(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/141 (2) Komisija tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms nustatė 30,7–64,9 % galutinį antidempingo muitą, o importuojamoms Taivano kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms – 5,1–12,1 % galutinį antidempingo muitą.

(2)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (3), Komisija gavo prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(3)

Tokį prašymą 2021 m. spalio 26 d. gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių Sąjungoje, vardu pateikė Europos Sąjungos nerūdijančiojo plieno sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

(4)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2022 m. sausio 26 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijavo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms (gatavoms ir negatavoms), galiojimo termino peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(5)

2022 m. birželio 8 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį inicijavo tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms KLR kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms, vengimo ir nustatė reikalavimą registruoti tokius importuojamus produktus (5).

(6)

Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad buvo vengiama tam tikroms importuojamoms KLR kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms (gatavoms ir negatavoms) taikomų priemonių. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/453 (6) priemonių taikymas buvo išplėstas iš Malaizijos siunčiamoms tam tikroms nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms (gatavoms ir negatavoms), deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Malaizijos kilmės.

(7)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR valdžios institucijoms, Taivano valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena iš suinteresuotųjų šalių nepateikė prašymo būti išklausyta.

(10)

Eksportuojantis nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių (toliau – NPVVJD) gamintojas „Zhejiang Jndia Pipeline Industry Co. Ltd.“ (toliau – bendrovė „Zhejiang Jndia“) ir Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (toliau – CCCMC) pateikė pastabų dėl prašymo atlikti peržiūrą ir tyrimo inicijavimo.

(11)

Dėl bendro pobūdžio tvirtinimų, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų, Komisija pažymėjo, kad bendrovės „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC cituojama Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) jurisprudencija nėra svarbi, nes joje nenagrinėjamas tyrimo inicijavimui būtinų įrodymų standartas (7). Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, ir tai yra tinkamas teisinis standartas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(12)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas prašymo tikslais nebuvo pagrįstas ir kad KLR didelių iškraipymų nebuvo. Šie tvirtinimai nagrinėjami 84–87 konstatuojamosiose dalyse.

(13)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC tvirtino, kad pareiškėjas pasiūlė kaip tipišką šalį pasirinkti Tailandą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ši šalis atitinka 2 straipsnio 6a dalies a punkto kriterijus.

(14)

Komisija nesutiko. Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjas išnagrinėjo keturias galimas tipiškas šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR, t. y. Tailandą, Indoneziją, Malaiziją ir Turkiją (8). Nustatyta, kad visų keturių šalių pramonė eksportuoja ne mažiau kaip 500 tonų NPVVJD per metus (9). Remdamasis atitinkamų viešųjų duomenų prieinamumu (10), pareiškėjas iš šių keturių šalių pasirinko Tailandą. Sprendimas kaip tipišką šalį pasirinkti Tailandą buvo pagrįstas pakankamais įrodymais, kaip antai importo ir eksporto statistiniais duomenimis, neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudotais informacijos šaltiniais ir žinomų gamintojų įrodymais bei jų viešai prieinama finansine informacija.

(15)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC taip pat tvirtino, kad Tailandas nėra tinkamas pasirinkimas. Konkrečiai, jos teigė, kad dujų kaina Tailande yra iškraipyta, nes dujų pramonėje dominuoja tik du rinkos dalyviai, ir kad Tailando bendrovė, kurią pareiškėjas pasirinko pardavimo, bendrosioms ir administracinėms (toliau – PBA) sąnaudoms ir pelnui nustatyti, taip pat gamina kitus produktus, todėl jos tipiškumą reikia paaiškinti išsamiau.

(16)

Kalbant apie gamtines dujas, bendrovės „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC pateikė 2011 m., t. y. prieš dešimt metų iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, surinktus įrodymus (11). Be to, suinteresuotosios šalys nepateikė jokių kainos iškraipymų Tailande įrodymų ir tik nurodė, kad ji buvo iškraipyta dėl to, jog rinkoje dominuoja du rinkos dalyviai. Be to, pareiškėjas lyginamąjį dydį dujų atveju grindė importo į Tailandą kaina. Suinteresuotosios šalys nepaaiškino, kodėl dėl tariamo dominavimo rinkoje turėjo būti iškraipomos importo kainos (12). Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC nepateikė jokių įrodymų, susijusių su pareiškėjo pasirinktos bendrovės produktų asortimentu ir kodėl ji turėtų būti laikoma netinkama. Bet kokiu atveju prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad bendrovė, kurios duomenys buvo naudojami PBA sąnaudoms ir pelnui nustatyti, yra NPVVJD gamintoja, kurios viešai prieinamos informacijos (13) pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(17)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC taip pat teigė, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo normaliąją vertę, nes, kaip nurodyta prašyme, Tailande nėra informacijos apie pakuotes, kitas tiesiogines sąnaudas, gamybos įrangą ir gamyklų netiesiogines išlaidas, todėl pareiškėjas jas apskaičiavo remdamasis Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis.

(18)

Komisija nesutiko. Pareiškėjas negalėjo lengvai gauti informacijos apie pakuotes, kitas tiesiogines sąnaudas, gamybos įrangą ir gamyklų netiesiogines išlaidas Tailande. Atlikus pradinį tyrimą nustatyta, kad Sąjungoje gaminamos ir iš KLR eksportuojamos NPVVJD pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis. Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti kitokią išvadą. Todėl, siekdamas nustatyti normaliąją vertę ir atsižvelgti į galimą Tailando ir Sąjungos ekonominio išsivystymo skirtumo poveikį, pareiškėjas vietoje absoliučiųjų verčių naudojo tų prekių dalį Sąjungos pramonės gamybos sąnaudose, kurią vėliau pritaikė apskaičiuodamas neiškraipytas vertes, nustatytas nusprendus kaip tipišką šalį pasirinkti Tailandą.

(19)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC taip pat teigė, kad prašyme pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Dėl žalos tęsimosi šios šalys teigė, kad suvartojimas Sąjungos rinkoje, Sąjungos pramonės gamyba ir gamybos pajėgumai ir prašyme nurodytos Sąjungos pramonės pardavimo tendencijos buvo teigiami, ir kad apskritai žala pramonei nebebuvo daroma, kartu atkreipdamos dėmesį į išskirtinius rinkos sunkumus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos. Jos taip pat atkreipė dėmesį į paskelbtus pagrindinio Sąjungos gamintojo pelningumo per trejus metus iki COVID-19 pandemijos duomenis, kurie atitiko tikslinį pelną, nustatytą atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytos priemonės. Tuo remdamosi šios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė žalos nepatyrė. Dėl tikimybės, kad žala pasikartos bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC teigė, kad iš prašymo matyti, jog mažai tikėtina, kad žala pasikartos, nes Sąjungos pramonės rinkos dalis nuolat buvo didelė, o importo iš KLR rinkos dalis buvo per maža, kad dėl jos būtų daromas koks nors poveikis Sąjungos pramonės būklei.

(20)

Preliminariai primenama, kad norint nustatyti, ar yra pakankamai įrodymų dėl materialinės žalos, reikia išnagrinėti, inter alia, atitinkamus veiksnius, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punkte. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (ne būtinai visus) veiksnius ir rodiklius, pavyzdžiui, išvardytus 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma priemonių galiojimo termino peržiūros metu atliekant tikimybės, kad žala tęsis arba pasikartos, analizę, kurios metu daugiausia dėmesio skiriama tam, kas nutiktų, jeigu priemonės nebebūtų taikomos.

(21)

Kalbant apie bendrovės „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC tvirtinimus dėl teigiamos Sąjungos pramonės gamybos ir gamybos pajėgumų, pardavimo apimties ir pelningumo raidos, Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonės dažnai turi teigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai – tai veiksnys, į kurį, žinoma, buvo atsižvelgta Komisijos tarnybų analizėje, atliktoje prieš inicijuojant tyrimą.

(22)

Remiantis prašyme pateiktais ir Komisijos išanalizuotais įrodymais, peržiūrimojo produkto importo iš Kinijos ir Taivano apimtis, kuri patektų į Sąjungos rinką, jeigu nebūtų taikomos priemonės, greičiausiai padidėtų dėl nepanaudotų pajėgumų tose šalyje. Prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl tokių kiekių, parduodamų tokiomis kainomis, dėl kurių veikiausiai ir toliau būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(23)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC taip pat tvirtino, kad vertinant nekonfidencialiame prašymo tekste pateiktą informaciją nebuvo galima tinkamai suprasti Sąjungos pramonės veiklos rezultatų, nes keli mikroekonominiai rodikliai, susiję su trimis Sąjungos gamintojais, tik dėl konfidencialumo priežasčių buvo pateikti indeksuota forma.

(24)

Dėl šio tvirtinimo laikoma, kad prašymo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir nekonfidencialios duomenų, kurie pateikti konfidencialiai, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu.

(25)

Primenama, kad pagrindinio reglamento 19 straipsnyje ir Sutarties dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (14) 6 straipsnio 5 dalyje leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio tas asmuo gavo informaciją. Konfidencialiai pateikta informacija priskiriama prie šių kategorijų. Pareiškėjas tinkamai apibendrino šių priedų turinį ir neatskleidė neskelbtinų konkrečios įmonės duomenų. Duomenų indeksavimas tais atvejais, kai Sąjungoje yra tik labai nedidelis gamintojų skaičius, yra visiškai pateisinamas.

(26)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija patvirtino, kad pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, jog pasibaigus priemonių galiojimui dempingas greičiausiai būtų vykdomas toliau ir žala pasikartotų, taigi įvykdė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl prašymas atitiko inicijavimo reikalavimus.

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(28)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tris Sąjungos gamintojus, įsikūrusius trijose skirtingose valstybėse narėse. Komisija gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d., kurią Sąjungos gamintojai nurodė atliekant padėties vertinimo analizę prieš inicijavimą. Atrinkti gamintojai Sąjungoje pagamino 56–62 % apskaičiuoto panašaus produkto kiekio. 2022 m. sausio 26 d. pranešimu dėl bylos Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie preliminariai atrinktus gamintojus. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų gamintojų.

(29)

Pastabų nepateikė nė viena šalis. Konsultacijų su pareiškėju, kurios buvo įtrauktos į minėto pranešimo bylą, metu paaiškėjo, kad vienas iš pirmiau atrinktų gamintojų negalėjo būti laikomas atrinktu Sąjungos gamintoju, nes dėl neskelbtinų su bendrove susijusių priežasčių jis negalėjo būti laikomas tipišku gamintoju visą tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija nusprendė, kad atrinktų gamintojų grupę reikia pakeisti.

