(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Kroatijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Varaždinsko bučino ulje“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Varaždinsko bučino ulje“ turi būti įregistruotas,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo ir atnaujinimo pagrindas bei tvarka;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1263/2011 (2) Lactiplantibacillus plantarum DSM 12836 (ankstesnis taksonominis pavadinimas – Lactobacillus plantarum DSM 12836), Lactiplantibacillus plantarum DSM 12837 (ankstesnis taksonominis pavadinimas – Lactobacillus plantarum DSM 12837), Lentilactobacillus buchneri DSM 16774 (ankstesnis taksonominis pavadinimas – Lactobacillus buchneri DSM 16774), Pediococcus acidilactici DSM 16243, Pediococcus pentosaceus DSM 12834, Lacticaseibacillus paracasei DSM 16245 (ankstesnis taksonominis pavadinimas – Lactobacillus paracasei DSM 16245), Levilactobacillus brevis DSM 12835 (ankstesnis taksonominis pavadinimas – Lactobacillus brevis DSM 12835), Lacticaseibacillus rhamnosus NCIMB 30121 (ankstesnis taksonominis pavadinimas – Lactobacillus rhamnosus NCIMB 30121), Lactococcus lactis NCIMB 30160, Lentilactobacillus buchneri DSM 12856 (ankstesnis taksonominis pavadinimas – Lactobacillus buchneri DSM 12856) ir Lactococcus lactis DSM 11037 preparatus leista 10 metų naudoti kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedus;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 14 straipsnio 1 dalį buvo pateikti prašymai atnaujinti leidimą naudoti Lactiplantibacillus plantarum DSM 12836, Lactiplantibacillus plantarum DSM 12837, Lentilactobacillus buchneri DSM 16774, Pediococcus acidilactici DSM 16243, Pediococcus pentosaceus DSM 12834, Lacticaseibacillus paracasei DSM 16245, Levilactobacillus brevis DSM 12835, Lacticaseibacillus rhamnosus NCIMB 30121, Lactococcus lactis NCIMB 30160, Lentilactobacillus buchneri DSM 12856 ir Lactococcus lactis DSM 11037 preparatus kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedus ir tuos priedus priskirti prie priedų kategorijos „technologiniai priedai“ ir funkcinės grupės „siloso priedai“. Kartu su prašymais buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 14 straipsnio 2 dalį;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2021 m. gegužės 5 d. (3) , (4), 2021 m. birželio 23 d. (5) , (6) , (7), 2021 m. rugsėjo 29 d. (8) , (9) , (10), 2021 m. lapkričio 10 d. (11), 2022 m. sausio 26 d. (12) ir 2022 m. kovo 23 d. (13) nuomonėse padarė išvadą, kad pareiškėjai pateikė įrodymų, iš kurių matyti, kad leidžiamomis naudojimo sąlygomis priedai išlieka saugūs visų rūšių gyvūnams, vartotojams ir aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad preparatai nedirgina odos ir akių, tačiau jie turėtų būti laikomi odą ir kvėpavimo takus jautrinti galinčiomis medžiagomis;

(5)

pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 378/2005 (14) 5 straipsnio 4 dalies c punktą Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija nusprendė, kad ankstesniuose vertinimuose padarytos išvados ir pateiktos rekomendacijos yra pagrįstos ir taikytinos dabartiniams prašymams;

(6)

šių preparatų vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl leidimas naudoti tuos priedus turėtų būti atnaujintas;

(7)

Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio priedų naudotojų sveikatai;

(8)

dėl leidimo naudoti šiuos preparatus kaip pašarų priedus atnaujinimo ir nustojus galioti kitam leidimui, susijusiam su Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1263/2011, tas reglamentas turėtų būti panaikintas;

(9)

saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti leidimo naudoti Lactiplantibacillus plantarum DSM 12836, Lactiplantibacillus plantarum DSM 12837, Lentilactobacillus buchneri DSM 16774, Lacticaseibacillus paracasei DSM 16245, Levilactobacillus brevis DSM 12835, Lacticaseibacillus rhamnosus NCIMB 30121 ir Lentilactobacillus buchneri DSM 12856 preparatus sąlygų pakeitimų, todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pasirengti laikytis naujų reikalavimų, atsiradusių dėl leidimo atnaujinimo;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo ir atnaujinimo pagrindas bei tvarka;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 837/2012 (2) Aspergillus oryzae DSM 22594 gaminamos 6-fitazės preparatą leista 10 metų naudoti kaip naminių paukščių, nujunkytų paršelių, penimų kiaulių ir paršavedžių pašarų priedą;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 14 straipsnį buvo pateiktas prašymas atnaujinti leidimą naudoti Aspergillus oryzae DSM 33699 gaminamos 6-fitazės preparatą kaip naminių paukščių, penimų kiaulių, nujunkytų paršelių ir paršavedžių pašarų priedą ir priskirti jį prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“ ir funkcinės grupės „virškinimo stimuliatoriai“. Prašyme prašoma pakeisti produkuojančiąją padermę, t. y. Aspergillus oryzae DSM 22594 padermę pakeisti Aspergillus oryzae DSM 33699 paderme, ir kartu pateikiami duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal to reglamento 14 straipsnio 2 dalį;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2022 m. lapkričio 22 d. (3) nuomonėje padarė išvadą, kad naujoji produkuojančioji padermė Aspergillus oryzae DSM 33699 nekelia susirūpinimo dėl saugos ir kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Aspergillus oryzae DSM 33699 gaminamos 6-fitazės preparatas yra saugus tikslinėms rūšims, vartotojams ir aplinkai. Dėl naudotojų saugos dirbant su preparatu, nesant duomenų apie galutinę jo sudėtį, Tarnyba negalėjo padaryti išvados, ar priedas gali dirginti akis ar odą arba jautrinti odą, tačiau laikėsi nuomonės, kad priedas yra kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga. Galiausiai Tarnyba padarė išvadą, kad priedas gali būti veiksmingas naminiams paukščiams, penimoms kiaulėms, nujunkytiems paršeliams ir paršavedėms, kai mažiausias rekomenduojamas jo kiekis yra 500 FYT/kg visaverčio pašaro;

(5)

pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 378/2005 (4) 5 straipsnio 4 dalies c punktą Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija nusprendė, kad ankstesniame vertinime padarytos išvados ir pateiktos rekomendacijos yra pagrįstos ir taikytinos šiam prašymui;

(6)

Aspergillus oryzae DSM 33699 gaminamos 6-fitazės preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl leidimas naudoti šį priedą turėtų būti atnaujintas;

(7)

Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai;

(8)

kadangi saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti nagrinėjamojo preparato leidimo sąlygų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų su leidimu susijusių reikalavimų;

(9)

atnaujinus leidimą naudoti Aspergillus oryzae DSM 33699 gaminamos 6-fitazės preparatą kaip pašarų priedą, Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 837/2012 turėtų būti panaikintas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

nuo 2022 m. vasario 24 d. neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą daro poveikį laivybos operacijoms Ukrainos Juodosios jūros uostuose, iš kurių eksportuojama apie 90 % Ukrainos grūdų ir aliejingųjų sėklų. Siekiant paremti Ukrainos ūkininkus ir prisidėti prie pasaulinio ir Sąjungos aprūpinimo maistu saugumo užtikrinimo, skubiai prireikė alternatyvių logistikos maršrutų, todėl Sąjunga ėmėsi konkrečių priemonių, kad palengvintų Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą ir didesnio masto dvišalę prekybą su Sąjunga, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Veiksmų planas dėl ES ir Ukrainos solidarumo koridorių Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportui ir dvišalei prekybai su ES palengvinti“ (2);

(2)

bendromis valstybių narių, visų pirma Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos, taip pat Ukrainos, Moldovos, tarptautinių partnerių ir Komisijos pastangomis, ES ir Ukrainos solidarumo koridoriai tapo gyvybiškai svarbūs Ukrainos ekonomikai ir naujomis jungtimis su Sąjunga, taip pat veikiantys kaip apsaugos nuo pasaulinės maisto krizės priemonė;

(3)

nors padaryta daug patobulinimų, vis dar išlieka didelių logistinių kliūčių. Infrastruktūros vis dar nepakanka, kad būtų galima susidoroti su staigiai išaugusiais srautais, trūksta perkrovimo įrangos ir pajėgumų, todėl logistikos išlaidos yra didelės. Jungtis galima pagerinti geriau koordinuojant tranzitą, tobulinant infrastruktūrą ir mažinant bendras logistikos išlaidas, taip užtikrinant, kad Ukrainos kilmės grūdai ir aliejingosios sėklos prireikus galėtų būti gabenamos į daugiau vakarinių Sąjungos valstybių narių ir, jei reikia, už jos ribų;

(4)

dėl pirmiau aprašytų didelių logistikos išlaidų ir kliūčių padidėjo grūdų ir aliejingųjų sėklų importas iš Ukrainos į netoli Ukrainos esančias valstybes nares;

(5)

dėl tokios padėties daugelyje Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos regionų kyla kainos. Be to, dėl šio importo perpildomi sandėliavimo pajėgumai ir logistikos grandinės. Šios aplinkybės daro poveikį kai kurių šių valstybių narių regionų ūkininkų ekonominiam gyvybingumui ir rinkos perspektyvoms. Galiausiai tai gali kelti pavojų įprastam ES ir Ukrainos solidarumo koridorių veikimui;

(6)

siekdama išvengti spartaus padėties pablogėjimo, Komisija priėmė pirmąją skubios paramos priemonę, skirtą nukentėjusiems Bulgarijos, Lenkijos ir Rumunijos ūkininkams pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/739 (3), visų pirma atsižvelgdama į vidaus tiekimo padėtį ir logistikos problemas tose valstybėse narėse;

(7)

atsižvelgiant į neigiamo ekonominio poveikio atitinkamoms valstybėms narėms mastą, būtina išplėsti pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/739 priimtos paramos priemonės taikymo sritį, kad ji apimtų Vengriją ir Slovakiją, ir skirti papildomą finansavimą, kad būtų galima tinkamiau ištaisyti šią padėtį;

(8)

tokia padėtis yra konkreti problema, kuriai taikomas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 221 straipsnis. Šios konkrečios problemos, kuri yra aktuali keliuose kelių valstybių narių regionuose, neįmanoma išspręsti to reglamento 219 arba 220 straipsnyje numatytomis priemonėmis, nes ji nėra konkrečiai susijusi nei su esamu rinkos sutrikimu arba konkrečiu tokio sutrikimo pavojumi, nei su kovos su gyvūnų ligų plitimu priemonėmis arba vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai. Be to, siekiant užtikrinti, kad ūkininkų ekonominis gyvybingumas tam tikruose Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos regionuose toliau sparčiai nemažėtų, reikia skubiai imtis intervencinių veiksmų;

(9)

todėl tikslinga nustatyti skubios paramos priemonę ir Bulgarijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovakijai skirti finansinę dotaciją ūkininkams, nukentėjusiems nuo išaugusio grūdų ir aliejingųjų sėklų importo iš Ukrainos, paremti tik tikrai būtinu laikotarpiu;

(10)

Bulgarijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovakijai skirtina suma turėtų būti nustatyta visų pirma atsižvelgiant į jų atitinkamą svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis tiesioginėms išmokoms taikomomis grynosiomis viršutinėmis ribomis, nurodytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (4) III priede, ir santykiniu grūdų ir aliejingųjų sėklų prekybos augimu tose šalyse;

(11)

Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija turėtų paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į sunkumų ir ekonominės žalos, kuriuos patiria grūdus ir aliejingąsias sėklas auginantys ūkininkai paveiktuose regionuose, mastą ir kartu užtikrinama, kad tie ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ir konkurencijos iškraipymo;

(12)

Bulgarijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovakijai skirta suma kompensuotų tik dalį paveiktų regionų ūkininkų patirtų faktinių nuostolių, todėl šioms valstybėms narėms turėtų būti leista suteikti papildomą nacionalinę paramą tiems gamintojams laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir terminų;

(13)

siekiant Bulgarijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovakijai suteikti lakstumo skirstyti pagalbą pagal aplinkybes, kuriomis reikia susidoroti su ūkininkų patiriamais sunkumais, joms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, išvengiant kompensacijos permokos ūkininkams;

(14)

kad būtų išvengta kompensacijos permokos, Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija turėtų atsižvelgti į paramą, suteiktą pagal kitas nacionalines ar Sąjungos paramos priemones arba privačias schemas, siekiant reaguoti į išaugusio grūdų ir aliejingųjų sėklų importo iš Ukrainos poveikį paveiktuose regionuose;

(15)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pagalbos sumos nustatytos eurais, ir siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų skiriama vienodomis sąlygomis ir vienu metu, būtina nustatyti euro kaip nacionalinės valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms – Bulgarijai, Vengrijai, Lenkijai ir Rumunijai – skirtos sumos konvertavimo datą. Kadangi šiame reglamente galutinis pagalbos paraiškų pateikimo terminas nenumatytas, taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 (5) 30 straipsnio 3 dalį tikslinga laikyti, kad šiame reglamente nustatytoms sumoms taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra šio reglamento įsigaliojimo data;

(16)

dėl su biudžetu susijusių priežasčių Sąjunga turėtų finansuoti Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos patirtas išlaidas tik jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos;

(17)

šiai neatidėliotinai priemonei skirta parama turėtų būti išmokėta iki 2023 m. gruodžio 31 d. Kadangi po 2023 m. gruodžio 31 d. mokėjimai nebebus atliekami, Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 5 straipsnio 2 dalis neturėtų būti taikoma;

(18)

siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai stebėti, kiek ši neatidėliotina priemonė yra veiksminga, Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija turėtų teikti Komisijai išsamią informaciją apie jos įgyvendinimą;

(19)

siekiant užtikrinti, kad ūkininkai pagalbą gautų kuo greičiau, Bulgarijai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Slovakijai turėtų būti suteikta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(20)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (toliau – ES strategija);

(2)

ES strategijoje pabrėžiamas Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (CWC) ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) esminis vaidmuo kuriant pasaulį be cheminio ginklo. ES strategijoje Sąjunga įsipareigojo dėti pastangas, kad būtų visuotinai laikomasi pagrindinių nusiginklavimo ir neplatinimo sutarčių bei susitarimų, įskaitant CWC;

(3)

nuo 2004 m. ES remia OPCW veiklą; Tarybos sprendimais 2009/569/BUSP (1), 2012/166/BUSP (2), (BUSP) 2015/259 (3), (BUSP) 2019/538 (4), (BUSP) 2021/1026 (5) ir (BUSP) 2021/2073 (6) ir Tarybos bendrieji veiksmais 2004/797/BUSP (7), 2005/913/BUSP (8) ir 2007/185/BUSP (9);

(4)

intensyvų ir tikslingą Sąjungos paramos OPCW veiksmams tiekimą būtina toliau tęsti aktyviai įgyvendinant ES strategijos III skyrių. Visų pirma reikia vykdyti tolesnę veiklą, kad būtų didinamas OPCW veiklos efektyvumas ir CWC šalies pajėgumas vykdyti savo įsipareigojimus. Todėl, siekiant teikti tą paramą, Sąjunga turėtų priimti šį sprendimą;

(5)

OPCW techniniam sekretoriatui turėtų būti pavestas veiklos, vykdytinos pagal šį sprendimą, techninis įgyvendinimas,

(1)

Partnerystės susitarimas tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių (1) (toliau – AKR ir ES partnerystės susitarimas) buvo pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu ir įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. Remiantis AKR ir ES ambasadorių komiteto sprendimu Nr. 3/2019 (2) (toliau – sprendimas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių), jis turi būti taikomas iki 2023 m. birželio 30 d.;

(2)

pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą derybos dėl naujojo AKR ir ES partnerystės susitarimo (toliau – naujasis susitarimas) pradėtos 2018 m. rugsėjo mėn. Naujasis susitarimas iki 2023 m. birželio 30 d., dabartinės teisinės sistemos galiojimo laikotarpio pabaigos, nebus parengtas taikyti. Todėl būtina iš dalies pakeisti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, kad būtų dar pratęstas AKR ir ES partnerystės susitarimo nuostatų taikymas;

(3)

AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad AKR ir ES Ministrų taryba priima pereinamojo laikotarpio priemones, kurių gali prireikti iki naujojo susitarimo įsigaliojimo;

(4)

pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 15 straipsnio 4 dalį 2019 m. gegužės 23 d. AKR ir ES Ministrų taryba įgaliojimus priimti pereinamojo laikotarpio priemones perdavė AKR ir ES ambasadorių komitetui (3). Todėl AKR ir ES ambasadorių komitetas pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 95 straipsnio 4 dalį turi iš dalies pakeisti pereinamojo laikotarpio priemones;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi AKR ir ES ambasadorių komitete, nes numatomas aktas Sąjungai bus privalomas;

(6)

AKR ir ES partnerystės susitarimo nuostatos bus toliau taikomos siekiant išlaikyti Sąjungos bei jos valstybių narių ir AKR valstybių santykių tęstinumą. Todėl iš dalies pakeistos pereinamojo laikotarpio priemonės nėra laikomos AKR ir ES partnerystės susitarimo daliniais pakeitimais, kaip numatyta jo 95 straipsnio 3 dalyje,

(1)

pagal Sutarties 300 straipsnio 3 dalį Regionų komitetą turi sudaryti regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovai, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

(2)

2020 m. sausio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/102 (2), kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d.2021 m. spalio 6 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2021/1834 (3), kuriuo skiriami Italijos Respublikos pasiūlyti Regionų komiteto šeši nariai ir keturi pakaitiniai nariai;

(3)

pasibaigus nacionaliniam mandatui, kurio pagrindu buvo pasiūlyta paskirti Nicola ZINGARETTI, tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(4)

pasibaigus nacionaliniam mandatui, kurio pagrindu buvo pasiūlyta paskirti Gaetano ARMAO, ir atsistatydinus Christian SOLINAS, tapo laisvos Regionų komiteto dviejų pakaitinių narių vietos;

(5)

likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Italijos Vyriausybė Regionų komiteto nare pasiūlė skirti Roberta ANGELILLI, regiono valdžios struktūros atstovę, kuri turi regiono valdžios rinkėjų mandatą, Vicepresidente, Assessore e Consigliere della Regione Lazio (Lacijaus regiono pirmininko pavaduotoją, regiono ministrę ir regiono tarybos narę);

(6)

likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Italijos Vyriausybė Regionų komiteto pakaitiniais nariais pasiūlė skirti šiuos regionų valdžios struktūrų atstovus, kurie turi regiono valdžios rinkėjų mandatą: Luca Rosario Luigi SAMMARTINO, Vicepresidente, Assessore e Consigliere della Regione Siciliana (Sicilijos regiono pirmininko pavaduotoją, regiono ministrą ir regiono tarybos narį), ir Renato SCHIFANI, Presidente e Consigliere della Regione Siciliana (Sicilijos regiono pirmininką ir regiono tarybos narį),

(1)

pagal Sutarties 300 straipsnio 3 dalį Regionų komitetą turi sudaryti regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovai, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

(2)

2019 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2019/2157 (2), kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d.;

(3)

atsistatydinus Wilhelmina Johanna Gerarda DELISSEN – VAN TONGERLO tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta;

(4)

likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Nyderlandų Vyriausybė Regionų komiteto nare pasiūlė skirti Marina Caroline STARMANS-GELIJNS, vietos valdžios struktūros atstovę, kuri yra politiškai atskaitinga išrinktai asamblėjai, burgemeester van de gemeente Dongen (Dongeno savivaldybės merę),

(1)

pagal Sutarties 300 straipsnio 3 dalį Regionų komitetą turi sudaryti regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovai, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

(2)

2019 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2019/2157 (2), kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d.;

(3)

pasibaigus nacionaliniam mandatui, kurio pagrindu buvo pasiūlyta paskirti Dan JIRÁNEK, ir atsistatydinus Tomáš MACURA, tapo laisvos Regionų komiteto dviejų narių vietos;

(4)

pasibaigus nacionaliniam mandatui, kurio pagrindu buvo pasiūlyta paskirti Jan MAREŠ, tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta;

(5)

likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Čekijos Vyriausybė Regionų komiteto nariais pasiūlė skirti šiuos vietos valdžios struktūrų atstovus, kurie turi vietos valdžios rinkėjų mandatą: Dagmar ŠKODOVÁ PARMOVÁ, Zastupitelka města České Budějovice (Česke Budejovicų miesto atstovę), ir Richard VEREŠ, Zastupitel městské části Slezská Ostrava (Silezijos Ostravos savivaldybės atstovą);

(6)

likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Čekijos Vyriausybė Regionų komiteto pakaitiniu nariu pasiūlė skirti Jaroslav ZÁMEČNÍK, vietos valdžios struktūros atstovą, kuris turi vietos valdžios rinkėjų mandatą, Zastupitel města Liberec, (Libereco miesto atstovą),

(1)

pagal Sprendimo 2013/354/BUSP 9 straipsnio 1 dalį Politinis ir saugumo komitetas (PSK) yra įgaliotas pagal Sutarties 38 straipsnio trečią dalį priimti atitinkamus sprendimus Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) politinės kontrolės vykdymo ir strateginio vadovavimo jai tikslu, be kita ko, sprendimą paskirti misijos vadovą;

(2)

2020 m. spalio 13 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2020/1541 (2), kuriuo EUPOL COPPS misijos vadove nuo 2020 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. paskirta Nataliya APOSTOLOVA;

(3)

2022 m. birželio 28 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/1044 (3), kuriuo EUPOL COPPS misijos vadovės Nataliya APOSTOLOVA įgaliojimų terminas pratęstas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.;

(4)

2023 m. birželio 26 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/1302 (4), kuriuo EUPOL COPPS įgaliojimai buvo pratęsti nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.;

(5)

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė pratęsti EUPOL COPPS misijos vadovės Nataliya APOSTOLOVA įgaliojimų terminą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d.,

(1)

vadovaujantis Bendrųjų veiksmų 2005/889/BUSP 10 straipsnio 1 dalimi, Politinis ir saugumo komitetas (PSK) yra įgaliotas pagal Sutarties 38 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (ES BAM Rafah) politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo jai, įskaitant sprendimą paskirti misijos vadovą;

(2)

2020 m. spalio 13 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2020/1548 (2), kuriuo misijos ES BAM Rafah vadovu laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. paskirtas Mihai-Florin BULGARIU;

(3)

2022 m. birželio 28 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/1045 (3), kuriuo misijos ES BAM Rafah vadovo Mihai-Florin BULGARIU įgaliojimų terminas pratęstas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.;

(4)

2023 m. birželio 26 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/1303 (4), kuriuo ES BAM Rafah įgaliojimų terminas pratęstas nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.;

(5)

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė pratęsti misijos ES BAM Rafah vadovo Mihai-Florin BULGARIU įgaliojimų terminą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.,

(1)

pagal Sutarties 300 straipsnio 3 dalį Regionų komitetą turi sudaryti regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovai, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

(2)

2020 m. sausio 20 d. Taryba priėmė sprendimą (ES) 2020/102 (2), kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d.;

(3)

pasibaigus nacionaliniam mandatui, kurio pagrindu buvo pasiūlyta paskirti Agnès LE BRUN, tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(4)

likusiam dabartinės kadencijos laikui, t. y. iki 2025 m. sausio 25 d., Prancūzijos Vyriausybė Regionų komiteto nare pasiūlė skirti Marie-Hélène HERRY, vietos valdžios struktūros atstovę, kuri turi vietos valdžios rinkėjų mandatą (Maire de Saint-Malo-de-Beignon (Morbihan)),

(1)

vadovaujantis Sprendimo 2013/233/BUSP 9 straipsnio 1 dalimi, pagal Sutarties 38 straipsnį Politinis ir saugumo komitetas (PSK) įgaliojamas priimti atitinkamus sprendimus EUBAM Libya politinės kontrolės vykdymo ir strateginio vadovavimo jai tikslais, įskaitant sprendimą paskirti misijos vadovą;

