(1)

Sąjunga užsibrėžė tikslą savo piliečiams suteikti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas. Kartu Sąjunga turėtų užtikrinti, kad ta erdvė išliktų saugi. Tą tikslą galima pasiekti tik veiksmingesniu, labiau koordinuotu nacionalinių ir tarptautinių teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimu ir tinkamomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią nusikalstamumui, įskaitant organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, ir su juo kovoti;

(2)

pasiekti tą tikslą ypač sudėtinga, kai nusikalstamumas dviejų ar daugiau valstybių narių ir (arba) trečiųjų valstybių teritorijoje įgyja tarpvalstybinį pobūdį. Tokiais atvejais valstybės narės turi turėti galimybę sujungti savo pajėgas ir veiksmus, kad būtų galima atlikti veiksmingus ir efektyvius tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurių atžvilgiu labai svarbu keistis informacija ir įrodymais. Viena iš sėkmingiausių tokio tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonių yra jungtinės tyrimo grupės (toliau – JTG), kurios leidžia dviejų ar daugiau valstybių narių ir galbūt trečiųjų valstybių teisminėms ir teisėsaugos institucijoms tiesiogiai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius, kad jos galėtų organizuoti savo veiksmus ir tyrimus efektyviausiu būdu. Dviejų ar daugiau valstybių narių ir galbūt trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos, siekdamos vykdyti tarpvalstybinį poveikį turinčius nusikalstamų veikų tyrimus kartu, sudaro JTG konkrečiam tikslui ir ribotam laikotarpiui;

(3)

JTG pasiteisino padedant gerinti teisminį bendradarbiavimą, susijusį su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu už tokius tarpvalstybinius nusikaltimus, kaip kibernetiniai nusikaltimai, terorizmas ir sunkūs bei organizuoti nusikaltimai, nes tarp JTG narių mažinamas daug laiko atimančių procedūrų ir formalumų skaičius. Vis dažniau naudojantis JTG, Sąjungoje taip pat sutvirtėjo tarpvalstybinio teisminių institucijų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kultūra;

(4)

Sąjungos acquis numatytos dvi teisinės sistemos, pagal kurias sudaromos JTG dalyvaujant bent dviem valstybėms narėms: Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (2), 13 straipsnis ir Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR (3). Trečiosios valstybės gali būti įtrauktos į JTG kaip šalys, jei yra teisinis tokio įtraukimo pagrindas, pavyzdžiui, 2001 m. lapkričio 8 d. Strasbūre pasirašytos Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo (4) 20 straipsnis ir Susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (5) 5 straipsnis;

(5)

tarptautinės teisminės institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant tarptautinių nusikaltimų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Jų atstovai gali dalyvauti konkrečioje JTG gavę JTG narių kvietimą, grindžiamą atitinkamu susitarimu, kuriuo sudaroma JTG (toliau – susitarimas dėl JTG). Todėl taip pat turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir bet kuriam kitam teismui, tribunolui ar mechanizmui, kurio tikslas – tirti visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkius nusikaltimus, visų pirma, Tarptautiniam baudžiamajam teismui (toliau – TBT), keistis informacija ir įrodymais. Todėl šiuo reglamentu tokių tarptautinių teisminių institucijų atstovams turėtų būti suteikta prieiga prie informacinių technologijų (toliau – IT) platformos (toliau – JTG bendradarbiavimo platforma), kad būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas, susijęs su tarptautinių nusikaltimų tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu už juos;

(6)

nepaprastai svarbu sukurti JTG skirtą bendradarbiavimo platformą, kad būtų veiksmingai palaikomi ryšiai ir saugiai keičiamasi informacija bei įrodymais, siekiant užtikrinti, kad sunkiausių nusikaltimų vykdytojai būtų greitai patraukti atsakomybėn. Toks poreikis akcentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 (6) įsteigtos Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (toliau – Eurojustas) įgaliojimais, kurie buvo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/838 (7), sudarančiu sąlygas Eurojustui išsaugoti, analizuoti ir laikyti įrodymus, susijusius su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir susijusiomis nusikalstamomis veikomis, ir sudarant sąlygas keistis susijusiais įrodymais su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis bei tarptautinėmis teisminėmis institucijomis, visų pirma, su TBT;

(7)

esamose Sąjungos lygmens teisinėse sistemose nenurodyta, kaip JTG dalyvaujantys subjektai turi keistis informacija ir palaikyti ryšius. Tie subjektai susitaria dėl tokio keitimosi ir ryšių palaikymo, atsižvelgdami į poreikius ir turimas priemones. Siekiant kovoti su vis sudėtingesniu ir sparčiai kintančiu tarpvalstybiniu nusikalstamumu, nepaprastai svarbus vaidmuo tenka spartai, bendradarbiavimui ir veiksmingumui. Tačiau šiuo metu nėra sistemos, kurią naudojant būtų remiamas JTG valdymas, būtų galima veiksmingiau vykdyti įrodymų paiešką bei registraciją ir būtų garantuotas į JTG įtrauktų subjektų keitimosi duomenimis saugumas. Akivaizdu, kad trūksta specialių saugių ir veiksmingų kanalų, kuriais galėtų naudotis visi į JTG įtraukti subjektai ir kuriais naudodamiesi jie galėtų greitai keistis dideliu informacijos bei įrodymų kiekiu arba užtikrinti saugų bei veiksmingą ryšių palaikymą. Be to, nėra sistemos, kurią naudojant būtų remiamas JTG valdymas, įskaitant įrodymų, kuriais buvo apsikeista į JTG įtrauktų subjektų, atsekamumą nacionaliniuose teismuose keliamus teisinius reikalavimus atitinkančiu būdu, arba JTG veiksmų planavimas bei koordinavimas;

(8)

atsižvelgiant į didėjančią tikimybę, kad nusikaltimai įsiskverbs į IT sistemas, dabartinė padėtis galėtų trukdyti tarpvalstybinių tyrimų veiksmingumui ir efektyvumui, taip pat galėtų kelti pavojų tokiems tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui ir juos sulėtinti dėl nesaugaus ir neskaitmeninio keitimosi informacija bei įrodymais, o tai gali lemti didesnes jų išlaidas. Teisminės ir teisėsaugos institucijos, visų pirma, turi užtikrinti, kad jų sistemos būtų kuo modernesnės ir saugesnės ir kad visi JTG nariai galėtų lengvai prisijungti ir sąveikauti, nepriklausomai nuo jų nacionalinių sistemų;

(9)

svarbu, kad JTG bendradarbiavimas būtų gerinamas ir jis būtų remiamas moderniomis IT priemonėmis. Keitimosi informacija tarp į JTG įtrauktų subjektų spartą ir efektyvumą būtų galima gerokai padidinti sukūrus specialią JTG veiklai remti skirtą IT platformą. Todėl būtina nustatyti taisykles, kuriomis Sąjungos lygmeniu būtų sukurta JTG bendradarbiavimo platforma, siekiant padėti į JTG įtrauktiems subjektams bendradarbiauti, saugiai palaikyti ryšį ir dalytis informacija bei įrodymais;

(10)

JTG bendradarbiavimo platforma turėtų būti naudojama tik tada, kai, inter alia, yra Sąjungos teisinis pagrindas sudaryti JTG. Visų JTG, sudarytų tik tarptautiniais teisiniais pagrindais, atveju JTG bendradarbiavimo platforma neturėtų būti naudojama, nes ji yra finansuojama iš Sąjungos biudžeto ir sukurta remiantis Sąjungos teisės aktais. Tačiau tais atvejais, kai trečiosios valstybės kompetentingos institucijos yra sudariusios susitarimą dėl JTG, kuriame pateikiamas ne tik tarptautinis, bet ir Sąjungos teisinis pagrindas, tos trečiosios valstybės kompetentingos institucijos atstovai turėtų būti laikomi JTG nariais;

(11)

JTG bendradarbiavimo platforma turėtų būti naudojama savanoriškai. Tačiau, atsižvelgiant į jos pridėtinę vertę vykdant tarpvalstybinius tyrimus, labai skatinama ją naudoti. JTG bendradarbiavimo platformos naudojimas ar nenaudojimas neturėtų pakenkti ar daryti poveikio kitų ryšių palaikymo ar keitimosi informacija formų teisėtumui ir neturėtų pakeisti JTG sudarymo, organizavimo ar veiklos būdo. JTG bendradarbiavimo platformos sukūrimas neturėtų daryti poveikio nei pagrindiniams JTG sudarymo teisiniams pagrindams nei taikytiniems nacionalinės procesinės teisės aktams, susijusiems su gautų įrodymų rinkimu ir naudojimu. Kitų nacionalinių kompetentingų institucijų, pavyzdžiui, muitinės, pareigūnai, būdami pagal Pamatinį sprendimą 2002/465/TVR sudarytų JTG nariais, turėtų galėti turėti prieigą prie JTG bendradarbiavimo erdvių. JTG bendradarbiavimo platforma turėtų užtikrinti tik saugią IT priemonę, kuria būtų pagerintas bendradarbiavimas, paspartintas informacijos srautas tarp jos naudotojų ir užtikrintas didesnis duomenų, kuriais keičiamasi, saugumas ir padidintas JTG veiksmingumas;

(12)

JTG bendradarbiavimo platforma turėtų apimti JTG veiklos etapą ir laikotarpį užbaigus veiklą, nuo to momento, kai pasirašomas atitinkamas susitarimas dėl JTG, iki tol, kol užbaigiamas JTG vertinimas. Kadangi JTG sudarymo procese dalyvauja visai kiti subjektai nei jau sudarytos JTG nariai, JTG sudarymo procesas, ypač derybos dėl turinio ir susitarimo dėl JTG pasirašymas, neturėtų būti valdomas per JTG bendradarbiavimo platformą. Tačiau, kai prireikia elektroninės priemonės susitarimo dėl JTG pasirašymo procesui paremti, svarbu, kad Komisija apsvarstytų galimybę tą procesą įtraukti į Skaitmeninio keitimosi e. įrodymais sistemą (eEDES) – Komisijos sukurtą saugų interneto portalą elektroniniams prašymams ir atsakymams;

(13)

kiekvienos JTG, naudojančios JTG bendradarbiavimo platformą, atveju JTG nariai turėtų būti skatinami atlikti JTG vertinimą arba JTG veiklos etapu, arba jam pasibaigus, naudojantis JTG bendradarbiavimo platformos numatytomis priemonėmis;

(14)

susitarimas dėl JTG, įskaitant visus priedėlius, turėtų būti būtina sąlyga, kad būtų naudojama JTG bendradarbiavimo platforma. Visų būsimų susitarimų dėl JTG turinys turėtų būti pritaikytas siekiant atsižvelgti į atitinkamas šio reglamento nuostatas;

(15)

2005 m. suformuotas JTG nacionalinių ekspertų tinklas (toliau – JTG tinklas) parengė tipinį susitarimą, apimantį priedėlius, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas JTG sudarymui. Tipinio susitarimo ir jo priedėlių turinys turėtų būti pritaikytas siekiant atsižvelgti į sprendimą naudotis JTG bendradarbiavimo platforma ir prieigos prie JTG bendradarbiavimo platformos taisykles;

(16)

veiklos požiūriu JTG bendradarbiavimo platformą turėtų sudaryti atskiros JTG bendradarbiavimo erdvės, sukurtos kiekvienai atskirai JTG, kuriai JTG bendradarbiavimo platforma teikia prieglobą;

(17)

techniniu požiūriu JTG bendradarbiavimo platforma turėtų būti prieinama saugiu internetiniu ryšiu ir ją turėtų sudaryti centralizuota informacinė sistema, prieinama per saugų interneto portalą, mobiliųjų ir stalinių įrenginių ryšių palaikymo programinė įranga, įskaitant pažangų registravimo ir sekimo mechanizmą, ir ryšys tarp centralizuotos informacinės sistemos ir atitinkamų IT priemonių, kuriomis būtų remiama JTG veikla ir kurias valdytų JTG tinklo sekretoriatas;

(18)

naudojant JTG bendradarbiavimo platformą turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas JTG koordinavimui ir valdymui. JTG bendradarbiavimo platforma turėtų užtikrinti keitimąsi operatyvine informacija bei įrodymais ir laikiną jų saugojimą, užtikrinti saugų ryšių palaikymą, numatyti įrodymų atsekamumą ir remti JTG vertinimo procesą. Visi į JTG įtraukti subjektai turėtų būti skatinami naudotis visomis JTG bendradarbiavimo platformos funkcijomis ir kiek įmanoma pakeisti šiuo metu naudojamus ryšių palaikymo ir keitimosi duomenimis kanalus JTG bendradarbiavimo platformoje naudojamais ryšių palaikymo ir keitimosi duomenimis kanalais;

(19)

Sąjungos agentūrų bei organų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įtrauktų į veiklą teisminio bendradarbiavimo srityje, ir JTG narių veiklos koordinavimas ir keitimasis duomenimis yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti koordinuotą Sąjungos atsaką į nusikalstamą veiklą ir valstybėms narėms teikti nepaprastai svarbią paramą kovojant su nusikalstamumu. JTG bendradarbiavimo platforma turėtų papildyti esamas priemones, kuriomis teisminėms ir teisėsaugos institucijoms sudaromos sąlygos saugiai keistis duomenimis, pavyzdžiui, Saugaus keitimosi informacija tinklo programą (toliau – SIENA), kurią valdo Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (toliau – Europolas), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (8);

(20)

su ryšių palaikymu susijusias JTG bendradarbiavimo platformos funkcijas turėtų užtikrinti moderni programinė įranga, leidžianti neatsekti ryšių palaikymo duomenų, saugomų vietoje JTG bendradarbiavimo platformos naudotojų įrenginiuose;

(21)

tinkamos funkcijos, kuriomis būtų sudaromos sąlygos keistis operatyvine informacija bei įrodymais, įskaitant dideles rinkmenas, turėtų būti užtikrintos naudojant įkėlimo/atsisiuntimo mechanizmą, skirtą duomenims centralizuotai saugoti tik ribotą laiką, reikalingą duomenims techniškai perduoti. Kai tik duomenis atsisiunčia visi adresatai, duomenys turėtų būti automatiškai ir visam laikui ištrinti iš JTG bendradarbiavimo platformos;

(22)

atsižvelgiant į Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (toliau – Agentūra „eu-LISA“), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1726 (9), patirtį, įgytą valdant didelės apimties sistemas teisingumo ir vidaus reikalų srityje, Agentūrai „eu-LISA“ turėtų būti patikėta užduotis projektuoti, plėtoti ir eksploatuoti JTG bendradarbiavimo platformą, pasinaudojant esamomis SIENA funkcijomis ir kitomis funkcijomis Europole, siekiant užtikrinti papildomumą ir, kai tikslinga, junglumą. Todėl Agentūros „eu-LISA“ įgaliojimai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į tas naujas užduotis, ir Agentūrai „eu-LISA“ turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas ir personalas, kad ji galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą. Tuo atžvilgiu turėtų būti nustatytos taisyklės dėl Agentūros „eu-LISA“, kaip agentūros, įgaliotos plėtoti, techniškai eksploatuoti ir prižiūrėti JTG bendradarbiavimo platformą, atsakomybės;

(23)

Agentūra „eu-LISA“ turėtų užtikrinti, kad teisėsaugos institucijų turimus duomenis prireikus būtų galima lengvai perduoti iš SIENA į JTG bendradarbiavimo platformą. Tuo tikslu Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje būtų įvertinta JTG bendradarbiavimo platformos ryšio su SIENA būtinybė, įgyvendinamumas ir tinkamumas. Toje ataskaitoje turėtų būti pateiktos sąlygos, techninės specifikacijos ir procedūros, kuriomis būtų užtikrinti saugus ir veiksmingas ryšys bei keitimasis duomenimis. Vertinime turėtų būti atsižvelgta į tai, kad, remiantis esama Sąjungos ir nacionaline duomenų apsaugos teisine sistema, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (10), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (11) ir taisyklėmis, taikytinomis atitinkamoms Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms, nustatytomis teisės aktuose, kuriais jie įsteigiami, tokiam ryšiui reikalinga aukšto lygio duomenų apsauga. Turėtų būti atsižvelgta į duomenų, kuriais bus keičiamasi per JTG bendradarbiavimo platformą, t. y. neskelbtinų, neįslaptintų duomenų, apsaugos lygį. Pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 Komisija, prieš pateikdama tą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat turėtų pasikonsultuoti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu dėl poveikio asmenų teisių ir laisvių apsaugai, kylančio dėl numatomo asmens duomenų tvarkymo;

(24)

nuo JTG tinklo suformavimo 2005 m. JTG tinklo sekretoriatas remia JTG tinklo veiklą, organizuodamas kasmetinius susitikimus bei mokymo veiklą, rinkdamas bei analizuodamas atskirų JTG vertinimus ir valdydamas Eurojusto JTG finansavimo programą. Nuo 2011 m. JTG tinklo sekretoriatas veikia Eurojuste kaip atskiras padalinys. Kad JTG tinklo sekretoriatas galėtų remti JTG bendradarbiavimo platformos naudotojus praktiškai taikyti JTG bendradarbiavimo platformą, teikti kasdienes konsultacijas ir pagalbą, kurti ir teikti mokymo kursus ir didinti informuotumą apie bei skatinti JTG bendradarbiavimo platformos naudojimą, Eurojustui turėtų būti skiriamas tinkamas personalas, skirtas JTG tinklo sekretoriatui;

(25)

atsižvelgiant į šiuo metu esančias IT priemones, kuriomis remiama Eurojuste rengiama ir JTG tinklo sekretoriato valdoma JTG veikla, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas JTG valdymui, būtina susieti JTG bendradarbiavimo platformą su tomis IT priemonėmis. Tuo tikslu Eurojustas turėtų užtikrinti būtiną savo sistemų techninį pritaikymą, kad būtų sukurtas toks ryšys. Eurojustui taip pat turėtų būti paskirtas tinkamas finansavimas ir darbuotojai, kad jis galėtų vykdyti savo pareigas tuo klausimu;

(26)

JTG veiklos etapu Eurojustas ir Europolas teikia naudingą operatyvinę paramą JTG nariams, teikdami įvairias pagalbines priemones, įskaitant mobiliuosius biurus, sutikrinimo ir analitinę analizę, koordinavimo ir operatyvinius centrus, baudžiamojo persekiojimo koordinavimą, ekspertines žinias bei finansavimą;

(27)

siekiant užtikrinti aiškų teisių ir užduočių atskyrimą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl valstybių narių, Eurojusto, Europolo, Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 (12) įsteigtos Europos prokuratūros, Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas (13) įsteigtos Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) bei kitų kompetentingų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų atsakomybės, įskaitant sąlygas, kuriomis jie gali naudotis JTG bendradarbiavimo platforma veiklos tikslais;

(28)

šiame reglamente išdėstoma išsami informacija apie programos valdybos, kurią turėtų įsteigti Agentūros „eu-LISA“ valdančioji taryba, įgaliojimus, sudėtį ir organizacinius aspektus. Programos valdyba turėtų užtikrinti tinkamą JTG bendradarbiavimo platformos projektavimo ir plėtojimo etapo valdymą. Taip pat būtina išdėstyti išsamią informaciją apie patariamosios grupės, kurią turi įsteigti Agentūra „eu-LISA“, siekdama įgyti ekspertinių žinių, susijusių su JTG bendradarbiavimo platforma, visų pirma, Agentūros „eu-LISA“ metinės darbo programos ir metinės veiklos ataskaitos rengimo kontekste, įgaliojimus, sudėtį ir organizacinius aspektus;

(29)

šiame reglamente nustatomos prieigos prie JTG bendradarbiavimo platformos taisyklės ir būtinos apsaugos priemonės. JTG erdvės administratoriui ar administratoriams turėtų būti patikėta valdyti prieigos prie atskirų JTG bendradarbiavimo erdvių teises. Jie turėtų būti atsakingi už JTG bendradarbiavimo platformos naudotojams suteikiamos prieigos valdymą JTG veiklos etapu ir laikotarpiu užbaigus veiklą, remiantis atitinkamu susitarimu dėl JTG. JTG erdvės administratoriai savo technines ir administracines užduotis, išskyrus trečiųjų valstybių ar tarptautinių teisminių institucijų atstovų įkeltų duomenų tikrinimą, turėtų galėti perduoti JTG tinklo sekretoriatui;

(30)

atsižvelgiant į operatyvinių duomenų, kuriais keičiasi JTG bendradarbiavimo platformos naudotojai, neskelbtinumą, JTG bendradarbiavimo platforma turėtų užtikrinti aukštą saugumo lygį, Agentūra „eu-LISA“ turėtų imtis visų techninių ir organizacinių priemonių, būtinų keitimosi duomenimis saugumui užtikrinti, naudodama griežtus ištisinio šifravimo algoritmus perduodamiems ar saugomiems duomenims užšifruoti;

(31)

šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl valstybių narių, Agentūros „eu-LISA“, Eurojusto, Europolo, Europos prokuratūros, OLAF bei kitų kompetentingų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų atsakomybės už turtinę ar neturtinę žalą, padarytą dėl bet kokio su šiuo reglamentu nesuderinamo veiksmo. Kalbant apie trečiąsias valstybes ir tarptautines teismines institucijas, atsakomybės sąlygos dėl turtinės ar neturtinės žalos turėtų būti įtrauktos į atitinkamus susitarimus dėl JTG;

(32)

šiame reglamente nustatomos konkrečios duomenų apsaugos nuostatos, susijusios tiek su operatyviniais duomenimis, tiek su neoperatyviniais duomenimis. Tų duomenų apsaugos nuostatų reikia siekiant papildyti esamą duomenų apsaugos tvarką ir užtikrinti bendrą tinkamą atitinkamų asmenų duomenų apsaugos, duomenų saugumo ir pagrindinių teisių apsaugos lygį;

(33)

tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą turėtų būti laikomasi Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisinės sistemos. Direktyva (ES) 2016/680 taikoma kompetentingoms nacionalinėms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Kiek tai susiję su Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų vykdomu duomenų tvarkymu, šio reglamento kontekste taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725. Tuo tikslu turėtų būti užtikrintos tinkamos duomenų apsaugos priemonės;

(34)

kiekviena valstybės narės kompetentinga nacionalinė institucija ir, kai tinkama, Eurojustas, Europolas, Europos prokuratūra, OLAF arba bet kuri kita kompetentinga Sąjungos įstaiga, organas ar agentūra turėtų būti individualiai atsakingi už operatyvinių asmens duomenų tvarkymą naudojant JTG bendradarbiavimo platformą. Kai tvarkomi neoperatyviniai asmens duomenys, JTG bendradarbiavimo platformos naudotojai turėtų būti laikomi bendrais duomenų valdytojais, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2018/1725;

(35)

vadovaujantis atitinkamu susitarimu dėl JTG, JTG erdvės administratoriai trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų, kurios yra susitarimo dėl JTG šalys, atstovams arba tarptautinių teisminių institucijų, kurios dalyvauja JTG, atstovams turėtų galėti suteikti prieigą prie JTG bendradarbiavimo erdvės. Susitarimo dėl JTG kontekste bet koks asmens duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms teisminėms institucijoms – tos institucijos tuo tikslu laikomos tarptautinėmis organizacijomis – turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/680 V skyriuje išdėstytas nuostatas. Keitimasis operatyviniais duomenimis su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis teisminėmis institucijomis turėtų griežtai apsiriboti tik tais duomenimis, kurie yra būtini atitinkamo susitarimo dėl JTG tikslams pasiekti;

(36)

jei JTG turi kelis JTG erdvės administratorius, vienas iš jų atitinkamame susitarime dėl JTG turėtų būti paskirtas trečiųjų valstybių ar tarptautinių teisminių institucijų atstovų įkeltų duomenų valdytoju tol, kol nebus sukurta JTG bendradarbiavimo erdvė, į kurią yra įtraukti trečiųjų valstybių ar tarptautinių teisminių institucijų atstovai;

(37)

Agentūra „eu-LISA“ turėtų užtikrinti, kad prieiga prie centralizuotos informacinės sistemos ir visų centralizuotos informacinės sistemos duomenų tvarkymo operacijų būtų registruojama siekiant stebėti duomenų vientisumą bei saugumą ir duomenų tvarkymo teisėtumą, taip pat savikontrolės tikslais. Agentūra „eu-LISA“ neturėtų turėti prieigos prie operatyvinių ir neoperatyvinių duomenų, saugomų JTG bendradarbiavimo erdvėse;

(38)

šiuo reglamentu Agentūrai „eu-LISA“ nustatomi ataskaitų teikimo įpareigojimai, susiję su JTG bendradarbiavimo platformos plėtojimu ir veikla, atsižvelgiant į tikslus, susijusius su planavimu, techniniais rezultatais, ekonomiškumu, saugumu ir paslaugų kokybe. Be to, ne vėliau nei praėjus dvejiems metams po JTG bendradarbiavimo platformos veiklos pradžios, o vėliau – kas ketverius metus Komisija turėtų atlikti bendrą JTG bendradarbiavimo platformos vertinimą, kuriame būtų atsižvelgiama į šio reglamento tikslus bei į apibendrintus atskirų JTG vertinimų rezultatus;

(39)

nors išlaidos, susijusios su JTG bendradarbiavimo platformos sukūrimu ir technine priežiūra bei pagalbiniu Eurojusto vaidmeniu po JTG bendradarbiavimo platformos veiklos pradžios, turėtų būti dengiamos Sąjungos biudžeto lėšomis, kiekviena valstybė narė, taip pat Eurojustas, Europolas, Europos prokuratūra, OLAF bei bet kuri kita kompetentinga Sąjungos įstaiga, organas ir agentūra turėtų padengti savo išlaidas, susijusias su JTG bendradarbiavimo platformos naudojimu;

(40)

siekiant nustatyti vienodas JTG bendradarbiavimo platformos techninio plėtojimo ir diegimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14);

(41)

Komisija kuo greičiau po šio reglamento įsigaliojimo datos turėtų priimti atitinkamus JTG bendradarbiavimo platformos techniniam plėtojimui būtinus įgyvendinimo aktus;

(42)

Komisija turėtų nustatyti JTG bendradarbiavimo platformos veiklos pradžios datą, kai bus priimti atitinkami JTG bendradarbiavimo platformos techniniam kūrimui būtini įgyvendinimo aktai ir Agentūra „eu-LISA“, dalyvaujant valstybėms narėms, bus atlikusi išsamų JTG bendradarbiavimo platformos bandymą;

(43)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingam ir efektyviam JTG narių, tarptautinių teisminių institucijų atstovų, Eurojusto, Europolo, OLAF bei kitų kompetentingų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų bendradarbiavimui, ryšių palaikymui ir keitimuisi informacija bei įrodymais, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau to tikslo galima geriau siekti Sąjungos lygmeniu, nustatant bendras taisykles, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(44)

pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(45)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija 2022 m. balandžio 7 d. laišku pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(46)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2022 m. sausio 25 d.,

(1)

1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurią ratifikavo visos valstybės narės, 11 straipsnyje numatyta, kad valstybės dalyvės turi imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų, inter alia, teisę gauti vienodą atlyginimą, įskaitant lengvatas, turėti vienodas lygiaverčio darbo sąlygas, taip pat teisę į vienodą darbo kokybės vertinimą;

(2)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė į moterų ir vyrų lygybę kaip vieną svarbiausių Sąjungos vertybių;

(3)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 ir 10 straipsniuose nustatyta, kad įgyvendindama visas savo politikos kryptis ir veiksmus Sąjunga siekia pašalinti vyrų ir moterų nelygybės apraiškas, skatinti jų lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties;

(4)

SESV 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga kiekvienai valstybei narei užtikrinti, kad būtų taikomas principas už vienodą arba vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą darbo užmokestį. SESV 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Sąjunga turi imtis priemonių užtikrinti, jog būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos srityje principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas (toliau – vienodo darbo užmokesčio principas);

(5)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) nusprendė, kad vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo sritis negali apsiriboti diskriminacijos dėl vienokios ar kitokios lyties draudimu (3). Atsižvelgiant į šio principo tikslą ir teisių, kurias siekiama juo apginti, pobūdį, jis taip pat taikomas diskriminacijai dėl lyties pakeitimo;

(6)

kai kuriose valstybėse narėse šiuo metu asmenys gali teisėtai registruotis kaip esantys trečiosios, dažnai neutralios, lyties. Šia direktyva nedaromas poveikis atitinkamoms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis įgyvendinamas toks pripažinimas, kiek tai susiję su darbu ir darbo užmokesčiu;

(7)

pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnį draudžiama bet kokia diskriminacija, inter alia, dėl lyties. Chartijos 23 straipsnyje nustatyta, kad visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą;

(8)

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnyje, inter alia, nustatyta, kad kiekvienas asmuo be jokios diskriminacijos turi teisę gauti vienodą užmokestį už vienodą darbą, teisę į laisvą darbo pasirinkimą, į teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir į teisingą atlyginimą, užtikrinantį žmogaus orumo vertą gyvenimą;

(9)

vienas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos drauge paskelbto Europos socialinių teisių ramsčio principų – vienodas požiūris į moteris ir vyrus ir jų lygios galimybės bei teisė į vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB (4) nustatyta, kad panaikinama bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties visų aspektų ir sąlygų atžvilgiu atlyginant už tą patį darbą arba už vienodos vertės darbą. Tais atvejais, kai nustatant užmokestį naudojama pareigybių klasifikacijos sistema, ta sistema turi būti grindžiama vienodais lyties požiūriu neutraliais kriterijais ir turėtų būti parengiama taip, kad ją taikant nebūtų diskriminacijos dėl lyties;

(11)

2020 m. atliktame atitinkamų Direktyvos 2006/54/EB nuostatų įvertinime nustatyta, kad taikyti vienodo darbo užmokesčio principą trukdo nepakankamas darbo užmokesčio sistemų skaidrumas, nepakankamas teisinis tikrumas dėl sąvokos „vienodos vertės darbas“ ir procedūrinės kliūtys, su kuriomis susiduria diskriminacijos aukos. Darbuotojams trūksta informacijos, reikalingos norint, kad reikalavimas suvienodinti darbo užmokestį būtų patenkintas, ir ypač informacijos apie vienodą ar vienodos vertės darbą dirbančių darbuotojų kategorijų darbo užmokesčio dydį. Ataskaitoje nustatyta, kad didesnis skaidrumas leistų atskleisti šališkumą lyčių atžvilgiu ir diskriminaciją dėl lyties įmonės ar organizacijos darbo užmokesčio struktūrose. Tai taip pat leistų darbuotojams, darbdaviams ir socialiniams partneriams imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti teisės į vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą ir vienodos vertės darbą (toliau – teisė į vienodą darbo užmokestį) taikymą;

(12)

išsamiai įvertinus dabartinę vienodo darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą sistemą ir surengus plataus masto ir įtraukias konsultacijas, 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikate „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ pranešta, kad Komisija siūlys privalomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones;

(13)

ekonominės ir socialinės COVID-19 pandemijos pasekmės padarė neproporcingai didelį neigiamą poveikį moterims ir lyčių lygybei, o daugiausia darbo vietų dažnai buvo prarandama menkai apmokamuose sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys. COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad darbas, kurį daugiausia dirba moterys, yra nuolat struktūriškai nepakankamai įvertinamas, ir atskleidė, kad moterų darbas teikiant pirminės grandies, pvz., sveikatos priežiūros, švaros, vaikų priežiūros, socialinės rūpybos ir stacionariosios vyresniojo amžiaus asmenų bei kitų suaugusių priklausomų asmenų globos, paslaugas teikia didelę socialinę ir ekonominę vertę, tačiau tuo pat metu yra menkai matomas ir nepripažįstamas;

(14)

todėl, jei popandeminio atsigavimo priemonės nebus atžvalgios lyčiai, dėl COVID-19 pandemijos poveikio toliau didės lyčių nelygybė bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis. Dėl šių pasekmių būtinybė spręsti vienodo darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą klausimą netgi dar labiau padidėjo. Ypač svarbu stiprinti vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą tolesnėmis priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta pažangai, padarytai sprendžiant darbo užmokesčio skirtumų problemą;

(15)

vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis Sąjungoje išlieka (2020 m. siekė 13 %), nors įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, o per pastaruosius dešimt metų sumažėjo tik minimaliai. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį lemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, lyčių stereotipai, tokių reiškinių kaip stiklo lubos ir lipnios grindys įsigalėjimas, horizontalioji segregacija, įskaitant tai, kad mažai apmokamas aptarnavimo sektoriaus darbo vietas dažniausiai užima moterys, ir netolygus priežiūros pareigų pasidalijimas. Be to, vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį iš dalies lemia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties darbo užmokesčio srityje. Visi tie elementai sudaro struktūrines kliūtis, dėl kurių kyla sudėtingų iššūkių siekiant užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą, ir kurios sukelia tokių ilgalaikių pasekmių kaip vyrų ir moterų pensijų skirtumas ir skurdo feminizacija;

(16)

apskritai dėl nepakankamo darbo užmokesčio dydžio skaidrumo organizacijose susiklosto padėtis, kai diskriminacija dėl lyties ir šališkumas lyčių atžvilgiu gali likti nepastebėti arba, įtarus, kad jie egzistuoja, tą sunku įrodyti. Todėl, norint padidinti darbo užmokesčio skaidrumą, reikia nustatyti privalomas priemones, skatinti organizacijas peržiūrėti savo darbo užmokesčio struktūras, kad vienodą arba vienodos vertės darbą dirbantiems vyrams ir moterims būtų užtikrintas vienodas darbo užmokestis, ir sudaryti sąlygas diskriminacijos aukoms naudotis savo teise į vienodą darbo užmokestį. Tokias privalomas priemones turėtų papildyti nuostatos, paaiškinančios esamas teisines sąvokas, pavyzdžiui, sąvokas „darbo užmokestis“ ir „vienodos vertės darbas“, ir priemonės, kuriomis gerinami vykdymo užtikrinimo mechanizmai bei teisė kreiptis į teismą;

(17)

vienodo darbo užmokesčio principas turėtų būti griežčiau taikomas naikinant tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją darbo užmokesčio srityje. Tai nereiškia, kad darbdaviai negali mokėti skirtingo darbo užmokesčio vienodą arba vienodos vertės darbą dirbantiems darbuotojams, jei remiamasi objektyviais, lyties požiūriu neutraliais ir nešališkais kriterijais, tokiais kaip veiklos rezultatai ir kompetencija;

(18)

ši direktyva turėtų būti taikoma visiems darbuotojams, įskaitant ne visą darbo laiką dirbančius darbuotojus, darbuotojus, dirbančiuosius pagal terminuotą darbo sutartį, ir asmenis, sudariusius darbo sutartį arba palaikančius darbo santykius su laikinojo įdarbinimo įmone, taip pat vadovų pareigas einančius darbuotojus, kurių darbo sutartis arba darbo santykiai apibrėžti kiekvienos valstybėse narės galiojančiuose teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse ir (arba) praktikoje, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką (5). Į šios direktyvos taikymo sritį patenka ir atitinkamus kriterijus tenkinantys namų ūkio darbuotojai, pagal iškvietimą dirbantys darbuotojai, nereguliariai pagal trumpalaikes darbo sutartis dirbantys darbuotojai, pagal paslaugų kvitus dirbantys darbuotojai, platformų darbuotojai, globojamųjų užimtumo srities darbuotojai, stažuotojai ir pameistriai. Nustatant, ar esama darbo santykių, turėtų būti remiamasi su faktiniu darbo atlikimu susijusiais faktais, o ne tuo, kaip šalys tuos santykius apibrėžia;

(19)

svarbus diskriminacijos darbo užmokesčio srityje panaikinimo elementas yra darbo užmokesčio skaidrumas prieš įdarbinant. Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma ir įsidarbinti norintiems asmenims;

(20)

siekiant pašalinti kliūtis, su kuriomis diskriminacijos dėl lyties darbo užmokesčio srityje aukos susiduria norėdamos pasinaudoti savo teise į vienodą darbo užmokestį, ir padėti darbdaviams užtikrinti, kad tos teisės būtų paisoma, reikėtų, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, išaiškinti pagrindines su vienodu darbo užmokesčiu už vienodą arba vienodos vertės darbą susijusias sąvokas, pavyzdžiui, sąvokas „darbo užmokestis“ ir „vienodos vertės darbas“. Taip būtų palengvintas tų sąvokų taikymas, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

(21)

nustatant darbo užmokestį, atlyginimą ar bet kokį kitą atlygį pinigais arba natūra, kurį darbuotojai tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą, turėtų būti laikomasi vienodo darbo užmokesčio principo. Remiantis Teisingumo Teismo praktika (6), sąvoka „darbo užmokestis“ turėtų apimti ne tik atlyginimą, bet ir papildomus arba kintamuosius darbo užmokesčio komponentus. Kalbant apie papildomus arba kintamuosius komponentus, turėtų būti atsižvelgiama į visas išmokas, papildančias įprastą bazinį arba minimalųjį darbo užmokestį ar atlyginimą, kurias darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna pinigais arba natūra. Tokie papildomi arba kintamieji komponentai gali apimti (tuo neapsiribojant) premijas, kompensacijas už viršvalandžius, kelionių išlaidų padengimą, būsto pašalpas ir išmokas maistui, išmokas už dalyvavimą mokymuose, išmokas atleidimo iš darbo atveju, teisės aktais nustatytas ligos išmokas, teisės aktais nustatytas kompensacijas ir profesines pensijas. Sąvoka „darbo užmokestis“ turėtų apimti visus pagal teisės aktus, kolektyvines sutartis ir (arba) kiekvienoje valstybėje narėje taikomą praktiką mokėtino atlygio elementus;

(22)

siekiant užtikrinti vienodą pagal šią direktyvą reikalaujamos informacijos pateikimą, darbo užmokesčio dydis turėtų būti išreiškiamas kaip metinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir atitinkamas valandinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Apskaičiuojant darbo užmokesčio dydžius turėtų būti galima remtis nurodytu faktiniu darbuotojo darbo užmokesčiu, neatsižvelgiant į tai, ar jis nustatomas kaip metinis, mėnesinis, valandinis ar kitoks darbo užmokestis;

(23)

valstybės narės neturėtų būti įpareigotos steigti naujų įstaigų šios direktyvos tikslu. Jos turėtų turėti galimybę iš to kylančias užduotis pavesti jau įsteigtoms įstaigoms, įskaitant socialinius partnerius, laikydamosi nacionalinės teisės ir (arba) praktikos, su sąlyga, kad šios valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų pareigų;

(24)

siekiant apsaugoti darbuotojus ir spręsti viktimizacijos baimės, susijusios su vienodo darbo užmokesčio principo taikymu, problemą, darbuotojai turėtų turėti galimybę būti atstovaujami atstovo. Tai galėtų būti profesinės sąjungos ar kiti darbuotojų atstovai. Jei darbuotojų atstovų nėra, darbuotojai turėtų turėti galimybę būti atstovaujami jų pasirinkto atstovo. Valstybės narės turėtų turėti galimybę atsižvelgti į savo nacionalines aplinkybes ir skirtingus su atstovavimu darbuotojams susijusius vaidmenis;

(25)

SESV 10 straipsnyje nustatyta, kad, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi siekti kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Direktyvos 2006/54/EB 4 straipsnyje nustatyta, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, kiek tai susiję su darbo užmokesčiu. Praktikoje diskriminacija dėl lyties darbo užmokesčio srityje, kai aukos lyčiai tenka esminis vaidmuo, gali pasireikšti daugeliu įvairių formų. Gali būti įvairių diskriminacijos ar nelygybės rūšių sąveikos aspektų, kai darbuotojas priklauso vienai ar kelioms grupėms, saugomoms nuo diskriminacijos, viena vertus, dėl lyties ir, antra vertus, dėl rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; tokia diskriminacija draudžiama pagal Tarybos direktyvas 2000/43/EB (7) ir 2000/78/EB (8). Moterys su negalia, įvairios rasinės ir etninės kilmės moterys, įskaitant romų tautybės moteris, ir jaunos ar vyresnio amžiaus moterys priklauso grupėms, kurios gali susidurti su daugialype diskriminacija. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti paaiškinta, kad vertinant diskriminaciją dėl lyties darbo užmokesčio srityje turėtų būti galima atsižvelgti į tokią daugialypę diskriminaciją – taip būtų pašalintos visas abejonės, kurių šiuo atžvilgiu gali kilti pagal esamą teisinę sistemą, ir sudarytos sąlygos nacionaliniams teismams, lygybės institucijoms ir kitoms kompetentingoms institucijoms tinkamai atsižvelgti į bet kokią nepalankią padėtį, susidariusią dėl daugialypės diskriminacijos, visų pirma materialinės taikymo srities ir procedūriniais tikslais, be kita ko, siekiant pripažinti, kad diskriminacija egzistuoja, nuspręsti dėl tinkamo lyginamojo subjekto, įvertinti proporcingumą ir, kai aktualu, nustatyti priteisiamų kompensacijų ar nustatomų baudų dydį.

Daugialypis požiūris yra svarbus norint suprasti ir mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. Šis paaiškinimas neturėtų pakeisti darbdavių pareigų, susijusių su darbo užmokesčio skaidrumo priemonėmis pagal šią direktyvą, aprėpties. Visų pirma neturėtų būti reikalaujama, kad darbdaviai rinktų duomenis, susijusius su kitais nei lytis draudžiamais pagrindais;

(26)

siekdami gerbti teisę į vienodą darbo užmokestį , darbdaviai privalo nustatyti darbo užmokesčio struktūras, užtikrinančias, kad nebūtų tą patį arba vienodos vertės darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio skirtumų dėl lyties, kurie nėra pagrįsti objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais. Tokios darbo užmokesčio struktūros turėtų leisti palyginti skirtingų darbų vertę toje pačioje organizacinėje struktūroje. Tokias darbo užmokesčio struktūras turėtų būti galima pagrįsti esamomis Sąjungos gairėmis, susijusiomis su lyties požiūriu neutraliomis darbo vertinimo ir pareigybių klasifikavimo sistemomis, rodikliais arba lyties požiūriu neutraliais modeliais. Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, darbo vertė turėtų būti apskaičiuojama ir lyginama remiantis objektyviais kriterijais, įskaitant profesinę kvalifikaciją, švietimo ir mokymo reikalavimus, įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas, neatsižvelgiant į darbo modelių skirtumus. Kad būtų lengviau taikyti vienodos vertės darbo sąvoką, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tarp objektyvių taikytinų kriterijų turėtų būti keturi veiksniai: įgūdžiai, pastangos, atsakomybė ir darbo sąlygos. Esamose Sąjungos gairėse tie veiksniai buvo įvardyti kaip esminiai ir pakankami organizacijoje atliekamoms užduotims įvertinti, nepriklausomai nuo to, kuriam ekonomikos sektoriui ta organizacija priklauso.

Kadangi ne visi veiksniai vienodai svarbūs kalbant apie konkrečias pareigas, darbdavys turėtų įvertinti kiekvieną iš šių keturių veiksnių, atsižvelgdamas į minėtų kriterijų svarbą konkrečiai darbo vietai ar atitinkamoms pareigoms. Galima taip pat atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, jei jie yra svarbūs ir pagrįsti. Kai tikslinga, Komisija, konsultuodamasi su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE), turėtų turėti galimybę atnaujinti esamas Sąjungos gaires;

(27)

nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo sistemos skiriasi ir gali būti grindžiamos kolektyvinėmis sutartimis ir (arba) darbdavio nustatytais elementais. Šia direktyva nedaromas poveikis skirtingoms nacionalinėms darbo užmokesčio nustatymo sistemoms;

(28)

tinkamo lyginamojo subjekto nustatymas yra svarbus kriterijus vertinant, ar darbas gali būti laikomas vienodos vertės darbu. Tai leidžia darbuotojams įrodyti, kad su jais buvo elgiamasi ne taip palankiai kaip su kitos lyties lyginamuoju subjektu, dirbančiu vienodą ar vienodos vertės darbą. Atsižvelgiant į pokyčius dėl Direktyvoje 2006/54/EB pateiktos tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apibrėžties, tais atvejais, kai realaus lyginamojo subjekto nėra, turėtų būti leidžiama lyginti hipotetiškai, kad darbuotojai galėtų įrodyti, jog su jais nebuvo elgiamasi taip pat, kaip būtų buvę elgiamasi su hipotetiniu kitos lyties lyginamuoju subjektu. Taip būtų pašalinta didžiulė kliūtis, kylanti potencialioms diskriminacijos dėl lyties darbo užmokesčio srityje aukoms, visų pirma darbo rinkose, kurioms būdinga didelė lyčių segregacija, kai dėl reikalavimo rasti priešingos lyties lyginamąjį subjektą tampa praktiškai neįmanoma reikalauti suvienodinti darbo užmokestį.

Be to, darbuotojams neturėtų būti trukdoma remtis kitais faktais, pavyzdžiui, statistiniais duomenimis ar kita turima informacija, iš kurių galima daryti prielaidą dėl galimos diskriminacijos. Taip būtų galima veiksmingiau mažinti su lytimi susijusią darbo užmokesčio nelygybę sektoriuose ir profesijose, kuriems būdinga lyčių segregacija, visų pirma tuose, kuriuose dirba daugiausia moterys, pavyzdžiui, priežiūros sektoriuje;

(29)

Teisingumo Teismas išaiškino (9), kad siekiant įvertinti, ar darbuotojai yra panašioje padėtyje, lyginant nebūtina apsiriboti situacijomis, kai vyrai ir moterys dirba tam pačiam darbdaviui. Darbuotojų padėtis gali būti panaši net tada, kai jie nedirba tam pačiam darbdaviui, jei darbo užmokesčio sąlygos gali būti priskirtos vienam tas sąlygas nustatančiam šaltiniui ir jei tos sąlygos yra vienodos ir palyginamos. Taip gali būti tuo atveju, kai atitinkamos darbo užmokesčio sąlygos reglamentuojamos teisės aktų nuostatomis arba sutartimis dėl darbo užmokesčio, taikytinomis keliems darbdaviams, arba kai tos sąlygos nustatomos centralizuotai daugiau nei vienai kontroliuojančiosios bendrovės ar konglomerato organizacijai ar įmonei. Be to, Teisingumo Teismas išaiškino, kad palyginimas neapsiriboja darbuotojais, įdarbintais tuo pačiu metu kaip ir pareiškėjas (10). Atliekant faktinį vertinimą taip pat reikėtų pripažinti, kad darbo užmokesčio skirtumas gali būti paaiškintas su lytimi nesusijusiais veiksniais;

(30)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad darbdaviams būtų prieinami mokymai ir konkrečios priemonės bei metodikos, kurios jiems padėtų ir juos orientuotų vertinant, kas sudaro vienodos vertės darbą. Taip būtų palengvintas tos sąvokos taikymas, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ir (arba) praktiką, valstybės narės turėtų galėti konkrečias priemones ir metodikas patikėti rengti socialiniams partneriams arba jas rengti bendradarbiaujant arba konsultuojantis su socialiniais partneriais;

(31)

diskriminaciją dėl lyties darbo užmokesčio srityje gali lemti pareigybių klasifikavimo ir darbo vertinimo sistemos, jei jos nėra taikomos lyties požiūriu neutraliai, ypač jei jos yra grindžiamos tradiciniais lyčių stereotipais. Tokiais atvejais šios sistemos prisideda prie darbo užmokesčio atotrūkio ir jį palaiko, nes pagal jas darbas, kurį daugiausia dirba vyrai arba moterys, vertinamas nevienodai tais atvejais, kai atliekamo darbo vertė yra tokia pati. Tačiau jei naudojamos lyties požiūriu neutralios darbo vertinimo ir pareigybių klasifikavimo sistemos, jos veiksmingai padeda kurti skaidrią darbo užmokesčio sistemą ir prisideda užtikrinant, kad nebūtų tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties. Tokios sistemos padeda nustatyti netiesioginę diskriminaciją darbo užmokesčio srityje, susijusią su nepakankamu darbo, kurį paprastai dirba moterys, įvertinimu. Tai pasiekiama vertinant ir lyginant darbus, kurių turinys yra skirtingas, o vertė vienoda, taigi, taip šiomis sistemomis remiamas vienodo darbo užmokesčio principo taikymas;

(32)

informacijos apie pareigybei numatytą darbo užmokesčio intervalą trūkumas sukuria informacijos asimetriją, ribojančią įsidarbinti norinčių asmenų derybinę galią. Skaidrumo užtikrinimas turėtų sudaryti sąlygas potencialiems darbuotojams priimti pagrįstus sprendimus dėl tikėtino atlyginimo, jokiu būdu neribojant darbdavio ar darbuotojo galimybių derėtis dėl net ir už nurodyto intervalo ribų patenkančio atlyginimo. Skaidrumas taip pat užtikrintų aiškų, lyties požiūriu neutralų darbo užmokesčio nustatymo pagrindą ir užkirstų kelią nepakankamam darbo užmokesčio įvertinimui, kiek tai susiję su įgūdžiais ir patirtimi. Skaidrumas taip pat padėtų spręsti daugialypės diskriminacijos problemą, kai dėl neskaidrios darbo užmokesčio sistemos atsiranda daugialypė diskriminacinė praktika. Įsidarbinti norintys asmenys prieš pokalbį dėl darbo arba, kitu atveju, prieš sudarant bet kokią darbo sutartį turėtų gauti informaciją (pavyzdžiui, paskelbtame pranešime apie laisvą darbo vietą) apie pradinį darbo užmokestį arba jo intervalą tokiu būdu, kad būtų užtikrintos informacija pagrįstos ir skaidrios derybos dėl darbo užmokesčio. Informaciją turėtų pateikti darbdavys arba tai turėtų būti padaryta kitu būdu, pavyzdžiui, socialiniai partneriai;

(33)

siekiant panaikinti įsigalėjusį vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį, bėgant laikui darantį poveikį atskiriems darbuotojams, darbdaviai turėtų užtikrinti, kad pranešimai apie laisvas darbo vietas ir pareigybių pavadinimai būtų lyties požiūriu neutralūs, o įdarbinimo procesai būtų vykdomi nediskriminuojant, kad nebūtų pažeista teisė į vienodą darbo užmokestį. Darbdaviams neturėtų būti leidžiama teirautis ar proaktyviai stengtis gauti informacijos apie dabartinį ar ankstesnį įsidarbinti norinčio asmens darbo užmokestį;

(34)

darbo užmokesčio skaidrumo priemonėmis turėtų būti apsaugota darbuotojų teisė į vienodą darbo užmokestį, kartu kiek įmanoma labiau sumažinant darbdavių sąnaudas ir administracinę naštą, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kai tikslinga, tos priemonės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų skaičių. Darbdavių įdarbintų darbuotojų skaičius, kuris turi būti taikomas kaip kriterijus vertinant, ar darbdaviui taikoma pareiga pranešti apie darbo užmokestį, kaip nurodyta šioje direktyvoje, nustatomas atsižvelgiant į Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (11);

(35)

darbdaviai darbuotojams turėtų pateikti kriterijus, kuriais remiantis nustatomas darbo užmokesčio dydis ir darbo užmokesčio didinimas. Darbo užmokesčio didinimas yra darbuotojo perėjimo prie didesnio darbo užmokesčio dydžio procesas. Su darbo užmokesčio didinimu susiję kriterijai gali būti, inter alia, asmens veiklos rezultatai, įgūdžių ugdymas ir darbo stažas. Vykdant tą pareigą, valstybės narės turėtų ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų vengiama pernelyg didelės administracinės naštos labai mažoms ir mažosioms įmonėms. Kad padėtų labai mažoms ir mažosioms įmonėms vykdyti šią pareigą, kaip naštos mažinimo priemones valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę pateikti jau parengtus šablonus. Valstybės narės turėtų turėti galimybę atleisti darbdavius, kurie yra labai mažos ir mažosios įmonės, nuo pareigos, susijusios su darbo užmokesčio didinimu, pavyzdžiui, leisdamos jiems, darbuotojams paprašius, supažindinti pastaruosius su darbo užmokesčio didinimo kriterijais;

(36)

visiems darbuotojams turėtų būti suteikta teisė paprašius gauti informaciją apie jų pačių darbo užmokesčio dydį ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius, suskirstytus pagal darbuotojo lytį, vienodą arba vienodos vertės darbą atliekančių darbuotojų kategorijoje. Jie taip pat turėtų turėti galimybę gauti informaciją per darbuotojų atstovus arba per lygybės instituciją. Darbdaviai turėtų kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę ir apie veiksmus, kurių reikia imtis siekiant šia teise pasinaudoti. Be to, darbdaviai gali savo iniciatyva nuspręsti teikti tokią informaciją, kad darbuotojams nereikėtų to prašyti;

(37)

šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad asmenys su negalia turėtų tinkamą prieigą prie pagal direktyvą teikiamos informacijos įsidarbinti norintiems asmenims ir darbuotojams. Tokia informacija tiems asmenims turėtų būti teikiama atsižvelgiant į jų konkrečią negalią, tokiu formatu ir pasitelkiant tinkamą pagalbos ir paramos formą, kad jiems būtų užtikrinta galimybė susipažinti su informacija ir ją suprasti. Tai galėtų apimti informacijos teikimą suprantamu būdu, kurį jie galėtų suvokti, tinkamo dydžio šriftais, naudojant pakankamą kontrastą ar kitą tinkamą formatą atsižvelgiant į jų negalią. Kai aktualu, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 (12);

(38)

darbdaviai, turintys 100 ar daugiau darbuotojų, turėtų reguliariai pranešinėti apie darbo užmokestį, kaip numatyta šioje direktyvoje. Tą informaciją tinkamai ir skaidriai turėtų skelbti valstybių narių stebėsenos įstaigos. Darbdaviai gali skelbti tuos duomenis savo interneto svetainėje arba viešai juos paskelbti kitu būdu, pavyzdžiui, įtraukdami tą informaciją į savo vadovybės pranešimą, kai taikytina, į pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (13) parengtą vadovybės pranešimą. Darbdaviai, kuriems taikomi tos direktyvos reikalavimai, gali nuspręsti pranešimus apie darbo užmokestį kartu su kita su darbuotojais susijusia informacija pateikti vadovybės pranešime. Siekdamos užtikrinti kuo didesnį darbuotojų darbo užmokesčio skaidrumą, valstybės narės gali dažniau teikti pranešimus arba nustatyti, kad mažiau nei 100 darbuotojų turintys darbdaviai privalėtų reguliariai pranešinėti apie darbo užmokestį;

(39)

pranešimų apie darbo užmokestį teikimas turėtų leisti darbdaviams įvertinti ir stebėti savo darbo užmokesčio struktūrą ir politiką, kad jie galėtų proaktyviai laikytis vienodo darbo užmokesčio principo. Pranešimų teikimas ir bendri darbo užmokesčio vertinimai padeda geriau perprasti šališkumą lyčių atžvilgiu, susijusį su darbo užmokesčio struktūromis, ir diskriminaciją darbo užmokesčio srityje bei spręsti tas šališkumo ir diskriminacijos problemas veiksmingai ir sistemingai, o tai naudinga visiems to paties darbdavio įdarbintiems darbuotojams. Be to, pagal lytį suskirstyti duomenys turėtų padėti kompetentingoms valdžios institucijoms, darbuotojų atstovams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams stebėti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį pagal sektorius (horizontalioji segregacija) ir funkcijas (vertikalioji segregacija). Darbdaviai gali norėti kartu su skelbiamais duomenimis paaiškinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ar atotrūkį. Kai darbuotojų moterų ir darbuotojų vyrų vidutinio darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą skirtumai nėra pagrįsti objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, darbdavys turėtų imtis priemonių nelygybei pašalinti;

(40)

siekdamos sumažinti darbdaviams tenkančią naštą, valstybės narės galėtų rinkti ir sieti reikiamus duomenis per savo nacionalines administracijas, kad būtų galima įvertinti darbuotojų moterų ir darbuotojų vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, kiek tai susiję su kiekvienu darbdaviu. Nusprendus rinkti duomenis tokiu būdu, gali prireikti susieti kelių valstybės įstaigų, pavyzdžiui, mokesčių inspekcijų ir socialinės apsaugos tarnybų, duomenis, ir tai būtų galima padaryti, jei būtų prieinami administraciniai duomenys, palyginami su darbdavių duomenimis bendrovės ar organizacijos lygmeniu ir darbuotojų duomenimis individualiu lygmeniu, įskaitant išmokas pinigais ir natūra. Valstybės narės galėtų rinkti tą informaciją ne tik apie darbdavius, kuriems pagal šią direktyvą nustatyta pareiga pranešti apie darbo užmokesčius, bet ir apie darbdavius, kuriems ši pareiga nenustatyta ir kurie tą informaciją teikia savanoriškai. Valstybių narių skelbiama reikiama informacija turėtų pakeisti pareigą pranešti apie darbo užmokestį, taikomą darbdaviams, kurie teikia administracinius duomenis, jei bus pasiekti rezultatai, kurių turėtų būti pasiekta taikant pareigą pranešti;

(41)

siekiant, kad informacija apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį organizacijos lygmeniu būtų plačiai prieinama, valstybės narės turėtų pavesti pagal šią direktyvą paskirtai stebėsenos įstaigai rinkti iš darbdavių gautus duomenis apie darbo užmokesčio atotrūkį, darbdaviams neužkraunant jokios papildomos naštos. Stebėsenos įstaiga turėtų paviešinti tuos duomenis, be kita ko, paskelbti juos lengvai prieinamoje interneto svetainėje, kad būtų galima palyginti atskirų atitinkamos valstybės narės darbdavių, sektorių ir regionų duomenis;

(42)

siekdamos skatinti gerąją patirtį, susijusią su šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis ir pareigomis, valstybės narės gali įvertinti darbdavių, kuriems netaikomos šioje direktyvoje nustatytos pareigos pranešti, savanoriškai pranešančių apie savo mokamą darbo užmokestį, pastangas, pavyzdžiui, suteikdamos jiems darbo užmokesčio skaidrumo ženklą;

(43)

bendri darbo užmokesčio vertinimai turėtų paskatinti peržiūrėti ir pakeisti darbo užmokesčio struktūras 100 arba daugiau darbuotojų turinčiose organizacijose, kuriose pastebėta darbo užmokesčio nelygybė. Bendras darbo užmokesčio vertinimas turėtų būti atliekamas, jei darbdaviai ir atitinkami darbuotojų atstovai nesutinka, kad atitinkamos kategorijos darbuotojų moterų ir darbuotojų vyrų vidutinio darbo užmokesčio lygio 5 % ir didesnis skirtumas gali būti pagrįstas objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, jei darbdavys tokio pagrindimo nepateikia arba jei darbdavys per šešis mėnesius nuo pranešimo apie darbo užmokestį pateikimo dienos neištaisė tokio darbo užmokesčio dydžio skirtumo. Bendrą darbo užmokesčio vertinimą turėtų atlikti darbdaviai, bendradarbiaudami su darbuotojų atstovais. Jei darbuotojų atstovų nėra, bendro darbo užmokesčio vertinimo tikslu darbuotojai juos turėtų paskirti. Bendri darbo užmokesčio vertinimai turėtų padėti per pagrįstą laikotarpį panaikinti diskriminaciją dėl lyties darbo užmokesčio srityje priimant taisomąsias priemones;

(44)

bet koks informacijos tvarkymas ar skelbimas pagal šią direktyvą turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (14). Siekiant užkirsti kelią galimam tiesioginiam ar netiesioginiam informacijos apie darbuotoją, kurio tapatybę galima nustatyti, atskleidimui, turėtų būti numatytos specialios apsaugos priemonės. Siekiant užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo taikymą , darbuotojams neturėtų būti užkertamas kelias savanoriškai atskleisti informaciją apie savo darbo užmokestį;

(45)

svarbu, kad kolektyvinėse derybose socialiniai partneriai diskutuotų vienodo darbo užmokesčio klausimais ir skirtų jiems ypatingą dėmesį. Turėtų būti atsižvelgiama į įvairius ES šalių nacionalinių socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų sistemų ypatumus, socialinių partnerių autonomiją bei laisvę sudaryti sutartis, taip pat jų, kaip darbuotojų ir darbdavių atstovų, kompetenciją. Todėl valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinės sistemos ir praktikos, turėtų imtis tinkamų priemonių, kad paskatintų socialinius partnerius skirti deramą dėmesį vienodo darbo užmokesčio klausimams; tai gali apimti diskusijas atitinkamu kolektyvinių derybų lygmeniu, priemones, kuriomis būtų skatinama naudotis teise vesti kolektyvines derybas, susijusias su atitinkamais klausimais, bei pašalinti nepagrįstus apribojimus naudotis šia teise, ir lyties požiūriu neutralių darbo vertinimo ir pareigybių klasifikavimo sistemų kūrimą;

(46)

visiems darbuotojams turėtų būti prieinamos reikiamos procedūros, kad jiems būtų lengviau naudotis teise kreiptis į teismą. Nacionalinės teisės aktai, kuriais sudaromos galimybės taikinimui arba nustatoma, kad lygybės institucijos dalyvavimas yra privalomas arba nuo jo priklauso paskatos ar sankcijos, neturėtų trukdyti šalims pasinaudoti teise kreiptis į teismą;

(47)

siekiant veiksmingai taikyti vienodo darbo užmokesčio principą, be kitų suinteresuotųjų subjektų naudinga įtraukti ir lygybės institucijas. Todėl nacionalinių lygybės institucijų galios ir įgaliojimai turėtų būti pakankami, kad jos galėtų visapusiškai aprėpti diskriminacijos dėl lyties darbo užmokesčio srityje, įskaitant darbo užmokesčio skaidrumą ar kitas šia direktyva nustatytas teises ir pareigas, klausimus. Siekiant įveikti procedūrines ir su sąnaudomis susijusias kliūtis, su kuriomis susiduria darbuotojai, siekiantys naudotis savo teise į vienodą darbo užmokestį, lygybės institucijos, taip pat asociacijos, organizacijos ir darbuotojų atstovai ar kiti juridiniai asmenys, kurie turi interesų užtikrinti vyrų ir moterų lygybę, turėtų turėti galimybę atstovauti šiems asmenims. Jie turėtų turėti galimybę padėti darbuotojams veikdami jų vardu arba juos remdami, kad diskriminaciją patyrę darbuotojai galėtų veiksmingai pateikti ieškinį dėl įtariamo jų teisių ir vienodo darbo užmokesčio principo pažeidimo;

(48)

ieškinių teikimas kelių darbuotojų vardu arba juos remiant yra būdas lengviau pradėti procedūras, kurios priešingu atveju nebūtų pradėtos dėl procedūrinių ir finansinių kliūčių ar viktimizacijos baimės. Tai taip pat naudinga, kai darbuotojai yra diskriminuojami dėl kelių priežasčių, kurias gali būti sunku atskirti. Kolektyviniai ieškiniai gali atskleisti sisteminę diskriminaciją ir suteikti daugiau matomumo teisės į vienodą darbo užmokestį ir lyčių lygybės klausimams visuomenėje apskritai. Kolektyvinio teisių gynimo galimybė galėtų paskatinti proaktyviai taikyti darbo užmokesčio skaidrumo priemones, daryti tarpusavio spaudimą, didinti darbdavių informuotumą ir norą imtis prevencinių veiksmų, taip pat spręsti sisteminio diskriminacijos darbo užmokesčio srityje pobūdžio problemą. Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti kvalifikacijos kriterijus darbuotojų atstovams, atstovaujantiems teismo procesuose, susijusiuose su ieškiniais dėl vienodo darbo užmokesčio, siekdamos užtikrinti, kad tokie atstovai turėtų tinkamą kvalifikaciją;

(49)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lygybės institucijoms būtų skiriama pakankamai išteklių, kad jos galėtų veiksmingai ir tinkamai atlikti savo užduotis, susijusias su diskriminacija dėl lyties darbo užmokesčio srityje. Jei užduotys paskiriamos daugiau nei vienai įstaigai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos būtų tinkamai koordinuojamos. Tai apima, pavyzdžiui, iš baudų gautų sumų skyrimą lygybės institucijoms, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas, susijusias su teisės į vienodą darbo užmokestį užtikrinimu, be kita ko, teikti ieškinius dėl diskriminacijos darbo užmokesčio srityje arba padėti aukoms pateikti tokius ieškinius ir jas remti;

(50)

kompensacija turėtų padengti visus nuostolius ir žalą, patirtus dėl diskriminacijos dėl lyties darbo užmokesčio srityje, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką (15). Ji turėtų padengti visą nesumokėtą darbo užmokestį ir susijusias premijas ar mokėjimus natūra, taip pat kompensuoti prarastas galimybes, pavyzdžiui, galimybę gauti tam tikras išmokas priklausomai nuo atlyginimo dydžio, ir neturtinę žalą, pavyzdžiui, stresą dėl atlikto darbo nepakankamo įvertinimo. Kai tinkama, kompensacija gali būti skiriama atsižvelgiant į žalą, atsiradusią dėl diskriminacijos dėl lyties darbo užmokesčio srityje, persipinančios su diskriminacija dėl kitų draudžiamų diskriminacijos pagrindų. Valstybės narės neturėtų iš anksto nustatyti viršutinės tokios kompensacijos ribos;

(51)

be kompensacijų, turėtų būti numatyta ir kitų teisių gynimo priemonių. Pavyzdžiui, kompetentingos institucijos ar nacionaliniai teismai turėtų turėti galimybę reikalauti, kad darbdavys imtųsi struktūrinių ar organizacinių priemonių, kad įvykdytų su vienodu darbo užmokesčiu susijusias pareigas. Tokios priemonės gali apimti, pavyzdžiui, pareigą peržiūrėti darbo užmokesčio nustatymo mechanizmą remiantis lyties atžvilgiu neutraliu vertinimu ir klasifikacija; parengti veiksmų planą nustatytai neatitikčiai pašalinti ir bet kokiam nepagrįstam darbo užmokesčio atotrūkiui sumažinti; teikti informaciją ir didinti darbuotojų informuotumą apie jų teisę į vienodą darbo užmokestį; ir nustatyti privalomą žmogiškųjų išteklių specialistų mokymą vienodo darbo užmokesčio ir lyties požiūriu neutralaus darbo vertinimo ir pareigybių klasifikavimo klausimais;

(52)

remiantis Teisingumo Teismo praktiką (16), į Direktyvą 2006/54/EB įtrauktos nuostatos siekiant užtikrinti, kad prima facie diskriminacijos bylos atveju įrodinėjimo pareiga būtų perkelta atsakovui. Vis dėlto, nukentėjusiesiems ir teismams ne visada lengva žinoti, kaip tą prezumpciją nustatyti. Teisingumo Teismas byloje C-109/88 nusprendė, kad tuo atveju, kai darbo užmokesčio sistema yra visiškai neskaidri, įrodinėjimo pareiga turėtų būti perkelta atsakovui, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas prima facie yra diskriminuojamas darbo užmokesčio srityje. Atitinkamai įrodinėjimo pareiga turėtų būti perkelta atsakovui, kai darbdavys nesilaiko šioje direktyvoje nustatytų darbo užmokesčio skaidrumo pareigų, pavyzdžiui, atsisako pateikti darbuotojų prašomą informaciją arba, kai aktualu, nepraneša apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį, išskyrus atvejus, kai darbdavys įrodo, kad toks pažeidimas buvo akivaizdžiai netyčinis ir nereikšmingas;

(53)

pagal Teisingumo Teismo praktiką nacionalinės taisyklės dėl senaties terminų, susijusių su ieškinių dėl įtariamų šioje direktyvoje numatytų teisių pažeidimų pareiškimu, turėtų būti tokios, kad dėl jų naudojimasis tomis teisėmis netaptų praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas. Senaties terminai sukuria konkrečių kliūčių diskriminacijos dėl lyties darbo užmokesčio srityje aukoms. Todėl turėtų būti nustatyti bendri minimalieji standartai. Tuose standartuose turėtų būti nustatyta, kada pradedamas skaičiuoti senaties terminas, jo trukmė ir aplinkybės, kuriomis jis sustabdomas arba laikinai sustabdomas, ir turėtų būti numatyta, kad ieškinio pateikimo senaties terminas yra ne trumpesnis kaip treji metai. Senaties terminai neturėtų būti pradedami skaičiuoti anksčiau, nei ieškovas sužino apie pažeidimą arba pagrįstai galima manyti, kad jis apie jį žino. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad senaties terminas nepradedamas skaičiuoti tol, kol pažeidimas dar nepasibaigęs, arba anksčiau nei baigiasi darbo sutarties galiojimas ar darbo santykiai;

(54)

bylinėjimosi išlaidos labai atgraso diskriminacijos dėl lyties darbo užmokesčio srityje aukas nuo ieškinių dėl įtariamų jų teisės į vienodą darbo užmokestį pažeidimų teikimo, todėl neužtikrinama pakankama darbuotojų apsauga ir neužtikrinamas pakankamas teisės į vienodą darbo užmokestį taikymas. Siekdamos pašalinti tą esminę procesinę kliūtį teisingumui, valstybės narės turėtų užtikrinti nacionaliniams teismams galimybę įvertinti, ar pralaimėjęs ieškovas turėjo pagrįstų priežasčių pareikšti ieškinį, ir, jei taip, ar iš to ieškovo turėtų būti nereikalaujama padengti bylinėjimosi išlaidų. Tai visų pirma turėtų būti taikoma tais atvejais, kai bylą laimėjęs atsakovas nesilaikė šioje direktyvoje nustatytų darbo užmokesčio skaidrumo pareigų;

(55)

valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, arba nacionalinių nuostatų, jau galiojusių šios direktyvos įsigaliojimo dieną, ir susijusių su teise į vienodą darbo užmokestį, pažeidimus. Tokios sankcijos turėtų apimti baudas, kurios galėtų būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į darbdavio bendrąją metinę apyvartą arba bendras darbdavio darbo užmokesčio išlaidas. Turėtų būti atsižvelgiama į visus kitus sunkinančius ar lengvinančius veiksnius, kurie gali būti taikomi atsižvelgiant į atvejo aplinkybes, pavyzdžiui, kai diskriminacija dėl lyties darbo užmokesčio srityje persipina su kitų rūšių draudžiama diskriminacija. Nustatyti, už kuriuos teisių ir pareigų, susijusių su vienodu darbo užmokesčiu už vienodą arba vienodos vertės darbą, pažeidimus baudos yra tinkamiausia sankcija, turi valstybės narės;

(56)

valstybės narės turėtų nustatyti konkrečias sankcijas už pakartotinius bet kokios teisės ar pareigos, susijusios su vienodu vyrų ir moterų darbo užmokesčiu už vienodą arba vienodos vertės darbą, pažeidimus, kad būtų atspindėtas pažeidimo sunkumas ir būtų labiau atgrasoma nuo tokių pažeidimų. Tokios sankcijos galėtų apimti įvairius atgrasomus finansinius veiksnius, pavyzdžiui, atimtą teisę į valstybės skiriamas išmokas arba draudimą tam tikrą laikotarpį toliau skirti finansines paskatas ar dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje;

(57)

iš šios direktyvos kylančios darbdavių pareigos yra aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse taikomų pareigų, susijusių su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose, kurių laikymąsi valstybės narės turi užtikrinti pagal direktyvas 2014/23/ES (17), 2014/24/ES (18) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES (19), dalis. Kad būtų vykdomos tos darbdavių pareigos, susijusios su teise į vienodą darbo užmokestį, valstybės narės visų pirma turėtų užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, vykdydami viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis, turėtų darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kuriais nesukuriamas nė vienos kategorijos darbuotojų vyrų ir moterų , atliekančių vienodą darbą arba vienodos vertės darbą, darbo užmokesčio atotrūkis, kurio nebūtų galima pagrįsti lyties požiūriu neutraliais kriterijais. Be to, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę reikalauti, kad perkančiosios organizacijos prireikus nustatytų sankcijas ir sutarties nutraukimo sąlygas, taip užtikrinant, kad vykdant viešojo pirkimo ir koncesijos sutartis būtų laikomasi vienodo darbo užmokesčio principo. Spręsdamos, ar taikyti pašalinimą iš procedūros arba atsisakyti sudaryti sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu konkurso dalyviu, perkančiosios organizacijos taip pat turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tai, ar konkurso dalyvis arba to dalyvio subrangovai laikosi vienodo darbo užmokesčio principo;

(58)

norint veiksmingai įgyvendinti teisę į vienodą darbo užmokestį, reikia tinkamos administracinės ir teisminės apsaugos nuo nepalankaus elgesio, kurį gali sukelti darbuotojų bandymai naudotis ta teise, skundai darbdaviui, administraciniai ar teismo procesai, kuriais siekiama užtikrinti, kad ta teisė būtų vykdoma. Remiantis Teisingumo Teismo praktika (20), darbuotojų, turinčių teisę į apsaugą, kategorija turėtų būti aiškinama plačiai ir apimti visus darbuotojus, prieš kuriuos darbdavys gali imtis atsakomųjų priemonių, reaguodamas į dėl diskriminacijos dėl lyties pateiktą skundą. Ta apsauga neapsiriboja tik tais darbuotojais, kurie pateikė skundą, ar jų atstovais, arba tais, kurie atitinka tam tikrus formalius reikalavimus, taikomus pripažįstant tam tikrą statusą, pavyzdžiui, liudytojo statusą;

(59)

siekiant pagerinti vienodo darbo užmokesčio principo laikymosi užtikrinimą, šia direktyva turėtų būti stiprinamos esamos vykdymo užtikrinimo priemonės ir procedūros, susijusios su šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis ir pareigomis ir su Direktyvoje 2006/54/EB nustatytomis vienodo darbo užmokesčio nuostatomis;

(60)

šia direktyva nustatomi minimalieji reikalavimai, taigi, atsižvelgiama į valstybių narių prerogatyvą nustatyti ir išlaikyti nuostatas, kurios yra dar palankesnės darbuotojų atžvilgiu. Pagal esamą teisinę sistemą turimos teisės turėtų būti taikomos ir toliau, nebent šia direktyva būtų nustatytos nuostatos, kurios yra dar palankesnės darbuotojų atžvilgiu. Įgyvendinant šią direktyvą negalima mažinti esamų teisių, nustatytų esamoje šios srities Sąjungos ar nacionalinėje teisėje; ši direktyva taip pat nėra teisėtas pagrindas su vienodo darbo užmokesčio principu susijusioms darbuotojų teisėms mažinti;

(61)

siekiant užtikrinti deramą teisės į vienodą darbo užmokestį įgyvendinimo stebėseną, valstybės narės turėtų sukurti ar paskirti specialią stebėsenos įstaigą. Ta įstaiga, kuri turėtų turėti galimybę būti jau esamo panašių tikslų siekiančio subjekto dalis, turėtų vykdyti konkrečias užduotis, susijusias su šioje direktyvoje numatytų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių įgyvendinimu, ir rinkti reikiamus duomenis darbo užmokesčio nelygybei ir darbo užmokesčio skaidrumo priemonių poveikiui stebėti. Valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti daugiau nei vieną įstaigą, su sąlyga, kad šioje direktyvoje nustatytas stebėsenos ir analizės funkcijas užtikrins centrinė įstaiga;

(62)

norint analizuoti ir stebėti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio pokyčius Sąjungos lygmeniu, itin svarbu rinkti pagal lytį suskirstytus tikslius ir išsamius statistinius duomenis apie darbo užmokestį ir teikti juos Komisijai (Eurostatui). Tarybos reglamentu (EB) Nr. 530/1999 (21) reikalaujama, kad valstybės narės rinktų ketverių metų statistinius duomenis apie darbo užmokesčio struktūrą mikrolygmeniu, kad būtų gauti suderinti duomenys vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkiui apskaičiuoti. Metiniai kokybiški statistiniai duomenys galėtų padidinti skaidrumą ir pagerinti stebėseną ir informuotumą apie lyčių nelygybę darbo užmokesčio srityje. Norint įvertinti pokyčius nacionaliniu lygmeniu ir visoje Sąjungoje tokie duomenys privalo būti prieinami ir palyginami. Komisijai (Eurostatui) perduodami atitinkami statistiniai duomenys turėtų būti renkami statistikos tikslais, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (22);

(63)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. geriau ir veiksmingiau taikyti vienodo darbo užmokesčio principą nustatant bendrus minimaliuosius reikalavimus, kurie turėtų galioti visoms įmonėms ir organizacijoms visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tuos tikslus būtų lengviau pasiekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva, kuria nustatomi minimalieji standartai, neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(64)

nustatant, kaip valstybėse narėse, ypač tose, kuriose yra didelė kolektyvinių derybų aprėptis, įgyvendinamos darbo užmokesčio skaidrumo priemonės, labai svarbus vaidmuo tenka socialiniams partneriams. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pavesti socialiniams partneriams įgyvendinti visą šią direktyvą ar jos dalį su sąlyga, kad valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų nuolat užtikrinami šia direktyva siekiami rezultatai;

(65)

įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turėtų vengti nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, kuriais būtų varžomas labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių kūrimas ir plėtra. Todėl valstybės narės turėtų įvertinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių poveikį labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad užtikrintų, jog toms įmonėms nedaromas neproporcingas poveikis, ypatingą dėmesį skiriant labai mažų įmonių administracinės naštos sumažinimui, ir paskelbti tokių vertinimų rezultatus;

(66)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (23) 42 straipsniu, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu; jis pateikė nuomonę 2021 m. balandžio 27 d.,

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Cedro di Santa Maria del Cedro“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Cedro di Santa Maria del Cedro“ turi būti įregistruotas,

(1)

Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad pateikti Sąjungos rinkai galima tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2470 (2) buvo nustatytas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas;

(3)

2019 m. spalio 7 d. bendrovė „Medika Natura Sdn. Bhd.“ (toliau – pareiškėja, iš pradžių – „Orchid Life Sdn Bhd“) pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai paraišką leisti pateikti Sąjungos rinkai Labisia pumila vandeninį etanolio ekstraktą kaip naują maisto produktą. Pareiškėja paprašė leisti Labisia pumila vandeninį etanolio ekstraktą naudoti maisto papilduose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (3), skirtuose vartoti suaugusiesiems, išskyrus nėščias ir žindančias moteris, neviršijant 750 mg per parą;

(4)

2019 m. spalio 7 d. pareiškėja taip pat pateikė Komisijai prašymą apsaugoti nuosavybinius duomenis, t. y. farmakokinetikos tyrimą su žiurkėmis (4), bakterijų grįžtamųjų mutacijų bandymą (5), žinduolių chromosomų aberacijų bandymą in vitro (6), žinduolių eritrocitų mikrobranduolių bandymą su pelėmis (7), kartotinių dozių (90 dienų) toksiškumo per virškinimo traktą tyrimą su žiurkėmis (8), tirpumo bandymą (9), mikrobranduolių tyrimą in vitro (10) ir vienų metų trukmės lėtinio toksiškumo bandymą (11);

(5)

2020 m. balandžio 14 d. Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) atlikti Labisia pumila vandeninio etanolio ekstrakto kaip naujo maisto produkto vertinimą;

(6)

2022 m. rugsėjo 28 d. Tarnyba pagal Reglamento (ES) 2015/2283 11 straipsnį priėmė mokslinę nuomonę dėl Labisia pumila vandeninio etanolio ekstrakto kaip naujo maisto produkto pagal Reglamentą (ES) 2015/2283 saugos („Safety of an aqueous ethanolic extract of Labisia pumila as a novel food pursuant to Regulation (EU) 2015/2283“) (12);

(7)

mokslinėje nuomonėje Tarnyba padarė išvadą, kad Labisia pumila (viso augalo) vandeninis etanolio ekstraktas (1:1), sumaišytas su maltodekstrinu (2:1), naudojamu kaip pagalbinė džiovinimo priemonė, yra saugus tikslinei populiacijai, kai jo kiekis neviršija 350 mg per parą. Todėl ta mokslinė nuomonė yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad Labisia pumila vandeninis etanolio ekstraktas, naudojamas maisto papilduose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB, skirtuose vartoti suaugusiesiems, išskyrus nėščias ir žindančias moteris, neviršijant 350 mg per parą, atitinka jo pateikimo rinkai sąlygas pagal Reglamento (ES) 2015/2283 12 straipsnio 1 dalį;

(8)

mokslinėje nuomonėje Tarnyba taip pat pažymėjo, kad jos išvada dėl naujo maisto produkto saugos buvo pagrįsta tirpumo bandymu ir toksikologine informacija (farmakokinetikos, genotoksiškumo, poūmio toksiškumo ir lėtinio toksiškumo per virškinimo traktą tyrimais), be kurių ji nebūtų galėjusi įvertinti naujo maisto produkto ir padaryti išvadų;

(9)

Komisija paprašė pareiškėjo išsamiau paaiškinti pateiktą pagrindimą dėl nuosavybės teisių į šiuos duomenis ir tyrimus ir paaiškinti teiginį dėl išimtinių teisių jais remtis pagal Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalies b punktą;

(10)

pareiškėja pareiškė, kad paraiškos pateikimo metu ji turėjo nuosavybės teisę į farmakokinetikos tyrimą su žiurkėmis, bakterijų grįžtamųjų mutacijų bandymą, žinduolių chromosomų aberacijų bandymą in vitro, žinduolių eritrocitų mikrobranduolių bandymą su pelėmis, kartotinių dozių (90 dienų) toksiškumo per virškinimo traktą tyrimą su žiurkėmis, tirpumo bandymą, mikrobranduolių tyrimą in vitro ir vienų metų trukmės lėtinio toksiškumo bandymą ir turėjo išimtinę teisę jais naudotis, ir kad trečiosios šalys negali teisėtai susipažinti su šiais duomenimis ir tyrimais, jais naudotis arba remtis;

(11)

Komisija įvertino visą pareiškėjos pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad pareiškėja pateikė pakankamą pagrindimą, jog įvykdė Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl farmakokinetikos tyrimas su žiurkėmis, bakterijų grįžtamųjų mutacijų bandymas, žinduolių chromosomų aberacijų bandymas in vitro, žinduolių eritrocitų mikrobranduolių bandymas su pelėmis, kartotinių dozių (90 dienų) toksiškumo per virškinimo traktą tyrimas su žiurkėmis, tirpumo bandymas, mikrobranduolių tyrimas in vitro ir vienų metų trukmės lėtinio toksiškumo bandymas turėtų būti apsaugoti pagal Reglamento (ES) 2015/2283 27 straipsnio 1 dalį. Todėl penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo pateikti Sąjungos rinkai Labisia pumila vandeninį etanolio ekstraktą turėtų būti leidžiama tik pareiškėjai;

(12)

tačiau leidimas tik pareiškėjai pateikti rinkai Labisia pumila vandeninį etanolio ekstraktą ir tik pareiškėjos naudai naudoti pareiškėjos dokumentų rinkinyje pateiktus duomenis neužkerta kelio kitiems pareiškėjams pateikti paraišką leisti pateikti rinkai tą patį naują maisto produktą, jei jų paraiška yra pagrįsta teisėtai gauta informacija, kuria pagrindžiamas toks leidimas;

(13)

tikslinga, kad Labisia pumila vandeninio etanolio ekstrakto kaip naujo maisto produkto įtraukimas į Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą apimtų Reglamento (ES) 2015/2283 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją. Šiuo atžvilgiu, laikantis pareiškėjos pasiūlytų ir Tarnybos įvertintų maisto papildų, kurių sudėtyje yra Labisia pumila vandeninio etanolio ekstrakto, naudojimo sąlygų, vartotojus, naudojant tinkamą etiketę, būtina informuoti, kad maisto papildus, kurių sudėtyje yra Labisia pumila vandeninio etanolio ekstrakto, turėtų vartoti tik suaugusieji, išskyrus nėščias ir žindančias moteris;

(14)

Labisia pumila vandeninis etanolio ekstraktas turėtų būti įtrauktas į Įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/2470 nustatytą Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (ES) 2016/429 nustatyta, kad tam, kad gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos galėtų būti įvežtos į Sąjungą, jos turi būti iš trečiosios šalies, teritorijos arba jos zonos ar laikymo vietos, įtrauktos į sąrašą pagal to reglamento 230 straipsnio 1 dalį;

(2)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/692 (2) nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kuriuos turi atitikti tam tikrų rūšių ir kategorijų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntos iš trečiųjų šalių, teritorijų arba jų zonų, o jeigu vežami akvakultūros gyvūnai – iš laikymo vietų, tam, kad jas būtų galima įvežti į Sąjungą;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/404 (3) sudaryti sąrašai, į kuriuos įtrauktos trečiosios šalys, teritorijos arba zonos ar laikymo vietos, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą tų rūšių ir kategorijų gyvūnus, genetinės medžiagos produktus ir gyvūninius produktus, kuriems taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692;

(4)

konkrečiai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV prieduose yra pateikti sąrašai, į kuriuos įtrauktos trečiosios šalys, jų teritorijos arba zonos, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių paukščių bei medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntas;

(5)

Kanada pranešė Komisijai apie du labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkius tarp naminių paukščių Ontarijo (1) ir Kvebeko (1) provincijose, kurie 2023 m. balandžio 17 d ir balandžio 19 d. buvo patvirtinti laboratoriniais tyrimais (AT-PGR);

(6)

be to, Čilė pranešė Komisijai apie tris LPPG protrūkius tarp naminių paukščių Valparaiso (2) ir Bio Bijo (1) regionuose, kurie 2023 m. balandžio 18 d. – 2023 m. balandžio 20 d. buvo patvirtinti laboratoriniais tyrimais (AT-PGR);

(7)

be to, Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie šešis LPPG protrūkius tarp naminių paukščių Devono (1), Pietų Jorkšyro (1), Jorkšyro (1) grafystėse Anglijoje ir Poviso grafystėje (3) Velse, kurie 2023 m. kovo 31 d. – 2023 m. balandžio 29 d. buvo patvirtinti laboratoriniais tyrimais (AT-PGR);

(8)

po šių naujausių LPPG protrūkių Kanados, Čilės ir Jungtinės Karalystės veterinarijos tarnybos aplink užkrėstus ūkius nustatė bent 10 km apribojimų taikymo zonas ir įgyvendino likvidavimo politiką, kad būtų suvaldytas LPPG ir apribotas šios ligos plitimas;

(9)

Kanada, Čilė ir Jungtinė Karalystė pateikė Komisijai informaciją apie jų teritorijose susiklosčiusią epizootinę situaciją ir apie priemones, kurių jos ėmėsi, siekdamos užkirsti kelią tolesniam LPPG plitimui. Komisija tą informaciją įvertino. Remiantis tuo vertinimu ir siekiant apsaugoti Sąjungos gyvūnų sveikatos būklę, nebeturėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą naminių paukščių, naminių paukščių genetinės medžiagos produktų ir naminių bei medžiojamųjų paukščių šviežios mėsos siuntų iš teritorijų, kurioms dėl naujausių LPPG protrūkių taikomi Kanados, Čilės ir Jungtinės Karalystės veterinarijos tarnybų nustatyti apribojimai;

(10)

be to, Kanada pateikė atnaujintą informaciją apie jos teritorijoje susiklosčiusią epizootinę padėtį, susijusią su aštuoniais LPPG protrūkiais naminių paukščių ūkiuose Britų Kolumbijos (4), Ontarijo (3) ir Kvebeko (1) provincijose, kurie buvo patvirtinti 2022 m. balandžio 5 d. – 2022 m. gruodžio 1 d.;

(11)

be to, Jungtinė Karalystė pateikė atnaujintą informaciją apie jos teritorijoje susiklosčiusią epizootinę padėtį, susijusią su 58 LPPG protrūkiais naminių paukščių ūkiuose Kambrijos (1), Herefordšyro (1), Linkolnšyro (6), Norfolko (42), Šiaurės Jorkšyro (1), Stafordšyro (1), Safolko (4), Vusteršyro (1) ir Jorkšyro (1) grafystėse Anglijoje (Jungtinė Karalystė), kurie buvo patvirtinti 2022 m. rugsėjo 3 d. – 2023 m. kovo 10 d.;

(12)

be to, Kanada ir Jungtinė Karalystė taip pat pateikė informaciją apie priemones, kurių jos ėmėsi, siekdamos užkirsti kelią tolesniam LPPG plitimui. Visų pirma po šių tos ligos protrūkių Kanada ir Jungtinė Karalystė įgyvendino likvidavimo politiką, kad būtų suvaldytas ir apribotas šios ligos plitimas, ir, įgyvendinusios likvidavimo strategiją užkrėstuose naminių paukščių ūkiuose savo teritorijose, taip pat baigė taikyti būtinąsias valymo ir dezinfekavimo priemones;

(13)

Komisija įvertino Kanados ir Jungtinės Karalystės pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad LPPG protrūkiai naminių paukščių ūkiuose buvo suvaldyti ir kad nebėra jokios rizikos, susijusios su naminių paukščių prekių įvežimu į Sąjungą iš Kanados ir Jungtinės Karalystės zonų, iš kurių naminių paukščių prekių įvežimas į Sąjungą dėl tų protrūkių buvo laikinai sustabdytas;

(14)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į dabartinę epizootinę padėtį, susijusią su LPPG Kanadoje, Čilėje ir Jungtinėje Karalystėje;

(15)

atsižvelgiant į dabartinę dėl LPPG Kanadoje, Čilėje ir Jungtinėje Karalystėje susiklosčiusią epizootinę padėtį ir didelį jo patekimo į Sąjungą pavojų, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedų pakeitimai, kurie turi būti padaryti šiuo reglamentu, turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(16)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/868 (4) iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/404 V ir XIV priedai, iš dalies pakeičiant V priedo ir XIV priedo US-2.278 zonai skirtas eilutes, Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirtuose įrašuose nustatant šiai pirmiau uždarytai zonai galiojimo pradžios datą. Kadangi nustatyta klaida, susijusi su V ir XIV prieduose nurodytos US-2.278 zonos galiojimo pradžios data, V ir XIV prieduose US-2.278 zonai skirtos eilutės turėtų būti atitinkamai ištaisytos. Šis ištaisymas turėtų būti taikomas nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/868 taikymo pradžios datos;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,