(1)

Sąjungos ir Moldovos Respublikos santykių pagrindas yra Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimas (2) (toliau – Asociacijos susitarimas). Remiantis Tarybos sprendimu 2014/492/ES (3), Asociacijos susitarimo V antraštinė dalis, skirta prekybai ir su prekyba susijusiems klausimams, laikinai taikoma nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ir įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d., Asociacijos susitarimą ratifikavus visoms valstybėms narėms;

(2)

Asociacijos susitarimu išreiškiamas Asociacijos susitarimo šalių (toliau – Šalys) noras plačiu mastu ir naujoviškai stiprinti bei plėsti santykius, lengvinti ir pasiekti laipsnišką ekonominę integraciją, ir tai daryti laikantis teisių ir įsipareigojimų, susijusių su Šalių naryste Pasaulio prekybos organizacijoje;

(3)

Asociacijos susitarimo 143 straipsnyje numatyta laipsniškai sukurti Šalių tarpusavio laisvosios prekybos erdvę remiantis 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) XXIV straipsniu. Tuo tikslu Asociacijos susitarimo 147 straipsnyje numatyta laipsniškai naikinti muitus pagal Asociacijos susitarimo XV priede pateiktus tvarkaraščius ir taip pat numatyta galimybė tokį panaikinimą spartinti bei plėsti jo taikymo sritį;

(4)

nuo 2022 m. vasario 24 d. besitęsiantis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą labai neigiamai veikia Moldovos Respublikos gebėjimą prekiauti su kitomis pasaulio šalimis, visų pirma, dėl to, kad Moldovos Respublikos eksportas priklauso nuo tranzito per Ukrainos teritoriją ir nuo naudojimosi Ukrainos infrastruktūra, kuria šiuo metu iš esmės nėra galimybių naudotis. Tokiomis kritinėmis aplinkybėmis ir siekiant sumažinti Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą neigiamus padarinius Moldovos Respublikos ekonomikai, būtina paspartinti glaudesnių Sąjungos ir Moldovos Respublikos ekonominių santykių plėtojimą ir greitai suteikti paramą Moldovos Respublikos ekonomikai. Todėl būtina ir tikslinga toliau skatinti prekybos srautus ir visiems produktams taikyti lengvatas prekybos liberalizavimo priemonių forma, vadovaujantis siekiu greičiau naikinti Sąjungos ir Moldovos Respublikos tarpusavio prekybai taikomus muitus;

(5)

vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 3 dalimi, Sąjunga užtikrina savo išorės veiksmų įvairių sričių nuoseklumą. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 1 dalį bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais;

(6)

2023 m. liepos 24 d. nustoja galioti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1279 (4);

(7)

šiuo reglamentu nustatomos prekybos liberalizavimo priemonės turėtų būti tokios: i) įvežimo kainų sistemos taikymo vaisiams bei daržovėms sustabdymas ir ii) visų tarifinių kvotų ir importo muitų taikymo sustabdymas. Tomis priemonėmis Sąjunga stiprins Moldovos Respublikos ir Sąjungos ekonominę integraciją ir suteiks tinkamą laikiną ekonominę paramą Moldovos Respublikai ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurie buvo paveikti Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą;

(8)

siekiant užkirsti kelią sukčiavimui teisė naudotis šiuo reglamentu nustatytomis prekybos liberalizavimo priemonėmis turėtų priklausyti nuo to, ar Moldovos Respublika laikosi visų atitinkamų naudojimosi lengvatomis pagal Asociacijos susitarimą sąlygų, įskaitant atitinkamų produktų kilmės taisykles ir su jomis susijusias procedūras, taip pat tai turėtų priklausyti nuo Moldovos Respublikos glaudaus administracinio bendradarbiavimo su Sąjunga, kaip numatyta Asociacijos susitarime;

(9)

Moldovos Respublika neturėtų nustatyti naujų muitų ar jiems lygiaverčio poveikio mokesčių ir naujų kiekybinių apribojimų ar jiems lygiaverčio poveikio priemonių, taikomų Sąjungos kilmės importui, neturėtų didinti esamų muitų ar mokesčių arba nustatyti kitų apribojimų, nebent tai aiškiai pateisinama Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste. Jei Moldovos Respublika nesilaiko bet kurios iš tų sąlygų, Komisija turėtų būti įgaliota laikinai sustabdyti visų šiuo reglamentu nustatytų prekybos liberalizavimo priemonių ar jų dalies taikymą;

(10)

Asociacijos susitarimo 2 straipsnyje numatyta, kad, be kita ko, pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat kova su masinio naikinimo ginklų, susijusių medžiagų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, yra esminiai Asociacijos susitarimo elementai. Pagal tą patį straipsnį Šalys, visų pirma, įsipareigoja laikytis šių bendrųjų principų: teisinės valstybės ir gero valdymo, kovos su korupcija, organizuota ar kitokia nusikalstama veikla, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio nusikalstamą veiklą, ir terorizmu, taip pat įsipareigoja gerbti darnaus vystymosi ir veiksmingo daugiašališkumo principus. Tikslinga numatyti galimybę laikinai sustabdyti šiame reglamente numatytų prekybos liberalizavimo priemonių taikymą, jeigu Moldovos Respublika nesilaiko tų esminių elementų arba tų bendrųjų principų;

(11)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai laikinai sustabdyti prekybos liberalizavimo priemonių, numatytų šiame reglamente, taikymą tais atvejais, kai panašius ar tiesiogiai konkuruojančius produktus gaminantys Sąjungos gamintojai yra neigiamai veikiami pagal šį reglamentą importuojamų produktų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(12)

atsižvelgiant į Komisijos atliekamą trijų mėnesių trukmės vertinimą, grindžiamą reguliaria šio reglamento poveikio stebėsena ir pradėtą gavus tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą arba Komisijos iniciatyva, būtina numatyti galimybę vėl taikyti muitus, įprastai taikomus pagal Asociacijos susitarimą, bet kuriems į šio reglamento taikymo sritį patenkantiems importuojamiems produktams, kurie neigiamai veikia panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos rinką;

(13)

išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, kuri yra Asociacijos susitarimo sudėtinė dalis, įgyvendinimo metinė ataskaita, kuri yra rengiama Komisijos, turėtų apimti išsamų šiuo reglamentu nustatomų prekybos liberalizavimo priemonių įgyvendinimo vertinimą;

(14)

atsižvelgiant į ekonominę padėtį Moldovos Respublikoje ir į tai, kad Reglamentas (ES) 2022/1279 nustos galioti 2023 m. liepos 24 d., šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka 2023 m. liepos 25 d.,

(1)

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tapo išbandymu Europos gynybos pramonei ir gynybos įrangos rinkai ir atskleidė trūkumų, kurie kenkia pramonės ir rinkos gebėjimui tinkamai, saugiai ir laiku tenkinti neatidėliotinus valstybių narių poreikius, susijusius su gynybos produktais ir sistemomis, pavyzdžiui, šaudmenimis ir raketomis, atsižvelgiant į spartų tų produktų ir sistemų naudojimą per didelio intensyvumo konfliktą;

(2)

nuo 2022 m. vasario 24 d. Sąjunga ir jos valstybės narės nuolat didino pastangas padėti tenkinti neatidėliotinus Ukrainos gynybos poreikius. Be to, tomis aplinkybėmis, atsižvelgdami į didėjantį nestabilumą, strateginę konkurenciją ir grėsmes saugumui, 2022 m. kovo 11 d. Versalyje susitikę Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė prisiimti didesnę atsakomybę už pačios Sąjungos saugumą ir imtis tolesnių ryžtingų veiksmų Europos suverenumui stiprinti. Jie įsipareigojo stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir susitarė didinti gynybos išlaidas, stiprinti bendradarbiavimą vykdant bendrus projektus ir vykdyti bendradarbiaujamuosius gynybos pajėgumų viešuosius pirkimus, šalinti trūkumus, skatinti inovacijas ir stiprinti bei plėtoti Sąjungos gynybos pramonę. 2022 m. kovo 21 d. Taryba patvirtino dokumentą „Strateginis kelrodis – per ateinantį dešimtmetį saugumo ir gynybos srityje stipresnei ES“ (toliau – strateginis kelrodis), o 2022 m. kovo 24 d. jį patvirtino Europos Vadovų Taryba. Strateginiame kelrodyje pabrėžiama, kad reikia didinti gynybos išlaidas ir daugiau investuoti į pajėgumus tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis;

(3)

2022 m. gegužės 18 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė Bendrą komunikatą dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų, kuriame pabrėžiama, kad Sąjungoje esama gynybos finansinių, pramoninių ir pajėgumų spragų. 2022 m. liepos 19 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas, kuriuo siekiama remti valstybių narių bendradarbiavimą viešųjų pirkimų etape, kad bendradarbiaujant būtų užpildytos didžiausią susirūpinimą keliančios ir esminės spragos, visų pirma atsiradusios reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas padės stiprinti bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus gynybos srityje ir, naudojant susijusį Sąjungos finansavimą, stiprinti Sąjungos gynybos pramonės pajėgumus ir Sąjungos gynybos pramonę pritaikyti prie struktūrinių rinkos pokyčių, kuriuos lemia nauji uždaviniai, kaip antai naujas didelio intensyvumo konfliktas;

(4)

atsižvelgdama į padėtį Ukrainoje ir į neatidėliotinus gynybos poreikius, visų pirma susijusius su šaudmenimis, 2023 m. kovo 20 d. Taryba susitarė dėl trikrypčio metodo, kuriuo siekiama per ateinančius 12 mėnesių bendromis pastangomis Ukrainai pristatyti milijoną artilerijos šaudmenų. Taryba susitarė iš turimų atsargų arba reprioritetizavus esamus užsakymus skubiai pristatyti Ukrainai šaudmenų „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenų ir, jei to prašoma, raketų. Taryba taip pat paragino valstybes nares bendrais viešaisiais pirkimais įsigyti šaudmenų ir, jei to prašoma, raketų iš Europos gynybos pramonės (ir Norvegijos) pagal esamą Europos gynybos agentūros (EGA) projektą arba vykdant papildomus valstybių narių vadovaujamus įsigijimo projektus, siekiant papildyti jų atsargas ir kartu sudaryti sąlygas toliau teikti paramą Ukrainai. Siekdama remti tas pastangas, Taryba susitarė sutelkti tinkamą finansavimą, be kita ko, pagal Europos taikos priemonę (ETP). Taryba taip pat paprašė Komisijos pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip skubiai remti Europos gynybos pramonės gamybos pajėgumų didinimą, užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, palengvinti veiksmingas viešųjų pirkimų procedūras, reaguoti į gamybos pajėgumų trūkumą ir skatinti investicijas, be kita ko, kai tinkama, sutelkiant Sąjungos biudžetą. Toks investicijų skatinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad visada būtų tinkamai tenkinami pačios Sąjungos saugumo poreikiai ir kad Sąjungos gynybos pramonė ir vidaus rinka būtų pritaikytos prie dabartinių iššūkių. Šios trys tarpusavyje susijusios kryptys turi būti vykdomos lygiagrečiai ir koordinuotai. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą trijų krypčių įgyvendinimą, bus organizuojami reguliarūs posėdžiai nacionalinės ginkluotės direktorių lygmeniu su Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupe (sudaryta iš Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir EGA atstovų), kad būtų įvertinti poreikiai ir pramonės pajėgumai, taip pat būtų užtikrintas būtinas glaudus koordinavimas;

(5)

2023 m. balandžio 13 d. Taryba patvirtino 1 mlrd. EUR vertės paramos priemonę pagal ETP Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti, taip sudarant sąlygas kompensuoti valstybėms narėms už 2023 m. vasario 9 d. – gegužės 31 d. laikotarpiu Ukrainai iš turimų atsargų arba reprioritetizavus esamus užsakymus dovanotų šaudmenų „žemė-žemė“, artilerijos šaudmenų ir galbūt raketų išlaidas. Kalbant apie bendrus viešuosius pirkimus, iki šiol 24 valstybės narės kartu su Norvegija pasirašė EGA projektinės veiklos susitarimą dėl bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų šaudmenims įsigyti;

(6)

bendros pastangos sudaryti sąlygas valstybėms narėms papildyti savo išeikvotas atsargas ir remti Ukrainą gali būti veiksmingos tik tuo atveju, jei Sąjungos tiekėjai galės laiku pristatyti reikiamus gynybos produktus. Tačiau, atsižvelgiant į sparčiai senkančias atsargas, Sąjungos gamybą, dėl valstybių narių ar trečiųjų šalių užsakymų vykdomą beveik didžiausiu pajėgumu, ir jau ir taip sparčiai augančias kainas, tam, kad būtų užtikrintas spartus gamybos pajėgumų didinimas, būtina imtis papildomų Sąjungos pramonės politikos priemonių;

(7)

kaip parodė Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupės veikla, susijusi su labai trumpalaikių gynybos srities viešųjų pirkimų poreikių koordinavimu ir bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis ir Sąjungos gynybos gamintojais, siekiant remti bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus atsargoms papildyti, ypač atsižvelgiant į Ukrainai teikiamą paramą, Sąjungos pramonė turi gamybos pajėgumų šaudmenų „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenų, taip pat raketų (toliau – tam tikri gynybos produktai) srityje. Tačiau Sąjungos gynybos pramonės sektoriaus gamybos pajėgumai buvo pritaikyti metui, kai iššūkiai buvo skirtingi nei šiuo metu kylantys Sąjungoje. Pasiūlos srautai buvo pritaikyti prie mažesnės paklausos, buvo užsitikrintas minimalus atsargų lygis ir skirtingi tiekėjai visame pasaulyje, kad būtų sumažintos sąnaudos, o dėl to Sąjungos gynybos pramonės sektorius tapo priklausomas. Šiomis aplinkybėmis dabartiniai gamybos pajėgumai ir esamos tiekimo bei vertės grandinės neleidžia saugiai ir laiku pristatyti gynybos produktų, kad būtų įgyvendinami valstybių narių saugumo reikalavimai ir toliau tenkinami Ukrainos poreikiai, dėl to tam tikrų gynybos produktų rinkoje kyla įtampa ir atsiranda išstūmimo pavojus. Todėl būtina imtis papildomų intervencinių veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(8)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnio 3 dalį Sąjunga turi prisidėti siekiant paspartinti pramonės prisitaikymo prie struktūrinių pokyčių tikslo. Todėl atrodo tikslinga padėti Sąjungos pramonei didinti gamybos apimtį, sutrumpinti užsakymo įvykdymo laiką ir šalinti galimus trukdžius arba veiksnius, dėl kurių gali būti vėluojama arba trukdoma laiku tiekti ir gaminti tam tikrus gynybos produktus;

(9)

priemonėmis, kurių imamasi Sąjungos lygmeniu, turėtų būti siekiama stiprinti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) konkurencingumą ir atsparumą šaudmenų bei raketų srityje, kad ji galėtų būti skubiai pritaikyta prie struktūrinių pokyčių;

(10)

tuo tikslu turėtų būti nustatyta pramonės stiprinimo visose tiekimo ir vertės grandinėse, susijusiose su tam tikrų gynybos produktų gamyba Sąjungoje, finansinės paramos priemonė (toliau – Priemonė);

(11)

šiame reglamente nustatyta speciali struktūra, atitikties reikalavimams sąlygos ir kriterijai yra konkrečiai nustatyti šiai trumpojo laikotarpio Priemonei ir apibrėžti atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes ir dabartinę kritinę padėtį;

(12)

Priemonė bus suderinta su esamomis bendradarbiaujamosiomis Sąjungos gynybos srities iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos gynybos fondu, siūlomu Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktu, taip pat su ETP, ir ja turės būti užtikrinta sąveika su kitomis Sąjungos programomis. Priemonė visiškai atitinka Strateginio kelrodžio užmojus;

(13)

jei nenurodyta kitaip, Priemonei turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (3) (toliau – Finansinis reglamentas);

(14)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos iki dotacijos paraiškos pateikimo dienos, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Atsižvelgiant į 2023 m. kovo 20 d. Tarybos raginimą paspartinti tam tikrų gynybos produktų tiekimą, finansavimo sprendime turėtų būti galima numatyti finansinius įnašus veiksmams, kurie apima laikotarpį, prasidedantį nuo tos datos;

(15)

šiame reglamente nustatomas Priemonės viso laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (4) 18 punkte;

(16)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (5) 73 straipsnio 4 dalyje pateiktomis galimybėmis galima naudotis, jei projektas atitinka tame reglamente nustatytas taisykles ir Europos regioninės plėtros fondo bei Europos socialinio fondo + taikymo sritį, kaip atitinkamai nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1058 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1057 (7). Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 24 straipsnį Komisija turėtų įvertinti valstybės narės pateiktas iš dalies pakeistas nacionalines programas ir per du mėnesius po iš dalies pakeisto programos pateikimo pateikti pastabas. Atsižvelgdama į padėties skubumą, Komisija turėtų stengtis iš dalies pakeistų nacionalinių programų vertinimą užbaigti nepagrįstai nedelsdama;

(17)

siūlydamos iš dalies pakeistus arba naujus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241 (8) 21 straipsnį, valstybės narės turėtų turėti galimybę siūlyti priemones, kuriomis taip pat prisidedama prie Priemonės tikslų, laikantis tikslų ir reikalavimų, nustatytų Tarybos sprendime (ES, Euratomas) 2020/2053 (9), Tarybos reglamente (ES) 2020/2094 (10) ir Reglamente (ES) 2021/241. Tuo tikslu valstybės narės visų pirma turėtų apsvarstyti priemones, susijusias su pasiūlymais, kurie pateikti pagal Priemonę paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus ir kuriems pagal Priemonę suteiktas pažangumo ženklas;

(18)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (11) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (12), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (13) bei (ES) 2017/1939 (14) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (15), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(19)

Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, turėtų turėti galimybę dalyvauti įgyvendinant Priemonę kaip asocijuotosios šalys, bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (16), kuriame numatyta, kad Sąjungos programose jos dalyvauja remdamosi pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama, kad tos trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(20)

dėl gynybos pramonės ypatumų, kai paklausą lemia beveik vien tik valstybės narės ir asocijuotosios šalys, kurios taip pat kontroliuoja visą su gynyba susijusių produktų ir technologijų įsigijimą, įskaitant jų eksportą, gynybos pramonės sektoriaus veikla yra unikali ir neatitinka tradicinių taisyklių ir verslo modelių, pagal kuriuos veikia tradiciškesnės rinkos. Todėl pramonė didelių savo lėšomis finansuojamų pramonės investicijų nevykdo – tai daro tik gavusi privalomų užsakymų. Nors privalomi valstybių narių užsakymai yra išankstinė bet kokių investicijų sąlyga, Komisija gali įsikišti sumažindama pramonės investicijų riziką dotacijomis ir paskolomis, kad būtų galima greičiau prisitaikyti prie vykstančių struktūrinių rinkos pokyčių. Dabartinėmis ekstremaliomis aplinkybėmis Sąjungos parama turėtų padengti iki 50 proc. tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų, kad paramos gavėjai galėtų kuo greičiau įgyvendinti veiksmus, sumažinti savo investicijų riziką ir taip greičiau užtikrinti tam tikrų gynybos produktų prieinamumą;

(21)

naudojantis Finansiniame reglamente nustatytomis priemonėmis, pagal Priemonę turėtų būti teikiama finansinė parama veiksmams, kuriais prisidedama prie tam tikrų gynybos produktų prieinamumo ir tiekimo laiku, pavyzdžiui, pramonės koordinavimo ir tinklaveikos veiklai, tam tikrų gynybos produktų gamyboje dalyvaujančių įmonių galimybėms gauti finansavimą, esamų tos srities gamybos pajėgumų plėtojimui, optimizavimui, modernizavimui, naujovinimui ar paskirties keitimui arba naujų tokių pajėgumų kūrimui, taip pat darbuotojų mokymui;

(22)

kadangi Priemone siekiama didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir veiksmingumą, paramos skyrimo reikalavimus turėtų atitikti tik viešieji ar privatieji subjektai, kurie yra įsisteigę ir kurių vykdomojo valdymo struktūros yra Sąjungoje arba asocijuotosiose šalyse. Tie subjektai arba neturėtų būti kontroliuojami neasocijuotosios trečiosios šalies ar neasocijuotosios trečiosios šalies subjekto, arba kaip alternatyva, atsižvelgiant į šio reglamento 4 straipsnyje nurodytus tikslus, jų atžvilgiu turėtų būti atliktas tikrinimas, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/452 (17) ir prireikus taikomos švelninimo priemonės. Subjektas, kuris yra įsisteigęs neasocijuotojoje trečiojoje šalyje, arba subjektas, kuris yra įsisteigęs Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje, tačiau kurio vykdomojo valdymo struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje šalyje, neturėtų būti laikomas reikalavimus atitinkančiu veiksme dalyvaujančiu gavėju;

(23)

Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji šalis arba neasocijuotosios trečiosios šalies subjektas ir kurie nėra patikrinti kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2019/452 ir dėl kurių, prireikus, nebuvo taikytos švelninimo priemonės, reikalavimus atitinkančiais gavėjais turėtų būti laikomi tik tuo atveju, jei tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštine dalimi, be kita ko, kiek tai susiję su EGTPB stiprinimu. Tokių subjektų dalyvavimas neturėtų prieštarauti Priemonės tikslams. Tame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti subjektui lemiamą įtaką per vieną ar daugiau tarpinių subjektų. Pareiškėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi vykdant veiksmą. Tuo požiūriu taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių interesus, susijusius su tiekimo saugumu. Atsižvelgiant į neatidėliotiną padėtį, susidariusią dėl esamos šaudmenų tiekimo krizės, Priemone turėtų būti atsižvelgiama į esamas tiekimo grandines;

(24)

vykdant pagal Priemonę remiamą veiksmą dalyvaujančių gavėjų infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai visą veiksmo vykdymo laikotarpį turėtų būti valstybės narės arba asocijuotosios šalies teritorijoje ;

(25)

Priemone neturėtų būti finansiškai remiamas tam tikrų gynybos produktų, kuriems neasocijuotoji trečioji šalis arba neasocijuotosios trečiosios šalies subjektas taiko apribojimus, kuriais ribojamos valstybių narių galimybės naudotis tam tikrai gynybos produktais, gamybos pajėgumų didinimas. Gavėjas turėtų siekti užtikrinti, kad pagal Priemonę finansuojami veiksmai sudarytų sąlygas tiekti produkciją Ukrainai;

(26)

pagal Tarybos sprendimo (ES) 2021/1764 (18) 85 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę fiziniai asmenys ir subjektai bei institucijos atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Priemonės taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(27)

vertindama pareiškėjų pateiktus pasiūlymus, Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti jų indėliui siekiant Priemonės tikslų. Pasiūlymai visų pirma turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų indėlį į gamybos pajėgumų gausinimą, didinimą, rezervavimą ar modernizavimą, taip pat į susijusių darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Jie taip pat turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jų indėlį trumpinant tam tikrų gynybos produktų užsakymo įvykdymo laiką, be kita ko, taikant užsakymų reprioritetizavimo mechanizmus, nustatant ir šalinant trukdžius minėtų produktų tiekimo grandinėse, taip pat didinant tų tiekimo grandinių atsparumą plėtojant ir praktiškai vykdant tarpvalstybinį įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, veikiančių atitinkamose tiekimo grandinėse, bendradarbiavimą;

(28)

rengdama, skirdama ir įgyvendindama Sąjungos finansinę paramą, Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti užtikrinimui, kad tokia parama neigiamai neveiktų konkurencijos sąlygų vidaus rinkoje;

(29)

be to, dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą susidariusi krizė ne tik atskleidė Sąjungos gynybos pramonės sektoriaus trūkumus, bet ir apsunkino gynybos produktų vidaus rinkos veikimą. Iš tiesų dėl dabartinių geopolitinių aplinkybių labai padidėjo paklausa, o tai daro poveikį Sąjungos vidaus rinkos, kurioje gaminami ir parduodami tam tikri gynybos produktai, veikimui. Nors kai kurios valstybės narės ėmėsi arba greičiausiai imsis priemonių, kad išsaugotų savo atsargas nacionalinio saugumo sumetimais, kitoms valstybėms narėms sunku gauti prekių, reikalingų tam tikriems gynybos produktams gaminti arba įsigyti. Kartais sunkumai gauti vos vieną žaliavą arba konkrečią sudedamąją dalį sutrikdo ištisas gamybos grandines. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą, būtina koordinuotu būdu nustatyti suderintas taisykles, kurios padėtų padidinti atitinkamų gynybos produktų tiekimo saugumą. Tos priemonės turėtų apimti leidimų išdavimo proceso paspartinimą ir viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimą. Tos priemonės turėtų būti grindžiamos SESV 114 straipsniu;

(30)

atsižvelgdamos į tai, kad svarbu užtikrinti tam tikrų gynybos produktų tiekimo saugumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad administracinės paraiškos, susijusios su gamybos objektų planavimu, statyba bei eksploatavimu, išteklių siuntimu Sąjungoje, taip pat tam tikrų galutinių produktų kvalifikavimu ir sertifikavimu, būtų tvarkomos veiksmingai ir laiku;

(31)

siekiant bendrojo viešosios politikos saugumo srityje tikslo, būtina kuo greičiau įrengti gamybos objektus, susijusius su tam tikrų gynybos produktų gamyba, kartu užtikrinant kuo mažesnę administracinę naštą. Dėl tos priežasties valstybės narės turėtų kuo sparčiau nagrinėti paraiškas, susijusias su tam tikrų gynybos produktų gamyklų ir gamybos įrenginių planavimu, statyba ir eksploatavimu. Tokioms paraiškoms turėtų būti teikiama pirmenybė derinant teisėtus interesus konkrečiu atveju;

(32)

atsižvelgdamos į šio reglamento tikslą, nepaprastąją padėtį ir išskirtines jo priėmimo aplinkybes, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę kiekvienu konkrečiu atveju taikyti su gynyba susijusias išimtis pagal nacionalinę ir taikytiną Sąjungos teisę, jei mano, kad tokių išimčių taikymas padėtų lengviau pasiekti tą tikslą. Tai visų pirma galėtų būti taikoma Sąjungos aplinkos, sveikatos ir saugos teisės aktams, kurie būtini, kad būtų gerinama žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga, taip pat užtikrinamas tvarus ir saugus vystymasis. Tačiau įgyvendinant tuos teisės aktus taip pat galėtų kilti reguliavimo kliūčių, trukdančių Sąjungos gynybos pramonei didinti tam tikrų gynybos produktų gamybą ir tiekimą. Sąjunga ir jos valstybės narės yra bendrai atsakingos už tai, kad būtų skubiai įvertinta, kokių veiksmų jos galėtų imtis galimoms kliūtims šalinti. Bet kokie tokie Sąjungos, regionų ar nacionalinio lygmens veiksmai neturėtų apsunkinti padėties aplinkos, sveikatos ir saugos srityse;

(33)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB (19) siekiama suderinti viešųjų pirkimų procedūras, taikomas sudarant gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų sutartis, kad būtų galima laikytis valstybių narių saugumo reikalavimų ir SESV nustatytų įsipareigojimų. Toje direktyvoje visų pirma numatytos konkrečios nuostatos, taikomos dėl krizės susidariusiomis skubos aplinkybėmis, visų pirma dėl trumpesnių pasiūlymų priėmimo laikotarpių ir galimybės taikyti derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus skelbimo apie pirkimą. Tačiau dėl dabartinės šaudmenų tiekimo krizės susidariusi ypatinga skuba galėtų būti nesuderinama net ir su tomis nuostatomis tais atvejais, kai bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose ketina dalyvauti dvi ar daugiau nei dvi valstybės narės. Kai kuriais atvejais vienintelis būdas užtikrinti tų valstybių narių saugumo interesus – sudaryti sąlygas prie esamo pagrindų susitarimo prisijungti valstybių narių perkančiosioms organizacijoms (subjektams), kurie iš pradžių nebuvo jos šalys, nors tokia galimybė pirminiame pagrindų susitarime ir nebuvo numatyta;

(34)

pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką viešųjų pirkimų sutartis keičiama tik tiek, kiek tai tikrai būtina susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kuo geriau laikantis nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų. Tuo atžvilgiu turėtų būti galima nukrypti nuo Direktyvos 2009/81/EB padidinant pagrindų susitarime numatytus kiekius, kartu jame dalyvauti suteikiant galimybę kitų valstybių narių perkančiosioms organizacijoms (subjektams). Dėl tų papildomų kiekių toms perkančiosioms organizacijoms (subjektams) turėtų būti taikomos tos pačios sąlygos kaip ir pirminei perkančiajai organizacijai (subjektui), sudariusiai pirminį pagrindų susitarimą. Tokiais atvejais pirminė perkančioji organizacija (subjektas) taip pat turėtų leisti prisijungti prie to pagrindų susitarimo bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui, kuris atitinka perkančiosios organizacijos (subjekto) sąlygas, iš pradžių nustatytas viešųjų pirkimų procedūroje, taikomoje pagrindų susitarimui, įskaitant kokybinės atrankos reikalavimus, kaip nurodyta Direktyvos 2009/81/EB 39–46 straipsniuose. Be to, turėtų būti imtasi tinkamų skaidrumo priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų informuotos visos galimos suinteresuotosios šalys. Siekiant apriboti tų pakeitimų poveikį sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir išvengti neproporcingo konkurencijos iškraipymo, pagrindų susitarimų pakeitimai turėtų būti sudaromi tik iki 2025 m. birželio 30 d.;

(35)

kad EGPTB būtų konkurencinga, novatoriška bei atspari ir kad būtų galima padidinti jos gamybos pajėgumus, turėtų būti įmanoma užtikrinti tiek viešąjį, tiek privatųjį jos finansavimą. Kaip numatyta 2022 m. vasario 15 d. Komisijos komunikate „Komisijos įnašas į Europos gynybą“, Sąjungos tvaraus finansavimo iniciatyvos dera su Sąjungos pastangomis sudaryti palankesnes sąlygas Europos gynybos pramonei gauti pakankamą finansavimą ir investicijų. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos tvaraus finansavimo sistema neužkerta kelio investicijoms į su gynyba susijusią veiklą. Sąjungos gynybos pramonė labai prisideda prie Sąjungos atsparumo ir saugumo, o todėl ir prie taikos bei socialinio tvarumo. Pagal Sąjungos tvaraus finansavimo politikos iniciatyvas laikoma, kad su socialinio tvarumo reikalavimais yra nesuderinami prieštaringai vertinami ginklai, kuriems taikomos valstybių narių pasirašytos tarptautinės konvencijos, draudžiančios jų kūrimą, gamybą, kaupimą, naudojimą, perdavimą ir pristatymą. Sąjungos gynybos pramonės sektoriui taikoma išsami reguliavimo kontrolė, kurią valstybės narės įgyvendina karinių ir dvejopo naudojimo prekių siuntimui ir eksportui. Atsižvelgiant į tai, nacionalinių ir Europos finansų subjektų (pavyzdžiui, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir institucijų) įsipareigojimas remti Europos gynybos pramonę būtų aiškus signalas privačiajam sektoriui. Visapusiškai vykdydamas kitus savo ekonominės plėtros ir viešosios politikos finansavimo uždavinius, įskaitant dvejopų žaliųjų ir skaitmeninių pertvarkų srityje, ir laikydamasis SESV 309 straipsnio ir savo statuto, Europos investicijų bankas turėtų didinti paramą Europos gynybos pramonei ir bendriems viešiesiems pirkimams neapsiribodamas savo tęstine parama dvejopam naudojimui, jei tokios investicijos aiškiai padėtų įgyvendinti Strateginio kelrodžio prioritetus;

(36)

tam tikrų gynybos produktų vertės grandinėse dalyvaujančios įmonės turėtų turėti galimybę gauti skolos finansavimą, kad paspartintų investicijas, kurių reikia gamybos pajėgumams didinti. Priemonė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas šaudmenų ir raketų gamybos sektoriuje veikiančioms Sąjungos įmonėms gauti finansavimą. Šiuo reglamentu visų pirma turėtų būti užtikrinta, kad toms įmonėms būtų sudarytos tokios pačios sąlygos, kokios taikomos kitoms įmonėms, prisiimant bet kokias papildomas išlaidas, kurių konkrečiai susidaro gynybos sektoriui;

(37)

Komisija turėtų galėti parengti specialią priemonę, kuri būtų investicijų lengvinimo veiklos, toliau nurodomos kaip Gamybos pajėgumų didinimo fondas, dalis. Gamybos pajėgumų didinimo fondas turėtų būti įgyvendinamas taikant tiesioginį valdymą. Šiuo atžvilgiu Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais, turėtų išnagrinėti, kaip kuo geriau derinti Sąjungos biudžeto teikiamas galimybes, kad būtų galima pritraukti viešųjų ir privačių investicijų, kuriomis būtų remiamas norimas spartus augimas, be kita ko, pasinaudojant derinimo priemone pagal „InvestEU“ fondą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (20). Gamybos pajėgumų didinimo fondo veikla turėtų padėti didinti šaudmenų ir raketų sektoriaus gamybos pajėgumus, įmonėms visose vertės grandinėse suteikiant galimybių gauti daugiau lėšų;

(38)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programos priėmimo ir finansavimo skyrimo atrinktiems veiksmams. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (21);

(39)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. reaguoti į saugumo krizės poveikį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(40)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos taisyklėms, visų pirma SESV 101–109 straipsniams ir teisės aktams, kuriais įgyvendinami tie straipsniai;

(41)

pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį veiklos išlaidos, susijusios su ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyriumi, yra finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, nebent tokių išlaidų susidaro dėl karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų;

(42)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (22) 22 ir 23 punktais, šis reglamentas turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas šio reglamento poveikis vietoje. Ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d. Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą, be kita ko, siekdama pateikti pasiūlymus dėl visų tinkamų šio reglamento pakeitimų;

(43)

atsižvelgiant į tai, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kyla neišvengiamas pavojus tiekimo saugumui, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje;

(44)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant kai kurių valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikos,

(1)

Direktyvos 2011/65/ES 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai pateikiamoje elektros ir elektroninėje įrangoje nebūtų tos direktyvos II priede išvardytų pavojingų medžiagų. Tas apribojimas netaikomas medžiagoms, naudojamoms tam tikroms tos direktyvos IV priede išvardytoms reikmėms, dėl kurių padaryta išimtis;

(2)

elektros ir elektroninės įrangos kategorijos, kurioms taikoma Direktyva 2011/65/ES, išvardytos tos direktyvos I priede;

(3)

švinas yra Direktyvos 2011/65/ES II priede nurodyta ribojama medžiaga;

(4)

2021 m. gruodžio 1 d. Komisija gavo pagal Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 3 dalį pateiktą paraišką, kurioje prašoma į tos direktyvos IV priedą įtraukti išimtį, taikomą švinui kaip polivinilchlorido, naudojamo kaip bazinė in vitro diagnostikos medicinos priemonių jutiklių medžiaga, šiluminiam stabilizatoriui (toliau – išimties prašymas);

(5)

išimties prašyme apibūdintos in vitro diagnostikos medicinos priemonės priskiriamos prie Direktyvos 2011/65/ES I priedo 8 kategorijos „medicinos prietaisai“;

(6)

siekiant įvertinti išimties prašymą buvo atliktas techninis ir mokslinis vertinimas (2). Per jį buvo surengtos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kaip reikalaujama Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 7 dalyje. Per tas konsultacijas gautos pastabos buvo viešai prieinamos tam skirtoje interneto svetainėje;

(7)

įvertinus išimties prašymą padaryta išvada, kad darbai, kuriais siekiama specialiuose jutikliuose naudojamą šviną pakeisti kitomis medžiagomis, dar nebaigti. Dabartiniai švino pakaitalai negali būti patikimai naudojami visiems parametrams (pavyzdžiui, kreatininui ir kraujo šlapalo azotui) analizuoti arba juos naudojant gaunami netikslūs minėtų parametrų analizės rezultatai, todėl neužtikrinamos galimybės naudotis tokioms specialioms priemonėms skirtais pakaitalais. Be to, atlikus vertinimą padaryta išvada, kad atmetus išimties prašymą būtų padarytas neigiamas poveikis sveikatos priežiūros paslaugoms;

(8)

taigi išimties prašymas atitinka bent vieną iš Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų atitinkamų sąlygų: neužtikrinamas konkrečioms reikmėms naudojamų pakaitalų, dėl kurių teikiamas išimties prašymas, patikimumas. Be to, atsižvelgiama į bendrą neigiamą poveikį aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai, taip pat į socialinį bei ekonominį poveikį, kuris būtų patirtas tuo atveju, jei išimtis nebūtų suteikta;

(9)

prašoma išimtis dera su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (3) ir, ją suteikus, tuo reglamentu užtikrinama aplinkos ir sveikatos apsauga nesusilpnės;

(10)

todėl prašomą išimtį tikslinga suteikti ir atitinkamas reikmes, susijusias su 8 kategorijos elektros ir elektronine įranga, įtraukti į Direktyvos 2011/65/ES IV priedą;

(11)

atsižvelgiant į numatomą švino, naudojamo reikmėms, kurioms taikoma išimtis, pakaitalų prieinamumą ir ateityje galimus švino naudojimo polivinilchloride apribojimus Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006, būtina išimtį suteikti ribotam galiojimo laikotarpiui – iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tas galiojimo laikotarpis nustatomas pagal Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą;

(12)

todėl Direktyva 2011/65/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

(1)

2008 m. vasario 4 d. Taryba susitarė paskirti Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Kosove;

(2)

2020 m. liepos 30 d. Taryba priėmė sprendimą (BUSP) 2020/1135 (1), kuriuo Tomáš SZUNYOG paskirtas ES specialiuoju įgaliotiniu Kosove. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas buvo pratęstas Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/1194 (2), ir turi baigtis 2023 m. rugpjūčio 31 d.;

(3)

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas turėtų būti pratęstas dar dvylikos mėnesių laikotarpiui ir turėtų būti nustatyta nauja orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.;

(4)

ES specialusis įgaliotinis vykdys įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

(1)

2003 m. liepos 7 d. Taryba susitarė paskirti Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Pietų Kaukaze;

(2)

2017 m. lapkričio 13 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/2071 (1), kuriuo Toivo KLAAR paskirtas ES specialiuoju įgaliotiniu Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas buvo kelis kartus pratęstas, paskutinį kartą – Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/1237 (2); šių įgaliojimų terminas baigiasi 2023 m. rugpjūčio 31 d.;

(3)

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas turėtų būti pratęstas dar dvylikos mėnesių laikotarpiui ir turėtų būti nustatyta nauja orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.;

(4)

ES specialusis įgaliotinis vykdys įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų sutrukdyti siekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytų Sąjungos išorės veiksmų tikslų,