1.   Šis reglamentas taikomas šių kategorijų pagalbai:

2.   Kai valstybės narės mano, kad būtų tikslinga, jos gali nuspręsti teikti 1 dalies a, e ir f punktuose nurodytą pagalbą laikydamosi Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (17).

3.   Šis reglamentas netaikomas:

4.   Šis reglamentas netaikomas:

5.   Šis reglamentas netaikomas pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbą, teiktą:

6.   Šis reglamentas netaikomas pagalbai, kuri savaime, dėl su ja susietų sąlygų arba dėl jos finansavimo metodo nulemia neišvengiamą ES teisės pažeidimą, visų pirma:

7.   Šis reglamentas netaikomas pagalbai, susijusiai su PPO sutarties dėl žemės ūkio (18) 1 priede nurodytais žemės ūkio produktais, kai ji yra eksporto subsidija, kaip apibrėžta tame susitarime. Jis taip pat netaikomas pagalbai tokių produktų atžvilgiu, kai ji yra eksporto finansavimo parama, kurią teikia Vyriausybė ar bet kuri viešoji įstaiga taikydama 2015 m. gruodžio 19 d. PPO ministrų sprendimą dėl konkurencijos eksporto srityje (19), jei ji neatitinka atitinkamų to sprendimo 15 punkto reikalavimų dėl ilgiausio grąžinimo termino ir finansavimo savo lėšomis.

1.   Šis reglamentas netaikomas individualiai pagalbai, kurios bendrasis subsidijos ekvivalentas viršija šias ribas:

2.   1 dalyje nustatytos ribos neturi būti apeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus.

1.   Šis reglamentas taikomas tik skaidriai pagalbai.

2.   Pagalba laikoma skaidria, kai jos bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo.

3.   Taikant šį reglamentą, skaidria laikoma šių formų pagalba:

4.   Taikant šį reglamentą, skaidria nelaikoma šių formų pagalba:

1.   Šis reglamentas taikomas tik skatinamąjį poveikį turinčiai pagalbai.

2.   Laikoma, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, jei, prieš pradėdamas vykdyti su projektu ar veikla susijusius darbus, gavėjas atitinkamai valstybei narei pateikia rašytinę pagalbos paraišką. Pagalbos paraiškoje nurodoma bent tokia informacija:

3.   Didelėms įmonėms suteikta ad hoc pagalba laikoma turinčia skatinamąjį poveikį, jei ne tik užtikrinama, kad būtų tenkinama 2 dalyje nustatyta sąlyga, bet valstybė narė, prieš suteikdama atitinkamą ad hoc pagalbą, įsitikina, kad pagalbos gavėjo parengtuose dokumentuose matyti, jog pagalba turės vieną iš šių padarinių:

Šie reikalavimai netaikomi savivaldybėms, kurios yra savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų.

4.   Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, laikoma, kad priemonės, kurias sudaro mokesčių lengvatos, turi skatinamąjį poveikį, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

5.   Be to, nukrypstant nuo 2, 3 ir 4 dalių, toliau nurodytų kategorijų pagalbai netaikomas skatinamojo poveikio reikalavimas arba manoma, kad tų kategorijų pagalba turi skatinamąjį poveikį:

1.   Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai imami prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą. Tinkamos finansuoti išlaidos patvirtinamos dokumentais, kurie yra aiškūs, tikslūs ir yra atnaujinti. Tinkamų finansuoti išlaidų sumos gali būti apskaičiuojamos remiantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdais, nustatytais Reglamente (ES) 2021/1060 ir Reglamente (ES) 2021/2115, su sąlyga, kad veiksmas bent iš dalies būtų finansuojamas iš EŽŪFKP, o konkrečios kategorijos išlaidos atitiktų reikalavimus pagal atitinkamą išimties taikymo nuostatą.

2.   Pagalbos sumos 31, 33, 34, 35, 41, 45 ir 46 straipsniuose nurodytoms priemonėms arba veiklos rūšims gali būti nustatomos remiantis standartinėmis prielaidomis dėl papildomų išlaidų ir prarastų pajamų. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad apskaičiavimai ir atitinkama pagalba apimtų tik tuos elementus, kuriuos galima patikrinti, kurie būtų grindžiami duomenimis, nustatytais remiantis tinkamomis ekspertinėmis žiniomis, aiškiai nurodytų naudojamų duomenų šaltinį, būtų diferencijuojami atsižvelgiant į regionines ar vietos sąlygas ir faktinį žemės naudojimą, jei taikoma, ir neturėtų elementų, susijusių su investicinėmis išlaidomis.

3.   Pagalba neteikiama pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) kompensuoti, išskyrus atvejus, kai to mokesčio neįmanoma susigrąžinti pagal nacionalinius PVM reglamentuojančius teisės aktus.

4.   Jei pagalba teikiama ne kaip dotacija, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

5.   Ateityje mokėtina pagalba, įskaitant keliomis dalimis mokamą pagalbą, diskontuojama iki suteikimo momentu esamos jos vertės. Tinkamos finansuoti išlaidos diskontuojamos iki jų vertės pagalbos suteikimo dieną. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo dieną taikoma diskonto norma.

6.   Kai pagalbą sudaro mokesčių lengvatos, pagalbos dalys diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikomomis įvairiu mokesčių lengvatos įsigaliojimo metu.

7.   Kai pagalba teikiama grąžintinais avansais, kurie tais atvejais, kai nėra patvirtintos jų bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodikos, išreiškiami tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi, o pagal priemonę numatyta, kad sėkmingai įgyvendinus projektą, kaip apibrėžta remiantis pagrįsta ir atsargia prielaida, avansai grąžinami su palūkanomis, kurių norma yra bent ne mažesnė nei pagalbos suteikimo dieną taikoma diskonto norma, III skyriuje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų.

1.   Nustatant, ar laikomasi 4 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų ir III skyriuje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo bei didžiausių pagalbos sumų, atsižvelgiama į visą remiamai veiklai, projektui arba įmonei skiriamos valstybės pagalbos sumą.

2.   Kai Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Sąjungos institucijos, agentūros, bendrosios įmonės ar kitos įstaigos ir kurio tiesiogiai ar netiesiogiai nekontroliuoja valstybė narė, yra derinamas su valstybės pagalba, nustatant, ar laikomasi pranešimo ribų, didžiausio pagalbos intensyvumo ir viršutinių ribų, atsižvelgiama tik į valstybės pagalbą, su sąlyga, kad suteikto viešojo finansavimo, susijusio su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, visa suma neviršija palankiausių finansavimo normų, nustatytų taikomose Sąjungos teisės taisyklėse.

3.   Pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal šį reglamentą netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, gali būti sumuojama su:

4.   Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti ir kuriai pagal 18, 19, 40 ir 61 straipsnius taikoma išimtis, gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti.

Pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, iki didžiausios atitinkamos bendros finansavimo ribos, nustatytos šiame ar kitame bendrosios išimties reglamente arba Komisijos sprendime atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes.

5.   Valstybės pagalba, kuriai pagal šio reglamento III skyriaus 1, 2 ir 3 skirsnius taikoma išimtis, nesumuojama su Reglamento (ES) 2021/2115 145 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnyje nurodytomis išmokomis, kuriomis kompensuojamos tos pačios finansuoti tinkamos išlaidos, jeigu taip susumavus pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma viršytų nustatytuosius šiame reglamente.

6.   Pagal 31, 34 ir 35 straipsnius suteikta valstybės pagalba nesumuojama su Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnyje nurodytomis išmokomis, kuriomis kompensuojamos tos pačios finansuoti tinkamos išlaidos, jeigu taip susumavus pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma viršytų nustatytuosius šiame reglamente.

7.   Valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, kuria kompensuojamos tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos, jeigu taip susumavus pagalbos intensyvumas arba pagalbos suma viršytų nustatytuosius III skyriuje.

8.   Pagalba investicijoms, skirtoms žemės ūkio gamybos potencialui atkurti, nurodyta 14 straipsnio 3 dalies d punkte, nesumuojama su materialinės žalos kompensavimo pagalba, nurodyta 25, 26, 28 ir 37 straipsniuose.

9.   Gamintojų grupių ir organizacijų veiklos pradžios pagalba, nurodyta šio reglamento 19 straipsnyje, nesumuojama su gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimo žemės ūkio sektoriuje pagalba, nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 77 straipsnyje.

10.   Jaunųjų ūkininkų veiklos pradžios pagalba ir žemės ūkio veiklos pradžios pagalba, nurodyta šio reglamento 18 straipsnyje, nesumuojama su jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama arba kaimo verslo kūrimo parama, nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 75 straipsnyje, jei taip susumavus pagalbos suma viršytų šiame reglamente nustatytas pagalbos sumas.

1.   Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad Komisijos skaidraus pagalbos skyrimo modulyje (26) arba išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu būtų skelbiama:

2.   Pagalbos schemų mokesčių lengvatų forma atveju laikoma, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, jeigu valstybės narės paskelbia reikiamą informaciją apie individualios pagalbos sumas (mln. EUR) tokiais intervalais:

3.   1 dalyje nurodyta informacija išdėstoma ir yra prieinama III priede nurodytu standartiniu būdu, taip pat numatomos veiksmingos paieškos ir parsisiuntimo funkcijos. 1 dalies c punkte nurodyta informacija paskelbiama per šešis mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos arba, jei pagalbą sudaro mokesčių lengvatos, – per vienus metus nuo nustatytos mokesčių deklaracijos pateikimo dienos ir yra prieinama ne trumpiau kaip 10 metų nuo pagalbos suteikimo dienos.

4.   Visą 1 dalyje nurodytą pagalbos schemos arba ad hoc pagalbos tekstą sudaro, visų pirma, aiški nuoroda į šį reglamentą (nurodomas jo pavadinimas ir pateikiama nuoroda į Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą jo tekstą) ir į konkrečias III skyriaus nuostatas, susijusias su tuo aktu, arba, jei taikytina, į nacionalinį teisės aktą, kuriuo užtikrinama, kad būtų laikomasi atitinkamų šio reglamento nuostatų. Kartu su pagalbos schemos arba ad hoc pagalbos tekstu pateikiamos jų įgyvendinimo nuostatos ir pakeitimai.

5.   1 dalyje nustatytos pareigos paskelbti netaikomos pagalbai, teikiamai EIP veiklos grupių projektams ir BIVP projektams įgyvendinti pagal 39, 40, 60 ir 61 straipsnius.

6.   Komisija savo interneto svetainėje skelbia:

1.   Valstybės narės per Komisijos elektroninę pranešimo sistemą Komisijai perduoda informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su nuoroda į visą pagalbos priemonės tekstą, įskaitant jo pakeitimus, per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo.

2.   Valstybės narės perduoda Komisijai elektroninę metinę šio reglamento taikymo ataskaitą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 794/2004 III skyriuje, už kiekvienus ištisus metus arba kiekvieną metų dalį, kurią taikomas šis reglamentas.

3.   Metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija, susijusi su:

4.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pagalbai, teikiamai EIP veiklos grupių projektams ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams, nurodytiems 40 ir 61 straipsniuose.

1.   1 straipsnio 3 dalyje nurodytoms pagalbos schemoms, kurių valstybės pagalbos biudžetas ar į apskaitą įtrauktos išlaidos viršija 150 mln. EUR bet kuriais konkrečiais metais arba 750 mln. EUR per visą jų įgyvendinimo laikotarpį, t. y. per bendrą schemos ir bet kurios ankstesnės schemos, kurios tikslas ir geografinė vietovė yra panašūs, taikymo laikotarpį, pradedant 2023 m. sausio 1 d., yra taikomas ex post vertinimas. Atsižvelgiant į vertinimo tikslus ir siekiant išvengti valstybėms narėms tenkančios neproporcingos naštos, ex post vertinimas reikalingas tik pagalbos schemoms, kurių bendra trukmė, pradedant nuo 2023 m. sausio 1 d., viršija trejus metus.

2.   Ex post vertinimo reikalavimas gali būti netaikomas pagalbos schemoms, kurios pradedamos taikyti iš karto po panašiu tikslu ir panašioje geografinėje vietovėje taikytos schemos, kurios vertinimas buvo atliktas, buvo parengta galutinė vertinimo ataskaita pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą ir nebuvo jokių neigiamų išvadų. Tais atvejais, kai schemos galutinė vertinimo ataskaita neatitinka patvirtinto vertinimo plano, ta schema nedelsiant sustabdoma. Jokiai paskesnei pagalbos schemai, susijusiai su tokia sustabdyta schema, nėra taikoma bendroji išimtis.

3.   Atliekant vertinimą turėtų būti siekiama patikrinti, ar pasitvirtino schemos suderinamumą pagrindžiančios prielaidos ir ar laikomasi suderinamumo sąlygų, visų pirma patikrinti pagalbos priemonės būtinumą ir veiksmingumą, atsižvelgiant į jos bendruosius ir specialiuosius tikslus. Be to, atliekant vertinimą įvertinamas schemos poveikis konkurencijai ir prekybai.

4.   Pagalbos schemų, kurioms taikomas 1 dalyje nurodytas vertinimo reikalavimas, vertinimo plano projektą valstybės narės pateikia:

5.   Vertinimo plano projektas parengiamas pagal Komisijos priimtą bendrą valstybės pagalbos vertinimo metodiką. Valstybės narės paskelbia Komisijos patvirtintą vertinimo planą.

6.   Ex post vertinimą atlieka nuo pagalbą teikiančios institucijos nepriklausantis ekspertas, remdamasis vertinimo planu. Parengiama kiekvieno vertinimo bent viena tarpinė ir viena galutinė vertinimo ataskaita. Valstybės narės paskelbia abi ataskaitas.

7.   Galutinė vertinimo ataskaita Komisijai pateikiama likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki schemos, kuriai taikoma bendroji išimtis, galiojimo pabaigos. Schemų, kurioms vertinimo reikalavimas taikomas per paskutinius dvejus jų įgyvendinimo metus, atveju tas laikotarpis gali būti sutrumpintas. Tiksli kiekvieno vertinimo apimtis ir tvarka nustatoma sprendime, kuriuo patvirtinamas vertinimo planas. Pranešime apie bet kokią paskesnę pagalbos priemonę, kuria siekiama panašaus tikslo, turi būti apibūdinta, kaip buvo atsižvelgta į vertinimo rezultatus.

1.   Pagalba investicijoms į žemės ūkio valdas, susijusias su pirmine žemės ūkio gamyba, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Investicijos gali būti vykdomos vieno ar kelių pagalbos gavėjų arba turi būti susijusios su vieno ar kelių pagalbos gavėjų naudojamu materialiuoju arba nematerialiuoju turtu.

3.   Investicijomis turi būti siekiama vieno arba kelių iš šių tikslų:

4.   Investicijos gali būti susietos su biodegalų ar energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba ūkyje, jei tokia gamyba neviršija vidutinio metinio konkrečiame ūkyje sunaudojamo degalų ar energijos kiekio.

Jei investuojama į biodegalų gamybą, gamybos įrenginių gamybos pajėgumas negali būti didesnis už vidutinį metinį žemės ūkio valdoje sunaudojamų degalų kiekį ir pagaminti biodegalai negali būti parduodami rinkoje.

Jei investuojama į šiluminės energijos ir elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių žemės ūkio valdose, gamybos įrenginiai turi būti naudojami tik pagalbos gavėjo energijos vartojimo poreikiams patenkinti, o jų gamybos pajėgumas negali būti didesnis už bendrą vidutinį metinį žemės ūkio valdoje, įskaitant ūkininko namų ūkį, suvartojamos šiluminės ir elektros energijos kiekį. Elektros energiją parduoti į tinklą leidžiama tik tuo atveju, jei laikomasi vidutinės metinės pasigamintos energijos suvartojimo ribos.

Kai, siekdami patenkinti savo reikmėms naudojamų biodegalų ir energijos poreikius, investicijas vykdo daugiau nei vienas pagalbos gavėjas, vidutinis metinis suvartojamas kiekis negali viršyti kiekio, lygiaverčio vidutiniam metiniam visų pagalbos gavėjų sunaudojamam kiekiui.

Investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą, kurioje vartojama ar gaminama energija, turi atitikti būtiniausius energijos vartojimo efektyvumo standartus, jei šie yra nustatyti nacionaliniu lygmeniu.

Investicijos į įrenginius, kurių pagrindinė paskirtis – gaminti elektros energiją iš biomasės, neatitinka pagalbos skyrimo kriterijų, nebent panaudojama valstybių narių nustatytina mažiausia procentinė šiluminės energijos dalis.

Pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 26 straipsnį, valstybės narės skirtingų rūšių įrenginiams nustato bioenergijos, įskaitant biodegalų, gamybai naudojamų javų ir kitų krakmolingųjų, cukringųjų ir aliejinių augalų didžiausias proporcines dalis. Pagalba bioenergijos investiciniams projektams vykdyti teikiama tik jei bioenergija atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus taikytinus tvarumo kriterijus.

5.   Pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (27), teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.

6.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

7.   Su išperkamosios nuomos sutartimis susijusios išlaidos, išskyrus 6 dalies a ir b punktuose nurodytas išlaidas, pvz., nuomotojo pelnas, palūkanų perfinansavimo išlaidos, pridėtinės išlaidos ir draudimo mokesčiai, nėra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Apyvartinis kapitalas nėra laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis.

8.   Drėkinimo atveju pagalbą moka tik tos valstybės narės, kurios užtikrina, kad upės baseino rajone, kuriame investuojama, įvairiose vandens naudojimo srityse būtų prisidedama prie sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas žemės ūkio sektoriuje, susigrąžinimo, laikantis Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į tokio susigrąžinimo socialinį bei ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat į poveikį patiriančio regiono arba regionų geografines ir klimato sąlygas.

9.   Pagalba neteikiama:

10.   1 dalyje nurodyta pagalba neteikiama, jei pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatyti draudimai arba apribojimai, net jeigu tokie draudimai ir apribojimai susiję tik su tame reglamente numatyta Sąjungos parama.

11.   Pagalbos intensyvumas neviršija 65 % tinkamų finansuoti išlaidų.

12.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas ne daugiau kaip iki 80 % šių investicijų atveju:

13.   12 dalies c punkte nurodytas pagalbos intensyvumas gali būti padidintas ne daugiau kaip iki 85 % investicijų į smulkiuosius ūkius atveju, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnyje.

14.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas ne daugiau kaip iki 100 % šių investicijų atveju:

15.   6 dalies f punkte nurodytų su drėkinimu susijusių išlaidų kompensavimo pagalbos intensyvumui taikomi vienas ar daugiau dydžių, kuriais neviršijama:

1.   Pagalba pirminės žemės ūkio gamybos veiklą vykdančioms MVĮ, skirta investicijoms, susijusioms su ūkio pastatų perkėlimu, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Perkeliant ūkio pastatą turi būti siekiama viešąjį interesą atitinkančio tikslo.

Viešasis interesas, kuriuo siekiama pagrįsti pagal šį straipsnį teikiamą pagalbą, nurodomas susijusiose atitinkamos valstybės narės nuostatose.

3.   Jei perkeliant ūkio pastatą esami įrenginiai išmontuojami, perkeliami ir vėl sumontuojami, pagalbos intensyvumas neturi viršyti 100 % faktinių išlaidų, patirtų vykdant tokią veiklą.

4.   Jei perkeliant ūkio pastatą esami įrenginiai ne tik išmontuojami, pašalinami ir vėl sumontuojami, kaip nurodyta 3 dalyje, bet ir modernizuojami arba jei padidėja gamybos pajėgumas, 14 straipsnio 12–15 dalyse nurodytoms investicijoms nustatytas pagalbos intensyvumas taikomas ir su įrenginių modernizavimu arba gamybos pajėgumo didinimu susijusioms išlaidoms.

Taikant šią dalį, jei esamas pastatas ar įrenginiai tik pakeičiami nauju šiuolaikišku pastatu ar įrenginiais, iš esmės nekeičiant gamybos arba naudojamos technologijos, toks pakeitimas nelaikomas su modernizavimu susijusiu pakeitimu.

5.   Didžiausias pagalbos intensyvumas gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei perkėlimas susijęs su veikla, vykdoma netoli kaimo gyvenviečių, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę arba kaimo gyvenvietės aplinkosaugos rezultatus.

1.   Pagalba su žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba žemės ūkio produktais susijusioms investicijoms yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Turi būti investuojama į materialųjį ar nematerialųjį turtą, susijusį su žemės ūkio produktų perdirbimu arba prekyba žemės ūkio produktais.

3.   Pagal šį straipsnį neteikiama pagalba investicijoms, susijusioms su biodegalų gamyba iš maistinių augalų.

4.   Pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Direktyvą 2011/92/ES, turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.

5.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

6.   Su išperkamosios nuomos sutartimis susijusios išlaidos, išskyrus 5 dalies a ir b punktuose nurodytas išlaidas, pvz., nuomotojo pelnas, palūkanų perfinansavimo išlaidos, pridėtinės išlaidos ir draudimo mokesčiai, nėra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

7.   Apyvartinis kapitalas nėra laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis.

8.   Privačiai nuosavybei nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistemos diegimas nelaikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis.

9.   Pagalba neteikiama investicijoms, kuriomis siekiama atitikties galiojantiems Sąjungos standartams.

10.   1 dalyje nurodyta pagalba neteikiama, jei pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatyti draudimai arba apribojimai, net jeigu tokie draudimai ir apribojimai susiję tik su tame reglamente numatyta Sąjungos parama.

11.   Pagalbos intensyvumas neviršija 65 %, išskyrus 12 dalyje nurodytus atvejus.

12.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas ne daugiau kaip iki 80 % šių investicijų atveju:

1.   Jauniesiems ūkininkams skirta veiklos pradžios pagalba ir žemės ūkio veiklos pradžios pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba skiriama kaimo verslui, susijusiam su žemės ūkiu, kurti ir ūkio pajamoms įvairinti imantis kitos žemės ūkio veiklos.

3.   Pagalba jauniesiems ūkininkams teikiama tik tuo atveju, jei jie turi labai mažas ir mažąsias įmones.

4.   Jei pagalba teikiama jaunajam ūkininkui, kuris steigia ūkį kaip juridinis asmuo, jaunasis ūkininkas turi veiksmingai ilgą laiką kontroliuoti juridinį asmenį – priimti su valdymu, nauda ir finansine rizika susijusius sprendimus. Jei juridinio asmens kapitalą valdo arba juridiniam asmeniui vadovauja keli fiziniai asmenys, įskaitant asmenis, kurie nėra jaunieji ūkininkai, jaunasis ūkininkas turi būti pajėgus vykdyti nurodytą veiksmingą ilgalaikę kontrolę vienas arba kartu su kitais asmenimis. Jei juridinį asmenį vienas arba kartu su kitais kontroliuoja kitas juridinis asmuo, tie reikalavimai taikomi bet kuriam fiziniam asmeniui, kontroliuojančiam tą kitą juridinį asmenį (31).

5.   Pagalba teikiama tik tada, kai atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai pateikiamas verslo planas.

6.   Jei pagalbą gaunantis jaunasis ūkininkas neatitinka Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 6 dalies c punkte nustatytas sąlygų, jis vis tiek gali gauti jauniesiems ūkininkams skirtą pagalbą, su sąlyga, kad jis įsipareigos įgyti reikiamus profesinius įgūdžius ir kompetenciją per 36 mėnesius nuo sprendimo teikti pagalbą priėmimo dienos. Tas įsipareigojimas turi būti įtrauktas į verslo planą.

7.   Parama neviršija 100 000 EUR vienam jaunajam ūkininkui arba vienai žemės ūkio veiklą pradedančiai įmonei, arba vienam ūkininko namų ūkiui.

1.   Gamintojų grupių ir organizacijų veiklos pradžios pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama tik toms gamintojų grupėms arba organizacijoms, kurias atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažino atitinkančiomis pagalbos skyrimo kriterijus.

3.   Valstybės narės koreguoja pagalbą, kuriai laikantis šio straipsnio netaikomas reikalavimas pranešti, kad atsižvelgtų į visus taisyklių, kuriomis reglamentuojamas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, pakeitimus.

4.   Pagalba neteikiama:

5.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

Jeigu perkamos patalpos, tinkamos finansuoti išlaidos patalpoms pirkti neturi viršyti nuomos išlaidų pagal rinkos įkainius.

6.   Pagalba teikiama kaip fiksuoto dydžio pagalba ir išmokama metinėmis dalinėmis išmokomis per pirmuosius penkerius metus nuo tos dienos, kurią gamintojų grupę ar organizaciją oficialiai pripažino atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija.

Paskutinę dalinę išmoką valstybės narės išmoka tik patikrinusios, ar priemonė tinkamai įgyvendinta.

7.   Pagalba neviršija sumos, lygios 10 % gamintojų grupės ar organizacijos per metus parduodamos produkcijos vertės.

8.   Pagalbos suma neviršija 100 000 EUR per metus. Pagalba teikiama mažėjančia tvarka.

1.   Toliau nurodytų kategorijų pagalba žemės ūkio produktų gamintojams ir jų grupėms yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti:

2.   1 dalyje nurodyta pagalba teikiama šioms kokybės sistemoms įgyvendinti:

3.   1 dalies a punkte nurodyta pagalba teikiama žemės ūkio produktų gamintojams kaip metinė skatinamoji išmoka, kurios dydis nustatomas pagal pastoviųjų dalyvavimo kokybės sistemose išlaidų dydį.

4.   1 dalies a ir b punktuose nurodyta pagalba neteikiama kontrolės, kurią atlieka pats pagalbos gavėjas, išlaidoms kompensuoti arba tais atvejais, kai Sąjungos teisės aktuose numatyta, kad kontrolės išlaidas privalo padengti žemės ūkio produktų gamintojai ar jų grupės, tačiau nenurodytas faktinis mokesčių dydis.

5.   1 dalies a punkte nurodyta pagalba teikiama ne ilgiau kaip septynerius metus.

6.   Turi būti sudarytos galimybės pagalba naudotis visoms tinkamoms finansuoti įmonėms atitinkamoje vietovėje, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis.

7.   1 dalies b ir c punktuose nurodyta pagalba neapima tiesioginių išmokų pagalbos gavėjams.

Ji mokama už kontrolės priemones atsakingai įstaigai, mokslinių tyrimų ar konsultavimo paslaugų teikėjui.

8.   1 dalies b ir c punktuose nurodyta pagalba neviršija 100 % patirtų faktinių išlaidų.

1.   Pagalba keitimosi žiniomis ir informavimo veiklai yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama profesinio mokymo ir įgūdžių įgijimo veiklai, įskaitant mokymo kursus, praktinius seminarus, konferencijas ir konsultuojamąjį ugdymą, taip pat parodomajai bei informavimo veiklai vykdyti ir inovacijoms skatinti.

Pagalba taip pat gali būti skiriama trumpalaikiams ūkio valdytojų apsikeitimams ir apsilankymams ūkiuose atlikti.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį remiama veikla atitiktų BŽŪP strateginiame plane pateiktą Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemų (ŽŪŽIS) aprašymą.

Pagalba parodomajai veiklai gali būti kompensuojamos atitinkamos investicinės išlaidos.

3.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

4.   3 dalies d punkte nurodytos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti tik jeigu jos patiriamos vykdant parodomąjį projektą ir tik parodomojo projekto vykdymo laikotarpiu.

Tinkamomis finansuoti laikomos tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka parodomojo projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus.

5.   3 dalies a ir c punktuose nurodyta pagalba neapima tiesioginių išmokų pagalbos gavėjams.

3 dalies c punkte nurodyta pagalba pavadavimo paslaugų teikimo išlaidoms kompensuoti gali būti mokama tiesiogiai pavadavimo paslaugų teikėjui.

6.   Keitimosi žiniomis ir informavimo veiklą vykdančios įstaigos turi turėti tinkamų pajėgumų, t. y. turėti kvalifikuotų darbuotojų ir reguliariai rengti mokymus, kad būtų pajėgios atlikti šias užduotis.

2 dalyje nurodytą veiklą gali vykdyti gamintojų grupės arba kitos organizacijos, nepriklausomai nuo jų dydžio.

7.   Turi būti sudarytos galimybės pagalba naudotis visoms tinkamoms finansuoti įmonėms atitinkamoje vietovėje, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis.

Jeigu 2 dalyje nurodytą veiklą vykdo gamintojų grupės arba organizacijos, norint pasinaudoti tokia veikla neturi būti privaloma būti jų nariu.

Bet koks atitinkamai gamintojų grupei ar organizacijai nepriklausančių subjektų įnašas į jos administracines išlaidas neturi viršyti 2 dalyje nurodytos veiklos vykdymo išlaidų.

8.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3 dalies d punkte nurodytų parodomųjų projektų atveju didžiausia pagalbos suma neviršija 100 000 EUR per 3 finansinius metus.

1.   Konsultavimo paslaugų teikimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba skirta padėti žemės ūkio sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms ir jauniesiems ūkininkams naudotis konsultavimo paslaugomis.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį remiama veikla atitiktų BŽŪP strateginiame plane pateiktą Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemų (ŽŪŽIS) aprašymą.

3.   Konsultacijos turi būti susijusios su bent vienu konkrečiu tikslu, nustatytu Reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnyje, ir apimti bent vieną iš šių elementų:

4.   Konsultacijos taip pat gali apimti 3 dalyje nenurodytus klausimus, susijusius su žemės ūkio valdos ekonominiu ir aplinkosauginiu veiksmingumu, įskaitant konkurencingumo aspektus. Tai gali apimti konsultacijas dėl trumpų tiekimo grandinių ir ekologinio ūkininkavimo plėtojimo, tvarios energijos taupymo, energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo žemės ūkyje, biologinės įvairovės ar su ja susijusių veiklos rezultatų didinimo, taip pat ūkinių gyvūnų sveikatos apsaugos aspektų.

5.   Pagalba skiriama kaip subsidijuojamos paslaugos.

6.   Teikti konsultavimo paslaugas atrinktos įstaigos turi turėti pakankamai išteklių, pvz., nuolat mokomų bei kvalifikuotų darbuotojų bei konsultavimo patirties ir turi būti patikimos tose srityse, kurių konsultacijas jos teikia.

Konsultavimo paslaugas gali teikti gamintojų grupės arba kitos organizacijos, nepriklausomai nuo jų dydžio.

Valstybės narės užtikrina, kad konsultavimo paslaugų teikėjas būtų nešališkas ir neturėtų interesų konfliktų.

7.   Turi būti sudarytos galimybės pagalba naudotis visoms tinkamoms finansuoti įmonėms atitinkamoje vietovėje, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis.

Jei konsultavimo paslaugas teikia gamintojų grupės arba organizacijos, norint pasinaudoti paslauga neturi būti privaloma būti jų nariu.

Bet kuris atitinkamai grupei arba organizacijai nepriklausančių subjektų įnašas į jos administracines išlaidas neturi viršyti konsultavimo paslaugos teikimo išlaidų.

8.   Pagalbos suma negali viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų ir 25 000 EUR (išskyrus pagalbą, nurodytą 4 dalyje) per trejų metų laikotarpį, kai paslaugos teikėjai konsultacijas teikia vienam pirminės žemės ūkio gamybos veiklą vykdančiam pagalbos gavėjui.

9.   Pagalbos suma negali viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų ir 200 000 EUR (išskyrus pagalbą, nurodytą 4 dalyje) per trejų metų laikotarpį, kai paslaugos teikėjai konsultacijas teikia vienam žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos žemės ūkio produktais veiklą vykdančiam pagalbos gavėjui.

1.   Pavadavimo ūkyje paslaugų teikimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba kompensuojamos ūkininko, fizinio asmens, kuris yra ūkininko namų ūkio narys, arba ūkio darbuotojo pavadavimo jam neatliekant pareigų dėl ligos, įskaitant jo vaiko ligą ir sunkią kartu gyvenančio asmens ligą, dėl kurios reikia nuolatinės priežiūros, atostogų, motinystės ir vaiko priežiūros atostogų, privalomosios karo tarnybos arba mirties ar 21 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytu atveju faktinės išlaidos.

3.   Visa pavadavimo trukmė neviršija trijų mėnesių per metus vienam pagalbos gavėjui, išskyrus pavadavimą motinystės bei vaiko priežiūros atostogų ir privalomosios karo tarnybos atveju. Motinystės ir vaiko priežiūros atostogų atveju pavadavimo trukmė kiekvienu atveju neviršija šešių mėnesių. Privalomosios karo tarnybos atveju pavadavimo trukmė neviršija tarnybos trukmės.

4.   Pagalba skiriama kaip subsidijuojamos paslaugos.

Pavadavimo ūkyje paslaugas gali teikti gamintojų grupės arba kitos organizacijos, nepriklausomai nuo jų dydžio. Tokiu atveju norint pasinaudoti paslauga neturi būti privaloma būti tų grupių arba organizacijų nariu.

5.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % patirtų faktinių išlaidų.

1.   Žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo priemonių taikymo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba kompensuojamos išlaidos, susijusios su:

3.   2 dalies b punkte nurodytuose leidiniuose neturi būti minima jokia konkreti įmonė, prekės ženklas ar kilmė.

Tačiau pirma pastraipa netaikoma pateikiant žemės ūkio produktų kilmės nuorodas, kurioms taikomos:

4.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti konkursų, prekybos mugių arba parodų organizavimo ir dalyvavimo juose išlaidos:

5.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos leidiniams, kuriais siekiama geriau informuoti plačiąją visuomenę apie žemės ūkio produktus:

6.   Pagalba teikiama vienu iš šių būdų:

Kai pagalba teikiama natūra, ji teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos.

Pardavimo skatinimo priemones gali taikyti gamintojų grupės arba kitos organizacijos, nepriklausomai nuo jų dydžio.

Pagalba už 4 dalies e punkte nurodytus simbolinius prizus pardavimo skatinimo priemonę taikančiam subjektui mokama tik tuo atveju, jeigu prizai buvo faktiškai įteikti ir pateikiamas jų įteikimo įrodymas.

7.   Turi būti sudarytos galimybės pardavimo skatinimo priemonių taikymo pagalba naudotis visoms tinkamoms finansuoti įmonėms atitinkamoje vietovėje, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis.

Jei pardavimo skatinimo priemonės paslaugą teikia gamintojų grupės arba organizacijos, norint pasinaudoti paslauga neturi būti privaloma būti jų nariu. Bet kuris gamintojų grupei ar organizacijai nepriklausančių subjektų įnašas į jos administracines išlaidas neturi viršyti pardavimo skatinimo priemonės paslaugos teikimo išlaidų.

8.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Pagalba gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti turi atitikti visas šias sąlygas:

3.   Prireikus valstybės narės gali iš anksto nustatyti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad 2 dalies a punkte nurodytas oficialus pripažinimas suteiktas.

4.   Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei arba gamintojų grupei ar organizacijai, kuriai ta įmonė priklauso.

Jei pagalba mokama gamintojų grupei ar organizacijai, pagalbos suma neturi viršyti pagalbos sumos, kuri galėtų būti mokama tai įmonei.

5.   Pagalbos schemos, susijusios su gaivalinei nelaimei prilyginamu pavojingu meteorologiniu reiškiniu įdiegiamos per trejus metus, o pagalba išmokama per ketverius metus nuo gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio pasireiškimo dienos.

6.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra žalos, tiesiogiai patirtos dėl gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio kompensavimo išlaidos, nustatytos valdžios institucijos, pagalbą teikiančios institucijos pripažinto nepriklausomo eksperto arba draudimo įmonės.

7.   Žala, patirta dėl gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio apskaičiuojama atskirų pagalbos gavėjų lygmeniu. Pagalba gali būti susijusi su:

8.   Prarastos pajamos apskaičiuojamos:

Jeigu MVĮ buvo įsteigta praėjus mažiau nei trejiems metams nuo dienos, kurią įvyko gaivalinei nelaimei prilyginamas pavojingas meteorologinis reiškinys, nuoroda į 8 dalies b punkte nurodytą trejų laikotarpį suprantama kaip nuoroda į vidutinės įmonės, kurios dydis toks pats kaip pareiškėjo, t. y. atitinkamai labai mažos įmonės, mažosios įmonės arba vidutinės įmonės, veikiančios nuo gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio nukentėjusiame nacionaliniame ar regioniniame sektoriuje, pagamintą ar parduotą kiekį.

Prarastos pajamos gali būti apskaičiuojamos metinės ūkio produkcijos lygmeniu arba pasėlių ar gyvulių lygmeniu.

Prarastų pajamų suma gali būti padidinta įtraukiant kitas išlaidas, kurias pagalbos gavėjas patyrė dėl gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio.

Ta prarastų pajamų suma sumažinama atimant išlaidas, kurios nebuvo patirtos dėl gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio.

Pagalbos gavėjo žemės ūkio produkcijai apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai, jeigu naudojamu skaičiavimo metodu galima nustatyti pagalbos gavėjo faktinius nuostolius tam tikrais metais.

9.   Materialinė žala turtui, pavyzdžiui, ūkio pastatams, įrangai ir mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms, kurią padarė gaivalinei nelaimei prilyginamas pavojingas meteorologinis reiškinys, apskaičiuojama remiantis remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš įvykstant gaivalinei nelaimei prilyginamam pavojingam meteorologiniam reiškiniui.

Ji negali viršyti remonto išlaidų arba tikrosios rinkos vertės sumažėjimo dėl nelaimės, t. y. skirtumo tarp turto vertės prieš pat gaivalinei nelaimei prilyginamą pavojingą meteorologinį reiškinį ir iš karto po jo.

Kai 8 dalyje nurodytos pagalbos gavėjo prarastos pajamos apskaičiuojamos pasėlių ar gyvulių lygmeniu, atsižvelgiama tik į materialinę žalą, susijusią su tais pasėliais arba gyvuliais.

10.   Pagalba sumažinama bent 50 %, išskyrus tuo atveju, kai ji teikiama pagalbos gavėjams, kurie yra apdraudę ne mažiau kaip 50 % savo vidutinės metinės produkcijos arba su produkcija susijusių pajamų ir yra apsidraudę nuo valstybėje narėje arba regione, kuriuose teikiamas toks draudimas, statistiškai dažniausios su klimato reiškiniais susijusios rizikos.

11.   Pagalba ir bet kokios kitos išmokos, gautos už nuostolius, įskaitant išmokas pagal kitas nacionalines ar Sąjungos priemones arba draudimo išmokas, neturi viršyti 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki 90 % vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių.

1.   Gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo arba išnaikinimo išlaidų kompensavimo pagalba ir dėl tokių gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų patirtų nuostolių kompensavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama, jei tenkinamos šios sąlygos:

Programoje ir priemonėse, nurodytose b punkte, aprašomos atitinkamos prevencijos, kontrolės arba likvidavimo arba išnaikinimo priemonės.

3.   Su gyvūnų ligomis susijusi pagalba teikiama dėl gyvūnų ligų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnio 1 dalyje pateiktame gyvūnų ligų sąraše, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/690 (42) III priede pateiktame zoonozių sąraše arba Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos sausumos gyvūnų sveikatos kodekse nurodytų ligų, infekcijų ir užkrėtimų sąraše.

4.   Pagalba taip pat gali būti teikiama dėl naujų ligų, atitinkančių Reglamento (ES) 2016/429 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

5.   Pagalba neturi būti susijusi su priemonėmis, kurių taikymo išlaidas pagal Sąjungos teisės aktus turi padengti pagalbos gavėjas, nebent tokių priemonių taikymo išlaidos yra visiškai padengiamos privalomomis pagalbos gavėjams nustatytomis rinkliavomis.

6.   Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei arba gamintojų grupei ar organizacijai, kuriai ta įmonė priklauso.

Jei pagalba mokama gamintojų grupei ar organizacijai, pagalbos suma neturi viršyti pagalbos sumos, kuri galėtų būti mokama tai įmonei.

7.   Su gyvūnų liga arba augalų kenkėju susijusios pagalbos schemos turi būti pradedamos taikyti per trejus metus, o pagalba išmokama per ketverius metus nuo dienos, kurią dėl gyvūnų ligos ar augalų kenkėjo buvo patirtos išlaidos ar žala.

8.   Priemonių, susijusių su gyvūnų ligomis, augalų kenkėjais arba invazinėmis svetimomis rūšimis, t. y. Sąjungai susirūpinimą keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis, apibrėžtomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 (43) 3 straipsnio 3 dalyje, ir valstybėms narėms susirūpinimą keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis, apibrėžtomis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 4 dalyje, atveju (toliau – prevencijos priemonės) pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

9.   Jei taikomos kontrolės ir likvidavimo arba išnaikinimo priemonės, pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

10.   Jei pagalba skiriama siekiant atitaisyti gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų padarytą žalą, kompensacija apskaičiuojama tik pagal:

Taikant pirmos pastraipos a punktą, rinkos vertė nustatoma remiantis gyvūnų, produktų ir augalų verte prieš pat kylant bet kokiam įtarimui apie gyvūnų ligą arba augalų kenkėją arba prieš pat tą įtarimą patvirtinant.

11.   Pagal 10 dalį apskaičiuota kompensacija sumažinama:

12.   Pagalba gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų padarytai žalai atitaisyti kompensuojamos tik išlaidos ir žala, patirti dėl gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų, kurių atveju valstybės narės kompetentinga institucija atliko vieną iš šių veiksmų:

13.   Pagalba, kuria kompensuojamos 8 ir 9 dalyse nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos, teikiama natūra prevencijos, kontrolės ir likvidavimo arba išnaikinimo priemonių taikytojui.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompensuojant patirtas faktines išlaidas, pagalbos gavėjui gali būti tiesiogiai teikiama pagalba, kuria kompensuojamos šiose nuostatose nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos:

14.   Jei nustatoma, kad gyvūnų ligą ar augalų kenkėjų antplūdį sukėlė tyčiniai pagalbos gavėjo veiksmai arba jo aplaidumas, individuali pagalba nėra teikiama.

15.   Pagalba ir bet kokios kitos pagalbos gavėjo gaunamos išmokos (įskaitant išmokas pagal kitas nacionalines ar Sąjungos priemones, draudimo išmokas ar išmokas iš savitarpio pagalbos fondų, kuriomis kompensuojamos tos pačios 8, 9 ir 10 dalyse nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos) neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Ši pagalba gyvulių augintojams yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba kompensuojamos išlaidos, susijusios su:

3.   2 dalies c, d, e ir f punktuose nurodyta pagalba teikiama tik jei valstybėje narėje vykdoma nuosekli stebėsenos programa, kuria užtikrinama, kad visi kritę gyvuliai būtų saugiai pašalinti.

Pagalba, kuria kompensuojamos ūkininkų išlaidos, patiriamos mokant draudimo, kuriuo padengiamos šio straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo išlaidos, įmokas, turi tenkinti 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

4.   Pagalba teikiama natūra ir neapima tiesioginių išmokų pagalbos gavėjams.

Kad būtų lengviau administruoti 2 dalies c, d, e ir f punktuose nurodytą pagalbą, ji gali būti mokama ekonominės veiklos vykdytojams ar įstaigoms, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

5.   Pagalbos intensyvumas neturi viršyti:

1.   Pagalba draudimo įmokoms mokėti ir finansiniams įnašams į savitarpio pagalbos fondus įnešti yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba draudimo įmokoms mokėti negali:

3.   Draudimu turi būti siekiama padengti nuostolius, patirtus dėl:

4.   Draudimui taikomi šie reikalavimai:

5.   Valstybės narės gali apriboti draudimo įmoką, už kurią galima skirti pagalbą, nustatydamos atitinkamas viršutines ribas.

6.   Atitinkamas savitarpio pagalbos fondas turi atitikti visas šias sąlygas:

7.   Valstybės narės nustato savitarpio pagalbos fondų sukūrimo ir valdymo taisykles, visų pirma susijusias su kompensacinių išmokų skyrimu ir su tokių taisyklių laikymosi administravimu bei stebėsena. Valstybės narės užtikrina, kad fondo taisyklėse būtų numatytos sankcijos, taikytinos pagalbos gavėjo aplaidumo atvejais.

8.   Pagalbos intensyvumas neviršija 70 % draudimo įmokos arba finansinio įnašo į savitarpio pagalbos fondą išlaidų.

1.   Pagalba saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Valstybė narė, remdamasi 5 dalimi, nustato tiesioginį priežastinį patirtos žalos ir saugomo gyvūno elgesio ryšį.

3.   Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei arba gamintojų grupei ar organizacijai, kuriai ta įmonė priklauso. Jei pagalba mokama gamintojų grupei ir organizacijai, pagalbos suma neturi viršyti pagalbos sumos, kuri galėtų būti mokama tai įmonei.

4.   Pagalbos schema turi būti įdiegiama per trejus metus, o pagalba išmokama per ketverius metus nuo dienos, kurią įvyko žalą padaręs įvykis.

5.   Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, kurios yra tiesioginę žalą padariusio įvykio pasekmė; tokių išlaidų vertinimą atlieka valdžios institucija, pagalbą teikiančios institucijos pripažintas nepriklausomas ekspertas arba draudimo įmonė.

Tinkamos finansuoti išlaidos gali apimti:

6.   Žala apskaičiuojama atskiro pagalbos gavėjo lygmeniu.

Ta suma sumažinama atėmus iš jos visas išlaidas, kurios nebuvo patirtos dėl žalą padariusio įvykio ir kurias pagalbos gavėjas vis tiek būtų patyręs.

7.   Siekiant sušvelninti konkurencijos iškraipymo riziką ir paskatinti kuo labiau mažinti riziką, valstybių narių kompetentingos institucijos iš pagalbos gavėjų reikalauja minimalių pastangų. Šios pastangos – tai prevencinės priemonės (pavyzdžiui, jei įmanoma, saugos užtvarai arba gyvulius saugantys šunys), kurios yra proporcingos saugomų gyvūnų daromos žalos rizikai atitinkamoje vietovėje, išskyrus atvejus, kai imtis tokių priemonių yra pagrįstai neįmanoma. Ši dalis netaikoma pirmam saugomo gyvūno išpuoliui tam tikroje vietovėje.

8.   Pagalba pagal šį straipsnį neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

9.   Pagalba ir kitos išmokos, gautos žalai atitaisyti, įskaitant išmokas pagal kitas nacionalines ar Sąjungos priemones arba draudimo išmokas už žalą, kuriai kompensuoti skiriama pagalba, neturi viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo pagalba, susijusi su agrarinės aplinkosaugos bei klimato srities įsipareigojimais, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

3.   Vykdant įsipareigojimus veisti vietines veisles, kurioms gresia išnykimas ūkiuose, arba išsaugoti augalų genetinius išteklius, kuriems gresia genetinė erozija, laikomasi vienos iš šių sąlygų:

4.   Vietinės veislės laikomos nykstančiomis veislėmis, jei tenkinamos Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 24 punkte nustatytos sąlygos ir jei tos sąlygos taip pat nustatytos ir įtrauktos į Komisijai pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį teiktiną informaciją.

5.   Pagalbos skyrimo kriterijus atitinka šių rūšių ūkiniai gyvūnai: galvijai; avys; ožkos; arklinių šeimos gyvūnai; kiaulės; paukščiai; triušiai ir bitės.

6.   Augalų genetiniai ištekliai laikomi ištekliais, kuriems gresia genetinė erozija, jei į pagal 9 straipsnio 1 dalies b punktą skelbtiną informaciją įtraukta ir joje apibūdinta pakankamai genetinę eroziją patvirtinančių įrodymų, pagrįstų mokslinių tyrimų rezultatais ar rodikliais, rodančiais, kad mažėja vietinių veislių ar pagrindinių vietinių rūšių, menksta jų populiacijos įvairovė ir, kai tinkama, rodikliais, rodančiais, kad kinta toje vietoje vyraujanti žemės ūkio praktika.

7.   Pagalba kompensuojamos išlaidos, patirtos vykdant šiuos veiksmus:

8.   Pagalba neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Gyvūnų gerovės įsipareigojimų įgyvendinimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama įmonėms, kurios savanoriškai įsipareigoja vykdyti veiksmus, susijusius su vienu ar keliais 7 dalyje nurodytais gyvūnų gerovės įsipareigojimais.

3.   Valstybės narės pagalbą teikia tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai, nustatyti Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje, ir kiti atitinkami privalomi reikalavimai, nustatyti nacionalinės ir Sąjungos teisės aktuose.

4.   Pagalba pagal šį straipsnį teikiama tik už įsipareigojimus, kurie skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnį.

5.   Visi šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti privalomi standartai ir reikalavimai pateikiami ir apibūdinami nacionaliniame teisiniame pagrinde.

6.   Kai nacionalinėje teisėje nustatomi nauji reikalavimai, kurie viršija Sąjungos teisėje nustatytus atitinkamus minimaliuosius reikalavimus, parama įsipareigojimams, kuriais prisidedama prie tų reikalavimų laikymosi, vykdyti gali būti teikiama ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, kurią jie tampa privalomi valdai.

7.   Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiais gyvūnų gerovės įsipareigojimais užtikrinami aukštesni gamybos metodų standartai vienoje iš šių sričių:

8.   Gyvūnų gerovės įsipareigojimai prisiimami laikotarpiui nuo vienerių iki septynerių metų. Jei būtina, kad būtų pasiekta arba išlaikyta tam tikra nauda gyvūnų gerovei, valstybės narės tam tikrų rūšių įsipareigojimams vykdyti gali nustatyti ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, numatyti, kad pasibaigus pirminiam laikotarpiui įsipareigojimų vykdymo laikotarpis bus kasmet pratęsiamas.

9.   Įsipareigojimų sutartys gali būti pratęsiamos savaime, jei tokio pratęsimo sąlygos nustatytos sutartyje. Gyvūnų gerovės įsipareigojimų pratęsimo mechanizmą valstybės narės nustato remdamosi atitinkamomis nacionalinėmis taisyklėmis. Toks mechanizmas aprašomas nacionaliniame teisiniame pagrinde. Pratęsiant įsipareigojimus visada laikomasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

10.   Valstybės narės užtikrina, kad veiksmus pagal šį straipsnį vykdančios įmonės galėtų gauti atitinkamų tokiems veiksmams vykdyti reikalingų žinių ir informacijos ir kad tie, kuriems to reikia, galėtų gauti tinkamą mokymą ir įgyti ekspertinių žinių, kad padėtų ūkininkams, įsipareigojantiems pakeisti savo gamybos sistemas.

11.   Dėl įsipareigojimų, prisiimtų pagal šį straipsnį, valstybė narė numato nuostatą dėl peržiūros, kad užtikrintų jų koregavimą iš dalies keičiant atitinkamus privalomus reikalavimus ir standartus, nurodytus 3 ir 7 dalyse.

12.   Pagalba teikiama kasmet, kad būtų kompensuojamos visos dėl gyvūnų gerovės įsipareigojimų patirtos papildomos išlaidos ar prarastos pajamos arba jų dalis.

13.   Pagalba neviršija 100 % 12 dalyje nurodytų išlaidų ir yra ne didesnė kaip 500 EUR už sutartinį ūkinį gyvūną.

1.   Bendradarbiavimo žemės ūkio sektoriuje skatinimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama tik siekiant skatinti bendradarbiavimą, kuriuo prisidedama prie vieno ar kelių Reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų.

3.   Šis straipsnis taikomas tokių formų bendradarbiavimui, kai dalyvauja bent du subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jie veiklą vykdo žemės ūkio sektoriuje, tačiau su sąlyga, kad tas bendradarbiavimas daugiausia naudos atneša žemės ūkio sektoriui.

4.   Tinkamos finansuoti yra šios bendradarbiavimo formos:

5.   Pagalba neteikiama bendradarbiavimui, kai dalyvauja tik mokslinių tyrimų įstaigos, skatinti.

6.   Pagalba gali būti teikiama siekiant paskatinti bendradarbiavimą, susijusį su šia veikla:

7.   Pagalba teikiama tik naujų formų bendradarbiavimui, įskaitant esamas jo formas, jeigu pradedama nauja veikla.

8.   Trumpų tiekimo grandinių kūrimo ir plėtojimo pagalba, nurodyta 6 dalies d ir e punktuose, apima tik tiekimo grandines, kuriose ūkininką nuo vartotojo skiria ne daugiau kaip vienas tarpininkas.

9.   Pagalba pagal šį straipsnį atitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 206–210a straipsnius.

10.   Veiksmai, kuriuos sudaro investicijos, turi atitikti taisykles ir reikalavimus, nustatytus taikomame šio reglamento straipsnyje dėl investicinės pagalbos, taip pat 4 straipsnyje dėl pranešimo ribų.

11.   Tinkamumo finansuoti reikalavimus atitinka toliau nurodytos išlaidos, jei jos susijusios su žemės ūkio veikla:

12.   Pagalba teikiama ne ilgiau kaip septynerius metus.

13.   Pagalba neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

14.   11 dalies (d) punkte nurodytų veiksmų, kuriuos sudaro investicijos, atveju pagalba neviršija didžiausio investicinės pagalbos intensyvumo, nurodyto atitinkamame straipsnyje dėl investicinės pagalbos.

1.   Išlaidų, patiriamų dėl sunkumų, susijusių su tinklui „Natura 2000“ priskiriamomis žemės ūkio paskirties teritorijomis, kompensavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama kasmet už žemės ūkio paskirties žemės hektarą siekiant kompensuoti pagalbos gavėjų dėl sunkumų, susijusių su žemės ūkio paskirties teritorijomis, kurioms direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimas daro tiesioginį poveikį, patiriamas papildomas išlaidas ir prarandamas pajamas.

3.   Pagalba teikiama tik dėl sunkumų, susidariusių laikantis reikalavimų, kuriais viršijami pagal Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį nustatyti atitinkami geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai (GAAB standartai), taip pat dėl žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 1 dalies a punktą sąlygų.

4.   Pagalba mokama tik už šią žemės ūkio paskirties žemę:

5.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % 2 dalyje nurodytų išlaidų, taip pat neviršija 500 EUR per metus už hektarą pirminiu ne ilgesniu kaip penkerių metų laikotarpiu ir 200 EUR per metus už hektarą vėlesniais metais.

1.   Agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimų įgyvendinimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama visoms įmonėms ir tokių įmonių grupėms, kurios savanoriškai įsipareigoja vykdyti veiksmus, susijusius su vienu ar keliais 1 dalyje nurodytais įsipareigojimais, siekiant išsaugoti žemės ūki praktiką ir skatinti būtinus jos pokyčius, teigiamai veikiančius aplinką ir klimatą.

3.   Valstybės narės pagalbą teikia tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami:

4.   Visi 3 dalyje nurodyti privalomi standartai ir reikalavimai pateikiami ir apibūdinami nacionaliniame teisiniame pagrinde.

5.   3 dalies b punkte nurodytų įsipareigojimų atveju, kai nacionalinėje teisėje nustatomi nauji reikalavimai, kurie viršija Sąjungos teisėje nustatytus atitinkamus minimaliuosius reikalavimus, pagalba įsipareigojimams, kuriais prisidedama prie tų reikalavimų laikymosi, vykdyti gali būti teikiama ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, kurią jie tampa privalomi valdai.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad pagalbą pagal šį straipsnį gaunančios įmonės galėtų gauti atitinkamų tokiems veiksmams vykdyti reikalingų žinių ir informacijos ir kad tie, kuriems to reikia, galėtų gauti tinkamą mokymą ir įgyti ekspertinių žinių, kad padėtų ūkininkams, įsipareigojantiems pakeisti savo gamybos sistemas.

7.   Įsipareigojimai pagal šį straipsnį prisiimami penkeriems – septyneriems metams. Tačiau, jei būtina, kad būtų pasiekta arba išlaikyta norima nauda aplinkai, valstybės narės tam tikrų rūšių įsipareigojimams vykdyti gali nustatyti ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, numatyti, kad pasibaigus pirminiam laikotarpiui įsipareigojimų vykdymo laikotarpis bus kasmet pratęsiamas. Kai įsipareigojimai yra susiję su genetinių išteklių išsaugojimu, tvariu naudojimu ir plėtojimu, taip pat kai nauji įsipareigojimai yra prisiimami iš karto po įsipareigojimų, įvykdytų per pirminį laikotarpį, arba kitais tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nustatyti trumpesnį bent vienų metų laikotarpį.

8.   Agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimų vykdymo pagalba gavėjams, kurie nėra žemės ūkio sektoriuje veiklą vykdančios įmonės, gali būti teikiama pagal 7 skirsnį.

9.   Įsipareigojimai plėtoti ekstensyviąją gyvulininkystę atitinka bent šias sąlygas:

10.   Pagalba gali apimti kolektyvines sistemas ir rezultatais grindžiamas išmokų sistemas, kaip antai sekvestruojamojo ūkininkavimo schemos, kad paskatintų ūkininkus platesniu mastu ar išmatuojamai reikšmingai pagerinti aplinkos kokybę. Rezultatais grindžiamomis sekvestruojamojo ūkininkavimo schemomis užtikrinama, kad būtų laikomasi kokybės kriterijų, susijusių su kiekybiniu vertinimu, papildomumu, ilgalaikiu saugojimu ir tvarumu, taip pat atsižvelgiama į Komunikatą dėl tvarių anglies ciklų atkūrimo (45), kiek tai susiję su anglies dioksido absorbavimo sertifikavimu.

11.   Dėl įsipareigojimų, prisiimtų pagal šį straipsnį, valstybė narė numato nuostatą dėl peržiūros, kad užtikrintų jų koregavimą tuo atveju, jei būtų iš dalies pakeisti atitinkami privalomi reikalavimai, standartai ir sąlygos, nurodyti 3, 4 ir 9 dalyse.

12.   Pagalba teikiama kasmet, kad būtų kompensuojamos visos dėl agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimų patirtos papildomos išlaidos ar prarastos pajamos arba jų dalis.

13.   Pagalba pagal šį straipsnį neteikiama įsipareigojimams, kuriems taikomas 35 straipsnis, vykdyti.

14.   Pagalba mokama už hektarą.

15.   Pagalba neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, taip pat neviršija 600 EUR per metus už hektarą vienmečių kultūrų, 900 EUR per metus už hektarą daugiamečių augalų ir 450 EUR per metus už hektarą kitoms reikmėms naudojamos žemės.

1.   Ekologinio ūkininkavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba gali būti teikiama visoms įmonėms arba įmonių grupėms, kurios savanoriškai įsipareigoja pereiti prie ekologinio ūkininkavimo praktikos ir metodų, apibrėžtų Reglamente (ES) 2018/848, arba juos išlaikyti.

3.   Valstybės narės pagalbą teikia tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami:

4.   Visi tokie privalomi standartai ir reikalavimai pateikiami ir apibūdinami nacionaliniame teisiniame pagrinde.

5.   3 dalies b punkte nurodytų įsipareigojimų atveju, kai nacionalinėje teisėje nustatomi nauji reikalavimai, kurie viršija Sąjungos teisėje nustatytus atitinkamus minimaliuosius reikalavimus, pagalba įsipareigojimams, kuriais prisidedama prie tų reikalavimų laikymosi, vykdyti gali būti teikiama ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, kurią jie tampa privalomi valdai.

6.   3 dalyje nurodyti įsipareigojimai vykdomi pirminiu penkerių – septynerių metų laikotarpiu. Kad būtų pasiekta arba išlaikyta tam tikra nauda aplinkai, valstybės narės gali nustatyti ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, numatyti, kad pasibaigus pirminiam laikotarpiui įsipareigojimų vykdymo laikotarpis bus kasmet pratęsiamas. Jei pagalba teikiama tam, kad būtų pereinama prie ekologinio ūkininkavimo, valstybės narės gali nustatyti trumpesnį bent vienų metų laikotarpį. Valstybės narės gali nustatyti trumpesnį bent vienų metų laikotarpį, taikomą su išlaikymu susijusiems naujiems įsipareigojimams, prisiimtiems iš karto po įsipareigojimų, įvykdytų per pirminį laikotarpį.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad veiksmus pagal šį straipsnį vykdančios įmonės galėtų gauti atitinkamų tokiems veiksmams vykdyti reikalingų žinių ir informacijos ir kad tie, kuriems to reikia, galėtų gauti tinkamą mokymą ir įgyti ekspertinių žinių, kad padėtų ūkininkams, įsipareigojantiems pakeisti savo gamybos sistemas.

8.   Dėl įsipareigojimų, prisiimtų pagal šį straipsnį, valstybė narė numato nuostatą dėl peržiūros, kad užtikrintų jų koregavimą tuo atveju, jei būtų iš dalies pakeisti atitinkami privalomi reikalavimai, standartai ir sąlygos, nurodyti 3 dalyje.

9.   Pagalba teikiama kasmet, kad būtų kompensuojamos visos dėl įsipareigojimų patirtos papildomos išlaidos arba prarastos pajamos arba jų dalis. Pagalba pagal šį straipsnį neteikiama įsipareigojimams, kuriems taikomas 34 straipsnis, vykdyti arba išlaidoms, kurioms taikomas 20 straipsnis, kompensuoti.

10.   Pagalbai investicijoms pirminės gamybos ir ekologiškų produktų perdirbimo bei prekybos srityje taikomos 14 ir 17 straipsnių nuostatos.

11.   Pagalba neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, taip pat neviršija 600 EUR per metus už hektarą vienmečių kultūrų, 900 EUR per metus už hektarą daugiamečių augalų ir 450 EUR per metus už hektarą kitoms reikmėms naudojamos žemės.

1.   Pagalba investicijoms, kuriomis siekiama išsaugoti žemės ūkio valdose arba miškuose esantį kultūros ir gamtos paveldą, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba gali būti teikiama investicijoms, kuriomis siekiama išsaugoti žemės ūkio valdose arba miškuose esantį kultūros ir gamtos paveldą.

3.   Pagalba teikiama kultūros ir gamtos paveldo – natūralaus kraštovaizdžio ir pastatų, kuriuos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos oficialiai pripažino kultūros arba gamtos paveldu, – išsaugojimui.

4.   Pagalba apima šias tinkamas finansuoti išlaidas, patirtas siekiant išsaugoti kultūros ir gamtos paveldą:

5.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

6.   Pagalba kapitalizavimo darbams neviršija 10 000 EUR per metus.

1.   Pagalbos schemos gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir joms netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu jos atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama, jei tenkinamos šios sąlygos:

3.   Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei arba gamintojų grupei ar organizacijai, kuriai ta įmonė priklauso.

Jei pagalba mokama gamintojų grupei ar organizacijai, pagalbos suma neturi viršyti pagalbos sumos, kuri galėtų būti mokama tai įmonei.

4.   Su gaivaline nelaime susijusios pagalbos schemos įdiegiamos per trejus metus, o pagalba išmokama per ketverius metus nuo dienos, kurią įvyko gaivalinė nelaimė.

5.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra žalos, tiesiogiai patirtos dėl gaivalinės nelaimės, kompensavimo išlaidos, nustatytos valdžios institucijos, pagalbą teikiančios institucijos pripažinto nepriklausomo eksperto arba draudimo įmonės.

6.   Dėl gaivalinės nelaimės patirta žala apskaičiuojama atskirų pagalbos gavėjų lygmeniu.

7.   Pagalba gali būti susijusi su:

8.   Prarastos pajamos apskaičiuojamos:

Jeigu MVĮ buvo įsteigta praėjus mažiau nei trejiems metams nuo dienos, kurią įvyko gaivalinė nelaimė, nuoroda į 8 dalies b punkte nurodytą trejų laikotarpį suprantama kaip nuoroda į vidutinės įmonės, kurios dydis toks pats kaip pareiškėjo, t. y. atitinkamai labai mažos įmonės, mažosios įmonės arba vidutinės įmonės, veikiančios nuo gaivalinės nelaimės nukentėjusiame nacionaliniame ar regioniniame sektoriuje, pagamintą ar parduotą kiekį.

Prarastos pajamos gali būti apskaičiuojamos metinės ūkio produkcijos lygmeniu arba pasėlių ar gyvulių lygmeniu.

Ta suma gali būti padidinta pridedant kitas išlaidas, kurias pagalbos gavėjas tiesiogiai patyrė dėl gaivalinės nelaimės.

Ta suma sumažinama atimant išlaidas, kurios nebuvo patirtos dėl gaivalinės nelaimės.

Pagalbos gavėjo metinei žemės ūkio produkcijai apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai, jeigu naudojamu skaičiavimo metodu galima nustatyti pagalbos gavėjo faktinius nuostolius tam tikrais metais.

9.   Materialinė žala turtui, pavyzdžiui, ūkio pastatams, įrangai ir mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms, kurią padarė gaivalinė nelaimė, apskaičiuojama remiantis remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš pat įvykstant nelaimei.

Ji negali viršyti remonto išlaidų arba rinkos vertės sumažėjimo dėl nelaimės, t. y. skirtumo tarp turto vertės prieš pat nelaimę ir iš karto po jos.

10.   Pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos nuostoliams kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Pagalba mokslinių tyrimų ir plėtros projektams vykdyti žemės ir miškų ūkio sektoriuose ir jų dalyse yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Projektas, kuriam vykdyti teikiama pagalba, yra visuotinai svarbus visoms įmonėms, vykdančioms veiklą atitinkamuose sektoriuose ar jų dalyse, kaip nurodyta 1 dalyje.

3.   Prieš pradedant įgyvendinti remiamą projektą, viešai prieinamoje interneto svetainėje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu paskelbiama ši informacija:

4.   Su remiamo projekto rezultatais viešai prieinamoje interneto svetainėje turi būti galima susipažinti nuo remiamo projekto pabaigos datos arba datos, kurią bet kokia informacija apie jo rezultatus pateikiama konkrečios organizacijos nariams, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. Su rezultatais internete turi būti galima susipažinti mažiausiai penkerius metus nuo remiamo projekto pabaigos datos.

5.   Pagalba teikiama tiesiogiai mokslinių tyrimų ir (arba) žinių sklaidos organizacijai.

6.   Pagalba neapima išmokų žemės arba miškų ūkio sektoriuose veiklą vykdančioms įmonėms, pagrįstų žemės arba miškų ūkio produktų kainomis.

7.   Tinkamos finansuoti išlaidos:

8.   Jeigu mokslinių tyrimų ir (arba) žinių sklaidos organizacija taip pat vykdo ekonominę veiklą, tos ekonominės veiklos finansavimas, išlaidos ir pajamos apskaitomi atskirai.

9.   Įmonės, galinčios daryti įtaką mokslinių tyrimų ir (arba) žinių sklaidos organizacijai, pavyzdžiui, per akcininkus arba narius, negali turėti lengvatinės galimybės naudotis tokio subjekto mokslinių tyrimų pajėgumais arba jo sukurtais rezultatais.

10.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Įmonių, dalyvaujančių EIP veiklos grupių projektuose, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2021/2115 127 straipsnis, išlaidų kompensavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Tinkamumo finansuoti reikalavimus atitinka šios EIP veiklos grupių projektų išlaidos:

3.   Pagalbos intensyvumas neviršija Reglamente (ES) 2021/2115 kiekvienai veiksmų rūšiai nustatyto didžiausio paramos lygio.

1.   Pagalba įmonėms, dalyvaujančioms EIP veiklos grupių projektuose arba gaunančioms iš jų naudos, kaip nurodyta šio reglamento 39 straipsnio 1 dalyje, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Bendra pagalbos suma, teikiama vienam EIP veiklos grupės projektui, neviršija 500 000 EUR.

1.   Miško veisimo ir miško plotų kūrimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Miško veisimo ir miško plotų kūrimo pagalba kompensuojamos įveisimo išlaidos ir metinė priemoka už hektarą.

Miško veisimo ir miško plotų kūrimo pagalba gali būti teikiama investavimo veiksmams vykdyti.

3.   Miško veisimo ir miško plotų kūrimo pagalba, susijusia su investavimo veiksmais, kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

Pagalba, teikiama finansinėmis priemonėmis pagal BŽŪP strateginį planą, gali būti kompensuojamos tinkamos finansuoti išlaidos, išskyrus nurodytąsias pirmoje pastraipoje, su sąlyga, kad tos išlaidos yra visiškai tinkamos finansuoti pagal atitinkamą BŽŪP strateginį planą ir kad pagalba teikiama Komisijai patvirtinus atitinkamą strateginį planą.

Išskyrus atvejus, kai parama pagal BŽŪP strateginį planą teikiama finansinėmis priemonėmis, apyvartinis kapitalas nėra laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis.

4.   Investavimo veiksmų, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Direktyvą 2011/92/ES, vykdymo pagalba turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.

5.   Tinkamomis finansuoti laikomos šios įveisimo išlaidos:

6.   Metine priemoka už hektarą kompensuojamos prarastos pajamos ir priežiūros, įskaitant ankstyvuosius ir vėlyvuosius valymus, išlaidos už ne ilgesnį kaip 12 metų laikotarpį nuo pagalbos suteikimo dienos.

7.   Pagalba neturi būti teikiama sodinti šiems medžiams:

8.   Sodinamų augalų rūšys turi būti prisitaikiusios prie vietovės aplinkos bei klimato sąlygų ir atitikti 12 punkte nurodytus minimaliuosius aplinkosaugos reikalavimus.

9.   Vietovėse, kuriose sunku veisti mišką dėl nepalankių dirvožemio ir klimato sąlygų, pagalba gali būti teikiama už daugiamečių miško augalų, kaip antai vietos sąlygomis auginti tinkančių krūmokšnių arba krūmų, sodinimą.

10.   Pagalba didelėms įmonėms teikiama su sąlyga, kad pateikta atitinkama informacija pagal miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą, laikantis „Bendrųjų Europos darniojo miškų ūkio gairių“ (47).

Šis reikalavimas netaikomas savivaldybėms, kurios yra savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų.

11.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

12.   Skiriant pagalbą miškų veisimo ir miško plotų kūrimo priemonėms taikomi šie minimalieji aplinkosaugos reikalavimai:

1.   Agrarinės miškininkystės sistemų diegimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Agrarinės miškininkystės sistemų diegimo pagalba kompensuojamos diegimo, atkūrimo arba atnaujinimo išlaidos ir metinė priemoka už hektarą.

3.   Agrarinės miškininkystės sistemų diegimo pagalba gali būti teikiama investavimo veiksmams vykdyti.

4.   Tais atvejais, kai parama nėra teikiama finansinėmis priemonėmis, agrarinės miškininkystės sistemų diegimo pagalba, susijusia su investavimo veiksmais, kompensuojamos šios tinkamumo finansuoti reikalavimus atitinkančios išlaidos:

Išskyrus atvejus, kai parama pagal BŽŪP strateginį planą teikiama finansinėmis priemonėmis, apyvartinis kapitalas nėra laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis.

5.   Investavimo veiksmų, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Direktyvą 2011/92/ES, vykdymo pagalba turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.

Pirma pastraipa netaikoma pagalbai, teikiamai finansinėmis priemonėmis.

6.   Tinkamomis finansuoti laikomos šios agrarinės miškininkystės sistemos diegimo, atkūrimo arba atnaujinimo išlaidos:

7.   Metine priemoka už hektarą padengiamos agrarinės miškininkystės sistemos priežiūros išlaidos ir ji mokama ne ilgiau kaip 12 metų nuo pagalbos suteikimo dienos.

Tinkamos finansuoti priežiūros išlaidos gali būti susijusios su prigijusiomis medžių juostomis, ravėjimu, genėjimu bei retinimu, taip pat apsaugos veiksmais ir investicijomis, pvz., tvorų statymu arba atskirų apsaugos vamzdžių montavimu.

8.   Valstybės narės nustato agrarinės miškininkystės sistemos struktūrą ir sudėtį, atsižvelgdamos į:

9.   Didžiausias pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių, gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, kitų pavojingų meteorologinių reiškinių, augalų kenkėjų, katastrofinių įvykių, su klimato kaita susijusių įvykių miškams daromos žalos prevencijos ir likvidavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punkte arba atitinkamai Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

3.   Pagalba neteikiama su žemės ūkiu susijusiai veiklai vykdyti vietovėse, kuriose taikomi 34 straipsnyje nurodyti įsipareigojimai.

4.   Tik į atitinkamos valstybės narės parengtą miškosaugos planą įtraukti miško plotai atitinka pagalbos miškų gaisrų prevencijai skyrimo kriterijus.

5.   2 dalies d punkte nurodyto miškininkystės potencialo atkūrimo atveju pagalba skiriama, jei tenkinamas šios sąlygos:

6.   Jei teikiama augalų kenkėjų miškui daromos žalos prevencijos pagalba, augalų kenkėjo tikimybės rizika turi būti pagrįsta moksline informacija ir ją turi būti pripažinusi viešoji mokslo organizacija.

Augalų kenkėjų, kurie daro arba gali daryti žalą, rūšių sąrašas įtraukiamas į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagalbos schemą arba ad hoc pagalbos priemonę.

7.   Remiama veikla arba projektai turi atitikti valstybės narės parengtą miškosaugos planą.

2 dalies d punkte nurodyto miškininkystės potencialo atkūrimo atveju pagalba didelėms įmonėms teikiama su sąlyga, kad pateikta atitinkama informacija pagal miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą, laikantis „Bendrųjų Europos darniojo miškų ūkio gairių“. Šis reikalavimas netaikomas savivaldybėms, kurios yra savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų.

8.   Pagalba nėra teikiama dėl gaisro, gaivalinių nelaimių, gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, kitų pavojingų meteorologinių reiškinių, augalų kenkėjų, katastrofinių įvykių ir su klimato kaita susijusių įvykių prarastoms pajamoms kompensuoti.

9.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Pagalba, kuria kompensuojamos 2 dalies d punkte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos, ir bet kokios kitos pagalbos gavėjo gaunamos išmokos, įskaitant išmokas pagal kitas nacionalines ar Sąjungos priemones arba draudimo išmokas, kuriomis kompensuojamos tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Pagalba investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Investicijomis siekiama įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus norint pasiekti aplinkosaugos tikslus ir užtikrinti ekosistemines paslaugas, arba įsipareigojimus, kuriais siekiama didinti atitinkamos vietovės miškų ir miškingų plotų visuomeninę vertę arba gerinti ekosistemų pajėgumą švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, neišskiriant ilgalaikės ekonominės naudos. Tai netaikoma toje vietovėje svetimoms rūšims, išskyrus atvejus, kai parama teikiama pagal BŽŪP strateginį planą.

3.   Pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Direktyvą 2011/92/ES, turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos. Tačiau ši sąlyga netaikoma pagalbai, teikiamai finansinėmis priemonėmis.

4.   Išskyrus atvejus, kai parama teikiama finansinėmis priemonėmis, pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

5.   Išskyrus atvejus, kai pagalba teikiama finansinėmis priemonėmis, su išperkamosios nuomos sutartimis susijusios išlaidos, išskyrus 4 dalies a ir b punktuose nurodytas išlaidas, pvz., nuomotojo pelnas, palūkanų perfinansavimo išlaidos, pridėtinės išlaidos ir draudimo mokesčiai, nėra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Išskyrus atvejus, kai parama pagal BŽŪP strateginį planą teikiama finansinėmis priemonėmis, apyvartinis kapitalas nėra laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis.

6.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Pagalba, susijusi su nepalankiomis konkrečios vietovės sąlygomis, susidariusiomis dėl reikalavimų laikymosi įgyvendinant Direktyvą 92/43/EEB ar Direktyvą 2009/147/EB, teikiama privataus miško turėtojams, miškininkams ir jų asociacijoms, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama kasmet už miško ploto hektarą siekiant kompensuoti dėl nepalankių sąlygų, su kuriomis susiduriama 3 dalyje nurodytuose miško plotuose įgyvendinant direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, pagalbos gavėjų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.

3.   Pagalba mokama tik už šiuos miško plotus:

4.   Pagalba gali būti teikiama miško savininkams, miško valdytojams ir jų asociacijoms.

5.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % 2 dalyje nurodytų išlaidų, taip pat neviršija 500 EUR per metus už hektarą pirminiu ne ilgesniu kaip penkerių metų laikotarpiu ir 200 EUR per metus už hektarą vėlesniais metais.

1.   Miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugų teikimo ir miškų išsaugojimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba apima tik savanoriškus valdymo įsipareigojimus, kuriais siekiama vieno ar daugiau iš Reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių su klimatu ir aplinka susijusių tikslų ir kuriais viršijami atitinkami privalomi reikalavimai, nustatyti nacionalinės miškų ūkio teisės aktuose arba kituose atitinkamuose nacionalinės ar Sąjungos teisės aktuose.

3.   Visi 2 dalyje nurodyti privalomi reikalavimai pateikiami ir apibūdinami nacionaliniame teisiniame pagrinde.

4.   Įsipareigojimai vykdomi penkerius–septynerius metus. Tačiau, jei būtina ir tinkamai pagrindžiama, valstybės narės gali nustatyti ilgesnį konkrečių tipų įsipareigojimų vykdymo laikotarpį.

5.   Dėl įsipareigojimų, prisiimtų pagal šį straipsnį, valstybė narė numato nuostatą dėl peržiūros, kad užtikrintų jų koregavimą tuo atveju, jei būtų iš dalies pakeisti atitinkami privalomi reikalavimai, nurodyti 2 dalyje.

6.   Pagalba kompensuojamos visos vykdant 2 dalyje nurodytus įsipareigojimus pagalbos gavėjų patirtos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos arba jų dalis.

7.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų ir yra ne didesnis kaip 200 EUR už hektarą per metus.

8.   Kai pagalba numatyta pagal strateginį planą, 7 dalyje numatyta didžiausia suma išimtiniais atvejais gali būti padidinta, atsižvelgiant į tame strateginiame plane numatytas konkrečias aplinkybes.

1.   Pagalba keitimosi žiniomis ir informavimo veiklai miškų ūkio sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį remiama veikla atitiktų BŽŪP strateginiame plane pateiktą ŽŪŽIS aprašymą.

2.   Pagalba teikiama profesinio mokymo ir įgūdžių įgijimo veiklai, įskaitant mokymo kursus, praktinius seminarus ir konsultuojamąjį ugdymą, taip pat parodomajai bei informavimo veiklai vykdyti ir inovacijoms skatinti.

Pagalba taip pat gali būti skiriama trumpalaikiams apsikeitimams valdomais miškais ir apsilankymams miškuose daugiausia dėmesio, visų pirma, skiriant tvariems miškininkystės metodams arba technologijoms, naujų verslo galimybių ir naujų technologijų kūrimui bei miškų atsparumo didinimui.

Pagalba parodomajai veiklai gali būti kompensuojamos atitinkamos investicinės išlaidos.

3.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

Apyvartinis kapitalas nėra laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis.

4.   3 dalies b punkte nurodytos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti tik jeigu jos patiriamos vykdant parodomąjį projektą ir tik parodomojo projekto vykdymo laikotarpiu.

5.   Tinkamomis finansuoti laikomos tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka parodomojo projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus.

6.   3 dalies a punkte nurodyta pagalba neapima tiesioginių išmokų pagalbos gavėjams. Pagalba mokama keitimosi žiniomis ir informavimo veiklos vykdytojui.

7.   Keitimosi žiniomis ir informavimo veiklą vykdančios įstaigos turi turėti tinkamų pajėgumų, t. y. turėti kvalifikuotus darbuotojus ir reguliariai rengti mokymus, kad būtų pajėgios atlikti tokias užduotis.

8.   Pagalba neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Miškų ūkio sektoriaus konsultavimo paslaugų teikimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Atitinkamos paslaugos negali būti nei nuolatinė, nei reguliari veikla, taip pat negali būti susijusios su įmonės veiklos sąnaudomis. Teikiamomis konsultavimo paslaugomis apimami ekonominiai, aplinkos ir socialiniai aspektai ir teikiama naujausia technologinė ir mokslinė informacija, parengta vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį remiama veikla atitiktų BŽŪP strateginiame plane pateiktą ŽŪŽIS aprašymą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad konsultavimo paslaugų sistema apimtų bent klausimus, susijusius su Direktyvos 92/43/EEB, Direktyvos 2000/60/EB, Direktyvos 2008/50/EB, Direktyvos 2009/147/EB, Reglamento (ES) 2016/2031, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 55 straipsnio ir Direktyvos 2009/128/EB įgyvendinimu.

4.   Pagalba skiriama kaip subsidijuojamos paslaugos.

Teikti konsultavimo paslaugas atrinktos įstaigos turi turėti pakankamai išteklių, pvz., nuolat mokomų bei kvalifikuotų darbuotojų bei konsultavimo patirties ir turi būti patikimos tose srityse, kurių konsultacijas jos teikia.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad konsultavimo paslaugų teikėjas būtų nešališkas ir neturėtų interesų konfliktų.

6.   Pagrįstais ir tinkamais atvejais dalis konsultacijų gali būti teikiamos grupėms, atsižvelgiant į atskirų pagalbos gavėjų, kuriems teikiamos konsultavimo paslaugos, padėtį.

7.   Pagalba neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų ir per bet kurį trejų metų laikotarpį yra ne didesnė kaip 200 000 EUR.

1.   Pagalba investicijoms į infrastruktūrą, susijusią su miškų ūkio sektoriaus plėtra, modernizavimu arba pritaikymu, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Direktyvą 2011/92/ES, turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.

Pirma pastraipa netaikoma pagalbai, teikiamai finansinėmis priemonėmis.

3.   Pagalba didelėms įmonėms teikiama su sąlyga, kad pateikta atitinkama informacija pagal miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą, laikantis „Bendrųjų Europos darniojo miškų ūkio gairių“.

Šis reikalavimas netaikomas savivaldybėms, kurios yra savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų.

4.   Pagalba gali būti teikiama investicijoms į infrastruktūrą, susijusią su miškų ūkio sektoriaus plėtra, modernizavimu arba pritaikymu. Jei pagalba teikiama ne pagal BŽŪP strateginį planą, ji gali būti susijusi tik su:

5.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

6.   Išskyrus atvejus, kai parama pagal BŽŪP strateginį planą teikiama finansinėmis priemonėmis, tinkamomis finansuoti nelaikomos šios išlaidos:

7.   Pagalbos intensyvumas neviršija 65 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas ne daugiau kaip iki 80 % šių investicijų atveju:

8.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki 100 %, kai pagalba teikiama negamybinėms investicijoms, žemės konsolidavimui ir gerinimui ir investicijoms į miško kelius, kuriais visuomenė gali naudotis nemokamai ir kurie miškuose atlieka įvairias funkcijas.

1.   Pagalba investicijoms į miškų ūkio technologijas ir miškų ūkio produktų perdirbimą, kaupimą bei prekybą jais yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Direktyvą 2011/92/ES, turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.

3.   Pagalba didelėms įmonėms teikiama su sąlyga, kad pateikta atitinkama informacija pagal miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą, laikantis „Bendrųjų Europos darniojo miškų ūkio gairių“.

4.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

5.   Išskyrus atvejus, kai parama pagal BŽŪP strateginį planą teikiama finansinėmis priemonėmis, tinkamomis finansuoti nelaikomos šios išlaidos:

6.   Su miškų ekonominės vertės didinimu susijusios investicijos pateisinamos, kai siekiama gerinti miško būklę vienoje ar daugiau valdų, ir gali apimti investicijas į dirvožemiui nekenksmingą ir išteklių vartojimo atžvilgiu efektyvią medyno kirtimo įrangą ir praktiką.

7.   Investicijos, susijusios su medienos kaip žaliavos arba energijos šaltinio naudojimu, apima tik visus iki pramoninio perdirbimo atliekamus darbus.

8.   Pagalbos intensyvumas neviršija 65 % tinkamų finansuoti išlaidų.

9.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas ne daugiau kaip iki 80 % šių investicijų atveju:

1.   Miškų ūkio genetinių išteklių išsaugojimo pagalba, susijusi su miškų aplinkosaugos bei klimato srities paslaugomis ir miškų išsaugojimu, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

3.   Pagalba kompensuojamos išlaidos, patirtos vykdant šiuos veiksmus:

4.   Pagalba neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Miškų ūkio sektoriaus gamintojų grupių ir organizacijų veiklos pradžios pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas. Gamintojų grupės arba gamintojų organizacijos nariai negali būti didelės įmonės, išskyrus savivaldybes.

2.   Užuot skyrus pagalbą gamintojų grupėms ar organizacijoms, bendros pagalbos sumos, kurią gamintojų grupė ar organizacija būtų turėjusi teisę gauti pagal šį straipsnį, neviršijanti pagalba per pirmuosius penkerius metus po grupės ar organizacijos sukūrimo gali būti išmokėta tiesiogiai gamintojams, siekiant kompensuoti jų įnašus į grupių ar organizacijų veiklos išlaidas.

3.   Pagalba kompensuojamos šios išlaidos:

4.   Pagalba neteikiama išlaidoms, patirtoms praėjus penkeriems metams po to, kai valstybės narės kompetentinga institucija, remdamasi gamintojų grupės ar organizacijos verslo planu, ją oficialiai pripažino, kompensuoti, išskyrus kolektyvinius veiksmus, susijusius su aplinka ir klimatu, kuriais siekiama Reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnyje nurodytų tikslų.

5.   Jeigu pagalba mokama metinėmis dalinėmis išmokomis, paskutinę dalinę išmoką valstybės narės išmoka tik patikrinusios, ar verslo planas teisingai įgyvendintas.

6.   Pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Miškų ūkio paskirties žemės konsolidavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama tik teisinėms ir administracinėms išlaidoms (įskaitant tyrimų išlaidas) kompensuoti.

3.   Pagalba neviršija 100 % patirtų faktinių išlaidų.

1.   Bendradarbiavimo miškų ūkio sektoriuje skatinimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba teikiama tik siekiant skatinti bendradarbiavimą, kuriuo prisidedama prie vieno ar kelių Reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnyje nurodytų tikslų.

3.   Šis straipsnis taikomas tokių formų bendradarbiavimui, kai dalyvauja bent du subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jie veiklą vykdo miškų ūkio sektoriuje ar miškų ir žemės ūkio sektoriuose. Bendradarbiavimas daugiausia naudos turi atnešti miškų ūkio sektoriui arba miškų ir žemės ūkio sektoriams.

4.   Tinkamos finansuoti yra šios bendradarbiavimo formos:

5.   Pagalba neteikiama bendradarbiavimui, kuriame dalyvauja tik mokslinių tyrimų įstaigos, skatinti.

6.   Pagalba teikiama siekiant paskatinti bendradarbiavimą, visų pirma susijusį su šia veikla:

7.   Pagalba teikiama tik naujų formų bendradarbiavimui, įskaitant esamas jo formas, jeigu pradedama nauja veikla.

8.   Trumpo tiekimo grandinių kūrimo ir plėtojimo pagalba, nurodyta 6 dalies (d) ir (e) punktuose, apima tik tiekimo grandines, kuriose miškų savininką ir (arba) valdytoją nuo vartotojo skiria ne daugiau kaip vienas tarpininkas.

9.   Veiksmai, kuriuos sudaro investicijos ir tiesioginės konkrečių projektų, susijusių su miškotvarkos plano ar lygiaverčio dokumento įgyvendinimu, išlaidos, turi atitikti taisykles ir reikalavimus, nustatytus taikomame šio reglamento straipsnyje dėl investicinės pagalbos, taip pat 4 straipsnyje dėl pranešimo ribų.

10.   Tinkamomis finansuoti laikomos toliau nurodytos išlaidos, jei jos susijusios su miškininkystės veikla:

11.   Pagalba teikiama ne ilgiau kaip septynerius metus.

12.   Pagalba neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Pagrindinių paslaugų teikimo ir infrastruktūros plėtojimo kaimo vietovėse pagalba, teikiama pagal BŽŪP strateginį planą, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji suteikiama Komisijai patvirtinus atitinkamą BŽŪP strateginį planą ir jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba tenkina abi šias sąlygas:

3.   Pagalba teikiama:

4.   Veiksmai, kuriems skiriamos 3 dalyje nurodytos investicijos, įgyvendinami pagal kaimo vietovių savivaldybių bei kaimų ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planus (jei tokie planai yra), ir atitinka atitinkamą vietos plėtros strategiją. Tokių planų nereikalaujama, kai investicijos remiamos finansinėmis priemonėmis.

5.   Pagalba kompensuojamos šios tinkamos finansuoti išlaidos:

Kapitalizavimo darbų išlaidos taip pat gali būti tinkamos finansuoti 3 dalies d punkte nurodytos pagalbos lėšomis.

Apyvartinis kapitalas nėra laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis. Veiklos pagalba neteikiama.

6.   3 dalies a–d punktuose nurodytos veiklos atveju pagalbos intensyvumas neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Siekiant neviršyti didžiausio 3 dalies b, c ir d punktuose nurodytos veiklos pagalbos intensyvumo, grynosios pajamos iš tinkamų finansuoti išlaidų atimamos ex ante, remiantis pagrįstomis projekcijomis arba taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Kitu atveju, jei pagalba neviršija 1 mln. EUR, didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.

7.   3 dalies e punkte nurodytų investicijų atveju pagalbos intensyvumas neviršija 100 % faktinių išlaidų, patirtų vykdant tokią veiklą, kai perkeliant veiklą arba pertvarkant pastatus ar kitus įrenginius, esamus įrenginius reikia išmontuoti, perkelti ir vėl sumontuoti.

Jei perkeliant veiklą arba pertvarkant pastatus ar kitus įrenginius esami įrenginiai ne tik išmontuojami, perkeliami ir vėl sumontuojami, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, bet ir modernizuojami arba jei padidėja gamybos pajėgumas, pagalbos, kuria kompensuojamos išlaidos, susijusios su įrenginių modernizavimu arba gamybos pajėgumų didinimu, intensyvumas neturi viršyti didžiausio pagalbos intensyvumo, nustatyto regioninės pagalbos žemėlapyje, galiojančiame pagalbos teikimo atitinkamoje vietovėje metu. Jei esamas pastatas ar įrenginiai tik pakeičiami nauju šiuolaikišku pastatu ar įrenginiais, iš esmės nekeičiant gamybos arba atitinkamos technologijos, toks pakeitimas nelaikomas su modernizavimu susijusiu pakeitimu.

1.   Ne žemės ūkio verslo pradžios kaimo vietovėse pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba tenkina abi šias sąlygas:

3.   Pagalba teikiama šių kategorijų pagalbos gavėjams:

4.   Jei 3 dalies a punkte nurodytas ūkininko namų ūkio narys yra juridinis asmuo arba juridinių asmenų grupė, tas narys pagalbos paraiškos teikimo metu ūkyje turi vykdyti žemės ūkio veiklą.

5.   Pagalba teikiama tik tada, kai atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai pateikiamas verslo planas.

Verslo plane nurodoma ši informacija:

Verslo planas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

6.   Paskutinė dalinė išmoka išmokama tik po to, kai teisingai įgyvendinamas 5 dalyje nurodytas verslo planas. Valstybės narės pagalbos sumą nustato atsižvelgdamos į socialinę ir ekonominę padėtį į BŽŪP strateginį planą įtrauktoje vietovėje.

7.   Pagalba neviršija 100 000 EUR vienam pagalbos gavėjui.

1.   Pagalba ūkininkams, pirmą kartą dalyvaujantiems arba ankstesnius penkerius metus dalyvavusiems medvilnės ir maisto produktų kokybės sistemose, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba tenkina abi šias sąlygas:

3.   Pagalba teikiama subjektams, pirmą kartą dalyvaujantiems šiose kokybės sistemose:

4.   Pagalba teikiama kaip metinė skatinamoji išmoka, kurios dydis nustatomas pagal pastoviųjų dalyvavimo kokybės sistemose išlaidų dydį.

5.   Pagalba teikiama ne ilgiau kaip septynerius metus.

6.   Jeigu pirminis dalyvavimas kokybės sistemoje prasidėjo prieš pateikiant paramos paraišką, ilgiausia septynerių metų trukmė sumažinama tiek metų, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje iki paramos paraiškos pateikimo.

7.   Pagalba neviršija 3 000 EUR vienam pagalbos gavėjui per metus.

1.   Pagalba informavimo ir pardavimo skatinimo veiklai, susijusiai su medvilne ir maisto produktais, kuriems taikoma kokybės sistema, yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba tenkina abi šias sąlygas:

3.   Pagalba teikiama informavimo ir pardavimo skatinimo veiklą vykdančių gamintojų grupėms.

4.   Pagalbos skyrimo kriterijus atitinka tik vidaus rinkoje vykdoma informavimo ir pardavimo skatinimo veikla.

5.   Pagalba kompensuojamos su medvilne ir maisto produktais, kuriems taikoma kokybės sistema ir už kuriuos teikiama pagalba pagal 57 straipsnį, susijusios informavimo ir pardavimo skatinimo veiklos išlaidos.

6.   Finansuoti tinkamos išlaidos yra išlaidos, susijusios su veikla, kuriai būdingos šios ypatybės:

7.   6 dalyje nurodytais veiksmais vartotojai neturi būti skatinami pirkti maisto produkto ar medvilnės dėl jų ypatingos kilmės, išskyrus tuos maisto produktus ir medvilnę, kuriems taikomos Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 II antraštinėje dalyje nurodytos kokybės sistemos.

8.   Maisto produkto arba medvilnės kilmė gali būti nurodyta, jei kilmės nuoroda pateikiama kaip šalutinė informacija.

9.   Pagalba neteikiama su tam tikromis įmonėmis arba komerciniais prekių ženklais susijusiai informavimo ir pardavimo skatinimo veiklai.

10.   Pagalbos intensyvumas neviršija 70 % tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Bendradarbiavimo kaimo vietovėse skatinimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte, ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio reglamento šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba tenkina abi šias sąlygas:

3.   Šis straipsnis taikomas tokių formų bendradarbiavimui, kai dalyvauja bent du subjektai ir kuris gali apimti žemės ūkio sektoriuje veikiančias įmones, maisto grandinėje veikiančias įmones ir kitus subjektus, įskaitant gamintojų grupes, kooperatyvus ir tarpšakines organizacijas, kai tas bendradarbiavimas naudingas kaimo vietovėms.

4.   Tinkamos finansuoti yra šios bendradarbiavimo formos:

5.   Pagalba neteikiama bendradarbiavimui, kuriame dalyvauja tik mokslinių tyrimų įstaigos, skatinti.

6.   Pagalba gali būti teikiama siekiant paskatinti bendradarbiavimą, susijusį su šia veikla: