2022 7 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/4

Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos SUSITARIMAS dėl krovinių vežimo keliais

EUROPOS SĄJUNGA

(toliau taip pat – Sąjunga)

MOLDOVOS RESPUBLIKA

(toliau kiekviena iš jų atskirai vadinama Šalimi, o kartu – Šalimis)

PRIPAŽINDAMOS, kad dėl Rusijos pradėto agresijos karo prieš Ukrainą Moldovos Respublikos transporto sektoriuje kyla didelių sutrikimų,

PRIPAŽINDAMOS, kad Moldovos prekių neįmanoma eksportuoti pagrindiniais per Ukrainą einančiais transporto maršrutais ir kad siekiant užtikrinti tiekimo grandinių ir aprūpinimo maistu saugumą būtina skubiai pradėti naudotis alternatyviais iš Moldovos Respublikos per Europos Sąjungos teritoriją einančiais maršrutais,

NORĖDAMOS paremti Moldovos visuomenę ir ekonomiką, leidžiant Sąjungos ir Moldovos krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams prireikus vykdyti krovinių vežimo į Moldovos teritoriją ir per ją operacijas, taip pat sudaryti Moldovos Respublikai sąlygas toliau koreguoti savo ekonomikos ir transporto modelius atsižvelgiant į Rusijos agresijos karo poveikį tarptautinėms rinkoms,

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ Į TAI, kad dabartinė keleto valstybių narių suteiktais leidimais grindžiama sistema nesuteikia Moldovos krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams lankstumo, būtino, kad jie galėtų padidinti vežimo per Sąjungą, iš jos ir į ją operacijų mastą,

PASIRYŽUSIOS užtikrinti, kad jų viena kitai suteikiamos patekimo į krovinių vežimo keliais rinką galimybės, kuriomis šiuo metu gali naudotis bet kurioje iš jų įsisteigę kelių transporto paslaugų teikėjai, ateityje jokiu būdu nebūtų apribotos, palyginti su dabartine padėtimi,

PASIRYŽUSIOS padėti Moldovos ekonomikai, liberalizuojant tranzito ir dvišalio tarptautinio vežimo tarp Sąjungos ir Moldovos Respublikos operacijas, kad būtų sudarytos sąlygos būtinam prekių vežimui, ir taip paremti Moldovos Respublikos ekonomiką, taip pat suteikti viena kitai vienodas abipuses teises vykdyti tranzito ir dvišalio tarptautinio vežimo tarp tų teritorijų operacijas,

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ Į TAI, kad Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo (toliau – Asociacijos susitarimas) X priede Moldovos Respublika įsipareigoja laipsniškai suderinti savo kelių transporto teisės aktus su tame priede išvardytais Sąjungos teisės aktais ir tarptautinės teisės aktais,

NORĖDAMOS, kad įgyvendinant šio Susitarimo nuostatas būtų taikomas Asociacijos susitarimo skyrius dėl ginčų sprendimo,

PRIPAŽINDAMOS, kad neįmanoma nuspėti Rusijos agresijos karo poveikio Ukrainos transporto sektoriui ir infrastruktūrai, kurį jaučia ir Moldovos veiklos vykdytojai, trukmės, ir dėl to numatydamos ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki Susitarimo galiojimo pabaigos Jungtiniame komitete pasitarti dėl poreikio jį pratęsti,

PRIPAŽINDAMOS, kad Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) padės užtikrinti, kad vežimo operacijos pagal šį Susitarimą būtų vykdomos laikantis su vairuotojų darbo sąlygomis ir sąžininga konkurencija susijusių taisyklių ir nekeliant pavojaus kelių eismo saugumui,

SUSITARĖ:

1 STRAIPSNIS

Tikslai

1. Šio susitarimo tikslas – atsižvelgiant į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius ir į didelius jo sukeltus sutrikimus Moldovos Respublikos kelių transporto sektoriuje, laikinai palengvinti krovinių vežimą keliais tarp Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos teritorijų ir per jas, suteikiant bet kurioje iš Šalių įsisteigusiems veiklos vykdytojams papildomų teisių, susijusių su tranzitu ir krovinių vežimu tarp Šalių.

2. Šis Susitarimas negali būti aiškinamas taip, kad juo, palyginti su padėtimi dieną prieš šio Susitarimo įsigaliojimą, būtų sumažinamos arba kitaip apribojamos Šalių viena kitai suteikiamos galimybės patekti į tarptautinių kelių transporto paslaugų rinką.

2 STRAIPSNIS

Taikymo sritis

Šis Susitarimas yra taikomas tranzitui ir tarptautiniam krovinių vežimui keliais tarp Šalių už atlygį ir nedaro poveikio Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) daugiašalės kvotų sistemos, kurią administruoja Tarptautinis transporto forumas, taisyklių taikymui. Jis netaikomas krovinių vežimui keliais Europos Sąjungos valstybėse narėse ar tarp jų. Be to, jis netaikomas tranzitui per kitos Šalies teritoriją, susijusiam su krovinių vežimu tarp trečiųjų valstybių.

3 STRAIPSNIS

Apibrėžtys

Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	įsisteigimo Šalis – Šalis, kurioje įsisteigęs krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas;

krovininio kelių transporto paslaugų teikėjas – krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra įsisteigęs vienoje iš Šalių pagal tos Šalies teisę ir kuriam ta Šalis yra suteikusi leidimą motorinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais vykdyti tarptautinio krovinių vežimo už atlygį veiklą;

3)	transporto priemonė – vienoje iš Šalių įregistruota motorinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kurio bent motorinė priemonė yra įregistruota vienoje iš Šalių, naudojami tik kroviniams vežti;

4)	tranzitas – vienoje iš Šalių įsisteigusio krovininio kelių transporto paslaugų teikėjo vykdomas transporto priemonių judėjimas kitos Šalies teritorijoje nepakraunant ir neiškraunant krovinių;

5)	dvišalis tarptautinis vežimas – pakrautos transporto priemonės reisai iš įsisteigimo Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją ir atvirkščiai, per kuriuos tranzitu kertama arba nekertama trečiosios valstybės teritorija.

4 STRAIPSNIS

Teisė teikti kelių transporto paslaugas

Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjai turi teisę vykdyti šias krovinių vežimo keliais operacijas:

a)	pakrautos transporto priemonės reisus, kurių išvykimo ir atvykimo vietos yra dviejų skirtingų Šalių teritorijoje ir per kuriuos tranzitu kertama arba nekertama trečiosios valstybės teritorija;

b)	pakrautos transporto priemonės reisus iš įsisteigimo Šalies teritorijos į tos pačios Šalies teritoriją, per kuriuos tranzitu kertama kitos Šalies teritorija;

c)	pakrautos transporto priemonės reisus iš įsisteigimo Šalies teritorijos į trečiąją valstybę ar atvirkščiai, per kuriuos tranzitu kertama kitos Šalies teritorija;

d)	nepakrautos transporto priemonės reisus, jungiamus su a, b ir c punktuose nurodytais reisais.

5 STRAIPSNIS

Taikymo trukmė

1. Šis Susitarimas taikomas iki 2023 m. kovo 31 d.

2. Ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki Susitarimo galiojimo pabaigos Šalys pasitaria dėl poreikio jį pratęsti. Šiuo klausimu Šalys tariasi Jungtiniame komitete, kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje.

6 STRAIPSNIS

Jungtinis komitetas

1. Įsteigiamas Jungtinis komitetas. Jis prižiūri ir stebi, kaip taikomas ir įgyvendinamas šis Susitarimas, ir periodiškai tikrina, kaip jis veikia atsižvelgiant į jo tikslus.

2. Jungtinis komitetas sušaukiamas vieno iš bendrapirmininkių prašymu. Be to, ne vėliau nei prieš tris mėnesius iki Susitarimo galiojimo pabaigos Jungtinis komitetas sušaukiamas tam, kad pagal 5 straipsnio 2 dalį įvertintų, ar Susitarimą reikia pratęsti, ir priimtų atitinkamą sprendimą. Sprendimą dėl tokio pratęsimo ir, jei aktualu, dėl jo trukmės, Jungtinis komitetas priima vadovaudamasis šio straipsnio 5 dalimi.

3. Jungtinį komitetą sudaro Šalių atstovai. Europos Sąjungos valstybių narių atstovai Jungtinio komiteto posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojų teisėmis.

4. Jungtiniam komitetui paeiliui pirmininkauja Europos Sąjungos atstovas ir Moldovos Respublikos atstovas.

5. Jungtinis komitetas savo sprendimus priima bendru sutarimu. Sprendimai Šalims privalomi, jos imasi visų būtinų jų įgyvendinimo priemonių.

6. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

7 STRAIPSNIS

Ginčų sprendimas (1)

Kilus Šalių tarpusavio ginčui dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo, mutatis mutandis taikomos Asociacijos susitarimo V antraštinės dalies 14 skyriaus nuostatos.

8 STRAIPSNIS

Pareigų vykdymas

1. Kiekviena Šalis visiškai atsako už visų šio Susitarimo nuostatų laikymąsi.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, jog būtų imtasi visų būtinų priemonių, kad šio Susitarimo nuostatos būtų įgyvendinamos, be kita ko, kad jų būtų laikomasi visais valdžios lygmenimis ir kad jų laikytųsi perduotas valdžios funkcijas atliekantys subjektai. Kiekviena Šalis sąžiningai siekia užtikrinti, kad būtų pasiekti šiame Susitarime nustatyti tikslai.

3. Šis Susitarimas yra konkretus susitarimas, kaip tai suprantama pagal Asociacijos susitarimo 458 straipsnio 1 dalį. Jei labai šiurkščiai ir iš esmės pažeidžiama kuri nors iš Asociacijos susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje kaip esminiai elementai nurodytų pareigų ir tai kelia grėsmę tarptautinei taikai bei saugumui ir reikalauja nedelsiant imtis atsakomųjų veiksmų, Šalis gali imtis tinkamų su šiuo Susitarimu susijusių priemonių. Tokių tinkamų priemonių imamasi vadovaujantis Asociacijos susitarimo 455 straipsniu.

