2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2343

2022 m. lapkričio 23 d.

kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslas, kaip išdėstyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (3), yra užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų išnaudojami taip, kad būtų padedama užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą;

(2)

Tarybos sprendimu 98/392/EB (4) Sąjunga patvirtino 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. Tarybos sprendimu 98/414/EB (5) Sąjunga patvirtino Susitarimą dėl tos konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo, kuriame išdėstyti principai ir taisyklės, susiję su jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama savo platesnio masto tarptautines pareigas, Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse;

(3)	remiantis Tarybos sprendimu 95/399/EB (6) Sąjunga yra Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (toliau – IOTC) Susitariančioji Šalis;

(4)

IOTC metines išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones (toliau – CMM) priima rezoliucijomis, kurios yra privalomos Susitariančiosioms Šalims ir bendradarbiaujančiosioms šalims, kurios nėra IOTC Susitariančiosios Šalys, taip pat jos yra privalomos Sąjungai. Šiuo reglamentu įgyvendinamos 2000–2021 m. priimtos IOTC rezoliucijos, išskyrus priemones, kurios jau yra įtrauktos į Sąjungos teisę;

(5)

siekiant užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 laikymąsi, buvo priimti Sąjungos teisės aktai, skirti nustatyti kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, apimančią kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (toliau – NNN žvejyba). Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų BŽP taisyklių, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (7) buvo nustatyta Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo, laikantis bendro ir integruoto požiūrio, sistema. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (8) buvo nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Tuose reglamentuose jau yra nuostatų, apimančių nemažai priemonių, nustatytų IOTC rezoliucijose. Todėl tų nuostatų įtraukti į šį reglamentą nebūtina;

(6)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/473 (9) 4 straipsnį Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (toliau – EŽKA) Komisijos prašymu Sąjungai ir valstybėms narėms turėtų padėti plėtoti santykius su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis tarptautinėmis žvejybos organizacijomis, kurių narė yra Sąjunga. Kai to reikia Sąjungos pareigoms įgyvendinti, EŽKA, laikydamasi Reglamento (ES) 2019/473 9 straipsnio, Komisijos prašymu turėtų koordinuoti valstybių narių kontrolės ir inspektavimo veiklą remdamasi tarptautinėmis kontrolės ir inspektavimo programomis, kurios gali apimti IOTC CMM įgyvendinamas programas. EŽKA kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis gali parengti tam tikslui skirtas bendras veiklos inspektavimo ir priežiūros programas, nustatydamos jungtinės veiklos planus. Todėl yra tikslinga nustatyti nuostatas, kurios apimtų EŽKA, kai Komisija ją paskiria Komisijos paskirta įstaiga, kuri iš valstybių narių gauna ir IOTC sekretoriatui perduoda informaciją, susijusią su kontrole ir inspektavimu, pavyzdžiui, inspektavimo jūroje ataskaitas ir pagal kontrolės stebėtojų programą teikiamus pranešimus;

(7)

atsižvelgiant į žuvų išteklių padėtį ir poreikį užtikrinti veiksmingą kontrolės veiklą bei vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams IOTC kompetencijos rajone, ir remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 bei 29 straipsniais, Sąjungos veiksmai tarptautinėse žvejybos organizacijose turi būti grindžiami patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis siekiant užtikrinti, kad žuvų ištekliai būtų valdomi laikantis to reglamento 2 straipsnyje nustatytų tikslų, o Sąjunga turi užtikrinti, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, įskaitant su žvejybos veiklos kontrole susijusius principus ir standartus, kartu skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas trečiųjų šalių veiklos vykdytojų atžvilgiu;

(8)

IOTC darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad oficialiosios kalbos yra anglų ir prancūzų kalbos. Siekiant sudaryti sąlygas veiklos vykdytojams veiksmingai vykdyti veiklą, kuriai taikomas šis reglamentas, ir išvengti kliūčių bendraujant su kompetentingomis uosto institucijomis, perkrovimo deklaracija turėtų būti pateikiama viena iš oficialiųjų IOTC kalbų;

(9)	kai valstybės narės ir Komisija IOTC kompetencijos rajone atlieka su tam tikra rūšimi, pavyzdžiui, ilgapelekiais pilkaisiais rykliais, paprastosiomis jūrų lapėmis ir melsvaisiais rykliais, susijusius mokslinius tyrimus, jos taip pat turėtų apsvarstyti klimato kaitos poveikį jų gausumui;

(10)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (10) 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2022 m. gegužės 23 d. Pagal šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys turi būti tvarkomi laikantis taikytinų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (11) ir Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų. Siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento vykdymą, tuos asmens duomenis būtina saugoti 10 metų. Jei atitinkami asmens duomenys reikalingi tolesniems veiksmams, susijusiems su pažeidimu, inspektavimu arba teisminėmis ar administracinėmis procedūromis, tuos duomenis turėtų būti galima saugoti ilgiau nei 10 metų, bet ne ilgiau kaip 20 metų;

(11)

siekiant Sąjungos teisėje skubiai įgyvendinti būsimas IOTC rezoliucijas, kuriomis iš dalies keičiamos ar papildomos šiame reglamente nurodytos rezoliucijos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos nuostatos, susijusios su nepinklių ir biologiškai skaidžių žuvų suburiamųjų įrenginių (toliau – ŽSĮ) naudojimu, pagal IOTC taisykles paskirtais uostais, informacija apie kiekvieną laivą, įtrauktą į žvejybos veiklą vykdančių laivų, kurie žvejoja tunus ir durklažuves, sąrašą, stebėjimo aprėpties ir ėminių ėmimo vietoje aprėpties procentiniais dydžiais, skirtais smulkiajai žvejybai, frachtavimo sąlygomis, inspektuojamų iškrovimo operacijų uoste procentiniu dydžiu, ataskaitų teikimo terminais ir šio reglamento 1–10 priedais, kuriuose išdėstyti IOTC reikalavimai, skirti laimikio ataskaitų teikimui, poveikio paukščiams švelninimo priemonės, nuostatos dėl duomenų rinkimo ir ŽSĮ, frachtavimo reikalavimai, perkrovimo deklaracija ir tam tikrų didžiaakių tunų statistinių programų dokumentai, taip pat nuorodomis į IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios yra susijusios su ŽSĮ projektavimo ir statymo principais siekiant mažinti įsipainiojimą, ataskaitų dėl ŽSĮ teikimu, laivų ženklinimu bei identifikavimu, pranešimų apie NNN žvejybą dokumentais, didžiaakių tunų statistinių programų dokumentais, pranešimais apie įplaukimą į uosto valstybę, uosto valstybių narių inspektavimo procedūrų minimaliaisiais standartais, pranešimų apie pažeidimus teikimo formomis ir laimikio bei žvejybos priemonių ataskaitų šablonais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(12)

kadangi šiuo reglamentu numatomas naujas ir išsamus taisyklių rinkinys, Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1936/2001 (13), (EB) Nr. 1984/2003 (14) ir (EB) Nr. 520/2007 (15) išdėstytos nuostatos, susijusios su IOTC CMM, turėtų būti išbrauktos. Todėl tie reglamentai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje įgyvendinamos Indijos vandenyno tunų komisijos (toliau – IOTC) nustatytos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, kurios Sąjungai yra privalomos.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)	Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Rajone;

b)	Sąjungos žvejybos laivams, jei IOTC kompetencijai priklausančios rūšys perkraunamos ir iškraunamos už Rajono ribų, ir

c)	trečiųjų šalių žvejybos laivams, kurie naudojasi uostais valstybėse narėse ir gabena IOTC kompetencijai priklausančias rūšis ar iš tokių rūšių pagamintus žvejybos produktus.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	Susitarimas – Susitarimas dėl Indijos vandenyno tunų komisijos įkūrimo;

2.	Rajonas – Indijos vandenyno dalys, kaip apibrėžta Susitarimo II straipsnyje ir A priede;

Sąjungos žvejybos laivas – su valstybės narės vėliava plaukiojantis bet kokio dydžio laivas, kuriame yra versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirta įranga, įskaitant aptarnaujančius laivus, žuvų perdirbimo laivus, perkrovimo operacijas vykdančius laivus ir transportinius laivus su žvejybos produktų gabenimo įranga, išskyrus konteinervežius;

4.	IOTC kompetencijai priklausančios rūšys – tunai bei tunams giminingos rūšys ir rykliai, išvardyti Susitarimo B priede, ir kitos rūšys, sužvejotos kartu su tomis rūšimis;

5.	Susitariančiosios Šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, arba SSŠ – Susitarimo Susitariančiosios Šalys arba bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra Susitariančiosios Šalys;

6.	išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonė arba CMM – taikytina išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonė, IOTC priimta pagal Susitarimo V straipsnio 2 dalies c punktą ir IX straipsnio 1 dalį;

netinkama maistui – žuvis, įstrigusi ar sutraiškyta gaubiamajame tinkle arba sužalota plėšrūnų arba nugaišusi ir sugedusi tinkle, nes dėl žvejybos įrankio gedimo nebuvo galima nei normaliai iškelti tinklo ir laimikio, nei paleisti gyvos žuvies į jūrą, be kita ko, žuvis, kuri yra laikoma nepageidaujama dėl dydžio, paklausos ar rūšinės sudėties, arba žuvis, kuri yra sugedusi ar užteršta dėl Sąjungos žvejybos laivo įgulos veikimo ar neveikimo;

8.	žuvų suburiamasis įrenginys arba ŽSĮ – pastatytas ir (arba) stebimas nuolatinis, pusiau nuolatinis arba laikinas bet kokios medžiagos žmogaus pagamintas ar gamtinis objektas, konstrukcija arba įrenginys, skirtas tikslinių rūšių tunams privilioti, kad vėliau juos būtų galima sužvejoti;

9.	dreifuojantysis ŽSĮ arba DŽSĮ – prie jūros dugno nepritvirtintas ŽSĮ;

10.	inkarinis ŽSĮ arba IŽSĮ – prie jūros dugno pritvirtintas ŽSĮ;

11.	duomenų plūduras – dreifuojantis ar inkarinis plūduriuojantis įrenginys, valstybinės ar pripažintos mokslo organizacijos ar subjekto įrengtas aplinkos duomenims elektroniniu būdu rinkti ir vertinti, o ne naudoti žvejybos veiklos tikslu;

12.	IOTC perkrovimo deklaracija – 7 priede išdėstytas dokumentas;

13.	IMO numeris – laivui pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – IMO) įgaliojimus suteiktas 7 skaitmenų numeris;

14.

frachtavimas – sutartis ar susitarimas, pagal kurį veiklos vykdytojui apibrėžtą laiką leidžiama naudotis su SSŠ vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu kitoje SSŠ, nekeičiant laivo vėliavos; frachtuojančioji SSŠ – SSŠ, kuriai paskirta kvota ar žvejybos galimybės, – o vėliavos SSŠ – SSŠ, kurioje frachtuojamas laivas yra registruotas;

15.	transportinis laivas – perkrovimo operacijas vykdantis aptarnaujantis laivas, į kurį iš kito laivo perkraunamos IOTC kompetencijai priklausančios rūšys;

16.	taikomoji programa „e. uosto valstybės priemonės“ arba taikomoji programa „e-PSM“ – internetinė taikomoji programa, suprojektuota ir išplėtota siekiant sudaryti palankesnes sąlygas SSŠ įgyvendinti su uosto valstybės priemonėmis susijusias IOTC rezoliucijas ir padėti atlikti tokį įgyvendinimą;

17.	neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba arba NNN žvejyba – žvejybos veikla, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 1–4 punktuose.

II SKYRIUS

VALDYMAS IR IŠSAUGOJIMAS

1 SKIRSNIS

Tropiniai tunai

4 straipsnis

Išmetimo į jūrą draudimas

1. Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai laiko laive ir iškrauna visą tropinių tunų (didžiaakių tunų (Thunnus obesus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) ir dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis)) laimikį, išskyrus atvejus, kai laivo kapitonas nustato, kad:

a)	žuvys yra netinkamos maistui arba

b)	nėra pakankamos talpos tropiniams tunams ir netikslinių rūšių žuvims, sužvejotoms paskutinį kartą reiso metu panaudojus žvejybos įrankį, laikyti.

2. 1 dalies b punkte nurodytos žuvys gali būti išmetamos į jūrą tik jeigu kapitonas ir įgula tropinius tunus ir netikslinių rūšių žuvis stengiasi kuo greičiau paleisti į jūrą gyvus, kartu atsižvelgiant į įgulos saugumą, be to, žuvis išmetus į jūrą, jokia tolesnė žvejyba nevykdoma tol, kol laive esantys tropiniai tunai ir netikslinių rūšių žuvys nėra iškrauti ar perkrauti.

3. Sąjungos žvejybos laivo kapitonas atitinkamame laivo žurnale užregistruoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytas išimtis, įskaitant išmestų į jūrą žuvų apytikriai įvertintą kiekį tonomis ir rūšinę sudėtį, taip pat to žvejybos įrankio pastatymo metu sužvejotų laive paliktų žuvų apytikriai įvertintą kiekį tonomis ir rūšinę sudėtį.

4. Šio straipsnio tikslais netikslinių rūšių žuvys apima netikslinių rūšių tunus, taip pat vaivorykštines staurides (Elagatis bipinnulata), didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus), raguotines (Balistidae šeima), buriažuvines (Xyphiidae ir Istiophoridae šeimos), dygiąsias pelamides (Acanthocybium solandri) ir barakudas (Sphyraenidae šeima).

5 straipsnis

Draudimas žvejoti greta duomenų plūdurų

1. Sąjungos žvejybos laivai negali sąmoningai žvejoti mažesniu nei vienos jūrmylės atstumu nuo duomenų plūduro ir nedaro poveikio duomenų plūdurui Rajone, visų pirma:

a)	neapsupa plūduro žvejybos įrankiu;

b)	nepririša ar nepritvirtina laivo ar bet kurio žvejybos įrankio, laivo dalies ar segmento prie duomenų plūduro ar jo pritvirtinimo vietos arba

c)	nenukerta duomenų plūduro inkarinio lyno.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, Sąjungos žvejybos laivai gali vykdyti veiklą vienos jūrmylės atstumu nuo duomenų plūduro, jei jie vykdo veiklą pagal valstybių narių mokslinių tyrimų programas, apie kurias pranešta IOTC, ir jei Sąjungos žvejybos laivai nedaro poveikio tiems duomenų plūdurams.

3. Sąjungos žvejybos laivai neįkelia duomenų plūduro į laivą Rajone, išskyrus atvejus, kai už tą plūdurą atsakingas savininkas konkrečiai tai leidžia ar prašo tai padaryti.

4. Rajone vykdantys veiklą Sąjungos žvejybos laivai stebi jūroje pritvirtintus duomenų plūdurus ir imasi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų jų įsipainiojimo į žvejybos įrankius arba bet kokio tiesioginio poveikio tiems duomenų plūdurams. Jei Sąjungos žvejybos laivo žvejybos įrankis susipainioja su duomenų plūduru, Sąjungos žvejybos laivas įsipainiojusį žvejybos įrankį pašalina kuo mažiau pažeidžiant duomenų plūdurą.

5. Sąjungos žvejybos laivai praneša savo vėliavos valstybėms narėms apie bet kokį pastebėtą apgadintą ar dėl kitų priežasčių neveikiantį duomenų plūdurą, kartu pateikdami išsamius stebėjimo duomenis, informaciją apie plūduro buvimo vietą ir bet kokią įskaitomą ant jo esančią identifikavimo informaciją. Valstybės narės tokius pranešimus ir informaciją apie visame Rajone pastatytų joms priklausančių duomenų plūdurų buvimo vietą pagal 51 straipsnio 5 dalį siunčia Komisijai.

2 SKIRSNIS

Buriažuvinės

6 straipsnis

Buriažuvinės

1. Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna ir neiškrauna dryžųjų marlinų (Tetrapturus audax), juodųjų marlinų (Istiompax indica), atlantinių marlinų (Makaira nigricans) ar rytinių buriažuvių (Istiophorus platypterus), kurių ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 60 cm, egzempliorių. Jeigu jie sužvejoja tokių žuvų, jos nedelsiant paleidžiamos į jūrą taip, kad jų išgyvenamumas po paleidimo į jūrą būtų kuo didesnis, tuo pačiu nesukeliant pavojaus įgulos saugumui.

2. Sąjungos žvejybos laivai, sužvejojantys dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ar rytinių buriažuvių, registruoja atitinkamus laimikio ir žvejybos pastangų duomenis pagal 1 priedą.

3. Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programą, kad užtikrintų tikslių ataskaitų dėl dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ar rytinių buriažuvių laimikio teikimą pagal 51 straipsnio 1 dalį.

4. Pagal 51 straipsnio 6 dalį valstybės narės savo nacionalinėje mokslinėje ataskaitoje praneša apie veiksmus, kurių ėmėsi laimikio stebėsenai ir žvejybos valdymui užtikrinti, siekiant tausiai naudoti ir išsaugoti dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ir rytinių buriažuvių išteklius.

3 SKIRSNIS

Melsvieji rykliai

7 straipsnis

Melsvieji rykliai

1. Sąjungos žvejybos laivų sužvejotas melsvųjų ryklių (Prionace glauca) laimikis registruojamas laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį.

2. Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kad užtikrintų geresnį tikslių duomenų apie melsvųjų ryklių laimikį, žvejybos pastangas, dydį ir išmetimą į jūrą teikimą. Pagal 51 straipsnio 1 dalį valstybės narės teikia melsvųjų ryklių laimikio duomenis.

3. Pagal 51 straipsnio 5 dalį valstybės narės į įgyvendinimo ataskaitas įtraukia informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi melsvųjų ryklių laimikio stebėsenai užtikrinti.

4. Valstybės narės raginamos vykdyti melsvųjų ryklių mokslinius tyrimus, kuriuos atlikus būtų galima gauti informacijos apie jų svarbiausius biologinius, ekologinius, elgsenos ypatumus, gyvenimo etapus, migraciją, išgyvenamumą po paleidimo į jūrą ir gaires dėl jų saugaus paleidimo į jūrą bei jauniklių augimo vietų nustatymo, taip pat žvejybos praktikos gerinimą. Tokia informacija įtraukiama į ataskaitas, siunčiamas Komisijai pagal 51 straipsnio 6 dalį.

4 SKIRSNIS

Žvejyba naudojant orlaivius, ŽSĮ ir dirbtinį apšvietimą

8 straipsnis

Draudimas žvejybai naudoti orlaivius

1. Sąjungos žvejybos laivai, įskaitant aptarnaujančius ir aprūpinimo laivus, kaip pagalbinių žvejybos priemonių nenaudoja orlaivių ar bepiločių orlaivių. Apie bet kokią žvejybos operaciją, vykdomą Rajone pasitelkus orlaivį ar bepilotį orlaivį, nedelsiant pranešama vėliavos valstybei narei, Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga nedelsdama apie tai informuoja IOTC sekretoriatą.

2. Orlaiviai ir bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami moksliniais, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais.

9 straipsnis

Žuvų suburiamieji įrenginiai

1. Sąjungos žvejybos laivai registruoja žvejybos veiklą naudojant dreifuojančiuosius ŽSĮ ir inkarinius ŽSĮ (apie kiekvieną tipą atskirai), nurodydami 2 priede išdėstytus konkrečius duomenų elementus. Pagal 51 straipsnį tą informaciją valstybės narės siunčia Komisijai.

2. Kasdienė informacija apie visus aktyvius ŽSĮ perduodama Komisijai, pateikiant šią informaciją: datą, prietaisinio plūduro identifikavimą bei paskirtą laivą ir kasdienes koordinates; informacija kaupiama mėnesio intervalais ir pateikiama ne anksčiau nei 60 dienų, bet ne vėliau kaip 90 dienų, po atitinkamo informacijos mėnesinio sukaupimo. Komisija tą informaciją siunčia IOTC sekretoriatui.

3. Valstybės narės savo gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams parengia nacionalinius dreifuojančiųjų ŽSĮ naudojimo valdymo planus. Rengiant tuos valdymo planus:

a)	remiamasi bent jau CMM 19/02 II priede išdėstytomis gairėmis;

b)	įtraukiamos iniciatyvos ar tyrimai siekiant ištirti ir, kiek įmanoma, sumažinti nedidelių didžiaakių ir gelsvauodegių tunų ir netikslinių rūšių sužvejojimą naudojant ŽSĮ ir

c)	įtraukiamos gairės, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta ŽSĮ praradimo ar palikimo.

4. Ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki IOTC metinio susitikimo valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį Komisijai pateikia pažangos ŽSĮ valdymo planų srityje ataskaitą, įskaitant pirmiau pateiktų valdymo planų peržiūrų ir CMM 19/02 V priedo principų taikymo peržiūrų rezultatus. Komisija, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki IOTC metinio susitikimo, tą informaciją išsiunčia IOTC sekretoriatui.

10 straipsnis

Nepinklūs ir biologiškai skaidūs ŽSĮ

1. Sąjungos žvejybos laivai ŽSĮ gamybai naudoja nepinklias konstrukcijas ir medžiagas, užtikrinančias, kad paviršiuje esanti ŽSĮ konstrukcija nebūtų uždengta ar būtų uždengta tik netinkline medžiaga. Jeigu naudojama po paviršiumi esanti dalis, ji turi būti pagaminta ne iš tinklinio audeklo, bet iš netinklinių medžiagų, pvz., lynų ar brezento.

2. Sąjungos žvejybos laivai visomis aplinkybėmis stengiasi pereiti prie biologiškai skaidžių ŽSĮ naudojimo, išskyrus medžiagas, naudojamas prietaisiniams plūdurams.

3. Veiklos vykdytojai stengiasi atlikti bandymus naudodami biologiškai skaidžias medžiagas, kad jų laivynams būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie tik biologiškai skaidžių medžiagų naudojimo dreifuojančiųjų ŽSĮ konstrukcijai.

11 straipsnis

Dirbtinio apšvietimo naudojimo siekiant privilioti žuvis draudimas

1. Sąjungos žvejybos laivai tunams ir tunams giminingų rūšių žuvims suburti nenaudoja ir neįrengia dirbtinio apšvietimo ir neeksploatuoja dirbtinio apšvietimo įrenginių nei virš vandens, nei po vandeniu už teritorinių vandenų.

2. Naudoti apšvietimą su dreifuojančiaisiais ŽSĮ draudžiama.

3. Jei Sąjungos žvejybos laivai Rajone aptinka dreifuojančiuosius ŽSĮ su įrengtu dirbtiniu apšvietimu, jie nedelsdami juos pašalina ir nugabena atgal į uostą.

4. Sąjungos žvejybos laivai Rajone nevykdo žvejybos veiklos netoli ar prie bet kurio laivo ar dreifuojančiojo ŽSĮ su įrengtu dirbtiniu apšvietimu, skirtu tunams ir tunams giminingų rūšių žuvims privilioti.

5. 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas navigaciniams žibintams ir apšvietimui, kurių reikia saugioms darbo sąlygoms užtikrinti.

5 SKIRSNIS

Perkrovimas uoste

12 straipsnis

Perkrovimas

Visos IOTC kompetencijai priklausančių rūšių perkrovimo operacijos vykdomos uostuose, paskirtuose pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį, arba uostuose, kuriuos tuo tikslu yra paskyrusi ir paskelbusi SSŠ ir apie kuriuos buvo pranešta IOTC sekretoriatui.

13 straipsnis

Perkrovimo operacijos

1. Perkrovimo operacijos uoste gali būti vykdomos tik laikantis šios procedūros:

Sąjungos žvejybos laivo kapitonas likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki perkrovimo operacijos uosto valstybės institucijoms pateikia šią informaciją:

—	žvejybos laivo pavadinimą ir jo numerį IOTC žvejybos laivų registre;

—	transportinio laivo pavadinimą ir produktus, kurie turi būti perkrauti;

—	perkrautiną kiekį tonomis pagal produktą;

—	perkrovimo datą ir vietą;

—	pagrindinius sužvejotų tunų ir tunams giminingų rūšių bei ryklių žvejybos plotus;

b)	Sąjungos žvejybos laivo kapitonas elektroninėmis priemonėmis registruoja ir perduoda perkrovimo deklaraciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 22 straipsnį.

2. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo perkrovimo atitinkamo Sąjungos žvejybos laivo kapitonas užpildo IOTC perkrovimo deklaraciją ir perduoda ją savo vėliavos valstybei narei viena iš oficialiųjų IOTC kalbų, kartu nurodydamas laivo numerį IOTC žvejybos laivų registre. Sąjungos transportinio laivo kapitonas taip pat per 24 valandas nuo perkrovimo viena iš oficialiųjų IOTC kalbų užpildo ir perduoda IOTC perkrovimo deklaraciją kompetentingoms uosto valstybės institucijoms.

14 straipsnis

Sąjungos transportinių laivų vykdomas perkrauto laimikio iškrovimas

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, išankstinio pranešimo perdavimo laikotarpis yra ne mažiau kaip 48 valandos iki numatomo atvykimo į uostą.

2. Valstybės narės, kuriose iškraunamas perkrautas laimikis, imasi tinkamų priemonių gautos informacijos tikslumui patikrinti ir bendradarbiauja su transportinio laivo vėliavos valstybe nare, uosto valstybe, kurioje vyko perkrovimas, ir susijusių žūklės laivų vėliavos valstybėmis, siekdamos užtikrinti, kad iškrautas kiekis atitiktų praneštą kiekvieno žvejybos laivo laimikio kiekį. Tas tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant transportinio laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

3. Sąjungos transportinio laivo, iškraunančio laimikį trečiojoje šalyje, kapitonas ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki laivo įplaukimo į uostą, be 1 dalyje nurodyto išankstinio pranešimo, pateikia išankstinį pranešimą pagal trečiosios šalies, kurios uoste laivas ketina iškrauti perkrautą laimikį, nacionalinės teisės aktus. Kapitonas IOTC perkrovimo deklaraciją viena iš oficialiųjų IOTC kalbų taip pat siunčia valstybės, kurioje turi būti iškrautas perkrautas laimikis, kompetentingoms institucijoms ir laimikio neiškrauna tol, kol negauna leidimo to padaryti.

4. Jei iškrovimas vykdomas trečiojoje šalyje, transportinio laivo kapitonas bendradarbiauja su uosto valstybės institucijomis.

5. Sąjungos žvejybos laivų vėliavos valstybės narės į savo ataskaitas, teikiamas pagal 51 straipsnio 5 dalį, įtraukia informaciją apie jų laivų vykdytas perkrovimo operacijas.

III SKYRIUS

TAM TIKRŲ JŪRINIŲ RŪŠIŲ APSAUGA

1 SKIRSNIS

Plokštėtažiaunės žuvys

15 straipsnis

Bendros ryklių išsaugojimo priemonės

1. Sąjungos žvejybos laivai imasi visų pagrįstų veiksmų, kad būtų taikomi IOTC nustatyti identifikavimo vadovai ir elgesio praktika.

2. Sąjungos žvejybos laivai, kiek įmanoma, nedelsdami sužvejotus gyvus nepageidaujamų rūšių ryklius, išskyrus melsvuosius ryklius, nesužeisdami paleidžia į jūrą. Tokie sužvejoti rykliai registruojami laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį, be kita ko, nurodant ryklių būklę (negyvi ar gyvi) paleidimo į jūrą metu.

3. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikia duomenis apie jų žvejybos laivų sužvejotus ryklius, įskaitant visus turimus ankstesnius duomenis, įverčius ir ryklių būklę (negyvi ar gyvi) išmetimo į jūrą ir paleidimo į jūrą metu bei jų dydžio pasikartojimo dažnumą.

16 straipsnis

Ilgapelekiai pilkieji rykliai

1. Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ir nesiūlo pirkti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenų ar skerdenų dalių.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, moksliniams stebėtojams leidžiama imti ilgapelekių pilkųjų ryklių, kurie Rajone ištraukiami iš jūros negyvi, biologinius ėminius, su sąlyga, kad tie ėminiai imami įgyvendinant IOTC mokslinio komiteto ar IOTC ekosistemų ir priegaudos darbo grupės patvirtintą mokslinių tyrimų projektą.

3. Jei įmanoma, valstybės narės ir Komisija stengiasi atlikti Rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių mokslinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas jų jauniklių augimo vietas.

17 straipsnis

Paprastosios jūrų lapės

1. Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ir nesiūlo pirkti paprastųjų jūrų lapių (visų Alopiidae šeimai priklausančių rūšių) skerdenų ar skerdenų dalių.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, moksliniams stebėtojams leidžiama imti paprastųjų jūrų lapių, kurios Rajone ištraukiamos iš jūros negyvos, biologinius ėminius, su sąlyga, kad tie ėminiai imami įgyvendinant IOTC mokslinio komiteto ar IOTC ekosistemų ir priegaudos darbo grupės patvirtintą mokslinių tyrimų projektą.

3. Mėgėjų ir sportinę žvejybą vykdantys žvejai paleidžia į jūrą visas paprastąsias jūrų lapes gyvas. Jie jokiomis aplinkybėmis jų nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ir nesiūlo pirkti. Valstybės narės užtikrina, kad mėgėjų ir sportinę žvejybą vykdantys žvejai, esant rizikai sužvejoti paprastųjų jūrų lapių, būtų apsirūpinę įranga, tinkama paleisti į jūrą gyvūnus gyvus.

4. Valstybės narės ir Komisija stengiasi atlikti Rajone sužvejotų paprastųjų jūrų lapių mokslinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas jų jauniklių augimo vietas.

18 straipsnis

Raguotosios rajos

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama sąmoningai statyti bet kokio tipo žvejybos įrankius netoli raguotosios rajos (Mobula genties rūšis), jeigu gyvūnas pastebimas prieš pradedant statyti žvejybos įrankį.

2. Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ir nesiūlo pirkti raguotųjų rajų skerdenų ar skerdenų dalių.

3. Sąjungos žvejybos laivai atsitiktinai sužvejotas raguotąsias rajas, vos pastebėtas tinkle, ant kabliuko ar denyje, nedelsdami paleidžia į jūrą gyvas ir nesužalotas, kiek praktiškai įmanoma, tokiu būdu, kad kiekvienai sužvejotai rajai būtų padaryta kuo mažesnė žala. Jie imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad būtų taikomos elgesio su raguotosiomis rajomis procedūros, kartu atsižvelgiant į įgulos saugumą.

4. Nepaisant 3 dalies, jei gaubiamaisiais tinklais žvejojantis Sąjungos laivas vykdydamas veiklą atsitiktinai sužvejoja raguotąją rają ir ją užšaldo, jis perduoda visą neišdorotą jos kūną atsakingoms valdžios institucijoms ar kitai kompetentingai institucijai arba išmeta iškrovimo vietoje. Tokiu būdu perduotų raguotųjų rajų negalima parduoti ir mainyti, tačiau jas galima dovanoti žmonių vidaus vartojimo reikmėms.

5. Sąjungos žvejybos laivai naudoja tinkamus poveikio švelninimo, identifikavimo, elgesio ir paleidimo į jūrą metodus ir laive laiko visą įrangą, reikalingą raguotosioms rajoms paleisti į jūrą.

19 straipsnis

Bangininiai rykliai

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama Rajone sąmoningai statyti gaubiamąjį tinklą netoli bangininio ryklio (Rhincodon typus), jeigu gyvūnas pastebimas prieš pradedant statyti tinklą.

2. Jei bangininis ryklys atsitiktinai apsupamas žvejybos įrankiu arba į jį įsipainioja, Sąjungos žvejybos laivai:

a)	imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad jis būtų saugiai paleistas į jūrą, laikantis IOTC mokslinio komiteto turimos geriausios praktikos gairių dėl saugaus bangininių ryklių paleidimo į jūrą ir saugaus elgesio su jais, kartu atsižvelgiant į įgulos saugumą;

praneša apie incidentą laivo vėliavos valstybei narei pateikdami šią informaciją:

—	individų skaičių;

—	trumpą susidūrimo aprašymą, įskaitant informaciją, kaip ir kodėl buvo susidurta su gyvūnu, jeigu įmanoma;

—	apsupimo vietą;

—	priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą, ir

—	bangininio ryklio būklės įvertinimą paleidimo į jūrą metu, taip pat ir tuo atveju, kai jis buvo paleistas gyvas, bet vėliau nugaišo.

2 SKIRSNIS

Kitos rūšys

20 straipsnis

Bangininiai

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama Rajone sąmoningai statyti gaubiamąjį tinklą netoli banginių būrio gyvūno, jeigu gyvūnas pastebimas prieš pradedant statyti tinklą.

2. Jei banginių būrio gyvūnas atsitiktinai apsupamas gaubiamuoju tinklu arba pagaunamas kito tipo žvejybos įrankiais žvejojant tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, susijusias su bangininiais, Sąjungos žvejybos laivai:

a)	imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad jis būtų saugiai paleistas į jūrą, laikantis IOTC mokslinio komiteto turimos geriausios praktikos gairių dėl saugaus bangininių paleidimo į jūrą ir saugaus elgesio su jais, kartu atsižvelgiant į įgulos saugumą;

praneša apie incidentą laivo vėliavos valstybei narei pateikdami šią informaciją:

—	rūšis (jeigu žinoma);

—	individų skaičių;

—	trumpą susidūrimo aprašymą, įskaitant informaciją, kaip ir kodėl buvo susidurta su gyvūnu, jeigu įmanoma;

—	apsupimo vietą;

—	priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą, ir

—	gyvūno būklės įvertinimą paleidimo į jūrą metu, taip pat ir tuo atveju, kai banginių būrio gyvūnas buvo paleistas gyvas, bet vėliau nugaišo.

3. Valstybės narės šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą informaciją (įskaitant informaciją apie gyvūno būklę (negyvas ar gyvas) paleidimo į jūrą metu) pateikia naudodamos laivo žurnalus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį arba, jei laive yra stebėtojas, pagal stebėtojų programas, ir pagal 51 straipsnio 1 bei 5 dalis nusiunčia ją Komisijai.

21 straipsnis

Jūrų vėžliai

1. Sąjungos žvejybos laivai taiko šias poveikio švelninimo priemones:

ūdomis žvejojantys laivai turi lynų pjoviklius ir kabliukų atkabinimo įrankius, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas tinkamam elgesiui su pagautais ar įsipainiojusiais į žvejybos įrankius jūrų vėžliais (Cheloniidae ir Dermochelyidae šeimų rūšys) ir greitam jų paleidimui į jūrą, imantis visų pagrįstų priemonių siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą ir elgesį pagal IOTC nustatytas elgesio gaires;

gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kiek praktiškai įmanoma:

—	vengia žvejybos įrankiais apsupti jūrų vėžlius ir, jeigu jūrų vėžlys yra apsupamas žvejybos įrankiu ar į jį įsipainioja, imasi praktiškai įgyvendinamų priemonių saugiai paleisti vėžlį į jūrą, laikantis IOTC nustatytų elgesio gairių;

—	paleidžia visus jūrų vėžlius, rastus įsipainiojusius į ŽSĮ ar kitus žvejybos įrankius;

—	jei jūrų vėžlys yra įsipainiojęs tinkle, sustabdo tinklo vyniojimą vos tik vėžlys iškyla iš vandens; tinklo vyniojimą veiklos vykdytojas tęsia tik tada, kai išpainioja vėžlį jo nesužeisdamas ir padeda jam atsigauti prieš paleisdamas į vandenį, ir

—	turi ir naudoja panardinamuosius tinklelius, kad, kai tikslinga, iškeltų jūrų vėžlius.

2. Sąjungos žvejybos laivai kuo greičiau paima į laivą, jeigu praktiškai įmanoma, visus sugautus sąmonės netekusius ar nejudančius jūrų vėžlius ir padeda jiems atsigauti, be kita ko, suteikia jiems gaivinimo pagalbą, prieš saugiai paleisdami juos į vandenį.

3. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos žvejybos laivai naudotų tinkamus poveikio švelninimo, identifikavimo, elgesio bei atkabinimo nuo kabliukų metodus ir turėtų laive visą įrangą, reikalingą jūrų vėžliams paleisti į jūrą imantis visų pagrįstų priemonių pagal IOTC jūrų vėžlių identifikavimo korteles, pateiktas 1 dalies a punkte nurodytose IOTC nustatytose elgesio gairėse.

4. Valstybės narės teikia ataskaitas apie tai, kaip įgyvendinamos Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) gairės dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo.

5. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 1 dalį siunčia Komisijai visus duomenis apie jų laivų susidūrimus su jūrų vėžliais. Į tuos duomenis įtraukiami laivo žurnalo ar stebėjimo aprėpties duomenys ir apytikriai įvertintas bendras žvejybos metu atsitiktinai sugautų jūrų vėžlių mirtingumas.

6. Sąjungos žvejybos laivai pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį laivo žurnale registruoja visus su jūrų vėžliais susijusius incidentus žvejybos operacijų metu, taip pat jūrų vėžlių būklę (negyvi ar gyvi) juos paleidžiant į jūrą. Apie tokius incidentus jie praneša savo vėliavos valstybei narei pateikdami, kai įmanoma, informaciją apie rūšį, sugavimo vietą, sąlygas, veiksmus, kurių buvo imtasi laive, ir paleidimo į jūrą vietą. Tą informaciją valstybės narės pagal 51 straipsnio 1 dalį siunčia Komisijai.

22 straipsnis

Jūrų paukščiai

1. Sąjungos žvejybos laivai naudoja poveikio švelninimo priemones siekdami sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais. Rajone į pietus nuo 25 laipsnių pietų platumos visi ūdomis žvejojantys laivai naudoja bent dvi iš trijų 4 priede išdėstytų poveikio švelninimo priemonių ir laikosi toms priemonėms nustatytų minimaliųjų standartų. Paukščių baidymo lynų konstrukcija ir naudojimas turi atitikti 5 priede išdėstytas papildomas specifikacijas.

2. Sąjungos žvejybos laivai registruoja duomenis apie atsitiktinę jūrų paukščių priegaudą pagal rūšį, visų pirma pagal 30 straipsnyje nurodytą regioninę stebėtojų programą, ir pagal 51 straipsnio 1 dalį perduoda tuos duomenis Komisijai. Stebėtojai, kiek įmanoma, nufotografuoja Sąjungos žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius ir perduoda nuotraukas nacionaliniams jūrų paukščių ekspertams ar IOTC sekretoriatui, kad šie (šis) patvirtintų identifikavimą.

3. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį informuoja Komisiją ar jos paskirtą įstaigą apie tai, kaip įgyvendinama 30 straipsnyje nurodyta regioninė stebėtojų programa.

IV SKYRIUS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

1 SKIRSNIS

Bendrosios sąlygos

23 straipsnis

Dokumentavimas Sąjungos žvejybos laivuose

1. Sąjungos žvejybos laivai tvarko žvejybos žurnalus pagal šį reglamentą. Žvejybos žurnaluose padaryti originalūs įrašai žvejybos laive laikomi bent 12 mėnesių.

2. Sąjungos žvejybos laivai laiko laive galiojančius vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įskaitant:

a)	licenciją ar leidimą žvejoti ir prie licencijos ar leidimo pridėtas sąlygas;

b)	laivo pavadinimą;

c)	uostą, kuriame laivas registruotas, ir registracijos numerį (-ius);

d)	tarptautinį radijo šaukinį;

e)	savininko (-ų) ir, jeigu taikoma, frachtuotojų vardus, pavardes (pavadinimus) ir adresus;

f)	bendrąjį laivo ilgį ir

g)	kai tikslinga, variklio galią kW ir (arba) arklio galiomis.

3. Valstybės narės reguliariai, bent kartą per metus, patikrina dokumentų, kurie turi būti laikomi žvejybos laivuose, galiojimą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad visi laive laikomi dokumentai ir bet kokie tolesni jų daliniai pakeitimai būtų išduoti ir sertifikuoti kompetentingos institucijos ir kad žvejybos laivai būtų paženklinti taip, kad juos būtų galima lengvai identifikuoti pagal visuotinai priimtus tarptautinius standartus, pavyzdžiui, pagal FAO žvejybos laivų ženklinimo ir identifikavimo standartines specifikacijas.

2 SKIRSNIS

Laivų registras

24 straipsnis

Leidimus turinčių žvejybos laivų registras

1. IOTC žvejybos laivų registre registruojami šie Sąjungos žvejybos laivai:

a)	laivai, kurių bendrasis ilgis yra 24 metrai ir daugiau;

b)	laivai, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 24 metrai, jeigu jie žvejoja už valstybės narės išskirtinės ekonominės zonos (toliau – IEZ) ribų.

2. Sąjungos žvejybos laivams, kurie nėra registruoti 1 dalyje nurodytame IOTC registre, neleidžiama Rajone žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti IOTC kompetencijai priklausančias rūšis arba prisidėti prie bet kokios žvejybos veiklos, arba statyti DŽSĮ.

Ši dalis netaikoma valstybės narės IEZ veiklą vykdantiems laivams, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 24 metrai.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalies reikalavimus atitinkančių laivų, kurie turi leidimus vykdyti veiklą Rajone, sąrašą. Tame sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

a)	laivo (-ų) pavadinimas (-ai), registracijos numeris (-iai);

b)	IMO numeris;

c)	ankstesnis (-i) pavadinimas (-ai) (jeigu yra) arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

d)	ankstesnė (-ės) laivo vėliavos valstybė (-ės) (jeigu yra) arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

e)	duomenys apie ankstesnį išbraukimą iš kitų registrų (jeigu yra) arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

f)	tarptautinis radijo šaukinys (-iai) (jeigu yra) arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

g)	registracijos uostas;

h)	laivo (-ų) tipas, bendrasis ilgis (m) ir bendroji talpa (GT);

i)	bendras žuvų talpyklos (-ų) tūris kubiniais metrais;

j)	savininko (-ų) ir veiklos vykdytojo (-ų) vardai, pavardės (pavadinimai) ir adresai;

k)	tikrojo (-ųjų) savininko (-ų), jeigu žinomas (-i) ir jeigu skiriasi nuo laivo savininko/veiklos vykdytojo, vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas arba nuoroda, kad tokios informacijos nėra;

l)	laivą eksploatuojančios įmonės (jeigu yra) pavadinimas, adresas ir registracijos numeris;

m)	naudojami žvejybos įrankiai;

n)	laikotarpis (-iai), kuriuo (-iais) leidžiama žvejoti ir (arba) perkrauti į kitą laivą;

laivo spalvotos nuotraukos, kuriose matyti:

—	dešinysis bortas ir kairysis bortas, abiem atvejais turi matytis visa konstrukcija;

—	laivapriekis;

p)	bent viena spalvota nuotrauka, kurioje aiškiai matosi bent vienas iš išorinių žymenų, nurodytų a punkte.

4. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį IOTC registro papildymą, išbraukimą iš jo ar jo dalinį pakeitimą. Komisija tą informaciją nedelsdama siunčia IOTC sekretoriatui.

5. Kiekvienais metais Komisija prireikus pateikia IOTC sekretoriatui atnaujintą informaciją apie Sąjungos žvejybos laivus, užregistruotus 1 dalyje nurodytame IOTC registre.

25 straipsnis

Informacijos teikimas

Informacija, kurią valstybės narės turi pranešti Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį, teikiama elektroniniu formatu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (16) 39 straipsnį.

26 straipsnis

Žvejybos laivų leidimai

1. IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žvejybos leidimus valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams išduoda pagal Reglamento (ES) 2017/2403 21 straipsnį.

2. Valstybės narės Komisijai pateikia atnaujintą oficialaus leidimo žvejoti už nacionalinei jurisdikcijai priklausančių ribų šabloną ir prireikus šablone pateiktą informaciją atnaujina. Komisija šią informaciją nedelsdama siunčia IOTC sekretoriatui. Šablone pateikiama ši informacija:

a)	kompetentingos institucijos pavadinimas;

b)	kompetentingos institucijos darbuotojų vardai, pavardės ir kontaktiniai duomenys;

c)	kompetentingos institucijos darbuotojų parašai ir

d)	oficialus kompetentingos institucijos antspaudas.

3. 2 dalyje nurodytas šablonas naudojamas tik stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais. Jei laive laikomas leidimas skiriasi nuo šablono, tai nėra laikoma pažeidimu, tačiau kontrolę atliekanti valstybė raginama šį klausimą išsiaiškinti su atitinkamo laivo vėliavos valstybės paskirta kompetentinga institucija.

27 straipsnis

Žvejybos leidimus išduodančių valstybių narių pareigos

1. Valstybės narės:

a)	leidžia savo laivams vykdyti veiklą Rajone tik jeigu jie gali įvykdyti IOTC susitarime, šiame reglamente ir CMM nustatytus reikalavimus ir įpareigojamus;

b)	imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jų žvejybos laivai laikytųsi šio reglamento ir CMM;

c)	imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jų pagalbiniai žvejybos laivai laikytų laive galiojančius laivo registracijos liudijimus ir galiojančius leidimus žvejoti ar perkrauti laimikį;

užtikrina, kad jų leidimus turintys žvejybos laivai anksčiau nebūtų vykdę NNN žvejybos veiklos arba, jeigu tokia veikla buvo vykdyta, naujasis savininkas būtų pateikęs pakankamus įrodomus, kad:

—	ankstesni savininkai ir veiklos vykdytojai neturi su tais laivais susijusių teisinių ar finansinių interesų, nesiekia iš tų laivų gauti naudos ir jų nekontroliuoja;

—	NNN žvejybos incidente dalyvavusios šalys oficialiai išsprendė šį klausimą, o sankcijos buvo įvykdytos, ir

—	atsižvelgiant į visus svarbius faktus, jų pagalbiniai žvejybos laivai nedalyvauja NNN žvejyboje ar nėra su ja susiję;

e)	užtikrina, kiek įmanoma pagal nacionalinės teisės aktus, kad jų pagalbinių žvejybos laivų savininkai ir veiklos vykdytojai nedalyvautų tunų žvejybos veikloje, kurią vykdo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytame IOTC registre neregistruoti laivai, ir nebūtų su ja susiję, ir

imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kiek įmanoma pagal nacionalinės teisės aktus, kad pagalbinių žvejybos laivų, registruotų 24 straipsnio 1 dalyje nurodytame IOTC registre, savininkai būtų vėliavos valstybės narės piliečiai ar teisės subjektai, kad prireikus jų atžvilgiu būtų galima imtis bet kokių kontrolės ar baudžiamųjų veiksmų.

2. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį praneša Komisijai ar jos paskirtai įstaigai veiksmų ir priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 1 dalį, peržiūros rezultatus.

3. Valstybės narės, kurios leidimus turintiems savo žvejybos laivams išduoda licencijas, kasmet Komisijai ar jos paskirtai įstaigai teikia ataskaitas dėl visų priemonių, kurių ėmėsi pagal CMM 05/07 I priedą, naudodamos CMM 05/07 II priede pateiktą formą ir laikydamosi šio reglamento 51 straipsnio.

28 straipsnis

Priemonės, taikomos IOTC laivų registre neregistruotiems laivams

1. Sąjungos žvejybos laivams, kurie nėra registruoti 24 straipsnio 1 dalyje nurodytame IOTC registre, neleidžiama Rajone žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti IOTC kompetencijai priklausančias rūšis.

2. Siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, kiek tai susiję su rūšimis, patenkančiomis į statistinių dokumentų programas, valstybės narės:

a)	tvirtina tik IOTC registre registruotų Sąjungos laivų statistinius dokumentus;

b)	reikalauja, kad į SSŠ teritoriją importuojant Rajone Sąjungos žvejybos laivų sužvejotas rūšis, kurioms taikomos statistinių dokumentų programos, būtų pridedami statistiniai dokumentai, ir

c)	importuodamos rūšių, kurioms taikomos statistinių dokumentų programos, laimikį, bendradarbiauja su tų rūšių laimikį sužvejojusių laivų vėliavos valstybėmis narėmis siekdamos užtikrinti, kad statistiniai dokumentai nebūtų klastojami arba juose nebūtų klaidingos informacijos.

3. Valstybės narės Komisijai ar jos paskirtai įstaigai praneša bet kokią faktinę informaciją, rodančią, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog IOTC registre neregistruoti laivai Rajone vykdo IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žvejybą ar perkrovimą. Komisija ar jos paskirta įstaiga nedelsdama praneša tą informaciją IOTC sekretoriatui.

29 straipsnis

Žvejybos veiklą vykdančių laivų, kurie žvejoja tunus ir durklažuves, registravimas

1. Valstybės narės, kurių laivai Rajone žvejoja tunus ir durklažuves, naudodamos atitinkamą IOTC ataskaitų teikimo šabloną, ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 1 d. Komisijai pateikia sąrašą su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie ankstesniais metais Rajone vykdė žvejybos veiklą ir:

a)	kurių bendrasis ilgis yra 24 metrai ir daugiau arba

b)	kurie vykdė veiklą vandenyse už jų valstybės narės IEZ ribų (laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 24 metrai, atveju).

2. Valstybės narės, kurių laivai žvejoja gelsvauodegius tunus Rajone, naudodamos tinkamą IOTC ataskaitų teikimo šabloną ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 1 d. Komisijai pateikia visų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie žvejojo gelsvauodegius tunus Rajone ankstesniais metais, sąrašą.

3. Komisija anksčiau nei kiekvienų metų vasario 15 d. persiunčia 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją IOTC sekretoriatui.

4. 1 dalyje nurodytame laivų sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

a)	IOTC numeris;

b)	pavadinimas ir registracijos numeris;

c)	IMO numeris, jeigu yra;

d)	ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jeigu yra);

e)	tarptautinis radijo šaukinys (jeigu yra);

f)	laivo tipas, ilgis ir bendroji talpa (GT);

g)	savininko, frachtuotojo ar veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (kai aktualu);

h)	pagrindinės tikslinės rūšys ir

i)	leidimo galiojimo laikas.

3 SKIRSNIS

Regioninė stebėtojų programa

30 straipsnis

Regioninė stebėtojų programa

1. Siekiant pagerinti mokslinių duomenų rinkimą, Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra 24 metrai ir daugiau, taip pat mažesni nei 24 metrų ilgio laivai, žvejojantys už valstybės narės IEZ ribų, užtikrina, kad pagal regioninę stebėtojų programą patvirtinti stebėtojai stebėtų bent 5 % su kiekvieno tipo žvejybos įrankiu susijusių operacijų ar žvejybos įrankio pastatymo atvejų žvejojant Rajone.

2. Jei gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose yra stebėtojas, kaip nurodyta 1 dalyje, tas stebėtojas taip pat stebi laimikį iškrovimo metu, kad nustatytų didžiaakių tunų laimikio sudėtį.

3. 2 dalis netaikoma valstybėms narėms, jau taikančioms ėminių ėmimo sistemą, kurios aprėptis atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

31 straipsnis

Stebėtojų pareigos

1. Sąjungos žvejybos laivuose esantys stebėtojai:

a)	registruoja laivų žvejybos veiklą bei teikia jos ataskaitas ir tikrina laivo koordinates;

b)	stebi ir, kiek įmanoma, apytikriai įvertina laimikį siekdami nustatyti laimikio sudėtį ir prižiūrėti išmetimą į jūrą, priegaudą bei dydžio pasikartojimo dažnumą;

c)	registruoja laivo kapitono naudojamų žvejybos įrankių tipą, tinklo akių dydį ir priedus;

d)	renka informaciją (apie rūšinę sudėtį ir kiekį, gyvąjį ir perdirbtų rūšių svorį ir buvimo vietą, jei įmanoma), kad būtų galima atlikti laivo žurnalo įrašų kryžminę patikrą, ir

e)	atlieka IOTC mokslinio komiteto prašomą mokslinį darbą.

2. Stebėtojas per 30 dienų nuo kiekvieno žvejybos reiso pabaigos pateikia ataskaitą vėliavos valstybei narei. Ataskaita pateikiama pagal 1° platumos ir 1° ilgumos zoną. Valstybės narės Komisijai ar jos paskirtai įstaigai kiekvieną ataskaitą nusiunčia per 140 dienų nuo jos gavimo dienos ir užtikrina, kad ūdomis žvejojančiuose laivuose esančių stebėtojų ataskaitos būtų siunčiamos reguliariai ištisus metus. Komisija ar jos paskirta įstaiga IOTC sekretoriatui ataskaitas persiunčia per 10 dienų nuo jų gavimo.

32 straipsnis

Ėminių ėmėjai vietoje

1. Ėminių ėmėjai vietoje stebi Sąjungos smulkiosios žvejybos laivų laimikio iškrovimo operacijų skaičių iškrovimo vietoje. Smulkiosios žvejybos laivų atveju ėminių ėmėjai turėtų stebėti bent 5 % bendro tokių laivų žvejybos reisų skaičiaus arba bendro žvejybos veiklą vykdančių žvejybos laivų skaičiaus.

2. Iškraunant žvejybos laivus, ėminių ėmėjai vietoje renka informaciją krante. Ėminių ėmimo vietoje programas galima naudoti laimikio ir laive laikomos priegaudos kiekiams įvertinti ir grąžinamiems įsagams rinkti.

3. Ėminių ėmėjai vietoje stebi laimikį iškrovimo vietoje, siekdami apytikriai apskaičiuoti kiekvienos dydžio kategorijos skaičių pagal laivo, žvejybos įrankių ir rūšies tipą, arba atlieka tokį IOTC mokslinio komiteto prašomą mokslinį darbą.

33 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1. Valstybės narės samdo kvalifikuotus stebėtojus į laivus, plaukiojančius su jų vėliava.

2. Valstybės narės:

a)	imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad stebėtojai galėtų kompetentingai ir saugiai vykdyti savo pareigas;

b)	užtikrina, kad stebėtojai kiekvieną kartą būtų skiriami vis į kitą laivą;

c)	užtikrina, kad laive, kuriame yra stebėtojas, stebėtojo darbo laive metu, jei įmanoma, būtų suteiktas toks pat tinkamas maitinimas ir gyvenamoji patalpa, kokiais naudojasi aukštesnio rango laivo įgulos nariai;

d)	užtikrina, kad laivo kapitonas bendradarbiautų su stebėtojais, kad jie galėtų saugiai vykdyti savo pareigas, be kita ko, kaip reikalaujama, suteiktų prieigą prie laive laikomo laimikio ir laimikio, kurį ketinama išmesti į jūrą, ir

e)	padengia stebėtojų programos išlaidas.

3. Valstybės narės pagal 51 straipsnio 6 dalį praneša Komisijai stebėtų laivų skaičių ir stebėjimo aprėptį pagal žvejybos įrankių tipą.

4 SKIRSNIS

Stebėsena ir priežiūra

34 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema (LSS)

1. Valstybės narės ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po to, kai nustatomas Sąjungos žvejybos laive esančio laivo stebėjimo įtaiso techninis gedimas ar neveikimas arba kai pranešama apie tokį techninį gedimą ar neveikimą, pateikia IOTC sekretoriatui to laivo geografines koordinates arba užtikrina, kad tas koordinates IOTC sekretoriatui perduotų laivo kapitonas, savininkas ar jų atstovas.

2. Jei valstybė narė įtaria, kad vienas ar daugiau laivo stebėjimo įtaisų, esančių kitos vėliavos valstybės narės ar kitos SSŠ laive, neatitinka reikiamų eksploatavimo sąlygų arba jais buvo neteisėtai manipuliuojama, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga šią informaciją nedelsdama persiunčia IOTC sekretoriatui ir laivo vėliavos valstybei.

35 straipsnis

Frachtavimas

1. Frachtavimui taikomos šios sąlygos:

a)	vėliavos SSŠ yra raštu pritarusi frachtavimo susitarimui;

b)	pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų trukmė bet kuriais kalendoriniais metais neviršija 12 mėnesių;

c)	frachtuotini žvejybos laivai yra registruoti atsakingoje SSŠ, kuri aiškiai sutinka laikytis CMM ir užtikrina, kad jų laikytųsi jos laivai; visos vėliavos SSŠ veiksmingai vykdo savo pareigą kontroliuoti savo žvejybos laivus, kad būtų užtikrinta atitiktis CMM;

d)	frachtuotini žvejybos laivai yra įtraukti į 24 straipsnyje nurodytą IOTC registrą ir turi leidimus vykdyti veiklą Rajone;

e)	jeigu frachtuojamam laivui frachtuojančioji SSŠ leidžia vykdyti veiklą atvirojoje jūroje, vėliavos SSŠ yra atsakinga už žvejybos atvirojoje jūroje, vykdomos pagal frachtavimo susitarimą, kontrolę;

f)	frachtuojami laivai LSS duomenis ir laimikio duomenis perduoda tiek frachtuojančiajai SSŠ, tiek vėliavos SSŠ ir IOTC sekretoriatui, kaip nustatyta 6 priede išdėstytoje pranešimų apie laivų frachtavimą sistemoje;

visas laimikis, įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, sužvejotas pagal frachtavimo sutartį, įskaičiuojamas į frachtuojančiosios SSŠ kvotą ar žvejybos galimybes; tokiuose frachtuojamuose laivuose vykdomo stebėjimo aprėptis įskaičiuojama į frachtuojančiosios SSŠ aprėpties normą, nustatytą jos pagal frachtavimo sutartį vykdomos žvejybos veiklos trukmei;

h)	frachtuojančioji SSŠ IOTC teikia viso laimikio, įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, ataskaitas ir praneša kitą IOTC reikalaujamą informaciją;

i)	frachtuojami laivai turi tinkamą LSS įrangą, o žvejybos įrankiai yra paženklinti siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos valdymą;

j)	stebėjimo aprėptis yra bent 5 % žvejybos pastangų;

k)	frachtuojami laivai turi frachtuojančiosios SSŠ išduotą žvejybos licenciją ir nėra įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą, kitų regioninių žvejybos valdymo organizacijų (toliau – RŽVO) sudarytus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus ar Sąjungos sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą;

l)	frachtuojamiems laivams neleidžiama naudotis vėliavos SSŠ kvota, be to, laivui jokiu būdu neleidžiama tuo pačiu metu žvejoti pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą;

m)	iškrovimas vykdomas SSŠ uostuose arba tiesiogiai prižiūrint SSŠ, siekiant užtikrinti, kad frachtuojamų laivų veikla nebūtų pažeidžiamos CMM.

36 straipsnis

Pranešimų apie laivų frachtavimą sistema

1. Frachtuojančioji valstybė narė praneša Komisijai apie visus pagal šį straipsnį frachtuojamais pripažintinus laivus nedelsdama per 15 dienų ir ne vėliau kaip prieš 72 valandas iki žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimą pradžios, elektroniniu būdu pateikdama šią informaciją apie kiekvieną frachtuojamą laivą:

a)	frachtuojamo laivo pavadinimą (tiek registracijos originalo kalba, tiek lotyniškomis raidėmis), registracijos numerį ir IMO numerį;

b)	laivo tikrojo savininko vardą, pavardę (pavadinimą) ir kontaktinį adresą;

c)	laivo aprašymą, įskaitant bendrąjį ilgį, laivo tipą ir žvejybos metodo (-ų), kuris (-ie) bus taikomas (-i) pagal frachtavimo susitarimą, rūšį (-is);

d)	frachtavimo susitarimo kopiją ir bet kurį žvejybos leidimą ar licenciją, kurį (-ią) ji išdavė laivui, įskaitant informaciją apie kvotos skyrimą ar laivui paskirtas žvejybos galimybes, ir frachtavimo susitarimo trukmę;

e)	savo pritarimą frachtavimo susitarimui ir

f)	priimtas priemones nuostatoms, įtrauktoms į frachtavimo susitarimą, įgyvendinti.

2. Vėliavos valstybė narė Komisijai praneša apie visus pagal šį straipsnį frachtuojamais pripažintinus laivus nedelsdama per 17 dienų ir ne vėliau kaip prieš 96 valandas iki žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimą pradžios, elektroniniu būdu pateikdama 1 dalyje nurodytą informaciją apie kiekvieną frachtuojamą laivą.

3. Iš valstybės narės gavusi 1 ar 2 dalyje nurodytą informaciją, Komisija perduoda IOTC sekretoriatui šią informaciją:

a)	savo pritarimą frachtavimo susitarimui;

b)	priimtas priemones nuostatoms, įtrauktoms į frachtavimo susitarimą, įgyvendinti ir

c)	savo sutikimą laikytis CMM.

4. 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie žvejybos operacijų pagal frachtavimo susitarimą pradžią, laikiną sustabdymą, atnaujinimą ir nutraukimą.

5. Žvejybos laivus frachtuojančios valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 10 d. Komisijai pateikia ankstesniais kalendoriniais metais sudarytų frachtavimo susitarimų duomenis, įskaitant informaciją apie sužvejotą laimikį ir frachtuojamų laivų panaudotas žvejybos pastangas, taip pat 35 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytą frachtuojamuose laivuose pasiektą stebėjimo aprėptį. Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 28 d. persiunčia šią informaciją IOTC sekretoriatui.

37 straipsnis

Laivai, neturintys jokios nacionalinės priklausomybės

Jei valstybės narės laivas ar orlaivis pastebi žvejybos laivus, kurie, kaip įtariama ar patvirtinta, neturi jokios nacionalinės priklausomybės ir galbūt žvejoja Rajono atvirojoje jūroje, ta valstybė narė apie tokį pastebėtą laivą ar orlaivį informuoja Komisiją ar jos paskirtą įstaigą. Komisija ar jos paskirta įstaiga šią informaciją nedelsdama persiunčia IOTC sekretoriatui.

38 straipsnis

Su patogios šalies vėliava plaukiojantys žvejybos laivai

Kiek tai susiję su didelėmis ūdomis tunus žvejojančiais laivais, plaukiojančiais su patogios šalies vėliava, valstybės narės:

a)	atsisako leisti atlikti iškrovimo ir perkrovimo operacijas su patogios šalies vėliava plaukiojantiems laivams, kurie vykdo žvejybos veiklą, mažinančią šiame reglamente nustatytų priemonių ar IOTC priimtų priemonių veiksmingumą;

imasi visų galimų veiksmų, kad paragintų savo importuotojus, transportuotojus ir kitus susijusius veiklos vykdytojus nesudaryti sandorių dėl tunų ir tunams giminingų rūšių, kuriuos, vykdydami žvejybos veiklą, sužvejojo su patogios šalies vėliava plaukiojantys laivai, ir tokius tunus ir tokias tunams giminingas rūšis perkelti;

c)	informuoja savo plačiąją visuomenę apie žvejybos veiklą, kurią vykdo su patogios šalies vėliava plaukiojantys dideli ūdomis tunus žvejojantys laivai ir kuri mažina IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą, ir ragina savo plačiąją visuomenę nepirkti tokiais laivais sužvejotų žuvų;

d)	ragina atitinkamus savo gamintojus ir kitus verslo atstovus užkirsti kelią tam, kad jų laivai ir įranga ar įtaisai būtų naudojami žvejybos ūdomis operacijose, plaukiojant su patogios šalies vėliava, ir

e)	stebi žvejybos laivų, plaukiojančių su patogios šalies vėliava, veiklą bei keičiasi informacija apie ją, įskaitant informaciją apie IOTC sekretoriato vykdomą ėminių ėmimo uoste veiklą.

V SKYRIUS

LAIMIKIO DUOMENYS

39 straipsnis

Laimikio ir žvejybos pastangų duomenų registravimas

1. Sąjungos žvejybos laivai tvarko elektroninį laivo žurnalą ir jame registruoja duomenis, kurie apima bent 1 priede išdėstytą informaciją ir duomenis.

2. Žvejybos laivo kapitonas pildo laivo žurnalą, kuris pateikiamas vėliavos valstybei narei, taip pat pakrantės valstybei, kurios IEZ Sąjungos žvejybos laivas žvejojo. Pakrantės valstybei pateikiama tik ta laivo žurnalo dalis, kuri yra susijusi su veikla, vykdoma pakrantės valstybės IEZ.

3. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose pagal 51 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikia visus bet kurių atitinkamų metų suvestinius duomenis.

40 straipsnis

Didžiaakių tunų laimikio sertifikatas

1. Į valstybės narės teritoriją importuojant didžiaakius tunus visada pateikiamas IOTC didžiaakių tunų statistinis dokumentas, kaip numatyta 8 priede, arba IOTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatas, atitinkantis 9 priedo reikalavimus.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis statistinio dokumento reikalavimas netaikomas gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ar kartinėmis ūdomis (su jauku) žvejojančių laivų sužvejotiems didžiaakiams tunams, kurie daugiausia skirti Rajone esančioms konservų gamykloms.

3. 1 dalyje nurodyti dokumentai patvirtinami pagal CMM 03/03 IV priede išdėstytą formą ir laikantis šių taisyklių:

a)	IOTC didžiaakių tunų statistinį dokumentą patvirtina tunus sužvejojusio laivo vėliavos valstybė narė arba, jeigu laivas vykdo veiklą pagal frachtavimo susitarimą, tunus eksportavusi valstybė;

b)	IOTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatą patvirtina tunus reeksportavusi valstybė;

c)	Sąjungos laivų sužvejotų didžiaakių tunų statistinius dokumentus gali patvirtinti valstybė narė, kurioje produktai iškraunami, jei atitinkamas didžiaakių tunų kiekis iš iškrovimo valstybių narių teritorijos yra eksportuojamas už Sąjungos ribų.

4. Didžiaakius tunus importuojančios valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 15 d. (už laikotarpį nuo ankstesnių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) ir ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 15 d. (už laikotarpį nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d.) Komisijai pateikia duomenis, surinktus pagal didžiaakių tunų statistinių dokumentų programą, naudodamosi CMM 03/03 III priede išdėstyta forma. Komisija išnagrinėja informaciją ir atitinkamai ne vėliau kaip balandžio 1 d. ir spalio 1 d. perduoda ją IOTC sekretoriatui.

5. Didžiaakius tunus eksportuojančios valstybės narės, gavusios šio straipsnio 4 dalyje nurodytus importo duomenis, išnagrinėja eksporto duomenis ir pagal 51 straipsnio 5 dalį rezultatus kasmet pateikia Komisijai.

VI SKYRIUS

UOSTO VALSTYBĖS TAIKOMOS PRIEMONĖS, INSPEKTAVIMAS, VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR NNN ŽVEJYBA

1 SKIRSNIS

Uosto valstybės taikomos priemonės

41 straipsnis

Kontaktiniai centrai ir paskirtieji uostai

1. Valstybės narės, norinčios leisti į savo uostus patekti trečiųjų šalių žvejybos laivams, gabenantiems Rajone sužvejotas IOTC kompetencijai priklausančias rūšis ar iš IOTC kompetencijai priklausančių rūšių pagamintus žvejybos produktus, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti:

a)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį paskiria uostą, į kurį įplaukti gali prašyti trečiųjų šalių žvejybos laivai;

b)	paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį turi būti siunčiamas išankstinis pranešimas;

c)	paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnio 3 dalį perduodamos inspektavimo ataskaitos.

2. Valstybės narės Komisijai ar jos paskirtai įstaigai praneša apie visus paskirtųjų kontaktinių centrų ir paskirtųjų uostų sąrašo pakeitimus likus ne mažiau kaip 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija ar jos paskirta įstaiga tą informaciją persiunčia IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 15 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos.

42 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies, išankstinio pranešimo pateikimo laikotarpis yra ne mažiau kaip 24 valandos iki numatomo atvykimo į uostą arba pranešimas turi būti pateikiamas iškart po žvejybos operacijų pabaigos, jeigu atstumui iki uosto įveikti reikia mažiau kaip 24 valandų.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies, jeigu trečiosios šalies žvejybos laivuose yra IOTC žvejybos produktų, informacija, kurią tų trečiųjų šalių žvejybos laivų kapitonai ar jų atstovai turi pateikti, yra pagal šio reglamento 10 priedą reikalaujama informacija, prie kurios pridedamas laimikio sertifikatas, patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 III skyrių.

3. Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas ir informacija, kurios reikalaujama pagal šio straipsnio 2 dalį, gali būti perduodami elektroniniu būdu naudojantis taikomąja programa „e-PSM“.

4. Uosto valstybės narės, siekdamos nustatyti, ar 1 dalyje nurodyti žvejybos laivai vykdė NNN žvejybą arba su ja susijusią veiklą, gali paprašyti bet kokios papildomos informacijos.

43 straipsnis

Leidimas įplaukti į uostus, juose iškrauti ir perkrauti

1. Gavusi atitinkamą informaciją pagal 42 straipsnį, uosto valstybė narė nusprendžia leisti ar neleisti trečiosios šalies žvejybos laivui įplaukti į jos uostus ir jais naudotis. Jei uosto valstybė narė trečiosios šalies žvejybos laivui įplaukti į uostą neleidžia, ji apie tai informuoja laivo vėliavos valstybę ir Komisiją ar jos paskirtą įstaigą. Komisija ar jos paskirta įstaiga šią informaciją nedelsdama persiunčia IOTC sekretoriatui. Uosto valstybės narės neleidžia į uostus įplaukti į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą, į bet kurios kitos RŽVO sąrašą ar į NNN žvejybą vykdančių laivų Sąjungos sąrašą įtrauktiems žvejybos laivams.

2. Jei išankstinis pranešimas gaunamas naudojantis taikomąja programa „e-PSM“, uosto valstybė narė savo sprendimą leisti ar neleisti įplaukti į uostą praneša naudodamasi ta pačia taikomąja programa.

3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 8 straipsnio 1 dalį, transportinių laivų atveju reikalaujama pateikti IOTC perkrovimo deklaraciją; tokia deklaracija turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki numatomo iškrovimo laiko. Siekdamos užtikrinti, kad iškrautas kiekis atitiktų praneštą kiekvieno žūklės laivo laimikio kiekį, valstybės narės, kuriose turi būti iškraunamas perkrautas laimikis, imasi tinkamų priemonių gautos informacijos tikslumui patikrinti ir bendradarbiauja su transportinio laivo vėliavos valstybe, uosto valstybėmis, susijusiomis su perkrautu laimikiu, kuris turi būti iškrautas, ir susijusių žūklės laivų vėliavos valstybėmis. Tas tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant transportinio laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

4. Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 8 straipsnio 1 dalį uosto valstybė narė iš žūklės laivo gavo iškrovimo ar perkrovimo deklaraciją, uosto valstybės narė imasi tinkamų priemonių gautos informacijos tikslumui patikrinti ir bendradarbiauja su vėliavos SSŠ, siekdama užtikrinti, kad iškrauto ir (arba) perkrauto laimikio kiekis atitiktų praneštą kiekvieno žūklės laivo laimikio kiekį.

5. Kiekviena uosto valstybė narė ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. Komisijai pateikia su kita nei tos uosto valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie uosto valstybės narės uostuose iškrovė ankstesniais kalendoriniais metais Rajone sužvejotus tunus ir tunams giminingas rūšis, sąrašą. Ta informacija pateikiama atitinkamame IOTC ataskaitos šablone ir ją pateikiant nurodomi duomenys apie laimikio sudėtį pagal svorį ir iškrautas rūšis. Komisija išnagrinėja šias ataskaitas ir ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. perduoda jas IOTC sekretoriatui.

2 SKIRSNIS

Inspektavimas

44 straipsnis

Inspektavimas uoste

1. Kiekviena uosto valstybė narė savo paskirtuosiuose uostuose kasmet inspektuoja bent 5 % su kita nei tos uosto valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų viso iškrauto ar perkrauto kiekio, susijusio su IOTC kompetencijai priklausančiomis rūšimis.

2. Inspektavimo metu stebimos visos iškrovimo ar perkrovimo operacijos ir atliekama kiekvienos rūšies kiekio, įrašyto išankstiniame pranešime, ir faktiškai iškrauto ar perkrauto kiekvienos rūšies kiekio kryžminė patikra. Kai iškrovimo ar perkrovimo operacijos baigiamos, inspektorius patikrina ir pažymi laive paliktą žuvų kiekį pagal rūšį.

45 straipsnis

Inspektavimo procedūra

1. Šis straipsnis papildo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnyje nustatytas inspektavimo procedūros taisykles.

2. Uosto valstybių narių inspektoriai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkamus įgaliojimus ir galiojantį asmens dokumentą, kurį pateikia inspektuojamo laivo kapitonui.

3. Uosto valstybės narės užtikrina, kad jų inspektoriai vykdytų bent CMM 16/11 II priede nustatytas užduotis. Savo uostuose atlikdamos inspektavimą uosto valstybės narės reikalauja, kad laivo kapitonas inspektoriams suteiktų visą reikiamą pagalbą ir informaciją, o prireikus pateiktų atitinkamą medžiagą ir dokumentus arba patvirtintas jų kopijas.

4. Į kiekvieno inspektavimo rezultatų rašytinę ataskaitą kiekviena uosto valstybė narė įtraukia bent CMM 16/11 III priede išdėstytą informaciją. Uosto valstybė narė per tris darbo dienas nuo inspektavimo pabaigos perduoda inspektavimo ataskaitos kopiją arba, gavusi atitinkamą prašymą, ataskaitos originalą ar patvirtintą kopiją inspektuoto laivo kapitonui, vėliavos valstybei, ir Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga šią ataskaitą persiunčia IOTC sekretoriatui.

5. Kiekviena uosto valstybė narė ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. Komisijai pateikia su kita nei tos uosto valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie uosto valstybės narės uostuose iškrovė ankstesniais kalendoriniais metais IOTC kompetencijos rajone sužvejotus tunus ir tunams giminingas rūšis, sąrašą. Pateikiant tą informaciją nurodomi duomenys apie laimikio sudėtį pagal svorį ir iškrautas rūšis. Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 1 d. persiunčia tą informaciją IOTC sekretoriatui.

3 SKIRSNIS

Vykdymo užtikrinimas

46 straipsnis

Procedūra, taikoma tuo atveju, kai atliekant inspektavimą uoste gaunama įrodymų apie IOTC priemonių pažeidimus

1. Jeigu atliekant inspektavimą surinkta informacija rodo, kad žvejybos laivas pažeidė IOTC priemones, taikomas šis straipsnis kartu su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsniu.

2. Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijai ar jos paskirtai įstaigai persiunčia inspektavimo ataskaitos kopiją. Komisija ar jos paskirta įstaiga nedelsdama tą ataskaitą perduoda IOTC sekretoriatui ir vėliavos SSŠ kontaktiniam centrui.

3. Uosto valstybės narės nedelsdamos praneša apie veiksmus, kurių buvo imtasi pažeidimų atveju, vėliavos SSŠ kompetentingai institucijai ir Komisijai ar jos paskirtai įstaigai. Komisija ar jos paskirta įstaiga tą informaciją perduoda IOTC sekretoriatui.

47 straipsnis

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša valstybės narės

1. Valstybės narės, likus ne mažiau kaip 80 dienų iki IOTC metinio susitikimo, naudodamos CMM 18/03 I priedo ataskaitos formą Komisijai pateikia visą dokumentais pagrįstą informaciją, iš kurios galima spręsti apie galimus atvejus, kai tam tikri žvejybos laivai Rajone per pastaruosius dvejus metus nesilaikė IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir, jeigu tikslinga, persiunčia ją IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 70 dienų iki atitikties komiteto susirinkimo dienos.

2. Kartu su 1 dalyje nurodyta dokumentais pagrįsta informacija pateikiama informacija, susijusi su kiekvieno į sąrašą įtraukto laivo NNN žvejybos veikla, įskaitant:

a)	pranešimus apie įtariamą NNN žvejybos veiklą, susijusią su galiojančiomis CMM;

b)	prekybos informaciją, gautą remiantis atitinkama prekybos statistika, pavyzdžiui, statistiniais dokumentais ir kita patikrinama nacionaline ar tarptautine statistika;

informaciją, gautą iš kitų šaltinių arba surinktą žvejybos plotuose, pavyzdžiui:

—	informaciją, surinktą inspektavimo uoste ar jūroje metu;

—	informaciją, gautą iš pakrantės valstybių, įskaitant LSS atsakiklio ar automatinio identifikavimo sistemos (AIS) duomenis, palydovinio stebėjimo duomenis arba ore ar jūroje esančių įrenginių duomenis;

—	IOTC programas, išskyrus atvejus, kai pagal tokią programą nustatyta, kad surinkta informacija turi būti konfidenciali, arba

—	trečiųjų asmenų surinktą informaciją ir žvalgybinius duomenis.

48 straipsnis

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša SSŠ ir IOTC sekretoriatas

1. Jei Komisija iš SSŠ ar IOTC sekretoriato gauna bet kokios informacijos apie įtariamą Sąjungos žvejybos laivo vykdomą NNN žvejybos veiklą, ji šią informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

2. Atitinkama valstybė narė, likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki IOTC metinio susitikimo, Komisijai pateikia visų tyrimų, susijusių su įtariamais atvejais, kai su jos vėliava plaukiojantys laivai nesilaikė reikalavimų, išvadas ir informaciją apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi reaguojant į su reikalavimų nesilaikymu susijusias problemas. Komisija tą informaciją persiunčia IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 15 dienų iki metinio susitikimo dienos.

49 straipsnis

NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektas

1. Jeigu Komisija iš IOTC sekretoriato gauna oficialų pranešimą apie Sąjungos žvejybos laivo įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą, ji tą pranešimą, įskaitant IOTC sekretoriato pateiktus tai patvirtinančius įrodomus ir visą kitą dokumentais pagrįstą informaciją, perduoda atitinkamai vėliavos valstybei narei.

2. Atitinkama valstybė narė pateikia pastabas ne vėliau kaip likus 30 dienų iki IOTC atitikties komiteto metinio susirinkimo dienos. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir persiunčia ją IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 15 dienų iki atitikties komiteto metinio susirinkimo dienos.

3. Gavusios Komisijos pranešimą, atitinkamos vėliavos valstybės narės institucijos:

a)	praneša žvejybos laivo savininkui ir veiklos vykdytojams apie laivo įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą ir apie galimas pasekmes, jei tas įtraukimas į IOTC priimtą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą būtų patvirtintas, ir

b)	atidžiai stebi į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą įtrauktus laivus, siekdamos nustatyti tų laivų veiklą ir aptikti galimus jų pavadinimo, vėliavos valstybės ar registruoto savininko pakeitimus.

50 straipsnis

Preliminarus NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašas

1. Siekiant užkirsti kelią tam, kad Sąjungos žvejybos laivas, įtrauktas į 49 straipsnyje nurodytą NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą, būtų įtrauktas į preliminarų NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą, vėliavos valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją, įrodančią, kad:

laivas visais atitinkamais laikotarpiais laikėsi savo leidime nustatytų sąlygų ir:

—	vykdė žvejybos veiklą laikydamasis CMM;

—	vykdė žvejybos veiklą pakrantės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse laikydamasis tos pakrantės valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų arba

—	žvejojo tik tas rūšis, kurios nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, arba

b)	reaguojant į nagrinėjamą NNN žvejybos veiklą buvo imtasi veiksmingų baudžiamųjų veiksmų, be kita ko, pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir skirtos tinkamo griežtumo sankcijos, kad būtų galima veiksmingai užtikrinti atitiktį reikalavimams ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų.

2. Komisija nedelsdama išnagrinėja 1 dalyje nurodytą informaciją ir perduoda ją IOTC sekretoriatui.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis

Duomenų pateikimas ataskaitoje

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. valstybės narės, naudodamos CMM 18/07 II priede pateiktą lentelę, Komisijai pateikia informaciją už ankstesnius kalendorinius metus, apimančią šiuos elementus:

visų IOTC kompetencijai priklausančių rūšių ir plokštėtažiaunių rūšių, kurių, remiantis laimikio ir incidentų registracijos įrašais, sužvejojama dažniausiai, bendro laimikio įverčius pagal rūšį ir žvejybos įrankį, jeigu įmanoma, kas ketvirtį, suskaidytus (kai įmanoma) pagal laive laikomo laimikio gyvąjį svorį ir pagal išmestų į jūrą rūšių gyvąjį svorį ar skaičių;

b)	bendro laimikio duomenis, susijusius su bangininiais, jūrų vėžliais ir jūrų paukščiais, kaip nurodyta atitinkamai 20, 21 ir 22 straipsniuose;

kalbant apie žvejybą gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis, laimikio ir žvejybos pastangų duomenys išskaidomi pagal žvejybos metodą; duomenys ekstrapoliuojami bendram nacionaliniam mėnesio laimikiui pagal kiekvieną žvejybos įrankį, taip pat reguliariai pateikiami dokumentai, kuriuose aprašomos ekstrapoliacijos procedūros;

kalbant apie žvejybą ūdomis, laimikio duomenys pagal rūšį, išreikšti skaičiumi arba svoriu, ir žvejybos pastangų duomenys, išreikšti ūdose naudojamų kabliukų skaičiumi, pateikiami pagal 5° kartografinio tinklelio zoną ir pagal mėnesį; taip pat reguliariai pateikiami dokumentai, kuriuose aprašomos ekstrapoliacijos procedūros;

e)	informacijos apie naujausią gelsvauodegių tunų laimikį santrauką pagal 39 straipsnį;

f)	atvejus, kai rūšių sužvejota nebuvo, naudojant CMM 18/07 II priede išdėstytą lentelę.

2. Be to, į 1 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės įtraukia šiuos žvejybos pastangų duomenis, susijusius su gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais, kurie naudojasi aprūpinimo laivais ir ŽSĮ:

gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus aptarnaujančių aprūpinimo laivų, plaukiojančių su jų vėliava, ar tokių aprūpinimo laivų, padedančių su jų vėliava plaukiojantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, arba tokių aprūpinimo laivų, turinčių licenciją vykdyti veiklą jų IEZ, kurie Rajone vykdo veiklą, skaičių ir ypatumus;

b)	gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir juos aptarnaujančių aprūpinimo laivų skaičių ir jūroje praleistų dienų skaičių pagal 1° kartografinio tinklelio zoną ir mėnesį, kuriuos turi pranešti aprūpinimo laivo vėliavos valstybė narė;

c)	koordinates, statymo datas ir laiką, ŽSĮ identifikatorių bei tipą ir kiekvieno ŽSĮ konstrukcines charakteristikas.

3. 1 dalyje nurodyta informacija apie laivų tipą ir informacija, susijusi su preliminariais bei galutiniais duomenimis, pateikiama Komisijai šiomis datomis:

a)	preliminarūs duomenys apie atvirojoje jūroje ūdomis žvejojančius laivus už ankstesnius metus pateikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d.; galutiniai duomenys pateikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 15 d.;

b)	galutiniai duomenys apie visus kitus laivus, įskaitant aprūpinimo laivus, pateikiami ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d.

4. Komisija išnagrinėja informaciją ir, laikydamasi šiame reglamente numatytų konkrečių terminų, nusiunčia ją IOTC sekretoriatui.

5. Valstybės narės likus 75 dienoms iki IOTC metinio susitikimo Komisijai pateikia ankstesnių kalendorinių metų informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti savo pareigas teikti ataskaitas dėl visos IOTC reguliuojamos žvejybos veiklos, taip pat ir dėl vykdant šią veiklą sugautų rūšių ryklių, visų pirma, apie priemones, kurių imtasi, kad būtų geriau renkami duomenys apie tiesioginį ir atsitiktinį laimikį. Komisija surinktą informaciją pateikia Sąjungos įgyvendinimo ataskaitoje, kurią nusiunčia IOTC sekretoriatui.

6. Vėliavos valstybės narės kasmet ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki IOTC mokslinio komiteto posėdžio, Komisijos nurodytą dieną Komisijai siunčia nacionalinę mokslinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

a)	bendra žvejybos statistika;

b)	komiteto rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita;

c)	pažanga, pasiekta vykdant mokslinius tyrimus, kaip nustatyta 15 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje bei 18 straipsnio 5 dalyje, ir

d)	kita svarbi informacija, susijusi su IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žvejybos veikla, taip pat su rykliais, kitais šalutiniais produktais bei priegaudos rūšimis.

7. 6 dalyje nurodyta ataskaita, parengta pagal IOTC mokslinio komiteto nustatytą šabloną. Komisija reikalingą šabloną nusiunčia vėliavos valstybėms narėms. Komisija išnagrinėja ataskaitoje pateiktą informaciją, ją visą apibendrinusi ją įtraukia į Sąjungos ataskaitą ir ją nusiunčia IOTC sekretoriatui.

52 straipsnis

Konfidencialumas ir duomenų apsauga

1. Duomenys, kurie renkami ir kuriais keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsnius taikomų konfidencialumo taisyklių.

2. Bet kokie duomenys pagal šį reglamentą renkami, perduodami, saugomi ar kitaip tvarkomi pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725.

3. Pagal šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys yra būtini, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu, inspektavimu arba teisminėmis ar administracinėmis procedūromis. Tokiais atvejais asmens duomenys gali būti saugomi 20 metų. Jeigu asmens duomenys saugomi ilgesnį laikotarpį, tie duomenys turi būti nuasmeninami.

53 straipsnis

Gairės

Valstybėms narėms, kurioms buvo paskirstytos žvejybos galimybės vykdyti IOTC valdomą žvejybą, Komisija pateikia visas IOTC parengtas gaires, visų pirma susijusias su:

a)	ryklių identifikavimo vadovais ir elgesiu su jais;

b)	procedūromis, kaip elgtis su raguotosiomis rajomis;

c)	IOTC mokslinio komiteto geriausios praktikos gairėmis dėl saugaus bangininių ryklių paleidimo į jūrą ir saugaus elgesio su jais;

d)	IOTC mokslinio komiteto geriausios praktikos gairėmis dėl saugaus bangininių paleidimo į jūrą bei saugaus elgesio su jais ir

e)	gairėmis, kaip elgtis su jūrų vėžliais.

Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad tos gairės būtų pateiktos jų laivų, vykdančių atitinkamą žvejybą, kapitonams. Tie kapitonai imasi visų pagrįstų priemonių tokioms gairėms taikyti.

54 straipsnis

Dalinių pakeitimų tvarka

1. Kiek tai būtina siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti esamų IOTC rezoliucijų dalinius pakeitimus ar papildomus elementus, kurie tampa privalomi Sąjungai, ir tiek, kiek padarytais Sąjungos teisės daliniais pakeitimais neviršijamos IOTC rezoliucijos, Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

a)	ŽSĮ aprašymas, pateikiamas 10 straipsnyje;

b)	tai, kurie SSŠ uostai turi būti naudojami perkrovimo tikslu, kaip nurodyta 12 straipsnyje;

c)	24 straipsnio 3 dalyje išdėstyta informacija apie kiekvieną laivą, įtrauktą į žvejybos veiklą vykdančių laivų, žvejojančių tunus ir durklažuves, sąrašą;

d)	30 straipsnio 1 dalyje išdėstytas stebėjimo aprėpties procentinis dydis;

e)	32 straipsnio 1 dalyje išdėstyta ėminių ėmimo vietoje aprėptis smulkiosios žvejybos atveju;

f)	35 straipsnio 1 dalyje išdėstytos frachtavimo sąlygos;

g)	44 straipsnio 1 dalyje išdėstytas inspektuojamų laimikio iškrovimo operacijų uoste procentinis dydis;

h)	29 straipsnio 1 bei 3 dalyse, 45 straipsnio 5 dalyje ir 51 straipsnyje išdėstytų ataskaitų teikimo terminai;

i)	1–10 priedai;

nuorodos į tarptautinius aktus, išdėstytos 9 straipsnio 3 dalies a punkte, 9 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 bei 4 dalyse, 42 straipsnio 3 dalyje, 45 straipsnio 3 bei 4 dalyse, 47 straipsnio 1 dalyje ir 51 straipsnio 1 dalyje.

2. Visi pagal 1 dalį priimti daliniai pakeitimai privalo būti susiję tik su atitinkamų IOTC rezoliucijų dalinių pakeitimų ir papildymų, kurie yra privalomi Sąjungai, įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

55 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 54 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 22 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 54 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 54 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

56 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 daliniai pakeitimai

1. Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 2 straipsnio b punktas ir 20–21a straipsniai išbraukiami.

2. Reglamento (EB) Nr. 1984/2003 1 straipsnio b punktas, 8 straipsnio b punktas ir VII, XII, XIV bei XVIII priedai išbraukiami.

3. Reglamento (EB) Nr. 520/2007 4 straipsnio 2 dalis ir 18–20 straipsniai išbraukiami.

57 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. lapkričio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK

(1) OL C 341, 2021 8 24, p. 106.

(2) 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4) 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(5) 1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

(6) 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(7) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(8) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(9) 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (OL L 83, 2019 3 25, p. 18).

(10) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(11) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13) 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1).

(14) 2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003, nustatantis prekybos durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą (OL L 295, 2003 11 13, p. 1).

(15) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(16) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

1 PRIEDAS

Registruojama kiekvieną kartą pastačius ar užmetus žvejybos įrankį arba įvykdžius žvejybos operaciją

Pastaba: teikdami duomenis apie visus šiame priede nurodytus žvejybos įrankius, datą ir laiką nurodykite toliau nurodytu formatu.

Data: registruodami žvejybos įrankio pastatymo ar užmetimo arba žvejybos operacijos įvykdymo datą, įrašykite MMMM-MM-DD.

Laikas: vietos laiką, UTC arba nacionalinį laiką registruokite 24 val. formatu ir aiškiai nurodykite, kurį laiką įrašėte.

ŽVEJYBOS OPERACIJA

Ūdos:

Pastatymo data

Koordinatės (platuma ir ilguma): galima pasirinktinai nurodyti koordinates vidurdienį ar koordinates pradėjus naudoti žvejybos įrankį arba operacijos zonos kodą (pvz., Seišelių IEZ, atviroji jūra ir t. t.)

Laikas, kada žvejybos įrankis pradėtas statyti, ir, kai įmanoma, jo iškėlimo laikas

Kabliukų skaičius tarp plūdžių: jeigu kabliukų skaičius tarp plūdžių to paties pastatymo metu skiriasi, registruokite reprezentatyviausią skaičių (vidurkį)

Bendras kabliukų skaičius žvejybos įrankio pastatymo metu

Žvejybos įrankio pastatymo metu naudotų šviečiančiųjų lazdelių skaičius

Žvejybos įrankio pastatymo metu naudoto jauko rūšis: pvz., žuvis, kalmaras, kt.

Pasirinktinai – jūros paviršiaus temperatūra vidurdienį vienos dešimtainės tikslumu (XX.XoC)

Gaubiamieji tinklai:

Pastatymo data

Įvykio rūšis: žvejybos įrankio ar naujo žuvų suburiamojo įrenginio (ŽSĮ) pastatymas

Koordinatės (platuma ir ilguma) ir įvykio laikas arba, jei tą dieną įvykio nėra, koordinatės vidurdienį

Jeigu statomi žvejybos įrankiai: nurodykite, ar jie buvo pastatyti sėkmingai, kiek tai truko, kas buvo naudojama sutvirtinimui; žuvų tunto tipas (laisvai plaukiantis ar su ŽSĮ susijęs žuvų tuntas). Jeigu jis susijęs su ŽSĮ, nurodykite ŽSĮ tipą (pvz., rąstas ar kitas gamtinis objektas, dreifuojantysis ŽSĮ, inkarinis ŽSĮ ir t. t.). Atsižvelkite į CMM 18/08

„ŽSĮ valdymo plano procedūros, įskaitant ŽSĮ skaičiaus ribojimą, išsamesnes naudojantis ŽSĮ sužvejoto laimikio ataskaitų teikimo specifikacijas ir patobulintų ŽSĮ modelių, kuriais siekiama sumažinti netikslinių rūšių įsipainiojimo atvejų skaičių, kūrimą“ (ar į bet kurią vėlesnę pakeičiančią rezoliuciją)

Pasirinktinai – jūros paviršiaus temperatūra vidurdienį vienos dešimtainės tikslumu (XX.XoC)

Žiauniniai tinklai:

Pastatymo data: užregistruokite kiekvieno žvejybos įrankio pastatymo datą ar dieną jūroje (dienomis, kai žvejybos įrankiai nebuvo statomi)

Bendras tinklo ilgis (metrais): kiekvieno pastatymo metu naudoto plūduro lyno ilgis metrais

Žvejybos pradžios laikas: užregistruokite kiekvieno žvejybos įrankio pastatymo pradžios laiką ir, kai įmanoma, jo iškėlimo laiką

Pradžios ir pabaigos koordinatės (platuma ir ilguma): užregistruokite žvejybos įrankio pastatymo pradžios bei pabaigos platumą ir ilgumą, žyminčias zoną, kurioje pastatytas jūsų žvejybos įrankis, o dienomis, kai žvejybos įrankis nebuvo statomas, užregistruokite platumą ir ilgumą vidurdienį

Gylis, kuriame statomas tinklas (metrais): apytikris gylis, kuriame statomas žiauninis tinklas

Kartinės ūdos:

Informacija apie žvejybos pastangas laivo žurnaluose registruojama pagal dienas. Informacija apie laimikį laivo žurnaluose registruojama pagal žvejybos reisus arba, kai įmanoma, pagal žvejybos dienas.

Žvejybos operacijos data: užregistruokite dieną ar datą

Koordinatės (platuma ir ilguma) vidurdienį

Tą dieną panaudotų žvejybos karčių skaičius

Žvejybos pradžios laikas (užregistruokite laiką iš karto po to, kai baigiama jauko žvejyba ir laivas išplaukia į jūrą žvejoti. Jei žvejojama kelias dienas, turėtų būti registruojamas paieškos pradžios laikas) ir žvejybos pabaigos laikas (užregistruokite laiką iš karto po to, kai baigiama žvejyba iš paskutinio žuvų tunto; jei žvejojama kelias dienas, užregistruokite laiką, kai sustabdoma žvejyba iš paskutinio žuvų tunto). Jei žvejojama kelias dienas, reikėtų registruoti žvejybos dienų skaičių

Žuvų tunto tipas: susijęs su ŽSĮ ir (arba) laisvai plaukiantis žuvų tuntas

LAIMIKIS

Laimikis, išreikštas svoriu (kg) ar vienetų skaičiumi, pagal rūšis, tenkantis kiekvienam žvejybos įrankio pastatymui ar užmetimui arba žvejybos operacijai pagal kiekvieną rūšį (nurodytą toliau pateiktame skirsnyje „Rūšys“) ir perdirbimo būdą

Ūdos – pagal skaičių ir svorį

Gaubiamieji tinklai – pagal svorį

Žiauniniai tinklai – pagal svorį

Kartinės ūdos – pagal svorį arba skaičių

RŪŠYS

Ūdos:

Pagrindinės rūšys	FAO kodas	Kitos rūšys	FAO kodas
Australinis tunas (Thunnus maccoyii)	SBF	Trumpadurklis marlinas (Tetrapturus angustirostris)	SSP
Ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga)	ALB	Melsvasis ryklys (Prionace glauca)	BSH
Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)	BET	Pilkšvieji rykliai (Isurus spp.)	MAK
Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares)	YFT	Atlantinis silkiaryklis (Lamna nasus)	POR
Dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)	SKJ	Kūjarykliai (Sphyrna spp.)	SPN
Durklažuvė (Xiphias gladius)	SWO	Floridinis šilkinis ryklys (Carcharhinus falciformis)	FAL
Dryžasis marlinas (Tetrapturus audax)	MLS	Kitos kaulinės žuvys	MZZ
Atlantinis marlinas (Makaira nigricans)	BUM	Kiti rykliai	SKH
Juodasis marlinas (Istiompax indica)	BLM	Jūrų paukščiai (skaičius) (1)
Rytinė buriažuvė (Istiophorus platypterus)	SFA	Jūrų žinduoliai (skaičius)	MAM
		Jūrų vėžliai (skaičius)	TTX
		Paprastosios jūrų lapės (Alopias spp.)	THR
		Ilgapelekis pilkasis ryklys (Carcharhinus longimanus)	OCS
		Pasirinktinai registruojamos rūšys
		Tigrinis ryklys (Galeocerdo cuvier)	TIG
		Krokodilinis ryklys (Pseudocarcharias kamoharai)	PSK
		Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias)	WSH
		Mantos ir mobulės (Mobulidae)	MAN
		Melsvasis dygliauodegis (Pteroplatytrygon violacea)	PLS
		Kitos rajos

Gaubiamieji tinklai:

Pagrindinės rūšys	FAO kodas	Kitos rūšys	FAO kodas
Ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga)	ALB	Jūrų vėžliai (skaičius)	TTX
Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)	BET	Jūrų žinduoliai (skaičius)	MAM
Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares)	YFT	Bangininis ryklys (Rhincodon typus) (skaičius)	RHN
Dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)	SKJ	Paprastosios jūrų lapės (Alopias spp.)	THR
Kitos IOTC kompetencijai priklausančios rūšys		Ilgapelekis pilkasis ryklys (Carcharhinus longimanus)	OCS
		Floridinis šilkinis ryklys (Carcharhinus falciformis)	FAL
		Pasirinktinai registruojamos rūšys	FAO kodas
		Mantos ir mobulės (Mobulidae)	MAN
		Kiti rykliai	SKH
		Kitos rajos
		Kitos kaulinės žuvys	MZZ

Žiauniniai tinklai:

Pagrindinės rūšys	FAO kodas	Kitos rūšys	FAO kodas
Ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga)	ALB	Trumpadurklis marlinas (Tetrapturus angustirostris)	SSP
Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)	BET	Melsvasis ryklys (Prionace glauca)	BSH
Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares)	YFT	Pilkšvieji rykliai (Isurus spp.)	MAK
Dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)	SKJ	Atlantinis silkiaryklis (Lamna nasus)	POR
Ilgauodegis tunas (Thunnus tonggol)	LOT	Kūjarykliai (Sphyrna spp.)	SPN
Paprastasis skumbrinis tunas (Auxis thazard)	FRI	Kiti rykliai	SKH
Skersadryžis skumbrinis tunas (Auxis rochei)	BLT	Kitos kaulinės žuvys	MZZ
Rytinis tuniukas (Euthynnus affinis)	KAW	Jūrų vėžliai (skaičius)	TTX
Siauradryžė karališkoji skumbrė (Scomberomorus commerson)	COM	Jūrų žinduoliai (skaičius)	MAM
Indinė karališkoji skumbrė (Scomberomorus guttatus)	GUT	Bangininis ryklys (Rhincodon typus) (skaičius)	RHN
Durklažuvė (Xiphias gladius)	SWO	Jūrų paukščiai (skaičius) (2)
Rytinė buriažuvė (Istiophorus platypterus)	SFA	Paprastosios jūrų lapės (Alopias spp.)	THR
Marlinai (Tetrapturus spp., Makaira spp.)	BIL	Ilgapelekis pilkasis ryklys (Carcharhinus longimanus)	OCS
Australinis tunas (Thunnus maccoyii)	SBF	Pasirinktinai registruojamos rūšys
		Tigrinis ryklys (Galeocerdo cuvier)	TIG
		Krokodilinis ryklys (Pseudocarcharias kamoharai)	PSK
		Mantos ir mobulės (Mobulidae)	MAN
		Melsvasis dygliauodegis (Pteroplatytrygon violacea)	PLS
		Kitos rajos

Kartinės ūdos:

Pagrindinės rūšys	FAO kodas	Kitos rūšys	FAO kodas
Ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga)	ALB	Kitos kaulinės žuvys	MZZ
Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)	BET	Rykliai	SKH
Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares)	YFT	Rajos
Dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)	SKJ	Jūrų vėžliai (skaičius)	TTX
Paprastieji skumbriniai tunai ir skersadryžiai skumbriniai tunai (Auxis spp.)	FRZ
Rytinis tuniukas (Euthynnus affinis)	KAW
Ilgauodegis tunas (Thunnus tonggol)	LOT
Siauradryžė karališkoji skumbrė (Scomberomorus commerson)	COM
Kitos IOTC kompetencijai priklausančios rūšys

PASTABOS

Pastabose turėtų būti registruojamas į jūrą išmestų tunų, tunams giminingų žuvų ir ryklių kiekis pagal rūšį, nurodant svorį (kg) arba vienetų skaičių pagal visus žvejybos įrankius.

Pastabose turėtų būti registruojami visi susidūrimai su bangininiais rykliais (Rhincodon typus), jūrų žinduoliais ir jūrų paukščiais.

Pastabose taip pat turėtų būti įrašoma ir kita informacija.

Pastaba. Duomenų apie laivo žurnale nurodytas rūšis teikimas yra laikomas minimaliuoju reikalavimu. Pasirinktinai reikėtų įtraukti kitas dažnai sužvejojamų ryklių ir (arba) žuvų rūšis, atsižvelgiant į įvairiems žvejybos rajonams ir žvejybos rūšims taikomus reikalavimus.

(1) Kai KSŠ visapusiškai įgyvendina stebėtojų programą, duomenų apie jūrų paukščius teikti neprivaloma.

(2) Kai KSŠ visapusiškai įgyvendina stebėtojų programą, duomenų apie jūrų paukščius teikti neprivaloma.

2 PRIEDAS

Dreifuojančiųjų žuvų suburiamųjų įrenginių (DŽSĮ) valdymo planų rengimo gairės

Kad valstybėms narėms, kurių laivynai žvejoja IOTC kompetencijos rajone, būtų lengviau vykdyti pareigas, susijusias su Komisijai pateikiamu DŽSĮ valdymo planu, į tą planą turėtų būti įtraukti šie elementai:

Tikslas

Taikymo sritis

Plano taikymo toliau nurodytų elementų atžvilgiu aprašas:

laivų tipai ir aptarnaujantys bei pagalbiniai laivai;

pastatytinų DŽSĮ numeriai ir DŽSĮ bakenų numeriai;

duomenų apie pastatytus DŽSĮ teikimo procedūros;

atsitiktinės priegaudos mažinimo ir naudojimo politika;

atsižvelgimas į poveikį kitų tipų žvejybos įrankiams;

prarastų DŽSĮ stebėsenos ir iškėlimo planai;

pareiškimas ar politika dėl DŽSĮ nuosavybės.

DŽSĮ valdymo planų valdymo institucinės procedūros:

institucijų pareigos;

prašymo leisti pastatyti DŽSĮ ir (arba) DŽSĮ bakenus procedūros;

su DŽSĮ ir (arba) DŽSĮ bakenų pastatymu ir naudojimu susijusios laivų savininkų ir kapitonų pareigos;

DŽSĮ ir (arba) DŽSĮ bakenų pakeitimo politika;

pareigos teikti ataskaitas.

DŽSĮ konstrukcinės specifikacijos ir reikalavimai:

DŽSĮ konstrukcinės charakteristikos (aprašymas);

DŽSĮ ženklai ir identifikatoriai, įskaitant DŽSĮ bakenus;

apšvietimo reikalavimai;

radarų reflektoriai;

matomas atstumas;

radijo plūdurai (serijos numerių reikalavimas);

palydoviniai siųstuvai-imtuvai (serijos numerių reikalavimas).

Rajonai, kuriuose planas taikomas:

išsami informacija apie žvejybos draudimo rajonus ar laikotarpius, pvz., teritorinius vandenis, laivybos kelius, smulkiosios žvejybos rajonų artumą ir t. t.

DŽSĮ valdymo plano taikymo laikotarpis

DŽSĮ valdymo plano įgyvendinimo stebėsenos ir peržiūros priemonės

DŽSĮ žurnalo šablonas (duomenys, kurie turi būti renkami, nurodyti 3 priede).

Inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių (IŽSĮ) valdymo planų rengimo gairės

Kad SSŠ, kurių laivynai žvejoja IOTC kompetencijos rajone, būtų lengviau vykdyti pareigas, susijusias su IOTC sekretoriatui pateikiamu IŽSĮ valdymo planu, į tą planą turėtų būti įtraukti šie elementai:

Tikslas

Taikymo sritis:

Plano taikymo toliau nurodytų elementų atžvilgiu aprašas:

a)	laivų tipai;

b)	pastatytinų IŽSĮ numeriai ir (arba) IŽSĮ bakenų numeriai (pagal IŽSĮ tipą);

c)	duomenų apie pastatytus IŽSĮ teikimo procedūros;

d)	atstumai tarp IŽSĮ;

e)	atsitiktinės priegaudos mažinimo ir naudojimo politika;

f)	atsižvelgimas į poveikį kitų tipų žvejybos įrankiams;

g)	pastatytų IŽSĮ inventorių sudarymas, išsamiai nurodant kiekvieno IŽSĮ identifikatorių, charakteristikas ir įrangą, kaip nustatyta šio priedo 4 punkte, IŽSĮ pritvirtinimo vietų koordinates, pastatymo, praradimo ir pakartotinio pastatymo datą;

h)	prarastų IŽSĮ stebėsenos ir iškėlimo planai;

i)	pareiškimas ar politika dėl IŽSĮ nuosavybės.

IŽSĮ valdymo planų valdymo institucinės procedūros:

a)	institucijų pareigos;

b)	IŽSĮ pastatymui ir naudojimui taikomos taisyklės;

c)	IŽSĮ remontas, techninės priežiūros taisyklės ir pakeitimo politika;

d)	duomenų rinkimo sistema;

e)	pareigos teikti ataskaitas.

IŽSĮ konstrukcinės specifikacijos ir reikalavimai:

a)	IŽSĮ konstrukcinės charakteristikos (tiek plūduriuojančiosios konstrukcijos, tiek povandeninės konstrukcijos aprašymas, ypatingą dėmesį skiriant visiems naudojamiems tinkliniams audeklams);

b)	pritvirtinimui naudojamas įtaisas;

c)	IŽSĮ ženklai ir identifikatoriai, įskaitant IŽSĮ bakenus, jeigu tokių yra;

d)	apšvietimo reikalavimai, jeigu tokių yra;

e)	radarų reflektoriai;

f)	matomas atstumas;

g)	radijo plūdurai, jeigu tokių yra (serijos numerių reikalavimas);

h)	palydoviniai siųstuvai-imtuvai (serijos numerių reikalavimas);

i)	echolotai.

Rajonai, kuriuose planas yra taikomas:

a)	pritvirtinimo vietų koordinatės, jeigu taikoma;

b)	išsami informacija apie žvejybos draudimo rajonus, pvz., laivybos kelius, saugomas jūrų teritorijas, rezervatus ir t. t.

IŽSĮ valdymo plano įgyvendinimo stebėsenos ir peržiūros priemonės;

IŽSĮ žurnalo šablonas (duomenys, kurie turi būti renkami, nurodyti IV priede).

3 PRIEDAS

Duomenų apie dreifuojančiuosius žuvų suburiamuosius įrenginius (DŽSĮ) ir inkarinius žuvų suburiamuosius įrenginius (IŽSĮ) rinkimas

DUOMENŲ APIE DŽSĮ RINKIMAS

Kiekvienos su DŽSĮ susijusios veiklos atveju, nepriklausomai nuo to, ar po to buvo statomas žvejybos įrankis, kiekvienas žvejybos, aptarnaujantis ir aprūpinimo laivas turi pateikti informaciją, kurią sudaro šie elementai:

i.	Laivas (žvejybos, aptarnaujančio ar aprūpinimo laivo pavadinimas ir registracijos numeris);

ii.	Koordinatės (geografinė įvykio vieta (platuma ir ilguma) laipsniais ir minutėmis);

iii.	Data (MMMM-MM-DD, metai-mėnuo-diena);

iv.	DŽSĮ identifikatorius (DŽSĮ arba bakeno ID);

v.	DŽSĮ tipas (dreifuojantysis gamtinis ŽSĮ, dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ);

vi.	DŽSĮ konstrukcinės charakteristikos: Plūduriuojančiosios dalies ir povandeninės konstrukcijos matmenys ir sudedamosios medžiagos;

vii.	Veiklos rūšis (nuplaukimas, statymas, ištraukimas, iškėlimas, praradimas, su elektroninės įrangos priežiūra susiję intervenciniai veiksmai).

Jeigu nuplaukus pastatomi žvejybos įrankiai, juos pastačius pasiektas rezultatas – laimikis ir priegauda, nurodant tiek laive laikomą, tiek išmestą į jūrą gyvų ar negyvų gyvūnų kiekį. SSŠ turi sekretoriatui pateikti suvestinius duomenis apie kiekvieną laivą 1*1 laipsnių tikslumu (kai taikoma) ir pagal mėnesį.

DUOMENŲ APIE IŽSĮ RINKIMAS

a)	Bet kokia veikla šalia IŽSĮ.

Informacija apie kiekvieną su IŽSĮ susijusią veiklą (remontą, intervencinius veiksmus, sutvirtinimą ir t. t.), nepriklausomai nuo to, ar po to buvo statomas žvejybos įrankis arba vykdoma kita žvejybos veikla:

i.	Koordinatės (geografinė įvykio vieta (platuma ir ilguma) laipsniais ir minutėmis);

ii.	Data (MMMM-MM-DD, metai-mėnuo-diena);

iii.	IŽSĮ identifikatorius (t. y. IŽSĮ ženklas ar bakeno ID arba bet kuri kita informacija, pagal kurią galima nustatyti savininką).

c)	Jeigu nuplaukus statomi žvejybos įrankiai arba vykdoma kita žvejybos veikla, žvejybos rezultatai – laimikis ir priegauda, nurodant tiek laive laikomą, tiek išmestų į jūrą gyvų ar negyvų rūšių kiekį.

4 PRIEDAS

Ūdomis žvejojančių laivų poveikio jūrų paukščiams švelninimo priemonės

Poveikio švelninimas

Aprašymas

Specifikacija

Žvejybos įrankio statymas naktį esant minimaliam denio apšvietimui

Žvejybos įrankių negalima statyti tarp jūrinio saulėtekio ir jūrinio saulėlydžio.

Denio apšvietimas turi būti minimalus.

Jūrinis saulėlydis ir jūrinis saulėtekis apibrėžiami atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai jūrų astronominio metraščio lentelėse.

Minimalus denio apšvietimas turi atitikti minimaliuosius saugos ir navigacijos standartus.

Paukščių baidymo lynai

Paukščių baidymo lynai turi būti ištempti viso ūdų užmetimo metu, kad atbaidytų prie šoninių lynų puolančius paukščius.

35 m ilgio arba ilgesniems laivams taikomi reikalavimai:

—

Turi būti ištempiamas bent 1 paukščių baidymo lynas. Kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs, laivams rekomenduojama, jei praktiškai įmanoma, naudoti dar vieną paukščių baidymo lyno stiebą ir paukščių baidymo lyną; abu paukščių baidymo lynai turėtų būti ištempiami tuo pat metu – po vieną iš abiejų užmestos ūdos pusių.

—	Ore esančios paukščių baidymo lyno dalies ilgis turi būti ne mažesnis kaip 100 m.

—	Turi būti naudojamos pakankamo ilgio ilgosios baidjuostės, kad jos pasiektų vandens paviršių, kai jūra rami.

—	Ilgosios baidjuostės turi būti išdėstytos ne ilgesniais kaip 5 m intervalais.

Trumpesniems nei 35 m ilgio laivams taikomi reikalavimai:

—	Turi būti ištempiamas bent 1 paukščių baidymo lynas.

—	Ore esančios lyno dalies ilgis turi būti ne mažesnis kaip 75 m.

—

Turi būti naudojamos ilgosios ir (arba) trumposios (bet ilgesnės nei 1 m ilgio) baidjuostės; jos turi būti išdėstytos tokiais intervalais:

—	trumposios: ne ilgesniais kaip 2 m intervalais;

—	ilgosios: pirmojoje 55 m paukščių baidymo lyno atkarpoje – ne ilgesniais kaip 5 m intervalais.

Papildomos paukščių baidymo lynų projektavimo ir naudojimo gairės pateiktos šio reglamento 5 priede.

Lyno gramzdinimas svoriais

Lynų gramzdikliai turi būti tvirtinami prie ilginamųjų lynų prieš statant žvejybos įrankį.

Didesnio kaip 45 g bendro svorio gramzdiklis turi būti tvirtinamas ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo kabliuko arba

didesnio kaip 60 g bendro svorio gramzdiklis turi būti tvirtinamas ne didesniu kaip 3,5 m atstumu nuo kabliuko, arba

didesnio kaip 98 g bendro svorio gramzdiklis turi būti tvirtinamas ne didesniu kaip 4 m atstumu nuo kabliuko.

5 PRIEDAS

Papildomos paukščių baidymo lynų projektavimo ir naudojimo gairės

Preambulė

Minimalieji paukščių baidymo lynų naudojimo techniniai standartai pateikiami šio reglamento 4 priede, todėl čia nekartojami. Šios papildomos gairės skirtos padėti parengti ir įgyvendinti ūdomis žvejojantiems laivams skirtas taisykles dėl paukščių baidymo lynų. Nors šios gairės gana išsamios, skatinama eksperimentuojant gerinti paukščių baidymo lynų veiksmingumą laikantis reglamento 4 priede pateiktų reikalavimų. Gairėse atsižvelgiama į aplinkos ir veiklos kintamuosius veiksnius, pvz., oro sąlygas, žvejybos įrankio statymo greitį ir laivo dydį – visi jie turi įtakos paukščių baidymo lyno konstrukcijai ir veiksmingumui saugant jauką nuo paukščių. Paukščių baidymo lynų konstrukcija ir naudojimas gali skirtis atsižvelgiant į šiuos kintamuosius veiksnius, tačiau lynų veiksmingumas turi nesumažėti. Numatoma ir toliau tobulinti paukščių baidymo lynų konstrukciją, todėl ateityje šios gairės turėtų būti peržiūrimos.

Paukščių baidymo lyno konstrukcija (žr. 1 diagramą)

Prie vandenyje esančios paukščių baidymo lyno dalies pritvirtintas tinkamas velkamas įtaisas gali pagerinti ore esančios lyno dalies ištempimą.

Virš vandens esanti lyno dalis turėtų būti pakankamai lengva, kad jos judėjimo nebūtų galima nuspėti ir paukščiai prie jos nepriprastų, ir pakankamai sunki, kad lynas nepasislinktų dėl vėjo.

Geriausia lyną tvirtinti prie laivo stipria cilindro formos lankstine jungtimi, kad lynas mažiau painiotųsi.

Baidjuostės turėtų būti iš ryškios medžiagos, kuri smarkiai ir nenuspėjamai judėtų (pvz., tvirtas plonas lynas, apgaubtas raudono poliuretano vamzdeliu). Prie paukščių baidymo lyno jos turėtų būti prikabintos tvirta trišake lankstine jungtimi (kuri taip pat mažintų painiojimąsi).

Kiekvieną baidjuostę turėtų sudaryti dvi ar daugiau gijų.

Kiekvieną baidjuosčių porą turėtų būti galima atskirti naudojant gnybtą, kad lyną būtų patogiau suvynioti.

Paukščių baidymo lynų naudojimas

Lynas turėtų būti prikabintas prie stiebo, pritvirtinto prie laivo. Paukščių baidymo lyno stiebas turėtų būti įtaisytas kuo aukščiau, kad lynas apsaugotų jauką dideliu atstumu nuo laivagalio ir nesusipainiotų su žvejybos įrankiu. Kuo aukštesnis stiebas, tuo geriau apsaugomas jaukas. Pavyzdžiui, jei stiebo aukštis yra apie 7 m virš vaterlinijos, jaukas gali būti apsaugotas maždaug 100 m atstumu.

Jei laivai naudoja tik vieną paukščių baidymo lyną, jis turi būti ištemptas priešvėjinėje grimztančio jauko pusėje. Jei kabliukai su jauku užmetami už kilvaterio, paukščių baidymo lynas turėtų būti pritvirtintas prie laivo kelių metrų atstumu nuo to laivo borto, per kurį užmetamas jaukas. Jei laivas naudoja du paukščių baidymo lynus, kabliukai su jauku turėtų būti užmetami tarp tų dviejų paukščių baidymo lynų esančiame plote.

Skatinama ištempti kelis paukščių baidymo lynus, kad jaukas būtų dar geriau apsaugotas nuo paukščių.

Kadangi lynas gali nutrūkti arba susipainioti, laive reikėtų turėti atsarginių paukščių baidymo lynų, kuriais būtų galima pakeisti sugadintus lynus ir užtikrinti, kad žvejybos operacijos nenutrūktų. Paukščių baidymo lynas gali būti su jungtimis, ties kuriomis lynas lengviau trūksta, kad kuo labiau sumažėtų saugos ir funkcinių problemų tais atvejais, jei ūda susimegztų arba susipainiotų su vandenyje esančia paukščių baidymo lyno dalimi.

Žvejai, naudojantys jauko užmetimo įrenginį, turi suderinti paukščių baidymo lyno ir jauko užmetimo įrenginio veikimą, t. y. i) užtikrinti, kad jauko užmetimo įrenginys jauką užmestų tiesiai į paukščių baidymo lyno saugomą plotą, ir ii) tais atvejais, kai vienas ar daugiau naudojamų jauko užmetimo įrenginių užmeta jauką už kairiojo ir dešiniojo bortų, naudoti du paukščių baidymo lynus.

Užmesdami šoninius lynus rankomis, žvejai turėtų užtikrinti, kad kabliukai su jauku ir suvyniotos šoninių lynų dalys būtų užmesti į paukščių baidymo lyno saugomą plotą, vengdami sraigto turbulencijos, kuri galėtų sulėtinti grimzdimą.

Žvejai skatinami įsirengti rankines, elektrines ar hidraulines gerves, kad paukščių baidymo lynus būtų galima lengviau ištempti ir suvynioti.

Ūda (žvejybos įrankio konfigūracija). Vidutinis šoninio lyno ilgis (metrais) – tiesus atstumas metrais tarp segtuko ir kabliuko.

Vertimas

Float – plūduras

Sea level – jūros lygis

Sea-surface temperature – jūros paviršiaus temperatūra

Float line length – plūduro lyno ilgis

Main line material – pagrindinio lyno medžiaga

Average length between branches – vidutinis atstumas tarp šoninių lynų

Branch line length – šoninio lyno ilgis

Light sticks – šviečiančiosios lazdelės

Leader/trace type – pagrindinio valo tipas

Hook type – kabliuko tipas

Bait type – jauko tipas

Hooks between floats (hooks per basket) – kabliukų skaičius tarp plūdurų (kabliukų skaičius krepšyje)

6 PRIEDAS

Frachtavimo susitarimo bendrosios nuostatos

Frachtavimo susitarime turi būti nustatytos toliau nurodytos sąlygos:

SSŠ yra raštu pritarusi frachtavimo susitarimui;

Pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų trukmė bet kuriais kalendoriniais metais neviršija 12 mėnesių.

Frachtuotini žvejybos laivai yra registruoti atsakingose Susitariančiosiose Šalyse ir bendradarbiaujančiosiose šalyse, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, kurios aiškiai sutinka taikyti IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir užtikrinti jų vykdymą savo laivuose. Visos atitinkamos vėliavos Susitariančiosios Šalys ar bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, veiksmingai vykdo pareigą kontroliuoti savo žvejybos laivus, kad būtų užtikrinta atitiktis IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms.

Frachtuotini žvejybos laivai yra įtraukti į IOTC laivų, kuriems suteiktas leidimas vykdyti veiklą IOTC kompetencijos rajone, registrą.

Nedarant poveikio frachtuojančiosios SSŠ pareigoms, vėliavos SSŠ, atsižvelgdamos į savo teises, pareigas ir jurisdikciją pagal tarptautinę teisę, užtikrina, kad frachtuojamas laivas laikytųsi ir frachtuojančiosios SSŠ, ir vėliavos SSŠ teisės aktų, taip pat užtikrina, kad frachtuojami laivai laikytųsi atitinkamų IOTC nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Jeigu frachtuojančioji SSŠ leidžia frachtuojamam laivui žvejoti atvirojoje jūroje, vėliavos SSŠ yra atsakinga už žvejybos atvirojoje jūroje, vykdomos pagal frachtavimo susitarimą, kontrolę. Frachtuojamas laivas laivų stebėjimo sistemos (LSS) ir laimikio duomenis perduoda abiem SSŠ (frachtuojančiajai ir vėliavos) ir IOTC sekretoriatui.

Visas laimikis (ankstesnis ir dabartinis/būsimas), įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, sužvejotas pagal frachtavimo susitarimą, įskaičiuojamas į frachtuojančiosios SSŠ kvotą ar žvejybos galimybes. Stebėjimo aprėptis (ankstesnė, dabartinė/būsima) tokiuose laivuose taip pat įskaičiuojama į frachtuojančiosios SSŠ nustatytą aprėpties normą visu laikotarpiu, kuriuo laivas žvejoja pagal frachtavimo susitarimą.

Frachtuojančioji SSŠ teikia IOTC viso laimikio, įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, ataskaitas ir praneša kitą IOTC reikalaujamą informaciją, taip pat informaciją, nurodytą CMM 19/07 IV dalyje pateiktoje pranešimų apie laivų frachtavimą sistemoje.

Siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos valdymą, pagal atitinkamas IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones naudojama laivų stebėjimo sistema (LSS) ir atitinkamai – priemonės, skirtos žvejybos rajonams diferencijuoti, pavyzdžiui, žuvų įsagai ar žymos.

Stebėjimo aprėptis sudaro bent 5 % žvejybos pastangų.

Frachtuojami laivai turi frachtuojančiosios SSŠ išduotą žvejybos licenciją ir nėra įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą ir (arba) kitų regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RFMO) sudarytus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus.

Frachtuojamiems laivams, vykdantiems veiklą pagal frachtavimo susitarimus, kiek įmanoma, nėra leidžiama naudotis vėliavos Susitariančiosios Šalies arba bendradarbiaujančiosios šalies, kuri nėra Susitariančioji Šalis, kvota (jeigu tokia yra) ar teisėmis. Frachtuojamiems laivams jokiu būdu neleidžiama tuo pačiu metu žvejoti pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą.

Siekiant užtikrinti, kad frachtuojamų laivų veikla nebūtų pažeidžiamos IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, frachtuojamų laivų laimikis iškraunamas tik frachtuojančiosios Susitariančiosios Šalies uostuose arba jai tiesiogiai prižiūrint, išskyrus atvejus, kai frachtavimo susitarime konkrečiai nustatyta kitaip ir tai atitinka susijusius vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus.

Frachtuojamame laive visada turi būti laikomos frachtavimo dokumentų kopijos.

7 PRIEDAS

IOTC perkrovimo deklaracija

Transportinis laivas

Žvejybos laivas

Laivo pavadinimas ir radijo šaukinys: Vėliava:

Vėliavos valstybės suteiktas licencijos numeris:

Numeris nacionaliniame registre (jeigu yra): Numeris IOTC registre, jeigu yra:

Laivo pavadinimas ir radijo šaukinys: Vėliava:

Vėliavos valstybės suteiktas licencijos numeris:

Numeris nacionaliniame registre (jeigu yra): Numeris IOTC registre, jeigu yra:

	Diena	Mėnuo	Valanda	Metai	Agento vardas ir pavardė (pavadinimas):	Didelio tunus žvejojančio laivo kapitono vardas ir pavardė:	Transportinio laivo kapitono vardas ir pavardė:
Išvykimas				iš
Grįžimas				į	Parašas:	Parašas:	Parašas:
Perkrovimas

Nurodykite svorį kilogramais arba naudotus talpos vienetus (pvz., dėžės, krepšiai) ir iš šio vieneto iškrautą svorį kilogramais: ________ kilogramai (-ų)

PERKROVIMO VIETA

Rūšis	Uostas	Jūra	Produkto tipas
			Neapdorota	Išdarinėta	Be galvos	Filė

Jeigu perkrauta jūroje, IOTC stebėtojo vardas, pavardė ir parašas:

8 PRIEDAS

IOTC didžiaakių tunų statistinis dokumentas

DOKUMENTO NUMERIS

IOTC didžiaakių tunų statistinis dokumentas

EKSPORTUI SKIRTAS SKIRSNIS

1.	ŠALIES/SUBJEKTO/ŽVEJYBOS SUBJEKTO VĖLIAVA

2.	LAIVO APRAŠYMAS IR REGISTRACIJOS NUMERIS (jei taikoma) Laivo pavadinimas… Registracijos numeris… Bendrasis ilgis (m)… Nr. IOTC registre (jeigu taikoma):…

3.	GAUDYKLĖS (jei taikoma)

4.	VIETA, IŠ KURIOS EKSPORTUOTA (miestas, valstija/provincija, šalis/subjektas/žvejybos subjektas)

5.	LAIMIKIO SUŽVEJOJIMO RAJONAS (pažymėkite vieną)

a)	Indijos vandenynas

b)	Ramusis vandenynas

c)	Atlanto vandenynas

*	Jei pažymimas b ar c punktas, toliau išdėstytų 6 ir 7 punktų pildyti nereikia.

6.	ŽUVIES APRAŠYMAS

Produkto tipas (*1)

Sužvejojimo laikas (mėnesis, metai)

Žvejybos įrankio kodas (*2)

Grynasis svoris

(kg)

F/FR

D/GG/DR/FL/OT

*1	= F=šviežia, FR – užšaldyta, RD – visa, GG – be žiaunų ir išdarinėta, DR = išdorota, FL = filė OT = kita (apibūdinkite produkto tipą)

*2	= kai žvejybos įrankio kodas yra OT, aprašykite žvejybos įrankio tipą.

7.	EKSPORTUOTOJO LIUDIJIMAS. Liudiju, kad, mano žiniomis ir įsitikinimu, pirmiau pateikta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli. Vardas, pavardė: … Įmonės pavadinimas: … Adresas: … Parašas: … Data: … Licencijos numeris (jeigu taikoma) …

8.	ADMINISTRACIJOS TEIKIAMAS PATVIRTINIMAS. Patvirtinu, kad, mano žiniomis ir įsitikinimu, pirmiau pateikta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli. Bendras siuntos svoris: kg Vardas, pavardė ir pareigos: … Parašas: … Data: … Administracijos antspaudas …

IMPORTUI SKIRTAS SKIRSNIS

IMPORTUOTOJO LIUDIJIMAS. Liudiju, kad, mano žiniomis ir įsitikinimu, pirmiau pateikta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli.

Importuotojo liudijimas (tarpinė šalis/subjektas/žvejybos subjektas)

Pavadinimas (vardas, pavardė): … Adresas: … Parašas: … Data: … Licencija # (jeigu taikoma): …

Importuotojo liudijimas (tarpinė šalis/subjektas/žvejybos subjektas)

Pavadinimas (vardas, pavardė): … Adresas: … Parašas: … Data: … Licencija # (jeigu taikoma): …

Galutinė importo vieta

Miestas: … Valstija/provincija: … Šalis/subjektas/žvejybos subjektas: …

PASTABA. Jeigu ši forma pildoma ne anglų ar prancūzų kalba, prašom pridėti šio dokumento vertimą į anglų kalbą.

INSTRUKCIJOS

DOKUMENTO NUMERIS: laukelis, kuriame dokumentą išdavusi šalis nurodo dokumento numerį su šalies kodu.

VĖLIAVOS ŠALIS/SUBJEKTAI/ŽVEJYBOS SUBJEKTAI: įrašykite laivo, kuris sužvejojo vežamus didžiaakius tunus, šalies ir šį dokumentą išdavusios šalies pavadinimą. Vadovaujantis rekomendacija, šį dokumentą gali išduoti tik laivo, kuris sužvejojo vežamus didžiaakius tunus, vėliavos valstybė arba, jei laivas vykdo veiklą pagal frachtavimo susitarimą, eksportuojanti valstybė.

LAIVO APRAŠYMAS (jeigu taikoma): įrašykite laivo, kuris sužvejojo vežamus didžiaakius tunus, pavadinimą ir registracijos numerį, bendrąjį ilgį ir numerį IOTC registre.

GAUDYKLĖS (jeigu taikoma): įrašykite gaudyklės, kuria buvo sužvejoti vežami didžiaakiai tunai, pavadinimą.

VIETA, IŠ KURIOS EKSPORTUOTA: Nurodykite miestą, valstiją ar provinciją ir šalį, iš kurios tunai buvo eksportuoti.

LAIMIKIO SUŽVEJOJIMO RAJONAS: pažymėkite laimikio sužvejojimo rajoną. (Jeigu pažymimas b ar c punktas, toliau išdėstytų 6 ir 7 punktų pildyti nereikia.)

ŽUVIES APRAŠYMAS: eksportuotojas turi pateikti kuo tikslesnę toliau nurodytą informaciją.

PASTABA. Vienoje eilutėje turėtų būti aprašytas vienas produkto tipas.

Produkto tipas: nurodykite vežamo produkto tipą: ŠVIEŽIA arba UŽŠALDYTA ir formą: VISA, BE ŽIAUNŲ IR IŠDARINĖTA, IŠDOROTA, FILĖ arba KITA. Jei KITA, aprašykite vežamų produktų tipą.

Sužvejojimo laikas: įrašykite vežamų didžiaakių tunų sužvejojimo laiką (mėnesį ir metus).

Žvejybos įrankio kodas: nurodykite žvejybos įrankio, kuris buvo naudojamas didžiaakiams tunams sužvejoti, tipą pagal toliau pateiktą sąrašą. Jei tai KITAS TIPAS, aprašykite žvejybos įrankio tipą, įskaitant auginimo ūkį.

Grynasis produkto svoris: kilogramais

EKSPORTUOTOJO LIUDIJIMAS: didžiaakių tunų siuntą eksportuojantis asmuo arba įmonė turi nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės pavadinimą, adresą, pasirašyti, nurodyti siuntos eksportavimo datą ir prekiautojo licencijos numerį (jei taikoma).

ADMINISTRACIJOS TEIKIAMAS PATVIRTINIMAS: įrašykite dokumentą pasirašančio pareigūno vardą, pavardę ir pareigas. Pareigūnas turi būti laivo, kuris sužvejojo dokumente nurodytus didžiaakius tunus, vėliavos valstybės kompetentingos institucijos darbuotojas arba kitas laivo vėliavos valstybės įgaliotas asmuo ar institucija. Kai tinkama, šio reikalavimo atsisakoma, kai dokumentą patvirtina valdžios pareigūnas, o tuo atveju, jei laivas veiklą vykdo pagal frachtavimo susitarimą – eksportuojančios valstybės valdžios pareigūnas arba kitas įgaliotas asmuo ar institucija. Šiame laukelyje taip pat nurodomas bendras siuntos svoris.

IMPORTUOTOJO LIUDIJIMAS: didžiaakius tunus importuojantis asmuo arba įmonė turi nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės pavadinimą, adresą, pasirašyti, nurodyti datą, kurią didžiaakiai tunai buvo importuoti, licencijos numerį (jei taikoma) ir galutinę importo vietą. Tai apima importą į tarpines šalis/subjektus/žvejybos subjektus. Šviežių ir atšaldytų produktų atveju vietoj importuotojo parašo gali būti muitinį įforminimą atliekančios įmonės atstovo parašas, kai pastarajam importuotojas yra suteikęs tinkamus įgaliojimus pasirašyti.

ŽVEJYBOS ĮRANKIO KODAS:

ŽVEJYBOS ĮRANKIO KODAS:	ŽVEJYBOS ĮRANKIO TIPAS
BB	KARTINĖMIS ŪDOMIS SU JAUKU ŽVEJOJANTIS LAIVAS
GILL	ŽIAUNINIS TINKLAS
HAND	RANKINĖ ŪDA
HARP	HARPŪNAS
LL	ŪDA
MWT	ĮVAIRIALYGIS TRALAS
PS	GAUBIAMASIS TINKLAS
RR	MEŠKERĖ IR SPININGAS
SPHL	SPORTINĖJE ŽVEJYBOJE NAUDOJAMA RANKINĖ ŪDA
SPOR	NEKLASIFIKUOJAMA SPORTINĖ ŽVEJYBA
SURF	NEKLASIFIKUOJAMA PAVIRŠINĖ ŽVEJYBA
TL	ŪDA SU KABLIAIS
TRAP	GAUDYKLĖ
TROL	BLIZGĖ
UNCL	NEAPIBRĖŽTI METODAI
OT	KITAS TIPAS

UŽPILDYTO DOKUMENTO KOPIJĄ GRĄŽINTI: (vėliavos valstybės kompetentingos institucijos biuro pavadinimas).

9 PRIEDAS

IOTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatas

DOKUMENTO NUMERIS

IOTC DIDŽIAAKIŲ TUNŲ REEKSPORTO SERTIFIKATAS

REEKSPORTUI SKIRTAS SKIRSNIS

1.	REEKSPORTUOJANTI ŠALIS/SUBJEKTAS/ŽVEJYBOS SUBJEKTAS

2.	VIETA, IŠ KURIOS REEKSPORTUOTA

3.	IMPORTUOJAMOS ŽUVIES APRAŠYMAS

Produkto tipas(*)

Grynasis svoris

(kg)

Vėliavos šalis/subjektas/žvejybos subjektas

Importo data

F/FR

RD/GG/DR/FL/OT

4.	REEKSPORTUI SKIRTOS ŽUVIES APRAŠYMAS

Produkto tipas(*)

Grynasis svoris

(kg)

F/FR

RD/GG/DR/FL/OT

*F	= ŠVIEŽIA, FR – užšaldyta, RD – visa, GG – be žiaunų ir išdarinėta, DR = išdorota, FL = filė OT = kita (apibūdinkite produkto tipą)

5.	REEKSPORTUOTOJO LIUDIJIMAS: Liudiju, kad, mano žiniomis ir įsitikinimu, pirmiau pateikta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli. Vardas, pavardė/Įmonės pavadinimas … Adresas … Parašas … Data … Licencijos numeris (jeigu taikoma) …

6.	ADMINISTRACIJOS TEIKIAMAS PATVIRTINIMAS: Tvirtinu, kad, mano žiniomis ir įsitikinimu, pirmiau pateikta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli. Vardas, pavardė ir pareigos … Parašas … Data … Administracijos antspaudas …

IMPORTUI SKIRTAS SKIRSNIS:

IMPORTUOTOJO LIUDIJIMAS: Liudiju, kad, mano žiniomis ir įsitikinimu, pirmiau pateikta informacija yra išsami, teisinga ir tiksli.

Importuotojo liudijimas (tarpinė šalis/subjektas/žvejybos subjektas)

Pavadinimas (vardas, pavardė): … Adresas: … Parašas: … Data: … Licencija # (jeigu taikoma) …

Importuotojo liudijimas (tarpinė šalis/subjektas/žvejybos subjektas)

Pavadinimas (vardas, pavardė): … Adresas: … Parašas: … Data: … Licencija # (jeigu taikoma) …

Importuotojo liudijimas (tarpinė šalis/subjektas/žvejybos subjektas)

Pavadinimas (vardas, pavardė): … Adresas: … Parašas: … Data: … Licencija #. (jeigu taikoma) …

Galutinė importo vieta

Miestas: … Valstija/provincija: … Šalis/subjektas/žvejybos subjektas: …

PASTABA. Jeigu ši forma pildoma ne anglų ar prancūzų kalba, prašom pridėti šio dokumento vertimą į anglų kalbą.

INSTRUKCIJOS

DOKUMENTO NUMERIS: laukelis, kuriame išdavusi šalis/subjektas/žvejybos subjektas nurodo dokumento numerį su šalies/subjekto/žvejybos subjekto kodu.

REEKSPORTUOJANTI ŠALIS/SUBJEKTAS/ŽVEJYBOS SUBJEKTAS

Įrašykite šalies/subjekto/žvejybos subjekto, kurie reeksportuoja vežamus didžiaakius tunus ir išdavė šį sertifikatą, pavadinimą. Vadovaujantis rekomendacija, šį sertifikatą gali išduoti tik reeksportuojanti šalis/subjektas/žvejybos subjektas.

VIETA, IŠ KURIOS REEKSPORTUOTA

Nurodykite miestą/valstiją/provinciją ir šalį/subjektą/žvejybos subjektą, iš kurių buvo reeksportuoti didžiaakiai tunai.

IMPORTUOJAMOS ŽUVIES APRAŠYMAS

Eksportuotojas turi pateikti kuo tikslesnę toliau nurodytą informaciją. PASTABA. Vienoje eilutėje turėtų būti aprašytas vienas produkto tipas. 1) Produkto tipas: nurodykite vežamo produkto tipą: ŠVIEŽIA arba UŽŠALDYTA ir formą: VISA, BE ŽIAUNŲ IR IŠDARINĖTA, IŠDOROTA, FILĖ arba KITA. Jei KITA, aprašykite siunčiamų produktų tipą. 2) Grynasis svoris: grynasis produkto svoris kilogramais. 3) Vėliavos šalis/subjektas/žvejybos subjektas: laivo, kuris sužvejojo vežamus didžiaakius tunus, šalies/subjekto/žvejybos subjekto pavadinimas. 4) Importo data: data, kada buvo importuota.

REEKSPORTUI SKIRTOS ŽUVIES APRAŠYMAS

Eksportuotojas turi pateikti kuo tikslesnę toliau nurodytą informaciją. PASTABA. Vienoje eilutėje turėtų būti aprašytas vienas produkto tipas 1) Produkto tipas: Nurodykite vežamo produkto tipą: ŠVIEŽIA arba UŽŠALDYTA ir formą: VISA, BE ŽIAUNŲ IR IŠDARINĖTA, IŠDOROTA, FILĖ arba KITA. Jei KITA, aprašykite vežamų produktų tipą. 2) Grynasis svoris: grynasis produkto svoris kilogramais.

REEKSPORTUOTOJO LIUDIJIMAS

Didžiaakių tunų siuntą reeksportuojantis asmuo arba įmonė turi nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės pavadinimą, adresą, pasirašyti, nurodyti siuntos reeksportavimo datą ir reeksportuotojo licencijos numerį (jei taikoma).

ADMINISTRACIJOS TEIKIAMAS PATVIRTINIMAS

Įrašykite sertifikatą pasirašančio pareigūno vardą, pavardę ir pareigas. Pareigūnas turi būti reeksportuojančios šalies/subjekto/žvejybos subjekto kompetentingos valdžios institucijos, nurodytos sertifikate, darbuotojas arba kitas asmuo ar institucija, kompetentingos valdžios institucijos įgalioti patvirtinti tokius sertifikatus.

IMPORTUOTOJO LIUDIJIMAS

Didžiaakius tunus importuojantis asmuo arba įmonė turi nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės pavadinimą, adresą, pasirašyti, nurodyti datą, kurią didžiaakiai tunai buvo importuoti, licencijos numerį (jei taikoma) ir galutinę importo vietą. Tai apima importą į tarpines šalis/subjektus/žvejybos subjektus. Šviežių ir atšaldytų produktų atveju vietoje importuotojo parašo gali būti muitinį įforminimą atliekančios įmonės atstovo parašas, kai pastarajam importuotojas yra suteikęs tinkamus įgaliojimus pasirašyti.

UŽPILDYTO SERTIFIKATO KOPIJĄ GRĄŽINTI: (reeksportuojančios šalies/subjekto/žvejybos subjekto) kompetentingos institucijos biuro pavadinimas).

10 PRIEDAS

Informacija, kurią iš anksto turi pateikti leidimo įplaukti į uostą prašantys laivai

1.	Uostas, į kurį ketinama įplaukti

2.	Uosto valstybė

3.	Numatoma atvykimo data ir laikas

4.	Tikslas (-ai)

5.	Paskutinis uostas ir įplaukimo į jį data

6.	Laivo pavadinimas

7.	Vėliavos valstybė

8.	Laivo tipas

9.	Tarptautinis radijo šaukinys

10.	Laivo kontaktinė informacija

11.	Laivo savininkas (-ai)

12.	Registracijos liudijimo numeris

13.	IMO laivo identifikavimo numeris (jeigu yra)

14.	Laivo išorės identifikavimo numeris (jeigu yra)

15.	IOTC identifikavimo numeris

16.

LSS

Taip: nacionalinė

Taip: RŽVO

Tipas:

17.	Laivo matmenys

Ilgis

Plotis

Grimzlė

18.	Laivo kapitono vardas, pavardė ir pilietybė

19.	Atitinkamas (-i) žvejybos leidimas (-ai)

Identifikatorius

Išdavė

Galiojimas

Žvejybos rajonas (-ai)

Rūšis

Žvejybos įrankis

20.	Atitinkamas (-i) perkrovimo leidimas (-ai)

Identifikatorius

Išdavė

Galiojimas

Identifikatorius

Išdavė

Galiojimas

21.	Perkrovimo informacija, susijusi su laivais, iš kurių perkrauta

Data

Vieta

Pavadinimas:

Vėliavos valstybė

Identifikavimo numeris

Rūšis

Produkto forma

Laimikio sužvejojimo rajonas

Kiekis

22.	Bendras laimikio kiekis laive

23.	Laimikio kiekis, kurį ketinama iškrauti

Rūšis

Produkto forma

Laimikio sužvejojimo rajonas

Kiekis

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/54

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/2344

2022 m. lapkričio 29 d.

dėl asignavimų, perkeltų iš 2022 finansinių metų, kompensavimo remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 3 dalimi

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (1), ypač į jo 17 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą,

pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,

kadangi:

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (2) 12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punktu, nepaskirtus asignavimus, susijusius su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamais veiksmais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (3) 4 straipsnio 1 dalyje, galima perkelti į kitus finansinius metus. Taip perkeliamų asignavimų suma negali viršyti 2 % pradinių asignavimų, kuriuos balsavimu patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba, ir negali būti didesnė už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (4) 8 straipsnyje nurodyto tiesioginių išmokų koregavimo sumą, taikytą praėjusiais finansiniais metais;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą 2022 finansiniais metais pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punktą perkelti asignavimai lieka nepanaudoti, o bendra kompensuotina nepriskirtų asignavimų suma sudaro daugiau kaip 0,2 % EŽŪGF išlaidų metinės viršutinės ribos;

(3)	pagal Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 4 dalį kompensavimas taikomas (5) tik valstybių narių, kuriose praėjusiais finansiniais metais taikytas finansinės drausmės mechanizmas, galutiniams gavėjams;

(4)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/951 (6) 1 straipsnio 1 dalį finansinės drausmės mechanizmas taikomas tiesioginėms už 2021 kalendorinius metus skiriamoms išmokoms siekiant sukurti krizių rezervą. 2022 finansiniais metais Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/467 (7) iš dalies pareikalauta 350 mln. EUR krizių rezervo lėšų, paliekant 147,3 mln. EUR. Be to, remiantis 2022 m. EŽŪGF asignavimų biudžeto vykdymo pagal pasidalijamąjį valdymą 2021 m. spalio 16 d.–2022 m. spalio 15 d. duomenimis ir prognozuojamais 2022 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d. biudžeto vykdymo pagal tiesioginį valdymą duomenimis, 2022 m. EŽŪGF biudžete liks papildoma nepaskirtų asignavimų suma;

(5)	remiantis valstybių narių 2021 m. spalio 16 d.–2022 m. spalio 15 d. išlaidų deklaracijomis, 2022 finansiniais metais valstybėms narėms veiksmingai taikant finansinės drausmės mechanizmą išlaidos buvo sumažintos 495,6 mln. EUR;

(6)

Komisijai priėmus sprendimą pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 12 straipsnio 3 dalį, iš šios 2022 finansiniais metais taikytos finansinės drausmės sumos į 2023 finansinius metus gali būti perkelti 485,2 mln. EUR nepanaudotų asignavimų, kurie neviršija 2 % pradinių asignavimų, susijusių su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais;

(7)

siekiant užtikrinti, kad dėl finansinės drausmės mechanizmo taikymo nepanaudoti asignavimai galutiniams gavėjams būtų kompensuoti proporcingai pagal finansinės drausmės mechanizmą taikyto koregavimo sumai, Komisija turėtų nustatyti sumas, kurias valstybės narės gali panaudoti kompensacijoms išmokėti;

(8)

šiame reglamente nustatytos sumos yra galutinės ir, nedarant poveikio sumažinimų taikymui pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnį, taikomos kitiems koregavimams, į kuriuos atsižvelgiama sprendime dėl mėnesio išmokos, susijusiame su valstybių narių mokėjimo agentūrų 2022 m. spalio mėn. išlaidomis, pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 18 straipsnio 3 dalį ir išskaitymams bei papildomoms išmokoms pagal to reglamento 18 straipsnio 4 dalį arba sprendimams, kurie bus priimti pagal sąskaitų atitikties patvirtinimo procedūrą;

(9)

pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 12 straipsnio 2 dalies įvadinį sakinį nepaskirtus asignavimus galima perkelti tik į kitus finansinius metus. Todėl Komisija turėtų nustatyti valstybių narių išlaidų, kompensuotinų pagal Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 3 dalį, tinkamumo finansuoti datas, atsižvelgdama į finansinius žemės ūkio metus, apibrėžtus to reglamento 35 straipsnyje;

(10)	Reglamentas (ES) 2021/2116 bus taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d., kaip nustatyta to reglamento 106 straipsnyje; Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Asignavimų sumos, kurios pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punktą ir trečią pastraipą bus perkeltos iš 2022 finansinių metų ir kurios pagal Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 3 dalį bus skirtos valstybėms narėms, kad šios išmokėtų kompensacijas galutiniams gavėjams, nustatomos šio reglamento priede.

Perkeliamoms sumoms taikomas Komisijos sprendimas dėl asignavimų perkėlimo pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 12 straipsnio 3 dalį.

2 straipsnis

Valstybių narių išlaidos, susijusios su perkeltų asignavimų kompensavimu, gali būti finansuojamos iš Sąjungos lėšų tik jei atitinkamos sumos gavėjams buvo išmokėtos iki 2023 m. spalio 16 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Wolfgang BURTSCHER

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

(1) OL L 435, 2021 12 6, p. 187.

(2) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(4) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(5) Pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 8 straipsnio 2 dalį 2022 finansiniais metais finansinės drausmės mechanizmas netaikytas Kroatijoje.

(6) 2021 m. birželio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/951, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 nustatomas 2021 kalendorinių metų tiesioginių išmokų koregavimo koeficientas (OL L 209, 2021 6 14, p. 93).

(7) 2022 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/467, kuriuo numatoma išimtinė sureguliavimo pagalba žemės ūkio sektorių gamintojams (OL L 96, 2022 3 24, p. 4).

PRIEDAS

Sumos, skirtos perkeltiems asignavimams kompensuoti

(sumos eurais)
Belgija	7 097 289
Bulgarija	11 255 446
Čekija	12 925 229
Danija	11 696 658
Vokietija	65 935 967
Estija	2 749 659
Airija	15 643 791
Graikija	18 069 199
Ispanija	66 186 860
Prancūzija	99 836 686
Italija	42 101 124
Kipras	412 283
Latvija	4 020 097
Lietuva	6 763 226
Liuksemburgas	481 848
Vengrija	17 623 016
Мalta	42 930
Nyderlandai	9 351 194
Austrija	8 115 108
Lenkija	30 712 998
Portugalija	9 178 262
Rumunija	21 215 691
Slovėnija	1 049 202
Slovakija	6 377 030
Suomija	6 987 416
Švedija	9 419 153

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/58

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/2345

2022 m. gruodžio 1 d.

kuriuo ištaisoma Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011, teksto redakcija švedų kalba

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (1), ypač į jo 43 straipsnio 1 dalies a ir f punktus,

kadangi:

(1)	Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373 (2) teksto redakcijoje švedų kalba, IV priedo B poskyrio 4 skirsnio ATS.TR.400 dalies b punkte, padaryta klaida, susijusi su įspėjimo paslauga. Dėl tos klaidos keičiasi nuostatos prasmė;

(2)	todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373 teksto redakcija švedų kalba turėtų būti atitinkamai ištaisyta. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(3)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2018/1139 127 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę, pateiktą 2020 m. sausio 6 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

(Netaikoma teksto redakcijai lietuvių kalba)

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(2) 2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011 (OL L 62, 2017 3 8, p. 1).

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/60

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/2346

2022 m. gruodžio 1 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių XVI priede išvardytų gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupių bendrosios specifikacijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (1), ypač į jo 1 straipsnio 2 dalį kartu su 9 straipsnio 1 dalimi,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2017/745 nustatytos žmonėms skirtų medicinos priemonių ir tokių priemonių priedų pateikimo rinkai, tiekimo rinkai arba naudojimo pradžios Sąjungoje taisyklės. Reglamente (ES) 2017/745 taip pat reikalaujama, kad Komisija patvirtintų jo XVI priede išvardytų gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupių bendrąsias specifikacijas, kuriose būtų aptartas bent rizikos valdymo taikymas, kaip nustatyta to reglamento I priede nustatytuose bendruosiuose saugos ir veiksmingumo reikalavimuose, ir prireikus klinikinis įvertinimas saugos požiūriu;

(2)	nuo bendrųjų specifikacijų taikymo pradžios datos Reglamentas (ES) 2017/745 taip pat taikomas toms gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupėms;

(3)

kad gamintojai galėtų įrodyti gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, atitiktį rizikos valdymo taikymo reikalavimams, bendrosios specifikacijos turėtų apimti rizikos valdymo taikymą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/745 I priedo 1 skirsnio antrame sakinyje ir 2–5, 8 ir 9 skirsniuose. Todėl pagal Reglamento (ES) 2017/745 9 straipsnio 2 dalį gaminiai, neturintys numatytos medicininės paskirties, kurie atitinka bendrąsias specifikacijas, laikomi atitinkančiais tose nuostatose nustatytus reikalavimus;

(4)

iš esmės turėtų būti nustatytos visų Reglamento (ES) 2017/745 XVI priede išvardytų gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupių bendrosios specifikacijos. Tačiau, kadangi Reglamentu (ES) 2017/745 reglamentuojamas pateikimas rinkai, tiekimas rinkai arba naudojimo pradžia Sąjungoje, bendros specifikacijos nėra reikalingos gaminiams, apie kurių pardavimą Sąjungoje nėra informacijos. Pavyzdžiui, nėra informacijos apie tai, kad toliau nurodyti gaminiai būtų parduodami Sąjungoje: kontaktiniai lęšiai su įrankiais, kaip antai antena arba lustu, kontaktiniai lęšiai, kurie yra aktyviosios priemonės; aktyvieji implantuojamieji gaminiai, skirti visiškai arba iš dalies įterpti į žmogaus kūną taikant chirurgines invazines priemones, siekiant pakeisti anatomiją arba fiksuoti kūno dalis; aktyviosios priemonės, skirtos naudoti kaip veido ar kitiems odos ar gleivinės užpildams darant injekcijas po oda, po gleivine arba į odą arba kitaip įšvirkščiant; aktyvioji implantuojamoji įranga, skirta riebaliniam audiniui sumažinti, pašalinti arba sunaikinti. Be to, apie kai kuriuos gaminius turima nepakankamai informacijos, kad Komisija galėtų parengti bendrąsias specifikacijas. Taip yra, pavyzdžiui, kai kurių kitų gaminių, skirtų dėti į akį ar ant akies, atveju;

(5)

soliariumai ir įranga, kurioje naudojama infraraudonoji optinė spinduliuotė kūnui ar kūno dalims šildyti, skirta po oda esančių audinių ar kūno dalių procedūroms atlikti, neturėtų būti laikoma odos priežiūros gaminiais pagal Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedą. Todėl jiems šis reglamentas neturėtų būti taikomas;

(6)

Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 6 punkte išvardytų gaminių grupė skirta smegenų stimuliavimui, kai per kaukolę prasiskverbia tik elektros srovė arba magnetiniai ar elektromagnetiniai laukai. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas invazinėms priemonėms, skirtoms smegenų stimuliavimui, pvz., elektrodams ar jutikliams, kurie iš dalies arba visiškai įterpiami į žmogaus kūną;

(7)

Reglamentu (ES) 2017/745 reikalaujama, kad to reglamento XVI priede nurodytas medicininės paskirties neturintis gaminys, kai jis naudojamas numatytomis sąlygomis ir pagal paskirtį, nekeltų jokios rizikos arba keltų ne didesnę riziką nei didžiausia priimtina su gaminio naudojimu susijusi rizika, atitinkanti aukštą žmonių saugos ir sveikatos apsaugos lygį;

(8)

Reglamento (ES) 2017/745 XVI priede išvardytos gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupės apima labai įvairias skirtingai taikomas ir pagal skirtingas numatytas paskirtis naudojamas priemones. Siekiant užtikrinti suderintą skirtingų priemonių grupių gamintojų požiūrį ir palengvinti nuoseklų bendrųjų specifikacijų įgyvendinimą, turėtų būti parengta bendra rizikos valdymo metodika;

(9)

siekiant užtikrinti tinkamą rizikos valdymą, būtina nustatyti konkrečius rizikos veiksnius, kurie turi būti analizuojami ir kuo labiau sumažinti, ir nustatyti konkrečias rizikos kontrolės priemones, kurios turi būti įgyvendintos kiekvienos Reglamento (ES) 2017/745 XVI priede išvardytos priemonių grupės atžvilgiu;

(10)

kad gamintojams būtų lengviau įgyvendinti medicinos priemonių ir gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, rizikos valdymą, abiejų grupių gaminių rizikos valdymas turėtų būti grindžiamas tais pačiais suderintais principais, o reikalavimai turėtų derėti tarpusavyje. Todėl rizikos valdymo taikymo taisyklės turėtų atitikti nusistovėjusias šios srities tarptautines gaires, įskaitant tarptautinį standartą ISO 14971:2019 dėl rizikos valdymo taikymo medicinos priemonėms;

(11)

Reglamente (ES) 2017/745 nustatyta, kad gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, klinikinis įvertinimas turi būti grindžiamas atitinkamais klinikiniais duomenimis, susijusiais su veiksmingumu ir sauga. Tokie duomenys turi apimti informaciją, gautą vykdant priežiūrą po pateikimo rinkai, konkretų klinikinį stebėjimą po pateikimo rinkai ir, kai taikoma, atliekant konkretų klinikinį tyrimą. Kadangi apskritai neįmanoma įrodyti medicinos priemonės ir gaminio, neturinčio numatytos medicininės paskirties, lygiavertiškumo, kai visi turimi klinikinių tyrimų rezultatai yra susiję tik su medicinos priemonėmis, klinikiniai tyrimai turėtų būti atliekami su gaminiais, neturinčiais numatytos medicininės paskirties;

(12)	kai klinikiniai tyrimai atliekami tam, kad būtų patvirtinta atitiktis atitinkamiems bendriesiems saugos ir veiksmingumo reikalavimams, klinikinių tyrimų ir atitikties vertinimo neįmanoma užbaigti per šešis mėnesius. Tokiais atvejais turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės;

(13)	kai notifikuotoji įstaiga turi dalyvauti atitikties vertinimo procedūroje, gamintojas negali užbaigti atitikties vertinimo per šešis mėnesius. Tokiais atvejais turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės;

(14)

pereinamojo laikotarpio nuostatos taip pat turėtų būti nustatytos gaminiams, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedas ir kurių sertifikatus notifikuotosios įstaigos yra išdavusios pagal Tarybos direktyvą 93/42/EEB (2). Tų gaminių gamintojas negali užbaigti klinikinių tyrimų ir atitikties vertinimo per 6 mėnesius;

(15)

siekiant užtikrinti gaminių saugą pereinamuoju laikotarpiu, turėtų būti leidžiama toliau pateikti gaminius rinkai ir tiekti juos rinkai arba pradėti naudoti, jeigu atitinkami gaminiai Sąjungoje jau buvo teisėtai parduodami iki šio reglamento taikymo pradžios datos, jei jie ir toliau atitinka Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimus, taikytus iki šio reglamento taikymo pradžios datos, ir jei jų dizainas ir numatyta paskirtis iš esmės nepasikeitė. Kadangi nustatant pereinamojo laikotarpio priemones siekiama, kad gamintojai turėtų pakankamai laiko reikiamiems klinikiniams tyrimams ir atitikties vertinimo procedūroms atlikti, pereinamojo laikotarpio priemonių taikymas turėtų būti nutrauktas, jei gamintojai per pagrįstą laikotarpį nepradeda klinikinių tyrimų arba, kai taikytina, atitikties vertinimo procedūros;

(16)	buvo konsultuotasi su Medicinos priemonių koordinavimo grupe;

(17)	šio reglamento taikymo data turėtų būti atidėta, kaip numatyta Reglamente (ES) 2017/745;

(18)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Medicinos priemonių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrosios specifikacijos

1. Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (ES) 2017/745 XVI priede išvardytų gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupių bendrosios specifikacijos.

I priede nustatytos bendrosios visų tų gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupių specifikacijos.

II priede nustatytos bendrosios kontaktinių lęšių specifikacijos, kaip nurodyta to priedo 1 skirsnyje.

III priede nustatytos bendrosios gaminių, skirtų visiškai arba iš dalies įterpti į žmogaus kūną taikant chirurgines invazines priemones, siekiant pakeisti anatomiją, išskyrus tatuiravimo gaminius ir auskarus, kaip nurodyta to priedo 1 skirsnyje, specifikacijos.

IV priede nustatytos bendrosios medžiagų, medžiagų derinių arba gaminių, skirtų naudoti kaip veido ar kitų odos ar gleivinės užpildai darant injekcijas po oda, po gleivine arba į odą arba kitaip įšvirkščiant, išskyrus skirtus tatuiravimui, kaip nurodyta to priedo 1 skirsnyje, specifikacijos.

V priede nustatytos bendrosios įrangos, skirtos riebaliniam audiniui sumažinti, pašalinti arba sunaikinti, pavyzdžiui, riebalų nusiurbimo (liposakcijos), lipolizės ar lipoplastikos įrangos, kaip nurodyta to priedo 1 skirsnyje, specifikacijos.

VI priede nustatytos bendrosios didelio intensyvumo elektromagnetinę spinduliuotę (pavyzdžiui, infraraudonuosius spindulius, regimąją šviesą ir ultravioletinius spindulius) skleidžiančios įrangos, skirtos naudoti ant žmogaus kūno, įskaitant koherentinius ir nekoherentinius šaltinius, monochromatinį ir platųjį spektrą, pavyzdžiui, lazerių ir intensyvios šviesos impulsų įrangos, skirtos odos atnaujinimui, tatuiruotėms arba plaukų šalinimui ar kitokiai odos priežiūrai, kaip nurodyta to priedo 1 skirsnyje, specifikacijos.

VII priede nustatytos bendrosios įrangos, skirtos smegenų stimuliavimui, taikant elektros srovę arba magnetinius ar elektromagnetinius laukus, kurie prasiskverbia per kaukolę, kad pakeistų neuronų veiklą smegenyse, kaip nurodyta to priedo 1 skirsnyje, specifikacijos.

2. Šiame reglamente nustatytos bendrosios specifikacijos apima Reglamento (ES) 2017/745 I priedo 1 skirsnio antrame sakinyje ir 2–5, 8 bei 9 skirsniuose nustatytus reikalavimus.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Gaminys, su kuriuo gamintojas ketina atlikti arba atlieka klinikinį tyrimą, kad gautų klinikinius duomenis klinikiniam įvertinimui atlikti, kad būtų patvirtinta atitiktis atitinkamiems bendriesiems saugos ir veiksmingumo reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) 2017/745 I priede ir šiame reglamente nustatytoms bendrosioms specifikacijoms, ir kurio atitikties vertinime pagal to reglamento 52 straipsnį turi dalyvauti notifikuotoji įstaiga, gali būti pateiktas rinkai arba pradėtas naudoti iki 2028 m. birželio 22 d., jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	gaminys Sąjungoje jau buvo teisėtai parduodamas iki 2023 m. birželio 22 d. ir toliau atitinka Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimus, kurie jam buvo taikomi iki 2023 m. birželio 22 d.;

b)	gaminio dizainas ir numatyta paskirtis iš esmės nepasikeitė.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, nuo 2024 m. birželio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. toje pastraipoje nustatytas sąlygas atitinkantis gaminys gali būti pateikiamas rinkai arba pradedamas naudoti tik tuo atveju, jei užsakovas iš atitinkamos valstybės narės gavo pranešimą pagal Reglamento (ES) 2017/745 70 straipsnio 1 arba 3 dalį, kuriuo patvirtinama, kad paraiška dėl gaminio klinikinio tyrimo yra išsami ir kad klinikinis tyrimas patenka į Reglamento (ES) 2017/745 taikymo sritį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2026 m. birželio 22 d. gaminiai, kurie atitinka toje pastraipoje nustatytas sąlygas, gali būti pateikti rinkai arba pradėti naudoti tik tuo atveju, jei užsakovas yra pradėjęs klinikinį tyrimą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nuo 2026 m. birželio 23 d. iki 2028 m. birželio 22 d. gaminys, kuris atitinka toje pastraipoje nustatytas sąlygas, gali būti pateiktas rinkai arba pradėtas naudoti tik tuo atveju, jei yra pasirašyta notifikuotosios įstaigos ir gamintojo rašytinė sutartis atitikties vertinimui atlikti.

2. Gaminys, kurio klinikinių tyrimų atlikti gamintojas neplanuoja, bet kurio atitikties vertinime turi dalyvauti notifikuotoji įstaiga pagal to reglamento 52 straipsnį, gali būti pateikiamas rinkai ir pradedamas naudoti iki 2025 m. birželio 22 d., jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	gaminys Sąjungoje jau buvo teisėtai parduodamas iki 2023 m. birželio 22 d. ir toliau atitinka Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimus, kurie jam buvo taikomi iki 2023 m. birželio 22 d.;

b)	gaminio dizainas ir paskirtis iš esmės nepasikeitė.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2025 m. birželio 22 d. gaminys, kuris atitinka toje pastraipoje nustatytas sąlygas, gali būti pateiktas rinkai arba pradėtas naudoti tik tuo atveju, jei yra pasirašyta notifikuotosios įstaigos ir gamintojo rašytinė sutartis atitikties vertinimui atlikti.

3. Gaminys, kuriam taikomas šis reglamentas ir kurio sertifikatas yra išduotas notifikuotosios įstaigos pagal Direktyvą 93/42/EEB, gali būti pateiktas į rinką arba pradėtas naudoti iki atitinkamai 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų datų, taip pat ir po tokio sertifikato galiojimo pabaigos datos, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	gaminys jau buvo teisėtai parduodamas Sąjungoje iki 2023 m. birželio 22 d. ir toliau atitinka Direktyvos 93/42/EEB reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl notifikuotosios įstaigos išduoto galiojančio sertifikato, kai sertifikato galiojimas baigiasi po 2021 m. gegužės 26 d.;

b)	gaminio dizainas ir numatyta paskirtis iš esmės nepasikeitė;

pasibaigus notifikuotosios įstaigos pagal Direktyvą 93/42/EEB išduoto sertifikato galiojimui, tinkama šios dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų laikymosi priežiūra užtikrinama rašytine sutartimi, kurią pasirašo sertifikatą pagal Direktyvą 93/42/EEB išdavusi notifikuotoji įstaiga arba pagal Reglamentą (ES) 2017/745 paskirta notifikuotoji įstaiga ir gamintojas.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo 2023 m. birželio 22 d. Tačiau jo 2 straipsnio 3 dalis taikoma nuo 2022 m. gruodžio 22 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 117, 2017 5 5, p. 1.

(2) 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1).

I PRIEDAS

Taikymo sritis

Šis priedas taikomas visoms priemonėms, aptartoms II–VII prieduose.

Rizikos valdymas

2. Bendrieji reikalavimai

2.1.

Gamintojai nustato ir dokumentuoja atsakomybę, veiklos sąlygas ir kriterijus, susijusius su šių rizikos valdymo proceso etapų vykdymu:

a)	rizikos valdymo planavimas;

b)	pavojų nustatymas ir rizikos analizė;

c)	rizikos įvertinimas;

d)	rizikos kontrolė ir liekamosios rizikos įvertinimas;

e)	rizikos valdymo peržiūra;

f)	gamyba ir pogamybinė veikla.

2.2.

Gamintojų vyresnioji vadovybė užtikrina, kad būtų skirta pakankamai išteklių ir kad rizikos valdymui atlikti būtų paskirti kompetentingi darbuotojai. Vyresnioji vadovybė nustato ir dokumentuoja rizikos priimtinumo kriterijų nustatymo politiką. Tokioje politikoje atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus ir žinomus su sauga susijusius suinteresuotųjų šalių susirūpinimą keliančius klausimus bei į ją įtraukiamas principas, kad rizika turi būti pašalinta arba kuo labiau sumažinta taikant kontrolės priemones, nedarant neigiamo poveikio bendrai liekamajai rizikai. Vyresnioji vadovybė užtikrina, kad rizikos valdymo procesas būtų vykdomas, ir numatytu dažnumu peržiūri jo veiksmingumą ir tinkamumą.

2.3.

Už rizikos valdymo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai turi būti tinkamos kvalifikacijos. Jie turi turėti įrodytų ir dokumentais patvirtintų žinių apie konkrečią priemonę, lygiavertes priemones, neturinčias numatytos medicininės paskirties, arba analogiškas medicininės paskirties priemones ir turėti patirties jas naudojant, taip pat išmanyti susijusias technologijas ir rizikos valdymo metodus, kai to reikia užduotims atlikti. Dokumentais patvirtinami darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijos, pavyzdžiui, išsilavinimo, mokymo, įgūdžių ir patirties, įrodymai.

Analogiška medicininės paskirties priemonė – tai ta pati medicinos paskirties priemonė arba medicinos priemonė, kurios lygiavertiškumą tai pačiai medicininės paskirties priemonei gamintojas įrodė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 (1) XIV priedo 3 skirsnį.

2.4.

Registruojami rizikos valdymo veiklos rezultatai, įskaitant nuorodą į priemonę, nuorodą į veiklą vykdžiusius asmenis ir tokios veiklos vykdymo datas. Įrašai apie kiekvieną nustatytą pavojų suteikia galimybę atsekti rizikos analizės, rizikos vertinimo, rizikos kontrolės ir liekamosios rizikos vertinimo rezultatus.

2.5.

Remdamiesi rizikos valdymo proceso rezultatais, gamintojai apibrėžia naudotojų ir vartotojų, kuriems neturi būti leidžiama naudoti priemonės arba kuriems turi būti taikomos specialios naudojimo sąlygos, kategorijas. Vartotojas suprantamas kaip fizinis asmuo, kuriam skirtas naudoti gaminys, neturintis numatytos medicininės paskirties.

2.6.

Per visą priemonės gyvavimo ciklą gamintojas sukuria sistemą, kuria užtikrinamas nuolatinis sistemingas tos priemonės rizikos valdymo proceso atnaujinimas.

3. Rizikos valdymo planavimas

3.1.

Rizikos valdymo planavimo dokumentuose pateikiama:

a)	nuorodos į priemonę, įskaitant jos dalis ir komponentus, ir jų aprašymas;

b)	veiksmų, kuriuos reikia atlikti kiekviename rizikos valdymo proceso etape, sąrašas, jų apimtis ir rizikos kontrolės priemonių įvykdymo ir veiksmingumo patikrinimo veiksmai;

c)	informacija apie priemonės gyvavimo ciklo etapus, kuriuos apima kiekviena į planą įtraukta veikla;

d)	informacija apie atsakomybę ir įgaliojimus, susijusius su veiklos vykdymu, rezultatų patvirtinimu ir rizikos valdymo peržiūra;

e)	informacija apie rizikos priimtinumo kriterijus, grindžiamus 2.2 skirsnyje nurodyta politika;

f)	informacija apie atitinkamos informacijos, gautos gamybos ir pogamybiniu etapais, rinkimo ir tokios informacijos naudojimo rizikos valdymo rezultatams peržiūrėti ir prireikus atnaujinti kriterijus.

3.2.

Rizikos priimtinumo kriterijai apima bendros liekamosios rizikos priimtinumo kriterijaus aprašymą. Nustatomas ir dokumentuojamas bendros liekamosios rizikos vertinimo metodas.

3.3.

Apibrėždami rizikos priimtinumo kriterijus pagal 2.2 skirsnyje nurodytoje politikoje nustatytus principus, įskaitant susijusius su chirurgine intervencija, gamintojai atsižvelgia į tai, kad visa rizika turi būti pašalinta arba kuo labiau sumažinta. Jei nepageidaujamas šalutinis poveikis yra trumpalaikis ir dėl jo neprireikia medicininės ar chirurginės intervencijos, kad būtų išvengta gyvybei pavojų keliančių ligų, nuolatinio organizmo funkcijos pablogėjimo ar nuolatinio organizmo struktūrinio defekto, liekamoji rizika gali būti laikoma priimtina. Jei nesilaikoma vienos ar daugiau šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, gamintojas pateikia pagrindimą, paaiškindamas rizikos priimtinumo priežastis.

4. Pavojų nustatymas ir rizikos analizė

4.1.

Pavojų nustatymo ir rizikos analizės dokumentuose:

a)	pateikiamas priemonės, jos numatyto naudojimo būdo ir pagrįstai numatomo netinkamo naudojimo aprašymas;

b)	išvardijamos kokybinės ir kiekybinės charakteristikos, kurios galėtų turėti įtakos priemonės saugai;

c)	išvardijami žinomi ir numatomi pavojai, susiję su priemone, jos numatytu naudojimo būdu, charakteristikomis ir pagrįstai numatomu netinkamu naudojimu, kai ji naudojama tiek įprastomis sąlygomis, tiek esant gedimams;

d)	išvardijamos pavojingos situacijos, nustatytos apsvarsčius numatomus įvykius kiekvieno nustatyto pavojaus atveju;

e)	pateikiami kokybiniai ar kiekybiniai terminai ir aprašymai arba suskirstymas į kategorijas žalos sunkumui ir jos atsiradimo tikimybei įvertinti;

f)	nurodomas įvertintas kiekvienos pavojingos situacijos žalos sunkumas ir jos atsiradimo tikimybė bei su tuo susijęs rizikos įvertinimas.

4.2.

Priemonės numatyto naudojimo būdo aprašyme pateikiama informacija apie žmogaus kūno dalį ar tipą audinių, su kuriais ta priemonė sąveikauja, naudotojų ir vartotojų kategorijas, naudojimo aplinką ir gydymo procedūrą.

4.3.

Atlikdami rizikos analizę, gamintojai atsižvelgia į įvairių naudotojų ir vartotojų grupių ypatumus. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar naudotojas yra sveikatos priežiūros specialistas, ar nespecialistas. Jei naudotojas yra nespecialistas, reikia atskirti asmenį, neturintį kvalifikacijos naudoti priemonės, ir asmenį, kuris naudoja priemonę vykdydamas savo profesinę veiklą ir kuris, nors ir nėra sveikatos priežiūros specialistas, turi patvirtintą priemonei naudoti reikalingą kvalifikaciją. Gamintojas daro prielaidą, kad visos tos naudotojų ir vartotojų grupės turi prieigą prie priemonės, išskyrus atvejus, kai priemonė parduodama tiesiogiai tik sveikatos priežiūros specialistams.

4.4.

Gamintojai laiko klinikinius duomenis vienu iš informacijos šaltinių rizikos analizei atlikti ir žalos sunkumui bei jos atsiradimo tikimybei nustatyti.

4.5.

Kai dėl priemonių pobūdžio arba dėl etinių priežasčių neįmanoma gauti duomenų apie žalos atsiradimo tikimybę, gamintojai įvertina riziką remdamiesi žalos pobūdžiu ir žalos atsiradimo tikimybės blogiausiu atveju įverčiu. Techniniuose dokumentuose gamintojai pateikia įrodymus, kuriais pagrindžiama priežastis, dėl kurios nepateikta duomenų apie žalos atsiradimo tikimybę.

4.6.

Registruojamas rizikos analizės apimties aprašymas.

5. Rizikos vertinimas

5.1.

Bet kokios pavojingos situacijos atveju gamintojai įvertina numatomą riziką ir nustato, ar rizika yra priimtina pagal 3.1 skirsnio (e) punkte nurodytus kriterijus.

5.2.

Jei rizika nepriimtina, atliekama rizikos kontrolė.

5.3.

Kai rizika priimtina, rizikos kontrolė nereikalinga, o galutinė įvertinta rizika laikoma liekamąja rizika.

6. Rizikos kontrolė ir liekamosios rizikos vertinimas

6.1.

Rizikos kontrolės ir liekamosios rizikos vertinimo dokumentuose pateikiama:

a)	įgyvendintų rizikos kontrolės priemonių sąrašas ir jų veiksmingumo vertinimas;

b)	liekamosios rizikos, įgyvendinus rizikos kontrolės priemones, sąrašas;

c)	liekamosios rizikos ir bendros liekamosios rizikos priimtinumo vertinimas pagal 3.1 skirsnio (e) punkte nurodytus kriterijus;

d)	rizikos kontrolės priemonių poveikio patikrinimas.

6.2.

Rizikos kontrolės priemonės, kurias turi įgyvendinti gamintojas, pasirenkamos iš šių rizikos kontrolės galimybių kategorijų:

a)	būdinga sauga, užtikrinama projektuojant;

b)	būdinga sauga, užtikrinama gaminant;

c)	priemonėje esančios arba gamybos proceso metu taikomos apsaugos priemonės;

d)	informacija apie saugą ir, jei reikia, naudotojų mokymas.

Gamintojai rizikos kontrolės priemones pagal prioritetinę tvarką pasirenka iš a–d punktų. Rizikos kontrolės galimybės priemonės įgyvendinamos tik tuo atveju, jei ankstesnės galimybės priemonės negali būti įgyvendintos arba, jei jos buvo įgyvendintos, nepadėjo užtikrinti priimtinos rizikos.

6.3.

Gamintojai užtikrina, kad informacija apie saugą būtų pateikiama ne tik naudojimo instrukcijoje ar etiketėje, bet ir kitais būdais. Atsižvelgiama į pačioje priemonėje integruotą informaciją, į kurią naudotojas negali neatsižvelgti, ir į viešą informaciją, kuri naudotojui yra lengvai prieinama. Tam tikrais atvejais atsižvelgiama į naudotojų mokymą. Informacija pateikiama atsižvelgiant į naudotojų ir vartotojų supratimo lygį, kaip nurodyta 9 skirsnyje.

6.4.

Rizikos kontrolės priemonių imamasi net ir tuo atveju, kai dėl to priemonės veiksmingumas sumažėja, jei tik išlaikoma pagrindinė priemonės funkcija.

6.5.

Spręsdami dėl rizikos kontrolės priemonių gamintojai patikrina, ar dėl rizikos kontrolės priemonių neatsiranda naujos žalos, pavojų ar pavojingų situacijų ir ar tos priemonės daro poveikį įvertintai rizikai, susijusiai su anksčiau nustatytomis pavojingomis situacijomis. Sumažinus riziką, vienos ar kelių kitų rūšių rizika negali padidėti tiek, kad padidėtų bendra liekamoji rizika.

7. Rizikos valdymo peržiūra

7.1.

Rizikos valdymo peržiūros dokumentai apima peržiūrą prieš pateikiant priemonę rinkai. Peržiūra užtikrinama, kad:

a)	rizikos valdymo procesas buvo atliktas pagal 3.1 skirsnyje nurodytus rizikos valdymo planavimo dokumentus;

b)	bendra liekamoji rizika yra priimtina ir rizika buvo pašalinta arba kuo labiau sumažinta;

c)	įdiegta sistema, skirta informacijai apie priemonę gamybos ir pogamybiniuose etapuose rinkti ir peržiūrėti.

8. Gamyba ir pogamybinė veikla

8.1.

Gamybos ir pogamybinės veiklos dokumentuose:

a)	nurodoma sistema, pagal kurią renkama ir peržiūrima informacija apie priemonę gamybos ir pogamybiniuose etapuose;

b)	išvardijami viešai prieinamos informacijos apie priemonę, lygiavertes priemones, neturinčias numatytos medicininės paskirties, arba apie panašias medicininės paskirties priemones šaltiniai;

c)	nurodomi kriterijai, pagal kuriuos vertinamas surinktos informacijos poveikis ankstesnės rizikos valdymo veiklos rezultatams ir tolesniems su priemone susijusiems veiksmams.

Naudodamiesi sistema, skirta informacijai apie priemonę pogamybiniuose etapuose rinkti ir peržiūrėti, gamintojai atsižvelgia į klinikinius duomenis, gautus vykdant priežiūrą po pateikimo rinkai, ir, kai taikoma, Reglamento (ES) 2017/745 32 straipsnyje nurodytos saugos ir klinikinio veiksmingumo duomenų santraukos arba to reglamento XIV priedo B dalyje nurodyto klinikinio stebėjimo po pateikimo rinkai klinikinius duomenis.

8.2.

Nustatydamas kriterijus, pagal kuriuos vertinamas surinktos informacijos poveikis, gamintojas atsižvelgia į:

a)	pavojus ar pavojingas situacijas, kurios anksčiau nebuvo nustatytos;

b)	pavojingas situacijas, kurių atveju rizika nebėra priimtina;

c)	tai, ar bendra liekamoji rizika nebėra priimtina.

Bet koks surinktos informacijos poveikis rizikos valdymo proceso veiksmingumui ir tinkamumui laikomas indėliu vyresniajai vadovybei rengiant peržiūrą, nurodytą 2.2 skirsnyje.

8.3.

Siekdami nustatyti tolesnius veiksmus, susijusius su ankstesnės rizikos valdymo veiklos rezultatais, gamintojai atsižvelgia į ankstesnių rizikos valdymo veiklos rezultatų atnaujinimą, kad:

a)	būtų įtraukti nauji pavojai ar pavojingos situacijos bei įvertinta susijusi rizika;

b)	būtų iš naujo įvertintos pavojingos situacijos, liekamoji rizika ir bendra liekamoji rizika, kuri nebėra priimtina;

c)	būtų nustatyta, ar reikia imtis veiksmų, susijusių su rinkai jau tiekiamomis priemonėmis.

8.4.

Gamintojai atsižvelgia į visus rizikos nustatymo, analizės ir vertinimo pokyčius, kurie gali atsirasti dėl naujų duomenų arba pasikeitus priemonės naudojimo aplinkai.

Informacija apie saugą

Teikdami informaciją apie saugą, nurodytą 6.2 skirsnio d punkte, ir apie riziką, susijusią su priemonės naudojimu, kaip nurodyta 11.2 skirsnio c punkte ir 12.1 skirsnio c punkte, gamintojai atsižvelgia į:

a)	skirtingą naudotojų ir vartotojų supratimo lygį, ypatingą dėmesį skirdami priemonėms, skirtoms nespecialistams naudoti;

b)	darbo aplinką, kurioje priemonė skirta naudoti, ypač kai ji naudojama ne medicininėje ar kitaip profesionaliai kontroliuojamoje darbo aplinkoje.

10.

Jei gamintojas nurodė nemedicininę priemonės paskirtį, kartu su priemone pateikiamoje informacijoje neturi būti jokių teiginių ar pareiškimų apie klinikinę naudą. Jei gamintojas nurodė medicininę ir nemedicininę priemonės paskirtį, su nemedicinine paskirtimi susijusioje informacijoje neturi būti jokių teiginių ar pareiškimų apie klinikinę naudą.

11. Etiketė

11.1.

Etiketėje nurodomi žodžiai „nemedicininė paskirtis:“, po kurių pateikiamas nemedicininės paskirties aprašymas.

11.2.

Jei įmanoma, gamintojai etiketėje nurodo:

a)	informaciją apie naudotojų ir vartotojų kategorijas, nurodytas 2.5 skirsnyje;

b)	numatomą priemonės veiksmingumą;

c)	riziką, kylančią dėl priemonės naudojimo.

12. Naudojimo instrukcija

12.1.

Naudojimo instrukcijoje pateikiama:

a)	informacija apie naudotojų ir vartotojų kategorijas, nurodytas 2.5 skirsnyje;

b)	toks numatomo priemonės veiksmingumo aprašymas, kad naudotojas ir vartotojas suprastų, kokio nemedicininio poveikio galima tikėtis naudojant priemonę;

c)	priemonės liekamosios rizikos, įskaitant jos kontrolės priemones, aprašymas, pateikiamas aiškiai ir lengvai suprantama forma, kad vartotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl gydymo šia priemone, jos implantavimo ar kitokio naudojimo;

d)	numatomas priemonės gyvavimo laikas arba numatomas jos rezorbcijos laikotarpis ir visi būtini tolesni veiksmai;

e)	nuoroda į visus taikomus darniuosius standartus ir bendrąsias specifikacijas.

(1) 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1).

II PRIEDAS

Taikymo sritis

Šis priedas taikomas kontaktiniams lęšiams, išvardytiems Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 1 skirsnyje. Šis priedas netaikomas kontaktiniams lęšiams su įrankiais, pvz., antena ar lustu, kontaktiniams lęšiams, kurie yra aktyviosios priemonės, ir kitiems gaminiams, skirtiems dėti į akį arba ant akies.

Rizikos valdymas

Atlikdami su priemone susijusios rizikos analizę, gamintojai, vykdydami šio reglamento I priede numatytą rizikos valdymo procesą, atsižvelgia į šio priedo 3 skirsnyje išvardytus konkrečius pavojus ir, kai aktualu atsižvelgiant į priemonę, patvirtina šio priedo 4 skirsnyje išvardytas konkrečias rizikos kontrolės priemones.

3. Konkreti rizika

3.1.

Gamintojai išanalizuoja ir pašalina arba kuo labiau sumažina riziką, susijusią su šiais aspektais:

Projektavimas ir gamyba

a)	priemonės forma, visų pirma siekiant išvengti kraštų ar aštrių elementų sukeliamo dirginimo, atsiskyrimo arba pasislinkimo nuo ragenos, susiraukšlėjimo ar susilankstymo, nevienodo ragenai tenkančio spaudimo, susijusio su padėties nustatymu;

b)	žaliavų, skirtų lęšiui, paviršių apdorojimui ir, jei reikia, tirpalams lęšiams laikyti, atranka, atsižvelgiant į biologinę saugą, biologinį suderinamumą, chemines ir biologines nepageidaujamas medžiagas, taip pat pralaidumą deguoniui ir suderinamumą su lęšių laikymo tirpalais;

galutinio gaminio biologine sauga ir biologiniu suderinamumu su jo pakuote ir tirpalu gaminiui laikyti, be kita ko, atsižvelgiant bent į citotoksiškumo, jautrinimo, dirginimo, ūmaus sisteminio toksiškumo, poūmio toksiškumo, implantavimo, sterilizavimo likučių ir skilimo produktų, ekstrahuojamų ir išplaunamųjų medžiagų aspektus. Kai numatoma bendra sąlyčio trukmė viršija 30 dienų, taip pat atsižvelgiama į poūmio toksiškumo, lėtinio toksiškumo ir genotoksiškumo aspektus;

d)	mikrobiologinėmis savybėmis, įskaitant biologinio užkrėtimo ribas, galutinės priemonės mikrobiologinę taršą, liekamuosius bakterijų endotoksinus, sterilumą, kontaktinių lęšių dezinfekavimą ir apsaugojimą;

e)	pirminės pakuotės tinkamumu, kad lęšiai būtų laikomi steriliai, nuolat padengti skysčiu lęšiams laikyti ir nepablogėtų gaminio kokybė, pvz., išsiplovus dėklo arba dengiamosioms medžiagoms arba įvykus mikrobinei taršai;

f)	ilgalaikio laikymo ir laikymo sąlygų poveikiu lęšio stabilumui ir savybėms;

Platinimo grandinė

a)	tuo, kad oftalmologas, optometrijos specialistas, optikos specialistas arba kvalifikuotas kontaktinių lęšių specialistas prieš naudojimą gali neatlikti lęšių tinkamumo nešioti patikrinimo;

b)	platintojų, nedalyvaujančių klasikinėje optikos platinimo grandinėje, žinių, susijusių tiek su tinkamų lęšių parinkimu, tiek su jų naudojimu, laikymu ir saugiu gabenimu, stoka;

c)	platintojų, nedalyvaujančių klasikinėje optikos platinimo grandinėje, žinių, susijusių su naudotojams skirtais patarimais saugos ar naudojimo klausimais, stoka;

Su naudotojais susiję pavojai ir rizika

a)	tam tikros paskirties kontaktinių lęšių naudojimo patirties ir mokymų, susijusių su jų naudojimu, trūkumu;

b)	kontraindikacijų, kurioms esant kontaktinių lęšių negalima naudoti, nustatymu;

c)	galimu sumažėjusiu ragenos ašarų plėvelės ir deguonies prieinamumu;

d)	higienos stoka, pvz., rankų nenusiplovimu ir nenusausinimu prieš dedant, nešiojant ir išimant lęšius, dėl kurios gali prasidėti infekcija, stiprus uždegimas ar kitos akių ligos;

e)	galimu blogesniu matymu ir mažesniu šviesos pralaidumu;

f)	visais galimais veiksniais, dėl kurių gali pablogėti regėjimas, pvz., spalvos pakitimu, netiksliu uždėjimu ant akies paviršiaus ir nepakankamu stiprumu;

g)	bet kokių nemedicininių sąlygų, kuriomis kontaktiniai lęšiai nenaudojami, nustatymu. Atsižvelgiama į tokias sąlygas kaip vairavimas, pilotavimas ar sunkiosios technikos valdymas ir veikla vandenyje, pavyzdžiui, maudymasis duše ar vonioje ir plaukimas;

h)	padidėjusia akių pažeidimo rizika, jei lęšiai nešiojami ilgai (pvz., ilgą laiką, kelis kartus iš eilės);

i)	padidėjusia akių pažeidimo rizika, jei lęšiai vis dar nešiojami, kai akys yra paraudusios ir dirginamos;

j)	naudojimo trukmės poveikiu bet kuriai pirmiau minėtai rizikai;

k)	galimu netinkamu pirminės pakuotės naudojimu lęšiams laikyti, kai (vienkartiniai) lęšiai naudojami kelis kartus;

l)	daugkartinių kontaktinių lęšių atveju – rizika, kai tas pats vartotojas jas naudoja pakartotinai ir netinkamai naudoja pakartotinai;

m)	tuo, kad vartotojams gali trūkti žinių apie neatidėliotinas priemones, kurių reikia imtis pasireiškus bet kokiam nepageidaujamam šalutiniam poveikiui.

4. Konkrečios rizikos kontrolės priemonės

a)	Lęšiai neturi sumažinti regėjimo lauko, taip pat ir tuo atveju, kai lęšiai gali pagrįstai numanomai pasislinkti iš vietos ar būti netiksliai įdėti. Lęšiai bet kokiomis naudojimo sąlygomis turi praleisti pakankamai šviesos, kad būtų užtikrintas tinkamas matomumas.

b)	Visos lęšių ir jų pirminės pakuotės vidinės pusės medžiagos, įskaitant jų laikymo tirpalą, turi būti biologiškai suderinamos, nedirginančios ir netoksiškos. Be to, medžiagos, naudojamos kontaktiniams lęšiams dažyti arba spausdinti ant jų, neturi išsiplauti numatytomis naudojimo sąlygomis.

c)	Lęšiai ir jų pirminės pakuotės vidinė pusė, įskaitant jų laikymo tirpalą, turi būti sterilūs ir nepirogeniški. Į akį patekęs skystis lęšiams laikyti neturi pažeisti ragenos, akies ir aplinkinių audinių.

d)	Lęšiai projektuojami taip, kad nepakenktų ragenos, akių ir aplinkinių audinių sveikatai. Atsižvelgiama į tokias lęšių savybes kaip mažas pralaidumas deguoniui, netikslus įdėjimas, pasislinkimas, aštrūs kraštai, abrazija, nevienodas mechaninis spaudimo pasiskirstymas.

Daugkartinio naudojimo lęšių atveju gamintojas kartu su lęšiu pateikia veiksmingus priežiūros skysčius, taip pat valymo ir dezinfekavimo priemones, kurių užtenka visai lęšių naudojimo trukmei, arba nurodo reikiamus priežiūros skysčius ir valymo bei dezinfekavimo priemones. Gamintojas taip pat pateikia arba nurodo bet kokią kitą įrangą ar įrankius, skirtus daugkartinio naudojimo lęšių priežiūrai ir valymui.

f)	Daugkartinio naudojimo lęšių atveju gamintojas patvirtina didžiausią pakartotinio naudojimo atvejų skaičių ir ilgiausią naudojimo trukmę (pavyzdžiui, valandomis per dieną ir (arba) dienų skaičiumi).

g)	Gamintojai apsvarsto, ar reikia naudoti akių lašus sausumui mažinti. Jei tokių akių lašų reikia, gamintojai nustato kriterijus, pagal kuriuos įrodomas tokių lašų tinkamumas.

h)	Gamintojai nustato procedūrą, pagal kurią naudotojas galėtų nustatyti bet kokį nepageidaujamą šalutinį poveikį ir nuspręsti, kaip į jį reaguoti, įskaitant pranešimą gamintojui apie tokį nepageidaujamą šalutinį poveikį.

i)	Informacija naudojimo instrukcijoje ir etiketėje turi būti pateikta ir suformuluota taip, kad jas galėtų suprasti nespecialistas ir kad nespecialistas galėtų saugiai naudoti priemonę.

Informacija apie saugą

5. Etiketė

5.1.

Ant vartotojams skirtos išorinės pakuotės nurodoma:

a)	jei priemonės skirtos vienkartiniam naudojimui, etiketėje, be tarptautiniu mastu pripažinto simbolio, didžiausio naudojamo dydžio paryškintu šriftu įrašomas tekstas „Nenaudoti pakartotinai“;

b)	lęšių matmenys (išorinis lęšių skersmuo ir bazinės kreivės spindulys);

c)	rekomendacija perskaityti naudojimo instrukciją.

6. Naudojimo instrukcija

6.1.

Naudojimo instrukcijoje nurodoma:

a)	jei priemonės skirtos vienkartiniam naudojimui, be tarptautiniu mastu pripažinto simbolio, didžiausio naudojamo dydžio paryškintu šriftu įrašomas tekstas „Nenaudoti pakartotinai“;

b)	įspėjimas „Panaudotų lęšių negali naudoti kiti asmenys“;

c)	lęšių matmenys (išorinis lęšio skersmuo ir bazinės kreivės spindulys);

d)	lęšių medžiagos, įskaitant jo paviršių ir dažomuosius pigmentus;

e)	vandens kiekis ir pralaidumas deguoniui;

f)	galimas netinkamų laikymo sąlygų poveikis gaminio kokybei ir ilgiausiai laikymo trukmei;

g)	nurodymai, ką daryti, jei lęšis pasislenka iš vietos;

h)	higienos priemonės prieš naudojimą (pvz., rankų plovimas ir nusausinimas), naudojimo metu ir po naudojimo;

i)	įspėjimas „Neužterškite lęšių makiažo priemonėmis arba aerozoliais.“;

j)	įspėjimas „Neplaukite lęšių vandentiekio vandeniu.“;

k)	daugkartinio naudojimo lęšių atveju – išsamus valymo ir dezinfekavimo procedūros aprašymas, įskaitant būtinos įrangos, įrankių ir tirpalų, kurie turi būti išsamiai nurodyti, aprašymą; būtinų laikymo sąlygų aprašymas;

l)	daugkartinio naudojimo lęšių atveju – didžiausias pakartotinio naudojimo atvejų skaičius ir ilgiausia naudojimo trukmė (pvz., valandomis per dieną ir (arba) dienų skaičiumi);

m)	jei rekomenduojama naudoti akių lašus, tinkamų akių lašų aprašymas ir aprašymas, kaip juos naudoti;

kontraindikacijų, kurioms esant kontaktinių lęšių negalima naudoti, sąrašas. Į tokį sąrašą įtraukiama: išsausėjusios akys (nepakankamas ašarų skysčio kiekis), akių vaistų vartojimas, alergijos, uždegimas ar paraudimas akyje arba aplink ją, pablogėjusi sveikatos būklė, turinti įtakos akims, pvz., peršalimas ir gripas, anksčiau atlikta medicininė intervencija, kuri gali turėti poveikį priemonės naudojimui, bet kokios kitos sisteminės ligos, turinčios įtakos akims;

o)	įspėjimas „Nenaudokite dalyvaudami eisme (pvz., vairuodami automobilį, važiuodami dviračiu), valdydami sunkiąją techniką arba užsiimdami veikla vandenyje, pvz., maudydamiesi duše ar vonioje ir plaukiodami.“;

p)	įspėjimas „Venkite veiklos, kai dėl galimo blogesnio matymo ir sumažėjusio šviesos pralaidumo kyla pavojus.“;

q)	teiginys apie padidėjusią akių pažeidimo riziką nuolatinio nešiojimo atveju, kai atsiranda akių paraudimas ir dirginimas;

r)	įspėjimas „Nenaudokite pasibaigus galiojimo terminui.“;

s)	aiškiai nurodoma ilgiausia nešiojimo trukmė;

t)	įspėjimas „Nenaudokite lęšių ilgiau nei nurodyta ilgiausia nešiojimo trukmė.“;

u)	įspėjimas „Nemiegokite su lęšiais.“;

v)	teiginys apie padidėjusią akių pažeidimo riziką, jei lęšiai nešiojami ilgai (pvz., daugkartinis pakartotinis naudojimas);

w)	įspėjimas „Nenaudokite pernelyg sausoje ar dulkėtoje aplinkoje.“;

x)	įspėjimas „Nenaudokite pirminės pakuotės kaip dėklo, skirto laikyti tarp naudojimų.“, jei pirminės pakuotės gamintojas nėra numatęs tokio naudojimo;

y)	įspėjimas „Nenaudokite laikymo tirpalo pakartotinai.“;

z)	su lęšių nešiojimu susijusios rizikos akių sveikatai, nustatytos atlikus rizikos analizę, įskaitant, jei taikoma, sumažėjusį vandens ir deguonies kiekį ragenoje (pralaidumą deguoniui), sąrašas;

(aa)	galimų nepageidaujamo šalutinio poveikio reiškinių sąrašas, jų atsiradimo tikimybė ir požymiai;

(bb)	nurodymai, kaip reaguoti į komplikacijas, įskaitant neatidėliotinas priemones;

(cc)

nurodymas „Nedelsiant išimkite lęšį, jei:

—	pasireiškia dirginimas arba akių skausmas, pvz., dilgčiojimas, deginimas, niežėjimas, svetimkūnio pojūtis;

—	jaučiamas didesnis diskomfortas nei anksčiau nešiojant lęšius;

—	atsiranda neįprastų išskyrų arba pernelyg daug ašarojama;

—	akys yra paraudusios;

—	jaučiamas didelis arba pastovus sausumas;

—	nešiojant lęšį pablogėja regėjimas arba vaizdas tampa neryškus.

Jei išėmus lęšį kuris nors iš šių simptomų neišnyksta, kreipkitės į kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą, pavyzdžiui, oftalmologą arba optikos specialistą, kuriam pagal šalies įstatymus leidžiama gydyti tokius simptomus. Jei šie simptomai neišnyksta, tai gali būti rimtesnio sutrikimo požymis.“;

(dd)	informacija apie tai, kada ir kaip pranešti gamintojui apie nepageidaujamą šalutinį poveikį.

III PRIEDAS

Taikymo sritis

Šis priedas taikomas gaminiams, skirtiems visiškai arba iš dalies įterpti į žmogaus kūną taikant chirurgines invazines priemones, siekiant pakeisti anatomiją, nurodytiems Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 2 skirsnyje. Šis priedas netaikomas tatuiravimo reikmenims, auskarams ir gaminiams, skirtiems visiškai arba iš dalies įterpti į žmogaus kūną taikant chirurgines invazines priemones, siekiant fiksuoti kūno dalis. Šis priedas netaikomas aktyviosioms implantuojamosioms priemonėms.

Rizikos valdymas

Į rizikos analizę įtraukiamas skirsnis apie riziką, susijusią su konkrečia numatyta nemedicinine priemonės įterpimo į žmogaus kūną chirurginėmis invazinėmis priemonėmis paskirtimi, atsižvelgiant į konkrečias galimų priemonės naudotojų ir vartotojų charakteristikas.

3. Konkreti rizika

3.1.

Gamintojai atsižvelgia į šiuos aspektus ir susijusią riziką:

a)	implanto fizines ir chemines savybės bei visą jo sudėtį;

b)	žaliavų atranką atsižvelgiant į biologinę saugą, biologinį suderinamumą ir cheminius bei biologinius priedus ar nepageidaujamas medžiagas;

c)	jei tai yra rezorbuojamos priemonės, rezorbciją ir naudojimo trukmę kūne, nurodant pusėjimo trukmę ir rezorbcijos pabaigos laiką;

galutinio gaminio biologinę saugą ir biologinį suderinamumą, taip pat atsižvelgiant bent į citotoksiškumo, jautrinimo, dirginimo, medžiagos pirogeniškumo, ūminio sisteminio toksiškumo, poūmio toksiškumo, pusiau lėtinio toksiškumo, lėtinio toksiškumo, genotoksiškumo, kancerogeniškumo, implantavimo, sterilizavimo likučių ir skilimo produktų, ekstrahuojamų ir išplaunamųjų medžiagų aspektus;

e)	mikrobiologines savybes, įskaitant biologinio užkrėtimo ribas, galutinės priemonės mikrobiologinę taršą, liekamuosius bakterijų endotoksinus ir sterilumą;

f)	konkrečią anatominę vietą, kurioje klinikiniais ir kitais duomenimis pagrindžiamas priemonės naudojimas;

g)	konkretiems vartotojams būdingus veiksnius (pvz., ankstesnius nelaimingus atsitikimus, specialias sąlygas, amžiaus apribojimus);

h)	galimą sąveiką su magnetiniu lauku (pvz., kaitimą, susijusį su magnetinio rezonanso tomografija);

i)	priedų (pvz., pagalbinių įterpimo instrumentų, specialiai skirtų naudoti su implantacijos procedūrai skirta priemone) naudojimą ir jų suderinamumą su implantu;

j)	laiko intervalą tarp implantacijų, jei taikoma.

3.2.

Kai tinkama, gamintojai visų pirma analizuoja, pašalina arba kuo labiau sumažina riziką, susijusią su šiais pavojais ar žala:

a)	mikrobiologiniu užterštumu;

b)	gamybos atliekų buvimu;

c)	su implantacijos procedūra susijusiais aspektais (įskaitant naudojimo klaidas);

d)	implanto sugedimu (pvz., plyšimu, nenumatytu irimu);

e)	implanto pasislinkimu ir migracija;

f)	asimetrija;

g)	implanto matomumu per odą;

h)	implanto subliuškimu ir susiraukšlėjimu;

i)	gelio išsiliejimu ir nutekėjimu;

j)	prakaitavimu ir silikono išsiskyrimu;

k)	vietiniu uždegimu ir patinimu;

l)	regioniniu patinimu arba limfadenopatija;

m)	kapsulės susiformavimu ir kontraktūra;

n)	diskomfortu arba skausmu;

hematoma;

p)	infekcija ir uždegimu;

q)	paviršine žaizda;

r)	operacinės žaizdos išsiskyrimu;

s)	implanto ekstruzija ir operacinės žaizdos gijimo pertraukimu;

t)	randais ir randų hiperpigmentacija ir hipertrofija;

u)	nervo pažeidimu;

seroma;

w)	kompartmento spaudimo problemomis ir kompartmento sindromu;

x)	vėžio diagnostikos apribojimais;

y)	per dideliais implantais;

z)	kraujagyslių pažeidimu;

(aa)	su krūties implantais susijusia anaplastine didelių ląstelių limfoma (BIA-ALCL);

(bb)	granuloma, įskaitant, jei taikoma, silikonomą;

(cc)

nekroze.

4. Konkrečios rizikos kontrolės priemonės

a)	Priemonės turi būti sterilios ir nepirogeniškos. Jei implantai tiekiami nesterilūs ir juos prieš naudojimą ketinama sterilizuoti, pateikiama atitinkama sterilizacijos instrukcija.

b)	Saugus priemonės naudojimas yra pagrįstas klinikiniais ir kitais duomenimis, atsižvelgiant į anatominę vietą.

c)	Renkami ilgalaikiai duomenys, kad būtų galima įvertinti, ar priemonėse yra nesuyrančių medžiagų.

d)	Reglamento (ES) 2017/745 I priedo 10.4.1 skirsnio a ir b punktuose nurodytų medžiagų buvimas vertinamas neatsižvelgiant į jų koncentraciją.

e)	Gamintojai rengia mokymus apie priemonės implantavimą ir saugų naudojimą. Tie mokymai turi būti prieinami naudotojams.

Informacija apie saugą

5. Etiketė

5.1.

Etiketėje pateikiama:

a)	didžiausio naudojamo dydžio paryškintu šriftu etiketėje pateikiamas tekstas „Implantuoti galima tik tinkamoje medicininėje aplinkoje ir procedūrą gali atlikti tik atitinkamus mokymus išėję gydytojai, kurie yra kvalifikuoti arba akredituoti pagal nacionalinę teisę.“;

b)	aiškiai nurodoma, kad priemonių negalima naudoti jaunesniems nei 18 metų asmenims;

c)	bendra kokybinė gaminio sudėtis.

6. Naudojimo instrukcija

6.1.

Naudojimo instrukcijoje pateikiama:

a)	didžiausio naudojamo dydžio paryškintu šriftu naudojimo instrukcijos viršuje pateikiamas tekstas „Implantuoti galima tik tinkamoje medicininėje aplinkoje ir procedūrą gali atlikti tik atitinkamus mokymus išėję gydytojai, kurie yra kvalifikuoti arba akredituoti pagal nacionalinę teisę.“;

b)	aiškiai nurodoma, kad priemonių negalima naudoti jaunesniems nei 18 metų asmenims;

c)	rekomendacija naudotojui atsižvelgti į visas anksčiau taikytas procedūras, nelaimingus atsitikimus, sveikatos būklės sutrikimus, vaistus ar kitas vartotojui tuo pat metu taikomas gydymo priemones, kurios gali turėti įtakos procedūrai (pavyzdžiui, odos ligas, traumas ir autoimunines ligas);

d)	nurodymas naudotojui atsižvelgti į bet kokią konkrečią riziką, kuri gali būti susijusi su vartotojo veikla (pavyzdžiui, profesija, sportu ar kita vartotojo reguliariai vykdoma veikla);

e)	išsamus kontraindikacijų sąrašas. Į šį sąrašą įtraukiami keloidiniai randai;

f)	bendra kokybinė ir kiekybinė gaminio sudėtis;

g)	naudotojui skirta rekomendacija dėl stebėsenos po implantavimo trukmės, kad būtų galima nustatyti bet kokį galimą nepageidaujamą šalutinį poveikį;

h)	jei taikoma, atitinkamas laiko intervalas tarp gydymų;

i)	reikalavimas, kad naudotojas, prieš pradėdamas naudoti priemonę, vartotojui pateiktų 6.2 skirsnyje nurodyto priedo kopiją.

6.2.

Naudojimo instrukcijoje pateikiamas priedas, parengtas nespecialistams suprantama kalba ir tokia forma, kad jį būtų paprasta pateikti visiems vartotojams. Priede pateikiama:

a)	I priedo 12.1 skirsnio a–e punktuose nurodyta informacija;

b)	aiškus visos liekamosios rizikos ir galimų šalutinių poveikių, įskaitant paprastai su operacija susijusią riziką ir poveikį, pvz., kraujavimą, galimą vaistų sąveiką ir su anestezija susijusią riziką, sąrašas;

c)	informacija apie tai, kada ir kaip pranešti gamintojui apie nepageidaujamą šalutinį poveikį, informacija apie priemonės pašalinimą, informacija apie tai, kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą;

d)	išsami informacija apie priemonės tūrį ir dydį;

e)	teiginys „Naudotojai išklausė tinkamus mokymus, kaip saugiai naudoti priemonę“, kai tinkama.

IV PRIEDAS

Taikymo sritis

Šis priedas taikomas Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 3 skirsnyje išvardytoms medžiagoms, medžiagų deriniams arba gaminiams, skirtiems naudoti kaip veido ar kiti odos ar gleivinės užpildai darant injekcijas po oda, po gleivine arba į odą arba kitaip įšvirkščiant, išskyrus skirtus tatuiravimui. Šis priedas taikomas tik įšvirkštimo į kūną priemonėms, pvz., švirkštams ir adatiniams voleliams, kai jie iš anksto užpildomi medžiagomis, medžiagų deriniais ar kitais gaminiais, išvardytais Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 3 skirsnyje. Šis priedas netaikomas aktyviosioms priemonėms.

Rizikos valdymas

3. Konkreti rizika

3.1.

Gamintojai atsižvelgia į šiuos aspektus ir susijusią riziką:

a)	fizikines ir chemines priemonės charakteristikas;

b)	žaliavų atranką atsižvelgiant į biologinę saugą, biologinį suderinamumą ir cheminius bei biologinius priedus ar nepageidaujamas medžiagas;

d)	rezorbciją ir naudojimo trukmę kūne, nurodant pusėjimo trukmę ir rezorbcijos pabaigos laiką, įskaitant metabolizacijos galimybę (pvz., fermentinis užpildo medžiagos skaidymas, pvz., hialurono rūgšties užpildų atveju – hialuronidazė);

e)	mikrobiologines savybes, biologinio užkrėtimo ribas, galutinės priemonės mikrobiologinę taršą, liekamuosius bakterinius endotoksinus ir sterilumą;

f)	konkrečią anatominę injekcijos arba įšvirkštimo vietą;

g)	konkretiems vartotojams būdingus veiksnius (pvz., ankstesnį ir dabartinį gydymą (konservatyvų ir chirurginį), amžiaus apribojimus, nėštumą, maitinimą krūtimi);

h)	jei taikoma, riziką, susijusią su vietinių anestetikų, naudojamų kaip gaminio dalis arba atskirai, naudojimu;

i)	jei tai nėra rezorbuojamos priemonės, riziką, susijusią su priemonės pašalinimu;

su priemonės naudojimu susijusius aspektus, įskaitant:

—	injekcijos būdą;

—	injekcijos priemones (pvz., voleliai, kateteriai arba adatos);

—	didžiausią įšvirkščiamą kiekį, atsižvelgiant į vietą ir taikomą metodą;

—	galimas pakartotines injekcijas;

—	gaminiui įvesti reikalingą jėgą;

—	gaminio temperatūrą;

—	gaminio perkėlimą (pvz., iš buteliuko į švirkštą).

3.2.

Kai tinkama, gamintojai išanalizuoja, pašalina arba kuo labiau sumažina riziką, susijusią su šiais pavojais ar žala:

a)	mikrobiologiniu užterštumu;

b)	gamybos atliekų buvimu;

c)	pavojais, susijusiais su priemonės injekavimo ar kitokio įšvirkštimo procedūra (įskaitant naudojimo klaidas);

d)	priemonės migracija;

e)	priemonės matomumu per odą;

f)	nenumatytu vietiniu uždegimu ir patinimu;

g)	regioniniu patinimu arba limfadenopatija;

h)	kapsulių susiformavimu ir kontraktūra;

i)	diskomfortu arba skausmu;

hematoma;

k)	infekcija ir uždegimu;

l)	paviršine žaizda;

m)	žaizdos gijimo pertraukimu;

n)	randais ir randų hiperpigmentacija ir hipertrofija;

o)	nervo pažeidimu;

seroma;

q)	kompartmento spaudimo problemomis ir kompartmento sindromu;

r)	granuloma, įskaitant, jei taikoma, silikonomą;

edema;

t)	kraujagyslių pažeidimu;

u)	sunkiomis alerginėmis reakcijomis;

aklumu;

nekroze.

4. Konkrečios rizikos kontrolės priemonės

a)	Priemonės yra sterilios, nepirogeniškos ir skirtos vienkartiniam naudojimui.

b)	Saugus priemonės naudojimas yra pagrįstas klinikiniais ir kitais duomenimis, atsižvelgiant į anatominę vietą.

c)	Renkami ilgalaikiai duomenys, kad būtų galima įvertinti, ar priemonėse yra nesuyrančių medžiagų.

d)	Gamintojai rengia mokymus apie priemonės įšvirkštimą ir saugų naudojimą. Tie mokymai turi būti prieinami naudotojams.

e)	Reglamento (ES) 2017/745 I priedo 10.4.1 skirsnio a ir b punktuose nurodytų medžiagų buvimas vertinamas neatsižvelgiant į jų koncentraciją.

Informacija apie saugą

5. Etiketė

5.1.

Etiketėje pateikiama:

a)	didžiausio naudojamo dydžio paryškintu šriftu etiketėje pateikiamas tekstas „Įšvirkšti gali tik atitinkamus mokymus išėję gydytojai, kurie yra kvalifikuoti arba akredituoti pagal nacionalinę teisę.“;

b)	aiškiai nurodoma, kad priemonių negalima naudoti jaunesniems nei 18 metų asmenims.

6. Naudojimo instrukcija

6.1.

Naudojimo instrukcijoje nurodoma:

a)	didžiausio naudojamo dydžio paryškintu šriftu naudojimo instrukcijos viršuje pateikiamas tekstas „Įšvirkšti gali tik tinkamus mokymus išėję gydytojai, kurie yra kvalifikuoti arba akredituoti pagal nacionalinę teisę.“;

b)	aiškiai nurodoma, kad priemonės negali būti naudojamos jaunesniems nei 18 metų asmenims;

c)	pateikiama tiksli ir išsami techninė informacija apie gerąją įšvirkštimo praktiką;

d)	dažniausio šalutinio poveikio, pvz., perdozavimo, patinimo, sukietėjimo, mazgelių ir imuninių reakcijų, gydymo aprašymas, nurodant, kad prireikus būtina pasitarti su medicinos specialistu;

e)	naudotojams skirti nurodymai, kaip ir kada galima atlikti naujas injekcijas anksčiau atliktų injekcijų vietoje;

sudedamųjų dalių sąrašas, kuriame nurodoma:

—	visos sudedamosios dalys, lemiančios numatytą poveikį, nurodant jų koncentraciją ir, jei taikoma, jų molekulinės masės intervalą, dalelių dydį ir skersinių ryšių laipsnį, taip pat jo nustatymo metodą;

—	kitos sudedamosios dalys, pvz., kryžmiškai surišantys mutagenai, tirpikliai, anestetikai ir konservantai, nurodant jų koncentraciją;

g)	rekomendacija naudotojui atsižvelgti į visas anksčiau taikytas procedūras, nelaimingus atsitikimus, sveikatos būklės sutrikimus, vaistus ar kitas vartotojui tuo pat metu taikomas gydymo priemones, kurios gali turėti įtakos procedūrai (pavyzdžiui, odos ligas, traumas ir autoimunines ligas);

h)	naudotojui skirta rekomendacija dėl stebėsenos po priemonės įšvirkštimo laiko, kad būtų galima nustatyti bet kokį galimą nepageidaujamą šalutinį poveikį;

i)	reikalavimas, kad naudotojas, prieš pradėdamas naudoti priemonę, vartotojui pateiktų 6.2 skirsnyje nurodyto priedo kopiją.

6.2.

Naudojimo instrukcijoje pateikiamas priedas, parengtas nespecialistams suprantama kalba ir tokia forma, kad jį būtų paprasta pateikti visiems vartotojams. Priede pateikiama:

a)	I priedo 12.1 skirsnio a–e punktuose nurodyta informacija;

nurodoma visų rūšių liekamoji rizika ir galimi nepageidaujami šalutinio poveikio reiškiniai, aiškiai išvardyti ir aprašyti nespecialistams suprantama kalba. Be kita ko, nurodoma, jeigu priemonėje yra bent vienos iš Reglamento (ES) 2017/745 I priedo 10.4.1 skirsnyje nurodytų medžiagų, sunkiųjų metalų ar kitų nepageidaujamų medžiagų;

c)	informacija apie tai, kada ir kaip pranešti gamintojui apie nepageidaujamą šalutinį poveikį;

d)	informacija apie tai, kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą;

e)	bet kokios kontraindikacijos, dėl kurių negalima atlikti procedūros;

f)	teiginys „Naudotojai išklausė tinkamus mokymus, kaip saugiai naudoti priemonę.“, kai tinkama.

Be to, tam tikra priedo dalis skiriama informacijai apie kiekvienam vartotojui atliktų injekcijų vietą, skaičių ir suleisto injekcinio preparato kiekį įrašyti. Gamintojas rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistui užpildyti šią konkrečią dalį.

V PRIEDAS

Taikymo sritis

Šis priedas taikomas Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 4 skirsnyje nurodytai įrangai, skirtai riebaliniam audiniui sumažinti, pašalinti arba sunaikinti, pavyzdžiui, riebalų nusiurbimo, lipolizės ar lipoplastikos įrangai. Šis priedas netaikomas aktyviosioms implantuojamosioms priemonėms.

Sąvokų apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)	riebalų nusiurbimas (liposakcija) – vietinių poodinių riebalų sankaupų pašalinimas chirurginiu būdu;

(2)	riebalų nusiurbimo priemonės – priemonės, kurias gamintojas numatė naudoti tokiam nusiurbimui atlikti;

(3)	lipolizė – vietinis riebalų sankaupų sunaikinimas;

(4)	lipolizės priemonės – priemonės, kurias gamintojas numatė naudoti lipolizei atlikti;

(5)	lipoplastika – kūno kontūrų modifikavimas pašalinant riebalų perteklių;

(6)	lipoplastikos priemonės – priemonės, kurias gamintojas numatė naudoti lipoplastikai atlikti.

Rizikos valdymas

Atlikdami su priemone susijusios rizikos analizę, gamintojai, vykdydami šio reglamento I priede numatytą rizikos valdymo procesą, atsižvelgia į šio priedo 4 skirsnyje išvardytus konkrečius pavojus ir, kai aktualu atsižvelgiant į priemonę, patvirtina šio priedo 5 skirsnyje išvardytas konkrečias rizikos kontrolės priemones.

4. Konkreti rizika

4.1.

Jei aktualu atitinkamos priemonės atveju, gamintojai atsižvelgia į šiuos aspektus ir susijusią riziką:

a)	riebalinio audinio, kuris gali būti pašalintas arba, lipolizės atveju, sunaikintas, tūrį ir numatomą metabolinį poveikį, įskaitant atpalaiduotų audinių komponentų metabolizmo procesą, atsižvelgiant į tikėtinas skirtingas asmens, kuriam atliekama procedūra, charakteristikas;

b)	trumpiausią laikotarpį tarp paskesnių procedūrų;

c)	anatominę priemonės naudojimo vietą;

d)	kaniulės rūšį, pvz., kaniulės antgalio skersmenį ir tipą;

e)	taikomą siurbimo galią;

f)	infiltracinio skysčio naudojimą ir tolesnį jo metabolizavimo procesą, pagrindžiant skysčio pasirinkimą ir jo sudėtį;

g)	riebalų nusiurbimo, kuriam atlikti skirta priemonė, rūšį, pavyzdžiui, sausa ar šlapia, ir anestetiko rūšį;

h)	tai, ar priemonė yra paprasta riebalų nusiurbimo priemonė, t. y. siurbimas atliekamas buka kaniule, ar naudojamas koks nors kitas veikimo mechanizmas, pavyzdžiui, lazerio energija arba ultragarsas;

i)	pacientų populiacijos, su kuria susiję klinikiniai duomenys ar kiti duomenų šaltiniai, pasiskirstymą pagal amžių, lytį ir kūno masės indeksą;

j)	energijos skleidimo būdą.

4.2.

Kai aktualu atsižvelgiant į atitinkamą priemonę, gamintojai išanalizuoja, pašalina arba kuo labiau sumažina riziką, susijusią su šiais pavojais ar žala:

a)	pooperacine seroma;

b)	audinių pažeidimu, organų perforacija ir kraujavimu;

c)	pooperacine ekchimoze ir edema;

d)	aktyviųjų implantuojamųjų ar aktyviųjų kūno paviršiuje nešiojamų medicinos priemonių ir metalinių pasyviųjų medicinos priemonių ar kitų metalinių objektų, esančių ant kūno ar jo viduje, veikimo trukdžiais;

e)	terminiais pažeidimais;

f)	mechaniniais pažeidimais, įskaitant netyčinės kavitacijos sukeltus sužeidimus, ir atitinkamu šalutiniu poveikiu;

uždegimu.

4.3.

Riebalų nusiurbimo priemonių atveju, be 4.2 skirsnyje išvardytos rizikos, gamintojai išanalizuoja, pašalina arba kuo labiau sumažina toliau nurodytų nepageidaujamų reiškinių riziką:

a)	hemoragijos;

b)	pilvo vidaus organų, krūtinės ląstos ar pilvaplėvės perforacijos;

c)	plaučių embolijos;

d)	bakterinių infekcijų, pvz., nekrozuojančio fascito, dujinės gangrenos ir sepsio;

e)	hipovoleminio šoko;

f)	tromboflebito;

g)	traukulių;

h)	riziką, susijusią su vietinio anestetiko naudojimu, – reikėtų atsižvelgti į lidokaino sukeliamą kardiotoksiškumą arba su lidokainu susijusią vaistų sąveiką atliekant tumescentinę liposakciją.

4.4.

Lipolizės priemonių atveju, be 4.2 skirsnyje išvardytų rizikų, gamintojai visų pirma išanalizuoja, pašalina arba kuo labiau sumažina riziką, susijusią su šiais pavojais ar žala:

a)	pjūvio vietos ir dengiamųjų audinių nudegimais;

b)	kitu žalingu vidinės ar išorinės vietinės energijos iškrovos poveikiu;

c)	pertekliniu poveikiu;

d)	neurovaskulinių ir vietinių audinių pažeidimu, įskaitant odos sensorinio nervo funkcijos susilpnėjimą;

e)	kolageno remodeliavimu, dėl kurio gali atsirasti neoformacijų;

f)	dermos struktūros pokyčiais, susijusiais su retikuline derma;

g)	kūno deformacija ar panašiu prastu estetiniu rezultatu, dėl kurio reikia medicininės intervencijos;

h)	chirurginių invazinių lipolizės priemonių atveju – pavojais, susijusiais su pjūvių tipais ir dydžiais.

Laikydamiesi šio skirsnio reikalavimų, gamintojai atsižvelgia į audinio pobūdį ir jo hidratacijos būklę.

5. Konkrečios rizikos kontrolės priemonės

5.1.

Visos medžiagos, turinčios sąlytį su kūnu, turi būti biologiškai suderinamos, nedirginančios ir netoksiškos, kai yra naudojamos pagal naudojimo instrukcijas.

5.2.

Prieš naudojimą invazinės priemonių dalys turi būti sterilios ir nepirogeniškos.

5.3.

Lipolizės priemonėse turi būti veikimo trukmės, bangos formos, naudojamos energijos ir ant kūno arba jo viduje pasiekiamos temperatūros valdikliai. Valdikliuose turi būti įrengti vienalaikiai vaizdiniai ir garsiniai automatiniai signalizatoriai, kurie įsijungtų pasiekus kritinę vieno parametro (pavyzdžiui, temperatūros, energijos ir slėgio lygio bei naudojimo trukmės) arba kelių parametrų vertę.

5.4.

Kai taikoma, gamintojai užtikrina, kad priemonėse veiktų šios funkcijos: iš anksto nustatyta mažo energijos kiekio funkcija, avarinio išjungimo funkcija (pvz., avarinio išjungimo mygtukas), automatinis išjungimas esant pernelyg stipriam poveikiui arba perteklinei liposakcijai.

5.5.

Riebalų nusiurbimo, lipolizės ir lipoplastikos priemonės nenaudojamos privačioje aplinkoje ir jų negali naudoti nespecialistai.

5.6.

Gamintojai rengia naudotojams skirtus mokymus apie saugų ir veiksmingą priemonės naudojimą.

Informacija apie saugą

6. Naudojimo instrukcija

6.1.

Naudojimo instrukcijoje pateikiamas vartotojui skirtas išsamus kontraindikacijų sąrašas. Į jį įtraukiamos šios kontraindikacijos:

a)	krešėjimo sutrikimai, gydomi antikoaguliantais;

b)	nekontroliuojama hipertenzija;

c)	cukrinis diabetas;

d)	flebitas ir vaskulitas;

e)	vėžys ar navikai;

f)	didelio laipsnio nutukimas (kūno masės indeksas didesnis kaip 40);

nėštumas;

h)	kraujagyslių trapumas;

i)	neseniai atlikta operacija (6 savaitės);

j)	odos infekcijos ir atviros žaizdos;

k)	išsiplėtusios venos toje srityje, kurioje atliekama procedūra;

l)	sveikatos sutrikimai, pvz., širdies, plaučių ar kraujotakos sistemos ligos;

m)	jaunesnis nei 18 metų amžius;

n)	nesugebėjimas suprasti medicininių procedūrų, kurioms atlikti naudojama atitinkama priemonė (pvz., liposakcijos, lipolizės, lipoplastikos) pasekmių, poveikio ir keliamos rizikos;

o)	pakilusi kūno temperatūra (pireksija).

Be pirmoje pastraipoje išvardytų kontraindikacijų, į lipolizės priemonių, kuriose naudojama radijo dažnio elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai, kontraindikacijų sąrašą įtraukiama:

a)	visos metalinės pasyviosios medicinos priemonės ar kiti metaliniai objektai, esantys ant kūno arba jo viduje;

b)	visos aktyviosios implantuojamosios ar aktyviosios kūno paviršiuje nešiojamos medicinos priemonės.

6.2.

Naudojimo instrukcijoje išvardijamos kūno dalys, ant kurių priemonė negali būti naudojama.

6.3.

Naudojimo instrukcijoje pateikiamas vartotojui skirtas išsamus nepageidaujamo poveikio reiškinių sąrašas. Į šį sąrašą įtraukiami šie nepageidaujamo poveikio reiškiniai:

a)	hipervolemija arba hipovolemija;

b)	bradikardija;

c)	venų tromboembolija;

d)	riebalų embolija;

e)	infekcija;

f)	skysčių kaupimasis;

g)	odos eritema arba panikulitas;

h)	paviršiaus nelygumai.

6.4.

Naudojimo instrukcijoje pateikiamas išsamus įspėjimų sąrašas. Į šį sąrašą įtraukiamas šis įspėjimas:

„Riebalų nusiurbimas, lipolizė ir lipoplastika nėra patikimi svorio mažinimo metodai. Reikėtų apsvarstyti galimybę pakeisti fizinio aktyvumo ir mitybos įpročius, taip pat gyvenseną, kaip alternatyvą riebalų nusiurbimui ir lipolizei ir siekiant išlaikyti bet kokį riebalinio audinio sumažėjimą, kurį galima pasiekti atliekant šias procedūras. Priemonės nepatvirtintos kliniškai diagnozuotam nutukimui gydyti, todėl neturėtų būti naudojamos tokiais tikslais.“

6.4.1.

Be 6.4 skirsnyje nurodyto įspėjimo, riebalų nusiurbimo priemonių naudojimo instrukcijoje pateikiamas šis įspėjimas:

„Kraujo netekimas ir endogeninio kūno skysčio praradimas gali turėti neigiamos įtakos hemodinaminiam stabilumui operacijos metu ir (arba) po jos bei vartotojo saugumui. Gebėjimas laiku užtikrinti tinkamą skysčių valdymą yra labai svarbus vartotojo saugumui.“

6.4.2.

Be 6.4 ir 6.4.1 skirsniuose nurodytų įspėjimų, ir riebalų nusiurbimo priemonių, kuriose gali būti naudojamas tumescentinis skystis, naudojimo instrukcijoje pateikiami šie įspėjimai:

„Atidžiai įvertinamas tinkamumas pacientui, atsižvelgiant į vaistus, kuris gali sukelti bradikardiją arba hipotenziją, nes gauta pranešimų apie atvejus, kai šie nepageidaujami reiškiniai sukėlė vartotojo, kuriam buvo atliekama tumescentinė liposakcija, mirtį Būtina atidžiai įvertinti galimybę atlikti atitinkamą procedūrą vartotojams, kurie vartoja tokius vaistus kaip beta adrenerginiai antagonistai, nedihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai, širdį veikiantys glikozidai ir centrinę nervų sistemą veikiantys alfa adrenerginiai agonistai, nes gauta pranešimų apie bradikardijos ir hipotenzijos sukeltos mirties atvejus. Prieš procedūrą vartotojas turi atvykti medicininės konsultacijos, kurios rezultatai turi būti dokumentuojami ir kurios metu reikia atsižvelgti į lėtines ligas ir paciento vartojamus vaistus.“;

b)	„Vartotojai įspėjami, kad ilgą laiką (pvz., 24 val. ar ilgiau) po operacijos jie gali nejausti skausmo, dėl to gali būti sumažėjęs jautrumas infiltruotose zonose, todėl vartotojus privaloma įspėti, kad jie stengtųsi nesusižeisti.“

6.4.3.

Be 6.4 skirsnyje nurodyto įspėjimo, lipolizės priemonių naudojimo instrukcijoje turi būti pateikiamas šis įspėjimas:

„Kepenų arba širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimai, pavyzdžiui, trumpalaikis glicerolio arba laisvosios riebalų rūgšties išsiskyrimas, gali būti susiję su padidėjusia rizika.“

6.5.

Riebalų nusiurbimo ir lipolizės priemonių naudojimo instrukcijoje pateikiamas šis įspėjimas:

„Invaziniam naudojimui skirtas priemones galima naudoti tik tinkamoje medicininėje aplinkoje ir tai gali daryti tik tinkamus mokymus išėję gydytojai, kurie yra kvalifikuoti arba akredituoti pagal nacionalinę teisę. Procedūrą atliekančiam gydytojui padeda bent vienas pagal nacionalinę teisę kvalifikuotas arba akredituotas gydytojas arba susijusios kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistas.

Visi procedūroje dalyvaujantys darbuotojai turi būti išklausę mokymus ir turi nuolat atnaujinti žinias apie pradinio gaivinimo (angl. basic cardiac life support, BCLS) procedūras ir gaivinti naudojamos įrangos bei skubios pagalbos vaistų tikrinimą. Procedūrą atliekantys gydytojai taip pat turi būti išklausę mokymus apie specialiojo gyvybės palaikymo (angl. advanced cardiac life support, ACLS) procedūras.

Gydytojas ar susijusios kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistas, atsakingas už anestezijos valdymą, užtikrina tinkamą vartotojo stebėseną tiek procedūros metu, tiek po jos. Tumescentinės liposakcijos atveju turi būti vykdoma tinkama stebėsena po procedūros, nes nustatyta, kad lidokaino koncentracija gali didėti iki 16 valandų po suleidimo.“

6.6.

Naudojimo instrukcijoje pateikiamas naudotojui taikomas reikalavimas pateikti vartotojui 6.7 skirsnyje numatyto priedo kopiją prieš vartotojui atliekant procedūrą su atitinkama priemone.

6.7.

Naudojimo instrukcijoje pateikiamas priedas, parengtas nespecialistams suprantama kalba ir tokia forma, kad jį būtų paprasta pateikti visiems vartotojams. Priede pateikiama:

a)	I priedo 12.1 skirsnio a, b ir c punktuose nurodyta informacija;

b)	teiginys „Naudotojai išklausė tinkamus mokymus, kaip saugiai naudoti priemonę“, kai tinkama;

c)	informacija apie tai, kada ir kaip pranešti gamintojui apie nepageidaujamą šalutinį poveikį;

d)	rekomendacija atvykti medicininės konsultacijos, kurios metu, be kita ko, turėtų būti atliktas sričių, kuriose numatoma atlikti atitinkamą procedūrą, diagnostinis tyrimas.

VI PRIEDAS

Taikymo sritis

Šis priedas taikomas Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 5 skirsnyje nurodytai didelio intensyvumo elektromagnetinę spinduliuotę (pavyzdžiui, infraraudonuosius spindulius, regimąją šviesą ir ultravioletinius spindulius) skleidžiančiai įrangai, skirtai naudoti ant žmogaus kūno, įskaitant koherentinius ir nekoherentinius šaltinius, monochromatinį ir platųjį spektrą, pavyzdžiui, lazeriams ir intensyvios šviesos impulsų įrangai, skirtai odos atnaujinimui, tatuiruotėms arba plaukų šalinimui ar kitokiai odos priežiūrai.

Šiame priede odos atnaujinimas apima ir odos atjauninimą.

Šiame priede tatuiruotės pašalinimas apima ir permanentinio makiažo pašalinimą.

Šiame priede kitokia odos priežiūra apima nemedicinines kraujagyslinių portveino dėmių, hemangiomos, telangiektazijos, pigmentuotų odos plotų ir randų, kurie nėra trauma, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/745 2 straipsnio 1 punkto antroje įtraukoje, šalinimo procedūras. Pavyzdžiui, šis priedas taikomas priemonėms, skirtoms aknės randų gydymui, tačiau jis netaikomas kitoms aknės gydymo priemonėms.

Šis priedas netaikomas įrangai, kurioje naudojama infraraudonoji optinė spinduliuotė kūnui ar kūno dalims šildyti, ir soliariumams.

Sąvokų apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)	profesionaliam naudojimui skirta priemonė – priemonė, skirta naudoti sveikatos priežiūros aplinkoje arba kitaip kontroliuojamoje profesionalioje aplinkoje specialistams, turintiems patvirtintą kvalifikaciją, užtikrinančią saugų ir veiksmingų priemonės naudojimą;

(2)	priemonė, skirta naudoti namuose – priemonė, skirta naudoti nespecialistams privačioje aplinkoje, o ne kontroliuojamoje profesinėje aplinkoje.

Rizikos valdymas

4. Konkreti rizika

4.1.

Gamintojai atsižvelgia į šiuos aspektus ir susijusią riziką:

a)	įvairius odos tipus ir odos įdegio laipsnį;

b)	odos anomalijas (pvz., reljefo, tekstūros ar spalvos) arba ligą, pažeidžiančią odą;

c)	vartotojų amžių;

d)	gretutinio gydymo ar piktnaudžiavimo narkotikais galimybę;

e)	fotosensibilizuojančių vaistų ar kosmetikos naudojimą;

f)	vietinės arba sisteminės anestezijos sukeltą reakcijos į sužalojimus susilpnėjimą;

g)	kitų šviesos šaltinių poveikį.

4.2.

Gamintojai išanalizuoja ir pašalina arba kuo labiau sumažina toliau nurodytų nepageidaujamų reiškinių riziką:

nudegimų;

b)	randų ir keloidų susidarymo;

c)	hipopigmentacijos ir hiperpigmentacijos;

d)	spartesnio odos senėjimo;

e)	alerginės/cheminės odos reakcijos (pavyzdžiui, į tatuiruočių ar makiažo spalvos pigmentus);

f)	odos vėžio susidarymo;

g)	su odos vėžiu, odos ligomis, apgamu ir herpes viruso infekcija susijusių pakitimų, galimo vėlesnio ligų (pvz., melanomos, endokrininių ligų) diagnozavimo;

h)	reakcijų galimo vaistų vartojimo arba kosmetikos naudojimo atveju;

i)	galimų reakcijų į saulės arba soliariumų poveikį;

j)	galimos šviesai jautrios dermatozės;

baltmės;

l)	eritemos (dažniausiai trumpalaikė, kai kuriais atvejais – ilgalaikė);

m)	dėl mažų kraujagyslių kraujavimo atsirandančios purpuros;

n)	šašo susidarymo;

edemos;

p)	pūslių susidarymo;

q)	uždegimo, folikulito, odos infekcijos;

r)	akių pažeidimo, įskaitant tinklainės ir ragenos pažeidimą;

s)	dilgčiojimo arba karščio pojūčio;

t)	sausos odos ir niežėjimo dėl skutimosi arba skutimosi ir šviesos poveikio derinio;

u)	itin stipraus skausmo;

v)	paradoksaliosios hipertrichozės (padidėjusio plaukuotumo po procedūros);

w)	pernelyg didelės apšvitos;

x)	netyčinio spinduliuotės poveikio;

y)	užsidegimo, sprogimo arba dūmų susidarymo.

5. Konkrečios rizikos kontrolės priemonės

5.1.

Profesionaliam naudojimui skirtoms priemonėms gamintojai taiko šias saugos priemones:

a)	naudojamos priemonės, kad būtų užkirstas kelias naudoti priemonę neturint leidimo arba ne pagal numatytą paskirtį (pvz., naudojamas raktu valdomas jungiklis kodas arba taikoma dviguba energijos skleidimo į aplinką kontrolė);

b)	be Reglamento (ES) 2017/745 I priedo 16.2 skirsnio reikalavimų, taip pat nurodomos skleidžiamos optinės spinduliuotės charakteristikos, kad būtų galima nuolat stebėti ir registruoti naudojant priemonę skleidžiamą spinduliuotę;

c)	naudojama nepertraukiamo sąlyčio kontrolė ir blokuotės sistema, kuriomis užtikrinama, kad priemonė veiktų tik tada, kai ta priemonės dalis, iš kurios skleidžiama spinduliuotė, tinkamai prigludusi prie odos;

d)	imamasi tam tikrų priemonių, kad būtų išvengta pernelyg didelės apšvitos kiekvienos gydymo procedūros metu;

e)	kai skleidžiamos spinduliuotės bangos ilgis yra mažesnis kaip 1 200 nm, naudojami prietaisai arba metodai odos pigmentacijai įvertinti, siekiant užtikrinti tinkamus veikimo parametrus;

f)	taikomos priemonės, kuriomis siekiama išvengti pernelyg didelės apšvitos poveikio kartojant gydymo procedūras ar kartojant gydymą;

g)	iš anksto nustatomas žemas energijos lygis;

h)	taikomas optimizuotas impulso energijos ir impulso trukmės (veikimo audinyje trukmės) ir šių dviejų parametrų derinio kartu su bangų ilgių intervalu ribojimas;

i)	taikomas optimizuotas sričių. kuriose atliekama procedūra (ploto dydžio), apribojimas, be kita ko, atsižvelgiant į h punkte nurodytus parametrus;

j)	kuo labiau sumažinama išsklaidytoji spinduliuotė;

k)	kuo labiau sumažinamas atsitiktinės spinduliuotės pavojus;

l)	įdiegiama avarinio išjungimo funkcija (pvz., avarinio išjungimo jungiklis);

m)	plaukų šalinimo priemonių atveju: kuo labiau sumažinama ultravioletinė spinduliuotė (pvz., naudojant tinkamą aukštos kokybės juostos krašto filtrą);

n)	priemonės, kurios naudojamos siekiant visam laikui pakeisti išvaizdą, nenaudojamos jaunesniems nei 18 metų asmenims;

o)	naudotojui pateikiama informacija apie tinkamą priemonės veikimą ir faktinį veikimo režimą akustinėmis arba optinėmis priemonėmis budėjimo režimu, veikimo režimu ir procedūros metu nutrūkus sąlyčiui su oda;

p)	nurodoma naudotojui imtis priemonių, kad procedūros metu būtų apsaugoti apgamai ar odos pažeidimai.

5.2.

Priemonės, skirtos naudoti namuose, negali skleisti spinduliuotės, kurios bangų ilgis nepatenka į 400–1 200 nm intervalą. Nedarant poveikio 4 skirsniui, esant didesniam kaip 1 200 nm bangos ilgiui, spinduliuojamai energijai leidžiama taikyti ne didesnę kaip 15 % visos išmestos energijos leidžiamąją nuokrypą.

5.3.

Priemonės, skirtos naudoti namuose, gali būti naudojamos tik plaukams šalinti.

5.4.

Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, priemonių, skirtų naudoti namuose, gamintojai įgyvendina 5.1 skirsnyje išvardytas rizikos kontrolės priemones. Be to, priemonių, skirtų naudoti namuose, gamintojai:

a)	nustato poveikio trukmės ribas ir įdiegia automatinio išjungimo funkciją, kad būtų išvengta pernelyg didelės apšvitos pavojaus;

b)	įdiegia nepertraukiamo sąlyčio kontrolę ir blokuotės sistemą, kuriomis užtikrinama, kad priemonė veiktų tik tada, kai ta priemonės dalis, iš kurios skleidžiama spinduliuotė, yra tinkamai prigludusi prie odos, užuot taikę 5.1 skirsnio c punkte nustatytus reikalavimus;

įdiegia integruotą odos atspalvio jutiklį, kuris įvertina srities, kurioje numatoma atlikti procedūrą, odos plotą arba prie jos esantį odos plotą ir leidžia skleisti spinduliuotę tik tokiu atveju, jei odos pigmentacija yra tinkama procedūrai atlikti ir jei atlikus odos atspalvio analizę priemonė nepertraukiamai liečiasi su oda, užuot taikę 5.1 skirsnio e punkte nustatytus reikalavimus.

Priemonių, skirtų naudoti namuose, gamintojai taip pat internete pateikia vaizdo įrašus su nurodymais, kaip saugiai naudoti priemonę.

5.5.

Gamintojai naudotojams, vartotojams ir visiems kitiems asmenims, kurie dėl atspindžio, netinkamo spinduliuotę skleidžiančios priemonės naudojimo ar netinkamo elgesio su ja gali būti veikiami tos priemonės, kartu su priemone pateikia tinkamą akių apsaugą. Naudotojo akių apsauga turi užtikrinti, kad akys būtų apsaugotos nuo intensyvios šviesos impulsų arba lazerinės šviesos, tačiau netrukdytų tiksliai ir saugiai atlikti procedūrą.

5.6.

Jeigu akių apsaugos priemonės skirtos naudoti kelis kartus, turi būti užtikrinama, kad visą priemonės naudojimo trukmę būtinos valymo ar dezinfekavimo procedūros nepakenktų numatytam apsaugos lygiui. Pateikiami nurodymai dėl būtino valymo ir dezinfekavimo.

5.7.

Gamintojai rengia naudotojams prieinamus mokymus. Tokie mokymai apima saugaus ir veiksmingo priemonės naudojimo sąlygas, visų susijusių incidentų valdymą ir incidentų, apie kuriuos reikia pranešti, nustatymą ir tolesnius su jais susijusius veiksmus. Jei tai yra naudoti namuose skirtos priemonės, vaizdo įrašai su nurodymais laikomi naudotojams prieinamais mokymais.

Informacija apie saugą

6. Naudojimo instrukcija

6.1.

Naudojimo instrukcijoje nurodoma:

a)	mažiausias spinduliuotės intensyvumas, naudojimo trukmė ir dažnumas, būtini norimam poveikiui pasiekti;

b)	didžiausias ir rekomenduojamas spinduliuotės intensyvumas, naudojimo trukmė ir dažnumas;

c)	mažiausias intervalas tarp kelių procedūrų, kai jos atliekamos toje pačioje vietoje;

d)	pernelyg dažno naudojimo keliama rizika;

e)	spinduliuotės intensyvumas, trukmė ir dažnumas, dėl kurių labai padidėja rizika, jei tokia yra;

f)	spinduliuotės intensyvumas, trukmė ir dažnumas, kuriuos viršijant priemonės veiksmingumas nebedidėja;

g)	impulsų energija, įtėkis, bangų ilgio intervalas [nm], impulso trukmė [ms], impulsų profilis (-iai);

h)	didžiausio leidžiamo ploto, kuriame galima atlikti procedūrą, dydis [cm2];

i)	pateikiamas į tą odos vietą, kur atliekama procedūra, skleidžiamos spinduliuotės minimalaus homogeniškumo aprašymas;

j)	odos plotų, kuriuose atliekama procedūra, erdvinio pasiskirstymo reikalavimų aprašymas, atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti, kad, tiems odos plotams sutapus, nebūtų pernelyg didelės apšvitos;

k)	nurodomi priemonės saugos elementai;

l)	numatoma priemonės naudojimo trukmė;

m)	numatomas veiksmingumo stabilumas;

n)	nurodomos kosmetikos priemonės ir vaistai, kurie sąveikauja arba gali sąveikauti atliekant procedūrą, ir pateikiamas jų aprašymas;

o)	nurodomi kiti spinduliuotės šaltiniai, pvz., ilgas buvimas saulėje ar deginimasis soliariumuose, dėl kurio gali padidėti rizika;

p)	profesionaliam naudojimui skirtų priemonių atveju naudotojui taikomas reikalavimas pateikti vartotojui 6.11 skirsnyje numatyto priedo kopiją prieš vartotojui atliekant procedūrą su atitinkama priemone.

6.2.

Išskyrus tuos atvejus, kai priemonės yra skirtos plaukams šalinti, bet padidėjęs plaukuotumas nesusijęs su sveikatos būkle, gamintojas pataria naudotojams ir vartotojams atvykti medicininės konsultacijos, kad, be kita ko, būtų galima atlikti sričių, kuriose numatoma atlikti procedūrą, diagnostinį tyrimą. Gamintojai pataria naudotojams neatlikti procedūrų nė vienam vartotojui, negavus tokios konsultacijos dokumentų.

6.3.

Naudojimo instrukcijoje aiškiai išdėstomi valymo ir priežiūros reikalavimai. Profesionaliam naudojimui skirtų priemonių naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad bent kartą per metus turi būti matuojamas šviesos energijos tankis ir imamasi reikalingų saugos priemonių.

Profesionaliam naudojimui skirtų priemonių atveju gamintojas taip pat nurodo, kaip užtikrinti nuolatinį veiksmingumą, ir rekomenduoja bent kartą per metus atlikti elektros saugos bandymus ir techninę priežiūrą.

6.4.

Naudojimo instrukcijoje aiškiai aprašoma veikimo aplinka ir sąlygos, kuriomis priemones galima saugiai eksploatuoti. Profesionaliam naudojimui skirtų priemonių naudojimo instrukcijose taip pat pateikiama:

a)	atitinkamų priedų ar kitų procedūroje naudojamų priemonių naudojimo sąlygų aprašymas arba sąrašas;

atsargumo priemonės, kurių reikia imtis, įskaitant neatspindinčių instrumentų naudojimą (negalima naudoti veidrodžių), absorbuojančių ar sklaidžiųjų paviršių ar įrankių naudojimą, taip pat būtinybę vengti naudoti degius gaminius ir medžiagas ir, kai taikoma, poreikį užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą;

c)	tinkamas įspėjamasis pranešimas prie įėjimo į procedūros patalpą.

6.5.

Naudojimo instrukcijoje pabrėžiama, kad:

a)	visais atvejais būtina imtis priemonių, kad būtų išvengta spinduliuojamos šviesos poveikio akims;

naudotojams, vartotojams ir visiems kitiems asmenims, kurie gali būti veikiami spinduliuotės dėl atspindžio, netinkamo spinduliuotę skleidžiančios priemonės naudojimo ar netinkamo elgesio su ja, būtina dėvėti tinkamas akių apsaugos priemones procedūrų, kuriose naudojamos intensyvių šviesos impulsų ar lazerinės priemonės, metu, ypač kai tas priemones numatoma naudoti arti veido.

6.6.

Naudojimo instrukcijoje aiškiai nurodoma, kokiems vartotojams, kokioms odos vietoms, kokiems odos tipams ir kokioms odos būklėms esant tos priemonės negalima naudoti.

6.7.

Naudojimo instrukcijoje aiškiai nurodoma, kad priemonės negalima naudoti tose odos vietose, kuriose didesnė odos vėžio, atvirų žaizdų ar išbėrimo rizika, arba tose vietose, kuriose oda patinusi, paraudusi, sudirginta, išberta arba prasidėjusi odos infekcija ar uždegimas. Be to, naudojimo instrukcijoje pateikiama informacija apie kitas kontraindikacijas, pvz., jautrumo šviesai sukeliamą epilepsiją, diabetą arba nėštumą, jei taikoma.

6.8.

Priemonių, kurios naudojamos siekiant visam laikui pakeisti išvaizdą, naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad jų negalima naudoti jaunesniems nei 18 metų asmenims.

6.9.

Profesionaliam naudojimui skirtų priemonių atveju gamintojas užtikrina, kad visa reikiama informacija būtų pateikta sveikatos priežiūros specialistui arba paslaugų teikėjui, kad jie galėtų užtikrinti, jog profesionalūs naudotojai įvertintų vartotojus. Tai apima vartotojų tinkamumą procedūrai su atitinkama priemone atlikti ir tinkamą jų konsultavimą dėl procedūros keliamos rizikos ir galimų rezultatų, atsižvelgiant į vartotojo sveikatos istoriją ir vartojamus vaistus.

6.10.

Priemonių, skirtų naudoti namuose, naudojimo instrukcijoje nurodomas interneto adresas, kuriuo galima rasti pagal 5.4 skirsnį paskelbtus vaizdo įrašus su nurodymais.

6.11.

Profesionaliam naudojimui skirtų priemonių naudojimo instrukcijoje pateikiamas priedas, parengtas nespecialistams suprantama kalba ir tokia forma, kad jį būtų paprasta pateikti visiems vartotojams. Priede pateikiama:

a)	I priedo 12.1 skirsnio a, b ir c punktuose nurodyta informacija;

b)	teiginys „Naudotojai išklausė tinkamus mokymus, kaip saugiai naudoti priemonę“, kai tinkama;

c)	informacija apie tai, kada ir kaip pranešti gamintojui apie nepageidaujamą šalutinį poveikį;

d)	rekomendacija atvykti medicininės konsultacijos, kurios metu, be kita ko, būtų atliktas sričių, kuriose numatoma atlikti procedūrą, diagnostinis tyrimas.

VII PRIEDAS

Taikymo sritis

Šis priedas taikomas įrangai, skirtai smegenų stimuliavimui, taikant elektros srovę arba magnetinius ar elektromagnetinius laukus, kurie prasiskverbia per kaukolę, kad pakeistų neuronų veiklą smegenyse, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 6 skirsnyje. Tokiai įrangai priskiriami transkranijinės kintamosios srovės stimuliacijos, transkranijinės nuolatinės srovės stimuliacijos, transkranijinės magnetinės stimuliacijos ir transkranijinės atsitiktinio triukšmo stimuliacijos priemonės. Šis priedas netaikomas invazinėms priemonėms.

Rizikos valdymas

Vykdydami šio reglamento I priede numatytą rizikos valdymo procesą, gamintojai, be rizikos, susijusios su priemone, atsižvelgia į šio priedo 3 skirsnyje išvardytus konkrečius pavojus ir, kai aktualu atsižvelgiant į priemonę, patvirtina šio priedo 4 skirsnyje išvardytas konkrečias rizikos kontrolės priemones.

3. Konkreti rizika

3.1.

Rizikos valdymo proceso metu ypatingas dėmesys skiriamas elektrodų išdėstymui, taip pat elektros srovės ir magnetinių laukų stiprumui, bangos formai, trukmei bei kitiems parametrams.

3.2.

Gamintojai atsižvelgia į šiuos aspektus ir susijusią riziką:

a)	netinkamas elektrodų ir ričių išdėstymas gali lemti veikimo sutrikimą, stipresnę elektros srovę audinyje arba nenumatytas nervų sistemos reakcijas;

smegenų stimuliacija gali sukelti labai skirtingas nervų sistemos reakcijas, tad ir nenumatytą poveikį skirtingų grupių asmenims. Kai kurios grupės gali būti ypač pažeidžiamos: jaunesni nei 18 metų asmenys, jauni suaugusieji, nėščiosios, psichikos sutrikimų turintys pacientai, asmenys, turintys psichologinių sutrikimų ar sveikatos sutrikimų, turinčių įtakos centrinei nervų sistemai, nuo alkoholio vartojimo priklausomi asmenys, priklausomybę sukeliančių medžiagų ir kitų medžiagų, dėl kurių poveikio keičiasi natūralus asmens aplinkos suvokimas, vartotojai;

c)	aktyviosios implantuojamosios arba kūno paviršiuje nešiojamos medicinos priemonės ir (arba) metalinės pasyviosios medicinos priemonės ar kiti metaliniai objektai, esantys ant kūno ar jo viduje, gali kelti konkrečią riziką dėl elektros energijos ir magnetinių laukų naudojimo;

d)	pernelyg gausus, dažnas ir bendras ilgas naudojimas gali sukelti nenumatytą poveikį nervų sistemai, kuris kai kuriais atvejais gali lemti struktūrinius galvos smegenų pokyčius.

3.3.

Gamintojai išanalizuoja ir pašalina arba kuo labiau sumažina riziką, susijusią su šiais pavojais ar žala:

a)	su psichologine būkle susijusia rizika;

b)	poveikio nervų sistemai ir neurotoksiškumo rizika;

c)	trumpalaikiu, vidutinės trukmės ir ilgalaikiu šalutiniu poveikiu kongnityvinėms funkcijoms, kaip antai, kompensaciniais pokyčiais (pavyzdžiui, galvos smegenų sričių, kurios nėra stimuliuojamos, nykimas arba nepakankama jų funkcija);

d)	trumpalaikiu klausos slenksčio pokyčiu arba spengimu ausyse;

e)	ilgalaikiais šalutinio poveikio sukeltais galvos smegenų veiklos pokyčiais;

f)	pavojais, susijusiais su ilgalaikiu kartotinės stimuliacijos poveikiu;

g)	pavojais, susijusiais su priemonės naudojimu tam tikroje labai stimuliuojančioje ar dėmesio reikalaujančioje aplinkoje;

h)	netipiniu ar kitokiu išskirtiniu poveikiu;

i)	konkrečiu pavojumi, kylančiu dėl elektrodų ir odos sąveikos;

elektromagnetiniais trukdžiais arba pažeidimais, kuriuos sukelia sąveika su aktyviaisiais implantais (pavyzdžiui, širdies stimuliatoriais, implantuotais kardioverteriais defibriliatoriais, kochleariniais implantais, nervų sistemos implantais), aktyviosiomis priemonėmis (pavyzdžiui, neuroninėmis stimuliacijos priemonėmis, vaistų infuzijos priemonėmis), neaktyviaisiais metaliniais implantais (pavyzdžiui, metaliniais dantų implantais) arba kūno paviršiuje nešiojamomis priemonėmis (pavyzdžiui, biojutikliais);

k)	pavojais, susijusiais su priemonės naudojimu pavartojus alkoholio ir (arba) lengvųjų narkotikų ir (arba) centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų ir (arba) vaistų;

l)	pavojais, susijusiais su galimu stipresniu kombinuoto naudojimo poveikiu (kai kelios priemonės naudojamos tuo pačiu metu tam pačiam asmeniui arba kitam asmeniui) ir pagrįstai numatomu netinkamu naudojimu.

4. Konkrečios rizikos kontrolės priemonės

4.1.

Taikant I priedo 4.2 skirsnį, išskyrus tuos atvejus, kai yra konkrečių įrodymų, kad naudoti atitinkamą priemonę yra saugu, neįtraukiami šių kategorijų vartotojai:

a)	asmenys, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi epilepsija;

b)	asmenys, gydomi vaistais nuo ligų, susijusių su centrine nervų sistema;

c)	asmenys, kuriems taikomas gydymas, dėl kurio keičiasi centrinės nervų sistemos jaudrumas;

d)	asmenys, vartojantys neteisėtas medžiagas ar kitas medžiagas, dėl kurių keičiasi natūralus asmens aplinkos suvokimas, neatsižvelgiant į tai, ar jos paprastai laikomos vaistais;

e)	asmenys, kuriems diagnozuotas auglys centrinėje nervų sistemoje;

f)	asmenys, turintys galvos smegenų kraujagyslių, trauminių, infekcinių ar medžiagų apykaitos pažeidimų ar ligų;

g)	asmenys, kuriuos kamuoja miego sutrikimai, priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholizmas;

h)	jaunesni nei 18 metų asmenys;

i)	nėščiosios.

4.2.

Gamintojai prireikus taiko šias saugos priemones:

a)	naudojamos priemonės, kad būtų užkirstas kelias naudoti priemonę neturint leidimo arba ne pagal numatytą paskirtį (pvz., naudojamas raktu valdomas jungiklis kodas arba taikoma dviguba energijos skleidimo į aplinką kontrolė);

b)	kuo labiau sumažinamas sklaidžiųjų magnetinių laukų skaičius;

c)	kuo labiau sumažinamas atsitiktinės spinduliuotės pavojus;

d)	įdiegiama avarinio išjungimo funkcija (pvz., avarinio išjungimo jungiklis);

e)	įdiegiamas automatinis išjungimas pasiekus didžiausią priimtiną galią;

f)	įdiegiamas automatinis išjungimas pasiekus ilgiausią priimtiną ekspozicijos trukmę;

g)	įdiegiamas automatinis išjungimas esant pernelyg didelei ekspozicijai dėl galios ir trukmės derinio;

h)	internete pateikiami vaizdo įrašai su nurodymais, kaip saugiai naudoti priemonę;

i)	rengiami naudotojams prieinami atitinkami mokymai apie saugų ir veiksmingą priemonės naudojimą;

j)	naudotojui pateikiama informacija apie tinkamą priemonės veikimą ir faktinį veikimo režimą akustinėmis arba optinėmis priemonėmis budėjimo režimu, veikimo režimu ir procedūros metu nutrūkus sąlyčiui su oda.

4.3.

Priemonėse turi būti veikimo trukmės, bangos formos ir naudojamos energijos valdikliai. Juose turi būti automatiniai pavojaus signalizatoriai, skirti tiems atvejams, kai pasiekiama kritinė vieno parametro (pavyzdžiui, energijos lygio, naudojimo trukmės) arba kelių parametrų vertė. Kritinės vertės turi būti nustatytos mažesnės už didžiausias priimtinas vertes.

Informacija apie saugą

Naudojimo instrukcijoje ir, jei įmanoma, etiketėje nurodomas veiksmingumas, kurio vartotojas gali tikėtis naudodamas priemonę, taip pat su jos naudojimu susijusi rizika. Numatomas veiksmingumas apibūdinamas taip, kad vartotojas suprastų, kokio nemedicininio poveikio galima tikėtis naudojant priemonę (pvz., didesnis intelektas arba geresni matematiniai gebėjimai).

Informacija apie įspėjimus, atsargumo priemones ir šalutinį poveikį apima:

a)	konkrečią riziką 4.1 skirsnyje išvardytiems asmenims;

b)	riziką asmenims, turintiems aktyviąsias implantuojamąsias arba aktyviąsias kūno paviršiuje nešiojamas medicinos priemones;

c)	riziką asmenims su metalinėmis pasyviosiomis medicinos priemonėmis ar kitais metaliniais objektais, esančiais ant kūno ar jo viduje;

d)	informaciją apie tai, kaip elgtis esant per dideliam energijos poveikiui;

e)	informaciją apie tai, kaip reaguoti į psichologinius sutrikimus.

7. Naudojimo instrukcija

7.1.

Naudojimo instrukcijoje aiškiai nurodoma, kaip elektrodai ir magnetinės ritės turi būti dedami ant galvos. Jei tikslios vietos nurodyti neįmanoma, naudojimo instrukcija turi būti pakankamai aiški, kad būtų galima tinkamai uždėti priemonę. Paaiškinama rizika, kylanti dėl netinkamo elektrodų ir ričių uždėjimo, taip pat galimas neigiamas poveikis veiksmingumui.

7.2.

Naudojimo instrukcijoje pateikiama informacija apie:

a)	stimuliacijos trukmę, intensyvumą ir dažnumą bei visą riziką, kylančią dėl naudojimo, įskaitant perteklinį naudojimą;

b)	tiekiamą energiją, tikslinę galvos smegenų sritį, bangų formas ir impulsų charakteristikas.

Išskyrus atvejus, kai yra konkrečių įrodymų, kad naudoti atitinkamą priemonę yra saugu, kaip numatyta 4.1 skirsnyje, naudojimo instrukcijoje aiškiai nurodoma, kad priemonė negali būti naudojama 4.1 skirsnyje išvardytų kategorijų vartotojams arba tie vartotojai negali jos negali naudoti.

7.3.

Naudojimo instrukcijoje taip pat aiškiai nurodoma, kad priemonės negalima naudoti, jei tose vietose, su kuriomis liesis priemonės sudedamosios dalys, yra atvirų žaizdų ar išbėrimų, jos patinusios, paraudusios, sudirgintos, išbertos arba jose prasidėjusi infekcija ar uždegimas.

7.4.

Naudojimo instrukcijoje išvardijami visi galimi tiesioginiai ir netiesioginiai pavojai, kurie kyla vartotojui, kuriam atliekama galvos smegenų stimuliacija, ir naudotojui dėl smegenų stimuliacijos priemonės generuojamų elektros srovių, magnetinių laukų ar elektromagnetinių laukų sąveikos su metalinėmis pasyviosiomis implantuojamomis medicinos priemonėmis ir kitais metaliniais objektais, esančiais ant kūno ar jo viduje, taip pat su aktyviosiomis implantuojamomis medicinos priemonėmis (pavyzdžiui, širdies stimuliatoriais, implantuotais kardioverteriais defibriliatoriais, kochleariniais implantais ir nervų sistemos implantais) ir aktyviosiomis kūno paviršiuje nešiojamomis medicinos priemonėmis (pavyzdžiui, nervų sistemos stimuliacijos priemonėmis ir vaistų infuzijos priemonėmis). Tai apima informaciją apie elektrinį laidumą, vidinių elektrinių laukų sustiprinimą, metalinių implantų, pvz., elektrodų, stentų, kabių, kaiščių, plokštelių, varžtų, įtvarų ar kitų metalinių objektų, pvz., skeveldrų ar juvelyrinių dirbinių, kaitimą arba pasislinkimą.

7.5.

Jeigu numatoma arba tikimasi, kad priemonę ant vartotojo galvos uždės profesionalus naudotojas, naudojimo instrukcijoje pateikiamas naudotojui taikomas reikalavimas vartotojui pateikti 7.7 skirsnyje numatyto priedo kopiją prieš vartotojui atliekant procedūrą su atitinkama priemone.

7.6.

Naudojimo instrukcijoje nurodomas interneto adresas, kuriuo galima rasti pagal 4.2 skirsnio h punktą paskelbtus vaizdo įrašus su nurodymais.

7.7.

Jeigu numatoma arba tikimasi, kad priemonę ant vartotojo galvos uždės profesionalus naudotojas, naudojimo instrukcijoje pateikiamas priedas, parengtas nespecialistams suprantama kalba ir tokia forma, kad jį būtų paprasta pateikti visiems vartotojams. Priede pateikiama:

a)	I priedo 12.1 skirsnio a, b ir c punktuose nurodyta informacija;

b)	teiginys „Naudotojai išklausė tinkamus mokymus, kaip saugiai naudoti priemonę“, kai tinkama;

c)	informacija apie tai, kada ir kaip pranešti gamintojui apie nepageidaujamą šalutinį poveikį.

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/94

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/2347

2022 m. gruodžio 1 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 taikymo taisyklės, taikomos perklasifikuojant tam tikrų aktyviųjų gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupes

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) 2017/745 VIII priedo 6.1 ir 6.2 skirsniuose nustatytose aktyviųjų priemonių klasifikavimo 9 ir 10 taisyklėse nurodoma numatyta medicininė paskirtis – atitinkamai terapija ir diagnostika, todėl šios taisyklės negali būti taikomos aktyviesiems gaminiams, neturintiems numatytos medicininės paskirties, kaip nurodyta to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje. Todėl pagal Reglamento (ES) 2017/745 VIII priedo 6.5 skirsnio 13 taisyklę tokie gaminiai turi būti priskiriami I klasei;

(2)

2022 m. liepos 28 d. raštu tam tikros valstybės narės, nukrypdamos nuo Reglamento (ES) 2017/745 VIII priedo, kartu paprašė perklasifikuoti kelis aktyviuosius gaminius, neturinčius numatytos medicininės paskirties, kad prieš pateikiant tuos aktyviuosius gaminius rinkai būtų užtikrintas tinkamas jų atitikties vertinimas, atitinkantis jų būdingąją riziką;

(3)

remiantis turimais moksliniais duomenimis apie įrangą, skleidžiančią didelio intensyvumo elektromagnetinę spinduliuotę, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 5 skirsnyje, skirtą naudoti ant žmogaus kūno, pavyzdžiui, lazerius ir intensyvios šviesos impulsų įrangą, tokios įrangos naudojimas gali sukelti šalutinio poveikio reiškinius, pvz., paviršinius nudegimus, uždegimą, skausmą, pigmentacijos pokyčius, paraudimą, hipertrofinį randėjimą ir pūsles. Dažnai nurodomi trumpalaikiai šalutinio poveikio reiškiniai, pvz., uždegimas, tačiau taip pat pranešama apie svarbius ir ilgalaikius reiškinius, pvz., odos pigmentacijos pokyčius;

(4)

todėl didelio intensyvumo elektromagnetinę spinduliuotę skleidžianti įranga, neturinti numatytos medicininės paskirties, skirta naudoti ant žmogaus kūno plaukams pašalinti, pvz., lazeriai ir intensyvios šviesos impulsų įranga, kuriais energija tiekiama žmogaus organizmui arba ja keičiamasi su žmogaus organizmu, arba tiekiama energija, kurią žmogaus organizmas absorbuos, turėtų būti priskiriama IIa klasei. Tokia klasifikacija taip pat atitinka analogiškų aktyviųjų priemonių, kurios turi numatytą medicininę paskirtį ir kurių veikimas bei rizikos profilis yra panašūs į įrangos, neturinčios nagrinėjamos numatytos medicininės paskirties, klasifikaciją;

(5)

todėl didelio intensyvumo elektromagnetinę spinduliuotę skleidžianti įranga, neturinti numatytos medicininės paskirties, skirta naudoti ant žmogaus kūno odos priežiūros tikslais, pvz., lazeriai ar intensyvios šviesos impulsų įranga, skirti odai atnaujinti, randams šalinti arba kraujagyslinėms portveino dėmėms, hemangiomai, telangiektazijai ir pigmentuotos odos plotams gydyti, kuriais energija tiekiama žmogaus organizmui arba ja keičiamasi su žmogaus organizmu, arba energija, kurią žmogaus organizmas absorbuos, tiekiama potencialiai pavojingu būdu, atsižvelgiant į energijos pobūdį, tankį ir patekimo vietą, turėtų būti priskiriama IIa klasei. Tokia klasifikacija taip pat atitinka analogiškų aktyviųjų priemonių, kurios turi numatytą medicininę paskirtį ir kurių veikimas bei rizikos profilis yra panašūs į įrangos, neturinčios nagrinėjamos numatytos medicininės paskirties, klasifikaciją;

(6)

remiantis turimais moksliniais duomenimis apie įrangą, skirtą riebaliniam audiniui sumažinti, pašalinti arba sunaikinti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 4 skirsnyje, pvz., liposakcijos, radijo dažnio lipolizės, ultragarso lipolizės, kriolipolizės, lazerinės lipolizės, infraraudonųjų spindulių ir stimuliavimo elektros srove lipolizės, akustinių smūginių bangų terapijos ar lipoplastikos įrangą, tokių gaminių naudojimas gali sukelti šalutinio poveikio reiškinius, pvz., vietinį uždegimą, paraudimą, kraujosruvas ir patinimą. Dažnai nurodomi trumpalaikiai šalutinio poveikio reiškiniai, tačiau taip pat pranešama apie svarbius ir ilgalaikius reiškinius, pvz., paradoksinę riebalinę hiperplaziją po kriolipolizės procedūros. Todėl šie gaminiai turėtų būti priskiriami IIb klasei. Tokia klasifikacija taip pat atitinka klasifikaciją, taikomą aktyviosioms terapinėms priemonėms, kurių veikimas bei rizikos profilis yra panašūs į įrangos, neturinčios nagrinėjamos numatytos medicininės paskirties, kuria energija tiekiama žmogaus organizmui arba ja keičiamasi su žmogaus organizmu, arba energija, kurią žmogaus organizmas absorbuos, tiekiama potencialiai pavojingu būdu, atsižvelgiant į energijos pobūdį, tankį ir patekimo vietą;

(7)

remiantis turimais moksliniais duomenimis apie įrangą, skirtą smegenų stimuliavimui, taikant elektros srovę arba magnetinius ar elektromagnetinius laukus, kurie prasiskverbia per kaukolę, kad pakeistų neuronų veiklą smegenyse, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 6 skirsnyje, pvz., įrangą, skirtą transkranijinei magnetinei stimuliacijai arba transkranijinei stimuliacijai elektros srove, tokių gaminių naudojimas gali sukelti šalutinio poveikio reiškinius, pvz., atipinį smegenų vystymąsi, neįprastus smegenų aktyvumo modelius, pagreitėjusį metabolizmą, nuovargį, nerimą, irzlumą, galvos skausmą, nevalingą raumenų trūkčiojimą, tikus, traukulius, svaigulį ir odos sudirgimą sąlyčio su elektrodu vietoje. Nors tokia įranga nėra chirurginė invazinė priemonė, tačiau elektros srovė arba magnetiniai ar elektromagnetiniai laukai prasiskverbia per kaukolę, kad pakeistų neuronų veiklą smegenyse. Tokie pokyčiai gali turėti ilgalaikį poveikį, o bet kokį nenumatytą poveikį gali būti sunku panaikinti. Tokie gaminiai turėtų būti priskiriami III klasei;

(8)

vykdant perklasifikavimą pagal šį reglamentą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/745 52 straipsniu notifikuotoji įstaiga turi dalyvauti vertinant atitinkamų gaminių atitiktį, kad įvertintų ir patvirtintų, kad, laikantis atitinkamų bendrųjų saugos ir veiksmingumo reikalavimų, numatomas gaminio veiksmingumas yra pasiektas ir kad gaminio keliama rizika buvo pašalinta arba kuo labiau sumažinta;

(9)	konsultuotasi su Medicinos priemonių koordinavimo grupe;

(10)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Medicinos priemonių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2017/745 VIII priedo 6.5 skirsnio, šios aktyviųjų gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupės, įtrauktos į to reglamento XVI priedą, perklasifikuojamos taip:

didelio intensyvumo elektromagnetinę spinduliuotę skleidžianti įranga, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 5 skirsnyje, skirta naudoti ant žmogaus kūno odos priežiūros tikslais, perklasifikuojama priskiriant ją IIb klasei, išskyrus atvejus, kai ji skirta plaukams šalinti – tik tokiu atveju ji priskiriama IIa klasei;

b)	įranga, skirta riebaliniam audiniui sumažinti, pašalinti arba sunaikinti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 4 skirsnyje, perklasifikuojama priskiriant ją IIb klasei;

c)	įranga, skirta smegenų stimuliavimui, taikant elektros srovę arba magnetinius ar elektromagnetinius laukus, kurie prasiskverbia per kaukolę, kad pakeistų neuronų veiklą smegenyse, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/745 XVI priedo 6 skirsnyje, perklasifikuojama priskiriant ją III klasei.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 117, 2017 5 5, p. 1.

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/97

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/2348

2022 m. gruodžio 1 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (1), ypač į jo 71 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

afrikinis kiaulių maras yra infekcinė virusinė liga, kuria serga laikomos ir laukinės kiaulės ir kuri gali turėti didelį poveikį atitinkamų gyvūnų populiacijai ir ūkininkavimo pelningumui, dėl to gali būti sutrikdomas tų gyvūnų ir jų produktų siuntų vežimas Sąjungoje ir eksportas į trečiąsias šalis;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605 (2) buvo priimtas remiantis Reglamentu (ES) 2016/429 ir jame nustatytos specialios su afrikiniu kiaulių maru susijusios ligų kontrolės priemonės, kurias į to reglamento I priedą įtrauktos valstybės narės (toliau – atitinkamos valstybės narės) ribotą laikotarpį turi taikyti tame priede išvardytose I, II ir III apribojimų taikymo zonose;

(3)

teritorijos, kurios į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą įtrauktos kaip I, II ir III apribojimų taikymo zonos, yra grindžiamos su afrikiniu kiaulių maru susijusia epizootine situacija Sąjungoje. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2204 (3), pakitus su ta liga susijusiai epizootinei padėčiai Vokietijoje ir Lietuvoje. Nuo to įgyvendinimo reglamento priėmimo dienos su šia liga susijusi epizootinė padėtis tam tikrose susijusiose valstybėse narėse pasikeitė;

(4)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priede nurodytų I, II ir III apribojimų taikymo zonų bet kokie pakeitimai turėtų būti grindžiami su afrikiniu kiaulių maru susijusia epizootine situacija šios ligos paveiktose teritorijose ir su afrikiniu kiaulių maru susijusia bendra epizootine situacija atitinkamoje valstybėje narėje, tos ligos tolesnio plitimo rizikos lygiu, moksliškai pagrįstais principais ir kriterijais, pagal kuriuos geografiškai apibrėžiamas zonavimas dėl afrikinio kiaulių maro, ir Sąjungos gairėmis, dėl kurių su valstybėmis narėmis susitarta Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir kurios viešai skelbiamos Komisijos svetainėje (4). Atliekant tokius pakeitimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius standartus, pvz., Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (toliau – WOAH) Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą (5), ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktus zonavimo motyvus;

(5)

nuo tada, kai buvo priimtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2204, dėl ligos kontrolės priemonių, kurias valstybės narės taiko pagal Sąjungos teisės aktus, tam tikrose Latvijos ir Slovakijos zonose, kurios įtrauktos į III apribojimų taikymo zonų sąrašą, pagerėjo laikomų kiaulių epizootinė padėtis;

(6)

atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonių, nustatytų Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/687 (6), visų pirma jo 22, 25 ir 40 straipsniuose, taikomų Latvijoje laikomų kiaulių populiacijoje į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą įtrauktose tam tikrose III apribojimų taikymo zonose, veiksmingumą ir pagal rizikos mažinimo priemones, susijusias su afrikiniu kaulių maru, nustatytas WOAH kodekse, tam tikros Latvijos Ventspilio, Balvų ir Rėzeknės savivaldybių teritorijos, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą įtrauktos kaip III apribojimų taikymo zonos, dabar turėtų būti į tą priedą įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, nes tose III apribojimų taikymo zonose per pastaruosius tris mėnesius nenustatyta afrikinio kiaulių maro protrūkių laikomų kiaulių populiacijoje, tačiau šia liga tebeserga laukinės kiaulės. Atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro epizootinę situaciją, šios III apribojimų taikymo zonos dabar turėtų būti nurodytos kaip II apribojimų taikymo zonos;

(7)

be to, atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonių, nustatytų Deleguotajame reglamente (ES) 2020/687, visų pirma jo 22, 25 ir 40 straipsniuose, taikomų Slovakijoje laikomų kiaulių populiacijoje į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą įtrauktose tam tikrose III apribojimų taikymo zonose, veiksmingumą ir pagal rizikos mažinimo priemones, susijusias su afrikiniu kaulių maru, nustatytas WOAH kodekse, tam tikros Slovakijos Rimavska Sobotos rajono teritorijos, kurios šiuo metu į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą įtrauktos kaip III apribojimų taikymo zonos, dabar turėtų būti į tą priedą įtrauktos kaip II apribojimų taikymo zonos, nes tose III apribojimų taikymo zonose per pastaruosius dvylika mėnesių nenustatyta afrikinio kiaulių maro protrūkių laikomų kiaulių populiacijoje, tačiau šia liga tebeserga laukinės kiaulės. Atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro epizootinę situaciją, šios III apribojimų taikymo zonos dabar turėtų būti nurodytos kaip II apribojimų taikymo zonos;

(8)

siekiant atsižvelgti į naujausius epizootinės afrikinio kiaulių maro situacijos Sąjungoje pokyčius ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio apribojimų taikymo zonos Latvijoje ir Slovakijoje, ir jos turėtų būti įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedą kaip II apribojimų taikymo zonos. Kadangi su afrikiniu kiaulių maru susijusi situacija Sąjungoje yra labai dinamiška, nustatant šių naujų apribojimų taikymo zonų ribas buvo atsižvelgta į epizootinę situaciją aplinkinėse teritorijose;

(9)	atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę situaciją Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedo pakeitimai, padaryti šiuo įgyvendinimo reglamentu, įsigaliotų kuo greičiau;

(10)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2) 2021 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės (OL L 129, 2021 4 15, p. 1).

(3) 2022 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2204, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas (OL L 293, 2022 11 14, p. 5).

(4) Darbinis dokumentas SANTE/7112/2015/Rev. 3 „AKM zonos geografinio nustatymo principai ir kriterijai“. https://ec.europa.eu/food/animals/animal-diseases/control-measures/asf_en.

(5) OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksas, 29-as leidimas, 2021 m. I ir II tomai ISBN 978-92-95115-40-8; https://www.woah.org/en/what-we-do/standards/codes-and-manuals/terrestrial-code-online-access/.

(6) 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/687, kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 (OL L 174, 2020 6 3, p. 64).

PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605 I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

APRIBOJIMŲ TAIKYMO ZONOS

I DALIS

1. Vokietija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Alt Zauche-Wußwerk,

Gemeinde Byhleguhre-Byhlen,

Gemeinde Märkische Heide, mit den Gemarkungen Alt Schadow, Neu Schadow, Pretschen, Plattkow, Wittmannsdorf, Schuhlen-Wiese, Bückchen, Kuschkow, Gröditsch, Groß Leuthen, Leibchel, Glietz, Groß Leine, Dollgen, Krugau, Dürrenhofe, Biebersdorf und Klein Leine,

Gemeinde Neu Zauche,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Groß Liebitz, Guhlen, Mochow und Siegadel,

Gemeinde Spreewaldheide,

Gemeinde Straupitz,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Müncheberg mit den Gemarkungen Müncheberg, Eggersdorf bei Müncheberg und Hoppegarten bei Müncheberg,

Gemeinde Bliesdorf mit den Gemarkungen Kunersdorf – westlich der B167 und Bliesdorf – westlich der B167

Gemeinde Märkische Höhe mit den Gemarkungen Reichenberg und Batzlow,

Gemeinde Wriezen mit den Gemarkungen Haselberg, Frankenfelde, Schulzendorf, Lüdersdorf Biesdorf, Rathsdorf – westlich der B 167 und Wriezen – westlich der B167

Gemeinde Buckow (Märkische Schweiz),

Gemeinde Strausberg mit den Gemarkungen Hohenstein und Ruhlsdorf,

Gemeine Garzau-Garzin,

Gemeinde Waldsieversdorf,

Gemeinde Rehfelde mit der Gemarkung Werder,

Gemeinde Reichenow-Mögelin,

Gemeinde Prötzel mit den Gemarkungen Harnekop, Sternebeck und Prötzel östlich der B 168 und der L35,

Gemeinde Oberbarnim,

Gemeinde Bad Freienwalde mit der Gemarkung Sonnenburg,

Gemeinde Falkenberg mit den Gemarkungen Dannenberg, Falkenberg westlich der L 35, Gersdorf und Kruge,

Gemeinde Höhenland mit den Gemarkungen Steinbeck, Wollenberg und Wölsickendorf,

Landkreis Barnim:

Gemeinde Joachimsthal östlich der L220 (Eberswalder Straße), östlich der L23 (Töpferstraße und Templiner Straße), östlich der L239 (Glambecker Straße) und Schorfheide (JO) östlich der L238,

Gemeinde Friedrichswalde mit der Gemarkung Glambeck östlich der L 239,

Gemeinde Althüttendorf,

Gemeinde Ziethen mit den Gemarkungen Groß Ziethen und Klein Ziethen westlich der B198,

Gemeinde Chorin mit den Gemarkungen Golzow, Senftenhütte, Buchholz, Schorfheide (Ch), Chorin westlich der L200 und Sandkrug nördlich der L200,

Gemeinde Britz,

Gemeinde Schorfheide mit den Gemarkungen Altenhof, Werbellin, Lichterfelde und Finowfurt,

Gemeinde (Stadt) Eberswalde mit der Gemarkungen Finow und Spechthausen und der Gemarkung Eberswalde südlich der B167 und westlich der L200,

Gemeinde Breydin,

Gemeinde Melchow,

Gemeinde Sydower Fließ mit der Gemarkung Grüntal nördlich der K6006 (Landstraße nach Tuchen), östlich der Schönholzer Straße und östlich Am Postweg,

Hohenfinow südlich der B167,

Landkreis Uckermark:

Gemeinde Passow mit den Gemarkungen Briest, Passow und Schönow,

Gemeinde Mark Landin mit den Gemarkungen Landin nördlich der B2, Grünow und Schönermark,

Gemeinde Angermünde mit den Gemarkungen Frauenhagen, Mürow, Angermünde nördlich und nordwestlich der B2, Dobberzin nördlich der B2, Kerkow, Welsow, Bruchhagen, Greiffenberg, Günterberg, Biesenbrow, Görlsdorf, Wolletz und Altkünkendorf,

Gemeinde Zichow,

Gemeinde Casekow mit den Gemarkungen Blumberg, Wartin, Luckow-Petershagen und den Gemarkungen Biesendahlshof und Casekow westlich der L272 und nördlich der L27,

Gemeinde Hohenselchow-Groß Pinnow mit der Gemarkung Hohenselchow nördlich der L27,

Gemeinde Tantow,

Gemeinde Mescherin mit der Gemarkung Radekow, der Gemarkung Rosow südlich der K 7311 und der Gemarkung Neurochlitz westlich der B2,

Gemeinde Gartz (Oder) mit der Gemarkung Geesow westlich der B2 sowie den Gemarkungen Gartz und Hohenreinkendorf nördlich der L27 und der B2 bis zur Kastanienallee, dort links abbiegend dem Schülerweg folgend bis Höhe Bahnhof, von hier in östlicher Richtung den Salveybach kreuzend bis zum Tantower Weg, diesen in nördlicher Richtung bis zu Stettiner Straße, diese weiter folgend bis zur B2, dieser in nördlicher Richtung folgend,

Gemeinde Pinnow nördlich und westlich der B2,

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Storkow (Mark),

Gemeinde Spreenhagen mit den Gemarkungen Braunsdorf, Markgrafpieske, Lebbin und Spreenhagen,

Gemeinde Grünheide (Mark) mit den Gemarkungen Kagel, Kienbaum und Hangelsberg,

Gemeinde Fürstenwalde westlich der B 168 und nördlich der L 36,

Gemeinde Rauen,

Gemeinde Wendisch Rietz bis zur östlichen Uferzone des Scharmützelsees und von der südlichen Spitze des Scharmützelsees südlich der B246,

Gemeinde Reichenwalde,

Gemeinde Bad Saarow mit der Gemarkung Petersdorf und der Gemarkung Bad Saarow-Pieskow westlich der östlichen Uferzone des Scharmützelsees und ab nördlicher Spitze westlich der L35,

Gemeinde Tauche mit der Gemarkung Werder,

Gemeinde Steinhöfel mit den Gemarkungen Jänickendorf, Schönfelde, Beerfelde, Gölsdorf, Buchholz, Tempelberg und den Gemarkungen Steinhöfel, Hasenfelde und Heinersdorf westlich der L36 und der Gemarkung Neuendorf im Sande nördlich der L36,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Turnow-Preilack mit der Gemarkung Turnow,

Gemeinde Drachhausen,

Gemeinde Schmogrow-Fehrow,

Gemeinde Drehnow,

Gemeinde Teichland mit den Gemarkungen Maust und Neuendorf,

Gemeinde Guhrow,

Gemeinde Werben,

Gemeinde Dissen-Striesow,

Gemeinde Briesen,

Gemeinde Kolkwitz mit den Gemarkungen Klein Gaglow, Hähnchen, Kolkwitz, Glinzig und Krieschow nördl. der BAB 15, Gulben, Papitz, Babow, Eichow, Limberg und Milkersdorf,

Gemeinde Burg (Spreewald)

Kreisfreie Stadt Cottbus außer den Gemarkungen Kahren, Gallinchen, Groß Gaglow und der Gemarkung Kiekebusch südlich der BAB,

Landkreis Oberspreewald-Lausitz:

Gemeinde Lauchhammer,

Gemeinde Schwarzheide,

Gemeinde Schipkau,

Gemeinde Senftenberg mit den Gemarkungen Brieske, Niemtsch, Senftenberg und Reppist,

die Gemeinde Schwarzbach mit der Gemarkung Biehlen,

Gemeinde Großräschen mit den Gemarkungen Wormlage, Saalhausen, Barzig, Freienhufen, Großräschen,

Gemeinde Vetschau/Spreewald mit den Gemarkungen: Naundorf, Fleißdorf, Suschow, Stradow, Göritz, Koßwig, Vetschau, Repten, Tornitz, Missen und Orgosen,

Gemeinde Calau mit den Gemarkungen: Kalkwitz, Mlode, Saßleben, Reuden, Bolschwitz, Säritz, Calau, Kemmen, Werchow und Gollmitz,

Gemeinde Luckaitztal,

Gemeinde Bronkow,

Gemeinde Altdöbern mit der Gemarkung Altdöbern westlich der Bahnlinie,

Gemeinde Tettau,

Landkreis Elbe-Elster:

Gemeinde Großthiemig,

Gemeinde Hirschfeld,

Gemeinde Gröden,

Gemeinde Schraden,

Gemeinde Merzdorf,

Gemeinde Röderland mit der Gemarkung Wainsdorf, Prösen, Stolzenhain a.d. Röder,

Gemeinde Plessa mit der Gemarkung Plessa,

Landkreis Prignitz:

Gemeinde Groß Pankow mit den Gemarkungen Baek, Tangendorf, Tacken, Hohenvier, Strigleben, Steinberg und Gulow,

Gemeinde Perleberg mit der Gemarkung Schönfeld,

Gemeinde Karstädt mit den Gemarkungen Postlin, Strehlen, Blüthen, Klockow, Premslin, Glövzin, Waterloo, Karstädt, Dargardt, Garlin und die Gemarkungen Groß Warnow, Klein Warnow, Reckenzin, Streesow und Dallmin westlich der Bahnstrecke Berlin/Spandau-Hamburg/Altona,

Gemeinde Gülitz-Reetz,

Gemeinde Putlitz mit den Gemarkungen Lockstädt, Mansfeld und Laaske,

Gemeinde Triglitz,

Gemeinde Marienfließ mit der Gemarkung Frehne,

Gemeinde Kümmernitztal mit der Gemarkungen Buckow, Preddöhl und Grabow,

Gemeinde Gerdshagen mit der Gemarkung Gerdshagen,

Gemeinde Meyenburg,

Gemeinde Pritzwalk mit der Gemarkung Steffenshagen,

Bundesland Sachsen:

Stadt Dresden:

Stadtgebiet, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Landkreis Meißen:

Gemeinde Diera-Zehren, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Glaubitz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Hirschstein,

Gemeinde Käbschütztal,

Gemeinde Klipphausen, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Niederau, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Nünchritz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Röderaue, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Gröditz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Lommatzsch,

Gemeinde Stadt Meißen, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Stadt Nossen,

Gemeinde Stadt Riesa,

Gemeinde Stadt Strehla,

Gemeinde Stauchitz,

Gemeinde Wülknitz, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Gemeinde Zeithain,

Landkreis Mittelsachsen:

Gemeinde Großweitzschen mit den Ortsteilen Döschütz, Gadewitz, Niederranschütz, Redemitz,

Gemeinde Ostrau mit den Ortsteilen Auerschütz, Beutig, Binnewitz, Clanzschwitz, Delmschütz, Döhlen, Jahna, Kattnitz, Kiebitz, Merschütz, Münchhof, Niederlützschera, Noschkowitz, Oberlützschera, Obersteina, Ostrau, Pulsitz, Rittmitz, Schlagwitz, Schmorren, Schrebitz, Sömnitz, Trebanitz, Zschochau,

Gemeinde Reinsberg,

Gemeinde Stadt Döbeln mit den Ortsteilen Beicha, Bormitz, Choren, Döbeln, Dreißig, Geleitshäuser, Gertitzsch, Gödelitz, Großsteinbach, Juchhöh, Kleinmockritz, Leschen, Lüttewitz, Maltitz, Markritz, Meila, Mochau, Nelkanitz, Oberranschütz, Petersberg, Präbschütz, Prüfern, Schallhausen, Schweimnitz, Simselwitz, Theeschütz, Zschackwitz, Zschäschütz,

Gemeinde Stadt Großschirma mit den Ortsteilen Obergruna, Siebenlehn,

Gemeinde Stadt Roßwein mit den Ortsteilen Gleisberg, Haßlau, Klinge, Naußlitz, Neuseifersdorf, Niederforst, Ossig, Roßwein, Seifersdorf, Wettersdorf, Wetterwitz,

Gemeinde Striegistal mit den Ortsteilen Gersdorf, Kummersheim, Marbach,

Gemeinde Zschaitz-Ottewig,

Landkreis Nordsachsen:

Gemeinde Arzberg mit den Ortsteilen Stehla, Tauschwitz,

Gemeinde Cavertitz mit den Ortsteilen Außig, Cavertitz, Klingenhain, Schirmenitz, Treptitz,

Gemeinde Liebschützberg mit den Ortsteilen Borna, Bornitz, Clanzschwitz, Ganzig, Kleinragewitz, Laas, Leckwitz, Liebschütz, Sahlassan, Schönnewitz, Terpitz östlich der Querung am Käferberg, Wadewitz, Zaußwitz,

Gemeinde Naundorf mit den Ortsteilen Casabra, Gastewitz, Haage, Hof, Hohenwussen, Kreina, Nasenberg, Raitzen, Reppen, Salbitz, Stennschütz, Zeicha,

Gemeinde Stadt Belgern-Schildau mit den Ortsteilen Ammelgoßwitz, Dröschkau, Liebersee östlich der B182, Oelzschau, Seydewitz, Staritz, Wohlau,

Gemeinde Stadt Mügeln mit den Ortsteilen Mahris, Schweta südlich der K8908, Zschannewitz,

Gemeinde Stadt Oschatz mit den Ortsteilen Lonnewitz östlich des Sandbaches und nördlich der B6, Oschatz östlich des Schmorkauer Wegs und nördlich der S28, Rechau, Schmorkau, Zöschau,

Landkreis Sächsische Schweiz-Osterzgebirge:

Gemeinde Bannewitz,

Gemeinde Dürrröhrsdorf-Dittersbach,

Gemeinde Kreischa,

Gemeinde Lohmen,

Gemeinde Müglitztal,

Gemeinde Stadt Dohna,

Gemeinde Stadt Freital,

Gemeinde Stadt Heidenau,

Gemeinde Stadt Hohnstein,

Gemeinde Stadt Neustadt i. Sa.,

Gemeinde Stadt Pirna,

Gemeinde Stadt Rabenau mit den Ortsteilen Lübau, Obernaundorf, Oelsa, Rabenau und Spechtritz,

Gemeinde Stadt Stolpen,

Gemeinde Stadt Tharandt mit den Ortsteilen Fördergersdorf, Großopitz, Kurort Hartha, Pohrsdorf und Spechtshausen,

Gemeinde Stadt Wilsdruff, sofern nicht bereits Teil der Sperrzone II,

Bundesland Mecklenburg-Vorpommern:

Landkreis Vorpommern Greifswald

Gemeinde Penkun,

Gemeinde Nadrensee,

Gemeinde Krackow,

Gemeinde Glasow,

Gemeinde Grambow,

Landkreis Ludwigslust-Parchim:

Gemeinde Barkhagen mit den Ortsteilen und Ortslagen: Altenlinden, Kolonie Lalchow, Plauerhagen, Zarchlin, Barkow-Ausbau, Barkow,

Gemeinde Blievenstorf mit dem Ortsteil: Blievenstorf,

Gemeinde Brenz mit den Ortsteilen und Ortslagen: Neu Brenz, Alt Brenz,

Gemeinde Domsühl mit den Ortsteilen und Ortslagen: Severin, Bergrade Hof, Bergrade Dorf, Zieslübbe, Alt Dammerow, Schlieven, Domsühl, Domsühl-Ausbau, Neu Schlieven,

Gemeinde Gallin-Kuppentin mit den Ortsteilen und Ortslagen: Kuppentin, Kuppentin-Ausbau, Daschow, Zahren, Gallin, Penzlin,

Gemeinde Ganzlin mit den Ortsteilen und Ortslagen: Dresenow, Dresenower Mühle, Twietfort, Ganzlin, Tönchow, Wendisch Priborn, Liebhof, Gnevsdorf,

Gemeinde Granzin mit den Ortsteilen und Ortslagen: Lindenbeck, Greven, Beckendorf, Bahlenrade, Granzin,

Gemeinde Grabow mit den Ortsteilen und Ortslagen: Fresenbrügge, Grabow, Griemoor, Heidehof, Kaltehof, Winkelmoor,

Gemeinde Groß Laasch mit den Ortsteilen und Ortslagen: Groß Laasch,

Gemeinde Kremmin mit den Ortsteilen und Ortslagen: Beckentin, Kremmin,

Gemeinde Kritzow mit den Ortsteilen und Ortslagen: Schlemmin, Kritzow,

Gemeinde Lewitzrand mit dem Ortsteil und Ortslage: Matzlow-Garwitz (teilweise),

Gemeinde Lübz mit den Ortsteilen und Ortslagen: Bobzin, Broock, Broock Ausbau, Hof Gischow, Lübz, Lutheran, Lutheran Ausbau, Riederfelde, Ruthen, Wessentin, Wessentin Ausbau,

Gemeinde Neustadt-Glewe mit den Ortsteilen und Ortslagen: Hohes Feld, Kiez, Klein Laasch, Liebs Siedlung, Neustadt-Glewe, Tuckhude, Wabel,

Gemeinde Obere Warnow mit den Ortsteilen und Ortslagen: Grebbin und Wozinkel, Gemarkung Kossebade teilweise, Gemarkung Herzberg mit dem Waldgebiet Bahlenholz bis an die östliche Gemeindegrenze, Gemarkung Woeten unmittelbar östlich und westlich der L16,

Gemeinde Parchim mit den Ortsteilen und Ortslagen: Dargelütz, Neuhof, Kiekindemark, Neu Klockow, Möderitz, Malchow, Damm, Parchim, Voigtsdorf, Neu Matzlow,

Gemeinde Passow mit den Ortsteilen und Ortslagen: Unterbrüz, Brüz, Welzin, Neu Brüz, Weisin, Charlottenhof, Passow,

Gemeinde Plau am See mit den Ortsteilen und Ortslagen: Reppentin, Gaarz, Silbermühle, Appelburg, Seelust, Plau-Am See, Plötzenhöhe, Klebe, Lalchow, Quetzin, Heidekrug,

Gemeinde Rom mit den Ortsteilen und Ortslagen: Lancken, Stralendorf, Rom, Darze, Paarsch,

Gemeinde Spornitz mit den Ortsteilen und Ortslagen: Dütschow, Primark, Steinbeck, Spornitz,

Gemeinde Werder mit den Ortsteilen und Ortslagen: Neu Benthen, Benthen, Tannenhof, Werder.

2. Estija

Šios I apribojimų taikymo zonos Estijoje:

—	Hiiu maakond.

3. Graikija

Šios I apribojimų taikymo zonos Graikijoje:

—

in the regional unit of Drama:

—	the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

—	the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

—	the municipal departments of Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

—	the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

—

in the regional unit of Xanthi:

—	the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

—	the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio and (in Myki municipality),

—	the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

—

in the regional unit of Rodopi:

—	the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

—	the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

—	the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

—	the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

—

in the regional unit of Evros:

—	the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

—	the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

—	the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality),

—

in the regional unit of Serres:

—

the municipal departments of Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori, Platanakia, Petritsi, Akritochori, Vyroneia, Gonimo, Mandraki, Megalochori, Rodopoli, Ano Poroia, Katw Poroia, Sidirokastro, Vamvakophyto, Promahonas, Kamaroto, Strymonochori, Charopo, Kastanousi and Chortero and the community departments of Achladochori, Agkistro and Kapnophyto (in Sintiki municipality),

—	the municipal departments of Serres, Elaionas and Oinoussa and the community departments of Orini and Ano Vrontou (in Serres municipality),

—	the municipal departments of Dasochoriou, Irakleia, Valtero, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Podismeno and Chrysochorafa (in Irakleia municipality).

4. Latvija

Šios I apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

—	Dienvidkurzemes novada, Grobiņas pagasts, Nīcas pagasta daļa uz ziemeļiem no apdzīvotas vietas Bernāti, autoceļa V1232, A11, V1222, Bārtas upes, Otaņķu pagasts, Grobiņas pilsēta,

—	Ropažu novada Stopiņu pagasta daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes.

5. Lietuva

Šios I apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Klaipėdos rajono savivaldybė: Agluonėnų, Dovilų, Gargždų, Priekulės, Vėžaičių, Kretingalės ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos,

—	Marijampolės savivaldybė, išskyrus Šumskų ir Sasnavos seniūnijas,

—	Palangos miesto savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybės Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Pajevonio, Virbalio, Vištyčio seniūnijos.

6. Vengrija

Šios I apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

—

Békés megye 950950, 950960, 950970, 951950, 952050, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953650, 953660, 953750, 953850, 953960, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150 és 956160 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Bács-Kiskun megye 600150, 600850, 601550, 601650, 601660, 601750, 601850, 601950, 602050, 603250, 603750 és 603850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

—	Csongrád-Csanád megye 800150, 800160, 800250, 802220, 802260, 802310 és 802450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950,

—	406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Győr-Moson-Sopron megye 100550, 100650, 100950, 101050, 101350, 101450, 101550, 101560 és 102150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754950, 755050, 755150, 755250, 755350 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Komárom-Esztergom megye 250150, 250250, 250450, 250460, 250550, 250650, 250750, 251050, 251150, 251250, 251350, 251360, 251650, 251750, 251850, 252250, kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Pest megye 571550, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050, 575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

7. Lenkija

Šios I apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie kujawsko – pomorskim:

powiat rypiński,

powiat brodnicki,

powiat grudziądzki,

powiat miejski Grudziądz,

powiat wąbrzeski,

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Wielbark i Rozogi w powiecie szczycieńskim,

w województwie podlaskim:

gminy Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew i część gminy Kulesze Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

gminy Szumowo, Zambrów z miastem Zambrów i część gminy Kołaki Kościelne położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

gminy Grabowo, Kolno i miasto Kolno, Turośl w powiecie kolneńskim,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

gminy Bielsk, Brudzeń Duży, Bulkowo, Drobin, Gąbin, Łąck, Nowy Duninów, Radzanowo, Słupno, Staroźreby i Stara Biała w powiecie płockim,

powiat miejski Płock,

powiat ciechanowski,

gminy Baboszewo, Dzierzążnia, Joniec, Nowe Miasto, Płońsk i miasto Płońsk, Raciąż i miasto Raciąż, Sochocin w powiecie płońskim,

powiat sierpecki,

gmina Bieżuń, Lutocin, Siemiątkowo i Żuromin w powiecie żuromińskim,

część powiatu ostrowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Dzieżgowo, Lipowiec Kościelny, Mława, Radzanów, Strzegowo, Stupsk, Szreńsk, Szydłowo, Wiśniewo w powiecie mławskim,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

powiat pułtuski,

część powiatu wyszkowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu węgrowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu wołomińskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Mokobody i Suchożebry w powiecie siedleckim,

gminy Dobre, Jakubów, Kałuszyn, Stanisławów w powiecie mińskim,

gminy Bielany i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

powiat gostyniński,

w województwie podkarpackim:

gmina Krempna w powiecie jasielskim,

część powiatu ropczycko – sędziszowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Pruchnik, Rokietnica, Roźwienica, w powiecie jarosławskim,

gminy Fredropol, Krasiczyn, Krzywcza, Przemyśl, część gminy Orły położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 77, część gminy Żurawica na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 77 w powiecie przemyskim,

powiat miejski Przemyśl,

gminy Gać, Jawornik Polski, Kańczuga, część gminy Zarzecze położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Mleczka w powiecie przeworskim,

powiat łańcucki,

gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski, część gminy Świlcza położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 94 i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gmina Raniżów w powiecie kolbuszowskim,

część powiatu dębickiego niewymieniona w części II załącznika I,

w województwie świętokrzyskim:

gminy Nowy Korczyn, Solec–Zdrój, Wiślica, Stopnica, Tuczępy, Busko Zdrój w powiecie buskim,

powiat kazimierski,

powiat skarżyski,

część powiatu opatowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu sandomierskiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Bogoria, Osiek, Staszów i część gminy Rytwiany położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 764, część gminy Szydłów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 756 w powiecie staszowskim,

gminy Pawłów, Wąchock, część gminy Brody położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na południowy – zachód od linii wyznaczonej przez drogi: nr 0618T biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie, drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy i część gminy Mirzec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno – wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

powiat ostrowiecki,

gminy Fałków, Ruda Maleniecka, Radoszyce, Smyków, Słupia Konecka, część gminy Końskie położona na zachód od linii kolejowej, część gminy Stąporków położona na południe od linii kolejowej w powiecie koneckim,

gminy Bodzentyn, Bieliny, Łagów, Morawica, Nowa Słupia, część gminy Raków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 756 i 764, część gminy Chęciny położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 762, część gminy Górno położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy łączącą miejscowości Leszczyna – Cedzyna oraz na południe od linii wyznaczonej przez ul. Kielecką w miejscowości Cedzyna biegnącą do wschodniej granicy gminy, część gminy Daleszyce położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 764 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Daleszyce – Słopiec – Borków, dalej na północ od linii wyznaczonej przez tę drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 764 do przecięcia z linią rzeki Belnianka, następnie na północ od linii wyznaczonej przez rzeki Belnianka i Czarna Nida biegnącej do zachodniej granicy gminy w powiecie kieleckim,

gminy Działoszyce, Michałów, Pińczów, Złota w powiecie pińczowskim,

gminy Imielno, Jędrzejów, Nagłowice, Sędziszów, Słupia, Sobków, Wodzisław w powiecie jędrzejowskim,

gminy Moskorzew, Radków, Secemin, część gminy Włoszczowa położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 742 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Konieczno i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Konieczno – Rogienice – Dąbie – Podłazie, część gminy Kluczewsko położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy i łączącą miejscowości Krogulec – Nowiny – Komorniki do przecięcia z linią rzeki Czarna, następnie na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Czarna biegnącą do przecięcia z linią wyznaczoną przez drogę nr 742 i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 742 biegnącą od przecięcia z linią rzeki Czarna do południowej granicy gminy w powiecie włoszczowskim,

w województwie łódzkim:

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, Nieborów, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącej od granicy miasta Łowicz do zachodniej granicy gminy oraz część gminy wiejskiej Łowicz położona na wschód od granicy miasta Łowicz i na północ od granicy gminy Nieborów w powiecie łowickim,

gminy Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka w powiecie rawskim,

gminy Bolimów, Głuchów, Godzianów, Lipce Reymontowskie, Maków, Nowy Kawęczyn, Skierniewice, Słupia w powiecie skierniewickim,

powiat miejski Skierniewice,

gminy Mniszków, Paradyż, Sławno i Żarnów w powiecie opoczyńskim,

gminy Czerniewice, Inowłódz, Lubochnia, Rzeczyca, Tomaszów Mazowiecki z miastem Tomaszów Mazowiecki, Żelechlinek w powiecie tomaszowskim,

gmina Przedbórz w powiecie radomszczańskim, w województwie pomorskim:

gminy Ostaszewo, miasto Krynica Morska oraz część gminy Nowy Dwór Gdański położona na południowy – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

gminy Lichnowy, Miłoradz, Malbork z miastem Malbork, część gminy Nowy Staw położna na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 w powiecie malborskim,

gminy Mikołajki Pomorskie, Stary Targ i Sztum w powiecie sztumskim,

powiat gdański,

Miasto Gdańsk,

powiat tczewski,

powiat kwidzyński,

w województwie lubuskim:

gmina Lubiszyn w powiecie gorzowskim,

gmina Dobiegniew w powiecie strzelecko – drezdeneckim,

w województwie dolnośląskim:

gminy Dziadowa Kłoda, Międzybórz, Syców, Twardogóra, część gminy wiejskiej Oleśnica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S8, część gminy Dobroszyce położona na wschód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od północnej do południowej granicy gminy w powiecie oleśnickim,

gminy Jordanów Śląski, Kobierzyce, Mietków, Sobótka, część gminy Żórawina położona na zachód od linii wyznaczonej przez autostradę A4, część gminy Kąty Wrocławskie położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie wrocławskim,

część gminy Domaniów położona na południowy zachód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie oławskim,

gmina Wiązów w powiecie strzelińskim,

część powiatu średzkiego niewymieniona w części II załącznika I,

miasto Świeradów – Zdrój w powiecie lubańskim,

gminy Pielgrzymka, miasto Złotoryja, część gminy wiejskiej Złotoryja położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy w miejscowości Nowa Wieś Złotoryjska do granicy miasta Złotoryja oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 382 biegnącą od granicy miasta Złotoryja do wschodniej granicy gminy w powiecie złotoryjskim,

gmina Mirsk w powiecie lwóweckim,

gminy Janowice Wielkie, Mysłakowice, Stara Kamienica w powiecie karkonoskim,

część powiatu miejskiego Jelenia Góra położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 366,

gminy Bolków, Męcinka, Mściwojów, Paszowice, miasto Jawor w powiecie jaworskim,

gminy Dobromierz, Jaworzyna Śląska, Marcinowice, Strzegom, Żarów w powiecie świdnickim,

gminy Dzierżoniów, Pieszyce, miasto Bielawa, miasto Dzierżoniów w powiecie dzierżoniowskim,

gminy Głuszyca, Mieroszów w powiecie wałbrzyskim,

gmina Nowa Ruda i miasto Nowa Ruda w powiecie kłodzkim,

gminy Kamienna Góra, Marciszów i miasto Kamienna Góra w powiecie kamiennogórskim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Koźmin Wielkopolski, Rozdrażew, miasto Sulmierzyce, część gminy Krotoszyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi: nr 15 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 36, nr 36 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 15 do skrzyżowana z drogą nr 444, nr 444 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 36 do południowej granicy gminy w powiecie krotoszyńskim,

gminy Brodnica, część gminy Dolsk położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 434 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 437, a nastęnie na wschód od drogi nr 437 biegnącej od skrzyżowania z drogąnr 434 do południowej granicy gminy, część gminy Śrem położóna na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 310 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Śrem, następnie na wschód od drogi nr 432 w miejscowości Śrem oraz na wschód od drogi nr 434 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 432 do południowej granicy gminy w powiecie śremskim,

gminy Borek Wielkopolski, Piaski, Pogorzela, w powiecie gostyńskim,

gmina Grodzisk Wielkopolski i część gminy Kamieniec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gmina Czempiń w powiecie kościańskim,

gminy Kleszczewo, Kostrzyn, Kórnik, Pobiedziska, Mosina, miasto Puszczykowo, część gminy wiejskiej Murowana Goślina położona na południe od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy miasta Murowana Goślina do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie poznańskim,

gmina Kiszkowo i część gminy Kłecko położona na zachód od rzeki Mała Wełna w powiecie gnieźnieńskim,

powiat czarnkowsko-trzcianecki,

część gminy Wronki położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wartę biegnącą od zachodniej granicy gminy do przecięcia z droga nr 182, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 182 oraz 184 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 182 do południowej granicy gminy w powiecie szamotulskim,

gmina Budzyń w powiecie chodzieskim,

gminy Mieścisko, Skoki i Wągrowiec z miastem Wągrowiec w powiecie wągrowieckim,

powiat pleszewski,

gmina Zagórów w powiecie słupeckim,

gmina Pyzdry w powiecie wrzesińskim,

gminy Kotlin, Żerków i część gminy Jarocin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr S11 i 15 w powiecie jarocińskim,

powiat ostrowski,

powiat miejski Kalisz,

powiat kaliski,

powiat turecki,

gminy Rzgów, Grodziec, Krzymów, Stare Miasto, Rychwał w powiecie konińskim,

powiat kępiński,

powiat ostrzeszowski,

w województwie opolskim:

gminy Domaszowice, Pokój, część gminy Namysłów położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wschodniej do zachodniej granicy gminy w powiecie namysłowskim,

gminy Wołczyn, Kluczbork, Byczyna w powiecie kluczborskim,

gminy Praszka, Gorzów Śląski część gminy Rudniki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 42 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 43 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 43 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 42 w powiecie oleskim,

gmina Grodkóww powiecie brzeskim,

gminy Komprachcice, Łubniany, Murów, Niemodlin, Tułowice w powiecie opolskim,

powiat miejski Opole,

w województwie zachodniopomorskim:

gminy Nowogródek Pomorski, Barlinek, Myślibórz, część gminy Dębno położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na północ od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na północ od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gmina Stare Czarnowo w powiecie gryfińskim,

gmina Bielice, Kozielice, Pyrzyce w powiecie pyrzyckim,

gminy Bierzwnik, Krzęcin, Pełczyce w powiecie choszczeńskim,

część powiatu miejskiego Szczecin położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Odra Zachodnia biegnącą od północnej granicy gminy do przecięcia z drogą nr 10, następnie na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 10 biegnącą od przecięcia z linią wyznaczoną przez rzekę Odra Zachodnia do wschodniej granicy gminy,

gminy Dobra (Szczecińska), Police w powiecie polickim,

w województwie małopolskim:

powiat brzeski,

powiat gorlicki,

powiat proszowicki,

część powiatu nowosądeckiego niewymieniona w części II załącznika I,

gminy Czorsztyn, Krościenko nad Dunajcem, Ochotnica Dolna w powiecie nowotarskim,

powiat miejski Nowy Sącz,

powiat tarnowski,

powiat miejski Tarnów,

część powiatu dąbrowskiego niewymieniona w części III załącznika I.

8. Slovakija

Šios I apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

—	in the district of Nové Zámky, Sikenička, Pavlová, Bíňa, Kamenín, Kamenný Most, Malá nad Hronom, Belá, Ľubá, Šarkan, Gbelce, Bruty, Mužla, Obid, Štúrovo, Nána, Kamenica nad Hronom, Chľaba, Leľa, Bajtava, Salka, Malé Kosihy,

—	in the district of Veľký Krtíš, the municipalities of Ipeľské Predmostie, Veľká nad Ipľom, Hrušov, Kleňany, Sečianky,

—

in the district of Levice, the municipalities of Keť, Čata, Pohronský Ruskov, Hronovce, Želiezovce, Zalaba, Malé Ludince, Šalov, Sikenica, Pastovce, Bielovce, Ipeľský Sokolec, Lontov, Kubáňovo, Sazdice, Demandice, Dolné Semerovce, Vyškovce nad Ipľom, Preseľany nad Ipľom, Hrkovce, Tupá, Horné Semerovce, Hokovce, Slatina, Horné Turovce, Veľké Turovce, Šahy, Tešmak, Plášťovce, Ipeľské Uľany, Bátovce, Pečenice, Jabloňovce, Bohunice, Pukanec, Uhliská,

—	in the district of Krupina, the municipalities of Dudince, Terany, Hontianske Moravce, Sudince, Súdovce, Lišov,

—	the whole district of Ružomberok,

—	in the region of Turčianske Teplice, municipalties of Turček, Horná Štubňa, Čremošné, Háj, Rakša, Mošovce,

—	in the district of Martin, municipalties of Blatnica, Folkušová, Necpaly,

—	in the district of Dolný Kubín, the municipalities of Kraľovany, Žaškov, Jasenová, Vyšný Kubín, Oravská Poruba, Leštiny, Osádka, Malatiná, Chlebnice, Krivá,

—	in the district of Tvrdošín, the municipalities of Oravský Biely Potok, Habovka, Zuberec,

—	in the district of Žarnovica, the municipalities of Rudno nad Hronom, Voznica, Hodruša-Hámre,

—	the whole district of Žiar nad Hronom, except municipalities included in zone II.

9. Italija

Šios I apribojimų taikymo zonos Italijoje:

Piedmont Region:

in the province of Alessandria, the municipalities of Casalnoceto, Oviglio, Tortona, Viguzzolo, Frugarolo, Bergamasco, Castellar Guidobono, Berzano Di Tortona, Cerreto Grue, Carbonara Scrivia, Casasco, Carentino, Frascaro, Paderna, Montegioco, Spineto Scrivia, Villaromagnano, Pozzolo Formigaro, Momperone, Merana, Monleale, Terzo, Borgoratto Alessandrino, Casal Cermelli, Montemarzino, Bistagno, Castellazzo Bormida, Bosco Marengo, Castelspina, Volpeglino, Alice Bel Colle, Gamalero, Volpedo, Pozzol Groppo, Sarezzano,

in the province of Asti, the municipalities of Olmo Gentile, Nizza Monferrato, Incisa Scapaccino, Roccaverano, Castel Boglione, Mombaruzzo, Maranzana, Castel Rocchero, Rocchetta Palafea, Castelletto Molina, Castelnuovo Belbo, Montabone, Quaranti, Fontanile, Calamandrana, Bruno, Sessame, Monastero Bormida, Bubbio, Cassinasco, Serole, Loazzolo, Cessole, Vesime, San Giorgio Scarampi,

in the province of Cuneo, the municipalities of Bergolo, Pezzolo Valle Uzzone, Cortemilia, Levice, Castelletto Uzzone, Perletto,

Liguria Region:

in the province of Genova, the Municipalities of Rovegno, Rapallo, Portofino, Cicagna, Avegno, Montebruno, Santa Margherita Ligure, Favale Di Malvaro, Recco, Camogli, Moconesi, Tribogna, Fascia, Uscio, Gorreto, Fontanigorda, Neirone, Rondanina, Lorsica, Propata;

in the province of Savona, the municipalities of Cairo Montenotte, Quiliano, Dego, Altare, Piana Crixia, Giusvalla, Albissola Marina, Savona,

Emilia-Romagna Region:

in the province of Piacenza, the municipalities of Ottone, Zerba,

Lombardia Region:

in the province of Pavia, the municipalities of Rocca Susella, Montesegale, Menconico, Val Di Nizza, Bagnaria, Santa Margherita Di Staffora, Ponte Nizza, Brallo Di Pregola, Varzi, Godiasco, Cecima,

Lazio Region:

in the province of Rome,

North: the municipalities of Riano, Castelnuovo di Porto, Capena, Fiano Romano, Morlupo, Sacrofano, Magliano Romano, Formello, Campagnano di Roma, Anguillara;

West: the municipality of Fiumicino;

South: the municipality of Rome between the boundaries of the municipality of Fiumicino (West), the limits of Zone 3 (North), the Tiber river up to the intersection with the Grande Raccordo Anulare GRA Highway, the Grande Raccordo Anulare GRA Highway up to the intersection with A24 Highway, A24 Highway up to the intersection with Viale del Tecnopolo, viale del Tecnopolo up to the intersection with the boundaries of the municipality of Guidonia Montecelio;

East: the municipalities of Guidonia Montecelio, Montelibretti, Palombara Sabina, Monterotondo, Mentana, Sant’Angelo Romano, Fonte Nuova.

II DALIS

1. Bulgarija

Šios II apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

—	the whole region of Haskovo,

—	the whole region of Yambol,

—	the whole region of Stara Zagora,

—	the whole region of Pernik,

—	the whole region of Kyustendil,

—	the whole region of Plovdiv, excluding the areas in Part III,

—	the whole region of Pazardzhik, excluding the areas in Part III,

—	the whole region of Smolyan,

—	the whole region of Dobrich,

—	the whole region of Sofia city,

—	the whole region of Sofia Province,

—	the whole region of Blagoevgrad excluding the areas in Part III,

—	the whole region of Razgrad,

—	the whole region of Kardzhali,

—	the whole region of Burgas,

—	the whole region of Varna excluding the areas in Part III,

—	the whole region of Silistra,

—	the whole region of Ruse,

—	the whole region of Veliko Tarnovo,

—	the whole region of Pleven,

—	the whole region of Targovishte,

—	the whole region of Shumen,

—	the whole region of Sliven,

—	the whole region of Vidin,

—	the whole region of Gabrovo,

—	the whole region of Lovech,

—	the whole region of Montana,

—	the whole region of Vratza.

2. Vokietija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vokietijoje:

Bundesland Brandenburg:

Landkreis Oder-Spree:

Gemeinde Grunow-Dammendorf,

Gemeinde Mixdorf

Gemeinde Schlaubetal,

Gemeinde Neuzelle,

Gemeinde Neißemünde,

Gemeinde Lawitz,

Gemeinde Eisenhüttenstadt,

Gemeinde Vogelsang,

Gemeinde Ziltendorf,

Gemeinde Wiesenau,

Gemeinde Friedland,

Gemeinde Siehdichum,

Gemeinde Müllrose,

Gemeinde Briesen,

Gemeinde Jacobsdorf

Gemeinde Groß Lindow,

Gemeinde Brieskow-Finkenheerd,

Gemeinde Ragow-Merz,

Gemeinde Beeskow,

Gemeinde Rietz-Neuendorf,

Gemeinde Tauche mit den Gemarkungen Stremmen, Ranzig, Trebatsch, Sabrodt, Sawall, Mitweide, Lindenberg, Falkenberg (T), Görsdorf (B), Wulfersdorf, Giesensdorf, Briescht, Kossenblatt und Tauche,

Gemeinde Langewahl,

Gemeinde Berkenbrück,

Gemeinde Steinhöfel mit den Gemarkungen Arensdorf und Demitz und den Gemarkungen Steinhöfel, Hasenfelde und Heinersdorf östlich der L 36 und der Gemarkung Neuendorf im Sande südlich der L36,

Gemeinde Fürstenwalde östlich der B 168 und südlich der L36,

Gemeinde Diensdorf-Radlow,

Gemeinde Wendisch Rietz östlich des Scharmützelsees und nördlich der B 246,

Gemeinde Bad Saarow mit der Gemarkung Neu Golm und der Gemarkung Bad Saarow-Pieskow östlich des Scharmützelsees und ab nördlicher Spitze östlich der L35,

Landkreis Dahme-Spreewald:

Gemeinde Jamlitz,

Gemeinde Lieberose,

Gemeinde Schwielochsee mit den Gemarkungen Goyatz, Jessern, Lamsfeld, Ressen, Speichrow und Zaue,

Landkreis Spree-Neiße:

Gemeinde Schenkendöbern,

Gemeinde Guben,

Gemeinde Jänschwalde,

Gemeinde Tauer,

Gemeinde Peitz,

Gemeinde Kolkwitz mit den Gemarkungen Klein Gaglow, Hähnchen, Kolkwitz, Glinzig und Krieschow südlich der BAB 15,

Gemeinde Turnow-Preilack mit der Gemarkung Preilack,

Gemeinde Teichland mit der Gemarkung Bärenbrück,

Gemeinde Heinersbrück,

Gemeinde Forst,

Gemeinde Groß Schacksdorf-Simmersdorf,

Gemeinde Neiße-Malxetal,

Gemeinde Jämlitz-Klein Düben,

Gemeinde Tschernitz,

Gemeinde Döbern,

Gemeinde Felixsee,

Gemeinde Wiesengrund,

Gemeinde Spremberg,

Gemeinde Welzow,

Gemeinde Neuhausen/Spree,

Gemeinde Drebkau,

Kreisfreie Stadt Cottbus mit den Gemarkungen Kahren, Gallinchen, Groß Gaglow und der Gemarkung Kiekebusch südlich der BAB 15,

Landkreis Märkisch-Oderland:

Gemeinde Bleyen-Genschmar,

Gemeinde Neuhardenberg

Gemeinde Golzow,

Gemeinde Küstriner Vorland,

Gemeinde Alt Tucheband,

Gemeinde Reitwein,

Gemeinde Podelzig,

Gemeinde Gusow-Platkow,

Gemeinde Seelow,

Gemeinde Vierlinden,

Gemeinde Lindendorf,

Gemeinde Fichtenhöhe,

Gemeinde Lietzen,

Gemeinde Falkenhagen (Mark),

Gemeinde Zeschdorf,

Gemeinde Treplin,

Gemeinde Lebus,

Gemeinde Müncheberg mit den Gemarkungen Jahnsfelde, Trebnitz, Obersdorf, Münchehofe und Hermersdorf,

Gemeinde Märkische Höhe mit der Gemarkung Ringenwalde,

Gemeinde Bliesdorf mit der Gemarkung Metzdorf und Gemeinde Bliesdorf – östlich der B167 bis östlicher Teil, begrenzt aus Richtung Gemarkungsgrenze Neutrebbin südlich der Bahnlinie bis Straße „Sophienhof“ dieser westlich folgend bis „Ruesterchegraben“ weiter entlang Feldweg an den Windrädern Richtung „Herrnhof“, weiter entlang „Letschiner Hauptgraben“ nord-östlich bis Gemarkungsgrenze Alttrebbin und Kunersdorf – östlich der B167,

Gemeinde Bad Freienwalde mit den Gemarkungen Altglietzen, Altranft, Bad Freienwalde, Bralitz, Hohenwutzen, Schiffmühle, Hohensaaten und Neuenhagen,

Gemeinde Falkenberg mit der Gemarkung Falkenberg östlich der L35,

Gemeinde Oderaue,

Gemeinde Wriezen mit den Gemarkungen Altwriezen, Jäckelsbruch, Neugaul, Beauregard, Eichwerder, Rathsdorf – östlich der B167 und Wriezen – östlich der B167,

Gemeinde Neulewin,

Gemeinde Neutrebbin,

Gemeinde Letschin,

Gemeinde Zechin,

Landkreis Barnim:

Gemeinde Lunow-Stolzenhagen,

Gemeinde Parsteinsee,

Gemeinde Oderberg,

Gemeinde Liepe,

Gemeinde Hohenfinow (nördlich der B167),

Gemeinde Niederfinow,

Gemeinde (Stadt) Eberswalde mit den Gemarkungen Eberswalde nördlich der B167 und östlich der L200, Sommerfelde und Tornow nördlich der B167,

Gemeinde Chorin mit den Gemarkungen Brodowin, Chorin östlich der L200, Serwest, Neuehütte, Sandkrug östlich der L200,

Gemeinde Ziethen mit der Gemarkung Klein Ziethen östlich der Serwester Dorfstraße und östlich der B198,

Landkreis Uckermark:

Gemeinde Angermünde mit den Gemarkungen Crussow, Stolpe, Gellmersdorf, Neukünkendorf, Bölkendorf, Herzsprung, Schmargendorf und den Gemarkungen Angermünde südlich und südöstlich der B2 und Dobberzin südlich der B2,

Gemeinde Schwedt mit den Gemarkungen Criewen, Zützen, Schwedt, Stendell, Kummerow, Kunow, Vierraden, Blumenhagen, Oderbruchwiesen, Enkelsee, Gatow, Hohenfelde, Schöneberg, Flemsdorf und der Gemarkung Felchow östlich der B2,

Gemeinde Pinnow südlich und östlich der B2,

Gemeinde Berkholz-Meyenburg,

Gemeinde Mark Landin mit der Gemarkung Landin südlich der B2,

Gemeinde Casekow mit der Gemarkung Woltersdorf und den Gemarkungen Biesendahlshof und Casekow östlich der L272 und südlich der L27,

Gemeinde Hohenselchow-Groß Pinnow mit der Gemarkung Groß Pinnow und der Gemarkung Hohenselchow südlich der L27,

Gemeinde Gartz (Oder) mit der Gemarkung Friedrichsthal und den Gemarkungen Gartz und Hohenreinkendorf südlich der L27 und der B2 bis Kastanienallee, dort links abbiegend dem Schülerweg folgend bis Höhe Bahnhof, von hier in östlicher Richtung den Salveybach kreuzend bis zum Tantower Weg, diesen in nördlicher Richtung bis zu Stettiner Straße, diese weiter folgend bis zur B2, dieser in nördlicher Richtung folgend,

Gemeinde Mescherin mit der Gemarkung Mescherin, der Gemarkung Neurochlitz östlich der B2 und der Gemarkung Rosow nördlich der K 7311,

Gemeinde Passow mit der Gemarkung Jamikow,

Kreisfreie Stadt Frankfurt (Oder),

Landkreis Prignitz:

Gemeinde Karstädt mit den Gemarkungen Neuhof und Kribbe und den Gemarkungen Groß Warnow, Klein Warnow, Reckenzin, Streesow und Dallmin östlich der Bahnstrecke Berlin/Spandau-Hamburg/Altona,

Gemeinde Berge,

Gemeinde Pirow mit den Gemarkungen Hülsebeck, Pirow, Bresch und Burow,

Gemeinde Putlitz mit den Gemarkungen Sagast, Nettelbeck, Porep, Lütkendorf, Putlitz, Weitgendorf und Telschow,

Gemeinde Marienfließ mit den Gemarkungen Jännersdorf, Stepenitz und Krempendorf,

Landkreis Oberspreewald-Lausitz:

Gemeinde Vetschau mit den Gemarkungen Wüstenhain und Laasow,

Gemeinde Altdöbern mit den Gemarkungen Reddern, Ranzow, Pritzen, Altdöbern östlich der Bahnstrecke Altdöbern –Großräschen,

Gemeinde Großräschen mit den Gemarkungen Woschkow, Dörrwalde, Allmosen,

Gemeinde Neu-Seeland,

Gemeinde Neupetershain,

Gemeinde Senftenberg mit der Gemarkungen Peickwitz, Sedlitz, Kleinkoschen, Großkoschen und Hosena,

Gemeinde Hohenbocka,

Gemeinde Grünewald,

Gemeinde Hermsdorf,

Gemeinde Kroppen,

Gemeinde Ortrand,

Gemeinde Großkmehlen,

Gemeinde Lindenau,

Gemeinde Frauendorf,

Gemeinde Ruhland,

Gemeinde Guteborn

Gemeinde Schwarzbach mit der Gemarkung Schwarzbach,

Bundesland Sachsen:

Landkreis Bautzen,

Stadt Dresden:

Stadtgebiet nördlich der BAB4 bis zum Verlauf westlich der Elbe, dann nördlich der B6,

Landkreis Görlitz,

Landkreis Meißen:

Gemeinde Diera-Zehren östlich der Elbe,

Gemeinde Ebersbach,

Gemeinde Glaubitz östlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Gemeinde Klipphausen östlich der S177,

Gemeinde Lampertswalde,

Gemeinde Moritzburg,

Gemeinde Niederau östlich der B101,

Gemeinde Nünchritz östlich der Elbe und südlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Gemeinde Priestewitz,

Gemeinde Röderaue östlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Gemeinde Schönfeld,

Gemeinde Stadt Coswig,

Gemeinde Stadt Gröditz östlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Gemeinde Stadt Großenhain,

Gemeinde Stadt Meißen östlich des Straßenverlaufs der S177 bis zur B6, dann B6 bis zur B101, ab der B101 Elbtalbrücke Richtung Norden östlich der Elbe,

Gemeinde Stadt Radebeul,

Gemeinde Stadt Radeburg,

Gemeinde Thiendorf,

Gemeinde Weinböhla,

Gemeinde Wülknitz östlich des Grödel-Elsterwerdaer-Floßkanals,

Landkreis Sächsische Schweiz-Osterzgebirge:

Gemeinde Stadt Wilsdruff nördlich der BAB4 zwischen den Abfahren Wilsdruff und Dreieck Dresden-West,

Bundesland Mecklenburg-Vorpommern:

Landkreis Ludwigslust-Parchim:

Gemeinde Balow mit dem Ortsteil: Balow,

Gemeinde Brunow mit den Ortsteilen und Ortslagen: Bauerkuhl, Brunow (bei Ludwigslust), Klüß, Löcknitz (bei Parchim),

Gemeinde Dambeck mit dem Ortsteil und der Ortslage: Dambeck (bei Ludwigslust),

Gemeinde Ganzlin mit den Ortsteilen und Ortslagen: Barackendorf, Hof Retzow, Klein Damerow, Retzow, Wangelin,

Gemeinde Gehlsbach mit den Ortsteilen und Ortslagen: Ausbau Darß, Darß, Hof Karbow, Karbow, Karbow-Ausbau, Quaßlin, Quaßlin Hof, Quaßliner Mühle, Vietlübbe, Wahlstorf

Gemeinde Groß Godems mit den Ortsteilen und Ortslagen: Groß Godems, Klein Godems,

Gemeinde Karrenzin mit den Ortsteilen und Ortslagen: Herzfeld, Karrenzin, Karrenzin-Ausbau, Neu Herzfeld, Repzin, Wulfsahl,

Gemeinde Kreien mit den Ortsteilen und Ortslagen: Ausbau Kreien, Hof Kreien, Kolonie Kreien, Kreien, Wilsen,

Gemeinde Kritzow mit dem Ortsteil und der Ortslage: Benzin,

Gemeinde Lübz mit den Ortsteilen und Ortslagen: Burow, Gischow, Meyerberg,

Gemeinde Möllenbeck mit den Ortsteilen und Ortslagen: Carlshof, Horst, Menzendorf, Möllenbeck,

Gemeinde Muchow mit dem Ortsteil und Ortslage: Muchow,

Gemeinde Parchim mit dem Ortsteil und Ortslage: Slate,

Gemeinde Prislich mit den Ortsteilen und Ortslagen: Marienhof, Neese, Prislich, Werle,

Gemeinde Rom mit dem Ortsteil und Ortslage: Klein Niendorf,

Gemeinde Ruhner Berge mit den Ortsteilen und Ortslagen: Dorf Poltnitz, Drenkow, Griebow, Jarchow, Leppin, Malow, Malower Mühle, Marnitz, Mentin, Mooster, Poitendorf, Poltnitz, Suckow, Tessenow, Zachow,

Gemeinde Siggelkow mit den Ortsteilen und Ortslagen: Groß Pankow, Klein Pankow, Neuburg, Redlin, Siggelkow,

Gemeinde Stolpe mit den Ortsteilen und Ortslagen: Barkow, Granzin, Stolpe Ausbau, Stolpe,

Gemeinde Ziegendorf mit den Ortsteilen und Ortslagen: Drefahl, Meierstorf, Neu Drefahl, Pampin, Platschow, Stresendorf, Ziegendorf,

Gemeinde Zierzow mit den Ortsteilen und Ortslagen: Kolbow, Zierzow.

3. Estija

Šios II apribojimų taikymo zonos Estijoje:

—	Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4. Latvija

Šios II apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

—	Aizkraukles novads,

—	Alūksnes novads,

—	Augšdaugavas novads,

—	Ādažu novads,

—	Balvu novads,

—	Bauskas novads,

—	Cēsu novads,

—

Dienvidkurzemes novada Aizputes, Cīravas, Lažas, Durbes, Dunalkas, Tadaiķu, Vecpils, Bārtas, Sakas, Bunkas, Priekules, Gramzdas, Kalētu, Virgas, Dunikas, Vaiņodes, Gaviezes, Rucavas, Vērgales, Medzes pagasts, Nīcas pagasta daļa uz dienvidiem no apdzīvotas vietas Bernāti, autoceļa V1232, A11, V1222, Bārtas upes, Embūtes pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa P116, P106, autoceļa no apdzīvotas vietas Dinsdurbe, Kalvenes pagasta daļa uz rietumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz dienvidiem no autoceļa A9, uz rietumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz rietumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296, Aizputes, Durbes, Pāvilostas, Priekules pilsēta,

—	Dobeles novads,

—	Gulbenes novads,

—	Jelgavas novads,

—	Jēkabpils novads,

—	Krāslavas novads,

—	Kuldīgas novada Alsungas, Gudenieku, Kurmāles, Rendas, Kabiles, Vārmes, Pelču, Snēpeles, Turlavas, Ēdoles, Īvandes, Rumbas, Padures pagasts, Laidu pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa V1296, Kuldīgas pilsēta,

—	Ķekavas novads,

—	Limbažu novads,

—	Līvānu novads,

—	Ludzas novads,

—	Madonas novads,

—	Mārupes novads,

—	Ogres novads,

—	Olaines novads,

—	Preiļu novads,

—	Rēzeknes novads,

—	Ropažu novada Garkalnes, Ropažu pagasts, Stopiņu pagasta daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes, Vangažu pilsēta,

—	Salaspils novads,

—	Saldus novads,

—	Saulkrastu novads,

—	Siguldas novads,

—	Smiltenes novads,

—	Talsu novads,

—	Tukuma novads,

—	Valkas novads,

—	Valmieras novads,

—	Varakļānu novads,

—	Ventspils novads,

—	Daugavpils valstspilsētas pašvaldība,

—	Jelgavas valstspilsētas pašvaldība,

—	Jūrmalas valstspilsētas pašvaldība,

—	Rēzeknes valstspilsētas pašvaldība.

5. Lietuva

Šios II apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Alytaus rajono savivaldybė,

—	Anykščių rajono savivaldybė,

—	Akmenės rajono savivaldybė,

—	Birštono savivaldybė,

—	Biržų miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė,

—	Joniškio rajono savivaldybė,

—	Jurbarko rajono savivaldybės Eržvilko, Juodaičių, Seredžiaus, Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—	Kauno rajono savivaldybė,

—	Kazlų Rūdos savivaldybės Kazlų Rūdos seniūnija, išskyrus vakarinė dalis iki kelio 2602 ir 183, Plutiškių seniūnija,

—	Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kražių, Liolių, Tytuvėnų, Tytuvėnų apylinkių, Pakražančio ir Vaiguvos seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė,

—	Klaipėdos rajono savivaldybė: Judrėnų, Endriejavo ir Veiviržėnų seniūnijos,

—	Kupiškio rajono savivaldybė,

—	Kretingos rajono savivaldybė,

—	Lazdijų rajono savivaldybė,

—	Mažeikių rajono savivaldybė,

—	Molėtų rajono savivaldybės Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Suginčių ir Videniškių seniūnijos,

—	Pagėgių savivaldybė,

—	Pakruojo rajono savivaldybė,

—	Panevėžio rajono savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—	Radviliškio rajono savivaldybė,

—	Rietavo savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė,

—	Plungės rajono savivaldybė,

—	Raseinių rajono savivaldybė,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Skuodo rajono savivaldybė,

—	Šakių rajono savivaldybė: Kriūkų, Lekėčių ir Lukšių seniūnijos,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė,

—	Šiaulių miesto savivaldybė,

—	Šiaulių rajono savivaldybė: Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos ir Šiaulių kaimiškosios seniūnijos,

—	Šilutės rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė: Čiobiškio, Gelvonų, Jauniūnų, Kernavės, Musninkų ir Širvintų seniūnijos,

—	Šilalės rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Tauragės rajono savivaldybė,

—	Telšių rajono savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė: Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko, Pivonijos, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Ukmergės miesto, Veprių, Vidiškių ir Žemaitkiemo seniūnijos,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Varėnos rajono savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė: Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Dūkštų, Juodšilių, Kalvelių, Lavoriškių, Maišiagalos, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos, Rukainių, Sudervės, Sužionių, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijos,

—	Visagino savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė.

6. Vengrija

Šios II apribojimų taikymo zonos Vengrijoje:

—

Békés megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950850, 950860, 951050, 951150, 951250, 951260, 951350, 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952150, 952250, 952350, 952450, 952550, 952650, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953550, 953560, 953950, 954050, 954060, 954150, 956250, 956350, 956450, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Borsod-Abaúj-Zemplén megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

—	Fejér megye 403150, 403160, 403250, 403260, 403350, 404250, 404550, 404560, 404570, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Hajdú-Bihar megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

—	Heves megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

—

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751250, 751260, 751350, 751360, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 751750, 751850, 751950, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753650, 753660, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754150, 754250, 754360, 754370, 754850, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Komárom-Esztergom megye: 250350, 250850, 250950, 251450, 251550, 251950, 252050, 252150, 252350, 252450, 252460, 252550, 252650, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350, 253450 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Nógrád megye valamennyi vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 570950, 571050, 571150, 571250, 571350, 571650, 571750, 571760, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250, 577250, 580050 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Szabolcs-Szatmár-Bereg megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe.

7. Lenkija

Šios II apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Stare Juchy, Prostki oraz gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

powiat elbląski,

powiat miejski Elbląg,

część powiatu gołdapskiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat piski,

powiat bartoszycki,

część powiatu oleckiego niewymieniona w części III załącznika I,

część powiatu giżyckiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat braniewski,

powiat kętrzyński,

powiat lidzbarski,

gminy Dźwierzuty Jedwabno, Pasym, Świętajno, Szczytno i miasto Szczytno w powiecie szczycieńskim,

powiat mrągowski,

część powiatu węgorzewskiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat olsztyński,

powiat miejski Olsztyn,

powiat nidzicki,

gminy Kisielice, Susz, Zalewo w powiecie iławskim,

część powiatu ostródzkiego niewymieniona w części III załącznika I,

gmina Iłowo – Osada, część gminy wiejskiej Działdowo położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wchodniej do zachodniej granicy gminy, część gminy Płośnica położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wchodniej do zachodniej granicy gminy, część gminy Lidzbark położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 544 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 541 oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 541 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 544 w powiecie działdowskim,

w województwie podlaskim:

powiat bielski,

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

powiat siemiatycki,

powiat hajnowski,

gminy Ciechanowiec, Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty, Sokoły i część gminy Kulesze Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie wysokomazowieckim,

gmina Rutki i część gminy Kołaki Kościelne położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie zambrowskim,

gminy Mały Płock i Stawiski w powiecie kolneńskim,

powiat białostocki,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok,

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice, Korczew, Kotuń, Mordy, Paprotnia, Przesmyki, Siedlce, Skórzec, Wiśniew, Wodynie, Zbuczyn w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gminy Ceranów, Jabłonna Lacka, Kosów Lacki, Repki, Sabnie, Sterdyń w powiecie sokołowskim,

powiat łosicki,

powiat sochaczewski,

powiat zwoleński,

powiat kozienicki,

powiat lipski,

powiat radomski

powiat miejski Radom,

powiat szydłowiecki,

gminy Lubowidz i Kuczbork Osada w powiecie żuromińskim,

gmina Wieczfnia Kościelna w powicie mławskim,

gminy Bodzanów, Słubice, Wyszogród i Mała Wieś w powiecie płockim,

powiat nowodworski,

gminy Czerwińsk nad Wisłą, Naruszewo, Załuski w powiecie płońskim,

gminy: miasto Kobyłka, miasto Marki, miasto Ząbki, miasto Zielonka, część gminy Tłuszcz ograniczona liniami kolejowymi: na północ od linii kolejowej biegnącej od wschodniej granicy gminy do miasta Tłuszcz oraz na wschód od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy gminy do miasta Tłuszcz, część gminy Jadów położona na północ od linii kolejowej biegnącej od wschodniej do zachodniej granicy gminy w powiecie wołomińskim,

powiat garwoliński,

gminy Boguty – Pianki, Brok, Zaręby Kościelne, Nur, Małkinia Górna, część gminy Wąsewo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 60, część gminy wiejskiej Ostrów Mazowiecka położona na południe od miasta Ostrów Mazowiecka i na południe od linii wyznaczonej przez drogę 60 biegnącą od zachodniej granicy miasta Ostrów Mazowiecka do zachodniej granicy gminy w powiecie ostrowskim,

część gminy Sadowne położona na północny- zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Łochów położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie węgrowskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, część gminy Zabrodzie położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie wyszkowskim,

gminy Cegłów, Dębe Wielkie, Halinów, Latowicz, Mińsk Mazowiecki i miasto Mińsk Mazowiecki, Mrozy, Siennica, miasto Sulejówek w powiecie mińskim,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

powiat grójecki,

powiat grodziski,

powiat żyrardowski,

powiat białobrzeski,

powiat przysuski,

powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

powiat bialski,

powiat miejski Biała Podlaska,

powiat janowski,

powiat puławski,

powiat rycki,

powiat łukowski,

powiat lubelski,

powiat miejski Lublin,

powiat lubartowski,

powiat łęczyński,

powiat świdnicki,

powiat biłgorajski,

powiat hrubieszowski,

powiat krasnostawski,

powiat chełmski,

powiat miejski Chełm,

powiat tomaszowski,

powiat kraśnicki,

powiat opolski,

powiat parczewski,

powiat włodawski,

powiat radzyński,

powiat miejski Zamość,

powiat zamojski,

w województwie podkarpackim:

powiat stalowowolski,

powiat lubaczowski,

gminy Medyka, Stubno, część gminy Orły położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 77, część gminy Żurawica na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 77 w powiecie przemyskim,

powiat jarosławski,

gmina Kamień w powiecie rzeszowskim,

gminy Cmolas, Dzikowiec, Kolbuszowa, Majdan Królewski i Niwiska powiecie kolbuszowskim,

powiat leżajski,

powiat niżański,

powiat tarnobrzeski,

gminy Adamówka, Sieniawa, Tryńcza, Przeworsk z miastem Przeworsk, Zarzecze w powiecie przeworskim,

gmina Ostrów, część gminy Sędziszów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4,

część gminy Czarna położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4, część gminy Żyraków położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4, część gminy wiejskiej Dębica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 w powiecie dębickim,

część powiatu mieleckiego niewymieniona w części III załącznika I,

w województwie małopolskim:

gminy Nawojowa, Piwniczna Zdrój, Rytro, Stary Sącz, część gminy Łącko położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Dunajec w powiecie nowosądeckim,

gmina Szczawnica w powiecie nowotarskim,

w województwie pomorskim:

gminy Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń w powiecie sztumskim,

gmina Stare Pole, część gminy Nowy Staw położna na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 w powiecie malborskim,

gminy Stegny, Sztutowo i część gminy Nowy Dwór Gdański położona na północny – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminy w powiecie nowodworskim,

w województwie świętokrzyskim:

gmina Tarłów i część gminy Ożarów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od miejscowości Honorów do zachodniej granicy gminy w powiecie opatowskim,

część gminy Brody położona wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 i na północny – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 0618T biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie oraz przez drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy i część gminy Mirzec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno – wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

gmina Gowarczów, część gminy Końskie położona na wschód od linii kolejowej, część gminy Stąporków położona na północ od linii kolejowej w powiecie koneckim,

gminy Dwikozy i Zawichost w powiecie sandomierskim,

w województwie lubuskim:

gminy Bogdaniec, Deszczno, Kłodawa, Kostrzyn nad Odrą, Santok, Witnica w powiecie gorzowskim,

powiat miejski Gorzów Wielkopolski,

gminy Drezdenko, Strzelce Krajeńskie, Stare Kurowo, Zwierzyn w powiecie strzelecko – drezdeneckim,

powiat żarski,

powiat słubicki,

gminy Brzeźnica, Iłowa, Gozdnica, Małomice Wymiarki, Żagań i miasto Żagań w powiecie żagańskim,

powiat krośnieński,

powiat zielonogórski

powiat miejski Zielona Góra,

powiat nowosolski,

powiat sulęciński,

powiat międzyrzecki,

powiat świebodziński,

powiat wschowski,

w województwie dolnośląskim:

powiat zgorzelecki,

gminy Gaworzyce, Grębocice, Polkowice i Radwanice w powiecie polkowickim,

część powiatu wołowskiego niewymieniona w części III załącznika I,

gminy Rudna, Ścinawa, miasto Lubin i część

gminy Rudna, Ścinawa, miasto Lubin i część gminy Lubin niewymieniona w części III załącznika I w powiecie lubińskim,

gmina Malczyce, Miękinia, Środa Śląska, część gminy Kostomłoty położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4, część gminy Udanin położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr A4 w powiecie średzkim,

gmina Wądroże Wielkie w powiecie jaworskim,

gminy Kunice, Legnickie Pole, Prochowice, Ruja w powiecie legnickim,

gminy Wisznia Mała, Trzebnica, Zawonia, część gminy Oborniki Śląskie położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 340 w powiecie trzebnickim,

gminy Leśna, Lubań i miasto Lubań, Olszyna, Platerówka, Siekierczyn w powiecie lubańskim,

powiat miejski Wrocław,

gminy Czernica, Długołęka, Siechnice, część gminy Żórawina położona na wschód od linii wyznaczonej przez autostradę A4, część gminy Kąty Wrocławskie położona na północ od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie wrocławskim,

gminy Jelcz – Laskowice, Oława z miastem Oława i część gminy Domaniów położona na północny wschód od linii wyznaczonej przez autostradę A4 w powiecie oławskim,

gmina Bierutów, miasto Oleśnica, część gminy wiejskiej Oleśnica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8, część gminy Dobroszyce położona na zachód od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od północnej do południowej granicy gminy w powiecie oleśnickim,

gmina Cieszków, Krośnice, część gminy Milicz położona na wschód od linii łączącej miejscowości Poradów – Piotrkosice – Sulimierz – Sułów – Gruszeczka w powiecie milickim,

część powiatu bolesławieckiego niewymieniona w części III załącznika I,

powiat głogowski,

gmina Niechlów w powiecie górowskim,

gmina Świerzawa, Wojcieszów, część gminy Zagrodno położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Jadwisin – Modlikowice Zagrodno oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 382 biegnącą od miejscowości Zagrodno do południowej granicy gminy w powiecie złotoryjskim,

gmina Gryfów Śląski, Lubomierz, Lwówek Śląski, Wleń w powiecie lwóweckim,

gminy Czarny Bór, Stare Bogaczowice, Walim, miasto Boguszów – Gorce, miasto Jedlina – Zdrój, miasto Szczawno – Zdrój w powiecie wałbrzyskim,

powiat miejski Wałbrzych,

gmina Świdnica, miasto Świdnica, miasto Świebodzice w powiecie świdnickim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Siedlec, Wolsztyn, część gminy Przemęt położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Borek – Kluczewo – Sączkowo – Przemęt – Błotnica – Starkowo – Boszkowo – Letnisko w powiecie wolsztyńskim,

gmina Wielichowo, Rakoniewice, Granowo, część gminy Kamieniec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

powiat międzychodzki,

powiat nowotomyski,

powiat obornicki,

część gminy Połajewo na położona na południe od drogi łączącej miejscowości Chraplewo, Tarnówko-Boruszyn, Krosin, Jakubowo, Połajewo - ul. Ryczywolska do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie czarnkowsko-trzcianeckim,

powiat miejski Poznań,

gminy Buk, Czerwonak, Dopiewo, Komorniki, Rokietnica, Stęszew, Swarzędz, Suchy Las, Tarnowo Podgórne, część gminy wiejskiej Murowana Goślina położona na północ od linii kolejowej biegnącej od północnej granicy miasta Murowana Goślina do północno-wschodniej granicy gminy w powiecie poznańskim,

gminy

część powiatu szamotulskiego niewymieniona w części I i III załącznika I,

gmina Pępowo w powiecie gostyńskim,

gminy Kobylin, Zduny, część gminy Krotoszyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi: nr 15 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 36, nr 36 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 15 do skrzyżowana z drogą nr 444, nr 444 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 36 do południowej granicy gminy w powiecie krotoszyńskim,

gmina Wijewo w powiecie leszczyńskim,

w województwie łódzkim:

gminy Białaczów, Drzewica, Opoczno i Poświętne w powiecie opoczyńskim,

gminy Biała Rawska, Regnów i Sadkowice w powiecie rawskim,

gmina Kowiesy w powiecie skierniewickim,

w województwie zachodniopomorskim:

gmina Boleszkowice i część gminy Dębno położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 126 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 23 w miejscowości Dębno, następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 23 do skrzyżowania z ul. Jana Pawła II w miejscowości Cychry, następnie na południe od ul. Jana Pawła II do skrzyżowania z ul. Ogrodową i dalej na południe od linii wyznaczonej przez ul. Ogrodową, której przedłużenie biegnie do wschodniej granicy gminy w powiecie myśliborskim,

gminy Cedynia, Gryfino, Mieszkowice, Moryń, część gminy Chojna położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 31 biegnącą od północnej granicy gminy i 124 biegnącą od południowej granicy gminy w powiecie gryfińskim,

gmina Kołbaskowo w powiecie polickim,

w województwie opolskim:

gminy Brzeg, Lubsza, Lewin Brzeski, Olszanka, Skarbimierz w powiecie brzeskim,

gminy Dąbrowa, Dobrzeń Wielki, Popielów w powiecie opolskim,

gminy Świerczów, Wilków, część gminy Namysłów położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od wschodniej do zachodniej granicy gminy w powiecie namysłowskim.

8. Slovakija

Šios II apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

—	the whole district of Gelnica except municipalities included in zone III,

—	the whole district of Poprad

—	the whole district of Spišská Nová Ves,

—	the whole district of Levoča,

—	the whole district of Kežmarok

—	in the whole district of Michalovce except municipalities included in zone III,

—	the whole district of Košice-okolie,

—	the whole district of Rožnava,

—	the whole city of Košice,

—	in the district of Sobrance: Remetské Hámre, Vyšná Rybnica, Hlivištia, Ruská Bystrá, Podhoroď, Choňkovce, Ruský Hrabovec, Inovce, Beňatina, Koňuš,

—	the whole district of Vranov nad Topľou,

—	the whole district of Humenné except municipalities included in zone III,

—	the whole district of Snina,

—	the whole district of Prešov except municipalities included in zone III,

—	the whole district of Sabinov except municipalities included in zone III,

—	the whole district of Svidník, except municipalities included in zone III,

—	the whole district of Stropkov, except municipalities included in zone III,

—	the whole district of Bardejov,

—	the whole district of Stará Ľubovňa,

—	the whole district of Revúca,

—	the whole district of Rimavská Sobota,

—	in the district of Veľký Krtíš, the whole municipalities not included in part I,

—	the whole district of Lučenec,

—	the whole district of Poltár,

—	the whole district of Zvolen, except municipalities included in zone III,

—	the whole district of Detva,

—	the whole district of Krupina, except municipalities included in zone I,

—	the whole district of Banska Stiavnica,

—	in the district of Žiar nad Hronom the municipalities of Hronská Dúbrava, Trnavá Hora,

—	the whole district of Banska Bystica, except municipalities included in zone III,

—	the whole district of Brezno,

—	the whole district of Liptovsky Mikuláš,

—	the whole district of Trebišov.

9. Italija

Šios II apribojimų taikymo zonos Italijoje:

Piedmont Region:

in the Province of Alessandria, the municipalities of Cavatore, Castelnuovo Bormida, Cabella Ligure, Carrega Ligure, Francavilla Bisio, Carpeneto, Costa Vescovato, Grognardo, Orsara Bormida, Pasturana, Melazzo, Mornese, Ovada, Predosa, Lerma, Fraconalto, Rivalta Bormida, Fresonara, Malvicino, Ponzone, San Cristoforo, Sezzadio, Rocca Grimalda, Garbagna, Tassarolo, Mongiardino Ligure, Morsasco, Montaldo Bormida, Prasco, Montaldeo, Belforte Monferrato, Albera Ligure, Bosio, Cantalupo Ligure, Castelletto D'orba, Cartosio, Acqui Terme, Arquata Scrivia, Parodi Ligure, Ricaldone, Gavi, Cremolino, Brignano-Frascata, Novi Ligure, Molare, Cassinelle, Morbello, Avolasca, Carezzano, Basaluzzo, Dernice, Trisobbio, Strevi, Sant'Agata Fossili, Pareto, Visone, Voltaggio, Tagliolo Monferrato, Casaleggio Boiro, Capriata D'orba, Castellania, Carrosio, Cassine, Vignole Borbera, Serravalle Scrivia, Silvano D'orba, Villalvernia, Roccaforte Ligure, Rocchetta Ligure, Sardigliano, Stazzano, Borghetto Di Borbera, Grondona, Cassano Spinola, Montacuto, Gremiasco, San Sebastiano Curone, Fabbrica Curone, Spigno Monferrato, Montechiaro d'Acqui, Castelletto d'Erro, Ponti, Denice,

in the province of Asti, the municipality of Mombaldone,

Liguria Region:

in the province of Genova, the municipalities of Bogliasco, Arenzano, Ceranesi, Ronco Scrivia, Mele, Isola Del Cantone, Lumarzo, Genova, Masone, Serra Riccò, Campo Ligure, Mignanego, Busalla, Bargagli, Savignone, Torriglia, Rossiglione, Sant'Olcese, Valbrevenna, Sori, Tiglieto, Campomorone, Cogoleto, Pieve Ligure, Davagna, Casella, Montoggio, Crocefieschi, Vobbia;

in the province of Savona, the municipalities of Albisola Superiore, Celle Ligure, Stella, Pontinvrea, Varazze, Urbe, Sassello, Mioglia,

Lazio Region:

the Area of the Municipality of Rome within the administrative boundaries of the Local Heatlh Unit “ASL RM1”.

III DALIS

1. Bulgarija

Šios III apribojimų taikymo zonos Bulgarijoje:

—

in Blagoevgrad region:

—	the whole municipality of Sandanski

—	the whole municipality of Strumyani

—	the whole municipality of Petrich,

—

the Pazardzhik region:

—	the whole municipality of Pazardzhik,

—	the whole municipality of Panagyurishte,

—	the whole municipality of Lesichevo,

—	the whole municipality of Septemvri,

—	the whole municipality of Strelcha,

—

in Plovdiv region

—	the whole municipality of Hisar,

—	the whole municipality of Suedinenie,

—	the whole municipality of Maritsa

—	the whole municipality of Rodopi,

—	the whole municipality of Plovdiv,

—

in Varna region:

—	the whole municipality of Byala,

—	the whole municipality of Dolni Chiflik.

2. Italija

Šios III apribojimų taikymo zonos Italijoje:

—	Sardinia Region: the whole territory.

3. Latvija

Šios III apribojimų taikymo zonos Latvijoje:

—

Dienvidkurzemes novada Embūtes pagasta daļa uz ziemeļiem autoceļa P116, P106, autoceļa no apdzīvotas vietas Dinsdurbe, Kalvenes pagasta daļa uz austrumiem no ceļa pie Vārtājas upes līdz autoceļam A9, uz ziemeļiem no autoceļa A9, uz austrumiem no autoceļa V1200, Kazdangas pagasta daļa uz austrumiem no ceļa V1200, P115, P117, V1296,

—	Kuldīgas novada Rudbāržu, Nīkrāces, Raņķu, Skrundas pagasts, Laidu pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa V1296, Skrundas pilsēta.

4. Lietuva

Šios III apribojimų taikymo zonos Lietuvoje:

—	Jurbarko rajono savivaldybės Jurbarko miesto seniūnija, Girdžių, Jurbarkų Raudonės, Skirsnemunės, Veliuonos ir Šimkaičių seniūnijos,

—	Molėtų rajono savivaldybės Dubingių ir Giedraičių seniūnijos,

—	Marijampolės savivaldybės Sasnavos ir Šunskų seniūnijos,

—	Šakių rajono savivaldybė: Barzdų, Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kidulių, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų, Slavikų, Sudargo, Šakių, Plokščių ir Žvirgždaičių seniūnijos.

—	Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavos, Jankų ir Kazlų Rūdos seniūnijos: vakarinė dalis iki kelio 2602 ir 183,

—	Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės apylinkių, Kukečių, Šaukėnų ir Užvenčio seniūnijos,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybės Gižų, Kybartų, Klausučių, Pilviškių, Šeimeno ir Vilkaviškio miesto seniūnijos.

—	Širvintų rajono savivaldybė: Alionių ir Zibalų seniūnijos,

—	Šiaulių rajono savivaldybė: Bubių, Kuršėnų kaimiškoji ir Kuršėnų miesto seniūnijos,

—	Ukmergės rajono savivaldybė: Želvos seniūnija,

—	Vilniaus rajono savivaldybė: Paberžės seniūnija.

5. Lenkija

Šios III apribojimų taikymo zonos Lenkijoje:

w województwie zachodniopomorskim:

gminy Banie, Trzcińsko – Zdrój, Widuchowa, część gminy Chojna położona na wschód linii wyznaczonej przez drogi nr 31 biegnącą od północnej granicy gminy i 124 biegnącą od południowej granicy gminy w powiecie gryfińskim,

w województwie warmińsko-mazurskim:

część powiatu działdowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część powiatu iławskiego niewymieniona w części II załącznika I,

powiat nowomiejski,

gminy Dąbrówno, Grunwald i Ostróda z miastem Ostróda w powiecie ostródzkim,

gmina Banie Mazurskie, część gminy Gołdap położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę bignącą od zachodniej granicy gminy i łączącą miejscowości Pietraszki – Grygieliszki – Łobody – Bałupiany – Piękne Łąki do skrzyżowania z drogą nr 65, następnie od tego skrzyżowania na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 65 biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 650 i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 65 do miejscowości Wronki Wielkie i dalej na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Wronki Wielkie – Suczki – Pietrasze – Kamionki – Wilkasy biegnącą do południowej granicy gminy w powiecie gołdapskim,

część gminy Pozdezdrze położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej do południowej granicy gminy i łączącą miejscowości Stręgiel – Gębałka – Kuty – Jakunówko – Jasieniec, część gminy Budry położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej do południowej granicy gminy i łączącą miejscowości Skalisze – Budzewo – Budry – Brzozówko w powiecie węgorzewskim,

część gminy Kruklanki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej do wschodniej granicy gminy i łączącą miejscowości Jasieniec – Jeziorowskie – Podleśne w powiecie giżyckim,

część gminy Kowale Oleckie położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej do południowej granicy gminy i łączącą miejscowości Wierzbiadnki – Czerwony Dwór – Mazury w powiecie oleckim,

w województwie podkarpackim:

gminy Borowa, Czermin, Radomyśl Wielki, Wadowice Górne w powiecie mieleckim,

w województwie lubuskim:

gminy Niegosławice, Szprotawa w powiecie żagańskim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Krzemieniewo, Lipno, Osieczna, Rydzyna, Święciechowa, Włoszakowice w powiecie leszczyńskim,

powiat miejski Leszno,

gminy Kościan i miasto Kościan, Krzywiń, Śmigiel w powiecie kościańskim,

część gminy Dolsk położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 434 biegnącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 437, a następnie na zachód od drogi nr 437 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 434 do południowej granicy gminy, część gminy Śrem położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 310 biegnącą od zachodniej granicy gminy do miejscowości Śrem, następnie na zachód od drogi nr 432 w miejscowości Śrem oraz na zachód od drogi nr 434 biegnącej od skrzyżowania z drogą nr 432 do południowej granicy gminy w powiecie śremskim,

gminy Gostyń, Krobia i Poniec w powiecie gostyńskim,

część gminy Przemęt położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Borek – Kluczewo – Sączkowo – Przemęt – Błotnica – Starkowo – Boszkowo – Letnisko w powiecie wolsztyńskim,

powiat rawicki,

gmina Pniewy, część gminy Duszniki położona na północ od linii wyznaczonej przez autostradę A2 oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy, łączącą miejscowości Ceradz Kościelny – Grzebienisko – Wierzeja – Wilkowo, biegnącą do skrzyżowania z autostradą A2, część gminy Kaźmierz położona zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Sarna, część gminy Ostroróg położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 184 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 116 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 116 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 184 do zachodniej granicy gminy, część gminy Szamotuły położona na zachód od linii wyznaczonej przez rzekę Sarna biegnącą od południowej granicy gminy do przecięcia z drogą nr 184 oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogęn r 184 biegnącą od przecięcia z rzeką Sarna do północnej granicy gminy w powiecie szamotulskim,

w województwie dolnośląskim:

część powiatu górowskiego niewymieniona w części II załącznika I,

część gminy Lubin położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 335 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Lubin oraz na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 333 biegnącą od granicy miasta Lubin do południowej granicy gminy w powiecie lubińskim

gminy Prusice, Żmigród, część gminy Oborniki Śląskie położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 340 w powiecie trzebnickim,

część gminy Zagrodno położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Jadwisin – Modlikowice – Zagrodno oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 382 biegnącą od miejscowości Zagrodno do południowej granicy gminy, część gminy wiejskiej Złotoryja położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy w miejscowości Nowa Wieś Złotoryjska do granicy miasta Złotoryja oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 382 biegnącą od granicy miasta Złotoryja do wschodniej granicy gminy w powiecie złotoryjskim

gmina Gromadka w powiecie bolesławieckim,

gminy Chocianów i Przemków w powiecie polkowickim,

gminy Chojnów i miasto Chojnów, Krotoszyce, Miłkowice w powiecie legnickim,

powiat miejski Legnica,

część gminy Wołów położona na wschód od linii wyznaczonej przez lnię kolejową biegnącą od północnej do południowej granicy gminy, część gminy Wińsko położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 36 biegnącą od północnej do zachodniej granicy gminy, część gminy Brzeg Dolny położona na wschód od linii wyznaczonej przez linię kolejową od północnej do południowej granicy gminy w powiecie wołowskim,

część gminy Milicz położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Poradów – Piotrkosice – Sulimierz-Sułów – Gruszeczka w powiecie milickim,

w województwie świętokrzyskim:

gminy Gnojno, Pacanów w powiecie buskim,

gminy Łubnice, Oleśnica, Połaniec, część gminy Rytwiany położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 764, część gminy Szydłów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 756 w powiecie staszowskim,

gminy Chmielnik, Masłów, Miedziana Góra, Mniów, Łopuszno, Piekoszów, Pierzchnica, Sitkówka-Nowiny, Strawczyn, Zagnańsk, część gminy Raków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 756 i 764, część gminy Chęciny położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 762, część gminy Górno położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy łączącą miejscowości Leszczyna – Cedzyna oraz na północ od linii wyznczonej przez ul. Kielecką w miejscowości Cedzyna biegnącą do wschodniej granicy gminy, część gminy Daleszyce położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 764 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Daleszyce – Słopiec – Borków, dalej na południe od linii wyznaczonej przez tę drogę biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 764 do przecięcia z linią rzeki Belnianka, następnie na południe od linii wyznaczonej przez rzeki Belnianka i Czarna Nida biegnącej do zachodniej granicy gminy w powiecie kieleckim,

powiat miejski Kielce,

gminy Krasocin, część gminy Włoszczowa położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 742 biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Konieczno i dalej na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Konieczno – Rogienice – Dąbie – Podłazie, część gminy Kluczewsko położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy i łączącą miejscowości Krogulec – Nowiny – Komorniki do przecięcia z linią rzeki Czarna, następnie na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Czarna biegnącą do przecięcia z linią wyznaczoną przez drogę nr 742 i dalej na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 742 biegnącą od przecięcia z linią rzeki Czarna do południowej granicy gminyw powiecie włoszczowskim,

gmina Kije w powiecie pińczowskim,

gminy Małogoszcz, Oksa w powiecie jędrzejowskim,

w województwie małopolskim:

gminy Dąbrowa Tarnowska, Radgoszcz, Szczucin w powiecie dąbrowskim.

6. Rumunija

Šios III apribojimų taikymo zonos Rumunijoje:

—	Zona orașului București,

—	Județul Constanța,

—	Județul Satu Mare,

—	Județul Tulcea,

—	Județul Bacău,

—	Județul Bihor,

—	Județul Bistrița Năsăud,

—	Județul Brăila,

—	Județul Buzău,

—	Județul Călărași,

—	Județul Dâmbovița,

—	Județul Galați,

—	Județul Giurgiu,

—	Județul Ialomița,

—	Județul Ilfov,

—	Județul Prahova,

—	Județul Sălaj,

—	Județul Suceava

—	Județul Vaslui,

—	Județul Vrancea,

—	Județul Teleorman,

—	Judeţul Mehedinţi,

—	Județul Gorj,

—	Județul Argeș,

—	Judeţul Olt,

—	Judeţul Dolj,

—	Județul Arad,

—	Județul Timiș,

—	Județul Covasna,

—	Județul Brașov,

—	Județul Botoșani,

—	Județul Vâlcea,

—	Județul Iași,

—	Județul Hunedoara,

—	Județul Alba,

—	Județul Sibiu,

—	Județul Caraș-Severin,

—	Județul Neamț,

—	Județul Harghita,

—	Județul Mureș,

—	Județul Cluj,

—	Județul Maramureş.

7. Slovakija

Šios III apribojimų taikymo zonos Slovakijoje:

—	The whole district of Vranov and Topľou,

—

In the district of Humenné: Lieskovec, Myslina, Humenné, Jasenov, Brekov, Závadka, Topoľovka, Hudcovce, Ptičie, Chlmec, Porúbka, Brestov, Gruzovce, Ohradzany, Slovenská Volová, Karná, Lackovce, Kochanovce, Hažín nad Cirochou, Závada, Nižná Sitnica, Vyšná Sitnica, Rohožník, Prituľany, Ruská Poruba, Ruská Kajňa,

—

In the district of Michalovce: Strážske, Staré, Oreské, Zbudza, Voľa, Nacina Ves, Pusté Čemerné, Lesné, Rakovec nad Ondavou, Petrovce nad Laborcom, Trnava pri Laborci, Vinné, Kaluža, Klokočov, Kusín, Jovsa, Poruba pod Vihorlatom, Hojné, Lúčky,Závadka, Hažín, Zalužice, Michalovce, Krásnovce, Šamudovce, Vŕbnica, Žbince, Lastomír, Zemplínska Široká, Čečehov, Jastrabie pri Michalovciach, Iňačovce, Senné, Palín, Sliepkovce, Hatalov, Budkovce, Stretava, Stretávka, Pavlovce nad Uhom, Vysoká nad Uhom, Bajany,

—	In the district of Gelnica: Hrišovce, Jaklovce, Kluknava, Margecany, Richnava,

—	In the district Of Sabinov: Daletice,

—

In the district of Prešov: Hrabkov, Krížovany, Žipov, Kvačany, Ondrašovce, Chminianske Jakubovany, Klenov, Bajerov, Bertotovce, Brežany, Bzenov, Fričovce, Hendrichovce, Hermanovce, Chmiňany, Chminianska Nová Ves, Janov, Jarovnice, Kojatice, Lažany, Mikušovce, Ovčie, Rokycany, Sedlice, Suchá Dolina, Svinia, Šindliar, Široké, Štefanovce, Víťaz, Župčany,

—	the whole district of Medzilaborce,

—	In the district of Stropkov: Havaj, Malá Poľana, Bystrá, Mikové, Varechovce, Vladiča, Staškovce, Makovce, Veľkrop, Solník, Korunková, Bukovce, Krišľovce, Jakušovce, Kolbovce,

—	In the district of Svidník: Pstruša,

—	In the district of Zvolen: Očová, Zvolen, Sliač, Veľká Lúka, Lukavica, Sielnica, Železná Breznica, Tŕnie, Turová, Kováčová, Budča, Hronská Breznica, Ostrá Lúka, Bacúrov, Breziny, Podzámčok, Michalková, Zvolenská Slatina, Lieskovec,

—	In the district of Banská Bystrica: Sebedín-Bečov, Čerín, Dúbravica, Oravce, Môlča, Horná Mičiná, Dolná Mičiná, Vlkanová, Hronsek, Badín, Horné Pršany, Malachov, Banská Bystrica,

—	The whole district of Sobrance except municipalities included in zone II.

“

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/138

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2022/2349

2022 m. lapkričio 21 d.

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas Europos Sąjungos vardu dėl Europos Tarybos konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį kartu su 218 straipsnio 3 bei 4 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2021 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas įsteigė Dirbtinio intelekto klausimų komitetą (CAI) 2022–2024 m. laikotarpiui, kuriam pavedė parengti tarptautinių derybų procesą, siekiant sukurti dirbtinio intelekto (DI) kūrimo, projektavimo ir taikymo teisinę sistemą, pagrįstą Europos Tarybos žmogaus teisių, demokratijos bei teisinės valstybės standartais, kuri būtų palanki inovacijoms;

(2)

2022 m. birželio 30 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas pavedė CAI pagal jam suteiktus įgaliojimus skubiai pradėti rengti teisiškai privalomą universalaus pobūdžio priemonę (konvenciją arba pagrindų konvenciją) dėl DI, pagrįstą Europos Tarybos žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės standartais, kuri būtų orientuota į bendruosius principus, palanki inovacijoms ir atvira valstybėmis narėmis nesančių valstybių dalyvavimui, kartu atsižvelgiant į kitas atitinkamas esamas arba kuriamas tarptautines teisines sistemas;

(3)

vėliau CAI pirmininkas pasiūlė pirminį Europos Tarybos konvencijos arba pagrindų konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės (toliau – Konvencija). Į tą pirminį projektą įtrauktos nuostatos dėl tikslo ir objekto, taikymo srities, apibrėžčių, pagrindinių principų, įskaitant procedūrines garantijas ir teises, taikomas visoms DI sistemoms, neatsižvelgiant į jų rizikos lygį, papildomas priemones, taikomas DI sistemoms viešajame sektoriuje ir DI sistemoms, kurios kelia nepriimtiną ar didelę riziką, tolesnę veiklą ir bendradarbiavimo mechanizmą, baigiamosios nuostatos, įskaitant galimybę Sąjungai prisijungti prie tokios konvencijos, ir rengiamas priedėlis dėl DI sistemų rizikos ir poveikio vertinimo metodikos;

(4)

Sąjunga yra priėmusi bendras taisykles, kurioms turės įtakos elementai, kuriuos svarstoma įtraukti į Konvenciją. Tie elementai visų pirma apima išsamų produktų (1) ir paslaugų (2), kuriems gali būti naudojamos DI sistemos, bendrosios rinkos taisyklių rinkinį, taip pat Sąjungos antrinės teisės aktus (3), kuriais įgyvendinama ES pagrindinių teisių chartija (4), atsižvelgiant į tai, kad tam tikromis aplinkybėmis kuriant ir naudojant tam tikras DI sistemas toms teisėms gali būti daromas neigiamas poveikis;

(5)

be to, 2021 m. balandžio 21 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo reglamento, kuriuo nustatomos suderintos DI taikomos taisyklės; dėl jo šiuo metu derasi Europos Parlamentas ir Taryba. Konvencijos taikymo sritis didžia dalimi sutampa su pasiūlymo dėl to teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo sritimi, nes abiem priemonėmis siekiama nustatyti taisykles, taikomas viešųjų ar privačiųjų subjektų tiekiamų arba naudojamų DI sistemų projektavimui, kūrimui ir taikymui;

(6)	todėl Konvencijos sudarymas gali turėti įtakos esamoms ir numatomoms būsimoms bendroms Sąjungos taisyklėms arba pakeisti jų taikymo sritį, kaip tai suprantama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 2 dalyje;

(7)	reikėtų pradėti derybas siekiant sudaryti konvenciją dėl klausimų, priklausančių išimtinei Sąjungos kompetencijai, siekiant apsaugoti Sąjungos teisės vientisumą ir užtikrinti, kad tarptautinės teisės bei Sąjungos teisės taisyklės ir toliau derėtų tarpusavyje;

(8)	tikėtina, kad Konvencija bus nustatyti aukšti tarptautiniai standartai, susiję su DI, darančiu poveikį žmogaus teisėms, demokratijos veikimui ir teisinės valstybės principo laikymuisi, reglamentavimu, visų pirma atsižvelgiant į Europos Tarybos toje srityje jau atliktą darbą;

(9)	šis sprendimas turėtų nedaryti poveikio valstybių narių dalyvavimui derybose dėl Konvencijos ir jokiems vėlesniems valstybių narių sprendimams dėl Konvencijos sudarymo, pasirašymo ar ratifikavimo arba valstybių narių dalyvavimui derybose dėl Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos.;

(10)

pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 4 straipsnio 2 dalį už nacionalinį saugumą išimtinai išlieka atsakinga kiekviena valstybė narė. Įgyvendindamos Konvenciją, pačios valstybės narės pagal SESV 216 straipsnio 2 dalį turėtų apibrėžti savo esminius saugumo interesus ir patvirtinti tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas jų vidaus ir išorės saugumas, kartu neatsisakant Sąjungos teisės taikymo ir neatleidžiant jų nuo pareigos laikytis Sąjungos teisės;

(11)

visos valstybės narės taip pat yra Europos Tarybos narės. Atsižvelgiant į tą ypatingą padėtį, derybose dėl Konvencijos dalyvaujančios ES valstybės narės, laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo, nurodyto ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, turėtų visapusiškai gerbdamos viena kitą remti Sąjungos derybininką jam vykdant Sutartyse numatytas užduotis;

(12)	vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (5) 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir 2022 m. spalio 13 d. jis pateikė nuomonę (6),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai pradėti derybas Sąjungos vardu dėl klausimų, patenkančių į išimtinę Sąjungos kompetenciją, siekiant sudaryti Europos Tarybos konvenciją dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės.

2. Derybos vedamos remiantis šio sprendimo priedėlyje išdėstytais derybiniais nurodymais, kurie gali būti atitinkamai peržiūrėti ir toliau plėtojami atsižvelgiant į derybų raidą.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytos derybos vedamos konsultuojantis su Telekomunikacijų ir informacinės visuomenės darbo grupe, kuri šiuo sprendimu paskiriama veikti kaip specialus komitetas, kaip tai suprantama SESV 218 straipsnio 4 dalyje.

Komisija pirmoje pastraipoje nurodytai specialiai grupei reguliariai teikia ataskaitas dėl veiksmų, kurių imtasi pagal šį sprendimą, ir reguliariai su ja konsultuojasi.

Tarybai paprašius, Komisija jai praneša apie derybų eigą ir rezultatus, be kita ko, raštu.

Kai derybų dalykas priklauso iš dalies Sąjungos ir iš dalies jos valstybių narių kompetencijai, Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja derybų proceso metu siekdamos užtikrinti, kad išorės lygmeniu Sąjungai būtų atstovaujama vieningai.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje 2022 m. lapkričio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Z. NEKULA

(1) 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29); 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4); 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24); 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1). 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62); 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1); 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2144 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą, reikalavimų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 78/2009, (EB) Nr. 79/2009 ir (EB) Nr. 661/2009 ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 631/2009, (ES) Nr. 406/2010, (ES) Nr. 672/2010, (ES) Nr. 1003/2010, (ES) Nr. 1005/2010, (ES) Nr. 1008/2010, (ES) Nr. 1009/2010, (ES) Nr. 19/2011, (ES) Nr. 109/2011, (ES) Nr. 458/2011, (ES) Nr. 65/2012, (ES) Nr. 130/2012, (ES) Nr. 347/2012, (ES) Nr. 351/2012, (ES) Nr. 1230/2012 ir (ES) 2015/166 (OL L 325, 2019 12 16, p. 1).

(2) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1); 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36); 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(3) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22); 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16); 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37); 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1); 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(4) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012 10 26, p. 391).

(5) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(6) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė 20/2022 dėl rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimais Europos Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Europos Tarybos konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės.

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/142

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2022/2350

2022 m. lapkričio 21 d.

kuriuo skiriamas Italijos Respublikos pasiūlytas Regionų komiteto narys

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į 2019 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/852, kuriuo nustatoma Regionų komiteto sudėtis (1),

atsižvelgdama į Italijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)	pagal Sutarties 300 straipsnio 3 dalį Regionų komitetą turi sudaryti regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovai, kurie turi regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

(2)	2020 m. sausio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/102 (2), kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d.;

(3)	atsistatydinus Sebastiano MUSUMECI tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(4)	iki 2024 m. vasario 23 d. Italijos Vyriausybė Regionų komiteto nariu pasiūlė skirti Christian SOLINAS, regiono valdžios struktūros atstovą, kuris turi regiono valdžios rinkėjų mandatą, Presidente della Regione Sardegna (Sardinijos autonominio regiono pirmininkas),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Iki 2024 m. vasario 23 d. Regionų komiteto nariu skiriamas Christian SOLINAS, regiono valdžios struktūros atstovas, kuris turi rinkėjų mandatą, Presidente della Regione Sardegna (Sardinijos autonominio regiono pirmininkas).

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. lapkričio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Z. NEKULA

(1) OL L 139, 2019 5 27, p. 13.

(2) 2020 m. sausio 20 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/102, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2025 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2020 1 24, p. 2).

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/143

POLITINIO IR SAUGUMO KOMITETO SPRENDIMAS (BUSP) 2022/2351

2022 m. lapkričio 29 d.

dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) ES misijos pajėgų vado skyrimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2022/657 (EUTM Mali/2/2022)

POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 38 straipsnį,

atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 17 d. Tarybos sprendimą 2013/34/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) (1), ypač į jo 5 straipsnį,

kadangi:

(1)	pagal Sprendimo 2013/34/BUSP 5 straipsnio 1 dalį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) priimti sprendimus dėl EUTM Mali politinės priežiūros ir strateginio vadovavimo jai, įskaitant sprendimus dėl vėlesnių EUTM Mali ES misijos pajėgų vadų skyrimo;

(2)	2022 m. balandžio 12 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/657 (2), kuriuo EUTM Mali ES misijos pajėgų vadu paskirtas brigados generolas Radek HASALA;

(3)

2022 m. spalio 17 d. ES misijos vadas EUTM Mali ES misijos pajėgų vadu rekomendavo skirti pulkininką Santiago FERNÁNDEZ ORTIZ-REPISO, kuris pakeistų brigados generolą Radek HASALA. Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad pulkininkui Santiago FERNÁNDEZ ORTIZ-REPISO, prieš jį paskiriant EUTM Mali ES misijos pajėgų vadu, būtų suteiktas aukštesnis karinis laipsnis – brigados generolo laipsnis;

(4)	2022 m. spalio 25 d. ES karinis komitetas susitarė rekomenduoti, kad pulkininkas Santiago FERNÁNDEZ ORTIZ-REPISO būtų paskirtas pakeisti brigados generolą Radek HASALA nuo 2022 m. gruodžio mėn. vidurio;

(5)	todėl reikėtų priimti sprendimą dėl brigados generolo Santiago FERNÁNDEZ ORTIZ-REPISO paskyrimo EUTM Mali ES misijos pajėgų vadu nuo 2022 m. gruodžio 15 d.;

(6)	Sprendimas (BUSP) 2022/657 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Brigados generolas Santiago FERNÁNDEZ ORTIZ-REPISO skiriamas Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) ES misijos pajėgų vadu nuo 2022 m. gruodžio 15 d.

2 straipsnis

Sprendimas (BUSP) 2022/657 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2022 m. gruodžio 15 d.

Priimta Briuselyje 2022 m. lapkričio 29 d.

Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkė

D. PRONK

(1) OL L 14, 2013 1 18, p. 19.

(2) 2022 m. balandžio 12 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2022/657 dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) ES misijos pajėgų vado skyrimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2021/2209 (EUTM Mali/1/2022) (OL L 119, 2022 4 21, p. 108).

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/145

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2022/2352

2022 m. gruodžio 1 d.

dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Sakartvelo gynybos pajėgoms remti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/509 (1) nustatyta Europos taikos priemonė (toliau – ETP), pagal kurią valstybės narės finansuoja Sąjungos veiksmus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal Sutarties 21 straipsnio 2 dalies c punktą. Visų pirma, pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 1 straipsnio 2 dalį, ETP turi būti naudojama pagalbos priemonių, pavyzdžiui, veiksmų trečiųjų valstybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų pajėgumams, susijusiems su kariniais ir gynybos reikalais, stiprinti, finansavimui;

(2)

2016 m. visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija nustato saugumo ir gynybos stiprinimo, investavimo į valstybių, esančių į rytus nuo Sąjungos, ir jų visuomenės atsparumą, integruoto požiūrio į konfliktus ir krizes plėtojimo, bendradarbiaujamosios regioninės tvarkos propagavimo bei rėmimo ir pasaulinio valdymo, grindžiamo tarptautine teise, stiprinimo, įskaitant tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi, tikslus;

(3)	2022 m. kovo 21 d. Sąjunga patvirtino Strateginį kelrodį, siekdama tapti stipresne ir pajėgesne saugumo užtikrintoja, be kita ko, dažniau naudojant ETP partnerių gynybos pajėgumams remti;

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi palaikyti glaudžius santykius remiant stiprų, nepriklausomą ir klestintį Sakartvelą, kurie grindžiami Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Sakartvelo asociacijos susitarimu (2) (toliau – Asociacijos susitarimas), įskaitant išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, ir skatinti politinę asociaciją ir ekonominę integraciją, kartu tvirtai remiant Sakartvelo teritorinį vientisumą atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jo sienas. Pagal Asociacijos susitarimo 5 straipsnį Sąjunga ir Sakartvelas aktyviau plėtos dialogą ir bendradarbiavimą bei skatins laipsnišką konvergenciją užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką (toliau – BSGP), ir visų pirma spręs konfliktų prevencijos, taikaus konfliktų sprendimo ir krizių valdymo, regioninio stabilumo, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo, kontrolės bei eksporto kontrolės klausimus;

(5)	Sąjunga pripažįsta, kad Sakartvelas svariai prisideda prie Sąjungos BSGP, įskaitant nuolatinį Sakartvelo indėlį į BSGP krizių valdymo misijas Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malio Respublikoje;

(6)	šis sprendimas grindžiamas Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/2134 (3) dėl Sąjungos nuolatinio įsipareigojimo remti Sakartvelo gynybos pajėgų pajėgumų stiprinimą prioritetinėse srityse;

(7)

2022 m. gegužės 13 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) gavo Sakartvelo prašymą, kuriame Sąjungos prašoma remti Sakartvelo gynybos pajėgas stiprinant karinių medicinos, inžinerijos, judumo ir kibernetinės gynybos tarnybų pajėgumus;

(8)	paramos priemonės turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į Sprendime (BUSP) 2021/509 išdėstytus principus bei reikalavimus, visų pirma, laikantis Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (4) ir vadovaujantis pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis;

(9)

Taryba dar kartą patvirtina esanti pasiryžusi saugoti, propaguoti ir užtikrinti žmogaus teises, pagrindines laisves ir demokratinius principus bei stiprinti teisinę valstybę ir gerą valdymą laikantis Jungtinių Tautų Chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir tarptautinės teisės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nustatymas, tikslai, taikymo sritis ir trukmė

1. Nustatoma pagal Europos taikos priemonę (toliau – ETP) finansuotina paramos priemonė, pagal kurią teikiamos paramos gavėjas yra Sakartvelas (toliau – paramos gavėjas) (toliau – paramos priemonė).

2. Bendras paramos priemonės tikslas – padėti stiprinti Sakartvelo gynybos pajėgų pajėgumus didinti nacionalinį saugumą, stabilumą ir atsparumą gynybos sektoriuje, laikantis Sąjungos politikos Sakartvelo atžvilgiu. Remiantis ankstesne parama, suteikta pagal ETP, ši paramos priemonė sudarys sąlygas Sakartvelo gynybos pajėgoms padidinti veiklos efektyvumą, paspartinti Sąjungos standartų laikymąsi ir sąveikumą ir taip geriau apsaugoti civilius gyventojus krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais. Be to, šia priemone bus padidintas paramos gavėjo gebėjimas dalyvauti Sąjungos karinėse BSGP misijose ir operacijose, taip pat kitose daugiašalėse operacijose. Konkretus paramos priemonės tikslas – stiprinti Sakartvelo gynybos pajėgų karinių medicinos, inžinerijos, judumo ir kibernetinės gynybos padalinių pajėgumus.

3. Kad būtų pasiekti 2 dalyje išdėstyti tikslai, paramos priemonės lėšomis finansuojami tokios mirtinai jėgai panaudoti neskirtų įrangos bei reikmenų tiekimas ir paslaugų teikimas, įskaitant su įranga susijusį apmokymą Sakartvelo gynybos pajėgų sausumos pajėgų padaliniams, remiamiems pagal šią paramos priemonę:

a)	karinės medicinos įrangos;

b)	inžinerijos įrangos;

c)	mobilumo įrangos;

d)	kibernetinės gynybos įrangos.

4. Paramos priemonės trukmė yra 36 mėnesiai nuo paramos priemonių administratoriaus, veikiančio kaip leidimą suteikiantis pareigūnas, pirmo susitarimo su šio sprendimo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais subjektais sudarymo dienos pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 32 straipsnio 2 dalies a punktą.

5. Paramos priemonės įgyvendinimo sutartis sudaroma ne anksčiau nei Priemonės komitetas priima ETP įgyvendinimo taisyklių dalinį pakeitimą.

2 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Finansinė orientacinė suma, skirta su paramos priemone susijusioms išlaidoms padengti, yra 20 000 000 EUR.

2. Visos išlaidos tvarkomos vadovaujantis Sprendimu (BUSP) 2021/509 ir pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis.

3 straipsnis

Susitarimai su paramos gavėju

1. Vyriausiasis įgaliotinis sudaro būtinus susitarimus su paramos gavėju, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjas laikytųsi šiuo sprendimu nustatytų reikalavimų ir sąlygų – tai yra paramos teikimo pagal paramos priemonę sąlyga.

2. Į 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos, įpareigojančios paramos gavėją užtikrinti:

a)	kad pagal paramos priemonę remiami Sakartvelo gynybos pajėgų padaliniai laikytųsi atitinkamos tarptautinės teisės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės;

b)	tinkamą ir veiksmingą bet kokio pagal paramos priemonę suteikto turto naudojimą tais tikslais, kuriais jis buvo suteiktas;

c)	pakankamą bet kokio pagal paramos priemonę suteikto turto priežiūrą, siekiant užtikrinti to turto tinkamumą naudoti ir prieinamumą operacijoms per visą jo gyvavimo ciklą;

d)	kad pasibaigus turto gyvavimo ciklui bet koks pagal paramos priemonę suteiktas turtas nebūtų prarastas arba kad turtas be Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigto Priemonės komiteto sutikimo nebūtų perduotas kitiems asmenims ar subjektams nei nurodytieji tuose susitarimuose.

3. Į 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl paramos pagal paramos priemonę sustabdymo ir nutraukimo tuo atveju, jei nustatoma, kad paramos gavėjas pažeidė 2 dalyje išdėstytas pareigas.

4 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Vyriausiasis įgaliotinis yra atsakingas už užtikrinimą, kad šis sprendimas būtų įgyvendinamas vadovaujantis Sprendimu (BUSP) 2021/509 bei pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis ir laikantis pagal ETP įgyvendinamoms paramos priemonėms būtinų priemonių ir kontrolės priemonių vertinimo ir nustatymo integruotos metodinės sistemos.

2. 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiklą įgyvendina:

a)	Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (vok. Deutsche Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit (GIZ)), kiek tai susiję su 1 straipsnio 3 dalies a, b bei c punktais, ir

b)	e. Vyriausybės akademija, kiek tai susiję su 1 straipsnio 3 dalies d punktu.

5 straipsnis

Stebėsena, kontrolė ir vertinimas

1. Vyriausiasis įgaliotinis stebi, kaip paramos gavėjas laikosi 3 straipsnyje išdėstytų pareigų. Vykdant tokią stebėseną užtikrinamas informuotumas apie 3 straipsnyje išdėstytų pareigų pažeidimų aplinkybes bei riziką ir padedama užkirsti kelią tokiems pažeidimams, įskaitant pagal paramos priemonę remiamų Sakartvelo gynybos pajėgų padalinių padarytus tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus.

2. Įrangos, reikmenų ir paslaugų kontrolė po išsiuntimo (suteikimo) organizuojama kaip nurodyta toliau:

a)	pristatymo patvirtinimas: pristatymo pažymėjimus pasirašo galutinių naudotojų pajėgos perduodant nuosavybę;

b)	ataskaitų apie inventorių teikimas: paramos gavėjas kasmet teikia nurodytų objektų inventoriaus ataskaitą tol, kol Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK) laiko tai būtina;

c)	kontrolė vietoje: paramos gavėjas suteikia vyriausiajam įgaliotiniui galimybę paprašius atlikti kontrolę vietoje.

3. Vyriausiasis įgaliotinis pirmą kartą struktūriškai įvertina paramos priemonę praėjus šešiems mėnesiams po įrangos pristatymo pirmą kartą. Tai gali apimti apsilankymus vietoje siekiant patikrinti pagal paramos priemonę tiektą įrangą bei reikmenis ir suteiktas paslaugas, ar kitas nepriklausomai pateiktos informacijos formas. Užbaigus tiekti įrangą bei reikmenis ir teikti paslaugas pagal paramos priemonę, atliekamas galutinis įvertinimas, siekiant įvertinti, ar paramos priemone prisidėta prie nustatytų tikslų pasiekimo.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Įgyvendinimo laikotarpiu vyriausiasis įgaliotinis kas šešis mėnesius teikia PSK paramos priemonės įgyvendinimo ataskaitas pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 63 straipsnį. Paramos priemonių administratorius reguliariai informuoja Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigtą Priemonės komitetą apie pajamų ir išlaidų vykdymą pagal to sprendimo 38 straipsnį, be kita ko, teikdamas informaciją apie dalyvaujančius tiekėjus ir subtiekėjus.

7 straipsnis

Sustabdymas ir nutraukimas

1. PSK gali nuspręsti visiškai ar iš dalies sustabdyti paramos priemonės įgyvendinimą pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 64 straipsnį.

2. PSK gali rekomenduoti, kad Taryba nutrauktų paramos priemonę.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. SÍKELA

(1) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528 (OL L 102, 2021 3 24, p. 14).

(2) OL L 261, 2014 8 30, p. 4.

(3) 2021 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/2134 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Sakartvelo gynybos pajėgoms remti (OL L 432, 2021 12 3, p. 55).

(4) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/149

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2022/2353

2022 m. gruodžio 1 d.

dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų pajėgumų stiprinimui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

remiantis Sprendimu (BUSP) 2021/509 (1) buvo nustatyta Europos taikos priemonė (toliau – ETP), pagal kurią valstybės narės finansuoja Sąjungos veiksmus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal Sutarties 21 straipsnio 2 dalies c punktą. Visų pirma, remiantis Sprendimo (BUSP) 2021/509 1 straipsnio 2 dalimi, pagal ETP gali būti finansuojami veiksmai trečiųjų valstybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų pajėgumams, susijusiems su kariniais ir gynybos reikalais, stiprinti;

(2)	Sąjungos ir jos valstybių narių vadovai, pasikonsultavę su Vakarų Balkanų vadovais, 2021 m. spalio 6 d. Brdo deklaracijoje paragino toliau vystyti Vakarų Balkanų partnerių pajėgumus pasitelkiant ETP;

(3)	2022 m. kovo 17 d. Politinio ir saugumo komiteto išvadose dėl ETP strateginių gairių 2022 m. vienas iš svarbiausių to laikotarpio prioritetų tebebuvo paramos priemonė dėl dvišalės paramos Vakarų Balkanų šaliai;

(4)	2022 m. kovo 21 d. Taryba patvirtino Strateginį kelrodį, kurio tikslas pasiekti, kad Sąjunga taptų stipresne ir pajėgesne saugumo užtikrintoja, be kita ko, pasitelkiant didesnį Europos taikos priemonės (ETP) naudojimą partnerių gynybos pajėgumams remti, be kita ko, Bosnijoje ir Hercegovinoje;

(5)

Sąjunga ne kartą pakartojo įsipareigojimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos europinės perspektyvos, be kita ko, 2022 m. kovo ir birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kuriose pabrėžė, kad Bosnija ir Hercegovina turi būti stabili ir visapusiškai funkcionali, kad ji galėtų įgyvendinti visas pagrindines reformas, įskaitant konstitucines ir rinkimų reformas, ir ryžtingai daryti pažangą europiniame kelyje;

(6)

nuo Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų (toliau – BiHGP) sukūrimo 2005 m. jos atliko esminį stabilizuojamąjį vaidmenį kaip viena sėkmingiausių valstybės institucijų, palaikančių saugią aplinką šalyje. Vyriausiasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje savo 61-oje ataskaitoje Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui pakartojo, kad reikia ir toliau sutelkti dėmesį į gynybos srities reformas, kad valstybė galėtų imtis iniciatyvos išsaugodama taiką ir saugumą. Tam reikia stiprinti BiHGP visų pirma dabar, kai kyla politinė įtampa ir daromi supriešinantys pareiškimai;

(7)

šios priemonės tikslas – sustiprinti BiHGP pajėgumus, prisidėti stiprinant Bosnijos ir Hercegovinos požiūrį į BiHGP procesus kaip į nuosavus ir didinti karinį sąveikumą su Sąjungos pajėgumais, kad būtų padidintas BiHGP dalyvavimas būsimose misijose ir operacijose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (toliau – BSGP), nedarant poveikio bet kokiai kitai Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ar kitų tarptautinių partnerių teikiamai paramai;

(8)

teikiama įranga pagerins BiHGP saugumą bei dislokavimo sąlygas ir modernizuos tam tikrus ribotus operacinius pajėgumus, būtent cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius (toliau – ChBRB) pajėgumus ir gynybos bei ankstyvojo perspėjimo pajėgumus. Didinant taktinės paramos brigados pajėgumą paramos priemonė taip pat sudarys sąlygas geresnei civilių gyventojų apsaugai ir sparčiam ir tvariam NATO paskirtojo bataliono dislokavimui, tiek kaip Sąjungos BSGP misijos ar operacijos sudėtinės dalies, tiek kitu formatu, globojamu, inter alia, Jungtinių Tautų (JT), NATO ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), arba kaip karinių lauko pratybų sudėtinės dalies;

(9)	2022 m. birželio 29 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) gavo Bosnijos ir Hercegovinos prašymą Sąjungai toliau padėti BiHGP vykdyti pagrindinės įrangos pirkimus siekiant sustiprinti BiHGP pajėgumą;

(10)

užbaigus įgyvendinti paramos priemonę, vyriausiasis įgaliotinis atliks jos poveikio vertinimą, taip pat suteiktos įrangos valdymo ir naudojimo vertinimą. Vykdant šį veiksmą gauta informacija papildys patirties kaupimo procesą, kurio tikslas bus įvertinti paramos priemonės efektyvumą ir jos nuoseklumą bendros Sąjungos strategijos ir politikos Bosnijoje ir Hercegovinoje atžvilgiu;

(11)	paramos priemonės turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į Sprendime (BUSP) 2021/509 išdėstytus principus bei reikalavimus ir, visų pirma, laikantis Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (2), ir vadovaujantis pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų įgyvendinimo taisyklėmis;

(12)

Taryba dar kartą patvirtina esanti pasiryžusi saugoti, propaguoti ir užtikrinti žmogaus teises, pagrindines laisves bei demokratinius principus ir stiprinti teisinę valstybę bei gerą valdymą, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir tarptautinės teisės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nustatymas, tikslai, taikymo sritis ir trukmė

1. Nustatoma pagal Europos taikos priemonę (toliau – ETP) finansuotina paramos priemonė, pagal kurią teikiamos paramos gavėjas yra Bosnija ir Hercegovina (toliau – paramos gavėjas), (toliau – paramos priemonė).

2. Paramos priemonės tikslas yra sustiprinti BiHGP pajėgumus padidinant ir modernizuojant taktinės paramos brigados įrangą. Teikiant tinkamą įrangą, paramos priemonė padės didinti BiHGP įnašą į karines BSGP misijas ir operacijas, taip pat JT taikos palaikymo operacijas, kartu stiprinant euroatlantinį bendradarbiavimą ir geriau apsaugant civilius.

3. Siekiant 2 dalyje nustatyto tikslo, pagal paramos priemonę finansuojama šių rūšių mirtinai jėgai naudoti neskirta įranga:

a)	lauko įranga;

b)	pagrindinės priemonės, skirtos karinei inžinerijai;

c)	ChBRB įranga.

4. Paramos priemonės trukmė yra 36 mėnesiai nuo paramos priemonių administratoriaus, veikiančio kaip leidimą suteikiantis pareigūnas, susitarimo su šio sprendimo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytu subjektu sudarymo dienos pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 32 straipsnio 2 dalies a punktą.

5. Paramos priemonės įgyvendinimo sutartis sudaroma ne anksčiau kaip po to, kai Priemonės komitetas patvirtins ETP įgyvendinimo taisyklių pakeitimą.

2 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Finansinė orientacinė suma, skirta su paramos priemone susijusioms išlaidoms padengti, yra 10 000 000 EUR.

2. Visos išlaidos tvarkomos vadovaujantis Sprendimu (BUSP) 2021/509 ir pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų įgyvendinimo taisyklėmis.

3 straipsnis

Susitarimai su paramos gavėju

1. Vyriausiasis įgaliotinis sudaro būtinus susitarimus su paramos gavėju, kad užtikrintų, jog paramos gavėjas laikytųsi šiuo sprendimu nustatytų reikalavimų ir sąlygų – tai yra paramos teikimo pagal paramos priemonę sąlyga.

2. Į 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos, įpareigojančios paramos gavėją užtikrinti:

a)	kad pagal paramos priemonę remiami BiHGP daliniai laikytųsi atitinkamos tarptautinės teisės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės;

b)	tinkamą ir veiksmingą bet kokio pagal paramos priemonę suteikto turto naudojimą tais tikslais, kuriais jis buvo suteiktas;

c)	pakankamą bet kokio pagal paramos priemonę suteikto turto priežiūrą, siekiant užtikrinti to turto tinkamumą naudoti ir prieinamumą operacijoms per visą jo gyvavimo ciklą;

d)	kad pasibaigus turto gyvavimo ciklui bet koks pagal paramos priemonę suteiktas turtas nebus prarastas arba be Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigto Priemonės komiteto sutikimo nebus perduotas kitiems asmenims ar subjektams nei nurodytieji susitarimuose.

4 straipsnis

Įgyvendinimas

2. 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiklą įgyvendina Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

5 straipsnis

Stebėsena, kontrolė ir vertinimas

1. Vyriausiasis įgaliotinis stebi, kaip paramos gavėjas laikosi pagal 3 straipsnį nustatytų pareigų. Ta stebėsena užtikrinamas informuotumas apie pagal 3 straipsnį nustatytų pareigų pažeidimų aplinkybes bei riziką ir padedama užkirsti kelią tokiems pažeidimams, įskaitant tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos galėtų vykdyti BiHGP daliniai, remiami pagal paramos priemonę.

2. Įrangos ir reikmenų kontrolė po išsiuntimo organizuojama kaip nurodyta toliau:

a)	pristatymo patvirtinimas, kuomet pristatymo pažymėjimus pasirašo galutinių naudotojų pajėgos perduodant nuosavybę;

b)	veiklos ataskaitų teikimas: paramos gavėjas kasmet turi teikti veiklos, vykdytos naudojant pagal paramos priemonę teikiamą įrangą, reikmenis ir paslaugas, ataskaitą tol, kol Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK) laiko tai būtina;

c)	kontrolė vietoje: paramos gavėjas vyriausiajam įgaliotiniui turi suteikti galimybę paprašius atlikti kontrolę vietoje.

3. Vyriausiasis įgaliotinis pirmą kartą paramos priemonę įvertina (atlieka struktūrinį pirmąjį vertinimą) praėjus 12 mėnesių po įrangos pristatymo. Tai gali apimti apsilankymus vietoje siekiant patikrinti pagal paramos priemonę tiektą įrangą bei reikmenis ir suteiktas paslaugas arba kitas nepriklausomai pateiktos informacijos formas. Baigus taikyti paramos priemonę, atliekamas galutinis įvertinimas, siekiant įvertinti, ar paramos priemone prisidėta prie nustatytų tikslų pasiekimo.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Įgyvendinimo laikotarpiu vyriausiasis įgaliotinis PSK teikia paramos priemonės įgyvendinimo šešių mėnesių ataskaitas pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 63 straipsnį. Paramos priemonių administratorius reguliariai informuoja Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigtą Priemonės komitetą apie pajamų ir išlaidų vykdymą pagal to sprendimo 38 straipsnį, be kita ko, teikia informaciją apie susijusius tiekėjus ir subrangovus.

7 straipsnis

Sustabdymas ir nutraukimas

1. PSK gali nuspręsti visiškai ar iš dalies sustabdyti paramos priemonės įgyvendinimą pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 64 straipsnį.

2. PSK gali rekomenduoti, kad Taryba nutrauktų paramos priemonę.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. SÍKELA

(1) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528 (OL L 102, 2021 3 24, p. 14).

(2) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/153

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2022/2354

2022 m. gruodžio 1 d.

dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Ruandos gynybos pajėgų dislokavimui Mozambike remti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos Sprendimu (BUSP) 2021/509 (1) nustatyta Europos taikos priemonė (toliau – ETP), pagal kurią valstybės narės finansuoja Sąjungos veiksmus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą vadovaujantis Sutarties 21 straipsnio 2 dalies c punktu. Visų pirma, remiantis Sprendimo (BUSP) 2021/509 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu, ETP turi būti naudojama paramos priemonių, pavyzdžiui, veiksmų trečiųjų valstybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų pajėgumams, susijusiems su kariniais ir gynybos reikalais, stiprinti, finansavimui;

(2)

dabartinė Mozambiko šiaurinės Kabo Delgado provincijos krizė yra daugialypė, todėl kyla didelis pavojus, kad ji persikels į kitas šalies provincijas ir kaimynines šalis. Mozambiko vyriausybė ir Afrikos Sąjungos taikos ir saugumo taryba palankiai įvertino tai, kad yra dislokuojamos Ruandos gynybos pajėgos, nes tai padeda atkurti taiką, saugumą ir stabilumą Kabo Delgade;

(3)	2021 m. gruodžio 6 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) gavo prašymą Sąjungai remti Ruandos gynybos pajėgų dislokavimą Mozambiko Kabo Delgado provincijoje;

(4)	2022 m. birželio 27 d. Taryba patvirtino Koncepcijos dokumentą dėl paramos priemonės pagal ETP Ruandos gynybos pajėgų dislokavimui Mozambike remti;

(5)	paramos priemonės turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į Sprendime (BUSP) 2021/509 išdėstytus principus ir reikalavimus, visų pirma laikantis Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (2), bei vadovaujantis pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis;

(6)

Taryba dar kartą patvirtina esanti pasiryžusi saugoti, propaguoti ir užtikrinti žmogaus teises, pagrindines laisves ir demokratinius principus, taip pat stiprinti teisinę valstybę ir gerą valdymą laikantis Jungtinių Tautų Chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir tarptautinės teisės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nustatymas, tikslai, taikymo sritis ir trukmė

1. Nustatoma pagal Europos taikos priemonę (ETP) finansuotina paramos priemonė (toliau – paramos priemonė), pagal kurią teikiamos paramos gavėja yra Ruandos Respublika (toliau – paramos gavėja).

2. Paramos priemonės tikslas – remti tolesnį Ruandos gynybos pajėgų dalinių dislokavimą Mozambiko šiaurinėje Kabo Delgado provincijoje, siekiant išplėsti, apsaugoti ir išlaikyti iki šiol jų užimtą teritoriją ir įgytą taktinį pranašumą. Tai turėtų užtikrinti civilių gyventojų saugumą ir apsaugą Mozambiko šiaurinėse provincijose ir palengvinti teisėsaugos institucijų ir kitų atskaitingų valstybės struktūrų, teikiančių paslaugas gyventojams, grįžimą.

3. Kad būtų pasiektas 2 dalyje nustatytas tikslas, paramos priemone padedama remti toje dalyje nurodytų Ruandos gynybos pajėgų dalinių dislokavimą. Paramos priemonė nenaudojama mirtinai jėgai panaudoti skirtai karinei įrangai ar platformoms tiekti.

4. Paramos priemonės trukmė yra 20 mėnesių nuo sutarties tarp paramos priemonių administratoriaus, veikiančio kaip leidimus suteikiantis pareigūnas, ir šio sprendimo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto sudarymo pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 32 straipsnio 2 dalies a punktą dienos.

5. Paramos priemonės įgyvendinimo sutartis sudaroma ne anksčiau, nei Priemonės komitetas priima ETP įgyvendinimo taisyklių pakeitimą.

2 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Finansinė orientacinė suma, skirta su paramos priemone susijusioms išlaidoms padengti, yra 20 000 000 EUR.

2. Visos išlaidos tvarkomos vadovaujantis Sprendimu (BUSP) 2021/509 ir pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis.

3 straipsnis

Susitarimai su paramos gavėja

1. Vyriausiasis įgaliotinis sudaro būtinus susitarimus su paramos gavėja, siekiant užtikrinti, kad ji laikytųsi šiuo sprendimu nustatytų reikalavimų ir sąlygų – tai yra paramos teikimo pagal paramos priemonę sąlyga.

2. Į 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos, įpareigojančios paramos gavėją užtikrinti, kad:

a)	pagal paramos priemonę teikiamas finansavimas būtų naudojamas tik Ruandos gynybos pajėgų dislokavimui Mozambike remti;

b)	pagal paramos priemonę teikiamas finansavimas nebūtų naudojamas mirtinai jėgai panaudoti skirtai karinei įrangai ar platformoms įsigyti arba Ruandos gynybos pajėgų karių atlyginimams ar išmokoms jiems mokėti;

c)	pagal paramos priemonę remiami Ruandos gynybos pajėgų kariai gerbtų atitinkamą tarptautinę teisę, visų pirma tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę, ir visapusiškai jos laikytųsi;

paramos gavėja aktyviai stebėtų visus pagal paramos priemonę remiamų Ruandos gynybos pajėgų karių padarytus atitinkamos tarptautinės teisės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės, pažeidimus, dėl jų imtųsi tolesnių veiksmų ir už juos patrauktų baudžiamojon atsakomybėn;

e)	paramos gavėja reguliariai teiktų ataskaitas apie Ruandos gynybos pajėgų dislokavimą Kabo Delgade paramos laikotarpiu;

f)	paramos gavėja, remdamasi tomis reguliariomis ataskaitomis, susitartų dėl dvišalių strateginių dialogų su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT);

g)	likus bent trims mėnesiams iki Ruandos gynybos pajėgų dislokavimo Mozambike užbaigimo, paramos gavėjas pateiks vyriausiajam įgaliotiniui patvirtinti susitarimus dėl kolektyvinės įrangos perdavimo Mozambiko ginkluotosioms pajėgoms tvarkos.

3. Į 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl paramos pagal paramos priemonę sustabdymo ir nutraukimo tuo atveju, jei nustatoma, kad paramos gavėja pažeidė 2 dalyje nustatytas pareigas.

4. Vyriausiasis įgaliotinis patvirtina, kaip nurodyta 2 dalies g punkte, tik patikrinęs, kad kolektyvinė įranga, kuri turi būti perduota, atitinka sumą, pagal šią paramos priemonę išleistą kolektyvinei įrangai, atsižvelgdamas į pirminę jos vertę.

4 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Vyriausiasis įgaliotinis yra atsakingas už užtikrinimą, kad šis sprendimas būtų įgyvendinamas vadovaujantis Sprendimu (BUSP) 2021/509 bei pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis, laikantis pagal ETP įgyvendinamoms paramos priemonėms būtinų priemonių ir kontrolės priemonių vertinimo ir nustatymo integruotos metodinės sistemos.

2. 1 straipsnio 3 dalyje nurodytos veiklos įgyvendinimą vykdo Ruandos Respublikos finansų ir ekonominio planavimo ministerija.

5 straipsnis

Stebėsena, kontrolė ir vertinimas

1. Vyriausiasis įgaliotinis vykdo stebėseną, kaip paramos gavėja laikosi 3 straipsnyje nustatytų pareigų. Vykdant šią stebėseną užtikrinamas informuotumas apie pagal 3 straipsnį nustatytų pareigų pažeidimų aplinkybes bei riziką ir padedama užkirsti kelią tokiems pažeidimams, įskaitant pagal paramos priemonę remiamų Ruandos gynybos pajėgų dalinių vykdomus tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus.

2. Pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui vyriausiasis įgaliotinis atlieka galutinį vertinimą, siekiant nustatyti, ar paramos priemone prisidėta prie nustatytų tikslų pasiekimo. Tai gali apimti apsilankymus vietoje arba bet kurias kitas veiksmingas nepriklausomai teikiamos informacijos formas.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Įgyvendinimo laikotarpiu vyriausiasis įgaliotinis teikia PSK paramos priemonės įgyvendinimo šešių mėnesių ataskaitas pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 63 straipsnį. Atitinkamu laiku vyriausiasis įgaliotinis informuoja PSK apie tvarką, dėl kurios susitarta pagal 3 straipsnio 2 dalies g punktą. Paramos priemonių administratorius reguliariai informuoja Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigtą Priemonės komitetą apie pajamų ir išlaidų vykdymą pagal to sprendimo 38 straipsnį, be kita ko, teikia informaciją apie susijusius tiekėjus ir subrangovus.

7 straipsnis

Sustabdymas ir nutraukimas

1. Pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 64 straipsnį PSK gali nuspręsti visiškai arba iš dalies sustabdyti paramos priemonės įgyvendinimą.

2. PSK taip pat gali rekomenduoti Tarybai nutraukti paramos priemonės taikymą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. SÍKELA

(1) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528 (OL L 102, 2021 3 24, p. 14).

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/157

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2022/2355

2022 m. gruodžio 1 d.

dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Mauritanijos Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų pajėgumams stiprinti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Sprendimu (BUSP) 2021/509 (1) pagal Sutarties 21 straipsnio 2 dalies c punktą nustatyta Europos taikos priemonė (toliau – ETP), pagal kurią valstybės narės finansuoja Sąjungos veiksmus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą. Visų pirma, remiantis Sprendimo (BUSP) 2021/509 1 straipsnio 2 dalimi, ETP turi būti naudojama pagalbos priemonių, pavyzdžiui, veiksmų trečiųjų valstybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų pajėgumams, susijusiems su kariniais ir gynybos reikalais, stiprinti, finansavimui;

(2)

Mauritanija atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pagrindines regionines, Europos ir tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti taiką ir vystymąsi Sahelyje, įskaitant Europos Sąjungos integruotą strategiją Sahelyje, Sahelio koaliciją ir Partnerystę siekiant saugumo ir stabilumo Sahelyje, taip pat Sahelio aljansą. Mauritanija yra viena iš daugiausia prie Jungtinių Tautų daugialypės integruotos stabilizavimo misijos Centrinės Afrikos Respublikoje prisidedančių Afrikos šalių. Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Sąjungą, pastaruoju laikotarpiu dėjo daug pastangų, kad paremtų Mauritaniją kovoje su terorizmu. Sąjunga yra įsipareigojusi palaikyti glaudžius santykius su Mauritanija siekiant remti jos kovą su terorizmu;

(3)	Sahelio regione Mauritanija yra viena iš svarbiausių Sąjungai šalių kovojant su terorizmu. Sąjunga palaiko tvirtą partnerystę su Mauritanijos vyriausybe, siekiant užtikrinti ilgalaikį vystymąsi taikant visapusišką ir integruotą požiūrį;

(4)

2022 m. spalio 4 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) gavo Sąjungai skirtą prašymą padėti Mauritanijos ginkluotosioms pajėgoms įsigyti itin svarbią įrangą, skirtą Roso Bataillon des fusiliers marins (jūrų pėstininkų batalionas), Bataillon des fusiliers de l’air (oro pėstininkų batalionas) ir karo medicinos centrams 2 ir 3 kariniuose regionuose;

(5)	paramos priemonės turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į Sprendime (BUSP) 2021/509 išdėstytus principus ir reikalavimus, visų pirma laikantis Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (2) ir vadovaujantis pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis;

(6)

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nustatymas, tikslai, taikymo sritis ir trukmė

1. Nustatoma pagal ETP finansuotina paramos priemonė (toliau – paramos priemonė), pagal kurią teikiamos paramos gavėja yra Mauritanijos Islamo Respublika (toliau – paramos gavėja).

2. Paramos priemonės tikslas – sustiprinti Roso Bataillon des fusiliers marins, Bataillon des fusiliers de l’air ir karo medicinos centrų 2 ir 3 kariniuose regionuose pajėgumus. Kadangi bus sustiprinti šių padalinių pajėgumai, ši paramos priemonė taip pat padės geriau apsaugoti civilius gyventojus.

3. Siekiant 2 dalyje nustatyto tikslo, pagal paramos priemonę finansuojama šių rūšių neskirta mirtinai jėgai naudoti įranga: upių ir techninė įranga, skirta Bataillon des fusiliers marins; apsaugos priemonių rinkiniai, įskaitant karines uniformas, skirti Bataillon des fusiliers de l’air; intensyviosios terapijos įranga ir chirurgijos įranga, skirta medicinos centrams 2 ir 3 kariniuose regionuose.

4. Paramos priemonės trukmė yra 36 mėnesiai nuo dienos, kurią sudaroma pirmoji sutartis, kurią pasirašo paramos priemonių administratorius, veikiantis kaip leidimus suteikiantis pareigūnas, laikantis Sprendimo (BUSP) 2021/509 32 straipsnio 2 dalies a punkto, be kita ko, administracinių susitarimų pagal to sprendimo 37 straipsnį kontekste.

5. Paramos priemonės įgyvendinimo sutartis sudaroma ne anksčiau, nei Priemonės komitetas priima ETP įgyvendinimo taisyklių pakeitimą.

2 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Finansinė orientacinė suma, skirta su paramos priemone susijusioms išlaidoms padengti, yra 12 000 000 EUR.

2. Visos išlaidos tvarkomos vadovaujantis Sprendimu (BUSP) 2021/509 ir pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis.

3 straipsnis

Susitarimai su paramos gavėja

2. Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos, įpareigojančios paramos gavėją užtikrinti:

a)	kad pagal paramos priemonę remiami Mauritanijos ginkluotųjų pajėgų padaliniai laikytųsi atitinkamos tarptautinės teisės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės;

b)	tinkamą ir veiksmingą bet kokio pagal paramos priemonę suteikto turto naudojimą tais tikslais, kuriais jis buvo suteiktas;

c)	pakankamą bet kokio pagal paramos priemonę suteikto turto priežiūrą, siekiant užtikrinti to turto tinkamumą naudoti ir galimumą naudoti veiklai per visą jo gyvavimo ciklą;

d)	kad pasibaigus turto gyvavimo ciklui bet koks pagal paramos priemonę suteiktas turtas nebūtų prarastas arba be Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigto Priemonės komiteto sutikimo nebūtų perduotas kitiems asmenims ar subjektams nei nurodytieji tuose susitarimuose.

4 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Vyriausiasis įgaliotinis yra atsakingas už užtikrinimą, kad šis sprendimas būtų įgyvendinamas vadovaujantis Sprendimu (BUSP) 2021/509 bei pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis, ir laikantis pagal ETP įgyvendinamoms paramos priemonėms būtinų priemonių ir kontrolės priemonių vertinimo ir nustatymo integruotos metodinės sistemos.

2. Šio sprendimo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiklą įgyvendina paramos priemonių administratorius, be kita ko, vadovaujantis administraciniais susitarimais pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 37 straipsnį.

5 straipsnis

Stebėsena, kontrolė ir vertinimas

1. Vyriausiasis įgaliotinis vykdo stebėseną, kaip paramos gavėja vykdo 3 straipsnyje nustatytas pareigas. Šia stebėsena užtikrinamas informuotumas apie 3 straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimų aplinkybes bei riziką ir padedama užkirsti kelią tokiems pažeidimams, įskaitant tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos galėtų įvykdyti pagal paramos priemonę remiami padaliniai.

2. Įrangos ir reikmenų kontrolė po išsiuntimo organizuojama kaip nurodyta toliau:

a)	pristatymo patvirtinimas: ETP pristatymo pažymėjimus pasirašo galutinių naudotojų pajėgos perduodant nuosavybę;

b)	ataskaitų apie inventorių teikimas: paramos gavėja kasmet turi pateikti nurodytų objektų inventorizacijos ataskaitą tol, kol Politinis ir saugumo komitetas (PSK) laiko tai būtina;

c)	patikrinimas vietoje: paramos gavėja suteikia vyriausiajam įgaliotiniui galimybę paprašius atlikti kontrolę vietoje.

3. Vyriausiasis įgaliotinis pirmą kartą struktūriškai įvertina paramos priemonę praėjus šešiems mėnesiams nuo įrangos pristatymo pirmą kartą. Tai gali apimti apsilankymus vietoje siekiant patikrinti pagal paramos priemonę suteiktą įrangą bei reikmenis ir paslaugas, ar kitas veiksmingas nepriklausomai pateiktos informacijos formas. Užbaigus teikti įrangą bei reikmenis ir paslaugas pagal paramos priemonę, atliekamas galutinis įvertinimas, siekiant įvertinti, ar paramos priemone prisidėta prie 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų pasiekimo.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Įgyvendinimo laikotarpiu vyriausiasis įgaliotinis teikia PSK paramos priemonės įgyvendinimo šešių mėnesių ataskaitas pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 63 straipsnį. Paramos priemonių administratorius reguliariai informuoja Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigtą Priemonės komitetą apie pajamų ir išlaidų vykdymą pagal to sprendimo 38 straipsnį, be kita ko, teikia informaciją apie susijusius tiekėjus ir subrangovus.

7 straipsnis

Sustabdymas ir nutraukimas

1. PSK gali nuspręsti visiškai arba iš dalies sustabdyti paramos priemonės įgyvendinimą pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 64 straipsnį.

2. PSK taip pat gali rekomenduoti Tarybai nutraukti paramos priemonės taikymą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. SÍKELA

(1) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528 (OL L 102, 2021 3 24, p. 14).

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/161

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2022/2356

2022 m. gruodžio 1 d.

dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Libano ginkluotosioms pajėgoms remti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Sprendimu (BUSP) 2021/509 (1) nustatyta Europos taikos priemonė (toliau – ETP), pagal kurią valstybės narės finansuoja Sąjungos veiksmus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal Sutarties 21 straipsnio 2 dalies c punktą. Visų pirma, remiantis Sprendimo (BUSP) 2021/509 1 straipsnio 2 dalimi, ETP turi būti naudojama pagalbos priemonių, pavyzdžiui, veiksmų trečiųjų valstybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų pajėgumams, susijusiems su kariniais ir gynybos reikalais, stiprinti, finansavimui;

(2)	Libano nacionalinis saugumas ir stabilumas yra itin svarbūs Sąjungai ir tarptautinei bendruomenei. Dedama daug pastangų siekiant remti Libaną ir, visų pirma, Libano ginkluotąsias pajėgas (toliau – LGP), kad būtų prisidėta sprendžiant šį klausimą;

(3)

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) rezoliucija 1701 įsteigta JT laikinųjų pajėgų Libane (toliau – UNIFIL) misija LGP remti siekiant palaikyti taiką ir saugumą Pietų Libane. Sąjunga dar kartą patvirtina remianti UNIFIL, kurioms kelios Sąjungos valstybės narės skiria didelius įnašus. JT ST taip pat paragino tarptautinę bendruomenę remti LGP, kad būtų užtikrintas Libano nacionalinis saugumas ir stabilumas;

(4)	2022 m. spalio 25 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) gavo Sąjungai skirtą prašymą dėl paramos LGP;

(5)	paramos priemonės turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į Sprendime (BUSP) 2021/509 išdėstytus principus bei reikalavimus, visų pirma, laikantis Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (2), ir vadovaujantis pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis;

(6)

Taryba dar kartą patvirtina esanti pasiryžusi saugoti, propaguoti bei užtikrinti žmogaus teises, pagrindines laisves ir demokratinius principus ir stiprinti teisinę valstybę bei gerą valdymą laikantis Jungtinių Tautų Chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir tarptautinės teisės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nustatymas, tikslai, taikymo sritis ir trukmė

1. Nustatoma pagal Europos taikos priemonę (toliau – ETP) finansuotina paramos priemonė (toliau – Paramos priemonė), pagal kurią teikiamos paramos gavėjas yra Libanas (toliau – Paramos gavėjas).

2. Paramos priemonės tikslas – stiprinti Libano ginkluotųjų pajėgų (toliau – LGP) pajėgumus ir atsparumą, kad būtų užtikrintas Libano nacionalinis saugumas ir stabilumas, stiprinant jų karinius medicininius pajėgumus ir teikiant įrangą LGP operacijas vykdančiam personalui.

3. Siekiant 2 dalyje nustatyto tikslo, pagal Paramos priemonę finansuojama šių rūšių neskirta mirtinai jėgai naudoti įranga:

a)	sveikatos priežiūros įranga, skirta karo medicinos tarnyboms (centriniams ir regioniniams centrams) remti;

b)	individuali įranga, skirta logistikos brigadai.

4. Paramos priemonės trukmė yra 36 mėnesiai nuo dienos, kurią pirmąją sutartį sudaro paramos priemonių administratorius, veikiantis kaip leidimus suteikiantis pareigūnas, laikantis Sprendimo (BUSP) 2021/509 32 straipsnio 2 dalies a punkto, be kita ko, administracinių susitarimų pagal to paties sprendimo 37 straipsnį kontekste.

5. Paramos priemonės įgyvendinimo sutartis sudaroma ne anksčiau nei Priemonės komitetas priima ETP įgyvendinimo taisyklių dalinį pakeitimą.

2 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Finansinė orientacinė suma, skirta su Paramos priemone susijusioms išlaidoms padengti, yra 6 000 000 EUR.

2. Visos išlaidos tvarkomos vadovaujantis Sprendimu (BUSP) 2021/509 ir pagal ETP finansuojamų pajamų ir išlaidų vykdymo taisyklėmis.

3 straipsnis

Susitarimai su Paramos gavėju

1. Vyriausiasis įgaliotinis sudaro būtinus susitarimus su Paramos gavėju, siekiant užtikrinti, kad Paramos gavėjas laikytųsi šiuo sprendimu nustatytų reikalavimų ir sąlygų – tai yra paramos teikimo pagal Paramos priemonę sąlyga.

2. Į 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos, įpareigojančios Paramos gavėją užtikrinti:

a)	kad pagal Paramos priemonę remiami LGP padaliniai laikytųsi atitinkamos tarptautinės teisės, visų pirma, tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės;

b)	tinkamą ir veiksmingą bet kokio pagal Paramos priemonę suteikto turto naudojimą tais tikslais, kuriais jis buvo suteiktas;

c)	pakankamą bet kokio pagal Paramos priemonę suteikto turto priežiūrą, siekiant užtikrinti to turto tinkamumą naudoti ir galimumą naudoti veiklai per visą jo gyvavimo ciklą;

d)	kad pasibaigus turto gyvavimo ciklui bet koks pagal Paramos priemonę suteiktas turtas nebūtų prarastas arba be Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigto Priemonės komiteto sutikimo nebūtų perduotas kitiems asmenims ar subjektams nei nurodytieji susitarimuose.

3. Į 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl paramos pagal Paramos priemonę sustabdymo ir nutraukimo tuo atveju, jei nustatoma, kad Paramos gavėjas pažeidė 2 dalyje išdėstytas pareigas.

4 straipsnis

Įgyvendinimas

2. 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiklą įgyvendina paramos priemonių administratorius, be kita ko, vadovaujantis administraciniais susitarimais pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 37 straipsnį.

5 straipsnis

Stebėsena, kontrolė ir vertinimas

1. Vyriausiasis įgaliotinis vykdo stebėseną, kaip Paramos gavėjas vykdo 3 straipsnyje išdėstytas pareigas. Vykdant šią stebėseną užtikrinamas informuotumas apie 3 straipsnyje išdėstytų pareigų pažeidimų aplinkybes bei riziką ir padedama užkirsti kelią tokiems pažeidimams, įskaitant tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos galėtų įvykdyti LGP padaliniai, remiami pagal Paramos priemonę.

2. Įrangos ir reikmenų kontrolė po išsiuntimo organizuojama kaip nurodyta toliau:

a)	pristatymo patvirtinimas: pristatymo pažymėjimus pasirašo galutinių naudotojų pajėgos perduodant nuosavybę;

b)	ataskaitų apie inventorių teikimas: Paramos gavėjas kasmet turi pateikti nurodytų objektų inventorizacijos ataskaitą tol, kol Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK) laiko tai būtina;

c)	kontrolė vietoje: Paramos gavėjas vyriausiajam įgaliotiniui suteikia galimybę atlikti kontrolę vietoje paprašius.

3. Baigus taikyti Paramos priemonę, vyriausiasis įgaliotinis atlieka galutinį įvertinimą, kad būtų įvertinta, ar Paramos priemone prisidėta prie 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų pasiekimo.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Įgyvendinimo laikotarpiu vyriausiasis įgaliotinis PSK teikia Paramos priemonės įgyvendinimo šešių mėnesių ataskaitas pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 63 straipsnį. Paramos priemonių administratorius reguliariai informuoja Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigtą Priemonės komitetą apie pajamų ir išlaidų vykdymą pagal to sprendimo 38 straipsnį, be kita ko, teikia informaciją apie susijusius tiekėjus ir subrangovus.

7 straipsnis

Sustabdymas ir nutraukimas

1. PSK gali nuspręsti visiškai ar iš dalies sustabdyti Paramos priemonės įgyvendinimą pagal Sprendimo (BUSP) 2021/509 64 straipsnį.

2. PSK taip pat gali rekomenduoti, kad Taryba nutrauktų Paramos priemonės taikymą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. SÍKELA

(1) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528 (OL L 102, 2021 3 24, p. 14).

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/165

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2022/2357

2022 m. gruodžio 1 d.

kuriuo dėl iškiliųjų šviesogrąžių kelių ženklinimo elementų darniojo standarto iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/451

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (1), ypač į jo 17 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 gamintojai turi taikyti darniuosiuose standartuose, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, pateiktus statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodus ir kriterijus, atsižvelgiant į šių produktų esmines charakteristikas;

(2)

1996 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. M/111 Komisija pateikė prašymą Europos standartizacijos komitetui (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (CENELEC) dėl darniųjų standartų parengimo siekiant užtikrinti Tarybos direktyvos 89/106/EEB (2) įgyvendinimą (toliau – įgaliojimai). Įgaliojimai leidžia peržiūrėti jais remiantis parengtus darniuosius standartus;

(3)

siekdamas atsižvelgti į techninius pokyčius ir Reglamento (ES) Nr. 305/2011 reikalavimus, CEN peržiūrėjo galiojantį darnųjį standartą EN 1463-1:2009 dėl iškiliųjų šviesogrąžių kelio elementų, kurio nuoroda paskelbta Komisijos komunikatu (2018/C 092/06) (3). Po to buvo priimtas peržiūrėtas darnusis standartas EN 1463-1:2021 dėl iškiliųjų šviesogrąžių ženklinimo elementų;

(4)

peržiūrėtame darniajame standarte EN 1463-1:2021 nustatyti patobulinti atitinkamų statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodai. Be to, reikėjo patobulinti tam tikrų nuostatų formuluotes, kad būtų užtikrintas teisingas ir vienodas jų aiškinimas visose valstybėse narėse. Taip pat iš taikymo srities reikėjo išbraukti standartinius produktus, įrengtus tik laikinai, nes pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 tokie produktai nėra statybos produktai. Taigi persvarstytas standartas labai padeda užtikrinti kelių eismo saugumą ir pašalinti technines prekybos kliūtis;

(5)	Komisija įvertino, ar CEN peržiūrėtas darnusis standartas atitinka atitinkamus įgaliojimus ir Reglamentą (ES) Nr. 305/2011;

(6)	CEN peržiūrėtas darnusis standartas atitinka atitinkamus įgaliojimus ir Reglamentą (ES) Nr. 305/2011. Todėl šio standarto nuorodą tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(7)	Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/451 (4) I priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 įgyvendinimą, nuorodos. Į tą priedą turėtų būti įtraukta darniojo standarto EN 1463-1:2021 nuoroda;

(8)	pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 17 straipsnio 5 dalį turi būti nurodytas kiekvieno darniojo standarto, kuris pakeičia kitą darnųjį standartą, bendro taikymo laikotarpis;

(9)	todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/451 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)	tam, kad gamintojai galėtų kuo greičiau pradėti naudoti peržiūrėtus darniuosius standartus, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/451 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 88, 2011 4 4, p. 5.

(2) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo (OL L 40, 1989 2 11, p. 12).

(3) Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus) (OL C 92, 2018 3 9, p. 139).

(4) 2019 m. kovo 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/451 dėl statybos produktų darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011 (OL L 77, 2019 3 20, p. 80).

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/451 I priede įterpiamas šis įrašas:

Nr.

Nuoroda į standartą

Nuoroda į pakeistą standartą

Bendro taikymo laikotarpio pradžia (mmmm.mm.dd)

Bendro taikymo laikotarpio pabaiga (mmmm.mm.dd)

„7.

EN 1463-1:2021

Kelių ženklinimo medžiagos. Iškilieji šviesogrąžiai ženklinimo elementai. 1 dalis. Pirminiai eksploatacinių charakteristikų reikalavimai

EN 1463-1:2009

Kelių ženklinimo medžiagos. Iškilieji šviesogrąžiai kelio elementai. 1 dalis. Pirminiai eksploatacinių charakteristikų reikalavimai

2022 12 2

2023 12 2“

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/168

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2022/2358

2022 m. gruodžio 1 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 20 straipsniu grindžiamos priemonės, kuria Prancūzija, kilus didelių aplinkosaugos problemų, apriboja skrydžių teises

(pranešta dokumentu Nr. (2022) 8694)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (1), ypač į jo 20 straipsnį,

pasikonsultavusi su Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 25 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu,

kadangi:

I. PROCEDŪRA

(1)

2021 m. lapkričio 17 d. raštu (2) Prancūzija pagal Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 (toliau – Reglamentas) 20 straipsnio 2 dalį pranešė Komisijai apie ketinimą, kilus didelių aplinkosaugos problemų, laikinai įvesti naudojimosi skrydžių teisėmis apribojimą, kuriam taikomos sąlygos (toliau – Pradinė priemonė);

(2)

Prancūzija, be kita ko, pateikė šią pradinę informaciją: 1) 2021 m. rugpjūčio 22 d. Įstatymo Nr. 2021–1104 dėl kovos su klimato kaita ir atsparumo jos poveikiui didinimo (3) (pranc. Loi Climat et Résilience, toliau – Įstatymas) 145 straipsnį, 2) Transporto kodekso, priimto remiantis Įstatymu Nr. 2021–1104, L. 6412–3 straipsnio konsoliduotą redakciją, 3) nutarimo, kuriuo nustatomos draudimo taikymo sąlygos, projektą (toliau – Dekreto projektas) ir 4) papildomus elementus, kuriuose išdėstomos pagal Reglamento 20 straipsnio 2 dalį priimamos Pradinės priemonės aplinkybės, turinys ir pagrindimas;

(3)	Komisija gavo du skundus (4) (vieną pateikė oro uostai, o kitą – oro transporto bendrovės), kuriuose teigiama, kad Įstatymo 145 straipsnis neatitinka Reglamento 20 straipsnio 1 dalies sąlygų ir todėl nesuderinamas su ES teise;

(4)

skundo pateikėjai visų pirma teigia esą Įstatymo 145 straipsnis neveiksmingas ir neproporcingas numatytam tikslui, juo diskriminuojami oro vežėjai ir jis esą galioja neribotą laiką. Skundo pateikėjai taip pat teigia esą Prancūzijos valdžios institucijų atliktas poveikio vertinimas nepakankamai išsamus ir pateikė su šia aplinkybe susijusią nuorodą į Prancūzijos Valstybės Tarybos nuomonę (5), be to, jie teigia esą oro transporto sektoriui jau taikomos kitos priemonės, kuriomis siekiama to paties tikslo, pvz., ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), ir netrukus bus taikomos kitos naujos teisėkūros priemonės, pvz., siūlomos Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje (6). Be to, Pradinė priemonė esą dar vienas įpareigojimas, be to paties Įstatymo 147 straipsniu visoms Prancūzijoje veiklą vykdančioms oro transporto bendrovėms jau nustatyto įpareigojimo kompensuoti teršalų kiekį, išmetamą vykdant vidaus skrydžius;

(5)

2021 m. gruodžio 15 d. Komisija, atsižvelgdama į savo preliminarų vertinimą, nusprendė imtis toliau nagrinėti Pradinę priemonę pagal Reglamento 20 straipsnio 2 dalį (toliau – 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas). Komisija taip pat nusprendė, kad Pradinė priemonė neturėtų būti įgyvendinama, kol ji jos neišnagrinėjo (7);

(6)	2022 m. sausio 7 d. raštu Komisijos tarnybos paprašė Prancūzijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti Pradinės priemonės suderinamumą su Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis;

(7)

2022 m. gegužės 9 d. raštu Prancūzija pateikė papildomų elementų, kurie susiję su Pradinės priemonės, priimtos pagal Reglamento 20 straipsnį, turiniu ir pagrindimu. 2022 m. birželio 21 d. raštu Prancūzija pateikė su jos pranešimu susijusią atnaujintą informaciją, t. y. iš dalies pakeistą Dekreto, kuriame nėra nukrypti leidžiančių nuostatų, projektą (toliau – Galutinis dekreto projektas), ir papildomus elementus, kuriais siekiama atsižvelgti į Komisijos ir jos tarnybų išreikštą susirūpinimą, kad jis gali būti nesuderinamas su Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis (toliau kartu – Priemonė);

II. FAKTINĖS APLINKYBĖS

II.1. Priemonės aprašymas

(8)	2021 m. rugpjūčio 22 d. Prancūzija priėmė Įstatymą Nr. 2021–1104 dėl kovos su klimato kaita ir atsparumo jos poveikiui didinimo;

(9)

Įstatymo 145 straipsnio I dalimi, remiantis Reglamento 20 straipsniu, uždrausta Prancūzijos teritorijoje teikti reguliarias viešojo keleivinio oro susisiekimo paslaugas visais oro susisiekimo maršrutais, jei jais galimos tiesioginės kelionės traukiniu keliskart per dieną, o traukiniai atvyksta greičiau nei per dvi su puse valandos;

(10)	pagal Įstatymo 145 straipsnio II ir IV dalis, nuo draudimo įsigaliojimo dienos praėjus trejiems metams, jo taikymas bus įvertintas;

(11)

Įstatymo 145 straipsnio I dalies antroje pastraipoje nustatytas reikalavimas, kad vėliau, atsižvelgiant į Prancūzijos Valstybės Tarybos (pranc. Conseil d’Etat) nuomonę, būtų priimtas dekretas ir jame nurodytos pirmos pastraipos taikymo sąlygos: „visų pirma atitinkamų kelionių traukiniu, kuriomis turi būti užtikrintos pakankamo lygio paslaugos, charakteristikos, taip pat galimybę nukrypti nuo šio draudimo suteikiančios sąlygos, kai oro susisiekimo paslaugos daugiausia teikiamos jungiamųjų skrydžių keleiviams arba gali būti laikoma, kad jas teikiant užtikrinamas anglies dioksido neišskiriantis oro susisiekimas. Be to, nustatomas vienam keleiviui tenkantis išmetamo CO2 kiekis, kurio negalima viršyti teikiant paslaugas, laikomas anglies dioksido neišskiriančiomis paslaugomis.“;

(12)	Galutiniame dekreto projekte nustatomos draudimo taikymo sąlygos;

(13)

pagal Galutinio dekreto projekto 1 straipsnį, draudžiama reguliarias viešojo keleivinio oro susisiekimo paslaugas teikti tuo atveju, kai atitinkama kelionė traukiniu kiekviena kryptimi trunka trumpiau nei dvi su puse valandos ir geležinkelių susisiekimas vyksta:

„1.	tarp geležinkelio stočių, kuriomis aptarnaujami tie patys miestai kaip ir atitinkamų oro uostų; kai didžiausias (iš dviejų) pagal eismą oro uostas yra tiesiogiai aptarnaujamas greitųjų traukinių linijos, laikoma, kad šis oro uostas yra aptarnaujamas tos geležinkelio stoties;

2.	tarp šių dviejų geležinkelio stočių nepersėdant į kitą traukinį;

3.	kelis kartus per dieną, pakankamai dažnai ir pagal priimtiną tvarkaraštį ir

4.	sudarant sąlygas dienos metu vietoje praleisti daugiau nei aštuonias valandas.“;

(14)	Galutiniame dekreto projekte nėra 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su jungiamaisiais skrydžiais ir paslaugomis, kurios gali būti laikomos atsietomis nuo iškastinio kuro;

(15)	pagal Galutinio dekreto projekto 2 straipsnį, jis įsigalios kitą dieną po paskelbimo ir galios trejus metus;

(16)

Prancūzijos valdžios institucijos, pranešdamos apie Priemonę, nurodė (8):

„1.

Nustatomas alternatyvios kelionės traukiniu laiko apskaičiavimo diferencijavimas visapusiškai atsižvelgiant į tam tikrų oro uostų pasiekiamumą įvairių rūšių transportu:

—	kai didžiausią pagal eismą maršruto oro uostą galima pasiekti tiesiogine greitųjų traukinių linija, alternatyviam susisiekimui geležinkeliu apskaičiuoti pasirenkama stotis, iš kurios vyksta traukiniai į tą oro uostą;

—	visais kitais atvejais alternatyviam susisiekimui geležinkeliu apskaičiuoti pasirenkama stotis, iš kurios vyksta traukiniai į tą patį kaip ir to oro uosto miestą.

Konkrečiai, aštuoniuose nurodytuose maršrutuose tiesiogine greitųjų traukinių linija galima pasiekti tik du oro uostus: Paryžiaus Šarlio de Golio ir Liono Sent Egziuperi.

Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas – penktas pagal persėdimo rodiklius (2019 m. IATA duomenimis, 30 %) Europos oro uostas, kur įdiegta infrastruktūra, reikalinga jam pasiekti greitaisiais traukiniais. Todėl, Prancūzijos valdžios institucijų nuomone, priešingai nei Paryžiaus Orli oro uosto, į kurį ir iš kurio vykdomi tiesioginiai skrydžiai (to paties šaltinio duomenimis, 7 % jungtinių skrydžių), atveju, būtina atsižvelgti į Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto pasiekiamumą įvairių rūšių transportu, juo labiau kad jis pastatytas virš geležinkelio stoties, sujungtos su greitųjų traukinių tinklu, ir, atliekant alternatyvių kelionių iš Bordo, Liono, Nanto ar Reno analizę, jį laikyti visaverte paskirties vieta.

Analogiškai Liono Sent Egziuperi oro uostas turi greitųjų traukinių stotį ir, atliekant įvairių maršrutų, pavyzdžiui, maršruto Marselis–Lionas, analizę, ją reikia laikyti visaverte paskirties vieta.

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos nusprendė patikslinti sąlygas, kuriomis keleivių vežimo geležinkeliu paslauga laikoma patenkinama alternatyva (9): remiantis Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl pareigos teikti viešąsias paslaugas 16 straipsnį atkartojančia formuluote, ji turi būti teikiama pakankamai dažnai, o tvarkaraščiai turi būti tinkami. Tokia apibrėžtis, kuria „priemonė“ tiksliai apibrėžiama kaip „pakankama paslauga“, turi sudaryti sąlygas užtikrinti atitiktį to paties reglamento 20 straipsniui.“

(17)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat nurodo (10), kad praktiškai […] padėtis pradiniame pranešime nurodytuose aštuoniuose maršrutuose yra tokia:

„–	visiems vežėjams bus draudžiama vykdyti skrydžius tarp Paryžiaus Orli oro uosto ir Bordo, Nanto ir Liono;

–	priemonė netaikoma skrydžiams tarp Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto ir Bordo ir Nanto, nes kelionė traukiniu į Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto geležinkelio stotį viršija 2.30 val. (greičiausiai iš Bordo galima atvykti per maždaug 3.30 val., o iš Nanto – per 3 val.);

–

dėl dabartinės keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų pasiūlos priemonė netaikoma skrydžiams tarp Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto ir Reno ir Liono. Nors kelionė traukiniu trunka trumpiau nei 2.30 val., į Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą (arba Liono Sent Egziuperi oro uostą, jei maršrutas Marselis–Lionas) neįmanoma atvykti pakankamai anksti ryte, o išvykti iš jo pakankamai vėlai vakare;

–	sąlygos laikytis draudimo vykdyti šiuos skrydžius bus sudarytos ateityje pagerinus keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas, visų pirma užtikrinus, kad jos būtų teikiamos pakankamai dažnai, o traukinių tvarkaraščiai būtų tinkami, kad būtų tenkinami persėdimo poreikiai.“

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos prie savo atsakymo pridėjo priedą, kuriame pateikiama išsami informacija apie tai, kaip Galutinio dekreto projekto kriterijai taikomi pirmiau minėtiems aštuoniems oro susisiekimo maršrutams;

(18)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat nurodo, kad „padėtis, susijusi su jau draudžiamais skrydžiais ir tais, kuriems draudimas irgi gali būti aktualus (daugiausia – šalies vidaus skrydžiais iš Paryžiaus Šarlio de Golio, Paryžiaus Orli ir Liono Sent Egziuperi oro uostų į tas paskirties vietas, į kurias galima nuvykti greitaisiais traukiniais), bus aptariama prieš kiekvieno skrydžių sezono pradžią“ (t. y. kaskart, kai pateikiamos programos). „Be to, visą priemonės taikymo laikotarpį DGAC atnaujins viešai skelbiamą faktiškai uždraustų skrydžių sąrašą ir paaiškins, kaip tokie draudimai susiję su dekreto kriterijais.“

(19)

be to, Prancūzijos valdžios institucijos dar kartą pakartoja ir patikslina Komisijos prašymu prisiimtą įsipareigojimą „per 24 mėnesius nuo priemonės įsigaliojimo parengti ir perduoti Europos Komisijos tarnyboms jos vertinimą. Šioje peržiūroje turės būti atsižvelgiama visų pirma į priemonės poveikį aplinkai, įskaitant poveikį klimato kaitai, ir oro paslaugų vidaus rinkai“;

II.2. 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas

(20)

2021 m. gruodžio 15 d. sprendime Komisija, remdamasi savo preliminariu vertinimu, nusprendė, kad Pradinė priemonė, apie kurią Prancūzija pranešė 2021 m. lapkričio 17 d., kelia susirūpinimą, kad ji gali būti nesuderinama su Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, susijusiomis su nediskriminavimu, konkurencijos iškraipymu, pagrindimu ir proporcingumu;

(21)

Komisija nusprendė, kad pirmos dvi pradinės nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos oro susisiekimo paslaugoms, kurias teikiant daugiausia vežami jungiamųjų skrydžių keleiviai, kelia riziką, susijusią su galima oro vežėjų diskriminacija ir konkurencijos tarp jų iškraipymu, o trečią nukrypti leidžiančią nuostatą, taikomą oro susisiekimo paslaugoms, kurias teikiant tenkinamas reikalavimas dėl didžiausios išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės, reikia išsamiau išanalizuoti siekiant nustatyti, kaip ji gali paveikti konkurenciją ir galbūt diskriminuoti oro vežėjus;

(22)	taip pat kilo abejonių, susijusių su nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sritimi, t. y. ar Pradinė priemonė veiksminga siekiant nustatyto tikslo, nes taikant pirmas dvi nukrypti leidžiančias nuostatas būtų apribotas aplinkos tikslo siekimas;

III. PRIEMONĖS VERTINIMAS

(23)

preliminariai Komisija pažymi, kad Reglamento 20 straipsnis, kuriuo leidžiama nukrypti nuo Reglamento 15 straipsnio ir ES oro vežėjų teisės laisvai teikti ES vidaus oro susisiekimo paslaugas, turi būti aiškinamas kaip apribojantis jo taikymo sritį tuo, kas tikrai būtina siekiant apsaugoti interesus, kuriuos jį taikydamos gali apsaugoti valstybės narės;

Klausimas, ar yra didelių aplinkosaugos problemų

(24)

Komisija remia priemones, kuriomis skatinama plačiau naudoti mažo anglies dioksido kiekio transporto rūšis, kartu užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą. Vienas iš Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategijos (toliau – Judumo strategija) tikslų – sudaryti sąlygas vežėjams, kad jie iki 2030 m. savo klientams pasiūlytų galimybę per planines kolektyvines keliones trumpesniu nei 500 km atstumu naudotis neutralaus anglies dioksido poveikio sprendimais;

(25)	2021 m. gruodžio 15 d. sprendime Komisija jau pripažino, kad numatytas Priemonės tikslas, apie kurį pranešė Prancūzija, yra prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo renkantis, kai yra tinkamų alternatyvų, mažesnį CO2 kiekį išskiriančias transporto rūšis;

(26)

2022 m. gegužės 9 d. atsakyme Prancūzijos valdžios institucijos nurodo, kad „priemonė, apie kurią pranešė Prancūzijos valdžios institucijos, grindžiama Piliečių konvento klimato klausimais darbo rezultatais – 149 priemonėmis, kuriomis siekiama paspartinti kovą su klimato kaita“. Jos taip pat nurodo, kad „svarbiausias skrydžių mažinimo tikslas – atsižvelgiant į kitas priemones kovoti su klimato kaita“, ir pabrėžia, kad „priemonė savaime padarys teigiamą šalutinį poveikį triukšmui ir vietinei taršai, nes dėl jos sumažės oro eismas“.

(27)

savo pasiūlyme dėl Reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (11), Komisija pripažįsta, kad „kova su klimato kaita yra neatidėliotinas uždavinys“, ir remiasi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąja ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo scenarijų, kurioje visų pirma patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį (12);

(28)

Europos žaliojo kurso komunikate raginama siekti, kad iki 2050 m. transporto sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis būtų sumažintas 90 % ir kad visa transporto sistema būtų tvaresnė. Judumo strategijoje pabrėžta, kad „norėdami įgyvendinti tokį sisteminį pokytį turime 1) visų rūšių transportą padaryti darnesnį, 2) užtikrinti, kad tvarias alternatyvas būtų galima plačiai naudoti daugiarūšio transporto sistemoje, ir 3) įgyvendinti tinkamas skatinamąsias priemones pertvarkai spartinti. […] Tai reiškia, kad reikia išnaudoti visus politinius svertus.“;

(29)	norint tą tikslą pasiekti, būtina skatinti rinktis tokį tvarų transportą, kaip greitieji traukiniai. Judumo strategijoje atkreipiamas dėmesys, kad tam reikia, jog būtų teikiamos tinkamo dažnumo ir patogumo (geležinkelių susisiekimo) paslaugos konkurencingomis kainomis;

(30)

šiomis aplinkybėmis Komisija mano, jog Prancūzija turi teisę laikytis nuomonės, kad nagrinėjamu atveju yra didelių aplinkosaugos problemų, be kita ko, būtina skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį, ir kad priemonė, kurią numato taikyti Prancūzijos valdžios institucijos, galėtų būti pagrįsta pagal Reglamento 20 straipsnio 1 dalį, jeigu ji, kaip numatyta Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje, yra nediskriminuojanti, neiškraipo oro vežėjų konkurencijos, nėra labiau ribojanti, nei būtina siekiant išspręsti problemą, ir galioja ribotą laiką, kuris neviršija trejų metų ir kuriam praėjus ji turėtų būti peržiūrima;

Nediskriminavimas ir konkurencijos iškraipymas

(31)

Pradinėje priemonėje buvo numatytos dvi su nediskriminavimu ir poveikiu konkurencijai susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos oro susisiekimo paslaugoms, kurias teikiant daugiausia vežami jungiamųjų skrydžių keleiviai, ir jos, remiantis pradiniu Komisijos vertinimu (13), būtų kėlusios riziką, susijusią su galima oro vežėjų diskriminacija ir konkurencijos tarp jų iškraipymu;

(32)

remdamasi Prancūzijos valdžios institucijų pateikta papildoma informacija, Komisija mano, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, neatsižvelgiant į numatytą jungiamųjų skrydžių keleivių dalį, būtų buvusios de facto diskriminuojančios ir jas taikant būtų buvusi iškraipyta konkurencija pakenkiant esamiems arba galimiems tiesioginius skrydžius organizuojantiems oro vežėjams, kurių verslo modelis nėra orientuotas į jungiamųjų skrydžių keleivius;

(33)	Prancūzijai atsisakius taikyti abi nukrypti leidžiančias nuostatas, neliko su jomis susijusio susirūpinimo dėl rizikos, kad galimai bus diskriminuojami oro vežėjai ir iškraipyta konkurencija tarp jų;

(34)

Galutiniame dekreto projekte taikomi draudimo kriterijai grindžiami geležinkelių susisiekimo trukme ir dažnumu ir tvarkaraščio tinkamumu, todėl jie – objektyvaus pobūdžio. Draudžiama teikti reguliarias viešojo keleivinio oro susisiekimo paslaugas visais atvejais, kai atitinkama kelionė traukiniu kiekviena kryptimi trunka trumpiau nei dvi su puse valandos ir vykdant geležinkelių susisiekimą tenkinamos Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje nustatytos sąlygos (žr. 13 konstatuojamąją dalį). Kadangi nėra numatyta, kad draudimas nebus taikomas kuriai nors oro susisiekimo paslaugai, įgyvendinant Priemonę oro vežėjai nebus diskriminuojami dėl nacionalinės priklausomybės, tapatybės ar verslo modelio ir iškraipoma jų konkurencija;

Priemonė neturėtų būti labiau ribojanti, nei būtina siekiant išspręsti problemas

(35)	Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad tokia priemonė neturėtų būti labiau ribojanti, nei būtina siekiant išspręsti problemas;

(36)

kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju Prancūzijos valdžios institucijų nustatyta problema apima poreikį skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Vertindama, ar Priemonė nėra labiau ribojanti, nei būtina siekiant išspręsti nagrinėjamą problemą, Komisija analizuos, ar Priemone galima pasiekti tikslą, t. y. prisidėti prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, ir neviršijama to, kas būtina jam pasiekti, ir atsižvelgs į tai, ar kitomis transporto rūšimis teikiamos tinkamo lygio paslaugos, kad būtų užtikrintos reikalingos jungtys;

(37)	šiomis aplinkybėmis bet kokio skrydžių teisių apribojimo neigiamą poveikį Europos piliečiams ir jungtims turi kompensuoti tai, kad galima naudotis įperkamomis, patogiomis ir tvaresnėmis alternatyviomis transporto rūšimis;

(38)

preliminariai Komisija pažymi, kad rengiama įvairių teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama padėti oro transporto sektoriui reikšmingai sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir tapti tvaresniam ir toliau skatinti jį tai daryti. Pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį Komisija pateikė pasiūlymą persvarstyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) (14), kad būtų sustiprintas anglies dioksido kainos signalas, pasiūlymą persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą (15) ir taip panaikinti privalomą išimtį reaktyviniams degalams, taip pat naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ (16). Ta iniciatyva siekiama sumažinti aviacijos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro įpareigojant jį naudoti tvarius aviacinius degalus, kartu užtikrinant gerą aviacijos rinkos veikimą. Be to, Komisijos pasiūlymais atnaujinti teisės aktą dėl Bendro Europos dangaus ir oro eismo valdymo taisykles (17) atveriamos reikšmingos modernizavimo ir tvarumo didinimo galimybės, nes jais padedama mažinti pernelyg didelį degalų suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį, susijusį su neveiksmingais skrydžiais ir oro erdvės susiskaidymu. Šiuos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų šiuo metu svarsto teisėkūros institucijos ir jie kol kas nėra taikomi. Kai šie pasiūlymai bus priimti, juos įgyvendinant turėtų būti taip veiksmingai prisidedama prie oro transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, kad poreikio taikyti nagrinėjamą Priemonę neliks;

(39)

Komisija pažymi, kad, nepaisant to, siekdama jau dabar prisidėti prie oro transporto sektoriaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, Prancūzija nusprendė laikinai apriboti skrydžių teises teikiant vidaus reguliarias viešojo keleivinio oro susisiekimo paslaugas tais atvejais, kai galimos pakankamo dažnumo ir tinkamos laiko atžvilgiu tiesioginės kelionės traukiniu keliskart per dieną, traukiniams atvykstant greičiau nei per dvi su puse valandos;

(40)

nagrinėdama, ar kitomis transporto rūšimis teikiamos tinkamo lygio paslaugos, Komisija pažymi, kad Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje išsamiau išdėstyti tinkami ir objektyvūs reikalavimai, kuriais atsižvelgiama į susisiekimo kokybę abiem atvejais, t. y. keleiviams vykstant tiesiogiai ir jungiamaisiais skrydžiais. Be to, Prancūzijos kompetentingos institucijos įsipareigojo prieš kiekvieną skrydžių sezoną iš anksto įvertinti, ar tam tikrame geležinkelių susisiekimo maršrute teikiamos tinkamo lygio paslaugos (apibrėžtos Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje), ir vėliau tinkamai informuos potencialiai suinteresuotus vežėjus, kuriais maršrutais galima toliau vykdyti skrydžius. Tai taip pat reiškia, kad maršrutu, kuriuo buvo uždrausta teikti paslaugas, vėl būtų galima vykdyti skrydžius, jei geležinkelių susisiekimo paslaugos kokybė pasikeistų ir nebeatitiktų sąlygų, taikomų tinkamo lygio paslaugoms, taip skatinant teikti kokybiškas geležinkelių susisiekimo paslaugas, kuriomis užtikrinamos tinkamo lygio paslaugos. Komisija mano, kad taikant tokį dinamišką metodą, kuriuo atsižvelgiama į būsimą geležinkelių susisiekimo paslaugų plėtrą, būtų skatinamas transporto daugiarūšiškumas, atitinkantis Judumo strategijos tikslus, be to, tai būtų naudinga plėtojant jungtis;

(41)	priemonės naudos aplinkai klausimu Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad „dėl jau uždraustų skrydžių trimis maršrutais Orli–Bordo, Orli–Lionas ir Orli–Nantas (18) oro transporto išmetamas CO2 kiekis sumažėjo 55 000 tonų “ (19);

(42)

jos taip pat paaiškina, kad nuo 2019 m. maršrutuose Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas (CDG)–Bordo, CDG–Lionas ir CDG–Nantas bendrovės „Air France“ siūlomas bendras vietų skaičius buvo stabilus (pokytis, priklausomai nuo atitinkamo maršruto, yra nuo – 1 iki +3 %) ir nelėmė pajėgumų perkėlimo iš Orli;

(43)

Prancūzijos valdžios institucijos prognozuoja, kad gyventojai visų pirma pereis prie greitųjų traukinių, o ne tolimojo susisiekimo autobusų ar automobilių. Iš turimų duomenų, kuriais remiamasi (20), matyti, kad oro susisiekimu besinaudojantys gyventojai įprastai yra linkę teikti pirmenybę kelionėms traukiniu. Siekdamos įvertinti galimą perėjimo prie kitų transporto rūšių poveikį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, Prancūzijos valdžios institucijos parengė du su maršrutu Orli–Bordo susijusius kraštutinius scenarijus: pasak Prancūzijos valdžios institucijų, jei būtų taikoma Priemonė, tai blogiausio scenarijaus (21) atveju išmetamas CO2 kiekis sumažėtų beveik 50 % (–48,2 %), o geriausio scenarijaus atveju (t. y. jei būtų visiškai pereita prie geležinkelių susisiekimo) išmetamųjų teršalų kiekis sumažėtų 98,3 %;

(44)

šiuo metu oro susisiekimo maršrutai CDG–Lionas, CDG–Renas ir Lionas–Marselis neįtraukti į Priemonės taikymo sritį, nes (dar) neįvykdyta viena ar kelios Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje nustatytos sąlygos. Vis dėlto Prancūzijos valdžios institucijos nurodo, kad šie trys oro susisiekimo maršrutai gali būti įtraukti į draudimo taikymo sritį, kai tik geležinkelių transporto įmonė pagerins savo paslaugų teikimo sąlygas (daugiausia susijusias su siūlomais tvarkaraščiais). Prancūzijos valdžios institucijų vertinimu, uždraudus teikti paslaugas šiuose trijuose papildomuose maršrutuose išmetamas CO2 kiekis galėtų būti sumažintas 54 900 tonų. O štai maršrutai CDG–Bordo ir CDG–Nantas, remiantis Prancūzijos valdžios institucijų pateiktais paaiškinimais (žr. 17 konstatuojamąją dalį), nėra ir nebus įtraukti į Priemonės taikymo sritį, kol nebus atlikta struktūrinių geležinkelių susisiekimo paslaugų patobulinimų;

(45)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat nurodo, kad priemonė padarys teigiamą poveikį: „neleis kurti naujų oro maršrutų, skirtų tiesioginiams skrydžiams iš Paryžiaus regiono į 60 % tankiausiai gyvenamų 40 metropolijos miestų “, nes „iš Paryžiaus į 24 iš šių miestų traukiniu galima nuvykti greičiau nei per 2.30 val.“ Tai jos grindžia oro vežėjų laisve teikti paslaugas vidaus rinkoje ir tiesioginių skrydžių augimo dinamika prieš prasidedant pandemijai;

(46)

laukdama, kol bus priimtos ir įgyvendintos 38 konstatuojamojoje dalyje paminėtos veiksmingesnės oro transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonės, Komisija laikosi nuomonės, kad nors nagrinėjamos didelės problemos nebus išspręstos vien tik taikant Priemonę, artimiausiu metu ji padės mažinti oro transporto sektoriaus išmetamą teršalų kiekį ir kovoti su klimato kaita;

(47)	be to, Komisija pažymi, kad Priemone numatyta nedideliu mastu apriboti laisvę teikti oro susisiekimo paslaugas. Priemonė taikoma tik tuose maršrutuose, kuriuose galima rinktis darnesnę transporto rūšį, ir ja užtikrinamos tinkamo lygio paslaugos, apibrėžtos Galutinio dekreto projekto 1 straipsnyje;

(48)

be to, Komisija atkreipia dėmesį į 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytus Prancūzijos įsipareigojimus aptarti „padėtį, susijusią su jau draudžiamais skrydžiais ir tais, kuriems draudimas irgi gali būti aktualus, […] prieš kiekvieno skrydžių sezono pradžią“ ir į 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytus įsipareigojimus „per 24 mėnesius nuo priemonės įsigaliojimo parengti ir perduoti Europos Komisijos tarnyboms jos vertinimą“. Šioje peržiūroje turės būti atsižvelgiama visų pirma į priemonės poveikį aplinkai, įskaitant poveikį klimato kaitai, ir oro paslaugų vidaus rinkai“; Tai Prancūzijos valdžios institucijoms turėtų sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti Priemonę, kad ja nebūtų viršijama to, kas būtina nagrinėjamoms didelėms problemoms spręsti, arba tam tikru atveju panaikinti Priemonę, jei ji nebėra būtina ir proporcinga siekiamam tikslui;

(49)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad „visą priemonės taikymo laikotarpį DGAC atnaujins viešai skelbiamą faktiškai uždraustų skrydžių sąrašą ir paaiškins, kaip tokie draudimai susiję su dekreto kriterijais“. Taip bus užtikrintas būtinas skaidrumas Europos piliečiams ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir jiems sudarytos sąlygos tam tikru atveju ginčyti šią priemonę nacionaliniu lygmeniu;

(50)	atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad tol, kol nėra priimtos ir įgyvendintos 38 konstatuojamojoje dalyje paminėtos veiksmingesnės oro transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonės, Priemonė nėra labiau ribojanti, nei būtina problemoms spręsti;

Ribotas galiojimo laikotarpis

(51)	Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Priemonė galiotų ribotą laiką, kuris neviršija trejų metų ir kuriam praėjus ji turi būti peržiūrima;

(52)	kaip primenama 10 konstatuojamojoje dalyje, draudimo taikymas bus įvertintas nuo jo įsigaliojimo dienos praėjus trejiems metams, t. y. ilgiausiam leidžiamam laikotarpiui pagal Reglamento 20 straipsnio 1 dalį;

(53)

Komisijai išreiškus susirūpinimą ir laikantis Reglamento 20 straipsnio 1 dalies, Galutiniame dekreto projekte nustatytas galiojimo laikotarpis apribotas trejais metais (15 konstatuojamoji dalis). Be to, Prancūzija įsipareigojo „per 24 mėnesius nuo priemonės įsigaliojimo parengti ir perduoti Europos Komisijos tarnyboms jos vertinimą. Šioje peržiūroje turės būti atsižvelgiama visų pirma į priemonės poveikį aplinkai, įskaitant poveikį klimato kaitai, ir oro paslaugų vidaus rinkai.“ Jei atlikus tą analizę bus numatyta nauja priemonė, pagal Reglamento 20 straipsnio 2 dalį, Prancūzija apie ją turi pranešti Komisijai;

(54)	todėl Komisija mano, kad priemonė galioja ribotą laiką, t. y. trejus metus;

IV. IŠVADA

(55)	išnagrinėjusi pranešimą ir atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad numatyta Priemonė atitinka Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priemonė, apie kurią Prancūzija pranešė 2021 m. lapkričio 17 d. ir kurią iš dalies pakeitė 2022 m. birželio 21 d. raštu, atitinka Reglamento 20 straipsnio 1 dalį.

Prancūzija peržiūri priemonę nuo jos įsigaliojimo praėjus 24 mėnesiams ir, pagal Reglamento 20 straipsnio 2 dalį, praneša Komisijai apie visas naujas priemones, kurias numatyta priimti atlikus tokią peržiūrą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Komisijos vardu

Adina-Ioana VĂLEAN

Komisijos narė

(1) OL L 293, 2008 10 31, p. 3.

(2) Registracijos Nr. Ares (2021) 7093428.

(3) 2021 m. rugpjūčio 24 d. Prancūzijos Respublikos autentiškas elektroninis oficialusis leidinys Nr. 0196 (https://www.legifrance.gouv.fr/download/pdf?id=x7Gc7Ys-Z3hzgxO5KgI0zSu1fmt64dDetDQxhvJZNMc=).

(4) 2021 m. spalio 6 d. CHAP(2021)03705 ir 2021 m. spalio 20 d. CHAP(2021)03855.

(5) https://www.conseil-etat.fr/avis-consultatifs/derniers-avis-rendus/au-gouvernement/avis-sur-un-projet-de-loi-portant-lutte-contre-le-dereglement-climatique-et-ses-effets.

(6) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“, COM(2021) 550 final.

(7) 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, C(2021) 9550.

(8) 2022 m. gegužės 9 d. pateikta papildoma informacija.

(9) Į 2022 m. gegužės 9 d. pateiktą informaciją Prancūzijos valdžios institucijos įvėlė klaidą: „ Be to, Prancūzijos valdžios institucijos nusprendė patikslinti sąlygas, kuriomis keleivių vežimo geležinkeliu paslauga laikoma pakaitine“. Klaida ištaisyta po konsultacijų su Prancūzijos valdžios institucijomis.

(10) 2022 m. birželio 21 d. pateikta papildoma informacija.

(11) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), COM(2020) 80 final (2020/0036 (COD).

(12) Žr. 2 konstatuojamąją dalį. Taip pat nurodyta Europos klimato teisės akto (OL L 243, 2021 7 9, p. 1) 3 konstatuojamojoje dalyje.

(13) Žr. 21 konstatuojamąją dalį.

(14) COM(2021)552 final, 2021 7 14.

(15) COM(2021)563 final, 2021 7 14.

(16) COM(2021)561 final, 2021 7 14.

(17) COM(2020)577 final ir COM(2020)579 final, 2020 9 22.

(18) Komisija pažymi, kad bendrovė „Air France“ jau 2020 m. nusprendė sustabdyti veiklą šiuose trijuose maršrutuose, visų pirma dėl to, kad Prancūzija jai suteikė paskolą ir valstybės garantiją paskoloms. Todėl uždraudus veiklą šiuose maršrutuose faktiškai išmetamųjų teršalų kiekis nebus sumažintas. Tačiau vis tiek gali būti gauta kiekybiškai neįvertinama aplinkosauginė nauda, nes oro vežėjai, kurie gali būti suinteresuoti vykdyti veiklą šiuose maršrutuose, negalės to padaryti.

(19) DGAC įverčiai grindžiami 2019 m. eismo duomenimis.

(20) Žr. „High-speed rail: lessons for policy makers from experiences abroad“, D. Albalate, G. Bel, Public Administration Review (2012) (nuoroda į šį tyrimą daroma 2021 m. lapkričio 17 d. Prancūzijos rašte).

(21) Darant prielaidą, „kad oro transporto keleiviai pereis prie geležinkelių ir kelių transporto ir jais naudosis tiek pat, kiek ir keleiviai, kurie šių rūšių transportu keliavo dar tuomet, kai buvo teikiamos skrydžių paslaugos (ignoruojant motyvą „kita“). Nurodytos naudojimosi proporcijos apskaičiuotos remiantis 2019 m. atliktos asmenų judėjimo apklausos rezultatais.“ Tačiau jos priduria, kad „jei prie kelių transporto būtų pereita visiškai, skrydžių nutraukimo nauda sumažėtų perpus“.

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/176

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2022/2359

2022 m. lapkričio 22 d.

kuriuo patvirtinamos vidaus taisyklės dėl duomenų subjektų teisių apribojimų, susijusių su Europos Centrinio Banko vidaus veikla (ECB/2022/42)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VYKDOMOJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 11 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (1), ypač į jo 25 straipsnį,

kadangi:

(1)	Europos Centrinis Bankas (ECB) vykdo savo uždavinius pagal Sutartis;

(2)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 3 dalimi, Europos Centrinio Banko sprendime (ES) 2020/655 (ECB/2020/28) (2) nustatytos bendrosios Reglamento (ES) 2018/1725 įgyvendinimo Europos Centriniame Banke taisyklės. Visų pirma jame įtvirtintos taisyklės, susijusios su ECB duomenų apsaugos pareigūno (DAP) paskyrimu ir vaidmeniu, įskaitant DAP uždavinius, pareigas ir įgaliojimus;

(3)	vykdydamas ECB pavestus uždavinius, ECB ir konkrečiai atitinkamas jo organizacinis padalinys, veikia kaip duomenų valdytojas, kai jis vienas ar kartu su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones;

(4)

atsižvelgiant į ECB vidaus veiklą, įvairioms ECB veiklos sritims (įskaitant Žmogiškųjų išteklių generalinį direktoratą (DG/HR), Atitikties ir valdymo tarnybą (CGO), Vidaus audito direktoratą (D/IA) ir Teisinių paslaugų generalinį direktoratą (DG/L)) pagal teisinę sistemą, reglamentuojančią įdarbinimą ECB, yra pavesti uždaviniai, kuriuos vykdant yra tvarkomi asmens duomenys. Prie tokių uždavinių galėtų būti priskiriami, pavyzdžiui, veiksmai, kurių imamasi dėl galimai pažeistų profesinių pareigų (įskaitant tyrimus, atliekamus dėl netinkamo elgesio pagal ECB orumo darbe teisinę sistemą ir tolesnius veiksmus pranešant apie bet kokią neteisėtą veiklą ar bet kokį profesinių pareigų pažeidimą, kai pranešimas pateikiamas bet kokiu kanalu, įskaitant per ECB informavimo apie pažeidimus priemonę); uždaviniai, susiję su atrankos procedūromis; uždaviniai, kuriuos atlieka DG/HR, vykdydamas savo funkcijas, susijusias su veiklos rezultatų valdymu, perkėlimu į aukštesnes pareigas, tiesioginiu ECB personalo skyrimu, profesiniu tobulėjimu, įskaitant talentų kalibravimą tam tikroje veiklos srityje ir tarp veiklos sričių, atlyginimo didinimu ir premijomis ir sprendimais dėl judumo ir atostogų; ECB personalo pateiktų vidaus apeliacinių skundų nagrinėjimas (įskaitant administracinę peržiūrą, skundų teikimo procedūras, specialias apeliacinių skundų procedūras ar medicininius komitetus) ir tolesni veiksmai; CGO patariamojo pobūdžio uždaviniai pagal ECB etikos kodeksą (išdėstyti ECB personalo taisyklių 0 dalyje) ir CGO uždaviniai, susiję su privačios finansinės veiklos stebėjimu, kuris atliekamas atitikties vertinimo tikslais (įskaitant bendradarbiavimą su bet kuriuo pagal ECB personalo taisyklių 0.4.3.3 straipsnį paskirtu išoriniu paslaugų teikėju); ir auditas, kurį atlieka D/IA, ir uždaviniai, vykdomi Administracinio aplinkraščio 01/2006 dėl vidaus administracinių tyrimų (3) kontekste, kai imamasi tiriamosios veiklos ir administracinių tyrimų situacijose, galinčiose apimti drausminę dimensiją, susijusią su ECB personalu (įskaitant uždavinius, kuriuos atlieka asmenys, vykdantys tyrimą arba tyrimo komisijos nariai, kai jie turi surinkti įrodymus ir nustatyti atitinkamus faktus);

(5)

pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2016/456 (ECB/2016/3) (4) ECB Europos kovos su sukčiavimu tarnybai jos prašymu arba savo iniciatyva turi perduoti ECB turimą informaciją, susijusią su įtarimais dėl galimų sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Sprendime (ES) 2016/456 (ECB/2016/3) nustatyta, kad tokiu atveju apie tai nedelsiant pranešama suinteresuotosioms šalims, jeigu tai nepakenks tyrimui, ir kad bet kuriuo atveju išvados, kuriose įvardijamos suinteresuotosios šalys, negali būti daromos tol, kol suinteresuotajai šaliai nebus suteikta galimybė pareikšti savo nuomonės dėl visų su ja susijusių aplinkybių, įskaitant bet kokius įrodymus prieš ją;

(6)	pagal Sprendimo (ES) 2020/655 (ECB/2020/28) 4 straipsnio b punktą DAP savo iniciatyva arba ECB prašymu privalo tirti su duomenų apsauga susijusius klausimus ir incidentus;

(7)	Administracijos direktorato Apsaugos ir saugos skyrius atlieka tyrimus, kad Europos Centriniame Banke būtų užtikrinta asmenų, patalpų ir turto fizinio saugumo apsauga, taip pat renka žvalgybos informaciją apie grėsmes ir analizuoja saugumo incidentus;

(8)

ECB privalo lojaliai bendradarbiauti su nacionalinėmis valdžios institucijomis, įskaitant nacionalines baudžiamojo persekiojimo institucijas. Visų pirma pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2016/1162 (ECB/2016/19) (5), nacionalinei ikiteisminio tyrimo institucijai pateikus užklausą, ECB gali nacionalinei kompetentingai institucijai arba nacionaliniam centriniam bankui tam tikromis sąlygomis teikti jo turimą konfidencialią informaciją, susijusią su Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (6) Europos Centriniam Bankui pavestais uždaviniais arba susijusią su kitais ECBS/Eurosistema susijusiais uždaviniais, kad tokia informacija būtų atskleista atitinkamai nacionalinei ikiteisminio tyrimo institucijai;

(9)	pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (7) ECB privalo nedelsdamas pateikti bet kokią informaciją Europos prokuratūrai, jei nustatomas įtarimas dėl jos kompetencijai priklausančios nusikalstamos veikos;

(10)

ECB privalo bendradarbiauti su ES įstaigomis, vykdančiomis priežiūros ar audito funkcijas ECB atžvilgiu, pavyzdžiui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, Europos Audito Rūmais ir Europos ombudsmenu, kai jie vykdo jų atitinkamas užduotis. Šiomis aplinkybėmis ECB gali tvarkyti asmens duomenis, kad galėtų atsakyti į prašymus, konsultuotis su tokiomis įstaigomis ir teikti joms informaciją;

(11)

vadovaujantis ECB vidaus ginčų sprendimo sistema, ECB personalas gali bet kuriuo metu ir bet kokiomis priemonėmis kreiptis į mediatorių, prašydami mediatoriaus pagalbos sprendžiant su darbu susijusį ginčą arba užkertant jam kelią. Šioje sistemoje numatyta, kad bet koks bendravimas su mediatoriumi yra saugomas konfidencialumo. Visa tai, kas paminėta mediacijos procese, yra laikoma privilegijuoto pobūdžio informacija ir kiekviena mediacijos procese dalyvaujanti šalis turi naudotis tokia informacija tik mediacijos proceso tikslais, nedarant poveikio jokiam teismo procesui. Išimtiniais atvejais mediatorius gali atskleisti informaciją, kai jos atskleidimas yra būtinas siekiant užkirsti kelią neišvengiamam didelės žalos asmens fizinei ar psichinei neliečiamybei pavojui;

(12)

ECB, teikdamas konsultavimo paslaugas personalui, siekia užtikrinti darbo sąlygas, kurios apsaugotų jo personalo sveikatą ir saugą ir gerbtų jų orumą darbe. ECB personalas gali prašyti socialinio patarėjo paslaugų visais klausimais, įskaitant emocinius, asmeninius ir su darbu susijusius klausimus. Socialinis patarėjas negali susipažinti su ECB personalo asmens bylomis, išskyrus atvejus, kai personalo narys tai aiškiai leidžia. Jokia gauta informacija ar pareiškimai, kuriuos asmuo padarė socialiniam patarėjui, negali būti atskleisti, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai leidžia toks asmuo arba to reikalaujama pagal įstatymą;

(13)

vykdydamas savo vidaus veiklą, ECB tvarko kelių kategorijų duomenis, kurie gali būti susiję su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta. Neišsamūs tų asmens duomenų, kuriuos ECB tvarko vykdydamas savo vidaus veiklą, kategorijų sąrašai pateikiami šio sprendimo prieduose. Tais atvejais, kai atliekamas vertinimas, įskaitant atsakingos veiklos srities atliekamą vertinimą, susijusį su nagrinėjamu klausimu, įskaitant, pavyzdžiui, DG/HR, DG/L, D/IA arba drausmės komiteto ar tyrimo komisijos atliekamą vertinimą dėl profesinių pareigų nevykdymo, tokio vertinimo dalimi taip pat gali būti asmens duomenys;

(14)	4–13 konstatuojamųjų dalių kontekste tikslinga nurodyti priežastis, dėl kurių ECB gali apriboti duomenų subjektų teises;

(15)	vykdydamas savo uždavinius ECB siekia svarbių Sąjungos bendrojo viešojo intereso tikslų. Dėl šios priežasties tokių uždavinių vykdymas turėtų būti užtikrintas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/1725, ypač jo 25 straipsnio 1 dalies b, c, d, f, g ir h punktuose;

(16)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalimi, to reglamento 14–22, 35 ir 36 straipsnių ir 4 straipsnio (tiek, kiek jo nuostatos atitinka 14–22 straipsniuose numatytas teises ir prievoles) taikymo apribojimai turėtų būti nustatyti vidaus taisyklėse arba remiantis Sutartimis priimtuose teisės aktuose. Todėl ECB turėtų nustatyti taisykles, pagal kurias jis, vykdydamas savo uždavinius, galėtų apriboti duomenų subjektų teises;

(17)

ECB turėtų pagrįsti, kodėl tokie duomenų subjektų teisių apribojimai yra demokratinėje visuomenėje būtinai reikalinga ir proporcinga priemonė, skirta ECB tikslams, kurių ECB siekia vykdydamas oficialius įgaliojimus ir su tuo susijusias funkcijas, užtikrinti, ir kaip, nustatydamas bet kuriuos iš tokių apribojimų, ECB gerbia pagrindinių teisių ir laisvių esmę;

(18)

pagal šią tvarką ECB privalo kiek galėdamas labiau gerbti pagrindines duomenų subjektų teises, ypač susijusias su teise gauti informaciją, teise susipažinti su duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti, teise reikalauti juos ištrinti, apriboti duomenų tvarkymą, teise į tai, kad jam būtų pranešta apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, arba teise į pranešimų konfidencialumą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/1725;

(19)

tačiau ECB gali būti priverstas riboti duomenų subjektams teikiamą informaciją ir kitas duomenų subjektų teises tam, kad galėtų apsaugoti savo vykdomus uždavinius, ypač savo vykdomus tyrimus ir procedūras, kitų valdžios institucijų vykdomus tyrimus ir procedūras bei kitų asmenų, susijusių su jo tyrimais ar kitomis procedūromis, pagrindines teises ir laisves;

(20)	ta apimtimi, kuria jau taikomas apribojimas nebėra reikalingas, ECB jį turėtų panaikinti;

(21)	DAP turėtų peržiūrėti apribojimų taikymą, siekdamas užtikrinti atitiktį šiam sprendimui ir Reglamentui (ES) 2018/1725;

(22)

šiame sprendime išdėstytos taisyklės, kurių laikydamasis ECB gali apriboti duomenų subjektų teises, kai ECB tvarko asmens duomenis vykdydamas vidaus veiklą, o Vykdomosios valdybos priimtame atskirame sprendime įtvirtintos vidaus taisyklės dėl tokių teisių apribojimo ECB vykdant priežiūros uždavinius;

(23)	pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 ECB gali taikyti išimtį, pagal kurią nėra būtina svarstyti dėl apribojimo, įskaitant pirmiausia minėto reglamento 15 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis;

(24)

nuo Reglamento (ES) 2018/1725 17, 18, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytų duomenų subjektų teisių nukrypti leidžiančios nuostatos archyvavimo viešojo intereso labui tikslais gali būti numatytos vidaus taisyklėse arba teisės aktuose, kuriuos ECB priima remdamasis Sutartimis dėl jo archyvavimo, laikantis sąlygų ir apsaugos priemonių, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 4 dalį;

(25)	vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 41 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2021 m. kovo 12 d.;

(26)	buvo konsultuotasi su Personalo komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame sprendime nustatytos taisyklės dėl duomenų subjektų teisių apribojimo, kai ECB vykdo asmens duomenų tvarkymo veiklą, kaip įrašyta centriniame registre, kiek tai susiję su jo vidaus veikla.

2. Gali būti apribotos duomenų subjektų teisės, nurodytos šiuose Reglamento (ES) 2018/1725 straipsniuose:

a)	14 straipsnyje (Skaidrus informavimas, pranešimas ir duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis sąlygos);

b)	15 straipsnyje (Informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto);

c)	16 straipsnyje (Informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto);

d)	17 straipsnyje (Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis);

e)	18 straipsnyje (Teisė reikalauti ištaisyti duomenis);

f)	19 straipsnyje (Teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“));

g)	20 straipsnyje (Teisė apriboti duomenų tvarkymą);

h)	21 straipsnyje (Prievolė pranešti apie asmens duomenų ištaisymą ar ištrynimą arba duomenų tvarkymo apribojimą);

i)	22 straipsnyje (Teisė į duomenų perkeliamumą);

j)	35 straipsnyje (Pranešimas duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą);

k)	36 straipsnyje (Elektroninių pranešimų konfidencialumas);

l)	4 straipsnyje – ta apimtimi, kuria jo nuostatos atitinka Reglamento (ES) 2018/1725 14–22 straipsniuose nurodytas teises ir prievoles.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos šios apibrėžtys:

1)	duomenų tvarkymas – duomenų tvarkymas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 3 punkte;

2)	asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 1 punkte;

duomenų subjektas – fizinis asmuo, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti; fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

4)	centrinis registras – Sprendimo (ES) 2020/655 (ECB/2020/28) 9 straipsnyje nurodyta ECB DAP tvarkoma viešai prieinama visos ECB vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos duomenų saugykla;

5)	duomenų valdytojas – ECB, visų pirma kompetentingas ECB organizacinis padalinys, kuris vienas ar kartu su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones ir yra atsakingas už duomenų tvarkymo operaciją;

6)	Sąjungos institucijos ir organai – Sąjungos institucijos ir organai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 10 punkte.

3 straipsnis

Apribojimų taikymas

1. 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos asmens duomenų tvarkymo veiklos atveju duomenų valdytojas gali apriboti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises, kad užtikrintų Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus interesus ir tikslus, jei naudojimasis tomis teisėmis keltų pavojų bet kuriam iš toliau nurodytų:

a)	galimų profesinių pareigų pažeidimų vertinimui ir pranešimui apie juos ir prireikus jų paskesniam tyrimui bei tolesniems veiksmams, įskaitant pareigų sustabdymą, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, f ir (arba) h punktus;

b)	neformalioms ir (arba) formalioms orumo darbe procedūroms, įskaitant atvejų, dėl kurių gali būti taikoma tokia procedūra, kaip nustatyta ECB personalo taisyklių 0.5 dalyje, nagrinėjimui, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, f ir (arba) h punktus;

c)	tinkamam DG/HR funkcijų vykdymui pagal darbo teisės sistemą ECB, kai tai susiję su veiklos rezultatų valdymu, paaukštinimo procedūromis arba tiesioginiu ECB personalo paskyrimu, profesiniu tobulėjimu, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c ir (arba) h punktus;

ECB darbuotojų pateiktų vidaus apeliacinių skundų nagrinėjimui, be kita ko, taikant administracinės peržiūros ar skundų teikimo procedūras, specialias apeliacijos procedūras arba medicinos komitetus ir tolesnius veiksmus, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c ir (arba) h punktus;

pranešimams apie bet kokią neteisėtą veiklą ar profesinių pareigų pažeidimą naudojantis ECB informavimo apie pažeidimus priemone arba prašymų apsaugoti informatorius ar liudytojus nuo atsakomųjų veiksmų vertinimui, kurį atlieka Atitikties ir valdymo tarnybos (CGO), tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, f ir (arba) h punktus;

CGO veiklai pagal ECB etikos kodeksą, įtvirtintą ECB personalo taisyklių 0 dalyje, ir atrankos bei skyrimo taisykles, išdėstytas ECB personalo taisyklių 1A dalyje, ir privačios finansinės veiklos atitikties stebėsenai, įskaitant tiek pagal ECB personalo taisyklių 0.4.3.3 straipsnį paskirto išorės paslaugų teikėjo vykdomas funkcijas, tiek galimų pažeidimų, susijusių su tokia CGO vykdoma stebėsena, vertinimui ir tolesniems veiksmams, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, f ir (arba) h punktus;

g)	Vidaus audito direktorato atliekamam auditui, tyrimo veiklai ir vidaus administraciniams tyrimams, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c ir (arba) h punktus;

h)	ECB funkcijų vykdymui pagal Sprendimą (ES) 2016/456 (ECB/2016/3), visų pirma ECB pareigai teikti bet kokią informaciją apie neteisėtą veiklą, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, g ir (arba) h punktus;

i)	Europos Centriniame Banke pagal Sprendimo (ES) 2020/655 (ECB/2020/28) 4 straipsnio b punktą vykdomos duomenų tvarkymo veiklos tyrimams, kuriuos atlieka duomenų apsaugos pareigūnas, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b ir (arba) h punktus;

tyrimams, kuriais Europos Centriniame Banke siekiama užtikrinti asmenų, patalpų ir turto fizinį saugumą ir kurie atliekami viduje arba pasitelkiant išorės paramą, ir kuriais siekiama surinkti žvalgybos informacijos apie grėsmes ir atlikti saugumo incidentų analizę, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, d ir (arba) h punktus;

k)	teismo procesams, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c ir (arba) h punktus;

l)	ECB ir nacionalinių baudžiamųjų tyrimų institucijų bendradarbiavimui, visų pirma ECB turimos konfidencialios informacijos teikimui nacionalinei nusikalstamų veikų tyrimo institucijai jos prašymu, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, d ir (arba) h punktus;

m)	ECB ir Europos prokuratūros bendradarbiavimui pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, visų pirma ECB pareigai teikti informaciją apie nusikalstamas veikas, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, d ir (arba) h punktus;

n)	bendradarbiavimui su ES organais, vykdančiais priežiūros ar audito funkcijas ECB atžvilgiu, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c, d, g ir (arba) h punktus;

o)	mediatoriaus uždavinių vykdymui pagal ECB vidaus ginčų sprendimo sistemą, visų pirma teikiant paramą siekiant padėti išspręsti su darbu susijusį ginčą arba užkirsti jam kelią, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies h punktą;

p)	konsultavimo paslaugų, kurias teikia socialinis patarėjas ECB personalui remti, teikimui, tai užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies h punktą.

Asmens duomenų kategorijos, kurioms gali būti taikomi 1 dalyje nurodyti apribojimai, nurodytos šio sprendimo I-XIV prieduose.

2. Duomenų valdytojas apribojimą gali taikyti tik tada, jei, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, padaro išvadą, kad apribojimas:

a)	yra būtinas ir proporcingas atsižvelgiant į riziką duomenų subjekto teisėms ir laisvėms; ir

b)	juo gerbiama demokratinėje visuomenėje galiojančių pagrindinių teisių ir laisvių esmė.

3. Duomenų valdytojas savo vertinimą išdėsto vidaus vertinimo pažymoje, kurioje nurodo apribojimo teisinį pagrindą, priežastis, apribotas duomenų subjektų teises, paveiktus duomenų subjektus, paaiškina apribojimo būtinumą ir proporcingumą ir nurodo numatomą apribojimo trukmę.

4. Sprendimas apriboti duomenų subjekto teises pagal šio sprendimo 1 dalį, kurį turi priimti duomenų valdytojas, priimamas atitinkamos veiklos srities vadovo arba vadovo pavaduotojo, kurio veiklos srityje vykdoma pagrindinė su asmens duomenimis susijusi duomenų tvarkymo operacija, lygmeniu.

4 straipsnis

Bendros informacijos apie apribojimus teikimas

Bendrą informaciją apie galimą duomenų subjektų teisių apribojimą duomenų valdytojas teikia taip:

a)	duomenų valdytojas nurodo, kurios teisės gali būti apribotos, apribojimo priežastis ir galimą trukmę;

b)	duomenų valdytojas a punkte nurodytą informaciją įtraukia į savo pranešimus apie duomenų apsaugą, pranešimus apie privatumą ir Reglamento (ES) 2018/1725 31 straipsnyje nurodytus duomenų tvarkymo veiklos įrašus.

5 straipsnis

Duomenų subjektų teisės susipažinti su duomenimis, teisės reikalauti ištaisyti duomenis, teisės reikalauti ištrinti duomenis arba teisės apriboti duomenų tvarkymą apribojimas

1. Jeigu duomenų valdytojas visiškai arba iš dalies apriboja teisę susipažinti su duomenimis, teisę reikalauti ištaisyti duomenis, teisę reikalauti ištrinti duomenis arba teisę apriboti duomenų tvarkymą, nurodytas atitinkamai Reglamento (ES) 2018/1725 17, 18 straipsniuose, 19 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje, per Sprendimo (ES) 2020/655 (ECB/2020/28) 11 straipsnio 5 dalyje nurodytą laikotarpį jis pateikia rašytinį atsakymą į prašymą ir jame informuoja atitinkamą duomenų subjektą apie taikomą apribojimą, pagrindines apribojimo priežastis, galimybę pateikti skundą Europos Sąjungos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir imtis teisminių teisių gynimo priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

2. Duomenų valdytojas saugo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą vidaus vertinimo pažymą ir, jei tai taikoma, dokumentus, kuriuose išdėstyti pagrindiniai faktai ir teisiniai aspektai, o jei to prašoma, pateikia juos DAP ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

3. Duomenų valdytojas gali atidėti informacijos apie 1 dalyje nurodyto apribojimo priežastis pateikimą, informacijos nepateikti arba atsisakyti ją pateikti, jeigu informacijos pateikimas pakenktų apribojimo tikslui. Nustatęs, kad informacijos pateikimas apribojimo tikslui nebekenkia, duomenų valdytojas tą informaciją iš karto pateikia duomenų subjektui.

6 straipsnis

Apribojimų trukmė

1. Duomenų valdytojas panaikina apribojimą iš karto, kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių jis buvo nustatytas.

2. Jeigu duomenų valdytojas pagal 1 dalį panaikina apribojimą, jis nedelsdamas:

a)	jeigu to dar nepadarė, informuoja duomenų subjektą apie pagrindines priežastis, dėl kurių apribojimas buvo taikytas;

b)	informuoja duomenų subjektą apie jo arba jos teisę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui arba imtis teisminių teisių gynimo priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

c)	suteikia duomenų subjektui teisę, kuriai buvo taikytas panaikintas apribojimas.

3. Duomenų valdytojas kas šešis mėnesius pakartotinai įvertina, ar pagal šį sprendimą taikomą apribojimą reikia taikyti toliau, ir savo pakartotinį įvertinimą išdėsto vidaus vertinimo pažymoje.

7 straipsnis

Apsaugos priemonės

Siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui, neteisėtai prieigai prie duomenų ar jų perdavimui, ECB taiko XV priede nurodytas organizacines ir technines apsaugos priemones.

8 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno atliekama peržiūra

1. Apribodamas duomenų subjekto teisių taikymą duomenų valdytojas į šį procesą visą laiką įtraukia DAP. Visų pirma:

a)	duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas konsultuojasi su DAP;

b)	DAP prašymu duomenų valdytojas suteikia DAP galimybę susipažinti su visais dokumentais apie pagrindinius faktus ir teisinius aspektus, įskaitant 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą vidaus vertinimo pažymą;

c)	duomenų valdytojas dokumentuoja, kaip įtraukia DAP, įskaitant tai, kokia atitinkama informacija buvo keičiamasi, ir ypač pirmosios konsultacijos su DAP, kaip nurodyta a punkte, datą;

d)	DAP gali prašyti, kad duomenų valdytojas peržiūrėtų apribojimą;

e)	duomenų valdytojas, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju prieš pradėdamas taikyti apribojimą, raštu informuoja DAP apie prašytos atlikti peržiūros rezultatus.

2. Duomenų valdytojas informuoja duomenų apsaugos pareigūną, kai apribojimas buvo iš naujo įvertintas pagal 7 straipsnio 3 dalį arba kai jis buvo panaikintas.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2022 m. lapkričio 22 d.

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE

(1) OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2) 2020 m. gegužės 5 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/655, patvirtinantis duomenų apsaugos Europos Centriniame Banke įgyvendinimo taisykles ir panaikinantis Sprendimą ECB/2007/1 (ECB/2020/28) (OL L 152, 2020 5 15, p. 13).

(3) Administracinis aplinkraštis 01/2006 buvo priimtas 2006 m. kovo 21 d. ir yra paskelbtas ECB interneto svetainėje.

(4) 2016 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/456 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų Europos Centrinio Banko tyrimų, susijusių su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų (ECB/2016/3) (OL L 79, 2016 3 30, p. 34).

(5) 2016 m. birželio 30 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/1162 dėl konfidencialios informacijos atskleidimo atliekant ikiteisminius tyrimus (ECB/2016/19) (OL L 192, 2016 7 16, p. 73).

(6) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(7) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

I PRIEDAS

Galimų profesinių pareigų pažeidimų vertinimas ir pranešimas apie juos ir, jei reikia, tolesnis jų tyrimas ir tolesni veiksmai

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	buvimo vietos duomenys;

g)	duomenys, susiję su patiektomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis;

h)	duomenys apie išorės veiklą;

i)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

j)	visi kiti duomenys, susiję su galimų profesinių pareigų pažeidimų vertinimu ir pranešimu apie juos ir, jei reikia, su tolesniais tyrimais ir tolesniais veiksmais.

II PRIEDAS

Neformalios ir (arba) formalios orumo darbe procedūros, įskaitant atvejų, dėl kurių gali būti taikoma tokia procedūra, nagrinėjimą, kaip nustatyta ECB personalo taisyklių 0.5 dalyje

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	buvimo vietos duomenys;

g)	duomenys, susiję su patiektomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis;

h)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

i)	visi kiti duomenys, susiję su neformaliomis ir (arba) formaliomis orumo darbe procedūromis, įskaitant atvejų, dėl kurių gali būti taikoma tokia procedūra, nagrinėjimą, kaip nustatyta ECB personalo taisyklių 0.5 dalyje.

III PRIEDAS

Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato (DG/HR) funkcijų vykdymas pagal darbo teisės aktų sistemą ECB

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	buvimo vietos duomenys;

g)	duomenys, susiję su patiektomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis;

h)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

i)	visi kiti duomenys, naudojami nagrinėjant konkrečius atvejus arba su tokiu nagrinėjimu susiję, ypač atvejus, dėl kurių gali būti priimtas sprendimas, turintis neigiamo poveikio ECB personalui, ir nagrinėjant ECB personalo pateiktus vidaus apeliacinius skundus ir imantis dėl jų tolesnių veiksmų;

j)	visi kiti duomenys, susiję su atrankos procedūromis.

IV PRIEDAS

Vidaus apeliacinių skundų nagrinėjimas ir tolesni su jais susiję veiksmai

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	buvimo vietos duomenys;

g)	duomenys, susiję su patiektomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis;

h)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

i)	visi kiti duomenys, naudojami nagrinėjant konkrečius atvejus arba su tokiu nagrinėjimu susiję, ypač atvejus, dėl kurių gali būti priimtas sprendimas, turintis neigiamo poveikio ECB personalui, ir nagrinėjant ECB personalo pateiktus vidaus apeliacinius skundus ir imantis dėl jų tolesnių veiksmų.

V PRIEDAS

Pranešimas apie bet kokią neteisėtą veiklą ar bet kokį profesinių pareigų pažeidimą, kai pranešimas pateikiamas bet kokiu kanalu, įskaitant per ECB informavimo apie pažeidimus priemonę, arba Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybos atliekamas prašymų apsaugoti informatorius ar liudytojus ECB vertinimas

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	buvimo vietos duomenys;

g)	duomenys, susiję su patiektomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis;

h)	duomenys apie išorės veiklą;

i)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

j)	visi kiti duomenys, susiję su įtariama neteisėta veikla arba įtariamu profesinių pareigų nevykdymu, arba su bet kokiu prašymu apsaugoti informatorius ar liudytojus.

VI PRIEDAS

Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybos (CGO) veikla pagal ECB personalo taisykles

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	duomenys apie išorės veiklą;

g)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

h)	visi kiti duomenys, susiję su bet kokia veikla, apie kurią buvo pranešta Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybai arba kuri buvo jos tiriama.

VII PRIEDAS

Vidaus audito direktorato atliekamas auditas ir tyrimo veikla arba vidaus administraciniai tyrimai

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	duomenys apie išorės veiklą;

g)	buvimo vietos duomenys;

h)	duomenys, susiję su patiektomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis;

i)	socialiniai ir elgsenos duomenys ir kitų rūšių duomenys, būdingi duomenų tvarkymo operacijai;

j)	informacija apie administracinius procesus ar bet kokius kitus tyrimus;

k)	elektroninių duomenų srauto duomenys;

l)	stebėjimo vaizdo kameromis duomenys;

m)	garso įrašai;

n)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

o)	duomenys, susiję su baudžiamuoju procesu, sankcijomis ar kitomis administracinėmis sankcijomis;

p)	visi kiti duomenys, susiję su Vidaus audito direktorato atliekamu auditu ir bet kokia tyrimo veikla arba vidaus administraciniu tyrimu.

VIII PRIEDAS

ECB funkcijų vykdymas pagal Sprendimą (ES) 2016/456 (ECB/2016/3)

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį ar išmokas, ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	duomenys apie išorės veiklą;

g)	buvimo vietos duomenys;

h)	duomenys apie patiektas prekes ar suteiktas paslaugas;

i)	elektroninių duomenų srauto duomenys;

j)	stebėjimo vaizdo kameromis duomenys;

k)	garso įrašai;

l)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

m)	visi kiti duomenys, susiję su ECB funkcijų vykdymu pagal Sprendimą (ES) 2016/456 (ECB/2016/3).

IX PRIEDAS

DAP atliekami tyrimai pagal Sprendimo (ES) 2020/655 (ECB/2020/28) 4 straipsnio b punktą

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį ar išmokas, ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	duomenys apie išorės veiklą;

g)	duomenų buvimo vieta;

h)	duomenys, susiję su patiektomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis;

i)	elektroninių duomenų srauto duomenys;

j)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

k)	visi kiti duomenys, susiję su DAP pagal Sprendimo (ES) 2020/655 (ECB/2020/28) 4 straipsnio b punktą atliekamu tyrimu.

X PRIEDAS

Tyrimai siekiant Europos Centriniame Banke užtikrinti asmenų, patalpų ir turto fizinį saugumą, žvalgybos informacijos apie grėsmes rinkimas ir saugumo incidentų analizė

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	buvimo vietos duomenys;

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	elektroninių duomenų srauto duomenys;

g)	stebėjimo vaizdo kameromis duomenys;

h)	garso įrašai;

i)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

j)	duomenys, susiję su nebaigtomis nagrinėti baudžiamosiomis bylomis arba informacija apie teistumą;

k)	visi kiti duomenys, susiję su tyrimais siekiant Europos Centriniame Banke užtikrinti asmenų, patalpų ir turto fizinį saugumą, žvalgybos informacijos apie grėsmes rinkimu ir saugumo incidentų analize.

XI PRIEDAS

Teismo procesas

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies k punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	duomenys apie išorės veiklą;

g)	duomenų buvimo vieta;

h)	elektroninių duomenų srauto duomenys;

i)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

j)	visi kiti su teismo procesu susiję duomenys.

XII PRIEDAS

ECB ir nacionalinių nusikalstamų veikų tyrimo institucijų, Europos prokuratūros ir ES organų, vykdančių priežiūros ar audito funkciją ECB atžvilgiu, bendradarbiavimas

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies l-n punktuose nurodytas apribojimas gali būti taikomas visoms asmens duomenų kategorijoms, nurodytoms I–XI prieduose, taip pat duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	tapatybės duomenys;

b)	kontaktiniai duomenys;

c)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

d)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

e)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

f)	duomenys apie išorės veiklą;

g)	buvimo vietos duomenys;

h)	duomenys, susiję su patiektomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis;

i)	stebėjimo vaizdo kameromis duomenys;

j)	elektroninių duomenų srauto duomenys;

k)	garso įrašai;

l)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

m)	informacija apie administracinius procesus ar bet kokius kitus tyrimus;

n)	duomenys, susiję su baudžiamuoju procesu, bet kokia sankcija ar kita administracine nuobauda;

o)	visi kiti duomenys, susiję su ECB ir nacionalinių nusikalstamų veikų tyrimo institucijų, Europos prokuratūros ir ES organų, vykdančių priežiūros ar audito funkciją ECB atžvilgiu, bendradarbiavimu.

XIII PRIEDAS

Mediatoriaus uždavinių vykdymas

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies o punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	kontaktiniai duomenys;

b)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

c)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

d)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

e)	socialiniai ir elgsenos duomenys ir kitų rūšių duomenys, būdingi duomenų tvarkymo operacijai;

f)	informacija apie administracinius procesus ar bet kokius kitus teisės aktais nustatytus tyrimus;

g)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

h)	visi kiti duomenys, susiję su mediatoriaus uždavinių vykdymu.

XIV PRIEDAS

Socialinio patarėjo teikiamos konsultavimo paslaugos

Šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies p punkte nurodytas apribojimas gali būti taikomas duomenų kategorijoms, nurodytoms atitinkamuose duomenų tvarkymo įrašuose, visų pirma šioms asmens duomenų kategorijoms:

a)	kontaktiniai duomenys;

b)	profesiniai duomenys, įskaitant duomenis apie išsilavinimą, mokymą ir darbines pareigas;

c)	finansiniai duomenys (pvz., informacija apie darbo užmokestį, išmokas ar privačius sandorius);

d)	duomenys apie šeimą, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes;

e)	socialiniai ir elgsenos duomenys ir kitų rūšių duomenys, būdingi duomenų tvarkymo operacijai;

f)	informacija apie administracinius procesus ar bet kokius kitus teisės aktais nustatytus tyrimus;

g)	duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose; genetiniai duomenys ar biometriniai duomenys; sveikatos duomenys ar duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją;

h)	visi kiti duomenys, susiję su socialinio patarėjo teikiamomis konsultavimo paslaugomis.

XV PRIEDAS

ECB organizacinės ir techninės apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui ar neteisėtam asmens duomenų apdorojimui:

taikomos asmenims:

i)	reikalavimas, kad visi asmenys, turintys prieigą prie neviešos ECB informacijos išmanytų ECB politiką ir taisykles dėl informacijos valdymo ir konfidencialumo ir jas taikytų;

ii)	patikimumo patikrinimo procesas, kuriuo užtikrinama, kad į ECB patalpas galėtų patekti ir prieigą prie neviešos ECB informacijos turėtų tik įgalioti ir tam leidimą turintys asmenys;

iii)	IT, informavimo, informuotumo apie fizinį saugumą didinimo priemonės ir ECB personalui bei išorės paslaugų teikėjams reguliariai rengiami mokymai;

iv)	reikalavimas, kad ECB personalas laikytųsi griežtų taisyklių dėl profesinės paslapties, nustatytų ECB įdarbinimo sąlygose ir Personalo taisyklėse, ir už jų pažeidimą taikomos drausminės sankcijos;

v)	susitarimuose su paslaugų teikėjais ir rangovais nustatytos taisyklės ir prievolės, susijusios su išorės paslaugų teikėjų arba rangovų prieiga prie neviešos ECB informacijos;

vi)	prieigos kontrolės priemonės, įskaitant saugumo zonų nustatymą, kuriomis užtikrinama, kad prieiga prie neviešos ECB informacijos asmenims būtų suteikiama ir ribojama atsižvelgiant į darbo poreikius ir saugumo reikalavimus;

taikomos procesams:

i)	nustatyti procesai, kuriais užtikrinamas kontroliuojamas ECB darbe naudojamų IT taikomųjų programų diegimas, naudojimas ir priežiūra;

ii)	ECB darbe naudojamos ECB saugumo standartus atitinkančios IT taikomosios programos;

iii)	vykdoma kompleksinė fizinės apsaugos programa, pagal kurią nuolat vertinamos grėsmės saugumui ir taikomos tinkamą apsaugos lygį užtikrinančios fizinės apsaugos priemonės;

taikomos technologijoms:

i)	visi elektroniniai duomenys saugomi ECB saugumo standartus atitinkančiose IT taikomosiose programose, todėl yra apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ar pakeitimo;

ii)	IT taikomosios programos yra diegiamos, naudojamos ir prižiūrimos užtikrinant IT taikomųjų programų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumo poreikius, kurie nustatomi analizuojant poveikį veiklai, atitinkantį saugumo lygį;

iii)	IT taikomųjų programų saugumo lygis yra nuolat tikrinamas atliekant techninius ir netechninius saugumo vertinimus;

iv)	prieiga prie neviešos ECB informacijos suteikiama pagal principą „būtina žinoti“, o privilegijuota prieiga griežtai ribojama ir griežtai kontroliuojama;

v)	diegiamos kontrolės priemonės, padedančios nustatyti faktinius ir galimus saugumo pažeidimus ir pagal tai imtis tolesnių veiksmų.

2022 12 2

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/199

2022 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2105, kuriuo nustatomos atitikties prekybos alyvuogių aliejumi standartams patikrų taisyklės ir alyvuogių aliejaus savybių analizės metodai, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 284, 2022 m. lapkričio 4 d. )

36 puslapis, III priedas, 3 lentelė, 3, 5 ir 8 eilutės,

37 puslapis, III priedas, 4 lentelė, 3, 5 ir 9 eilutės,

40 puslapis, III priedas, 7 lentelė, 2 ir 4 eilutės,

41 puslapis, III priedas, 8 lentelė, 2 ir 4 eilutės,

44 puslapis, III priedas, 11 lentelė, 3 ir 5 eilutės:

yra:

„Komisijos deleguotojo reglamento (ES) …/… [20220707-034]“;

turi būti:

„Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/2104“.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 311

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	65 metai 2022m. gruodžio 2d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2343, kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2022 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2344 dėl asignavimų, perkeltų iš 2022 finansinių metų, kompensavimo remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 3 dalimi	54
*	2022 m. gruodžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2345, kuriuo ištaisoma Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011, teksto redakcija švedų kalba ( 1 )	58
*	2022 m. gruodžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2346, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių XVI priede išvardytų gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupių bendrosios specifikacijos ( 1 )	60
*	2022 m. gruodžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2347, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 taikymo taisyklės, taikomos perklasifikuojant tam tikrų aktyviųjų gaminių, neturinčių numatytos medicininės paskirties, grupes ( 1 )	94
*	2022 m. gruodžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2348, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/605, kuriuo nustatomos specialios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės, I priedas ( 1 )	97
	SPRENDIMAI
*	2022 m. lapkričio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/2349, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas Europos Sąjungos vardu dėl Europos Tarybos konvencijos dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės	138
*	2022 m. lapkričio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/2350, kuriuo skiriamas Italijos Respublikos pasiūlytas Regionų komiteto narys	142
*	2022 m. lapkričio 29 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2022/2351 dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) ES misijos pajėgų vado skyrimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2022/657 (EUTM Mali/2/2022)	143
*	2022 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/2352 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Sakartvelo gynybos pajėgoms remti	145
*	2022 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/2353 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų pajėgumų stiprinimui	149
*	2022 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/2354 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Ruandos gynybos pajėgų dislokavimui Mozambike remti	153
*	2022 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/2355 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Mauritanijos Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų pajėgumams stiprinti	157
*	2022 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/2356 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Libano ginkluotosioms pajėgoms remti	161
*	2022 m. gruodžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/2357, kuriuo dėl iškiliųjų šviesogrąžių kelių ženklinimo elementų darniojo standarto iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/451 ( 1 )	165
*	2022 m. gruodžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/2358 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 20 straipsniu grindžiamos priemonės, kuria Prancūzija, kilus didelių aplinkosaugos problemų, apriboja skrydžių teises (pranešta dokumentu Nr. (2022) 8694) ( 1 )	168
*	2022 m. lapkričio 22 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2022/2359, kuriuo patvirtinamos vidaus taisyklės dėl duomenų subjektų teisių apribojimų, susijusių su Europos Centrinio Banko vidaus veikla (ECB/2022/42)	176

		Klaidų ištaisymas
	*	2022 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2105, kuriuo nustatomos atitikties prekybos alyvuogių aliejumi standartams patikrų taisyklės ir alyvuogių aliejaus savybių analizės metodai, klaidų ištaisymas ( OL L 284, 2022 11 4 )	199


	(1) Tekstas svarbus EEE.