2023 7 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 177/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1441

2023 m. liepos 10 d.

dėl Komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų vykdomos procedūros išsamios tvarkos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (1), ypač į jo 47 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu užsienio subsidijų klausimais,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 1 straipsnį, tuo reglamentu sudaromos sąlygos ištirti vidaus rinką iškraipančias užsienio subsidijas ir tokius iškraipymus pašalinti. Būtina nustatyti konkrečias taisykles ir procedūras dėl, be kita ko, pranešimų pagal Reglamento (ES) 2022/2560 21 ir 29 straipsnius teikimo, pokalbių vykdymo ir žodinių pareiškimų teikimo pagal to reglamento 13, 14 ir 15 straipsnius tvarkos, įsipareigojimų pagal to reglamento 25 ir 31 straipsnius pateikimo, taip pat informacijos atskleidimo tvarkos ir tiriamos įmonės teisių į gynybą pagal to reglamento 42 straipsnį;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnį reikalaujama, kad apie tam tikras dideles koncentracijas, susijusias su dideliais užsienio finansiniais įnašais, asmenys ir įmonės praneštų anksčiau, nei įvykdoma koncentracija. Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnyje reikalaujama, kad apie vykdant viešųjų pirkimų procedūras gautus tam tikras ribines vertes viršijančius užsienio finansinius įnašus būtų pranešama anksčiau, nei skiriama sutartis. Neįvykdžiusiam pareigos pranešti asmeniui ar įmonei, be kita ko, gali būti skiriamos vienkartinės ir periodinės baudos. Todėl būtina tiksliai apibūdinti už pranešimo teikimą atsakingas šalis ir pranešime pateiktinos informacijos turinį;

(3)

Reglamento (ES) 2022/2560 21 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys ar įmonės Komisijai turi atskleisti visą ir tikslią informaciją apie faktus ir aplinkybes, svarbius priimant sprendimą dėl koncentracijos, apie kurią pranešta, arba sprendimą dėl vykdant viešųjų pirkimų procedūrą gautų užsienio finansiniu įnašų, apie kuriuos pranešta;

(4)	siekiant supaprastinti pranešimus ir Komisijos atliekamą vertinimą, šio reglamento prieduose turėtų būti nustatytos standartinės formos. Jas galima pakeisti elektroninėmis formomis, kuriose pateikiami tie patys informacijos reikalavimai;

(5)

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 10 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai preliminarią peržiūrą atlikusi Komisija yra nustačiusi pakankamai požymių, kad įmonei suteikta vidaus rinką iškraipanti užsienio subsidija, ji turėtų pradėti išsamaus tyrimo procedūrą, kad galėtų surinkti papildomos informacijos, kurios reikia užsienio subsidijos buvimo faktui ir jos faktiniam ar galimam iškreipiamajam poveikiui įvertinti. Būtina nustatyti taisykles dėl terminų, per kuriuos tiriama įmonė ir kiti asmenys, įskaitant valstybes nares ir užsienio subsidiją suteikusią trečiąją valstybę, gali pateikti pastabų pagal Reglamento (ES) 2022/2560 40 straipsnio 1 dalį dėl Komisijos sprendimo pradėti išsamų tyrimą;

(6)

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnio 7 dalį, kai Komisija atlieka tyrimus, ji gali apklausti fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekdama gauti su konkretaus tyrimo dalyku susijusios informacijos. Kadangi būtina užtikrinti teisingumą ir skaidrumą, prieš vykdydama pokalbius su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie sutinka būti apklausti, Komisija tuos asmenis turėtų informuoti apie teisinį pokalbio pagrindą. Be to, apklausiami asmenys turėtų būti informuojami apie pokalbio tikslą ir jiems turėtų būti suteikta galimybė pateikti pastabas dėl dokumentuose užregistruoto pokalbio. Pastabas dėl dokumentuose užregistruoto pokalbio apklausiamas asmuo Komisijai gali pateikti per terminą, kurį turėtų nustatyti Komisija;

(7)

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 2 dalies c punktą ir 15 straipsnį, Komisija, atlikdama patikrinimus Sąjungoje arba už jos ribų, gali prašyti bet kurio įmonės ar įmonių asociacijos atstovo arba darbuotojo paaiškinti faktus arba dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu ir tikslu, ir dokumentuose užregistruoti jų atsakymus. Dokumentuose užregistruoti žodiniai pareiškimai turėtų būti pateikiami įmonės arba įmonių asociacijos įgaliotajam atstovui. Jei paaiškinimus pateikė įgaliojimų neturintis darbuotojas, įmonei arba įmonių asociacijai turėtų būti suteikta galimybė pateikti pastabų dėl dokumentuose užregistruotų paaiškinimų;

(8)

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnio 5 dalį valstybės narės Komisijai privalo suteikti visą informaciją, būtiną tyrimams pagal tą reglamentą atlikti. Užtikrinant, kad visą tokią informaciją, susijusią su vykdomomis viešųjų pirkimų procedūromis, Komisija gautų, ši pareiga taip pat turėtų būti taikoma už atitinkamą viešųjų pirkimų procedūrą atsakingoms perkančiosioms organizacijoms arba perkantiesiems subjektams;

(9)

kad Komisija galėtų atlikti tinkamą vertinimą ir priimti sprendimą dėl įsipareigojimų, kuriuos tiriama įmonė siūlo prisiimti siekdama ištaisyti vidaus rinkos iškraipymą, turėtų būti nustatyta pasiūlymo prisiimti įsipareigojimus pagal Reglamento (ES) 2022/2560 11 straipsnio 3 dalį procedūra ir pasiūlymo prisiimti įsipareigojimus terminai pagal to reglamento 25 ir 31 straipsnius;

(10)

siekdama užtikrinti skaidrumą, Komisija aktuose, kuriais užbaigiamas išsamus tyrimas pagal Reglamento (ES) 2022/2560 11 straipsnį, prireikus gali nustatyti ataskaitų teikimo ir skaidrumo įpareigojimus, nurodytus to reglamento 7 straipsnio 5 dalyje ir 8 straipsnyje. Šie įpareigojimai turėtų suteikti Komisijai galimybę nustatyti galimus vidaus rinkos iškraipymus arba stebėti, kaip įgyvendinami jos pagal Reglamentą (ES) 2022/2560 priimti aktai. Todėl šių įpareigojimų formą, turinį ir procedūrinę tvarką būtina paaiškinti;

(11)

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 42 straipsnio 1 dalį, prieš Komisijai priimant sprendimą pagal to reglamento 11, 12, 17, 18 straipsnius, 25 straipsnio 3 dalį, 26, 31 arba 33 straipsnį, vadovaujantis pagarbos teisėms į gynybą principu, tiriamai įmonei turėtų būti suteikta galimybė pateikti pastabas dėl visų pagrindų, kuriais remdamasi Komisija ketina priimti sprendimą. Pagal Reglamento (ES) 2022/2560 42 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti taisykles dėl to, kokiu mastu tiriamai įmonei turėtų būti leidžiama susipažinti su Komisijos byla. Tiriama įmonė visada turėtų turėti teisę iš Komisijos gauti nekonfidencialius visų pagrinduose nurodytų dokumentų variantus, bet leidimas susipažinti su visais nekupiūruotais Komisijos bylos dokumentais turėtų būti suteiktas ribotam skaičiui konkrečiai nurodytų, tiriamos įmonės vardu veikiančių išorės teisės ar ekonomikos konsultantų arba išorės techninių ekspertų pagal Komisijos sprendime nustatytas informacijos atskleidimo sąlygas. Šis leidimas susipažinti tam tikrose situacijose turėtų būti apribotas, be kita ko, tuomet, kai atskleidus tam tikrus dokumentus jų teikėjas patirtų žalą arba kai reikia paisyti kitų interesų;

(12)

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 42 straipsnio 4 dalį suteikdama teisę susipažinti su byla, Komisija turėtų užtikrinti komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos apsaugą. Todėl būtina nustatyti išsamias taisykles, kad pagal jas Komisija galėtų prašyti asmenų ir įmonių, kurie pateikia ar pateikė informaciją, įskaitant dokumentus, nurodyti jų pateiktuose dokumentuose esančias arba sutrumpintame pranešime ar sprendime pateikiamas komercines paslaptis arba konfidencialią informaciją, ir sudaryti sąlygas Komisijai nuspręsti, kaip tvarkyti tam tikrą informaciją kilus ginčui dėl konfidencialumo;

(13)

taip pat turėtų būti nustatytos teisinius terminus ir pranešimų įsigaliojimo laiką reglamentuojančios sąlygos, nes nuo pranešimo pradedami skaičiuoti Reglamente (ES) 2022/2560 nustatyti terminai. Visų pirma, turėtų būti nustatyta tokių terminų pradžia, pabaiga ir aplinkybės, dėl kurių tokie terminai sustabdomi;

(14)

dokumentai Komisijai iš esmės turėtų būti perduodami ir iš jos gaunami skaitmeninėmis priemonėmis, atsižvelgiant į informacinių ir ryšių technologijų raidą ir tokio perdavimo naudą aplinkai. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2022/2560 47 straipsnio 1 dalies a, b ir h punktais, tai visų pirma turėtų būti taikoma pranešimams, atsakymams į prašymus pateikti informaciją, pastaboms dėl pagrindų, kuriais remdamasi Komisija ketina priimti tiriamai įmonei skirtą sprendimą, ir pranešančiųjų šalių siūlomiems prisiimti įsipareigojimams;

(15)	siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, šis reglamentas turėtų įsigalioti iki Reglamento (ES) 2022/2560 taikymo pradžios,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente, vadovaujantis Reglamento (ES) 2022/2560 47 straipsnio 1 dalimi, nustatoma išsami tvarka dėl:

1)	pranešimų apie koncentracijas formos, turinio ir procedūrinės tvarkos;

2)	pranešimų apie vykdant viešųjų pirkimų procedūras gautus užsienio finansinius įnašus ir deklaracijos, kad negauta užsienio finansinių įnašų, formos, turinio ir procedūrinės tvarkos;

3)	pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnio 7 dalį, 14 straipsnio 2 dalies c punktą ir 15 straipsnį teikiamų žodinių pareiškimų procedūrinės tvarkos;

4)	informacijos atskleidimo, susipažinimo su byla ir konfidencialia informacija pagal Reglamento (ES) 2022/2560 42 ir 43 straipsnius išsamių taisyklių;

5)	skaidrumo reikalavimų formos, turinio ir procedūrinės tvarkos;

6)	terminų skaičiavimo išsamių taisyklių;

7)	pasiūlymų prisiimti įsipareigojimus pagal Reglamento (ES) 2022/2560 25 ir 31 straipsnius procedūrinės tvarkos ir terminų.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	pranešančiosios šalys – kai teikiami pranešimai apie koncentracijas, tai pranešimą pagal Reglamento (ES) 2022/2560 21 straipsnio 3 dalį turintys pateikti asmenys arba įmonės;

2)	kiti dalyvaujantys asmenys – kai teikiami pranešimai apie koncentracijas, tai siūlomoje koncentracijoje dalyvaujantys asmenys, kurie nėra pranešančiosios šalys, pvz., pardavėjas ir vykdant koncentraciją įsigyjama įmonė arba įmonės dalis;

pranešančiosios šalys – kai teikiami pranešimai ir deklaracijos apie užsienio finansinius įnašus viešuosiuose pirkimuose, tai ekonominės veiklos vykdytojai, ekonominės veiklos vykdytojų grupės, pagrindiniai subrangovai ir pagrindiniai tiekėjai, kuriems pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 5 dalį taikoma pareiga pranešti;

4)	darbo dienos – dienos, išskyrus šeštadienius, sekmadienius ir Komisijos nustatytas švenčių dienas, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II SKYRIUS

PRANEŠIMAI

3 straipsnis

Teisę pateikti pranešimus ir deklaracijas turintys asmenys

1. Pranešimus apie koncentracijas pagal Reglamento (ES) 2022/2560 21 straipsnį teikia 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos pranešančiosios šalys. Kiekviena pranešančioji šalis yra atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą.

2. Pranešimus ir deklaracijas apie viešųjų pirkimų procedūras perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui teikia ekonominės veiklos vykdytojas arba, ekonominės veiklos vykdytojų grupių, pagrindinių subrangovų ir pagrindinių tiekėjų atveju, Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 6 dalyje nurodytas pagrindinis rangovas ar pagrindinis koncesininkas savo ir visų 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų pranešančiųjų šalių vardu. Kiekviena pranešančioji šalis yra atsakinga tik už informacijos, susijusios su jai suteiktais užsienio finansiniais įnašais, teisingumą.

3. Kai pranešimus ar deklaracijas pasirašo asmenų arba įmonių įgaliotieji išorės atstovai, jie raštu pateikia įrodymus, kad yra tam tinkamai įgalioti.

4 straipsnis

Išankstiniai pranešimai apie koncentracijas

1. Pranešimai apie koncentracijas pagal Reglamento (ES) 2022/2560 21 straipsnį teikiami naudojant I priede pateikiamą Pranešimo apie koncentracijas formą. Bendri pranešimai pagal Reglamento (ES) 2022/2560 21 straipsnio 3 dalį pateikiami vienoje formoje.

2. Pranešimo apie koncentracijas forma ir visi atitinkami patvirtinamieji dokumentai pateikiami Komisijai vadovaujantis 25 straipsniu.

3. Pranešimai pateikiami viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų. Jei Komisija ir pranešančiosios šalys nesusitaria kitaip, pranešimo kalba taip pat yra procedūros kalba ir visų paskesnių su ta pačia koncentracija susijusių administracinių procedūrų, kurias pagal Reglamentą (ES) 2022/2560 vykdo Komisija, kalba. Patvirtinamieji dokumentai pateikiami jų originalo kalba. Jei dokumento originalo kalba nėra viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų, pridedamas vertimas į procedūros kalbą.

4. Rašytinį prašymą gavusi Komisija prašančią pranešančiąją šalį gali atleisti nuo įpareigojimo I priede nustatytoje pranešimo formoje pateikti informaciją, įskaitant dokumentus, arba leisti nevykdyti pranešimo formoje nurodytų kitų su šia informacija susijusių reikalavimų.

5. Komisija nedelsdama raštu patvirtina pranešančiosioms šalims, kad gavo pranešimą ir atsakymą į Komisijos pagal 6 straipsnio 2 ir 3 dalis išsiųstą raštą.

5 straipsnis

Pranešimai arba deklaracijos apie vykdant viešųjų pirkimų procedūras gautus užsienio finansinius įnašus

1. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 1 dalimi, pranešimai apie vykdant viešųjų pirkimų procedūras gautus užsienio finansinius įnašus perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui, atsakingam už atitinkamą viešųjų pirkimų procedūrą, teikiami vienoje II priede pateikiamoje formoje, nurodant informaciją apie visas su vienu pasiūlymu ar prašymu dalyvauti susijusias pranešančiąsias šalis.

2. Jei vykdant viešųjų pirkimų, kurių vertė siekia Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 dalies a punkte ir 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, procedūras trečioji valstybė pranešančiosioms šalims per pastaruosius trejus metus nėra suteikusi užsienio finansinių įnašų, apie kuriuos reikia pranešti, tos šalys privalo pateikti ne pranešimą, o deklaraciją. Deklaracija perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui, atsakingam už atitinkamą viešųjų pirkimų procedūrą, turi būti pateikta vienoje formoje ir II priedo įvado 7 antraštinėje dalyje bei 7 skirsnyje nurodytu būdu. Pagal Reglamento (ES) 2022/2560 4 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnio 1 dalį, deklaracijoje neprivaloma nurodyti užsienio finansinių įnašų, kurių bendra suma neviršija de minimis pagalbos sumos, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, vienai trečiajai valstybei per bet kurį trejų iš eilės einančių metų iki deklaracijos laikotarpį.

3. Perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas Komisijai perduoda pranešimą, įskaitant visus atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, arba deklaraciją vadovaudamiesi 26 straipsniu.

4. Pranešimai ir deklaracijos perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui pateikiami viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų. Jei Komisija ir pranešančiosios šalys nesusitaria kitaip, pranešimo arba deklaracijos kalba taip pat yra procedūros kalba ir visų paskesnių su ta pačia viešųjų pirkimų procedūra susijusių administracinių procedūrų, kurias pagal Reglamentą (ES) 2022/2560 vykdo Komisija, kalba. Patvirtinamieji dokumentai pateikiami jų originalo kalba. Jei kurio nors dokumento originalo kalba nėra viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų, pridedamas vertimas į procedūros kalbą.

5. Rašytinį pranešančiųjų šalių prašymą gavusi ir už viešųjų pirkimų procedūrą atsakingą perkančiąją organizaciją arba perkantįjį subjektą informavusi Komisija prašančią pranešančiąją šalį gali atleisti nuo įpareigojimo II priede nustatytoje pranešimo formoje pateikti informaciją, įskaitant dokumentus, arba leisti nevykdyti pranešimo formoje nurodytų kitų su ta informacija susijusių reikalavimų.

6. Komisija nedelsdama raštu patvirtina perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui, atsakingam už viešųjų pirkimų procedūrą, kad gavo pranešimą ar deklaraciją ir atsakymus į Komisijos pagal 7 straipsnio 1 ir 3 dalis išsiųstą raštą, ir nusiunčia patvirtinimo kopiją pranešančiosioms šalims arba jų įgaliotiesiems išorės atstovams.

6 straipsnis

Pranešimo apie koncentracijas įsigaliojimo data

1. Pagal Reglamento (ES) 2022/2560 24 straipsnio 1 dalį, pranešimas įsigalioja tą dieną, kurią Komisija gauna išsamų pranešimą.

2. Jei Komisija nustato, kad pranešime pateikta neišsami informacija, įskaitant dokumentus, ji nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešančiąsias šalis arba jų įgaliotuosius išorės atstovus. Tokiais atvejais pranešimas įsigalioja tą dieną, kurią Komisija gauna išsamią informaciją.

3. Pateikusios pranešimą pranešančiosios šalys nedelsdamos praneša Komisijai visą svarbią informaciją, įskaitant esminius faktų pokyčius, kurią pateikdamos pranešimą jos būtų turėjusios pranešti, jei apie ją būtų žinojusios arba turėjusios žinoti. Jei ta informacija gali reikšmingai paveikti Komisijos atliekamą koncentracijos, apie kurią pranešta, vertinimą, ji gali laikyti, kad pranešimas įsigalioja tik tą dieną, kurią gauta atitinkama informacija. Komisija nedelsdama raštu praneša apie tai pranešančiosioms šalims arba jų atstovams.

4. Šio straipsnio tikslais laikoma, kad, pateikus neteisingą arba klaidinančią informaciją, pateikiamas pranešimas yra neišsamus.

7 straipsnis

Pranešimų ir deklaracijų apie vykdant viešųjų pirkimų procedūras gautus užsienio finansinius įnašus įsigaliojimo data

1. Vykdant atviras viešųjų pirkimų procedūras, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (2) 27 straipsnį, pranešimai ir deklaracijos įsigalioja tą dieną, kai juos gauna Komisija. Vykdant daugiaetapes viešųjų pirkimų procedūras, pranešimas ar deklaracija, pateikti prašymo leisti dalyvauti etapu, ir atnaujintas pranešimas ar atnaujinta deklaracija, pateikti pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį galutinio pasiūlymo pateikimo etapu, įsigalioja tą dieną, kai juos gauna Komisija. Tačiau jei Komisija nustato, kad gautame pranešime ar deklaracijoje pateikta neišsami informacija, įskaitant dokumentus, ji nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešančiąsias šalis arba jų įgaliotuosius išorės atstovus. Tokiais atvejais pranešimas ar deklaracija įsigalioja tą dieną, kai Komisija išsamią informaciją gauna pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 4 dalį.

2. Jei atitinkama perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas, naudodamiesi savo teisėmis pagal Direktyvos 2014/24/ES 56 straipsnio 3 dalį arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (3) 76 straipsnio 4 dalį, paprašo patikslinti pranešimą, deklaraciją, atnaujintą pranešimą ar atnaujintą deklaraciją pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį bei 29 straipsnio 3 dalį ir nusprendžia atmesti pasiūlymą arba prašymą dalyvauti, nes trūksta tinkamai pateiktų patikslinimų, laikoma, kad pranešimas arba deklaracija Komisijai nebuvo pateikti ar perduoti.

3. Pateikusios pranešimą, deklaraciją, atnaujintą pranešimą ar atnaujintą deklaraciją pranešančiosios šalys nedelsdamos praneša Komisijai visą svarbią naują informaciją, įskaitant faktų pokyčius, kurią pateikdamos išsamų pranešimą, išsamią deklaraciją, atnaujintą pranešimą ar atnaujintą deklaraciją jos būtų turėjusios pranešti, jei apie ją būtų žinojusios arba turėjusios žinoti. Jei ta informacija gali reikšmingai paveikti Komisijos atliekamą vertinimą, ji gali laikyti, kad pranešimas, deklaracija, atnaujintas pranešimas ar atnaujinta deklaracija įsigalioja tik tą dieną, kurią gauta atitinkama informacija. Komisija apie vykdant viešųjų pirkimų procedūras pateiktų pranešimų įsigaliojimo datą nedelsdama raštu praneša pranešančiosioms šalims ar jų išorės atstovams ir atitinkamai perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui.

4. Šio straipsnio tikslais ir nepažeidžiant Reglamento (ES) 2022/2560 17, 29 ir 33 straipsnių nuostatų laikoma, kad, pateikus neteisingą arba klaidinančią informaciją, pateikiamas pranešimas yra neišsamus.

III SKYRIUS

KOMISIJOS TYRIMAI

8 straipsnis

Pradėjus išsamų tyrimą teikiamų pastabų pateikimo terminas

1. Kai Komisija pradeda išsamų tyrimą pagal Reglamento (ES) 2022/2560 10 straipsnio 3 dalį, tiriama įmonė, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybės narės ir užsienio subsidiją suteikusi trečioji valstybė savo rašytines pastabas gali pateikti per Komisijos nustatytą terminą, kuris paprastai yra ne ilgesnis nei vienas mėnuo nuo tiriamos įmonės informavimo apie sprendimą dienos arba, visais kitais atvejais, nuo sutrumpinto pranešimo apie sprendimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Pastabos pateikiamos pagal 25 ir 26 straipsnius.

2. 1 dalyje nustatytą terminą Komisija gali pratęsti tinkamai pagrįstais atvejais.

3. Jei pateikiamos informacijos dalis yra konfidenciali, nuomonę teikiantis asmuo tuo pat metu pateikia konfidencialų ir nekonfidencialų pateikiamos informacijos variantus.

9 straipsnis

Pokalbiai

1. Jei pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnio 7 dalį Komisija apklausia asmenį, pokalbio pradžioje ji informuoja apklausiamą asmenį apie teisinį pokalbio pagrindą, pokalbio tikslą ir apie tai, kad pokalbis bus užregistruotas dokumentuose.

2. Pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnio 7 dalį surengtas pokalbis gali būti registruojamas bet kokios formos dokumentuose.

3. Dokumentuose užregistruoto pokalbio kopija pateikiama apklausiamam asmeniui, kad jis per Komisijos nustatytą terminą pateiktų pastabų.

10 straipsnis

Patikrinimų metu taikoma žodinių pareiškimų tvarka

1. Kai Komisijos įgalioti pareigūnai ar kiti lydintieji asmenys vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 2 dalies c punktu arba 15 straipsniu prašo, kad įmonės arba įmonių asociacijos įgaliotieji išorės atstovai ar darbuotojai pateiktų paaiškinimų, tokie paaiškinimai gali būti registruojami bet kokios formos dokumentuose.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį parengtų dokumentų kopijos atitinkamai įmonei arba įmonių asociacijai pateikiamos po patikrinimo.

3. Kai paaiškinimus Komisijai pateikė įmonės arba įmonių asociacijos darbuotojas, kurio įmonė arba įmonių asociacija nėra ar nebuvo įgaliojusi teikti paaiškinimus įmonės arba įmonių asociacijos vardu, Komisija nustato terminą, per kurį įmonė ar įmonių asociacija jai gali pranešti tokio darbuotojo pateiktų paaiškinimų pataisymus. Pakeitimai pridedami prie paaiškinimų, kurie dokumentuose užregistruoti pagal 1 dalį.

11 straipsnis

Už viešųjų pirkimų procedūrą atsakingų perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų teikiama informacija

1. Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnio 5 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga Komisijos prašymu suteikti jai visą būtiną informaciją tyrimams pagal tą reglamentą atlikti, visų pirma taikoma ir už atitinkamas viešųjų pirkimų procedūras atsakingoms perkančiosioms organizacijoms bei perkantiesiems subjektams, turintiems tyrimui svarbios informacijos.

2. Atitinkama perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas Komisijai kartu su pranešimu perduoda rengiant pirkimo dokumentus naudotų dokumentų kopijas, įskaitant, jei turi, viešųjų pirkimų tyrimo ir vidaus biudžeto dokumentų kopijas, taip pat kitų dokumentų, kurie atitinkamos perkančiosios organizacijos arba perkančiojo subjekto nuomone gali būti labai svarbūs tyrimui, kopijas. Jei pranešančiosios šalys informaciją teikia pagal II priedo 4 skirsnį, atitinkama perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas perduoda ir visų pateiktų pasiūlymų, susijusių su atitinkama viešųjų pirkimų procedūra, kopijas. Jei tuo metu, kai teikiamas pranešimas, pasiūlymų dar nėra pateikta arba susipažinti su pateiktais pasiūlymais negalima, jų kopijos Komisijai perduodamos vos tik juos gavus. Jei atitinkama perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas Komisijai neperduoda ar negali perduoti visų tyrimui svarbių dokumentų kopijų, Komisija turi jo paprašyti perduoti konkrečių Komisijos tyrimui svarbių dokumentų kopijas.

12 straipsnis

Informacijos apie nepagrįstai palankų pasiūlymą pateikimas

1. II priede nustatytoje formoje nurodyti pagrindimai ir atitinkami patvirtinamieji dokumentai, kurių pranešančiosios šalys nepateikė pranešime pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnį ir kurie susiję su nepagrįstai palankaus pasiūlymo pobūdžio vertinimu, Komisijai pateikiami laikantis 8 straipsnyje nustatytų terminų bei formato ir gali būti pateikiami atliekant preliminarią peržiūrą.

2. Jei pranešančiosios šalys nusprendžia pasinaudoti galimybe pateikti pagrindimus, kartu su jais jos pateikia visus II priede nustatytoje formoje nurodytus susijusius patvirtinamuosius dokumentus, kad pagrįstų savo reikalavimą.

3. Pateikdama patvirtinamuosius dokumentus tiriama įmonė įvardija, kurią informaciją laiko konfidencialia, tinkamai pagrindžia tokį konfidencialumo reikalavimą ir pateikia atskirą nekonfidencialų variantą.

IV SKYRIUS

ĮSIPAREIGOJIMAI, SKAIDRUMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

13 straipsnis

Su koncentracijomis, apie kurias pranešta, susijusių įsipareigojimų pateikimo terminai

1. Koncentracijų, apie kurias Komisijai pranešta pagal Reglamento (ES) 2022/2560 21 straipsnį, atveju, siekiant priimti sprendimą pagal to reglamento 25 straipsnio 3 dalies a punktą siūlomi prisiimti įsipareigojimai Komisijai pateikiami ne vėliau kaip per 65 darbo dienas nuo dienos, kurią pagal to reglamento 25 straipsnio 2 dalį pradėtas išsamus tyrimas.

2. Jei sprendimo pagal Reglamento (ES) 2022/2560 25 straipsnio 3 dalį priėmimo terminas, vadovaujantis to reglamento 24 straipsnio 4 dalimi, pratęsiamas, įsipareigojimams pateikti skirtas 65 darbo dienų terminas automatiškai pratęsiamas tiek pat darbo dienų.

3. Išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija gali atsižvelgti į įsipareigojimus, net jeigu jie siūlomi prisiimti pasibaigus atitinkamam šiame straipsnyje nurodytam pateikimo terminui. Spręsdama, ar atsižvelgti į tokiomis aplinkybėmis siūlomus prisiimti įsipareigojimus, Komisija ypač atsižvelgia į būtinybę laikytis Reglamento (ES) 2022/2560 48 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

14 straipsnis

Su tyrimais, vykdomais dėl viešųjų pirkimų procedūrų, susijusių įsipareigojimų pateikimo terminai

1. Finansinių įnašų, apie kuriuos, vykdant viešųjų pirkimų procedūras, Komisijai pranešta pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 1 dalį, atveju, atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai įsipareigojimus pagal to reglamento 31 straipsnio 1 dalį pateikia Komisijai ne vėliau kaip per 50 darbo dienų nuo dienos, kurią pradėtas išsamus tyrimas. Komisijos gauti siūlomi prisiimti įsipareigojimai, atsižvelgiant į jų apimtį ir pasikonsultavus su perkančiąja organizacija arba perkančiuoju subjektu, gali būti laikomi tinkamai pagrįstu išimtiniu atveju, kad būtų pratęstas sprendimo, kuriuo užbaigiamas Reglamento (ES) 2022/2560 30 straipsnio 5 dalyje nurodytas išsamus tyrimas, priėmimo terminas.

2. Išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija gali atsižvelgti į įsipareigojimus, siūlomus prisiimti pasibaigus 1 dalyje nustatytam terminui. Spręsdama, ar atsižvelgti į tokiomis aplinkybėmis siūlomus prisiimti įsipareigojimus, Komisija ypač atsižvelgia į būtinybę laikytis Reglamento (ES) 2022/2560 48 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

15 straipsnis

Įsipareigojimų pateikimo tvarka

1. Tiriamos įmonės siūlomi prisiimti įsipareigojimai Komisijai pateikiami vadovaujantis 25 straipsniu, kad būtų priimtas sprendimas pagal Reglamento (ES) 2022/2560 25 straipsnio 3 dalies a punktą, arba 26 straipsniu, kad būtų priimtas sprendimas pagal to reglamento 31 straipsnio 1 dalį.

2. Siūlydama prisiimti įsipareigojimus tiriama įmonė tuo pat metu nurodo, kurią informaciją laiko konfidencialia, tinkamai pagrindžia tokį konfidencialumo reikalavimą ir pateikia atskirą nekonfidencialų įsipareigojimų variantą.

3. Kai vykdoma procedūra pagal Reglamento (ES) 2022/2560 3 ir 4 skyrius, įsipareigojimus pasirašo pranešančiosios šalys ir kiti susiję asmenys, kuriems įsipareigojimais nustatomos pareigos.

16 straipsnis

Skaidrumas ir ataskaitų teikimas

Sprendimu, priimtu atlikus išsamų tyrimą pagal Reglamento (ES) 2022/2560 11 straipsnį, Komisija prireikus gali įmonei nustatyti skaidrumo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, nurodytus to reglamento 7 straipsnio 5 dalyje ir 8 straipsnyje. Tokie įpareigojimai gali būti susiję su informacija, teiktina apie šiuos atvejus:

a)	užsienio finansinius įnašus, gautus per nustatytą laikotarpį, prasidedantį kitą dieną po sprendimo, kuriuo tas įpareigojimas nustatomas, priėmimo,

b)	dalyvavimą koncentracijose arba viešųjų pirkimų procedūrose (tiriamai įmonei pateikus pasiūlymą atviro konkurso tvarka ar prašymą dalyvauti daugiaetapėje viešųjų pirkimų procedūroje) nustatytu laikotarpiu, prasidedančiu kitą dieną po sprendimo, kuriuo tas įpareigojimas nustatomas, priėmimo,

tai, kaip įgyvendinamas pagal Reglamento (ES) 2022/2560 11 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalies a punktą ar 31 straipsnio 1 dalį priimtas sprendimas dėl įsipareigojimų, pagal to reglamento 11 straipsnio 2 dalį priimtas sprendimas dėl kompensacinių priemonių, pagal to reglamento 25 straipsnio 3 dalies c punktą priimtas sprendimas, kuriuo draudžiama koncentracija, arba pagal to reglamento 31 straipsnio 2 dalį priimtas sprendimas, kuriuo draudžiama skirti sutartį.

V SKYRIUS

PASTABŲ PATEIKIMAS

17 straipsnis

Pastabų pateikimas

1. Kai Komisija pagal Reglamento (ES) 2022/2560 42 straipsnio 1 dalį informuoja tiriamą įmonę apie pagrindus, kuriais remdamasi ji ketina priimti sprendimą, Komisija nustato ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, per kurį ta įmonė gali raštu pateikti savo pastabas. Komisija nėra įpareigota atsižvelgti į pasibaigus tam terminui gautus rašytinius pareiškimus.

2. Tiriama įmonė, vadovaudamasi 25 ir 26 straipsniais, Komisijai pateikia visas rašytines pastabas ir visus atitinkamus dokumentus, kuriais patvirtinami tose pastabose išdėstyti faktai.

3. Jei Komisija pagal Reglamento (ES) 2022/2560 42 straipsnio 2 dalį priima laikiną sprendimą dėl laikinųjų priemonių, ji nustato terminą, per kurį tiriama įmonė gali raštu pateikti savo pastabas dėl to sprendimo. Tiriamai įmonei pateikus pastabas, Komisija priima galutinį sprendimą dėl laikinųjų priemonių, kuriuo panaikinamas, iš dalies keičiamas arba patvirtinamas laikinas sprendimas. Jei tiriama įmonė per Komisijos nustatytą terminą pastabų raštu nepateikia, tam terminui pasibaigus laikinas sprendimas tampa galutiniu.

4. Prireikus ir prieš pasibaigiant pradiniam terminui gavusi pagrįstą tiriamos įmonės prašymą, Komisija pagal 1 ir 3 dalis nustatytus terminus gali pratęsti.

VI SKYRIUS

INFORMACIJOS NAUDOJIMAS IR KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS TVARKYMAS

18 straipsnis

Komisijos naudojimosi informacija tvarka

1. Pagal Reglamento (ES) 2022/2560 43 straipsnio 1 dalį, informacijos teikėjas gali sutikti, kad Komisija pagal tą reglamentą gautą informaciją turi teisę naudoti kitais tikslais nei tie, kuriais iš pradžių ją gavo.

2. Jei informacijos teikėjas Komisijai suteikia išimtį pagal Reglamento (ES) 2022/2560 43 straipsnio 1 dalį, jis nurodo, kokią konkrečią informaciją leidžia naudoti kitais tikslais nei tie, kuriais ji gauta, ir nurodo priežastis, kodėl tą informaciją naudoti tais kitais tikslais, be kita ko, susijusiais su kitų Sąjungos aktų taikymu, būtų svarbu.

3. Jei Komisija informacijos teikėjo prašo suteikti išimtį pagal Reglamento (ES) 2022/2560 43 straipsnio 1 dalį, ji nurodo tuo prašymu apimamą informaciją ir tikslus, kuriais tą informaciją ketina naudoti. Tą informaciją Komisija naudoja tik savo nurodytais tikslais, kuriems pritarė informacijos teikėjas.

19 straipsnis

Konfidencialios informacijos nustatymas ir apsauga

1. Jei šio reglamento 20 straipsnyje bei Reglamento (ES) 2022/2560 42 straipsnyje nenumatyta kitaip ir nedarant poveikio 6 dalies nuostatoms, Komisija neatskleidžia informacijos, įskaitant dokumentus, jei joje yra komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos, ir nesuteikia galimybės su ja susipažinti.

2. Prašydama pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnį, apklausdama asmenį pagal to reglamento 13 straipsnio 7 dalį arba prašydama žodinių paaiškinimų per patikrinimus pagal to reglamento 14 ir 15 straipsnius, Komisija tokius asmenis, įmones ar įmonių asociacijas informuoja, jog pateikdami informaciją Komisijai jie sutinka, kad galimybė susipažinti su ta informacija gali būti suteikta pagal 20 straipsnį. Jei Komisija informaciją iš informacijos teikėjų gauna kitais būdais, ji šiuos informacijos teikėjus informuoja, kad galimybė susipažinti su jų pateikta informacija gali būti suteikta pagal 20 straipsnį.

3. Nedarant poveikio 8 ir 15 straipsniams, Komisija per nustatytą terminą gali reikalauti, kad dokumentus arba kitą informaciją pagal Reglamentą (ES) 2022/2560 pateikiantys informacijos teikėjai

a)	nurodytų dokumentus, dokumentų dalis arba kitą informaciją, kuriuose, jų manymu, yra komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos,

b)	nurodytų asmenis, kurių atžvilgiu šie dokumentai ar kita informacija laikytini konfidencialiais,

c)	pagrįstų savo reikalavimus dėl komercinių paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos kiekviename dokumente ar dokumento dalyje arba kitoje informacijoje,

d)	pateiktų Komisijai nekonfidencialų dokumentų ar dokumentų dalių arba kitos informacijos variantą, kuriame komercinės paslaptys ir kita konfidenciali informacija būtų kupiūruotos aiškiai ir suprantamai,

e)	pateiktų glaustą, nekonfidencialių ir aiškų kiekvienos kupiūruotos informacijos dalies aprašymą.

4. Prieš paskelbdama sutrumpintą pranešimą arba sprendimą Komisija pareikalauja, kad tiriama įmonė per nustatytą terminą nurodytų sutrumpinto pranešimo, skelbiamo pagal Reglamento (ES) 2022/2560 40 straipsnį, ar sprendimo, priimamo pagal to reglamento 11, 25 ir 31 straipsnius, dalis, kuriose, jos manymu, yra komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos. Jei komercinės paslaptys ar kita konfidenciali informacija nurodomos, tiriama įmonė tai pagrindžia per Komisijos nustatytą terminą.

5. Jei informacijos teikėjas ar tiriama įmonė pagal 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus nenurodo informacijos, kurią laiko konfidencialia, Komisija gali daryti prielaidą, kad atitinkamoje informacijoje nėra konfidencialios informacijos.

6. Jei Komisija mano, kad tam tikrą informacijos teikėjo ar tiriamos įmonės konfidencialia laikomą informaciją atskleisti galima, nes ši informacija nėra komercinė paslaptis ar kita konfidenciali informacija arba esama viršesnio intereso ją atskleisti, ji informacijos teikėją ar tiriamą įmonę informuoja apie savo ketinimą tokią informaciją atskleisti. Jei informacijos teikėjas ar tiriama įmonė per penkias darbo dienas nuo informacijos apie Komisijos ketinimus gavimo dienos pareiškia prieštaravimą, Komisija gali priimti sprendimą ir jame nustatyti terminą, kuriam pasibaigus informacija bus atskleista arba, 4 dalies atveju, paskelbta sutrumpintame pranešime ar sprendime. Šis terminas negali būti trumpesnis nei penkios darbo dienos nuo pranešimo apie Komisijos sprendimą dienos. Apie sprendimą pranešama atitinkam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

7. Šiuo straipsniu Komisijai neužkertamas kelias tiek, kiek tai būtina, naudoti ir atskleisti informaciją, įrodančią iškraipančios užsienio subsidijos buvimą.

