(1)

Sąjungos ir Šiaurės Makedonijos santykiai toliau plėtojami Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (2) (toliau – Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas) pagrindu. Sąjungos ir Šiaurės Makedonijos stojimo derybos buvo pradėtos 2022 m. liepos 19 d.;

(2)

Šiaurės Makedonijos ekonomiką labai paveikė 2020 m. ekonomikos nuosmukis, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, taip pat pastarojo meto energetikos krizė. Tos aplinkybės prisidėjo prie didelio šalies finansavimo deficito, išorės pozicijos prastėjimo ir fiskalinių poreikių augimo;

(3)

Šiaurės Makedonijos vyriausybė parodė tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti tolesnes reformas, daugiausia dėmesio skirdama 2022 m. gegužės 24 d. ES ekonominio ir finansinio dialogo su Vakarų Balkanais ir Turkija bendrose išvadose nustatytoms pagrindinėms politikos sritims, įskaitant teisminių institucijų, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, gero valdymo ir teisinės valstybės sritis;

(4)

Šiaurės Makedonija sėkmingai užbaigė makrofinansinės paramos operaciją per COVID-19 pandemiją pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/701 (3), nes buvo įgyvendinti visi reformų veiksmai, dėl kurių susitarta su Sąjunga susitarimo memorandume, nurodytame tame sprendime;

(5)

Šiaurės Makedonijos vyriausybė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) (2022 m. balandžio mėn.) pasiekė tarnybų lygmens susitarimą dėl 24 mėnesių prevencinės ir likvidumo linijos iki 530 000 000 EUR, kurį TVF vykdomoji valdyba oficialiai patvirtino 2022 m. lapkričio 22 d. TVF programa siekiama sušvelninti blogėjančią išorės padėtį, remti fiskalinį konsolidavimą ir paspartinti struktūrines reformas keliose srityse, įskaitant mokesčių politikos ir viešųjų investicijų;

(6)

atsižvelgdama į blogėjančią ekonominę padėtį ir perspektyvas, 2022 m. balandžio mėn. Šiaurės Makedonija paprašė Sąjungos papildomos makrofinansinės paramos. Tačiau Komisija prašymo nagrinėjimą atidėjo, nes tuo metu šalies ekonomika vis dar buvo gana atspari ir 2022 m. išorės finansavimo poreikiams patenkinti buvo kitų finansavimo galimybių. 2022 m. spalio mėn. Šiaurės Makedonijos vyriausybė atnaujino makrofinansinės paramos prašymą;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės Makedonija yra šalis kandidatė, kuri pradėjo stojimo derybų procesą, laikoma, kad šalis atitinka reikalavimus gauti Sąjungos makrofinansinę paramą;

(8)

Sąjungos makrofinansinė parama Šiaurės Makedonijai turėtų būti išskirtinė finansinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus paramos Šiaurės Makedonijos išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas Šiaurės Makedonijos mokėjimų balanso būklei gerinti artimiausiu metu;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės Makedonijos mokėjimų balanse atsispindi vis dar dideli likę išorės finansavimo poreikiai, viršijantys poreikius, kurie tenkinami TVF skirtais ištekliais, Šiaurės Makedonijai Sąjungos suteiktina makrofinansinė parama dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis laikoma tinkamu atsaku į šalies prašymą suteikti paramą jos ekonomikai stabilizuoti, kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungos makrofinansinė parama, papildydama išteklius, gaunamus pagal finansinį susitarimą su TVF, padėtų Šiaurės Makedonijai stabilizuoti ekonomiką ir vykdyti struktūrinių reformų darbotvarkę;

(10)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti siekiama padėti Šiaurės Makedonijai atkurti tvarią išorės finansavimo padėtį ir tokiu būdu remti jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(11)

tikimasi, kad Sąjungos makrofinansinė parama bus derinama su paramos biudžetui operacijų, finansuojamų pagal pasirengimo narystei paramos priemonę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1529 (4), lėšų išmokėjimu;

(12)

Sąjungos makrofinansinės paramos suma nustatoma remiantis Šiaurės Makedonijos likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiant į šalies pajėgumą finansuotis iš savo išteklių, visų pirma naudojant turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė parama turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko taikomas programas ir teikiamus išteklius. Paramos suma nustatoma taip pat atsižvelgiant į numatomus finansinius daugiašalių paramos teikėjų įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Šiaurės Makedonijoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo Šiaurės Makedonijoje vertę;

(13)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė parama Šiaurės Makedonijai teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius įvairių išorės veiksmų sričių principus, tikslus bei priemones ir kitą susijusią Sąjungos politiką;

(14)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Šiaurės Makedonijos. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės paramos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(15)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti remiamas Šiaurės Makedonijos įsipareigojimas laikytis Sąjungos pripažįstamų vertybių, tokių kaip demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas, pagarba žmogaus teisėms, darnus vystymasis ir skurdo mažinimas, taip pat atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;

(16)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Šiaurės Makedonija paisys veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrins teisinę valstybę ir gerbs žmogaus teises. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės paramos tikslai turėtų būti didinti viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę Šiaurės Makedonijoje ir skatinti vykdyti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, deramų darbo vietų kūrimui ir fiskaliniam konsolidavimui remti. Komisija turėtų reguliariai stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip įgyvendinami tie tikslai;

(17)

siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine parama susiję finansiniai jos interesai būtų veiksmingai apsaugoti, Šiaurės Makedonija turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia parama siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, Audito Rūmai – auditus, o Europos prokuratūra naudotųsi savo kompentencija Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo Šiaurės Makedonijai atžvilgiu;

(18)

Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas Šiaurės Makedonijai nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos (kaip biudžeto valdymo institucijų) įgaliojimams;

(19)

atidėjinių, reikalingų makrofinansinei paramai paskolų forma, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(20)

Sąjungos makrofinansinę paramą Šiaurės Makedonijai turėtų administruoti Komisija. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su parama susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(21)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(22)

Sąjungos makrofinansinė parama Šiaurės Makedonijai turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Šiaurės Makedonijos valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į galimą didelį paramos, kurios suma didesnė nei 90 000 000 EUR, poveikį tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės paramos Šiaurės Makedonijai sumą, nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą, mažinant paramą ir laikinai sustabdant ar nutraukiant jos teikimą;

(23)

atsižvelgiant į ribotą finansinės paramos sumą (100 000 000 EUR), jos vienkartinį pobūdį ir pageidaujamą išmokėjimo laikotarpį, taikant kompensacinio finansavimo metodą būtų užtikrintas didesnis skolinimosi operacijų lankstumas ir veiksmingumas, palyginti su diversifikuota finansavimo strategija. Todėl išimties tvarka Komisija turėtų finansuoti paskolos dalis kapitalo rinkoje vadovaudamasi kompensaciniu principu, o ne taikydama savo diversifikuotą finansavimo strategiją, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) 220a straipsnyje. Todėl makrofinansinę paramą Šiaurės Makedonijai tikslinga finansuoti atskirais finansiniais sandoriais,

(1)

priėmusi savo išvadas, kuriose pasmerkė smurtą ir plačiai paplitusius bei sistemingus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje, 2012 m. sausio 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/255/BUSP (1) ir Reglamentą (ES) Nr. 36/2012 (2) dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje;

(2)

atsižvelgdama į Sirijoje blogėjančią padėtį ir plačiai paplitusius bei sistemingus šiurkščius žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant cheminių ginklų naudojimą prieš civilius gyventojus, Taryba toliau traukia į sąrašus asmenis ir subjektus, kuriems taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės;

(3)

2023 m. vasario 6 d. įvykęs tragiškas žemės drebėjimas pablogino sunkias sąlygas ir padidino Sirijos gyventojų kančias;

(4)

savo 2023 m. vasario 9 d. išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad Sąjunga yra pasirengusi teikti tolesnę pagalbą siekiant palengvinti kančias visuose nukentėjusiuose regionuose. Ji visus paragino užtikrinti nuo žemės drebėjimo Sirijoje nukentėjusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, galimybę gauti humanitarinę pagalbą, o humanitarinę bendruomenę – remiant Jungtinėms Tautoms užtikrinti greitą pagalbos teikimą;

(5)

Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis, įskaitant ribojamąsias priemones, priimtas atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, nesiekiama trukdyti teikti humanitarinę pagalbą asmenims, kuriems jos reikia. Tarybos priimtomis ribojamosiomis priemonėmis, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, neribojama Sąjungos ir Sirijos prekyba, vykdoma daugumoje sektorių, įskaitant maisto ir vaistų sektorius. Be to, kiek tai susiję su atskiromis priemonėmis, jau yra nustatyta išimčių, pagal kurias į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams leidžiama naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais, kai tokios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra būtini siekiant vienintelio tikslo –teikti humanitarinę pagalbą Sirijoje arba pagalbą civiliams gyventojams Sirijoje. Tam tikrais atvejais yra būtinas išankstinis atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos leidimas;

(6)

2023 m. vasario 23 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/408 (3) ir Reglamentą (ES) 2023/407 (4), kuriais nustatyta išimtis, taikoma į sąrašą įtrauktų fizinių ir juridinių asmenų ir subjektų turto įšaldymui bei galimybių jiems naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais suteikimo apribojimams. Taryba nusprendė, kad ši išimtis turėtų būti taikoma tarptautinių organizacijų ir tam tikrų apibrėžtų kategorijų subjektų, dalyvaujančių vykdant humanitarinę veiklą, naudai pradiniu šešių mėnesių laikotarpiu, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.;

(7)

siekiant skubiai reaguoti į dėl žemės drebėjimo dar labiau padidėjusią humanitarinę krizę ir sudaryti palankesnes sąlygas greitai teikti pagalbą, tikslinga pratęsti šios išimties galiojimą iki 2024 m. vasario 24 d.;

(8)

į šį reglamentą įtraukti daliniai pakeitimai patenka į Sutarties taikymo sritį, todėl jiems įgyvendinti būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygmeniu, siekiant visų pirma, užtikrinti, kad jie būtų taikomi vienodai visose valstybėse narėse;

(9)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (2) 28 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 34 straipsnį Komisija išnagrinėjo Austrijos pateiktos tradicinių terminų „Landwein“, „Qualitätswein“, „Kabinett/Kabinettwein“, „Spätlese/Spätlesewein“, „Auslese/Auslesewein“, „Strohwein“, „Schilfwein“, „Eiswein“, „Ausbruch/Ausbruchwein“, „Trockenbeerenauslese“, „Beerenauslese/Beerenauslesewein“ pakeitimo paraišką ir ją paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/34 (4) 22 straipsnį Komisija negavo;

(3)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 31 straipsnio 3 dalį atitinkamai tradicinių terminų „Landwein“, „Qualitätswein“, „Kabinett/Kabinettwein“, „Spätlese/Spätlesewein“, „Auslese/Auslesewein“, „Strohwein“, „Schilfwein“, „Eiswein“, „Ausbruch/Ausbruchwein“, „Trockenbeerenauslese“, „Beerenauslese/Beerenauslesewein“ pakeitimas turėtų būti patvirtintas ir įtrauktas į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/34 25 straipsnyje nurodytą elektroninį saugomų tradicinių terminų registrą;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

esant aplinkos temperatūros ir atmosferos slėgio sąlygoms formaldehidas yra labai reaktyvios dujos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (2) VI priedo 3 dalyje jis klasifikuojamas kaip 1B kategorijos kancerogenas, 2 kategorijos mutagenas, 3 kategorijos ūmiai toksiška medžiaga, 1B kategorijos odą ėsdinanti medžiaga ir 1 kategorijos odą jautrinanti medžiaga;

(2)

formaldehidas yra dideliais kiekiais gaminama cheminė medžiaga, turinti platų panaudojimo spektrą. Ji taip pat susidaro žmonių ir gyvūnų organizme endogeniniu būdu ir yra svarbi visose ląstelėse vykstančių metabolinių procesų tarpinė cheminė medžiaga. Be to, 98 % Sąjungoje pagaminto ar importuoto formaldehido naudojama kaip tarpinė cheminė medžiaga gaminant formaldehidines dervas, termoplastikus ir kitas chemines medžiagas, kurios toliau naudojamos įvairiose srityse. Formaldehidinės dervos naudojamos gaminant įvairius gaminius, iš kurių (dėl jų sudėtyje esančio formaldehido) gali išsiskirti formaldehidas. Formaldehidinės dervos daugiausiai naudojamos medienos plokštėms gaminti ir veikia kaip medienos dalių rišamoji medžiaga. Tokios dervos taip pat naudojamos gaminant kitus medienos gaminius, pavyzdžiui, baldus ir grindų dangą, taip pat tapetus, putplastį, kelių transporto priemonių ir orlaivių dalis, tekstilės ir odos gaminius;

(3)

2017 m. gruodžio 20 d. (3) Komisija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69 straipsnio 1 dalimi, paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) parengti dokumentaciją, atitinkančią to reglamento XV priedo reikalavimus (toliau – XV priede nurodyta dokumentacija), kad būtų galima įvertinti formaldehido ir formaldehidą išskiriančių medžiagų, esančių vartojimui skirtuose mišiniuose ir gaminiuose, keliamą riziką žmonių sveikatai;

(4)

2019 m. kovo 11 d. Agentūra (kuri dokumentacijos pateikimo procese vadinama dokumentacijos pateikėju) pateikė XV priede nurodytą dokumentaciją (4), kurioje įrodyta, kad iš vartojimui skirtų gaminių į patalpų aplinką išsiskiriančio formaldehido keliama rizika žmonių sveikatai nėra tinkamai kontroliuojama pagal visus scenarijus ir kad šiai rizikai šalinti būtina imtis veiksmų visoje Sąjungoje;

(5)

dokumentacijos pateikėjas įvertino formaldehido keliamą pavojų, atsižvelgdamas į šios medžiagos poveikį kelioms vertinamosioms baigtims, ir padarė išvadą, kad didžiausias poveikis žmonėms yra jutiminis sudirginimas, sukeliamas įkvėpus. XV priede nurodytoje dokumentacijoje poveikio vartotojams rizika, kylanti įkvėpus formaldehido, vertinama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) vidaus patalpų oro kokybės rekomendacijas, taikomas formaldehidui (30 min. vidutinė koncentracija, nustatyta atsižvelgiant į žmonių jutiminį sudirginimą) (5). Rekomendacijose numatyta trumpalaikio poveikio vertė (0,1 mg/m3), kurios reikia paisyti siekiant išvengti žalingo poveikio plaučių funkcijai, taip pat ilgalaikio poveikio sveikatai, įskaitant nosiaryklės vėžį. Dokumentacijos pateikėjas šį dydį panaudojo kaip ribinę vertę, kurios negalima viršyti siekiant išvengti poveikio žmonėms (t. y. išvestinę ribinę poveikio nesukeliančią vertę, toliau – DNEL), ir apskaičiavo siūlomą išmetamųjų teršalų ribinę vertę – 0,124 mg/m3;

(6)

remdamasis turima literatūra ir poveikio nustatymo rezultatais, dokumentacijos pateikėjas padarė išvadą, kad iš vartojimui skirtų mišinių išsiskiriančio formaldehido keliama rizika žmonių sveikatai yra tinkamai kontroliuojama;

(7)

todėl dokumentacijos pateikėjas pasiūlė uždrausti tiekti rinkai formaldehidą ir formaldehidą išskiriančias medžiagas gaminiuose, sukeliančiuose poveikį vartotojui, jei išsiskyrusio formaldehido koncentracija bandymų kameros ore viršija 0,124 mg/m3. Be to, dokumentacijos pateikėjas nurodė, kad kelių transporto priemonės ir orlaiviai neturėtų būti tiekiami rinkai, kai formaldehido arba formaldehidą išskiriančių medžiagų tikslingai pridedama jų gamybos metu, jei jų viduje išmatuota formaldehido koncentracija viršija 0,1 mg/m3 ir jei tokiose transporto priemonėse ir orlaiviuose galimas formaldehido poveikis vartotojams (6);

(8)

pirminiame dokumentacijos pateikėjo pasiūlyme standartas EN 717–1 buvo nustatytas kaip standartinis metodas formaldehido, išsiskiriančio iš medienos plokščių, kiekiui matuoti bandymų kameroje. Siekdamas paaiškinti, kad gali būti taikomi ir kiti tinkami bandymų metodai ir kad bandymų metodais gali būti bandomi ne tik medienos plokščių gaminiai, dokumentacijos pateikėjas savo pasiūlyme pakeitė nuorodą į standartą EN 717–1 platesniu sąlygų ir metodų aprašymu. Aplinkos sąlygos gali turėti įtakos formaldehido išsiskyrimui iš gaminių, todėl XV priede nurodytoje dokumentacijoje taip pat buvo išvardyti atitinkami bandymų parametrai;

