2023 4 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/857

2023 m. balandžio 19 d.

kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir Reglamentas (ES) 2018/1999

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas) įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Paryžiaus susitarimo šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio vidutinė temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nedidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priėmus Glazgo klimato paktą, kuriame UNFCCC šalių konferencija – tuo pačiu ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas – pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nusprendžia toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

poreikis imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tampa vis labiau neatidėliotinas, kaip teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – IPCC) 2021 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitoje „Climate Change 2021: The Physical Science Basis“ („Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“), 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje „Climate Change 2022: Impacts, Adaptation and Vulnerability“ („Klimato kaita 2022 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“) ir 2022 m. balandžio 4 d. ataskaitoje „Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change“ („Klimato kaita 2022 m.: klimato kaitos švelninimas“). Todėl Sąjunga turėtų reaguoti į tokį neatidėliotiną poreikį intensyvindama pastangas;

(3)

Sąjunga nustatė reguliavimo sistemą, kuria siekiama iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %; ją, dar prieš įsigaliojant Paryžiaus susitarimui, 2014 m. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Tą reguliavimo sistemą sudaro, inter alia, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (5), nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą Sąjungoje (toliau – ES ATLPS), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 (6), kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (toliau – LULUCF) išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 (7), kuriuo nustatomi išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo iki 2030 m. nacionaliniai tikslai sektoriuose, kurių neapima Direktyva 2003/87/EB ir Reglamentas (ES) 2018/841;

(4)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso numatytas atspirties taškas, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas Sąjungos tikslas užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir tikslas po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekio balansą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (8) (Europos klimato teisės aktas) 2 straipsnio 1 dalyje. Europos žaliąjį kursą sudaro išsamus viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinys, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, ir jame išdėstyta nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ta pertvarka taip pat turi lyčių lygybės aspektų ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga bei įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

(5)

2022 m. birželio 16 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (9), kurioje ji akcentavo, kad reikia imtis atitinkamų priemonių ir reikia skirti ypatingą dėmesį paramai tiems regionams, pramonės šakoms, labai mažoms, mažosiomis ir vidutinėms įmonėms, darbuotojams, namų ūkiams ir vartotojams, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais. Toje rekomendacijoje valstybės narės raginamos apsvarstyti įvairias priemones užimtumo ir asmens statuso pokyčių darbo rinkoje, darbo vietų kūrimo ir verslumo, darbuotojų sveikatos ir saugos, viešųjų pirkimų, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų, pagrindinių paslaugų ir būsto srityse, taip pat, inter alia, siekiant stiprinti lyčių lygybę, švietimą ir mokymą;

(6)

priimtu Reglamentu (ES) 2021/1119 Sąjunga teisės aktuose įtvirtino privalomą tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, taigi ne vėliau kaip tais metais grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki nulio ir tikslą po to užtikrinti neigiamą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip 2030 m. Sąjungos viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą kiekį atskaičius absorbuotą kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Be to, jame nustatyta, kad grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio indėlis siekiant Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslo turi būti ne didesnis kaip 225 mln. tonų CO2 ekvivalento;

(7)	norint įgyvendinti Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus įsipareigojimus, taip pat Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui pasiekti skirta Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta;

(8)

Reglamentu (ES) 2018/842 valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti dabartinį Sąjungos tikslą – sektoriuose, kuriems taikomas to reglamento 2 straipsnis, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Tuo reglamentu taip pat nustatytos metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų nustatymo taisyklės ir valstybių narių pažangos joms užtikrinant savo minimalų indėlį vertinimo taisyklės;

(9)

nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir jūrų transporto išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, taip pat pastatų, kelių transporto bei papildomų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis turėtų išlikti tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 turėtų toliau būti taikomas Sąjungos vidaus laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet neturėtų būti taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Komunalinių atliekų deginimo įrenginių įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB I priedą tos direktyvos 14 ir 15 straipsnių tikslais taip pat neturėtų pakeisti Reglamento (ES) 2018/842 taikymo srities. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, toliau bus nustatomas atlikus apskaitos ataskaitų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (10);

(10)

laikantis 2006 m. IPCC gairių dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, gaminant energiją iš biomasės išmetamas CO2 kiekis pagal Reglamentą (ES) 2018/841 pranešamas įtraukiant jo duomenis į žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės apskaitos kategorijas. Kad būtų išvengta įskaičiavimo du kartus, nustatant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Reglamentą (ES) 2018/842, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, laikomas lygiu nuliui. Kad būtų atsižvelgta į netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį ir skatinamas tokio kuro tvarumas, svarbu, kad visos valstybės narės visapusiškai įgyvendintų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (11), įskaitant jos tokiam kurui skirtus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus;

(11)

kai kuriuose sektoriuose išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidėjo arba išliko stabilus. Savo 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ Komisija nurodė, kad padidintą bendrą 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą pavyks pasiekti tik tokiu atveju, jei prisidės visi sektoriai;

(12)

savo 2020 m. gruodžio 11 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad naująjį 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą Sąjunga kolektyviai pasieks ekonomiškai efektyviausiu būdu ir visos valstybės narės dalyvaus dedant tas pastangas, atsižvelgdamos į sąžiningumo bei solidarumo aspektus ir nė vieno nepalikdamos nuošalyje, ir kad naująjį 2030 m. tikslą reikia pasiekti tokiu būdu, kad būtų išsaugotas Sąjungos konkurencingumas ir atsižvelgta į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių ir salų, pradinę padėtį, konkrečias nacionalines aplinkybes ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą, taip pat dedamas pastangas;

(13)

kad būtų pasiektas naujasis Sąjungos 2030 m. tikslas sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kol 2030 m. jis taps 40 % mažesnis, palyginti su 2005 m. lygiu. Reglamentu (ES) 2018/842 taip pat padedama siekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir Reglamentu (ES) 2021/1119 nustatyto Sąjungos tikslo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą; jam pasiekti reikia ilgainiui suderinti visų valstybių narių pastangas, kartu atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes;

(14)

Reglamente (ES) 2018/842 nustatyti 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai turi būti peržiūrėti kiekvienos valstybės narės atžvilgiu. Peržiūrint 2030 m. nacionalinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus turėtų būti naudojama ta pati metodika, kuri buvo naudojama, kai buvo priimamas Reglamentas (ES) 2018/842: pagal ją, kad būtų užtikrintas teisingas ir subalansuotas pastangų paskirstymas, nacionaliniai indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Taigi 2030 m. kiekvienos valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į jos 2005 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas tas reglamentas, peržiūrėtą pagal jo 4 straipsnio 3 dalį, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet tik po 2005 m. į ES ATLPS įtraukti įrenginiai;

(15)

todėl nuo šio reglamento įsigaliojimo metų būtina nustatyti naujas privalomas nacionalines ribas, išreikštas metinėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotomis. Taikant tas ribas bus palaipsniui pasiektas kiekvienos valstybės narės 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas. Išlaikomos metų, einančių iki šio reglamento įsigaliojimo metų, metinės ribos, nustatytos Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/2126 (12);

(16)

COVID– 19 pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą Sąjungos ekonomikai ir jos išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui daro tokį poveikį, kurio kol kas kiekybiškai įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą ir spartina iškastinio kuro atsisakymo procesą, o tai taip pat gali turėti įtakos išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Dėl tokio neaiškumo ir kitų nenumatytų įvykių, darančių poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir prireikus 2025 m. atnaujinti 2026–2030 m. metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas. Tas atnaujinimas turėtų būti grindžiamas išsamia nacionalinių apskaitos duomenų peržiūra, Komisijos atliekama siekiant nustatyti kiekvienos valstybės narės 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį;

(17)

pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 pirmenybė turėtų būti teikiama tiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, kurį reikės papildyti didesniu anglies dioksido kiekio absorbavimu, kad būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas. Reglamente (ES) 2021/1119 pripažįstama, kad anglies dioksido absorbentai apima natūralius ir technologinius sprendimus. Svarbu, kad būtų įdiegta saugiai ir nuolat saugomo anglies dioksido absorbavimo naudojantis technologiniais sprendimais sertifikavimo Sąjungos sistema, kuri valstybėms narėms ir rinkos operatoriams suteiktų aiškumo, kaip padidinti tokį anglies dioksido absorbavimą. Kai tokia sertifikavimo sistema įsigalios, galės būti atlikta tokio anglies dioksido absorbavimo apskaitos pagal Sąjungos teisę analizė;

(18)

norint paskatinti kuo anksčiau imtis veiksmų ir toliau užtikrinti aplinkosauginį naudingumą, būtina ir tikslinga sumažinti viso 2021–2030 m. laikotarpio metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų skolinimosi ir rezervavimo viršutines ribas. Kita vertus, valstybės narės turėtų galėti palaipsniui mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ekonomiškai efektyviai pasiekti didesnius 2030 m. nacionalinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Atsižvelgiant į naujas griežtesnes pagal šį reglamentą reikalaujamas metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas, tikslinga padidinti metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų perleidimo tarp valstybių narių esamas viršutines ribas. Galimybė perleisti metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas skatina valstybių narių bendradarbiavimą, nes joms sudaro sąlygas ekonomiškai efektyviai pasiekti savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir kartu užtikrinti aplinkosauginį naudingumą. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą, kad jie būtų atliekami abipusiai patogiu būdu, be kita ko, organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, sudarant dvišalius susitarimus arba naudojantis elektronine sąsaja, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas keitimuisi informacija apie numatomus perleidimus ir sumažinti sandorių išlaidas.

Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1208 (13) jau reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų apibendrintą informaciją apie sudarytus perleidimo sandorius. Komisijai surinkus informaciją, per tris mėnesius nuo valstybių narių pranešimų gavimo elektronine forma pateikiama jos santrauka, kurioje nurodomas metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų perleidimo sandorio kainų intervalas. Be to, per du laikotarpius nuo Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų paskelbimo ir patikros, kaip laikomasi reikalavimų, procedūros pradžios valstybės narės kiekvieno mėnesio 15 d. Komisijai gali pranešti apie sudarytus perleidimo sandorius. Be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keitimuisi informacija apie numatomus perleidimus, valstybių narių prašoma nuolat atnaujinti atitinkamą informaciją. Komisija parengia gautos informacijos santrauką ir ją laiku pateikia susipažinti elektronine forma. Siekiant padidinti skaidrumą, prieš bet kokį faktinį perleidimą valstybės narės Reglamentu (ES) 2018/1999 įsteigtą Klimato kaitos komitetą turėtų informuoti apie savo ketinimą perleisti dalį savo atitinkamų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2018/1999;

(19)

tam tikroms valstybėms narėms galima atsižvelgti į ribotą ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų panaikinimą siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimų laikymąsi (toliau – ES ATLPS lankstumo priemonė). Iš reikalavimus atitinkančių valstybių narių dvi nėra pasinaudojusios ES ATLPS lankstumo priemone, o viena ja pasinaudojo ne visa apimtimi. Atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus didesnius užmojus, toms valstybėms narėms turėtų būti suteikta nauja galimybė pasinaudoti arba toliau naudotis ta lankstumo priemone. Todėl tikslinga nustatyti naują terminą, iki kurio tos valstybės narės Komisijai gali pranešti apie ketinimą pasinaudoti ta lankstumo priemone arba naudotis ja didesniu mastu. Be to, atsižvelgiant į ypatingą Maltos ekonomikos struktūrą, tos valstybės narės nacionalinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, gerokai viršija jos ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą. Todėl tikslinga padidinti Maltos galimybes naudotis ta lankstumo priemone nekeliant grėsmės Sąjungos 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui;

(20)

be ES ATLPS lankstumo priemonės, vertinant, kaip valstybės narės laikosi Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimų, galima atsižvelgti į ribotą LULUCF srityje absorbuotą ir išmestą grynąjį teršalų kiekį (toliau – LULUCF lankstumo priemonė). Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, tikslinga apriboti LULUCF lankstumo priemonės naudojimą, padalijant LULUCF lankstumo priemonės naudojimą į du atskirus laikotarpius, kurių kiekvienas ribojamas iki pusės didžiausio viso grynojo absorbuoto teršalų kiekio, nustatyto Reglamento (ES) 2018/842 III priede. Taip pat tikslinga suderinti to priedo pavadinimą su Reglamentu (ES) 2018/841, jį iš dalies pakeitus Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/268 (14). Todėl Reglamente (ES) 2018/842 Komisijai nebereikia numatyti įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas jo III priedo pavadinimas. Todėl Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 2 dalis turėtų būti išbraukta;

(21)

norint sudaryti galimybę skubiai ir veiksmingai imtis veiksmų, turėtų būti sustiprintas Reglamente (ES) 2018/842 numatytas taisomųjų veiksmų mechanizmas, taikomas tais atvejais, kai Komisija nustato, kad valstybė narė nedaro pakankamai pažangos, kad pasiektų tame reglamente nustatytas savo metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribas. Todėl tikslinga peržiūrėti reikalavimus, taikomus taisomųjų veiksmų planams, valstybių narių Komisijai pateiktiniems tuo atveju, jei nedaroma pakankamai pažangos;

(22)

Sąjunga ir valstybės narės yra Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (15) (Orhuso konvencija) šalys. Viešasis tikrinimas ir teisė kreiptis į teismą yra esminiai Sąjungos demokratinių vertybių elementai ir teisinės valstybės apsaugos priemonės;

(23)

Sąjungai vykdant klimato srities veiksmus turėtų būti naudojamasi naujausiais moksliniais duomenimis. Todėl Reglamento (ES) 2018/842 kontekste turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 401/2009 (16) 10a straipsnį, rekomendacijas;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 m. yra įdiegta griežtesnė reikalavimų laikymosi užtikrinimo tvarka, numatyta Reglamente (ES) 2018/841, tikslinga panaikinti 2026–2030 m. laikotarpiu kiekvienos valstybės narės LULUCF sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, viršijančio jos absorbuotą kiekį, išskaičiavimą. Todėl Reglamento (ES) 2018/842 9 straipsnio 2 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(25)

tikslinga, kad 2024 m. atliekant Reglamento (ES) 2018/842 peržiūrą būtų atsižvelgta į Reglamente (ES) 2021/1119 numatytus Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, Sąjungos įsipareigojimą pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus ir visus kitus atitinkamus įsipareigojimus, prisiimamus UNFCCC šalių konferencijose. Be to, atliekant tą peržiūrą turėtų būti įtrauktas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo planas, suderinamas su Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytu privalomu tikslu ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;

(26)

išmetamas kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavyzdžiui, metano, azoto suboksido ir fluorintų dujų kiekis sudaro daugiau kaip 20 % Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Išmetamam kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, todėl tos dujos neišvengiamai bus įtrauktos valstybėms narėms įdiegiant priemones, kad įvykdytų šiame reglamente joms nustatytus didesnius 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. valstybės narės Komisijai turi pateikti savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimo projektą. Komisija pateiks su tuo susijusias gaires, be kita ko, kad paskatintų valstybes nares nustatyti išmetamo metano kiekio mažinimo tikslines vertes ir politiką. Valstybės narės taip pat turi įvertinti, ar jų strateginiai planai pagal bendrą žemės ūkio politiką turėtų būti peržiūrėti, kad atspindėtų Reglamente (ES) 2018/842 pateiktus didesnius užmojus, nustatytus jo daliniais pakeitimais, priimtais šiuo reglamentu. Informaciją apie rezultatus, gautus derinant Sąjungos ir nacionalines pastangas, susijusias su išmetamu kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, Komisija įtrauks į metines ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalį. Komisija taip pat turi įvertinti integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus ir gali teikti rekomendacijas valstybėms narėms, nedarančioms pakankamai pažangos. Atlikdama Reglamento (ES) 2018/841 peržiūrą Komisija įvertins žemės ūkyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dabartines tendencijas ir ateities prognozes, taip pat reguliavimo galimybes, kuriomis būtų užtikrinta, kad jos atitiktų tikslą visuose ekonomikos sektoriuose užtikrinti ilgalaikį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą pagal Sąjungos tikslą užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir Sąjungos tarpinius klimato srities tikslus, išdėstytus Reglamente (ES) 2021/1119. Peržiūrėdama Reglamentą (ES) 2018/842 Komisija įvertins, kaip visi sektoriai, kuriems taikomas tas reglamentas, padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant, visų pirma, pasiektą išmetamo kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, taip pat kituose sektoriuose nei žemės ūkis;

(27)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. pakoreguoti, atsižvelgiant į Reglamentą (ES) 2021/1119, valstybėms narėms nustatytus įpareigojimus dėl 2021–2030 m. laikotarpio jų minimalių indėlių siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padėti siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(28)	todėl reglamentai (ES) 2018/842 ir (ES) 2018/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/842 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/842 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – 2030 m. 40 %, palyginti su 2005 m. lygiais, sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis. Juo prisidedama prie ilgalaikio tikslo – ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, kad po to būtų pasiektas neigiamas išmetamųjų teršalų kiekio balansas. Taip prisidedama prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (*1) (toliau – Europos klimato teisės aktas) ir Paryžiaus susitarimo tikslų siekimo. Šiame reglamente taip pat nustatomos metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų nustatymo taisyklės ir valstybių narių pažangos joms užtikrinant jų minimalų indėlį vertinimo taisyklės.

(*1) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).“;"

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šis reglamentas taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (*2), išskyrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą (išskyrus jūrų transporto veiklą ir veiklą, kuri jame išvardyta tik tos direktyvos 14 ir 15 straipsnių tikslais).

(*2) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).“;"

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1–4 dalys pakeičiamos taip:

„1. 2030 m. kiekviena valstybė narė apribos savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent iki tai valstybei narei I priedo 2 skiltyje nustatyto procentinio dydžio, palyginti su jos 2005 m. išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, nustatytu pagal šio straipsnio 3 dalį.

2. Atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir į korekcijas pagal šio reglamento 10 straipsnio 2 dalį ir į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:

2021 m. ir 2022 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama nuo tos valstybės narės 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kaip nustatyta pagal šio straipsnio 3 dalį, vidurkio ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 1 skiltyje nustatyta riba; valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba ties penkiomis dvyliktosiomis atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvota;

2023 m., 2024 m. ir 2025 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės tų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos, kaip nustatyta pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba;

2026–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. tos valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį ta valstybė narė pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį laikantis šio straipsnio 3 dalies, vidurkio ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba; valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti ties devyniomis dvyliktosiomis nuo 2023–2024 m.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos, išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis.

2021 m. ir 2022 m. metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas Komisija nustato remdamasi naujausių 2005 m., 2016 m., 2017 m. bei 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, išsamia peržiūra, ir nurodo kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos tos metinės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos.

2023 m., 2024 m. ir 2025 m. metines išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas Komisija nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal šios dalies antrą pastraipą, ir peržiūrėtomis toje antroje pastraipoje nurodytų 2016 m., 2017 m. bei 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis.

2026–2030 m. laikotarpio metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas Komisija nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal šios dalies antrą pastraipą, ir naujausių 2021 m., 2022 m. bei 2023 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, išsamia peržiūra.

4. Be to, 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, remiantis valstybių narių pagal 6 straipsnio 3, 3a ir 3b dalis praneštais procentiniais dydžiais, nurodomi bendri kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. pagal 9 straipsnį tikrinant, kaip valstybė narė laikosi reikalavimų. Jeigu visų valstybių narių bendrų kiekių suma viršija bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės bendri kiekiai proporcingai sumažinami, kad nebūtų viršyta bendra suma.“

;

papildomas šia dalimi:

„6. Pagal 1 ir 2 dalis imdamosi veiksmų, kuriais siekiama apriboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybės narės atsižvelgia į poreikį visiems užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką. Komisija gali paskelbti gaires, kad padėtų valstybėms narėms tuo atžvilgiu.“

;

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. 2021–2025 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 7,5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos dalies kiekį.“ ;

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Valstybė narė, kurios išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali:

a)	2021 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos dalį, sudarančią iki 75 % 2021 m. nustatytos jos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos, vėlesniems metams iki 2030 m. ir

b)	2022–2029 m. laikotarpio atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos dalį, sudarančią iki 25 % jos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.

4. Valstybė narė gali iki 10 % tam tikrų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. laikotarpio atžvilgiu ir iki 15 % – 2026–2030 m. laikotarpio atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.“

;

įterpiama ši dalis:

„5a. „Prieš bet kokį metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų perleidimą pagal 4 ir 5 dalis valstybė narė elektroninėmis priemonėmis informuoja Reglamentu (ES) 2018/1999 įsteigtą Klimato kaitos komitetą apie savo ketinimą perleisti dalį savo atitinkamų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos.“

;

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Pajamas ar tų pajamų finansinės vertės ekvivalentą, gautus perleidus metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas pagal 4 ir 5 dalis, valstybės narės turėtų panaudoti kovai su klimato kaita Sąjungoje ar trečiosiose valstybėse. Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, ir tą informaciją viešai paskelbia lengvai prieinama forma.“

;

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„II priede išvardytos valstybės narės gali nuspręsti peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta, du kartus, t. y. 2024 m. ir 2027 m. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė Komisijai praneša apie tai atitinkamai ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. “;

įterpiamos šios dalys:

„3a. Malta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai, jeigu ji ketina pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu ribotu ES ATLPS leidimų atšaukimu neviršydama II priede kiekvieniems 2025–2030 m. laikotarpio metams nurodyto procentinio dydžio, kai pagal 9 straipsnį tikrinama, kaip ji laikosi reikalavimų.

3b. Nepaisant 3 dalies, II priede išvardytos valstybės narės, ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. nepranešusios Komisijai apie ketinimą pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu ribotu ES ATLPS leidimų atšaukimu arba išnaudoti visą šią galimybę neviršijant II priede kiekvieniems 2025–2030 m. laikotarpio metams kiekvienai atitinkamai valstybei narei nurodyto procentinio dydžio, ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai, jeigu jos ketina pasinaudoti arba toliau naudotis tuo ribotu ES ATLPS leidimų atšaukimu neviršijant II priede kiekvieniems 2025–2030 m. laikotarpio metams kiekvienai atitinkamai valstybei narei nurodyto procentinio dydžio, kai pagal 9 straipsnį tikrinama, kaip ji laikosi reikalavimų.“

;

4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4. Valstybei narei paprašius, pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnio 1 dalį paskirtas vyriausiasis administratorius (toliau – vyriausiasis administratorius) atsižvelgia į dydį, neviršijantį pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį nustatyto bendro kiekio, tikrinant, kaip ta valstybė narė laikosi reikalavimų pagal šio reglamento 9 straipsnį. Kiekvienais 2021–2030 m. laikotarpio metais pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį atšaukiama viena dešimtoji tai valstybei narei pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį nustatyto bendro ES ATLPS leidimų kiekio. Kiekvienais 2025–2030 m. laikotarpio metais pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį atšaukiama viena šeštoji pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį valstybėms narėms, pranešusioms Komisijai pagal šio straipsnio 3a ir 3b dalis, nustatyto bendro ES ATLPS leidimų kiekio.