VII SKYRIUS

SUSIPAŽINIMAS SU BYLA

20 straipsnis

Susipažinimas su Komisijos byla ir dokumentų naudojimas

1. Kai Komisija tiriamą įmonę informuoja apie pagrindus, kuriais remdamasi ji ketina priimti sprendimą, tiriama įmonė pagal Reglamento (ES) 2022/2560 42 straipsnio 4 dalį gali prašyti leisti susipažinti su Komisijos byla.

2. Teisė susipažinti su Komisijos byla neapima:

a)	Komisijos vidaus dokumentų;

b)	valstybių narių arba trečiųjų valstybių valdžios institucijų, įskaitant konkurencijos institucijas ir perkančiąsias organizacijas ar perkančiuosius subjektus, vidaus dokumentų;

c)	Komisijos ir valstybių narių arba trečiųjų valstybių valdžios institucijų, įskaitant konkurencijos institucijas ir perkančiąsias organizacijas ar perkančiuosius subjektus, tarpusavio korespondencijos;

d)	valstybių narių valdžios institucijų tarpusavio korespondencijos, taip pat valstybių narių ir trečiųjų valstybių tarpusavio korespondencijos.

3. Leisdama susipažinti su byla Komisija tiriamai įmonei pateikia visų pagrinduose, kuriais remdamasi ji ketina priimti sprendimą, nurodytų dokumentų nekonfidencialų variantą.

4. Nedarant poveikio 2 ir 5 dalims, Komisija leidžia jos sprendimu nustatytinomis informacijos atskleidimo sąlygomis susipažinti ir su visais nekupiūruotais bylos dokumentais. Nustatant informacijos atskleidimo sąlygas atsižvelgiama į tai, kad:

a)	pagal šią dalį teisė susipažinti su dokumentais suteikiama tik tam tikram skaičiui konkrečiai nurodytų, tiriamos įmonės pasamdytų išorės teisės ir ekonomikos konsultantų bei išorės techninių ekspertų, kurių vardai ir pavardės Komisijai pranešti iš anksto;

b)	konkrečiai nurodyti išorės teisės ir ekonomikos konsultantai bei išorės techniniai ekspertai turi būti įmonės, įmonių darbuotojai arba asmenys, kurių padėtis panaši į įmonių darbuotojų padėtį. Visi jie privalo laikytis informacijos atskleidimo sąlygų;

asmenys, kurie įtraukti į konkrečiai nurodytų išorės teisės ir ekonomikos konsultantų bei išorės techninių ekspertų sąrašą, Komisijos sprendimo, kuriuo ji nustato dokumentų atskleidimo sąlygas, priėmimo dieną negali turėti darbo santykių su tiriama įmone ar dalyvauti jos valdyme arba būti padėtyje, kuri panaši į tiriamos įmonės darbuotojų ar vadovaujančias pareigas einančių asmenų padėtį. Jei konkrečiai nurodytas išorės teisės ar ekonomikos konsultantas arba išorės techninis ekspertas tokius santykius su tiriama įmone užmezga vėliau, Komisijai atliekant tyrimą arba per trejus metus po jo pabaigos, konkrečiai nurodytas išorės teisės ar ekonomikos konsultantas arba išorės techninis ekspertas ir tiriama įmonė Komisiją apie tokių santykių pobūdį informuoja nedelsdami. Be to, konkrečiai nurodytas išorės teisės ar ekonomikos konsultantas arba išorės techninis ekspertas Komisijai pateikia patikinimą, kad nebeturi leidimo susipažinti su bylos informacija ar dokumentais, su kuriais jiems leista susipažinti pagal šią dalį ir kurių Komisija tiriamai įmonei nepateikė. Jie Komisijai taip pat pateikia patikinimą, kad laikysis šios dalies d ir e punktuose nurodytų reikalavimų;

d)	konkrečiai nurodyti išorės teisės ir ekonomikos konsultantai bei išorės techniniai ekspertai neatskleidžia pateiktų dokumentų arba jų turinio fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems netaikomos informacijos atskleidimo sąlygos;

e)	konkrečiai nurodyti išorės teisės ir ekonomikos konsultantai bei išorės techniniai ekspertai nesinaudoja pateiktais dokumentais ar jų turiniu kitais nei 10 dalyje nurodyti tikslais.

5. Informacijos atskleidimo sąlygose Komisija nustato technines informacijos atskleidimo priemones ir informacijos atskleidimo laikotarpio trukmę. Informacija konkrečiai nurodytiems teisės ir ekonomikos konsultantams bei techniniams ekspertams gali būti atskleidžiama elektroninėmis priemonėmis arba (kai kurių ar visų dokumentų atveju) tik fiziškai atvykus į Komisijos patalpas. Išskirtinėmis aplinkybėmis pagal 4 dalyje nurodytas informacijos atskleidimo sąlygas Komisija gali nuspręsti neleisti susipažinti su tam tikrais dokumentais arba leisti susipažinti su dokumentais, kurie iš dalies kupiūruoti, jei ji nustato, kad žala, kurią atskleidus informaciją pagal informacijos atskleidimo sąlygas galėtų patirti informacijos teikėjas, apskritai yra didesnė nei informacijos atskleidimo svarba siekiant pasinaudoti teisėmis į gynybą. Nedarant poveikio 2 daliai, Komisija panašaus pobūdžio vertinimą dėl informacijos atskleidimo svarbos atliks, kai svarstys, ar ji turi atskleisti savo ir valstybių narių ar trečiųjų valstybių valdžios institucijų tarpusavio korespondenciją ir valstybių narių ar trečiųjų valstybių valdžios institucijų pateiktus kitų rūšių neskelbtinus dokumentus arba juos atskleisti iš dalies. Prieš atskleisdama tokią korespondenciją ar dokumentus, Komisija konsultuojasi su valstybės narės arba trečiosios šalies valdžios institucijomis.

6. 4 dalies a punkte minimi konkrečiai nurodyti išorės teisės ir ekonomikos konsultantai bei išorės techniniai ekspertai per vieną savaitę nuo leidimo susipažinti su byla, suteikto pagal informacijos atskleidimo sąlygas, gavimo Komisijai gali pateikti pagrįstą prašymą leisti susipažinti su nekonfidencialiu į jos tiriamą bylą įtrauktų dokumentų, kurie dar nepateikti tiriamai įmonei pagal 3 dalį, variantu, kad tiriama įmonė tokį dokumentą turėtų. Arba jie pateikia pagrįstą prašymą taikyti informacijos atskleidimo sąlygas papildomiems konkrečiai nurodytiems išorės teisės ir ekonomikos konsultantams bei išorės techniniams ekspertams. Toks leidimas susipažinti su papildomų dokumentų nekonfidencialiais variantais ar sąlygų taikymas papildomiems asmenims gali būti suteikiamas tik išskirtiniais atvejais ir kai įrodoma, jog tai būtina, kad tiriama įmonė galėtų tinkamai pasinaudoti teisėmis į gynybą.

7. Taikydama 5 arba 6 dalis, Komisija pagal 19 straipsnio 3 dalį gali prašyti, kad atitinkamus dokumentus pateikęs informacijos teikėjas pateiktų nekonfidencialų jų variantą.

8. Jei Komisija mano, kad vadovaujantis 6 dalimi pateiktas prašymas tinkamai pagrįstas būtinybe užtikrinti tiriamai įmonei galimybę veiksmingai pasinaudoti teisėmis į gynybą, ji tiriamai įmonei pateikia nekonfidencialų dokumentų variantą arba priima sprendimą išplėsti atitinkamų dokumentų atskleidimo sąlygų taikymą.

9. Bet kuriuo procedūros etapu Komisija, užuot leidusi susipažinti su byla pagal 4 dalį, arba suteikdama ir šią galimybę, gali leisti susipažinti su kai kuriais arba visais pagal 19 straipsnio 3 dalį kupiūruotais dokumentais, kad būtų išvengta neproporcingo vilkinimo ar administracinės naštos.

10. Leidus susipažinti su byla gauta informacija naudojama tik atitinkamos procedūros dėl Reglamento (ES) 2022/2560 taikymo tikslais.

VIII SKYRIUS

TERMINAI

21 straipsnis

Terminai

1. Reglamente (ES) 2022/2560 ar šiame reglamente numatyti arba Komisijos, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2022/2560 ar šiuo reglamentu, nustatyti terminai apskaičiuojami pagal Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (4) ir šio straipsnio 2 dalyje bei 22 straipsnyje nustatytas konkrečias taisykles. Jei atsiranda prieštaravimas, viršenybę turi šio reglamento nuostatos.

2. Terminai pradedami skaičiuoti kitą darbo dieną po atitinkamoje Reglamento (ES) 2022/2560 arba šio reglamento nuostatoje nurodyto įvykio.

22 straipsnis

Terminų pabaiga

1. Darbo dienomis apskaičiuotas terminas baigiasi paskutinės darbo dienos pabaigoje.

2. Kalendorine diena Komisijos nustatytas terminas baigiasi tos dienos pabaigoje.

23 straipsnis

Vykdant koncentracijas taikomų terminų sustabdymas

1. Reglamento (ES) 2022/2560 24 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus terminus Komisija gali sustabdyti pagal Reglamento (ES) 2022/2560 24 straipsnio 5 dalį arba dėl bet kurios iš šių priežasčių:

a)	informacija, kurią pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnio 2 dalį Komisijos prašymu turėjo pateikti pranešančiosios šalys ar kiti dalyvaujantys asmenys, per jos nustatytą laikotarpį nebuvo pateikta arba buvo pateikta ne visa;

informacija, kurią pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnio 3 dalį Komisijos prašymu turėjo pateikti įmonės arba įmonių asociacijos, per jos nustatytą laikotarpį nebuvo pateikta arba buvo pateikta ne visa dėl aplinkybių, už kurias atsako viena iš pranešančiųjų šalių ar kiti dalyvaujantys asmenys;

viena iš pranešančiųjų šalių ar kiti dalyvaujantys asmenys Komisijai neleido atlikti patikrinimo pagal Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 1 dalį, kurį nurodyta atlikti pagal to reglamento 14 straipsnio 3 dalį priimtu sprendimu, arba atliekant tokį patikrinimą atsisakė bendradarbiauti pagal to reglamento 14 straipsnio 2 dalį;

d)	pranešančiosios šalys Komisijai nepranešė svarbios informacijos, įskaitant 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų faktų pokyčius.

2. Jei vadovaudamasi 1 dalimi Komisija sustabdo Reglamento (ES) 2022/2560 24 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytą terminą, terminas sustabdomas:

1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais – laikotarpiui nuo prašyme pateikti informaciją nustatyto termino pabaigos iki reikalingos išsamios ir teisingos informacijos gavimo arba to momento, kai Komisija pranešančiosioms šalims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims praneša, kad, atsižvelgiant į jos vykdomos peržiūros rezultatus arba rinkos pokyčius, prašoma informacija nebėra būtina;

1 dalies c punkte nurodytais atvejais – laikotarpiui nuo nepavykusio bandymo atlikti patikrinimą iki patikrinimo, kurį atlikti nurodyta sprendime, faktinio užbaigimo arba to momento, kai Komisija pranešančiosioms šalims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims praneša, kad, atsižvelgiant į jos vykdomo tyrimo rezultatus arba rinkos pokyčius, patikrinimas, kurį nurodyta atlikti, nebėra būtinas;

1 dalies d punkte nurodytais atvejais – laikotarpiui nuo tos dienos, kai svarbi informacija, įskaitant apie faktų pokyčius, turėjo būti pateikta Komisijai, iki išsamios ir teisingos informacijos gavimo arba to momento, kai Komisija pranešančiosioms šalims praneša, kad, atsižvelgiant į jos vykdomo tyrimo rezultatus arba rinkos pokyčius, informacija nebėra būtina.

3. Terminas sustabdomas kitą darbo dieną po dienos, kurią įvyko sustabdymą nulėmęs įvykis. Termino sustabdymas baigiasi dienos, kurią pašalinama sustabdymo priežastis, pabaigoje. Jei tokia diena yra nedarbo diena, termino sustabdymas baigiasi kitos darbo dienos pabaigoje.

4. Komisija per pagrįstą laikotarpį apdoroja visus atliekant tyrimą gautus duomenis, iš kurių ji galėtų manyti, kad prašoma informacija arba patikrinimas, kurį nurodyta atlikti, nebėra būtini pagal 2 dalies a, b ir c punktus.

24 straipsnis

Terminų, taikomų atliekant preliminarias peržiūras dėl viešųjų pirkimų procedūrų, sustabdymas

Jei vadovaudamasi Reglamento (ES) 2022/2560 30 straipsnio 6 dalimi Komisija sustabdo preliminarios peržiūros terminą, tas sustabdymas prasideda kitą darbo dieną po dienos, kurią baigiasi 20 darbo dienų terminas. Termino sustabdymas baigiasi dienos, kurią Komisijai pateikiamas išsamus atnaujintas pranešimas, pabaigoje. Jei tokia diena yra nedarbo diena, termino sustabdymas baigiasi kitos darbo dienos pabaigoje.

IX SKYRIUS

DOKUMENTŲ PERDAVIMAS IR PASIRAŠYMAS

25 straipsnis

Dokumentų perdavimas ir pasirašymas vykdant koncentracijas

1. Dokumentai pagal Reglamentą (ES) 2022/2560 ir šį reglamentą Komisijai perduodami ir iš jos gaunami skaitmeninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai Komisija išimties tvarka leidžia naudoti 6 ir 7 dalyse nurodytas priemones.

2. Jei reikalaujama parašo, skaitmeninėmis priemonėmis Komisijai pateikiami dokumentai pasirašomi bent vienu kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (5) nustatytus reikalavimus.

3. Perdavimo ir pasirašymo priemonių techninės specifikacijos gali būti skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje.

4. Visi darbo dieną Komisijai skaitmeninėmis priemonėmis perduoti dokumentai, išskyrus I priede pateiktą formą, laikomi gautais jų išsiuntimo dieną, jei gavimo patvirtinimo laiko žymoje nurodoma, kad jie buvo gauti tą dieną. Darbo dieną Komisijai skaitmeninėmis priemonėmis perduota I priede pateikta forma laikoma gauta jos išsiuntimo dieną, jei gavimo patvirtinimo laiko žymoje nurodoma, kad ji buvo gauta tą dieną iki Konkurencijos GD interneto svetainėje nurodytų darbo valandų arba darbo valandomis. I priede pateikta forma, skaitmeninėmis priemonėmis perduota Komisijai darbo dieną po Konkurencijos GD interneto svetainėje nurodytų darbo valandų, laikoma gauta kitą darbo dieną. Visi ne darbo dieną Komisijai elektroniniu būdu perduoti dokumentai laikomi gautais kitą darbo dieną.

5. Komisijai elektroniniu būdu perduoti dokumentai nelaikomi gautais, jei:

a)	dokumentai arba jų dalys neveikia ar yra netinkami naudoti (sugadinti),

b)	dokumentuose arba jų dalyse yra virusų, kenkimo programinės įrangos ar jie kelia kitų grėsmių,

c)	dokumentuose arba jų dalyse yra elektroninių parašų, kurių galiojimo patikrinti Komisija negali.

Komisija nedelsdama informuoja siuntėją, jei susidaro viena iš a, b ar c punktuose nurodytų aplinkybių.

6. Komisijai registruotu paštu siunčiami dokumentai laikomi gautais jų gavimo Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje nurodytu adresu dieną.

7. Komisijai asmeniškai pristatomi dokumentai laikomi gautais jų gavimo Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje nurodytu adresu dieną, jei tai Komisija patvirtina gavimo patvirtinimu.

26 straipsnis

Dokumentų perdavimas ir pasirašymas vykdant viešųjų pirkimų procedūras (pranešimai ir ex officio peržiūra)

1. Vykdant viešųjų pirkimų procedūras, dokumentai pagal Reglamentą (ES) 2022/2560 ir šį reglamentą Komisijai perduodami ir iš jos gaunami skaitmeninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai Komisija išimties tvarka leidžia naudoti 5 ir 6 dalyse nurodytas priemones.

2. Vykdant viešųjų pirkimų procedūras, procedūroje dėl užsienio subsidijų naudoti Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytus reikalavimus atitinkantį kvalifikuotą elektroninį parašą nėra privaloma. Pranešimą arba deklaraciją pasirašo visos pranešančiosios šalys, kurios įpareigotos teikti pranešimus apie viešuosius pirkimus.

3. Perdavimo ir pasirašymo priemonių techninės specifikacijos gali būti skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato svetainėje.

4. Kai vykdant viešųjų pirkimų procedūras Komisijai perduodami ir pasirašomi dokumentai, analogiškai taikomos 25 straipsnio 4 ir 5 dalys.

5. Komisijai registruotu paštu siunčiami dokumentai laikomi gautais jų gavimo Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato svetainėje nurodytu adresu dieną.

6. Komisijai asmeniškai pristatomi dokumentai laikomi gautais jų gavimo Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato svetainėje nurodytu adresu dieną, jei tai Komisija patvirtina gavimo patvirtinimu.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. liepos 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 330, 2022 12 23, p. 1.

(2) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(4) 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).

(5) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

I PRIEDAS

FS-CO forma, skirta pranešti apie koncentraciją pagal Reglamentą (ES) 2022/2560

Turinys

FS-CO formos paskirtis

Informacijos, kurią reikia nurodyti FS-CO formoje, rūšys

Informacija, kurios neturima dėl objektyvių priežasčių

Informacija, kuri nėra būtina Komisijai nagrinėjant bylą

Ryšiai iki pranešimo pateikimo ir prašymai atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją

Reikalavimas pateikti teisingą ir išsamų pranešimą

Kaip pranešti

Konfidencialumas ir asmens duomenys

Šioje FS-CO formoje vartojamų terminų apibrėžtys ir jos pildymo nurodymai

1 SKIRSNIS.

Koncentracijos apibūdinimas

2 SKIRSNIS.

Informacija apie šalis

3 SKIRSNIS.

Informacija apie koncentraciją, nuosavybę ir kontrolę

4 SKIRSNIS.

Pranešimo ribinės vertės

5 SKIRSNIS.

Užsienio finansiniai įnašai

6 SKIRSNIS.

Vykdant koncentraciją teikiamo užsienio finansinio įnašo poveikis vidaus rinkai

7 SKIRSNIS.

Galimas teigiamas poveikis

8 SKIRSNIS.

Patvirtinamieji dokumentai

9 SKIRSNIS.

Patvirtinimas

ĮVADAS

1. FS-CO formos paskirtis

Šioje FS-CO formoje nurodoma, kokią informacija pranešančioji šalis (-ys) privalo pateikti teikdama (-os) Komisijai pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kuriai taikoma Sąjungos užsienio subsidijų kontrolės sistema. Sąjungos užsienio subsidijų kontrolės sistema yra nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2560 (1) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/1441 dėl Komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų vykdomos procedūros išsamios tvarkos (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) (2), kurio priede pateikiama ši FS-CO forma.

2. Informacijos, kurią reikia nurodyti FS-CO formoje, rūšys

FS-CO formoje reikia nurodyti šią informaciją:

a)	pagrindinę informaciją, kuri iš esmės yra būtina visoms koncentracijoms įvertinti (1–4 skirsniai);

informaciją apie šalių gautus užsienio finansinius įnašus pagal Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 3 dalies b punktą (5 skirsnis). Visų pirma pagal FS-CO formos 5 skirsnį prašoma pateikti išsamią informaciją apie kiekvieną koncentracijos šalims per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo suteiktą 1 mln. EUR arba didesnį užsienio finansinį įnašą, kuris gali būti priskirtas bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų kategorijų. Dėl kitų užsienio finansinių įnašų FS-CO formoje reikalaujama pateikti įvairių rūšių 1 mln. EUR arba didesnių užsienio finansinių įnašų, kurie pranešančiajai šaliai (-ims) suteikti per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo, apžvalgą pagal 1 lentelėje pateiktus nurodymus. Kiekvienu konkrečiu atveju Komisija gali paprašyti išsamesnės informacijos apie bet kurios rūšies finansinius įnašus, įtrauktus į atsakymus į 5 skirsnio klausimus ir į 1 lentelę, arba apie bet kokius kitus užsienio finansinius įnašus, kuriuos gavo koncentracijos šalis (-ys). Bet kuriuo atveju, nustatant, ar laikomasi pranešimo ribinės vertės pagal Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 3 dalies b punktą, turi būti atsižvelgiama į visus koncentracijos šalims per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo suteiktus užsienio finansinius įnašus, nepaisant to, ar apie juos prašoma pateikti informacijos pagal 5 skirsnį;

informaciją, kuri būtina siekiant įvertinti, ar užsienio finansiniai įnašai, gauti vykdant koncentraciją, gali iškraipyti vidaus rinką, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2560 4 arba 5 straipsnyje (susijusią tiek su įsigijimo procesu, tiek su veikla, kurią vykdys koncentracijos šalys) (6 skirsnis);

d)	informaciją apie galimą teigiamą užsienio subsidijų poveikį (7 skirsnis);

e)	patvirtinamuosius dokumentus (8 skirsnis).

Kad pranešimą būtų galima laikyti išsamiu, iš esmės turi būti pateikta 1–6 skirsniuose ir 8 skirsnyje reikalaujama informacija. Tačiau pranešančioji šalis (-ys) turi nuspręsti, ar pateikti informaciją, kurios reikalaujama pagal 7 skirsnį. Šis skirsnis skirtas informacijai apie galimą teigiamą užsienio subsidijų poveikį atitinkamos subsidijuojamos ekonominės veiklos plėtrai vidaus rinkoje ir kitą teigiamą poveikį, susijusį su atitinkamais politikos tikslais.

Jokia FS-CO formoje reikalaujama informacija nedaro poveikio Komisijos galimybei prašyti papildomos informacijos, pateikiant prašymą pateikti informaciją.

3. Informacija, kurios neturima dėl objektyvių priežasčių

Jei tam tikros šioje FS-CO formoje reikalaujamos informacijos (visos ar jos dalių) dėl objektyvių priežasčių neturima, pranešančioji šalis (-ys) gali prašyti Komisijos atleisti nuo pareigos pateikti atitinkamą informaciją arba leisti netaikyti kurio nors kito FS-CO formos reikalavimo, susijusio su ta informacija. Prašymas turėtų būti pateikiamas laikantis šio įvado 9–11 konstatuojamosiose dalyse pateiktų nurodymų.

4. Informacija, kuri nėra būtina Komisijai nagrinėjant bylą

Pagal Įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 4 dalį Komisija gali atleisti nuo pareigos pranešime pateikti konkrečią informaciją, įskaitant dokumentus, arba leisti netaikyti kokių nors kitų FS-CO formos reikalavimų, susijusių su ta informacija, jeigu ji mano, kad tam, kad ji galėtų išnagrinėti bylą, nebūtina laikytis tų pareigų ar reikalavimų.

Pranešančioji šalis (-ys) gali prašyti Komisijos atleisti nuo pareigos pateikti atitinkamą informaciją arba netaikyti kurio nors kito FS-CO formos reikalavimo, susijusio su ta informacija. Šis prašymas turėtų būti pateikiamas laikantis šio įvado 9–11 konstatuojamosiose dalyse pateiktų nurodymų dėl prašymų atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją.

5. Ryšiai iki pranešimo pateikimo ir prašymai atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją

Pranešančioji šalis (-ys) skatinama (-os) dalyvauti iki pranešimo pateikimo rengiamose diskusijose likus pakankamai laiko iki pranešimo pateikimo, pageidautina, remiantis pranešimo projektu. Galimybę palaikyti ryšius iki pranešimo pateikimo Komisija pranešančiajai šaliai (-ims) suteikia savanoriškai, siekdama parengti užsienio subsidijos, gautos vykdant koncentraciją preliminarią peržiūrą. Ryšiai iki pranešimo pateikimo nėra privalomi, tačiau jie gali būti labai naudingi tiek pranešančiajai šaliai (-ims), tiek Komisijai, nes padeda, be kita ko, tiksliai nustatyti, kiek informacijos reikia pateikti pranešime, visų pirma informacijos, numatytos 5 skirsnyje ir 1 lentelėje, ir užtikrinti, kad pranešimas būtų išsamus. Be to, palaikant ryšius iki pranešimo pateikimo, gali būti sumažintas reikiamos informacijos kiekis.

Palaikydama ryšius iki pranešimo pateikimo, pranešančioji šalis (-ys) gali teikti prašymus atleisti nuo įpareigojimo pateikti tam tikrą informaciją, kurios reikalaujama šioje formoje. Komisija apsvarstys pateiktus prašymus atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją, jei bus įvykdyta viena iš toliau nurodytų sąlygų:

pranešančioji šalis (-ys) tinkamai pagrindžia, kodėl atitinkamos informacijos neturima dėl objektyvių priežasčių. Kai tinkama ir kiek įmanoma, pranešančioji šalis (-ys) turėtų pateikti geriausius trūkstamų duomenų įverčius, nurodydama (-os) šių įverčių šaltinius arba tai, iš kur Komisija galėtų gauti prašomą informaciją, kurios jos neturi;

b)	pranešančioji šalis (-ys) tinkamai pagrindžia, kodėl atitinkama informacija nėra būtina bylai nagrinėti.

10)

Prašymai atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją turėtų būti pateikiami raštu etapu iki pranešimo pateikimo, pageidautina, pačiame pranešimo projekte (atitinkamo skirsnio ar poskirsnio pradžioje). Komisija prašymus atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją nagrinės etapu iki pranešimo pateikimo peržiūrėdama pranešimo projektą.

11)

Tai, kad Komisija sutiko, kad konkreti informacija, kurios reikalaujama šioje FS-CO formoje, gali būti neįtraukta į pranešimą, jokiu būdu netrukdo Komisijai bet kuriuo procedūros metu paprašyti tos informacijos, visų pirma pateikiant prašymą pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnį.

6. Reikalavimas pateikti teisingą ir išsamų pranešimą

12)

Kaip paaiškinta šio įvado 2–4 konstatuojamosiose dalyse, kad pranešimą būtų galima laikyti išsamiu, visais atvejais iš esmės turi būti pateikta 1–6 skirsniuose ir 8 skirsnyje reikalaujama informacija. Visa reikiama informacija turi būti pateikta atitinkamuose skirsniuose ir turi būti teisinga ir išsami.

13)

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad:

Reglamento (ES) 2022/2560 24 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas 25 darbo dienų laikotarpis prasideda kitą darbo dieną po išsamaus pranešimo gavimo. Taip siekiama užtikrinti, kad Komisija galėtų įvertinti koncentraciją, apie kurią pranešta, griežtai laikydamasi Reglamente (ES) 2022/2560 nustatytų terminų;

b)	rengdama pranešimą, pranešančioji šalis (-ys) turėtų patikrinti, ar Komisijai teikiami kontaktinių asmenų vardai ir pavardės bei numeriai, visų pirma e. pašto adresai, yra tikslūs, aktualūs ir atnaujinti;

prašomi kontaktiniai duomenys turi būti pateikti Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato (GD) svetainėje nurodytu formatu. Siekiant, kad tyrimo procesas vyktų tinkamai, labai svarbu, kad kontaktiniai duomenys būtų tikslūs. Šiuo tikslu pateikiami e. pašto adresai turi būti asmeniniai ir priskirti konkretiems kontaktiniams asmenims, taigi turi būti vengiama nurodyti bendras įmonių pašto dėžutes (pvz., info@, hello@). Komisija gali pripažinti pranešimą neišsamiu dėl netinkamų kontaktinių duomenų;

d)	8 skirsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai turi būti pateikti kartu su apibendrinamąja lentele Konkurencijos GD svetainėje nurodytu formatu;

e)	pagal Įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio 4 dalį, neteisingos ar klaidinančios informacijos pateikimas pranešime arba kartu su juo nustatant pranešimo įsigaliojimo datą bus laikomas neišsamiu pateiktu pranešimu;

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 26 straipsnio 2 dalį, įmonei, kuri tyčia ar dėl neatsargumo pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją, gali būti skiriamos vienkartinės baudos iki 1 % bendros jos apyvartos. Be to, pagal Reglamento (ES) 2022/2560 18 straipsnio 1 dalies b punktą Komisija gali atšaukti savo sprendimą dėl koncentracijos, jei jis buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga ar klaidinančia informacija.

7. Kaip pranešti

14)

Pranešimai pateikiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Pranešančiųjų šalių pavadinimai taip pat pateikiami jų originalo kalba. Šioje FS-CO formoje reikalaujama informacija turi būti pateikiama užpildant formos skirsnius ir poskirsnius ir, jei reikia, pridedant patvirtinamuosius dokumentus. Pateiktame pranešime turi būti pateiktas 9 skirsnyje nurodytas pasirašytas patvirtinimas. Jei dviejuose skirtinguose skirsniuose pateikta informacija iš dalies (arba visiškai) sutampa, gali būti pateikiamos kryžminės nuorodos.

15)

Pranešimas turi būti pasirašytas asmenų, teisiškai įgaliotų veikti kiekvienos pranešančiosios šalies vardu, arba vieno ar daugiau pranešančiosios šalies (-ių) įgaliotųjų atstovų. Prie pranešimo turi būti pridedamas atitinkamas įgaliojimo dokumentas (-ai) (arba rašytiniai įgaliojimų veikti įrodymai). Techninės specifikacijos ir nurodymai dėl pranešimų (įskaitant nurodymus dėl parašų) pateikiami Konkurencijos GD svetainėje.

16)

Pranešančiosios šalies (-ių) prašoma, kad pildydama (-os) šios FS-CO formos 5, 6 ir 7 skirsnius apgalvotų, ar siekiant aiškumo šiuos skirsnius geriausia pateikti numeruojant paeiliui, ar grupuojant pagal kiekvieną atskirą užsienio finansinį įnašą (arba užsienio finansinių įnašų grupę).

17)

Siekiant aiškumo, tam tikra informacija gali būti pateikiama prieduose. Tačiau labai svarbu tai, kad visa pagrindinė ir esminė informacija būtų pateikiama pagrindinėje pranešimo dalyje. Visi pateikiami priedai turi būti naudojami tik pagrindinėje pranešimo dalyje pateiktai informacijai papildyti, o pagrindinėje dalyje turi būti aiškiai nurodyta, kad papildoma informacija pateikiama priede.

18)

Patvirtinamieji dokumentai turi būti pateikiami originalo kalba; jeigu tai nėra viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, turi būti pridedamas vertimas į proceso kalbą (Įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 3 dalis).

8. Konfidencialumas ir asmens duomenys

19)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 339 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2022/2560 43 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija, jos pareigūnai ir kiti tarnautojai neatskleistų taikant Reglamentą (ES) 2022/2560 gautos informacijos, kuriai taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį. Tas pats principas turi būti taikomas ir konfidencialumui tarp pranešančiųjų šalių apsaugoti.

20)

Jeigu pranešančioji šalis (-ys) mano, kad jos (jų) interesai būtų pažeisti, jei kokia nors informacija, kurią prašoma pateikti, būtų paskelbta ar kitaip atskleista kitoms šalims, šią informaciją ji (jos) turėtų pateikti atskirai, ant kiekvieno lapo aiškiai užrašydama (-os) „Konfidencialu“. Pranešančioji šalis (-ys) taip pat turėtų nurodyti priežastis, kodėl ši informacija neturėtų būti atskleista arba paskelbta.

21)

Susijungimų ar bendros kontrolės įgijimo atveju arba kitais atvejais, kai pranešimą pildo daugiau nei viena šalis, komercinės paslaptys gali būti pateikiamos atskirame dokumente ir pranešime nurodomos kaip priedas. Tam, kad pranešimas būtų laikomas išsamiu, į jį turi būti įtraukti visi tokie priedai.

22)

Visi pranešime arba kartu su juo pateikti asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (3).

9. Šioje FS-CO formoje vartojamų terminų apibrėžtys ir jos pildymo nurodymai

23.

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	pranešančioji šalis (-ys) – pagal Reglamento (ES) 2022/2560 21 straipsnio 3 dalį, susijungimo atveju tai visos susijungimo šalys, o kontrolės įgijimo atveju – visos įmonės arba asmenys, įgyjantys vienos arba kelių įmonių arba jų dalių išskirtinę arba bendrą kontrolę;

b)	tikslinė bendrovė(s) – visos įmonės arba įmonės dalys, kurių kontrolinis akcijų paketas įsigyjamas, įskaitant bendrąją įmonę, arba dėl kurių skelbiamas viešasis konkursas. Šis terminas neapima pardavėjo (-ų);

c)	koncentracijos šalis (-ys) – pranešančioji šalis (-ys), apibrėžta (-os) a punkte, ir tikslinė bendrovė, apibrėžta b punkte.

24.

Jei nenurodyta kitaip:

terminas „pranešančioji šalis (-ys)“ apima i) visas įmones, kurias pagal Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 5 ir 6 dalis išskirtinai arba bendrai, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja pranešančioji šalis (-ys), ii) visas įmones ar asmenis, kurie išskirtinai arba bendrai, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja pranešančiąją šalį (-is) ir iii) įmones, kurias kontroliuoja ii papunktyje nurodytos įmonės;

terminas „tikslinė bendrovė(s)“ apima visas įmones, kurias pagal Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 5 ir 6 dalis išskirtinai arba bendrai, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tikslinė bendrovė(s). Kita vertus, šis terminas neapima įmonių ir asmenų, kurie, įvykdžius koncentraciją, išskirtinai arba bendrai, tiesiogiai ar netiesiogiai nebekontroliuos tikslinės bendrovės (-ių) (pvz., kontrolės įgijimo atveju tai pardavėjai).

25.

Visi finansiniai duomenys, kuriuos reikia nurodyti, turi būti pateikiami eurais pagal atitinkamų metų ar kitų atitinkamų laikotarpių valiutų kursų vidurkį.

1 SKIRSNIS

Koncentracijos apibūdinimas

1.1.

Pateikite informacijos apie koncentraciją santrauką, nurodydami koncentracijos šalis, įsigijimo procesą (pvz., ar pranešančioji šalis (-ys) buvo atrinkta (-os) konkurso būdu), koncentracijos pobūdį (pvz., susijungimas, bendros ar išskirtinės kontrolės įgijimas ar bendrosios įmonės sukūrimas), strateginį ir ekonominį koncentracijos pagrindimą ir koncentracijos šalių veiklą.

2 SKIRSNIS

Informacija apie šalis

2.1.

Informacija apie koncentracijos šalis.

Nurodykite šią informaciją apie kiekvieną koncentracijos šalį:

2.1.1.

įmonės pavadinimas (įmonės pavadinimas taip pat pateikiamas jo originalo kalba);

2.1.2.

jos vaidmuo vykdant koncentraciją (susijungiančioji šalis/įgyjančioji šalis/tikslinė bendrovė/naujai sukurta bendroji įmonė);

2.1.3.

atitinkamo kontaktinio asmens vardas ir pavardė, adresas, telefono numeris, e. pašto adresas ir pareigos; reikia nurodyti adresą dokumentams įteikti, kuriuo būtų galima siųsti dokumentus, visų pirma Komisijos sprendimus ir kitus procedūrinius dokumentus, o nurodytas kontaktinis asmuo turi būti laikomas turinčiu įgaliojimus priimti įteikiamus dokumentus;

2.1.4.

jeigu paskirtas vienas ar daugiau įmonės įgaliotųjų išorės atstovų, nurodykite atstovą arba atstovus, kuriems gali būti siunčiami dokumentai, visų pirma Komisijos sprendimai ir kiti procedūriniai dokumentai:

2.1.4.1.

kiekvieno atstovo vardas ir pavardė, adresas, telefono numeris, e. pašto adresas ir pareigos ir

2.1.4.2.

rašytinis įrodymas, kad kiekvienas atstovas yra įgaliotas veikti atitinkamos koncentracijos šalies vardu, (parengtas pagal Konkurencijos GD svetainėje pateiktą pavyzdinį įgaliojimą).

2.2.

Kiekvienos šalies veiklos pobūdis.

Apibūdinkite kiekvienos iš koncentracijos šalių įmonės veiklos pobūdį.

3 SKIRSNIS

Informacija apie koncentraciją, nuosavybę ir kontrolę

Informaciją, kurią reikia pateikti šiame skirsnyje, galima iliustruoti pasitelkiant organizacinės struktūros schemas arba diagramas, kuriomis parodoma koncentracijos šalių nuosavybės ir kontrolės struktūra prieš koncentracijos užbaigimą ir po jo.

3.1.

Remdamiesi atitinkamais Reglamento (ES) 2022/2560 kriterijais, apibūdinkite koncentracijos, apie kurią pranešama, pobūdį:

3.1.1.

nurodykite įmones arba asmenis, kuriems priklauso galutinė išskirtinė ar bendra, tiesioginė ar netiesioginė pranešančiosios šalies (-ių) kontrolė, ir apibūdinkite koncentracijos šalių nuosavybės ir kontrolės struktūrą prieš koncentracijos užbaigimą;

3.1.2.

paaiškinkite, ar siūloma koncentracija yra:

i)	susijungimas, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 1 dalies a punkte,

ii)	išskirtinės arba bendros kontrolės įgijimas, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 1 dalies b punkte, ar

iii)	bendrosios įmonės sukūrimas, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 2 dalyje;

3.1.3.

paaiškinkite, kaip bus vykdoma koncentracija (pavyzdžiui, sudarant susitarimą, skelbiant viešąjį konkursą ir pan.);

3.1.4.

remdamiesi Reglamento (ES) 2022/2560 21 straipsniu, paaiškinkite, kuris iš šių veiksmų jau įvykdytas pranešimo pateikimo metu:

i)	sudarytas susitarimas;

ii)	įsigytas kontrolinis akcijų paketas;

iii)	paskelbtas viešasis konkursas arba ketinimas skelbti viešąjį konkursą arba

iv)	pranešančioji šalis (-ys) ir pardavėjai (nelygu, koks atvejis) įrodė sąžiningą ketinimą sudaryti susitarimą;

3.1.5.

nurodykite numatomą esminių įvykių, kuriais koncentracija bus užbaigta, datą;

3.1.6.

paaiškinkite tikslinės bendrovės arba subjekto nuosavybės ir kontrolės struktūrą po koncentracijos.

3.2.

Apibūdinkite koncentracijos ekonominį pagrindą.

3.3.

Nurodykite sandorio vertę (pirkimo kainą arba atitinkamai viso susijusio turto vertę); nurodykite, ar mokėjimas atliekamas nuosavo kapitalo, pinigų ar kito turto forma. Taip pat nurodykite tikslinės bendrovės įmonės vertę ir paaiškinkite, kaip buvo apskaičiuota ši įmonės vertė (4).

