2023 3 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/543

2023 m. kovo 9 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 686/2012, kuriuo valstybės narės įgaliojamos atlikti veikliųjų medžiagų, kurių patvirtinimo galiojimas baigiasi 2029 m. sausio 31 d. – 2035 m. spalio 1 d., vertinimą, reikalingą patvirtinimui pratęsti

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 19 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 686/2012 (2) valstybė narė ataskaitos rengėja ir bendrai ataskaitą rengianti valstybė narė įgaliojamos atlikti veikliųjų medžiagų vertinimą, reikalingą patvirtinimui pratęsti. Kadangi valstybė narė arba bendrai ataskaitą rengianti valstybė narė veikliųjų medžiagų, kurių patvirtinimo galiojimas baigiasi 2029 m. sausio 31 d. – 2035 m. spalio 1 d., vertinimo atlikti dar nėra įgaliota, tikslinga suteikti tokį įgaliojimą;

(2)	atlikti vertinimą turėtų būti įgaliota taip, kad būtų užtikrinta valstybėms narėms tenkančių pareigų ir darbų pusiausvyra;

(3)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 686/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 686/2012 iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. kovo 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2) 2012 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 686/2012, kuriuo valstybės narės įgaliojamos atlikti veikliųjų medžiagų vertinimą, reikalingą patvirtinimui atnaujinti (OL L 200, 2012 7 27, p. 5).

PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 686/2012 priedas papildomas šia E dalimi:

„E DALIS

Įgaliojimas atlikti veikliųjų medžiagų, kurių patvirtinimo galiojimas baigiasi 2029 m. sausio 31 d. – 2035 m. spalio 1 d., vertinimą

Veiklioji medžiaga	Ataskaitą rengianti valstybė narė	Bendrai ataskaitą rengianti valstybė narė
1-metilciklopropenas	DE	EL
2,4-D	DE	EL
2,4-DB	EL	IE
ABE-IT 56	FR	PT
Acetamipridas	DE	ES
S-metilacibenzolaras	ES	BE
Ampelomyces quisqualis (padermė AQ10)	SE	NL
Bacillus amyloliquefaciens (padermė FZB24)	DE	AT
Bacillus subtilis (padermė IAB/BS03)	ES	AT
Beauveria bassiana (padermė 203)	DK	NL
Beauveria bassiana (padermė IMI389521)	SE	NL
Beauveria bassiana (padermė PPRI 5339)	SE	NL
Benzenkarboksirūgštis	HU	CZ
Etilkarfentrazonas	FR	DE
Karvonas	IT	NL
Cerevizanas	ES	DE
Clonostachys rosea (padermė J1446)	HU	AT
Coniothyrium minitans (padermė CON/M/91-08)	AT	EE
COS-OGA	FR	HR
Cihalofop-butilas	CZ	BE
Cipermetrinas	CZ	DE
P-dimetenamidas	BE	DE
Etofumesatas	AT	FI
Fenheksamidas	BE	CZ
Geležies ortofosfatas	PL	DK
Geležies pirofosfatas	CZ	FR
Flazasulfuronas	ES	PL
Florasulamas	CZ	FR
Florpirauksifenbenzilas	FR	IT
Flutianilas	DE	EL
Foramsulfuronas	FR	SK
Forchlorfenuronas	ES	BE
Jodsulfuronas	BE	FR
Iprovalikarbas	SE	LV
Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97)	NL	AT
Izoksaflutolas	SE	BE
Laminarinas	EL	FR
Lavandulilsenecioatas	SE	NL
Maleino hidrazidas	SI	IT
Mefentriflukonazolas	ES	FR
Mezosulforonas	PL	SE
Mezotrionas	NL	SK
Metalaksilas-M	DE	EL
Silpnosios kiauliauogių mozaikos viruso VC 1 izoliatas	FR	DE
Silpnosios kiauliauogių mozaikos viruso VX 1 izoliatas	FR	DE
Pasteuria nishizawae Pn1	NL	DK
Kiauliauogės mozaikos viruso padermės CH2 izoliatas 1906	FI	BE
Petoksamidas	AT	FR
Phlebiopsis gigantea (padermė FOC PG 410.3)	EE	FI
Phlebiopsis gigantea (padermė VRA 1835)	EE	FI
Phlebiopsis gigantea (padermė VRA 1984)	EE	FI
Pikolinafenas	LT	IT
Propoksikarbazonas	SE	BE
Etilpiraflufenas	DE	FR
Piridatas	AT	DE
Piriproksifenas	ES	BE
Saccharomyces cerevisiae (padermė LAS02)	EL	AT
Siltiofamas	NL	IE
Natrio hidrokarbonatas	AT	FR
Sulfosulfuronas	IE	SE
Tiabendazolas	NO	ES
Tifensulfuronmetilas	FR	DK
Metiltolklofosas	FI	SE
Tribenuronas	FR	SE
Trichoderma atroviride (padermė SC1)	SI	NL
Trifloksistrobinas	HR	DE
Verticilium albo-atrum (padermė WCS850)	NL	SE
Zoksamidas	BE	PL“

2023 3 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/5

KOMISIJOS DELEGUOTOJI DIREKTYVA (ES) 2023/544

2022 m. gruodžio 16 d.

kuria dėl švino naudojimo apdirbti skirtuose aliuminio lydiniuose, vario lydiniuose ir tam tikrose baterijose išimčių iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (1), ypač į jos 4 straipsnio 2 dalies b punktą,

kadangi:

(1)	pagal Direktyvos 2000/53/EB 4 straipsnio 2 dalies a punktą, valstybės narės turi užtikrinti, kad po 2003 m. liepos 1 d. rinkai pateiktose transporto priemonių medžiagose ir dalyse nebūtų švino, gyvsidabrio, kadmio arba šešiavalenčio chromo;

(2)	Direktyvos 2000/53/EB II priede išvardytos transporto priemonių medžiagos ir dalys, kurioms daroma tos direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto draudimo išimtis;

(3)

atsižvelgdama į technikos ir mokslo pažangą, Komisija įvertino Direktyvos 2000/53/EB II priedo 2c punkto i papunktyje nustatytą išimtį dėl apdirbti skirtų aliuminio lydinių. Įvertinus padaryta išvada, kad tinkamų alternatyvų yra, tačiau tam, kad būtų atsisakyta švino naudojimo visose medžiagose ir dalyse, kurioms taikoma ta išimtis, reikalingas pereinamasis laikotarpis. Švino naudojimo atitinkamose medžiagose ir dalyse, įskaitant šviną kaltiniame aliuminyje, galėtų būti laipsniškai atsisakyta iki 2027 m. pabaigos. Todėl reikėtų nustatyti tos išimties galiojimo pabaigos datą;

(4)

atsižvelgdama į technikos ir mokslo pažangą, Komisija įvertino Direktyvos 2000/53/EB II priedo 3 punkte nustatytą išimtį dėl vario lydinių. Įvertinus padaryta išvada, kad tinkamų švino naudojimo medžiagose ir dalyse, kurioms taikoma ta išimtis, alternatyvų vis dar nėra. Atsižvelgiant į pažangą, padarytą kuriant švino naudojimo atitinkamose medžiagose ir dalyse alternatyvas, reikėtų nustatyti naują tos išimties peržiūros datą;

(5)

atsižvelgdama į technikos ir mokslo pažangą, Komisija įvertino Direktyvos 2000/53/EB II priedo 5b punkte nustatytą išimtį dėl švino naudojimo baterijose, naudojamose į to priedo 5a punkto įrašą dėl aukštos įtampos sistemų baterijų neįtrauktais tikslais. Įvertinus padaryta išvada, kad išvengti švino naudojimo baterijose, naudojamose į Direktyvos 2000/53/EB II priedo 5a punkto įrašą neįtrauktais tikslais, įmanoma tam tikrais atvejais, tačiau ne 12 V baterijose. Siekiant baterijoms, įskaitant tas, kurioms netaikoma Direktyvos 2000/53/EB II priedo 5a įraše nustatyta išimtis ir kurios nėra 12 V baterijos, taikyti nuoseklią reglamentavimo sistemą, vietoj vieno 5b punkto įrašo tikslinga sukurti du atskirus įrašus: 5b punkto i papunktį ir 5b punkto ii papunktį;

(6)

5b punkto i papunkčio įrašu turėtų būti nustatyta išimtis dėl švino naudojimo 12 V baterijose ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 (2) 3 straipsnyje apibrėžtų specialios paskirties transporto priemonių 24 V baterijose. Atsižvelgiant į pažangą, padarytą kuriant švino naudojimo šiose baterijose alternatyvas, reikėtų nustatyti tų išimčių peržiūros datą;

(7)

5b punkto ii papunkčiu turėtų būti nustatyta išimtis dėl švino naudojimo baterijose, naudojamose į Direktyvos 2000/53/EB II priedo 5a punkto įrašą ir į 5b punkto i papunkčio įrašą neįtrauktais tikslais. Įvertinus padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į pažangą, padarytą kuriant švino naudojimo toms reikmėms naudojamose baterijose alternatyvas, išvengti švino naudojimo tose baterijose yra įmanoma. Todėl reikėtų nustatyti tos išimties galiojimo pabaigos datą, kuri leistų palaipsniui švino naudojimą aptariamose baterijose nutraukti;

(8)	todėl Direktyva 2000/53/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2000/53/EB II priedas pakeičiamas šios direktyvos priedo tekstu.

2 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2023 m. birželio 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

(2) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

PRIEDAS

„II PRIEDAS

Medžiagos ir dalys, kurioms netaikomas 4 straipsnio 2 dalies a punktas

Leidžiama, kad homogeninėje medžiagoje didžiausia cheminių medžiagų švino, šešiavalenčio chromo ir gyvsidabrio koncentracija sudarytų iki 0,1 % masės, o kadmio – iki 0,01 % masės.

Atsarginėms dalims, kurios pateiktos rinkai po 2003 m. liepos 1 d. ir skirtos iki 2003 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms, išskyrus ratų balansavimo svarelius, elektros variklių anglinius šepetėlius ir stabdžių trinkelių antdėklus, Direktyvos 2000/53/EB 4 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatos netaikomos.

Medžiagos ir dalys

Išimties taikymo sritis ir galiojimo pabaigos data

Ženklinamos arba žymimos, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje

Švinas kaip legiravimo elementas

1a.	Apdirbti skirtas plienas ir karštojo cinkavimo būdu cinkuotos plieno dalys, kuriose švinas sudaro ne daugiau kaip 0,35 % masės

1b.	Nepertraukiamu būdu cinkuoto plieno lakštas, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 0,35 % masės

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2016 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

2a.	Apdirbti skirtas aliuminis, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 2 % masės

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2005 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

2b.	Aliuminis, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 1,5 % masės

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2008 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

2c.i)

Apdirbti skirti aliuminio lydiniai, kuriuose švinas sudaro ne daugiau kaip 0,4 % masės

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2028 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

2c.ii)

Apdirbti skirti aliuminio lydiniai, neįtraukti į 2c. i įrašą, kuriuose švinas sudaro ne daugiau kaip 0,4 % masės (2)

(1)

3.	Vario lydiniai, kuriuose švinas sudaro ne daugiau kaip 4 % masės

(3)

4a.	Guolių korpusai bei įvorės

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2008 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

4b.	Variklių, pavarų ir oro kondicionavimo kompresorių guolių korpusai bei įvorės

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2011 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

Dalyse esantis švinas ir švino junginiai

5a.	Švinas baterijose, naudojamose aukštos įtampos sistemose (4), kurios naudojamos tik M1 ir N1 transporto priemonėms varyti

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2019 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

5b.i)

Švinas šiose baterijose:

12 V

2)	24 V, naudojamose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 (7) 3 straipsnyje apibrėžtose specialios paskirties transporto priemonėse

(3)

5b.ii)

Švinas baterijose, naudojamose į 5a punkto įrašą arba 5b punkto i papunkčio įrašą neįtrauktais tikslais

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2024 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

6.	Vibracijų slopintuvai

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2016 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

7a.	Stabdžių žarnų, degalų žarnų, ventiliacijos žarnų, važiuoklės dalių, sudarytų iš elastomero ir metalo, ir variklio tvirtinimo dalių elastomerų vulkanizavimo medžiagos ir stabilizatoriai

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2005 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

7b.	Stabdžių žarnų, degalų žarnų, ventiliacijos žarnų, važiuoklės dalių, sudarytų iš elastomero ir metalo, ir variklio tvirtinimo dalių elastomerų vulkanizavimo medžiagos ir stabilizatoriai, kuriuose švinas sudaro ne daugiau kaip 0,5 % masės

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2006 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

7c.	Jėgos pavarų elastomerų rišikliai, kuriuose švinas sudaro ne daugiau kaip 0,5 % masės

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2009 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

8a.	Švinas lydmetaliuose, naudojamuose elektros ir elektroninėms dalims prie elektroninių grandynų plokščių tvirtinti, ir švinas, naudojamas dalių, išskyrus aliumininius elektrolitinius kondensatorius, išvadų, dalių jungiamųjų strypelių ir elektroninių grandynų plokščių dangose

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2016 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

8b.	Švinas lydmetaliuose, naudojamuose elektros sistemose, išskyrus litavimą elektroninių grandynų plokštėse ar ant stiklo

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2011 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

8c.	Švinas aliumininių elektrolitinių kondensatorių išvadų dangoje

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2013 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

8d.	Švinas lydmetaliuose, naudojamuose lituoti ant stiklo oro masės srautmačiuose

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2015 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

8e.	Švinas aukštos lydymosi temperatūros lydmetaliuose (t. y. švino lydiniuose, kuriuose švinas sudaro 85 % masės arba daugiau)

(1)

X (5)

8f.i)

Švinas standartinių kištukinių jungčių sistemose

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2017 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

8f.ii)

Švinas standartinių kištukinių jungčių sistemose, išskyrus kontaktų sąlyčio paviršių transporto priemonių laidų pynių jungtyse

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2024 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

8g.i)

Švinas lydmetaliuose, skirtuose puslaidininkiniam lustui ir pagrindui elektriškai sujungti apverstojo lusto integrinių grandynų korpusuose

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2022 m. spalio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

8g.ii)

Švinas lydmetaliuose, skirtuose puslaidininkiniam lustui ir pagrindui elektriškai sujungti apverstojo lusto integrinių grandynų korpusuose, kai tą elektrinę jungtį sudaro vienas šių dalykų:

1)	ne mažesnė kaip 90 nm puslaidininkių technologija;

2)	ne mažesnis kaip 300 mm 2 pavienis lustas, nepriklausomai nuo puslaidininkių technologijos;

3)	sluoksniuotų lustų korpusai, kuriuose yra ne mažesni kaip 300 mm2 lustai arba ne mažesnės kaip 300 mm2 silicio tarpinės plokštelės

(1)

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas nuo 2022 m. spalio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

8h.	Švinas lydmetaliuose, naudojamuose šilumos skirstytuvams prie radiatorių tvirtinti galios puslaidininkių elementų mazguose, kurių lusto dydis – bent 1 cm2 projekcijos ploto, o vardinis srovės tankis – bent 1 A/mm2 silicio lusto ploto

Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas iki 2016 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtos atsarginės dalys

X (5)

8i.	Švinas lydmetaliuose, naudojamuose elektros sistemose ant stiklo, išskyrus litavimą sluoksniuotame stikle

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2016 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

8j.	Švinas lydmetaliuose, naudojamuose lituoti sluoksniuotame stikle

Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas iki 2020 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtos atsarginės dalys

X (5)

8k.	Šildymo įrangos litavimas naudojant 0,5 A ar stipresnę kaitinimo srovę kiekvienai susijusiai lituotinei jungčiai su atskiromis sluoksniuotojo stiklo plokštėmis, kurių storis neviršija 2,1 mm. Ši išimtis netaikoma litavimui prie tarpiniame polimere įterptų kontaktų

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2024 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

X (5)

9.	Vožtuvų lizdai

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2003 m. liepos 1 d. sukurtų tipų varikliams

10a.

Elektrinės ir elektroninės dalys, kuriose švino yra stikle arba keramikoje, stiklo arba keramikos matricos junginyje, stiklo keramikos medžiagoje arba stiklo keramikos matricos junginyje.

Ši išimtis netaikoma, kai švinas naudojamas:

i)	lempučių stikle ir uždegimo žvakių glazūroje,

ii)	10b, 10c ir 10d punktuose išvardytų dalių dielektriko keramikos medžiagose.

X (6) (dalims, išskyrus variklių pjezoelementus)

10b.	Švinas kondensatorių, kurie yra integrinių grandynų arba diskrečiųjų puslaidininkinių įtaisų dalis, PZT tipo dielektriko keramikos medžiagose

10c.	Švinas kondensatorių, kurių vardinė įtampa mažesnė kaip 125 V kintamosios srovės arba 250 V nuolatinės srovės, dielektriko keramikos medžiagose

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2016 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

10.d.

Švinas kondensatorių, kurie kompensuoja ultragarsinių sonarų sistemų jutiklių temperatūrinius nuokrypius, dielektriko keramikos medžiagose

Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas iki 2017 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtos atsarginės dalys

11.	Pirotechniniai degikliai

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2006 m. liepos 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

12.	Automobilių elektros įtaisuose, kurie naudojami išmetamo CO2 kiekiui mažinti panaudojant išmetamųjų dujų šilumą, naudojamos termoelektrinės medžiagos, kuriose yra švino

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2019 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

Šešiavalentis chromas

13a.	Korozijai atsparios dangos

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2007 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

13b.	Važiuoklės varžtų ir veržlių dangos, atsparios korozijai

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2008 m. liepos 1 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

14.

Šešiavalentis chromas, naudojamas kaip antikorozinė medžiaga absorbcinių šaldytuvų anglinio plieno aušinimo sistemose ir sudarantis ne daugiau kaip 0,75 % aušalo masės:

a)	skirtas naudoti vien tik arba iš dalies su elektriniu šildytuvu, kurio vidutinė elektrinė vartojamoji galia nuolatinio eksploatavimo sąlygomis < 75 W;

b)	skirtas naudoti vien tik arba iš dalies su elektriniu šildytuvu, kurio vidutinė elektrinė vartojamoji galia nuolatinio eksploatavimo sąlygomis ≥ 75 W;

c)	skirtas naudoti vien tik su neelektriniu šildytuvu.

A papunktis taikomas: transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2020 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

B papunktis taikomas: transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2026 m. sausio 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

Gyvsidabris

15a.	Išlydžio lempos, naudojamos priekiniuose žibintuose

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2012 m. liepos 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

15b.	Liuminescencinės lempos, naudojamos prietaisų skydeliuose

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2012 m. liepos 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

Kadmis

16.	Elektrinių transporto priemonių baterijos

Kaip atsarginės dalys, skirtos iki 2008 m. gruodžio 31 d. rinkai pateiktoms transporto priemonėms

Pastabos dėl lentelės

(1) Ši išimtis turi būti peržiūrėta 2024 m.

(2) Taikoma aliuminio lydiniams, į kuriuos švino specialiai nededama, bet jo yra dėl to, kad naudojamas perdirbtas aliuminis.

(3) Ši išimtis turi būti peržiūrėta 2025 m.

(4) Sistemos, kuriose yra > 75 V nuolatinės srovės įtampa, kaip apibrėžta 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357), 1 straipsnyje.

(5) Išmontuoti, jei kartu taikant 10a išimtį viršijama vidutinė 60 g vienai transporto priemonei riba. Taikant šią pastabą neatsižvelgiama į elektros prietaisus, kurių gamintojas transporto priemonėje neįrengė gamybos linijoje.

(6) Išmontuoti, jei kartu taikant 8a–8k išimtis viršijama vidutinė 60 g vienai transporto priemonei riba. Taikant šią pastabą neatsižvelgiama į elektros prietaisus, kurių gamintojas transporto priemonėje neįrengė gamybos linijoje.“

(7) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

2023 3 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/19

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2023/549

2023 m. kovo 6 d.

dėl prieigos prie tam tikrų TARGET duomenų ir jų naudojimo, kuriuo panaikinamas (ECB/2023/3)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą įtraukas,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį,

kadangi:

(1)

Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema (TARGET2) dabar reglamentuojama Gairėmis ECB/2012/27 (1). Nuo 2023 m. kovo 20 d. TARGET2 sistema bus pakeista TARGET sistema, t. y. trečiosios kartos mokėjimų sistema, kurioje atsiskaitoma eurais centrinio banko pinigais. TARGET sistemą reguliuoja Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2022/912 dėl naujos kartos Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET) (ECB/2022/8) (2), o Gairės ECB/2012/27 panaikinamos nuo 2023 m. kovo 20 d. TARGET komponento sistemos yra atitinkamų TARGET2 komponento sistemų teisių perėmėjai;

(2)	kaip ir TARGET2 atveju, TARGET struktūrą sudaro įvairios realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemos, kurių kiekviena yra Eurosistemos centrinio banko (Eurosistemos CB) eksploatuojamas komponentas. Gairėmis (ES) 2022/912 (ECB/2022/8) kiek įmanoma labiau suderinami TARGET komponentai;

(3)

Eurosistemos centriniams bankams priklausančios ir jų eksploatuojamos TARGET2 komponento sistemos Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 795/2014 (ECB/2014/28) (3) taikymo tikslais bendrai laikomos sistemiškai svarbiomis mokėjimo sistemomis (SIPS). Taip pat numatoma, kad atitinkamos TARGET komponentų sistemos, kaip mokėjimo sistemos, pakeičiančios tas TARGET2 komponentų sistemas, pateks į Reglamento (ES) Nr. 795/2014 (ECB/2014/28) taikymo sritį ir turės atitikti tame reglamente nustatytus priežiūros reikalavimus;

(4)	Gairių (ES) 2022/912 (ECB/2022/8) I priedo I dalies 28 straipsnio 1 dalyje nustatyti kiekvienam centriniam bankui (CB) taikomi tam tikri konfidencialumo įpareigojimai užtikrinti mokėjimų informacijos, priklausančios dalyviams, kurie tame CB turi TARGET sąskaitas, konfidencialumą;

(5)	pagal Gairių (ES) 2022/912 (ECB/2022/8) I priedo I dalies 28 straipsnio 3 dalį kiekvienam CB leidžiama atskleisti su dalyviu susijusią mokėjimų informaciją, gautą vykdant atitinkamo TARGET komponento operaciją tam tikrais tikslais;

(6)

jei naudojamų agreguotų TARGET mokėjimų duomenų CB nepakanka siekiant užtikrinti veiksmingą TARGET veikimą, CB reikėtų suteikti prieigą prie iš TARGET gautų visų TARGET komponentų dalyvių, įskaitant adresuojamo BIC turėtojus, operacijų duomenų. Visų CB prieiga prie tokių operacijų duomenų taip pat yra būtina Eurosistemos, kaip TARGET prižiūrinčio subjekto, viešosioms užduotims atlikti, jei nepakanka naudojamų agreguotų TARGET mokėjimų duomenų. Be to, visų CB prieiga prie tokių operacijų duomenų taip pat yra būtina atliekant analizę, reikalingą makroprudencinei priežiūrai, finansiniam stabilumui, finansinei integracijai, rinkos operacijoms, pertvarkymui ir pinigų politikos funkcijoms, taip pat Bendram priežiūros mechanizmui, laikantis atskyrimo principo;

(7)

prieiga CB prie visų dalyvių operacijų duomenų turėtų būti suteikiama tik tiek, kiek tai būtina tam, kad CB galėtų atlikti kiekybinę sandorių srautų tarp dalyvių analizę arba vykdyti TARGET atsiskaitymų procesų skaitmeninius modeliavimus, laikantis Gairių (ES) 2022/912 (ECB/2022/8) I priedo I dalies 28 straipsnio 3 dalies ir jos įgyvendinimo nuostatų, be to, tokia prieiga neturėtų apimti bet kokios informacijos apie dalyvių klientus, nebent tokie klientai yra netiesioginiai dalyviai arba adresuojamo BIC turėtojai;

(8)

kai kiekybinę analizę ir skaitmeninius modeliavimus CB atlieka kaip TARGET operatoriai, jais pirmiausia turėtų būti siekiama užtikrinti TARGET modelio veiksmingumą, padėti užtikrinti atitiktį priežiūros lūkesčiams, analizuoti TARGET operacinius trūkumus, analizuoti mokėjimo struktūrą ir likvidumo lygius, stebėti jos kainodaros mechanizmų poveikį ir išanalizuoti papildomų savybių ir paslaugų sąnaudų ir naudos santykį. Kai šią kiekybinę analizę ir skaitmeninius modeliavimus CB atlieka veikdami kaip TARGET prižiūrintys subjektai, jais visų pirma turėtų būti siekiama išanalizuoti ir stebėti su TARGET susijusią riziką ir remti reguliarius ir ad hoc priežiūros vertinimus laikantis taikomų standartų. Kai šią kiekybinę analizę ir skaitmeninius modeliavimus CB atlieka tam, kad padėtų vykdyti kitas pagrindines centrinio banko funkcijas, jomis visų pirma turėtų būti siekiama išanalizuoti pinigų rinkos raidą, įvertinti euro zonos finansinę integraciją, stebėti centrinio banko balansą ir likvidumo paskirstymą;

(9)

svarbiausia – išsaugoti operacijų duomenų konfidencialumą. Todėl prieiga prie operacijų duomenų ir jų naudojimas turėtų būti galimi tik nedidelei CB paskirtų darbuotojų grupei. Kartu su CB darbuotojams taikomomis profesinio elgesio ir konfidencialumo taisyklėmis Rinkos infrastruktūros valdyba (angl. Market Infrastructure Board, MIB) turėtų nustatyti specialias prieigos prie operacijų duomenų ir jų naudojimo taisykles. CB turėtų užtikrinti, kad jų paskirti darbuotojai laikytųsi šių taisyklių, o MIB turėtų stebėti, kaip jų laikomasi;

(10)	MIB turėtų turėti galimybę skelbti informaciją, gautą naudojant operacijų duomenis, jei iš šios informacijos neįmanoma tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti dalyvių ar dalyvių klientų;

(11)	TARGET analitinė aplinka sudaro sąlygas Eurosistemai atlikti kiekybinę analizę ir skaitmeninius modeliavimus naudojant operacijų duomenis;

(12)

be Gairių (ES) 2022/912 (ECB/2022/8) I priedo I dalies 28 straipsnio 3 dalies, kuri taikoma operacijų duomenims, Gairių (ES) 2022/912 (ECB/2022/8) I priedo I dalies 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad CB gali naudoti, atskleisti arba paskelbti informaciją apie dalyvio arba dalyvio klientų mokėjimus dėl statistikos, istorinių, mokslinių arba kitų tikslų vykdydami savo viešąsias funkcijas arba, kad kiti viešieji subjektai, kuriems informacija yra atskleista, galėtų vykdyti savo funkcijas, jeigu iš tokios informacijos neįmanoma tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti dalyvio arba dalyvio klientų tapatybės. Nepažeidžiant CB galimybės naudoti, atskleisti arba paskelbti tokią informaciją pagal šį straipsnį, MIB turėtų koordinuoti CB veiksmus;

(13)	šio sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos prisijungusiems nacionaliniams centriniams bankams (NCB) pagal prisijungusių NCB ir Eurosistemos CB susitarimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas reguliuoja prieigą prie tam tikrų TARGET duomenų ir jų naudojimą 3 straipsnyje nustatyta tvarka ir 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Taikant šį sprendimą, galioja Gairių (ES) 2022/912 (ECB/2022/8 2) straipsnyje įtvirtintos apibrėžtys.

3 straipsnis

Prieiga prie tam tikrų TARGET duomenų ir jų naudojimas

1. Pagal Gairių (ES) 2022/912 (ECB/2022/8) I priedo I dalies 28 straipsnio 3 dalį CB kiekybinės analizės ir skaitmeninių modeliavimų tikslais ir tiek, kiek tai būtina gali gauti prieigą prie iš TARGET gautų visų TARGET komponentų dalyvių operacijų duomenų ir juos naudoti siekdami:

a)	užtikrinti veiksmingą TARGET veikimą ir priežiūrą;

b)	atlikti analizę, reikalingą makroprudencinei priežiūrai, finansiniam stabilumui, finansinei integracijai, rinkos operacijoms, pertvarkymui ir pinigų politikos funkcijoms;

c)	atlikti analizę, kuri yra būtina Bendram priežiūros mechanizmui, laikantis atskyrimo principo.

2. Prieiga prie 1 dalyje nurodytų duomenų suteikiama ir juos leidžiama naudoti tik:

a)	penkiems darbuotojams, sprendžiantiems su TARGET veikimu susijusius klausimus, ir penkiems darbuotojams, vykdantiems TARGET priežiūrą, kai siekiama užtikrinti veiksmingą TARGET veikimą ir priežiūrą, ir kiekvienai grupei suteikiama atskira prieiga prie duomenų;

b)	ne didesnei kaip 15 tyrimus atliekančių darbuotojų grupei, kurios veiklą koordinuoja Europos centrinių bankų sistemos tyrimų padalinių vadovai, 1 dalies b ir c punktuose nurodytos analizės tikslais.

3. 2 dalyje nurodytus darbuotojus paskiria CB. Jeigu veiklos ar tyrimų grupės darbuotojas paskiriamas pagal 2 dalį, šį paskirtą asmenį turi patvirtinti Rinkos infrastruktūros valdyba (angl. Market Infrastructures Board, MIB). Pagal 2 dalies a punktą paskirtus priežiūros grupės narius patvirtina Rinkos infrastruktūros ir mokėjimų komitetas. Šiame straipsnyje nurodytos procedūros prireikus taikomos juos pakeičiant.

4. MIB nustato specialias taisykles operacijų duomenų konfidencialumui užtikrinti. CB užtikrina, kad jų darbuotojai, paskirti vadovaujantis 2 ir 3 dalimis, laikytųsi šių taisyklių. Šių MIB nustatytų konkrečių taisyklių nesilaikymo atvejais CB užtikrina, kad pagal 3 dalį paskirti darbuotojai nebeturėtų prieigos prie 1 dalyje nurodytų duomenų ir galimybės jais naudotis. MIB stebi, kaip laikomasi šios dalies nuostatų.

5. Valdančioji taryba taip pat gali suteikti prieigą kitiems naudotojams ir nustatyti tikslias tokios prieigos taisykles. Tokiu atveju MIB stebi, kaip jie naudojasi duomenimis, ir konkrečiai, kaip laikosi konfidencialumo taisyklių, kurias nustato MIB ir kurios išdėstytos Gairių (ES) 2022/912 (ECB/2022/8) I priedo I dalies 28 straipsnyje.

4 straipsnis

TARGET analitinė aplinka

1. 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos kiekybinės analizės ir skaitmeninių modeliavimų tikslais sukuriama TARGET analitinė aplinka. Ją sudaro analitinė aplinka ir modeliavimo priemonė.

2. Analitinę aplinką sukuria ir prižiūri ECB. Modeliavimo priemonę parengia ir prižiūri Suomen Pankki. Analitinę aplinką ir modeliavimo priemonę sudaro būtinoji techninė infrastruktūra, duomenų gavybos priemonės, modeliavimo priemonė ir analitinė programinė įranga.

3. ECB ir Suomen Pankki su Eurosistemos CB sudaro susitarimą, reglamentuojantį TARGET analitinės aplinkos paslaugas ir technines specifikacijas. Į tokį susitarimą įtraukiami prisijungę NCB.

5 straipsnis

Informacijos skelbimas ir atskleidimas

1. MIB gali skelbti informaciją, gautą naudojant operacijų duomenis, jeigu iš jų neįmanoma tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti dalyvių ar dalyvių klientų tapatybės.

2. MIB koordinuoja CB mokėjimų informacijos atskleidimą ir skelbimą pagal Gairių (ES) 2022/912 (ECB/2022/8) I priedo I dalies 28 straipsnio 5 dalį.

6 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas ECB/2010/9 panaikinamas nuo 2023 m. kovo 20 d.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis sprendimas įsigalioja penktą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Šis sprendimas taikomas nuo 2023 m. kovo 20 d.

Priimta Frankfurte prie Maino 2023 m. kovo 6 d.

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE

(1) 2012 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko gairės dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (ECB/2012/27) (OL L 30, 2013 1 30, p. 1).

(2) 2022 m. vasario 24 d. Europos Centrinio Banko gairės dėl naujos kartos Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET), kuriomis panaikinamos Gairės 2013/47/ES (ECB/2012/27) (ECB/2022/8) (OL L 163, 2022 6 17, p. 84).

(3) 2014 m. liepos 3 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 795/2014 dėl priežiūros reikalavimų sistemiškai svarbioms mokėjimo sistemoms (ECB/2014/28) (OL L 217, 2014 7 23, p. 16).

2023 3 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/23

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2023/550

2023 m. kovo 8 d.

dėl nacionalinių darnaus judumo mieste planavimo paramos programų

(pranešta dokumentu Nr. C(2023) 1524)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

komunikate „Europos žaliasis kursas“ (1) nustatytas tikslas iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ES ekonomiką. Komunikate raginama transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 % Padedant siekti šio tikslo, Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje (2) pasiūlytos priemonės, kuriomis, be kita ko, skatinamas darnus, išmanus, saugus ir sveikas judumas mieste;

(2)

komunikate „Naujoji ES judumo mieste sistema“ (3) pirmenybė teikiama darnesniems transporto sprendimams, t. y. visuomeniniam (kolektyviniam) ir viešajam transportui, judumui dalijantis transporto priemonėmis, vaikščiojimui ir važiavimui dviračiu, siekiant, kad jie būtų dažniau naudojami geresniam ir efektyviau energiją vartojančiam judumui nuo durų iki durų užtikrinti, kartu prisidedant prie geresnės piliečių sveikatos ir didesnės gerovės;

(3)

užtikrinant darnų judumą mieste padedama įgyvendinti įvairias Europos politikos priemones, kuriomis skatinamas mažataršis ir visai netaršus (nulinės taršos) judumas (4), gerinama oro kokybė ir didinamas kelių eismo saugumas, kartu teikiant papildomos naudos piliečių sveikatai ir gerovei. Veiksmingai planuojant judumą mieste galima padėti padaryti pažangą tiesiogiai vietos lygmeniu įgyvendinant susijusias Europos ir nacionalines politikos priemones. Komunikate „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“ (5) ir prie jo pridėtame ES kaimo vietovių veiksmų plane atkreipiamas dėmesys, kad skatinant diegti darnaus judumo sprendimus labai svarbu geriau integruoti judumo miestuose, priemiesčiuose ir kaimo vietovėse elementus;

(4)

2013 m. judumo mieste dokumentų rinkiniu (6) nustatyti darnaus judumo mieste planai (DJMP) – sistema, pagal kurią miestai bei miesteliai gali visoje funkcinėje miesto vietovėje planuoti ir įgyvendinti judumo mieste politikos uždavinių sprendimus. Nuo to laiko Komisija skatina kuo plačiau naudoti DJMP kaip esminį Europos judumo mieste politikos elementą. Plano koncepcija ir susijusiomis Europos DJMP gairėmis plačiai naudojasi vietos valdžios institucijos, planuotojai ir suinteresuotieji subjektai. Patvirtinta, kad DJMP yra veiksmingas, patikimas bei lankstus ir juo naudodamiesi miestai gali planuoti judumo mieste priemones;

(5)

Europos Audito Rūmai specialioje ataskaitoje Nr. 06/2020 „Tvarus judumas Europos Sąjungos miestuose“ (7) pabrėžė, kad pagal subsidiarumo principą valstybės narės ir jų miestai yra atsakingi už judumo mieste politikos valdymą. Europos Audito Rūmai nustatė, kad vietos lygmens judumo mieste priemonės ne visada atitiko darnaus judumo mieste politikos tikslus. Sąsajas tarp DJMP koncepcijos ir vietos lygmens darnaus judumo mieste planų padėtų stiprinti nacionalinės darnaus judumo mieste planų (DJMP) paramos programos;

(6)

persvarstytame Reglamente dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gairių (8) siūloma, kad TEN-T tinklui priklausantys miestų transporto mazgai priimtų DJMP, laikydamiesi to reglamento V priede nustatytų reikalavimų, ir rinktų ir pateiktų Komisijai atitinkamus judumo mieste duomenis. Duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai bus nustatyti vėliau parengtu įgyvendinimo aktu – jame bus išdėstytas darnaus judumo mieste rodiklių sąrašas ir jų apskaičiavimo metodika. Šie reikalavimai – kai jie bus priimti – bus vieninteliai privalomi su DJMP susiję reikalavimai, taikomi ES lygmeniu. Šiuos reikalavimus TEN-T tinklui priklausantys miestų transporto mazgai įgyvendins naudodamiesi ekspertinėmis žiniomis, kurias gaus pagal nacionalines DJMP paramos programas;

(7)

miestai patiria sunkumų naudodami rodiklius pažangai, padarytai įgyvendinant darnaus judumo mieste priemones, stebėti. Duomenims rinkti reikia administracinių ir finansinių išteklių, be to, miestams dažnai sudėtinga prieiti prie nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų bei kitų įstaigų turimų duomenų. Palankesnes sąlygas dalytis surinktais duomenis ir juos naudoti turėtų sudaryti valstybės narės steigdamos centrinius prieigos punktus ir kurdamos decentralizuotas duomenų erdves. Jie padės miestams ateinančiais metais tobulinti savo stebėsenos sistemas;

(8)

visi miestai savo atskirus DJMP taip pat gali rengti ir įgyvendinti naudodamiesi neprivalomu DJMP gairių (9) ir informacinės medžiagos, parengtų vykdant ES bendrai finansuojamus projektus, rinkiniu. Šiuo informacijos šaltiniu miestai raginami naudotis pagal savo poreikius. Neprivalomų DJMP gairių rinkinį papildyti ir racionalizuoti turėtų padėti Komisijos judumo mieste ekspertų grupė (10);

(9)	valstybės narės turėtų remti miestus, kad padėtų jiems parengti kokybiškesnius ir geriau su ES sistema suderintus DJMP;

(10)	miestams tenka galutinė atsakomybė už tai, kad būtų tiek parengti, priimti ir įgyvendinti DJMP, tiek įgyvendintos juose numatytos priemonės,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

1.1. Įvadas

2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinyje nustatyta DJMP koncepcija (11) kaip esminis sistemos, skirtos miestelių, miestų ir regionų judumo mieste politikos uždaviniams spręsti, elementas. DJMP koncepciją reikia atnaujinti, kad būtų atspindėtos naujos ES strategijos ir apimti nauji politikos prioritetai. Tokia atnaujinta DJMP koncepcija išdėstyta šios rekomendacijos priede.

DJMP koncepcija pagrįstose DJMP gairėse pateikiamos rekomendacijos miestams, kaip rengti ir įgyvendinti savo DJMP.

Pastarąjį dešimtmetį šią koncepciją naudoti skatina Komisija ir savanoriškai plačiai taiko daug miestų visoje ES planuodami pereiti prie patrauklaus, įtraukaus ir darnaus judumo mieste.

DJMP koncepciją taikantys miestai įsitikino, kad tai – veiksminga, visapusiška ir lanksti priemonė, kurią įgyvendinant nesustojama ties administracinėmis miestų ribomis, o apimama visa funkcinė miesto vietovė, atsižvelgiant į jungtis su apylinkėmis, į darbą važinėjančių asmenų srautus bei miestų ir kaimo vietovių jungtis.

Prie komunikato „Naujoji ES judumo mieste sistema“ (12) pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente atkreipiamas dėmesys, kad DJMP yra nuosekli ilgalaikio planavimo sistema, apimanti visus atitinkamus subjektus. Tai, kad koncepcija atspari, įrodyta visų pirma COVID-19 pandemijos metu, nes daugelis DJMP turinčių miestų savo judumo politiką sugebėjo pritaikyti greitai ir veiksmingai. Vėliau jie savo judumo sistemas galėjo pakeisti lengviau nei panašių planų neturintys miestai. Galiojančiuose DJMP daugeliu atvejų jau aprašytos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo joms didinimo procedūros.

Vis dėlto įvertinus 2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinį nustatytas didelis trūkumas – valstybėse narėse DJMP naudojimo mastas nėra tolygus. Savo DJMP neturi daug miestelių ir miestų, o parengtų DJMP kokybė itin skirtinga. Be to, labai nevienodas įvairiose valstybėse narėse bendras DJMP parengusių miestų skaičius.

Todėl valstybėms narėms skiriama ši rekomendacija.

1.2. Būtinybė imtis veiksmų valstybių narių lygmeniu

Iš 2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinio vertinimo, atlikto remiantis didele nuo 2013 m. taikant DJMP koncepciją įgyta patirtimi, matyti, kad ypač mažuose ir vidutinio dydžio miestuose vis dar trūksta pajėgumų ir ekspertinių žinių, o nacionaliniu lygmeniu nesiimama pakankamai veiksmų ir teikiama per mažai paramos.

Tai rodo, kad apskritai reikia užtikrinti derėjimą su DJMP koncepcija ir koordinuoti įvairią miestų ir miesto vietovių veiklą rengiant ir įgyvendinant judumo planus bei vykdant jų stebėseną.

Komunikate „Naujoji ES judumo mieste sistema“ pažymima, kad reikia gerinti valdymą ir skatinti prisiimti atsakomybę nacionaliniu lygmeniu, sukurti paramos sistemą ir ją taikant labiau suderinti DJMP su jų koncepcija, pagal subsidiarumo principą atsižvelgiant į vietos aplinkybes, planavimo praktiką ir institucinę struktūrą.

1.3. Ryšys su TEN-T

Pasiūlyme dėl persvarstyto TEN-T reglamento (13), be kita ko, numatyta didinti miestų, kaip gyvybiškai svarbių transporto mazgų, vaidmenį kuriant darnų, saugų, veiksmingą ir daugiarūšį transportą visoje Europoje ir už jos ribų. Siekdama sudaryti sąlygas TEN-T tinklui veiksmingai veikti Komisija pasiūlė, kad valstybės narės užtikrintų, kad TEN-T tinklui priklausantys miestų transporto mazgai iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimtų DJMP ir surinktų atitinkamus judumo mieste duomenis.

Miestų transporto mazgai turėtų atsižvelgti į įvairių judumo mieste priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams TEN-T tinkle. Priemonėmis turėtų būti siekiama, kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas per miestų transporto mazgus, jų aplenkimas aplinkkeliu ar eismo srautų, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų, sujungimas juose. Priemonėmis turėtų būti padedama mažinti spūstis, didinti viešajam transportui ir aktyviajam judumui tenkančios bendros transporto struktūros dalį, didinti kelių eismo saugumą ir šalinti kliūtis, darančias poveikį eismo srautams TEN-T tinkle.

Todėl šia rekomendacija taip pat siekiama papildomai padėti valstybėms narėms ir miestams pasirengti įgyvendinti miestų transporto mazgams siūlomus reikalavimus.

Ši rekomendacija nedaro poveikio siekiui priimti persvarstytą TEN-T reglamentą, kuris grindžiamas pirmiau minėtu pasiūlymu, ir jame nustatytiems su DJMP susijusiems įpareigojimams.

1.4. Koordinavimas vietos lygmeniu siekiant sektorių ir teritorijų planavimo metodų sinergijos

Rengiant DJMP reikia laikytis integruoto du aspektus apimančio metodo, t. y. judumo mieste elementus integruoti ir į transporto sistemos tinklo planavimą (tinklo metodas), ir į tarpsektorinę tvarios miestų plėtros strategiją (prie vietos pritaikytas metodas).

Laikantis veiksmingo ir efektyvaus požiūrio į integruotą teritorijų planavimo metodą miesto ir (arba) vietos lygmeniu labai svarbu atsižvelgti į transporto aspektą. Todėl DJMP rengimas ir įgyvendinimas turėtų būti visapusiškai suderintas su vietos ir regioniniais judumo planais, teritorijų planais ir atitinkamais sektorių planais. Taip ne tik DJMP bus geriau suderinti su sektorių politikos tikslais, bet ir sumažės vietos valdžios institucijų administracinė našta.

Sektorių politikos tikslų suderinamumą su judumo mieste planavimu ir jų tarpusavio atitiktį turėtų užtikrinti valstybės narės

—	padėdamos miestams pagal Europos ir nacionalinius tikslus parengti vietos miestų politikos priemones, strategijas ir planavimo dokumentus, pvz., DJMP, darnios miestų logistikos planus, tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planus, klimato sutartis ir žaliojo miesto susitarimus;

—

atsižvelgdamos į miestų ir miesto vietovių poreikius ir ypatumus visa apimančiose nacionalinėse ar regioninėse strategijose ir planavimo dokumentuose, pvz., nacionaliniuose ir regioniniuose transporto planuose, nacionalinėse alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo politikos sistemose, nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, visuomenės sveikatos strategijose, tvarios miestų plėtros strategijose;

—	atsižvelgdamos į miestų ir miesto vietovių poreikius ir ypatumus, kai įgyvendina nacionalinius veiksmus, susijusius su Europos ir tarptautiniais įsipareigojimais, pvz., Europos semestru ir TEN-T pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planais.

2. NACIONALINĖ DJMP PARAMOS PROGRAMA

2.1. Tikslai

Komisija kiekvieną valstybę narę ragina parengti nacionalinę DJMP paramos programą, skirtą miestams remti, valdymui stiprinti, nacionalinio masto koordinavimui gerinti, darnaus judumo mieste politikos planavimui vykdyti ir įgyvendinimui užtikrinti ir koordinavimui tarp regionų, miestų ir miestelių bei miesto ir kaimo vietovių gerinti.

2.2. Programos taikymo sritis

Nacionalinėse DJMP paramos programose turėtų būti numatytos priemonės, kurias taikant būtų:

—	parengtos nacionalinės judumo mieste planavimo gairės, kurios būtų grindžiamos šios Komisijos rekomendacijos priede pateikiama atnaujinta DJMP koncepcija ir kuriose būtų atsižvelgiama į DJMP gaires (14), siekiant integruotai nagrinėti keleivių judumo, krovinių vežimo ir logistikos klausimus;

—	teikiama techninė pagalba ir ekspertų parama;

—	bendradarbiaujant su priemiesčių ir aplinkinėmis kaimo vietovių subjektais ir taip apimant visą funkcinę miesto vietovę (t. y. miestą ir apylinkes, iš kurių važinėjama į darbą tame mieste), parengtas nacionalinis DJMP rengimo ir įgyvendinimo visuose miestuose metodas;

—	aktyviai raginama, kad nacionalinio regionų, miestų ir miestelių tinklo, apimančio, be kita ko, ES atokiausius regionus ir kitas atokias vietoves, salas, periferines ir retai apgyvendintas vietoves, subjektai skatintų tarpusavio mokymąsi ir dalijimąsi gerąja patirtimi;

—	įgyvendinama miestams skirta mokymo programa, be kita ko, gebėjimų stiprinimo programa;

—	skiriama finansinė parama miestams, kad jie galėtų įdarbinti atitinkamus administracinius gebėjimus turinčius asmenis bei juos išlaikyti ir laikinai samdyti paramą teikiančius ekspertus;

—	rengiamos ir koordinuojamos su DJMP susijusios komunikacijos kampanijos ir veikla;

—	didinamas informuotumas apie Europos judumo mieste stebėjimo centro portale (15) skelbiamą informaciją ir gaires;

—	peržiūrimas DJMP ir konsultuojama, kaip gerinti planų kokybę suderinant juos su DJMP koncepcija; taip bus sudarytos palankesnės sąlygos rengti DJMP, kai jie reikalingi siekiant viešojo ar privačiojo finansavimo;

—	tikrinama nacionalinės teisės aktų sistema kliūtims, trukdančioms miestams rengti veiksmingus DJMP, nustatyti;

—	padedama atitinkamoms valdžios institucijoms geriau koordinuoti klausimus, susijusius su funkcinėje miesto vietovėje veikiančia transporto infrastruktūra ir teikiamomis transporto paslaugomis;

—	padedama vietos valdžios institucijoms integruoti ir geriau derinti DJMP ir teritorijų planavimą ir užtikrinti geresnį jų derėjimą ir sinergijas su tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planais, darnios miestų logistikos planais ir kitais atitinkamais planais;

—	gerinama DJMP įgyvendinimo stebėsena, įdiegiant mechanizmus pažangai, padarytai sprendžiant DJMP uždavinius ir įgyvendinant tikslus, vertinti;

—	apskaičiuojami, remiantis Komisijos metodika (16), darnaus judumo mieste rodikliai, koordinuojamas ir remiamas duomenų rinkimas ir sudaromos palankesnės sąlygos prieiti prie judumo mieste rodikliams apskaičiuoti reikalingų nacionalinių, regioninių ar privačių duomenų bei jais dalytis ir naudotis;

—	stebima siekiant sektorių politikos tikslų padaryta pažanga, be kita ko, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir kelių eismo saugumo srityse; padedama miestams kurti suskirstytų duomenų, įskaitant pagal lytį, rinkimo mechanizmus;

—	reguliariai atnaujinami Europos judumo mieste stebėjimo centro portale esantys skirsniai, skirti miestams ir nacionaliniams planams;

—	remiamas Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misijos judumo mieste aspektų įgyvendinimas.

Paramos programos taikymo sritis turėtų būti nustatyta bendradarbiaujant su miestais bei regionais ir reguliariai peržiūrima remiantis jų poreikiais ir iš jų gauta grįžtamąja informacija.

2.3. Finansavimas ir kokybės užtikrinimas

DJMP – tai veiksminga sistema viešosioms ar privačiosioms investicijoms į judumą mieste planuoti ir vykdyti.

Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad teiktų su finansavimo galimybėmis susijusią informaciją ir paramą, gerintų DJMP kokybę ir labiau juos suderintų su DJMP koncepcija.

DJMP procesus galima remti naudojantis įvairiomis Europos, nacionalinėmis ir regioninėmis finansavimo ir finansinėmis priemonėmis, pvz.:

—	Europos infrastruktūros tinklų priemone,

—	Europos regioninės plėtros fondu ir Sanglaudos fondu, įskaitant Interreg ir URBACT,

—	„Europos horizontu“, įskaitant šios programos misijas ir iniciatyvos CIVITAS veiksmus,

—	programa „InvestEU“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) ir planu „REPowerEU“,

—	Skaitmeninės Europos programa,

—	Teisingos pertvarkos fondu,

—	inovacijų fondu,

—	techninės paramos priemone, pagal kurią ES valstybėms narėms teikiamos konkretiems poreikiams pritaikytos techninės žinios,

—	nacionalinėmis sistemomis,

—	finansavimu privačiojo sektoriaus lėšomis (pvz., žaliosiomis obligacijomis).

Be to, DJMP įgyvendinimo paramą valstybėms narėms, regionams ir miestams siūlo EIT judumo mieste žinių ir inovacijų bendruomenė.

2.4. DJMP programos valdymas nacionaliniu lygmeniu

Valstybės narės turėtų paskirti nacionalinius DJMP programos valdymo biurus – kontaktinius punktus, sprendžiančius su miestais ir miesto vietovėmis susijusius DJMP klausimus. Juos reikėtų steigti bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis.

Biurai turėtų turėti atitinkamų techninių žinių ir teisinių, finansinių bei žmogiškųjų išteklių, reikalingų nacionalinei DJMP paramos programai parengti ir įgyvendinti.

Jie turėtų veikti laikydamiesi neutralumo bei skaidrumo principų ir į savo veiklą įtraukti regionus, miestus ir kaimo vietoves. Biurus turėtų konsultuoti ekspertų grupė, sudaryta iš atitinkamų ministerijų, regionų, miestų, kaimo vietovių, akademinės bendruomenės ir kitų atitinkamų su judumu mieste susijusių suinteresuotųjų subjektų atstovų.

Ši ekspertų grupė galėtų padėti parengti ir įvertinti nacionalinę DJMP paramos programą, patarti tvirtinant nacionalinius DJMP rekomendacinius dokumentus ir veikti kaip nepriklausomas ekspertų forumas, padedantis užtikrinti tinkamą Europos ir nacionalinių DJMP gairių įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų remtis esamomis paramos miestams sistemomis. Programų valdymo biurai turėtų suderinti esamas subnacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įgyvendinamas programas, kad būtų užtikrintas suderintas požiūris, taip pat ir į konkrečius suvaržymus atokiose bei periferinėse vietovėse ir atokiausiuose regionuose.

Biurai, atsižvelgiant į valstybės narės administracinę struktūrą, galėtų būti pavaldūs ministerijai, agentūrai arba specializuotai įstaigai. Nacionalinius biurus galėtų papildyti regioniniai biurai, ypač didesnėse ar federacinėse valstybėse narėse.

Vis dėlto, laikantis subsidiarumo principo, galutinė atsakomybė už tai, kad būtų parengti, priimti ir įgyvendinti DJMP, turėtų tekti miestams.

2.5. Nacionalinių programų valdymo biurų bendradarbiavimas su Europos Komisija

Nacionaliniai programų valdymo biurai turėtų veikti kaip pagrindinis valstybių narių ryšių su Komisija punktas, kuris keistųsi informacija apie DJMP paramos paslaugas ir koordinuotų su jomis susijusius veiksmus.

Teikti paramą įgyvendinant DJMP yra viena iš pagrindinių užduočių, pavestų priėmus komunikatą „Naujoji ES judumo mieste sistema“ įsteigtai Judumo mieste ekspertų grupei, į kurią susibūrę valstybių narių, regionų, miestų ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai aptaria ES judumo mieste politiką, įskaitant su DJMP susijusius aspektus. Todėl nacionaliniai programų valdymo biurai savo darbą turėtų glaudžiai koordinuoti su jų valstybę narę ekspertų grupėje atstovaujančiais asmenimis ir aktyviai prisidėti prie jos veiklos.

2.6. Informacijos apie veiksmus teikimas Europos Komisijai

Valstybės narės raginamos kiekvienais metais Komisijai teikti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi atsižvelgdamos į šią rekomendaciją. Pirmą kartą informacija turėtų būti perduota praėjus metams nuo šios rekomendacijos priėmimo.

Be kita ko, turėtų būti perduota ši informacija:

—	nacionalinė DJMP paramos programa;

—	nacionalinio DJMP programos valdymo biuro kontaktiniai duomenys;

—	nacionalinio DJMP paramos programos biuro darbo planas;

—	darbo planų įgyvendinimo metinių ataskaitų santrauka (įskaitant informaciją apie kiekybinę pažangą, susijusią su pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, pagrindines tarpines reikšmes, galimas nustatytas problemas ir numatomas švelninimo priemones) ir įgyta patirtis.

3. ADRESATAI

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2023 m. kovo 8 d.

Komisijos vardu

Adina VĂLEAN

Komisijos narė

(1) COM(2019) 640 final.

(2) COM(2020) 789 final.

(3) COM(2021) 811 final.

(4) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 188, 2019 7 12, p. 116).

(5) COM(2021) 345 final.

(6) COM(2013) 913 final.

(7) Specialioji ataskaita Nr. 06/2020 „Tvarus judumas Europos Sąjungos miestuose: be valstybių narių įsipareigojimo esminis pagerėjimas neįmanomas“.

(8) COM(2021) 812 final.

(9) DJMP gairės, kurias sudaro Darnaus judumo mieste planų rengimo ir įgyvendinimo gairės ir papildoma informacinė medžiaga, pateikiamos Judumo mieste stebėjimo centro portale ELTIS: https://www.eltis.org/mobility-plans/topic-guides.

(10) 2022 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Komisijos judumo mieste ekspertų grupė, C(2022) 5320 (žr. Judumo mieste ekspertų grupė).

(11) Žr. 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikato „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ priedą, COM(2013) 913 final.

(12) COM(2021) 811 final.

(13) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, COM(2021) 812 final.

(14) DJMP gaires dėl darnaus judumo mieste planų rengimo ir įgyvendinimo galima rasti Judumo mieste stebėjimo centro portale ELTIS: https://www.eltis.org/mobility-plans/sump-guidelines.

(15) https://www.eltis.org/mobility-plans/topic-guides.

(16) https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/clean-transport-urban-transport/sumi_en.

PRIEDAS

Atnaujinta darnaus judumo mieste planų koncepcija

1. ĮVADAS

Darnaus judumo mieste planas (DJMP) – strateginis planas, skirtas žmonių ir įmonių judumo mieste ir apylinkėse poreikiams patenkinti, kad būtų užtikrinta geresnė gyvenimo kokybė. Šis planas yra bendra sistema, kurią diegiant sprendžiamos visoje funkcinėje miesto vietovėje kylančios visos bendros judumo mieste problemos. DJMP naudojamas visapusiškas, vizija grindžiamas, lankstus ir atsparus metodas, nes šiame ilgalaikiame judumo plane numatyti su trumpalaikiais tikslais ir tiksliniais rodikliais susiję priemonių rinkiniai, o reaguojant į kintančius poreikius siekti tokių tikslų ir tikslinių rodiklių galima sparčiau.

Nuo 2013 m. Komisija skatina plačiai naudoti DJMP kaip jos judumo mieste politikos pamatą. Tai atspindi DJMP galimybes padėti miesteliams, miestams ir regionams spręsti bendrus uždavinius, kylančius pereinant prie darnaus judumo mieste, ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. 2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinyje (1) vietos valdžios institucijos raginamos savo judumo mieste problemas spręsti visų pirma remdamosi DJMP. Tam, kad vietos valdžios institucijos būtų remiamos viso DJMP proceso metu, paskelbtos atitinkamos ES gairės.

Bendradarbiaujant su judumo mieste planavimo bendruomene, per pastaruosius kelerius metus parengta daug patarimų ir gairių, be to, Europos judumo mieste stebėjimo centro portale miestams ir suinteresuotiesiems subjektams pateiktas papildomas rekomendacinių dokumentų rinkinys, susijęs su konkrečiais DJMP aspektais (2). Siekdami suprasti savo DJMP privalumus ir trūkumus miestai taip pat gali pasinaudoti įsivertinimo priemone (3).

2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinyje pateiktą pirmąją DJMP koncepciją (4) sudarė aštuoni pagrindiniai principai. Jie išlaikomi dabartinėje DJMP koncepcijoje, kartu atnaujinant reikiamus aspektus.

1.1. Bendra informacija

Naujojoje Leipcigo chartijoje (5) nurodyta: „Miestai turi parengti integruotas ir tvarias miestų plėtros strategijas ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos visame mieste – nuo funkcinių vietovių iki rajonų“.

Todėl darnaus judumo mieste planavimas, apimantis TEN-T miestų transporto mazgus, yra labai svarbus siekiant veiksmingo ir darnaus judumo miestuose ir reikšmingas užtikrinant bendrą tinklo veikimą, pasirengimą nenumatytiems dideliems sunkumams bei atsparumą jiems.

Siūloma, kad miestų transporto mazgai atitiktų esminius su DJMP susijusius reikalavimus, nustatytus Komisijos pasiūlymo dėl persvarstyto TEN-T reglamento (6) V priede. Ši koncepcija nedaro poveikio būsimame persvarstytame TEN-T reglamente nustatytiems miestų transporto mazgams taikomiems privalomiems įpareigojimams dėl DJMP priėmimo bei jų turinio. Šioje koncepcijoje remiamasi minėtais siūlomais reikalavimais, bet pateikiama daugiau informacijos ir išdėstomi rekomenduojami komponentai, reikalingi ir miestų, kuriuose yra miestų transporto mazgai, ir visų kitų miestų DJMP parengti.

1.2. DJMP koncepcijos atnaujinimo priežastys

Atsižvelgiant į svarbiausius pastarųjų kelerių metų pokyčius ir per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinant koncepciją įgytą praktinę patirtį, galima pasinaudoti proga ir atnaujinti koncepciją, kad vykdant DJMP būtų galima veiksmingiau įgyvendinti vis platesnio užmojo ES tikslus ir įsipareigojimus transporto, klimato, sveikatos ir socialinėje srityse.

Dabartinės politikos kryptys nustatytos visų pirma komunikatuose „Europos žaliasis kursas“ (7), „Darnaus ir išmanaus judumo strategija“ (8) ir „Naujoji ES judumo mieste sistema“ (9). Susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Komisija neseniai pateikė Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje (10) ir Žaliojo ir veiksmingo judumo bei plano „REPowerEU“ (11) dokumentų rinkiniuose. Svarbiausia, kad į DJMP koncepciją būtų geriau įtraukti klimato ir energetikos aspektai, kartu sprendžiant vietos transporto klausimus, susijusius su sauga, įtraukumu, prieinamumu ir krovinių vežimo ir logistikos aspektais.

Komunikate „Naujoji ES judumo mieste sistema“ nurodoma, kad atnaujintoje DJMP koncepcijoje turėtų būti nustatytas aiškus prioritetas remti darnius sprendimus, įskaitant aktyvų bei visuomeninį judumą, viešąjį transportą ir judumą dalijantis transporto priemonėmis (įskaitant miesto ir kaimo jungtis), visapusiškai integruojant atsparumo aspektus, ir darnios miestų logistikos planus, grindžiamus visai netaršiomis transporto priemonėmis ir sprendimais. Be to, koncepcija turėtų būti papildyta, nes numatoma, kad reikės nustatyti konkrečius su TEN-T miestų transporto mazgams (12) parengtais DJMP susijusius rodiklius ir reikalavimus.

Galiausiai, judumo, energetikos, tvarumo ir žemės naudojimo srityse taikomos planavimo priemonės turi geriau papildyti viena kitą. Tokiu būdu persvarsčius koncepciją taip pat bus sukurtos glaudesnės sąsajos tarp DJMP ir kitų atitinkamų energetikos ir klimato sritis apimančių miestų planų, visų pirma tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planų.

2. DJMP KONCEPCIJA

Šioje koncepcijoje pateikiamas metodas, kurio rekomenduojama laikytis rengiant miesto vietovėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, skirtus DJMP. Rengiant ir įgyvendinant DJMP turėtų būti laikomasi toliau išvardytų pagrindinių principų.

2.1. Aiškūs ir išmatuojami uždaviniai bei tikslai

Pagrindinis DJMP tikslas – gerinti funkcinės miesto vietovės (13), kuriai šis planas skirtas, prieinamumą ir užtikrinti kokybišką, saugų ir darnų mažataršį judumą vykstant į tą vietovę bei per ją ir judant joje. Pagal DJMP visų pirma turėtų būti remiamas visai netaršus judumas ir miesto transporto sistemos, kuria prisidedama prie geresnio bendro transporto tinklo veiksmingumo, įgyvendinimas, visų pirma plėtojant sklandžiam visai netaršių transporto priemonių judėjimui užtikrinti skirtą infrastruktūrą, daugiarūšio keleivinio transporto mazgus, skirtus pirmos ir paskutinės atkarpos jungtims palengvinti, ir daugiarūšio krovininio transporto terminalus, aptarnaujančius miesto vietoves.

Todėl DJMP turėtų būti numatyti konkretūs uždaviniai ir tikslai, kad būtų remiama plėtra tokios miesto transporto sistemos, kuri

—	būtų saugi, prieinama, įperkama ir įtrauki visiems naudotojams, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias grupes ir neįgaliuosius ar riboto judumo asmenis, taip pat kuria būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir demografinius pokyčius;

—

tenkintų visų naudotojų judumo poreikius, be kita ko, susijusius su važiavimu dviračiu ir vaikščiojimu, miesto logistika, tolimojo krovinių ir keleivių vežimo srautais TEN-T tinkle ir transporto srautais iš priemiesčių ir aplinkinių kaimo vietovių ir taip apimtų visą funkcinę miesto vietovę (t. y. miestą ir apylinkes, iš kurių važinėjama į darbą tame mieste);

—	atitiktų tvarumo, klimato apsaugos ir atsparumo reikalavimus ir padėtų pasiekti poreikių užtikrinti ekonominį gyvybingumą, socialinę lygybę ir sveikatos bei aplinkos apsaugą pusiausvyrą;

—	optimizuotų judumo mieste sistemų efektyvumą, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą ir įvairių susijusių rūšių transporto išorinį poveikį, visų pirma spūstims, oro ir triukšmo taršai, išmetamam CO2 kiekiui, keliuose žuvusių ir sužalotų asmenų skaičiui ir biologinei įvairovei;

—	padėtų didinti miesto aplinkos patrauklumą, be kita ko, geriau dalijantis viešąja erdve;

—	padėtų gerinti gyvenimo kokybę ir teiktų daugiau naudos visuomenės sveikatai, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus (14), taip pat užtikrintų, kad miesto transporto infrastruktūra ir paslaugos būtų saugios, patikimos ir patogios visiems, įskaitant pažeidžiamas visuomenės grupes ir moteris;

—

padėtų gerinti eismo saugą ir saugumą, visų pirma aktyviems ir pažeidžiamiems eismo dalyviams (pvz., pėstiesiems, dviratininkams, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims), taip pat tobulinti paslaugas ir viešąsias erdves, kad mieste būtų užtikrintas kelių eismo saugumas, atitinkantis visiškai saugaus eismo viziją (15) pagal Valetos deklaraciją (16);

—

padėtų mažinti visą su transportu susijusią taršą, pvz., oro ir triukšmo taršą, taršą kietosiomis dalelėmis ir mikroplastiku, ir transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje, kad būtų siekiama visai netaršaus judumo mieste pagal Europos žaliojo kurso tikslus, Darnaus ir išmanaus judumo strategiją (17), Nulinės taršos veiksmų planą (18) ir Klimato teisės aktą ir atsižvelgiant į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, oro kokybės planus ir vietos tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

—	padėtų gerinti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ir visos Europos transporto sistemos junglumą ir bendrą veiksmingumą keleivių ir krovinių vežimo srityse.

2.2. Ilgalaikė vizija ir aiškus įgyvendinimo planas

DJMP pateikiama galiojanti ilgalaikė būsimos funkcinės miesto vietovės plėtros ir su ja susijusios transporto infrastruktūros ir daugiarūšio judumo paslaugų būsimos plėtros strategija (arba DJMP yra su šia strategija susijęs). Be to, į DJMP įtraukiamas šios strategijos trumpalaikio įgyvendinimo planas. DJMP turėtų būti įtrauktas į integruotą tvarios miestų plėtros metodą ir susietas su atitinkamu žemės naudojimo, teritorijų ir sektorių politikos planavimu (pvz., klimato ir energetikos srityse).

Todėl DJMP turėtų būti pateikta:

—	įgyvendinimo tvarkaraštis ir biudžeto planas, tinkamai nurodant reikalingo finansavimo šaltinius. Geriausia, kad įgyvendinimo planas apimtų 3–10 metų;

—	informacija apie aiškiai apibrėžtas atsakomybės sritis ir išteklius, įskaitant nustatytus kiekvienam subjektui reikalingus išteklius.

2.3. Dabartinio ir būsimo veiksmingumo įvertinimas

DJMP turėtų būti grindžiamas nuodugniu miesto transporto sistemos dabartinio ir būsimo veiksmingumo įvertinimu, taip pat jame turėtų būti numatyta išsami stebėsenos sistema. Tai apima:

—	padėties analizę, atskaitos ir galutinį scenarijus. Iš pradžių atliekama išsami dabartinės padėties apžvalga ir nustatomas atskaitos scenarijus, kuriuo remiantis bus galima vertinti būsimą pažangą, taip pat turėtų būti įvertintas siūlomų priemonių poveikis;

—

konkrečius tikslus ir tikslinius rodiklius. DJMP turėtų būti nustatyti konkretūs ir realistiški veiksmingumo tikslai, kurie būtų susiję su padėties analize ir, vertinant pagal plano uždavinį ir bendruosius tikslus, plataus užmojo. Prireikus DJMP taip pat turėtų būti nustatyti išmatuojami tiksliniai rodikliai, kurie būtų pagrįsti realistiniu atskaitos scenarijaus ir turimų išteklių įvertinimu ir atspindėtų konkrečius tikslus;

—	veiksmingumo rodiklius, kurie pageidautina būtų pagrįsti darnaus judumo mieste rodikliais (19). Juos naudojant turėtų būti apibūdinta dabartinė miesto transporto sistemos būklė ir stebima siekiant nustatytų tikslų padaryta pažanga.

2.4. Integruotas visų transporto rūšių vystymas, pirmenybę teikiant darniausioms transporto rūšims

Pagal DJMP turėtų būti skatinamas daugiarūšis transportas, integruojant įvairias transporto rūšis ir priemones, kuriomis siekiama palengvinti sklandaus ir darnaus judumo vystymą. DJMP turėtų būti numatyti veiksmai, kuriais didinama darnesnėms transporto rūšims, pvz., viešajam transportui, aktyviajam judumui, judumui dalijantis transporto priemonėmis (20), visai netaršiai miesto logistikai ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių ir jūrų transportui, tenkanti transporto dalis.

Jame taip pat turėtų būti numatyti visai netaršaus judumo skatinimo veiksmai, visų pirma susiję su miesto transporto parko ekologizavimu, spūsčių mažinimu ir kelių eismo saugumo, ypač pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo, didinimu.

Plane pateikiamos integruotos techninės, infrastruktūros, politika grindžiamos ir neprivalomos priemonės, kuriomis siekiama didinti veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą atsižvelgiant į iškeltus uždavinius ir konkrečius tikslus.

Todėl į DJMP turėtų būti įtrauktos temos, susijusios su:

—	viešojo transporto bei visuomeninio judumo paslaugomis ir judumu dalijantis transporto priemonėmis, priimant tam skirtą strategiją, kuria siekiama gerinti jų kokybę, aprėptį, saugumą, integraciją ir prieinamumą;

—	nevarikliniu transportu, parengiant planą didinti vaikščiojimo, važiavimo dviračiu ir mikromobilumo priemonių patrauklumą, saugą ir saugumą ir taip siekiant sukurti visuotinį ir kokybišką tinklą;

—	transporto daugiarūšiškumu, kad būtų geriau integruotos įvairios keleivinio ir krovininio transporto rūšys;

—	kelių eismo mieste saugumu, siekiant įgyvendinti visiškai saugaus eismo vizijos aspektą, susijusį su visų pirma pažeidžiamų eismo dalyvių, įskaitant pėsčiuosius ir dviratininkus, žūtimis ir patiriamais sunkiais sužalojimais;

—

spūsčių mažinimu ir optimaliu infrastruktūros, susijusios su stovėjimo aikštelių valdymo priemonėmis, naudojimu, be kita ko, optimizuojant įkrovimo infrastruktūrą, išnagrinėjant galimybes perskirstyti kelių ir miesto erdvę ir jos dalį skirti nevariklinėms transporto rūšims ar ne transporto reikmėms;

—

miesto logistika, įskaitant pristatymą į namus ir komercinių transporto priemonių parko (pvz., taksi) valdymą, taikant priemones efektyvumui didinti ir kartu mažinant išorinį poveikį, pvz., išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį, triukšmą ir spūstis (DJMP ir kiti konkretūs darnios miestų logistikos planai turėtų būti integruotai suderinti tarpusavyje);

—

judumo valdymo planais, numatant veiksmus (pvz., užimtumo, švietimo, sveikatos, mažmeninės prekybos bei turizmo ir (arba) renginių sektoriuose), kuriais siekiama paskatinti į darbą važinėjančius asmenis, vartotojus ir studentus, be kita ko, atvykstančius iš priemiesčių ir aplinkinių kaimo vietovių, pereiti prie darnesnių judumo modelių;

—

skaitmeninimu, įskaitant tokias intelektines transporto sistemas kaip skaitmeninės daugiarūšio judumo paslaugos, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos gauti informaciją apie visas transporto rūšis, užsisakyti visų rūšių transporto bilietus, už juos sumokėti ir juos gauti ir kuriomis palengvinamas duomenų rinkimas (pvz., privačių veiklos vykdytojų turimų duomenų, didelių duomenų rinkinių, su dirbtiniu intelektu, skaitmeniniais dvyniais bei daiktų internetu susijusių duomenų ir pan.), siekiant padėti parengti ir įgyvendinti DJMP numatytas priemones bei vykdyti jų stebėseną.

2.5. Integruotas keleivių judumo, krovinių vežimo mieste ir logistikos metodas

Miesto logistikos ir tolimojo krovinių vežimo jungčių klausimai turėtų būti nuodugniai apsvarstyti ir įtraukti į DJMP – taip būtų užtikrinta, kad dėl visų judumo mieste aspektų būtų laikomasi sistemingo metodo, ir būtų įgyvendinami visai netaršios miesto logistikos ir užsakymų pristatymo paskutinėje atkarpoje tikslai. Konkretūs miesto logistikos klausimai galėtų būti sprendžiami tam skirtame suderintame darnios miesto logistikos plane.

Rengiant atitinkamų miesto vietovių DJMP turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į įvairių miesto priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams ir transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T), kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas per miestų transporto mazgus, jų aplenkimas aplinkkeliu arba eismo srautų, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų, sujungimas juose ir juos supančiose teritorijose. DJMP visų pirma turėtų būti numatyti veiksmai, kuriais mažinamos spūstys, didinamas kelių eismo saugumas ir šalinamos poveikį eismo srautams TEN-T tinkle darančios kliūtys.

2.6. Dalyvavimu grindžiamas metodas ir koordinavimas su kitomis atitinkamomis iniciatyvomis

Rengiant ir įgyvendinant DJMP turėtų būti remiamasi integruotu ir dalyvavimu grindžiamu metodu, kurio laikantis vyksta intensyvus įvairių lygmenų valdžios atstovų ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir konsultavimasis. Į šį procesą taip pat turėtų būti įtraukta plačioji visuomenė, pilietinės visuomenės atstovai ir ekonominiai subjektai.

To siekdamos vietos planavimo institucijos turėtų nustatyti tinkamas struktūras ir procedūras.

Vykdant šį procesą visų pirma reikėtų, kad:

—

rengiant ir įgyvendinant planą, nuo pat proceso pradžios ir visoje jo eigoje tinkamai dalyvautų su funkcine miesto vietove susiję subjektai, pvz., gyventojai, pilietinės visuomenės organizacijų atstovai ir ekonominės veiklos vykdytojai, kad taip būtų užtikrintas didelis visuomenės pritarimas ir parama planui;

—

vyktų vietos ir regiono lygmens tarnybų tarpusavio konsultacijos ir bendradarbiavimas, kad būtų užtikrintas suderinamumas su vietos ir regioninės politikos kryptimis, strategijomis ir priemonėmis, visų pirma susijusiomis su žemės naudojimu ir teritorijų planavimu, miestų žalinimo planais (21), energetika, sveikata, švietimu, socialinėmis paslaugomis, teisėsauga ir viešosios tvarkos palaikymu, bei jų papildomumas;

—	vyktų glaudus dialogas su atitinkamomis skirtingų administravimo ir valdymo lygmenų institucijomis, kurios atsakingos už tai, kad funkcinėje miesto vietovėje (kaimyninėse miesto, priemiesčių ir kaimo vietovėse) veiktų transporto infrastruktūra ir būtų teikiamos transporto paslaugos.

2.7. Stebėsena, peržiūra, ataskaitų teikimas ir kokybės užtikrinimas

DJMP turėtų būti nustatyti tikslai, tiksliniai rodikliai ir rodikliai, kuriais būtų grindžiamas dabartinis ir būsimas miestų transporto sistemų veiksmingumas ir kurie būtų susiję bent su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, spūstimis, keliuose žuvusių ir sunkiai sužalotų asmenų skaičiumi, įvairių rūšių transportui tenkančia dalimi, judumo paslaugų prieinamumu ir duomenimis apie oro ir triukšmo taršą miestuose. Taikant šiuos veiksmingumo rodiklius turėtų būti stebimas DJMP įgyvendinimas.

Visų pirma vietos valdžios institucijos turėtų įdiegti pažangos, padarytos siekiant DJMP tikslų, stebėsenos mechanizmus ir prireikus laiku imtis taisomųjų veiksmų. Pagal Komisijos rekomendaciją dėl nacionalinių DJMP paramos programų, valstybės narės turėtų teikti šiai užduočiai atlikti reikalingą pagalbą miestams ir užtikrinti, kad DJMP būtų kokybiški ir atitiktų DJMP koncepcijos reikalavimus.

Pažanga, padaryta sprendžiant DJMP nustatytą uždavinį bei siekiant konkrečių tikslų ir tikslinių rodiklių, turėtų būti reguliariai vertinama pagal atrinktus rezultato rodiklius (22). Turėtų būti imamasi tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad svarbiais duomenimis ir statistika būtų galima pasinaudoti laiku. DJMP įgyvendinimo peržiūra turėtų būti pagrįsta stebėsenos ataskaita.

Stebėsenos tikslais turėtų būti skatinama remtis predikcija, kad būtų galima numatyti būsimus poreikius ir sunkumus. Ja remtis gali padėti skaitmeninės priemonės, pvz., vietos skaitmeniniai dvyniai.

2.8. Gairės ir parama Europos lygmeniu

Europos Komisija informaciją apie DJMP toliau teiks per Europos vietos transporto informacijos tarnybą – Europos judumo stebėjimo centrą (23). Ši informacija apima su procesu susijusias DJMP gaires ir informacinę medžiagą apie konkrečius DJMP aspektus (24).

Šią medžiagą papildyti ir racionalizuoti padės Komisijos judumo mieste ekspertų grupė (25), įsteigta priėmus komunikatą „Naujoji ES judumo mieste sistema“.

(1) COM(2013) 913 final

(2) https://www.eltis.org/mobility-plans/sump-guidelines

(3) https://www.eltis.org/resources/tools/sump-self-assessment-tool

(4) Komisijos komunikato „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ 1 priedas (https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:82155e82-67ca-11e3-a7e4-01aa75ed71a1.0015.02/DOC_3&format=PDF).

(5) https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/brochure/new_leipzig_charter/new_leipzig_charter_en.pdf

(6) COM(2021) 812/2

(7) COM(2019) 640 final.

(8) COM(2020) 789 final.

(9) COM(2020) 811 final.

(10) COM(2021) 550 final.

(11) COM(2022) 230 final.

(12) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, COM(2021) 812 final.

(13) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Glossary:Functional_urban_area#:~:text=Short%20definition%3A%20a%20functional%20urban,city%20(OECD%2C%202012)

(14) https://www.undp.org/sustainable-development-goals

(15) https://ec.europa.eu/transport/themes/strategies/news/2019-06-19-vision-zero_en

(16) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9994-2017-INIT/lt/pdf

(17) COM(2020) 789 final.

(18) https://environment.ec.europa.eu/strategy/zero-pollution-action-plan_lt

(19) https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/clean-transport-urban-transport/sumi_en

(20) Šiame dokumente judumas dalijantis transporto priemonėmis – bendras naudojimasis skirtingų rūšių transportu, pvz., dalijimasis nuomojamomis transporto priemonėmis (pvz., dviračiais, motoroleriais, automobiliais), bendros kelionės automobiliu (t. y. dalijimasis vieta transporto priemonėje), taip pat užsakomojo transporto paslaugos (pvz., užsakomojo pavežėjimo (taksi ir pan.) paslaugos).

(21) https://environment.ec.europa.eu/topics/urban-environment/urban-greening-platform_en

(22) Pavyzdžiui, galima naudoti darnaus judumo mieste rodiklius, pateikiamus adresu https://ec.europa.eu/transport/themes/urban/urban_mobility/sumi_en.

(23) https://www.eltis.org/lt/mobility-plans

(24) https://www.eltis.org/mobility-plans/topic-guides, https://www.eltis.org/mobility-plans/practitioner-briefings

(25) Grupė Nr. E03863 (https://ec.europa.eu/transparency/expert-groups-register/screen/expert-groups/consult?lang=lt&groupID=3863).

2023 3 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/40

TRANSPORTO BENDRIJOS REGIONINIO VALDYMO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2020/05

dėl Transporto bendrijos nuolatiniame sekretoriate nedirbančių asmenų, pakviestų dalyvauti posėdžiuose kaip ekspertai, patirtų išlaidų kompensavimo taisyklių [2023/556]

TRANSPORTO BENDRIJOS REGIONINIS VALDYMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Transporto bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 24 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo dokumentu priimamos Transporto bendrijos nuolatiniame sekretoriate nedirbančių asmenų, pakviestų dalyvauti posėdžiuose kaip ekspertai, patirtų išlaidų kompensavimo taisyklės.

Šios taisyklės išdėstytos priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Sarajeve 2020 m. liepos 29 d.

Regioninio valdymo komiteto vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

TRANSPORTO BENDRIJOS NUOLATINIAME SEKRETORIATE NEDIRBANČIŲ ASMENŲ, PAKVIESTŲ DALYVAUTI POSĖDŽIUOSE KAIP EKSPERTAI, PATIRTŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TAISYKLĖS

1 straipsnis

1. Šios taisyklės taikomos šiems asmenims, toliau kartu – „išorės ekspertams“:

a)	bet kuriam Transporto bendrijoje nedirbančiam asmeniui, pakviestam pateikti konkrečią profesionalią nuomonę komitete ar darbo grupėje, nepaisant posėdžio vietos;

b)	bet kuriam asmeniui, atsakingam už neįgaliojo asmens, kuriam taikomas a punktas, lydėjimą.

2. Išorės ekspertai gali būti iš privačiojo arba valdžios sektoriaus:

privačiojo sektoriaus ekspertai – pilietinei visuomenei atstovaujantys arba privačioje organizacijoje ar bendrovėje dirbantys asmenys, kurie buvo pakviesti pasidalyti su Transporto bendrija savo asmenine patirtimi arba atstovauti savo organizacijoms konkrečioje srityje, bet ne ginti konkrečios valstybės interesus;

b)	valdžios sektoriaus ekspertai – asmenys, kurie buvo pakviesti kaip ES valstybės narės arba Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos atstovai arba kurie buvo tokios institucijos paskirti.

2 straipsnis

Nuolatinis sekretoriatas neatsako už jokią turtinę, neturtinę ar fizinę žalą, kurią išorės ekspertai arba asmenys, atsakingi už neįgaliojo išorės eksperto lydėjimą, patyrė vykdami į posėdžio vietą ar būdami joje, išskyrus atvejus, kai tokia žala tiesiogiai priskirtina nuolatiniam sekretoriatui.

Visų pirma Transporto bendrija neatsako už jokius nelaimingus atsitikimus, į kuriuos patenka išorės ekspertai, kurie kelionėms į posėdį naudoja savo transporto priemones.

3 straipsnis

1. Visi išorės ekspertai turi teisę gauti savo kelionės tinkamiausia esamam nuotoliui transporto priemone iš kvietime nurodytos vietos (darbo ar namų adresas) į posėdžio vietą išlaidų kompensaciją. Paprastai tai yra kelionė traukiniu antros klasės vagone, kai kelionės atstumas yra mažesnis nei 400 km (į vieną pusę, remiantis oficialiai nurodytu atstumu geležinkeliu), ir ekonominės klasės kelionė lėktuvu, kai atstumas 400 km ar didesnis.

2. Nuolatinio sekretoriato direktorius (toliau – direktorius) visų pirma stengiasi užtikrinti, kad posėdžiai būtų organizuojami taip, jog išorės ekspertai galėtų pasinaudoti ekonomiškiausiais kelionės bilietų tarifais. Direktorius ypač atidžiai išnagrinėja prašymus kompensuoti neįprastai brangius lėktuvo bilietus. Direktorius turi teisę atlikti reikalingas patikras ir paprašyti išorės eksperto pateikti tuo tikslu reikalingą įrodymą. Direktorius taip pat turi teisę, kai tai pagrįsta, sumažinti išlaidų kompensaciją iki tokio tarifo, kuris paprastai taikomas įprastai kelionei iš išorės eksperto darbo vietos arba gyvenamosios vietos į posėdžio vietą.

3. Kelionės išlaidos kompensuojamos pateikus patvirtinamųjų dokumentų originalus: bilietus ir sąskaitas arba – jei bilietai buvo įsigyti internetu – elektroninės rezervacijos formos spausdintą kopiją ir išvykstant gautus įlaipinimo talonus. Pateiktuose dokumentuose turi būti nurodyta kelionės klasė, kelionės laikas ir sumokėta suma.

4. Kelionės asmenine transporto priemone išlaidos kompensuojamos tuo pačiu tarifu, kaip kelionė traukiniu antros klasės vagone.

5. Jei reikalingo traukinio maršruto nėra, kelionės asmenine transporto priemone išlaidos kompensuojamos 0,22 EUR už kilometrą tarifu.

6. Taksi paslaugos nekompensuojamos.

4 straipsnis

1. Už kiekvieną dalyvavimo posėdyje dieną mokami fiksuoto dydžio dienpinigiai (toliau – dienpinigiai), skirti visoms toje vietoje, kurioje vyksta posėdis, patirtoms išlaidoms padengti, įskaitant, pavyzdžiui, maitinimo ir vietos transporto (autobuso, tramvajaus, metro, taksi, automobilio statymo, kelių rinkliavų ir kitas) išlaidas, taip pat kelionės draudimo ir draudimo nuo nelaimingų įvykių išlaidas.

2. Dienpinigių tarifas yra 92,00 EUR.

3. Jei kvietime nurodyta išvykimo vieta yra ne toliau kaip už 100 km nuo vietos, kurioje vyksta posėdis, dienpinigių tarifas sumažinamas 50 %.

4. Jei išorės ekspertai vietoje, kurioje vyksta posėdis, praleidžia vieną ar daugiau naktų dėl to, kad posėdžių laikas yra nesuderinamas su skrydžių ar traukinių tvarkaraščiu (1), jie turi teisę gauti apgyvendinimo išmoką. Taikomas tarifas – 100,00 EUR parai. Nakvynių skaičius negali būti didesnis nei posėdžiui numatytų dienų skaičius + 1.

5. Papildoma apgyvendinimo išmoka ir papildomi dienpinigiai gali būti išmokami išskirtiniais atvejais, jei, prailginęs viešnagę, išorės ekspertas galėtų sumažinti transporto išlaidas didesne nei šių išmokų suma.

6. Direktoriaus pagrįstu sprendimu dienpinigiai ir (arba) apgyvendinimo išmoka labai aukšto lygio išorės ekspertams gali būti padidinti 50 %.

5 straipsnis

Jei neįgalūs išorės ekspertai patyrė išlaidų dėl savo neįgalumo ar dėl juos lydinčio asmens ir 4 straipsnyje numatytos išmokos yra akivaizdžiai per mažos, tokios išlaidos kompensuojamos direktoriaus prašymu, pateikus patvirtinamuosius dokumentus.

6 straipsnis

1. Jei kvietime ir prašyme surengti posėdį nenurodyta kitaip, privačiojo sektoriaus ekspertai turi teisę gauti dienpinigius už kiekvieną posėdžio dieną ir, prireikus, apgyvendinimo išmoką, jei jie garbės žodžiu patvirtina, kad negauna panašios išmokos arba panašių išmokų iš kitos institucijos už tą patį apsilankymą. Direktorius užtikrina kvietimo ir prašymo surengti posėdį turinio nuoseklumą.

2. Valdžios sektoriaus ekspertai gauna dienpinigius už kiekvieną posėdžio dieną ir, prireikus, apgyvendinimo išmoką, jei komiteto arba darbo grupės darbo tvarkos atitinkamose taisyklėse yra tokia nuostata ir su sąlyga, kad jie garbės žodžiu patvirtina, kad negauna panašių išmokų iš savo administracijos už tą patį apsilankymą.

3. Direktorius gali pagrįstai, atsižvelgdamas į pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, leisti kompensuoti išorės ekspertų išlaidas, kurias jie patyrė vykdydami specialius jiems raštu pateiktus nurodymus.

4. Visos kelionės išlaidų kompensacijos, dienpinigiai ir apgyvendinimo išmokos pervedamos į kiekvieno išorės eksperto banko sąskaitą.

5. Valdžios sektoriaus ekspertų išlaidų kompensacija pervedama į vyriausybės, vienos iš jos ministerijų ar viešosios įstaigos vardu atidarytą sąskaitą, jeigu nenukrypstama nuo vyriausybės, vienos iš jos ministerijų ar viešosios įstaigos nuostatų.

7 straipsnis

1. Nepaisant to, ar išorės ekspertai turi teisę į išlaidų kompensavimą, ar ne, posėdyje gali dalyvauti ne daugiau kaip po vieną išorės ekspertą iš kiekvienos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies ir iš kiekvienos ES valstybės narės, pakviestą kaip valdžios sektoriaus ekspertą, o privačiojo sektoriaus ekspertų skaičius lygus valdžios sektoriaus ekspertų skaičiui.

2. Direktorius pagrįstu sprendimu gali leisti nukrypti nuo 1 dalyje numatytos taisyklės, jeigu vyksta jungtiniai kelių komitetų ar darbo grupių posėdžiai.

8 straipsnis

1. Mokėjimo pavedimas parengiamas remiantis išorės eksperto tinkamai užpildytu ir jo bei posėdžio sekretoriaus, atsakingo už išorės eksperto dalyvavimo patvirtinimą, pasirašytu prašymu kompensuoti išlaidas.

2. Išorės ekspertai posėdžio sekretoriui pateikia jų išlaidoms kompensuoti reikalingus dokumentus laišku, faksu arba elektroniniu paštu; pašto spaudo arba išsiuntimo data turi būti ne vėlesnė nei 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės posėdžio dienos.

3. Nuolatinis sekretoriatas išorės ekspertų patirtas išlaidas kompensuoja per 30 kalendorinių dienų.

4. Jei nesilaikoma 2 dalies nuostatų, Transporto bendrija yra atleidžiama nuo įsipareigojimo kompensuoti kelionės išlaidas ar sumokėti išmokas, nebent išorės ekspertas gali pateikti direktoriui pagrįstai priimtiną tinkamą pateisinimą.

9 straipsnis

1. Kelionės išlaidos kompensuojamos eurais, jei reikalinga, taikant posėdžio dieną galiojusį keitimo kursą.

2. Dienpinigiai ir, prireikus, apgyvendinimo išmoka išmokami eurais, taikant posėdžio dieną galiojusį fiksuotą tarifą.

10 straipsnis

Šios taisyklės taikomos nuo kitos dienos po jų priėmimo.

(1) Paprastai išorės ekspertų negali būti reikalaujama:

—	išvykti iš darbo vietos ar gyvenamosios vietos arba vietos, kurioje vyksta posėdis, iki 07.00 val. (į stotį arba kitur, jei vykstama kita transporto priemone) arba 08.00 val. (į oro uostą),

—	atvykti į vietą, kurioje vyks posėdis, po 21.00 val. (į oro uostą) arba 22.00 val. (į stotį arba kitur, jei atvykstama kita transporto priemone).