(9)

2020 m. kovo 13 d. Agentūros Rizikos vertinimo komitetas (toliau – RVK) priėmė nuomonę, kurioje RVK teigė, kad PSO rekomendacijoje nurodyta vertė nėra pakankamai apsauganti plačiąją visuomenę, ir, be kita ko, padarė išvadą, kad trumpalaikis poveikis, sukeliantis žmonių jutiminį sudirginimą, negali būti naudojamas ilgalaikiam poveikiui, pavyzdžiui, vėžiui, prognozuoti. Vietoje to RVK nustatė 0,05 mg/m3 DNEL, apskaičiuotą remiantis lėtinio poveikio įkvėpus gyvūnams duomenimis, ir padarė išvadą, kad rizikai kontroliuoti reikia taikyti 0,05 mg/m3 ribinę vertę formaldehidui, išsiskiriančiam iš gaminių, ir formaldehidui, esančiam kelių transporto priemonių viduje;

(10)

RVK padarė išvadą, kad orlaiviuose esančio formaldehido keliama rizika keleiviams yra tinkamai kontroliuojama;

(11)

RVK rekomendavo nustatyti 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo įsigaliojimo iki siūlomo apribojimo taikymo, o ne 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurį siūlė dokumentacijos pateikėjas, nes buvo nuspręsta, kad standartiniams analitiniams metodams parengti visuose susijusiuose sektoriuose reikia daugiau laiko. RVK padarė išvadą, kad siūlomas apribojimas su RVK siūlomais pakeitimais yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė, skirta nustatytai rizikai žmonių sveikatai, kurią kelia formaldehido poveikis vartotojui, šalinti, atsižvelgiant į jos efektyvumą mažinant riziką, praktiškumą ir jos stebėsenos būdą;

(12)

2020 m. rugsėjo 17 d. Agentūros Socialinės ir ekonominės analizės komitetas (toliau – SEAK) priėmė nuomonę, kurioje padarė išvadą dėl dokumentacijos pateikėjo pasiūlyto apribojimo ir RVK pasiūlytų pakeitimų;

(13)

savo nuomonėje SEAK pripažino, kad dėl dokumentacijos pateikėjo pasiūlymo bus patiriamos gamybos, mėginių ėmimo, bandymų ir vykdymo užtikrinimo išlaidos, siekiančios dešimtis milijonų eurų. Tačiau SEAK padarė išvadą, kad šios išlaidos susijusiuose sektoriuose turėtų būti nedidelės, nes dauguma gaminių, įskaitant kelių transporto priemones, kurios šiuo metu tiekiamos Sąjungos rinkai, jau atitinka siūlomą ribinę vertę. SEAK taip pat padarė išvadą, kad dokumentacijos pateikėjo siūlomas apribojimas būtų naudingas, jei būtų apribotas gaminių, išskiriančių didelius formaldehido kiekius, tiekimas rinkai, įskaitant jų importą. Dėl apribojimo sumažėtų nepageidaujamas poveikis, susijęs su akių sudirginimu, viršutinių kvėpavimo takų sudirginimu ir nosiaryklės vėžiu, daugiausia naujuose būstuose gyvenantiems asmenims;

(14)

SEAK nuomone, nauda, gauta apribojus formaldehido išsiskyrimą iš vartojimui skirtų gaminių į patalpų orą ir kelių transporto priemonių viduje, kaip siūloma, gali būti pasiekta visuomenei nepatiriant didelių išlaidų. Todėl SEAK padarė išvadą, kad dokumentacijos pateikėjo pasiūlymas yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė nustatytai rizikai žmonių sveikatai pašalinti, atsižvelgiant į jos socialinę ir ekonominę naudą bei socialines ir ekonomines sąnaudas, jei bus įtrauktos tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos ir priimtos siūlomos bandymų sąlygos;

(15)

kad suinteresuotieji subjektai turėtų pakankamai laiko įgyvendinti apribojimą, SEAK rekomendavo 24 mėnesių apribojimo taikymo atidėjimą visiems sektoriams. Tačiau sunkvežimių ir autobusų atveju SEAK rekomendavo 36 mėnesių atidėjimo laikotarpį, nes reikia sukurti standartinius analitinius metodus formaldehido koncentracijai tokių transporto priemonių viduje matuoti;

(16)

be to, SEAK padarė išvadą, kad dėl siūlomo apribojimo su RVK pakeitimais bus patiriama didelių socialinių ir ekonominių sąnaudų, siekiančių dešimtis milijardų eurų, susijusių su investicijomis į mokslinius tyrimus ir plėtrą, naujosiomis technologijomis, išaugusiomis gamybos sąnaudomis, mėginių ėmimo ir bandymų išlaidomis, taip pat prarastomis darbo vietomis. Jis taip pat gali turėti neigiamą poveikį perdirbimo sektoriams ir žiedinei ekonomikai. SEAK pripažino, kad norint pasiekti RVK siūlomą ribinę vertę, tam tikrais naudojimo atvejais esama techniškai įmanomų alternatyvų. Tačiau joms įgyvendinti reikia esminių technologinių pokyčių, o tam tikrais atvejais gali tekti pasitelkti mažiau tvarias alternatyvas;

(17)

SEAK pripažino, kad RVK pasiūlymas gali turėti papildomos naudos, susijusios su sumažintu poveikiu, t. y. gali labiau sumažėti akių ir viršutinių kvėpavimo takų sudirginimo ir nosiaryklės vėžio atvejų, palyginti su dokumentacijos pateikėjo pasiūlymu. Tačiau RVK kiekybiškai neįvertino rizikos sumažėjimo, susijusio su sumažinta ribine verte, todėl papildomos naudos sveikatai mastas tebėra nežinomas. Be to, vertindamas pasiūlymą SEAK atliko analizę, kuria remdamasis apskaičiavo, kad, atsižvelgiant į dideles socialines ir ekonomines sąnaudas, naujuose būstuose gyvenančių Sąjungos gyventojų sergamumo nosiaryklės vėžiu rodiklis turėtų būti 200 kartų didesnis už faktinį sergamumo rodiklį, kad RVK pasiūlymas atsipirktų. Remdamasis šia pelno ir nuostolio palyginimo analize, konsultacijų metu iš pramonės atstovų gautais atsiliepimais ir tuo, kad nėra informacijos ar duomenų, kuriais remiantis būtų galima kiekybiškai įvertinti papildomą naudą sveikatai, SEAK padarė išvadą, kad RVK pasiūlyta ribine verte pagrįstas apribojimas nėra tinkama priemonė nustatytai rizikai pašalinti, atsižvelgiant į jos socialinę ir ekonomine naudą ir socialines ir ekonomines sąnaudas;

(18)

dėl dokumentacijos pateikėjo pasiūlymo konsultuotasi su Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumu ir atsižvelgta į jo rekomendacijas dėl galimybės įgyvendinti pasiūlymą ir užtikrinti jo vykdymą. Pažymėtina, kad forumas neatsižvelgė į RVK rekomenduotus pakeitimus, nes jie buvo pateikti po minėtų konsultacijų;

(19)

2021 m. vasario 23 d. Agentūra pateikė RVK ir SEAK nuomones Komisijai (7). RVK ir SEAK nuomonėse padaryta išvada, kad dėl iš gaminių į patalpų orą ir iš kelių transporto priemonių į jų vidų išskiriamo formaldehido kyla rizika vartotojų sveikatai ir ji nėra tinkamai kontroliuojama bei turi būti šalinama Sąjungos mastu;

(20)

Komisija pažymi, kad nors dokumentacijos pateikėjo pasiūlytas apribojimas ir RVK bei SEAK nuomonės siejami su vartotojais, vertinime, kuriuo pasiūlymas grindžiamas, nagrinėjama rizika gyventojams, kurie galėtų turėti sąlytį su patalpų ore esančiu formaldehidu, išskyrus darbuotojus ir įskaitant tuos asmenis, kurie nėra tiesioginiai vartotojai. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, kalbant apie gyventojus, į kuriuos orientuotas apribojimas, tikslinga kalbėti apie plačiąją visuomenę;

(21)

Komisija, atsižvelgdama į XV priede nurodytą dokumentaciją ir RVK bei SEAK nuomones, mano, kad iš gaminių išsiskiriantis formaldehidas kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ir kad apribojimas, kuriuo nustatoma formaldehidą išskiriančių gaminių išmetamųjų teršalų ribinė vertė, siekiant sumažinti formaldehido poveikį įkvėpus plačiajai visuomenei, yra tinkamiausia Sąjungos masto priemonė šiai rizikai šalinti;

(22)

formaldehidas yra gyvuose organizmuose natūraliai esanti medžiaga. Be to, formaldehidas gali išsiskirti yrant medžiagoms, kurių natūraliai esama gaminiui gaminti naudojamose medžiagose, pvz., skylant ligninui natūralioje medienoje. Komisija sutinka su dokumentacijos pateikėju, kad gaminiams, kuriuose formaldehidas išskiriamas tik dėl jo natūralaus buvimo arba dėl natūralaus formaldehidą išskiriančių medžiagų atsiradimo medžiagose, iš kurių pagaminti gaminiai, šis apribojimas neturėtų būti taikomas;

(23)

Komisija sutinka su dokumentacijos pateikėju, kad siūloma 0,124 mg/m3 ribine verte užkertamas kelias gaminių, išskiriančių didelius formaldehido kiekius, tiekimui Sąjungos rinkai ir kad tikslinga riboti formaldehido poveikį patalpų aplinkoje. Tačiau Komisija mano, kad rizika, kurią pavyktų sumažinti pasiekus PSO rekomendacijose nustatytą vertę, yra nedidelė dėl jau galiojančių savanoriškų ir nacionalinių išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir dėl to, kad tikimasi, jog dauguma šiuo metu rinkai patiektų gaminių jau atitinka 0,124 mg/m3 ribinę vertę. Be to, atsižvelgiant į RVK nuomonę, PSO rekomenduojamos vertės nepakaktų nustatytai rizikai pašalinti. Panašiai, esama koncentracija kelių transporto priemonių viduje dažniausiai atitinka siūlomą 0,1 mg/m3 ribinę vertę;

(24)

remdamasi SEAK socialinio ir ekonominio vertinimo išvadomis, Komisija taip pat pripažįsta, kad RVK pasiūlyta 0,05 mg/m3 ribinė vertė turėtų didelį socialinį ir ekonominį poveikį Sąjungai ir kad nustačius tokią ribinę vertę tam tikrais atvejais reikia rinktis mažiau tvarias alternatyvas, kurios turėtų neigiamą poveikį perdirbimo sektoriams ir žiedinei ekonomikai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra įvertinta papildoma tokios ribinės vertės nauda sveikatai, palyginti su dokumentacijos pateikėjo siūloma ribine verte;

(25)

todėl Komisija išnagrinėjo 0,080 mg/m3 ir 0,062 mg/m3 tarpinių ribinių verčių, kurias iš dalies įvertino SEAK, remdamasis konsultacijų laikotarpiu iš suinteresuotųjų subjektų gauta informacija, tinkamumą. Komisija padarė išvadą, kad, patvirtinus tokias tarpines vertes, žmonių, ypač pažeidžiamų gyventojų, sveikata būtų geriau apsaugota, palyginti su dokumentacijos pateikėjo pasiūlyta ribine verte, o patiriama socialinė ir ekonominė našta ir technologiniai sunkumai būtų mažesni, palyginti su RVK pasiūlyta ribine verte, ypač jei kartu būtų taikomi atitinkami pereinamieji laikotarpiai ir specialios nukrypti leidžiančios nuostatos;

(26)

Komisija pripažįsta, kad mažinant ribinę vertę sąnaudos didėja eksponentiškai ir kad apskaičiuotos bendros pramonės sąnaudos siektų mažiausiai šimtus milijonų eurų, jei ribinė vertė būtų 0,080 mg/m3, palyginti su milijardais eurų, jei ribinė vertė būtų 0,062 mg/m3. Komisija papildomai analizavo SEAK atliktą pelno ir nuostolio palyginimo analizę, kurioje apskaičiuota, kad norint, jog 0,062 mg/m3 ribinė vertė atsipirktų, naujuose būstuose gyvenančių Sąjungos gyventojų sergamumo nosiaryklės vėžiu rodiklis turėtų būti 70 kartų didesnis už faktinį nustatytą sergamumo rodiklį, o 0,080 mg/m3 ribinės vertės atveju – 30 kartų didesnis. Tačiau Komisija taip pat mano, kad formaldehidas yra kancerogeninė medžiaga, kuriai nustatyta 0,062 mg/m3 ribinė vertė Sąjungos gyventojų sveikatai būtų naudingesnė. Nors pripažindama reikšmingus abiejų verčių sąnaudų skirtumus, Komisija, atsižvelgdama į galimą papildomą naudą sveikatai, ypač pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vaikų, sveikatai, mano, kad didesnės išlaidos, patiriamos dėl mažesnės ribinės vertės, yra pateisinamos, kai jos susijusios su gaminiais, kurie labiausiai paveikia patalpų oro kokybę;

(27)

svarstydama šį klausimą Komisija atsižvelgia į tai, kad medienos plokštės ir iš jų pagaminti gaminiai ar kiti medienos gaminiai, taip pat baldai, kurių sudėtyje yra medienos ar kitų medžiagų, kuriuos gaminant naudojamas kitoks nei natūraliai pasitaikantis formaldehidas, yra pagrindiniai formaldehido išskyrimo į patalpų orą šaltiniai, ypač naujos statybos namuose. Todėl Komisija mano, kad mažesnė išmetamųjų teršalų ribinė vertė yra tinkama tokiems gaminiams ir produktams, sudarytiems iš daugiau nei vieno gaminio (toliau – sudėtiniai produktai), kurie yra didžiausi formaldehido išskyrimo į patalpų orą šaltiniai, taip užtikrinant didesnę plačiosios visuomenės apsaugą, kartu apribojant socialines ir ekonomines sąnaudas tuose sektoriuose, kurių išmetamųjų teršalų mastas nėra toks didelis;

(28)

taip pat tikslinga nustatyti mažesnę formaldehido kiekio ribą kelių transporto priemonių, kuriomis naudojasi plačioji visuomenė, viduje, kad būtų užtikrinta tinkama pažeidžiamų gyventojų apsauga, ypač blogiausio scenarijaus atvejais;

(29)

todėl Komisija daro išvadą, kad tinkamiausia Sąjungos masto priemonė rizikai, kurią sukelia patalpų ore ir kelių transporto priemonių viduje esantis formaldehidas, mažinti yra apribojimas, kuriuo baldams ir medienos gaminiams (taikoma visam sudėtiniam produktui) bei kelių transporto priemonių viduje nustatoma 0,062 mg/m3 ribinė vertė, o visiems kitiems gaminiams – 0,080 mg/m3 ribinė vertė. Be to, Komisija mano, kad iš gaminių į patalpų orą išsiskiriančio formaldehido koncentracija turėtų būti matuojama konkrečiomis etaloninėmis sąlygomis, kad būtų užtikrintas suderintas šio apribojimo įgyvendinimas. Tam tikrais atvejais turėtų būti galima naudoti ir kitas bandymų sąlygas, jei taikoma moksliškai pagrįsta rezultatų koreliacija;

(30)

siekdama sušvelninti neigiamą poveikį ir sumažinti paveiktųjų sektorių išlaidas, taip pat suteikti suinteresuotiesiems subjektams pakankamai laiko apribojimui įgyvendinti, Komisija mano, kad tikslinga 36 mėnesiams atidėti apribojimo taikymą visuose sektoriuose. Tačiau kelių transporto priemonių atveju taikytinas 48 mėnesių atidėjimas, atsižvelgiant į ilgą tokių transporto priemonių kūrimo ir pardavimo laikotarpį, didelį medžiagų poreikį automobilių pramonės sektoriuje, sudėtingas tiekimo grandines, įskaitant pirminės įrangos gamintojus, taip pat į laiką, kurio reikia standartiniam analitiniam metodui, kuriuo būtų matuojamas sunkvežimių ir autobusų išskiriamas teršalų kiekis, įdiegti (8);

(31)

gaminių, skirtų naudoti tik lauke, numatytomis sąlygomis, atveju manoma, kad poveikis vartotojams pasireikš tik už pastatų išorinės sienos, todėl tokie gaminiai neturėtų būti įtraukti į apribojimo taikymo sritį. Konstrukcijos sudėtyje esantys gaminiai, kurie naudojami tik už pastato karkaso ir garams nelaidžių sluoksnių ir kurie neišskiria formaldehido į patalpų orą, taip pat neturėtų būti įtraukti į apribojimo taikymo sritį, nes jie neprisideda prie formaldehido poveikio patalpų aplinkoje;

(32)

į apribojimo taikymo sritį neturėtų būti įtraukti gaminiai, skirti tik pramoniniam ar profesionaliam naudojimui, jei dėl tokio naudojimo nesukeliamas poveikis plačiajai visuomenei. Be to, formaldehido poveikis pramoniniams ir profesionaliems naudotojams (darbuotojams) jau reglamentuojamas Tarybos direktyva 98/24/EB (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB (10);

(33)

tikimasi, kad laikui bėgant iš gaminių išsiskiriančio formaldehido kiekis mažės, išsiskyrus paskutiniams formaldehido likučiams. Todėl apribojimas neturėtų būti taikomas naudotiems gaminiams. Be to, Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumas taip pat rekomendavo taikyti naudotiems gaminiams nukrypti leidžiančią nuostatą, nes gali būti sunku užtikrinti apribojimo taikymą naudotiems gaminiams;

(34)

toliau išvardytiems produktams jau taikomos Sąjungos taisyklės dėl formaldehido ribinių verčių, todėl jie neturėtų būti įtraukti į apribojimo taikymo sritį: gaminiai, kuriems taikomas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 72 įrašas, gaminiai, kurie yra biocidiniai produktai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 (11), priemonės, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 (12), ir asmeninės apsaugos priemonės, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/425 (13);

(35)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 10/2011 (14) nustatyta formaldehido ribinė vertė, taikoma plastikinėms medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maisto produktais. Nors Sąjungos teisės aktuose nenustatyta konkreti formaldehido ribinė vertė kitoms medžiagoms ir gaminiams, kurie gali liestis su maisto produktais, gamintojai privalo sugebėti kompetentingoms institucijoms įrodyti tokių medžiagų ar gaminių saugą. Reikalavimais, kurie keliami su maistu besiliečiančioms medžiagoms, siekiama apsaugoti žmonių sveikatą šalinant galimo medžiagų išsiskyrimo į maisto produktus galimybę. Kadangi taikant tokius reikalavimus labai mažai tikėtina, kad iš gaminių, skirtų liestis su maisto produktais, kurie apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 (15), į supančią atmosferą išsiskirs didelis formaldehido kiekis, Komisija mano, kad šie gaminiai neturėtų būti įtraukti į apribojimo taikymo sritį;

(36)

dokumentacijos pateikėjas, RVK ir SEAK pasiūlė taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą žaislams, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB (16), kurioje nustatyta 0,1 mg/m3 formaldehido ribinė išsiskyrimo vertė, galiojanti žaislams iš faneros, skirtiems jaunesniems nei 3 metų vaikams. Tačiau Komisija mano, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata nėra tinkama, nes vaikams taikoma apsauga turėtų būti tokia pat griežta kaip ir bet kuriai kitai gyventojų grupei taikoma apsauga. Todėl į patalpų orą išsiskiriančio formaldehido ribinė vertė turėtų galioti bet kokio amžiaus vaikams skirtiems žaislams;

(37)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(38)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

dėl COVID-19 pandemijos, jos poveikio maisto tiekimo grandinėms ir nuo 2021 m. rudens išaugusių energijos ir žemės ūkio gamybos priemonių kainų žemės ūkio sektorius patyrė spaudimą. Gamybos priemonių kainos labai išaugo visuose žemės ūkio sektoriuose. Energijos ir trąšų sąnaudos padidėjo dėl geopolitinių ir geoekonominių pokyčių dar prieš Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuris pablogino padėtį ir dar labiau neigiamai paveikė lūkesčius rinkoje;

(2)

todėl energijos ir trąšų sąnaudų dalis, palyginti su visu tarpiniu vartojimu, 2022 m. gerokai padidėjo, o didžiausias padidėjimas užfiksuotas kultūrinių lauko augalų ir daugiamečių pasėlių ūkiuose, abiem atvejais dėl jų patiriamo trąšų sąnaudų poveikio. Trąšų kainos vis dar yra istoriškai labai didelės. Remiantis duomenimis, ūkininkai reagavo sumažindami trąšų naudojimą, o tai turi iki šiol dar neaiškių neigiamų pasekmių derliui ir maisto bei pašarų produktų kokybei;

(3)

kitų gamybos priemonių, pvz., augalų apsaugos produktų ir gyvūnų sveikatos priežiūros priemonių, įrangos ir pakuočių, kainos ūkininkams ir maisto grandinės subjektams padidėjo dėl bendros infliacijos;

(4)

žemės ūkio produktų kainos taip pat padidėjo 2022 m., kai buvo pradedama atsigauti po COVID-19 pandemijos ir kai iškilo susirūpinimas dėl to, ar produktų tiekimas pasaulyje po Rusijos išpuolio prieš Ukrainą bus pakankamas. Tačiau kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, pieno, vyno arba vaisių ir daržovių, šios didelės kainos negalėjo kompensuoti dėl didesnių gamybos sąnaudų prastėjančių verslo rezultatų;

(5)

pastaruoju metu daugelio žemės ūkio produktų, pvz., grūdų, aliejinių augalų, pieno produktų ar vyno, kainos smarkiai mažėja. Kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose padėtis tapo ypač sudėtinga, nes sumažėjo gamybos priemonių ir žemės ūkio produktų kainų santykis;

(6)

dėl padidėjusių gamintojų sąnaudų visoje Sąjungoje išaugo maisto produktų kainos vartotojams, o tai turėjo įtakos maisto įperkamumui. Naujausi duomenys rodo, kad visoje Sąjungoje laikosi didelė maisto kainų vartotojams infliacija, viršijanti 15 proc. Kai kuriose valstybėse narėse ši vertė siekia beveik 40 proc. Yra įrodymų, kad didelės kainos turėjo įtakos vartojimo lygiui tam tikruose maisto sektoriuose, pavyzdžiui, mėsos, vyno arba vaisių ir daržovių sektoriuose. Vartotojai dažniau renkasi pigesnius maisto produktus ir atsisako ekologiškų maisto produktų, ekologiško vyno ir kilmės vietos nuorodomis bei geografinėmis nuorodomis saugomų maisto produktų. Tokie paklausos pokyčiai gali neigiamai paveikti gamintojų investicijų grąžą;

(7)

tam tikruose žemės ūkio sektoriuose ir tam tikrose valstybėse narėse šį bendrą ekonominių sunkumų scenarijų apsunkino neatidėliotinos su konkrečiais sektoriais susijusios problemos;

(8)

pastarojo meto išskirtiniai neigiami meteorologiniai reiškiniai tam tikruose regionuose, pavyzdžiui, sausra (Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje) ir potvyniai (Italijoje), padarė didelę žalą žemės ūkio produktų gamintojams, o tai kelia pavojų jų ekonominiam gyvybingumui. Nors yra požymių, kad tokie įvykiai vyksta apskritai didėjant su klimato kaita susijusiai rizikai žemės ūkiui, šių įvykių intensyvumas buvo neeilinis;

(9)

grūdų ir aliejinių augalų sektoriuje ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, ištinkantys įvairius Sąjungos žemės ūkio regionus, kelia didelį pavojų pavasario ir vasarinių kultūrų kiekiui ir kokybei. Šis sektorius susiduria su mažėjančiomis kainomis. Palyginti su praėjusiais metais, grūdų kainos sumažėjo apie 40 proc. Dėl to ūkininkams kyla problemų, nes daugelis pastaraisiais mėnesiais pirko brangių gamybos priemonių, o dabar jų produktų rinkos kainos vos padengia gamybos sąnaudas, o kai kuriais atvejais net nepadengia jų. Be to, kai kurie ūkininkai negalėjo apsėti savo laukų dėl mažo dirvožemio drėgnumo ir drėkinimui skirto vandens trūkumo, o dėl to sumažės gamyba ir derlius. Tai ypač pasakytina apie Čekiją, Daniją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją, Kiprą, Latviją, Austriją, Portugaliją, Slovėniją ir Švediją;

