo viešųjų institucijų ir 67 straipsnyje nurodytų savanoriško surinkimo punktų galimybę perduoti surinktas nešiojamųjų baterijų atliekas ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekas gamintojams ar gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms arba atliekų tvarkymo operatoriams, kad jie atliktų apdorojimą pagal 70 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad tokie apribojimai neturėtų neigiamo poveikio surinkimo ir perdirbimo sistemoms.

2.   Valstybės narės taip pat gali patvirtinti priemones, kuriomis 66 straipsnyje nurodytoms atliekų tvarkymo viešosioms institucijoms būtų leidžiama pačioms atlikti apdorojimą pagal 70 straipsnį.

1.   Valstybės narės patvirtina būtinas priemones, kad gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, galėtų pasiekti nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo tikslines normas, nustatytas 59 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose, ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo tikslines normas, nustatytas 60 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose.

2.   Visų pirma, valstybės narės reguliariai, bent kartą per metus, stebi gamintojų arba gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, surinkimo lygius, kad patikrintų, ar jie ėmėsi tinkamų priemonių, kad pasiektų nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo tikslines normas, nustatytas 59 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose, ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo tikslines normas, nustatytas 60 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose. Tokia stebėsena turi būti grindžiama visų pirma kompetentingoms institucijoms pagal 75 straipsnį pateikta informacija ir apima tos informacijos patikrą, patikrą, ar gamintojas laikėsi XI priede nustatytos apskaičiavimo metodikos, ir šio straipsnio 5 dalyje nurodyto sudėties tyrimo rezultatų patikrą, taip pat visa kita valstybei narei prieinama informacija.

3.   Jei, remdamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatais, valstybė narė nustato, kad gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, kai ji paskirta pagal 57 straipsnio 1 dalį, nesiėmė priemonių, suderinamų su tikslu pasiekti nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo tikslines normas, nustatytas 59 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose, ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo tikslines normas, nustatytas 60 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose, tos valstybės narės kompetentinga institucija prašo to gamintojo arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos imtis tinkamų taisomųjų veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad jie galėtų pasiekti bet kuriame iš tų straipsnių, priklausomai nuo to, kas yra taikytina, nustatytas surinkimo tikslines normas.

4.   Nedarant poveikio 58 straipsnio 5 dalyje nurodytam savikontrolės mechanizmui, gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, kai ji paskirta pagal 57 straipsnio 1 dalį, per tris mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto kompetentingos institucijos prašymo dienos pateikia kompetentingai institucijai taisomųjų veiksmų plano projektą. Ta kompetentinga institucija gali pateikti pastabų dėl plano projekto ir per vieną mėnesį nuo taisomųjų veiksmų plano projekto gavimo dienos praneša apie visas tokias pastabas gamintojui arba gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai.

Jei kompetentinga institucija pateikia pastabų dėl taisomųjų veiksmų plano projekto, gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos per vieną mėnesį nuo tų pastabų gavimo dienos parengia taisomųjų veiksmų planą, kuriame atsižvelgiama į tas pastabas, ir atitinkamai jį įgyvendina.

Vertinant, ar tebetenkinamos 55 straipsnyje nustatytos registracijos ir, kai taikytina, 58 straipsnyje nustatytos leidimo išdavimo sąlygos, atsižvelgiama į taisomųjų veiksmų plano turinį ir į tai, ar gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija jo laikosi.

5.   Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d., o vėliau – kas penkerius metus valstybės narės atlieka per praėjusius kalendorinius metus surinktų mišrių komunalinių atliekų ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų srautų sudėties tyrimą, kad nustatytų, kokią jų dalį sudaro nešiojamųjų baterijų atliekos ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekos. Remdamosi tais tyrimais, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad nešiojamųjų baterijų gamintojai, mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojai arba atitinkamos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, imtųsi taisomųjų veiksmų, kad padidintų savo susietųjų surinkimo punktų tinklą ir vykdytų informavimo kampanijas pagal 74 straipsnio 1 dalį.

1.   Surinktos baterijų atliekos nešalinamos ir jų atžvilgiu nevykdoma šiluminės energijos gavybos iš atliekų operacija.

2.   Nedarant poveikio Direktyvai 2010/75/ES, leidimą turinčiuose įrenginiuose užtikrinama, kad baterijų atliekų apdorojimas atitiktų bent šio reglamento XII priedo A dalį ir geriausius prieinamus gamybos būdus, apibrėžtus Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 10 punkte.

3.   Kai baterijos surenkamos vis dar būdamos integruotos į prietaiso atliekas, mažosios transporto priemonės atliekas arba eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, jos išimamos iš prietaiso atliekų, mažosios transporto priemonės atliekų ar eksploatuoti netinkamos transporto priemonės pagal, kai taikytina, Direktyvoje 2000/53/EB arba Direktyvoje 2012/19/ES nustatytus reikalavimus.

4.   Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą ir į kuriamas naujas atliekų tvarkymo technologijas, iš dalies keičiami XII priedo A dalyje nustatyti baterijų atliekų apdorojimo reikalavimai.

5.   Valstybės narės gali nustatyti paskatų sistemas ekonominės veiklos vykdytojams, kurie pasiekia aukštesnius lygius, nei XII priedo B ir C dalyse nustatytos atitinkamai perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų regeneravimo tikslinės normos.

1.   Kiekviename leidimą turinčiame įrenginyje užtikrinama, kad visos baterijų atliekos, kurios tiekiamos tam įrenginiui, būtų priimamos ir būtų paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui arba perdirbimui.

2.   Perdirbėjai užtikrina, kad perdirbimu būtų pasiektos perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų regeneravimo tikslinės normos, nustatytos atitinkamai XII priedo B ir C dalyse.

3.   Perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų regeneravimo lygiai apskaičiuojami pagal taisykles, nustatytas pagal šio straipsnio 4 dalį priimtu deleguotuoju aktu.

4.   Komisija ne vėliau kaip 2025 m. vasario 18 d. pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų regeneravimo lygių apskaičiavimo ir patikros metodiką, laikantis XII priedo A dalies, ir atitinkamų dokumentų formą.

5.   Komisija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 18 d., o vėliau – bent kas penkerius metus įvertina, ar, atsižvelgiant į rinkos raidą, visų pirma susijusią su baterijų technologijomis, darančiomis poveikį regeneruotų medžiagų rūšiai, ir esamu bei prognozuojamu kobalto, vario, švino, ličio ar nikelio išteklių pakankamumu ar nepakankamumu, taip pat atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, tikslinga peržiūrėti XII priedo B ir C dalyse nustatytas perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų regeneravimo tikslines normas. Kai tai pagrįsta ir tinkama remiantis tuo vertinimu, Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamos XII priedo B ir C dalyse nustatytos perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų regeneravimo tikslinės normos.

6.   Kai tinkama, atsižvelgiant į rinkos raidą, darančią poveikį medžiagų, kurios gali būti regeneruotos, rūšiai, ir atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, įskaitant kuriamas naujas atliekų tvarkymo technologijas, Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama XII priedo C dalis, įtraukiant daugiau medžiagų, kurių atžvilgiu būtų nustatytos kiekvienos konkrečios medžiagos regeneravimo konkrečios tikslinės normos, ir XII priedo B dalis, įtraukiant daugiau baterijų cheminės sudėties atvejų, kurių atžvilgiu būtų nustatytos konkrečios perdirbimo veiksmingumo tikslinės normos.

1.   Apdorojimas gali būti atliekamas ir už atitinkamos valstybės narės ribų arba už Sąjungos ribų, jeigu baterijų atliekos ar jų frakcijos vežamos laikantis reglamentų (EB) Nr. 1013/2006 ir (EB) Nr. 1418/2007.

2.   Norint atskirti naudotas baterijas ir baterijų atliekas, valstybių narių kompetentingos institucijos gali tikrinti, ar vežamos naudotų baterijų, kurios, kaip įtariama, yra baterijų atliekos, siuntos atitinka XIV priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus, ir atitinkamai tokias siuntas stebėti.

Jei valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad numatomą naudotų baterijų siuntą sudaro baterijų atliekos, gali būti pareikalauta, kad atitinkamos kategorijos baterijų gamintojai, jų vardu veikiančios trečiosios šalys ar kiti asmenys, organizuojantys naudotų baterijų, kurios, kaip įtariama, yra atliekos, vežimą, padengtų jų atitinkamų analizių, tikrinimų ir saugojimo išlaidas. Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi XIV priede nustatyti minimalieji reikalavimai, visų pirma dėl baterijų būklės, kad būtų galima atskirti naudotų baterijų ir baterijų atliekų vežimą.

3.   Vykdant 70 ir 71 straipsniuose nustatytas pareigas ir veiksmingumo bei tikslinių normų reikalavimus, iš Sąjungos pagal šio straipsnio 1 dalį eksportuotos baterijų atliekos arba jų frakcijos įskaitomos tik tuo atveju, jei baterijų atliekų arba jų frakcijų eksportuotojas pateikia paskirties kompetentingos institucijos patvirtintus patvirtinamuosius dokumentus, kad apdorojimas buvo atliktas šio reglamento reikalavimams lygiavertėmis sąlygomis ir laikantis kitų Sąjungos teisės aktų dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos.

4.   Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo, nustatant lygiaverčių sąlygų vertinimo kriterijus, nustatomos išsamios šio straipsnio 3 dalies nuostatas papildančios taisyklės.

1.   Norėdamas dokumentais patvirtinti, kad mažųjų transporto priemonių baterijų atliekos, pramoninių baterijų atliekos ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekos, kurios buvo paruoštos pakartotiniam naudojimui arba paruoštos paskirties keitimui, nebėra atliekos, baterijos turėtojas kompetentingos institucijos prašymu pateikia:

2.   1 dalies a punkte nurodyta informacija vienodomis sąlygomis teikiama galutiniams naudotojams ir jų vardu veikiančioms trečiosioms šalims, ją įtraukiant į prie baterijos pridedamus dokumentus, nurodytus 1 dalyje, kai ji pateikiama rinkai arba pradedama naudoti.

3.   Informacijos teikimu pagal 1 ir 2 dalis nedaromas poveikis neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumo apsaugos pareigoms pagal atitinkamą Sąjungos ir nacionalinę teisę.

4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomi išsamūs techniniai ir patikros reikalavimai, kuriuos mažųjų transporto priemonių baterijų atliekos, pramoninių baterijų atliekos arba elektrinių transporto priemonių baterijų atliekos turi atitikti, kad nebebūtų laikomos atliekomis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Be Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, galutiniams naudotojams ir platintojams teikia toliau nurodytą informaciją apie tų kategorijų baterijų, kurias jie tiekia valstybės narės teritorijoje, atliekų prevenciją ir tvarkymą:

Ta informacija turi būti teikiama:

2.   Gamintojai 62, 65 ir 66 straipsniuose nurodytiems platintojams ir operatoriams bei kitiems atliekų tvarkymo operatoriams, vykdantiems paruošimo pakartotiniam naudojimui, paruošimo paskirties keitimui arba apdorojimo veiklą, pateikia informaciją apie saugos ir apsaugines priemones, įskaitant darbo saugos priemones, taikytinas laikant ir renkant baterijų atliekas.

3.   Nuo baterijos tiekimo valstybės narės teritorijoje pradžios gamintojai, nemokamai ir gavę prašymą, atliekų tvarkymo operatoriams, vykdantiems paruošimo pakartotiniam naudojimui, paruošimo paskirties keitimui ar apdorojimo veiklą, elektroninėmis priemonėmis pateikia toliau nurodytą su tuo konkrečiu baterijų modeliu susijusią informaciją apie tinkamą ir aplinką tausojantį baterijų atliekų apdorojimą, kiek ta informacija yra reikalinga tai tų operatorių veiklai vykdyti:

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytoje informacijoje nurodomos sudedamosios dalys bei medžiagos ir visų pavojingųjų medžiagų buvimo vieta baterijoje, kiek tai reikia žinoti operatoriams, vykdantiems paruošimo pakartotiniam naudojimui, paruošimo paskirties keitimui ar apdorojimo veiklą, kad jie galėtų laikytis šio reglamento reikalavimų.

Ta informacija pateikiama pirmoje pastraipoje nurodytiems operatoriams lengvai suprantama (-omis) kalba (-omis), nustatyta tos valstybės narės, kurios rinkai turi būti tiekiama baterija.

4.   Baterijas galutiniams naudotojams tiekiantys platintojai savo mažmeninės prekybos patalpose baterijų galutiniams naudotojams lengvai prieinamai ir aiškiai matomai nuolat pateikia 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, taip pat informaciją apie tai, kaip galutiniai naudotojai gali nemokamai grąžinti baterijų atliekas į atitinkamus mažmeninės prekybos vietose įrengtus arba interneto platformos paskirtus surinkimo punktus. Ši pareiga taikoma tik tų kategorijų baterijoms, kurias platintojas arba mažmenininkas siūlo arba praeityje siūlė įsigyti kaip naujas baterijas.

Platintojai 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją pateikia ir tada, kai parduoda savo gaminius pasitelkdami interneto platformas, kurios leidžia vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais.

5.   Naujos baterijos pardavimo vietoje galutiniam naudotojui atskirai nurodomos išlaidos, kurias padengia gamintojas pagal 56 straipsnio 4 dalies a–d punktus.

6.   Atitinkamos kategorijos baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos rengia informuotumo didinimo kampanijas ir siūlo paskatas, kad galutiniai naudotojai būtų skatinami šalinti baterijų atliekas tokiu būdu, kuris atitinka galutiniams naudotojams suteiktą informaciją apie baterijų atliekų prevenciją ir tvarkymą pagal 1 dalį.

7.   Kai galutiniams naudotojams viešai teikiama informacija pagal šį straipsnį, pagal atitinkamą Sąjungos ir nacionalinę teisę išlaikomas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas.

1.   Nešiojamųjų baterijų gamintojai ir mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, ataskaitoje kompetentingai institucijai už kiekvienus kalendorinius metus praneša bent toliau nurodytą informaciją, suskirstytą pagal baterijų ir baterijų atliekų cheminę sudėtį ir kategoriją:

Kai atliekų tvarkymo operatoriai, išskyrus gamintojus arba gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, surenka nešiojamųjų baterijų atliekas arba mažųjų transporto priemonių baterijų atliekas iš platintojų ar iš kitų nešiojamųjų baterijų atliekų ar mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo punktų, jie kiekvienų kalendorinių metų ataskaitoje kompetentingai institucijai nurodo surinktų nešiojamųjų baterijų atliekų ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų kiekį, suskirstytą pagal jų cheminę sudėtį.

2.   Automobilių baterijų, pramoninių baterijų ir elektrinių transporto priemonių baterijų gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, kiekvienų kalendorinių metų ataskaitoje kompetentingai institucijai praneša toliau nurodytą informaciją, suskirstytą pagal baterijų atliekų cheminę sudėtį ir kategorijas:

3.   Kai atliekų tvarkymo operatoriai surenka baterijų atliekas iš platintojų ar iš kitų automobilių baterijų atliekų, pramoninių baterijų atliekų ir elektrinių transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo punktų arba iš galutinių naudotojų, jie kiekvienų kalendorinių metų ataskaitoje kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją, suskirstytą pagal baterijų atliekų cheminę sudėtį ir kategorijas:

4.   Šio straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodyta informacija apima informaciją apie į transporto priemones ir prietaisus integruotas baterijas bei iš transporto priemonių ir prietaisų išimtas baterijų atliekas pagal 65 straipsnį.

5.   Atliekų tvarkymo operatoriai, atliekantys apdorojimo operacijas, ir perdirbėjai kiekvienų kalendorinių metų ataskaitoje valstybės narės, kurioje baterijų atliekos apdorojamos, kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją, suskirstytą pagal valstybes nares, kuriose buvo surinktos baterijų atliekos:

Ataskaitoje teikiami duomenys apie perdirbimo veiksmingumą ir medžiagų regeneravimą apima visus atskirus perdirbimo proceso etapus ir visas atitinkamas galutines frakcijas. Jei perdirbimo operacijos yra atliekamos daugiau nei viename įrenginyje, už informacijos rinkimą ir tos informacijos pateikimą kompetentingoms institucijoms yra atsakingas pirmasis perdirbėjas.

Valstybės narės, kurioje baterijų atliekos apdorojamos, kompetentinga institucija pateikia šioje dalyje nurodytą informaciją valstybės narės, kurioje baterijos buvo surinktos, kompetentingai institucijai, jei tai yra kita valstybė narė.

Baterijų atliekų, išsiųstų į kitą valstybę narę, kad jos būtų apdorotos toje kitoje valstybėje narėje, kiekis įtraukiamas į perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų regeneravimo duomenis ir įskaičiuojamas nustatant, kaip valstybė narė, kurioje tos atliekos buvo surinktos, įgyvendina XII priede nustatytus tiksline normas.

6.   Jei kiti atliekų turėtojai nei tie, kurie nurodyti 5 dalyje, eksportuoja baterijas apdorojimo tikslais, jie savo buvimo vietos valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikia duomenis apie atskirai surinktų baterijų atliekų, eksportuotų apdorojimo tikslais, kiekį, taip pat 5 dalies b ir c punktuose nurodytus duomenis.

7.   Šiame straipsnyje nurodyti gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos paskirtos pagal 57 straipsnio 1 dalį, atliekų tvarkymo operatoriai ir atliekų turėtojai pateikia ataskaitą per šešis mėnesius po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra pirmi ištisi kalendoriniai metai po to, kai įsigalioja pagal 76 straipsnio 5 dalį priimtas įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatoma ataskaitų Komisijai teikimo forma.

8.   Kompetentingos institucijos sukuria elektronines sistemas, per kurias joms pateikiami duomenys, ir nustato naudotinas formas.

9.   Valstybė narė gali leisti kompetentingoms institucijoms prašyti bet kokios papildomos informacijos, būtinos užtikrinti pateiktų duomenų patikimumą.

1.   Valstybės narės Komisijos pagal 5 dalį priimtu įgyvendinimo aktu nustatyta forma viešai paskelbia apibendrinta forma toliau nurodytus kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie nešiojamąsias baterijas, mažųjų transporto priemonių baterijas, automobilių baterijas, pramonines baterijas ir elektrinių transporto priemonių baterijas, suskirstytus pagal baterijų kategorijas ir jų cheminę sudėtį:

Valstybės narės tuos duomenis pateikia per 18 mėnesių po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. Tuos duomenis jos elektroninėmis priemonėmis viešai paskelbia pagal 5 dalį Komisijos nustatyta forma, naudodamosi lengvai prieinamomis duomenų paslaugomis. Tai turi būti kompiuterio skaitomi duomenys, tinkami rūšiuoti ir paieškai atlikti, ir jie turi atitikti atviruosius trečiųjų šalių naudojimosi duomenimis standartus. Valstybės narės praneša Komisijai, kada pirmoje pastraipoje nurodyti duomenys tampa prieinami.

Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra pirmi ištisi kalendoriniai metai po to, kai įsigalioja įgyvendinimo aktas, kuriuo pagal 5 dalį nustatoma ataskaitų Komisijai teikimo forma.

Be direktyvose 2000/53/EB ir 2012/19/ES nustatytų pareigų, šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti duomenys apima į transporto priemones ir prietaisus integruotas baterijas ir iš tų transporto priemonių ir prietaisų išimtas baterijų atliekas pagal 65 straipsnį.

2.   1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodyti pranešami duomenys apie perdirbimo veiksmingumą ir medžiagų regeneravimą turi apimti visus atskirus perdirbimo proceso etapus ir visas atitinkamas galutines frakcijas.

3.   Prie duomenų, kuriuos valstybės narės teikia pagal šį straipsnį, pridedama kokybės tikrinimo ataskaita; ji turi būti pateikta Komisijos pagal 5 dalį nustatyta forma.

4.   Komisija renka ir peržiūri pagal šį straipsnį pateiktą informaciją. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas valstybėse narėse, jų duomenų šaltiniai ir taikoma metodika, taip pat tų duomenų išsamumas, patikimumas, pateikimas laiku ir nuoseklumas. Tas vertinimas gali apimti konkrečias rekomendacijas, ką reikėtų patobulinti. Ataskaita parengiama per 6 mėnesius po to, kai valstybės narės pirmą kartą pateikia duomenis, ir vėliau rengiama kas ketverius metus.

5.   Komisija ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 18 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 1 ir 4 dalių tikslais Komisijai teikiamų duomenų ir informacijos forma taip pat vertinimo metodai ir veiklos sąlygos. susijusios su baterijų atliekų surinkimu ir apdorojimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Nuo 2027 m. vasario 18 d. kiekviena rinkai pateikta arba pradėta naudoti mažosios transporto priemonės baterija, kiekviena pramoninė baterija, kurios talpa didesnė nei 2 kWh, ir kiekviena elektrinių transporto priemonių baterija turi turėti elektroninį dokumentą (toliau – baterijos pasas).

2.   Baterijos pase pateikiama su baterijos modeliu susijusi informacija ir su atskira baterija konkrečiai susijusi informacija, įskaitant naudojant tą bateriją gautą informaciją, kaip nustatyta XIII priede.

Baterijos pase pateikiama ši informacija:

Susipažinimo su antros pastraipos c punkte nurodyta informacija ir jos tvarkymo tikslai:

Antroje pastraipoje nurodyta informacija į baterijos pasą įtraukiama tokiu mastu, kuris taikomas atitinkamos baterijos kategorijai ar pakategorei.

Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas XIII priedas, kiek tai susiję su informacija, kuri turi būti įtraukta į baterijos pasą atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą.

3.   Baterijos pasas turi būti prieinamas naudojant 13 straipsnio 6 dalyje nurodytą QR kodą, susiejantį su unikaliu identifikatoriumi, kurį suteikia ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis bateriją rinkai.

QR kodas ir unikalus identifikatorius turi atitikti ISO/IEC 15459-1:2014, 15459-2:2015, 15459-3:2014, 15459-4:2014, 15459-5:2014 ir 15459-6:2014 standartus arba jiems lygiaverčius standartus.

Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, šios dalies antra pastraipa iš dalies keičiama pakeičiant toje pastraipoje nurodytus standartus arba įtraukiant kitus Europos ar tarptautinius standartus, kuriuos turi atitikti QR kodas ir unikalus identifikatorius.

4.   Ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis bateriją rinkai, užtikrina, kad baterijos pase pateikta informacija būtų tiksli, išsami ir naujausia. Jis gali raštu įgalioti bet kurį kitą veiklos vykdytoją veikti jo vardu.

5.   Visa į baterijos pasą įtraukta informacija turi būti grindžiama atviraisiais standartais ir ji turi būti prieinama sąveikia forma, perduodama per atvirą sąveikų su pardavėju nesusaistytą keitimosi duomenimis tinklą, skaitoma kompiuterio, struktūrizuota ir tinkama paieškai atlikti pagal 78 straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus.

6.   Prieiga prie į baterijos pasą įtrauktos informacijos reglamentuojama pagal 78 straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus.

7.   Baterijos, kuri buvo paruošta pakartotiniam naudojimui, paruošta paskirties keitimui, kurios paskirtis buvo pakeista arba kuri buvo perdaryta, atveju atsakomybė už šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų vykdymą perduodama tam ekonominės veiklos vykdytojui, kuris pateikė tą bateriją rinkai arba kuris pradėjo ją naudoti. Tokia baterija turi turėti naują baterijos pasą, susietą su pirminės baterijos ar baterijų pasu ar pasais.

Kai baterijos statusas pasikeičia ir ji tampa baterijų atliekomis, atsakomybė už šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų vykdymą perduodama gamintojui ar gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai, kai ji paskirta pagal 57 straipsnio 1 dalį, arba pagal 57 straipsnio 8 dalį atrinktam atliekų tvarkymo operatoriui.

8.   Baterijos pasas nustoja egzistuoti po to, kai baterija buvo perdirbta.

9.   Komisija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 18 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kurie asmenys šio straipsnio 2 dalies c punkto tikslais turi būti laikomi teisėtą interesą turinčiais asmenimis, nurodytais XIII priedo atitinkamai 2 ir 4 punktuose, ir prie kurios tuose punktuose nurodytos informacijos jie turi turėti prieigą, taip pat kokiu mastu jie gali tą informaciją parsisiųsti, ja dalytis, ją skelbti ir pakartotinai naudoti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kas yra 2 dalies c punkte nurodyti asmenys ir kokiu mastu jie gali parsisiųsti XIII priedo 2 ir 4 punktuose nurodytą informaciją, ja dalytis, ją skelbti ir pakartotinai naudoti, yra šie:

1.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2019/1020 19 straipsniui, jei vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai priežasčių manyti, kad baterija, kuriai taikomas šis reglamentas, kelia riziką žmonių sveikatai ar asmenų saugai, turtui ar aplinkai, jos atlieka su ta baterija susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

Jei atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad baterija neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų (toliau – reikalavimų neatitinkanti baterija), jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos priežiūros institucijos ir kuris atitinka rizikos pobūdį, imtųsi visų tinkamų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų baterijos atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų ją iš rinkos arba ją atšauktų.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

2.   Rinkos priežiūros institucijos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų nurodymu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojas.

3.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad dėl visų reikalavimų neatitinkančių baterijų, kurias tas ekonominės veiklos vykdytojas tiekė rinkai visoje Sąjungoje, būtų imtasi visų tinkamų taisomųjų veiksmų.

4.   Jei per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kuriomis uždraudžiamas arba apribojamas reikalavimų neatitinkančių baterijų tiekimas jų nacionalinei rinkai, tos baterijos pašalinamos iš tos rinkos arba atšaukiamos.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.   4 dalies antroje pastraipoje nurodyta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, kurių reikia reikalavimų neatitinkančiai baterijai, tos baterijos kilmei, įtariamos neatitikties pobūdžiui ir susijusiai rizikai, nacionalinių priemonių, kurių imtasi, pobūdžiui ir trukmei, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams, nustatyti. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis sietina su bet kuria iš šių priežasčių:

6.   Kitos valstybės narės nei ta, kuri inicijavo procedūrą pagal šį straipsnį, nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visas patvirtintas priemones, ir visą jų turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamos baterijos neatitiktimi reikalavimams, ir, jei jos nesutinka su patvirtinta nacionaline priemone – apie savo prieštaravimus.

7.   Jei per tris mėnesius po 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos nei kuri nors valstybė narė, nei Komisija nepareiškia prieštaravimų dėl laikinosios priemonės, kurios ėmėsi rinkos priežiūros institucijos, ta priemonė laikoma pagrįsta.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad dėl reikalavimų neatitinkančios baterijos būtų nedelsiant imamasi tinkamų ribojamųjų priemonių, pavyzdžiui, reikalavimų neatitinkanti baterija būtų pašalinta iš rinkos.

1.   Jei, užbaigus 79 straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nustatytą procedūrą, pareiškiami prieštaravimai dėl priemonės, kurios ėmėsi rinkos priežiūros institucijos, arba jei Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisei, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir su atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina tą nacionalinę priemonę. Komisija stengiasi tą vertinimą užbaigti per vieną mėnesį.

Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Komisija 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui arba vykdytojams.

Jei nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, kurios yra būtinos norint užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti baterija būtų pašalinta iš jų rinkos, ir atitinkamai informuoja Komisiją.

Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.   Jei nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o baterijos reikalavimų neatitinka dėl šio reglamento 15 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumų, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

4.   Jei nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o baterijos reikalavimų neatitinka dėl 16 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų trūkumų, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktą, kuriuo atitinkamos bendrosios specifikacijos iš dalies pakeičiamos arba panaikinamos. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Jei valstybė narė, atlikusi vertinimą pagal 79 straipsnio 1 dalį, nustato, kad nors baterija atitinka 6–10 ir 12, 13 bei 14 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ji kelia riziką žmonių sveikatai ar asmenų saugai arba turto ar aplinkos apsaugai (toliau – reikalavimus atitinkanti baterija, kuri kelia riziką), ji nedelsdama pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos priežiūros institucijos ir kuris atitinka rizikos pobūdį, imtųsi visų tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimus atitinkanti baterija, kai ji tiekiama rinkai, nebekeltų tos rizikos, arba ta baterija būtų pašalinta iš rinkos arba atšaukta.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad dėl visų reikalavimus atitinkančių baterijų, kurios kelia riziką, kurias tas ekonominės veiklos vykdytojas tiekė rinkai Sąjungoje, būtų imtasi taisomųjų veiksmų.

3.   Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, kai susidaro 1 dalyje nurodyta situacija. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi reikalavimus atitinkančioms baterijoms, kurios kelia riziką, identifikuoti būtini duomenys, tokių baterijų kilmė ir tiekimo grandinė, susijusios rizikos pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

4.   Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina taikomas nacionalines priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir prireikus pasiūlomos tinkamos priemonės. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 90 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių sveikatos apsauga, asmenų sauga ir turto arba aplinkos apsauga, Komisija priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą laikydamasi 90 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

6.   Komisija 4 ir 5 dalyse nurodytą įgyvendinimo aktą adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

1.   Nedarant poveikio 79 straipsniui, jei padaro kurią nors iš toliau nurodytų išvadų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų atitinkamą neatitiktį:

2.   Jei 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas arba uždraustas baterijos tiekimas rinkai arba užtikrinta, kad ji būtų pašalinta iš rinkos arba atšaukta.

1.   Jei valstybė narė nustato, kad ekonominės veiklos vykdytojas nevykdo savo 48, 49 ir 50 straipsniuose nustatytų išsamaus patikrinimo pareigų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nutrauktų nustatytą reikalavimų nesilaikymą.

2.   Jei 1 dalyje nurodytas reikalavimų nesilaikymas nenutraukiamas ir jei nėra kitų veiksmingų priemonių tokiam nesilaikymui nutraukti, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kuriomis apribojamas ar uždraudžiamas 1 dalyje nurodytų ekonominės veiklos vykdytojų rinkai tiektų baterijų tiekimas rinkai arba, jei reikalavimų nesilaikymo atvejis yra rimtas, užtikrina, kad jos būtų pašalintos iš rinkos arba atšauktos.

1.   Perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba Direktyvos 2014/25/ES 3 straipsnio 1 dalyje, arba perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 1 dalyje, pirkdami baterijas ar gaminius, kuriuose yra baterijų, situacijose, kurioms taikomos tos direktyvos, atsižvelgia į tų baterijų poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą, siekiant užtikrinti, kad toks poveikis būtų kuo mažesnis.

2.   Po 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pirmojo deleguotojo akto, kuriuo nustatomi sutarties skyrimo vykdant viešųjų pirkimų procedūras kriterijai, įsigaliojimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga taikoma tiems sutarčių skyrimo kriterijams. Perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų vykdomų bet kokių viešųjų pirkimų procedūrų, skirtų įsigytų baterijų arba gaminių, kuriuose yra baterijų, kurioms taikomi 7–10 straipsniai, techninėse specifikacijose ir sutarčių skyrimo kriterijuose daroma nuoroda į tą pirmąjį deleguotąjį aktą, siekiant užtikrinti, kad būtų perkamos tos baterijos arba gaminiai, kuriuose yra baterijų, kurių poveikis aplinkai per jų gyvavimo ciklą yra gerokai mažesnis.

3.   Praėjus 12 mėnesių po paskutinio iš 7 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos a punkte, 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų priėmimo, Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant sutarties skyrimo kriterijus, taikytinus vykdant su baterijomis arba gaminiais, kuriuose yra baterijų, susijusias viešųjų pirkimų procedūras, grindžiamus 7–10 straipsniuose nustatytais tvarumo reikalavimais.

1.   Jei Komisija mano, kad tam tikros medžiagos naudojimas fiziškai gaminant baterijas arba tam tikros medžiagos buvimas baterijose, kai jos pateikiamos rinkai, arba vėlesniuose jų gyvavimo ciklo etapuose, be kita ko, keičiant baterijų paskirtį arba apdorojant baterijų atliekas, kelia riziką žmonių sveikatai arba aplinkai, ta rizika nėra tinkamai kontroliuojama ir į ją turi būti reaguojama Sąjungos mastu, ji prašo Agentūros parengti apribojimo dokumentaciją, atitinkančią Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XV priedo reikalavimus. Apribojimo dokumentacijoje pateikiamas socialinis ir ekonominis vertinimas, įskaitant alternatyvų analizę.

2.   Per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Komisijos prašymo gavimo, jei pagal tą dalį Agentūros parengtoje apribojimo dokumentacijoje įrodoma, kad, be jau vykdomų priemonių, būtina imtis veiksmų Sąjungos mastu, Agentūra pasiūlo apribojimus, kad būtų inicijuotas šio straipsnio 4–9 dalyse ir 87 bei 88 straipsniuose apibūdintas procesas.

3.   Jei valstybė narė mano, kad tam tikros medžiagos naudojimas fiziškai gaminant baterijas arba tam tikros medžiagos buvimas baterijose, kai jos pateikiamos rinkai, arba vėlesniuose jų gyvavimo ciklo etapuose, be kita ko, keičiant baterijų paskirtį arba apdorojant baterijų atliekas, kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, ta rizika nėra tinkamai kontroliuojama ir į ją turi būti reaguojama Sąjungos mastu, ji praneša Agentūrai apie savo pasiūlymą parengti apribojimo dokumentaciją. Valstybė narė parengia apribojimo dokumentaciją. Apribojimo dokumentacijoje pateikiamas socialinis ir ekonominis vertinimas, įskaitant alternatyvų analizę.

Jei apribojimo dokumentacijoje įrodoma, kad, be jau vykdomų priemonių, būtina imtis veiksmų Sąjungos mastu, valstybė narė ją pateikia Agentūrai Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XV priede nustatyta forma, kad būtų inicijuotas šio straipsnio 4–9 dalyse ir 87 bei 88 straipsniuose apibūdintas procesas.

4.   Apribojimo dokumentacijos ir apribojimo proceso tikslais Agentūra arba valstybės narės atsižvelgia į visus turimus dokumentus, cheminės saugos ataskaitą ar rizikos vertinimą, pateiktus Agentūrai ar valstybei narei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006. Agentūra ar valstybės narės taip pat atsižvelgia į visą kitą turimą informaciją ir remiasi bet kokiu rizikos vertinimu, pateiktais kitų Sąjungos teisės aktų, taikomų baterijoje naudojamos cheminės medžiagos gyvavimo ciklui, įskaitant atliekų etapą, tikslais. Tuo tikslu Agentūros ar atitinkamos valstybės narės prašymu kitos pagal Sąjungos teisę įsteigtos ir panašią užduotį vykdančios įstaigos pateikia joms informaciją.

5.   Galimybei susipažinti su informacija, kurią Agentūra saugo vykdydama šio reglamento 6 straipsnyje ir šiame straipsnyje apibrėžtas užduotis, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 118 straipsnis.

6.   Agentūra tvarko medžiagų, kurių apribojimo dokumentaciją pagal šį straipsnį planuoja parengti arba rengia Agentūra arba valstybė narė, sąrašą.

7.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies c punktą įsteigtas Rizikos vertinimo komitetas ir pagal to reglamento 76 straipsnio 1 dalies d punktą įsteigtas Socialinės ir ekonominės analizės komitetas patikrina, ar pateikta apribojimo dokumentacija atitinka to reglamento XV priedo reikalavimus. Atitinkamas komitetas per 30 dienų nuo dokumentacijos gavimo informuoja Agentūrą arba apribojimus siūlančią valstybę narę apie tai, ar dokumentacija atitinka reikalavimus. Jei dokumentacija neatitinka reikalavimų, per 45 dienas nuo jos gavimo Agentūrai ar valstybei narei raštu nurodomos neatitikimo priežastys. Agentūra arba valstybė narė per 60 dienų nuo atitinkamo komiteto pateiktų neatitikimo priežasčių gavimo sutvarko dokumentaciją; antraip pagal šį straipsnį pradėta procedūra nutraukiama.

8.   Agentūra nedelsdama paskelbia apie Komisijos arba valstybės narės ketinimą inicijuoti medžiagos apribojimų nustatymo procesą pagal šį straipsnį ir apie tai informuoja atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

9.   Agentūra nedelsdama savo interneto svetainėje viešai paskelbia apribojimo dokumentaciją, įskaitant pagal 2 ir 3 dalis siūlomus apribojimus, aiškiai nurodydama jos paskelbimo datą. Agentūra paprašo visų atitinkamų subjektų per keturis mėnesius nuo paskelbimo dienos atskirai arba bendrai pateikti:

10.   6 straipsnio 2 dalyje nurodyti deleguotieji aktai priimami per devynis mėnesius nuo 87 straipsnio 2 dalyje nurodytos Agentūros Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonės gavimo. Jei Socialinės ir ekonominės analizės komitetas iki atitinkamai 87 straipsnio 2 arba 5 dalyje nustatyto termino nuomonės nepriima, Komisija atsižvelgia į apribojimo socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant vietoj tos medžiagos naudoti tinkamų alternatyvių medžiagų prieinamumą, ir iki 87 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino priima deleguotąjį aktą.

11.   Jei I priedo pakeitimo projektas skiriasi nuo pirminio apribojimo dokumentacijos pasiūlymo, parengto laikantis šiame straipsnyje ir 87 bei 88 straipsniuose nustatytos procedūros, arba jei jame neatsižvelgiama į Agentūros nuomones, Komisija prideda išsamų skirtumų priežasčių paaiškinimą.

1.   Per 12 mėnesių nuo 86 straipsnio 9 dalyje nurodytos paskelbimo dienos Rizikos vertinimo komitetas, išnagrinėjęs atitinkamas apribojimo dokumentacijos dalis, priima nuomonę dėl to, ar siūlomi apribojimai yra tinkami rizikai žmonių sveikatai arba aplinkai sumažinti. Toje nuomonėje atsižvelgiama į Komisijos prašymu Agentūros parengtą arba valstybės narės parengtą apribojimo dokumentaciją ir į 86 straipsnio 9 dalies a punkte nurodytas suinteresuotųjų šalių nuomones.

2.   Per 15 mėnesių nuo 86 straipsnio 9 dalyje nurodytos paskelbimo dienos Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, išnagrinėjęs atitinkamas apribojimo dokumentacijos dalis ir apsvarstęs socialinį ir ekonominį poveikį, priima nuomonę dėl siūlomų apribojimų. Prieš tai jis parengia nuomonės dėl siūlomų apribojimų ir dėl susijusio socialinio ir ekonominio poveikio projektą, atsižvelgdamas į 86 straipsnio 9 dalies b punkte nurodytas analizes arba informaciją, jei jų yra.

3.   Agentūra nedelsdama paskelbia Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonės projektą savo interneto svetainėje ir paprašo suinteresuotųjų šalių ne vėliau kaip per 60 dienų nuo to nuomonės projekto paskelbimo pateikti pastabų dėl nuomonės projekto.

4.   Socialinės ir ekonominės analizės komitetas nedelsdamas priima nuomonę, atsižvelgdamas, kai tikslinga, į papildomas pastabas, gautas iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino. Toje nuomonėje atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas pagal 86 straipsnio 9 dalies b punktą ir šio straipsnio 3 dalį.

5.   Jei Rizikos vertinimo komiteto nuomonė reikšmingai skiriasi nuo apribojimo dokumentacijoje siūlomų apribojimų, Agentūra ne daugiau kaip 90 dienų atideda galutinį terminą, iki kurio Socialinės ir ekonominės analizės komitetas turi pateikti nuomonę.

6.   Kai Rizikos vertinimo komitetas ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas teikia nuomonę pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, jie pasitelkia pranešėjus pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 87 straipsnį laikydamiesi jame nustatytų sąlygų.

1.   Agentūra nedelsdama pateikia Komisijai Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomones dėl pagal 86 straipsnį siūlomų apribojimų. Jei Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonės labai skiriasi nuo siūlomų apribojimų, Agentūra pateikia Komisijai aiškinamąjį raštą, kuriame išsamiai paaiškinamos tokių skirtumų priežastys. Jei vienas ar abu komitetai nepriima nuomonės iki atitinkamai 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto termino, Agentūra apie tai informuoja Komisiją, nurodydama priežastis.

2.   Agentūra nedelsdama paskelbia abiejų komitetų nuomones savo interneto svetainėje.

3.   Agentūra Komisijos arba valstybės narės prašymu pateikia jai visus savo gautus ar apsvarstytus dokumentus ir faktinius duomenis.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 11 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 8 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 8 dalyje, 53 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 7 dalyje, 60 straipsnio 8 dalyje, 70 straipsnio 4 dalyje, 71 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, 72 straipsnio 4 dalyje, 77 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 85 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 11 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 8 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 8 dalyje, 53 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 7 dalyje, 60 straipsnio 8 dalyje, 70 straipsnio 4 dalyje, 71 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, 72 straipsnio 4 dalyje, 77 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 85 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 8 straipsnio 1 ir 5 dalis, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 5 ir 6 dalis, 11 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 8 dalį, 14 straipsnio 4 dalį, 48 straipsnio 8 dalį, 53 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 7 dalį, 60 straipsnio 8 dalį, 70 straipsnio 4 dalį, 71 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, 72 straipsnio 4 dalį, 77 straipsnio 2 ir 3 dalis arba 85 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nesibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

„Baterijų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1542 (*4) 2 straipsnio 1 punkte, atžvilgiu valstybės narės imasi priemonių, kuriomis užtikrinama, kad anksčiau nei 2018 m. liepos 4 d. sukurtos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 18 d. atitiktų šį straipsnį.

1.   Ne vėliau kaip 2031 m. birželio 30 d. Komisija atlieka peržiūrą ir parengia šio reglamento taikymo ir jo poveikio aplinkai, žmonių sveikatai ir vidaus rinkos veikimui ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.   Atsižvelgdama į technikos pažangą ir į valstybėse narėse įgytą praktinę patirtį, Komisija savo ataskaitoje įvertina toliau nurodytus šio reglamento aspektus:

Kai tikslinga, kartu su 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos atitinkamos šio reglamento nuostatos.

3.   Atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 peržiūrą, Komisija į savo ataskaitą įtraukia konkretų vertinimą, ar reikia pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeisti šio reglamento 6, 86, 87 ir 88 straipsniai.

4.   Komisija įvertina, ar reikia iš dalies keisti VII skyrių atsižvelgiant į tai, ar priimti kokie nors Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais nustatomos tvaraus įmonių valdymo ir išsamaus patikrinimo taisyklės, įskaitant įmonių pareigas dėl neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir neigiamo poveikio aplinkai, susijusių su jų pačių veikla, jų patronuojamųjų įmonių bei filialų veikla ir jų vertės grandinės veikla.

Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje pateikiami tokio vertinimo rezultatai, ne vėliau kaip per 12 mėnesių po bet kurio iš pirmoje pastraipoje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų įsigaliojimo dienos arba ne vėliau kaip 2031 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Kai tinkama, Komisija prie savo ataskaitos prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas VII skyrius.

5.   Ne vėliau kaip 2031 m. birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama galimybė išplėsti 3 straipsnio 11 punkte pateiktos mažųjų transporto priemonių baterijos apibrėžties aprėptį, visų pirma įtraukiant neratinių transporto priemonių baterijas, ir tokio išplėtimo techninės pasekmės. Kartu su ataskaita, kai tinkama, pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

6.   Ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. Komisija įvertina, kaip geriausia nustatyti atitinkamai įkraunamųjų baterijų, suprojektuotų mažosioms transporto priemonėms, ir įkraunamųjų baterijų, integruotų į konkrečių kategorijų elektros ir elektroninę įrangą, kuriai taikoma Direktyva 2012/19/ES, universaliojo kroviklio darniuosius standartus. Atliekant tą vertinimą neįtraukiami Direktyvos 2014/53/ES 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų kategorijų ir klasių radijo įrenginių įkrovimo įrenginiai.

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2024 m. vasario 18 d., nebent antroje pastraipoje ir kitose šio reglamento nuostatose nustatyta kitaip.

Toliau nurodytos nuostatos taikomos šia tvarka: