(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Turkijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Antakya Künefesi“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Antakya Künefesi“ turi būti įregistruotas,

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Islandijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Íslenskt lambakjöt“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Íslenskt lambakjöt“ turi būti įregistruotas,

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnio 1 dalį profesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai turi vesti apskaitą apie savo naudojamus produktus, t. y. jų pavadinimą, naudojimo laiką ir kiekį, apdorotą plotą ir pasėlius, kuriuose produktas buvo naudojamas;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnio 1 dalį profesionalūs naudotojai kompetentingai institucijai paprašius taip pat turi pateikti atitinkamą informaciją. Be to, trečiosios šalys gali prašyti kompetentingų institucijų suteikti prieigą prie tos informacijos, o kompetentingos institucijos turi suteikti tokią prieigą pagal taikytiną nacionalinę arba Sąjungos teisę;

(3)

2020 m. Komisijos priimta sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (toliau – strategija „Nuo ūkio iki stalo“) (2) siekiama sumažinti priklausomybę nuo cheminių augalų apsaugos produktų ir jų naudojimą. Todėl, siekiant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų, labai svarbu, kad būtų vedama tinkama augalų apsaugos produktų naudojimo apskaita, o nacionalinės institucijos vykdytų tokia apskaita grindžiamą stebėsenos ir kontrolės veiklą;

(4)

skiriasi profesionalių augalų apsaugos produktų naudotojų pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnio 1 dalį vedamos apskaitos nacionalinė tvarka ir tai, ar vedama elektroninė apskaita. Todėl šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės dėl tokios apskaitos turinio ir formos;

(5)

tose taisyklėse apibrėžiama, kaip turi būti vedama Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnio 1 dalyje išvardytų elementų, susijusių su augalų apsaugos produktų naudojimu (produkto pavadinimas, naudojimo laikas, kiekis, plotas ir pasėliai, kuriuose produktas buvo naudojamas), apskaita, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrinta tinkama ir vienoda pagal tą straipsnį vedamos apskaitos kokybė;

(6)

kadangi profesionalūs naudotojai augalų apsaugos produktus dažniausiai naudoja vykdydami žemės ūkio veiklą ir siekiant tokį naudojimą suderinti su galiojančiais žemės ūkiui taikomais reikalavimais, kai įmanoma, ploto arba objekto, kuriame augalų apsaugos produktas buvo naudojamas, buvimo vieta turėtų būti identifikuojama pagal žemės vienetą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/1173 (3) nurodytoje integruotos administravimo ir kontrolės sistemos geoerdvinėje paraiškoje. Kai tai neįmanoma, valstybės narės turėtų profesionaliems naudotojams suteikti tinkamus alternatyvius ploto, kuriame augalų apsaugos produkto buvo naudotas, buvimo vietos ir, kai tinkama, geoerdvinės padėties identifikavimo metodus;

(7)

siekiant užtikrinti apskaitos vienodumą, pasėlių pavadinimai, vietų arba žemės naudojimo atvejai, kai taikoma, turėtų būti registruojami laikantis Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos naudojamų kodų (toliau – EPPO kodai), o augalų augimo stadijos, kai taikoma, pagal BBCH monografiją (4);

(8)

siekiant išvengti reikalavimo, kad profesionalūs naudotojai tam pačiam naudojimui sukurtų daug įrašų rinkinių, kad būtų laikomasi skirtingų prievolių, tikslinga paaiškinti, kad valstybės narės turi galimybę reikalauti, kad naudotojai į apskaitą, kurią vesti reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnio 1 dalį, įtrauktų kitą informaciją;

(9)

turėtų būti vedama elektroninė apskaita, nes elektroninės apskaitos vedimo priemonės yra tinkamiausios siekiant užtikrinti, kad prievolės saugoti duomenis būtų laikomasi vienodai. Taip užtikrinamas didesnis įrašų patikimumas, sudaromos palankesnės sąlygos kompetentingoms institucijoms juos rinkti ir tikrinti ir galiausiai padedama valstybėms narėms vykdyti tikslią, veiksmingą ir efektyvią stebėsenos ir kontrolės veiklą. Šiuo tikslu naudojami elektroniniai formatai taip pat turėtų būti kompiuterio skaitomi, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1024 (5);

(10)

siekiant sumažinti administracinę naštą, profesionalūs naudotojai turėtų turėti pakankamai laiko nuo kiekvieno augalų apsaugos produktų naudojimo registravimo iki įrašų perkėlimo į elektroninį formatą;

