2022 9 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 245/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2022/1628

2022 m. rugsėjo 20 d.

kuriuo suteikiama išskirtinė makrofinansinė pagalba Ukrainai, bendras atidėjinių fondas sustiprinamas valstybių narių garantijomis ir specialiais atidėjiniais kai kuriems su Ukraina susijusiems finansiniams įsipareigojimams, kuriems suteikiamos garantijos pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES, ir iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2022/1201

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)	Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimas (2), įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.;

(2)

2014 m. pavasarį Ukraina ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo reformų programą, kuria siekiama stabilizuoti jos ekonomiką ir gerinti jos piliečių pragyvenimo lygį. Kova su korupcija, taip pat konstitucinės, rinkimų ir teismų reformos yra vieni svarbiausių darbotvarkės prioritetų. Tų reformų įgyvendinimas buvo remiamas pagal iš eilės įvykdytas makrofinansinės pagalbos programas, pagal kurias Ukraina iš viso gavo 6,6 mlrd. EUR vertės pagalbos paskolų forma. Skubi makrofinansinė pagalba, kuri didėjant įtampai prie sienos su Rusija buvo suteikta pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/313 (3), Ukrainai suteikta 1,2 mlrd. EUR paskolų forma ir išmokėta dviem dalimis po 600 mln. EUR 2022 m. kovo ir gegužės mėn. Iki 1 mlrd. EUR dydžio išskirtine Sąjungos makrofinansine pagalba pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/1201 (4) buvo suteikta skubi parama Ukrainos biudžetui, kuri buvo visiškai išmokėta dviem dalinėmis išmokomis 2022 m. rugpjūčio 1 ir 2 d. Ta pagalba buvo pirmasis etapas Ukrainai skirtos planuotos visapusiškos išskirtinės makrofinansinės pagalbos paketo iki 9 mlrd. EUR, apie kurį Komisija paskelbė savo 2022 m. gegužės 18 d. komunikate „Pagalba Ukrainai ir Ukrainos atstatymas“ ir kurį 2022 m. birželio 23–24 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Šis sprendimas yra antras tos Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos vykdymo etapas. Juo remiantis nustatomas papildomų 5 mlrd. EUR makrofinansinės pagalbos paskolų forma labai palankiomis sąlygomis suteikimo pagrindas. Po šio sprendimo turėtų būti skubiai priimtas kitas sprendimas, įgyvendinantis trečiąjį planuotos Sąjungos visapusiškos išskirtinės makrofinansinės pagalbos etapą, kuriuo numatoma papildoma iki 3 mlrd. EUR suma, kai tik bus nustatyta tos pagalbos struktūra;

(3)

dėl nuo 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą buvo prarastos galimybės Ukrainai patekti į rinką ir smarkiai sumažėjo viešosios pajamos, o viešosios išlaidos humanitarinei padėčiai gerinti ir valstybės paslaugų tęstinumui palaikyti gerokai išaugo. Esant tokiai labai neapibrėžtai ir nepastoviai padėčiai, tiksliausi Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) pateikti Ukrainos finansavimo poreikių įverčiai rodo, kad 2022 m. susidarys nepaprastai didelis, maždaug 39 mlrd. USD, finansavimo deficitas; maždaug pusę šio deficito būtų galima padengti, jeigu būtų išmokėta visa iki šiol pažadėta tarptautinė parama. Sąjungos skubus makrofinansinės pagalbos Ukrainai teikimas pagal šį sprendimą dabartinėmis ypatingomis aplinkybėmis laikomas tinkamu trumpalaikiu atsaku į didelę riziką Ukrainos makrofinansiniam stabilumui. Papildoma iki 5 mlrd. EUR Sąjungos išskirtinė makrofinansine pagalba pagal šį sprendimą turi padėti stabilizuoti Ukrainos makrofinansinę padėtį, iškart sustiprinti šalies atsparumą ir palaikyti jos gebėjimą atsigauti, taip prisidedant prie Ukrainos valstybės skolos tvarumo ir Ukrainos gebėjimo galiausiai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus;

(4)

pagal šį sprendimą teiktina išskirtinė Sąjungos makrofinansinė pagalba reikšmingai prisidės prie TVF ir kitų tarptautinių finansų įstaigų įvertintų Ukrainos finansavimo poreikių tenkinimo, atsižvelgiant į Ukrainos gebėjimą finansuotis nuosavais ištekliais. Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos suma nustatoma taip pat atsižvelgiant į numatomus finansinius dvišalių ir daugiašalių pagalbos teikėjų įnašus, poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų pagalbos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Ukrainoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę. Turėtų būti pripažintas Ukrainos valdžios institucijų ryžtas glaudžiai bendradarbiauti su TVF rengiant ir įgyvendinant trumpalaikes skubias priemones ir jų ketinimas bendradarbiauti su TVF rengiant tinkamą ekonominę programą, kai bus palankios sąlygos. Tokios programos oficialiai paprašyta 2022 m. rugpjūčio mėn. Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos tikslas turėtų būti išlaikyti makrofinansinį stabilumą ir atsparumą karo sąlygomis. Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų įvairiose išorės veiksmų srityse patvirtintų priemonių ir kitos susijusios Sąjungos politikos pagrindinius principus bei tikslus;

(5)

Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Ukrainos. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(6)

išankstinė Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Ukraina paisytų veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikytųsi teisinės valstybės principo ir gerbtų žmogaus teises. Tebesitęsiantis karas, ypač dabartinė karo padėtis, neturėtų pažeisti tų principų, nepaisant to, kad įgaliojimai yra sutelkti vykdomosios valdžios rankose;

(7)

siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos išskirtine makrofinansine pagalba susiję finansiniai Sąjungos interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Ukraina turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir bet kokių kitų pažeidimų, susijusių su ta pagalba, prevencija ir kova su jais. Be to, susitarime dėl paskolos turėtų būti nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, Audito Rūmai – auditus, o Europos prokuratūra naudotųsi savo kompetencija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) (toliau – Finansinis reglamentas) 129 ir 220 straipsnius;

(8)

Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba turėtų būti susieta su griežtais ataskaitų teikimo reikalavimais ir politikos sąlygomis, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Tais griežtais ataskaitų teikimo reikalavimais dabartinėmis karo sąlygomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad lėšos naudojamos veiksmingai, skaidriai ir atskaitingai. Politikos sąlygomis turėtų būti siekiama iškart sustiprinti Ukrainos atsparumą ir jos ilgesnio laikotarpio skolos tvarumą, taip sumažinant riziką, susijusią su dar neįvykdytų ir būsimų finansinių įsipareigojimų įvykdymu;

(9)	siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(10)	pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 suteiktų paskolų ilgiausias bendras vidutinis grąžinimo terminas turėtų būti 25 metai;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad paskolos pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 kelia tokią pačią riziką Sąjungos biudžetui ir jų bendras vidutinis grąžinimo terminas turėtų būti 25 metai, bendra Sąjungos 6 mlrd. EUR makrofinansinės pagalbos Ukrainai pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 suma turėtų būti padengta taikant bendrą poveikio finansams ir biudžetui valdymo metodiką. Visų pirma, turėtų būti nustatytas toks pat biudžeto padengimo lygis, kaip tinkama apsauga nuo galimybės, kad Ukraina numatytu laiku negrąžins dalies ar visų paskolų. Iš Sąjungos biudžeto skirti atidėjiniai abiem Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolų grupėms turėtų būti valdomi kaip integruotas atidėjinių rinkinys. Toks valdymas padidins Sąjungos biudžeto atsparumą ir lankstumą reaguojant į bet kokią nemokėjimo situaciją. Todėl Sprendimas (ES) 2022/1201 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

išskirtinė makrofinansinė pagalba pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 yra Sąjungos finansinis įsipareigojimas, neviršijantis bendros išorės veiksmų garantijos sumos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947 (7). Visai iki 6 mlrd. EUR vertės Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolų Ukrainai sumai turėtų būti taikoma 9 % įmokėtų atidėjinių, kuriuos galima skirti makrofinansinės pagalbos paskoloms pagal išorės veiksmų garantiją, norma. Atidėjinių suma turėtų būti finansuojama iš finansinio makrofinansinės pagalbos paketo, numatyto pagal Reglamentą (ES) 2021/947, o bendra suma yra 540 mln. EUR. Ta suma turėtų būti paskirta ir sumokėta į bendrą atidėjinių fondą pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, nustatytą Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (8);

(13)

vadovaujantis Finansinio reglamento 210 straipsnio 3 dalimi, neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl Sąjungos biudžeto lėšomis dengiamų biudžeto garantijų ar finansinės paramos, laikomi tvariais, jeigu jų prognozuojama daugiametė raida atitinka ribas, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093, ir viršutines metinių mokėjimų asignavimų ribas, nustatytas Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (9) 3 straipsnio 1 dalyje. Tam, kad Sąjunga galėtų finansiškai saugiai suteikti Ukrainai precedento neturinčio dydžio paramą, kaip Sąjungos išskirtinę makrofinansinę pagalbą, ir kartu išsaugoti aukštą Sąjungos kreditingumą, taigi ir jos gebėjimą teikti veiksmingą finansavimą tiek vidaus, tiek išorės politikos srityse, būtina tinkamai apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo tų neapibrėžtųjų įsipareigojimų atsiradimo ir užtikrinti, kad jie būtų finansiškai tvarūs, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 210 straipsnio 3 dalyje;

(14)

vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, bendras atidėjinių fondas turėtų būti sustiprintas priemonėmis, proporcingomis rizikai, atsirandančiai dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su šia precedento neturinčio dydžio Sąjungos išskirtine makrofinansine pagalba vienam pagalbos gavėjui. Be tokio sustiprinimo Sąjungos biudžetas negalėtų finansiškai saugiai suteikti precedento neturinčio dydžio pagalbos, kurios reikia su karu susijusiems Ukrainos poreikiams tenkinti. Siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą, Ukrainai suteiktos Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolos, kurių suma neviršija 6 mlrd. EUR, turėtų būti padengtos 70 % – 9 % sudarytų įmokėti atidėjiniai, kuriuos galėtų papildyti valstybių narių garantijos, kad iš biudžeto būtų padengta dar iki 61 % paskolos vertės nuostolių;

(15)

atsižvelgiant į bendrus Sąjungos išlaidų prioritetus, ištekliams pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093 daromas didelis spaudimas. Todėl yra tikslinga ieškoti alternatyvaus sprendimo dėl papildomų išteklių, kurie neturi poveikio 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos finansinio programavimo dokumente numatytoms įprastoms išlaidoms;

(16)

buvo nustatyta, kad savanoriški valstybių narių įnašai garantijų forma yra tinkama priemonė siekiant suteikti apsaugą, kuri papildytų pradinius įmokėtus atidėjinius. Valstybių narių garantijos turėtų būti teikiamos savanoriškai ir turėtų būti tinkama finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kuria remiamas Sąjungos biudžetas po to, kai būtų ar turėtų būti visiškai panaudoti bendro atidėjinių fondo atidėjiniai, skirti finansiniams įsipareigojimams pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 vykdyti. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, įnašai pagal tas garantijas turėtų būti įtraukti į leidžiamo finansinio įsipareigojimo sumą. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 dalies antros pastraipos, į tas sumas turėtų būtų atsižvelgiama apskaičiuojant atidėjinių sumą pagal Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą atidėjinių normą;

(17)

valstybių narių teikiamos garantijos turėtų padengti išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolas pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201 (toliau – garantijomis užtikrinta MFP). Tos garantijos turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir vykdomos pagal pareikalavimą. Tomis garantijomis turėtų būti užtikrintas Sąjungos gebėjimas grąžinti kapitalo rinkose ar iš finansų įstaigų pasiskolintas lėšas. Reikalavimai mokėti pagal garantijas turėtų būti teikiami tik įvykdžius griežtas su turimų atidėjinių pakankamumu susijusias sąlygas ir tuo atveju, kai Sąjunga laiku negauna iš Ukrainos pagal garantijomis užtikrintą MFP suteiktų išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolų mokėjimo, kad galėtų įvykdyti Sąjungos finansinius įsipareigojimus pagal obligacijas, arba tuo atveju, kai pagal garantijomis užtikrintą MFP suteiktų paskolų mokėjimo grafikas pakeičiamas. Reikalavimo mokėti pagal valstybių narių garantijas suma turėtų atitikti sumą, susidariusią dėl nuostolių, susijusių su finansine pagalba Ukrainai pagal garantijomis užtikrintą MFP, ir papildyti bendrą atidėjinių fondą iki reikalaujamo įmokėtų atidėjinių lygio. Reikalavimai mokėti pagal valstybių narių teikiamas garantijas turėtų būti teikiami tik po to, kai buvo ar turi būti visiškai panaudota atidėta išskirtinei makrofinansinei pagalbai pagal garantijomis užtikrintą MFP skirtų pradinių atidėjinių suma. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 dalies c punkto, pagal paskolų susitarimus susigrąžintos sumos, susijusios su išskirtine makrofinansine pagalba Ukrainai pagal garantijomis užtikrintą MFP, turėtų būti grąžintos valstybėms narėms, kurios įvykdė reikalavimus mokėti pagal garantijas;

(18)

jei Sąjungos finansiniai įsipareigojimai, atsirandantys dėl obligacijų, skirtų išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai pagal garantijomis užtikrintą MFP, buvo laikinai vykdomi iš bendro atidėjinių fondo atidėjinių, skirtų kitiems Sąjungos finansiniams įsipareigojimams padengti, reikalavimas mokėti pagal valstybių narių teikiamas garantijas galėtų būti panaudotas tų finansinių įsipareigojimų atidėjiniams papildyti;

(19)

atsižvelgiant į išskirtinį garantijomis užtikrintos makrofinansinės pagalbos pobūdį, tikslinga valdyti atidėjinius, laikomus finansiniams įsipareigojimams, atsirandantiems dėl makrofinansinės pagalbos pagal garantijomis užtikrintą MFP ir dėl paskolų, užtikrintų garantijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 466/2014/ES (10), išmokėjimo po 2022 m. liepos 15 d., atskirai nuo kitų finansinių įsipareigojimų pagal išorės veiksmų garantiją ir Išorės veiksmų garantijų fondą. Todėl tikslinga bendrame atidėjinių fonde atidėtus atidėjinius naudoti tik finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su išskirtine makrofinansine pagalba pagal garantijomis užtikrintą MFP, užuot taikius Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrą taisyklę. Be to, tikslinga naudoti bendrame atidėjinių fonde atidėtus atidėjinius, skirtus paskoloms, užtikrintoms garantijomis pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES, išmokėtoms po 2022 m. liepos 15 d., tik tų paskolų finansiniams įsipareigojimams ir atidėjiniams taikyti Finansinio reglamento taisykles, o ne Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 8 dalyje nustatytą bendrąją taisyklę. Tai turėtų būti papildyta tuo, kad, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio, atidėjiniams, pagal šį sprendimą atidėtiems išskirtinei makrofinansinei pagalbai, netaikoma faktinė atidėjinių norma;

(20)	kiekvienos valstybės narės įnašo į bendrą garantijos sumą santykinė dalis (įnašo raktas) turėtų atitikti valstybių narių santykinę visų Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų dalį. Reikalavimai mokėti pagal garantiją turėtų būti teikiami proporcingai taikant tą įnašo raktą;

(21)

svarbu, kad valstybės narės kuo skubiau užbaigtų savo nacionalines procedūras, kad garantijos įsigaliotų. Atsižvelgiant į situacijos skubumą, dėl toms procedūroms užbaigti reikalingo laiko neturėtų būti vėluojama išmokėti skubiai reikalingą išskirtinę makrofinansinę pagalbą Ukrainai pagal šį sprendimą. Makrofinansinės pagalbos paskolos pagal šį sprendimą bus greitai suteiktos įsigaliojus šiam sprendimui, priėmus susitarimo memorandumą ir pasirašius paskolos susitarimą;

(22)

atsižvelgiant į sudėtingą padėtį, susidariusią dėl Rusijos agresijos karo, ir siekiant remti Ukrainos pastangas siekti ilgalaikio stabilumo, tikslinga nukrypti nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punkto ir leisti, kad Sąjunga turėtų galimybę padengti palūkanų normų išlaidas, susijusias su paskolomis pagal šį sprendimą, ir netaikyti reikalavimo padengti administracines išlaidas, kurias kitu atveju turėtų dengti Ukraina. Palūkanų subsidija turėtų būti suteikta kaip priemonė, laikoma tinkama siekiant užtikrinti paramos veiksmingumą, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalyje, ir turėtų būti padengta iš Sąjungos biudžeto bent 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2027 m. palūkanų subsidija turėtų būti dengiama Reglamento (ES) 2021/947 6 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje nurodyto finansinio paketo lėšomis;

(23)

Ukrainai turėtų būti įmanoma prašyti suteikti palūkanų subsidiją ir atleidimą nuo administracinių išlaidų ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos. Kad būtų galima lanksčiau grąžinti pagrindinę sumą, taip pat turėtų būti numatyta galimybė, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalies, refinansuoti atitinkamas pasiskolintas lėšas, dėl kurių sutartys sudarytos Sąjungos vardu;

(24)

atsižvelgdama į Ukrainos neatidėliotinus finansavimo poreikius, Komisija 2022 m. liepos mėn. pritarė dar 1,59 mlrd. EUR Europos investicijų banko paskolų Ukrainai, užtikrintų garantijomis pagal 2014–2020 m. išorės skolinimo įgaliojimą (toliau – ISĮ), paskirties pakeitimui ir išmokėjimui. Vis dėlto, kadangi tos paskolos yra skirtos Ukrainos valstybei ir valstybės subjektams, jų Sąjungos biudžetui keliamos rizikos lygis yra toks pat kaip makrofinansinės pagalbos paskolų. Dėl to Sąjungos biudžete toms pozicijoms turėtų būti taikomas toks pat atsargumo principas, kaip ir makrofinansinės pagalbos paskoloms pagal garantijomis užtikrintą MFP. Todėl šiame sprendime 70 % atidėjinių norma taikoma 1,59 mlrd. EUR pakeistos paskirties paskolų pagal ISĮ, taip pat bet kokiems tolesniems paskolų pagal ISĮ išmokėjimams Ukrainai. Ta atidėjinių norma turėtų būti taikoma vietoj atidėjinių normos, nustatytos Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 8 dalies trečiame sakinyje. 70 % atidėjinių 1,59 mlrd. EUR paskolų pagal ISĮ išmokėjimui Ukrainai bus finansuojama iš Sąjungos biudžeto;

(25)

reguliari atitinkamų makrofinansinės pagalbos paskolų ir paskolų pagal ISĮ atidėjinių peržiūra turėtų būti atliekama kas šešis mėnesius, nuo 2023 m. birželio 30 d. arba, prireikus, anksčiau. Atliekant tą peržiūrą, visų pirma, turėtų būti įvertinta, ar Ukrainos padėtis pasikeitė taip, kad būtų galima padidinti ar sumažinti atidėjinių normą. Komisija galėtų iš naujo įvertinti atidėjinių normą ad hoc pagrindu, visų pirma, jei tai pagrįsta reikšmingu svarbiu įvykiu. Siekiant užtikrinti, kad atidėjinių norma ir toliau atitiktų finansinę riziką, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl atidėjinių normos padidinimo ar sumažinimo, kai tinkama. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(26)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. suteikti Sąjungos išskirtinę makrofinansinę pagalbą Ukrainai, ypač siekiant palaikyti jos ekonominį atsparumą ir stabilumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(27)

atsižvelgiant į skubą, atsiradusią dėl ypatingų aplinkybių, kurias sukėlė neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas, tikslinga aštuonių savaičių laikotarpiui taikyti išimtį, nustatytą prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(28)	atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

SĄJUNGOS IŠSKIRTINĖ MAKROFINANSINĖ PAGALBA

1 straipsnis

Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos teikimas

1. Siekdama prisidėti prie Ukrainos makrofinansinio stabilumo, Sąjunga suteikia Ukrainai ne didesnę kaip 5 000 000 000 EUR dydžio išskirtinę makrofinansinę pagalbą (toliau – Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba). Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba Ukrainai suteikiama paskolų forma. Ji padės sumažinti Ukrainos finansavimo deficitą, nustatytą bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų įstaigomis.

2. Siekiant finansuoti Sąjungos išskirtinę makrofinansinę pagalbą, Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu skolintis reikiamų lėšų kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų ir jas perskolinti Ukrainai. Ilgiausias bendras vidutinis suteiktų paskolų pagal šio straipsnio 1 dalį ir Sprendimą (ES) 2022/1201 grąžinimo terminas – 25 metai.

3. Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba teikiama nuo dienos, einančios po 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo memorandumo įsigaliojimo, per jame nustatytą pagalbos teikimo laikotarpį, net jeigu dar nebuvo suteiktos šio sprendimo II skyriaus 1 skirsnyje nustatytos garantijos.

4. Jeigu Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos mokėjimo laikotarpiu Ukrainos finansavimo poreikiai gerokai sumažėja, palyginti su pirminiais skaičiavimais, Komisija sumažina pagalbos sumą, laikinai sustabdo ar nutraukia jos teikimą.

