ISSN 1977-0723 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 161 |
|
![]() |
||
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
66 metai |
Turinys |
|
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
2023 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1300, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas ( 1 ) |
|
|
* |
||
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
REGLAMENTAI
2023 6 27 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 161/1 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1300
2023 m. birželio 22 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (1), ypač į jo 71 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
afrikinis kiaulių maras yra infekcinė virusinė liga, kuria serga laikomos ir laukinės kiaulės ir kuri gali turėti didelį poveikį atitinkamų gyvūnų populiacijai ir ūkininkavimo pelningumui, dėl to gali būti sutrikdomas tų gyvūnų ir jų produktų siuntų vežimas Sąjungoje ir jų eksportas į trečiąsias šalis; |
(2) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/594 (2) nustatytos specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, kurias ribotą laikotarpį turi taikyti valstybės narės, kurios arba kurių teritorijos įtrauktos į I ir II priedų sąrašus (toliau – susijusios valstybės narės). Po šios ligos protrūkių į to įgyvendinimo reglamento I priede pateiktą sąrašą įtrauktos I, II ir III apribojimų taikymo zonos; |
(3) |
teritorijos, kurios į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos, yra grindžiamos su afrikiniu kiaulių maru susijusia epizootine situacija Sąjungoje. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1080 (3), pakitus su ta liga susijusiai epizootinei situacijai Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Nuo to įgyvendinimo reglamento priėmimo dienos su šia liga susijusi epizootinė situacija tam tikrose susijusiose valstybėse narėse pasikeitė; |
(4) |
Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priede nurodytų I, II ir III apribojimų taikymo zonų bet kokie pakeitimai turėtų būti grindžiami su afrikiniu kiaulių maru susijusia epizootine situacija šios ligos paveiktose teritorijose ir su afrikiniu kiaulių maru susijusia bendra epizootine situacija susijusioje valstybėje narėje, tos ligos tolesnio plitimo rizikos lygiu, moksliškai pagrįstais principais ir kriterijais, pagal kuriuos geografiškai apibrėžiamas zonavimas dėl afrikinio kiaulių maro, ir Sąjungos gairėmis, dėl kurių su valstybėmis narėmis susitarta Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir kurios viešai skelbiamos Komisijos svetainėje (4). Atliekant tokius pakeitimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius standartus, pvz., Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (toliau – WOAH) Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą (5), ir susijusių valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktus zonavimo motyvus; |
(5) |
Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687 (6) papildomos į sąrašą įtrauktų ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 (7) apibrėžtų kaip A, B ir C kategorijų ligos, kontrolės taisyklės. Visų pirma Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 22, 25 ir 40 straipsniuose numatytos tam tikros priemonės, kurių reikia imtis oficialiai patvirtinus laikomų gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį, įskaitant afrikinį kiaulių marą tarp laikomų kiaulių. Pagal tas priemones turi būti nustatytos apribojimų taikymo zonos ir draudžiama perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus ir vežti jų gyvūninius produktus; |
(6) |
be to, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63–66 straipsniuose numatytos tam tikros priemonės, kurių reikia imtis oficialiai patvirtinus laukinių gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį, įskaitant afrikinį kiaulių marą tarp laukinių kiaulių. Pagal tas priemones turi būti nustatyta užkrėsta zona ir draudžiama perkelti laukinius į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus ir vežti jų gyvūninius produktus; |
(7) |
po Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1080, kuriuo iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/594, priėmimo dienos kilo naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių Graikijoje ir Lenkijoje ir naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laukinių kiaulių Lenkijoje ir Slovakijoje. Be to, epizootinė situacija, susijusi su laikomomis ir laukinėmis kiaulėmis, tam tikrose Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos zonose, kurios į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos, pagerėjo dėl ligų kontrolės priemonių, kurias tos valstybės narės taiko pagal Sąjungos teisės aktus; |
(8) |
2023 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis tarp laikomų kiaulių buvo nustatytas Graikijos Serės regione – teritorijoje, kuri šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtraukta kaip I apribojimų taikymo zona. Dėl šio naujo afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši Graikijos teritorija, kuri šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtraukta kaip I apribojimų taikymo zona, paveikta šio naujausio protrūkio, tame priede turėtų būti nurodyta kaip III apribojimų taikymo zona, o dabartinės I apribojimų taikymo zonos ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šį protrūkį; |
(9) |
be to, 2023 m. birželio mėn. keletas afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių buvo nustatyta Lenkijos Didžiosios Lenkijos, Liublino ir Varmijos Mozūrų regionuose, teritorijose, kurios šiuo metu Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priede nurodytos kaip II apribojimų taikymo zonos. Dėl šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios Lenkijos teritorijos, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, paveiktos šių naujausių protrūkių, tame priede turėtų būti nurodytos kaip III apribojimų taikymo zonos, o dabartinės II apribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šiuos protrūkius; |
(10) |
be to, 2023 m. birželio mėn. du afrikinio kiaulių maro protrūkiai tarp laukinių kiaulių nustatyti Lenkijos Mažosios Lenkijos ir Žemutinės Silezijos regionų teritorijose, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos. Dėl šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laukinių kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priede. Todėl šios Lenkijos teritorijos, šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos, į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, o dabartinės I apribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šiuos protrūkius; |
(11) |
be to, 2023 m. birželio mėn. keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai tarp laukinių kiaulių nustatyti Lenkijos Pakarpatės regiono teritorijose, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, labai netoli teritorijų, kurios šiuo metu į tą priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos. Dėl šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laukinių kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios Lenkijos teritorijos, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos, esančios labai netoli teritorijų, kurios įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos ir kurios yra paveiktos šių naujausių protrūkių, turėtų būti įtrauktos į tą I priedą kaip II apribojimų taikymo zonos, o dabartinės I apribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šiuos protrūkius; |
(12) |
galiausiai 2023 m. birželio mėn. keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai tarp laukinių kiaulių nustatyti Slovakijos Žarnovicos regione, teritorijoje, kuri šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtraukta kaip II apribojimų taikymo zona, esanti labai netoli teritorijos, kuri šiuo metu tame priede nurodyta kaip I apribojimų taikymo zona. Dėl šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laukinių kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši Slovakijos teritorija, kuri šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtraukta kaip I apribojimų taikymo zona, esanti labai netoli teritorijos, kuri įtraukta kaip II apribojimų taikymo zona ir kuri yra paveikta šių naujausių protrūkių, turėtų būti įtraukta į tą priedą kaip II apribojimų taikymo zona, o dabartinės I apribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šiuos protrūkius; |
(13) |
po šių naujausių afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių Graikijoje ir Lenkijoje, ir tarp laukinių kiaulių Lenkijoje ir Slovakijoje ir atsižvelgiant į dabartinę epizootinę situaciją, susijusią su afrikiniu kiaulių maru Sąjungoje, zonavimas šiose valstybėse narėse buvo iš naujo įvertintas ir atnaujintas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 5, 6 ir 7 straipsnius. Taikomos rizikos valdymo priemonės taip pat buvo iš naujo įvertintos ir atnaujintos. Šie pakeitimai turėtų atsispindėti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priede; |
(14) |
be to, remiantis Vengrijos pateikta informacija ir pagrindimu ir atsižvelgiant į tai, kad Vengrijoje veiksmingai taikomos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, skirtos laukinėms kiaulėms tam tikrose į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktose II apribojimų taikymo zonose, remiantis Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687, ypač priemonės, nustatytos to reglamento 64, 65 ir 67 straipsniuose, ir laikantis WOAH kodekse nustatytų afrikinio kiaulių maro rizikos mažinimo priemonių, tam tikros zonos Vengrijos Jaso-Nadkuno-Solnoko, Pešto ir Bėkėšo regionuose, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, dabar į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos, nes pastaruosius dvylika mėnesių tose II apribojimų taikymo zonose nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių nei tarp laikomų, nei tarp laukinių kiaulių. Todėl atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro epizootinę situaciją, šios II apribojimų taikymo zonos dabar į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos; |
(15) |
be to, remiantis Vengrijos pateikta informacija ir pagrindimu ir atsižvelgiant į tai, kad Vengrijoje veiksmingai taikomos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, skirtos laukinėms kiaulėms tam tikrose I apribojimų taikymo zonose ir su tomis I apribojimų taikymo zonomis besiribojančiose apribojimų taikymo zonose, įtrauktose į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą, remiantis Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687, ypač priemonės, nustatytos to reglamento 64, 65 ir 67 straipsniuose, ir laikantis WOAH kodekse nustatytų afrikinio kiaulių maro rizikos mažinimo priemonių, tam tikros zonos Vengrijos Jaso-Nadkuno-Solnoko, Bač Kiškūno ir Čongrado-Čanado medėse, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos, dabar turėtų būti išbrauktos iš to priedo, nes pastaruosius dvylika mėnesių šiose I apribojimų taikymo zonose ir su tomis I apribojimų taikymo zonomis besiribojančiose zonose nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių nei tarp laikomų, nei tarp laukinių kiaulių; |
(16) |
be to, remiantis Lenkijos pateikta informacija ir pagrindimu, ir atsižvelgiant į tai, kad Lenkijoje veiksmingai taikomos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, skirtos laikomoms kiaulėms tam tikrose į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktose III apribojimų taikymo zonose, remiantis Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687, ypač priemonės, nustatytos to reglamento 22, 25 ir 40 straipsniuose, ir laikantis WOAH kodekse nustatytų afrikinio kiaulių maro rizikos mažinimo priemonių, tam tikros zonos Lenkijos Varmijos Mozūrų ir Didžiosios Lenkijos regionuose, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip III apribojimų taikymo zonos, dabar į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, nes pastaruosius dvylika mėnesių tose III apribojimų taikymo zonose nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių, tačiau šia liga tebeserga laukinės kiaulės. Atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro epizootinę situaciją, šios III apribojimų taikymo zonos dabar turėtų būti įtrauktos į tą priedą kaip II apribojimų taikymo zonos; |
(17) |
galiausiai, remiantis Slovakijos pateikta informacija ir pagrindimu, ir atsižvelgiant į tai, kad Slovakijoje veiksmingai taikomos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, skirtos laikomoms kiaulėms tam tikrose į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktose III apribojimų taikymo zonose, remiantis Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687, ypač priemonės, nustatytos to reglamento 22, 25 ir 40 straipsniuose, ir laikantis WOAH kodekse nustatytų afrikinio kiaulių maro rizikos mažinimo priemonių, tam tikros zonos Slovakijos Michalovcės ir Sobrancės apskrityse, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip III apribojimų taikymo zonos, dabar į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, nes pastaruosius dvylika mėnesių tose III apribojimų taikymo zonose nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių, tačiau šia liga tebeserga laukinės kiaulės. Atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro epizootinę situaciją, šios III apribojimų taikymo zonos dabar turėtų būti įtrauktos į tą priedą kaip II apribojimų taikymo zonos; |
(18) |
siekiant atsižvelgti į naujausius epizootinės afrikinio kiaulių maro situacijos Sąjungoje pokyčius ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio apribojimų taikymo zonos Graikijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, ir jos turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos, o tam tikros Vengrijos I apribojimų taikymo zonų dalys turėtų būti išbrauktos iš to priedo. Kadangi su afrikiniu kiaulių maru susijusi situacija Sąjungoje yra labai dinamiška, nustatant šių naujų apribojimų taikymo zonų ribas buvo atsižvelgta į epizootinę situaciją aplinkinėse teritorijose; |
(19) |
atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę situaciją Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedo pakeitimai, padaryti šiuo reglamentu, įsigaliotų kuo greičiau; |
(20) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamento (ES) 594/2023 pakeitimai
Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu tekstu.
2 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 22 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(2) 2023 m. kovo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605 (OL L 79, 2023 3 17, p. 65).
(3) 2023 m. birželio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1080, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas (OL L 144, 2023 6 5, p. 14).
(4) Darbinis dokumentas SANTE/7112/2015/Rev. 3 „AKM zonos geografinio nustatymo principai ir kriterijai“. https://food.ec.europa.eu/animals/animal-diseases/diseases-and-control-measures/african-swine-fever_lt.
(5) OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas, 29-as leidimas, 2021 m. I ir II tomai ISBN 978-92-95115-40-8; https://www.woah.org/en/what-we-do/standards/codes-and-manuals/terrestrial-code-online-access/
(6) 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/687, kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 174, 2020 6 3, p. 64).
(7) 2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).
PRIEDAS
Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I ir II priedai pakeičiami taip:
„I PRIEDAS
I, II IR III APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS
I DALIS
1. Vokietija
Šios I apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:
Bundesland Brandenburg:
|
Bundesland Sachsen:
|
Bundesland Mecklenburg-Vorpommern:
|
2. Estija
Šios I apribojimų taikymo zonos Estijoje:
— |
Hiiu maakond. |
3. Latvija
Šios I apribojimų taikymo zonos Latvijoje:
— |
Dienvidkurzemes novada, Grobiņas pagasts, Nīcas pagasta daļa uz ziemeļiem no apdzīvotas vietas Bernāti, autoceļa V1232, A11, V1222, Bārtas upes, Otaņķu pagasts, Grobiņas pilsēta, |
— |
Ropažu novada Stopiņu pagasta daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes. |
4. Lietuva
Šios I apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:
— |
Klaipėdos rajono savivaldybė: Agluonėnų, Dovilų, Gargždų, Priekulės, Vėžaičių, Kretingalės ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos, |
— |
Palangos miesto savivaldybė, |
5. Vengrija
Šios I apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:
— |
Pest megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950850, 950860, 950950, 950960, 950970, 951050, 951150, 951250, 951260, 951350, 951950, 952150, 952250, 952550, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953550, 953560, 953650, 953660, 953750, 953850, 953950, 953960, 954050, 954060, 954150, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150, 956160, 956250, 956450, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe. |
— |
Bács-Kiskun megye 600150, 600850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe, |
— |
Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950, |
— |
406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Győr-Moson-Sopron megye 100550, 100650, 100950, 101050, 101350, 101450, 101550, 101560 és 102150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 751250, 751260, 751350, 751360, 751750, 751850, 751950, 753650, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754360, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754850 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Komárom-Esztergom megye 250150, 250250, 250450, 250460, 250550, 250650, 250750, 251050, 251150, 251250, 251350, 251360, 251650, 251750, 251850, 252250, kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Pest megye 571550, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050, 575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577250, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe. |
6. Lenkija
Šios I apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:
w województwie kujawsko - pomorskim:
|
w województwie warmińsko-mazurskim:
|
w województwie podlaskim:
|
w województwie mazowieckim:
|
w województwie podkarpackim:
|
w województwie świętokrzyskim:
|
w województwie łódzkim:
|
w województwie pomorskim:
|
w województwie lubuskim:
|
w województwie dolnośląskim:
|
w województwie wielkopolskim:
|
w województwie opolskim:
|
w województwie zachodniopomorskim:
|
w województwie małopolskim:
|
w województwie śląskim:
|
7. Slovakija
Šios I apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:
— |
in the district of Nové Zámky, Sikenička, Pavlová, Bíňa, Kamenín, Kamenný Most, Malá nad Hronom, Belá, Ľubá, Šarkan, Gbelce, Bruty, Mužla, Obid, Štúrovo, Nána, Kamenica nad Hronom, Chľaba, Leľa, Bajtava, Salka, Malé Kosihy, |
— |
in the district of Veľký Krtíš, the municipalities of Ipeľské Predmostie, Veľká nad Ipľom, Hrušov, Kleňany, Sečianky, |
— |
in the district of Levice, the municipalities of Keť, Čata, Pohronský Ruskov, Hronovce, Želiezovce, Zalaba, Malé Ludince, Šalov, Sikenica, Pastovce, Bielovce, Ipeľský Sokolec, Lontov, Kubáňovo, Sazdice, Demandice, Dolné Semerovce, Vyškovce nad Ipľom, Preseľany nad Ipľom, Hrkovce, Tupá, Horné Semerovce, Hokovce, Slatina, Horné Turovce, Veľké Turovce, Šahy, Tešmak, Plášťovce, Ipeľské Uľany, Tehla, Lula, Beša, Jesenské, Ina, Lok, Veľký Ďur, Horný Pial, Horná Seč, Starý Tekov, Dolná Seč, Hronské Kľačany, Levice, Podlužany, Krškany, Brhlovce, Bory, Santovka, Domadice, Hontianske Trsťany, Žemberovce, |
— |
in the district of Krupina, the municipalities of Dudince, Terany, Hontianske Moravce, Sudince, Súdovce, Lišov, |
— |
the whole district of Ružomberok, except municipalities included in zone II, |
— |
the whole district of Turčianske Teplice, except municipalities included in zone II, |
— |
in the district of Martin, municipalties of Blatnica, Folkušová, Necpaly, Belá-Dulice, Ďanová, Karlová, Laskár, Rakovo, Príbovce, Košťany nad Turcom, Socovce, Turčiansky Ďur, Kláštor pod Znievom, Slovany, Ležiachov, Benice, |
— |
in the district of Dolný Kubín, the municipalities of Kraľovany, Žaškov, Jasenová, Vyšný Kubín, Oravská Poruba, Leštiny, Osádka, Malatiná, Chlebnice, Krivá, |
— |
in the district of Tvrdošín, the municipalities of Oravský Biely Potok, Habovka, Zuberec, |
— |
in the district of Prievidza, the municipalities of Handlová, Cígeľ, Podhradie, Lehota pod Vtáčnikom, Ráztočno, |
— |
the whole district of Partizánske, except municipalities included in zone II, |
— |
in the district of Topoľčany, the municipalities of Krnča, Prázdnovce, Solčany, Nitrianska Streda, Čeľadince, Kovarce, Súlovce, Oponice, |
— |
in the district of Nitra, the municipalities of Horné Lefantovce, Dolné Lefantovce, Bádice, Jelenec, Žirany, Podhorany, Nitrianske Hrnčiarovce, Štitáre, Pohranice, Hosťová, Kolíňany, Malý Lapáš, Dolné Obdokovce, Čeľadice, Veľký Lapáš, Babindol, Malé Chyndice, Golianovo, Klasov, Veľké Chyndice, Nová Ves nad Žitavou, Paňa, Vráble, Tajná, Lúčnica nad Žitavou, Žitavce, Melek, Telince, Čifáre. |
8. Italija
Šios I apribojimų taikymo zonos Italijoje:
Piedmont Region:
|
Liguria Region:
|
Emilia-Romagna Region:
|
Lombardia Region:
|
Lazio Region:
|
Sardinia Region:
|
9. Čekija
Šios I apribojimų taikymo zonos Čekijoje:
Liberecký kraj:
|
Středočeský kraj
|
10. Graikija
Šios I apribojimų taikymo zonos Graikijoje:
— |
in the regional unit of Drama:
|
— |
in the regional unit of Xanthi:
|
— |
in the regional unit of Rodopi:
|
— |
in the regional unit of Evros:
|
— |
in the regional unit of Serres:
|
— |
in the regional unit of Kilkis:
|
— |
in the regional unit of Thessaloniki:
|
II DALIS
1. Bulgarija
Šios II apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:
— |
the whole region of Haskovo, |
— |
the whole region of Yambol, |
— |
the whole region of Stara Zagora, |
— |
the whole region of Pernik, |
— |
the whole region of Kyustendil, |
— |
the whole region of Plovdiv, |
— |
the whole region of Pazardzhik, excluding the areas in Part III, |
— |
the whole region of Smolyan, |
— |
the whole region of Dobrich, |
— |
the whole region of Sofia city, |
— |
the whole region of Sofia Province, |
— |
the whole region of Blagoevgrad, |
— |
the whole region of Razgrad, |
— |
the whole region of Kardzhali, |
— |
the whole region of Burgas, |
— |
the whole region of Varna, |
— |
the whole region of Silistra, |
— |
the whole region of Ruse, |
— |
the whole region of Veliko Tarnovo, |
— |
the whole region of Pleven, |
— |
the whole region of Targovishte, |
— |
the whole region of Shumen, |
— |
the whole region of Sliven, |
— |
the whole region of Vidin, |
— |
the whole region of Gabrovo, |
— |
the whole region of Lovech, |
— |
the whole region of Montana, |
— |
the whole region of Vratza. |
2. Vokietija
Šios II apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:
Bundesland Brandenburg:
|
Bundesland Sachsen:
|
Bundesland Mecklenburg-Vorpommern:
|
3. Estija
Šios II apribojimų taikymo zonos Estijoje:
— |
Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond). |
4. Latvija
Šios II apribojimų taikymo zonos Latvijoje:
— |
Aizkraukles novads, |
— |
Alūksnes novads, |
— |
Augšdaugavas novads, |
— |
Ādažu novads, |
— |
Balvu novads, |
— |
Bauskas novads, |
— |
Cēsu novads, |
— |
Dienvidkurzemes novada Aizputes, Cīravas, Lažas, Durbes, Dunalkas, Tadaiķu, Vecpils, Bārtas, Sakas, Bunkas, Priekules, Gramzdas, Kalētu, Virgas, Dunikas, Vaiņodes, Gaviezes, Grobiņas, Rucavas, Vērgales, Medzes pagasts, Nīcas pagasta daļa uz dienvidiem no apdzīvotas vietas Bernāti, autoceļa V1232, A11, V1222, Bārtas upes, Embūtes pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa P116, P106, autoceļa no apdzīvotas vietas Dinsdurbe, Kalvenes pagasta daļa uz rietumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz dienvidiem no autoceļa A9, uz rietumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz rietumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296, Aizputes, Durbes, Pāvilostas, Priekules pilsēta, Grobiņas, |
— |
Dobeles novads, |
— |
Gulbenes novads, |
— |
Jelgavas novads, |
— |
Jēkabpils novads, |
— |
Krāslavas novads, |
— |
Kuldīgas novada Alsungas, Gudenieku, Kurmāles, Rendas, Kabiles, Vārmes, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Ēdoles, Īvandes, Rumbas, Padures pagasts, Laidu pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V1296, Kuldīgas pilsēta, |
— |
Ķekavas novads, |
— |
Limbažu novads, |
— |
Līvānu novads, |
— |
Ludzas novads, |
— |
Madonas novads, |
— |
Mārupes novads, |
— |
Ogres novads, |
— |
Olaines novads, |
— |
Preiļu novads, |
— |
Rēzeknes novads, |
— |
Ropažu novada Garkalnes, Ropažu pagasts, Stopiņu pagasta daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes, Vangažu pilsēta, |
— |
Salaspils novads, |
— |
Saldus novads, |
— |
Saulkrastu novads, |
— |
Siguldas novads, |
— |
Smiltenes novads, |
— |
Talsu novads, |
— |
Tukuma novads, |
— |
Valkas novads, |
— |
Valmieras novads, |
— |
Varakļānu novads, |
— |
Ventspils novads, |
— |
Daugavpils valstspilsētas pašvaldība, |
— |
Jelgavas valstspilsētas pašvaldība, |
— |
Jūrmalas valstspilsētas pašvaldība, |
— |
Rēzeknes valstspilsētas pašvaldība. |
5. Lietuva
Šios II apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:
— |
Alytaus miesto savivaldybė, |
— |
Alytaus rajono savivaldybė, |
— |
Anykščių rajono savivaldybė, |
— |
Akmenės rajono savivaldybė, |
— |
Birštono savivaldybė, |
— |
Biržų miesto savivaldybė, |
— |
Biržų rajono savivaldybė, |
— |
Druskininkų savivaldybė, |
— |
Elektrėnų savivaldybė, |
— |
Ignalinos rajono savivaldybė, |
— |
Jonavos rajono savivaldybė, |
— |
Joniškio rajono savivaldybė, |
— |
Jurbarko rajono savivaldybės Eržvilko, Juodaičių, Seredžiaus, Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos, |
— |
Kaišiadorių rajono savivaldybė, |
— |
Kauno miesto savivaldybė, |
— |
Kauno rajono savivaldybė, |
— |
Kalvarijos savivaldybė, |
— |
Kazlų rūdos savivaldybė: Kazlų Rūdos seniūnija, išskyrus vakarinė dalis iki kelio 2602 ir 183, Plutiškių seniūnija, |
— |
Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kražių, Liolių, Tytuvėnų, Tytuvėnų apylinkių, Pakražančio ir Vaiguvos seniūnijos, |
— |
Kėdainių rajono savivaldybė, |
— |
Klaipėdos rajono savivaldybė: Judrėnų, Endriejavo ir Veiviržėnų seniūnijos, |
— |
Kupiškio rajono savivaldybė, |
— |
Kretingos rajono savivaldybė, |
— |
Lazdijų rajono savivaldybė, |
— |
Mažeikių rajono savivaldybė, |
— |
Marijampolės savivaldybė, išskyrus Šumskų ir Sasnavos seniūnijos, |
— |
Molėtų rajono savivaldybės Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Suginčių ir Videniškių seniūnijos, |
— |
Pagėgių savivaldybė, |
— |
Pakruojo rajono savivaldybė, |
— |
Panevėžio rajono savivaldybė, |
— |
Panevėžio miesto savivaldybė, |
— |
Pasvalio rajono savivaldybė, |
— |
Radviliškio rajono savivaldybė, |
— |
Rietavo savivaldybė, |
— |
Prienų rajono savivaldybė, |
— |
Plungės rajono savivaldybė, |
— |
Raseinių rajono savivaldybė, |
— |
Rokiškio rajono savivaldybė, |
— |
Skuodo rajono savivaldybė, |
— |
Šakių rajono savivaldybė: Kriūkų, Lekėčių ir Lukšių seniūnijos, |
— |
Šalčininkų rajono savivaldybė, |
— |
Šiaulių miesto savivaldybė, |
— |
Šiaulių rajono savivaldybė: Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos ir Šiaulių kaimiškosios seniūnijos, |
— |
Šilutės rajono savivaldybė, |
— |
Širvintų rajono savivaldybė: Čiobiškio, Gelvonų, Jauniūnų, Kernavės, Musninkų ir Širvintų seniūnijos, |
— |
Šilalės rajono savivaldybė, |
— |
Švenčionių rajono savivaldybė, |
— |
Tauragės rajono savivaldybė, |
— |
Telšių rajono savivaldybė, |
— |
Trakų rajono savivaldybė, |
— |
Ukmergės rajono savivaldybė: Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko, Pivonijos, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Ukmergės miesto, Veprių, Vidiškių ir Žemaitkiemo seniūnijos, |
— |
Utenos rajono savivaldybė, |
— |
Varėnos rajono savivaldybė, |
— |
Vilkaviškio rajono savivaldybės Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Pajevonio, Virbalio ir Vištyčio seniūnijos, |
— |
Vilniaus miesto savivaldybė, |
— |
Vilniaus rajono savivaldybė: Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Dūkštų, Juodšilių, Kalvelių, Lavoriškių, Maišiagalos, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos, Rukainių, Sudervės, Sužionių, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijos, |
— |
Visagino savivaldybė, |
— |
Zarasų rajono savivaldybė. |
6. Vengrija
Šios II apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:
— |
Békés megye 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952350, 952450, 952650 és 956350 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Borsod-Abaúj-Zemplén megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe, |
— |
Fejér megye 403150, 403160, 403250, 403260, 403350, 404250, 404550, 404560, 404570, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Hajdú-Bihar megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe, |
— |
Heves megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe, |
— |
Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753660, 754150, 754250, 754370, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Komárom-Esztergom megye 250350, 250850, 250950, 251450, 251550, 251950, 252050, 252150, 252350, 252450, 252460, 252550, 252650, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350, 253450 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Nógrád megye valamennyi vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 570950, 571050, 571150, 571250, 571350, 571650, 571750, 571760, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250, 580050 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe, |
— |
Szabolcs-Szatmár-Bereg megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe. |
7. Lenkija
Šios II apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:
w województwie warmińsko-mazurskim:
|
w województwie podlaskim:
|
w województwie mazowieckim:
|
w województwie lubelskim:
|
w województwie podkarpackim:
|
w województwie małopolskim:
|
w województwie pomorskim:
|
w województwie świętokrzyskim:
|
w województwie lubuskim:
|
w województwie dolnośląskim:
|
w województwie wielkopolskim:
|
w województwie łódzkim:
|
w województwie zachodniopomorskim:
|
w województwie opolskim:
|
w województwie śląskim:
|
8. Slovakija
Šios II apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:
— |
the whole district of Gelnica, |
— |
the whole district of Poprad |
— |
the whole district of Spišská Nová Ves, |
— |
the whole district of Levoča, |
— |
the whole district of Kežmarok, |
— |
the whole district of Michalovce, except municipalities included in zone III, |
— |
the whole district of Medzilaborce |
— |
the whole district of Košice-okolie, |
— |
the whole district of Rožnava, |
— |
the whole city of Košice, |
— |
the whole district of Sobrance, except municipalities included in zone III, |
— |
the whole district of Vranov nad Topľou, |
— |
the whole district of Humenné, |
— |
the whole district of Snina, |
— |
the whole district of Prešov, |
— |
the whole district of Sabinov, |
— |
the whole district of Svidník, |
— |
the whole district of Stropkov, |
— |
the whole district of Bardejov, |
— |
the whole district of Stará Ľubovňa, |
— |
the whole district of Revúca, |
— |
the whole district of Rimavská Sobota, |
— |
in the district of Veľký Krtíš, the whole municipalities not included in part I, |
— |
the whole district of Lučenec, |
— |
the whole district of Poltár, |
— |
the whole district of Zvolen, |
— |
the whole district of Detva, |
— |
the whole district of Krupina, except municipalities included in zone I, |
— |
the whole district of Banska Stiavnica, |
— |
the whole district of Žarnovica, |
— |
the whole district of Banska Bystica, |
— |
the whole district of Brezno, |
— |
the whole district of Liptovsky Mikuláš, |
— |
the whole district of Trebišov’, |
— |
the whole district of Zlaté Moravce, |
— |
in the district of Levice the municipality of Kozárovce, Kalná nad Hronom, Nový Tekov, Malé Kozmálovce, Veľké Kozmálovce, Tlmače, Rybník, Hronské Kosihy, Čajkov, Nová Dedina, Devičany, Bátovce, Pečenice, Jabloňovce, Bohunice, Pukanec, Uhliská, Drženice, |
— |
in the district of Turčianske Teplice, municipalties of Turček, Horná Štubňa, Čremošné, Háj, Rakša, Mošovce, |
— |
in the district of Ružomberok, municipalties of Liptovské revúce, Liptovská osada, Liptovská Lúžna, |
— |
the whole district Žiar nad Hronom, |
— |
in the district of Prievidza, municipalties of Kamenec pod Vtáčnikom, Bystričany, Čereňany, Oslany, Horná Ves, Radobica, |
— |
in the district of Partizánske, the municipalities of Veľké Uherce, Pažiť, Kolačno, Veľký Klíž, Ješkova Ves, Klátová Nová Ves. |
9. Italija
Šios II apribojimų taikymo zonos Italijoje:
Piedmont Region:
|
Liguria Region:
|
Lombardia Region:
|
Emilia-Romagna Region:
|
Lazio Region:
|
Sardinia Region:
|
10. Čekija
Šios II apribojimų taikymo zonos Čekijoje:
Liberecký kraj:
|
III DALIS
1. Bulgarija
Šios III apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:
the Pazardzhik region:
|
2. Italija
Šios III apribojimų taikymo zonos Italijoje:
Sardinia Region:
|
3. Latvija
Šios III apribojimų taikymo zonos Latvijoje:
— |
Dienvidkurzemes novada Embūtes pagasta daļa uz ziemeļiem autoceļa P116, P106, autoceļa no apdzīvotas vietas Dinsdurbe, Kalvenes pagasta daļa uz austrumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz ziemeļiem no autoceļa A9, uz austrumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz austrumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296, |
— |
Kuldīgas novada Rudbāržu, Nīkrāces, Raņķu, Skrundas pagasts, Laidu pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V1296, Skrundas pilsēta. |
4. Lietuva
Šios III apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:
— |
Jurbarko rajono savivaldybės Jurbarko miesto seniūnija, Girdžių, Jurbarkų Raudonės, Skirsnemunės, Veliuonos ir Šimkaičių seniūnijos, |
— |
Molėtų rajono savivaldybės Dubingių ir Giedraičių seniūnijos, |
— |
Marijampolės savivaldybės Sasnavos ir Šunskų seniūnijos, |
— |
Šakių rajono savivaldybė: Barzdų, Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kidulių, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų, Slavikų, Sudargo, Šakių, Plokščių ir Žvirgždaičių seniūnijos. |
— |
Kazlų rūdos savivaldybė: Antanavos, Jankų ir Kazlų Rūdos seniūnijos: vakarinė dalis iki kelio 2602 ir 183, |
— |
Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės apylinkių, Kukečių, Šaukėnų ir Užvenčio seniūnijos, |
— |
Vilkaviškio rajono savivaldybės Gižų, Kybartų, Klausučių, Pilviškių, Šeimeno ir Vilkaviškio miesto seniūnijos. |
— |
Širvintų rajono savivaldybė: Alionių ir Zibalų seniūnijos, |
— |
Šiaulių rajono savivaldybė: Bubių, Kuršėnų kaimiškoji ir Kuršėnų miesto seniūnijos, |
— |
Ukmergės rajono savivaldybė: Želvos seniūnija, |
— |
Vilniaus rajono savivaldybė: Paberžės seniūnija. |
5. Lenkija
Šios III apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:
w województwie warmińsko-mazurskim:
|
w województwie wielkopolskim:
|
w województwie lubuskim:
|
w województwie dolnośląskim:
|
w województwie lubelskim:
|
6. Rumunija
Šios III apribojimų taikymo zonos Rumunijoje:
— |
Zona orașului București, |
— |
Județul Constanța, |
— |
Județul Satu Mare, |
— |
Județul Tulcea, |
— |
Județul Bacău, |
— |
Județul Bihor, |
— |
Județul Bistrița Năsăud, |
— |
Județul Brăila, |
— |
Județul Buzău, |
— |
Județul Călărași, |
— |
Județul Dâmbovița, |
— |
Județul Galați, |
— |
Județul Giurgiu, |
— |
Județul Ialomița, |
— |
Județul Ilfov, |
— |
Județul Prahova, |
— |
Județul Sălaj, |
— |
Județul Suceava |
— |
Județul Vaslui, |
— |
Județul Vrancea, |
— |
Județul Teleorman, |
— |
Judeţul Mehedinţi, |
— |
Județul Gorj, |
— |
Județul Argeș, |
— |
Judeţul Olt, |
— |
Judeţul Dolj, |
— |
Județul Arad, |
— |
Județul Timiș, |
— |
Județul Covasna, |
— |
Județul Brașov, |
— |
Județul Botoșani, |
— |
Județul Vâlcea, |
— |
Județul Iași, |
— |
Județul Hunedoara, |
— |
Județul Alba, |
— |
Județul Sibiu, |
— |
Județul Caraș-Severin, |
— |
Județul Neamț, |
— |
Județul Harghita, |
— |
Județul Mureș, |
— |
Județul Cluj, |
— |
Județul Maramureş. |
7. Vokietija
Šios III apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:
Bundesland Brandenburg:
|
8. Graikija
Šios III apribojimų taikymo zonos Graikijoje:
— |
in the regional unit of Serres:
|
— |
in the regional unit of Kilkis:
|
II PRIEDAS
TERITORIJOS, SĄJUNGOS LYGMENIU NUSTATYTOS KAIP UŽKRĖSTOS ZONOS ARBA KAIP APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS, KURIAS SUDARO APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONOS
(kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje)
A dalis. Teritorijos, nustatytos kaip užkrėstos zonos po afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laukinių kiaulių anksčiau liga neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje
Valstybė narė: Italija
|
B dalis. Teritorijos, po afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų kiaulių anksčiau liga neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje nustatytos kaip apribojimų taikymo zonos, kurias sudaro apsaugos ir priežiūros zonos
Valstybė narė: Italija
|
(1) ES gyvūnų ligų informacinė sistema.
2023 6 27 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 161/44 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1301
2023 m. birželio 26 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (1), ypač į jo 16 ir 20 straipsnius,
atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (2), ypač į jo 13 ir 16 straipsnius,
kadangi:
1. PAGRINDINIAI FAKTAI
(1) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (3) (toliau – galutinis reglamentas) Europos Komisija tam tikriems plieno produktams nustatė galutinę apsaugos priemonę (toliau – apsaugos priemonė), kurią sudaro tam tikriems plieno produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas), apimantiems 26 kategorijų plieno produktus, nustatytos tokio dydžio tarifinės kvotos, kad būtų išsaugoti kiekvienos kategorijos produktų tradiciniai prekybos srautai. 25 % muito tarifas taikomas tik tuo atveju, jei viršijamos šių tarifinių kvotų, kurios dėl liberalizavimo kiekvienais metais didėja (šiuo metu po 4 % kasmet), kiekybinės ribos. Apsaugos priemonė buvo nustatyta pradiniam trejų metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d. |
(2) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (4) (toliau – pratęsimo peržiūros reglamentas) Komisija pratęsė apsaugos priemonės taikymo laikotarpį iki 2024 m. birželio 30 d. |
(3) |
Remdamasi skirtingais veikimo peržiūros tyrimais Komisija atliko techninius priemonės koregavimus Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1590 (5) (toliau – pirmasis veikimo peržiūros reglamentas), Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/894 (6) (toliau – antrasis veikimo peržiūros reglamentas) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/978 (7) (toliau – trečiasis veikimo peržiūros reglamentas). Komisija taip pat peržiūrėjo priemonę po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos (8). Komisija pakoregavo priemonę po tam tikrų įvykių, visų pirma uždraudus importuoti Rusijos ir Baltarusijos plieną dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (9) ir baigus galioti tam tikroms dvišalės sutarties su lengvatinės prekybos partneriais nuostatoms (10). |
2. TYRIMO APRĖPTIS
(4) |
Pratęsimo peržiūros reglamento 85 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[s]iekdama užtikrinti, kad apsaugos priemonė būtų taikoma tik tiek, kiek būtina, Komisija atliks peržiūrą, kad nustatytų, ar, remiantis tuometinėmis aplinkybėmis, apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. po dvejų metų pratęsimo.“ |
(5) |
Pratęsimo peržiūros reglamente Komisija taip pat pažymėjo, kad ji gali ne tik vertinti galimybę panaikinti priemonę iki 2023 m. birželio 30 d. atsižvelgdama į tuometines aplinkybes, bet ir pasinaudoti šia peržiūra, jei priemonė nebūtų panaikinta anksčiau, kad atnaujintų besivystančių šalių, kurioms ši priemonė taikoma ir kurioms ji netaikoma, sąrašą pagal 2022 m. importo duomenis, ir įvertintų, ar liberalizavimo lygis ir toliau yra tinkamas. |
3. PROCEDŪRA
(6) |
Todėl Komisija inicijavo peržiūros tyrimą pranešimu apie inicijavimą (toliau – pranešimas), paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje2022 m. gruodžio 2 d. (11) Pranešimu suinteresuotosios šalys buvo pakviestos pateikti įrodymų ir duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar priemonės nutraukimas iki 2023 m. birželio 30 d. būtų pagrįstas. |
(7) |
Komisija prašė Sąjungos gamintojų ir naudotojų pateikti konkrečią informaciją atsakant į klausimynus, kurie suinteresuotosioms šalims buvo pateikti viešoje platformoje (TRON) (12) ir Europos Komisijos (Prekybos GD) interneto svetainėje (13). |
(8) |
Kaip ir ankstesniuose peržiūros tyrimuose, Komisija parengė dviejų etapų rašytinę procedūrą. Pirma, šalys turėjo galimybę išsiųsti savo pareiškimus ir, jei taikytina, atsakymą į klausimynus iki 2023 m. sausio 13 d. Komisija šią informaciją paskelbė viešoje platformoje ir suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas (atsakymų etapas). Po to Komisija suteikė galimybę susipažinti su šiais atsakymais TRON sistemoje. |
(9) |
Vėlesniu procedūros etapu Komisija į TRON sistemą įkėlė atnaujintą Sąjungos gamintojų atsakymų į klausimynus rinkinį, kuriame buvo pateikti naujausi turimi duomenys, t. y. paskutinio 2022 m. ketvirčio ekonominiai rodikliai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl atnaujintos informacijos. |
4. TYRIMO METU NUSTATYTI FAKTAI
(10) |
Pagal pratęsimo peržiūros reglamentą apsaugos priemonė turėjo būti taikoma iki 2024 m. birželio 30 d. Tuo metu Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemonę, kaip buvo numatyta iš pradžių, išaugusi importo apimtis galėtų labai sutrukdyti bet kokį reikšmingą ekonomikos atsigavimą ir Sąjungos plieno pramonės pastangas prisitaikyti prie aukštesnio importo lygio. Todėl priemonė galėtų būti panaikinta 2023 m. birželio 30 d. tik tuo atveju, jei atsižvelgdama į aplinkybes po pratęsimo peržiūros ir remdamasi turimais įrodymais (įskaitant suinteresuotųjų šalių pareiškimus ir atsakymus, gautus atliekant peržiūros tyrimą) Komisija nuspręstų, kad toks ankstesnis panaikinimas būtų pateisinamas. Ir atvirkščiai, nesant tiesioginių įrodymų, kuriais būtų galima pateisinti ankstesnį panaikinimą, priemonė automatiškai būtų taikoma iki 2024 m. birželio 30 d. |
(11) |
Kad galėtų atlikti vertinimą, Komisija išnagrinėjo iš suinteresuotųjų šalių gautas pastabas ir įrodymus, įskaitant atsakymus į klausimynus, ir, jei buvo būtina, atliko kryžminę informacijos patikrą visuose kituose turimuose šaltiniuose, kuriuos ji pati surinko atlikdama savo tyrimą. Kaip paaiškinta toliau, Komisija padarė išvadą, kad dabartinėmis aplinkybėmis ankstesnis apsaugos priemonės panaikinimas nebūtų pateisinamas. |
4.1. Tvirtinimų, kuriais prašoma panaikinti priemonę, vertinimas
4.1.1. Įtariamas plieno nepakankamumas naudotojams dėl greito kai kurių tarifinių kvotų išnaudojimo
(12) |
Kai kurių suinteresuotųjų šalių tvirtinimu, tai, kad kai kurios tarifinės kvotos (konkrečios šalies arba likutinės) buvo išnaudotos iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, rodo, kad esamas galimo importuoti neapmuitinamo plieno kiekis yra nepakankamas. Atitinkamai šalys tvirtino, kad dėl tokios padėties naudotojai negali įsigyti jų įmonėms reikalingo plieno. |
(13) |
Komisija pastebėjo, kad, kaip buvo nuo galutinės apsaugos priemonės taikymo pradžios 2019 m. vasario mėn., kai kurių kategorijų produktams iš tam tikrų kilmės šalių skirtos tarifinės kvotos buvo išnaudotos ketvirčio pradžioje, taip pat šio peržiūros tyrimu vertinamo laikotarpio metu. Tačiau, kaip patvirtinta ankstesniuose tyrimuose (14), dėl šio fakto negalima daryti išvados, kad dėl apsaugos priemonės atsiranda bendras plieno trūkumas naudotojams. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad kai kurių suinteresuotųjų šalių tvirtinimuose minimas tik atskiras tam tikrų konkrečių tarifinių kvotų išnaudojimas nekalbant apie bendrą plieno prieinamumą, kuris nėra susijęs su konkrečia kilmės šalimi, kuri galėjo greitai išnaudoti jai skirtą tarifinę kvotą. Komisija patvirtino, kad nors kai kurioms kilmės šalims skirtos tam tikrų produktų kategorijų kvotos tam tikru metu buvo išnaudotos, apskritai šių produktų kategorijų kvotos iš kitų kilmės šalių didžiąja dalimi liko prieinamos. |
(14) |
Šiuo atžvilgiu Komisija įvertino bendrą tarifinių kvotų naudojimą einamaisiais apsaugos priemonės taikymo metais (2022 m. liepos mėn. – 2023 m. birželio mėn.) pagal priimant sprendimą turimus duomenis, t. y. išsamius pirmųjų trijų laikotarpio ketvirčių (2022 m. liepos mėn. – 2023 m. kovo mėn.) duomenis. Iš šių duomenų buvo matyti tokia tarifinių kvotų naudojimo raida: 1 lentelė. Tarifinių kvotų naudojimo raida (15)
|
(15) |
Komisija taip pat vertino tarifinių kvotų naudojimą ir prieinamumą pagal kiekvieną produktų kategoriją siekdama įsitikinti bendra 1 lentelėje nurodyta tendencija. Atlikus bendrą vertinimą neabejotinai nustatyta, kad Sąjungos naudotojai kiekvieną ketvirtį galėjo įsigyti iš esmės visų produktų kategorijų neapmuitinamo plieno iš kelių šaltinių, o prieinamas neapmuitinamo plieno kiekis kiekvieną ketvirtį augo (kai kuriais atvejais – reikšmingai). |
(16) |
Atsižvelgdama į šiuos faktus Komisija padarė išvadą, kad tvirtinimai dėl importuojamo plieno trūkumo (16) neatitinka vertintų duomenų. Atlikus analizę taip pat nustatyta, kad vis daugiau įvairioms kategorijoms skirtų tarifinių kvotų nepanaudojama. Iš aktualių rinkos raidos, pvz., vartojimo Sąjungos rinkoje, duomenų matyti, kad 2022 m. antrąjį pusmetį vyko laipsniškas lėtėjimas (žr. 4.2.2 skirsnį). Be to, nepateikta jokių įrodymų, kad produktų, kurių tarifinės kvotos buvo išnaudotos, pasiūla iš Sąjungos gamintojų buvo nepakankama. |
(17) |
Dėl šių priežasčių Komisija nesutiko su tvirtinimais, kad dėl greito kai kurių tam tikroms kategorijoms skirtų tarifinių kvotų (taikomų kai kurioms kilmės šalims) išnaudojimo būtų kilęs plieno trūkumas Sąjungos rinkoje. |
4.1.2. Įtariama mažesnė prekybos srautų nukreipimo rizika dėl JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų
(18) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl tam tikrų JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų prekybos srautų nukreipimo rizika sumažėtų tiek, kad dėl šių priežasčių apsaugos priemonė nebebūtų būtina. |
(19) |
Komisija įvertino JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų raidą ankstesnėse peržiūrose ir padarė išvadą, kad dėl JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų prekybos srautų nukreipimo rizikos vertinimo pagrindas nepasikeitė (17). Atlikdama šį tyrimą Komisija išnagrinėjo naujausius JAV priemonės pokyčius. Pirma, Komisija pažymėjo, kad JAV administracija neketina artimiausiu metu panaikinti šios priemonės: „J. Bideno administracija yra įsipareigojusi palaikyti JAV nacionalinį saugumą užtikrindama ilgalaikį mūsų plieno ir aliuminio pramonės gyvybingumą, todėl neketiname dėl šių ginčų panaikinti 232 skirsnio muitų“ (18). |
(20) |
Antra, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją ir savo analizę Komisija nustatė, kad nuo tada, kai Komisija paskutinį kartą įvertino šį tvirtinimą 2022 m. birželio mėn. trečiajame peržiūros reglamente (19), buvo atlikti šie JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimai: pirma, 2022 m. birželio 1 d. JAV nustatė tarifinę kvotą Jungtinei Karalystei. Ją taikant tam tikram kiekiui, importuojamam naudojant kvotą, priemonė nėra taikoma, o nenaudojant kvotos importuojamiems produktams ir toliau taikomas papildomas 25 % muitas. Antra, 2022 m. birželio 1 d. JAV laikinai sustabdė priemonės taikymą Ukrainai. |
(21) |
Atlikus analizę paaiškėjo, kad JAV 232 skirsnio priemonės taikymo sritis beveik nepasikeitė nuo tada, kai Komisija paskutinį kartą įvertino ją trečiajame peržiūros reglamente, – šis įvertinimas parodė, kad JAV rinka ir toliau yra labai saugoma nuo plieno importo. |
(22) |
Komisija papildomai įvertino importo į JAV rinką pokyčius (20) ir patvirtino, kad 2022 m., palyginti su 2017 m., t. y. metais prieš pradedant taikyti JAV 232 skirsnio priemonę, bendras importas sumažėjo 10 % (21). Importo į JAV rinką iš pagrindinių plieno tiekimo į Sąjungą šalių pokyčio tendencija yra daug ryškesnė – bendras jų importas sumažėjo 27 %, t. y. sumažėjo daugiau kaip 2 mln. tonų. |
(23) |
Todėl Komisija patvirtino, kad importas į JAV rinką ir toliau buvo gerokai mažesnis už buvusį iki 232 skirsnio priemonės pritaikymo. Kadangi JAV rinkai tebedaro poveikį 232 skirsnio priemonės, Sąjungos rinka išlieka didžiausia plieno importo rinka visame pasaulyje. |
(24) |
Komisija taip pat pažymėjo, kad suinteresuotosios šalys šiame tyrime nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų suabejota Komisijos išvadomis atliekant ankstesnius tyrimus, todėl Komisija šių tyrimų išvados dėl prekybos srautų nukreipimo į Sąjungos rinką rizikos, susijusios su JAV 232 skirsnio priemone, nepakeitė. |
4.1.3. Įtariama tiekimo trūkumo rizika dėl to, kad Sąjungos gamintojai 2022 m. nenaudoja tam tikrų gamyklų dėl didelių energijos kainų
(25) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad kai kurie Sąjungos gamintojai laikinai sustabdė arba sumažino gamybą kai kuriose savo gamybos vietose dėl padidėjusių su energija susijusių sąnaudų. Šiuo klausimu minėtos šalys teigė, kad dėl to kyla tiekimo trūkumo rinkoje ir kainų padidėjimo dėl sumažėjusio tiekimo iš Sąjungos gamintojų rizika. |
(26) |
Iš Komisijos analizės matyti, kad dėl energijos kainų šuolio Sąjungoje (22) kai kurie Sąjungos gamintojai iš tikrųjų laikinai nenaudojo kai kurių savo gamyklų, kad sušvelnintų poveikį jų ekonominiams rezultatams (23). Tačiau tokios priemonės buvo laikino pobūdžio ir turimi įrodymai rodo, kad Sąjungos gamintojai arba vėl naudoja didžiąją dalį pajėgumų, arba yra bepradedantys tai daryti (24). |
(27) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinas tam tikrų gamyklų veiklos sustabdymas, kuris daugiausia vyko 2022 m. antrąjį pusmetį, buvo laikina padėtis ir ji iš esmės pasikeitė pirmaisiais 2023 m. mėnesiais pratęsus anksčiau nevykdytą gamybą. |
4.1.4. Įtariamos kliūtys, kurias apsaugos priemonė sudaro paklausai patenkinti būtinam importui
(28) |
Dėl pirmiau minėto argumento kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad importas iš įvairių trečiųjų šalių yra būtinas paklausai patenkinti ir kad apsaugos priemonė trukdo be apribojimų įsigyti produktus iš konkrečių kilmės šalių bet kuriuo konkrečiu momentu. Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat pateikė bendro pobūdžio tvirtinimus dėl ilgesnio pristatymo iš Sąjungos gamintojų laiko ir padidėjusių plieno kainų. |
(29) |
Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad apsaugos priemonė buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad istoriniai prekybos srautai ir toliau patektų į Sąjungos rinką jų neapmuitinant. Be to, šie istoriniai kiekiai kiekvienais metais palaipsniui liberalizuojami. Komisija ankstesnėse priemonės peržiūrose paaiškino, kad plieno sektoriuje veikiančios suinteresuotosios šalys vykdydamos savo veiklą turi prisitaikyti prie esamos reguliavimo sistemos (šiuo atveju – apsaugos priemonės buvimo). Kaip paaiškinta 14 konstatuojamojoje dalyje, iš šioje apžvalgoje analizuojamų duomenų aiškiai matyti, kad kiekvieną ketvirtį nepanaudojama vis daugiau įvairioms produktų kategorijoms skirtų tarifinių kvotų ir kad Sąjungos gamintojai, vertinant bendrai, turi papildomų pajėgumų. Todėl tai, kad iki ketvirčio pabaigos galėjo būti išnaudotos konkrečios kategorijos produktų importui iš konkrečios kilmės šalies skirtos tarifinės kvotos, nereiškia, jog apsaugos priemonė nepagrįstai apribojo suinteresuotųjų šalių galimybes importuoti neapmuitinamą plieną iš kitų šaltinių, įskaitant kitas trečiąsias šalis arba Sąjungą. |
(30) |
Dėl pristatymo laiko Komisija pažymėjo, kad kai kurių suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl to, ar Sąjungoje pristatymo laikas yra standartinis, ar neįprastai ilgas, išsiskyrė. Atsižvelgdama į prieštaringus naudotojų tvirtinimus šiuo klausimu ir į tai, kad negauta įrodymų, jog Sąjungoje šiuo metu vyrauja ilgesnis nei įprastas pristatymo laikas, Komisija nusprendė, kad pristatymo laikas šiuo metu negali būti laikomas tiekimo problema. |
(31) |
Dėl plieno kainų Komisija įvertino kainų pokyčius Sąjungoje ir kitose pagrindinėse plieno rinkose ir pažymėjo, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį kainos smarkiai sumažėjo, palyginti su 2022 m. pasiektu piku. Toks kainų sumažėjimas įvyko didėjant energijos sąnaudoms, kurios didėjo ir Sąjungos plieno gamintojams. Todėl Komisijos vertinimu, kainų pokyčiai Sąjungos rinkoje negali būti tiesiogiai siejami su apsaugos priemone, nes panaši tendencija tuo pačiu metu buvo pastebima ir kitose pagrindinėse plieno rinkose. Be to, Komisija pažymėjo, kad galimybė viso laikotarpio metu naudotis neapmuitinamomis tarifinėmis kvotomis užtikrino tai, kad naudotojai apskritai turėjo alternatyvių galimybių nei mokėti 25 % muitą arba pirkti iš Sąjungos gamintojų, – tokiu būdu nebuvo užkirstas kelias atitinkamam papildomam neapmuitinamam importui patekti į Sąjungos rinką. |
(32) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad 2022 m. pabaigoje buvo pastebima kainų mažėjimo tendencija ir kad kainos gerokai sumažėjo, palyginti su jų piku 2022 m. pradžioje. Be to, Komisija patvirtino, kad šios tendencijos buvo pastebimos ir kitose pagrindinėse plieno rinkose, – tai rodo, kad šis reiškinys buvo globalus ir nesusijęs su Sąjungos rinka bei apsaugos priemone. |
(33) |
Atsižvelgdama į pirmiau minėtus aspektus Komisija nusprendė, kad suinteresuotosios šalys neįrodė, jog apsaugos priemonė būtų apribojusi jų bendras galimybes įsigyti neapmuitinamo plieno atsižvelgiant į esamą paklausą, ir nepaaiškino, kodėl tai turėtų nutikti ateityje, jei priemonė ir toliau bus taikoma atsižvelgiant į prognozuojamą paklausą ir būsimą tarifinių kvotų lygį (žr. 6 skirsnį). |
4.1.5. Įtariamas importo spaudimo trūkumas dėl mažo tarifinių kvotų naudojimo
(34) |
Kai kurių suinteresuotųjų šalių teigimu, kadangi, vertinant bendrai, skirtingoms produktų kategorijoms taikomos tarifinės kvotos nėra naudojamos, o kai kuriais atvejais jų naudojimo lygis yra labai žemas, priemonė nebėra būtina, todėl Komisija turėtų apsaugos priemonę panaikinti. |
(35) |
Nors 1 lentelėje matyti, kad tarifinių kvotų naudojimo lygis kiekvieną ketvirtį neabejotinai mažėjo, Komisijos manymu, negalima daryti išvadų vertinant tik šį faktą. Šį faktą reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažėjantį vartojimą. Šiuo klausimu Komisija išsamiau įvertino importo spaudimo mastą įvertindama bendrą importo apimtį ir jo dalį, palyginti su visu suvartojimu per tą patį laikotarpį, sutelkdama dėmesį į tarifinių kvotų naudojimą, visų pirma tuos atvejus, kai tam tikrų konkrečių kilmės šalių tarifinės kvotos buvo greitai išnaudotos. |
(36) |
Pirma, kalbant apie bendrą importo apimtį, Komisija pažymėjo, kad, nepaisant vartojimo Sąjungoje sulėtėjimo, ypač 2022 m. antrąjį pusmetį, kuris turėjo įtakos tarifinių kvotų naudojimo lygiui, 2022 m. importas iš viso sudarė 31,1 mln. tonų. Tai yra trečias didžiausias importo lygis per pastarąjį dešimtmetį. Kalbant apie rinkos dalį, importas siekė 19 %, o 2022 m. pabaigoje ši dalis padidėjo (2022 m. paskutinį ketvirtį pasiekė 21 %). Tai yra antra pagal dydį importo rinkos dalis per pastarąjį dešimtmetį (25), ją viršijo tik 2018 m. importo dalis, tada buvo pasiekta ir didžiausia per pastarąjį dešimtmetį importo apimtis. Todėl, nepaisant sumažėjusio tarifinių kvotų naudojimo esant mažesniam vartojimui, iš duomenų matyti, kad importo spaudimas padidėjo, o jo rinkos dalis beveik siekė istoriškai aukščiausią lygį, pasiektą prieš pat pradedant taikyti galutinę apsaugos priemonę 2019 m. pradžioje. |
(37) |
Antra, kiekvieną ketvirtį buvo kelios konkrečioms šalims skirtos tarifinės kvotos, kurios iš tikrųjų buvo visiškai išnaudotos ketvirčio pradžioje. Iš šio reiškinio, kurį Komisija nagrinėjo ankstesniuose reglamentuose (26), paaiškėjo, kad kai kurių kategorijų produktams vis dar daromas spaudimas dėl importo iš tam tikrų kilmės šalių nepaisant to, kad yra nepanaudotų tarifinių kvotų, – tai prisidėjo prie importo rinkos dalies padidėjimo mažėjant paklausai. |
(38) |
Galiausiai, nors už priemonės panaikinimą pasisakančios suinteresuotosios šalys to nenurodė, Komisija mano, kad esamo ir būsimo importo spaudimo Sąjungos rinkai vertinimas negali būti atliekamas atskirai, pvz., vertinant tik tarifinių kvotų naudojimą. Jis turi būti atliekamas atsižvelgiant į skirtingus esamus šio sektoriaus parametrus, įskaitant perteklinių pajėgumų pokyčius. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad pasauliniai pertekliniai plieno sektoriaus pajėgumai dar labiau padidėjo. |
(39) |
Sprendžiant iš naujausių EBPO vertinimų, pasaulyje atsiranda papildomų pajėgumų. 2023 m. vasario mėn. EBPO pažymėjo: „Pasaulinės perteklinių pajėgumų krizės rizika padidėjo. Nepaisant mažėjančios plieno paklausos ir silpnos perspektyvos, pajėgumai toliau sparčiai plečiami, dažnai siekiant eksporto rinkų. Skirtumas tarp pasaulinių pajėgumų ir neapdoroto plieno gamybos padidėjo iki 632,0 mt 2022 m. nuo 516,9 mt 2021 m. Pastaruoju metu augantys pertekliniai pajėgumai kelia pavojų plieno pramonės ilgalaikei sveikatai ir gyvybingumui, taip pat jos galimybėms sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir klestėjimui.“ (27) |
(40) |
EBPO taip pat pridūrė: „Vien tik 2022 m. pasauliniai plieno gamybos pajėgumai padidėjo 32,0 mln. metrinių tonų (mt) iki 2 463,4 mt. Kad būtų lengviau suvokti faktines apimtis, galima palyginti, kad pasaulinių pajėgumų padidėjimas yra didesnis už esamą kai kurių didelių plieno gamybos ekonomikų pajėgumų lygį.“ (28) |
(41) |
Todėl, Komisijos manymu, mažesnis tarifinių kvotų naudojimas nebūtinai reiškia importo spaudimo sumažėjimą, dėl kurio būtų galima pateisinti priemonės panaikinimą iki 2023 m. birželio 30 d. |
4.1.6. Tvirtinimas, kad priemonė turėtų būti panaikinta anksčiau dėl rinkos perspektyvų
(42) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys savo argumentą dėl priemonės panaikinimo iki 2023 m. birželio 30 d. grindė tam tikromis rinkos perspektyvomis. Jų nuomone, remiantis kai kuriomis prognozėmis, 2023 m. pabaigoje padėtis Sąjungos plieno rinkoje turėtų pagerėti, todėl Komisija turėtų panaikinti apsaugos priemonę taip užtikrindama, kad priemonė neribotų galutinės grandies pramonės ir kad ši pramonė galėtų visapusiškai pasinaudoti minėtomis gerėjančiomis rinkos sąlygomis. |
(43) |
Komisija išanalizavo skirtingus šaltinius, kad gerai suprastų rinkos perspektyvas. Visuose analizuotuose šaltiniuose buvo pateikta gana niūri pasaulinio plieno sektoriaus (taip pat ir Sąjungos rinkos) 2023–2024 m. prognozė – buvo pabrėžtas didelis netikrumas, kurį, be kitų veiksnių, ypač paskatino neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, infliacija, išaugusios energijos kainos (29) ir ekonomikos sulėtėjimas. Daugumoje analizuotų prognozių taip pat pabrėžiama, kad Sąjungos rinkos padėtis gali pablogėti. |
(44) |
EBPO 2022 m. gruodžio mėn. (30) pažymėjo: „Pasaulinių plieno rinkų perspektyvos smarkiai pablogėjo. <…> Numatoma, kad plieno vartojimas 2022 m. sumažės 2,3 %, o 2023 m. paaugs 1 %. Energijos ir žaliavų kainų augimas, infliacinis spaudimas, mažesnė paklausa iš Kinijos ir politinis nestabilumas pablogino plieno paklausos tendencijas visame pasaulyje.“ |
(45) |
2023 m. vasario mėn. (31) EBPO pažymėjo: „Trapų ir lėtą ekonomikos atsigavimą nuslopino didesnė, nei tikėtasi, infliacija <…>. Rusijos agresijos kartas prieš Ukrainą dar labiau prisidėjo prie didesnių kainų, ypač energetikos, ir daro nevienodą poveikį skirtingiems regionams, iš kurių labiausiai nukentėjo Europa. Netikrumas dėl ateities perspektyvų yra didelis, tai kelia didesnę riziką, nes infliacija gali likti ilgesniam laikui ir dar labiau mažinti namų ūkių perkamąją galią, taip pat esama pavojaus, kad karas gali paaštrėti.“ |
(46) |
Savo 2023 m. ataskaitoje apie pasaulines plieno perspektyvas (32)„Fitch Ratings“ pažymėjo: „2023 m. pasaulinis plieno sektorius nepatirs visiško atsigavimo po pasiūlos ir paklausos santykio pasikeitimo galutinių rinkų naudai, kurį lėmė 2022 m. antrąjį pusmetį sumažėjęs vartojimas. Numatome, kad plieno gamintojų pelnas bus daug mažesnis, nes dėl pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo baigėsi ypač aukštų kainų laikotarpis, kurį palaikė po pandemijos vėl stipriai išaugusi paklausa. Plieno bendrovių perspektyvos Europoje išlieka niūrios dėl didelių ir nepastovių energijos sąnaudų, gresiančios recesijos, mažėjančio vartotojų pasitikėjimo ir didesnio poreikio pertvarkyti plieno sektoriaus ir galimai jo galutinių rinkų tiekimo grandines.“ |
(47) |
„Standard and Poor“ padalinys „Platts“ taip pat atkreipė dėmesį į neaiškią rinkos perspektyvą ir išaugusias plieno gamybos medžiagų bei energijos kainas (33). |
(48) |
Pasaulio plieno asociacija savo 2022 m. spalio mėn. trumpojo laikotarpio perspektyvų ataskaitoje pareiškė: „Plieno paklausos atsigavimas išsivysčiusiose ekonomikose 2022 m. patyrė didelį smūgį dėl išlikusios infliacijos ir ilgalaikių pasiūlos kliūčių. Karas Ukrainoje dar labiau paaštrino infliacijos ir tiekimo grandinių problemas. Su sunkiomis ekonominėmis sąlygomis ypač susiduria ES, nes patiria didelę infliaciją ir energetikos krizę. Nuotaikos prastėja, o pramonės veikla smarkiai lėtėja ir artėja link nuosmukio, nes aukštos energijos kainos verčia uždaryti gamyklas.“ (34) Savo naujausioje 2023 m. balandžio mėn. perspektyvų ataskaitoje Pasaulio plieno asociacija pažymėjo: „nors 2022 m. ES ekonomika augo 3,5 % ir išvengė recesijos, pramonės veikla gerokai nukentėjo dėl didelių energijos sąnaudų, dėl kurių 2022 m. plieno paklausa gerokai susitraukė. 2023 m. ES plieno pramonė ir toliau jaus karo, kitų su tiekimo grandinėmis susijusių problemų ir tolesnio monetarinio griežtinimo poveikį. 2024 m. paklausa turėtų pastebimai atsigauti, nes tikimasi, kad sumažės Ukrainos karo ir tiekimo grandinių sutrikimų poveikis. Tačiau perspektyva išlieka neaiški.“ (35) |
(49) |
Todėl, Komisijos manymu, dabartinėmis Sąjungos plieno rinkos perspektyvomis negalima pateisinti priemonės panaikinimo iki 2023 m. birželio 30 d. |
4.1.7. Tvirtinimai dėl konkrečių produktų ir (arba) šalių
(50) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė kelių rūšių tvirtinimus, susijusius arba su konkrečia produkto kategorija, arba su konkrečios šalies aplinkybėmis. Be to, kai kurios šalys kartais prašė Komisijos atlikti įvairius techninius priemonės koregavimus. |
(51) |
Komisija pažymėjo, kad priemonės, o tiksliau – šio peržiūros tyrimo, taikymo sritis neapima konkrečių pokyčių, susijusių su konkrečia produkto kategorija arba trečiąja šalimi, nes priemonė taikoma erga omnes ir apima nagrinėjamąjį produktą, kurį sudaro dvidešimt šešios produktų kategorijos. Todėl nebuvo įmanoma padaryti nei išimties konkrečiai šaliai ar produktui, nei konkrečių priemonės veikimo koregavimų (36). Kaip buvo paskelbta pranešime apie inicijavimą ir priminta šio reglamento 2 skirsnyje, šio tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar priemonės panaikinimas iki 2023 m. birželio 30 d. būtų pagrįstas. |
(52) |
Todėl Komisija į šiuos tvirtinimus neatsižvelgė, nes jie nepatenka į tyrimo sritį. |
4.1.8. Tvirtinimas, kad plieno sektoriui yra tinkamesnės kitos prekybos apsaugos priemonės nei ši apsaugos priemonė
(53) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad siekiant spręsti bet kokią su importu susijusią problemą, su kuria susiduria Sąjungos plieno pramonė, tinkamesnės yra kitos prekybos apsaugos priemonės, t. y. antidempingo ir antisubsidinės priemonės, ir kad jų derinimas su šia apsaugos priemone sukuria perteklinę Sąjungos pramonės apsaugą. Be to, kai kurios šalys pažymėjo, kad Sąjungos plieno pramonė jau yra pakankamai apsaugota įvairiomis antidempingo ir kompensacinėmis priemonėmis, taikomomis įvairiems produktams. |
(54) |
Kaip ir ankstesniuose peržiūros tyrimuose, taip pat atsakydama į panašius tvirtinimus (37), Komisija priminė, kad ši apsaugos priemonė yra suderinama su kitomis taikomomis prekybos apsaugos priemonėmis, kaip antai antidempingo ir antisubsidinėmis priemonėmis. Be to, Komisija primena, kad pagal ES teisinę sistemą antidempingo ir kompensacines priemones galima taikyti vienu metu su apsaugos priemonėmis (38). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
4.1.9. Tvirtinimas, kad PPO Ginčų sprendimo tarybos išvadose dėl ginčo DS595 reikalaujama, jog Komisija panaikintų priemonę
(55) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys remdamosi Ginčų sprendimo tarybos 2022 m. balandžio 29 d. ataskaita (39) dėl ginčo DS595 Europos Sąjunga. Tam tikriems plieno produktams taikomos apsaugos priemonės tvirtino, kad Komisija turėjo automatiškai panaikinti priemonę, nes ji neatitiko tam tikrų PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių ir Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatų. |
(56) |
Šiuo klausimu Komisija rėmėsi 2023 m. sausio 13 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/104 (40), kuriuo ji įgyvendino Ginčų sprendimo tarybos sprendimą ir taip užtikrino plieno apsaugos priemonės atitiktį PPO taisyklėms tais keliais aspektais, dėl kurių ekspertų grupė nustatė neatitikimus. |
(57) |
Todėl su šiuo ginču susiję teiginiai nėra susiję su atliekama peržiūra, nes jie jau buvo nagrinėjami atskiru teisės aktu. Bet kuriuo atveju, remdamasi Reglamento (ES) 2023/104 logika, Komisija nesutiko su tvirtinimais, kad šio ginčo ekspertų grupės išvadomis Komisija būtų įpareigota panaikinti priemonę. |
4.1.10. Rusijai ir Baltarusijai taikomas importo draudimas, įvestas dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, daro neigiamą poveikį rinkai
(58) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys paminėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Rusijai bei Baltarusijai taikomą importo draudimą dėl Sąjungos sankcijų šioms šalims teigdamos, kad dėl šių įvykių iš esmės sukeliami reikšmingi sutrikimai Sąjungos plieno rinkoje. |
(59) |
Komisija neneigia, kad šie įvykiai atsiliepė Sąjungos plieno rinkai, kaip ir daugeliui kitų ekonomikos sričių. Tačiau, vertindama tik plieno apsaugos priemonę, Komisija priminė, kad 2022 m. kovo mėn. buvo perskirstytos Rusijai ir Baltarusijai skirtos kvotos. Šiuo perskirstymu buvo siekiama sumažinti abiejų šalių kilmės plieno produktų importo draudimo poveikį ir užtikrinti, kad naudotojai ir toliau turėtų galimybę gauti tokius pačius kiekius iš skirtingų šaltinių. |
(60) |
Komisija taip pat pažymėjo, kad neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą trukmės ir jos padarinių plieno rinkai, įskaitant Rusijai ir Baltarusijai taikomą importo draudimą, šiuo metu neįmanoma prognozuoti. |
(61) |
Todėl Komisija nemano, kad dėl šių įvykių būtų galima pateisinti priemonės panaikinimą iki 2023 m. birželio 30 d. |
4.1.11. Tvirtinimas, kad dėl geresnių Sąjungos pramonės veiklos rezultatų priemonę reikia nutraukti
(62) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo tiek, kad apsaugos priemonė tapo nereikalinga. |
(63) |
Šiuos tvirtinimus Komisija nagrinėjo Sąjungos pramonės padėties analizėje 4.2.2 skirsnyje. Visų pirma Komisija pažymėjo, kad nors 2021 m. tam tikri ekonominiai veiksniai pagerėjo, Sąjungos pramonės padėtis 2022 m. pablogėjo, visų pirma atsižvelgiant į rinkos nestabilumą dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir energijos kainų piko. |
4.1.12. Tvirtinimas, kad dėl trečiųjų šalių prekybos apsaugos priemonių pakeitimų ši apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta
(64) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad kai kurios skirtingose jurisdikcijose plieno produktams taikomos prekybos apsaugos priemonės nebegalioja arba neseniai buvo panaikintos. Todėl, kai kurių šalių teigimu, Komisija turėtų atsižvelgti į šį pokytį vertindama galimą priemonės panaikinimą iki 2023 m. birželio 30 d. |
(65) |
Komisija neneigė, kad tam tikros prekybos apsaugos priemonės plienui nebegalioja arba neseniai buvo panaikintos. Tačiau, Komisijos manymu, tokie pokyčiai negali būti vertinami atskirai. Atlikdama tyrimą Komisija patvirtino, kad kelios jurisdikcijos neseniai taip pat pradėjo taikyti naujas prekybos apsaugos priemones įvairiems produktams ir kilmės šalims. Todėl tam tikrų priemonių galiojimo pabaiga arba panaikinimas įvyko tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo pradėtos taikyti kitos naujos prekybos apsaugos priemonės (41). Komisija pažymėjo, kad negavo jokios reikšmingos analizės ar įrodymų, kuriais būtų paneigtos ankstesnės jos išvados (42) dėl išsamios prekybos apsaugos priemonių taikymo srities trečiosiose šalyse. |
(66) |
Todėl, Komisijos manymu, suinteresuotųjų šalių pateikti tvirtinimai nepaneigia jos išvadų ankstesniuose tyrimuose šiuo klausimu (43), todėl nepagrindžia priemonės panaikinimo iki 2023 m. birželio 30 d. |
4.2. Atsakymų į klausimynus analizė
4.2.1. Sąjungos naudotojų atsakymai į klausimynus
(67) |
Siekdama susidaryti subalansuotą ir išsamų padėties rinkoje vaizdą Komisija aktyviai prašė naudotojų ir jų asociacijų pateikti informaciją. Šiuo tikslu Komisija išsiuntė specialius klausimynus 154 Sąjungos plieno naudotojams ir 19 naudotojų asociacijų, kurie dalyvavo ankstesnėse priemonės peržiūrose ir todėl buvo užregistruoti bylos medžiagoje. Kiti naudotojai ir asociacijos taip pat turėjo galimybę atsakyti į šiuos klausimynus, kurie buvo pateikti Europos Komisijos (Prekybos GD) interneto svetainėje. |
(68) |
Nepaisant aktyvaus kreipimosi, Komisija gavo atsakymus tik iš maždaug 30 naudotojų, įskaitant kai kurias Sąjungos naudotojų asociacijas, pvz., automobilių, buitinės technikos, vielos gamybai skirtų strypų perdirbėjų ir šaltai valcuotų, galvanizuotų ir dengtų ritinių gamintojų, taip pat iš kelių atskirų naudotojų iš skirtingų sektorių, kuriuose naudojamas plienas. Pagrindiniai naudotojų skundai buvo apibendrinti ir į juos pateikti atsakymai 4.1 skirsnyje. |
(69) |
Nagrinėdama klausimynų atsakymuose pateiktą informaciją Komisija pirmiausia pažymėjo, kad, nepaisant aktyvaus kreipimosi, taip pat į pramonės asociacijas, Komisija gavo gana mažai naudotojų atsakymų į klausimynus (apie 30 atsakymų iš daugiau kaip 160 žinomų naudotojų). |
(70) |
Bet kuriuo atveju Komisija analizavo naudotojų atsakymus į klausimynus atsižvelgdama ir į kitus pagrindinius parametrus, visų pirma į tarifinių kvotų naudojimą ir rinkos perspektyvas. Kaip matyti iš atitinkamų šių temų analizių (pvz., žr. 4.1.1 skirsnį), naudotojai gauna naudos iš vis didėjančio neapmuitinamų tarifinių kvotų lygio (nuo 2019 m. tarifinių kvotų apimtys padidėjo 20 %) ir šios kvotos nuolat lieka neišnaudotos pagal įvairias produktų kategorijas. Be to, nuo 2023 m. liepos 1 d. tarifinės kvotos bus padidintos dar 4 % (laikantis įsipareigojimų PPO palaipsniui liberalizuoti priemonę), taip suteikiant naudos tiems naudotojams, kurie nori toliau didinti importo iš konkrečios kilmės šalies apimtį. |
(71) |
Šiuo klausimu naudotojai nepateikė jokių įrodymų, kad tarifinių kvotų kiekio (įskaitant dėl liberalizavimo padidėjusį tarifinių kvotų kiekį nuo 2023 m. liepos 1 d.) kartu su Sąjungoje pagaminto plieno prieinamumu nepakaks jų poreikiams patenkinti atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą paklausą. |
4.2.2. Sąjungos gamintojų atsakymai į klausimynus
(72) |
Tyrimo metu Komisija taip pat pateikė klausimynus Sąjungos plieno gamintojams siekdama įvertinti jų ekonominės padėties pokyčius. Komisija gavo atsakymus į klausimynus iš trijų pagrindinių Sąjungos plieno gamintojų asociacijų (EUROFER, ESTA ir CTA) (44), taip pat atsakymus iš kelių atskirų Sąjungos gamintojų. Laikotarpis, už kurį buvo pateikti duomenys, apėmė 2021 m. ir 2022 m. |
(73) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo, ypač 2021 m., kai buvo pasiektas didelis pelningumas dėl labai didelių plieno kainų, ir kad tokia padėtis tęsėsi ir 2022 m. Atsižvelgdamos į tokius esą geresnius veiklos rezultatus, kai kurios šalys tvirtino, kad apsaugos priemonė nebereikalinga, todėl ji turėtų būti panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d. |
(74) |
Sprendžiant iš Sąjungos gamintojų atsakymų į klausimynus, Sąjungos pramonės padėtis 2021 m. iš esmės buvo teigiama, visų pirma dėl paklausos atsigavimo po COVID-19 ir neįprastai didelių plieno kainų. 2022 m. pradžioje padėtis ir toliau buvo labai teigiama. |
(75) |
Tačiau per likusius 2022 m. Sąjungos pramonės ekonominiai rezultatai sparčiai pablogėjo. Taip įvyko dėl kelių veiksnių. Visų pirma dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kilo sutrikimų kai kuriuose sektoriuose, tai turėjo įtakos ir plieno rinkai. Be to, energijos kainų šuolis lėmė didesnes plieno gamintojų gamybos sąnaudas, o tuo pat metu sulėtėjo ir paklausa – dėl to plieno kainos sumažėjo ir patyrė importo spaudimą, kuris keliose svarbiose produktų kategorijose išliko aukštas. |
(76) |
Iš žalos rodiklių pokyčių matyti, kad Sąjungos plieno suvartojimas 2022 m. (166,1 mln. tonų) sumažėjo daugiau kaip 20 mln. tonų (–11,4 %), palyginti su 2021 m. (187,4 mln. tonų). |
(77) |
Sąjungos pramonės gamyba savo ruožtu nuo 2021 m. (167,7 mln. tonų) iki 2022 m. (149,6 mln. tonų) sumažėjo 10,8 %. Gamybos lygis ypač sumažėjo 2022 m. antrąjį pusmetį, palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu (–20,8 %). |
(78) |
Be to, 2021 m. gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo 76 %, o 2022 m. I ketv. (sausio–kovo mėn.) jis išliko beveik nepakitęs (75 %). Tačiau 2022 m. II ketv. (balandžio–birželio mėn.) jis pradėjo mažėti ir 2022 m. IV ketv. (spalio–gruodžio mėn.) pasiekė labai žemą 58 % lygį. Iš viso nuo 2021 m. iki 2022 m. gamybos pajėgumų panaudojimo lygis sumažėjo 10 procentinių punktų ir siekė 65,6 %. |
(79) |
Be to, Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nuo 2021 m. iki paskutinio 2022 m. ketvirčio (spalio–gruodžio mėn.) nuolat mažėjo. Pardavimo apimtis per metus sumažėjo 6,4 % – nuo 68,4 mln. tonų 2021 m. iki 64,1 mln. tonų. Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo nuo 81,9 % 2021 m. iki 81,3 % 2022 m. |
(80) |
Galiausiai, 2021 m. šio pardavimo pelningumas buvo 9 % ir jis augo iki 14,2 % 2022 m. II ketv. (balandžio–birželio mėn.). Tačiau 2022 m. III ketv. (liepos–rugsėjo mėn.) ši teigiama tendencija pasikeitė – pelningumas nukrito iki 3,9 %, o 2022 m. IV ketv. (spalio–gruodžio mėn.) dirbta nuostolingai (–0,2 %). Iš viso per 2022 m. Sąjungos pramonės pelningumas buvo mažesnis nei 1 %. |
(81) |
Todėl nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonės padėtis buvo pablogėjusi, visų pirma dėl tam tikrų 2022 m. įvykusių aplinkybių ir išlikusio importo spaudimo, dėl kurio Sąjungos pramonė turėjo sumažinti kainas ir netekti dalies rinkos, kad išliktų nenuostolinga. |
4.3. Perspektyvų analizė
(82) |
Įvertinusi suinteresuotųjų šalių pastabas ir apibūdinusi naudotojų ir gamintojų atsakymus į klausimynus, įskaitant Sąjungos gamintojų ekonominių rodiklių pokyčius, Komisija šią analizę papildė perspektyviniu kai kurių elementų galimų pokyčių tuo atveju, jei priemonė būtų panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d., vertinimu. Visų pirma, Komisija išnagrinėjo, ar būtų galima tikėtis išaugusios importo apimties, jei priemonė būtų panaikinta anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių. |
(83) |
Pirmiausia Komisija įvertino, ar Sąjungos rinka išlieka tokia patraukli, kaip Komisija nustatė ankstesniuose peržiūros tyrimuose. Sprendžiant iš Komisijos įvertintos informacijos, Sąjunga išliko didžiausia plieno importo rinka pasaulyje. Pažymėtina, kad jai tenkanti viso pasaulio importo dalis 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo daugiau nei trimis procentiniais punktais (45). Tai rodo, kad 2022 m. Sąjungos rinka ne tik išliko didžiausia importo rinka, bet ir dar labiau sustiprino savo kaip lyderės poziciją. |
(84) |
Tada Komisija įvertino Sąjungos rinkos patrauklumą kainų atžvilgiu. Kaip matyti atlikus vertinimą, kalbant apie kainų lygius, didžiosios dalies plieno produktų importo iš pagrindinių į Sąjungą tiekiančių šalių į Sąjungą kainos nuolat buvo didesnės už jų eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainas (50–81 % visų muitinės kodų, kuriems taikoma priemonė, produktų eksporto į Sąjungą vertė buvo didesnė nei į kitas trečiąsias rinkas; vidutiniškai 69 % nagrinėjamų muitinės kodų produktų Sąjungoje buvo parduoti už didesnę kainą nei kitose trečiosiose rinkose) (46). Be to, atlikus vertinimą paaiškėjo, kad Sąjungos rinka yra svarbi šių šalių eksporto rinka (47). Tarifines kvotas labiausiai išnaudojo šalys, kurios yra pagrindinės plieno tiekėjos į Sąjungą. |
(85) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka išlieka patraukli eksportuojančioms šalims tiek apimties, tiek kainų požiūriu. |
(86) |
Komisija pažymėjo, kad importo į Sąjungą apimties lygis, palyginti su istoriniais duomenimis (per pastarąjį dešimtmetį), išliko didelis. Importo dalis taip pat buvo didelė, palyginti su ankstesniu lygiu, ir artima pikui, pasiektam 2018 m. prieš pradedant taikyti galutinę apsaugos priemonę (48). Be to, palyginti su suvartojimu Sąjungos rinkoje 2021–2022 m., kuris sumažėjo 11 % (21,3 mln. tonų), importas sumažėjo 8 % (nuo 33,8 mln. tonų iki 31,1 mln. tonų), o pardavimas vidaus rinkoje taip pat sumažėjo, bet sparčiau – 12 %. Todėl importo rinkos dalis padidėjo nepaisant dviženklio suvartojimo Sąjungos rinkoje sumažėjimo. Taigi Komisija padarė išvadą, kad importo skverbimosi lygis Sąjungos rinkoje išlieka aukštas ir kad 2022 m., palyginti su 2021 m., jis net padidėjo nepaisant sumažėjusio suvartojimo. |
(87) |
Be to, Komisija patvirtino, kad, kaip pažymėta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, 2022 m. pasaulinių pajėgumų plieno sektoriuje perteklius ir toliau augo. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotosios šalys nepateikė jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima teigti priešingai, Komisija padarė išvadą, kad jos ankstesnės išvados dėl perteklinių pajėgumų poveikio rinkai ir plieno gamintojų veiklos rezultatams tebėra pagrįstos. |
(88) |
Komisija taip pat padarė išvadą, kad, vertinant bendrai, eksportuojančioms šalims nepavyko rasti kitų rinkų, kurios kompensuotų nuo 2018 m. JAV ir Sąjungos rinkoje prarastą prekybos apimtį. Jų bendras eksportas į kitas rinkas iš esmės net buvo mažesnis nei 2018 m. |
(89) |
Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus faktus Komisija padarė išvadą, kad iki 2023 m. birželio 30 d. panaikinus apsaugos priemonę importas į Sąjungą padidėtų. Iš tiesų importo, išnaudotų tarifinių kvotų ir importo rinkos dalies pokyčiai per nagrinėjamąjį laikotarpį patvirtino Sąjungos rinkos patrauklumą ir didžiausių plieno eksportuotojų norą gauti geresnes galimybes patekti į Sąjungos rinką, ypač parduodant kai kurių kategorijų produktus. |
4.4. Išvada
(90) |
Remdamasi nuodugnia suinteresuotųjų šalių, prašančių panaikinti apsaugos priemonę iki 2023 m. birželio 30 d., pareiškimų ir atsakymų (4.1 skirsnis) ir atsakymų į klausimynus (4.2 skirsnis) analize bei išvada, padaryta atlikus perspektyvinį vertinimą (4.3 skirsnis), Komisija padarė išvadą, kad remiantis dabartinėmis aplinkybėmis ir turima informacija priemonės panaikinimas iki 2023 m. birželio 30 d. nėra pagrįstas. Jei priemonė būtų panaikinta šiame etape, tikėtinas importo apimties padidėjimas galėtų pakenkti Sąjungos pramonės padėčiai. Dėl šios išvados ir dėl to, kad priemonė turėtų galioti iki 2024 m. birželio 30 d., Komisija įvertino besivystančių šalių, kurioms ši priemonė turėtų būti taikoma ir kurioms ji neturėtų būti taikoma, sąrašą pagal atnaujintus importo duomenis (5 skirsnis), kaip numatyta pranešime apie inicijavimą. Ji taip pat įvertino, ar dabartinis 4 % liberalizavimo lygis tebėra tinkamas (6 skirsnis). |
5. BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ, KURIOMS TAIKOMA PRIEMONĖ, SĄRAŠO ATNAUJINIMAS
(91) |
Jokiai besivystančiai šaliai, kuri yra PPO narė, nebuvo taikoma galutinė priemonė, jei jos importo į ES dalis nesudarė daugiau kaip 3 % kiekvienos kategorijos produkto viso importo. Be to, jei tam tikroje kategorijoje bendra importo iš besivystančių šalių (kurių atskira dalis yra mažesnė nei 3 %) dalis viršija 9 %, priemonė bus taikoma visų besivystančių šalių tos kategorijos produktams (49). Komisija įsipareigojo stebėti importo pokyčius priėmus priemonę ir reguliariai peržiūrėti šalių, kurioms priemonė netaikoma, sąrašą. |
(92) |
Paskutinis atnaujinimas buvo atliktas pagal naujausią 2022 m. birželio mėn. veikimo peržiūros tyrimą ir buvo pagrįstas 2021 m. importo duomenimis. Taigi, siekdama patikslinti besivystančių šalių, kurioms priemonė taikoma ir kurioms ji netaikoma, sąrašą Komisija atnaujino skaičiavimus remdamasi naujausiais turimais konsoliduotais importo duomenimis, t. y. 2022 m. statistiniais importo duomenimis (50). |
(93) |
Su šiuo atnaujinimu susiję pakeitimai yra tokie (atnaujinta lentelė pateikta šio reglamento priede):
|
(94) |
Dėl šio koregavimo kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad atnaujindama besivystančių šalių sąrašą Komisija neturėtų automatiškai įtraukti tų besivystančių šalių, kurioms šiuo metu priemonė netaikoma ir kurių importas kompensuotų prieš importo draudimą iš Rusijos ir Baltarusijos importuotus kiekius. Šios šalys teigė, kad metodika, kurią Komisija taiko importo daliai apskaičiuoti remiantis ES pagrindiniame apsaugos priemonių reglamente nustatytomis ribomis, nebūtų tinkama atsižvelgiant į išskirtinę politinę situaciją, susidariusią dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Kitaip tariant, šios šalys prašė Komisijos pakeisti vardiklį, naudojamą besivystančių šalių importo daliai apskaičiuoti, pašalinant kai kurių produktų kategorijų kilmės šalis. |
(95) |
Komisija pažymėjo, kad taisyklės dėl išimčių besivystančioms šalims nustatytos PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9.1 straipsnyje ir ES pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 18 straipsnyje. Todėl, Komisijos vertinimu, šiose nuostatose nepaliekama galimybės neįtraukti tam tikro importo į skaičiavimą. |
(96) |
Iš tikrųjų, neatsižvelgdama į konkrečias tvirtinimuose nurodytas priežastis, Komisija laikosi nuomonės, kad jei tiriančiajai institucijai būtų leista pasirinkti, kokį importą įtraukti į atitinkamą ribų skaičiavimą pagal šias nuostatas, tai neišvengiamai gali lemti diskriminacinį suinteresuotųjų šalių traktavimą. |
(97) |
Todėl Komisija negalėjo sutikti su atitinkamų nuostatų dėl besivystančioms šalims taikomų išimčių ribų apskaičiavimo aiškinimu, kurį pateikė kai kurios suinteresuotosios šalys. |
6. LIBERALIZAVIMO LYGIS
(98) |
Apsaugos priemonei šiuo metu nustatyta 4 % metinė liberalizavimo norma (52). Šiame tyrime Komisija įvertino, ar šis liberalizavimo lygis ir toliau bus tinkamas. |
(99) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys prašė liberalizavimo lygį padidinti iki, pvz., 5 %. Kita vertus, kitos suinteresuotosios šalys prašymus papildomai didinti liberalizavimo normą atmetė kaip nepagrįstus. |
(100) |
Atsižvelgdama į pastarojo meto neigiamas Sąjungos plieno rinkos tendencijas, netikrumą dėl artimiausios ateities ekonominių prognozių, ypač Sąjungai, ir į tai, kad per visą laikotarpį buvo neišnaudotų įvairiomis produktų kategorijoms skirtų tarifinių kvotų, Komisija nusprendė, kad liberalizavimo lygio didinimas didesne už dabartinę normą nėra pagrįstas. |
(101) |
Todėl nuo 2023 m. liepos 1 d. visų produktų kategorijų tarifinės kvotos ir toliau didės 4 %. Konkretūs kiekiai 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiui (kas ketvirtį) nurodyti trečiojo peržiūros reglamento II priede. |
(102) |
Galiausiai, ši peržiūra, kuria siekiama iš dalies pakeisti apsaugos priemonę, taip pat atitinka įsipareigojimus, prisiimtus su tam tikromis trečiosiomis šalimis pasirašytais dvišaliais susitarimais. |
(103) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) 2019/159 iš dalies keičiamas taip:
|
III priedo III.2 dalis pakeičiama šio reglamento I priedu. |
Lentelės dalys, susijusios su 9 numerio produktu IV priedo IV.1 ir IV.2 dalyse, keičiamos šio reglamento II priedo lentelėmis.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 26 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015 3 27, p. 16).
(2) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33).
(3) 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 31, 2019 2 1, p. 27 (Galutinių apsaugos priemonių reglamentas)).
(4) 2021 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1029, kuriuo, siekiant pratęsti tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatytos apsaugos priemonės galiojimą, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 (OL L 225 I, 2021 6 25, p. 1).
(5) 2019 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1590, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 248, 2019 9 27, p. 28).
(6) 2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/894, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 206, 2020 6 30, p. 27).
(7) 2022 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/978, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatoma galutinė apsaugos priemonė (OL L 167, 2022 6 24, p. 58).
(8) 2020 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2037, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 416, 2020 12 11, p. 32).
(9) 2022 m. kovo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/434, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 88, 2022 3 15, p. 181).
(10) 2022 m. balandžio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/664, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 121, 2022 4 22, p. 12).
(11) OL C 459, 2022 12 2, p. 6.
(12) https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI
(13) https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-history?caseId=2645
(14) Žr., inter alia, antrojo peržiūros reglamento 3.2.1. skirsnį, pratęsimo peržiūros reglamento 27 ir 28 konstatuojamąsias dalis ir trečiojo peržiūros reglamento 56 konstatuojamąją dalį.
(15) Šaltinis: Europos Komisija pagal informaciją apie kasdienį tarifinių kvotų naudojimą, kuri prieinama: https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp?Lang=lt
(16) Be neapmuitinamo plieno, prieinamo iš kitų trečiųjų šalių šaltinių, Sąjungos naudotojai bent kai kuriais atvejais galėjo naudotis ir Sąjungos gamintojų tiekiamu plienu.
(17) Pavyzdžiui, žr. trečiojo peržiūros reglamento 3.5 skirsnį.
(18) Žr. JAV prekybos atstovo biuro (USTR) atstovo spaudai Adamo Hodge’o 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškimą: https://ustr.gov/about-us/policy-offices/press-office/press-releases/2022/december/statement-ustr-spokesperson-adam-hodge.
(19) Žr. 2022 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/978, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės, 54–59 konstatuojamąsias dalis; OL L 167, 2022 6 24, p. 58.
(20) Šaltinis:https://dataweb.usitc.gov/
(21) Atliekant šį skaičiavimą neatsižvelgiama į importą į JAV iš ES, nes šios skilties analizėje orientuojamasi į galimo prekybos srautų nukreipimo iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką vertinimą.
(22) S&P Global: Current gas, electricity prices threaten European steelmaking viability: https://www.spglobal.com/commodityinsights/en/market-insights/latest-news/metals/090922-current-gas-electricity-prices-threaten-european-steelmaking-viability-eurofer (2022 m. rugsėjo 9 d.); Steel makers fear deepening crisis from energy crunch as output halted: https://www.reuters.com/business/energy/steel-makers-fear-deepening-crisis-energy-crunch-output-halted-2022-09-23/ (Reuters, 2022 m. rugsėjo 23 d.). Su gamtinių dujų kainų pokyčiais Sąjungoje galima susipažinti, pavyzdžiui, portale „Trading Economics“: https://tradingeconomics.com/commodity/eu-natural-gas (paskutinį kartą peržiūrėta 2023 m. balandžio 30 d.).
(23) Žr., pavyzdžiui: ArcelorMittal To Idle Parts of Three Plants as Energy Costs Bite: https://www.bloomberg.com/news/articles/2022-09-02/arcelormittal-to-idle-parts-of-three-plants-as-energy-costs-bite#xj4y7vzkg (Bloomberg, 2022 m. rugsėjo 2 d.); Steel Plants Across Europe Cut Production as Power Prices Soar: https://www.bloomberg.com/news/articles/2022-03-09/spanish-steel-production-curbed-as-power-costs-soar-to-a-record#xj4y7vzkg (Bloomberg, 2022 m. kovo 9 d.);
(24) S&P Global: Back in action: European mills restart idled blast furnaces on higher flat steel prices, 2023 m. kovo 13 d.: https://www.spglobal.com/commodityinsights/en/market-insights/blogs/metals/031323-back-in-action-european- mills-restart-idled-blast-furnaces-on-higher-flat-steel-prices. Dar žr.: Eurometal. Flat steel producer Acciaierie d'Italia to boost production in 2023, 2024: Flat steel producer Acciaierie d'Italia to boost production in 2023, 2024 - EUROMETAL; GMK: US Steel Kosice resumed operation of the blast furnace after a month and a half of downtime: https://gmk.center/en/news/us-steel-kosice-resumed-operation-of-the-blast-furnace-after-a-month-and-a-half-ofdowntime/.
(25) 2013–2017 m. importo dalis nurodyta galutinio reglamento 2 lentelėje. 2018–2020 m. importo dalis nurodyta pratęsimo reglamento 10 lentelėje. 2021 m. importo dalis sudarė 18,1 %.
Šaltinis: importo duomenys – iš Eurostato, vartojimo duomenys – iš pramonės duomenų ir atsakymų į klausimynus.
(26) Žr. šio reglamento 13 konstatuojamosios dalies 14 išnašoje pateiktas nuorodas.
(27) OECD, Latest Developments in Steelmaking Capacity (2023 m. vasario 17 d.).
(28) Ten pat.
(29) Informacija apie energijos kainų pokyčius ir numatomą kainų lygį Sąjungoje, palyginti su istoriniais duomenimis, pateikta „Economist Intelligence Unit“ leidinyje „Commodities Outlook 2023“, 3 puslapyje (prieiga suteikiama užsiprenumeravus) ir portale „Trading Economics“: https://tradingeconomics.com/commodity/eu-natural-gas. Abiejuose šaltiniuose nurodyta, kad, nors dabartinės energijos kainos Sąjungoje ir yra gerokai mažesnės už 2022 m. pasiektą piką, jų lygis išlieka gerokai aukštesnis nei ankstesniais metais.
(30) OECD, Steel Market developments: Q4 2022 (2022 m. gruodžio 16 d.).
(31) OECD, Steel Market developments, Q2 2023 (2023 m. vasario 21 d.).
(32) Fitch Ratings: Global Steel Outlook 2023 (2022 m. gruodžio 12 d.): https://www.fitchratings.com/research/corporate-finance/global-steel-outlook-2023-13-12-2022#:~:text=We%20forecast%20global%20steel%20consumption,tonnes%20(mt)%20in%202022.
(33) S&P Platts Global: Steel Price Forecast and Steel Market Outlook 2023 (prieiga suteikiama užsiprenumeravus).
(34) World Steel Association: Short Range Outlook, 2022 m. spalio mėn.
(35) World Steel Association: Short Range Outlook, 2023 m. balandžio mėn.
(36) Panašių tvirtinimų, iškeltų ankstesniuose tyrimuose, nagrinėjimą žr. Komisijos išvadose trečiojo veikimo peržiūros reglamento 4.5 skirsnyje, pratęsimo peržiūros reglamento 7.6 skirsnyje, antrojo veikimo peržiūros reglamento 123 konstatuojamojoje dalyje, pirmojo veikimo peržiūros reglamento 159 ir 163 konstatuojamosiose dalyse.
(37) Žr. pratęsimo reglamento 7.10 skirsnį.
(38) 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/477 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga, atsižvelgdama į antidempingo ir subsidijų draudimo priemonių bei apsaugos priemonių bendrąjį poveikį, OL L 83, 2015 3 27, p. 11.
(39) WT/DS595/R European Union – Safeguard Measures on Certain Steel Products (liet. Europos Sąjunga. Tam tikriems plieno produktams taikomos apsaugos priemonės), 2022 m. balandžio 29 d.
(40) 2023 m. sausio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/104, kuriuo, atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo tarybos priimtą ataskaitą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės, OL L 12, 2023 1 13, p. 7.
(41) Žr. EBPO ataskaitą Steel trade and trade policy developments 2021-22 (2022 m. gruodžio 16 d.), B.1 lentelę, p. 47.
(42) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/104 1.1.2 skirsnį.
(43) Žr. pratęsimo reglamento 47 ir 48 konstatuojamąsias dalis.
(44) Šių asociacijų atsakymuose į klausimynus taip pat buvo atskiri procedūroje dalyvaujančių jų narių atsakymai į klausimynus. Abu duomenų rinkiniai buvo prieinami bylos medžiagoje (TRON).
(45) Žr. EBPO ataskaitą Steel Market Developments, Q4, (2022 m. gruodžio mėn.), 4 lentelę, p. 22. Skelbiama adresu https://www.oecd.org/industry/ind/steel-market-developments-Q4-2022.pdf.
(46) Neapdorotų duomenų šaltinis: „Global Trade Atlas“, https://www.gtis.com/gta/. 2022 m. eksporto iš pagrindinių plieną į Sąjungą eksportuojančių šalių, t. y. Kinijos, Indijos, Pietų Korėjos, Taivano, Turkijos (bendras jų plieno eksportas į Sąjungą 2022 m. sudarė 52 % viso importo), duomenys. Rusijos, kuri anksčiau buvo antra pagal dydį plieną į Sąjungą eksportuojanti šalis, duomenys nebuvo vertinami, nes jos plieno eksportas į tam tikras jurisdikcijas, įskaitant Sąjungos rinką, šiuo metu yra uždraustas dėl sankcijų, nustatytų dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos jos karinės agresijos prieš Ukrainą.
(47) Daugumos šių kilmės šalių dalis Sąjungos rinkoje sudarė dviženkliu skaičiumi išreikštą viso jų eksporto dalį, kuri siekė iki 27 %.
(48) 2022 m. importas į Sąjungą sumažėjo 9 %, palyginti su 2018 m. pasiektu piku, t. y. sumažėjo 3,2 mln. tonų.
(49) Pagal Reglamento (ES) 2015/478 18 straipsnį ir PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9.1 straipsnį.
(50) Šaltinis: Eurostatas.
(51) Iki šio peržiūros tyrimo visoms PPO priklausančioms besivystančioms šalims priemonė buvo taikoma pagal 24 kategoriją, nes buvo viršyta 9 % dalis. Kadangi 2022 m. ši riba nėra pasiekta, priemonė bus taikoma tik toms PPO priklausančioms besivystančioms šalims, kurios viršija 3 % ribą.
(52) Žr. trečiojo veikimo peržiūros reglamento 42 konstatuojamąją dalį.
I PRIEDAS
„III.2 PRIEDAS.
Besivystančių šalių, kurioms taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas
Šalis / produktų grupė |
1 |
2 |
3A |
3B |
4A |
4B |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
24 |
25A |
25B |
26 |
27 |
28 |
Argentina |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
X |
|
|
X |
Brazilija |
X |
X |
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
X |
|
|
X |
Kinija |
|
X |
X |
X |
|
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
|
X |
X |
|
|
X |
X |
|
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
Egiptas |
X |
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
Indija |
X |
X |
|
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
X |
|
X |
X |
X |
X |
|
|
X |
|
X |
X |
|
X |
X |
|
X |
Indonezija |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
Kazachstanas |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
Malaizija |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
Meksika |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
X |
|
|
X |
Moldova |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
Šiaurės Makedonija |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
X |
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
X |
X |
|
X |
Omanas |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
Pietų Afrika |
|
|
|
|
X |
X |
X |
|
|
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
Turkija |
X |
X |
X |
|
X |
X |
X |
X |
|
X |
X |
|
X |
X |
|
|
X |
X |
|
X |
X |
X |
|
|
X |
X |
X |
X |
X |
Ukraina |
X |
X |
|
|
|
X |
X |
|
X |
|
|
|
|
X |
|
|
X |
|
|
|
X |
X |
X |
X |
|
X |
|
X |
X |
Jungtiniai Arabų Emyratai |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
X |
|
X |
|
|
X |
|
X |
|
|
X |
Vietnamas |
X |
|
|
X |
X |
X |
X |
|
|
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
X |
|
X |
Visos kitos besivystančios šalys |
|
|
|
|
|
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
|
|
X |
II PRIEDAS
„IV PRIEDAS
IV.1. Tarifinių kvotų dydžiai
Produkto numeris |
Produkto kategorija |
KN kodai |
Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma) |
6-ieji metai |
Papildomo muito norma |
Eilės numeriai |
|||
Nuo 2023 07 01 iki 2023 09 30 |
Nuo 2023 10 01 iki 2023 12 31 |
Nuo 2024 01 01 iki 2024 03 31 |
Nuo 2024 04 01 iki 2024 06 30 |
||||||
Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis) |
|||||||||
9 |
Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti |
7219 31 00 , 7219 32 10 , 7219 32 90 , 7219 33 10 , 7219 33 90 , 7219 34 10 , 7219 34 90 , 7219 35 10 , 7219 35 90 , 7219 90 20 , 7219 90 80 , 7220 20 21 , 7220 20 29 , 7220 20 41 , 7220 20 49 , 7220 20 81 , 7220 20 89 , 7220 90 20 , 7220 90 80 |
Korėjos Respublika |
49 549,16 |
49 549,16 |
49 010,58 |
49 010,58 |
25 % |
09.8846 |
Taivanas |
45 948,59 |
45 948,59 |
45 449,15 |
45 449,15 |
25 % |
09.8847 |
|||
Indija |
30 710,50 |
30 710,50 |
30 376,69 |
30 376,69 |
25 % |
09.8848 |
|||
Pietų Afrika |
26 723,10 |
26 723,10 |
26 432,63 |
26 432,63 |
25 % |
09,8853 |
|||
Jungtinės Valstijos |
24 986,11 |
24 986,11 |
24 714,52 |
24 714,52 |
25 % |
09.8849 |
|||
Turkija |
20 791,56 |
20 791,56 |
20 565,57 |
20 565,57 |
25 % |
09.8850 |
|||
Malaizija |
13 172,38 |
13 172,38 |
13 029,20 |
13 029,20 |
25 % |
09.8851 |
|||
Kitos šalys |
52 837,87 |
52 837,87 |
52 263,55 |
52 263,55 |
25 % |
IV.2. Bendrųjų ir likutinių tarifinių kvotų dydžiai per trimestrą
Produkto numeris |
Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma) |
3-ieji metai |
|||
Nuo 2023 07 01 iki 2023 09 30 |
Nuo 2023 10 01 iki 2023 12 31 |
Nuo 2024 01 01 iki 2024 03 31 |
Nuo 2024 04 01 iki 2024 06 30 |
||
Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis) |
Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis) |
Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis) |
Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis) |
||
9 |
Kitos šalys |
52 837,87 |
52 837,87 |
52 263,55 |
52 263,55 |
(1) Nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.: 09.8621
Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8622
Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai*, Taivanui*, Indijai*, Pietų Afrikai*, Jungtinėms Amerikos Valstijoms*, Turkijai* ir Malaizijai* – 09.8578*. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.
SPRENDIMAI
2023 6 27 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 161/62 |
TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1302
2023 m. birželio 26 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/354/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
2013 m. liepos 3 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/354/BUSP (1), kuriuo EUPOL COPPS veikla nuo 2013 m. liepos 1 d. tęsiama; |
(2) |
2022 m. birželio 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/1018 (2), kuriuo Sprendimas 2013/354/BUSP iš dalies pakeistas ir jo galiojimas pratęstas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.; |
(3) |
2023 m. vasario 28 d., atliekant misijų EU BAM Rafah ir EUPOL COPPS suderintą strateginę peržiūrą, Politinis ir saugumo komitetas susitarė, kad abiejų misijų vykdymo terminas turėtų būti pratęstas iki 2025 m. birželio 30 d. atliekant du pratęsimus vienų metų terminui; |
(4) |
atsižvelgiant į Izraelio ir Palestinos Administracijos pateiktą informaciją, šiame etape EUPOL COPPS turėtų būti pratęsta vieniems metams iki 2024 m. birželio 30 d.; |
(5) |
todėl Sprendimas 2013/354/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
(6) |
EUPOL COPPS bus vykdoma aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimas 2013/354/BUSP iš dalies keičiamas taip:
1) |
12 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUPOL COPPS susijusioms išlaidoms laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. padengti, yra 11 360 000 EUR.“; |
2) |
15 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip: „Jis nustoja galioti 2024 m. birželio 30 d.“. |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Jis taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d.
Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
(1) 2013 m. liepos 3 d. Tarybos sprendimas 2013/354/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) (OL L 185, 2013 7 4, p. 12).
(2) 2022 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/1018, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/354/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) (OL L 170, 2022 6 28, p. 76).
2023 6 27 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 161/64 |
TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1303
2023 m. birželio 26 d.
kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (ES PPM Rafah) įsteigimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
2005 m. lapkričio 25 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/889/BUSP (1), kuriais buvo įsteigta Europos Sąjungos pasienio pagalbos misija Rafah perėjimo punktui (toliau – EU BAM Rafah); |
(2) |
2022 m. birželio 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/1017 (2), kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP ir jų galiojimas pratęsiamas iki 2023 m. birželio 30 d.; |
(3) |
2023 m. vasario 28 d., atsižvelgdamas į EU BAM Rafah ir EUPOL COPPS suderintą strateginę peržiūrą, Politinis ir saugumo komitetas (PSK) susitarė, kad abi misijos turėtų būti pratęstos iki 2025 m. birželio 30 d., kiekvieną iš jų pratęsiant du kartus po vienus metus; |
(4) |
atsižvelgiant į Izraelio ir Palestinos Administracijos pateiktą informaciją, EU BAM Rafah šiame etape turėtų būti pratęsta vieniems metams iki 2024 m. birželio 30 d.; |
(5) |
todėl Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; |
(6) |
EU BAM Rafah bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų trukdyti siekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytų Sąjungos išorės veiksmų tikslų, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP iš dalies keičiami taip:
1) |
13 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Orientacinė finansavimo suma, skirta su EU BAM Rafah susijusioms išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., yra 2 360 000 EUR.“; |
2) |
16 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: „Jie nustoja galioti 2024 m. birželio 30 d.“. |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Jis taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d.
Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
(1) 2005 m. lapkričio 25 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP, dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (ES PPM Rafah) įsteigimo (OL L 327, 2005 12 14, p. 28).
(2) 2022 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/1017, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (ES PPM Rafah) įsteigimo (OL L 170, 2022 6 28, p. 74).
2023 6 27 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 161/66 |
TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1304
2023 m. birželio 26 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą, pritariant Komisijai,
kadangi:
(1) |
2022 m. gruodžio 12 d. Taryba susitarė, kad Europos taikos priemonės (toliau – Priemonė) bendra finansinė viršutinė riba laikotarpiu nuo 2024 m. iki 2027 m. turėtų būti padidinta 2 000 milijonų EUR (2018 m. kainomis). Įgyvendinant tą padidinimą turi būti laikomasi 2023 metams sutartos mokėjimų viršutinės ribos. Taryba taip pat pripažino, kad, atsižvelgiant į tarptautinio saugumo aplinkos raidą, Priemonės bendrą finansinę viršutinę ribą iki 2027 m. gali reikėti dar labiau padidinti. Sprendimą dėl bet kokio tolesnio padidinimo Taryba turi priimti vieningai ir jis turi būti nustatytas iš dalies keičiant Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/509 (1). Bendras Priemonės finansinės viršutinės ribos padidinimas iki 2027 m. neturi viršyti 5 500 mln. EUR (2018 m. kainomis); |
(2) |
savo 2022 m. gruodžio 15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pakartotinai pabrėžė Priemonės pasaulinį aspektą ir palankiai įvertino 2022 m. gruodžio 12 d. Taryboje pasiektą susitarimą užtikrinti jos finansinį tvarumą; |
(3) |
2023 m. kovo 13 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/577 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2021/509; |
(4) |
2023 m. kovo 20 d. Taryba susitarė apsvarstyti galimybę padidinti bendrą Priemonės finansinę viršutinę ribą dar 3 500 mln. EUR (2018 m. kainomis). Įgyvendinant tą padidinimą turėtų būti atsižvelgiama į Priemonės pasaulinio masto aprėptį ir nuspėjamumą, jos ilgalaikius finansavimo poreikius paramos priemonėms, pagal kurias teikiama tiek mirtina, tiek nemirtina įranga, bei bendros saugumo ir gynybos politikos misijoms ir operacijoms. Be to, įgyvendinant tą padidinimą turi būti atsižvelgiama į 2023 m. sutartą mokėjimų viršutinę ribą. Todėl Sprendimas (BUSP) 2021/509 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimas (BUSP) 2021/509 iš dalies keičiamas taip:
1) |
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis 1. Priemonės įgyvendinimui skirta finansinė viršutinė riba 2021–2027 m. laikotarpiu yra 12 040 000 000 EUR einamosiomis kainomis. 2. Metinis finansinės viršutinės ribos suskirstymas nustatytas I priede. 3. Finansinė viršutinė riba naudojama taip, kad būtų išsaugota Priemonės pasaulinė geografinė aprėptis ir Sąjungos gebėjimas užkirsti kelią krizėms ir konfliktams ir greitai į juos reaguoti, visų pirma – tačiau ne vien tik – tose srityse, kuriose kyla labiausiai neatidėliotino sprendimo reikalaujančios ir didžiausią pavojų keliančios grėsmės Sąjungos saugumui, laikantis Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos pagal 9 straipsnio 1 dalį nustatytų strateginių prioritetų. 11 straipsnyje nurodytas Priemonės komitetas priima sprendimą dėl finansinės viršutinės ribos naudojimo nustatydamas bendras paramos priemonėms skirtas sumas ir bendras sumas, skirtas pagal Priemonę finansuojamoms operacijoms, kad būtų užtikrintas jos finansinis tvarumas. Priemonės komitetas prireikus peržiūri tas bendras sumas, laikydamasis Politinio ir saugumo komiteto (PSK) pagal 9 straipsnio 2 dalį pateiktų strateginių gairių.“ |
2) |
73 straipsnis papildomas šia dalimi: „10. Komitetas ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 30 d. priima sprendimą dėl finansinės viršutinės ribos naudojimo pagal 2 straipsnio 3 dalį.“ |
3) |
I priedas pakeičiamas taip: „I PRIEDAS METINĖS FINANSINĖS VIRŠUTINĖS RIBOS Metiniai asignavimai patvirtinami neviršijant toliau nurodytų sumų, nedarant poveikio 17 straipsnio 3 bei 3a dalims ir laikantis 73 straipsnio 2 dalies:
|
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
(1) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528 (OL L 102, 2021 3 24, p. 14).
(2) 2023 m. kovo 13 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2023/577, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė (OL L 75, 2023 3 14, p. 23).
2023 6 27 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 161/68 |
TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1305
2023 m. birželio 26 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
2013 m. gegužės 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/233/BUSP (1), kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje (EUBAM Libya); |
(2) |
2021 m. birželio 18 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2021/1009 (2), kuriuo iš dalies keičiami EUBAM Libya įgaliojimai ir jų terminas pratęsiamas iki 2023 m. birželio 30 d.; |
(3) |
atsižvelgdamas į misijos strateginės peržiūros rezultatus, Politinis ir saugumo komitetas (PSK) susitarė, kad EUBAM Libya terminas turėtų būti pratęstas dvejiems metams, iki 2025 m. birželio 30 d., ir kad šiuo laikotarpiu misija turėtų padėti stiprinti atitinkamų Libijos valdžios institucijų ir agentūrų pajėgumus valdyti Libijos sienas, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą, ir kovoti su terorizmu; |
(4) |
laikotarpis, kuriam numatyta Sprendimu (BUSP) 2021/1009 nustatyta orientacinė finansavimo suma, turėtų būti pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Vėliau Taryba turėtų nuspręsti dėl orientacinės sumos laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.; |
(5) |
Sprendimas 2013/233/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
(6) |
EUBAM Libya bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimas 2013/233/BUSP iš dalies keičiamas taip:
1) |
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis Tikslas EUBAM Libya padeda stiprinti atitinkamų Libijos valdžios institucijų ir agentūrų pajėgumus valdyti Libijos sienas, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą, ir kovoti su terorizmu.“ |
2) |
3 straipsnio 1 ir 1a dalys pakeičiamos taip: „1. Siekdama įgyvendinti 2 straipsnyje išdėstytą tikslą, EUBAM Libya:
1a. Vykdydama savo užduotis, EUBAM Libya teikia technines konsultacijas, vykdo pajėgumų stiprinimo veiklą operatyviniu ir techniniu lygmenimis bei vykdo projektus, atitinkamai kiekvienu konkrečiu atveju papildomus specializuotais mokymais. Be to, Libijos valdžios institucijų prašymu EUBAM Libya teikia strategines konsultacijas.“ |
3) |
13 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip: „Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUBAM Libya susijusioms išlaidoms padengti nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., yra 84 850 000 EUR. Dėl orientacinės finansavimo sumos, skirtos su EUBAM Libya susijusioms išlaidoms padengti nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., sprendžia Taryba.“; |
4) |
16 straipsnio antras sakinys pakeičiamas taip: „PSK ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. atlieka EUBAM Libya ir jos įgaliojimų strateginį vertinimą. Likus pakankamai laiko iki šio sprendimo galiojimo pabaigos atliekama strateginė EUBAM Libya peržiūra. Šis sprendimas taikomas iki 2025 m. birželio 30 d.“ |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Jis taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d.
Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
(1) 2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya) (OL L 138, 2013 5 24, p. 15).
(2) 2021 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/1009, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya) (OL L 222, 2021 6 22, p. 18).
2023 6 27 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 161/70 |
TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1306
2023 m. birželio 26 d.
kuriuo kintančioje regiono saugumo aplinkoje remiamas projektas dėl teritorijos be masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose (AR TBMNG)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
2016 m. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija ir 2003 m. Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų (toliau – MNG) platinimu strategija grindžiamos įsitikinimu, kad geriausias būdas išlaikyti tarptautinę tvarką yra daugiašalis požiūris į saugumą, įskaitant nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą; |
(2) |
todėl Sąjungos politikoje numatyta laikytis galiojančių nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutarčių, susitarimų bei normų, juos (jas) įgyvendinti ir stiprinti jų įgyvendinimą bei visuotinimą ir bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis bei joms padėti įgyvendinti jų įsipareigojimus pagal daugiašales konvencijas ir režimus; |
(3) |
2008 m. liepos 13 d. įvykusio Viduržemio jūros regionui skirto Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąja deklaracija, kuria buvo sukurta Viduržemio jūros šalių sąjunga, dar kartą patvirtintas bendras tikslas siekti taikos ir saugumo regione, kaip išdėstyta 1995 m. lapkričio 27–28 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių konferencijoje patvirtintoje Barselonos deklaracijoje, inter alia, laikantis tarptautinių sutarčių ir konvencijų dėl MNG, taip pat taikant regionines tvarkas, pavyzdžiui, nustatant teritorijas be branduolinių ginklų; |
(4) |
2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (toliau – NPT) peržiūros konferencijoje buvo pabrėžta proceso, kuriuo siekiama visapusiško jos 1995 m. rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų (toliau – 1995 m. rezoliucija) įgyvendinimo, svarba. Tuo tikslu 2010 m. NPT konferencijoje pritarta praktiniams žingsniams, inter alia, tam, kad būtų apsvarstyti visi pasiūlymai, kuriais siekiama remti 1995 m. rezoliucijos įgyvendinimą, įskaitant Sąjungos pasiūlymą surengti tolesnį seminarą, susijusį su tuo, kuris buvo surengtas 2008 m. birželio mėn.; |
(5) |
be to, 2010 m. NPT peržiūros konferencijoje buvo pripažinta, koks svarbus vaidmuo įgyvendinant 1995 m. rezoliuciją tenka pilietinei visuomenei, ir buvo paraginta dėti visas su tuo susijusias pastangas; |
(6) |
savo 2018 m. gegužės 24 d. pristatytoje nusiginklavimo darbotvarkėje „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“ Jungtinių Tautų generalinis sekretorius įsipareigojo dirbti kartu su JT valstybėmis narėmis, kad būtų stiprinamos ir konsoliduojamos teritorijos be branduolinio ginklo, be kita ko, remiant tolesnį tokių teritorijų nustatymą, taip pat ir Artimuosiuose Rytuose; |
(7) |
Sąjunga daug kartų yra pareiškusi esanti pasirengusi prisidėti prie proceso, kuriuo Artimuosiuose Rytuose siekiama nustatyti teritoriją be MNG (toliau – AR TBMNG), remdama pasitikėjimo stiprinimo procesus – prie to ypač prisidėjo 2008 m., 2011 m. bei 2012 m. vykę Sąjungos seminarai ir praktiniai mokymai ir 2019–2023 m. Sąjungos remtas Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto (toliau – UNIDIR) vykdytas projektas dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių siekiant nustatyti tokią teritoriją – pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/938 (1); |
(8) |
Sąjunga nori toliau remti procesą, kuriuo siekiama nustatyti AR TBMNG, toliau remdama UNIDIR tuo tikslu vykdomą darbą, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1. Kad būtų daroma pažanga, susijusi su Sąjungos pasiryžimu nustatyti AR TBMNG, Sąjunga remia UNIDIR projektą, kurio bendrieji tikslai yra šie:
— |
padėti švelninti regionines MNG platinimo tendencijas; |
— |
skatinti regionines saugumo tvarkas ir ginklų kontrolę, ginklų neplatinimą ir nusiginklavimo normas bei procesus; |
— |
gilinti supratimą apie AR TBMNG ir dabartinių regioninių bei tarptautinių pokyčių sąryšį ir |
— |
skatinti veiksmingą, patikrinamą, įtraukią ir tvarią AR TBMNG. |
2. Išsamus projekto aprašymas išdėstytas priede pateiktame projekto dokumente.
2 straipsnis
1. Už šio sprendimo įgyvendinimą yra atsakingas vyriausiasis įgaliotinis.
2. 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto projekto techninį įgyvendinimą vykdo UNIDIR, kuris šią užduotį vykdo prižiūrint vyriausiajam įgaliotiniui. Tuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis ir UNIDIR sudaro būtinas tvarkas.
3 straipsnis
1. 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam projektui įgyvendinti skiriama finansinė orientacinė suma yra 2 099 969 EUR.
2. Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų taisyklių ir procedūrų.
3. Komisija prižiūri, kad iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos būtų tinkamai tvarkomos. Tuo tikslu ji ir UNIDIR sudaro susitarimą dėl įnašo. Tame susitarime nustatoma, kad UNIDIR turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.
4. 3 dalyje nurodytą susitarimą dėl įnašo Komisija stengiasi sudaryti kuo greičiau po šio sprendimo įsigaliojimo. Ji informuoja Tarybą apie sunkumus, kurie kyla to proceso metu, ir praneša apie to susitarimo sudarymo datą.
4 straipsnis
1. Vyriausiasis įgaliotinis Tarybai praneša apie šio sprendimo įgyvendinimą kas 12 mėnesių teikdamas aprašomąsias ataskaitas, kurias parengia UNIDIR. Taryba tų ataskaitų pagrindu iki projekto įgyvendinimo pabaigos atlieka įvertinimą.
2. Komisija teikia informaciją apie 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto projekto įgyvendinimo finansinius aspektus.
5 straipsnis
1. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
2. Šis sprendimas nustoja galioti po 36 mėnesių nuo susitarimo dėl įnašo, nurodyto 3 straipsnio 3 dalyje, sudarymo. Tačiau jis nustoja galioti po šešių mėnesių nuo jo įsigaliojimo, jeigu iki to laiko nesudaromas joks finansavimo susitarimas.
Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
(1) 2019 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/938, kuriuo remiamas pasitikėjimo stiprinimo procesas siekiant sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose (OL L 149, 2019 6 7, p. 63).
PRIEDAS
Projektas, kuriuo kintančioje regioninėje saugumo aplinkoje remiama teritorija be masinio naikinimo ginklo Artimuosiuose Rytuose (AR TBMNG)
Artimuosiuose Rytuose vyksta pokyčiai, padėtis tampa nestabilesnė, daugėja nesaugumo šaltinių ir įsigyjama bei naudojama daugiau įprastinių ginklų, taip pat kyla susirūpinimas dėl nekonvencinių ginklų tolesnio naudojimo ir platinimo. Dėl pastarojo reiškinio ir dėl kitų pasaulinių įvykių regioninėje saugumo aplinkoje vyksta reikšmingi pokyčiai, kurie galėtų daryti ilgalaikį poveikį regioniniam ir tarptautiniam masinio naikinimo ginklų (MNG) platinimui. JT nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) siūlomu projektu bus skatinamas MNG neplatinimas, ginklų kontrolė ir nusiginklavimo normos bei tikslai Artimuosiuose Rytuose – pasitelkiant politikai aktualius tyrimus, pajėgumų stiprinimą ir dialogą bus remiama AR TBMNG iniciatyva ir regioniniam saugumui aktualūs procesai.
Kontekstas ir pagrindimas
Visame pasaulyje ginklų neplatinimo režimai išgyvena krizę. Per pastaruosius du dešimtmečius šios priemonės susilpnėjo, nes pirmenybė buvo teikiama ne ginklų neplatinimui, ginklų kontrolei ir nusiginklavimo priemonėms, o geopolitiniams interesams. Tai, kad antroje iš eilės Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) peržiūros konferencijoje nebuvo priimtas baigiamasis dokumentas, yra tik vienas pavyzdys, aiškiai parodantis, kokią krizę režimai šiuo metu išgyvena. Šiomis plačiomis geostrateginėmis aplinkybėmis Artimųjų rytų saugumo aplinkoje taip pat vyksta dideli pokyčiai. Šalyse socialiniai neramumai ar pilietinis karas lėmė nuolatinį nestabilumą, dėl kurio vyko gyventojų perkėlimas, o šis paveikė saugumą ir stabilumą kaimyniniuose regionuose. Nuolatinis nestabilumas taip pat atsiliepė regiono šalių vyriausybių gebėjimui spręsti užsienio politikos klausimus, pavyzdžiui, dalyvauti daugiašalėse ir regioninėse kovos su MNG platinimu iniciatyvose. Regione pakito aljansai ir dėl to suiro ilgalaikė regioninė galių pusiausvyra ir disbalansai. Be to, saugumo aplinką regione sukrėtė regionui nepriklausančių subjektų veiksmai, tokie kaip karinis buvimas, veikla ir parama, taip pat karinių pajėgų išvedimas.
Vidaus ir regioninio nestabilumo derinys nulėmė du lygiagrečius procesus, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių regioniniam ir pasauliniam MNG platinimui. Viena vertus, matoma, kad regione padidėjo įprastinių ir galbūt nekonvencinių ginklų įsigijimas ir naudojimas, taip pat branduolinio apsidraudimo pajėgumų įgijimas (arba grasinimas juos įgyti), ir visa tai vyksta esamų MNG pajėgumų fone. Kita vertus, regiono valstybės pademonstravo esančios labiau pasirengusios spręsti savo regionines saugumo problemas regioninių ir subregioninių derybų keliu, kaip matyti iš Abraomo susitarimų, Jemeno ugnies nutraukimo, Izraelio ir Libano jūrų sienų demarkacijos susitarimo, Irano ir Saudo Arabijos dialogo, Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų dialogo, taip pat esamų derybų pastangų Jungtinėse Tautose susitarti dėl teritorijos be masinio naikinimo ginklo Artimuosiuose Rytuose. Nors šios dvi tendencijos gali atrodyti viena kitai prieštaraujančios, kiek tai susiję su jų poveikiu MNG platinimui, jos gali ir toliau vykti lygiagrečiai (ir greičiausiai vyks).
Projekto tikslai
Siūlomu projektu bus siekiama keturių visa apimančių tikslų:
— |
padėti švelninti regionines MNG platinimo tendencijas; |
— |
skatinti regioninius saugumo susitarimus ir ginklų kontrolę, neplatinimą, taip pat nusiginklavimo normas ir procesus; |
— |
geriau suprasti AR TBMNG ir šiuo metu regione bei tarptautiniu mastu vykstančių pokyčių tarpusavio santykį ir |
— |
skatinti veiksmingą, patikrinamą, įtraukią ir tvarią AR TBMNG. |
Projekto metodas
Įgyvendinant projektą bus laikomasi holistinio požiūrio: atsižvelgiama į visus tyrimų komponentus, renkamos idėjos, rengiami nauji pasiūlymai, stiprinami gebėjimai ir palaikomas dialogas, taip pat siekiama užmegzti ryšius su įvairiais dalyviais bei auditorija ir juos įtraukti. Siūlomu projektu visa tai bus pasiekta vykdant darbą trimis kryptimis (trys rezultatų sritys) ir įgyvendinant jų susijusius rezultatus:
— |
1 darbo kryptis: Geriau suprasti ir vertinti regioninio MNG platinimo priežastis, motyvus ir su juo susijusią riziką, kad būtų galima rasti sprendimus, kaip didinti regioninį saugumą ir skatinti MNG platinimo Artimųjų Rytų regione problemos regioninius sprendimus. Dirbant pagal 1 kryptį siekiama didinti informuotumą apie veiksnius, skatinančius MNG plitimą Artimųjų Rytų regione, ir geriau juos suprasti. Tikslas – nustatyti pagrindines MNG platinimo priežastis, įskaitant strateginius, politinius ar kitus motyvus, taip pat susijusią riziką ir pasekmes. Galutinis bendras šios darbo krypties tikslas yra identifikuoti praktinius sprendimus, kaip didinti regioninį saugumą ir užkirsti kelią MNG platinimui Artimuosiuose Rytuose. Be kita ko, būtų skatinami esami ir nauji regioniniai saugumo procesai, taip pat AR TBMNG iniciatyva, kuriais būtų uždraudžiamas MNG turėjimas, gamyba ir naudojimas regione ir skatinamos nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo pastangos. Gerinant iššūkių supratimą ir nagrinėjant galimus sprendimus pagal 1 darbo kryptį siekiama remti didesnio saugumo ir stabilumo plėtojimą Artimuosiuose Rytuose. |
— |
2 darbo kryptis: Plėtoti regioninius gebėjimus geriau suprasti problemas ir gebėti rasti sprendimus, susijusius su derybomis dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimu. Šios 2 darbo krypties tikslas – didinti Artimųjų Rytų šalių gebėjimą veiksmingai dalyvauti derybose dėl regioninių saugumo procesų apskritai ir konkrečiai dėl AR TBMNG ir juos įgyvendinti. Tai apima regioninių subjektų gebėjimo suprasti sudėtingus MNG platinimo problemos aspektus stiprinimą, taip pat jų gebėjimo rasti ir įgyvendinti praktinius sprendimus stiprinimą. Pagal šią darbo kryptį vykdoma veikla apims valdžios sektoriaus pareigūnų, ekspertų ir kitų suinteresuotųjų subjektų mokymo ir gebėjimų stiprinimo programas, taip pat tikslinės auditorijos regione plėtros rėmimą. Bendras tikslas – sukurti geriau informuotą ir aktyvesnę regioninę bendruomenę, kuri būtų geriau pasirengusi spręsti MNG platinimo problemas ir skatinti regioninį saugumą. Pagal šią darbo kryptį stiprinant regioninius gebėjimus ir gerinant problemų supratimą siekiama remti veiksmingas derybas dėl esamų ir naujų regioninių saugumo procesų, įskaitant AR TBMNG, ir jų įgyvendinimą, ir tuo pačiu skatinti kitus regioninius saugumo susitarimus ir ginklų kontrolės, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo procesus. |
— |
3 darbo kryptis: Remti veiksmingą, patikrinamą, įtraukią ir tvarią AR TBMNG. Norint užtikrinti, kad AR TBMNG būtų visapusiška, veiksminga ir patikrinama, pagal 3 darbo kryptį dėmesys taip pat sutelkiamas į techninių ir teisinių aspektų, susijusių su derybomis ir teritorijos įgyvendinimu, rėmimą. Galiausiai šios darbo krypties tikslas yra skatinti sukurti AR TBMNG, kuri būtų pasiekiama ir tvari, t. y., kad ji galėtų būti sukurta, išliktų laikui einant ir ja toliau būtų galima naudotis kaip viena iš pagrindinių regioninio saugumo stiprinimo ir MNG platinimo Artimuosiuose Rytuose prevencijos priemonių. |
Projekto veikla ir numatomi rezultatai
Pagal projektą bus vykdoma veikla, rengiami renginiai ir skelbiamos ataskaitos visų keturių rūšių peržiūros veiklai pagal visas tris darbo kryptis skatinti.
1 darbo kryptis: Geriau suprasti ir vertinti regioninio MNG platinimo priežastis, motyvus ir su juo susijusią riziką, kad būtų galima rasti sprendimus, kaip didinti regioninį saugumą ir skatinti AR TBMNG kaip vieną iš MNG platinimo Artimųjų Rytų regione problemos sprendimų. Pagal šią darbo kryptį projekto metu bus:
— |
sušauktos dvejos ar daugiau apskritojo stalo diskusijų dabartiniams regioniniams bei tarptautiniams pokyčiams ir jų poveikiui grėsmių suvokimui regione aptarti. Tam reikės suburti ekspertus, valdžios sektoriaus pareigūnus ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kad jie pasikeistų nuomonėmis ir perspektyvomis dėl regioninių saugumo iššūkių ir aptartų, kokiais būdais galima stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir stabilumą; |
— |
vykdomi tyrimai, kad būtų nustatytas grėsmių suvokimas regione, bus atlikta ginklų kontrolės, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo, taip pat regioninio saugumo užtikrinimo priemonių rinkinio peržiūra ir nustatyta, kaip regioniniai saugumo procesai, taip pat AR TBMNG, gali padėti spręsti šias problemas. Šie tyrimai apims išsamią MNG platinimą regione skatinančių veiksnių analizę, taip pat esamų regioninių saugumo procesų ir mechanizmų privalumus ir trūkumus; |
— |
paskelbtas dokumentas, kuriame bus apibendrinti tyrimų rezultatai ir nustatyta, kaip galima švelninti su MNG platinimu regione susijusias priežastis, motyvus ir riziką. Šiame dokumente bus pateiktos išvados dėl politikos, kaip stiprinti regioninius saugumo procesus ir skatinti AR TBMNG, kuri yra viena iš pagrindinių MNG plitimo Artimuosiuose Rytuose prevencijos priemonių. |
Šiomis pastangomis – rengiant apskritojo stalo diskusijas, vykdant tyrimus ir paskelbiant dokumentą – siekiama geriau suprasti grėsmių suvokimą regione ir rasti praktinių sprendimų, kaip didinti regioninį saugumą ir užkirsti kelią MNG platinimui Artimuosiuose Rytuose.
2 darbo kryptis: Plėtoti regioninius gebėjimus geriau suprasti problemas ir gebėti rasti sprendimus, susijusius su derybomis dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimu. Pagal šią darbo kryptį projekto metu bus:
— |
kuriami asmenų ir institucijų, dirbančių regioninio saugumo srityje ir jį skatinančių, be kita ko, kuriant AR TBMNG, tinklai, kad būtų gerinamas šių klausimų supratimas, siekiant, kad jie galėtų padėti formuoti savo nacionalinę politiką ir dalyvauti esamose ir būsimose diskusijose. Tam reikės kurti partnerystes su esamomis organizacijomis ir iniciatyvomis, taip pat remti naujų tinklų ir aljansų, skirtų AR TBMNG skatinti, kūrimą. Tikslas – nustatyti, stiprinti ir integruoti esamas pastangas skatinti AR TBMNG ir kuo labiau padidinti jos poveikį regiono saugumui; |
— |
surengti bent du regiono pareigūnams ir ekspertams skirti gebėjimų stiprinimo praktiniai seminarai, kad būtų gerinamas su regioniniu saugumu, MNG platinimu ir pastangomis spręsti šiuos klausimus, įskaitant derybas dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimą, susijusių dalykų supratimas. Šiuose praktiniuose seminaruose dalyviams bus suteikta mokymo ir švietimo galimybių gilinti savo žinias ir plėsti gebėjimus, taip pat rengti praktinius derybų ir įgyvendinimo sprendimus; |
— |
palaikomos ir tobulinamos UNIDIR svetainėje esančios AR TBMNG internetinės priemonės. Tai apims esamų išteklių ir medžiagos atnaujinimą, taip pat naujų internetinių priemonių ir išteklių AR TBMNG skatinimui ir įgyvendinimui remti kūrimą; |
— |
bent trys leidiniai išversti į regiono kalbas. Tai padės plėtoti terminiją vietos kalbomis ir atitinkamai esamų ir būsimų regiono ekspertų supratimą, padidins regiono auditorijos turimą prieigą prie su AR TBMNG susijusios informacijos bei išteklių ir pagerins jos matomumą bei supratimą regione. |
Šiomis pastangomis – kuriant tinklus, organizuojant gebėjimų stiprinimo praktinius seminarus, palaikant ir stiprinant internetines priemones ir verčiant leidinius – siekiama skatinti regionines saugumo srities pastangas ir AR TBMNG, taip pat didinti regioninius gebėjimus veiksmingai dalyvauti dėl jų derantis ir jas įgyvendinant.
3 darbo kryptis: skatinti veiksmingą, patikrinamą, įtraukią ir tvarią AR TBMNG.
— |
Paskelbti bent tris politikos dokumentus, kuriuose nagrinėjami derybose dėl AR TBMNG ir (arba) ją įgyvendinant iššūkių keliantys klausimai. Šiuose dokumentuose bus nagrinėjami įvairūs su regioniniu saugumu, nusiginklavimu ir ginklų neplatinimu susiję klausimai ir nurodomas šių problemų sprendimo poveikis bei galimi būdai. Juose bus pateikta išsami ir informacija pagrįsta pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduriama AR TBMNG srityje, analizė ir jais bus prisidedama prie sėkmingų derybų dėl šios teritorijos ir jos įgyvendinimo. |
— |
Surengti bent du viešus renginius, kuriuose būtų aptarti deryboms dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimui aktualūs klausimai. Šiuose renginiuose dalyvaus ekspertai, valdžios sektoriaus pareigūnai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, kurie aptars su AR TBMNG susijusius iššūkius bei galimybes ir pasikeis nuomonėmis apie juos. |
— |
Rengti informacinius susitikimus ir teikti paramą jau dedamoms pastangoms AR TBMNG srityje, susijusioms su jos įgyvendinimu ir kitais regioniniais saugumo procesais. Tai apims paramos ir konsultacijų atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams teikimą. |
Šiomis pastangomis – skelbiant politikos dokumentus, rengiant viešus renginius ir rengiant informacinius susitikimus bei teikiant paramą – siekiama prisidėti prie derybų dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimo, taip pat spręsti pagrindines problemas, kurių gali kilti šių procesų metu.
Numatoma auditorija
Siūlomu projektu bus prisidedama prie ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo pastangų tiek regione, tiek tarptautiniu mastu. Numatoma auditorija apima tris iš dalies sutampančias grupes:
— |
regiono politikos formuotojus ir diplomatus, dirbančius sprendžiant ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo, taip pat regioninius saugumo klausimus. Ši grupė taip pat apima regiono pareigūnus ir ekspertus, taip pat asmenis, dirbančius regioniniuose ir daugiašaliuose forumuose, įskaitant NPT, CWC, BWC peržiūros konferencijas ir AR TBMNG konferenciją. Ypač daug dėmesio bus skiriama mažiau atstovaujamų grupių, pavyzdžiui, jaunų regiono politikos formuotojų, ekspertų, moterų ir mokslininkų, kurie dažnai diskusijose nedalyvauja, įtraukimui; |
— |
tarptautinės saugumo politikos formuotojus, diplomatus ir tyrėjus, ypač tuos, kurie daugiausia dėmesio skiria ginklų kontrolei, nusiginklavimui ir branduolinio, cheminio ir biologinio ginklo ir jų siuntimo į taikinį sistemų neplatinimui Artimuosiuose Rytuose, taip pat AR TBMNG ir regioniniam saugumui arba besiformuojančioms technologijoms; |
— |
Artimųjų Rytų mokslininkus ir specialistus, kurie siekia sekti ir suprasti sparčiai kintančią regiono, jo valstybių narių ir gyventojų dinamiką, kintančių aljansų ir pajėgumų poveikį regiono saugumui ir dabartinių ir būsimų įtampos, konfliktų ir platinimo šaltinių prevencijos ir švelninimo perspektyvoms. |
Projekto laikotarpis
Numatoma, kad šis projektas bus pradėtas vykdyti 2023 m. liepos viduryje ir truks 36 mėnesius. Numatoma, kad jis bus užbaigtas 2026 m. liepos mėn. Galutinės projekto aprašomosios ir finansinės ataskaitos bus parengtos ne vėliau kaip 2026 m. pabaigoje.
Projekto valdymas ir priežiūra
Šis projektas bus vykdomas remiant Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų institutui (UNIDIR). UNIDIR yra savarankiška Jungtinių Tautų sistemos institucija, įsteigta 1980 m. siekiant vykdyti nepriklausomus tyrimus nusiginklavimo ir susijusių problemų srityje, visų pirma tarptautinio saugumo klausimais. Jis yra Ženevoje, turi pasaulinę reputaciją ir ilgametę patirtį MNG klausimais, įskaitant reikšmingą institucinę atmintį ir nusiginklavimo procesų archyvą, be kita ko, apie NPT ir teritorijas be branduolinio ginklo visame pasaulyje, ir yra išleidęs daug leidinių, kurie visi yra viešai ir nemokamai prieinami internete.
Svarbi UNIDIR funkcijų dalis – šaukti ir palengvinti neformalų įvairių ekspertų dialogą nusiginklavimo klausimais, apimančiam temas nuo MNG klausimų iki naujų ir besiformuojančių ginklų technologijų. Todėl UNIDIR turi platų tinklą, kuriuo gali remtis, ir patirties rengiant susitikimus Ženevoje ir kitur, taip pat rengiant suvestines ataskaitas ir vykdant tolesnius veiksmus.
UNIDIR valdo Globėjų taryba, kuri taip pat veikia kaip Nusiginklavimo reikalų patariamoji taryba, kuriai atskaitingas UNIDIR direktorius. Globėjų taryboje susiburia įvairūs ekspertai iš viso pasaulio, kurie visi veikia savo vardu ir susitinka du kartus per metus, kad peržiūrėtų UNIDIR materialinę ir finansinę veiklą. Globėjų taryba kasmet teikia savo darbo ataskaitas JT generaliniam sekretoriui. UNIDIR direktorius yra atsakingas už UNIDIR veiklos organizavimą, vadovavimą jam ir administravimą, įskaitant esminius jo tyrimų rezultatus ir finansinius bei administracinius procesus.
UNIDIR yra savarankiška organizacija, tačiau jam taikomos JT finansinės taisyklės ir reglamentai, o jo finansų auditą atlieka JT auditorių taryba. Visos projektų lėšos administruojamos ir valdomos pagal Umoja, o jų peržiūra atliekama kas ketvirtį. UNIDIR bent kartą per metus, o kai kuriais atvejais – kas ketvirtį teikia atitinkamiems paramos teikėjams ataskaitas apie pažangą, padarytą vykdant atskirus projektus, ir apie jų lėšas, atsižvelgdamas į atskirų paramos teikėjų reikalavimus.
2023 6 27 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 161/77 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2023/1307
2023 m. birželio 26 d.
dėl šalių į Europos plėtros fondą mokėtinų finansinių įnašų antrosios 2023 m. įnašo dalies
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių Vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį kartu su 14 straipsnio 3 dalimi,
atsižvelgdama į 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui (EPF) taikomo finansinio reglamento, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2015/323 (2), ypač į jo 19 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
pagal Reglamento (ES) 2018/1877 46 straipsnį Europos investicijų bankas (EIB) turi pateikti Komisijai atnaujintas jo valdomų priemonių įsipareigojimų ir mokėjimų sąmatas; |
(2) |
pagal Reglamento (ES) 2018/1877 19 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką iki 2023 m. birželio 15 d. Komisija pateikia pasiūlymą, kuriame nurodoma antrosios 2023 m. įnašo dalies suma; |
(3) |
Reglamento (ES) 2018/1877 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kvietimuose sumokėti įnašus pirmiausia turi būti panaudojamos sumos, nustatytos ankstesniems Europos plėtros fondams (toliau – EPF). Todėl pagal Reglamentą (ES) 2018/1877 turėtų būti teikiamas kvietimas skirti lėšų EIB ir Komisijai; |
(4) |
Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – susitarimas dėl išstojimo) 152 straipsnyje nustatyta, kad Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) turi likti EPF šalimi iki 11-ojo EPF ir visų ankstesnių neužbaigtų EPF veiklos pabaigos. Tačiau pagal Susitarimo dėl išstojimo 153 straipsnį Jungtinei Karalystei tenkanti 11-ojo ar ankstesnių EPF projektams nepaskirtų lėšų dalis negali būti pakartotinai naudojama, jei tos lėšos nepaskirtos iki 2020 m. gruodžio 31 d.; |
(5) |
Tarybos sprendime (ES) 2022/2242 (3) nustatyta, kad fondo šalių mokėtinų 2023 m. EPF įnašų metinė suma yra 1 800 000 000 EUR (Komisijai) ir 300 000 000 EUR (EIB); |
(6) |
siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti nustatytas priemones, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Šalių mokėtinų 2023 m. EPF įnašų antrosios dalies suma yra 750 000 000 EUR. 650 000 000 EUR skiriama Komisijai, o 100 000 000 EUR – EIB.
2 straipsnis
Kiekvienos EPF šalies Komisijai ir EIB mokėtinos EPF antrosios 2023 m. įnašų dalys pateikiamos priede.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. BORRELL FONTELLES
(2) OL L 307, 2018 12 3, p. 1.
(3) 2022 m. lapkričio 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/2242 dėl šalių finansinių įnašų, mokėtinų Europos plėtros fondui finansuoti, kuriuo nustatoma 2024 m. viršutinė riba, metinė 2023 m. suma, pirmosios 2023 m. įnašo dalies suma ir pateikiama preliminari neprivaloma tikėtinų metinių 2025 m. ir 2026 m. įnašų sumų prognozė (OL L 294, 2022 11 15, p. 17).
PRIEDAS
Antroji 2023 m. EPF įnašo dalis (EUR), mokėtina Komisijai ir EIB
VALSTYBĖS NARĖS IR JK |
11-ojo EPF paskirstymo schema (proc.) |
2-oji 2023 m. įnašo dalis (EUR) |
Iš viso |
|
Komisija |
EIB |
|||
11-asis EPF |
11-asis EPF |
|||
BELGIJA |
3,24927 |
21 120 255 |
3 249 270 |
24 369 525 |
BULGARIJA |
0,21853 |
1 420 445 |
218 530 |
1 638 975 |
ČEKIJA |
0,79745 |
5 183 425 |
797 450 |
5 980 875 |
DANIJA |
1,98045 |
12 872 925 |
1 980 450 |
14 853 375 |
VOKIETIJA |
20,57980 |
133 768 700 |
20 579 800 |
154 348 500 |
ESTIJA |
0,08635 |
561 275 |
86 350 |
647 625 |
AIRIJA |
0,94006 |
6 110 390 |
940 060 |
7 050 450 |
GRAIKIJA |
1,50735 |
9 797 775 |
1 507 350 |
11 305 125 |
ISPANIJA |
7,93248 |
51 561 120 |
7 932 480 |
59 493 600 |
PRANCŪZIJA |
17,81269 |
115 782 485 |
17 812 690 |
133 595 175 |
KROATIJA |
0,22518 |
1 463 670 |
225 180 |
1 688 850 |
ITALIJA |
12,53009 |
81 445 585 |
12 530 090 |
93 975 675 |
KIPRAS |
0,11162 |
725 530 |
111 620 |
837 150 |
LATVIJA |
0,11612 |
754 780 |
116 120 |
870 900 |
LIETUVA |
0,18077 |
1 175 005 |
180 770 |
1 355 775 |
LIUKSEMBURGAS |
0,25509 |
1 658 085 |
255 090 |
1 913 175 |
VENGRIJA |
0,61456 |
3 994 640 |
614 560 |
4 609 200 |
MALTA |
0,03801 |
247 065 |
38 010 |
285 075 |
NYDERLANDAI |
4,77678 |
31 049 070 |
4 776 780 |
35 825 850 |
AUSTRIJA |
2,39757 |
15 584 205 |
2 397 570 |
17 981 775 |
LENKIJA |
2,00734 |
13 047 710 |
2 007 340 |
15 055 050 |
PORTUGALIJA |
1,19679 |
7 779 135 |
1 196 790 |
8 975 925 |
RUMUNIJA |
0,71815 |
4 667 975 |
718 150 |
5 386 125 |
SLOVĖNIJA |
0,22452 |
1 459 380 |
224 520 |
1 683 900 |
SLOVAKIJA |
0,37616 |
2 445 040 |
376 160 |
2 821 200 |
SUOMIJA |
1,50909 |
9 809 085 |
1 509 090 |
11 318 175 |
ŠVEDIJA |
2,93911 |
19 104 215 |
2 939 110 |
22 043 325 |
JUNGTINĖ KARALYSTĖ (*1) |
14,67862 |
95 411 030 (*1) |
14 678 620 |
110 089 650 (*1) |
ES 27 IR JK, IŠ VISO |
100,00 |
650 000 000 |
100 000 000 |
750 000 000 |
(*1) Pagal Susitarimo dėl išstojimo 153 straipsnį Jungtinė Karalystė 2023 m. kovo mėn. oficialiai paprašė Komisijos 2023 m. grąžintiną likusią jos 10-ojo ir 11-ojo EPF rezervų dalį panaudoti kaip 2023 m. Jungtinės Karalystės likusį įnašą į EPF (2-oji ir 3-ioji dalys, t. y. iš viso 154,12 mln. EUR). Tas išlyginimas bus nustatytas atitinkamuose mokėjimo nurodymuose.