9 STRAIPSNIS

Apsaugos priemonės

1. Bet kuri Šalis gali imtis tinkamų apsaugos priemonių, jei mano, kad kitos Šalies krovininio kelių transporto paslaugų teikėjų vykdomos vežimo operacijos kelia grėsmę kelių eismo saugumui. Apsaugos priemonės turi visiškai atitikti tarptautinę teisę, būti proporcingos ir turi būti taikomos tik tokiu mastu ir tiek laiko, kiek išties būtina padėčiai ištaisyti arba užtikrinti, kad nesutriktų šio Susitarimo veikimas. Pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdo šio Susitarimo veikimą.

2. Prieš pradėdama tartis, atitinkama Šalis praneša kitai Šaliai apie priemones, kurių imtasi, ir pateikia visą susijusią informaciją.

3. Siekdamos surasti abipusiškai priimtiną sprendimą, Šalys nedelsdamos pradeda tartis Jungtiniame komitete.

4. Visi veiksmai, kurių imtasi pagal šio straipsnio nuostatas, nutraukiami, kai tik pažeidimą padariusi Šalis ima laikytis šio Susitarimo nuostatų arba kai nebelieka grėsmės kelių eismo saugumui.

10 STRAIPSNIS

Teritorinis taikymas

1. Šis Susitarimas taikomas teritorijoje, kurioje taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (joje jis taikomas tose sutartyse nustatytomis sąlygomis), ir visoje Moldovos Respublikos teritorijoje.

2. Šio Susitarimo taikymas laikinai sustabdomas tose srityse, kurių Moldovos Respublikos Vyriausybė praktiškai nekontroliuoja. Jis gali būti vėl taikomas Asociacijos tarybai arba Asociacijos jungtiniam komitetui priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama, kad Moldovos Respublika pajėgi užtikrinti visišką šio Susitarimo laikymąsi.

11 STRAIPSNIS

Susitarimo nutraukimas

1. Bet kuri Šalis gali bet kada diplomatiniais kanalais raštu pranešti kitai Šaliai apie savo sprendimą nutraukti šį Susitarimą. Susitarimas nutraukiamas po dviejų savaičių nuo tokio pranešimo, išskyrus atvejus, kai pranešimą pateikusi Šalis jame nurodo vėlesnę įsigaliojimo datą. Tokiu atveju ši data gali būti ne daugiau nei dviem mėnesiais vėlesnė už pranešimo datą.

2. Krovininio kelių transporto paslaugų teikėjams, kurių transporto priemonės pasibaigus šio Susitarimo galiojimui yra kitos Šalies teritorijoje, leidžiama vykti tranzitu per tos Šalies teritoriją siekiant sugrįžti į Šalies, kurioje jie yra įsisteigę, teritoriją.

3. Patikslinama, kad 1 dalyje nurodyta pranešimo data yra diena, kurią jį gauna kita Šalis.

4. Dėl to, kad šis Susitarimas baigia galioti pagal 5 straipsnį arba yra nutraukiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, negali būti apribotos (palyginti su padėtimi dieną prieš šio Susitarimo įsigaliojimą) Šalių viena kitai suteikiamos galimybės patekti į kelių transporto paslaugų rinką. Šiuo tikslu, jei Šalys nesudaro paskesnio susitarimo, nuo šio Susitarimo galiojimo pabaigos arba jo nutraukimo dienos vėl taikomos dieną prieš šio Susitarimo įsigaliojimą galiojusiuose dvišaliuose Europos Sąjungos valstybių narių ir Moldovos Respublikos susitarimuose nustatytos patekimo į rinką teisės.

12 STRAIPSNIS

Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1. Šį Susitarimą Šalys ratifikuoja arba patvirtina pagal savo vidaus procedūras. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys viena kitai praneša apie savo atitinkamų vidaus teisinių procedūrų, reikalingų šiam tikslui, užbaigimą.

2. Nepaisant 1 dalies, Sąjunga ir Moldovos Respublika susitaria šį Susitarimą laikinai taikyti nuo jo pasirašymo dienos.

3. Taikant atitinkamas šio Susitarimo nuostatas, visos jose pateiktos nuorodos į šio Susitarimo įsigaliojimo datą laikomos nuorodomis į datą, nuo kurios šis Susitarimas laikinai taikomas pagal šio straipsnio 1 dalį.

Šis susitarimas parengtas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, ir visi tekstai yra vienodai autentiški.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Съставено в Лион на двадесет и девети юни две хиляди двадесет и втора година.

Hecho en Lyon, el veintinueve de junio de dos mil veintidós.

V Lyonu dne dvacátého devátého června dva tisíce dvacet dva.

Udfærdiget i Lyon, den niogtyvende juni to tusind og toogtyve.

Geschehen zu Lyon am neunundzwanzigsten Juni zweitausendzweiundzwanzig.

Kahe tuhande kahekümne teise aasta juunikuu kahekümne üheksandal päeval Lyonis.

Έγινε στη Λυών, στις είκοσι εννέα Ιουνίου δύο χιλιάδες είκοσι δύο.

Done at Lyon on the twenty-ninth day of June in the year two thousand and twenty two.

Fait à Lyon, le vingt-neuf juin deux mille vingt-deux.

Arna dhéanamh i Lyon, an naoú lá is fiche de Mheitheamh sa bhliain dhá mhíle fiche a dó.

Sastavljeno u Lyonu dvadeset i devetog lipnja godine dvije tisuće dvadeset i druge.

Fatto a Lione, addi ventinove giugno duemilaventidue.

Lionā, divi tūkstoši divdesmit otrā gada divdesmit devītajā jūnijā.

Priimta du tūkstančiai dvidešimt antrų metų birželio dvidešimt devintą dieną Lione.

Kelt Lyonban, a kétezerhuszonkettedik év június havának huszonkilencedik napján.

Magħmul f’Lyon, fid-disgħa u għoxrin jum ta’ Ġunju fis-sena elfejn u tnejn u għoxrin.

Gedaan te Lyon, negenentwintig juni tweeduizend tweeëntwintig.

Sporządzono w Lyonie dnia dwudziestego dziewiątego czerwca roku dwa tysiące dwudziestego drugiego.

Feito em Lião, em vinte e nove de junho de dois mil e vinte e dois.

Întocmit la Lyon, la douăzeci și nouă iunie două mii douăzeci și doi.

V Lyone dvadsiateho deviateho júna dvetisícdvadsaťdva

V Lyonu, devetindvajsetega junija dva tisoč dvaindvajset.

Tehty Lyonissa kahdentenakymmenentenäyhdeksäntenä päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhattakaksikymmentäkaksi.

Som skedde i Lyon den tjugonionde juni tjugohundratjugotvå.

(1) Siekiant išvengti abejonių, nei šis Susitarimas, nei jo nuostatos dėl ginčų sprendimo negali būti aiškinami taip, lyg jais suteikiamos teisės ar nustatomos pareigos, kuriomis galima tiesiogiai remtis Šalių vidaus teismuose.

2022 7 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/11

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1166

2022 m. liepos 6 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1480/2004, nustatantis specialias taisykles dėl prekių, atgabenamų iš teritorijos dalių, kuriose Kipro Vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės, į teritorijos dalis, kuriose Kipro Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 866/2004 dėl režimo pagal Stojimo akto 10 protokolo 2 straipsnį (1), ypač į jo 4 straipsnio 12 dalį,

pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu Reglamentu dėl demarkacinės linijos,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1480/2004 (2) nustatytos specialios taisyklės dėl prekių, atgabenamų iš teritorijos dalių, kuriose Kipro Vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės, į teritorijos dalis, kuriose Kipro Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę, įskaitant taisykles dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, išvardytų Tarybos direktyvos 2000/29/EB (3) V priedo B dalyje, fitosanitarinių patikrų ir ataskaitų apie jas teikimo. Tuo tikslu to reglamento 3 straipsnyje pateikiamos nuorodos į tą direktyvą;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2031 (4), kuriuo grindžiamos Sąjungos taisyklės dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, panaikinta Direktyva 2000/29/EB. Tuo reglamentu Komisijai suteikiami įgaliojimai sudaryti augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems reikalingas fitosanitarinis įvežimo į Sąjungos teritoriją sertifikatas, sąrašą;

(3)	Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/2072 (5) išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, įskaitant anksčiau išvardytus Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalyje, kuriems reikalingas fitosanitarinis įvežimo į Sąjungos teritoriją sertifikatas;

(4)	todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1480/2004, kad nuorodos į Direktyvą 2000/29/EB būtų pakeistos nuorodomis į Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/2072;

(5)	taip pat būtina atnaujinti visas nuorodas į nuostatas dėl augalų pasų;

(6)

kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 866/2004 4 straipsnio 4 dalį per liniją pervežamoms prekėms turi būti taikomi reikalavimai ir jos turi būti tikrinamos pagal to reglamento II priede nustatytus Sąjungos fitosanitarijos teisės aktus, patikros turėtų būti atliekamos siekiant įsitikinti, kad atitinkamos prekės nėra užkrėstos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priede išvardytais Sąjungos karantininiais kenkėjais, atitinka to reglamento IV priede išvardytas Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų kiekio ribines vertes ir to reglamento VII priede nustatytus įvežimo į Sąjungą reikalavimus;

(7)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1480/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1480/2004 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Fitosanitarinė patikra ir ataskaitų teikimas

1. Komisijos paskirti nepriklausomi fitosanitarijos ekspertai, siunčiami pagal Techninės pagalbos ir informacijos mainų priemonę (TAIEX) ir koordinuojantys savo veiklą su Kipro turkų prekybos rūmais dėl Reglamento (EB) Nr. 866/2004 įgyvendinimo (toliau – ekspertai), tikrina visas prekes, kurias sudaro į sąrašą įtraukti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, išvardytus Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (*1) XI priedo A ir B dalyse, gamybos, derliaus nuėmimo ir prekybos etapais, siekdami įsitikinti, kad jie:

a)	neužkrėsti Reglamento (ES) 2019/2072 II priede išvardytais Sąjungos karantininiais kenkėjais,

b)	atitinka Reglamento (ES) 2019/2072 IV priede išvardytų Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų kiekio ribines vertes,

c)	atitinka to reglamento VII priede nustatytus įvežimo į Sąjungą reikalavimus ir

atitinka Reglamento (ES) 2019/2072 V priede nustatytas reguliuojamų nekarantininių kenkėjų patekimo ant konkrečių sodinti skirtų augalų prevencijos priemones.

Prireikus jie taip pat tikrina visus Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 XII priede išvardytus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kad įsitikintų, jog jie neužkrėsti to reglamento III priede išvardytais atitinkamų saugomų zonų karantininiais kenkėjais.

2. Bulvių atveju pirmiau minėti ekspertai patikrina, ar krovinyje esančios bulvės išaugintos tiesiogiai iš vienoje iš valstybių narių sertifikuotų sėklinių bulvių ar iš sėklinių bulvių, sertifikuotų bet kurioje kitoje šalyje, iš kurios nedraudžiama įvežti į Sąjungą sodinti skirtas bulves pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VI priedą.

3. Jei ekspertai, kiek jiems žinoma ir jeigu įmanoma nustatyti, nustato, kad atitinkami krovinyje esantys augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai atitinka 1 ir 2 dalių reikalavimus ir atitinkamus reikalavimus bei patikrinimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 866/2004 II priede, jie:

a)	naudodami šio reglamento III priede pateiktą formą parengia visiškai užpildytą savo išvadų ataskaitą, ir ją tinkamai pasirašo bent vienas iš ekspertų, ir

b)	prideda ataskaitą prie šio reglamento 2 straipsnyje nurodyto lydraščio.

Ekspertai neišduoda fitosanitarinės patikros ataskaitų dėl sodinti skirtų augalų, įskaitant sodinti skirtus Solanum tuberosum L stiebagumbius.

4. Todėl ekspertai užantspauduoja sunkvežimius ar kitas transporto priemones taip, kad krovinys nebūtų atidarytas tol, kol bus pervežtas per liniją.

Prekės, kurioms taikomas šis straipsnis, gali būti pervežamos per liniją, jei įvykdyti 3 dalies a ir b punktuose nustatyti reikalavimai.

5. Atvežus krovinį į teritorijos dalis, kuriose Kipro Respublikos Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę, kompetentingos institucijos patikrina krovinį. Jei galima, fitosanitarinės patikros ataskaitą pakeičia augalo pasas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 (*2) 79 straipsnio 1 dalyje arba 80 straipsnio 1 dalyje.

(*1) 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 (OL L 319, 2019 12 10, p. 1)."

(*2) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4).“ "

III priede pateiktos pavyzdinės formos 10 punkto ketvirta, penkta ir šešta įtraukos pakeičiamos taip:

„—	laikomos neužkrėstomis Sąjungos karantininiais kenkėjais, išvardytais II priede, ir, kai tinkama, saugomų zonų karantininiais kenkėjais, išvardytais III priede, ir atitinka Reglamento (ES) 2019/2072 IV priede išvardytų Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų kiekio ribines vertes,

—

bulvių atveju patikrinama, ar krovinyje esančios bulvės išaugintos tiesiogiai iš vienoje iš valstybių narių sertifikuotų sėklinių bulvių ar iš sėklinių bulvių, sertifikuotų bet kurioje kitoje šalyje, iš kurios nedraudžiama įvežti į Sąjungą sodinti skirtas bulves pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VI priedą.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 161, 2004 4 30, p. 128.

(2) 2004 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1480/2004, nustatantis specialias taisykles dėl prekių, atgabenamų iš teritorijos dalių, kuriose Kipro Vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės, į teritorijos dalis, kuriose Kipro Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę (OL L 272, 2004 8 20, p. 3).

(3) 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

(4) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4).

(5) 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 (OL L 319, 2019 12 10, p. 1).

2022 7 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1167

2022 m. liepos 6 d.

kuriuo, atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/633, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Indonezijos kilmės mononatrio glutamatui nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės

(1)	Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1187/2008 (2) Taryba importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės mononatrio glutamatui nustatė galutinius antidempingo muitus (toliau – pradinis tyrimas).

(2)	Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, 2015 m. sausio 21 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/83 (3) nusprendė toliau taikyti per pradinį tyrimą nustatytas priemones.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikus antrąją priemonių galiojimo termino peržiūrą, 2021 m. balandžio 14 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/633 (4) nusprendė toliau taikyti per pradinį tyrimą nustatyto ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/83 patvirtinto dydžio antidempingo muitus.

(4)	Šiuo metu galioja 33,8–39,7 % galutiniai antidempingo muitai.

1.2. Prašymas pakeisti pavadinimą

(5)	2019 m. sausio mėn. Kinijos eksportuojantis gamintojas „Tongliao Meihua Bio-Tech Co., Ltd“ tariamai pakeitė savo pavadinimą į „Tongliao Meihua Biological Sci-Tech Co., Ltd“.

(6)

Bendrovė yra vienas iš dviejų susijusių eksportuojančių gamintojų, kartu su „Hebei Meihua MSG Group Co., Lt“ priklausančių „Meihua Group“, kuriai šiuo metu taikoma 33,8 % individuali muito norma pagal papildomą TARIC kodą A883. Todėl „Tongliao Meihua Biological Sci-Tech Co., Ltd“ paprašė atsižvelgti į jos pavadinimo pakeitimą taikant galiojančią 33,8 % individualią muito normą.

(7)

Tačiau iš patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos „Tongliao Meihua Biological Sci-Tech Co., Ltd“ pateikė prašymui pagrįsti, matyti, kad „Meihua Group“ įvykdyta struktūrinė reorganizacija buvo ne tik paprastas pavadinimo pakeitimas. Todėl manyta, kad individualus dempingo skirtumas, nustatytas pirminiams subjektams („Hebei Meihua MSG Group Co., Ltd“ ir „Tongliao Meihua Bio-Tech Co., Ltd“ arba „Meihua Group“) pagal papildomą TARIC kodą A883, gali būti nebetinkamas.

(8)	Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija manė, kad esama pakankamai įrodymų, kad aplinkybės, dėl kurių per pradinį tyrimą abiem susijusiems „Meihua Group“ eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytos galiojančios priemonės, pasikeitė. Ji taip pat padarė išvadą, kad šie pasikeitimai yra ilgalaikiai.

1.3. Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(9)

Remdamasi 8 konstatuojamojoje dalyje nurodyta informacija, 2022 m. sausio 24 d. Komisija nusprendė pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį savo iniciatyva inicijuoti importuojamam Kinijos kilmės mononatrio glutamatui taikomų antidempingo priemonių dalinę tarpinę peržiūrą ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą, kuriuo inicijuojama dalinė tarpinė peržiūra (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (5). 2022 m. kovo 22 d. buvo paskelbtas 2022 m. sausio 24 d. pranešimo apie inicijavimą klaidų ištaisymas (6).

(10)	Atliekant dalinę tarpinę peržiūrą buvo nagrinėjamas tik dempingas, susijęs su abiem Kinijos „Meihua Group“ eksportuojančiais gamintojais – „Tongliao Meihua Bio-Tech Co., Ltd“ ir „Hebei Meihua MSG Group Co, Ltd“ (papildomas TARIC kodas A883).

1.4. Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(11)	Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis).

1.5. Suinteresuotosios šalys

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti peržiūroje. Be to, Komisija apie peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė abiem „Meihua Group“ eksportuojantiems gamintojams, vieninteliam Sąjungos gamintojui ir Kinijos Vyriausybei ir paragino juos dalyvauti peržiūroje.

(13)	Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.5.1. Klausimyno atsakymai

(14)	Komisija klausimynus nusiuntė abiem „Meihua Group“ eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms. Komisija klausimyno atsakymų negavo nei iš abiejų „Meihua Group“ eksportuojančių gamintojų, nei iš nagrinėjamosios šalies valdžios institucijų.

2. ŠIOJE PERŽIŪROJE NAGRINĖJAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(15)	Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – tas pats produktas kaip pradiniame tyrime ir tolesnėse peržiūrose, nurodytose 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mononatrio glutamatas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2922 42 00 (TARIC kodas 2922420010).

(16)

Kaip ir per pradinį tyrimą ir tolesnes peržiūras, nurodytas 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad KLR gaminamo ir į Sąjungą eksportuojamo produkto ir Kinijos vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės bei galutinio naudojimo paskirtis yra tos pačios. Todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3. NEBENDRADARBIAVIMAS

(17)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, 2022 m. sausio 24 d. Komisija abiem žinomiems Kinijos „Meihua Group“ eksportuojantiems gamintojams nusiuntė eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną, o Kinijos Vyriausybei – klausimyną dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvimo. Nei iš kurio nors eksportuojančio gamintojo, nei iš nagrinėjamosios šalies valdžios institucijų Komisija negavo nei atsakymų, nei kokių nors kitų pastebėjimų.

(18)

2022 m. balandžio 7 d. raštu Komisija pranešė abiem žinomiems Kinijos „Meihua Group“ eksportuojantiems gamintojams, kad jiems nebendradarbiaujant, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, išvados bus daromos remiantis turimais faktais, ir paragino juos teikti pastabas. Nė vienas iš šių dviejų „Meihua Group“ eksportuojančių gamintojų pastabų nepateikė. Nepateikta ir paaiškinimų, kodėl nebendradarbiaujama.

(19)

Be to, Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį ir savo išvadas dėl abiejų „Meihua Group“ eksportuojančių gamintojų vykdomo dempingo ir dėl didelių iškraipymų buvimo pagrįsti byloje turimais faktais. Ji paragino Kinijos Liaudies Respublikos atstovybę Europos Sąjungoje teikti pastabas. Komisija pastabų negavo.

(20)

Kadangi bendradarbiauta nebuvo, Komisija nusprendė, kad dėl dalinės tarpinės peržiūros tyrimo turėtų būti nuspręsta remiantis šiame tyrime turimais faktais. Dėl konkrečios „Meihua Group“ padėties Komisija rėmėsi atitinkamais įrodymais, pateiktais kartu su prašymu pakeisti pavadinimą, dėl kurio inicijuota tarpinė peržiūra.

(21)

Iš jos prašymo pakeisti pavadinimą paaiškėjo, kad vienas iš „Meihua Group“ eksportuojančių gamintojų, t. y. „Tongliao Meihua Bio-Tech Co., Ltd“, pakeitė savo pavadinimą į „Tongliao Meihua Biological Sci-Tech Co., Ltd“. Tačiau, remdamasi dokumentais, pateiktais prašymui pakeisti pavadinimą pagrįsti, Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad „Meihua Group“ pakeitimai buvo gerokai didesni nei tik pavadinimo pakeitimas.

(22)

Pirma, pareiškėjas pranešė Komisijai, kad 2008 m. kitas „Meihua Group“ eksportuotojas, t. y. „Hebei Meihua MSG Group Co., Ltd“, taip pat pakeitė savo pavadinimą. Dabartinis šios bendrovės pavadinimas yra „Meihua Holdings Group Co., Ltd“. Pareiškėjas paaiškino, kad „Meihua Holdings Group Co., Ltd“ apie tai nepranešė Komisijai, nes tuo metu „Meihua Group“ reorganizavo savo verslą, kad sudarytų bendrovių grupę, ir šios reorganizacijos rezultatai, ypač susiję su pardavimo veikla, nebuvo labai aiškūs. Prašymui pakeisti pavadinimą pagrįsti pateiktuose dokumentuose pareiškėjas nurodė, kad „Meihua Holdings Group Co., Ltd“ nagrinėjamąjį produktą pradėjo pardavinėti tik vidaus rinkoje.

(23)

Antra, pareiškėjas pridūrė, kad 2012 m. į grupę buvo įtraukta „Meihua Group International Trading (Hong Kong) Limited“ (toliau – „Meihua Hong Kong“), kuri vykdo eksporto veiklą. Todėl dabartinis nagrinėjamojo produkto eksportuotojas būtų „Meihua Hong Kong“. Pareiškėjo teigimu, „Meihua Hong Kong“ mononatrio glutamatą į Sąjungą eksportuoja pagal papildomą TARIC kodą A883.

(24)	Pabaigai, 2011 m. „Tongliao Meihua Biological Sci-Tech Co., Ltd“ sujungta su kitu nagrinėjamojo produkto gamintoju „Xinjiang Meihua Amino Acid Co., Ltd“. Pareiškėjas pareiškė, kad 2016 m. „Xinjiang Meihua Amino Acid Co., Ltd“ nagrinėjamąjį produktą Sąjungai taip pat pardavė per „Meihua Hong Kong“.

4. IŠVADA IR FAKTŲ ATSKLEIDIMAS

(25)

Dėl 21–24 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių paaiškėjo, kad „Meihua Group“ įvykdė struktūrinę reorganizaciją. Po šios reorganizacijos buvo sukurtas naujas subjektas, kurį sudaro bendrovių grupė, apimanti eksportuojantį gamintoją („Xinjiang Meihua Amino Acid Co., Ltd“) ir susijusį prekiautoją („Meihua Hong Kong“), apie kuriuos niekada nepranešta ES ir kurių ES niekada netyrė. Todėl Komisija negalėjo tiesiog daryti prielaidos, kad „Hebei Meihua MSG Group Co, Ltd“ ir „Tongliao Meihua Bio-Tech Co., Ltd“ nustatytas dabartinis dempingo skirtumas tebegalioja.

(26)

Kadangi eksportuojantys gamintojai visiškai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo išnagrinėti, kokia yra faktinė subjektų, kuriems buvo taikomas pradinis muitas, sudėtis, ar muito norma vis tiek būtų aktuali naujai „Meihua Group“ organizacinei struktūrai, ar būtų pagrįsta atlikti naują dempingo skaičiavimą ir, jei taip, koks būtų dempingo dydis.

(27)

Tokiomis aplinkybėmis ir remdamasi turimais faktais Komisija galėjo tik padaryti išvadą, kad „Meihua Group“ (sudaryta iš „Tongliao Meihua Bio-Tech Co., Ltd“ ir „Hebei Meihua MSG Group Co, Ltd“), kuriai buvo priskirta individuali muito norma pagal papildomą TARIC kodą A883, kaip tokia nebeegzistuoja. Panašu, kad grupę sudaro kiti eksportuojantys gamintojai. Todėl pirmiau minėta muito norma ir papildomas TARIC kodas turėtų būti panaikinti.

(28)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija naujai įsteigtam subjektui negali nustatyti individualios muito normos ir konkrečiai bendrovei skirto papildomo TARIC kodo. Naujai įsteigto subjekto vykdomam eksportui, jei toks vykdomas, būtų taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta norma pagal papildomą TARIC kodą A999.

(29)	Apie tai buvo pranešta suinteresuotosioms šalims ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(30)	Komisija pastabų negavo.

(31)	Todėl Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/633 1 straipsnio 2 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(32)	Šis reglamentas atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/633 1 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

„2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Šalis	Bendrovė	Antidempingo muitas (%)	Papildomas TARIC kodas
KLR	„Fujian Province Jianyang Wuyi MSG Co. Ltd“	36,5	A884
KLR	Visos kitos bendrovės	39,7	A999“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) OL L 322, 2008 12 2, p. 1.

(3) OL L 15, 2015 1 22, p. 31.

(4) OL L 132, 2021 4 19, p. 63.

(5) OL C 35, 2022 1 24, p. 12.

(6) OL C 129, 2022 3 22, p. 18.

2022 7 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/22

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS Nr. 280/21/COL

2021 m. gruodžio 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamos procedūrinės ir materialinės valstybės pagalbos srities taisyklės, įtraukiant naujas gaires dėl valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijų [2022/1170]

ELPA priežiūros institucija,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Susitarimas dėl Priežiūros institucijos ir Teismo), ypač į jo 24 straipsnį ir 5 straipsnio 2 dalies b punktą,

kadangi:

pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 24 straipsnį ELPA priežiūros institucija įgyvendina EEE susitarimo nuostatas dėl valstybės pagalbos;

pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 5 straipsnio 2 dalies b punktą ELPA priežiūros institucija skelbia pranešimus arba gaires dėl EEE susitarime reglamentuojamų klausimų, jei tai aiškiai numatyta tame susitarime arba Susitarime dėl Priežiūros institucijos ir Teismo arba jei ELPA priežiūros institucija mano, kad to reikia;

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija priėmė peržiūrėtą komunikatą dėl valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijų (toliau – Gairės) (1);

šios Gairės svarbios ir Europos ekonominei erdvei;

laikantis EEE susitarimo 1 straipsnyje nustatyto vientisumo tikslo, reikia užtikrinti, kad EEE valstybės pagalbos taisyklės būtų vienodai taikomos visoje EEE;

pagal EEE susitarimo XV priedo skyriaus „Bendrosios nuostatos“ II dalį ELPA priežiūros institucija, pasikonsultavusi su Europos Komisija, turi priimti aktus, atitinkančius Europos Komisijos priimtus aktus;

Gairėse gali būti nuorodų į tam tikras Europos Sąjungos politikos priemones ir tam tikrus Europos Sąjungos teisės aktus, kurie nebuvo įtraukti į EEE susitarimą. Siekdama užtikrinti vienodą valstybės pagalbos nuostatų taikymą ir vienodas konkurencijos sąlygas visoje EEE, ELPA priežiūros institucija, vertindama pagalbos suderinamumą su EEE susitarimo veikimu, paprastai taikys tuos pačius pagrindinius principus kaip Europos Komisija,

pasikonsultavusi su Europos Komisija,

pasikonsultavusi su ELPA valstybėmis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

(1) Materialinės valstybės pagalbos srities taisyklės iš dalies keičiamos įtraukiant naujas Gaires dėl valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijų. Gairės pridedamos prie šio sprendimo ir yra neatskiriama jo dalis.

(2) Nuo 2022 m. sausio 1 d. Gairės pakeis dabartines Valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su EEE susitarimo veikimu analizės gaires (2).

2 straipsnis

ELPA priežiūros institucija Gaires taikys su toliau nurodytomis adaptacijomis, įskaitant šias, bet jomis neapsiribojant:

a)	jeigu daroma nuoroda į valstybę narę (-es), ELPA priežiūros institucija laiko ją nuoroda į ELPA valstybę (-es) (3) arba, jei tinkama, į EEE valstybę (-es);

b)	jeigu daroma nuoroda į Europos Komisiją, ELPA priežiūros institucija laiko ją nuoroda į ELPA priežiūros instituciją;

c)	jeigu daroma nuoroda į Sutartį ar SESV, ELPA priežiūros institucija laiko ją nuoroda į EEE susitarimą;

d)	jeigu daroma nuoroda į SESV 107 straipsnį ar jo dalis, ELPA priežiūros institucija laiko ją nuoroda į EEE susitarimo 61 straipsnį ir atitinkamas to straipsnio dalis;

e)	jeigu daroma nuoroda į SESV 108 straipsnį ar jo dalis, ELPA priežiūros institucija laiko ją nuoroda į Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo 1 dalies 1 straipsnį ir atitinkamas to straipsnio dalis;

f)	jeigu daroma nuoroda į formuluotę „(ne)suderinama su vidaus rinka“, ELPA priežiūros institucija laiko ją formuluote „(ne)suderinama su EEE susitarimo veikimu“;

g)	jeigu daroma nuoroda į formuluotę „Sąjungoje (ar už jos ribų)“, ELPA priežiūros institucija laiko ją formuluote „EEE (arba už jos ribų)“;

h)	jeigu daroma nuoroda į Sąjungos vidaus prekybą, ELPA priežiūros institucija laiko ją nuoroda į EEE vidaus prekybą;

i)	jeigu Gairėse nustatyta, kad jos bus taikomos visiems ekonominės veiklos sektoriams, ELPA priežiūros institucija taiko jas visiems ekonominės veiklos sektoriams arba ekonominės veiklos sektorių dalims, patenkančioms į EEE susitarimo taikymo sritį;

j)	jeigu daroma nuoroda į Komisijos pranešimus ar gaires, ELPA priežiūros institucija laiko ją nuoroda į atitinkamas ELPA priežiūros institucijos gaires.

Priimta Briuselyje 2021 m. gruodžio 13 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Bente ANGELL-HANSEN

Pirmininkė

Atsakingoji kolegijos narė

Högni S. KRISTJÁNSSON

Kolegijos narys

Stefan BARRIGA

Kolegijos narys

Melpo-Menie JOSÉPHIDÈS

Už teisinius ir vykdomuosius reikalus atsakingos direktorės,

kontrasignuojančios sprendimą, vardu

(1) C(2021) 8481 final (OL C 528, 2021 12 30, p. 10).

(2) 2016 m. balandžio 27 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 84/16/COL, kuriuo šimtas pirmą kartą iš dalies keičiamos procesinės ir materialinės valstybės pagalbos taisyklės nustatant naujas Valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su EEE susitarimo veikimu analizės gaires [2017/267], OL L 39, 2017 2 16, p. 49, ir EEE priedas Nr. 11, 2017 2 16, p. 1.

(3) ELPA valstybės yra Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijai

1. ĮVADAS

Šiame komunikate pateikiamos bendriems Europos interesams svarbių projektų (toliau – BEISP) viešojo finansavimo vertinimo pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles gairės.

Kadangi BEISP sudaro sąlygas įgyvendinti proveržio inovacijų ir infrastruktūros projektus vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir daro teigiamą šalutinį poveikį vidaus rinkai ir visai visuomenei, jų indėlis į tvarų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir pramonės bei ekonomikos konkurencingumą Sąjungoje gali būti labai didelis ir sustiprinti jos atvirą strateginį savarankiškumą.

Įgyvendinant BEISP, sudaromos sąlygos visoje Sąjungoje bendrai kaupti žinias, patirtį, finansinius išteklius ir suburti ekonominės veiklos vykdytojus, kad būtų išspręstos didelės rinkos nepakankamumo arba sisteminės problemos ar įveikti socialiniai sunkumai, kuriems pašalinti kitų priemonių nėra. Šie projektai skirti viešojo ir privačiojo sektorių pajėgoms sutelkti, kad būtų galima imtis vykdyti didelio masto projektus, kurie būtų labai naudingi Sąjungai ir jos piliečiams.

BEISP gali paremti visas politikos sritis ir veiksmus, kuriais siekiama bendrų Europos tikslų, visų pirma Europos žaliojo kurso (1), skaitmeninės strategijos (2) ir skaitmeninio dešimtmečio (3), Naujos Europos pramonės strategijos (4) bei jos atnaujinimo (5), Europos duomenų strategijos (6) ir priemonės „Next Generation ES“ (7) tikslų. BEISP taip pat gali prisidėti prie tvaraus atsigavimo po didelių ekonominių sukrėtimų, pavyzdžiui, kilusių dėl COVID-19 pandemijos, ir remti pastangas stiprinti Sąjungos socialinį ir ekonominį atsparumą.

Atsižvelgiant į atnaujintą Naują pramonės strategiją ir Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) strategiją (8), svarbu, kad MVĮ ir startuoliai galėtų dalyvauti BEISP ir gauti iš jų naudos. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgs į visas aplinkybes, kurios rodo, kad esama mažesnės tikimybės, kad pagalba, apie kurią pranešta, nederamai iškraipys konkurenciją, pavyzdžiui, dėl pagalbos dydžio.

Kai rinkoje BEISP nefinansuojami, dažnai reikia, kad į projektų vykdymą aktyviai įsitrauktų valdžios institucijos. Šiame komunikate nustatomos taisyklės, kurios taikomos, kai BEISP viešasis finansavimas yra valstybės pagalba, kad valstybės pagalba tokiems projektams būtų suderinama su vidaus rinka. Visų pirma taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad tokia pagalba būtų nedaromas pernelyg neigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybos sąlygoms ir iki būtino minimumo būtų mažinamas tokios pagalbos poveikis prekybai ir konkurencijai.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Todėl šiame komunikate pateikiamos gairės dėl kriterijų, kuriuos Komisija taikys vertindama BEISP vykdymui skatinti skirtą valstybės pagalbą. Jame pirmiausia apibrėžiama taikymo sritis, tada pateikiamas sąrašas kriterijų, kuriuos Komisija taikys vertindama BEISP pobūdį ir svarbą pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Komunikate taip pat paaiškinama, kaip Komisija vertins BEISP viešojo finansavimo suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis.

Šiame komunikate neatmetama galimybė, kad pagalba, kuria siekiama skatinti BEISP vykdymą, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir pagal kitas Sutarties nuostatas, visų pirma Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Tačiau tose Sutarties nuostatose BEISP svarba, ypatumai ir savybės gali būti aprašyti neišsamiai. Tam gali reikėti atskirų tinkamumo, suderinamumo bei procedūrinių taisyklių ir jos nustatomos šiame komunikate.

2. TAIKYMO SRITIS

Komisija taikys šiame komunikate nustatytus principus visų ekonominės veiklos sektorių BEISP.

10.

Tie principai netaikomi:

priemonėms, kurios yra pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip nustatyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (9) arba bet kuriose vėlesnėse gairėse, išskyrus įmones, kurios nebuvo sunkumų patiriančios įmonės 2019 m. gruodžio 31 d., bet tokiomis tapo per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. ir tokios yra tol, kol taikoma laikinoji sistema (10);

b)	priemonėms, kurios yra pagalba įmonėms, kurioms išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka;

pagalbos priemonėms, kuriomis savaime arba jų sąlygomis, arba jų finansavimo būdu neišvengiamai pažeidžiama Sąjungos teisė (11), visų pirma:

i)	pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje,

ii)	pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje gaminamas prekes arba teikiamas paslaugas,

iii)	pagalbos priemonėms, kuriomis ribojamos pagalbos gavėjo galimybės naudoti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų rezultatus, gautus kitose valstybėse narėse.

3. TINKAMUMO KRITERIJAI

11.

Siekdama nustatyti, ar projektas patenka į Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo sritį, Komisija taikys šio komunikato 3.1, 3.2 ir 3.3 skirsniuose nustatytus kriterijus.

3.1. Projekto apibrėžimas

12.

Pagalbą turi būti siūloma skirti pavieniam projektui, kurio tikslai ir įgyvendinimo sąlygos, įskaitant jo dalyvius ir finansavimą, yra aiškiai apibrėžti (12).

13.

Komisija taip pat gali laikyti tinkamu finansuoti integruotą projektą, t. y. grupę pavienių projektų, įtrauktų į bendrą struktūrą, veiksmų gaires arba programą, kuriais siekiama to paties tikslo ir kurie pagrįsti nuosekliu sisteminiu požiūriu. Atskiri integruoto projekto komponentai gali būti susiję su atskirais tiekimo grandinės lygmenimis, tačiau turi papildyti vieni kitus ir labai padidinti savo indėlio į Europos tikslo įgyvendinimą pridėtinę vertę (13).

3.2. Bendri Europos interesai

3.2.1. Bendrieji suvestiniai kriterijai

14.

Projekto konkretus, aiškus ir pamatuojamas svarbus indėlis siekiant Sąjungos tikslų arba strategijų įgyvendinimo turi būti didelis ir turėti didelį poveikį tvariam augimui, pavyzdžiui, projektas turi būti labai svarbus Europos žaliajam kursui, skaitmeninei strategijai, skaitmeniniam dešimtmečiui ir Europos duomenų strategijai, Naujai Europos pramonės strategijai ir jos atnaujinimui, priemonei „Next Generation ES“, Europos sveikatos sąjungai (14), naujai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvei (15), naujam žiedinės ekonomikos veiksmų planui (16) arba, be kitų tikslų, Sąjungos tikslui iki 2050 m. tapti neutralia klimatui.

15.

Projektu turi būti parodyta, kad jis skirtas tam, kad būtų pašalintos didelės rinkos nepakankamumo arba sisteminės problemos, dėl kurių projekto nebūtų galima įgyvendinti tuo pačiu būdu ir mastu, jeigu pagalbos nebūtų, arba įveikti socialiniai sunkumai, kurių antraip nebūtų įmanoma tinkamai nugalėti arba pašalinti.

16.

Išskyrus atvejus, kai mažesnis skaičius pagrįstas projekto pobūdžiu (17), projektas paprastai turi būti vykdomas ne mažiau kaip keturiose valstybėse narėse ir būti naudingas ne tik finansuojančioms valstybėms narėms, bet ir didesnei Sąjungos daliai. Projekto nauda turi būti apibrėžta aiškiai, konkrečiai ir pamatuojamai (18).

17.

Visoms valstybėms narėms turi būti suteikiama reali galimybė dalyvauti kuriamame projekte. Pranešančiosios valstybės narės privalo įrodyti, kad visos valstybės narės buvo informuotos apie galimą projekto kūrimą, pavyzdžiui, pasinaudodamos ryšiais, aljansais, susitikimais ar ryšių užmezgimo renginiais, kuriuose taip pat dalyvauja MVĮ ir startuoliai, ir joms buvo suteikta galimybė jame dalyvauti.

18.

Projektas negali būti naudingas vien tik atitinkamoms įmonėms ar sektoriui; dėl aiškiai, konkrečiai ir pamatuojamai apibrėžiamo teigiamo šalutinio poveikio (pvz., dėl sisteminio poveikio keliuose vertės grandinės lygmenyse arba tiekėjų ar vartotojų rinkose arba dėl alternatyvių naudojimo kituose sektoriuose būdų arba paskatų rinktis kitas transporto rūšis) projektas turi būti svarbesnis ir taikomas platesniu mastu Sąjungos ekonomikai ar visuomenei.

19.

Pagalbos gavėjas projektui turi skirti didelę bendro finansavimo dalį (19).

20.

Valstybės narės turi pateikti įrodymų, kad projektas atitinka principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, arba kitas panašias metodikas (20). Vertindama bendrą teigiamo pagalbos poveikio ir neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai pusiausvyrą, Komisija laikys, kad šio principo laikymasis yra svarbus veiksnys. Apskritai mažai tikėtina, kad investicijos, kuriomis daroma didelė žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, turės pakankamą teigiamą poveikį, kad nusvertų savo neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai. Projekto teigiamas poveikis sprendžiant didelius rinkos ar sisteminius trūkumus arba visuomenės problemas, kurių kitaip nebūtų galima išspręsti, visais atvejais vertinamas atskirai.

3.2.2. Bendrieji teigiami rodikliai

21.

Be 3.2.1 skirsnyje minėtų suvestinių kriterijų, Komisija palankiai vertins šiuos valstybių narių pasiūlytus elementus:

a)	rengiant projektą dalyvaus Komisija arba bet kuris juridinis asmuo, kuriam Komisija perdavė savo įgaliojimus, pavyzdžiui, Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas;

b)	projekto atrankoje dalyvaus Komisija arba bet kuris juridinis asmuo, kuriam Komisija perdavė savo įgaliojimus, jeigu tas asmuo šiuo tikslu veikia kaip įgyvendinimo struktūra;

c)	valdant projektą dalyvaus Komisija arba bet kuris juridinis asmuo, kuriam Komisija perdavė savo įgaliojimus, ir dalyvaujančios valstybės narės;

vykdant projektą bus bendradarbiaujama dideliu mastu: partnerių bus daug, dalyvaus skirtingų sektorių organizacijos arba įvairių dydžių įmonės ir, visų pirma, bendradarbiaus didelės skirtingų valstybių narių įmonės ir MVĮ, įskaitant startuolius, ir bus remiamas nepalankesnėje padėtyje esančių regionų vystymasis;

e)	projektas bus bendrai finansuojamas arba bendrai finansuojamas iš Sąjungos fondo (21) vadovaujantis tiesioginio, netiesioginio arba pasidalijamojo valdymo principu;

f)	didelį įnašą į projektą įneš nepriklausomi privatūs investuotojai (22);

g)	projektu bus sprendžiami aiškiai nustatytos ir didelės strateginės priklausomybės klausimai.

3.2.3. Specialieji kriterijai

22.

Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų (toliau – MTPI) projektai turi būti dideli novatoriški projektai arba kurti didelę su MTPI susijusią pridėtinę vertę, atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus naujausius technikos laimėjimus (23).

23.

Projektais, kuriuose numatytas produktų ar paslaugų pirmasis pramoninis diegimas, turi būti sudaromos sąlygos kurti naują produktą ar paslaugą, kurie didžia dalimi būtų susiję su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, arba diegti iš esmės novatorišką gamybos procesą. Pirmuoju pramoniniu diegimu nėra laikomas reguliarus atnaujinimas be inovacijų esamuose įrenginiuose ir esamų produktų naujesnių versijų kūrimas.

24.

Šiame komunikate pirmasis pramoninis diegimas reiškia bandomųjų įrenginių, parodomųjų įrenginių arba pirmosios tam tikros rūšies įrangos ir įrenginių, kurie naudojami tolesniais etapais po bandomojo projekto, įskaitant testavimo etapą ir serijinės gamybos masto išplėtimą, tačiau nėra susiję nei su masine gamyba, nei su pardavimu, masto padidinimą (24). Pirmojo pramoninio diegimo pabaiga nustatoma atsižvelgiant, inter alia, į atitinkamus MTPI veiklos rodiklius, rodančius gebėjimą pradėti masinę gamybą. Pirmojo pramoninio diegimo veikla gali būti finansuojama valstybės pagalbos lėšomis, jeigu pirmasis pramoninis diegimas yra paremtas MTPI veikla ir pats turi svarbų MTPI komponentą, kuris yra neatskiriamas ir būtinas elementas siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą. Pirmąjį pramoninį diegimą nebūtinai turi atlikti tas pats subjektas, kuris vykdė MTPI veiklą, jeigu tas subjektas įgyja teises naudoti ankstesnės MTPI veiklos rezultatus, o MTPI veikla ir pirmasis pramoninis diegimas yra aprašyti projekte.

25.

Aplinkos, energetikos, transporto, sveikatos arba skaitmeniniame sektorių infrastruktūros projektai, kuriems netaikomi 22 ir 23 punktai, turi būti labai svarbūs Sąjungos aplinkos, klimato, energetikos (taip pat ir energijos tiekimo saugumo), transporto, sveikatos, pramonės ar skaitmeninei strategijoms arba jais turi būti reikšmingai prisidedama prie vidaus rinkos, įskaitant tuos konkrečius sektorius, tačiau jais neapsiribojant, ir gali būti remiami tol, kol po statybos etapo jie pradedami įgyvendinti visu pajėgumu.

3.3. Projekto svarba

26.

Kad projektą būtų galima laikyti BEISP, jis turi būti svarbus kiekybiniu arba kokybiniu požiūriu. Jis turėtų būti ypač didelės apimties arba masto arba susijęs su labai didele technologine arba finansine rizika, arba pasižymėti abiem ypatumais. Siekdama apibrėžti projekto svarbą Komisija atsižvelgs į 3.2 skirsnyje nustatytus kriterijus.

4. SUDERINAMUMO KRITERIJAI

27.

Vertindama pagalbos, kuria siekiama skatinti BEISP vykdymą, suderinamumą su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, Komisija atsižvelgs į kriterijus (25), nustatytus šio komunikato 4.1, 4.2 ir 4.3 skirsniuose.

28.

Kaip apibrėžta 4.2 skirsnyje, Komisija atliks pusiausvyros tyrimą, kad įvertintų, ar numatomas pagalbos teigiamas poveikis nusveria galimą neigiamą poveikį.

29.

Atsižvelgdama į projekto pobūdį, Komisija gali daryti prielaidą, kad atskiri integruoto projekto komponentai gali kelti didelių rinkos nepakankamumo arba sisteminių problemų, arba socialinių sunkumų, taip pat įnešti indėlį į bendrus Europos interesus, jeigu projektas atitinka 3 skirsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus.

4.1. Pagalbos būtinumas ir proporcingumas

30.

Pagalba neturi būti subsidijuojamos projekto išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti atsveriama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika. Projekto turėtų būti neįmanoma įvykdyti be pagalbos arba be jos jis galėtų būti įvykdytas tik mažesne apimtimi ar mastu arba nepakankamai greitai, arba tik kitokiu būdu, dėl kurio būtų labai apribota jo numatoma nauda (26). Pagalba bus laikoma proporcinga tik tuo atveju, jeigu to paties rezultato nebus galima pasiekti teikiant mažesnę pagalbą.

31.

Valstybės narės turi pateikti Komisijai atitinkamą informaciją apie projektą, kuriam skiriama pagalba, taip pat išsamų priešingos padėties scenarijaus, pagal kurį nė viena valstybė narė neskiria pagalbos, aprašymą (27). Priešingos padėties scenarijus gali būti alternatyvaus projekto nebuvimas, kai įrodymais patvirtinta, kad tai yra labiausiai tikėtinas priešingos padėties scenarijus, arba alternatyvus projektas, apie kurį pagalbos gavėjai svarsto vidaus sprendimuose, ir gali būti susijęs su alternatyviu projektu, kuris yra visiškai arba iš dalies vykdomas ne Sąjungoje. Siekiant įrodyti pagalbos gavėjų pateikto priešingos padėties scenarijaus patikimumą, pranešančiosios valstybės narės raginamos pateikti atitinkamus pagalbos gavėjų vidaus dokumentus, pavyzdžiui, valdybos pranešimus, analizes, ataskaitas ir tyrimus (28).

32.

Jeigu alternatyvaus projekto nėra, Komisija patikrins, ar pagalbos suma neviršija minimalios sumos, būtinos, kad projektas, kuriam teikiama pagalba, būtų pakankamai pelningas, pavyzdžiui, ar sudarytos sąlygos pasiekti vidinę grąžos normą, atitinkančią konkretaus sektoriaus ar įmonės orientacinę normą arba minimalios grąžos normą. Šiuo tikslu taip pat galima naudoti įprastas grąžos, kurios pagalbos gavėjai siekia kituose tokios pat rūšies projektuose, normas, visos bendrovės kapitalo sąnaudas arba grąžą, kuri paprastai gaunama atitinkamame pramonės sektoriuje. Turi būti atsižvelgiama į visas per projekto vykdymo laikotarpį numatomas susijusias išlaidas ir naudą.

33.

Didžiausias leistinas pagalbos dydis bus nustatytas pagal trūkstamą finansavimą, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti išlaidas. Jei tai pagrįsta trūkstamo finansavimo analize, pagalbos intensyvumas galėtų padengti visas tinkamas finansuoti išlaidas. Finansavimo trūkumas – teigiamų ir neigiamų grynųjų pinigų srautų skirtumas investicijos naudojimo laikotarpiu, diskontuotas iki dabartinės vertės pagal atitinkamą diskonto koeficientą, rodantį normą grąžos, kurią turi gauti pagalbos gavėjas, kad galėtų vykdyti projektą, visų pirma atsižvelgdamas į susijusią riziką. Tinkamos finansuoti išlaidos nustatytos priede (29).

34.

Jeigu bus matyti, pavyzdžiui, iš įmonės vidaus dokumentų, kad pagalbos gavėjas turi aiškiai apsispręsti, ar vykdyti projektą, kuriam teikiama pagalba, ar alternatyvų projektą, kuriam pagalba neteikiama, Komisija palygins numatomas investicijų į projektą, kuriam teikiama pagalba, ir į priešingos padėties projektą grynąsias dabartines vertes, atsižvelgdama į skirtingų verslo scenarijų tikimybes.

35.

Valstybės pagalba, skirta BEISP vykdymui skatinti, gali būti sumuojama su Sąjungos finansavimu arba kita valstybės pagalba, jei visa viešojo finansavimo, suteikto toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, suma neviršija palankiausios finansavimo normos, nustatytos taikytinuose Sąjungos teisės aktuose.

36.

Siekdama užtikrinti, kad valstybės pagalba išliktų proporcinga ir neviršytų to, kas būtina, kaip papildomos apsaugos priemonės, Komisija gali paprašyti pranešančiosios valstybės narės įgyvendinti lėšų susigrąžinimo mechanizmą (30). Lėšų susigrąžinimo mechanizmas turėtų užtikrinti tolygų papildomo pelno paskirstymą, kai projektas yra pelningesnis, nei prognozuota pateiktoje finansavimo trūkumo analizėje, ir jis turėtų būti taikomas tik toms investicijoms, kurios, remiantis ex post grynųjų pinigų srauto rezultatais ir valstybės pagalbos išmokomis, pasiekia grąžos normą, viršijančią pagalbos gavėjų kapitalo sąnaudas. Visi tokie lėšų susigrąžinimo mechanizmai turėtų būti aiškiai apibrėžti iš anksto, kad priimant sprendimą dėl dalyvavimo projekte pagalbos gavėjams būtų užtikrintas finansinis nuspėjamumas. Toks mechanizmas turėtų būti sukurtas taip, kad pagalbos gavėjai būtų stipriai skatinami kuo labiau didinti savo investicijų ir projektų rezultatus.

37.

Atlikdama analizę, Komisija atsižvelgs į šiuos aspektus:

numatomo pokyčio apibūdinimą: valstybė narė turi aiškiai apibūdinti elgesio pokytį, kurį, kaip tikimasi, nulems valstybės pagalba, t. y. ar bus pradedamas naujas projektas, ar didinama projekto apimtis, mastas, įgyvendinimo sparta arba tarpvalstybinis aspektas. Elgesio pokytį reikia nurodyti, lyginant numatomos veiklos, jei pagalba būtų teikiama, rezultatus ir lygį su veiklos, jei pagalba nebūtų teikiama, rezultatais ir lygiu. Šių dviejų scenarijų skirtumas parodo pagalbos priemonės įtaką ir jos skatinamąjį poveikį;

b)	pelningumo lygį: jeigu privačiai įmonei nebūtų pakankamai pelninga imtis projekto, bet jis duotų didelės naudos visuomenei, pagalbos skatinamasis poveikis yra labiau tikėtinas.

38.

Siekdama pašalinti tikruosius arba galimus tiesioginius arba netiesioginius tarptautinės prekybos iškraipymus, Komisija gali atsižvelgti į tai, kad konkurentai, esantys ne Sąjungoje, tiesiogiai arba netiesiogiai per paskutinius trejus metus gavo arba gaus lygiaverčio intensyvumo pagalbą panašiems projektams. Tačiau jeigu tarptautinės prekybos iškraipymų gali būti vėliau nei po trejų metų, atsižvelgiant į konkretų nurodyto sektoriaus pobūdį, minėtas orientacinis laikotarpis gali būti atitinkamai pratęstas. Jei įmanoma, atitinkama valstybė narė pateiks Komisijai pakankamai informacijos, kad ji galėtų įvertinti padėtį, visų pirma, tai, ar būtina atsižvelgti į trečiosios šalies konkurento konkurencinį pranašumą. Jeigu Komisija neturės skirtos arba pasiūlytos pagalbos įrodymų, savo sprendimą ji galės priimti remdamasi ir netiesioginiais įrodymais. Komisija taip pat gali imtis atitinkamų veiksmų, kad pašalintų konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl ne Sąjungoje gautų subsidijų.

39.

Rinkdama įrodymus, Komisija gali naudotis tyrimo įgaliojimais (31).

40.

Pagalbos priemonė turi būti pasirenkama atsižvelgiant į rinkos nepakankamumą arba kitas dideles sistemines problemas, kurias šia priemone siekiama pašalinti. Pavyzdžiui, kai pagrindinė problema yra susijusi su galimybių gauti finansavimą stoka, valstybės narės paprastai turėtų pagalbą teikti likvidumo paramos, pvz., paskolos ar garantijos (32), pavidalu. Kai rizika būtina iš dalies pasidalyti ir su įmone, pagalbos priemone paprastai turėtų būti pasirenkamas grąžintinas avansas. Grąžintinos pagalbos priemonės paprastai bus laikomos teigiamu rodikliu.

41.

Pagalbos gavėjų atranka, vykdant konkurencinę, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą, bus laikoma teigiamu rodikliu.

4.2. Netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencija ir pusiausvyros tyrimas

42.

Valstybės narės turėtų pateikti įrodymų, kad siūloma pagalbos priemonė yra tinkama politikos priemonė siekiant projekto tikslo. Pagalbos priemonė nebus laikoma tinkama, jei tą patį rezultatą bus galima pasiekti kitomis mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis politikos ar pagalbos priemonėmis.

43.

Kad pagalba būtų suderinama, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą indėlio į bendrų Europos svarbos tikslų poveikį.

44.

Vertindama neigiamą pagalbos priemonės poveikį, Komisija analizėje kreips dėmesį į numatomą pagalbos poveikį įmonių konkurencijai atitinkamose produktų rinkose, įskaitant gamintojų grandies ir vartotojų grandies rinkas, ir į perteklinių pajėgumų riziką.

45.

Komisija įvertins konkurencinių galimybių ribojimo ir dominavimo rinkoje pavojus. Projektai, susiję su infrastruktūros statyba (33), turi atitikti atviro ir nediskriminacinio naudojimosi infrastruktūra ir nediskriminacinės kainodaros bei tinklo eksploatavimo principus, įskaitant Sąjungos teisės aktuose nustatytus principus (34).

46.

Komisija įvertins galimą neigiamą poveikį prekybai, taip pat valstybių narių tarpusavio varžymosi dėl subsidijų riziką, kuri visų pirma gali kilti dėl pasirinktos vietos.

47.

Vertindama pagalbos galimą neigiamą poveikį prekybai, Komisija svarstys, ar pagalba priklauso nuo pagalbos gavėjo gamybinės veiklos ar bet kokios kitos veiklos perkėlimo iš kitos EEE susitarimo susitariančiosios šalies į pagalbą teikiančios valstybės narės teritoriją. Tokia sąlyga būtų žalinga vidaus rinkai, nepriklausomai nuo to, kiek darbo vietų buvo prarasta pradinėje pagalbos gavėjo įmonėje EEE, ir vargu ar ją atsvertų koks nors teigiamas poveikis.

4.3. Skaidrumas

48.

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad Komisijos skaidraus skyrimo modulyje arba išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu būtų skelbiama ši informacija:

a)	visas sprendimo dėl individualios pagalbos skyrimo ir įgyvendinimo nuostatų tekstas arba nuoroda į jį;

b)	pagalbą skiriančių institucijų pavadinimai;

c)	kiekvieno pagalbos gavėjo pavadinimas ir tapatybė, išskyrus verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją tinkamai pagrįstais atvejais ir gavus Komisijos pritarimą pagal Komisijos komunikatą dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose (35);

d)	pagalbos priemonė (36), pagalbos elementas ir, jeigu skiriasi, nominali pagalbos suma, išreikšta visa suma nacionaline valiuta, suteikta kiekvienam pagalbos gavėjui;

e)	pagalbos skyrimo diena ir paskelbimo diena;

f)	pagalbos gavėjo rūšis (MVĮ, didelė bendrovė, startuolis);

g)	regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas (NUTS 2 arba žemesnio lygmens regionas);

h)	pagrindinis ekonomikos sektorius, kuriame pagalbos gavėjas vykdo veiklą (NACE grupės lygmeniu);

i)	pagalbos tikslas.

49.

Reikalavimas skelbti informaciją taikomas, jei skirta individuali pagalba yra didesnė nei 100 000 EUR. Tokia informacija turi būti skelbiama po to, kai priimamas sprendimas skirti pagalbą. Ji turi būti saugoma bent 10 metų ir turi būti prieinama plačiajai visuomenei be apribojimų (37).

5. PRANEŠIMAS, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR TAIKYMAS

5.1. Pareiga pranešti

50.

Pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi iš anksto pranešti Komisijai apie visus ketinimus suteikti arba pakeisti valstybės pagalbą, įskaitant pagalbą BEISP.

51.

Tame pačiame BEISP dalyvaujančios valstybės narės yra raginamos, kai įmanoma, pateikti Komisijai bendrą pranešimą, įskaitant bendrą tekstą, kuriame aprašomas BEISP ir įrodomas jo tinkamumas finansuoti.

5.2. Ex post vertinimas ir ataskaitų teikimas

52.

Vykdant projektą turi būti reguliariai teikiamos ataskaitos. Prireikus Komisija gali paprašyti atlikti ex post vertinimą.

5.3. Taikymas

53.

Komisija šiame komunikate nustatytus principus taikys nuo 2022 m. sausio 1 d.

54.

Ji šiuos principus taikys visiems pagalbos projektams, apie kuriuos pranešta ir dėl kurių jos prašoma priimti sprendimą 2022 m. sausio 1 d. ar po tos dienos – net jei apie projektus pranešta iki tos dienos.

55.

Laikydamasi Pranešimo dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą (38), nustatymo nuostatų, Komisija pagalbai, apie kurią nepranešta, taikys šiame komunikate nustatytus principus, jeigu pagalba buvo suteikta 2022 m. sausio 1 d. ar po tos dienos, o visais kitais atvejais – taisykles, kurios galiojo tuo metu, kai pagalba buvo suteikta.

(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(2) 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, COM(2020) 67 final.

(3) 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, COM(2021) 118 final.

(4) 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos pramonės strategija“, COM(2020) 102 final.

(5) 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“, COM(2021) 350 final.

(6) 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“, COM(2020) 66 final.

(7) 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“, COM(2020) 456 final.

(8) 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“, COM (2020) 103 final.

(9) Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 249, 2014 7 31, p. 1). Kaip paaiškinta tų gairių 23 punkte, kadangi kyla grėsmė tokių įmonių egzistavimui, sunkumų patiriančios įmonės negali būti laikomos tinkamomis kitiems viešosios politikos tikslams siekti, kol neužtikrinamas jų gyvybingumas.

(10) Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (OL C 91I, 2020 3 20, p. 1) ir jo pakeitimai.

(11) Žr., pavyzdžiui, 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Vokietija/Komisija, C-156/98, ECLI:EU:C:2000:467, 78 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks/Rhone Alpes Bourgogne, C-333/07, ECLI:EU:C:2008:764, 94–116 punktus.

(12) Kai dviejų ar daugiau mokslinių tyrimų ir plėtros projektų negalima aiškiai atskirti vieno nuo kito, ypač tais atvejais, kai nėra tikėtina, kad technologiniu požiūriu juos galima sėkmingai įgyvendinti atskirai, jie turi būti laikomi pavieniu projektu.

(13) Toliau pavienis projektas ir integruotas projektas yra vadinami projektu.

(14) 2020 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sveikatos sąjungos kūrimas: ES atsparumo tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai didinimas“, COM(2020) 724 final.

(15) 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė“, COM(2020) 628 final.

(16) 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“, COM(2020) 98 final.

(17) Mažesnis valstybių narių skaičius (bet ne mažiau kaip dvi) gali būti išimtinai pateisinamas tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei projektas susijęs su tarpusavyje susijusiomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, TEN-E ir TEN-T projektais, kurių svarba iš esmės yra tarpvalstybinė, nes jie yra fiziškai sujungti tarpvalstybiniais tinklais arba jie yra itin svarbūs siekiant pagerinti tarpvalstybinį eismo valdymą arba sąveikumą, arba projektas finansuojamas ES lėšomis, o pagal joms taikomas teisines nuostatas dėl valstybių narių bendradarbiavimo reikia mažesnio dalyvaujančių valstybių narių skaičiaus. Visais atvejais projektai turi būti rengiami skaidriai, kaip nurodyta 17punkte.

(18) Vien to, kad projektą vykdo skirtingose šalyse veikiančios įmonės arba kad mokslinių tyrimų infrastruktūra vėliau naudojasi skirtingose valstybėse narėse įsteigtos įmonės, nepakanka tam, kad projektą būtų galima laikyti BEISP. Teismas pritarė Komisijos politikai, kad projektą galima apibūdinti kaip bendriems Europos interesams svarbų projektą taikant 107 straipsnio 3 dalies b punktą, jei jis yra tarpvalstybinės Europos programos, kurią bendrai remia kelių valstybių narių Vyriausybės, dalis arba pradedamas vykdyti kelioms valstybėms narėms imantis suderintų veiksmų kovoje su bendra grėsme. 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Exécutif regional wallon ir SA Glaverbel prieš Komisiją, C-62/87 ir 72/87, ECLI:EU:C:1988:132, 22 punktas.

(19) Vertindama bendro finansavimo mastą, Komisija atsižvelgs į tam tikrų sektorių ir MVĮ ypatumus. Išimtinėmis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis Komisija gali nuspręsti, kad pagalba yra pagrįsta net ir tuo atveju, kai pagalbos gavėjas neskiria didelės bendro finansavimo dalies.

(20) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (OL L 198, 2020 6 22, p. 13). Laikoma, kad priemonės, kurios yra tapačios Tarybos patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytoms priemonėms, atitinka principą „nedaryti reikšmingos žalos“, nes tai jau buvo patikrinta.

(21) Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo ES institucijos, agentūros, bendrosios įmonės ar kitos įstaigos ir kuris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas valstybės narės, nėra valstybės pagalba. Valstybės pagalba gali būti sumuojama su finansavimu iš Sąjungos fondo, jei laikomasi 35 punkte nustatytos sąlygos.

(22) Įnašas materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, taip pat žeme turi būti vertinamas pagal rinkos kainą.

(23) Tam tikrais atvejais tai galėtų apimti laipsniškus žingsnius siekiant pažangos, jei neapsiriboti tokia pažanga yra aiškus ir pagrįstas dalyvaujančio projekto tikslas ir yra aprašyta, kaip to bus siekiama.

(24) Sąvoka „komercinė veikla“ neapima konkrečiame sektoriuje būtino riboto pardavimo, susijusio su testavimo etapu, įskaitant imtį, grįžtamąjį ryšį arba pardavimą sertifikavimo tikslais.

(25) Teisingumo Teismo nuomone, BEISP suderinamumą Komisija gali vertinti savo nuožiūra. 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Exécutif regional wallon ir SA Glaverbel prieš Komisiją, C-62/87 ir 72/87, ECLI:EU:C:1988:132, 21 punktas.

(26) Pagalbos paraiška turi būti pateikta prieš pradedant darbus, t. y. arba prieš su investicija susijusių statybos darbų pradžią, arba prieš pirmąjį įmonės įsipareigojimą užsakyti įrangą ar kitą įsipareigojimą, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama (atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis). Žemės įsigijimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir preliminarių galimybių studijų rengimas, darbų pradžia nelaikomi.

(27) MVĮ projektų atveju priešingos padėties scenarijus gali būti alternatyvaus projekto nebuvimas, kaip nurodyta 32 punkte.

(28) Jei pateikta informacija privalo būti saugoma profesine paslaptimi, ji turi būti tvarkoma pagal 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9), 30 straipsnį.

(29) Integruoto projekto atveju turi būti išsamiai nurodytos kiekvieno pavienio projekto tinkamos finansuoti išlaidos.

(30) MVĮ projektams nereikia taikyti lėšų susigrąžinimo mechanizmo, išskyrus išimtines aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į pagalbos tokiems projektams sumas, apie kurias pranešta.

(31) Žr. 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, (OL L 248, 2015 9 24, p. 9) 25 straipsnį.

(32) Pagalbos teikimo garantijų forma trukmė turi būti ribota, o paskolų forma teikiamai pagalbai turi būti taikomi grąžinimo terminai.

(33) Kad nekiltų abejonių, bandomosios linijos nelaikomos infrastruktūra.

(34) Jeigu projektas susijęs su energetikos infrastruktūra, jam taikomas tarifų bei prieigos taisyklės ir atskyrimo reikalavimai, kai to reikalaujama pagal vidaus rinkos teisės aktus.

(35) C(2003) 4582 (OL C 297, 2003 12 9, p. 6).

(36) Dotacija/palūkanų normų subsidija; paskola/grąžintini avansai/kompensuojamoji dotacija; garantija; mokestinė nauda arba atleidimas nuo mokesčių; rizikos finansavimas; kita. Jeigu pagalba teikiama keliomis priemonėmis, pagalbos suma turi būti nurodoma pagal kiekvieną priemonę.

(37) Ši informacija turi būti paskelbiama per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos. Valstybės narės privalės užtikrinti, kad neteisėtos pagalbos atveju ši informacija būtų paskelbta ex post per 6 mėnesius nuo Komisijos sprendimo datos. Informacija turi būti teikiama tokiu formatu, kuriuo naudojantis galima atlikti duomenų paiešką, juos gauti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatu.

(38) Komisijos pranešimas dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (OL C 119, 2002 5 22, p. 22).

PRIEDAS

TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS

a)	Galimybių studijų, įskaitant parengiamąsias technines studijas, ir projektui įgyvendinti būtinų leidimų gavimo išlaidos.

Išlaidos priemonėms ir įrangai (įskaitant įrenginius ir transporto priemones), kurios naudojamos projektui per jo vykdymo laikotarpį. Jei šios priemonės ir įranga nenaudojamos visą projekto vykdymo laikotarpį, tinkamomis finansuoti laikomos tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios susidaro projekto vykdymo metu ir yra apskaičiuotos pagal gerąją apskaitos praktiką.

Išlaidos pastatams, infrastruktūrai ir žemei, kurie naudojami projektui per jo vykdymo laikotarpį, įsigyti (statyti). Kai šios išlaidos nustatomos atsižvelgiant į komercinę perdavimo vertę arba į faktines kapitalo sąnaudas, priešingai nusidėvėjimo išlaidoms, žemės, pastatų arba infrastruktūros likutinė vertė turėtų būti išskaičiuojama iš trūkstamo finansavimo ex ante arba ex post.

d)	Išlaidos kitoms medžiagoms, atsargoms ir panašiems produktams, kurie būtini įgyvendinant projektą.

Patentų ir kito nematerialiojo turto gavimo, patvirtinimo ir apsaugos išlaidos. Išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos.

f)	Personalo ir administracinės išlaidos (įskaitant pridėtines išlaidas), tiesiogiai patirtos vykdant MTPI veiklą, įskaitant MTPI veiklą, susijusią su pirmuoju pramoniniu diegimu, arba infrastruktūros projekto atveju infrastruktūros statybos išlaidos.

Kai pagalba skiriama pirmojo pramoninio diegimo projektui – kapitalo ir veiklos išlaidos (kurios naudojamos projektui per jo vykdymo laikotarpį), jeigu pramoninis diegimas yra paremtas MTPI veikla ir pats turi svarbų MTPI komponentą, kuris yra neatskiriamas ir būtinas elementas siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą. Veiklos išlaidos turi būti susijusios su tokiu projekto komponentu.

h)	Kitos išlaidos gali būti patvirtintos, jeigu jos pagrįstos ir kai jos neatskiriamai susijusios su projekto įgyvendinimu, išskyrus veiklos sąnaudas, kurioms netaikomas g punktas.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 181

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	65 metai 2022m. liepos 7d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2022 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/1165 dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
	*	Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl krovinių vežimo keliais	4
		REGLAMENTAI
	*	2022 m. liepos 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1166, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1480/2004, nustatantis specialias taisykles dėl prekių, atgabenamų iš teritorijos dalių, kuriose Kipro Vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės, į teritorijos dalis, kuriose Kipro Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę	11
	*	2022 m. liepos 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1167, kuriuo, atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/633, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Indonezijos kilmės mononatrio glutamatui nustatomas galutinis antidempingo muitas	14
		SPRENDIMAI
	*	2022 m. liepos 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/1168, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Mauritanijos Islamo Respublikoje vykdomos operacinės veiklos statuso	18
	*	2022 m. liepos 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/1169, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Senegalo Respublikos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Senegalo Respublikoje vykdomos operacinės veiklos statuso	20

	III Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
*	2021 m. gruodžio 13 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 280/21/COL, kuriuo iš dalies keičiamos procedūrinės ir materialinės valstybės pagalbos srities taisyklės, įtraukiant naujas gaires dėl valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijų [2022/1170]	22

	Klaidų ištaisymas
*	2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, klaidų ištaisymas ( OL L 435, 2021 12 6 )	35
*	2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo klaidų ištaisymas ( OL L 372, 2006 12 27 )	36
*	2022 m. gegužės 6 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/716 dėl išmaniojo dyzelinių degalų šildytuvo, skirto naudoti lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse su įprastiniais vidaus degimo varikliais ir tam tikruose hibridiniuose elektriniuose lengvuosiuose automobiliuose ir lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, patvirtinimo kaip naujoviškos technologijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631 klaidų ištaisymas ( OL L 133, 2022 5 10 )	37