1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Piadina Romagnola/Piada Romagnola“ (SGN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis

Įregistruojamas pavadinimas „Κατσικάκι Λήμνου / Katsikaki Limnou“ (SGN).

Pirmoje pastraipoje nurodytas pavadinimas – tai produkto, priklausančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (3) XI priede nurodytai 1.1 klasei „Šviežia mėsa (ir subproduktai)“, pavadinimas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis

Įregistruojamas pavadinimas „Samoborska češnjovka / Samoborska češnofka“ (SGN).

Pirmoje pastraipoje nurodytas pavadinimas – tai produkto, priklausančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (3) XI priede nurodytai 1.2 klasei „Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)“, pavadinimas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis

Įregistruojamas pavadinimas „Meso istarskog goveda - boškarina/Meso istrskega goveda - boškarina“ (SKVN).

Pirmoje pastraipoje nurodytas pavadinimas – tai produkto, priklausančio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 (3) XI priede nurodytai 1.1 klasei „Šviežia mėsa (ir subproduktai)“, pavadinimas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis nustoja galioti praėjus 36 mėnesiams nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo dėl įnašo sudarymo. Tačiau, jei per tą laikotarpį susitarimas nesudaromas, šis sprendimas netenka galios praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo dienos.

PRIEDAS

PROJEKTO DOKUMENTAS

Atsakingų inovacijų skatinimas DI srityje siekiant taikos ir saugumo

1.   BENDRA INFORMACIJA

Pastarojo meto dirbtinio intelekto (DI) pažanga atvėrė naujų galimybių remti ir išlaikyti taiką ir saugumą, pavyzdžiui, tobulinant technologijas tokiose srityse kaip ankstyvasis perspėjimas apie konfliktus ir ginklų bei eksporto kontrolės patikra. Kita vertus, ši pažanga atnešė naujų būdų kelti (arba aštrinti) įtampą, konfliktus ir nesaugumą tarp valstybių ir valstybėse. Tam tikrų dirbtinio intelekto prietaikų, pvz., autonominių mirtinų ginklų sistemų, keliama rizika yra iškilusi kaip viena pagrindinių ginklų kontrolės bendruomenei susirūpinimą keliančių problemų. Vienas iš rizikos scenarijų, kuriam reikia skirti daugiau dėmesio ir į kurį atsakyti dabartinių ginklų kontrolės ir diplomatinių pastangų gali nepakakti, yra neatsakingų subjektų, įskaitant piktavalius nevalstybinius subjektus, vykdomas civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimas ir netinkamas naudojimas, pavyzdžiui, netinkamas generatyvinių antagonistinių tinklų naudojimas gaminant sintetinės vaizdo sankaitos produktus dezinformacijos kampanijoms.

DI yra didelio poveikio technologija, turinti didelį potencialą tapti plačiai naudojama. DI moksliniai tyrimai ir inovacijos, plėtojami civilinėms reikmėms, galėtų būti (palyginti lengvai) prieinami tam tikriems subjektams ir jų nukreipiami kenkėjiškiems ar trikdantiems tikslams, o tai galėtų turėti įtakos tarptautinei taikai ir saugumui. Civilinių technologijų nukreipimas ir netinkamas naudojimas nėra nei nauji reiškiniai, nei tik išskirtinai susiję su DI. Nesenas to pavyzdys susijusioje robotikos srityje yra grupuotės „Da’esh“ / ISIS vykdomas rekreacinių bepiločių orlaivių suginklinimas ir naudojimas Sirijoje. Tačiau DI atveju problemą komplikuoja keli veiksniai: neapčiuopiamas ir greitai besikeičiantis DI algoritmų ir duomenų pobūdis, dėl ko jų perdavimą ir (arba) platinimą sunku kontroliuoti, privačiojo sektoriaus vadovaujamas vaidmuo mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų ekosistemoje ir su tuo susijęs poreikis apsaugoti nuosavybinius algoritmus ir žmogiškųjų ekspertinių žinių ir materialinių išteklių, sudarančių galimybę pakeisti DI technologijų paskirtį, prieinamumas visame pasaulyje. Tuo tarpu tie, kurie dirba DI srityje civiliniame sektoriuje, pernelyg dažnai nežino, kokį poveikį jų darbo vaisių nukreipimas ir netinkamas naudojimas galėtų turėti tarptautinei taikai ir saugumui, arba nesiryžta dalyvauti ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo bendruomenėse vykstančiose diskusijose apie su DI susijusią riziką.

Reikia remti aktyvesnį civilinio pritaikymo DI bendruomenės įsitraukimą, kad būtų suprantama ir mažinama rizika taikai ir saugumui, susijusi su neatsakingų subjektų vykdomu civilinio pritaikymo DI technologijų nukreipimu ir netinkamu naudojimu. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ir Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biuro (UNODA) atveju tai būtų galima pasiekti labiau skatinant atsakingas inovacijas pasaulinėje civilinio pritaikymo DI bendruomenėje. Iš ankstesnio SIPRI ir UNODA darbo matyti, kad atsakingos inovacijos, kaip savireguliacinis mechanizmas, galėtų suteikti pasaulinei civilinio pritaikymo DI bendruomenei praktinių priemonių ir metodų, kad būtų galima identifikuoti riziką, kurią civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimas ir netinkamas naudojimas galėtų kelti taikai ir saugumui, ir padėti užkirsti jai kelią bei ją sumažinti. SIPRI ir UNODA darbe taip pat buvo nustatytos metodikos ir kelios vykdomos į civilinį pritaikymą orientuotos iniciatyvos dėl atsakingo DI, kuriomis galėtų būti remiamasi siekiant didinti civilinio pritaikymo DI bendruomenės informuotumą apie ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo klausimus, ekspertų diskusijas ir valstybių pozicijas dėl DI atsakingo plėtojimo, sklaidos ir naudojimo, taip pat patirtį, kurios reikia pasimokyti iš gynybos sektoriaus atsakomybei priklausančio darbo (1). Labai svarbu tai, kad šis ankstesnis darbas aiškiai parodė, kad bendradarbiavimas su gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) studentais, kurie su DI dirba dar mokymosi etape, yra esminis bet kokių veiksmingų atsakingų inovacijų pastangų elementas.

2.   TIKSLAI

Šiais projektais siekiama remti didesnį civilinio pritaikymo DI bendruomenės dalyvavimą mažinant riziką, kurią neatsakingų subjektų vykdomas civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimas ir netinkamas naudojimas gali kelti tarptautinei taikai ir saugumui. Jais to siekiama, pirma, padidinant suvokimą, kaip sprendimai DI mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtojimo bei sklaidos srityje gali daryti poveikį nukreipimo ir netinkamo naudojimo rizikai ir taip kelti riziką arba sudaryti galimybes taikai ir saugumui, ir, antra, skatinant atsakingus inovacijų procesus, metodus ir priemones, kurie gali padėti užtikrinti taikų civilinių inovacijų taikymą ir atsakingą su DI susijusių žinių sklaidą. Šiuo tikslu projektais remiama gebėjimų stiprinimo, mokslinių tyrimų ir angažavimosi veikla, kuria i) vykdant atsakingus inovacijų procesus pasaulinėje civilinio pritaikymo DI bendruomenėje bus didinamas gebėjimas atsižvelgti į riziką taikai ir saugumui, kylančią dėl neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI nukreipimo ir netinkamo naudojimo, ir tą riziką pašalinti ir ii) stiprinamas rizikos mažinimo pastangų plėtojant atsakingą DI civilinėje sferoje ryšys su pastangomis, kurios jau yra dedamos nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo bendruomenėje tarpvyriausybiniu lygmeniu. Svarbiausia – įgyvendinant šiuos projektus neketinama nustatyti jokių naujų standartų, principų ar reguliavimo priemonių arba kitaip kištis į valstybių kompetencijai priklausančias sritis. Vietoj to, jais ketinama plėtoti civilinio pritaikymo inovacijų pastangas atsižvelgti į riziką taikai ir saugumui, kylančią dėl neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI nukreipimo ir netinkamo naudojimo, ir šviesti apie esamas atitinkamas tarpvyriausybines pastangas.

Siekiant veiksmingai pasiekti civilinio pritaikymo DI bendruomenę ir daryti jai poveikį, įgyvendinant projektus laikomasi trijų krypčių požiūrio, kuriuo siekiama:

a)

bendradarbiauti su dėstytojais – dirbti su atrinktais dėstytojais ir akademinių programų kūrėjais plėtojant ir populiarinant mokomąją medžiagą, kuri gali būti naudojama siekiant į būsimų DI specialistų mokymą (pvz., kursus DI etikos ir atsakingų inovacijų klausimais) įtraukti klausimus dėl rizikos taikai ir saugumui, kylančios dėl neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimo ir netinkamo naudojimo;

b)

bendradarbiauti su studentais – atrinktus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) studentus iš viso pasaulio supažindinti su tuo, kaip vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą arba kitus valdymo procesus galima nustatyti riziką taikai ir saugumui, kylančią dėl neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI plėtojimo nukreipimo ir netinkamo naudojimo, užkirsti jai kelią arba ją sumažinti ir

c)

bendradarbiauti su DI pramone – dirbti su profesinėmis asociacijomis ir standartų institucijomis, pavyzdžiui, Elektros ir elektronikos inžinierių institutu (IEEE), siekiant i) platinti specialiai pritaikytą mokomąją medžiagą ir angažavimosi veiklą technikos srities specialistams; ii) remti teigiamą DI naudojimą siekiant taikos ir saugumo ir iii) sudaryti palankesnes sąlygas akademinės bendruomenės, privačiojo sektoriaus ir vyriausybės ekspertų dialogui ir dalijimuisi informacija apie tai, kaip galima sumažinti neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimo ir netinkamo naudojimo riziką.

Taikant tokį požiūrį projektai gali pasiekti DI bendruomenę visais lygmenimis, įskaitant ne tik dabartinius specialistus, bet ir ateities kartas. Juo taip pat sudaromos sąlygos angažavimuisi akademinėje, pramonės ir kitose srityse ir remiamas būsimų pastangų tvarumas kuriant ribas tarp šių sričių kertančius tinklus.

Projektais taip pat siekiama pasinaudoti SIPRI ir UNODA telkiamąja galia ir patirtimi, kad būtų daromas poveikis ne tik ES suinteresuotiesiems subjektams, bet ir DI bendruomenei visame pasaulyje. SIPRI ir UNODA turi unikalias galimybes pasiekti DI subjektus iš Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių, Europos ir Šiaurės bei Pietų Amerikos ir palengvinti jų bendradarbiavimą. Abu subjektai taip pat turi patirties dirbant kitose mokslo ir technologijų srityse, susiduriančiose su panašiais dvejopo naudojimo ir platinimo uždaviniais, įskaitant biotechnologijas. Projektais taip pat siekiama pasinaudoti Europos Sąjungoje esančiomis sąlygomis, pavyzdžiui, a) pažangiais daugiašaliais suinteresuotųjų subjektų procesais atsakingo DI srityje; b) aukšto lygio angažavimusi nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo klausimais ES ir ekspertinėmis žiniomis šiais klausimais; c) ES akademinių, mokslinių tyrimų ir privačiojo sektoriaus organizacijų ryšių su kitais regionais, visų pirma globaliaisiais Pietumis, kurie taip pat bus svarbus tikslas siekiant angažavimosi, įvairove ir d) studentų, dėstytojų ir inžinierių universitetuose, mokslo tiriamosiose įstaigose ir privačiajame sektoriuje tautybių įvairovė.

Itin svarbus projektų veiklos vykdymo aspektas bus įtrauktis. Siekiant veiksmingai remti DI bendruomenę, projektais pripažįstama, kad DI bendruomenę sudaro įvairūs subjektai ir ypač tai, kad:

a)	lytis yra labai svarbus veiksnys. Dėl šios priežasties lyčių aspektas bus integruotas laikantis JT sistemos masto lyčių aspekto integravimo ir lyčių lygybės strategijų. Bus skatinamas ir bus būtinas moterų dalyvavimas visoje pagal projektus vykdomoje veikloje ir

b)

visu projektų vykdymo metu bus užtikrinama asmenų su negalia įtrauktis ir sudaromos tinkamos sąlygos pagal jų poreikius. Tuo tikslu, be kita ko, bus šalinamos asmenų su negalia dalyvavimo kliūtys, taip pat užtikrinama, kad būtų imtasi veiksmų siekiant bendradarbiauti su asmenimis su negalia ir palengvinti jų nuomonių ir patirties esminiais klausimais atstovavimą.

3.   PROJEKTAI

Numatoma, kad toliau aprašyti trys projektai vienas kitą papildys ir rems, o jų elementai bus vykdomi visą 36 mėnesių laikotarpį.

3.1.   1 projektas. Civilinio pritaikymo DI bendruomenei skirtos mokomosios ir gebėjimų stiprinimo medžiagos rengimas

3.1.1.   Projekto tikslas

1 projektu siekiama suteikti žinių ir priemonių, kad civilinio pritaikymo DI subjektai galėtų įvertinti ir sumažinti riziką, kurią neatsakingų subjektų vykdomas civilinio pritaikymo DI tyrimų ir inovacijų nukreipimas ir netinkamas naudojimas gali kelti tarptautinei taikai ir saugumui. Jo tikslas – parengti mokomąją ir gebėjimų stiprinimo medžiagą, kurioje DI specialistams iš visų regionų, lygmenų ir sektorių (įskaitant DI srityje dirbančius dėstytojus, mokymo programų rengėjus, STEM studentus, akademinės bendruomenės ir privačiojo sektoriaus DI inžinierius ir mokslininkus) bus teikiama informacija ir priemonės, būtinos siekiant:

a)

suprasti, kaip civilinio pritaikymo DI moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų būti nukreipiami ir netinkamai naudojami, kad galėtų kelti riziką tarptautinei taikai ir saugumui, ir kaip sprendimai mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtojimo bei sklaidos srityje gali padidinti arba sumažinti nukreipimo ir netinkamo naudojimo riziką;

b)	suprasti nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo bendruomenės jau dedamas pastangas siekiant sumažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų civiliniame sektoriuje nukreipimo ir netinkamo naudojimo riziką ir

c)	taikyti atsakingas inovacijas taip, kad būtų sumažinta nukreipimo ir netinkamo naudojimo rizika plėtojant ir skleidžiant mokslinius tyrimus ir inovacijas.

3.1.2.   Projekto aprašymas

Pagal šį projektą bus parengti trys atskiri mokomosios ir gebėjimų stiprinimo medžiagos rinkiniai.

a)

Vadovas (1). Šiame vadove bus sutelktos pagrindinės žinios ir priemonės, kad DI subjektai galėtų įvertinti ir sumažinti neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI technologijų nukreipimo ir netinkamo naudojimo riziką vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą. Jame bus aptarta, kodėl ir kaip sprendimai mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtojimo bei sklaidos srityje gali daryti poveikį nukreipimo ir netinkamo naudojimo rizikai ir taip kelti riziką arba sudaryti galimybes taikai ir saugumui. Be saugos ir saugumo klausimų, dėl kurių diskutuojama karinėje ir nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo srityse, į jį taip pat bus įtraukti atitinkami tarptautinės teisės ir eksporto kontrolės prievolės ir pristatyti atsakingų inovacijų taikymo procesų ir priemonių pavyzdžiai, pavyzdžiui, technologijų poveikio vertinimo metodikos ir rizikos vertinimo šablonai.

b)

Tinklalaidžių ciklas (apytiksliai 10 tinklalaidžių). Šios tinklalaidės bus prieinama ir įtrauki terpė, kurioje DI srities subjektai galės gauti informacijos, kodėl ir kaip atsakingi DI inovacijų procesai gali padėti užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą – pasitelkiant rizikos, kylančios dėl neatsakingų subjektų vykdomo nukreipimo ir netinkamo naudojimo, mažinimą. Cikle bus apžvelgiamos svarbios temos (pvz., dvejopo ir (arba) bendrojo naudojimo mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų nukreipimo ir netinkamo naudojimo modelis; humanitariniai, strateginiai ir politiniai iššūkiai, susiję su galimu netinkamu civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų naudojimu; iššūkiai, su kuriais rizikos mažinimo srityje susiduria nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo bendruomenės; atsakingo inovacijų diegimo būdai pasitelkiant rizikos vertinimą; eksporto kontrolės reikalavimų laikymasis; integruotasis rizikos mažinimas; atsakinga leidyba; informuotumas apie savo klientus ir teorinio modeliavimo pratybų patirtis) ir tinklalaidžių pagrindą sudarys pokalbiai, kuriuos projekto grupė rengs su atitinkamų bendruomenių atstovais.

c)

Tinklaraščių ciklas (9–10). Grupė parengs kuruojamą tinklaraščio įrašų ciklą, kuriuo siekiama propaguoti pastangas, kuriomis mėginama nutiesti tiltą tarp į civilines prietaikas orientuoto „atsakingo DI“ ir ginklų kontrolės bei ginklų neplatinimo bendruomenių. Tinklaraščių ciklas suteiks galimybę skleisti įžvalgas, idėjas ir sprendimus dėl su rizikos, susijusios su civilinio pritaikymo DI nukreipimu ir netinkamu naudojimu mokslinių tyrimų ir inovacijų procese, nustatymo ir šalinimo. Tinklaraštyje bus siekiama atspindėti DI sektoriuje egzistuojančių idėjų ir požiūrių įvairovę.

Šis turinys bus viešai platinamas per įgyvendinančių subjektų interneto svetaines, jų dalyvavimą socialinėje žiniasklaidoje ir tiesiogiai bendraujant su atitinkamais akademiniais subjektais, civilinio pritaikymo DI profesinėmis asociacijomis ir kitomis atitinkamomis grupėmis.

3.1.3.   Numatomi projekto rezultatai

Tikimasi, kad įgyvendinant šį projektą bus sukurtas naujas turinys, kuriuo civilinio pritaikymo DI specialistai galėtų būti informuoti apie tai, kaip: a) civilinio pritaikymo DI moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų būti nukreipiami ir netinkamai naudojami tokiu būdu, kuris gali kelti pavojų tarptautinei taikai ir saugumui, b) šios rizikos klausimą sprendžia nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo bendruomenė ir c) DI specialistai galėtų toliau prisidėti prie tokios rizikos mažinimo atsakingais inovacijų procesais.

Tikimasi, kad tai paspartins civilinio pritaikymo DI sektoriaus aktyvumą mažinant riziką, kurią civilinio pritaikymo DI nukreipimas ir netinkamas naudojimas gali kelti tarptautinei taikai ir saugumui; pagerins techninių specialistų gebėjimus dalyvauti atitinkamuose nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo bendruomenės procesuose, taip pat rems naujų auditorijų, kurios paprastai nedalyvauja dedant švietimo pastangas nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo srityje, angažavimąsi.

Taip pat tikimasi, kad šis turinys bus naudingas kitų projektų įgyvendinimui ir juo bus grindžiama 2 projekto švietimo ir gebėjimų stiprinimo veikla, taip pat dialogo ir angažavimosi veikla pagal 3 projektą. Tikimasi, kad ši veikla atitinkamai bus naudinga kuriant ir tobulinant turinį. Tikimasi, kad toks kartotinis požiūris padės šalinti galimas kliūtis, trukdančias veiklą populiarinti, skleisti ir naudoti DI bendruomenėje, įskaitant kalbos, turinio, konteksto ir prieinamumo problemas, dėl kurių galėtų susilpnėti minėto turinio poveikis pasauliniu lygmeniu, visų pirma globaliuosiuose Pietuose.

3.2.   2 projektas. Švietimo ir gebėjimų stiprinimo veikla būsimiems DI specialistams

3.2.1.   Projekto tikslas

2 projekto tikslas – prisidėti, kad neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų rezultatų nukreipimo ir netinkamo naudojimo problematika būtų įtraukta į būsimų kartų DI specialistų švietimą. Ilguoju laikotarpiu tai užtikrins, kad gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) studentai, kurie kurs DI ateitį, žinotų apie neigiamą poveikį, kurį neatsakingų subjektų atliekamas DI specialistų darbo rezultatų nukreipimas ir netinkamas naudojimas galėtų turėti tarptautinei taikai ir saugumui, ir kad jie turėtų pagrindines priemones, būtinas tokiai rizikai mokslinių tyrimų ir inovacijų procese nustatyti ir sumažinti.

Pagal šį projektą bus surengta daug švietimo ir gebėjimų stiprinimo praktinių seminarų su dėstytojais ir studentais, bendradarbiaujant su atrinktais tarptautiniais universitetais ir pramonės subjektais. Taigi, projektu siekiama plėtoti gebėjimų stiprinimo veiklą, kurią galėtų naudoti dėstytojai ir mokymo programų rengėjai, kad į būsimų DI specialistų mokymą (pvz., mokymus DI etikos ir atsakingų inovacijų klausimais) būtų įtraukti klausimai, susiję su neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimo ir netinkamo naudojimo rizika, ir ji būtų susieta su platesniu taikos ir saugumo kontekstu. Pasitelkiant šiuos praktinius seminarus projektu taip pat bus siekiama nustatyti suinteresuotų dėstytojų, mokymo programų rengėjų ir studentų tinklą, kuris padėtų skleisti ir populiarinti projekto mokomąją medžiagą ir gebėjimų stiprinimo veiklą DI švietimo bendruomenėje ir DI specialistų bendruomenėje. Šiuo tinklų kūrimo komponentu siekiama užtikrinti projektų tvarumą pasibaigus jų įgyvendinimo laikotarpiui ir sudaryti sąlygas užmegzti tvirtesnius ryšius remiant civilinį techninį angažuotumą siekiant platesnių taikos, saugumo, nusiginklavimo ir ginklų kontrolės tikslų.

3.2.2.   Projekto aprašymas

Pagal šį projektą bus surengta daug švietimo ir gebėjimų stiprinimo praktinių seminarų su dėstytojais ir studentais iš viso pasaulio mastu atrinktų universitetų. Šiuos seminarus turėtų sudaryti paskaitos ir interaktyvūs užsiėmimai, kurie suteiktų dėstytojams ir studentams galimybių apmąstyti būdus, kaip civilinio pritaikymo DI srities moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų būti nukreipiami ir netinkamai naudojami taip, kad tai galėtų kelti pavojų tarptautinei taikai ir saugumui, ir kaip tokią riziką būtų galima nustatyti, užkirsti jai kelią arba ją sumažinti vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą arba kitus valdymo procesus. Ši veikla bus grindžiama ankstesniu mažesnio masto bandomuoju darbu, kurį atliko UNODA – jis išbandė metodus, kuriais siekiama angažuoti STEM studentus ir parodyti, kad jiems svarbu suprasti savo darbo poveikį platesniame kontekste, taip pat naudoti savo ekspertines žinias už savo specializacijos sričių ribų. Konkrečiai, veiklą sudarytų:

a)

regioniniai gebėjimų stiprinimo seminarai dėstytojams ir studentams (4) – regioniniuose praktiniuose seminaruose bus vykdoma ir skatinama veikla, kurią dėstytojai gali naudoti siekdami stiprinti STEM studentų gebėjimus atsakingų DI inovacijų srityje, ypač daug dėmesio skiriant tam, kaip įvertinti ir sumažinti neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI technologijų nukreipimo ir netinkamo naudojimo riziką. Kiekvienas praktinis seminaras bus organizuojamas su vienu iš ES universitetų ir su aukšto lygio universitetu iš kito pasaulinio regiono, taip visada suburiant įvairius ES esančius dalyvius su įvairialype grupe, kurios buvimo vieta yra už ES ribų. Vėliau seminarai apims Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regioną, Šiaurės Ameriką, Afriką, Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną. Tai suteiks galimybę dalyvauti studentams (magistrantams ir doktorantams) iš viso pasaulio, įskaitant globaliųjų Pietų studentus. Praktiniai seminarai visų pirma vyktų anglų kalba, tačiau, kai įmanoma, dalyviams būtų suteikta galimybė dalyvauti veikloje kitų kalbų grupėse ir

b)

tarptautinis praktinis seminaras dėl tvaraus gebėjimų stiprinimo (1) – praktiniame seminare bus remiamasi regioninių seminarų metu įgyta patirtimi ir bus sudarytos palankesnės sąlygos dėstytojams ir atrinktiems studentams iš projekte dalyvaujančių universitetų keistis informacija ir patirtimi. Seminare bus aptarta, kaip patobulinti projekto metu parengtą veiklą ir priemones ir platinti jas už dalyvaujančių universitetų grupės ribų. Taip pat bus aptarta, kaip skatinti studentus, kai jie pateks į darbo rinką, angažuotis dėl atsakingo DI, kurio taikymu siekiama mažinti nukreipimo ir netinkamo naudojimo riziką tarptautinei taikai ir saugumui.

SIPRI ir UNODA tinklai ir buvimas Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje prireikus bus pasitelkiami veiklai palengvinti ir remti.

3.2.3.   Numatomi projekto rezultatai

Tikimasi, kad įgyvendinant projektą bus sukurti gebėjimų stiprinimo ir angažavimosi veiklos modeliai, kuriuos į savo praktiką galėtų perkelti dėstytojai ir mokymo programų rengėjai, kad būsimi DI specialistai būtų informuoti apie neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI sprendimų nukreipimo ir netinkamo naudojimo problemas ir kaip jie gali padėti sušvelninti šias problemas atsakingais inovacijų procesais. Tikimasi, kad užbaigę projekto veiklą dalyviai (tiek dėstytojai, tiek STEM studentai) galės naudoti ir propaguoti atsakingas inovacijų priemones, metodus ir koncepcijas, kad nustatytų ir sumažintų nukreipimo ir netinkamo naudojimo riziką plėtojant mokslinius tyrimus ir inovacijas civilinio pritaikymo DI srityje ir platinant jų rezultatus.

Tikimasi, kad per projekto veiklą susikurs tinklas, jungiantis dėstytojus, mokymo programų rengėjus ir studentus, kurie ne tik propaguos projekto veiklą DI švietimo ir profesinėse bendruomenėse (pvz., per IEEE kompiuterinės žvalgybos draugijos konferencijas), bet ir galės prisidėti techniniais pajėgumais prie valstybės vadovaujamų tarptautinių valdymo procesų (pvz., Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų proceso dėl besiformuojančių technologijų autonominių mirtinų ginklų sistemų srityje).

Trumpalaikę ir ilgalaikę šios veiklos vertę atskleis tyrimai, atliekami prieš veiklą ir po jos.

3.3.   3 projektas. Palengvinti atsakingų inovacijų DI srityje darnų vystymąsi, sklaidą ir poveikį ilgesniu laikotarpiu, siekiant taikos ir saugumo

3.3.1.   Projekto tikslas

3 projekto tikslas – palengvinti atsakingų inovacijų DI srityje ilgesnio laikotarpio darnų vystymąsi, sklaidą ir poveikį, kaip priemonę sumažinti riziką, kurią taikai ir saugumui gali kelti civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimas ir netinkamas naudojimas. Įgyvendinant projektą ketinama rengti apskritojo stalo diskusijas su DI pramonės atstovais ir įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogus, paruošti viešą ataskaitą ir vykdyti tikslinę sklaidos veiklą. Projektu siekiama užtikrinti, kad nuveiktas darbas, visų pirma švietimo, gebėjimų stiprinimo ir angažavimosi veikla, pasiektų visą DI bendruomenę ir darytų jai visuminį poveikį visais lygmenimis (nuo studentų iki inžinierių ir kitų DI specialistų) nepaisant geografinių, sektorinių ir kitų ribų. Siekiant padidinti galimybę daryti platų ir gilų poveikį, labai svarbu bendradarbiauti su šios srities profesinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, su IEEE (Elektros ir elektronikos inžinierių institutu), ir vykdyti įvairiapusį akademinės bendruomenės, pramonės ir kitų atskirų sektorių angažavimąsi. Tokios pastangos suteiks galimybę įvairių DI bendruomenių suinteresuotiesiems atstovams prisiimti atsakomybę už problemą ir pateikti savo nuomonę apie tai, kaip galima tvariai vykdyti ir propaguoti rizikos mažinimo pastangas pasaulinės DI bendruomenės viduje ir tarp atskirų jos elementų. Be to, siekiant užtikrinti ilgalaikę projekto vertę valstybėms, tarpvyriausybinėms organizacijoms ir kitiems subjektams, svarbu, kad DI specialistai galėtų mokytis iš vyriausybės ekspertų, dalyvaujančių rizikos mažinimo veikloje nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo srityse, ir su jais angažuotis veiklai. Tvarumo tikslais taip pat labai svarbu užtikrinti, kad angažavimosi veikloje gautos įžvalgos būtų tinkamai analizuojamos, konsoliduojamos ir skleidžiamos.

3.3.2.   Projekto aprašymas

Šį projektą sudaro šios pagrindinės kryptys:

a)

įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogai tema „Atsakingos DI inovacijos siekiant taikos ir saugumo“ (iki 9). Šiuose virtualiuose dialogo susitikimuose dalyvautų ES ir kitų šalių ekspertai iš akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų, privačiojo sektoriaus ir tradicinės ginklų kontrolės sričių, kad aptartų: i) technologines tendencijas, dėl kurių gali kilti netinkamos sklaidos, nukreipimo ir netinkamo naudojimo rizika, daranti poveikį tarptautinei taikai ir saugumui; ii) kaip dalyvauti rizikos mažinimo veikloje pasitelkiant atsakingų inovacijų procesus, metodus ir priemones, taip pat suinteresuotųjų subjektų bendruomenių, įskaitant tas, kurios veikia kituose sektoriuose, pavyzdžiui, biologinės ir chemijos pramonės sektoriuose, dialogo vedimo ir dalijimosi žiniomis galimybes ir iššūkius, ir iii) potencialią savarankiško ekspertų ir su dialogu susijusios veiklos tinklo vertę, tikslą ir formatą. Ekspertų grupė susitiks kelis kartus per metus ir sieks surengti du platesnei bendruomenei skirtus viešus renginius.

Du iš devynių virtualių posėdžių turėtų būti atviri visuomenei, siekiant palengvinti platesnes konsultacijas;

b)

privačiojo sektoriaus atstovų apskritojo stalo diskusijos (iki 6). Šiomis virtualiomis apskritojo stalo diskusijomis bus pradėtas dialogas su subjektais, dirbančiais su atsakingų DI inovacijų procesais privačiajame sektoriuje (pvz., partnerystė DI srityje), apie tai, kaip jie gali padėti kuo labiau sumažinti neatsakingų subjektų vykdomo civilinio pritaikymo DI technologijų nukreipimo ir netinkamo naudojimo riziką, taip pat bus nagrinėjamos galimos paskatos tai daryti privačiojo sektoriaus plėtros kontekste. Temos, be kita ko, bus šios: i) tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo konteksto svarba privačiajam sektoriui; ii) teisinė (-ės) aplinka (-os), kurioje (-iose) DI plėtra, diegimas ir veikimas vyksta visame pasaulyje; iii) kaip remtis rizikos vertinimo mechanizmais ir kitomis priemonėmis, kurios yra atsakingų inovacijų procesų ir įmonių atitikties programų dalis arba galėtų būti į juos integruotos, ir iv) iš kitų pramonės šakų, procesų ir sistemų, susijusių su ginklų kontrole (pvz., biologinės ir chemijos pramonės), įgyta patirtis;

c)

DI bendruomenės perspektyvų ginklų kontrolės ir rizikos mažinimo DI srityje ataskaita, skirta DI bendruomenei ir ginklų kontrolės bendruomenei (1). Rengiant šią ataskaitą viename informaciniame dokumente, skirtame tiek atsakingo civilinio pritaikymo DI bendruomenei, tiek ginklų kontrolės bendruomenei, bus sukauptos konsoliduotos projekto išvados ir rekomendacijos. Ataskaitoje būtų aptarta, kaip galima nustatyti, įvertinti ir šalinti tarptautinei taikai ir saugumui kylančią riziką, susijusią su civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimu ir netinkamu naudojimu;

d)

sklaidos renginiai, skirti konsultacijoms ir angažavimuisi su DI bendruomene ir ginklų kontrolės bendruomene (dar nenustatyta). Grupė ieškos galimybių informuoti apie darbą, jo išvadas ir rekomendacijas viso projekto metu. Renginių formatas ir pristatymų turinys būtų pritaikyti pagal tikslinių grupių poreikius. Tai gali būti CONOP darbo grupės, Europos DI aljanso asamblėjos, Autonominių mirtinų ginklų sistemų srityje besiformuojančių technologijų vyriausybinių ekspertų grupės, Tarpžinybinės darbo grupės dirbtinio intelekto klausimais (IAWG-AI), Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) iniciatyvos „DI naudojimas gerais tikslais“, JT Nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) metinio inovacijų dialogo, Elektros ir elektronikos inžinierių instituto susitikimai. Grupė taip pat siektų dvišaliu pagrindu angažuotis su atitinkamais vyriausybių, akademinės bendruomenės ir privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais.

3.3.3.   Numatomi projekto rezultatai

Tikimasi, kad šis projektas padės pagrindus atsakingų DI procesų inovacijų darniam vystymuisi, sklaidai ir poveikiui, siekiant pašalinti netinkamos sklaidos, nukreipimo ir netinkamo naudojimo riziką ir jų poveikį taikai ir saugumui ir po to, kai Tarybos sprendimas nustos galioti.

Tikimasi, kad įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogas taps keitimosi informacija ir bendradarbiavimo rizikos mažinimo klausimais modeliu ne tik pasaulinėje DI bendruomenėje, bet ir tarp atsakingo civilinio pritaikymo DI bendruomenės ir nusiginklavimo, ginklų kontrolės bei ginklų neplatinimo bendruomenių. Toks modelis galėtų būti naudojamas siekiant supažindinti politikos formuotojus su svarbiausia technologine ir moksline pažanga, susijusia su atsakingomis DI inovacijomis, taip pat supažindinti specialistų auditoriją su aplinka, kurioje šiuo metu angažuojasi politikos formuotojai. Tikimasi, kad projektas sudarys palankesnes sąlygas tvariems suinteresuotųjų subjektų santykiams ir angažavimosi veiksmams šiose skirtingose bendruomenėse ir tarp jų. Tikimasi, kad toks heterogeniškas tinklo poveikis sudarys sąlygas aktyviau plėtoti ir plačiai propaguoti atsakingas DI inovacijas siekiant taikos ir saugumo pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui.

Tikimasi, kad privačiojo sektoriaus dialogas sudarys sąlygas aktyvesniam ir platesniam DI privačiojo sektoriaus angažavimuisi nustatant riziką taikai ir saugumui, kylančią dėl civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimo ir netinkamo naudojimo, užkertant jai kelią ir ją mažinant. Tikimasi, kad projektas padės pagrindiniams privačiojo sektoriaus procesų dalyviams geriau suprasti problemas, kurias juo siekiama spręsti, ir prisiimti atsakomybę už jas. Be to, projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas (visapusiškiau) priimti ir įgyvendinti atsakingų inovacijų procesus, metodus ir priemones esamuose organizacijų rizikos valdymo mechanizmuose ir procedūrose.

Be to, tikimasi, kad įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogas ir privačiojo sektoriaus apskritojo stalo diskusija suteiks įžvalgų įvairiais esminiais klausimais, įskaitant tai, a) kaip galima toliau tobulinti ir diegti atsakingų inovacijų metodus ir priemones, siekiant nustatyti riziką, kylančią dėl civilinio pritaikymo DI mokslinių tyrimų ir inovacijų nukreipimo ir netinkamo naudojimo, užkirsti jai kelią ir ją sumažinti; b) kaip DI moksliniai tyrimai ir inovacijos gali būti teigiamai naudojami taikos ir saugumo tikslams remti (pvz., pritaikymas išankstinio perspėjimo apie konfliktus ir humanitarinės pagalbos tikslams) ir c) kaip sudaryti palankesnes sąlygas aktyvesniam dialogui ir dalijimuisi informacija tarp rizikos mažinimo pastangas atsakingo civilinio pritaikymo DI bendruomenėje dedančių subjektų (t. y. įvairių iniciatyvų, kurioms vadovauja IEEE), ir subjektų, kurie jau deda tokias pastangas nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo bendruomenėje tarpvyriausybiniu lygmeniu.

Vykdant ataskaitų rengimo ir sklaidos veiklą bus analizuojamos, konsoliduojamos ir platinamos įžvalgos, gautos įgyvendinant 1, 2 ir 3 projektus, ir taip bus remiamas projekto veiklos rezultatų ir rekomendacijų propagavimas pasaulinėje DI bendruomenėje ir politikos bendruomenėje. Be to, tikimasi, kad ši veikla padės užtikrinti poveikio tvarumą pasibaigus projektų įgyvendinimo laikotarpiui.

4.   TRUKMĖ

Visa numatoma projektų įgyvendinimo trukmė – 36 mėnesiai.

---

(1)  Metodikos apima, pavyzdžiui, Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) rekomenduojamą autonominių ir intelektinių sistemų poveikio žmonių gerovei vertinimo praktiką (IEEE Std 7010-2020), Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais Dirbtinio intelekto patikimumo vertinimo kriterijų sąrašą (ALTAI). Šios iniciatyvos, be kita ko, yra: IEEE pasaulinė autonominių ir intelektinių sistemų etikos iniciatyva; partnerystė DI srityje; pasaulinė partnerystė DI srityje.

1 straipsnis

Sprendimo (BUSP) 2019/2108 5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Albanijos Respublikos statuso susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Albanijos Respublikos teritorijoje vykdomos operacinės veiklos.

2 straipsnis

Derybos vedamos remiantis Tarybos derybiniais nurodymais, pateiktais šio sprendimo papildyme, ir konsultuojantis su atitinkama Tarybos darbo grupe.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Bosnijos ir Hercegovinos statuso susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje vykdomos operacinės veiklos.

2 straipsnis

Derybos vedamos remiantis Tarybos derybiniais nurodymais, pateiktais šio sprendimo papildyme, ir konsultuojantis su atitinkama Tarybos darbo grupe.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Juodkalnijos statuso susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Juodkalnijos teritorijoje vykdomos operacinės veiklos.

2 straipsnis

Derybos vedamos remiantis Tarybos derybiniais nurodymais, pateiktais šio sprendimo papildyme, ir konsultuojantis su atitinkama Tarybos darbo grupe.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos statuso susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Serbijos Respublikos teritorijoje vykdomos operacinės veiklos.

2 straipsnis

Derybos vedamos remiantis Tarybos derybiniais nurodymais, pateiktais šio sprendimo papildyme, ir konsultuojantis su atitinkama Tarybos darbo grupe.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

PRIEDAS

PROJEKTO DOKUMENTAS

DĖL TARPTAUTINIU MASTU PRIPAŽINTOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ VALDYMO PATVIRTINIMO SISTEMOS (AAMVS) KŪRIMO SIEKIANT UŽKIRSTI KELIĄ NETEISĖTAM PLATINIMUI

1.   Bendra informacija

Ginklų kontrolės bendruomenėje vis labiau sutariama dėl to, kad esminis vaidmuo stiprinant eksporto kontrolės priemones, kuriomis užkertamas kelias nukreipimui, tenka veiksmingam atsargų valdymui. Septintajai Sutarties dėl prekybos ginklais (SPG) šalių konferencijai (ŠK 7) parengtame darbiniame dokumente ŠK 7 pirmininkaujanti šalis paragino konferencijos šalis apsvarstyti visus atsargų valdymo aspektus prieš suteikiant eksporto leidimą ir saugų bei patikimą sandėliavimą po pristatymo. Be to, ji paragino ne tik dalytis informacija apie neteisėtą veiklą (SPG 11 straipsnio 5 dalis ir 15 straipsnio 4 dalis), bet ir skatino importuojančias ir eksportuojančias valstybes prieš eksportą susitarti dėl specialių sąlygų ir garantijų, susijusių su sandėliavimo įrenginiais, prekių ženklinimu ar galutinių naudotojų kontrole. Galiausiai, kaip vieną iš būdų laikytis 13 straipsnio 2 dalies, ŠK 7 pirmininkaujanti valstybė narė pasiūlė, kad Sutarties Šalys galėtų pranešti apie priemones, kurių imtasi siekiant sustiprinti fizinį saugumą ir atsargų valdymą (FSAV), kaip nuorodą į veiksmus, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią nukreipimui ir su juo kovoti (1).

Vis dar iškyla sunkumų pateikiant garantijų dėl trečiosios šalies atsargų valdymo praktikos, kaip aprašyta ŠK 7 darbiniame dokumente. Ši sritis yra techninė ir informacija traktuojama kaip itin slapta. Dėl to dalijimasis informacija yra sudėtingas. Daugelyje sektorių (privačiajame ir viešajame) atitikties vertinimai naudojami siekiant pateikti garantijų dėl produktų ir paslaugų veiksmingumo, saugos ir saugumo. Atitikties vertinimuose pateikiami tarptautiniu mastu pripažinti metodai, skirti nustatyti, ar gaminys ar paslauga atitinka priimtinas normas ir standartus. Esama įvairių tarptautinių atsargų valdymo ir saugumo standartų, gairių ir gerosios praktikos pavyzdžių, tačiau šiuo metu nėra tarptautiniu mastu pripažintos metodikos, pagal kurią būtų galima pateikti garantijų dėl trečiosios šalies ar galutinio naudotojo pajėgumų užkirsti kelią ginklų ir šaudmenų atsargų nukreipimui (SPG 11 straipsnio 1 dalis).

Šiomis aplinkybėmis nuo 2020 m. Europos Sąjunga (ES) nagrinėja galimybę sukurti tarptautiniu mastu pripažintą sistemą, pagal kurią būtų galima patvirtinti ginklų ir šaudmenų politiką ir praktiką valstybės ir galutinio naudotojo lygmenimis. Priimdama Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/979, iš dalies pakeistą Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/2075, ES pavedė Ženevos tarptautinio humanitarinio išminavimo centro (ŽTHIC) šaudmenų valdymo patariamajai grupei (AMAT) įgyvendinti projektą „Tarptautiniu mastu pripažintos ginklų ir šaudmenų valdymo patvirtinimo sistemos (AAMVS) kūrimas siekiant užkirsti kelią neteisėtam platinimui ir atsitiktiniams sprogimams“. Tai buvo daugiametis procesas, suskirstytas į konkrečius etapus su specialiais tikslais ir rezultatais.

Per pirmąjį etapą (BUSP 2020/979) buvo siekiama išnagrinėti galimybę sukurti tarptautiniu mastu pripažintą šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) ir šaudmenų valdymo praktikos patvirtinimo sistemą. Sistemos įgyvendinamumas buvo vertinamas pagal septynias kategorijas: techninis, politinis, teisinis, ekonominis, karinio saugumo, bendruomenių saugos ir saugumo, taip pat savalaikiškumo atžvilgiu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nors nėra nustatytų grėsmių, trukdančių plėtoti tokią sistemą, suinteresuotųjų subjektų politinis noras dalyvauti tokioje sistemoje galiausiai priklausytų nuo galutinės sistemos sąrangos. Todėl suinteresuotieji subjektai negalėjo įsipareigoti, kol neatsakyta į klausimus apie galutinę sistemos sąrangą.

Per antrąjį etapą (BUSP 2021/2075) buvo siekiama parengti vertinimo priemonę, kuri būtų sistemos pagrindas, ir nustatyti tinkamus AAMVS pasirinkimus. Buvo sukurta įsivertinimo priemonė ir išnagrinėti galimi patvirtinimo sistemos pasirinkimai. Projektas buvo užbaigtas rekomendacija dėl požiūrio į operatyvinės AAMVS kūrimą.

Kas yra AAMVS?

Informacija apie bendrą ginklų ir šaudmenų valdymo praktiką yra svarbi daugeliui vidaus ir užsienio suinteresuotųjų subjektų. Pavyzdžiui, eksporto kontrolės institucijos galėtų sustiprinti savo vertinimus dėl nukreipimo rizikos, atliekamus prieš išduodant eksporto licenciją, pagerindamos sandėliavimo po pristatymo etapo analizę o tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalbos teikimas gali geriau atliepti poreikius remiantis dabartinių pajėgumų analize.

AAMVS paskirtis – palengvinti keitimąsi informacija apie galutinių naudotojų gebėjimą užtikrinti atsargų saugą ir saugumą. Tai daroma vertinant galutinių naudotojų valdymo sistemos struktūros pajėgumus pagal tarptautiniu mastu pripažintą geriausią praktiką, nustatytą tarptautinėse techninėse šaudmenų gairėse (IATG) ir modulinio šaulių ginklų kontrolės įgyvendinimo kompendiume (MOSAIC).

AAMVS pagrindas yra priemonės, parengtos įgyvendinant Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/2075. Standartizuotas įsivertinimas, vienas iš pagrindinių rezultatų, kuriuos davė BUSP 2021/2075 įgyvendinimas, yra metodika, pagal kurią analizuojamas valdymo sistemos sudėtingumas, apibrėžtas IATG 01:35 dokumente nurodytose pajėgumų užtikrinimo konfigūracijose. Šis įsivertinimas derinamas su dokumentu, skirtu vadovautis aiškinant rezultatus. Ši priemonė pati savaime gali būti naudojama kaip dvišalio keitimosi informacija priemonė, pranešant apie bendrą ginkluotųjų pajėgų taikomos ginklų ir šaudmenų valdymo praktikos padėtį.

AAMVS tampa „sistema“, kai priemonė tampa dažniausiai naudojama visoje organizacijoje siekiant patenkinti bendrus poreikius. Organizacijos, kurias sudaro valstybės narės, turinčios bendrus eksporto kontrolės reikalavimus, importo taisykles, gebėjimų stiprinimo tikslus arba priemonių įgyvendinimo stebėsenos poreikius, yra pagrindinės kandidatės gauti naudos iš sistemos sukūrimo. Bet kuriuo atveju bendra platforma dar labiau palengvina keitimąsi informacija. Standartizuotas vertinimas galėtų būti naudojamas įvairių suinteresuotųjų subjektų poreikiams patenkinti. Įsivertinimas galėtų galioti kelerius metus, tokiu būdu jau patvirtinta analize būtų galima dalytis su patvirtintais suinteresuotaisiais subjektais. Tai galėtų sumažinti galutiniam naudotojui tenkančią ataskaitų teikimo naštą ir kartu padidinti eksporto kontrolės pareigūnų gebėjimą etape prieš leidimo suteikimą gauti informaciją apie sandėliavimo po pristatymo sąlygas, kurias turi potencialus importuojantis galutinis naudotojas.

Yra daug galimų pasirinkimų kuriant AAMVS sistemą. Tai sudaro galimybę organizacijai pritaikyti sistemą prie savo konkrečių poreikių. Tam tikroms organizacijoms patvirtinimo sistemos sukūrimas gali būti naudingas, kai pagal tokią sistemą įgaliotieji naudotojai galėtų dalytis bendra standartizuota analize. Kitoms organizacijoms gali kilti problemų dėl patvirtinimo, todėl jos gali pasirinkti mažiau specifines dalijimosi informacija galimybes. AAMVS sistemų kūrimo procese bus itin svarbu identifikuoti, kurios ypatybės yra priimtinos kiekvienai organizacijai.

Remiantis pirmiau nurodytais rezultatais ir išvadomis, projekto III etape daugiausia dėmesio bus skiriama tolesniam AAMVS plėtojimui. Bus laikomasi regioninio požiūrio į patvirtinimo sistemų kūrimą – daugiausia dėmesio bus skiriama esamų regioninių organizacinių struktūrų ir mechanizmų, skirtų dalijimuisi informacija, nustatymui ir rėmimui, taip pat specialiai pritaikytų metodikų ir priemonių, skirtų nacionalinių ginklų ir šaudmenų valdymo sistemų patvirtinimui, kūrimui (be kita ko, parengiant įsivertinimo priemonę ir atitinkamas vertinimo ir vertinimo rezultatų aiškinimo gaires).

2.   Techninis metodas

Šiuo projektu bus siekiama esamose regioninėse organizacinėse struktūrose sukurti nepriklausomas ginklų ir šaudmenų valdymo patvirtinimo sistemas (AAMVS). Kiekviena sistema veiks nepriklausomai ir bus grindžiama priemonėmis ir metodinėmis gairėmis, parengtomis įgyvendinant Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/2075. Priemonę sudaro standartizuota įsivertinimo metodika, pritaikyta prie regiono aplinkybių ir standartų, sutartas patvirtinimo arba vertinimo balais procesas, kurį taikant galima pasinaudoti regiono ekspertinėmis žiniomis, kad būtų galima analizuoti įsivertinimo rezultatus, dalijimosi informacija platforma, kad būtų lengviau perduoti tam tikrą informaciją įgaliotoms prašančioms institucijoms, ir nedidelė valdymo sistema sistemos tvarumui užtikrinti.

Įgyvendindama šį projektą, ES suprojektuotų, sukurtų, išbandytų ir įgyvendintų pirmąją regioninę AAMVS. ES AAMVS būtų platforma, kuria naudodamosi valstybės narės standartizuotu formatu dalytųsi informacija apie ginklų ir šaudmenų valdymo praktiką ir ja naudotųsi, remdamosi galutinių naudotojų trečiosiose šalyse atliktais įsivertinimais. ES aktyviai prisidėtų prie visų sistemos elementų kūrimo, pasitelkdama ekspertų tinklą iš ES ir iš ES valstybių narių, kuris konsultuotų dėl visų sąrangos sričių. ŽTHIC bus atsakingas už diskusijų su tinklu palengvinimą ir projekto įgyvendinimą.

ES AAMVS sustiprintų Ginklų neplatinimo ir eksporto darbo grupės Įprastinės ginkluotės eksporto (COARM) pogrupio, ES valstybių narių eksporto kontrolės institucijų ir Europos taikos priemonės (ETP) gebėjimą analizuoti nukreipimą ir atsitiktinio sprogimo riziką po pristatymo, susijusius su galutinio naudotojo ginklų ir šaudmenų valdymo sistemomis. Ši informacija padėtų atlikti jų nukreipimo rizikos vertinimus prieš išduodant leidimą dėl licencijos. AAMVS įsivertinimas taip pat galėtų padėti Ginklų neplatinimo ir eksporto darbo grupės Įprastinės ginkluotės eksporto (CONOP) pogrupiui ir ES valstybių narių tarptautinės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo procesams, nes juo būtų pateikiamas standartizuotas įvertinimas, kaip ginklų ir šaudmenų valdymo sistema atitinka tarptautinę gerąją patirtį. Tai padėtų nustatyti silpnąsias vietas ir poreikius ir gebėjimų stiprinimo pastangas būtų galima nukreipti ten, kur išteklių reikia labiausiai.

Šis projektas taip pat padės populiarinti AAMVS kituose paregioniuose ir informuoti apie standartizuoto požiūrio į ginklų ir šaudmenų valdymo praktikos vertinimą ir dalijimąsi ja sukūrimo naudą. Šio informuotumo didinimo tikslas – paskatinti kitas regionines organizacijas kurti pritaikytas AAMVS sistemas ir remti įsivertinimo priemonės taikymą. Šios pastangos bus grindžiamos informavimo pastangomis, dedamomis įgyvendinant Tarybos sprendimus (BUSP) 2020/979 ir (BUSP) 2021/2075. Jei per informuotumo didinimo procesą regioninė organizacija prašytų paramos kuriant AAMVS, pagal projektą būtų galima perskirstyti išteklius šioms pastangoms remti.

3.   Bendri tikslai

Pagrindinis šio projekto tikslas – remti pastangas užtikrinti saugų ir patikimą ŠLG bei šaudmenų valdymą gerinant suinteresuotųjų subjektų, dirbančių eksporto kontrolės ir tarptautinio bendradarbiavimo bei pagalbos srityse, sprendimų priėmimo procesus.

Šis tikslas bus pasiektas didinant ŠLG ir šaudmenų valdymo praktikos, kurią taiko galutiniai naudotojai trečiojoje šalyje, skaidrumą. Geriau susipažinę su šia praktika, suinteresuotieji subjektai galės priimti geresnius sprendimus, susijusius su perdavimų leidimais ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvomis.

Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, projekte bus siekiama šių dviejų pagrindinių uždavinių:

1)	sukurti veikiančią AAMVS sistemą;

2)	skatinti regioninių organizacijų ir jų valstybių narių pastangas kurti savo AAMVS.

4.   Veiklos aprašymas

1 tikslas. Sukurti veikiančią AAMVS sistemą

1 metai. Konsoliduoti AAMVS struktūrą

VEIKLA		REZULTATAI
Sukurti ES patariamąjį tinklą, susidedantį iš suinteresuotųjų subjektų, galinčių teikti ekspertų konsultacijas dėl esminių ir veiklos gairių ES politikos ir veiksmų klausimais. Šie patarėjai bus raginami prisidėti prie ES AAMVS rengimo etapo siekiant užtikrinti, kad sistema atitiktų ES tikslus. ŽTHIC projekto grupė bus atsakinga už jų rekomendacijų įgyvendinimą. Bus dedamos pastangos per metus surengti kelis fizinius susitikimus. Patariamojo tinklo tikslas – užtikrinti, kad ES suinteresuotieji subjektai imtųsi vadovaujamo vaidmens kuriant sistemą, kuri atitinka jų poreikius ir darbo procesus. Patarėjai prisidės apibrėžiant šias sistemos ypatybes: — AAMVS operacijų ir sistemos aptarnavimo ir techninės priežiūros politikos projekto rengimas, — įsivertinimo priemonių dėl tinkamumo ir tinkamumo poreikiams peržiūra, — tinkamų subjektų, kurie atliktų AAMVS įgyvendinimo patvirtinimą ir priežiūrą, nustatymas, — nustatymas, kokio tipo dalijimasis informacija turi būti leidžiamas elektroninėje platformoje ir dvišaliu pagrindu.		ES priemonių, pritaikytų pagal ES kriterijus ir patvirtintų ES, įgyvendinimas.
		ES AAMVS pagrindų dokumento kartu su vystymosi strategija parengimas.
Įsivertinimo ir patvirtinimo analizės patvirtinimas. Bendros įsivertinimo priemonės, parengtos Tarybos sprendimo (BUSP) 2021/2075 įgyvendinimo metu, turi būti peržiūrėtos, pritaikytos ir patvirtintos ES techninių ekspertų, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų ES suinteresuotųjų subjektų reikalavimus. Teminių ekspertų patvirtintų įsivertinimo priemonių (ginklų ir šaudmenų valdymo ir eksporto kontrolės) techninio patvirtinimo atlikimas. Interneto svetainės dizaino reikalavimų siekiant kurti dalijimosi informacija platformą įvertinimas. Remiantis ES patarėjų rekomendacijomis, nuo įvertinimo priklausys programavimo reikalavimai, kad būtų sukurta pageidaujama interneto platforma.		Pastabų ir korespondencijos, gautų iš komunikacijos su ES patariamuoju tinklu, integravimas.
		Interneto platformos vystymo plano, apimančio projektavimą, kūrimą, bandymą ir užbaigimą, sudarymas.

2 metai. Priemonių ir sistemos testavimas

VEIKLA		REZULTATAI
Įsivertinimo priemonių testavimas trečiosiose valstybėse. Testai apims tris aspektus: — remti trečiąsias valstybes ir visus subjektus (tarpininkus ir t. t.), dalyvaujančius veikloje, kuria siekiama atlikti patenkinamą įsivertinimą, — įvertinti įgyvendinimo sunkumus, su kuriais susiduria visi susiję subjektai, visapusiškai atlikdami įvertinimą, ir jiems susirūpinimą keliančius klausimus dėl dalijimosi informacija, — parengti vertinimo ataskaitą, kurioje būtų akcentuojami sunkumai ir įgyta patirtis.		Įsivertinimo tyrimo vertinimo ataskaita.
Sukurti, išbandyti ir patvirtinti internetinę platformą pagal ES konsultacinio tinklo nustatytas specifikacijas.		Atskira mokymo medžiaga įsivertinimui ir patvirtinimui atlikti.
Parengti mokomąją medžiagą ir veiklos procedūras, kuriomis būtų remiamos pastangos užbaigti įsivertinimą, standartizuoti patvirtinimo procesą ir valdyti sistemos priežiūros mechanizmą.		Parengta politika ir veiklos procedūros, skirtos patvirtinimui atlikti ir sistemos priežiūros mechanizmui.
Parengti politikos dokumentus dėl AAMVS veikimo ir priežiūros.		Dalijimosi AAMVS informacija internetinė platforma.
Teikti ES konsultaciniam tinklui naujausią informaciją apie įgyvendinimo padėtį ir aptarti kylančius sunkumus bei klausimus.		Pastabos ES patarėjams.

2 tikslas. Skatinti kitas organizacijas kurti savo regioninę AAMVS.

1 metai. Pristatyti AAMVS dviem regioninėms organizacijoms; toliau nagrinėti sąsajas su tarptautiniais instrumentais

VEIKLA		REZULTATAI
Vykdyti informavimo veiklą, apimančią dvi regionines organizacijas ir jų valstybes nares, siekiant propaguoti regioninę AAMVS koncepciją. Vykdant šią veiklą, bus surengti ne daugiau kaip trys vizitai į regioną. Pirmasis susitikimas su regionine organizacija bus skirtas skatinti regioninės AAMVS kūrimą ir, jei pageidautina, pradėti planuoti tolesnius veiksmus. Antrame susitikime dalyvautų visos ES valstybės narės ir jis būtų skirtas supažindinimui su sistema ir jos privalumais. Tikimasi, kad tolesniuose susitikimuose bus toliau skatinamas ir planuojamas regioninės AAMVS kūrimas.		Regioninės organizacijos ir jų valstybės narės supažindintos su AAMVS ir nauda, kurią gautų sukūrusios savąją.
Dalyvauti regioninių ir tarptautinių ginklų kontrolės priemonių susitikimuose. Tai galėtų apimti gretutinių renginių ar kitų renginių, skirtų AAMVS ir ES AAMVS plėtojimui skatinti, organizavimą.

2 ir 3 metai. Pristatyti AAMVS dviem regioninėms organizacijoms per metus, toliau propaguoti tarptautiniu lygmeniu

Pastaba: 2 ir 3 metų projekto plane yra vienas skirtumas, kuris priklauso nuo praėjusių metų pastangų propaguoti AAMVS regione rezultatų. Pirminis planas – per metus įvykdyti du regioninius informavimo veiksmus pagal formatą, nustatytą 1 metams. Vis dėlto, jei regioninė organizacija patvirtina, kad pageidauja įgyvendinti AAMVS, AMAT prašys ES leidimo dalį išteklių nukreipti AAMVS kūrimui regione, kuriame prašoma sistemos. Dėl to sumažėtų per metus įsitraukiančių regioninių organizacijų skaičius, bet galbūt padidėtų valstybių, kurios naudojasi AAMVS sistema ir gauna iš jos naudos, skaičius.

5.   Techninio įgyvendinimo agentūra

Ženevos tarptautinio humanitarinio išminavimo centras (ŽTHIC) per savo specializuotą agentūrą AMAT vadovaus projekto įgyvendinimui. Konkrečiai AMAT vadovaus visos šio projekto veiklos valdymui ir įgyvendinimui ir toliau bus atsakinga už biudžetą ir ataskaitų teikimą. AMAT grupė taip pat buvo atsakinga už veiksmų pagal Tarybos sprendimus ((BUSP) 2020/979 ir (BUSP) 2021/2075) valdymą ir įgyvendinimą.

AMAT ketina pasitelkti ekspertus konsultantus, kad jie padėtų įgyvendinant įvairius projekto aspektus. Visų pirma bus įdarbinti interneto svetainių kūrimo, atitikties vertinimo ir ŠLG valdymo sričių ekspertai, kad padėtų įgyvendinant įvairius projekto aspektus. Šie konsultantai bus atrenkami laikantis patvirtintos įdarbinimo procedūros.

6.   Aktualumas

Šis projektas, įskaitant jo tikslus, veiklą ir rezultatus, dera su įvairiomis Europos Sąjungos strategijomis ir politiniais susitarimais.

2018 m. ES kovos su neteisėtais šaunamaisiais ginklais, šaulių ir lengvaisiais ginklais bei jų šaudmenimis strategija (ŠLG strategija)

2018 m. ŠLG strategijos tikslas – „užtikrinti integruotų, kolektyvinių ir koordinuojamų Europos veiksmų kryptingumą siekiant užkirsti kelią [...] neteisėtai įsigyti ŠLG ir jų šaudmenų, taip pat pažaboti jų neteisėtą įsigijimą ir skatinti atskaitomybę bei atsakomybę teisėtos prekybos ginklais atžvilgiu“ (2). 2018 m. ŠLG strategijoje numatyti konkretūs atsargų valdymo veiksmai, o ES įpareigojama toliau remti bendradarbiavimą ir pagalbą įgyvendinant JT veiksmų programą (VP), įskaitant atsargų valdymą; propaguoti ir įgyvendinti standartus ir gerąją praktiką tvarkant šaulių ginklus (tarptautinius šaulių ginklų kontrolės standartus (ISACS) [dabar MOSAIC]) ir šaudmenis (tarptautines technines gaires dėl šaudmenų (IATG)).

ES AAMVS prisidėtų prie ES pastangų įgyvendinant 2018 m. ŠLG strategiją:

—	nukreipimo prevencija ir atskaitomybės skatinimas teisėtos prekybos ŠLG srityje yra nustatytas AAMVS tikslas. ES AAMVS gali padėti atlikti nukreipimo rizikos vertinimus, kurie atliekami prieš išduodant eksporto licencijų leidimus.

—	ES AAMVS gali būti remiamas bendradarbiavimas ir pagalbos teikimas atsargų valdymo srityje, nustatant valdymo sistemos trūkumus; ji gali veikti kaip stebėsenos priemonė, padedanti stebėti pokyčius ar patobulinimus praktikoje.

—	Taikant įsivertinimo metodiką, skatinamas MOSAIC ir IATG kaip standartų, pagal kuriuos vertinamas atitikties vertinimas, įgyvendinimas.

2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas

2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų plane, kuriuo siekiama kovoti su neteisėta prekyba ES ir Pietryčių Europos šalyse partnerėse (Vakarų Balkanuose, Moldovoje ir Ukrainoje), pripažįstama, kad reikia didinti atsargų saugumą Pietryčių Europoje ir remiamas Vakarų Balkanų regionas (3). Veiksmų gairėse taip pat numatyta didinti atsargų valdymo saugumą, tobulinti taisykles ir stebėti, kaip laikomasi reikalavimų (4). Be to, pagal 4.2 veiksmą reikalaujama skatinti geresnį atsargų valdymą Sahelio regione.

Nors ES AAMVS nėra orientuota į regionus, ji gali padėti nustatant galutinio naudotojo atsargų valdymo praktikos struktūrinius trūkumus. Įsivertinimo metodika ypač tinka saugumo nuostatų trūkumams nustatyti.

2008 m. ES bendroji pozicija dėl ginklų eksporto (ES bendroji pozicija) ir Tarybos bendrosios pozicijos savanoriško naudojimosi vadovas (5)

ES bendrojoje pozicijoje yra aštuoni kriterijai, kuriais apibūdinamos keturios rizikų grupės, kuriomis valstybės narės turi remtis atsisakydamos išduoti eksporto licenciją, ir keturios veiksnių grupės, į kurias valstybės turi „atsižvelgti“ vertindamos eksporto licencijos paraišką. 7 kriterijus yra „pavojus, kad karinės technologijos arba įranga perkančiojoje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis“ kaip veiksnys, į kurį eksportuotojas turėtų atsižvelgti. Bendrojoje pozicijoje papildomai nurodoma, kad eksportuotojas, vertindamas nukreipimo riziką, turėtų atsižvelgti į „šalies gavėjos sugebėjimą veiksmingai kontroliuoti eksportą“.

ES bendrosios pozicijos naudojimosi vadove, kuriame pateikiami papildomi, tačiau neprivalomi nurodymai, kaip įgyvendinti šio dokumento nuostatas, eksportuotojai raginami apsvarstyti, ar šalyje gavėjoje a) „atsargų valdymas ir saugumas atitinka reikiamą standartą“ (įskaitant MOSAIC ir IATG) ir b) ar yra „žinomų atvejų, kai buvo problemų, susijusių su atsargų dingimu“ (6).

Naudojimosi vadove nurodoma veiksmingo saugumo ir atsargų valdymo svarba susijusi ne tik su 7 kriterijaus įgyvendinimu ir nukreipimo rizikos vertinimu, bet ir susijusi su ES bendrosios pozicijos 1 ir 2 kriterijų, kurie apima atitinkamai tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi ir pagarbą žmogaus teisėms bei tarptautinei humanitarinei teisei, taikymu. Visų pirma vadove kalbama apie JT VP numatytų standartų laikymąsi, įskaitant standartus, taikomus atsargų valdymui, kurie yra svarbūs vertinant, kaip gavėjai laikosi įsipareigojimų pagal 1 kriterijų (7). Be to, vadove nurodomas „tinkamų procedūrų“ dėl atsargų, įskaitant perteklinius ginklus ir šaudmenis, valdymo ir saugumo buvimas ir „atsargų vagysčių ir nepaaiškinamo atsargų dingimo“ galutinio naudotojo šalyje problemos egzistavimas, kaip elementai, kuriuos reikėtų apsvarstyti vertinant, ar esama rizikos, kad eksportuojami ginklai gali būti panaudoti pažeidžiant žmogaus teises ar tarptautinę humanitarinę teisę pagal 2 kriterijų (8).

ES bendrojoje pozicijoje ir Naudojimosi vadove taip pat pateikiamos atitinkamos gairės dėl keitimosi informacija, o tai yra AAMVS svarbus elementas. ES bendrosios pozicijos 4 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės keistųsi informacija apie atsisakymus išduoti licencijas ir konsultuotųsi svarstydamos patvirtinti licenciją, kurią „iš esmės tapačiam sandoriui“ atsisakė išduoti kita valstybė narė. Šią nuostatą dar labiau sustiprina ES bendrosios pozicijos 7 straipsnis, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės „stiprin[tų] bendradarbiavimą ir skatin[tų] konvergenciją“ įrangos eksporto srityje vykdydamos „keitimąsi atitinkama informacija“ ne tik apie atsisakymus išduoti licenciją, bet ir apie ginklų eksporto politiką. Naudojimosi vadove valstybės narės raginamos dalytis informacija Ginklų neplatinimo ir eksporto darbo grupėje (COARM), taip pat per „COARM internetinę sistemą arba, jei manoma, kad tikslinga taikyti slaptumo žymą „RESTRICTED“, teikdamos COREU pranešimus“. Keitimasis informacija taip pat turėtų apimti informaciją, kurie gali būti naudinga kitoms valstybėms narėms siekiant užkirsti kelią nukreipimo rizikai (9).

ES bendrojoje pozicijoje pateikiamos aiškios nustatytos politikos ir AAMVS sąsajos. Sąsaja nustatyta Tarybos sprendimu (BUSP) 2020/979, o ES AAMVS buvo specialiai sukurta tam, kad kaip techninė priemonė, galinti pateikti galimos importuojančios valstybės įgyvendinamų saugos ir saugumo priemonių analizę, padėtų eksporto kontrolės institucijoms taikyti ES bendrosios pozicijos 7 kriterijų. Naudojama metodika atitinka Naudojimosi vadove pateiktas standartų vertinimo pagal esamą tarptautiniu mastu pripažintą gerąją patirtį gaires. Bendrosios pozicijos 4 straipsnyje taip pat nustatytas ES AAMVS dalijimosi informacija komponento politinis pagrindimas.

2021 m. sausio 15 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/38, kuriuo nustatomas bendras požiūris į galutinių naudotojų pažymėjimų elementus šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų eksporto kontekste

Tarybos sprendimas 2021/38/BUSP nustato bendrą požiūrį į galutinių naudotojų pažymėjimų elementus šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų eksporto kontekste (10). Sprendime yra du „pasirinktiniai elementai“, tiesiogiai susiję su AAMVS, kuriuos valstybės gali apsvarstyti: c) leisti eksportuojančios valstybės narės atstovams atlikti eksportuojamų prekių patikrinimą vietoje po siuntimo; d) pateikti garantijas, kuriomis įrodomi galutinio naudotojo gebėjimai saugos ir saugumo atžvilgiu tinkamai valdyti ginklus ir šaudmenis, įskaitant gebėjimą užtikrinti sauga ir saugumu grindžiamą atsargų kaupimo vietų, kuriose prekės bus saugomos, valdymą.

Į AAMVS gali būti įtraukta tikrinimo po pristatymo metodika, skirta padėti vietoje tikrinti per įsivertinimą pateiktus teiginius. Tai suteiktų dar aukštesnio lygio garantiją.

7.   Komunikacija ir matomumo didinimo strategija

Remdamasi Europos Komisijos paskelbtais 2018 m. Komunikacijos apie ES išorės veiksmus ir jų matomumo užtikrinimo reikalavimais, AMAT turės imtis visų tinkamų priemonių viešinti, kad šį projektą finansuoja ES. Be to, Europos Sąjungos parama bus nurodoma kvietimuose ir kituose dokumentuose, kurie bus platinami įvairių renginių dalyviams. AMAT užtikrins, kad ES, kai įmanoma, būtų atstovaujama renginiuose, remiamuose pagal šį sprendimą.

Konkrečiai ES bus pripažįstama projekto vadove visuose regioniniuose ir tarptautiniuose renginiuose, kuriuose pristatoma AAMVS. ES AAMVS galėtų būti puiki motyvacija kitoms regioninėms organizacijoms, todėl AMAT skatins ir rems ES pastangas propaguoti šią priemonę įvairiose ginklų kontrolės sistemose. ES atstovų bus paprašyta pateikti pastabų, o ES logotipas bus atvaizduotas pristatymuose ir reklaminiuose pranešimuose.

---

(1)  ŠK 7 pirmininko darbo dokumento projektas. Daugiau pastangų siekiant panaikinti neteisėtą prekybą šaulių ir lengvaisiais ginklais ir užtikrinti veiksmingą atsargų valdymą.

(2)  Europos Sąjungos Taryba, Tarybos išvados dėl ES kovos su neteisėtais šaunamaisiais ginklais, šaulių ir lengvaisiais ginklais ir jų šaudmenimis strategijos priėmimo, Briuselis, 2018 m. lapkričio 19 d., https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13581-2018-INIT/lt/pdf.

(3)  Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: 2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas (30 išnaša).

(4)  Žr. Veiksmų gairių dėl šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) neteisėto laikymo, netinkamo naudojimo ir neteisėtos prekybos jais Vakarų Balkanuose klausimų tvaraus sprendimo iki 2024 m. 7 tikslą, Londonas, 2018 m. liepos 10 d., https://www.seesac.org/f/docs/publications-salw-control-roadmap/Regional-Roadmap-for-a-sustainable-solution-to-the.pdf.

(5)  2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (7 išnaša)

(6)  Europos Sąjungos Taryba, Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2019/1560) naudojimosi vadovas, p. 129.

(7)  Europos Sąjungos Taryba, Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2019/1560) naudojimosi vadovas, p. 24.

(8)  Europos Sąjungos Taryba, Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2019/1560) naudojimosi vadovas, p. 58.

(9)  Europos Sąjungos Taryba, Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2019/1560) naudojimosi vadovas, p. 159.

(10)  2021 m. sausio 15 d. Tarybos sprendimas (BUSP), kuriuo nustatomas bendras požiūris į galutinių naudotojų pažymėjimų elementus šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų eksporto kontekste, Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 14, 2021 m. sausio 18 d., p. 4, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32021D0038&from=LT.

1 straipsnis

Sprendimo (BUSP) 2019/2009 5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

1 straipsnis

Italijos Respublikos prašymas netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2014 priedo 4.2.1.5.2 punkto b papunkčio 1 dalies Miljoniko tuneliui patenkinamas ir tos nuostatos leidžiama netaikyti iki kito tunelio modernizavimo arba rekonstravimo su sąlyga, kad Italijos Respublika pritaikys jos pasiūlytą alternatyvią priemonę.

Jei Italijos Respublika turi informacijos, dėl kurios pagrįstai gali kilti abejonių išvada, kad netaikant Reglamento (ES) Nr. 1303/2014 priedo 4.2.1.5.2 punkto b papunkčio 1 dalies nekyla pavojaus Miljoniko tunelio saugai, nedelsdama apie tai praneša Komisijai.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos Sprendimo (ES) 2015/2332 (ECB/2015/43) 1 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

2 straipsnis

2023 metais išleidžiamų eurų monetų emisijos apimties patvirtinimas

ECB tvirtina eurų monetų, kurias euro zonos valstybės narės gali išleisti 2023 metais, emisijos apimtį kaip nurodyta šioje lentelėje:

milijonais EUR
	2023 metais išleidžiamų eurų monetų patvirtinta emisijos apimtis
	Apyvartinės monetos	Kolekcinės monetos (apyvartai neskirtos)	Monetų emisijos apimtis
Belgija	38,00	0,40	38,40
Vokietija	427,00	206,00	633,00
Estija	15,30	0,29	15,59
Airija	32,60	0,50	33,10
Graikija	125,50	0,62	126,12
Ispanija	303,00	40,00	343,00
Prancūzija	284,00	55,00	339,00
Kroatija	316,34	0,43	316,77
Italija	257,00	4,55	261,55
Kipras	6,00	0,01	6,01
Latvija	10,00	0,20	10,20
Lietuva	12,00	0,41	12,41
Liuksemburgas	13,20	0,26	13,46
Malta	8,00	0,50	8,50
Nyderlandai	49,00	1,00	50,00
Austrija	81,00	175,51	256,51
Portugalija	71,50	2,00	73,50
Slovėnija	25,50	1,50	27,00
Slovakija	16,00	2,00	18,00
Suomija	10,00	5,00	15,00
Iš viso	2 100,94	496,18	2 597,12

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja tą dieną, kai apie jį pranešama adresatams.

4 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir Kroatijai.