(1)

Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimas (2), įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba pripažino Ukrainos europinę perspektyvą ir nusprendė suteikti šalies kandidatės statusą Ukrainai, turėtų būti laikoma, kad Ukraina gali gauti Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

(2)

2014 m. pavasarį Ukraina ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo reformų programą, kuria siekiama stabilizuoti jos ekonomiką ir gerinti jos piliečių pragyvenimo lygį. Kova su korupcija, taip pat konstitucijos, rinkimų ir teismų reformos yra vieni svarbiausių darbotvarkės prioritetų. Tų reformų įgyvendinimas buvo remiamas pagal šešias iš eilės įvykdytas makrofinansinės pagalbos programas, pagal kurias Ukraina gavo iš viso 6,2 mlrd. EUR vertės pagalbos paskolų forma. Paskutinė skubi makrofinansinė pagalba, kuri didėjant įtampai prie sienos su Rusija buvo suteikta pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/313 (3), Ukrainai suteikta 1,2 mlrd. EUR paskolų forma ir išmokėta dviem dalimis po 600 mln. EUR 2022 m. kovo ir gegužės mėn.;

(3)

dėl nuo 2022 m. vasario 24 d. besitęsiančio Rusijos neišprovokuoto ir nepateisinamo agresijos karo prieš Ukrainą, Ukraina prarado galimybę patekti į rinką ir smarkiai sumažėjo viešosios pajamos, o viešosios išlaidos humanitarinei padėčiai gerinti ir valstybės paslaugų tęstinumui palaikyti gerokai išaugo. Esant tokiai labai neapibrėžtai ir nepastoviai padėčiai, tiksliausi Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) pateikti Ukrainos finansavimo poreikių įverčiai rodo, kad 2022 m. susidarys nepaprastai didelis, maždaug 39 mlrd. JAV dolerių, finansavimo trūkumas; maždaug pusę šio trūkumo būtų galima padengti, jeigu būtų išmokėta visa iki šiol pažadėta tarptautinė parama. Sąjungos skubiai teikiama makrofinansinė pagalba Ukrainai pagal šį sprendimą – pirmas visos išskirtinės iki 9 mlrd. EUR vertės makrofinansinės pagalbos įgyvendinimo etapas – dabartinėmis ypatingomis aplinkybėmis laikoma tinkamu trumpalaikiu atsaku į neatidėliotinus skubiausius Ukrainos finansavimo poreikius ir į didelę riziką šalies makrofinansiniam stabilumui. Sąjungos makrofinansinė pagalba turi padėti stabilizuoti Ukrainos makrofinansinę padėtį ir sustiprinti šalies atsparumą, taip prisidedant prie Ukrainos valstybės skolos tvarumo ir jos gebėjimo galiausiai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus;

(4)

Sąjungos makrofinansinės pagalbos suma pagal šį sprendimą, taip pat atsižvelgiant į planuojamą visą išskirtinę makrofinansinę pagalbą, nustatoma remiantis Ukrainos likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu, atliktu bendradarbiaujant su TVF ir kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis, ir atsižvelgiant į Ukrainos pajėgumą finansuotis iš savo išteklių. Ją nustatant taip pat atsižvelgiama į numatomus finansinius dvišalių ir daugiašalių paramos teikėjų įnašus, poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Ukrainoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę. Turėtų būti pripažintas Ukrainos valdžios institucijų ryžtas glaudžiai bendradarbiauti su TVF rengiant ir įgyvendinant trumpalaikes skubias priemones ir jų ketinimą dirbti su TVF rengiant tinkamą ekonominę programą, kai bus palankios sąlygos. Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslas turėtų būti išlaikyti makrofinansinį stabilumą ir atsparumą karo aplinkybėmis. Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų įvairiose išorės veiksmų srityse patvirtintų priemonių ir kitos susijusios Sąjungos politikos pagrindinius principus bei tikslus;

(5)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Ukrainos. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(6)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Ukraina paisytų veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrintų teisinės valstybės principo taikymą ir pagarbą žmogaus teisėms. Tebesitęsiantis karas ir ypač dabartinė karo padėtis, neturėtų pažeisti tų principų, nepaisant to, kad įgaliojimai yra sutelkti vykdomosios valdžios rankose;

(7)

siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos išskirtine makrofinansine pagalba susiję finansiniai Sąjungos interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Ukraina turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su ta pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (4) (toliau – Finansinis reglamentas) 129 ir 220 straipsnius turėtų būti parengtos susitarimo dėl paskolos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, Audito Rūmai – auditus, o Europos prokuratūra naudotųsi savo kompetencija;

(8)

pagal šį sprendimą numatyta Sąjungos makrofinansinė pagalba, teikiama pirmu planuojamos visos išskirtinės makrofinansinės pagalbos Ukrainai įgyvendinimo etapu, turėtų būti susieta su griežtais atskaitomybės reikalavimais, kurie turi būti nustatyti susitarimo memorandume. Tais griežtais atskaitomybės reikalavimais dabartinėmis karo aplinkybėmis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad lėšos naudojamos veiksmingu, skaidriu ir atskaitingu būdu. Būsimos makrofinansinės pagalbos operacijos bus susietos su politikos sąlygomis, kuriomis turėtų būti siekiama nedelsiant sustiprinti Ukrainos atsparumą ir jos ilgesnio laikotarpio skolos tvarumą, taip sumažinant riziką, susijusią su dar neįvykdytų ir būsimų finansinių įsipareigojimų įvykdymu;

(9)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(10)

ne didesnė kaip 1 mlrd. EUR makrofinansinė pagalba pagal šį sprendimą yra Sąjungos finansinis įsipareigojimas, neviršijantis išorės veiksmų garantijos bendros sumos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947 (6);

(11)

pagal Finansinio reglamento 210 straipsnio 3 dalį neapibrėžtieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl biudžeto lėšomis dengiamų biudžeto garantijų ar finansinės paramos, laikomi tvariais, jeigu jų prognozuojama daugiametė raida yra suderinama su ribomis, nustatytomis Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (7), ir viršutinėmis metinių mokėjimų asignavimų ribomis, nustatytomis Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (8) 3 straipsnio 1 dalyje. Tam, kad Sąjunga galėtų finansiškai saugiai suteikti Ukrainai paramą, kaip makrofinansinę pagalbą, ir kartu išsaugoti aukštą Sąjungos kreditingumą, taigi, ir jos gebėjimą teikti veiksmingą finansavimą tiek vidaus, tiek išorės politikos kontekste, būtina tinkamai apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo tų neapibrėžtųjų įsipareigojimų atsiradimo ir užtikrinti, kad jie būtų finansiškai tvarūs, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 210 straipsnio 3 dalyje;

(12)

laikantis patikimo finansų valdymo principo, prieš pradedant teikti papildomas paskolas pagal išskirtinę makrofinansinę pagalbą Ukrainai, būtina sustiprinti bendro atidėjinių fondo atsparumą priemonėmis, atitinkančiomis riziką, kylančią dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su Sąjungos makrofinansine pagalba Ukrainai pagal šį sprendimą. Be tokio sustiprinimo iš Sąjungos biudžeto nebūtų galima finansiškai saugiai suteikti pagalbos, kurios reikia su karu susijusiems Ukrainos poreikiams tenkinti. Siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą, remiantis dabartiniu vertinimu numatyta, kad Sąjungos visos išskirtinės 8,8 mlrd. EUR neviršijančios makrofinansinės pagalbos paskolos Ukrainai, įskaitant šią 1 mlrd. EUR dalį, turėtų būti padengtos 70 % paskolos vertės;

(13)

tuo remiantis, užuot taikius Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nustatytą bendrąją taisyklę, turėtų būti nustatyta, kad 1 mlrd. EUR paskolos atidėjinių norma yra 70 %. Atitinkama 700 mln. EUR suma turėtų būti finansuojama iš finansinio paketo geografinėms programoms pagal Reglamentą (ES) 2021/947. Ši suma turėtų būti paskirta ir sumokėta į bendro atidėjinių fondo specialų skyrių laikotarpiu iki 2027 m.;

(14)

atsižvelgiant į didesnę Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalies atidėjinių normą, su makrofinansine pagalba pagal šį sprendimą susijusį finansinį įsipareigojimą tikslinga tvarkyti atskirai nuo kitų finansinių įsipareigojimų pagal išorės veiksmų garantiją. Be to, siūloma bendrame atidėjinių fonde makrofinansinei pagalbai pagal šį sprendimą skirtus atidėjinius naudoti tik finansiniams įsipareigojimams pagal šį sprendimą vykdyti, užuot laikiusis Reglamento (ES) 2021/947 31 straipsnio 6 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės. Tai turėtų būti įgyvendinta atidėjiniams, skirtiems makrofinansinei pagalbai pagal šį sprendimą, netaikant faktinės atidėjinių normos, kuri taikoma pagal Finansinio reglamento 213 straipsnį;

(15)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. suteikti Sąjungos makrofinansinę pagalbą Ukrainai, ypač siekiant palaikyti jos ekonominį atsparumą ir stabilumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(16)

atsižvelgiant į skubą, atsiradusią dėl ypatingų aplinkybių, kurias sukėlė neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas, tikslinga taikyti išimtį prie ES sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių laikotarpiui;

(17)

atsižvelgiant į sudėtingą Ukrainos padėtį, susidariusią dėl Rusijos agresijos karo, ir siekiant remti jos pastangas siekti ilgalaikio stabilumo, tikslinga nukrypti nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punkto ir Sąjungai leisti turėti galimybę padengti su paskola pagal šį sprendimą susijusias palūkanų normų išlaidas ir netaikyti reikalavimo padengti administracines išlaidas, kurias kitu atveju turėtų padengti Ukraina. Palūkanų subsidija išimties tvarka turėtų būti suteikta kaip priemonė, laikoma tinkama siekiant užtikrinti paramos veiksmingumą, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalyje, ir turėtų būti padengta iš Sąjungos biudžeto. 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu palūkanų subsidija turėtų būti dengiama Reglamento (ES) 2021/947 6 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje nurodyto finansinio paketo lėšomis. Ukraina turėtų galėti kreiptis dėl palūkanų subsidijos ir atleidimo nuo administracinių išlaidų iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos. Kad būtų galima lanksčiau grąžinti pagrindinę sumą, taip pat turėtų būti numatyta galimybė, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalies, refinansuoti atitinkamas pasiskolintas lėšas, dėl kurių sutartys sudarytos Sąjungos vardu;

(18)

atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(1)

Komisija išnagrinėjo Prancūzijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Bouches-du-Rhône“ specifikacijos pakeitimo paraišką. Šiuo pakeitimu pavadinimas „Bouches-du-Rhône“ keičiamas į pavadinimą „Pays des Bouches-du-Rhône“;

(2)

specifikacijos pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalyje (2);

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį Komisija negavo;

(4)

todėl specifikacijos pakeitimo paraiška turėtų būti patvirtinta pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1141 (2) nustatytas Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas (toliau – Sąjungos sąrašas), kuris turi būti atitinkamai atnaujinamas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 4 straipsnio 2 dalyje;

(2)

remdamasi turimais įrodymais ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 5 straipsnio 1 dalį atliktais rizikos vertinimais, Komisija padarė išvadą, kad visus to reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus atitinka šios invazinės svetimos rūšys: Ameiurus melas (Rafinesque, 1820), Axis axis (Erxleben, 1777), Callosciurus finlaysonii (Horsfield, 1823), Celastrus orbiculatus Thunb., Channa argus (Cantor, 1842), Faxonius rusticus (Girard, 1852), Fundulus heteroclitus (Linnaeus, 1766), Gambusia affinis (Baird & Girard, 1853), Gambusia holbrooki Girard, 1859, Hakea sericea Schrad. & J.C.Wendl., Koenigia polystachya (Wall. ex Meisn.) T.M.Schust. & Reveal, Lampropeltis getula (Linnaeus, 1766), Limnoperna fortunei (Dunker, 1857), Morone americana (Gmelin, 1789), Pistia stratiotes L., Pycnonotus cafer (Linnaeus, 1766), Rugulopteryx okamurae (E.Y.Dawson) I.K.Hwang, W.J.Lee & H.S.Kim, 2009, Solenopsis geminata (Fabricius, 1804), Solenopsis invicta Buren, 1972, Solenopsis richteri Forel, 1909, Wasmannia auropunctata (Roger, 1863) ir Xenopus laevis (Daudin, 1802);

(3)

Komisija padarė išvadą, kad svarstant visas šias invazines svetimas rūšis buvo tinkamai atsižvelgta į visus Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 4 straipsnio 6 dalyje nustatytus elementus;

(4)

rūšys Xenopus laevis (Daudin, 1802) ir Fundulus heteroclitus (Linnaeus, 1766) naudojamos moksliniams tyrimams, kurių nederėtų stabdyti. Tų rūšių įtraukimas į Sąjungos sąrašą turėtų būti atidėtas, kad valstybės narės turėtų laiko pasirengti išduoti Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus prieš įsigaliojant šių rūšių įtraukimui į sąrašą;

(5)

atsižvelgiant į ilgalaikes Pistia stratiotes L. ir Celastrus orbiculatus Thunb. augintojų investicijas kai kuriose valstybėse narėse, šių rūšių įtraukimui į Sąjungos sąrašą turėtų būti taikomas pereinamasis laikotarpis;

(6)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1141 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Invazinių svetimų rūšių komiteto nuomonę,

(1)

Belgija, Ispanija, Prancūzija, Latvija ir Portugalija pateikė Komisijai paraišką leisti įsteigti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo statusą turinčią Mikroorganizmų išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūrą (MIRRI-ERIC) (toliau – paraiška);

(2)

pareiškėjai susitarė, kad konsorciumo MIRRI-ERIC priimančioji valstybė narė būtų Portugalija;

(3)

EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 72/2015 (2) Reglamentas (EB) Nr. 723/2009 buvo įtrauktas į Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą;

(4)

vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 723/2009 5 straipsnio 2 dalimi, Komisija paraišką įvertino ir padarė išvadą, kad ji atitinka tame reglamente nustatytus reikalavimus. Vertinimo proceso metu Komisija susipažino su mikroorganizmų išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūros srities nepriklausomų ekspertų nuomonėmis;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 723/2009 20 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 10 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės turi būti taikomos pagal to reglamento IV priedo B skirsnį. To reglamento IV priedo B skirsnio IV punkto 1 papunktyje nustatyta, kad, klasifikuojant kiaulių skerdenas, raumeningumas vertinamas taikant Komisijos leidžiamus klasifikavimo metodus, kad leidžiama taikyti tik statistiškai įrodytus vertinimo metodus, pagrįstus kiaulių skerdenos vienos ar kelių anatominių dalių fiziniais matavimais, ir kad klasifikavimo metodus leidžiama taikyti, jei laikomasi vertinimo statistinės paklaidos maksimalaus leistino nuokrypio. Tas nuokrypis nustatytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/1182 (2) V priedo A dalies 1 punkto 2 pastraipoje;

(2)

Komisijos sprendimu 2009/12/EB (3) Danijoje leista taikyti septynis kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus;

(3)

klasifikavimo metodų ir prietaisų neturėtų būti leidžiama keisti, nebent tai būtų aiškiai leidžiama Komisijos įgyvendinimo sprendimu;

(4)

Danija paprašė Komisijos panaikinti leidimą taikyti metodus „Klassificeringscenter (KC)“, „Uni-Fat-O-Meater (Unifom)“, „Fully automatic ultrasonic equipment (AutoFOM 1)“ ir „Updated fully automatic ultrasonic equipment (AutoFOM DK)“;

(5)

Danija taip pat paprašė Komisijos leisti taikyti du naujus metodus: „Fully automatic ultrasonic equipment (AutoFOM IV)“ ir rankinį liniuotės (ZP) metodą. Tuo tikslu Danija, naudodamasi Deleguotojo reglamento (ES) 2017/1182 11 straipsnio 3 dalyje nurodytu protokolu, pateikė išsamų bandomojo išpjaustymo aprašą ir jame nurodė principus, kuriais grindžiami šie naujieji metodai, bandomojo išpjaustymo rezultatus ir lygtis, taikomas raumeningumui apskaičiuoti;

(6)

Danija taip pat paprašė Komisijos leisti taikyti atnaujintas trijų metodų („Fat-O-Meater/Manuel Klassificering (FOM/MK)“, „Fat-O-Meater II (FOM II)“ ir „Automatic ultrasound instrument (AutoFOM III)“), kuriuos jos teritorijoje jau leista taikyti kiaulių skerdenoms klasifikuoti pagal Sprendimą 2009/12/EB, formules;

(7)

išnagrinėjus tą prašymą nustatyta, kad Deleguotojo reglamento (ES) 2017/1182 V priedo A dalyje nustatytos sąlygos ir minimalieji reikalavimai, kurių turi būti laikomasi, kad būtų leista taikyti du naujus klasifikavimo metodus ir atnaujintas kitų trijų metodų lygtis, yra įvykdyti. Todėl taikyti šiuos klasifikavimo metodus ir formules Danijoje turėtų būti leista;

(8)

todėl, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, Sprendimas 2009/12/EB turėtų būti panaikintas;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,