(1)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/127 (2) Reglamentas (ES) 2021/2116 papildomas mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir euro naudojimo taisyklėmis;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 3b dalį valstybės narės gali nuspręsti mokėti išankstines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (3) II dalies I antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnyje nustatytą pagalbos programą 2023–2024 ir vėlesniais mokslo metais. Siekiant užtikrinti nuoseklų ir nediskriminacinį išankstinių išmokų mokėjimą ir garantuoti Sąjungos lėšų apsaugą, tikslinga nustatyti specialias išankstinių išmokų mokėjimo sąlygas, t. y. maksimalią paraiškų teikėjams skirtos pagalbos procentinę dalį ir reikalavimą, kad pagalbos paraiškų teikėjai pateiktų užstatą;

(3)

Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 19 straipsnyje nustatyti konkretūs atvejai, kuriais kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą. Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai pagalbos paraiškų teikėjai yra valdžios institucijos, įsipareigojimų pagal mokykloms skirtą programą nesilaikymo rizika yra nedidelė, tikslinga leisti kompetentingai institucijai reikalavimo pateikti užstatą netaikyti taip pat ir tiems pagalbos paraiškų teikėjams;

(4)

Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 28 straipsnio pavadinime turėtų būti nurodytas ir užstatų negrąžinimas, o 2 dalis siekiant aiškumo turėtų būti papildyta nuoroda į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/128 (4) 56 straipsnį, kuriame nustatyta užstato negrąžinimo procedūra;

(5)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2022/127 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas ir ištaisytas,

(1)

Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 3b dalyje valstybėms narėms suteikta galimybė mokėti išankstines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies II skyriuje nustatytą pagalbos programą (toliau – mokykloms skirta programa) 2023–2024 ir vėlesniais mokslo metais. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/127 (3) papildomas Reglamentas (ES) 2021/2116, išdėstant taisykles, be kita ko, dėl užstatų, įskaitant specialias išankstinių pagalbos išmokų, paraiškų teikėjams mokamų pagal mokykloms skirtą programą neviršijant didžiausios galimos procentinės pagalbos dalies, mokėjimo sąlygas ir reikalavimą pagalbos paraiškų teikėjams pateikti užstatą;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/39 (4) išdėstytos mokykloms skirtos programos taikymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl valstybių narių strategijų turinio, taip pat dėl pagalbos paraiškų teikimo ir pagalbos išmokėjimo po to, kai veikla pagal mokykloms skirtą programą baigta vykdyti. Turėtų būti nustatytos įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias valstybės narės galėtų mokėti išankstines išmokas pagal mokykloms skirtą programą;

(3)

turėtų būti nustatytos taisyklės dėl pagalbos paraiškų teikėjų teikiamų išankstinių pagalbos išmokų pagal mokykloms skirtą programą paraiškų formos, turinio, dažnumo ir jas pagrindžiančių patvirtinamųjų dokumentų;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 4 straipsnyje išdėstyti būtiniausi reikalavimai, kuriuos turi atitikti pagalbos paraiškos, kad pagalbos paraiškų teikėjai galėtų jas pateikti kompetentingoms institucijoms, kai veikla, su kuria susijusios jų pagalbos paraiškos, jau baigta vykdyti, kad galėtų paprašyti kompensuoti patirtas išlaidas. Jame taip pat nustatyti patvirtinamieji dokumentai, kurių reikia toms paraiškoms pagrįsti. Pareiga pateikti pagalbos paraišką taip pat turėtų būti taikoma, kai pagalbos paraiškos teikėjas gavo išankstinę pagalbos išmoką. Tačiau tikslinga nustatyti specialius reikalavimus, taikytinus pagalbos paraiškoms tais atvejais, kai buvo išmokėtos išankstinės išmokos;

(5)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 5 straipsnyje išdėstytos sąlygos, kuriomis kompetentingos institucijos pagalbos paraiškų teikėjams išmoka pagalbą, kad kompensuotų išlaidas, patirtas vykdant veiklą pagal mokykloms skirtą programą. Tikslinga išdėstyti taisykles, pagal kurias kompetentingos institucijos pagalbos paraiškų teikėjams mokėtų išankstines pagalbos išmokas, ir nustatyti pagalbos išmokėjimo sąlygas tais atvejais, kai buvo išmokėtos išankstinės išmokos. Be to, to straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos patvirtinamųjų dokumentų sąlygos turėtų būti išdėstytos 4 straipsnyje, nes jais pagrindžiamos pagalbos paraiškos;

(6)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 6 straipsnyje nustatyti mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms ir mokykloms skirtam pienui skiriamų finansinių sumų perkėlimų ir pranešimų apie tuos perkėlimus Komisijai pateikimo to reglamento 3 straipsnyje nurodytuose prašymuose dėl Sąjungos pagalbos terminai. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23a straipsnio 4 dalį, perkėlimai gali būti atliekami vieną kartą per mokslo metus: arba prieš galutinių skiriamų sumų nustatymą ateinantiems mokslo metams – tarp valstybės narės orientacinių skiriamų sumų, arba prasidėjus mokslo metams – tarp valstybės narės galutinių skiriamų sumų, jei tokios skiriamos sumos atitinkamai valstybei narei buvo nustatytos. Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 3 ir 6 straipsnius, valstybės narės apie visas tokias perkeliamas galutines skiriamas sumas Komisijai turi pranešti iki mokslo metų, kuriais tie perkėlimai atliekami, sausio 31 d. Kad valstybėms narėms būtų suteikta daugiau lankstumo valdant savo skiriamas sumas ir siekiant kuo labiau tas sumas panaudoti, tikslinga leisti valstybėms narėms savo galutines skiriamas sumas perkelti po tos datos ir apie perkėlimą Komisijai pranešti iki rugpjūčio 31 d. po atitinkamų mokslo metų;

(7)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 9 straipsnyje nustatytos specialios taisyklės, pagal kurias valstybės narės turi atlikti patikras, kad užtikrintų mokykloms skirtos programos teisės aktų laikymąsi. Jos apima sistemingo visų pagalbos paraiškų tikrinimo taisykles ir su pagalbos paraiškomis pateikiamų patvirtinamųjų dokumentų patikrų reikalavimus. Tikslinga nustatyti, kad tos pačios taisyklės būtų taikomos išankstinių pagalbos išmokų paraiškoms. Be to, remiantis įgyvendinant mokykloms skirtą programą įgyta patirtimi ir siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, taip pat tikslinga nustatyti, kad administracinės patikros turi būti atliekamos prieš pagalbos išmokėjimą;

(8)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/39 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės išankstines pagalbos išmokas gali skirti tik 2023–2024 ir vėlesniais mokslo metais, ir siekiant joms suteikti pakankamai laiko savo kontrolės sistemoms pritaikyti, tikslinga nustatyti, kad nuostatų dėl išankstinių išmokų ir patikrų pakeitimai turi būti taikomi tik pagalbai 2023–2024 ir vėlesniems mokslo metams;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/804 (2), kuriuo Europos Komisija tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, nustatė galutinius antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Šiuo metu taikomi antidempingo muitai, kurių normos yra nuo 29,2 % iki 41,4 % importuojamam atrinktų eksportuojančių gamintojų produktui, 45,6 % – importuojamam neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių produktui ir 54,9 % – importuojamam visų kitų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) bendrovių produktui.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą, Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(4)

Prašymą atlikti peržiūrą tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, 2022 m. vasario 10 d. pateikė Europos plieno vamzdžių gamintojų asociacija (toliau – pareiškėjas arba ESTA). Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui veikiausiai dempingas tęstųsi arba pasikartotų ir tęstųsi arba pasikartotų Sąjungos pramonei daroma žala.

(5)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2022 m. gegužės 12 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijavo priemonių, taikomų tam tikriems į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, galiojimo termino peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą, Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai suabejojo, ar tai, jog nė vienas iš pradinio tyrimo metu atrinktų Sąjungos gamintojų nedalyvavo teikiant prašymą atlikti šią peržiūrą, reiškia, kad nagrinėjamos bendrovės visiškai atsigavo nuo importo dempingo kaina ir žalingo importo.

(7)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad eksportuojantys gamintojai neabejojo dėl to, ar prašymas atitiko pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas. Iš tiesų, tyrimą pradėjo Europos plieno vamzdžių asociacija, pagaminanti daugiau nei 25 % visos Sąjungos produkcijos, ir jai pritarė Sąjungos gamintojai, pagaminantys daugiau nei 50 % visos ES produkcijos. Antra, Sąjungos gamintojas „Huta Batory“ buvo atrinktas vykdant abu tyrimus – pradinį tyrimą ir priemonių galiojimo termino peržiūrą. Trečia, atliekant pradinį tyrimą atrinktas antrasis gamintojas „Valcovni Trub Chomutov AS“ pritarė dėl prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, tačiau Komisija jo neatrinko. Galiausiai kitos dvi per pradinį tyrimą atrinktos bendrovės „Arcelor Mittal Tubular Products Roman“ ir „Vallourec Deutschland GmbH“ pasitraukė iš Sąjungos rinkos arba šiuo metu iš jos traukiasi. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(8)

Be to, eksportuojantys gamintojai teigė, kad priemonių galiojimo termino peržiūra turi būti inicijuojama, kai prašyme pateikiama pakankamai įrodymų, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų ir kad teigiamas sprendimas turi būti grindžiamas faktiniais įrodymais. Norėdami pagrįsti savo teiginį jie pabrėžė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai niekada nežinos, kokia yra normalioji vertė, nes naudojant kainas tipiškoje šalyje taikomi skirtingi metodai.

(9)

Komisija pažymėjo išnagrinėjusi pateiktų įrodymų tikslumą ir tinkamumą ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šio tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Bet kuriuo atveju eksportuojantys gamintojai nepateikė nepakankamų įrodymų pavyzdžio, todėl šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokiais tinkamais argumentais. Kalbant apie normaliąją vertę, eksportuojantys gamintojai turėjo pakankamai galimybių patikrinti prašyme naudotą (-us) metodą (-us) ir apskaičiuotą normaliąją vertę. Todėl jų tvirtinimas buvo atmestas.

(10)

Be to, eksportuojantys gamintojai nurodė, kad su nagrinėjamuoju produktu susijusi Sąjungos gamintojų verslo veikla daug labiau priklauso nuo sąlygų užsienio rinkose nei nuo sąlygų Sąjungoje ir kad pareiškėjų eksporto veiklos rezultatų pablogėjimas nuo 2019 m. negali būti siejamas su importuojamais Kinijos kilmės produktais. Jie taip pat tvirtino, kad ne tik prastus eksporto rezultatus, bet ir dalį neigiamų vystymosi tendencijų Sąjungoje lėmė COVID-19 pandemijos protrūkis, ypač 2020 m. Be to, jie teigė, kad prašyme nurodytos gamybos sąnaudos vienai tonai, t. y. 1 245–1 291 EUR, yra gerokai mažesnės nei pradinio tyrimo metu nurodytos sąnaudos.

(11)

Komisija pažymėjo, kad prašymo teikimo etapu pakanka, remiantis pareiškėjo pagrįstai turima informacija, pateikti įrodymų, kad yra tikimybė, jog žala tęstųsi arba pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Šiuo atžvilgiu, net jeigu eksportuojančių gamintojų tvirtinimai, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo dėl kitų veiksnių nei importas iš Kinijos, buvo teisingi, pateikti argumentai nepaneigė fakto, kad vertinant absoliučiais skaičiais ir pagal rinkos dalį importas iš Kinijos išliko didelis. Be to, iš prašyme pateiktų įrodymų matyti, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, žala greičiausiai pasikartotų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(12)

Eksportuojantys gamintojai taip pat tvirtino, kad bendrovės „Tenaris“ ekonominės veiklos rezultatai prieš pandemijos padarinius ir po jų buvo tvirtos ir normalios būklės. Bendrovės „Tubos Reunidos SA“ pardavimo vertė išliko tokia pati trejus metus iš eilės, pradedant nuo 2018 m., o nuo 2020 m. pardavimo rodikliai didėjo. Sumažėjo tik pardavimas eksportui į trečiąsias šalis, išskyrus JAV rinką. Siekdami pagrįsti savo argumentus dėl ES gamintojų padėties, jie pateikė įrodymų, kad abi bendrovės planuoja investuoti ir plėsti arba atnaujinti savo gamybos įrenginius Sąjungoje.

(13)

Komisija pažymėjo, kad žalos rodikliai analizuojami ne atskirų gamintojų, o visos Sąjungos pramonės lygmeniu. Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, prašyme pateikta pakankamai visos Sąjungos pramonės įrodymų, kad žala tęstųsi arba pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(14)

Eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad Sąjungos rinkoje sparčiai didėja importo iš Tailando dalis, o tai daro didelę įtaką taikomų priemonių poveikiui ir pareiškėjų padėčiai rinkoje. Be to, apsaugos priemonės taikomos ir nagrinėjamajam produktui ir bus taikomos iki 2024 m. birželio 30 d.

(15)

Komisija pažymėjo, kad importo iš Tailando atveju šalys neįrodė, kaip dėl jų argumento galėtų būti suabejota prašyme dėl žalos tęsimosi ir (arba) pasikartojimo pateiktais įrodymais. Kalbant apie apsaugos priemones, taikant antidempingo priemones sprendžiamos kitos problemos nei taikant apsaugos priemones. Be to, plieno produktams taikomos apsaugos priemonės netrukdo nustatyti antidempingo priemonių pagal apsaugos muitais neapmokestinamas kvotas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(16)

Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(17)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, Sąjungos gamintojams, profesinėms sąjungoms, žinomiems Kinijos Liaudies Respublikos gamintojams ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(18)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(19)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(20)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje, Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką ir atsižvelgiant į atrinktų bendrovių geografinį pasiskirstymą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko atitinkamai beveik 76 % ir 67 % visos žinomų panašaus produkto Sąjungos gamintojų gamybos ir pardavimo apimties. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau pastabų negavo. Todėl atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(21)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(22)

Tik vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į mažą skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(23)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(24)

Du KLR eksportuojantys gamintojai/eksportuojančių gamintojų grupė pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į tai, kad eksportuojančių gamintojų skaičius buvo nedidelis, Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina ir kad galima ištirti visus apie save pranešusius eksportuojančius gamintojus.

(25)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(26)

Komisija taip pat nusiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, naudotojams, Sąjungos gamintojų asociacijai ir eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai taip pat paskelbti internete (4).

(27)

Komisija gavo trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, vieno nesusijusio importuotojo, Sąjungos gamintojų asociacijos ir dviejų eksportuojančių gamintojų/eksportuojančių gamintojų grupių klausimyno atsakymus.

(28)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(29)

Komisija taip pat surengė tikrinamąjį vizitą šioje asociacijoje:

(30)

Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi tam protrūkiui suvaldyti (toliau – pranešimas dėl COVID-19) (5), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų eksportuojančių gamintojų patalpose. Vietoje to Komisija pagal Pranešimą dėl COVID-19 visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms padaryti, sutikrino nuotoliniu būdu. Komisija surengė vaizdo konferencijas su šiais eksportuojančiais gamintojais/eksportuojančių gamintojų grupe:

(31)

Po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai „Daye Special Steel Co. Ltd.“, „Zhejiang Pacific Seamless Steel Tube Co.“ ir „Yangzhou Chengde Steel Pipe, Co. Ltd“ išreiškė abejones dėl pasirinkimo per pradinį tyrimą atrinktų Sąjungos gamintojų neįtraukti, kaip jie teigė, į šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą ir dėl priežasčių, kodėl jie nebuvo atrinkti šį kartą. Be to, jie pažymėjo, kad šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje bendrovė „Huta Batory“ nebuvo nurodyta kaip vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų. Be to, jie nurodė negalintys įvertinti, ar nustatyta pasikartojusi žala yra susijusi su tuo, kad šiuose dviejuose tyrimuose atrinktos ne tos pačios bendrovės.

(32)

Komisija pažymėjo, kad šis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktas argumentas jau aptartas 7 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant tiksliau, Sąjungos gamintojas „Huta Batory“ buvo atrinktas per abu tyrimus – ir pradinį tyrimą, ir priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Šios bendrovės pavadinimas dabar yra „Alchemia S.A.“

(33)

Kalbant apie kitas bendroves, kaip paaiškinta 20 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai buvo atrinkti remiantis didžiausia tipiška panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Kadangi pastabų dėl atrinktų bendrovių negauta, atrinktos bendrovės buvo patvirtintos ir laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis. Be to, nors per pradinį tyrimą ir per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą atrinktos ne tos pačios bendrovės, eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių įrodymų, kad atrinktos bendrovės nėra tipiškos. Be to, vertindama Sąjungos pramonės padėtį ir žalos pasikartojimą, Komisija savo analizę taip pat grindžia makroekonominiais rodikliais, susijusiais su visais Sąjungos gamintojais, įskaitant tuos, kurie buvo atrinkti per pradinį tyrimą. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(34)

2023 m. balandžio 21 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(35)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(36)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip ir per pradinį tyrimą, t. y. tam tikri besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra 7304 19 90, ex 7304 29 90, 7304 39 88 ir 7304 59 89 (TARIC kodas 7304299090) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(37)

Tam tikri besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, naudojami įvairiais tikslais, pavyzdžiui, naftai, dujoms ir skysčiams transportuoti, polių statybai, mechaniniam naudojimui, katilų vamzdžiams ir naftos pramonėje naudojamiems vamzdiniams gaminiams (OCTG).

(38)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimasis produktas.

(39)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(40)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(41)

Pradiniu tiriamuoju laikotarpiu (6) Kinijos eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo daugiau kaip 42 tūkst. tonų nagrinėjamojo produkto, o tuo metu tai sudarė apie 26 % Sąjungos rinkos.

(42)

Atliekant šį tyrimą, išnagrinėjus nagrinėjamojo laikotarpio ir peržiūros tiriamojo laikotarpio statistinius nagrinėjamojo produkto importo duomenis, pateikiamus COMEXT ir pagal 14 straipsnio 6 dalį sukauptoje duomenų bazėje, nustatyta, kad importo apimtis buvo gerokai mažesnė nei bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų deklaruota eksporto apimtis. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo konkrečiu atveju statistinė informacija buvo nepatikima ir jos nebuvo galima naudoti importo iš KLR apimčiai ir Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos daliai nustatyti. Todėl savo išvadas dėl nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimties ir Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos dalies Komisija parengė remdamasi patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis ir prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(43)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo apie 2,9 tūkst. tonų nagrinėjamojo produkto, o tai sudarė [2,5–3,5 %] Sąjungos rinkos dalies (žr. 3 lentelę).

(44)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik apie 12 % visos apskaičiuotos peržiūrimojo produkto gamybos KLR apimties (7). Todėl Komisija manė, kad tikėtina, jog peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra visų Kinijos eksportuojančių gamintojų (neatrinktų ir nepatikrintų atliekant tyrimą) importo į ES apimtis viršijo 2,9 tūkst. tonų kiekį, kurį deklaravo bendradarbiaujantys Kinijos eksportuojantys gamintojai, o Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos dalis greičiausiai viršijo 3 lentelėje nurodytą [2,5–3,5 %] rinkos dalį.

(45)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksportuojantys gamintojai toliau eksportavo peržiūrimąjį produktą į Sąjungą, nors ir mažesniais kiekiais.

(46)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija tyrimą inicijavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(47)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(48)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Meksiką tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(49)

2022 m. liepos 14 d. pranešimu dėl bylos (toliau – pranešimas dėl gamybos veiksnių ir tipiškos šalies arba pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija išskyrė galimą tipišką šalį, t. y. Meksiką. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) bei pelną nustatys remdamasi turima informacija apie Meksikos gamintoją bendrovę „Tubos de Acero de México S.A.“ („Tamsa“).

(50)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(51)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(52)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(53)

Neseniai atlikdama su KLR plieno sektoriumi (8) susijusius tyrimus Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(54)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (9). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (10), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (11). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (12). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (13). Komisija taip pat nustatė, kad aliuminio sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (14), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje (15), visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo.