5. Jei valstybė narė pagal 3 dalį pranešė Komisijai apie savo sprendimą peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta anksčiau, tai valstybei narei atšaukiamas atitinkamai mažesnis ar didesnis ES ATLPS leidimų kiekis kiekvienais metais atitinkamai 2026–2030 m. arba 2028–2030 m. laikotarpiu.“

;

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „Papildomas grynojo kiekio, absorbuoto dėl LULUCF, panaudojimas“;

1 dalis iš dalies keičiama taip:

įžanginė formuluotė pakeičiamas taip:

„1. Tiek, kiek valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos atitinkamų metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotą, įskaitant metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas, rezervuotas pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, pagal šio reglamento 9 straipsnį tikrinant, kaip ji tais metais laikėsi reikalavimų, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo absorbuoto ir bendro grynojo išmesto teršalų kiekio, susijusio su bendros žemės apskaitos kategorijomis, įtrauktomis į Reglamento (ES) 2018/841 taikymo sritį, sumos, jei:“

;

ii)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už 2021–2025 m. laikotarpį neviršija pusės tai valstybei narei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;

aa)	suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už 2026–2030 m. laikotarpį neviršija pusės tai valstybei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;“;

c)	2 dalis išbraukiama;

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Taisomieji veiksmai

1. Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė nedaro pakankamos pažangos, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame:

a)	išsamiai paaiškina, kodėl ta valstybė narė nedaro pakankamos pažangos, kad įvykdytų tuos įsipareigojimus;

b)	įvertina, kaip Sąjungos finansavimas prisidėjo prie tos valstybės narės pastangų įvykdyti tuos įsipareigojimus, ir kaip ji ketina panaudoti tokį finansavimą, kad padarytų pažangą siekdama tuos įsipareigojimus įvykdyti;

nurodo papildomus veiksmus, papildančius tos valstybės narės integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 arba sustiprinančius jo įgyvendinimą, kuriuos ji turi įgyvendinti, kad įvykdytų tuos įsipareigojimus taikydama vidaus politiką bei priemones ir įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kartu pridėdama išsamų kiekybiniais duomenimis (jei jų yra) grindžiamą vertinimą, kiek, kaip numatoma, dėl tų veiksmų sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

d)	pateikia griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.

Jei valstybė narė yra įsteigusi nacionalinį patariamąjį organą klimato klausimais, ji gali prašyti jo patarimo, kad nustatytų būtinus veiksmus, nurodytus pirmos pastraipos c punkte.

2. Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra, Komisijai atliekant savo darbą, padeda vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.

3. Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali atitinkamai patikslinti savo taisomųjų veiksmų planą. Jeigu atitinkama valstybė narė į Komisijos nuomonę ar į didžiąją jos dalį neatsižvelgia, ta valstybė narė Komisijai pateikia pagrindimą.

4. Kiekviena valstybė narė savo taisomųjų veiksmų planą, kaip nurodyta 1 dalyje, ir bet kokį pagrindimą, kaip nurodyta 3 dalyje, paskelbia viešai. Komisija užtikrina, kad jos nuomonė, kaip nurodyta 3 dalyje, būtų paskelbta viešai.“

;

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jeigu valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, kaip nustatyta pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmestą perviršinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalento tonomis.“

;

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Peržiūra

1. Šis reglamentas peržiūrimas atsižvelgiant, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius, būdus, kuriais visi ekonomikos sektoriai prisideda prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, tarptautinius pokyčius bei pastangas, kurių imamasi siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo ir Reglamento (ES) 2021/1119 tikslų.

2. Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio reglamento veikimo, įskaitant dėl metinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros, taip pat dėl šio reglamento I priede nustatytų nacionalinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų tinkamumo, kiek tai susiję su jų indėliu siekiant Sąjungos klimato srities tikslų pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 ir Paryžiaus susitarimo tikslų. Toje ataskaitoje, visų pirma, įvertinama, ar reikia papildomos Sąjungos politikos ir priemonių, atsižvelgiant į būtiną Sąjungos bei jos valstybių narių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą laikotarpiu po 2030 m. Joje taip pat įvertinama išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam taikomas šis reglamentas, mažinimo trajektorija, kuri yra suderinama su tikslu ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, atsižvelgiant į prognozuojamą orientacinį Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, nurodytą Reglamento (ES) 2021/1119 4 straipsnio 4 dalyje, taip pat į tai, kad siekiant to tikslo svarbu skatinti tiek valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą, tiek ekonominį efektyvumą. Jeigu tikslinga, su ta ataskaita gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama į valstybių narių ilgalaikes strategijas, parengtas ir pateiktas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnio 1 dalį, ir į Komisijos pagal to reglamento 15 straipsnio 9 dalį atliktą jų vertinimą.“

;

10)

įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Mokslinės rekomendacijos

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 401/2009 (*3) 10a straipsnį įsteigta Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais (toliau – Patariamoji taryba) gali savo iniciatyva teikti mokslines rekomendacijas arba skelbti ataskaitas dėl Sąjungos priemonių, klimato politikos tikslų, metinių išmetamųjų teršalų lygių ir lankstumo priemonių pagal šį reglamentą. Komisija apsvarsto atitinkamas Patariamosios tarybos rekomendacijas ir ataskaitas, visų pirma, kiek tai susiję su būsimomis priemonėmis, kuriomis siekiama toliau mažinti sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

(*3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (OL L 126, 2009 5 21, p. 13).“;"

11)	I, II ir III priedai iš dalies keičiami remiantis šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1999 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/1999 iš dalies keičiamas taip:

26 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Pradedant 2023 m., ne vėliau kaip kiekvienų metų (X metai) sausio 15 d. valstybės narės nustato ir Komisijai pateikia preliminarius, o ne vėliau kaip kovo 15 d. – galutinius ŠESD apskaitos duomenis, įskaitant ŠESD ir apskaitos informaciją, nurodytą V priede. Į galutinių ŠESD apskaitos duomenų ataskaitą taip pat įtraukiama išsami naujausia nacionalinės apskaitos ataskaita. Gavusi ataskaitas, Komisija 44 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam Klimato kaitos komitetui per tris mėnesius elektronine forma pateikia V priedo 1 dalies pirmos pastraipos n punkte nurodytą informaciją.“

;

V priedo 1 dalies pirmos pastraipos n punktas pakeičiamas taip:

„n)

informacija apie:

i)	valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis lankstumo priemonėmis, įskaitant, kai įmanoma, informaciją apie kiekius, perleidimo rūšį ir numatomą kainų intervalą;

ii)	pajamų naudojimą pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 6 dalį;

iii)	valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje nurodytomis lankstumo priemonėmis.“

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2023 m. balandžio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. ROSWALL

(1) OL C 152, 2022 4 6, p. 189.

(2) OL C 301, 2022 8 5, p. 221.

(3) 2023 m. kovo 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. kovo 28 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(5) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(6) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

(7) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(8) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(9) 2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacija dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (OL C 243, 2022 6 27, p. 35).

(10) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(11) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(12) 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2126, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 nustatomos valstybių narių metinės 2021–2030 m. laikotarpio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotos (OL L 426, 2020 12 17, p. 58).

(13) 2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014 (OL L 278, 2020 8 26, p. 1).

(14) 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/268, kuriuo dėl 2021–2025 m. valstybių narių taikytinų miškų atskaitos lygių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 IV priedas (OL L 60, 2021 2 22, p. 21).

(15) OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

(16) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (OL L 126, 2009 5 21, p. 13).

PRIEDAS

Reglamento (ES) 2018/842 I, II ir III priedai iš dalies keičiami taip:

I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SUMAŽINIMO ĮPAREIGOJIMAI PAGAL 4 STRAIPSNIO 1 DALĮ

	Valstybių narių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo 2030 m., palyginti su jų 2005 m. išmestu kiekiu, kaip nustatyta pagal 4 straipsnio 3 dalį, įpareigojimai
	1 skiltis	2 skiltis
Belgija	–35 %	–47 %
Bulgarija	–0 %	–10 %
Čekija	–14 %	–26 %
Danija	–39 %	–50 %
Vokietija	–38 %	–50 %
Estija	–13 %	–24 %
Airija	–30 %	–42 %
Graikija	–16 %	–22,7 %
Ispanija	–26 %	–37,7 %
Prancūzija	–37 %	–47,5 %
Kroatija	–7 %	–16,7 %
Italija	–33 %	–43,7 %
Kipras	–24 %	–32 %
Latvija	–6 %	–17 %
Lietuva	–9 %	–21 %
Liuksemburgas	–40 %	–50 %
Vengrija	–7 %	–18,7 %
Мalta	–19 %	–19 %
Nyderlandai	–36 %	–48 %
Austrija	–36 %	–48 %
Lenkija	–7 %	–17,7 %
Portugalija	–17 %	–28,7 %
Rumunija	–2 %	–12,7 %
Slovėnija	–15 %	–27 %
Slovakija	–12 %	–22,7 %
Suomija	–39 %	–50 %
Švedija	–40 %	–50 %

“

II priede Maltai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Мalta

7 %“

III priedas iš dalies keičiamas taip:

III priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

„BENDRAS GRYNASIS ABSORBUOTAS KIEKIS, SUSIJĘS SU ŽEMĖS KATEGORIJOMIS, PATENKANČIOMIS Į REGLAMENTO (ES) 2018/841 TAIKYMO SRITĮ, Į KURIAS VALSTYBĖS NARĖS GALI ATSIŽVELGTI REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI 2021–2030 M. LAIKOTARPIU TIKSLAIS, PAGAL ŠIO REGLAMENTO 7 STRAIPSNIO 1 DALIES a IR aa PUNKTUS“;

b)	Jungtinei Karalystei skirtas įrašas išbraukiamas;

c)	paskutinėje lentelės eilutėje skaičius „280“ pakeičiamas skaičiumi „262,2“.

2023 4 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/17

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/859

2023 m. balandžio 25 d.

kuriuo dėl naujo maisto produkto 2′-fukozillaktozės (mikrobinio šaltinio) specifikacijų, kad jo gamybai būtų leidžiama naudoti Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001 (1), ypač į jo 12 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamente (ES) 2015/2283 nustatyta, kad pateikti Sąjungos rinkai galima tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus;

(2)	pagal Reglamento (ES) 2015/2283 8 straipsnį Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2470 (2) nustatytas Sąjungos leidžiamų naudoti naujų maisto produktų sąrašas;

(3)	Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/376 (3) leidžiama pateikti rinkai sintetinę 2′-fukozillaktozę (toliau – 2′-FL) kaip naują maisto sudedamąją dalį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 (4);

(4)	Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/2201 (5) leista pateikti rinkai 2′-FL (mikrobinį šaltinį), pagamintą naudojant Escherichia coli padermę BL21, kaip naują maisto sudedamąją dalį pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97;

(5)

2016 m. birželio 23 d. bendrovė „Glycom A/S“ pagal Reglamento (EB) Nr. 258/97 5 straipsnį informavo Komisiją apie savo ketinimą pateikti rinkai 2′-FL (mikrobinį šaltinį), pagamintą bakterinės fermentacijos būdu naudojant Escherichia coli padermę K-12. Mikrobinės kilmės 2′-fukozillaktozė, pagaminta naudojant Escherichia coli padermę K-12, buvo įtraukta į Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą remiantis tuo pranešimu, kai buvo nustatytas Sąjungos sąrašas;

(6)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/388 (6), laikantis Reglamento (ES) 2015/2283, leista pakeisti naujo maisto produkto 2′-FL (mikrobinio šaltinio), pagaminto naudojant Escherichia coli padermę K-12, specifikacijas, kad būtų galima pakeisti 2′-FL, D-laktozės ir difukozil-D-laktozės kiekį;

(7)

2020 m. liepos 7 d. bendrovė „Advanced Protein Technologies Corporation“ (toliau – pareiškėja) pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai paraišką dėl leidimo pakeisti 2′-FL (mikrobinio šaltinio) specifikacijas, kad jos gamybai mikrobinės fermentacijos būdu būtų leidžiama naudoti genetiškai modifikuotą Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę;

(8)

2020 m. liepos 7 d. pareiškėja taip pat pateikė Komisijai prašymą apsaugoti nuosavybinius mokslinius tyrimus ir duomenis, pateiktus paraiškai pagrįsti, apimančius branduolinio magnetinio rezonanso bandymus 2′-FL tapatybei nustatyti (7), genetiškai modifikuotos 2′-FL gamybos padermės genetinės sekos analizės aprašymą (8), analizės, skirtos patvirtinti Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinės padermės gyvybingų ląstelių nebuvimą, rezultatus (9), bakterijų grįžtamųjų mutacijų tyrimą naudojant 2′-FL (10), chromosomų aberacijų in vitro tyrimą naudojant 2′-FL (11), žinduolių ląstelių mikrobranduolių in vitro tyrimą naudojant 2′-FL (12), žmogaus limfocitų mikrobranduolių in vitro tyrimą naudojant 2′-FL (13), ūmaus toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimą su žiurkėmis (14) ir 90 dienų toksiškumo per virškinimo traktą tyrimą su žiurkėmis naudojant 2′-FL (15);

(9)	2020 m. spalio 13 d. Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) atlikti 2′-FL, pagamintos mikrobinės fermentacijos būdu naudojant genetiškai modifikuotą Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę, vertinimą pagal Reglamento (ES) 2015/2283 10 straipsnio 3 dalį;

(10)

2022 m. spalio 26 d. Tarnyba pagal Reglamento (ES) 2015/2283 11 straipsnio reikalavimus priėmė mokslinę nuomonę dėl 2′-fukozillaktozės (2′-FL), pagamintos naudojant Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę (APC199), kaip naujo maisto produkto pagal Reglamentą (ES) 2015/2283 (16) saugos;

(11)

savo mokslinėje nuomonėje Tarnyba padarė išvadą, kad 2′-FL, pagaminta mikrobinės fermentacijos būdu naudojant genetiškai modifikuotą Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę, yra saugi, kai ji naudojama šiuo metu leidžiamomis naudojimo sąlygomis. Todėl ta mokslinė nuomonė suteikia pakankamą pagrindą nustatyti, kad 2′-FL, pagaminta mikrobinės fermentacijos būdu naudojant genetiškai modifikuotą Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę, kai ji naudojama šiuo metu leidžiamomis naudojimo sąlygomis, atitinka jos pateikimo rinkai sąlygas pagal Reglamento (ES) 2015/2283 12 straipsnio 1 dalį;

(12)

savo mokslinėje nuomonėje Tarnyba pažymėjo, kad jos išvada dėl naujo maisto produkto saugos buvo pagrįsta pareiškėjos duomenų rinkinyje pateiktais moksliniais tyrimais ir duomenimis, gautais atliekant branduolinio magnetinio rezonanso (NMR) bandymus 2′-FL tapatybei nustatyti, genetiškai modifikuotos 2′-FL gamybos padermės genetinės sekos analizės aprašymu, analizės, skirtos patvirtinti Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinės padermės gyvybingų ląstelių nebuvimą, rezultatais, bakterijų grįžtamųjų mutacijų tyrimu naudojant 2′-FL, chromosomų aberacijų in vitro tyrimu naudojant 2′-FL, žinduolių ląstelių mikrobranduolių in vitro tyrimu naudojant 2′-FL, žmogaus limfocitų mikrobranduolių in vitro tyrimu naudojant 2′-FL ir 90 dienų toksiškumo per virškinimo traktą tyrimu su žiurkėmis naudojant 2′-FL, be kurių ji nebūtų galėjusi įvertinti naujo maisto produkto ir padaryti išvados;

(13)	Komisija paprašė pareiškėjos išsamiau paaiškinti pateiktą pagrindimą dėl nuosavybės teisės į šiuos tyrimus ir duomenis ir patikslinti reikalavimą suteikti išimtinę teisę jais remtis pagal Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalies b punktą;

(14)

pareiškėja nurodė, kad pagal nacionalinę sistemą paraiškos pateikimo metu ji turėjo nuosavybės teisę į mokslinius tyrimus ir duomenis, apimančius branduolinio magnetinio rezonanso bandymus 2′-FL tapatybei nustatyti, genetiškai modifikuotos 2′-FL gamybos padermės genetinės sekos analizės aprašymą, analizės, skirtos patvirtinti Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinės padermės gyvybingų ląstelių nebuvimą, rezultatus, bakterijų grįžtamųjų mutacijų tyrimą naudojant 2′-FL, chromosomų aberacijų in vitro tyrimą naudojant 2′-FL, žinduolių ląstelių mikrobranduolių in vitro tyrimą naudojant 2′-FL, žmogaus limfocitų mikrobranduolių in vitro tyrimą naudojant 2′-FL ir 90 dienų toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimą su žiurkėmis naudojant 2′-FL, ir turėjo išimtinę teisę jais naudotis, ir kad trečiosios šalys negali teisėtai susipažinti su tais duomenimis ir tyrimais, jais naudotis ar jais remtis;

(15)

Komisija įvertino visą pareiškėjos pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad pareiškėja pateikė pakankamą pagrindimą, jog įvykdė Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl tyrimai ir duomenys, apimantys branduolinio magnetinio rezonanso bandymus 2′-FL tapatybei nustatyti, genetiškai modifikuotos 2′-FL gamybos padermės genetinės sekos analizės aprašymą, analizės, skirtos patvirtinti Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinės padermės gyvybingų ląstelių nebuvimą, rezultatus, bakterijų grįžtamųjų mutacijų tyrimą naudojant 2′-FL, chromosomų aberacijų in vitro tyrimą naudojant 2′-FL, žinduolių ląstelių mikrobranduolių in vitro tyrimą naudojant 2′-FL, žmogaus limfocitų mikrobranduolių in vitro tyrimą naudojant 2′-FL ir 90 dienų toksiškumo per virškinamąjį traktą tyrimą su žiurkėmis naudojant 2′-FL, turėtų būti apsaugoti pagal Reglamento (ES) 2015/2283 27 straipsnio 1 dalį. Todėl tik pareiškėjai turėtų būti leidžiama penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo pateikti Sąjungos rinkai 2′-FL, pagamintą naudojant Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę;

(16)

tačiau leidimas tik pareiškėjai pateikti rinkai 2′-FL, pagamintą naudojant Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę, ir tik pareiškėjos naudai naudoti pareiškėjos dokumentų rinkinyje pateiktus mokslinius duomenis neužkerta kelio kitiems pareiškėjams pateikti paraišką leisti pateikti rinkai tą patį naują maisto produktą, jei jų paraiška yra pagrįsta teisėtai gauta informacija, kuria pagrindžiamas toks leidimas;

(17)

paraiškoje pateikta informacija ir Tarnybos nuomonė suteikia pakankamą pagrindą nustatyti, kad naujo maisto produkto 2′-fukozillaktozės (mikrobinio šaltinio) specifikacijų pakeitimai, kuriais leidžiama naudoti 2′-FL, pagamintą naudojant Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę, atitinka Reglamento (ES) 2015/2283 12 straipsnio sąlygas ir turėtų būti patvirtinti;

(18)	todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(19)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Pateikti Sąjungos rinkai naują maisto produktą 2′-fukozillaktozę (mikrobinį šaltinį), pagamintą naudojant Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę, penkerius metus nuo 2023 m. gegužės 16 d. leidžiama tik bendrovei „Advanced Protein Technologies Corporation“, nebent paskesni pareiškėjai gautų leidimą tam naujam maisto produktui nesinaudodami moksliniais duomenimis, apsaugotais pagal 3 straipsnį, arba gavę bendrovės „Advanced Protein Technologies Corporation“ (17) sutikimą.

3 straipsnis

Paraiškos dokumentų rinkinyje esantys moksliniai duomenys, atitinkantys Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos nenaudojami paskesnių pareiškėjų naudai be bendrovės „Advanced Protein Technologies Corporation“ sutikimo.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. balandžio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 327, 2015 12 11, p. 1.

(2) 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas (OL L 351, 2017 12 30, p. 72).

(3) 2016 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/376, kuriuo leidžiama pateikti rinkai 2′-O-fukozillaktozę kaip naują maisto sudedamąją dalį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 70, 2016 3 16, p. 27).

(4) 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (OL L 43, 1997 2 14, p. 1).

(5) 2017 m. lapkričio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2201, kuriuo leidžiama pateikti rinkai 2′-fukozillaktozę, pagamintą naudojant Escherichia coli padermę BL21, kaip naują maisto sudedamąją dalį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 313, 2017 11 29, p. 5).

(6) 2019 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/388, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 leidžiama pakeisti naujo maisto produkto 2′-fukozillaktozės, pagamintos naudojant Escherichia coli padermę K-12, specifikacijas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 (OL L 70, 2019 3 12, p. 21).

(7) Gyeonggi Busness & Science Accelerator (2021 m., nepaskelbta).

(8) Advanced Protein Technologies Corporation (2021 m., nepaskelbta).

(9) Advanced Protein Technologies Corporation (2021 m., nepaskelbta).

(10) Biotoxtech Company, Ltd. (2019a, nepaskelbta).

(11) Biotoxtech Company, Ltd. (2019b, nepaskelbta).

(12) Biotoxtech Company, Ltd. (2019c, nepaskelbta).

(13) GenEvolutioN (2021 m., nepaskelbta).

(14) Biotoxtech Company, Ltd. (2019d, nepaskelbta).

(15) Biotoxtech Company, Ltd. (2019e, nepaskelbta).

(16) EFSA Journal 2022;20(12)7647.

(17) Adresas: 7th Floor GyeongGi-BioCenter, 147, Gwanggyo-ro, Yeongtong-gu, Suwon-si Gyeonggi-do, 16229 Pietų Korėja.

PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2470 priedo 2 lentelėje (Specifikacijos) 2′-fukozillaktozei (mikrobiniam šaltiniui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Specifikacijos

Duomenų apsauga

Apibrėžtis:

Cheminis pavadinimas: α-L-fukopiranozil-(1→2)-β-D-galaktopiranozil-(1→4)-D-gliukopiranozė

Cheminė formulė: C18H32O15

CAS Nr. 41263-94-9

Molekulinė masė: 488,44 g/mol

2′-fukozillaktozę, pagamintą naudojant genetiškai modifikuotą Corynebacterium glutamicum padermę ATCC 13032, leidžiama naudoti nuo 2023 m. gegužės 16 d. Įtraukimas grindžiamas nuosavybiniais moksliniais įrodymais ir moksliniais duomenimis, apsaugotais pagal Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnį.

Pareiškėjas: bendrovė „Advanced Protein Technologies Corporation“, 7th Floor GyeongGi-BioCenter, 147, Gwanggyo-ro, Yeongtong-gu, Suwon-si Gyeonggi-do, 16229 Pietų Korėja. Duomenų apsaugos laikotarpiu pateikti rinkai Sąjungoje naują maisto produktą 2′-fukozillaktozę, pagamintą naudojant genetiškai modifikuotą Corynebacterium glutamicum padermę ATCC 13032, leidžiama tik bendrovei „Advanced Protein Technologies Corporation“, nebent paskesni pareiškėjai gautų leidimą šiam naujam maisto produktui, nenaudodami nuosavybinių mokslinių įrodymų ir mokslinių duomenų, apsaugotų pagal Reglamento (ES) 2015/2283 26 straipsnį, arba gautų bendrovės „Advanced Protein Technologies Corporation“ sutikimą.

Duomenų apsaugos pabaigos data: 2028 m. gegužės 16 d.“

2′-fukozillaktozė (mikrobinis šaltinis)

Šaltinis: genetiškai modifikuota Escherichia coli padermė K-12

Šaltinis: genetiškai modifikuota Escherichia coli padermė BL-21

Šaltinis: genetiškai modifikuota Corynebacterium glutamicum padermė ATCC 13032

Aprašymas

2′-fukozillaktozė yra nuo baltos iki beveik baltos spalvos milteliai, pagaminti mikrobiologiniu gamybos būdu.

Grynumas:

2′-fukozillaktozė: ≥ 83 %

D-laktozė: ≤ 10,0 %

L-fukozė: ≤ 2,0 %

Difukozil-D-laktozė: ≤ 5,0 %

2′-fukozil-D-laktulozė: ≤ 1,5 %

Bendras sacharidų (2′-fukozillaktozės, D-laktozės, L-fukozės, difukozil-D-laktozės, 2′-fukozil-D-laktulozės) kiekis: ≥ 90 %

pH vertė (5 % tirpalas esant 20 °C): 3,0–7,5

Vanduo: ≤ 9,0 %

Sulfatiniai pelenai: ≤ 2,0 %

Acto rūgštis: ≤ 1,0 %

Baltymų liekanos: ≤ 0,01 %

Mikrobiologiniai kriterijai:

Bendras aerobinių mezofilinių bakterijų skaičius: ≤ 3 000 KSV/g

Mielės: ≤ 100 KSV/g

Pelėsiai: ≤ 100 KSV/g

Endotoksinai: ≤ 10 EV/mg

KSV – kolonijas sudarantys vienetai; EV – endotoksinų vienetai.