2 straipsnis

Išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga

1. Išankstinė Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga yra ta, kad Ukraina turi gerbti veiksmingus demokratinius mechanizmus, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, ir teisinės valstybės principą bei garantuoti pagarbą žmogaus teisėms.

2. Komisija stebi, kaip laikomasi 1 dalyje nustatytos išankstinės sąlygos visu Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu, ypač prieš išmokant lėšas, taip pat atsižvelgdama į aplinkybes Ukrainoje ir karo padėties joje taikymo pasekmes.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES (12).

3 straipsnis

Susitarimo memorandumas

1. Komisija susitaria su Ukraina dėl politikos sąlygų, su kuriomis turi būti susieta Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba. Politikos sąlygos priimamos laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tos politikos sąlygos nustatomos susitarimo memorandume.

2. Ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie buvo priimti pagal Sprendimą (ES) 2022/1201, įtraukiami į susitarimo memorandumą ir jais, visų pirma, užtikrinami Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos naudojimo veiksmingumas, skaidrumas ir atskaitomybė.

3. Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos išsamios finansinės sąlygos nustatomos susitarime dėl paskolos, kurį turi sudaryti Komisija ir Ukraina.

4. Komisija reguliariai tikrina, kaip vykdomi ataskaitų teikimo reikalavimai ir kokia pažanga padaryta vykdant politikos sąlygas, nustatytas susitarimo memorandume. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie to patikrinimo rezultatus.

4 straipsnis

Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos teikimas

1. Laikantis 3 dalyje nurodytų reikalavimų Komisija Sąjungos išskirtinę makrofinansinę pagalbą suteikia dalimis – kiekvieną jų sudaro paskola. Komisija sprendžia dėl kiekvienos dalies išmokėjimo termino. Bet kuri dalis gali būti išmokama viena ar keliomis dalinėmis išmokomis.

2. Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos teikimą valdo Komisija, laikydamasi susitarimo memorandumo.

3. Dėl dalių išmokėjimo Komisija nusprendžia įvertinusi šiuos reikalavimus:

a)	2 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinės sąlygos laikymąsi;

b)	patenkinamą susitarimo memorandume sutartų ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimą;

c)	antrosios ir vėlesnių dalių atveju – patenkinamą pažangą įgyvendinant susitarimo memorandume nustatytas politikos sąlygas.

Prieš išmokėdama didžiausią Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumą, Komisija patikrina, ar įvykdytos visos susitarimo memorandume nustatytos politikos sąlygos.

4. Jei 3 dalyje nustatyti reikalavimai nevykdomi, Komisija laikinai sustabdo ar nutraukia Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos išmokėjimą. Tokiais atvejais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie laikino sustabdymo ar nutraukimo priežastis.

5. Sąjungos išskirtinė makrofinansinė pagalba iš esmės išmokama Ukrainos nacionaliniam bankui. Jei laikomasi nuostatų, dėl kurių turi būti susitarta susitarimo memorandume, įskaitant likusių biudžeto finansavimo poreikių patvirtinimą, Sąjungos lėšos gali būti išmokėtos Ukrainos finansų ministerijai, kaip galutinei pagalbos gavėjai.

5 straipsnis

Skolinimosi ir skolinimo operacijos

1. Skolinimosi ir skolinimo operacijos vykdomos vadovaujantis Finansinio reglamento 220 straipsniu.

2. Prireikus, nukrypdama nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalies, Komisija gali refinansuoti atitinkamas pasiskolintas lėšas, dėl kurių sutartys sudarytos Sąjungos vardu.

6 straipsnis

Palūkanų subsidija

1. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punkto, Sąjunga gali padengti paskolų pagal šį sprendimą palūkanas, suteikdama palūkanų subsidiją ir padengdama administracines išlaidas, susijusias su skolinimusi ir skolinimu, išskyrus išankstinio paskolos grąžinimo išlaidas.

2. Iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos Ukraina gali prašyti, kad Sąjunga skirtų palūkanų subsidiją ir padengtų administracines išlaidas.

3. Reglamento (ES) 2021/947 6 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje nurodytas finansinis paketas 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu naudojamas kaip palūkanų subsidija su Sąjungos makrofinansine pagalba susijusių palūkanų mokėjimų išlaidoms padengti.

7 straipsnis

Informacija Europos Parlamentui ir Tarybai

Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pokyčius, susijusius su Sąjungos išskirtine makrofinansine pagalba, įskaitant jos išmokėjimus, ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų operacijų pokyčius, ir toms institucijoms tinkamu metu pateikia atitinkamus dokumentus.

8 straipsnis

Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos įgyvendinimo vertinimas

Teikiant Sąjungos išskirtinę makrofinansinę pagalbą Komisija, atlikdama veiklos vertinimą, iš naujo įvertina, ar su pagalba susiję Ukrainos finansiniai susitarimai, administracinės procedūros ir vidaus bei išorės kontrolės mechanizmai yra patikimi. Tas veiklos vertinimas gali būti atliekamas kartu su Sprendime (ES) 2022/1201 numatytu veiklos vertinimu.

II SKYRIUS

BENDRO ATIDĖJINIŲ FONDO SUSTIPRINIMAS

1 skirsnis

Valstybių narių garantijos Sąjungos išskirtinei makrofinansinei pagalbai pagal šį sprendimą ir Sprendimą (ES) 2022/1201

9 straipsnis

Valstybių narių įnašai garantijų forma

1. Valstybės narės gali papildyti bendrame atidėjinių fonde laikomus atidėjinius, skirtus makrofinansinei pagalbai, suteikdamos garantijas, kurių bendra suma neviršija 3 660 000 000 EUR, Sąjungos išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai pagal šio sprendimo 1 straipsnį ir Sprendimą (ES) 2022/1201 (toliau – garantijomis užtikrinta MFP).

2. Jei valstybės narės skiria įnašus, jie teikiami kaip neatšaukiamos, besąlyginės ir vykdomos pagal pareikalavimą garantijos pagal susitarimą dėl garantijos, kuris turi būti sudarytas su Komisija vadovaujantis 10 straipsniu.

3. Atitinkamos valstybės narės įnašo į 1 dalyje nurodytą sumą santykinė dalis (įnašo raktas) atitinka tos valstybės narės santykinę visų Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų dalį, apskaičiuotą pagal 2022 finansinių metų Sąjungos bendrojo biudžeto, galutinai patvirtinto 2021 m. lapkričio 24 d. (13), 2022 m. biudžeto bendrųjų pajamų A dalies („Sąjungos metinio biudžeto finansavimas. Įvadas“) 4 lentelės 1 skiltyje.

4. Kiekvienos valstybės narės atžvilgiu garantijos įsigalioja nuo 10 straipsnyje nurodyto Komisijos ir atitinkamos valstybės narės susitarimo dėl garantijos įsigaliojimo dienos.

10 straipsnis

Susitarimai dėl garantijos

Komisija su kiekviena valstybe nare, kuri teikia 9 straipsnyje nurodytą garantiją, sudaro susitarimą dėl garantijos. Tame susitarime nustatomos garantiją reglamentuojančios taisyklės, kurios yra vienodos visoms valstybėms narėms ir, visų pirma, apima nuostatas:

kuriomis nustatoma valstybių narių pareiga vykdyti Komisijos pateiktus reikalavimus mokėti pagal garantiją, susijusius su garantijomis užtikrinta MFP, kai finansiniam įsipareigojimui, atsiradusiam dėl garantijomis užtikrintos MFP, skirtų pradinių ar vėliau papildytų atidėjinių bendrame atidėjinių fonde bendros sumos buvo arba turi būti visiškai panaudotos;

b)	kuriomis užtikrinama, kad reikalavimai mokėti pagal garantiją būtų pateikiami proporcingai taikant 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą įnašo raktą;

kuriomis numatoma, kad reikalavimai mokėti pagal garantiją užtikrina Sąjungos gebėjimą grąžinti lėšas, pasiskolintas pagal 1 straipsnio 2 dalį kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų, jei Ukraina nesumoka, įskaitant atvejus, kai dėl kokių nors priežasčių pakeičiamas mokėjimo grafikas, taip pat numatomus nemokėjimo atvejus;

d)	kuriomis užtikrinama, kad reikalavimai mokėti pagal garantiją galėtų būti naudojami bendram atidėjinių fondui papildyti siekiant atkurti atidėjinius, kai jie buvo panaudoti garantijomis užtikrintai MFP;

e)	kuriomis užtikrinama, kad valstybė narė, kuri neįvykdė reikalavimo, liktų atsakinga už jo įvykdymą;

f)	dėl mokėjimo sąlygų.

2 skirsnis

Garantijomis užtikrintos MFP ir tam tikrų finansinių įsipareigojimų pagal ISĮ atidėjiniai Ukrainoje

11 straipsnis

Garantijomis užtikrintos MFP atidėjiniai

1. Užuot taikius Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nustatytą bendrąją taisyklę, garantijomis užtikrintai MFP taikoma 70 % atidėjinių norma. Tačiau į bendrą atidėjinių fondą įmokėtų atidėjinių lygis turi nuolat siekti 9 % neįvykdytų įsipareigojimų dėl garantijomis užtikrintos MFP (jeigu atidėjiniai panaudoti, jie turi būti papildyti iki tokio lygio, nedarant poveikio šio sprendimo 10 straipsnio a punktui), kol 9 straipsnyje nurodytos garantijos visiškai panaudojamos.

2. Sumos, mokamos pagal 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus mokėti pagal garantijas, sudaro išorės asignuotąsias pajamas, skirtas garantijomis užtikrintos MFP finansiniams įsipareigojimams apmokėti ir įnašams į bendrą atidėjinių fondą sumokėti pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį.

3. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antro sakinio, 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų suma įtraukiama į leidžiamo finansinio įsipareigojimo sumą. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 dalies antros pastraipos, į šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atidėjinių sumas atsižvelgiama apskaičiuojant atidėjinių sumą pagal atidėjinių normą, taikomą garantijomis užtikrintai MFP.

4. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 dalies c punkto, su garantijomis užtikrinta MFA susijusios iš Ukrainos susigrąžintos sumos nenaudojamos atidėjiniams sudaryti iki reikalavimų mokėti pagal garantiją, kuriuos valstybės narės vykdo pagal šio sprendimo 10 straipsnio a punktą, sumos. Tos sumos grąžinamos toms valstybėms narėms.

12 straipsnis

Tam tikriems finansiniams įsipareigojimams Ukrainoje, garantuojamiems pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES, skirtų atidėjinių sustiprinimas

1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 8 dalies trečio sakinio, paskolų sumoms, išmokėtoms po 2022 m. liepos 15 d. vykdant Europos investicijų banko (toliau – EIB) finansavimo operacijas Ukrainoje, kurias EIB pasirašė iki 2021 m. gruodžio 31 d., ir užtikrintoms Sąjungos garantijomis pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES (toliau – garantijomis užtikrinti finansiniai įsipareigojimai pagal ISĮ Ukrainoje), taikoma 70 % atidėjinių norma ir taikomi Finansinio reglamento 211, 212 ir 213 straipsniai, laikantis šio sprendimo 13 ir 14 straipsnių.

2. Taikant Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, iki 2027 m. gruodžio 31 d. atidėjinių suma turi pasiekti lygį, atitinkantį atidėjinių normą, taikomą bendrai neįvykdytų įsipareigojimų dėl garantijomis užtikrintų finansinių įsipareigojimų pagal ISĮ Ukrainoje sumai.

13 straipsnis

Atidėjinių normos tinkamumo vertinimas ir peržiūros procedūra

1. Pradedant nuo 2023 m. birželio 30 d. kas šešis mėnesius ir visais atvejais, kai Komisija padaro išvadą, kad to reikia dėl kitų priežasčių ar įvykių, Komisija įvertina, ar yra naujų pokyčių, kurie galėtų turėti ilgalaikį ir reikšmingą poveikį 11 ir 12 straipsniuose nurodytos atidėjinių normos, įskaitant įmokėtų atidėjinių normą, tinkamumui. Visų pirma, Komisija, naudodama bent dvejų metų laikotarpio duomenis, nustato, ar yra ilgalaikių reikšmingų šių pozicijų kredito rizikos profilio pokyčių.

2. Pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiami 11 ir 12 straipsniai, kad būtų galima pakoreguoti atidėjinių normą, visų pirma siekiant atsižvelgti į 1 dalyje nurodytus pokyčius.

14 straipsnis

Bendrame atidėjinių fonde laikomi atidėjiniai

1. Užuot taikius Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrąją taisyklę, finansinis įsipareigojimas dėl garantijomis užtikrintos MFP padengiamas atskirai nuo kitų finansinių įsipareigojimų pagal išorės veiksmų garantiją, o garantijomis užtikrintai MFP skirti atidėjiniai bendrame atidėjinių fonde naudojami tik finansiniams įsipareigojimams pagal garantijomis užtikrintą MFP vykdyti.

Užuot taikius Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 8 dalyje nustatytą bendrąją taisyklę, finansinis įsipareigojimas dėl garantijomis užtikrintų finansinių įsipareigojimų pagal ISĮ Ukrainoje padengiamas atskirai nuo kitų finansinių įsipareigojimų, susijusių su Išorės veiksmų garantijų fondu, o garantijomis užtikrintiems finansiniams įsipareigojimams pagal ISĮ Ukrainoje skirti atidėjiniai bendrame atidėjinių fonde naudojami tik finansiniams įsipareigojimams pagal garantijomis užtikrintą MFP vykdyti.

2. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio, atidėjiniams bendrame atidėjinių fonde, skirtiems garantijomis užtikrintai MFP ir garantijomis užtikrintiems finansiniams įsipareigojimams pagal ISĮ Ukrainoje, faktinė atidėjinių norma netaikoma.

3. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio 4 dalies a punkto, bet koks šio sprendimo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų atidėjinių perteklius sudaro išorės asignuotąsias pajamas, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje, skirtas išorės pagalbos programai, kurios reikalavimus Ukraina atitinka.

III SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

16 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 23 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

17 straipsnis

Metinė ataskaita

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija savo metinėje ataskaitoje pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo I skyriaus įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą, įskaitant to įgyvendinimo vertinimą. Toje ataskaitoje:

a)	išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos išskirtinę makrofinansinę pagalbą;

b)	įvertinama Ukrainos ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų ir sąlygų įgyvendinimas;

c)	nurodomas susitarimo memorandume nustatytų reikalavimų ir sąlygų, Ukrainos esamos makrofinansinės padėties ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos dalis ryšys.

2. Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pagalbos teikimo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex post vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinami suteiktos Sąjungos išskirtinės makrofinansinės pagalbos rezultatai bei veiksmingumas ir jos indėlio siekiant pagalbos tikslų mastas.

IV SKYRIUS

SPRENDIMO (ES) 2022/1201 DALINIAI PAKEITIMAI IR BAIGIAMOJI NUOSTATA

18 straipsnis

Sprendimo (ES) 2022/1201 daliniai pakeitimai

Sprendimas (ES) 2022/1201 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnio 2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Bendras ilgiausias vidutinis paskolų pagal 1 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/1628 (*1) grąžinimo terminas – 25 metai.

(*1) 2022 m. rugsėjo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/1628, kuriuo suteikiama išskirtinė makrofinansinė pagalba Ukrainai, bendras atidėjinių fondas sustiprinamas valstybių narių garantijomis ir specialiais atidėjiniais kai kuriems su Ukraina susijusiems finansiniams įsipareigojimams, kuriems suteikiamos garantijos pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES, ir iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2022/1201 (OL L 245, 2022 9 21, p. 1).“;"

2)	7 straipsnis išbraukiamas.

19 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2022 m. rugsėjo 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK

(1) 2022 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas.

(2) Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimas (OL L 161, 2014 5 29, p. 3).

(3) 2022 m. vasario 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/313 dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 55, 2022 2 28, p. 4).

(4) 2022 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/1201 dėl išskirtinės makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 186, 2022 7 13, p. 1).

(5) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(6) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(7) 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1).

(8) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020.12.22, p. 11).

(9) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(10) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (OL L 135, 2014 5 8, p. 1).

(11) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(12) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

(13) OL L 45, 2022 2 24.

2022 9 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 245/14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1629

2022 m. rugsėjo 21 d.

kuriuo nustatomos Ceratocystis platani (J.M. Walter) Engelbr. & T.C. Harr. izoliavimo tam tikrose demarkacinėse zonose priemonės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 28 straipsnio 1 dalies d ir e punktus ir 28 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (2) II priedo B dalyje nustatytas Sąjungos teritorijoje aptinkamų Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašas;

(2)

Ceratocystis platani (J.M. Walter) Engelbr. & T.C. Harr. (toliau – nurodytasis kenkėjas) yra įtrauktas į tą sąrašą, nes jis aptinkamas tam tikrose Sąjungos teritorijos dalyse ir daro didelį poveikį Platanus L. augalams (toliau – nurodytieji augalai) ir Platanus L. medienai (toliau – nurodytoji mediena), kurie yra pagrindiniai šio kenkėjo šeimininkai;

(3)	pagal Reglamento (ES) 2016/2031 19 straipsnį vykdyta stebėsena atskleidė, kad tam tikrose demarkacinėse zonose nurodytojo kenkėjo nebeįmanoma sunaikinti;

(4)	todėl turėtų būti nustatytos nurodytojo kenkėjo izoliavimo tose demarkacinėse zonose, kurias sudaro užkrėstos zonos ir buferinės zonos, priemonės. Tos priemonės turėtų atitikti turimus techninius ir mokslinius duomenis, susijusius su nurodytaisiais augalais ir nurodytąja mediena;

(5)

kompetentingos institucijos turėtų didinti visuomenės informuotumą, siekdamos užtikrinti, kad plačioji visuomenė ir profesionalūs veiklos vykdytojai, kuriems taikomos demarkacinėse zonose nustatytos izoliavimo priemonės, žinotų apie taikomas priemones ir tuo tikslu nustatytas demarkacinių zonų ribas;

(6)

vis dėlto, nurodytąjį kenkėją aptikus buferinėje zonoje, supančioje užkrėstą zoną, kurioje taikomos nurodytojo kenkėjo izoliavimo priemonės, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į nustatytą naują atvejį, turėtų nustatyti naują demarkacinę zoną, kurioje būtų siekiama sunaikinti nurodytąjį kenkėją;

(7)

kasmet turėtų būti vykdoma stebėsena dėl nurodytojo kenkėjo buvimo, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnyje ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1231 (3), siekiant užtikrinti, kad nurodytasis kenkėjas būtų kuo anksčiau aptiktas tose Sąjungos teritorijos zonose, kuriose to nurodytojo kenkėjo neaptinkama. Tokia stebėsena turėtų būti vykdoma remiantis Europos maisto saugos tarnybos paskelbta nurodytojo kenkėjo stebėsenos kortele, nes ji rengiama atsižvelgiant į naujausias mokslo ir technikos žinias;

(8)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Ceratocystis platani (J.M. Walter) Engelbr. & T.C. Harr. izoliavimo demarkacinėse zonose, kuriose šio kenkėjo neįmanoma sunaikinti, priemonės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	nurodytasis kenkėjas – Ceratocystis platani (J.M. Walter) Engelbr. & T.C. Harr.;

2)	nurodytieji augalai – Platanus L. genties augalai, išskyrus sėklas;

3)	nurodytoji mediena – Platanus L. genties medžių mediena;

4)	demarkacinė kenkėjo izoliavimo zona – I priede nurodyta teritorija, kurioje neįmanoma sunaikinti nurodytojo kenkėjo;

5)	kenkėjo stebėsenos kortelė – Europos maisto saugos tarnybos leidinys „Kenkėjo Ceratocysis platani (4) stebėsenos kortelė“.

3 straipsnis

Demarkacinių kenkėjo izoliavimo zonų nustatymas

Kompetentingos institucijos nustato demarkacines nurodytojo kenkėjo izoliavimo zonas, kurias sudaro užkrėsta zona ir užkrėstą zoną supanti bent 1 km pločio buferinė zona.

4 straipsnis

Demarkacinėse kenkėjo izoliavimo zonose taikomos priemonės

1. Užkrėstose zonose kompetentingos institucijos užtikrina:

kad iki kito augimo sezono būtų pašalinti nurodytuoju kenkėju užkrėsti nurodytieji augalai ir nurodytoji mediena, taikant atitinkamas priemones, kad nurodytasis kenkėjas neišplistų per kelmus, pjuvenas, medienos dalis ir dirvožemio liekanas medžių kirtimo vietoje ir kad būtų užtikrintas jų sunaikinimas atitinkamose apdorojimo įmonėse;

kad būtų draudžiama iš užkrėstos zonos išvežti nurodytąją medieną, išpjautą šalinant nurodytuoju kenkėju užkrėstus nurodytuosius augalus, išskyrus tuos atvejus, kai:

i)	užkrėstoje zonoje nėra atitinkamos apdorojimo įmonės;

ii)	mediena apdorojama artimiausioje už užkrėstos zonos ribų esančioje apdorojimo įmonėje, kuri gali atlikti tokį darbą, ir

iii)	mediena gabenama oficialiai prižiūrint kompetentingoms institucijoms ir uždaromis transporto priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad nurodytoji mediena neišbyrėtų ir kad nurodytasis kenkėjas negalėtų išplisti;

c)	kad būtų draudžiama sodinti nurodytuosius augalus atitinkamose užkrėstose zonose, išskyrus tuos augalus, kurie, kaip žinoma, yra atsparūs nurodytajam kenkėjui;

d)	kad būtų draudžiama pašalinti ir išvežti dirvožemį iš užkrėstos zonos į kitas zonas, nebent dirvožemis prieš tai tinkamai apdorojamas siekiant užtikrinti, kad jame nebūtų nurodytojo kenkėjo;

e)	kad genėjimo įrankiai ir technika būtų valomi ir dezinfekuojami prieš sąlytį su nurodytaisiais augalais arba jų dirvožemiu ir po jo; ir

f)	kad, jeigu nurodytieji augalai yra genimi, genėjimo žaizdos būtų apdorojamos atitinkamomis prevencinėmis priemonėmis.

2. Buferinėse zonose kompetentingos institucijos užtikrina:

a)	kad būtų draudžiama sodinti nurodytuosius augalus buferinėse zonose, išskyrus tuos augalus, kurie, kaip žinoma, yra atsparūs nurodytajam kenkėjui;

b)	kad genėjimo įrankiai ir technika būtų valomi ir dezinfekuojami prieš sąlytį su nurodytaisiais augalais ar jų dirvožemiu arba nurodytąja mediena ir po jo; ir

c)	kad, jeigu nurodytieji augalai yra genimi, genėjimo žaizdos būtų apdorojamos atitinkamomis prevencinėmis priemonėmis.

3. Oficialiai patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą buferinėje zonoje, taikomi Reglamento (ES) 2016/2031 17 ir 18 straipsniai.

4. Demarkacinėse kenkėjo izoliavimo zonose kompetentingos institucijos gerina visuomenės informuotumą apie nurodytojo kenkėjo keliamą grėsmę ir priemones, kurių imtasi, kad jis toliau neišplistų už tų zonų ribų.

Kompetentingos institucijos informuoja plačiąją visuomenę ir atitinkamus profesionalius veiklos vykdytojus apie demarkacinės kenkėjo izoliavimo zonos ribų nustatymą.

5 straipsnis

Stebėsena

1. Kompetentingos institucijos vykdo stebėseną, kaip numatyta 2 ir 3 dalyse, atsižvelgdamos į kenkėjo stebėsenos kortelėje nurodytą informaciją.

2. Kompetentingos institucijos kasmet vykdo rizika grindžiamą stebėseną dėl nurodytojo kenkėjo buvimo tose Sąjungos teritorijos zonose, kuriose nurodytojo kenkėjo neaptikta, bet jis galėtų įsitvirtinti.

3. Demarkacinių kenkėjo izoliavimo zonų buferinėse zonose kompetentingos institucijos kasmet vykdo stebėseną, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/2031 19 straipsnio 1 dalyje, kad galėtų aptikti nurodytąjį kenkėją.

Vykdant tokią stebėseną:

a)	nurodytieji augalai apžiūrimi siekiant aptikti nurodytąjį kenkėją; ir,

b)	įtarus nurodytojo kenkėjo buvimą, imami mėginiai ir atliekami tyrimai.

Tokia stebėsena vykdoma intensyviau nei 2 dalyje nurodyta stebėsena, atliekant daugiau apžiūrų ir, jei reikia, paimant daugiau mėginių ir atliekant daugiau tyrimų.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia rezultatus stebėsenos, kuri buvo vykdoma ankstesniais kalendoriniais metais pagal:

a)	šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį – naudodamos vieną iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1231 I priede pateiktų formų;

b)	šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį – naudodamos vieną iš šio reglamento II priede pateiktų formų;

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. rugsėjo 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 317, 2016 11 23, p. 4.

(2) 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 (OL L 319, 2019 12 10, p. 1).

(3) 2020 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1231 dėl stebėsenos rezultatų metinių ataskaitų formos ir jos pildymo nurodymų bei dėl daugiamečių stebėsenos programų formos ir praktinių taisyklių, nustatytų atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 22 ir 23 straipsniuose (OL L 280, 2020 8 28, p. 1).

(4) Pest survey card on Ceratocystis platani. EFSA supporting publication 2021:EN-6822. doi:10.2903/sp.efsa.2021.EN-6822. Available online: https://arcg.is/15CyXW.

I PRIEDAS

Demarkacinių kenkėjo izoliavimo zonų, kaip nurodyta 2 straipsnyje, sąrašas

Prancūzija

Demarkacinės zonos (DZ) numeris / pavadinimas

DZ rajonas

Regionas

Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos

1.	Canal du Midi et Canal de la Robine

Užkrėsta zona

Aude (11)

Po 100 m iš abiejų kanalo pusių šiose savivaldybėse: Alzonne; Argeliers; Argens-Minervois; Azille; Blomac; Bram; Carcassonne; Castelnaudary; Caux-et-Sauzens; Ginestas; Homps; La Redorte; Lasbordes; Marseillette; Mirepeisset; Montréal; Moussan; Narbonne; Ouveillan; Paraza; Pexiora; Pezens; Puichéric; Roubia; Saint-Martin-Lalande; Saint-Nazaire-d’Aude; Sainte-Eulalie; Sallèle d’Aude; Trèbes; Ventenac-en-Minervois; Villalier; Villedubert; Villemoustaussou; Villepinte; Villesèquelande

Hérault (34)

Po 100 m iš abiejų kanalo pusių šiose savivaldybėse: Agde; Béziers; Capestang; Cers; Colombiers; Cruzy; Nissan-lez-Ensérune; Olonzac; Poilhes; Portiragnes; Quarante; Vias; Villeneuve-les-Béziers

Buferinė zona

Aude (11)

1 km aplink užkrėstą zoną šiose savivaldybėse: Alzonne; Argeliers; Argens-Minervois; Arzens; Azille; Badens; Bages; Baraigne; Barbaira; Berriac; Blomac; Bouilhonnac; Bram; Canet; Capendu; Carcassonne; Castelnau d’Aude; Castelnaudary; Caux-et-Sauzens; Conques sur Orbiel; Cuxac d’Aude; Floure; Fonties d’Aude; Ginestas; Gruissan; Homps; La Redorte; Labastide-d-Anjou; Lasbordes; Lézignan Corbières; Marseillette; Mas-saintes-Puelles; Mirepeisset; Mireval Lauragais; Montferrand; Montréal; Moussan; Narbonne; Ouveillan; Paraza; Pennautier; Pexiora; Peyriac de Mer; Pezens; Port-la-Nouvelle; Puichéric; Raissac d’Aude; Roquecourbe Minervois; Roubia; Rustiques; Saint-Couat d’Aude; Sainte-Eulalie; Sainte-Valière; Saint-Marcel sur Aude; Saint-Martin-Lalande; Saint-Nazaire-d’Aude; Sallèle d’Aude; Sigean; Tourouzelle; Trèbes; Ventenac Cabardès; Ventenac-en-Minervois; Villalier; Villedubert; Villemoustaussou; Villepinte; Villesèquelande

Hérault (34)

1 km aplink užkrėstą zoną šiose savivaldybėse: Agde; Béziers; Capestang; Cers; Colombiers; Cruzy; Marseillan; Montady; Montels; Montouliers; Nissan-lez-Ensérune; Olonzac; Poilhes; Portiragnes; Quarante; Sauvian; Sérignan; Vias; Villeneuve-les-Béziers

2.	Adour et affluents

Užkrėsta zona

Hautes-Pyrénées (65)

Andrest; Ansost; Artagnan; Aureilhan; Aurensan; Auriébat; Barbachen; Bazet; Bazillac; Bordères-sur-l’Échez; Bours; Caixon; Camalès; Escondeaux; Estirac; Gayan; Gensac; Horgues; Lafitole; Lagarde; Laloubère; Larreule; Liac; Marsac; Maubourguet; Monfaucon; Nouilhan; Odos; Oursbelille; Pujo; Rabastens-de-Bigorre; Saint-Lézer; Sarniguet; Sarriac-Bigorre; Sauveterre; Ségalas; Séméac; Siarrouy; Sombrun; Soues; Talazac; Tarbes; Tostat; Ugnouas; Vic-en-Bigorre; Villenave-près-Marsac

Gers (32)

Haget

Buferinė zona

Hautes-Pyrénées (65)

Castelnau-Rivière-Basse; Caussade-Rivière; Hères; Labatut-Rivière; Villefranque

1 km aplink užkrėstą zoną šiose savivaldybėse: Barbazan-Debat; Boulin; Buzon; Castéra-Lou; Chis; Dours; Ibos; Juillan; Lacassagne; Lahitte-Toupières; Lascazères; Lescurry; Louey; Momères; Mingot; Orleix; Orois; Pintac; Saint-Martin; Salles-Adour; Sanous; Sarrouilles; Tarasteix

Gers (32)

Armentieux; Jû-Belloc; Ladevèze-Ville; Tieste-Uragnoux

1 km aplink užkrėstą zoną šiose savivaldybėse: Beccas; Betplan; Cazeaux-Villecomtal; Malabat; Marciac; Montégut-Arros; Saint-Justin; Sembouès; Villecomtal-Sur-Arros

Pyrénées-Atlantique (Région Nouvelle-Aquitaine)

1 km aplink užkrėstą zoną šiose savivaldybėse: Castéide-Doat; Labatut; Lamayou; Moncaup; Montaner; Monségur

3.	Vaucluse/Bouches-du-Rhône/Var

Užkrėsta zona

Bouches du Rhône (13)

Aix-en-Provence; Allauch; Arles; Aubagne; Auriol; Barbentane; Berre-l’Etang; Cabannes; Cadolive; Carry-le-Rouet; Ceyreste; Châteaurenard; Cornillon-Confoux; Cuges-les-Pins; Eygalières; Eyguières; Eyragues; Fuveau; Gémenos; Gignac-la-Nerthe; Grans; Graveson; Gréasque; Istres; Jouques; La Bouilladisse; La Ciotat; La Destrousse; La Fare-les-Oliviers; La Penne-sur-Huveaune; Lamanon; Lambesc; Le Tholonet; Les Pennes-Mirabeau; Maillane; Mallemort; Marignane; Marseille; Martigues; Mas-Blanc-des-Alpilles; Maussane-les-Alpilles; Meyrargues; Meyreuil; Mollégès; Mouriès; Noves; Orgon; Pélissanne; Peyrolles-en-Provence; Plan-de-Cuques; Plan-d’Orgon; Port-de-Bouc; Port-Saint-Louis-du-Rhône; Puyloubier; Rognonas; Roquevaire; Saint-Andiol; Saint-Chamas; Saint-Etienne-du-Grès; Saint-Martin-de-Crau; Saint-Rémy-de-Provence; Saint-Victoret; Salon-de-Provence; Sénas; Simiane-Collongue; Tarascon; Trets; Velaux; Venelles; Ventabren; Verquiéres; Vitrolles

Var (83)

Cogolin; Draguignan; Hyères; La Garde; La Londe-les-Maures; La Seyne-sur-Mer; Le Beausset; Le Luc; Les Arcs; Pignans; Saint-Cyr-sur-Mer; Saint-Maximin-la-Sainte-Baume; Saint-Tropez; Saint-Zacharie; Toulon

Vaucluse (84)

Althen-des-Paluds; Apt; Avignon; Beaumes-de-Venise; Bédarrides; Bonnieux; Cadenet; Caderousse; Camaret-sur-Aigues; Carpentras; Caumont-sur-Durance; Cavaillon; Châteauneuf-de-Gadagne; Châteauneuf-du-Pape; Courthézon; Entraigues-sur-la-Sorgue; Fontaine-se-Vaucluse; Gargas; Gignac; Gigondas; Gordes; Goult; Jonquerettes; Jonquières; La Tour-d’Aigues; Lagnes; Lapalud; Lauris; Le Pontet; Le Thor; L’Isle-sur-la-Sorgue; Loriol-du-Comtat; Lourmarin; Malaucène; Mazan; Mérindol; Modène; Mondragon; Monteux; Morières-lès-Avignon; Oppède; Orange; Pernes-les-Fontaines; Pertuis; Piolenc; Robion; Saignon; Saint-Didier; Saint-Saturnin-lès-Apt; Saint-Saturnin-lès-Avignon; Sarrians; Saumane-de-Vaucluse; Sorgues; Travaillan; Vedène; Velleron; Venasque; Villelaure; Violes

Buferinė zona

Bouches du Rhône (13)

Alleins; Aureille; Aurons; Beaurecueil; Belcodène; Bouc-Bel-Air; Boulbon; Cabriès; Carnoux-en-Provence; Cassis; Charleval; Châteauneuf-le-Rouge; Châteauneuf-les-Martigues; Coudoux; Eguilles; Ensuès-la-Redonne; Fontvieille; Fos-sur-Mer; Gardanne; La Barben; La Roque-d’Anthéron; Lançon-Provence; Le Puy-Sainte-Réparade; Le Rove; Les Baux-de-Provence; Mimet; Miramas; Paradou; Peynier; Peypin; Rognac; Rognes; Roquefort-la-Bédoule; Rousset; Saint-Antonin-sur-Bayon; Saint-Cannat; Saintes-Maries-de-la-Mer; Saint-Estève-Janson; Saint-Marc-Jaumegarde; Saint-Mitre-les-Remparts; Saint-Paul-lès-Durance; Saint-Pierre-de-Mézoargues; Saint-Savournin; Sausset-les-Pins; Septèmes-les-Vallons; Vauvenargues; Vernègues

Var (83)

Ampus; Bandol; Besse-sur-Issole; Bormes-les-Mimosas; Bras; Brue-Auriac; Cabasse; Carnoules; Carqueiranne; Cavalaire-sur-Mer; Châteaudouble; Collobrières; Evenos; Figanières; Flassans-sur-Issole; Flayosc; Gassin; Gonfaron; Grimaud; La Cadiere-d’Azur; La Crau; La Croix-Valmer; La Farlède; La Mole; La Motte; La Valette-du-Var; Le Cannet-des-Maures; Le Castellet; Le Muy; Le Pradet; Le Revest-les-Eaux; Le Thoronet; Les Mayons; Lorgues; Nans-les-Pins; Ollières; Ollioules; Pierrefeu-du-Var; Plan-d’Aups-Sainte-Baume; Pourcieux; Pourrières; Puget-Ville; Ramatuelle; Rians; Riboux; Rougiers; Sainte-Maxime; Saint-Mandrier-sur-Mer; Sanary-sur-Mer; Seillons-Source-d’Argens; Signes; Six-Fours-les-Plages; Taradeau; Tourves; Trans-en-Provence; Vidauban

Vaucluse (84)

Ansouis; Aubignan; Auribeau; Beaumettes; Beaumont-de-Pertuis; Beaumont-du-Ventoux; Bedoin; Blauvac; Bollène; Buoux; Cabrieres-d’Avignon; Cairanne; Caromb; Caseneuve; Castellet; Cheval-Blanc; Crestet; Crillon-le-Brave; Cucuron; Entrechaux; Grambois; Joucas; La Bastidonne; La Motte-d’Aigues; La Roque-Alric; La Roque-sur-Pernes; Lacoste; Lafare; Lagarde-d’Apt; Lamotte-du-Rhône; Le Barroux; Le Beaucet; Lioux; Malemort-du-Comtat; Maubec; Ménerbes; Méthamis; Mirabeau; Mormoiron; Mornas; Murs; Puget; Puyvert; Rasteau; Roussillon; Rustrel; Sablet; Saint-Christol; Sainte-Cécile-les-Vignes; Saint-Hippolyte-le-Graveyron; Saint-Léger-du-Ventoux; Saint-Martin-de-Castillon; Saint-Martin-de-la-Brasque; Saint-Pantaléon; Saint-Pierre-de-Vassols; Sannes; Sault; Seguret; Sérignan-du-Comtat; Sivergues; Suzette; Taillades; Uchaux; Vacqueyras; Vaison-la-Romaine; Vaugines; Viens; Villars

Alpes-de-Haute-Provence (04)

Simiane-la-Rotonde

Ardèche (07)

Bourg-Saint-Andéol; Saint-Just-d’Ardèche; Saint-Marcel-d’Ardèche

Drôme (26)

Mollans-sur-Ouvèze; Pierrelatte; Rochegude; Saint-Paul-Trois-Châteaux; Suze-la-Rousse

Gard (30)

Aramon; Beaucaire; Chusclan; Codolet; Fourques; Laudun-l’Ardoise; Les Angles; Montfaucon; Pont-Saint-Esprit; Roquemaure; Saint-Alexandre; Saint-Etienne-des-Sorts; Saint-Geniès-de-Comolas; Saint-Gilles; Sauveterre; Vallabrègues; Vénéjan; Villeneuve-lès-Avignon

II PRIEDAS

Formos pagal 6 straipsnio b punktą vykdytos kasmetinės stebėsenos rezultatams pateikti

A DALIS

1. Forma kasmetinės stebėsenos rezultatams pateikti

2. Formos pildymo instrukcija

Jei pildoma ši forma, šio priedo B dalyje pateiktos formos pildyti nereikia.

1 skiltis:

nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkacinę zoną (DZ) ir jos nustatymo datą.

2 skiltis:

nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltis:

nurodykite DZ dydį po stebėsenos.

4 skiltis:

nurodykite metodą: Izoliavimas (I). Įterpkite tiek eilučių, kiek reikia, atsižvelgiant į kiekvieno kenkėjo atžvilgiu nustatytų demarkacinių zonų skaičių ir šiose zonose taikomus metodus.

5 skiltis:

nurodykite demarkacinės zonos teritoriją, kurioje buvo vykdoma stebėsena – įterpkite tiek eilučių, kiek reikia: užkrėsta zona (UZ) arba buferinė zona (BZ) (naudokite atskiras eilutes). Jei taikoma, atskirose eilutėse nurodykite BZ plotą, kuriame buvo vykdoma stebėsena (pvz., paskutiniai 20 km prie BZ, aplink daigynus ir pan.).

6 skiltis:

Nurodykite stebėsenos vietų skaičių ir apibūdinkite jas, apibūdinimui pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1.	(gamybos vieta) po atviru dangumi: 1.1 laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2 sodas/vynuogynas; 1.3 daigynas; 1.4 miškas;

atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1 privatūs sodai; 2.2 viešos vietos; 2.3 saugoma teritorija; 2.4 laukiniai augalai kitose teritorijose nei saugomos teritorijos; 2.5 kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai ir kt.));

fiziškai uždengtos vietos: 3.1 šiltnamis; 3.2 privati vieta, išskyrus šiltnamį; 3.3 vieša vieta, išskyrus šiltnamį; 3.4 kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės)).

7 skiltis:

nurodykite rizikos zonas, nustatytas atsižvelgiant į kenkėjo (-ų) biologines savybes, augalų šeimininkų buvimą, ekologines ir klimato sąlygas bei rizikos vietas.

8 skiltis:

nurodykite į stebėseną įtrauktas rizikos zonas iš nurodytų 7 skiltyje.

9 skiltis:

nurodykite, ar tai yra augalai, vaisiai, sėklos, dirvožemis, pakavimo medžiaga, mediena, įrenginiai, transporto priemonės, vanduo ar kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį).

10 skiltis:

pateikite augalų rūšių ir (arba) genčių, kurių stebėsena buvo vykdoma, sąrašą, kiekvienai augalų rūšiai ir (arba) genčiai skirdami vieną eilutę.

11 skiltis:

nurodykite metų mėnesius, kuriais bus vykdoma stebėsena.

12 skiltis:

13 ir 14 skiltys:

nurodykite rezultatus, jei taikoma, atitinkamose skiltyse pateikdami turimą informaciją. „Neaiškiais“ laikomi tie mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs neapdorotas mėginys) negaunama jokio rezultato.

15 skiltis:

nurodykite stebėsenos dėl BZ rastų kenkėjų vykdymo metais pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 16 skiltyje („Pastabos“).

B DALIS

1. Forma statistiškai pagrįstos kasmetinės stebėsenos rezultatams pateikti

2. Formos pildymo instrukcija

Jei pildoma ši forma, šio priedo A dalyje pateiktos formos pildyti nereikia.

Paaiškinkite kiekvieno kenkėjo stebėsenos modelio pagrindines prielaidas. Apibendrinkite ir pagrįskite:

—	tikslinę populiaciją, epidemiologinį vienetą ir patikros vienetus;

—	aptikimo metodą ir metodo jautrį;

—

rizikos veiksnį (-ius), nurodant rizikos lygius ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

1 skiltis:

nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkacinę zoną (DZ) ir jos nustatymo datą.

2 skiltis:

nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltis:

nurodykite DZ dydį po stebėsenos.

4 skiltis:

nurodykite metodą. Izoliavimas (I). Įterpkite tiek eilučių, kiek reikia, atsižvelgiant į kiekvieno kenkėjo atžvilgiu nustatytų demarkacinių zonų skaičių ir šiose zonose taikomus metodus.

5 skiltis:

6 skiltis:

nurodykite stebėsenos vietų skaičių ir apibūdinkite jas, apibūdinimui pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1.	(gamybos vieta) po atviru dangumi: 1.1 laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2 sodas/vynuogynas; 1.3 daigynas; 1.4 miškas;

7 skiltis:

nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

8 skiltis:

nurodykite pasirinktą tikslinę populiaciją, pateikdami atitinkamų augalų šeimininkų rūšių ir (arba) genčių sąrašą ir nurodykite plotą, kuriame vykdyta stebėsena. Tikslinė populiacija apibrėžiama kaip patikros vienetų visuma. Žemės ūkio paskirties žemės atveju tikslinės populiacijos dydis paprastai apibrėžiamas hektarais, bet taip pat tai gali būti partijos, laukai, šiltnamiai ir kt. Pagrįskite pagrindinių prielaidų pasirinkimą. Nurodykite patikros vienetus, kurių stebėsena buvo vykdoma. Patikros vienetas – augalai, augalų dalys, prekės, medžiagos, kenkėjo pernešėjai, kurie buvo atidžiai tikrinami siekiant nustatyti ir aptikti kenkėjus.

9 skiltis:

nurodykite epidemiologinius vienetus, kuriuose vykdyta stebėsena, nurodykite jų apibūdinimą ir matavimo vienetą. Epidemiologinis vienetas – homogeniška teritorija, kurioje, atsiradus kenkėjui, dėl kenkėjo, augalų šeimininkų, abiotinių ir biotinių veiksnių bei sąlygų tarpusavio sąveikos susidarytų ta pati epidemiologinė situacija. Epidemiologiniai vienetai yra smulkesni tikslinės populiacijos vienetai, kurie epidemiologiniu atžvilgiu yra homogeniški ir kuriuose yra bent vienas augalas šeimininkas. Kai kuriais atvejais visa konkrečiame regione/teritorijoje/šalyje esanti augalų šeimininkų populiacija gali būti apibrėžta kaip epidemiologinis vienetas. Tai gali būti pagal Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) klasifikatorių apibrėžti regionai, miesto vietovės, miškai, rožynai ar ūkiai arba plotas hektarais. Prie pagrindinių prielaidų pateikite argumentų dėl savo pasirinkimo.

10 skiltis:

nurodykite vykdant stebėseną naudotus metodus, įskaitant veiksmų, kurių imtasi kiekvienu atveju, skaičių, atsižvelgdami į kiekvienam kenkėjui taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodytos informacijos nėra, pažymėkite „Nėra“.

11 skiltis:

nurodykite mėginių ėmimo veiksmingumo įvertinimą. Mėginių ėmimo veiksmingumas – tikimybė, kad užkrėstos augalo dalys bus atrinktos iš užkrėsto augalo. Užkrato pernešėjų atveju – tai metodo veiksmingumas siekiant aptikti užkrato pernešėją, kurio tyrimo rezultatas teigiamas, plote, kuriame vykdoma stebėsena. Dirvožemio atveju – dirvožemio mėginio, kuriame yra kenkėjas, atrankos veiksmingumas, kai plote, kuriame vykdoma stebėsena, yra kenkėjas.

12 skiltis:

metodo jautris – tikimybė, kad taikant metodą bus teisingai nustatytas kenkėjo buvimas. Metodo jautris apibrėžiamas kaip tikimybė, kad tikrai užkrėsto augalo šeimininko tyrimai tikrai bus teigiami. Metodo jautris apskaičiuojamas mėginių ėmimo veiksmingumo (t. y. tikimybės, kad užkrėstos augalo dalys bus atrinktos iš užkrėsto augalo) vertę padauginus iš diagnostinio jautrio vertės (paprastai nustatoma apžiūrint ir (arba) atliekant laboratorinį tyrimą identifikavimo proceso metu).

13 skiltis:

atskirose eilutėse nurodykite rizikos veiksnius – įterpkite tiek eilučių, kiek reikia. Prie kiekvieno rizikos veiksnio nurodykite rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalo šeimininko populiacijos dalį.

B skiltis:

pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvienam kenkėjui taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodyta informacija neaktuali, pažymėkite „Netaikoma“. Šiose skiltyse pateiktina informacija yra susijusi su informacija, įtraukta į 10 skiltį „Aptikimo metodai“.

18 skiltis:

nurodykite gaudymo vietų skaičių, jeigu šis skaičius skiriasi nuo gaudyklių skaičiaus (17 skiltis) (pvz., ta pati gaudyklė naudojama skirtingose vietose).

21 skiltis:

nurodyti mėginių, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami, neigiami arba neaiškūs skaičių. Neaiškiais laikomi tie mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs neapdorotas mėginys) negaunama jokio rezultato.

22 skiltis:

nurodykite stebėsenos dėl buferinėje zonoje rastų kenkėjų vykdymo metais pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 25 skiltyje („Pastabos“).

23 skiltis:

nurodykite tyrimo jautrumą, kaip apibrėžta Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte (ISPM 31). Ši pasiekto pasikliovimo, kad kenkėjo nėra, lygio vertė apskaičiuojama remiantis atliktomis patikromis (ir (arba) mėginių tyrimais), atsižvelgiant į metodo jautrį ir numatomą paplitimą.

24 skiltis:

nurodykite numatomą paplitimą, pagrįstą prieš vykdant stebėseną apskaičiuotu tikėtinu faktiniu kenkėjo paplitimu lauke. Kaip stebėsenos tikslas nustatytas numatomas paplitimas atitinka rizikos valdytojams priimtiną kompromisinę vertę, grindžiamą kenkėjo buvimo rizikos ir stebėsenai skirtų išteklių santykiu. Paprastai, vykdant stebėseną aptikimo tikslais, nustatoma 1 % vertė.

2022 9 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 245/27

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1630

2022 m. rugsėjo 21 d.

kuriuo nustatomos vynuogių geltos fitoplazmos izoliavimo tam tikrose demarkuotose zonose priemonės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (2) II priedo B dalyje nustatytas Sąjungos teritorijoje aptinkamų Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašas;

(2)	vynuogių geltos fitoplazma (toliau – nurodytasis kenkėjas) yra įtrauktas į tą sąrašą, nes jis aptinkamas tam tikrose Sąjungos teritorijos dalyse ir daro didelį poveikį Vitis L. augalų (toliau – nurodytieji augalai), kurie yra pagrindiniai šio kenkėjo šeimininkai, auginimui;

(3)

nustatyta, kad vabzdys Scaphoideus titanus Ball (toliau – nurodytasis užkrato pernešėjas) lengvai perneša nurodytąjį kenkėją. Šis užkrato pernešėjas atlieka svarbų vaidmenį vynuogių geltos fitoplazmai įsitvirtinant ir toliau plintant (3) Sąjungos teritorijoje, todėl turėtų būti nustatytos jo nustatymo ir kontrolės priemonės;

(4)	pagal Reglamento (ES) 2016/2031 19 straipsnį vykdyta stebėsena atskleidė, kad tam tikrose demarkuotose zonose nurodytojo kenkėjo nebeįmanoma sunaikinti;

(5)

todėl turėtų būti nustatytos nurodytojo kenkėjo izoliavimo tose demarkuotose zonose, kurias sudaro užkrėstos zonos ir buferinės zonos, priemonės. Jas taikant turėtų būti sunaikinami ir pašalinami užkrėsti nurodytieji augalai ir naudojamos atitinkamos apdorojimo priemonės, kad būtų išvengta nurodytojo kenkėjo išplitimo į kitas Sąjungos teritorijos dalis;

(6)	kompetentingos institucijos turėtų gerinti visuomenės informuotumą, siekdamos užtikrinti, kad plačioji visuomenė ir profesionalūs veiklos vykdytojai, kuriems taikomos demarkuotose zonose nustatytos izoliavimo priemonės, žinotų apie taikomas priemones ir tuo tikslu nustatytas demarkuotų zonų ribas;

(7)

vis dėlto, nurodytąjį kenkėją aptikus buferinėje zonoje, supančioje užkrėstą zoną, kurioje taikomos nurodytojo kenkėjo izoliavimo priemonės, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į nustatytą naują atvejį, turėtų nustatyti naują demarkuotą zoną, kurioje būtų siekiama likviduoti nurodytąjį kenkėją;

(8)

kasmet turėtų būti vykdoma stebėsena dėl nurodytojo kenkėjo ir nurodytojo užkrato pernešėjo buvimo, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnyje ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1231 (4), siekiant užtikrinti, kad nurodytasis kenkėjas būtų kuo anksčiau aptiktas tose Sąjungos teritorijos zonose, kuriose to nurodytojo kenkėjo neaptinkama. Tokia stebėsena turėtų būti vykdoma remiantis Europos maisto saugos tarnybos paskelbta nurodytojo kenkėjo ir jo pernešėjo stebėsenos kortele, nes ji rengiama atsižvelgiant į naujausias mokslo ir technikos žinias;

(9)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos vynuogių geltos fitoplazmos izoliavimo demarkuotose zonose, kuriose šio kenkėjo neįmanoma likviduoti, priemonės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	nurodytasis kenkėjas – vynuogių geltos fitoplazma;

2)	nurodytieji augalai – Vitis L. genties augalai, išskyrus vaisius ir sėklas;

3)	nurodytasis užkrato pernešėjas – Scaphoideus titanus Ball rūšies vabzdys;

4)	demarkuota izoliavimo zona – I priede nurodyta teritorija, kurioje neįmanoma likviduoti nurodytojo kenkėjo;

5)	kenkėjo stebėsenos kortelė – Europos maisto saugos tarnybos leidinys „Kenkėjo vynuogių geltos fitoplazmos ir jos pernešėjo Scaphoideus titanus stebėsenos kortelė (5)“.

3 straipsnis

Demarkuotų izoliavimo zonų nustatymas

Kompetentingos institucijos nustato demarkuotas nurodytojo kenkėjo izoliavimo zonas, kurias sudaro užkrėsta zona ir užkrėstą zoną supanti bent 2,5 km pločio buferinė zona.

4 straipsnis

Demarkuotose izoliavimo zonose taikomos priemonės

1. Užkrėstose zonose kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų imtasi šių priemonių:

a)	kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš prasidedant kitam auginimo sezonui būtų pašalinami ir sunaikinami nurodytieji augalai, kurie, kaip nustatyta, buvo užkrėsti nurodytuoju kenkėju;

b)	būtų naudojamos atitinkamos apdorojimo priemonės nurodytajam kenkėjui kontroliuoti.

2. Buferinėse zonose kompetentingos institucijos užtikrina, kad, aptikus nurodytąjį kenkėją, būtų naudojamos atitinkamos apdorojimo priemonės nurodytajam kenkėjui kontroliuoti.

Oficialiai patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą nurodytuose augaluose buferinėje zonoje, taikomi Reglamento (ES) 2016/2031 17 ir 18 straipsniai.

3. Demarkuotose izoliavimo zonose kompetentingos institucijos gerina visuomenės informuotumą apie nurodytojo kenkėjo keliamą grėsmę ir priemones, kurių imtasi, kad jis toliau neišplistų už tų zonų ribų.

Kompetentingos institucijos informuoja plačiąją visuomenę ir atitinkamus profesionalius veiklos vykdytojus apie demarkuotos izoliavimo zonos ribų nustatymą.

5 straipsnis

Stebėsena

1. Kompetentingos institucijos vykdo stebėseną, kaip numatyta 2 ir 3 dalyse, atsižvelgdamos į kenkėjo stebėsenos kortelėje nurodytą informaciją.

2. Kompetentingos institucijos kasmet vykdo rizika grindžiamą stebėseną dėl nurodytojo kenkėjo ir nurodytojo užkrato pernešėjo buvimo tose Sąjungos teritorijos zonose, kuriose nurodytojo kenkėjo neaptikta, bet jis galėtų įsitvirtinti.

3. Demarkuotų izoliavimo zonų buferinėse zonose kompetentingos institucijos kasmet vykdo stebėseną, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/2031 19 straipsnio 1 dalyje, kad galėtų aptikti nurodytąjį kenkėją ir jo nurodytąjį pernešėją.

Vykdant tokią stebėseną:

a)	nurodytieji augalai apžiūrimi siekiant aptikti nurodytąjį kenkėją;

b)	įtarus nurodytojo kenkėjo buvimą imami ėminiai ir atliekami tyrimai ir

c)	naudojamos atitinkamos gaudyklės, siekiant aptikti nurodytąjį užkrato pernešėją.

Tokia stebėsena vykdoma intensyviau nei 2 dalyje nurodyta stebėsena, atliekant daugiau apžiūrų ir, jei reikia, paimant daugiau ėminių ir atliekant daugiau tyrimų.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas

a)	šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį – naudodamos vieną iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1231 I priede pateiktų formų;

b)	šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį – naudodamos vieną iš šio reglamento II priede pateiktų formų;

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. rugsėjo 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 317, 2016 11 23, p. 4.

(3) EFSA PLH Panel (EFSA augalų sveikatos mokslinė grupė), 2014 m. Scientific Opinion on pest categorisation of Grapevine Flavescence Dorée. EFSA Journal 2014;12(10):3851, 31 pp. doi:10.2903/j.efsa.2014.3851.

(4) 2020 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1231 dėl stebėsenos rezultatų metinių ataskaitų formos ir jos pildymo nurodymų bei dėl daugiamečių stebėsenos programų formos ir praktinių taisyklių, nustatytų atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 22 ir 23 straipsniuose (OL L 280, 2020 8 28, p. 1).

(5) Pest survey card on flavescence dorée phytoplasma and its vector Scaphoideus titanus. EFSA supporting publication 2020:EN-1909. 36 pp. doi:10.2903/sp.efsa.2020.EN-1909.

I PRIEDAS

Demarkuotų izoliavimo zonų, kaip nurodyta 2 straipsnyje, sąrašai

1. Kroatija

Demarkuotos zonos (DZ) numeris / pavadinimas

DZ rajonas

Regionas

Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos

Užkrėsta zona

Kroatijos panoninis regionas

(Bjelovaro–Bilogoros, Viroviticos–Podravinos, Požegos–Slavonijos, Brodo-Posavinos, Osijeko–Baranijos, Vukovaro–Srijemo, Karlovaco, Sisako–Moslavinos apskritys)

Kadastro savivaldybės

Bedenik, Bjelovar, Bojana, Brezovac, Ciglena, Čazma, Dapci, Diklenica, Draganec, Gornje Plavnice, Kapela, Kobasičari, Kraljevac, Križic, Orovac, Petrička, Podgorci, Pupelica, Ribnjička, Sišćani, Veliko Korenovo, Veliko Trojstvo, Vrtlinska, Zrinski Topolovac;

Borova, Čačinci, Donja Pištana, Duzluk, Kozice, Krajna, Nova Jošava, Pčelić, Podravska Slatina, Sedlarica, Stara Jošava, Šumeđe, Turnašica, Virovitica, Vukosavljevica; ir

Kutjevo, Mitrovac, Venje;

Cernik, Nova Gradiška, Šumetlica;

Draž, Majar, Trnava, Zmajevac I;

Bapska, Grabovo, Ilok, Lovas, Mohovo, Opatovac, Sotin, Šarengrad, Tovarnik, Vukovar;

Belaj, Bratovanci, Breznik, Brlog Ozaljski, Bubnjarci, Donji Lović, Draganić, Duga Resa 2, Dvorište Vivodinsko, Ferenci, Gršćaki, Ilovac, Jurovo, Lišnica, Lović Prekriški, Mala Švarča, Mrzlo Polje Mrežničko, Oštri Vrh Ozaljski, Ozalj, Police Pirišće, Svetice, Svetičko Hrašće, Vivodina, Vrhovac, Zagradci, Zajačko Selo, Zaluka, Žakanje; ir

Batina, Gornja Jelenska, Ilova, Katoličko Selišće, Kutina, Popovača, Repušnica, Voloder.

Buferinė zona

Kroatijos panoninis regionas

(Bjelovaro–Bilogoros, Viroviticos–Podravinos, Požegos–Slavonijos, Brodo-Posavinos, Osijeko–Baranijos, Vukovaro–Srijemo, Karlovaco, Sisako–Moslavinos apskritys)

Kadastro savivaldybės

Bačkovica, Bedenička, Berek, Bjelovar-Sredice, Blatnica, Bosiljevo, Bršljanica, Brzaja, Cerina, Cjepidlake, Cremušina, Čađavac, Dapčevica, Daskatica, Dautan, Dereza, Donja Kovačica, Drljanovac, Đurđic, Galovac, Gornja Garešnica, Gornja Kovačica, Gornje Rovišće, Gudovac, Ivanska, Kakinac, Kaniška Iva, Klisa, Klokočevac, Kostanjevac, Kozarevac Račanski, Križ Gornji, Laminac, Lasovac, Lipovčani, Mala Pisanica, Mali Grđevac, Malo Trojstvo, Martinac, Međurača, Miklouš, Mosti, Narta, Nevinac, Nova Rača, Nove Plavnice-Hrgovljani, Obrovnica, Orlovac, Pavlin Kloštar, Pobjenik, PRedavac, Prespa, Prgomelje, Rajić Gudovački, Rašenica, Ravneš, Removac, Rovišće, Ruškovac, Samarica, Sasovac, Severin, Sibenik, Slovinska Kovačica, Sredice Gornje, Srijedska, Stara Plošćica, Stare Plavnice, Šandrovac, Šimljana, Šimljanik, Štefanje, Šušnjara, Tomaš, Topolovica, Trojstveni Markovac, Turčević Polje, Vagovina, Velika Peratovica, Velika Pisanica, Veliki Grđevac, Višnjevac, Vukovje, Zdelice, Zrinska Žabjak, Ždralovi;

Antunovac, Bačevac, Bakić, Bankovci, Bokane, Brezovljani, Budanica, Budrovac, Lukački, Bušetina, Cabuna, Crnac, Ćeralije, Dinjevac, Dobrović, Dolci, Donja Bukovica, Donje Bazije, Donje Kusonje, Donje Predrijevo, Donji Meljani, Duga Međa, Dugo Selo Lukačko, Đuričić, Gaćište, Gornja Bukovica, Gornja Pištana, Gornje Bazje, Gornje Kusonje, Gornje Viljevo, Gornji Miholjac, Grabrovnica, Gradina, Gvozdanska, Hum Varoš, Hum Voćinski, Ivanbrijeg, Jasenaš, Kapan, Kapinci, Kladare, Kokočak, Krasković, Kutovi, Levinovac, Lozan, Lukač, Lukavac, Macute, Mala Črešnjevica, Manastir Orahovica, Medinci, Mikleuš, Miljevci, Naudovac, Nova Bukovica, Obradovci, Orahovica, Orešac, Otrovanec, Paušinci, Pitomača I, Pitomača II, Pivnica, Požari, Pušina, Radosavci, Rezovac, Rijenci, Rogovac, Sladojevci, Slatinski Drenovac, Slatinski Lipovac, Slavonske Bare, Sopje, Stari Gradac, Suha Mlaka, Suhopolje, Špišić Bukovica, Turanovac, Vaška, Velika Črešnjevica, Virovitica-centar, Virovitica-city, Vrneševci, Zdenci;

Bektež, Bjelajci, Cerovac, Ciglenik, Cikote, Doljanovci, Duboka, Grabarje, Gradište, Jakšić, Kaptol, Knežci, Kričke, Kula, Lakušija, Latinovac, Lukač, Podgorje, Poreč, Rogulje, Sesvete, Šnjegavić, Šumetlica, Tominovac, Vetovo, Zarilac;

Adžamovci, Baćin Dol, Banićevac, Bobare, Bodavljaci, Donji Andrijevci, Drežnik, Garčin, Giletinci, Golobrdac, Gorice, Gunjavci, Klokočevik, Kovačevac, Ljupina, Mačkovac, Mašić, Medari, Novo Topolje, Opatovac, Podvrško, Poljane, Prvča, Rešetari, Rogolji, Sičice, Stari Perkovci, Staro Topolje, Šagovina Cernička, Šagovina Mašićka, Širinci, Trnava, Vrbje, Žuberkovac;

Batina, Beljevina, Bokšić, Branjin Vrh, Branjina, Breznica Đakovačka, Dalj, Donja Motičina, Dragotin, Duboševica, Đurđenovac, Feričanci, Gajić, Gašinci, Gazije, Gornja Motičina, Gradac Našički, Hrkanovci Đakovački, Kneževi Vinogradi, Kondrić, Kotlina, Lapovci, Levanjska Varoš, Mandićevac, Musić, Nabrđe, Novi Perkovci, Paučje, Podolje, Pridvorje, Selci Đakovački, Seona, Slatinik Drenjski, Slobodna Vlast, Suza, Svetoblažje, Topolje;

Apševci, Banovci, Berak, Bogdanovci, Borovo, Borovo Naselje, Bršadin, Čakovci, Ilača, Lipovača, Marinci, Mikluševci, Negoslavci, Nijemci, Pačetin, Petrovci, Podgrađe, Srijemske Laze, Stari Jankovci, Svinjarevci, Tompojevci, Trpinja;

Banska Selnica, Barilović, Blatnica Pokupska, Brajakovo Brdo, Brašljevica, Bukovlje, Cerovac Barilovićki, Cerovac Vukmanički, Donje Mekušje, Donje Pokupje, Donji Budački, Donji Skrad, Donji Zvečaj, Gornje Mekušje, Gornje Prilišće, Gornje Stative, Gornji Zvečaj, Griče, Jarče Polje, Jaškovo, Kamensko, Karlovac I, Karlovac II, Kosijersko Selo, Kozalj Vrh, Ladešići, Lipa, Lipnik, Luka Pokupska, Mahično, Maletići, Malinci, Martinski Vrh, Modruš Potok, Mračin, Mrežnički Novaki, Mrzljaki, Novaki Ozaljski, Piščetke, Podbrežje, Pokupje, Pravutina, Rečica, Ribnik, Rosopajnik, Skakavac, Slapno, Sračak, Šišljavić, Tomašnica, Trg, Turanj, Tušilović, Velika Jelsa, Vinski Vrh, Vodena Draga, Vukmanić, Zadobarje, Zagrad, Zorkovac; ir

Banova Jaruga, Bistrač, Bobovac, Cerje Letovanićko, Crkveni Bok, Čaire, Čigoč, Grabrov Potok, Gračenica, Gušće, Husain, KRaljeva Velika, Kratečko, Krivaj, Kutinica, Lipovljani, Lonja, Ludina, Međurić, Mikleuška, Mužilovčica, Okoli, Osekovo, Pešćenica, Piljenice, Potok, Puska, Ruškovica, Selište, Stremen, Stružec, Stupovača, Svinjičko, Šartovac, Vidrenjak, Vukojevac, Zbjegovača.

Užkrėsta zona

Kroatijos Adrijos jūros regionas

(Istrijos apskritis)

Kadastro savivaldybės

Bačva, Brkač, Brtonigla, Buje, Donja Mirna, Frata, Grožnjan, Kaldir, Karojba, Kaštel, Kaštelir, Kostajnica, Krasica, Kršete, Labinci, Lovrečica, Materada, Motovun, Nova Vas, Novigrad, Petrovija, Savudrija, Sveti Ivan, Sveti Vital, Umag, Višnjan, Vižinada, Završje, Žbandaj.

Buferinė zona

Kroatijos Adrijos jūros regionas

(Istrijos apskritis)

Kadastro savivaldybės

Baderna, Beram, Brdo, Čepić, Dračevac, Funtana, Fuškulin, Gradina, Grdoselo, Kašćerga, Kringa, Kršikla, Kuberton, Kućibreg, Lim, Lovreč, Marčenegla, Merišće, Momjan, Mugeba, Muntrilj, Mušalež, Novaki Motovunski, Oprtalj, Pazin, Poreč, Rakotule, Rovinj, Rovinjsko Selo, Senj, Sovinjak, Sovišćina, Šterna, Tar, Tinjan, Triban, Trviž, Vabriga, Varvari, Vrh, Vrsar, Zamask, Zrenj, Zumesk.

Užkrėsta zona

Šiaurės Kroatijos su Zagrebo miestu regionas

(Medžimurjės, Varaždino, Koprivnicų–Križevcų, Krapinos-Zagorjės, Zagrebo apskritys, Zagrebo miestas)

Kadastro savivaldybės

Badličan, Bogdanovec, Donji Vidovec, Dragoslavec, Dunjkovec, Gornja Dubrava, Gornji Mihaljevec, Gradiščak, Kotoriba, Lopatinec, Martinuševec, Preseka, Pretetinec, Prhovec, Robadje, Selnica, Slakovec, Stanetinec, Sveta Marija, Sveti Martin na Muri, Sveti URBAN, Šenkovec, Štrigova, Štrukovec, Vukanovec, Zasadbreg, Zebanec, Železna Gora;

Babinec, Bednja, Beletinec, Beretinec, Bolfan, Breznica, Butkovec, Cerje Tužno, Čanjevo, Črešnjevo, Čukovec, Donja Višnjica, Donja Voća, Donje Makojišće, Drenovec, Dubrava Križovljanska, Đurinovec, Gornja Višnjica, Gornje Ladanje, Gornji Martijanec, Grana, Hrastovec Toplički, Hrastovsko, Ivanec, Jakopovec, Jalžbet, Jerovec, Kamena Gorica, Kamenica, Kaniža, Kelemen, Klenovnik, Ključ, Kneginec, Lepoglava, Ludbreg, Ljubelj Kalnički, Ljubešćica, Mali Bukovec, Marčan, Natkrižovljan, Novakovec, Očura, Podevčevo, Poljana, Radovan, Remetinec, Rinkovec, Segovina, Sigetec Ludbreški, Sudovec, Sveti Ilija, Svibovec, Šaša, Šćepanje, Tuhovec, Tužno, Varaždin Breg, Varaždinske Toplice, Vidovec, Vinica Breg, Vinično, Vinogradi Ludbreški, Visoko;

Apatovec, Bakovčica, Bočkovec, Bojnikovec, Borje, Botinovac, Budrovac, Carevdar, Cirkvena, Cubinec, Čepelovac, Dijankovec, Donja Brckovčina, Dubovec, Đurđevac II, Đurđic, Erdovec, Finčevec, Fodrovec, Glogovac, Glogovnica, Gornja Rijeka, Gregurovec, Guščerovec, Hampovica, Hudovljani, Jagnjedovec, Jagnjedovec-grad, Javorovac, Kalinovac, Kalnik, Kamešnica, Kloštar Podravski, Kloštar Vojakovački, Koprivnica, Kozarevac, Križevci, Kunovec, Kunovec Breg, Lemeš, Lukačevec, Majurec, Mala Mučna, Mičetinac, Miholec, Miholjanec, Novi Glog, Novigrad Podravski, Osijek Vojkovački, Plavšinac, Podvinje Miholečko, Pofuki, Potočec, Potok Kalnički, Prkos, Prugovac, Rasinja, Rašćani, Raven, Ruševac, Sokolovac, Subotica Podravska, Suha Katalena, Sveta Helena, Sveti Ivan Žabno, Sveti Petar Čvrstec, Sveti Petar Orehovec, Šemovci, Špiranec, Štrigovec, Trema, Velika Mučna, Veliki Grabičani, Veliki Poganac, Virje, Vojakovac, Vojnovec Kalnički, Zaistovec;

Andraševec, Bedekovčina, Belec, Budinščina, Donja Batina, Donja Stubica, Donja Šemnica, Dubovec, Dubrovčan, Globočec, Gornja Stubica, Gubaševo, Hrašćina, Hrašćinski Kraljevec, Hum Stubički, Jertovec, Jesenje, Klanjec, Komor, Kraljev Vrh, Krapina, Krapina jug, Krapina-city, Laz Bistrički, Mače, Marija Bistrica, Martinci Zlatarski, Mirkovec, Oštrc, Peršaves, Petrova Gora, Poljanica Bistrička, Poznanovec, Purga, Pustodol, Radoboj, Ravno Brezje, Razvor, Selnica, Slani Potok, Strmec, Strmec Stubički, Stubička Slatina, Stubičko Podgorje, Sveti Križ, Sveti Križ Začretje, Sveti Matej, Šemnica, Špičkovina, Tomaševec, Tugonica, Tuhelj, Veleškovec, Veliko Trgovišće, Veternica, Vojnovec Loborski, Vrtnjakovec, Zabok, Zagorska Sela, Zajezda, Zlatar;

Bedenica, Bešlinec, Blaškovec, Blaževdol, Brckovljani, Caginec, Dijaneš, Donja Lomnica, Dubranec, Dubrava, Dugo Selo I, Fuka, Gostović, Gradec, Habjanovac, Haganj, Helena, Hrastje, Hrebinec, Hrnjanec, Hruškovica, Kloštar Ivanić, Komin, Kozjača, Krašić II, Kupljenovo, Laktec, Lonjica, Lovrečka Varoš, Lukavec, Mala Gorica, Molvice, Novoselec, Obreška, Orešje, Paukovec, Pluska, Prekrižje, Prozorje, Psarjevo, Rakitje, Stari Glog, Strmec Samoborski, Sveti Nedelja, Šiljakovina, Šumećani, Tkalec, Tomaševec, Velika, Vrbovec, Zelina, Žitomir; ir

Adamovec, Blaguša, Čučerje, Đurđekovec, Glavnica, Gornji Stenjevec, Gračani, Granešina, Kašina, Maksimir, Podsused, Remete, Sesvete.

Buferinė zona

Šiaurės Kroatijos su Zagrebo miestu regionas

(Medžimurjės, Varaždino, Koprivnicų–Križevcų, Krapinos-Zagorjės, Zagrebo apskritys, Zagrebo miestas)

Kadastro savivaldybės

Cirkovljan, Čakovec, Črečan, Čukovec, Donja Dubrava, Donji Kraljevec, Donji Mihaljevec, Draškovec, Goričan, Gornji Hrašćan, Gornji Kraljevec, Gornji Pustakovec, Gornji Vidovec, Hemuševec, Hlapičina, Ivanovec, Krištanovec, Križovec, Kuršanec, Macinec, Mačkovec, Mihovljan, Mursko Središće, Nedelišće, Novo Selo Rok, Oporovec, Orehovica, Peklenica, Podbrest, Prelog, Pribislavec, Pušćine, Savska Ves, Strahoninec, Šandrovec, Totovec, Trnovec, Vratišinec, Vularija, Žiškovec;

Bela, Bisag, Biškupec, Biškupec II, Čalinec, Črnec Biškupečki, Donje Ladanje, Donji Kućan, Drašković, Druškovec, Družbinec, Gojanec, Gornja Voća, Gornji Kućan, Hrastovljan, Hrženica, Jalkovec, Kapela Kalnička, Kapela Podravska, Karlovec Ludbreška, Križovljan, Kućan Marof, Leskovec Toplički, Lunjkovec, Majerje, Martijanec, Maruševec, Nedeljanec, Nova Ves Petrijanečka, Novi Marof, Novo Selo Podravsko, Petrijanec, Poljana Biškupečka, Radovec, Selnik, Sesvete Ludbreške, Slanje, Slokovec, Sračinec, Struga, Sveti Đurđ, Sveti Petar, Šemovec, Trakošćan, Trnovec, Varaždin, Veliki Bukovec, Vinica, Vratno, Zamlača, Zbelava, Žabnik;

Branjska, Budančevica, Delovi, Drnje, Duga Rijeka, Đelekovec, Đurđevac I, Ferdinandovac, Gola, Gorica, Heršin, Hlebine, Hrsovo, Imbriovec, Koledinec, Koprivnički Bregi, Koprivnički Ivanec, Kutnjak, Kuzminec, Legrad, Lepa Greda, Lepavina, Marinovec, Međa, Mikovec, Molve, Novačka, Novo Virje, Petranec, Podravske Sesvete, Selnica Podravska, Severovci, Sigetec, Sirova Katalena, Srijem, Sveta Ana, Torčec, Veliki Otok, Vojakovečke Sesvete, Zablatje, Ždala;

Cigrovec, Črešnjevec, Čret, Desinić, Donja Pačetina, Đurmanec, Gorjakovo, Gornja Pačetina, Gornja Čemehovec, Gotalovec, Gusakovec, Hlevnica, Jelenjak, Jezero Klanječko, Klokovec, Konjščina, Košnica, Kraljevec na Sutli, Krapinske Toplice, Lepa Ves, Lovrečan, Mala Erpenja, Mihovljan, Miljana, Modrovec, Mokrice, Novi Dvori Klanječki, Oroslavje, Pešćeno, Petrovsko, Plemešćina, Podgrađe Bistričko, Poljana Sutlanska, Pregrada, Putkovec, Radakovo, Selno, Sopot, Sušobreg, Svedruža, Škarićevo, Švaljkovec, Velika Erpenja, Velika Horvatska, Velika Ves, Vinagora, Vrbanec;

Andrilovec, Bađinec, Bistransko Podgorje, Bolč, Brčevec, Brdovec, Breška Greda, Brezine, Brezje, Brlenić, Bukovčak, Cerje Samoborsko, Cerovski Vrh, Cugovec, Cvetković, Cvetković Brdo, Čeglje, Črnkovec, Desinec, Domagović, Domaslovec, Donja Bistra, Donja Kupčina, Donja Zelina, Drežnik Podokićki, Dubravica, Dugo Selo II, Farkaševac, Glagovo, Gornja Bistra, Gornja Kupčina, Gornji Hruševec, Gornji Vinkovec, Grabar, Gradići, Gustelnica, Hrastilnica, Hrušćica, Hudovo, Ivanić-Grad, Jakovlje, Jastrebarsko, Ježevo, Kabal, Kalinovica, Kalje, Kerestinec, Klinča Sela, Klokočevec, Klokočevec Samoborski, Konšćica, Kosnica, Kostanjevac, Kraj, Krašić I, Kravarsko, Križ, Kupinec, Kupljenovo-novo, Kurilovec, Lazina Čička, Lekneno, Leprovica, Lepšić, Lučelnica, Lepšić, Lučelnica, Luka, Lukinić Brdo, Lupoglav, Mahovljić, Marinkovac, Mičevec, Mirkovoplje, Mlaka, Mraclin, Mrzlo Polje Žumberačko, Negovec, Nova Kapela, Nova Marča, Novaki, Novo Brdo, Novo Čiče, Novo Mjesto, Obrezina, Obrež, Okešinec, Okić, Okunšćak, Opatinec, Ostrna, Otok Samoborski, Paruževac, Pećno, Petrovina, Pirakovec, Pleso, Podjales, Podvornica, Pojatno, Poljana, Poljanski Lug, Posavski Bregi, Prečec, Preseka, Pribić, Prosinec, Pušća, Radoišće, Rakov Potok, Rakovec, Rakovica, Roženica, Rude, Rugvica, Salnik, Samobor, Samoborec, Slavetić, Sošice, Staro Čiče, Stupnik, Šarampov, Šćitarjevo, Širinec, Šušnjari, Topolje, Trebovec, Tučenik, Valetić, Velika Buna, Velika Gorica, Velika Jamnička, Velika Mlaka, Vinkovec, Volavje, Vrbovec, Vrbovec 1, Vukomerić, Vukovina, Vukšinac, Zabrđe, Zaprešić, Zdenčina, Zetkan, Zvonik, Željezno Žumberačko, Žumberak; ir

Blato, Brezovica, Centar, Čehi, Črnomerec, Demerje, Dragonožec, Dubrava, Goranec, Gornje Vrapče, Granešina Nova, Horvati, Jakuševec, Klara, Lučko, Lužan, Markuševec, Mikulići, Odra, Odranski Obrež, Peščenica, Planina, Resnik, Rudeš, Sesvetski Kraljevec, Starjak, Stenjevec, Šašinovec, Šestine, Trešnjevka, Trnje, Trpuci, Vrapče, Vugrovec, Vurnovec, Zaprudski Otok, Žitnjak.

2. Vengrija

Demarkuotų izoliavimo zonų Kroatijoje ir Slovėnijoje išplėstinės buferinės zonos Vengrijos teritorijoje:

Demarkuotos zonos (DZ) numeris / pavadinimas	DZ rajonas	Regionas	Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos
1.	Buferinė zona	Bač Kiškūno medė Bajos rajonas	Hercegszántó
1.	Buferinė zona	Baranios medė Mohačo rajonas	Kölked, Homorúd
2.	Buferinė zona	Zalos medė Letenės rajonas	Tótszerdahely, Molnári
3.	Buferinė zona	Zalos medė Lenčio rajonas	Bödeháza, Nemesnép, Lendvajakabfa, Márokföld, Szentgyörgyvölgy
4.	Buferinė zona	Zalos medė Lenčio rajonas	Lendvadedes

3. Italija

Demarkuotų izoliavimo zonų Slovėnijoje išplėstinės buferinės zonos Italijos teritorijoje:

Demarkuotos zonos (DZ) numeris / pavadinimas	DZ rajonas	Regionas	Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos (teritorijų dalys)
1.	Buferinė zona	Friulis–Venecija Džulija Goricijos provincija	Dolegna Del Collio, Gorizia, San Floriano Del Collio, Savogna D’isonzo
2.	Buferinė zona	Friulis–Venecija Džulija Triesto provincija	Duino-Aurisina, Monrupino, Muggia, San Dorligo Della Valle - Dolina, Sgonico, Trieste
3.	Buferinė zona	Friulis–Venecija Džulija Udinės provincija	Prepotto

4. Portugalija

Demarkuotos zonos (DZ) numeris / pavadinimas	DZ rajonas	Regionas	Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos
1.	Užkrėsta zona	Šiaurės Portugalija	Alijó, Amarante, Amares, Baião, Barcelos, Braga, Cabeceiras de Basto, Castelo de Paiva, Celorico de Basto, Cinfães, Esposende, Fafe, Felgueiras, Guimarães, Lousada, Maia, Marco de Canaveses, Monção, Mondim de Basto, Paços de Ferreira, Paredes, Paredes de Coura, Penafiel, Peso da Régua, Ponte de Lima, Póvoa de Lanhoso, Póvoa de Varzim, Ribeira de Pena, Sabrosa, Santa Marta de Penaguião, Santo Tirso, Trofa, Valença, Valongo, Vieira do Minho, Vila do Conde, Vila Nova de Famalicão, Vila Pouca de Aguiar, Vila Real, Vila Verde, Vizela. Toliau nurodytų savivaldybių dalys: Arcos de Valdevez, Ponte da Barca, Terras de Bouro, Viana do Castelo.
	Buferinė zona	Šiaurės Portugalija	Mesão Frio Toliau nurodytų savivaldybių dalys: Arcos de Valdevez, Armamar, Arouca, Boticas, Caminha, Chaves, Carrazeda de Ansiães, Gondomar, Lamego, Matosinhos, Melgaço, Montalegre, Murça, Porto, Ponte da Barca, Resende, Santa Maria da Feira, São João da Pesqueira, Tabuaço, Terras de Bouro, Valpaços, Viana do Castelo, Vila Nova de Cerveira, Vinhais.
	Buferinė zona	Centrinė Portugalija	Kastro Dairės savivaldybės dalis.

5. Slovėnija

Demarkuotos zonos (DZ) numeris / pavadinimas

DZ rajonas

Regionas

Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos

Užkrėsta zona

Vakarų Slovėnija

Ankaranas, Koperis, Izola ir Piranas; ir

Sežana, Komenas (išskyrus Brestovicos kadastro savivaldybę) – ID 2408) ir Renčė-Vogrskas.

Buferinė zona

Vakarų Slovėnija

Brda, Nova Gorica, Mirenas-Kostanevica, Šempeteris-Vrtoiba, Aidovščina, Vipava, Divača ir Hrpeljė–Kozina ir Brestovicos kadastro savivaldybė (ID 2408) Komeno savivaldybėje.

Užkrėsta zona

Pietryčių Slovėnija

Dolensko Toplicė, Straža, Mirna Pečas, Novo Mestas (išskyrus šias kadastro savivaldybes: Črešnjice (ID 1458) ir Herinja vas (ID 1459).

Buferinė zona

Pietryčių Slovėnija

Šie administraciniai vienetai: Žužemberk, Trebnje, Mirna, Šentrupert, Sevnica, Krško, Brežice, Mokronog-Trebelno, Šmarješke Toplice, Škocjan, Šentjernej, Kostanjevica na Krki, Semič, Črnomelj, Metlika. Taip pat šios kadastro savivaldybės Novo Mesto savivaldybėje: Črešnjice (ID 1458) ir Herinja vas (ID 1459).

Užkrėsta zona

Šiaurės rytų Slovėnija

Dobrovnik, Lendava;

Trnovska vas, Destrnik, Sveti Jurij ob Ščavnici, Sveti Tomaž.

Toliau nurodytos kadastro savivaldybės Liutomerio savivaldybėje: Desnjak (ID 262), Bučkovci - ID 252, Drakovci - ID 253, Moravci - ID 254, Godemarci - ID 255, Presika (ID 271, Nunska Graba (ID 270), Rinčetova Graba (ID 269), Kamenščak (ID 260), Stara cesta (ID 261), Mekotnjak (ID 263), Radomerje (ID 264), Gresovščak (ID 265), Plešivica (ID 266), Ilovci (267), Slamnjak (ID 268), Globoka (jos dalis) (ID 274);

Razkrižjės savivaldybei priklausanti Globokos kadastro savivaldybės dalis ir

kadastro savivaldybės Ormožo savivaldybėje: Vičanci (ID 322), Senešci (ID 323), Sodinci (ID 324), Velika Nedelja (ID 331), Šardinje (ID 321), Hum (ID 314), Lahonci (ID 290), Žvab (ID 291), Runeč (ID 292), Stanovno (ID 293), Ivanjkovci (ID 294), Žerovinci (ID 295), Cerovec Stanka Vraza (ID 296), Veličane (ID 297), Mali Brebrovnik (ID 299), Veliki Brebrovnik (ID 300), Vinski vrh (ID 301), Miklavž (ID 302), Hermanci (ID 303), Gomila (ID 304), Kog (ID 305), Vuzmetinci (ID 306), Kajžar (ID 307), Zasavci (ID 308), Lačaves (ID 309), Jastrebci (ID 310), Vitan (ID 312), Pavlovski vrh (ID 315), Pavlovci (ID 317), Hardek (ID 318), Ormož (332), Ključarovci pri Ormožu (ID 287).

Buferinė zona

Šiaurės rytų Slovėnija

Cankova, Rogašovci, Kuzma, Grad, Gornji Petrovci, Šalovci, Puconci, Moravske Toplice, Hodoš, Kobilje, Tišina, Murska Sobota, Beltinci, Turnišče, Odranci, Velika Polana, Črenšovci;

Razkrižjė, išskyrus Globokos kadastro savivaldybės dalį;

Liutomeris, išskyrus toliau nurodytas kadastro savivaldybes: Desnjak (ID 262), Bučkovci (ID 252), Drakovci (ID 253), Moravci (ID 254), Godemarci (ID 255), Presika (ID 271), Nunska Graba (ID 270), Rinčetova Graba (ID 269), Globoka (jos dalis) (ID 274), Kamenščak (ID 260), Stara cesta (ID 261), Mekotnjak (ID 263), Radomerje (ID 264), Gresovščak (ID 265), Plešivica (ID 266), Ilovci (267), Slamnjak (ID 268);

Ormožas, išskyrus toliau nurodytas kadastro savivaldybes: Vičanci (ID 322), Senešci (ID 323), Sodinci (ID 324), Velika Nedelja (ID 331), Šardinje (ID 321), Hum (ID 314), Lahonci (ID 290), Žvab (ID 291), Runeč (ID 292), Stanovno (ID 293), Ivanjkovci (ID 294), Žerovinci (ID 295), Cerovec Stanka Vraza (ID 296), Veličane (ID 297), Mali Brebrovnik (ID 299), Veliki Brebrovnik (ID 300), Vinski vrh (ID 301), Miklavž (ID 302), Hermanci (ID 303), Gomila (ID 304), Kog (ID 305), Vuzmetinci (ID 306), Kajžar (ID 307), Zasavci (ID 308), Lačaves (ID 309), Jastrebci (ID 310), Vitan (ID 312), Pavlovski vrh (ID 315), Pavlovci (ID 317), Hardek (ID 318), Ormož (332), Ključarovci pri Ormožu (ID 287); ir

Središče ob Dravi, Maribor, Duplek, Lenart, Cerkvenjak Kungota, Pesnica, Šentilj, Sveti Jurij v Slovenskih goricah, Sveta Ana, Apače, Benedikt, Sveta Trojica v Slovenskih goricah, Gornja Radgona, Radenci, Križevci, Veržej, Sveti Andraž v Slovenskih goricah, Juršinci, Ptuj, Dornava, Gorišnica, Miklavž na Dravskem polju, Starše, Kidričevo, Hajdina, Markovci, Hoče-Slivnica, Rače-Fram, Zreče, Oplotnica, Slovenska Bistrica, Majšperk, Žetale, Podlehnik, Videm, Cirkulane, Zavrč, Vojnik, Slovenske Konjice, Poljčane, Makole, Šentjur, Šmarje pri Jelšah, Rogaška Slatina, Rogatec, Podčetrtek, Kozje, Bistrica ob Sotli.

6. Ispanija

Demarkuotų izoliavimo zonų Portugalijoje išplėstinės buferinės zonos Ispanijos teritorijoje:

Demarkuotos zonos (DZ) numeris / pavadinimas

DZ rajonas

Regionas

Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos

Buferinė zona

Galisija

Pontevedros provincija

Toliau nurodytos savivaldybės: A Kanjisa

(Valeišės (Santa Kristina) parapijos dalis);

Arbo

(toliau nurodytos parapijos: Barcela (San Xoán) ir Cequeliños (San Miguel) parapijos, Arbo (Santa María), Cabeiras (San Sebastián), Mourentán (San Cristovo), Sela (Santa María));

Crecente

(toliau nurodytos parapijos: Albeos (San Xoán), Quintela (San Caetano), Ribeira (Santa Mariña);

toliau nurodytų parapijų dalys: Crecente (San Pedro), O Freixo (San Roque), Sendelle (Santa Cruz), Vilar (San Xorxe));

Tomiño

(toliau nurodytos parapijos: Amorín (San Xoán), Currás (San Martiño);

toliau nurodytų parapijų dalys: Piñeiro (San Salvador), Sobrada (San Salvador), Taborda (San Miguel));

Tui

(toliau nurodytos parapijos: Baldráns (Santiago), Caldelas de Tui (San Martiño), Paramos (San Xoán), Tui (O Sagrario);

toliau nurodytų parapijų dalys: Areas (Santa Mariña), Guillarei (San Mamede), Pazos de Reis (O Sagrario), Pexegueiro (San Miguel), Randufe (Santa María da Guía), Rebordáns (San Bartolomeu));

As Neves

(toliau nurodytos parapijos: As Neves (Santa María), Liñares (Santa María), Setados (Santa Euxenia), Vide (Santa María);

toliau nurodytų parapijų dalys: Rubiós (San Xoán), San Cibrán de Ribarteme (San Cibrán), Santiago de Ribarteme (Santiago), Tortoreos (Santiago));

Salvaterra do Miño

(toliau nurodytos parapijos: Arantei (San Pedro), Oleiros (Santa María), Porto (San Paulo);

toliau nurodytų parapijų dalys: Alxén (San Paio), Cabreira (San Miguel), Fiolledo (San Paio), Meder (Santo Adrián), Pesqueiras (Santa Mariña), Salvaterra (San Lourenzo));

Salceda de Caselas

(toliau nurodytų parapijų dalys: Entenza (Santos Xusto e Pastor), Soutelo (San Vicente)).

Galisija

Orensės provincija

Padrenda

(toliau nurodytų parapijų dalys: Crespos (San Xoán), Desteriz (San Miguel), O Condado (Santa María), Padrenda (San Cibrán)).

II PRIEDAS

Formos pagal 6 straipsnio b punktą vykdytos kasmetinės stebėsenos rezultatams pateikti

A DALIS

1. Forma kasmetinės stebėsenos rezultatams pateikti

2. Formos pildymo instrukcijos

Jei pildoma ši forma, šio priedo B dalyje pateiktos formos pildyti nereikia.

1 skiltis

nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkuotą zoną (DZ) ir jos nustatymo datą.

2 skiltis

nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltis

nurodykite DZ dydį po stebėsenos.

4 skiltis

nurodykite metodą: Izoliavimas (I). Įterpkite tiek eilučių, kiek reikia, atsižvelgiant į kiekvieno kenkėjo atžvilgiu nustatytų demarkuotų zonų skaičių ir šiose zonose taikomus metodus.

5 skiltis

nurodykite DZ teritoriją, kurioje buvo vykdoma stebėsena – įterpkite tiek eilučių, kiek reikia: Užkrėsta zona (UZ) ar buferinė zona (BZ) (naudokite atskiras eilutes). Jei taikoma, atskirose eilutėse nurodykite UZ plotą, kuriame buvo vykdoma stebėsena (pvz., paskutiniai 20 km prie BZ, aplink daigynus ir pan.).

6 skiltis

nurodykite stebėsenos vietų skaičių ir apibūdinkite jas, apibūdinimui pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1.	(auginimo plotas) po atviru dangumi: 1.1 laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2 sodas/vynuogynas; 1.3 daigynas; 1.4 miškas;

7 skiltis

nurodykite rizikos zonas, nustatytas atsižvelgiant į kenkėjo (-ų) biologines savybes, augalų šeimininkų buvimą, ekologines ir klimato sąlygas bei rizikos vietas.

8 skiltis

nurodykite į stebėseną įtrauktas rizikos zonas iš nurodytų 7 skiltyje.

9 skiltis

nurodykite, ar tai yra augalai, vaisiai, sėklos, dirvožemis, pakavimo medžiaga, mediena, įrenginiai, transporto priemonės, pernešėjas, vanduo ar kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį).

10 skiltis

pateikite augalų rūšių ir (arba) genčių, kurių stebėsena buvo vykdoma, sąrašą, kiekvienai augalų rūšiai ir (arba) genčiai skirdami vieną eilutę.

11 skiltis

nurodykite metų mėnesius, kuriais bus vykdoma stebėsena.

12 skiltis

13 ir 14 skiltys

nurodykite rezultatus, jei taikoma, atitinkamose skiltyse pateikdami turimą informaciją. „Neaiškiais“ laikomi tie ėminiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs neapdorotas ėminys) negaunama jokio rezultato.

15 skiltis

B DALIS

1. Forma statistiškai pagrįstos kasmetinės stebėsenos rezultatams pateikti

2. Formos pildymo instrukcijos

Jei pildoma ši forma, šio priedo A dalyje pateiktos formos pildyti nereikia.

Paaiškinkite kiekvieno kenkėjo stebėsenos modelio pagrindines prielaidas. Apibendrinkite ir pagrįskite:

—	tikslinę populiaciją, epidemiologinį vienetą ir patikros vienetus;

—	aptikimo metodą ir metodo jautrį;

—	rizikos veiksnį (-ius), nurodydami rizikos lygius ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

1 skiltis

nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkuotą zoną (DZ) ir jos nustatymo datą.

2 skiltis

nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltis

nurodykite DZ dydį po stebėsenos.

4 skiltis

nurodykite metodą: Izoliavimas (I). Įterpkite tiek eilučių, kiek reikia, atsižvelgiant į kiekvieno kenkėjo atžvilgiu nustatytų demarkuotų zonų skaičių ir šiose zonose taikomus metodus.

5 skiltis

nurodykite DZ teritoriją, kurioje buvo vykdoma stebėsena – įterpkite tiek eilučių, kiek reikia: užkrėsta zona (UZ) arba buferinė zona (BZ) (naudokite atskiras eilutes). Jei taikoma, atskirose eilutėse nurodykite UZ plotą, kuriame buvo vykdoma stebėsena (pvz., paskutiniai 20 km prie BZ, aplink daigynus ir pan.).

6 skiltis

nurodykite stebėsenos vietų skaičių ir apibūdinkite jas, apibūdinimui pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1.	(auginimo plotas) po atviru dangumi: 1.1 laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2 sodas/vynuogynas; 1.3 daigynas; 1.4 miškas;

7 skiltis

nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

8 skiltis

nurodykite pasirinktą tikslinę populiaciją, pateikdami atitinkamų augalų šeimininkų rūšių ir (arba) genčių sąrašą, ir nurodykite plotą, kuriame vykdyta stebėsena. Tikslinė populiacija apibrėžiama kaip patikros vienetų visuma. Žemės ūkio paskirties žemės atveju tikslinės populiacijos dydis paprastai apibrėžiamas hektarais, bet taip pat tai gali būti partijos, laukai, šiltnamiai ir kt. Pagrindinių prielaidų pasirinkimą pagrįskite. Nurodykite patikros vienetus, kurių stebėsena buvo vykdoma. Patikros vienetas – augalai, augalų dalys, prekės, medžiagos, kenkėjų pernešėjai, kurie buvo atidžiai tikrinami siekiant nustatyti ir aptikti kenkėjus.

9 skiltis

nurodykite epidemiologinius vienetus, kuriuose buvo vykdoma stebėsena, pateikdami jų apibūdinimą ir matavimo vienetą. Epidemiologinis vienetas – homogeniška teritorija, kurioje, atsiradus kenkėjui, dėl kenkėjo, augalų šeimininkų, abiotinių ir biotinių veiksnių bei sąlygų tarpusavio sąveikos, susidarytų ta pati epidemiologinė situacija. Epidemiologiniai vienetai yra smulkesni tikslinės populiacijos vienetai, kurie epidemiologiniu atžvilgiu yra homogeniški ir kuriuose yra bent vienas augalas šeimininkas. Kai kuriais atvejais visa konkrečiame regione/teritorijoje/šalyje esanti augalų šeimininkų populiacija gali būti apibrėžta kaip epidemiologinis vienetas. Tai gali būti pagal Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) klasifikatorių apibrėžti regionai, miesto vietovės, miškai, rožynai ar ūkiai arba plotas hektarais. Epidemiologinių vienetų pasirinkimą reikia pagrįsti nurodant pagrindines prielaidas

10 skiltis

11 skiltis

nurodykite ėminių ėmimo veiksmingumo įvertinimą. Ėminių ėmimo veiksmingumas – tikimybė, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys. Užkrato pernešėjų atveju – tai metodo veiksmingumas siekiant aptikti užkrato pernešėją, kurio tyrimo rezultatas teigiamas, plote, kuriame vykdoma stebėsena. Dirvožemio atveju – dirvožemio ėminio, kuriame yra kenkėjas, atrankos veiksmingumas, kai plote, kuriame vykdoma stebėsena, yra užkrato pernešėjas.

12 skiltis

metodo jautris – tikimybė, kad, taikant atitinkamą metodą, bus teisingai nustatyta, ar kenkėjas yra, ar jo nėra. Metodo jautris apibrėžiamas kaip tikimybė, kad tikrai užkrėsto augalo šeimininko tyrimai tikrai bus teigiami. Metodo jautris apskaičiuojamas ėminių ėmimo veiksmingumo (t. y. tikimybės, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys) vertę padauginus iš diagnostinio jautrio vertės (paprastai nustatoma apžiūrint ir (arba) atliekant laboratorinį tyrimą identifikavimo proceso metu).

13 skiltis

B skiltis

18 skiltis

nurodykite gaudymo vietų skaičių, jeigu šis skaičius skiriasi nuo gaudyklių skaičiaus (17 skiltis) (pvz., ta pati gaudyklė naudojama skirtingose vietose).

21 skiltis

nurodykite ėminių, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami, neigiami arba neaiškūs, skaičių. „Neaiškiais“ laikomi tie ėminiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs neapdorotas ėminys) negaunama jokio rezultato.

22 skiltis

nurodykite tais metais, kuriais buvo vykdoma stebėsena, pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 25 skiltyje („Pastabos“).

23 skiltis

nurodykite stebėsenos metodo jautrį, kaip apibrėžta Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte (TFPS) Nr. 31. Ši pasiekto pasikliovimo, kad kenkėjo nėra, lygio vertė apskaičiuojama remiantis atliktomis patikromis (ir (arba) ėminių tyrimais), atsižvelgiant į metodo jautrį ir numatomą paplitimą.

24 skiltis

2022 9 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 245/52

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2022/1633

2022 m. rugsėjo 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1343, kuriuo Bulgarijos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo (1), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

atsižvelgdama į 2020 m. rugpjūčio 7 d. Bulgarijos prašymą, Taryba Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1343 (2) suteikė Bulgarijai finansinę paramą paskolos, kuri neviršija 511 000 000 EUR ir kurios ilgiausias vidutinis grąžinimo terminas yra 15 metų, o prieinamumo laikotarpis yra 18 mėnesių, forma, kad papildytų Bulgarijos nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius ir ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)	Bulgarija paskolą turėjo panaudoti Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1343 3 straipsnyje nurodytoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašioms priemonėms finansuoti;

(3)	COVID-19 protrūkis tebėra imobilizavęs didelę Bulgarijos darbo jėgos dalį. Dėl to Bulgarijoje staiga ir smarkiai vėl padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1343 3 straipsnio b punkte nurodyta priemone;

(4)

COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Bulgarija įgyvendino 2020, 2021 ir 2022 m. siekdama suvaldyti tą protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turėjo ir vis dar turi didžiulį poveikį viešiesiems finansams. 2020 m. Bulgarijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarė atitinkamai 4,0 % ir 24,7 % bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2021 m. pabaigoje šie rodikliai padidėjo iki atitinkamai 4,1 % ir 25,1 %. Pagal Komisijos 2022 m. pavasario prognozę numatoma, kad iki 2022 m. pabaigos Bulgarijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 3,7 % ir 25,3 % BVP. Numatoma, kad Bulgarijos BVP 2022 m. padidės 2,1 %;

(5)

2022 m. birželio 23 d. Bulgarija paprašė papildomos 460 170 000 EUR dydžio Sąjungos finansinės paramos, kad galėtų toliau papildyti 2020, 2021 ir 2022 m. nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams. Konkrečiai, Bulgarija papildomai pratęsė ir iš dalies pakeitė 6 konstatuojamojoje dalyje nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašias priemones;

(6)

pratęsta darbo užmokesčio subsidija teikiama įmonėms, kurių pajamos dėl COVID-19 protrūkio, nustačius jų veiklos apribojimus nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., sumažėjo mažiausiai 30 %. Darbuotojai turi likti įdarbinti priemonės taikymo laikotarpiu ir po to tokį pat laikotarpį. Mėnesinė darbo užmokesčio subsidija reikalavimus atitinkančioms įmonėms, priklausomai nuo pajamų sumažėjimo dydžio, sudaro 50–60 % darbuotojo mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (įskaitant darbdavių socialinio draudimo įmokas). Ta priemonė yra Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1343 3 straipsnio b punkte aprašytos priemonės, nustatytos 2020 m. liepos 3 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 151 su paketimais, padarytais 2020 m. spalio 12 d. Nutarimu Nr. 278, 2020 m. gruodžio 30 d. Nutarimu Nr. 416, 2021 m. kovo 18 d. Nutarimu Nr. 93, 2021 m. liepos 1 d. Nutarimu Nr. 213, 2021 m. spalio 7 d. Nutarimu Nr. 322, 2021 m. gruodžio 30 d. Nutarimu Nr. 482 ir 2022 m. kovo 31 d. Nutarimu Nr. 40 (3), galiojimo pratęsimas;

(7)

Bulgarija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Bulgarija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 1 015 050 000 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus ir smarkus padidėjimas, nes jis susijęs su esamų nacionalinių priemonių, kurios tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarka ir panašiomis priemonėmis, taikomomis didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Bulgarijoje, galiojimo pratęsimu arba pakeitimu. Bulgarija ketina finansuoti 43 880 000 EUR išaugusių išlaidų savo lėšomis;

(8)	Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Bulgarija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, nurodytomis 2022 m. birželio 23 d. prašyme;

(9)

todėl turėtų būti suteikta finansinė parama siekiant padėti Bulgarijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis;

(10)

kadangi Įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/1343 nurodytas prieinamumo laikotarpis baigėsi, reikia nustatyti naują papildomos finansinės paramos prieinamumo laikotarpį. Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1343 suteiktos finansinės paramos prieinamumo laikotarpį reikėtų pratęsti 21 mėnesiu, todėl bendras prieinamumo laikotarpis turėtų būti 39 mėnesiai nuo pirmos dienos po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1343 įsigaliojimo;

(11)	į šį sprendimą Bulgarija ir Komisija turėtų atsižvelgti paskolos susitarime, nurodytame Reglamento (ES) 2020/672 8 straipsnio 2 dalyje;

(12)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(13)	Bulgarija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Bulgarija įvykdė tas išlaidas;

(14)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Bulgarijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1343 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Sąjunga suteikia Bulgarijai paskolą, kuri neviršija 971 170 000 EUR. Ilgiausias vidutinis paskolos grąžinimo terminas – 15 metų.

2. Šiuo sprendimu suteiktos finansinės paramos prieinamumo laikotarpis yra 39 mėnesiai nuo pirmos dienos po šio sprendimo įsigaliojimo.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Pirma dalis išmokama įsigaliojus Reglamento (ES) 2020/672 8 straipsnio 2 dalyje numatytam paskolos susitarimui. Visos kitos dalys išmokamos atsižvelgiant į to paskolos susitarimo sąlygas arba atitinkamais atvejais įsigaliojus jo priedui arba iš dalies pakeistam Bulgarijos ir Komisijos sudarytam paskolos susitarimui, kuriuo pakeičiamas pirminis paskolos susitarimas.“;

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Bulgarija gali finansuoti šias priemones:

a)	įmonėms skirtas darbo užmokesčio subsidijas, nustatytas 2020 m. kovo 30 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 55;

įmonėms skirtas darbo užmokesčio subsidijas, nustatytas 2020 m. liepos 3 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 151, kuris iš dalies pakeistas 2020 m. spalio 12 d. Nutarimu Nr. 278, 2020 m. gruodžio 30 d. Nutarimu Nr. 416, 2021 m. kovo 18 d. Nutarimu Nr. 93, 2021 m. liepos 1 d. Nutarimu Nr. 213, 2021 m. spalio 7 d. Nutarimu Nr. 322, 2021 m. gruodžio 30 d. Nutarimu Nr. 482 ir 2022 m. kovo 31 d. Nutarimu Nr. 40.“;

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

1. Bulgarija ne vėliau kaip 2021 m. kovo 30 d., o po to – kas šešis mėnesius informuoja Komisiją apie numatytų viešųjų išlaidų įvykdymą, kol tos numatytos viešosios išlaidos bus visiškai įvykdytos.

2. Jei 3 straipsnyje nurodytos priemonės grindžiamos numatytomis viešosiomis išlaidomis ir dėl jų priimtas įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas šis sprendimas, Bulgarija per šešis mėnesius nuo to iš dalies keičiančio įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos, o po to – kas šešis mėnesius informuoja Komisiją apie numatytų viešųjų išlaidų vykdymą, kol tos numatytos viešosios išlaidos bus visiškai įvykdytos.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Bulgarijos Respublikai.

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį adresatui dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2022 m. rugsėjo 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK

(1) OL L 159, 2020 5 20, p. 1.

(2) 2020 m. rugsėjo 25 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1343, kuriuo Bulgarijos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (OL L 314, 2020 9 29, p. 10).

(3) Paskelbta 2020 m. liepos 7 d. Valstybės žiniose Nr. 60, iš dalies pakeista ir papildyta 2020 m. spalio 16 d. VŽ Nr. 89, papildyta 2020 m. gruodžio 29 d. VŽ Nr. 110, iš dalies pakeista 2021 m. sausio 8 d. VŽ Nr. 2, iš dalies pakeista ir papildyta 2021 m. kovo 23 d. VŽ Nr. 24, iš dalies pakeista ir papildyta 2021 m. liepos 6 d. VŽ Nr. 56, iš dalies pakeista ir papildyta 2021 m. spalio 12 d. VŽ Nr. 85, papildyta 2021 m. lapkričio 19 d. VŽ Nr. 97, iš dalies pakeista 2022 m. sausio 4 d. VŽ Nr. 1, iš dalies pakeista 2022 m. balandžio 5 d. VŽ Nr. 27.

2022 9 22

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 245/56

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2022/1634

2022 m. rugsėjo 16 d.

dėl redaktorių nepriklausomumo vidaus apsaugos priemonių ir nuosavybės skaidrumo žiniasklaidos sektoriuje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

nepriklausomos žiniasklaidos paslaugos vidaus rinkoje atlieka unikalų vaidmenį. Tai sparčiai kintantis ir ekonominiu požiūriu svarbus sektorius, kuris suteikia piliečiams bei įmonėms galimybę susipažinti su įvairiais požiūriais ir patikimais informacijos šaltiniais, taip atlikdamas bendrojo intereso funkciją – viešąją priežiūrą;

(2)

žiniasklaidos paslaugos atlieka labai svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje, nes jomis naudojantis teikiama informacija – viešoji gėrybė. Kad galėtų atlikti tokį esminį visuomenei vaidmenį ir klestėti rinkoje, žiniasklaidos paslaugų teikėjai turi turėti galimybę laisvai ir nepriklausomai teikti savo paslaugas atviroje ir skaidrioje rinkoje, kurioje būtų sudarytos sąlygos žiniasklaidos subjektų ir nuomonių įvairovei;

(3)

žiniasklaidos paslaugų teikėjams taikoma apsauga ne tik pagal Sąjungos vidaus rinką reglamentuojančias taisykles, bet ir pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnį, nes jie sudaro sąlygas naudotis teise į saviraiškos ir informacijos laisvę. Chartijos 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas turi būti gerbiami, o teisė į saviraiškos laisvę apima laisvę gauti ir skleisti informaciją nesikišant valdžios institucijoms ir nepaisant valstybių narių sienų. Be to, tinkamas žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkos veikimas daro tiesioginį poveikį teisinei valstybei ir demokratijai – pagrindinėms Sąjungos vertybėms, įtvirtintoms Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje;

(4)

pastarąjį dešimtmetį prarandant pajamas iš reklamos, visų pirma dėl to, kad vis daugiau žiniasklaidos turinio platinama internetu ir keičiasi vartojimo įpročiai, tradicinio žiniasklaidos sektoriaus finansiniai ištekliai mažėjo, todėl nukentėjo jo tvarumas, o kartu – siūlomo turinio kokybė ir įvairovė. Ši tendencija rodo, kad rinka neužtikrina tvarios grąžos už nepriklausomas naujienas ir kokybišką žurnalistiką, kurios yra viešosios gėrybės ir padeda kovoti su dezinformacija;

(5)

kaip nurodyta Europos demokratijos veiksmų plane (1), Komisija pateikė keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama remti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Ji priėmė rekomendaciją dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje (2). Ji taip pat pateikė pasiūlymą dėl direktyvos (3) ir rekomendaciją (4) dėl asmenų, įsitraukiančių į visuomeninę veiklą, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, kai keliamos strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą. Be to, Komisija, vykdydama Žiniasklaidos ir audiovizualinio veiksmų planą (5), atliko keletą veiksmų, kuriais remiamas žiniasklaidos ir audiovizualinio sektoriaus atsigavimas ir pertvarkymas. Komisija taip pat atidžiai stebi svarbių žiniasklaidos sektoriui skirtų teisės aktų, visų pirma Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (6) ir Autorių teisių direktyvos (7), perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą;

(6)

Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo reglamento, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų teikimo vidaus rinkoje sistema (Europos žiniasklaidos laisvės aktas). Tame pasiūlyme numatyta, kad Sąjungos teisėje atsiras keletas apsaugos priemonių žiniasklaidos pliuralizmui ir redaktorių nepriklausomumui apsaugoti vidaus rinkoje. Kartu su siūlomu reglamentu teikiama ši rekomendacija, kaip priemonė, kuri leistų iškart padidinti redaktorių nepriklausomumą ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą;

(7)	taip pat, be teisės aktų, Komisija, kaip pabrėžiama Europos demokratijos veiksmų plane, aktyviai remia paties žiniasklaidos sektoriaus savireguliavimo iniciatyvas. Prie tų pastangų prisidedama ir šia rekomendacija;

(8)

žiniasklaidos sektorius turi ilgalaikę savireguliavimo tradiciją ir jame yra imtasi įvairių šios srities iniciatyvų. Remiantis tomis iniciatyvomis ir atsižvelgiant į valstybių narių teisinių tradicijų ir požiūrių įvairovę, galima nustatyti įvairią savanorišką praktiką, kurią taikydami žiniasklaidos paslaugų teikėjai galėtų padidinti savo atsparumą ir geriau atlaikyti politinį ir ekonominį spaudimą. Sektorius galėtų įsitraukti į diskusiją apie tokią savanorišką praktiką, suteikdamas galimybę žiniasklaidos paslaugų teikėjams laisvai nuspręsti, kuri praktika gali derėti su jų individualiais poreikiais ir verslo modeliais, ir atsižvelgdamas į konkrečius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnyje, poreikius (8);

(9)

tam, kad piliečiai galėtų naudotis savo demokratinėmis teisėmis, jiems būtina sudaryti sąlygas pasitikėti gaunama informacija. Jie turi turėti galimybę susipažinti su įvairiais požiūriais ir patikimais informacijos šaltiniais, kad galėtų susidaryti savo nuomonę ir prisidėti prie demokratinių procesų. Prieiga prie patikimos informacijos taip pat svarbi ir tam, kad įmonės galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus;

(10)

Europos žiniasklaidos paslaugų teikėjai vis dažniau patiria nepagrįstą kišimąsi į konkrečius redakcinius sprendimus, įskaitant privačių savininkų ir akcininkų kišimąsi, ir dėl to kenčia redakcinė laisvė ir gebėjimas teikti nepriklausomas naujienas, taigi patikima informacija žiniasklaidos auditorijai tampa mažiau prieinama. 2022 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos dokumentas rodo, kad keliose valstybėse narėse egzistuoja didelė netinkamos komercinės ir savininkų įtakos rizika (9). Kadangi skaitmeniniame amžiuje galimybė gauti kitose valstybėse narėse įsisteigusių žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamą informaciją yra didesnė, labai svarbu ES lygmeniu diegti gerąją praktiką siekiant užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai ir įmonės gautų nepriklausomą ir įvairų naujienų ir aktualijų turinį ir taip galėtų susidaryti savo nuomonę ir priimti informacija pagrįstus sprendimus, tuo prisidėdami prie viešosios sferos vidaus rinkoje;

(11)

redaktorių nepriklausomumas apsaugo redaktorius ir žurnalistus nuo interesų konfliktų ir padeda jiems atsilaikyti prieš nederamą kišimąsi ir spaudimą. Todėl jis yra būtina nešališkos informacijos rengimo ir skleidimo sąlyga ir esminis žiniasklaidos laisvės bruožas. Jis sudaro sąlygas piliečiams ir įmonėms visoje Sąjungoje teikti ir gauti nepriklausomas ir pliuralistines žiniasklaidos paslaugas. Tai ypač aktualu žiniasklaidos paslaugų teikėjams, siūlantiems naujienų ir aktualijų turinį, kad ir koks būtų jo formatas (įskaitant dokumentinius filmus ar žurnalus, kuriuose aptariamos tokios temos). Todėl tokiems paslaugų teikėjams yra skiriamos rekomendacijos, susijusios su savanoriškomis redaktorių nepriklausomumo užtikrinimo priemonėmis;

(12)

šiomis aplinkybėmis kai kurie žiniasklaidos paslaugų teikėjai jau yra sukūrę organizacinių priemonių, standartų ar mechanizmų, tokių kaip redakcijos chartijos ar kodeksai arba etikos komitetai, kurie apsaugo redaktorių nepriklausomumą. Kai kuriose naujienų žiniasklaidos priemonėse žurnalistai gali pareikšti nuomonę, kai vyksta jų vyriausiojo redaktoriaus atranka ar net kai keičiasi žiniasklaidos priemonės savininkas. Tam tikrose žiniasklaidos bendrovėse žurnalistai turi akcininkų statusą ir gali dalyvauti priimant strateginius sprendimus ir paskirstant ekonominę naudą. Keliose valstybėse narėse kai kurios iš tų organizacinių priemonių konkrečių rūšių žiniasklaidos paslaugų teikėjams yra teisiškai privalomos (10). Šie ir kiti apsaugos priemonių pavyzdžiai turėtų būti orientyras renkantis savanoriškas priemones ir naudojami kaip medžiaga suinteresuotųjų subjektų diskusijoms apie tai, kaip pagerinti redaktorių nepriklausomumo apsaugą;

(13)

nors privačiųjų žiniasklaidos priemonių savininkai turi teisę rinktis ir priimti sprendimus dėl ilgalaikės redakcinės krypties, svarbu užtikrinti, kad redaktoriai savo kasdieniame darbe naujienas ir aktualijas galėtų nušviesti savarankiškai. Iš tiesų redaktoriai turėtų grįsti konkrečius redakcinius sprendimus žurnalistiniu tyrimu bei vertinimu ir informacijos aktualumu skaitytojams; jie taip pat turėtų turėti galimybę laisvai reikšti kritišką nuomonę nesibaimindami represijų. Reikia subalansuoto, sektoriaus iniciatyva taikomo sprendimo, kuris stiprintų redaktorių nepriklausomumą, kartu pripažįstant teisėtas privačių žiniasklaidos paslaugų teikėjų savininkų teises ir interesus, susijusius tiek su verslo laisve, tiek su jų pačių saviraiškos laisve;

(14)

žiniasklaidos savireguliacija ir žurnalistinės etikos standartai veiksmingai suteikia galių žurnalistams ir padeda jiems priešintis nederamam spaudimui, be kita ko, politiniam ir komerciniam, taip didindami visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida (11). Tačiau žurnalistikos standartų taikymą visoje Sąjungoje galima pagerinti. 2022 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijoje atkreipiamas dėmesys į veiksmingo savireguliacijos įgyvendinimo trūkumus (12);

(15)

be to, kaip nustatyta Sąjungos finansuojamame projekte „Žiniasklaidos tarybos skaitmeniniame amžiuje“, žiniasklaidos arba spaudos tarybos veikia tik daugiau nei pusėje valstybių narių (13). Tose valstybėse narėse jos skiriasi savo dydžiu, veiklos mastu, taip pat teisinio subjektiškumo rūšimi ar pripažinimu pagal nacionalinę teisę, ir nuo to gali priklausyti jų įtaka. Tose valstybėse narėse, kuriose žiniasklaidos ar spaudos tarybos dar nėra įsteigtos, žiniasklaidos bendruomenės atstovams dažnai trūksta paskatų jas kurti;

(16)

žiniasklaidos paslaugų teikėjams šioje rekomendacijoje siūlomas neišsamus ir nebaigtinis savanoriškų priemonių ir strategijų, kurių paskirtis – užtikrinti nepriklausomą naujienų turinio rengimo procesą, sąrašas. Rekomenduojamos priemonės yra susijusios su pagrindiniais to proceso elementais, pradedant sąlygomis nepriklausomai kurti redakcinį turinį ir žurnalistų įgalinimu dalyvauti priimant esminius sprendimus dėl žiniasklaidos priemonių veikimo ir baigiant strategijomis, kuriomis užtikrinamas ilgalaikis naujienų turinio kūrimo stabilumas;

(17)

nė viena šios rekomendacijos, kuri iš esmės nėra privaloma, nuostata neturėtų būti aiškinama kaip ribojanti laisvę teikti paslaugas vidaus rinkoje arba saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant spaudos laisvę, arba kaip kišimasis į redakcinę laisvę ar laisvę užsiimti verslu. Jokiu būdu neturėtų būti laikoma, kad vidaus apsaugos priemonės iš žiniasklaidos savininkų atima jų vaidmenį nustatyti strateginius tikslus ir puoselėti savo įmonių augimą ir finansinį gyvybingumą. Be to, turėtų būti pripažinta, kad pagrindinis vaidmuo kuriant vidaus apsaugos priemones ir savireguliavimo priemones tenka žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir žurnalistams;

(18)

ši rekomendacija parengta remiantis dialogu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma žurnalistais, žiniasklaidos bendrovėmis ir jų asociacijomis. Joje atsižvelgta į diskusijas Europos naujienų žiniasklaidos forume (14), ypač 2021 m. lapkričio 29 d. vykusiame antrajame renginyje, kuriame aptartas žiniasklaidos sektoriaus verslo persitvarkymas ir susiję iššūkiai (15). Joje taip pat atsižvelgiama į esamas sektoriaus iniciatyvas, įskaitant organizacijos „Žurnalistai be sienų“ ir jos partnerių vykdomos Patikimos žurnalistikos iniciatyvą, kuriomis siekiama kurti sveikesnę informacinę erdvę naudojantis sektoriaus standartais;

(19)

rekomenduojamos priemonės grindžiamos iniciatyvomis, kuriomis bandomi nauji verslo modeliai ir naujos bendradarbiavimo formos (pavyzdžiui, tomis, kurios finansuojamos pagal žurnalistų partnerystės veiksmą, remiamą programos „Kūrybiška Europa“ (16) lėšomis). Jos taip pat grindžiamos Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų plane numatytomis finansinės paramos schemomis ir prioritetais, kurie yra ES lygmens pastangų remti naujienų žiniasklaidos sektoriaus ekosistemą dalis. Be to, kai kurie žiniasklaidos paslaugų teikėjai įdiegė valdymo struktūras, kurių visą kapitalą arba jo dalį valdo pelno nesiekiantys subjektai, pavyzdžiui, patikos ar kiti fondai, ir jiems kai kuriais atvejais tenka svarbus vaidmuo skiriant valdančiąsias tarybas ir vyriausiuosius redaktorius, kuriems pavedama užtikrinti ilgalaikį paslaugų teikėjo redaktorių nepriklausomumą. Kiti valdymo mechanizmai, kuriais siekiama panašių tikslų, – tai, be kita ko, žurnalistų-dalininkų organai, kuriuose redakcijų darbuotojai arba jiems atstovaujantys organai kontroliuoja dalį akcijų arba turi galią neprileisti naujo kontroliuojančiojo akcininko, kuris gali turėti įtakos redaktorių nepriklausomumui. Tuo remiantis, rekomenduojamose priemonėse yra užuominų apie galimus modelius, kuriuos gali svarstyti žiniasklaidos paslaugų teikėjai norėdami padidinti savo tvarumą, taigi ir atsparumą politiniam ir rinkos spaudimui, ir nurodoma, kad būtent jie, kaip ekonominės veiklos vykdytojai, geriausiai supranta, kaip plėtoti jų tikslus ir pajėgumus atitinkančius verslo modelius pagal rinkos segmentus, į kuriuos jie orientuojasi;

(20)

šia rekomendacija taip pat siekiama toliau propaguoti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą visoje Sąjungoje. Šiuo metu tarptautiniuose standartuose (17) ir Sąjungos teisės aktuose dėl žiniasklaidos yra paskatų valstybėms narėms priimti sektoriui skirtas priemones žiniasklaidos nuosavybės skaidrumui didinti. Konkrečiai, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (18) 5 straipsnio 2 dalyje pripažįstama, kad valstybės narės gali reikalauti, kad jų jurisdikcijai priklausantys žiniasklaidos paslaugų teikėjai suteiktų prieigą prie informacijos apie jų nuosavybės struktūrą, įskaitant informaciją apie tikruosius savininkus, laikydamiesi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 (19) nustatytų bendrųjų informacijos apie tikruosius savininkus skaidrumo taisyklių. 2018 m. Europos Tarybos rekomendacijoje dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo valstybės narės raginamos sukurti tikslios naujausios informacijos apie tiesioginę ir tikrąją žiniasklaidos nuosavybę atskleidimo sistemas. Be to, Komisija bendrai finansuoja Europos žiniasklaidos nuosavybės stebėjimo priemonę, kurios paskirtis – suprojektuoti duomenų bazę, kurią būtų galima plėsti ir kurioje būtų galima ieškoti nemokamos ir lengvai suprantamos informacijos apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę visoje Sąjungoje;

(21)

dėl žiniasklaidos paslaugų, kaip viešosios gėrybės, specifikos būtų svarbios priemonės, kurias taikant žiniasklaidos priemonių nuosavybė plačiajai visuomenei taptų skaidresnė (20). Kadangi žiniasklaida padeda informuoti apie politinius ir ekonominius interesus ir reikalauti už juos atsiskaityti, žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas yra būtinas bet kokios tiriamajai žurnalistikai ir žiniasklaidos įvairovei palankios ekosistemos, kuria siekiama stiprinti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaidos pranešimais, komponentas. Per konsultacijas, surengtas rengiant šią rekomendaciją, suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į tai, kad trūksta su žiniasklaidos skaidrumu susijusios informacijos;

(22)

iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo klausimu tikslinga imtis kompleksiško sprendimo. jis skatintų sudaryti sąlygas Vyriausybei, valstybės institucijai, valstybės įmonei ar kitai viešajai institucijai gauti informaciją apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę (arba disponavimo jomis būdus), apie savininkų interesus, ryšius ar veiklą kitose žiniasklaidos ar ne žiniasklaidos įmonėse, taip pat apie bet kokius kitus interesus, kurie galėtų daryti įtaką priimamiems strateginiams žiniasklaidos bendrovės sprendimams ar jos redakcinei pakraipai. Be to, atsižvelgiant į naujausios informacijos apie nuosavybės struktūrą svarbą paslaugų gavėjams, tikslinga rekomenduoti skelbti informaciją apie bet kokius žiniasklaidos priemonės nuosavybės ar kontrolės pokyčius. Rekomenduojamas sprendimas turėtų būti pritaikytas pagal žiniasklaidos priemonės rūšį ir nuosavybės pobūdį. Konkrečiai, žurnalistams priklausančių žiniasklaidos priemonių atveju turėtų būti teikiama tik informacija apie vadovaujamąjį vaidmenį atliekančius savininkus, pavyzdžiui, direktorių valdybos narius;

(23)

todėl šia rekomendacija siekiama skatinti visoje Sąjungoje siekti aukšto žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo lygio savanoriškais veiksmais, kurių galėtų tiesiogiai imtis ir žiniasklaidos paslaugų teikėjai, ir valstybės narės, nedarydami poveikio Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatytoms Sąjungos lygmens horizontaliosioms nuosavybės skaidrumo taisyklėms ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132 (21) nustatytoms įmonių informacijos atskleidimo taisyklėms, taip pat esamoms Sąjungos lygmeniu taikomoms registrų sąveikos sistemoms;

(24)

siekdama skatinti imtis tolesnių su šia rekomendacija susijusių veiksmų, Komisija atitinkamuose forumuose, visų pirma Europos naujienų žiniasklaidos forume, sudarys palankesnes sąlygas nuolatiniam dialogui su valstybėmis narėmis ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų bei žurnalistų atstovais. Komisija atidžiai stebės valstybių narių veiksmus ir atitinkamas priemones, kurių pagal rekomendaciją imsis žiniasklaidos paslaugų teikėjai. Šiuo tikslu valstybių narių turėtų būti paprašyta pateikti Komisijai aktualią informaciją, kurios būtų galima iš jų pagrįstai tikėtis, kad Komisija galėtų stebėti, kaip laikomasi joms skirtų atitinkamų rekomendacijos dalių. Stebėsenos rezultatai gali būti panaudoti suinteresuotųjų subjektų diskusijose,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I SKIRSNIS

Rekomendacijos tikslas

(1)

Nedarant poveikio galiojančioms ir būsimoms Sąjungos taisyklėms, šioje rekomendacijoje:

a)	žiniasklaidos paslaugų teikėjams, teikiantiems naujienų ir aktualijų turinį, siūlomas nebaigtinis sąrašas savanoriškų priemonių, kurių galima imtis siekiant užtikrinti konkrečių jų redakcinių sprendimų nepriklausomumą;

b)	žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir valstybės narės raginami imtis veiksmų žiniasklaidos nuosavybės skaidrumui vidaus rinkoje didinti.

II SKIRSNIS

Redaktorių nepriklausomumo vidaus apsaugos priemonės

(2)

Kai deda pastangas užtikrinti konkrečių redakcinių sprendimų nepriklausomumą, žiniasklaidos paslaugų teikėjai yra raginami atsižvelgti į toliau pateikiamą sąrašą.

(3)

Šis sąrašas yra orientyras žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Renkantis galimas apsaugos priemones reikėtų vadovautis jų įgyvendinamumo ir proporcingumo argumentais, atsižvelgiant į žiniasklaidos paslaugų teikėjų dydį ir teikiamų žiniasklaidos paslaugų pobūdį.

(4)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai taip pat raginami taikyti savireguliavimo sistemas ir prisijungti prie žurnalistikos bei žiniasklaidos sektoriaus iniciatyvų, kurias vykdant diegiami redakciniai standartai ir patikimos etiškos žurnalistikos standartai.

Apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas redaktorių nepriklausomumas ir sąžiningumas

(5)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami nustatyti vidaus taisykles, kuriomis redakcinis sąžiningumas ir nepriklausomumas būtų apsaugomi nuo netinkamų politinių ir verslo interesų, kurie gali turėti įtakos konkretiems redakciniams sprendimams. Jei tokios vidaus taisyklės egzistuoja, žiniasklaidos bendrovės savininkai ir vadovybė raginami jas visapusiškai pripažinti ir patvirtinti.

(6)

Tokios vidaus taisyklės galėtų būti įtrauktos į chartijas, kodeksus ar kitas redakcines gaires ir principų dokumentus, ir žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami juos paskelbti viešai ir padaryti prieinamus savo interneto svetainėse, kiek įmanoma, ir neįgaliesiems.

Redakcinis sąžiningumas

(7)

5 punkte nurodytos žiniasklaidos paslaugų teikėjų vidaus taisyklės galėtų apimti šiuos aspektus:

a)	redakcinio turinio sąžiningumą (susijusį su turinio kūrimu) užtikrinančias taisykles, pavyzdžiui, redakcijos veiklos uždavinius, principus, kuriais siekiama įvairovės naujienų svetainėse ir jų įtraukumo, ar atsakingo šaltinių naudojimo principus;

taisykles, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams arba juos atskleisti, visų pirma reikalavimus informuoti visuomenę apie bet kokius verslo ar profesinius ryšius tarp žiniasklaidos paslaugų teikėjo savininkų ar nuosavybės struktūros subjektų arba to žiniasklaidos paslaugų teikėjo dalininkų ir jo redakciniame turinyje nurodytų subjektų ar asmenų;

c)	ištaisymo principus, įskaitant skundų nagrinėjimo mechanizmus;

d)	taisykles, kuriomis užtikrinamas komercinės ir redakcinės veiklos atskyrimas, pavyzdžiui, reikalavimus užtikrinti, kad redakcinis turinys būtų atskirtas nuo reklamos ir reklaminio pobūdžio turinio ir aiškiai nuo jų skirtųsi.

Redaktorių nepriklausomumas

(8)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami sukurti priemones, kurios sudarytų sąlygas redakcijų darbuotojams apsaugoti savo redakcinę nepriklausomybę nuo bet kokio netinkamo kišimosi. Tokių priemonių pavyzdžiai:

nacionalinėse taisyklėse, kuriomis įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 (22), nustatytų įpareigojimų papildymas procedūromis, kaip pranešti apie bet kokį spaudimą, kurį jie gali patirti; jose galėtų būti numatyta galimybė apie spaudimo atvejus pranešti anonimiškai arba konfidencialiai;

b)	teisė nesutikti, kuri leistų redakcijos darbuotojams atsisakyti pasirašyti straipsnius ar kitą redakcinį turinį, kurie buvo pakeisti jiems nežinant arba prieš jų valią;

c)	išlygos dėl asmeninių įsitikinimų, apsaugančiomis nuo drausminių sankcijų ar nepagrįsto redakcijos darbuotojų, atsisakančių užduočių, kurios, jų nuomone, neatitinka profesinių standartų, atleidimo;

redakcijos darbuotojų, manančių, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjo savininko pasikeitimas gali turėti įtakos jų redakciniam sąžiningumui ir nepriklausomumui, teisė palikti tą paslaugų teikėją išsaugant visas teises į išmokas, susijusias su žiniasklaidos priemonėje praleistu laiku, be poveikio darbo teisėje ar kitose apsaugos taisyklėse nustatytoms teisėms ir pareigoms.

Vidaus organai arba struktūros

(9)

Siekiant remti redakcinio sąžiningumo ir nepriklausomumo principų ar vidaus taisyklių įgyvendinimą, žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami sukurti atitinkamus nepriklausomus vidaus organus ar struktūras, tarp kurių galėtų būti:

etikos arba priežiūros komitetai, atsakingi už tinkamo žiniasklaidos paslaugų teikėjo priimtų chartijų, kodeksų ar kitų redakcinių gairių ir principų dokumentų įgyvendinimo priežiūrą, ir ombudsmenai, atsakingi už redakcinio sąžiningumo taisyklių laikymosi užtikrinimą. Tie organai galėtų priimti skundus dėl galimų principų ir taisyklių pažeidimų ir bandyti juos spręsti, pavyzdžiui, tarpininkaudami;

naujienų svetainių tarybos, redakcinės kolegijos ar kiti organai, žiniasklaidos priemonėje atliekantys kolektyvinio redakcijų darbuotojų profesinio atstovo funkciją ir sudarantys sąlygas vadovybės ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos specialistų kontaktams bei dialogui. Jų narius galėtų rinkti žurnalistai ir kiti žiniasklaidos paslaugų teikėjui dirbantys žiniasklaidos specialistai. Konkrečiai, jie galėtų siekti užtikrinti, kad žurnalistai ir kiti žiniasklaidos specialistai galėtų veiksmingai naudotis paslaugų teikėjo patvirtintose chartijose, kodeksuose ar kitose redakcinėse gairėse ir principų dokumentuose nustatytomis teisėmis. Jie taip pat galėtų stengtis užtikrinti, kad būtų laikomasi etikos principų;

c)	vyresnieji redaktoriai, paskirti į vykdomuosius komitetus ir atsakingi už tai, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjo politika atitiktų nepriklausomos žurnalistikos ir spaudos laisvės principus;

d)	valdančiosios tarybos, atsakingos už vyriausiojo redaktoriaus skyrimą ir jo savarankiškumo ir nepriklausomumo apsaugą;

e)	konsultaciniai arba tarpininkavimo komitetai, sudaryti iš redakcijų darbuotojų atstovų ir vadovybės ar savininkų atstovų siekiant spręsti redakcijų darbuotojų ir vadovybės ar savininkų konfliktus.

(10)

Tų organų ir struktūrų veikimą reglamentuojančios taisyklės, jei tokių yra, ir informacija apie jų veiklą turėtų būti deramu mastu viešai paskelbtos ir, kiek įmanoma, prieinamos ir neįgaliesiems.

Apsaugos priemonės, kuriomis skatinamas žurnalistų dalyvavimas žiniasklaidos bendrovių sprendimų priėmimo procese

(11)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami skatinti redakcijų darbuotojus arba jiems atstovaujančius organus dalyvauti valdymo ir sprendimų priėmimo procesuose. Tokio dalyvavimo išraiška galėtų būti teisės į informaciją, teisės į konsultacijas, dalyvavimo teisės arba jų kompleksas, nepažeidžiant Chartijos 16 straipsnio.

(12)

Teisės į informaciją galėtų būti numatytos visų pirma šiais atvejais:

a)	kai žiniasklaidos paslaugų teikėjo savininkai arba vadovybė nusprendžia pakeisti vyriausiąjį redaktorių;

b)	kai pasikeičia valdančiosios tarybos sudėtis;

c)	kai iš esmės keičiasi žiniasklaidos paslaugų teikėjo teisinė forma arba savininkas, vyksta likvidavimo procedūros arba kiti struktūriniai pokyčiai.

(13)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami užtikrinti, kad skiriant vyriausiąjį redaktorių būtų konsultuojamasi su redakcijų darbuotojais arba jiems atstovaujančiais organais. Vadovybė ir redakcijos darbuotojai raginami susitarti dėl taikytinos konsultavimosi procedūros.

(14)

Kai tai suderinama su Sąjungos teisę atitinkančiomis galiojančiomis nacionalinėmis taisyklėmis, redakcijų darbuotojams galėtų būti suteikta galimybė dalyvauti žiniasklaidos paslaugų teikėjo valdymo procese renkant vieną ar daugiau valdančiosios tarybos atstovų.

Apsaugos priemonės, kuriomis gerinamas žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir ilgalaikių investicijų į turinio kūrimą tvarumas

(15)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami atitinkamuose forumuose skatinti dalijimąsi žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų galima parengti jų ilgalaikio tvarumo ir atsparumo didinimo strategijas. Komisija sudarys palankias sąlygas tokiam dialogui Europos naujienų žiniasklaidos forume.

(16)

Per ligšiolines diskusijas paaiškėjo, kad gali būti svarstomi kelių sričių aktualūs novatoriški veiksmai, pavyzdžiui:

a)	verslo modeliai, kurie sudaro sąlygas veiksmingai prisitaikyti prie naujų naudojimo įpročių, tokių kaip prenumerata grindžiamos sistemos, skaitytojais grindžiamos sistemos, sutelktinio finansavimo sistemos ar kitos naujos monetizavimo strategijos, kurios padėjo padidinti pajamas;

b)	įtrauklūs technologiniai sprendimai, įskaitant skaidrius algoritmus, naudojamus turinio rekomendacijoms tobulinti ir mokėjimo užtvaroms pritaikyti;

metodai, kuriais siekiama išlaikyti ir didinti auditoriją, visų pirma siūlant naujus formatus, plėtojant auditorijos atgalinio ryšio ir bendruomenės formavimo priemones, taip pat duomenų naudojimas siekiant įgyti geresnį auditorijos polinkių ir elgsenos supratimą, kuris sudaro sąlygas taikyti orientavimo ir įvairinimo strategijas;

įmonių valdymo struktūros, įskaitant patikos ar kitus fondus, žurnalistų-dalininkų organus, žurnalistų ar skaitytojų asociacijas ar bet kurią kitą struktūrą, kuri gali padėti didinti žiniasklaidos paslaugų teikėjų atsparumą. Šiame kontekste galima manyti, kad pasinaudoti tokiomis struktūromis ar mechanizmais yra naudinga siekiant išsaugoti redaktorių nepriklausomumą ir skatinant kokybišką žurnalistiką;

e)	strategijos arba įsipareigojimai reinvestuoti pajamas ar gautą pelną siekiant intensyvinti ilgalaikes investicijas į žiniasklaidos turinį, skaitmeninimą ir nepriklausomą žurnalistiką, atsižvelgiant į didėjantį poreikį neatsilikti nuo dėmesio ekonomikos inovacijų.

(17)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami suformuluoti principus, kurie užtikrintų skaidrumą ir sąžiningą aukų naudojimą. Jie galėtų apimti, pavyzdžiui, aukotojų, kurie aukoja daugiau nei tam tikrą sumą, atskleidimą arba taisykles dėl asmenų ar subjektų aukų, kurios galėtų kelti pavojų redaktorių nepriklausomumui.

(18)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai taip pat raginami nagrinėti struktūrinio bendradarbiavimo, be kita ko, tarpvalstybinio, galimybes siekiant pasinaudoti vidaus rinkos Europos lygmeniu teikiamomis galimybėmis ir pasiekti platesnę auditoriją. Be to, žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami svarstyti struktūrines partnerystes, pavyzdžiui, tokias, kurių tikslas yra kaupti ir naudoti duomenis ir didinti savo inovacinius pajėgumus.

(19)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami plėsti savo žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų profesinio švietimo ir mokymo galimybes, be kita ko, skatinti perkvalifikavimą ir naujų įgūdžių ugdymą. To galima siekti bendradarbiaujant su žiniasklaidos savireguliavimo organais, profesinėmis organizacijomis ir asociacijomis, taip pat švietimo įstaigomis.

III SKIRSNIS

Žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas

(20)

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai raginami užtikrinti, kad išsami, visapusė ir naujausia informacija apie jų nuosavybę būtų lengvai ir tiesiogiai prieinama visuomenei, įskaitant, kiek įmanoma, neįgaliuosius. Konkrečiai rekomenduojama, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrintų prieigą prie informacijos, susijusios su:

a)	tuo, ar ir, jei taip, kiek jų tiesioginė arba tikroji nuosavybė priklauso Vyriausybei, valstybės institucijai, valstybės įmonei ar kitai viešajai institucijai;

b)	jų savininkų interesais, ryšiais ar veikla kitose žiniasklaidos ar ne žiniasklaidos įmonėse;

c)	visais kitais interesais, kurie galėtų turėti įtakos jų strateginių sprendimų priėmimui arba redakcinei pakraipai;

d)	bet kokiais jų nuosavybės ar kontrolės modelio pasikeitimais.

(21)

Valstybės raginamos imtis priemonių veiksmingai įgyvendinti Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec(2018)1 dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo. Konkrečiai, valstybės narės raginamos pavesti atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ar įstaigai sukurti ir prižiūrėti specialią internetinės žiniasklaidos priemonių nuosavybės duomenų bazę, kurioje būtų saugomi suskirstyti duomenys apie įvairių rūšių žiniasklaidos priemones (be kita ko, regioninio ir (arba) vietos lygmens) ir kuria visuomenė galėtų lengvai, greitai, veiksmingai ir nemokamai pasinaudoti, ir reguliariai skelbti ataskaitas apie tai, kam priklauso tam tikros valstybės narės jurisdikcijoje teikiamų žiniasklaidos paslaugų bendrovės.

(22)

Valstybės narės ir jų nacionalinės reguliavimo institucijos ar įstaigos raginamos reguliariai keistis geriausios praktikos pavyzdžiais žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo srityje. Konkrečiai, keičiantis tokia informacija pirmiausia reikėtų stengtis nustatyti ir populiarinti priemones, kuriomis žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas didinamas ir administracinis bendradarbiavimas šioje srityje gerinamas veiksmingiausiai.

IV SKIRSNIS

Stebėsena ir baigiamosios nuostatos

(23)

Kad būtų galima stebėti, kokių priemonių ir veiksmų imamasi siekiant praktiškai įgyvendinti šią rekomendaciją, praėjus 18 mėnesių nuo jos priėmimo, o paskui paprašius, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą svarbią su III skirsnyje nurodytomis priemonėmis ir veiksmais susijusią informaciją.

(24)

Atitinkamuose forumuose, visų pirma Europos naujienų žiniasklaidos forume, Komisija su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, pirmiausia žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir žurnalistų atstovais, surengs diskusijas dėl priemonių ir veiksmų, kurių imtasi įgyvendinant šią rekomendaciją.

(25)

Prireikus Komisija apsvarstys galimybę priimti naują rekomendaciją, kuria būtų pakeista ši rekomendacija, atsižvelgdama į teisėkūros institucijų priimtą Europos žiniasklaidos laisvės akto redakciją, taip pat į diskusijas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais. Siekiant išvengti abejonių, jei šios rekomendacijos ir galutinės teisės aktų leidėjų priimtos Reglamento, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų teikimo vidaus rinkoje sistema (Europos žiniasklaidos laisvės akto), redakcijos nuostatų dalykas sutampa, įsigaliojus to reglamento nuostatoms, atitinkamos šios rekomendacijos nuostatos taikomos nebebus.

Ši rekomendacija skirta Sąjungoje įsisteigusiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o III skirsnyje nurodytų veiksmų atveju – ir valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2022 m. rugsėjo 16 d.

Komisijos vardu

Thierry BRETON

Komisijos narys

(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM/2020/790 final).

(2) 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/1534 dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje (OL L 331, 2021 9 20, p. 8).

(3) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (COM(2022) 177 final).

(4) 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (OL L 138, 2022 5 17, p. 30).

(5) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje: gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“ (COM/2020/784 final).

(6) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).

(7) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(9) Visa Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos (2022 m.) ataskaita, p. 67.

(10) Pavyzdžiui, Prancūzijoje pagal įstatymą Nr. 2016–1524 (vadinamasis Loi Bloche), o Portugalijoje – pagal sausio 13 d. įstatymą Nr. 1/99.

(11) Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2018)1 dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo.

(12) Visa Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos (2022 m.) ataskaita, p. 82.

(13) R.A. Harder and P. Knapen, Media Councils in the Digital Age: An inquiry into the practices of media self-regulatory bodies in the media landscape today, vzw Vereniging van de Raad voor de Journalistiek, Brussels, 2021.

(14) Europos naujienų žiniasklaidos forumą Komisija sukūrė pagal Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų planą, siekdama sustiprinti bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais su žiniasklaida susijusiais klausimais.

(15) Žr. renginio įrašus ir santrauką https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/european-news-media-forum- industrial-transformation-glance.

(16) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (OL L 189, 2021 5 28, p. 34).

(17) Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2018) 1 dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo.

(18) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(19) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(20) Žr. Europos Tarybos dokumentą: „[ž]iniasklaidos nuosavybės skaidrumas gali padėti užtikrinti realų žiniasklaidos pliuralizmą, nes visuomenė ir reguliavimo institucijos sužinotų apie žiniasklaidos priemonių nuosavybės struktūras, kurios gali daryti įtaką redakcinei politikai“ (Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms CM/Rec(2018)1 dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo preambulė). Taip pat žr. Europos audiovizualinę observatoriją: „[ž]iniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas gali stabilizuoti ir stiprinti pasitikėjimą, kad, užuot piktnaudžiavus šia galia siekiant beatodairiškai ginti pačių savininkų politinius, ekonominius ir visuomeninius interesus, ja naudojantis bus iškeliamas bendrasis gėris, visų pirma tikrinant skleidžiamus faktus“, žr. M. Cappello (leid.), Transparency of media ownership, IRIS Special, European Audiovisual Observatory, Strasbourg, 2021.

(21) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(22) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 245

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	65 metai 2022m. rugsėjo 22d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		SPRENDIMAI
	*	2022 m. rugsėjo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/1628, kuriuo suteikiama išskirtinė makrofinansinė pagalba Ukrainai, bendras atidėjinių fondas sustiprinamas valstybių narių garantijomis ir specialiais atidėjiniais kai kuriems su Ukraina susijusiems finansiniams įsipareigojimams, kuriems suteikiamos garantijos pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES, ir iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2022/1201	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2022 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1629, kuriuo nustatomos Ceratocystis platani (J.M. Walter) Engelbr. & T.C. Harr. izoliavimo tam tikrose demarkacinėse zonose priemonės	14
*	2022 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1630, kuriuo nustatomos vynuogių geltos fitoplazmos izoliavimo tam tikrose demarkuotose zonose priemonės	27
	DIREKTYVOS
*	2022 m. gegužės 12 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2022/1631, kuria, derinant prie mokslo ir technikos pažangos, dėl išimties, kuria šviną leidžiama naudoti bismuto, stroncio ir kalcio kuprato superlaidžiuosiuose kabeliuose bei laiduose ir jų elektros jungtyse, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES IV priedas ( 1 )	45
*	2022 m. gegužės 12 d. Komisijos deleguotoji direktyva (ES) 2022/1632, kuria, derinant prie mokslo ir technikos pažangos, dėl išimties, kuria šviną leidžiama naudoti tam tikruose magnetinio rezonanso tomografijos aparatuose, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES IV priedas ( 1 )	48
	SPRENDIMAI
*	2022 m. rugsėjo 20 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/1633, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1343, kuriuo Bulgarijos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti	52
	REKOMENDACIJOS
*	2022 m. rugsėjo 16 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/1634 dėl redaktorių nepriklausomumo vidaus apsaugos priemonių ir nuosavybės skaidrumo žiniasklaidos sektoriuje	56
	TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
*	2022 m. rugsėjo 6 d. Es ir Šveicarijos jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2022, kuriuo iš dalies keičiamos 1972 m. liepos 22 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo su pakeitimais 2 protokolo III ir IV lentelės [2022/1635]	66

	Klaidų ištaisymas
*	2022 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/1032, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1938 ir (EB) Nr. 715/2009, kiek tai susiję su dujų laikymu, klaidų ištaisymas ( OL L 173, 2022 6 30 )	70
*	2021 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimo (ES) 2021/1875 dėl pozicijos, kuri Sąjungos vardu turi būti priimta per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių, klaidų ištaisymas ( OL L 378, 2021 10 26 )	71

Žemės ūkio žaliava	Šveicarijos vidaus atskaitos kaina	ES vidaus atskaitos kaina	4 straipsnio 1 dalis Taikomas Šveicarijoje Šveicarijos ir ES atskaitos kainų skirtumas atskaitos kaina	3 straipsnio 3 dalis Taikomas ES Šveicarijos ir ES atskaitos kainų skirtumas atskaitos kaina
Žemės ūkio žaliava	CHF už 100 kg neto	CHF už 100 kg neto	CHF už 100 kg neto	EUR už 100 kg neto
Paprastieji kviečiai	51,80	23,54	28,25	0,00
Kietieji kviečiai	-	-	1,20	0,00
Rugiai	42,80	18,50	24,30	0,00
Miežiai	-	-	-	-
Kukurūzai	-	-	-	-
Paprastųjų kviečių miltai	91,60	46,68	44,90	0,00
Nenugriebto pieno milteliai	629,60	323,59	306,00	0,00
Nugriebto pieno milteliai	420,10	260,22	159,90	0,00
Sviestas	1 128,35	409,97	718,40	0,00
Baltasis cukrus	-	-	-	-
Kiaušiniai	-	-	38,00	0,00
Šviežios bulvės	40,05	17,05	23,00	0,00
Augaliniai riebalai	-	-	170,00	0,00 “


	(1) Tekstas svarbus EEE.