(55)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (16) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(56)

Prašyme teigiama, kad įvairaus pobūdžio visapusiškas Kinijos Vyriausybės ar kitų valdžios institucijų kišimasis į verslą skirtingais valdžios lygmenimis Kinijos ekonomikai kaip visumai daro didelę įtaką ir poveikį, dėl kurių Kinijos plieno pramonės vidaus rinkos kainos ir sąnaudos negali būti naudojamos šiame tyrime. Pozicijai pagrįsti prašyme buvo remiamasi Komisijos neseniai atliktais Kinijos plieno sektoriaus tyrimais (17).

(57)

Konkrečiai prašyme nurodyta, kad, atsižvelgiant į KLR Konstitucijoje įtvirtintą socialistinės rinkos ekonomikos doktriną, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) visapusį dalyvavimą ir Vyriausybės įtaką ekonomikai vykdant strateginio planavimo iniciatyvas, pavyzdžiui, 13-ąjį ir 14-ąjį penkmečio planus, Kinijos Vyriausybės kišimasis yra įvairių formų, t. y. administracinis, finansinis ir reguliuojamojo pobūdžio.

(58)

Prašyme pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Visų pirma, remdamasis ankstesniais Komisijos plieno sektoriaus tyrimais ir ataskaita, pareiškėjas teigė, kad:

(59)

Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(60)

Konkrečiai peržiūrimojo produkto sektoriuje, t. y. plieno sektoriuje, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad du pagrindiniai peržiūrimojo produkto gamintojai, t. y. „Daye Special Steel ltd“ ir „Zhejiang Pacific Seamless Tube“, yra valstybės valdomos įmonės. „Daye Special Steel ltd“ ir „Zhejiang Pacific Seamless Tube“ yra bendrovės „CITIC Pacific Special Steel“ patronuojamosios įmonės. Bendrovė „CITIC Pacific Special Steel“ yra viena iš didžiausių specialiojo plieno gamintojų Kinijoje (22), priklausanti bendrovei „CITIC Limited“, kuri yra VVĮ ir vienas iš didžiausių Kinijos konglomeratų (23). Savo 2021 m. metinėje ataskaitoje bendrovė „CITIC“ teigia, kad „siekdama įvykdyti 14-ąjį penkmečio planą, „CITIC“ yra įsipareigojusi įgyvendinti nacionalinę strategiją, įskaitant žaliąją ir mažo anglies dioksido pėdsako technologijų pertvarką. Taip pat sieksime tapti pradininkais valstybės valdomų įmonių sektoriuje, prisidėdami prie mūsų dvejopų anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų, ir tapti sektinu ASV pavyzdžiu kapitalo rinkoje (24) “.

(61)

Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms plieno sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos Vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos gairių dėl aukštos kokybės plėtros skatinimo plieno pramonėje projekto, kuriame raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (25), iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant Vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių įmonių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas“ (26) arba taip pat iš 14-ojo plieno laužo pramonės plėtros penkmečio plano, kurio pagrindiniai tikslai yra „nuolat didinti plieno laužo panaudojimo rodiklį ir iki 14-ojo penkmečio pabaigos pasiekti, kad visapusis nacionalinis plieno laužo panaudojimo rodiklis siektų 30 %“ (27).

(62)

Panašūs Kinijos valdžios institucijų ketinimo prižiūrėti ir valdyti sektoriaus pokyčius pavyzdžiai matomi provincijų lygmeniu, kaip antai Hebėjaus, kuriame planuojama „nuolat vykdyti grupinę organizacijų plėtrą, spartinti mišrios valstybės valdomų įmonių nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninių privačių geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siekti sukurti 1–2 dideles pasaulinio lygio grupes, 3–5 dideles grupes, kurių veikla grindžiama įtaka šalies viduje“, ir „toliau plėsti plieno laužo perdirbimo ir apyvartos kanalus, stiprinti plieno laužo tikrinimo ir klasifikavimo veiklą“ (28). Be to, Hebėjaus plieno sektoriaus plane nurodyti šie tikslai: „Laikytis struktūrinio koregavimo principų ir pabrėžti produktų įvairinimą. Tvirtai skatinti geležies ir plieno pramonės struktūrinį koregavimą ir išdėstymo optimizavimą, reorganizavimą, transformaciją ir modernizavimą, taip pat visapusiškai skatinti geležies ir plieno pramonės plėtrą pereinant prie didelių įmonių, techninės įrangos modernizavimą, gamybos procesų įvairinimą ir galutinės grandies produktų įvairinimą.“

(63)

Panašiai Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio plane numatyta „statyti tipiškas plieno gamybos bazes <...>, pastatyti 6 tipiškas plieno gamybos bazes Anjange, Dzijuane, Pingdingšane, Sinjange, Šangčiu, Džoukou ir kt., taip pat didinti pramonės mastą, aktyvinimą ir specializaciją. Be kita ko, iki 2025 m. kontroliuojami luitinio ketaus gamybos pajėgumai Anjange sieks 14 mln. tonų, o kontroliuojami neapdoroto plieno gamybos pajėgumai – 15 mln. tonų“ (29).

(64)

Kiti pramonės politikos tikslai taip pat nurodyti kitų provincijų, kaip antai Dziangsu (30), Šandongo (31), Šansi (32), Liaoningo Daliano (33) ar Džedziango (34), planavimo dokumentuose.

(65)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, buvo neįmanoma nustatyti asmeninių ryšių tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP. Tačiau yra keletas konkrečių su peržiūrimuoju produktu susijusių pavyzdžių.

(66)

Pavyzdžiui, bendrovės „CITIC Pacific Special Steel“ direktorių valdybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius (35). Be to, bendrovės „CITIC Pacific Special Steel“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (36).

(67)

Be to, peržiūrimojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Atliekant tyrimą buvo nustatyti kiti dokumentai, iš kurių matyti, kad pramonė naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į plieno sektorių, atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra šio sektoriaus dalis.

(68)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko esmine pramonės šaka (37). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų plienui skirtų planų, nurodymų ir kitų dokumentų. 14-ajame penkmečio plane Kinijos Vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (38). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama plieno sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (39).

(69)

Svarbi žaliava, naudojama peržiūrimajam produktui gaminti, yra geležies rūda. Geležies rūda taip pat minima 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuriame valstybė planuoja „vykdyti racionalią plėtrą šalies naudingųjų iškasenų srityje. Stiprinti geležies rūdos žvalgymo veiklą <...>, vykdyti lengvatinę mokesčių politiką, skatinti diegti pažangiąsias technologijas ir įrangą, siekiant sumažinti kietųjų kasybos atliekų susidarymą.“ (40) Tokiose provincijose, kaip antai Hebėjuje, valdžios institucijos šiame sektoriuje numato: „subsidijas diskonto norma investicijoms į naujus projektus. Išnagrinėti galimybę finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas geležies ir plieno sektorių įmonėms, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, o Vyriausybė tuo pat metu teiks subsidijas diskonto norma.“ (41) Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant peržiūrimajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(70)

Peržiūrimajam produktui taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, apibrėžti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje, kaip nurodyta ir 58 konstatuojamojoje dalyje. Tie iškraipymai poveikį sektoriui daro tiek tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, ištekliais) (42).

(71)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 58 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(72)

Komisija primena, kad peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai peržiūrimojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(73)

Todėl negalima naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklių, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, veikia dideli iškraipymai. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(74)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo atvirosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(75)

Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(76)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(77)

Kaip paaiškinta 49 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, susiję su atitinkamais kriterijais. Pranešimu Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Meksiką, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(78)

Pranešime Komisija nurodė 55 šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių (45).

(79)

Remiantis Komisijos turima informacija, peržiūrimasis produktas gaminamas septyniose šalyse: Kanadoje, Japonijoje, Meksikoje, Rusijos Federacijoje, Saudo Arabijoje, Pietų Korėjoje ir JAV. Tik dvi iš septynių šalių priskiriamos 55 šalims, kurias Pasaulio bankas įvardijo kaip gaunančias bendrąsias nacionalines pajamas, panašias į Kinijos Liaudies Respublikos, t. y. didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių grupei. Šios šalys yra Meksika ir Rusijos Federacija.

(80)

Komisija taip pat įvertino rinkos iškraipymus dėl peržiūrimojo produkto bei žaliavoms, būtent toms, kurios sudaro svarbiausią peržiūrimojo produkto gamybos sąnaudų dalį, taikomų eksporto ir (arba) importo apribojimų. Komisija nustatė, kad Rusijos Federacijoje taikomi prekybos apribojimai plieno laužui, elektros energijai ir dujoms, kurie yra svarbūs gamybos veiksniai, naudojami peržiūrimajam produktui gaminti. Atsižvelgdama į šiuos Rusijos Federacijoje taikomus prekybos apribojimus, Komisija laikėsi nuomonės, kad Rusijos Federacijos negalima laikyti tinkama tipiška šalimi.

(81)

Meksikoje tokių apribojimų nebuvo nustatyta. Meksikos ekonominio išsivystymo lygis yra toks pat kaip Kinijos Liaudies Respublikos ir šioje šalyje nenustatyta jokių gamybos veiksnių ar peržiūrimojo produkto atžvilgiu taikomų apribojimų.

(82)

Inicijavus tyrimą eksportuojantys gamintojai „Daye Special Steel Co., Ltd“ ir „Zhejiang Pacific Seamless Steel Tube Co., Ltd“ tvirtino, kad Meksika gali nevisiškai atitikti tinkamos trečiosios šalies kriterijus, nes: pirma, atrodo, kad gamybos procesas skiriasi nuo Kinijos eksportuojančių gamintojo gamybos proceso, ir antra, Meksikos gamintojų gaminamų produktų asortimentas atrodo daug mažesnis (arba ne toks įvairus) nei eksportuojančių Kinijos gamintojų gaminamų ir eksportuojamų produktų asortimentas.

(83)

Be šio bendro pobūdžio tvirtinimo, eksportuojančių gamintojų pastabose nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kodėl Meksikos peržiūrimojo produkto gamintojų gamybos procesas ir produkto apibrėžtoji sritis skyrėsi nuo KLR gamintojų gamybos proceso ir produkto apibrėžtosios srities ir koks būtų poveikis gamybos veiksniams. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė. Kitų pastabų negauta.

(84)

Komisija išnagrinėjo pagrindinių gamybos veiksnių importą į Meksiką. Atlikus importo duomenų analizę nustatyta, kad peržiūrimojo produkto gamybai naudojami gamybos veiksniai į Meksiką importuojami pakankamais kiekiais, kad būtų galima nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį ir kad šiam importui įtakos neturėjo importas iš KLR ar kurios nors iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 I priede išvardytų šalių (46).

(85)

Komisija taip pat nustatė bendrovę „Tamsa“, kurios naujausi finansiniai duomenys, reikalingi gamybos pridėtinėms išlaidoms, PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, yra prieinami remiantis bendrovės „Tenaris Group“ finansiniais duomenimis (žr. 4.7.5 skirsnį).

(86)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Meksiką ir bendrovę „Tamsa“.

(87)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Meksikos kaip tipiškos šalies ir bendrovės „Tamsa“ kaip tipiškos šalies peržiūrimojo produkto gamintojo tinkamumo.

(88)

Be 82 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų pastabų, jokių kitų pastabų negauta.

(89)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Meksika, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(90)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Meksika atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(91)

Pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(92)

Komisija taip pat nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis duomenų bazės „Global Trade Atlas“ (GTA) (47) duomenimis.

(93)

Atsižvelgiant į visą prašyme, taip pat vėliau pareiškėjo/suinteresuotųjų šalių pateiktą ir per tikrinamuosius vizitus surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Gamybos veiksniai ir informacijos šaltinis

(94)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios pridėjo importo muitus. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 I priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis tebebuvo tipiška. Prireikus vidutinė svertinė importo kaina buvo pakoreguota, kad būtų atsižvelgta į importo muitus.

(95)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi joms naudota vertė neturėjo pastebimos įtakos dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie vartojimo prekių.

(96)

Po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai suabejojo metodu, kurį Komisija naudojo neiškraipytoms vartojimo prekių vertėms apskaičiuoti. Jie teigė, kad Komisija, užuot bendrą vartojimo prekių sumą nustačiusi kaip visų tiesioginių žaliavų sąnaudų procentinę dalį ir šią procentinę dalį taikiusi bendroms neiškraipytoms žaliavų sąnaudoms (lyginamasis dydis), turėjo naudoti neiškraipytą vertę kiekvienam atskiram elementui.

(97)

Komisija pažymėjo, kad pagal įprastą praktiką, remiantis eksportuojančių gamintojų pateiktais sąnaudų duomenimis, ne apskaičiuojamas atskiras trumpalaikio vartojimo prekių lyginamasis dydis, o nustatoma visų žaliavų sąnaudų procentinė dalis, kuri po to taikoma perskaičiuotoms medžiagų sąnaudoms naudojant nustatytas neiškraipytas kainas. Be to, kaip paaiškinta 95 konstatuojamojoje dalyje, šių sąnaudų vertė buvo nedidelė, todėl, nepaisant taikomo metodo, jos nebūtų turėjusios pastebimo poveikio dempingo skirtumo skaičiavimams. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad jos metodika neiškraipytai vartojimo prekių vertei apskaičiuoti buvo tinkama, nes pagal ją išlaikyta atitinkamų eksportuojančių gamintojų sąnaudų struktūra. Be to, tyrimo metu geresnės informacijos nebuvo, o eksportuojantys gamintojai savo pastabų nepagrindė kiekybiniu savo siūlomo metodo taikymo poveikio vertinimu. Todėl tvirtinimas dėl vartojimo prekių buvo atmestas.

(98)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti žaliavų, pristatytų į bendrovės gamyklą, neiškraipytas vežimo sąnaudas.

(99)

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) kasmet teikia informaciją apie vidutinį mėnesinį darbuotojų darbo užmokestį ir vidutinį faktinį savaitės darbo laiką įvairiuose Meksikos sektoriuose.

(100)

Komisija tą 2021 m. informaciją naudojo vidutiniam valandiniam darbo užmokesčiui gamybos sektoriuje nustatyti (48). Siekdama nustatyti bendras darbo sąnaudas Komisija rėmėsi EBPO 2021 m. leidinyje „Taxing Wages“ paskelbtais duomenimis, kurie apėmė 2021 m. laikotarpį (49). Prie valandinio darbo užmokesčio gamybos sektoriuje Komisija pridėjo socialinio draudimo įmokas.

(101)

Vidutinės elektros energijos kainos įmonėms už 1 kWh Meksikoje 2021 m. skelbiamos interneto svetainėje GlobalPetrolPrices.com, t. y. prašyme atlikti peržiūrą nurodytame šaltinyje. Remdamasi šia kaina Komisija nustatė vidutinę elektros energijos kainą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (2021 m.) (50).

(102)

Meksikos įmonėms (pramonės naudotojams) taikomą gamtinių dujų kainą kasmet skelbia energetikos reguliavimo institucija Comisión Reguladora de Energía“ (toliau – CRE). Komisija naudojo vidutinę įmonėms taikomą kainą, kurią CRE nurodė peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (51).

(103)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(104)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija naudojo su bendrovės „Tamsa“ veikla susijusius finansinius duomenis, pateiktus patronuojančiosios bendrovės „Tenaris S.A.“ konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (52).

(105)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(106)

Po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai suabejojo Komisijos naudotu pridėtinių išlaidų apskaičiavimo metodu dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių jie abejojo vartojimo prekių apskaičiavimo metodu (žr. 96 konstatuojamąją dalį), teigdami, kad Komisija, užuot pridėtinėms išlaidoms naudojusi santykinį dydį ir jį taikiusi neiškraipytoms tiesioginėms sąnaudoms, turėjo atskirai įvertinti visus veiksnius ir juos pakeisti pakaitinėmis vertėmis.

(107)

Dėl šio tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad kiekvieno veiksnio pridėtinių išlaidų duomenys nebuvo lengvai prieinami tipiškos šalies gamintojo finansinėse ataskaitose. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad jos metodika neiškraipytai pridėtinių išlaidų vertei apskaičiuoti buvo tinkama, nes pagal ją išlaikyta atitinkamų eksportuojančių gamintojų sąnaudų struktūra. Be to, geresnės informacijos nebuvo, nes eksportuojantys gamintojai nepasiūlė alternatyvaus neiškraipyto pridėtinių išlaidų lyginamojo dydžio. Todėl tvirtinimas dėl pridėtinių išlaidų buvo atmestas.

(108)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(109)

Pirmiausia Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pridėjo neiškraipytas vieneto sąnaudas prie bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų individualių gamybos veiksnių faktinio suvartojimo. Komisija sumažino produkto gamybos sąnaudas atimdama gamybos procese panaudotų šalutinių produktų neiškraipytas sąnaudas. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti patikrinimo metu. Komisija padaugino suvartojimo rodiklius iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje (Meksikoje), kaip aprašyta 1 lentelėje.

(110)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 4.7.5 skirsnyje. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis eksportuojančių gamintojų duomenimis. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis bendrovės „Tenaris Group“ (53), kuriai priklauso patronuojamoji Meksikos bendrovė „Tamsa“, 2021 m. finansinėmis ataskaitomis. Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(111)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(112)

Eksportuojantys gamintojai suabejojo tuo, kaip Komisija nustatė PBA išlaidas ir pelną, todėl teiravosi, kodėl PBA išlaidos ir pelnas buvo išreikšti PPS, o ne apyvartos procentine dalimi, ar tiesioginės pardavimo išlaidos buvo įtrauktos į PBA išlaidas ir kodėl Komisija naudojo „Tenaris Group“ PBA išlaidas ir pelną, o ne Meksikos patronuojamosios bendrovės „Tamsa“ nagrinėjamąjį produktą.

(113)

Komisija pažymėjo, kad PBA išlaidas ir pelną išreikšti PPS procentine dalimi, o tiesiogines pardavimo išlaidas įtraukti į PBA išlaidas yra įprasta praktika apskaičiuojant normaliąją vertę. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte reikalaujama, kad normalioji vertė būtų apskaičiuojama remiantis gamybos sąnaudomis ir kad į ją būtų įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Vadinasi, apskaičiuojant normaliąją vertę remiantis sąnaudomis, PBA išlaidos ir pelnas, kurie turi būti pridėti prie šių sąnaudų, turi būti išreikšti atsižvelgiant į šias sąnaudas. Komisija naudojo „Tenaris group“ PBA išlaidas ir pelną, nes „Tamsa“ išlaidų ir pelno duomenų nebuvo, o „Tenaris group“ duomenys buvo geriausia lengvai prieinama alternatyva. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad jos PBA išlaidų ir pelno apskaičiavimo metodika buvo tinkama, visų pirma dėl to, kad nebuvo geresnės informacijos, ir tvirtinimą atmetė.

(114)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Sąjungą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per KLR įsikūrusį susijusį prekiautoją.

(115)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainą nustatė kaip už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą.

(116)

Komisija pagal produktų rūšis patikrino apskaičiuotą normaliąją vertę, nustatytą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto kainą EXW sąlygomis, kaip nustatyta pirmiau.

(117)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Korekcijos buvo atliktos atsižvelgiant į banko mokesčius, komisinius, kredito išlaidas, frachto, tvarkymo ir papildomas išlaidas, pakavimo sąnaudas ir draudimą.

(118)

Vertindama bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(119)

Tuo remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai sudarė 10–44 %. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(120)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas.

(121)

Pareiškėjų teigimu, KLR yra didžiausia peržiūrimojo produkto gamintoja pasaulyje, nes šioje šalyje yra 23 gamintojai, turintys 33 gamybos linijas.

(122)

Remiantis pareiškėjų skaičiavimais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra peržiūrimojo produkto produkcija KLR siekė apie 2,3 mln. tonų. Remiantis tuo pačiu šaltiniu, bendri apskaičiuoti gamybos pajėgumai sudarė 5 mln. tonų. Todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KLR nepanaudoti pajėgumai peržiūrimajam produktui gaminti sudarė apie 2,7 mln. tonų. Kadangi apskaičiuota, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas buvo apie 100 tūkst. tonų (žr. 2 lentelę), Kinijos eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai maždaug 27 kartus viršijo peržiūrimojo produkto suvartojimą Sąjungos rinkoje. Galima palyginti, kad remiantis pareiškėjų skaičiavimais per tą patį laikotarpį 12 veikiančių bendrovių kitose pasaulio šalyse gamybos pajėgumai sudarė apie 2,9 mln. tonų (54). Kadangi Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo ir Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimas buvo menkas, Komisija negavo papildomos informacijos apie gamybą KLR ir importą į Sąjungą.

(123)

Tačiau, atsižvelgdama į (aukštą) gamybos lygį ir nepanaudotus pajėgumus KLR, palyginti su Sąjunga, Komisija manė, kad tikėtina, jog, jeigu priemonės nebebūtų taikomos, Kinijos eksportuojantys gamintojai vis daugiau nepanaudotų pajėgumų dideliais kiekiais ir dempingo kainomis nukreiptų į Sąjungos rinką.

(124)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksportuojantys gamintojai toliau eksportavo peržiūrimąjį produktą į Sąjungą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportas siekė 2,9 tūkst. tonų, t. y. [2,5–3,5 %] Sąjungos rinkos dalies. Kaip nurodyta 43 konstatuojamojoje dalyje, kadangi importas į ES susijęs tik su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis, o bendra KLR gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai didesnė, bendra Kinijos eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto Sąjungos rinkos dalis greičiausiai buvo didesnė. Todėl, nepaisant galiojančių priemonių, Kinijos eksportuojantiems gamintojams Sąjungos rinka tebėra patraukli eksporto rinka.

(125)

Pareiškėjų nuomone, Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat lemia palyginti aukštas vidutinių kainų lygis, klientų mokumas ir patikima logistikos infrastruktūra su gerai įrengtais uostais, sandėliavimo ir paskirstymo infrastruktūros objektais, taip pat aukštas pramoninio vartojimo lygis. Be to, šiuo metu Sąjungos plieno rinka pagal apimtį yra didžiausia pasaulyje.

(126)

Be to, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų ir bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų palyginimu, dėl Kinijos eksporto kainų, netaikant antidempingo muito, buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos (žr. 152 konstatuojamąją dalį), o tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli kainų požiūriu.

(127)

Dėl JAV 232 skirsnio priemonių, visų pirma jų importo muitų, taikomi Kinijos eksportuojančių gamintojų nagrinėjamajam produktui, įgyvendinimo dar labiau apribojamos eksportuojančių gamintojų galimybės eksportuoti nagrinėjamąjį produktą į kitas nei Sąjungos svarbias rinkas.

(128)

Todėl pagal dydį ir kainas Sąjungos rinka tebebuvo patraukli rinka Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(129)

Per tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau eksportuota dempingo kaina.

(130)

KLR nepanaudoti pajėgumai buvo dideli, palyginti su Sąjungos suvartojimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, Sąjungos rinkos patrauklumas pagal dydį ir kainas patvirtino tikimybę, kad Kinijos eksportas ir nepanaudoti pajėgumai būtų nukreipti į Sąjungos rinką, jei priemonės nebebūtų taikomos.

(131)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui labai padidėtų peržiūrimojo produkto importas dempingo kaina iš Kinijos į Sąjungą.

(132)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęsis.

(133)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino šeši gamintojai, esantys skirtingose valstybėse narėse. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(134)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 196 050 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai Europos plieno vamzdžių asociacijos informacija, susijusia su neatrinktais ES gamintojais, ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kuriems teko atitinkamai beveik 76 % ir 67 % visos žinomų Sąjungos panašaus produkto gamintojų gamybos ir pardavimo apimties.

(135)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Eurostato importo statistiniais duomenimis ir informacija apie Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtį, kurią pateikė pareiškėjas kartu su neatrinktų ES gamintojų duomenimis, ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais. Siekdama užtikrinti, kad nebūtų atskleisti neskelbtini vieno Sąjungos gamintojo duomenys, Komisija naudojo atvirosios ir uždarosios rinkos, taip pat rinkos dalių duomenų intervalus.

(136)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas tonomis

(137)

2018–2019 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 3 %, 2019–2020 m. laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 12 %, o laikotarpiu nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo daugiau nei 5 %. Apskritai nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio suvartojimas sumažėjo 9 %.

(138)

Sąjungos pramonė pranešė apie peržiūrimojo produkto naudojimą uždarojoje rinkoje, kuris 2018 m. sudarė mažiau nei 5 % viso Sąjungos suvartojimo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis padidėjo 26 %.

(139)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 10 %. 2018–2019 m. jis sumažėjo 7 %, 2019–2020 m. – 9,6 %, o 2020 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %.

(140)

Remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis, peržiūrimojo produkto importo apimties ir rinkos dalies raida buvo tokia, kaip nurodyta toliau. Kadangi duomenis pateikė tik du eksportuojantys gamintojai, dėl konfidencialumo priežasčių jie buvo pateikti intervalais.

(141)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(142)

Pradinio tyrimo metu importo iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis siekė 26,8 %. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis siekė [2,5–3,5] %. Todėl dėl galiojančių antidempingo priemonių importo iš Kinijos rinkos dalis smarkiai sumažėjo. Tačiau mažėjant suvartojimui, importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Sąjungos pramonės nenaudai. Viso importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 104 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo [2 800–2 900] tonos. Nors importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo, tuo pačiu laikotarpiu ji išliko palyginti nedidelė – [2,5–3,5] %.

(143)

Visų pirma, importo iš KLR rinkos dalis 2018–2019 m. padidėjo 20 %, 2018–2020 m. laikotarpiu padidėjo 13 %, nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 16 %, o nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 127 %. Importo iš KLR rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nepaisant galiojančių antidempingo priemonių ir COVID krizės.

(144)

Kaip minėta 42 konstatuojamojoje dalyje, peržiūrimojo produkto importo iš KLR į Sąjungą apimtis ir Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos dalis grindžiamos patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis ir prašyme atlikti peržiūrą pateikta nagrinėjamojo laikotarpio ir peržiūros tiriamojo laikotarpio informacija.

(145)

Po galutinio faktų atskleidimo bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai„ Daye Special Steel Co. Ltd.“, „Zhejiang Pacific Seamless Steel Tube Co.“ ir „Yangzhou Chengde Steel Pipe, Co. Ltd“ teigė nesuprantantys, kodėl atliekant tyrimą naudota importo apimtis buvo pagrįsta bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis, o ne duomenų baze COMEXT.

(146)

Kaip minėta 42 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju statistinė informacija buvo nepatikima ir jos nebuvo galima naudoti faktinei importo iš KLR apimčiai nustatyti, ir todėl savo išvadas pasirinko grįsti patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis. Be to, atliekant šį tyrimą nepateikta jokių įrodymų, kad būtų netinkama naudoti bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto apimtį. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(147)

Komisija importo iš KLR į Sąjungą kainas ir priverstinį kainų mažinimą nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis.

(148)

Kadangi duomenis pateikė tik du eksportuojantys gamintojai, dėl konfidencialumo priežasčių vidutinė importo kaina buvo pateikta intervalais.

(149)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(150)

2018–2019 m. vidutinė importo kaina sumažėjo 1 %, 2018–2020 m. sumažėjo 4 %, o nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 13 %.

(151)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(152)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, pakoreguotos ir apskaičiuotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungos rinką priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas netaikant antidempingo muitų buvo 21,6–27 %. Tačiau atliekant tą patį palyginimą, tuo metu, kai buvo taikomi antidempingo muitai, priverstinio kainų mažinimo nenustatyta.

(153)

Peržiūrimasis produktas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, importuotas daugiausia iš Tailando, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės.

(154)

Bendros importo į Sąjungą apimties, taip pat peržiūrimojo produkto iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(155)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Tailando apimtis padidėjo 116 %. 2020 m. rinkos dalis siekė [5–6] %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki [3,2–4,2] %. Vidutinė importo kaina per nagrinėjamą laikotarpį išliko ganėtinai stabili. Dėl tų pačių 140 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių visų kitų šalių rinkos dalis buvo nurodyta intervalais.

(156)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Ukrainos apimtis sumažėjo 39 %. 2020 m. rinkos dalis siekė [1–2] %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki [0,5–1,5] %. Vidutinė importo kaina per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 33 %.

(157)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Jungtinės Karalystės apimtis padidėjo 98 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis padidėjo iki [0,5–0,9] %. Vidutinė importo kaina per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 30 %.

(158)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 70 %. 2019 m. rinkos dalis siekė [4–5] %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki [1–2] %. Vidutinė importo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 5 %.

(159)

Importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąją šalį, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 21 %. Be to, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąją šalį, rinkos dalis sumažėjo iki [6,5–7,5] %.

(160)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(161)

Kaip minėta 20 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka. Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, sutikrintais su patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir turimais oficialiais statistiniais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir turimais oficialiosios statistikos duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(162)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(163)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(164)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(165)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamybos apimtis buvo rekordiškai maža. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo 45 %. Konkrečiau, 2018–2019 m. gamybos apimtis sumažėjo 17 %, 2019–2020 m. sumažėjo daugiau nei 19 %, o nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio – daugiau nei 17 %. Šį sumažėjimą lėmė sumažėjęs Sąjungos suvartojimas, kaip paaiškinta 6.2 skirsnyje.

(166)

Gamybos pajėgumai keitėsi panašiai, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu jie iš viso sumažėjo 21 %.

(167)

Komisija pažymėjo, kad gamybos pajėgumai sumažėjo iš dalies dėl dviejų bendrovių, kurios nėra pareiškėjos ir kurios 2020 m. nutraukė panašaus produkto gamybą, t. y. Rumunijos bendrovės „AMTP Roman“ ir Vokietijos bendrovės „Vallourec Deutschland“. Pastaroji 2020 m. birželio mėn. uždarė gamyklą Reisholce (Vokietija), o 2021 m. pabaigoje – gamyklą Rate.

(168)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu tuo pačiu metu sumažėjus gamybos apimčiai ir gamybos pajėgumams, sumažėjo pajėgumų naudojimas – 30 % per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(169)

Nors pajėgumų naudojimas nėra pagrindinis pelningumo veiksnys, jis daro tiesioginį poveikį rezultatams, nes dėl jo padidėja pastoviųjų išlaidų dalis. Pajėgumų naudojimas buvo labai žemas, todėl pramonės padėtis buvo labai nestabili.

(170)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (tonomis)

(171)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje (atvirojoje ir uždarojoje rinkoje) sumažėjo net 9 %. Visų pirma, 2018–2019 m. pardavimas sumažėjo 5 %, 2019–2020 m. sumažėjo daugiau nei 12 %, o nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo daugiau nei 9 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis, palyginti su visu Sąjungos pramonės suvartojimu, padidėjo iki 90,9 %, o nagrinėjamuoju laikotarpiu šis rodiklis sumažėjo 1 %.

(172)

Nors suvartojimas sumažėjo 9 %, Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 45 %, o pardavimo Sąjungos rinkoje (atvirojoje ir uždarojoje rinkoje) apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %.

(173)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(174)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 40 % ir atitiko Sąjungos gamybos apimties tendenciją.

(175)

Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas (tonomis), nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 % dėl sumažėjusios paklausos rinkoje ir dėl to sumažėjusios gamybos.

(176)

Visi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyti dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Kartu importo iš KLR į Sąjungą lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo palyginti mažas ir sudarė tik [2,5–3,5] % Sąjungos suvartojimo. Todėl faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo gana nedidelis.

(177)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(178)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kaina atvirojoje rinkoje sumažėjo daugiau nei 2 %, o vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 15 %. 2016 m. lapkričio mėn. importui iš Kinijos nustačius antidempingo priemones, Sąjungos gamintojai 2018–2019 m. galėjo išlaikyti savo pardavimo Sąjungoje kainas. Tačiau 2019–2020 m. vieneto pardavimo kaina sumažėjo daugiau nei 6 %. Vėliau 2020–2021 m. laikotarpiu vieneto pardavimo kaina padidėjo daugiau nei 4 %.

(179)

2018–2019 m. vieneto gamybos sąnaudos išliko stabilios, 2018–2020 m. jos sumažėjo 1 %, o nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %. 2020–2021 m. vieneto gamybos sąnaudos padidėjo daugiau kaip 16 %, o tai rodo, kad tuo pačiu laikotarpiu labai padidėjo energijos ir žaliavų sąnaudos.

(180)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(181)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui 2018–2019 m. padidėjo 3 %. 2018–2020 m. jos taip pat padidėjo 6 %. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį jos padidėjo 6 %.

(182)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(183)

Atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis, palyginti su gamyba, išliko pastovus. Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 39 %. Sąjungos gamintojai paprastai patys laiko tik nedidelį atsargų kiekį. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto gamybos apimties procentine dalimi, raidą. Tiriamuoju laikotarpiu kai kurie gamintojai gamino mažiau ir mažino atsargas siekdami suvaldyti savo sunkią finansinę padėtį 2020 ir 2021 m. (žr. 6 lentelę).

(184)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(185)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Apskritai pelningumas sumažėjo nuo 9,3 % 2018 m. iki [–7,2] % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. 2019–2018 m. jis išliko beveik toks pat, o 2018–2020 m. laikotarpiu sumažėjo 59 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas sumažėjo [–77] %.

(186)

Atskleidus faktus bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisija nepaaiškino, kaip pelningumo sumažėjimas buvo susijęs su importo iš nagrinėjamosios šalies kainų padidėjimu.

(187)

Kaip paaiškinta 200 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei padaryta ne dėl importo iš KLR. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(188)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. 2018–2019 m. grynasis pinigų srautas padidėjo 21 %, o 2018–2020 m. laikotarpiu jis išliko stabilus. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas iš viso sumažėjo 89 %, o tai atitiko pardavimo pelningumo tendenciją.

(189)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu, kuris rodo turto nuvertėjimo lygį. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį jos sumažėjo 97 %. Visų pirma, 2018–2019 m. investicijų grąža padidėjo 111 %, daugiausia dėl 2019 m. pasiekto pelno lygio, 2018–2020 m. padidėjo 71 %, o 2018–2021 m. sumažėjo 97 %, kaip jau minėta, dėl mažo 2021 m. gauto pelno lygio.

(190)

Komisija pažymėjo, kad, nepaisant mažo pelno dydžio nuo 2020 m., Sąjungos pramonė išlaikė tinkamą našumo lygį ir toliau vykdė gamybos, logistikos, pardavimo ir rinkodaros procesų optimizavimą toliau investuodama.

(191)

Didelės numatomos Sąjungos pramonės investicijos rodo jos tvirtą norą prisitaikyti, tobulėti ir išlikti rinkoje nepaisant kliūčių ir ekonominių sunkumų.

(192)

Prasti Sąjungos pramonės finansiniai rezultatai nagrinėjamuoju laikotarpiu ribojo jos pajėgumą padidinti kapitalą. Sąjungos pramonė yra kapitalui imli pramonė, kuriai reikia didelių investicijų. Grynasis pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo per mažas, kad jį naudojant būtų buvę galima padengti tokias dideles investicijas.

(193)

Iš mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu matyti, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo. Apibendrinant, pagrindinių ekonominių rodiklių tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo.

(194)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu visi žalos rodikliai buvo neigiami. Paklausai sumažėjus 9 %, pardavimo apimtis atvirojoje rinkoje ir gamyba sumažėjo atitinkamai 9 % ir 45 %. Tai nulėmė pajėgumų sumažėjimą 21 % ir užimtumo sumažėjimą 40 %. Kadangi gamyba mažėjo greičiau (45 % nagrinėjamuoju laikotarpiu) nei mažėjo pajėgumai ir užimtumas, pajėgumų naudojimas ir našumas taip pat sumažėjo atitinkamai 30 % ir 8 %.

(195)

Per tą patį laikotarpį vidutinė vieneto kaina atvirojoje rinkoje taip pat sumažėjo daugiau nei 2 %, o vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 15 %. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo [–77] %, o pelnas sumažėjo nuo 9,3 % 2018 m. iki [–7,2] % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(196)

Atitinkamai iš žalos rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta materialinė žala, nes, nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų, ji sumažino pardavimo kainas, dėl ko sumažėjo jos pelningumas, o tai turėjo neigiamos įtakos investicijoms, investicijų grąžai ir pinigų srautui.

(197)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(198)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija toliau nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(199)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis padidėjo 104 % – nuo [1 300–1 400] tonų iki [2 800–2 900] tonų. Šio importo rinkos dalis taip pat padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo [1–3] % iki [2,5–3,5] %, tačiau išliko gerokai mažesnė už rinkos dalį pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (26,8 %). Dar svarbiau yra tai, kad vidutinė importo iš KLR pardavimo kaina [1 500–1 600] EUR/t peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnė už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą (1 321 EUR už toną) ir jos vidutines gamybos sąnaudas (1 416 EUR už toną). Be to, lygindama kiekvieną produktą, Komisija nenustatė priverstinio kainų mažinimo, kai į eksportuojančių gamintojų kainas buvo įtraukiami muitai. Todėl, nepaisant padidėjusios apimties ir rinkos dalies, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš KLR Sąjungos pramonė žalos nepatyrė.

(200)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta dėl importo iš Kinijos.

(201)

200 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos, kurią darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(202)

Atsižvelgdama į tai Komisija išnagrinėjo šiuos veiksnius: KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, kainų Sąjungoje ir KLR kainų santykį, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų lygio Sąjungoje santykį, Sąjungos rinkos patrauklumą ir galimo importo iš Kinijos poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jeigu priemonės nebebūtų taikomos.

(203)

Apskaičiuota, kad KLR nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai siekia 5 mln. tonų per metus. Nepanaudoti pajėgumai Kinijoje sudarė apie 2,7 mln. tonų per metus, o tai beveik 27 kartus viršija nagrinėjamojo produkto suvartojimą Sąjungos rinkoje, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 102 189 tonas. Taigi, Kinijos rinkoje pasiūla gerokai viršija paklausą. Todėl tai dar labiau paskatintų Kinijos gamintojus atsiradus naujoms galimybėms vis daugiau dėmesio skirti eksporto rinkoms.

(204)

Kaip nustatyta 4.2 skirsnyje, Sąjungos rinka patraukli dėl jos dydžio ir kainų. Šiuo metu Sąjunga yra didžiausia pagal apimtį peržiūrimojo produkto importo rinka pasaulyje. Ji taip pat turi patikimą logistikos infrastruktūrą, apimančią gerai aprūpinamus uostus, sandėliavimo ir paskirstymo infrastruktūros objektus ir aukštą pramoninio vartojimo lygį.

(205)

Be to, kaip nurodyta 152 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad nenustačius priemonių dėl importo iš KLR būtų priverstinai labai smarkiai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Be to, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė Kinijos eksportuojančių gamintojų importo į pagrindines trečiąsias šalis (Pietų Korėją, Indiją, Tailandą ir kt.) kaina, t. y. 1 135 EUR už toną (56), buvo mažesnė nei vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje kaina – 1 321 EUR už toną. Todėl, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, eksportuojantys gamintojai būtų labai suinteresuoti didinti pardavimą į Sąjungą mažesnėmis kainomis nei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytos Sąjungos pramonės kainos.

(206)

Todėl laikoma, kad Sąjungos rinka Kinijos gamintojams yra labai patraukli ir galima daryti išvadą, kad KLR turimi nepanaudoti pajėgumai bent iš dalies būtų panaudoti siekiant gerokai padidinti eksportą dempingo ir žalingomis kainomis į Sąjungos rinką, jei priemonės baigtų galioti. Kaip aprašyta pirmiau, dėl Sąjungos rinkos patrauklumo labai padidėtų importas dempingo kaina iš KLR. Kadangi nagrinėjamasis produktas kokybės požiūriu yra gana vienarūšis produktas, kainų lygis yra svarbiausias veiksnys sprendžiant, ar pirkti iš Sąjungos gamintojų, ar iš Kinijos eksportuojančių gamintojų. Įvertinus dėl antidempingo priemonių staiga sumažėjusį iš Kinijos eksportuojamų produktų kiekį nustatyta, kad pirkėjai gali lengvai pasirinkti kitą tiekėją, kurio kaina yra konkurencingiausia (t. y. vietoje Kinijos eksportuojančių gamintojų rinktis Sąjungos gamintojus arba atvirkščiai, jeigu priemonės būtų nebetaikomos).

(207)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelno dydis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas [–7,2 %], nes jie neišgali toliau mažinti savo pardavimo kainos arba prarasti rinkos dalies (jeigu jie nesumažina kainos) dėl naujo importo, nes dėl to jų nuostoliai dar labiau padidėtų.

(208)

Atsižvelgiant į tikimybę, kad eksportuojantys gamintojai siūlys mažesnes kainas ir didesnius kiekius, Sąjungos pramonė bus priversta mažinti pardavimo kainas savo pelningumo sąskaita arba išlaikyti esamą pardavimo kainų lygį ir greičiausiai nusileisti pardavimo apimties ir rinkos dalies požiūriu Kinijos eksportuotojams. Labiausiai tikėtinas atrodo šių scenarijų derinys. Galiausiai tai lemtų spaudimą mažinti kainas, didesnius nuostolius, o importo iš KLR rinkos dalis greičiausiai vėl taptų 26 % dydžio, kokio ji buvo iki priemonių taikymo. Verta pažymėti, kad du esami Sąjungos gamintojai 2020 m. visiškai sustabdė panašaus produkto gamybą: Rumunijos bendrovė „AMTP Roman“ ir Vokietijos bendrovė „Vallourec Deutschland“.

(209)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog panaikinus priemones labai padidėtų importas iš KLR dempingo kainomis, dėl kurio būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, todėl Sąjungos pramonei daroma žala dar labiau padidėtų, nes materialinė žala, kuri iš pradžių buvo daroma dėl importo dempingo kaina iš KLR, greičiausiai pasikartotų. Todėl Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų didelis pavojus.

(210)

Atskleidus faktus bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad atlikdama žalos pasikartojimo analizę Komisija nevertino Tailando kilmės importo poveikio, atsižvelgiant į tai, kad peržiūros laikotarpiu importas iš Kinijos nepadarė žalos Sąjungos pramonei. Taip pat teigta, kad dėl mažų Tailando kilmės importo kainų ir apimties gali pablogėti nestabili Sąjungos pramonės padėtis.

(211)

Atsižvelgdama į tai, kad atliekant šį tyrimą nagrinėjamas tik KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas, Komisija atlikdama žalos pasikartojimo analizę vertino tik 202 konstatuojamojoje dalyje nurodytus elementus, kurie galėtų daryti poveikį Sąjungos pramonei, jei būtų leista nebetaikyti KLR kilmės importuojamam produktui nustatytų priemonių. Importas iš Tailando nebuvo veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti tame vertinime. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(212)

Tie patys eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl Sąjungos pramonė nurodė peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patyrusi nuostolių.

(213)

Kaip nurodyta 195 konstatuojamojoje dalyje, vidutinė vieneto kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 2 %, o vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 15 %. Taigi, kadangi Sąjungos pramonė negalėjo perkelti sąnaudų padidėjimo dėl ilgalaikių susitarimų, ji nurodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių. Be to, kaip nurodyta 200 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš KLR Sąjungos pramonė žalos nepatyrė. Todėl atlikdama žalos pasikartojimo analizę Komisija rėmėsi 202 konstatuojamojoje dalyje nurodytais elementais. Tuo remdamasi ir kaip minėta 209 konstatuojamojoje dalyje, ji padarė išvadą, kad materialinė žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, veikiausiai pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(214)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai taip pat nurodė dvi Apeliacinio komiteto ataskaitas (57) ir teigė, kad „pagrįstos išvados turi būti daromos atidžiai įvertinus turimus įrodymus, o visos ateities prognozės ar išvados taip pat turi būti nagrinėjamos remiantis tiesioginiais įrodymais“. Visų pirma jie teigė, kad nepanaudoti pajėgumai buvo pervertinti ir kad Kinijos eksportuojantys gamintojai daugiausia dėmesio skyrė vidaus rinkai ir į Sąjungą nepanaudotų pajėgumų neeksportavo. Be to, jie teigė, kad Sąjungos rinkos patrauklumas ir Kinijos kainos kitose šalyse neturėtų būti vertinami atliekant tikimybės analizę ir kad analizė turėtų būti grindžiama „priešingos padėties analize, kas būtų ateityje, visų pirma remiantis prognozuojamu importu dempingo kaina, kainomis ir poveikiu Sąjungos pramonei“.

(215)

Kalbant apie pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių naujų įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti. Kadangi nebuvo pateikta naujos informacijos, tvirtinimas buvo atmestas.

(216)

Dėl elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant tikimybės analizę, Komisija laikėsi nuomonės, kad analizuodama tokius elementus kaip Sąjungos rinkos patrauklumas ir kainos trečiosiose šalyse ji tokią priešingos padėties analizę atliko pagal savo įprastą praktiką naudodama visus turimus elementus, kuriais remiantis buvo galima atlikti perspektyvinį žalos pasikartojimo tikimybės vertinimą. Kadangi nėra elementų, kurie pakeistų Komisijos išvadas šiuo klausimu, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(217)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesus.

(218)

Sąjungos pramonę sudaro 6 gamintojai, esantys skirtingose valstybėse narėse. Iš jų bendrovės „Dalmine S.p.A“, „Tubos Reunidos Group SA“ ir „Valcovni Trub Chomutov AS“ yra pareiškėjos, o kiti – bendrovės „Huta Batory Sp. Z o.o.“, „Vallourec Deutschland GmbH“ Vokietijoje ir Prancūzijoje (šios bendrovės nėra pareiškėjos) bei bendrovė „AMTP Roman“ – bendradarbiaujantys gamintojai.

(219)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai veikiausiai turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonės padėtis greitai pablogėtų – sumažėtų pardavimo apimtis ir pardavimo kainos, dėl to labai sumažėtų pelningumas. Kita vertus, jei priemonės būtų toliau taikomos, Sąjungos pramonė galėtų labiau atsigauti nuo žalos, kurią praeityje patyrė dėl importo dempingo kaina, ir išnaudoti savo potencialą Sąjungos rinkoje, joje nesant nesąžiningos KLR prekybos praktikos.

(220)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama.

(221)

Komisija susisiekė su visais žinomais nesusijusiais importuotojais, prekiautojais ir naudotojais. Nė vienas prekiautojas ir naudotojas neatsakė į Komisijos klausimyną.

(222)

Kaip ir pradinio tyrimo metu, atliekant šią peržiūrą apie save nepranešė nė vienas naudotojas. Be to, žinoma apie 79 nesusijusių importuotojų, iš kurių apie save pranešė tik bendrovė „Siderpighi spa Con Socio Unico“, vadinama nesusijusiu importuotoju. Ši bendrovė atsakė nepritarianti, kad būtų nustatytos antidempingo priemonės. Ji teigė, kad Sąjungai reikia importo iš Kinijos, nes paklausa yra didesnė už pasiūlą. Komisija pažymėjo, kad peržiūrimojo produkto apyvarta sudaro mažiau nei 1 % nesusijusio importuotojo apyvartos. Taigi, toliau taikant priemones bendra bendrovės veiklos rezultatų perspektyva bet kuriuo atveju nesikeis.

(223)

Be to, dėl naudotojų ir importuotojų interesų Komisija per pradinį tyrimą padarė išvadą, kad yra pakankamai alternatyvių peržiūrimojo produkto tiekimo šaltinių. Ši išvada tebėra teisinga, nes apie 10 % rinkos vis dar grindžiama importu iš visų kilmės šalių. Be to, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiau nei 46 %, o tai gerokai viršijo dabartinį Sąjungos suvartojimą.

(224)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pratęsus priemonių galiojimo laikotarpį nebūtų daromas neigiamas poveikis esamai pasiūlai rinkoje arba atitinkamo importuotojo ar kurio nors iš rinkoje esančių naudotojų ekonominei padėčiai.

(225)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų naudotojų ir importuotojų interesams.

(226)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(227)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo tęsimosi, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės, nustatytos tam tikriems importuojamiems KLR kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, turėtų būti taikomos toliau.

(228)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(229)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(230)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(231)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(232)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (58). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(233)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kuriuo buvo nustatytas jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydis, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jeigu vykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kuriuo buvo nustatytas jo eksportui taikomo muito dydis; ii) jis nėra susijęs su bendrove, kuri vykdė tokią veiklą ir dėl to jai buvo taikomi antidempingo muitai, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(234)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (59) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(235)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos taisyklės dėl gyvūnų ligų, kuriomis gali užsikrėsti gyvūnai ar žmonės, įskaitant nuostatas dėl pranešimo apie ligas ir ataskaitų teikimo, Sąjungos priežiūros programų, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso;

(2)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/689 (2) papildomas Reglamentas (ES) 2016/429 ir nustatomos taisyklės dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų gyvūnų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir jomis neužkrėstų teritorijų statuso;

(3)

siekiant užtikrinti vienodą Reglamente (ES) 2016/429 ir Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 įtvirtintų nuostatų dėl pranešimo apie ligas ir ataskaitų teikimo, Sąjungos priežiūros programų, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taikymą Sąjungoje, Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/2002 (3) nustatytos priežiūros programų, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso informacinių, formato ir procedūrinių reikalavimų įgyvendinimo taisyklės;

(4)

iš patirties, įgytos teikiant informaciją apie patvirtintų likvidavimo programų įgyvendinimo rezultatus ir paraiškas dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso laikotarpiu nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2002 taikymo pradžios dienos, ypač atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/429 22 straipsnyje numatytoje kompiuterinėje Gyvūnų ligų informacinėje sistemoje (ADIS) jau turimus duomenis, matyti, kad tam tikri informacijos, kurią šiuo metu reikalaujama pateikti pagal tą įgyvendinimo reglamentą, elementai nėra būtini, kad Komisija galėtų įvertinti paraiškas dėl liga neužkrėstos teritorijos statuso. Tų informacijos elementų neturėtų būti reikalaujama, siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą. Todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

informaciją, kurią reikia pateikti apie likvidavimo programų įgyvendinimo rezultatus, galima rasti ADIS. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, Komisijai patvirtinti pateikiami likvidavimo programų projektai taip pat turėtų būti teikiami elektroniniu būdu per ADIS;

(6)

be to, patirtis, įgyta taikant Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2002, parodė, kad būtina paaiškinti tam tikras jo V, VI ir VII priedų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad būtų aišku, kad su vandens gyvūnais susijusios patvirtintos likvidavimo programos teritorinė aprėptis ir liga neužkrėstos teritorijos statuso tų gyvūnų atžvilgiu patvirtinimas gali būti taikomi valstybės narės, zonos ar laikymo vietos lygmeniu. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2002 V, VI ir VII priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)

Deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 numatytos kelios nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su vandens gyvūnų B arba C kategorijos ligos likvidavimo programos pateikimu pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2002 VII priedo 4 skirsnį. Šiuo metu tame priede nurodyta tik viena tokia nukrypti leidžianti nuostata. Todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2002 turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad visos atitinkamos nukrypti leidžiančios nuostatos būtų nurodytos jo VII priedo 4 skirsnyje;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 248/2011 (2) (toliau – pradinis tyrimas) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams (toliau – SPP, nagrinėjamasis produktas arba peržiūrimasis produktas) nustatė galutinį antidempingo muitą. Remiantis žalos pašalinimo lygiu nustatytas 7,3–13,8 % dydžio muitas.

(2)

Atlikusi antisubsidijų tyrimą ir antidempingo priemonių dalinę tarpinę peržiūrą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014 (3) pakoregavo pradinį antidempingo muitą nustatydama 0–19,9 % muito normas ir nustatė papildomą 4,9–10,3 % dydžio kompensacinį muitą. Atitinkamai kartu taikomos kompensacinės ir antidempingo priemonės svyravo nuo 4,9 % iki 30,2 %.

(3)

Atlikusi antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/724 (4) nusprendė toliau taikyti šias priemones, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014.

(4)

Atlikusi kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/328 (5) nusprendė toliau taikyti šias priemones, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1379/2014.

(5)

Todėl atitinkamai kartu taikomos kompensacinės ir antidempingo priemonės svyruoja nuo 4,9 % iki 30,2 %.

(6)

Priemonės taip pat taikomos importuojamiems Egipto kilmės SPP. Atlikusi antisubsidijų tyrimą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/870 (6) tam tikriems importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatė galutinį kompensacinį muitą. Remiantis subsidijavimo lygiu nustatytas 13,1 % muitas.

(7)

2022 m. sausio 19 d. Komisija gavo Europos stiklo pluošto gamintojų asociacijos (toliau – pareiškėjas) Sąjungos ištisinių stiklo pluošto produktų pramonės vardu pateiktą prašymą atlikti galiojančių antidempingo muitų galiojimo termino peržiūrą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnio 4 dalyje.

(8)

2022 m. balandžio 21 d. pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija inicijavo antidempingo priemonių, taikomų į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės SPP, galiojimo termino peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (7).

(9)

Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi.

(10)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(12)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška SPP gamybos ir pardavimo apimtimi per PTL, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai per PTL pagamino 76 % Sąjungos pramonės produkcijos. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į nedidelį jų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Vienas nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas, Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Ji atitinkamai informavo vienintelį atsakymus pateikusį eksportuojantį gamintoją ir Kinijos Liaudies Respublikos atstovybę Europos Sąjungoje. Pastabų negauta.

(19)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(20)

Komisija išsiuntė klausimynus bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, Sąjungos gamintojams, naudotojams ir importuotojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (8).

(21)

Klausimyno atsakymus pateikė trys Sąjungos gamintojai.

(22)

Komisija negavo jokių atsakymų iš bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, Kinijos Vyriausybės, nesusijusio importuotojo ar naudotojų.

(23)

Kadangi bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo ir remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, Komisija dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės analizę grindė turimais faktais. Ji naudojosi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir COMEXT bei „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) duomenų bazėse esančiais statistiniais duomenimis, taip pat kitais viešai prieinamais šaltiniais. Apie tai pranešta visoms suinteresuotosioms šalims ir Kinijos Vyriausybei ir jokių prieštaravimų negauta.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai

(25)

2023 m. balandžio 28 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(26)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(27)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame tyrime ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, t. y. kapotos stiklo pluošto sruogos, kurių ilgis ne didesnis kaip 50 mm; stiklo pluošto pusverpaliai, išskyrus impregnuotus ir padengtus stiklo pluošto pusverpalius, kurių degimo nuostoliai yra didesni nei 3 % (kaip nustatyta ISO standarte 1887), ir iš stiklo pluošto gijų pagaminti dembliai, išskyrus stiklo vatos demblius, kurių KN kodai šiuo metu yra 7019 11 00, ex 7019 12 00 (TARIC kodai 7019120022, 7019120025, 7019120026, 7019120039), 7019 14 00 ir 7019 15 00 (9). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui.

(28)

Nagrinėjamasis produktas – žaliava, dažniausiai naudojama kompozitų pramonėje termoplastinėms ir termoreaktyvioms dervoms armuoti. Gauti kompozitai (stiklo pluošto gijomis armuotos medžiagos) naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose: transporto (automobilių kelių, jūrų, oro, karinio), elektros/elektronikos, vėjo energijos, pastatų ir statybos, talpyklų/vamzdynų, vartojimo prekių ir pan.

(29)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra KLR kilmės peržiūrimasis produktas.

(30)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(31)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(33)

Kaip minėta 22 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas tyrimo metu nebendradarbiavo. Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Atsakymo negauta, todėl Komisija nusprendė taikyti 18 straipsnį.

(34)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės buvo padarytos remiantis turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir per peržiūros tyrimą iš bendradarbiaujančių šalių (tiksliau pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų) gauta informacija.

(35)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijuodama tyrimą rėmėsi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(36)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš KLR negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Kinijos Vyriausybė pastabų šiuo klausimu nepateikė.

(37)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Remiantis tuo metu Komisijos turėta informacija, Brazilija ir Turkija buvo nustatytos kaip galimos tipiškos šalys KLR. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(38)

2022 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies gamintoją „Türkiye Şişe Ve Cam Fabrikalari A.Ş“. Pastabų negauta.

(39)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(40)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(41)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(42)

Neseniai atlikusi su KLR stiklo pluošto sektoriumi susijusį tyrimą (10) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(43)

Atlikusi tą tyrimą Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (11). Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybei ne tik priklauso didelė nuosavybės dalis stiklo pluošto sektoriuje, įskaitant SPP, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (12), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (13). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (14). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to KLR atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu (15). Komisija taip pat nustatė, kad stiklo pluošto sektoriuje, įskaitant SPP, esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (16), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (17).

(44)

Kaip ir atlikdama ankstesnį tyrimą, susijusį su KLR stiklo pluošto sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje (18) ir prašyme pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnį tyrimą.

(45)

Prašyme pareiškėjas teigė, kad Kinijos SPP sektoriui būdingi dideli iškraipymai dėl valstybės kišimosi į ekonomiką apskritai ir konkrečiai į peržiūrimojo produkto sektorių. Prašyme teigta, kad visi gamybos veiksniai – žemė, energija, kapitalas, žaliavos ir darbo jėga – yra vienodai iškraipomi, nes Kinijos Vyriausybė į juos kišasi ir galiausiai dėl to Kinijos SPP sektoriuje atsirado nežymių iškraipymų.

(46)

Siekiant pagrįsti šią poziciją, prašyme buvo nurodyta keletas viešai prieinamų informacijos šaltinių, kaip antai ataskaita, Komisijos neseniai atliktas SPP sektoriaus tyrimas ir juo remiantis priimtas Reglamentas (ES) 2020/492, 13-asis statybinių medžiagų pramonės plėtros penkmečio planas, 13-asis KLR nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas, 14-asis nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros ir ilgalaikių tikslų 2035 m. penkmečio planas ir pramonės strategija „Pagaminta Kinijoje 2025“.

(47)

Tuo remiantis prašyme pabrėžta, kad Kinijos Vyriausybei priklauso didžioji dauguma pagrindinių Kinijos SPP gamintojų, taip pat pradinės grandies tiekėjai ir tolesni naudotojai. Du didžiausi Kinijos SPP gamintojai – CPIC ir „Jushi“ – yra pagrindiniai valstybei priklausantys konglomeratai. Atitinkama pramonės asociacija „Kinijos statybinių medžiagų federacija“ veikia vadovaujant ir prižiūrint Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijai. „Jushi“ direktorių valdybos pirmininkas ir CNBM, kuri yra „Jushi“ patronuojančioji bendrovė, pirmininko pavaduotojas eina Kinijos statybinių medžiagų federacijos pirmininko pavaduotojų pareigas.

(48)

Kadangi SPP pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiame sektoriuje didelė dalis įmonių yra valstybės įmonės, net ir privatūs gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis.

(49)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Planuose, pvz., 13-ajame statybinių medžiagų pramonės plėtros penkmečio plane, 2016–2020 m. pažangiosios gamybos plėtros plane, 13-ajame KLR nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane, 14-ajame nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros ir ilgalaikių tikslų 2035 m. penkmečio plane (toliau – 14-asis penkmečio planas) ir strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ visų lygmenų valdžios institucijos ir valstybinės finansų įstaigos raginamos skatinti KLR SPP pramonės plėtrą. Pagal 14-ąjį penkmečio planą Kinijos Vyriausybė planuoja sutelkti dėmesį į naujas medžiagas kuriant naują pramonės sistemos ramstį ir numato visapusiškai naudotis pramonės investicijų fondais ir padidinti finansavimo garantijas bei rizikos kompensavimą. Todėl Kinijos planavimo sistema neleidžia laisvosios rinkos jėgoms vyrauti SPP sektoriuje.

(50)

Naujų medžiagų sektorių, įskaitant SPP, įmonės naudojasi įvairiomis paramos priemonėmis, įskaitant finansinės paramos politiką, fiskalinę ir mokesčių lengvatų politiką, paramą moksliniams tyrimams ir plėtrai ir t. t.

(51)

Žaliavų, kaip antai kaolino ir dolomito, sąnaudos nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes šių žaliavų gamybai KLR skiriama valstybės parama; taip pat esama didelių sisteminių iškraipymų, susijusių su galimybėmis pasinaudoti kapitalu, naudoti žemę ir naudotis darbo jėga. Neseniai Komisijos atlikto antisubsidijų tyrimo dėl iš Kinijos importuojamų SPP rezultatai atskleidė, kad Kinijos SPP gamintojai lengvatinėmis sąlygomis naudojosi žeme ir paskolomis iš valstybės ir privačių bankų (19).

(52)

Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje turimi įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.