(2)

2021 m. sausio 14 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2021/59 (2), kuriuo Natalina CEA paskirta EUBAM Libya misijos vadove laikotarpiui nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.;

(3)

2022 m. gegužės 18 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/846 (3), kuriuo EUBAM Libya misijos vadovės Natalina CEA įgaliojimų terminas pratęstas iki 2023 m. birželio 30 d.;

(4)

2023 m. birželio 26 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/1305 (4), kuriuo EUBAM Libya įgaliojimų terminas pratęstas iki 2024 m. birželio 30 d.;

(5)

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė pratęsti EUBAM Libya misijos vadovės Natalina CEA įgaliojimų terminą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.,

(1)

pagal Sprendimo (ES) 2022/2481 5 straipsnio 1 dalį Sąjungos pažangai, padarytai siekiant to sprendimo 4 straipsnyje nustatytų skaitmeninių tikslų, stebėti naudotini pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR). Tie patys PVRR turėtų būti naudojami pagrindinėms nacionalinio lygmens tendencijoms įvertinti. Sprendimo (ES) 2022/2481 2 straipsnio 1 punkte apibrėžto skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rodikliai turėtų apimti šiame sprendime nustatytus PVRR. DESI taikomas rodiklių nustatymo ir duomenų rinkimo procesas turėtų būti ribojamas šiuo sprendimu;

(2)

šiame sprendime nustatyti PVRR teikia geriausią įmanomą pažangos, padarytos siekiant Sprendimo (ES) 2022/2481 4 straipsnyje nustatytų skaitmeninių tikslų, vertinimą šio akto priėmimo metu. Duomenų rinkimo mechanizmai turi būti toliau analizuojami ir tikrinami siekiant įvertinti, ar ateityje šie PVRR turėtų būti patikslinti, kad išsamiau atspindėtų tikslus. Visų pirma, vienu iš Sprendimo (ES) 2022/2481 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytų junglumo tikslų siekiama užtikrinti, kad visose apgyvendintose vietovėse veiktų naujos kartos belaidis didelės spartos tinklas, kurio veikimo charakteristikos prilygsta bent 5G, laikantis technologijų neutralumo principo. Susijęs šiame sprendime nustatytas PVRR suteikia galimybę stebėti pažangą siekiant tokios aprėpties, susijusios su 5G tinklais. Komisija pripažįsta, kad toks PVRR neleistų visapusiškai stebėti valstybių narių pažangos, padarytos siekiant tikslo naudojant kitas technologijas nei 5G. Iš tiesų Komisija parengė PVRR remdamasi šio sprendimo priėmimo metu turimais duomenimis. Siekdama spręsti šį klausimą, Komisija, be kita ko, bendradarbiaudama su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC), atlieka tolesnę analizę, kad patobulintų junglumo vertinimo sistemą ir nustatytų išmatuojamą PVRR, pagal kurį būtų galima nustatyti kitus naujos kartos belaidžio didelės spartos ryšio tinklus, kurių veikimo charakteristikos prilygsta bent 5G. Be to, reikia toliau dirbti siekiant apibrėžti PVRR, kurie galėtų geriau atspindėti Sprendimo (ES) 2022/2481 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčiuose nustatytus tikslus, susijusius su gigabitiniu junglumu, pažangiųjų puslaidininkių gamyba, laikantis Sąjungos teisės aplinkos tvarumo srityje, ir neutralaus poveikio klimatui labai saugiais tinklo paribio mazgais; Darbas, susijęs su PVRR, kuriuo vertinamas gigabitinis junglumas, bus atliekamas bendradarbiaujant su BEREC;

(3)

prireikus PVRR taip pat turės būti koreguojami arba tikslinami atsižvelgiant į technologinę plėtrą arba socialinius ir ekonominius pokyčius, taip pat siekiant atspindėti galimus Sprendimo (ES) 2022/2481 4 straipsnyje nustatytų tikslų pakeitimus;

(4)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Sprendimo (ES) 2022/2481 23 straipsnio 1 dalimi įsteigto Skaitmeninio dešimtmečio komiteto nuomonę,