(30)

2022 m. vasario 18 d. pranešimu dėl bylos suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie peržiūrėtą atrinktų gamintojų grupę ir paprašyta pateikti pastabų. Peržiūrėta grupė apėmė tris atrinktus gamintojus – bendrovę „Erne Fittings GmbH“ (Austrija), bendrovę „OSTP Finland Oy“ ir bendrovę „OSTP Sweden AB“, kuriems teko apie 44–50 % visos apskaičiuotos panašaus produkto gamybos Sąjungoje apimties.

(31)

Pastabų nepateikė nė viena šalis, o atrinktos bendrovės 2022 m. buvo patvirtintos vasario 28 d. pranešimu dėl bylos.

(32)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(33)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR ir Taivano žinomų gamintojų / eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės ir atitinkamų Taivano valdžios institucijų nurodyti kitus gamintojus / eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(34)

Nė vienas KLR gamintojas / eksportuojantis gamintojas nepateikė prašomos informacijos ir (arba) nepranešė sutinkantis būti atrinktas. Taigi, kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, išvados dėl importo iš KLR pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį padarytos remiantis turimais faktais.

(35)

Kadangi tik vienas eksportuojantis Taivano gamintojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktas, Komisija nusprendė, kad Taivano atveju atranka nebūtina.

(36)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(37)

Komisija išsiuntė klausimyną atrinktiems Sąjungos gamintojams ir vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Taivano gamintojui. Tie patys klausimynai kartu su nesusijusiems importuotojams skirtais klausimynais inicijavimo dieną buvo paskelbti Prekybos GD svetainėje (15). Atlikdama tyrimą Komisija pareiškėjui nusiuntė klausimyną, prašydama pateikti Sąjungos pramonės makroekonominius duomenis.

(38)

Klausimyno atsakymus pateikė vienas Taivano eksportuojantis gamintojas, trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir pareiškėjas.

(39)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti.

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(41)

Komisija taip pat atliko šių bendrovių klausimyno atsakymų nuotolinį duomenų sutikrinimą (toliau – NDS):

(42)

Peržiūrimasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Taivano kilmės vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamos jungiamosios detalės iš austenitinio nerūdijančiojo plieno rūšių, atitinkančių AISI 304, 304L, 316, 316L, 316Ti, 321 ir 321H ir jų atitikmenų pagal kitas normas tipus, kurių didžiausias išorinis skersmuo ne didesnis kaip 406,4 mm, o sienelių storis ne didesnis kaip 16 mm, kurių vidinio paviršiaus šiurkštumo vidurkis (Ra) ne mažesnis kaip 0,8 mikrometro, ne junginės, gatavos arba negatavos (toliau – NPVVJD arba peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 23 10 ir ex 7307 23 90 (TARIC kodai 7307231050, 7307231055, 7307239050 ir 7307239055).

(43)

Peržiūrimasis produktas daugiausia gaminamas pjaustant ir formuojant vamzdžius ir vamzdelius. Jis naudojamas nerūdijančiojo plieno vamzdžiams ir vamzdeliams sujungti ir gali būti įvairių formų, kaip antai alkūnės, perėjimai, trikampiai ir aklės. Tam tikros vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamos jungiamosios detalės, kaip apibrėžta pirmiau, naudojamos įvairiose vartojimo pramonės šakose ir įvairiais galutiniais tikslais, kaip antai naftos chemijos pramonės, gėrimų ir maisto perdirbimo bei farmacijos pramonės srityse, laivų statybos, energijos gamybos, elektrinių, statybos ir pramonės įrenginių sektoriuose.

(44)

2022 m. kovo 3 d. surengtame klausyme importuotojų grupei atstovaujanti asociacija „Euranimi“ pažymėjo, kad NPVVJD rinka natūraliai padalyta į du konkrečius ir beveik nesutampančius segmentus: Europos ir Azijos kilmės medžiagų. Asociacija pridūrė, kad tam tikromis naudojimo sąlygomis galutiniai naudotojai paprastai reikalauja naudoti Europos kilmės medžiagas. Kita vertus, Azijos kilmės medžiagos buvo naudojamos aplinkoje, kurioje, be kita ko, yra nedidelė korozija ir žemesnė temperatūra.

(45)

Komisija pažymėjo, kad su šia pastaba nebuvo susijęs joks konkretus prašymas neįtraukti produkto. Nepaisant to, Komisija paaiškino, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį į tokius prašymus neįtraukti produktų nebūtų galima atsižvelgti.

(46)

2022 m. rugpjūčio 23 d. asociacija „Euranimi“ pakartojo savo ankstesnes pastabas, įtraukdama technines specifikacijas, pagal kurias, pavyzdžiui, reikalaujama, kad tam tikros Azijos kilmės medžiagos būtų termiškai apdorotos, o Europos kilmės – ne. Šios pastabos nebuvo tinkamos, kad dėl jų būtų pakeistos 45 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(47)

Kaip paaiškėjo per tyrimą, kurį atlikus nustatytos galiojančios priemonės (16), tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(48)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR buvo toliau importuojamos tam tikros NPVVJD, tik mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Remiantis COMEXT duomenimis (Eurostatas), NPVVJD importas iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 5,6 % Sąjungos rinkos, palyginti su 22,9 % pradiniu tiriamuoju laikotarpiu. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KLR kilmės peržiūrimojo produkto importas siekė 719 tonų, palyginti su 3 238 tonomis pradinio tyrimo metu.

(49)

Kaip minėta 34 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR žinomas gamintojas / eksportuojantis gamintojas. Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų, kad šiuo klausimu įsikištų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(50)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, viešai prieinamais Tailando NPVVJD gamintojų, Tailando nacionalinės statistikos tarnybos, Tailando provincijų vandentiekio tarnybos, Tailando energetikos ministerijos duomenimis, Eurostato COMEXT duomenų baze, TDO statistikos duomenų baze ir Pasaulio prekybos atlasu (PPA) (17).

(51)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijuodama tyrimą rėmėsi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(52)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(53)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė, kad šiuo atveju, vertinant KLR, galima tipiška trečioji šalis yra Tailandas, tačiau ji nagrinės kitas ir galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(54)

2022 m. birželio 24 d. Komisija paskelbė pranešimą dėl bylos dėl informacijos šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pranešimas dėl šaltinių).

(55)

Šiame pranešime dėl šaltinių Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad joms nebendradarbiaujant jai reikės remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl Komisija ketino naudoti prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją kartu su kitais informacijos šaltiniais, kurie pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį buvo laikomi tinkamais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus atitinkamus kriterijus, kaip nurodyta toliau šiame pranešime.

(56)

Pranešimu dėl šaltinių Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė, kad ji ketina kaip tipišką šalį pasirinkti Tailandą ir nurodė susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Tailandą.

(57)

Pranešime dėl šaltinių Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad, kadangi jos nebendradarbiavo, nustatydama kitas tiesiogines sąnaudas ir gamybos pridėtines išlaidas ji remsis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, susijusia su Sąjungos pramone, ir jas išreikš procentinėmis dalimis.

(58)

Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad PBA sąnaudas ir pelną ji nustatys remdamasi viešai prieinama informacija apie du Tailando gamintojus – bendroves „Thai Benkan Co. Ltd.“ ir „Thairungrueng Fitting & Value Co. Ltd.“.

(59)

Pranešimu dėl šaltinių Komisija taip pat paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šaltinių ir Tailando, kaip tipiškos šalies, tinkamumo, taip pat pasiūlyti kitas šalis, jeigu bus pateikta pakankamai informacijos, susijusios su atitinkamais kriterijais. Komisija gavo pareiškėjo, bendrovės „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC pastabas. Pareiškėjas sutiko su tuo, kad buvo išdėstyta pranešime dėl šaltinių. Bendrovės „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC pateiktos pastabos nagrinėjamos atitinkamuose skirsniuose.

(60)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(61)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(62)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(63)

Neseniai atlikdama su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (18), Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(64)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (19). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (20), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (21). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (22). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (23). Komisija taip pat nustatė, kad aliuminio sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (24), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (25).

(65)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (26) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(66)

Prašyme teigiama, kad Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas. Šiuo atžvilgiu prašyme atkreiptas dėmesys ne tik į iškraipymus nerūdijančiojo plieno rinkoje (nerūdijančiojo plieno kaina sudaro apie 50 % peržiūrimojo produkto gamybos sąnaudų), bet ir į tai, kad visi kiti su gamyba susiję veiksniai (žemė, kapitalas, darbas) taip pat iškraipomi. Todėl prašyme padaryta išvada, kad negalima naudoti ne tik nerūdijančiojo plieno pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą ir darbo jėgą) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi.

(67)

Siekiant pagrįsti poziciją, prašyme buvo nurodyta keletas viešai prieinamų informacijos šaltinių, kaip antai ataskaita, Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje padarytos išvados (27), Komisijos neseniai atlikti Kinijos plieno sektoriaus tyrimai (28), taip pat atitinkamų Kanados ir Australijos valdžios institucijų prekybos apsaugos tyrimai (29) arba G20 Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje išvados (30).

(68)

Tuo remiantis prašyme pabrėžiama, kad:

(69)

Kaip nurodyta 52 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(70)

Konkrečiai peržiūrimojo produkto sektoriuje, t. y. plieno sektoriuje, Kinijos vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturios yra valstybės valdomos įmonės (31). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (32). Šį ketinimą Kinijos vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (33). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai jungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (34). Kadangi Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus privačių ir valstybės valdomų plieno gamintojų santykio. Tačiau nepaisant to, kad informacijos konkrečiai apie peržiūrimąjį produktą nėra, šis sektorius yra plieno pramonės sektoriaus dalis, todėl su plieno sektoriumi susijusios išvados laikomos orientacinėmis ir peržiūrimojo produkto atveju.

(71)

Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos gairių dėl aukštos kokybės plėtros skatinimo plieno pramonėje projekto, kuriame raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (35), arba iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių įmonių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas (36)“. Panašių Kinijos valdžios institucijų ketinimų prižiūrėti sektoriaus plėtrą ir jai vadovauti pavyzdžių taip pat matyti provincijų lygmeniu, pavyzdžiui, Šandongo provincijoje, kurioje numatoma ne tik „kurti plieno pramonės ekologiją <...>, „steigti gamybos parkus, plėsti pramonės grandinę ir kurti pramonės klasterius“, bet ir siekiama, kad „plieno pramonės pokyčiai taptų pertvarkymo ir modernizavimo demonstracija <...> mūsų provincijai ir net visai šaliai (37)“.

(72)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti asmeninių ryšių tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP. Atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra plieno sektoriaus dalis, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su peržiūrimuoju produktu. Pavyzdžiui, bendrovės „Baowu“ direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra ir partijos komiteto sekretorius, o generalinis direktorius yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (38). Analogiškai bendrovės „Baosteel“ direktorių valdybos pirmininkas eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas, o vykdomasis direktorius yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (39). Apskritai, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai dėl KKP dalyvavimo bendrovėse taikomi bendrai, negalima manyti, kad peržiūrimojo produkto atveju Kinijos vyriausybės gebėjimas kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje būtų kitoks, palyginti su plieno sektoriumi apskritai.

(73)

Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos vyriausybė vis daugiau kišasi į peržiūrimojo produkto sektorių. Vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamintojai savo įmonių dokumentuose pabrėžia partijos stiprinimo veiklą, kaip antai bendrovė „Zhejiang Good Fittings Co., Ltd“, kuri savo įmonės socialinės atsakomybės ataskaitoje nurodo, kad KKP stiprinimas yra veiksmas, kurio imtasi siekiant plėtoti įmonės socialinę kultūrą (40): KKP kišimąsi taip pat galima pastebėti regioninių pramonės asociacijų, pavyzdžiui, Šanchajaus vamzdžių pramonės asociacijos, lygmeniu (41). 2019 m. asociacijos interneto svetainėje buvo nurodyta: „Balandžio 17 d. popietę <...> Šanchajaus pramonės ir ekonomikos federacijos partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas ir atitinkami partijos komiteto biuro darbuotojai apsilankė asociacijoje, kad ištirtų, kaip vyksta partijos stiprinimo veikla ir asociacijos darbas <...>. Vėliau [asociacijos] pirmininkas pranešė [KKP] sekretoriui apie asociacijos vykdomą partijos stiprinimo veiklą. <...> [Asociacijos] pirmininkas teigė, kad asociacijos partijos stiprinimo veikla vykdoma dviem lygmenimis. Pirma, vertikaliuoju lygmeniu, t. y. steigiamas asociacijos partijos filialas. <…>. Didinant naujų partijos narių skaičių pasiekta pradinių rezultatų. Antra, horizontaliuoju lygmeniu siekiama, kad partijos stiprinimo veikla būtų tinkamai vykdoma direktorių lygmeniu. Pastaraisiais metais asociacijos pirmininko biuras kartu su direktorių valdyba keitėsi informacija, siekdami stebėti centrinės valdžios dvasią [ir] perteikti savivaldybės partijos komiteto reikalavimus dėl partijos kūrimo“ (42). Panašiai, remiantis naujausia asociacijos ataskaita, „2021 m. asociacijos partijos filialas buvo perkeltas į savivaldybės pramonės ir ekonomikos federacijos partijos komitetą. Asociacija turėtų imtis iniciatyvos pritarti pramonės ir ekonomikos federacijos vadovavimui ir gairėms tiek partijos, tiek su vyriausybe susijusios veiklos atžvilgiu. Po to, kai praėjusiai metais [federacijos] pirmininkas kreipėsi į asociaciją, kad ji ištirtų veiklą ir jai vadovautų, asociacija padidino bendro darbo intensyvumą ir juo pasinaudojo, vadovaudama technologinei pažangai ir novatoriškai plėtrai, kuri buvo naudinga ir ugdomiems nariams, ir asociacijai.“ (43)

(74)

Be to, peržiūrimojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Nors atliekant tyrimą nepavyko nustatyti jokių politikos dokumentų, kuriais būtų vadovaujamasi plėtojant būtent vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių pramonę, joje naudojamasi vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į plieno sektorių, atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra šio sektoriaus dalis.

(75)

Kinijos vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko esmine pramonės šaka (44). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų plienui skirtų planų, nurodymų ir kitų dokumentų. 2021 m. kovo mėn. priimtame 14-ajame penkmečio plane Kinijos vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (45). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama plieno sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (46). Be to, Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2019 m. leidimas) (47) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė. Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant peržiūrimajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(76)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių sektoriuje, kaip nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio peržiūrimojo produkto gamintojams.

(77)

Be to, vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių sektoriui daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (48).

(78)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(79)

Komisija primena, kad peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(80)

Todėl negalima naudoti ne tik NPVVJD pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(81)

Per šį tyrimą KV nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų. Tačiau 2022 m. kovo 9 d. pastabose dėl tyrimo inicijavimo bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC pateikė analogiškų pastabų, tvirtindamos, pirma, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO, ir, antra, kad bet kuriuo atveju Kinijos plieno sektoriuje didelių iškraipymų nėra. Abi šalys pakartojo savo nuomonę 2022 m. liepos 7 d. pastabose, kurias pateikė atsakydamos į pranešimą dėl šaltinių.

(82)

Konkrečiau, dėl pirmojo argumento šios šalys laikėsi pozicijos, kad PPO antidempingo susitarime (toliau – ADS) nepripažįstama ADS 2 straipsnio 2 dalyje vartojama didelių iškraipymų sąvoka, pagal kurią normaliąją vertę galima apskaičiuoti tik tuo atveju, jeigu įprastomis prekybos sąlygomis pardavimo nebuvo arba esant tam tikrai padėčiai rinkoje. Šalys pažymėjo, kad didelių iškraipymų sąvoka nepriskiriama nė vienai iš šių kategorijų, pagal kurias būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę. Taigi, šalių nuomone, ES nustatė sąvoką, kurios PPO teisėje nėra. Šiuo atžvilgiu šalys paminėjo susirūpinimą keliančius klausimus, kuriuos iškėlė ir kitos PPO narės, visų pirma susijusius su byla „ES. Sąnaudų koregavimo metodai II (Rusija)“ (DS494). Todėl šalys laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas neatitinka PPO teisės.

(83)

Dėl antrojo argumento šalys nurodė, kad tariamai trūksta įrodymų, jog esama didelių iškraipymų. Šalių teigimu, ataskaita, kurią naudojo pareiškėjas ir Komisija, buvo neobjektyvi ir pasenusi. Be to, šalių teigimu, dėl to, kad išvadą, jog esama didelių iškraipymų, buvo padaryta remiantis ataskaita, argumentai tapo abstraktūs. Be to, šalys nurodė, kad ne visos šio sektoriaus bendrovės yra valdomos valstybės, ir kad net tos, kurias kokiu nors būdu valdo vyriausybė, vis tiek veikia laisvojoje rinkoje. Šiuo atžvilgiu šalys paminėjo KLR turto valstybės valdomose įmonėse įstatymo (toliau – Kinijos valstybės valdomų įmonių įstatymas) 6 straipsnį, kuriame numatytas vyriausybės ir įmonių atskyrimas. Šalys taip pat nesutiko dėl to, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai buvo susiję su šiuo tyrimu, o dėl 13-ojo naudingųjų iškasenų penkmečio plano šalys teigė, kad tai yra tik neprivaloma rekomendacija.

(84)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Dėl pirmojo argumento Komisija manė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO. Tai, kad PPO ADS sąvoka „dideli iškraipymai“, nėra aiškiai naudojama, neapriboja Sąjungos galimybės vartoti šią sąvoką. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Dėl bylos DS 494 Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jų nepatvirtino Ginčų sprendimo taryba PPO narių sprendimu. Bet kuriuo atveju šio ginčo Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį.

(85)

Dėl antrojo argumento Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Nei Kinijos vyriausybė, nei kitos šalys nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių ataskaitoje pateiktus šaltinius. Be to, Komisija visų pirma pažymėjo, kad pagrindiniai ataskaitoje pateikti politikos dokumentai ir įrodymai, įskaitant atitinkamus penkmečio planus ir nagrinėjamam produktui taikomus teisės aktus, kurie buvo paeiliui pakeisti atitinkamais 14-ojo planavimo ciklo dokumentais, buvo svarbūs peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(86)

Komisija nesutiko dėl tvirtinimo, kad Kinijos bendrovės, nepriklausomai nuo to, ar jos yra valdomos valstybės, veikia laisvojoje rinkoje. Komisija pažymėjo, kad su Kinijos sistema susiję faktai ir duomenys, aprašyti 63, 64 ir 70–81 konstatuojamosiose dalyse pateiktoje analizėje, kartu su pareiškėjo pateiktais įrodymais rodo, jog visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose esama didelių iškraipymų, neatsižvelgiant į tai, kam priklauso nagrinėjamos bendrovės. Todėl nuoroda į Kinijos valstybės įmonių įstatymo 6 straipsnį (49), kuria siekiama pagrįsti šalių argumentą, yra netinkama. Pakanka paminėti, kad KLR Konstitucijos (50) 7 straipsnyje neminimas vyriausybės ir įmonių atskyrimas, o nustatyta, kad „planinė ekonomika, t. y. visiems žmonėms priklausanti socialistinė ekonomika, yra pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga. Valstybė užtikrina planinės ekonomikos konsolidavimą ir augimą“, tuo tarpu Kinijos valstybės įmonių įstatymo 7 straipsnyje valstybei suteikiami įgaliojimai „imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas valstybės valdomo kapitalo centralizavimas svarbiose pramonės šakose ir pagrindinėse srityse, susijusiose su gyvybiškai svarbiu nacionaliniu ekonominiu keliu ir valstybės saugumu, optimizuojamas planinės ekonomikos išdėstymas ir struktūra, skatinamos valstybės valdomų įmonių reforma ir plėtra, gerinama bendra planinės ekonomikos kokybė ir stiprinamos planinės ekonomikos kontrolės pajėgos bei įtaka“. Kartu su Kinijos valstybės įmonių įstatymo 36 straipsniu, pagal kurį „valstybės valdoma įmonė investuodama turi laikytis nacionalinės pramonės politikos” , šiomis ir kitomis (51) nuostatomis faktiškai sukuriama teisinė aplinka, kurioje vyriausybės ir įmonių atskyrimas tampa neįmanomas. Komisija taip pat nesuprato, kaip bankroto ar nuosavybės teisės aktai, kurie taikomi visuotinai ir dėl to taip pat taikomi šalims, negali būti susiję su šiuo tyrimu. Komisija taip pat nesutiko, kad 13-asis naudingųjų iškasenų penkmečio planas yra tik neprivaloma rekomendacija. Priešingai, Kinijos planavimo priemonėmis nustatomi tikslai yra privalomojo pobūdžio, o valdžios institucijos kiekvienu administraciniu lygmeniu stebi, kaip planai būtų įgyvendinami atitinkamu žemesniu valdžios lygmeniu, todėl ištekliai nukreipiami sektoriams, kuriuos vyriausybė laiko strateginiais arba kitaip politiškai svarbiais, o ne paskirsto juos atsižvelgdama į rinkos jėgas (52).

(87)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(88)

Atskleidus faktus bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC pakartojo savo ankstesnes pastabas, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis prieštarauja PPO ADS, kad NPVVJD sektoriuje nėra didelių iškraipymų, kad Komisijos šalies ataskaita dėl Kinijos yra pasenusi ir kad Kinijos politikos dokumentai rinkos atžvilgiu nėra privalomojo pobūdžio.

(89)

Kaip nurodyta 62 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas buvo pagrįstas, atsižvelgiant į Komisijos turimus įrodymus. Be to, Komisija manė, kad 2 straipsnio 6a dalies nuostatos atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO. Komisijos nuomone, kaip Apeliacinis komitetas paaiškino byloje DS473 „EU-Biodiesel (Argentina)“, pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, kaip antai pagal 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas.

(90)

Tvirtinimas, kad šalies ataskaita yra pasenusi, išsamiai aptariamas 85 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija pažymėjo, kad jos išvados dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo grindžiamos visais turimais įrodymais, o ataskaita yra tik vienas iš šių įrodymų elementų. Šiuo atžvilgiu Komisija visų pirma nurodo 70–75 konstatuojamąsias dalis, kuriose aprašomi papildomi šiam tyrimui svarbūs įrodymai.

(91)

Tiksliau didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar ataskaitoje yra konkreti sektoriui skirta informacija ar informacija dėl konkrečios rinkos, aprėpiantys peržiūrimąjį produktą. Šiuo atžvilgiu, kaip matyti iš 63–66 ir 77–80 konstatuojamųjų dalių, Komisija šiame tyrime nustatė, kad NPVVJD pramonėje ir susijusiuose gamybos išteklių sektoriuose esama didelių iškraipymų. Vidaus sąnaudas normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei atliekant tyrimą nustatoma, kad šios sąnaudos yra neiškraipytos. Tačiau šiuo atžvilgiu nebuvo jokių tiesioginių įrodymų, kad iškraipymų, susijusių su atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais, nėra.

(92)

Pirma, Kinijos vyriausybės skelbiami penkmečio planai yra ne tiesiog bendro pobūdžio rekomendaciniai dokumentai, bet juos vykdyti yra teisiškai privaloma. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi ataskaitos 4 skyriuje pateikta išsamia planų analize, o 4.3.1 skirsnyje konkrečiai aptarė privalomą planų pobūdį. 14-ajame penkmečio plane visoms institucijoms aiškiai primenama, kad jos turi kruopščiai įgyvendinti planus: „Stiprinsime planavimo valdymo sistemas, kaip antai katalogus ir sąrašus, duomenų kaupimo ir archyvavimo, derinimo ir koordinavimo priemones, rengsime sąrašus ir katalogus, kaip antai, 14-ojo penkmečio nacionalinius specialiuosius planus, skatinsime planų archyvavimą naudojant integruotą nacionalinę planavimo valdymo informacinę platformą ir užtikrinsime, kad įvairūs planai būtų valdomi vienodai. Nustatysime ir gerinsime planavimo derinimo ir koordinavimo mechanizmus, suderinsime su šiuo planu KKP centrinio komiteto ir Valstybės tarybos patvirtintus bei provincijų plėtros planus prieš juos pateikdami tvirtinti, užtikrinsime, kad nacionalinio lygmens teritorijų planavimas, specialusis planavimas, regioninis planavimas ir planavimas kitais lygmenimis pagrindinių tikslų, plėtros krypčių, bendro išdėstymo, pagrindinių politikos krypčių, svarbiausių projektų, rizikos prevencijos ir kontrolės požiūriu būtų suderintas su šiuo planu.“  (53) Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane taip pat nustatyta, kad „visos vietovės turi geriau įgyvendinti šį planą ir įtraukti šio plano pagrindinį turinį ir svarbiausius projektus į savo pagrindines vietos lygmeniu planuojamas užduotis, o „plieno ir kiti pagrindiniai sektoriai turi parengti konkrečias nuomones dėl įgyvendinimo, grindžiamas šio plano tikslais ir uždaviniais“ (54).

(93)

Todėl, remdamasi 89–92 konstatuojamosiose dalyse pateiktais įrodymais, Komisija atmetė 88 konstatuojamojoje dalyje nurodytus tvirtinimus.

(94)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(95)

Kaip paaiškinta 54 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė pranešimą dėl šaltinių, kuriame aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie Komisijos ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Tailandą, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(96)

Šiame pranešime dėl šaltinių Komisija paaiškino, kad suinteresuotosioms šalims nebendradarbiaujant ji turės remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija kartu su kitais informacijos šaltiniais, kurie pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį buvo laikomi tinkamais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus atitinkamus kriterijus, įskaitant PPA, Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ ataskaitos (57), Tailando energetikos ministerijos (58), Tailando provincijų vandentiekio tarnybos (59) ir Tailando nacionalinės statistikos tarnybos (60) duomenis.

(97)

Kalbant apie ekonominio išsivystymo lygį, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjas išnagrinėjo keturias galimas tipiškas šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Išnagrinėtos šios šalys: Tailandas, Indonezija, Malaizija ir Turkija (61).

(98)

Kalbant apie peržiūrimojo produkto gamybą, nustatyta, kad visų keturių šalių pramonė eksportuoja ne mažiau kaip 500 tonų NPVVJD per metus (62).

(99)

Kalbant apie atitinkamų viešųjų duomenų prieinamumą tipiškoje šalyje, pareiškėjas prašyme atlikti peržiūrą iš šių keturių šalių pasirinko Tailandą, remdamasis turimais atitinkamais viešais duomenimis, kaip antai oficialiais importo statistikos duomenimis, energijos kainomis ir žinomais gamintojais, kurių finansinė informacija viešai prieinama. Pareiškėjas nurodė keturias NPVVJD gaminančias Tailando bendrovės (63).

(100)

Kaip paaiškinta pranešime dėl šaltinių, dvi bendrovės per dvejus metus iki peržiūros tiriamojo laikotarpio veikė nuostolingai, todėl jų duomenys negalėjo būti naudojami pagrįstam pelnui nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Kitos dvi prašyme nurodytos bendrovės, „Thai Benkan Co. Ltd.“ ir „Thairungrueng Fitting & Value Co. Ltd.“, buvo paskelbusios lengvai prieinamus 2020 m. duomenis, iš kurių matyti, kad jų pelnas siekė 1,2 %, o PBA lygis – 32,6 %.

(101)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC tvirtino, kad Tailandas nėra tinkama tipiška šalis ir kad tinkamesnis pasirinkimas būtų Malaizija.

(102)

Komisija pažymi, kad iš pradžių nei bendrovė „Zhejiang Jndia“, nei CCCMC nenurodė, kad Tailandas būtų netinkamas pasirinkimas. Jos tiesiog nurodė, kad tinkamesnis pasirinkimas būtų Malaizija. Tačiau nei bendrovė „Zhejiang Jndia“, nei CCCMC nepateikė ir net nepasiūlė jokių šaltinių ar viešai prieinamos informacijos apie Malaizijos neiškraipytas vertes, susijusias su daugeliu pranešime nurodytų gamybos veiksnių. Todėl šis tvirtinimas buvo nepagrįstas.

(103)

Be to, remiantis „Global Trade Alert“ duomenimis (64), antidempingo muitai iš Malaizijos importuojamam peržiūrimajam produktui jau kelerius metus taikomi JAV. Be to, 2023 m. kovo 3 d. Komisija išplėtė kitiems Kinijos eksportuotojams nustatyto antidempingo muito taikymą tam tikriems Malaizijos gamintojams, kurie, kaip nustatyta, vengė Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/141 importuojamam peržiūrimajam produktui nustatytų antidempingo priemonių. Negalima atmesti galimybės, kad šie du veiksniai gali turėti įtakos Malaizijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumui, pavyzdžiui, vertinant Malaizijos rinkoje veikiančių bendrovių PBA išlaidas ir pelną, jų galimai nesąžiningą prekybos elgseną didelėse eksporto rinkose, kaip antai JAV ir (arba) Sąjungoje, ir apskritai tinkamą peržiūrimojo produkto ir galbūt gamybos išteklių rinkos Malaizijoje veikimą. Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl šių elementų Malaizija, kaip tipiška šalis, yra netinkama.

(104)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC taip pat teigė, kad Komisija nepateikė jokių duomenų apie Tailande pagaminamą kiekį.

(105)

Kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikti eksporto statistikos duomenys, iš kurių matyti, kad Tailandas (ir kitos trys galimos tipiškos šalys) eksportavo didelį peržiūrimojo produkto kiekį (65). Komisija taip pat pažymėjo, kad šios šalys nepateikė nei įrodymų apie Tailande faktiškai pagaminamą kiekį, nei palyginimo su Malaizijoje ar kitose galimose tipiškose šalyse pagaminamu kiekiu. Todėl šis tvirtinimas laikytas nepagrįstu ir nereikšmingu.

(106)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC taip pat teigė, kad pelno santykis Tailande buvo per mažas, kad jį būtų galima laikyti pagrįstu. Po šio tvirtinimo šalys teigė, kad Malaizija būtų geresnis pasirinkimas, ir nurodė gamintoją, kurio viešai prieinami finansiniai duomenys sutapo su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(107)

Tyrimo metu buvo gauti naujesni duomenys, susiję su pelningai dirbančiomis Tailando bendrovėmis. Todėl Komisija patikslino duomenis. Įvertinus atnaujintus 2021 m., t. y. šio tyrimo peržiūros tiriamojo laikotarpio, duomenis nustatyta, kad dviejų Tailando bendrovių pelnas vidutiniškai siekė 1,22 %, o PBA lygis buvo 19,64 %.

(108)

Pranešime dėl šaltinių Komisija pripažino, kad tokio nedidelio pelno negalima laikyti pagrįstu. Tačiau atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nebūtina nustatyti tikslų dempingo lygį, nes atliekant tyrimą turi būti nustatoma, ar tikėtina, jog dempingas tęstųsi arba pasikartotų, jeigu priemonių galiojimas nebūtų pratęstas. Todėl Komisija gali naudoti mažą pelną, jei šiuo pagrindu dempingas jau buvo nustatytas. Tai pasakytina ir apie naujesnius patikslintus Tailando bendrovių duomenis. Kaip nurodyta 3.1.2.4 skirsnyje, atlikus tyrimą dempingas nustatytas remiantis Tailando finansiniais duomenimis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Be to, suinteresuotųjų šalių pasiūlytas Malaizijos bendrovės pelnas yra didesnis už Tailando bendrovių pelną (66). Todėl priėmus šį tvirtinimą ir naudojant Malaizijos bendrovės pateiktus duomenis, normalioji vertė ir dempingo lygis tik padidėtų.

(109)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC tvirtino, kad kitų tiesioginių sąnaudų, išreikštų procentine dalimi remiantis prašyme nurodytomis Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis, apskaičiavimas buvo nepagrįstas, nes skiriasi Tailando ir Sąjungos gamybos procesai.

(110)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC nepateikė jokių įrodymų, susijusių su Tailando gamybos procesais, todėl šis tvirtinimas buvo nepagrįstas. Be to, kadangi bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC nariai atliekant tyrimą galėjo bendradarbiauti ir nurodyti savo gamybos sąnaudas ir suvartojimą pagal KLR gamybos veiksnius, kuriems Komisija būtų galėjusi pritaikyti lyginamuosius dydžius. Tačiau šios šalys nusprendė nebendradarbiauti, nepaisant to, kad bendrovė „Zhejiang Jndia“ yra eksportuojantis gamintojas, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportavęs į Sąjungą daug NPVVJD (67).

(111)

Todėl Komisija rėmėsi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija. Atlikus pradinį tyrimą nustatyta, kad iš Kinijos eksportuojamo nagrinėjamojo produkto ir Sąjungoje gaminamo panašaus produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios. Nėra įrodymų, kad peržiūrimasis produktas Sąjungoje, Kinijoje ir tinkamose tipiškose trečiosiose šalyse būtų gaminamas kitaip.

(112)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC tvirtino, kad Tailandas nėra tinkamas pasirinkimas, nes vidutinė besiūlių vamzdžių importo į Tailandą kaina nėra pagrįsta. Suinteresuotosios šalys teigė, kad kaina yra „neįprasta“ dėl didelių vidutinių į Tailandą iš įvairių tiekiančiųjų šalių importuojamų produktų kainų skirtumų. Jos teigė, kad vidutinė kaina yra nepagrįstai didelė, palyginti su produktų, importuojamų į kitas NPVVJD gaminančias šalis arba blokus, kaip antai Malaiziją, Indiją ir Sąjungą, kainomis. Šalys taip pat teigė, kad lyginamoji kaina yra didesnė už Sąjungos valstybių narių tarpusavyje nustatomas kainas ne tik gamybos išteklių, bet ir gatavo panašaus produkto atveju. Suinteresuotųjų šalių teigimu, „Komisija turėtų nustatyti priežastį, dėl kurios Tailando besiūlių vamzdžių importo iš tam tikrų šalių kainos yra neįprastos, ir jas atmesti arba pakoreguoti“.

(113)

Komisija nesutiko. Dėl 97–100 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Tailandas yra tinkama tipiška šalis. Suinteresuotosios šalys neįrodė, kad Komisijos naudoti duomenys nebuvo susiję su atitinkamomis gamybos sąnaudomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje. Jos tik teigė, kad kaina yra „neįprasta“, palyginti su kitais šaltiniais, ir nepateikė paaiškinimo, kuriuo remiantis Komisijai būtų pavesta nustatyti šios tariamos anomalijos priežastį. Pažymėtina, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR gamintojas ir, kaip pažymėta 34 konstatuojamojoje dalyje, gamybos veiksniai turėjo būti nustatyti remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdama į nagrinėjamų žaliavų importo į Tailandą apimtį ir į byloje pateiktą informaciją, Komisija neturėjo įrodymų, kad naudoti duomenys buvo iškraipyti arba kad jie buvo susiję su gamybos ištekliais, neatitinkančiais KLR patiriamų sąnaudų. Be to, vien tai, kad įvairiuose šaltiniuose nurodytos kainos skiriasi ir kad vidutinė kaina yra didelė, palyginti su kitais šaltiniais, nereiškia, kad ši kaina yra nepagrįsta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, nors bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC nepateikė jokio pagrindo ar pasiūlymo dėl korekcijų ar alternatyvos, Komisija pažymėjo, kad dempingas būtų nustatytas net naudojant mažiausią importo į Tailandą vertę (32,81 CNY už vieną kilogramą importo iš Indonezijos atveju).

(114)

Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC taip pat teigė, kad iš importo kainos turėtų būti išskaičiuojami jūrų frachtas ir draudimas.

(115)

Komisija nesutiko. Žaliavų importo į tipiškas šalis kaina naudojama kaip neiškraipytos kainos tipiškos šalies vidaus rinkoje pakaitinis kintamasis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Ši kaina į PPA įtraukiama CIF lygmeniu. Todėl jūrų frachtas ir draudimas (jeigu jis mokamas) neturėtų būti atskaitomi, nes priešingu atveju kaina nebeatspindėtų žaliavų kainos šalies vidaus rinkoje pakaitinio kintamojo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(116)

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Komisija gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamą tipišką šalį, Komisija patvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytus kriterijus tinkama tipiška šalimi ji pasirinko Tailandą.

(117)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Tailandas ir išnagrinėjus suinteresuotųjų šalių pastabas, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(118)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Tailandas atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikomas tinkama tipiška šalimi.

(119)

Atskleidus faktus bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC pakartojo pastabas, kad Malaizija yra tinkamesnė tipiška trečioji šalis nei Tailandas. Į šiuos tvirtinimus buvo atsakyta 3.1.2.2.2 skirsnyje. Tailandas atitiko tipiškos šalies kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje. Kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudojo viešai prieinamus dviejų Tailando bendrovių peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenis. Kalbant apie suinteresuotųjų šalių pastabas dėl besiūlių vamzdžių importo kainos ir jūrų frachto bei draudimo mokesčių atskaitymo, Komisija nurodo vadovautis 113 ir 115 konstatuojamosiose dalyse pateiktomis išvadomis.

(120)

Atsižvelgiant į visą prašymu atlikti peržiūrą pagrįstą informaciją, ir išnagrinėjus suinteresuotųjų šalių pastabas, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai, jų šaltiniai ir neiškraipytos vertės:

1 lentelė

Tam tikrų nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių gamybos veiksniai

(121)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta PPA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (68).

(122)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.1.2.2 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR ir šalių, kurios nėra PPO narės, į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(123)

Kaip paaiškinta pranešime dėl šaltinių, 2021 m. pirmąjį pusmetį Komisija neįtraukė statistinės anomalijos, kai iš Japonijos į Tailandą importuojami produktai buvo priskiriami SS 7306 11 pakategorei (suvirinti vamzdžiai). Suinteresuotosios šalys pastabų šiuo klausimu nepateikė.

(124)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija pridėjo atitinkamo dydžio tipiškos šalies importo muitą, atsižvelgdama į importuojamų kiekių kilmės šalį. Remdamasi Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ ataskaita (69), Komisija pridėjo Tailando vidaus vežimo išlaidas.

(125)

Komisija sugrupavo išlaidas, kurių reikšmė vertinant gamybos sąnaudas buvo nedidelė, kaip antai kitas žaliavas, pakavimo sąnaudas, komunalines paslaugas ir vartojimo prekes, ir jas išreiškė tiesioginių sąnaudų procentine dalimi.

(126)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, gaminant NPVVJD gaunamas tik vienas šalutinis produktas – metalo laužas. Siekdama nustatyti neiškraipytą kainą, Komisija prie vidutinės importo į Tailandą kainos taip pat pridėjo importo muitus ir vidaus vežimo išlaidas, taikydama tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma žaliavų atveju.

(127)

Darbo jėgos vertei apskaičiuoti Komisija naudojo Tailando nacionalinės statistikos tarnybos (NST) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) skelbiamus duomenis. NST kas ketvirtį skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį, suskirstytą pagal Tailando pramonės šakas, regionus ir rajonus. Apskaičiuodama vidutinį savaitės ir mėnesio darbo valandų skaičių Tailande, Komisija taip pat naudojo naujausius TDO paskelbtus 2020 m. statistikos duomenis (70).

(128)

Komisija naudojo duomenis apie pramoninės elektros energijos kainas atitinkamoje suvartojimo grupėje (kWh) (71), paskelbtus 2020 m. Pasaulio banko atlikto tyrimo „Doing Business“ ataskaitoje, (tai buvo naujausi turimi duomenys).

(129)

Gamtinių dujų kainą įmonėms (pramoniniams naudotojams) Tailande skelbia Energetikos ministerijos energetikos, politikos ir planavimo skyrius (72). Komisija naudojo prieinamus 2021 m. duomenis, kurie apėmė peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(130)

Pramoninio vandens naudojimo Tailande kaina buvo gauta iš Tailando provincijų vandentiekio tarnybos (73). Įmonėms vandens kaina nustatoma naudojant konkretų intervalą, kuris priklauso nuo vandens suvartojimo per mėnesį. Apskaičiuodama vandens sąnaudas, Komisija iš šio intervalo pasirinko vidutinę reikšmę.

(131)

Kitos tiesioginės išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, susijusia su Sąjungos pramone (žr. 57 ir 109–111 konstatuojamąsias dalis).

(132)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(133)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad gamintojai / eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, naudojo turimus faktus. Todėl Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį, remdamasi pareiškėjo prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis.

(134)

PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti Komisija naudojo dviejų Tailando gamintojų peržiūros tiriamojo laikotarpio finansinius duomenis, kaip nustatyta 107 konstatuojamojoje dalyje.

(135)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(136)

NPVVJD gali būti gaminamos iš suvirintų arba besiūlių vamzdžių. Besiūlių jungiamųjų detalių normaliąją vertę Komisija nustatė taikydama besiūlių vamzdžių lyginamąjį dydį, o suvirintų jungiamųjų detalių normaliąją vertę – taikydama suvirintų vamzdžių lyginamąjį dydį. Komisija taip pat nustatė visų jungiamųjų detalių normaliąją vertę, kaip lyginamąjį dydį naudodama vidutinę svertinę suvirintų ir besiūlių vamzdžių importo į Tailandą kainą. Visais trimis atvejais buvo taikoma ta pati metodika, paaiškinta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, o vienintelis skirtumas buvo neiškraipyta pagrindinio gamybos veiksnio vertė.

(137)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio panaudojimą gaminant NPVVJD.

(138)

Išlaidos, kurių reikšmė vertinant gamybos sąnaudas buvo nedidelė, kaip antai kitos žaliavos, pakavimo sąnaudos, komunalinės paslaugos ir vartojimo prekės, remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija buvo sugrupuotos ir išreikštos tiesioginių išlaidų procentine dalimi. Šios procentinės dalys buvo pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, kaip nustatyta 137 konstatuojamojoje dalyje.

(139)

Remiantis ta pačia informacija buvo nustatytos ir kitos tiesioginės išlaidos. Remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, jų bendrų tiesioginių sąnaudų procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms tiesioginėms sąnaudoms.

(140)

Tuomet prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(141)

Normalioji vertė, apskaičiuota kaip aprašyta 137–140 konstatuojamosiose dalyse, buvo sumažinta atimant neiškraipytą šalutinio produkto vertę.

(142)

Pagal tai Komisija apskaičiavo produkto rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(143)

Kadangi Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, viso NPVVJD importo eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Eurostato CIF duomenimis, pakoreguotais pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, atėmus jūrų frachto, draudimo ir vidaus vežimo išlaidas. Vidutinės Kinijos jūrų frachto ir draudimo išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija (74). Vidaus vežimo išlaidos Kinijoje buvo apskaičiuotos remiantis tyrimo „Doing Business“ (75) šalies ataskaita dėl Kinijos.

(144)

Komisija neturi informacijos apie produktų asortimentą, nes eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, o Eurostato duomenys apima visas NPVVJD, neišskiriant jų rūšių. Todėl Komisija taip pat naudojo prašyme nurodytas besiūlių ir suvirintų jungiamųjų detalių eksporto kainas, pakoreguotas pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis tuo pačiu pagrindu kaip ir Eurostato nustatyta CIF kaina.

(145)

Komisija palygino Eurostato pirmiau nustatytą vidutinę eksporto kainą pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis su visų jungiamųjų detalių normaliąja verte. Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo didesnis nei 100 %.

(146)

Komisija taip pat palygino besiūlių ir suvirintų jungiamųjų detalių eksporto kainas su besiūlių ir suvirintų jungiamųjų detalių normaliosiomis vertėmis, remdamasi prašymu atlikti peržiūrą ir pakoregavusi jas pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Tuo remiantis suvirintų jungiamųjų detalių dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, siekia 63,3 %, o besiūlių jungiamųjų detalių – daugiau kaip 100 %. Šis skaičiavimas yra konservatyvus, nes Komisija naudojo didžiausias prašyme nurodytas eksporto kainas.

(147)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(148)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(149)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus nustatė remdamasi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija (76), pagal kurią buvo apskaičiuota, kad KLR pagaminama 119 000 tonų produktų per metus, o gamybos pajėgumai siekia ne mažiau kaip 170 000 tonų per metus. Todėl apskaičiuota, kad KLR nepanaudoti pajėgumai siekia 51 000 tonų. Šie pajėgumai beveik keturis kartus viršija bendrą ES suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(150)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti į Sąjungą eksportuotinoms NPVVJD gaminti, todėl labai tikėtina, kad eksportas dempingo kainomis padidėtų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(151)

Siekdama nustatyti Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija pirmiausia palygino Kinijos eksporto į Sąjungą kainas su eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainomis.

(152)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, siekdama palyginti Kinijos eksporto į Sąjungą kainas su eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainomis ir su vidutine Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kaina, Komisija naudojo PPA pateikiamus pakategorės SS 7307 23 (nerūdijančiojo plieno sandūriniu būdu privirinamos jungiamosios detalės) Kinijos eksporto į Sąjungą statistikos duomenis (77), renkamus FOB lygmeniu. Vidutinė Kinijos eksporto į Sąjungą kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 12 % didesnė už eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas. Pridėjus vidutines jūrų frachto ir draudimo išlaidas iš Kinijos į Sąjungą remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija (78) ir taip pakoregavus šią kainą atsižvelgiant į CIF kainą Sąjungos pasienyje, nustatyta, kad vidutinė Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 15,9 % mažesnė už vidutines Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainas. Todėl netaikant muitų Kinijos eksportuotojai galėtų eksportuoti į Sąjungą didesnėmis kainomis nei į kitų trečiųjų šalių rinkas, kurios vis tiek būtų mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, todėl labai tikėtina, kad leidus nebetaikyti priemonių eksportas dempingo kainomis padidėtų.

(153)

Sąjungos rinka taip pat yra patraukli dėl savo dydžio, nes jos bendras suvartojimas siekia 12 819 tonų.

(154)

Nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos rinkos dalis vis dar siekė 5,6 % (žr. 48 konstatuojamąją dalį). Tai dar vienas požymis, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Be to, kaip paaiškinta 6 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad šių priemonių vengiama surinkimo operacijas vykdant Malaizijoje. Iš šios vengimo veiklos matyti, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai yra suinteresuoti patekti į Sąjungos rinką be apribojimų, taigi Sąjungos rinka yra patraukli eksportui iš Kinijos.

(155)

Atsižvelgdama į savo išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta 147 konstatuojamojoje dalyje, ir tikėtinos eksporto raidos, jei priemonės nebebūtų taikomos, kaip paaiškinta 149–154 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importui iš KLR taikomų antidempingo priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi.

(156)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš Taivano, tik mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.). Remiantis COMEXT statistiniais duomenimis (Eurostatas), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu NPVVJD importas iš Taivano sudarė 203 tonas, palyginti su 1 102 tonomis pradinio tyrimo laikotarpiu. NPVVJD importo iš Taivano dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 1,6 % Sąjungos rinkos, palyginti su 7,8 % rinkos dalimi pradiniu tiriamuoju laikotarpiu.

(157)

Atliekant peržiūrą bendradarbiavo tik viena Taivano bendrovė („Ta Chen“ (79)), kuri pateikė išsamius antidempingo klausimyno atsakymus. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „Ta Chen“ parduotas produktų kiekis sudarė 91 % iš Taivano į Sąjungą importuotų NPVVJD.

(158)

Kadangi peržiūrimasis produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje, bendrovės „Ta Chen“ normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, prie atitinkamų rūšių produktų gamybos sąnaudų pridėjus patirtas PBA išlaidas ir pagrįstą pelną.

(159)

PBA išlaidų ir pelno suma buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą remiantis bendrovės tos pačios bendrosios kategorijos produktų pardavimu vidaus rinkoje.

(160)

Atskleidus faktus bendrovė „Ta Chen“ tvirtino, kad PBA išlaidų ir pelno procentinės dalys, naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti, t. y. bendrovės tos pačios bendrosios kategorijos produktų pardavimu vidaus rinkoje grindžiamos procentinės dalys, nebuvo tipiškos. Bendrovė teigė, kad šis pardavimas nebuvo tipiškas apimties atžvilgiu, jis buvo susijęs su ne tik peržiūrimuoju produktu, bet ir daug kitų skirtingų produktų, ir apėmė metalo laužo pardavimą. Bendrovė teigė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę reikėtų naudoti peržiūrimojo produkto PBA išlaidas ir pelną, susijusius su eksportu į trečiąsias šalis.

(161)

Reikėtų pažymėti, kad vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, galėtų naudoti su pardavimu eksportui susijusias PBA išlaidas ir pelną, būtų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktas. Tačiau pagal šį straipsnį reikalaujama naudojamą pelno dydį palyginti su pelno, kurį „paprastai gauna kiti eksportuotojai arba gamintojai parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus kilmės šalies vidaus rinkoje“, lyginamuoju dydžiu. Kadangi kiti Taivano gamintojai nebendradarbiavo, Komisija šiuo klausimu nesurinko patikimų duomenų, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš bendrovės „Ta Chen“ buvo surinkta pakankamai duomenų normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą.

(162)

Be to, reikėtų pabrėžti, kad vidaus apyvarta, kuria buvo remtasi atliekant skaičiavimus, pagal apimtį buvo tipiška (daugiau nei 25 % viso bendrovės nepriklausomo pardavimo apyvartos), daugiausia buvo susijusi su nerūdijančiojo plieno produktais, o metalo laužo pardavimas sudarė tik nedidelę šios apyvartos dalį (80). Galiausiai, pritarimas šiam tvirtinimui neturėtų poveikio išvadoms dėl dempingo tęsimosi.

(163)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(164)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas produktą eksportui į Sąjungą parduodavo tiesiogiai Sąjungoje įsikūrusiems nepriklausomiems pirkėjams.

(165)

Todėl eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo nustatyta remiantis už eksportuojančios šalies eksportui parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(166)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos EXW sąlygomis.

(167)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(168)

Tuo remiantis koreguota atsižvelgiant į vežimo, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas, nuolaidas ir komisinius, jei buvo įrodyta, kad jie turėjo poveikio kainų palyginamumui. Bendros korekcijos buvo grindžiamos bendrovės „Ta Chen“ nurodytomis ir vietoje patikrintomis faktinėmis vertėmis. Tai yra bendrovės pateikti atitinkamų sąnaudų duomenys, kurie buvo atskleisti kartu su konkrečia informacija.

(169)

Pažymima, kad atlikdama skaičiavimus Komisija atmetė bendrovės „Ta Chen“ prašymą atlikti korekciją atsižvelgiant į valiutos konvertavimą. Ši bendrovė prašė, kad Komisija naudotų mokėjimo dienos valiutų kursą, o ne sąskaitos faktūros surašymo dienos valiutų kursą. Pagrindiniame reglamente nurodyta, kad paprastai valiutų kursas nustatomas pagal sąskaitos faktūros surašymo datą, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis galima naudoti ankstesnę datą (pvz., sutarties datą). Tačiau pagal pagrindinį reglamentą nėra teisinio pagrindo naudoti vėlesnę nei sąskaitos faktūros surašymo datą.

(170)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, kiekvienos rūšies NPVVJD vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina.

(171)

Tuo remiantis nustatyta, kad vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 39,67 %.

(172)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jeigu priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: eksportas dempingo kaina į trečiąsias šalis, Taivano gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(173)

Komisija apskaičiavo bendrovės „Ta Chen“ pardavimo į tris pagrindines trečiąsias bendrovės eksporto rinkas, t. y. Australiją, Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas, dempingo skirtumus.

(174)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota, kaip paaiškinta 158 ir 159 konstatuojamosiose dalyse.

(175)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas produktus eksportui į Australiją ir Kanadą parduodavo tiesiogiai šiose šalyse įsikūrusiems nepriklausomiems pirkėjams. Todėl eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo nustatyta remiantis už eksportuojančios šalies eksportui parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(176)

Kadangi pardavimas eksportui į Jungtines Valstijas buvo vykdomas pasitelkiant susijusį importuotoją, šio skaičiavimo tikslais eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(177)

Komisija apskaičiuotą normaliąją vertę ir vidutines eksporto į trečiąsias šalis kainas palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(178)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(179)

Tuo remiantis koreguota atsižvelgiant į vežimo, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas, nuolaidas ir komisinius, jei buvo įrodyta, kad jie turėjo poveikio kainų palyginamumui.

(180)

Kalbant apie pardavimą į Jungtines Valstijas, buvo papildomai koreguojamos sąnaudos, patirtos nuo importo iki perpardavimo, ir gautas pelnas.

(181)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, kiekvienos rūšies NPVVJD vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina.

(182)

Tuo remiantis nustatyta, kad bendrovės „Ta Chen“ pardavimas pagrindinėms trečiųjų šalių rinkoms buvo vykdomas dempingo kaina.

(183)

Kadangi nagrinėjant Taivano gamybą ir pajėgumus Taivano gamintojai bendradarbiavo labai nedaug, Taivano gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai buvo nustatyti remiantis turimais faktais ir visų pirma pareiškėjo ir vienintelio bendradarbiaujančio Taivano gamintojo pateikta informacija.

(184)

Remiantis šia informacija nustatyta, kad Taivane yra bent 9 NPVVJD gamintojai, kurių bendri gamybos pajėgumai viršija 22 000 tonų, o apskaičiuoti nepanaudoti pajėgumai – 13 000 tonų, ir tai viršija visą Sąjungos suvartojimą (81).

(185)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Taivano eksportuojantis gamintojas į savo pagrindines trečiąsias rinkas eksportavo 25–45 % mažesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutinėmis pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. Jos taip pat yra mažesnės, palyginti su Taivano eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą kainomis. Atsižvelgiant į šį kainų lygį, eksportas į Sąjungą eksportuojančioms bendrovėms gali būti daug labiau patrauklesnis nei eksportas į visas kitas šalis.

(186)

Sąjungos rinka taip pat yra patraukli dėl savo dydžio, nes jos bendras suvartojimas siekia 12 819 tonų.

(187)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Taivano į Sąjungos rinką ir toliau importuota dempingo kaina. Importo apimtis buvo daug mažesnė nei pradiniu tiriamuoju laikotarpiu, tačiau ji vis tiek buvo pakankama, kad būtų galima teisingai įvertinti būsimą kainodaros politiką, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(188)

Be to, atlikus eksporto į trečiąsias šalis analizę nustatyta, kad dempingas buvo vykdomas ir trečiųjų šalių rinkose.

(189)

Be to, Taivanas turi labai daug nepanaudotų pajėgumų, kurie viršija bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(190)

Galiausiai Sąjungos rinkos patrauklumas dėl dydžio ir kainų, kaip aprašyta pirmiau, rodo, jog yra tikimybė, kad Taivano eksportas ir nepanaudoti pajėgumai būtų (vėl) nukreipti į Sąjungą, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(191)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jeigu priemonių taikymas nebūtų pratęstas, yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi.

(192)

Remiantis prašyme pateikta informacija, panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 14 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(193)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 9 867 tonos. Šis skaičius apskaičiuotas remiantis trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir pareiškėjo pateiktais makroekonominių rodiklių klausimyno atsakymais.

(194)

Kaip minėta 28–31 konstatuojamosiose dalyse, siekiant nustatyti žalos tęsimosi tikimybę Sąjungos pramonei, buvo atlikta atranka. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino apie 44–50 % viso apskaičiuoto panašaus produkto kiekio Sąjungoje.

(195)

Kadangi du iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų yra susiję, visi su mikroekonominiais rodikliais susiję duomenys turėjo būti indeksuojami, siekiant apsaugoti jų konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(196)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) pareiškėjo duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą, iš dalies sutikrintus pagal atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytą pardavimo apimtį, ir b) tiriamojo produkto importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Eurostato COMEXT duomenų bazėje.

(197)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(198)

Atlikus peržiūrą nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 13 %. 2020 m. COVID-19 protrūkis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos suvartojimui, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis sparčiai atsigavo.

(199)

Komisija importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį nustatė remdamasi Eurostato statistikos duomenimis, kaip tinkamai paaiškinta 185 konstatuojamojoje dalyje. Jo rinkos dalis nustatyta lyginant importą ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(200)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(201)

Importas iš Taivano neapima importo iš bendrovės, kuriai buvo nustatytas 0 % dempingo skirtumas, (bendrovė „King Lai“, žr. 79 išnašą).

(202)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis nesikeitė ir 2020 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji siekė apie 1 000 tonų. Tačiau nors importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis padidėjo, importas iš Taivano sumažėjo.

(203)

Vidutines importo kainas Komisija nustatė remdamasi Eurostato statistikos duomenimis ir patikrintais vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio Taivano gamintojo, kurio eksportas į Sąjungą nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė didžiąją dalį importo iš Taivano, klausimyno atsakymais. Dėl konfidencialumo priežasčių importo iš Taivano vertės ir suvestiniai nagrinėjamųjų šalių duomenys nurodyti intervalais.

(204)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(205)

Nagrinėjamųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %, o tai rodo didesnį bendrą kainų lygį, visų pirma peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(206)

Nė vienas Kinijos gamintojas nebendradarbiavo, o vienas Taivano eksportuojantis gamintojas bendradarbiavo.

(207)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija priverstinį kainų mažinimą nustatė palygindama a) vidutines svertines statistines importo iš KLR kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip paaiškinta 136 konstatuojamojoje dalyje, nustatytas remiantis CIF kaina ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į konvencinio muito normą, antidempingo muitą ir išlaidas po importo, ir b) trijų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(208)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Priverstinio kainų mažinimo nenustatyta.

(209)

Laikydamasi dempingo skaičiavimo metodo, kaip paaiškinta 137 konstatuojamojoje dalyje, kaip alternatyvą svertinėms vidutinėms statistinėms importo kainoms, kurias nustatant besiūlės ir suvirintos jungiamosios detalės vertinamos bendrai, Komisija taip pat naudojo prašyme nurodytas besiūlių ir suvirintų jungiamųjų detalių eksporto kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į CIF kainą Sąjungos pasienyje ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į konvencinio muito normą, antidempingo muitą ir išlaidas po importo, kad galėtų papildomai apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą, atskirdama šias dvi produktų grupes. Naudojant šias kainas ir jas palyginus su Sąjungos pramonės gaminamų atitinkamos kokybės ir formos produktų vidutine kaina, nustatyta, kad dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(210)

Komisija taip pat apskaičiavo priverstinį kainų mažinimą, kai netaikomas antidempingo muitas. Priverstinio kainų mažinimo skirtumai netaikant antidempingo muitų siekė atitinkamai 17,7 % ir 16,4 %.

(211)

Kaip minėta 150 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo (bendrovės „Ta Chen“) importas sudarė 91 % peržiūrimojo produkto importo iš Taivano. Todėl Komisija priverstinį kainų mažinimą dėl importo iš Taivano peržiūros tiriamuoju laikotarpiu įvertino lygindama: a) bendrovės „Ta Chen“ importuoto kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines CIF kainas Sąjungos pasienyje pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į išlaidas po importo, muitus ir antidempingo muitus (jeigu jie buvo taikomi), ir b) vidutines svertines trijų atrinktų Sąjungos gamintojų tų pačių rūšių produktų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(212)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos remiantis faktinėmis sąnaudomis ir atskaičius atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytas lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(213)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl importo iš Taivano Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos daugiau nei 60 %.

(214)

Komisija nustatė importo iš trečiųjų šalių apimtį ir kainas, taikydama tą pačią metodiką, kaip ir KLR ir Taivanui (žr. 4.3.1 skirsnį).

(215)

Importo iš trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(216)

Kalbant apie importą iš trečiųjų šalių, svarbus buvo importas iš Malaizijos ir Šveicarijos. Importas iš Malaizijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 45 %. Kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atlieka tyrimą dėl priemonių vengimo importuojant produktus iš Malaizijos.

(217)

Importas iš Šveicarijos, kuris atliekant pradinį tyrimą taip pat buvo svarbus, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %.

(218)

pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(219)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi pareiškėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir informacija, tinkamai sutikrintais su prašyme pateikta informacija ir atrinktų gamintojų klausimyno atsakymais bei Eurostato statistikos duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(220)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(221)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(222)

Dėl 184 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių, siekiant užtikrinti komercinės informacijos konfidencialumą, informaciją apie atrinktus Sąjungos gamintojus reikėjo pateikti intervalais. Pateikus tikslius duomenis bet kuris Sąjungos gamintojas galėtų apskaičiuoti tikslius kito gamintojo gamybos duomenis ir kiltų pavojus, kad kiti rinkos dalyviai, turintys rinkos duomenų, galėtų padaryti tą patį.

(223)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(224)

Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 13 %. 2018–2020 m. gamyba išliko stabili, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo dėl padidėjusio Sąjungos suvartojimo.

(225)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilūs ir siekė 18 000–19 000 tonų.

(226)

Vadinasi, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelis – apie 50 %. Komisija pastebėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimas padidėjo keturiais procentiniais punktais, o tai atitiko pastebėtą gamybos apimties padidėjimą.

(227)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(228)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis padidėjo 19 %. Šis padidėjimas buvo ypač žymus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kai Sąjungos pramonė padidino Sąjungos pardavimo apimtį 1 521 tona, t. y. 20 %, palyginti su 2020 m.

(229)

Sąjungos pramonė išlaikė savo bendrą Sąjungos rinkos dalį. 2019 m. staiga prarastą rinkos dalį pavyko atgauti kitais metais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis siekė 68,5 %.

(230)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 13 %, o Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis padidėjo 19 %. Todėl Sąjungos pramonės dalis išaugo tiek atsižvelgiant į rinkos dalį, tiek vertinant absoliučiais skaičiais.

(231)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų ir gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos

(232)

Nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki 2020 m. vieneto pardavimo kainos išliko stabilios. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl padidėjusio suvartojimo kainos padidėjo 7 %, palyginti su 2018 m. Tačiau šis kainų padidėjimas nevisiškai atspindėjo gamybos sąnaudų padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio jos padidėjo 8 %.

(233)

Sąjungos gamintojų užimtumo, našumo ir vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

(234)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius ir darbo našumas išliko nepakitę. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonėje dirbo apie 500 darbuotojų, o vieno darbuotojo pagamintas produkto kiekis siekė apie 18 tonų.

(235)

Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje padidėjo, tačiau kadangi darbo sąnaudos per ketverius metus padidėjo 11 %, tai nebuvo labai žymus padidėjimas.

(236)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(237)

Vertinant absoliučiais skaičiais, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės atsargų lygis buvo maždaug toks pat.

(238)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl padidėjusios gamybos atsargų kiekis, palyginti su gamyba, sumažėjo.

(239)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(240)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo panašus, kaip 2018 m., tačiau 2019 ir 2020 m. jis gerokai sumažėjo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelno lygis buvo žymus ir siekė 10–15 %.

(241)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, o pinigų srautas, gautas iš jos veiklos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, buvo 76 % didesnis nei 2018 m.

(242)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijos mažėjo. Kaip nurodyta skirsnyje, kuriame nagrinėjamas pajėgumų naudojimas, Sąjungos pramonei nereikia nedelsiant investuoti į naujus gamybos pajėgumus.

(243)

Investicijų grąža yra investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinė dalis, o jos tendencija atitinka pelningumo tendenciją.

(244)

Nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas nepranešė apie sunkumus, susijusius su pajėgumu padidinti kapitalą.

(245)

Kaip nustatyta 148 ir 180 konstatuojamosiose dalyse atitinkamai dėl KLR ir Taivano, yra aiškių įrodymų, kad abiejų nagrinėjamųjų šalių vykdomas dempingas tęstųsi. Be to, Komisija nustatė, kad Kinija vengia antidempingo priemonių perkraunant prekes Malaizijoje (82).

(246)

Vis dėlto iš pirmiau aprašytų rodiklių matyti, kad, nepaisant tolesnio dempingo, Sąjungos pramonei pavyko atsigauti po buvusių dempingo veiksmų.

(247)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(248)

Sąjungos pramonės eksporto nesusijusiems pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, ypač 2020 m., kai prasidėjo COVID-19 pandemija. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksporto rezultatai beveik pasiekė 2018 m. lygį.

(249)

Vidutinės eksporto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė. Eksporto rinkoje, kurioje dėl nuožmios konkurencijos taikomi selektyvumo principai, Sąjungos pramonė daugiau dėmesio skiria aukščiausios klasės rinkos segmentams.

(250)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo reikšminga ir dėl jo Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos toliau buvo priverstinai smarkiai mažinamos.

(251)

Tačiau dauguma žalos rodiklių, kaip antai gamyba, pardavimas, užimtumas, pelningumas ir grynųjų pinigų srautas, kito teigiama linkme ir (arba) buvo patenkinami. Todėl išnagrinėti rodikliai rodo, kad antidempingo priemonėmis buvo pasiektas jų tikslas pašalinti Sąjungos gamintojams daromą žalą.

(252)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo anksčiau patirtos žalos ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jai nebuvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(253)

Kadangi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo padaryta materialinė žala, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliko vertinimą siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad dėl importo dempingo kaina iš KLR ir Taivano daroma žala pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(254)

Šiuo atžvilgiu, Komisija išnagrinėjo gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus nagrinėjamosiose šalyse, Sąjungos rinkos patrauklumą ir galimą importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikį, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(255)

Kaip nurodyta 142–143 ir 172–173 konstatuojamosiose dalyse, nepanaudoti pajėgumai KLR ir Taivane yra dideli ir kartu yra penkis kartus didesni už metinį suvartojimą Sąjungoje. Be to, kaip nurodyta 144–147 ir 174–175 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka Kinijos ir Taivano gamintojams yra patraukli dėl jos kainų ir dydžio. Tuo remiantis yra didelė tikimybė, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui eksportas į Sąjungą padidėtų.

(256)

Komisija išnagrinėjo tikėtiną tokio importo padidėjimo poveikį, ištirdama tikėtiną jo kainų lygį, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrįstas rodiklis yra Kinijos importo kainų lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu netaikant antidempingo muito, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos rinkos dalis vis dar siekė 5,6 %. Tuo remdamasi ir kaip paaiškinta 199 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad KLR atveju peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, jeigu nebūtų buvęs nustatytas antidempingo muitas, būtų vykęs žymus priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas – iki 17,7 % arba 16,4 %, priklausomai nuo metodo. Todėl tikėtina, kad nenustačius priemonių priverstinio kainų mažinimo lygis būtų toks pat.

(257)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC tvirtino, kad žala dėl importo iš Kinijos nepasikartotų, nes Kinijos importo į Sąjungą rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik 5,6 %, o Sąjungos pramonės dalis sudarė apie 70 % rinkos. Bendrovė „Zhejiang Jndia“ taip pat nurodė, kad importas iš Kinijos nuo pradinio tiriamojo laikotarpio iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo (nuo 3 238 tonų iki 719 tonų).

(258)

Šis tvirtinimas buvo atmestas. Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos (žr. 252 konstatuojamąją dalį). Tačiau Komisijos išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės buvo grindžiama perspektyviniu vertinimu. Todėl ta išvada buvo grindžiama ne faktine importo apimtimi ar rinkos dalimis ir jų palyginimu su pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, o esamais KLR nepanaudotais pajėgumais, Sąjungos rinkos patrauklumu ir priverstiniu kainų mažinimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, jeigu iš Kinijos importuojamiems produktams nebūtų taikomas antidempingo muitas.

(259)

Kalbant apie Taivaną, bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis gamintojas, tačiau kadangi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šios šalies importas sudarė daugiau nei 90 % importo iš Taivano, Komisija priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą grindė patikrintomis tos šalies eksporto kainomis. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Taivano importuojamų produktų rinkos dalis buvo nedidelė – tik 1,6 % (o pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu dempingo kaina iš Taivano importuojamų produktų rinkos dalis siekė 7,8 %). Pirminiame tyrime pateiktame skunde ir prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjas nurodė dešimt Taivano eksportuojančių gamintojų. Dėl to priverstinio kainų mažinimo perspektyvinė analizė remiantis bendrovės „Ta Chen“ duomenimis tampa beprasmė, nes jos metu nebūtų buvusi atspindėta tikėtina daugumos Taivano eksportuojančių gamintojų, kurių nustačius priemones Sąjungos rinkoje nebeliko, kainodaros politika, nors prieš nustatant priemones jų importuojamų produktų dalis buvo didelė.

(260)

Be to, iš atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą gautų duomenų matyti, kad dauguma Taivano eksportuojančių gamintojų nepanaudotų pajėgumų buvo tie, kuriems taikomas didesnis kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas, ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje jų beveik nebuvo. Tai rodo, kad taikomos priemonės yra veiksmingos, kai siekiama neleisti, kad į Sąjungos rinką patektų dempingo kaina importuojami produktai. Be to, tai aiškiai parodo, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti šių priemonių, eksportas, kuriam dabar taikomas kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas, tikriausiai atsinaujintų.

(261)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės finansinė padėtis apskritai buvo patikima – daugumos žalos rodiklių tendencijos ir (arba) vertės buvo teigiamos. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad tuo laikotarpiu dėl taikomų antidempingo priemonių Sąjungos rinka buvo veiksmingai apsaugota nuo didelės apimties importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonė aiškiai galėjo tuo pasinaudoti. Tačiau jeigu priemonės nebūtų taikomos, kaip paaiškinta pirmiau, tikėtina, kad Kinijos ir Taivano gamintojai greitai padidintų savo rinkos dalį. Importas iš Kinijos ir Taivano darytų didelį kainų spaudimą Sąjungos pramonės pardavimo kainoms ir kartu padidėtų jo rinkos dalis, o tai pakenktų Sąjungos pramonei. Iš tiesų Sąjungos pramonė negalėtų atlaikyti Kinijos ir Taivano eksportuotojų daromo spaudimo kainoms, todėl Sąjungos pramonės ekonominė padėtis greitai pablogėtų ir dėl to būtų padaryta materialinė žala.

(262)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR ir Taivano žalingomis dempingo kainomis, o materialinė žala greičiausiai pasikartotų.

(263)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(264)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(265)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(266)

Kaip nurodyta 241 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonei materialinė žala nebedaroma. Tačiau, kaip nurodyta 249 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė negalėtų atlaikyti priemonių panaikinimo pasekmių, nes tikėtina, kad dėl to labai padidėtų importas dempingo kaina. Todėl panaikinus priemones kiltų pavojus ilgalaikiam pramonės finansiniam gyvybingumui. Todėl tolesnis priemonių taikymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(267)

Visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir naudotojams pranešta apie peržiūros inicijavimą. Tačiau nesusiję importuotojai ir naudotojai su Komisija nebendradarbiavo.

(268)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC nurodė 2022 m. rugpjūčio 23 d. asociacijos „Euranimi“ pateiktą informaciją. Asociacija „Euranimi“ atstovavo keliems importuotojams, o bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC pabrėžė, kad tokiu būdu importuotojai išreiškė savo nuomonę, nors tai ir buvo padaryta bendrai. Bendrovė „Zhejiang Jndia“ ir CCCMC pažymėjo, kad minėtose pastabose asociacija „Euranimi“ nepritarė, kad antidempingo priemonės būtų toliau taikomos, nes toliau taikant tariamai pernelyg dideles antidempingo muitų normas iš Kinijos importuojamoms NPVVJD būtų daromas neigiamas poveikis Europos galutinės grandies gamybos pramonės, kuri naudoja šiuos produktus, tarptautiniam konkurencingumui. Be to, asociacija „Euranimi“ teigė, kad toliau taikant priemones sumažėtų bendrovių veikla ir užimtumas, o nacionalinės mokesčių įstaigos surinktų mažiau pajamų.

(269)

Komisija pažymėjo, kad nebuvo pateikta įrodymų asociacijos „Euranimi“ tvirtinimams pagrįsti. Be to, kadangi nė vienas nesusijęs importuotojas ar naudotojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą ir nepateikė klausimyno atsakymų, asociacijos „Euranimi“ tvirtinimų dėl šių šalių pozicijos dėl priemonių ir priemonių poveikio jų konkurencinei padėčiai nebuvo galima palyginti su atitinkamais patikrintais konkrečios bendrovės verslo duomenimis. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(270)

Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis naudotojams ir (arba) importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

(271)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog tolesnis priemonių taikymas importuojamoms KLR ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms neatitiktų Sąjungos interesų.

(272)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi tikimybės, žalos pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų, tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms turėtų būti toliau taikomos antidempingo priemonės.

(273)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(274)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(275)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(276)

Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos antidempingo muito normos konkrečioms bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam KLR ir Taivano kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(277)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (83). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, įrodanti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(278)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Visoms šalims taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(279)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2018/1046 (84) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(280)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas pateikė teigiamą nuomonę,