(1)

Po susirašinėjimo iki pranešimo (2) Rumunija 2020 m. gruodžio 4 d. pranešė apie savo ketinimą suteikti restruktūrizavimo pagalbą įmonei „Complexul Energetic Oltenia S.A.“ (toliau – įmonė „CE Oltenia“).

(2)

2021 m. vasario 5 d. raštu Komisija Rumunijai pranešė apie savo sprendimą pradėti procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje. Rumunija savo pastabas dėl tame rašte nurodytų pastabų pateikė 2021 m. kovo 8 d.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) paskelbtas 2021 m. kovo 19 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(4)

Per nustatytą laikotarpį Komisija gavo šių trečiųjų šalių pastabas šiuo klausimu: Europos aplinkosaugos biuro (angl. European Environmental Bureau, EEB), „Bankwatch Romania“ / „ClientEarth“ ir „Greenpeace“. Komisija jas perdavė Rumunija, kad ji galėtų į jas atsakyti; Rumunija savo pastabas pateikė 2021 m. birželio 1 d. raštu.

(5)

2021 m. gegužės 10 d., birželio 1 ir 24 d., rugsėjo 14 d., spalio 21 d. ir gruodžio 9, 14, 15, 20, 21, 22 ir 29 d. bei 2022 m. sausio 20 ir 21 d. Rumunija pateikė papildomą informaciją Komisijai.

(6)

Rumunija išimties tvarka sutinka atsisakyti teisių, suteiktų SESV 342 straipsniu kartu su Tarybos reglamento 1/1958 (4) 3 straipsniu, ir sutiko, kad šis sprendimas būtų priimtas ir apie jį būtų pranešta anglų kalba pagal SESV 297 straipsnį (5).

(7)

„CE Oltenia“ yra valstybinė įmonė, veikianti kasybos, iškastinio kuro energijos gamybos ir vietinio šilumos tiekimo srityse. Įmonė įsteigta 2011 m. spalio 12 d. ir įregistruota 2012 m. gegužės 31 d. susijungus keturioms įmonėms: „Complexul Energetic Craiova SA“, „Complexul Energetic Turceni SA“, „Complexul Energetic Rovinari SA“ ir „Societatea Nationala a Lignitului Oltenia SA“. Įmonė „CE Oltenia“ nepriklauso didesnei verslo grupei ir nėra valdoma kartu su kitomis valstybinėmis įmonėmis. Ji yra nepriklausomas valstybės sprendimų priėmimo centras. Rumunijos valdžios institucijų duomenimis, Rumunijos valstybė, kuriai atstovauja Energetikos ministerija, valdo 77,15 proc. įmonės „CE Oltenia“ akcijų. Kiti akcininkai yra investicinis fondas „Fondul Proprietatea SA“ (valdantis 21,56 proc. akcijų) (6), o likusią akcijų dalį valdo įmonės „Electrocentrale Grup SA“ (0,84 proc.) ir „Inchidere si Conservare Mine“ (0,44 proc.). Įmonės „CE Oltenia“ stebėtojų tarybą sudaro septyni nariai, iš kurių „Fondul Proprietatea“ gali skirti tik du, o bendrovei vadovauja valdyba (sudaryta iš penkių narių, iš kurių generalinį direktorių skiria stebėtojų taryba). Sprendimai dėl pagrindinių įmonės „CE Oltenia“ veiklos aspektų, pavyzdžiui, biudžeto ir verslo plano, taip pat kiti finansiniai ir komerciniai sprendimai priimami paprasta akcininkų balsų dauguma. „Fondul Proprietatea“ neturi jų blokavimo ar veto teisės. „Fondul Proprietatea“ turi smulkiesiems akcininkams būdingas teises. Tam tikriems sprendimams, pavyzdžiui, dėl pasirašyto akcinio kapitalo pakeitimų, reikia 90 proc. balsų visuotiniame arba neeiliniame akcininkų susirinkime, taigi reikalingas „Fondul Proprietatea“ pritarimas. Tačiau dėl valstybei priklausančio kontrolinio akcijų paketo ir atstovavimo stebėtojų taryboje Rumunijos valstybė gali veiksmingai ir išimtinai kontroliuoti įmonę „CE Oltenia“.

(8)

Įmonės „CE Oltenia“ būstinė yra Pietvakarių Oltenijoje (NUTS 2 kodas RO41), jos kasyklose (Rovinario, Motru, Žilco ir Mehedincio) dirba 12 268 darbuotojai, o elektrinės veikia Dolžo ir Goržo apskrityse. Nedarbo lygis regione yra 5,5 proc., t. y. didesnis nei nacionalinis vidurkis (3,4 proc.) ir didžiausias šalyje (7). Kaip matyti iš 1 lentelės, pastaraisiais metais nedarbo lygis Pietvakarių Oltenijoje (2015–2020 m. svyravęs nuo 8,2 proc. iki 5,5 proc.) išliko aukštesnis už nedarbo lygį šalyje (nuo 5 proc. iki 3,4 proc. per tą patį laikotarpį). Nors Eurostato (8) ir nacionalinės statistikos institucijos pateikiami duomenys šiek tiek skiriasi, iš tendencijos matyti rodo, kad nedarbo lygis nagrinėjamame regione išlieka nuosekliai aukštesnis už nacionalinį.

1 lentelė

Nedarbo lygis makroregionuose, plėtros regionuose ir šalyje

(9)

Rumunijos teigimu, tokį aukštą nedarbo lygį lydi sunkumai kuriant naujas darbo vietas regione. Iš Goržo apskrities teisingos pertvarkos teritorinio plano (9) matyti, kad 45–65 metų amžiaus gyventojai, anksčiau dirbę kasybos ir energetikos sektoriuje, kuriems mokamos ankstyvo išėjimo į pensiją ir (arba) kompensacinės išmokos, nenori persikvalifikuoti ir aktyviai ieškoti darbo. Prie neigiamo poveikio prisideda mokyklinio ugdymo programos, kurios neatitinka esamų ar būsimų vietos darbo rinkos poreikių – darbdaviai nurodo papildomo ugdymo skaitmeninimo, robotikos procesų automatizavimo, dirbtinio intelekto ir pan. srityse poreikį.

(10)

Įmonė „CE Oltenia“ elektros energiją gamina keturiose elektrinėse. Tai Rovinario elektrinė, kurios keturi bendros 1 320 MW galios blokai yra senesni nei 40 metų, Turčenio elektrinė (keturi 1 320 MW galios blokai, 33 metų), Išalnicos elektrinė (du 630 MW galios blokai, 50 metų) ir „Krajova II“ elektrinė (du bendros šilumos ir elektros energijos gamybos 300 MW galios blokai, 30 metų). Penkta 415 MW galios Kiškanio elektrinė neveikia. Įmonė „CE Oltenia“ vykdo veiklą didmeninėje ir mažmeninėje elektros energijos rinkose, taip pat parduoda šilumą Krajovos miestui. Deginant lignitą šiose elektrinėse pagaminama iki 99,5 proc. elektros energijos. Įmonė lignitą išgauna nuosavuose karjeruose savo reikmėms arba parduoda kitiems elektros energijos gamintojams (10). Ji taip pat tiekia šilumą ir buitinį karštą vandenį maždaug 300 000 Krajovos gyventojų.

(11)

Nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos ANRE (Autoritatea Națională de Reglementare in Domeniul Energiei) duomenimis, didžiausia Rumunijos elektros energijos gamintoja yra įmonė „Hidroelectrica“ (31,3 proc. rinkos dalis), antra pagal dydį įmonė „Nuclearelectrica“ (18,09 proc.), o trečia pagal dydį – įmonė „CE Oltenia“ (14,08 proc.) (11). Visas tris įmones valdo Rumunijos valstybė.

(12)

Rumunija teigia, kad įmonė „CE Oltenia“ atlieka svarbų vaidmenį Rumunijos elektros energijos rinkoje. Be to, įmonės „CE Oltenia“ veikla yra svarbi nacionalinės energetikos sistemos (toliau – NES) saugumo ir pakankamumo požiūriu. Rumunijos energetikos sistema yra rytinėje Europos žemyninės sistemos dalyje ir vienu metu veikia prie sienų su Bulgarija, Serbija, Vengrija ir pietvakarine Ukrainos dalimi. Elektros energijos importą apsunkina tai, kad Vengrijos elektros energijos sistemoje didžiausios apkrovos metu yra galios deficitas, o aukcione įgytus pajėgumus galima naudoti Ukrainos pasienyje tik gavus rašytinį Ukrainos perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) sutikimą. Be to, regiono šalių metiniame balanse vyrauja elektros energijos importas tiek ES valstybėse narėse, tiek ES nepriklausančiose šalyse. Todėl, kai NES atsiranda elektros energijos deficitas, ištekliai yra riboti ir kaimyninėse sistemose.

(13)

Rumunija tvirtina, kad, sustabdžius įmonės „CE Oltenia“ įrenginius, kiltų neišvengiamas ir realus pavojus, kad bus nutrauktas esminis elektros energijos tiekimas, o tai galėtų sutrikdyti ekonomiką ir turėti žalingų pasekmių Rumunijai. Šiuo atžvilgiu Rumunijos elektros energijos ir dujų rinkos operatoriaus OPCOM (12) atlikta analizė (13) taip pat rodo, kad uždarius įmonę „CE Oltenia“ vidutinė metinė elektros energijos kaina padvigubėtų kitos paros rinkoje, centralizuotoje dvišalių sutarčių rinkoje kaina išaugtų 70 proc.

(14)

Be to, 2021 m. gegužės mėn. Rumunijos PSO „CNTEE Transelectrica S.A.“ (toliau – įmonė „Transelectrica“) atliko NES pakankamumo analizę darydamas prielaidą, kad 2022 m. bus visiškai uždaryti įmonės „CE Oltenia“ energijos gamybos pajėgumai, o 2021 m. toliau bus eksploatuojami trys Rovinario elektrinės blokai. Padaryta išvada, kad NES susidurtų su didele pakankamumo problema, nes nebeturėtų reikiamų išteklių nacionaliniam elektros energijos suvartojimui padengti, net ir atsižvelgiant į maksimalų tarpvalstybinio importo pajėgumų panaudojimą.

(15)

Rumunijos teigimu, dėl įmonės „CE Oltenia“ bankroto būtų tiesiogiai prarasta daugiau kaip 12 000 darbo vietų ir daug netiesioginių darbo vietų, atsižvelgiant į didelį dabartinių partnerių skaičių visoje vertės grandinėje.

(16)

Rumunija taip pat teigia, kad įmonė „CE Oltenia“ yra viena iš pagrindinių pagalbinių technologinių paslaugų tiekėjų įmonei „Transelectrica“, teikiamų dalyvaujant perdavimo sistemos operatoriaus organizuojamuose aukcionuose. Todėl įmonė yra svarbi, nes teikia pagalbines paslaugas, kuriomis naudodamasis PSO gali iš elektros energijos gamintojų pirkti rezervus tinklo nuostoliams padengti ir taip užtikrinti sistemos saugumą.

(17)

Rumunija turi elektros energijos jungtis su Bulgarija ir Vengrija, taip pat su trečiosiomis šalimis, įskaitant Ukrainą, kuri yra sujungta su Lenkija ir Serbija, o Serbija savo ruožtu yra sujungta su Kroatija. Rumunija reguliariai eksportuoja ir importuoja elektros energiją. Siekiant padidinti Rumunijos jungtis su Bulgarija ir Serbija, planuojami arba įgyvendinami keli Sąjungos bendro intereso projektai.

(18)

Rumunija taip pat teigia, kad, remiantis 2019 m. duomenimis, įmonė „CE Oltenia“ palaikė verslo ryšius su maždaug 120 Goržo apskrities įmonių. Bendra jų apyvartos suma, remiantis Finansų ministerijai pateiktais 2019 m. balansais, yra apie 1 082 mln. RON (maždaug 218 mln. EUR). To paties šaltinio duomenimis, įmonės „CE Oltenia“ apyvarta 2019 m. siekė 3 116 mln. RON (maždaug 630 mln. EUR). Remiantis Nacionalinės statistikos institucijos informacija, visų Goržo apskrities įmonių apyvarta 2019 m. buvo apie 9 100 mln. RON (maždaug 1 840 mln. EUR). Taigi įmonės „CE Oltenia“ ir 120 pagrindinių paslaugų teikėjų indėlis į apskrities ekonomiką yra maždaug 50 proc. Be to, beveik pusė įmonės „CE Oltenia“ verslo partnerių (pavyzdžiui, apsaugos įmonės, kasybos įrangos paslaugų teikėjai, transporto ar darbų įrangos nuomos paslaugų teikėjai) yra priklausomi nuo įmonės apytiksliai 70–90 proc. [...] (*1).

(19)

Rumunijos teigimu, dabartinė COVID-19 krizė paveikė įmonę „CE Oltenia“. Rumunija teigia, kad jos bendrasis vidaus produktas 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo maždaug 4 proc. Labiausiai nukentėjo paslaugų, statybos ir pramonės sektoriai. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) (14) duomenimis, dėl COVID-19 pandemijos apskritai sumažėjo elektros energijos paklausa, kurią lėmė itin sumažėjusi paslaugų ir pramonės paklausa, ypač izoliavimo priemonių laikotarpiais.

(20)

Įmonės „CE Oltenia“ atveju Rumunija teigia, kad elektros energijos gamyba sumažėjo nuo 12,4 TWh iki 8,2 TWh dėl sumažėjusios energijos paklausos, techninio gamybos priemonių prieinamumo ir laikino darbuotojų nedarbo. Dėl sumažėjusios elektros energijos paklausos sumažėjo kainos, ypač kitos paros rinkoje, kurios kartais siekė žemiausią per pastaruosius dešimt metų lygį, t. y. mažiau nei 20 EUR/MWh. Be to, dėl pandemijos įmonė „CE Oltenia“ patyrė vertės grandinės sutrikimą, pavyzdžiui, vėlavo arba buvo nutrauktas atsarginių dalių ir medžiagų tiekimas iš tiekėjų, todėl gamyba buvo mažinama, o kartais net visiškai stabdoma. Atnaujinus atsarginių dalių gamybą, labai išaugo jų kainos, todėl buvo nutrauktos sutartys. Pavyzdžiui, metalinių atsarginių dalių kaina padidėjo 100–300 proc., o metano dujų – daugiau kaip 700 proc. Krizės sąlygomis pagalbos gavėjas turėjo imtis saugos priemonių, kad darbuotojai, kuriuos laikė būtinais, galėtų tęsti darbą ir toliau nenutraukti gamybos proceso. Todėl buvo sustabdytas maždaug 10 proc. darbuotojų darbo sutarčių galiojimas, o tai prilygo maždaug 192 500 dienų veiklos pertraukos.

(21)

2020 m. vasario mėn. Rumunija pranešė Komisijai apie savo planus suteikti sanavimo pagalbą įmonei „CE Oltenia“. Pranešimo pateikimo metu apskaičiuoti 2019 m. nuostoliai siekė maždaug 1,1 mlrd. RON (232 mln. EUR) (15). Rumunijos teigimu, šiuos nuostolius iš esmės lėmė: i) skolų iš valstybei priklausančių nemokių įmonių neišieškojimas; ii) paskoloms taikomų valiutų kursų svyravimai; iii) gerokai padidėjusios šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (toliau – CO2 leidimai) kainos (16). 2020 m. vasario 24 d. sprendimu (17) Komisija patvirtino 251 mln. EUR sanavimo paskolą įmonei „CE Oltenia“ pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kaip išaiškinta Gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) (18).

(22)

Rumunija teigia, kad įmonė „CE Oltenia“ yra sunkumų patirianti įmonė, nes ji atitinka nacionalinėje teisėje numatytus kriterijus, pagal kuriuos kreditorių prašymu jai gali būti pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra. Taigi įmonė „CE Oltenia“ nuo 2019 m. pabaigos atitiko minėtus kriterijus ir sprendimo dėl sanavimo pagalbos priėmimo metu jos 46 tiekėjai galėjo prašyti pradėti nemokumo procedūrą. Įmonė „CE Oltenia“ nėra pajėgi grąžinti suteiktos sanavimo paskolos ir palūkanų, todėl privalo pateikti restruktūrizavimo planą, nes priešingu atveju pagal nacionalinę teisę ji automatiškai likviduojama.

(23)

Rumunija teigia, kad įmonės „CE Oltenia“ finansinius sunkumus lėmė kelios priežastys. Pirma priežastis susijusi su tuo, kad įmonė „CE Oltenia“ eksploatuoja keturias pasenusias elektrines, kuriose deginamas devyniuose lignito karjeruose kasamas lignitas. Šioms elektrinėms reikia daug kainuojančios reguliarios techninės priežiūros ir investicijų į aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi. Antra priežastis susijusi su investicinio kapitalo trūkumu dėl didelių sąnaudų, reikalingų aplinkosaugos taisyklių laikymuisi (reikalavimų dėl pelenų ir šlako sankaupų laikymasis ir SO2, NOx ir KD10 išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymasis). Siekdama laikytis ES ir nacionalinių aplinkosaugos reikalavimų, įmonė „CE Oltenia“ nuo 2008 m. investavo maždaug 880 mln. EUR. Šios investicijos neleido finansuoti investicinių programų, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip mažinti išmetamo CO2 kiekio sąnaudas.

(24)

Trečia sunkumų priežastis yra ta, kad Rumunijos valstybės valdomos energijos gamybos įmonės yra suskirstytos pagal energijos gamybos rūšis, priklausomai nuo naudojamo kuro, todėl jos yra vienarūšio kuro įmonės: hidroenergijos (įmonė „Hidroelectrica SA“), branduolinės energijos (įmonė „Nuclearelectrica SA“), iškastinio kuro (įmonė „CE Oltenia“). Šis modelis ir CO2 leidimų sistemos įgyvendinimas lėmė konkurencijos disbalansą, dėl kurio įmonė „CE Oltenia“ atsidūrė nepalankioje padėtyje. Pagal dabartinį modelį, kai vienintelis įmonės „CE Oltenia“ elektros energijos gamybos šaltinis yra lignitas, pagalbos gavėjas negali pasiekti tokio pat pelningumo lygio kaip jo konkurentai, kurių ribinės gamybos sąnaudos yra mažesnės ir kurie naudoja mažiau taršius elektros energijos gamybos šaltinius, todėl nepatiria CO2 leidimų sąnaudų arba jos yra mažesnės.

(25)

Įmonės „CE Oltenia“ privalo ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d. atiduoti tiek CO2 leidimų, kiek per praėjusius kalendorinius metus išmetė šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nesilaikant šio įsipareigojimo, skiriama 100 EUR bauda už kiekvieną neperduotą išmesto CO2 ekvivalento toną (19). Pastaraisiais metais ir mėnesiais CO2 leidimų kainos nuolat didėjo, pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo mėn. jos viršijo 60 EUR už toną CO2, o 2021 m. gruodžio mėn. pasiekė 80 EUR už toną CO2 (20).

(26)

Be to, Rumunija teigia, kad kita įmonės „CE Oltenia“ finansinių problemų priežastis yra susijusi su jos išlaidų struktūra. Išlaidos personalui sudarė 39 proc. visų 2020 m. veiklos išlaidų, o aplinkos apsaugos sąnaudos, kurios daugiausia susijusios su CO2 leidimų pirkimu, sudarė 35 proc. visų išlaidų. Dėl tokios išlaidų struktūros įmonė 2014–2019 m. kasmet (išskyrus 2017 m.) patyrė veiklos nuostolių.

(27)

Šis sprendimas susijęs su restruktūrizavimo pagalba įmonei „CE Oltenia“, kurią sudaro 1 090 mln. EUR valstybės dotacija, valstybės garantija 195,8 mln. EUR paskolai, atitinkančiai iki 226 mln. EUR kapitalo injekciją į įmonę „CE Oltenia“, maždaug 251 mln. EUR sanavimo paskolos, tapusios restruktūrizavimo pagalba, konvertavimas į dotaciją ir 895,3 mln. EUR dotacija iš Modernizavimo fondo (21), kol Rumunija pateiks atitinkamus pasiūlymus ir juos atitinkamai patvirtins Europos investicijų bankas arba Modernizavimo fondo Investicijų komitetas (toliau kartu – priemonės). Bendra atitinkamos pagalbos suma yra 2 658,1 mln. EUR (22).

(28)

1 090 mln. EUR dotacija bus skirta reikalingų CO2 leidimų įsigijimui 2021–2025 m. laikotarpiu finansuoti ir ji bus skirstoma kasmet atsižvelgiant į finansavimo poreikius, tačiau nebus visiškai susijusi su kiekvienų metų CO2 leidimų išlaidomis. 2021 m. kovo mėn. Rumunijos vyriausybė priėmė nepaprastąjį vyriausybės potvarkį, kuriuo patvirtino maždaug 1,18 mlrd. RON (maždaug 241 mln. EUR) dotaciją įmonės „CE Oltenia“ CO2 leidimų įsigijimui finansuoti. Todėl Rumunija teigia, kad 2021 m. balandžio 26 d. įmonė „CE Oltenia“ įvykdė įpareigojimą dėl CO2 leidimų ir baigė pirkti CO2 leidimus už 2020 m. pagamintą energiją, kurių bendra vertė sudarė 315 mln. EUR. Kaip teigia Rumunija, bendros pirkimo kainos ir dotacijos 74 mln. EUR skirtumą padengė įmonė savo lėšomis. 241 mln. EUR dotacija yra 1 090 mln. EUR dotacijos, apie kurią pranešta, dalis ir buvo finansuojama iš valstybės biudžeto per Energetikos ministeriją.

(29)

2022 m. planuojama sudaryti sutartį dėl 195,8 mln. EUR paskolos su valstybės garantija, kuria bus finansuojamas tokio paties dydžio įmonės „CE Oltenia“ apyvartinis kapitalas. Rumunijos valdžios institucijos teigia, kad už paskolą bus atlyginama pagal tuo metu vyraujančias rinkos sąlygas. Numatoma bendra palūkanų norma [...] turėtų būti apie [...] proc.

(30)

Iki 226 mln. EUR kapitalo injekcija į įmonę „CE Oltenia“ bus atlikta Energetikos ministerijos piniginiu (180 mln. EUR) ir nepiniginiu (žemė, kurios apskaičiuotoji vertė yra 46 mln. EUR) įnašu.

(31)

Rumunijos valdžios institucijos teigia, kad 251 mln. EUR sanavimo pagalbos paskola (žr. 21 konstatuojamąją dalį), kuri tapo restruktūrizavimo pagalba, nes dar nėra grąžinta, bus konvertuota į dotaciją, kai Komisija patvirtins restruktūrizavimo planą.

(32)

2020 m. gruodžio 4 d. Rumunija pateikė Komisijai restruktūrizavimo planą (toliau – pradinis restruktūrizavimo planas), kuriam teikiama 1,33 mlrd. EUR restruktūrizavimo pagalba, sudaryta iš 0,25 mlrd. EUR jau suteiktos sanavimo pagalbos, papildomos 0,31 mlrd. EUR valstybės garantuojamos paskolos ir 0,77 mlrd. EUR valstybės dotacijos. Be to, planuota gauti papildomą 711 mln. EUR valstybės pagalbą iš Modernizacijos fondo, kad būtų galima įvairinti energijos rūšių derinį pakeičiant lignitą (daugiausia) dujomis ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.

(33)

Pradinis restruktūrizavimo planas apėmė laikotarpį nuo 2021 iki 2030 m., tačiau restruktūrizavimo laikotarpį sudarė tik 2021–2025 m. Šiame restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad 2022 m. įmonė „CE Oltenia“ gaus pelną, iki 2025 m. pasieks [...] proc. panaudoto kapitalo grąžą (toliau – ROCE), o 2030 m. pasieks ilgalaikį konkurencingumą ir [...] proc. ROCE.

(34)

Į pradinį restruktūrizavimo planą buvo įtrauktos šios priemonės:

(35)

Įmonė „CE Oltenia“ numatė, kad 2022 ir 2023 m. ji palaipsniui įtrauks fotovoltinės energijos ir hidroenergijos gamybą kaip energijos šaltinius. Buvo prognozuojama, kad realus lignito energijos pardavimo sumažėjimas įvyks nuo 2026 m., kai bus įrengti du įmonių „SE Turceni“ ir „SE Işalniţa“ gamtines dujas deginantys blokai, todėl energijos rūšių derinį sudarys 41 proc. lignito, 53 proc. dujų, o likusią dalį sudarys fotovoltiniai ir hidroenergijos šaltiniai.

(36)

Numatomi finansiniai ištekliai, reikalingi restruktūrizavimo išlaidoms padengti iki 2025 m. pabaigos, sudarė [...] EUR, iš kurių įmonė „CE Oltenia“ galėtų prisidėtų [...] EUR nuosavomis lėšomis. Įvertinus galimą finansavimą iš Modernizavimo fondo, įmonės „CE Oltenia“ nuosavas įnašas sudarytų 42 proc. visų restruktūrizavimo išlaidų, o neįvertinus galimo finansavimo iš Modernizavimo fondo – 53 proc. Pagrindiniai įmonės „CE Oltenia“ nuosavo įnašo šaltiniai turėjo būti i) pajamos iš elektros energijos pardavimo centralizuotose OPCOM rinkose, kurios 2020–2025 m. turėtų sudaryti [...] EUR, ii) pajamos iš ilgalaikių dvišalių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. ilgalaikių sutarčių, sudaromų ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui, kurios sudarytų [...] EUR, ir iii) turto, kurio vertė [...] EUR, pardavimas.

(37)

Iš visų įmonės „CE Oltenia“ akcininkų prie įmonės „CE Oltenia“ restruktūrizavimo turėjo prisidėti (lėšomis arba padengdama nuostolius) tik valstybė, bet nė vienas įmonės „CE Oltenia“ kreditorius neturėjo dalytis našta.

(38)

Buvo numatytos šios konkurencijos iškraipymų ribojimo priemonės: i) kogeneracijos energetikos grupės „S.E. Craiova II“ (daugiausia gaminančios šiluminę energiją Krajovai) įrenginių veiklos perdavimas savivaldybei ir ii) energetikos grupių arba kasyklų uždarymas pagal grafiką, dėl kurio 2020–2025 m. įrengtieji pajėgumai, pagrįsti lignitu, sumažėtų 1 605 MW (iki 2025 m. pabaigos – 45 proc. lignitu pagrįstų pajėgumų). Tačiau bendri įmonės „CE Oltenia“ gamybos pajėgumai iš esmės nepasikeistų, nes buvo numatyta, kad lignitu pagrįstų gamybos pajėgumų sumažėjimą kompensuos naujų fotovoltinių ir hidroenergijos įrenginių įrengimas. Pradiniame restruktūrizavimo plane taip pat buvo numatyta, kad tam tikros kasyklos bus uždarytos arba laikinai išsaugotos, daugiausia dėl neefektyvumo, sumažėjusios paklausos arba išsekusių lignito atsargų. Kasybos pajėgumų uždarymo plane buvo numatyta, kad lignito gavyba iki 2026 m. pabaigos sumažės maždaug 3 700 000 tonų (26 proc.).

(39)

Kadangi Komisija abejojo, ar restruktūrizavimo pagalba, apie kurią pranešta, bus pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kaip išaiškinta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse, ji nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą iš esmės dėl toliau nurodytų priežasčių:

(40)

Sprendime pradėti procedūrą (23) teigiama, kad restruktūrizavimo pagalbos teikimas didelės (neatlygintinos) 768 mln. EUR dotacijos forma neleistų valstybei, kaip pagalbos teikėjai, gauti naudos iš sėkmingo restruktūrizavimo, todėl tai nebūtų tinkama finansinė priemonė. Be to, valstybei suteikus dotaciją įmonei „CE Oltenia“, jos smulkieji akcininkai (kurie nesuteikė panašių neatlygintinų finansinių priemonių) taip pat netiesiogiai gautų naudos iš dotacijos, nes galimai padidėtų jų turimų akcijų vertė, neprisidėdami prie restruktūrizavimo išlaidų. Planuojama dotacija neleistų tinkamai atlyginti valstybei, kaip reikalaujama pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, ir neleistų valstybei savarankiškai gauti susijusios dotacijos, kuria finansuojamas planas, naudos.

(41)

Preliminarus pradinio restruktūrizavimo plano vertinimas parodė, kad iš tariamo [...] EUR nuosavo įnašo ne daugiau kaip [...] EUR galėjo būti laikoma tikru ir faktiniu įnašu. Rumunija nurodė, kad likusią sumą sudarys tik numatomos pajamos iš elektros energijos pardavimo OPCOM centralizuotose rinkose 2021–2025 m., kurios nebuvo nei tikros, nei faktinės, nes nebuvo jokių tvirtų įsipareigojimų dėl 2022–2025 m. OPCOM centralizuotose rinkose sudarytų pardavimo sutarčių didžiausia trukmė buvo tik 1,5 metai. Nors Rumunija nurodė, kad atnaujina savo teisės aktus, kad OPCOM centralizuotų rinkų dalyviai galėtų sudaryti ilgesnės trukmės sutartis, tokių pakeitimų suderinamumas su Sąjungos teisės aktais elektros energijos tiekimo srityje dar nebuvo įvertintas. Be to, Rumunija nurodė, kad gali būti sudarytos dvišalės elektros energijos pirkimo sutartys, dėl kurių buvo tariamasi su daug energijos vartojančiais vartotojais ir kurios restruktūrizavimo laikotarpiu turėjo užtikrinti [...] EUR pajamų. Tačiau Rumunija negalėjo pateikti jokių įrodymų apie šias sutartis, kurios užtikrintų faktinį pradinio restruktūrizavimo plano finansavimą (24).

(42)

Įmonės „CE Oltenia“ nuosavas įnašas sudarytų ne daugiau kaip 42 proc. restruktūrizavimo išlaidų net ir darant prielaidą, kad, kitaip nei teigiama Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 63 punkte, būsimas numatomas pelnas iš reguliaraus pardavimo ir numatomas pelnas yra tikro ir faktinio nuosavo įnašo šaltinis, nes, kaip paaiškino Komisija, galimos lėšos iš Modernizavimo fondo biudžeto būtų laikomos valstybės pagalba, todėl negali būti laikomos įmonės „CE Oltenia“ nuosavomis lėšomis be pagalbos (25).

(43)

Pradinio restruktūrizavimo plano nepalaikė nė vienas rinkos investuotojas ar skolintojas. Pirma, bankai nepateikė nė vieno ketinimų rašto, kuriuo būtų sutikę iš anksto finansuoti mokėjimus, susijusius su būsimu elektros energijos tiekimu iš įmonės „CE Oltenia“, iš kurio tikėtinos pajamos sudaro beveik visą įmonės „CE Oltenia“ nuosavą įnašą. Antra, nė vienas bankas ar rinkos investuotojas neišreiškė susidomėjimo remti ar finansuoti dalį investicijų, skirtų pereiti nuo lignito prie gamtinių dujų ar atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos. Trečia, nepateikta jokių įrodymų, kad galimi išorės investuotojai ar bankai remtų planą arba kad tokios derybos įvyktų per pagrįstą laikotarpį. Nors Rumunija taip pat nurodė, kad įmonės „CE Oltenia“ turto pardavimas yra dar vienas finansavimo šaltinis, ir apskaičiavo, kad iš tokio pardavimo gautų 2 mln. EUR pajamų, šio turto pardavimo procedūra nebuvo pradėta (26).

(44)

Be to, Rumunija pripažino, kad nei įmonės „CE Oltenia“ smulkieji akcininkai (ypač „Fondul Proprietatea SA“), nei jos kreditoriai jokia forma neužtikrins tinkamo naštos pasidalijimo (27).

(45)

Nors oficiali pradinio restruktūrizavimo plano trukmė buvo 2021–2025 m., pirmųjų reikšmingai teigiamų grynųjų rezultatų, kurių suma sudarytų maždaug [...] EUR, buvo tikimasi tik po restruktūrizavimo laikotarpio, t. y. 2026–2030 m. Pagal pradinį restruktūrizavimo planą iki 2025 m. įmonė „CE Oltenia“ galėjo pasiekti 4,3 proc. ROCE, kuri yra daug mažesnė už rinkos sąlygas atitinkantį atlygį arba alternatyviąsias nuosavo kapitalo, investuojamo į Rumunijos įmones apskritai, sąnaudas. Be to, ir taip mažą įmonės „CE Oltenia“ pelningumą dirbtinai padidino iš valstybės pagalbos gautos veiklos subsidijos. Galiausiai įmonės „CE Oltenia“ prognozuojami rezultatai buvo pagrįsti optimistinėmis prielaidomis dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, kad CO2 leidimų kainos restruktūrizavimo laikotarpiu išliks santykinai tokios pačios, nepaisant to, kad 2018–2019 m. jos gerokai padidėjo. Nors įmonės „CE Oltenia“ projekcijose buvo tikimasi, kad CO2 leidimų kainos svyruos nuo [...] 2020 m. iki [...] 2030 m., 2021 m. sausio 24 d. kaina jau siekė [...]. Taigi Komisija abejojo, ar pradinis restruktūrizavimo planas buvo tinkamos trukmės ir ar pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui bus atkurtas įmonės „CE Oltenia“ gyvybingumas, nes nebuvo akivaizdu, kad įmonė „CE Oltenia“ gaus pakankamą grąžą ir galės išlikti rinkoje be papildomos pagalbos (28).

(46)

Dėl „S.E. Craiova II“ kogeneracijos įrenginių veiklos perdavimo Krajovos savivaldybei, tokio perdavimo forma ir apimtis buvo neaiški. Net jei toks perdavimas atliekant kapitalo įnašą į bendrąją „CE Oltenia“ ir Krajovos savivaldybės tarybai priklausančios bendrovės įmonę būtų įgyvendintas, tai leistų įmonei „CE Oltenia“ ir valstybei išlaikyti tokios bendrosios įmonės kontrolę. Taip būtų paneigta pardavimo, kaip priemonės, ribojančios konkurencijos iškraipymus, prasmė, nes tai nesustiprintų konkurencijos, neskatintų nei naujų konkurentų atėjimo, nei esamų mažų konkurentų plėtros, nei tarpvalstybinės veiklos (29).

(47)

Be to, kalbant apie įmonės „CE Oltenia“ gamybos pajėgumų mažinimą (uždarant lignitą deginančius blokus) ir lignito kasyklų uždarymą, bendrą atitinkamą įmonės „CE Oltenia“ gamybos pajėgumų sumažėjimą didele dalimi kompensuotų naujų gamybos pajėgumų įrengimas. Todėl bendri įmonės „CE Oltenia“ gamybos pajėgumai iš esmės nepasikeistų (30). Lignito gavyba didėtų iki 2024 m. pabaigos ir tik nuo 2026 m. sumažėtų žemiau 2020 m. lygio. Dujas deginantys blokai pradėtų veikti iki 2026 m., todėl lignito gavybos apimčių sumažėjimas pajėgumų mažinimo požiūriu būtų beprasmis (31).

(48)

Galiausiai Rumunija nepasiūlė papildomų elgesio priemonių, išskyrus draudimą įmonei „CE Oltenia“ restruktūrizavimo laikotarpiu įsigyti kitų įmonių akcijų paketus, nebent tai būtų būtina jos ilgalaikiam gyvybingumui užtikrinti, ir neviešinti pagalbos parduodant savo produktus (32).

(49)

Vykstant oficialiai tyrimo procedūrai, Komisija gavo pastabų iš šių trečiųjų šalių: EEB (33), „Bankwatch Romania“ / „ClientEarth“ (34) ir „Greenpeace“ (35). Komisija šias pastabas laiko rinkos informacija, nes nė viena iš šių trečiųjų šalių negalėjo įrodyti, kad yra suinteresuotoji šalis, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (36) 1 straipsnio h punkte.

(50)

EEB prieštaravo tam, kad būtų leista naudoti valstybės pagalbą už tai, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės aktų dėl išmetamo CO2, pelenų, NOx ir SO2 kiekio. Organizacijos nuomone, taip būtų pažeistas principas, kad pagalba negali būti teikiama už tai, kad būtų laikomasi Sąjungos standartų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES (37) nustatytų įpareigojimų dėl išmetamųjų teršalų kiekio ir geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) taikymo. Valstybės pagalbos investicijoms už Sąjungos aplinkosaugos acquis reikalavimų laikymąsi netaikymas taip pat atitinka Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires (38). Įmonės „CE Oltenia“ atveju šios nuostatos nesilaikyta, nes, EEB teigimu, oro taršos išmetamų teršalų ribinių verčių laikymasis buvo paties pradinio restruktūrizavimo plano dalis.

(51)

EEB taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad įmonė „CE Oltenia“ pastaraisiais metais nesilaikė išmetamųjų teršalų (NOx, SO2, kietųjų dalelių ir pan.) standartų. EEB nurodė, kad įmonės „CE Oltenia“ lignitą deginantys įrenginiai viršijo išmetamųjų teršalų kiekius pagal Direktyvą 2010/75/ES (39).

(52)

Be to, EEB teigė, kad įmonė „CE Oltenia“ visada gali sudaryti dvišales sutartis fiksuotomis kainomis, tačiau jokia privati įmonė nesutiktų sudaryti tokios sutarties, pagal kurią ji būtų priversta permokėti už energiją, pagamintą deginant brangų iškastinį kurą. Atsižvelgiant į tai, kad nebūtų suinteresuotų rinkos investuotojų, bet kokios dvišalės sutartys su kitomis valstybinėmis įmonėmis neatitiktų „rinkos ekonomikos investuotojo“ principo ir greičiausiai būtų valstybės pagalba.

(53)

EEB taip pat nurodė, kad įmonė „CE Oltenia“ iškastinį kurą naudotų ir po 2026 m., todėl labai abejotina, ar toks restruktūrizavimo planas būtų perspektyvus vidutiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į didėjančias CO2 kainas.

(54)

„Bankwatch“ ir „ClientEarth“ teigė, kad veiklos pagalba, skirta aplinkosaugos reikalavimų laikymosi išlaidoms padengti, pažeidžia ES aplinkosaugos teisę ir neskatina ekonominės veiklos plėtojimo, kaip reikalaujama pagal teismų praktiką dėl SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto (sprendimas Austrija / Komisija (40)).

(55)

„Bankwatch“ taip pat pažymėjo, kad pradinis įmonės „CE Oltenia“ restruktūrizavimo planas neatitinka Rumunijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų, jame nenustatytas terminas, per kurį iš įmonės „CE Oltenia“ energijos gamybos turi būti pašalintas lignitas, taigi juo nepakankamai sprendžiamos įmonės nuostolių priežastys, nes neatsisakoma nuostolingos veiklos.

(56)

Galiausiai „Bankwatch“ teigė, kad restruktūrizavimo planas buvo grindžiamas nerealiomis prielaidomis dėl būsimų CO2 leidimų kainų, t. y. prielaida, kad šios kainos restruktūrizavimo laikotarpiu išliks gana stabilios. Remiantis „Bankwatch“ išmetamųjų teršalų projekcijomis, bendros išlaidos, kurias įmonė „CE Oltenia“ turės sumokėti už 2021–2030 m. išmetamą CO2 kiekį, turėtų sudaryti 4,76 mlrd. EUR, t. y. gerokai viršyti įmonės „CE Oltenia“ projekcijas.

(57)

„Greenpeace“ nustatė, kad tai, jog įmonė „CE Oltenia“ ir toliau naudojo lignitą elektros energijai gaminti, prieštarauja Sąjungos politikai ir tikslams, nustatytiems Europos žaliojo kurso komunikate. „Greenpeace“ teigė, kad valstybės pagalba CO2 leidimams pirkti pažeistų Sąjungos teisę, ypač SESV 191 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvoje 2003/87/EB įtvirtintą principą „teršėjas moka“, pagal kurį reikalaujama, kad veiklos vykdytojai mokėtų už išmetamo CO2 kiekį.

(58)

Remiantis „Greenpeace“ atlikta viešai skelbiamos informacijos apie pradinį restruktūrizavimo planą analize, bendras metinis įmonės „CE Oltenia“ išmetamųjų teršalų kiekis padidėtų nuo 7 Mt CO2 per metus 2020 m. iki maždaug 9 Mt CO2 per metus 2030 m. Tai prieštarautų dabartinei Sąjungos klimato ir energetikos politikai, be to, turėtų tiesioginių neigiamų pasekmių įmonės „CE Oltenia“ veiklos sąnaudoms (kurių didelę dalį sudaro CO2 leidimų išlaidos).

(59)

Rumunija gerokai pakeitė pradinį restruktūrizavimo planą ir tam planui finansuoti numatytą pagalbą, kad išsklaidytų Komisijos abejones. Kad būtų lengviau pateikti, Rumunijos pastabos suskirstytos į tris dalis, atitinkančias pastabas dėl pagrindinių Komisijos sprendime pradėti procedūrą nurodytų abejonių, trečiųjų šalių pastabas ir patikslinto restruktūrizavimo plano bei restruktūrizavimo pagalbos aprašymą.

(60)

Rumunija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą (41); Rumunija neginčijo tame sprendime pradėti procedūrą nurodytų abejonių ir pateikė patikslintą restruktūrizavimo planą. Pagrindiniai patikslinto restruktūrizavimo plano elementai buvo šie: i) anksčiau nei numatyta pradiniame restruktūrizavimo plane uždaryti lignito gamybos pajėgumus, kad būtų sumažintas metinis išmetamo CO2 kiekis ir nuo 2026 m. veikla būtų pelninga; ii) naujos investicijos į dujų ir fotovoltinius gamybos blokus, sumodeliuotos taikant specialios paskirties įmonių (SPĮ) koncepciją, kai įmonei „CE Oltenia“ liktų 70 proc., o 30 proc. būtų skirta kitiems strateginiams ar finansiniams investuotojams; iii) darbas siekiant tvirtų susitarimų dėl nuosavo indėlio, t. y. pirkimo–pardavimo sutarčių, bankų finansavimo ir privačių investuotojų kapitalo, ir iv) bendradarbiavimas su „Fondul Proprietatea“ siekiant, kad fondas prisidėtų prie įmonės restruktūrizavimo išlaidų padengimo, arba galimybės sumažinti fondo dalyvavimą didinant kapitalą valstybės lėšomis svarstymas.

(61)

Rumunija pabrėžė strateginę įmonės „CE Oltenia“ svarbą šalies energijos tiekimo saugumui. Rumunija teigė negalinti leisti uždaryti daugiau lignito gamybos pajėgumų anksčiau, nei numatyta patikslintame restruktūrizavimo plane, dėl nacionalinės energetikos sistemos saugumo ir pakankamumo priežasčių, kurias patvirtina įmonės „Transelectrica“ parengta analizė (kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje). Ji pabrėžė restruktūrizavimo proceso sunkumus ir sudėtingumą vieno kuro elektros energijos gamintojui, sparčiau atsisakančiam lignitą deginančių elektrinių, patiriančiam didelių restruktūrizavimo išlaidų, smarkiai paveiktam sparčiai didėjančių CO2 išlaidų ir suvaržytam reikalavimo išlaikyti gamybos pajėgumus, kuriais užtikrinamas nacionalinio elektros tinklo saugumas. Rumunija pridūrė, kad įmonės „CE Oltenia“ pajėgumus pakeitus importuojama energija, Rumunijai kiltų didelė rizika, nes jos kaimyninės valstybės narės yra daugiausia energiją importuojančios šalys (17 konstatuojamoji dalis).

(62)

2021 m. birželio mėn. Rumunija pateikė dar vieną analizę, papildančią anksčiau pateiktą analizę, kurią įmonė „Transelectrica“ atliko 2021 m. gegužės mėn., pabrėždama, kad:

(63)

Atsakydama į EEB pastabas, kad bet kokios dvišalės įmonės „CE Oltenia“ sutartys su kitomis valstybinėmis įmonėmis neatitiktų „rinkos ekonomikos investuotojo principo“, Rumunija pažymėjo, kad įmonės „CE Oltenia“ sutartys sudaromos OPCOM platformose, taigi ir rinkos sąlygomis.

(64)

Dėl bendros CO2 leidimų kainos apskaičiavimo Rumunija paaiškino, kad patikslintame restruktūrizavimo plane bus pateiktas patobulintas scenarijus, kuriame bus atsižvelgta į naujausias rinkos vertes. Be to, dėl „Greenpeace“ pastabų, kad bendras išmetamųjų teršalų kiekis padidės, Rumunija pažymėjo, kad patikslintame restruktūrizavimo plane, kurį ji pateiks vėliau, metinis išmetamo CO2 kiekis sumažės nuo 8,6 Mt 2021 m. iki 2,6 Mt 2027 m.

(65)

Atsakydama į „Bankwatch“ ir „ClientEarth“ pastabas dėl lignito gamybos nutraukimo, Rumunija pažymėjo, kad įmonė „CE Oltenia“ įgyvendins energijos vartojimo efektyvumo priemones, pakeisdama lignitą deginančius blokus naujais dujas ir atsinaujinančiuosius išteklius naudojančiais blokais.

(66)

2021 m. birželio 24 d. Rumunija pateikė Komisijai patikslintą restruktūrizavimo planą, o vėliau pateikė tolesnius plano atnaujinimus ir papildomą informaciją.

(67)

Patikslintas restruktūrizavimo planas grindžiamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planu, pagal kurį Rumunija siekia pakeisti elektros energijos gamybą iš lignito elektros energija, pagaminta iš gamtinių dujų ir atsinaujinančiųjų išteklių (fotovoltinės energijos ir hidroenergijos), kurie yra pigesni CO2 leidimų atžvilgiu. Patikslintame restruktūrizavimo plane numatytas restruktūrizavimo laikotarpis yra nuo 2021 m. pradžios iki 2026 m. pabaigos. Plane numatytos įvairios restruktūrizavimo laikotarpiu įgyvendinamos veiklos priemonės, kurias įmonė „CE Oltenia“ pradėjo įgyvendinti 2021 m. sausio mėn.

(68)

Patikslintas restruktūrizavimo planas apima technines ir technologines priemones, organizacines ir valdymo priemones, aplinkos apsaugos priemones ir finansines priemones.

(69)

Pirmasis ramstis susijęs su techninėmis ir technologinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama įvairinti Rumunijos energijos rūšių derinį, lignitą deginančius blokus pakeičiant fotovoltinėmis ir dujų elektrinėmis.

(70)

Viena iš pirmojo ramsčio priemonių yra dabartinių energijos blokų ir kasyklų uždarymas arba laikymas rezerve. Plane numatyti trys elektros energijos gamybos iš lignito nutraukimo etapai, kurių komercinė pabaigos data – [...]. Per pirmą laipsniško nutraukimo laikotarpį, [...], pajėgumai bus sumažinti nuo [...] MW iki [...] MW. Per antrą laipsniško nutraukimo laikotarpį nuo [...] pajėgumai dar labiau sumažėtų [...]. Per laikotarpį [...].

(71)

Pagal naujų gamybos pajėgumų eksploatavimo pradžios grafiką aštuoni fotovoltiniai parkai pradės veikti iki 2024 m., viena labai maža hidroelektrinė – iki 2023 m., o du gamtines dujas deginantys blokai – iki 2026 m. vidurio. 2023 m. planuojamų mažiau taršių naujų gamybos įrenginių įrengtasis pajėgumas, kurį sukurs hidroelektrinė, sudarytų tik 0,6 proc. visų įmonės „CE Oltenia“ įrengtųjų pajėgumų. 2026 m. bendra naujų įrenginių gamybos apimtis siektų 56 proc., iš kurių 36 proc. būtų gaminama dujų įrenginiuose, 20 proc. – fotovoltiniuose parkuose, o 0,4 proc. – hidroelektrinėse.

(72)

Bendri naujų gamybos pajėgumų įrengtieji pajėgumai būtų maždaug 2 060 MW, iš kurių 1 325 MW sudarytų dujos, 735 MW – fotovoltinė energija ir 9,9 MW – hidroenergija. Grynieji turimi pajėgumai, atsižvelgiant į vidutinį [...] proc. fotovoltinių parkų panaudojimo koeficientą, būtų [...] MW, iš kurių [...] MW sudarytų dujos ir [...] MW – fotovoltinė energija. Pagal SPĮ scenarijų (žr. 110 konstatuojamąją dalį ir toliau), kai įmonės „CE Oltenia“ dalis sudarytų [...] proc., rinkos konkurentai galės pasinaudoti maždaug [...] MW grynaisiais turimais pajėgumais. Taigi įmonės „CE Oltenia“ grynieji turimi pajėgumai sumažės nuo [...] MW iki maždaug [...] MW. 2 lentelėje pateikiamas esamų įrenginių uždarymo ir naujų įrenginių paleidimo grafikas.

2 lentelė

Esamų pajėgumų uždarymo (išsaugojimo) ir naujų pajėgumų paleidimo grafikas

Šaltinis – 2021 m. birželio 24 d. restruktūrizavimo planas

Pastaba: 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyti esami MW pajėgumai; pilka spalva žymimi rezervuoti pajėgumai, kaip nurodyta 70 konstatuojamojoje dalyje.

(73)

Iki [...] visos įmonei „CE Oltenia“ priklausančios lignitą deginančios elektrinės bus galutinai uždarytos arba toliau eksploatuojamos, bet neįtraukiamos į reguliarų tiekimą. Tai reiškia, kad terminai sutrumpės, palyginti su pradiniame restruktūrizavimo plane nustatytais terminais, pagal kuriuos [...] energijos blokai turėjo veikti iki [...]. Kalbant apie kasyklas, [...]. Tai reiškia, kad terminai sutrumpės, palyginti su pradiniame restruktūrizavimo plane nustatytais terminais, pagal kuriuos [...] kasyklos turėjo būti uždarytos tik iki [...].

(74)

Be to, restruktūrizavimo planas iš dalies padės siekti eksploatavimo nutraukimo tarpinių reikšmių pagal Rumunijos nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (42). 2023–2025 m. pajėgumų eksploatavimo nutraukimas yra pavyzdžiai, pateikiami nedarant poveikio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane reikalaujamam išsamumui ar turiniui ir negali būti aiškinami taip, kad jie pakeičia tame plane nustatytas tarpines ir siektinas reikšmes, taip pat negali būti aiškinami kaip patvirtinimas, kad tarpinės reikšmės yra pakeistos ar pasiektos (43).

(75)

Antrasis plano ramstis susijęs su organizacinėmis ir valdymo priemonėmis, kurios, be kita ko, apima darbuotojų skaičiaus mažinimą ir perskirstymą. 2021–2026 m. uždarius gamybos įmones, būtų atleisti ir perskirstyti darbuotojai. 2020 m. pabaigoje įmonėje „CE Oltenia“ buvo [...] darbuotojų; numatoma, kad jų skaičius laipsniškai mažės [...] proc. (palyginti su [...] proc., kaip numatyta pradiniame restruktūrizavimo plane) ir 2026 m. pasieks [...] proc. Du pagrindiniai darbuotojų skaičiaus mažinimo būdai būtų atleidimas iš darbo dėl įmonių uždarymo (2021–2026 m. būtų atleista [...] darbuotojų) ir ankstyvas išėjimas į pensiją. Numatomas darbuotojų, reikalingų naujiems fotovoltiniams ir dujų įrenginiams eksploatuoti, skaičius yra [...] ir visi jie būtų dabartiniai įmonės „CE Oltenia“ darbuotojai. Todėl […].

(76)

Trečiąjį plano ramstį sudaro aplinkos apsaugos priemonės. Tai daugiausia priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi metinių įsipareigojimų, susijusių su išmetamu CO2 kiekiu (44). Be to, energijos rūšių derinio įvairinimas turėtų teigiamą poveikį išmetamo CO2 kiekio, susidarančio gaminant elektros energiją, lygiui, nes gamtinių dujų elektrinių (o dar labiau fotovoltinių elektrinių) išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis nei lignitą deginančių elektrinių, todėl nuo 2026 m. išmetamo CO2 kiekis bus mažesnis nei restruktūrizavimo laikotarpio pradžioje.

(77)

Be to, restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė „CE Oltenia“ planuoja įgyvendinti šias aplinkos apsaugos investicijas: i) šlako ir pelenų nuosėdų pakėlimo darbus ir ii) dūmų dujų išmetamo NOx, SO2 ir dulkių kiekio mažinimo iki nacionalinės teisės aktais nustatytų ribų darbus.

(78)

Ketvirtasis plano ramstis susijęs su finansinėmis priemonėmis, kurios visų pirma apima banko paskolų išlaidas ir išlaidas, susijusias su SPĮ steigimu. Finansavimo išlaidos (komisiniai mokesčiai ir palūkanos), susijusios su esamomis paskolomis 2021–2026 m. laikotarpiu, sudarytų [...] EUR. 2022–2025 m. laikotarpiu išlaidos su palūkanomis ir komisiniais, susijusiais su sutartyse numatytais kreditais, padidėjo, palyginti su pradiniu restruktūrizavimo planu, o tai atspindi padidėjusias palūkanų normas, taikomas už ankstesnes paskolas. Į restruktūrizavimo išlaidas taip pat įtrauktos maždaug [...] EUR palūkanos, susijusios su naujomis paskolomis, kurios būtų grąžintos per restruktūrizavimo laikotarpį. Kita finansinių priemonių išlaidų kategorija yra susijusi su SPĮ kūrimu ir apima išlaidas galimybių studijoms atlikti, urbanistikos sertifikatams, aplinkosaugos leidimams, techniniams prisijungimo leidimams gauti.

(79)

Rumunija teigia, kad restruktūrizavimo išlaidos, susijusios su restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimu, ir išlaidos, kurias tikimasi patirti 2021–2026 m. restruktūrizavimo laikotarpiu, įskaitant investuotojų įnašą, sudarytų 3,94 mlrd. EUR. Iš jų maždaug 1,52 mlrd. EUR yra susiję su fotovoltinių parkų, gamtinių dujų elektrinių blokų plėtra, taip pat labai mažos hidroelektrinės atnaujinimu ir modernizavimu; maždaug 48 mln. EUR – lignito gamybos pajėgumų uždarymu ir (arba) išsaugojimu; maždaug 210 mln. EUR – investicijomis į trumpalaikį turtą (pavyzdžiui, investicijomis į senos įrangos atnaujinimą); dar maždaug 67 mln. EUR – organizacinėmis ir valdymo priemonėmis (iš kurių didžioji dalis būtų skirta personalo restruktūrizavimui); maždaug 1,77 mlrd. EUR – CO2 leidimų įsigijimu; maždaug 60 mln. EUR – finansinėms priemonėms (daugiausia paskolomis) ir maždaug 259 mln. EUR būtinu likvidumu, reikalingu būtiniausioms einamosioms išlaidoms padengti, kad būtų palaikoma įmonės veikla.

(80)

Rumunijos valstybė paremtų įmonės „CE Oltenia“ restruktūrizavimą ne didesne kaip maždaug 1,76 mlrd. EUR suma, kurią sudarytų 1 090 mln. EUR dotacija, 195,8 mln. EUR paskolos valstybės garantija, 226 mln. EUR (RON) kapitalo injekcija, taip pat maždaug 251 mln. EUR sanavimo paskolos konvertavimas į dotaciją (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Dar 895,3 mln. EUR pagalbos būtų planuojama išmokėti iš Modernizavimo fondo (45), jeigu Rumunija pateiks atitinkamus investicinius pasiūlymus ir juos atitinkamai patvirtins Europos investicijų bankas arba Modernizavimo fondo Investicijų komitetas. Taigi bendra numatyta restruktūrizavimo pagalbos suma įmonei „CE Oltenia“ sudarytų 2 658,1 mln. EUR, iš kurių 492 mln. EUR jau skirti (t. y. 251 mln. EUR sanavimo pagalba ir 241 mln. EUR dotacija, kuri yra 1 090 mln. EUR dotacijos dalis, žr. 28 konstatuojamąją dalį).

(81)

Modernizavimo fonde skiriamos prioritetinės ir neprioritetinės investicijos. Prioritetinių investicijų atveju iš Modernizavimo fondo gali būti finansuojama iki 100 proc. atitinkamų išlaidų vertės, atsižvelgiant į taikomas valstybės pagalbos taisykles, o neprioritetinių investicijų atveju – iki 70 proc. atitinkamų išlaidų vertės, atsižvelgiant į taikomas valstybės pagalbos taisykles ir su sąlyga, kad likusios išlaidos finansuojamos iš privačių šaltinių. Europos investicijų bankui patvirtinus investicijų statusą (prioritetinės ar neprioritetinės), remiantis oficialiais dokumentais, investicijos į du gamtinių dujų blokus – 850 MW Išalnicos elektrinėje ir 475 MW Turčenio elektrinėje – laikomos neprioritetinėmis investicijomis, o investicijos į aštuonis fotovoltinius parkus gali būti laikomos prioritetinėmis investicijomis.

(82)

Siekdamos tinkamai atlyginti už restruktūrizavimo pagalbą ir padidinti atlygį už valstybės pagalbą, Rumunijos valdžios institucijos įsipareigojo iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos (2026 m.) parduoti pakankamai Rumunijos valstybės turimų įmonės „CE Oltenia“ akcijų. Akcijų pardavimas būtų vykdomas per viešą akcijų siūlymą, kuris būtų parengtas taip, kad valstybė gautų kuo didesnį atlygį. Galutinis parduodamų akcijų skaičius būtų nustatytas pradėjus pardavimo procesą, atsižvelgiant į būsimų SPĮ struktūrą, akcinio kapitalo mažinimo ir didinimo procesus. Bet kuriuo atveju akcijų pardavimo turėtų pakakti, kad būtų atlyginta už valstybės įnašą į restruktūrizavimo planą, o tai reikštų ne mažiau kaip 20 proc. nuosavybės teisių.

(83)

Dėl įsipareigojimo sumažinti Rumunijos valstybės dalį įmonėje „CE Oltenia“ (82 konstatuojamoji dalis) Rumunija taip pat patikslino, kad teisės aktas, kuriuo remiantis bus vykdomas pardavimo procesas, bus vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinama privatizavimo strategija parduoti Rumunijos valstybės valdomas įmonės „CE Oltenia“ akcijas. Priėmus šį sprendimą, būtų atrinktas konsultantas, kuris nuo 2024 m. vykdytų konkrečius šio proceso etapus, kad procesas būtų baigtas iki 2026 m. pabaigos.

(84)

Rumunija pateikė įmonės „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – įmonė „PwC“) parengtą vertinimo analizę, skirtą 20 proc. įmonės „CE Oltenia“ akcijų paketo, kurį valstybė turi parduoti iki 2026 m. pabaigos, rinkos vertei nustatyti. Vertinimas grindžiamas pajamų metodu, t. y. diskontuotų pinigų srautų metodu, nes jis atspindi konkrečias tikėtinas įmonės „CE Oltenia“ veiklos charakteristikas po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo. Remiantis vertinimo analize, orientacinė 20 proc. įmonės „CE Oltenia“ akcijų paketo rinkos vertė 2026 m. gruodžio 31 d. buvo įvertinta [...] EUR pagal pagrindinį scenarijų [...] arba [...] EUR pagal alternatyvų scenarijų (kai pinigų srautai prognozuojami per visą veiklos laikotarpį (t. y. 30 metų), o ne neribotam laikui). Pardavus akcijas, ši suma būtų valstybės ex post atlygis už paramą įmonei „CE Oltenia“.

(85)

Rumunija pateikė įmonės „CE Oltenia“ nuosavo įnašo į restruktūrizavimo išlaidas, kurio suma siekia 1,98 mlrd. EUR, šaltinius. Iš šios sumos 1 275 mln. EUR būtų gauta iš elektros energijos pardavimo OPCOM rinkoje ir kitais esamais kanalais (iš jų 315 mln. EUR pagal sutartis, kurių trukmė ilgesnė nei vieni metai), iki 350 mln. EUR iš bankų paskolų, 250 mln. EUR iš investuotojų dalyvavimo SPĮ ir 104 mln. EUR kaip įmonės „CE Oltenia“ nepiniginis įnašas į SPĮ.

(86)

Didžiąją Rumunijos siūlomo nuosavo įnašo dalį sudaro elektros energijos pardavimas vidaus rinkos segmentuose, kuriuos valdo rinkos operatorius (OPCOM) arba perdavimo sistemos operatorius (įmonė „Transelectrica“): kitos paros ir einamosios paros rinkoje, konkurencinių aukcionų ir (arba) sutarčių, reguliuojamose arba balansavimo rinkose.

(87)

Rumunija mano, kad 2021–2025 m. laikotarpiu pajamos iš elektros energijos pardavimo, sudarysiančios nuosavo įnašo dalį, sieks 1 275 mln. EUR, iš kurių 574 mln. EUR gauta iš elektros energijos pardavimo 2021 m.

(88)

Be to, įmonė „CE Oltenia“ derėjosi dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių planuojama vertė siekia [...] EUR. Tačiau, nepaisant to, kad iki 2021 m. birželio mėn. vidurio buvo pasirašyti keli ketinimų protokolai dėl galimų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, nė viena sutartis nebuvo sudaryta. Kadangi numatytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, be kita ko, dėl to, kad šiuo metu pagal Rumunijos teisę tokių sutarčių sudaryti neleidžiama, jos nėra Rumunijos pateikto nuosavo įnašo dalis.

(89)

Pradiniame restruktūrizavimo plane buvo numatyta parduoti nepagrindinį turtą, o tai turėjo sudaryti 2 mln. EUR nuosavą įnašą. Tačiau šio turto pardavimo procedūra dar nepradėta, todėl patikslintame restruktūrizavimo plane toks pardavimas nenumatytas kaip nuosavo įnašo šaltinis.

(90)

Patikslintame restruktūrizavimo plane kaip nuosavas įnašas taip pat įtrauktas SPĮ kūrimas siekiant kartu su kitais veiklos vykdytojais investuoti į naują dujų ir fotovoltinės energijos gamybą (žr. 110 konstatuojamąją dalį ir toliau). Bendra investuotojų įnašo į [...] SPĮ akcinį kapitalą suma yra maždaug [...] EUR, o tai kartu su [...] EUR bendromis kapitalo išlaidomis, kurias investuotojai finansuos, reiškia, kad bendras investuotojų įnašas į nuosavą kapitalą yra maždaug [...] EUR. Investuotojų įnašas į su naujais elektros energijos įrenginiais susijusias išlaidas būtų papildytas Modernizavimo fondo lėšomis, jei Rumunija pateiks atitinkamus investicinius pasiūlymus ir juos patvirtins Europos investicijų bankas arba atitinkamai Modernizavimo fondo Investicijų komitetas, bankai ir įmonė „CE Oltenia“.

(91)

Įmonė „CE Oltenia“ įneštų nepiniginį įnašą į SPĮ akcinį kapitalą, t. y. materialųjį ir nematerialųjį turtą, kurio bendra vertė yra maždaug 104 mln. EUR ir kurį sudaro žemės sklypai, esamas prisijungimas prie elektros ir dujų tinklų, galimybių ir sprendimų studijos dėl prisijungimo prie elektros tinklo, esamų komunalinių paslaugų tinklų, logistikos įrenginių ir pan. Ši suma buvo nustatyta remiantis įmonės „PwC“ atliktu vertinimu, o (atrinkti) SPĮ projektų investuotojai ją patvirtino ir pripažino kaip teisingą įmonės „CE Oltenia“ įnašo vertę.

(92)

Išalnicos ir Turčenio KCDT projektų finansavimas bus gautas iš [...] ir [...], kurios yra [...] EUR skirsiančio sindikato pagrindinės narės (46). Aštuonių fotovoltinių parkų statybos ir eksploatavimo finansavimas bus gautas sindikuotos paskolos forma vadovaujant Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), kuriam susidomėjimą dėl [...] EUR sindikuotos paskolos išreiškė penki komerciniai bankai (47). Kalbant apie KCDT ir fotovoltinių jėgainių projektų finansavimą bankų lėšomis, dar nėra pasirašytų paskolos sutarčių, o bankai kol kas išreiškė susidomėjimą pasirašydami orientacinius ketinimų protokolus (48). Tuose ketinimų protokoluose, kuriuos pasirašė pagrindiniai sindikato nariai, ir kitų bankų pareikštame susidomėjime dalyvauti sindikatuose nurodyta, kad bankai bet kokį finansavimą suteiks tik tada, kai Komisija patvirtins įmonės „CE Oltenia“ restruktūrizavimo planą. Rumunija informavo Komisiją, kad įmonė „CE Oltenia“ ketina imti bankų paskolas, kurių didžiausia suma neviršija [...] EUR, nepaisant to, kad bankai išreiškė susidomėjimą teikti didesnės sumos ([...] EUR) finansavimą KCDT ir fotovoltinių elektrinių projektams.

(93)

Siekiant, kad smulkusis akcininkas „Fondul Proprietatea“ prisidėtų (7 konstatuojamoji dalis) prie įmonės „CE Oltenia“ restruktūrizavimo, sumažinus kapitalą būtų iš dalies padengtas perkeltas nuostolis. 2020 m. gruodžio 31 d. perkeltas nuostolis sudarė maždaug 345 mln. EUR (1 710 mln. RON); šis nuostolis bus sumažintas iki maždaug 100 mln. EUR (493 mln. RON), konvertavus 1 217 mln. RON (atitinka maždaug 251 mln. EUR) sudarančią sanavimo pagalbą iš paskolos į dotaciją. Apskaitinio nuostolio, kuris yra sukauptas perkeltas nuostolis, padengimą mažinant akcinį kapitalą visi akcininkai padengs proporcingai.

(94)

Po akcinio kapitalo sumažinimo akcinis kapitalas būtų padidintas maždaug [...] EUR, o tai sumažintų „Fondul Proprietatea“ dalį įmonėje „CE Oltenia“ nuo [...] proc. iki maždaug [...] proc. Šiuo tikslu 2021 m. gruodžio 21 d. pasirašytas įmonės „CE Oltenia“, „Fondul Proprietatea“ ir Energetikos ministerijos susitarimo memorandumas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad „Fondul Proprietatea“ balsuotų už tokį padidinimą, nes pagal įmonės „CE Oltenia“ steigimo dokumentus akcinio kapitalo didinimui reikalinga 90 proc. akcininkų balsų dauguma.

(95)

Patikslinto restruktūrizavimo plano trukmė pailgėja nuo penkerių iki šešerių metų, kad būtų atsižvelgta į lignitą deginančių blokų laipsniško uždarymo kalendorių ir dujų gamybos pajėgumų paleidimo datą. Todėl, nors restruktūrizavimo planas apima laikotarpį nuo 2021 m. pradžios iki 2026 m. pabaigos, įmonės „CE Oltenia“ pateiktos finansinės projekcijos apima laikotarpį iki 2030 m.

3 lentelė

Atrinkti finansiniai duomenys iš patikslinto 2021–2026 m. restruktūrizavimo plano su perspektyva iki 2028 m.

(96)

Elektros energijos pardavimas yra svarbiausias įmonės „CE Oltenia“ ekonominių pajamų šaltinis, kuris istoriškai (2017–2020 m.) sudarė apie 85 proc. visų jos veiklos pajamų. Jo vertinimas grindžiamas toliau nurodytomis prielaidomis: įrengtąja galia, darbo valandų skaičiumi / vidutinės apkrovos koeficientu, sąnaudomis technologinėms reikmėms, elektros energijos pardavimo apimtimi pagal rinkos segmentus ir vidutine pardavimo kaina kiekviename segmente.

(97)

Apskaičiuota, kad elektros energija, tiekiama iš įrengtų lignito pajėgumų, sumažės nuo [...] 2021 m. iki [...] 2025 m. ir [...] 2026 m., o gamyba labai mažoje hidroelektrinėje ir fotovoltiniuose parkuose nuo [...] m. sudarytų maždaug [...], elektros energijos gamyba dujas deginančiose elektrinėse, kurios bus pradėtos eksploatuoti 2026 m. viduryje, 2026 m. pabaigoje sudarys [...]. Po restruktūrizavimo (nuo 2027 m.) šių šaltinių (nebenaudojant lignito) gaminama elektros energija sieks [...].

(98)

Restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje 2026 m. elektros energijos pardavimas pagal gamybos šaltinius bus tik [...] suskirstytas taip: [...] iš lignito, [...] iš atsinaujinančiųjų išteklių ir [...] iš dujas deginančių įrenginių. Reikėtų pažymėti, kad [...] yra išskirtiniai metai įmonei „CE Oltenia“, nes [...], tačiau tuo pat metu pradės veikti dujas deginančios elektrinės [...]. Todėl [...] bus pirmieji metai, kai gamybai nebus naudojamas lignitas, o visą produkciją gamins dujų įrenginiai ir atsinaujinančiųjų išteklių elektrinės. Bendra gamyba [...] m. bus [...], palyginti su [...] [...] m., o veiklos pajamos atitinkamai padidės ir [...] m. pasieks [...] EUR, palyginti su [...] EUR [...] m.

(99)

2021 m. pajamas pagal rinkos segmentus sudaro pardavimas OPCOM rinkoje (61 proc.), pardavimas kitos paros rinkoje (34 proc.) ir balansavimo rinkoje (5 proc.). 2024 m., kai bus pradėtos gauti pajamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, OPCOM rinkoje jos sumažės 6 proc., o tai bus kompensuota padidėjimu kitos paros piko rinkoje (kurioje, kaip manoma, bus prekiaujama fotovoltinių parkų pagaminta elektros energija), kurioje elektros energija prekiaujama [...]–[...] proc. didesne nei vidutinė metinė kaina. Be to, įmonė „CE Oltenia“ numato, kad 2026 m., palyginti su 2021 m., vidutinė elektros energijos kaina padidės [...] proc.

(100)

Kaip matyti iš 3 lentelės, tikimasi, kad veiklos išlaidos viršys veiklos pajamas iki 2025 m. imtinai, daugiausia dėl padidėjusių CO2 leidimų išlaidų. Patikslintas restruktūrizavimo planas parengtas 2021 m. birželio mėn. darant prielaidą, kad vidutinė CO2 leidimų kaina 2021 m. bus 44 EUR už toną, o 2026 m. pasieks 63 EUR už toną. 2021 m. CO2 leidimų išlaidos sudaro 37 proc. visų įmonės „CE Oltenia“ veiklos išlaidų. Šias ilgalaikės penkerių metų prognozės vertes reikia palyginti su 2017–2021 m. penkerių metų laikotarpio vidutine CO2 leidimų kaina, kuri yra 27,05 EUR už toną.

(101)

2021 m. gruodžio 21 d. Rumunija pateikė jautrumo analizę, kurioje atsispindi elektros energijos kainų padidėjimas per ankstesnius 2021 m. mėnesius ir tolesnis CO2 leidimų išlaidų didėjimas, taikant 80 EUR už toną kaip vidutinę leidimų kainą. Dėl to ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos reikalavimų laikymosi išlaidos 2021–2026 m. laikotarpiu padidėjo iki [...] EUR, palyginti su [...] EUR tuo pačiu laikotarpiu restruktūrizavimo plane nuo 2021 m. birželio mėn.

(102)

Rumunijos teigimu, ir tai patvirtina jautrumo analizė, gerokai padidėjusias CO2 leidimų išlaidas paskutiniais 2021 m. mėnesiais iš dalies kompensuos padidėjusi pagalbos suma, o daugiausia – labai išaugusios elektros energijos kainos, dėl kurių padidės pajamos. Rumunija pabrėžė, kad 75 proc. visų 2021–2025 m. laikotarpiu pagal sutartis gautinų pajamų yra pagrįstos kintamomis kainomis, o tai reiškia, kad toliau didėjant CO2 leidimų išlaidoms, įmonė „CE Oltenia“ galės padidinti sutartyse nustatytą elektros energijos kainą. Tik 25 proc. visų elektros energijos pajamų gaunama pagal sutartis su fiksuota kaina. Dauguma sutarčių baigs galioti ne vėliau kaip 2022 m. birželio mėn., todėl vėliau įmonės „CE Oltenia“ galės dar lanksčiau nukreipti tiekimą ir atsižvelgti į restruktūrizavimo laikotarpiu pasikeitusias gamybos sąnaudas.

(103)

Didelę veiklos sąnaudų dalį sudaro išlaidos personalui, kurios sumažėtų nuo [...] EUR 2021 m. iki [...] EUR 2026 m. Toks laipsniškas išlaidų personalui mažėjimas atitinka įmonės „CE Oltenia“ įsipareigojimą iki 2026 m. pabaigos sumažinti darbuotojų skaičių [...] proc. Nuo 2026 m. bendros metinės bendrovės veiklos išlaidos sumažės dėl mažesnio įsigyjamų CO2 leidimų kiekio, nes elektros energijos gamyba iš iškastinio kuro bus pakeista atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiais ir dujų įrenginiais, o pastarieji išskiria mažiau anglies dioksido nei lignitą deginantys įrenginiai (76 konstatuojamoji dalis).

(104)

Kaip matyti iš 3 lentelės, iki 2025 m. įmonės EBITDA rodiklis (pajamos neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos) bus neigiamas, tačiau grynieji rezultatai bus teigiami (išskyrus 2022 m.). Nuo 2026 m., kai tikimasi laipsniškai atsisakyti lignito pajėgumų, įmonės „CE Oltenia“ EBITDA rodiklis ir pinigų srautai taps teigiami. Remiantis 2021 m. gruodžio mėn. pateikta jautrumo analize, nuo 2026 m. grynasis rezultatas ir EBITDA rodiklis bus teigiami.

(105)

Be to, restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje 2026 m. įmonė „CE Oltenia“ tikisi, kad 2025 ir 2026 m. nuosavo kapitalo grąža (ROE) bus [...] proc. ir dar labiau padidės po restruktūrizavimo, kai pagalbos gavėjui nebeteks didelių CO2 leidimų išlaidų našta. Ši grąža yra gerokai didesnė už įmonės „CE Oltenia“ nuosavo kapitalo sąnaudas, kurios siekia [...] proc. (49) 2026 m. panaudoto kapitalo grąža sieks [...] proc. 2026 m. skolos ir nuosavo kapitalo santykis ir EBITDA palūkanų padengimo rodiklis bus atitinkamai [...] ir [...].

(106)

Be to, Rumunijos valdžios institucijos pateikė pesimistinio scenarijaus projekcijas, pagrįstas nepalankesnėmis prielaidomis: i) elektros energijos kainų sumažėjimas 5 proc.; ii) dujų įsigijimo sąnaudų padidėjimas 5 proc. ir iii) CO2 leidimų išlaidų padidėjimas 5 proc. Pagal šias prognozes 2026 m. pabaigoje grynosios pajamos, nuosavo kapitalo grąža ir EBITDA būtų teigiami. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis būtų [...], o EBITDA palūkanų padengimo rodiklis siektų [...].

(107)

Rumunija siūlo šias priemones, kuriomis ribojami įmonės „CE Oltenia“ konkurencijos iškraipymai: i) lignito elektrinių blokų ir lignito kasyklų uždarymas (70 konstatuojamoji dalis) ir „lignito patronuojamosios įmonės“ įsteigimas (108 konstatuojamoji dalis), ii) SPĮ steigimas naujoms investicijoms (110–113 konstatuojamosios dalys) ir iii) įmonės „Craiova“ atskyrimas (116–117 konstatuojamosios dalys).

(108)

Restruktūrizavimo plane numatyta laipsniškai atsisakyti lignito uždarant lignito elektrinių blokus ir lignito kasyklas (žr. 70–73 konstatuojamąsias dalis). Nors Rumunija pasiūlė uždaryti lignito blokus ir atitinkamai uždaryti lignito kasyklas kaip priemonę konkurencijos iškraipymams riboti, ji tuo pat metu pripažįsta, kad, remiantis prielaidomis dėl naujų CO2 leidimų kainų, nė vienas iš esamų įmonės „CE Oltenia“ eksploatuojamų blokų nėra gyvybingas.

(109)

Atsižvelgdamos į laipsnišką lignito atsisakymą, Rumunijos valdžios institucijos įsipareigojo sukurti atskirą įmonės „CE Oltenia“ patronuojamąją įmonę (toliau – lignito patronuojamoji įmonė), kurią sudarys jos eksploatuojami esami įmonės „CE Oltenia“ lignito elektrinių blokai ir susijęs turtas, neskirtas perėjimui prie dujų ar atsinaujinančiųjų išteklių. Lignito patronuojamosios įmonės sąskaitos bus aiškiai atskirtos nuo įmonės „CE Oltenia“ sąskaitų. Tokie lignito pajėgumai ilgainiui turėtų mažėti ir galiausiai būtų jų laipsniškai atsisakyta pagal nacionalinį lignito atsisakymo kalendorių. Rumunijos valdžios institucijos taip pat įsipareigojo pradėti lignito patronuojamosios įmonės steigimo procesą po to, kai Komisija patvirtins įmonės „CE Oltenia“ restruktūrizavimo planą, ir užbaigti jį iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos pagal toliau pateiktą orientacinį grafiką: sprendimas dėl lignito įmonės atskyrimo inicijavimo priimamas iki 2023 m. vasario arba kovo mėn., lignito įmonės atskyrimo projektas parengiamas iki 2023 m. kovo arba balandžio mėn., lignito įmonės atskyrimas įgyvendinamas iki 2023 m. rugsėjo arba spalio mėn. Bet kuriuo atveju Rumunijos valdžios institucijos įsipareigojo įsteigti lignito patronuojamąją įmonę iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, t. y. 2026 m. pabaigos. Steigiant lignito patronuojamąją įmonę, bus atsižvelgta į tai, kad ji bus susijusi su kitomis restruktūrizavimo plane numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, kapitalo operacijomis (akcinio kapitalo didinimu ir (arba) mažinimu, „Craiova II“ atskyrimu) arba SPĮ steigimu naujoms investicijoms.

(110)

Pagal restruktūrizavimo planą naujiems dviem dujų ir aštuoniems fotovoltinės elektros energijos gamybos projektams vykdyti bus įsteigtos SPĮ (po vieną SPĮ kiekvienam projektui). Rumunija teigia, kad SPĮ steigimas didina konkurenciją, nes sudaro sąlygas atsirasti naujiems konkurentams.

(111)

Rumunija surengė rinkos konsultacijas (privalomas jų etapas prasidėjo 2021 m. spalio mėn.), siekdama rasti investuotojų į naujų (dujų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos) projektų SPĮ. Iki 2021 m. gruodžio 6 d. termino pabaigos buvo gauti trys įpareigojantys pasiūlymai: iš įmonės „Tinmar Energy SA“ (toliau – įmonė „Tinmar Energy“), įmonės „OMV Petrom SA“ (toliau – įmonė „OMV Petrom“) ir įmonės „Electrica“. Įvertinus pasiūlymus, buvo atrinktos įmonės „Tinmar Energy“ ir „OMV Petrom“, kurioms buvo skirti 9 iš 10 SPĮ projektų. Dėl Išalnicos KCDT nebuvo gautas nė vienas pasiūlymas.

(112)

Įmonė „Tinmar Energy“ yra Rumunijoje įsikūrusi privati elektros energijos, gamtinių dujų ir naftos produktų tiekėja. Jai priklauso 13 fotovoltinių parkų, kurių įrengtieji pajėgumai siekia 75 MW, ir ji planuoja toliau plėsti savo portfelį. Įmonė „OMV Petrom“ yra integruota naftos, dujų ir cheminių medžiagų bendrovė, priklausanti Austrijoje įsikūrusiai OMV grupei, ir yra viena didžiausių Rumunijos bendrovių, vykdanti tarptautinę veiklą. Jai priklauso ir ji eksploatuoja 860 MW KCDT ir planuoja investuoti į 1 GW atsinaujinančiosios energijos.

(113)

Įmonė „OMV Petrom“ paskelbta 4 fotovoltinių projektų (Išalnicos, „Tismana Rosia Rovinari“, „Tismana 1 TPP Rovinari“ ir „Rovinari Est“) konkursų laimėtoja ir įneš 50 proc. įnašą į kiekvienos atitinkamos SPĮ akcinį kapitalą, o likusią 50 proc. dalį įneš įmonė „CE Oltenia“. Įmonė „Tinmar Energy SA“ pasirinkta vienam gamtinių dujų projektui (Turčenio KCDT) ir keturiems fotovoltinės energijos projektams („Rovinari“, „SE Turceni“, „Pinoasa SE Rovinari“ ir „Bohorelu SE Rovinari“), ji įneš 55 proc. atitinkamų SPĮ akcinio kapitalo (likusius 45 proc. įneš įmonė „CE Oltenia“).

(114)

Bendra investuotojų įnašų į devynių SPĮ akcinį kapitalą suma yra maždaug [...] EUR. Investuotojų dalis SPĮ akciniame kapitale svyruos nuo 50 iki 55 proc. Kartu su visomis investuotojų finansuojamomis kapitalo išlaidomis, kurios sudarys [...] EUR, bendras investuotojų įnašas į devynių SPĮ nuosavą kapitalą sudarys [...] EUR.

(115)

Pasiūlymų dėl Išalnicos KCDT nebuvo gauta, daugiausia dėl neaiškumo, susijusio su galimu finansavimu Modernizavimo fondo lėšomis, tačiau keli konkurso dalyviai išreiškė didelį susidomėjimą ir Rumunija pranešė, kad bus vykdomas naujas konkursas dėl šio projekto. Rumunija tikisi, kad projektui bus skirtas finansavimas iš Modernizavimo fondo ir planuoja atnaujinti pasiūlymų teikimo procesą. Bendra investicijų kaina siekia [...] EUR, iš kurių Modernizavimo fondo finansavimas turėtų sudaryti 50 proc. visų išlaidų ([...] EUR), jei Rumunija pateiks atitinkamą (-us) investicinį (-ius) pasiūlymą (-us) ir vėliau jį (juos) patvirtins Modernizavimo fondo Investicijų komitetas. Jei prie Išalnicos KCDT projekto prisidės privatus investuotojas, tikimasi, kad jis papildomai įneš maždaug [...] EUR įnašą į atitinkamos SPĮ akcinį kapitalą ir investuotojas papildomai patirs [...] EUR investicinių išlaidų. Likusi dalis bus finansuojama banko paskola. Jei privataus investuotojo nebus, visa likusi suma bus padengta įmonės „CE Oltenia“ ir finansuojama banko paskola. Kadangi neaišku, ar kuris nors konkurso dalyvis bus atrinktas ir prisidės prie šio projekto, Rumunija kaip nuosavą investuotojų įnašą siūlo tik [...] EUR įnašą į devynias SPĮ.

(116)

Pagal restruktūrizavimo planą kogeneracijos energetikos grupė „S.E. Craiova II“ (tiekianti šilumą Krajovos miestui) būtų atskirta ir perduota Krajovos savivaldybei. Įmonė „CE Oltenia“ yra vienintelis veiklos vykdytojas, tiekiantis šilumą Krajovos savivaldybėje Dolžo apskrityje. Įmonės „CE Oltenia“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2021 m. rugpjūčio mėn. pritarė (daliniam) „Craiova II“ atskyrimui, o sandorio įgyvendinimas vykdomas pagal aiškų grafiką, jo užbaigimo data yra 2022 m. gegužės mėn. vidurys. Bet kuriuo atveju atskyrimas galėtų būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio mėn.

(117)

Rumunija teigia, kad „Craiova II“ veiklos perdavimas turėtų būti laikomas priemone konkurencijos iškraipymams riboti, atsižvelgiant į tai, kad taip bus sukurtas perspektyvus konkurentas elektros energijos rinkoje, kurio pajėgumai bus 120 MW.

(118)

Be to, Rumunija įsipareigojo, kad pagalbos gavėjas: i) restruktūrizavimo laikotarpiu neįsigys bet kurios bendrovės akcijų, išskyrus atvejus, kai tai būtina jo ilgalaikiam gyvybingumui užtikrinti ir kai tam pritaria Komisija, ir ii) neviešins valstybės paramos kaip konkurencinio pranašumo parduodant savo produktus ir paslaugas.

(119)

Komisija pirmiausia įvertins, ar priemonės, kurios bus suteiktos įmonės „CE Oltenia“ restruktūrizavimo planui finansuoti, kaip apibrėžta 27 konstatuojamojoje dalyje, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, o jei taip, ar tokia pagalba yra teisėta ir suderinama su vidaus rinka.

(120)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, „[i]šskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(121)

Taigi, priemonė laikoma valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu ji atitinka visas šias sąlygas: i) priemonė turi būti priskirtina valstybei ir finansuojama iš valstybinių išteklių; ii) ja turi būti suteikiamas pranašumas pagalbos gavėjui; iii) pranašumas turi būti atrankusis ir iv) priemone turi būti iškraipoma konkurencija arba keliama jos iškraipymo grėsmė ir turi būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(122)

Kaip nurodyta sprendimo dėl sanavimo pagalbos 31 konstatuojamojoje dalyje, 251 mln. EUR paskolą įmonei „CE Oltenia“ turėjo suteikti Viešųjų finansų ministerija, panaudodama pinigus, pervestus į jos sąskaitą užsienio valiuta, atidarytą Rumunijos nacionaliniame banke, įgyvendinant Rumunijos vyriausybės nepaprastąjį potvarkį. Todėl gelbėjimo paskola buvo priskirtina valstybei ir buvo susijusi su valstybiniais ištekliais. Kaip restruktūrizavimo pagalbos dalis, sanavimo paskola bus konvertuota į dotaciją, kurią suteiks valstybė ir kuri bus padengta iš valstybės biudžeto.

(123)

Kaip nustatyta nepaprastosios padėties potvarkyje (jo projekte) dėl valstybės pagalbos suteikimo įmonės „CE Oltenia S.A.“ restruktūrizavimui teisinės sistemos nustatymo, dotacijų, kapitalo didinimo (30 konstatuojamoji dalis) ir paskolų finansavimą skirs Viešųjų finansų ministerija arba Energetikos ministerija iš valstybės biudžeto, o valstybės garantiją Rumunijos eksporto ir importo banko EXIMBANK S.A. paskoloms (29 konstatuojamoji dalis) taip pat suteiks Viešųjų finansų ministerija valstybės vardu ir sąskaita. 2021 m. balandžio mėn. jau suteikta 241 mln. EUR dotacija taip pat buvo susijusi su valstybės biudžeto lėšomis ir patvirtinta Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 21/2021 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

(124)

Kalbant apie Modernizavimo fondo dotaciją (27 konstatuojamoji dalis), ji susijusi su valstybiniais ištekliais, nes Modernizavimo fondo biudžetas iš dalies sudaromas iš papildomų išmokų, kurias skiria atrinktos valstybės narės, įskaitant Rumuniją (80 konstatuojamoji dalis). Be to, ši dotacija gali būti skiriama tik Rumunijai pateikus atitinkamus investicinius pasiūlymus ir juos patvirtinus Europos investicijų bankui arba Modernizavimo fondo Investicijų komitetui (90 konstatuojamoji dalis). Šiuo atžvilgiu Rumunijos valdžios institucijos gali savo nuožiūra atrinkti investicinius pasiūlymus, kuriuos reikia pateikti fondui, o pervestus Modernizavimo fondo išteklius kontroliuoja Rumunija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, finansavimas iš Modernizavimo fondo yra susijęs su valstybiniais ištekliais, kurių naudojimas priskirtinas valstybei.

(125)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 27 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtos priemonės yra susijusios su valstybiniais ištekliais, o sprendimas suteikti priemones priskirtinas valstybei.

(126)

Komisija pažymi, kad Rumunija pranešė apie priemones kaip apie valstybės pagalbą. Toks pranešimas neatleidžia Komisijos nuo pareigos pačiai patikrinti, ar priemonės yra valstybės pagalba, ir visų pirma, ar jomis suteikiamas pranašumas pagalbos gavėjui, nes rinkos dalyvis, turintis akcijų, kurio padėtis yra kuo panašesnė į Rumunijos padėtį, nepriimtų panašaus sprendimo ir nesuteiktų tokių pačių priemonių tokiomis pačiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į bet kokią naudą, kurios tikimasi iš jo, kaip iš valdžios institucijos (50).

(127)

Komisija turi išnagrinėti, ar priemonės laikytinos pagalba, nes jos suteikia ekonominį pranašumą pagalbos gavėjui (51). Tokio pranašumo buvimas gali būti numanomas iš to, kad pagalbos gavėjas negali gauti pakankamai kapitalo arba pritraukti skolos finansavimo (92 konstatuojamosios dalies išnaša) rinkos sąlygomis be valstybės paramos.

(128)

Šios priemonės padės įmonei „CE Oltenia“ finansuoti veiklos tęstinumą ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimą, nes suteiks galimybę gauti finansavimą, kurio įmonė „CE Oltenia“, atsižvelgiant į jos specifinę padėtį ir dabartines aplinkybes, negalėjo gauti rinkoje. Visų pirma, didelę restruktūrizavimo pagalbos dalį sudaro valstybės teikiamos neatlygintinos tiesioginės dotacijos, kurių rinkoje nebūtų galima gauti. Nors įmonei „CE Oltenia“ pavyko pritraukti tam tikrą rinkos finansavimą investuotojų įnašų į SPĮ forma (90 konstatuojamoji dalis) ir banko finansavimą (92 konstatuojamoji dalis), be viešojo finansavimo to nepakaktų, kad būtų galima įvykdyti būtiną perėjimą prie dujų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kuris būtinas ilgalaikiam pagalbos gavėjo gyvybingumui užtikrinti. Šiuo atžvilgiu abejotina, ar pagalbos gavėjas galėtų pritraukti tokį patį rinkos finansavimą, jei nebūtų viešojo SPĮ finansavimo naujoms investicijoms.

(129)

Analogiškai, kadangi Rumunija suteiks finansavimą įmonės „CE Oltenia“ kapitalo didinimo priemonėmis ir garantijomis, kurias taip pat galėtų suteikti tokioje pačioje padėtyje esantis akcininkas, šios priemonės sujungtos į vieną intervenciją kartu su dotacijų priemonėmis, kurių nėra finansų rinkose, nustatytomis nepaprastajame potvarkyje (jo projekte) dėl valstybės pagalbos suteikimo įmonės „CE Oltenia S.A.“ restruktūrizavimui teisinės sistemos nustatymo, taip pat su galima dotacija iš Modernizavimo fondo ir pratęsta sanavimo paskola, su kuria siejama pagalba.

(130)

Nors priemonių derinys apskritai užtikrina atlygį ir galimą naudą valstybei priklausančioms akcijoms, dėl restruktūrizavimo laikotarpio pradžioje numatomų nuostolių bendra grąža yra nepakankama, kad ją būtų galima laikyti atitinkančia rinkos sąlygas. Priemonės, apie kurias pranešta, yra vienos valstybės intervencijos dalis: pirma, akcinio kapitalo didinimas, valstybės teikiamos garantijos ir dotacijos nustatytos viename teisės akte, kuris turi būti priimtas tuo pat metu, nors jų įgyvendinimas gali vykti ir būti paskirstytas skirtingais laikotarpiais. Antra, akcijų ar garantijų grąžos negalima nagrinėti atskirai nuo neatlygintinų ir negrąžintinų dotacijų, todėl atskiri atlygiai, kurių Rumunija galėtų tikėtis vien iš garantijos ir kapitalo didinimo, yra mažesni už bet kokius lūkesčius dėl atitikties rinkos sąlygoms. Be to, viešasis finansavimas negali būti siejamas su rinkos sąlygas atitinkančiu akcininko elgesiu, nes vienintelė intervencija grindžiama įvairiais rinkos investuotojui nebūdingais pagrindais, kaip aprašyta nepaprastajame potvarkyje (jo projekte) dėl valstybės pagalbos suteikimo įmonės „CE Oltenia S.A.“ restruktūrizavimui teisinės sistemos nustatymo, o ne išankstiniu pakankamos grąžos valstybei vertinimu. Potvarkio projekte Rumunija nurodo šiuos pagrindus: įmonė „CE Oltenia“ yra didžiausias Oltenijos regiono veiklos vykdytojas, todėl nutraukus jos veiklą gali padidėti nedarbas ir pablogėti gyvenimo sąlygos vietos bendruomenėse arba yra didelė tikimybė, kad bus labai sutrikdyta nacionalinės energetikos sistemos veikla, taip pat gali kilti didelių socialinių sunkumų Oltenijos regiono bendruomenėse, jei įmonė „CE Oltenia“ neturės reikiamų lėšų veiklos restruktūrizavimui.

(131)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemonėmis įmonei „CE Oltenia“ suteikiamas ekonominis pranašumas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(132)

Priemonės bus taikomos išimtinai įmonei „CE Oltenia“. Kaip yra nurodęs Teisingumo Teismas (52), kai kalbama apie individualią pagalbą, nustačius ekonominį pranašumą iš principo galima preziumuoti jos atrankųjį pobūdį. Taip yra nepriklausomai nuo to, ar atitinkamose rinkose yra panašioje padėtyje esančių veiklos vykdytojų. Nors Rumunija gali teikti valstybės pagalbą kitiems su įmone „CE Oltenia“ konkuruojantiems energetikos veiklos vykdytojams, bet kuriuo atveju priemonės, apie kurias pranešta, nėra platesnės bendros ekonominės politikos priemonės, skirtos tokio paties pobūdžio ad hoc paramai teikti visoms energetikos ar kituose ekonomikos sektoriuose veikiančioms įmonėms, kurių teisinė ir faktinė padėtis, atsižvelgiant į priemonių tikslą, yra panaši , dalis, o teikiamos tik įmonei „CE Oltenia“.

(133)

Todėl Komisija daro išvadą, kad priemonės yra atrankiosios pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(134)

Kai valstybės narės skirta pagalba sustiprina įmonės poziciją kitų įmonių, kurios konkuruoja Sąjungos vidaus prekybos srityje, atžvilgiu, laikoma, kad tokiai prekybai yra daroma įtaka. Užtenka, kad konkurencijai atvirose rinkose pagalbos gavėjas konkuruotų su kitomis įmonėmis. Šiuo požiūriu aplinkybė, kad ekonomikos sektorius buvo liberalizuotas Sąjungos lygmeniu, yra elementas, kuris gali leisti nustatyti, kad pagalba turi realų ar potencialų poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Įmonė „CE Oltenia“ Rumunijos vartotojams tiekia elektros energiją ir, kiek mažiau, šilumą; o Rumunija turi elektros energijos perdavimo jungtis su kaimyninėmis šalimis. Elektros energijos rinka yra atvira konkurencijai Sąjungoje ir paslaugų teikimui iš vienos valstybės narės į kitą.

(135)

Todėl priemonės gali iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta, ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(136)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad priemonės yra valstybės pagalba įmonei „CE Oltenia“ pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(137)

Nors sanavimo paskola, kuri dabar bus konvertuota į dotaciją siekiant toliau remti restruktūrizavimą, buvo suteikta teisėtai, Rumunija pranešė Komisijai apie įmonės „CE Oltenia“ restruktūrizavimo planą praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo sprendimo dėl sanavimo pagalbos priėmimo 2020 m. vasario 24 d. (32 konstatuojamoji dalis).

(138)

Be to, 2021 m. kovo mėn. Rumunija suteikė įmonei „CE Oltenia“ 241 mln. EUR dotaciją, kad iš dalies padengtų įmonės „CE Oltenia“ 2020 m. CO2 leidimų išlaidas, kai vyko oficiali tyrimo procedūra dėl restruktūrizavimo pagalbos įmonei „CE Oltenia“. Ta dotacija sudaro dalį priemonių, t. y. 1 090 mln. EUR dotacijos, skirtos iš dalies padengti 2021–2026 m. CO2 leidimų išlaidas (28 konstatuojamoji dalis).

(139)

Taigi Rumunija nesilaikė SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos neveikimo pareigos, todėl įmonei „CE Oltenia“ suteikta restruktūrizavimo pagalba yra iš dalies neteisėta valstybės pagalba.

(140)

SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(141)

Taigi, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą valstybės pagalba galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka, ji turi atitikti dvi sąlygas: i) ji turi būti skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti ir ii) ji neturi trikdyti prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Šios dvi sąlygos neturi poveikio aplinkybei, kad šiuo pagrindu Komisijos priimti sprendimai turi užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi (53). Pagal pirmąją sąlygą Komisija nagrinėja, ar pagalba skatina plėtoti tam tikras ekonominės veiklos rūšis. Pagal antrąją sąlygą Komisija derina teigiamą siūlomos pagalbos poveikį su neigiamu poveikiu, kurį pagalba gali turėti vidaus rinkai (54).

(142)

Atsižvelgiant į pranešimą ir informaciją, surinktą atliekant oficialų restruktūrizavimo pagalbos tyrimą, nenustatyta, kad dėl restruktūrizavimo pagalbos, su ja susijusių sąlygų ar elektros energijos gamybos ekonominės veiklos, kurią palengvina pagalba, galėtų būti pažeista atitinkama Sąjungos teisės nuostata. Visų pirma, Komisija Rumunijai nepateikė pagrįstos nuomonės dėl galimo Sąjungos teisės pažeidimo ir nepradėjo oficialios procedūros šiuo aspektu, kuri būtų susijusi su šia byla. Komisija taip pat negavo jokių atitinkamų skundų.

(143)

Komisija gavo informacijos iš trečiųjų šalių (49–58 konstatuojamosios dalys), kad valstybės pagalba, su ja susijusios sąlygos arba ekonominė veikla, kurią palengvina pagalba, gali prieštarauti Sąjungos teisei. Visų pirma, trečiosios šalys nurodė, kad įmonė „CE Oltenia“ pastaraisiais metais nesilaikė išmetamųjų teršalų (NOx, SO2, kietųjų dalelių ir pan.) ribinių verčių.

(144)

Komisija mano, kad trečiųjų šalių nurodytas taikomų išmetamųjų teršalų standartų laikymasis yra atskiras klausimas, kuris nėra neatsiejamai susijęs su pagalba ar jos teikimo sąlygomis, taip pat elektros energijos gamybos veiklos, kuri remiama pagalbos lėšomis, plėtra. Tinkamos taršos kontrolės ir mažinimo technologijos panaikina NOx, SO2, kietųjų dalelių ar kitų kenksmingų teršalų, išmetamų gaminant elektros energiją, koreliaciją. Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo pagalba neremiama Sąjungos teisei prieštaraujanti veikla ir kad ji nėra neatsiejamai susijusi su galimu kitų Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu. Be to, į restruktūrizavimo planą įtrauktos investicijos, kuriomis siekiama pagerinti įrenginių aplinkosauginį veiksmingumą mažinant kenksmingų teršalų kiekį (77 konstatuojamoji dalis). Remiantis turima informacija, nėra jokių požymių, kad įmonė „CE Oltenia“ būtų pažeidusi savo įsipareigojimus, susijusius su atitinkamu NOx, SO2, kietųjų dalelių ar kitų kenksmingų teršalų išmetimu arba kitomis aplinkosaugos nuostatomis.

(145)

Komisija taip pat įvertino teiginį, kad restruktūrizavimo pagalba įmonės „CE Oltenia“ CO2 leidimų išlaidoms padengti prieštarautų SESV 191 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvoje 2003/87/EB įtvirtintam principui „teršėjas moka“, pagal kurį ūkio subjektai turėtų mokėti už išmetamą CO2 kiekį (57 konstatuojamoji dalis). Principas „teršėjas moka“ nustatytas SESV 191 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią Sąjungos aplinkos politika, be kitų principų, grindžiama principu, kad teršėjas turėtų mokėti.

(146)

Direktyvos 2003/87/EB preambulėje daroma nuoroda į Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnio 1 dalį (dabar SESV 192 straipsnio 1 dalis), nustatančią procedūrą, kurios laikosi Taryba spręsdama, kokių veiksmų Sąjunga turėtų imtis, kad būtų pasiekti Europos bendrijos steigimo sutarties 174 straipsnyje (dabar SESV 191 straipsnis) nurodyti tikslai, tarp kurių, be principo „teršėjas moka“, yra ir siekis atsižvelgti į situacijų įvairovę įvairiuose Sąjungos regionuose bei kiti principai.

(147)

Trečiųjų šalių teiginys gali būti suprantamas kaip nuoroda į tai, kad Direktyva 2003/87/EB netiesiogiai įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, vertinant, kad CO2 yra oro teršalas, nes jo koncentracija kelia aplinkosaugos problemų, o į direktyvos taikymo sritį patenkantys CO2 teršėjai būtinai turėtų padengti išlaidas, susijusias su CO2 leidimais.

(148)

Teiginys grindžiamas prielaida, kad Direktyva 2003/87/EB netiesiogiai įgyvendinamas principas „teršėjas moka“, o šis įgyvendinimas turėtų būti atliekamas neatsižvelgiant į regionines situacijas, apie kurias taip pat kalbama Europos bendrijos steigimo sutarties 174 straipsnyje (dabar SESV 191 straipsnis). Net jei ši prielaida būtų teisinga, reikėtų pažymėti, kad principas „teršėjas moka“ nėra absoliutus ir besąlygiškas principas, kuris yra svarbesnis už visus kitus aspektus. Jį reikia derinti su kitais Direktyvos 2003/87/EB tikslais, nes jos pagrindinis tikslas yra aplinkosauginis – pasiekti, kad sektoriuose, kuriems ji taikoma, išmetamųjų teršalų kiekis neviršytų iš anksto sutartos viršutinės ribos. Komisija pažymi, kad šioje byloje spartesnis ir garantuotas lignitą deginančių elektrinių uždarymas ir jų dalinis pakeitimas gamtinėmis dujomis ir fotovoltiniais energijos šaltiniais, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, yra svarbus siekiant aplinkosauginio prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos tikslo. Be to, Komisija pažymi, kad net ir įmonėms, kurios nepatiria sunkumų, esama paramos galimybių, kurios sumažina anglies dioksido kainos signalą, tačiau dėl kurių sumažėja išmetamųjų teršalų kiekis ir gaunama kitos naudos aplinkai, pavyzdžiui, parama naujoms technologijoms. Komisija taip pat pažymi, kad įmonė „CE Oltenia“, nors dalį jai reikalingų apyvartinių taršos leidimų finansuos valstybė, ir toliau mokės už dalį savo apyvartinių taršos leidimų, todėl ir toliau susidurs su anglies dioksido kainos signalu, nes dėl išmetamųjų teršalų mažinimo ir toliau galės mažinti išlaidas dėl išmetamo anglies dioksido. Kai tik pagalbos gavėjas vėl taps gyvybingas, jis vėl patirs visas išlaidas dėl išmetamo anglies dioksido. Todėl Komisija nemano, kad restruktūrizavimo pagalba įmonei „CE Oltenia“, kuri taip pat apima laikiną ir dalinį CO2 leidimų finansavimą laikantis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių, pažeidžia Direktyvą 2003/87/EB.

(149)

Dėl trečiųjų šalių pateiktos nuomonės, kad valstybės pagalba negali būti skiriama išmetamųjų teršalų standartų laikymosi išlaidoms padengti, Komisija pažymi, kad restruktūrizavimo pagalbos įmonei „CE Oltenia“, apie kurią pranešta, suderinamumo vertinimo pagrindas yra vertinimas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, atliekamas taikant Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, o ne Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires, kurias nurodo trečiosios šalys (50 konstatuojamoji dalis). Pastarosios gairės netaikomos restruktūrizavimo pagalbai, apie kurią pranešta, atsižvelgiant į tai, kad įmonė „CE Oltenia“ yra sunkumų patirianti įmonė, o restruktūrizavimo pagalba nėra pagalba aplinkos apsaugai ar energetikai, kuriai taikomos tos pačios suderinamumo sąlygos (55). Nors valstybės pagalba, skirta privalomų reguliavimo standartų reikalavimams laikytis, aplinkos apsaugos pagalbos atveju neturėtų skatinamojo poveikio (nes veiklos vykdytojai yra pakankamai skatinami laikytis tokio privalomo reguliavimo), tokia pagalba gali būti būtina, kad būtų sudarytos sąlygos restruktūrizuoti įmonę, kuri, nesant tokios pagalbos, negalėtų padengti savo išlaidų per restruktūrizavimui reikalingą laikotarpį.

(150)

Sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires gali būti naudojama įvairių rūšių išlaidoms, pavyzdžiui, veiklos išlaidoms arba socialinių ar aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymo išlaidoms, įskaitant išlaidas CO2 leidimams įsigyti, kaip buvo įmonės „CE Oltenia“ teisėtai gautos sanavimo pagalbos atveju. Praktikoje suderinama sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, skirta ne CO2 veiklos išlaidoms apmokėti, o kitiems tikslams, atlaisvintų pajamas, kurias įmonė galėtų panaudoti atitinkamiems CO2 leidimams apmokėti, ir tai turėtų tokį patį praktinį poveikį kaip ir pagalba, skirta tokioms išlaidoms apmokėti.

(151)

Be to, restruktūrizavimo pagalba bus prisidedama prie perėjimo prie mažiau taršaus kuro ir neturės poveikio, dėl kurio įmonė „CE Oltenia“ nebūtų pakankamai skatinama laikytis aplinkosaugos taisyklių. Nesuteikus pagalbos, įskaitant jos dalį, susijusią su aplinkosaugos reikalavimų laikymusi, įmonė „CE Oltenia“ staiga pasitrauktų iš rinkos, o tai tinkamai neužtikrintų elektros energijos gamybos veiklos plėtros regione, kuriame įsikūrusi įmonė „CE Oltenia“. Todėl, atsižvelgiant į laikiną pobūdį, planą mažinti išmetamo CO2 kiekį ir regioninę padėtį, kuri taip pat minima SESV 191 straipsnyje, nagrinėjama restruktūrizavimo pagalba nepažeidžia SESV 191 straipsnio nuostatų dėl principo „teršėjas moka“.

(152)

Rumunija mano, kad restruktūrizavimo pagalba gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires.

(153)

Atsižvelgdama į nagrinėjamos valstybės pagalbos pobūdį ir tikslus bei Rumunijos valdžios institucijų teiginius, Komisija įvertins, ar planuojama restruktūrizavimo pagalba atitinka atitinkamas Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių nuostatas. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse Komisija nustato sąlygas, kuriomis valstybės pagalba sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(154)

Nagrinėdama, ar restruktūrizavimo pagalba daro neigiamą poveikį prekybos sąlygoms taip, kad ji prieštarautų bendram interesui, Komisija taiko pusiausvyros kriterijų pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Taikydama šį kriterijų, jei pagalbos gavėjas atitinka reikalavimus restruktūrizavimo pagalbai gauti, Komisija pasveria teigiamą pagalbos poveikį ir neigiamą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, atsirandantį dėl valstybės pagalbos poveikio. Atlikdama vertinimą, ji atsižvelgia į valstybės intervencijos poreikį, tinkamumą, proporcingumą, pagalbos skaidrumą, vienkartinės pagalbos principą ir priemones konkurencijos iškraipymams riboti, kaip nustatyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse.

(155)

Tam, kad pagalbos gavėjas galėtų gauti restruktūrizavimo pagalbą, jis turi būti laikomas sunkumų patiriančia įmone, kaip apibrėžta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 2.2 skirsnyje. Visų pirma, Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 20 punkte paaiškinta, kad įmonė laikoma sunkumų patiriančia įmone tada, kai be valstybės intervencijos ji beveik neabejotinai bus priversta pasitraukti iš verslo trumpuoju arba vidutiniu laikotarpiu. Taip būtų tada, kai susiklostytų bent viena iš aplinkybių, aprašytų Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 20 punkto a–d papunkčiuose.

(156)

Kaip paaiškinta sprendime pradėti procedūrą (56) ir sprendime dėl sanavimo pagalbos (57), nuo 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė „CE Oltenia“ atitiko nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jos kreditorių prašymu jai galėtų būti iškelta kolektyvinė nemokumo byla, nes bent jau nuo 2019 m. gruodžio 31 d. 46 įmonės „CE Oltenia“ tiekėjai galėjo prašyti pradėti nemokumo procedūrą. Kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, įmonė „CE Oltenia“ nėra pajėgi grąžinti suteiktos sanavimo paskolos ir palūkanų, o nepateikus restruktūrizavimo plano ji būtų automatiškai likviduojama. Vadinasi įmonė „CE Oltenia“ atitinka nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jos kreditorių prašymu jai galėtų būti iškelta kolektyvinė nemokumo byla, ir nuo 2019 m. ji gali būti laikoma sunkumų patiriančia įmone pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 20 punkto c papunktį.

(157)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 21 punktą naujai įsteigta įmonė neatitinka reikalavimų restruktūrizavimo pagalbai gauti. Šiuo atveju pagalbos gavėjas, t. y. „CE Oltenia“, nėra naujai įsteigta įmonė pagal Paramos ir restruktūrizavimo gaires, nes ji įsteigta 2011 m. (žr. 7 konstatuojamąją dalį), t. y. daugiau nei prieš trejus metus.

(158)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 22 punktą įmonei, priklausančiai didesnei verslo grupei arba perimamai didesnės verslo grupės, paprastai restruktūrizavimo pagalba negali būti teikiama, nebent galima įrodyti, kad patiriamų sunkumų priežastys slypi pačios įmonės viduje, o ne sąlygotos grupės išlaidų sutartinio paskirstymo, ir sunkumai yra tokie dideli, kad grupė nėra pajėgi juos įveikti pati.

(159)

Įmonės „CE Oltenia“ sunkumai iš esmės kyla dėl jos verslo modelio ir elektros energijos gamybai naudojamo kuro konkurencingomis Rumunijos elektros energijos rinkos sąlygomis (23–26 konstatuojamosios dalys). Įmonė „CE Oltenia“ nepriklauso didesnei verslo grupei, o valstybė ją išskirtinai kontroliuoja per Energetikos ministeriją (7 konstatuojamoji dalis), taigi tai yra valstybinė įmonė, kurią išskirtinai kontroliuoja valstybė dėl nuosavybės ir finansinio dalyvavimo (58). Iš to, kad valstybė turi išskirtinę kontrolę, matyti, kad šiuo atveju bet kokia valstybės finansinė parama įmonei „CE Oltenia“, skirta padėti jai įveikti sunkumus, būtų laikoma pagalba, nebent ji būtų teikiama rinkos sąlygomis. Todėl, nors įmonės „CE Oltenia“ sunkumai yra vidiniai, nekyla klausimas, ar jie nėra sutartinio išlaidų paskirstymo grupėje rezultatas ir ar sunkumai nėra pernelyg dideli, kad juos galėtų spręsti pati grupė.

(160)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad įmonė „CE Oltenia“ yra sunkumų patirianti įmonė, kuriai gali būti skiriama restruktūrizavimo pagalba.

(161)

Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą tam, kad valstybės pagalba būtų laikoma suderinama su vidaus rinka, ji turi būti skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti.

(162)

Šiuo atžvilgiu, norėdama įrodyti, kad restruktūrizavimo pagalba siekiama skatinti tokios veiklos ar sričių plėtrą, tokią pagalbą teikianti valstybė narė turi įrodyti, kad pagalba siekiama užkirsti kelią socialiniams sunkumams arba pašalinti rinkos nepakankamumą. Konkrečiai restruktūrizavimo pagalbos atveju Komisija pažymi, kad, kaip pripažįstama Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punkte, iš tikrųjų pasitraukimas iš rinkos yra svarbus produktyvumo augimo veiksnys, todėl pagalbai pagrįsti nepakanka tik užkirsti kelią įmonės pasitraukimui iš rinkos. Priešingai, sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba yra viena iš labiausiai rinką iškraipančių valstybės pagalbos rūšių, nes ji trukdo pasitraukimo iš rinkos procesui. Tačiau tam tikrais atvejais sunkumų patiriančios įmonės restruktūrizavimas gali prisidėti prie ekonominės veiklos ar sričių plėtros, taip pat ir ne tik tos veiklos, kurią vykdo pagalbos gavėjas, plėtros. Taip yra tais atvejais, kai, nesuteikus tokios pagalbos, pagalbos gavėjo nesėkmė sukeltų rinkos nepakankamumą arba socialinius sunkumus, stabdančius ekonominės veiklos rūšių ir (arba) sričių, kurias paveiktų tokios aplinkybės, plėtrą. Nebaigtinis tokių aplinkybių sąrašas pateiktas Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkte.

(163)

Tokios aplinkybės, inter alia, susidaro, kai pagalbos gavėjas, kurio žlugimo siekiama išvengti teikiant pagalbą, yra regione (NUTS 2 lygmeniu), kuriame nedarbo lygis yra didesnis už nacionalinį vidurkį, nuolatinis ir sunku kurti naujas darbo vietas, arba kai pagalbos gavėjas atlieka svarbų sisteminį vaidmenį tam tikrame regione ar sektoriuje, o pasitraukimas iš jo turėtų galimų neigiamų pasekmių (Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto a ir c papunkčiai). Taigi, suteikiant galimybę pagalbos gavėjui tęsti veiklą, pagalba užkertamas kelias tokiam rinkos nepakankamumui ar socialiniams sunkumams. Tačiau restruktūrizavimo pagalbos atveju taip yra tik tada, kai pagalba leidžia pagalbos gavėjui savarankiškai konkuruoti rinkoje, o tai galima užtikrinti tik tuo atveju, jei pagalba teikiama remiantis įgyvendinamu restruktūrizavimo planu, kuriuo atkuriamas ilgalaikis pagalbos gavėjo gyvybingumas.

(164)

Todėl Komisija visų pirma įvertins, ar pagalba siekiama užkirsti kelią rinkos nepakankamumui arba socialiniams sunkumams (5.3.1.1 skirsnis) ir ar kartu su ja pateikiamas restruktūrizavimo planas, kuriuo atkuriamas ilgalaikis pagalbos gavėjo gyvybingumas (5.3.1.2 skirsnis).

(165)

Tarp atvejų, kai sunkumų patiriančios įmonės sanavimas gali padėti plėtoti ekonominę veiklą ar sritis, Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto a ir c papunkčiuose minimi atvejai, kai nedarbo lygis regione, kuriame pagalbos gavėjas vykdo veiklą, yra didesnis už nacionalinį vidurkį, nuolatinis ir tame regione sunku kurti naujas darbo vietas (Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto a papunkčio antra įtrauka) arba kai pagalba siekiama išvengti pavojaus, kad ekonomikos augimui sutrukdys įmonės, kuriai tenka svarbus sisteminis vaidmuo atitinkamame sektoriuje ar regione, žlugimas (Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto c papunktis).

(166)

Šiuo atžvilgiu Rumunija remiasi aplinkybėmis, nurodytomis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto a papunkčio antroje įtraukoje, t. y. teigia, kad pagalbos gavėjas vykdo veiklą regione (NUTS II lygiu), kuriame nedarbo lygis yra didesnis už nacionalinį vidurkį, nuolatinis ir sunku kurti naujas darbo vietas. Sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba siekiama užkirsti kelią socialiniams sunkumams aplinkybėmis, nurodytomis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto a papunkčio antroje įtraukoje (59). Šios išvados neginčijo trečiosios šalys, pateikusios pastabas nagrinėjant bylą.

(167)

Nedarbo lygis Pietvakarių Oltenijos regione bent jau nuo 2015 m. nuolat viršija nacionalinį vidurkį. Iš tiesų 2015–2020 m. nedarbo lygis Pietvakarių Oltenijoje svyravo nuo 8,2 iki 5,5 proc., o vidutinis nacionalinis nedarbo lygis tuo pat laikotarpiu svyravo nuo 5 iki 3,4 proc. ir nedarbo lygis Pietvakarių Oltenijoje visada buvo didesnis už nacionalinį vidurkį (8 konstatuojamoji dalis). Šiuo atžvilgiu įmonėje „CE Oltenia“ dirba lignito kasybos ir elektros energijos gamybos darbuotojai, kuriems staigus įmonės pasitraukimas iš rinkos neabejotinai reikštų, kad jų profesiniai įgūdžiai neleistų jiems susirasti tinkamo darbo regione, jei jame nebūtų alternatyvios kasybos ar elektros energijos gamybos veiklos. Šį nedarbą lydi sunkumai kuriant naujas darbo vietas regione, kaip matyti iš Goržo apskrities teisingos pertvarkos teritorinio plano (9 konstatuojamoji dalis).

(168)

Todėl Komisija mano, kad esama Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto a papunktyje nurodytų aplinkybių.

(169)

Pagalba taip pat siekiama užkirsti kelią įmonės, kuri atlieka sisteminį vaidmenį, pasitraukimo iš rinkos rizikai pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto c papunktį.

(170)

Įmonė „CE Oltenia“ yra trečias pagal dydį elektros energijos gamintojas Rumunijoje, turintis didelę dalį įrengtų gamybos pajėgumų (11 konstatuojamoji dalis). Rumunija pateikė argumentą, kad, jei įmonė „CE Oltenia“ pasitrauktų iš rinkos, galėtų kilti pavojus elektros energijos tiekimo saugumui Rumunijoje (žr. 61 konstatuojamąją dalį). Nors Rumunija nepateikė išteklių pakankamumo vertinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 (60) dėl elektros energijos vidaus rinkos 24 straipsnyje nustatytą metodiką, Komisija negali atmesti galimų neigiamų padarinių energijos tiekimui regioniniu lygmeniu Pietvakarių Oltenijoje, kur yra elektrinės. Staigus elektrinių, kurios tiekia elektros energiją, o Krajovos atveju – ir šilumą, veiklos nutraukimas arba staigus kasybos veiklos nutraukimas galėtų bent laikinai lemti papildomas įmonių ir namų ūkių išlaidas, kad būtų užtikrintas stabilus energijos tiekimas regione. Tuo pat metu Komisija nemano, kad šiomis aplinkybėmis būtina priimti poziciją dėl argumento dėl tiekimo saugumo Rumunijos nacionalinėje rinkoje apskritai.

(171)

Galimi neigiami padariniai, susiję su įmonės „CE Oltenia“, kaip energijos tiekėjos, vaidmeniu regione, apima neigiamą šalutinį poveikį ekonominei veiklai ir aplinkybėms regione, ypač Goržo apskrityje. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, įmonė „CE Oltenia“ palaiko verslo ryšius su maždaug 120 Goržo apskrities įmonių, kurios kartu sudaro apie 50 proc. metinės apskrities ekonomikos pagal bendrą 2019 m. apyvartą. Jei įmonė „CE Oltenia“ pasitrauktų, regione, ypač Goržo apskrityje, greičiausiai sumažėtų ekonominė veikla ir sukuriama ekonominė vertė.

(172)

Be to, įmonė „CE Oltenia“, kurioje yra maždaug 12 268 darbuotojai, yra svarbus darbdavys Pietvakarių Oltenijos regione (7 konstatuojamoji dalis). Uždarius pagalbos gavėją būtų ne tik tiesiogiai prarasta daugiau kaip 12 000 darbo vietų, bet ir nemažai netiesioginių darbo vietų, atsižvelgiant į didelį dabartinių partnerių skaičių visoje vertės grandinėje. Taigi tikėtinas nemokumas, kuris įmonei „CE Oltenia“ grėstų nesuteikus restruktūrizavimo pagalbos, turėtų didelį neigiamą šalutinį poveikį regionui ir už jo ribų.

(173)

Todėl Komisija mano, kad pagalbos gavėjas neabejotinai atlieka svarbų sisteminį vaidmenį regioniniu lygmeniu ne tik jo gamybos ir tiekimo plėtrai, bet ir platesnio masto ekonominės veiklos, kuri priklauso nuo tokio tiekimo, plėtrai, kaip nurodyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto c papunktyje.

(174)

Nors Rumunija taip pat rėmėsi aplinkybėmis, nurodytomis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto b ir g papunkčiuose, Komisija mano, kad šie punktai yra įvykdyti, todėl Rumunijos argumentų šiuo klausimu vertinti nereikia. Be to, pažymėtina, kad Komisija sprendime pradėti procedūrą nepateikė abejonių dėl šio suderinamumo kriterijaus įvykdymo, o trečiosios šalys nepateikė jokių pastabų dėl šios sąlygos nesilaikymo.

(175)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad pagalba prisidedama prie elektros energijos gamybos ir Pietvakarių Oltenijos regiono ekonominės veiklos plėtros. Pagalba užkerta kelią įmonės, veikiančios Pietvakarių Oltenijos regione, kuriame nedarbo lygis yra aukštesnis už nacionalinį vidurkį, nuolatinis ir sunku kurti naujas darbo vietas atitinkamame regione, pasitraukimui; ja taip pat užkertamas kelias galimoms neigiamoms įmonės, kuri atlieka svarbų sisteminį vaidmenį Rumunijos energijos gamybos sektoriuje, pasitraukimo pasekmėms (Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punkto a ir c papunkčiai).

(176)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 46 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimo pagalba turi būti teikiama su sąlyga, kad bus įgyvendintas restruktūrizavimo planas, kuriuo būtų atkurtas pagalbos gavėjo gyvybingumas. Priežasčių, dėl kurių pagalbos gavėjas susidūrė su sunkumais, pašalinimas, palengvinant jo ilgalaikio gyvybingumo atkūrimą, yra būtina sąlyga, kad restruktūrizavimo pagalba būtų skirta ekonominės veiklos rūšių ir sričių, kuriose veikia pagalbos gavėjas, plėtrai.

(177)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 45–48 punktus restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik realistiškam, nuosekliam ir toliaregiškam restruktūrizavimo planui, kurio priemonės turi būti skirtos ilgalaikiam gyvybingumui atkurti per pagrįstą laikotarpį, paremti, atmetant bet kokią papildomos į restruktūrizavimo planą neįtrauktos valstybės pagalbos galimybę. Restruktūrizavimo plane turi būti nurodytos pagalbos gavėjo sunkumų priežastys bei pagalbos gavėjo trūkumai ir išdėstyta, kaip siūlomomis restruktūrizavimo priemonėmis bus išspręstos pagrindinės pagalbos gavėjo problemos.

(178)

Restruktūrizavimo rezultatai turi būti įrodyti pagal įvairiu scenarijus, visų pirma nustatant veiklos parametrus ir pagrindinius numatomus rizikos veiksnius. Pagalbos gavėjo gyvybingumo atkūrimas turi lemti tinkamą investuoto kapitalo grąžą padengus sąnaudas ir negali būti grindžiamas optimistinėmis prielaidomis dėl tokių veiksnių, kaip kainų ar paklausos svyravimai. Ilgalaikis gyvybingumas pasiekiamas tada, kai įmonė, padengusi visas savo sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansinius mokesčius, gali užsitikrinti tinkamą prognozuojamą kapitalo grąžą ir yra pajėgi savarankiškai konkuruoti rinkoje.

(179)

Patikslintas įmonės „CE Oltenia“ restruktūrizavimo planas parengtas siekiant įveikti sunkumus, kuriuos nustatė pagalbos gavėjas, nuodugniai įvertinęs finansinių sunkumų priežastis (žr. 22–26 konstatuojamąsias dalis), ir siekiant, kad jis vėl taptų gyvybingas. Šešerių metų plano trukmė, apimanti 2021–2026 m. laikotarpį, nėra nepagrįstai ilga, atsižvelgiant į tai, kad: [...].

(180)

Kitame skirsnyje Komisija pirmiausia įvertins pagalbos gavėjo restruktūrizavimo plano prielaidų patikimumą, o vėliau įrodymus, kad pagalbos gavėjo gyvybingumas bus atkurtas restruktūrizavimo plano pabaigoje.

(181)

Komisija atidžiai peržiūrėjo pagrindines prielaidas, kuriomis grindžiamos Rumunijos pateikto patikslinto restruktūrizavimo plano finansinės prognozės.

(182)

Kalbant apie prielaidų, kuriomis grindžiamos pajamų projekcijos, patikimumą, Komisija pažymi, kad bendri įmonės „CE Oltenia“ gamybos pajėgumai laipsniškai mažės nuo [...] 2021 m. iki [...] 2025 m. ir [...] 2026 m. (97 konstatuojamoji dalis), o pajamų raida tuo pačiu laikotarpiu bus panaši (3 lentelė). 2021–2025 m. bendri gamybos pajėgumai sumažės [...] proc., o pajamos tuo pačiu laikotarpiu sumažės [...] proc. Lėtesnio pajamų mažėjimo, palyginti su pajėgumų mažėjimu, priežastis yra dvejopa: viena vertus, tai susiję su vidutinės elektros energijos kainos padidėjimu [...] proc. 2021–2026 m., kita vertus, įmonė „CE Oltenia“ dalį šiuo metu mažiau pelningoje OPCOM rinkoje parduodamos elektros energijos pakeis į pelningesnę kitos paros piko rinką (99 konstatuojamoji dalis).

(183)

Be to, projekcijos atspindi pajamas iš hidroelektrinės, fotovoltinių parkų ir dujų įrenginių, kurios bus gaunamos atitinkamai nuo 2023, 2024 ir 2025 m. Prognozuojant pajamas atsižvelgiama į laipsnišką lignito naudojimo mažėjimą, taip pat į jo laikymą rezerve 2026 m. (97 konstatuojamoji dalis).

(184)

Projekcijose atsispindi staigus pajamų sumažėjimas daugiau nei [...] proc. 2026 m., [...] o dujų įrenginiai veiks tik pusę 2026 m. (98 konstatuojamoji dalis). 2025 m. bendri įmonės „CE Oltenia“ pajėgumai bus [...], o 2027 m. jie sieks [...], atsižvelgiant į visus dujų įrenginių pajėgumus, o tai reiškia, kad 2025–2027 m. bendri pajėgumai padidės [...] proc. Didėjimo tendenciją patvirtina ir pajamos, kurios per tą patį laikotarpį turėtų padidėti tokiu pat procentiniu dydžiu (98 konstatuojamoji dalis).

(185)

Be to, įmonė „CE Oltenia“, prognozuodama pajamas, atsižvelgė į kitus svarbius veiksnius, tokius kaip vidutinis apkrovos koeficientas, technologinės prielaidos ir elektros energijos pardavimo apimtis pagal rinkos segmentus (96 konstatuojamoji dalis). Todėl Komisija mano, kad pagalbos gavėjo pajamų prognozės yra pagrįstos.

(186)

Kalbant apie CO2 leidimų išlaidas, reikėtų pabrėžti, kad pradinis restruktūrizavimo planas, dėl kurio Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, buvo grindžiamas per mažomis apskaičiuotomis CO2 leidimų kainomis (61). Tas planas buvo sudarytas taikant 2020–2030 m. laikotarpio CO2 leidimų kainas nuo 25,3 iki 31,2 EUR už toną, o 2021 m. sausio 24 d. kaina jau siekė 33 EUR už toną (45 konstatuojamoji dalis). Nuo 2021 m. birželio mėn. patikslintame restruktūrizavimo plane 2021–2026 m. laikotarpiu buvo numatytos 44–63 EUR už toną kainos (100 konstatuojamoji dalis). Ilgalaikėje perspektyvoje, pagal kurią vertinamas planas, prognozuojamos 2026 m. CO2 leidimų kainos yra 57 proc. didesnės už 2017–2021 m. vidutines kainas. Todėl Komisija mano, kad šios projekcijos yra pagrįstos. Jei CO2 leidimų kainos dar labiau padidėtų, Komisija mano, kad tai neturės įtakos įmonės „CE Oltenia“ gyvybingumui, nes įmonė „CE Oltenia“ galėtų perkelti padidėjusias kainas savo klientams per didesnę elektros energijos kainą (102 konstatuojamoji dalis) ir tai patvirtina pateikta jautrumo analizė (101 ir 191 konstatuojamosios dalys).

(187)

Kalbant apie darbo sąnaudų projekcijas, Komisija pažymi, kad pagalbos gavėjas ketina laipsniškai mažinti darbuotojų skaičių dėl lignito energetikos grupių uždarymo, o tai bus pasiekta atleidžiant darbuotojus ir anksčiau juos išleidžiant į pensiją (73 konstatuojamoji dalis). 2021–2025 m. išlaidos personalui [...] (103 konstatuojamoji dalis), o tai atitinka darbuotojų skaičiaus mažinimą daugiau nei [...] proc. tuo pačiu laikotarpiu. Todėl Komisija mano, kad šios projekcijos yra patikimos.

(188)

Nustačiusi, kad prielaidos, kuriomis grindžiamos finansinės projekcijos, yra patikimos, Komisija dabar įvertins, ar, remiantis šiomis projekcijomis, pagalbos gavėjas galės atkurti gyvybingumą iki restruktūrizavimo plano pabaigos. Tiksliau, Komisija patikrins, ar iki 2026 m. pagalbos gavėjas tikisi gauti pakankamą grąžos normą iš savo veiklos ir ar jis galės savarankiškai konkuruoti.

(189)

Pagal pagrindinį scenarijų (3 lentelė) pirmaisiais restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metais įmonės „CE Oltenia“ EBITDA rodiklis bus neigiamas, daugiausia dėl didelių CO2 leidimų išlaidų. Nepaisant to, nuo 2021 m. (išskyrus 2022 m.) ji galės padengti visas veiklos ir nusidėvėjimo išlaidas, kaip matyti iš teigiamo grynojo pelno. Pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui, kuris sutampa su lignitą deginančių elektrinių blokų eksploatavimo nutraukimu, EBITDA rodiklis taps teigiamas ir toliau gerės laikotarpiu po restruktūrizavimo (104 konstatuojamoji dalis).

(190)

Trumpalaikį įmonės „CE Oltenia“ pelningumą riboja didelės CO2 leidimų kainos, tačiau iš ilgalaikių projekcijų matyti, kad 2025–2026 m. nuosavo kapitalo grąža bus nuo [...] proc. iki [...] proc., t. y. gerokai didesnė už įmonės „CE Oltenia“ nuosavo kapitalo sąnaudas, kurios yra [...] proc. (105 konstatuojamoji dalis). Iki 2026 m. ROCE išlieka maža dėl neseniai patirtų ir dar neamortizuotų investicijų į naujas elektrines išlaidų. Numatoma grąža patvirtina argumentą, kad restruktūrizavimo planas užtikrins ilgalaikį pagalbos gavėjo gyvybingumą.

(191)

Pateiktoje jautrumo analizėje Rumunijos valdžios institucijos atsižvelgė į CO2 kainas, kurios yra artimesnės dabartinėms kainoms (186 konstatuojamoji dalis), ir įvertino didesnes elektros energijos kainas. Rumunija jautrumo analizėje pateikė projekcijas, grindžiamas [...] EUR kaina (101 konstatuojamoji dalis). Reikėtų pažymėti, kad 2021 m. gruodžio mėn. nustatyta CO2 leidimų kaina sudarė [...] EUR (25 konstatuojamoji dalis). Kaip nurodyta 101 konstatuojamojoje dalyje, [...] proc. visų numatomų pajamų, kurios bus gautos per restruktūrizavimo laikotarpį, gaunama pagal sutartis su kintamomis kainomis, o tai suteiks Rumunijai galimybę visiškai pasinaudoti padidėjusių elektros energijos kainų teikiama nauda nuo 2022 m. birželio mėnesio, kai nustos galioti dauguma sutarčių su fiksuota kaina. Ši aplinkybė patvirtina Rumunijos teiginį, kad didesnes CO2 išlaidas gali kompensuoti didesnės elektros energijos kainos ir tai nesukels didelės grėsmės ilgalaikiam pagalbos gavėjo pelningumui (102 konstatuojamoji dalis).

(192)

Be to, net ir atsižvelgiant į atnaujintus duomenis, kurie atspindi didesnes CO2 leidimų išlaidas, įmonė „CE Oltenia“ iki 2026 m. galės visiškai padengti visas savo veiklos ir amortizacijos išlaidas. Be to, tikimasi, kad pagalbos gavėjas iki 2026 m. pasieks patikimus skolos ir nuosavo kapitalo [...] bei EBITDA palūkanų padengimo [...] rodiklius (106 konstatuojamoji dalis). Tai rodo įmonės „CE Oltenia“ gebėjimą vykdyti savo trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, o tai yra ženklas, kad pagalbos gavėjas galės vykdyti savo veiklą ilguoju laikotarpiu be papildomos pagalbos.

(193)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 50 punktą Rumunijos valdžios institucijos parengė pesimistinį scenarijų (žr. 106 konstatuojamąją dalį), kad galėtų stebėti poveikį bendrovės finansiniams rezultatams. Scenarijus pagrįstas nepalankesnėmis prielaidomis: i) elektros energijos kainų sumažėjimas 5 proc.; ii) dujų įsigijimo sąnaudų padidėjimas 5 proc. ir iii) CO2 leidimų išlaidų padidėjimas 5 proc. Pagal šį scenarijų 2026 m. pabaigoje įmonė gali tikėtis teigiamo grynojo pelno ir šiek tiek didesnės nei 3 proc. nuosavo kapitalo grąžos. Be to, du įsiskolinimo rodikliai (106 konstatuojamoji dalis) išliks stiprūs, kad prireikus būtų galima gauti papildomą finansavimą (paskolą) rinkos sąlygomis. Iš šių rodiklių matyti, kad pagal pesimistinį scenarijų įmonė „CE Oltenia“ 2026 m. vis dar galės padengti visas savo išlaidas, įskaitant nusidėvėjimą ir skolinių įsipareigojimų vykdymą, o pasibaigus restruktūrizavimo planui išsilaikyti rinkoje be papildomos restruktūrizavimo pagalbos.

(194)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad siūlomas restruktūrizavimo planas yra įgyvendinamas, nuoseklus ir plataus masto bei gali atkurti ilgalaikį įmonės „CE Oltenia“ gyvybingumą per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką ir laiką, reikalingą planuojamoms investicijoms įgyvendinti ir jų naudai gauti. Šiuo atžvilgiu ir atsižvelgiant į restruktūrizavimo plano trukmę ir turinį bei rinką, kurioje veikia įmonė „CE Oltenia“, tikslinga, kad Rumunija pasirūpintų, jog įmonė „CE Oltenia“ laiku ir veiksmingai įgyvendintų į restruktūrizavimo planą įtrauktas priemones, kurios yra pagalbos suderinamumo sąlyga. Rumunija arba įmonė „CE Oltenia“, priklausomai nuo aplinkybių, turėtų imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų pašalinti galimi nukrypimai nuo finansinės trajektorijos ir projekcijų, kuriomis grindžiamas restruktūrizavimo planas.

(195)

Siekiant įvertinti, ar pagalba nedaro nepagrįsto poveikio konkurencijai ir prekybos sąlygoms, būtina išnagrinėti pagalbos būtinumą, tinkamumą ir proporcingumą bei užtikrinti skaidrumą. Taip pat būtina išnagrinėti pagalbos poveikį konkurencijai ir prekybai bei įvertinti teigiamą pagalbos poveikį ekonominės veiklos rūšių ir sričių, kurias ketinama remti teikiant pagalbą, plėtrai, taip pat kitą teigiamą tokios pagalbos poveikį, palyginti su jos neigiamu poveikiu vidaus rinkai.

(196)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 53 punktą valstybės narės, ketinančios teikti restruktūrizavimo pagalbą, turi pateikti palyginimą su patikimu alternatyviu scenarijumi tuo atveju, jei valstybės pagalba nebūtų teikiama, ir įrodyti, kad Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 3.1.1 skirsnyje nurodytos ekonominės veiklos ar sričių, kurioms siekiama suteikti pagalbą, plėtra nebus pasiekta arba bus pasiekta mažesniu mastu.

(197)

Restruktūrizavimo pagalbos tikslas – išvengti įmonės „CE Oltenia“ veiklos nutraukimo ir taip užkirsti kelią rinkos nepakankamumui ir socialiniams sunkumams, kurie stabdytų elektros energijos gamybos paslaugų plėtrą Rumunijoje. Šis tikslas pasiekiamas įgyvendinant restruktūrizavimo planą, iš dalies finansuojamą restruktūrizavimo pagalbos lėšomis, taip išvengiant nemokumo ir veiklos nutraukimo, kuris neabejotinai įvyktų nesuteikus pagalbos. Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad, siekiant išspręsti pagalbos gavėjo finansines problemas, reikia spręsti ir likvidumo, ir mokumo problemas. Trumpalaikėje perspektyvoje įmonė „CE Oltenia“ negali įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su aplinkos apsaugos išlaidomis, ir negali patekti į finansų rinkas, išskyrus būsimus projektus, kurie bus vykdomi kaip SPĮ su investuotojais ir kuriuos planuojama bendrai finansuoti pagalbos lėšomis. Ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į maždaug 345 mln. EUR sukauptą nuostolį, kuris nesuteikus pagalbos bus ilgą laiką, įmonė „CE Oltenia“ negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Reikia priminti, kad įmonė „CE Oltenia“ bent jau nuo 2019 m. gruodžio 31 d. jau atitinka kriterijus, pagal kuriuos jai, kreditorių prašymu, gali būti iškelta kolektyvinė nemokumo byla (žr. 22 konstatuojamąją dalį). Todėl, nesuteikus restruktūrizavimo pagalbos, jos pasitraukimas iš rinkos būtų neišvengiamas. Todėl restruktūrizavimo pagalba būtina, kad būtų sėkmingai įgyvendintas restruktūrizavimo planas, kurio įgyvendinimu savo ruožtu siekiama palengvinti elektros energijos gamybos paslaugų plėtrą Rumunijoje ir Pietvakarių Oltenijos regione.

(198)

Restruktūrizavimo pagalba nebus laikoma suderinama su vidaus rinka, jei tą patį tikslą galima pasiekti mažiau iškraipančiomis priemonėmis; už pagalbą turi būti tinkamai atlyginama, o pasirinktos priemonės turi atitikti mokumo arba likvidumo problemą, kurią ketinama spręsti (62).

(199)

Restruktūrizavimo pagalba teikiama kaip dotacijos, valstybės garantija paskolai, kapitalo injekcija ir paskolos konvertavimas į dotaciją (27 konstatuojamoji dalis).

(200)

Kaip aprašyta 79 konstatuojamojoje dalyje, Rumunija teigia, kad restruktūrizavimo išlaidos, kurias numatoma patirti 2021–2026 m. laikotarpiu, sudaro iki 3,94 mlrd. EUR. Iš šios sumos maždaug 1,76 mlrd. EUR skirtų valstybė (įskaitant 251 mln. EUR sanavimo paskolą, kuri bus konvertuota į dotaciją į būsimus laikotarpius perkeliamam nuostoliui sumažinti; 226 mln. EUR kapitalo padidinimas; valstybės garantija 195,8 mln. EUR paskolai ir 1 090 mln. EUR dotacija) (63), o 895,3 mln. EUR dotacija naujoms investicijoms būtų suteikta iš Modernizavimo fondo, jei Rumunija pateiks atitinkamus investicinius pasiūlymus ir juos patvirtins atitinkamai Europos investicijų bankas arba Modernizavimo fondo Investicijų komitetas.

(201)

Atlygis valstybei bus gautas iš numatomo teigiamo grynojo pelno, dėl kurio padidės valstybei priklausančio įmonės „CE Oltenia“ akcijų paketo vertė (maždaug 95 proc. po akcinio kapitalo padidinimo), ir valstybei pardavus ne mažiau kaip 20 proc. įmonės „CE Oltenia“ akcijų. Būtent dėl akcinio kapitalo sumažinimo ir po to atliktos kapitalo injekcijos valstybės valdomas įmonės „CE Oltenia“ akcijų paketas padidės nuo dabartinių 77,15 proc. iki maždaug 95 proc. (93 ir 94 konstatuojamosios dalys). Ši kapitalo injekcija, kuri nebuvo įtraukta į pradinį pranešimą, leis valstybei susigrąžinti bet kokią įmonės „CE Oltenia“ gautą naudą, neatsižvelgiant į tai, kad dalis pagalbos jos gavėjui skiriama kaip tiesioginės dotacijos. Atsižvelgiant į naują akcininkų struktūrą, 95 proc. akcijų paketas iš tikrųjų leis valstybei gauti naudos ir atlygį už pagalbą, suteiktą kapitalo injekcijos į įmonę „CE Oltenia“, tiesioginių dotacijų arba garantijos forma, nes padidėjęs įmonės „CE Oltenia“ grynasis pelnas dėl mažo atlygio už finansines priemones arba jo nebuvimo, palyginti su finansavimu rinkos sąlygomis, didina akcijų paketo vertę.

(202)

Be to, kaip nurodyta 81 konstatuojamojoje dalyje, Rumunijos valdžios institucijos įsipareigojo iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos 2026 m. parduoti pakankamai Rumunijos valstybės valdomų įmonės „CE Oltenia“ akcijų, t. y. ne mažiau kaip 20 proc. nuosavybės teisių. Rumunija pateikė vertinimo analizę, pagal kurią buvo apskaičiuota, kad 2026 m. gruodžio 31 d. orientacinė 20 proc. valstybės valdomo įmonės „CE Oltenia“ akcijų paketo rinkos vertė bus [...] EUR pagal bazinį pagrindinį scenarijų arba [...] EUR pagal alternatyvų scenarijų (84 konstatuojamoji dalis). Atlikus pardavimą, ši orientacinė [...] EUR suma bus ex post atlygis valstybei už įmonei „CE Oltenia“ suteiktą paramą. Taigi, nors Rumunija tvirtai įsipareigojo parduoti mažiausiai 20 proc. nuosavybės teisių, ji neįsipareigojo pasiekti konkrečią minimalią tokio pardavimo kainą; nurodytas intervalas yra orientacinis. Apskaičiuodama ex post atlygį valstybei, Komisija [...] EUR laiko konservatyviu vertinimu. Pardavus turtą rinkos sąlygomis, sumažėja ex post pagalbos suma. Tokį ex post atlygį valstybei galima laikyti tinkamu, todėl planuojama restruktūrizavimo pagalba yra tinkamai atlyginta.

(203)

Be to, pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 58 punktą pasirinktos priemonės turi atitikti mokumo arba likvidumo problemą, kuriai spręsti jos skirtos. Restruktūrizavimo pagalba gali būti teikiama įvairiomis priemonėmis (dotacijos, valstybės garantija paskolai likvidumui palaikyti ir kapitalo injekcija nuosavam kapitalui palaikyti), kuriomis įmonei „CE Oltenia“ suteikiamas reikiamas finansavimas nuosavu kapitalu, kad būtų sustiprintas jos mokumas ir balanso būklė, kartu remiant būtinas investicijas, skirtas iš esmės pakeisti kuro rūšių derinį ir padengti jos CO2 išlaidas, kol bus pradėtas naudoti naujas elektros energijos gamybos turtas. Todėl Komisija mano, kad pasirinktomis priemonėmis sprendžiamos ir pagalbos gavėjo likvidumo, ir mokumo problemos.

(204)

Šiomis aplinkybėmis Komisija laikosi nuomonės, kad restruktūrizavimo pagalba yra tinkama.

(205)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 38 punkto e papunktį restruktūrizavimo pagalba neturi viršyti minimumo, būtino tos pagalbos tikslui pasiekti. Restruktūrizavimo pagalbos suma ir intensyvumas negali viršyti visiško minimumo, būtino restruktūrizavimui įvykdyti, atsižvelgiant į gavėjo, jo akcininkų ar verslo grupės, kuriai jis priklauso, finansinius išteklius (Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 61 punktas). Visų pirma, privaloma užtikrinti pakankamą nuosavo įnašo restruktūrizavimo išlaidoms padengti dydį ir, kai valstybės parama teikiama tokia forma, kuri pagerina pagalbos gavėjo nuosavą kapitalą, turi būti užtikrintas naštos pasidalijimas. Atliekant tokį įvertinimą bus atsižvelgiama į bet kokią anksčiau suteiktą sanavimo pagalbą.

(206)

Pagalbos gavėjo nuosavas įnašas į restruktūrizavimo planą turi būti realus ir faktinis ir paprastai turėtų būti panašus į suteiktą pagalbą pagal poveikį pagalbos gavėjo mokumo ar likvidumo būklei. Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 63 punktą Komisija turi įvertinti, ar įvairūs nuosavo įnašo šaltiniai yra faktiniai ir nesusiję su pagalba. Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 64 punktą Komisija paprastai laiko nuosavą įnašą pakankamu, jeigu jo suma sudaro daugiau kaip 50 proc. restruktūrizavimo išlaidų.

(207)

Komisija turi patikrinti, ar įvairūs 79–91 konstatuojamosiose dalyse aprašyti patikslinto restruktūrizavimo plano finansavimo šaltiniai nėra susiję su pagalba ir yra realūs, t. y. pakankamai tikėtina, kad jie bus pasiekti įgyvendinant patikslintą restruktūrizavimo planą, išskyrus numatomą būsimą pelną.

(208)

Kaip nurodyta 81 konstatuojamojoje dalyje, investicijos į naujas KCDT ir fotovoltines elektrines gali būti iš dalies finansuojamos Modernizavimo fondo lėšomis, jei Rumunija pateiks atitinkamus investicinius pasiūlymus ir juos atitinkamai patvirtins Europos investicijų bankas arba Modernizavimo fondo Investicijų komitetas. Iš Modernizavimo fondo teikiamos dotacijos yra valstybės pagalba (žr. 124 konstatuojamąją dalį), todėl jos laikomos pagalbos suma, o ne nuosavo įnašo šaltiniu.

(209)

Pagrindinis įmonės „CE Oltenia“ teikiamo nuosavo įnašo šaltinis yra pajamos už parduotą elektros energiją. Tikimasi, kad 2021–2025 m. visos pardavimo pajamos sudarys 1 275 mln. EUR. Nors Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 63 punkte nurodyta, kad būsimų pajamų lūkesčiai negali būti laikomi pakankamai tikrais ir faktiniais nuosavais įnašais, kuriais būtų galima padengti grynąsias investicijas ir kitas sąnaudas, vis dėlto reikėtų atsižvelgti į tai, kad 574 mln. EUR iš maždaug 1 275 mln. EUR sumos jau yra gauta (žr. 87 konstatuojamąją dalį). Todėl iš visos pardavimo pajamų sumos, kurią įmonė „CE Oltenia“ laikė nuosavu įnašu, Komisija pripažįsta, kad tikrą ir faktinį nuosavą įnašą sudaro tik gauta 574 mln. EUR suma.

(210)

Siekdama palengvinti laipsnišką lignito atsisakymą, įmonė „CE Oltenia“ įsipareigojo investuoti į fotovoltinės ir dujų energijos projektus. Jie bus finansuojami i) bankų paskolomis; ii) privačių investuotojų lėšomis ir iii) įmonės „CE Oltenia“ nepiniginiu įnašu.

(211)

Kalbant apie bankų finansavimą, įmonė „CE Oltenia“ gavo orientacinius ketinimų protokolus, kurių bendra suma sudaro [...] EUR, pasirašytus finansų įstaigų, kurios išreiškė susidomėjimą dalyvauti atsinaujinančiosios energijos ir dujų projektuose (92 konstatuojamoji dalis). Nors šie ketinimų protokolai nėra nei privalomas bankų įsipareigojimas finansuoti, nei pasirašyti finansiniai susitarimai, jie rodo didelį bankų susidomėjimą dalyvauti finansuojant projektus. Be to, finansavimo suma, kurią šie bankai išreiškė norą suteikti, gerokai viršija [...] EUR sumą, kurią Rumunija ketina gauti iš bankų paskolų. Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad bankų finansavimas yra pakankamai tikėtinas. Todėl Komisija gali konservatyviai vertinti, kad iki [...] EUR suma yra tikras nuosavas įnašas, kuris bus suteiktas iš bankų paskolų.

(212)

Be to, konkurso tvarka atrinktų privačių investuotojų įsipareigojimai siekia iki [...] EUR (90 konstatuojamoji dalis). Tai yra įpareigojantys pasiūlymai, kuriuos pateikė atrinkti rinkos investuotojai, todėl juos galima laikyti pakankamai tikru nuosavo įnašo šaltiniu. Kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, dėl Išalnicos KCDT projekto nebuvo gauta įpareigojančių pasiūlymų. Atsižvelgdama į tai, kad Rumunija planuoja įgyvendinti Išalnicos KCDT projektą neatsižvelgdama į privačių investuotojų dalyvavimą, Komisija mano, kad bendra bankų ir privačių investuotojų įsipareigoto skirti nuosavo įnašo suma, siekianti [...] EUR, nepasikeis nepriklausomai nuo pakartotinio Išalnicos KCDT projekto konkurso rezultatų. Todėl, nors privačių investuotojų nuosavas įnašas gali padidėti, jei bus gautas įpareigojantis pasiūlymas dėl šio projekto, tai neturi įtakos nuosavo įnašo vertinimui. Todėl Komisija mano, kad [...] EUR nuosavas įnašas, kurį suteiks trečiosios šalys (privatūs investuotojai ([...] EUR) ir finansų įstaigos ([...] EUR)), yra tikras ir faktinis bei iš visų nuosavo įnašo šaltinių, todėl [...] EUR suma yra naujas finansavimas.

(213)

Įmonė „CE Oltenia“ į SPĮ kapitalą įneš žemės sklypų ir įvairaus kito turto, kurio bendra tikroji vertė sudaro 104 mln. EUR. Šią sumą patvirtino įmonė „PwC“ ir (atrinkti) SPĮ projektų investuotojai"(91 konstatuojamoji dalis), todėl ji laikoma tikru nuosavu įnašu.

(214)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, bendra suma, kurią galima laikyti tikru ir faktiniu pagalbos gavėjo įnašu, yra 1 278 mln. EUR, t. y. maždaug 32 proc. iš 3,94 mlrd. EUR restruktūrizavimo išlaidų, taigi mažiau nei 50 proc.

(215)

Tačiau jei to reikia dėl konkrečių remiamų vietovių aplinkybių, kaip aprašyta SESV 107 straipsnio 3 dalies a punkte, pavyzdžiui, jei pagalbos gavėjas susiduria su ypatingais sunkumais pritraukiant naują rinkos finansavimą dėl to, kad yra remiamoje vietovėje, Komisija gali pritarti įnašui, kuris yra mažesnis nei 50 proc. restruktūrizavimo išlaidų (Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 98 punktas). Įmonė „CE Oltenia“ yra Pietvakarių Oltenijos regione, kuris pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą yra remiama vietovė (64).

(216)

Be to, pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 64 punktą Komisija gali sutikti su 50 proc. restruktūrizavimo išlaidų nesiekiančiu įnašu išskirtinėmis aplinkybėmis ir ypatingų sunkumų atvejais. Tas aplinkybes ir atvejus turi įrodyti valstybė narė, jei to įnašo suma išlieka didelė.

(217)

Dabartinėmis aplinkybėmis, kilus COVID-19 pandemijos protrūkiui, Komisija mano, kad įmonės „CE Oltenia“ atveju ir atsižvelgiant į 2020 m. kovo 19 d. laikinojoje valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemoje pateiktas rekomendacijas, gali būti pagrįsta, kad nuosavas įnašas neviršytų 50 proc. restruktūrizavimo išlaidų ribos, nes jis išlieka didelis ir apima papildomą naują finansavimą rinkos sąlygomis (65).

(218)

Komisija pripažįsta, kad dėl COVID-19 pandemijos ir priemonių, kurių imtasi jai suvaldyti, pagalbos gavėjui susidarė išskirtinės aplinkybės, susijusios su dideliu ekonomikos sutrikimu pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Šiomis aplinkybėmis ir nuo 2020 m. įmonės „CE Oltenia“ veiklos paklausą ir pasiūlą veikė pandemija (19 konstatuojamoji dalis). Dėl COVID-19 pandemijos susiklostė tokia padėtis, kad skolos finansavimo rinkos tam tikriems sektoriams iš esmės buvo uždarytos arba apribotos, o finansų įstaigos apskritai sumažino savo kredito limitus.

(219)

Kadangi nuosavas įnašas sudaro 32 proc. restruktūrizavimo išlaidų, o pusė jo skiriama kaip naujas finansavimas, ir atsižvelgiant į tai, kad pagalbos gavėjas yra remiamoje vietovėje pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, ir į išskirtines aplinkybes, susidariusias dėl didelio ekonomikos sutrikimo, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte, Komisija daro išvadą, kad šiuo atveju priimtina mažesnė nei 50 proc. įnašo suma.

(220)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 65–67 punktus valstybės parama, teikiama tokia forma, kuri pagerina pagalbos gavėjo nuosavo kapitalo poziciją, gali apsaugoti akcininkus ir subordinuotus kreditorius nuo jų pasirinkimo investuoti į pagalbos gavėją pasekmių, taip sukuriant neatsakingo elgesio riziką ir pažeidžiant rinkos drausmę. Todėl pagalba nuostoliams padengti turėtų būti teikiama tik tokiomis sąlygomis, kuriomis esami investuotojai tinkamai dalijasi našta, o valstybė turėtų įsikišti tik po to, kai visi nuostoliai bus įtraukti į apskaitą ir priskirti esamiems akcininkams bei subordinuotosios skolos turėtojams. Tinkamas naštos pasidalijimas taip pat reikš, kad valstybės pagalba, dėl kurios pagerėja gavėjo nuosavo kapitalo pozicija, turėtų būti teikiama tokiomis sąlygomis, pagal kurias valstybei suteikiama pagrįsta gavėjo vertės padidėjimo ateityje dalis, atsižvelgiant į valstybės suteikto nuosavo kapitalo sumą, palyginti su bendrovės nuosavu kapitalu, likusiu po nuostolių apskaitos.

(221)

Restruktūrizavimo pagalba neskatina neatsakingo elgesio rizikos ar pernelyg didelės rizikos prisiėmimo, kuris būtų naudingas akcininkams ar kreditoriams. Iš tiesų Rumunijos valstybė, kuri dabar yra pagalbos teikėja, prižiūrėjo visus strateginius ir komercinius įmonės „CE Oltenia“ sprendimus ir priėmė juos kaip pagrindinė akcininkė, o įmonės veikla nebuvo finansuojama subordinuotosiomis skolomis ar mišriu (nuostolius padengiančiu) finansavimu, kuris, tikėtina, bus iš dalies nurašytas pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatytus naštos pasidalijimo reikalavimus. Tokiomis aplinkybėmis „Fondul Proprietatea“ naštos pasidalijimas bus pasiektas iš dalies padengus nuostolius, po to padidinus kapitalą. Pirma, įmonės „CE Oltenia“ perkeltas maždaug 251 mln. EUR (1 217 mln. RON) nuostolis, t. y. dalis 2020 m. gruodžio 31 d. perkelto maždaug 345 mln. EUR (1 710 mln. RON) nuostolio, bus padengtas mažinant kapitalą (93 konstatuojamoji dalis). Po to valstybė padidins akcinį kapitalą iki [...] EUR, o tai sumažins „Fondul Proprietatea“ dalį įmonėje „CE Oltenia“ nuo [...] proc. iki maždaug [...] proc. (94 konstatuojamoji dalis). Šiuo atžvilgiu „Fondul Proprietatea“ prisideda prie restruktūrizavimo, nes fondo akcijų paketas padengia nuostolius ir atitinkamai sumažina jo dalyvavimą, taip sumažinant valstybės pagalbos poreikį ir neatsakingo elgesio riziką.

(222)

Todėl Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba yra proporcinga ir apima tinkamą naštos pasidalijimą.

(223)

Norint užtikrinti, kad neigiamas pagalbos poveikis būtų ribotas siekiant išvengti nepagrįsto poveikio konkurencijai ir prekybai ir užtikrinti bendrą teigiamą pusiausvyrą (66), pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms turi būti teikiama laikantis principo „pirmą ir paskutinį kartą“, pagal kurį tokia pagalba gali būti teikiama iki dešimties metų.

(224)

Komisija leidžia teikti restruktūrizavimo pagalbą tik vienai restruktūrizavimo operacijai ir, kai taikoma, jei nuo ankstesnio restruktūrizavimo pagalbos suteikimo arba nuo restruktūrizavimo plano pabaigos ar sustabdymo praėjo daugiau kaip dešimt metų (67). Komisija leidžia šios taisyklės išimtis, kai restruktūrizavimo pagalba teikiama po sanavimo pagalbos, kuri yra tos pačios restruktūrizavimo operacijos dalis (68).

(225)

Restruktūrizavimo pagalba įmonei „CE Oltenia“ remiama tik viena restruktūrizavimo operacija. Per pastaruosius dešimt metų įmonė „CE Oltenia“, įskaitant jos kontroliuojamas patronuojamąsias įmones, negavo sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos, išskyrus jau suteiktas ir 28 ir 31 konstatuojamosiose dalyse nurodytas priemones, kurios yra vertinamos restruktūrizavimo pagalbos dalis. Taip pat yra 2020 m. vasario mėn. patvirtintos sanavimo pagalbos, kuri buvo suteikta šešiems mėnesiams vykdant vieną restruktūrizavimo operaciją, tęstinumas. Todėl yra laikomasi principo „pirmą ir paskutinį kartą“.

(226)

Kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, Rumunija siūlo toliau nurodytas priemones konkurencijos iškraipymams riboti: i) energetikos grupių arba kasyklų uždarymą, ii) SPĮ steigimą naujoms investicijoms ir iii) kogeneracijos energetikos grupės „S.E. Craiova II“ veiklos perdavimą savivaldybei.

(227)

Dėl 226 konstatuojamosios dalies i ir iii punktuose nurodytų priemonių Komisija mano, kad jos negali būti pripažintos konkurencijos iškraipymus ribojančiomis priemonėmis. Siūlomas prastai veikiančių energetikos grupių arba kasyklų uždarymas bet kuriuo atveju yra neišvengiamas, nes jos nėra gyvybingos (žr. 108 konstatuojamąją dalį), o „S.E. „Krajova II“ grupė, kuri daugiausia gamina šilumos energiją Krajovai, veikia nuostolingai ir iš jos perdavimo nenumatoma gauti jokių pajamų.

(228)

Kalbant apie 226 konstatuojamosios dalies ii punkte nurodytą priemonę, SPĮ steigimas naujoms investicijoms reikštų, kad įmonė „CE Oltenia“ dalyvavimas SPĮ sudarytų 45–50 proc., todėl įmonės „CE Oltenia“ grynieji turimi pajėgumai (pagal naujus gamtinių dujų ir atsinaujinančiosios energijos projektus) sumažės nuo [...] iki maždaug [...] (72 konstatuojamoji dalis). Dėl to grynieji turimi pajėgumai sudarys maždaug [...], o jais galės naudotis rinkos konkurentai, dalyvaujantys SPĮ. Taigi šia priemone bus sumažinti pagalbos gavėjo grynieji turimi pajėgumai, o jo konkurentai galės naudotis dideliais pajėgumais.

(229)

Dėl elgesio priemonių Rumunija įsipareigoja laikytis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 84 punkte nurodytų priemonių, t. y: i) restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė „CE Oltenia“ neįsigys jokios bendrovės akcijų, išskyrus atvejus, kai tai būtina įmonės ilgalaikiam gyvybingumui užtikrinti ir kai tam pritaria Komisija, ir ii) įmonė „CE Oltenia“ neviešins valstybės paramos kaip konkurencinio pranašumo parduodant savo produktus ir paslaugas (118 konstatuojamoji dalis). Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 83 punktą šiomis priemonėmis bus užtikrinta, kad pagalba būtų naudojama tik ilgalaikio gyvybingumo atkūrimui finansuoti ir kad ja nebūtų piktnaudžiaujama siekiant prailginti didelių ir nuolatinių rinkos struktūros iškraipymų egzistavimą arba apsaugoti gavėją nuo sveikos konkurencijos.

(230)

Todėl Komisija mano, kad konkurencijos iškraipymus ribojančios priemonės yra tinkamos siekiant sumažinti neigiamą restruktūrizavimo pagalbos poveikį.

(231)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 38 punkto g papunktį valstybės narės, Komisija, ekonominės veiklos vykdytojai ir visuomenė turi turėti galimybę lengvai susipažinti su visais susijusiais aktais ir informacija apie skirtą pagalbą. Šiuo tikslu Rumunijos valdžios institucijos įsipareigojo taikyti Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 96 punkto nuostatas dėl skaidrumo, skelbdama atitinkamą informaciją svetainėje www.ajutordestat.ro.

(232)

Komisija mano, kad Rumunijai būtina kas šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos reguliariai teikti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo ataskaitas. Šiose ataskaitose, visų pirma, bus nurodytos valstybės skirto finansavimo ir pagalbos gavėjo nuosavo įnašo mokėjimo dienos, bet kokie nukrypimai nuo restruktūrizavimo plane numatytų finansinių ar veiklos krypčių, sąnaudų ribojimu ir sąnaudų sumažinimu dėl restruktūrizavimo priemonių ir pajamų, taip pat, prireikus, Rumunijos arba pagalbos gavėjo numatytos ar taikytos taisomosios priemonės.

(233)

Kruopščiai parengta valstybės pagalbos priemonė turi užtikrinti, kad bendra priemonės poveikio pusiausvyra būtų teigiama nedarant neigiamo poveikio prekybos sąlygoms taip, kad tai prieštarautų bendram interesui.

(234)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse Komisija nustatė kriterijus, pagal kuriuos ji vertina restruktūrizavimo pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, užtikrindama, kad atitinkamos ekonominės veiklos plėtra nedarytų neigiamo poveikio prekybos sąlygoms tiek, kad prieštarautų bendram interesui. Kaip paaiškinta 5.3.2.1, 5.3.2.2 ir 5.3.2.3 poskirsniuose, restruktūrizavimo pagalba yra būtina, tinkama ir proporcinga. Be to, esama pakankamų apsaugos priemonių, kad būtų kuo mažiau iškraipoma konkurencija (5.3.2.4 poskirsnis), įskaitant skaidrumą (5.3.2.5 poskirsnis).

(235)

Siūlomos konkurencijos priemonės ir bendras įmonės „CE Oltenia“ gamybos pajėgumų mažinimas sumažins įmonės „CE Oltenia“ dalyvavimą rinkoje, kurioje ji ir toliau veiks po restruktūrizavimo, ir lems tam tikrą rinkos atvėrimą.

(236)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad priemonės, kuriomis siekiama riboti dėl pagalbos atsirandančius konkurencijos iškraipymus, yra tinkamos siekiant sumažinti neigiamą restruktūrizavimo pagalbos poveikį.

(237)

Todėl teigiamas restruktūrizavimo pagalbos poveikis ekonominės veiklos ir atitinkamos ekonomikos srities plėtrai yra didesnis už galimą neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai, todėl joms nedaromas toks neigiamas poveikis, kuris prieštarautų bendram interesui.

(238)

Pagal Reglamento (ES) 2015/1589 9 straipsnio 6 dalį sprendimai dėl oficialios tyrimo procedūros užbaigimo priimami iš karto, kai tik pašalinamos abejonės dėl priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumo su vidaus rinka.

(239)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad nors sprendime pradėti procedūrą jos iškeltos abejonės buvo išsklaidytos, neigiamas restruktūrizavimo pagalbos poveikis konkurencijai ir prekybai yra ribotas, ypač atsižvelgiant į konkurencijos iškraipymus ribojančias priemones, kurių įgyvendinimą turėtų užtikrinti Rumunija. Todėl teigiamas restruktūrizavimo pagalbos poveikis energijos gamybos veiklos ir Pietvakarių Oltenijos regiono plėtrai, jei Rumunija užtikrins restruktūrizavimo plano įgyvendinimą (69), nusveria likusį neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai, todėl joms nedaromas toks neigiamas poveikis, kuris prieštarautų bendram interesui. Todėl Rumunijos nurodyti įsipareigojimai turėtų būti nustatyti kaip pagalbos suderinamumo sąlygos.

(240)

Atlikusi vertinimą Komisija, atsižvelgdama į trečiųjų šalių ir Rumunijos pastabas, taip pat į restruktūrizavimo plano ir restruktūrizavimo pagalbos pakeitimus, padarytus siekiant išsklaidyti iškilusias abejones, daro išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes ja sudaromos palankesnės sąlygos elektros energijos gamybos veiklai ir Pietvakarių Oltenijos regiono plėtrai bei neiškraipoma konkurencija ir prekyba tarp valstybių narių taip, kad tai prieštarautų bendram interesui.

(241)

Galiausiai Komisija mano, kad Rumunija turi reguliariai kas šešis mėnesius iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos teikti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo ataskaitas. Tose ataskaitose visų pirma bus nurodytos Rumunijos skirto finansavimo ir pagalbos gavėjo nuosavo įnašo mokėjimo dienos, bet kokie nukrypimai nuo restruktūrizavimo plane numatytų finansinių ar veiklos krypčių, susiję su pajamomis, sąnaudų ribojimu ir sąnaudų sumažinimu dėl restruktūrizavimo priemonių ir pajamų, taip pat, prireikus, Rumunijos arba pagalbos gavėjo numatytos ar taikytos taisomosios priemonės,

(242)

Komisijos nuomone, Rumunija neteisėtai suteikė dalį aptariamos pagalbos, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą,