(1)

Po antidempingo tyrimo (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (2) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatė galutinį antidempingo muitą. Po antisubsidijų tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (3) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatė galutinius kompensacinius muitus.

(2)

Po ex officio dalinės tarpinės kompensacinių priemonių peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1354/2008 (4) iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1628/2004 ir Reglamentą (EB) Nr. 1629/2004.

(3)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros, atliktos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1186/2010 (5) išplėtė antidempingo priemonių taikymą. Po kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1185/2010 (6) išplėtė kompensacinių priemonių taikymą.

(4)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros, atliktos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Europos Komisija (toliau – Komisija) Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/422 (7) išplėtė antidempingo priemonių taikymą. Po kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/421 (8) išplėtė kompensacinių priemonių taikymą.

(5)

Šiuo metu galiojančios antidempingo priemonės – 9,4 % ir 0 % muito normos, taikomos iš atskirai įvardytų eksportuotojų importuojamam produktui, ir 8,5 % muito norma iš visų kitų Indijos bendrovių importuojamam produktui.

(6)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (9), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Prašymą atlikti peržiūrą 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė Sąjungos gamintojai, kurie pagamina apie 90 % visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje (toliau – pareiškėjai). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o (arba) Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(8)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. kovo 9 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (10) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl tam tikrų importuojamų Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės grafito elektrodų sistemų.

(9)

2022 m. kovo 9 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (11) Komisija inicijavo galiojančių galutinių antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (ES) 2016/1037 (12) 18 straipsnį.

(10)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Indijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(12)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimis Sąjungoje. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 61 % visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto gamybos apimties ir 64 % apskaičiuotos pardavimo apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Komisija jokių pastabų negavo. Atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(15)

kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jeigu būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Apie save nepranešė nė vienas importuotojas.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Indijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Komisija laiku gavo dviejų Indijos grafito elektrodų sistemų gamintojų – „HEG Limited“ ir „Graphite India Limited“ – atrankos atsakymus, todėl atranka nebuvo būtina. Komisija nusprendė ištirti du prašytą informaciją pateikusius eksportuojančius gamintojus.

(18)

Inicijavus tyrimą, klausimynai pateikti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (13).

(19)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai. Nė vienas eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymo. Tyrimo metu klausimyno atsakymų nepateikė ir apie save nepranešė nė vienas naudotojas.

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti Indijos Vyriausybės patalpose, taip pat šių bendrovių patalpose:

(21)

Peržiūrimasis produktas – grafito elektrodai, naudojami elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektrinė varža yra 6,0 μ.Ω.m arba mažesnė, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, importuojami kartu arba atskirai, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 ir ex 8545 90 90 (TARIC kodai 8545110010 ir 8545909010) (toliau – peržiūrimasis produktas arba GES).

(22)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(23)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui Indijos vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(25)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo nagrinėjama, ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas tęstųsi ar pasikartotų.

(26)

Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas eksportuojantis gamintojas nepateikė klausimyno atsakymo. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisijos analizė turėjo būti atlikta remiantis turimais faktais.

(27)

Indijos valdžios institucijoms buvo tinkamai pranešta, kad dėl Indijos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(28)

Todėl 3 ir 4 skirsniuose pateiktos išvados pagrįstos turimais faktais. Šiuo tikslu naudotasi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, Eurostato ir „Global Trade Atlas“ (14) (toliau – GTA) duomenų bazėse esančiais statistiniais duomenimis, taip pat kitais viešai prieinamais šaltiniais.

(29)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį.

(30)

Normalioji vertė buvo pagrįsta pareiškėjų – „Mordor Intelligence“ (15) ir „Valuates Reports“ (16) – pateiktais duomenimis. Iš abiejų šaltinių matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu GES vidutinė vidaus rinkos kaina Indijoje buvo 3 788 EUR už toną (gamintojo kaina EXW sąlygomis). Ši kaina buvo sutikrinta ir atitiko skaičiavimus, atliktus remiantis „SteelMint.com“ (17) tuo pačiu laikotarpiu viešai pateikiamomis kainų diagramomis, kuriose nurodyta vidutinė 3 630 EUR už toną kaina.

(31)

3 788 EUR už toną normaliąją vertę Komisija nustatė pagal pareiškėjų pateiktų dviejų šaltinių vidutinę kainą.

(32)

Kadangi Indijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis pagal Eurostato duomenis gautomis CIF kainomis, pakoreguotomis pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Kaip nurodyta 44 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Indijos apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo reikšminga, todėl kainos laikytos tipiškomis. 2 747 EUR už toną CIF kaina (18) buvo pakoreguota atsižvelgiant į jūrų frachto ir draudimo sąnaudas, vidaus transporto išlaidas Indijoje ir tvarkymą ES muitinėse; nustatyta kaina EXW sąlygomis – 2 558 EUR už toną. Koregavimai buvo pagrįsti EBPO duomenimis (19) ir prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(33)

Komisija normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis, kaip nurodyta pirmiau.

(34)

Tuo remiantis Indijos vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 44,7 %. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(35)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(36)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Indijos į Sąjungos rinką ir toliau buvo importuojama labai žemomis dempingo kainomis, o importo apimtys ir rinkos dalys išliko tokios pačios, kaip ir per paskutinius du peržiūros tyrimus. Be to, iš 107–115 konstatuojamosiose dalyse aprašytos Indijos gamybos apimties ir nepanaudotų pajėgumų, eksporto iš Indijos į kitų trečiųjų šalių rinkas apimties ir kainų, kitose trečiosiose šalyse galiojančių priemonių ir Sąjungos rinkos patrauklumo analizės taip pat matyti, kad tikėtina, jog, jeigu būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, dėl eksporto dempingo kaina ir taip didelė iš Indijos importuojamų produktų dalis Sąjungos rinkoje dar labiau padidėtų). Todėl padaryta išvada, kad tikėtina, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(37)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino septyni Sąjungos gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(38)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 219 330 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimynų atsakymais ir duomenimis, kuriuos pateikė neatrinkti gamintojai ir pareiškėjai (20). Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 61 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(39)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi pačios Sąjungos pramonės produktų, skirtų Sąjungos rinkai, pardavimo apimtimis ir importo apimtimis remiantis Eurostato statistikos duomenimis.

(40)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)  (21)

(41)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos GES suvartojimas sumažėjo 10 %. 2018 m. užfiksuotas didelis suvartojimas, kurį lėmė didelė ES plieno pramonės, atsigaunančios po plieno krizės, paklausa. Be to, staiga padidėjus GES kainoms, plieno gamintojai, tikėdamiesi, kad įvyks dar vienas padidėjimas, sukaupė GES atsargas.

(42)

2019 m. plieno gamyba lanko krosnyse buvo itin nedidelė, palyginti su 2018 m. (EUROFER duomenimis sumažėjo 6,6 %). Todėl GES paklausa sumažėjo. Kadangi GES kaina gerokai sumažėjo, laikyta, kad kaupti atsargas galutinės grandies pramonės sektoriams nebereikėjo, nes naudotojai nebebuvo susirūpinę dėl tolesnio kainų didėjimo. Todėl plieno gamintojai pradėjo mažinti savo GES atsargas. Be to, prasidėjus COVID-19 protrūkiui paklausa toliau mažėjo, tačiau šį kartą laikinai, tik 2020 m.

(43)

Kaip minėta 39 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė importo iš Indijos apimtį remdamasi Eurostato statistika. Rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje.

(44)

Importo iš Indijos raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(45)

Sumažėjus ES suvartojimui, 2019 ir 2020 m. peržiūrimojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis padidėjo nuo 5 802 tonų 2018 m. iki 6 540 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 13 %. GES importas iš Indijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 16 % viso GES importo į Sąjungą, o tai atitinka 5 % rinkos dalį.

(46)

Apskritai importas iš Indijos ir jo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Nepaisant sumažėjusio Sąjungos suvartojimo, importo dempingo kaina iš Indijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau didėjo (13 %), o Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo.

(47)

Importo iš Indijos vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(48)

Vidutinė GES importo iš Indijos kaina (22) nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 80 % – nuo 13 756 EUR už toną 2018 m. iki 2 747 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(49)

Dėl didelės pasaulinės GES paklausos Indijos kainos pirmoje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje buvo didesnės už Sąjungos pramonės kainas, tačiau 2018–2020 m. jos sumažėjo 60 % ir 2020 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nuolat mažesnės už Sąjungos kainas.

(50)

Atsižvelgdama į tai, kad Indijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatė palyginusi:

(51)

Gautas 33,2 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas. Šios kainos taip pat buvo laikomos pagrįstu galimo kainų lygio rodikliu tuo atveju, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(52)

Atskleidus faktus Indijos Vyriausybė teigė, kad Komisijos apskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo skirtumas nėra tipiškas, nes jis nėra grindžiamas faktinėmis rinkos kainomis Sąjungoje. Indijos Vyriausybės nuomone, dėl to, kad bendrovė „GrafTech Iberica“ pardavimą vykdė pagal ilgalaikes sutartis, pardavimo kaina buvo dirbtinai padidinta ir neatspindi GES rinkos kainos Sąjungoje.

(53)

Komisija nesutinka su šiuo vertinimu. Ilgalaikės sutartys nėra neįprasta komercinė praktika ar verslo sprendimas. Pagal tokią sutartį klientas sutinka užtikrinti tam tikrą kainų lygį mainais už tiekimo saugumą. Atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikės sutartys buvo naudojamos prekiaujant atitinkamoje rinkoje, tai, kad jas naudojo atrinktas gamintojas, nereiškia, kad imtis nebuvo reprezentatyvi. Be to, ilgalaikės sutartys buvo naudojamos tik dalies bendrovės „GrafTech“ pardavimo atveju, o kiti du atrinkti Sąjungos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašių ilgalaikių pardavimo sutarčių nebuvo sudarę. Todėl, Komisijos nuomone, nors bendrovė „GrafTech Iberica“ naudojo ilgalaikes sutartis kaip tipiškas priemones tam tikroje rinkos dalyje, apskritai jos neturėjo didelio poveikio priverstinio kainų mažinimo skaičiavimui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(54)

Peržiūrimasis produktas daugiausia buvo importuojamas iš šių trečiųjų šalių: Kinijos, Meksikos ir Rusijos.

(55)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir kainų tendencijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Indiją

(56)

Nagrinėtas importo iš kitų trečiųjų šalių poveikis, nes per PTL jis sudarė apie 84 % viso GES importo į Sąjungą. Nepaisant mažėjančio suvartojimo, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo 19 % – nuo beveik 29 000 tonų 2018 m. iki maždaug 35 000 tonų per PTL.

(57)

Importas iš trečiųjų šalių 2019 ir 2020 m. iš dalies atitiko suvartojimo sumažėjimą, tačiau jis greitai atsigavo ir per PTL pasiekė aukščiausią lygį, t. y. padidėjo 19 %, palyginti su 2018 m. Vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina atitiko pasaulinę tendenciją – nuo 2018 m. iki PTL ji sumažėjo 72 %.

(58)

Didžiąją šio importo dalį (76 %) per PTL sudarė importas iš Kinijos. Importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Indiją, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 22 %. GES importo iš Indijos apimtis padidėjo nuo 5 800 tonų 2018 m. iki 6 500 tonų per PTL, importo iš Kinijos – nuo 22 054 tonų 2018 m. iki 26 065 tonų per PTL, o rinkos dalis padidėjo atitinkamai 25 % ir 31 %.

(59)

Per tą patį laikotarpį importo iš Kinijos kainos buvo mažesnės nei Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainos (išskyrus 2018 m.).

(60)

Be to, nuo 2022 m. balandžio 7 d. (23) Komisija nustatė antidempingo muitą iš Kinijos importuojamoms GES (jis siekė nuo 23 % iki 74,9 %) (24).

(61)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(62)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(63)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi atrinktų gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, taip pat neatrinktų gamintojų ir pareiškėjų pateiktais makroekonominiais duomenimis, sutikrintais su prašyme atlikti peržiūrą pateiktas duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(64)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(65)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(66)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(67)

Sumažėjus suvartojimui, 2018–2020 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 34 %, o per PTL iš dalies atsigavo, tačiau išliko mažesnė nei 2018 m. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 13 %.

(68)

Gamybos apimtis sumažėjo dėl sumažėjusio suvartojimo ir sumažėjusio Sąjungos pramonės pardavimo kiekio, kaip paaiškinta 70 konstatuojamojoje dalyje.

(69)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(70)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 18 %. Ji nuolat mažėjo iki 2020 m. (38 %), o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsigavo tik iš dalies. Tačiau šis padidėjimas neatitiko panašios Sąjungos suvartojimo tendencijos, dėl kurio Sąjungos pramonės rinkos dalis apskritai sumažėjo nuo 77 % 2018 m. iki 70 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (–9 %), o importo iš Indijos rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 25 %.

(71)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu GES suvartojimas ES sumažėjo 10 %. Šis 15 000 tonų suvartojimo sumažėjimas paveikė tik Sąjungos pramonę, kuri prarado 21 000 tonų pardavimo. Per tą patį laikotarpį importo dempingo kaina iš Indijos, Kinijos ir kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau didėjo – atitinkamai 13 %, 18 % ir 19 %.

(72)

Kaip paaiškinta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 21 000 tonų, o importas padidėjo daugiau nei 6 200 tonų. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado 9 % rinkos dalies. Taigi nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo.

(73)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(74)

Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabilus (per nagrinėjamąjį laikotarpį jis sumažėjo 2 %). Todėl, atsižvelgiant į 5.4.2.1 skirsnyje paaiškintą gamybos sumažėjimą, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo našumas (tonomis), per tą patį laikotarpį sumažėjo 11 %.

(75)

34 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indija toliau vykdė dempingą. Komisija taip pat padarė išvadą, kad labai tikėtina, kad Indijos vykdomas dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(76)

Nepaisant nuo 2009 m. galiojančių antidempingo priemonių, Sąjungos pramonė prarado didelę pardavimo apimtį, o tai rodo nagrinėjamuoju laikotarpiu 9 procentiniais punktais sumažėjusi rinkos dalis. Taigi, nenustatyta, kad Sąjungos pramonė būtų visiškai atsigavusi nuo buvusio dempingo, ir ji tebėra labai pažeidžiama dėl importo į Sąjungos rinką dempingo kaina žalingo poveikio..

(77)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(78)

Pardavimo kainos 2018–2019 m. padidėjo 13 %, o 2020 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo ir buvo 45 % mažesnės nei 2018 m.

(79)

Gamybos sąnaudos padidėjo, 2020 m. jos buvo didžiausios, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pradėjo mažėti. Šią tendenciją lėmė gerokai padidėjusi pagrindinės žaliavos, t. y. adatinio kokso, kaina. Adatinio kokso kaina dėl padidėjusios paklausos, kurią lėmė ličio jonų baterijų pramonė, nuolat ir smarkiai didėjo iki 2019 m. ir pradėjo mažėti tik nuo 2020 m.

(80)

Atsižvelgdama į Sąjungos pramonės pardavimo kainas, Komisija pažymėjo, kad dalis Sąjungos produkcijos (visų pirma gaminamos bendrovių „GrafTech Iberica“ ir „GrafTech France“), kuri sudaro apie 50 % viso Sąjungos pardavimo ir gamybos, tam tikru mastu buvo laikinai apsaugota nuo tiesioginės konkurencijos rinkoje, o kita dalis (kiti du atrinkti Sąjungos gamintojai) patyrė tiesioginį importo iš Indijos dempingo kaina poveikį.

(81)

Tokia padėtis susidarė dėl ilgalaikių sutarčių, apimančių GES, įsigytų iš bendrovės „GrafTech Iberica“, pardavimą. Šios ilgalaikės sutartys buvo sudarytos po neįprastai didelių kainų laikotarpio 2017–2018 m. Šios sutartys yra „imk arba mokėk“ pirkimo sutartys, pagal kurias bendrovė „GrafTech“ garantavo tam tikrą prekių kiekį nustatytomis kainomis, o pirkėjas įsipareigojo pirkti sutartą kiekį už iš anksto nustatytą fiksuotą kainą, laikydamasis įvairių sutartinių teisių ir prievolių. Šios sutartys sudarytos trejiems–penkeriems metams. Paaiškėjo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „GrafTech Iberica“ pagal šias ilgalaikes sutartis pardavė labai didelį produktų kiekį. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad kurie nors kiti Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų sudarę panašias ilgalaikes sutartys. Atsižvelgdama į ribotą ilgalaikių sutarčių trukmę Komisija pažymėjo, kad sutarčių poveikis yra laikinas.

(82)

Šių ilgalaikių sutarčių priežastis – didelio kainų svyravimo laikotarpis 2017–2018 m., kuris tęsėsi iki 2019 m. Tais metais grafito elektrodų kainos pasaulyje gerokai padidėjo. Taip atsitiko dėl daugelio veiksnių, įskaitant padidėjusią paklausą visame pasaulyje. Pagrindinė Sąjungos pramonės nurodyto paklausos padidėjimo priežastis buvo ta, kad visame pasaulyje plieno pramonės aukštakrosnės buvo pakeistos elektrinėmis lankinėmis krosnimis, kuriose naudojami grafito elektrodai. Be to, kaip paaiškinta 79 konstatuojamojoje dalyje, dėl naujos konkurencijos dėl adatinio kokso (pagrindinės žaliavos, naudojamos grafito elektrodams gaminti) su ličio jonų baterijų pramone padidėjo žaliavų sąnaudos, o tai prisidėjo prie kainų svyravimo. Siekiant išspręsti šį kainų svyravimo klausimą, ilgalaikės sutartys dėl bendrovės „GrafTech Iberica“ parduodamų produktų buvo sudaromos laikotarpiui nuo trejų iki penkerių metų. Buvo siekiama užtikrinti stabilesnes kainas mainais už stabilų tiekimą, kurio reikalavo klientai.

(83)

Todėl dėl tebegaliojančių ilgalaikių sutarčių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „GrafTech Iberica“ pardavimo kainos galėjo būti stabilios ([25–50] % už vidutinę vieneto pardavimo kainą Sąjungoje aukštesnės kainos), nepaisant bendro kainų sumažėjimo, nuo kurio likusi Sąjungos pramonė tokiomis ilgalaikėmis sutartimis nebuvo apsaugota. Remdamasi turima informacija, kaip antai bendrovės „GrafTech Iberica“ peržiūrimojo produkto, dėl kurio nesudarytos ilgalaikės sutartys, pardavimo apimtimi ir kitų dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimu, Komisija apskaičiavo, kad vidutinė kaina rinkoje, kurioje ilgalaikių sutarčių sąlygos netaikomos, buvo maždaug [25–50] % mažesnė už vidutinę vieneto pardavimo kainą visoje Sąjungos rinkoje. Todėl vidutinė Sąjungos pardavimo kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tiksliai neatspindi konkurencinės kainų padėties Sąjungos rinkoje, kuriai didelį poveikį darė importas mažomis dempingo kainomis iš Indijos ir Kinijos.

(84)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(85)

Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo. Apskritai vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 5 %. Šiai tendencijai daugiausia įtakos turėjo nedidelis užimtumo rodiklių sumažėjimas, kaip paaiškinta 74 konstatuojamojoje dalyje.

(86)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(87)

Šiame sektoriuje atsargos negali būti laikomos tinkamu žalos rodikliu, nes gamyba ir pardavimas daugiausia grindžiami užsakymais ir atitinkamai gamintojai paprastai nekaupia daug atsargų. Todėl atsargų pokyčių tendencijos pateikiamos tik informacijai.

(88)

Apskritai atsargoms įtakos turėjo mažėjančios Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo tendencijos. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, 2019 ir 2020 m. labai padidėjo (atitinkamai 54 % ir 78 %), o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš dalies sumažėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargų kiekis tonomis padidėjo 25 %.

(89)

Tačiau išnagrinėjus dviejų Sąjungos gamintojų, kurie nebuvo sudarę ilgalaikių sutarčių, duomenis, nustatyta, kad per tą patį laikotarpį jų atsargos padidėjo [35–45] %.

(90)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(91)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(92)

Po 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyto ankstesnio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo, kai buvo nustatytos antidempingo priemonės, Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo, o jos pelno dydis dėl 5.4.3.1 skirsnyje minėto kainų padidėjimo 2018 m. pasiekė 75 %. Tačiau vėliau padėtis pablogėjo, o nuo 2018 m. pelno dydis sumažėjo ir 2020 m. siekė tik 2 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš dalies atsigavo (31 %), o tai atitinka 58 % sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(93)

Šios mažėjimo tendencijos priežastis – didelis Sąjungos suvartojimo ir pardavimo apimties sumažėjimas, kurį Sąjungos pramonė patyrė dėl importo dempingo kaina iš Indijos ir Kinijos, dėl kurio Sąjungoje buvo daromas didelis spaudimas kainoms ir dėl jo buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, o Sąjungos pramonės dalis, kuri nebuvo apsaugota ilgalaikėmis sutartimis, buvo priversta mažinti kainas, kaip paaiškinta 83 konstatuojamojoje dalyje.

(94)

Kaip minėta pirmiau, vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų, bendrovė „GrafTech Iberica“, didžiąją dalį savo produktų pardavinėjo pagal ilgalaikes sutartis. Todėl ši bendrovė galėjo pardavinėti produktus stabiliomis kainomis ir per PTL (iki ilgalaikių sutarčių galiojimo pabaigos; didelė jų dalis nustojo galioti 2021 m. pabaigoje, kita dalis – iki 2022 m. pabaigos), tačiau vis dar buvo laikoma, kad šis pardavimas iš dalies buvo apsaugotas nuo išorės veiksnių, kaip antai bendro kainų mažėjimo.

(95)

Tačiau kitų dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų padėtis kitokia. Išskyrus „Graftech Iberica“, mikroekonominių rodiklių atveju padėtis yra kitokia: pardavimo Sąjungoje pelningumas sumažėjo nuo [+ 70 – +80] % 2018 m. iki [0 – +10] % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(96)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės pajėgumas pačiai finansuoti savo veiklą. Atsižvelgiant į mažėjantį Sąjungos pramonės pelną, grynasis pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 68 %.

(97)

Dėl vis dar teigiamo grynojo pinigų srauto nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 25 %, o tai daugiausia lėmė Sąjungos pramonės pastangos racionalizuoti gamybą ir padidinti efektyvumą bei našumą, atsižvelgiant į didėjantį importą mažomis kainomis. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, sumažėjo 79 %, taigi atitiko pelningumo tendenciją.

(98)

Panašią padėtį galima nustatyti nagrinėjant dviejų Sąjungos gamintojų, kurie peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nesinaudojo ilgalaikėmis sutartimis, duomenis. Per tą patį laikotarpį investicijų grąža ir pinigų srautas sumažėjo iki [0 – +10] %.

(99)

Dėl mažėjančio pelningumo ir investicijų grąžos atrinktiems Sąjungos gamintojams tapo vis sunkiau pritraukti kapitalo investicijoms. Investicijų grąžai taip sparčiai mažėjant, kyla dar didesnis pavojus atrinktų gamintojų pajėgumui ateityje padidinti kapitalą.

(100)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad taikant priemones Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį bent iš dalies galėjo išlaikyti didelę rinkos dalį. Įvertinus daugumą žalos rodiklių nustatyta, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis buvo sudėtinga. Kaip paaiškinta pirmiau, šių neigiamų pokyčių priežastys buvo sumažėjęs suvartojimas, COVID-19 protrūkio pasekmės ir importas dempingo kaina iš Kinijos ir Indijos, kurio rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo Sąjungos pramonės, kurios rinkos dalis sumažėjo, nenaudai. Padėtis dar labiau pablogėjo dėl staigaus importo dempingo kaina iš Kinijos ir Indijos padidėjimo. Sąjungos pramonė reagavo į šias problemas mažindama kainas ir pelną, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu vis dėlto išliko teigiamas.

(101)

Visų pirma sumažėjo gamyba, pardavimo apimtys ir rinkos dalis, taip pat pardavimo kainos, o tai turėjo neigiamos įtakos našumui ir pelningumui. Dėl padidėjusio spaudimo kainoms, kurį lėmė importas dempingo kaina iš Indijos ir Kinijos, Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas, o tai padarė neigiamą poveikį pelningumui, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo. Galiausiai sparčiai mažėjanti investicijų grąža daro neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pajėgumui padidinti kapitalą ir investicijas.

(102)

Kita vertus, nepaisant mažėjimo tendencijų, Sąjungos pramonei vis tiek pavyko išlaikyti didelę pardavimo apimtį ir didelę rinkos dalį. Be to, nepaisant neigiamų tendencijų, pelningumas visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko teigiamas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės tendencijos buvo neigiamos ir dėl to 2021 m. padėtis apskritai buvo pažeidžiama, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji nepatyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(103)

Atskleidus faktus Indijos Vyriausybė teigė, kad dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą padidėjusios žaliavų kainos yra vienas iš pagrindinių sumažėjusio Sąjungos pramonės pelningumo veiksnių.

(104)

Šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Karinė agresija prasidėjo ir susijusi geopolitinė padėtis ėmė keistis 2022 m. vasario mėn., t. y. po peržiūros tiriamojo laikotarpio, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu šie veiksniai neturėjo įtakos Sąjungos pramonės padėčiai. Todėl šis tvirtinimas laikytas nepagrįstu.

(105)

102 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nedaryta. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš Indijos, pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(106)

Siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš Indijos, pasikartotų, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: i) Indijos gamybos apimtį ir nepanaudotus pajėgumus, ii) Indijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas apimtį ir kainas, iii) kitose trečiosiose šalyse galiojančias priemones, iv) Sąjungos rinkos patrauklumą ir v) tikėtiną importo iš Indijos kainų lygį ir jo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(107)

Remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija (25), bendri Indijos GES gamybos pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo apie 160 000 tonų, gamyba – apie 121 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai – apie 39 000 tonų. Apskaičiuoti nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 29 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(108)

Be to, iš prašyme pateiktos informacijos (26) matyti, kad manoma, jog vienas Indijos gamintojas iki 2023 m. pradžios padidins savo pajėgumus dar 20 000 tonų, o jo nepanaudoti pajėgumai padidės iki 59 000 tonų (43 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu). Taigi, yra pajėgumų gerokai didinti eksporto į Sąjungą apimtį, ypač dėl to, kad nėra požymių, kad trečiųjų šalių rinkose ar vidaus rinkoje būtų galima absorbuoti papildomą produkciją.

(109)

Kadangi susiję subjektai nebendradarbiavo ir nebuvo jokio kito patikimesnio šaltinio Indijos GES eksportui iš Indijos į kitas trečiąsias šalis, išskyrus Sąjungą, nustatyti, analizė buvo pagrįsta prekių, kurių SS kodas yra 8545 11, PPA duomenimis. Šis SS kodas apėmė apie 82 % Indijos eksporto į Sąjungą (palyginti su Eurostato TARIC duomenimis), o iš Indijos į Sąjungą beveik nebuvo importuojama pagal SS kodą 8545 90. Todėl PPA duomenys pagal kodą HS 8545 11 buvo laikomi patikimiausiu trečiųjų šalių rinkos analizės šaltiniu.

(110)

Nustatyta, kad ir bendrovė GIL, ir bendrovė HEG buvo du žinomi Indijos GES gamintojai, kurie 2021 m. eksportavo daugiau nei 60 % savo produkcijos ir buvo labai orientuoti į eksportą. Pagrindinės jų eksporto rinkos buvo Turkija, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Egiptas. Apskritai eksporto iš Indijos apimtis visame pasaulyje nuo 2018 m. iki PTL sumažėjo 14 %, o eksporto į tris pagrindines rinkas (Turkiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Egiptą) apimtis padidėjo 16 %.

(111)

Atlikus eksporto į dešimt didžiausių Indijos eksporto rinkų per PTL kainų analizę nustatyta, kad eksporto į Sąjungą kaina FOB Indijos pasienyje (2 727 EUR už toną) buvo didesnė nei eksporto į Egiptą, Pietų Korėją, Pietų Afriką, Meksiką ir Jungtinius Arabų Emyratus kaina ir mažesnė nei eksporto į Turkiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Saudo Arabiją ir Indoneziją kaina. Tačiau, atsižvelgiant į eksporto apribojimus, taikomus Indijos pramonei, kaip paaiškinta 6.3 skirsnyje, ir į esamus Indijos nepanaudotus pajėgumus, buvo manoma, kad leidus nebetaikyti priemonių Indijos eksportuotojai turėtų paskatų didelius eksporto kiekius iš trečiųjų šalių perkelti į patrauklesnę Sąjungos rinką.

(112)

2018 m. rugpjūčio mėn. JAV nustačius sankcijas Iranui, Indija neteko didžiausios GES eksporto paskirties rinkos (27). Iki sankcijų Iranas buvo viena iš pagrindinių Indijos GES eksporto paskirties šalių, į kurią per metus buvo eksportuojama apie 9 000 tonų produktų. 2019 m., pritaikius sankcijas, eksporto iš Indijos į Iraną apimtis sumažėjo iki beveik nulio tonų ir vėlesniais metais išliko tokia pati.

(113)

Be to, Eurazijos ekonomikos komisija iki 2023 m. rugsėjo mėn. pratęsė iš Indijos importuojamoms GES taikomų antidempingo priemonių taikymą (16,04 % bendrovei HEG ir 32,83 % bendrovei GIL ir kitiems Indijos gamintojams). Rusijos Federacija, viena iš Eurazijos ekonominės sąjungos narių, 2019 m. buvo svarbi GES vartotoja, o jos metinė plieno gamyba naudojant elektrines lankines krosnis siekė 24 mln. tonų. Indijos GES eksportas į Rusiją sumažėjo nuo maždaug 840 tonų 2018 m. iki 0 tonų 2020 ir 2021 m. Todėl, atsižvelgiant į jau turimus nepanaudotus pajėgumus, dėl šių priežasčių galimos Indijos gamintojų eksporto rinkos bus apribotos, o jeigu bus leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos rinkos patrauklumas dar labiau padidės.

(114)

Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad nepaisant galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų Indijos kilmės GES toliau buvo įvežamos į Sąjungos rinką. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Indija išliko antra didžiausia į Sąjungą eksportuojančia šalimi po Kinijos. Nepaisant sumažėjimo 2019–2020 m. dėl COVID-19 pandemijos, Indija išlaikė ir padidino savo eksportą į Sąjungą – nuo 5 800 tonų 2018 m. iki 6 500 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir rinkos dalis – nuo 4 % 2018 m. iki 5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tai atitinka tokius pačius eksporto apimties ir rinkos dalių intervalus, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytus Sąjungoje, kai buvo atliekamos dvi ankstesnes priemonių galiojimo termino peržiūros. Kaip nurodyta 51 konstatuojamojoje dalyje, dėl Indijos eksporto į Sąjungą kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai priverstinai mažinamos kainos Sąjungos rinkoje.

(115)

Be to, remiantis viešais bendrovės HEG pareiškimais, gamintojas mano, kad panaikinus antidempingo/antisubsidijų priemones, Sąjunga būtų svarbi eksporto rinka (28).

(116)

Siekdama įvertinti būsimo importo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, Komisija laikėsi nuomonės, kad Indijos eksporto kainų lygis netaikant antidempingo muitų gali būti pagrįstas kainų, kurios ateityje gali būti nustatomos Sąjungos rinkai, rodiklis. Tuo remiantis, kaip išdėstyta 51 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad vidutinis peržiūrimojo produkto priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra 33,2 %, todėl jis laikomas geriausiu tikėtino kainų lygio rodikliu netaikant antidempingo priemonių.

(117)

Atsižvelgiant į intensyvų peržiūrimojo produkto naudojimą ir tai, kad jis dažnai turi būti papildomas, peržiūrimojo produkto naudotojai yra linkę išlaikyti dideles jo atsargas, kaip žaliavas. Todėl peržiūrimasis produktas yra jautrus kainoms. Padidėjus importui mažomis kainomis Sąjungos pramonė būtų priversta toliau mažinti kainas, kaip tai jau buvo daroma siekiant konkuruoti su importu iš Indijos ir Kinijos, kaip paaiškinta 5.4.3.1 skirsnyje.

(118)

Be to, nuo 2022 m. balandžio mėn. tam tikroms iš Kinijos importuojamoms GES taikomas 58 konstatuojamojoje dalyje nurodytas antidempingo muitas. Nagrinėjamojo produkto, kuriam taikomi šie muitai, apibrėžtoji sritis iš esmės apima šiame tyrime nagrinėjamo produkto apibrėžtąją sritį, t. y. TARIC kodą 8545110010. Todėl tikimasi, kad Kinijos rinkos dalis sumažės (palyginti su 20 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu). Dėl to dar labiau padidės Sąjungos rinkos patrauklumas importui iš Indijos dempingo kaina/subsidijuotam importui. Yra didelė tikimybė, kad leidus nebetaikyti priemonių, turėdami 108 konstatuojamojoje dalyje nurodytus ar net, tikėtina, didesnius nepanaudotus pajėgumus ir nekonkuruodami su Kinijos eksportuojančiais gamintojais, Indijos eksportuojantys gamintojai labai padidins peržiūrimojo produkto importą į Sąjungos rinką.

(119)

Be to, kaip pirmiau paaiškinta 81–83 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės padėčiai pasaulyje poveikį daro ypatinga laikina bendrovės „GrafTech Iberica“ padėtis. Ilgalaikių sutarčių galiojimas baigėsi (didžioji dauguma galiojusių ilgalaikių sutarčių jau baigė galioti 2022 m.). Bendrovė „GrafTech Iberica“ pratęsė kai kurių esamų ilgalaikių sutarčių galiojimą po 2022 m., vieniems arba dvejiems metams. Tačiau pratęstos ilgalaikės sutartys apėmė tik nedidelę viso bendrovės „GrafTech Iberica“ pardavimo dalį. NET ir įtraukus pratęstas ilgalaikes sutartis, 2023 m. pabaigoje jos nebeapims didžiosios dalies bendrovės „GrafTech Iberica“ produktų pardavimo apimties. 2024 m. pabaigoje ši dalis bus dar didesnė. Be to, Komisija pažymėjo, kad vidutinės bendrovės „GrafTech Iberica“ produktų pardavimo kainos per TL, palyginti su 2020 m., sumažėjo (net įskaitant pardavimą pagal ilgalaikes sutartis), o tai rodo, kad grafito elektrodų importas iš Indijos ir Kinijos mažomis kainomis darė poveikį „GrafTech Iberica“ produktų pardavimui. Todėl vėliausiai 2023 m. pabaigoje bendrovės „GrafTech Iberica“ padėtis bus tokia pati, kaip ir kitų gamintojų, ir ji patirs visą didėjančio importo dempingo kaina iš Indijos poveikį. Tai reiškia, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėtų.

(120)

Sumažėjus pelningumui, Sąjungos pramonė negalėtų vykdyti būtinų investicijų. Galiausiai dėl to būtų prarandamos darbo vietos ir atsirastų gamybos linijų uždarymo rizika.

(121)

Atskleidus faktus Indijos Vyriausybė teigė, kad šiuo atveju nėra žalos pasikartojimo tikimybės, visų pirma dėl to, kad importo iš Indijos į Sąjungą rinkos dalis siekia tik 5 % ir kad bet kokia žala Sąjungos pramonei daroma dėl importo iš Kinijos, o ne dėl importo iš Indijos. Be to, Indijos Vyriausybė teigė, kad mažos iš Indijos importuojamų produktų kainos yra reakcija į importą mažomis kainomis iš Kinijos.

(122)

Nustatydama, ar yra tikimybė, kad žala, kuri iš pradžių buvo daroma dėl importo dempingo kaina iš Indijos, pasikartos, kaip paaiškinta 106 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į keletą elementų, kaip antai gamybos apimtį ir nepanaudotus pajėgumus Indijoje, eksporto iš Indijos į kitų trečiųjų šalių rinkas apimtį ir kainas, kitose trečiosiose šalyse taikomas priemones, Sąjungos rinkos patrauklumą ir tikėtiną importo iš Indijos kainų lygį bei poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Savo pastabose Indijos Vyriausybė neabejojo dėl Komisijos analizės ar išvadų dėl kurio nors iš šių elementų, išskyrus komentarus, išdėstytus 125 konstatuojamojoje dalyje. Priešingai, nei Indijos Vyriausybė siūlė savo pastabose, Komisija savo išvados dėl žalos pasikartojimo tikimybės negrindė peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Indijos į Sąjungą importuotų GES rinkos dalimi.

(123)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(124)

Be to, Indijos Vyriausybė tvirtino, kad Sąjungos rinka nėra patraukli Indijos eksportuojantiems gamintojams dėl kainų, nes jos eksporto į Sąjungą kainos yra mažesnės už GES eksporto į kitas trečiąsias šalis kainą.

(125)

111 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, kad Indijos eksporto į kai kurias trečiąsias šalis kainos yra didesnės už eksporto į Sąjungą kainas. Vis dėlto kainos kai kuriose kitose Indijos eksportuojantiems gamintojams svarbiose eksporto rinkose yra mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas. Be to, kaip paaiškinta 6.1–6.5 skirsniuose, nagrinėjamuoju laikotarpiu eksporto iš Indijos rinkos dalis Sąjungoje padidėjo. Todėl dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija padarė išvadą, kad šis tvirtinimas nepagrįstas.

(126)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog baigus galioti priemonėms labai padidėtų importas dempingo kaina iš Indijos kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, todėl Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėtų. Labai tikėtina, kad dėl to pasikartotų materialinė žala ir kiltų didelis pavojus Sąjungos pramonės gyvybingumui.

(127)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, platintojų ir naudotojų interesus.

(128)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(129)

Sąjungos pramonę sudaro penkios grupės, kurios gamina grafito elektrodus Sąjungoje. Visos grupės visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Atrinkti 3 Sąjungos gamintojai, pateikę klausimyno atsakymus. Atrinktos bendrovės buvo laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(130)

Kaip nurodyta pirmiau, Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu nepadaryta materialinės žalos, tačiau jos padėtis yra pažeidžiama – tą patvirtina neigiamos žalos rodiklių tendencijos. Panaikinus antidempingo muitus, tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų, o tai reikštų pardavimo ir gamybos apimties, taip pat rinkos dalies praradimą, dėl kurio sumažėtų pelningumas ir užimtumas.

(131)

Kita vertus, įsitikinta, kad Sąjungos pramonė yra gyvybinga. Po paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros jai pavyko pagerinti savo padėtį sąžiningomis sąlygomis Sąjungos rinkoje, investuoti ir veikti pelningai, viršijant pradinio tyrimo metu nustatytą tikslinį pelną. Toliau taikant priemones Sąjungos rinkos neužplūstų importas mažomis kainomis iš Indijos, todėl Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti tvarias kainas ir pelningumo lygį, kad jis taptų tinkamas ateities investicijoms.

(132)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(133)

Komisija susisiekė su visais žinomais nesusijusiais importuotojais, prekiautojais ir naudotojais. Apie save nepranešė nė viena suinteresuotoji šalis.

(134)

Kadangi jokie importuotojai, prekiautojai ar naudotojai nebendradarbiavo, informacijos apie muitų poveikį šioms šalims nebuvo. Tačiau atliekant pradinį tyrimą nustatyta, kad bet koks poveikis kitoms suinteresuotosioms šalims nebuvo toks, kad priemonės turėtų būti laikomos neatitinkančiomis Sąjungos interesų, o ankstesniame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime taip pat nustatyta, kad tolesnis šių priemonių taikymas neturėtų didelės neigiamos įtakos šių šalių padėčiai.

(135)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neturėtų didelės neigiamos įtakos importuotojams, prekiautojams ar naudotojams.

(136)

Atskleidus faktus Indijos Vyriausybė tvirtino, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neatitinka Sąjungos interesų. Indijos Vyriausybė teigė, kad dėl to, jog bendrovė „GrafTech Iberica“ pardavimą vykdė pagal ilgalaikes sutartis, pardavimo kaina buvo dirbtinai padidinta ir neatitinkanti konkurencijos sąlygų ir todėl neatspindi GES rinkos kainos Sąjungoje. Tokio pardavimo dirbtinai padidintomis kainomis pasekmes patirtų Sąjungos galutinės grandies naudotojai.

(137)

Kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, ilgalaikės sutartys yra įprasta komercinė praktika, kai šalys susitaria dėl sąlygų, kurios, jų nuomone, bus naudingos abiem šalims. Todėl, Komisijos nuomone, ilgalaikės sutartys ir jose nustatomos kainos negali būti laikomos neatitinkančiomis konkurencijos sąlygų. Be to, kaip paaiškinta 119 konstatuojamojoje dalyje, iki 2023 m. pabaigos dauguma bendrovės „GrafTech Iberica“ sudarytų ilgalaikių sutarčių baigs galioti, taigi „GrafTech Iberica“ padėtis bus tokia pati, kaip ir kitų gamintojų, ir ji patirs visą didėjančio importo dempingo kaina iš Indijos poveikį.

(138)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(139)

Be to, Indijos Vyriausybė teigė, kad tolesnis muitų taikymas neatitiktų Sąjungos interesų, nes tokių muitų poveikis būtų perkeltas pirkėjams.

(140)

Šis argumentas laikytas nepagrįstu. Naudotojų interesus Komisija įvertino 134 ir 135 konstatuojamosiose dalyse ir padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neturėtų didelės neigiamos įtakos naudotojams.

(141)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamam Indijos kilmės peržiūrimajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(142)

Remdamasi Komisijos padarytomis išvadomis dėl Indijos vykdomo dempingo tęsimosi, importo dempingo kaina iš Indijos daromos žalos pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų, Komisija nustatė, kad tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms taikomos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(143)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(144)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos tikslumą ir užtikrintų, kad mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(145)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(146)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Indijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(147)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (29). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(148)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabų negauta.

(149)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (30) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(150)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Po antisubsidijų tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (2) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatė galutinius kompensacinius muitus. Po antidempingo tyrimo (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (3) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms taip pat nustatė galutinius antidempingo muitus.

(2)

Po ex officio dalinės tarpinės kompensacinių priemonių peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1354/2008 (4) iš dalies pakeitė reglamentus (EB) Nr. 1628/2004 ir (EB) Nr. 1629/2004.

(3)

Po kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1185/2010 (5) išplėtė kompensacinių priemonių taikymą.

(4)

Po kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros Europos Komisija (toliau – Komisija) Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/421 (6) išplėtė kompensacinių priemonių taikymą.

(5)

Nustatytos kompensacinės priemonės – 6,3 % ir 7,0 % ad valorem muito norma iš atskirai įvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 7,2 % muito norma iš visų kitų Indijos bendrovių importuojamam produktui.

(6)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (7), Europos Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(7)

Prašymą atlikti peržiūrą 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė Sąjungos gamintojai, kurie pagamina apie 90 % visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje (toliau – pareiškėjai). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas veikiausiai tęstųsi, o (arba) Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų. Kai kurios įtariamos subsidijavimo praktikos formos jau per pradinį tyrimą pripažintos kompensuotinomis, tačiau yra ir papildomų arba naujų, atliekant pradinį tyrimą dar nenagrinėtų subsidijų. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį, Komisija parengė memorandumą dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiamas visų Komisijos turimų įrodymų, susijusių su nagrinėjamąja šalimi, kuriais remdamasi Komisija inicijuoja tyrimą, vertinimas. Šis memorandumas pateiktas suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

(8)

Pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį, prieš inicijuodama tyrimą, Komisija Indijos Vyriausybei pranešė gavusi tinkamai dokumentais pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą. Komisija pakvietė Indijos Vyriausybę konsultuotis, kad būtų išsiaiškinta su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusi padėtis ir priimtas abi šalis tenkinantis sprendimas. Indijos Vyriausybė šį pasiūlymą priėmė ir 2022 m. kovo 3 d. buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas priimti abi šalis tenkinančio sprendimo nepavyko.

(9)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, 2022 m. kovo 9 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (8) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl tam tikrų importuojamų Indijos (toliau – Indija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės grafito elektrodų sistemų.

(10)

2022 m. kovo 9 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (9) Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galiojančių galutinių antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (10) 11 straipsnio 2 dalį.

(11)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Indijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(13)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimis Sąjungoje. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 61 % visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto gamybos apimties ir 64 % apskaičiuotos pardavimo apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Komisija jokių pastabų negavo. Todėl atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(16)

kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jeigu būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(17)

Nė vienas importuotojas nepranešė apie save ir nepateikė prašomos informacijos.

(18)

Inicijavus tyrimą, klausimynai pateikti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (11).

(19)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, Indijos Respublikos Vyriausybė ir vienas Indijos eksportuojantis gamintojas. Tyrimo metu klausimyno atsakymų nepateikė ir apie save nepranešė nė vienas naudotojas.

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą subsidijavimo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį buvo surengti Indijos Vyriausybės patalpose, taip pat šių bendrovių patalpose:

(21)

Peržiūrimasis produktas – grafito elektrodai, naudojami elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektrinė varža yra 6,0 μΩ.m arba mažesnė, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, importuojami kartu arba atskirai (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 ir ex 8545 90 90 (TARIC kodai 8545110010 ir 8545909010) (toliau – peržiūrimasis produktas arba GES).

(22)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(23)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(24)

Remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui subsidijavimas tęstųsi ar pasikartotų.

(25)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, taip pat Indijos Vyriausybės ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija nagrinėtos šios schemos, įtariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

(26)

ILS, GPESS ir IEPS schemos grindžiamos 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m., Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos paprastai kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija.

(27)

Su tiriamuoju laikotarpiu susijęs užsienio prekybos politikos dokumentas yra „2015–2020 m. Užsienio prekybos politika“ (toliau – 2015–2020 m. UPP). 2015–2020 m. UPP įsigaliojo 2015 m. balandžio mėn. ir iš pradžių turėjo nustoti galioti 2020 m. kovo 31 d. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos 2015–2020 m. UPP galiojimas buvo kelis kartus pratęstas, paskutinį kartą iki 2023 m. kovo 31 d. Indijos Vyriausybė procedūras, kuriomis reglamentuojama 2015–2020 m. UPP, taip pat išdėstė „2015–2020 m. Procedūrų vadove“ (toliau – 2015–2020 m. PV).

(28)

Komisija nustatė, kad bendrovė HEG tiriamuoju laikotarpiu naudojosi ILS.

(29)

Išsamus schemos apibūdinimas pateiktas 2015–2020 m. UPP 4.03–4.24 punktuose, taip pat 2015–2020 m. PV ir Atnaujinto 2015–2020 m. PV 4.04–4.52 skyriuose.

(30)

ILS apima šešias poschemes: fizinio eksporto, metinių poreikių, tarpinio tiekimo, tariamo eksporto, išankstinio išleidimo įsakymo ir kompensacinio vidaus akredityvo. Šios poschemės skiriasi, inter alia, pagal tai, kam suteikiama teisė jomis naudotis. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniams poreikiams taikomomis poschemėmis turi su finansuojančiais gamintojais susieti eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys prekiautojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys eksportuojantys gamintojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS tariamo eksporto poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus 2015–2020 m. UPP 7.02 punkte nurodytoms tariamo eksporto kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis pagal išankstinio išleidimo įsakymo ir kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai eksportuojančių gamintojų tiekėjai.

(31)

ILS gali būti taikoma:

(32)

Nustatyta, kad bendrovė HEG per PTL gavo lengvatų pagal pirmąją poschemę, t. y. ILS fiziniam eksportui. Todėl nebūtina nustatyti likusių nepanaudotų poschemių kompensacinio poveikio. tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkretiems eksportuojamiems produktams gaminti. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leistina importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį.

(33)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ bei naudoti specialią formą (2015–2020 m. PV (12) 4.51 skyrius bei 4H arba 4I priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotasis apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 4H priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(34)

Dėl poschemės, kuria per PTL naudojosi nagrinėjamoji bendrovė, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos Vyriausybė nustato leidžiamo importo ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(35)

Importuojamos žaliavos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto prievolė turi būti įvykdyta per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 18 mėnesių su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(36)

Peržiūrimajam produktui taikomą SIN Indijos Vyriausybė nustatė 1998 m. ir iki PTL ji nebuvo persvarstyta ar pakoreguota. Todėl SIN nepakanka, kad būtų galima veiksmingai stebėti faktinį suvartojimą. Indijos Vyriausybė taip pat neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į faktines žaliavas. Pagrindinės žaliavos, adatinio kokso (dar vadinamo degtu naftos koksu arba DNK), atveju Komisija nustatė didelį SIN nustatyto ir faktinio bendrovės žaliavų suvartojimo neatitikimą. Taikant SIN vienos eksportuojamos tonos adatinio kokso santykis gali būti 1,3, o faktinis gamybai reikalingas santykis yra gerokai mažesnis.

(37)

Todėl atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nepakako, kad būtų išvengta naudos.

(38)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas turėjo tam tikrą gamybos ir suvartojimo registrą. Tačiau nebuvo galima patikrinti, kurios žaliavos (įskaitant jų kilmę) ir koks jų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Visų pirma pagal įdiegtą sistemą nebuvo galima tiksliai nustatyti ir įvertinti, ar atsisakytų išieškoti muitų suma nebuvo per didelė, nes žaliava laikoma silosinėse, kuriose laikomas adatinis koksas, importuojamas be muito, kartu su adatiniu koksu, kuriam taikomas importo muitas, ir vietoje šios žaliavos neatskiriamos. Kai tik importuotas adatinis koksas atiduodamas laikyti sandėlyje, atsekti konkretų importo mokestį tampa nebeįmanoma.

(39)

Bendrovė HEG patvirtino, kad jos vartojimo registre negalima nustatyti faktinio importuotų žaliavų suvartojimo ir susieti jo su pagamintais ir eksportuotais galutiniais produktais. Todėl šiuo atveju naudojama poschemė negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema.

(40)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jį taikant atsisakoma muitų pajamų, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamasis eksportuotojas gauna naudos, nes padidinamas jo likvidumas.

(41)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(42)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (Sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (Pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, siekdama nustatyti, ar žaliavos buvo sunaudotos ir koks jų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti (pagrindinio reglamento II priedo 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, laikoma, kad peržiūrimojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio naudojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo, grindžiamo panaudotomis faktinėmis žaliavomis, nors tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Tai taip pat matyti iš to, kad nuo 1998 m., kai SIN buvo nustatyta, ji niekada nebuvo persvarstyta.

(43)

Todėl ši poschemė yra kompensuotina.

(44)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė pateikė pastabą, kad yra įdiegtas tikrinimo mechanizmas ir kad tai buvo tinkamai įrodyta tikrinimo procedūros metu.

(45)

Komisija atmetė šį argumentą. Kaip paaiškinta 36 konstatuojamojoje dalyje, SIN, pagal kurią nustatomas neapmokestinamų importuojamų žaliavų kiekis, nuo tada, kai buvo nustatyta, niekada nebuvo persvarstyta, o Komisija nustatė didelį SIN nustatyto ir faktinio suvartojimo neatitikimą. Komisija padarė išvadą, kad vykdant SIN taikymo stebėseną negalima užtikrinti, kad lengvatos nebūtų perteklinės, jeigu pagrindinė SIN, pagal kurią nustatomas neapmokestinamų importuojamų žaliavų kiekis, nėra pakankamai tiksli ir ši aplinkybė nėra stebima. Be to, Komisija nustatė, kad nebuvo įmanoma atsekti bendrovės HEG importuotų žaliavų iki pagamintų prekių.

(46)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė pateikė pastabą, kad iš PPO SKP sutarties (toliau – SKPS) II priedo I skirsnio 2 dalies matyti, kad netiesioginių mokesčių lengvatų schemos yra kompensuotinos tik tuo atveju, jeigu pagal jas atsisakoma išieškoti muitus, viršijančius eksportuojamo produkto gamybai sunaudotoms žaliavoms taikomą importo muitą.

(47)

Indijos Vyriausybė taip pat teigė, kad ILS nėra kompensuotina programa, nes joje nenumatyta atsisakytų išieškoti importo muitų suma, palyginti su muitų, sukauptų už importuotas žaliavas, suma. Tokia išvada padaryta remiantis SKPS II priedo II skirsniu, kuriame pateikiamos gairės, kaip nustatyti, ar žaliavos naudojamos eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Kolegijos ataskaitoje „Europos Sąjunga. Kompensacinės priemonės, taikomos tam tikro Pakistano kilmės polietileno tereftalato atžvilgiu“ (WT/DS/486) nurodyta, kad „atsisakymo išieškoti muitus principas“ yra teisinis standartas, pagal kurį nustatoma, ar pagal sąlyginio apmokestinimo muitu schemą surinkti importo muitai, kuriuos atsisakyta išieškoti, laikomi finansiniu indėliu.

(48)

Komisija 36 konstatuojamojoje dalyje paaiškino, kad SIN nustatytas ir faktinis suvartojimas labai skyrėsi. Kaip paaiškinta 38 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas turėjo tam tikrą gamybos ir suvartojimo registrą. Tačiau nebuvo galima patikrinti, kurios žaliavos (įskaitant jų kilmę) ir koks jų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Tiksliau naudojantis įdiegta sistema nebuvo įmanoma nustatyti ir tiksliai apskaičiuoti, ar susidarė perviršinė suma. Taip pat nustatyta, kad bendrovės neturėjo tokių įrašų, kuriais remdamosi būtų galėjusios apskaičiuoti perviršines sumas, todėl nepriklausomas atestuotasis apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas ateityje nebūtų galėjęs išduoti jokio sertifikato. Indijos Vyriausybė nepaaiškino, kokiu atžvilgiu tai, kad nėra galimybės patikrinti, neatitinka minėtuose SKPS skirsniuose nustatyto standarto.

(49)

Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(50)

Kadangi nėra leidžiamų muitų grąžinimo sistemų ir nėra galimybės patikrinti faktinio atitinkamų žaliavų suvartojimo lygio ir kadangi nebuvo patikimų įrodymų, patvirtinančių kitokį suvartojimą, visa atsisakytų muitų suma (pagrindinis muitas ir muito mokestis) laikoma pertekliniu atleidimu nuo muitų, kuris pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį būtų kompensuotina subsidija. Bendrovės sumokėti paraiškos teikimo mokesčiai buvo atskaityti.

(51)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija paskirstė šias subsidijų sumas visai bendrovės eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(52)

Per PTL pagal šią schemą bendrovei HEG nustatyta 1,66 % subsidijos norma.

(53)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė teigė, kad jeigu Komisija nuspręstų kompensuoti ILS, būtų galima kompensuoti tik sumą, viršijančią muitus, kuriuos buvo atsisakyta išieškoti. Indijos Vyriausybė tvirtino, kad tai matyti iš PPO kolegijos ataskaitos dėl su Indija susijusių priemonių [WT/DS541/R], kurioje teigiama, kad bet koks atleidimas nuo netiesioginių mokesčių, neviršijančių muitų, taikomų importuojamoms žaliavoms, sunaudotoms eksportuojamam produktui gaminti, neturi būti laikomas kompensuotinu. Indijos Vyriausybė taip pat teigė, kad kolegijos ataskaita (WT/DS/486) yra teisinis standartas, kuriuo vadovaujantis galima pagrįsti šį tvirtinimą.

(54)

Kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nėra leidžiamų muitų grąžinimo sistemų ir nėra galimybės patikrinti faktinio atitinkamų žaliavų suvartojimo lygio ir kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, visa atsisakytų muitų suma (pagrindinis muitas ir muito mokestis) laikoma pertekliniu atleidimu nuo muitų. PPO kolegijos ataskaitoje dėl Indijos ir su eksportu susijusių priemonių [WT/DS541/R] nepateikta apibrėžtis, kuri prieštarautų šiam teiginiui.

(55)

Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(56)

Komisija nustatė, kad bendrovė HEG tiriamuoju laikotarpiu naudojosi IEPS.

(57)

Išsamus IEPS apibūdinimas pateiktas 2015–2020 m. UPP ir Atnaujintos 2015–2020 m. UPP 3 skyriuje, taip pat Atnaujinto 2015–2020 m. PV 3 skyriuje (13).

(58)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(59)

Teisę naudotis šia schema turinčios bendrovės gali naudotis IEPS eksportuodamos konkrečius produktus į konkrečias šalis, kurios yra priskirtos A grupei (tradicinės rinkos, įskaitant visas ES valstybes nares), B grupei (besiformuojančios rinkos ir tikslinės rinkos) ir C grupei (kitos rinkos). Kiekvienai grupei priskiriamos šalys ir produktai, kuriems nustatytos atitinkamos lengvatinės normos, yra išvardyti Atnaujinto 2015–2020 m. PV 3B priedėlyje.

(60)

Nauda suteikiama muito kredito, kuris atitinka eksportuojamų produktų FOB vertės procentinę dalį, forma. Pagal IEPS nustatyta GES eksporto į A grupės šalis norma per PTL buvo 2 %.

(61)

Pagal 2015–2020 m. UPP 3.06 punktą ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir įmonių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių įmonių eksporto apyvartai.

(62)

Remiantis Atnaujinto 2015–2020 m. PV 3.13 punktu, muito kreditai pagal IEPS gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 18 mėnesių nuo išdavimo, o muito kredito pažymos, išduotos 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(63)

Jie gali būti naudojami: i) muitams už importuojamas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti; ii) akcizams už šalies vidaus rinkoje įsigytas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones, sumokėti ir iii) paslaugų mokesčiui už įsigytas paslaugas sumokėti.

(64)

Prašymą lengvatoms pagal IEPS gauti reikia pateikti internetu Užsienio prekybos generalinio direktorato svetainėje. Kartu su prašymu internete reikia pateikti susijusius dokumentus (važtaraščius, banko pažymas apie eksporto pajamų panaudojimą ir pristatymo patvirtinimą). Susijusi Indijos Vyriausybės regioninė institucija patikrinusi dokumentus suteikia muito kreditą. Jeigu eksportuotojas pateikia susijusius dokumentus, regioninė institucija negali savo nuožiūra nesuteikti muito kreditų.

(65)

IEPS schema nebetaikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. Tačiau nustatyta, kad per PTL bendrovei HEG buvo suteiktos lengvatos pagal IEPS schemą, nes pagal šią schemą buvo galima atgaline data prašyti išmokų už ankstesnius laikotarpius iki 2021 m. pabaigos.

(66)

IEPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. IEPS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jis galiausiai naudojamas gamybos priemonių importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Be to, IEPS yra naudinga eksportuotojui, kuris neturi mokėti tų importo muitų.

(67)

Be to, pagal teisės aktus IEPS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina schema.

(68)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis IEPS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norintis gauti lengvatą eksportuotojas gali paprasčiausiai eksportuoti produktus ir neprivalo įrodyti, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis IEPS. Be to, eksportuotojas gali naudoti IEPS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, siekdama nustatyti, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas.

(69)

Pažymima, kad IEPS nustojo galioti nuo 2021 m. sausio 1 d. (14) Tačiau iki 2021 m. pabaigos bendrovės vis dar gali prašyti laikinųjų mokėjimo priemonių pagal IEPS už 2020 m. įvykdytas eksporto operacijas. Be to, bendrovės iki 2023 m. rugsėjo 15 d. vis dar gali naudoti 2021 m. gautas laikinąsias mokėjimo priemones pagal IEPS mokėtiniems importo muitams subalansuoti. Taigi, pagal šią schemą nauda buvo gauta per PTL ir tęsis net ir užbaigus tyrimą.

(70)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė pateikė pastabą, kad IEPS nėra kompensuotina programa, nes ja tik siekiama grąžinti netiesioginius mokesčius, sumokėtus už žaliavas, sunaudotas eksportuojamoms prekėms gaminti. Be to, muito kredito laikinųjų mokėjimo priemonių, kurios pagal IEPS skiriamos kaip lengvatos, vertė neviršija eksportuotojo sumokėtų netiesioginių mokesčių. Taigi IEPS programa atitinka I priedo g ir h punktų, siejamų su PPO SKPS 1 išnaša, nuostatas.

(71)

Priešingai, nei teigia Indijos Vyriausybė, pagal IEPS numatoma atsisakytų išieškoti muitų suma. Kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje, eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti. Vien ketinimas grąžinti netiesioginius mokesčius, sumokėtus už sunaudotas žaliavas, nepakeičia poreikio stebėti, ar žaliavos faktiškai sunaudojamos.

(72)

Indijos Vyriausybė taip pat pateikė pastabą, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Indijos Vyriausybė IEPS nebetaiko, o pratęsus muito taikymą būtų kompensuojama programa, pagal kurią jokiam eksportuotojui pagalba nebūtų teikiama. Indijos Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesniuose tyrimuose Komisija netaikė kompensacinių priemonių schemų, kurias Indijos Vyriausybė buvo atšaukusi, atžvilgiu.

(73)

69 konstatuojamojoje dalyje Komisija įrodė, kad, nepaisant to, jog schema buvo nutraukta, bendrovė HEG per PTL vis tiek gavo naudos. Komisija taip pat įrodė, kad ši nauda bus gaunama net ir užbaigus tyrimą. Indijos Vyriausybė neužginčijo nė vieno iš šių faktų.

(74)

Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(75)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, Komisija apskaičiavo kompensuotinų subsidijų sumą, atsižvelgdama į gavėjui suteiktą naudą, kuri buvo nustatyta tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pateikusi prašymą bendrovė gauna naudos pagal šią schemą. Tuo momentu Indijos Vyriausybė išduoda muito kreditą, kurį eksportuojantis gamintojas įtraukia į apskaitą kaip gautiną sumą, kurią eksportuojantis gamintojas gali bet kuriuo momentu kompensuoti. Tai yra finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, Komisija laiko, kad pagal IEPS gautą naudą tikslinga vertinti kaip sumų, gautų pagal šią schemą per PTL, sumą. Komisija atsižvelgė į IEPS sumas, gautas už visas bendrovės HEG eksporto operacijas, nes bendrovė eksportuoja tik peržiūrimąjį produktą.

(76)

Remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, mokesčiai, kuriuos bendrovė sumokėjo siekdama gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš visos prašomos subsidijos sumos.

(77)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Komisija paskirstė šią subsidijos sumą bendrovės HEG eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama neatsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius.

(78)

Per PTL pagal šią schemą bendrovei HEG nustatyta 0,87 % subsidijos norma.

(79)

Kaip ir atliekant pradinį tyrimą ir paskutinę peržiūrą, Komisija nustatė, kad bendrovė HEG gavo nuolaidų pagal GPESS, kurios per PTL galėjo būti taikomos Indijos kilmės peržiūrimajam produktui.

(80)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas 2015–2020 m. UPP 5 skyriuje ir 2015–2020 m. PV 5 skyriuje.

(81)

Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susiję eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

(82)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muito normą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant įsipareigojimą eksportuoti importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportui skirtų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal 2015–2020 m. UPP ir Atnaujintą 2015–2020 m. UPP gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % muito normą. Įsipareigojimas eksportuoti, kuris yra lygus šešis kartus nesumokėtam muitui, turi būti įvykdytas per ne daugiau kaip šešerius metus.

(83)

GPESS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju gamybos priemonių vietos gamintojas gali pasinaudoti importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importu be muitų. Toks vietinis gamintojas taip pat gali prašyti, kad jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos už pagrindinių gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui.

(84)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu indėliu, nes ši koncesija sumažina Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti, jeigu minėtoji sistema nebūtų taikoma. Muito sumažinimas taip pat naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(85)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(86)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(87)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautų lėšų vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma.

(88)

Remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, mokesčiai, kuriuos bendrovė HEG sumokėjo siekdamos gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš visos prašomos subsidijos sumos.

(89)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma paskirstyta peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes bendrovė naudojo pagal GPESS įsigytas mašinas tik peržiūrimajam produktui gaminti, o subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(90)

Per PTL pagal šią schemą bendrovei HEG nustatyta 0,31 % subsidijos norma.

(91)

Komisija išnagrinėjo tiesioginį lėšų pervedimą pagal SAMS schemą. Sąlyginio apmokestinimo muitu schema (toliau – SAMS) yra grindžiama 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, centrinio akcizų muito ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai.

(92)

Komisija nustatė, kad bendrovė HEG tiriamuoju laikotarpiu naudojosi SAMS.

(93)

Per PTL taikytas teisinis pagrindas – 1995 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklės (toliau – 1995 m. SAMS taisyklės) su pakeitimais, padarytais 2006 m. (15), vėliau pakeistos 2017 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklėmis (16) (toliau – 2017 m. taisyklės), kurios įsigaliojo 2017 m. spalio 1 d. Šios sąlyginio apmokestinimo muitu schemos apskaičiavimo metodas reglamentuojamas 1995 m. SAMS taisyklių 3 taisyklės 2 dalimi. Minėtų SAMS taisyklių 12 taisyklės 1 dalies a punkto ii papunkčiu reglamentuojama deklaracija, kurią eksportuojantys gamintojai turi pateikti, norėdami pasinaudoti šia schema. 2017 m. SAMS taisyklėse šios taisyklės nepasikeitė ir atitinka 3 taisyklės 2 dalį bei 13 taisyklės 1 dalies a punkto ii papunktį.

(94)

Be to, aplinkraštyje Nr. 24/2001 (17) pateikti konkretūs nurodymai, kaip laikytis 3 taisyklės 2 dalies ir reikalavimų, taikomų deklaracijai, kurią eksportuotojai turi pateikti pagal 12 taisyklės 1 dalies a punkto ii papunktį.

(95)

1995 m. SAMS taisyklių 4 taisyklėje nustatyta, kad centrinė valdžia gali patikslinti pagal 3 taisyklę nustatytą sumą arba normas. Vyriausybė atliko keletą pakeitimų, iš kurių paskutiniai, kuriais buvo peržiūrėtos normos, yra Pranešimas Nr. 95/2018 – CUSTOMS ir Pranešimas Nr. 07/2020 – CUSTOMS. Todėl peržiūrimajam produktui taikyta 1,6 % eksportuojamų produktų FOB vertės SAMS norma. Ta pati SAMS norma taikoma bendrovės HEG eksportuojamam GES.

(96)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(97)

Pagal šią schemą bet kuri bendrovė, eksportuojanti reikalavimus atitinkančius produktus, turi teisę gauti sumą, atitinkančią deklaruotos eksportuojamo produkto FOB vertės procentinę dalį. Pagal Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklių 3 taisyklės 2 dalį, Indijos Vyriausybė grąžintiną sumą grindė visos pramonės muitų, sumokėtų už importuotas žaliavas, vidutinėmis vertėmis ir vidutiniu pramonės suvartojimo koeficientu, gautais iš Indijos Vyriausybės manymu tipiškų reikalavimus atitinkančių eksportuojamų produktų gamintojų. Tuomet Indijos Vyriausybė grąžintiną sumą išreiškia kaip reikalavimus atitinkančių eksportuojamų produktų vidutinės eksporto vertės procentinę dalį.

(98)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį (ICEGATE) įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją ir muitinė įsitikina, kad joje pateikti duomenys atitinka važtaraščio duomenis, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(99)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo suma, tačiau Indijos Vyriausybė susigrąžina sumokėtą sumą, jeigu eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(100)

Sąlyginio apmokestinimo suma gali būti panaudota bet kokiam tikslui ir pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu įtraukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas įsipareigojimas eksportuoti.

(101)

Atitinkamuose teisės aktuose ir administracinėse instrukcijose nustatyta, kad Indijos muitinės administracija neturi reikalauti, kad eksportuotojui, prašančiam pasinaudoti sąlyginio apmokestinimo muitu schema, turėjo būti arba bus taikomas mokėtinas muitas už eksportuojamų prekių gamybai reikalingų žaliavų importą. Be to, per tikrinamąjį vizitą Indijos Vyriausybė patvirtino, kad bendrovėms, kurios visas žaliavas įsigyja šalies viduje, vis tiek bus taikomas visa norma, apskaičiuota pagal pirmiau minėtą 3 taisyklės 2 dalį, ir kad bendrovė HEG taikė SAMS kartu su visos pramonės norma, tais atvejais, kai nereikia įrodyti faktiškai sumokėtų muitų.

(102)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinamoji sąlyginio apmokestinimo suma yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes tai yra Indijos Vyriausybės tiesioginis lėšų pervedimas. Šios lėšos gali būti naudojamos be apribojimų. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma taip pat yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(103)

Eksportuojamų produktų sąlyginio apmokestinimo muitu normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi visų leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Be to, ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo I punkte, II priede (Sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (Pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Pinigų mokėjimas eksportuotojui nebūtinai siejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, skirta patvirtinti, kurie gamybos ištekliai ir koks jų kiekis yra sunaudojami eksportuojamiems produktams gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo, grindžiamo panaudotomis faktinėmis žaliavomis, nors tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Nepateikta jokių įrodymų, kad yra ryšys tarp sąlyginio apmokestinimo normų ir už žaliavas sumokėtų muitų.

(104)

Todėl mokėjimas, kurį Indijos Vyriausybė tiesiogiai perveda eksportuotojams už eksportuojamus produktus priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ši schema laikoma individualia ir kompensuotina.

(105)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad SAMS yra kompensuotina.

(106)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė tvirtino, kad SAMS nėra kompensuotina, nes ja siekiama įdiegti principą, kad mokesčiai neturėtų būti eksportuojami. Minėtos schemos atitinka PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) II priedo I skirsnio 2 dalį. Sąlyginis apmokestinimas netiesioginiais mokesčiais arba importo rinkliavomis nėra didesnis už tokių mokesčių ar rinkliavų, faktiškai taikomų gamybos ištekliams, sunaudojamiems eksportuojamam produktui gaminti, sumą. SAMS yra tik programa, pagal kurią kompensuojami mokesčiai, sumokėti už žaliavų, naudojamų eksportuojamoms prekėms gaminti, importą. Kompensuojamos sumos būtų apskaičiuojamos pagal eksportuojamų produktų FOB vertės procentinę dalį, nustatomą atsižvelgiant į eksportuojamas prekes.

(107)

Indijos Vyriausybė taip pat teigė, kad atliekant tinkamą duomenų sutikrinimą naudojamos jos duomenų bazės. Eksportuojančio gamintojo padaliniuose taip pat apsilanko komisija, kuri susipažįsta su gamybos procesu ir stebi įprastai naudojamų žaliavų pobūdį bei patiriamus nuostolius. Komisija taip pat prireikus atsižvelgia į pramonės sektoriaus patirtį ir plataus pobūdžio techninius veiksnius. Grąžinama suma yra vidutinė muito, sumokėto už bet kurios konkrečios klasės prekių rūšies medžiagas, panaudotas eksportuojamoms konkrečioms prekėms gaminti, suma.

(108)

Tačiau Komisija nemanė, kad pakanka tariamos sąlyginio apmokestinimo normų ir už žaliavas sumokėtų muitų sąsajos tam, kad schema atitiktų taisykles, nustatytas pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Visų pirma, kredito suma nebuvo skaičiuojama atsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, nebuvo jokios patvirtintos sistemos arba tvarkos, kurią taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos (įskaitant jų kiekį ir kilmę) buvo naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo I punkte ir II bei III prieduose. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, siekdama nustatyti, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas.

(109)

Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(110)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo sumą, o tai yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, be kita ko, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina sąlyginio apmokestinimo suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti.

(111)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, Komisija laiko, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumoms. Komisija atsižvelgė į sąlyginio apmokestinimo muitu sumas, gautas už visas bendrovės HEG eksporto operacijas, nes bendrovė eksportuoja tik peržiūrimąjį produktą.

(112)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija paskirstė šias subsidijų sumas visai bendrovės eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(113)

Per PTL pagal šią schemą bendrovei HEG nustatyta 1,27 % subsidijos norma.

(114)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė teigė, kad jeigu yra koks nors didesnis sąlyginis apmokestinimas, tik toks didesnis sąlyginis apmokestinimas galėtų būti laikomas kompensuotinu. Indijos Vyriausybė teigė„ kad šį tvirtinimą būtų galima paremti Kolegijos ataskaita „Europos Sąjunga. Kompensacinės priemonės tam tikram polietileno tereftalatui iš Pakistano“ (WT/DS486/R). Indijos Vyriausybė citavo šios kolegijos ataskaitos skyrių, kuriame yra šis teiginys: „Atsižvelgiant į šią pastabą, III priedo II dalyje pateikiamos gairės tyrimus atliekančioms institucijoms, kad tyrimus atliekančios institucijos galėtų nustatyti per didelį atsisakytų išieškoti muitų kiekį.“

(115)

Kolegijos ataskaitoje nėra išvadų, kurios prieštarautų Komisijos išvadai dėl to, kaip šiuo atveju turi būti apibrėžiama perteklinė nauda. Kaip aprašyta 111 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nebuvo įrodymų, kad faktinio tikrinimo proceso metu būtų nustatyta priešingai, bet buvo pateikti tik bendri aprašymai, kaip komisija dirba ir nustato SAMS rodiklį, Komisija manė, kad pagal SAMS gautą naudą tikslinga vertinti kaip sąlyginio apmokestinimo sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumą.

(116)

Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(117)

Panašiai kaip ir IEPS, AIMMEP grindžiama 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). AIMMEP buvo sukurta kaip IEPS sistemos tęsinys, tačiau dėl šių sistemų skirtumų, susijusių su išmokų skyrimu, šių sistemų taikymo laikotarpis sutampa.

(118)

Komisija nustatė, kad bendrovė HEG tiriamuoju laikotarpiu naudojosi AIMMEP.

(119)

Išsamus AIMMEP apibūdinimas pateiktas 2015–2020 m. UPP ir Atnaujintos 2015–2020 m. UPP 4 skyriuje, taip pat 2015–2020 m. PV ir Atnaujinto 2015–2020 m. PV 4 skyriuje. Jis taip pat pateikiamas pranešime, kuriuo į 2015–2020 m. UPP buvo įtrauktas AIMMEP (18).

(120)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(121)

Reikalavimus atitinkančios bendrovės gali pasinaudoti AIMMEP eksportuodamos produktus, kurie pagal 2015–2020 m. UPP 4.55 skirsnį nėra išbraukti kaip neatitinkantys schemos reikalavimų. Pagal šį sąrašą GES nebuvo išbraukti.

(122)

Pagal schemą suteikiama lengvata, kurios dydis atitinka praneštą FOB vertės procentinę dalį taikant viršutinę eksportuojamo produkto vieneto vertės ribą. Schema įgyvendinama suteikiant lengvatos sumą perleidžiamo muito kredito/elektroninės laikinosios mokėjimo priemonės forma, kuriuos elektroniniame registre tvarko Centrinė netiesioginių mokesčių ir muitų valdyba (CNMMV).

(123)

Elektroninės laikinosios mokėjimo priemonės gali būti naudojamos mokant muitus už importuojamas žaliavas arba prekes, įskaitant gamybos priemones pagal 1975 m. Muitų tarifų įstatymo pirmąjį priedą, t. y. pagrindinį muitą.

(124)

AIMMEP yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. AIMMEP muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jis galiausiai naudojamas gamybos priemonių importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Be to, AIMMEP muito kreditas yra naudingas eksportuotojui, kuris neturi mokėti tų importo muitų.

(125)

Be to, pagal teisės aktus AIMMEP priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ši schema laikoma individualia ir kompensuotina.

(126)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, siekdama nustatyti, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas.

(127)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė teigė, kad priemonių galiojimo termino peržiūra buvo susijusi tik su jau galiojančio muito taikymo pratęsimu. Todėl naujos subsidijų schemos, kaip antai AIMMEP, neturi būti įtraukiamos į šią peržiūrą.

(128)

Dėl to, kad priemonių galiojimo termino peržiūra yra susijusi tik su jau galiojančio muito taikymo pratęsimu, Komisija nebūtinai privalo tirti tik tas subsidijų schemas, kurios buvo taikomos pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Siekdama nustatyti, ar subsidijavimas, viršijantis de minimis lygį, buvo tęsiamas per PTL, Komisija atsižvelgė į AIMMEP, nes ši schema buvo nurodyta prašyme atlikti peržiūrą ir ji buvo taikoma po IEPS.

(129)

Indijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad AIMMEP nėra kompensuotina, nes ji taikoma siekiant įdiegti principą, kad mokesčiai neturėtų būti eksportuojami. Minėtos schemos atitinka PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) II priedo I skirsnio 2 dalį. Sąlyginis apmokestinimas netiesioginiais mokesčiais arba importo rinkliavomis nėra didesnis už tokių mokesčių ar rinkliavų, faktiškai taikomų gamybos ištekliams, sunaudojamiems eksportuojamam produktui gaminti, sumą. SAMS yra tik programa, pagal kurią kompensuojami mokesčiai, sumokėti už žaliavų, naudojamų eksportuojamoms prekėms gaminti, importą. Grąžinamos sumos būtų apskaičiuojamos pagal eksportuojamų produktų FOB vertės procentinę dalį, nustatomą atsižvelgiant į eksportuojamas prekes.

(130)

Atliekant tinkamą duomenų sutikrinimą naudojamos Indijos Vyriausybės duomenų bazės. Eksportuojančio gamintojo padaliniuose taip pat apsilanko komisija, kuri susipažįsta su gamybos procesu, ir stebi įprastai naudojamų žaliavų pobūdį bei patiriamus nuostolius. Komisija taip pat prireikus atsižvelgia į pramonės sektoriaus patirtį ir plataus pobūdžio techninius veiksnius. Grąžinama suma yra vidutinė muito, sumokėto už bet kurios konkrečios klasės prekių rūšies medžiagas, panaudotas eksportuojamoms konkrečioms prekėms gaminti, suma.

(131)

Priešingai, nei teigė Indijos Vyriausybė, AIMMEP nėra tik programa, pagal kurią kompensuojami mokesčiai, sumokėti už žaliavų, naudojamų eksportuojamoms prekėms gaminti, importą. Kaip aprašyta 126 konstatuojamojoje dalyje, eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Todėl Indijos Vyriausybės pateikta išsami informacija apie tai, kaip komisija nustato AIMMEP schemos normą ir sutikrina duomenis su savo duomenų bankų informacija, yra nereikšminga, nes šiais veiksmais neužkertamas kelias perteklinei naudai.

(132)

Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(133)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, Komisija apskaičiavo kompensuotinų subsidijų sumą, atsižvelgdama į gavėjui suteiktą naudą, kuri buvo nustatyta tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai bendrovė gauna naudos pagal šią schemą. Tuo momentu Indijos Vyriausybė išduoda muito kreditą, kurį bendrovė HEG įtraukia į apskaitą kaip gautiną sumą, kurią bendrovė HEG gali bet kuriuo momentu kompensuoti. Tai yra finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, Komisija laiko, kad pagal AIMMEP gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo sumų, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumoms. Komisija atsižvelgė į AIMMEP sumas, gautas už visas bendrovės HEG eksporto operacijas, nes bendrovė eksportuoja tik peržiūrimąjį produktą.

(134)

Remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, mokesčiai, kuriuos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas HEG sumokėjo siekdamos gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš visos prašomos subsidijos sumos.

(135)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Komisija paskirstė šią subsidijos sumą bendrovės HEG eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama neatsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius.

(136)

Per PTL pagal šią schemą bendrovei HEG nustatyta 0,59 % subsidijos norma.

(137)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė teigė, kad jeigu yra koks nors didesnis sąlyginis apmokestinimas, tik toks didesnis sąlyginis apmokestinimas galėtų būti laikomas kompensuotinu. Indijos Vyriausybė teigė„ kad šį tvirtinimą būtų galima paremti Kolegijos ataskaita „Europos Sąjunga. Kompensacinės priemonės tam tikram polietileno tereftalatui iš Pakistano“ (WT/DS486/R). Indijos Vyriausybė citavo šios kolegijos ataskaitos skyrių, kuriame yra šis teiginys: „Atsižvelgiant į šią pastabą, III priedo II dalyje pateikiamos gairės tyrimus atliekančioms institucijoms, kad tyrimus atliekančios institucijos galėtų nustatyti per didelį atsisakytų išieškoti muitų kiekį.“

(138)

Kolegijos ataskaitoje nėra išvadų, dėl kurių Komisija negalėtų padaryti išvados dėl to, kaip turi būti apibrėžiama perteklinė nauda. Kaip aprašyta 133 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nebuvo įrodymų, kad faktinio tikrinimo proceso metu būtų nustatyta priešingai, bet buvo pateikti tik bendri aprašymai, kaip komisija dirba ir nustato AIMMEP rodiklį, Komisija manė, kad pagal AIMMEP gautą naudą tikslinga vertinti kaip sąlyginio apmokestinimo sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumą.

(139)

Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(140)

Komisija nustatė, kad bendrovė HEG gavo naudos pagal PIS, kuri per PTL galėjo būti priskirtas nagrinėjamajam produktui.

(141)

Indijos rezervų bankas 2015 m. gruodžio 4 d. Pagrindiniame aplinkraštyje DBR.Dir.BC.No.62/04.02.001/2015–16 paskelbė naują Rupijomis suteiktų eksporto kreditų palūkanų subalansavimo prieš prekių išsiuntimą ir po jo schemą. Iš pradžių buvo numatyta, kad PIS nustos galioti 2021 m. rugsėjo mėn. Tačiau 2022 m. kovo mėn. RBI pranešė bankams, kad schemos taikymas buvo pratęstas atgaline data iki 2024 m., tačiau taikant mažesnę 2 % normą.

(142)

PIS schema gali būti taikoma įvairių produktų, įskaitant GES, eksportui nepriklausomai nuo eksportuojančio gamintojo dydžio ir visam labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių eksportui.

(143)

PIS yra UPGD administruojama schema. Iš pradžių pagal šią schemą būdavo teikiama 3–5 % palūkanų kompensacija už paskolas, panaudotas eksportuojant produktus pagal 416 tarifų eilutes, nurodytas A priede, ir eksportuojant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pagal visus sistemos ITC (SS) kodus.

(144)

2015 m. gruodžio 4 d. Pagrindiniame aplinkraštyje nustatyta, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. bankai sumažina pagal gaires dėl išankstiniams mokėjimams taikomų palūkanų normų nustatytus reikalavimus atitinkantiems eksportuotojams taikomą palūkanų normą Indijos Vyriausybės suteikiama palūkanų išlyginimo suma. Vietos bankai iš Indijos rezervų banko gavo kompensacijas, kad galėtų reikalavimus atitinkančioms bendrovėms nustatyti mažesnes palūkanas. Palūkanų išlyginimo išmoka mokama nuo išmokėjimo dienos iki grąžinimo dienos arba iki dienos, po kurios negrąžintas eksporto kreditas tampa pradelstas. Tačiau teisę į palūkanų išlyginimą gali gauti tik schemos galiojimo laikotarpiu reikalavimus atitinkantys eksportuotojai.

(145)

Kai 2022 m. kovo mėn. RBI pranešė bankams, kad schemos taikymas pratęsiamas atgaline data iki 2024 m. taikant mažesnę 2 % normą, ji taip pat leido privatiems bankams atgaline data išmokėti reikalavimus atitinkantiems eksportuojantiems gamintojams atitinkamas kompensacijas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. kovo mėn.

(146)

Pagal PIS teikiamos subsidijos, apibrėžtos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Privatūs bankai pagal teisės aktus privalo mokėti palūkanų kompensacijas tiesiogiai reikalavimus atitinkančioms įmonėms.

(147)

Be to, PIS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių palūkanų kompensacijų už paskolas. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(148)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už lengvatinę paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią Indijos finansų rinkoje gautą komercinę paskolą skirtumas (t. y. įstatyme numatytos palūkanų kompensacijos). Todėl laikyta, kad kompensuotinų subsidijų suma yra lygi su PTL susijusių palūkanų sumai, kurią kompensuoja IRB ir taip sutaupo bendrovė HEG. Tai taip pat pasakytina apie sumas, kurias bankai, atsižvelgdami į 2022 m. kovo mėn. atgaline data pratęstą schemos taikymą, per PTL kompensuoja atgaline data.

(149)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija paskirstė šią subsidijos sumą bendrovės HEG eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skirstant nebuvo atsižvelgiama į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius.

(150)

Per PTL pagal šią schemą bendrovei HEG nustatyta 0,71 % subsidijos norma.

(151)

Importo be muito leidimų schema (toliau – IBMLS) yra atleidimo nuo muito schema, taikoma importuojamiems produktams, įtraukiamiems kartu su eksportuojamais produktais, ir reglamentuojama pagal 2015–2020 m. UPP 4 skyrių. Ši schema buvo toliau taikoma pagal atnaujintą 2015–2020 m. UPP. Eksporto, kuriam taikoma ILS, atveju bendrovė negali tuo pačiu metu prašyti lengvatų pagal IBMLS. Nustatyta, kad per PTL lengvatos bendrovei HEG nebuvo suteiktos.

(152)

Pagal pagrindinio aplinkraščio 8.1.3 straipsnį kreditingiems eksportuotojams, kurių rezultatai geri, suteikiama galimybė gauti eksporto kreditą geriausiomis sąlygomis pagal auksinių kortelių sistemą. Komisija nenustatė, kad bendrovei HEG per PTL buvo suteiktos konkrečios lengvatos, kurios galėtų būti susijusios su auksinių kortelių sistema.

(153)

Pagal statuso turėtojo schemą lengvatos teikiamos verslo lyderiams, pasiekusiems puikių rezultatų tarptautinės prekybos srityje ir sėkmingai prisidedantiems prie šalies užsienio prekybos. Šia schema gali naudotis visi eksportuotojai, kuriems suteikti importo ir eksporto kodekso numeriai, jeigu jie einamaisiais ir ankstesniais trejais finansiniais metais pasiekia nustatytą eksporto veiklos rezultatų lygį. Komisija nenustatė, kad bendrovei HEG per PTL buvo suteiktos konkrečios lengvatos, kurios galėtų būti susijusios su statuso turėtojo sistema.

(154)

Per PTL bendrovė HEG naudojosi eksporto finansavimu prieš išsiuntimą ir po išsiuntimo. Tačiau, be palūkanų lengvatos, suteikiamos pagal palūkanų išlyginimo schemą, kuri jau buvo aptarta 3.3 skirsnyje, Komisija nenustatė, kad bendrovei HEG buvo suteiktos konkrečios lengvatos, susijusios su eksporto finansavimu prieš išsiuntimą ir po išsiuntimo.

(155)

Patekimo į rinką iniciatyva yra bendra eksporto skatinimo schema, tačiau ji skirta tik įgyvendinančiosioms agentūroms, siekiant skatinti eksportą ir sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinką. Ši iniciatyva tiesiogiai susijusi ne su eksportuojančiais gamintojais, o su Eksporto skatinimo taryba, prižiūrima Prekybos ministerijos. Eksportuojantys gamintojai gali netiesiogiai gauti naudos, susijusios su išlaidų, patirtų vykdant su eksporto skatinimu susijusią veiklą, kompensavimu. Tačiau per PTL lengvatos bendrovei HEG nebuvo suteiktos.

(156)

Atliekant šį tyrimą Karnatakoje ir Maharaštroje gaminantys eksportuotojai nebendradarbiavo. Todėl Komisija savo išvadas turėtų grįsti turimais faktais.

(157)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė pateikė pastabą, kad Komisija kompensavimo priemones taikė Karnatakoje ir Maharaštroje vykdomų programų atžvilgiu, ir teigė, kad Maharaštroje nėra peržiūrimojo produkto gamintojų.

(158)

Priešingai nei manė Indijos Vyriausybė, atlikdama šį tyrimą Komisija nepadarė jokių išvadų dėl Karnatakoje ir Maharaštroje taikomų regioninių schemų.

(159)

Per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą bendrovė HEG pasinaudojo atleidimu nuo elektros energijos mokesčio, kurį Madja Pradešo valstija suteikė pramonės bendrovėms, investuojančioms į uždarajam vartojimui reikalingos elektros energijos gamybą. Bendrovės HEG teisė naudotis šia schema nustojo galioti 2016 m.

(160)

Kalbant apie perkamą elektros energiją, skunde nurodyta, kad pagal regionines schemas galima lengvata būtų 2 RS nuolaida. Bendrovės patikrintose elektros energijos sąskaitose faktūrose buvo nurodytas kitoks nei įprastas pramoninis elektros energijos tarifas, įskaitant sąskaitose faktūrose nurodytą lengvatą. Todėl Komisija iš bendrovės ir Indijos Vyriausybės surinko dokumentus, susijusius su energijos tarifais, bendrovei HEG taikomais Madja Pradeše.

(161)

Iš dokumentų ir kitos turimos informacijos matyti, kad Madja Pradešo elektros energijos reguliavimo komisiją Madja Pradešo valdžia įsteigė 1998 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu Madja Pradešo oficialiajame leidinyje. 2003 m. Elektros energijos įstatymas (2003 m. Nr. 36), kurį priėmė regioninis parlamentas, įsigaliojo 2003 m. birželio 10 d. ir dabar laikoma, kad Komisija buvo įsteigta ir veikia pagal 2003 m. Elektros energijos įstatymo nuostatas. 2003 m. Elektros energijos įstatymo 86 straipsnyje buvo nustatytos šios valstybinės komisijos funkcijos:

(162)

Įsakymuose dėl mažmeninio tiekimo tarifų Madja Pradešo elektros energijos reguliavimo komisija nustatė lengvatą pramoniniams vartotojams, turintiems autonomines elektrines. Lengvata iš pradžių buvo nustatyta penkerių metų laikotarpiui nuo 2016–2017 finansinių metų, tačiau jos galiojimas buvo pratęstas iki 2022–2023 finansinių metų. Per PTL 2020–2021 finansinių metų įsakyme dėl mažmeninio tiekimo tarifų nurodyta, kad reguliariai vartotojo iš tinklo perkamų papildomų elektros energijos vienetų kainai taikoma 2 RS už vienetą lengvata, su sąlyga, kad nesumažėja jo uždarai pagamintos elektros energijos suvartojimas.

(163)

Be to, įsakymuose dėl mažmeninio tiekimo tarifų taip pat nurodytas specialus tarifas, taikomas specifinei pramonės vartotojų kategorijai (vadinamosioms didelės galios pramonės šakoms), kuris yra mažesnis už įprastinį tarifą, taikomą pramoniniams vartotojams (toliau – lengvatinis elektros energijos tarifas).

(164)

Autonominėms elektrinėms skirta lengvata gali naudotis Madja Pradešo valstijoje įsikūrusios įmonės, kurios per vienus finansinius metus nuo 2016 m. iki 2020 m. visiškai arba iš dalies patenkino savo energijos paklausą naudodamos autonomines elektrines ir dabar parduoda savo energiją tinklui, o vėliau per tinklą perka joms reikalingą elektros energijos kiekį.

(165)

Lengvatiniai elektros energijos tarifai energijai imlioms pramonės šakoms gali būti taikomi tik Madja Pradešo valstijoje įsikūrusioms bendrovėms, kurios veikia kaip mažos plieno gamyklos (toliau – MPG), MPG, kuriose naudojami tose pačiose patalpose įrengti valcavimo staklynai/kempėtosios geležies gamybos įranga, elektrochemijos/elektroterminių technologijų arba ferolydinių sektoriams.

(166)

Lengvatas ir lengvatinius elektros energijos tarifus savo metiniuose įsakymuose dėl mažmeninio tiekimo tarifų nustato Madja Pradešo elektros energijos reguliavimo komisija. Visiškai valstybės valdoma tinklo operatorė bendrovė „Madhya Pradesh Madhya Kshetra Vidyut Vitaran Co. Ltd“ (vienas iš keturių valstijoje veikiančių valstybės valdomų elektros energijos tiekėjų) į šiuos įsakymus atsižvelgia savo atitinkamose sąskaitose už elektros energiją. Madja Pradešo elektros energijos rinkoje nėra privačių subjektų, išskyrus autonomines elektrines.

(167)

Atsižvelgdama į išvadas dėl 3.2 ir 3.3 skirsniuose aprašytų schemų, kuriomis jau patvirtinama, kad subsidijavimas tęsiamas gerokai viršijant de minimis ribą, Komisija padarė išvadą, kad atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nebuvo būtina toliau nagrinėti dviejų schemų (elektros energijos lengvatos ir lengvatinio elektros energijos tarifo tam tikriems pramonės sektoriams), kad būtų galima priimti sprendimą dėl subsidijavimo tęsimosi, kuris jau buvo nustatytas.

(168)

Tačiau, remiantis surinktais dokumentais ir atsižvelgiant į tai, kad dėl elektros energijos lengvatos ir lengvatinio elektros energijos tarifo taikymo kaina sumažėja 50 %, palyginti su įprastais elektros energijos tarifais, nustatomais dideliems pramoniniams vartotojams Madja Pradešo valstijoje, negalima atmesti galimybės, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal šias schemas gavo didelę naudą.

(169)

Atskleidus galutinius faktus Indijos Vyriausybė pateikė pastabą, kad šios schemos tyrimas nebuvo paminėtas nei pranešime apie inicijavimą, nei konsultacijose su Indijos Vyriausybe, kaip reikalaujama pagal SKPS.

(170)

Atsižvelgdama į 159 ir 160 konstatuojamąsias dalis, Komisija laikėsi nuomonės, kad ši schema buvo nurodyta prašyme atlikti peržiūrą ir buvo vertinama kaip ankstesnės su elektros energija susijusios schemos tęsinys. Tačiau Komisija taip pat patvirtino 168 konstatuojamojoje dalyje aprašytą savo poziciją, kad atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nebūtina išsamiai išanalizuoti abi schemas. Todėl šių schemų atveju sprendimas dėl subsidijavimas nebuvo priimtas.

(171)

Remiantis pagrindinio reglamento nuostatomis bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatyta kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra tokia:

(172)

Bendra subsidijų suma viršija pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

(173)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų per PTL teiktomis kompensuotinomis subsidijomis. Nustatyta, kad subsidijavimas tęsėsi ir šalies lygmeniu, nes dauguma schemų GES eksportuotojams yra prieinamos visoje šalyje.

(174)

Pagal kompensuotinas subsidijavimo schemas nuolat teikiamos lengvatos ir nėra požymių, kad šios schemos netolimoje ateityje nustos galioti arba kad bendrovė HEG nebesinaudos lengvatomis pagal šias schemas. Priešingai, nacionalinės su mokesčiais susijusios schemos per PTL buvo atnaujintos pagal 2015–2020 m. UPP, kuris galios iki 2023 m. kovo mėn. Be to, primenama, kad 2015–2020 m. užsienio prekybos politikos priemonių taikymas buvo kelis kartus pratęstas, o tai rodo, kad tikėtina, jog vykdant tolesnę užsienio prekybos politiką subsidijavimas bus tęsiamas. Be to, kiekvienas eksportuotojas turi teisę naudotis keliomis subsidijavimo schemomis. Vienintelė išimtis yra IEPS, kurios galiojimas baigėsi 2021 m. sausio mėn. Tačiau ši schema buvo pakeista panašia schema – AIMMEP, pagal kurią bendrovė gavo naudos, kaip nurodyta 3.2.5 skirsnyje.

(175)

Komisija taip pat nustatė, kad lengvatinis finansavimas pagal PIS schemą buvo pratęstas bent iki 2024 m.

(176)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad per PTL iš Indijos importuojami produktai toliau pateko į Sąjungos rinką, o jų kiekis ir rinkos dalis išliko tokie patys, kaip ir tuomet, kai buvo atliekami paskutiniai du peržiūros tyrimai. Be to, iš 250–270 konstatuojamosiose dalyse aprašytos Indijos gamybos apimties ir nepanaudotų pajėgumų, eksporto iš Indijos į kitų trečiųjų šalių rinkas apimties ir kainų, kitose trečiosiose šalyse galiojančių priemonių ir Sąjungos rinkos patrauklumo analizės taip pat matyti, kad tikėtina, jog, jeigu būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, dėl subsidijuoto eksporto ir taip didelė iš Indijos importuojamų produktų dalis Sąjungos rinkoje dar labiau padidėtų).

(177)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį Komisija padarė išvadą, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, yra tikimybė, kad subsidijavimas tęstųsi.

(178)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino septyni Sąjungos gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(179)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 219 330 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimynų atsakymais ir duomenimis, kuriuos pateikė neatrinkti gamintojai ir pareiškėjai (19). Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 61 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(180)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi pačios Sąjungos pramonės produktų, skirtų Sąjungos rinkai, pardavimo apimtimis ir importo apimtimis remiantis Eurostato statistikos duomenimis.

(181)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)  (20)

(182)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos GES suvartojimas sumažėjo 10 %. 2018 m. užfiksuotas didelis suvartojimas, kurį lėmė didelė ES plieno pramonės, atsigaunančios po plieno krizės, paklausa. Be to, staiga padidėjus GES kainoms, plieno gamintojai, tikėdamiesi, kad įvyks dar vienas padidėjimas, sukaupė GES atsargas.

(183)

2019 m. plieno gamyba lanko krosnyse buvo itin nedidelė, palyginti su 2018 m. (EUROFER duomenimis sumažėjo 6,6 %). Todėl GES paklausa sumažėjo. Kadangi GES kaina gerokai sumažėjo, laikyta, kad kaupti atsargas galutinės grandies pramonės sektoriams nebereikėjo, nes naudotojai nebebuvo susirūpinę dėl tolesnio kainų didėjimo. Todėl plieno gamintojai pradėjo mažinti savo GES atsargas. Be to, prasidėjus COVID-19 protrūkiui paklausa toliau mažėjo, tačiau šį kartą laikinai, tik 2020 m.

(184)

Kaip minėta 180 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė importo iš Indijos apimtį remdamasi Eurostato statistika. Rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 181 konstatuojamojoje dalyje.

(185)

Importo iš Indijos raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(186)

Sumažėjus ES suvartojimui, 2019 ir 2020 m. peržiūrimojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis padidėjo nuo 5 802 tonų 2018 m. iki 6 540 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 13 %. GES importas iš Indijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 16 % viso GES importo į Sąjungą, o tai atitinka 5 % rinkos dalį.

(187)

Apskritai importas iš Indijos ir jo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Nepaisant sumažėjusio Sąjungos suvartojimo, importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš Indijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau didėjo (13 %), o Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo.

(188)

Importo iš Indijos vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(189)

Vidutinė GES importo iš Indijos kaina (21) nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 80 % – nuo 13 756 EUR už toną 2018 m. iki 2 747 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(190)

Dėl didelės pasaulinės GES paklausos Indijos kainos pirmoje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje buvo didesnės už Sąjungos pramonės kainas, tačiau 2018–2020 m. jos sumažėjo 60 % ir 2020 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nuolat mažesnės už Sąjungos kainas.

(191)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(192)

Gautas 41,1 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(193)

Atskleidus faktus Indijos Vyriausybė teigė, kad Komisijos apskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo skirtumas nėra tipiškas, nes jis nėra grindžiamas faktinėmis rinkos kainomis Sąjungoje. Indijos Vyriausybės nuomone, dėl to, kad bendrovė „GrafTech Iberica“ pardavimą vykdė pagal ilgalaikes sutartis, pardavimo kaina buvo dirbtinai padidinta ir neatspindi GES rinkos kainos Sąjungoje.

(194)

Komisija nesutinka su šiuo vertinimu. Ilgalaikės sutartys nėra neįprasta komercinė praktika ar verslo sprendimas. Pagal tokią sutartį klientas sutinka užtikrinti tam tikrą kainų lygį mainais už tiekimo saugumą. Atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikės sutartys buvo naudojamos prekiaujant atitinkamoje rinkoje, tai, kad jas naudojo atrinktas gamintojas, nereiškia, kad imtis nebuvo reprezentatyvi. Be to, ilgalaikės sutartys buvo naudojamos tik dalies bendrovės „GrafTech“ pardavimo atveju, o kiti du atrinkti Sąjungos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašių ilgalaikių pardavimo sutarčių nebuvo sudarę. Todėl, Komisijos nuomone, nors bendrovė „GrafTech Iberica“ naudojo ilgalaikes sutartis kaip tipiškas priemones tam tikroje rinkos dalyje, apskritai jos neturėjo didelio poveikio priverstinio kainų mažinimo skaičiavimui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(195)

Peržiūrimasis produktas daugiausia buvo importuojamas iš šių trečiųjų šalių: Kinijos, Meksikos ir Rusijos.

(196)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir kainų tendencijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Indiją

(197)

Nagrinėtas importo iš kitų trečiųjų šalių poveikis, nes per PTL jis sudarė apie 84 % viso GES importo į Sąjungą. Nepaisant mažėjančio suvartojimo, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo 19 % – nuo beveik 29 000 tonų 2018 m. iki maždaug 35 000 tonų per PTL.

(198)

Importas iš trečiųjų šalių 2019 ir 2020 m. iš dalies atitiko suvartojimo sumažėjimą, tačiau jis greitai atsigavo ir per PTL pasiekė aukščiausią lygį, t. y. padidėjo 19 %, palyginti su 2018 m. Vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina atitiko pasaulinę tendenciją – nuo 2018 m. iki PTL ji sumažėjo 72 %.

(199)

Didžiąją šio importo dalį (76 %) per PTL sudarė importas iš Kinijos. Importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Indiją, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 22 %. GES importo iš Indijos apimtis padidėjo nuo 5 800 tonų 2018 m. iki 6 500 tonų per PTL, importo iš Kinijos – nuo 22 054 tonų 2018 m. iki 26 065 tonų per PTL, o rinkos dalis padidėjo atitinkamai 25 % ir 31 %.

(200)

Per tą patį laikotarpį importo iš Kinijos kainos buvo mažesnės nei Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainos (išskyrus 2018 m.).

(201)

Be to, nuo 2022 m. balandžio 7 d. (22) Komisija nustatė antidempingo muitą iš Kinijos importuojamoms GES (jis siekė nuo 23 % iki 74,9 %) (23).

(202)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(203)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(204)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi atrinktų gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, taip pat neatrinktų gamintojų ir pareiškėjų pateiktais makroekonominiais duomenimis, sutikrintais su prašyme atlikti peržiūrą pateiktas duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(205)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(206)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(207)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(208)

Sumažėjus suvartojimui, 2018–2020 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 34 %, o per PTL iš dalies atsigavo, tačiau išliko mažesnė nei 2018 m. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 13 %.

(209)

Gamybos apimtis sumažėjo dėl sumažėjusio suvartojimo ir sumažėjusio Sąjungos pramonės pardavimo kiekio, kaip paaiškinta 211 konstatuojamojoje dalyje.

(210)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(211)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 18 %. Ji nuolat mažėjo iki 2020 m. (38 %), o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsigavo tik iš dalies. Tačiau šis padidėjimas neatitiko panašios Sąjungos suvartojimo tendencijos, dėl kurio Sąjungos pramonės rinkos dalis apskritai sumažėjo nuo 77 % 2018 m. iki 70 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (–9 %), o importo iš Indijos rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 25 %.

(212)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu GES suvartojimas ES sumažėjo 10 %. Šis 15 000 tonų suvartojimo sumažėjimas paveikė tik Sąjungos pramonę, kuri prarado 21 000 tonų pardavimo. Per tą patį laikotarpį importo dempingo kaina iš Indijos, Kinijos ir kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau didėjo – atitinkamai 13 %, 18 % ir 19 %.

(213)

Kaip paaiškinta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 21 000 tonų, o importas padidėjo daugiau nei 6 200 tonų. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado 9 % rinkos dalies. Taigi nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo.

(214)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(215)

Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabilus (per nagrinėjamąjį laikotarpį jis sumažėjo 2 %). Todėl, atsižvelgiant į 4.4.2.1 skirsnyje paaiškintą gamybos sumažėjimą, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo našumas (tonomis), per tą patį laikotarpį sumažėjo 11 %.

(216)

177 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Indijos į Sąjungos rinką ir toliau importuota subsidijuojamomis kainomis. Komisija taip pat gavo įrodymų, kad subsidijavimas veikiausiai tęsis, jei priemonės nebebus taikomos.

(217)

Nepaisant nuo 2009 m. galiojančių kompensacinių priemonių, Sąjungos pramonė prarado didelę pardavimo apimtį, o tai rodo nagrinėjamuoju laikotarpiu 9 procentiniais punktais sumažėjusi rinkos dalis. Taigi, nenustatyta, kad Sąjungos pramonė būtų visiškai atsigavusi nuo buvusio subsidijavimo, ir ji tebėra labai pažeidžiama dėl subsidijuoto importo į Sąjungos rinką žalingo poveikio.

(218)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(219)

Pardavimo kainos 2018–2019 m. padidėjo 13 %, o 2020 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo ir buvo 45 % mažesnės nei 2018 m.

(220)

Gamybos sąnaudos padidėjo, 2020 m. jos buvo didžiausios, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pradėjo mažėti. Šią tendenciją lėmė gerokai padidėjusi pagrindinės žaliavos, t. y. adatinio kokso, kaina. Adatinio kokso kaina dėl padidėjusios paklausos, kurią lėmė ličio jonų baterijų pramonė, nuolat ir smarkiai didėjo iki 2019 m. ir pradėjo mažėti tik nuo 2020 m.

(221)

Atsižvelgdama į Sąjungos pramonės pardavimo kainas, Komisija pažymėjo, kad dalis Sąjungos produkcijos (visų pirma gaminamos bendrovių „GrafTech Iberica“ ir „GrafTech France“), kuri sudaro apie 50 % viso Sąjungos pardavimo ir gamybos, tam tikru mastu buvo laikinai apsaugota nuo tiesioginės konkurencijos rinkoje, o kita dalis (kiti du atrinkti Sąjungos gamintojai) patyrė tiesioginį importo iš Indijos dempingo kaina poveikį.

(222)

Tokia padėtis susidarė dėl ilgalaikių sutarčių, apimančių GES, įsigytų iš bendrovės „GrafTech Iberica“, pardavimą. Šios ilgalaikės sutartys buvo sudarytos po neįprastai didelių kainų laikotarpio 2017–2018 m. Šios sutartys yra „imk arba mokėk“ pirkimo sutartys, pagal kurias bendrovė „GrafTech“ garantavo tam tikrą prekių kiekį nustatytomis kainomis, o pirkėjas įsipareigojo pirkti sutartą kiekį už iš anksto nustatytą fiksuotą kainą, laikydamasis įvairių sutartinių teisių ir prievolių. Šios sutartys sudarytos trejiems–penkeriems metams. Paaiškėjo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „GrafTech Iberica“ pagal šias ilgalaikes sutartis pardavė labai didelį produktų kiekį. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad kurie nors kiti Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų sudarę panašias ilgalaikes sutartys. Atsižvelgdama į ribotą ilgalaikių sutarčių trukmę Komisija pažymėjo, kad sutarčių poveikis yra laikinas.

(223)

Šių ilgalaikių sutarčių priežastis – didelio kainų svyravimo laikotarpis 2017–2018 m., kuris tęsėsi iki 2019 m. Tais metais grafito elektrodų kainos pasaulyje gerokai padidėjo. Taip atsitiko dėl daugelio veiksnių, įskaitant padidėjusią paklausą visame pasaulyje. Pagrindinė Sąjungos pramonės nurodyto paklausos padidėjimo priežastis buvo ta, kad visame pasaulyje plieno pramonės aukštakrosnės buvo pakeistos elektrinėmis lankinėmis krosnimis, kuriose naudojami grafito elektrodai. Be to, kaip paaiškinta 220 konstatuojamojoje dalyje, dėl naujos konkurencijos dėl adatinio kokso (pagrindinės žaliavos, naudojamos grafito elektrodams gaminti) su ličio jonų baterijų pramone padidėjo žaliavų sąnaudos, o tai prisidėjo prie kainų svyravimo. Siekiant išspręsti šį kainų svyravimo klausimą, ilgalaikės sutartys dėl bendrovės „GrafTech Iberica“ parduodamų produktų buvo sudaromos laikotarpiui nuo trejų iki penkerių metų. Buvo siekiama užtikrinti stabilesnes kainas mainais už stabilų tiekimą, kurio reikalavo klientai.

(224)

Todėl dėl tebegaliojančių ilgalaikių sutarčių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „GrafTech Iberica“ pardavimo kainos galėjo būti stabilios ([25–50] % už vidutinę vieneto pardavimo kainą Sąjungoje aukštesnės kainos), nepaisant bendro kainų sumažėjimo, nuo kurio likusi Sąjungos pramonė tokiomis ilgalaikėmis sutartimis nebuvo apsaugota. Remdamasi turima informacija, kaip antai bendrovės „GrafTech Iberica“ peržiūrimojo produkto, dėl kurio nesudarytos ilgalaikės sutartys, pardavimo apimtimi ir kitų dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimu, Komisija apskaičiavo, kad vidutinė kaina rinkoje, kurioje ilgalaikių sutarčių sąlygos netaikomos, buvo maždaug [25–50] % mažesnė už vidutinę vieneto pardavimo kainą visoje Sąjungos rinkoje. Todėl vidutinė Sąjungos pardavimo kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tiksliai neatspindi konkurencinės kainų padėties Sąjungos rinkoje, kuriai didelį poveikį darė importas mažomis dempingo kainomis iš Indijos ir Kinijos.

(225)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(226)

Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo. Apskritai vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 5 %. Šiai tendencijai daugiausia įtakos turėjo nedidelis užimtumo rodiklių sumažėjimas, kaip paaiškinta 215 konstatuojamojoje dalyje.

(227)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(228)

Šiame sektoriuje atsargos negali būti laikomos tinkamu žalos rodikliu, nes gamyba ir pardavimas daugiausia grindžiami užsakymais ir atitinkamai gamintojai paprastai nekaupia daug atsargų. Todėl atsargų pokyčių tendencijos pateikiamos tik informacijai.

(229)

Apskritai atsargoms įtakos turėjo mažėjančios Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo tendencijos. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, 2019 ir 2020 m. labai padidėjo (atitinkamai 54 % ir 78 %), o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš dalies sumažėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargų kiekis tonomis padidėjo 25 %.

(230)

Tačiau išnagrinėjus dviejų Sąjungos gamintojų, kurie nebuvo sudarę ilgalaikių sutarčių, duomenis, nustatyta, kad per tą patį laikotarpį jų atsargos padidėjo [35–45] %.

(231)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža