ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 161

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

66 metai
2023m. birželio 27d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2023 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1300, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas ( 1 )

1

 

*

2023 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1301, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės

44

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2023 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2023/1302, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/354/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS)

62

 

*

2023 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2023/1303, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (ES PPM Rafah) įsteigimo

64

 

*

2023 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2023/1304, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė

66

 

*

2023 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2023/1305, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya)

68

 

*

2023 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2023/1306, kuriuo kintančioje regiono saugumo aplinkoje remiamas projektas dėl teritorijos be masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose (AR TBMNG)

70

 

*

2023 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/1307 dėl šalių į Europos plėtros fondą mokėtinų finansinių įnašų antrosios 2023 m. įnašo dalies

77

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2023 6 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 161/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1300

2023 m. birželio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (1), ypač į jo 71 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

afrikinis kiaulių maras yra infekcinė virusinė liga, kuria serga laikomos ir laukinės kiaulės ir kuri gali turėti didelį poveikį atitinkamų gyvūnų populiacijai ir ūkininkavimo pelningumui, dėl to gali būti sutrikdomas tų gyvūnų ir jų produktų siuntų vežimas Sąjungoje ir jų eksportas į trečiąsias šalis;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/594 (2) nustatytos specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, kurias ribotą laikotarpį turi taikyti valstybės narės, kurios arba kurių teritorijos įtrauktos į I ir II priedų sąrašus (toliau – susijusios valstybės narės). Po šios ligos protrūkių į to įgyvendinimo reglamento I priede pateiktą sąrašą įtrauktos I, II ir III apribojimų taikymo zonos;

(3)

teritorijos, kurios į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos, yra grindžiamos su afrikiniu kiaulių maru susijusia epizootine situacija Sąjungoje. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1080 (3), pakitus su ta liga susijusiai epizootinei situacijai Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Nuo to įgyvendinimo reglamento priėmimo dienos su šia liga susijusi epizootinė situacija tam tikrose susijusiose valstybėse narėse pasikeitė;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priede nurodytų I, II ir III apribojimų taikymo zonų bet kokie pakeitimai turėtų būti grindžiami su afrikiniu kiaulių maru susijusia epizootine situacija šios ligos paveiktose teritorijose ir su afrikiniu kiaulių maru susijusia bendra epizootine situacija susijusioje valstybėje narėje, tos ligos tolesnio plitimo rizikos lygiu, moksliškai pagrįstais principais ir kriterijais, pagal kuriuos geografiškai apibrėžiamas zonavimas dėl afrikinio kiaulių maro, ir Sąjungos gairėmis, dėl kurių su valstybėmis narėmis susitarta Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir kurios viešai skelbiamos Komisijos svetainėje (4). Atliekant tokius pakeitimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius standartus, pvz., Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (toliau – WOAH) Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą (5), ir susijusių valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktus zonavimo motyvus;

(5)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687 (6) papildomos į sąrašą įtrauktų ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/1882 (7) apibrėžtų kaip A, B ir C kategorijų ligos, kontrolės taisyklės. Visų pirma Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 22, 25 ir 40 straipsniuose numatytos tam tikros priemonės, kurių reikia imtis oficialiai patvirtinus laikomų gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį, įskaitant afrikinį kiaulių marą tarp laikomų kiaulių. Pagal tas priemones turi būti nustatytos apribojimų taikymo zonos ir draudžiama perkelti laikomus į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus ir vežti jų gyvūninius produktus;

(6)

be to, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63–66 straipsniuose numatytos tam tikros priemonės, kurių reikia imtis oficialiai patvirtinus laukinių gyvūnų A kategorijos ligos protrūkį, įskaitant afrikinį kiaulių marą tarp laukinių kiaulių. Pagal tas priemones turi būti nustatyta užkrėsta zona ir draudžiama perkelti laukinius į sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnus ir vežti jų gyvūninius produktus;

(7)

po Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1080, kuriuo iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/594, priėmimo dienos kilo naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių Graikijoje ir Lenkijoje ir naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laukinių kiaulių Lenkijoje ir Slovakijoje. Be to, epizootinė situacija, susijusi su laikomomis ir laukinėmis kiaulėmis, tam tikrose Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos zonose, kurios į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos, pagerėjo dėl ligų kontrolės priemonių, kurias tos valstybės narės taiko pagal Sąjungos teisės aktus;

(8)

2023 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis tarp laikomų kiaulių buvo nustatytas Graikijos Serės regione – teritorijoje, kuri šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtraukta kaip I apribojimų taikymo zona. Dėl šio naujo afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši Graikijos teritorija, kuri šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtraukta kaip I apribojimų taikymo zona, paveikta šio naujausio protrūkio, tame priede turėtų būti nurodyta kaip III apribojimų taikymo zona, o dabartinės I apribojimų taikymo zonos ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šį protrūkį;

(9)

be to, 2023 m. birželio mėn. keletas afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių buvo nustatyta Lenkijos Didžiosios Lenkijos, Liublino ir Varmijos Mozūrų regionuose, teritorijose, kurios šiuo metu Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priede nurodytos kaip II apribojimų taikymo zonos. Dėl šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios Lenkijos teritorijos, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, paveiktos šių naujausių protrūkių, tame priede turėtų būti nurodytos kaip III apribojimų taikymo zonos, o dabartinės II apribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šiuos protrūkius;

(10)

be to, 2023 m. birželio mėn. du afrikinio kiaulių maro protrūkiai tarp laukinių kiaulių nustatyti Lenkijos Mažosios Lenkijos ir Žemutinės Silezijos regionų teritorijose, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos. Dėl šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laukinių kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priede. Todėl šios Lenkijos teritorijos, šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos, į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, o dabartinės I apribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šiuos protrūkius;

(11)

be to, 2023 m. birželio mėn. keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai tarp laukinių kiaulių nustatyti Lenkijos Pakarpatės regiono teritorijose, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, labai netoli teritorijų, kurios šiuo metu į tą priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos. Dėl šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laukinių kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šios Lenkijos teritorijos, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos, esančios labai netoli teritorijų, kurios įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos ir kurios yra paveiktos šių naujausių protrūkių, turėtų būti įtrauktos į tą I priedą kaip II apribojimų taikymo zonos, o dabartinės I apribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šiuos protrūkius;

(12)

galiausiai 2023 m. birželio mėn. keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai tarp laukinių kiaulių nustatyti Slovakijos Žarnovicos regione, teritorijoje, kuri šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtraukta kaip II apribojimų taikymo zona, esanti labai netoli teritorijos, kuri šiuo metu tame priede nurodyta kaip I apribojimų taikymo zona. Dėl šių naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laukinių kiaulių padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši Slovakijos teritorija, kuri šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtraukta kaip I apribojimų taikymo zona, esanti labai netoli teritorijos, kuri įtraukta kaip II apribojimų taikymo zona ir kuri yra paveikta šių naujausių protrūkių, turėtų būti įtraukta į tą priedą kaip II apribojimų taikymo zona, o dabartinės I apribojimų taikymo zonų ribos turi būti iš naujo apibrėžtos, kad būtų atsižvelgta į šiuos protrūkius;

(13)

po šių naujausių afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių Graikijoje ir Lenkijoje, ir tarp laukinių kiaulių Lenkijoje ir Slovakijoje ir atsižvelgiant į dabartinę epizootinę situaciją, susijusią su afrikiniu kiaulių maru Sąjungoje, zonavimas šiose valstybėse narėse buvo iš naujo įvertintas ir atnaujintas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 5, 6 ir 7 straipsnius. Taikomos rizikos valdymo priemonės taip pat buvo iš naujo įvertintos ir atnaujintos. Šie pakeitimai turėtų atsispindėti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priede;

(14)

be to, remiantis Vengrijos pateikta informacija ir pagrindimu ir atsižvelgiant į tai, kad Vengrijoje veiksmingai taikomos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, skirtos laukinėms kiaulėms tam tikrose į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktose II apribojimų taikymo zonose, remiantis Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687, ypač priemonės, nustatytos to reglamento 64, 65 ir 67 straipsniuose, ir laikantis WOAH kodekse nustatytų afrikinio kiaulių maro rizikos mažinimo priemonių, tam tikros zonos Vengrijos Jaso-Nadkuno-Solnoko, Pešto ir Bėkėšo regionuose, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, dabar į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos, nes pastaruosius dvylika mėnesių tose II apribojimų taikymo zonose nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių nei tarp laikomų, nei tarp laukinių kiaulių. Todėl atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro epizootinę situaciją, šios II apribojimų taikymo zonos dabar į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos;

(15)

be to, remiantis Vengrijos pateikta informacija ir pagrindimu ir atsižvelgiant į tai, kad Vengrijoje veiksmingai taikomos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, skirtos laukinėms kiaulėms tam tikrose I apribojimų taikymo zonose ir su tomis I apribojimų taikymo zonomis besiribojančiose apribojimų taikymo zonose, įtrauktose į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą, remiantis Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687, ypač priemonės, nustatytos to reglamento 64, 65 ir 67 straipsniuose, ir laikantis WOAH kodekse nustatytų afrikinio kiaulių maro rizikos mažinimo priemonių, tam tikros zonos Vengrijos Jaso-Nadkuno-Solnoko, Bač Kiškūno ir Čongrado-Čanado medėse, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip I apribojimų taikymo zonos, dabar turėtų būti išbrauktos iš to priedo, nes pastaruosius dvylika mėnesių šiose I apribojimų taikymo zonose ir su tomis I apribojimų taikymo zonomis besiribojančiose zonose nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių nei tarp laikomų, nei tarp laukinių kiaulių;

(16)

be to, remiantis Lenkijos pateikta informacija ir pagrindimu, ir atsižvelgiant į tai, kad Lenkijoje veiksmingai taikomos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, skirtos laikomoms kiaulėms tam tikrose į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktose III apribojimų taikymo zonose, remiantis Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687, ypač priemonės, nustatytos to reglamento 22, 25 ir 40 straipsniuose, ir laikantis WOAH kodekse nustatytų afrikinio kiaulių maro rizikos mažinimo priemonių, tam tikros zonos Lenkijos Varmijos Mozūrų ir Didžiosios Lenkijos regionuose, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip III apribojimų taikymo zonos, dabar į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, nes pastaruosius dvylika mėnesių tose III apribojimų taikymo zonose nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių, tačiau šia liga tebeserga laukinės kiaulės. Atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro epizootinę situaciją, šios III apribojimų taikymo zonos dabar turėtų būti įtrauktos į tą priedą kaip II apribojimų taikymo zonos;

(17)

galiausiai, remiantis Slovakijos pateikta informacija ir pagrindimu, ir atsižvelgiant į tai, kad Slovakijoje veiksmingai taikomos afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, skirtos laikomoms kiaulėms tam tikrose į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktose III apribojimų taikymo zonose, remiantis Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687, ypač priemonės, nustatytos to reglamento 22, 25 ir 40 straipsniuose, ir laikantis WOAH kodekse nustatytų afrikinio kiaulių maro rizikos mažinimo priemonių, tam tikros zonos Slovakijos Michalovcės ir Sobrancės apskrityse, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą įtrauktos kaip III apribojimų taikymo zonos, dabar į tą priedą turėtų būti įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, nes pastaruosius dvylika mėnesių tose III apribojimų taikymo zonose nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių, tačiau šia liga tebeserga laukinės kiaulės. Atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro epizootinę situaciją, šios III apribojimų taikymo zonos dabar turėtų būti įtrauktos į tą priedą kaip II apribojimų taikymo zonos;

(18)

siekiant atsižvelgti į naujausius epizootinės afrikinio kiaulių maro situacijos Sąjungoje pokyčius ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio apribojimų taikymo zonos Graikijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, ir jos turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedą kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos, o tam tikros Vengrijos I apribojimų taikymo zonų dalys turėtų būti išbrauktos iš to priedo. Kadangi su afrikiniu kiaulių maru susijusi situacija Sąjungoje yra labai dinamiška, nustatant šių naujų apribojimų taikymo zonų ribas buvo atsižvelgta į epizootinę situaciją aplinkinėse teritorijose;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę situaciją Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedo pakeitimai, padaryti šiuo reglamentu, įsigaliotų kuo greičiau;

(20)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 594/2023 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu tekstu.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)  2023 m. kovo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605 (OL L 79, 2023 3 17, p. 65).

(3)  2023 m. birželio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1080, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas (OL L 144, 2023 6 5, p. 14).

(4)  Darbinis dokumentas SANTE/7112/2015/Rev. 3 „AKM zonos geografinio nustatymo principai ir kriterijai“. https://food.ec.europa.eu/animals/animal-diseases/diseases-and-control-measures/african-swine-fever_lt.

(5)  OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas, 29-as leidimas, 2021 m. I ir II tomai ISBN 978-92-95115-40-8; https://www.woah.org/en/what-we-do/standards/codes-and-manuals/terrestrial-code-online-access/

(6)  2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/687, kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 174, 2020 6 3, p. 64).

(7)  2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21).


PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 I ir II priedai pakeičiami taip:

„I PRIEDAS

I, II IR III APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS

I DALIS

1.   Vokietija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Alt Zauche-Wußwerk,

Gemeinde Byhleguhre-Byhlen,

Gemeinde Märkische Heide, mit den Gemarkungen Alt Schadow, Neu Schadow, Pretschen, Plattkow, Wittmannsdorf, Schuhlen-Wiese, Bückchen, Kuschkow, Gröditsch, Groß Leuthen, Leibchel, Glietz, Groß Leine, Dollgen, Krugau, Dürrenhofe, Biebersdorf und Klein Leine,

Gemeinde Neu Zauche,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Groß Liebitz, Guhlen, Mochow und Siegadel,

Gemeinde Spreewaldheide,

Gemeinde Straupitz,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Müncheberg mit den Gemarkungen Müncheberg, Eggersdorf bei Müncheberg und Hoppegarten bei Müncheberg,

Gemeinde Bliesdorf mit den Gemarkungen Kunersdorf - westlich der B167 und Bliesdorf - westlich der B167

Gemeinde Märkische Höhe mit den Gemarkungen Reichenberg und Batzlow,

Gemeinde Wriezen mit den Gemarkungen Haselberg, Frankenfelde, Schulzendorf, Lüdersdorf Biesdorf, Rathsdorf - westlich der B 167 und Wriezen - westlich der B167

Gemeinde Buckow (Märkische Schweiz),

Gemeinde Strausberg mit den Gemarkungen Hohenstein und Ruhlsdorf,

Gemeine Garzau-Garzin,

Gemeinde Waldsieversdorf,

Gemeinde Rehfelde mit der Gemarkung Werder,

Gemeinde Reichenow-Mögelin,

Gemeinde Prötzel mit den Gemarkungen Harnekop, Sternebeck und Prötzel östlich der B 168 und der L35,

Gemeinde Oberbarnim,

Gemeinde Bad Freienwalde mit der Gemarkung Sonnenburg,

Gemeinde Falkenberg mit den Gemarkungen Dannenberg, Falkenberg westlich der L 35, Gersdorf und Kruge,

Gemeinde Höhenland mit den Gemarkungen Steinbeck, Wollenberg und Wölsickendorf,

Landkreis Barnim:

Gemeinde Joachimsthal östlich der L220 (Eberswalder Straße), östlich der L23 (Töpferstraße und Templiner Straße), östlich der L239 (Glambecker Straße) und Schorfheide (JO) östlich der L238,

Gemeinde Friedrichswalde mit der Gemarkung Glambeck östlich der L 239,

Gemeinde Althüttendorf,

Gemeinde Ziethen mit den Gemarkungen Groß Ziethen und Klein Ziethen westlich der B198,

Gemeinde Chorin mit den Gemarkungen Golzow, Senftenhütte, Buchholz, Schorfheide (Ch), Chorin westlich der L200 und Sandkrug nördlich der L200,

Gemeinde Britz,

Gemeinde Schorfheide mit den Gemarkungen Altenhof, Werbellin, Lichterfelde und Finowfurt,

Gemeinde (Stadt) Eberswalde mit der Gemarkungen Finow und Spechthausen und der Gemarkung Eberswalde südlich der B167 und westlich der L200,

Gemeinde Breydin,

Gemeinde Melchow,

Gemeinde Sydower Fließ mit der Gemarkung Grüntal nördlich der K6006 (Landstraße nach Tuchen), östlich der Schönholzer Straße und östlich Am Postweg,

Hohenfinow südlich der B167,

Landkreis Uckermark:

Gemeinde Passow mit den Gemarkungen Briest, Passow und Schönow,

Gemeinde Mark Landin mit den Gemarkungen Landin nördlich der B2, Grünow und Schönermark,

Gemeinde Angermünde mit den Gemarkungen Frauenhagen, Mürow, Angermünde nördlich und nordwestlich der B2, Dobberzin nördlich der B2, Kerkow, Welsow, Bruchhagen, Greiffenberg, Günterberg, Biesenbrow, Görlsdorf, Wolletz und Altkünkendorf,

Gemeinde Zichow,

Gemeinde Casekow mit den Gemarkungen Blumberg, Wartin, Luckow-Petershagen und den Gemarkungen Biesendahlshof und Casekow westlich der L272 und nördlich der L27,

Gemeinde Hohenselchow-Groß Pinnow mit der Gemarkung Hohenselchow nördlich der L27,

Gemeinde Tantow,

Gemeinde Mescherin mit der Gemarkung Radekow, der Gemarkung Rosow südlich der K 7311 und der Gemarkung Neurochlitz westlich der B2,

Gemeinde Gartz (Oder) mit der Gemarkung Geesow westlich der B2 sowie den Gemarkungen Gartz und Hohenreinkendorf nördlich der L27 und der B2 bis zur Kastanienallee, dort links abbiegend dem Schülerweg folgend bis Höhe Bahnhof, von hier in östlicher Richtung den Salveybach kreuzend bis zum Tantower Weg, diesen in nördlicher Richtung bis zu Stettiner Straße, diese weiter folgend bis zur B2, dieser in nördlicher Richtung folgend,

Gemeinde Pinnow nördlich und westlich der B2,

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Storkow (Mark),

Gemeinde Spreenhagen mit den Gemarkungen Braunsdorf, Markgrafpieske, Lebbin und Spreenhagen,

Gemeinde Grünheide (Mark) mit den Gemarkungen Kagel, Kienbaum und Hangelsberg,

Gemeinde Fürstenwalde westlich der B 168 und nördlich der L 36,

Gemeinde Rauen,

Gemeinde Wendisch Rietz bis zur östlichen Uferzone des Scharmützelsees und von der südlichen Spitze des Scharmützelsees südlich der B246,

Gemeinde Reichenwalde,

Gemeinde Bad Saarow mit der Gemarkung Petersdorf und der Gemarkung Bad Saarow-Pieskow westlich der östlichen Uferzone des Scharmützelsees und ab nördlicher Spitze westlich der L35,

Gemeinde Tauche mit der Gemarkung Werder,

Gemeinde Steinhöfel mit den Gemarkungen Jänickendorf, Schönfelde, Beerfelde, Gölsdorf, Buchholz, Tempelberg und den Gemarkungen Steinhöfel, Hasenfelde und Heinersdorf westlich der L36 und der Gemarkung Neuendorf im Sande nördlich der L36,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Turnow-Preilack mit der Gemarkung Turnow,

Gemeinde Drachhausen,

Gemeinde Schmogrow-Fehrow,

Gemeinde Drehnow,

Gemeinde Guhrow,

Gemeinde Werben,

Gemeinde Dissen-Striesow,

Gemeinde Briesen,

Gemeinde Kolkwitz mit den Gemarkungen Babow, Eichow und Milkersdorf,

Gemeinde Burg (Spreewald),

Landkreis Oberspreewald-Lausitz:

Gemeinde Lauchhammer,

Gemeinde Schwarzheide,

Gemeinde Schipkau,

Gemeinde Senftenberg mit den Gemarkungen Brieske, Niemtsch, Senftenberg und Reppist,

die Gemeinde Schwarzbach mit der Gemarkung Biehlen,

Gemeinde Großräschen mit den Gemarkungen Wormlage, Saalhausen, Barzig, Freienhufen, Großräschen,

Gemeinde Vetschau/Spreewald mit den Gemarkungen: Naundorf, Fleißdorf, Suschow, Stradow, Göritz, Koßwig, Vetschau, Repten, Tornitz, Missen und Orgosen,

Gemeinde Calau mit den Gemarkungen: Kalkwitz, Mlode, Saßleben, Reuden, Bolschwitz, Säritz, Calau, Kemmen, Werchow und Gollmitz,

Gemeinde Luckaitztal,

Gemeinde Bronkow,

Gemeinde Altdöbern mit der Gemarkung Altdöbern westlich der Bahnlinie,

Gemeinde Tettau,

Landkreis Elbe-Elster:

Gemeinde Großthiemig,

Gemeinde Hirschfeld,

Gemeinde Gröden,

Gemeinde Schraden,

Gemeinde Merzdorf,

Gemeinde Röderland mit der Gemarkung Wainsdorf, Prösen, Stolzenhain a.d. Röder,

Gemeinde Plessa mit der Gemarkung Plessa,

Landkreis Prignitz

Gemeinde Karstädt mit den Gemarkungen Neuhof südöstlich der Neuhausener Straße, Kribbe südlich der Kreisstraße 7045, Dallmin südlich der L133 und K7045 begrenzt durch die Bahnstrecke Berlin-Hamburg, ,Groß Warnow östlich der Bahnstrecke Berlin-Hamburg, Reckenzin östlich der Bahnstrecke Berlin-Hamburg, Klein Warnow östlich der Bahnstrecke Berlin-Hamburg, Streesow östlich der Bahnstrecke Berlin-Hamburg

Gemeinde Putlitz mit den Gemarkungen Porep nördlich der A24, Telschow nördlich der A24, Lütkendorf östlich der L13, Weitgendorf östlich der L 13, Putlitz südlich des Hülsebecker Damm, Nettelbeck nördlich der A24, Sagast südlich des Grabens 1/12/05

Gemeinde Pirow mit den Gemarkungen Pirow, Burow, Bresch und Hülsebeck südlich der L104

Gemeinde Berge mit den Gemarkungen Neuhausen östlich der L10, Berge südlich der Schulstraße/östlich der Perleberger Straße,

Bundesland Sachsen:

Stadt Dresden:

Stadtgebiet, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Landkreis Meißen:

Gemeinde Diera-Zehren, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Glaubitz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Hirschstein,

Gemeinde Käbschütztal,

Gemeinde Klipphausen, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Niederau, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Nünchritz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Röderaue, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Gröditz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Lommatzsch,

Gemeinde Stadt Meißen, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Nossen,

Gemeinde Stadt Riesa,

Gemeinde Stadt Strehla,

Gemeinde Stauchitz,

Gemeinde Wülknitz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Zeithain,

Landkreis Mittelsachsen:

Gemeinde Großweitzschen mit den Ortsteilen Döschütz, Gadewitz, Niederranschütz, Redemitz,

Gemeinde Ostrau mit den Ortsteilen Auerschütz, Beutig, Binnewitz, Clanzschwitz, Delmschütz, Döhlen, Jahna, Kattnitz, Kiebitz, Merschütz, Münchhof, Niederlützschera, Noschkowitz, Oberlützschera, Obersteina, Ostrau, Pulsitz, Rittmitz, Schlagwitz, Schmorren, Schrebitz, Sömnitz, Trebanitz, Zschochau,

Gemeinde Reinsberg,

Gemeinde Stadt Döbeln mit den Ortsteilen Beicha, Bormitz, Choren, Döbeln, Dreißig, Geleitshäuser, Gertitzsch, Gödelitz, Großsteinbach, Juchhöh, Kleinmockritz, Leschen, Lüttewitz, Maltitz, Markritz, Meila, Mochau, Nelkanitz, Oberranschütz, Petersberg, Präbschütz, Prüfern, Schallhausen, Schweimnitz, Simselwitz, Theeschütz, Zschackwitz, Zschäschütz,

Gemeinde Stadt Großschirma mit den Ortsteilen Obergruna, Siebenlehn,

Gemeinde Stadt Roßwein mit den Ortsteilen Gleisberg, Haßlau, Klinge, Naußlitz, Neuseifersdorf, Niederforst, Ossig, Roßwein, Seifersdorf, Wettersdorf, Wetterwitz,

Gemeinde Striegistal mit den Ortsteilen Gersdorf, Kummersheim, Marbach,

Gemeinde Zschaitz-Ottewig,

Landkreis Nordsachsen:

Gemeinde Arzberg mit den Ortsteilen Stehla, Tauschwitz,

Gemeinde Cavertitz mit den Ortsteilen Außig, Cavertitz, Klingenhain, Schirmenitz, Treptitz,

Gemeinde Liebschützberg mit den Ortsteilen Borna, Bornitz, Clanzschwitz, Ganzig, Kleinragewitz, Laas, Leckwitz, Liebschütz, Sahlassan, Schönnewitz, Terpitz östlich der Querung am Käferberg, Wadewitz, Zaußwitz,

Gemeinde Naundorf mit den Ortsteilen Casabra, Gastewitz, Haage, Hof, Hohenwussen, Kreina, Nasenberg, Raitzen, Reppen, Salbitz, Stennschütz, Zeicha,

Gemeinde Stadt Belgern-Schildau mit den Ortsteilen Ammelgoßwitz, Dröschkau, Liebersee östlich der B182, Oelzschau, Seydewitz, Staritz, Wohlau,

Gemeinde Stadt Mügeln mit den Ortsteilen Mahris, Schweta südlich der K8908, Zschannewitz,

Gemeinde Stadt Oschatz mit den Ortsteilen Lonnewitz östlich des Sandbaches und nördlich der B6, Oschatz östlich des Schmorkauer Wegs und nördlich der S28, Rechau, Schmorkau, Zöschau,

Landkreis Sächsische Schweiz-Osterzgebirge:

Gemeinde Bannewitz,

Gemeinde Dürrröhrsdorf-Dittersbach,

Gemeinde Kreischa,

Gemeinde Lohmen,

Gemeinde Müglitztal,

Gemeinde Stadt Dohna,

Gemeinde Stadt Freital,

Gemeinde Stadt Heidenau,

Gemeinde Stadt Hohnstein,

Gemeinde Stadt Neustadt i. Sa.,

Gemeinde Stadt Pirna,

Gemeinde Stadt Rabenau mit den Ortsteilen Lübau, Obernaundorf, Oelsa, Rabenau und Spechtritz,

Gemeinde Stadt Stolpen,

Gemeinde Stadt Tharandt mit den Ortsteilen Fördergersdorf, Großopitz, Kurort Hartha, Pohrsdorf und Spechtshausen,

Gemeinde Stadt Wilsdruff, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Bundesland Mecklenburg-Vorpommern:

Landkreis Vorpommern Greifswald

Gemeinde Penkun,

Gemeinde Nadrensee,

Gemeinde Krackow,

Gemeinde Glasow,

Gemeinde Grambow,

Landkreis Ludwigslust-Parchim:

Gemeinde Balow mit den Ortsteilen und der Ortslage: Balow,

Gemeinde Dambeck mit den Ortsteilen und der Ortslage: Dambeck (bei Ludwigslust),

Gemeinde Groß Godems mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Groß Godems und Klein Godems,

Gemeinde Karrenzin mit den Ortsteilen und der Ortslage: Repzin,

Gemeinde Möllenbeck mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Carlshof (bei Neustadt-Glewe), Menzendorf (bei Neustadt-Glewe), Möllenbeck (bei Ludwigslust),

Gemeinde Muchow mit den Ortsteilen und der Ortslage: Muchow,

Gemeinde Parchim mit den Ortsteilen und der Ortslage: Slate,

Gemeinde Prislich mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Marienhof (bei Grabow), Neese, Prislich, Werle (bei Ludwigslust / mv),

Gemeinde Ruhner Berge mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Drenkow, Jarchow, Poitendorf, Poltnitz, Suckow (bei Parchim), Zachow (bei Parchim),

Gemeinde Stolpe mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Barkow (bei Parchim), Granzin (bei Parchim), Stolpe (bei Neustadt-Glewe),

Gemeinde Zierzow mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Kolbow, Zierzow (bei Ludwigslust).

2.   Estija

Šios I apribojimų taikymo zonos Estijoje:

Hiiu maakond.

3.   Latvija

Šios I apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Dienvidkurzemes novada, Grobiņas pagasts, Nīcas pagasta daļa uz ziemeļiem no apdzīvotas vietas Bernāti, autoceļa V1232, A11, V1222, Bārtas upes, Otaņķu pagasts, Grobiņas pilsēta,

Ropažu novada Stopiņu pagasta daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes.

4.   Lietuva

Šios I apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Klaipėdos rajono savivaldybė: Agluonėnų, Dovilų, Gargždų, Priekulės, Vėžaičių, Kretingalės ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos,

Palangos miesto savivaldybė,

5.   Vengrija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

Pest megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950850, 950860, 950950, 950960, 950970, 951050, 951150, 951250, 951260, 951350, 951950, 952150, 952250, 952550, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953550, 953560, 953650, 953660, 953750, 953850, 953950, 953960, 954050, 954060, 954150, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150, 956160, 956250, 956450, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

Bács-Kiskun megye 600150, 600850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950,

406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Győr-Moson-Sopron megye 100550, 100650, 100950, 101050, 101350, 101450, 101550, 101560 és 102150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 751250, 751260, 751350, 751360, 751750, 751850, 751950, 753650, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754360, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754850 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye 250150, 250250, 250450, 250460, 250550, 250650, 250750, 251050, 251150, 251250, 251350, 251360, 251650, 251750, 251850, 252250, kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 571550, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050, 575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577250, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

6.   Lenkija

Šios I apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie kujawsko - pomorskim:

powiat rypiński,

powiat brodnicki,

powiat grudziądzki,

powiat miejski Grudziądz,

powiat wąbrzeski,

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Rozogi w powiecie szczycieńskim,

w województwie podlaskim:

gminy Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew i część gminy Kulesze Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie wysokomazowieckim,

powiat łomżyński,

gminy Turośl, Mały Płock w powiecie kolneńskim,

powiat zambrowski,

powiat miejski Łomża,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

gminy Bodzanów, Bulkowo, Gąbin, Mała Wieś, Słubice, Słupno, Wyszogród w powiecie płockim,

powiat ciechanowski,

powiat płoński,

gminy Rościszewo i Szczutowo w powiecie sierpeckim,

gminy Nowa Sucha, Teresin, Sochaczew z miastem Sochaczew w powiecie sochaczewskim,

część powiatu żyrardowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu grodziskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu pruszkowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Błonie i Ożarów Mazowiecki w powiecie warszawskim zachodnim,

gmina Bieżuń, Lutocin, Siemiątkowo i Żuromin w powiecie żuromińskim,

część powiatu ostrowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Dzieżgowo, Lipowiec Kościelny, Mława, Radzanów, Strzegowo, Stupsk, Szreńsk, Szydłowo, Wiśniewo w powiecie mławskim,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

powiat pułtuski,

część powiatu wyszkowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu węgrowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu wołomińskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Mokobody i Suchożebry w powiecie siedleckim,

gminy Cegłów, Dębe Wielkie, Dobre, Halinów, Jakubów, Mińsk Mazowiecki z miastem Mińśk Mazowiecki, Kałuszyn, Mrozy, Stanisławów w powiecie mińskim,

gminy Bielany i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

gminy Pacyna, Sanniki w powiecie gostynińskim,

gminy Gózd, Iłża, Skaryszew w powiecie radomskim,

gminy Ciepielów, Lipsko, Rzeczniów, Sienno w powiecie lipskim,

gminy Kazanów, Policzna, Tczów, Zwoleń w powiecie zwoleńskim,

w województwie podkarpackim:

gminy Tarnowiec, miasto Jasło, część gminy wiejskiej Jasło położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 28 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Jasło oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 992 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Jasło, część gminy Nowy Żmigród położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 993, część gminy Skołyszyn położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 28 w powiecie jasielskim,

gmina Grodzisko Dolne w powiecie leżajskim,

część powiatu ropczycko – sędziszowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Chłopice, Pawłosiów, Jarosław z miastem Jarosław w powiecie jarosławskim,

gminy Fredropol, Krasiczyn, Krzywcza, Przemyśl, część gminy Orły położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 77, część gminy Żurawica na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 77 w powiecie przemyskim,

powiat miejski Przemyśl,

gminy Adamówka, Sieniawa, Tryńcza, Przeworsk z miastem Przeworsk, część gminy Zarzecze położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Mleczka w powiecie przeworskim,

gminy Rakszawa, Żołynia w powiecie łańcuckim,

gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski, część gminy Świlcza położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 94 i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gmina Raniżów w powiecie kolbuszowskim,

część powiatu dębickiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Chorkówka, Iwonicz Zdrój, Jedlicze, Miejsce Piastowe, część gminy Dukla położona na północ od linii wyznaczonej przez drogi: nr 993 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Dukla i drogę łączącą miejscowości Dukla – Cergowa - Jasionka biegnącą do wschodniej granicy gminy, część gminy Rymanów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 28 w powiecie krośnieńskim,

gminy Besko, Bukowsko, Zarszyn, Zagórz, część gminy Komańcza położona na wschód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 889 oraz na północ od drogi nr 889 biegnącej od tego skrzyżowania do północnej granicy gminy w powiecie sanockim,

gmina Cisna w powiecie leskim,

gminy Lutowiska, Czarna, Ustrzyki Dolne w powiecie bieszczadzkim,

w województwie świętokrzyskim:

powiat buski,

powiat skarżyski,

część powiatu opatowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu sandomierskiego niewymieniona w części II załącznika I,

powiat staszowski,

gminy Mirzec, Brody, część gminy Wąchock położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 42 w powiecie starachowickim,

powiat ostrowiecki,

gminy Gowarczów, Końskie, Stąporków w powiecie koneckim,

w województwie łódzkim:

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, Nieborów, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącej od granicy miasta Łowicz do zachodniej granicy gminy oraz część gminy wiejskiej Łowicz położona na wschód od granicy miasta Łowicz i na północ od granicy gminy Nieborów w powiecie łowickim,

gminy Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka w powiecie rawskim,

gminy Bolimów, Głuchów, Godzianów, Lipce Reymontowskie, Maków, Nowy Kawęczyn, Skierniewice, Słupia w powiecie skierniewickim,

powiat miejski Skierniewice,

powiat opoczyński,

gminy Czerniewice, Inowłódz, Lubochnia, Rzeczyca, Tomaszów Mazowiecki z miastem Tomaszów Mazowiecki, Żelechlinek w powiecie tomaszowskim,

w województwie pomorskim:

gminy Ostaszewo, miasto Krynica Morska oraz część gminy Nowy Dwór Gdański położona na południowy - zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

gminy Lichnowy, Miłoradz, Malbork z miastem Malbork, część gminy Nowy Staw położna na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 w powiecie malborskim,

gmina Sztum w powiecie sztumskim,

gminy Cedry Wielkie, Suchy Dąb, Pszczółki, miasto Pruszcz Gdański, część gminy wiejskiej Pruszcz Gdański położona na wschód od lini wyznaczonej przez drogę A1 w powiecie gdańskim,

Miasto Gdańsk,

powiat tczewski,

część powiatu kwidzyńskiego niewymieniona w części II załącznika I,

w województwie lubuskim:

gmina Lubiszyn w powiecie gorzowskim,

powiat strzelecko – drezdenecki,

w województwie dolnośląskim:

gminy Międzybórz, Syców, Twardogóra, część gminy wiejskiej Oleśnica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S8, część gminy Dobroszyce położona na wschód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od północnej do południowej granicy gminy w powiecie oleśnickim,

gminy Jordanów Śląski, Kobierzyce, Sobótka, część gminy Żórawina położona na zachód od linii wyznaczonej przez autostradę A4, część w powiecie wrocławskim,

część gminy Domaniów położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie oławskim,

gmina Wiązów w powiecie strzelińskim,

część powiatu średzkiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Pielgrzymka, miasto Złotoryja, część gminy wiejskiej Złotoryja położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy w miejscowości Nowa Wieś Złotoryjska do granicy miasta Złotoryja oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 382 biegnącą od granicy miasta Złotoryja do wschodniej granicy gminy w powiecie złotoryjskim,

gminy Janowice Wielkie, Mysłakowice, Stara Kamienica, Szklarska Poręba w powiecie karkonoskim,

część powiatu miejskiego Jelenia Góra położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 366,

gminy Bolków, Paszowice, miasto Jawor, część gminy Męcinka położona na południe od drogi nr 363 w powiecie jaworskim,

gminy Dobromierz i Marcinowice w powiecie świdnickim,

gminy Dzierżoniów, Pieszyce, miasto Bielawa, miasto Dzierżoniów w powiecie dzierżoniowskim,

gminy Głuszyca, Mieroszów w powiecie wałbrzyskim,

gmina Nowa Ruda i miasto Nowa Ruda w powiecie kłodzkim,

gminy Kamienna Góra, Marciszów i miasto Kamienna Góra w powiecie kamiennogórskim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Koźmin Wielkopolski, Rozdrażew w powiecie krotoszyńskim,

gminy Książ Wielkopolski, część gminy Dolsk położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 434 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 437, a następnie na wschód od drogi nr 437 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 434 do południowej granicy gminy, w powiecie śremskim,

gminy Borek Wielkopolski, Piaski, Pogorzela, w powiecie gostyńskim,

gminy Kleszczewo, Kostrzyn, Pobiedziska, w powiecie poznańskim,

gmina Kiszkowo i część gminy Kłecko położona na zachód od rzeki Mała Wełna w powiecie gnieźnieńskim,

powiat czarnkowsko-trzcianecki,

część gminy Wronki położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wartę biegnącą od zachodniej granicy gminy do przecięcia z droga nr 182, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 182 oraz 184 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 182 do południowej granicy gminy w powiecie szamotulskim,

gmina Budzyń w powiecie chodzieskim,

gminy Mieścisko, Skoki i Wągrowiec z miastem Wągrowiec w powiecie wągrowieckim,

gmina Dobrzyca w powiecie pleszewskim,

gminy Odolanów, Przygodzice, Raszków, Sośnie, miasto Ostrów Wielkopolski, część gminy wiejskiej Ostrów Wielkopolski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sulisław – Łąkociny – Wierzbno i na zachód od miasta Ostrów Wielkopolski oraz część gminy wiejskiej Ostrów Wielkopolski położona na wschód od miasta Ostrów Wielkopolski w powiecie ostrowskim,

gmina Kobyla Góra w powiecie ostrzeszowskim,

gminy Baranów, Bralin, Perzów, Rychtal, Trzcinica, Łęka Opatowska w powiecie kępińskim,

w województwie opolskim:

gmina Byczyna, część gminy Kluczbork położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 42 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowana z drogą nr 45, a następnie od tego skrzyżowania na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 45 do skrzyżowania z ulicą Fabryczną w miejscowości Kluczbork i dalej na północ od linii wyznaczonej przez ulice Fabryczna -Dzierżonia – Strzelecka w miejscowości Kluczbork do wschodniej granicy gminy, część gminy Wołczyn położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 42 w powiecie kluczborskim,

gminy Praszka, Gorzów Śląski, Radłów, Olesno, Zębowice, część gminy Rudniki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 42 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 43 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 43 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 42 w powiecie oleskim,

część gminy Grodków położona na zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie brzeskim,

gminy Łambinowice, Pakosławice, Skoroszyce, część gminy Korfantów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 407 w powiecie nyskim,

część gminy Biała położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 407 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 414 i dalej na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 414 biegnącej od tego skrzyżowania do skrzyżowania z drogą nr 409, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 409 biegnącą od tego skrzyżowania do wschodniej granicy gminy w powiecie prudnickim,

gminy Chrząstowice, Ozimek, Komprachcice, Prószków, część gminy Łubniany położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Świerkle – Masów, ulicę Leśną w miejscowości Masów oraz na południe od ulicy Kolanowskiej biegnącej do wschodniej granicy gminy, część gminy Turawa położona na południe od linii wyznaczonej przez ulice Powstańców Śląskich -Kolanowską -Opolską – Kotorską w miejscowości Węgry i dalej na południe od drogi łączącej miejscowości Węgry- Kotórz Mały – Turawa – Rzędów – Kadłub Turawski – Zakrzów Turawski biegnącą do wschodniej granicy gminy w powiecie opolskim,

powiat miejski Opole,

w województwie zachodniopomorskim:

gminy Nowogródek Pomorski, Barlinek, część gminy Myślibórz położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 biegnącej od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 26, następnie na wschód od drogi nr 26 biegnącej od tego skrzyżowania do skrzyżowania z drogą nr 119 i dalej na wschód od drogi nr 119 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 26 do północnej granicy gminy, część gminy Dębno położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na północ od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na północ od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gmina Stare Czarnowo w powiecie gryfińskim,

gminy Bielice, Lipiany, Przelewice, Pyrzyce w powiecie pyrzyckim,

gminy Bierzwnik, Krzęcin, Pełczyce w powiecie choszczeńskim,

część powiatu miejskiego Szczecin położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Odra Zachodnia biegnącą od północnej granicy gminy do przecięcia z drogą nr 10, następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 10 biegnącą od przecięcia z linią wyznaczoną przez rzekę Odra Zachodnia do wschodniej granicy gminy,

gminy Dobra (Szczecińska), Police w powiecie polickim,

w województwie małopolskim:

gminy Bobowa, Moszczenica, Łużna, Ropa, część gminy wiejskiej Gorlice położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wschodniej do zachodniej granicy gminy, część gminy Biecz położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 28 w powiecie gorlickim,

powiat nowosądecki,

gminy Czorsztyn, Krościenko nad Dunajcem, Ochotnica Dolna, Szczawnica w powiecie nowotarskim,

powiat miejski Nowy Sącz,

gminy Skrzyszów, Lisia Góra, Radłów, Wietrzychowice, Żabno, część gminy wiejskiej Tarnów położona na wschód od miasta Tarnów w powiecie tarnowskim,

powiat dąbrowski,

gminy Klucze, Bolesław, Bukowno w powiecie olkuskim,

w województwie śląskim:

gmina Sławków w powiecie będzińskim,

powiat miejski Jaworzno,

powiat miejski Mysłowice,

powiat miejski Katowice,

powiat miejski Siemianowice Śląskie,

powiat miejski Chorzów,

powiat miejski Piekary Śląskie,

powiat miejski Bytom,

gminy Kalety, Ożarowice, Świerklaniec, Miasteczko Śląskie, Radzionków w powiecie tarnogórskim,

gmina Woźniki w powiecie lublinieckim,

gminy Myszków i Koziegłowy w powiecie myszkowskim,

gminy Ogrodzieniec, Zawiercie, Włodowice w powiecie zawierciańskim.

7.   Slovakija

Šios I apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

in the district of Nové Zámky, Sikenička, Pavlová, Bíňa, Kamenín, Kamenný Most, Malá nad Hronom, Belá, Ľubá, Šarkan, Gbelce, Bruty, Mužla, Obid, Štúrovo, Nána, Kamenica nad Hronom, Chľaba, Leľa, Bajtava, Salka, Malé Kosihy,

in the district of Veľký Krtíš, the municipalities of Ipeľské Predmostie, Veľká nad Ipľom, Hrušov, Kleňany, Sečianky,

in the district of Levice, the municipalities of Keť, Čata, Pohronský Ruskov, Hronovce, Želiezovce, Zalaba, Malé Ludince, Šalov, Sikenica, Pastovce, Bielovce, Ipeľský Sokolec, Lontov, Kubáňovo, Sazdice, Demandice, Dolné Semerovce, Vyškovce nad Ipľom, Preseľany nad Ipľom, Hrkovce, Tupá, Horné Semerovce, Hokovce, Slatina, Horné Turovce, Veľké Turovce, Šahy, Tešmak, Plášťovce, Ipeľské Uľany, Tehla, Lula, Beša, Jesenské, Ina, Lok, Veľký Ďur, Horný Pial, Horná Seč, Starý Tekov, Dolná Seč, Hronské Kľačany, Levice, Podlužany, Krškany, Brhlovce, Bory, Santovka, Domadice, Hontianske Trsťany, Žemberovce,

in the district of Krupina, the municipalities of Dudince, Terany, Hontianske Moravce, Sudince, Súdovce, Lišov,

the whole district of Ružomberok, except municipalities included in zone II,

the whole district of Turčianske Teplice, except municipalities included in zone II,

in the district of Martin, municipalties of Blatnica, Folkušová, Necpaly, Belá-Dulice, Ďanová, Karlová, Laskár, Rakovo, Príbovce, Košťany nad Turcom, Socovce, Turčiansky Ďur, Kláštor pod Znievom, Slovany, Ležiachov, Benice,

in the district of Dolný Kubín, the municipalities of Kraľovany, Žaškov, Jasenová, Vyšný Kubín, Oravská Poruba, Leštiny, Osádka, Malatiná, Chlebnice, Krivá,

in the district of Tvrdošín, the municipalities of Oravský Biely Potok, Habovka, Zuberec,

in the district of Prievidza, the municipalities of Handlová, Cígeľ, Podhradie, Lehota pod Vtáčnikom, Ráztočno,

the whole district of Partizánske, except municipalities included in zone II,

in the district of Topoľčany, the municipalities of Krnča, Prázdnovce, Solčany, Nitrianska Streda, Čeľadince, Kovarce, Súlovce, Oponice,

in the district of Nitra, the municipalities of Horné Lefantovce, Dolné Lefantovce, Bádice, Jelenec, Žirany, Podhorany, Nitrianske Hrnčiarovce, Štitáre, Pohranice, Hosťová, Kolíňany, Malý Lapáš, Dolné Obdokovce, Čeľadice, Veľký Lapáš, Babindol, Malé Chyndice, Golianovo, Klasov, Veľké Chyndice, Nová Ves nad Žitavou, Paňa, Vráble, Tajná, Lúčnica nad Žitavou, Žitavce, Melek, Telince, Čifáre.

8.   Italija

Šios I apribojimų taikymo zonos Italijoje:

Piedmont Region:

in the province of Alessandria, Municipalities of: Casalnoceto, Oviglio, Viguzzolo, Bergamasco, Castellar Guidobono, Berzano Di Tortona, Carentino, Frascaro, Borgoratto Alessandrino, Volpeglino, Gamalero, Volpedo, Pontecurone, Castelnuovo Scrivia, Alluvione Piovera, Sale, Bassignana, Pecetto di Valenza, Rivarone, Montecastello, Valenza, San Salvatore Monferrato, Castelletto Monferrato, Quargnento, Solero, Pietra Marazzi,

in the province of Asti, Municipalities of: Nizza Monferrato, Incisa Scapaccino, Mombaruzzo, Maranzana, Castelletto Molina, Castelnuovo Belbo, Quaranti, Fontanile, Calamandrana, Bruno, Canelli, San Marzano Oliveto,

in the province of Cuneo, Municipalities of: Bergolo, Pezzolo Valle Uzzone, Cortemilia, Levice, Castelletto Uzzone, Perletto, Castino, Cossano Belbo, Rocchetta Belbo, Santo Stefano Belbo, Gottasecca, Monesiglio, Sale delle Langhe, Camerana, Castelnuovo di Ceva, Priero, Prunetto, Montezemolo, Perlo,

Liguria Region:

in the province of Genova, Municipalities of: Rovegno, Portofino, Santa Margherita Ligure, Camogli, Fontanigorda, Rezzoaglio, Orero, Coreglia Ligure, San Colombano Certenoli, Zoagli, Leivi, Chiavari, Borzonasca,

in the province of Savona, the Municipalities of: Bergeggi, Spotorno, Vezzi Portio, Noli, Orco Feglino, Bormida, Calice Ligure, Rialto, Osiglia, Murialdo,

Emilia-Romagna Region:

in the Province of Piacenza, Municipalities of: Cerignale, Ottone (est fiume Trebbia), Corte Brugnatella, Bobbio, Alta Val Tidone,

Lombardia Region:

in the Province of Pavia, Municipalities of: Rocca Susella, Montesegale, Godiasco, Borgoratto Mormorolo, Fortunago, Volpara, Borgo Priolo, Rocca De' Giorgi, Rivanazzano, Colli Verdi – Ruino e Canevino,

Lazio Region:

in the province of Rome,

North: Municipalities of Riano, Castelnuovo di Porto, Capena, Fiano Romano, Morlupo, Sacrofano, Magliano Romano, Formello, Campagnano di Roma, Anguillara,

West: the municipality of Fiumicino,

South: Municipality of Rome between the limits of Zone 2 (North), the boundaries of Municipality of Fiumicino (West), the Tiber River up to the intersection with the Grande Raccordo Anulare, the Grande Raccordo Anulare up to the intersection with A24 Highway, A24 Highway up to the intersection with Viale del Tecnopolo, viale del Tecnopolo up to the intersection with the boundaries of the municipality of Guidonia Montecelio,

East: Municipalities of: Guidonia Montecelio, Montelibretti, Palombara Sabina, Monterotondo, Mentana, Sant’Angelo Romano, Fonte Nuova.

Sardinia Region:

in the Province of Sud Sardegna, Municipalities of: Escalaplano, Genuri, Gesico, Goni, Las Plassas, Setzu, Seui Isola Amministrativa, Siurgus Donigala, Suelli, Tuili, Villanovafranca

in the Province of Nuoro, Municipalities of: Atzara, Bitti, Bolotana, Bortigali, Dorgali, Elini, Elini Isola Amministrativa, Gairo, Girasole, Ilbono, Lanusei, Lei, Loceri, Lotzorai, Macomer a Ovest della SS 131, Noragugume, Oliena, Ortueri, Orune, Osini, Perdasdefogu, Silanus, Sorgono, Tortolì, Ulassai

in the Province of Oristano, Municipalities of: Albagiara, Ardauli, Assolo, Asuni, Bidonì, Gonnosnò, Neoneli, Nughedu Santa Vittoria, Samugheo, Sedilo, Senis, Sini, Sorradile

in the Province of Sassari, Municipalities of: Alà Dei Sardi, Ardara, Berchidda, Bonnanaro, Bonorva a ovest della SS 131, Borutta, Cheremule, Cossoine, Giave a ovest della SS 131, Mores a nord della SS 128bis - SP 63, Oschiri a nord della E 840, Ozieri a nord della Sp 63 - SP 1 - SS 199, Torralba a ovest della SS 131, Tula.

9.   Čekija

Šios I apribojimų taikymo zonos Čekijoje:

Liberecký kraj:

v okrese Liberec katastrální území obcí Hrádek nad Nisou, Oldřichov v Hájích, Grabštejn, Václavice u Hrádku nad Nisou, Horní Vítkov, Dolní Vítkov, Bílý Kostel nad Nisou, Dolní Chrastava, Horní Chrastava, Chrastava I, Nová Ves u Chrastavy, Mlýnice, Albrechtice u Frýdlantu, Kristiánov, Heřmanice u Frýdlantu, Dětřichov u Frýdlantu, Mníšek u Liberce, Oldřichov na Hranicích, Machnín, Svárov u Liberce, Desná I, Krásná Studánka, Stráž nad Nisou, Fojtka, Radčice u Krásné Studánky, Kateřinky u Liberce, Staré Pavlovice, Nové Pavlovice, Růžodol I, Františkov u Liberce, Liberec, Ruprechtice, Rudolfov, Horní Růžodol, Rochlice u Liberce, Starý Harcov, Vratislavice nad Nisou, Kunratice u Liberce, Proseč nad Nisou, Lukášov, Rýnovice, Jablonec nad Nisou, Jablonecké Paseky, Jindřichov nad Nisou, Mšeno nad Nisou, Lučany nad Nisou, Smržovka, Tanvald, Jiřetín pod Bukovou, Dolní Maxov, Antonínov, Horní Maxov, Karlov u Josefova Dolu, Loučná nad Nisou, Hraničná nad Nisou, Janov nad Nisou, Bedřichov u Jablonce nad Nisou, Josefův Důl u Jablonce nad Nisou, Albrechtice v Jizerských horách, Desná III, Polubný, Harrachov, Jizerka, Hejnice, Bílý Potok pod Smrkem, Andělská Hora u Chrastavy, Benešovice u Všelibic, Cetenov, Česká Ves v Podještědí, Dolní Sedlo, Dolní Suchá u Chotyně, Donín u Hrádku nad Nisou, Druzcov, Hlavice, Hrubý Lesnov, Chotyně, Chrastava II, Chrastná, Jablonné v Podještědí, Janovice v Podještědí, Janův Důl, Jítrava, Kněžice v Lužických horách, Kotel, Kryštofovo Údolí, Křižany, Lázně Kundratice, Loučná, Lvová, Malčice u Všelibic, Markvartice v Podještědí, Nesvačily u Všelibic, Novina u Liberce, Osečná, Panenská Hůrka, Polesí u Rynoltic, Postřelná, Přibyslavice, Rynoltice, Smržov u Českého Dubu, Vápno, Všelibice, Zábrdí u Osečné, Zdislava, Žibřidice,

v okrese Česká Lípa katastrální území obcí Bezděz, Blatce, Brniště, Břevniště pod Ralskem, Česká Lípa, Deštná u Dubé, Dobranov, Dražejov u Dubé, Drchlava, Dřevčice, Dubá, Dubice u České Lípy, Dubnice pod Ralskem, Hamr na Jezeře, Heřmaničky u Dobranova, Hlemýždí, Holany, Horky u Dubé, Horní Krupá, Houska, Chlum u Dubé, Jabloneček, Jestřebí u České Lípy, Kamenice u Zákup, Korce, Kruh v Podbezdězí, Kvítkov u České Lípy, Lasvice, Loubí pod Vlhoštěm, Luhov u Mimoně, Luka, Maršovice u Dubé, Náhlov, Nedamov, Noviny pod Ralskem, Obora v Podbezdězí, Okna v Podbezdězí, Okřešice u České Lípy, Pavlovice u Jestřebí, Písečná u Dobranova, Skalka u Doks, Sosnová u České Lípy, Srní u České Lípy, Stará Lípa, Starý Šidlov, Stráž pod Ralskem, Šváby, Tachov u Doks, Tubož, Újezd u Jestřebí, Velenice u Zákup, Velký Grunov, Velký Valtinov, Vítkov u Dobranova, Vlčí Důl, Vojetín, Vrchovany, Zahrádky u České Lípy, Zákupy, Zbyny, Žďár v Podbezdězí, Ždírec v Podbezdězí, Žizníkov,

Středočeský kraj

v okrese Mladá Boleslav katastrální území obcí Bezdědice, Březovice pod Bezdězem, Víska u Březovic, Dolní Krupá u Mnichova Hradiště, Mukařov u Jiviny, Neveklovice, Strážiště u Jiviny, Vicmanov, Vrchbělá, Březinka pod Bezdězem, Bělá pod Bezdězem, Dolní Rokytá, Horní Rokytá, Rostkov, Kozmice u Jiviny.

10.   Graikija

Šios I apribojimų taikymo zonos Graikijoje:

in the regional unit of Drama:

the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

the municipal departments of Prosotsani, Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

in the regional unit of Xanthi:

the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio (in Myki municipality),

the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

in the regional unit of Rodopi:

the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

in the regional unit of Evros:

the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality).

in the regional unit of Serres:

the municipal departments of Strymoniko, Zeugolatio, Melenikitsi,Nea Tyroloi, Palaiokastro, Kalokastro, Livadochori, and Skotoussa (Irakleia Municipality),

the municipal department of Vamvakofyto, part of the municipal department of Sidirokastro and the community departments of Agkistro, Kapnofyto and Achladochori (Sintiki Municipality),

the municipal departments of Serres, Elaionas, Anagennisi, Vamvakia, Leukonas, Kala Dendra, Christos, Provatas, Monokklisia, Ano Kamila,Mitrousi, and Oinoussa, and the community departments of Orini and Ano Vrontou (Serres Municipality),

the municipal department of Ampela (Visaltia Municipality),

in the regional unit of Kilkis:

the municipal departments of Kilkis, Terpyllo, Anavryto, Elliniko, Efkarpia, Isoma, Koiladi, Eptalofos, Melanthi, Theodosia, Koronouda, Megali Vrisi, Leipsidrio, Cherso, Megali Sterna, Akrita, Kastaneon, Stavrochori, Iliolousto and Plagia (Kilkis Municipality),

the municipal departments of Eiriniko, Euzonoi and Pontoirakleia (Peonias Municipality),

in the regional unit of Thessaloniki:

the municipal departments of Leukohori, Xilopoli and Lahanas (Lagadas Municipality).

II DALIS

1.   Bulgarija

Šios II apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

the whole region of Haskovo,

the whole region of Yambol,

the whole region of Stara Zagora,

the whole region of Pernik,

the whole region of Kyustendil,

the whole region of Plovdiv,

the whole region of Pazardzhik, excluding the areas in Part III,

the whole region of Smolyan,

the whole region of Dobrich,

the whole region of Sofia city,

the whole region of Sofia Province,

the whole region of Blagoevgrad,

the whole region of Razgrad,

the whole region of Kardzhali,

the whole region of Burgas,

the whole region of Varna,

the whole region of Silistra,

the whole region of Ruse,

the whole region of Veliko Tarnovo,

the whole region of Pleven,

the whole region of Targovishte,

the whole region of Shumen,

the whole region of Sliven,

the whole region of Vidin,

the whole region of Gabrovo,

the whole region of Lovech,

the whole region of Montana,

the whole region of Vratza.

2.   Vokietija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Grunow-Dammendorf,

Gemeinde Mixdorf

Gemeinde Schlaubetal,

Gemeinde Neuzelle,

Gemeinde Neißemünde,

Gemeinde Lawitz,

Gemeinde Eisenhüttenstadt,

Gemeinde Vogelsang,

Gemeinde Ziltendorf,

Gemeinde Wiesenau,

Gemeinde Friedland,

Gemeinde Siehdichum,

Gemeinde Müllrose,

Gemeinde Briesen,

Gemeinde Jacobsdorf

Gemeinde Groß Lindow,

Gemeinde Brieskow-Finkenheerd,

Gemeinde Ragow-Merz,

Gemeinde Beeskow,

Gemeinde Rietz-Neuendorf,

Gemeinde Tauche mit den Gemarkungen Stremmen, Ranzig, Trebatsch, Sabrodt, Sawall, Mitweide, Lindenberg, Falkenberg (T), Görsdorf (B), Wulfersdorf, Giesensdorf, Briescht, Kossenblatt und Tauche,

Gemeinde Langewahl,

Gemeinde Berkenbrück,

Gemeinde Steinhöfel mit den Gemarkungen Arensdorf und Demitz und den Gemarkungen Steinhöfel, Hasenfelde und Heinersdorf östlich der L 36 und der Gemarkung Neuendorf im Sande südlich der L36,

Gemeinde Fürstenwalde östlich der B 168 und südlich der L36,

Gemeinde Diensdorf-Radlow,

Gemeinde Wendisch Rietz östlich des Scharmützelsees und nördlich der B 246,

Gemeinde Bad Saarow mit der Gemarkung Neu Golm und der Gemarkung Bad Saarow-Pieskow östlich des Scharmützelsees und ab nördlicher Spitze östlich der L35,

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Jamlitz,

Gemeinde Lieberose,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Goyatz, Jessern, Lamsfeld, Ressen, Speichrow und Zaue,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Schenkendöbern,

Gemeinde Guben,

Gemeinde Jänschwalde,

Gemeinde Tauer,

Gemeinde Peitz,

Gemeinde Turnow-Preilack mit der Gemarkung Preilack,

Gemeinde Teichland,

Gemeinde Heinersbrück,

Gemeinde Forst,

Gemeinde Groß Schacksdorf-Simmersdorf,

Gemeinde Neiße-Malxetal,

Gemeinde Jämlitz-Klein Düben,

Gemeinde Tschernitz,

Gemeinde Döbern,

Gemeinde Felixsee,

Gemeinde Wiesengrund,

Gemeinde Spremberg mit den Gemarkungen Wolkenberg, Stradow, Jessen, Pulsberg und Perpe,

Gemeinde Welzow,

Gemeinde Neuhausen/Spree mit der Gemarkung Gablenz,

Gemeinde Drebkau mit den Gemarkungen Greifenhain und Kausche,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Bleyen-Genschmar,

Gemeinde Neuhardenberg

Gemeinde Golzow,

Gemeinde Küstriner Vorland,

Gemeinde Alt Tucheband,

Gemeinde Reitwein,

Gemeinde Podelzig,

Gemeinde Gusow-Platkow,

Gemeinde Seelow,

Gemeinde Vierlinden,

Gemeinde Lindendorf,

Gemeinde Fichtenhöhe,

Gemeinde Lietzen,

Gemeinde Falkenhagen (Mark),

Gemeinde Zeschdorf,

Gemeinde Treplin,

Gemeinde Lebus,

Gemeinde Müncheberg mit den Gemarkungen Jahnsfelde, Trebnitz, Obersdorf, Münchehofe und Hermersdorf,

Gemeinde Märkische Höhe mit der Gemarkung Ringenwalde,

Gemeinde Bliesdorf mit der Gemarkung Metzdorf und Gemeinde Bliesdorf – östlich der B167 bis östlicher Teil, begrenzt aus Richtung Gemarkungsgrenze Neutrebbin südlich der Bahnlinie bis Straße „Sophienhof“ dieser westlich folgend bis „Ruesterchegraben“ weiter entlang Feldweg an den Windrädern Richtung „Herrnhof“, weiter entlang „Letschiner Hauptgraben“ nord-östlich bis Gemarkungsgrenze Alttrebbin und Kunersdorf – östlich der B167,

Gemeinde Bad Freienwalde mit den Gemarkungen Altglietzen, Altranft, Bad Freienwalde, Bralitz, Hohenwutzen, Schiffmühle, Hohensaaten und Neuenhagen,

Gemeinde Falkenberg mit der Gemarkung Falkenberg östlich der L35,

Gemeinde Oderaue,

Gemeinde Wriezen mit den Gemarkungen Altwriezen, Jäckelsbruch, Neugaul, Beauregard, Eichwerder, Rathsdorf – östlich der B167 und Wriezen – östlich der B167,

Gemeinde Neulewin,

Gemeinde Neutrebbin,

Gemeinde Letschin,

Gemeinde Zechin,

Landkreis Barnim:

Gemeinde Lunow-Stolzenhagen,

Gemeinde Parsteinsee,

Gemeinde Oderberg,

Gemeinde Liepe,

Gemeinde Hohenfinow (nördlich der B167),

Gemeinde Niederfinow,

Gemeinde (Stadt) Eberswalde mit den Gemarkungen Eberswalde nördlich der B167 und östlich der L200, Sommerfelde und Tornow nördlich der B167,

Gemeinde Chorin mit den Gemarkungen Brodowin, Chorin östlich der L200, Serwest, Neuehütte, Sandkrug östlich der L200,

Gemeinde Ziethen mit der Gemarkung Klein Ziethen östlich der Serwester Dorfstraße und östlich der B198,

Landkreis Uckermark:

Gemeinde Angermünde mit den Gemarkungen Crussow, Stolpe, Gellmersdorf, Neukünkendorf, Bölkendorf, Herzsprung, Schmargendorf und den Gemarkungen Angermünde südlich und südöstlich der B2 und Dobberzin südlich der B2,

Gemeinde Schwedt mit den Gemarkungen Criewen, Zützen, Schwedt, Stendell, Kummerow, Kunow, Vierraden, Blumenhagen, Oderbruchwiesen, Enkelsee, Gatow, Hohenfelde, Schöneberg, Flemsdorf und der Gemarkung Felchow östlich der B2,

Gemeinde Pinnow südlich und östlich der B2,

Gemeinde Berkholz-Meyenburg,

Gemeinde Mark Landin mit der Gemarkung Landin südlich der B2,

Gemeinde Casekow mit der Gemarkung Woltersdorf und den Gemarkungen Biesendahlshof und Casekow östlich der L272 und südlich der L27,

Gemeinde Hohenselchow-Groß Pinnow mit der Gemarkung Groß Pinnow und der Gemarkung Hohenselchow südlich der L27,

Gemeinde Gartz (Oder) mit der Gemarkung Friedrichsthal und den Gemarkungen Gartz und Hohenreinkendorf südlich der L27 und der B2 bis Kastanienallee, dort links abbiegend dem Schülerweg folgend bis Höhe Bahnhof, von hier in östlicher Richtung den Salveybach kreuzend bis zum Tantower Weg, diesen in nördlicher Richtung bis zu Stettiner Straße, diese weiter folgend bis zur B2, dieser in nördlicher Richtung folgend,

Gemeinde Mescherin mit der Gemarkung Mescherin, der Gemarkung Neurochlitz östlich der B2 und der Gemarkung Rosow nördlich der K 7311,

Gemeinde Passow mit der Gemarkung Jamikow,

Kreisfreie Stadt Frankfurt (Oder),

Landkreis Prignitz

Gemeinde Karstädt mit den Gemarkungen Neuhof nordwestlich der Neuhausener Straße, Kribbe nördlich der Kreisstraße 7045 Dallmin nördlich der L133 und K7045 begrenzt durch die Bahnstrecke Berlin-Hamburg

Gemeinde Berge mit den Gemarkungen Grenzheim, Kleeste, Neuhausen westlich der L10, Berge nördlich der Schulstraße/östlich der Perleberger Straße

Gemeinde Pirow mit den Gemarkungen Hülsebeck nördlich der L104, Bresch Dreieck an der nordwestlichen Gemarkungsgrenze am Bach Karwe

Gemeinde Putlitz mit den Gemarkungen Sagast nördlich des Grabens 1/12/05, Nettelbeck südwestlich der A24, Porep südlich der A24, Lütkendorf westlich der L13, Putlitz nördlich des Hülsebecker Damm, Weitgendorf westlich der L13 und Telschow südwestlich der A24,

Landkreis Oberspreewald-Lausitz:

Gemeinde Vetschau mit den Gemarkungen Wüstenhain und Laasow,

Gemeinde Altdöbern mit den Gemarkungen Reddern, Ranzow, Pritzen, Altdöbern östlich der Bahnstrecke Altdöbern –Großräschen,

Gemeinde Großräschen mit den Gemarkungen Woschkow, Dörrwalde, Allmosen,

Gemeinde Neu-Seeland,

Gemeinde Neupetershain,

Gemeinde Senftenberg mit der Gemarkungen Peickwitz, Sedlitz, Kleinkoschen, Großkoschen und Hosena,

Gemeinde Hohenbocka,

Gemeinde Grünewald,

Gemeinde Hermsdorf,

Gemeinde Kroppen,

Gemeinde Ortrand,

Gemeinde Großkmehlen,

Gemeinde Lindenau,

Gemeinde Frauendorf,

Gemeinde Ruhland,

Gemeinde Guteborn,

Gemeinde Schwarzbach mit der Gemarkung Schwarzbach,

Bundesland Sachsen:

Landkreis Bautzen,

Stadt Dresden:

Stadtgebiet nördlich der BAB4 bis zum Verlauf westlich der Elbe, dann nördlich der B6,

Landkreis Görlitz,

Landkreis Meißen:

Gemeinde Diera-Zehren östlich der Elbe,

Gemeinde Ebersbach,

Gemeinde Glaubitz östlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Gemeinde Klipphausen östlich der S177,

Gemeinde Lampertswalde,

Gemeinde Moritzburg,

Gemeinde Niederau östlich der B101,

Gemeinde Nünchritz östlich der Elbe und südlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Gemeinde Priestewitz,

Gemeinde Röderaue östlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Gemeinde Schönfeld,

Gemeinde Stadt Coswig,

Gemeinde Stadt Gröditz östlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Gemeinde Stadt Großenhain,

Gemeinde Stadt Meißen östlich des Straßenverlaufs der S177 bis zur B6, dann B6 bis zur B101, ab der B101 Elbtalbrücke Richtung Norden östlich der Elbe,

Gemeinde Stadt Radebeul,

Gemeinde Stadt Radeburg,

Gemeinde Thiendorf,

Gemeinde Weinböhla,

Gemeinde Wülknitz östlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Landkreis Sächsische Schweiz-Osterzgebirge:

Gemeinde Stadt Wilsdruff nördlich der BAB4 zwischen den Abfahren Wilsdruff und Dreieck Dresden-West,

Bundesland Mecklenburg-Vorpommern:

Landkreis Ludwigslust-Parchim:

Gemeinde Brunow mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Bauerkuhl, Brunow (bei Ludwigslust), Klüß, Löcknitz (bei Parchim),

Gemeinde Karrenzin mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Herzfeld (bei Parchim), Karrenzin, Karrenzin-Ausbau, Neu Herzfeld, Wulfsahl (bei Parchim),

Gemeinde Möllenbeck mit den Ortsteilen und der Ortslage: Horst (bei Grabow),

Gemeinde Ruhner Berge mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Dorf Poltnitz, Griebow, Leppin (bei Marwitz), Mentin,

Gemeinde Ziegendorf mit den Ortsteilen und den Ortslagen: Drefahl, Meierstorf (bei Parchim), Neu Drefahl, Pampin, Platschow, Stresendorf, Ziegendorf (bei Parchim).

3.   Estija

Šios II apribojimų taikymo zonos Estijoje:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4.   Latvija

Šios II apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Aizkraukles novads,

Alūksnes novads,

Augšdaugavas novads,

Ādažu novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Cēsu novads,

Dienvidkurzemes novada Aizputes, Cīravas, Lažas, Durbes, Dunalkas, Tadaiķu, Vecpils, Bārtas, Sakas, Bunkas, Priekules, Gramzdas, Kalētu, Virgas, Dunikas, Vaiņodes, Gaviezes, Grobiņas, Rucavas, Vērgales, Medzes pagasts, Nīcas pagasta daļa uz dienvidiem no apdzīvotas vietas Bernāti, autoceļa V1232, A11, V1222, Bārtas upes, Embūtes pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa P116, P106, autoceļa no apdzīvotas vietas Dinsdurbe, Kalvenes pagasta daļa uz rietumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz dienvidiem no autoceļa A9, uz rietumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz rietumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296, Aizputes, Durbes, Pāvilostas, Priekules pilsēta, Grobiņas,

Dobeles novads,

Gulbenes novads,

Jelgavas novads,

Jēkabpils novads,

Krāslavas novads,

Kuldīgas novada Alsungas, Gudenieku, Kurmāles, Rendas, Kabiles, Vārmes, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Ēdoles, Īvandes, Rumbas, Padures pagasts, Laidu pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V1296, Kuldīgas pilsēta,

Ķekavas novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mārupes novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Preiļu novads,

Rēzeknes novads,

Ropažu novada Garkalnes, Ropažu pagasts, Stopiņu pagasta daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes, Vangažu pilsēta,

Salaspils novads,

Saldus novads,

Saulkrastu novads,

Siguldas novads,

Smiltenes novads,

Talsu novads,

Tukuma novads,

Valkas novads,

Valmieras novads,

Varakļānu novads,

Ventspils novads,

Daugavpils valstspilsētas pašvaldība,

Jelgavas valstspilsētas pašvaldība,

Jūrmalas valstspilsētas pašvaldība,

Rēzeknes valstspilsētas pašvaldība.

5.   Lietuva

Šios II apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė,

Anykščių rajono savivaldybė,

Akmenės rajono savivaldybė,

Birštono savivaldybė,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Joniškio rajono savivaldybė,

Jurbarko rajono savivaldybės Eržvilko, Juodaičių, Seredžiaus, Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

Kaišiadorių rajono savivaldybė,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė,

Kalvarijos savivaldybė,

Kazlų rūdos savivaldybė: Kazlų Rūdos seniūnija, išskyrus vakarinė dalis iki kelio 2602 ir 183, Plutiškių seniūnija,

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kražių, Liolių, Tytuvėnų, Tytuvėnų apylinkių, Pakražančio ir Vaiguvos seniūnijos,

Kėdainių rajono savivaldybė,

Klaipėdos rajono savivaldybė: Judrėnų, Endriejavo ir Veiviržėnų seniūnijos,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Kretingos rajono savivaldybė,

Lazdijų rajono savivaldybė,

Mažeikių rajono savivaldybė,

Marijampolės savivaldybė, išskyrus Šumskų ir Sasnavos seniūnijos,

Molėtų rajono savivaldybės Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Suginčių ir Videniškių seniūnijos,

Pagėgių savivaldybė,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Panevėžio miesto savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė,

Rietavo savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė,

Plungės rajono savivaldybė,

Raseinių rajono savivaldybė,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Skuodo rajono savivaldybė,

Šakių rajono savivaldybė: Kriūkų, Lekėčių ir Lukšių seniūnijos,

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė: Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos ir Šiaulių kaimiškosios seniūnijos,

Šilutės rajono savivaldybė,

Širvintų rajono savivaldybė: Čiobiškio, Gelvonų, Jauniūnų, Kernavės, Musninkų ir Širvintų seniūnijos,

Šilalės rajono savivaldybė,

Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė,

Telšių rajono savivaldybė,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė: Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko, Pivonijos, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Ukmergės miesto, Veprių, Vidiškių ir Žemaitkiemo seniūnijos,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilkaviškio rajono savivaldybės Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Pajevonio, Virbalio ir Vištyčio seniūnijos,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė: Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Dūkštų, Juodšilių, Kalvelių, Lavoriškių, Maišiagalos, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos, Rukainių, Sudervės, Sužionių, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijos,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

6.   Vengrija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

Békés megye 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952350, 952450, 952650 és 956350 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Fejér megye 403150, 403160, 403250, 403260, 403350, 404250, 404550, 404560, 404570, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Heves megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753660, 754150, 754250, 754370, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Komárom-Esztergom megye 250350, 250850, 250950, 251450, 251550, 251950, 252050, 252150, 252350, 252450, 252460, 252550, 252650, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350, 253450 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye valamennyi vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 570950, 571050, 571150, 571250, 571350, 571650, 571750, 571760, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250, 580050 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe.

7.   Lenkija

Šios II apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Stare Juchy, Prostki oraz gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

powiat elbląski,

powiat miejski Elbląg,

część powiatu gołdapskiego niewymieniona w częśći III załącznika I,

powiat piski,

powiat bartoszycki,

powiat olecki,

część powiatu giżyckiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat braniewski,

powiat kętrzyński,

powiat lidzbarski,

gminy Dźwierzuty Jedwabno, Pasym, Świętajno, Wielbark, Szczytno i miasto Szczytno w powiecie szczycieńskim,

powiat mrągowski,

część powiatu węgorzewskiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat olsztyński,

powiat miejski Olsztyn,

powiat nidzicki,

powiat ostródzki,

powiat nowomiejski,

powiat iławski,

powiat działdowski,

w województwie podlaskim:

powiat bielski,

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

powiat siemiatycki,

powiat hajnowski,

gminy Ciechanowiec, Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty, Sokoły i część gminy Kulesze Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie wysokomazowieckim,

powiat białostocki,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok,

gminy Grabowo, Stawiski, Kolno z miastem Kolno w powiecie kolneńskim,

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice, Korczew, Kotuń, Mordy, Paprotnia, Przesmyki, Siedlce, Skórzec, Wiśniew, Wodynie, Zbuczyn w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gminy Ceranów, Jabłonna Lacka, Kosów Lacki, Repki, Sabnie, Sterdyń w powiecie sokołowskim,

powiat łosicki,

część powiatu sochaczewskiego niewymieniona w części I załącznika I,

gmina Przyłęk w powiecie zwoleńskim,

powiat kozienicki,

gminy Chotcza i Solec nad Wisłą w powiecie lipskim,

gminy Jastrzębia, Jedlińsk, Jedlnia – Letnisko, Kowala, Pionki z miastem Pionki, Przytyk, Wierzbica, Wolanów, Zakrzew w powiecie radomskim,

powiat miejski Radom,

powiat szydłowiecki,

gminy Lubowidz i Kuczbork Osada w powiecie żuromińskim,

gmina Wieczfnia Kościelna w powicie mławskim,

powiat nowodworski,

gminy Radzymin, Wołomin, miasto Kobyłka, miasto Marki, miasto Ząbki, miasto Zielonka, część gminy Tłuszcz położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Łochów – Wołomin, część gminy Jadów położona na północ od linii kolejowej biegnącej od wschodniej do zachodniej granicy gminy, część gminy Dąbrówka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie wołomińskim,

powiat garwoliński,

gminy Boguty – Pianki, Brok, Zaręby Kościelne, Nur, Małkinia Górna, część gminy Wąsewo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 60, część gminy wiejskiej Ostrów Mazowiecka położona na południe od miasta Ostrów Mazowiecka i na południe od linii wyznaczonej przez drogę 60 biegnącą od zachodniej granicy miasta Ostrów Mazowiecka do zachodniej granicy gminy w powiecie ostrowskim,

część gminy Sadowne położona na północny- zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Łochów położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie węgrowskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, część gminy Zabrodzie położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie wyszkowskim,

gminy Latowicz, Siennica, Sulejówek w powiecie mińskim,

powiat otwocki,

część powiatu warszawskiego zachodniego niewymieniona w części I załącznika I,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

gminy Nadarzyn i Raszyn w powiecie pruszkowskim,

powiat grójecki,

gmina Żabia Wola w powiecie grodziskim,

gmina Mszczonów w powiecie żyrardowskim,

powiat białobrzeski,

powiat przysuski,

powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

część powiatu bialskiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat miejski Biała Podlaska,

powiat janowski,

powiat puławski,

powiat rycki,

powiat łukowski,

powiat lubelski,

powiat miejski Lublin,

powiat lubartowski,

powiat łęczyński,

powiat świdnicki,

powiat biłgorajski,

powiat hrubieszowski,

powiat krasnostawski,

powiat chełmski,

powiat miejski Chełm,

powiat tomaszowski,

powiat kraśnicki,

część powiatu parczewskiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat parczewski,

powiat włodawski,

część powiatu radzyńskiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat miejski Zamość,

powiat zamojski,

w województwie podkarpackim:

powiat stalowowolski,

powiat lubaczowski,

gminy Medyka, Stubno, część gminy Orły położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 77, część gminy Żurawica na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 77 w powiecie przemyskim,

gmina Laszki, Wiązownica, Radymno z miastem Radymno w powiecie jarosławskim,

gmina Kamień, część gminy Sokołów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Cmolas, Dzikowiec, Kolbuszowa, Majdan Królewski i Niwiska powiecie kolbuszowskim,

część powiatu leżajskiego niewymieniona w części I załącznika I,

powiat niżański,

powiat tarnobrzeski,

powiat miejski Tarnobrzeg,

gmina Ostrów, część gminy Sędziszów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 w powiecie ropczycko – sędziszowskim,

część gminy Czarna położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4, część gminy Żyraków położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4, część gminy wiejskiej Dębica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 w powiecie dębickim,

powiat mielecki,

gminy Dębowiec, Krempna, Osiek Jasielski, część gminy wiejskiej Jasło położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 28 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Jasło oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 992 biegnącą od południowej granicy gminy do granicy miasta Jasło, część gminy Nowy Żmigród położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 993, część gminy Skołyszyn położna na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 28 w powiecie jasielskim,

gmina Jaśliska, część gminy Dukla położona na południe od linii wyznaczonej przez drogi: nr 993 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Dukla i drogę łączącą miejscowości Dukla – Cergowa - Jasionka biegnącą do wschodniej granicy gminy, część gminy Rymanów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 28 w powiecie krośnieńskim,

część gminy Komańcza położona na zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 889 oraz na południe od drogi nr 889 biegnącej od tego skrzyżowania do północnej granicy gminy w powiecie sanockim,

w województwie małopolskim:

gminy Lipinki, Sękowa, Uście Gorlickie, miasto Gorlice, część gminy wiejskiej Gorlice położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wschodniej do zachodniej granicy gminy, część gminy Biecz położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 28 w powiecie gorlickim,

w województwie pomorskim:

gminy Mikołajki Pomorskie, Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń, Stary Targ w powiecie sztumskim,

gmina Stare Pole, część gminy Nowy Staw położna na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 w powiecie malborskim,

gminy Stegny, Sztutowo i część gminy Nowy Dwór Gdański położona na północny - wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

gmina Prabuty w powiecie kwidzyńskim,

w województwie świętokrzyskim:

gmina Tarłów i część gminy Ożarów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od miejscowości Honorów do zachodniej granicy gminy w powiecie opatowskim,

gminy Dwikozy i Zawichost w powiecie sandomierskim,

w województwie lubuskim:

gminy Bogdaniec, Deszczno, Kłodawa, Kostrzyn nad Odrą, Santok, Witnica w powiecie gorzowskim,

powiat miejski Gorzów Wielkopolski,

powiat żarski,

powiat słubicki,

powiat żagański,

powiat krośnieński,

powiat zielonogórski

powiat miejski Zielona Góra,

powiat nowosolski,

powiat sulęciński,

część powiatu międzyrzeckiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat świebodziński,

powiat wschowski,

w województwie dolnośląskim:

część powiatu zgorzeleckiego niewymieniona w części III załącznika I,

część powiatu polkowickiego niewymieniona w częsci III załącznika I,

część powiatu wołowskiego niewymieniona w części III załącznika I,

gminy Rudna, Ścinawa, miasto Lubin i część

gminy Rudna, Ścinawa, miasto Lubin i część gminy Lubin niewymieniona w części III załącznika I w powiecie lubińskim,

powiat średzki,

gmina Mściwojów, Wądroże Wielkie, część gminy Męcinka położona na północ od drogi nr 363 w powiecie jaworskim,

gminy Kunice, Legnickie Pole, Prochowice, Ruja w powiecie legnickim,

gminy Wisznia Mała, Trzebnica, Zawonia, część gminy Oborniki Śląskie położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 340 w powiecie trzebnickim,

miasto Świeradów Zdrój w powiecie lubańskim,

powiat miejski Wrocław,

gminy Czernica, Długołęka, Siechnice, Mietków, Kąty Wrocławskie, część gminy Żórawina położona na wschód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie wrocławskim,

gminy Jelcz - Laskowice, Oława z miastem Oława i część gminy Domaniów położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie oławskim,

gmina Bierutów, Dziadowa Kłoda, miasto Oleśnica, część gminy wiejskiej Oleśnica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8, część gminy Dobroszyce położona na zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od północnej do południowej granicy gminy w powiecie oleśnickim,

część powiatu bolesławieckiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat milicki,

powiat górowski,

powiat głogowski,

gmina Świerzawa, Wojcieszów, część gminy Zagrodno położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Jadwisin – Modlikowice Zagrodno oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 382 biegnącą od miejscowości Zagrodno do południowej granicy gminy w powiecie złotoryjskim,

część powiatu lwóweckiego niewymieniona w części III załącznika I,

gminy Czarny Bór, Stare Bogaczowice, Walim, miasto Boguszów - Gorce, miasto Jedlina – Zdrój, miasto Szczawno – Zdrój w powiecie wałbrzyskim,

powiat miejski Wałbrzych,

część powiatu świdnickiego niewymieniona w części I załącznika I,

w województwie wielkopolskim:

powiat wolsztyński,

powiat grodziski,

część powiatu kościańskiego niewymieniona w części III załącznika I,

gminy Brodnica, Śrem, część gminy Dolsk położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 434 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 437, a następnie na zachód od drogi nr 437 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 434 do południowej granicy gminy w powiecie śremskim,

gmina Zaniemyśl w powiecie średzkim,

część powiatu międzychodzkiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat nowotomyski,

powiat obornicki,

część gminy Połajewo na położona na południe od drogi łączącej miejscowości Chraplewo, Tarnówko-Boruszyn, Krosin, Jakubowo, Połajewo - ul. Ryczywolska do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie czarnkowsko-trzcianeckim,

powiat miejski Poznań,

część powiatu poznańskiego niewymieniona w części I załącznika I,

powiat rawicki,

część powiatu szamotulskiego niewymieniona w części I załącznika I,

część powiatu gostyńskiego niewymieniona w części I załącznika I,

gminy Kobylin, Zduny, Krotoszyn, miasto Sulmierzyce w powiecie krotoszyńskim,

część gminy wiejskiej Ostrów Wielkopolski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sulisław – Łąkociny – Wierzbno w powiecie ostrowskim,

gminy Włoszakowice, Święciechowa, Wijewo, część gminy Rydzyna położona na południe od linii wyznaczonej przez kanał Kopanica (Rów Polski) w powiecie leszczyńskim,

w województwie łódzkim:

gminy Biała Rawska, Regnów i Sadkowice w powiecie rawskim,

gmina Kowiesy w powiecie skierniewickim,

w województwie zachodniopomorskim:

gmina Boleszkowice, część gminy Myślibórz położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 biegnącej od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 26, następnie na zachód od drogi nr 26 biegnącej od tego skrzyżowania do skrzyżowania z drogą nr 119 i dalej na zachód od drogi nr 119 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 26 do północnej granicy gminy, część gminy Dębno położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na południe od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na południe od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gmina Kozielice w powiecie pyrzyckim,

gminy Banie, Cedynia, Gryfino, Mieszkowice, Moryń, Chojna, Widuchowa, Trzcińsko-Zdrój w powiecie gryfińskim,

gmina Kołbaskowo w powiecie polickim,

w województwie opolskim:

gminy Brzeg, Lubsza, Lewin Brzeski, Olszanka, Skarbimierz, część gminy Grodków położona na wschód od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie brzeskim,

gminy Dąbrowa, Dobrzeń Wielki, Popielów, Murów, Niemodlin, Tułowice, część gminy Łubniany położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Świerkle – Masów, ulicę Leśną w miejscowości Masów oraz na północ od ulicy Kolanowskiej biegnącej do wschodniej granicy gminy, część gminy Turawa położona na północ od linii wyznaczonej przez ulice Powstańców Śląskich -Kolanowską -Opolską – Kotorską w miejscowości Węgry i dalej na północ od drogi łączącej miejscowości Węgry- Kotórz Mały – Turawa – Rzędów – Kadłub Turawski – Zakrzów Turawski biegnącą do wschodniej granicy gminy w powiecie opolskim,

gmina Lasowice Wielkie, część gminy Kluczbork położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 42 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowana z drogą nr 45, a następnie od tego skrzyżowania na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 45 do skrzyżowania z ulicą Fabryczną w miejscowości Kluczbork i dalej na południe od linii wyznaczonej przez ulice Fabryczna -Dzierżonia – Strzelecka w miejscowości Kluczbork do wschodniej granicy gminy, część gminy Wołczyn położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 42 w powiecie kluczborskim,

powiat namysłowski,

w województwie śląskim:

powiat miejski Sosnowiec,

powiat miejski Dąbrowa Górnicza,

gminy Bobrowniki, Mierzęcice, Psary, Siewierz, miasto Będzin, miasto Czeladź, miasto Wojkowice w powiecie będzińskim,

gminy Łazy i Poręba w powiecie zawierciańskim.

8.   Slovakija

Šios II apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

the whole district of Gelnica,

the whole district of Poprad

the whole district of Spišská Nová Ves,

the whole district of Levoča,

the whole district of Kežmarok,

the whole district of Michalovce, except municipalities included in zone III,

the whole district of Medzilaborce

the whole district of Košice-okolie,

the whole district of Rožnava,

the whole city of Košice,

the whole district of Sobrance, except municipalities included in zone III,

the whole district of Vranov nad Topľou,

the whole district of Humenné,

the whole district of Snina,

the whole district of Prešov,

the whole district of Sabinov,

the whole district of Svidník,

the whole district of Stropkov,

the whole district of Bardejov,

the whole district of Stará Ľubovňa,

the whole district of Revúca,

the whole district of Rimavská Sobota,

in the district of Veľký Krtíš, the whole municipalities not included in part I,

the whole district of Lučenec,

the whole district of Poltár,

the whole district of Zvolen,

the whole district of Detva,

the whole district of Krupina, except municipalities included in zone I,

the whole district of Banska Stiavnica,

the whole district of Žarnovica,

the whole district of Banska Bystica,

the whole district of Brezno,

the whole district of Liptovsky Mikuláš,

the whole district of Trebišov’,

the whole district of Zlaté Moravce,

in the district of Levice the municipality of Kozárovce, Kalná nad Hronom, Nový Tekov, Malé Kozmálovce, Veľké Kozmálovce, Tlmače, Rybník, Hronské Kosihy, Čajkov, Nová Dedina, Devičany, Bátovce, Pečenice, Jabloňovce, Bohunice, Pukanec, Uhliská, Drženice,

in the district of Turčianske Teplice, municipalties of Turček, Horná Štubňa, Čremošné, Háj, Rakša, Mošovce,

in the district of Ružomberok, municipalties of Liptovské revúce, Liptovská osada, Liptovská Lúžna,

the whole district Žiar nad Hronom,

in the district of Prievidza, municipalties of Kamenec pod Vtáčnikom, Bystričany, Čereňany, Oslany, Horná Ves, Radobica,

in the district of Partizánske, the municipalities of Veľké Uherce, Pažiť, Kolačno, Veľký Klíž, Ješkova Ves, Klátová Nová Ves.

9.   Italija

Šios II apribojimų taikymo zonos Italijoje:

Piedmont Region:

in the Province of Alessandria, Municipalities of: Alessandria, Tortona, Carbonara Scrivia, Frugarolo, Paderna, Spineto Scrivia, Castellazzo Bormida, Bosco Marengo, Castelspina, Casal Cermelli, Alice Bel Colle, Terzo, Bistagno, Cavatore, Castelnuovo Bormida, Cabella Ligure, Carrega Ligure, Francavilla Bisio, Carpeneto, Costa Vescovato, Grognardo, Orsara Bormida, Pasturana, Melazzo, Mornese, Ovada, Predosa, Lerma, Fraconalto, Rivalta Bormida, Fresonara, Malvicino, Ponzone, San Cristoforo, Sezzadio, Rocca Grimalda, Garbagna, Tassarolo, Mongiardino Ligure, Morsasco, Montaldo Bormida, Prasco, Montaldeo, Belforte Monferrato, Albera Ligure, Bosio, Cantalupo Ligure, Castelletto D'orba, Cartosio, Acqui Terme, Arquata Scrivia, Parodi Ligure, Ricaldone, Gavi, Cremolino, Brignano-Frascata, Novi Ligure, Molare, Cassinelle, Morbello, Avolasca, Carezzano, Basaluzzo, Dernice, Trisobbio, Strevi, Sant'Agata Fossili, Pareto, Visone, Voltaggio, Tagliolo Monferrato, Casaleggio Boiro, Capriata D'orba, Castellania, Carrosio, Cassine, Vignole Borbera, Serravalle Scrivia, Silvano D'orba, Villalvernia, Roccaforte Ligure, Rocchetta Ligure, Sardigliano, Stazzano, Borghetto Di Borbera, Grondona, Cassano Spinola, Montacuto, Gremiasco, San Sebastiano Curone, Fabbrica Curone, Spigno Monferrato, Montechiaro d'Acqui, Castelletto d'Erro, Ponti, Denice, Pozzolo Formigaro, Cerreto Grue, Casasco, Montegioco, Montemarzino, Momperone, Merana, Pozzol Groppo, Villaromagnano, Sarezzano, Monleale,

in the province of Asti, Municipalities of: Mombaldone, Castel Rocchero, Montabone, Sessame, Monatero Bormida, Roccaverano, Vesime, Cessole, Loazzolo, San Giorgio Scarampi, Olmo Gentile, Bubbio, Rocchetta Palafea, Cassinasco, Castel Boglione, Serole,

In the Province of Cuneo, Municipality of Saliceto,

Liguria Region:

in the province of Genova, Municipalities of: Bogliasco, Arenzano, Ceranesi, Ronco Scrivia, Mele, Isola Del Cantone, Lumarzo, Genova, Masone, Serra Riccò, Campo Ligure, Mignanego, Busalla, Bargagli, Savignone, Torriglia, Rossiglione, Sant'Olcese, Valbrevenna, Sori, Tiglieto, Campomorone, Cogoleto, Pieve Ligure, Davagna, Casella, Montoggio, Crocefieschi, Vobbia, Fascia, Gorreto, Propata, Rondanina, Neirone, Montebruno, Uscio, Avegno, Recco, Tribogna, Moconesi, Favale Di Malvaro, Cicagna, Lorsica, Rapallo,

in the province of Savona, Municipalities of: Savona, Cairo Montenotte, Quiliano, Altare, Albisola Superiore, Celle Ligure, Stella, Pontinvrea, Varazze, Urbe, Sassello, Mioglia, Giusvalla, Dego, Vado Ligure, Albissola Marina, Carcare, Plodio, Cosseria, Piana Crixia, Mallare, Pallare, Roccavignale, Millesimo, Cengio,

Lombardia Region:

In the Province of Pavia, Municipalities of: Ponte Nizza, Bagnaria, Brallo Di Pregola, Menconico, Zavattarello, Romagnese, Varzi, Val Di Nizza, Santa Margherita Di Staffora, Cecima, Colli Verdi – Valverde,

Emilia-Romagna Region:

in the province of Piacenza, Municipalities of: Ottone (ovest fiume Trebbia), Zerba,

Lazio Region:

the Area of Rome Municipality within the administrative boundaries of the Local Heatlh Unit “ASL RM1”,

Sardinia Region:

South Province of Sardinia: Barumi, Escolca, Escolca Isola Amministrativa, Esterzili, Genoni, Gergei, Gesturi, Isili, Mandas, Nuragas, Nurallao, Nurri, Orroli, Sadali, Serri, Seui, Seulo, Villanova Tulo,

Nuoro Province: Aritzo, Austis, Belvi, Fonni, Gadoni, Gavoi, Lodine, Macomer (East of SS 131), Meana Sardo, Ollolai, Olzai, Orotelli, Osidda, Ottana, Ovodda, Sarule, Teti, Tiana, Tonara, Ussassai,

Oristano Province: Laconi, Nureci,

Sassari Province: Anela, Benetutti, Boni, Bonorva (East SS 131), Bottidda, Buddusò, Bultei, Burgos, Esporlatu, Giave (East SS 131), Illorai, Ittireddu, Mores (South SS 128 bis – SP 63), Nughedu di San Nicolò, Nule, Oschiri (South E 840), Ozieri (South SP 63 – SP 1 – SS 199), Pattada and Torralba (East SS 131).

10.   Čekija

Šios II apribojimų taikymo zonos Čekijoje:

Liberecký kraj:

v okrese Liberec katastrální území obcí Arnoltice u Bulovky, Hajniště pod Smrkem, Nové Město pod Smrkem, Dětřichovec, Bulovka, Horní Řasnice, Dolní Pertoltice, Krásný Les u Frýdlantu, Jindřichovice pod Smrkem, Horní Pertoltice, Dolní Řasnice, Raspenava, Dolní Oldřiš, Ludvíkov pod Smrkem, Lázně Libverda, Háj u Habartic, Habartice u Frýdlantu, Kunratice u Frýdlantu, Víska u Frýdlantu, Poustka u Frýdlantu, Višňová u Frýdlantu, Předlánce, Černousy, Boleslav, Ves, Andělka, Frýdlant, Srbská.

v okrese Česká Lípa katastrální území obcí Bohatice u Zákup, Boreček, Božíkov, Brenná, Doksy u Máchova jezera, Hradčany nad Ploučnicí, Kuřívody, Mimoň, Pertoltice pod Ralskem, Ploužnice pod Ralskem, Provodín, Svébořice, Veselí nad Ploučnicí, Vranov pod Ralskem.

III DALIS

1.   Bulgarija

Šios III apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

the Pazardzhik region:

in municipality of Pazardzhik the villages of Apriltsi, Sbor, Tsar Asen, Rosen, Ovtchepoltsi, Gelemenovo, Saraya, Yunatsite, Velitchkovo,

in municipality of Panagyurishte the villages of Popintsi, Levski, Elshitsa,

in municipality of Lesitchovo the villages of Pamidovo, Dinkata, Shtarkovo, Kalugerovo,

in municipality of Septemvri the village of Karabunar,

in municipality of Streltcha the village of Svoboda.

2.   Italija

Šios III apribojimų taikymo zonos Italijoje:

Sardinia Region:

Nuoro Municipality: Arzana, Baunei, Desulo, Mamoiada, Nuoro, Oniferi, Orani, Orgosolo, Talana, Triei, Urzulei, Villagrande Strisaili.

3.   Latvija

Šios III apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

Dienvidkurzemes novada Embūtes pagasta daļa uz ziemeļiem autoceļa P116, P106, autoceļa no apdzīvotas vietas Dinsdurbe, Kalvenes pagasta daļa uz austrumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz ziemeļiem no autoceļa A9, uz austrumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz austrumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296,

Kuldīgas novada Rudbāržu, Nīkrāces, Raņķu, Skrundas pagasts, Laidu pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V1296, Skrundas pilsēta.

4.   Lietuva

Šios III apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

Jurbarko rajono savivaldybės Jurbarko miesto seniūnija, Girdžių, Jurbarkų Raudonės, Skirsnemunės, Veliuonos ir Šimkaičių seniūnijos,

Molėtų rajono savivaldybės Dubingių ir Giedraičių seniūnijos,

Marijampolės savivaldybės Sasnavos ir Šunskų seniūnijos,

Šakių rajono savivaldybė: Barzdų, Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kidulių, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų, Slavikų, Sudargo, Šakių, Plokščių ir Žvirgždaičių seniūnijos.

Kazlų rūdos savivaldybė: Antanavos, Jankų ir Kazlų Rūdos seniūnijos: vakarinė dalis iki kelio 2602 ir 183,

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės apylinkių, Kukečių, Šaukėnų ir Užvenčio seniūnijos,

Vilkaviškio rajono savivaldybės Gižų, Kybartų, Klausučių, Pilviškių, Šeimeno ir Vilkaviškio miesto seniūnijos.

Širvintų rajono savivaldybė: Alionių ir Zibalų seniūnijos,

Šiaulių rajono savivaldybė: Bubių, Kuršėnų kaimiškoji ir Kuršėnų miesto seniūnijos,

Ukmergės rajono savivaldybė: Želvos seniūnija,

Vilniaus rajono savivaldybė: Paberžės seniūnija.

5.   Lenkija

Šios III apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Banie Mazurskie w powiecie godłapskim,

gmina Budry, część gminy Pozezdrze położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63, część gminy Węgorzewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 63 w miejscowości Węgorzewo, a następnie od tego skrzyżowania na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą do południowej granicy gminy w powiecie węgorzewskim,

część gminy Kruklanki położna na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej do północnej granicy gminy i łączącej miejscowości Leśny Zakątek – Podleśne – Jeziorowskie – Jasieniec – Jakunówko w powiecie giżyckim,

w województwie wielkopolskim:

północ od linii wyznaczonej przez kanał Kopanica (Rów Polski) w powiecie leszczyńskim,

powiat miejski Leszno,

gmina Śmigiel, miasto Kościan, część gminy Kościan położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Spytkówka – Stary Lubosz – Kościan, biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Kościan oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od granicy miasta Kościan i łączącą miejscowości Czarkowo – Ponin do południowej granicy gminy, część gminy Krzywiń położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie kościańskim,

gmina Międzychód, część gminy Sieraków położona za zachód od liini wyznaczonej przez drogę nr 150 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Sieraków, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 133 biegnącą od skrzyżowania z drogę nr 150 do skrzyżowania z drogą nr 182 i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowość Sieraków od skrzyżowania z drogą nr 182 i lączącą miejscowości Góra – Śrem – Kurnatowice do południowej granicy gminy, część gminy Kwilcz położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 186 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogąnr 24 w miejscowości Kwilcz, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 24 do zachodniej granicy gminy i łączącą miejscowości Kwilcz – Stara Dąbrowa - Miłostowo w powiecie międzychodzkim,

w województwie lubuskim:

część gminy Przytoczna położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 192 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 24, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 24 i łączącą miejscowości Goraj – Lubikowo – Dziubielewo – Szarcz do południowej granicy gminy, część gminy Pszczew położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Dziubilewo – Szarcz – Pszczew – Świechocin – Łowyń, biegnącą od północnej do wschodniej granicy gminy w powiecie międzyrzeckim,

w województwie dolnośląskim:

część gminy Lubin położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 335 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Lubin oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 333 biegnącą od granicy miasta Lubin do południowej granicy gminy w powiecie lubińskim

gminy Prusice, Żmigród, część gminy Oborniki Śląskie położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 340 w powiecie trzebnickim,

część gminy Zagrodno położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Jadwisin – Modlikowice - Zagrodno oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 382 biegnącą od miejscowości Zagrodno do południowej granicy gminy, część gminy wiejskiej Złotoryja położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy w miejscowości Nowa Wieś Złotoryjska do granicy miasta Złotoryja oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 382 biegnącą od granicy miasta Złotoryja do wschodniej granicy gminy w powiecie złotoryjskim,

część gminy Chocianów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 335 biegnącą od wschodniej granicy gminy do miejscowości Żabice, a następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Żabice – Trzebnice – Chocianowiec - Chocianów – Pasternik biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie polkowickim,

gminy Chojnów i miasto Chojnów, Krotoszyce, Miłkowice w powiecie legnickim,

powiat miejski Legnica,

część gminy Wołów położona na wschód od linii wyznaczonej przez lnię kolejową biegnącą od północnej do południowej granicy gminy, część gminy Wińsko położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 36 biegnącą od północnej do zachodniej granicy gminy, część gminy Brzeg Dolny położona na wschód od linii wyznaczonej przez linię kolejową od północnej do południowej granicy gminy w powiecie wołowskim

gminy Leśna, Lubań z miastem Lubań, Olszyna, Platerówka, Siekierczyn w powiecie lubańskim,

część gminy Zgorzelec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Dłużyna Górna – Przesieczany – Gronów – Sławnikowice – Wyręba, biegnąca od północnej do południowej granicy gminy w powiecie zgorzeleckim,

część gminy Nowogrodziec położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 94 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z linią kolejową w miejscowości Zebrzydowa, następnie na zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą na południe od miejscowości Zebrzydowa do wschodniej granicy gminy w powiecie bolesławieckim,

gmina Gryfów Śląski w powiecie lwóweckim,

w województwie lubelskim:

gmina Milanów, Jabłoń, część gminy Parczew położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 819 i następnie na wschód od drogi nr 819 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 815 do południowej granicy gminy w powiecie parczewskim,

gmina Wohyń, Komarówka Podlaska, część gminy Drelów położona na południe od kanału Wieprz – Krzna, część gminy Radzyń Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 biegnącą od północnej granicy gminy do granicy miasta Radzyń Podlaski oraz na wschód od miasta Radzyń Podlaski w powiecie radzyńskim,

część gminy Wisznice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 812 w powiecie bialskim.

6.   Rumunija

Šios III apribojimų taikymo zonos Rumunijoje:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Bistrița Năsăud,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Suceava

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Judeţul Mehedinţi,

Județul Gorj,

Județul Argeș,

Judeţul Olt,

Judeţul Dolj,

Județul Arad,

Județul Timiș,

Județul Covasna,

Județul Brașov,

Județul Botoșani,

Județul Vâlcea,

Județul Iași,

Județul Hunedoara,

Județul Alba,

Județul Sibiu,

Județul Caraș-Severin,

Județul Neamț,

Județul Harghita,

Județul Mureș,

Județul Cluj,

Județul Maramureş.

7.   Vokietija

Šios III apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Kreisfreie Stadt Cottbus,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Kolkwitz mit den Gemarkungen Hänchen, Klein Gaglow, Kolkwitz, Gulben, Papitz, Glinzig, Limberg und Krieschow,

Gemeinde Drebkau mit den Gemarkungen Jehserig, Domsdorf, Drebkau, Laubst, Leuthen, Siewisch, Casel und der Gemarkung Schorbus bis zur L521,

Gemeinde Neuhausen/Spree mit den Gemarkungen Groß Oßnig, Klein Döbbern, Groß Döbbern, Haasow, Kathlow, Frauendorf, Koppatz, Roggosen, Sergen, Komptendorf, Laubsdorf, Neuhausen, Drieschnitz, Kahsel und Bagenz,

Gemeinde Spremberg mit den Gemarkungen Sellessen, Bühlow, Groß Buckow, Klein Buckow, Spremberg, Radeweise und Straußdorf.

8.   Graikija

Šios III apribojimų taikymo zonos Graikijoje:

in the regional unit of Serres:

the municipal departments of Irakleia, Valtero, Dasochori, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Pontismeno, Chrysochorafa, Ammoudia, Gefiroudi, Triada and Cheimaros (Irakleia Municipality),

the municipal departments of Kamaroto, Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori Syntikis, Platanakia, Kastanousi, Rodopoli, Ano Poroia, Kato Poroia, Akritochori, Neo Petritsi, Vyroneia, Megalochori, Mandraki, Strymonochori, Charopo, Chortero and Gonimo, part of the municipal department of Sidirokastro and the community department of Promahonas (Sintiki Municipality),

in the regional unit of Kilkis:

the municipal departments of Vathi, Agios Markos, Pontokerasea, Drosato, Amaranta, Antigoneia, Gerakario, Kokkinia, Tripotamos, Fyska, Myriofyto, Kentriko, Mouries, Agia Paraskevi, Stathmos Mourion and Kato Theodoraki (Kilkis Municipality).

II PRIEDAS

TERITORIJOS, SĄJUNGOS LYGMENIU NUSTATYTOS KAIP UŽKRĖSTOS ZONOS ARBA KAIP APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS, KURIAS SUDARO APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ZONOS

(kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje)

A dalis. Teritorijos, nustatytos kaip užkrėstos zonos po afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laukinių kiaulių anksčiau liga neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje

Valstybė narė: Italija

Protrūkio ADIS (1) nuorodos numeris

Teritorija, kurią sudaro:

Data, iki kurios taikoma

IT-ASF-2023-00474

Calabria Region:

 

in the province of Reggio Calabria: Cardeto, Motta San Giovanni, Montebello Ionico, Sant’Eufemia d’Aspromonte, Sant’Alessio in Aspromonte, Sinopoli, San Roberto, San Lorenzo, Procopio, Roghudi, Palmi, Melito di Porto Salvo, Laganadi, Calanna, Roccaforte di Greco, Melicuccà, Santo Stefano in Aspromonte, Seminara, Reggio Calabria, Scilla, Casoleto, Delianuova, Condofuri, Bagaladi, Bagnara Calabra, Fiumara.

2023 08 12

IT-ASF-2023-00516

Campania Region:

 

in the province of Salerno the following Municipalities: Sanza, Buonabitacolo, Sassano, Padula, Montesano sulla Marcellana, Casalbuono, Casaletto spartano, Caselle in Pittari, Piaggine, Morigerati, Monte San Giacomo, Tortorella, Teggiano, Sala Consilina, Rofrano, Valle Dell’Angelo, Torraca.

Basilicata Region:

 

in the province of Potenza the following Municipalities: Moliterno, Lagonegro, Grumento Nova, Paterno, Tramutola.

2023 08 22

B dalis. Teritorijos, po afrikinio kiaulių maro protrūkio tarp laikomų kiaulių anksčiau liga neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje nustatytos kaip apribojimų taikymo zonos, kurias sudaro apsaugos ir priežiūros zonos

Valstybė narė: Italija

Protrūkio ADIS nuorodos numeris

Teritorija, kurią sudaro:

Data, iki kurios taikoma

IT-ASF-2023-00484

Protection zone: The part of Calabria Region contained within a circle of radius of three kilometres, centred on Lat 38.070938. Long 15.946858

Surveillance zone: The part of Calabria Region contained within a circle of radius of ten kilometres, centred on Lat 38.070938. Long 15. 946858 Lat. Long.

2023 08 12


(1)  ES gyvūnų ligų informacinė sistema.


2023 6 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 161/44


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1301

2023 m. birželio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (1), ypač į jo 16 ir 20 straipsnius,

atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (2), ypač į jo 13 ir 16 straipsnius,

kadangi:

1.   PAGRINDINIAI FAKTAI

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (3) (toliau – galutinis reglamentas) Europos Komisija tam tikriems plieno produktams nustatė galutinę apsaugos priemonę (toliau – apsaugos priemonė), kurią sudaro tam tikriems plieno produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas), apimantiems 26 kategorijų plieno produktus, nustatytos tokio dydžio tarifinės kvotos, kad būtų išsaugoti kiekvienos kategorijos produktų tradiciniai prekybos srautai. 25 % muito tarifas taikomas tik tuo atveju, jei viršijamos šių tarifinių kvotų, kurios dėl liberalizavimo kiekvienais metais didėja (šiuo metu po 4 % kasmet), kiekybinės ribos. Apsaugos priemonė buvo nustatyta pradiniam trejų metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d.

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (4) (toliau – pratęsimo peržiūros reglamentas) Komisija pratęsė apsaugos priemonės taikymo laikotarpį iki 2024 m. birželio 30 d.

(3)

Remdamasi skirtingais veikimo peržiūros tyrimais Komisija atliko techninius priemonės koregavimus Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1590 (5) (toliau – pirmasis veikimo peržiūros reglamentas), Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/894 (6) (toliau – antrasis veikimo peržiūros reglamentas) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/978 (7) (toliau – trečiasis veikimo peržiūros reglamentas). Komisija taip pat peržiūrėjo priemonę po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos (8). Komisija pakoregavo priemonę po tam tikrų įvykių, visų pirma uždraudus importuoti Rusijos ir Baltarusijos plieną dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (9) ir baigus galioti tam tikroms dvišalės sutarties su lengvatinės prekybos partneriais nuostatoms (10).

2.   TYRIMO APRĖPTIS

(4)

Pratęsimo peržiūros reglamento 85 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[s]iekdama užtikrinti, kad apsaugos priemonė būtų taikoma tik tiek, kiek būtina, Komisija atliks peržiūrą, kad nustatytų, ar, remiantis tuometinėmis aplinkybėmis, apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. po dvejų metų pratęsimo.“

(5)

Pratęsimo peržiūros reglamente Komisija taip pat pažymėjo, kad ji gali ne tik vertinti galimybę panaikinti priemonę iki 2023 m. birželio 30 d. atsižvelgdama į tuometines aplinkybes, bet ir pasinaudoti šia peržiūra, jei priemonė nebūtų panaikinta anksčiau, kad atnaujintų besivystančių šalių, kurioms ši priemonė taikoma ir kurioms ji netaikoma, sąrašą pagal 2022 m. importo duomenis, ir įvertintų, ar liberalizavimo lygis ir toliau yra tinkamas.

3.   PROCEDŪRA

(6)

Todėl Komisija inicijavo peržiūros tyrimą pranešimu apie inicijavimą (toliau – pranešimas), paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje2022 m. gruodžio 2 d. (11) Pranešimu suinteresuotosios šalys buvo pakviestos pateikti įrodymų ir duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar priemonės nutraukimas iki 2023 m. birželio 30 d. būtų pagrįstas.

(7)

Komisija prašė Sąjungos gamintojų ir naudotojų pateikti konkrečią informaciją atsakant į klausimynus, kurie suinteresuotosioms šalims buvo pateikti viešoje platformoje (TRON) (12) ir Europos Komisijos (Prekybos GD) interneto svetainėje (13).

(8)

Kaip ir ankstesniuose peržiūros tyrimuose, Komisija parengė dviejų etapų rašytinę procedūrą. Pirma, šalys turėjo galimybę išsiųsti savo pareiškimus ir, jei taikytina, atsakymą į klausimynus iki 2023 m. sausio 13 d. Komisija šią informaciją paskelbė viešoje platformoje ir suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas (atsakymų etapas). Po to Komisija suteikė galimybę susipažinti su šiais atsakymais TRON sistemoje.

(9)

Vėlesniu procedūros etapu Komisija į TRON sistemą įkėlė atnaujintą Sąjungos gamintojų atsakymų į klausimynus rinkinį, kuriame buvo pateikti naujausi turimi duomenys, t. y. paskutinio 2022 m. ketvirčio ekonominiai rodikliai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl atnaujintos informacijos.

4.   TYRIMO METU NUSTATYTI FAKTAI

(10)

Pagal pratęsimo peržiūros reglamentą apsaugos priemonė turėjo būti taikoma iki 2024 m. birželio 30 d. Tuo metu Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemonę, kaip buvo numatyta iš pradžių, išaugusi importo apimtis galėtų labai sutrukdyti bet kokį reikšmingą ekonomikos atsigavimą ir Sąjungos plieno pramonės pastangas prisitaikyti prie aukštesnio importo lygio. Todėl priemonė galėtų būti panaikinta 2023 m. birželio 30 d. tik tuo atveju, jei atsižvelgdama į aplinkybes po pratęsimo peržiūros ir remdamasi turimais įrodymais (įskaitant suinteresuotųjų šalių pareiškimus ir atsakymus, gautus atliekant peržiūros tyrimą) Komisija nuspręstų, kad toks ankstesnis panaikinimas būtų pateisinamas. Ir atvirkščiai, nesant tiesioginių įrodymų, kuriais būtų galima pateisinti ankstesnį panaikinimą, priemonė automatiškai būtų taikoma iki 2024 m. birželio 30 d.

(11)

Kad galėtų atlikti vertinimą, Komisija išnagrinėjo iš suinteresuotųjų šalių gautas pastabas ir įrodymus, įskaitant atsakymus į klausimynus, ir, jei buvo būtina, atliko kryžminę informacijos patikrą visuose kituose turimuose šaltiniuose, kuriuos ji pati surinko atlikdama savo tyrimą. Kaip paaiškinta toliau, Komisija padarė išvadą, kad dabartinėmis aplinkybėmis ankstesnis apsaugos priemonės panaikinimas nebūtų pateisinamas.

4.1.   Tvirtinimų, kuriais prašoma panaikinti priemonę, vertinimas

4.1.1.   Įtariamas plieno nepakankamumas naudotojams dėl greito kai kurių tarifinių kvotų išnaudojimo

(12)

Kai kurių suinteresuotųjų šalių tvirtinimu, tai, kad kai kurios tarifinės kvotos (konkrečios šalies arba likutinės) buvo išnaudotos iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, rodo, kad esamas galimo importuoti neapmuitinamo plieno kiekis yra nepakankamas. Atitinkamai šalys tvirtino, kad dėl tokios padėties naudotojai negali įsigyti jų įmonėms reikalingo plieno.

(13)

Komisija pastebėjo, kad, kaip buvo nuo galutinės apsaugos priemonės taikymo pradžios 2019 m. vasario mėn., kai kurių kategorijų produktams iš tam tikrų kilmės šalių skirtos tarifinės kvotos buvo išnaudotos ketvirčio pradžioje, taip pat šio peržiūros tyrimu vertinamo laikotarpio metu. Tačiau, kaip patvirtinta ankstesniuose tyrimuose (14), dėl šio fakto negalima daryti išvados, kad dėl apsaugos priemonės atsiranda bendras plieno trūkumas naudotojams. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad kai kurių suinteresuotųjų šalių tvirtinimuose minimas tik atskiras tam tikrų konkrečių tarifinių kvotų išnaudojimas nekalbant apie bendrą plieno prieinamumą, kuris nėra susijęs su konkrečia kilmės šalimi, kuri galėjo greitai išnaudoti jai skirtą tarifinę kvotą. Komisija patvirtino, kad nors kai kurioms kilmės šalims skirtos tam tikrų produktų kategorijų kvotos tam tikru metu buvo išnaudotos, apskritai šių produktų kategorijų kvotos iš kitų kilmės šalių didžiąja dalimi liko prieinamos.

(14)

Šiuo atžvilgiu Komisija įvertino bendrą tarifinių kvotų naudojimą einamaisiais apsaugos priemonės taikymo metais (2022 m. liepos mėn. – 2023 m. birželio mėn.) pagal priimant sprendimą turimus duomenis, t. y. išsamius pirmųjų trijų laikotarpio ketvirčių (2022 m. liepos mėn. – 2023 m. kovo mėn.) duomenis. Iš šių duomenų buvo matyti tokia tarifinių kvotų naudojimo raida:

1 lentelė.

Tarifinių kvotų naudojimo raida (15)

Image 1

(15)

Komisija taip pat vertino tarifinių kvotų naudojimą ir prieinamumą pagal kiekvieną produktų kategoriją siekdama įsitikinti bendra 1 lentelėje nurodyta tendencija. Atlikus bendrą vertinimą neabejotinai nustatyta, kad Sąjungos naudotojai kiekvieną ketvirtį galėjo įsigyti iš esmės visų produktų kategorijų neapmuitinamo plieno iš kelių šaltinių, o prieinamas neapmuitinamo plieno kiekis kiekvieną ketvirtį augo (kai kuriais atvejais – reikšmingai).

(16)

Atsižvelgdama į šiuos faktus Komisija padarė išvadą, kad tvirtinimai dėl importuojamo plieno trūkumo (16) neatitinka vertintų duomenų. Atlikus analizę taip pat nustatyta, kad vis daugiau įvairioms kategorijoms skirtų tarifinių kvotų nepanaudojama. Iš aktualių rinkos raidos, pvz., vartojimo Sąjungos rinkoje, duomenų matyti, kad 2022 m. antrąjį pusmetį vyko laipsniškas lėtėjimas (žr. 4.2.2 skirsnį). Be to, nepateikta jokių įrodymų, kad produktų, kurių tarifinės kvotos buvo išnaudotos, pasiūla iš Sąjungos gamintojų buvo nepakankama.

(17)

Dėl šių priežasčių Komisija nesutiko su tvirtinimais, kad dėl greito kai kurių tam tikroms kategorijoms skirtų tarifinių kvotų (taikomų kai kurioms kilmės šalims) išnaudojimo būtų kilęs plieno trūkumas Sąjungos rinkoje.

4.1.2.   Įtariama mažesnė prekybos srautų nukreipimo rizika dėl JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų

(18)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl tam tikrų JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų prekybos srautų nukreipimo rizika sumažėtų tiek, kad dėl šių priežasčių apsaugos priemonė nebebūtų būtina.

(19)

Komisija įvertino JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų raidą ankstesnėse peržiūrose ir padarė išvadą, kad dėl JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų prekybos srautų nukreipimo rizikos vertinimo pagrindas nepasikeitė (17). Atlikdama šį tyrimą Komisija išnagrinėjo naujausius JAV priemonės pokyčius. Pirma, Komisija pažymėjo, kad JAV administracija neketina artimiausiu metu panaikinti šios priemonės: „J. Bideno administracija yra įsipareigojusi palaikyti JAV nacionalinį saugumą užtikrindama ilgalaikį mūsų plieno ir aliuminio pramonės gyvybingumą, todėl neketiname dėl šių ginčų panaikinti 232 skirsnio muitų“ (18).

(20)

Antra, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją ir savo analizę Komisija nustatė, kad nuo tada, kai Komisija paskutinį kartą įvertino šį tvirtinimą 2022 m. birželio mėn. trečiajame peržiūros reglamente (19), buvo atlikti šie JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimai: pirma, 2022 m. birželio 1 d. JAV nustatė tarifinę kvotą Jungtinei Karalystei. Ją taikant tam tikram kiekiui, importuojamam naudojant kvotą, priemonė nėra taikoma, o nenaudojant kvotos importuojamiems produktams ir toliau taikomas papildomas 25 % muitas. Antra, 2022 m. birželio 1 d. JAV laikinai sustabdė priemonės taikymą Ukrainai.

(21)

Atlikus analizę paaiškėjo, kad JAV 232 skirsnio priemonės taikymo sritis beveik nepasikeitė nuo tada, kai Komisija paskutinį kartą įvertino ją trečiajame peržiūros reglamente, – šis įvertinimas parodė, kad JAV rinka ir toliau yra labai saugoma nuo plieno importo.

(22)

Komisija papildomai įvertino importo į JAV rinką pokyčius (20) ir patvirtino, kad 2022 m., palyginti su 2017 m., t. y. metais prieš pradedant taikyti JAV 232 skirsnio priemonę, bendras importas sumažėjo 10 % (21). Importo į JAV rinką iš pagrindinių plieno tiekimo į Sąjungą šalių pokyčio tendencija yra daug ryškesnė – bendras jų importas sumažėjo 27 %, t. y. sumažėjo daugiau kaip 2 mln. tonų.

(23)

Todėl Komisija patvirtino, kad importas į JAV rinką ir toliau buvo gerokai mažesnis už buvusį iki 232 skirsnio priemonės pritaikymo. Kadangi JAV rinkai tebedaro poveikį 232 skirsnio priemonės, Sąjungos rinka išlieka didžiausia plieno importo rinka visame pasaulyje.

(24)

Komisija taip pat pažymėjo, kad suinteresuotosios šalys šiame tyrime nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų suabejota Komisijos išvadomis atliekant ankstesnius tyrimus, todėl Komisija šių tyrimų išvados dėl prekybos srautų nukreipimo į Sąjungos rinką rizikos, susijusios su JAV 232 skirsnio priemone, nepakeitė.

4.1.3.   Įtariama tiekimo trūkumo rizika dėl to, kad Sąjungos gamintojai 2022 m. nenaudoja tam tikrų gamyklų dėl didelių energijos kainų

(25)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad kai kurie Sąjungos gamintojai laikinai sustabdė arba sumažino gamybą kai kuriose savo gamybos vietose dėl padidėjusių su energija susijusių sąnaudų. Šiuo klausimu minėtos šalys teigė, kad dėl to kyla tiekimo trūkumo rinkoje ir kainų padidėjimo dėl sumažėjusio tiekimo iš Sąjungos gamintojų rizika.

(26)

Iš Komisijos analizės matyti, kad dėl energijos kainų šuolio Sąjungoje (22) kai kurie Sąjungos gamintojai iš tikrųjų laikinai nenaudojo kai kurių savo gamyklų, kad sušvelnintų poveikį jų ekonominiams rezultatams (23). Tačiau tokios priemonės buvo laikino pobūdžio ir turimi įrodymai rodo, kad Sąjungos gamintojai arba vėl naudoja didžiąją dalį pajėgumų, arba yra bepradedantys tai daryti (24).

(27)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinas tam tikrų gamyklų veiklos sustabdymas, kuris daugiausia vyko 2022 m. antrąjį pusmetį, buvo laikina padėtis ir ji iš esmės pasikeitė pirmaisiais 2023 m. mėnesiais pratęsus anksčiau nevykdytą gamybą.

4.1.4.   Įtariamos kliūtys, kurias apsaugos priemonė sudaro paklausai patenkinti būtinam importui

(28)

Dėl pirmiau minėto argumento kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad importas iš įvairių trečiųjų šalių yra būtinas paklausai patenkinti ir kad apsaugos priemonė trukdo be apribojimų įsigyti produktus iš konkrečių kilmės šalių bet kuriuo konkrečiu momentu. Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat pateikė bendro pobūdžio tvirtinimus dėl ilgesnio pristatymo iš Sąjungos gamintojų laiko ir padidėjusių plieno kainų.

(29)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad apsaugos priemonė buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad istoriniai prekybos srautai ir toliau patektų į Sąjungos rinką jų neapmuitinant. Be to, šie istoriniai kiekiai kiekvienais metais palaipsniui liberalizuojami. Komisija ankstesnėse priemonės peržiūrose paaiškino, kad plieno sektoriuje veikiančios suinteresuotosios šalys vykdydamos savo veiklą turi prisitaikyti prie esamos reguliavimo sistemos (šiuo atveju – apsaugos priemonės buvimo). Kaip paaiškinta 14 konstatuojamojoje dalyje, iš šioje apžvalgoje analizuojamų duomenų aiškiai matyti, kad kiekvieną ketvirtį nepanaudojama vis daugiau įvairioms produktų kategorijoms skirtų tarifinių kvotų ir kad Sąjungos gamintojai, vertinant bendrai, turi papildomų pajėgumų. Todėl tai, kad iki ketvirčio pabaigos galėjo būti išnaudotos konkrečios kategorijos produktų importui iš konkrečios kilmės šalies skirtos tarifinės kvotos, nereiškia, jog apsaugos priemonė nepagrįstai apribojo suinteresuotųjų šalių galimybes importuoti neapmuitinamą plieną iš kitų šaltinių, įskaitant kitas trečiąsias šalis arba Sąjungą.

(30)

Dėl pristatymo laiko Komisija pažymėjo, kad kai kurių suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl to, ar Sąjungoje pristatymo laikas yra standartinis, ar neįprastai ilgas, išsiskyrė. Atsižvelgdama į prieštaringus naudotojų tvirtinimus šiuo klausimu ir į tai, kad negauta įrodymų, jog Sąjungoje šiuo metu vyrauja ilgesnis nei įprastas pristatymo laikas, Komisija nusprendė, kad pristatymo laikas šiuo metu negali būti laikomas tiekimo problema.

(31)

Dėl plieno kainų Komisija įvertino kainų pokyčius Sąjungoje ir kitose pagrindinėse plieno rinkose ir pažymėjo, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį kainos smarkiai sumažėjo, palyginti su 2022 m. pasiektu piku. Toks kainų sumažėjimas įvyko didėjant energijos sąnaudoms, kurios didėjo ir Sąjungos plieno gamintojams. Todėl Komisijos vertinimu, kainų pokyčiai Sąjungos rinkoje negali būti tiesiogiai siejami su apsaugos priemone, nes panaši tendencija tuo pačiu metu buvo pastebima ir kitose pagrindinėse plieno rinkose. Be to, Komisija pažymėjo, kad galimybė viso laikotarpio metu naudotis neapmuitinamomis tarifinėmis kvotomis užtikrino tai, kad naudotojai apskritai turėjo alternatyvių galimybių nei mokėti 25 % muitą arba pirkti iš Sąjungos gamintojų, – tokiu būdu nebuvo užkirstas kelias atitinkamam papildomam neapmuitinamam importui patekti į Sąjungos rinką.

(32)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad 2022 m. pabaigoje buvo pastebima kainų mažėjimo tendencija ir kad kainos gerokai sumažėjo, palyginti su jų piku 2022 m. pradžioje. Be to, Komisija patvirtino, kad šios tendencijos buvo pastebimos ir kitose pagrindinėse plieno rinkose, – tai rodo, kad šis reiškinys buvo globalus ir nesusijęs su Sąjungos rinka bei apsaugos priemone.

(33)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus aspektus Komisija nusprendė, kad suinteresuotosios šalys neįrodė, jog apsaugos priemonė būtų apribojusi jų bendras galimybes įsigyti neapmuitinamo plieno atsižvelgiant į esamą paklausą, ir nepaaiškino, kodėl tai turėtų nutikti ateityje, jei priemonė ir toliau bus taikoma atsižvelgiant į prognozuojamą paklausą ir būsimą tarifinių kvotų lygį (žr. 6 skirsnį).

4.1.5.   Įtariamas importo spaudimo trūkumas dėl mažo tarifinių kvotų naudojimo

(34)

Kai kurių suinteresuotųjų šalių teigimu, kadangi, vertinant bendrai, skirtingoms produktų kategorijoms taikomos tarifinės kvotos nėra naudojamos, o kai kuriais atvejais jų naudojimo lygis yra labai žemas, priemonė nebėra būtina, todėl Komisija turėtų apsaugos priemonę panaikinti.

(35)

Nors 1 lentelėje matyti, kad tarifinių kvotų naudojimo lygis kiekvieną ketvirtį neabejotinai mažėjo, Komisijos manymu, negalima daryti išvadų vertinant tik šį faktą. Šį faktą reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažėjantį vartojimą. Šiuo klausimu Komisija išsamiau įvertino importo spaudimo mastą įvertindama bendrą importo apimtį ir jo dalį, palyginti su visu suvartojimu per tą patį laikotarpį, sutelkdama dėmesį į tarifinių kvotų naudojimą, visų pirma tuos atvejus, kai tam tikrų konkrečių kilmės šalių tarifinės kvotos buvo greitai išnaudotos.

(36)

Pirma, kalbant apie bendrą importo apimtį, Komisija pažymėjo, kad, nepaisant vartojimo Sąjungoje sulėtėjimo, ypač 2022 m. antrąjį pusmetį, kuris turėjo įtakos tarifinių kvotų naudojimo lygiui, 2022 m. importas iš viso sudarė 31,1 mln. tonų. Tai yra trečias didžiausias importo lygis per pastarąjį dešimtmetį. Kalbant apie rinkos dalį, importas siekė 19 %, o 2022 m. pabaigoje ši dalis padidėjo (2022 m. paskutinį ketvirtį pasiekė 21 %). Tai yra antra pagal dydį importo rinkos dalis per pastarąjį dešimtmetį (25), ją viršijo tik 2018 m. importo dalis, tada buvo pasiekta ir didžiausia per pastarąjį dešimtmetį importo apimtis. Todėl, nepaisant sumažėjusio tarifinių kvotų naudojimo esant mažesniam vartojimui, iš duomenų matyti, kad importo spaudimas padidėjo, o jo rinkos dalis beveik siekė istoriškai aukščiausią lygį, pasiektą prieš pat pradedant taikyti galutinę apsaugos priemonę 2019 m. pradžioje.

(37)

Antra, kiekvieną ketvirtį buvo kelios konkrečioms šalims skirtos tarifinės kvotos, kurios iš tikrųjų buvo visiškai išnaudotos ketvirčio pradžioje. Iš šio reiškinio, kurį Komisija nagrinėjo ankstesniuose reglamentuose (26), paaiškėjo, kad kai kurių kategorijų produktams vis dar daromas spaudimas dėl importo iš tam tikrų kilmės šalių nepaisant to, kad yra nepanaudotų tarifinių kvotų, – tai prisidėjo prie importo rinkos dalies padidėjimo mažėjant paklausai.

(38)

Galiausiai, nors už priemonės panaikinimą pasisakančios suinteresuotosios šalys to nenurodė, Komisija mano, kad esamo ir būsimo importo spaudimo Sąjungos rinkai vertinimas negali būti atliekamas atskirai, pvz., vertinant tik tarifinių kvotų naudojimą. Jis turi būti atliekamas atsižvelgiant į skirtingus esamus šio sektoriaus parametrus, įskaitant perteklinių pajėgumų pokyčius. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad pasauliniai pertekliniai plieno sektoriaus pajėgumai dar labiau padidėjo.

(39)

Sprendžiant iš naujausių EBPO vertinimų, pasaulyje atsiranda papildomų pajėgumų. 2023 m. vasario mėn. EBPO pažymėjo: „Pasaulinės perteklinių pajėgumų krizės rizika padidėjo. Nepaisant mažėjančios plieno paklausos ir silpnos perspektyvos, pajėgumai toliau sparčiai plečiami, dažnai siekiant eksporto rinkų. Skirtumas tarp pasaulinių pajėgumų ir neapdoroto plieno gamybos padidėjo iki 632,0 mt 2022 m. nuo 516,9 mt 2021 m. Pastaruoju metu augantys pertekliniai pajėgumai kelia pavojų plieno pramonės ilgalaikei sveikatai ir gyvybingumui, taip pat jos galimybėms sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir klestėjimui.“ (27)

(40)

EBPO taip pat pridūrė: „Vien tik 2022 m. pasauliniai plieno gamybos pajėgumai padidėjo 32,0 mln. metrinių tonų (mt) iki 2 463,4 mt. Kad būtų lengviau suvokti faktines apimtis, galima palyginti, kad pasaulinių pajėgumų padidėjimas yra didesnis už esamą kai kurių didelių plieno gamybos ekonomikų pajėgumų lygį.“ (28)

(41)

Todėl, Komisijos manymu, mažesnis tarifinių kvotų naudojimas nebūtinai reiškia importo spaudimo sumažėjimą, dėl kurio būtų galima pateisinti priemonės panaikinimą iki 2023 m. birželio 30 d.

4.1.6.   Tvirtinimas, kad priemonė turėtų būti panaikinta anksčiau dėl rinkos perspektyvų

(42)

Kai kurios suinteresuotosios šalys savo argumentą dėl priemonės panaikinimo iki 2023 m. birželio 30 d. grindė tam tikromis rinkos perspektyvomis. Jų nuomone, remiantis kai kuriomis prognozėmis, 2023 m. pabaigoje padėtis Sąjungos plieno rinkoje turėtų pagerėti, todėl Komisija turėtų panaikinti apsaugos priemonę taip užtikrindama, kad priemonė neribotų galutinės grandies pramonės ir kad ši pramonė galėtų visapusiškai pasinaudoti minėtomis gerėjančiomis rinkos sąlygomis.

(43)

Komisija išanalizavo skirtingus šaltinius, kad gerai suprastų rinkos perspektyvas. Visuose analizuotuose šaltiniuose buvo pateikta gana niūri pasaulinio plieno sektoriaus (taip pat ir Sąjungos rinkos) 2023–2024 m. prognozė – buvo pabrėžtas didelis netikrumas, kurį, be kitų veiksnių, ypač paskatino neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, infliacija, išaugusios energijos kainos (29) ir ekonomikos sulėtėjimas. Daugumoje analizuotų prognozių taip pat pabrėžiama, kad Sąjungos rinkos padėtis gali pablogėti.

(44)

EBPO 2022 m. gruodžio mėn. (30) pažymėjo: „Pasaulinių plieno rinkų perspektyvos smarkiai pablogėjo. <…> Numatoma, kad plieno vartojimas 2022 m. sumažės 2,3 %, o 2023 m. paaugs 1 %. Energijos ir žaliavų kainų augimas, infliacinis spaudimas, mažesnė paklausa iš Kinijos ir politinis nestabilumas pablogino plieno paklausos tendencijas visame pasaulyje.“

(45)

2023 m. vasario mėn. (31) EBPO pažymėjo: „Trapų ir lėtą ekonomikos atsigavimą nuslopino didesnė, nei tikėtasi, infliacija <…>. Rusijos agresijos kartas prieš Ukrainą dar labiau prisidėjo prie didesnių kainų, ypač energetikos, ir daro nevienodą poveikį skirtingiems regionams, iš kurių labiausiai nukentėjo Europa. Netikrumas dėl ateities perspektyvų yra didelis, tai kelia didesnę riziką, nes infliacija gali likti ilgesniam laikui ir dar labiau mažinti namų ūkių perkamąją galią, taip pat esama pavojaus, kad karas gali paaštrėti.“

(46)

Savo 2023 m. ataskaitoje apie pasaulines plieno perspektyvas (32)„Fitch Ratings“ pažymėjo: „2023 m. pasaulinis plieno sektorius nepatirs visiško atsigavimo po pasiūlos ir paklausos santykio pasikeitimo galutinių rinkų naudai, kurį lėmė 2022 m. antrąjį pusmetį sumažėjęs vartojimas. Numatome, kad plieno gamintojų pelnas bus daug mažesnis, nes dėl pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo baigėsi ypač aukštų kainų laikotarpis, kurį palaikė po pandemijos vėl stipriai išaugusi paklausa. Plieno bendrovių perspektyvos Europoje išlieka niūrios dėl didelių ir nepastovių energijos sąnaudų, gresiančios recesijos, mažėjančio vartotojų pasitikėjimo ir didesnio poreikio pertvarkyti plieno sektoriaus ir galimai jo galutinių rinkų tiekimo grandines.“

(47)

„Standard and Poor“ padalinys „Platts“ taip pat atkreipė dėmesį į neaiškią rinkos perspektyvą ir išaugusias plieno gamybos medžiagų bei energijos kainas (33).

(48)

Pasaulio plieno asociacija savo 2022 m. spalio mėn. trumpojo laikotarpio perspektyvų ataskaitoje pareiškė: „Plieno paklausos atsigavimas išsivysčiusiose ekonomikose 2022 m. patyrė didelį smūgį dėl išlikusios infliacijos ir ilgalaikių pasiūlos kliūčių. Karas Ukrainoje dar labiau paaštrino infliacijos ir tiekimo grandinių problemas. Su sunkiomis ekonominėmis sąlygomis ypač susiduria ES, nes patiria didelę infliaciją ir energetikos krizę. Nuotaikos prastėja, o pramonės veikla smarkiai lėtėja ir artėja link nuosmukio, nes aukštos energijos kainos verčia uždaryti gamyklas.“ (34) Savo naujausioje 2023 m. balandžio mėn. perspektyvų ataskaitoje Pasaulio plieno asociacija pažymėjo: „nors 2022 m. ES ekonomika augo 3,5 % ir išvengė recesijos, pramonės veikla gerokai nukentėjo dėl didelių energijos sąnaudų, dėl kurių 2022 m. plieno paklausa gerokai susitraukė. 2023 m. ES plieno pramonė ir toliau jaus karo, kitų su tiekimo grandinėmis susijusių problemų ir tolesnio monetarinio griežtinimo poveikį. 2024 m. paklausa turėtų pastebimai atsigauti, nes tikimasi, kad sumažės Ukrainos karo ir tiekimo grandinių sutrikimų poveikis. Tačiau perspektyva išlieka neaiški.“ (35)

(49)

Todėl, Komisijos manymu, dabartinėmis Sąjungos plieno rinkos perspektyvomis negalima pateisinti priemonės panaikinimo iki 2023 m. birželio 30 d.

4.1.7.   Tvirtinimai dėl konkrečių produktų ir (arba) šalių

(50)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė kelių rūšių tvirtinimus, susijusius arba su konkrečia produkto kategorija, arba su konkrečios šalies aplinkybėmis. Be to, kai kurios šalys kartais prašė Komisijos atlikti įvairius techninius priemonės koregavimus.

(51)

Komisija pažymėjo, kad priemonės, o tiksliau – šio peržiūros tyrimo, taikymo sritis neapima konkrečių pokyčių, susijusių su konkrečia produkto kategorija arba trečiąja šalimi, nes priemonė taikoma erga omnes ir apima nagrinėjamąjį produktą, kurį sudaro dvidešimt šešios produktų kategorijos. Todėl nebuvo įmanoma padaryti nei išimties konkrečiai šaliai ar produktui, nei konkrečių priemonės veikimo koregavimų (36). Kaip buvo paskelbta pranešime apie inicijavimą ir priminta šio reglamento 2 skirsnyje, šio tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar priemonės panaikinimas iki 2023 m. birželio 30 d. būtų pagrįstas.

(52)

Todėl Komisija į šiuos tvirtinimus neatsižvelgė, nes jie nepatenka į tyrimo sritį.

4.1.8.   Tvirtinimas, kad plieno sektoriui yra tinkamesnės kitos prekybos apsaugos priemonės nei ši apsaugos priemonė

(53)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad siekiant spręsti bet kokią su importu susijusią problemą, su kuria susiduria Sąjungos plieno pramonė, tinkamesnės yra kitos prekybos apsaugos priemonės, t. y. antidempingo ir antisubsidinės priemonės, ir kad jų derinimas su šia apsaugos priemone sukuria perteklinę Sąjungos pramonės apsaugą. Be to, kai kurios šalys pažymėjo, kad Sąjungos plieno pramonė jau yra pakankamai apsaugota įvairiomis antidempingo ir kompensacinėmis priemonėmis, taikomomis įvairiems produktams.

(54)

Kaip ir ankstesniuose peržiūros tyrimuose, taip pat atsakydama į panašius tvirtinimus (37), Komisija priminė, kad ši apsaugos priemonė yra suderinama su kitomis taikomomis prekybos apsaugos priemonėmis, kaip antai antidempingo ir antisubsidinėmis priemonėmis. Be to, Komisija primena, kad pagal ES teisinę sistemą antidempingo ir kompensacines priemones galima taikyti vienu metu su apsaugos priemonėmis (38). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

4.1.9.   Tvirtinimas, kad PPO Ginčų sprendimo tarybos išvadose dėl ginčo DS595 reikalaujama, jog Komisija panaikintų priemonę

(55)

Kai kurios suinteresuotosios šalys remdamosi Ginčų sprendimo tarybos 2022 m. balandžio 29 d. ataskaita (39) dėl ginčo DS595 Europos Sąjunga. Tam tikriems plieno produktams taikomos apsaugos priemonės tvirtino, kad Komisija turėjo automatiškai panaikinti priemonę, nes ji neatitiko tam tikrų PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių ir Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatų.

(56)

Šiuo klausimu Komisija rėmėsi 2023 m. sausio 13 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/104 (40), kuriuo ji įgyvendino Ginčų sprendimo tarybos sprendimą ir taip užtikrino plieno apsaugos priemonės atitiktį PPO taisyklėms tais keliais aspektais, dėl kurių ekspertų grupė nustatė neatitikimus.

(57)

Todėl su šiuo ginču susiję teiginiai nėra susiję su atliekama peržiūra, nes jie jau buvo nagrinėjami atskiru teisės aktu. Bet kuriuo atveju, remdamasi Reglamento (ES) 2023/104 logika, Komisija nesutiko su tvirtinimais, kad šio ginčo ekspertų grupės išvadomis Komisija būtų įpareigota panaikinti priemonę.

4.1.10.   Rusijai ir Baltarusijai taikomas importo draudimas, įvestas dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, daro neigiamą poveikį rinkai

(58)

Kai kurios suinteresuotosios šalys paminėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Rusijai bei Baltarusijai taikomą importo draudimą dėl Sąjungos sankcijų šioms šalims teigdamos, kad dėl šių įvykių iš esmės sukeliami reikšmingi sutrikimai Sąjungos plieno rinkoje.

(59)

Komisija neneigia, kad šie įvykiai atsiliepė Sąjungos plieno rinkai, kaip ir daugeliui kitų ekonomikos sričių. Tačiau, vertindama tik plieno apsaugos priemonę, Komisija priminė, kad 2022 m. kovo mėn. buvo perskirstytos Rusijai ir Baltarusijai skirtos kvotos. Šiuo perskirstymu buvo siekiama sumažinti abiejų šalių kilmės plieno produktų importo draudimo poveikį ir užtikrinti, kad naudotojai ir toliau turėtų galimybę gauti tokius pačius kiekius iš skirtingų šaltinių.

(60)

Komisija taip pat pažymėjo, kad neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą trukmės ir jos padarinių plieno rinkai, įskaitant Rusijai ir Baltarusijai taikomą importo draudimą, šiuo metu neįmanoma prognozuoti.

(61)

Todėl Komisija nemano, kad dėl šių įvykių būtų galima pateisinti priemonės panaikinimą iki 2023 m. birželio 30 d.

4.1.11.   Tvirtinimas, kad dėl geresnių Sąjungos pramonės veiklos rezultatų priemonę reikia nutraukti

(62)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo tiek, kad apsaugos priemonė tapo nereikalinga.

(63)

Šiuos tvirtinimus Komisija nagrinėjo Sąjungos pramonės padėties analizėje 4.2.2 skirsnyje. Visų pirma Komisija pažymėjo, kad nors 2021 m. tam tikri ekonominiai veiksniai pagerėjo, Sąjungos pramonės padėtis 2022 m. pablogėjo, visų pirma atsižvelgiant į rinkos nestabilumą dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir energijos kainų piko.

4.1.12.   Tvirtinimas, kad dėl trečiųjų šalių prekybos apsaugos priemonių pakeitimų ši apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta

(64)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad kai kurios skirtingose jurisdikcijose plieno produktams taikomos prekybos apsaugos priemonės nebegalioja arba neseniai buvo panaikintos. Todėl, kai kurių šalių teigimu, Komisija turėtų atsižvelgti į šį pokytį vertindama galimą priemonės panaikinimą iki 2023 m. birželio 30 d.

(65)

Komisija neneigė, kad tam tikros prekybos apsaugos priemonės plienui nebegalioja arba neseniai buvo panaikintos. Tačiau, Komisijos manymu, tokie pokyčiai negali būti vertinami atskirai. Atlikdama tyrimą Komisija patvirtino, kad kelios jurisdikcijos neseniai taip pat pradėjo taikyti naujas prekybos apsaugos priemones įvairiems produktams ir kilmės šalims. Todėl tam tikrų priemonių galiojimo pabaiga arba panaikinimas įvyko tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo pradėtos taikyti kitos naujos prekybos apsaugos priemonės (41). Komisija pažymėjo, kad negavo jokios reikšmingos analizės ar įrodymų, kuriais būtų paneigtos ankstesnės jos išvados (42) dėl išsamios prekybos apsaugos priemonių taikymo srities trečiosiose šalyse.

(66)

Todėl, Komisijos manymu, suinteresuotųjų šalių pateikti tvirtinimai nepaneigia jos išvadų ankstesniuose tyrimuose šiuo klausimu (43), todėl nepagrindžia priemonės panaikinimo iki 2023 m. birželio 30 d.

4.2.   Atsakymų į klausimynus analizė

4.2.1.   Sąjungos naudotojų atsakymai į klausimynus

(67)

Siekdama susidaryti subalansuotą ir išsamų padėties rinkoje vaizdą Komisija aktyviai prašė naudotojų ir jų asociacijų pateikti informaciją. Šiuo tikslu Komisija išsiuntė specialius klausimynus 154 Sąjungos plieno naudotojams ir 19 naudotojų asociacijų, kurie dalyvavo ankstesnėse priemonės peržiūrose ir todėl buvo užregistruoti bylos medžiagoje. Kiti naudotojai ir asociacijos taip pat turėjo galimybę atsakyti į šiuos klausimynus, kurie buvo pateikti Europos Komisijos (Prekybos GD) interneto svetainėje.

(68)

Nepaisant aktyvaus kreipimosi, Komisija gavo atsakymus tik iš maždaug 30 naudotojų, įskaitant kai kurias Sąjungos naudotojų asociacijas, pvz., automobilių, buitinės technikos, vielos gamybai skirtų strypų perdirbėjų ir šaltai valcuotų, galvanizuotų ir dengtų ritinių gamintojų, taip pat iš kelių atskirų naudotojų iš skirtingų sektorių, kuriuose naudojamas plienas. Pagrindiniai naudotojų skundai buvo apibendrinti ir į juos pateikti atsakymai 4.1 skirsnyje.

(69)

Nagrinėdama klausimynų atsakymuose pateiktą informaciją Komisija pirmiausia pažymėjo, kad, nepaisant aktyvaus kreipimosi, taip pat į pramonės asociacijas, Komisija gavo gana mažai naudotojų atsakymų į klausimynus (apie 30 atsakymų iš daugiau kaip 160 žinomų naudotojų).

(70)

Bet kuriuo atveju Komisija analizavo naudotojų atsakymus į klausimynus atsižvelgdama ir į kitus pagrindinius parametrus, visų pirma į tarifinių kvotų naudojimą ir rinkos perspektyvas. Kaip matyti iš atitinkamų šių temų analizių (pvz., žr. 4.1.1 skirsnį), naudotojai gauna naudos iš vis didėjančio neapmuitinamų tarifinių kvotų lygio (nuo 2019 m. tarifinių kvotų apimtys padidėjo 20 %) ir šios kvotos nuolat lieka neišnaudotos pagal įvairias produktų kategorijas. Be to, nuo 2023 m. liepos 1 d. tarifinės kvotos bus padidintos dar 4 % (laikantis įsipareigojimų PPO palaipsniui liberalizuoti priemonę), taip suteikiant naudos tiems naudotojams, kurie nori toliau didinti importo iš konkrečios kilmės šalies apimtį.

(71)

Šiuo klausimu naudotojai nepateikė jokių įrodymų, kad tarifinių kvotų kiekio (įskaitant dėl liberalizavimo padidėjusį tarifinių kvotų kiekį nuo 2023 m. liepos 1 d.) kartu su Sąjungoje pagaminto plieno prieinamumu nepakaks jų poreikiams patenkinti atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą paklausą.

4.2.2.   Sąjungos gamintojų atsakymai į klausimynus

(72)

Tyrimo metu Komisija taip pat pateikė klausimynus Sąjungos plieno gamintojams siekdama įvertinti jų ekonominės padėties pokyčius. Komisija gavo atsakymus į klausimynus iš trijų pagrindinių Sąjungos plieno gamintojų asociacijų (EUROFER, ESTA ir CTA) (44), taip pat atsakymus iš kelių atskirų Sąjungos gamintojų. Laikotarpis, už kurį buvo pateikti duomenys, apėmė 2021 m. ir 2022 m.

(73)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo, ypač 2021 m., kai buvo pasiektas didelis pelningumas dėl labai didelių plieno kainų, ir kad tokia padėtis tęsėsi ir 2022 m. Atsižvelgdamos į tokius esą geresnius veiklos rezultatus, kai kurios šalys tvirtino, kad apsaugos priemonė nebereikalinga, todėl ji turėtų būti panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d.

(74)

Sprendžiant iš Sąjungos gamintojų atsakymų į klausimynus, Sąjungos pramonės padėtis 2021 m. iš esmės buvo teigiama, visų pirma dėl paklausos atsigavimo po COVID-19 ir neįprastai didelių plieno kainų. 2022 m. pradžioje padėtis ir toliau buvo labai teigiama.

(75)

Tačiau per likusius 2022 m. Sąjungos pramonės ekonominiai rezultatai sparčiai pablogėjo. Taip įvyko dėl kelių veiksnių. Visų pirma dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kilo sutrikimų kai kuriuose sektoriuose, tai turėjo įtakos ir plieno rinkai. Be to, energijos kainų šuolis lėmė didesnes plieno gamintojų gamybos sąnaudas, o tuo pat metu sulėtėjo ir paklausa – dėl to plieno kainos sumažėjo ir patyrė importo spaudimą, kuris keliose svarbiose produktų kategorijose išliko aukštas.

(76)

Iš žalos rodiklių pokyčių matyti, kad Sąjungos plieno suvartojimas 2022 m. (166,1 mln. tonų) sumažėjo daugiau kaip 20 mln. tonų (–11,4 %), palyginti su 2021 m. (187,4 mln. tonų).

(77)

Sąjungos pramonės gamyba savo ruožtu nuo 2021 m. (167,7 mln. tonų) iki 2022 m. (149,6 mln. tonų) sumažėjo 10,8 %. Gamybos lygis ypač sumažėjo 2022 m. antrąjį pusmetį, palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu (–20,8 %).

(78)

Be to, 2021 m. gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo 76 %, o 2022 m. I ketv. (sausio–kovo mėn.) jis išliko beveik nepakitęs (75 %). Tačiau 2022 m. II ketv. (balandžio–birželio mėn.) jis pradėjo mažėti ir 2022 m. IV ketv. (spalio–gruodžio mėn.) pasiekė labai žemą 58 % lygį. Iš viso nuo 2021 m. iki 2022 m. gamybos pajėgumų panaudojimo lygis sumažėjo 10 procentinių punktų ir siekė 65,6 %.

(79)

Be to, Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nuo 2021 m. iki paskutinio 2022 m. ketvirčio (spalio–gruodžio mėn.) nuolat mažėjo. Pardavimo apimtis per metus sumažėjo 6,4 % – nuo 68,4 mln. tonų 2021 m. iki 64,1 mln. tonų. Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo nuo 81,9 % 2021 m. iki 81,3 % 2022 m.

(80)

Galiausiai, 2021 m. šio pardavimo pelningumas buvo 9 % ir jis augo iki 14,2 % 2022 m. II ketv. (balandžio–birželio mėn.). Tačiau 2022 m. III ketv. (liepos–rugsėjo mėn.) ši teigiama tendencija pasikeitė – pelningumas nukrito iki 3,9 %, o 2022 m. IV ketv. (spalio–gruodžio mėn.) dirbta nuostolingai (–0,2 %). Iš viso per 2022 m. Sąjungos pramonės pelningumas buvo mažesnis nei 1 %.

(81)

Todėl nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonės padėtis buvo pablogėjusi, visų pirma dėl tam tikrų 2022 m. įvykusių aplinkybių ir išlikusio importo spaudimo, dėl kurio Sąjungos pramonė turėjo sumažinti kainas ir netekti dalies rinkos, kad išliktų nenuostolinga.

4.3.   Perspektyvų analizė

(82)

Įvertinusi suinteresuotųjų šalių pastabas ir apibūdinusi naudotojų ir gamintojų atsakymus į klausimynus, įskaitant Sąjungos gamintojų ekonominių rodiklių pokyčius, Komisija šią analizę papildė perspektyviniu kai kurių elementų galimų pokyčių tuo atveju, jei priemonė būtų panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d., vertinimu. Visų pirma, Komisija išnagrinėjo, ar būtų galima tikėtis išaugusios importo apimties, jei priemonė būtų panaikinta anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

(83)

Pirmiausia Komisija įvertino, ar Sąjungos rinka išlieka tokia patraukli, kaip Komisija nustatė ankstesniuose peržiūros tyrimuose. Sprendžiant iš Komisijos įvertintos informacijos, Sąjunga išliko didžiausia plieno importo rinka pasaulyje. Pažymėtina, kad jai tenkanti viso pasaulio importo dalis 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo daugiau nei trimis procentiniais punktais (45). Tai rodo, kad 2022 m. Sąjungos rinka ne tik išliko didžiausia importo rinka, bet ir dar labiau sustiprino savo kaip lyderės poziciją.

(84)

Tada Komisija įvertino Sąjungos rinkos patrauklumą kainų atžvilgiu. Kaip matyti atlikus vertinimą, kalbant apie kainų lygius, didžiosios dalies plieno produktų importo iš pagrindinių į Sąjungą tiekiančių šalių į Sąjungą kainos nuolat buvo didesnės už jų eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainas (50–81 % visų muitinės kodų, kuriems taikoma priemonė, produktų eksporto į Sąjungą vertė buvo didesnė nei į kitas trečiąsias rinkas; vidutiniškai 69 % nagrinėjamų muitinės kodų produktų Sąjungoje buvo parduoti už didesnę kainą nei kitose trečiosiose rinkose) (46). Be to, atlikus vertinimą paaiškėjo, kad Sąjungos rinka yra svarbi šių šalių eksporto rinka (47). Tarifines kvotas labiausiai išnaudojo šalys, kurios yra pagrindinės plieno tiekėjos į Sąjungą.

(85)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka išlieka patraukli eksportuojančioms šalims tiek apimties, tiek kainų požiūriu.

(86)

Komisija pažymėjo, kad importo į Sąjungą apimties lygis, palyginti su istoriniais duomenimis (per pastarąjį dešimtmetį), išliko didelis. Importo dalis taip pat buvo didelė, palyginti su ankstesniu lygiu, ir artima pikui, pasiektam 2018 m. prieš pradedant taikyti galutinę apsaugos priemonę (48). Be to, palyginti su suvartojimu Sąjungos rinkoje 2021–2022 m., kuris sumažėjo 11 % (21,3 mln. tonų), importas sumažėjo 8 % (nuo 33,8 mln. tonų iki 31,1 mln. tonų), o pardavimas vidaus rinkoje taip pat sumažėjo, bet sparčiau – 12 %. Todėl importo rinkos dalis padidėjo nepaisant dviženklio suvartojimo Sąjungos rinkoje sumažėjimo. Taigi Komisija padarė išvadą, kad importo skverbimosi lygis Sąjungos rinkoje išlieka aukštas ir kad 2022 m., palyginti su 2021 m., jis net padidėjo nepaisant sumažėjusio suvartojimo.

(87)

Be to, Komisija patvirtino, kad, kaip pažymėta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, 2022 m. pasaulinių pajėgumų plieno sektoriuje perteklius ir toliau augo. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotosios šalys nepateikė jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima teigti priešingai, Komisija padarė išvadą, kad jos ankstesnės išvados dėl perteklinių pajėgumų poveikio rinkai ir plieno gamintojų veiklos rezultatams tebėra pagrįstos.

(88)

Komisija taip pat padarė išvadą, kad, vertinant bendrai, eksportuojančioms šalims nepavyko rasti kitų rinkų, kurios kompensuotų nuo 2018 m. JAV ir Sąjungos rinkoje prarastą prekybos apimtį. Jų bendras eksportas į kitas rinkas iš esmės net buvo mažesnis nei 2018 m.

(89)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus faktus Komisija padarė išvadą, kad iki 2023 m. birželio 30 d. panaikinus apsaugos priemonę importas į Sąjungą padidėtų. Iš tiesų importo, išnaudotų tarifinių kvotų ir importo rinkos dalies pokyčiai per nagrinėjamąjį laikotarpį patvirtino Sąjungos rinkos patrauklumą ir didžiausių plieno eksportuotojų norą gauti geresnes galimybes patekti į Sąjungos rinką, ypač parduodant kai kurių kategorijų produktus.

4.4.   Išvada

(90)

Remdamasi nuodugnia suinteresuotųjų šalių, prašančių panaikinti apsaugos priemonę iki 2023 m. birželio 30 d., pareiškimų ir atsakymų (4.1 skirsnis) ir atsakymų į klausimynus (4.2 skirsnis) analize bei išvada, padaryta atlikus perspektyvinį vertinimą (4.3 skirsnis), Komisija padarė išvadą, kad remiantis dabartinėmis aplinkybėmis ir turima informacija priemonės panaikinimas iki 2023 m. birželio 30 d. nėra pagrįstas. Jei priemonė būtų panaikinta šiame etape, tikėtinas importo apimties padidėjimas galėtų pakenkti Sąjungos pramonės padėčiai. Dėl šios išvados ir dėl to, kad priemonė turėtų galioti iki 2024 m. birželio 30 d., Komisija įvertino besivystančių šalių, kurioms ši priemonė turėtų būti taikoma ir kurioms ji neturėtų būti taikoma, sąrašą pagal atnaujintus importo duomenis (5 skirsnis), kaip numatyta pranešime apie inicijavimą. Ji taip pat įvertino, ar dabartinis 4 % liberalizavimo lygis tebėra tinkamas (6 skirsnis).

5.   BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ, KURIOMS TAIKOMA PRIEMONĖ, SĄRAŠO ATNAUJINIMAS

(91)

Jokiai besivystančiai šaliai, kuri yra PPO narė, nebuvo taikoma galutinė priemonė, jei jos importo į ES dalis nesudarė daugiau kaip 3 % kiekvienos kategorijos produkto viso importo. Be to, jei tam tikroje kategorijoje bendra importo iš besivystančių šalių (kurių atskira dalis yra mažesnė nei 3 %) dalis viršija 9 %, priemonė bus taikoma visų besivystančių šalių tos kategorijos produktams (49). Komisija įsipareigojo stebėti importo pokyčius priėmus priemonę ir reguliariai peržiūrėti šalių, kurioms priemonė netaikoma, sąrašą.

(92)

Paskutinis atnaujinimas buvo atliktas pagal naujausią 2022 m. birželio mėn. veikimo peržiūros tyrimą ir buvo pagrįstas 2021 m. importo duomenimis. Taigi, siekdama patikslinti besivystančių šalių, kurioms priemonė taikoma ir kurioms ji netaikoma, sąrašą Komisija atnaujino skaičiavimus remdamasi naujausiais turimais konsoliduotais importo duomenimis, t. y. 2022 m. statistiniais importo duomenimis (50).

(93)

Su šiuo atnaujinimu susiję pakeitimai yra tokie (atnaujinta lentelė pateikta šio reglamento priede):

visos besivystančios šalys įtraukiamos į 4B, 5, 25B ir 28 kategorijas, nes 2022 m. visų importo dalių, kurios sudarė mažiau nei 3 %, suma yra didesnė nei 9 % (51);

Brazilija įtraukiama į 1 ir 2 kategorijas ir neįtraukiama į 6 kategoriją;

Kinija įtraukiama į 7 ir 25A kategorijas;

Egiptas įtraukiamas į 13 ir 16 kategorijas;

Indija įtraukiama į 3B, 12, 16 ir 17 kategorijas;

Indonezija įtraukiama į 16 kategoriją;

Malaizija įtraukiama į 9 ir 16 kategorijas;

Moldova neįtraukiama į 12 kategoriją;

Šiaurės Makedonija įtraukiama į 26 kategoriją;

Omanas įtraukiamas į 13 kategoriją;

Pietų Afrika įtraukiama į 4A kategoriją;

Turkija įtraukiama į 3A ir 25A kategorijas;

Jungtiniai Arabų Emyratai neįtraukiami į 16 kategoriją;

Vietnamas įtraukiamas į 26 kategoriją ir neįtraukiamas į 3A kategoriją.

(94)

Dėl šio koregavimo kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad atnaujindama besivystančių šalių sąrašą Komisija neturėtų automatiškai įtraukti tų besivystančių šalių, kurioms šiuo metu priemonė netaikoma ir kurių importas kompensuotų prieš importo draudimą iš Rusijos ir Baltarusijos importuotus kiekius. Šios šalys teigė, kad metodika, kurią Komisija taiko importo daliai apskaičiuoti remiantis ES pagrindiniame apsaugos priemonių reglamente nustatytomis ribomis, nebūtų tinkama atsižvelgiant į išskirtinę politinę situaciją, susidariusią dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Kitaip tariant, šios šalys prašė Komisijos pakeisti vardiklį, naudojamą besivystančių šalių importo daliai apskaičiuoti, pašalinant kai kurių produktų kategorijų kilmės šalis.

(95)

Komisija pažymėjo, kad taisyklės dėl išimčių besivystančioms šalims nustatytos PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9.1 straipsnyje ir ES pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 18 straipsnyje. Todėl, Komisijos vertinimu, šiose nuostatose nepaliekama galimybės neįtraukti tam tikro importo į skaičiavimą.

(96)

Iš tikrųjų, neatsižvelgdama į konkrečias tvirtinimuose nurodytas priežastis, Komisija laikosi nuomonės, kad jei tiriančiajai institucijai būtų leista pasirinkti, kokį importą įtraukti į atitinkamą ribų skaičiavimą pagal šias nuostatas, tai neišvengiamai gali lemti diskriminacinį suinteresuotųjų šalių traktavimą.

(97)

Todėl Komisija negalėjo sutikti su atitinkamų nuostatų dėl besivystančioms šalims taikomų išimčių ribų apskaičiavimo aiškinimu, kurį pateikė kai kurios suinteresuotosios šalys.

6.   LIBERALIZAVIMO LYGIS

(98)

Apsaugos priemonei šiuo metu nustatyta 4 % metinė liberalizavimo norma (52). Šiame tyrime Komisija įvertino, ar šis liberalizavimo lygis ir toliau bus tinkamas.

(99)

Kai kurios suinteresuotosios šalys prašė liberalizavimo lygį padidinti iki, pvz., 5 %. Kita vertus, kitos suinteresuotosios šalys prašymus papildomai didinti liberalizavimo normą atmetė kaip nepagrįstus.

(100)

Atsižvelgdama į pastarojo meto neigiamas Sąjungos plieno rinkos tendencijas, netikrumą dėl artimiausios ateities ekonominių prognozių, ypač Sąjungai, ir į tai, kad per visą laikotarpį buvo neišnaudotų įvairiomis produktų kategorijoms skirtų tarifinių kvotų, Komisija nusprendė, kad liberalizavimo lygio didinimas didesne už dabartinę normą nėra pagrįstas.

(101)

Todėl nuo 2023 m. liepos 1 d. visų produktų kategorijų tarifinės kvotos ir toliau didės 4 %. Konkretūs kiekiai 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiui (kas ketvirtį) nurodyti trečiojo peržiūros reglamento II priede.

(102)

Galiausiai, ši peržiūra, kuria siekiama iš dalies pakeisti apsaugos priemonę, taip pat atitinka įsipareigojimus, prisiimtus su tam tikromis trečiosiomis šalimis pasirašytais dvišaliais susitarimais.

(103)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2019/159 iš dalies keičiamas taip:

 

III priedo III.2 dalis pakeičiama šio reglamento I priedu.

Lentelės dalys, susijusios su 9 numerio produktu IV priedo IV.1 ir IV.2 dalyse, keičiamos šio reglamento II priedo lentelėmis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015 3 27, p. 16).

(2)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33).

(3)  2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 31, 2019 2 1, p. 27 (Galutinių apsaugos priemonių reglamentas)).

(4)  2021 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1029, kuriuo, siekiant pratęsti tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatytos apsaugos priemonės galiojimą, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 (OL L 225 I, 2021 6 25, p. 1).

(5)  2019 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1590, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 248, 2019 9 27, p. 28).

(6)  2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/894, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 206, 2020 6 30, p. 27).

(7)  2022 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/978, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatoma galutinė apsaugos priemonė (OL L 167, 2022 6 24, p. 58).

(8)  2020 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2037, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 416, 2020 12 11, p. 32).

(9)  2022 m. kovo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/434, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 88, 2022 3 15, p. 181).

(10)  2022 m. balandžio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/664, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 121, 2022 4 22, p. 12).

(11)  OL C 459, 2022 12 2, p. 6.

(12)  https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI

(13)  https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-history?caseId=2645

(14)  Žr., inter alia, antrojo peržiūros reglamento 3.2.1. skirsnį, pratęsimo peržiūros reglamento 27 ir 28 konstatuojamąsias dalis ir trečiojo peržiūros reglamento 56 konstatuojamąją dalį.

(15)  Šaltinis: Europos Komisija pagal informaciją apie kasdienį tarifinių kvotų naudojimą, kuri prieinama: https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp?Lang=lt

(16)  Be neapmuitinamo plieno, prieinamo iš kitų trečiųjų šalių šaltinių, Sąjungos naudotojai bent kai kuriais atvejais galėjo naudotis ir Sąjungos gamintojų tiekiamu plienu.

(17)  Pavyzdžiui, žr. trečiojo peržiūros reglamento 3.5 skirsnį.

(18)  Žr. JAV prekybos atstovo biuro (USTR) atstovo spaudai Adamo Hodge’o 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškimą: https://ustr.gov/about-us/policy-offices/press-office/press-releases/2022/december/statement-ustr-spokesperson-adam-hodge.

(19)  Žr. 2022 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/978, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės, 54–59 konstatuojamąsias dalis; OL L 167, 2022 6 24, p. 58.

(20)  Šaltinis:https://dataweb.usitc.gov/

(21)  Atliekant šį skaičiavimą neatsižvelgiama į importą į JAV iš ES, nes šios skilties analizėje orientuojamasi į galimo prekybos srautų nukreipimo iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką vertinimą.

(22)  S&P Global: Current gas, electricity prices threaten European steelmaking viability: https://www.spglobal.com/commodityinsights/en/market-insights/latest-news/metals/090922-current-gas-electricity-prices-threaten-european-steelmaking-viability-eurofer (2022 m. rugsėjo 9 d.); Steel makers fear deepening crisis from energy crunch as output halted: https://www.reuters.com/business/energy/steel-makers-fear-deepening-crisis-energy-crunch-output-halted-2022-09-23/ (Reuters, 2022 m. rugsėjo 23 d.). Su gamtinių dujų kainų pokyčiais Sąjungoje galima susipažinti, pavyzdžiui, portale „Trading Economics“: https://tradingeconomics.com/commodity/eu-natural-gas (paskutinį kartą peržiūrėta 2023 m. balandžio 30 d.).

(23)  Žr., pavyzdžiui: ArcelorMittal To Idle Parts of Three Plants as Energy Costs Bite: https://www.bloomberg.com/news/articles/2022-09-02/arcelormittal-to-idle-parts-of-three-plants-as-energy-costs-bite#xj4y7vzkg (Bloomberg, 2022 m. rugsėjo 2 d.); Steel Plants Across Europe Cut Production as Power Prices Soar: https://www.bloomberg.com/news/articles/2022-03-09/spanish-steel-production-curbed-as-power-costs-soar-to-a-record#xj4y7vzkg (Bloomberg, 2022 m. kovo 9 d.);

(24)  S&P Global: Back in action: European mills restart idled blast furnaces on higher flat steel prices, 2023 m. kovo 13 d.: https://www.spglobal.com/commodityinsights/en/market-insights/blogs/metals/031323-back-in-action-european- mills-restart-idled-blast-furnaces-on-higher-flat-steel-prices. Dar žr.: Eurometal. Flat steel producer Acciaierie d'Italia to boost production in 2023, 2024: Flat steel producer Acciaierie d'Italia to boost production in 2023, 2024 - EUROMETAL; GMK: US Steel Kosice resumed operation of the blast furnace after a month and a half of downtime: https://gmk.center/en/news/us-steel-kosice-resumed-operation-of-the-blast-furnace-after-a-month-and-a-half-ofdowntime/.

(25)  2013–2017 m. importo dalis nurodyta galutinio reglamento 2 lentelėje. 2018–2020 m. importo dalis nurodyta pratęsimo reglamento 10 lentelėje. 2021 m. importo dalis sudarė 18,1 %.

Šaltinis: importo duomenys – iš Eurostato, vartojimo duomenys – iš pramonės duomenų ir atsakymų į klausimynus.

(26)  Žr. šio reglamento 13 konstatuojamosios dalies 14 išnašoje pateiktas nuorodas.

(27)  OECD, Latest Developments in Steelmaking Capacity (2023 m. vasario 17 d.).

(28)  Ten pat.

(29)  Informacija apie energijos kainų pokyčius ir numatomą kainų lygį Sąjungoje, palyginti su istoriniais duomenimis, pateikta „Economist Intelligence Unit“ leidinyje „Commodities Outlook 2023“, 3 puslapyje (prieiga suteikiama užsiprenumeravus) ir portale „Trading Economics“: https://tradingeconomics.com/commodity/eu-natural-gas. Abiejuose šaltiniuose nurodyta, kad, nors dabartinės energijos kainos Sąjungoje ir yra gerokai mažesnės už 2022 m. pasiektą piką, jų lygis išlieka gerokai aukštesnis nei ankstesniais metais.

(30)  OECD, Steel Market developments: Q4 2022 (2022 m. gruodžio 16 d.).

(31)  OECD, Steel Market developments, Q2 2023 (2023 m. vasario 21 d.).

(32)  Fitch Ratings: Global Steel Outlook 2023 (2022 m. gruodžio 12 d.): https://www.fitchratings.com/research/corporate-finance/global-steel-outlook-2023-13-12-2022#:~:text=We%20forecast%20global%20steel%20consumption,tonnes%20(mt)%20in%202022.

(33)  S&P Platts Global: Steel Price Forecast and Steel Market Outlook 2023 (prieiga suteikiama užsiprenumeravus).

(34)  World Steel Association: Short Range Outlook, 2022 m. spalio mėn.

(35)  World Steel Association: Short Range Outlook, 2023 m. balandžio mėn.

(36)  Panašių tvirtinimų, iškeltų ankstesniuose tyrimuose, nagrinėjimą žr. Komisijos išvadose trečiojo veikimo peržiūros reglamento 4.5 skirsnyje, pratęsimo peržiūros reglamento 7.6 skirsnyje, antrojo veikimo peržiūros reglamento 123 konstatuojamojoje dalyje, pirmojo veikimo peržiūros reglamento 159 ir 163 konstatuojamosiose dalyse.

(37)  Žr. pratęsimo reglamento 7.10 skirsnį.

(38)  2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/477 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga, atsižvelgdama į antidempingo ir subsidijų draudimo priemonių bei apsaugos priemonių bendrąjį poveikį, OL L 83, 2015 3 27, p. 11.

(39)  WT/DS595/R European Union – Safeguard Measures on Certain Steel Products (liet. Europos Sąjunga. Tam tikriems plieno produktams taikomos apsaugos priemonės), 2022 m. balandžio 29 d.

(40)  2023 m. sausio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/104, kuriuo, atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo tarybos priimtą ataskaitą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės, OL L 12, 2023 1 13, p. 7.

(41)  Žr. EBPO ataskaitą Steel trade and trade policy developments 2021-22 (2022 m. gruodžio 16 d.), B.1 lentelę, p. 47.

(42)  Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/104 1.1.2 skirsnį.

(43)  Žr. pratęsimo reglamento 47 ir 48 konstatuojamąsias dalis.

(44)  Šių asociacijų atsakymuose į klausimynus taip pat buvo atskiri procedūroje dalyvaujančių jų narių atsakymai į klausimynus. Abu duomenų rinkiniai buvo prieinami bylos medžiagoje (TRON).

(45)  Žr. EBPO ataskaitą Steel Market Developments, Q4, (2022 m. gruodžio mėn.), 4 lentelę, p. 22. Skelbiama adresu https://www.oecd.org/industry/ind/steel-market-developments-Q4-2022.pdf.

(46)  Neapdorotų duomenų šaltinis: „Global Trade Atlas“, https://www.gtis.com/gta/. 2022 m. eksporto iš pagrindinių plieną į Sąjungą eksportuojančių šalių, t. y. Kinijos, Indijos, Pietų Korėjos, Taivano, Turkijos (bendras jų plieno eksportas į Sąjungą 2022 m. sudarė 52 % viso importo), duomenys. Rusijos, kuri anksčiau buvo antra pagal dydį plieną į Sąjungą eksportuojanti šalis, duomenys nebuvo vertinami, nes jos plieno eksportas į tam tikras jurisdikcijas, įskaitant Sąjungos rinką, šiuo metu yra uždraustas dėl sankcijų, nustatytų dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos jos karinės agresijos prieš Ukrainą.

(47)  Daugumos šių kilmės šalių dalis Sąjungos rinkoje sudarė dviženkliu skaičiumi išreikštą viso jų eksporto dalį, kuri siekė iki 27 %.

(48)  2022 m. importas į Sąjungą sumažėjo 9 %, palyginti su 2018 m. pasiektu piku, t. y. sumažėjo 3,2 mln. tonų.

(49)  Pagal Reglamento (ES) 2015/478 18 straipsnį ir PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9.1 straipsnį.

(50)  Šaltinis: Eurostatas.

(51)  Iki šio peržiūros tyrimo visoms PPO priklausančioms besivystančioms šalims priemonė buvo taikoma pagal 24 kategoriją, nes buvo viršyta 9 % dalis. Kadangi 2022 m. ši riba nėra pasiekta, priemonė bus taikoma tik toms PPO priklausančioms besivystančioms šalims, kurios viršija 3 % ribą.

(52)  Žr. trečiojo veikimo peržiūros reglamento 42 konstatuojamąją dalį.


I PRIEDAS

„III.2 PRIEDAS.

Besivystančių šalių, kurioms taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas

Šalis / produktų grupė

1

2

3A

3B

4A

4B

5

6

7

8

9

10

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

24

25A

25B

26

27

28

Argentina

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Brazilija

X

X

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Kinija

 

X

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

 

X

X

 

 

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

Egiptas

X

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

Indija

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

 

 

X

 

X

X

 

X

X

 

X

Indonezija

 

 

 

 

 

X

X

 

X

X

X

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

Kazachstanas

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

 

 

X

Malaizija

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

Meksika

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Moldova

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

Šiaurės Makedonija

 

 

 

 

 

X

X

 

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

X

X

 

X

Omanas

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

Pietų Afrika

 

 

 

 

X

X

X

 

 

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

Turkija

X

X

X

 

X

X

X

X

 

X

X

 

X

X

 

 

X

X

 

X

X

X

 

 

X

X

X

X

X

Ukraina

X

X

 

 

 

X

X

 

X

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

 

X

X

X

X

 

X

 

X

X

Jungtiniai Arabų Emyratai

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

X

 

 

X

 

X

 

 

X

Vietnamas

X

 

 

X

X

X

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

X

Visos kitos besivystančios šalys

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X


II PRIEDAS

„IV PRIEDAS

IV.1.   Tarifinių kvotų dydžiai

Produkto numeris

Produkto kategorija

KN kodai

Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma)

6-ieji metai

Papildomo muito norma

Eilės numeriai

Nuo 2023 07 01 iki 2023 09 30

Nuo 2023 10 01 iki 2023 12 31

Nuo 2024 01 01 iki 2024 03 31

Nuo 2024 04 01 iki 2024 06 30

Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)

9

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

7219 31 00 , 7219 32 10 , 7219 32 90 , 7219 33 10 , 7219 33 90 , 7219 34 10 , 7219 34 90 , 7219 35 10 , 7219 35 90 , 7219 90 20 , 7219 90 80 , 7220 20 21 , 7220 20 29 , 7220 20 41 , 7220 20 49 , 7220 20 81 , 7220 20 89 , 7220 90 20 , 7220 90 80

Korėjos Respublika

49 549,16

49 549,16

49 010,58

49 010,58

25  %

09.8846

Taivanas

45 948,59

45 948,59

45 449,15

45 449,15

25  %

09.8847

Indija

30 710,50

30 710,50

30 376,69

30 376,69

25  %

09.8848

Pietų Afrika

26 723,10

26 723,10

26 432,63

26 432,63

25  %

09,8853

Jungtinės Valstijos

24 986,11

24 986,11

24 714,52

24 714,52

25  %

09.8849

Turkija

20 791,56

20 791,56

20 565,57

20 565,57

25  %

09.8850

Malaizija

13 172,38

13 172,38

13 029,20

13 029,20

25  %

09.8851

Kitos šalys

52 837,87

52 837,87

52 263,55

52 263,55

25  %

 (1)

IV.2.   Bendrųjų ir likutinių tarifinių kvotų dydžiai per trimestrą

Produkto numeris

Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma)

3-ieji metai

Nuo 2023 07 01 iki 2023 09 30

Nuo 2023 10 01 iki 2023 12 31

Nuo 2024 01 01 iki 2024 03 31

Nuo 2024 04 01 iki 2024 06 30

Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)

Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)

Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)

Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)

9

Kitos šalys

52 837,87

52 837,87

52 263,55

52 263,55


(1)  Nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.: 09.8621

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8622

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai*, Taivanui*, Indijai*, Pietų Afrikai*, Jungtinėms Amerikos Valstijoms*, Turkijai* ir Malaizijai* – 09.8578*. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.


SPRENDIMAI

2023 6 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 161/62


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1302

2023 m. birželio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/354/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2013 m. liepos 3 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/354/BUSP (1), kuriuo EUPOL COPPS veikla nuo 2013 m. liepos 1 d. tęsiama;

(2)

2022 m. birželio 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/1018 (2), kuriuo Sprendimas 2013/354/BUSP iš dalies pakeistas ir jo galiojimas pratęstas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.;

(3)

2023 m. vasario 28 d., atliekant misijų EU BAM Rafah ir EUPOL COPPS suderintą strateginę peržiūrą, Politinis ir saugumo komitetas susitarė, kad abiejų misijų vykdymo terminas turėtų būti pratęstas iki 2025 m. birželio 30 d. atliekant du pratęsimus vienų metų terminui;

(4)

atsižvelgiant į Izraelio ir Palestinos Administracijos pateiktą informaciją, šiame etape EUPOL COPPS turėtų būti pratęsta vieniems metams iki 2024 m. birželio 30 d.;

(5)

todėl Sprendimas 2013/354/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

EUPOL COPPS bus vykdoma aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2013/354/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1)

12 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUPOL COPPS susijusioms išlaidoms laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. padengti, yra 11 360 000 EUR.“;

2)

15 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Jis nustoja galioti 2024 m. birželio 30 d.“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d.

Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES


(1)  2013 m. liepos 3 d. Tarybos sprendimas 2013/354/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) (OL L 185, 2013 7 4, p. 12).

(2)  2022 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/1018, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/354/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) (OL L 170, 2022 6 28, p. 76).


2023 6 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 161/64


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1303

2023 m. birželio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (ES PPM Rafah) įsteigimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2005 m. lapkričio 25 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/889/BUSP (1), kuriais buvo įsteigta Europos Sąjungos pasienio pagalbos misija Rafah perėjimo punktui (toliau – EU BAM Rafah);

(2)

2022 m. birželio 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/1017 (2), kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP ir jų galiojimas pratęsiamas iki 2023 m. birželio 30 d.;

(3)

2023 m. vasario 28 d., atsižvelgdamas į EU BAM Rafah ir EUPOL COPPS suderintą strateginę peržiūrą, Politinis ir saugumo komitetas (PSK) susitarė, kad abi misijos turėtų būti pratęstos iki 2025 m. birželio 30 d., kiekvieną iš jų pratęsiant du kartus po vienus metus;

(4)

atsižvelgiant į Izraelio ir Palestinos Administracijos pateiktą informaciją, EU BAM Rafah šiame etape turėtų būti pratęsta vieniems metams iki 2024 m. birželio 30 d.;

(5)

todėl Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

EU BAM Rafah bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų trukdyti siekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytų Sąjungos išorės veiksmų tikslų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP iš dalies keičiami taip:

1)

13 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Orientacinė finansavimo suma, skirta su EU BAM Rafah susijusioms išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., yra 2 360 000 EUR.“;

2)

16 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jie nustoja galioti 2024 m. birželio 30 d.“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d.

Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES


(1)  2005 m. lapkričio 25 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP, dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (ES PPM Rafah) įsteigimo (OL L 327, 2005 12 14, p. 28).

(2)  2022 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/1017, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2005/889/BUSP dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafah perėjimo punktui (ES PPM Rafah) įsteigimo (OL L 170, 2022 6 28, p. 74).


2023 6 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 161/66


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1304

2023 m. birželio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą, pritariant Komisijai,

kadangi:

(1)

2022 m. gruodžio 12 d. Taryba susitarė, kad Europos taikos priemonės (toliau – Priemonė) bendra finansinė viršutinė riba laikotarpiu nuo 2024 m. iki 2027 m. turėtų būti padidinta 2 000 milijonų EUR (2018 m. kainomis). Įgyvendinant tą padidinimą turi būti laikomasi 2023 metams sutartos mokėjimų viršutinės ribos. Taryba taip pat pripažino, kad, atsižvelgiant į tarptautinio saugumo aplinkos raidą, Priemonės bendrą finansinę viršutinę ribą iki 2027 m. gali reikėti dar labiau padidinti. Sprendimą dėl bet kokio tolesnio padidinimo Taryba turi priimti vieningai ir jis turi būti nustatytas iš dalies keičiant Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/509 (1). Bendras Priemonės finansinės viršutinės ribos padidinimas iki 2027 m. neturi viršyti 5 500 mln. EUR (2018 m. kainomis);

(2)

savo 2022 m. gruodžio 15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pakartotinai pabrėžė Priemonės pasaulinį aspektą ir palankiai įvertino 2022 m. gruodžio 12 d. Taryboje pasiektą susitarimą užtikrinti jos finansinį tvarumą;

(3)

2023 m. kovo 13 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/577 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2021/509;

(4)

2023 m. kovo 20 d. Taryba susitarė apsvarstyti galimybę padidinti bendrą Priemonės finansinę viršutinę ribą dar 3 500 mln. EUR (2018 m. kainomis). Įgyvendinant tą padidinimą turėtų būti atsižvelgiama į Priemonės pasaulinio masto aprėptį ir nuspėjamumą, jos ilgalaikius finansavimo poreikius paramos priemonėms, pagal kurias teikiama tiek mirtina, tiek nemirtina įranga, bei bendros saugumo ir gynybos politikos misijoms ir operacijoms. Be to, įgyvendinant tą padidinimą turi būti atsižvelgiama į 2023 m. sutartą mokėjimų viršutinę ribą. Todėl Sprendimas (BUSP) 2021/509 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas (BUSP) 2021/509 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1.   Priemonės įgyvendinimui skirta finansinė viršutinė riba 2021–2027 m. laikotarpiu yra 12 040 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2.   Metinis finansinės viršutinės ribos suskirstymas nustatytas I priede.

3.   Finansinė viršutinė riba naudojama taip, kad būtų išsaugota Priemonės pasaulinė geografinė aprėptis ir Sąjungos gebėjimas užkirsti kelią krizėms ir konfliktams ir greitai į juos reaguoti, visų pirma – tačiau ne vien tik – tose srityse, kuriose kyla labiausiai neatidėliotino sprendimo reikalaujančios ir didžiausią pavojų keliančios grėsmės Sąjungos saugumui, laikantis Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos pagal 9 straipsnio 1 dalį nustatytų strateginių prioritetų. 11 straipsnyje nurodytas Priemonės komitetas priima sprendimą dėl finansinės viršutinės ribos naudojimo nustatydamas bendras paramos priemonėms skirtas sumas ir bendras sumas, skirtas pagal Priemonę finansuojamoms operacijoms, kad būtų užtikrintas jos finansinis tvarumas. Priemonės komitetas prireikus peržiūri tas bendras sumas, laikydamasis Politinio ir saugumo komiteto (PSK) pagal 9 straipsnio 2 dalį pateiktų strateginių gairių.“

;

2)

73 straipsnis papildomas šia dalimi:

„10.   Komitetas ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 30 d. priima sprendimą dėl finansinės viršutinės ribos naudojimo pagal 2 straipsnio 3 dalį.“

;

3)

I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

METINĖS FINANSINĖS VIRŠUTINĖS RIBOS

Metiniai asignavimai patvirtinami neviršijant toliau nurodytų sumų, nedarant poveikio 17 straipsnio 3 bei 3a dalims ir laikantis 73 straipsnio 2 dalies:

mln. EUR einamosiomis kainomis

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Einamosiomis kainomis

399

591

980

2 785

2 380

2 425

2 480

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES


(1)  2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528 (OL L 102, 2021 3 24, p. 14).

(2)  2023 m. kovo 13 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2023/577, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė (OL L 75, 2023 3 14, p. 23).


2023 6 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 161/68


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1305

2023 m. birželio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2013 m. gegužės 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/233/BUSP (1), kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje (EUBAM Libya);

(2)

2021 m. birželio 18 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2021/1009 (2), kuriuo iš dalies keičiami EUBAM Libya įgaliojimai ir jų terminas pratęsiamas iki 2023 m. birželio 30 d.;

(3)

atsižvelgdamas į misijos strateginės peržiūros rezultatus, Politinis ir saugumo komitetas (PSK) susitarė, kad EUBAM Libya terminas turėtų būti pratęstas dvejiems metams, iki 2025 m. birželio 30 d., ir kad šiuo laikotarpiu misija turėtų padėti stiprinti atitinkamų Libijos valdžios institucijų ir agentūrų pajėgumus valdyti Libijos sienas, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą, ir kovoti su terorizmu;

(4)

laikotarpis, kuriam numatyta Sprendimu (BUSP) 2021/1009 nustatyta orientacinė finansavimo suma, turėtų būti pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Vėliau Taryba turėtų nuspręsti dėl orientacinės sumos laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.;

(5)

Sprendimas 2013/233/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

EUBAM Libya bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2013/233/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Tikslas

EUBAM Libya padeda stiprinti atitinkamų Libijos valdžios institucijų ir agentūrų pajėgumus valdyti Libijos sienas, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą, ir kovoti su terorizmu.“

;

2)

3 straipsnio 1 ir 1a dalys pakeičiamos taip:

„1.   Siekdama įgyvendinti 2 straipsnyje išdėstytą tikslą, EUBAM Libya:

a)

remia už sienų valdymą atsakingas Libijos valdžios institucijas ir agentūras, be kita ko, sudarydama palankesnes sąlygas agentūrų vidaus, tarpagentūriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui nustatant pagrindinius integruoto sienų valdymo principus;

b)

remia Libijos valdžios institucijas ir agentūras, dalyvaujančias kovoje su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą, ir kovoje su terorizmu, laikantis tarptautinių standartų šiose srityse;

c)

sudaro palankesnes sąlygas ir padeda Libijos valdžios institucijų ir agentūrų bendradarbiavimui ir sąveikumui šiose teminėse srityse, kad padėtų joms mažinti galimas sienų valdymo spragas ar dubliavimąsi, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą, ir kovoti su terorizmu;

d)

teikia konkrečių poreikių vertinimus ir plėtoja susijusius projektus, kuriais remiama misijos operatyvinė veikla.

1a.   Vykdydama savo užduotis, EUBAM Libya teikia technines konsultacijas, vykdo pajėgumų stiprinimo veiklą operatyviniu ir techniniu lygmenimis bei vykdo projektus, atitinkamai kiekvienu konkrečiu atveju papildomus specializuotais mokymais. Be to, Libijos valdžios institucijų prašymu EUBAM Libya teikia strategines konsultacijas.“

;

3)

13 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUBAM Libya susijusioms išlaidoms padengti nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., yra 84 850 000 EUR.

Dėl orientacinės finansavimo sumos, skirtos su EUBAM Libya susijusioms išlaidoms padengti nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., sprendžia Taryba.“;

4)

16 straipsnio antras sakinys pakeičiamas taip:

„PSK ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. atlieka EUBAM Libya ir jos įgaliojimų strateginį vertinimą. Likus pakankamai laiko iki šio sprendimo galiojimo pabaigos atliekama strateginė EUBAM Libya peržiūra.

Šis sprendimas taikomas iki 2025 m. birželio 30 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2023 m. liepos 1 d.

Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES


(1)  2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya) (OL L 138, 2013 5 24, p. 15).

(2)  2021 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/1009, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya) (OL L 222, 2021 6 22, p. 18).


2023 6 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 161/70


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1306

2023 m. birželio 26 d.

kuriuo kintančioje regiono saugumo aplinkoje remiamas projektas dėl teritorijos be masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose (AR TBMNG)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2016 m. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija ir 2003 m. Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų (toliau – MNG) platinimu strategija grindžiamos įsitikinimu, kad geriausias būdas išlaikyti tarptautinę tvarką yra daugiašalis požiūris į saugumą, įskaitant nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą;

(2)

todėl Sąjungos politikoje numatyta laikytis galiojančių nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutarčių, susitarimų bei normų, juos (jas) įgyvendinti ir stiprinti jų įgyvendinimą bei visuotinimą ir bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis bei joms padėti įgyvendinti jų įsipareigojimus pagal daugiašales konvencijas ir režimus;

(3)

2008 m. liepos 13 d. įvykusio Viduržemio jūros regionui skirto Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąja deklaracija, kuria buvo sukurta Viduržemio jūros šalių sąjunga, dar kartą patvirtintas bendras tikslas siekti taikos ir saugumo regione, kaip išdėstyta 1995 m. lapkričio 27–28 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių konferencijoje patvirtintoje Barselonos deklaracijoje, inter alia, laikantis tarptautinių sutarčių ir konvencijų dėl MNG, taip pat taikant regionines tvarkas, pavyzdžiui, nustatant teritorijas be branduolinių ginklų;

(4)

2010 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (toliau – NPT) peržiūros konferencijoje buvo pabrėžta proceso, kuriuo siekiama visapusiško jos 1995 m. rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų (toliau – 1995 m. rezoliucija) įgyvendinimo, svarba. Tuo tikslu 2010 m. NPT konferencijoje pritarta praktiniams žingsniams, inter alia, tam, kad būtų apsvarstyti visi pasiūlymai, kuriais siekiama remti 1995 m. rezoliucijos įgyvendinimą, įskaitant Sąjungos pasiūlymą surengti tolesnį seminarą, susijusį su tuo, kuris buvo surengtas 2008 m. birželio mėn.;

(5)

be to, 2010 m. NPT peržiūros konferencijoje buvo pripažinta, koks svarbus vaidmuo įgyvendinant 1995 m. rezoliuciją tenka pilietinei visuomenei, ir buvo paraginta dėti visas su tuo susijusias pastangas;

(6)

savo 2018 m. gegužės 24 d. pristatytoje nusiginklavimo darbotvarkėje „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“ Jungtinių Tautų generalinis sekretorius įsipareigojo dirbti kartu su JT valstybėmis narėmis, kad būtų stiprinamos ir konsoliduojamos teritorijos be branduolinio ginklo, be kita ko, remiant tolesnį tokių teritorijų nustatymą, taip pat ir Artimuosiuose Rytuose;

(7)

Sąjunga daug kartų yra pareiškusi esanti pasirengusi prisidėti prie proceso, kuriuo Artimuosiuose Rytuose siekiama nustatyti teritoriją be MNG (toliau – AR TBMNG), remdama pasitikėjimo stiprinimo procesus – prie to ypač prisidėjo 2008 m., 2011 m. bei 2012 m. vykę Sąjungos seminarai ir praktiniai mokymai ir 2019–2023 m. Sąjungos remtas Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto (toliau – UNIDIR) vykdytas projektas dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių siekiant nustatyti tokią teritoriją – pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/938 (1);

(8)

Sąjunga nori toliau remti procesą, kuriuo siekiama nustatyti AR TBMNG, toliau remdama UNIDIR tuo tikslu vykdomą darbą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Kad būtų daroma pažanga, susijusi su Sąjungos pasiryžimu nustatyti AR TBMNG, Sąjunga remia UNIDIR projektą, kurio bendrieji tikslai yra šie:

padėti švelninti regionines MNG platinimo tendencijas;

skatinti regionines saugumo tvarkas ir ginklų kontrolę, ginklų neplatinimą ir nusiginklavimo normas bei procesus;

gilinti supratimą apie AR TBMNG ir dabartinių regioninių bei tarptautinių pokyčių sąryšį ir

skatinti veiksmingą, patikrinamą, įtraukią ir tvarią AR TBMNG.

2.   Išsamus projekto aprašymas išdėstytas priede pateiktame projekto dokumente.

2 straipsnis

1.   Už šio sprendimo įgyvendinimą yra atsakingas vyriausiasis įgaliotinis.

2.   1 straipsnio 1 dalyje nurodyto projekto techninį įgyvendinimą vykdo UNIDIR, kuris šią užduotį vykdo prižiūrint vyriausiajam įgaliotiniui. Tuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis ir UNIDIR sudaro būtinas tvarkas.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 1 dalyje nurodytam projektui įgyvendinti skiriama finansinė orientacinė suma yra 2 099 969 EUR.

2.   Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų taisyklių ir procedūrų.

3.   Komisija prižiūri, kad iš 1 dalyje nurodytos sumos finansuojamos išlaidos būtų tinkamai tvarkomos. Tuo tikslu ji ir UNIDIR sudaro susitarimą dėl įnašo. Tame susitarime nustatoma, kad UNIDIR turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.

4.   3 dalyje nurodytą susitarimą dėl įnašo Komisija stengiasi sudaryti kuo greičiau po šio sprendimo įsigaliojimo. Ji informuoja Tarybą apie sunkumus, kurie kyla to proceso metu, ir praneša apie to susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

1.   Vyriausiasis įgaliotinis Tarybai praneša apie šio sprendimo įgyvendinimą kas 12 mėnesių teikdamas aprašomąsias ataskaitas, kurias parengia UNIDIR. Taryba tų ataskaitų pagrindu iki projekto įgyvendinimo pabaigos atlieka įvertinimą.

2.   Komisija teikia informaciją apie 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto projekto įgyvendinimo finansinius aspektus.

5 straipsnis

1.   Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

2.   Šis sprendimas nustoja galioti po 36 mėnesių nuo susitarimo dėl įnašo, nurodyto 3 straipsnio 3 dalyje, sudarymo. Tačiau jis nustoja galioti po šešių mėnesių nuo jo įsigaliojimo, jeigu iki to laiko nesudaromas joks finansavimo susitarimas.

Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES


(1)  2019 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/938, kuriuo remiamas pasitikėjimo stiprinimo procesas siekiant sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose (OL L 149, 2019 6 7, p. 63).


PRIEDAS

Projektas, kuriuo kintančioje regioninėje saugumo aplinkoje remiama teritorija be masinio naikinimo ginklo Artimuosiuose Rytuose (AR TBMNG)

Artimuosiuose Rytuose vyksta pokyčiai, padėtis tampa nestabilesnė, daugėja nesaugumo šaltinių ir įsigyjama bei naudojama daugiau įprastinių ginklų, taip pat kyla susirūpinimas dėl nekonvencinių ginklų tolesnio naudojimo ir platinimo. Dėl pastarojo reiškinio ir dėl kitų pasaulinių įvykių regioninėje saugumo aplinkoje vyksta reikšmingi pokyčiai, kurie galėtų daryti ilgalaikį poveikį regioniniam ir tarptautiniam masinio naikinimo ginklų (MNG) platinimui. JT nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) siūlomu projektu bus skatinamas MNG neplatinimas, ginklų kontrolė ir nusiginklavimo normos bei tikslai Artimuosiuose Rytuose – pasitelkiant politikai aktualius tyrimus, pajėgumų stiprinimą ir dialogą bus remiama AR TBMNG iniciatyva ir regioniniam saugumui aktualūs procesai.

Kontekstas ir pagrindimas

Visame pasaulyje ginklų neplatinimo režimai išgyvena krizę. Per pastaruosius du dešimtmečius šios priemonės susilpnėjo, nes pirmenybė buvo teikiama ne ginklų neplatinimui, ginklų kontrolei ir nusiginklavimo priemonėms, o geopolitiniams interesams. Tai, kad antroje iš eilės Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) peržiūros konferencijoje nebuvo priimtas baigiamasis dokumentas, yra tik vienas pavyzdys, aiškiai parodantis, kokią krizę režimai šiuo metu išgyvena. Šiomis plačiomis geostrateginėmis aplinkybėmis Artimųjų rytų saugumo aplinkoje taip pat vyksta dideli pokyčiai. Šalyse socialiniai neramumai ar pilietinis karas lėmė nuolatinį nestabilumą, dėl kurio vyko gyventojų perkėlimas, o šis paveikė saugumą ir stabilumą kaimyniniuose regionuose. Nuolatinis nestabilumas taip pat atsiliepė regiono šalių vyriausybių gebėjimui spręsti užsienio politikos klausimus, pavyzdžiui, dalyvauti daugiašalėse ir regioninėse kovos su MNG platinimu iniciatyvose. Regione pakito aljansai ir dėl to suiro ilgalaikė regioninė galių pusiausvyra ir disbalansai. Be to, saugumo aplinką regione sukrėtė regionui nepriklausančių subjektų veiksmai, tokie kaip karinis buvimas, veikla ir parama, taip pat karinių pajėgų išvedimas.

Vidaus ir regioninio nestabilumo derinys nulėmė du lygiagrečius procesus, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių regioniniam ir pasauliniam MNG platinimui. Viena vertus, matoma, kad regione padidėjo įprastinių ir galbūt nekonvencinių ginklų įsigijimas ir naudojimas, taip pat branduolinio apsidraudimo pajėgumų įgijimas (arba grasinimas juos įgyti), ir visa tai vyksta esamų MNG pajėgumų fone. Kita vertus, regiono valstybės pademonstravo esančios labiau pasirengusios spręsti savo regionines saugumo problemas regioninių ir subregioninių derybų keliu, kaip matyti iš Abraomo susitarimų, Jemeno ugnies nutraukimo, Izraelio ir Libano jūrų sienų demarkacijos susitarimo, Irano ir Saudo Arabijos dialogo, Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų dialogo, taip pat esamų derybų pastangų Jungtinėse Tautose susitarti dėl teritorijos be masinio naikinimo ginklo Artimuosiuose Rytuose. Nors šios dvi tendencijos gali atrodyti viena kitai prieštaraujančios, kiek tai susiję su jų poveikiu MNG platinimui, jos gali ir toliau vykti lygiagrečiai (ir greičiausiai vyks).

Projekto tikslai

Siūlomu projektu bus siekiama keturių visa apimančių tikslų:

padėti švelninti regionines MNG platinimo tendencijas;

skatinti regioninius saugumo susitarimus ir ginklų kontrolę, neplatinimą, taip pat nusiginklavimo normas ir procesus;

geriau suprasti AR TBMNG ir šiuo metu regione bei tarptautiniu mastu vykstančių pokyčių tarpusavio santykį ir

skatinti veiksmingą, patikrinamą, įtraukią ir tvarią AR TBMNG.

Projekto metodas

Įgyvendinant projektą bus laikomasi holistinio požiūrio: atsižvelgiama į visus tyrimų komponentus, renkamos idėjos, rengiami nauji pasiūlymai, stiprinami gebėjimai ir palaikomas dialogas, taip pat siekiama užmegzti ryšius su įvairiais dalyviais bei auditorija ir juos įtraukti. Siūlomu projektu visa tai bus pasiekta vykdant darbą trimis kryptimis (trys rezultatų sritys) ir įgyvendinant jų susijusius rezultatus:

1 darbo kryptis: Geriau suprasti ir vertinti regioninio MNG platinimo priežastis, motyvus ir su juo susijusią riziką, kad būtų galima rasti sprendimus, kaip didinti regioninį saugumą ir skatinti MNG platinimo Artimųjų Rytų regione problemos regioninius sprendimus. Dirbant pagal 1 kryptį siekiama didinti informuotumą apie veiksnius, skatinančius MNG plitimą Artimųjų Rytų regione, ir geriau juos suprasti. Tikslas – nustatyti pagrindines MNG platinimo priežastis, įskaitant strateginius, politinius ar kitus motyvus, taip pat susijusią riziką ir pasekmes. Galutinis bendras šios darbo krypties tikslas yra identifikuoti praktinius sprendimus, kaip didinti regioninį saugumą ir užkirsti kelią MNG platinimui Artimuosiuose Rytuose. Be kita ko, būtų skatinami esami ir nauji regioniniai saugumo procesai, taip pat AR TBMNG iniciatyva, kuriais būtų uždraudžiamas MNG turėjimas, gamyba ir naudojimas regione ir skatinamos nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo pastangos. Gerinant iššūkių supratimą ir nagrinėjant galimus sprendimus pagal 1 darbo kryptį siekiama remti didesnio saugumo ir stabilumo plėtojimą Artimuosiuose Rytuose.

2 darbo kryptis: Plėtoti regioninius gebėjimus geriau suprasti problemas ir gebėti rasti sprendimus, susijusius su derybomis dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimu. Šios 2 darbo krypties tikslas – didinti Artimųjų Rytų šalių gebėjimą veiksmingai dalyvauti derybose dėl regioninių saugumo procesų apskritai ir konkrečiai dėl AR TBMNG ir juos įgyvendinti. Tai apima regioninių subjektų gebėjimo suprasti sudėtingus MNG platinimo problemos aspektus stiprinimą, taip pat jų gebėjimo rasti ir įgyvendinti praktinius sprendimus stiprinimą. Pagal šią darbo kryptį vykdoma veikla apims valdžios sektoriaus pareigūnų, ekspertų ir kitų suinteresuotųjų subjektų mokymo ir gebėjimų stiprinimo programas, taip pat tikslinės auditorijos regione plėtros rėmimą. Bendras tikslas – sukurti geriau informuotą ir aktyvesnę regioninę bendruomenę, kuri būtų geriau pasirengusi spręsti MNG platinimo problemas ir skatinti regioninį saugumą. Pagal šią darbo kryptį stiprinant regioninius gebėjimus ir gerinant problemų supratimą siekiama remti veiksmingas derybas dėl esamų ir naujų regioninių saugumo procesų, įskaitant AR TBMNG, ir jų įgyvendinimą, ir tuo pačiu skatinti kitus regioninius saugumo susitarimus ir ginklų kontrolės, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo procesus.

3 darbo kryptis: Remti veiksmingą, patikrinamą, įtraukią ir tvarią AR TBMNG. Norint užtikrinti, kad AR TBMNG būtų visapusiška, veiksminga ir patikrinama, pagal 3 darbo kryptį dėmesys taip pat sutelkiamas į techninių ir teisinių aspektų, susijusių su derybomis ir teritorijos įgyvendinimu, rėmimą. Galiausiai šios darbo krypties tikslas yra skatinti sukurti AR TBMNG, kuri būtų pasiekiama ir tvari, t. y., kad ji galėtų būti sukurta, išliktų laikui einant ir ja toliau būtų galima naudotis kaip viena iš pagrindinių regioninio saugumo stiprinimo ir MNG platinimo Artimuosiuose Rytuose prevencijos priemonių.

Projekto veikla ir numatomi rezultatai

Pagal projektą bus vykdoma veikla, rengiami renginiai ir skelbiamos ataskaitos visų keturių rūšių peržiūros veiklai pagal visas tris darbo kryptis skatinti.

1 darbo kryptis: Geriau suprasti ir vertinti regioninio MNG platinimo priežastis, motyvus ir su juo susijusią riziką, kad būtų galima rasti sprendimus, kaip didinti regioninį saugumą ir skatinti AR TBMNG kaip vieną iš MNG platinimo Artimųjų Rytų regione problemos sprendimų. Pagal šią darbo kryptį projekto metu bus:

sušauktos dvejos ar daugiau apskritojo stalo diskusijų dabartiniams regioniniams bei tarptautiniams pokyčiams ir jų poveikiui grėsmių suvokimui regione aptarti. Tam reikės suburti ekspertus, valdžios sektoriaus pareigūnus ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kad jie pasikeistų nuomonėmis ir perspektyvomis dėl regioninių saugumo iššūkių ir aptartų, kokiais būdais galima stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir stabilumą;

vykdomi tyrimai, kad būtų nustatytas grėsmių suvokimas regione, bus atlikta ginklų kontrolės, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo, taip pat regioninio saugumo užtikrinimo priemonių rinkinio peržiūra ir nustatyta, kaip regioniniai saugumo procesai, taip pat AR TBMNG, gali padėti spręsti šias problemas. Šie tyrimai apims išsamią MNG platinimą regione skatinančių veiksnių analizę, taip pat esamų regioninių saugumo procesų ir mechanizmų privalumus ir trūkumus;

paskelbtas dokumentas, kuriame bus apibendrinti tyrimų rezultatai ir nustatyta, kaip galima švelninti su MNG platinimu regione susijusias priežastis, motyvus ir riziką. Šiame dokumente bus pateiktos išvados dėl politikos, kaip stiprinti regioninius saugumo procesus ir skatinti AR TBMNG, kuri yra viena iš pagrindinių MNG plitimo Artimuosiuose Rytuose prevencijos priemonių.

Šiomis pastangomis – rengiant apskritojo stalo diskusijas, vykdant tyrimus ir paskelbiant dokumentą – siekiama geriau suprasti grėsmių suvokimą regione ir rasti praktinių sprendimų, kaip didinti regioninį saugumą ir užkirsti kelią MNG platinimui Artimuosiuose Rytuose.

2 darbo kryptis: Plėtoti regioninius gebėjimus geriau suprasti problemas ir gebėti rasti sprendimus, susijusius su derybomis dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimu. Pagal šią darbo kryptį projekto metu bus:

kuriami asmenų ir institucijų, dirbančių regioninio saugumo srityje ir jį skatinančių, be kita ko, kuriant AR TBMNG, tinklai, kad būtų gerinamas šių klausimų supratimas, siekiant, kad jie galėtų padėti formuoti savo nacionalinę politiką ir dalyvauti esamose ir būsimose diskusijose. Tam reikės kurti partnerystes su esamomis organizacijomis ir iniciatyvomis, taip pat remti naujų tinklų ir aljansų, skirtų AR TBMNG skatinti, kūrimą. Tikslas – nustatyti, stiprinti ir integruoti esamas pastangas skatinti AR TBMNG ir kuo labiau padidinti jos poveikį regiono saugumui;

surengti bent du regiono pareigūnams ir ekspertams skirti gebėjimų stiprinimo praktiniai seminarai, kad būtų gerinamas su regioniniu saugumu, MNG platinimu ir pastangomis spręsti šiuos klausimus, įskaitant derybas dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimą, susijusių dalykų supratimas. Šiuose praktiniuose seminaruose dalyviams bus suteikta mokymo ir švietimo galimybių gilinti savo žinias ir plėsti gebėjimus, taip pat rengti praktinius derybų ir įgyvendinimo sprendimus;

palaikomos ir tobulinamos UNIDIR svetainėje esančios AR TBMNG internetinės priemonės. Tai apims esamų išteklių ir medžiagos atnaujinimą, taip pat naujų internetinių priemonių ir išteklių AR TBMNG skatinimui ir įgyvendinimui remti kūrimą;

bent trys leidiniai išversti į regiono kalbas. Tai padės plėtoti terminiją vietos kalbomis ir atitinkamai esamų ir būsimų regiono ekspertų supratimą, padidins regiono auditorijos turimą prieigą prie su AR TBMNG susijusios informacijos bei išteklių ir pagerins jos matomumą bei supratimą regione.

Šiomis pastangomis – kuriant tinklus, organizuojant gebėjimų stiprinimo praktinius seminarus, palaikant ir stiprinant internetines priemones ir verčiant leidinius – siekiama skatinti regionines saugumo srities pastangas ir AR TBMNG, taip pat didinti regioninius gebėjimus veiksmingai dalyvauti dėl jų derantis ir jas įgyvendinant.

3 darbo kryptis: skatinti veiksmingą, patikrinamą, įtraukią ir tvarią AR TBMNG.

Paskelbti bent tris politikos dokumentus, kuriuose nagrinėjami derybose dėl AR TBMNG ir (arba) ją įgyvendinant iššūkių keliantys klausimai. Šiuose dokumentuose bus nagrinėjami įvairūs su regioniniu saugumu, nusiginklavimu ir ginklų neplatinimu susiję klausimai ir nurodomas šių problemų sprendimo poveikis bei galimi būdai. Juose bus pateikta išsami ir informacija pagrįsta pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduriama AR TBMNG srityje, analizė ir jais bus prisidedama prie sėkmingų derybų dėl šios teritorijos ir jos įgyvendinimo.

Surengti bent du viešus renginius, kuriuose būtų aptarti deryboms dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimui aktualūs klausimai. Šiuose renginiuose dalyvaus ekspertai, valdžios sektoriaus pareigūnai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, kurie aptars su AR TBMNG susijusius iššūkius bei galimybes ir pasikeis nuomonėmis apie juos.

Rengti informacinius susitikimus ir teikti paramą jau dedamoms pastangoms AR TBMNG srityje, susijusioms su jos įgyvendinimu ir kitais regioniniais saugumo procesais. Tai apims paramos ir konsultacijų atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams teikimą.

Šiomis pastangomis – skelbiant politikos dokumentus, rengiant viešus renginius ir rengiant informacinius susitikimus bei teikiant paramą – siekiama prisidėti prie derybų dėl AR TBMNG ir jos įgyvendinimo, taip pat spręsti pagrindines problemas, kurių gali kilti šių procesų metu.

Numatoma auditorija

Siūlomu projektu bus prisidedama prie ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo pastangų tiek regione, tiek tarptautiniu mastu. Numatoma auditorija apima tris iš dalies sutampančias grupes:

regiono politikos formuotojus ir diplomatus, dirbančius sprendžiant ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo, taip pat regioninius saugumo klausimus. Ši grupė taip pat apima regiono pareigūnus ir ekspertus, taip pat asmenis, dirbančius regioniniuose ir daugiašaliuose forumuose, įskaitant NPT, CWC, BWC peržiūros konferencijas ir AR TBMNG konferenciją. Ypač daug dėmesio bus skiriama mažiau atstovaujamų grupių, pavyzdžiui, jaunų regiono politikos formuotojų, ekspertų, moterų ir mokslininkų, kurie dažnai diskusijose nedalyvauja, įtraukimui;

tarptautinės saugumo politikos formuotojus, diplomatus ir tyrėjus, ypač tuos, kurie daugiausia dėmesio skiria ginklų kontrolei, nusiginklavimui ir branduolinio, cheminio ir biologinio ginklo ir jų siuntimo į taikinį sistemų neplatinimui Artimuosiuose Rytuose, taip pat AR TBMNG ir regioniniam saugumui arba besiformuojančioms technologijoms;

Artimųjų Rytų mokslininkus ir specialistus, kurie siekia sekti ir suprasti sparčiai kintančią regiono, jo valstybių narių ir gyventojų dinamiką, kintančių aljansų ir pajėgumų poveikį regiono saugumui ir dabartinių ir būsimų įtampos, konfliktų ir platinimo šaltinių prevencijos ir švelninimo perspektyvoms.

Projekto laikotarpis

Numatoma, kad šis projektas bus pradėtas vykdyti 2023 m. liepos viduryje ir truks 36 mėnesius. Numatoma, kad jis bus užbaigtas 2026 m. liepos mėn. Galutinės projekto aprašomosios ir finansinės ataskaitos bus parengtos ne vėliau kaip 2026 m. pabaigoje.

Projekto valdymas ir priežiūra

Šis projektas bus vykdomas remiant Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų institutui (UNIDIR). UNIDIR yra savarankiška Jungtinių Tautų sistemos institucija, įsteigta 1980 m. siekiant vykdyti nepriklausomus tyrimus nusiginklavimo ir susijusių problemų srityje, visų pirma tarptautinio saugumo klausimais. Jis yra Ženevoje, turi pasaulinę reputaciją ir ilgametę patirtį MNG klausimais, įskaitant reikšmingą institucinę atmintį ir nusiginklavimo procesų archyvą, be kita ko, apie NPT ir teritorijas be branduolinio ginklo visame pasaulyje, ir yra išleidęs daug leidinių, kurie visi yra viešai ir nemokamai prieinami internete.

Svarbi UNIDIR funkcijų dalis – šaukti ir palengvinti neformalų įvairių ekspertų dialogą nusiginklavimo klausimais, apimančiam temas nuo MNG klausimų iki naujų ir besiformuojančių ginklų technologijų. Todėl UNIDIR turi platų tinklą, kuriuo gali remtis, ir patirties rengiant susitikimus Ženevoje ir kitur, taip pat rengiant suvestines ataskaitas ir vykdant tolesnius veiksmus.

UNIDIR valdo Globėjų taryba, kuri taip pat veikia kaip Nusiginklavimo reikalų patariamoji taryba, kuriai atskaitingas UNIDIR direktorius. Globėjų taryboje susiburia įvairūs ekspertai iš viso pasaulio, kurie visi veikia savo vardu ir susitinka du kartus per metus, kad peržiūrėtų UNIDIR materialinę ir finansinę veiklą. Globėjų taryba kasmet teikia savo darbo ataskaitas JT generaliniam sekretoriui. UNIDIR direktorius yra atsakingas už UNIDIR veiklos organizavimą, vadovavimą jam ir administravimą, įskaitant esminius jo tyrimų rezultatus ir finansinius bei administracinius procesus.

UNIDIR yra savarankiška organizacija, tačiau jam taikomos JT finansinės taisyklės ir reglamentai, o jo finansų auditą atlieka JT auditorių taryba. Visos projektų lėšos administruojamos ir valdomos pagal Umoja, o jų peržiūra atliekama kas ketvirtį. UNIDIR bent kartą per metus, o kai kuriais atvejais – kas ketvirtį teikia atitinkamiems paramos teikėjams ataskaitas apie pažangą, padarytą vykdant atskirus projektus, ir apie jų lėšas, atsižvelgdamas į atskirų paramos teikėjų reikalavimus.


2023 6 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 161/77


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2023/1307

2023 m. birželio 26 d.

dėl šalių į Europos plėtros fondą mokėtinų finansinių įnašų antrosios 2023 m. įnašo dalies

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių Vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį kartu su 14 straipsnio 3 dalimi,

atsižvelgdama į 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui (EPF) taikomo finansinio reglamento, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2015/323 (2), ypač į jo 19 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) 2018/1877 46 straipsnį Europos investicijų bankas (EIB) turi pateikti Komisijai atnaujintas jo valdomų priemonių įsipareigojimų ir mokėjimų sąmatas;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2018/1877 19 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką iki 2023 m. birželio 15 d. Komisija pateikia pasiūlymą, kuriame nurodoma antrosios 2023 m. įnašo dalies suma;

(3)

Reglamento (ES) 2018/1877 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kvietimuose sumokėti įnašus pirmiausia turi būti panaudojamos sumos, nustatytos ankstesniems Europos plėtros fondams (toliau – EPF). Todėl pagal Reglamentą (ES) 2018/1877 turėtų būti teikiamas kvietimas skirti lėšų EIB ir Komisijai;

(4)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – susitarimas dėl išstojimo) 152 straipsnyje nustatyta, kad Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) turi likti EPF šalimi iki 11-ojo EPF ir visų ankstesnių neužbaigtų EPF veiklos pabaigos. Tačiau pagal Susitarimo dėl išstojimo 153 straipsnį Jungtinei Karalystei tenkanti 11-ojo ar ankstesnių EPF projektams nepaskirtų lėšų dalis negali būti pakartotinai naudojama, jei tos lėšos nepaskirtos iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(5)

Tarybos sprendime (ES) 2022/2242 (3) nustatyta, kad fondo šalių mokėtinų 2023 m. EPF įnašų metinė suma yra 1 800 000 000 EUR (Komisijai) ir 300 000 000 EUR (EIB);

(6)

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti nustatytas priemones, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šalių mokėtinų 2023 m. EPF įnašų antrosios dalies suma yra 750 000 000 EUR. 650 000 000 EUR skiriama Komisijai, o 100 000 000 EUR – EIB.

2 straipsnis

Kiekvienos EPF šalies Komisijai ir EIB mokėtinos EPF antrosios 2023 m. įnašų dalys pateikiamos priede.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Liuksemburge 2023 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES


(1)  OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(2)  OL L 307, 2018 12 3, p. 1.

(3)  2022 m. lapkričio 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/2242 dėl šalių finansinių įnašų, mokėtinų Europos plėtros fondui finansuoti, kuriuo nustatoma 2024 m. viršutinė riba, metinė 2023 m. suma, pirmosios 2023 m. įnašo dalies suma ir pateikiama preliminari neprivaloma tikėtinų metinių 2025 m. ir 2026 m. įnašų sumų prognozė (OL L 294, 2022 11 15, p. 17).


PRIEDAS

Antroji 2023 m. EPF įnašo dalis (EUR), mokėtina Komisijai ir EIB

VALSTYBĖS NARĖS IR JK

11-ojo EPF paskirstymo schema (proc.)

2-oji 2023 m. įnašo dalis (EUR)

Iš viso

Komisija

EIB

11-asis EPF

11-asis EPF

BELGIJA

3,24927

21 120 255

3 249 270

24 369 525

BULGARIJA

0,21853

1 420 445

218 530

1 638 975

ČEKIJA

0,79745

5 183 425

797 450

5 980 875

DANIJA

1,98045

12 872 925

1 980 450

14 853 375

VOKIETIJA

20,57980

133 768 700

20 579 800

154 348 500

ESTIJA

0,08635

561 275

86 350

647 625

AIRIJA

0,94006

6 110 390

940 060

7 050 450

GRAIKIJA

1,50735

9 797 775

1 507 350

11 305 125

ISPANIJA

7,93248

51 561 120

7 932 480

59 493 600

PRANCŪZIJA

17,81269

115 782 485

17 812 690

133 595 175

KROATIJA

0,22518

1 463 670

225 180

1 688 850

ITALIJA

12,53009

81 445 585

12 530 090

93 975 675

KIPRAS

0,11162

725 530

111 620

837 150

LATVIJA

0,11612

754 780

116 120

870 900

LIETUVA

0,18077

1 175 005

180 770

1 355 775

LIUKSEMBURGAS

0,25509

1 658 085

255 090

1 913 175

VENGRIJA

0,61456

3 994 640

614 560

4 609 200

MALTA

0,03801

247 065

38 010

285 075

NYDERLANDAI

4,77678

31 049 070

4 776 780

35 825 850

AUSTRIJA

2,39757

15 584 205

2 397 570

17 981 775

LENKIJA

2,00734

13 047 710

2 007 340

15 055 050

PORTUGALIJA

1,19679

7 779 135

1 196 790

8 975 925

RUMUNIJA

0,71815

4 667 975

718 150

5 386 125

SLOVĖNIJA

0,22452

1 459 380

224 520

1 683 900

SLOVAKIJA

0,37616

2 445 040

376 160

2 821 200

SUOMIJA

1,50909

9 809 085

1 509 090

11 318 175

ŠVEDIJA

2,93911

19 104 215

2 939 110

22 043 325

JUNGTINĖ KARALYSTĖ (*1)

14,67862

95 411 030  (*1)

14 678 620

110 089 650  (*1)

ES 27 IR JK, IŠ VISO

100,00

650 000 000

100 000 000

750 000 000


(*1)  Pagal Susitarimo dėl išstojimo 153 straipsnį Jungtinė Karalystė 2023 m. kovo mėn. oficialiai paprašė Komisijos 2023 m. grąžintiną likusią jos 10-ojo ir 11-ojo EPF rezervų dalį panaudoti kaip 2023 m. Jungtinės Karalystės likusį įnašą į EPF (2-oji ir 3-ioji dalys, t. y. iš viso 154,12 mln. EUR). Tas išlyginimas bus nustatytas atitinkamuose mokėjimo nurodymuose.