Aprašymas

2′-fukozillaktozė yra balti arba beveik balti milteliai, o skysto koncentrato (45 % ± 5 % m/v) vandeninis tirpalas yra bespalvis arba šiek tiek gelsvas ir skaidrus. 2′-fukozillaktozė gaminama mikrobiologiniu gamybos būdu.

Grynumas:

2′-fukozillaktozė: ≥ 90 %

Laktozė: ≤ 5,0 %

Fukozė: ≤ 3,0 %

3-fukozillaktozė: ≤ 5,0 %

Fukozilgalaktozė: ≤ 3,0 %

Difukozillaktozė: ≤ 5,0 %

Gliukozė: ≤ 3,0 %

Galaktozė: ≤ 3,0 %

Vanduo: ≤ 9,0 % (miltelių)

Sulfatiniai pelenai: ≤ 0,5 % (miltelių ir skysčio)

Baltymų liekanos: ≤ 0,01 % (miltelių ir skysčio)

Sunkieji metalai:

Švinas: ≤ 0,02 mg/kg (miltelių ir skysčio)

Arsenas: ≤ 0,2 mg/kg (miltelių ir skysčio)

Kadmis: ≤ 0,1 mg/kg (miltelių ir skysčio)

Gyvsidabris: ≤ 0,5 mg/kg (miltelių ir skysčio)

Mikrobiologiniai kriterijai:

Bendras gyvų organizmų skaičius: ≤ 104 KSV/g (miltelių), ≤ 5 000 KSV/g (skysčio)

Mielės ir pelėsiai: ≤ 100 KSV/g (miltelių); ≤ 50 KSV/g (skysčio)

Enterobacteriaceae / koliforminės bakterijos: nėra 11 g (miltelių ir skysčio)

Salmonella: neaptikta 100 g (miltelių), neaptikta 200 ml (skysčio)

Cronobacter: neaptikta 100 g (miltelių), neaptikta 200 ml (skysčio)

Endotoksinai: ≤ 100 EV/g (miltelių), ≤ 100 EV/ml (skysčio)

Aflatoksinai M1: ≤ 0,025 μg/kg (miltelių ir skysčio)

KSV – kolonijas sudarantys vienetai; EV – endotoksinų vienetai.

Aprašymas

2′-fukozillaktozė yra nuo baltos iki beveik baltos/dramblio kaulo spalvos milteliai, pagaminti mikrobiologiniu gamybos būdu.

Grynumas:

2′-fukozillaktozė (sausosios medžiagos masinė dalis): ≥ 94,0 %

D-laktozė (sausosios medžiagos masinė dalis): ≤ 3,0 %

L-fukozė (sausosios medžiagos masinė dalis): ≤ 3,0 %

3-fukozillaktozė (sausosios medžiagos masinė dalis): ≤ 3,0 %

difukozillaktozė (sausosios medžiagos masinė dalis): ≤ 2,0 %

D-gliukozė (sausosios medžiagos masinė dalis): ≤ 3,0 %

D-galaktozė (sausosios medžiagos masinė dalis): ≤ 3,0 %

Vanduo: ≤ 9,0 %

Peleningumas: ≤ 0,5 %

Baltymų liekanos: ≤ 0,005 %

Teršalai:

Arsenas: ≤ 0,03 mg/kg

Aflatoksinas M1: ≤ 0,025 μg/kg

Etanolis: ≤ 1 000 mg/kg

Mikrobiologiniai kriterijai:

Bendras gyvų organizmų skaičius: ≤ 500 KSV/g

Mielės ir pelėsiai: ≤ 100 KSV/g

Enterobacteriaceae: nėra 10 gramų

Salmonella: nėra 25 gramuose

Cronobacter spp.: nėra 10 gramų

Endotoksinai: ≤ 100 EV/g

KSV – kolonijas sudarantys vienetai; EV – endotoksinų vienetai.

2023 4 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/23

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/860

2023 m. balandžio 25 d.

kuriuo dėl skaidrumo, valdymo pareiškimo, koordinavimo įstaigos, tvirtinančiosios įstaigos ir tam tikrų su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusių nuostatų iš dalies keičiamas ir ištaisomas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/128

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (1), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b ir c punktus, 12 straipsnio 4 dalį, 53 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnio 7 dalį, 82 straipsnį, 92 straipsnį ir 100 straipsnį,

kadangi:

(1)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/128 (2) nustatomos Reglamento (ES) 2021/2116 taikymo taisyklės dėl informacijos apie Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos gavėjus skelbimo (skaidrumo nuostatų);

(2)	siekiant plačiajai visuomenei sudaryti palankesnes sąlygas susipažinti su paskelbta informacija apie EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjus ir didinti galimybes ją gauti, valstybių narių svetainėse skelbiama informacija taip pat turėtų būti pateikiama bent viena iš trijų Komisijos darbo kalbų;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/128 44 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės iš paramos gavėjų turi rinkti jiems identifikuoti būtiną informaciją, įskaitant, kai taikoma, grupėms identifikuoti reikalingą informaciją. Turėtų būti paaiškinta, kad valstybė narė ex post turėtų skelbti tik patronuojančiosios įmonės pavadinimą ir PVM arba mokesčių mokėtojo kodą. Todėl tas straipsnis turėtų būti atitinkamai ištaisytas;

(4)

siekiant mažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, turėtų būti paaiškinta, kad visų išmokų atveju, taip pat ir tų, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (3) išmokėtos už visus 2023 finansinius metus, nuo 2024 m. turėtų būti naudojama viena bendra informacijos apie EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjus skelbimo forma;

(5)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014 (4) nuo 2023 m. sausio 1 d. panaikintas Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/128. Tačiau jame neatsižvelgta į tai, kad tam tikros nuostatos turi būti toliau taikomos iki 2022 kalendorinių metų pabaigos, įgyvendinant paramos schemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 (5) patirtoms išlaidoms ir išmokėtoms išmokoms, iki 2022 m. gruodžio 31 d. priemonėms, įgyvendinamoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 228/2013 (6), (ES) Nr. 229/2013 (7), (ES) Nr. 1308/2013 (8) ir (ES) Nr. 1144/2014 (9), ir po 2022 m. gruodžio 31 d. bei iki tų pagalbos schemų pabaigos, įgyvendinant veiksmus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 patirtoms išlaidoms ir išmokėtoms išmokoms, taip pat jos turi būti toliau taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 (10) įgyvendinamoms kaimo plėtros programoms. Dėl to atsirado teisinė spraga;

(6)

nors Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 59 straipsnis toliau taikomas 2021, 2022 ir 2023 finansiniais metais išmokėtoms išmokoms, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/128 VI skyrius, susijęs su skaidrumu, taikomas tik nuo 2024 finansinių metų išmokamoms išmokoms. Todėl Įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/128 nepakankamai atsižvelgta į Reglamento (ES) 2021/2116 104 straipsniu nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas ir 2023 finansiniais metais atsirado teisinė spraga;

(7)

įgyvendinimo reglamentų (ES) 2022/128 ir (ES) Nr. 908/2014 atitinkamų nuostatų taikymo sritį ir datą reikia ištaisyti. Nors informacijai, kuri turi būti paskelbta iki 2023 m. gegužės 31 d., toliau taikomos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnio ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 57 straipsnio nuostatos, nauji skelbimo reikalavimai taikomi nuo 2024 m. gegužės 31 d., t. y. 2023 finansiniams metams;

(8)	siekiant didesnio teisinio aiškumo dėl to, kokia informacija turi būti teikiama paramos gavėjams, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/128 61 straipsnį reikia ištaisyti;

(9)

be to, turėtų būti paaiškinta, kad valstybės narės turėtų skelbti ir informaciją apie išmokas, kurios gali būti teikiamos pagal būsimais žemės ūkio politikos srities teisės aktais priimtas naujas priemones ar intervencinių priemonių rūšis, net jei tokia priemonė ar intervencinės priemonės rūšis dar nėra įtraukta į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/128 IX priede pateikiamą sąrašą;

(10)

siekiant atsižvelgti į tai, kad tam tikros nuostatos dėl įgyvendinant paramos schemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 patirtų išlaidų ir išmokėtų išmokų turi būti taikomos nuolat, ir tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos valstybėms narėms ir Komisijai tarpusavyje keistis informacija ir kad būtų užtikrintas nuoseklus perėjimas prie galiojančios reguliavimo sistemos, kuri taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d., valstybės narės turėtų pateikti tik vieną valdymo pareiškimą dėl išlaidų ir pagal Reglamentą (ES) 2021/2116, ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/128 I priedas turi būti ištaisytas;

(11)	siekiant užtikrinti, kad visame teisės akte būtų vartojamos vienodos formuluotės, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/128 VIII ir IX priedai turėtų būti atitinkamai pataisyti;

(12)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/128 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas ir ištaisytas;

(13)	kadangi šiuo reglamentu ištaisomas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/128 yra taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d., tos pataisos turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2023 m. sausio 1 d.;

(14)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/128 58 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama valstybės narės oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) ir viena iš trijų Komisijos darbo kalbų.“

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/128 ištaisomas taip:

1)	44 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą informaciją apie grupių identifikavimą valstybė narė skelbia ex post pagal Reglamento (ES) 2021/2116 98 straipsnį.“ ;

58 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Reglamento (ES) 2021/2116 98 straipsnyje nurodyta informacija, susijusi su Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b, d, f–l punktais, ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnyje nurodyta informacija apie Reglamento (ES) 2021/2116 104 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkto i–iv papunkčiuose nurodytas priemones skelbiama atviru kompiuterio skaitomu formatu, pavyzdžiui, CSV arba XLXS, ir joje pateikiama šio reglamento VIII priede nurodyta informacija, įskaitant šio reglamento IX priede nurodytą veiksmo kodą ir priemones.“

;

3)	61 straipsnis pakeičiamas taip: „61 straipsnis Paramos gavėjo informavimas Reglamento (ES) 2021/2116 99 straipsnyje nurodyta informacija paramos gavėjams teikiama įtraukiant ją į paraiškų dėl EŽŪGF ar EŽŪFKP paramos gavimo formas arba kitais būdais tuo metu, kai renkami duomenys.“ ;

64 straipsnio antros pastraipos a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

to įgyvendinimo reglamento 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalies b punktas, 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnis, 21–25 straipsniai, 27 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai, 30 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 31–40 straipsniai ir 42–47 straipsniai toliau taikomi:

i)	patirtoms išlaidoms ir išmokėtoms išmokoms įgyvendinant paramos schemas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 2022 kalendoriniais metais ir anksčiau;

ii)	priemonėms, kurios iki 2022 m. gruodžio 31 d. įgyvendinamos pagal reglamentus (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014;

iii)

pagalbos schemoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2021/2117 5 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos c punkte ir 5 straipsnio 7 dalyje ir susijusioms su patirtomis išlaidomis ir išmokėtomis išmokomis vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 po 2022 m. gruodžio 31 d. ir iki tų pagalbos schemų galiojimo pabaigos, ir

iv)	EŽŪFKP atveju – paramos gavėjų patirtoms išlaidoms ir mokėjimo agentūros išmokėtoms išmokoms įgyvendinant kaimo plėtros programas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013;

b)	to įgyvendinimo reglamento 57 ir 59 straipsniai toliau taikomi visoms išmokoms, kurios pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 išmokėtos iki 2022 finansinių metų pabaigos;“;

65 straipsnio trečios pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c)	60 straipsnis taikomas nuo 2023 finansinių metų.“;

6)	I, VIII ir IX priedai pakeičiami šio reglamento priede pateikiamu tekstu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 straipsnis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. balandžio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 435, 2021 12 6, p. 187.

(2) 2021 m. gruodžio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/128, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 taikymo taisyklės dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, patikrų, užstatų ir skaidrumo (OL L 20, 2022 1 31, p. 131).

(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(4) 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).

(5) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(6) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

(7) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).

(8) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(9) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL L 317, 2014 11 4, p. 56).

(10) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

PRIEDAS

„I PRIEDAS

Valdymo pareiškimas. Mokėjimo agentūra, kaip nurodyta 4 straipsnyje

Aš, …, … mokėjimo agentūros direktorius, pateikiu mokėjimo agentūros finansinių metų nuo xxxx 10 16 iki xxxx+1 10 15 sąskaitas.

Remdamasis savo nuomone ir turima informacija, kuri apima, inter alia, vidaus audito tarnybos darbo rezultatus, patvirtinu, kad:

—

kiek man žinoma, pateiktose sąskaitose nurodytos teisingos, išsamios ir tikslios pirmiau nurodytų finansinių metų išlaidos ir pajamos. Visų pirma, į sąskaitas įrašytos visos man žinomos skolos, išankstiniai mokėjimai, garantijos ir atsargos, o visos su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusios gautos pajamos tinkamai pervestos atitinkamiems fondams,

—

įdiegta sistema, pagal kurią nustatomas pagrįstas patikinimas, kad:

mokėjimai, susiję su patirtomis išlaidomis ir išmokėtomis išmokomis įgyvendinant paramos schemas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 2022 kalendoriniais metais bei anksčiau ir priemonėmis, kurios iki 2022 m. gruodžio 31 d. įgyvendinamos pagal reglamentus (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014, atlikti pagal pagalbos schemas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2117 5 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos c punkte ir 5 straipsnio 7 dalyje ir susiję su patirtomis išlaidomis ir išmokėtomis išmokomis vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 po 2022 m. gruodžio 31 d. ir iki tų pagalbos schemų galiojimo pabaigos, ir, EŽŪFKP atveju, susiję su paramos gavėjų patirtomis išlaidomis ir mokėjimo agentūros išmokėtomis išmokomis įgyvendinant kaimo plėtros programas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, yra teisėti ir tvarkingi;

ii)	Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodytos valdymo sistemos veikia tinkamai ir užtikrina, kad išlaidos būtų patirtos pagal to reglamento 37 straipsnį;

iii)	ataskaitų teikimo sistemos ir rodiklių duomenys, susiję su Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytomis intervencinių priemonių rūšimis, yra kokybiški ir patikimi, taip pat kad išlaidos atitinka atitinkamą praneštą produktą ir kad jos buvo atliktos pagal taikomas valdymo sistemas.

Į sąskaitas įtrauktos išlaidos naudotos pagal Reglamente (ES) 2021/2116 nurodytą paskirtį.

Be to, patvirtinu, kad taikomos veiksmingos ir proporcingos kovos su sukčiavimu priemonės pagal Reglamento (ES) 2021/2116 59 straipsnį ir jas taikant atsižvelgiama į nustatytus rizikos veiksnius.

Tačiau šiam patikinimui taikomos tokios išlygos:

Galiausiai patvirtinu, kad man nežinomi jokie neišaiškinti atvejai, kurie galėtų padaryti žalos Sąjungos finansiniams interesams.

Parašas

VIII PRIEDAS

SKAIDRUMO TIKSLAIS SKIRTA INFORMACIJA PAGAL 58 STRAIPSNĮ

Paramos gavėjo/teisinio subjekto/asociacijos pavadinimas

Paramos gavėjo pavardė

Jei priklauso grupei, patronuojančiosios įmonės pavadinimas ir PVM arba mokesčių mokėtojo kodas

Savivaldybė

Priemonės kodas / intervencijos rūšis / sektorius pagal IX priedą

Konkretus tikslas (1)

Pradžios data (2)

Pabaigos data (3)

Suma pagal EŽŪGF finansuojamą veiksmą

Visa EŽŪGF suma, skirta paramos gavėjui

Suma pagal EŽŪFKP finansuojamą veiksmą

Visa EŽŪFKP suma, skirta paramos gavėjui

Suma pagal veiksmus, kuriems taikomas bendras finansavimas

Visa bendrai finansuojama suma, skirta paramos gavėjui

Iš viso EŽŪFKP ir bendrai finansuojamų sumų

Visa ES finansuojama ir bendrai finansuojama suma, skirta paramos gavėjui

110

160

Kodas A

Kodas B

Kodas C

Kodas D

IX PRIEDAS

Priemonė / intervencinės priemonės rūšis / sektorius, kaip nurodyta 58 straipsnyje (4)

Priemonės / intervencinės priemonės rūšies / sektoriaus kodas

Priemonės / intervencinės priemonės rūšies / sektoriaus pavadinimas

Priemonės / intervencinės priemonės rūšies / sektoriaus tikslas

Skiriant tiesiogines išmokas pagal Reglamento (ES) 2021/2115 16 straipsnyje nustatytas intervencinių priemonių rūšis vykdomi veiksmai

1.	Atsietoji pajamų parama

I.1

Bazinė pajamų parama tvarumui didinti

Bazinė pajamų parama yra nuo gamybos atsietos išmokos už plotą. Tikslas – remti perspektyvių ūkių pajamas ir atsparumą visoje Sąjungoje, kad būtų padidintas apsirūpinimo maistu saugumas.

I.2

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti yra nuo gamybos atsietos išmokos už plotą. Tikslas – pagerinti tiesioginių išmokų paskirstymą perskirstant paramą iš didesnių ūkių į mažesnius ar vidutinius ūkius.

I.3

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams yra nuo gamybos atsieta išmoka, kuria pirmą kartą įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams skiriama didesnė pajamų parama. Tikslas – modernizuoti žemės ūkio sektorių pritraukiant jaunimą ir gerinant jo verslo plėtrą.

I.4

Klimatui ir aplinkai skirtos sistemos

Ekologinės sistemos yra susijusios su nuo gamybos atsietomis išmokomis. Siekiama, kad pajamų parama būtų skiriama aplinkai, klimatui ir gyvūnų gerovei naudingai žemės ūkio praktikai.

I.5

Išmokos smulkiesiems ūkininkams (28 straipsnis)

Smulkiesiems ūkininkams skiriamos išmokos yra atsiejamos nuo gamybos ir pakeičia visas kitas tiesiogines išmokas atitinkamiems paramos gavėjams. Išmokų smulkiesiems ūkininkams tikslas – skatinti labiau subalansuotą paramos paskirstymą ir sumažinti administracinę naštą tiek mažų sumų gavėjams, tiek vadovaujančiosioms institucijoms.

2.	Susietosios tiesioginės išmokos

I.6

Susietoji pajamų parama

Susietoji pajamų parama apima išmokas už hektarą arba gyvulį, susijusias su konkrečia produkcija. Tikslas – gerinti tam tikrų sektorių ir produktų, kurie ypač svarbūs dėl socialinių, ekonominių ar aplinkos priežasčių ir kuriems kyla tam tikrų sunkumų, konkurencingumą, tvarumą ir (arba) kokybę.

I.7

Specialioji išmoka už medvilnę

Specialioji išmoka už medvilnę yra susietoji išmoka, skiriama už kiekvieną reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Tai medvilnės gamintojų valstybėms narėms privaloma sistema, kad būtų remiama medvilnės gamyba regionuose, kuriuose ji svarbi žemės ūkio ekonomikai.

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede nustatytos priemonės

II.1

Bazinės išmokos sistema (III antraštinės dalies 1 skyriaus 1, 2, 3 ir 5 skirsniai)

Bazinės išmokos sistema yra išmoka už plotą, atsieta nuo gamybos, vykdoma remiantis ūkininkams suteiktomis teisėmis į išmokas. Tikslas – remti ūkininkų pajamas, kurios vidutiniškai gerokai mažesnės už vidutines pajamas likusioje sektoriaus dalyje.

II.2

Vienkartinės išmokos už plotus sistema (36 straipsnis)

Vienkartinės išmokos už plotus sistema yra išmoka už plotą, atsieta nuo gamybos ir mokama už ūkininko deklaruotus reikalavimus atitinkančius hektarus. Tikslas – remti ūkininkų pajamas, kurios vidutiniškai gerokai mažesnės už vidutines pajamas likusioje sektoriaus dalyje.

II.3

Perskirstymo išmoka (III antraštinės dalies 2 skyrius)

Perskirstymo išmoka yra atsietoji išmoka už plotą. Tikslas – remti mažesnius ūkius teikiant jiems papildomą paramą už jų pirmuosius hektarus, deklaruotus pagal bazinę išmoką.

II.4

Išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką (III antraštinės dalies 3 skyrius)

Žalinimas yra atsietoji išmoka už plotą, mokama už hektarą. Tikslas – stebėti tris klimatui ir aplinkai palankius žemės ūkio veiklos metodus: pasėlių įvairinimą, daugiamečių žolynų išlaikymą ir ekologiniu požiūriu svarbios vietovės žemės ūkio paskirties žemėje nustatymą.

II.5

Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių (III antraštinės dalies 4 skyrius)

Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, yra plotu grindžiama atsietoji išmoka, skiriama kaip priedas prie bazinės išmokos ūkininkams. Tikslas – teikti paramą ūkininkams, įsikūrusiems vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių.

II.6

Išmoka jauniesiems ūkininkams (III antraštinės dalies 5 skyrius)

Išmoka jauniesiems ūkininkams yra nuo gamybos atsieta išmoka, kuria pirmą kartą įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams skiriama didesnė pajamų parama. Tikslas – skatinti naujų ekonominės veiklos rūšių kūrimą ir plėtrą žemės ūkio sektoriuje, nes tai labai svarbu Sąjungos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui.

II.7

Savanoriška susietoji parama (IV antraštinės dalies 1 skyrius)

Savanoriška susietoji parama apima išmokas už hektarą arba gyvulį, susijusias su konkrečia produkcija. Tikslas – didinti sektorių, kurie ypač svarbūs dėl ekonominių, socialinių ar aplinkos priežasčių ir patiria tam tikrų sunkumų, konkurencingumą ir tvarumą.

II.8

Specialioji išmoka už medvilnę (IV antraštinės dalies 2 skyrius)

Specialioji išmoka už medvilnę yra susietoji išmoka, skiriama už kiekvieną reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Tai privaloma medvilnę auginančioms valstybėms narėms skirta sistema, kad būtų remiama medvilnės gamyba regionuose, kuriuose ji svarbi žemės ūkio sektoriui.

II.9

Smulkiųjų ūkininkų sistema (V antraštinė dalis)

Smulkiųjų ūkininkų sistema yra atsieta nuo gamybos ir pakeičia visas kitas tiesiogines išmokas atitinkamiems paramos gavėjams. Tikslas – skatinti labiau subalansuotą paramos paskirstymą ir sumažinti administracinę naštą tiek mažų sumų gavėjams, tiek vadovaujančiosioms institucijoms.

II.10

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (5) I priede nustatytos priemonės

Šių tiesioginių išmokų tikslas – atsieti paramą nuo pasėlių ir gyvulių auginimo, siekiant pagerinti ūkininkų pajamų rėmimą.

Taikant Reglamento (ES) 2021/2115 42 straipsnyje nustatytas sektorines intervencines priemones vykdomi veiksmai

III.1

Vaisių ir daržovių sektoriuje (49–53 straipsniai)

Tikslas – remti pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą bei tvarumą vaisių ir daržovių sektoriuje. Tai daroma per gamintojų organizacijas (GO) arba jų asociacijas (GOA), pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 ir vykdančias veiklos programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos ir jų asociacijos. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

III.2

Bitininkystės produktų sektoriuje (54, 55 ir 56 straipsniai)

Tikslas – remti bitininkus, bitininkystės produktų kokybę ir rinką.

III.3

Vyno sektoriuje (57–60 straipsniai)

Tikslas – remti vyno sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą. Programas valstybės narės vykdo nacionaliniu lygmeniu pagal savo strateginį planą ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Paramos gavėjai yra vynuogių augintojai, taip pat vyndariai ir prekiautojai vynu arba jų asociacijos ir (arba) organizacijos. Veiksmai, kuriuos turi patvirtinti valstybės narės, gali būti metiniai arba daugiamečiai.

III.4

Apynių sektoriuje (61 ir 62 straipsniai)

Tikslas – remti apynių sektoriaus pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą ir tvarumą pasitelkiant gamintojų organizacijas (GO) arba jų asociacijas (GOA), pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ir vykdant veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos arba jų asociacijos. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

III.5

Alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje (63, 64 ir 65 straipsniai)

Tikslas – remti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą ir tvarumą pasitelkiant gamintojų organizacijas (GO) ir jų asociacijas (GOA), pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ir vykdant veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos arba jų asociacijos. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

III.6

Kituose sektoriuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–h, k, m, o–t ir w punktuose, ir Reglamento (ES) 2021/2115 XIII priede išvardytų produktų sektoriuose (66, 67 ir 68 straipsniai)

Tikslas – remti susijusių sektorių pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą ir tvarumą per gamintojų organizacijas, jų asociacijas, pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, taip pat laikinai valstybių narių patvirtintas gamintojų grupes ir vykdant veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos, jų asociacijos arba gamintojų grupės. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos priemonės

IV.1

Valstybės intervencija (I skyriaus 2 skirsnis)

Tam tikrų žemės ūkio produktų rinkos kainoms nukritus žemiau tam tikro nustatyto lygio, valstybių narių valdžios institucijos, siekdamos stabilizuoti rinką, gali įsikišti ir supirkti perteklinę produkciją, kuri vėliau gali būti saugoma tol, kol padidėja rinkos kaina. Reikia skelbti informaciją apie pagalbą gaunančius subjektus, kitaip tariant, apie subjektus, iš kurių supirkti produktai.

IV.2

Parama privačiajam sandėliavimui (I skyriaus 3 skirsnis)

Skiriamos pagalbos tikslas – laikinai paremti tam tikrų produktų gamintojus, finansuojant privačiojo sandėliavimo išlaidas.

IV.3

ES mokykloms skirta programa, vaisių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos (II skyriaus 1 skirsnis)

Teikiamos pagalbos tikslas – remti žemės ūkio produktų tiekimą vaikams į vaikų darželius, pradines ir vidurines mokyklas, siekiant paskatinti juos vartoti daugiau vaisių, daržovių ir pieno bei pagerinti mitybos įpročius.

IV.4

Išskirtinės priemonės (I skyriaus 1, 2 ir 3 skirsniai)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 221 straipsnio 1 ir 2 dalis taikomų išskirtinių priemonių tikslas – remti žemės ūkio rinkas pagal Reglamento (ES) 2021/2116 5 straipsnio 2 dalies a punktą.

IV.5

Pagalba vaisių ir daržovių sektoriuje (II skyriaus 3 skirsnis)

Augintojai skatinami jungtis į gamintojų organizacijas (GO). Jos gauna pagalbą nacionaline strategija grindžiamoms veiksmų programoms įgyvendinti. Be to, skiriamos pagalbos tikslas – sušvelninti pajamų svyravimus dėl krizių. Pagalba teikiama krizių prevencijos ir valdymo priemonėms pagal veiksmų programas, t. y.: produktų pašalinimui iš rinkos, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimui ir (arba) derliaus nenuėmimui, pardavimo skatinimui ir informavimui, mokymui, derliaus draudimui, pagalba banko paskoloms gauti ir savitarpio pagalbos fondų (ūkininkų valdomų stabilizavimo fondų) steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

IV.6

Parama vyno sektoriuje (II skyriaus 4 skirsnis)

Įvairios teikiamos pagalbos tikslas – užtikrinti rinkos pusiausvyrą ir padidinti Sąjungos vyno konkurencingumą: parama vyno pardavimo trečiųjų šalių rinkose skatinimui ir informavimui apie atsakingą vyno vartojimą ir apie Sąjungos saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) ir saugomos geografinės nuorodos (SGN) sistemą; bendras išlaidų, susijusių su vynuogynų restruktūrizavimu ir konversija, investicijomis į vyno gamybos bei prekybos bazę ir inovacijomis, finansavimas; parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui, savitarpio pagalbos fondams, derliaus draudimui ir šalutinių produktų distiliavimui.

IV.7

Parama alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje (II skyriaus 2 skirsnis)

Parama skiriama trejų metų darbo programoms, kurias turi parengti gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar tarpšakinės organizacijos vienoje ar keliose iš šių sričių: alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus rinkos stebėsenos ir valdymo; alyvmedžių auginimo poveikio aplinkai gerinimo; alyvmedžių auginimo konkurencingumo didinimo pasitelkiant modernizavimą; alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybės gerinimo; atsekamumo sistemos taikymo, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybės sertifikavimo ir apsaugos; informacijos apie gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ar tarpšakinių organizacijų taikomas priemones siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybę skleidimo.

IV.8

Pagalba bitininkystės sektoriuje (II skyriaus 5 skirsnis)

Skiriamos pagalbos tikslas – remti sektorių pagal bitininkystės programas, siekiant gerinti bitininkystės produktų gamybą ir pardavimą.

IV.9

Pagalba apynių sektoriuje (II skyriaus 6 skirsnis)

Pagalba skiriama apynių augintojų organizacijoms.

Taikant Reglamento (ES) 2021/2115 69 straipsnyje nustatytas kaimo plėtrai skirtas intervencinių priemonių rūšis vykdomi veiksmai

V.1

Aplinkos, klimato ir kiti valdymo įsipareigojimai

Skiriamos pagalbos tikslas – kompensuoti ūkininkams, miškų valdytojams ir kitiems žemės valdytojams papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su savanoriškais aplinkos, klimato ir kitais prisiimtais valdymo įsipareigojimais, kuriais viršijami privalomi standartai ir kurie padeda siekti konkrečių BŽŪP tikslų, visų pirma aplinkos, klimato ir gyvūnų gerovės srityse.

V.2

Gamtinės arba kitos specifinės kliūtys

Skiriamos pagalbos tikslas – kompensuoti ūkininkams visas arba dalį papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, susijusių su gamtinėmis ar kitokiomis specifinėmis kliūtimis konkrečioje vietovėje, pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse.

V.3

Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi

Skiriamos pagalbos tikslas – kompensuoti ūkininkams, miškų valdytojams ir kitiems žemės valdytojams visas arba dalį papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, susijusių su tam tikromis kliūtimis, susijusiomis su konkrečia vietove, kurios atsiranda dėl reikalavimų, atsirandančių įgyvendinant „Natura 2000“ direktyvas (Tarybos direktyvą 92/43/EEB (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (7)) arba žemės ūkio paskirties plotų atveju – Vandens pagrindų direktyvą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (8)).

V.4

Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą

Skiriamos pagalbos tikslas – remti investicijas į materialųjį ar nematerialųjį turtą, įskaitant investicijas į drėkinimą, kuriomis padedama siekti vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų.

V.5

Jaunųjų ūkininkų, naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas

Skiriamos pagalbos tikslas – remti jaunųjų ūkininkų, naujų ūkininkų įsikūrimą ir, esant tam tikroms sąlygoms, kaimo verslo kūrimą siekiant prisidėti prie vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų įgyvendinimo.

V.6

Rizikos valdymo priemonės

Skiriamos pagalbos tikslas – skatinti rizikos valdymo priemones, kurios padeda ūkininkams valdyti su jų žemės ūkio veikla susijusią gamybos ir pajamų riziką, kurios jie negali kontroliuoti.

V.7

Bendradarbiavimas

Skiriamos pagalbos tikslas – remti bendradarbiavimą, kad būtų padedama siekti vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų. Tai apima bendradarbiavimo paramą:

a)	rengti ir įgyvendinti Europos inovacijų partnerysčių žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupės veiklą;

b)	parengti ir įgyvendinti iniciatyvą „Leader“;

c)	skatinti ir remti Sąjungos ir nacionalines pripažintas kokybės sistemas ir ūkininkų naudojimąsi jomis;

d)	remti gamintojų grupes, gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas;

e)	parengti ir įgyvendinti pažangiųjų kaimų strategijas;

f)	remti kitas bendradarbiavimo formas.

V.8

Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida

Skiriamos pagalbos tikslas – remti keitimosi žiniomis ir informavimo veiksmus, kuriais prisidedama prie vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų, konkrečiai susijusių su gamtos, aplinkos ir klimato apsauga, įskaitant švietimą aplinkos klausimais ir informuotumo didinimo veiksmus, taip pat prie kaimo įmonių ir bendruomenių plėtros. Tokie veiksmai gali apimti veiksmus, kuriais skatinamos inovacijos, mokymas ir konsultavimas, taip pat keitimasis žiniomis ir informacija bei jų sklaida.

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 III antraštinės dalies I skyriuje numatytos priemonės

VI.1

Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)

Ši priemonė susijusi su mokymu ir kitomis veiklos rūšimis, pavyzdžiui, praktiniais seminarais, instruktavimu, demonstracine veikla, informavimo veiksmais, trumpalaikiais mainais ūkiuose ir miškuose bei vizitų programomis. Tikslas – didinti žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose dirbančių asmenų, žemės valdytojų ir kaimo vietovėse veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) žmogiškąjį potencialą.

VI.2

Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – naudojantis konsultavimo paslaugomis ir kuriant konsultavimo, ūkių valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugas gerinti ūkių, miško valdų ir kaimo vietovėse veikiančių MVĮ valdymo tvarumą ir ekonominės veiklos rezultatus bei aplinkosauginį veiksmingumą. Ja taip pat remiami konsultantų mokymai.

VI.3

Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti visus naujus Sąjungos, nacionalinių ir savanoriškų kokybės sistemų dalyvius. Parama taip pat gali apimti išlaidas, patiriamas dėl informavimo ir pardavimo skatinimo veiklos, kuria siekiama gerinti vartotojų informuotumą apie produktus, pagamintus pagal Sąjungos ir nacionalines kokybės sistemas, ir tų produktų specifikacijas.

VI.4

Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – padėti gerinti žemės ūkio valdų ir kaimo įmonių ekonominės veiklos rezultatus ir aplinkosauginį veiksmingumą, didinti žemės ūkio produktų prekybos ir perdirbimo sektorių veiksmingumą, sukurti žemės ūkio ir miškininkystės plėtrai būtiną infrastruktūrą ir remti aplinkos tikslams pasiekti reikalingas nerentabilias investicijas.

VI.5

Gaivalinių nelaimių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas (18 straipsnis)

VI.6

Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti naują perspektyvią ekonominę veiklą, pvz., naujų valdų, kurias valdo jaunieji ūkininkai, ir naujų įmonių kaimo vietovėse kūrimą bei plėtrą arba smulkių ūkių plėtrą. Be to, parama skiriama naujoms arba esamoms įmonėms, kad jos galėtų investuoti ir plėtoti ne žemės ūkio veiklą, kuri yra labai svarbi kaimo vietovių plėtrai ir konkurencingumui, taip pat visiems ūkininkams, kurie įvairina savo žemės ūkio veiklą. Priemonė apima išmokas smulkiųjų ūkininkų sistemos reikalavimus atitinkantiems ūkininkams, kurie visam laikui perleidžia savo valdą kitam ūkininkui.

VI.7

Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti intervencinius veiksmus, skatinančius augimą ir stiprinančius aplinkos ir socialinį bei ekonominį tvarumą kaimo vietovėse, visų pirma plėtojant vietos infrastruktūrą (įskaitant plačiajuosčio ryšio, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir socialinę infrastruktūrą) ir pagrindines vietos paslaugas, taip pat atnaujinant kaimus ir vykdant veiklą, kuria siekiama atkurti ir atnaujinti kultūros ir gamtos paveldą. Pagal šią priemonę taip pat remiamas veiklos perkėlimas ir patalpų pertvarkymas, kad būtų pagerinta gyvenimo kokybė gyvenvietėje arba padidintas aplinkosauginis gyvenvietės veiksmingumas.

VI.8

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21 straipsnis; 22–26 straipsniai)

Šios priemonės tikslas – skatinti investicijas į miškingų plotų plėtrą, miškų apsaugą, miškininkystės inovacijas, miškininkystės technologijas ir miško produktus, siekiant prisidėti prie kaimo vietovių augimo potencialo.

VI.9

Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (22 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – teikti paramą miško įveisimo ir miškingų plotų kūrimo veiksmams žemės ūkio reikmėms ir ne žemės ūkio reikmėms naudojamoje žemėje.

VI.10

Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas, atkūrimas arba atnaujinimas (23 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – kurti agrarinės miškininkystės sistemas ir metodus, kuriuos taikant tame pačiame žemės vienete daugiamečiai miško augalai sąmoningai auginami kartu su pasėliais ir (arba) gyvūnais.

VI.11

Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir jų padarytos žalos miškui atlyginimas (24 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – imtis prevencijos ir atkurti (išvalyti ir atsodinti) miškininkystės potencialą po miškų gaisrų, kitų gaivalinių nelaimių (įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius) ir su klimato kaita susijusių grėsmių.

VI.12

Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė (25 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – remti veiksmus, kuriais didinama miškų aplinkosauginė vertė, lengvinamas ir švelninamas miškų prisitaikymas prie klimato kaitos, užtikrinamos ekosistemų funkcijos ir didinama visuomeninė miškų vertė. Turėtų būti užtikrinamas aplinkosauginės miškų vertės didinimas.

VI.13

Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą (26 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – teikti paramą investicijoms į techniką ir (arba) įrenginius, susijusius su medienos ruoša, kirtimu, sutelkimu ir medienos perdirbimu, atliekamu iki pramoninio medienos pjovimo. Šios pagalbinės priemonės pagrindinis tikslas – didinti ekonominę miškų vertę.

VI.14

Gamintojų grupių ir organizacijų steigimas (27 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti gamintojų grupių ir organizacijų steigimą, ypač pirmaisiais metais, kai patiriama papildomų išlaidų, siekiant bendromis jėgomis spręsti problemas rinkoje ir stiprinti derybinę galią gamybos ir prekybos srityse, be kita ko, vietos rinkose.

VI.15

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – skatinti žemės valdytojus taikyti ūkininkavimo praktiką, kuria prisidedama prie aplinkos, kraštovaizdžio, gamtos išteklių apsaugos ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos. Ji gali būti skiriama ne tik siekiant ūkininkavimo praktiką patobulinti taip, kad ji būtų naudinga aplinkai, bet ir išlaikyti esamą naudingą praktiką.

VI.16

Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – padėti pereiti prie ekologinio ūkininkavimo praktikos ir metodų ir (arba) juos išlaikyti, siekiant paskatinti ūkininkus dalyvauti tokiose sistemose ir taip reaguoti į visuomenės poreikį, kad ūkininkavimo praktika nekenktų aplinkai.

VI.17

Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – teikti kompensacinę paramą gavėjams, kurie patiria tam tikrų sunkumų dėl specifinių privalomų reikalavimų atitinkamose vietovėse įgyvendinant direktyvas 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2000/60/EB, palyginti su ūkininkų ir miškininkų padėtimi kitose vietovėse, kuriose šių sunkumų nėra.

VI.18

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – teikti paramą gavėjams, kurie susiduria su ypatingomis kliūtimis dėl to, kad yra įsikūrę kalnų vietovėse arba kitose vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių arba specifinių kliūčių.

VI.19

Gyvūnų gerovė (33 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – teikti išmokas ūkininkams, kurie savanoriškai imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis gyvūnų gerovės įsipareigojimus.

VI.20

Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – reaguoti į būtinybę skatinti tvarų valdymą ir miškų bei miškingų vietovių būklės gerinimą, įskaitant biologinės įvairovės, vandens ir dirvožemio išteklių išsaugojimą ir jų būklės gerinimą, taip pat būtinybę kovoti su klimato kaita ir būtinybę išsaugoti genetinius miškų išteklius, įskaitant tokią veiklą kaip miškuose gyvenančių rūšių įvairovės vystymas, siekiant prisitaikyti prie konkrečių vietos sąlygų.

VI.21

Bendradarbiavimas (35 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – skatinti tokį bendradarbiavimą, kuriame dalyvauja bent du subjektai ir kuriuo siekiama plėtoti, inter alia,: bandomuosius projektus; naujus produktus, praktiką, procesus ir technologijas žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose; turizmo paslaugas; trumpas tiekimo grandines ir vietos rinkas; bendrus projektus arba bendrą praktiką, susijusią su aplinka arba klimato kaita; tvaraus biomasės tiekimo projektus; vietos plėtros strategijas, nesusijusias su vietos plėtros iniciatyva „Leader“; miškotvarkos planus; socialinio ūkininkavimo veiklos įvairinimą.

VI.22

Rizikos valdymas (36 straipsnis)

Ši priemonė – tai naujas rizikos valdymo priemonių rinkinys, kuriuo dar labiau plėtojamos dabartinės galimybės remti draudimą ir savitarpio pagalbos fondus naudojantis valstybių narių nacionalinių tiesioginių išmokų paketais, siekiant padėti ūkininkams, susiduriantiems su padidėjusia ekonomine ir aplinkos rizika. Šia priemone taip pat sukuriama pajamų stabilizavimo priemonė, pagal kurią teikiamos kompensacijos ūkininkams, kurių pajamos labai sumažėjo.

VI.22a

Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė (39b straipsnis)

Šios priemonės tikslas – ūkininkams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pasiūlyti laikiną paramą dėl COVID-19 krizės.

VI.22b

Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kurie ypač nukentėjo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą (39c straipsnis)

Šios priemonės tikslas – ūkininkams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pasiūlyti laikiną paramą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

VI.23

Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Kroatijoje finansavimas (40 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – Kroatijos ūkininkams, atitinkantiems papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus, siūlyti priedus prie išmokų pagal EŽŪFKP.

VI.24

Parama pagal iniciatyvą „Leader“ vykdomai vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra) (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (9) 35 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – toliau vykdyti subregioninio (vietos) lygmens integruoto teritorinio vystymo priemonę iniciatyvą „Leader“ ir taip tiesiogiai prisidėti prie darnaus kaimo vietovių teritorinio vystymo, t. y. vieno iš bendrų kaimo plėtros politikos tikslų.

VI.25

Techninė pagalba (51–54 straipsniai)

Šios priemonės tikslas – suteikti valstybėms narėms galimybę teikti techninę pagalbą siekiant remti veiksmus, kurie skirti su Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymu susijusiems administraciniams gebėjimams stiprinti. Šie veiksmai gali būti skirti kaimo plėtros programų rengimui, valdymui, stebėsenai, vertinimui, informavimui ir ryšiams, tinklų kūrimui, skundų sprendimui ir kontrolei bei auditui.

VII.1

Reglamente (ES) Nr. 228/2013 numatytos priemonės

POSEI priemonės yra specialios žemės ūkio sistemos, kuriomis siekiama atsižvelgti į atokiausių regionų apribojimus, kaip reikalaujama Sutarties 349 straipsnyje. Ją sudaro dvi pagrindinės dalys: speciali tiekimo tvarka ir paramos vietos gamybai priemonės. Specialia tiekimo tvarka siekiama sumažinti papildomas būtiniausių produktų tiekimo išlaidas, susidarančias dėl šių regionų atokumo (teikiant pagalbą produktams iš Sąjungos ir netaikant importo muito trečiųjų šalių produktams), o paramos vietos gamybai priemonių tikslas – padėti plėtoti vietos žemės ūkio sektorių (per tiesiogines išmokas ir rinkos priemones). Pagal programą POSEI taip pat galima finansuoti augalų sveikatos programas.

VIII.1

Reglamente (ES) Nr. 229/2013 numatytos priemonės

Mažųjų Egėjo jūros salų rėmimo tvarka yra panaši į POSEI, tačiau nėra grindžiama tuo pačiu teisiniu Sutarties pagrindu, be to, jos mastas mažesnis nei POSEI. Ji apima tiek specialią tiekimo tvarką (tačiau apsiriboja tik pagalba produktams iš Sąjungos), tiek vietos žemės ūkio veiklos rėmimo priemones, kurias sudaro konkrečiai apibrėžtiems vietos produktams skirti išmokų priedai.

IX.1

Reglamente (ES) Nr. 1144/2014 numatytos informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės

Informacijos apie žemės ūkio produktus ir tam tikrus iš žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonės, įgyvendinamos vidaus rinkoje arba trečiosiose šalyse ir nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1144/2014, gali būti visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Šios priemonės įgyvendinamos pagal informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programas.

“

(1) Konkretus veiksmo tikslas atitinka vieną ar daugiau tikslų, nustatytų atitinkamuose atitinkamą veiksmą reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose ir aprašytų IX priede. Visų pirma konkretus (-ūs) veiksmo tikslas (-ai) pagal Reglamentą (ES) 2021/2115 atitinka to reglamento 6 straipsnyje nustatytus konkrečius tikslus ir valstybės narės BŽŪP planą. Be to, konkretus (-ūs) veiksmo tikslas (-ai) pagal reglamentus (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 atitinka Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus (daugiau informacijos valstybės narės gali rasti 2014–2020 m. bendros žemės ūkio politikos stebėsenos ir vertinimo sistemos techniniame vadove).

(2) Informacija apie intervencinių priemonių rūšių tiesioginių išmokų forma, kaimo plėtros intervencinėms priemonėms skirtų intervencinių priemonių rūšių, susijusių su gamtinėmis ar kitomis vietovėms būdingomis kliūtimis ir su vietove susijusiomis kliūtimis, atsirandančiomis dėl tam tikrų privalomų reikalavimų, taip pat priemonių, taikomų pagal reglamentus (ES) Nr. 228/2013 ir (ES) Nr. 229/2013, pradžios datą nėra aktuali, nes tos priemonės ir intervencinių veiksmų rūšys yra metinės.

(3) Informacija apie intervencinių priemonių rūšių tiesioginių išmokų forma, kaimo plėtros intervencinėms priemonėms skirtų intervencinių priemonių rūšių, susijusių su gamtinėmis ar kitomis vietovėms būdingomis kliūtimis ir su vietove susijusiomis kliūtimis, atsirandančiomis dėl tam tikrų privalomų reikalavimų, taip pat priemonių, taikomų pagal reglamentus (ES) Nr. 228/2013 ir (ES) Nr. 229/2013, pabaigos datą nėra aktuali, nes tos priemonės ir intervencinių veiksmų rūšys yra metinės.

Skelbiant informaciją apie:

a)	patirtas išlaidas ir išmokėtas išmokas įgyvendinant paramos schemas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 2022 kalendoriniais metais ir anksčiau;

b)	priemones, kurios iki 2022 m. gruodžio 31 d. įgyvendinamos pagal reglamentus (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014;

pagalbos schemas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2115 5 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos c punkte ir 5 straipsnio 7 dalyje ir susijusias su patirtomis išlaidomis ir išmokėtomis išmokomis vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 po 2022 m. gruodžio 31 d. ir iki tų pagalbos schemų galiojimo pabaigos, ir

d)	mokėjimo agentūros išmokėtas išmokas įgyvendinant kaimo plėtros programas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, šioje lentelėje pateikiama tik Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111 straipsnyje nurodyta informacija, o kitos skiltys paliekamos tuščios arba pažymima „netaikoma“.

(4) Ir kitos pagal Sutarties 39 straipsnio 2 dalį ir (arba) Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 priimamos paramos priemonės.

(5) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

(6) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(7) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(8) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(9) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 111

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	66 metai 2023m. balandžio 26d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2023 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/857, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir Reglamentas (ES) 2018/1999 ( 1 )	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2023 m. vasario 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/858, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/196, nustatantis papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams	15
*	2023 m. balandžio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/859, kuriuo dėl naujo maisto produkto 2′-fukozillaktozės (mikrobinio šaltinio) specifikacijų, kad jo gamybai būtų leidžiama naudoti Corynebacterium glutamicum ATCC 13032 išvestinę padermę, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2470 ( 1 )	17
*	2023 m. balandžio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/860, kuriuo dėl skaidrumo, valdymo pareiškimo, koordinavimo įstaigos, tvirtinančiosios įstaigos ir tam tikrų su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusių nuostatų iš dalies keičiamas ir ištaisomas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/128	23


	(1) Tekstas svarbus EEE.