(11)

profesionalus naudotojas gali naudoti augalų apsaugos produktus pagal sutartimi įformintus susitarimus su kitu fiziniu ar juridiniu asmeniu. Tokiais atvejais profesionalus naudotojas turėtų suteikti tam asmeniui prieigą prie atitinkamų įrašų arba jų kopijas be nepagrįsto delsimo ar apribojimų;

(12)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis apskaitos duomenų naudojimui kitais tikslais, nepatenkančiais į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 taikymo sritį, pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę. Galimybė naudotis harmonizuota elektronine apskaita gali palengvinti informacijos naudojimą kitais teisėtais tikslais, taip išvengiant pastangų dubliavimo ir sumažinant naštą profesionaliems naudotojams ir valdžios institucijoms;

(13)

kad profesionalūs naudotojai galėtų pasirengti laikytis šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jiems turėtų būti suteikta pakankamai laiko prieš pradedant taikyti jo reikalavimus;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. To reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leidžiama naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2);

(2)

pagal Direktyvą 70/524/EEB suteiktas neterminuotas leidimas naudoti medžiagas etilheptanoatą, etil-2-metilbutiratą, izopentilacetatą, 3-metilbutil-3-metilbutiratą, 2-metilpropiono rūgštį, 3-metilbutilbutiratą, 2-metilbutilacetatą, heks-2-en-1-olį, heks-2(trans)-enalį, alilheksanoatą, alilheptanoatą, linalolį, 2-metil-1-fenilpropan-2-olį, α-jononą, β-damaskoną, nootkatoną, β-jononą, α-ironą, β-damascenoną, (E)-β-damaskoną, pentadekan-1,15-laktoną, 2-feniletan-1-olį, fenetilizovaleratą, 4-(p-hidroksifenil)butan-2-oną, 2-metoksinaftaleną, 2-izopropil-4-metiltiazolą ir valenceną kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedus. Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalies b punktu, tos medžiagos įtrauktos į pašarų priedų registrą kaip esami produktai;

(3)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalimi kartu su to reglamento 7 straipsniu, buvo pateikta keletas prašymų leisti naudoti pirmiau minėtas medžiagas kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedus. Pareiškėjas paprašė tuos priedus priskirti prie priedų kategorijos „jusliniai priedai“ ir funkcinės grupės „kvapieji junginiai“. Kartu su prašymais pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(4)

pareiškėjas paprašė leisti pašarų priedus naudoti ir geriamajame vandenyje. Tačiau Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 geriamajame vandenyje neleidžiama naudoti kvapiųjų junginių. Todėl pareiškėjas atsiėmė prašymą dėl leidimo visas nagrinėjamąsias medžiagas naudoti geriamajame vandenyje;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) savo 2012 m. kovo 7 d. (3), 2012 m. balandžio 25 d. (4), 2012 m. spalio 17 d. (5) (6), 2012 m. lapkričio 13 d. (7), 2013 m. kovo 12 d. (8), 2015 m. kovo 10 d. (9), 2016 m. kovo 8 d. (10), 2016 m. balandžio 20 d. (11), 2016 m. liepos 12 d. (12), 2019 m. vasario 28 d. (13), 2020 m. lapkričio 18 d. (14)ir 2022 m. kovo 23 d. (15) nuomonėse padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis medžiagos nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Tarnyba padarė išvadą, kad 2-metil-1-fenilpropan-2-olio, β-damaskono, (E)-β-damaskono, fenetilizovalerato, 4-(p-hidroksifenil)butan-2-ono ir 2-izopropil-4-metiltiazolo saugaus naudojimo jūros aplinkai kiekis yra 0,05 mg/kg pašaro;

(6)

Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad visos medžiagos turėtų būti laikomos jautriems asmenims odą ir akis dirginančiomis medžiagomis ir odą bei kvėpavimo takus jautrinti galinčiomis medžiagomis. Neturėdama duomenų apie heks-2-en-1-olį, heks-2(trans)enalį, alilheksanoatą ir alilheptanoatą, Tarnyba negalėjo padaryti išvados, kad naudotojai gali saugiai tvarkyti šias medžiagas. Tačiau, kaip reikalaujama, pareiškėjas pateikė saugos duomenų lapą, kuriame buvo nustatyti šių medžiagų pavojai naudotojams. Saugos duomenų lape aprašyti pavojai, visų pirma susiję su heks-2(trans)enalio poveikiu dėl sąlyčio su oda ir akimis ir ekspozicija per kvėpavimo takus, heks-2-en-1-olio ir alilheptanoato poveikiu dėl sąlyčio su oda ir akimis ir alilheksanoato žalingu poveikiu prarijus ir toksiškumo susilietus su oda;

(7)

Tarnyba galiausiai padarė išvadą, kad pripažinta, jog visos medžiagos yra naudojamos maisto produktuose kaip kvapiosios medžiagos, o jų funkcija pašaruose iš esmės būtų tokia pati kaip maisto produktuose. Todėl papildomų veiksmingumo įrodymų nebereikia. Be to, ji patvirtino pašarų priedų pašaruose analizės metodų taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(8)

atlikus visų medžiagų vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl šias medžiagas turėtų būti leista naudoti. Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai;

(9)

siekiant užtikrinti geresnę kontrolę, turėtų būti nustatytos tam tikros sąlygos. Visų pirma pašarų priedų etiketėse turėtų būti nurodytas rekomenduojamas didžiausias jų kiekis. Jei toks kiekis viršijamas, premiksų etiketėse turėtų būti nurodyta tam tikra informacija;

(10)

tai, kad medžiagų neleidžiama naudoti kaip kvapiųjų junginių geriamajame vandenyje, netrukdo jų naudoti kombinuotuosiuose pašaruose, kuriais šeriama su vandeniu;

(11)

kadangi saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti nagrinėjamųjų medžiagų leidimo sąlygų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pasirengti laikytis naujų su leidimu susijusių reikalavimų;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1998 (2) įgyvendinimo patirtis parodė, kad tam tikrų bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo sąlygas reikia šiek tiek pakeisti;

(2)

tam tikras išsamias aviacijos saugumo priemones reikėtų patikslinti, suderinti arba supaprastinti, siekiant padidinti teisinį aiškumą, standartizuoti vienodą atitinkamų nuostatų aiškinimą ir toliau užtikrinti tinkamiausią bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į grėsmės ir rizikos raidą, taip pat į naujausius technologijų pokyčius, atsirado būtinybė atlikti tam tikrų pakeitimų. Tie pakeitimai susiję su automatizuoto draudžiamų daiktų aptikimo (APID, angl. automated prohibited items detection) programine įranga, rankiniam bagažui tikrinti skirtomis sprogmenų aptikimo sistemomis, mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškikliu, kūno skeneriais ir sprogstamųjų medžiagų garų aptikimo įranga;

(3)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1998 įgyvendinimo patirtis parodė, kad reikia šiek tiek pakeisti tam tikrų bendrųjų pagrindinių standartų, susijusių su mokymą vykdančių instruktorių atestavimu, įgyvendinimo sąlygas, išbraukti pasenusias nuorodas 6-E priedėlyje ir aiškiau išdėstyti, kaip turi būti įgyvendinami kreipimosi veiksmai, susiję su prieš kraunant pateikiamos išankstinės informacijos apie krovinius (PLACI, angl. Pre-Loading Advance Cargo Information) procesu, numatytu to reglamento priede. Susijusios priedo nuostatos turi būti patikslintos, siekiant padidinti teisinį aiškumą, standartizuoti vienodą teisės aktų aiškinimą ir toliau užtikrinti tinkamiausią bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą;

(4)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 19 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

1961 m. Jungtinių Tautų (toliau – JT) Bendroji narkotinių medžiagų konvencija su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu, (toliau – Narkotinių medžiagų konvencija) įsigaliojo 1975 m. rugpjūčio 8 d.;

(2)

vadovaujantis Narkotinių medžiagų konvencijos 3 straipsniu Narkotinių medžiagų komisija gali priimti sprendimą į tos konvencijos sąrašus įtraukti medžiagas. Pakeitimus prieduose ji gali daryti tik vadovaudamasi Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijomis, tačiau ji taip pat gali nuspręsti nedaryti PSO rekomenduojamų pakeitimų;

(3)

1971 m. JT Psichotropinių medžiagų konvencija (toliau – Psichotropinių medžiagų konvencija) įsigaliojo 1976 m. rugpjūčio 16 d.;

(4)

vadovaujantis Psichotropinių medžiagų konvencijos 2 straipsniu Narkotinių medžiagų komisija, remdamasi PSO rekomendacijomis, gali priimti sprendimą į tos konvencijos sąrašus įtraukti medžiagas arba jas iš jų išbraukti. Ji turi didelę veiksmų laisvę atsižvelgti į ekonominius, socialinius, teisinius, administracinius ir kitus veiksnius, tačiau negali imtis savavališkų veiksmų;

(5)

Narkotinių medžiagų konvencijos ir Psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašų pakeitimai turi tiesioginių padarinių Sąjungos teisės taikymo aprėpčiai, kiek tai susiję su narkotikų kontrole. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR (1) taikomas medžiagoms, įtrauktoms į tų konvencijų sąrašus. Taigi, bet kokie sąrašų, pridėtų prie tų konvencijų, pakeitimai yra tiesiogiai įtraukiami į bendras Sąjungos taisykles;

(6)

2023 m. kovo 13–17 d. Vienoje vyksiančioje šešiasdešimt šeštojoje sesijoje Narkotinių medžiagų komisija turi nuspręsti dėl septynių naujų medžiagų įtraukimo į Narkotinių medžiagų konvencijos ir Psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus;

(7)

Sąjunga nėra Narkotinių medžiagų konvencijos ir Psichotropinių medžiagų konvencijos šalis. Narkotinių medžiagų komisijoje, kurioje 2023 m. kovo mėn. balsavimo teisę turės 12 valstybių narių (2), ji turi stebėtojos statusą be balsavimo teisių. Būtina, kad Taryba įgaliotų tas valstybes nares pareikšti Sąjungos poziciją dėl medžiagų įtraukimo į minėtų konvencijos sąrašus, kadangi tokie sprendimai priklauso Sąjungos kompetencijai;

(8)

PSO rekomendavo įtraukti keturias naujas medžiagas į Narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą ir tris naujas medžiagas – į Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą;

(9)

visas medžiagas, kurių apžvalgą atliko PSO priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komitetas (toliau – Ekspertų komitetas) ir kurias PSO rekomendavo įtraukti į sąrašus, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (toliau - EMCDDA) stebi kaip naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1920/2006 (3);

(10)

remiantis ekspertų komiteto vertinimu, ADB-BUTINACA (IUPAC pavadinimas: N-[1-(aminokarbonil)-2,2-dimetilpropil]-1-butil-1H-indazol-3-karboksamidas) yra iš indazolo gaunamas sintetinis kanabinoidas, kurio aktyvusis junginys yra S-enantiomeras (CAS Nr. 2682867–55–4). ADB-BUTINACA nėra naudojama gydymo tikslais ir jai nėra suteiktas vaisto rinkodaros leidimas. Yra pakankamai įrodymų, kad ADB-BUTINACA yra piktnaudžiaujama arba tikėtina, kad bus piktnaudžiaujama, ir kad tai gali tapti visuomenės sveikatos ir socialine problema, todėl yra pateisinama šiai medžiagai taikyti tarptautinę kontrolę. Todėl PSO rekomenduoja ADB-BUTINACA įtraukti į Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą;

(11)

ADB-BUTINACA aptikta 26 valstybėse narėse, o bent penkiose valstybėse narėse jai taikomos kontrolės priemonės. ADB-BUTINACA šiuo metu aktyviai stebi EMCDDA. Dėl jos Europos Sąjungos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemoje (toliau - ESĮRS)paskelbtas pranešimas apie pavojų visuomenės sveikatai. ADB-BUTINACA taip pat minima dviejuose papildomuose pranešimuose apie pavojų visuomenės sveikatai. Ji siejama su sunkiais nepageidaujamais reiškiniais, įskaitant 14 mirties atvejų, apie kuriuos pranešė dvi valstybės narės;

(12)

todėl Sąjungos pozicija turėtų būti įtraukti ADB-BUTINACA į Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą;

(13)

remiantis Ekspertų komiteto vertinimu, protonitazenas (IUPAC pavadinimas: N,N-dietil-5-nitro-2-[(4-propoksifenil)metil]-1-H-benzimidazol-1-etanaminas) yra benzimidazolo opioidas. Protonitazenas pirmą kartą susintetinas kaip morfino pakaitalas, tačiau patvirtinto protonitazeno naudojimo gydymo tikslais nėra. Yra pakankamai įrodymų, kad protonitazenu yra piktnaudžiaujama arba tikėtina, kad bus piktnaudžiaujama, ir kad tai gali tapti visuomenės sveikatos ir socialine problema, todėl yra pateisinama šiai medžiagai taikyti tarptautinę kontrolę. Todėl PSO rekomenduoja protonitazeną įtraukti į Narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą;

(14)

protonitazeno aptikta dviejose valstybėse narėse ir bent trijose valstybėse narėse jam taikomos kontrolės priemonės. Protonitazeną šiuo metu aktyviai stebi EMCDDA. EMCDDA apie sunkius nepageidaujamus reiškinius, susijusius su protonitazenu, nepranešta;

(15)

todėl Sąjungos pozicija turėtų būti įtraukti protonitazeną į Narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą;

(16)

remiantis Ekspertų komiteto vertinimu, etazenas (IUPAC pavadinimas: 2-[(4-etoksifenil)metil]-N,N-dietil-1H-benzimidazol-1-etanaminas) yra iš benzimidazolo gaunamas sintetinis opioidas, kuris savo chemine sandara ir farmakologiškai yra panašus į I sąraše nurodytas narkotines medžiagas (pagal Narkotinių medžiagų konvenciją), kaip antai į klonitazeną, etonitazeną ir izotonitazeną. Buvo tiriamos etazeno analgetinės savybės, tačiau apie etazeno naudojimą medicinoje nėra žinoma. Yra pakankamai įrodymų, kad etazenu yra piktnaudžiaujama arba tikėtina, kad bus piktnaudžiaujama, ir kad tai gali tapti visuomenės sveikatos ir socialine problema, todėl yra pateisinama šiai medžiagai taikyti tarptautinę kontrolę. Todėl PSO rekomenduoja etazeną įtraukti į Narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą;

(17)

etazeno aptikta aštuoniose valstybėse narėse ir bent penkiose valstybėse narėse jam taikomos kontrolės priemonės. Etazeną šiuo metu aktyviai stebi EMCDDA. Jis siejamas su sunkiais nepageidaujamais reiškiniais, įskaitant keturis mirties atvejus, apie kuriuos pranešė dvi valstybės narės;

(18)

todėl Sąjungos pozicija turėtų būti įtraukti etazeną į Narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą;

(19)

remiantis Ekspertų komiteto vertinimu, etonitazepinas (IUPAC pavadinimas: 2-[(4-etoksifenil)metil]-5-nitro-1-(2-pirolidin-1-iletil)-1H-benzoimidazolas) yra iš benzimidazolo gaunamas sintetinis opioidas, kuris savo chemine sandara ir farmakologiškai yra panašus į I sąraše nurodytas narkotines medžiagas (pagal Narkotinių medžiagų konvenciją), kaip antai į etonitazeną. Buvo tiriamos etonitazepino analgetinės savybės, tačiau apie etonitazepino naudojimą medicinoje nėra žinoma. Yra pakankamai įrodymų, kad etonitazepinu yra piktnaudžiaujama arba tikėtina, kad bus piktnaudžiaujama, ir kad tai gali tapti visuomenės sveikatos ir socialine problema, todėl yra pateisinama šiai medžiagai taikyti tarptautinę kontrolę. Todėl PSO rekomenduoja etonitazepiną įtraukti į Narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą;

(20)

etonitazepino aptikta šešiose valstybėse narėse ir bent dviejose valstybėse narėse jam taikomos kontrolės priemonės. Etonitazepinas, panašiai kaip ir kiti nauji opioidai, gali būti parduodamas kaip kontroliuojamų opioidų pakaitalas; dėl jo ESĮRS paskelbtas pranešimas apie pavojų visuomenės sveikatai. Etonitazepiną šiuo metu aktyviai stebi Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Viena šalis pranešė apie vieną mirties atvejį, kai buvo patvirtintas etonitazepino poveikis;

(21)

todėl Sąjungos pozicija turėtų būti įtraukti etonitazepiną į Narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą;

(22)

remiantis Ekspertų komiteto vertinimu, 2-metil-AP-237 (IUPAC pavadinimas: 1-{2-metil-4-[(2E)-3-fenilprop-2-en-1-il]piperazin-1-il}butan-1-onas) yra sintetinis opioidas, paprastai klasifikuojamas kaip 1-cinamilpiperazinas. Nėra žinoma apie 2-metil-AP-237 naudojimą gydymo tikslais ir jam nėra suteiktas vaisto rinkodaros leidimas. Yra pakankamai įrodymų, kad 2-metil-AP-237 yra piktnaudžiaujama arba gali būti piktnaudžiaujama ir kad tai gali tapti visuomenės sveikatos ir socialine problema, todėl yra pateisinama šiai medžiagai taikyti tarptautinę kontrolę. Todėl PSO rekomenduoja 2-metil-AP-237 įtraukti į Narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą;

(23)

2-metil-AP-237 aptikta šešiose valstybėse narėse ir bent keturiose valstybėse narėse jai taikomos kontrolės priemonės. Ji siejama su sunkiais nepageidaujamais reiškiniais, įskaitant mirties atvejį;

(24)

todėl Sąjungos pozicija turėtų būti įtraukti 2-metil-AP-237 į Narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą;

(25)

remiantis Ekspertų komiteto vertinimu, alfa-PiHP (α-PiHP, IUPAC pavadinimas: 4-metil-1-fenil-2-(pirolidin-1-il)pentan-1-onas) yra sintetinis katinonas. Nėra žinoma apie alfa-PiHP naudojimą gydymo tikslais ir jam nėra suteiktas vaisto rinkodaros leidimas. Yra pakankamai įrodymų, kad alfa-PiHP yra piktnaudžiaujama arba gali būti piktnaudžiaujama ir kad tai gali tapti visuomenės sveikatos ir socialine problema, todėl yra pateisinama šiai medžiagai taikyti tarptautinę kontrolę. Todėl PSO rekomenduoja alfa-PiHP įtraukti į Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą;

(26)

alfa-PiHP aptikta 18 valstybių narių ir bent septyniose valstybėse narėse jai taikomos kontrolės priemonės. Dėl alfa-PiHP ESĮRS paskelbtas pranešimas apie pavojų visuomenės sveikatai. Ji siejama su sunkiais nepageidaujamais reiškiniais, įskaitant keturis mirties atvejus, apie kuriuos pranešė viena valstybė narė, jos taip pat aptikta biologiniuose mėginiuose, siejamuose su sunkiais nepageidaujamais reiškiniais, apie kuriuos pranešė keturios valstybės narės;

(27)

todėl Sąjungos pozicija turėtų būti įtraukti alfa-PiHP į Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą;

(28)

remiantis Ekspertų komiteto vertinimu, 3-metilmetkatinonas (3-MMC, IUPAC pavadinimas: 2-(metilamino)-1-(3-metilfenil)propan-1-onas) yra tarptautiniu mastu kontroliuojamo 4-metilmetkatinono (4-MMC, mefedronas, Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašas) sintetinis katinonas ir padėties izomeras. 2016 m. atlikta kritinė 3-MMC peržiūra, tačiau buvo nuspręsta paprašyti kitos kritinės peržiūros, kuri būtų apsvarstyta vėlesniame posėdyje, kol bus gauta daugiau informacijos. Rasta patentų paraiškų, be kita ko, dėl 3-MMC naudojimo, tačiau nenustatyta, kad šiuo metu būtų atliekami klinikiniai tyrimai dėl 3-MMC naudojimo gydymo tikslais. Be to, Sąjungoje 3-MMC nėra naudojama pagal pripažintą medicininę paskirtį žmonėms skirtuose arba veterinariniuose vaistuose;

(29)

3-MMC keliamą riziką įvertino EMCDDAmokslinis komitetas; be to, Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2022/1326 (4) medžiaga 3-MMC jau yra įtraukta į termino „narkotikas“ apibrėžtį pagal Pamatinį sprendimą 2004/757/TVR. EMCDDA šiuo metu aktyviai stebi 3-MMC. Atliekant rizikos vertinimą 2021 m. lapkričio mėn. 3-MMC aptikta 23 valstybėse narėse. Penkios valstybės narės pranešė apie 27 mirties atvejus, kai buvo patvirtintas 3-MMC poveikis, o keturios valstybės narės pranešė apie 14 ūmaus nemirtino apsinuodijimo atvejų, kai buvo patvirtintas 3-MMC poveikis;

(30)

todėl Sąjungos pozicija turėtų būti įtraukti 3-MMC į Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą;

(31)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Narkotinių medžiagų komisijoje, kadangi sprendimai dėl šių septynių medžiagų įtraukimo į sąrašus tiesiogiai paveiks Sąjungos teisės aktų turinį, visų pirma Pamatinį sprendimą 2004/757/TVR;

(32)

Sąjungos poziciją turi vieningai pareikšti valstybės narės, kurios yra Narkotinių medžiagų komisijos narės;

(33)

Danijai Pamatinis sprendimas 2004/757/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą;

(34)

Airijai Pamatinis sprendimas 2004/757/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą,

(1)

1947 m. balandžio 4 d. įsigaliojo Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (toliau – Čikagos konvencija), kuria reguliuojamas tarptautinis oro susisiekimas. Ja įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (toliau – ICAO);

(2)

Sąjungos valstybės narės yra Čikagos konvencijos susitariančiosios valstybės ir ICAO narės, o Sąjunga turi stebėtojos statusą tam tikruose ICAO organuose. ICAO taryboje šiuo metu atstovaujama šešioms valstybėms narėms;

(3)

pagal Čikagos konvencijos 54 straipsnį ICAO taryba gali patvirtinti tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką ir įtraukti juos į Čikagos konvencijos priedus;

(4)

ICAO tarybos 228-ojoje sesijoje numatyta patvirtinti Čikagos konvencijos 10 priedo I tomo 93 pakeitimą;

(5)

pagrindinis Čikagos konvencijos 10 priedo I tomo 93 pakeitimo tikslas yra remti dvejopų dažnių, kelių palydovinių sistemų (DFMC) pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) diegimą, įtraukiant nuostatas dėl papildomų globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS), pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GLONASS) ir palydovinės signalų tikslinimo sistemos (SBAS) veikimo dažnių, taip pat nuostatas dėl naujos palydovinės navigacijos sistemos „BeiDou“ (BDS) ir GALILEO sistemos. Juo taip pat siekiama remti jonosferos gradiento poveikio antžeminei signalų tikslinimo sistemai (GBAS) mažinimą;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO taryboje, nes Čikagos konvencijos 10 priedo I tomo 93 pakeitimas bus privalomas pagal tarptautinę teisę ir gali lemiamai paveikti Sąjungos teisės, t. y. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373 (1), turinį;

(7)

pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu ICAO tarybos 228-ojoje arba vėlesnėje sesijoje, dėl Čikagos konvencijos 10 priedo I tomo 93 pakeitimo priėmimo, kaip išdėstyta valstybėms skirtame rašte 2021/41,, turėtų būti šiam pakeitimui pritarti ir jo visapusiškai laikytis. Šią poziciją, veikdamos bendrai Sąjungos interesų labui, turėtų pareikšti Sąjungos valstybės narės, kurios yra ICAO tarybos narės;

(8)

kai Čikagos konvencijos 10 priedo I tomo 93 pakeitimas bus priimtas ir įsigalios, jis bus privalomas visoms ICAO valstybėms narėms, įskaitant visas Sąjungos valstybes nares, laikantis Čikagos konvencijos nuostatų ir neperžengiant ja nustatytų ribų;

(9)

pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį, bet kuri valstybė, kuriai praktiškai pernelyg sudėtinga visais atžvilgiais atitikti kurį nors ICAO priimtą tarptautinį standartą ar procedūrą arba visapusiškai suderinti savo taisykles ar praktiką su kuriuo nors tokiu tarptautiniu standartu ar procedūra arba kuri nusprendžia, kad jai būtina priimti taisykles ar praktiką, kokiu nors konkrečiu aspektu besiskiriančius nuo tų, kurie nustatyti tarptautiniu standartu, turėtų nedelsdama pranešti ICAO apie savo ir tarptautiniu standartu nustatytos praktikos skirtumus;

(10)

pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį, visi ICAO priimti priedai ir jų pakeitimai įsigalioja per tris mėnesius nuo jo perdavimo ICAO susitariančiosioms valstybėms arba pasibaigus ilgesniam laikui, kurį gali nustatyti ICAO taryba, nebent per šį laikotarpį dauguma ICAO susitariančiųjų valstybių praneštų ICAO tarybai apie savo nesutikimą;

(11)

pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO tarybai priėmus Čikagos konvencijos 10 priedo I tomo 93 pakeitimą, apie kurį ICAO Generalinis sekretorius turi pranešti taikydamas ICAO valstybėms skirto rašto procedūrą, turėtų būti apie nesutikimą nepranešti ir pakeitimų laikytis, su sąlyga, kad pakeitimas priimtas jo iš esmės nepakeitus. Jei Sąjungos teise būtų nukrypta nuo naujai priimtų standartų ir rekomenduojamos praktikos po numatytos tų standartų ir rekomenduojamos praktikos taikymo pradžios dienos, ICAO turėtų būti pranešta apie visus skirtumus nuo tų konkrečių standartų ir rekomenduojamos praktikos. Pozicija. kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, dėl tokių skirtumų turėtų būti grindžiama rašytiniu dokumentu, kurį Komisija pateikia Tarybai apsvarstyti ir patvirtinti. Šią poziciją, veikdamos bendrai Sąjungos interesų labui, turėtų pareikšti visos Sąjungos valstybės narės;

(12)

ICAO taryba savo 228-ojoje sesijoje taip pat turės priimti Pavojingų krovinių saugaus vežimo oru techninių instrukcijų pakeitimą (ICAO dokumentas Nr. 9284), kad registruotame bagaže būtų galima naudoti mažomis ličio baterijomis maitinamus aktyviuosius sekimo įtaisus. Šis klausimas patenka į Čikagos konvencijos 18 priedo „Pavojingų krovinių saugus vežimas oru“ taikymo sritį;

(13)

pakeitimu keleiviams ir įgulai būtų leidžiama savo registruotame bagaže vežti mažomis ličio baterijomis maitinamus aktyviuosius sekimo įtaisus, o tai draudžiama ICAO dokumentu Nr. 9284 dėl reikalavimo registruotame bagaže įtaisus, kuriuose yra ličio elementų arba baterijų, išjungti;

(14)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO taryboje, nes siūlomi ICAO dokumento Nr. 9284 pakeitimai turėtų tiesioginį poveikį Komisijos reglamente (ES) Nr. 965/2012 (2) nustatytoms pavojingų krovinių vežimo taisyklėms, kuriose daroma aiški nuoroda į tą ICAO dokumentą, todėl jie gali lemiamai paveikti Sąjungos teisės turinį;

(15)

pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO tarybos 228-oje arba vėlesnėje sesijoje dėl ICAO dokumento Nr. 9284 pakeitimo priėmimo, turėtų būti šiam pakeitimui pritarti. Šią poziciją, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui, turėtų pareikšti Sąjungos valstybės narės, kurios yra ICAO tarybos narės;

(1)

1947 m. balandžio 4 d. įsigaliojo Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (toliau – Čikagos konvencija), kuria reguliuojamas tarptautinis oro susisiekimas. Ja įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (toliau – ICAO);

(2)

visos valstybės narės yra Čikagos konvencijos susitariančiosios valstybės ir ICAO narės, o Sąjunga turi stebėtojos statusą tam tikruose ICAO organuose;

(3)

pagal Čikagos konvencijos 54 straipsnį ICAO taryba gali priimti tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką;

(4)

aplinkos apsaugos tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką ICAO taryba priėmė kaip Čikagos konvencijos 16 priedą (I–IV tomai);

(5)

ICAO taryba savo 228-ojoje sesijoje, kuri vyks 2023 m. kovo 13–31 d., turi priimti tam tikrus Čikagos konvencijos 16 priedo I–III tomų pakeitimus;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO taryboje, nes siūlomi pakeitimai turi teisinę galią: jie yra privalomi pagal tarptautinę teisę ir gali stipriai paveikti Sąjungos teisės, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 (1) ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 748/2012 (2), turinį;

(7)

pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, turėtų būti pritarti I–III tomų pakeitimams;

(8)

poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui turėtų pareikšti Sąjungos valstybės narės, kurios yra ICAO tarybos narės;

(9)

pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO tarybai priėmus Čikagos konvencijos 16 priedo I–III tomų pakeitimus, apie kuriuos ICAO Generalinis sekretorius turi pranešti taikydamas ICAO valstybėms skirto rašto procedūrą, turėtų būti nepranešti apie nesutikimą ir pranešti apie tų priemonių laikymąsi. Jei Sąjungos teisės aktais nuo naujai priimtų standartų ir rekomenduojamos praktikos būtų nukrypta po numatytos tų standartų ir rekomenduojamos praktikos taikymo pradžios dienos, apie bet kokį skirtumą nuo tų konkrečių standartų ir rekomenduojamos praktikos turėtų būti pranešta ICAO,

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 138/2004 4b straipsnio 2 dalį Ispanijos Karalystė, Italijos Respublika, Lenkijos Respublika ir Slovėnijos Respublika iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymus leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą;

(2)

iš šių valstybių narių Komisijai pateiktos informacijos matyti, kad Ispanijos Karalystės, Italijos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos prašymai yra pagrįsti būtinybe iš esmės pritaikyti jų nacionalines statistikos sistemas įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 138/2004 II priede nurodytą regioninių žemės ūkio ekonominių sąskaitų duomenų perdavimo programą;

(3)

todėl Ispanijos Karalystei, Italijos Respublikai, Lenkijos Respublikai ir Slovėnijos Respublikai turėtų būti leista taikyti prašomas nukrypti leidžiančias nuostatas;

(4)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę (2),