(1)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 teksto redakcijose airių, bulgarų, čekų ir vokiečių kalbomis yra klaidų. IV priedo V skyriaus G skirsnio 1 punkto redakcijose čekų ir vokiečių kalbomis, taip pat 2 punkto redakcijose airių ir bulgarų kalbomis yra klaida, dėl kurios pakinta šių nuostatų prasmė;

(2)

todėl redakcijos airių, bulgarų, čekų ir vokiečių kalbomis turėtų būti atitinkamai ištaisytos. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(3)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2019 (2), remiantis preliminariu rizikos vertinimu, nustatytas didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašas;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2018 (3) nustatytos konkrečios taisyklės dėl tvarkos, kurios turi būti laikomasi siekiant atlikti Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 4 dalyje nurodytą didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų rizikos vertinimą;

(3)

atlikus preliminarų rizikos vertinimą, į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2019 priedą kaip didelės rizikos augalai įtraukti 34 genčių ir vienos rūšies trečiųjų šalių kilmės sodinti skirti augalai. Tarp jų taip pat yra Lonicera L. ir Malus Mill gentys;

(4)

2019 m. lapkričio 27 d. Turkija pateikė Komisijai prašymą leisti eksportuoti į Sąjungą 2–4 metų įsišaknijusius vazonuose sodinti skirtus Lonicera x bella, Lonicera caprifolium, Lonicera caucasica, Lonicera etrusca, Lonicera fragrantissima, Lonicera hellenica, Lonicera japonica, Lonicera ligustrina, Lonicera sempervirens ir Lonicera tatarica rūšių augalus (toliau – Lonicera genčiai priklausančių nurodytųjų rūšių augalai). Šis prašymas buvo pagrįstas atitinkamu techninių dokumentų rinkiniu;

(5)

2021 m. lapkričio 25 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė mokslinę nuomonę dėl prekių keliamos rizikos, susijusios su Turkijos kilmės sodinti skirtais Lonicera genties nurodytųjų rūšių vazoniniais augalais, vertinimo (4). Ta mokslinė nuomonė apima rizikos, susijusios su Lonicera genčiai priklausančių nurodytųjų rūšių sodinti skirtais augalais, kurių amžius yra ne daugiau kaip ketveri metai, vertinimą. Tarnyba nustatė, kad su tais sodinti skirtais augalais susiję kenkėjai yra Lopholeucaspis japonica, Meloidogyne chitwoodi ir Bemisia tabaci (europinės populiacijos), įvertino dokumentų rinkinyje aprašytas tų kenkėjų keliamos rizikos mažinimo priemones ir tikimybę, kad augalai nėra užkrėsti tais kenkėjais. Lopholeucaspis japonica ir Meloidogyne chitwoodi yra įtraukti į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (5) II priedo sąrašą kaip Sąjungos karantininiai kenkėjai, o Bemisia tabaci (europinės populiacijos) yra saugomos zonos karantininis kenkėjas pagal to įgyvendinimo reglamento III priedą;

(6)

2020 m. kovo 4 d. Moldova pateikė Komisijai prašymą leisti eksportuoti į Sąjungą 1–3 metų neįsišaknijusius skiepytus sodinti skirtus Malus domestica augalus, kurie yra ramybės būsenoje ir belapiai. Šis prašymas buvo pagrįstas atitinkamu techninių dokumentų rinkiniu;

(7)

2022 m. vasario 22 d. Tarnyba patvirtino mokslinę nuomonę dėl prekių keliamos rizikos, susijusios su Moldovos kilmės Malus domestica skiepytais sodinti skirtais augalais, vertinimo (6). Tarnyba nustatė, kad su tais sodinti skirtais augalais susijęs kenkėjas yra Xiphinema rivesi (ne ES populiacijos), įvertino dokumentų rinkinyje aprašytas to kenkėjo keliamos rizikos mažinimo priemones ir tikimybę, kad augalai nėra užkrėsti tuo kenkėju. Xiphinema rivesi (ne ES populiacijos) yra Sąjungos karantininis kenkėjas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priedą;

(8)

remiantis tomis nuomonėmis, fitosanitarinė rizika, kylanti dėl Turkijos kilmės iki 4 metų įsišaknijusių Lonicera x bella, Lonicera caprifolium, Lonicera caucasica, Lonicera etrusca, Lonicera fragrantissima, Lonicera hellenica, Lonicera ligustrina, Lonicera sempervirens ir Lonicera tatarica augalų ir Moldovos kilmės iki trejų metų neįsišaknijusių vegetacinėje ramybės būsenoje esančių belapių skiepytų sodinti skirtų Malus domestica augalų įvežimo į Sąjungą, laikoma priimtina, jei laikomasi atitinkamų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VII priede nustatytų specialių importo reikalavimų;

(9)

todėl tie sodinti skirti augalai nebeturėtų būti laikomi didelės rizikos augalais ir turėtų būti išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2019 priede pateikto didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašo;

(10)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

atsižvelgiant į invazinį Lonicera japonica pobūdį, reikia atlikti papildomą rizikos vertinimą, kad būtų galima nustatyti jo poveikį Sąjungos biologinei įvairovei. Todėl sodinti skirtų Lonicera japonica augalų importas į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių turėtų būti toliau draudžiamas, kol nebus atliktas tas rizikos vertinimas;

(12)

kad būtų laikomasi Sąjungos įsipareigojimų, kylančių iš Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (7), Turkijos kilmės Lonicera L. genčiai priklausančių nurodytųjų rūšių, išskyrus Lonicera japonica, augalų ir Moldovos kilmės iki trejų metų neįsišaknijusių vegetacinėje ramybės būsenoje esančių belapių skiepytų sodinti skirtų Malus domestica augalų importas turėtų būti kuo greičiau atnaujintas. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 (2) 3 straipsnio 1 dalies a punktą išlaidos, susijusios su finansavimo išlaidomis, valstybių narių patirtomis kaupiant lėšas, skirtas produktams supirkti, apskaičiuojamos pagal to reglamento I priede nustatytus metodus;

(2)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 1 punkte numatyta, kad šios finansavimo išlaidos turi būti apskaičiuojamos taikant Sąjungoje galiojančią vienodą palūkanų normą, kurią nustato Komisija. Ši palūkanų norma atitinka EURIBOR terminuotų 3 mėnesių ir 12 mėnesių palūkanų normų vidurkį, nustatomą per Komisijos nustatytą 6 mėnesių ataskaitinį laikotarpį iki valstybėms narėms pateikiant minėtojo priedo I dalies 2 punkto pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, šias palūkanas paskirstant atitinkamai vieno trečdalio ir dviejų trečdalių santykiu;

(3)

siekiant nustatyti taikomą palūkanų normą Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 2 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad Komisijos prašymu valstybės narės turi jai ne vėliau kaip iki prašyme pateikto termino nurodyti vidutinę palūkanų normą, kurią jos iš tikrųjų taikė per to priedo I dalies 1 punkte nurodytą ataskaitinį laikotarpį;

(4)

be to, remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 2 punkto antra pastraipa, jei valstybė narė nepateikia pranešimo to punkto pirmoje pastraipoje nurodyta forma ir iki to punkto pirmoje pastraipoje nurodyto termino, turi būti laikoma, kad tos valstybės narės mokamų palūkanų norma yra 0 %. Jei kuri nors valstybė narė praneša neturėjusi jokių su palūkanomis susijusių išlaidų, nes ataskaitiniu laikotarpiu ji valstybės sandėliuose žemės ūkio produktų neturėjo, Komisija tą palūkanų normą turi nustatyti remdamasi minėto punkto trečia pastraipa;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad per 6 mėnesių ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2021 m. lapkričio mėn. – 2022 m. balandžio mėn., valstybės sandėliuose žemės ūkio produktų nebuvo, valstybių narių nebuvo prašoma teikti pranešimų pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 2 punkto pirmą pastraipą; Todėl Komisija nustatė pagrindinę palūkanų normą pagal to punkto trečią pastraipą;

(6)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 3 punktą remiantis to priedo I dalies 2 punktu nustatyta palūkanų norma turi būti lyginama su vienoda palūkanų norma, nustatyta pagal minėto priedo I dalies 1 punktą. Kiekvienai valstybei narei turi būti taikoma mažesnioji iš šių dviejų palūkanų normų. Tačiau siekiant kompensuoti valstybių narių išlaidas į neigiamas palūkanų normas negalima atsižvelgti;

(7)

nuo 2022 m. spalio 1 d. taikysimos palūkanų normos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tuos įvairius veiksnius;

(8)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 4 punktą šiuo reglamentu nustatytos palūkanų normos turi būti toliau taikomos tol, kol kitu Komisijos įgyvendinimo reglamentu bus nustatyta nauja palūkanų norma,