(1)

kvapiosios medžiagos yra organiniai junginiai, turintys būdingus, paprastai malonius kvapus. Jos plačiai naudojamos ne tik kvepaluose ir kituose kvapiuosiuose kosmetikos gaminiuose, bet ir daugelyje kitų gaminių, pavyzdžiui, plovikliuose, audinių minkštikliuose ir kituose buitiniuose gaminiuose;

(2)

kontaktinė alergija – visą gyvenimą išliekantis pakitęs specifinis žmogaus imuninės sistemos aktyvumas. Po pakartotinio sąlyčio su pakankamu alergeno kiekiu gali išsivystyti egzema (alerginis kontaktinis dermatitas). Kai asmuo jau yra įjautrintas alergenui, alergijos simptomams sukelti pakanka daug mažesnės koncentracijos. Manoma, kad apie 1–9 % Sąjungos gyventojų yra alergiški kvapiesiems alergenams (2);

(3)

taikomos įvairios priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti visus gyventojus nuo alergijų kvapiosioms medžiagoms (pirminė prevencija), o įjautrintus asmenis– nuo alergijos simptomų atsiradimo (antrinė prevencija);

(4)

vykdant pirminę prevenciją gali pakakti kvapiesiems alergenams taikomo apribojimo. Tačiau įjautrintiems asmenims simptomai gali išsivystyti tada, kai juos veikiančio alergeno koncentracija yra mažesnė už didžiausią leidžiamąją. Todėl tam, kad įjautrinti asmenys galėtų išvengti sąlyčio su chemine medžiaga, kuriai jie yra alergiški, vykdant antrinę prevenciją svarbu pateikti informaciją apie kosmetikos gaminiuose esančius atskirus kvapiuosius alergenus;

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies g punktą kosmetikos gaminys Sąjungos rinkai pateikiamas tik tuo atveju, jei ant jo pakuotės yra ingredientų sąrašas. Be to, šiame straipsnyje patikslinama, kad kvapams bei aromatinėms kompozicijoms ir jų žaliavoms apibūdinti ingredientų sąraše turi būti vartojami terminai „parfum“ arba „aroma“, be to, nurodomos cheminės medžiagos, kurių buvimą būtina paminėti pagal to reglamento III priedo lentelės skiltį „Kita“. Šiuo metu Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo 45 ir 67–92 įrašuose išvardyti 24 kvapieji alergenai turi būti nurodyti ingredientų sąraše (atskirai paženklinti);

(6)

atsakydamas į Komisijos prašymą atnaujinti atskirai paženklintų kvapiųjų alergenų sąrašą, Vartotojų saugos mokslinis komitetas (VSMK) 2012 m. birželio 26–27 d. plenariniame posėdyje priėmė nuomonę (3). Jis patvirtino, kad Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo 45 ir 67–92 įrašuose išvardyti kvapieji alergenai tebėra aktualūs. Be to, jis nustatė 56 papildomus kvapiuosius alergenus, kurie aiškiai sukėlė alergiją žmonėms ir kuriems šiuo metu netaikomas atskiro ženklinimo reikalavimas;

(7)

atsižvelgiant į VSMK nuomonę, galima daryti išvadą, kad VSMK nustatytų papildomų kvapiųjų alergenų naudojimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir kad būtina informuoti vartotojus apie tų kvapiųjų alergenų buvimą. Todėl į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedą turėtų būti įtrauktas įpareigojimas atskirai ženklinti tuos kvapiuosius alergenus, kai jų koncentracija nenuplaunamuose gaminiuose viršija 0,001 %, o nuplaunamuose gaminiuose – 0,01 %. Be to, kvapiosios medžiagos, pvz., prehaptenai ir prohaptenai, kurios oksiduojamos oru arba bioaktyvacijos proceso metu gali virsti žinomais kontaktiniais alergenais, turėtų būti laikomos lygiavertėmis kvapiesiems alergenams ir joms turėtų būti taikomi tokie patys apribojimai ir kiti norminiai reikalavimai;

(8)

siekiant nuoseklumo ir aiškumo būtina atnaujinti ir tam tikrus esamus Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo kvapiųjų alergenų įrašus suderinant bendruosius cheminių medžiagų pavadinimus su išvardytaisiais to reglamento 33 straipsnyje nurodyto Bendrųjų ingredientų pavadinimų glosarijaus naujausioje redakcijoje ir sugrupuojant panašias medžiagas į vieną įrašą. Be to, kad ženklinimas būtų paprastesnis ir patogesnis vartotojui, o ekonominės veiklos vykdytojai ir nacionalinės institucijos galėtų lengviau dirbti, kai yra keli bendrieji cheminės medžiagos ingredientų pavadinimai, atskiro ženklinimo reikalavime turėtų būti nurodyta, kuris pavadinimas turi būti naudojamas 19 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytame ingredientų sąraše;

(9)

siekiant išsamumo ir aiškumo būtina atnaujinti ir tam tikrus esamus Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo kvapiųjų alergenų įrašus į juos įtraukiant izomerus ir papildant bei iš dalies pakeičiant atitinkamus CAS ir EB numerius, taip palengvinant ekonominės veiklos vykdytojų ir nacionalinių institucijų darbą;

(10)

tikėtina, kad dėl atnaujinto kvapiųjų alergenų sąrašo Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo įrašuose bus kartu nurodyti esami ir nauji apribojimai, todėl būtina nustatyti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų toliau laikytis esamų apribojimų, bet kartu jiems turėtų būti suteiktas pagrįstas laikotarpis, kad jie galėtų laikytis ir naujų apribojimų;

(11)

ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti skirtas pagrįstas laikotarpis prisitaikyti prie naujų apribojimų – atlikti gaminių sudėties ir pakuočių pakeitimus, kurie būtini siekiant užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami tik naujus reikalavimus atitinkantys kosmetikos gaminiai. Ekonominės veiklos vykdytojams taip pat turėtų būti skirtas pagrįstas laikotarpis pašalinti iš rinkos kosmetikos gaminius, kurie neatitinka naujų reikalavimų ir kurie buvo pateikti rinkai prieš pradedant taikyti naujas ženklinimo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų, kuriems išsivysto alerginis kontaktinis dermatitas, procentinė dalis yra palyginti nedidelė ir nekintanti, taip pat į didelį naujų kvapiųjų alergenų, kurie turi būti atskirai ženklinami, skaičių ir didelį atitinkamų kosmetikos gaminių skaičių, pereinamasis laikotarpis turėtų būti atitinkamai 3 ir 5 metai;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimus „Pancetta de l’Île de Beauté“ / „Panzetta de l’Île de Beauté“ (PGI-FR-02427) (2), „Saucisson sec de l’Île de Beauté“ / „Salciccia de l’Île de Beauté“ (PGI-FR-02431) (3), „Bulagna de l’Île de Beauté“ (PGI-FR-02429) (4) ir „Figatelli de l’Île de Beauté“ / „Figatellu de l’Île de Beauté“ (PGI-FR-02432) (5) kaip saugomas geografines nuorodas (SGN) buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(2)

iš Italijos, Ispanijos ir Šveicarijoje įsikūrusios tarptautinės organizacijos gauti trys pranešimai apie prieštaravimus dėl minėtų paraiškų;

(3)

išnagrinėjusi pagrįstus prieštaravimo pareiškimus ir nustačiusi, kad jie yra priimtini, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 3 dalį pakvietė prieštaraujančias šalis pradėti atitinkamas konsultacijas, kad būtų pasiektas susitarimas;

(4)

Prancūzijos ir prieštaraujančių šalių konsultacijos baigėsi nepasiekus susitarimo. Todėl Komisija, atsižvelgusi į šių konsultacijų rezultatus, turėtų priimti sprendimą dėl registravimo, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta tvarka;

(5)

pirma, prieštaraujančios šalys nurodė, kad SGN paraiškos dėl „Pancetta de l’Île de Beauté“ / „Panzetta de l’Île de Beauté“, „Saucisson sec de l’Île de Beauté“ / „Salciccia de l’Île de Beauté“, „Bulagna de l’Île de Beauté“ ir „Figatelli de l’Île de Beauté“ / „Figatellu de l’Île de Beauté“ neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Šiuo atžvilgiu prieštaraujančios šalys teigė, kad reikalavimai, nustatyti saugomos geografinės nuorodos apibrėžtyje pagal minėtą straipsnį, nėra įvykdyti, nes, jų nuomone, produktai, dėl kurių pateiktos šios SGN paraiškos, neturi jokių specifinių savybių, kurios galėtų būti susijusios su atitinkama geografine vietove. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į aptariamiems mėsos produktams gaminti naudojamus tariamai pramoninius gamybos būdus, pavyzdžiui, rūkymą, o tai, prieštaraujančių šalių teigimu, dar labiau įrodytų, kad nėra ryšio su geografine vietove;

(6)

be to, prieštaraujančios šalys teigė, kad, priešingai, nei reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte, SGN paraiškų pateikimo metu pavadinimas „Ile de Beauté“ nebuvo naudojamas prekyboje;

(7)

prieštaraujančios šalys taip pat nurodė galimą Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų homonimiškumo taisyklių pažeidimą dėl esamų SKVN iš Korsikos: „Lonzo de Corse“ / „Lonzo de Corse – Lonzu“, „Jambon sec de Corse“ / „Jambon sec de Corse – Prisuttu“ ir „Coppa de Corse“ / „Coppa de Corse – Coppa di Corsica“. Šiuo tikslu prieštaraujančios šalys paklausė, ar, atsižvelgiant į konkretų minėtu straipsniu siekiamą tikslą, homonimiškumas gali egzistuoti tik tapačių sąvokų atveju, ar ir sinoniminių sąvokų atveju;

(8)

be to, prieštaraujančios šalys teigė, kad siūlomų SGN įregistravimas keltų pavojų pirmiau nurodytų SKVN gyvavimui, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 10 straipsnio 1 dalies c punkte. Šiomis aplinkybėmis jos atkreipė dėmesį į tai, kad keturiose SGN paraiškose nurodyti pavadinimai yra susiję su produktais, pagamintais geografinėje vietovėje, kuri yra beveik tapati geografinei vietovei, kurioje gaminami kiti mėsos produktai, kurių pavadinimai jau yra pripažintos pirmiau minėtos SKVN. Nors leksikos požiūriu keturiose nagrinėjamose SGN paraiškose nurodyti pavadinimai skiriasi nuo pirmiau nurodytų SKVN pavadinimų, vartotojai pavadinimą „Ile de Beauté“ paprastai supranta kaip termino „Corse“ (Korsika), kuris yra šių SKVN pavadinimų dalis, sinonimą.

Todėl prieštaraujančios šalys mano, kad vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį, jog esama ryšio tarp „Pancetta de l’Île de Beauté“ / „Panzetta de l’Île de Beauté“, „Saucisson sec de l’Île de Beauté“ / „Salciccia de l’Île de Beauté“, „Bulagna de l’Île de Beauté“ ir „Figatelli de l’Île de Beauté“ / „Figatellu de l’Île de Beauté“ ir registruotų SKVN „Lonzo de Corse“ / „Lonzo de Corse – Lonzu“, „Jambon sec de Corse“ / „Jambon sec de Corse – Prisuttu“ ir „Coppa de Corse“ / „Coppa de Corse – Coppa di Corsica“. Prieštaraujančių šalių nuomone, painiava gali būti labiau tikėtina atsižvelgiant į tai, kad visi produktai, žymimi pirmiau minėtomis SGN ir SKVN, priklauso tai pačiai produktų kategorijai (mėsos produktams);

(9)

Komisija įvertino prieštaraujančių šalių pateiktus argumentus pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatas ir atsižvelgė į atitinkamų pareiškėjo ir prieštaraujančių šalių konsultacijų rezultatus;

(10)

dėl tariamos SGN paraiškų neatitikties Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, turint omenyje, kad produktai neturi specifinių savybių, kurios galėtų būti susijusios su atitinkama geografine vietove, reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

(11)

dėl teiginių, kad nėra įrodymų apie ankstesnį ar komercinį pavadinimo „Ile de Beauté“ naudojimą aptariamiems mėsos produktams žymėti, reikėtų pakartoti, kad Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalyje nereikalaujama ir nepreziumuojama jokia konkreti ankstesnio saugotinų pavadinimų naudojimo trukmė.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais tie SGN pavadinimai buvo plačiai naudojami, ir nurodė įvairią komunikacijos ar rinkodaros veiklą, kurios imtasi nuo 2015 m. siekiant skatinti juos naudoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta pavadinimo naudojimo prekyboje sąlyga turėtų būti laikoma įvykdyta;

(12)

tvirtinimai dėl tariamo ar galimo Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 6 straipsnio 3 dalies pažeidimo registruojant atitinkamus SGN pavadinimus turėtų būti atmesti, nes šiuo atveju nagrinėjamai situacijai netaikoma minėta nuostata – ja nustatytos taisyklės taikomos tik daliniams arba visiškiems homonimams. Homonimais paprastai laikomi žodžiai, kurie rašomi ar tariami taip pat, tačiau turi skirtingas reikšmes ir yra skirtingos kilmės. Pavadinimai „Ile de Beauté“ ir „Corse“ / „Corsica“ aiškiai rašomi ir tariami skirtingai, todėl negali būti laikomi homonimais. Taip pat visiškai skiriasi tiek SGN, tiek SKVN pavadinimų, kuriais žymimos mėsos produktų rūšys, dalys. Todėl SGN pavadinimai, kuriuos siūloma įregistruoti, nėra nei visiškai, nei iš dalies homonimiški registruotiems SKVN pavadinimams „Lonzo de Corse“ / „Lonzo de Corse – Lonzu“, „Jambon sec de Corse“ / „Jambon sec de Corse – Prisuttu“ ir „Coppa de Corse“ / „Coppa de Corse – Coppa di Corsica“;

(13)

dėl prieštaraujančių šalių argumentų, kad siūlomų SGN įregistravimas keltų pavojų minėtų SKVN gyvavimui, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 10 straipsnio 1 dalies c punkte, Komisija mano, kad tokio neigiamo poveikio rizika nėra tikėtina. Šiose paraiškose nurodyti SGN pavadinimai pakankamai skiriasi nuo registruotų SKVN pavadinimų ir su jais susijusių produktų. Taigi jų sambūvis rinkoje neklaidintų vartotojų ir nedarytų neigiamo poveikio saugomoms SKVN.

Iš tiesų „Ile de Beauté“ yra įprasta frazė, kuri, ypač Prancūzijos vartotojams, reiškia Korsiką, ir sąvoka „Ile de Beauté“ vartojama kalbant apie Korsiką, ypač turizmo interneto svetainėse. Todėl šie du terminai vartotojų supratimu gali būti laikomi sinonimais.

Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, leksikos požiūriu mažai tikėtina, kad tai klaidintų vartotoją. Tiek SGN, tiek SKVN pavadinimai yra sudėtiniai pavadinimai, nurodantys kilmės vietą ir produkto rūšį. Konkretūs terminai pancetta / panzetta, saucisson sec / salciccia, bulagna arba figatelli / figatellu siejami su konkrečiomis mėsos produktų rūšimis, kurios skiriasi nuo produktų lonzo / lonzu, jambon sec / prisuttu arba coppa. Vidutinis vartotojas, net jei jis ir nėra mėsos produktų rūšių ekspertas, turėtų suprasti, kad skirtingais terminais vadinami skirtingi produktai, pasižymintys skirtingomis savybėmis.

Vizualiniai aspektai ir forma, kuria gaminiai siūlomi rinkoje (produkto pateikimas galutiniam vartotojui – išvaizda, dydis, formos ir kt.), taip pat atlieka esminį vaidmenį atskiriant produktus.

Atsižvelgdama į SGN ir SKVN produktų bei jų pavadinimų skirtumus, Komisija mano, kad keturių nagrinėjamų SGN pavadinimų įregistravimas neturės neigiamo poveikio produktams, susijusiems su SKVN „Lonzo de Corse“ / „Lonzo de Corse – Lonzu“, „Jambon sec de Corse“ / „Jambon sec de Corse – Prisuttu“ ir „Coppa de Corse“ / „Coppa de Corse – Coppa di Corsica“. Šie SGN ir SKVN žymimi produktai galėtų gyvuoti kartu, nes vartotojai galėtų juos atskirti rinkoje ir sąmoningai rinktis pirkinius. Todėl galima daryti išvadą, kad siūlomų SGN pavadinimų įregistravimas nesukeltų Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 10 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto poveikio;

(14)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimai „Pancetta de l’Île de Beauté“ / „Panzetta de l’Île de Beauté“, „Saucisson sec de l’Île de Beauté“ / „Salciccia de l’Île de Beauté“, „Bulagna de l’Île de Beauté“ ir „Figatelli de l’Île de Beauté“ / „Figatellu de l’Île de Beauté“ turėtų būti įtraukti į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą;

(15)

šiuo reglamentu nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio produktų kokybės politikos komiteto nuomonę,

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktą Jungtinės Karalystės paraiška įregistruoti pavadinimą „Gower Salt Marsh Lamb“ kaip saugomą kilmės vietos nuorodą buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

2022 m. kovo 8 d. Komisija gavo Prancūzijos pranešimą apie prieštaravimą. 2022 m. kovo 10 d. Komisija pranešimą apie prieštaravimą persiuntė Jungtinei Karalystei. 2022 m. gegužės 6 d., Prancūzija pateikė Komisijai pagrįstą prieštaravimo pareiškimą;

(3)

išnagrinėjusi pagrįstą prieštaravimo pareiškimą ir nustačiusi, kad jis yra priimtinas, Komisija, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. birželio 30 d. raštu paragino Jungtinę Karalystę ir Prancūziją pradėti atitinkamas konsultacijas siekiant susitarti;

(4)

2022 m. rugsėjo 28 d. Jungtinės Karalystės prašymu Komisija pratęsė konsultacijų terminą dar vienu mėnesiu. Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos konsultacijos baigėsi nepasiekus susitarimo;

(5)

todėl Komisija, atsižvelgusi į šių konsultacijų rezultatus, turėtų priimti sprendimą dėl registravimo, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta tvarka;

(6)

remiantis pagrįstu prieštaravimo pareiškimu ir konsultacijomis su Jungtine Karalyste, pagrindinius Prancūzijos argumentus galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau;

(7)

Prancūzija teigė, kad, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies e punktą, turėtų būti nurodyta, ar leidžiama užšaldyti mėsą. Prieštaravimo pateikėja nurodė, kad jei užšaldyti mėsą būtų leidžiama, tai galėtų destabilizuoti dviejų Prancūzijos SKVN „Prés-salés de la baie de Somme“ ir „Prés-salés du Mont-Saint-Michel“ žymimų produktų, kurie rinkai tiekiami tik liepos–lapkričio mėn., rinką ir sukelti nesąžiningą konkurenciją. Pagal šių produktų specifikacijas draudžiama užšaldyti ir atšildyti mėsą;

(8)

be to, prieštaravimo pateikėja tvirtino, kad į bendrąjį dokumentą turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis apibrėžiamos produkto specifikacijoje nurodytos druskingos žemapelkės, atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 8 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį bendrajame dokumente reikia nustatyti ryšį tarp produkto, deklaruojamo kaip SKVN, ir nustatytos geografinės vietovės;

(9)

Jungtinė Karalystė nurodė, kad pageidautina, jog mėsa būtų parduodama ir valgoma šviežia, nors gali būti užšaldyta. Jei mėsa yra užšaldoma, ji turi būti parduodama užšaldyta. Produkto specifikacija ir bendrasis dokumentas buvo atitinkamai iš dalies pakeisti;

(10)

Jungtinė Karalystė prie bendrojo dokumento taip pat pridėjo žemėlapius ir GPS koordinates, pagal kurias nustatomos druskingų žemapelkių ribos;

(11)

Prancūzija laikėsi nuomonės, kad šių pakeitimų nepakanka jos teiginiams patenkinti, ir paprašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl laikotarpio, kuriuo produktą galima tiekti rinkai užšaldytą. Kalbant apie druskingų žemapelkių apibrėžtį, į bendrąjį dokumentą pareikalauta įtraukti tam tikras produkto specifikacijos dalis, visų pirma išsamią druskingos žemapelkės apibrėžtį ir susijusius specialiuosius reikalavimus;

(12)

Komisija įvertino Prancūzijos pagrįstame prieštaravimo pareiškime pateiktus argumentus, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatomis ir atsižvelgdama į atitinkamų pareiškėjos ir prieštaravimo pateikėjos konsultacijų rezultatus, ir padarė toliau nurodytas išvadas;

(13)

kalbant apie tariamą SKVN paraiškos neatitiktį Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytoms sąlygoms, mėsos užšaldymas per se nėra produkto gaminimo būdas. Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies e punkte nereikalaujama įtraukti specialios taisyklės dėl galimybės užšaldyti mėsą ar laikotarpio, kuriuo produktas gali būti parduodamas užšaldytas. Pareiškėjas pats nusprendžia, ar įtraukti tokio pobūdžio taisykles. Po prieštaravimo pareiškimo pareiškėjas nusprendė nurodyti produkto užšaldymo tvarką. Produkto užšaldymo taisyklės yra svarbios produkto aprašymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta sąlyga turėtų būti laikoma įvykdyta;

(14)

dėl tvirtinimo, kad tariamai nesilaikoma Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 8 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunkčio, bendrajame dokumente teisingai ir išsamiai aprašytas „produkto ir geografinės aplinkos ar geografinės kilmės ryšys“.

Produkto savybėms ir kokybei įtakos turi du pagrindiniai veiksniai, įskaitant natūralią ėriukų mitybą, t. y. ganymąsi unikaliose Gauerio pusiasalio šiaurinės pakrantės druskingose žemapelkėse. Bendrajame dokumente toliau nurodoma, kad druskingos žemapelkės pasižymi unikalia halofitinių augalų įvairove, kurioje dominuoja vidurio ir aukštutinių pelkių augalų bendrijos. Labiausiai paplitusios dvi bendrijos, nurodytos Buveinių ir rūšių direktyvos (EB) 1 priede: Atlanto pakrančių pievos, taip pat dumblynai ir smėlynai, kuriuose vyrauja Salicornia ir kiti vienmečiai augalai. Atsakydama į Prancūzijos prašymą, pareiškėja į bendrąjį dokumentą taip pat įtraukė žemėlapį ir GPS koordinates, kuriomis nurodomos šių druskingų žemapelkių vietovės ribos.

Bendrasis dokumentas yra produkto specifikacijos santrauka. Papildomi elementai, kuriuos reikalauja įtraukti prieštaravimo pateikėja, nėra esminiai gamybos metodui suprasti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunkčio reikalavimai turėtų būti laikomi įvykdytais;

(15)

vykstant šalių konsultacijoms buvo iš dalies pakeistas ir bendrasis dokumentas, ir produkto specifikacija. Šie pakeitimai nelaikomi esminiais, todėl Komisija, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 4 dalimi, paraiškos dar kartą nenagrinėjo ir padarė išvadą, kad registravimo sąlygos įvykdytos;

(16)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimą „Gower Salt Marsh Lamb“ reikėtų įtraukti į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą, suvestinė bendrojo dokumento redakcija turėtų būti paskelbta tik informavimo tikslais;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio produktų kokybės politikos komiteto nuomonę,

(1)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) tikslas – rodyti solidarumą ir skatinti deramą ir tvarų užimtumą Sąjungoje, teikiant paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko didelio masto restruktūrizavimo atveju, ir padedant jiems kuo greičiau grįžti prie deramo ir tvaraus užimtumo;

(2)

EGF didžiausia metinė suma negali viršyti 186 mln. EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (3) 8 straipsnyje;

(3)

Reglamente (ES) 2021/691 nustatyta, kad kiekvienais metais techninei pagalbai Komisijos iniciatyva gali būti naudojama ne daugiau kaip 0,5 % EGF didžiausios metinės EGF sumos;

(4)

ši pagalba yra būtina, kad būtų įvykdytos Reglamento (ES) 2021/691 11 straipsnyje nustatytos EGF įgyvendinimo pareigos, visų pirma susijusios su stebėsena ir duomenų rinkimu, taip pat komunikacijos veikla ir veikla, kuria didinamas EGF matomumas;

(5)

todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos, kad Komisijos iniciatyva būtų suteikta 190 000 EUR techninė pagalba,

(1)

vieno iš dabartinių Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojų kadencija baigiasi 2023 m. liepos 31 d. Todėl būtina paskirti naują Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotoją;

(2)

2017 m. gegužės 1 d. Europolo valdybos sprendimu nustatytos Europolo vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojų atrankos, kadencijos pratęsimo ir atleidimo iš pareigų taisyklės;

(3)

pagal 2017 m. gegužės 1 d. Europolo valdybos sprendimo 3 straipsnio 1 dalies b punktą laikoma, kad viena Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojų darbo vieta nuo 2022 m. lapkričio 1 d. yra laisva. 2022 m. spalio 31 d.Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas apie laisvą Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojo darbo vietą (2);

(4)

pagal Reglamento (ES) 2016/794 54 straipsnio 2 dalį galutinį kandidatų sąrašą sudarė valdybos įsteigtas atrankos komitetas (toliau – atrankos komitetas). Atrankos komitetas parengė tinkamai pagrįstą ataskaitą ir 2023 m. kovo 13 d. pateikė ją valdybai;

(5)

remdamasi atrankos komiteto ataskaita ir laikydamasi Reglamento (ES) 2016/794 ir 2017 m. gegužės 1 d. valdybos sprendimo, 2023 m. kovo 22 d. valdyba pateikė pagrįstą nuomonę dėl Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojo skyrimo, kurioje Tarybai pasiūlytas galutinis tinkamų kandidatų eiti šias pareigas sąrašas, į kurį įtraukti trys kandidatai;

(6)

2023 m. balandžio 24 d. nauju Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotoju Taryba atrinko Ștefan-Andrei LINȚĂ ir apie tai, kad jis atrinktas, pranešė Europos Parlamento piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui (toliau – LIBE komitetas), kuris yra kompetentingas komitetas Reglamento (ES) 2016/794 54 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos tikslais;

(7)

2023 m. gegužės 23 d. Ștefan-Andrei LINȚĂ dalyvavo LIBE komiteto posėdyje. 2023 m. birželio 1 d. LIBE komitetas pateikė nuomonę pagal Reglamento (ES) 2016/794 54 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą,

(1)

pagal Sutarties 300 straipsnio 3 dalį Regionų komitetą turi sudaryti regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovai, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

(2)

2019 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2019/2157 (2), kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d.;

(3)

pasibaigus nacionaliniam mandatui, kurio pagrindu buvo paskirtas Peter KURZ, 2023 m. rugpjūčio 3 d. taps laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta;

(4)

Vokietijos Vyriausybė laikotarpiui nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki dabartinės kadencijos pabaigos (2025 m. sausio 25 d.) Regionų komiteto pakaitiniu nariu pasiūlė skirti Wolfram LEIBE, vietos valdžios struktūros atstovą, kuris turi vietos valdžios rinkėjų mandatą, Oberbürgermeister der Stadt Trier (Tryro miesto meras),

(1)

raštu (jį Komisija užregistravo 2022 m. lapkričio 10 d.) Vokietija paprašė leidimo nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 218 ir 232 straipsnių, kad visiems Vokietijos teritorijoje įsisteigusių apmokestinamųjų asmenų tarpusavio sandoriams būtų nustatyta privaloma elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka (toliau – speciali priemonė);

(2)

Komisijos 2023 m. vasario 8 d. užregistruotame rašte Vokietija nurodė, kad prašoma specialios priemonės įsigaliojimo data – 2025 m. sausio 1 d.;

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija 2023 m. vasario 22 d. raštais perdavė Vokietijos prašymą kitoms valstybėms narėms. Komisija 2023 m. vasario 23 d. raštu pranešė Vokietijai turinti visą informaciją, būtiną prašymui įvertinti;

(4)

Vokietija ketina nustatyti specialią priemonę ir tai būtų pirmas žingsnis įgyvendinant sandoriais grindžiamą ataskaitų teikimo sistemą. Tokia ataskaitų teikimo sistema būtų naudinga kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir jo slėpimu. Tai leistų mokesčių tarnybai anksčiau nustatyti sukčiavimo PVM grandines. Tai taip pat leistų mokesčių tarnybai savalaikiai ir automatizuotai tikrinti deklaruoto PVM ir mokėtino PVM atitikimą. Sandoriais grindžiama ataskaitų teikimo sistema leistų anksti aptikti ir patikrinti tokius neatitikimus. Be to, Vokietija tikisi, kad turint savalaikę prieigą prie sąskaitų faktūrų duomenų mokesčių tarnybai nereikėtų naudoti biurokratiškesnio būdo – prašyti pateikti sąskaitas faktūras, todėl būtų paspartinta ir supaprastinta kova su sukčiavimu PVM;

(5)

Vokietijos mano, kad specialios priemonės taikymas apmokestinamiesiems asmenims nesukurtų didelės naštos, nes Vokietijoje elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas jau yra įprasta praktika daugelyje ekonomikos sektorių ir yra privalomas viešųjų pirkimų srityje. Be to, speciali priemonė būtų naudinga apmokestinamiesiems asmenims dėl procesų skaitmenizavimo ir mažesnės jiems tenkančios administracinės naštos. Galiausiai, elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimas ilguoju laikotarpiu leistų sutaupyti lėšų, nes panaikinus popierines sąskaitas faktūras būtų sumažintos sąskaitų faktūrų ruošimo, siuntimo, tvarkymo ir saugojimo išlaidos;

(6)

2022 m. gruodžio 8 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl prie skaitmeninio amžiaus pritaikytų PVM taisyklių iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB. Komisija siūlo iš dalies pakeisti Direktyvos 2006/112/EB 218 straipsnį ir panaikinti jos 232 straipsnį. Todėl gali būti, kad bus priimta direktyva, kuria būtų keičiami tie straipsniai ir kuri leistų valstybėms narėms įgyvendinti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką bei panaikintų poreikį prašyti papildomų specialių priemonių, leidžiančių nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB. Todėl nuo tos dienos, kai valstybės narės turėtų taikyti nacionalines nuostatas, kuriomis direktyva, kuria iš dalies keičiami tie straipsniai, perkeliama į nacionalinę teisę, šis sprendimas nebeturėtų būti taikomas;

(7)

atsižvelgiant į plačią specialios priemonės taikymo sritį ir jos naujumą, svarbu įvertinti specialios priemonės poveikį kovai su sukčiavimu PVM ir jo slėpimu, taip pat poveikį apmokestinamiesiems asmenims. Todėl, jei Vokietija manytų, kad specialios priemonės taikymą būtina pratęsti, kartu su prašymu dėl pratęsimo ji turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje turėtų būti pateiktas specialios priemonės veiksmingumo kovojant su sukčiavimu PVM ir jo slėpimu bei paprastinant PVM surinkimą vertinimas;

(8)

speciali priemonė neturėtų daryti poveikio vartotojų teisei gauti popierinę sąskaitą faktūrą Bendrijos vidaus sandorių atveju;

(9)

speciali priemonė turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti, ar ji yra tinkama ir veiksminga atsižvelgiant į jos tikslus;

(10)

speciali priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes jos taikymo trukmė ir taikymo sritis yra ribotos. Be to, taikant specialią priemonę nekyla rizika, kad bus pradėta sukčiauti kituose sektoriuose arba kitose valstybėse narėse;

(11)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,

(1)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/1401 (2) Italijai buvo leista iki 2017 m. gruodžio 31 d. reikalauti, kad už valdžios institucijoms tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM) tos institucijos pervestų į atskirą blokuotą mokesčių institucijos banko sąskaitą (toliau – speciali priemonė). Specialia priemone nukrypta nuo Direktyvos 2006/112/EB 206 ir 226 straipsnių nuostatų, susijusių su PVM mokėjimo ir sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklėmis;

(2)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/784 (3) Italijai buvo leista specialią priemonę taikyti iki 2020 m. birželio 30 d., ir buvo išplėsta specialios priemonės taikymo sritis, kad ji apimtų prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tam tikroms bendrovėms, kurias kontroliuoja valdžios institucijos, ir biržinėms bendrovėms, įtrauktoms į „Financial Times Stock Exchange Milano Indice di Borsa“ (toliau – FTSE MIB) indeksą. Vėliau speciali priemonė Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1105 (4) buvo pratęsta iki 2023 m. birželio 30 d.;

(3)

raštu, kurį Komisija užregistravo 2022 m. rugsėjo 26 d., Italija paprašė leisti toliau taikyti specialią priemonę iki 2026 m. gruodžio 31 d. Raštu, kurį Komisija užregistravo 2023 m. gegužės 8 d., Italija paprašė, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. specialios priemonės taikymo sritis būtų susiaurinta ją taikant prekių tiekimui ir paslaugų teikimui valdžios institucijoms ir tam tikroms bendrovėms, kurias kontroliuoja valdžios institucijos;

(4)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2023 m. gegužės 11 d. raštu Komisija perdavė Italijos prašymą kitoms valstybėms narėms. 2023 m. gegužės 12 d. raštu Komisija pranešė Italijai turinti visą informaciją, būtiną prašymui įvertinti;

(5)

speciali priemonė yra Italijos taikomų priemonių, skirtų kovai su sukčiavimu mokesčiais ir jų slėpimu, rinkinio dalis. Tas priemonių rinkinys, įskaitant privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką, kurią leista taikyti Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/593 (5), pakeitė kitas kontrolės priemones ir juo sudarytos sąlygos Italijos mokesčių institucijoms atlikti kryžminę įvairių operacijų, apie kurias pranešė apmokestinamieji asmenys, patikrą ir stebėti PVM mokėjimus;

(6)

Italija mano, kad, įgyvendinus priemonių rinkinį, dėl privalomo elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo sutrumpėja laikas, kurio mokesčių institucijoms reikia norint sužinoti apie galimą sukčiavimo mokesčiais ar mokesčių slėpimo atvejį. Tačiau Italija taip pat mano, kad nesant specialia priemone įdiegto išskaidyto mokėjimo mechanizmo, mokėtinų PVM sumų susigrąžinimas iš apmokestinamųjų asmenų, dalyvavusių sukčiavime mokesčiais ar jų slėpime, po kryžminės patikros atlikimo galėtų tapti nebeįmanomas, nes per tą laiką tie apmokestinamieji asmenys galėtų tapti nemokūs. Todėl išskaidyto mokėjimo mechanizmas, kaip ex ante priemonė, pasirodė esąs itin veiksmingas ir papildantis privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą, kuris yra ex post priemonė;

(7)

Italija ne kartą įsipareigojo nebeprašyti atnaujinti specialios priemonės po to, kai bus visiškai įgyvendintas priemonių rinkinys. Tačiau Italija mano, kad, atsižvelgiant į specialios priemonės veiksmingumą ir jos sinergiją su kitomis taikomomis priemonėmis, visų pirma privaloma elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka, specialios priemonės taikymas turėtų būti pratęstas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio pastangoms mažinti bendrą atotrūkį tarp numatomų pajamų iš PVM ir faktiškai surenkamos sumos Italijoje. Vis dėlto, siekdama įvykdyti savo įsipareigojimą specialią priemonę laipsniškai panaikinti, Italija pakeitė savo prašymą, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. specialios priemonės taikymo sritis nebeapimtų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo biržinėms bendrovėms, kurios įtrauktos į FTSE MIB indeksą. Tuo laikotarpiu apmokestinamieji asmenys, kuriems daro poveikį specialios priemonės taikymo srities apribojimas, galės atlikti tinkamus veiklos koregavimus. Tai taip pat leis Italijos mokesčių institucijoms stebėti specialios priemonės veiksmingumą ir tinkamai įvertinti galimas alternatyvias priemones;

(8)

vienas iš specialios priemonės poveikio aspektų – prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai, kurie yra apmokestinamieji asmenys, negali pirkimo metu sumokėto PVM padengti už savo prekes ar paslaugas gautu PVM. Tokie prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai gali nuolat būti kreditoriaus padėtyje ir jiems gali reikėti prašyti, kad mokesčių institucijos faktiškai grąžintų pirkimo metu sumokėtą PVM. Remiantis Italijos pateikta informacija, apmokestinamieji asmenys, vykdantys sandorius, kuriems taikoma speciali priemonė, turi teisę prioriteto tvarka gauti atitinkamų PVM kreditų apmokėjimą, neviršijant iš tokių sandorių susidariusio kredito. Tokia praktika reiškia, kad su specialia priemone susiję prašymai yra tvarkomi prioriteto tvarka tiek pirminio tyrimo etapo metu, tiek sumokėjus ne prioriteto tvarka grąžinamas sumas;

(9)

prašomam leidimo toliau taikyti specialią priemonę galiojimo pratęsimui turėtų būti taikomas laiko apribojimas, kad būtų galima atlikti įvertinimą, ar speciali priemonė yra tinkama ir veiksminga. Todėl leidimo taikyti specialią priemonė galiojimas turėtų būti pratęstas iki 2026 m. birželio 30 d. To laikotarpio turėtų užtekti, kad būtų galima įvertinti Italijos įgyvendinamų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių slėpimą atitinkamuose sektoriuose, veiksmingumą;

(10)

siekiant užtikrinti reikiamą tolesnę veiklą, susijusią su specialia priemone, ir visų pirma įvertinti poveikį PVM grąžinimui apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikoma speciali priemonė, Italija ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo mėn. turėtų Komisijai pateikti ataskaitą. Toje ataskaitoje turėtų būti įvertinta bendra PVM grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims padėtis ir visų pirma vidutinė tokio grąžinimo trukmė, taip pat specialios priemonės bei kitų Italijos įgyvendinamų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių slėpimą atitinkamuose sektoriuose, veiksmingumas. Toje ataskaitoje taip pat turėtų būti pateiktas tų priemonių sąrašas ir jų įsigaliojimo datos;

(11)

speciali priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes jai taikomas laiko apribojimas ir ji taikoma tik sektoriams, kuriuose kyla didelių su mokesčių slėpimu susijusių rizikų. Be to, taikant specialią priemonę nekyla rizika, kad mokesčių slėpimas persikels į kitus sektorius ar kitas valstybes nares;

(12)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM;

(13)

siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti specialios priemonės tikslai, įskaitant nepertraukiamą specialios priemonės taikymą, ir užtikrinti teisinį tikrumą dėl mokestinio laikotarpio, tikslinga specialios priemonės galiojimą leisti pratęsti nuo 2023 m. liepos 1 d. Kadangi leidimo toliau taikyti specialią priemonę Italija paprašė 2022 m. rugsėjo 26 d., o nuo 2023 m. liepos 1 d. toliau taikė savo nacionalinėje teisėje pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/784 nustatytą teisinį režimą, į atitinkamų asmenų teisėtus lūkesčius yra deramai atsižvelgta;

(14)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/784 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

raštu (jį Komisija užregistravo 2022 m. sausio 14 d.) Rumunija paprašė leidimo nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 178, 218 ir 232 straipsnių, kad visiems Rumunijos teritorijoje įsisteigusių apmokestinamųjų asmenų tarpusavio sandoriams būtų nustatyta privaloma elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka (toliau – speciali priemonė). Specialią priemonę buvo prašoma nustatyti laikotarpiui nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

(2)

raštu (jį Komisija užregistravo 2022 m. rugsėjo 30 d.) Rumunija Komisijai pranešė, kad prašyta nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB 178 straipsnio leidžianti nuostata nebereikalinga. Be to, Rumunija paprašė suteikti leidimą laikotarpiui nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., o ne iš pradžių prašytam laikotarpiui;

(3)

Pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija 2022 m. gruodžio 8 d. raštais apie Rumunijos pateiktą prašymą pranešė kitoms valstybėms narėms. 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Komisija pranešė Rumunijai turinti visą informaciją, būtiną prašymui įvertinti;

(4)

Rumunija teigia, kad privaloma elektroninių sąskaitų faktūrų už Rumunijoje įsteigtų apmokestinamųjų asmenų tarpusavio sandorius išrašymo tvarka ir prievolė pranešti duomenis apie tuos sandorius mokesčių institucijoms būtų naudinga kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir jo slėpimu. Tai leistų mokesčių tarnybai savalaikiai ir automatizuotai tikrinti deklaruoto PVM ir mokėtino PVM atitikimą. Toks automatinis patikrinimas reikšmingai pagerintų Rumunijos mokesčių institucijų analitinius gebėjimus. Be to, nustatyta privaloma elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka būtų galinga sukčiavimo PVM grandinių stebėjimo realiuoju laiku priemonė, kuri leistų mokesčių tarnybai nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų nustatyti ir sustabdyti tokioje sukčiavimo veikloje dalyvaujantys apmokestinamieji asmenys;

(5)

Rumunija mano, kad nustatyta speciali priemonė taip pat būtų naudinga apmokestinamiesiems asmenims dėl sąskaitų faktūrų išrašymo procesų skaitmenizacijos ir mažesnės jų administracinės naštos, kartu užtikrinant sąžiningą konkurencinę aplinką apmokestinamiesiems asmenims. Skaitmenizavus sąskaitų faktūrų išrašymo procesus, apmokestinamiesiems asmenims mokėjimai taptų spartesni, būtų sutaupyta perdavimo išlaidų, sąskaitų faktūrų duomenys būtų tvarkomi greitai ir pigiai ir sumažėtų archyvavimo išlaidos. Pradėjus taikyti specialią priemonę būtų panaikinta dabartinė prievolė teikti informaciją apie vidaus rinkoje teikiamas prekes ar paslaugas, todėl apmokestinamiesiems asmenims sumažėtų administracinė našta;

(6)

2022 m. gruodžio 8 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl prie skaitmeninio amžiaus pritaikytų PVM taisyklių iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB. Komisija siūlo iš dalies pakeisti Direktyvos 2006/112/EB 218 straipsnį ir panaikinti jos 232 straipsnį. Todėl gali būti, kad bus priimta direktyva, kuria būtų keičiami tie straipsniai ir kuri leistų valstybėms narėms įgyvendinti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką bei panaikintų poreikį prašyti papildomų specialių priemonių, leidžiančių nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB. Todėl nuo tos dienos, kai valstybės narės turėtų taikyti nacionalines nuostatas, kuriomis direktyva, kuria iš dalies keičiami tie straipsniai, perkeliama į nacionalinę teisę, šis sprendimas nebeturėtų būti taikomas;

(7)

atsižvelgiant į plačią specialios priemonės taikymo sritį ir jos naujumą, svarbu įvertinti jos poveikį kovai su sukčiavimu PVM ir jo slėpimu, taip pat poveikį apmokestinamiesiems asmenims. Todėl, jei Rumunija manytų, kad specialios priemonės taikymą būtina pratęsti, kartu su prašymu dėl pratęsimo ji turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje būtų pateiktas specialios priemonės veiksmingumo kovojant su sukčiavimu PVM ir jo slėpimu bei paprastinant PVM surinkimą vertinimas;

(8)

speciali priemonė neturėtų daryti poveikio vartotojų teisei gauti popierinę sąskaitą faktūrą Bendrijos vidaus sandorių atveju;

(9)

speciali priemonė turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti, ar ji yra tinkama ir veiksminga atsižvelgiant į jos tikslus;

(10)

speciali priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes jos taikymo trukmė ir taikymo sritis yra ribotos. Be to, taikant specialią priemonę nekyla rizika, kad sukčiavimo veikla persikels į kitus sektorius ar kitas valstybes nares;

(11)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,

(1)

afrikinis kiaulių maras yra infekcinė virusinė liga, kuria serga laikomos ir laukinės kiaulės ir kuri gali turėti didelį poveikį atitinkamų gyvūnų populiacijai ir ūkininkavimo pelningumui, dėl to gali būti sutrikdomas tų gyvūnų ir jų produktų siuntų vežimas Sąjungoje ir eksportas į trečiąsias šalis;

(2)

kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiams tarp laukinių kiaulių, kyla didelis pavojus, kad ši liga išplis tarp kitų laukinių kiaulių ir laikomų kiaulių ūkiuose;

(3)

Komisijos deleguotuoju reglamentu 2020/687 (2) papildomos į sąrašą įtrauktų ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 (3) apibrėžtų kaip A, B ir C kategorijų ligos, kontrolės taisyklės. Visų pirma Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63–66 straipsniuose numatytos tam tikros priemonės, kurių reikia imtis oficialiai patvirtinus laukinių gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį, įskaitant afrikinį kiaulių marą tarp laukinių kiaulių. Visų pirma pagal tas nuostatas turi būti nustatyta užkrėsta zona ir draudžiama perkelti laukinius į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus ir vežti jų gyvūninius produktus;

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/594 (4) nustatytos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės. Visų pirma, kilus šios ligos protrūkiui tarp laukinių kiaulių valstybės narės teritorijoje, to įgyvendinimo reglamento 3 straipsnio b punkte numatyta pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63 straipsnį nustatyti užkrėstą zoną. be to, to įgyvendinimo reglamento 6 straipsnyje nustatyta, kad ta teritorija to reglamento I priedo II dalyje turi būti nurodyta kaip II apribojimų taikymo zona ir kad pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63 straipsnį nustatyta užkrėsta zona turi būti nedelsiant patikslinta, kad apimtų bent II apribojimų taikymo zoną. Įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/594 nustatytos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės apima, inter alia, draudimus vežti II apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių ir jų produktų siuntas už tų apribojimų taikymo zonų ribų;

(5)

Kroatija informavo Komisiją apie vieno afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių šeimos gyvūne Karlovaco regione 2023 m. liepos 13 d. patvirtinimą. Todėl tos valstybės narės kompetentinga institucija nustatė užkrėstą zoną pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/687 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/594;

(6)

kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti afrikiniu kiaulių maru užkrėstą zoną Kroatijoje, bendradarbiaujant su šia valstybe nare;

(7)

siekiant užkirsti kelią tolesniam afrikinio kiaulių maro plitimui, kol naujausių protrūkių tarp laukinių kiaulių paveikta Kroatijos teritorija bus įtraukta į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedo II dalį kaip II apribojimų taikymo zona, jame nustatytos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, taikomos II apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių ir jų produktų siuntų perkėlimui už tų zonų ribų, be Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63–66 straipsniuose nustatytų priemonių, taip pat turėtų būti taikomos tų siuntų perkėlimui iš Kroatijos po naujausio protrūkio nustatytos užkrėstos zonos;

(8)

todėl ta užkrėsta zona turėtų būti įtraukta į šio sprendimo priedą ir jai turėtų būti taikomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, taikomos Įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/594 nustatytose II apribojimų taikymo zonose. Tačiau dėl šios naujos epizootinės afrikinio kiaulių maro padėties ir atsižvelgiant į padidėjusią tiesioginę tolesnio ligos plitimo riziką, neturėtų būti leidžiama perkelti laikomų kiaulių ir jų produktų siuntų į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis iš užkrėstos zonos pagal tą įgyvendinimo reglamentą. Šio zonavimo taikymo trukmė taip pat turėtų būti nustatyta šiame sprendime;

(9)

todėl, siekiant sumažinti riziką, kylančią dėl naujausio afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laukinių kiaulių Kroatijoje, šiuo sprendimu turėtų būti nustatyta, kad Kroatija neturėtų leisti perkelti į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis užkrėstoje zonoje laikomų kiaulių ir jų produktų siuntų iki šio sprendimo galiojimo pabaigos;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad priemonės, nustatytos šiuo įgyvendinimo sprendimu, įsigaliotų kuo greičiau;

(11)

todėl, kol Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas priims nuomonę, turėtų būti nedelsiant nustatyta ir į šio sprendimo priedą įtraukta Kroatijos užkrėsta zona ir nustatyta šio zonavimo taikymo trukmė;

(12)

šis sprendimas bus persvarstytas kitame Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdyje,

(1)

pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 25 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi nedelsdamos patikimai registruoti kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus Komisijos duomenų bazėse, kad būtų galima įgyvendinti Direktyvą (ES) 2017/2397, užtikrinti jos vykdymą ir ją įvertinti, taip pat išlaikyti saugą, palengvinti navigaciją, tvarkyti statistiką ir palengvinti tą direktyvą įgyvendinančių institucijų keitimąsi informacija. Šiuo tikslu Komisija, priimdama Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/473 (2), sukūrė Europos laivų įgulų duomenų bazę (ECDB), kurioje kaupiami duomenys apie kvalifikacijos pažymėjimus ir tarnybos įrašų knygeles, ir Europos laivų korpusų duomenų bazę (EHDB);

(2)

Direktyvos (ES) 2017/2397 25 straipsnio 2 dalyje ir Deleguotojo reglamento (ES) 2020/473 1 straipsnyje taip pat numatyta į Komisijos duomenų bazes įtraukti informaciją apie kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus, pripažįstamus pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 10 straipsnio 2 dalį. Direktyvos (ES) 2017/2397 10 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles arba laivo žurnalus, išduotus pagal Laivybos Reinu darbuotojų nuostatus (3), kurie galioja Sąjungos vidaus vandenų keliuose, jei tų taisyklių reikalavimai yra identiški Direktyvos (ES) 2017/2397 reikalavimams ir jeigu išduodančioji trečioji šalis savo jurisdikcijoje pripažįsta Sąjungos dokumentus pagal Direktyvą (ES) 2017/2397;

(3)

Šveicarija, remdamasi Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais, išduoda kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus laikydamasi reikalavimų, identiškų Direktyvoje (ES) 2017/2397 nustatytiems reikalavimams, ir pripažįsta atitinkamus Sąjungos dokumentus savo jurisdikcijoje, kad pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 10 straipsnio 2 dalį Šveicarijos kvalifikacijos pažymėjimai galiotų Sąjungos vidaus vandenų keliuose;

(4)

pagal Laivybos Reinu darbuotojų nuostatų 2.01 straipsnį, kuris buvo priimtas pagal Tarybos sprendimą (ES) 2022/1912 (4), Šveicarija taip pat privalo kiekvieną kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą, tarnybos įrašų knygelę ir laivo žurnalą bei juose esančius duomenis įtraukti į nacionalinį registrą, kuris turi būti tvarkomas pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 25 straipsnį, ir susieti savo nacionalinius registrus su Komisijos tvarkomu registru pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/473 reikalavimus;

(5)

2021 m. spalio 20 d. Šveicarija pateikė Komisijai prašymą suteikti prieigą prie Komisijos duomenų bazių;

(6)

pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 25 straipsnio 4 dalį trečiųjų šalių institucijoms, išduodančioms kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ar laivo žurnalus pagal Laivybos Reinu darbuotojų nuostatus, gali būti suteikta prieiga prie duomenų bazės, jei tai būtina Direktyvos (ES) 2017/2397 25 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, jei laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (5) 9 straipsnyje nustatytų duomenų apsaugos reikalavimų, trečioji šalis neriboja valstybių narių ar Komisijos prieigos prie savo atitinkamos duomenų bazės ir jei Komisija užtikrina, kad trečioji šalis neperduos duomenų kitai trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai be aiškaus raštiško Komisijos leidimo ir Komisijos nustatytomis sąlygomis;

(7)

Komisija pripažino, kad Šveicarija užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį (6). Be to, Šveicarija oficialiu raštu užtikrino, kad suteiks prieigą prie savo atitinkamų duomenų bazių ir kad neperduos jokių duomenų kitai trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai be aiškaus raštiško Komisijos leidimo ir Komisijos nurodytomis sąlygomis;

(8)

galiausiai prieiga prie Komisijos duomenų bazių turi būti būtina Direktyvos (ES) 2017/2397 25 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, susijusiais su direktyvos įgyvendinimu, vykdymo užtikrinimu ir vertinimu, siekiant išlaikyti saugą, palengvinti navigaciją, taip pat statistikos tikslais ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamoms institucijoms keistis informacija;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad Šveicarijos kvalifikaciją turintys įgulos nariai reguliariai dirba Sąjungos vidaus vandenų keliuose ir kad Šveicarijos išduoti kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ar laivo žurnalai turi atitikti reikalavimus, identiškus tiems, kurių reikalaujama pagal Direktyvą (ES) 2017/2397, valstybės narės ir Šveicarija turi keistis atitinkama informacija siekiant įgyvendinti Direktyvą (ES) 2017/2397, užtikrinti jos vykdymą ir vertinimą, kartu užtikrinant nepertraukiamą saugią ir teisėtą laivybą Sąjungos vidaus vandenų keliuose. Be to, Šveicarijai suteikus prieigą prie ECDB ir EHDB, Komisija galės tvarkyti išsamų atitinkamų įgulų duomenų registrą ir padėti statistikos tikslais. Todėl Direktyvos (ES) 2017/2397 25 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais kompetentingoms Šveicarijos institucijoms reikia suteikti prieigą prie ECDB ir EHDB;

(10)

Komisija, įvertinusi Šveicarijos prašymą, mano, kad tikslinga suteikti prieigą prie ECDB ir EHDB Šveicarijos valdžios institucijoms,

(1)

2020 m. kovo 31 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2020/472, kuriuo buvo nustatyta ir pradėta Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūroje (toliau – EUNAVFOR MED IRINI) laikotarpiui iki 2021 m. kovo 31 d.;

(2)

Sprendimo (BUSP) 2020/472 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nepaisant šio laikotarpio, leidimas vykdyti operaciją turi būti pakartotinai tvirtinamas kas keturis mėnesius ir kad Politinis ir saugumo komitetas turi pratęsti operaciją, nebent remiantis pagrįstais įrodymais, surinktais pagal operacijos plane nustatytus kriterijus, būtų nustatyta, kad operacijos jūrų išteklių panaudojimas yra migracijos traukos veiksnys;

(3)

2023 m. kovo 20 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/653 (2), kuriuo operacija pratęsta iki 2025 m. kovo 31 d., taikant tą pačią pakartotinio patvirtinimo procedūrą;

(4)

operacijos vadas kas mėnesį teikė ataskaitas dėl traukos veiksnių;

(5)

leidimas vykdyti operaciją turėtų būti pakartotinai patvirtintas vienuoliktam jos įgaliojimų termino keturių mėnesių laikotarpiui ir operacija turėtų būti atitinkamai pratęsta,

1.

2.

„b)

Susitarimo 14-B priedo 1 dalies B skirsnyje šio sprendimo 2 priede išvardytos geografinės nuorodos įtraukiamos į atitinkamą Japonijos geografinių nuorodų sąrašą.“,

„b)

Susitarimo 14-B priedo 1 dalies B skirsnyje šio sprendimo 2 priede išvardytos geografinės nuorodos įtraukiamos į Japonijos geografinių nuorodų sąrašą.“