2023 3 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/48

TRANSPORTO BENDRIJOS REGIONINIO VALDYMO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2021/02

dėl Transporto bendrijos nuolatiniame sekretoriate nedirbančių asmenų, pakviestų dalyvauti Transporto bendrijos posėdžiuose, patirtų išlaidų atlyginimo taisyklių [2023/560]

TRANSPORTO BENDRIJOS REGIONINIS VALDYMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Transporto bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 35 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu priimamos priede išdėstytos Transporto bendrijos nuolatiniame sekretoriate nedirbančių asmenų, pakviestų dalyvauti Transporto bendrijos posėdžiuose, patirtų išlaidų atlyginimo taisyklės.

Priėmus šias taisykles, Transporto bendrijos nuolatinis sekretoriatas jas paskelbia Transporto bendrijos interneto svetainėje.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Sarajeve 2021 m. birželio 7 d.

Regioninio valdymo komiteto vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

TRANSPORTO BENDRIJOS NUOLATINIAME SEKRETORIATE NEDIRBANČIŲ ASMENŲ, PAKVIESTŲ DALYVAUTI TRANSPORTO BENDRIJOS POSĖDŽIUOSE, PATIRTŲ IŠLAIDŲ ATLYGINIMO TAISYKLĖS

1. Taikymo sritis

1.1.

Šios taisyklės taikomos Transporto bendrijos nuolatiniame sekretoriate (toliau – nuolatinis sekretoriatas) nedirbantiems asmenims, pakviestiems dalyvauti bet kuriame iš 1.2 taisyklėje išvardytų Transporto bendrijos posėdžių.

1.2.

Posėdžiai, kuriems taikomos šios taisyklės, yra šių Transporto bendrijos sudėčių, komitetų ir kitų forumų posėdžiai:

a)	Ministrų tarybos, Regioninio valdymo komiteto, techninių komitetų, Socialinio forumo posėdžiai;

b)	Biudžeto komiteto posėdžiai;

c)	darbo grupių, koordinavimo grupių ir kitų darbo organų, įsteigtų Ministrų tarybos ir Regioninio valdymo komiteto sprendimais ar išvadomis, posėdžiai;

d)	nuolatinio sekretoriato organizuojamos konferencijos, praktiniai seminarai ir kiti forumai, susiję su Transporto bendrijos darbo programa;

e)	kiti posėdžiai, organizuojami įgyvendinant Transporto bendrijos sutartį (aukšto lygio diskusijos, praktiniai seminarai ir t. t.);

f)	atrankos į Transporto bendrijos paskelbtas pareigybes procedūros (atrankos komisijos nariai) ir

g)	atrankos į Transporto bendrijos paskelbtas pareigybes procedūros (paraiškų teikėjai).

1.3.

Teisę į išlaidų atlyginimą pagal šias taisykles turi tik vienas ministerijos, reguliavimo institucijos, agentūros, subjekto ar kitos šalies naudos gavėjos atstovas. Tačiau tuo atveju, kai į 1.2 taisyklės sąrašą įtraukti posėdžiai yra organizuojami kartu, nuolatinio sekretoriato direktorius (toliau – direktorius) pagrįstu sprendimu gali nukrypti nuo šios taisyklės.

1.4.

Šios taisyklės apima tik kelionės ir apgyvendinimo išlaidų atlyginimą. Dalyviai neturi teisės gauti papildomų sumų, pavyzdžiui, dienpinigių.

2. Kelionės išlaidos

2.1.

Visi dalyviai turi teisę į savo kelionės tinkamiausia atitinkamam nuotoliui įveikti transporto priemone iš kvietime nurodytos vietos (darbo ar namų adresas) į posėdžio vietą išlaidų atlyginimą. Paprastai tai yra kelionė traukiniu antros klasės vagone, kai kelionės atstumas yra mažesnis nei 400 km (į vieną pusę, remiantis oficialiai nurodytu atstumu geležinkeliu), ir ekonominės klasės kelionė lėktuvu, kai atstumas yra 400 km ar didesnis.

2.2.

Direktorius stengiasi užtikrinti, kad posėdžiai būtų organizuojami taip, jog dalyviai galėtų pasinaudoti ekonomiškiausiais kelionės bilietų tarifais.

2.3.

Kelionės išlaidos atlyginamos tik pateikus patvirtinamųjų dokumentų originalus.

2.4.

Jei nėra galimybių keliauti lėktuvu ar traukiniu arba tokios kelionės nėra ekonomiškai efektyvios, leidžiama keliauti autobusu arba automobiliu.

2.5.

Kelionės asmenine transporto priemone išlaidos atlyginamos 0,22 EUR už kilometrą tarifu.

2.6.

Taksi išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jei nėra galimybės vykti vietos viešuoju transportu.

2.7.

Kelionės išlaidos atlyginamos iki 700 EUR.

3. Apgyvendinimo išlaidos

3.1.

Dalyviai turi teisę į jų apgyvendinimo išlaidų atlyginimą. Apgyvendinimo išlaidos – išlaidos, patirtos dėl nakvynės posėdžio vietoje, nes posėdžio laikas yra nesuderinamas su skrydžio ar traukinio tvarkaraščiu. Apgyvendinimo išlaidos atlyginamos iki 120 EUR už vieną naktį. Nakvynių skaičius negali būti didesnis nei posėdžiui numatytų dienų skaičius + 1.

3.2.

Gavę išankstinį direktoriaus pritarimą, dalyviai išimties tvarka gali turėti teisę į apgyvendinimo išlaidų, patirtų dėl papildomos nakvynės posėdžio vietoje, atlyginimą, jeigu, prailginęs viešnagę, dalyvis gali sumažinti transporto išlaidas didesne nei apgyvendinimo išlaidų, patirtų dėl papildomos nakvynės, suma.

3.3.

Dalyviai neturi teisės į kitų su viešnage viešbutyje susijusių išlaidų, pavyzdžiui, išlaidų dėl interneto, telefono ryšio, kopijavimo paslaugų, minibaro, į kainą neįskaičiuotų pusryčių, atlyginimą.

4. Bilietų ir apgyvendinimo užsakymas

4.1.

Į 1.2 taisyklės a–e punktuose nurodytus posėdžius pakviesti dalyviai paprastai patys užsisako bilietus ir apgyvendinimą. Užsakymai turi būti atliekami kuo anksčiau, kad būtų galima pasirinkti ekonominiu požiūriu patraukliausią kainą ar tarifą. Nuolatinis sekretoriatas kelionę ar apgyvendinimą dalyvių vardu užsako arba iš anksto apmoka išlaidas tik išimtiniais atvejais ir laikydamasis 6 taisyklės.

4.2.

Į 1.2 taisyklės f ir g punktuose nurodytus posėdžius pakviestiems dalyviams kelionę ir apgyvendinimą užsako nuolatinis sekretoriatas.

5. Išlaidų atlyginimo tvarka

5.1.

Kad kelionės ir apgyvendinimo išlaidos būtų atlygintos, dalyviai pateikia prašymą dėl išlaidų atlyginimo (toliau – prašymas atlyginti išlaidas). Prašymas atlyginti išlaidas turi būti:

a)	parengtas naudojant 1 priedėlyje pateiktą formą;

b)	nuolatiniam sekretoriatui pateiktas elektronine forma ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo atitinkamo posėdžio dienos ir

visų patvirtinamųjų dokumentų, pavyzdžiui, bilietų ir sąskaitų faktūrų, originalais, arba – jei užsakymas atliktas internetu – kartu su elektroninės rezervacijos formos spausdinta kopija ir išvykstant gautomis įlaipinimo kortelėmis, patvirtinančiomis patirtas išlaidas ir nurodančiomis kelionės klasę, laiką ir sumokėtą sumą.

5.2.

Su išlaidų atlyginimu susijusi korespondencija siunčiama nuolatiniam sekretoriatui adresu finance@transport-community.org.

5.3.

Išlaidos atlyginamos eurais. Išlaidos atlyginamos taikant posėdžio dieną galiojantį valiutos kursą.

5.4.

Išlaidos atlyginamos banko pavedimu į dalyvį skiriančios institucijos ar organizacijos banko sąskaitą, naudojant pagal 5.5 taisyklę pateiktus banko sąskaitos duomenis. Tačiau išlaidos gali būti atlyginamos pavedimu į asmeninę dalyvio banko sąskaitą, jeigu atitinkama institucija ar organizacija to paprašo raštu.

5.5.

5.4 taisyklės tikslais pateiktini banko sąskaitos duomenys apima šią su naudos gavėju susijusią informaciją: banko sąskaitos turėtojo vardą, pavardę ir adresą, banko pavadinimą, banko sąskaitos numerį (IBAN) ir SWIFT kodą (BIC).

6. Išankstinis kelionės ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimas

6.1.

Išimtiniais atvejais skiriančioji institucija ar organizacija nuolatiniam sekretoriatui gali pateikti prašymą iš anksto apmokėti išlaidas, susijusias su dalyvio, pakviesto į 1.2 taisyklės a–e punktuose nurodytą posėdį, kelione ar apgyvendinimu. Tokia procedūra apima kelionės ir apgyvendinimo užsakymą, kurį atlieka nuolatinis sekretoriatas.

6.2.

Išankstinio apmokėjimo prašymai rengiami naudojant 2 priedėlyje pateiktą formą ir siunčiami nuolatiniam sekretoriatui likus ne mažiau kaip 21 kalendorinei dienai iki posėdžio dienos adresu finance@transport-community.org.

6.3.

Jei prašymas pateikiamas laikantis 6.2 taisyklės, direktorius gali patenkinti prašymą. Jeigu prašymas pateikiamas pavėluotai, direktorius prašymą gali atmesti.

6.4.

Patenkinus prašymą pagal 6.3 taisyklę, vadovaudamasis posėdžio darbotvarkės projektu nuolatinis sekretoriatas užsako atitinkamo dalyvio kelionę ir apgyvendinimą. Nuolatinis sekretoriatas dalyviui el. paštu išsiunčia bilieto ir apgyvendinimo užsakymo patvirtinimus.

6.5.

Paprašydamas iš anksto apmokėti kelionės išlaidas, dalyvis įsipareigoja atvykti į posėdį.

6.6.

Jei dalyvis negali atvykti į posėdį dėl priežasčių, kurios nėra tiesiogiai susijusios su Transporto bendrija, skiriančioji institucija ar organizacija atlygina nuolatiniam sekretoriatui organizuojant kelionę patirtas išlaidas (pvz., užsakytų bilietų išlaidas, įskaitant atšaukimo mokesčius).

7. Administracinės ir baigiamosios nuostatos

7.1.

Direktorius atsako už tinkamą šių taisyklių įgyvendinimą.

7.2.

Nuolatinis sekretoriatas penkerius metus saugo su išlaidų atlyginimu pagal šias taisykles susijusius įrašus, dokumentus ir įrodymus, įskaitant su išimtiniais atvejais susijusius dokumentus.

1 priedėlis

PRAŠYMAS ATLYGINTI KELIONĖS IŠLAIDAS

1.	INFORMACIJA APIE POSĖDĮ Posėdžio aprašymas:

Vieta:

Data:

Dienų skaičius:

DALYVIS

PAVARDĖ:

VARDAS:

INSTITUCIJA / ORGANIZACIJA:

KREIPINYS:

ŠALIS:

E. PAŠTAS:

TELEFONAS:

3.	BANKO REKVIZITAI. Nurodykite visą IBAN numerį ir SWIFT kodą (BIC)

SĄSKAITOS TURĖTOJO VARDAS, PAVARDĖ IR ADRESAS (INSTITUCIJOS PAVADINIMAS IR ADRESAS): (šiame laukelyje nurodykite banko sąskaitos turėtojo / naudos gavėjo vardą ir pavardę (pavadinimą)

BANKO PAVADINIMAS

Sąskaitos numeris

IBAN

SWIFT (BIC)

4.	APGYVENDINIMAS

Nuo:

Iki:

VIEŠNAGĖS DATA

Bendras naktų viešbutyje skaičius (didžiausia kaina – 120 EUR už naktį)

Pridėkite viešbučio sąskaitos faktūros kopiją

5.	KELIONĖS IŠLAIDOS

Lėktuvu, traukiniu, tolimojo susisiekimo autobusu, vietos viešuoju transportu ir kt.

IŠ:

Į:

KLASĖ

SUMA

VALIUTA

EUR

Maršrutas

Prireikus pratęskite kitame lape. Pridėkite turimų kvitų / sąskaitų faktūrų, įskaitant lėktuvo įlaipinimo korteles, traukinio ir autobuso bilietus, kopijas.

AUTOMOBILIU

Iš:

Į:

Į: (Kelionė atgal):

Pridėkite atstumą įrodantį dokumentą (pateikite „Google Maps“,

ViaMichelin.com arba Rome2Rio.com nurodyto maršruto kopiją PDF ar JPG formatu)

KM į abi puses:

Iš viso EUR:

TAKSI (jeigu nebuvo galimybės važiuoti vietos viešuoju transportu) – būtina pridėti kvitus; būtinas papildomas pagrindimas

Suma

Valiuta

EUR

BENDRA PRAŠOMA SUMA EURAIS:

Kitos pastabos:

Patvirtinu, kad šiame prašyme atlyginti kelionės išlaidas pateikta informacija apie mano patirtas kelionės išlaidas yra teisinga. Šios išlaidos nebuvo ir nebus padengtos iš jokio kito šaltinio ir nenurodžiau jokių išlaidų, kurios buvo ar bus tiesiogiai apmokėtos iš kito šaltinio.

Data:

DALYVIO PARAŠAS:

2 priedėlis

PRAŠYMAS IŠ ANKSTO APMOKĖTI KELIONĖS IŠLAIDAS

1.	Informacija apie keliautoją. Užpildykite VISUS laukelius, pažymėtus {* }

Pavardė*:

Vardas*:

Organizacijos / institucijos pavadinimas*:

Pareigos:

Paso numeris* (būtina nurodyti užsakymo tikslais):

Kontaktinis tel.:

El. paštas:

Posėdžio pavadinimas ir vieta:

Posėdžio datos:

Nuo:

Iki:

Kelionės maršrutas:

Išvykimas iš:

Atvykimas į:

2.	Užsakymo prašymas. Pažymėkite atitinkamą langelį

KELIONĖ ☐ APGYVENDINIMAS ☐

SVARBIOS PASTABOS DALYVIAMS

—	Ši forma yra kelionės paslaugų, kurias keliautojo vardu užsako Transporto bendrijos nuolatinis sekretoriatas, pagrindas. Ji turi būti iš anksto patvirtina tiesioginio keliautojo vadovo ir nuskenuota forma siunčiama nuolatinio sekretoriato el. pašto adresu finance@transport-community.org.

—	Už pateiktų duomenų teisingumą atsako tik keliautojas. Jis visiškai atsako už neišsamius ar klaidingus duomenis, dėl kurių kelionė gali būti atšaukta, gali būti neįmanoma keliauti, gali būti pakeisti užsakymo duomenys arba gali tekti mokėti papildomus mokesčius.

—	Jokios papildomos išlaidos (naudojimasis viešbučio minibaru, automobilio stovėjimo mokesčiai, papildomos nakvynės ir kt.) neatlyginamos.

—	Keliautojas privalo išsaugoti visas įlaipinimo korteles ir kelionės bilietus kaip kelionės įrodymą, o grįžęs turi atsiųsti nuskenuotas kopijas pirmiau nurodytu el. pašto adresu.

—	Nuolatinis sekretoriatas kelionę organizuoja atsižvelgdamas į rinkoje paskelbtus kelionių ir apgyvendinimo pasiūlymus, atitinkančius išlaidų atlyginimo taisyklėse nustatytas ribas ir tarifus.

—

Toliau pasirašęs asmuo patvirtina, kad yra susipažinęs su išlaidų atlyginimo taisyklių 6.6 taisyklėje nustatyta kompensavimo sąlyga: Jei dalyvis negali atvykti į posėdį dėl priežasčių, kurios nėra tiesiogiai susijusios su Transporto bendrija, skiriančioji institucija ar organizacija atlygina nuolatiniam sekretoriatui organizuojant kelionę patirtas išlaidas (pvz., užsakytų bilietų išlaidas, įskaitant atšaukimo mokesčius).

Parašas: ________________

Data: _____________________

Skiriančiosios institucijos / organizacijos vadovo patvirtinimas: _____________ Data: __________

3.	TRANSPORTO BENDRIJOS NUOLATINIO SEKRETORIATO VIDAUS REIKMĖMS

Numatomos išlaidos (EUR)

Turimas biudžetas

Skrydžio bilietas / traukinio bilietas / autobuso bilietas / automobilis

TAIP ☐ NE ☐

Finansų ir apskaitos pareigūnas:

Apgyvendinimas

IŠ VISO:

DIREKTORIAUS PATVIRTINIMAS:

☐ Patvirtinta ☐ Nepatvirtinta

Biudžetinis įsipareigojimas Nr.:

2023 3 10

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/58

BENDROJO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTO PRAKTINIŲ VYKDYMO NUOSTATŲ DALINIAI PAKEITIMAI

BENDRASIS TEISMAS,

vadovaudamasis savo Procedūros reglamento 224 straipsniu,

atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktines vykdymo nuostatas,

atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 30 d. priimtus Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimus (1),

kadangi naujos nuostatos, reglamentuojančios duomenų neatskleidimą visuomenei, bendrus teismo posėdžius ir dalyvavimą teismo posėdžiuose per vaizdo konferenciją, pateisina tam tikrų praktinių vykdymo nuostatų punktų papildymą ir pritaikymą;

kadangi šalių ir teismo labui taip pat pageidautina pagerinti nuostatų, reglamentuojančių ieškinio ir priedų sąrašo formos reikalavimus, suprantamumą, kad sumažėtų atvejų, kai reikia nurodyti pašalinti trūkumus;

kadangi turėtų būti patikslinta tam tikrų kanceliarijai tenkančių užduočių, visų pirma susijusių su registro tvarkymu, bylų medžiagos tvarkymu ir susipažinimu su ja, atlikimo tvarka, ypač atsižvelgiant į sveikatos krizės laikotarpiu padarytus pokyčius;

kadangi teismo proceso skaitmeninimas ir Bendrojo Teismo sprendimų ir nutarčių pasirašymo kvalifikuotu elektroniniu parašu įvedimas 2022 m. sukėlė įvairių padarinių, į kuriuos reikia atsižvelgti, visų pirma kiek tai susiję su nuostatomis dėl kanceliarijos mokesčių tarifų ir teismo sprendimų ir nutarčių originalų saugojimu archyvuose,

PRIIMA ŠIUOS BENDROJO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTO PRAKTINIŲ VYKDYMO NUOSTATŲ DALINIUS PAKEITIMUS:

1 straipsnis

Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinės vykdymo nuostatos (2) iš dalies keičiamos taip:

1)	1 punkte žodžiai „ir už Bendrojo Teismo antspaudų saugojimą“ pakeičiami žodžiais „ir už Bendrojo Teismo antspaudų ir archyvų saugojimą“.

10 punkte sakinys „Įrašai daromi proceso kalba ir juose pateikiama informacija, kurios reikia dokumentui identifikuoti, būtent: pateikimo ir registracijos data, bylos numeris ir dokumento pobūdis.“ pakeičiamas taip: „Įrašai daromi proceso kalba. Juose nurodoma dokumento pateikimo ir registracijos data, bylos numeris ir dokumento pobūdis.“

Po 10 punkto įterpiamas šis 10a punktas:

„10a.

Šių nuostatų 10 punkte nurodyta pateikimo data, nelygu atvejis, laikoma 2018 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo sprendimo 5 straipsnyje nurodyta data, dokumento gavimo Teismo kanceliarijoje data, šių nuostatų 7 punkte nurodyta data arba 2016 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo sprendimo 3 straipsnio antroje įtraukoje nurodyta data. Statuto 54 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytais atvejais šių nuostatų 10 punkte nurodyta pateikimo data laikoma diena, kai procesinis dokumentas per e-Curia pateikiamas Teisingumo Teismo kancleriui, o jeigu dokumentas pateikiamas pagal Procedūros reglamento 147 straipsnio 6 dalį, – dokumento pateikimo Teisingumo Teismo kancleriui data.“

4)	12, 13 ir 14 punktai pakeičiami taip: „[Panaikinta]“.

5)	20 punkte žodžiai „Teisingumo Teismo po sprendimo panaikinimo ar peržiūros grąžintai bylai suteikiamas toks pats numeris“ pakeičiami žodžiais „Teisingumo Teismo po sprendimo panaikinimo grąžintai bylai suteikiamas toks pats numeris“.

21 punktas pakeičiamas taip:

„21.

Bylos eilės numeris ir šalys nurodomi procesiniuose dokumentuose, su byla susijusioje korespondencijoje, taip pat Bendrojo Teismo leidiniuose ir su byla susijusiuose visuomenei prieinamuose dokumentuose ir informacijoje. Jei duomenys neatskleidžiami pagal Procedūros reglamento 66 arba 66a straipsnį, nuorodos į šalis atitinkamai pakeičiamos.“

22 ir 23 punktai pakeičiami taip:

„22.

Bylos medžiagą sudaro procesiniai dokumentai, įskaitant prireikus jų priedus, ir visi kiti dokumentai, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą byloje, taip pat korespondencija su šalimis ir dokumentų įteikimo įrodymai. Prireikus ją taip pat sudaro kolegijos pasitarimų protokolų išrašai, susitikimo su šalimis protokolas, teismo posėdžio pranešimas, posėdžio protokolas, pasirengimo nagrinėti bylą posėdžio protokolas, taip pat šioje byloje priimti sprendimai ar nutartys ir kanceliarijos padaryti įrašai.

23.	Kiekvienas prie bylos medžiagos pridėtas dokumentas turi būti pažymėtas šių nuostatų 10 punkte nurodytu registracijos numeriu ir sunumeruotas. Be to, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jų kopijose proceso kalba nurodoma jų pateikimo ir įrašymo į registrą data.“

28 punkte sakinys „Į baigtą tvarkyti bylos medžiagą įtraukiamas prie bylos medžiagos pridėtų procesinių dokumentų sąrašas, kuriame nurodomas jų numeris, taip pat antraštinis lapas, kuriame nurodomas bylos eilės numeris, bylos šalys ir bylos užbaigimo data.“ pakeičiamas sakiniu „Į baigtą tvarkyti bylos medžiagą įtraukiamas prie bylos medžiagos pridėtų procesinių dokumentų sąrašas ir kanclerio įrašu patvirtinama, kad bylos medžiaga yra išsami.“

9)	E.2 antraštinė dalis pakeičiama taip: „E.2 Susipažinimas su bylos medžiaga ir jos kopijų gavimas“.

10)

30 punktas pakeičiamas taip:

„30.	Pagrindinėms šalims atstovaujantys asmenys Teismo kanceliarijos patalpose gali susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant Bendrajam Teismui pateiktą administracinių bylų medžiagą.“

11)

32 ir 33 punktai pakeičiami taip:

„32.

Visoms sujungtų bylų šalims atstovaujantys asmenys turi teisę susipažinti su kiekvienos iš sujungtų bylų medžiaga, nepažeidžiant Procedūros reglamento 68 straipsnio 4 dalies. Tačiau tokia teisė susipažinti nesuteikiama, kai bendras teismo posėdis rengiamas pagal Procedūros reglamento 106a straipsnį.

33.	Pagal Procedūros reglamento 147 straipsnį nemokamos teisinės pagalbos prašymą be advokato pagalbos pateikęs asmuo turi teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su nemokama teisine pagalba. Jeigu jam atstovauti paskirtas advokatas, tik šis atstovas turi teisę susipažinti su šiais dokumentais.“

12)

Po 36 punkto įterpiami šie 36a ir 36b punktai:

„36a.

Šalies prašymu Teismo kancleris pateikia bylos medžiagoje esančių dokumentų, prireikus nekonfidencialios jų versijos, kopiją ir registro išrašus.

36b.	Trečiojo asmens prašymu Teismo kancleris pateikia sprendimų ar nutarčių kopijas, kai šie sprendimai ar nutartys dar nėra viešai prieinami ir juose nėra konfidencialių duomenų, ir registro išrašus.“

13)

F antraštinės dalies punktai pakeičiami taip:

„37.

Bendrojo Teismo sprendimų ir nutarčių originalai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu. Jie saugomi nekeičiamu elektroniniu pavidalu chronologine tvarka specialiame ilgalaikiam saugojimui skirtame serveryje. Sprendimo ar nutarties autentiškos versijos elektroninė kopija atspausdinama ir pridedama prie bylos medžiagos.

38.	[Panaikinta]

39.	[Panaikinta]

40.

Kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti Bendrojo Teismo nutartys dėl sprendimo ar nutarties ištaisymo, sprendimai ar nutartys dėl sprendimo ar nutarties išaiškinimo, sprendimai dėl protesto dėl už akių priimto sprendimo, sprendimai ar nutartys dėl trečiojo asmens skundo arba prašymo atnaujinti bylą, saugomi specialiame ilgalaikiam saugojimui skirtame serveryje kartu su kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytu atitinkamu Bendrojo Teismo sprendimu ar nutartimi ir Teismo kanclerio pasirašytu dokumentu su aiškinamosiomis pastabomis ir neatsiejamai nuo jų.

40a.

Jeigu Bendrojo Teismo sprendimas ar nutartis buvo pasirašyti ranka, kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti Bendrojo Teismo sprendimas ar nutartis dėl ištaisymo, išaiškinimo ar dėl prašymo atnaujinti bylą nurodomi atitinkamo sprendimo ar nutarties paraštėje. Kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyto sprendimo ar nutarties autentiškos versijos kopija atspausdinama ir pridedama prie sprendimo ar nutarties originalo popierinės versijos.

40b.

Jeigu dėl kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyto Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties buvo priimtas Teisingumo Teismo sprendimas ar nutartis dėl apeliacinio skundo, šio Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties popierinė versija saugoma kartu su Bendrojo Teismo kanceliarijai perduota atitinkamo Teisingumo Teismo sprendimo ar nutarties versija ir Teismo kanclerio pasirašytomis aiškinamosiomis pastabomis Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties paraštėje ir neatsiejamai nuo jų.

40c.

Kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti Bendrojo Teismo sprendimai ir nutartys, dėl kurių buvo priimtas Teisingumo Teismo sprendimas ar nutartis dėl apeliacinio skundo, saugomi specialiame ilgalaikiam saugojimui skirtame serveryje kartu su Bendrojo Teismo kanceliarijai perduota atitinkamo Teisingumo Teismo sprendimo ar nutarties versija ir Teismo kanclerio pasirašytu dokumentu su aiškinamosiomis pastabomis ir neatsiejamai nuo jų.“

14)	G antraštinės dalies ir 41 punkto tekstas pakeičiamas taip: „[Panaikinta]“.

15)

45–50 punktai pakeičiami taip:

„45.	Jeigu registro išrašas pateikiamas pagal Procedūros reglamento 37 straipsnį, Teismo kancleriui sumokamas 15 eurų kanceliarijos mokestis už kiekvieną išrašą.

46.	Jeigu šaliai jos pačios prašymu pagal Procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalį pateikiama dokumento kopija ar išrašas iš bylos medžiagos, Teismo kancleriui sumokamas 40 eurų kanceliarijos mokestis už kiekvieną pateiktą dokumentą.

47.	Jeigu šaliai jos pačios prašymu pagal Procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalį ar 170 straipsnį vykdymo tikslu pateikiama patvirtinta nutarties ar sprendimo kopija, Teismo kancleriui sumokamas 50 eurų kanceliarijos mokestis už kiekvieną patvirtintą kopiją.

48.	Jeigu trečiajam asmeniui jo prašymu pagal šių nuostatų 36b punktą pateikiama sprendimo ar nutarties kopija, Teismo kancleriui sumokamas 40 eurų kanceliarijos mokestis už kiekvieną kopiją.

49.	[Panaikinta]

50.	Jeigu šalis ar prašymą įstoti į bylą pateikęs asmuo pakartotinai nesilaiko Procedūros reglamente arba šiose praktinėse vykdymo nuostatose nustatytų reikalavimų, taikant Procedūros reglamento 139 straipsnio c punktą Teismo kancleriui sumokamas kanceliarijos mokestis, jis negali viršyti 7 000 eurų.“

16)	51 punkte žodžiai „Teismo kancleris sumokėti šias sumas pareikalauja iš tos šalies, kuri turi jas padengti.“ pakeičiami žodžiais „Teismo kancleris sumokėti šias sumas pareikalauja iš skolininko, kuris turi jas padengti.“

17)	53 punkte žodžiai „Teismo kancleris sumokėti šias sumas pareikalauja iš tos šalies ar to trečiojo asmens, kurie turi jas padengti.“ pakeičiami žodžiais „Teismo kancleris sumokėti šias sumas pareikalauja iš skolininko, kuris turi jas padengti.“

18)

C antraštinė dalis ir jos punktai pakeičiami taip:

„C. Duomenų neatskleidimas visuomenei

71.	[Panaikinta]

72.	Prašymas neatskleisti duomenų pagal Procedūros reglamento 66 arba 66a straipsnį turi būti pateiktas atskiru dokumentu. Jame turi būti tiksliai nurodyti prašomi neatskleisti duomenys. Procedūros reglamento 66a straipsnyje nurodytas prašymas neatskleisti duomenų turi būti motyvuotas.

73.

Kad Procedūros reglamento 66 ir 66a straipsniuose nurodytų duomenų neatskleidimas būtų veiksmingas, svarbu prašymą neatskleisti duomenų pateikti kartu su procesiniu dokumentu, kuriame yra tokių duomenų. Duomenų neatskleidimo veiksmingumui pakenkiama, jeigu atitinkami duomenys jau paskelbti internete.“

19)	D antraštinė dalis ir jos punktai pakeičiami taip: „[Panaikinta]“.

20)	81 punkte žodžiai „d) išdėstant puslapius nuosekliai sunumeruotus ir didėjančia tvarka.“ pakeičiami žodžiais „d) nuosekliai sunumeruojant puslapius (pavyzdžiui, 1–50 puslapiai).“

21)

Po 81 punkto įterpiamas šis 81a punktas:

„81a.

Išnašoje iš esmės turėtų būti pateikiamos nuorodos į procesiniame dokumente cituojamus dokumentus. Ji nėra skirta nurodytiems pagrindams ar argumentams plėtoti.“

22)	82 punkte sakinys „Procesinio dokumento pabaigoje turi būti nurodytas priedų sąrašas.“ pakeičiamas sakiniu „Procesinio dokumento pabaigoje turi būti pateiktas priedų sąrašas nurodant jų puslapių numerius arba puslapių nenurodant.“

23)

83 punktas pakeičiamas taip:

„83.

Priedų sąraše nurodomi šie kiekvieno priedo duomenys:

a)	priedo numeris (parašant raidę ir numerį: pavyzdžiui, ieškinio atveju – A.1 priedas, A.2 priedas ir t. t.; atsiliepimo į ieškinį atveju – B.1 priedas, B.2 priedas ir t. t.; dubliko atveju – C.1 priedas, C.2 priedas ir t. t.; tripliko atveju – D.1 priedas, D.2 priedas ir t. t.);

b)	trumpas priedo apibūdinimas (pavyzdžiui, „laiškas“, nurodant jo datą, autorių, adresatą);

c)	kiekvieno priedo pradžios ir pabaigos puslapiai, laikantis nuoseklios priedų puslapių numeracijos (pavyzdžiui: priedų 43–49 puslapiai);

d)	punktas, kuriame priedas paminėtas pirmą kartą ir kuriuo remiantis jis pateiktas.“

24)

85–87 punktai pakeičiami taip:

„85.	Kaip procesinio dokumento priedai gali būti pateikiami tik jo tekste paminėti ir priedų sąraše nurodyti dokumentai, būtini procesinio dokumento turiniui įrodyti ar paaiškinti.

86.

Procesinio dokumento priedai turi būti pateikti taip, kad Bendrajam Teismui nebūtų sudėtinga elektroniniu būdu susipažinti su dokumentais ir kad būtų išvengta painiavos. Tam reikia laikytis šių reikalavimų:

a)	kiekvienas priedas numeruojamas laikantis šių nuostatų 83 punkto a papunkčio;

b)	prieš priedą rekomenduojama įterpti specialų titulinį lapą;

c)	procesinio dokumento priedų puslapiai nuosekliai numeruojami (pavyzdžiui: 1–152) nuo pirmo priedo (ne priedų sąrašo) pirmojo puslapio, įskaitant titulinius lapus ir galimus priedų priedus;

d)	priedai turi būti lengvai įskaitomi.

87.	Kiekvienoje nuorodoje į pateikiamą priedą turi būti nurodytas jo numeris, atitinkantis nurodytąjį priedų sąraše, ir procesinis dokumentas, su kuriuo pateiktas priedas (pavyzdžiui: ieškinio A.1 priedas).“

25)

92–94 punktai pakeičiami taip:

„92.	Teismo kancleris atsisako registruoti registre ir pridėti prie bylos medžiagos visus ar tam tikrus procesinius dokumentus ir, nelygu atvejis, kitus dokumentus, kurie nenumatyti Procedūros reglamente. Jei kyla abejonių, Teismo kancleris perduoda klausimą spręsti pirmininkui.

93.	Išskyrus Procedūros reglamente aiškiai numatytus atvejus ir atsižvelgiant į Procedūros reglamento 46 straipsnio 2 dalį bei šių nuostatų 100 punktą, Teismo kancleris atsisako registruoti registre ir pridėti prie bylos medžiagos ne proceso kalba parengtus procesinius ar kitus dokumentus.

94.	Jeigu šalis užginčija Teismo kanclerio atsisakymą registruoti registre ar pridėti prie bylos medžiagos visus ar tam tikrus procesinius ar kitus dokumentus, Teismo kancleris kreipiasi į pirmininką, kad būtų nuspręsta, ar atitinkamas procesinis ar kitas dokumentas turi būti priimtas.“

26)	98 ir 99 punktai pakeičiami taip: „[Panaikinta]“.

27)

101 punkte sakinys „Jeigu trūkumas nepašalinamas, ieškinys gali būti atmestas kaip nepriimtinas taikant Procedūros reglamento 78 straipsnio 6 dalį, 177 straipsnio 6 dalį ar 194 straipsnio 5 dalį.“ pakeičiamas sakiniu „Jeigu trūkumas nepašalinamas, ieškinys gali būti atmestas kaip nepriimtinas taikant Procedūros reglamento 78 straipsnio 6 dalį ar 177 straipsnio 6 dalį.“

28)

Po 104 punkto įterpiamas šis 104a punktas:

„104a.

Nustatant didžiausią pareiškimo puslapių skaičių, neįtraukiami priedų sąrašo ir galimo turinio puslapiai.“

29)	Antraštinės dalies „A.1. Tiesioginiai ieškiniai“ pavadinimas pakeičiamas taip: „A.1. Tiesioginiai ieškiniai (išskyrus ieškinius intelektinės nuosavybės bylose)“.

30)	Antraštinės dalies „B.1. Tiesioginiai ieškiniai“ pavadinimas pakeičiamas taip: „B.1. Tiesioginiai ieškiniai (išskyrus ieškinius intelektinės nuosavybės bylose)“.

31)	116 punkte žodžiai „turi būti pateikti <...> 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse <...> nurodyti dokumentai“ pakeičiami žodžiais „prireikus turi būti pateikti <...> 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse <...> nurodyti dokumentai“.

32)	117 punktas pakeičiamas taip: „[Panaikinta]“.

33)

119 punkto paskutinė įtrauka „ – pateikti ją elektroniniu paštu, kaip paprastą elektroninę rinkmeną, parengtą naudojant teksto tvarkymo programinę įrangą, adresu GC.Registry@curia.europa.eu, su nuoroda į bylą, su kuria ji susijusi.“ pakeičiama šiuo tekstu „– pateikti per e-Curia kartu su ieškiniu, nurodant bylą, su kuria ji susijusi.“

34)	122 punktas pakeičiamas taip: „Siekiant palengvinti ieškinio parengimą formaliu požiūriu, šalims atstovaujantiems asmenims naudinga susipažinti su dokumentu „Atmintinė: Ieškinys“ ir orientaciniu ieškinio pavyzdžiu, paskelbtais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje.“

35)	127 punkte žodžiai „taikomi šių nuostatų 116 ir 117 punktai“ pakeičiami žodžiais „taikomas šių nuostatų116 punktas“.

36)	134 punkte žodžiai „šių nuostatų 113–115, 117 ir 120–122 punktai“ pakeičiami žodžiais „šių nuostatų 113–115 ir 120–122 punktai“.

37)	138 punkte žodžiai „šių nuostatų 117, 125 ir 126 punktai“ pakeičiami žodžiais „šių nuostatų 125 ir 126 punktai“.

38)

144 punktas pakeičiamas taip:

„144.

Likus bent mėnesiui iki teismo posėdžio Teismo kanceliarija šalims išsiunčia kvietimą į jį, išskyrus situacijas, kai aplinkybės pateisina tai, kad šalys į teismo posėdį būtų pakviestos anksčiau. Jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia surengti bendrą posėdį keliose bylose pagal Procedūros reglamento 106a straipsnį, kvietime į posėdį nurodomos bylos, su kuriomis šis posėdis susijęs.“

39)

Po 147 punkto įterpiamas šis 147a punktas:

„147a.

Jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia surengti bendrą posėdį keliose bylose pagal Procedūros reglamento 106a straipsnį, kiekvienos atitinkamos bylos proceso kalba parengtas trumpas teismo posėdžio pranešimas įteikiamas visoms kitoms į šį posėdį pakviestoms šalims.“

40)

Po 152 punkto įterpiamas šis 152a punktas:

„152a.

Jeigu šalis ketina prašyti leisti nukrypti nuo kalbų vartojimo tvarkos pagal Procedūros reglamento 45 straipsnio 1 dalies c arba d punktą ir per teismo posėdį vartoti kitą nei proceso kalbą, toks prašymas turi būti pateiktas kuo greičiau po kvietimo į teismo posėdį gavimo.“

41)

162 punkte žodžiai „Kiekviena pagrindinė šalis savo kalbą turi pasakyti per 15 minučių, o kiekviena įstojusi į bylą šalis – per 10 minučių (sujungtose bylose kiekvienos pagrindinės šalies kalbai skirta 15 minučių dėl kiekvienos bylos, o kiekvienos įstojusios į bylą šalies kalbai – 10 minučių dėl kiekvienos bylos)“ pakeičiami žodžiais „Kiekviena pagrindinė šalis savo kalbą turi pasakyti per 15 minučių, o kiekviena įstojusi į bylą šalis – per 10 minučių (per posėdį sujungtose bylose arba per bendrą posėdį keliose bylose kiekvienos pagrindinės šalies kalbai skirta 15 minučių dėl kiekvienos bylos, o kiekvienos įstojusios į bylą šalies kalbai – 10 minučių dėl kiekvienos bylos)“.

42)

165 punktas pakeičiamas taip:

„165.

Jeigu tuos pačius teiginius Bendrajame Teisme gina kelios šalys (įstojimo į bylą, sujungtų bylų arba bendro posėdžio keliose bylose rengimą pateisinančio bylų panašumo atveju), joms atstovaujančių asmenų prieš teismo posėdį prašoma susitarti, kad nebūtų pasikartojimų kalbose. Tačiau suinteresuotosioms šalims atstovaujantys asmenys gali kalbėti tik jų atstovaujamų šalių vardu ir privalo laikytis Procedūros reglamento 84 straipsnio, kuriame nustatytos sąlygos, kada per procesą Bendrajame Teisme galima remtis naujais pagrindais.“

43)

167 punktas pakeičiamas taip:

„167.

Laikantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalies išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų vykstant teismo posėdžiui. Tokiu atveju rekomenduojama pasirūpinti pakankamu jų egzempliorių skaičiumi (įskaitant prireikus versiją, kuri nėra konfidenciali į bylą įstojusių šalių atžvilgiu). Išklausoma kitų šalių nuomonė dėl įrodymų priimtinumo ir turinio.“

44)

Po 167 punkto įterpiama nauja antraštinė dalis:

„Ca. Dalyvavimas teismo posėdyje per vaizdo konferenciją

Ca. 1. Prašymas naudoti vaizdo konferenciją

167a.

Jeigu dėl sveikatos (pavyzdžiui, individualių medicininių priežasčių arba su epidemija susijusių judėjimo apribojimų), saugumo ar kitų svarių priežasčių (pavyzdžiui, streiko oro transporto sektoriuje) šaliai atstovaujantis asmuo negali fiziškai dalyvauti teismo posėdyje, į kurį buvo pakviestas, jis turi atskiru dokumentu pateikti motyvuotą prašymą dalyvauti teismo posėdyje per vaizdo konferenciją.

167b.

Kad Bendrasis Teismas galėtų tinkamai išnagrinėti prašymą, jis turi būti pateiktas iš karto, kai tik sužinoma negalėjimo dalyvauti priežastis, nurodant:

—	tikslų ir dokumentais patvirtintą negalėjimo dalyvauti priežasties pobūdį,

—	kontaktinio asmens, su kuriuo prireikus galima atlikti techninius ir vertimo žodžiu testus prieš teismo posėdį, duomenis,

—	prireikus paskutinės bylos, kurioje surengtame posėdyje Bendrajame Teisme arba Teisingumo Teisme atstovas dalyvavo per vaizdo konferenciją, eilės numerį.

167c.

Prašymas naudoti vaizdo konferenciją įteikiamas kitoms bylos šalims.

167 d.

Prašymą naudoti vaizdo konferenciją pateikusiai šaliai ir kitoms bylos šalims Teismo kanceliarija praneša apie kolegijos pirmininko dėl šio prašymo priimtą sprendimą.

167e.

Jeigu prašymas tenkinamas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo techninės tarnybos susisiekia su kontaktiniu asmeniu, kurio duomenis atstovas iš anksto nurodė savo prašyme, kad kuo greičiau surengtų techninius ir vertimo žodžiu testus, kuriuose atstovas privalo dalyvauti.

167f.

Jeigu testai sėkmingi, teismo posėdis gali būti rengiamas per vaizdo konferenciją ir apie tai pranešama šalims. Jeigu testai nesėkmingi, šalims pranešama, ar teismo posėdis įvyks nustatytą dieną, ar bus atidėtas.

Ca. 2. Techninės sąlygos

167g.

Kad teismo posėdžiai galėtų būti organizuojami per vaizdo konferenciją, būtina aukšta garso ir vaizdo kokybė ir visiškai stabilus ryšys; tai patikrinama atliekant testą prieš teismo posėdį. Turi būti tenkinami šie techniniai reikalavimai:

—	leidžiami tik H.323 ir SIP tinklo protokolus naudojantys ryšiai. H.323 ir SIP yra specialiai vaizdo konferencijoms naudojami protokolai, užtikrinantys optimalų ryšio stabilumą ir saugumą,

—	neleidžiama naudoti programinės įrangos platformos ar bet kokios kitos nuotolinių susitikimų sistemos, pagrįstos tik taikomąja programine įranga,

—	neleidžiama jungtis naudojant nešiojamuosius prietaisus, pavyzdžiui, nešiojamuosius ar planšetinius kompiuterius ar išmaniuosius telefonus.

167h.

Kai atstovas dalyvauja teismo posėdyje per vaizdo konferenciją, jis gali vartoti tik tą kalbą, kuria pagal procesines normas jam leidžiama kalbėti, ir, išskyrus galimus pokyčius ateityje, gali naudotis vertimu žodžiu tik į tą kalbą.

Ca. 3. Praktinės rekomendacijos atstovams, dalyvaujantiems teismo posėdyje per vaizdo konferenciją

167i.

Praktinės rekomendacijos atstovams, dalyvaujantiems teismo posėdyje per vaizdo konferenciją, pateiktos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje.“

45)	168 punkte žodžiai „elektroniniu paštu (interpret@curia.europa.eu)“ pakeičiami žodžiais „elektroniniu paštu (interpretation@curia.europa.eu)“.

46)

Po 172 punkto įterpiamas šis 172a punktas:

„172a.

Kai pagal Procedūros reglamento 106a straipsnį rengiamas bendras teismo posėdis keliose bylose, prie kiekvienos bylos medžiagos pridedamas atitinkamos bylos proceso kalba parengtas visoms byloms vienodo turinio protokolas.“

47)

Po 184 punkto įterpiamas šis 184a punktas:

„184a.

Į bylą įstojusi šalis negali pateikti prašymo užtikrinti konfidencialumą kitų bylos šalių atžvilgiu.“

48)

225 punktas pakeičiamas taip:

„225.

Taikymo sustabdymo ar kitų laikinųjų apsaugos priemonių prašyme turi būti, pirma, nurodytas ginčo dalykas ir aiškiai bei glaustai išdėstyti faktiniai bei teisiniai pagrindinio ieškinio pagrindai, prima facie pagrindžiantys ieškinio pagrįstumą (fumus boni juris). Antra, jame turi būti tiksliai nurodyta prašoma priemonė ar priemonės. Trečia, jame turi būti motyvuotai ir pagrindžiant dokumentais nurodytos aplinkybės, patvirtinančios skubą.“

49)

Po 225 punkto punktas įterpiamas šis 225a punktas:

„225a.

Pagal Procedūros reglamento 156 straipsnio 4 dalies antrą sakinį laikinųjų apsaugos priemonių prašyme turi būti nurodyti visi turimi įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų, skirti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįsti. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi turėti detaliais dokumentiniais įrodymais pagrįstą ir prireikus oficialiai patvirtintą konkrečią ir tikslią informaciją arba pasiūlymus pateikti įrodymų, kurie patvirtintų šalies, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padėtį ir leistų įvertinti pasekmes, kurių tikriausiai kiltų nesiėmus prašomų priemonių.“

50)

227 punktas pakeičiamas taip:

„227.

Kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymas galėtų būti skubiai išnagrinėtas, jo maksimali apimtis, iš esmės, neturi viršyti 25 puslapių, vis dėlto reikia atsižvelgti į bylos sritį ir jos aplinkybes.“

51)

1 priedas iš dalies keičiamas taip:

a)	įžanginėje dalyje žodžiai „pagal Procedūros reglamento 78 straipsnio 6 dalį, 177 straipsnio 6 dalį ir 194 straipsnio 5 dalį.“ pakeičiami žodžiais „pagal Procedūros reglamento 78 straipsnio 6 dalį ir 177 straipsnio 6 dalį.“;

b)	pirmos skilties antraštė „Tiesioginiai ieškiniai“ pakeičiama taip: „Tiesioginiai ieškiniai (išskyrus intelektinės nuosavybės bylas)“;

pirmos ir antros skilčių a punktas pakeičiamas taip:

„a)	dokumento (nurodyto Procedūros reglamento 51 straipsnio 2 dalyje) pateikimas, išskyrus atvejus, kai toks dokumentas jau buvo pateiktas kuriant prieigos prie e-Curia paskyrą (Procedūros reglamento 51 straipsnio 2 dalis)“;

d)	pirmos ir antros skilčių b punkte žodžiai „neseniai išduoto <...> teisinio egzistavimo įrodymo“ pakeičiami žodžiais „<...> teisinio egzistavimo įrodymo“;

e)	antros skilties g punkte žodžiai „ir adreso, kurį jos nurodė dokumentams įteikti“ pakeičiami žodžiais „ir adreso, kurį jos nurodė dokumentams įteikti, jei aplinkybės tai pateisina“.

52)

2 priedas iš dalies keičiamas taip:

a punkte žodžiai „(Statuto 21 straipsnio pirma pastraipa; Procedūros reglamento 76 straipsnio a punktas; 177 straipsnio 1 dalies a punktas ir 194 straipsnio 1 dalies a punktas)“ pakeičiami žodžiais „(Statuto 21 straipsnio pirma pastraipa; Procedūros reglamento 76 straipsnio a punktas ir 177 straipsnio 1 dalies a punktas)“;

b)	b punkte žodžiai „(Procedūros reglamento 76 straipsnio b punktas, 177 straipsnio 1 dalies b punktas ir 194 straipsnio 1 dalies b punktas)“ pakeičiami žodžiais „(Procedūros reglamento 76 straipsnio b punktas ir 177 straipsnio 1 dalies b punktas)“;

c)	h punkte žodžiai „(šių praktinio vykdymo nuostatų 86 punkto d papunktis)“ pakeičiami žodžiais „(šių praktinio vykdymo nuostatų 86 punkto c papunktis)“.

53)

3 priedas iš dalies keičiamas taip:

a)	a punktas pakeičiamas taip: „dėl kiekvieno papildomo advokato – Procedūros reglamento 51 straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento pateikimas, išskyrus atvejus, kai toks dokumentas jau buvo pateiktas kuriant prieigos prie e-Curia paskyrą (Procedūros reglamento 51 straipsnio 2 dalis)“;

b)	c punkte žodžiai „(Procedūros reglamento 46 straipsnio 2 dalis; šių praktinių vykdymo nuostatų 99 punktas)“ pakeičiami žodžiais „(Procedūros reglamento 46 straipsnio 2 dalis)“.

2 straipsnis

Šie Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų daliniai pakeitimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jie įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d.

Priimta Liuksemburge 2023 m. vasario 1 d.

Kancleris

E. COULON

Pirmininkas

M. VAN DER WOUDE

(1) OL L 44, 2023 2 14, p. 8.

(2) OL L 152, 2015 6 18, p. 1, daliniai pakeitimai (OL L 217, 2016 8 12, p. 78, OL L 294, 2018 11 21, p. 23, klaidų ištaisymas OL L 296, 2018 11 22, p. 40).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 73

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	66 metai 2023m. kovo 10d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2023 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/543, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 686/2012, kuriuo valstybės narės įgaliojamos atlikti veikliųjų medžiagų, kurių patvirtinimo galiojimas baigiasi 2029 m. sausio 31 d. – 2035 m. spalio 1 d., vertinimą, reikalingą patvirtinimui pratęsti ( 1 )	1
		DIREKTYVOS
	*	2022 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2023/544, kuria dėl švino naudojimo apdirbti skirtuose aliuminio lydiniuose, vario lydiniuose ir tam tikrose baterijose išimčių iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB ( 1 )	5
		SPRENDIMAI
	*	2023 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/545, kuriuo skiriami Vokietijos Federacinės Respublikos pasiūlyti Regionų komiteto trys nariai ir du pakaitiniai nariai	12
	*	2023 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/546, kuriuo skiriami Slovėnijos Respublikos pasiūlyti Regionų komiteto narys ir du pakaitiniai nariai	14
	*	2023 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/547, kuriuo skiriamas Italijos Respublikos pasiūlytas Regionų komiteto narys	16
	*	2023 m. kovo 6 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/548, kuriuo biocidinių produktų grupei UL Hydrogen Peroxide Family 1 nesuteikiamas Sąjungos autorizacijos liudijimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (pranešta dokumentu Nr. C(2023) 1372)	17
	*	2023 m. kovo 6 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2023/549 dėl prieigos prie tam tikrų TARGET duomenų ir jų naudojimo, kuriuo panaikinamas (ECB/2023/3)	19
		REKOMENDACIJOS
	*	2023 m. kovo 8 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2023/550 dėl nacionalinių darnaus judumo mieste planavimo paramos programų (pranešta dokumentu Nr. C(2023) 1524)	23
		DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI
	*	Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2019/1, (po pasitarimo raštu) dėl Transporto bendrijos 2019 metų biudžeto patvirtinimo [2023/551]	34
	*	Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2019/2, (po pasitarimo raštu su Regioninio valdymo komiteto nariais) dėl Transporto bendrijos nuolatinio sekretoriato direktoriaus [2023/552]	36
	*	2019 m. birželio 5 d. Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2019/3 [2023/553] dėl:	37
	*	Transporto bendrijos Regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2019/2, (po pasitarimo su Regioninio valdymo komiteto nariais) dėl Transporto bendrijos nuolatinio sekretoriato direktoriaus [2023/554]	38
	*	Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2020/3, (po pasitarimo su Regioninio valdymo komiteto nariais) dėl Transporto bendrijos nuolatinio sekretoriato direktoriaus pavaduotojo [2023/555]	39
	*	Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2020/05 dėl Transporto bendrijos nuolatiniame sekretoriate nedirbančių asmenų, pakviestų dalyvauti posėdžiuose kaip ekspertai, patirtų išlaidų kompensavimo taisyklių [2023/556]	40
	*	Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2020/7 dėl nepriklausomo išorės auditoriaus paskyrimo 2019 finansinių metų metiniam auditui atlikti [2023/557]	44
	*	Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2020/8 dėl Pavojingųjų krovinių vežimo techninio komiteto įsteigimo [2023/558]	45
	*	Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 01/2021, (po pasitarimo raštu) dėl Transporto bendrijos 2021 metų biudžeto patvirtinimo [2023/559]	46
	*	Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2021/02 dėl Transporto bendrijos nuolatiniame sekretoriate nedirbančių asmenų, pakviestų dalyvauti Transporto bendrijos posėdžiuose, patirtų išlaidų atlyginimo taisyklių [2023/560]	48
	*	Transporto bendrijos regioninio valdymo komiteto sprendimas Nr. 2021/03 dėl Transporto bendrijos nuolatinio sekretoriato darbuotojų kelionės ir perkėlimo išlaidų pradėjus eiti pareigas ir baigus tarnybą atlyginimo taisyklių [2023/561]	54
	*	Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų daliniai pakeitimai	58

Biudžeto eilutė	Suma (EUR)
Pareigūnų darbo užmokestis	750 000
Įmokos į pareigūnų sveikatos / pensijų sistemą	200 000
Sekretoriato einamosios išlaidos (įskaitant pastoviąsias išlaidas / kelionių / posėdžių organizavimo išlaidas)	330 000
Biuro IT įranga ir baldai (kuriems netaikomas susitarimas dėl būstinės)	100 000
Įdarbinimo išlaidos (skelbimai ir kompensacijos kandidatams)	100 000
Iš viso	1 480 000
Rezervas (apie 10 %)	150 000
Bendra suma	1 630 000
Iš jų: ES įnašas (80 %) (*1)	1 304 000
WB6 įnašas (20 %: TBS V priede nustatytas paskirstymas pagal valstybes)	326 000

		Klaidų ištaisymas
	*	2023 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2023/387, kuriuo remiamas visuotinis ataskaitų dėl neteisėtų įprastinių ginklų ir jų šaudmenų teikimo mechanizmas siekiant sumažinti jų nukreipimo ir neteisėto perdavimo riziką (iTrace V), klaidų ištaisymas ( OL L 53, 2023 2 21 )	67


	(1) Tekstas svarbus EEE.