(1)

Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo (1) (toliau – Susitarimas) įsigaliojo 2007 m. birželio 1 d. kartu su Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimu dėl readmisijos (2);

(2)

Susitarimo tikslas – abipusiškumo pagrindu supaprastinti vizų, leidžiančių būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, išdavimo Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams tvarką. Susitarimo preambulėje pabrėžtas siekis palengvinti žmonių tarpusavio ryšius kaip svarbią sąlygą stabiliam ekonominių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kitų ryšių plėtojimui;

(3)

remiantis Susitarimo 15 straipsnio 5 dalimi, kiekviena Šalis gali visiškai arba iš dalies sustabdyti Susitarimo taikymą viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo užtikrinimo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais. Apie sprendimą dėl sustabdymo kitai Šaliai turi būti pranešama ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki tokio sprendimo įsigaliojimo;

(4)

reaguodama į Rusijos Federacijos 2014 m. įvykdytą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto neteisėtą aneksiją ir į tęsiamus Rusijos destabilizuojamuosius veiksmus Rytų Ukrainoje, Europos Sąjunga nustatė ekonomines sankcijas, taikytinas reaguojant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, susietas su nevisišku Minsko susitarimų įgyvendinimu, taip pat sankcijas, taikytinas atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, ir sankcijas, taikytinas atsižvelgiant į Rusijos Federacijos įvykdytą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto neteisėtą aneksiją;

(5)

Rusijos Federacijai, kaip Minsko susitarimus pasirašiusiai šaliai, tenka aiški ir tiesioginė atsakomybė stengtis rasti taikų šio konflikto sprendimą laikantis minėtų principų. Nusprendusi vyriausybės nekontroliuojamus Rytų Ukrainos regionus pripažinti nepriklausomais subjektais, Rusijos Federacija akivaizdžiai pažeidė Minsko susitarimus, kuriuose nustatyta, kad tų teritorijų kontrolė turi būti visiškai sugrąžinta Ukrainos vyriausybei;

(6)

Rusijos Federacijos sprendimas vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis pripažinti nepriklausomais subjektais ir vėliau priimtas sprendimas į Ukrainą siųsti Rusijos karines pajėgas dar labiau pakenkė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei ir yra šiurkštus tarptautinės teisės ir tarptautinių susitarimų, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Paryžiaus chartiją ir Budapešto memorandumą, pažeidimas;

(7)

nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą, padėtis pablogėjo ir Rusija toliau išplėtė visišką ar dalinę okupaciją Ukrainos rytiniuose ir pietiniuose regionuose. Be to, Rusija didžiausią Ukrainoje Zaporižios atominę elektrinę naudoja kaip karinį objektą, todėl kyla didelio branduolinio incidento, kuris turėtų neigiamą poveikį ir kaimyninėms šalims, įskaitant valstybes nares, pavojus;

(8)

2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Taryba kartu su savo tarptautiniais partneriais kuo griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir pareiškė visišką Sąjungos solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis. Europos Vadovų Taryba taip pat pareiškė, kad neteisėtais kariniais veiksmais Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kenkia Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui. Todėl vasario 25 d. Taryba, reaguodama į neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinę agresiją, kartu su kitomis ribojamosiomis priemonėmis patvirtino Susitarimo taikymo dalinį sustabdymą (3);

(9)

atsižvelgiant į karinę agresiją, vykdomą sieną su Europos Sąjunga turinčioje šalyje, kaip antai Ukrainoje vykdomą agresiją, dėl kurios buvo nustatyta eilė ribojamųjų priemonių, yra pateisinamos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti esminius Europos Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesus;

(10)

Rusijos Federacija, pakenkdama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, taip pat pažeidė Minsko susitarimus. Tai prieštarauja Rusijos Federacijos tarptautiniams įsipareigojimams;

(11)

Rusijos Federacijos kariniai veiksmai Ukrainoje padidino grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui ir visuomenės sveikatai;

(12)

todėl, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, Taryba mano, kad Susitarimo dėl vizų išdavimo supaprastinimo Rusijos Federacijos piliečiams, teikiantiems prašymą išduoti trumpalaikę vizą, nuostatų taikymas turėtų būti visiškai sustabdytas;

(13)

šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(14)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,