(1)

2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose palankiai įvertintas pasirengimas kitos kartos Vyriausybinio palydovinio ryšio sukūrimui, glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms narėms, Komisijai ir Europos kosmoso agentūrai (EKA). Vyriausybinis palydovinis ryšys taip pat įvardytas kaip vienas iš elementų 2016 m. birželio mėn. Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje. Vyriausybiniu palydoviniu ryšiu siekiama prisidėti prie ES atsako į hibridines grėsmes ir remti ES jūrų saugumo strategiją ir ES Arkties politiką;

(2)

2019 m. kovo 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžta, kad Sąjunga turi labiau išplėtoti konkurencingą, saugią, integracinę ir etišką skaitmeninę ekonomiką, kurioje būtų užtikrintas pasaulinio lygio sujungiamumas;

(3)

2021 m. vasario 22 d. Komisijos komunikate „Civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų planas“ nurodoma, kad juo siekiama visiems Europoje suteikti prieigą prie didelės spartos ryšio ir užtikrinti atsparią junglumo sistemą, leisiančią Europai neprarasti ryšio, kad ir kas atsitiktų;

(4)

2022 m. kovo 21 d. Tarybos priimtame Saugumo ir gynybos strateginiame kelrodyje pripažįstama, kad Sąjungos ir jos valstybių narių kosmoso infrastruktūra prisideda prie atsparumo ir per ją teikiamos svarbios paslaugos, kurios pakeičia arba papildo telekomunikacijų antžeminę infrastruktūrą. Todėl jame raginama, kad Sąjunga dirbtų prie pasiūlymo dėl Sąjungos kosmoso technologijomis grindžiamos pasaulinės saugių ryšių sistemos;

(5)

vienas iš Sąjungos kosmoso programos, sudarytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/696 (2), komponentų yra GOVSATCOM, kurio tikslas – užtikrinti ilgalaikį patikimų, saugių, plėstinų ir ekonomiškai efektyvių palydovinio ryšio paslaugų prieinamumą GOVSATCOM naudotojams. Reglamente (ES) 2021/696 numatyta, kad pirmajame GOVSATCOM komponento etape (maždaug iki 2025 m.) bus sutelkiami esami pajėgumai ir jais dalijamasi per GOVSATCOM centrą.

Tomis sąlygomis Komisija turi pirkti GOVSATCOM pajėgumus iš valstybių narių, kurios turi nacionalinių sistemų ir kosmoso pajėgumų, taip pat iš komercinių palydovinių ryšių ar paslaugų teikėjų, atsižvelgdama į esminius Sąjungos saugumo interesus. Tuo pirmuoju etapu GOVSATCOM paslaugos turi būti diegiamos taikant laipsnišką požiūrį, atsižvelgiant į GOVSATCOM centro infrastruktūros pajėgumų masto didinimą. Tas požiūris taip pat grindžiamas prielaida, kad jei pirmajame etape atlikus išsamią būsimos pasiūlos ir paklausos analizę paaiškėtų, jog jo nepakanka kintančiai paklausai patenkinti, reikės pereiti prie antrojo etapo ir sukurti papildomą specialią kosmoso infrastruktūrą arba pajėgumus bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi, pavyzdžiui, su Sąjungos palydovų operatoriais;

(6)

2017 m. kovo 22 d. Tarybos Politinis ir saugumo komitetas patvirtino dokumentą „Aukšto lygio civilinių ir karinių naudotojų poreikis naudoti Vyriausybinį palydovinį ryšį (GOVSATCOM)“, kurį parengė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir su kuriuo buvo sujungti karinių naudotojų reikalavimai, nustatyti Europos gynybos agentūros 2013 m. patvirtintame bendrame personalo tiksle, ir Komisijos surinkti civilinių naudotojų poreikiai. Vėlesnės Komisijos analizės parodė, kad šiuo metu siūlomos Sąjungos palydovinio ryšio paslaugos, grindžiamos valstybių narių, turinčių nacionalines sistemas, pajėgumais ir privačiojo sektoriaus pajėgumais, negali patenkinti tam tikrų naujų valdžios sektoriaus paklausos poreikių, kurie vis dažniau reikalauja didesnio saugumo sprendimų, mažos delsos ir pasaulinės aprėpties. Tie poreikiai turėtų būti stebimi ir reguliariai iš naujo įvertinami;

(7)

pastarojo meto technikos pažanga sudarė sąlygas atsirasti negeostacionariosios orbitos (NGSO) ryšių konsteliacijoms ir palaipsniui teikti galimybes naudotis didelės spartos ir mažos delsos ryšio paslaugomis. Todėl esama galimybių kuriant ir įdiegiant papildomą infrastruktūrą patenkinti kintančius valdžios sektoriaus įgaliotųjų naudotojų poreikius, nes šiuo metu Sąjungoje esama Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje rezervuotų toms reikiamoms paslaugoms teikti būtinų dažnių. Jais nepasinaudojus, tie rezervuoti dažniai nustos galioti ir bus paskirti kitiems subjektams. Kadangi dažniai ir orbitinės pozicijos yra vis labiau trūkstamas išteklius, Komisija, vykdydama atvirą ir skaidrų procesą kartu su valstybėmis narėmis, turėtų pasinaudoti šia galimybe ir su dažnių rezervavimus teikiančiomis valstybėmis narėmis sudaryti specialius licencijavimo susitarimus dėl Vyriausybine infrastruktūra grindžiamų valdžios sektoriaus paslaugų teikimo. Privatusis sektorius yra atsakingas už teisių, susijusių su komercinių paslaugų teikimui reikalingų dažnių rezervavimais, įgijimą;

(8)

vis didėja Sąjungos Vyriausybinių subjektų poreikis saugaus ir patikimo kosmoso technologijomis grindžiamo palydovinio ryšio paslaugoms, visų pirma todėl, kad jos yra praktiškiausias sprendimas, tinkamas tais atvejais, kai nėra antžeminio ryšio sistemų arba kai to ryšio veikimas sutrikdomas arba jis yra nepatikimas. Įperkama ir ekonomiškai efektyvi prieiga prie palydovinio ryšio taip pat yra būtina vietovėse, kuriose nėra Žemės infrastruktūros, be kita ko, virš vandenynų, oro erdvėje, atokiose teritorijose ir tose vietovėse, kuriose Žemės infrastruktūrai gresia rimtas atjungimo pavojus arba kuriose ja negalima pasikliauti susidarius krizinėms situacijoms. Palydoviniu ryšiu galima padidinti bendrą ryšių tinklų atsparumą, pavyzdžiui, pasiūlant alternatyvą fizinių ar kibernetinių išpuolių prieš Žemės vietos infrastruktūrą, avarijų arba gaivalinių ar žmogaus sukeltų katastrofų atvejais;

(9)

Sąjunga turėtų užtikrinti, kad kintantys valdžios sektoriaus poreikiai ir reikalavimai būtų tenkinami taikant atsparaus, globalaus, saugaus, apsaugoto, nenutrūkstamo, garantuoto ir lankstaus palydovinio ryšio sprendimus, grindžiamus Sąjungos technologine ir pramonine baze, kad būtų didinamas valstybių narių ir Sąjungos institucijų veiklos atsparumas;

(10)

todėl svarbu sukurti naują programą, t. y. Sąjungos saugaus junglumo programą (toliau – Programa), kad būtų numatyta valdžios sektoriaus naudojimui skirta Sąjungos palydovinė daugiaorbitinė ryšių infrastruktūra, kartu integruojant ir papildant esamus ir būsimus nacionalinius bei Europos pajėgumus pagal GOVSATCOM komponentą ir toliau vystant Europos kvantinio ryšio infrastruktūros (EuroQCI) iniciatyvą bei laipsniškai ją integruojant į saugaus junglumo sistemą;

(11)

Programa turėtų atitikti naujus valdžios sektoriaus didesnio saugumo sprendimų, mažesnės delsos ir globalios aprėpties poreikius. Pagal ją turėtų būti užtikrinama nepertraukiama pasaulinio masto prieiga prie saugių, nepriklausomų, patikimų ir ekonomiškai efektyvių Vyriausybinių palydovinių ryšių paslaugų ir galimybė ilgą laiką ja naudotis, prisidedant prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumo ir apsaugos, informuotumo apie padėtį, išorės veiksmų ir krizių valdymo bei stiprinant taikomąsias programas, kurios yra nepaprastai svarbios Sąjungos bei valstybių narių ekonomikai, saugumui ir gynybai, naudojantis specialia Vyriausybine infrastruktūra, apimančia ir papildančia GOVSATCOM pajėgumus. Be to, pagal Programą prioritetas turėtų būti teikiamas valdžios sektoriaus paslaugų teikimui ir sudaroma galimybė Europos privačiajam sektoriui, atsižvelgiant į rinkos tyrimą, įskaitant konsultacijas su valdžios sektoriaus įgaliotaisiais naudotojais, teikti komercines paslaugas naudojantis komercine infrastruktūra;

(12)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/2481 (3) nustatyti įvairūs tikslai ir uždaviniai, kuriais siekiama skatinti atsparios, saugios, našios ir tvarios skaitmeninės infrastruktūros plėtojimą Sąjungoje, įskaitant Komisijos ir valstybių narių skaitmeninį tikslą - ne vėliau kaip 2030 m. užtikrinti gigabitinį junglumą visiems. Programa turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti junglumą visoje Sąjungoje ir visame pasaulyje, piliečiams ir įmonėms, suteikiant, be kita ko, prieigą prie įperkamo sparčiojo plačiajuosčio ryšio (bet tuo neapsiribojant), kuris gali padėti pašalinti ne ryšio zonas ir padidinti sanglaudą visoje Sąjungoje, įskaitant atokiausius jos regionus, kaimo, periferines, atokias ir izoliuotas vietoves bei salas. Palydovinės paslaugos šiuo metu negali pakeisti antžeminių tinklų veikimo, bet gali panaikinti skaitmeninę atskirtį ir net prisidėti, kai taikytina, prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 (4) bendrųjų tikslų;

(13)

todėl Programa turėtų apimti apibrėžimą, projektavimą, kūrimą, patvirtinimą ir susijusią diegimo veiklą, siekiant įrengti pirmųjų valdžios sektoriaus paslaugų teikimui reikalingą pradinę kosmoso ir antžeminę infrastruktūrą. Programoje taip pat turėtų būti numatyta laipsniško diegimo veikla, kuria būtų siekiama užbaigti kurti kosmoso ir antžeminę infrastruktūrą, reikalingą pažangioms valdžios sektoriaus paslaugoms teikti, kurios šiuo metu nėra prieinamos ir yra nepasiekiamos esamomis naujausiomis Europos palydovinio ryšio paslaugomis. Be to, Programa turėtų būti skatinama vystyti naudotojų terminalus, galinčius naudotis patobulintomis ryšio paslaugomis. Eksploatavimo veikla turėtų būti pradėta kuo greičiau, siekiant pradėti teikti pirmąsias valdžios sektoriaus paslaugas ne vėliau kaip 2024 m., kad kuo greičiau būtų patenkinti valdžios sektoriaus įgaliotųjų naudotojų poreikiai. Programoje taip pat turėtų būti numatyta veikla, kuria siekiama užbaigti kurti ir kosmoso, ir antžeminę infrastruktūrą, reikalingą visiškam operaciniam pajėgumui pasiekti ne vėliau kaip 2027 m. Eksploatavimo veikla turėtų apimti valdžios sektoriaus paslaugų teikimą, kosmoso ir antžeminės infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir nuolatinį tobulinimą ją įdiegus, taip pat naujos kartos valdžios sektoriaus paslaugų kūrimą;

(14)

2019 m. birželio mėn. valstybės narės pasirašė deklaraciją dėl Europos kvantinio ryšio infrastruktūros (EuroQCI) (toliau – Deklaracija), kuria jos sutarė bendradarbiauti su Komisija padedant EKA, kad būtų sukurta visą Sąjungą apimanti kvantinio ryšio infrastruktūra. Remiantis Deklaracija, EuroQCI tikslas – įdiegti saugią sertifikuotą ištisinio kvantinio ryšio infrastruktūrą, kurią naudojant būtų sudaromos sąlygos perduoti ir saugoti informaciją ir duomenis ir galėtų būti susieti ypatingos svarbos viešieji ryšių įrenginiai visoje Sąjungoje. Programa padės siekti Deklaracijos tikslų, sukuriant į Programos Vyriausybinę infrastruktūrą integruotą EuroQCI kosmoso ir antžeminę infrastruktūrą, taip pat sukuriant ir įdiegiant EuroQCI Žemės infrastruktūrą, kuri bus valstybių narių nuosavybė. Pagal Programą EuroQCI kosmoso, antžeminė ir Žemės infrastruktūra turėtų būti kuriama dviem pagrindiniais etapais: preliminariu patvirtinimo etapu, kuris gali apimti kelių skirtingų technologijų ir ryšio protokolų kūrimą bei patvirtinimą, ir visapusiško įdiegimo etapu, apimančiu tinkamus sprendimus, susijusius su tarppalydoviniu junglumu ir duomenų perdavimu tarp palydovų, antžeminės ir Žemės infrastruktūros;

(15)

viena iš pagrindinių EuroQCI funkcijų bus sudaryti sąlygas kvantiniam kriptografinių raktų paskirstymui (QKD). Iki šiol QKD technologija ir produktai nėra pakankamai brandūs, kad juos būtų galima naudoti ES įslaptintai informacijai (ESĮI) apsaugoti. Pagrindinius klausimus, susijusius su QKD saugumu, pvz., QKD protokolų standartizavimo, šalutinio kanalo analizės ir vertinimo metodikos klausimus, dar reikia išspręsti. Todėl Programa turėtų būti remiama EuroQCI ir turėtų būti sudarytos sąlygos į infrastruktūrą įtraukti patvirtintas kriptografines priemones, kai jos bus prieinamos;

(16)

siekiant apsaugoti ESĮI pakankamai saugiai, pirminiai kovos su kvantinės kompiuterijos keliamomis grėsmėmis sprendimai turėtų būti konvencinių sprendimų, postkvantinės kriptografijos ir galbūt QKD derinimas taikant hibridinius metodus. Todėl tokie metodai Programoje turėtų būti naudojami siekiant užtikrinti tiek pažangiausią kriptografiją, tiek raktų paskirstymą;

(17)

siekiant išplėsti Sąjungos palydovinio ryšio pajėgumus, Programos infrastruktūra turėtų būti grindžiama GOVSATCOM komponento tikslais sukurta infrastruktūra, ją integruoti ir papildyti. Visų pirma Programos antžeminė infrastruktūra turėtų būti grindžiama GOVSATCOM centrais, pagal naudotojų poreikius laipsniškai plečiamais naudojant kitus antžeminio segmento įrenginius, įskaitant valstybių narių, norinčių prisidėti papildomai, įrenginius, remiantis eksploataciniais ir saugumo reikalavimais;

(18)

Programa turėtų gerinti saugų junglumą strateginės svarbos geografinėse teritorijose, pavyzdžiui, Afrikoje ir Arktyje, taip pat Baltijos jūros, Juodosios jūros, Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno regionuose. Pagal Programą teikiamos paslaugos taip pat turėtų prisidėti prie geopolitinio atsparumo, jomis užtikrinant papildomą junglumą, atitinkantį politikos tikslus tuose regionuose ir 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Global Gateway“;

(19)

nedarant poveikio ryšių paslaugoms, Programos tikslais sukurtuose palydovuose galėtų būti įrengta posistemių, įskaitant naudinguosius krovinius, kurie galėtų leisti padidinti Sąjungos kosmoso programos komponentų pajėgumus ir paslaugas, taip sudarant sąlygas plėtoti papildomas ne ryšių paslaugas, dėl kurių turi būti nuspręsta atitinkamos sudėties Programos komiteto posėdyje, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/696, ir tai turi būti įgyvendinta šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Deramai nustačius naudą Sąjungos kosmoso programos komponentams, atsižvelgiant į naudotojų poreikius ir biudžeto apribojimus, tuos posistemius būtų galima išplėtoti siekiant pasiūlyti alternatyvių padėties nustatymo, navigacijos ir laiko matavimo paslaugų, papildančių GALILEO, užtikrinti mažesnę delsą siunčiant pranešimus per Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), pasiūlyti kosmoso technologijomis grindžiamus kosmoso stebėjimo jutiklius ir padėti stiprinti esamus programos „Copernicus“ pajėgumus, visų pirma dėl ekstremaliųjų situacijų ir civilinės saugos paslaugų. Be to, tie posistemiai galėtų teikti ne ryšių paslaugas valstybėms narėms su sąlyga, kad tai neturės poveikio Programos saugumui ir biudžetui;

(20)

atsižvelgiant į antžeminės Vyriausybinės infrastruktūros svarbą Programai ir jos poveikį Programos saugumui, tokios infrastruktūros vietą turėtų nustatyti Komisija, laikydamasi bendrųjų saugumo reikalavimų ir atlikus atvirą bei skaidrų procesą, kad būtų užtikrintas subalansuotas paskirstymas tarp valstybių narių. Diegiant Programos antžeminę Vyriausybinę infrastruktūrą, kurioje taip pat integruojama pagal GOVSATCOM komponentą sukurta infrastruktūra, galėtų dalyvauti Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra (toliau – Agentūra) arba, kai tinkama ir jos kompetencijos srityje, EKA;

(21)

siekiant užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą ir valdžios sektoriaus paslaugų saugumą ir vientisumą labai svarbu, kad Programos kosmoso įrenginiai būtų paleidžiami iš Sąjungos teritorijos. Išimtinėmis, deramai pagrįstomis aplinkybėmis tokie paleidimai turėtų būti galimi iš trečiosios valstybės teritorijos. Be sunkiųjų ir vidutinių paleidimo įrenginių, maži ir labai maži paleidimo įrenginiai galėtų suteikti papildomo lankstumo, kad kosmoso įrenginius būtų galima įdiegti sparčiai;

(22)

svarbu, kad Sąjungai priklausytų visas materialusis ir nematerialusis turtas, susijęs su Vyriausybine infrastruktūra, kuriama pagal Programą, išskyrus EuroQCI Žemės infrastruktūrą, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, įskaitant jos 17 straipsnį. Nepaisant to, kad tas turtas priklauso Sąjungai, Sąjunga turėtų galėti, vadovaudamasi šiuo reglamentu ir, kai manoma, kad tai tikslinga, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, leisti juo naudotis trečiosioms šalims arba jį perleisti;

(23)

Sąjungos masto iniciatyvos, pavyzdžiui, saugaus junglumo iniciatyva, formuojamos plačiai dalyvaujant novatoriškoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), startuoliams ir didelėms įmonėms iš kosmoso sektoriaus pradinės ir galutinės grandies visoje Sąjungoje. Pastaraisiais metais kai kurie kosmoso sektoriaus subjektai metė iššūkį kosmoso sektoriui – visų pirma startuoliai ir MVĮ, kurie sukūrė novatoriškų, į rinką orientuotų kosmoso technologijų ir taikomųjų programų, kartais taikydami skirtingus verslo modelius. Siekiant užtikrinti Sąjungos kosmoso ekosistemos konkurencingumą, Programa turėtų būti skatinama, kad, visų pirma į rinką orientuotas naujas kosmoso technologijas ir taikomąsias programas kuriančios MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonės ir startuoliai kuo aktyviau naudotų novatoriškas ir perversmines technologijas, taip pat Europos kosmoso ekosistemos, įskaitant naująją kosmoso industriją, sukurtus naujus verslo modelius, įtraukiant visą kosmoso vertės grandinę, apimančią pradinės ir galutinės grandies segmentus;

(24)

labai svarbu skatinti privačiojo sektoriaus investicijas tinkamais viešaisiais pirkimais ir paslaugų sutarčių agregavimu, taip sumažinant netikrumą ir užtikrinant ilgalaikį viešojo sektoriaus poreikių paslaugų srityje matomumą ir nuspėjamumą. Siekiant užtikrinti Europos kosmoso pramonės konkurencingumą ateityje, pagal Programą taip pat turėtų būti prisidedama prie aukšto lygio įgūdžių plėtojimo su kosmosu susijusiose srityse ir remiama švietimo ir mokymo veikla, taip pat skatinamos lygios galimybės, lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas, kad būtų visapusiškai išnaudotas Sąjungos piliečių potencialas toje srityje;

(25)

vadovaujantis 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nustatytais tikslais, turėtų būti kuo labiau sumažintas Programos poveikis aplinkai. Nors iš pačių naudojamų kosmoso įrenginių šiltnamio efektą sukeliančios dujos neišmetamos, jų gamyba ir su jais susiję antžeminiai įrenginiai daro poveikį aplinkai. Turėtų būti patvirtintos priemonės tam poveikiui sušvelninti. Tuo tikslu į Programoje nurodytus viešuosius pirkimus turėtų būti įtraukti principai ir priemonės dėl tvarumo, pavyzdžiui, nuostatos, skirtos kuo labiau sumažinti ir kompensuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamų kuriant, statant ir diegiant infrastruktūrą, ir priemonės, skirtos užkirsti kelią šviesinei taršai, pavyzdžiui, poveikiui astronominiams stebėjimams iš antžeminių įrenginių;

(26)

atsižvelgiant į tai, kad orbitoje daugėja erdvėlaivių ir kosminių šiukšlių, naujoji Europos palydovų konsteliacija taip pat turėtų atitikti kosmoso tvarumo kriterijus ir būti vienu iš kosmoso eismo valdymo bei kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) gerosios praktikos pavyzdžių, kad būtų sumažintas susidarančių kosminių šiukšlių kiekis, užkirstas kelias gedimams ir susidūrimams orbitoje, taip pat numatytos tinkamos priemonės dėl erdvėlaivių gyvavimo ciklo pabaigos. Reaguojant į teisėtą susirūpinimą dėl kosmoso aplinkos apsaugos, kuris šiuo metu aptariamas tarptautiniuose forumuose, kaip antai Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komitete, itin svarbu, kad Sąjunga pademonstruotų pirmaujantį vaidmenį užtikrinant tvarumą kosminėje erdvėje. Pagal Programą sudaromomis sutartimis turėtų būti užtikrinta, kad diegiama technologija sudarytų galimybes tvarumo, taip pat efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo srityse taikyti aukščiausius įmanomus standartus;

(27)

valdžios sektoriaus paslaugų eksploataciniai reikalavimai turėtų būti grindžiami valdžios sektoriaus įgaliotųjų naudotojų poreikių vertinimu, kartu atsižvelgiant į dabartinės rinkos pasiūlos pajėgumus. Vertinant tuos reikalavimus, turėtų būti kuo labiau naudojamasi dabartiniais rinkos pajėgumais. Remiantis tais eksploataciniais reikalavimais, derinamais su bendraisiais saugumo reikalavimais ir kintančia valdžios sektoriaus paslaugų paklausa, turėtų būti parengtas valdžios sektoriaus paslaugų portfelis. Tame paslaugų portfelyje turėtų būti nustatytos pagrindinės teiktinos paslaugos. Jame taip pat turėtų būti nustatytos paslaugų, kuriomis papildomas pagal Reglamento (ES) 2021/696 sistemą nustatytas GOVSATCOM paslaugų portfelis, kategorijos. Komisija turėtų užtikrinti GOVSATCOM komponento ir Programos eksploatacinių ir saugumo reikalavimų tarpusavio nuoseklumą ir darną. Siekiant išlaikyti geriausią įmanomą paklausos ir teikiamų paslaugų suderinimą, valdžios sektoriaus paslaugų portfelis turėtų būti nustatytas 2023 m. ir jį turėtų būti galima reguliariai atnaujinti, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, remiantis tais eksploataciniais ir saugumo reikalavimais;

(28)

palydoviniai ryšiai yra ribotas išteklius, kurį riboja palydoviniai pajėgumai, dažnis ir geografinė aprėptis. Todėl, siekiant ekonominio efektyvumo ir išnaudoti masto ekonomiją, Programa turėtų būti optimizuojamas valdžios sektoriaus paslaugų pasiūlos ir paklausos suderinimas ir vengiama perteklinių pajėgumų. Kadangi tiek paklausa, tiek potenciali pasiūla laikui bėgant keičiasi, Komisija turėtų stebėti poreikius, kad galėtų pakoreguoti valdžios sektoriaus paslaugų portfelį, kai tai tampa būtina;

(29)

valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT, taip pat Sąjungos agentūros ir organai turėtų galėti tapti Programos dalyvėmis, jei jie nuspręstų suteikti leidimą valdžios sektoriaus paslaugų naudotojams arba galimybę naudotis pajėgumais, stotimis ar objektais. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą, ar suteikti leidimą nacionaliniams valdžios sektoriaus paslaugų naudotojams, priima valstybės narės, jos neturėtų būti įpareigotos prisidėti prie Programos arba teikti prieglobą Programos infrastruktūrai;

(30)

kiekvienas Programos dalyvis turėtų paskirti kompetentingą saugaus junglumo instituciją, kuri stebėtų, ar naudotojai ir kiti Programoje kokį nors vaidmenį atliekantys nacionaliniai subjektai laikosi taikytinų taisyklių ir saugumo procedūrų, nustatytų bendruosiuose saugumo reikalavimuose. Programos dalyviai tokios institucijos funkcijas gali pavesti esamai institucijai;

(31)

šiame reglamente nustatomas visam Programos laikotarpiui skirtas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (5), 18 punkte;

(32)

Programos tikslai dera su kitų Sąjungos programų, visų pirma programos „Europos horizontas“, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (6) ir Tarybos sprendimu (ES) 2021/764 (7), Skaitmeninės Europos programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (8), Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (9), Europos infrastruktūros tinklų priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1153 (10), ir visų pirma Sąjungos kosmoso programos, tikslais ir juos papildo;

(33)

tam tikra programos „Europos horizontas“ veiksmų grupės „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ komponentų dalis bus skirta mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, susijusiai su saugaus junglumo sistemos kūrimu ir patvirtinimu, be kita ko, galimoms technologijoms, kurios būtų sukurtos plėtojant kosmoso ekosistemą, įskaitant naująją kosmoso industriją. Pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“ tam tikra „Globalios Europos“ lėšų dalis bus skirta veiklai, susijusiai su saugaus junglumo sistemos eksploatavimu ir paslaugų teikimu pasauliniu mastu, kuri leis tarptautiniams partneriams pasiūlyti įvairių paslaugų. Tam tikra Sąjungos kosmoso programos GOVSATCOM komponento dalis bus skirta veiklai, susijusiai su GOVSATCOM centro, kuris bus saugaus junglumo sistemos antžeminės infrastruktūros dalis, kūrimu. Pagal šias programas skiriamas finansavimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis šių programų taisyklių;

(34)

dėl neišvengiamo Programos poveikio Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui, ją įgyvendinant taip pat siekiama tikslų ir laikomasi principų, kurių siekiama ir laikomasi įgyvendinant Europos gynybos fondą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/697 (11). Todėl dalis finansavimo iš Europos gynybos fondo turėtų būti skiriama pagal Programą vykdomai veiklai, visų pirma veiklai, susijusiai su jos infrastruktūros diegimu, finansuoti;

(35)

siekiant pasirūpinti, kad Programa būtų įgyvendinama sėkmingai, svarbu užtikrinti, kad būtų prieinami pakankami ištekliai. Valstybės narės turėtų turėti galimybę prisidėti savo technine kompetencija, praktine patirtimi ir pagalba, visų pirma saugos ir saugumo srityse, arba (kai tikslinga ir įmanoma) suteikdamos Programai galimybę naudotis jų teritorijoje esančiais duomenimis, informacija, paslaugomis ir infrastruktūra. Remiantis atitinkamais susitarimais, pagal Programą turėtų būti galima gauti papildomus finansinius įnašus arba nepiniginius įnašus iš trečiųjų šalių, įskaitant Sąjungos agentūras ir organus, valstybes nares, Programoje dalyvaujančias trečiąsias valstybes arba tarptautines organizacijas;

(36)

Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (12) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(37)

pagal Finansinio reglamento 191 straipsnio 3 dalį tos pačios išlaidos jokiomis aplinkybėmis negali būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto du kartus;

(38)

Komisija turėtų galėti, prireikus ir kiek tai būtina, naudotis tam tikrų išorės subjektų technine pagalba ta apimtimi, kuria išsaugomi Sąjungos saugumo interesai. Kiti Programos viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai, vykdydami jiems pagal šį reglamentą pavestas užduotis, taip pat turėtų galėti naudotis ta pačia technine pagalba;

(39)

pagal Programą sudarytos viešosios sutartys dėl pagal Programą finansuojamos veiklos turėtų atitikti Sąjungos taisykles. Todėl Sąjunga taip pat turėtų būti atsakinga už tikslų, kurių turi būti siekiama viešųjų pirkimų srityje, nustatymą;

(40)

Programa grindžiama sudėtingomis ir nuolat besikeičiančiomis technologijomis. Dėl priklausomumo nuo tokių technologijų sudarant viešąsias sutartis pagal Programą kyla netikrumas ir rizika – tiek, kiek tos sutartys yra susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Todėl be Finansiniame reglamente nustatytų taisyklių turi būti nustatytos ir konkrečios su viešosiomis sutartimis susijusios priemonės. Todėl turėtų būti numatyta galimybė nustatyti minimalų subrangos lygį. Pastaruoju atveju, kai įmanoma, pirmenybė turėtų būti teikiama startuoliams ir MVĮ, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas jų tarpvalstybiniam dalyvavimui;

(41)

norint pasiekti Programos tikslus, svarbu turėti galimybę, kai tinkama, naudotis kosmoso srityje veikiančių Sąjungos viešųjų ir privačiųjų subjektų teikiamais pajėgumais ir tarptautiniu lygmeniu bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis. Dėl tos priežasties reikia numatyti galimybę naudoti visas atitinkamas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Finansiniame reglamente numatytas priemones ir valdymo metodus, taip pat taikyti bendrų viešųjų pirkimų procedūras;

(42)

viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas yra tinkamiausia sistema siekiant užtikrinti, kad būtų galima siekti Programos tikslų. Juo turėtų būti sudarytos sąlygos remtis esama Sąjungos palydovinio ryšio technologine ir pramonine baze, įskaitant privačiuosius įrenginius, ir teikti patikimas bei novatoriškas valdžios sektoriaus paslaugas, o privatieji partneriai įgalinti papildyti Programos infrastruktūrą papildomais pajėgumais teikti komercines paslaugas rinkos sąlygomis, skiriant savo papildomų investicijų. Be to, tokia sistema turėtų būti optimizuotos diegimo ir veiklos išlaidos dalijantis Vyriausybinėms ir komercinėms infrastruktūroms bendrų komponentų kūrimo ir diegimo išlaidomis, taip pat veiklos išlaidomis sudarant sąlygas dideliam pajėgumų suabipusinimui. Ja taip pat turėtų būti skatinamos inovacijos Europos kosmoso ekosistemoje, įskaitant naująjį kosmosą, sudarant sąlygas viešiesiems ir privatiesiems partneriams dalytis mokslinių tyrimų ir plėtros rizika;

(43)

įgyvendinant Programą, koncesijos sutartys, prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo sutartys arba mišriosios sutartys turėtų būti sudaromos laikantis pagrindinių principų. Siekiant užtikrinti, kad rangovai prisiimtų atsakomybę už bet kokio įsipareigojimų neįvykdymo, už kurį jie yra atsakingi, pasekmes, tokiose sutartyse turėtų būti aiškiai nustatyta, kaip viešojo ir privačiojo sektorių partneriai dalijasi užduotis ir atsakomybę, be kita ko, aiškiai nustatyta, kaip tarp jų paskirstoma rizika. Sutartimis turėtų būti užtikrinama, kad rangovai negautų kompensacijos permokos už valdžios sektoriaus paslaugų teikimą, sudaromos sąlygos teikti komercines paslaugas, kurias turi nustatyti privatusis sektorius, ir tinkamai užtikrinama, kad valdžios sektoriaus įgaliotųjų naudotojų poreikiai būtų prioritetas. Sutartimis turėtų būti užtikrinama, kad teikiant paslaugas, kurioms naudojama komercinė infrastruktūra, būtų apsaugoti esminiai Sąjungos interesai ir Programos bendrieji ir konkretūs tikslai. Todėl svarbu, kad būtų nustatytos priemonės, skirtos užtikrinti, kad tie esminiai interesai ir tikslai būtų apsaugoti. Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė imtis būtinų priemonių paslaugų tęstinumui užtikrinti tuo atveju, kai rangovas negali įvykdyti savo įsipareigojimų.

Sutartyse turėtų būti numatytos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užkirstas kelias, inter alia, interesų konfliktams ir potencialiam konkurencijos iškraipymui, kylančiam iš komercinių paslaugų teikimo, nederamai diskriminacijai ar bet kokiems kitiems paslėptiems netiesioginiams pranašumams. Tokios apsaugos priemonės gali apimti valdžios sektoriaus ir komercinių paslaugų teikimo apskaitos atskyrimą, be kita ko, nuo vertikaliai integruoto operatoriaus struktūriškai ir teisiškai atskirto subjekto įsteigimą valdžios sektoriaus paslaugoms teikti, ir atvirą, sąžiningą, pagrįstą bei nediskriminacinę prieigą prie komercinėms paslaugoms teikti būtinos infrastruktūros. Todėl komercinės paslaugos turėtų būti prieinamos esamiems Žemės paslaugų teikėjams skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Sutartimis turėtų būti skatinamas startuolių ir MVĮ dalyvavimas visoje vertės grandinėje ir visose valstybėse narėse;

(44)

svarbus Programos tikslas – užtikrinti Sąjungos ir valstybių narių saugumą ir didinti itin svarbių technologijų ir vertės grandinių atsparumą, kartu išsaugant atvirą ekonomiką. Siekiant to tikslo konkrečiais atvejais reikia nustatyti tinkamumo ir dalyvavimo sąlygas, kad būtų užtikrinta Sąjungos operacinių sistemų integralumo, saugumo ir atsparumo apsauga. Tai neturėtų pakenkti konkurencingumo ir išlaidų efektyvumo būtinybei;

(45)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (14), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir (ES) 2017/1939 (16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(46)

siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, būtina reikalauti, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(47)

siekiant optimizuoti Programos veiksmingumą ir poveikį, reikėtų imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama saugaus junglumo sistemos architektūroje naudoti ir plėtoti atviruosius standartus, atvirojo kodo technologijas ir sąveikumą. Atviresnė tos sistemos koncepcija galėtų sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti geresnę sinergiją su kitais Sąjungos kosmoso programos komponentais arba nacionalinėmis paslaugomis ir taikomosiomis programomis, optimizuoti sąnaudas išvengiant tos pačios technologijos kūrimo dubliavimo, padidinti patikimumą, skatinti inovacijas ir padėti pasinaudoti plačios konkurencijos teikiamais privalumais;

(48)

patikimam Programos viešajam valdymui užtikrinti reikia aiškiai paskirstyti įvairių susijusių subjektų atsakomybę ir užduotis, kad būtų išvengta bereikalingo veiklos dubliavimo, sumažintas išlaidų viršijimas ir vėlavimai. Visi valdymo srities subjektai savo kompetencijos srityje ir paisydami savo atsakomybės turėtų remti Programos tikslų įgyvendinimą;

(49)

valstybės narės jau seniai vykdo veiklą kosmoso srityje. Jos turi šiai sričiai skirtas sistemas, infrastruktūrą ir nacionalines agentūras bei organus. Todėl jos gali svariai prisidėti prie Programos, ypač jos įgyvendinimo. Jos galėtų bendradarbiauti su Sąjunga, kad propaguotų Programos paslaugas bei taikomąsias programas ir užtikrintų atitinkamų nacionalinių iniciatyvų ir Programos tarpusavio darną. Komisija galėtų sutelkti valstybių narių turimas priemones, pasinaudoti jų teikiama pagalba ir, laikantis abipusiai sutartų sąlygų, ji galėtų valstybėms narėms pavesti su Programos įgyvendinimu susijusias užduotis. Kai aktualu, valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai derėtų su Programa ir ją papildytų. Be to, valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta jų teritorijoje esančios antžeminės infrastruktūros apsauga. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę užtikrinti, kad tinkamu lygmeniu būtų galima naudotis dažniais, kurių reikia Programai, ir jie būtų tinkamai apsaugoti, siekiant sudaryti sąlygas visapusiškai išplėtoti ir įdiegti teikiamomis paslaugomis grindžiamas taikomąsias programas, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES (18). Programai suteikti dažniai neturėtų daryti finansinio poveikio Programai;

(50)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 17 straipsnį Komisijos, kaip Sąjungos bendrojo intereso propaguotojos, atsakomybė yra įgyvendinti Programą ir prisiimti bendrą atsakomybę bei skatinti Programos naudojimą. Siekiant optimizuoti įvairių suinteresuotųjų subjektų išteklius ir kompetenciją, Komisija turėtų turėti galimybę pagrįstomis aplinkybėmis tam tikras užduotis pavesti kitiems subjektams. Komisija turėtų nustatyti pagrindinius techninius ir eksploatacinius reikalavimus, būtinus sistemoms įgyvendinti ir paslaugų raidai užtikrinti. Ji turėtų tai daryti pasikonsultavusi su valstybių narių ekspertais, taip pat naudotojais ir kitais atitinkamais viešojo arba privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais. Galiausiai, vadovaujantis SESV 4 straipsnio 3 dalimi, dėl Sąjungos naudojimosi savo kompetencija neužkertamas kelias valstybėms narėms naudotis savo atitinkama kompetencija. Tačiau, siekiant tinkamai panaudoti Sąjungos lėšas, tikslinga, kad Komisija kuo geriau užtikrintų pagal Programą vykdomos veiklos nuoseklumą su valstybių narių veikla, nesukeldama bereikalingo pastangų dubliavimo;

(51)

Finansinio reglamento 154 straipsnyje nustatyta, kad, remdamasi ex ante vertinimo rezultatais, Komisija turi galėti pasikliauti asmenų ar subjektų, kuriems pavesta įgyvendinti Sąjungos lėšas, sistemomis ir procedūromis. Prireikus atitinkamame susitarime dėl įnašo turėtų būti apibrėžti konkretūs tų sistemų ir procedūrų koregavimai (priežiūros priemonės), taip pat esamoms sutartims taikoma tvarka;

(52)

atsižvelgiant į pasaulinę Programos aprėptį, jai būdingas stiprus tarptautinis aspektas. Tarptautiniai partneriai, jų Vyriausybės ir piliečiai gaus įvairių įgyvendinant Programą teikiamų paslaugų, o tai bus naudinga vykdant Sąjungos ir valstybių narių tarptautinį bendradarbiavimą su tais partneriais. Su Programa susijusiais klausimais Komisija galėtų savo kompetencijos srityje ir Sąjungos vardu koordinuoti veiklą tarptautiniu mastu;

(53)

remiantis Agentūros pastaraisiais metais sukaupta ekspertine patirtimi valdymo, eksploatavimo ir paslaugų teikimo srityse, susijusiose su Sąjungos kosmoso programos GALILEO ir EGNOS komponentais, ji yra tinkamiausia įstaiga, prižiūrint Komisijai, vykdyti užduotis, susijusias su Vyriausybinės infrastruktūros eksploatavimu ir valdžios sektoriaus paslaugų teikimu. Todėl ji turėtų toliau tuo tikslu vystyti atitinkamus pajėgumus. Tuomet Agentūrai turėtų būti pavesta teikti valdžios sektoriaus paslaugas ir jai turėtų būti galima pavesti visą Vyriausybinės infrastruktūros eksploatacijos valdymą arba jo dalį;

(54)

kiek tai susiję su saugumu, ir atsižvelgiant į Agentūros patirtį šioje srityje, jos saugumo akreditavimo valdyba turėtų būti atsakinga už valdžios sektoriaus paslaugų ir infrastruktūros saugumo akreditavimo užtikrinimą. Be to, atsižvelgiant į Agentūros operacinę parengtį, visų pirma susijusią su pakankamais žmogiškųjų išteklių lygiais, Agentūra turėtų vykdyti jai Komisijos pavestas užduotis. Kai įmanoma, Agentūra turėtų pasinaudoti savo ekspertinėmis žiniomis, pavyzdžiui, vykdydama Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (EGNSS) veiklą. Agentūrai pavedant užduotis, turėtų būti užtikrinami pakankami žmogiškieji, administraciniai ir finansiniai ištekliai, kad Agentūra galėtų visapusiškai vykdyti savo užduotis ir misijas;

(55)

siekiant užtikrinti Vyriausybinės infrastruktūros veikimą ir palengvinti valdžios sektoriaus paslaugų teikimą, Agentūrai turėtų būti leidžiama sudarant susitarimus dėl įnašo pavesti konkrečią veiklą kitiems subjektams atitinkamose jų kompetencijos srityse, laikantis Finansiniame reglamente nustatytų Komisijai taikomų netiesioginio valdymo sąlygų;

(56)

EKA yra tarptautinė organizacija, turinti daug ekspertinių žinių kosmoso, įskaitant palydovinį ryšį, srityje, todėl ji yra svarbi įvairių Sąjungos kosmoso politikos aspektų įgyvendinimo partnerė. Tuo atžvilgiu EKA turėtų turėti galimybę teikti Komisijai ekspertines žinias, be kita ko, rengiant Programos specifikacijas ir įgyvendinant jos techninius aspektus. Tuo tikslu EKA turėtų būti pavesta vykdyti Programos plėtojimo ir patvirtinimo veiklos priežiūrą ir teikti paramą vertinant sutartis, sudarytas įgyvendinant Programą;

(57)

atsižvelgiant į su kosmosu susijusios veiklos svarbą Sąjungos ekonomikai ir Sąjungos piliečių gyvenimui, vienas iš pagrindinių Programos prioritetų turėtų būti aukšto saugumo lygio užtikrinimas ir išlaikymas, visų pirma siekiant apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių interesus, įskaitant su įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija susijusius interesus;

(58)

atsižvelgiant į konkrečias EIVT ekspertines žinias ir jos nuolatinius ryšius su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, EIVT turėtų galėti padėti Komisijai vykdyti tam tikras su Programos saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje, laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES (19);

(59)

nedarant poveikio išimtinei valstybių narių atsakomybei nacionalinio saugumo srityje, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, ir valstybių narių teisei ginti savo esminius saugumo interesus pagal SESV 346 straipsnį, siekiant užtikrinti sklandų Programos įgyvendinimą turėtų būti nustatytas specialus saugumo valdymas. Tas valdymas turėtų būti grindžiamas trimis pagrindiniais principais. Pirma, privalu užtikrinti, kad būtų kuo labiau atsižvelgiama į didelę išskirtinę valstybių narių patirtį saugumo srityje. Antra, siekiant išvengti interesų konfliktų ir bet kokių saugumo taisyklių taikymo trūkumų, veiklos funkcijos turėtų būti atskirtos nuo saugumo akreditavimo funkcijų. Trečia, už visos Programos infrastruktūros arba jos dalies valdymą atsakingas subjektas taip pat yra tinkamiausias subjektas valdyti jam pavestų užduočių saugumą. Programos saugumas būtų grindžiamas patirtimi, įgyta pastaraisiais metais įgyvendinant Sąjungos kosmoso programą. Patikimam saugumo valdymui užtikrinti taip pat reikia tinkamai paskirstyti įvairių subjektų funkcijas. Kadangi už Programą yra atsakinga Komisija, nedarydama poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, ji, kartu su valstybėmis narėmis, turėtų nustatyti Programai taikomus bendruosius saugumo reikalavimus. Visų pirma įslaptintos informacijos srityje nustatant Programos saugumo valdymą turėtų būtų atsižvelgta į Tarybos ir valstybių narių atitinkamus vaidmenis ir kompetencijos sritis vertinant ir tvirtinant ESĮI apsaugai skirtas šifravimo priemones;

(60)

užtikrinant paslaugų tęstinumą ir sistemos operacijas, yra labai svarbios Programos antžeminės ir kosmoso infrastruktūros kibernetinio saugumo ir fizinio saugumo priemonės, taip pat jos fizinis pertekliškumas. Todėl nustatant bendruosius saugumo reikalavimus reikėtų tinkamai atsižvelgti į poreikį apsaugoti sistemą ir jos paslaugas nuo kibernetinių išpuolių ir grėsmių palydovams, be kita ko, naudojantis naujomis technologijomis ir remiant reagavimą į tokius kibernetinius išpuolius bei atsigavimą po jų;

(61)

kai tinkama, atlikusi rizikos ir grėsmių analizę, Komisija turėtų nustatyti saugumo stebėsenos struktūrą. Ta saugumo stebėsenos struktūra turėtų būti subjektas, vykdantis nurodymus, parengtus pagal Tarybos sprendimo (BUSP) 2021/698 (20) taikymo sritį;

(62)

nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis, kiekvienas savo atitinkamoje kompetencijos srityje, turėtų užtikrinti Programos saugumą pagal šį reglamentą ir, kai aktualu, pagal Sprendimą (BUSP) 2021/698;

(63)

pagal Programą teikiamomis valdžios sektoriaus paslaugomis naudosis Sąjungos valdžios sektoriaus subjektai, vykdydami saugumo, gynybos ir saugos požiūriu kritines misijas bei operacijas, taip pat saugodami ypatingos svarbos infrastruktūrą. Todėl tokioms paslaugoms ir infrastruktūrai turėtų būti taikomas saugumo akreditavimas;

(64)

būtina, kad saugumo akreditavimo veikla būtų vykdoma remiantis kolektyvine atsakomybe už Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą, stengiantis pasiekti bendrą sutarimą ir įtraukiant visus, kuriems saugumo klausimas yra svarbus, ir kad būtų įdiegta nuolatinė rizikos stebėsenos procedūra. Taip pat būtina, kad techninio saugumo akreditavimo veiklą vykdytų specialistai, turintys tinkamą kvalifikaciją sudėtingų sistemų akreditavimo srityje ir atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą;

(65)

pagal ES sutarties 17 straipsnį Komisija yra atsakinga už programų, kurios pagal Finansiniame reglamente nustatytas taisykles, taikant netiesioginį valdymą, gali būti perdeleguojamos trečiosioms šalims, valdymą. Tomis aplinkybėmis būtina, jog Komisija užtikrintų, kad užduotimis, kurias, taikant netiesioginį valdymą, atlieka trečiosios šalys įgyvendindamos Programą, nebūtų kenkiama Programos saugumui, visų pirma kiek tai susiję su įslaptintos informacijos kontrole. Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kad tais atvejais, kai Komisija paveda EKA vykdyti užduotis pagal Programą, atitinkamais susitarimais dėl įnašo turi būti užtikrinama, kad EKA surinkta įslaptinta informacija būtų laikoma ESĮI pagal Tarybos sprendimą 2013/488/ES (21) ir Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 (22) ir parengta vadovaujant Komisijai;

(66)

Programos valdžios sektoriaus paslaugomis Sąjungos ir valstybių narių subjektai galėtų naudotis vykdydami saugumo ir saugos požiūriu kritines misijas ir operacijas. Todėl, siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių esminius saugumo interesus, reikia imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas būtinas nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių (trečiųjų valstybių ir trečiųjų valstybių subjektų) lygis, apimant visus Programos elementus. Tokios priemonės galėtų apimti kosmoso ir antžemines technologijas komponentų, posistemių ar sistemų lygmenimis, gamybos pramonės sektorius, kosmoso sistemų savininkus bei operatorius ir antžeminių sistemų komponentų fizinę vietą;

(67)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, stojančiosioms valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms, taip pat Europos kaimynystės politikos šalims ir kitoms trečiosioms valstybėms gali būti leidžiama dalyvauti Programoje tik pagal susitarimą, kuris turi būti sudarytas pagal SESV 218 straipsnį;

(68)

pagal Tarybos sprendimą (ES) 2021/1764 (23) užjūrio šalyse ar teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai laikomi atitinkančiais reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusi atitinkama užjūrio šalis ar teritorija;

(69)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (24) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis. Atliekant Programos vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos kosmoso programos vertinimo, susijusio su GOVSATCOM komponentu, atlikto pagal Reglamentą (ES) 2021/696, išvadas;

(70)

siekiant užtikrinti nuolatinį rodiklių, skirtų Programos veiklos pažangos ataskaitai pateikti, taip pat Programos stebėsenos ir vertinimo sistemų tinkamumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai iš dalies pakeisti šio reglamento priedą, kiek tai susiję su rodikliais, papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo ir papildyti šį reglamentą patikslinant Programos kosmoso įrenginių duomenų bazės charakteristikas, taip pat jos tvarkymo ir atnaujinimo metodiką bei procesus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(71)

vadovaujantis patikimo viešojo valdymo interesais ir atsižvelgiant į Programos ir GOVSATCOM komponento sinergiją, pagal Reglamentą (ES) 2021/696 įsteigtas GOVSATCOM klausimų sudėtimi posėdžiaujantis Programos komitetas taip pat turėtų būti komitetu Programos tikslais. Klausimais, susijusiais su Programos saugumu, Programos komitetas turėtų posėdžiauti specialia saugumo klausimų sudėtimi;

(72)

kadangi siekiant patikimo viešojo valdymo reikia užtikrinti vienodą Programos valdymą, spartesnį sprendimų priėmimą ir vienodas galimybes gauti informaciją, subjektų, kuriems pavestos su šia Programa susijusios užduotys, atstovams galėtų būti leista stebėtojų teisėmis dalyvauti Programos komiteto, įsteigto taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (25), darbe. Dėl tų pačių priežasčių trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų, kurios yra sudariusios su Sąjunga tarptautinį susitarimą dėl Programos, atstovams galėtų būti leista dalyvauti Programos komiteto darbe, laikantis saugumo apribojimų ir tokiame susitarime nustatytų sąlygų. Subjektų, kuriems pavestos su Programa susijusios užduotys, trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai neturėtų turėti teisės dalyvauti Programos komiteto balsavimo procedūrose. Stebėtojų ir ad hoc dalyvių dalyvavimo sąlygos turėtų būti išdėstytos Programos komiteto darbo tvarkos taisyklėse;

(73)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su išsamių taisyklių dėl valdžios sektoriaus paslaugų teikimo nustatymu, valdžios sektoriaus paslaugų eksploatacinių reikalavimų patvirtinimu, valdžios sektoriaus paslaugų portfelio sudarymu, sprendimų dėl įnašų, susijusių su susitarimais dėl įnašo ir darbo programų priėmimu, taip pat papildomų reikalavimų dėl trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų dalyvavimo Programoje nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(74)

Vyriausybine infrastruktūra grindžiamos valdžios sektoriaus paslaugos valdžios sektoriaus įgaliotiesiems naudotojams paprastai turėtų būti teikiamos nemokamai. Tačiau tų paslaugų teikimo pajėgumai yra riboti. Jei atlikusi analizę Komisija padarys išvadą, kad trūksta pajėgumų, jai turėtų būti leidžiama tinkamai pagrįstais atvejais, kai paklausa viršija prieigos pajėgumus, priimti kainodaros politiką, kuri būtų tų išsamių taisyklių dėl paslaugų teikimo dalis, kad paslaugų pasiūla atitiktų paklausą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tokios kainodaros politikos priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(75)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su priemonių, reikalingų antžeminei Vyriausybinei infrastruktūrai priklausančių centrų vietos nustatymu, patvirtinimu. Parinkdama tokias vietas Komisija turėtų turėti galimybę atsižvelgti į eksploatacinius ir saugumo reikalavimus, taip pat į esamą infrastruktūrą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(76)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bendrųjų saugumo reikalavimų nustatymo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Valstybės narės turėtų turėti galimybę maksimaliai kontroliuoti Programos bendrųjų saugumo reikalavimų laikymąsi. Kai Komisija priima įgyvendinimo aktus Programos saugumo srityje, jai turėtų padėti specialia saugumo klausimų sudėtimi posėdžiaujantis Programos komitetas. Atsižvelgiant į opų saugumo klausimų pobūdį, Programos komiteto pirmininkas (-ė) turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau Programos komiteto narių. Tais atvejais, kai Programos komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomi Programos bendrieji saugumo reikalavimai, neturėtų priimti. Jei saugumo klausimų sudėtimi posėdžiaujančio Programos komiteto dalyvavimas yra numatytas kitais atvejais, toks dalyvavimas turėtų vykti laikantis Programos komiteto darbo tvarkos taisyklių;

(77)

Programa papildoma esama Sąjungos kosmoso programa, integruojant ir išplečiant pastarosios tikslus ir veiksmus, kad būtų sukurta saugi kosminio junglumo sistema Sąjungai. Į tai turėtų būti atsižvelgta atliekant Programos vertinimą;

(78)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo, kuriam reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(79)

Programa turėtų būti nustatyta penkerių metų laikotarpiui siekiant suderinti jos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (26) nustatytos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) trukme;

(80)

kad būtų sudarytos sąlygos kuo greičiau pradėti šio reglamento įgyvendinimą siekiant įgyvendinti jos tikslus, jis turėtų įsigalioti skubos tvarka,

(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/127 (2), be kita ko, nustatyti konkretūs iš baltymų hidrolizatų pagamintų kūdikių pradinio maitinimo mišinių ir kūdikių tolesnio maitinimo mišinių sudėties reikalavimai. Jame nustatyta, kad iš baltymų hidrolizatų pagaminti kūdikių pradinio maitinimo mišiniai ir kūdikių tolesnio maitinimo mišiniai turi atitikti baltymų kiekio, baltymų šaltinio ir baltymų apdorojimo reikalavimus, taip pat nepakeičiamų ir sąlygiškai nepakeičiamų aminorūgščių ir L-karnitino reikalavimus, nustatytus to reglamento I priedo 2.3 punkte ir II priedo 2.3 punkte;

(2)

kaip nurodyta Deleguotajame reglamente (ES) 2016/127, 2014 m. liepos 24 d. nuomonėje dėl kūdikių pradinio maitinimo mišinių ir kūdikių tolesnio maitinimo mišinių pagrindinės sudėties (3) Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) pažymėjo, kad kiekvieno konkretaus mišinio, kuriame yra baltymų hidrolizatų, sauga ir tinkamumas turi būti nustatyti atlikus klinikinį vertinimą tikslinėje populiacijoje. Iki šiol Tarnyba teigiamai įvertino du baltymų hidrolizatus, naudojamus kūdikių pradinio maitinimo mišiniuose ir kūdikių tolesnio maitinimo mišiniuose. Šių dviejų baltymų hidrolizatų sudėtis atitinka šiuo metu Deleguotajame reglamente (ES) 2016/127 nustatytus reikalavimus. Vis dėlto, Tarnybai atskirai įvertinus kiekvienos rūšies mišinių saugą ir tinkamumą, tie reikalavimai gali būti atnaujinti, kad būtų leidžiama teikti rinkai iš baltymų hidrolizatų pagamintus mišinius, kurių sudėtis skiriasi nuo jau teigiamai įvertintosios;

(3)

2019 m. vasario 6 d. Komisija gavo bendrovės „meyer.science GmbH“ prašymą bendrovių „HIPP-Werk Georg Hipp OHG“ ir „Arla Foods Ingredients“ vardu Tarnybai įvertinti iš baltymų hidrolizato pagamintų kūdikių pradinio maitinimo ir kūdikių tolesnio maitinimo mišinių, kurių sudėtis neatitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2016/127 I priedo 2.3 punkte ir II priedo 2.3 punkte nustatytų reikalavimų, saugą ir tinkamumą;

(4)

Komisijos prašymu Tarnyba 2022 m. kovo 9 d. pateikė mokslinę nuomonę dėl tų kūdikių pradinio maitinimo mišinių ir kūdikių tolesnio maitinimo mišinių maistinės saugos ir tinkamumo (4). Toje nuomonėje Tarnyba padarė išvadą, kad aptariamas baltymų hidrolizatas yra maistiniu požiūriu saugus ir tinkamas baltymų šaltinis kūdikių pradinio maitinimo ir kūdikių tolesnio maitinimo mišiniuose, jei mišiniuose, kuriuose jis naudojamas, yra ne mažiau kaip 0,45 g/100 kJ (1,9 g/100 kcal) baltymų ir jis atitinka kitus sudėties kriterijus, nustatytus Deleguotajame reglamente (ES) 2016/127, ir to reglamento III priedo A dalyje pateiktą aminorūgšties modelį;

(5)

atsižvelgiant į Tarnybos išvadas, tikslinga leisti pateikti rinkai kūdikių pradinio maitinimo ir kūdikių tolesnio maitinimo mišinius, pagamintus iš aptariamo baltymų hidrolizato. Todėl Deleguotajame reglamente (ES) 2016/127 nustatyti baltymų hidrolizatams taikomi reikalavimai turėtų būti atnaujinti ir pritaikyti, kad į juos taip pat būtų įtraukti reikalavimai dėl šio baltymų hidrolizato;

(6)

todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2016/127 I, II ir III priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)

Deleguotojo reglamento (ES) 2016/127 nuostatos dėl iš baltymų hidrolizatų pagamintų kūdikių pradinio maitinimo mišinių ir kūdikių tolesnio maitinimo mišinių taikomos nuo 2022 m. vasario 22 d. Kad kūdikių pradinio maitinimo mišinius ir kūdikių tolesnio maitinimo mišinius, pagamintus iš hidrolizuotų baltymų pagal šiame reglamente nustatytus reikalavimus, būtų galima pateikti rinkai nedelsiant, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

(1)

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 (2) teksto redakcijoje latvių kalba jo pavadinime ir 1 konstatuojamojoje dalyje yra klaidų, susijusių su taisyklėmis, taikomomis sausumos gyvūnus laikantiems ūkiams ir perykloms, 2 konstatuojamojoje dalyje – susijusių su peryklų patvirtinimu, 11 konstatuojamojoje dalyje – susijusių su nelaisvėje laikomų paukščių peryklomis ir naminių paukščių peryklomis. Tame reglamente taip pat yra keletas klaidų, kurios turi įtakos šių nuostatų taikymo sričiai: 1 straipsnio 3 dalies dėl nelaisvėje laikomų paukščių peryklų; 1 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkto dėl perinių kiaušinių iš peryklų; 1 straipsnio 6 dalies b punkto dėl kompetentingos institucijos pareigos informuoti apie jos peryklų registrus; 1 straipsnio 9 dalies dėl registruotų arba patvirtintų peryklų; II dalies I antraštinės dalies 2 skyriaus pavadinimo dėl peryklų; 7 straipsnio pavadinimo ir įvadinės frazės dėl peryklų, iš kurių naminių paukščių periniai kiaušiniai arba vienadieniai paukščiukai turi būti vežami į kitą valstybę narę, patvirtinimo reikalavimų; 18 straipsnio pavadinimo ir įvadinės frazės dėl laikomų sausumos gyvūnų ūkių ir peryklų registrų; II dalies III antraštinės dalies 2 skyriaus pavadinimo dėl peryklų; 33 straipsnio pavadinimo, įvadinės frazės ir a punkto dėl peryklų veiklos vykdytojų pareigos saugoti duomenis; I priedo 3 dalies pavadinimo dėl peryklų patvirtinimo reikalavimų; I priedo 3 dalies 1 punkto įvadinės frazės ir a bei b papunkčių dėl reikalavimų, susijusių su peryklų biologinio saugumo priemonėmis; I priedo 3 dalies 2 punkto įvadinės frazės ir b papunkčio dėl reikalavimų, susijusių su peryklų priežiūra; I priedo 3 dalies 3 punkto įvadinės frazės ir a, c ir f papunkčių dėl reikalavimų, susijusių su peryklų patalpomis ir įranga; I priedo 3 dalies 5 punkto įvadinės frazės ir a papunkčio i dalies dėl reikalavimų, susijusių su kompetentingos institucijos vykdoma peryklų priežiūra; I priedo 4 dalies 1 punkto a papunkčio ii dalies dėl reikalavimų, susijusių su naminius paukščius laikančių ūkių biologinio saugumo priemonėmis; I priedo 4 dalies 2 punkto b papunkčio dėl reikalavimų, susijusių su naminius paukščius laikančių ūkių priežiūra; I priedo 4 dalies 3 punkto b papunkčio iii dalies ir 3 punkto e papunkčio dėl reikalavimų, susijusių su naminius paukščius laikančių ūkių patalpomis ir įranga; II priedo pavadinimo dėl peryklose taikomos mikrobiologinės kontrolės programos ir naminius paukščius laikančiuose ūkiuose bei peryklose taikomų ligų stebėjimo programų; II priedo 1 dalies pavadinimo dėl peryklose taikomos mikrobiologinės kontrolės programos; II priedo 2 dalies pavadinimo dėl ligų stebėjimo programų, taikomų peryklose ir naminius paukščius laikančiuose ūkiuose; II priedo 2 dalies 2.4 punkto b papunkčio įvadinės frazės ir iv dalies dėl reikalavimų, susijusių su mėginių parametro matrica; II priedo 2 dalies 2.5 punkto b papunkčio pirmo sakinio ir i bei ii dalių dėl reikalavimų, susijusių su mėginių sąrašu ir mėginių ėmimo dažniu;

(2)

todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 teksto redakcija latvių kalba turėtų būti atitinkamai ištaisyta. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia,

(1)

2019 m. sausio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/73 (toliau – pradinis reglamentas) Komisija į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės elektriniams dviračiams (toliau – nagrinėjamasis produktas) nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Atliekant pradinį tyrimą pagal Reglamento (ES) 2016/1036 17 straipsnį tyrimui buvo atrinkti Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantys gamintojai.

(3)

Komisija atrinktų Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančių gamintojų importuojamiems elektriniams dviračiams nustatė 10,3–62,1 % individualias antidempingo muito normas. Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams (išskyrus bendroves, kurioms pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/72 (3) taikoma lygiagretaus kompensacinio muito norma), nustatyta 24,2 % vidutinė svertinė muito norma. Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai išvardyti pradinio reglamento I priede. Kitoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta 16,2 % vidutinė svertinė muito norma (atsižvelgiant į lygiagretaus kompensacinio muito normą visoms kitoms bendrovėms – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/72). Jos išvardytos pradinio reglamento II priede. Be to, Kinijos Liaudies Respublikos bendrovių, kurios nepranešė apie save arba nebendradarbiavo atliekant antidempingo tyrimą, tačiau bendradarbiavo atliekant lygiagretų antisubsidijų tyrimą (išvardytų pradinio reglamento III priede), elektriniams dviračiams nustatyta 70,1 % muito norma visos šalies mastu.

(4)

Pagal pradinio reglamento 1 straipsnio 6 dalį to straipsnio 2 dalis gali būti iš dalies keičiama į atitinkamą priedą įtraukiant naują eksportuojantį gamintoją kartu su neatrinktomis bendradarbiaujančiomis bendrovėmis, kurioms taikoma atitinkama svertinė vidutinė antidempingo muito norma, jei tas naujas Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad:

(5)

Bendrovė „Zhejiang Jollo Technology Co., Ltd“ (toliau – pareiškėjas) pateikė Komisijai prašymą suteikti naujojo eksportuojančio gamintojo statusą ir atitinkamai jai nustatyti neatrinktoms bendradarbiaujančioms Kinijos Liaudies Respublikos bendrovėms taikomą muito normą, kuriai būtų taikoma lygiagretaus kompensacinio muito norma visoms kitoms bendrovėms, t. y. 16,2 % (toliau – NEGS), teigdama, kad ji atitinka visas tris pradinio reglamento 1 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas.

(6)

Siekdama nustatyti, ar pareiškėjas tenkino pradinio reglamento 1 straipsnio 6 dalyje nustatytas naujojo eksportuojančiojo gamintojo statuso suteikimo sąlygas, Komisija pirmiausia pareiškėjui išsiuntė klausimyną ir paprašė pateikti įrodymų, kad jis tenkina naujojo eksportuojančiojo gamintojo statuso suteikimo sąlygas. Pareiškėjas pateikė klausimyno atsakymus.

(7)

Komisija siekė patikrinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga siekiant nustatyti, ar pareiškėjas įvykdė naujojo eksportuojančio gamintojo statuso suteikimo sąlygas.

(8)

Dėl pradinio reglamento 1 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu, kuriuo remiantis nustatytos priemonės, t. y. nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis), Komisija tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas negalėjo eksportuoti elektrinių dviračių į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu, nes pareiškėjas pateikė įrodymų, kad jis buvo įsteigtas 2021 m.

(9)

Dėl pradinio reglamento 1 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas nėra susijęs su jokiais eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos pradiniu reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, Komisija tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas nėra susijęs su jokiais Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos pradiniu reglamentu nustatytos antidempingo priemonės ir kurie galėjo bendradarbiauti atliekant pradinį tyrimą.

(10)

Dėl pradinio reglamento 1 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po pradinio tiriamojo laikotarpio arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį, per tyrimą Komisija nustatė, kad remiantis pateiktais dokumentiniais įrodymais, pareiškėjas iš tiesų į Sąjungą eksportavo elektrinius dviračius po pradinio tiriamojo laikotarpio. Pareiškėjas pateikė pardavimo dokumentus, susijusius su sandoriais su Ispanija (2021 m. birželio mėn.) ir Italija (2022 m. rugpjūčio mėn.).

(11)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad pareiškėjas atitiko visas pradinio Reglamento 1 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas.

(12)

Taigi pareiškėjas tenkina visas tris sąlygas, kad jam būtų suteiktas naujojo eksportuojančio gamintojo statusas, kaip nustatyta pradinio reglamento 1 straipsnio 6 dalyje, ir todėl prašymas turėtų būti priimtas. Todėl pareiškėjui turėtų būti taikomas 16,2 % antidempingo muitas, taikomas per pradinį tyrimą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms nustatyta lygiagretaus kompensacinio muito norma (Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/72).

(13)

Pareiškėjui ir Sąjungos pramonei buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta, kad „Zhejiang Jollo Technology Co., Ltd“ tikslinga taikyti per pradinį tyrimą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomą antidempingo muito normą.

(14)

Šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų. Pastabų negauta.

(15)

Šis reglamentas atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

importuojamam Argentinos kilmės biodyzelinui taikomi galutiniai kompensaciniai muitai, nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/244 (2) (toliau – pradinis tyrimas);

(2)

Argentinos eksportuojantis gamintojas „Oleaginosa Moreno Hermanos S.A.C.I.F.I. y A“ (toliau – pareiškėjas), papildomas TARIC (3) kodas C497, kuriam taikoma individuali 25,0 % kompensacinio muito norma, 2022 m. gegužės 23 d. pranešė Komisijai, kad pakeitė savo pavadinimą į „Viterra Argentina S.A.“;

(3)

bendrovė laikėsi nuomonės, kad pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisėms naudotis individualia kompensacinio muito norma, taikyta bendrovei ankstesniu pavadinimu, ir paprašė Komisijos tai patvirtinti;

(4)

Europos biodyzelino gamintojų asociacija (EBB) nesutiko su pareiškėju teigdama, kad jo struktūriniai pokyčiai buvo sudėtingesni ir darė poveikį jo teisei toliau naudotis per pradinį tyrimą nustatyta priemone;

(5)

Komisija surinko informaciją, išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad pavadinimo pakeitimą deramai užregistravo atitinkamos valdžios institucijos ir jį pakeitus nebuvo užmegzti jokie nauji ryšiai su kitomis bendrovių grupėmis, kurių Komisija netyrė pradiniame tyrime;

(6)

remiantis bylos duomenimis patvirtintas pareiškėjo teiginys, kad pavadinimo pakeitimą 2022 m. gegužės 3 d. patvirtino Argentinos viešasis prekybos registras, o 2022 m. liepos 1 d. – Federalinė valstybės pajamų administracija. Atitinkamai Komisija padarė išvadą, kad pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/244 nustatytiems faktams, visų pirma – bendrovei taikomai kompensacinio muito normai;

(7)

remiantis tuo, kas išdėstyta, pavadinimo pakeitimas turėtų įsigalioti tą dieną, kurią bendrovė oficialiai vykdė veiklą nauju pavadinimu, t. y. 2022 m. liepos 1 d.;

(8)

Sąjungos pramonė (EBB) pastabose dėl faktų atskleidimo pakartojo argumentus, iš pradžių pateiktus dėl prašymo pakeisti pavadinimą. Ji teigė, kad už pavadinimo keitimo slypėjo sudėtingesnis struktūrinis pokytis, kad pareiškėjas padidino savo biodyzelino veiklą įvairiais įsigijimais, pakeitė generalinį direktorių, tapo Argentinos žemės ūkio sektoriaus lyderiu ir kad jis kažkiek buvo susijęs su kitu eksportuojančiu gamintoju, kuris bankrutavo;

(9)

primenama, kad visiems Argentinos eksportuojantiems gamintojams taikomas įsipareigojimas dėl kainos, pagal kurį jie privalo laikytis minimalios importo kainos ir eksportuoti į Sąjungą savo biodyzeliną neviršijant apimties ribos, kuri kasmet peržiūrima visai šaliai;

(10)

Komisija išnagrinėjo minėtus tvirtinimus ir pažymėjo, kad pramonė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos tvirtinimus. Komisija nerado jokių įrodymų, kad pareiškėjo veikla žemės ūkio sektoriuje arba įtariamas gamybos pajėgumų padidėjimas turėjo įtakos šiuo metu galiojančioms priemonėms. Vien dėl pavadinimo pakeitimo pareiškėjas negalės eksportuoti didesnės apimties į Sąjungą arba parduoti už mažesnę nei Komisijos periodiškai nustatytą minimalią kainą, todėl jis negali daryti poveikio ar pakenkti šiuo metu galiojančioms priemonėms. Į Sąjungos pramonės tvirtinimus nebuvo galima atsižvelgti, todėl jie buvo atmesti;

(11)

atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano esant tikslinga iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/244, kad būtų atsižvelgta į pakeistą bendrovės pavadinimą, kuriuo bendrovei iš pradžių buvo suteiktas papildomas TARIC kodas C497;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (4) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Atlikusi antidempingo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, 2017 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/763 (2), kuriuo tam tikram į Sąjungą importuojamam Korėjos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės lengvam terminiam popieriui nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – aptariamas reglamentas). Nustatytos priemonės – šios fiksuoto dydžio muito normos: 104,46 EUR už neto toną tiek grupei „Hansol“, tiek visoms kitoms bendrovėms.

(2)

Grupė „Hansol“ („Hansol Paper Co. Ltd.“ ir „Hansol Artone Paper Co. Ltd.“) (toliau – „Hansol“) apskundė aptariamą reglamentą Bendrajame Teisme. 2020 m. balandžio 2 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-383/17, kuriuo panaikino Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/763 tiek, kiek jis susijęs su „Hansol“. 2020 m. birželio 11 d. Komisija pateikė apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo (byla C-260/20 P). 2022 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismas apeliacinį skundą atmetė.

(3)

Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija padarė klaidą nustatydama „Hansol Artone Paper Co. Ltd.“ (toliau – „Artone“) parduodamo bent vienos rūšies produkto normaliąją vertę. Nesant tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, „Artone“ normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi „Artone“ gamybos sąnaudomis. Kadangi „Hansol Paper Co. Ltd.“ (toliau – „Hansol Paper“) vykdė tipišką tos rūšies produkto pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalimi, kaip normaliąją vertę turėjo naudoti šios šalies pardavimo vidaus rinkoje kainą.

(4)

Bendrasis Teismas taip pat nustatė, kad Komisija padarė akivaizdžią lyginamojo svorio vertinimo klaidą, lygindama didelių ritinių pardavimą Europos Sąjungoje nepriklausomiems pirkėjams su pardavimu susijusiems perdirbėjams, kurie juos perdirba į mažus ritinius. Komisija tokį koeficientą taikė siekdama tinkamai atspindėti bendrą „Hansol“ dempingo elgseną, nors „Hansol“ prašymu trims jos susijusiems perdirbėjams buvo leista nepildyti klausimyno. Bendrasis Teismas nustatė, kad, neatsižvelgdama į tam tikrą „Schades Nordic“, vieno iš šių trijų susijusių perdirbėjų Sąjungoje, perpardavimo apimtį, Komisija nepakankamai įvertino „Hansol“ didelių ritinių pardavimo sandorių, sudarytų su nepriklausomais pirkėjais, kurių dempingo skirtumas buvo gerokai mažesnis nei „Hansol“ pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie juos perpardavė mažų ritinių pavidalu nepriklausomiems prekiautojams, lyginamąjį svorį. Todėl Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, nes Komisijos atlikti skaičiavimai neatspindėjo viso „Hansol“ vykdomo dempingo masto.

(5)

Galiausiai Bendrasis Teismas nustatė, kad 4 konstatuojamojoje dalyje aprašyta lyginamojo svorio klaida taip pat turėjo įtakos apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumą, nes Komisija šiam skaičiavimui taikė tą patį koeficientą. Todėl jis nusprendė, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(6)

Šias išvadas patvirtino Teisingumo Teismas (5).

(7)

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 266 straipsniu, Sąjungos institucijos privalo imtis būtinų priemonių Sąjungos teismų sprendimams vykdyti. Jeigu panaikinamas aktas, Sąjungos institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, kaip antai šiuo atveju antidempingo tyrimą, Bendrojo Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Bendrojo Teismo nustatytas pažeidimas (6).

(8)

Atsižvelgiant į Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktiką, procedūra, kuria siekiama pakeisti panaikintą aktą, gali būti tęsiama tiksliai nuo to etapo, kuriame nustatytas pažeidimas (7). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems veiksmams, pvz., antidempingo tyrimo inicijavimui. Pavyzdžiui, kai panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės, tyrimas lieka nebaigtas, nes tik tyrimo užbaigimo aktas nebėra Sąjungos teisės sistemos dalis (8), išskyrus atvejus, kai pažeidimas padarytas inicijavimo etapu. Administracinės procedūros atnaujinimas vėl nustatant antidempingo muitus produktams, importuotiems panaikinto reglamento taikymo laikotarpiu, negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei (9).

(9)

Šioje byloje Bendrasis Teismas panaikino aptariamą reglamentą, kiek tai susiję su „Hansol“, remdamasis 3–5 konstatuojamosiose dalyse nurodytais pagrindais.

(10)

Aptariamame reglamente padarytos išvados, kurios nebuvo užginčytos arba kurios buvo užginčytos, tačiau Bendrojo Teismo atmestos arba Bendrojo Teismo nenagrinėtos, ir todėl dėl jų aptariamas reglamentas nebuvo panaikintas, visapusiškai tebegalioja (10).

(11)

Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-260/20 P, Komisija nusprendė iš dalies atnaujinti antidempingo tyrimą dėl tam tikro importuojamo lengvo terminio popieriaus, dėl kurio buvo priimtas aptariamas reglamentas, ir atnaujinti tyrimą nuo to momento, kai buvo padaryti pažeidimai. 2022 m. birželio 30 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas (toliau – pranešimas dėl tyrimo atnaujinimo) (11). Atnaujintas tyrimas buvo susijęs tik su Teisingumo Teismo sprendimo dėl „Hansol“ vykdymu.

(12)

Tuo pat metu Komisija nusprendė nustatyti reikalavimą registruoti tam tikrą importuojamą Korėjos Respublikos kilmės ir „Hansol“ pagamintą lengvą terminį popierių ir paprašė nacionalinių muitinių prieš priimant sprendimą dėl prašymų grąžinti arba atsisakyti išieškoti antidempingo muitus, kiek tai susiję su „Hansol“ importuojamais produktais, palaukti, kol bus paskelbtas atitinkamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo bus vėl nustatyti muitai (12) (toliau – registracijos reglamentas).

(13)

Komisija apie tyrimo atnaujinimą pranešė suinteresuotosioms šalims ir paragino jas teikti pastabas.

(14)

Komisija gavo „Hansol“, Europos terminio popieriaus asociacijos (ETPA) ir jos narių pastabas.

(15)

„Hansol“ pažymėjo, kad registracijos reglamente Komisija rėmėsi Bendrojo Teismo sprendimais bylose T-440/20 ir T-441/20 (toliau – sprendimai Jindal Saw) (13), darydama išvadą, kad registracija yra priemonė, leidžianti vėliau taikyti priemones importuojamam produktui nuo registracijos dienos. „Hansol“ teigė, kad šie sprendimai dar nėra galutiniai ir netaikytini šiomis aplinkybėmis, nes byloje T-383/17 Bendrasis Teismas nurodė, kad reglamentas yra neteisėtas, o bylose T-440/20 ir T-441/20 to nenurodė. Ji taip pat teigė, kad sprendime Jindal Saw nagrinėjama bendrovė, t. y. „Jindal Saw“, buvo viena iš kelių eksportuojančių gamintojų ir buvo kelios nagrinėjamosios šalys, o šioje byloje, susijusioje tik su Korėja, „Hansol“ yra vienintelis eksportuojantis gamintojas. Remdamasi tuo, „Hansol“ teigė, kad Komisija negali remtis sprendimais Jindal Saw tam, kad atgaline data išieškotų galutinius antidempingo muitus, mokėtinus už importuojamą „Hansol“ gaminamą nagrinėjamąjį produktą.

(16)

Dėl to, kad sprendimas Jindal Saw vis dar gali būti apskųstas apeliacine tvarka, ETPA teigė, kad šiuose sprendimuose pakartojama suformuota jurisprudencija. ETPA taip pat nesutiko su „Hansol“ nurodytais sprendimų Jindal Saw ir sprendimo byloje T-383/17 skirtumais, nes sprendimų bylose T-300/16 ir T-301/16 (bylos prieš sprendimus bylose T-440/20 ir T-441/20, kuriais buvo panaikinti pradiniai reglamentai byloje Jindal Saw) rezoliucinėje dalyje, kaip ir sprendime byloje T-383/17, Bendrasis Teismas panaikino visą ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis susijęs su pareiškėju. ETPA teigimu, tai, kad aptariamas reglamentas sprendimu panaikintas tik „Hansol“ atžvilgiu, taip pat reiškia, kad, kitaip nei teigia „Hansol“, jis vis dar yra Sąjungos teisės sistemos dalis.

(17)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad tai, jog sprendimas byloje T-440/20 dar nebuvo galutinis, kai buvo paskelbtas registracijos reglamentas, nereiškia, kad šiuo atveju registracija nebuvo galima. Bendrasis Teismas toje byloje pritarė Komisijos praktikai registruoti importuojamą produktą, kai vykdomi teismo sprendimai, ir taip patvirtino, kad tokiais atvejais Komisija iš tiesų gali registruoti importuojamą produktą. Bendrasis Teismas nurodė, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnis, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos imtųsi tinkamų priemonių importuojamam produktui registruoti, yra taikomas visuotinai. Konkrečiai Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „to reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nėra jokių apribojimų, susijusių su aplinkybėmis, kuriomis Komisija yra įgaliota reikalauti, kad nacionalinės muitinės registruotų prekes“. Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad „atėmus iš Komisijos teisę imtis registracijos kaip procedūros, susijusios su galutinio antidempingo muito pakartotiniu nustatymu, dalį, gali būti pakenkta reglamentų, kuriais gali būti vėl nustatytas toks muitas, veiksmingumui“. Bet kuriuo atveju sprendimas tapo galutinis. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(18)

Dėl „Hansol“ teiginio, kad aptariamas reglamentas nebegalioja, nes „Hansol“, dėl kurios jis buvo panaikintas, buvo vienintelis eksportuojantis gamintojas, kuriam tas reglamentas taikomas, Komisija pažymėjo, kad, nenagrinėjant šio teiginio teisinės reikšmės, teiginys yra faktiškai neteisingas. Iš tiesų tai, kad tiriamuoju laikotarpiu nebuvo nustatyta kitų į Sąjungą eksportuojančių Korėjos Respublikos gamintojų, nereiškia, kad Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/763 taikomas tik „Hansol“. Iš tiesų aptariamu reglamentu Komisija muito kitiems eksportuotojams forma nustatė muitus ir kitiems eksportuojantiems gamintojams (14). Be to, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą tik „tiek, kiek jis susijęs su „Hansol Paper Co. Ltd.“ Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(19)

„Hansol“ taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Komisija galbūt neteisingai supras, kaip išspręsti lyginamojo svorio problemą. „Hansol“ teigė, kad, Bendrojo Teismo teigimu, „Schades Ltd.“ perparduodamų didelių ritinių procentinė dalis, palyginti su bendru „Hansol Paper“, „Artone“ ir jos susijusio prekiautojo „Hansol Europe“ parduodamų didelių ritinių susijusiam prekiautojui „Schades Ltd.“ kiekiu, turėtų būti taikoma didelių ritinių, skirtų perparduoti, pardavimui susijusiems perdirbėjams („Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“). Gautas kiekis turėtų būti pridedamas prie dempingo skirtumui apskaičiuoti naudojamo didelių ritinių pardavimo (tiesioginio ir netiesioginio) kiekio ir atimamas iš didelių ritinių, skirtų perdirbti, pardavimo „Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“ kiekio. Tuo remdamasi „Hansol“ perskaičiavo tiesioginio ir netiesioginio didelių ritinių pardavimo nepriklausomiems pirkėjams sandorių lyginamąjį svorį, palyginti su pardavimu susijusiems perdirbėjams, kurie perparduoda mažus ritinius nepriklausomiems pirkėjams. ETPA pabrėžė, kad tyrimo metu, be „Schades Ltd.“, vienintelis su „Hansol“ susijęs perdirbėjas, kuris taip pat perpardavė didelius ritinius, buvo „Schades Nordic“, todėl vien dėl šios priežasties toks metodas neatitinka Komisijos turimų įrodymų. Ji taip pat pabrėžė, kad, nors Bendrasis Teismas nustatė tam tikrų klaidų, susijusių su Komisijos metodu, taikytu atliekant pradinį tyrimą, jis nenustatė patikslinto lyginamojo svorio apskaičiavimo metodo ir paaiškino, kad Komisija turi nuspręsti, kokios priemonės yra tinkamos, kad būtų užtikrintas sprendimo vykdymas.

(20)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad „Hansol“ pasiūlytas metodas iš esmės skiriasi nuo metodo, kurį Komisija taikė apskaičiuodama dempingą aptariamame reglamente. Apskaičiuodama „Hansol“ dempingo skirtumus, Komisija kiekybiškai įvertino visą tiesioginį ir netiesioginį didelių ritinių pardavimą nesusijusiems pirkėjams, kurį vykdė visa grupė „Hansol“, kaip nurodyta įvairių grupės subjektų klausimyno atsakymuose pateiktose jų pardavimo lentelėse. Tuo remdamasi Komisija nustatė tokio pardavimo sandorių lyginamąjį svorį, palyginti su didelių ritinių, skirtų perdirbti į mažus ritinius, pardavimo sandorių lyginamuoju svoriu. „Hansol“ pasiūlymas taikyti apskaičiuotą „Schades Ltd.“ perparduotų didelių ritinių dalį, palyginti su visa „Schades Ltd.“ pirkimo apimtimi, kitiems trims susijusiems perdirbėjams yra iš esmės skirtingas ir ne toks tikslus metodas, atsižvelgiant į trijų susijusių perdirbėjų, kurie neatsakė į klausimyną, perparduotų didelių ritinių apimtį, kurią „Hansol“ nurodė tyrimo metu.

(21)

Komisija taip pat patikslino, kad, nors Bendrasis Teismas nustatė, jog Komisija suklydo į skaičiavimus neįtraukdama „Schades Nordic“ didelių ritinių perpardavimo apimties, kurią tyrimo metu nurodė „Schades Nordic“ (15), jis iš esmės neatmetė Komisijos metodikos. Todėl Komisija griežtai laikėsi Bendrojo Teismo sprendimo ir nepakeitė atitinkamo lyginamojo svorio nustatymo metodikos, išskyrus tai, kad, kaip reikalavo Bendrasis Teismas, dabar ji pridėjo „Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“ parduotų didelių ritinių apimtį. Šis apskaičiavimas buvo išsamiau paaiškintas konkrečioms bendrovės atskleidžiant ribotą informaciją.

(22)

Apskaičiuodama dviejų rūšių produktų, kuriuos „Artone“ eksportavo į Sąjungą, dempingą Komisija apskaičiavo normaliąją vertę nesant tipiško šios šalies pardavimo vidaus rinkoje. Sprendimo byloje T-383/17 148 punkte ir 152–158 punktuose bei sprendimo byloje C-260/20 P 79 ir 85 punktuose Sąjungos teismai nustatė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos formuluotę ir struktūrą nustatant normaliąją vertę pirmiausia turi būti atsižvelgiama į įprastomis prekybos sąlygomis faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą. Kai eksportuotojas neparduoda panašaus produkto vidaus rinkoje, normalioji vertė turi būti nustatoma pirmiausia remiantis kitų pardavėjų ar gamintojų kainomis, o ne nagrinėjamos bendrovės gamybos sąnaudomis.

(23)

Vieną iš dviejų 22 konstatuojamojoje dalyje nurodytų rūšių produktą susijusi bendrovė „Hansol Paper“ iš tiesų pardavė vidaus rinkoje tipiškais kiekiais ir įprastomis prekybos sąlygomis, todėl Bendrasis Teismas nustatė, kad apskaičiuodama „Artone“ normaliąją vertę Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį.

(24)

Todėl Komisija patikslino tos rūšies produkto normaliosios vertės apskaičiavimą, pakeisdama apskaičiuotą „Artone“ normaliąją vertę „Hansol Paper“ normaliąja verte, taikoma tos rūšies produktui.

(25)

„Artone“ eksportuoto kitos rūšies produkto, kurio normalioji vertė buvo apskaičiuota, „Hansol Paper“ pardavimas vidaus rinkoje taip pat nebuvo tipiškas. Iš tiesų „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo gerokai mažesnė už pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 % ribą. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, šios rūšies produkto normalioji vertė taip pat buvo apskaičiuota „Hansol Paper“. Todėl nesant tipiškų kitų eksportuojančios šalies pardavėjų ar gamintojų pardavimo kainų įprastomis prekybos sąlygomis, „Artone“ toliau buvo taikoma apskaičiuota šios rūšies produkto normalioji vertė.

(26)

Atlikdama tyrimą, po kurio buvo priimtas aptariamas reglamentas, Komisija gavo klausimyno atsakymus iš „Hansol“, „Artone“, „Hansol Europe“ (susijęs prekiautojas Sąjungoje) ir „Schades UK Ltd.“, susijusio prekiautojo/perdirbėjo, įsikūrusio Sąjungoje. Trys Sąjungoje esantys ir su grupe „Hansol“ susiję perdirbėjai, t. y. „Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“, paprašė atleisti nuo klausimyno, skirto su eksportuojančiu gamintoju susijusioms bendrovėms, pildymo (klausimyno I priedas). Šios šalys nagrinėjamąjį produktą perdirbo į mažus ritinius, kuriuos perpardavė nepriklausomiems pirkėjams. Komisija patenkino jų prašymą atleisti nuo klausimyno pildymo, kuris buvo grindžiamas tuo, kad šios šalys nepardavė nagrinėjamojo produkto arba jo pardavė nedaug.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį Komisija, apskaičiuodama dempingo skirtumą, privalo atsižvelgti į visus eksporto į Sąjungą sandorius. Siekdama į dempingo apskaičiavimą įtraukti didelę grupės „Hansol“ pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie buvo atleisti nuo klausimyno pildymo, apimtį, Komisija išplėtė dempingo apskaičiavimo rezultatus, taikydama dempingo skirtumų, apskaičiuotų remiantis patikrintais „Hansol Paper“, „Artone“, „Hansol Europe“ ir „Schades UK Ltd.“ klausimyno atsakymais, lyginamąjį svorį. Šiuo tikslu Komisija nustatytam tiesioginio pardavimo ir nagrinėjamojo produkto pardavimo per susijusias bendroves dempingo skirtumui taikė 15–25 %, o nustatytam pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie mažus ritinius perpardavė nesusijusioms šalims dempingo skirtumui – 75–85 % lyginamąjį svorį (16).

(28)

Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas nustatė, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį. Jie nustatė, kad taikant lyginamąjį svorį buvo padaryta akivaizdi klaida, nes nebuvo atsižvelgta į tam tikrą „Schades Nordic“ perparduoto nagrinėjamojo produkto apimtį. Todėl apskaičiuojant lyginamąjį svorį buvo nepakankamai įvertinta nagrinėjamojo produkto tiesioginio ir netiesioginio pardavimo apimtis, taigi skaičiavimai neatsispindėjo viso dempingo masto (17).

(29)

Atsižvelgdama į Sąjungos teismų išvadas, apibendrintas 28 konstatuojamojoje dalyje, Komisija peržiūrėjo lyginamojo svorio apskaičiavimą. Ji tai padarė prie tiesioginio ir netiesioginio nagrinėjamojo produkto pardavimo apimties, naudotos tam skaičiavimui, pridėdama „Hansol“ didelių ritinių perpardavimo per „Schades Nordic“ apimtį, kurią tyrimo metu nurodė „Hansol“. Todėl „Hansol“ tiesioginio ir netiesioginio nagrinėjamojo produkto pardavimo sandorių lyginamasis svoris, palyginti su visu jos pardavimu į Sąjungą, padidėjo 0,7 procentinio punkto, o jos pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie perpardavė mažus ritinius nesusijusioms šalims, sandorių lyginamasis svoris sumažėjo tuo pačiu procentiniu punktu.

(30)

Komisija perskaičiavo „Hansol“ dempingo skirtumą, pakeisdama apskaičiuotą vienos rūšies produkto, kurį pardavė „Artone“, normaliąją vertę normaliąja verte, pagrįsta tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, kurią gavo „Hansol Paper“, kaip paaiškinta 24 konstatuojamojoje dalyje, ir peržiūrėdama nustatytų pardavimo abiem kanalais dempingo skirtumų lyginamąjį svorį, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje.

(31)

Tuo remiantis patikslintas galutinis vidutinis svertinis grupės „Hansol“ dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentiniu dydžiu, buvo sumažintas nuo 10,3 % iki 10,2 %.

(32)

Aptariamame reglamente tas pats lyginamasis svoris, kuris buvo taikomas tiesioginio ir netiesioginio nagrinėjamojo produkto pardavimo sandoriams ir pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie jį perpardavė mažais ritiniais nesusijusioms šalims, sandoriams, buvo taikomas ir apskaičiuojant „Hansol“ priverstinio kainų mažinimo skirtumą.

(33)

Sąjungos teismai nustatė, kad klaida, turėjusi įtakos pardavimo sandorių lyginamojo svorio apskaičiavimui, taip pat turėjo įtakos priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimui ir importo dempingo kaina poveikio panašiems Sąjungos pramonės produktams vertinimui (18).

(34)

Apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą, Komisija įvykdė Teisingumo Teismo sprendimą patikslintus lyginamuosius svorius, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, taip pat taikydama nagrinėjamojo produkto tiesioginio ir netiesioginio pardavimo ir pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie jį perpardavė mažais ritiniais nesusijusioms šalims, priverstinio kainų mažinimo skirtumams.

(35)

Palyginus gautas rezultatas, išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi, buvo 9,3 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(36)

Atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas aptariamas reglamentas, nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 9,4 %. Atsižvelgdama į nereikšmingą skirtumą tarp šio ir patikslinto priverstinio kainų mažinimo skirtumo, Komisija padarė išvadą, kad dėl šio pokyčio nereikėjo iš naujo vertinti žalos ar atlikti priežastinio ryšio analizės. Todėl ji patvirtino su tuo susijusias išvadas, apibendrintas reglamento, kuriuo nustatytos laikinosios priemonės (19), 4 ir 5 skirsniuose ir aptariamo reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje.

(37)

2022 m. lapkričio 14 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie pirmiau išdėstytas išvadas, kuriomis remiantis buvo ketinama pasiūlyti tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės ir „Hansol“ gaminamam lengvam terminiam popieriui iš naujo nustatyti antidempingo muitą ir pakoreguoti muitą atitinkamam kitų eksportuotojų popieriui, remiantis faktais, surinktais ir pateiktais atliekant pradinį tyrimą. Po galutinio faktų atskleidimo buvo gautos „Hansol“, ETPA ir Korėjos Respublikos Vyriausybės pastabos.

(38)

Korėjos Respublikos Vyriausybė išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip Komisija įgyvendino Sąjungos teismų sprendimus, nes ji suprato, kad patikslintuose dempingo skaičiavimuose nebuvo visiškai ištaisytos šiuose sprendimuose nustatytos klaidos. Tačiau Korėjos Respublikos Vyriausybė nedetalizavo, kokiu būdu Komisija padarė klaidą.

(39)

ETPA aiškiai pritarė Komisijos numatytai veiksmų eigai.

(40)

Savo pastabose dėl faktų atskleidimo „Hansol“ teigė, kad Komisija neištaisė klaidos, susijusios su normaliosios vertės apskaičiavimu. „Hansol“ taip pat teigė, kad Komisija neištaisė Bendrojo Teismo nustatytos ir Teisingumo Teismo patvirtintos lyginamojo svorio klaidos.

(41)

„Hansol“ teigė, kad ji sutinka su tuo, jog Komisija įvykdė Sąjungos teismų sprendimus palyginimui su „Artone“ eksporto kaina naudodama „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje kainą, taikomą atitinkamos rūšies produktui, kurį ši šalis vidaus rinkoje pardavė tipiškais kiekiais ir įprastomis prekybos sąlygomis (žr. 23 ir 24 konstatuojamąsias dalis). Tačiau „Hansol“ nesutiko su tuo, kad Komisija, kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, to nepadarė kitos rūšies produkto, kurio „Artone“ nepardavė vidaus rinkoje, atžvilgiu.

(42)

„Hansol“ teigė, kad Komisija vis tiek turėjo naudoti „Hansol Paper“ tos rūšies, kuri toliau vadinama produkto X rūšimi (faktinis produkto rūšies kodas yra konfidencialus), produkto pardavimo kainas. Ji teigė, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija prioritetine tvarka turėtų naudoti kitų šalių pardavimo kainas, jei jos žinomos. Šiuo atžvilgiu ji teigė, kad visas „Hansol“ X rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas, todėl apskaičiuota šios rūšies produkto „Hansol Paper“ normalioji vertė buvo lygi normaliajai vertei, pagrįstai pardavimo kainomis. Kadangi apskaičiuota normalioji vertė buvo lygi pardavimo kainai, „Hansol“ teigė, kad Komisija privalėjo taikyti „Hansol Paper“ pardavimo kainą.

(43)

Komisija su tuo nesutiko. Pirma, ji paaiškino, kad Bendrasis Teismas patvirtino, jog pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, jei panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis neparduodama arba parduodama nepakankamai, Komisija nukrypsta nuo pardavimo kainų naudojimo normaliajai vertei nustatyti principo ir normaliąją vertę grindžia kitų pardavėjų ar gamintojų kainomis arba, jei jų nėra, normaliąją vertę apskaičiuoja pagal gamybos sąnaudas. Sprendimo byloje T-383/17 150 punkte jis patikslino, kad nepakankamas pardavimas apima atvejį, kai panašaus produkto pardavimas eksportuojančioje šalyje sudaro mažiau nei 5 % nagrinėjamojo produkto pardavimo į Sąjungą apimties. Todėl Bendrasis Teismas patvirtino, kad tokiu atveju Komisija neturi naudoti pardavimo vidaus rinkoje kainų (20). Šioje byloje „Hansol Paper“ X rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė mažiau nei 1 % tos produkto rūšies pardavimo į Sąjungą, t. y. gerokai mažiau nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta 5 % riba, todėl Komisija apskaičiavo tos rūšies produkto normaliąją vertę. Jis taip pat priminė, kad per tyrimą „Hansol“ niekada neteigė, kad Komisija neturėjo apskaičiuoti „Hansol Paper“ tos rūšies produkto normaliosios vertės. Kadangi nebuvo jokio kito bendradarbiaujančio gamintojo, o Komisija, kaip paaiškinta pirmiau, buvo apskaičiavusi „Hansol Paper“ X rūšies produkto normaliąją vertę ir nebuvo jokios alternatyvios tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainos, Komisija apskaičiavo „Artone“ X rūšies produkto normaliąją vertę.

(44)

Antra, vien tai, kad apskaičiuota tam tikros rūšies produkto normalioji vertė sutampa su jo pardavimo kaina, nepaverčia jos normaliąja verte, pagrįsta pardavimo kainomis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį nustatyta normalioji vertė yra apskaičiuotoji normalioji vertė. Todėl apskaičiuojant dempingą ši apskaičiuota normalioji vertė negali būti naudojama palyginimui su kitų šalių eksporto kainomis, nes pagrindiniame reglamente tai nenumatyta. Todėl buvo atmestas „Hansol“ teiginys, kad Sąjungos teismų sprendimai įpareigojo Komisiją naudoti „Hansol Paper“ pardavimo vidaus rinkoje kainą apskaičiuojant tos konkrečios rūšies produkto „Artone“ dempingą.

(45)

„Hansol“ taip pat teigė, kad Komisija neteisingai suprato metodą, kurį ji turėtų taikyti lyginamojo svorio klaidai ištaisyti. Ji rėmėsi sprendimo byloje T-383/17 86 punktu ir sprendimo byloje C-260/20 P 64 punktu teigdama, kad Komisija turėjo atspindėti „Schades UK Ltd.“ pardavimo be perdirbimo dalį „Hansol“ pardavimo kitiems susijusiems prekiautojams struktūroje, o ne tiesiog pridėti „Schades Nordic“ pardavimo be perdirbimo apimtį prie „Hansol“ tiesioginio ir netiesioginio pardavimo nepriklausomiems pirkėjams. „Hansol“ taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, jei Bendrasis Teismas būtų manęs, kad Komisija ištaisys 29 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą lyginamojo svorio klaidą, jis, atsižvelgdamas į ribotą poveikį, nebūtų padaręs išvados, kad lyginamojo svorio klaida galėjo turėti įtakos priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimui ir importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės panašiems produktams vertinimui.

(46)

Preliminariai galima teigti, kad iš „Hansol“ teiginio matyti, jog Komisija atrinko bendroves, t. y. taikė pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, kai nusprendė „Schades UK Ltd.“ duomenis naudoti tam, kad apskaičiuotų nagrinėjamojo produkto pardavimo susijusiems perdirbėjams dempingo skirtumą. Komisija pažymėjo, kad sprendimo byloje T-383/17 63–69 punktuose Bendrasis Teismas tą patį teiginį atmetė. Iš tiesų Komisija nusprendė apskaičiuoti „Hansol“ pardavimo kitiems trims susijusiems perdirbėjams dempingo skirtumą pagal „Schades UK Ltd“ eksporto kainų duomenis, nes buvo manoma, kad ši bendrovė gali pateikti tiksliausius duomenis apie didžiąją dalį grupės „Hansol“ pardavimo susijusiems perdirbėjams Sąjungoje, kurie vėliau mažus ritinius perpardavė nesusijusiems pirkėjams (21). Apskaičiuodama grupės „Hansol“ dempingą, Komisija laikėsi nuomonės, kad „Schades UK Ltd.“ buvo vienintelis su grupe „Hansol“ susijęs perdirbėjas, perpardavęs nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams. Šią išvadą Sąjungos teismai laikė neteisinga, atsižvelgdami į turimus byloje esančius įrodymus, susijusius su „Schades Nordic“.

(47)

Iš tiesų Komisija pažymėjo, kad atliekant pradinį tyrimą „Hansol“ nurodė Komisijai, jog „Schades Nordic“ nepriklausomiems pirkėjams perpardavė [170–190] tonų neperdirbto produkto. Ji taip pat nurodė, kad kiti du susiję perdirbėjai, kurie buvo atleisti nuo klausimyno pildymo, t. y. „Heipa“ ir „R+S“, neperdirbto produkto nepardavė (22). „Hansol“ nepateikė jokių įrodymų, kad „Heipa“ ir „R+S“ pardavė didelius ritinius. Todėl „Hansol“ teiginys tiesiogiai prieštaravo informacijai, kurią ji pateikė tyrimo metu.

(48)

Sprendime byloje C-260/20 P Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad Komisija negali atmesti suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos vien dėl to, kad ji buvo pateikta kitu būdu nei atsakant į antidempingo klausimyną (23). Atnaujinusi tyrimą Komisija laikėsi šios išvados, nes į tyrimą įtraukė „Hansol“ pateiktą informaciją apie „Schades Nordic“, „Heipa“ ir „R+S“ perparduodamus didelius ritinius. Kadangi „Hansol“ nurodė, kad „Heipa“ ir „R+S“ nagrinėjamojo produkto neperpardavė, šioms šalims nustatytų kiekių koreguoti nereikėjo.

(49)

Be to, savo teiginį, kad Komisija turėtų taikyti „Schades UK Ltd.“ pardavimo be perdirbimo dalį kitiems trims su „Hansol“ susijusiems prekiautojams, „Hansol“ visų pirma grindė sprendimo byloje T-383/17 86 punktu, kuriame teigiama: „<...> reikėtų pažymėti, kad Komisija nusprendė naudoti „Schades (UK Ltd)“ duomenis, kad apskaičiuotų dempingo skirtumą, taikomą pareiškėjo pardavimui trims kitiems susijusiems perdirbėjams <...>“. Šiuo atžvilgiu ji taip pat rėmėsi Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-260/20 P 64 punkte pateiktu teiginiu: „kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 85 ir 86 punktų, Komisija nusprendė Schades duomenis naudoti apskaičiuodama Hansol pardavimo kitiems trims susijusiems perdirbėjams sandorių dempingo skirtumą. <...> Atsižvelgdamas į tai, kad Komisija žinojo, jog Schades perpardavė tam tikrą nagrinėjamo produkto kiekį nepriklausomiems klientams be perdirbimo, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ji turėjo atspindėti šią situaciją nagrinėjamų produktų pardavimo kitiems susijusių perdirbėjams lygiu. <...>“.

(50)

Komisija laikėsi nuomonės, kad „Hansol“ neteisingai suprato Sąjungos teismų teiginius. Iš tiesų „Schades UK Ltd.“ duomenys buvo naudojami apskaičiuojant „Hansol“ pardavimo kitiems trims susijusiems perdirbėjams dempingo skirtumą, nes nustatytas „Schades UK Ltd.“ didelių ritinių, perdirbtų į mažus ritinius, dempingo skirtumas buvo taikomas Korėjos kilmės perdirbti skirtų ritinių, parduotų kitiems trims susijusiems perdirbėjams, atitinkamai apimčiai. Tačiau 64 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „Schades“ duomenų reprezentatyvumas „visiškai nereiškia, kad šiais duomenimis grindžiamame skaičiavime negali būti klaidų, nes nebuvo atsižvelgta į visus šiuo klausimu svarbius duomenis“. Kitaip tariant, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai, jog „Schades UK Ltd.“ duomenys buvo naudojami kaip tipiškas „Hansol“ pardavimas kitiems susijusiems perdirbėjams, nereiškia, kad Komisija galėjo nepaisyti byloje esančių įrodymų, susijusių su didelių ritinių pardavimu nepriklausomiems pirkėjams, kurį nurodė „Schades Nordic“. Tam nereikėjo, kad Komisija atspindėtų ar taikytų tą pačią „Schades Ltd.“ pardavimo be perdirbimo dalį „Hansol“ pardavimo struktūroje kitiems susijusiems prekiautojams. Tai prieštarautų faktiniams byloje esantiems įrodymams, kurių „Hansol“ neginčijo. Atnaujinusi tyrimą, kitaip nei anksčiau, Komisija visapusiškai išnagrinėjo su „Hansol“ susijusiems Sąjungos perdirbėjams, kurie perpardavė didelius ritinius be perdirbimo, parduotų didelių ritinių kiekius.

(51)

Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas nustatė, kad klaida apskaičiuojant perpardavimą padaryta dėl [170–190] tonų nagrinėjamojo produkto perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams, nes Komisija neatsižvelgė į šį perpardavimą, apie kurį „Hansol“ pranešė ne tyrimo metu atsakydama į klausimyną, o kitais būdais. Kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, ši klaida buvo ištaisyta prie tiesioginio ir netiesioginio nagrinėjamojo produkto pardavimo apimties pridėjus tą „Hansol“ didelių ritinių perpardavimo per „Schades Nordic“ apimtį, kurią tyrimo metu nurodė „Hansol“. Jokių papildomų koregavimų atlikti nereikėjo, nes „Hansol“ pranešė, kad perdirbėjai „Heipa“ ir „R+S“ neperpardavė nagrinėjamojo produkto nepriklausomiems pirkėjams.

(52)

Galiausiai Komisija atmetė teiginį, kad tai, jog Komisijos atliktas koregavimas turi nedidelį poveikį tik priverstinio kainų mažinimo skirtumui ir neturi jokio poveikio žalos ir priežastinio ryšio analizei, rodo, kad Komisija neteisingai suprato Sąjungos teismų sprendimus. Bendrojo Teismo sprendime teigiama, kad „negalima atmesti“, jog Komisijos klaida galėjo turėti įtakos, o ne tai, kad ji turėjo įtakos žalos ir priežastinio ryšio analizei (24). Atitinkamai 62 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo: „Tai, kad, atsižvelgiant į minėtus duomenis, bent jau buvo įmanoma, kad Komisija pernelyg didelį svorį suteikė su pardavimo sandoriais susijusiems perdirbėjams siekiant nagrinėjamą produktą perdirbti į mažus ritinius, taip padidindama realų Hansol taikomą dempingą, buvo pakankamas pagrindas abejoti Komisijos atlikto Hansol taikomo dempingo vertinimo patikimumu ir objektyvumu“. Todėl tai, kad lyginamojo svorio koregavimas turėjo nedidelį poveikį patikslintam priverstiniam kainų mažinimui, rodo ne ką kitą, o tai, kad Bendrojo Teismo nustatyta klaida buvo nereikšminga. Taigi šis teiginys buvo atmestas.

(53)

Bendrojo Teismo nustatyta ir Teisingumo Teismo patvirtinta klaida dėl pardavimo sandorių lyginamojo svorio taip pat turėjo įtakos žalos skirtumo apskaičiavimui. Komisija įvykdė Sąjungos teismų sprendimus patikslintus lyginamuosius svorius, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, taip pat taikydama nagrinėjamojo produkto tiesioginio ir netiesioginio pardavimo ir pardavimo susijusiems perdirbėjams, kurie jį perpardavė mažais ritiniais nesusijusioms šalims, žalos skirtumams.

(54)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad „Hansol“ žalos skirtumas yra 36,9 %, o atlikus tyrimą, po kurio priimtas aptariamas reglamentas, nustatytas 37 % žalos skirtumas (25). Atsižvelgiant į tai, kad perskaičiuotas dempingo skirtumas yra mažesnis už žalos skirtumą, pagal taikytinas taisykles antidempingo muito norma turėtų būti nustatyta pagal dempingo normą. Atitinkamai „Hansol“ iš naujo nustatyta 10,2 % antidempingo muito norma.

(55)

Komisija priminė, kad antidempingo muitas buvo nustatytas kaip fiksuota suma eurais už neto toną. Patikslinta 10,2 % galutinio muito norma yra 103,16 EUR už neto toną fiksuoto dydžio muito norma.

(56)

Komisija taip pat priminė, kad bendradarbiavimo lygis šioje byloje buvo aukštas, nes „Hansol“ importas sudarė visą eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl antidempingo muitas kitiems eksportuotojams buvo nustatytas bendradarbiaujančiai bendrovei taikomu lygiu. Atitinkamai visoms kitoms bendrovėms taikoma galutinio muito norma buvo patikslinta ir sudaro 103,16 EUR už neto toną fiksuoto dydžio muito normą.

(57)

Patikslinto dydžio antidempingo muitas taikomas be jokių pertraukų nuo aptariamo reglamento įsigaliojimo (t. y. nuo 2017 m. gegužės 4 d.). Muitinėms nurodoma pagal taikomus muitų teisės aktus surinkti atitinkamą sumą, susijusią su importuojamais „Hansol“ produktais, ir grąžinti visas iki šiol surinktas permokėtas sumas.

(58)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (26) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(59)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nusprendė, kad tikslinga iš naujo nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui, kurio svoris ne didesnis kaip 65 g/m2; suvyniotam į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 20 cm, svoris (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 50 kg, o skersmuo (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 40 cm (didelius ritinius); iš vienos arba abiejų pusių padengtam skaidriąja danga arba nepadengtam; iš vienos arba abiejų pusių padengtam drėgmei ir temperatūrai jautria medžiaga ir padengtam viršutine danga arba ne, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 4809 90 00, ex 4811 90 00, ex 4816 90 00 ir ex 4823 90 85 (TARIC kodai: 4809900010, 4811900010, 4816900010, 4823908520), nustatant 103,16 EUR už toną fiksuoto dydžio muito normą.

(60)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

afrikinis kiaulių maras yra infekcinė virusinė liga, kuria serga laikomos ir laukinės kiaulės ir kuri gali turėti didelį poveikį atitinkamų gyvūnų populiacijai ir ūkininkavimo pelningumui, dėl to gali būti sutrikdomas tų gyvūnų ir jų produktų siuntų vežimas Sąjungoje ir eksportas į trečiąsias šalis;

(2)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatoma ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės teisinė sistema. Afrikinis kiaulių maras atitinka tame reglamente pateiktą į sąrašą įtrauktos ligos apibrėžtį ir jam taikomos tame reglamente nustatytos ligų prevencijos ir kontrolės taisyklės. Be to, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 (2) priede afrikinis kiaulių maras į sąrašą įtrauktas kaip A, D ir E kategorijos liga, kuria serga Suidae šeimos gyvūnai, o Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/687 (3) papildomos Reglamente (ES) 2016/429 nustatytos A, B ir C kategorijų ligų kontrolės taisyklės, įskaitant afrikinio kiaulių maro ligos kontrolės priemones;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (4) nustatytos šalutiniams gyvūniniams produktams taikomos gyvūnų sveikatos taisyklės, siekiant išvengti šių šalutinių produktų keliamo pavojaus gyvūnų sveikatai ir šį pavojų sumažinti. Be to, Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (5) nustatytos tam tikros gyvūnų sveikatos taisyklės šalutiniams gyvūniniams produktams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, įskaitant sertifikavimo reikalavimų, taikomų tų šalutinių produktų siuntų vežimui Sąjungoje, taisykles. Tie reglamentai neapima visų konkrečių elementų ir aspektų, susijusių su afrikinio kiaulių maro plitimo per šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš kiaulių, laikomų II ir III apribojimų taikymo zonose, ir per gyvūninius šalutinius produktus, gautus iš laukinių kiaulių iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų, rizika. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatyti specialiąsias ligos kontrolės priemones, susijusias su tais šalutiniais gyvūniniais produktais ir tokių šalutinių gyvūninių produktų siuntų vežimu iš I, II ir III apribojimų taikymo zonų;

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605 (6) buvo priimtas remiantis Reglamentu (ES) 2016/429 ir jame nustatytos specialios su afrikiniu kiaulių maru susijusios ligų kontrolės priemonės, kurias į to reglamento I priedą įtrauktos valstybės narės ribotą laikotarpį turi taikyti tame priede išvardytose I, II ir III apribojimų taikymo zonose. Tame įgyvendinimo reglamente nustatytos taisyklės buvo kuo labiau suderintos su tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, nustatytais Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (7) (toliau – WOAH kodekso) 15.1 skyriuje „Afrikinio kiaulių maro viruso infekcija“;

(5)

šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytas skirstymo į regionus metodas, kuris turėtų būti taikomas kartu su Deleguotajame reglamente (ES) 2020/687 nustatytomis ligų kontrolės priemonėmis, ir turėtų būti išvardytos valstybių narių, kuriose nustatyti afrikinio kiaulių maro protrūkiai arba kurioms gresia pavojus dėl to, kad jos yra arti teritorijų, kuriose įvyko tokie protrūkiai, (toliau – atitinkamos valstybės narės) apribojimų taikymo zonos. Tos apribojimų taikymo zonos turėtų būti diferencijuojamos pagal epidemiologinę afrikinio kiaulių maro situaciją ir rizikos lygį ir priskiriamos I, II ir III apribojimų taikymo zonoms; III apribojimų taikymo zona turėtų apimti teritorijas, kuriose yra didžiausia tos ligos išplitimo rizika ir dinamiškiausia padėtis tarp laikomų kiaulių. Be to, tos apribojimų taikymo zonos turėtų būti išvardytos šio reglamento I priede, atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie padėtį, susijusią su liga, moksliškai pagrįstus principus ir kriterijus, pagal kuriuos geografiškai apibrėžiamas skirstymas į regionus dėl afrikinio kiaulių maro, ir Sąjungos gaires dėl afrikinio kiaulių maro, dėl kurių su valstybėmis narėmis susitarta Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir kurios viešai skelbiamos Komisijos interneto svetainėje (8), taip pat atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro išplitimo rizikos lygį ir, kai reikia, bendrą afrikinio kiaulių maro epidemiologinę padėtį atitinkamoje valstybėje narėje ir kaimyninėse valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse. Be to, bet kokie tolesni šio reglamento I priede pateiktų I, II ir III apribojimų taikymo zonų pakeitimai turėtų būti grindžiami panašiais argumentais, kaip ir naudotieji sudarant sąrašą, ir jais turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius standartus, pvz., WOAH kodeksą, nurodant, kad atitinkamoje zonoje arba šalyje ligos atvejų nenustatyta bent dvylika mėnesių. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktą pagrindimą ir principus, taip pat kriterijus, pagal kuriuos geografiškai apibrėžiamas skirstymas į regionus dėl afrikinio kiaulių maro, bei Sąjungos lygmeniu prieinamas gaires, tas laikotarpis turėtų būti sutrumpintas iki trijų mėnesių;

(6)

nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 priėmimo dienos epidemiologinė padėtis Sąjungoje keitėsi, o valstybėse narėse sukaupta naujos patirties ir žinių apie afrikinio kiaulių maro epidemiologiją. Todėl, atsižvelgiant į tuos pokyčius ir siekiant užkirsti kelią tos ligos plitimui Sąjungoje, tikslinga peržiūrėti ir pritaikyti dabartines tame įgyvendinimo reglamente nustatytas specialiąsias afrikinio kiaulių maro kontrolės priemones. Šiame reglamente nustatant specialiąsias ligos kontrolės priemones taip pat turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, sukauptą taikant Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/605;

(7)

Įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/605 nustatytos su afrikiniu kiaulių maru susijusios specialios ligų kontrolės priemonės, kurios paprastai taikomos I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių ir jų produktų siuntų vežimui iš tų apribojimų taikymo zonų. Tačiau dėl I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių ir jų produktų siuntų vežimo apribojimų taikymo zonose taip pat kyla tos ligos plitimo rizika ir didėja ilgalaikio ligos išlikimo tose apribojimų taikymo zonose tikimybė. Todėl, atsižvelgiant į epidemiologinę afrikinio kiaulių maro situaciją atitinkamose valstybėse narėse, tikslinga nustatyti konkrečius draudimus ir rizikos mažinimo priemones, taikytinus laikomų kiaulių siuntų vežimui tose apribojimų taikymo zonose, ir atitinkamai išplėsti dabartinių Sąjungos taisyklėse nustatytų specialiųjų ligos kontrolės priemonių taikymo sritį;

(8)

praeityje, siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą reagavimą į kylančią riziką, pvz., patvirtinus afrikinio kiaulių maro protrūkį anksčiau šia liga neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje, atitinkamais atvejais būdavo priimami atskiri Komisijos įgyvendinimo sprendimai, kuriais skubiai Sąjungos lygmeniu būdavo nustatoma apribojimų taikymo zona dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių tarp laikomų kiaulių, kurią sudarydavo apsaugos ir priežiūros zonos, arba užkrėsta zona – šios ligos protrūkio tarp laukinių kiaulių atveju, kaip nustatyta Deleguotajame reglamente (ES) 2020/687. Siekiant užtikrinti Sąjungos taisyklių aiškumą ir skaidrumą, tikslinga, kad patvirtinus afrikinio kiaulių maro protrūkį tarp laikomų ar laukinių kiaulių anksčiau šia liga neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje, atitinkamos teritorijos Sąjungos lygmeniu būtų nustatomos kaip apsaugos ir priežiūros zonos, o laukinių kiaulių atveju – kaip užkrėstos zonos ir įtraukiamos į šio reglamento II priedą, nurodant tokio skirstymo į regionus trukmę. Siekiant užtikrinti laikomų ar laukinių kiaulių atžvilgiu taikomų apribojimų taikymo zonų teritorinį tęstinumą, tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į rizikos vertinimą, kai tinkama, taip pat turėtų būti galima, patvirtinus afrikinio kiaulių maro protrūkį, užuot įtraukus anksčiau liga neužkrėstas zonas į šio reglamento II priedą, įtraukti jas į šio reglamento I priedą kaip II arba III apribojimų taikymo zonas;

(9)

atsižvelgiant į kintančią epidemiologinę afrikinio kiaulių maro tarp laukinių kiaulių situaciją Sąjungoje, šiame reglamente nustatytos specialiosios ligų kontrolės priemonės, įskaitant atitinkamas nukrypti leidžiančias nuostatas, taikytinos II apribojimų taikymo zonoms, be Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 63–66 straipsniuose nustatytų priemonių, taip pat turėtų būti taikomos šio reglamento II priede išvardytose užkrėstose zonose. Tačiau dėl tiesioginės laukinių kiaulių populiacijoje nustatytos tos ligos tolesnio plitimo rizikos iš šio reglamento II priede nurodytų užkrėstų zonų neturėtų būti leidžiama išvežti laikomų kiaulių ir jų produktų siuntų į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis;

(10)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią tam tikromis sąlygomis galima nesilaikyti reikalavimo tris mėnesius nuo pirmo afrikinio kiaulių maro protrūkio patvirtinimo valstybėje narėje tam tikruose laikomų kiaulių ūkiuose atitinkamas patalpas aptverti sandaria tvora. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes valstybėse narėse, kai dėl techninių ir administracinių priežasčių neįmanoma per trumpą laiką pastatyti tokių sandarių tvorų, tikslinga šiame reglamente numatyti ilgesnį šešių mėnesių laikotarpį, kad būtų užtikrintas tinkamas specialiųjų afrikinio kiaulių maro kontrolės taisyklių įgyvendinimas anksčiau šia liga neužkrėstoje valstybėje narėje arba zonoje;

(11)

pagal Reglamento (ES) 2016/429 166 ir 167 straipsnius reikalaujama, kad prie gyvūninių produktų, gautų iš sausumos gyvūnų, pagamintų arba perdirbtų ūkiuose, maisto tvarkymo įmonėse ar zonose, kuriuose taikomos neatidėliotinos priemonės arba perkėlimo apribojimai, siuntų būtų pridedami atitinkami gyvūnų sveikatos sertifikatai. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 19 straipsnyje nustatytos veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su gyvūnų sveikatos sertifikatais, kuriuos reikia turėti vežant šviežios mėsos ir mėsos gaminių, įskaitant žarnas (apvalkalus), gautų iš kiaulių, laikomų I, II ir III apribojimų taikymo zonose, siuntas, ir nurodyta, kurių siuntų gyvūnų sveikatos sertifikatą galima pakeisti sveikumo arba identifikavimo ženklu jas vežant iš tų apribojimų taikymo zonų. Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės taisyklės, šiame reglamente būtina įtvirtinti pritaikytas nuostatas, susijusias su ūkių, iš kurių vežamų tam tikrų siuntų gyvūnų sveikatos sertifikatą atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali pakeisti sveikumo arba identifikavimo ženklu, sąrašu;

(12)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 10 straipsnyje nustatyti konkretūs draudimai, susiję su genetinės medžiagos produktų, gautų iš II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių, siuntų vežimu už tų zonų ribų. Be to, to įgyvendinimo reglamento 31 straipsnyje nustatytos konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti genetinės medžiagos produktų, gautų iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonoje, siuntas iš tos apribojimų taikymo zonos tos pačios valstybės narės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose taikomos aukšto lygio biologinio saugumo priemonės, šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios nukrypti leidžiančios sąlygos, kuriomis leidžiama išvežti genetinės medžiagos produktų, gautų iš kiaulių, laikomų III apribojimų taikymo zonoje, siuntas iš tos apribojimų taikymo zonos tos pačios valstybės narės teritorijoje. Be kitų sąlygų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija tokias siuntas vežti turėtų leisti tik tuo atveju, jei patinai donorai ir patelės donorės nuo atsivedimo arba bent tris mėnesius iki genetinės medžiagos produktų surinkimo buvo laikomi patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose, kaip nustatyta WOAH kodekse. Remiantis WOAH kodeksu, taip pat tikslinga nustatyti prievolę bent kartą per metus dėl afrikinio kiaulių maro ištirti visas laikomas kiaules patvirtintuose genetinės medžiagos produktų ūkiuose, kurių genetinės medžiagos produktų siuntas leidžiama išvežti iš III apribojimų taikymo zonos;

(13)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 14 straipsnyje nustatytos bendrosios sąlygos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo konkrečių draudimų, susijusių su I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntų vežimu už tų zonų ribų. To reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punkte pateikiama nuoroda į Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnio 2 dalies a punktą, kuriame nustatyta bendroji sąlyga, pagal kurią visais atvejais, kai leidžiama vežti gyvūnus ir jų produktus apsaugos zonoje, juos galima vežti tik paskirtais maršrutais. Atsižvelgiant į kitas šiame reglamente numatytas rizikos mažinimo priemones, taikytinas vežant I, II ir III apribojimų taikymo zonose laikomų kiaulių siuntas, ir siekiant išvengti nereikalingų apribojimų, nuorodą į bendrąsias sąlygas, pagal kurias leidžiama nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2020/687 28 straipsnyje nustatytų apsaugos zonoje taikytinų draudimų, reikėtų pakeisti nuoroda į bendrąsias sąlygas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo draudimų, susijusių su to deleguotojo reglamento 43 straipsnyje nurodyta priežiūros zona, pagal kurias reikalaujama, be kita ko, kad visais atvejais, kai leidžiama vežti gyvūnus ir jų produktus, jie būtų vežami pirmenybę teikiant dideliems greitkeliams arba pagrindinėms geležinkelių linijoms;

(14)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 35 straipsnyje nustatytos konkrečios sąlygos, kuriomis leidžiama vežti 3 kategorijos medžiagų, gautų iš kiaulių, laikomų II apribojimų taikymo zonose, siuntas už tų apribojimų taikymo zonų ribų toje pačioje valstybėje narėje, siekiant perdirbti šalutinius gyvūninius produktus taikant sterilizacijos slėgiu arba tam tikrus alternatyvius metodus, gaminti gyvūnų augintinių ėdalą ir paversti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius biodujomis ar kompostu, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009. Atsižvelgiant į atitinkamų perdirbimo metodų veiksmingumą siekiant sumažinti afrikinio kiaulių maro riziką, šiame reglamente taip pat tikslinga nustatyti konkrečias sąlygas, kuriomis būtų leidžiama vežti 3 kategorijos medžiagų, gautų iš kiaulių, laikomų III apribojimų taikymo zonoje, siuntas už tos apribojimų taikymo zonos ribų toje pačioje valstybėje narėje, siekiant perdirbti šalutinius gyvūninius produktus taikant sterilizacijos slėgiu arba tam tikrus alternatyvius metodus, gaminti gyvūnų augintinių ėdalą ir paversti šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius biodujomis ar kompostu;

(15)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 44 straipsnyje nustatyti specialūs tam tikrų gyvūninių produktų sveikumo arba, kai tinkama, identifikavimo ženklai. Šie produktai turėtų būti pažymėti specialiu sveikumo ženklu arba, kai tinkama, identifikavimo ženklu, kuris turėtų būti ne ovalus ir kurio nebūtų galima supainioti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (9) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu sveikumo arba identifikavimo ženklu. Atsižvelgiant į tame reglamente nustatytas taisykles ir siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomos specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės taisyklės dėl tam tikrų šviežios mėsos ir mėsos gaminių, gautų iš laikomų ar laukinių kiaulių, siuntų vežimo apribojimų taikymo zonose arba iš jų, taip pat siekiant aiškumo, šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti specialiųjų ženklų forma, pateikiant išsamų techninių tos ligos kontrolės priemonių rinkinį; Be to, kad būtų atsižvelgta į konkrečias valstybių narių, kuriose nustatytas afrikinis kiaulių maras, kompetentingų institucijų ir maisto tvarkymo subjektų, kuriems reikia įgyvendinti būtinus susitarimus, kad būtų užtikrinta atitiktis šio reglamento nuostatoms, aplinkybes, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis suderintai tokių specialiųjų ženklų formai įgyvendinti;

(16)

patirtis, sukaupta kovojant su afrikiniu kiaulių maru Sąjungoje, rodo, kad siekiant išvengti šios ligos plitimo laikomų kiaulių ūkiuose būtina imtis tam tikrų rizikos mažinimo ir sugriežtintų biologinio saugumo priemonių. Šios priemonės turėtų būti nustatytos šio reglamento III priede ir turėtų būti taikomos ūkiams, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, taikytinos I, II ir III apribojimų zonose laikomų kiaulių siuntų vežimui;

(17)

nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 priėmimo dienos Sąjungoje su afrikiniu kiaulių maru susijusi epidemiologinė situacija keliose valstybėse narėse toliau keitėsi, visų pirma laukinių kiaulių populiacijose, kurios turėjo didelę įtaką viruso plitimui ir išlikimui Sąjungoje. Nors valstybės narės imasi atitinkamų ligų kontrolės priemonių pagal Sąjungos taisykles, laukinės kiaulės ir toliau yra pagrindinis šaltinis, lemiantis šios ligos plitimą ir išlikimą Sąjungoje. Dėl laukinių kiaulių judėjimo arba užkrato iš užkrėstų medžiagų plitimo per žmones afrikinio kiaulių maro protrūkiai tarp kiaulių kelia pavojų ir šia liga neužkrėstoms valstybėms narėms. Atsižvelgdamos į dabartinę afrikinio kiaulių maro epidemiologinę situaciją Sąjungoje, valstybės narės turėtų imtis tinkamai koordinuojamų ir nuoseklių kontrolės priemonių. Taikyti specialiąsias ligos kontrolės priemones prieš atsirandant afrikiniam kiaulių marui rekomenduota ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinėse rekomendacijose, kurios pateiktos 2018 m. birželio 12 d. mokslinėje nuomonėje dėl afrikinio kiaulių maro šernų populiacijoje (10) ir 2019 m. gruodžio 18 d. mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro epidemiologinės situacijos Europos Sąjungoje analizių (11);

(18)

taigi, siekiant, kad laukinės kiaulės neplatintų afrikinio kiaulių maro, itin svarbu, kad valstybės narės taikytų tinkamai koordinuojamas priemones, kad nebūtų dubliuojamos pastangos. Todėl šiuo reglamentu valstybės narės turėtų būti įpareigotos parengti nacionalinius veiksmų planus dėl laukinių kiaulių, kuriais siekiama išvengti afrikinio kiaulių maro plitimo Sąjungoje, ir užtikrinta, kad visose valstybėse narėse būtų vadovaujamasi suderintu ir nuosekliu požiūriu (toliau – nacionaliniai veiksmų planai). Nustatant nacionaliniams veiksmų planams taikytinus minimaliuosius reikalavimus, turėtų būti atsižvelgiama į EFSA pateiktas mokslines rekomendacijas, visų pirma – dėl prevencinių priemonių, skirtų šernų tankiui sumažinti ir stabilizuoti iki atsirandant šiai ligai, taip pat dėl pasyviosios priežiūros ir dėl biologinio saugumo priemonių medžiojant laukines kiaules, kad tuose planuose būtų numatytas suderintas požiūris, kuriuo būtų vadovaujamasi valstybėse narėse. Šie nacionaliniai veiksmų planai ir jų įgyvendinimo metiniai rezultatai turėtų būti pateikiami Komisijai ir kitoms valstybėms narėms;

(19)

įgyvendinant nacionalinius veiksmų planus taikomos laukinių kiaulių valdymo priemonės atitinkamais atvejais turėtų būti suderinamos su Sąjungos aplinkos apsaugos taisyklėmis, įskaitant gamtos apsaugos reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (12) ir Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (13);

(20)

siekiant, kad būtų atsižvelgta į pastarojo laikotarpio epidemiologinės afrikinio kiaulių maro situacijos Sąjungoje pokyčius, Sąjungoje sukauptą naują patirtį ir žinias, taip pat siekiant aktyviai mažinti riziką, susijusią su šios ligos plitimu, šiame reglamente turėtų būti nustatytos peržiūrėtos ir išplėstos specialiosios ligų kontrolės taisyklės. Todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(21)

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605 taikomas iki 2028 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę afrikinio kiaulių maro situaciją Sąjungoje, būtina iki tos dienos toliau taikyti šiame reglamente nustatytas specialiąsias ligos kontrolės priemones;

(22)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,