3.4.

Nurodykite visus sandoriui finansuoti naudotus finansavimo šaltinius (skolintos lėšos, nuosavas kapitalas, pinigai, turtas ir pan.).

3.5.

Jei visas įsigijimas arba jo dalis finansuojama skolintomis lėšomis:

3.5.1.

nurodykite kiekvienos skolos priemonės skolintoją;

3.5.2.

nurodykite visas su kiekviena skolos priemone susijusias garantijas ir užtikrinimo priemones.

3.6.

Jei visas įsigijimas arba jo dalis finansuojama nuosavu kapitalu:

3.6.1.

nurodykite įmonių, kurios pasirašo ir (arba) perka akcijas, tapatybę;

3.6.2.

nurodykite visas su nuosavo kapitalo finansavimu susietas sąlygas.

3.7.

Patvirtinkite, ar per paskutinius trejus metus pranešančioji šalis (-ys) įvykdė kontrolės įgijimus, apie kuriuos pranešta Europos Komisijai pagal Reglamentą (ES) 2022/2560 arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (5).

3.8.

Pateikite kontrolės įgijimų, kuriuos per paskutinius trejus metus įvykdė pranešančioji šalis (-ys), apie kuriuos pagal susijungimų kontrolės taisykles pranešta Sąjungos nacionalinei konkurencijos institucijai, sąrašą.

4 SKIRSNIS

Pranešimo ribinės vertės

4.1.

Nurodykite kiekvienos iš Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų įmonių apyvartą Sąjungoje per ankstesnius finansinius metus (6), kaip tinkama (7):

4.1.1.

susijungimo atveju – kiekvienos iš susijungiančių įmonių;

4.1.2.

kontrolės įgijimo atveju – tikslinės bendrovės, įskaitant bendrąją įmonę, kai įgyjama bendra kontrolė.

Apyvartos duomenys turi būti teikiami užpildant Komisijos parengtą lentelės šabloną, kuris skelbiamas Konkurencijos GD svetainėje.

Šie apyvartos duomenys turėtų būti apskaičiuoti pagal Reglamento (ES) 2022/2560 22 straipsnio 1 dalį. Pagal Reglamento (ES) 2022/2560 22 straipsnio 2 dalį, kai koncentraciją sudaro vienos ar kelių įmonių dalių įsigijimas, nepriklausomai nuo to, ar tos dalys yra savarankiški juridiniai subjektai, atsižvelgiama tik į tą pardavėjo apyvartą, kuri yra susijusi su dalimis, kurios yra koncentracijos objektas.

4.2.

Ar Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos įmonės per trejus metus iki susitarimo sudarymo (8), viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo iš trečiųjų valstybių gavo bendrą daugiau kaip 50 mln. EUR dydžio agreguotą finansinį įnašą?

☐

taip

☐

5 SKIRSNIS

Užsienio finansiniai įnašai

5.1.

Nurodykite, ar kiekvienai iš pranešančiųjų šalių arba tikslinei bendrovei per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo individualiai suteiktas 1 mln. EUR arba didesnis užsienio finansinis įnašas, kuris gali būti priskirtas bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų kategorijų.

5.1.1.

Kad būtų galima nustatyti, ar užsienio finansinis įnašas buvo suteiktas sunkumų patiriančiai įmonei, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a punkte, nurodykite, ar bet kuriuo metu per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo buvo tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

5.1.1.1.

Ar įmonė yra ribotos atsakomybės bendrovė, dėl sukauptų nuostolių praradusi daugiau kaip pusę pasirašytojo akcinio kapitalo?

Pranešančioji šalis (-ys)

☐

taip

☐

Tikslinė bendrovė

☐

taip

☐

5.1.1.2.

Ar įmonė yra bendrovė, kurios bent keli nariai yra saistomi neribotos atsakomybės už bendrovės skolą ir kuri dėl sukauptų nuostolių prarado daugiau kaip pusę bendrovės finansinėse ataskaitose nurodyto kapitalo?

Pranešančioji šalis (-ys)

☐

taip

☐

Tikslinė bendrovė

☐

taip

☐

5.1.1.3.

Ar įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ar ji atitinka vidaus teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra?

Pranešančioji šalis (-ys)

☐

taip

☐

Tikslinė bendrovė

☐

taip

☐

5.1.1.4.

Jei nagrinėjama įmonė nėra MVĮ (9):

5.1.1.4.1.

ar pastaruosius dvejus metus įmonės balansinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis buvo didesnis nei 7,5

5.1.1.4.2.

ar pastaruosius dvejus metus įmonės EBITDA (10) palūkanų padengimo santykis buvo mažesnis nei 1,0?

Pranešančioji šalis (-ys)

☐

taip

☐

Tikslinė bendrovė

☐

taip

☐

5.1.1.5.

Jeigu į kurį nors iš 5.1.1.1–5.1.1.4 skirsniuose pateiktų klausimų dėl bet kurios iš koncentracijos šalių atsakėte „taip“, nurodykite, ar laikotarpiu, kai nagrinėjama įmonė patyrė sunkumų, ji gavo užsienio finansinių įnašų, kurie galėjo padėti jai atgauti ilgalaikį gyvybingumą (įskaitant bet kokią laikiną likvidumo paramą, skirtą gyvybingumo atgavimui paremti) arba išlaikyti tą šalį trumpą laikotarpį, kurio reikia, kad būtų parengtas restruktūrizavimo ar likvidavimo planas.

Pranešančioji šalis (-ys)

☐

taip

☐

Tikslinė bendrovė

☐

taip

☐

5.1.1.6.

Jei į kurį nors iš 5.1.1.1–5.1.1.4 skirsniuose pateiktų klausimų dėl bet kurios iš koncentracijos šalių atsakėte „taip“, nurodykite, ar yra restruktūrizavimo planas, galintis užtikrinti ilgalaikį pranešančiosios šalies arba tikslinės bendrovės gyvybingumą, ir ar šiame restruktūrizavimo plane numatytas reikšmingas pranešančiosios šalies, tikslinės bendrovės arba bet kurios kitos koncentracijos šalies nuosavas įnašas, ir pateikite išsamią informaciją apie tą planą.

5.1.1.7.

Jei į kurį nors iš 5.1.1.1–5.1.1.4 skirsniuose pateiktų klausimų atsakėte „taip“, pagrįskite atsakymą, pateikdami nuorodas į patvirtinamuosius įrodymus arba dokumentus, kurie turi būti pateikiami prieduose (tokie dokumentai gali būti, be kita ko, naujausios pranešančiosios šalies arba tikslinės bendrovės pelno ir nuostolio ataskaitos ir balansai, teismo sprendimas iškelti įmonei kolektyvinę nemokumo bylą arba atitikties nacionalinėje bendrovių teisėje nustatytiems kriterijams, pagal kuriuos kreditorių prašymu įmonei gali būti iškelta nemokumo byla, įrodymai ir pan.).

5.1.2.

Užsienio finansinis įnašas neribotos garantijos forma, skirtas įmonės skoloms ar įsipareigojimams, t. y. be jokių apribojimų dėl tokios garantijos sumos ar trukmės (5 straipsnio 1 dalies b punktas).

Pranešančioji šalis (-ys)

☐

taip

☐

Tikslinė bendrovė

☐

taip

☐

5.1.3.

Eksporto finansavimo priemonė, kuri neatitinka EBPO Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (5 straipsnio 1 dalies c punktas).

Pranešančioji šalis (-ys)

☐

taip

☐

Tikslinė bendrovė

☐

taip

☐

5.1.4.

Užsienio finansinis įnašas, kuriuo tiesiogiai palengvinama koncentracija (5 straipsnio 1 dalies d punktas).

Pranešančioji šalis (-ys)

☐

taip

☐

Tikslinė bendrovė

☐

taip

☐

5.2.

Apie kiekvienai koncentracijos šaliai per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo individualiai suteiktą kiekvieną 1 mln. EUR arba didesnį užsienio finansinį įnašą, kuris gali būti priskirtas bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų kategorijų, pateikite toliau nurodytą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus:

5.2.1.

įnašo forma (pvz., paskola, atleidimas nuo mokesčių, kapitalo injekcija, mokestinė paskata, nepiniginiai įnašai ir pan.);

5.2.2.

finansinį įnašą suteikusi trečioji valstybė. Taip pat nurodykite įnašą suteikusią valdžios instituciją arba subjektą;

5.2.3.

kiekvieno finansinio įnašo suma;

5.2.4.

finansinio įnašo suteikimo šaliai tikslas ir ekonominis pagrindas;

5.2.5.

ar yra kokių nors su finansiniais įnašais, taip pat su jų naudojimu susietų sąlygų;

5.2.6.

apibūdinkite pagrindinius tų finansinių įnašų elementus ir charakteristikas (pvz., paskolos palūkanų normas ir trukmę);

5.2.7.

paaiškinkite, ar įmonei, kuriai suteiktas užsienio finansinis įnašas, arba bet kuriai kitai koncentracijos šaliai šiuo įnašu suteikiama nauda, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2560 3 straipsnyje (11). Paaiškinkite, kodėl, remdamiesi pagal 8 skirsnį pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais;

5.2.8.

paaiškinkite, ar, pagal Reglamento (ES) 2022/2560 3 straipsnį, įnašas teisiškai arba faktiškai skirtas tik tam tikroms įmonėms ar sektoriams (12). Paaiškinkite, kodėl, remdamiesi pagal 8 skirsnį pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais.

5.3.

Pateikite pranešančiajai šaliai (-ims) per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo suteiktų 1 mln. EUR arba didesnių užsienio finansinių įnašų, kurie nepriskiriami nė vienai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų kategorijų, apžvalgą laikydamiesi 1 lentelėje pateikto šablono ir nurodymų.

6 SKIRSNIS

Vykdant koncentraciją teikiamo užsienio finansinio įnašo poveikis vidaus rinkai

6.1.

Ar koncentracija vykdoma remiantis struktūriniu konkursu? Jei taip:

6.1.1.

pateikite išsamų konkurso proceso apibūdinimą;

6.1.2.

apibūdinkite kiekvieno iš kitų kandidatų profilį, kurį žinote (pvz., ar tai yra privataus kapitalo bendrovės, ar pramonės įmonės).

6.2.

Paaiškinkite, kokios yra tikslinės bendrovės skirtingos verslo linijos ar veiklos rūšys, paaiškindami, kokių kategorijų produktai ir (arba) paslaugos ir kokiems klientams siūlomi pagal kiekvieną iš jų. Paaiškinkite, ar pranešančioji šalis (-ys) vykdo tą pačią ar susijusią veiklą arba turi tas pačias ar susijusias verslo linijas, ir jas apibūdinkite.

6.3.

Nurodykite tikslinės bendrovės arba pranešančiosios šalies (-ių) kiekvienos verslo linijos ar veiklos rūšies, apibūdintos pagal 6.2 skirsnį:

6.3.1.

apyvartą, pagal tą verslo liniją ar vykdant tą veiklą pasiektą pasauliniu ir Sąjungos lygmeniu;

6.3.2.

apyvartos, pasiektos Sąjungoje, procentinę dalį, palyginti su bendra įmonės apyvarta pagal tą verslo liniją ar vykdant tą veiklą.

6.4.

Dėl kiekvieno finansinio įnašo, apie kurį buvo pateikta papildoma informacija pagal 5.2 skirsnį, paaiškinkite, ar ir kaip finansinis įnašas gali pagerinti koncentracijos šalių konkurencinę padėtį vidaus rinkoje. Atsakydami į šio skirsnio klausimus, nurodykite finansinio įnašo pobūdį, sumą ir paskirtį arba tikslą.

6.5.

Nurodykite, ar dėl koncentracijos Sąjungoje pateikta susijungimų kontrolės pranešimų (Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu), ir, jei taip, nurodykite kiekvienos iš šių procedūrų statusą šio pranešimo pateikimo metu.

6.6.

Nurodykite, ar dėl koncentracijos Sąjungoje buvo pateikta kitų prašymų reguliavimo institucijoms (pavyzdžiui, prašymų patikrinti tiesiogines užsienio investicijas nacionaliniu lygmeniu), ir, jei taip, nurodykite kiekvienos iš šių procedūrų statusą pranešimo pateikimo metu.

Kontaktiniai duomenys

6.7.

Pateikite penkių didžiausių tikslinės bendrovės konkurentų, veikiančių Sąjungoje, kontaktinius duomenis.

6.8.

Jei dėl koncentracijos Sąjungoje pateikta susijungimų kontrolės pranešimų (Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu), pateikite visus konkurentų kontaktinius duomenis, nurodytus teikiant šiuos susijungimų kontrolės pranešimus.

7 SKIRSNIS

Galimas teigiamas poveikis

7.1.

Jei taikoma, nurodykite ir pagrįskite bet kokį galimą teigiamą poveikį atitinkamos subsidijuojamos ekonominės veiklos plėtrai vidaus rinkoje. Taip pat nurodykite ir pagrįskite bet kokį kitą teigiamą užsienio subsidijos poveikį, pavyzdžiui, platesnį teigiamą poveikį, susijusį su atitinkamais politikos tikslais, visų pirma Sąjungos tikslais, ir nurodykite, kada ir kur tas poveikis pasireiškė arba turėtų pasireikšti. Pateikite kiekvieno tokio teigiamo poveikio apibūdinimą.

8 SKIRSNIS

Patvirtinamieji dokumentai

Pateikite šią informaciją apie kiekvieną koncentracijos šalį:

8.1.	visų patvirtinamųjų dokumentų, susijusių su finansiniais įnašais, kurie gali būti priskiriami bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų kategorijų, kopijas pagal 5.1 skirsnį;

8.2.

toliau nurodytų bet kurių valdybos, direktorių valdybos ar stebėtojų tarybos narių parengtų, jiems parengtų ar jų gautų dokumentų kopijas:

analizes, ataskaitas, tyrimus, apžvalgas, pateiktis ir kitus panašius dokumentus, kuriuose aptariamas užsienio finansinio įnašo, kuris gali būti priskirtas bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų kategorijų, tikslas ir ekonominis pagrindimas. Pateikite tuos pačius dokumentus, parengtus užsienio finansinį įnašą teikiančio subjekto, jam parengtus arba jo gautus, jeigu juos turite arba jeigu jie yra viešai prieinami;

b)	analizes, ataskaitas, studijas, tyrimus, pateiktis ir bet kokius palyginamuosius dokumentus, kuriais remiantis vertinama arba analizuojama koncentracija pagal jos pagrindines priežastis (įskaitant dokumentus, kuriuose sandoris aptariamas atsižvelgiant į galimus alternatyvius įsigijimus);

jeigu atlikti išsamų tikslinės bendrovės patikrinimą koncentracijos tikslais pranešančiajai šaliai padėjo išorės konsultantai, pateikite vykdant tą išsamų patikrinimą tų konsultantų parengtas santraukas, išvadas ar ataskaitas, taip pat visus dokumentus, kuriuose vertinama arba aptariama sandorio vertė;

8.3.	jei yra, interneto adreso, kuriuo skelbiamos naujausios visų koncentracijos šalių metinės finansinės ataskaitos ar veiklos ataskaitos, nuorodą, o jei tokio interneto adreso nėra, naujausių koncentracijos šalių metinių finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitų kopijas.

9 SKIRSNIS

Patvirtinimas

Pranešimo pabaigoje turi būti pateiktas toliau nurodytas visų pranešančiųjų šalių arba jų vardu pasirašytas patvirtinimas:

„Pranešančioji šalis arba šalys patvirtina, kad, jos (jų) žiniomis ir įsitikinimu, šiame pranešime pateikta informacija yra tikra, teisinga ir išsami, pateiktos tikros ir išsamios FS-CO formoje reikalaujamų dokumentų kopijos, visi įverčiai nurodyti kaip įverčiai ir yra geriausi pagrindinių faktų įverčiai, o visos pareikštos nuomonės yra nuoširdžios.

Šalys yra susipažinusios su Reglamento (ES) 2022/2560 26 straipsnio nuostatomis dėl vienkartinių baudų ir periodinių baudų.“

Data:

[1 pasirašantis asmuo]

Vardas ir pavardė:

Organizacija:

Pareigos:

Adresas:

Telefono numeris:

E. paštas:

[„pasirašyta e. parašu“/parašas]

[2 pasirašantis asmuo, jei yra]

Vardas ir pavardė:

Organizacija:

Pareigos:

Adresas:

Telefono numeris:

E. paštas:

[„pasirašyta e. parašu“/parašas]

1 lentelė

Informacijos apie užsienio finansinius įnašus, kurie nepriskiriami nė vienai iš 5 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų kategorijų, pateikimo nurodymai (5.3 skirsnis)

Pateikite pranešančiajai šaliai (-ims) per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo kiekvienos trečiosios valstybės suteiktų 1 mln. EUR arba didesnių užsienio finansinių įnašų, kurie nepriskiriami nė vienai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų kategorijų, apžvalgą laikydamiesi toliau pateikto šablono ir nurodymų.

A. Į lentelę įtraukiama informacija

Sugrupuokite skirtingus finansinius įnašus pagal trečiąją valstybę ir pagal rūšį, pavyzdžiui, tiesioginė dotacija, paskola/finansavimo priemonė/grąžintini avansai, mokesčių lengvata, garantija, rizikos kapitalo priemonė, intervencija į nuosavą kapitalą, skolų nurašymas, įnašai, skirti įmonės neekonominei veiklai (žr. Reglamento (ES) 2022/2560 16 konstatuojamąją dalį), arba kita.

Įtraukite tik tas valstybes, kurių visų per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo suteiktų finansinių įnašų įvertinta agreguota suma (apskaičiuota pagal 5 punktą) yra 45 mln. EUR arba didesnė.

Pateikite trumpą kiekvienos rūšies finansinių įnašų paskirties ir juos teikiančių subjektų aprašymą.

Agreguotą finansinių įnašų, kuriuos kiekviena trečioji valstybė suteikė per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo, sumą įvertinkite kiekybiškai pagal intervalus, kaip nurodyta toliau pateiktos lentelės pastabose. Apskaičiuojant šią sumą svarbu:

a)	atsižvelgti į užsienio finansinius įnašus, priskiriamus Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kategorijoms, apie kuriuos buvo pateikta informacija pagal 5.1 ir 5.2 skirsnius;

b)	neatsižvelgti į užsienio finansinius įnašus, neįtraukiamus pagal 6 ir 7 punktus.

B. Išimtys

Į lentelę nereikia įtraukti informacijos apie šiuos užsienio finansinius įnašus:

mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimą, mokestines amnestijas ir terminuotą atleidimą nuo mokesčių, taip pat įprastinio nusidėvėjimo ir visuotinai taikomų nuostolių perkėlimo taisyklių. Jei šios priemonės taikomos ribotai, pavyzdžiui, tik tam tikriems sektoriams, regionams arba tam tikrų rūšių įmonėms, jas reikia įtraukti;

mokesčių lengvatų taikymą, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, pagal dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatas, taip pat vienašales mokesčių lengvatas siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, taikomas pagal nacionalinius teisės aktus, jeigu jos taikomos pagal tokį patį pagrindą ir sąlygas kaip ir dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai;

c)	prekių tiekimą ir (arba) paslaugų (išskyrus finansines paslaugas) teikimą ir (arba) pirkimą rinkos sąlygomis įprastinės veiklos metu, pavyzdžiui, prekių tiekimą ar paslaugų teikimą ir (arba) paslaugų pirkimą taikant konkurencingą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą;

d)	1 mln. EUR individualios sumos nesiekiančius užsienio finansinius įnašus.

Tuo atveju, kai kontrolę įgyja arba bendrąsias įmones kuria investicinis fondas arba investicinio fondo ar per jį kontroliuojamas juridinis asmuo, kitiems tos pačios investicinės bendrovės valdomiems investiciniams fondams, kurių dauguma investuotojų, vertinant pagal jų teises į pelną, yra skirtingi investuotojai, suteiktų užsienio finansinių įnašų (arba tokių įnašų, suteiktų portfelinėms bendrovėms, kurias kontroliuoja tie kiti fondai) įtraukti nereikia, jeigu galite įrodyti, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

fondui, kuris kontroliuoja įsigyjantį subjektą, turi būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (13) arba lygiaverčiai trečiosios valstybės teisės aktai dėl prudencinių, organizacinių ir elgesio taisyklių, įskaitant reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti investuotojus, ir

ekonominių ir komercinių sandorių tarp įsigyjantį subjektą kontroliuojančio fondo ir kitų investicinių fondų (ir šių fondų kontroliuojamų bendrovių), kuriuos valdo ta pati investicinė bendrovė, nėra arba jie yra riboti. Šiuo atžvilgiu turite pateikti Komisijai bet kokių tokių ekonominių ir komercinių sandorių, kurie galėjo būti sudaryti per trejus metus iki susitarimo sudarymo, viešo pasiūlymo paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo, įrodymus. Ekonominiai ir komerciniai sandoriai apima turto pardavimą, įskaitant nuosavybės teises bendrovėse, paskolas, kredito linijas ar garantijas, bet tuo neapsiriboja.

X šalis

Trečioji valstybė

Finansinio įnašo rūšis (*1)

Trumpas finansinio įnašo paskirties ir jį teikiančio subjekto aprašymas (*2)

A valstybė

1 rūšis

2 rūšis

3 rūšis

4 rūšis

…

Bendra apskaičiuota A suteikto finansinio įnašo suma: […] EUR (*3)

B valstybė

1 rūšis

2 rūšis

3 rūšis

4 rūšis

…

Bendra apskaičiuota B suteikto finansinio įnašo suma: […] EUR (*3)

C valstybė

…

Pastaba.

Dėl kiekvienos pranešančiosios šalies pateikite atskirą lentelę. Trečiosios valstybės ir, jei įmanoma, įnašų rūšys turėtų būti nurodomos pagal bendrą užsienio finansinio įnašo sumą nuo didžiausios iki mažiausios sumos.

C. Daugiau informacijos

Užsienio finansiniai įnašai, kurie gali būti svarbūs vertinant kiekvieną koncentraciją, gali priklausyti nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, susijusių sektorių ar veiklos, finansinių įnašų rūšies ar kitų atvejo ypatumų. Atsižvelgdama į šiuos ypatumus, Komisija gali paprašyti papildomos informacijos, jei mano, kad tokia informacija yra būtina jos vertinimui atlikti.

(1) OL L 330, 2022 12 23, p. 1.

(2) OL L 177, 2023 7 12, p. 1.

(3) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39). Taip pat žr. pareiškimą apie privatumo apsaugą, susijusį su konkurencijos tyrimais ir skelbiamą adresu https://ec.europa.eu/competition-policy/index/privacy-policy-competition-investigations_en.

(4) Šioje FS-CO formoje įmonės verte matuojama bendra bendrovės vertė, į kurią turėtų būti įtraukta ne tik tikslinės bendrovės rinkos kapitalizacija, bet ir trumpalaikė bei ilgalaikė skola ir visi tikslinės bendrovės balanse esantys pinigai ar jų ekvivalentai.

(5) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 2004 m. sausio 20 d. dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004.1.29, p. 1).

(6) Dėl apyvartos apskaičiavimo žr. Reglamento (ES) 2022/2560 22 straipsnį.

(7) Pagal Reglamento (ES) 2022/2560 20 straipsnio 3 dalies a punktą, bent viena iš susijungiančių įmonių, įgyta įmonė arba bendroji įmonė turi būti įsisteigusi Sąjungoje. Sąvoka „įsisteigusi Sąjungoje“ turi būti suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją ir apima patronuojamosios įmonės įsteigimą Sąjungoje, taip pat nuolatinę buveinę Sąjungoje (žr. sprendimų Weltimmo, C-230/14, 29 ir 30 punktus; SCA Group Holding ir kiti, C-39/13, C-40/13 ir C-41/13, 24, 25, 26 ir 27 punktus ir Steymann, C-196/87, 16 punktą).

(8) Užsienio finansinis įnašas turėtų būti laikomas suteiktu nuo momento, kai gavėjas įgyja teisę gauti užsienio finansinį įnašą. Faktinis užsienio finansinio įnašo išmokėjimas nėra būtina sąlyga, kad užsienio finansinis įnašas patektų į Reglamento (ES) 2022/2560 taikymo sritį.

(9) Mažųjų ir vidutinių įmonių, arba MVĮ, apibrėžtis pateikta 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1), I priede.

(10) Pajamos neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos.

(11) Turėtų būti laikoma, kad finansiniu įnašu įmonei suteikiama nauda, jei jo nebūtų buvę galima gauti įprastomis rinkos sąlygomis. Daugiau informacijos apie tai, kaip vertinti naudos egzistavimą, pateikta Reglamento (ES) 2022/2560 13 konstatuojamojoje dalyje.

(12) Nauda turėtų būti suteikta vienai įmonei ar sektoriui arba kelioms įmonėms ar sektoriams. Užsienio subsidijos specifiškumas galėtų būti nustatytas įstatymu arba faktiškai.

(13) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(*1) Finansinius įnašus suskirstykite pagal rūšį: pavyzdžiui, tiesioginė dotacija, paskola/finansavimo priemonė/grąžintini avansai, mokesčių lengvata, garantija, rizikos kapitalo priemonė, intervencija į nuosavą kapitalą, skolų nurašymas, įnašai, skirti įmonės neekonominei veiklai (žr. Reglamento 2022/2560 16 konstatuojamąją dalį), arba kita.

(*2) Bendras į kiekvieną rūšį įtrauktų finansinių įnašų paskirties ir juos teikiančio subjekto (-ų) aprašymas. Pavyzdžiui, „atleidimas nuo mokesčių A produkto gamybai ir MTP veiklai“, „kelios valstybės valdomų bankų suteiktos paskolos X tikslui“, „kelios valstybinių investicinių agentūrų finansavimo priemonės, skirtos veiklos išlaidoms padengti/MTP veiklai“, „valstybės kapitalo injekcija į X bendrovę“.

(*3) Naudojami šie intervalai: „45–100 mln. EUR“, „> 100–500 mln. EUR“, „> 500–1 000 mln. EUR“, „daugiau nei 1 000 mln. EUR“.

II PRIEDAS

FS-PP forma, skirta pranešti apie finansinius įnašus, gautus vykdant viešųjų pirkimų procedūras, pagal Reglamentą (ES) 2022/2560

Turinys

FS-PP formos paskirtis

Šioje FS-PP formoje vartojamų terminų apibrėžtys ir jos pildymo nurodymai

Informacijos, kurią reikia nurodyti FS-PP formoje, rūšys

Informacija, kurios neturima dėl objektyvių priežasčių

Informacija, kuri nėra būtina Komisijai nagrinėjant bylą

Ryšiai iki pranešimo pateikimo ir prašymai atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją

Reikalavimas pateikti teisingą ir išsamų pranešimą arba deklaraciją

Kaip pranešti?

Konfidencialumas ir asmens duomenys

1 SKIRSNIS.

Viešųjų pirkimų apibūdinimas

2 SKIRSNIS.

Informacija apie pranešančiąją šalį (-is)

3 SKIRSNIS.

Užsienio finansiniai įnašai

4 SKIRSNIS.

Nepagrįstai palankaus pasiūlymo nebuvimo pagrindimas

5 SKIRSNIS.

Galimas teigiamas poveikis

6 SKIRSNIS.

Patvirtinamieji dokumentai

7 SKIRSNIS.

Deklaracija

8 SKIRSNIS.

Patvirtinimas

ĮVADAS

1. FS-PP formos paskirtis

Šioje FS-PP formoje nurodoma, kokią informacija pranešančioji šalis (-ys) privalo pateikti teikdama (-os) Komisijai pranešimą arba deklaraciją apie užsienio finansinį įnašą, gautą vykdant viešojo pirkimo procedūrą, kuriai taikoma Sąjungos užsienio subsidijų kontrolės sistema. Sąjungos užsienio subsidijų kontrolės sistema yra nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2560 (1) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/1441 dėl Komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų vykdomos procedūros išsamios tvarkos (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) (2), kurio priede pateikiama ši FS-PP forma.

2. Šioje FS-PP formoje vartojamų terminų apibrėžtys ir jos pildymo nurodymai

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	pranešančioji šalis (-ys) – pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 5 dalį, tai visi ekonominės veiklos vykdytojai, ekonominės veiklos vykdytojų grupės, pagrindiniai subrangovai ir pagrindiniai tiekėjai, kuriems pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 1 dalį taikoma pareiga pranešti;

pagrindinis rangovas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2014/24/ES (3) ir 2014/25/ES (4) arba pagrindinis koncesininkas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES (5) – ekonominės veiklos vykdytojas, užtikrinantis pranešimo ar deklaracijos pateikimą visų pranešančiųjų šalių vardu.

Jei nenurodyta kitaip, terminas „pranešančioji šalis (-ys)“ apima visas patronuojamąsias bendroves, neturinčias komercinio savarankiškumo, ir visas jos (jų) kontroliuojančiąsias bendroves, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 dalies b punkte.

Visi finansiniai duomenys, kuriuos reikia nurodyti, turi būti pateikiami eurais pagal atitinkamų metų ar kitų atitinkamų laikotarpių valiutų kursų vidurkį.

3. Informacijos, kurią reikia nurodyti FS-PP formoje, rūšys

Jeigu bent viena iš pranešančiųjų šalių gavo užsienio finansinį įnašą, apie kurį reikia pranešti pagal Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 29 straipsnio 1 dalį, pranešančioji šalis (-ys) pateikia vien tik pranešimą. Pranešimas pateikiamas viena forma, remiantis toliau apibūdintais elementais.

Kita vertus, jeigu nė viena iš pranešančiųjų šalių negavo užsienio finansinio įnašo, apie kurį reikia pranešti pagal Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 29 straipsnio 1 dalį, pranešančioji šalis (-ys) pateikia vien tik deklaraciją. Deklaracija pateikiama viena forma, remiantis toliau apibūdintais elementais.

Kiekvienu konkrečiu atveju Komisija gali prašyti išsamesnės informacijos apie bet kurios rūšies finansinius įnašus, įtrauktus į atsakymus į 3 skirsnio klausimus ir į 1 lentelę, arba apie bet kokius kitus užsienio finansinius įnašus, kuriuos gavo pranešančioji šalis (-ys). Bet kuriuo atveju, nustatant, ar laikomasi pranešimo ribinės vertės pagal Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 dalies b punktą, turi būti atsižvelgiama į visus pranešančiajai šaliai (-ims) per trejus metus iki pranešimo suteiktus finansinius įnašus, nepaisant to, ar apie juos prašoma pateikti informacijos pagal 3 skirsnį.

FS-PP formoje reikia nurodyti šią informaciją:

PRANEŠIMAI APIE UŽSIENIO FINANSINIUS ĮNAŠUS

i.	Jei pranešama apie užsienio finansinius įnašus pagal Reglamento (ES) 2022/2560 4 skyrių, paprastai reikia užpildyti visus skirsnius ir atitinkamus jų laukelius, išskyrus 7 skirsnį („Deklaracija“).

ii.	1 skirsnyje turi būti pateiktas trumpas viešųjų pirkimų procedūros apibūdinimas.

iii.	2 skirsnyje turi būti pateikta informacija apie pranešančiąją šalį (-is).

iv.

3 skirsnyje turi būti pateikta išsami informacija apie užsienio finansinį įnašą (-us). Visų pirma pagal 3 skirsnį reikia pateikti išsamią informaciją apie kiekvieną pranešančiosioms šalims per trejus metus iki pranešimo suteiktą 1 mln. EUR arba didesnį užsienio finansinį įnašą, kuris gali būti priskirtas bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktuose nurodytų kategorijų. FS-PP formoje iš pranešančiosios šalies (-ių) reikalaujama pateikti kitų įvairių rūšių užsienio finansinių įnašų, suteiktų pranešančiajai šaliai (-ims), apžvalgą pagal 1 lentelėje pateiktus nurodymus.

v.	4 skirsnyje gali būti pateiktas paaiškinimas, kodėl pasiūlymas nėra nepagrįstai palankus.

vi.	5 skirsnyje, jei taikoma, gali būti nurodytas ir pagrįstas galimas teigiamas subsidijų poveikis atitinkamos subsidijuojamos ekonominės veiklos plėtrai, taip pat kitas teigiamas poveikis, susijęs su atitinkamais politikos tikslais.

vii.	6 skirsnyje nurodyti įtrauktini patvirtinamieji dokumentai.

viii.

8 skirsnyje turi būti pateiktas pasirašytas patvirtinimas, kad pateikta informacija yra tikra, teisinga ir išsami, o pranešančioji šalis (-ys) yra susipažinusi (-ios) su nuostatomis dėl baudų.

DEKLARACIJA DĖL UŽSIENIO FINANSINIŲ ĮNAŠŲ, APIE KURIUOS NEREIKIA PRANEŠTI

i.	Jei per paskutinius trejus metus pranešančiajai šaliai (-ims) nebuvo suteikta jokių užsienio finansinių įnašų, apie kuriuos reikia pranešti, reikia užpildyti tik FS-PP formos 1, 2 ir 8 skirsnius, taip pat specialų 7 skirsnį, o likusius skirsnius palikti tuščius.

ii.	Jokia FS-PP formoje reikalaujama informacija nedaro poveikio Komisijos galimybei prašyti papildomos informacijos, pateikiant prašymą pateikti informaciją.

4. Informacija, kurios neturima dėl objektyvių priežasčių

Jei tam tikros šioje FS-PP formoje reikalaujamos informacijos (visos ar jos dalių) dėl objektyvių priežasčių neturima, pranešančioji šalis (-ys) gali prašyti Komisijos atleisti nuo pareigos pateikti atitinkamą informaciją arba leisti netaikyti kurio nors kito FS-PP formos reikalavimo, susijusio su ta informacija. Prašymas turėtų būti pateikiamas laikantis šio įvado 13–15 konstatuojamosiose dalyse pateiktų nurodymų.

5. Informacija, kuri nėra būtina Komisijai nagrinėjant bylą

10)

Pagal Įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 5 dalį Komisija gali atleisti nuo pareigos pranešime pateikti konkrečią informaciją, įskaitant dokumentus, arba leisti netaikyti kokių nors kitų FS-PP formos reikalavimų, susijusiu su ta informacija, jeigu ji mano, kad tam, kad ji galėtų išnagrinėti bylą, nebūtina laikytis tų pareigų ar reikalavimų.

11)

Pranešančioji šalis (-ys) gali prašyti Komisijos atleisti nuo pareigos pateikti atitinkamą informaciją arba netaikyti kurio nors kito FS-PP formos reikalavimo, susijusio su ta informacija. Šis prašymas turėtų būti pateikiamas laikantis šios FS-PP formos 13–15 konstatuojamosiose dalyse pateiktų nurodymų dėl prašymų atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją.

6. Ryšiai iki pranešimo pateikimo ir prašymai atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją

12)

Pranešančioji šalis (-ys) raginama (-os) dalyvauti iki pranešimo pateikimo rengiamose diskusijose likus pakankamai laiko iki pranešimo pateikimo, pageidautina, remiantis FS-PP formos projektu. Galimybę palaikyti ryšius iki pranešimo pateikimo Komisija pranešančiajai šaliai (-ims) suteikia savanoriškai, siekdama parengti užsienio subsidijų, gautų paskelbus viešąjį pirkimą preliminarią peržiūrą. Ryšiai iki pranešimo pateikimo nėra privalomi, tačiau jie gali būti labai naudingi tiek pranešančiajai šaliai (-ims), tiek Komisijai, nes padeda, be kita ko, tiksliai nustatyti, kiek informacijos reikia pateikti pranešime, visų pirma informacijos, numatytos 3 skirsnyje ir 1 lentelėje, ir užtikrinti, kad pranešimas būtų išsamus. Be to, palaikant ryšius iki pranešimo pateikimo gali būti gerokai sumažintas reikiamos informacijos kiekis. Kai yra daugiau nei viena pranešančioji šalis (kai jos yra vienas ekonominės veiklos vykdytojas) arba pranešančiųjų šalių grupė (kai jos yra to paties konsorciumo narės), ir kiekviena pranešančioji šalis arba grupė siekia pateikti skirtingą pasiūlymą per tą pačią viešųjų pirkimų procedūrą, diskusijos iki pranešimo pateikimo su kiekviena pranešančiąja šalimi arba jų grupėmis turi būti vykdomos atskirai ir visiškai konfidencialiai, taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją konkrečioje viešųjų pirkimų procedūroje.

13)

b)	pranešančioji šalis (-ys) tinkamai pagrindžia, kodėl atitinkama informacija nėra būtina bylai nagrinėti.

14)

Prašymai atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją turėtų būti pateikiami raštu etapu iki pranešimo, pageidautina, pačiame pranešimo projekte (atitinkamo skirsnio ar poskirsnio pradžioje). Komisija prašymus atleisti nuo įpareigojimo pateikti informaciją nagrinės etapu iki pranešimo pateikimo peržiūrėdama pranešimo projektą.

15)

Tai, kad Komisija sutiko, kad bet kokia konkreti informacija, kurios reikalaujama šioje FS-PP formoje, gali būti neįtraukta į pranešimą, jokiu būdu neturėtų trukdyti Komisijai bet kuriuo procedūros metu paprašyti tos informacijos, visų pirma pateikiant prašymą pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2560 13 straipsnį.

7. Reikalavimas pateikti teisingą ir išsamų pranešimą arba deklaraciją

16)

Informacija, kurios reikalaujama 1–3, 6 ir 8 skirsniuose, turi būti pateikta pranešant apie užsienio finansinius įnašus, todėl ji yra išsamaus pranešimo reikalavimas. Visa reikiama informacija turi būti pateikta atitinkamame FS-PP formos skirsnyje ir turi būti teisinga bei išsami.

17)

Teikiant deklaraciją, kad nebuvo gauta jokių užsienio finansinių įnašų, apie kuriuos reikia pranešti, būtina pateikti 1, 2, 7 ir 8 skirsniuose reikalaujamą informaciją, todėl reikalavimas pateikti tą informaciją yra reikalavimas, kad deklaracija būtų išsami. Visa reikiama informacija turi būti pateikta atitinkamame FS-PP formos skirsnyje ir turi būti teisinga bei išsami.

18)

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad:

Reglamento (ES) 2022/2560 30 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytas 20 darbo dienų laikotarpis prasideda kitą darbo dieną po išsamaus pranešimo gavimo. Taip siekiama užtikrinti, kad Komisija galėtų įvertinti užsienio finansinius įnašus, apie kuriuos pranešta, griežtai laikydamasi Reglamente (ES) 2022/2560 nustatytų terminų;

b)	rengdama pranešimą, pranešančioji šalis (-ys) turi patikrinti, ar Komisijai teikiami kontaktinių asmenų vardai ir pavardės bei numeriai, visų pirma e. pašto adresai, yra tikslūs, aktualūs ir atnaujinti;

deklaraciją galima pateikti tik tuo atveju, jei visos pranešančiosios šalys pareiškia, kad per paskutinius trejus metus joms nebuvo suteikta užsienio finansinių įnašų, apie kuriuos reikia pranešti. Jeigu bent vienai iš pranešančiųjų šalių suteiktas užsienio finansinis įnašas, apie kurį reikia pranešti, pateikta deklaracija laikoma pranešimu pagal šį įgyvendinimo reglamentą;

prašomi pranešančiųjų šalių kontaktiniai duomenys turi būti pateikti Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato svetainėje nurodytu formatu (6). Siekiant, kad peržiūros procesas vyktų tinkamai, labai svarbu, kad kontaktiniai duomenys būtų tikslūs. Šiuo tikslu pateikti e. pašto adresai neturėtų būti asmeniniai ir priskirti konkretiems kontaktiniams asmenims, bet veikiau turėtų būti nurodomos bendros už pranešimą atsakingos grupės funkcinės pašto dėžutės. Komisija gali pripažinti pranešimą neišsamiu dėl netinkamų kontaktinių duomenų;

e)	6 skirsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai turi būti pateikiami kartu su apibendrinamąja lentele Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD svetainėje nurodytu formatu.

f)	pagal Įgyvendinimo reglamento 7 straipsnio 4 dalį, neteisingos ar klaidinančios informacijos pateikimas pranešime arba kartu su juo nustatant pranešimo įsigaliojimo datą bus laikomas neišsamiu pateiktu pranešimu;

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 4 dalį, jei, nepaisant Komisijos prašymo pateikti išsamų pranešimą, kartu su pasiūlymu arba prašymu dalyvauti pateikiamas pranešimas tebėra neišsamus, Komisija turėtų priimti sprendimą, kuriuo perkančiosios organizacijos arba perkančiojo subjekto būtų prašoma priimti sprendimą, kuriuo atmetamas toks reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas arba prašymas dalyvauti;

pagal Reglamento (ES) 2022/2560 33 straipsnio 2 dalį, atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie tyčia ar dėl neatsargumo pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją, gali būti skiriamos vienkartinės baudos iki 1 % bendros jų apyvartos. Be to, pagal Reglamento (ES) 2022/2560 18 straipsnio 1 dalies b punktą, Komisija gali atšaukti savo sprendimą, jei jis buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga ar klaidinančia informacija.

8. Kaip pranešti?

19)

Pranešimai pateikiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Pranešančiųjų šalių pavadinimai taip pat pateikiami jų originalo kalba. Šioje FS-PP formoje reikalaujama informacija turi būti pateikiama užpildant formos skirsnius ir poskirsnius ir, jei reikia, pridedant patvirtinamuosius dokumentus. Pateiktame pranešime turi būti pateiktas 8 skirsnyje nurodytas patvirtinimas. Jei dviejuose skirtinguose skirsniuose pateikta informacija iš dalies (arba visiškai) sutampa, gali būti pateikiamos kryžminės nuorodos.

20)

Pranešimas turi būti pasirašytas asmenų, teisiškai įgaliotų veikti kiekvienos pranešančiosios šalies vardu, arba vieno ar daugiau pranešančiosios šalies (-ių) įgaliotųjų atstovų. Prie pranešimo turi būti pridedamas atitinkamas įgaliojimo dokumentas (-ai) (arba rašytiniai įgaliojimų veikti įrodymai). Techninės specifikacijos ir nurodymai dėl pranešimų pateikiami Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato svetainėje.

21)

Pranešančiosios šalies (-ių) prašoma, kad pildydama (-os) šios FS-PP formos 3 skirsnį apgalvotų, ar siekiant aiškumo šiame skirsnyje informaciją geriausia pateikti numeruojant paeiliui, ar informaciją galima grupuoti pagal kiekvieną atskirą užsienio finansinį įnašą (arba užsienio finansinių įnašų grupę).

22)

23)

9. Konfidencialumas ir asmens duomenys

24)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 339 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2022/2560 43 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija, jos pareigūnai ir kiti tarnautojai neatskleistų taikant tą reglamentą gautos informacijos, kuriai taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį. Tas pats principas turi būti taikomas ir konfidencialumui tarp pranešančiųjų šalių apsaugoti.

25)

Jeigu pranešančioji šalis (-ys) mano, kad jos (jų) interesai būtų pažeisti, jei kokia nors informacija, kurią prašoma pateikti, būtų paskelbta ar kitaip atskleista kitoms šalims, įskaitant kitus ekonominės veiklos vykdytojus, su kuriais ji (jos) teikia pranešimą, ir atitinkamą perkančiąją organizaciją arba perkantįjį subjektą, šią informaciją atitinkamai perkančiajai organizaciją arba perkančiajam subjektui ji (jos) turėtų pateikti atskirai, ant kiekvieno lapo aiškiai užrašydama (-os) „Konfidencialu“. Šiuo tikslu gali būti pateiktas atskiras užšifruotas dokumentų archyvas, o raktas Komisijai gali būti pateiktas atskirai. Pranešančiosios šalys taip pat turėtų nurodyti priežastis, kodėl ši informacija neturėtų būti atskleista arba paskelbta.

26)

Kai pranešimą pildo daugiau nei viena pranešančioji šalis, komercinės paslaptys gali būti pateikiamos atskirame dokumente ir pranešime nurodomos kaip priedas. Tam, kad pranešimas būtų laikomas išsamiu, į jį turi būti įtraukti visi tokie priedai.

27)

Visi pranešime arba kartu su juo pateikti asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (7).

1 SKIRSNIS

Viešųjų pirkimų apibūdinimas

1.1.

Pateikite nuorodą į „Tenders Electronic Daily“ (TED) ir kitose platformose paskelbtą dokumentą, kuriuo kviečiama dalyvauti šioje procedūroje, taip pat viešųjų pirkimų procedūros santrauką.

1.2.

Kai pranešančioji šalis (-ys) naudoja Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD), pareiga pateikti viešųjų pirkimų procedūros santrauką turėtų būti įvykdoma užpildant Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/7 (8) 2 priedo I dalį.

1.3.

Jei pranešančioji šalis (-ys) informaciją teikia naudodama (-os) EBVPD, šios FS-PP formos 1 skirsnis turėtų būti tiesiogiai įkeliamas iš EBVPD į FS-PP formą naudojantis Komisijos teikiama skaitmenine paslauga. Jei tokia paslauga neteikiama, perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas turėtų pateikti Komisijai pranešimą kartu su užpildyta EBVPD 2 priedo I dalimi.

1.4.

Jei pranešančioji šalis (-ys) informacijai pateikti EBVPD nenaudoja, šis skirsnis turi būti pildomas pateikiant EBVPD 2 priedo I dalyje reikalaujamą informaciją.

1.5.

Jei pranešančioji šalis (-ys) informaciją EBVPD pateikia tik iš dalies, trūkstami EBVPD 2 priedo I dalies elementai turi būti pateikti šiame skirsnyje.

2 SKIRSNIS

Informacija apie pranešančiąją šalį (-is)

2.1.

Jei pranešančioji šalis (-ys) naudoja EBVPD, pareigą pateikti informaciją apie pranešančiąją šalį (-is) galima įvykdyti pateikiant Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/7, kuriuo nustatoma EBVPD standartinė forma, 2 priedo II dalį. EBVPD pildo visi teikiant pasiūlymą arba prašymus dalyvauti dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai ir subrangovai, kurių pajėgumai pasitelkiami siekiant atitikti atrankos kriterijus. Subrangovai, kurie nėra pagrindiniai subrangovai pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 5 dalį, šio formos skirsnio pildyti neprivalo. Subrangovai, kurie yra pagrindiniai subrangovai pagal Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 5 dalį, tačiau kurių pajėgumai nepasitelkiami pagal Direktyvos 2014/24/ES 63 straipsnį arba Direktyvos 2014/25/ES 79 straipsnį, turi užpildyti šį skirsnį ranka.

2.2.

Jei pranešančioji šalis (-ys) informaciją teikia naudodama (-os) EBVPD, ši FS-PP formos dalis tiesiogiai įkeliama iš EBVPD į šią FS-PP formą naudojantis Komisijos teikiama skaitmenine paslauga. Jei tokia paslauga neteikiama, perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas turi pateikti Komisijai šį pranešimą kartu su užpildyta pateikiamo EBVPD 2 priedo II dalimi.

2.3.

Jei pranešančioji šalis (-ys) informacijai pateikti EBVPD nenaudoja, šis skirsnis turi būti pildomas pateikiant EBVPD 2 priedo II dalyje reikalaujamą informaciją.

2.4.

Jei pranešančioji šalis (-ys) informaciją EBVPD pateikia tik iš dalies, trūkstami EBVPD 2 priedo II dalies elementai turi būti pateikti šiame skirsnyje.

2.5.

Nurodykite savo e. pašto adresą arba „ES Login“ paskyroje naudojamą unikalų atpažinties kodą, kuris bus naudojamas komunikacijai.

3 SKIRSNIS

Užsienio finansiniai įnašai

3.1.

Vertinimas, ar esama iškraipymų, kuriuos sukėlė užsienio subsidijos, gautos vykdant viešųjų pirkimų procedūrą, atliekamas įvertinant iškraipymo požymius (9) ir ar pasiūlymas yra nepagrįstai palankus, palyginti su atitinkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis (10). Šiame skirsnyje pranešančioji šalis (-ys) turėtų pranešti tik apie užsienio finansinius įnašus, kurie patenka į Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktų taikymo sritį ir kurie yra tarp tų, kurie labiausiai tikėtina, iškreips vidaus rinką. Dėl šioms kategorijoms nepriskiriamų užsienio finansinių įnašų žr. šio skirsnio 3.3 punktą ir 1 lentelę. Dėl viešųjų pirkimų procedūrų, kurios atitinka Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nustatytas ribines vertes ir kurias vykdant pranešančiajai šaliai (-ims) per trejus metus iki pranešimo buvo suteikta užsienio finansinių įnašų, apie kuriuos reikia pranešti pagal Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 dalies b punktą, nurodykite, ar kiekvienai pranešančiajai šaliai per trejus metus iki pranešimo buvo individualiai suteikta (11) 1 mln. EUR arba didesnių užsienio finansinių įnašų, kurie gali būti priskirti bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktuose nurodytų kategorijų:

3.1.1.

Kad būtų galima nustatyti, ar užsienio finansinis įnašas buvo suteiktas sunkumų patiriančiai įmonei, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a punkte, nurodykite, ar bet kuriuo metu per trejus metus iki pranešimo buvo tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

3.1.1.1.

Ar pranešančioji šalis yra ribotos atsakomybės bendrovė, dėl sukauptų nuostolių praradusi daugiau kaip pusę pasirašytojo akcinio kapitalo?

☐

taip

☐

3.1.1.2.

Ar pranešančioji šalis yra bendrovė, kurios bent keli nariai yra saistomi neribotos atsakomybės už bendrovės skolą ir kuri dėl sukauptų nuostolių prarado daugiau kaip pusę finansinėse ataskaitose nurodyto kapitalo?

☐

taip

☐

3.1.1.3.

Ar pranešančiajai šaliai taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ar ji atitinka vidaus teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra?

☐

taip

☐

3.1.1.4.

Jei nagrinėjama pranešančioji šalis nėra MVĮ (12):

3.1.1.4.1.

ar pastaruosius dvejus metus pranešančiosios šalies balansinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis viršijo 7,5

3.1.1.4.2.

ar pastaruosius dvejus metus pranešančiosios šalies EBITDA palūkanų padengimo (13) santykis buvo mažesnis nei 1,0?

☐

taip

☐

3.1.1.5.

Jeigu į kurį nors iš 3.1.1.1–3.1.1.4 skirsniuose pateiktų klausimų dėl bet kurios iš pranešančiųjų šalių atsakėte „taip“, nurodykite, ar laikotarpiu, kai nagrinėjama įmonė patyrė sunkumų, ji gavo užsienio finansinių įnašų, kurie galėjo padėti jai atgauti ilgalaikį gyvybingumą (įskaitant bet kokią laikiną likvidumo paramą, skirtą gyvybingumo atgavimui paremti) arba išlaikyti tą šalį trumpą laikotarpį, kurio reikia, kad būtų parengtas restruktūrizavimo ar likvidavimo planas.

Pranešančioji šalis (-ys)

☐

taip

☐

3.1.1.6.

Jei į kurį nors iš 3.1.1.1–3.1.1.4 skirsniuose pateiktų klausimų dėl bet kurios iš pranešančiųjų šalių atsakėte „taip“, nurodykite, ar yra restruktūrizavimo planas, galintis užtikrinti ilgalaikį tos pranešančiosios šalies gyvybingumą, ir ar šiame restruktūrizavimo plane numatytas reikšmingas pranešančiosios šalies nuosavas įnašas, ir pateikite išsamią informaciją apie tą planą.

3.1.1.7.

Jei į kurį nors iš 3.1.1.1–3.1.1.4 punktuose pateiktų klausimų atsakėte „taip“, pagrįskite atsakymą, pateikdami nuorodas į patvirtinamuosius įrodymus arba dokumentus, kurie turi būti pateikiami prieduose (tokie dokumentai gali būti, be kita ko, naujausios pranešančiosios šalies pelno ir nuostolio ataskaitos ir balansai, teismo sprendimas iškelti įmonei kolektyvinę nemokumo bylą arba atitikimo nacionalinėje bendrovių teisėje nustatytiems kriterijams, pagal kuriuos kreditorių prašymu įmonei gali būti iškelta nemokumo byla, įrodymai ir pan.).

3.1.2.

☐

taip

☐

3.1.3.

Eksporto finansavimo priemonė, kuri neatitinka EBPO Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (5 straipsnio 1 dalies c punktas).

☐

taip

☐

3.1.4.

Užsienio finansinis įnašas, kuriuo įmonei suteikiama galimybė pateikti nepagrįstai palankų pasiūlymą, kuriuo remiantis įmonei galėtų būti skirta atitinkama sutartis (5 straipsnio 1 dalies e punktas).

☐

taip

☐

3.2.

Apie kiekvieną pranešančiosioms šalims per trejus metus iki pranešimo suteiktą 1 mln. EUR arba didesnį užsienio finansinį įnašą, kuris gali būti priskirtas bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktuose nurodytų kategorijų, pateikite toliau nurodytą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus:

3.2.1.

įnašo forma (pvz., paskola, atleidimas nuo mokesčių, kapitalo injekcija, mokestinė paskata, nepiniginiai įnašai ir pan.);

3.2.2.

finansinį įnašą suteikusi trečioji valstybė. Taip pat nurodykite įnašą suteikusią valdžios instituciją arba subjektą;

3.2.3.

kiekvieno finansinio įnašo suma;

3.2.4.

finansinio įnašo suteikimo šaliai tikslas ir ekonominis pagrindas;

3.2.5.

ar yra kokių nors su finansiniais įnašais, taip pat su jų naudojimu susietų sąlygų;

3.2.6.

apibūdinkite pagrindinius tų finansinių įnašų elementus ir charakteristikas (pvz., paskolos palūkanų normas ir trukmę);

3.2.7.

paaiškinkite, ar įmonei, kuriai suteiktas užsienio finansinis įnašas, šiuo įnašu suteikiama nauda, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2022/2560 3 straipsnyje. Paaiškinkite, kodėl, remdamiesi pagal 6 skirsnį pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais.

3.2.8.

paaiškinkite, ar, pagal Reglamento (ES) 2022/2560 3 straipsnį, įnašas teisiškai arba faktiškai skirtas tik tam tikroms įmonėms ar sektoriams (14). Paaiškinkite, kodėl, remdamiesi pagal 6 skirsnį pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais.

3.2.9.

paaiškinkite, ar užsienio finansinis įnašas suteiktas veiklos išlaidoms (15), susijusioms tik su konkrečiu viešuoju pirkimu.

3.3.

Pateikite kiekvienai pranešančiajai šaliai per trejus metus iki pranešimo suteiktų 1 mln. EUR ar didesnių užsienio finansinių įnašų, kurie nepriskiriami nė vienai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų kategorijų, apžvalgą laikydamiesi 1 lentelėje pateikto šablono ir nurodymų.

4 SKIRSNIS

Nepagrįstai palankaus pasiūlymo nebuvimo pagrindimas

4.1.

Dėl bet kurio užsienio finansinio įnašo, kuriuo įmonei suteikiama galimybė pateikti nepagrįstai palankų pasiūlymą, kuriuo remiantis įmonei galėtų būti skirta atitinkama sutartis (Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies e punktas), nurodykite, ar yra kokių nors elementų, kuriais galima įrodyti, kad pasiūlymas nėra nepagrįstai palankus tiesiogiai ar netiesiogiai dėl gauto finansinio įnašo (-ų), įskaitant Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos 2014/25/ES 84 straipsnio 2 dalyje nurodytus elementus.

4.2.

Šie elementai visų pirma gali būti susiję su:

4.2.1.

gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonominiu aspektu;

4.2.2.

pasirinktais techniniais sprendimais arba bet kokiomis konkurso dalyviui išskirtinai palankiomis sąlygomis tiekti produktus, teikti paslaugas ar vykdyti darbus;

4.2.3.

konkurso dalyvio siūlomų darbų, prekių ar paslaugų originalumu;

4.2.4.

aplinkosaugos, socialinės ir darbo teisės srityse taikomų pareigų vykdymu;

4.2.5.

su subranga susijusių pareigų vykdymu.

5 SKIRSNIS

Galimas teigiamas poveikis

5.1.

Jei taikoma, nurodykite ir pagrįskite bet kokį galimą teigiamą poveikį atitinkamos subsidijuojamos ekonominės veiklos plėtrai vidaus rinkoje. Taip pat nurodykite ir pagrįskite bet kokį kitą teigiamą užsienio subsidijų poveikį, pavyzdžiui, platesnį teigiamą poveikį, susijusį su atitinkamais politikos tikslais, visų pirma Sąjungos tikslais, ir nurodykite, kada ir kur tas poveikis pasireiškė arba turėtų pasireikšti. Pateikite kiekvieno tokio teigiamo poveikio apibūdinimą.

6 SKIRSNIS

Patvirtinamieji dokumentai

Pateikite šią informaciją apie kiekvieną pranešančiąją šalį:

6.1.	visų patvirtinamųjų oficialių dokumentų, susijusių su finansiniais įnašais, kurie gali būti priskirti bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktuose nurodytų kategorijų, kopijas pagal 3.1 skirsnį;

6.2.

toliau nurodytų bet kurių valdybos, direktorių valdybos ar stebėtojų tarybos narių parengtų, jiems parengtų ar jų gautų dokumentų kopijas: analizes, ataskaitas, tyrimus, apžvalgas, pateiktis ir kitus panašius dokumentus, kuriuose aptariamas užsienio finansinių įnašų, kurie gali būti priskirti bet kuriai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktuose nurodytų kategorijų, tikslas ir ekonominis pagrindimas. Pateikite tuos pačius dokumentus, parengtus užsienio finansinį įnašą teikiančio subjekto, jam parengtus arba jo gautus, jeigu juos turite arba jeigu jie yra viešai prieinami;

6.3.	jei yra, interneto adreso, kuriuo skelbiamos naujausios visų koncentracijos šalių metinės finansinės ataskaitos ar veiklos ataskaitos, nuorodą, o jei tokio interneto adreso nėra, naujausių pranešančiosios šalies (-ių) metinių finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitų kopijas.

6.4.

Jei pranešančioji šalis (-ys) pateikia nepagrįstai palankaus pasiūlymo nebuvimo pagrindimą užpildydama (-os) šios formos 4 skirsnį, jai (joms) taip pat reikia pateikti dokumentus už trejų metų laikotarpį iki pranešimo pateikimo, pagrindžiančius pateiktus elementus. Tokie dokumentai, be kita ko, atitinkamai gali būti:

a)	peržiūrimo laikotarpio mokesčių deklaracijos, įskaitant įmonės mokesčių deklaracijų ir PVM deklaracijų kopijas,

b)	verslo planai ir rinkos tyrimai, kuriais grindžiamas sprendimas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje.

7 SKIRSNIS

Deklaracija

7.1.

Pagal įvado 6 konstatuojamąją dalį, dėl viešųjų pirkimų procedūrų, kurios atitinka Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nustatytas ribines vertes ir kurias vykdant pranešančiajai šaliai (-ims) per paskutinius trejus metus nebuvo suteikta užsienio finansinių įnašų, apie kuriuos reikia pranešti pagal Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 dalies b punktą, turi būti užpildyti šios formos 1, 2 ir 8 skirsniai, taip pat šis skirsnis, pateikiant šį pareiškimą:

„ Nė viena iš pranešančiųjų šalių nėra gavusi užsienio finansinių įnašų, apie kuriuos reikia pranešti pagal Reglamento (ES) 2022/2560 4 skyrių. “

7.2.

Kaip nustatyta Reglamento (ES) 2022/2560 29 straipsnio 1 dalyje, pranešančioji šalis (-ys) privalo nurodyti visus gautus užsienio finansinius įnašus. Ši prievolė taikoma visiems užsienio finansiniams įnašams, apie kuriuos nereikia pranešti pagal Reglamento (ES) 2022/2560 28 straipsnio 1 dalies b punktą, gautiems per paskutinius trejus metus iki deklaracijos pateikimo.

7.3.

Tačiau užsienio finansiniai įnašai, apie kuriuos nereikia pranešti ir kurių vertė per paskutinius trejus metus iki deklaracijos pateikimo yra mažesnė nei 1 mln. EUR, bet viršija 7.4 skirsnyje nurodytą vertę, gali būti deklaruojami kaip agreguoti įnašai, nenurodant jų verčių, naudojant 2 lentelę. Komisijai paprašius, apie tokius užsienio finansinius įnašus turi būti pranešama atskirai.

7.4.

Pagal Reglamento (ES) 2022/2560 4 straipsnio 3 dalį, užsienio finansinių įnašų, kurių bendra vienos trečiosios valstybės suteikta suma per trejų iš eilės einančių metų laikotarpį iki deklaracijos pateikimo nesiekia de minimis pagalbos sumos, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 (16) 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, deklaracijoje nurodyti nereikia.

8 SKIRSNIS

Patvirtinimas

8.1.

Pranešimo pabaigoje turi būti pateiktas toliau nurodytas kiekvienos iš pranešančiųjų šalių pasirašytas patvirtinimas:

8.2.

„Pranešančioji šalis (-ys) patvirtina, kad, jos (jų) žiniomis ir įsitikinimu, šiame pranešime ar deklaracijoje pateikta informacija yra tikra, teisinga ir išsami, pateiktos tikros ir išsamios šioje FS-PP formoje reikalaujamų dokumentų kopijos, visi įverčiai nurodyti kaip įverčiai ir yra geriausi pagrindinių faktų įverčiai, o visos pareikštos nuomonės yra nuoširdžios.

8.3.	Šalys yra susipažinusios su Reglamento (ES) 2022/2560 33 straipsnio nuostatomis dėl vienkartinių baudų ir periodinių baudų.“

Data:

[1 pasirašantis asmuo]

Vardas ir pavardė:

Organizacija:

Pareigos:

Adresas:

Telefono numeris:

E. paštas:

[„pasirašyta e. parašu“/parašas]

[2 pasirašantis asmuo; jei taikoma, pakartokite tiek kartų, kiek yra pranešančiųjų šalių]

Vardas ir pavardė:

Organizacija:

Pareigos:

Adresas:

Telefono numeris:

E. paštas:

[„pasirašyta e. parašu“/parašas]

1 lentelė

Informacijos apie užsienio finansinius įnašus, kurie nepriskiriami nė vienai iš 5 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų kategorijų, pateikimo nurodymai (3.3 skirsnis)

Šioje lentelėje pateikite pranešančiajai šaliai (-ims) per trejus metus iki pranešimo kiekvienos trečiosios valstybės suteiktų 1 mln. EUR arba didesnių užsienio finansinių įnašų, kurie nepriskiriami nė vienai iš Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų kategorijų, apžvalgą laikydamiesi toliau pateikto šablono ir nurodymų. A punkte paaiškinama, kokią informaciją reikia įtraukti į lentelę, o B punkte paaiškinama, kokia informacija neturi būti įtraukta.

A. Į lentelę įtraukiama informacija

Įtraukite tik tas valstybes, kurių visų per trejus metus iki pranešimo suteiktų finansinių įnašų įvertinta agreguota suma (apskaičiuota pagal 5 punktą) yra 4 mln. EUR arba didesnė.

Pateikite trumpą kiekvienos rūšies finansinių įnašų paskirties ir juos teikiančių subjektų aprašymą.

Agreguotą finansinių įnašų, kuriuos kiekviena trečioji valstybė suteikė per trejus metus iki pranešimo, sumą įvertinkite kiekybiškai pagal intervalus, kaip nurodyta toliau pateiktos lentelės pastabose. Apskaičiuojant šią sumą svarbu:

a)	atsižvelgti į užsienio finansinius įnašus, priskiriamus Reglamento (ES) 2022/2560 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kategorijoms, apie kuriuos buvo pateikta informacija pagal 3.1 ir 3.2 skirsnius;

b)	neatsižvelgti į užsienio finansinius įnašus, neįtraukiamus pagal 6 ir 7 punktus.

B. Išimtys

Lentelėje nereikia aprašyti šių užsienio finansinių įnašų:

mokesčių ir (arba) socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo, mokestinių amnestijų ir terminuoto atleidimo nuo mokesčių, taip pat įprastinio nusidėvėjimo ir visuotinai taikomų nuostolių perkėlimo taisyklių. Jei šios priemonės taikomos ribotai, pavyzdžiui, tik tam tikriems sektoriams, regionams arba tam tikrų rūšių įmonėms, jas reikia įtraukti;

mokesčių lengvatų taikymo, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, pagal dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatas, taip pat vienašalių mokesčių lengvatų siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, taikomų pagal nacionalinius teisės aktus, jeigu jos taikomos pagal tokį patį pagrindą ir sąlygas kaip ir dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai;

c)	prekių tiekimo ir (arba) paslaugų (išskyrus finansines paslaugas) teikimo ir (arba) pirkimo rinkos sąlygomis įprastinės veiklos metu, pavyzdžiui, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir (arba) paslaugų pirkimo taikant konkurencingą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą;

1 mln. EUR individualios sumos nesiekiančių užsienio finansinių įnašų.

Trečioji valstybė

Finansinio įnašo rūšis (*1)

Trumpas finansinio įnašo paskirties ir jį teikiančio subjekto aprašymas (*2)

A valstybė

1 rūšis

2 rūšis

3 rūšis

4 rūšis

…

Bendra apskaičiuota A suteikto finansinio įnašo suma: […] EUR (*3)

B valstybė

1 rūšis

2 rūšis

3 rūšis

4 rūšis

…

Bendra apskaičiuota B suteikto finansinio įnašo suma: […] EUR (*3)

C valstybė

…

Pastaba.

C. Daugiau informacijos

Užsienio finansiniai įnašai, kurie gali būti svarbūs vertinant kiekvieną viešąjį pirkimą, gali priklausyti nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, susijusių sektorių ar veiklos, finansinių įnašų rūšies ar kitų atvejo ypatumų. Atsižvelgdama į šiuos ypatumus, Komisija gali paprašyti papildomos informacijos, jei mano, kad tokia informacija yra būtina jos vertinimui atlikti.

2 lentelė

Pranešimas apie užsienio finansinius įnašus, kurių vertė yra mažesnė nei 1 mln. EUR ir didesnė už 7.4 skirsnyje nurodytą vertę

Trečioji valstybė	Trumpas finansinių įnašų aprašymas
A valstybė
B valstybė
C valstybė
…

(1) OL L 330, 2022 12 23, p. 1.

(2) OL L 177, 2023 7 12, p. 1.

(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(4) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(5) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).

(6) Žr. https://single-market-economy.ec.europa.eu/single-market/public-procurement/foreign-subsidies-regulation ir vadovaukitės jame pateiktomis instrukcijomis.

(7) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39). Taip pat žr. pareiškimą apie privatumo apsaugą, susijusį su konkurencijos tyrimais ir skelbiamą adresu https://ec.europa.eu/competition-policy/index/privacy-policy-competition-investigations_en.

(8) 2016 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/7, kuriuo nustatoma Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento standartinė forma (OL L 3, 2016 1 6, p. 16).

(9) Reglamento (ES) 2022/2560 4 straipsnis.

(10) Reglamento (ES) 2022/2560 27 straipsnis.

(11) Finansinis įnašas turėtų būti laikomas suteiktu nuo momento, kai gavėjas įgyja teisę gauti finansinį įnašą. Faktinis finansinio įnašo išmokėjimas nėra būtina sąlyga, kad finansinis įnašas patektų į Reglamento (ES) 2022/2560 taikymo sritį.

(12) Mažųjų ir vidutinių įmonių, arba MVĮ, apibrėžtis pateikta 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1), I priede.

(13) Pajamos neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos. Šis santykis apskaičiuojamas EBITDA padalijus iš sumokėtų palūkanų.

(14) Nauda turėtų būti suteikta vienai įmonei ar sektoriui arba kelioms įmonėms ar sektoriams. Užsienio subsidijos specifiškumas galėtų būti nustatytas įstatymu arba faktiškai.

(15) Pavyzdžiui, išlaidoms personalui, medžiagoms, energijai, priežiūrai, nuomai, administravimui.

(16) 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1).

(*1) Finansinius įnašus suskirstykite pagal rūšį: pavyzdžiui, tiesioginė dotacija, paskola / finansavimo priemonė / grąžintini avansai, mokesčių lengvata, garantija, rizikos kapitalo priemonė, intervencija į nuosavą kapitalą, skolų nurašymas, įnašai, skirti įmonės neekonominei veiklai (žr. Reglamento 2022/2560 16 konstatuojamąją dalį), arba kita.

(*3) Naudojami šie intervalai: „45–100 mln. EUR“, „> 100–500 mln. EUR“, „> 500–1 000 mln. EUR“, „daugiau nei 1 000 mln. EUR“.

2023 7 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 177/45

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2023/1442

2023 m. liepos 11 d.

kuriuo dėl leidimų naudoti chemines medžiagas pakeitimų ir naujų cheminių medžiagų įtraukimo į sąrašą iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantį Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a, d, e, h ir i punktus, 11 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 10/2011 (2) nustatytos konkrečios plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais, taisyklės. Visų pirma Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priede pateiktas Sąjungos cheminių medžiagų, kurias leidžiama specialiai naudoti gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, skirtus liestis su maisto produktais, sąrašas;

(2)

nuo paskutinio Reglamento (ES) Nr. 10/2011 pakeitimo Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) paskelbė naujų mokslinių nuomonių dėl naujų cheminių medžiagų, kurios gali būti naudojamos su maistu besiliečiančiose medžiagose (toliau – MBM), ir dėl jau leidžiamų naudoti cheminių medžiagų naudojimo būdų. Be to, nustatyta tam tikrų su Reglamento taikymu susijusių neaiškumų. Siekiant užtikrinti, kad Reglamente (ES) Nr. 10/2011 būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą, ypač į naujausias Tarnybos išvadas, ir panaikinti visas abejones dėl teisingo jo taikymo, Reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(3)

cheminę medžiagą „medžio pjuvenos ir pluoštai, neapdoroti“ (MBM Nr. 96, toliau – mediena) šiuo metu leidžiama naudoti kaip priedą plastikinėse su maistu besiliečiančiose medžiagose, remiantis Maisto produktų mokslinio komiteto vertinimu, kuriame padaryta išvada, kad medžio pjuvenos ir pluoštai yra inertinė medžiaga. Tačiau 2019 m. lapkričio mėn. nuomonėje (3) Tarnyba negalėjo patvirtinti tos išvados priėmimo pagrindo. Ji nurodė, kad pati mediena negali būti laikoma inertine, nes joje yra daug mažos molekulinės masės cheminių medžiagų. Be to, nuomonėje nenurodyta jokių sąlygų, kuriomis medienos naudojimas plastikuose galėtų būti laikomas saugiu. Joje pažymima, kad dėl augalinių medžiagų sudėties cheminių skirtumų iš šių medžiagų išsiskiriančių medžiagų sauga turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant ne tik į rūšį, bet ir į kilmę, perdirbimą bei apdorojimą, siekiant suderinti jas su pagrindiniu polimeru, ir į maistą išsiskiriančių mažos molekulinės masės sudedamųjų dalių vertinimą. Dabartiniame leidime naudoti medieną į šiuos aspektus neatsižvelgiama ir todėl negalima pakankamai pagrįsti, kad tos cheminės medžiagos naudojimas plastikuose yra saugus. Be to, Tarnyba nenumatė kitų apribojimų, kuriais vis dėlto būtų užtikrintas saugus šios medžiagos naudojimas plastikuose, todėl leidimas ją naudoti turėtų būti panaikintas;

(4)

gavusi Komisijos prašymą, Tarnyba 2020 m. balandžio 29 d. priėmė mokslinę nuomonę (4), kurioje peržiūrima į Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedą įtraukta 451 cheminė medžiaga, kurių konkreti išsiskyrimo ribinė vertė (SML) pagal to reglamento 11 straipsnio 1 dalį nenustatyta. Ji nusprendė, kad 284 iš šių cheminių medžiagų reikia įvertinti iš naujo, siekiant nustatyti, ar reikalinga konkreti išsiskyrimo ribinė vertė, ir suskirstė jas į tris prioritetines grupes. Trys cheminės medžiagos buvo priskirtos prie prioritetinės grupės. Yra žinoma, kad viena iš šių trijų cheminių medžiagų – stirenas (MBM Nr. 193) yra plačiai naudojama ir jau vertinama iš naujo, o dėl cheminės medžiagos vinillaurato (MBM Nr. 436) vienas naudotojas pateikė Tarnybai papildomų duomenų, iš kurių matyti, kad ją iš naujo vertinti mažiau svarbu. Tačiau į prioritetinių cheminių medžiagų sąrašą įtraukus trečiąją cheminę medžiagą salicilo rūgštį (MBM Nr. 121) ir Komisijos tarnyboms pranešus suinteresuotiesiems subjektams apie galimą jos leidimo panaikinimą, nei į Komisiją, nei į Tarnybą nesikreipė nė vienas šios medžiagos naudotojas. Vis dėlto Tarnyba negali įvertinti cheminės medžiagos naudojimo be žinomo naudotojo, nes ji turi atsižvelgti į numatomas medžiagos ar gaminio, kuriame ta cheminė medžiaga būtų naudojama, naudojimo sąlygas, o tokią informaciją gali pateikti tik naudotojas. Be to, jei tokia informacija būtų pateikta, ji iš esmės nulemtų bet kokio būsimo leidimo, kuriame greičiausiai būtų nustatytos labiau ribojančios sąlygos nei dabartiniame daug apimančiame leidime, taikymo sritį. Todėl, kadangi nėra žinomas konkretus salicilo rūgšties naudojimo būdas arba naudotojas ir nėra aišku, kokiomis sąlygomis šios cheminės medžiagos naudojimas atitiktų Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004, dabartinį leidimą naudoti salicilo rūgštį tikslinga panaikinti;

(5)

remiantis Tarnybos 2005 m. priimtomis nuomonėmis (5), penkias vienos grupės chemines medžiagas, paprastai vadinamas ftalatais, t. y. MBM Nr. 157 (toliau – DBP), MBM Nr. 159 (toliau – BBP), MBM Nr. 283 (toliau – DEHP), MBM Nr. 728 (toliau – DINP) ir MBM Nr. 729 (toliau – DIDP), leidžiama naudoti kaip priedus, t. y. kaip plastifikatorius ir technines pagalbines medžiagas plastikinėse MBM, taikant konkrečius naudojimo apribojimus ir išsiskyrimo ribines vertes;

(6)

2017 m. Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) pateikus nuomonę dėl kai kurių iš šių ftalatų apribojimų pasiūlymų (6), Komisija paprašė Tarnybos iš naujo įvertinti ftalatų, kuriuos leidžiama naudoti plastikinėse MBM, keliamą riziką visuomenės sveikatai. Todėl Taryba 2019 m. rugsėjo 18 d. priėmė mokslinę nuomonę (7), kuria patvirtinamos jos 2005 m. nuomonėse dėl visų penkių ftalatų (tik laikinai) nustatytos atskiros LPD (toliau – laikina LPD), nes su vertinimu yra susiję tam tikri apribojimų ir neaiškumų klausimai, kuriuos reikia išspręsti ateityje;

(7)

remdamasi bendru veikimo mechanizmu, kuriuo grindžiamas DBP, BBP ir DEHP poveikis reprodukcijai, Tarnyba, atsižvelgdama į jų santykinį stiprumą, taip pat nustatė naują laikiną bendro kiekio LPD. Tarnyba taip pat laikėsi nuomonės, kad į laikiną bendro kiekio LPD tikslinga įtraukti ir DINP. Ji taikė konservatyvų metodą, pagrįstą medžiagos trumpalaikiu poveikiu vaisiaus testosterono kiekiui, kartu atsižvelgiant į stipresnį DINP poveikį kepenims. Tarnyba nustatė DBP, BBP, DEHP ir DINP laikiną bendro kiekio LPD – 50 mikrogramų vienam kilogramui (μg/kg) kūno svorio, išreikštą lygiaverčiu DEHP stiprumu. Tarnyba neįtraukė DIDP į laikiną bendro kiekio LPD ir, vadovaudamasi savo 2005 m. išvadomis, taip pat atsižvelgdama į poveikį kepenims, nustatė atskirą 150 μg/kg kūno masės laikiną LPD;

(8)

siekdama išsamiau apibūdinti riziką, Tarnyba, rengdama tą pačią nuomonę, atliko poveikio per maistą vertinimą. Nors ji negalėjo konkrečiai nustatyti plastikinių MBM poveikio, ji įvertino visų penkių ftalatų poveikį per maistą; tai yra blogiausias MBM poveikio įvertis. Remdamasi bendru DBP, BBP, DEHP ir DINP poveikio per maistą vertinimu, ji padarė išvadą, kad poveikis per maistą sudaro iki 14 % laikinos bendro kiekio LPD, t. y. 50 μg/kg kūno masės vidutiniam vartotojui, ir iki 23 % laikinos bendro kiekio LPD dažniems vartotojams. Iš DIDP įverčių matyti, kad poveikis per maistą yra daug mažesnis nei 150 μg/kg kūno masės laikinos LPD tiek vidutiniams, tiek dažniems vartotojams;

(9)

be to, Tarnyba atsižvelgė į kitų ftalatų, visų pirma 1,2-bis(2-metilpropil) benzen-1,2-dikarboksilato (diizobutilftalato arba DIBP, MBM Nr. 1085, CAS Nr. 84-69-5), kurio neleidžiama naudoti kaip priedo plastikinėse MBM, tačiau kurio gali būti mažesniais kiekiais kaip priemaišos arba dėl to, kad jis naudojamas kaip techninė pagalbinė medžiaga tam tikrų rūšių plastiko gamybos procese, poveikį vartotojams. Tarnyba pažymėjo, kad DIBP iš esmės padidina bendrą ftalatų poveikį ir riziką vartotojams ir kad rizikos valdytojas į tokį poveikį ir jo stiprumą turėtų atsižvelgti, kai vertinamas poveikis reprodukcijai. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad ftalatai poveikį vartotojams daro ne per maistą. Didelę bendro ftalatų poveikio dalį lemia tai, kad jų esama vartojimo prekėse ir statybinėse medžiagose, taip pat vėliau patiriamas sąlytis su jomis per odą, įkvėptą orą ir dulkes patalpose;

(10)

siekiant atsižvelgti į DBP, BBP ir DEHP laikiną bendro kiekio LPD ir Tarnybos argumentus dėl DIBP, o ypač užtikrinti, kad šių plastikinėse MBM esančių ftalatų poveikis neviršytų laikinos bendro kiekio LPD, reikėtų nustatyti naują suminę konkrečią išsiskyrimo ribinę vertę (toliau – SML(T)). Tačiau siekiant aiškumo ir paprastinimo, visų pirma nustatant atitiktį arba vykdant oficialią kontrolę tais atvejais, kai kuris nors iš šių ftalatų buvo naudojamas vienas, turėtų būti toliau taikoma ne tik SML(T), bet ir atskira leidžiamų naudoti ftalatų SML;

(11)

nors Tarnyba DINP taip pat įtraukė į laikiną bendro kiekio LPD, anksčiau jau buvo nustatyta DINP ir DIDP SML(T), nes tai yra mišiniai, kurie cheminiu požiūriu sutampa ir kurių negalima analitiškai atskirti, kai medžiagoje jie pasitaiko kartu. Nors nuo to laiko, kai buvo nustatyta SML(T), analizės metodų srityje padaryta pažanga, vis dar reikia toliau dirbti patvirtinamąjį darbą, kad vykdydamos oficialią kontrolę kompetentingos institucijos galėtų įprasta tvarka atskirti DINP ir DIDP. Todėl, siekiant išvengti bet kokio galimo bendro poveikio naudojant tą pačią plastikinę MBM, tikslinga palikti atskirą DINP ir DIDP sumos SML(T) ir uždrausti naudoti DINP kartu su DBP, BBP ir DEHP, taip pat su DIBP, kai jis gali būti naudojamas kaip techninė pagalbinė medžiaga;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad bendras MBM ir medžiagų iš kitų šaltinių poveikis turėtų atitikti laikinų LPD vertes ir kad šios cheminės medžiagos maisto gamybos grandinėje gali kauptis dėl išsiskyrimo tiek iš maisto perdirbimo įrangos, tiek iš maisto pakuočių, taip pat į didelį neapibrėžtumą, susijusį su dabartiniais poveikio įverčiais, tikslinga į poveikį atsižvelgti DBP, BBP, DEHP ir DINP plastikinėje MBM taikant 20 % paskirstymo koeficientą. Kadangi reikia palikti ir kartu DINP bei DIDP taikomą SML(T), tą paskirstymo koeficientą tikslinga taikyti visiems penkiems ftalatams, nustatant jų SML(T) ir atskiras SML;

(13)

cheminę medžiagą dietil[[3,5-bis (1,1-dimetiletil)-4-hidroksifenil]metil]fosfonatą (MBM Nr. 1007) šiuo metu leidžiama naudoti polimerizacijos procese gaminant polietileno tereftalatą (toliau – PET), kai jos koncentracija ne didesnė kaip 0,2 % galutinio polimero masės dalies. Gavusi paraišką išplėsti šios medžiagos naudojimo sritį, Tarnyba 2022 m. sausio 26 d. priėmė palankią mokslinę nuomonę (8) dėl jos naudojimo polimerizacijos procese gaminant poli(etileno 2,5-furandikarboksilatą) (toliau – PEF), kai jos koncentracija ne didesnė kaip 0,1 % galutinio polimero masės dalies. Tarnyba padarė išvadą, kad naudojant šį kiekį medžiagos išsiskyrimas nebuvo nustatytas, nes ji pateko į poliesterio grandį. Dėl to taip pat nėra pagrindo manyti, kad naudojant ją PEF, kai jos koncentracija ne didesnė kaip 0,2 % masės dalies, šios cheminės medžiagos išsiskirtų gerokai daugiau. Taigi, kadangi cheminės medžiagos naudojimas yra saugus dėl to, kad ji visiškai patenka į polimerą, ir siekiant nuoseklumo bei paprastumo, tikslinga dabartinį leidimą šią cheminę medžiagą naudoti gaminant PET, kai jos koncentracija 0,2 % masės dalies, taikyti ir PEF gamybai;

(14)

Komisijos reglamentu (ES) 2019/1338 (9) leista naudoti cheminę medžiagą poli ((R)-3-hidroksibutirato-ko-(R)-3-hidroksiheksanoatą (toliau – PHBH, MBM Nr. 1059). Tačiau atrodo, kad reikia patikslinti šios cheminės medžiagos leidžiamo naudojimo būdo specifikaciją. Viena vertus, kadangi PHBH yra mikrobinės fermentacijos būdu gauta makromolekulė, o Reglamente (ES) Nr. 10/2011 reikalaujama nurodyti, kad makromolekulė gaunama tokios fermentacijos būdu, PHBH specifikacijoje turėtų būti nurodytas šis gamybos metodas. Be to, leidime numatyta trumpo šildymo fazė, nenurodant aukščiausios temperatūros. Kadangi aukščiausios temperatūros nurodyta nėra, būtų galima šildyti esant aukštesnei temperatūrai nei numatytoji Tarnybos nuomonėje, kuria remiantis buvo suteiktas leidimas naudoti tą cheminę medžiagą, t. y. karšto užpildo sąlygomis, kurios Reglamente (ES) Nr. 10/2011 apibrėžtos kaip temperatūra, kuri užpildymo metu yra ne aukštesnė kaip 100 °C. Nuomonėje taip pat nurodyta, kad plastiko, pagaminto naudojant šią cheminę medžiagą, lydymosi temperatūra yra 120–150 °C. Be to, kai nėra nurodyta aukščiausios temperatūros, nėra aišku, kokiomis bandymo sąlygomis turėtų būti tikrinama atitiktis Reglamentui (ES) Nr. 10/2011 trumpo šildymo fazės specifikacijai. Todėl ši specifikacija turėtų būti patikslinta nurodant naudojimo sąlygą, kuria būtų nepažeidžiamos nuomonėje numatytos temperatūros sąlygos;

(15)

Tarnyba priėmė palankią mokslinę nuomonę (10) dėl cheminės medžiagos „fosforo rūgštis, trifenilo esteris, polimeras su alfa-hidro-omega-hidroksipoli[oksi(metil-1,2-etandiilu)], C10–16 alkilesteriu“ (MBM Nr. 1076) naudojimo kaip priedo akrilnitrilo-butadieno-stireno (ABS) kopolimeruose, kai jos koncentracija ne didesnė kaip 0,025 % masės dalies. Tarnyba padarė išvadą, kad šios cheminės medžiagos naudojimas pavojaus vartotojų saugai nekelia, jei ji naudojama kaip priedas ABS medžiagose ir gaminiuose, skirtuose vienkartiniam ir daugkartiniam naudojimui, besiliečiančiuose su vandeniniais, rūgštiniais ir alkoholiniais maisto produktais bei maisto produktais, kurie yra vandeninės emulsijos, ilgą laiką laikomi kambario ir žemesnėje temperatūroje, kai jos koncentracija ne didesnė kaip 0,025 % masės dalies, o jos išsiskyręs kiekis neviršija 0,05 mg/kg maisto. Kadangi buvo atlikti cheminės medžiagos išsiskyrimo bandymai, siekiant ištirti naudojimą, kai yra sąlytis su visų rūšių maisto produktais, tikslinga leisti naudoti šį priedą gaminant ABS medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su visų rūšių maisto produktais, skirtus naudoti bet kokia paskirtimi kambario ir žemesnėje temperatūroje, ir, remiantis Tarnybos nuomone, nustatyti išsiskyrimo ribinę vertę;

(16)

2019 m. rugsėjo 19 d. Tarnyba priėmė palankią mokslinę nuomonę (11) dėl cheminės medžiagos tris(2-etilheksil) benzen-1,2,4-trikarboksilato esterio (MBM Nr. 1078, CAS Nr. 3319-31-1) naudojimo kaip priedo (plastifikatoriaus) gaminant minkštąjį polivinilchloridą (toliau – PVC). Toje nuomonėje Tarnyba padarė išvadą, kad MBM Nr. 1078 naudojimas minkštajam PVC gaminti bendrai pavojaus saugai nekelia. Todėl tikslinga leisti šią cheminę medžiagą atitinkamai naudoti. Tačiau ši Tarnybos išvada taikoma su sąlyga, kad cheminės medžiagos išsiskiria ne daugiau kaip 5 mg/kg maisto produkto. Tarnyba taip pat nurodė, kad iš kitų šaltinių patenkanti cheminė medžiaga gali padidinti plastikinių MBM poveikį, todėl reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti paskirstymo koeficientą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra tiesiogiai matuojamų šios cheminės medžiagos iš visų šaltinių poveikio visai populiacijai duomenų, tikslinga taikyti 20 % paskirstymo koeficientą, kol bus pateikti atitinkami moksliniai duomenys. Be to, savo nuomonėje Tarnyba nurodė, kad jos vertinimas neapima šios cheminės medžiagos naudojimo, kai ji liečiasi su kūdikiams skirtu maistu. Taigi, neįrodyta, kad šios cheminės medžiagos naudojimas, kai ji liečiasi su kūdikiams skirtu maistu, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio reikalavimus. Todėl šią cheminę medžiagą turėtų būti leidžiama naudoti taikant 1 mg/kg maisto produkto išsiskyrimo ribinę vertę ir apribojimą, kad ji negali liestis su kūdikiams skirtu maistu. Siekiant aiškumo ir suderinamumo su panašiais apribojimais, tikslinga laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 609/2013 (12) 2 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktos sąvokos „kūdikis“ apibrėžties;

(17)

be to, kadangi Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedo 2 lentelėje pateiktame 32 grupiniame apribojime nustatyta plastifikatoriams taikoma SML(T), o cheminė medžiaga MBM Nr. 1078 taip pat yra plastifikatorius, tikslinga šį grupinį apribojimą taikyti ir tai medžiagai. Be to, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl šio grupinio apribojimo pobūdžio, tikslinga nurodyti, kad jis taikomas plastifikatoriams;

(18)

gavusi paraišką suteikti leidimą naudoti cheminę medžiagą (trietanolamino perchloratą, valgomąją druską), dimerą (MBM Nr. 1080) kaip priedą kietame PVC daugkartinio naudojimo buteliuose, skirtuose liestis su vandeniu, Tarnyba 2020 m. balandžio 29 d. dėl šio naudojimo būdo priėmė palankią mokslinę nuomonę (13). Tarnyba padarė išvadą, kad šią cheminę medžiagą naudoti būtų saugu, jei ji liestųsi su vandeniu ir rūgštiniais vandeniniais maisto produktais, pvz., vaisių sultimis, nes tiek vandenyje, tiek rūgštiniuose vandeniniuose maisto produktuose cheminė medžiaga (trietanolamino perchloratas, natrio druska), dimeras visiškai disocijuoja į trietanolaminą ir perchloratą. Šios dvi cheminės medžiagos jau įtrauktos į Sąjungos leidžiamų naudoti cheminių medžiagų sąrašą: trietanolaminas – MBM Nr. 793, kurio išsiskyrimo ribinė vertė – 0,05 mg/kg, ir perchloratas – MBM Nr. 822, kurio išsiskyrimo ribinė vertė – 0,002 mg/kg. Tarnyba padarė išvadą, kad tos ribinės vertės turėtų būti taikomos ir MBM Nr. 1080, nes jei cheminė medžiaga naudojama gaminant plastiką, kuris liečiasi su vandeniu ir rūgštiniais vandeniniais maisto produktais, šios cheminės medžiagos sauga dėl jos disociacijos visiškai užtikrinama taikant šių dviejų cheminių medžiagų išsiskyrimo ribines vertes. Tarnyba taip pat patvirtino, kad išsiskirianti MBM Nr. 822 turėtų būti išreikšta kaip perchloratas (14). Todėl tikslinga Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedo 2 lentelėje nustatyti du grupinius apribojimus: vienas būtų taikomas cheminei medžiagai MBM Nr. 1080 kartu su medžiaga MBM Nr. 793 vienoje grupėje, o kitas – cheminei medžiagai MBM Nr. 822, išreikštai kaip perchloratas, kitoje grupėje. Todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti chemines medžiagas MBM Nr. 793 ir 822, o cheminę medžiagą (trietanolamino perchloratą, natrio druską), dimerą (MBM Nr. 1080) įtraukti kaip priedą į Sąjungos leidžiamų naudoti cheminių medžiagų sąrašą, nustatant apribojimą, kad ji gali būti naudojama tik besiliečianti su maisto produktais, įtrauktais į maisto produktų kategoriją, kurios nuorodos numeris III priedo 2 lentelėje yra 01.01.A (vanduo ir Tarnybos apsvarstyti rūgštiniai vandeniniai maisto produktai);

(19)

gavusi paraišką suteikti leidimą naudoti medžiagą N, N-bis(2-hidroksietil)stearilaminą, iš dalies esterintą sočiosiomis C16/C18 riebalų rūgštimis (MBM Nr. 1081), kaip priedą plastikinėse MBM, besiliečiančiose su sausais maisto produktais, rūgštiniais maisto produktais ir alkoholiniais gėrimais, kurie laikomi iki šešių mėnesių aplinkos temperatūroje, Tarnyba dėl šio naudojimo būdo priėmė iš dalies palankią mokslinę nuomonę (15). Atlikdama vertinimą Tarnyba patikrino pareiškėjo pateiktus išsiskyrimo duomenis laikymo kambario ir žemesnėje temperatūroje ilgiau kaip šešis mėnesius bandymui atlikti. Tarnyba padarė išvadą, kad N,N-bis(2-hidroksietil)stearilaminas pavojaus vartotojų saugai nekelia, kai jis naudojamas visuose polimeruose, skirtuose liestis tik su sausais maisto produktais, kai jo koncentracija ne didesnė kaip 2 % masės dalies, su sąlyga, kad N,N-bis(2-hidroksietil)stearilamino ir jo mono- ir diesterio suminė išsiskyrimo vertė, apskaičiuota kaip N,N-bis(2-hidroksietil)stearilaminas, neviršija MBM Nr. 19 ir 20 SML(T), į kurią, Tarnybos nuomone, taip pat turėjo būti įtraukta N,N-bis(2-hidroksietil)stearilamino mono- ir diesterio išsiskyrimo vertė. Todėl tikslinga leisti naudoti šią cheminę medžiagą gaminant plastikines MBM, skirtas liestis tik su sausais maisto produktais kambario temperatūroje, kai jos koncentracija ne didesnė kaip 2 % masės dalies, ir jai turėtų būti taikomas cheminėms medžiagoms, kurių MBM Nr. 19 ir 20, nustatytas grupinis apribojimas;

(20)

tačiau Tarnyba taip pat laikėsi nuomonės, kad remiantis pateiktais duomenimis nebuvo galima įvertinti cheminės medžiagos, kurios MBM Nr. 1081, saugos, kai ji liečiasi su rūgštiniais maisto produktais ir alkoholiniais gėrimais, ir nurodė, kad pirmiausia šiai cheminei medžiagai liečiantis su riebiais maisto produktais išsiskirtų didelis jos kiekis. Todėl tikslinga sumažinti numatomą riziką, kad vartotojai plastiką, kurio sudėtyje yra šios cheminės medžiagos, naudos liestis su nesausais maisto produktais. Todėl ši cheminė medžiaga turėtų būti naudojama tik maisto tvarkymo subjektų maisto produktų pakavimo procesuose. Be to, Tarnyba pažymėjo, kad esant mažesniam esterinimo laipsniui išsiskyrimas gali padidėti, ir, jei plastikinė medžiaga, kurioje cheminė medžiaga naudojama, yra storesnė, gali būti viršijamos išsiskyrimo ribinės vertės, be to, gali būti svarbūs ir kiti parametrai, pavyzdžiui, polimero poliškumas. Todėl pastaboje dėl atitikties patikros tikslinga nurodyti, kad, atsižvelgiant į medžiagos storį, polimero poliškumą ir pačios cheminės medžiagos esterinimo laipsnį, esama rizikos, jog išsiskyrimo ribinės vertės gali būti viršytos;

(21)

Tarnyba priėmė palankią mokslinę nuomonę (16) dėl cheminės medžiagos fosforo rūgšties ir 2-hidroksietilmetakrilato mišinio esterių (MBM Nr. 1082) naudojimo iš polimetilmetakrilato pagamintose sudėtinėse medžiagose, skirtose daug kartų liestis su visų rūšių maisto produktais. Tarnyba padarė išvadą, kad ši cheminė medžiaga pavojaus vartotojų saugai nekelia, jei ji naudojama kaip komonomeras ir jos koncentracija ne didesnė kaip 0,35 % masės dalies, su sąlyga, kad jos išsiskyręs kiekis, išreikštas fosforo rūgšties mono-, di- ir triesterių bei difosforo rūgšties mono-, di-, tri- ir tetraesterių suma, neviršija 0,05 mg/kg maisto produkto. Nors Tarnyba nurodė, kad ši medžiaga naudojama „sudedamosiose medžiagose“, ši sąvoka gali apimti ir medžiagas, kurios nėra polimerai ir todėl nėra plastikai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 10/2011. Todėl tikslinga leisti naudoti šią pradinę medžiagą gaminant polimetilmetakrilatą, kai jos koncentracija ne didesnė kaip 0,35 % masės dalies, ir, remiantis Tarnybos nuomone, nustatyti išsiskyrimo ribinę vertę;

(22)

Tarnyba priėmė palankią mokslinę nuomonę (17) dėl pradinės medžiagos benzofenon-3,3’,4,4’-tetrakarboksidianhidrido (toliau – BTDA) (MBM Nr. 1083) naudojimo. Tarnyba padarė išvadą, kad cheminės medžiagos BTDA naudojimas pavojaus vartotojų saugai nekelia, jei ji naudojama kaip komonomeras gaminant poliimidus, skirtus daug kartų naudoti su rūgštiniais ir riebiais maisto produktais ne aukštesnėje kaip 250 °C temperatūroje, kai jos koncentracija ne didesnė kaip 43 % masės dalies, o išsiskyręs BTDA kiekis neviršija 0,05 mg/kg. Kadangi konkretūs išsiskyrimo tyrimai, kuriais remdamasi Tarnyba padarė palankią išvadą dėl šios cheminės medžiagos naudojimo, buvo atlikti daugkartinio naudojimo sąlygomis su acto rūgštimi (modeliniu tirpalu B) ir alyvuogių aliejumi (modeliniu tirpalu D2), ir Tarnyba pažymėjo, kad cheminė medžiaga nekeltų susirūpinimo, net jei ji būtų naudojama ne daugkartinio naudojimo sąlygomis, tikslinga leisti naudoti šią pradinę medžiagą gaminant poliimidus, besiliečiančius su maisto produktais, kuriems Reglamento (ES) Nr. 10/2011 III priedo 2 lentelėje yra nustatyti tik modeliniai tirpalai B ir (arba) D2, ne aukštesnėje kaip 250 °C temperatūroje, kai polimero koncentracija ne didesnė kaip 43 % masės dalies, ir šiam naudojimo būdui taikoma 0,05 mg/kg maisto produkto išsiskyrimo ribinė vertė;

(23)

kad veiklos vykdytojai galėtų prisitaikyti prie tam tikrų šiame reglamente nustatytų galiojančių leidimų pakeitimų, tikslinga numatyti, kad Reglamento (ES) Nr. 10/2011 reikalavimus, taikytus iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, atitinkančias plastikines medžiagas ir gaminius būtų leidžiama pirmą kartą pateikti rinkai pereinamuoju laikotarpiu – 18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo ir palikti rinkoje, kol baigsis jų atsargos. Tačiau galutinių plastikinių medžiagų ir gaminių gamyba paprastai apima įvairius kitų veiklos vykdytojų tiekiamus tarpinių gamybos etapų produktus ir medžiagas. Siekiant užtikrinti vartotojų saugą, prie visapusiško šio reglamento laikymosi turėtų būti pereita kuo veiksmingiau ir greičiau. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad veiklos vykdytojai, gaminantys tarpinius produktus ir chemines medžiagas, kurie dar neatitinka šio reglamento, jau per devynis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo informuotų šių produktų naudotojus, kad šie produktai, tokie, kokie jie pristatyti, negali būti naudojami gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, kurie bus pateikiami rinkai pasibaigus 18 mėnesių pereinamajam laikotarpiui;

(24)

negalima nustatyti, kad šiuo metu taikomi leidimai naudoti medžiagas „medžio pjuvenos ir pluoštai, neapdoroti“ (MBM Nr. 96) ir „salicilo rūgštis“ (MBM Nr. 121) atitinka Reglamento (ES) Nr. 1935/2004 reikalavimus, todėl šie leidimai šiuo reglamentu panaikinami, nes siekiant užtikrinti, kad tie leidimai nepažeistų saugos sąlygų, reikėtų informacijos apie konkrečias chemines medžiagas arba konkrečius jų naudojimo būdus. Tačiau siekiant užtikrinti, kad tuo atveju, jei veiklos vykdytojai, kurie šias chemines medžiagas pagamino arba naudojo prieš įsigaliojant šiam reglamentui, mano, kad kai kurie konkretūs naudojimo būdai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1935/2004 reikalavimus, būtų sklandžiai pereita prie leidimų, kuriuose gali būti nustatyta daugiau apribojimų, tikslinga leisti pateikti rinkai plastikines medžiagas ir gaminius, pagamintus naudojant tas chemines medžiagas, su sąlyga, kad per proporcingą laikotarpį po šio reglamento įsigaliojimo būtų pateikta paraiška dėl tų konkrečių naudojimo būdų leidimo suteikimo. Kalbant apie neapdorotas medžio pjuvenas ir pluoštus, Tarnyba savo nuomonėje dėl medienos laikėsi nuomonės, kad į medieną panašios medžiagos turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečią rūšį, todėl tokia paraiška turėtų būti teikiama dėl konkrečios rūšies medienos;

(25)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedo pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Reglamento (ES) Nr. 10/2011 reikalavimus, taikytus iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, atitinkančias plastikines medžiagas ir gaminius, kurie buvo pirmą kartą pateikti rinkai iki 2025 m. vasario 1 d., galima palikti rinkoje, kol baigsis jų atsargos.

2. Jei plastikinių medžiagų ir gaminių tarpinio gamybos etapo produktas arba cheminė medžiaga, skirta tokiam produktui, medžiagai ar gaminiui gaminti, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 10/2011 reikalavimus, taikytus iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, ir kuris buvo pirmą kartą pateiktas rinkai po 2024 m. gegužės 1 d., neatitinka šio reglamento reikalavimų, turimoje tos cheminės medžiagos arba produkto atitikties deklaracijoje nurodoma, kad ji (jis) neatitinka šiuo metu taikomų taisyklių ir kad ji (jis) gali būti naudojama (-as) gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, kurie bus pateikti rinkai iki 2025 m. vasario 1 d.

3. Plastikines medžiagas ir gaminius, pagamintus naudojant salicilo rūgštį (MBM Nr. 121) arba pagamintus naudojant neapdorotas iš konkrečios rūšies medienos gautas pjuvenas ar pluoštus, ir toliau leidžiama pirmą kartą pateikti rinkai po 2025 m. vasario 1 d., jei įvykdomos šios sąlygos:

a)	paraiška suteikti leidimą naudoti tą cheminę medžiagą arba tas iš konkrečios rūšies medienos gautas pjuvenas ar pluoštus kompetentingai institucijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 9 straipsnį buvo pateikta iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.;

b)	ta cheminė medžiaga arba tos iš konkrečios rūšies medienos gautos pjuvenos ar pluoštai plastikinei medžiagai ir gaminiui gaminti (taip pat ta cheminė medžiaga ir gaminys) naudojami tik paraiškoje aprašytomis naudojimo sąlygomis;

c)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 9 straipsnio 1 dalies b punktą Tarnybai pateiktoje informacijoje yra pareiškimas, kad ši paraiška yra paraiška pagal šią dalį, ir

d)	Tarnyba nusprendė, kad paraiška atitinka reikalavimus.

4. Plastikinės medžiagos ir gaminiai, pagaminti naudojant cheminę medžiagą arba neapdorotas medienos pjuvenas ar pluoštą, dėl kurių pateikta paraiška, gali būti toliau naudojami, kol pareiškėjas atsiims savo paraišką arba kol Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 11 straipsnio 1 dalį priims sprendimą suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą naudoti tą cheminę medžiagą arba tas medienos pjuvenas ar pluoštą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. liepos 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 338, 2004 11 13, p. 4.

(2) 2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL L 12, 2011 1 15, p. 1).

(3) EFSA Journal 2019;17(11):5902.

(4) EFSA Journal 2020;18(6):6124.

(5) EFSA Journal 2005; 3(9):242; EFSA Journal 2005; 3(9):241; EFSA Journal 2005; 3(9):243; EFSA Journal 2005; 3(9):244, 1–18; EFSA Journal 2005; 3(9):245.

(6) ECHA rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonė dėl XV priede nurodytos dokumentacijos, kurioje siūlomi keturių ftalatų (DEHP, BBP, DBP, DIBP) apribojimai; atitinkamai ECHA/RAC/RES-O-0000001412-86-140/F ir ECHA/SEAC/RES-O-0000001412-86-154/F. Pateikta internete adresu https://echa.europa.eu/documents/10162/a265bf86-5fbd-496b-87b4-63ff238de2f7.

(7) EFSA Journal 2019;17(12):5838.

(8) doi:10.2903/j.efsa.2022.7172.

(9) 2019 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/1338, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL L 209, 2019 8 9, p. 5).

(10) EFSA Journal 2021;19(8):6786.

(11) EFSA Journal 2019;17(10):5864; Tarnybos nuomonėje nurodyta cheminė medžiaga „trimelito rūgštis, tris(2-etilheksil) esteris“, o šiame reglamente nurodomas jos IUPAC pavadinimas „tris(2-etilheksil) benzen-1,2,4-trikarboksilatas“.

(12) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (OL L 181, 2013 6 29, p. 35).

(13) EFSA Journal 2020;18(5):6046.

(14) Su maistu besiliečiančių medžiagų, fermentų ir pagalbinių perdirbimo priemonių specialistų grupė (CEP), 2018–2021 m. Su maistu besiliečiančių medžiagų darbo grupės 19-o posėdžio protokolas, 2020 m. rugsėjo 30 d., 7 punkto 1 papunktis.

(15) EFSA Journal 2020;18(3):6047.

(16) EFSA Journal 2020;18(5):6120.

(17) EFSA Journal 2020;18(7):6183.

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 10/2011 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1 punkto 1 lentelė iš dalies keičiama taip:

a)	96 įrašas „medžio pjuvenos ir pluoštai, neapdoroti“ ir 121 įrašas „salicilo rūgštis“ išbraukiami;

157 įrašas „dibutilftalatas“ pakeičiamas taip:

„157

74880

0000084-74-2

ftalio rūgšties dibutilesteris (DBP)

taip

0,12

(32)

(36)

Naudoti tik kaip:

a)	plastifikatorių daugkartinio naudojimo medžiagose ir gaminiuose, besiliečiančiuose su neriebiais maisto produktais;

b)	techninę pagalbinę medžiagą poliolefinuose, kurios koncentracija ne didesnė kaip 0,05 % masės dalies galutiniame produkte.

(7)“

159 įrašas „benzilbutilftalatas“ pakeičiamas taip:

„159

74560

0000085-68-7

ftalio rūgšties benzilbutil esteris (BBP)

taip

(32)

(36)

Naudoti tik kaip:

a)	plastifikatorių daugkartinio naudojimo medžiagose ir gaminiuose;

b)	plastifikatorių vienkartinio naudojimo medžiagose ir gaminiuose, besiliečiančiuose su neriebiais maisto produktais, išskyrus pradinius mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinius (*);

c)	techninę pagalbinę medžiagą, kurios koncentracija ne didesnė kaip 0,1 % masės dalies galutiniame produkte.

(7)“

283 įrašas „ftalio rūgšties bis (2-etilheksil) esteris“ pakeičiamas taip:

„283

74640

0000117-81-7

ftalio rūgšties bis (2-etilheksil) esteris (DEHP)

taip

0,6

(32)

(36)

Naudoti tik kaip:

a)	plastifikatorių daugkartinio naudojimo medžiagose ir gaminiuose, besiliečiančiuose su neriebiais maisto produktais;

b)	techninę pagalbinę medžiagą, kurios koncentracija ne didesnė kaip 0,1 % masės dalies galutiniame produkte.

(7)“

728 įrašas „ftalio rūgšties diesteriai su pirminiais, sočiaisiais C8–C10 šakotais alkoholiais, turinčiais daugiau kaip 60 % C9“ pakeičiamas taip:

„728

75100

0068515-48-0 0028553-12-0

ftalio rūgšties diesteriai su pirminiais, sočiaisiais C8–C10 šakotais alkoholiais, turinčiais daugiau kaip 60 % C9 (DINP)

taip

26)

(32)

Naudoti tik kaip:

a)	plastifikatorių daugkartinio naudojimo medžiagose ir gaminiuose;

b)	plastifikatorių vienkartinio naudojimo medžiagose ir gaminiuose, besiliečiančiuose su neriebiais maisto produktais, išskyrus pradinius mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinius (*);

c)	techninę pagalbinę medžiagą, kurios koncentracija ne didesnė kaip 0,1 % masės dalies galutiniame produkte.

Nenaudoti kartu su MBM cheminėmis medžiagomis 157, 159, 283 arba 1085.

(7)“

793 įrašas „trietanolaminas“ pakeičiamas taip:

„793

94000

0000102-71-6

trietanolaminas

taip

(37)“

822 įrašas „perchloro rūgšties druskos“ pakeičiamas taip:

„822

71983

14797-73-0

perchloro rūgšties druskos (perchloratas)

taip

(38)“

1007 įrašas „dietil[[3,5-bis (1,1-dimetiletil) -4-hidroksifenil]metil]fosfonatas“ pakeičiamas taip:

„1007

976-56-7

dietil[[3,5-bis (1,1-dimetiletil) -4-hidroksifenil]metil]fosfonatas

taip

Naudoti tik polimerizacijos procese gaminant poli(etileno tereftalatą) (PET), jei jo koncentracija ne didesnė kaip 0,2 % galutinio polimero masės dalies, ir poli(etileno 2,5-furandikarboksilatą) (PEF).“

1059 įrašas „poli ((R)-3-hidroksibutirato-ko-(R)-3-hidroksiheksanoatas)“ pakeičiamas taip:

„1059

147398-31-0

poli ((R)-3-hidroksibutirato-ko-(R)-3-hidroksiheksanoatas) (PHBH)

taip

(35)

Cheminė medžiaga yra mikrobinės fermentacijos būdu gauta makromolekulė.

Naudoti tik sąlygomis, kai neviršijama V priedo 2.1.4 punkto d papunktyje nustatyta temperatūra. Visų oligomerų, kurių molekulinė masė mažesnė kaip 1 000 Da, išsiskiriantis kiekis neturi viršyti 5,0 mg/kg maisto.

(23)“

1076 įrašas „fosforo rūgštis, trifenilo esteris, polimeras su alfa-hidro-omega-hidroksipoli[oksi(metil-1,2-etandiilu)], C10–16 alkilesteriu“ pakeičiamas taip:

„1076

1227937-46-3

fosforo rūgštis, trifenilo esteris, polimeras su alfa-hidro-omega-hidroksipoli[oksi(metil-1,2-etandiilu)], C10–16 alkilesteriais

taip

0,05

Naudoti tik kaip:

priedą smūgiams atsparaus polistireno medžiagose ir gaminiuose, skirtuose liestis su maistu kambario ir žemesnėje temperatūroje, įskaitant karšto užpildo sąlygas ir (arba) kaitinimą iki 100 °C ne ilgiau kaip 2 valandas, jei jo koncentracija ne didesnė kaip 0,2 % masės dalies. Jis nenaudojamas, jei liečiasi su maisto produktais, kuriems III priede priskirti maistiniai modeliniai tirpalai C ir (arba) D1.

b)	kaip priedas akrilnitrilo-butadieno-stireno (ABS) medžiagose kambario ir žemesnėje temperatūroje, jei jo koncentracija ne didesnė kaip 0,025 % masės dalies.“

1 lentelės pabaigoje eilės tvarka įrašomi šie įrašai:

„1078	3319-31-1	Tris(2-etilheksil)benzen-1,2,4-trikarboksilatas	taip	ne	ne	1	(32)	Naudoti tik kaip plastifikatorių minkštajam polivinilchloridui gaminti Nenaudoti, jei liečiasi su kūdikiams skirtais maisto produktais (*).
1080	156157-97-0	(trietanolamino perchloratas, valgomoji druska) dimeras	taip	ne	ne		(37) (38)	Naudoti tik kietame polivinilchloride, besiliečiančiame su maisto produktais, įtrauktais į maisto produktų kategoriją, kurios nuorodos numeris III priedo 2 lentelėje yra 01.01.A.
1081	-	N, N-bis(2-hidroksietil)stearilaminas, iš dalies esterintas sočiosiomis C16/C18 riebalų rūgštimis	taip	ne	ne		(7)	Naudoti tik plastikinėse medžiagose ir gaminiuose, skirtuose naudoti tik maisto tvarkymo subjektų sausiems maisto produktams, kuriems III priedo 2 lentelėje priskirtas modelinis tirpalas E, pakuoti, jei jo koncentracija ne didesnė kaip 2 % masės dalies.	(30)
1082	52628-03-2	Fosforo rūgšties ir 2-hidroksietilmetakrilato mišinio esteriai	ne	taip	ne	0,05		Naudoti tik gaminant polimetilmetakrilatą, jei jo koncentracija ne didesnė kaip 0,35 % masės dalies. SML išreikšta fosforo rūgšties mono-, di- ir triesterių bei difosforo rūgšties mono-, di-, tri- ir tetraesterių suma
1083	2421-28-5	Benzofenon-3,3’,4,4’-tetrakarboksidianhidridas (BTDA)	ne	taip	ne	0,05		Naudoti tik kaip komonomerą gaminant poliimidus, skirtus liestis su maisto produktais, kuriems III priedo 2 lentelėje yra nustatyti tik modeliniai tirpalai B ir (arba) D2, ne aukštesnėje kaip 250 °C temperatūroje, jei jo koncentracija ne didesnė kaip 43 % masės dalies.“

„(*)		Kūdikiai, pradinio maitinimo kūdikių mišiniai ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (OL L 181, 2013 6 29, p. 35), 2 straipsnio 2 dalyje.“;

2 punkto 2 lentelė iš dalies keičiama taip:

7 įrašas pakeičiamas taip:

„7

1081

1,2

išreikšta kaip tretinis aminas“

26 įrašas pakeičiamas taip:

„26

728

729

1,8

išreikšta kaip cheminių medžiagų suminis kiekis“

32 įrašas pakeičiamas taip:

„32

138

140

157

159

207

242

283

532

670

728

729

775

783

797

798

810

815

1078

1085*

išreikšta kaip cheminių medžiagų suminis kiekis (plastifikatoriai)

Diizobutilftalatas, MBM Nr. 1085, sinonimai – 1,2-bis(2-metilpropil) benzen-1,2-dikarboksilatas arba DIBP, CAS numeris 84-69-5, nėra įtrauktas į 1 lentelę kaip leidžiama naudoti cheminė medžiaga. Tačiau jo gali pasitaikyti kartu su kitais ftalatais dėl to, kad jis naudojamas kaip polimerizacijos pagalbinė medžiaga ir jam taikomi MBM Nr. 1085 nustatyti grupiniai apribojimai.“

lentelė papildoma šiais įrašais:

„36

157

159

283

1085*

0,6

suminis dibutilftalato (DBP), diizobutilftalato (DIBP), benzilbutilftalato (BBP) ir ftalio rūgšties bis (2-etilheksil) esterio (DEHP) kiekis, išreikštas DEHP ekvivalentais pagal šią lygtį: DBP*5 + DIBP*4 + BBP*0,1 + DEHP*1.

*	Žr. pastabą 32 eilutėje dėl MBM Nr. 1085.

793

1080

0,05

išreikšta kaip trietanolamino ir hidrochlorido adukto, išreikšto trietanolaminu, suminis kiekis

822

1080

0,002

išreikšta perchloratu – taikoma 3 lentelės 4 pastaba“

3 punkto 3 lentelė papildoma šiuo įrašu:

„(30)

Esama rizikos, jog išsiskyrimo ribinės vertės gali būti viršytos; išsiskyrimas didėja didėjant plastiko, kuriame yra cheminės medžiagos, storiui ir mažėjant polimero poliškumui ir pačios cheminės medžiagos esterinimo laipsniui.“

2023 7 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 177/63

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1444

2023 m. liepos 11 d.

kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Turkijos kilmės plieniniams išgaubtiems profiliams nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

2022 m. lapkričio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba KLR) ir Turkijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plieninių išgaubtų profilių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2022 m. rugsėjo 30 d. bendrovės „Laminados Losal S.A.U“ (toliau – skundo pateikėjas) skundą. Skundas pateiktas plieninių išgaubtų profilių Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2. Registracija

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, išskyrus atvejus, kai ji turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį, kad neįvykdyti pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c arba d punkto reikalavimai.

(4)	Skundo pateikėjas registruoti neprašė, o Komisija nustatė, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkto reikalavimai nebuvo įvykdyti. Be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio tolesnis žymus importo augimas nebuvo nustatytas.

(5)

Dėl 4.3.1 skirsnyje nurodytų priežasčių Komisija nusprendė bendrai vertinti importą iš nagrinėjamųjų šalių, kad būtų galima atlikti pirmiau minėtose konstatuojamosiose dalyse apibūdintą analizę. Išnagrinėjus iš duomenų bazės „Surveillance“ gautus duomenis ir nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis nustatyta, kad bendra importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis per pirmuosius keturis ištisus mėnesius (t. y. nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn.) inicijavus tyrimą sumažėjo 2 %, palyginti su tais pačiais mėnesiais tiriamuoju laikotarpiu. Per pirmuosius keturis mėnesius po tyrimo inicijavimo vidutinė mėnesio importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis sumažėjo 15 %, palyginti su vidutine mėnesio importo apimtimi per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu nereikalavo registruoti importuojamų plieninių išgaubtų profilių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį.

1.3. Suinteresuotosios šalys

(6)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR ir Turkijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(7)	Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.4. Pastabos dėl inicijavimo

(8)	Inicijavus tyrimą, pastabų gauta iš Turkijos Vyriausybės, Turkijos eksportuojančio gamintojo „Özkan Demir Çelik Sanayi A.Ş“ (toliau – „Özkan Demir“), Sąjungos naudotojo „Fincantieri S.p.A“ (toliau – „Fincantieri“) ir nesusijusio importuotojo „Baglietto s.r.l.“ (toliau – „Baglietto“).

(9)

Turkijos Vyriausybė ir „Fincantieri“ tvirtino, be kita ko, kad skunde buvo per daug remiamasi konfidencialia informacija, ypač kiek tai susiję su Sąjungos pramonės mikroekonominių rodiklių išsamumu ir su tam tikrais skundo priedais. Abi šalys tvirtino, kad nekonfidencialios versijos nepakanka, kad šalys galėtų pateikti prasmingų pastabų dėl skunde išdėstytų žalos rodiklių ir teiginių.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. Kadangi skundas susijęs tik su vieno Sąjungos gamintojo informacija arba su to Sąjungos gamintojo informacija kartu su viešai prieinama informacija ir statistiniais duomenimis, skundo pateikėjas dėl konfidencialumo priežasčių pateikė atitinkamus skaičius reikšmingais intervalais. Be to, skundo pateikėjas pateikė nekonfidencialią priedų versiją arba reikšmingą pateiktos informacijos santrauką. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiamoje nekonfidencialioje skundo versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir konfidencialių duomenų nekonfidencialios santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų tinkamai naudotis savo teisėmis į gynybą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(11)

Turkijos Vyriausybė ir „Fincantieri“ prieštaravo tam, kad į žalos analizę būtų įtraukti Rumunijos plieninių išgaubtų profilių gamintojo „Laminorul S.A.“ (toliau – „Laminorul“), kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį bankrutavo ir nutraukė gamybą, duomenys. Remiantis Komisijos turima informacija, po bankroto bendrovę „Laminorul“ įsigijo kita bendrovė, tačiau plieninių išgaubtų profilių gamybos ji neatnaujino. Turkijos Vyriausybės ir „Fincantieri“ teigimu, turimi su „Laminorul“ susiję duomenys neturėjo būti įtraukti kartu su skunde pateiktais skaičiais, nes ši bendrovė bankrutavo ir plieninių išgaubtų profilių nebegamino. Todėl skunde „Laminorul“ neturėjo būti laikoma Sąjungos pramonės dalimi.

(12)

Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu „Laminorul“ vis dar buvo Sąjungos pramonės dalis (nors ir ne visą šį laikotarpį). Dėl šios priežasties skundo pateikėjas teisingai nusprendė įtraukti „Laminorul“ duomenis į skundą, nes šie duomenys tiksliai atspindėjo Sąjungos pramonės padėtį atitinkamais laikotarpiais. Be to, iš skunde pateiktų duomenų matyti, kad daugumos rodiklių tendencijos buvo panašios, nepriklausomai nuo to, ar „Laminorul“ duomenys buvo naudojami atliekant analizę. Bet kuriuo atveju Komisija, kai buvo įmanoma, analizuodama šiame reglamente nagrinėjamą laikotarpį nurodė „Laminorul“ duomenų poveikį Sąjungos pramonės žalos padėčiai.

(13)	Turkijos Vyriausybė ir bendrovė „Özkan Demir“ pateikė pastabų dėl kelių skunde pateiktų atskirų žalos rodiklių, teigdamos, kad kai kurie rodikliai neparodė žalingos Sąjungos pramonės padėties arba kad ta žala galėjo būti padaryta dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamųjų šalių.

(14)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, pagal kurią skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius. Skunde pateikta ši informacija, iš kurios matyti, kad buvo padaryta žala, ir taip pat nustatytas priežastinis ryšys su importu iš nagrinėjamųjų šalių. Todėl Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, ir šį tvirtinimą atmetė.

(15)	Kitos konkrečios pastabos dėl žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, kurios nebuvo tiesiogiai susijusios su tyrimo inicijavimu, nagrinėjamos atitinkamuose tolesniuose skirsniuose (4, 5 ir 7 skirsniuose).

1.5. Atranka

(16)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

Sąjungos gamintojų atranka

(17)

Atsižvelgdama į nedidelį Sąjungos plieninių išgaubtų profilių gamintojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė, kad ji pateiks klausimynus tik dviem žinomiems Sąjungos gamintojams. Iš tų dviejų gamintojų klausimyno atsakymus pateikė tik „Laminados Losal, S.A.U.“ (toliau – skundo pateikėjas). Antrasis Sąjungos gamintojas, bendrovė „Olifer s.p.l.“ (toliau – „Olifer“), kuriam tenka [15–25] % Sąjungos gamybos, tyrimo metu apie save nepranešė. Taigi Komisija nevykdė atrankos, bet naudojo skundo pateikėjo duomenis ir atitinkamais atvejais apskaičiavo „Olifer“ ir „Laminorul“ duomenis, kaip paaiškinta 147 konstatuojamojoje dalyje.

Importuotojų atranka

(18)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)	Tik vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)	Vienas KLR eksportuojantis gamintojas, bendrovė „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“, pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

Turkijos eksportuojančių gamintojų atranka

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Turkijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Turkijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(23)	Vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas, bendrovė „Özkan Demir“, pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

1.6. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(24)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atsakymo negauta. Todėl Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje apie savo ketinimą remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Pastabų negauta.

(25)	Komisija internete paskelbė (3) eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems importuotojams ir Sąjungos gamintojams skirtus klausimynus.

(26)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojo

—	„Laminados Losal S.A.U.“ (Gernika, Ispanija);

Naudotojo

—	„Fincantieri S.p.A“ (Monfalkonė ir Triestas, Italija);

Turkijos eksportuojančių gamintojų

—	„Özkan Demir Çelik Sanayi A.Ş“, Aliaha/Izmiras, Turkija).

(27)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, Komisija atliko šio Kinijos eksportuojančio gamintojo nuotolinę kryžminę patikrą:

—	„Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ (KLR).

1.7. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(28)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. spalio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., antradienis iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2. TIRIAMASIS PRODUKTAS, NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Tiriamasis produktas

(29)

Tiriamasis produktas – ne didesnio kaip 204 mm pločio išgaubti profiliai iš nelegiruotojo plieno (toliau – plieniniai išgaubti profiliai). Plieniniai išgaubti profiliai daugiausia naudojami laivų statybos pramonėje keleivinių, kruizinių laivų, keltų, karinių laivų ir prekybinių laivų plieniniams rėmams statyti. Plieniniai išgaubti profiliai taip pat gali būti naudojami jūroje eksploatuojamoms platformoms statyti ir tramvajų bėgiams tiesti, tačiau Sąjungoje šie plieniniai išgaubti profiliai naudojami tik nedideliais kiekiais (toliau – tiriamasis produktas).

2.2. Nagrinėjamasis produktas

(30)	Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos ir Turkijos kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 7216 50 91 (TARIC kodas 7216509110) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

2.3. Panašus produktas

(31)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—	į Sąjungą eksportuojamas nagrinėjamasis produktas,

—	KLR ir Turkijos vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas tiriamasis produktas ir

—	Sąjungos pramonės gaminamas ir Sąjungoje parduodamas tiriamasis produktas.

(32)	Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.4. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(33)	Tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta.

3. DEMPINGAS

3.1. Kinija

3.1.1. Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(34)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(35)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, jei būtų taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie plieninių išgaubtų profilių gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė vienas eksportuojantis gamintojas, t. y. bendrovė „Changshu Longteng Special Steel Co, Ltd.“ Be to, siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną.

(36)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Taigi Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Komisija paragino Kinijos Vyriausybę teikti pastabas dėl 18 straipsnio taikymo. Pastabų negauta.

(37)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji tinkama tipiška trečiąja šalimi pasirinko Turkiją, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(38)

2023 m. sausio 24 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija, remdamasi vienintelio KLR bendradarbiaujančio eksportuojančio nagrinėjamojo produkto gamintojo, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“, pateiktais duomenimis, pateikė visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo jėgos ir energijos, naudojamų gaminant plieninius išgaubtus profilius, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija kaip tinkamą tipišką šalį nustatė Turkiją. Komisija gavo eksportuojančio gamintojo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ pastabų dėl pirmojo pranešimo.

(39)

2023 m. balandžio 3 d., išnagrinėjusi gautas pastabas ir papildomą informaciją, kurią pateikė „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“, Komisija antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi laikydama Turkiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi tipiškos šalies gamintojo „Kocaer Çelik Sanayi“ duomenimis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir gavo pastabų iš bendrovės „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“

(40)

Išnagrinėjusi dėl antrojo pranešimo gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 3.4 skirsnyje.

3.1.2. Normalioji vertė

(41)	Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(42)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(43)	Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.1.2.1. Didelių iškraipymų buvimas

(44)	Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (4), Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(45)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (5). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė tiriamojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (6), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (7). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (8). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (9). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (10), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (11).

(46)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais skunde bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių KLR ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (12) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant plieninius išgaubtus profilius. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(47)

Skunde teigiama, kad įvairaus pobūdžio visapusiškas Kinijos Vyriausybės ar kitų valdžios institucijų kišimasis į verslą skirtingais valdžios ir rinkos lygmenimis Kinijos ekonomikai kaip visumai daro didelę įtaką ir poveikį, dėl kurių Kinijos plieno pramonės vidaus rinkos kainos ir sąnaudos negali būti naudojamos šiame tyrime.

(48)

Konkrečiai skunde nurodyta, kad, atsižvelgiant į KLR Konstitucijoje įtvirtintą socialistinės rinkos ekonomikos doktriną, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) visapusį dalyvavimą ir Vyriausybės įtaką ekonomikai vykdant strateginio planavimo iniciatyvas, pavyzdžiui, 13-ąjį ir 14-ąjį penkmečio planus, Kinijos Vyriausybės kišimasis yra įvairių formų, t. y. administracinis, finansinis ir reguliuojamojo pobūdžio.

(49)

Skunde pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Visų pirma, nurodydamas ankstesnius Komisijos tyrimus plieno sektoriuje, ataskaitą ir papildomus šaltinius, skundo pateikėjas teigė, kad:

—

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas. Kadangi plieno pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis, kuris atsispindi 13-ajame plieno pramonės koregavimo ir modernizavimo penkmečio plane, ir šiame sektoriuje didelė dalis įmonių yra valstybės valdomos įmonės, net ir privatūs plieno gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Plieno rinkoje, taigi ir plieninių išgaubtų profilių sektoriuje, daugiausia dominuoja įmonės, kurių nuosavybės teisės priklauso Kinijos valdžios institucijoms, kurios jas kontroliuoja arba strategiškai prižiūri.

—

Plieno pramonę Kinijos Vyriausybė laiko svarbiu, pagrindiniu Kinijos ekonomikos sektoriumi – nacionaliniu kertiniu elementu, todėl šiam sektoriui skiriama ypatinga parama. Dabartinė perteklinių pajėgumų problema, be abejonės, yra aiškiausias Kinijos Vyriausybės politikos poveikio pramonei ir dėl to atsirandančių iškraipymų pavyzdys.

—

Beveik pusė visų Kinijos plieno sektoriaus bendrovių yra valstybės valdomos įmonės, o keturios iš dešimties didžiausių pasaulio plieno gamintojų priskiriamos šiai kategorijai, todėl šios valstybės valdomos įmonės dominuoja plieno rinkoje. Todėl egzistuoja pastebimas valstybės kišimasis nustatant žaliavų kainas plieno sektoriuje, konkrečiau – plieno laivų statybos ir plieninių išgaubtų profilių sektoriuje, o dėl to iškraipomos plieno kainos. 13-ajame penkmečio plane plieno laivų statyba buvo apibūdinta kaip strateginis sektorius, kurį turi remti Kinijos Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma plieninių išgaubtų profilių produktų naudojami ir gaminami plieno laivų statybos sektoriuje, išgaubtų profilių sektorius Kinijos Vyriausybės gali būti laikomas strateginiu ir todėl jam teikiama valstybės parama. Skunde taip pat nurodyta, kad dvi svarbiausios Kinijos laivų statyklos, t. y. „China State Shipbuilding Corporation“ ir „China Shipbuilding Industry Corporation“, yra valstybės valdomos įmonės. Abi šias bendroves prižiūri valstybės valdomo turto priežiūros ir administravimo komisija (toliau – VVTPAK), todėl joms daro poveikį vietos gamintojams palankios visuomeninės ir politikos priemonės.

—

Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Iš tiesų, šių bankų skolinimo politika turi būti suderinta su Kinijos Vyriausybės pramonės politikos tikslais, o ne siekiama visų pirma įvertinti konkretaus projekto ekonominę aplinką ir privalumus.

—	Kaip konstatuota ankstesniuose Komisijos tyrimuose, susijusiuose su plieno sektoriumi, Kinijos rinkai būdingas didelis valstybės kišimasis, dėl kurio iškraipomas darbo užmokestis plieno sektoriuje, taip pat Kinijos bankroto ir nuosavybės teisės aktų trūkumai.

(50)

Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(51)

Konkrečiai tiriamojo produkto sektoriuje, kuris yra plieno sektoriaus dalis, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Kadangi Kinijos tiriamojo produkto eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio.

(52)

Tačiau atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad du didžiausi plieno sektoriaus gamintojai, t. y. bendrovė „Angang Steel Group“ (toliau – „Ansteel“) ir bendrovė „China Baowu Steel Group“ bendrovė (toliau – „Baowu“), yra visiškai valdomos valstybės arba valstybei priklauso kontrolinis jų akcijų paketas. Be to, valstybė kišasi į kai kurių pagrindinių plieninius išgaubtus profilius gaminančių bendrovių, kaip antai „Hebei Jitai Special Steel Group Co., Ltd.“, „Suqian Nangang Jinxin Rolling Co., Ltd“ ir „Hebei Jingye Group Co. Ltd.“, veiklą. „Hebei Jitai Special Steel Group Co., Ltd.“, kuri yra visiškai privačiai bendrovei „Tangshan Baigong Industry Development co“ (13) priklausanti patronuojamoji įmonė, skelbia, kad vienas iš jos tikslų yra „prisidėti prie bendrovės plėtros, laikmečio ir tėvynės pažangos“ (14). „Suqian Nangang Jinxin Rolling Co., Ltd.“ priklauso per Nankino VVTPAK valstybės valdomai bendrovei „Nanjing Steel“ (15) ir yra jos kontroliuojama. „Hebei Jingye Group Co. Ltd.“ atveju, vadovaujant frakcijos partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojui, buvo organizuojama įvairi KKP stiprinimo veikla (16).

(53)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma taip pat ir privačiose bendrovėse (17), KKP siekiant vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai Kinijos valstybės ir partijos struktūros yra susijusios.

(54)

Tai matoma ir Kinijos geležies ir plieno asociacijos (toliau – CISA) lygmeniu. CISA įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad asociacija „yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei“ ir „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (18) .

(55)

Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms plieno sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos Vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos gairių dėl aukštos kokybės plėtros skatinimo plieno pramonėje projekto, kuriame raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (19), iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant Vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių įmonių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas“ (20) arba iš 14-ojo plieno laužo pramonės vystymo penkmečio plano, kurio pagrindiniai tikslai yra „nuolat didinti plieno laužo panaudojimo rodiklį ir iki 14-ojo penkmečio pabaigos pasiekti, kad visapusis nacionalinis plieno laužo panaudojimo rodiklis siektų 30 %“ (21). Konkrečiau kalbant apie tiriamąjį produktą, Šandongo ir Dziangsu provincijos yra paskelbusios atitinkamą 14-ąjį penkmečio planą dėl laivų statybos ir jūrų inžinerinės įrangos kūrimo, kuriuose aiškiai remiamas laivų statybos sektorius ir su juo susijusių plieninių produktų, kaip antai plieninių išgaubtų profilių, gamyba (22).

(56)

Panašūs Kinijos valdžios institucijų ketinimo prižiūrėti ir valdyti sektoriaus pokyčius pavyzdžiai matomi ir kitose provincijose, kaip antai Hebėjaus, kuriame planuojama „nuolat vykdyti grupinę organizacijų plėtrą, spartinti mišrios valstybės valdomų įmonių nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninių privačių geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siekti sukurti 1–2 dideles pasaulinio lygio grupes, 3–5 dideles grupes, kurių veikla grindžiama įtaka šalies viduje“, ir „toliau plėsti plieno laužo perdirbimo ir apyvartos kanalus, stiprinti plieno laužo tikrinimo ir klasifikavimo veiklą“ (23) . Valstybės įtaką taip pat galima nustatyti savivaldybių lygmeniu, pavyzdžiui, Hebėjaus Tangšano savivaldybės 2022 m. geležies ir plieno sektorių 1 + 3 veiksmų plane, kuriame skirtingi savivaldybių subjektai įpareigojami „skatinti susivienijimus ir reorganizuoti panašias prekes gaminančias regiono įmones“, kaip antai dvi dideles plieno pramonės grupes „Shougang (Jingtang, Qiangang)“ ir „Tangsteel New District“, „siekti ir padėti finansų įstaigoms teikti geležies ir plieno įmonėms mažų palūkanų paskolas, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, ir tuo pačiu metu <…> teikti subsidijas palūkanų normų nuolaidų forma“, taip pat „remti gaminių struktūros optimizavimą“, skiriant „naujoms nacionaliniu lygmeniu pirmaujančioms gamybos įmonėms ir pirmaujantiems produktams […] atitinkamai 1 mln. RMB ir 500 000 RMB, o naujoms provincijų lygmens gamybos įmonėms ir pirmaujantiems produktams atitinkamai 300 000 RMB ir 100 000 RMB“ (24).

(57)

Panašiai Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio plane numatyta „statyti specifines plieno gamybos bazes“, t. y. „pastatyti 6 dideles specifines plieno gamybos bazes Anjange, Dzijuane, Pingdingšane, Sinjange, Šangčiu, Džoukou ir kt., taip pat užtikrinti pramonės plėtrą, intensyvinimą ir specializaciją. Be kita ko, iki 2025 m. kontroliuojami luitinio ketaus gamybos pajėgumai Anjange sieks iki 14 mln. tonų, o kontroliuojami neapdoroto plieno gamybos pajėgumai – iki 15 mln. tonų.“ (25)

(58)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad Kinijos Vyriausybė kišasi į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, ir nustatė, kad tarp plieninių išgaubtų profilių gamintojų ir KKP esama asmeninių ryšių. Pavyzdžiui, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ direktorių valdybos pirmininkas lygiagrečiai eina bendrovės partijos komiteto sekretoriaus pareigas (26). Be to, bendrovė yra sudariusi strateginį susitarimą su valstybės valdoma įmone „Jiangsu Huaneng“, kurios 100 % kapitalo priklauso per centrinę VVTPAK valstybės valdomai bendrovei „Huaneng“ (27), ir pasirašiusi susitarimą dėl ketinimo stiprinti bendradarbiavimą su Kinijos eksporto ir importo banko Dziangsu padaliniu, kuriame nurodyta, kad valstybė teiks finansinę paramą (28). Savivaldybės KKP komiteto kišimasis į bendrovės „Longteng“ veiklą taip pat pastebimas šiame Čangšu savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje: „transporto biuro partijos komitetas toliau stiprins susiejimo veiklą. Partijos stiprinimo lyderiai užtikrins glaudesnį ir gilesnį bendradarbiavimą su susietosiomis įmonėmis, kad partijos stiprinimo politiniai privalumai, susiję su abipuse parama ir tarpusavio skatinimu, būtų geriau transformuojami į plėtros privalumus ir praktinius veiksmus, kurie bus naudingi liaudžiai. Kartu pasieksime naujų rezultatų, naujos pažangos ir naujų laimėjimų naujosios eros žygyje“ (29). Panašiai tiek bendrovės „Suqian Nangang Jinxin Rolling Co., Ltd.“, tiek jos patronuojančiosios bendrovės „Nanjing Steel“ valdybos pirmininkas tuo pačiu metu taip pat eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas. (30)

(59)

Be to, tiriamojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Atlikus tyrimą buvo nustatyti politikos dokumentai, iš kurių matyti, kad pramonei yra naudingos Vyriausybės gairės ir kišimasis į tiriamojo produkto, kaip plieno sektoriaus dalies, sritį.

(60)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko esmine pramonės šaka (31). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų plienui skirtų planų, nurodymų ir kitų dokumentų. Pagal 14-ąjį penkmečio planą Kinijos Vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (32). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „viena pagrindinių sričių, kuriose formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama plieno sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (33).

(61)

Svarbi žaliava, naudojama tiriamajam produktui gaminti, yra geležies rūda. Geležies rūda taip pat minima 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuriame valstybė planuoja „racionaliai plėtoti šalies naudingąsias iškasenas. Stiprinti geležies rūdos žvalgymo veiklą <...>, vykdyti lengvatinę mokesčių politiką, skatinti diegti pažangiąsias technologijas ir įrangą, siekiant sumažinti kietųjų kasybos atliekų susidarymą.“ (34) Tokiose provincijose, kaip antai Hebėjuje, valdžios institucijos šiame sektoriuje numato: „subsidijas diskonto norma investicijoms į naujus projektus. Išnagrinėti galimybę finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas geležies ir plieno sektorių įmonėms, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, o Vyriausybė tuo pat metu teiks subsidijas diskonto norma.“ (35) Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant plieniniams išgaubtiems profiliams gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(62)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką plieno sektoriuje, kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(63)

Plieno sektoriui, kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad plieno sektoriuje, įskaitant plieninių išgaubtų profilių gamintojus, nebūtų taikoma Kinijos darbo teisės sistema. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminami plieniniai išgaubti profiliai arba jiems gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (36).

(64)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad 45 konstatuojamojoje dalyje nurodyto plieno sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(65)

Galiausiai Komisija primena, kad plieniniams išgaubtiems profiliams pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai plieninių išgaubtų profilių gamintojai perka šiuos gamybos išteklius arba dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje/paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(66)

Todėl negalima naudoti ne tik plieninių išgaubtų profilių pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(67)

Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų. Tačiau 2023 m. vasario 6 d. pateiktoje medžiagoje „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ teigė, kad įtarimai dėl didelių iškraipymų neturėtų būti laikomi iš anksto nustatyta išvada ir kad Komisija, prieš pradėdama ieškoti normaliosios vertės duomenų naudodama alternatyvius šaltinius, pirmiausia turėtų patikrinti įtariamus iškraipymus ir nuspręsti, ar jie buvo dideli. Tačiau, bendrovės nuomone, Komisija ankstyvame tyrimo etape per anksti pradėjo ieškoti alternatyvių normaliosios vertės šaltinių.

(68)

Su tokiu argumentu negalima sutikti. Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija inicijavimo etapu laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį yra pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti, o iš tų įrodymų galima matyti, kad dėl didelių iškraipymų, kurie daro poveikį kainoms ir sąnaudoms, nebūtų tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Šiomis aplinkybėmis Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą tyrimo šalims nedelsiant po inicijavimo pranešama apie susijusius šaltinius, kuriuos Komisija ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti. Todėl atrodo, kad „Longteng“ tvirtinimas, kad Komisija turėtų ieškoti alternatyvių normaliosios vertės šaltinių tik nustačiusi, jog esama didelių iškraipymų, grindžiamas neteisingu pagrindinio reglamento aiškinimu. Bet kuriuo atveju, Komisija šio tyrimo metu nepadarė jokių iš anksto nustatytų išvadų dėl didelių iškraipymų, kaip teigė „Longteng“, bet surinko daugiau informacijos, siekdama papildyti turimus šaltinius, kurią naudojant būtų galima patikrinti inicijavimo etapu pateiktus įtarimus ir galiausiai nustatyti, ar plieninių išgaubtų profilių sektoriuje esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje. Nors tokie sprendimai bus priimti tik galutiniame tyrimo etape, preliminarūs Komisijos tyrimo rezultatai išdėstyti 44–67 konstatuojamosiose dalyse, o suinteresuotosios šalys turi galimybę dėl jų pateikti papildomų pastabų.

3.1.2.2. Tipiška šalis

Bendrosios pastabos

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—	ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze, naudojo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR (37);

—	tiriamojo produkto gamyba toje šalyje;

—	susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje;

—	jeigu yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė buvo teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(70)

Kaip paaiškinta 38 ir 39 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti: 2023 m. sausio 24 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių ir 2023 m. balandžio 3 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Turkiją, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

Ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos

(71)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Turkiją ir Rusiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas. Pastabų dėl tame pranešime nurodytų šalių negauta.

(72)

Antrajame pranešime, atsižvelgdama į bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Changshu Longteng Special Steel Co, Ltd.“ pastabas dėl pirmojo pranešimo, Komisija nurodė, kad Malaizija buvo vertinama nustatant šiuos gamybos veiksnius: azotą, deguonį ir klintį. Pastabų dėl tame pranešime nurodytų šalių negauta.

Susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje

(73)	Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad dėl šalių, kurios yra nurodytos kaip šalys, kuriose gaminamas tiriamasis produktas, t. y. Rusijos ir Turkijos, reikia toliau tikrinti, ar viešieji duomenys, visų pirma tiriamojo produkto gamintojų vieši finansiniai duomenys, yra prieinami.

(74)	Kalbant apie Rusiją, vienintelės bendrovės, t. y. „JSC Omutninsk Metallurgical Plant“, kuri pirmajame pranešime buvo įvardyta kaip gamintoja, finansinės ataskaitos nebuvo lengvai prieinamos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šiame tyrime ji negali naudoti šios bendrovės duomenų.

(75)	Be to, buvo prieinami iki 2022 m. sausio mėn. paskelbti, taigi tik trečdalio tiriamojo laikotarpio Rusijos importo statistiniai duomenys.

(76)	Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą, Rusija negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(77)

Turkijos atveju Komisija nustatė lengvai prieinamas tik vieno tiriamojo produkto gamintojo, kurio veikla 2021 m. buvo nuostolinga, finansines ataskaitas. Nors Turkijos bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Özkan Demir“ finansinės ataskaitos buvo lengvai prieinamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, 2021 m. bendrovė veikė nuostolingai, todėl šių ataskaitų nebuvo galima naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl, be tos bendrovės ataskaitų, Komisija taip pat nustatė lengvai prieinamas tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produktų gamintojų galimose tipiškose šalyse finansines ataskaitas, kuriose buvo nurodytas pagrįstas pelningumo lygis su TL iš dalies sutapusiu laikotarpiu. Šie gamintojai buvo nurodyti skunde arba gamintojų, gaminančių produktus, kurių KN kodas yra 7216 50 91 (išgaubti profiliai), sąraše, į kurį buvo įtrauktas ir tiriamasis produktas (ne didesnio kaip 204 mm pločio nelegiruotojo plieno išgaubti profiliai), apibrėžtas pranešime apie inicijavimą, ir visų kitų rūšių plieninių išgaubtų profilių produktai. Prieš inicijuodama tyrimą Komisija taip pat sutikrino gamintojų sąrašą su Turkijos valdžios institucijų pateiktu sąrašu.

(78)	Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nusprendė, kad Turkija buvo pasirinkta kaip tinkama tipiška šalis.

(79)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ nurodė, kad kai kurie iš išvardytų Turkijos gamintojų buvo netinkami, nes keturių iš penkių gamintojų atveju buvo parengtos tik konsoliduotos finansinės ataskaitos, todėl jos negalėjo atspindėti plieninių išgaubtų profilių gamintojo faktinių PBA išlaidų ir pelno dydžių. Be to, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ teigimu, remiantis turimais šių penkių gamintojų duomenimis apskaičiuotos PBA išlaidos ir pelnas buvo nepagrįstai dideli. Galiausiai „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ tvirtino, kad Komisija, nustatydama kai kurių žaliavų (t. y. klinčių ir deguonies) lyginamąjį dydį, neturėtų atsižvelgti į Turkijos duomenis.

(80)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija iš naujo išnagrinėjo keturių iš penkių nustatytų Turkijos plieno gamintojų nurodytas PBA išlaidas ir pelną ir nusprendė, kad jie buvo nepagrįstai dideli. Todėl Komisija šių bendrovių neįtraukė ir nusprendė naudoti tik vieno Turkijos gamintojo, t. y. kartu su bendrovės „Kocaer Çelik Sanayi“ 2022 m. (t. y. laikotarpio, kuris iš dalies sutapo su TL) finansiniais duomenimis nurodytas PBA išlaidas ir pelno dydžius. Paskelbus antrąjį pranešimą „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ teigė, kad „Kocaer Çelik Sanayi“ patyrė labai dideles finansines išlaidas, su kuriomis susijusi išsami informacija nebuvo pateikta. Be to, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ tvirtino, kad ji nepatyrė tokių didelių finansinių išlaidų.

(81)

Komisija atrinko bendrovę, kurios finansinės ataskaitos buvo lengvai prieinamos ir kuriose buvo nurodyta pagrįsta plieno gamybos pramonės PBA išlaidų ir pelno dydžių suma, ir pridėjo „Kocaer Çelik Sanayi“ PBA išlaidas ir pelną Turkijoje. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 10,98 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 8,8 %. Komisija naudojo konsoliduotus duomenis, nes tai buvo vieninteliai viešai prieinami duomenys. Be to, Komisija nemanė, kad šios procentinės dalys buvo nepagrįstai didelės, ir laikė, kad jos atitinka tokios rūšies pramonės sąnaudas ir pelną. Be to, šios procentinės dalys atitinka ankstesniuose tyrimuose, susijusiuose su plieno pramone, naudotas procentines dalis – pavyzdžiui, plieninių vėjo jėgainių bokštų (38) ir organinėmis medžiagomis dengto plieno (39) atvejais. Komisija neturėjo jokios informacijos, kuria remiantis būtų buvę galima padaryti priešingą išvadą.

(82)

Todėl, negavusi jokių kitų pastabų arba jokių kitų lengvai prieinamų duomenų, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad šaltiniai, kuriuos ji siūlė naudoti PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, yra neiškraipyti ir pagrįsti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje.

Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis

(83)	Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

Išvada

(84)	Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(85)	Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantis gamintojas naudoja gamindamas tiriamąjį produktą.

(86)

Siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, Komisija naudojo „Global Trade Atlas“ (40) (toliau – GTA) ir „Metal Bulletin“ (41) dydžius. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo (42) ir energijos (43) sąnaudoms nustatyti ji naudos Turkijos statistikos instituto ir Izmiro metropolinės zonos savivaldybės generalinio direktorato neiškraipytų vandens kainų statistinius duomenis (44).

(87)	Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti viešai prieinamą informaciją apie neiškraipytas kiekvieno tame pranešime nurodyto gamybos veiksnio vertes.

(88)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ tvirtino, kad ferochromo importo kainos Turkijoje skyrėsi priklausomai nuo anglies ir chromo masės santykio. Komisija patikrino faktinį anglies ir chromo masės santykį, kurį naudojo „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ Šiuo atžvilgiu, siekdama nustatyti atitinkamą ferochromo kainą, Komisija nusprendė naudoti „Metal Bulletin“ nepriklausomus pramonės lyginamuosius dydžius, nustatytus pasaulinei metalo ir kasybos pramonei („Fastmarkets“ kainas), kurie atspindėjo skirtingus anglies ir chromo svorio santykius.

(89)

Paskelbus pirmąjį pranešimą „ Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ taip pat tvirtino, kad dėl mažos importo apimties negalima naudoti vidutinių tam tikrų žaliavų (t. y. deguonies ir klinčių) kainų Turkijoje. Be to, remdamasi „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ klausimyno atsakymais, Komisija nustatė papildomą gamybos veiksnį, t. y. azotą, kuris tiriamuoju laikotarpiu į Turkiją taip pat buvo importuojamas netipiškais kiekiais.

(90)

Todėl Komisija išnagrinėjo importo į Tailandą, Malaiziją, Braziliją ir Meksiką apimtį, nes šių šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į Kinijos ir jos buvo laikomos tipiškomis šalimis atliekant kelis ankstesnius plieno sektoriaus tyrimus, kaip antai, ratų su plieniniais ratlankiais (45), plokščių karštojo valcavimo produktų iš nerūdijančiojo plieno (46), plieninių vėjo jėgainių bokštų (47), organinėmis medžiagomis dengto plieno (48), vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių iš geležies arba plieno (49). Komisija nustatė, kad neįtraukus importo iš KLR ir šalių, kurios nėra PPO narės, tik Malaizija tiriamuoju laikotarpiu importavo pakankamai tipišką visų trijų nagrinėjamų gamybos veiksnių kiekį. Tuo remdamasi Komisija antrajame pranešime pranešė, kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija ketina naudoti šių gamybos išteklių sąnaudas remdamasi importu į Malaiziją.

(91)	Vėliau antrajame pranešime Komisija, remdamasi šalių pastabomis ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymuose pateikta informacija, atnaujino gamybos veiksnių sąrašą.

(92)

Paskelbus antrąjį pranešimą „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ tvirtino, kad azoto ir deguonies importo iš Malaizijos apimtis ir argono importo iš Turkijos apimtis nebuvo tipiška, nes importo apimtis buvo gerokai mažesnė už faktinį šių žaliavų suvartojimą. Be to, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ nurodė, kad kai kurioms iš šias žaliavas tiekiančių šalių buvo būdingos nepagrįstai didelės vieneto kainos ir didelės vežimo išlaidos.

(93)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes importo apimties tipiškumas buvo įvertintas remiantis absoliučiu importo apimties kiekiu. Dėl to, kad šis kiekis nebuvo tokio paties lygio kaip eksportuojančio gamintojo žaliavų suvartojimas, nebuvo galima pakeisti išvados, kad absoliutus šio importo kiekis buvo laikomas tipišku.

(94)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, pateikusio išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojimo prekės“. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

Neiškraipytos sąnaudos ir lyginamieji dydžiai

Gamybos veiksniai

(95)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Plieninių išgaubtų profilių gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys	SS kodas	Duomenų, kuriuos Komisija ketina naudoti, šaltinis	Neiškraipyta vertė
Žaliavos
Klintis	252100	Malaizijos GTA	0,243 CNY/kg
Geležies rūda	260111	Turkijos GTA	0,83 CNY/kg
Sukepintoji geležies rūda	260112	Turkijos GTA	1,28 CNY/kg
Anglys	270111	Turkijos GTA	1,53 CNY/kg
Koksas/kokso milteliai	270400	Turkijos GTA	3,35 CNY/kg
Anglies milteliai	280300	Turkijos GTA	10,08 CNY/kg
Grynas turmalinas	284910	Turkijos GTA	8,67 CNY/kg
Feromanganas	720211	Turkijos GTA	10,68 CNY/kg
Ferosilicis	720221	Turkijos GTA	15,86 CNY/kg
Silikomanganas	720230	Turkijos GTA	11,76 CNY/kg
Ferochromas	720241	MB-FEC-0005	8,97 CNY/kg
Feromolibdenas	720270	Turkijos GTA	160,64 CNY/kg
Ferotitanas	720291	Turkijos GTA	43,32 CNY/kg
Ferovanadis	720292	Turkijos GTA	190,12 CNY/kg
Feroniobis	720293	Turkijos GTA	176,27 CNY/kg
Feroaliuminis	720299	Turkijos GTA	19,24 CNY/kg
Plieno laužas	720410	Turkijos GTA	2,15 CNY/kg
Aliuminis	760110	Turkijos GTA	19,67 CNY/kg
Argonas	280421	Turkijos GTA	7,30 CNY/m3
Azotas	280430	Malaizijos GTA	5,85 CNY/m3
Deguonis	280440	Malaizijos GTA	2,46 CNY/m3
Vandens sąnaudos		Izmiro metropolinės zonos savivaldybės nustatyta vandens kaina pramoniniams naudotojams	8,25 CNY/m3
Darbo jėga
Darbo sąnaudos		Turkijos statistikos institutas (remdamasis vidutinėmis valandos darbo sąnaudomis gamybos sektoriuje)	37,03 CNY/val.
Energija
Elektros energija		Turkijos statistikos institutas – elektros energijos kaina pramoniniams naudotojams	0,60 CNY/kWh
Gamtinės dujos		Turkijos statistikos institutas – dujų kaina pramoniniams naudotojams	2,75 CNY/m3

3.1.2.3. Žaliavos

(96)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į Turkiją kaina ir azoto, deguonies ir klinties importo į Malaiziją kaina, nurodytomis GTA, bei „Metal Bulletin“ nepriklausomą pramonės lyginamąjį dydį, nustatytą ferochromui, prie kurių buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (50). Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.3.1 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neatsižvelgdama į importą iš Kinijos ir ne rinkos ekonomikos šalių į tipišką šalį, Komisija nustatė, kad pagrindinių žaliavų importas iš kitų trečiųjų šalių išliko tipiškas.

(97)	Kai kurių žaliavų atžvilgiu Komisija nukrypo nuo pirmiau aprašytos metodikos.

(98)	Kaip nurodyta 88 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama ferochromo lyginamąjį dydį Komisija nusprendė naudoti „Metal Bulletin“ dydžius („Fastmarkets“ kainas).

(99)	Kaip nurodyta 90 konstatuojamojoje dalyje, klinties, azoto ir deguonies kainas Komisija nusprendė naudoti remdamasi importu į Malaiziją, išskyrus importą iš KLR ir šalių, kurios nėra PPO narės.

(100)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti žaliavų, pristatytų į bendrovės gamyklą, neiškraipytas vežimo išlaidas.

(101)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį (iš viso apie 3,3 %). Kadangi naudojama šių sąnaudų vertė neturėjo didelės įtakos dempingo skirtumo skaičiavimams, kad ir koks šaltinis būtų naudojamas, Komisija nusprendė įtraukti šias sąnaudas į vartojimo prekių sąnaudas, kaip paaiškinta 94 konstatuojamojoje dalyje.

Darbo jėga

(102)

Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtus statistinius duomenis (51). Šis institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo sąnaudas įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija nustatė 2020 m. ekonominės veiklos „Pagrindinių metalų gamyba“ (veiklos kodas 24 pagal NACE 2 red.) lyginamąjį dydį, pagrįstą valandinių darbo sąnaudų vidurkiu. Nustatytos vertės buvo koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant šalies vartotojų kainų indeksą (52), kad būtų atspindėtos tiriamojo laikotarpio sąnaudos.

Energija

(103)

Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtas 2021 m. liepos mėn. – 2022 m. birželio mėn. laikotarpiu Turkijos pramoniniams naudotojams nustatytas vidutines pramoninės elektros energijos ir dujų kainas (53) be PVM.

Vanduo

(104)

Komisija naudojo Izmiro metropolinės zonos savivaldybės generalinio direktorato, atsakingo už vandens tiekimą, nuotekų surinkimą ir valymą Izmiro metropolinės zonos savivaldybėje, kurioje įsikūrusi tipiška tiriamąjį produktą gaminanti bendrovė, nustatytą vandens tarifą. Remiantis šia informacija galima nustatyti pramonei taikomus tarifus, o lyginamasis dydis būtų lygus tiriamojo laikotarpio vidutiniam mėnesio tarifui be PVM (54).

(105)

Kalbant apie vandenį, „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ buvo nuomonės, kad naudotas lyginamasis dydis, t. y. vandens kaina Izmire, nebuvo tipiškas, nes „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ įsikūrusi kaimo vietovėje, kurioje lengva gauti vandens, todėl „Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.“ naudojamo vandens kainos negalima lyginti su turistinio Turkijos miesto kaina.

(106)

Komisija kaip lyginamąjį vandens tarifą naudojo pramoniniam naudojimui regione, kuriame Turkijoje yra įsikūręs tiriamojo produkto gamintojas „Kocaer Çelik Sanayi“, nustatytą vandens kainą. Be to, atrinktame regione yra gerai išvystyta pramoninė bazė. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos ir pelnas

(107)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(108)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(109)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi 2022 m. „Kocaer Çelik Sanayi“ finansiniais duomenimis, gautais iš duomenų bazės „Orbis“.

3.1.3. Skaičiavimas

(110)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(111)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal atskirus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gamybos veiksnius. Šie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant nuotolinį duomenų sutikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, arba iš kitų neiškraipytų vieneto sąnaudų, nurodytų pirmiau pateiktoje lentelėje.

(112)

Tuomet, siekdama nustatyti bendras neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija pritaikė gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos buvo padidintos prie jų pridėjus 101 konstatuojamojoje dalyje nurodytų vartojimo prekių sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(113)

Galiausiai Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną, kurie buvo išreikšti parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pridėti prie neiškraipytų bendrų produkto gamybos sąnaudų (t. y. PBA išlaidos siekė 10,98 %, o pelnas – 8,8 %).

(114)

Pagal tai Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo produkto rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

3.1.4. Eksporto kaina

(115)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams.

(116)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo pardavimo eksportui į Sąjungą kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą.

3.1.5. Palyginimas

(117)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal produkto rūšį.

(118)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgiama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai buvo atliekami atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos išlaidas, muitus, kredito išlaidas ir banko mokesčius.

3.1.6. Dempingo skirtumas

(119)

Eksportuojančiam gamintojui Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(120)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė visą eksportą per TL. „Changshu Longteng Special Steel Co.“ tvirtino, kad KLR buvo dar vienas nagrinėjamojo produkto eksportuojantis gamintojas. Tačiau apie save nepranešė jokia kita bendrovė, o Komisija, išnagrinėjusi importo statistikos duomenis, papildomo eksporto nenustatė. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti tokį patį dempingo skirtumą, kuris būtų toks pats, kaip ir bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytas dempingo skirtumas.

(121)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra toks:

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas
Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.	14,7 %
Visos kitos bendrovės	14,7 %

3.2. Turkija

3.2.1. Normalioji vertė

(122)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra eksportuojančio gamintojo „Özkan Demir“ pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad bendra „Özkan Demir“ panašaus produkto pardavimo apimtis vidaus rinkoje yra tipiška.

(123)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(124)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, „Özkan Demir“ vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad kelių rūšių produktų, kurie tiriamuoju laikotarpiu buvo eksportuojami į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje iš viso nebuvo vykdomas arba tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo mažesnė nei 5 %, todėl nebuvo tipiška.

(125)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(126)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

a)	tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % bendros tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)	tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(127)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(128)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jeigu:

a)	tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % bendros šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

b)	šios rūšies produkto vidutinė svertinė kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(129)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad [50–70] % viso produktų pardavimo vidaus rinkoje buvo pelninga ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas.

(130)

Tam tikrų rūšių produktų, kurių pardavimas apskritai buvo pelningas, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis (126 ir 127 konstatuojamosios dalys) arba tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis (128 konstatuojamoji dalis), priklausomai nuo pelningo pardavimo apimties.

(131)

Tam tikrų rūšių produktų, kurių: 1) pardavimas apskritai buvo nepelningas arba 2) vidaus rinkoje nebuvo parduota arba parduotas nepakankamas kiekis, ir jeigu nebuvo konkrečios informacijos apie tų rūšių produktų, kurių „Özkan Demir“ nepardavinėjo vidaus rinkoje, rinkos kainas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis.

(132)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

a)	vidutines svertines PBA išlaidas, kurias bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas patyrė per TL įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodamas panašų produktą, ir

b)	vidutinį svertinį pelną, kurį bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas gavo per tiriamąjį laikotarpį įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodami panašų produktą.

(133)

Kai tipiškas tam tikrų rūšių produktų kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis gautas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktai buvo visiškai neparduodami vidaus rinkoje, buvo pridėtos tų rūšių produktų vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis gautas vidaus rinkos sandorių pelnas.

3.2.2. Eksporto kaina

(134)

Eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams.

(135)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo pardavimo eksportui į Sąjungą kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą.

3.2.3. Palyginimas

(136)

Komisija eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(137)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgiama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas ir bankų mokesčius, komisinius, lengvatas ir kitas išmokas.

(138)

Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo su valiutos konvertavimu susijusių problemų. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkte nustatyta, kad pardavimo diena turėtų būti laikoma sąskaitos faktūros data, bet galima naudoti ir sutarties sudarymo, produktų užsakymo ar užsakymo patvirtinimo datą, jeigu jos yra labiau tinkamos esminėms pardavimo sąlygoms nustatyti. Pirma, Komisija atsižvelgė į Turkijos liros valiutos kurso svyravimą (ir apskritai didelį šio kurso sumažėjimą euro atžvilgiu (55)). Antra, Komisija atsižvelgė į Turkijos eksportuojančio gamintojo kainų nustatymo praktiką, pagal kurią materialinės pardavimo sąlygos tiek pardavimo vidaus rinkoje (56), tiek pardavimo eksportui atvejais buvo nustatomos pirkimo užsakymo, o ne sąskaitos faktūros pateikimo dieną. Todėl, perskaičiuodama normaliąją vertę ir eksporto kainą Turkijos liromis, Komisija naudojo pirkimo užsakymo dieną galiojusį valiutos kursą.

3.2.4. Dempingo skirtumas

(139)

Vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse;

(140)

Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, procentine dalimi, yra 13,6 %.

(141)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė visą eksportą iš Turkijos į Sąjungą per TL, o atlikus tyrimą nustatyta, kad tai buvo vienintelis eksportuojantis nagrinėjamojo produkto gamintojas. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, kuris būtų toks pat, kaip bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytas dempingo skirtumas.

(142)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas
Türkiye Özkan Demir Çelik Sanayi A.Ş	13,6 %
Visos kitos bendrovės	13,6 %

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(143)

Remiantis Komisijos turima informacija, panašų produktą Sąjungoje iki 2020 m. gamino trys gamintojai, o likusią nagrinėjamojo laikotarpio dalį ir tiriamuoju laikotarpiu – du gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(144)

Komisija negalėjo atskleisti duomenų apie importo iš KLR ir Turkijos apimtį, jų rinkos dalis ir importo kainas, nes pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį tai yra neskelbtina ir konfidenciali informacija apie padėtį rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos rinkoje veikia nedaug subjektų (du Sąjungos gamintojai, vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas ir vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas). Atskleidus šią informaciją subjektai galėtų apskaičiuoti su konkrečia bendrove susijusius konfidencialius duomenis. Todėl Komisija pateikė šią informaciją intervalais ir indeksais, taip suteikdama pakankamai svarbios informacijos visoms suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų suprasti Komisijos analizę bei išvadas ir pateikti pastabų šiuo klausimu. Duomenys taip pat buvo pateikti svarbių tendencijų forma, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų apginti savo interesus. Komisija negalėjo atskleisti intervalų nustatymo metodo, nes tai leistų subjektams naudojantis intervalais nustatyti tikslius skaičius.

(145)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug [15 000–18 000] tonų. Sąjungos gamybą Komisija nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę – pavyzdžiui, skundo pateikėjo pateikta informacija, skunde pateiktais skaičiavimais ir Eurostato statistiniais duomenimis. Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjas buvo vienintelis bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas, kuris tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje pagamino [75–85] % viso panašaus produkto.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(146)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi visu Sąjungos pramonės plieninių išgaubtų profilių pardavimu Sąjungoje, pridėjus importą į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Importo apskaičiavimo metodika išsamiai paaiškinta 4.3.2 skirsnyje.

(147)

Kaip taip pat paaiškinta 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo trys Sąjungos gamintojai: „Losal“ (skundo pateikėjas), „Olifer“ ir „Laminorul“. Atliekant tyrimą „Olifer“ nebendradarbiavo, o „Laminorul“ 2019 m. paskelbė bankrotą. Todėl „Olifer“ ir „Laminorul“ pardavimo Sąjungoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo grindžiama skunde pateiktais skaičiavimais (57). „Laminorul“ nagrinėjamuoju laikotarpiu plieninius išgaubtus profilius Sąjungoje pardavinėjo tik 2019 ir 2020 m., o tai sudarė atitinkamai apie [18–22] % ir [4–7] % viso Sąjungos pramonės tais metais parduoto tiriamojo produkto kiekio. Kalbant apie pardavimą 2021 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, visi Sąjungos pramonės parduoti produktai buvo laikomi tiriamuoju produktu. Ankstesniais metais laikyta, kad 75 % „Laminorul“ pardavimo sudarė tiriamasis produktas, o likę 25 % pardavimo buvo susiję su platesniais plieniniais išgaubtais profiliais, kurie neatitiko produkto apibrėžties. Komisija laikėsi nuomonės, kad remiantis šiomis prielaidomis, grindžiamomis skundo pateikėjo žiniomis apie rinką, buvo nustatytas pagrįstas įvertis, reikalingas Sąjungos suvartojimui apskaičiuoti. Skundo pateikėjo pardavimo apimtis buvo nurodyta jo klausimyno atsakymuose ir iš karto patikrinta.

(148)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Bendras Sąjungos suvartojimas

[70 000 –75 000 ]

[42 000 –46 000 ]

[44 000 –48 000 ]

[47 000 –51 000 ]

Indeksas (2019 = 100)

100

Šaltinis:

skundas, skundo pateikėjo pateikti klausimyno atsakymai, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir Eurostatas.

(149)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 32 %. 2020 m. suvartojimas iš pradžių labai sumažėjo (–40 %), o kitais metais jis vėl šiek tiek padidėjo. Sumažėjimas 2020 m. sutapo su metais, kai Sąjunga labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, ir jį daugiausia galima paaiškinti tuo, kad buvo laikinai uždarytos plieninių išgaubtų profilių gamintojų ir naudotojų gamyklos. Be to, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, plieniniai išgaubti profiliai pirmiausia naudojami laivų statybos pramonėje. Sąjungoje didžioji nagrinėjamojo produkto dalis naudojama kruiziniams laivams ir kitiems prabangiems laivams, taip pat kariniams laivams statyti. Viena iš COVID-19 pandemijos pasekmių buvo prabangių laivų užsakymų ir gamybos sulėtėjimas, o tai turėjo didelį poveikį plieninių išgaubtų profilių gamybai. Nors nuo 2020 m. suvartojimas padidėjo, jis vis dar neatitinka iki pandemijos buvusio lygio.

4.3. Importas iš nagrinėjamųjų šalių

4.3.1. Bendras importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimas

(150)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės plieninių išgaubtų profilių importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(151)

Nustatytas su importu iš KLR ir Turkijos susijusio dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Rinkos dalys tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai sudarė [4,0–6,0] % ir [53,0–58,0] %.

(152)

Dempingo kaina iš Kinijos ir Turkijos importuojamo produkto ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Konkrečiau kalbant, importuojami produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje gaminamais plieniniais išgaubtais profiliais, nes jie turi atitikti tuos pačius techninius standartus ir turi būti sertifikuojami tų pačių institucijų, taip užtikrinant, kad šie produktai atitinka numatytą galutinę paskirtį. Plieniniai išgaubti profiliai iš visų šaltinių parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams. Laivų statytojai tuos pačius plieninius išgaubtus profilius naudoja tais pačiais tikslais ir juos diferencijuoja tik pagal techninius produkto aspektus (pvz., plotį, ilgį, plieno rūšį ir kt.), o ne pagal produkto kilmę.

(153)

Taigi tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir siekiant nustatyti žalą importas iš Kinijos ir Turkijos nagrinėtas bendrai.

4.3.2. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis

(154)

Komisija importo iš Kinijos ir Turkijos apimtį nustatė remdamasi patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis. Buvo laikoma, kad patikrinti šių gamintojų duomenys yra tikslesni nei Eurostato duomenys, nes Eurostatas praneša apie visus pagal plieninių išgaubtų profilių KN kodą importuojamus produktus. Šis kodas taip pat apima plieninius išgaubtus profilius, kurių matmenys neatitinka šio tyrimo produkto apibrėžtosios srities.

(155)

Importo rinkos dalis buvo nustatyta remiantis bendro Sąjungos suvartojimo dalimi, tenkančia šiam importui. Kaip paaiškinta 146 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės plieninių išgaubtų profilių pardavimu Sąjungoje, pridėjus visą importą į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Kaip parodyta 3 lentelėje, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis buvo nustatyta remiantis Eurostato duomenimis. Siekdama įvertinti, kuri šio importo dalis buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu, Komisija rėmėsi skundo C.1.1.1 skirsnyje paaiškintomis prielaidomis. Skundo pateikėjas apskaičiavo, kad 2019 ir 2020 m. 25 % importo iš Jungtinės Karalystės buvo susiję su tiriamuoju produktu, o kitais metais, kai žinomas Jungtinės Karalystės gamintojas išplėtė plieninių išgaubtų profilių produktų asortimentą, – 45 %. Skundo pateikėjas taip pat apskaičiavo, kad 75 % importo iš visų kitų šalių buvo susiję su tiriamuoju produktu. Remdamasi turima informacija, Komisija šias prielaidas laikė pagrįstu importuoto tiriamojo produkto kiekio įverčiu.

(156)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Importo iš KLR apimtis

[1 200 –1 600 ]

[800 –1 200 ]

[2 800 –3 200 ]

[2 000 –2 400 ]

Indeksas

100

204

151

Importo iš Turkijos apimtis

[37 000 –41 000 ]

[23 000 –27 000 ]

[24 000 –28 000 ]

Indeksas

100

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis

[38 200 –42 600 ]

[23 800 –28 200 ]

[26 800 –31 200 ]

[26 000 –30 400 ]

Indeksas

100

KLR rinkos dalis (%)

[1,1 –3,1 ]

[1,4 –3,4 ]

[6,0 –8,0 ]

[4,0 –6,0 ]

Indeksas

100

113

324

223

Turkijos rinkos dalis (%)

[53,0 –58,0 ]

[57,0 –62,0 ]

[55,0 –60,0 ]

[53,0 –58,0 ]

Indeksas

100

107

104

Nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis (%)

[54,1 –61,1 ]

[58,4 –65,4 ]

[61,0 –68,0 ]

[57,0 –64,0 ]

Indeksas

100

107

112

104

Šaltinis:

skundas, skundo pateikėjo pateikti klausimyno atsakymai, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir Eurostatas.

(157)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis nuo 2019 m. iki TL pabaigos sumažėjo 30 %, 2020 m. smarkiai sumažėjo, o vėliau iki tiriamojo laikotarpio iš dalies padidėjo. Tuo pačiu metu jo rinkos dalis padidėjo 4 %. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties sumažėjimas sutapo su Sąjungos suvartojimo sumažėjimu 32 % per tą patį laikotarpį, kaip paaiškinta 149 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi nagrinėjamosios šalys mažėjant suvartojimui sugebėjo išlaikyti ir net padidinti savo rinkos dalį, šis rinkos dalies padidėjimas turėjo neigiamą poveikį kitiems rinkos dalyviams, visų pirma Sąjungos pramonei. Tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis, palyginti su 2021 m., vėl sumažėjo aštuoniais procentais, tačiau ji vis tiek išliko didesnė nei jų rinkos dalis 2019 m. Šis nagrinėjamųjų šalių rinkos dalies sumažėjimas daugiausia buvo susijęs su tiriamuoju laikotarpiu gerokai padidėjusiu skundo pateikėjo pardavimu vienam svarbiam klientui. Tačiau iš Komisijos turimos informacijos nematyti, kad šis padidėjimas būtų buvęs struktūrinis arba kad ši tendencija išliks ir pasibaigus tiriamajam laikotarpiui.

4.3.3. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos. Priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas

(158)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis ir atsižvelgdama į importo apimties nustatymą, kaip paaiškinta 154–155 konstatuojamosiose dalyse. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos bendradarbiaujančio gamintojo pateiktais duomenimis

(159)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina (EUR už toną)

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

KLR

[800 –900 ]

[850 –1 000 ]

[1 000 –1 200 ]

Indeksas

100

108

133

Turkija

[700 –800 ]

[850 –1 000 ]

[1 000 –1 200 ]

Indeksas

100

119

139

Šaltinis:

bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai.

(160)

Kinijos ir Turkijos importo kainos padidėjo atitinkamai 33 % ir 39 %. Šį padidėjimą daugiausia lėmė žaliavų ir energijos kainų padidėjimas po COVID-19 pandemijos, o neseniai tiriamuoju laikotarpiu – besitęsiantis karas Ukrainoje. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pardavimo kainos padidėjo dar daugiau – 46 %.

(161)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

1)	pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas ir

iš Kinijos ir Turkijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(162)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš Kinijos ir Turkijos į Sąjungos rinką skirtumas buvo atitinkamai 6,5 % ir 11,1 %.

(163)

Be to, Komisija nustatė, kad buvo vykdomas kainų smukdymas. Iš tiesų, kaip parodyta 8 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė pardavinėjo mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Dėl didelio spaudimo kainoms, atsiradusio dėl importo mažomis dempingo kainomis, Sąjungos pramonė neturėjo galimybės didinti pardavimo kainas ir taip dirbti pelningai, todėl per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo patiriami nuostoliai. Visų pirma Komisija nustatė, kad priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis Kinijos atveju siekė 21,7 %, o Turkijos – 30,0 %.

4.4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.4.1. Bendrosios pastabos

(164)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(165)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde pateiktais duomenimis ir patikrintais bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo duomenimis. Šie duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino ir pardavinėjo nagrinėjamąjį produktą Sąjungos rinkoje. Kaip paaiškinta 147 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo trys Sąjungos gamintojai, iš kurių per tiriamąjį laikotarpį išliko tik du, nes „Laminorul“ bankrutavo. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški visos Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai, visų pirma dėl to, kad bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas tiriamuoju laikotarpiu pagamino daugiau nei 75 % visos Sąjungos produkcijos.

(166)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(167)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.4.2. Makroekonominiai rodikliai

4.4.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(168)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Gamybos apimtis (tonomis)

[25 000 –30 000 ]

[12 500 –15 500 ]

[13 500 –17 000 ]

[15 000 –18 000 ]

Indeksas

100

Gamybos pajėgumai (tonomis)

[65 000 –85 000 ]

[48 000 –63 000 ]

[39 000 –52 000 ]

Indeksas

100

Pajėgumų naudojimas (%)

[33 –39 ]

[22 –27 ]

[30 –36 ]

[32 –38 ]

Indeksas

100

Šaltinis:

skundas ir patikrinti skundo pateikėjo duomenys.

(169)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo. Taip iš dalies atsitiko dėl minėto „Laminorul“ bankroto, tačiau dviejų likusių bendrovių gamybos apimtis 2020 m. taip pat smarkiai sumažėjo (58). Nors vėlesniais metais gamybos apimtis vėl padidėjo, per TL gamybos apimtis vis tiek buvo gerokai mažesnė nei 2019 m. Šis sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat atitinka tais pačiais metais pastebėtą Sąjungos suvartojimo sumažėjimą.

(170)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai taip pat sumažėjo dėl „Laminorul“ bankroto. Dviejų likusių bendrovių gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilūs. Tačiau pajėgumų naudojimo koeficientas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %, palyginti su 2020 m. įvykusiu staigiu sumažėjimu dėl suvartojimo ir susijusios gamybos apimties sumažėjimo po COVID-19 pandemijos, kaip paaiškinta 149 konstatuojamojoje dalyje. Likusių dviejų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientas nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio dar labiau sumažėjo (59).

4.4.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(171)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)

[25 000 –29 000 ]

[11 000 –15 000 ]

[12 000 –16 000 ]

[15 000 –19 000 ]

Indeksas

100

Rinkos dalis (%)

[35 –40 ]

[27 –32 ]

[28 –33 ]

[32 –37 ]

Indeksas

100

Šaltinis:

skundas, skundo pateikėjo pateikti klausimyno atsakymai, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir Eurostatas.

(172)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 38 %, 2020 m. ši dalis sumažėjo smarkiai, o vėliau iki tiriamojo laikotarpio iš dalies padidėjo. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 9 %. Ši pardavimo apimties mažėjimo tendencija, nors ir šiek tiek mažesnė, taip pat pastebima vertinant tik dvi likusias bendroves, nors 2021 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jos atgavo tam tikrą rinkos dalį (60). 2020 m. sumažėjusi rinkos dalis ir Sąjungos pardavimo apimtis sutapo su „Laminorul“ bankrotu. Nors Sąjungos suvartojimas, importas ir pardavimo apimtis 2020 m. sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos poveikio, kaip paaiškinta 149 konstatuojamojoje dalyje, dalis anksčiau „Laminorul“ priskirtos pardavimo apimties buvo pakeista importu, o ne kitų Sąjungos gamintojų pardavimu. Tai akivaizdžiai pastebima vertinant 3 ir 6 lentelių duomenis, iš kurių matyti, kad 2020 m. Kinijos ir Turkijos rinkos dalis padidėjo, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo. Nuo 2020 m. Sąjungos pramonė sugebėjo atgauti dalį prarastos rinkos dalies, tačiau nepasiekė iki 2020 m. buvusio lygio.

4.4.2.3. Augimas

(173)

Kaip paaiškinta 169 ir 170 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, todėl padidėjo pastoviosios gamybos vieneto sąnaudos. 2020 m. taip pat gerokai sumažėjo plieninių išgaubtų profilių paklausa, o iki tiriamojo laikotarpio ji šiek tiek atsigavo. Mažėjant suvartojimui, Sąjungos pramonė prarado didelę pardavimo apimties dalį ir rinkos dalį. Dalį pardavimo apimties ir rinkos dalies Sąjungos pramonė sugebėjo atgauti tik dėl savo pardavimo kainų, kurios nuolat buvo mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje. Todėl Sąjungos pramonės augimo perspektyvos taip pat pablogėjo.

4.4.2.4. Užimtumas ir našumas

(174)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Darbuotojų skaičius

[250 –300 ]

[130 –160 ]

Indeksas

100

Našumas (tonomis vienam darbuotojui)

[100 –110 ]

[95 –105 ]

[103 –113 ]

[115 –125 ]

Indeksas

100

103

115

Šaltinis:

Skundas, patikrinti skundo pateikėjo duomenys ir „van Dijk“ teikiama duomenų bazė „Orbis“ () .

(175)

Užimtumas šiame sektoriuje kito panašiai, kaip gamyba ir suvartojimas Sąjungos rinkoje, o per nagrinėjamąjį laikotarpį jis labai sumažėjo (48 %). Taip daugiausia lėmė „Laminorul“ bankrotas, tačiau skundo pateikėjo užimtumas taip pat sumažėjo, nors vėliau, iki tiriamojo laikotarpio, jis šiek tiek atsigavo, lyginant su 2020 m. nustatytu žemiausiu tašku (62). Šis sumažėjimas atitiko Sąjungos suvartojimo mažėjimo tendenciją 2020 m. ir ribotą suvartojimo padidėjimą iki tiriamojo laikotarpio.

(176)

Tuo pačiu metu našumas nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 15 %. Tačiau šiam skaičiui įtakos turėjo tai, kad 2019 m. „Laminorul“ atleido didelę dalį savo darbuotojų, bet 2019 m. ir, kiek mažiau, 2020 m. dar vykdė prekybą. Kitų dviejų Sąjungos gamintojų našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo (63). Mažėjantis kitų dviejų Sąjungos gamintojų našumas rodo, kad padidėjo darbo sąnaudos vienai pagamintų plieninių išgaubtų profilių tonai.

4.4.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(177)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(178)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

4.4.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.4.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(179)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo vidutinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje (EUR/t)

[850 –950 ]

[1 000 –1 150 ]

[1 200 –1 400 ]

Indeksas

100

118

146

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

[950 –1 050 ]

[1 100 –1 250 ]

[1 300 –1 500 ]

Indeksas

100

121

141

Šaltinis:

patikrinti skundo pateikėjo duomenys.

(180)

Vidutinės bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 46 %, o vieneto gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo šiek tiek mažiau – 41 %. Tačiau visą nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo kainos nuolat buvo mažesnės už vidutines gamybos sąnaudas. Tai reiškė, kad Sąjungos gamintojas negalėjo padidinti pardavimo kainų iki tokio lygio, kad būtų galima padengti padidėjusias gamybos sąnaudas.

(181)

Panašaus produkto pardavimas Sąjungos rinkoje buvo grindžiamas arba preliminariosiomis sutartimis su pirkėjais, kuriose nustatytas kiekis ir kainos kitam laikotarpiui (nuo vienų metų iki kelių mėnesių), arba kotiruotėmis ir momentinėmis kainomis. Todėl iš naujo derėdamasis dėl sutarčių arba siūlydamas kotiruotes bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas galėjo padidinti pardavimo kainas atsižvelgdamas į tai, kad padidėjo žaliavų ir energijos kainos. Tačiau jis nesugebėjo pardavimo kainas padidinti tiek, kiek reikėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes dėl importo, kurio apimtis ir toliau buvo didelė, buvo daromas spaudimas kainoms. Dėl to, kaip paaiškinta 4.4.3.4 skirsnyje, bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas nuolat patyrė nuostolių.

4.4.3.2. Darbo sąnaudos

(182)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

[48 000 –53 000 ]

[45 000 –50 000 ]

[53 000 –58 000 ]

Indeksas

100

112

Šaltinis:

patikrinti skundo pateikėjo duomenys.

(183)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 %. Tai buvo susiję su darbuotojų skaičiaus sumažėjimu, nors pastoviosios sąnaudos panašiai nesumažėjo.

4.4.3.3. Atsargos

(184)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

[2 000 –2 500 ]

[1 600 –2 100 ]

[2 000 –2 500 ]

[2 300 –2 800 ]

Indeksas

100

104

117

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi

[11 –14 ]

[14 –17 ]

[15 –18 ]

[16 –19 ]

Indeksas

100

129

136

141

Šaltinis:

patikrinti skundo pateikėjo duomenys.

(185)

Atsargos pirmiausia sumažėjo 18 % 2020 m., o per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį jų kiekis padidėjo ir pasiekė 17 % didesnį lygį, palyginti su 2019 m. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo ir sudarė 16–19 % metinės gamybos. Tokia padėtis darė neigiamą poveikį bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo finansinei padėčiai.

4.4.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(186)

Bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

[(–11 )–(–7 )]

[(–10,5 )–(–6,5 )]

[(–10 )–(–6 )]

[(–6 )–(–3 )]

Indeksas

– 100

–94

–91

–46

Pinigų srautas (EUR)

[700 000 – 800 000 ]

[(– 700 000 )–(– 600 000 )]

[(–1 700 000 )–(–1 400 000 )]

[25 000 – 30 000 ]

Indeksas

100

–84

– 208

Investicijos (EUR)

[1 000 000 – 1 200 000 ]

[1 250 000 – 1 450 000 ]

[600 000 – 700 000 ]

[650 000 – 750 000 ]

Indeksas

100

122

Investicijų grąža (%)

[(–51 )–(–46 )]

[(–28 )–(–23 )]

[(–26 )–(–21 )]

[(–18 )–(–13 )]

Indeksas

– 100

–53

–51

–35

Šaltinis:

patikrinti skundo pateikėjo duomenys.

(187)

Komisija bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui nagrinėjamuoju laikotarpiu pavyko sumažinti nuostolius, tačiau visą tą laikotarpį jis veikė nuostolingai. Tai, kad jis sumažino savo nuostolius tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, daugiausia lėmė išaugusios jo galimybės pritaikyti komercinę strategiją, iš naujo derėtis ir pritaikyti savo kainas prie padidėjusių energijos ir žaliavų sąnaudų. Tačiau dėl tebesitęsiančio importo mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių, kurios per nagrinėjamąjį laikotarpį net sugebėjo padidinti jau ir taip didelę rinkos dalį, kainų spaudimo, bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas negalėjo atspindėti visų sąnaudų savo pirkėjams taikytose kainose.

(188)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija iki tiriamojo laikotarpio mažėjo, 2020 ir 2021 m. pinigų srautas buvo neigiamas, o tiriamuoju laikotarpiu jis vėl padidėjo, taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį grynasis pinigų srautas iš viso sumažėjo 96 %. Ši neigiama tendencija parodė, kad bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas patyrė sunkumų siekdamas pats finansuoti savo veiklą, o tai dar kartą rodo, kad jo finansinė padėtis pablogėjo.

(189)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų balansinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas nuolat investavo, siekdamas pagerinti savo gamybos įrenginių efektyvumą, pavyzdžiui, įsigydamas naujas šratasraučio valymo ir dažymo mašinas, kad šias gamybos proceso dalis, kurios anksčiau buvo perduodamos subrangos būdu, būtų galima vykdyti bendrovėje, taip padidinant veiksmingumą ir sutrumpinant pasirengimo terminus. Tačiau dėl nuolat nuostolingos padėties jo galimybės investuoti buvo ribotos. Be to, investicijų grąža, nors ir didėjusi per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, visą laikotarpį išliko neigiama. Todėl bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas nesugebėjo gauti pakankamai pelno, kad padengtų savo investicijas.

(190)

Neigiama finansinė padėtis turėjo įtakos bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pajėgumui padidinti kapitalą. Nuolatiniai nuostoliai ir grynasis pinigų srautas kėlė didelį susirūpinimą dėl šio gamintojo likvidumo ir jo pajėgumo padidinti kapitalą pagrindinei veiklai ir reikalingoms investicijoms finansuoti.

4.4.4. Išvada dėl žalos

(191)

Visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonei buvo daroma žala. Tuo laikotarpiu nuolat nuostolinga Sąjungos pramonės padėtis sutapo su didele importo iš nagrinėjamųjų šalių kainomis, kurios buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, apimtimi. Kaip aptarta 4.3.3 skirsnyje, dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai mažinamos ir smukdomos.

(192)

Per bendro Sąjungos suvartojimo sumažėjimo laikotarpį ir šiek tiek atsigavus po pradinio didelio plieninių išgaubtų profilių pardavimo Sąjungoje sumažėjimo 2020 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties padidėjimas viršijo Sąjungos pardavimo Sąjungos rinkoje apimties padidėjimą. Iš pradžių sumažėjusi 35 % 2020 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo iki 70 % 2019 m. importo apimties. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis iš pradžių sumažėjo 53 %, o vėliau padidėjo iki 62 % 2019 m. pardavimo apimties.

(193)

Tuo pačiu metu padidėjo tiek Sąjungos pramonės, tiek dviejų nagrinėjamųjų šalių pardavimo kainos. Tačiau, kadangi Sąjungos pramonė nuolat negalėjo padidinti savo kainų lygio, kad galėtų pasiekti pelningą padėtį, padidėjo Sąjungos pramonės pardavimo kainų ir importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių kainų skirtumas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos kainos padidėjo 46 %, importo iš KLR kainos padidėjo 33 %, o importo iš Turkijos kainos – 39 %. Tai reiškia, kad, nepaisant padidėjusių importo ir Sąjungos pardavimo kainų, importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių kainos darė vis didesnį spaudimą Sąjungos pramonės pardavimo kainoms. Todėl, nors Sąjungos pramonė buvo priversta toliau pardavinėti nuostolingai, nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio ji prarado dalį rinkos nagrinėjamųjų šalių naudai. Nors tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei pavyko atgauti tam tikrą prarastą rinkos dalį, ji nepasiekė 2019 m. lygio. Kaip paaiškinta 157 konstatuojamojoje dalyje, rinkos dalies padidėjimas tiriamuoju laikotarpiu buvo ne struktūrinio pobūdžio, o daugiausia susijęs su laikinu konkretaus kliento užsakymų pagausėjimu.

(194)

Beveik visų žalos rodiklių bendra tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Dėl sumažėjusios pardavimo apimties ir rinkos dalies pablogėjo gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas. Iš pradžių 2020 m. rodiklių raida buvo neigiama, daugiausia dėl COVID-19 pandemijos ir „Laminorul“ bankroto, kaip paaiškinta 149, 160, 170 ir 172 konstatuojamosiose dalyse. Nuo 2020 m. Sąjunga sugebėjo tam tikru mastu atsigauti, nes po COVID-19 pandemijos vėl padidėjo plieninių išgaubtų profilių paklausa ir Sąjungos suvartojimas. Tačiau, nepaisant to, kad žalos rodikliai nuo 2020 m. pagerėjo, tiriamuoju laikotarpiu jie vis dar buvo gerokai mažesni už iki 2020 m. buvusius rodiklius. Dėl tebesitęsiančio importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių dideliais kiekiais ir rinkos dalies, kurios kaina buvo mažesnė už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti stabilią ir pelningą finansinę padėtį.

(195)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynosios investicijos sumažėjo 36 %, o investicijų grąža išliko neigiama. Pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai kito, o nuo 2020 m. iš esmės buvo neigiamas arba beveik lygus nuliui. Tai turėjo įtakos Sąjungos pramonės galimybėms savarankiškai finansuoti savo veiklą.

(196)

Per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičius sumažėjo 48 %, daugiausia dėl 2020 m. įvykusio „Laminorul“ bankroto, tačiau panaši mažėjimo tendencija buvo pastebima ir kitų Sąjungos gamintojų atvejais. Taip pat sumažėjo našumas (neatsižvelgiant į „Laminorul“ parduotus kiekius, kaip paaiškinta 176 konstatuojamojoje dalyje), todėl padidėjo darbo sąnaudos vienai plieninių išgaubtų profilių tonai.

(197)

Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu ekonominiai rodikliai, kaip antai pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža, buvo neigiami. Tai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti veiklą, atlikti būtinas investicijas ir pritraukti kapitalo, taigi trukdė jai augti ir net kėlė grėsmę jos išlikimui.

(198)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(199)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai buvo importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, COVID-19 pandemija, turėjusi poveikį Sąjungos suvartojimui, energijos kainų padidėjimas ir tariamai nepakankamas produktų įvairinimas.

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

(200)

Komisija išnagrinėjo importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties raidą ir jo poveikį Sąjungos pramonei, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

5.1.1. Importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(201)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis sumažėjo 30 %. Šis sumažėjimas, kaip paaiškinta 157 konstatuojamojoje dalyje, sutapo su panašiu Sąjungos suvartojimo sumažėjimu, kurį daugiausia lėmė COVID-19 pandemija ir dėl to sumažėjusi laivų statybos ir susijusių gamybos išteklių, kaip antai plieninių išgaubtų profilių paklausa. Tačiau, kaip paaiškinta 192–193 konstatuojamosiose dalyse, pastebėtas importo apimties padidėjimas po 2020 m. buvo didesnis už Sąjungos pardavimo apimties padidėjimą per tą patį laikotarpį.

(202)

2020 m. Sąjungos pramonė prarado dalį rinkos, daugiausia dėl „Laminorul“ žlugimo. Kaip parodyta 3 ir 6 lentelėse, anksčiau „Laminorul“ priklausiusi rinkos dalis iš dalies atiteko Turkijai ir Kinijai. Nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis 2019–2021 m. nuolat didėjo. Tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamosios šalys Sąjungos pramonės naudai vėl prarado dalį rinkos, kurią jos buvo perėmusios ankstesniais metais. Tačiau, nors Sąjungos pramonė sugebėjo atgauti dalį 2020 m. prarastos rinkos dalies, ji dar nepasiekė iki 2020 m. buvusio lygio. Importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo nuo [54,1–61,1] % 2019 m. iki [57,0–64,0] % per TL, t. y. padidėjo 4 %, o Sąjungos pramonė per tą patį laikotarpį dalį rinkos prarado. Todėl importas dempingo kaina, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, labai padidėjo.

5.1.2. Importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių kaina ir poveikis kainoms

(203)

Be to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį šis importas buvo vykdomas gerokai mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti kainas, siekdama iš dalies padengti padidėjusias žaliavų ir gamybos išteklių kainas, ji negalėjo padidinti savo kainų tiek, kiek tai buvo būtina gamybos sąnaudoms padengti. Be to, nors importo iš Kinijos ir Turkijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat padidėjo, jos buvo šiek tiek mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos, pradedant nuo žemesnio kainų lygio. Iš tiesų vidutinė importo iš Kinijos ir Turkijos kaina per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nuolat mažesnė už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas.

(204)

Spaudimas kainoms, patiriamas dėl importo mažomis kainomis iš Kinijos ir iš Turkijos, reiškė, kad Sąjungos pramonė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik vadovautis tomis nustatytomis kainomis ir bandyti atgauti dalį pardavimo apimties, kurią ji prarado 2020 m., kai buvo sumažėjęs suvartojimas ir padidėjo gamybos sąnaudos. Nors Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu po 2020 m. pavyko padidinti pardavimo apimtį iki 62 % 2019 m. buvusio lygio, ji negalėjo pardavimo apimties padidinti tiek, kiek padidėjo Sąjungos suvartojimas (kuris tiriamuoju laikotarpiu siekė 68 % 2019 m. lygio) ir atsižvelgiant į importą iš nagrinėjamųjų šalių (70 % 2019 m. lygio). Dėl to bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat patyrė nuostolių. Tuo pačiu laikotarpiu kiti finansiniai rodikliai, kaip antai investicijų grąža ir pinigų srautas, taip pat buvo neigiami. Nors investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo, ji visą laiką nuolat buvo neigiama, o pinigų srautas tiriamuoju laikotarpiu padidėjo tik iki 4 % 2019 m. buvusio lygio.

5.1.3. Importo dempingo kaina iš Kinijos ir Turkijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys

(205)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su didele importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtimi. Mažėjant rinkai, padidėjusi importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis kartu su mažomis vidutinėmis pardavimo kainomis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Nors iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonė sugebėjo tam tikru mastu atsigauti po to, kai 2020 m. jos pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo, dėl padidėjusio nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonė negalėjo pakankamai padidinti pardavimo kainų, kad būtų galima visiškai padengti smarkiai padidėjusias gamybos sąnaudas. Todėl dėl importo mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių kainos buvo smukdomos.

(206)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija preliminariai nustatė, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Tokia žala darė poveikį ir pardavimo apimčiai, ir kainoms.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

5.2.1. Importas iš trečiųjų šalių

(207)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Jungtinė Karalystė

Apimtis (tonomis)

[2 000 – 2 400 ]

[2 800 – 3 200 ]

[1 000 – 1 400 ]

[1 700 – 2 100 ]

Indeksas

100

140

Rinkos dalis (%)

[2,0 – 4,0 ]

[5,0 – 7,0 ]

[1,5 – 3,5 ]

[2,5 – 4,5 ]

Vidutinė kaina

[700 – 800 ]

[650 – 750 ]

[800 – 950 ]

[1 150 – 1 350 ]

Indeksas

100

110

167

Kitos trečiosios šalys

Apimtis (tonomis)

[0 –10 ]

[300 – 600 ]

[200 – 500 ]

[100 – 400 ]

Indeksas

100

11 295

8 086

6 324

Rinkos dalis (%)

[0,0 –0,5 ]

[1,0 –1,5 ]

[0,5 –1,0 ]

[0,3 –0,8 ]

Vidutinė kaina

[1 100 – 1 200 ]

[700 – 850 ]

[1 100 – 1 300 ]

Indeksas

100

101

104

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis

Apimtis (tonomis)

[2 000 – 2 400 ]

[3 100 – 3 800 ]

[1 200 – 1 900 ]

[1 800 – 2 500 ]

Indeksas

100

162

Rinkos dalis (%)

[2,0 –4,5 ]

[6,0 –8,5 ]

[2,0 –4,5 ]

[2,8 –5,3 ]

Vidutinė kaina

[700 – 800 ]

[800 – 950 ]

[1 150 – 1 350 ]

Indeksas

100

109

165

Šaltinis:

skundas, skundo pateikėjo pateikti klausimyno atsakymai, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir Eurostatas.

(208)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vienintelė kita trečioji šalis, iš kurios į Sąjungą buvo importuojama daug plieninių išgaubtų profilių, buvo Jungtinė Karalystė. Tačiau Jungtinėje Karalystėje gaminami plieniniai išgaubti profiliai tik iš dalies galėjo būti laikomi tiriamuoju produktu. Bendrovė „British Steel“, vienintelis žinomas plieninių išgaubtų profilių gamintojas Jungtinėje Karalystėje, nuo 2019 m. gamino tik ne mažiau kaip 200 mm pločio plieninius išgaubtus profilius, nuo 2020 m. – ne mažiau kaip 180 mm pločio plieninius išgaubtus profilius, o šiuo metu taip pat gamina ne mažiau kaip 160 mm plieninius išgaubtus profilius (64). Kaip paaiškinta 154 konstatuojamojoje dalyje, Eurostato sukaupta statistinė informacija apie plieninius išgaubtus profilius nagrinėjamuoju laikotarpiu yra susijusi su visų dydžių plieniniais išgaubtais profiliais, o ne tik su tiriamuoju produktu. Remdamasi skunde pateikta informacija, Komisija apskaičiavo Eurostato užfiksuoto importo kiekio dalį, susijusią su nagrinėjamuoju produktu skirtingais metais.

(209)

Kaip nurodyta 157 ir 172 konstatuojamosiose dalyse, 2020 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės pardavimo apimtis gerokai sumažėjo, o vėlesniais metais ši apimtis iš dalies padidėjo. Tuo pat metu importas iš Jungtinės Karalystės 2020 m. padidėjo 40 %, 2021 m. jis sumažėjo vos iki pusės 2019 m. buvusios apimties ir vėl padidėjo iki 16 %, palyginti su 2019 m. buvusia apimtimi. Bendradarbiaujantis naudotojas paaiškino, kad Jungtinės Karalystės gamintojas plieninius išgaubtus profilius gamina (ir eksportuoja) nereguliariai ir tik tada, kai nepaskirsto savo gamybos pajėgumų kitiems produktams.

(210)

Pastebėtas importo iš Jungtinės Karalystės apimties padidėjimas ir sumažėjimas nesutapo su tuo pačiu metu sumažėjusiu ir padidėjusiu importu iš nagrinėjamųjų šalių arba Sąjungos pramonės pardavimu. Be to, tiriamuoju laikotarpiu importo iš Jungtinės Karalystės kainos buvo gerokai didesnės už plieninių išgaubtų profilių importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas ir buvo panašios į Sąjungos pramonės kainas.

(211)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į didelę importo iš nagrinėjamųjų šalių mažomis kainomis apimtį, palyginti su importo iš kitų trečiųjų šalių apimtimi, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių nesusilpnėjo.

5.2.2. Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(212)

Sąjungos pramonės eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Sąjungos gamintojų eksporto rezultatai

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Tiriamasis laikotarpis

Eksporto apimtis (tonomis)

[1 700 –2 100 ]

[1 600 –2 000 ]

[800 –1 000 ]

[300 –500 ]

Indeksas

100

Vidutinė kaina (EUR/t)

[800 –900 ]

[700 –800 ]

[1 200 –1 350 ]

0 (*1)

Indeksas

100

161

0 (*1)

Šaltinis:

Eurostatas, skundas ir patikrinti skundo pateikėjo duomenys, susiję su eksporto apimtimi, vidutinės skundo pateikėjo nurodytos kainos.

(213)

Sąjungos pramonės eksportas nuo 2019 m. nuolat mažėjo ir tiriamuoju laikotarpiu buvo visai nereikšmingas. Sąjungos pramonė nurodė, kad šio sumažėjimo priežastis buvo suvartojimo sumažėjimas visame pasaulyje po COVID-19 pandemijos, taip pat visų pirma konkurencija dėl Turkijos eksporto mažomis kainomis, kuri vyko ne tik vidaus rinkoje, bet ir trečiųjų šalių rinkose.

(214)

Eksportas sudarė tik nedidelę viso Sąjungos pramonės pardavimo dalį – 2019 m. jis sudarė [5–9] % Sąjungos pramonės gamybos, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki [3–1] %. Todėl, nors eksporto veiklos rezultatų sumažėjimas galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, kaip savo pastabose dėl inicijavimo taip pat teigė Turkijos Vyriausybė, Komisija preliminariai padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į didelę Sąjungos pardavimo dalį, palyginti su pardavimu eksportui per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, dėl šio pardavimo eksportui sumažėjimo importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

5.2.3. COVID-19 pandemija ir sumažėjęs suvartojimas

(215)

Savo pastabose dėl inicijavimo Turkijos Vyriausybė, „Özkan“ ir „Fincantieri“ nurodė, kad COVID-19 pandemija ir tuo pačiu metu sumažėjęs suvartojimas prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos arba ją sukėlė. Kaip parodyta 2 lentelėje, plieninių išgaubtų profilių suvartojimas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 32 %, o tai iš tiesų buvo daugiausia susiję su COVID-19 pandemija, kaip nurodyta 149 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau tuo pačiu metu Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje sumažėjo dar 38 %. Be to, žalinga padėtis, susidariusi dėl didelės apimties importo mažesnėmis nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos kainomis, egzistavo jau 2019 m., o COVID-19 pandemijos poveikis prasidėjo tik nuo 2020 m. Todėl COVID-19 pandemija ir dėl jos sumažėjęs plieninių išgaubtų profilių suvartojimas Sąjungoje 2020 m. turėtų būti laikomi sunkinančiais veiksniais, o ne Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastimi.

(216)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl Sąjungos suvartojimo raidos importo dempingo kaina ir žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė, priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

5.2.4. Padidėjusios energijos kainos

(217)

Turkijos Vyriausybė teigė, kad skundo pateikėjo žalingai padėčiai poveikį padarė energijos kainų padidėjimas nuo 2021 m. pabaigos ir visų pirma 2022 m. Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, ir kad jis neturėtų būti siejamas su importu iš nagrinėjamųjų šalių.

(218)

Tačiau, kaip parodyta 8 lentelėje, nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti pardavimo kainas nuo [1 000–1 150] EUR iki [1 200–1 400] EUR. Šis padidėjimas maždaug 24 % viršijo gamybos sąnaudų padidėjimą per tą patį laikotarpį, o tai rodo, kad padidėjusias sąnaudas arba energijos kainas būtų galima perkelti pirkėjams. Nepaisant to, dėl tolesnio importo mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė vis tiek negalėjo padidinti pardavimo kainų, siekdama padengti visas savo gamybos sąnaudas.

(219)

Kaip paaiškinta 163, 180 ir 181 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė visą nagrinėjamąjį laikotarpį negalėjo koreguoti savo pardavimo kainų. Kadangi ši tendencija buvo stebima ilgą laiką, jos negalima paaiškinti vien tik energijos sąnaudų padidėjimu tiriamuoju laikotarpiu. Šis negalėjimas koreguoti pardavimo kainų sutampa su padidėjusiu importu dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalies, dėl kurio dideliu mastu verčiant parduoti mažesnėmis kainomis buvo smukdoma Sąjungos pramonės pardavimo kaina, o Sąjungos pramonė negalėjo dirbti pelningai.

(220)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad vien tik energijos kainų raida negalėjo būti Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis.

5.2.5. Produktų įvairinimas

(221)

„Özkan“ tvirtino, kad žala Sąjungos pramonei iš dalies buvo padaryta dėl to, kad laivų statybos sektoriuje įprasta pirkti įvairių dydžių ir rūšių plieninius išgaubtus profilius konkrečiam projektui iš vieno ir to paties pardavėjo, nes taip juos galima lengviau atsekti. Kadangi Sąjungos pramonė gamino tik plieninius išgaubtus profilius, kurių plotis yra iki 204 mm, „Özkan“ teigimu, ji neturėjo konkurencinio pranašumo, kurį turėjo „Özkan“, gaminanti įvairaus dydžio plieninius išgaubtus profilius.

(222)

Tačiau Komisija nerado įrodymų dėl tariamos laivų statytojų praktikos pirkti visus plieninius išgaubtus profiliu iš vieno šaltinio, o „Özkan“ tokių įrodymų taip pat nepateikė. Priešingai, bendradarbiaujantis naudotojas ir nesusijęs importuotojas pateikė pastabų, kuriose nurodė, kad būtina turėti įvairius tiekimo šaltinius, o ne pasikliauti tik vienu tiekėju. Naudotojas taip pat nurodė, kad jis paprastai pirko plieninius išgaubtus profilius kaip atsargas, siekdamas užtikrinti, kad visus tokio pat dydžio plieninius išgaubtus profilius būtų galima naudoti pakaitomis, nepriklausomai nuo jų šaltinio, ir kad pirkimo jis nesiejo su konkrečiais projektais.

(223)

Be to, Sąjungos pramonė pastaraisiais metais investavo į produktų įvairinimą, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidindama plieninių išgaubtų profilių dydį. Šiuo atžvilgiu „Fincantieri“ savo pastabose atkreipė dėmesį į skundo ištrauką, kurioje skundo pateikėjas nurodė, kad „pigiau gaminti išgaubtus profilius, kurių nominalus plotis yra iki 180 mm“. Todėl „Fincantieri“ suabejojo skundo pateikėjo sprendimu investuoti į didesnio dydžio išgaubtų profilių gamybą ir teigė, kad šis sprendimas prisidėjo prie mažo Sąjungos pramonės pelningumo.

(224)

Tačiau, priešingai, nei nurodyta pirmiau, išnagrinėjus tiek skundo, tiek patikrintus skundo pateikėjo duomenis nustatyta, kad didesnio dydžio plieninių išgaubtų profilių gamyba yra ekonomiškesnė, nes tokiu atveju reikia mažiau valcavimo, ir ji yra taip pat efektyvesnė laiko atžvilgiu. Skundo 1.3 punkte bendrovė taip pat nurodė, kad „kuo mažesnis išgaubtas profilis, tuo didesnė jo kaina“. Tai reikštų, kad Sąjungos pramonės įvairinimo strategija praeityje turėjo teigiamą poveikį jos pelningumui ir neprisidėjo prie patirtos žalos.

(225)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad tariamas nepakankamas Sąjungos pramonės plieninių išgaubtų profilių įvairinimas nebuvo toks žymus, kad dėl jo būtų sumažėjęs importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(226)

Nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės finansinė padėtis apskritai blogėjo. Šis pablogėjimas buvo ypač pastebimas 2020 m., o vėliau iki tiriamojo laikotarpio padėtis šiek tiek pagerėjo. Tačiau nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonė vis dar dirbo nuostolingai ir vis tiek negalėjo pasiekti lygio, buvusio iki 2020 m. Šios neigiamos aplinkybės sutapo su padidėjusia plieninių išgaubtų profilių importo dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalimi, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, bet mažiau nei Sąjungos pramonės rinkos dalis, kaip minėta 5.1 skirsnyje.

(227)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Importo iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatų, COVID-19 pandemijos, padariusios poveikį Sąjungos suvartojimui, padidėjusių energijos kainų ir tariamai nepakankamo produktų įvairinimo poveikis neigiamai Sąjungos pramonės gamybos apimties, pardavimo kainų ir pelningumo raidai buvo tik nedidelis.

(228)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą ir kad kitų veiksnių, vertinamų tiek atskirai, tiek kartu, nepakako, kad dėl jų būtų sumažėjęs priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos.

6. PRIEMONIŲ LYGIS

(229)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

6.1. Žalos skirtumas

(230)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(231)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamųjų šalių, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(232)

Bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį veikė nuostolingai. Skundo pateikėjas pasiūlė nustatyti 7,4 % tikslinį pelną, grindžiamą pelnu, kurį 2019 m. jis gavo už kitų rūšių produktus. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad kitos produktų rūšys buvo susijusios su automobilių vyriais ir specialios paskirties profiliais, kurie yra brangesni, sudėtingesni ir gaminami pagal konkrečius pirkėjų nurodymus. Todėl pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį buvo preliminariai nustatytas 6 % pelno dydis.

(233)

Tuo remiantis nežalinga kaina yra [1 300] – [1 600] EUR už vieną plieninių išgaubtų profilių toną, apskaičiuota prie bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjus pirmiau minėtą 6 % pelno dydį.

(234)

Tuomet, remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(235)

Žalos pašalinimo lygis visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir šių bendrovių dempingo skirtumas (žr. 120 konstatuojamąją dalį dėl KLR ir 141 konstatuojamąją dalį dėl Turkijos).

Šalis	Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas (%)	Laikinasis žalos skirtumas (%)
KLR	Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.	14,7	21,7
	Visos kitos bendrovės	14,7	21,7
Turkija	Türkiye Özkan Demir Çelik Sanayi A.Ş	13,6	30,0
	Visos kitos bendrovės	13,6	30,0

6.2. Išvada dėl priemonių lygio

(236)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:

Šalis	Bendrovė	Laikinasis antidempingo muitas
Kinijos Liaudies Respublika	Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.	14,7 %
	Visos kitos bendrovės	14,7 %
Turkija	Türkiye Özkan Demir Çelik Sanayi A.Ş	13,6 %
	Visos kitos bendrovės	13,6 %

7. SĄJUNGOS INTERESAI

(237)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

7.1. Sąjungos pramonės interesai

(238)

Sąjungoje veikia dvi bendrovės, gaminančios plieninius išgaubtus profilius. Šiose bendrovėse tiesiogiai dirba [130–160] darbuotojų ir jos yra įsikūrusios Ispanijoje ir Italijoje. 2019 m. Rumunijoje veikė dar vienas Sąjungos gamintojas. Todėl 2019 m. bendras tiesiogiai plieninių išgaubtų profilių sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius buvo beveik dvigubai didesnis už darbuotojų skaičių tiriamuoju laikotarpiu.

(239)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina per tiriamąjį laikotarpį buvo padaryta materialinė žala. Nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti savo rinkos dalį, padidinti gamybą, pajėgumų naudojimą ir kainas iki tvaraus lygio ir padidinti pelningumą iki tokio lygio, kokio tikimasi įprastomis konkurencijos sąlygomis. Dėl to Sąjungos pramonės vėl taptų tvari ir ateityje ji galėtų investuoti.

(240)

Nenustačius priemonių veikiausiai dar labiau sumažėtų rinkos dalis ir toliau mažėtų pelningumas, kuris per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jau ir taip buvo neigiamas. Dėl to gali būti uždarytos gamybos įmonės ir atleisti darbuotojai, o tai gali sukelti pavojų Sąjungos pramonės gyvybingumui. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra likę tik du Sąjungos gamintojai, ir jie abu yra mažosios ir vidutinės įmonės.

(241)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės plieniniams išgaubtiems profiliams atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

7.2. Naudotojų ir nesusijusių importuotojų interesai

(242)

Atliekant tyrimą apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas – bendrovė „Baglietto“. Deja, nepaisant keletą kartų taisytų klausimyno atsakymų, neišsamios informacijos, įskaitant aprašomąją atsakymo dalį, kiekis buvo toks, kad atsakymas buvo pernelyg nepakankamas, kad jį būtų buvę galima priimti atliekant tyrimą. Importuotojas sutiko vietoj to pateikti pastabų dėl žalos ir Sąjungos interesų. Savo pastabose „Baglietto“ nepritarė dėl antidempingo priemonių, nes, bendrovės teigimu, tokiomis priemonėmis būtų apribotas plieninių išgaubtų profilių prieinamumas Sąjungoje ir taip Sąjungos rinkoje galėtų būti iš esmės sukurta duopolinė arba monopolinė padėtis.

(243)

Apie save taip pat pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du naudotojai. Vieno naudotojo atsakymas buvo pernelyg nepakankamas, kad jį būtų galima priimti atliekant tyrimą, o naudotojo „Fincantieri“ atsakymas buvo priimtas ir iš karto patikrintas. Bendrovė „Fincantieri“ yra didžiausia Sąjungos laivų statybos bendrovė, todėl ji yra viena iš svarbiausių tiriamojo produkto naudotojų.

(244)

„Fincantieri“ visų pirma tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones rinka būtų beveik uždaryta importuojamų plieninių išgaubtų profilių atžvilgiu ir kiltų pavojus, kad atsiras pasiūlos, ypač 160–200 mm pločio plieninių išgaubtų profilių, kuriuos gamina tik vienas Sąjungos gamintojas, trūkumas. Antra, naudotojas teigė, kad nustačius priemones dar labiau sumažėtų prieinamumas Sąjungos rinkoje. „Fincantieri“ teigimu, Sąjungos pramonė neturi pakankamai pajėgumų, reikalingų patenkinti viso laivų statybos sektoriaus poreikius. Be to, tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė vėlavo tiekti produktus ir buvo atsiradę logistinių problemų, dėl kurių „Fincantieri“ buvo priversta importuoti iš nagrinėjamųjų šalių. Trečia, „Fincantieri“ nurodė, kad be nagrinėjamųjų šalių nėra kitų patikimų alternatyvių plieninių išgaubtų profilių tiekėjų.

(245)

Be importuotojo ir naudotojo, Turkijos Vyriausybė taip pat teigė, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungos rinkoje susidarytų monopolinė padėtis. Turkijos Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį į galiojančias apsaugos priemones, taikomas importuojamiems produktams iš plieno, įskaitant plieninius išgaubtus profilius, kuriomis, jos nuomone, Sąjungos pramonė jau yra pakankamai apsaugota.

(246)

Iš esmės visi pagrindiniai naudotojo, importuotojo ir Turkijos Vyriausybės pateikti argumentai buvo susiję su tuo, kad šalys baiminosi, jog nustačius antidempingo priemones gali pritrūkti pasiūlos ir kad Sąjungos rinkoje susidarys monopolinė padėtis. Tačiau antidempingo priemonių nustatymo tikslas ir numatomas poveikis niekada nėra užkirsti kelią importuoti trečiųjų šalių produktus į Sąjungos rinką. Šiomis priemonėmis siekiama pašalinti prekybą iškreipiantį žalingo dempingo poveikį ir taip atkurti konkurenciją bei vienodas sąlygas Sąjungos gamintojams. Tai, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu veikė ne visu pajėgumu, rodo, kad Sąjungos gamintojai Sąjungos rinkoje galėjo parduoti daugiau plieninių išgaubtų profilių.

(247)

Be to, nebuvo jokių požymių, kad importuotojai ar naudotojai negalėtų absorbuoti kainų, kurios padidėtų nustačius antidempingo priemones. Išnagrinėjus „Baglietto“ pateiktą informaciją nebuvo galima nustatyti, ar importuotojai galėtų absorbuoti siūlomą antidempingo muitą.

(248)

Tačiau patikrinus bendradarbiaujančio naudotojo duomenis ir pareiškimus aiškiai nustatyta, kad dėl padidėjusių plieninių išgaubtų profilių kainų naudotojai žalos nepatirtų. Nagrinėjamųjų šalių kilmės plieniniai išgaubti profiliai tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažiau nei 10 % visų naudotojo įsigytų plieninių išgaubtų profilių. Be to, plieninių išgaubtų profilių sąnaudos sudarė nedidelę visų „Fincantieri“ produktų, kuriuose naudojami plieniniai išgaubti profiliai, bendrų gamybos sąnaudų dalį (mažiau nei 0,5 %). Todėl tikėtina, kad bet koks padidėjusių plieninių išgaubtų profilių sąnaudų poveikis pakankamai dideliam „Fincantieri“ pelnui bus labai nedidelis.

(249)

Be to, kalbant apie galimą tiekimo šaltinių trūkumą, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, būtų daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės finansinei padėčiai ir dėl to du likę Sąjungos gamintojai galėtų peržiūrėti savo investavimo strategijas ir sutelkti dėmesį į kitas, šiuo metu pelningesnes gamybos linijas, o taip iš esmės būtų nutraukta plieninių išgaubtų profilių gamyba Sąjungoje.

(250)

Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos plieninių išgaubtų profilių importuotojai ir naudotojai taptų visiškai priklausomi nuo importo iš trečiųjų šalių, kurios, visų šalių teigimu, iš tikrųjų būtų tik Kinija ir Turkija. Siekiant nebūti priklausomiems nuo importo tik iš labai riboto skaičiaus trečiųjų šalių tiekėjų, būtina ir toliau įvairinti tiekimo šaltinius, įskaitant Sąjungoje esančius tiekimo šaltinius. Nustačius antidempingo muitus, kuriais būtų atkurta konkurencija ir sudarytos vienodos sąlygos Sąjungos gamintojams, būtų užtikrinamas įvairinimas ir galimybė pasirinkti tiekimo šaltinį, kaip prašė visos šalys.

(251)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tvirtinimai dėl galimai nepakankamo tiekimo šaltinių skaičiaus ir galimos duopolinės/monopolinės padėties buvo preliminariai atmesti.

(252)

Kaip minėta 245 konstatuojamojoje dalyje, Turkijos Vyriausybė pateikė papildomą argumentą, teigdama, kad Sąjungos pramonė jau yra apsaugota apsaugos priemonėmis, kurios šiuo metu taikomos produktams iš plieno, įskaitant plieninius išgaubtus profilius (65). Tačiau apsaugos priemonės yra laikinos ir jų loginis pagrindas bei tikslas skiriasi nuo antidempingo priemonių loginio pagrindo ir tikslo. Todėl šis su apsaugos priemonėmis susijęs tvirtinimas buvo preliminariai atmestas.

7.3. Išvada dėl Sąjungos interesų

(253)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos ir Turkijos kilmės plieniniams išgaubtiems profiliams neatitiktų Sąjungos interesų.

8. LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(254)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygmens ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(255)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Turkijos kilmės plieniniams išgaubtiems profiliams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus (229–236 konstatuojamosios dalys). Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(256)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Šalis	Bendrovė	Laikinasis antidempingo muitas
Kinijos Liaudies Respublika	Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.	14,7 %
	Visos kitos bendrovės	14,7 %
Turkija	Türkiye Özkan Demir Çelik Sanayi A.Ş	13,6 %
	Visos kitos bendrovės	13,6 %

(257)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

9. INFORMACIJA PIRMINIAME ETAPE

(258)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(259)

Turkijos eksportuojantis gamintojas „Özkan Demir“ pateikė pastabą, kad pardavimo vidaus rinkoje kiekiai buvo klaidingai suapvalinti, todėl dempingo skirtumas buvo didesnis. Atlikusi analizę, Komisija priėmė šį tvirtinimą ir ištaisė klaidą remdamasi nesuapvalintais skaičiais. Dėl to laikinasis antidempingo skirtumas pasikeitė nuo 14,3 % iki 13,6 %.

(260)

Kinijos eksportuojantis gamintojas „Changshu Longteng“ taip pat pateikė pastabų, tačiau jos nebuvo susijusios su skaičiavimų tikslumu. Todėl šios pastabos bus nagrinėjamos galutiniame tyrimo etape.

10. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(261)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(262)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Turkijos kilmės nelegiruotojo plieno išgaubtiems profiliams, kurių plotis ne didesnis kaip 204 mm ir kurių KN kodas šiuo metu yra ex 7216 50 91 (TARIC kodas 7216509110), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2. Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Šalis	Bendrovė	Laikinasis antidempingo muitas	Papildomas TARIC kodas
Kinijos Liaudies Respublika	Changshu Longteng Special Steel Co., Ltd.	14,7 %	899J
Kinijos Liaudies Respublika	Visos kitos bendrovės	14,7 %	8999
Turkija	Türkiye Özkan Demir Çelik Sanayi A.Ş	13,6 %	899K
Turkija	Visos kitos bendrovės	13,6 %	8999

3. 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios nuostatos, kuriomis reglamentuojami muitai.

2 straipsnis

1. Pastabas raštu dėl šio reglamento suinteresuotosios šalys pateikia Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2. Prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui suinteresuotosios šalys raginamos pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali nagrinėti prašymus, pateiktus pasibaigus šiam terminui, ir gali priimti sprendimą tam tikrais atvejais juos patenkinti.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas 6 mėnesių laikotarpiu.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. liepos 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos ir Turkijos kilmės išgaubtų profilių inicijavimą (OL C 431, 2022 11 14, p. 11).

(3) https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2640.

(4) 2022 m. spalio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2068, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 277, 2022 10 27, p. 149); 2022 m. vasario 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/191 kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 36 2022 2 17, p. 1); 2022 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/95, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas, taip pat taikomas iš Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų siunčiamoms tam tikroms importuojamoms vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip šių šalių kilmės (OL L 16, 2022 1 25, p. 36); 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2239, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plieniniams pramoninių vėjo jėgainių bokštams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 450, 2021 12 16, p. 59); 2021 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/635, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 132, 2021 4 19, p. 145).

(5) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 80 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 208 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 59 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 67–74 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 149–150 konstatuojamąsias dalis.

(6) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 64 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 192 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 46 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 67–74 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 115–118 konstatuojamąsias dalis.

(7) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 66 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 193–194 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 47 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 67–74 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 119–122 konstatuojamąsias dalis. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises, KKP organai tiek valstybės valdomose įmonėse, tiek privačiose bendrovėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės. 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse. Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, tiriamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(8) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 68 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 195–201 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 48–52 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 67–74 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 123–129 konstatuojamąsias dalis.

(9) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 74 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 202 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 53 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 67–74 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 130–133 konstatuojamąsias dalis.

(10) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 75 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 203 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 54 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 67–74 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 134–135 konstatuojamąsias dalis.

(11) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 76 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 204 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 55 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 67–74 konstatuojamąsias dalis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 136–145 konstatuojamąsias dalis.

(12) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, SWD(2017) 483 final/2, 2017 12 20, skelbiamas adresu https://ec.europa.eu/transparency/documents-register/detail?ref=SWD(2017)483&lang = lt.

(13) „Hebei Jitai Special Steel Group Co., Ltd.“ (be datos). „Baidu“, skelbiama adresu: https://baike.baidu.com/item/%E6%B2%B3%E5%8C%97%E5%90%89%E6%B3%B0%E7%89%B9%E9%92%A2%E9%9B%86%E5%9B%A2%E6%9C%89%E9%99%90%E5%85%AC%E5%8F%B8/4599958 (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(14) „Mokykitės šimtametę partijos istoriją ir ženkite pirmyn aukštai iškėlę galvas“ – bendrovės „Tangshan Baigong Industrial Development Co., Ltd.“ atstovai lankėsi Li Dazhao atminimo salėje. (2021 m., birželio 17 d.). „Tsuniversal“, skelbiama adresu https://www.tsuniversal.com/news/74.html (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(15) „Suqian Nangang Jinxin Rolling Co., Ltd.“ (be datos). „QCC“, skelbiama adresu https://www.qcc.com/firm/e466e01d6e0994f2d8c8736a6d7e4da7.html (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(16) 2022 m. Jingye Group partijos komitetas palankiai įvertino pažangius partijos filialus ir pavyzdinius partijos narius. (2023 m. kovo 3 d.). „Jingye Group“, skelbiama adresu http://www.hbjyjt.com/content/?2085.html (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(17) Žr., pavyzdžiui, KKP įstatų 33 straipsnį, Kinijos bendrovių įstatymo 19 straipsnį arba 2020 m. KKP centrinio komiteto generalinio biuro paskelbtas gaires dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje,

(18) skelbiama adresu http://www.chinaisa.org.cn/gxportal/xfgl/portal/content.html?articleId=5b2ddec5eba936fba45d7bd801b09f6ff30d867762906011672eaeda213c54ac&columnId=0227750914a0f2a722c5b71b220e0aa19ceb0ee2cd7a7e325a35f6591cdbf66a (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(19) Žr.: https://www.miit.gov.cn/jgsj/ycls/gzdt/art/2020/art_8fc2875eb24744f591bfd946c126561f.html (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

https://www.miit.gov.cn/jgsj/ycls/gzdt/art/2020/art_8fc2875eb24744f591bfd946c126561f.html (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(20) Žr. 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano IV skirsnio 3 poskirsnį.

(21) Žr. 14-ojo plieno laužo pramonės vystymo penkmečio plano II skirsnio 1 poskirsnį.

(22) Žr. Šandongo provincijos 14-ąjį laivų statybos ir jūrų inžinerijos įrangos plėtros penkmečio planą, skelbiamą adresuhttp://gxt.shandong.gov.cn/art/2022/3/29/art_103885_10301690.html (žiūrėta 2023 m. balandžio 4 d.) ir 14-ąjį laivų ir jūrų inžinerijos įrangos pramonės plėtros Dziangsu provincijoje penkmečio planą, skelbiamą adresu https://gxt.jiangsu.gov.cn/art/2022/3/22/art_6197_10385582.html (žiūrėta 2023 m. balandžio 4 d.).

(23) Žr. Hebėjaus provincijos trijų metų klasterių plėtojimo plieno pramonės grandinėje veiksmų plano I skyriaus 3 skirsnį, skelbiamą adresu https://huanbao.bjx.com.cn/news/20200717/1089773.shtml (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(24) Tangšano savivaldybės liaudies Vyriausybė paskelbė Tangšano plieno pramonės veiksmų planą „1 + 3“. (2022 m. birželio 6 d.). Kinijos geležies ir plieno asociacija, skelbiama adresu http://www.chinaisa.org.cn/gxportal/xfgl/portal/content.html?articleId=e2bb5519aa49b566863081d57aea9dfdd59e1a4f482bb7acd243e3ae7657c70b&columnId=3683d857cc4577e4cb75f76522b7b82cda039ef70be46ee37f9385ed3198f68a (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(25) Žr. Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą plano II skyriaus 3 skirsnį, skelbiama adresu https://huanbao.bjx.com.cn/news/20211210/1192881.shtml (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(26) Liming, C. (2018 m., gruodžio 2 d.). Pokalbis su bendrovės „Longteng Special Steel“ pirmininku, generaliniu direktoriumi ir partijos sekretoriumi Ji Bingyuan.

(27) Bendrovės „Longteng Special Steel“ ir „Huaneng Jiangsu“ susitarė dėl strateginio bendradarbiavimo. (2021 m., birželio 22 d.). Mobilioji programėlė „Sina Finance“. https://finance.sina.com.cn/money/future/indu/2021-06-22/doc-ikqcfnca2450921.shtml (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(28) Kinijos eksporto ir importo banko Dziangsu padalinys pasirašė susitarimą dėl tvirtesnio bendradarbiavimo su Čangšu savivaldybės liaudies Vyriausybe. (2021 m., kovo 26 d.). „JSCHINA“, skelbiama adresu https://jsnews.jschina.com.cn/xhh/news/202103/t20210326_2753645.shtml (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(29) Transporto biuro partijos komitetas ir bendrovė „Longteng Special Steel“ surengė susitarimo dėl partijos stiprinimo pasirašymo ceremoniją (2020 m., rugpjūčio 5 d.). Čangšu Vyriausybė, skelbiama adresu http://www.changshu.gov.cn/zgcs/c100297/202008/03d86105d1b24c0093db89f968f834f7.shtml (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(30) Huang Yixin (be datos). „Aiqicha Baidu“, skelbiama adresu https://aiqicha.baidu.com/person?personId=4736c00788016f6251d98eb690072596 (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(31) Ataskaitos III dalies 14 skyrius, p. 346 ir toliau.

(32) Žr. 14-ąjį Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planą ir ilgalaikius tikslus iki 2035 m. (III dalies VIII straipsnis), paskelbtus adresu https://cset.georgetown.edu/publication/china-14th-five-year-plan/ (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(33) Žr. visų pirma 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano I ir II skirsnius.

(34) Žr. 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano p. 22.

(35) Žr. 2022 m. Tangšano (Hebėjus) savivaldybės geležies ir plieno sektorių 1 + 3 veiksmų plano 4 skyriaus 2 skirsnį, skelbiama adresu http://www.chinaisa.org.cn/gxportal/xfgl/portal/content.html?articleId=e2bb5519aa49b566863081d57aea9dfdd59e1a4f482bb7acd243e3ae7657c70b&columnId=3683d857cc4577e4cb75f76522b7b82cda039ef70be46ee37f9385ed3198f68a (žiūrėta 2023 m. balandžio 3 d.).

(36) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 134–135 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 143–144 konstatuojamąsias dalis.

(37) „World Bank Open Data“ – didesnių vidutinių pajamų šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(38) OL L 450, 2021 12 16, p. 59.

(39) 2019 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/687, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 116, 2019 5 3, p. 5).

(40) https://www.gtis.com/gta

(41) https://xml.metalbulletin.com/mb-index.html

(42) https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Labour-Cost-Statistics-2020-37495

(43) https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Electricity-and-Natural-Gas-Prices-Period-I:-January-June,-202245567

(44) https://www.izsu.gov.tr/YuklenenDosyalar/AtikSuTarifeleri

(45) 2020 m. kovo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/353, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su plieniniais ratlankiais, galutinis surinkimas (OL L 65, 2020 3 4, p. 9).

(46) 2020 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1408, kuriuo tam tikriems importuojamiems Indonezijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis antidempingo muitas (OL L 325, 2020 10 7, p. 26).

(47) OL L 450, 2021 12 16, p. 59.

(48) 2019 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/687, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 116, 2019 5 3, p. 5).

(49) 2022 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/95, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas, taip pat taikomas iš Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų siunčiamoms tam tikroms importuojamoms vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip šių šalių kilmės (OL L 16, 2022 1 25, p. 36).

(50) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti.

(51) https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Labour-Cost-Statistics-2020-37495

(52) https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Consumer-Price-Index-January-2023-49655.

(53) https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Electricity-and-Natural-Gas-Prices-Period-I:-January-June,-2022-45567.

(54) https://www.izsu.gov.tr/YuklenenDosyalar/AtikSuTarifeleri/Tarifeler_01092022.jpg.

(55) Nuo 1 EUR = 10,6809 Turkijos lirų pirmąjį TL mėnesį (2021 m. spalio mėn.) iki 1 EUR = 18,1465 Turkijos lirų paskutinį TL mėnesį (t. y. iš viso +70 %). Šaltiniai: Europos Centrinis Bankas, Biudžeto GD, „Pacific Exchange Rate Service“.

(56) Pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas užsienio valiuta.

(57) Skundo F.7.9 ir H.9.1 priedai.

(58) Ši tendencija taip pat buvo patvirtinta skundo pateikėjo atsakymų Sąjungos gamintojams skirto klausimyno 5 lentelėje, kuri buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje atsakymų versijoje (TRON dokumentas t22.006788).

(59) Ši tendencija taip pat buvo patvirtinta skundo pateikėjo atsakymų Sąjungos gamintojams skirto klausimyno 7 lentelėje, kuri buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje atsakymų versijoje (TRON dokumentas t22.006788).

(60) Ši tendencija taip pat buvo patvirtinta skundo pateikėjo atsakymų Sąjungos gamintojams skirto klausimyno 12 lentelėje, kuri buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje atsakymų versijoje (TRON dokumentas t22.006788).

(61) Duomenų bazė „Orbis“, kurią teikia „Bureau Van Dijk“ (https://orbis.bvdinfo.com).

(62) Ši tendencija taip pat buvo patvirtinta skundo pateikėjo atsakymų Sąjungos gamintojams skirto klausimyno 29 lentelėje, kuri buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje atsakymų versijoje (TRON dokumentas t22.006788).

(63) Ši tendencija taip pat buvo patvirtinta skundo pateikėjo atsakymų Sąjungos gamintojams skirto klausimyno suvestinėje lentelėje, kuri buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje atsakymų versijoje (TRON dokumentas t22.006788).

(64) Žr. skundo F.7.8 priedą, pateikiamą nekonfidencialioje rinkmenoje, ir „British Steel“ išgaubtų profilių brošiūrą, kurią galima rasti čia: https://britishsteel.co.uk/what-we-do/special-profiles/bulb-flats/ (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. balandžio 14 d.).

(*1) Skundo pateikėjas tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo.

(65) 2022 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/978, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatoma galutinė apsaugos priemonė (OL L 167, 2022 6 24, p. 58).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 177

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	66 metai 2023m. liepos 12d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2023 m. liepos 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1441 dėl Komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų vykdomos procedūros išsamios tvarkos	1
	*	2023 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/1442, kuriuo dėl leidimų naudoti chemines medžiagas pakeitimų ir naujų cheminių medžiagų įtraukimo į sąrašą iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, I priedas ( 1 )	45
	*	2023 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1443 dėl leidimo naudoti Lactiplantibacillus plantarum DSM 19457 preparatą kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą atnaujinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1065/2012 ( 1 )	59
	*	2023 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1444, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Turkijos kilmės plieniniams išgaubtiems profiliams nustatomas laikinasis antidempingo muitas	63
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	2023 m. liepos 4 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimu įsteigto Jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2023, kuriuo pakeičiamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimo IV priedas [2023/1445]	107


	(1) Tekstas svarbus EEE.