(10)

rinkos padėtis vaisių ir daržovių sektoriuje yra labai sudėtinga dėl didelės infliacijos, darančios poveikį vartojimui, kuris, kaip apskaičiuota, sumažėjo bent 10 proc.. Situaciją dar pablogina didelės energijos sąnaudos. Energija yra svarbus šiltnamiuose auginamos produkcijos ir po derliaus nuėmimo reikalingos logistikos sąnaudų veiksnys. Todėl, nepaisant padidėjusių žemės ūkio produktų kainų, gamintojai ir toliau patiria spaudimą savo maržoms. Apynių sektorius susiduria su panašiais iššūkiais. Tokia padėtis susidarė keliose valstybėse narėse, visų pirma Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Estijoje, Airijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Latvijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje ir Suomijoje;

(11)

gyvulių sektoriuje gamintojams didelių sunkumų kyla dėl aukštų pašarų kainų, o taip pat energijos kainų ir bendros infliacijos. Nepaisant bendro palankaus jautienos, kiaulienos ir paukštienos kainų lygio, gamintojai susiduria su sunkumais padengdami savo gamybos sąnaudas. Sunkumai yra dar didesni pieno sektoriuje, nes 2022 m. pabaigoje išaugusios kainos pradėjo smarkiai mažėti. Be to, maisto produktų vartotojų kainos daro poveikį kokybiškų produktų paklausai tarp vartotojų, iš kurios tų sektorių ūkininkai gauna didžiąją dalį savo pajamų. Latvijos ir Lietuvos pieno sektoriaus padėtis yra ypač sudėtinga, nes nacionalinės pieno kainos sumažėjo labiau nei kitose valstybėse narėse. Be to, su pirmiau nurodytais sunkumais susiduria ir Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Liuksemburgo, Maltos, Austrijos, Slovėnijos bei Suomijos gyvulininkystės sektoriai;

(12)

paklausos sumažėjimas dėl infliacijos, be kita ko, eksporto rinkose, kartu su didele pasiūla visų pirma daro poveikį tam tikrų regionų vyno sektoriams, ypač raudonojo ir rožinio vyno sektoriams. Netikrumą vyno rinkoje taip pat didino išaugusios gamybos sąnaudos ir neįprasti meteorologiniai reiškiniai. Ši situacija ypač paveikė Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją ir Portugaliją;

(13)

gali būti, kad Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/1225 (2) 2 straipsniu nustatytos laikino distiliavimo krizės atveju priemonės, pagal kurią valstybės narės gali nustatyti nacionalines paramos programas vyno sektoriuje, nepakaks padėčiai, susidariusiai dėl programų finansinio ribotumo, ištaisyti. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudoti papildomus finansinius išteklius, kad padidintų savo biudžeto asignavimus nacionalinėms vyno sektoriaus paramos programoms siekiant finansuoti daugiau distiliavimo veiklos pagal tuos pačius tinkamumo reikalavimus ir tomis pačiomis paramos sąlygomis, išskyrus įgyvendinimo terminą, kuris turėtų būti pritaikytas pagal šį reglamentą finansuojamai veiklai. Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti šia galimybe, šiuo reglamentu nustatytu Sąjungos finansiniu įnašu turėtų būti galima naudotis kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (3) VII priede 2023 ir 2024 finansiniams metams nustatytais finansiniais asignavimais;

(14)

vis dar labai didelės gamybos priemonių kainos, žemės ūkio produktų kainų kritimas, taip pat problemos, su kuriomis susiduria tam tikri sektoriai ir valstybės narės, gali sukelti likvidumo problemų žemės ūkio produktų gamintojams. Siekdamos ištaisyti šią padėtį, valstybės narės ėmė taikyti valstybės pagalbos priemones pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles;

(15)

Komisija priėmė sprendimą dėl dviejų skubios žemės ūkio paramos paketų, kuriais gali pasinaudoti tam tikros valstybės narės siekdamos išmokėti kompensacijas didžiausią žalą patyrusių grūdų ir aliejinių augalų sektorių ūkininkams, t. y. Komisijos įgyvendinimo reglamentų (ES) 2023/739 (4) ir (ES) 2023/1343 (5), kuriais siekiama šalinti neigiamą poveikį, patiriamą dėl spaudimo kainoms minėtuose sektoriuose. Šis trečiasis skubios paramos paketas skirtas kitų valstybių narių ūkininkams, kurie susiduria su specifinėmis problemomis, darančiomis poveikį žemės ūkio gamybos gyvybingumui;

(16)

todėl siekiant padėti spręsti konkrečias nustatytas problemas ir užkirsti kelią sparčiam gamybos pablogėjimui tose valstybėse narėse, kurios nebuvo paramos pagal du naujausius žemės ūkio paramos paketus, nustatytus įgyvendinimo reglamentais (ES) 2023/739 ir (ES) 2023/1343, gavėjos, turėtų būti priimta išskirtinė priemonė;

(17)

nurodyti sunkumai yra konkreti problema, kuriai taikomas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnis. Jų negalima lengvai pašalinti priemonėmis, kurių imamasi pagal to reglamento 219 arba 220 straipsnius. Padėtis nėra konkrečiai susijusi su esamu konkrečiu rinkos sutrikimu ar tikslia jo grėsme. Ji taip pat nesusijusi su priemonėmis, kuriomis būtų kovojama su gyvūnų ligų plitimu ar vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai;

(18)

reikėtų nustatyti sumas, kurias būtų galima skirti konkrečiai valstybei narei gavėjai, atsižvelgiant visų pirma į jos atitinkamą svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis tiesioginėms išmokoms taikomoms grynosiomis viršutinėmis ribomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (6) III priede. Nustatant sumas Ispanijai, Italijai ir Portugalijai reikėtų atsižvelgti į tai, kad šios šalys yra labiausiai nuo išskirtinių neigiamų meteorologinių reiškinių nukentėjusios valstybės narės. Latvijai ir Lietuvai skiriamomis sumomis reikėtų atsižvelgti į tai, kad šių šalių padėtis pieno sektoriuje yra ypač sudėtinga;

(19)

valstybės narės gavėjos turėtų paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į atitinkamų ūkininkų patiriamų sunkumų ir ekonominės žalos mastą. Jos turėtų užtikrinti, kad tie ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ir konkurencijos iškraipymo;

(20)

kadangi valstybėms narėms gavėjoms skirtos sumos tik iš dalies sumažintų ūkininkų patiriamus ekonominius sunkumus, šioms valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti papildomą nacionalinę paramą tiems gamintojams laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir terminų;

(21)

siekiant valstybėms narėms gavėjoms suteikti lankstumą skirstyti pagalbą atsižvelgiant į atitinkamų ūkininkų aplinkybes, joms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, užtikrinant, kad ūkininkai negautų kompensacijos permokos;

(22)

kad būtų išvengta kompensacijos permokų, valstybės narės gavėjos turėtų atsižvelgti į paramą, suteiktą pagal kitas nacionalines ar Sąjungos paramos priemones arba privačias schemas siekiant reaguoti į atitinkamus ekonominius nuostolius;

(23)

kadangi Sąjungos pagalbos sumos nustatytos eurais, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų skiriama vienodomis sąlygomis ir vienu metu, būtina nustatyti euro kaip nacionalinės valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms (Čekijai, Danijai ir Švedijai) skirtos sumos konvertavimo datą. Kadangi šiame reglamente pagalbos paraiškų pateikimo terminas nenumatytas, taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 (7) 30 straipsnio 3 dalį tikslinga laikyti, kad šiame reglamente nustatytoms sumoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra šio reglamento įsigaliojimo data;

(24)

dėl priežasčių, susijusių su biudžetu, Sąjunga turėtų finansuoti valstybių narių gavėjų patirtas išlaidas tik jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos. Todėl šiai išskirtinei priemonei skirta parama turėtų būti išmokėta iki 2024 m. sausio 31 d.;

(25)

valstybės narės gavėjos turėtų pateikti Komisijai išsamią informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, kad Sąjunga galėtų stebėti šiuo reglamentu nustatytos priemonės veiksmingumą;

(26)

siekiant užtikrinti greitą pagalbos išmokėjimą ūkininkams, valstybėms narėms gavėjoms turėtų būti sudaryta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(27)

šiame reglamente nustatyta priemonė atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (ES) 2016/429 nustatyta, kad tam, kad gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos galėtų būti įvežtos į Sąjungą, jos turi būti iš trečiosios šalies, teritorijos arba jos zonos ar laikymo vietos, įtrauktos į sąrašą pagal to reglamento 230 straipsnio 1 dalį;

(2)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/692 (2) nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kuriuos turi atitikti tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos iš trečiųjų šalių, teritorijų arba jų zonų, o jeigu vežami akvakultūros gyvūnai – iš laikymo vietų, tam, kad jas būtų galima įvežti į Sąjungą;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/404 (3) sudaryti sąrašai, į kuriuos įtrauktos trečiosios šalys, teritorijos arba zonos ar laikymo vietos, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą tų rūšių ir kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, kuriems taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692;

(4)

konkrečiai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV prieduose yra pateikti sąrašai, į kuriuos įtrauktos trečiosios šalys, jų teritorijos arba zonos, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių paukščių bei medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas;

(5)

Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie du labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkius tarp naminių paukščių Kambrijos grafystėje Anglijoje (1) ir Aberdyšyro grafystėje Škotijoje (1), kurie atitinkamai 2023 m. liepos 2 ir 9 d. buvo patvirtinti laboratoriniais tyrimais (AT-PGR);

(6)

po šių naujausių LPPG protrūkių Jungtinės Karalystės veterinarijos tarnybos aplink užkrėstus ūkius nustatė bent 10 km apribojimų taikymo zonas ir įgyvendino likvidavimo politiką, kad būtų suvaldytas LPPG ir apribotas šios ligos plitimas;

(7)

be to, Jungtinė Karalystė pateikė Komisijai informacijos apie jos teritorijoje susiklosčiusią epizootinę situaciją ir apie priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią tolesniam labai patogeniško paukščių gripo plitimui;

(8)

Komisija tą informaciją įvertino. Komisija mano, kad, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos padėtį teritorijoje, kuriai taikomi Jungtinės Karalystės veterinarijos institucijų nustatyti apribojimai, naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių bei medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntų iš tų teritorijų įvežimas į Sąjungą turėtų būti sustabdytas, kad būtų apsaugota Sąjungos gyvūnų sveikatos būklė;

(9)

Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos pateikė atnaujintą informaciją apie jų teritorijose susiklosčiusią epizootinę padėtį, susijusią su LPPG, dėl kurios sustabdytas tam tikrų produktų įvežimas į Sąjungą, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV prieduose;

(10)

visų pirma Kanada pateikė atnaujintą informaciją apie jos teritorijoje susiklosčiusią epizootinę padėtį, susijusią su 32 LPPG protrūkiais naminių paukščių ūkiuose Albertos (6), Britų Kolumbijos (11), Naujosios Škotijos (1), Ontarijo (2), Kvebeko (6) ir Saskačevano (6) provincijose, kurie buvo patvirtinti 2022 m. balandžio 14 d. – 2023 m. gegužės 6 d.;

(11)

be to, Jungtinė Karalystė pateikė atnaujintą informaciją apie jos teritorijoje susiklosčiusią epizootinę padėtį, susijusią su trimis LPPG protrūkiais naminių paukščių ūkiuose Linkolnšyro (2) ir Rytų Sasekso (1) grafystėse Anglijoje (Jungtinė Karalystė), kurie buvo patvirtinti 2023 m. gegužės 17 d. – 2023 m. gegužės 25 d.;

(12)

be to, Jungtinės Amerikos Valstijos pateikė atnaujintą informaciją apie jos teritorijoje susiklosčiusią epizootinę padėtį, susijusią su trimis LPPG protrūkiais naminių paukščių ūkiuose Šiaurės Dakotos, Pietų Dakotos ir Tenesio valstijose, kurie buvo patvirtinti 2023 m. sausio 5 d. – 2023 m. balandžio 19 d.;

(13)

Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat pateikė informaciją apie priemones, kurių jos ėmėsi, siekdamos užkirsti kelią tolesniam LPPG išplitimui. Visų pirma po šių tos ligos protrūkių Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos įgyvendino likvidavimo politiką, kad būtų suvaldytas ir apribotas šios ligos plitimas, ir, įgyvendinusios likvidavimo strategiją užkrėstuose naminių paukščių ūkiuose savo teritorijose, taip pat baigė taikyti būtinąsias valymo ir dezinfekavimo priemones;

(14)

Komisija įvertino Kanados, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų pateiktą informaciją. Komisija mano, kad Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos pateikė tinkamas garantijas, kad gyvūnų sveikatos padėtis, dėl kurios sustabdytas įvežimas, nebekelia grėsmės gyvūnų ar visuomenės sveikatai Sąjungoje ir kad dėl to naminių paukščių prekių įvežimas į Sąjungą iš Kanados, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų atitinkamų zonų, iš kurių buvo sustabdytas įvežimas į Sąjungą, turėtų būti iš naujo leidžiamas;

(15)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į dabartinę epizootinę padėtį, susijusią su LPPG Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose;

(16)

be to, Namibija, kuri daug metų neeksportavo ir neketina eksportuoti į Sąjungą naminių paukščių ir jų genetinės medžiagos produktų, beketerių paukščių šviežios mėsos, naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių mėsos gaminių ir kiaušinių bei kiaušinių gaminių, paprašė būti išbraukta iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V, XIV, XV ir XIX prieduose pateikto trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti tas prekes, sąrašo. Todėl tie priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(17)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1226 (4) iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai nustatant Kanadai skirtuose įrašuose pirmiau uždarytai CA-2.187 zonai galiojimo pradžios datą. V priedo 1 dalyje nustatyta klaida, kuri turėtų būti ištaisyta. Todėl tas priedas turėtų būti atitinkamai ištaisytas;

(18)

atsižvelgiant į dabartinę dėl LPPG Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose susiklosčiusią epizootinę padėtį ir Namibijos prašymą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V, XV, XIV ir XIX priedų pakeitimai, kurie turi būti padaryti šiuo reglamentu, turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(19)

Kanadai skirtas įrašas zonai CA-2.187 skirtoje eilutėje Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V priedo 1 dalyje turėtų būti taikomas nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1226 taikymo pradžios datos;

(20)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2013 m. gegužės 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/255/BUSP (1);

(2)

Taryba tebėra giliai susirūpinusi dėl padėties Sirijoje. Daugiau kaip dešimtmetį besitęsiantis konfliktas Sirijoje toli gražu nesibaigė ir toliau kelia kančias bei nestabilumą. 2023 m. vasario 6 d. įvykus katastrofiškam žemės drebėjimui Sirijos gyventojų kančios dar labiau didėja;

(3)

savo 2023 m. vasario 9 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė giliausią užuojautą 2023 m. vasario 6 d. įvykusio katastrofiško žemės drebėjimo aukoms ir solidarizavosi su Turkijos ir Sirijos žmonėmis. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad Sąjunga yra pasirengusi teikti tolesnę pagalbą siekiant palengvinti kančias visuose nukentėjusiuose regionuose. Ji visus paragino užtikrinti nuo žemės drebėjimo Sirijoje nukentėjusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, galimybę gauti humanitarinę pagalbą, o humanitarinę bendruomenę – remiant Jungtinėms Tautoms užtikrinti greitą pagalbos suteikimą;

(4)

savo 2021 m. gegužės 20 d. išvadose „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES humanitariniai veiksmai: nauji iššūkiai, tie patys principai“ Taryba dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą vengti bet kokio galimo nenumatyto Sąjungos ribojamųjų priemonių neigiamo poveikio aiškiais principais pagrįstoms humanitarinėms operacijoms ir, kai tai neišvengiama, kuo labiau jį sušvelninti. Taryba pakartojo, kad Sąjungos ribojamosios priemonės atitinka visus įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, visų pirma, tarptautinę žmogaus teisių teisę, tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę pabėgėlių teisę. Ji pabrėžė, kad vykdant Sąjungos sankcijų politiką svarbu visapusiškai laikytis humanitarinių principų ir tarptautinės humanitarinės teisės, be kita ko, nuosekliai įtraukiant humanitarines išimtis į ribojamųjų priemonių režimus, kai aktualu, ir užtikrinant, kad būtų nustatyta veiksminga sistema, pagal kurią humanitarinės organizacijos galėtų naudotis tokiomis išimtimis;

(5)

Taryba primena, kad Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis, įskaitant ribojamąsias priemones, priimtas atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, nesiekiama užkirsti kelio humanitarinės pagalbos, įskaitant medicinos pagalbą, teikimui ar trukdyti tokią pagalbą teikti. Daugumai sektorių, įskaitant maisto, vaistų ir medicinos reikmenų sektorius, ribojamosios priemonės, priimtos atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, netaikomos. Be to, kiek tai susiję su atskiromis priemonėmis, jau yra nustatyta išimčių, pagal kurias į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams leidžiama naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais, kai tokios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra būtini siekiant vienintelio tikslo – teikti humanitarinę pagalbą Sirijoje arba pagalbą civiliams gyventojams Sirijoje. Tam tikrais atvejais yra būtinas išankstinis atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos leidimas;

(6)

2023 m. vasario 23 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/408 (2), kuriuo nustatė išimtį, taikomą į sąrašą įtrauktų fizinių ir juridinių asmenų ir subjektų turto įšaldymui bei galimybių jiems naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais suteikimo apribojimams tarptautinių organizacijų ir tam tikrų apibrėžtų kategorijų subjektų, dalyvaujančių vykdant humanitarinę veiklą, naudai. Taryba nusprendė, kad ši išimtis, kuriai nereikia išankstinio atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos leidimo, turėjo būti taikoma pradiniu šešių mėnesių laikotarpiu, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.;

(7)

atsižvelgiant į humanitarinės krizės Sirijoje sunkumą ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greitai teikti pagalbą, tikslinga pratęsti šios išimties galiojimą iki 2024 m. vasario 24 d.;

(8)

reikalingi tolesni Sąjungos veiksmai, kad būtų įgyvendintos tam tikros šiame sprendime numatytos priemonės;

(9)

todėl Sprendimas 2013/255/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

išskyrus civilinės aviacijos sritį, Sąjungos teisėje šiuo metu nėra nustatytų suderintų viešosiose erdvėse aptikimo tikslais naudojamų metalo ieškiklių eksploatacinių reikalavimų. Tokie reikalavimai valstybėse narėse skiriasi, todėl plačiosios visuomenės apsauga nuo grėsmių saugumui yra nevienoda ir ne visada pakankamai aukšto lygio. Valstybėse narėse, kurių saugumo lygis viešosiose erdvėse yra žemesnis, teroristai ir kiti nusikaltėliai gali naudotis tomis spragomis, be kita ko, siekdami rengti išpuolius ar vykdyti kitą nusikalstamą veiklą;

(2)

pastaraisiais metais Sąjungoje daugiausia teroristinių išpuolių prieš plačiosios visuomenės narius įvykdoma viešosiose erdvėse. Siekiant prisidėti prie pakankamai aukšto lygio apsaugos nuo grėsmių saugumui viešosiose erdvėse visoje Sąjungoje, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyti savanoriški metalo ieškiklių eksploataciniai reikalavimai;

(3)

civilinės aviacijos srityje naudojamiems ieškikliams, įskaitant metalo ieškiklius, taikomi išsamūs reikalavimai, nustatyti Komisijos įgyvendinimo sprendime C(2015) 8005 (1). Civilinės aviacijos saugumo srityje šie reikalavimai yra aiškiai apibrėžti ir jais užtikrinama aukšto lygio apsauga. Todėl šiai sričiai ši rekomendacija neturėtų būti taikoma. Be to, aiškumo sumetimais reikėtų paaiškinti, kad ši rekomendacija neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisės aktams, kuriais reglamentuojami metalo ieškiklių saugos aspektai;

(4)

ES kovos su terorizmu darbotvarkėje (2) Komisija įsipareigojo remti savanoriškų ES reikalavimų dėl aptikimo technologijų rengimą, siekdama užtikrinti, kad tomis technologijomis būtų aptinkamos grėsmės, kurias reikia nustatyti, kartu išsaugant žmonių judumą. Vykdydama šį įsipareigojimą, Komisija sudarė techninę darbo grupę aptikimui taikomų eksploatacinių reikalavimų klausimais, kurią sudaro valstybių narių ekspertai, gamintojai ir kelių Komisijos tarnybų pareigūnai, ir paprašė jos padėti Sąjungos lygmeniu parengti savanoriškus ES metalo ieškiklių eksploatacinius reikalavimus. Ši rekomendacija, visų pirma joje nustatyti savanoriški reikalavimai, susiję su gaminio dokumentacija ir metalo aptikimo veiksmingumu, grindžiama tos darbo grupės atliktu parengiamuoju darbu;

(5)

todėl valstybės narės, vykdydamos viešuosius metalo ieškiklių, skirtų naudoti viešosiose erdvėse, pirkimus, turėtų taikyti savanoriškus ES eksploatacinius reikalavimus;

(6)

nereikėtų reikalauti, kad valstybės narės pirktų arba viešosiose erdvėse naudotų tam tikrus konkrečius metalo ieškiklius. Sprendimus, kokius metalo ieškiklius pirkti arba naudoti atitinkamoje viešojoje erdvėje, ir toliau turėtų priimti tik valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės. Savanoriški ES eksploataciniai reikalavimai turėtų būti taikomi vykdant valstybių narių viešųjų pirkimų veiklą, siekiant prisidėti prie aukšto lygio metalo ieškiklių, kuriuos valstybės narės naudoja viešosiose erdvėse visoje Sąjungoje, aptikimo veiksmingumo;

(7)

savanoriškais ES eksploataciniais reikalavimais turėtų būti nustatyti keli standartai, atitinkantys įvairius aptariamų metalo ieškiklių naudojimo būdus. Žemiausias standartas yra susijęs su tokia mažesnio jautrumo įranga, kuri skirta naudoti dažno judėjimo arba didelio susibūrimo zonose, kuriose reikia aptikti ypač pavojingus ginklus kartu užtikrinant didelį žmonių ir jų daiktų pralaidumą ir mažą erzinančio pavojaus signalo dažnį. Aukščiausias standartas yra susijęs su tokia didesnio jautrumo įranga, kuri skirta naudoti vietose, kuriose reikia aptikti net ir mažiausias grėsmes ir kuriose galima prisitaikyti prie mažo pralaidumo spartos;

(8)

savanoriški ES eksploataciniai reikalavimai neturėtų būti suprantami kaip skirti pakeisti nacionalinius metalo ieškiklių eksploatacinius standartus, jei tokie nacionaliniai standartai yra nustatyti. Visų pirma valstybėms narėms turėtų būti palikta laisvė pagal Sąjungos teisę taikyti griežtesnius eksploatacinius reikalavimus viešosiose erdvėse naudojamiems metalo ieškikliams;

(9)

šia rekomendacija gamintojai turėtų būti netiesiogiai skatinami laikytis reikalavimų ateityje gaminant metalo ieškiklius. Todėl valstybės narės metalo ieškiklių, kurie bus naudojami saugumo grėsmei viešosiose erdvėse aptikti, pirkimo dokumente turėtų reikalauti, kad konkurso dalyviai kartu su pasiūlymu pateiktų gaminio dokumentaciją ir paties gamintojo metodika pagrįstą atitikties deklaraciją ir taip įrodytų metalo ieškiklių atitiktį šioje rekomendacijoje nustatytiems savanoriškiems eksploataciniams reikalavimams;

(10)

metalo ieškiklių naudojimas viešosiose erdvėse gali kelti problemų, susijusių su teisių į privatumo ir asmens duomenų apsauga. Vykdant visą su tokiu naudojimu susijusią veiklą, įskaitant įrangos pirkimą, eksploatavimą ir bet kokią tolesnę duomenų tvarkymo veiklą, itin svarbu kuo labiau apriboti intervenciją ir bet kuriuo atveju veikti laikantis Sąjungos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (3), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 (4) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos;

(11)

visų pirma atsižvelgiant į atitinkamus technologinius pokyčius grėsmių saugumui aptikimo srityje, savanoriški metalo ieškiklių eksploataciniai reikalavimai prireikus turėtų būti peržiūrimi ir koreguojami. Todėl Komisija, padedama techninės darbo grupės aptikimo eksploatacinių reikalavimų klausimais, atidžiai stebės technologinius ir kitus svarbius pokyčius ir reguliariai vertins poreikį keisti šią rekomendaciją;

(12)

siekiant veiksmingumo ir skaidrumo ir visų pirma atsižvelgiant į tai, kad svarbu kuo greičiau pašalinti nustatytas grėsmes saugumui, valstybės narės turėtų būti skatinamos įgyvendinti šią rekomendaciją ir per pagrįstą laikotarpį pateikti Komisijai ataskaitą apie savo įgyvendinimo priemones;

(13)

remiantis tomis ataskaitomis ir kita susijusia informacija, praėjus tinkamam laikotarpiui, turėtų būti įvertinta pažanga, padaryta įgyvendinant šią rekomendaciją, siekiant, inter alia, įvertinti, ar šiuo klausimu būtini privalomi Sąjungos teisės aktai,