(1)

2014 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 208/2014;

(2)

remiantis Tarybos atliktos peržiūros rezultatais, Reglamento (ES) Nr. 208/2014 I priede pateikta informacija apie teises į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę apsaugą turėtų būti atnaujinta;

(3)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

būtina užtikrinti, kad įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, atitinkantiems Reglamento (ES) 2021/23 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostolių kompensavimo reikalavimus, būtų taikomos vienodos sąlygos; todėl, kai piniginiai mokėjimai ir priemonės, kuriomis pripažįstamas reikalavimas būsimo pelno atžvilgiu, yra atskiriami, piniginių mokėjimų ir tų priemonių paskirstymas visiems įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, kurių nuostoliai turi būti kompensuoti, turėtų būti vienodas;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2021/23 20 straipsnio 1 dalį PSŠ kompetentinga institucija gali reikalauti, kad PSŠ kompensuotų tarpuskaitos narių nuostolius išleisdama priemones, kuriomis pripažįstamas reikalavimas būsimo tos PSŠ pelno atžvilgiu. Tačiau tokių priemonių išleidimas ir susiję reikalavimai PSŠ būsimo pelno atžvilgiu neturėtų nei kelti pavojaus PSŠ gyvybingumui ir jos gebėjimui patenkinti savo investavimo poreikius, nei ilgainiui mažinti PSŠ patrauklumo jos akcininkams ir išorės investuotojams. Siekiant tą riziką sumažinti, tikslinga nustatyti, kad metiniai reikalavimai PSŠ būsimo pelno atžvilgiu neturėtų viršyti 70 % PSŠ metinio pelno ir kad tokios priemonės ir reikalavimai neturėtų būti taikomi ilgiau nei dešimt metų;

(3)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktu techninių reguliavimo standartų projektu;

(4)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo rekomendacijų,

(1)

atsižvelgdamos į PSŠ kapitalo struktūrą ir rizikos profilį, kad įvertintų tos PSŠ gaivinimo planą, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti, ar gaivinimo planas yra tinkamas PSŠ finansinių išteklių pakankamumui užtikrinti, be kita ko, kai būtina užtikrinti PSŠ rekapitalizavimą laiku, jos iš anksto finansuotų išteklių papildymą ir bet kokio finansavimo ir likvidumo trūkumo pašalinimą;

(2)

atsižvelgdamos į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautą, kad įvertintų tos PSŠ gaivinimo planą, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti, ar tos PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srauto ir nuostolių paskirstymo taisyklių struktūra yra tinkama, kad būtų galima įgyvendinti visus numatomus įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių scenarijus, ir ar tas nuostolių paskirstymas yra teisiškai įgyvendinamas;

(3)

atsižvelgdamos į PSŠ organizacinės struktūros sudėtingumą, kad įvertintų tos PSŠ gaivinimo planą, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti, ar tos PSŠ nuosavybės struktūra ir valdymo priemonės yra pakankamai aiškios ir praktiškos, kad būtų galima patvirtinti gaivinimo plano įgyvendinamumą ir užtikrinti sklandų gaivinimo priemonių įgyvendinimą;

(4)

atsižvelgdamos į PSŠ veiklos pakeičiamumą, kad įvertintų tos PSŠ gaivinimo planą, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti, kas tos PSŠ gaivinimo plane numatyta, kad dalį PSŠ tarpuskaitos paslaugų arba jas visas galėtų teikti kitos leidimą gavusios Sąjungos PSŠ arba pripažintos trečiųjų valstybių PSŠ, kad būtų sumažinta paslaugų, kurios yra būtinos realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui, sutrikimo rizika;

(5)

atsižvelgdamos į PSŠ rizikos profilį, kad įvertintų tos PSŠ gaivinimo planą, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų atsižvelgti į tos PSŠ veiklos savybes, valdymą ir teisinę riziką, kad įvertintų, ar ta PSŠ turi galimybę greitai ir veiksmingai imtis gaivinimo plane nustatytų priemonių, nepaisant tos PSŠ ypatumų;

(6)

atsižvelgdamos į PSŠ pasirengimą įveikti nepalankias sąlygas, dėl kurių kiltų pavojus PSŠ gyvybingumui, kad įvertintų tos PSŠ gaivinimo planą, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti į gaivinimo planą įtrauktų scenarijų ir rodiklių tinkamumą, atsižvelgdamos į tos PSŠ ypatumus, kad būtų užtikrintas patikimas PSŠ pasirengimo reaguoti į tokias nepalankias sąlygas lygis;

(7)

atsižvelgdamos į PSŠ verslo modelį, kad įvertintų tos PSŠ gaivinimo planą, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti, ar tame gaivinimo plane tinkamai nustatytos ypatingos svarbos funkcijos ir kaip gaivinimo plane numatoma vykdyti turto arba verslo linijų pardavimą, kad būtų galima numatyti gaivinimo plano aktyvavimo poveikį tarpuskaitos nariams, jų klientams ir netiesioginiams klientams ir užsakomųjų paslaugų susitarimams;

(8)

atsižvelgdamos į PSŠ gaivinimo plano poveikį tam tikriems subjektams informacijos teikimo srityje, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti PSŠ informacijos teikimo ir atskleidimo procedūrų tinkamumą, kad informacija būtų dalijamasi kuo skaidriau ir būtų valdoma potencialiai neigiama rinkos reakcija į PSŠ kilusius sunkumus;

(9)

atsižvelgdamos į PSŠ gaivinimo plano poveikį tarpuskaitos nariams, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti, kaip ta PSŠ vertina savo tarpuskaitos narių struktūros sudėtingumą, kad būtų galima numatyti gaivinimo plano poveikį tarpuskaitos narių klientams ir netiesioginiams klientams ir apsvarstyti jų sutartines prievoles pagal visus gaivinimo scenarijus;

(10)

atsižvelgdamos į PSŠ gaivinimo plano poveikį susietoms rinkos infrastruktūroms, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti, ar tos PSŠ gaivinimo priemonių įgyvendinimas gali turėti įtakos susietos infrastruktūros veiklai, kad būtų tinkamai įvertintas pertvarkymo plano poveikis sąveikumui;

(11)

atsižvelgdamos į PSŠ gaivinimo plano poveikį finansų rinkoms, kurias aptarnauja PSŠ, įskaitant prekybos vietas, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų apsvarstyti bet kokią sąsają su tos PSŠ prekybos vietomis, kad būtų galima numatyti bet kokį reikšmingą gaivinimo priemonių poveikį prekybos vietos gebėjimui tvarkyti sandorius arba nustatyti kainas;

(12)

atsižvelgdamos į PSŠ gaivinimo plano poveikį bet kurios valstybės narės ir visos Sąjungos finansų sistemai, kompetentingos institucijos ir priežiūros institucijų kolegijos turėtų įvertinti gaivinimo priemonių poveikį subjektams, turintiems reikšmingų sąsajų su ta PSŠ, tarpuskaitos nariams ir finansų rinkų infrastruktūroms, kad būtų atsižvelgta į bet kokią plintančio neigiamo poveikio riziką, kuri gali kilti aktyvavus gaivinimo planą. Jos taip pat turėtų apsvarstyti gaivinimo plane nustatytų paskatų tinkamumą siekiant užtikrinti, kad gaivinimo priemonėmis ir nuostolių paskirstymo priemonėmis būtų optimaliai užtikrinta sėkmingo gaivinimo tikimybė, teisingai ir proporcingai paskirstant išlaidas tos PSŠ akcininkams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams;

(13)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(14)

ESMA, bendradarbiaudama su Europos centrinių bankų sistema ir Europos sisteminės rizikos valdyba, parengė techninių standartų projektus, kuriais grindžiamas šis reglamentas. ESMA dėl tokių techninių reguliavimo standartų projektų surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsniu, pateikti rekomendacijų,

(1)

remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 (2) 17 straipsnio 5 dalimi Komisija išnagrinėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Italijos pateiktą paraišką įregistruoti pavadinimą „Grappa della Valle d’Aosta / Grappa de la Vallée d’Aoste“ kaip geografinę nuorodą;

(2)

2019 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2019/787, kuriuo pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008. Remiantis to reglamento 49 straipsnio 1 dalimi, nuo 2019 m. birželio 8 d. panaikinamas Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III skyrius „Geografinės nuorodos“;

(3)

padariusi išvadą, kad paraiška atitinka Reglamento (EB) Nr. 110/2008 reikalavimus, pagal Reglamento (ES) 2019/787 50 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą techninės bylos pagrindines specifikacijas Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama pirmojo reglamento 17 straipsnio 6 dalyje;

(4)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) 2019/787 27 straipsnio 1 dalį Komisija negavo;

(5)

todėl pavadinimas „Grappa della Valle d’Aosta / Grappa de la Vallée d’Aoste“ turėtų būti įregistruotas kaip geografinė nuoroda,

(1)

2017 m. sausio mėn. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/141 (2) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/659 (3), Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) ir Taivano kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms (toliau – jungiamosios detalės) nustatė galutinį antidempingo muitą. Galiojantys antidempingo muitai – tai 30,7–64,9 % muitas KLR kilmės importuojamam produktui ir 5,1–12,1 % muitas Taivano kilmės importuojamam produktui. Tyrimas, po kurio nustatyti šie muitai, inicijuotas 2015 m. spalio mėn. (toliau – pradinis tyrimas) (4).

(2)

2022 m. sausio mėn. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijavo galiojančių priemonių galiojimo termino peržiūrą paskelbdama pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5). Ši peržiūra tebevyksta.

(3)

Komisija gavo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį pateiktą prašymą ištirti galimą antidempingo priemonių, nustatytų importuojamoms Kinijos kilmės jungiamosioms detalėms, vengimą importuojant iš Malaizijos siunčiamas jungiamąsias detales, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Malaizijos kilmės, ir nustatyti reikalavimą registruoti tokius importuojamus produktus (toliau – prašymas).

(4)

Prašymą 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Europos Sąjungos nerūdijančiojo plieno sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių pramonės apsaugos komitetas (toliau – pareiškėjas).

(5)

Prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad, nustačius priemones Kinijos kilmės jungiamosioms detalėms, prekybos pobūdis, susijęs su eksportu iš Kinijos ir Malaizijos į Sąjungą, pasikeitė.

(6)

Be to, prašyme pateikta įrodymų, iš kurių matyti, kad mažai tikėtina, jog šis pasikeitimas būtų susijęs su praktika, procesu ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Iš esmės pareiškėjas teigė, kad tiriamąjį produktą Malaizijoje iš tikrųjų gamina tik du gamintojai, kurių bendras eksportas į Sąjungą nuolat buvo daug mažesnis už tiriamojo produkto eksporto iš Malaizijos į Sąjungą apimtį nuo tada, kai nagrinėjamajam produktui buvo nustatytos priemonės. Remiantis pareiškėjo pateiktais įrodymais, prekybos pobūdis pasikeitė dėl to, kad KLR kilmės nagrinėjamasis produktas į Sąjungą vežamas perkraunant jį Malaizijoje. Pareiškėjas pateikė įrodymų, kurie sukėlė abejonių dėl Kinijos kapitalo įmonių gamybos įrenginių Malaizijoje buvimo. Be to, pareiškėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos gamintojai atvirai siūlė pakeisti nagrinėjamojo produkto kilmę iš Kinijos į Malaizijos.

(7)

Be to, prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl praktikos, proceso ar veiklos galiojančių antidempingo priemonių taisomasis poveikis buvo mažinamas ir kiekio, ir kainos požiūriu. Panašu, kad į Sąjungos rinką importuotas didelis tiriamojo produkto kiekis. Be to, buvo pakankamai įrodymų, kad šios jungiamosios detalės buvo importuojamos žalingomis kainomis.

(8)

Galiausiai prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad iš Malaizijos siunčiamos jungiamosios detalės buvo eksportuojamos dempingo kainomis, palyginti su anksčiau nustatyta normaliąja Kinijos kilmės jungiamųjų detalių verte.

(9)

Su galimu priemonių vengimu susijęs produktas – KLR kilmės vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamos jungiamosios detalės iš austenitinio nerūdijančiojo plieno markių, atitinkančių AISI 304, 304L, 316, 316L, 316Ti, 321 ir 321H ir jų atitikmenų pagal kitas normas tipus, kurių didžiausias išorinis skersmuo ne didesnis kaip 406,4 mm, o sienelių storis ne didesnis kaip 16 mm, kurių vidinio paviršiaus šiurkštumo vidurkis (Ra) ne mažesnis kaip 0,8 mikrometro, ne junginės, gatavos ir negatavos, kurių KN kodai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/141 įsigaliojimo dieną buvo ex 7307 23 10 ir ex 7307 23 90 (TARIC kodai 7307231015, 7307231025, 7307239015, 7307239025) (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šiam produktui taikomos šiuo metu galiojančios priemonės.

(10)

Tiriamasis produktas yra toks pat, kaip aprašytasis ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, tačiau siunčiamas iš Malaizijos, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Malaizijos kilmės; jo KN kodai šiuo metu yra tokie patys, kaip ir nagrinėjamojo produkto (TARIC kodai 7307231035, 7307231040, 7307239035, 7307239040) (toliau – tiriamasis produktas).

(11)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos į Sąjungą eksportuojamų jungiamųjų detalių ir Malaizijos arba ne Malaizijos kilmės iš Malaizijos siunčiamų jungiamųjų detalių pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl jos laikytos panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(12)

Bendrovė „Pantech Steel Industries Sdn.Bhd“ (toliau – bendrovė PSI), viena iš „Pantech“ grupės įmonių, kreipėsi į Komisiją norėdama įsitikinti, ar viena iš jos produkto rūšių – aukšto dažnio ilgosios alkūnės – nėra įtraukta į pradinę produkto apibrėžtį. Išanalizavusi pateiktą produkto aprašymą ir pasikonsultavusi su pareiškėju, Komisija patvirtino, kad aukšto dažnio ilgosios alkūnės nebuvo įtrauktos į pradinę produkto apibrėžtį.

(13)

Sąjungos importuotojas „Paul Meijering Metalen B.V.“ (toliau – bendrovė „PMM B.V.“) nesutiko su tyrimo produkto apibrėžtąja sritimi. Jis pateikė pastabų šiuo klausimu, taip pat dėl inicijavimo ir paprašė, kad Komisijos tarnybos jį išklausytų. Klausymas įvyko 2022 m. liepos 7 d. Jo metu Komisija paaiškino, kad šio tyrimo tikslas yra nustatyti, ar per Malaiziją vengiama priemonių. Atliekant šį tyrimą nebuvo teisinio pagrindo peržiūrėti priemonių taikymo sritį. Produkto apibrėžtoji sritis buvo nustatyta per pradinį tyrimą, kuris parodė, kad visos į produkto apibrėžtį patenkančios jungiamosios detalės yra panašūs produktai.

(14)

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį, Komisija inicijavo tyrimą ir 2022 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/894 (6) (toliau – inicijavimo reglamentas) nustatė reikalavimą registruoti iš Malaizijos siunčiamas importuojamas jungiamąsias detales, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Malaizijos kilmės.

(15)

Inicijavimo reglamente buvo nurodyta, kad atliekant tyrimą nustačius kitokią priemonių vengimo praktiką nei nurodyta inicijavimo reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje, kuriai taikomas pagrindinio reglamento 13 straipsnis, tyrimas gali apimti ir tokią praktiką..

(16)

„PMM B.V.“ pažymėjo, kad prašyme nurodyti 2017 m. eksporto iš Malaizijos į Sąjungą ir atitinkamo importo iš Malaizijos į Sąjungą duomenys nesutampa. Bendrovė taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad perkrovimas yra vienintelis eksporto iš Kinijos į Malaiziją ir eksporto iš Malaizijos į Sąjungą skirtumo paaiškinimas. Galiausiai ji nurodė, kad prašyme trūksta nuorodų.

(17)

Per 13 konstatuojamojoje dalyje nurodytą klausymą Komisija paaiškino, kad ji išnagrinėjo prašymą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir priėjo prie išvados, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. buvo pakankamai įrodymų tyrimui inicijuoti. Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį prašyme turi būti pateikta tokia informacija, kurią pagrįstai turi pareiškėjas. Teisinis įrodymų, reikalingų tyrimui inicijuoti, standartas (pakankami įrodymai) skiriasi nuo standarto, kuris būtinas siekiant galutinai nustatyti, kad esama priemonių vengimo.

(18)

Skirtingi 2017 m. statistiniai duomenys arba KLR ir Malaizijos statistinių duomenų skirtumu pagrįsti įtarimai dėl perkrovimo nekeitė aplinkybės, kad iš prašymo buvo matyti, jog KLR, Malaizijos ir Sąjungos prekybos pobūdis akivaizdžiai pasikeitė. Pareiškėjas taip pat pateikė perkrovimo praktikos įrodymų.

(19)

Tačiau Komisija paaiškino, kad tyrimas atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar prekybos, įskaitant Kinijos ir Malaizijos prekybą, pobūdis pasikeitė dėl praktikos, kuri pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį laikoma priemonių vengimu, o ne tik dėl perkrovimo.

(20)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, prašyme pateikta pakankamai įrodymų dėl pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksnių, kad būtų galima pagrįstai inicijuoti tyrimą pagal 13 straipsnio 3 dalį.

(21)

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas 2014 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Surinkti tiriamojo laikotarpio duomenys siekiant ištirti, be kita ko, įtariamą prekybos pobūdžio pasikeitimą nustačius priemones nagrinėjamajam produktui ir ar vykdoma praktika, procesas ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Siekiant išnagrinėti, ar dėl importo sumažėjo galiojančių priemonių taisomasis poveikis kainų ir (arba) kiekio požiūriu ir ar būta dempingo, surinkta išsamesnių laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ataskaitinis laikotarpis arba AL) duomenų.

(22)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė Kinijos ir Malaizijos valdžios institucijoms, žinomiems tų šalių eksportuojantiems gamintojams, Sąjungos pramonei ir žinomiems importuotojams Sąjungoje.

(23)

Be to, Komisija paprašė Malaizijos atstovybės Europos Sąjungoje jai pateikti pavadinimus ir adresus eksportuojančių gamintojų ir (arba) atstovaujančių asociacijų, kurie galėtų būti suinteresuoti bendradarbiauti atliekant tyrimą kartu su pareiškėjo prašyme nurodytais Malaizijos eksportuojančiais gamintojais. Malaizijos atstovybė Komisijai pateikė sąrašą. Inicijavimo etape Komisija susisiekė su visomis bendrovėmis.

(24)

Prašymo taikyti išimtį formos Malaizijos gamintojams ir (arba) eksportuotojams ir klausimynai Kinijos gamintojams ir (arba) eksportuotojams ir Sąjungos importuotojams pateikti Prekybos GD svetainėje.

(25)

Prašymo taikyti išimtį formas pateikė keturi Malaizijos eksportuojantys gamintojai. Tai buvo:

(26)

Be to, keturios Malaizijos bendrovės, susijusios su bendrovėmis „Pantech“ arba SPI, pateikė klausimyno atsakymus.

(27)

Klausimyno atsakymus taip pat pateikė šeši Sąjungos importuotojai. Viena iš šių bendrovių neimportavo jungiamųjų detalių iš Malaizijos, todėl jos atsakymai išsamiau nenagrinėti. Komisija pasinaudojo importuotojų klausimyno atsakymais, kad sutikrintų prekybos srautus ir tiekėjų iš Malaizijos pavadinimus.

(28)

Tikrindama pareiškėjo ir bendradarbiaujančių Malaizijos bendrovių pateiktą informaciją ir statistinius duomenis, Komisija vietoje konsultavosi su Malaizijos valdžios institucijomis, t. y. Prekybos ir pramonės ministerija, Karališkąja muitine, Finansų ministerija ir Kelango bei Penango laisvosios prekybos zonų atstovais.

(29)

Be to, pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį Komisijos tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(30)

Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių duomenis:

(31)

Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per inicijavimo reglamente nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę ir prašyti būti išklausytoms. Visoms šalims buvo pranešta, kad nepateikus visos susijusios informacijos arba pateikus neišsamią, melagingą ar klaidinančią informaciją gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir išvados daromos remiantis turimais faktais.

(32)

2022 m. liepos 7 d. surengtas Sąjungos importuotojo „PMM B.V.“ klausymas, kaip paaiškinta 13 ir 16–19 konstatuojamosiose dalyse. Atskleidus faktus 2022 m. gruodžio 8 ir 12 d. atitinkamai surengti klausymai, kuriuose dalyvavo bendrovės MAC ir „PMM B.V.“.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, siekiant įvertinti galimą priemonių vengimą, reikėtų išnagrinėti šiuos dalykus:

(34)

Prašyme teigiama, kad nagrinėjamasis produktas buvo perkraunamas iš Malaizijos į Sąjungą (žr. 6 konstatuojamąją dalį).

(35)

Atliekant tyrimą nerasta įrodymų, kad kuris nors iš keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurių eksportas sudarė visą eksportą į Sąjungą per AL (žr. 39 konstatuojamąją dalį), būtų taikęs tokią praktiką. Komisija palygino keturių bendradarbiaujančių bendrovių pateiktus duomenis su statistiniais duomenimis ir nustatė, kad jos tiriamuoju laikotarpiu eksportavo didžiąją dalį, o ataskaitiniu laikotarpiu – visą jungiamųjų detalių eksporto apimtį į Sąjungą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nė viena iš keturių bendrovių nevykdė perkrovimo veiklos. Jos pirko nedidelius kiekius jungiamųjų detalių iš KLR ir juos pardavė Malaizijos vidaus rinkoje. Todėl atliekant šį tyrimą šio teiginio nebuvo galima patvirtinti.

(36)

Tačiau, kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje, prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad, nustačius priemones Kinijos kilmės jungiamosioms detalėms, prekybos pobūdis, susijęs su eksportu iš Kinijos ir Malaizijos į Sąjungą, pasikeitė. Konkrečiai prašyme buvo pateikta oficialiais statistiniais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad padidėjo iš Malaizijos į Sąjungą importuojamų jungiamųjų detalių apimtis, o kartu ir iš Kinijos į Malaiziją importuojamų jungiamųjų detalių apimtis (7), t. y. pasikeitė prekybos pobūdis, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį. Be to, kaip pažymėta 6 konstatuojamojoje dalyje, prašyme pateikta įrodymų, iš kurių matyti, kad mažai tikėtina, jog šis pasikeitimas būtų susijęs su praktika, procesu ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Prašyme teigiama, kad pasikeitimas atsirado dėl perkrovimo, ir šis teiginys buvo pagrįstas pakankamais įrodymais, konkrečiais Malaizijos bendrovių pasiūlymais, kuriais buvo atvirai siūloma tiekti kiniškas jungiamąsias detales pakeičiant kilmę, kad būtų išvengta antidempingo muitų (8). Nors, kaip pažymėta 35 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nenustatyta, kad Malaizijos bendrovės iš tikrųjų pasinaudojo įtariamu pasiūlymu perparduoti kiniškas jungiamąsias detales, buvo patvirtinta, kad prekybos pobūdis pasikeitė. Atsižvelgiant į įrodymus, visų pirma į žinomus tikrus Malaizijos gamybos pajėgumus, mažai tikėtina, kad toks pokytis įvyko dėl praktikos, proceso ar veiklos, kuriuos galima paaiškinti pakankamai pagrįsta priežastimi arba pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis. Todėl Komisija tęsė tyrimą.

(37)

Tyrimas buvo susijęs su visa praktika, kurią apima pagrindinio reglamento 13 straipsnis (žr. 15 konstatuojamąją dalį), todėl Komisija taip pat nagrinėjo atitinkamų bendrovių surinkimo operacijas remiantis Kinijos žaliavų ar pusgaminių naudojimu.

(38)

Dėl surinkimo operacijų Komisija konkrečiai išnagrinėjo, ar įvykdyti pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, visų pirma:

(39)

Kaip nurodyta 25 konstatuojamojoje dalyje, keturi Malaizijos eksportuojantys gamintojai paprašė jiems taikyti išimtį, jeigu priemonių taikymas būtų išplėstas Malaizijos atžvilgiu. Jie bendradarbiavo viso tyrimo metu, pateikdami prašymo taikyti išimtį formas, atsakydami į raštus dėl informacijos neišsamumo ir leisdami atlikti patikrinimus vietoje. Malaizijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes jų pateiktose prašymo taikyti išimtį formose nurodyta bendra jungiamųjų detalių eksporto į Sąjungą apimtis atitiko visą ataskaitinio laikotarpio Malaizijos importo apimtį, nustatytą remiantis Eurostato importo statistikos duomenimis.

(40)

1 lentelėje parodyta jungiamųjų detalių importo iš Kinijos ir Malaizijos į Sąjungą raida tiriamuoju laikotarpiu.

1 lentelė

Sąjungos jungiamųjų detalių importas tiriamuoju laikotarpiu (tonomis)

(41)

Bendra Sąjungos iš Malaizijos importuojamų jungiamųjų detalių apimtis per tiriamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei penkis kartus nuo 297 tonų 2014 m. iki 1 626 tonų per AL.

(42)

Tuo pat metu Sąjungos importas iš Kinijos sumažėjo 76 % nuo 3 018 tonų 2014 m. iki 719 tonų per AL.

(43)

Kadangi Komisija nenustatė jokių įrodymų, kad keturi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai vykdė perkrovimą, Malaizijos tiriamojo produkto importo iš Kinijos apimtis nebuvo analizuojama.

(44)

Pagrindinės žaliavos jungiamųjų detalių gamybai yra suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai bei besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai. Vėliau šios žaliavos toliau perdirbamos ir atitinkamai gaminamos suvirintos ir besiūlės jungiamosios detalės. Iš plokščių taip pat gaminamos besiūlės dangtelių formos jungiamosios detalės. Be to, viena iš bendradarbiaujančių bendrovių taip pat naudojo pertvaras didelio skersmens suvirintoms jungiamosioms detalėms gaminti. Galiausiai viena iš bendradarbiaujančių bendrovių per dalį TL importavo pusgaminius (vamzdžių jungtis) tolesniam perdirbimui.

(45)

Remiantis patikrintais bendradarbiaujančių bendrovių duomenimis, 2 lentelėje pateikta Malaizijos jungiamųjų detalių gamybai naudojamų dalių importo iš Kinijos raida. Komisija šiuos duomenis palygino su Malaizijos importo statistiniais duomenimis, gautais iš Malaizijos valdžios institucijų, ir duomenimis, skelbiamais „Global Trade Atlas“ (GTA) (9) duomenų bazėje. Tačiau, atliekant prekybos pobūdžio analizę, nustatyta, kad bendrovių pateikti duomenys yra patikimesni nei importo statistiniai duomenys. Nagrinėjamos žaliavos gali būti importuojamos į Malaiziją naudojant keletą dešimties skaitmenų muitinės kodų, jos gali būti naudojamos ne tik jungiamųjų detalių gamybai, bet ir kituose galutinės grandies sektoriuose. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų lygmeniu ir atsižvelgiant į tai, kad buvo aktyviai bendradarbiaujama, Komisija galėjo nustatyti galutinį dalių panaudojimą ir tai, ar jos buvo panaudotos vėlesniam jungiamųjų detalių eksportui į Sąjungą. Todėl Komisija nusprendė remtis bendradarbiaujančių bendrovių pateikta patikrinta informacija.

2 lentelė

Žaliavų importas iš Kinijos į Malaiziją tiriamuoju laikotarpiu (tonomis)  (10).

(46)

2 lentelėje pateikti duomenys apie visų bendradarbiaujančių Malaizijos gamintojų iš Kinijos importuotų žaliavų ir (arba) pusgaminių, kurie sudaro 100 % Malaizijos jungiamųjų detalių eksporto į Sąjungą ataskaitiniu laikotarpiu, suvestinė importo apimtis.

(47)

Iš 2 lentelės matyti, kad Malaizijos žaliavų ir (arba) pusgaminių importas iš Kinijos per visą tiriamąjį laikotarpį labai padidėjo, t. y. beveik 10 kartų. Šis padidėjimas buvo ypač akivaizdus 2018 m.–AL.

(48)

Labai padidėjusi žaliavų importo iš Kinijos ir Malaiziją apimtis rodo, kad Malaizijoje didėjo tokių gamybos žaliavų paklausa, ką bent iš dalies galima paaiškinti tuo, kad tiriamuoju laikotarpiu padidėjo jungiamųjų detalių gamyba ir eksportas iš Malaizijos į Sąjungą.

(49)

Jungiamųjų detalių eksporto iš Malaizijos į Sąjungą padidėjimas ir dalių eksporto iš Kinijos į Malaiziją padidėjimas tuo pačiu laikotarpiu yra Kinijos, Malaizijos ir Sąjungos prekybos pobūdžio pasikeitimas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 1 dalį.

(50)

Po faktų atskleidimo bendrovė „PMM B.V.“ nurodė, kad antidempingo priemonės Kinijos kilmės jungiamosioms detalėms buvo nustatytos 2017 m. sausio mėn., nors ES importas iš Malaizijos augo jau 2014–2017 m.

(51)

Bendrovė taip pat pažymėjo, kad Malaizijos žaliavų importo iš Kinijos padidėjimas per TL buvo gerokai didesnis nei Malaizijos jungiamųjų detalių eksporto į Sąjungą padidėjimas. Bendrovės „PMM B.V.“ teigimu, tai reiškia, kad Malaizijos gamintojai tiesiog padidino jungiamųjų detalių gamybą, nebūtinai orientuodamiesi į Sąjungos rinką.

(52)

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad tyrimas, po kurio nustatytos pradinės priemonės, buvo inicijuotas 2015 m. spalio mėn. Kadangi antidempingo tyrimo inicijavimas pats savaime gali daryti poveikį ekonominės veiklos vykdytojų elgesiui, Komisija, siekdama susidaryti išsamų vaizdą ir tinkamai palyginti prekybos srautus iki tyrimo inicijavimo ir po jo bei nustačius muitą, nusprendė pradėti dabartinio priemonių vengimo tyrimo TL nuo 2014 m. sausio 1 d. Iš tiesų 2014–2017 m. jau buvo pastebimas importo iš Malaizijos padidėjimas. Tačiau šio importo apimties didėjimas paspartėjo nuo 2017 m. iki AL, t. y. nustačius muitą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(53)

Lygiai toks pat pobūdis gali būti stebimas ir Malaizijos žaliavų importo iš Kinijos atveju. Tai, kad Kinijos nerūdijančiojo plieno vamzdžių importo į Malaiziją padidėjimas nėra tapatus Malaizijos jungiamųjų detalių eksporto į Sąjungą padidėjimui, nekeičia išvados, kad pastarasis per TL padidėjo daugiau nei penkis kartus, o tai kartu su beveik dešimt kartų padidėjusiu žaliavų importu iš KLR į Malaiziją yra prekybos pobūdžio pasikeitimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Be to, kadangi iš Kinijos importuojami vamzdžiai naudojami ne tik jungiamųjų detalių gamybai, padidėjimas nebuvo tapatus.

(54)

Po faktų atskleidimo bendrovė MAC taip pat tvirtino, kad Komisija neišnagrinėjo ir neapibrėžė prekybos pobūdžio pasikeitimo. Jos nuomone, tai, kad žaliavų importas iš KLR į Malaiziją išaugo beveik 10 kartų, o Sąjungos jungiamųjų detalių importas iš Malaizijos padidėjo tik daugiau nei penkis kartus, reiškia, kad tik maždaug pusė iš Kinijos į Malaiziją importuotų žaliavų buvo panaudota į Sąjungą eksportuojamoms jungiamosioms detalėms pagaminti. Be to, bendrovė MAC tvirtino, kad, atsižvelgiant į tai, jog du bendradarbiaujantys eksportuotojai, kurie jau pripažinti tikrais Malaizijos gamintojais, iš Kinijos importavo tik labai nedidelę dalį žaliavų, tačiau taip pat padidino eksportą į Sąjungą po to, kai buvo nustatytas jungiamųjų detalių muitas, ir į tai, kad patikrinti bendrovės MAC pardavimo duomenys patvirtino, jog beveik 50 % bendrovės MAC jungiamųjų detalių pardavimo (vertinant pagal svorį) teko kitoms rinkoms, o ne Sąjungai, Komisijos išvada dėl prekybos pobūdžio pasikeitimo iš esmės taikoma bendrovei TP ir bet kuriuo atveju ši išvada nėra tinkamai motyvuota ar pagrįsta nuosekliais įrodymais.

(55)

Šis tvirtinimas buvo atmestas. Pirma, remiantis oficialiais statistiniais duomenimis ir patikrintais bendradarbiaujančių bendrovių duomenimis, atliekant tyrimą visos šalies lygmeniu nustatyta, kad nors jungiamųjų detalių importas iš KLR į Sąjungą labai sumažėjo, tiriamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo tiek žaliavų importas iš KLR į Malaiziją, tiek Sąjungos jungiamųjų detalių importas iš Malaizijos. Tokie įrodymai aiškiai parodo, kad didėjančią tokių žaliavų paklausą Malaizijoje bent iš dalies galima paaiškinti tuo, kad tiriamuoju laikotarpiu padidėjo jungiamųjų detalių gamyba ir eksportas iš Malaizijos į Sąjungą (žr. 48 konstatuojamąją dalį). Antra, net ir remiantis bendrovės MAC argumentu, kad tik maždaug pusė iš Kinijos į Malaiziją importuotų žaliavų buvo panaudota į Sąjungą eksportuotoms jungiamosioms detalėms pagaminti, prekybos pobūdis vis tiek pasikeistų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Trečia, Komisija ne tik analizavo prekybos pobūdžio pasikeitimą visos šalies lygmeniu, bet ir, remdamasi savo patikrintais duomenimis, analizavo jį tik bendrovių MAC ir TP lygmeniu, ir čia taip pat pastebimas reikšmingas, lygiagretus padidėjimas (žr. 3 lentelę). Didžiausia abiejų padidėjimų dalis iš esmės tenka bendrovei MAC, nes bendrovė TP veiklą pradėjo tik 2020 m. antrąjį pusmetį (žr. 89 konstatuojamąją dalį). Be to, didžiąją dalį bendrovės MAC eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu sudarė iš KLR importuotos dalys, nes bendrovė beveik 100 % žaliavų importavo iš Kinijos (žr. 58 konstatuojamąją dalį). Todėl atliekant tyrimą visos šalies lygmeniu nustatytas aiškus prekybos pobūdžio pasikeitimas. Be to, atlikus tyrimą bendrovių lygmeniu, pagrįstą patikrintais bendrovės duomenimis, nustatyta, kad bendrovė MAC buvo viena iš pagrindinių šio pasikeitimo priežasčių. Bendrovė MAC nepateikė jokios kitos analizės, argumentų ar kvalifikavimo ir nenurodė, kokiais kitais įrodymais Komisija turėjo remtis.

(56)

Komisija visų pirma nagrinėjo, ar bendradarbiaujančių bendrovių operacijos prasidėjo arba labai suintensyvėjo jau inicijavus antidempingo tyrimą, ar prieš pat jį inicijuojant, o atitinkamos dalys buvo iš šalies, kuriai taikomos priemonės.

(57)

Bendradarbiaujančios bendrovės per TL importavo žaliavas ir dalis iš Kinijos, todėl prieš išsiųsdamos jungiamąsias detales į Sąjungą galbūt atliko surinkimo / užbaigimo operacijas Malaizijoje.

(58)

Bendrovės MAC ir TP pradėjo veiklą po to, kai 2017 m. sausio mėn. buvo nustatytos priemonės Kinijai (atitinkamai 2018 m. ir 2020 m.). Beveik 100 % žaliavų jos importavo iš Kinijos (11).

(59)

Be to, abiejų bendrovių jungiamųjų detalių pardavimas į Sąjungą ir žaliavų importas iš Kinijos labai padidėjo nuo bendrovių įsteigimo momento, o per AL pasiekė aukščiausią lygį.

(60)

3 lentelėje pateiktos abiejų bendrovių jungiamųjų detalių eksporto į Sąjungą ir žaliavų / pusgaminių importo iš Kinijos 2018 m.–AL tendencijos, pagrįstos suvestiniais duomenimis (12).

3 lentelė

Bendrovių MAC ir TP eksporto ir importo rodikliai (2018 m. = 100)

(61)

Kitų dviejų bendrovių („Pantech“ ir SPI) padėtis buvo visiškai kitokia. Abi bendrovės buvo jungiamųjų detalių gamintojos dar iki 2014 m. Savo prašyme pareiškėjai abi bendroves nurodė kaip tikrus gamintojus (13). Nustačius priemones jų eksportas į Sąjungą padidėjo, tačiau atlikus tyrimą patvirtinta, kad jos buvo tikri gamintojai (žr. 2.5 skirsnį dėl dalių vertės tyrimo). Per TL iš Kinijos buvo importuojami tik besiūliai vamzdžiai, kurie sudarė nedidelę dalį jų žaliavų / dalių, o vėliau buvo naudojami į Sąjungą eksportuojamų jungiamųjų detalių gamybai.

(62)

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būtinas ryšys tarp atitinkamos praktikos, proceso ar veiklos ir prekybos pobūdžio pasikeitimo, nes prekybos pobūdžio pasikeitimą turi lemti tokia praktika, procesas ar veikla. Todėl tam, kad praktika, procesas ar veikla, dėl kurių pasikeitė prekybos pobūdis, nebūtų laikomi priemonių vengimu pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, būtent tą praktiką, procesą ar veiklą turi būti galima paaiškinti ne muitų nustatymu, o pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis.

(63)

Nors bendrovė galėjo būti įsteigta Malaizijoje ne tik dėl taikomų priemonių, bet ir dėl kitų priežasčių, t. y. siekiant tiekti Malaizijos vidaus rinkai, iš kitų duomenų, susijusių su bendrovėmis MAC ir TP, aiškiai matyti, kad prekybos pobūdis pasikeitė nustačius muitus:

(64)

Be to, bendrovė TP yra Kinijos bendrovei „Sinotube“, kuri savo ruožtu priklauso „Tsingshan“ grupei, kuri yra Kinijos plieno milžinė, gaminanti įvairius plieno gaminius, įskaitant jungiamąsias detales, visiškai priklausanti patronuojamoji įmonė.

(65)

Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad bendrovių MAC ir TP perdirbimo operacijų, vykdomų dviejose Malaizijoje esančiose gamybos vietose (14), nebuvo galima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Prekybos pobūdis pasikeitė dėl to, kad operacija prasidėjo ir vėliau labai suintensyvėjo po to, kai buvo nustatytos pradinės priemonės.

(66)

Po faktų atskleidimo bendrovė MAC tvirtino, kad jos įsteigimas 2017 m. pabaigoje ir gamybos operacijų bei tarptautinio eksporto augimas vėlesniais metais turėjo pakankamai pagrįstą priežastį ir būta pateisinamų ekonominių aplinkybių.

(67)

Konkrečiai bendrovė MAC tvirtino, kad jos įsteigimo priežastis iš esmės yra verslo galimybė, neturėjusi nieko bendro su muito nustatymu atlikus pradinį tyrimą. Ji perėmė tikrojo gamintojo (bendrovės „KT Fittings“) verslą ir perorientavo savo veiklą į besiūlių vamzdžių iš Kinijos gamybą. Kaip teigiama bendrovės MAC pareiškime, ji perėmė šį verslą, kad galėtų atlikti tokio lygio perdirbimą, kurio pakaktų Malaizijos kilmės statusui gauti pagal Sąjungos nelengvatines kilmės taisykles. Kadangi bendrovei „KT Fittings“ nebuvo taikomi antidempingo muitai, perimdama pirmtako įrenginius, gamybos vietą ir klientų sąrašą naujoji vadovybė esą turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad bendrovės MAC pardavimui ateityje nebus taikomas joks ES jungiamųjų detalių muitas. Kaip teigiama, suvirintų vamzdžių gamybos pakeitimas besiūlių vamzdžių gamyba įvyko dėl to, kad šioje rinkoje dominavo du kiti vertikaliai integruoti Malaizijos gamintojai (bendrovės „Pantech“ ir SPI). Bendrovės MAC nuomone, visa tai buvo pakankamai pagrįsta priežastis ir pateisinamos ekonominės aplinkybės pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, o tai, kad bendrovė MAC įsteigta 2017 m., t. y. po pradinio tyrimo inicijavimo, buvo atsitiktinumas.

(68)

Be to, bendrovė MAC teigė, kad atskleidus faktus nekilo jokių abejonių dėl visų bendrovės MAC gamybos pajėgumų ir faktinės jungiamųjų detalių gamybos iš patikrintų įsigytų žaliavų, reikalingų bet kuriam tikram jungiamųjų detalių gamintojui. Tiek bendrovės MAC gamybos pajėgumai, tiek faktinė viso asortimento gamyba iš žaliavų niekuo nesiskyrė nuo bendrovių „Pantech“ ir SPI struktūros.

(69)

Be to, bendrovė MAC teigė, kad tarp bendrovių MAC ir TP nesama faktinio panašumo, o teiginys, kad MAC orientuojasi į Sąjungos rinką, yra faktiškai netikslus. 52 % bendrovės MAC pardavimo Sąjungoje pagal svorį (arba 54 % pagal vertę) negali būti laikoma orientavimusi į Sąjungos rinką.

(70)

Be to, bendrovė „PMM B.V.“ pastabose dėl faktų atskleidimo pabrėžė, kad MAC yra bendrovės „KT Fittings“ tęsinys, taigi „tikras gamintojas, kuris gamino jungiamąsias detales gerokai iki tiriamojo laikotarpio“. Tokią pačią pastabą pateikė ir kitas Sąjungos importuotojas „Dacapo Stainless B.V.“ (toliau – bendrovė „DS B.V.“).

(71)

Iš pradžių Komisija priminė, kad, be kitų veiksnių, ji vietoje patikrino faktinę bendrovės MAC gamybą, gamybos pajėgumus ir žaliavų pirkimą, o nustatyti faktai, susiję su šiais veiksniais, nebuvo ginčijami. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį atliekant tyrimą buvo nustatytas bendrovės MAC ir bendrovių SPI bei „Pantech“ skirtumas. Kaip nustatyta 87, 98 ir 99 konstatuojamosiose dalyse, 99,99 % dalių, kurias bendrovė MAC naudojo gamindama jungiamąsias detales, buvo iš KLR, o bendrovių „Pantech“ ir SPI atitinkamas rodiklis buvo mažiau nei 10 % ir 30 %. Atliekant tyrimą, dėl faktinio bendrovių MAC ir TP panašumo nustatyta, kad abi bendrovės taikė panašią praktiką, nes abi importavo didžiąją dalį žaliavų iš KLR, joms suteikė ribotą vertę ir gautas jungiamąsias detales eksportavo į Sąjungą. Be to, išvados dėl bendrovės MAC grindžiamos jos faktine veikla, o ne tuo, ką bendrovė MAC hipotetiškai galėjo daryti su savo įrenginiais ir gamybos vieta.

(72)

Kaip nurodyta 62 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas ryšys tarp atitinkamos praktikos, proceso ar veiklos ir prekybos pobūdžio pasikeitimo, nes prekybos pobūdžio pasikeitimą turi lemti tokia praktika, procesas ar veikla. Todėl tam, kad praktika, procesas ar veikla, dėl kurių pasikeitė prekybos pobūdis, nebūtų laikomi priemonių vengimu pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, būtent tą praktiką, procesą ar veiklą turi būti galima paaiškinti ne muitų nustatymu, o pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis.

(73)

Bendrovė gali būti steigiama pagrįstai, pavyzdžiui, jei turima parengtos darbo jėgos ir turto. Tačiau svarbu ne tik jos įsteigimas, bet ir tai, kaip ta bendrovė veikia. Kitaip tariant, jei bendrovės veikla – jos praktika, procesas ar veikla – yra prekybos pobūdžio pasikeitimo priežastis, pagal 13 straipsnio 1 dalį turi būti išnagrinėtos šios praktikos pateisinamos ekonominės aplinkybės ar pagrįsta priežastis.

(74)

Kaip paaiškinta 87 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad praktika, kurią taiko bendrovė MAC, yra surinkimo operacija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje. Bendrovė iš esmės pirko kiniškus besiūlius vamzdžius, šiek tiek padidino jų vertę paversdama juos jungiamosiomis detalėmis ir pardavė juos Sąjungos rinkoje. Be to, kaip aptarta 57–60 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad ši praktika lėmė prekybos pobūdžio pasikeitimą.

(75)

Kalbant apie pateisinamas ekonomines aplinkybes ir pagrįstą priežastį reikėtų pažymėti, kad, bendrovė MAC, kaip ir bendrovė TP, buvo įsteigta jau nustačius muitus. Be to, kaip pripažinta pareiškime, kitaip nei jos pirmtakė bendrovė „KT Fittings“, bendrovė MAC daugiausia dėmesio skyrė gamybai iš kiniškų besiūlių vamzdžių. Iš tiesų, kitaip nei Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/2093 (15) aprašytu atveju, kurį nurodo bendrovė MAC, atlikus tyrimą nenustatyta jokio verslo modelio, grindžiamo Malaizijos jungiamųjų detalių, pagamintų beveik tik iš kiniškų dalių, pardavimu Sąjungai, kuris buvo vykdomas iki muitų nustatymo. Be to, kaip teigiama jos pareiškimuose, bendrovė MAC buvo įsteigta remiantis lūkesčiais, kad ji pasieks pakankamą perdirbimo lygį, kad Malaizijai būtų suteikta nelengvatinė kilmė, ir kad ji, remdamasi ankstesniais ryšiais su Kinijos tiekėju, galės įsigyti žaliavų iš KLR. Taigi bendrovės MAC veikla buvo pagrįsta tuo, kad ji galėjo naudoti beveik vien tik kiniškas dalis, šiek tiek padidinti vertę ir eksportuoti į Sąjungą Malaizijos kilmės produktus, nemokėdama antidempingo muito iš KLR importuojamiems produktams. Iš tiesų, kaip bendrovė MAC nurodė savo pastabose dėl faktų atskleidimo, Malaizijos nelengvatinės kilmės statuso gavimas buvo bendrovės įsteigimo priežastis, kuri buvo reklamuojama ir kurios reikalavo jos klientai.

(76)

Galiausiai Komisijai negavo informacijos apie bendrovės „KT Fittings“ veiklą iki bendrovės MAC įsteigimo. Tačiau nei tai, kad bendrovė MAC perėmė bendrovės „KT Fittings“ įrenginius, darbuotojus, valdymo patirtį ir klientų bazę, nei tai, kad ji nesiorientavo tik į Sąjungos rinką, negalėjo pakeisti tyrimo išvadų dėl bendrovės MAC.

(77)

Todėl bendrovė MAC neįrodė, kad jos aptariamą praktiką būtų galima paaiškinti kokia nors kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus antidempingo muito nustatymą.

(78)

Po faktų atskleidimo bendrovė MAC teigė, kad dėl jos atliekamo kiniškų vamzdžių perdirbimo toliau keičiasi visų žaliavų tarifinės pozicijos ir dėl to bendrovės MAC jungiamosioms detalėms suteikiama Malaizijos kilmė pagal atitinkamas ES specifines kilmės taisykles. Bendrovės MAC teigimu, atliekant ES tyrimus dėl priemonių vengimo reikia atsižvelgti į ES kilmės taisykles.

(79)

Kovos su priemonių vengimu tyrimo teisinis pagrindas yra pagrindinio reglamento 13 straipsnis, o ne muitų teisės aktai dėl kilmės. Iš tiesų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad vienintelis reglamento, kuriuo išplečiamas antidempingo muito taikymas, tikslas yra užtikrinti to muito veiksmingumą ir užkirsti kelią jo vengimui (16). Jurisdikcijoje išaiškinta, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnyje vartojama sąvoka „iš“, o ne „kilmės“, reiškia, kad „Sąjungos teisės aktų leidėjas sąmoningai pasirinko atsiriboti nuo muitų teisės kilmės taisyklių, taigi <...> sąvokos „iš“ turinys yra savarankiškas ir atskiras nuo sąvokos „kilmė“, kaip ji suprantama pagal muitų teisę“ (17). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(80)

Po faktų atskleidimo bendrovė „PMM B.V.“ pateikė pastabų dėl tam tikrų tyrimo išvadų, susijusių su bendrove TP. Konkrečiai ji nurodė, kad bendrovė TP pradėjo veiklą praėjus beveik šešeriems metams nuo pradinio tyrimo inicijavimo, o tai esą nelaikytina priemonių vengimu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje. Be to, bendrovė „PMM B.V.“ pažymėjo, kad 2022 m. bendrovė TP į Sąjungą pardavė tik 50 % savo jungiamųjų detalių, taigi ji nebesiekė orientuotis tik į Sąjungos rinką, kaip buvo per AL, kaip nustatė Komisija.

(81)

Pirma, reikėtų pabrėžti, kad nei bendrovė „PMM B.V.“, nei jos teisinis atstovas nebuvo įgalioti atstovauti bendrovei TP šioje procedūroje, o bendrovė TP nepateikė jokio pareiškimo, kuriuo būtų užginčytos tyrimo išvados po faktų atskleidimo. Antra, bendrovė „PMM B.V.“ savo pareiškime nurodė konfidencialų susirašinėjimą su „bendrovės TP direktoriumi / generaliniu direktoriumi“, kurio Komisija nerado bendrovės TP finansinėse ataskaitose pateiktame valdybos narių sąraše. Trečia, nebuvo galima atsižvelgti į konkrečios bendrovės duomenis po AL, nes jų nebuvo galima patikrinti. Galiausiai bendrovė TP veiklą pradėjo vykdyti 2020 m. antrąjį pusmetį (žr. 89 konstatuojamąją dalį), taigi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies reikalavimas buvo akivaizdžiai įvykdytas, nes nuo pradinio tyrimo inicijavimo, t. y. 2015 m., veikla ir pradėta vykdyti, ir gerokai suintensyvėjo.

(82)

Bendrovė „PMM B.V.“ taip pat teigė, kad tiek bendrovė TP, tiek bendrovė MAC vykdė ne surinkimą, o gamybą, todėl jų atveju pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalis netaikytina, nes ji neapima žaliavų modifikavimo ir apdirbimo, kad iš jų būtų suformuotas kitas produktas, kaip yra jungiamųjų detalių atveju. Šiam teiginiui pagrįsti bendrovė taip pat rėmėsi pagrindinio reglamento 20 konstatuojamąja dalimi. Jos nuomone, toje konstatuojamojoje dalyje nurodytas tiesiog surinkimas reiškia, kad šis terminas turi būti aiškinamas siaurai.

(83)

Komisija pažymėjo, kad pagrindiniame reglamente neapibrėžtos sąvokos „surinkimo operacija“ arba „užbaigimo operacija“. Tačiau pagal tai, kaip suformuluota pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalis, terminą „surinkimo operacija“ galima aiškinti plačiai pagal 13 straipsnio 2 dalies b punktą kaip aiškiai apimantį ir „užbaigimo operaciją“. Taigi galima daryti išvadą, kad 13 straipsnio 2 dalyje sąvoka „surinkimo operacija“ apima ne tik operacijas, susijusias su sudėtinio gaminio dalių surinkimu, bet taip pat gali apimti ir tolesnio apdirbimo, t. y. produkto užbaigimo, operacijas. Iš tiesų, aiškindamas pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad „pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus“ (18).

(84)

Be to, pagrindinio reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje rašoma „Sąjungos teisės aktuose turėtų būti nuostatų, reglamentuojančių tokią veiklą, net jei tai tebūtų produktų surinkimas Sąjungoje ar trečiojoje valstybėje, kai tokios veiklos pagrindinis tikslas – vengti antidempingo priemonių“. Ši formuluotė veikiau leidžia manyti, kad 13 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama plačiai, t. y. kad ji taikoma visiems veiksmams, kurių pagrindinis tikslas yra išvengti muitų, t. y. tiesiog surinkimui ir kitiems veiksmams.

(85)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovių MAC ir TP atliktos operacijos atitiko visus pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus, keliamus surinkimo operacijai, kuri laikoma priemonių vengimu. Bendrovė „PMM B.V.“ nepateikė jokių paneigiančių įrodymų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(86)

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad, kalbant apie surinkimo ar užbaigimo operacijas, tam, kad operacija galėtų būti laikoma vengimu, iš šalių, kurioms taikomos priemonės, įsigytos dalys turi sudaryti ne mažiau kaip 60 % visos surenkamo produkto dalių vertės, o surinkimo ar užbaigimo operacijoms panaudotų dalių pridėtinė vertė turi būti mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų.

(87)

MAC atveju 99,99 % visų bendrovės naudojamų dalių per AL buvo iš Kinijos. Žaliavų pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 15 % gamybos sąnaudų.

(88)

Visos dalys, kurias bendrovė TL naudojo gamindama jungiamąsias detales per AL, buvo importuojamos iš Kinijos.

(89)

Bendrovė TP veiklą pradėjo 2020 m. antrąjį pusmetį. Nurodyta, kad jos pajėgumų naudojimas 2020 m. buvo mažesnis nei 5 %, o per AL – mažesnis nei 25 %. Tačiau bendrovė neteisingai priskyrė visą įrenginių nusidėvėjimą ir visas nuomos sąnaudas (žemės ir pastatų) kaip įvežtų dalių pridėtinę vertę itin mažam gamybos kiekiui.

(90)

Todėl Komisija pakoregavo du minėtus sąnaudų elementus, kad jie pagrįstai atspindėtų pridėtinę vertę, atsižvelgiant į mažą bendrovės pajėgumų panaudojimą per AL.

(91)

Be to, Komisija sumažino gamybos sąnaudas (ir savo ruožtu pridėtinę vertę) patikrintomis pajamomis, gautomis pardavus metalo laužą, susidariusį gaminant jungiamąsias detales.

(92)

Galiausiai buvo atliktas koregavimas dėl nebaigtos gaminti produkcijos atsargų pokyčių. Šis koregavimas leido išskirti gamybos sąnaudas, susijusias su per AL pagamintu gatavos produkcijos kiekiu, ir pašalinti žaliavų ir perdirbimo sąnaudas, susijusias su prekėmis, kurios AL pabaigoje dar nebuvo baigtos gaminti. Pati bendrovė netvarkė nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos. Tačiau Komisija galėjo įvertinti nebaigtos gaminti produkcijos atsargų pokyčius remdamasi patikrintu žaliavų ir pagamintų prekių atsargų judėjimu. Atitinkamos inventorizacijos ataskaitos buvo surinktos atliekant patikrinimą vietoje.

(93)

Atlikus 89–92 konstatuojamosiose dalyse aprašytus koregavimus, nustatyta bendrovės TP pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 18 % gamybos sąnaudų.

(94)

Po faktų atskleidimo bendrovė „PMM B.V.“ (vėlgi nežinomo bendrovės TP direktoriaus / generalinio direktoriaus vardu, kaip paaiškinta 81 konstatuojamojoje dalyje) paprašė atskleisti išsamią informaciją, kaip buvo apskaičiuota pirmiau minėta pridėtinė vertė.

(95)

Tačiau informacija apie minėtą apskaičiavimą jau buvo atskleista bendrovei TP kartu su konkrečiai jai atskleista neskelbtina informacija. Bendrovė TP nepateikė jokių pastabų šiuo klausimu.

(96)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad bendrovių MAC ir TP iš Kinijos įsigytos dalys sudarė 60 % ar daugiau visos surinkto produkto dalių vertės, o surinkimo arba užbaigimo operacijoms panaudotų dalių pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą, kad šios operacijos būtų laikomos priemonių vengimu.

(97)

Abi bendrovės gamino besiūles jungiamąsias detales (standartines (19) ir antgalius) ir suvirintas jungiamąsias detales. Šiai gamybai naudojamos trijų rūšių žaliavos / dalys: besiūliai vamzdžiai standartinių besiūlių jungiamųjų detalių gamybai, plokštės antgalių gamybai ir suvirinti vamzdžiai standartinių suvirintų jungiamųjų detalių gamybai.

(98)

Bendrovė „Pantech“ yra vertikaliai integruota suvirintų jungiamųjų detalių gamybos srityje, t. y. bendrovė pati gamino suvirintus vamzdžius. Plokštės, kurias bendrovė naudojo antgaliams gaminti, taip pat buvo savos gamybos (suvirintų vamzdžių pjaustymas) arba daugiausia įsigytos iš vietos Malaizijos gamintojų (20). Bendrovė iš Kinijos importavo 100 % besiūlių vamzdžių. Tačiau besiūlių jungiamųjų detalių gamyba sudarė nedidelę bendrovės veiklos dalį. Atitinkamai per AL iš Kinijos importuotos dalys sudarė mažiau nei 10 % visų jungiamųjų detalių gamybai naudojamų dalių.

(99)

Panašiai kaip bendrovė „Pantech“, bendrovė SPI gamybai taip pat naudojo savo suvirintus vamzdžius (perkamus iš susijusio Malaizijos gamintojo). Plokštės taip pat buvo įsigyjamos šalies viduje, o visi besiūliai vamzdžiai buvo importuojami iš Kinijos. Atsižvelgiant į bendrovės gamybos struktūrą, iš Kinijos importuotos dalys per AL sudarė mažiau nei 30 % visų jungiamųjų detalių gamybai naudojamų dalių.

(100)

Todėl dalys iš šalies, kuriai taikomos priemonės, sudaro gerokai mažiau nei 60 % visos bendrovių „Pantech“ ir SPI dalių vertės.

(101)

Be to, abi bendrovės šias operacijas vykdė dar prieš nustatant priemones ir jos nesiorientavo tik į Sąjungos rinką. Todėl bendrovių „Pantech“ ir SPI atliekamos operacijos nebuvo priemonių vengimas, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje.

(102)

Remdamasi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi Komisija nagrinėjo, ar šiuo metu galiojančių priemonių taisomasis poveikis buvo mažinamas atsižvelgiant į importuojamo tiriamojo produkto kiekį ir kainas.

(103)

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovių MAC ir TP į Sąjungą eksportuotų jungiamųjų detalių kiekis absoliučiaisiais skaičiais labai padidėjo ir sudarė maždaug 6 % Sąjungos suvartojimo per AL. Apskaičiuota, kad Sąjungoje buvo suvartota daugiau kaip 12 000 tonų, t. y. sudėjus daugiau kaip 4 000 tonų jungiamųjų detalių importo iš visų kilmės šalių ir daugiau kaip 8 000 tonų pardavimo Sąjungoje, kaip atliekant šį tyrimą nurodė pareiškėjas.

(104)

Tirdama kainas Komisija palygino per pradinį tyrimą nustatytą vidutinę nežalingą kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją, ir vidutines svertines eksporto CIF kainas, nustatytas remiantis bendrovių MAC ir TP pateikta informacija ir tinkamai pakoreguotas, kad būtų įtrauktos išlaidos po muitinio įforminimo. Palyginus kainas paaiškėjo, kad abi bendrovės gerokai (daugiau nei 50 %) sumažino Sąjungos kainas per AL. Be to, dabartinės bendrovių MAC ir TP importo kainos taip pat priverstinai mažino pareiškėjo prašyme nurodytas 2021 m. Sąjungos kainas ir yra mažesnės už tų pačių metų Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas (21).

(105)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl bendrovių MAC ir TP importo iš Malaizijos sumažėjo galiojančių priemonių taisomasis poveikis kiekio ir kainos požiūriu.

(106)

Po faktų atskleidimo bendrovė „PMM B.V.“ nurodė, kad dėl bendrovių MAC ir TP į Sąjungą eksportuoto kiekio negalėjo sumažėti taisomasis priemonių poveikis, nes šis kiekis sudarė tik 6 % Sąjungos suvartojimo per AL.

(107)

Be to, bendrovės „PMM B.V.“ ir „DS B.V.“ užginčijo Komisijos išvadas dėl priverstinio kainų mažinimo ir kainų smukdymo dėl bendrovių MAC ir TP eksporto kainų. Savo teiginius jos grindė iš Malaizijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų gautų pirkimo sąskaitų faktūrų palyginimu. Be to, jos teigė, kad šių kainų negalima lyginti, nes Malaizijos jungiamosios detalės ir Sąjungoje pagamintos jungiamosios detalės atitinka skirtingus standartus ir nėra tarpusavyje pakeičiamos.

(108)

Dėl kiekio bendrovė „PMM B.V.“ nepateikė jokių argumentų, kodėl 6 % negali būti laikomi mažinančiais taisomąjį priemonių poveikį, tik nurodė, kad „jų nuomone, 6 % nėra mažinimas vertinant pagal apimtį, nes ji yra per maža, kad būtų galima kalbėti apie mažinimą“. Bet kuriuo atveju Komisija laikėsi nuomonės, kad 6 % rinkos dalis nėra nereikšminga apimties požiūriu. Priešingai, nustatyta, kad ši importo apimtis, kuria buvo vengiama priemonių, buvo beveik tokia pat didelė, kaip visa Taivano rinkos dalis atliekant pradinį tyrimą. To pakako, kad būtų galima daryti išvadą, jog tokia apimtis darė žalą Sąjungos pramonei ir dėl to Taivanui buvo nustatytos priemonės.

(109)

Antra, Komisija priverstinį kainų mažinimą ir kainų smukdymą apskaičiavo remdamasi išsamiais duomenų rinkiniais, patikrintais klausimynų atsakymus / prašymus taikyti išimtį pateikusių bendrovių patalpose. Sąjungos importuotojai neturėjo galimybės susipažinti su šiais duomenimis. Malaizijos eksportuotojams buvo atskleisti visi skaičiavimai. Nė vienas jų nepateikė jokių pastabų šiuo klausimu. Be to, atliekant tyrimą nė vienas iš dviejų Sąjungos importuotojų, ginčijančių Komisijos skaičiavimus, nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl Komisija negalėjo patikrinti skaičių, kuriuos jie pateikė po faktų atskleidimo.

(110)

Galiausiai nėra teisinio pagrindo nagrinėti produkto apibrėžtąją sritį ir skirtingų produkto rūšių pakeičiamumą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, norėdama nustatyti priemonių vengimą, Komisija turi nustatyti, kad „ištaisantysis muito poveikis yra mažinamas panašaus produkto kainų ir (arba) kiekių prasme“. Pagrindinio reglamento 13 straipsnyje nurodytas muitas yra pradinis antidempingo muitas. Toks muitas buvo nustatytas remiantis pradiniame tyrime nustatyta produkto apibrėžtąja sritimi (22). Todėl vertinimas, ar jo poveikis mažinamas, turi būti atliekamas remiantis ta pačia apibrėžtąja sritimi.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar yra įrodymų, kad vykdomas dempingas, palyginti su anksčiau panašiam produktui nustatytomis normaliosiomis vertėmis.

(112)

Remdamasi patikrintais bendrovių MAC ir TP duomenimis, Komisija palygino vidutines jungiamųjų detalių eksporto iš Malaizijos kainas per AL su Kinijos normaliosiomis vertėmis, nustatytomis pradiniame antidempingo tyrime, pakoreguotomis atsižvelgiant į infliaciją.

(113)

Palyginus normaliąsias vertes ir eksporto kainas paaiškėjo, kad bendrovių MAC ir TP jungiamosios detalės ataskaitiniu laikotarpiu buvo eksportuojamos dempingo kainomis.

(114)

Po faktų atskleidimo bendrovė „PMM B.V.“ pakartojo savo argumentus dėl Malaizijoje ir Sąjungoje pagamintų jungiamųjų detalių nepakeičiamumo apskaičiuojant dempingą.

(115)

Šis tvirtinimas buvo atmestas 110 konstatuojamojoje dalyje paaiškintu pagrindu. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį Komisija, norėdama nustatyti, ar esama priemonių vengimo, turi nustatyti, ar yra įrodymų, kad vykdomas dempingas, palyginti su anksčiau panašiems produktams nustatytomis normaliosiomis vertėmis. Atliekant pradinį tyrimą nustatyta normalioji vertė buvo pagrįsta pradine produkto apibrėžtąja sritimi, kuri apėmė skirtingų standartų jungiamąsias detales.

(116)

Remdamasi minėtais nustatytais faktais Komisija padarė išvadą, kad importuojamoms KLR kilmės jungiamosioms detalėms nustatytų antidempingo muitų vengiama bendrovėms MAC ir TP importuojant iš Malaizijos siunčiamą tiriamąjį produktą.

(117)

Atsižvelgdama į tai, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas ir apėmė visą eksportą į Sąjungą per AL, kad Komisija padarė išvadą, jog dvi iš bendrovių yra tikri Malaizijos gamintojai, netaikantys priemonių vengimo praktikos, todėl joms buvo taikomos išimtys, ir kad jokia kita Malaizijos bendrovė neprašė taikyti išimties, Komisija padarė išvadą, kad išvados dėl priemonių vengimo praktikos, susijusios su dviem priemonių vengiančiomis bendrovėmis, turėtų būti taikomos visam iš Malaizijos importuojamam produktui, išskyrus tikrų Malaizijos gamintojų importą.

(118)

Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, galiojančių antidempingo priemonių taikymas importuojamoms Kinijos kilmės jungiamosioms detalėms turėtų būti išplėstas importuojamam tiriamajam produktui.

(119)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, tikslinga Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/141 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/659, 1 straipsnio 2 dalyje nustatyto muito, kuris yra 64,9 % galutinis antidempingo muitas, taikomas CIF neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, taikymą išplėsti visoms kitoms bendrovėms.

(120)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad bet kuri išplėsta priemonė turėtų būti taikoma importuojamiems produktams, kurie į Sąjungą įvežami laikantis inicijavimo reglamentu nustatyto reikalavimo registruoti importą, už šį importuojamą registruojamą tiriamąjį produktą turėtų būti renkami muitai remiantis šio tyrimo išvadomis.

(121)

Kaip aprašyta pirmiau, nustatyta, kad bendrovės MAC ir TP taikė priemonių vengimo praktiką. Todėl pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį išimtis šioms bendrovėms negali būti suteikta.

(122)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiti du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, t. y. bendrovės „Pantech“ ir SPI, buvo tikri Malaizijos jungiamųjų detalių gamintojai ir netaikė priemonių vengimo praktikos. Šie du eksportuojantys gamintojai yra vertikaliai integruoti, gerai įsitvirtinę rinkoje iki pradinių priemonių nustatymo ir iš Kinijos importavo tik nedidelį kiekį žaliavų.

(123)

Todėl bendrovės „Pantech“ ir SPI turėtų būti atleistos nuo priemonių taikymo išplėtimo.

(124)

Išimčių taikymas turėtų būti siejamas su galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, kuri turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus, pateikimu valstybių narių muitinėms. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas 119 konstatuojamojoje dalyje nurodytas antidempingo muitas.

(125)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos galėtų taikyti išimtis, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis išimties taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(126)

2022 m. lapkričio 30 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis padarytos pirmiau minėtos išvados, ir paragino jas teikti pastabas.

(127)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 470/2009 Komisija turi reglamentu nustatyti farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją (toliau – DLK);

(2)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priedo 1 lentelėje yra išvardytos farmakologiškai aktyvios medžiagos, jų klasifikacija ir DLK gyvūniniuose maisto produktuose;

(3)

toltrazurilis jau įtrauktas į tą lentelę kaip medžiaga, kurią leidžiama naudoti visiems maistui skirtiems žinduoliams (taikoma raumenims, riebalams (kiaulių odai ir riebalams natūraliu santykiu), kepenims ir inkstams), išskyrus gyvūnus, kurių pienas skirtas žmonėms vartoti. Be to, ši medžiaga taip pat įtraukta kaip medžiaga, kurią leidžiama naudoti naminiams paukščiams (taikoma raumenims, odai ir riebalams, kepenims ir inkstams). Tačiau šios medžiagos neleidžiama naudoti gyvūnams, kurių kiaušiniai skirti žmonėms vartoti;

(4)

vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 470/2009 9 straipsnio 1 dalies b punktu, 2021 m. birželio 29 d. Nyderlandų Karalystė Europos vaistų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė prašymą papildyti esamą įrašą, skirtą toltrazurilio naudojimui naminiams paukščiams, į jį įtraukiant vištų kiaušinius;

(5)

2021 m. gruodžio 9 d. Agentūra Veterinarinių vaistų komiteto nuomonėje rekomendavo nustatyti toltrazurilio DLK vištų kiaušiniuose;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 5 straipsnį Agentūra turi apsvarstyti, ar konkrečiam maisto produktui nustatytą farmakologiškai aktyvios medžiagos DLK galima taikyti kitam maisto produktui, gaunamam iš tos pačios rūšies gyvūnų, arba vienos ar kelių rūšių gyvūnams nustatytą farmakologiškai aktyvios medžiagos DLK – kitų rūšių gyvūnams;

(7)

Agentūra padarė išvadą, kad galima vištų kiaušiniams taikomą toltrazurilio DLK ekstrapoliuoti kitų naminių paukščių kiaušiniams;

(8)

atsižvelgdama į Agentūros nuomonę, Komisija mano, kad tikslinga nustatyti rekomenduojamą toltrazurilio DLK naminių paukščių kiaušiniuose;

(9)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 37/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1166 (2) iš dalies pakeista Reglamento (EB) Nr. 1480/2004 (3) 3 straipsnio 2 dalis ir III priedas. Pakeitimu iš šių nuostatų buvo netyčia pašalintos nuorodos į ūkio bulvių sėklą ir taip pakeista jų taikymo sritis;

(2)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 1480/2004 reikėtų atitinkamai ištaisyti;

(3)

siekiant kuo greičiau ištaisyti klaidą ir užtikrinti teisinį tikrumą dėl ūkio bulvių sėklos, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

(1)

1994 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos ekonominės erdvės susitarimas (2) (toliau – EEE susitarimas);

(2)

pagal EEE susitarimo 98 straipsnį EEE jungtinis komitetas gali, inter alia, priimti sprendimą iš dalies pakeisti EEE susitarimo XI priedą (Elektroniniai ryšiai, audiovizualinės paslaugos ir informacinė visuomenė) ir 37 protokolą, kuriame pateikiamas 101 straipsnyje nurodytas sąrašas (toliau – 37 protokolas);

(3)

į EEE susitarimą turi būti įtrauktas 2019 m. birželio 11 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Radijo spektro politikos grupė (3);

(4)

EEE susitarimo XI priedas ir 37 protokolas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(5)

todėl Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama prie šio sprendimo pridėtu EEE jungtinio komiteto sprendimo projektu,

(1)

2014 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/119/BUSP (1);

(2)

remiantis Sprendimo 2014/119/BUSP peržiūros rezultatais, ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms, taikymas turėtų būti pratęstas iki 2024 m. kovo 6 d. Be to, Sprendimo 2014/119/BUSP priede pateikta informacija apie teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę apsaugą turėtų būti atnaujinta;

(3)

todėl Sprendimas 2014/119/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 (2) II priede nustatytas veikliųjų medžiagų ir produktų tipų derinių, įtrauktų į esamų veikliųjų medžiagų, kurių yra biocidiniuose produktuose, peržiūros programą, sąrašas;

(2)

visi dalyviai laiku atsisakė arba laikoma, kad laiku atsisakė rūpintis keleto į tą sąrašą įtrauktų veikliųjų medžiagų ir produktų tipų derinių patvirtinimu;

(3)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 14 straipsnio 1 dalį Europos cheminių medžiagų agentūra paskelbė atvirą kvietimą perimti dalyvio vaidmenį, susijusį su tais veikliųjų medžiagų ir produktų tipų deriniais, dėl kurių anksčiau dalyvio vaidmuo nebuvo perimtas. Per Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį Europos cheminių medžiagų agentūrai nebuvo pateikta pranešimų apie šiuos derinius; todėl tie veikliųjų medžiagų ir produktų tipų deriniai pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 20 straipsnio pirmos pastraipos b punktą neturėtų būti patvirtinti kaip skirti naudoti biocidiniams produktams gaminti;

(4)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1062/2014 (2) pateiktas esamų veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima patvirtinti kaip tinkamas biocidiniams produktams gaminti, sąrašas. Tame sąraše yra 2,2-dibrom-2-cianacetamidas (DBNPA) (EB Nr.: 233-539-7; CAS Nr.: 10222-01-2);

(2)

buvo įvertinta, ar DBNPA galima naudoti 4-o tipo (maisto ir pašarų srities) biocidiniams produktams, aprašytiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede, gaminti;

(3)

Danija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir jos vertinančioji kompetentinga institucija 2016 m. gruodžio 27 d. Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė vertinimo ataskaitą bei išvadas. Pateikus vertinimo ataskaitą diskusijos vyko Agentūros surengtuose techniniuose posėdžiuose;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 75 straipsnio 1 dalies a punktą Biocidinių produktų komitetui pavesta parengti Agentūros nuomonę dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo paraiškų. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 7 straipsnio 2 dalį Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančiosios kompetentingos institucijos išvadas, 2019 m. birželio 25 d. priėmė Agentūros nuomonę (2019 m. birželio 25 d. nuomonė) (3);

(5)

remiantis 2019 m. birželio 25 d. nuomone, DBNPA turi endokrininę sistemą ardančių savybių, kurios, remiantis Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/2100 (4) nustatytais kriterijais, gali daryti neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai (netiksliniams organizmams). Todėl DBNPA atitinka Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus nepatvirtinimo kriterijus. 2019 m. birželio 25 d. nuomonėje taip pat teigiama, kad žmonių sveikatai ir aplinkai kylanti rizika naudojant tipinį biocidinį produktą, nurodytą paraiškoje dėl DBNPA patvirtinimo naudoti 4-o tipo produktams gaminti, yra priimtina, jeigu taikomos tinkamos rizikos sumažinimo priemonės, tačiau taip pat padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į DBNPA poveikį žmonėms ir aplinkai, negalima atmesti galimybės, kad kils rizika, susijusi su endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalį veiklioji medžiaga, atitinkanti nepatvirtinimo kriterijus, gali būti patvirtinta tik jei įrodoma, kad tenkinama bent viena iš tame straipsnyje nustatytų sąlygų dėl nukrypti leidžiančios nuostatos. Nusprendžiant, ar veiklioji medžiaga gali būti tuo pagrindu patvirtinta, svarbiausia atsižvelgti į tai, ar yra tinkamų ir pakankamų alternatyvių medžiagų ar technologijų;

(7)

Komisija, padedama Agentūros, 2019 m. spalio 11 d.–gruodžio 10 d. surengė viešas konsultacijas (toliau – viešos konsultacijos), kad surinktų informaciją apie tai, ar buvo tenkinamos Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos;

(8)

2020 m. vasario mėn. Biocidinių produktų nuolatinio komiteto posėdyje Komisija su valstybių narių atstovais aptarė 2019 m. birželio 25 d. nuomonę ir per viešas konsultacijas gautus atsakymus. Komisija paprašė valstybių narių nurodyti, ar, jų nuomone, jų teritorijoje tenkinama bent viena iš Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, ir pateikti pagrindimą. Padaryta išvada, kad reikia toliau analizuoti per konsultacijas pareiškėjo pateiktą informaciją, kad būtų galima įvertinti, ar gali būti laikoma, kad 5 straipsnio 2 dalies a punkto sąlyga yra tenkinama. 2020 m. liepos 8 d. Komisija, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 528/2012 75 straipsnio 1 dalies g punktu, paprašė Agentūros (5) peržiūrėti savo nuomonę ir paaiškinti, ar galima nustatyti saugią ribinę vertę, susijusią su DBNPA endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, įvertinti, kaip DBNPA kaip biocidinio produkto veikliosios medžiagos naudojimas prisideda prie vidutinio per parą suvartojamo bromido kiekio ir aplinkos sąlygų, ir padaryti išvadą, ar žmonių sveikatai ir aplinkai kylanti rizika galėtų ar negalėtų būti laikoma priimtina;

(9)

Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančiosios kompetentingos institucijos išvadas, 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė pataisytą Agentūros nuomonę (2021 m. lapkričio 30 d. nuomonė) (6);

(10)

remiantis 2021 m. lapkričio 30 d. nuomone, su iš DBNPA gauto bromido poveikiu susijusi rizika, kylanti dėl 4-o tipo biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra DBNPA, naudojimo, įskaitant riziką, kylančią dėl endokrininę sistemą ardančio šios medžiagos poveikio, yra laikoma priimtina žmonėms ir aplinkai tipinio biocidinio produkto, nurodyto patvirtinimo paraiškoje, atveju, jeigu taikomos tinkamos rizikos sumažinimo priemonės. Todėl, nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms, tikėtina, kad 4-o tipo biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra DBNPA, atitinka to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytus reikalavimus;

(11)

2022 m. kovo ir birželio mėn. vykusiuose Biocidinių produktų nuolatinio komiteto posėdžiuose Komisija su valstybių narių atstovais aptarė 2021 m. lapkričio 30 d. nuomonę ir per viešas konsultacijas gautus atsakymus. Komisija vėl paprašė valstybių narių nurodyti, ar, jų nuomone, jų teritorijoje tenkinama bent viena iš Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, ir pateikti pagrindimą. Nė viena valstybė narė nenurodė, kad, atsižvelgiant į esamas alternatyvas, tos sąlygos būtų tenkinamos jos teritorijoje, o tai yra vienas iš pagrindinių aspektų pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalį;

(12)

iš tiesų, remiantis surinkta informacija ir valstybių narių pareikštomis nuomonėmis, esama tinkamų ir pakankamai alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų. Tipinis biocidinis produktas, kurį pareiškėjas nurodė patvirtinimo paraiškoje, yra produktas, kurį profesionalūs ir (arba) pramonės naudotojai naudoja dezinfekuoti maisto perdirbimo talpykloms (pvz., majonezo ar jogurto pramoninės gamybos įrenginiams, fermentavimo įrenginiams, skirtiems alui ar kitiems fermentuotiems produktams). 2021 m. lapkričio 30 d. nuomonėje kelios veikliosios medžiagos išvardytos kaip galimos alternatyvos (7). 26 veikliosios medžiagos jau patvirtintos naudoti 4-o tipo biocidiniams produktams gaminti, o dar 37 veikliosios medžiagos tebenagrinėjamos pagal esamų veikliųjų medžiagų sistemingo tyrimo darbo programą pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 89 straipsnį. Be to, atlikus tipinių biocidinių produktų, panašių į tipinį biocidinį produktą, nurodytą paraiškoje dėl DBNPA patvirtinimo, vertinimą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 buvo patvirtintos kitos veikliosios medžiagos (8). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nė viena iš šių veikliųjų medžiagų negali būti naudojama pagal tą pačią paskirtį kaip ir DBNPA. Galiausiai keletas valstybių narių atstovų per diskusijas Biocidinių produktų nuolatiniame komitete nurodė, kad jokie biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra 4-o tipo produktams gaminti skirto DBNPA, nebuvo užregistruoti pagal jų nacionalines taisykles arba pateikti jų rinkai, nepaisant to, kad jų teritorijoje veikia maisto perdirbimo pramonė, ir kad jų teritorijoje yra alternatyvių veikliųjų medžiagų ir biocidinių produktų, skirtų naudoti pagal tą pačią ar panašią paskirtį, pvz., biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra peracto rūgšties arba vandenilio peroksido;

(13)

be to, pareiškėjo nurodytas tipinis biocidinis produktas negali būti laikomas produktu, naudojamu uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kuriomis siekiama išvengti sąlyčio su žmonėmis ir išleidimo į aplinką, nes, remiantis 2021 m. lapkričio 30 d. nuomone, jį naudojant liekanų gali likti dezinfekuotuose buteliuose, net ir juos išskalavus kartu su nuotekomis jo gali patekti į aplinką. Nors 2021 m. lapkričio 30 d. nuomonėje padaryta išvada, kad žmonėms ir aplinkai kylanti rizika galėtų būti laikoma priimtina, atsižvelgiant į Biocidinių produktų nuolatiniame komitete valstybių narių atstovų pareikštas pozicijas, nedaroma išvada, kad rizika galėtų būti laikoma nereikšminga. Todėl, papildomai atsižvelgiant į tai, kad esama tinkamų ir pakankamai alternatyvių medžiagų ar technologijų, Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta sąlyga nėra tenkinama;

(14)

pareiškėjas nepateikė jokios konkrečios informacijos ar pagrindimo, įrodančio, kad DBNPA būtų labai svarbus siekiant užkirsti kelią dideliam pavojui žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai arba jį kontroliuoti. Todėl, papildomai atsižvelgiant į tai, kad esama tinkamų ir pakankamai alternatyvių medžiagų ar technologijų, Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta sąlyga nėra tenkinama;

(15)

pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, įrodančios, kad DBNPA nepatvirtinimas turėtų neproporcingą neigiamą poveikį visuomenei, palyginti su šios cheminės medžiagos naudojimo keliama rizika žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai. Todėl, papildomai atsižvelgiant į tai, kad esama tinkamų ir pakankamai alternatyvių medžiagų ar technologijų, Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta sąlyga nėra tenkinama;

(16)

todėl pareiškėjas neįrodė, kad tenkinama kuri nors iš Reglamento (ES) Nr. 528/2012 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų. Todėl nėra tikslinga patvirtinti DBNPA kaip medžiagą, skirtą 4-to produktų tipo biocidiniams produktams gaminti;

(17)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

imidaklopridas buvo įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (2) I priedą kaip veiklioji medžiaga, skirta 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti. Pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsnį ji yra laikoma patvirtinta pagal tą reglamentą, jei laikomasi Direktyvos 98/8/EB I priede išdėstytų sąlygų;

(2)

patvirtinimo, kad imidaklopridą galima naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti (toliau – patvirtinimas), galiojimas baigsis 2023 m. birželio 30 d.2021 m. gruodžio 23 d. ir 24 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 13 straipsnio 1 dalį buvo pateiktos dvi paraiškos dėl patvirtinimo galiojimo pratęsimo (toliau – paraiškos);

(3)

2022 m. balandžio 27 d. Vokietijos vertinančioji kompetentinga institucija pranešė Komisijai apie savo sprendimą, priimtą pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 14 straipsnio 1 dalį, kad turi būti atliktas išsamus paraiškos vertinimas. Pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalį vertinančioji kompetentinga institucija išsamų paraiškos vertinimą turi atlikti per 365 dienas nuo jos patvirtinimo;

(4)

vertinančioji kompetentinga institucija prireikus gali pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų tiek duomenų, kad jų pakaktų atlikti vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 8 straipsnio 2 dalį. Tokiu atveju 365 dienų laikotarpis sustabdomas, tačiau ne ilgiau nei iš viso 180 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai ilgesnės trukmės sustabdymas pateisinamas dėl prašomų duomenų pobūdžio arba išimtinių aplinkybių;

(5)

per 270 dienų nuo vertinančiosios kompetentingos institucijos rekomendacijos gavimo Europos cheminių medžiagų agentūra turi parengti ir pateikti Komisijai nuomonę dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimo pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 14 straipsnio 3 dalį;

(6)

dėl to patvirtinimo galiojimas dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių gali baigtis anksčiau negu bus priimtas sprendimas dėl jo galiojimo pratęsimo. Todėl patvirtinimo galiojimo pabaigos datą tikslinga nukelti tiek, kad pakaktų laiko paraiškoms išnagrinėti. Atsižvelgiant į terminus, per kuriuos vertinančioji kompetentinga institucija turi atlikti vertinimą, o Europos cheminių medžiagų agentūra – parengti ir pateikti savo nuomonę, taip pat į laiką, reikalingą nuspręsti, ar patvirtinimo, kad imidaklopridą galima naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, galiojimą galima pratęsti, patvirtinimo galiojimo pabaigos data turėtų būti nukelta į 2025 m. gruodžio 31 d.;

(7)

pratęsus patvirtinimo galiojimo pabaigos datą, imidaklopridas tebelieka patvirtintas kaip skirtas naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti laikantis Direktyvos 98/8/EB I priede nustatytų sąlygų,

1)

2)