(1)

svarbu užtikrinti, kad Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktai atitiktų skaitmeninio amžiaus sąlygas ir padėtų kurti ateities iššūkiams pritaikytą piliečiams tarnaujančią ekonomiką, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis novatoriškomis technologijomis. Sąjunga turi politinio pobūdžio interesą finansų sektoriuje žvalgyti, plėtoti ir skatinti diegti proveržio technologijas, įskaitant paskirstytojo registro technologiją (PRT). Viena iš pagrindinių finansams skirtų paskirstytojo registro technologijos prietaisų yra kriptoturtas;

(2)

dauguma kriptoturto nepatenka į Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų taikymo sritį ir, be kita ko, kelia su investuotojų apsauga, rinkos vientisumu, energijos vartojimu ir finansiniu stabilumu susijusių iššūkių. Todėl tokiam kriptoturtui reikalinga speciali Sąjungos lygmens reguliavimo sistema. Tačiau kitų rūšių kriptoturtas laikomas finansinėmis priemonėmis, apibrėžtomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (4). Tais atvejais, kai kriptoturtas laikomas finansinėmis priemonėmis pagal tą direktyvą, jo emitentams ir įmonėms, vykdančioms su tokiu kriptoturtu susijusią veiklą, gali būti taikomi visos Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktai, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 236/2012 (5), (ES) Nr. 596/2014 (6), (ES) Nr. 909/2014 (7) ir (ES) 2017/1129 (8) bei direktyvos 98/26/EB (9) ir 2013/50/ES (10);

(3)

manoma, kad finansinių priemonių pakeitimas kriptožetonais, t. y. finansinių priemonių skaitmeninis pateikimas paskirstytajame registre arba kriptožetonais pakeistų tradicinio turto klasių emisijos siekiant jas išleisti, saugoti ar perleisti paskirstytajame registre, atvers galimybių didinti veiksmingumą prekybos ir poprekybinių paslaugų procesuose. Tačiau kadangi pagrindiniai kompromisai, susiję su kredito rizika ir likvidumu, tebėra aktualūs kriptožetonus naudojančiame pasaulyje, kriptožetonais paremtų sistemų sėkmė priklausys nuo jų sąveikos su tradicinėmis sąskaitomis pagrįstomis sistemomis, visų pirma pereinamuoju laikotarpiu;

(4)

Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktai nebuvo parengti atsižvelgiant į paskirstytojo registro technologiją ir kriptoturtą ir juose yra nuostatų, galinčių drausti naudoti paskirstytojo registro technologiją leidžiant kriptoturtą, laikomą finansinėmis priemonėmis, juo prekiaujant ar už jį atsiskaitant, arba tokį naudojimą riboti. Šiuo metu trūksta paskirstytojo registro technologiją naudojančių leidimą turinčių finansų rinkos infrastruktūrų, kad būtų galima teikti prekybos arba atsiskaitymo paslaugas (arba tokių paslaugų derinį), susijusias su kriptoturtu, laikomu finansinėmis priemonėmis. Tokio kriptoturto antrinės rinkos plėtra galėtų duoti įvairios naudos, pavyzdžiui, užtikrinti didesnį veiksmingumą, skaidrumą ir konkurenciją prekybos ir atsiskaitymo veiklos srityse;

(5)

kartu dėl teisinių, technologinių ir veiklos aspektų, susijusių su paskirstytojo registro technologija ir kriptoturto, laikomo finansinėmis priemonėmis, naudojimu, esama reglamentavimo spragų. Pavyzdžiui, protokolams ir išmaniosioms sutartims, kuriais grindžiamas kriptoturtas, laikomas finansinėmis priemonėmis, netaikomi jokie skaidrumo, patikimumo ir saugos reikalavimai. Be to, pagrindinė technologija gali kelti tam tikrų naujų formų riziką, kurios pagal galiojančias taisykles tinkamai valdyti neįmanoma. Kriptoturto, laikomo finansinėmis priemonėmis, prekybai ir poprekybiniams procesams bei veiklai vykdyti Sąjungoje parengta keletas projektų, tačiau vos keli jau įgyvendinami, o tie, kurie įgyvendinami, yra riboto masto. Be to, kaip pabrėžė Europos Centrinio Banko (ECB) Vertybinių popierių ir užstato rinkos infrastruktūros patariamoji grupė ir Mokėjimų infrastruktūros patariamoji grupė, paskirstytojo registro technologijos naudojimas apimtų panašias problemas, su kuriomis susiduriama taikant tradicine technologija pagrįstus sprendimus, kaip antai problemas dėl susiskaidymo ir sąveikumo, taip pat galėtų kilti ir naujų sunkumų, pavyzdžiui, susijusių su žetonų teisiniu galiojimu. Kadangi kriptoturto, laikomo finansinėmis priemonėmis, prekybos ir susijusių poprekybinių procesų bei veiklos vykdymo patirties nėra daug, šiuo metu per anksti iš esmės keisti Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus siekiant sudaryti sąlygas tokiam kriptoturtui ir jo pagrindinei technologijai visapusiškai naudoti. Kartu kurti kriptoturtui, laikomam finansinėmis priemonėmis, skirtą finansų rinkos infrastruktūrą dabar trukdo į Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus įtraukti reikalavimai, kurie nėra visiškai pritaikyti kriptoturtui, laikomam finansinėmis priemonėmis, ar paskirstytojo registro technologijos naudojimui. Pavyzdžiui, prekybos kriptoturtu platformos paprastai suteikia prieigą neprofesionaliesiems investuotojams tiesiogiai, o tradicinės prekybos vietos neprofesionaliesiems investuotojams paprastai suteikia prieigą tik per finansų tarpininkus;

(6)

siekiant sudaryti sąlygas plėtoti finansinėmis priemonėmis laikomą kriptoturtą ir paskirstytojo registro technologiją kartu išlaikant aukšto lygio investuotojų apsaugą, rinkos vientisumą, finansinį stabilumą ir skaidrumą bei vengiant reglamentavimo arbitražo ir spragų, būtų naudinga parengti paskirstytojo registro technologija paremtos rinkos infrastruktūros bandomąją tvarką tokioms PRT rinkos infrastruktūroms išbandyti (toliau – bandomoji tvarka). Pagal bandomąją tvarką tam tikroms PRT rinkos infrastruktūroms turėtų būti laikinai leidžiama netaikyti kai kurių konkrečių reikalavimų pagal Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus, kurie priešingu atveju galėtų trukdyti veiklos vykdytojams kurti prekybos kriptoturtu, laikomu finansinėmis priemonėmis, ir atsiskaitymo už jų sandorius sprendimus nemažinant jokių galiojančių reikalavimų ir apsaugos priemonių, kurie taikomi tradicinėms rinkos infrastruktūroms. PRT rinkos infrastruktūrose turėtų būti priimtos ir jų operatorių naudojamos tinkamos apsaugos priemonės, susijusios su paskirstytojo registro technologijos naudojimu, kuriomis būtų užtikrinta veiksminga investuotojų apsauga, įskaitant aiškiai nustatytas atsakomybės grandines už bet kokius dėl operacinių trūkumų klientų patirtus nuostolius. Bandomoji tvarka taip pat turėtų sudaryti sąlygas Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, ESMA), įsteigtai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (11), ir kompetentingoms institucijoms pasimokyti iš bandomosios tvarkos ir įgyti patirties, susijusios su galimybėmis ir specifine rizika, būdinga kriptoturtui, laikomam finansinėmis priemonėmis, ir jo pagrindine technologija. Taikant šią bandomąją tvarką įgyta patirtis turėtų padėti rasti galimų praktinių pasiūlymų dėl tinkamos reguliavimo sistemos, kad būtų galima tikslingai pritaikyti Sąjungos teisės aktus, susijusius su PRT finansinių priemonių emisija, saugojimu ir aptarnavimu, prekyba jomis ir atsiskaitymu už jas;

(7)

siekiant bandomosios tvarkos tikslų turėtų būti sukurtas naujas PRT rinkos infrastruktūros Sąjungos statusas, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų išsaugoti savo vadovaujamą vaidmenį kriptožetonais pakeistų finansinių priemonių srityje ir prisidėti prie tokio turto antrinės rinkos plėtros. PRT rinkos infrastruktūros statusas turėtų būti neprivalomas ir neturėtų trukdyti finansų rinkos infrastruktūroms, kaip antai prekybos vietoms, centriniams vertybinių popierių depozitoriumams (CVPD) ir pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ), plėtoti prekybos ir poprekybinių paslaugų ir veiklos, skirtų kriptoturtui, laikomam finansinėmis priemonėmis arba grindžiamam paskirstytojo registro technologija, pagal galiojančius Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus;

(8)

PRT rinkos infrastruktūros turėtų tik leisti prekiauti PRT finansinėmis priemonėmis arba jas registruoti paskirstytajame registre. PRT finansinės priemonės turėtų būti kriptoturtas, kuris laikomas finansinėmis priemonėmis ir yra išleidžiamas, perleidžiamas ir saugomas paskirstytajame registre;

(9)

Sąjungos teisės aktai finansinių paslaugų srityje turėtų būti neutralūs, neatsižvelgiant į tai, ar taikoma viena ar kita konkreti technologija. Todėl reikia vengti nuorodų į konkrečią paskirstytojo registro technologiją. PRT rinkos infrastruktūros operatoriai turėtų užtikrinti, kad jie gali laikytis visų taikomų reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, kokia technologija naudojama;

(10)

taikant šį reglamentą turėtų būti vadovaujamasi technologinio neutralumo, proporcingumo, vienodų veiklos sąlygų principais ir principu „vienoda veikla, vienoda rizika, vienodos taisyklės“, kad būtų galima užtikrinti, jog rinkos dalyviams suteikiama pakankamai reguliavimo erdvės, kad jie galėtų diegti inovacijas ir puoselėti skaidrumo, sąžiningumo, stabilumo, investuotojų apsaugos, atskaitomybės, rinkos vientisumo ir privatumo, ir kad būtų galima garantuoti asmens duomenų apsaugos vertybes, kaip užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose;

(11)

galimybė naudotis bandomąja tvarka neturėtų būti taikoma tik rinkos senbuviams; ji taip pat turėtų būti atvira ir naujiems dalyviams. Subjektas, kuriam nėra suteiktas leidimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 arba pagal Direktyvą 2014/65/ES, galėtų prašyti išduoti veiklos leidimą pagal tą reglamentą arba tą direktyvą ir kartu kreiptis dėl specialaus leidimo pagal šį reglamentą. Tokiais atvejais kompetentinga institucija neturėtų vertinti, ar subjektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 909/2014 arba Direktyvos 2014/65/ES reikalavimus, dėl kurių buvo prašoma suteikti leidimą taikyti išimtį pagal šį reglamentą. Tokiems subjektams turėtų būti leidžiama vykdyti veiklą tik PRT rinkos infrastruktūrose vadovaujantis šiuo reglamentu, o specialiam leidimui nustojus galioti jų veiklos leidimas turėtų būti panaikintas, nebent tie subjektai pateiktų išsamų prašymą dėl veiklos leidimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 arba pagal Direktyvą 2014/65/ES;

(12)

PRT rinkos infrastruktūros koncepcija apima PRT daugiašalės prekybos sistemas (PRT DPS), PRT atsiskaitymo sistemas (PRT AS) ir PRT prekybos ir atsiskaitymo sistemas (PRT PAS). PRT rinkos infrastruktūra turėtų galėti bendradarbiauti su kitais rinkos dalyviais, kad būtų rasti paskirstytojo registro technologija pagrįsti novatoriški sprendimai skirtinguose finansinių paslaugų vertės grandinės segmentuose;

(13)

PRT DPS turėtų būti daugiašalė prekybos sistema, kurią valdo investicinė įmonė arba rinkos operatorius, kuriam suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES ir kuris yra gavęs specialų leidimą pagal šį reglamentą. Kredito įstaigai, kuriai suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2013/36/ES ir kuri teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą, turėtų būti leidžiama valdyti PRT DPS tik tuo atveju, kai jai suteikiamas leidimas veikti kaip investicinei įmonei arba rinkos operatoriui pagal Direktyvą 2014/65/ES. PRT DPS ir jų operatoriams turėtų būti taikomi visi daugiašalėms prekybos sistemoms ir jų operatoriams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 (12), Direktyvą 2014/65/ES ar kurį nors kitą galiojantį Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktą taikytini reikalavimai, išskyrus reikalavimus, dėl kurių kompetentinga institucija yra leidusi taikyti išimtį pagal šį reglamentą;

(14)

naudojant paskirstytojo registro technologiją, kai visi sandoriai registruojami paskirstytajame registre, galima paspartinti ir vykdyti prekybą ir atsiskaitymą beveik tikruoju laiku ir būtų galima sudaryti sąlygas prekybai ir poprekybinėms paslaugoms ir veiklai sujungti. Tačiau pagal dabartines taisykles nėra numatyta, kad tas pats juridinis subjektas galėtų derinti prekybos ir poprekybinę veiklą, neatsižvelgiant į naudojamą technologiją, dėl pasirinktos politikos, susijusios su rizikos specializacija ir veiklos rūšių atsiejimu konkurencijos didinimo sumetimais. Ši bandomoji tvarka neturėtų sukurti precedento siekiant iš esmės pakeisti prekybos ir poprekybinės veiklos atskyrimo ar finansų rinkos infrastruktūros tvarką. Tačiau atsižvelgiant į galimą paskirstytojo registro technologijos naudą derinant prekybą ir atsiskaitymą, yra pagrįsta taikant bandomąją tvarką numatyti tam skirtą PRT rinkos infrastruktūrą, būtent PRT PAS, kurioje būtų derinama veikla, kurią paprastai vykdo daugiašalės prekybos sistemos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos;

(15)

PRT PAS turėtų būti arba PRT DPS, kuri apima paslaugas, teikiamas ir PRT DPS, ir PRT AS, ir kurią valdo investicinė įmonė arba rinkos operatorius, gavęs specialų leidimą valdyti PRT PAS pagal šį reglamentą, arba PRT AS, kuri apima paslaugas, teikiamas ir PRT DPS, ir PRT AS, ir kurią valdo CVPD, gavęs specialų leidimą valdyti PRT PAS pagal šį reglamentą. Kredito įstaigai, kuriai suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2013/36/ES ir kuri teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą, turėtų būti leidžiama valdyti PRT PAS tik tuo atveju, kai jai suteikiamas leidimas veikti kaip investicinei įmonei arba rinkos operatoriui pagal Direktyvą 2014/65/ES. PRT PAS valdančiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui taikomi visi reikalavimai, kurie taikomi PRT DPS, o PRT PAS valdančiam CVPD turėtų būti taikomi visi PRT AS taikomi reikalavimai. Kadangi PRT PAS suteiktų galimybę investicinei įmonei ar rinkos operatoriui taip pat teikti atsiskaitymo paslaugas ir suteiktų CVPD galimybę teikti prekybos paslaugas, būtina užtikrinti, kad investicinės įmonės ir rinkos operatoriai turėtų laikytis PRT AS taikomų reikalavimų, o CVPD turėtų laikytis PRT DPS taikomų reikalavimų. Kadangi CVPD, teikiantiems investicines paslaugas arba vykdantiems investicinę veiklą pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, netaikomi tam tikri veiklos leidimų išdavimo ir organizaciniai reikalavimai pagal Direktyvą 2014/65/ES, taikant bandomąją tvarką tikslinga laikytis panašaus požiūrio tiek investicinėms įmonėms, tiek rinkos operatoriams, tiek PRT PAS valdantiems CVPD. Todėl PRT PAS valdančiai investicinei įmonei ar rinkos operatoriui pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 neturėtų būti taikomi tam tikri veiklos leidimų išdavimo ir organizaciniai reikalavimai, kadangi investicinė įmonė arba rinkos operatorius privalės laikytis veiklos leidimų išdavimo ir organizacinių reikalavimų pagal Direktyvą 2014/65/ES. Ir atvirkščiai, PRT PAS valdančiam CVPD tam tikri veiklos leidimų išdavimo ir organizaciniai reikalavimai neturėtų būti taikomi pagal Direktyvą 2014/65/ES, nes CVPD privalės laikytis veiklos leidimų išdavimo ir organizacinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014. Tokios išimtys turėtų būti laikinos ir neturėtų būti taikomos PRT rinkos infrastruktūrai, kuriai netaikoma bandomoji tvarka. ESMA turėtų galėti įvertinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 priimtus techninius apskaitos ir operacinės rizikos standartus, siekdama užtikrinti, kad jie būtų proporcingai taikomi investicinėms įmonėms ar rinkos operatoriams, valdantiems PRT PAS;

(16)

PRT PAS operatoriams turėtų būti suteikta galimybė prašyti taikyti tokias pačias išimtis, kokios taikomos PRT DPS ir PRT AS operatoriams, jeigu jie laikosi su išimtimis susijusių sąlygų ir taiko kompetentingų institucijų nustatytas kompensacines priemones. Panašūs argumentai kaip ir DPS ir PRT AS atveju turėtų būti taikomi išimtims, kurios galioja PTR PAS, bet kurioms su tomis išimtimis susijusioms sąlygoms ir kompensacinėms priemonėms;

(17)

siekiant suteikti papildomo lankstumo taikant tam tikrus Reglamento (ES) Nr. 909/2014 reikalavimus investicinėms įmonėms ar rinkos operatoriams, valdantiems PRT PAS, ir sykiu užtikrinti vienodas sąlygas su CVPD, teikiančiais atsiskaitymo paslaugas pagal bandomąją tvarką, tam tikros to reglamento reikalavimų išimtys, susijusios su neatsiskaitymo prevencijos priemonėmis, dalyvavimo ir skaidrumo reikalavimais, taip pat komunikacijos su dalyviais ir kitomis rinkos infrastruktūromis procedūromis, turėtų būti taikomos PRT AS arba PRT PAS valdantiems CVPD ir PRT PAS valdančioms investicinėms įmonėms ar rinkos operatoriams. Toms išimtims turėtų būti taikomos su jomis susijusios sąlygos, įskaitant būtiniausius reikalavimus, ir bet kurios kompensacinės priemonės, kurių reikalauja kompetentinga institucija, tam kad būtų pasiekti Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatų, dėl kurių prašoma taikyti išimtį, tikslai, arba būtų užtikrinta investuotojų apsauga, rinkos vientisumas ar finansinis stabilumas. PRT PAS operatorius turėtų įrodyti, kad prašoma išimtis yra proporcinga ir grindžiama paskirstytojo registro technologijos naudojimu;

(18)

PRT AS turėtų būti pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 veiklos leidimą gavusio CVPD, kuriam išduotas specialus leidimas valdyti PRT AS pagal šį reglamentą, valdoma atsiskaitymo sistema. PRT AS ir ją valdančiam CVPD turėtų būti taikomi visi Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir visų kitų galiojančių Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų reikalavimai, išskyrus reikalavimus, dėl kurių yra gautas leidimas taikyti išimtį pagal šį reglamentą;

(19)

kai ECB ir nacionaliniai centriniai bankai arba kitos valstybių narių institucijos, atliekančios panašias funkcijas, arba kitos viešosios įstaigos, kurioms pavesta dalyvauti valdant valstybės skolą Sąjungoje, valdo PRT AS, neturėtų būti reikalaujama, kad jie prašytų kompetentingų institucijų specialių leidimų pasinaudoti išimtimi pagal šį reglamentą, nes nereikalaujama, kad tokie subjektai teiktų ataskaitas kompetentingoms institucijoms arba laikytųsi jų nurodymų, ir jiems taikomi tik tam tikri Reglamento (ES) Nr. 909/2014 reikalavimai;

(20)

kuriant bandomąją tvarką neturėtų būti daromas poveikis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Protokole Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nustatytų ECB ir nacionalinių centrinių bankų, priklausančių Europos centrinių bankų sistemai, užduočių ir įsipareigojimų vykdymui, siekiant skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą ir užtikrinti veiksmingas ir patikimas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemas Sąjungoje ir su trečiosiomis valstybėmis;

(21)

šiame reglamente numatytų priežiūros pareigų pavedimas pateisinamas specifiniais bandomosios tvarkos ypatumais ir rizika. Todėl bandomosios tvarkos priežiūros struktūra neturėtų būti suprantama kaip precedento kokiam nors būsimam Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktui sukūrimas;

(22)

PRT rinkos infrastruktūros operatoriai turėtų būti atsakingi už lėšų, užstato ar PRT finansinių priemonių praradimą. PRT rinkos infrastruktūros operatorių atsakomybė turėtų apsiriboti prarasto turto rinkos verte nuo tuo laiko, kai priemonės buvo prarastos. PRT rinkos infrastruktūros operatorius neturėtų būti atsakingas už įvykius, kurie nuo jo nepriklauso, visų pirma už įvykius, kurie įvyko nepriklausomai nuo operatoriaus veiklos ir jis tai įrodo, įskaitant problemas, kylančias dėl išorės įvykio, kurio jis pagrįstai negali kontroliuoti;

(23)

siekiant sudaryti sąlygas inovacijoms ir eksperimentams patikimoje reglamentavimo aplinkoje, kartu užtikrinant investuotojų apsaugą, išlaikant rinkos vientisumą ir finansinį stabilumą, finansinės priemonės, kuriomis leidžiama prekiauti arba kurios registruojamos PRT rinkos infrastruktūroje, turėtų apsiriboti akcijomis, obligacijomis ir kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais, kuriems taikoma vien pavedimų vykdymo išimtis pagal Direktyvą 2014/65/ES. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos ribinės vertės, kurias tam tikrais atvejais būtų galima sumažinti. Visų pirma, siekiant išvengti bet kokios rizikos finansiniam stabilumui, PRT finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti arba kurios registruojamos PRT rinkos infrastruktūroje, bendra rinkos vertė turėtų būti apribota;

(24)

siekiant užtikrinti kuo vienodesnes sąlygas finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti tradicinėje prekybos vietoje, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, ir užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą, rinkos vientisumą ir finansinį stabilumą, PRT finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti PRT DPS arba PRT PAS, turėtų būti taikomos piktnaudžiauti rinka draudžiančios nuostatos, įtvirtintos Reglamente (ES) Nr. 596/2014;

(25)

PRT DPS operatoriaus prašymu kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama laikinai taikyti vieną ar daugiau šiame reglamente numatytų išimčių, jeigu tas operatorius atitinka tokioms išimtims taikomas sąlygas ir papildomus pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama valdyti naujų formų riziką, kurią kelia paskirstytojo registro technologijos naudojimas. Be to, PRT DPS operatorius turėtų laikytis kompetentingos institucijos reikalaujamų kompensacinių priemonių, kad pasiektų nuostatos, kurios atžvilgiu prašyta taikyti išimtį, tikslus, arba kad būtų užtikrinta investuotojų apsauga, rinkos vientisumas ar finansinis stabilumas;

(26)

PRT DPS operatoriaus prašymu kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama netaikyti jam tarpininkavimo įsipareigojimo pagal Direktyvą 2014/65/ES. Šiuo metu tradicinės daugiašalės prekybos sistemos nariais arba dalyviais leidžiama laikyti tik investicines įmones, kredito įstaigas ir kitus asmenis, turinčius pakankamų prekybos gebėjimų bei kompetencijos, ir išlaikančių tinkamas organizacines priemones ir išteklius. Dauguma prekybos kriptoturtu platformų, priešingai, siūlo prieigą be tarpininkų ir teikia tiesioginę prieigą neprofesionaliesiems investuotojams. Taigi viena iš galimų reguliavimo kliūčių, trukdančių plėtoti daugiašalę prekybos PRT finansinėmis priemonėmis sistemą, galėtų būti tarpininkavimo įsipareigojimas pagal Direktyvą 2014/65/ES. Todėl PRT DPS operatoriaus prašymu kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama suteikti išimtį laikinai nevykdyti tokio tarpininkavimo įsipareigojimo, kad būtų galima suteikti tiesioginę prieigą neprofesionaliesiems investuotojams ir leisti jiems vykdyti sandorius savo sąskaita, jeigu yra įdiegtos tinkamos investuotojų apsaugos priemonės, jeigu tokie neprofesionalieji investuotojai įvykdo tam tikras sąlygas ir tas operatorius vykdo visas papildomas kompetentingos institucijos nustatytas investuotojų apsaugos priemones. Neprofesionalieji investuotojai, kurie turi tiesioginę prieigą prie PRT DPS kaip nariai arba dalyviai, kuriems taikoma tarpininkavimo įsipareigojimo išimtis, neturėtų būti laikomi investicinėmis įmonėmis, kaip tai suprantama Direktyvoje 2014/65/ES, vien dėl to, kad yra PRT DPS nariai arba dalyviai;

(27)

PRT DPS operatoriaus prašymu kompetentingoms institucijoms taip pat turėtų būti leidžiama netaikyti Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų sandorių ataskaitų teikimo reikalavimų, jeigu PRT DPS įvykdo tam tikras sąlygas;

(28)

kad PRT DPS operatoriui būtų leista taikyti išimtį pagal šį reglamentą, jis turėtų įrodyti, kad prašoma išimtis yra proporcinga ir taikoma tik paskirstytojo registro technologijos naudojimui, kaip aprašyta jo verslo plane, ir kad prašoma išimtis bus taikoma tik PRT DPS, nesuteikiant galimybių ja naudotis jokiai kitai daugiašalei prekybos sistemai, valdomai tos pačios investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus;

(29)

PRT AS valdančio CVPD prašymu, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę leisti laikinai taikyti vieną ar daugiau išimčių, jeigu jis atitinka tokioms išimtims taikomas sąlygas ir papildomus pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama valdyti naujų formų riziką, kurią kelia paskirstytojo registro technologijos naudojimas. Be to, PRT AS valdantis CVPD turėtų laikytis visų kompetentingos institucijos reikalaujamų kompensacinių priemonių, kad pasiektų nuostatos, kurios atžvilgiu prašyta taikyti išimtį, tikslus, arba kad būtų užtikrinta investuotojų apsauga, rinkos vientisumas ar finansinis stabilumas;

(30)

turėtų būti leidžiama PRT AS valdančiam CVPD netaikyti tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatų, kuriomis gali būti sudaroma reglamentavimo kliūčių PRT AS plėtoti. Pavyzdžiui, išimtys galėtų būti taikomos tokiu mastu, kad to reglamento taisyklės, kurios taikomos CVPD ir kurios yra susijusios su terminais „nemateriali forma“, „vertybinių popierių sąskaita“ arba „pervedimo nurodymai“, nebūtų taikomos PRT AS valdančiam CVPD, išskyrus reikalavimus dėl CVPD ryšių, kurie turėtų būti taikomi mutatis mutandis. Dėl termino „vertybinių popierių sąskaita“, išimtis apimtų vertybinių popierių registravimo, emisijos vientisumo ir sąskaitų atskyrimo taisykles. Kadangi CVPD valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, atlikdami savo dalyvių vertybinių popierių sąskaitų kreditavimą ir debetavimą, PRT AS ne visada galima naudoti kaip vertybinių popierių sąskaitų, kuriose taikomas dvejybinio ar daugybinio įrašo būdą. Todėl turėtų būti galima taikyti išimtį PRT AS valdančiam CVPD dėl Reglamento (ES) Nr. 909/2014 taisyklių, kuriose daroma nuoroda į terminą „įrašų darymas apskaitos sistemoje“, jeigu tokia išimtis reikalinga tam, kad būtų įmanoma registruoti PRT finansines priemones paskirstytajame registre. Tačiau PRT AS valdantis CVPD vis tiek turėtų užtikrinti PRT finansinių priemonių emisijos vientisumą paskirstytajame registre ir atskirti įvairių dalyvių turimas PRT finansines priemones;

(31)

PRT AS valdančiam CVPD visada turėtų būti taikomos Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatos, pagal kurias CVPD, kuris perduoda paslaugų teikimą ar veiklą trečiajai šaliai, tebėra visiškai atsakingas už visų tame reglamente nustatytų savo įsipareigojimų vykdymą ir privalo užtikrinti, kad dėl tokio funkcijų perdavimo nebūtų perduota CVPD atsakomybė. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 PRT AS valdančiam CVPD leidžiama perduoti pagrindinės paslaugos ar veiklos vykdymą išorės paslaugų teikėjui tik gavus kompetentingos institucijos leidimą. Todėl PRT AS valdantis CVPD turėtų turėti galimybę prašyti taikyti to veiklos leidimo reikalavimo išimtį, kai jis įrodo, kad reikalavimas nesuderinamas su paskirstytojo registro technologijos naudojimu, kaip numatyta jo verslo plane. Su PRT AS arba paskirstytojo registro technologijos naudojimu susijusių užduočių perdavimas atsiskaitymui atlikti neturėtų būti laikomas veiklos perdavimu trečiajam asmeniui kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 909/2014;

(32)

kredito įstaigos ar investicinės įmonės tarpininkavimo įsipareigojimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią neprofesionaliesiems investuotojams gauti tiesioginę prieigą prie CVPD valdomų atsiskaitymo ir pateikimo sistemų, galėtų sudaryti reglamentavimo kliūtį, trukdančią kurti alternatyvius paskirstytojo registro technologija grindžiamus atsiskaitymo modelius, suteikiančius tiesioginę prieigą neprofesionaliesiems investuotojams. Todėl PRT AS valdančiam CVPD turėtų būti leidžiama taikyti išimtį, susijusią su terminu „dalyvis“ Direktyvoje 98/26/EB, pagal kurią tas terminas tam tikromis sąlygomis apimtų kitus asmenis, nei nurodytieji toje direktyvoje. Kai PRT AS valdantis CVPD prašo leisti taikyti išimtį dėl tarpininkavimo įsipareigojimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, jis turėtų užtikrinti, kad tie kaip dalyviai priimti asmenys atitiktų tam tikras sąlygas. DLT AS valdantis CVPD turėtų užtikrinti, kad tie dalyviai turėtų pakankamų gebėjimų, kompetencijos, patirties ir žinių, susijusių su poprekybine veikla ir paskirstytojo registro technologijos veikimu;

(33)

subjektai, atitinkantys reikalavimus dalyvauti CVPD pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, atitinka subjektus, atitinkančius reikalavimus dalyvauti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, kuri laikoma sistema ir apie kurią pranešama pagal Direktyvą 98/26/EB, nes pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos privalo būti laikomos sistemomis ir apie jas turi būti pranešta pagal Direktyvą 98/26/EB. Atitinkamai paskirstytojo registro technologija grindžiama vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kuri prašo leisti netaikyti dalyvavimo reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 909/2014, nesilaikytų Direktyvoje 98/26/EB nustatytų dalyvavimo reikalavimų. Taigi tokia vertybinių popierių atsiskaitymo sistema pagal tą direktyvą negali būti laikoma sistema ir sistema, apie kurią pranešta, ir dėl tos priežasties pagal šį reglamentą ji negalėtų būti vadinama PRT vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, o būtų vadinama PRT AS. Šiuo reglamentu CVPD turėtų būti leidžiama valdyti PRT AS, kuri nėra laikoma vertybinių popierių atsiskaitymo sistema pagal Direktyvą 98/26/EB, ir turėtų būti galima taikyti Reglamento (ES) Nr. 909/2014 atsiskaitymų baigtinumo taisyklių išimtį, taikant tam tikras kompensacines priemones, įskaitant konkrečias kompensacines priemones dėl nemokumo kylančiai rizikai sumažinti, kaip apsaugos nuo nemokumo priemonės pagal Direktyvą 98/26/EB. Tačiau tokia išimtis netrukdytų PRT AS, atitinkančiai visus Direktyvos 98/26/EB reikalavimus, būti laikoma sistema ir apie kurią pranešta kaip apie vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą pagal tą direktyvą;

(34)

Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 skatinama vykdyti atsiskaitymą už sandorius centrinio banko pinigais. Kai piniginės dalies atsiskaitymo vykdyti centrinio banko pinigais netikslinga ir neįmanoma, pagal tą reglamentą šis atsiskaitymas galėtų būti vykdomas per paties CVPD sąskaitas arba per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas (komercinio banko pinigais). Tačiau PRT AS valdančiam CVPD gali būti sudėtinga taikyti tą taisyklę, nes tokiam CVPD reikėtų daryti pakeitimus piniginių lėšų sąskaitose tuo pačiu metu, kai paskirstytuoju registru registruojamas vertybinių popierių pateikimas. PRT AS valdančiam CVPD reikėtų leisti prašyti leidimo laikinai netaikyti to reglamento piniginės dalies atsiskaitymo taisyklių, kad jis galėtų kurti inovatyvius sprendimus, pagal bandomąją tvarką sudarant palankesnes sąlygas naudotis komercinio banko pinigais arba e. pinigais žetonais. Atsiskaitymas centrinio banko pinigais galėtų būti laikomas netikslingu ir neįmanomu, jei toks atsiskaitymas centrinio banko pinigais paskirstytajame registre nėra teikiamas;

(35)

reikalavimai, susiję su piniginės dalies atsiskaitymu pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, ir toliau taikomi bandomosios tvarkos netaikantiems subjektams, išskyrus reikalavimus, kuriuos paskirstytojo registro technologijos aplinkoje taikyti nepagrįsta. Todėl PRT rinkos infrastruktūros operatoriai savo verslo planuose turėtų nurodyti, kaip jie ketina laikytis Reglamento (ES) Nr. 909/2014 IV antraštinės dalies tuo atveju, jei jie ilgainiui nustos taikyti bandomąją tvarką;

(36)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 CVPD privalo nediskriminuodamas ir skaidriai suteikti prieigą kitam CVPD arba kitoms rinkos infrastruktūroms. Suteikti prieigą prie PRT AS valdančio CVPD gali būti techniškai sudėtingiau, painu ar sudėtinga, nes senųjų sistemų sąveikumas su paskirstytojo registro technologija dar neišbandytas. Todėl PRT AS taip pat turėtų būti galima suteikti išimtį netaikyti to reikalavimo, jeigu ji įrodo, kad šio reikalavimo taikymas yra neproporcingas atsižvelgiant į PRT AS veiklos mastą;

(37)

nepriklausomai nuo to, kurio reikalavimo prašoma leisti netaikyti, PRT AS valdantis CVPD turėtų įrodyti, kad prašoma išimtis yra proporcinga ir grindžiama paskirstytojo registro technologijos naudojimu. Išimtis turėtų būti taikoma tik PRT AS, o ne kitoms to paties CVPD valdomoms atsiskaitymo sistemoms;

(38)

palyginti su tradicinėmis rinkos infrastruktūromis, PRT rinkos infrastruktūroms ir jų operatoriams turėtų būti taikomi papildomi reikalavimai. Šių papildomų reikalavimų reikia siekiant išvengti rizikos, susijusios su paskirstytojo registro technologijos naudojimu arba PRT rinkos infrastruktūros veiklos vykdymo būdais. Todėl PRT rinkos infrastruktūros operatorius turėtų parengti aiškų verslo planą, kuriame būtų išsamiai nurodyta, kaip bus naudojama paskirstytojo registro technologija ir kokios teisinės sąlygos bus taikomos;

(39)

PRT rinkos infrastruktūros operatoriai turėtų nustatyti arba, kai tinkama, dokumentuoti savo naudojamo paskirstytojo registro technologijos veikimo taisykles, įskaitant prieigos prie paskirstytojo registro ir leidimo jame prekiauti taisykles, patvirtinimo mazgų dalyvavimo taisykles bei galimų interesų konfliktų sprendimo taisykles ir rizikos valdymo priemones;

(40)

PRT rinkos infrastruktūros operatoriaus turėtų būti reikalaujama informuoti narius, dalyvius, emitentus ir klientus apie būdą, kuriuo jis ketina vykdyti savo veiklą, ir tai, kaip naudojant paskirstytojo registro technologiją atsiras nukrypimų, palyginti su tuo, kaip paslaugas paprastai teikia tradicinė daugiašalė prekybos sistema arba vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą valdantis CVPD;

(41)

PRT rinkos infrastruktūra turėtų naudoti specialias, patikimas IT ir kibernetinio saugumo priemones, susijusias su paskirstytojo registro technologijos naudojimu. Tos priemonės turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į PRT rinkos infrastruktūros operatoriaus verslo plano pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Be to, šiomis priemonėmis turėtų būti nuolat užtikrinamas teikiamų paslaugų skaidrumas, tęstinumas, patikimumas ir saugumas, įskaitant galbūt naudosimų išmaniųjų sutarčių patikimumą, neatsižvelgiant į tai, ar tas sutartis sudaro pati PRT rinkos infrastruktūra, ar trečioji šalis, vykdydama sutartines užsakomųjų paslaugų procedūras. PRT rinkos infrastruktūros taip pat turėtų užtikrinti paskirstytajame registre saugomų duomenų vientisumą, saugumą, konfidencialumą, pasiūlą ir prieinamumą. PRT rinkos infrastruktūros kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama reikalauti atlikti auditą, kad būtų užtikrinta, jog bendrosios PRT rinkos infrastruktūros IT ir kibernetinio saugumo priemonės atitinka paskirtį. Šio audito išlaidas turėtų padengti PRT rinkos infrastruktūros operatorius;

(42)

tais atvejais, kai PRT rinkos infrastruktūros operatoriaus verslo modelis apima klientų lėšų, pavyzdžiui, piniginių lėšų ar pinigų ekvivalentų, arba PRT finansinių priemonių arba prieigos prie tų PRT finansinių priemonių priemones, įskaitant kriptografinių raktų pavidalo priemones, saugojimą, PRT rinkos infrastruktūra turėtų naudoti tinkamas savo klientų turto saugojimo priemones. PRT rinkos infrastruktūros operatoriai neturėtų naudoti klientų turto savo sąskaita, nebent yra gavusios išankstinį aiškų rašytinį savo klientų sutikimą. PRT rinkos infrastruktūra klientų lėšas ar PRT finansines priemones arba prieigos prie jų priemones turėtų atskirti nuo savo turto ar kitų klientų turto. PRT rinkos infrastruktūros bendrosiomis IT ir kibernetinio saugumo priemonėmis turėtų būti užtikrinama klientų turto apsauga nuo sukčiavimo, kibernetinių išpuolių ar kitų rimtų veiklos trikdžių;

(43)

specialaus leidimo suteikimo metu PRT rinkos infrastruktūros taip pat turėtų turėti nustatytą patikimą pasitraukimo strategiją, naudotiną tuo atveju, jeigu bandomoji tvarka būtų nutraukta arba specialus leidimas ar kai kurios leistos taikyti išimtys panaikintos arba jeigu buvo viršytos šiame reglamente nustatytos ribinės vertės. Į tą strategiją turėtų būti įtrauktas jų paskirstytojo registro technologijų veiklos perkėlimas į tradicines rinkos infrastruktūras arba jų pavertimas tradicinėmis rinkos infrastruktūromis. Tuo tikslu nauji PRT PAS rinkos dalyviai arba operatoriai, nevaldantys tradicinės rinkos infrastruktūros, į kurią jie galėtų perkelti PRT finansines priemones, turėtų kreiptis dėl susitarimų sudarymo su tradicinių rinkos infrastruktūrų operatoriais. Tai ypač svarbu PRT finansinių priemonių registravimo atveju. Todėl CVPD turėtų būti taikomi tam tikri reikalavimai dėl tokių priemonių nustatymo. Be to, CVPD turėtų sudaryti tokius susitarimus nediskriminuodami ir jiems turėtų būti sudaryta galimybė imti tikrosiomis išlaidomis pagrįstą komercinį mokestį;

(44)

PRT rinkos infrastruktūros operatoriui suteikiamam specialiam leidimui turėtų iš esmės būti taikomos tos pačios procedūros kaip pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 arba Direktyvą 2014/65/ES suteikiamam veiklos leidimui. Tačiau kreipdamasis dėl specialaus leidimo pagal šį reglamentą pareiškėjas turėtų nurodyti išimtis, kurias jis prašo leisti taikyti. Prieš suteikdama leidimą PRT rinkos infrastruktūrai kompetentinga institucija turėtų pateikti ESMA visą susijusią informaciją. Kai būtina, ESMA turėtų pateikti neprivalomą nuomonę dėl prašomų išimčių taikymo arba dėl paskirstytojo registro technologijos tinkamumo pagal šį reglamentą. Tokia neprivaloma nuomonė neturėtų būti laikoma nuomone, pateikta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010. Rengdama savo nuomonę ESMA turėtų konsultuotis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Teikdama savo neprivalomą nuomonę ESMA turėtų siekti užtikrinti investuotojų apsaugą, rinkos vientisumą ir finansinį stabilumą. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją visoje bendrojoje rinkoje, ESMA neprivalomoje nuomonėje ir gairėse turėtų būti siekiama užtikrinti skirtingų visoje Sąjungoje kompetentingų institucijų suteiktų išimčių nuoseklumą ir proporcingumą, be kita ko, vertinant operatorių naudojamų skirtingų paskirstytojo registro technologijos tipų tinkamumą pagal šį reglamentą;

(45)

vertybinių popierių registravimas, vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas ir atsiskaitymo sistemų valdymas yra veikla, kuriai taip pat taikomos nesuderintos nacionalinės teisės nuostatos, pavyzdžiui, įmonių ir vertybinių popierių teisė. Todėl svarbu, kad PRT rinkos infrastruktūros operatoriai laikytųsi visų taikytinų taisyklių ir sudarytų sąlygas tai daryti jų paslaugų naudotojams;

(46)

PRT rinkos infrastruktūros operatoriaus prašymą svarstysianti kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę atsisakyti suteikti leidimą, jeigu esama priežasčių manyti, kad PRT rinkos infrastruktūra negalės laikytis galiojančių Sąjungos teisės nuostatų arba nacionalinės teisės nuostatų, kurios nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, ir jeigu esama priežasčių manyti, kad PRT rinkos infrastruktūra kels grėsmę investuotojų apsaugai, rinkos vientisumui ar finansiniam stabilumui, arba jei teikiant paraišką bandoma apeiti galiojančius reikalavimus;

(47)

PRT rinkos infrastruktūros operatoriui kompetentingos institucijos suteiktame specialiame leidime turėtų būti nurodytos išimtys, kurias tai PRT rinkos infrastruktūrai leista taikyti. Toks leidimas turėtų galioti visoje Sąjungoje, tačiau tik tol, kol taikoma bandomoji tvarka. ESMA savo interneto svetainėje turėtų skelbti PRT rinkos infrastruktūrų sąrašą ir kiekvienai jų leidžiamų taikyti išimčių sąrašą;

(48)

specialūs leidimai būtų suteikiami ir išimtys leidžiamos taikyti laikinai, ne ilgesnį kaip šešerių metų laikotarpį nuo specialaus leidimo suteikimo datos, ir jis turėtų galioti tik tol, kol bus taikoma bandomoji tvarka. Per tą šešerių metų laikotarpį PRT rinkos infrastruktūros operatoriai turės pakankamai laiko pritaikyti savo verslo modelius prie visų šios tvarkos pakeitimų ir veikti pagal bandomąją tvarką komerciškai perspektyviai. Tai sudarytų sąlygas ESMA ir Komisijai surinkti naudingų duomenų apie bandomosios tvarkos taikymą po to, kai bus suteikta kritinė masė specialių leidimų ir susijusių išimčių, ir teikti atitinkamas ataskaitas. Galiausiai tai duotų laiko PRT rinkos infrastruktūros operatoriams imtis reikiamų veiksmų, kad jie galėtų arba nutraukti savo veiklą arba pereiti prie naujos reglamentavimo sistemos, kuri bus parengta pagal ESMA ir Komisijos ataskaitas;

(49)

nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 909/2014 ir Direktyvai 2014/65/ES, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus panaikinti PRT rinkos infrastruktūrai suteiktą specialų leidimą arba leidimą taikyti išimtis, kai nustatoma, kad PRT rinkos infrastruktūros pagrindinė technologija arba teikiamos paslaugos ar vykdoma veikla turi trūkumą, jeigu tas trūkumas nusveria konkrečios paslaugos ar veiklos teikiamą naudą, arba kai PRT rinkos infrastruktūros operatorius pažeidžia kuriuos nors įpareigojimus kompetentingos institucijos nustatytiems leistiems taikyti leidimams ar išimtims, arba kai PRT rinkos infrastruktūros operatorius registruoja finansines priemones, viršijančias šiame reglamente nustatytas ribines vertes arba neatitinkančias kitų sąlygų, kurios taikomos PRT finansinėms priemonėms pagal šį reglamentą. Vykdydamas savo veiklą PRT rinkos infrastruktūros operatorius turėtų turėti galimybę prašyti leisti taikyti papildomas išimtis, be tų, kurių prašyta pirminio prašymo teikimo metu. Tokiu atveju prašymą dėl tų papildomų išimčių kompetentingai institucijai reikėtų pateikti lygiai taip, kaip prašant pirminio PRT rinkos infrastruktūros leidimo;

(50)

kadangi pagal bandomąją tvarką PRT rinkos infrastruktūros operatoriams galėtų būti leista laikinai netaikyti tam tikrų galiojančių Sąjungos teisės aktų nuostatų, savo specialaus leidimo galiojimo laikotarpiu jos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir ESMA. PRT rinkos infrastruktūros operatoriai turėtų informuoti kompetentingas institucijas apie visus reikšmingus jų verslo plano ir ypač savo svarbių darbuotojų pakeitimus, visus kibernetinės grėsmės ar išpuolių, sukčiavimo ar kito rimto piktnaudžiavimo įrodymus, visus informacijos, pateiktos teikiant pirminį prašymą suteikti leidimą, pasikeitimus, visus techninius arba veikos sunkumus, visų pirma susijusius su paskirstytojo registro technologijos naudojimu, ir visą riziką investuotojų apsaugai, rinkos vientisumui ar finansiniam stabilumui, nenumatytą specialaus leidimo suteikimo metu. Kad būtų galima užtikrinti investuotojų apsaugą, rinkos vientisumą ir finansinį stabilumą, gavusi informaciją apie tokį reikšmingą pasikeitimą, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę pareikalauti, kad PRT rinkos infrastruktūra pateiktų prašymą dėl naujo specialaus leidimo ar išimties, arba imtųsi taisomųjų priemonių, kurias kompetentinga institucija laiko tinkamomis. Be to, PRT rinkos infrastruktūros operatoriai taip pat turėtų kompetentingoms institucijoms pateikti visus prašomus atitinkamus duomenis. Kompetentingos institucijos iš PRT rinkos infrastruktūros operatorių gautą informaciją ir informaciją apie taisomąsias priemones turėtų perduoti ESMA;

(51)

PRT rinkos infrastruktūros operatoriai turėtų reguliariai teikti ataskaitas savo kompetentingoms institucijoms. ESMA turėtų surengti diskusijas apie tas ataskaitas, kad visos Sąjungos kompetentingos institucijos galėtų įgyti patirties, susijusios su paskirstytojo registro technologijos naudojimo poveikiu, ir geriau suprasti, ar reikėtų atlikti tam tikrų Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų pakeitimų, kurių gali prireikti siekiant paskirstytojo registro technologiją naudoti platesniu mastu;

(52)

per bandomosios tvarkos taikymo laikotarpį svarbu dažnai stebėti ir vertinti pačią sistemą ir jos veikimą, kad PRT rinkos infrastruktūros operatoriai gautų kuo daugiau informacijos. ESMA turėtų skelbti metines ataskaitas, kad rinkos dalyviai geriau suprastų rinkų veikimą ir vystymąsi ir kad būtų išaiškintas bandomosios tvarkos taikymas. Į tas metines ataskaitas turėtų būti įtraukta informacija apie svarbiausias tendencijas ir riziką. Tos metinės ataskaitos turėtų būti teikiamos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(53)

praėjus trejiems metams po šio reglamento taikymo pradžios datos ESMA turėtų Komisijai pateikti ataskaitą, kurioje ji įvertintų bandomąją tvarką. Remdamasi ESMA ataskaita, Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje turėtų būti įvertintos sąnaudos ir nauda, susijusios su bandomosios tvarkos taikymo pratęsimu tolesniam laikotarpiui, jos taikymu kitų rūšių finansinėms priemonėms, bandomosios tvarkos daliniais pakeitimais, jos paskelbimu nuolatine tvarka pasiūlant atitinkamų Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų pakeitimų ar šios tvarkos taikymo nutraukimu. Nebūtų pageidautina lygiagrečiai taikyti skirtingą tvarką PRT pagrįstoms ir ne PRT pagrįstoms rinkos infrastruktūroms. Jeigu bandomoji tvarka bus sėkminga, ji galėtų tapti nuolatine, iš dalies pakeitus atitinkamus Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus ir nustačius bendrą ir nuoseklią sistemą;

(54)

nustatyta, kad galiojančiuose Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktuose gali būti spragų, susijusių su jų taikymu kriptoturtui, laikomam finansinėmis priemonėmis. Visų pirma, naudojant paskirstytojo registro technologiją išleistoms finansinėms priemonėms yra nevisiškai pritaikyti techniniai reguliavimo standartai, priimti pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir susiję su tam tikrais duomenų teikimo reikalavimais ir skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimais. Naudojant paskirstytojo registro technologiją ar panašią technologiją išleistų finansinių priemonių antrinės rinkos dar tik formuojasi, todėl jų savybės gali skirtis nuo finansinių priemonių, išleistų naudojant tradicinę technologiją, rinkų savybių. Tuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos visoms finansinėms priemonėms, nepaisant jų naudojamos technologijos. Todėl vadovaudamasi Reglamente (ES) Nr. 600/2014 suteiktais įgaliojimais rengti techninių reguliavimo standartų projektą ESMA turėtų atlikti išsamų tų techninių reguliavimo standartų vertinimą ir pasiūlyti būtinus pakeitimus, užtikrinsiančius, kad standartuose nustatytas taisykles būtų galima veiksmingai taikyti finansinėms priemonėms, išleistoms naudojant paskirstytojo registro technologiją. Atlikdama šį vertinimą ESMA turėtų atsižvelgti į PRT finansinių priemonių specifiškumą ir į tai, ar dėl jų reikėtų atlikti standartų pakeitimus, kad tas finansines priemones būtų galima plėtoti nekliudant siekti techniniuose reguliavimo standartuose, priimtuose pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, nustatytų taisyklių tikslų;

(55)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl to, kad Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktuose esama reglamentavimo kliūčių, trukdančių plėtoti kriptoturto, laikomo finansinėmis priemonėmis, PRT rinkos infrastruktūras, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(56)

šis reglamentas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2019/1937 (13). Tuo pačiu subjektų, gavusių veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES, atžvilgiu turėtų būti taikomi pranešimo apie Reglamento (ES) Nr. 600/2014 arba Direktyvos 2014/65/ES pažeidimus mechanizmai, nustatyti pagal tą direktyvą. Subjektų, kuriems veiklos leidimas išduotas pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, atžvilgiu turėtų būti taikomi pranešimo apie to reglamento pažeidimus mechanizmai, nustatyti pagal tą reglamentą;

(57)

PRT rinkos infrastruktūrų valdymas gali apimti asmens duomenų tvarkymą. Kai taikant šį reglamentą būtina tvarkyti asmens duomenis, tas tvarkymas turėtų būti vykdomas laikantis Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos. Šis reglamentas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (ES) 2016/679 (14) ir (ES) 2018/1725 (15). Vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, o 2021 m. balandžio 23 d. jis pateikė savo nuomonę;

(58)

Reglamente (ES) Nr. 600/2014 numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju pagal tą reglamentą nebūtų taikoma nediskriminacinė prieiga prie PSŠ arba prekybos vietos, pateikusios prašymą jų kompetentingoms institucijoms pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Laikotarpis, per kurį PSŠ arba prekybos vietai jos kompetentinga institucija galėjo netaikyti nediskriminacinės prieigos taisyklių biržinių išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu, baigėsi 2020 m. liepos 3 d. Padidėjęs netikrumas ir nepastovumas rinkose neigiamai paveikė PSŠ ir prekybos vietų operacinę riziką, todėl naujos atviros prieigos tvarkos taikymo PSŠ ir prekybos vietoms, siūlančioms su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusias prekybos ir tarpuskaitos paslaugas, data Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 (16) 95 straipsniu buvo atidėta vienais metais iki 2021 m. liepos 3 d. Priežastys, dėl kurių atidedama naujos atviros prieigos tvarkos taikymo data, tebėra nepakitusios. Be to, atviros prieigos tvarka galėtų prieštarauti lygiagretiems politikos tikslams skatinti prekybą ir inovacijas Sąjungoje, nes ji galėtų stabdyti inovacijas biržinių išvestinių finansinių priemonių srityje, jei būtų sudaromos sąlygos konkurentams, kurie naudojasi atvira prieiga, naudotis rinkoje įsitvirtinusių subjektų infrastruktūra ir investicijomis, kad nedidelėmis pradinėmis sąnaudomis galėtų siūlyti konkuruojančius produktus. Sistemos, kuria naudojantis atliekama išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita ir jomis prekiaujama vertikaliai integruotame subjekte, priežiūra taip pat atitinka ilgalaikes tarptautines tendencijas. Todėl naujos atviros prieigos tvarkos taikymo data turėtų būti nukelta dar dvejiems metams iki 2023 m. liepos 3 d.;

(59)

šiuo metu Direktyvoje 2014/65/ES pateikta finansinės priemonės apibrėžtis aiškiai neapima finansinių priemonių, išleistų naudojant tam tikros klasės technologijas, kuriomis palaikomas paskirstytasis šifruotų duomenų registravimas, būtent paskirstytojo registro technologija. Siekiant užtikrinti, kad tokiomis finansinėmis priemonėmis būtų galima prekiauti rinkoje pagal esamą teisinę sistemą, Direktyvoje 2014/65/ES pateikta finansinių priemonių apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista, į ją įtraukiant tokias finansines priemones;

(60)

nors šiuo reglamentu nustatoma PRT rinkos infrastruktūrų, įskaitant tas, kurios teikia atsiskaitymo paslaugas, reguliavimo sistema, CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų bendroji reguliavimo sistema yra nustatyta Reglamente (ES) Nr. 909/2014, į kurį įtrauktos nuostatos dėl atsiskaitymo drausmės. Atsiskaitymo drausmės tvarka apima pranešimo apie neatsiskaitymo atvejus, piniginių baudų surinkimo ir paskirstymo ir privalomo supirkimo taisykles. Pagal reguliavimo techninius standartus, priimtus pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, nuostatos dėl atsiskaitymo drausmės taikomos nuo 2022 m. vasario 1 d. Tačiau suinteresuotieji subjektai pateikė įrodymų, kad privalomas supirkimas gali padidinti likvidumo spaudimą ir vertybinių popierių, kuriems kyla rizika būti supirktiems, išlaidas. Toks poveikis galėtų dar labiau padidėti rinkos nepastovumo atvejais. Atsižvelgiant į tai, taikant Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytas privalomo supirkimo taisykles galėtų būti daromas neigiamas poveikis Sąjungos kapitalo rinkų veiksmingumui ir konkurencingumui. Tas poveikis savo ruožtu galėtų lemti didesnius pirkimo ir pardavimo kainų skirtumus, mažesnį rinkos veiksmingumą ir mažesnę motyvaciją skolinti vertybinius popierius vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo rinkose ir atsiskaityti už sandorius su Sąjungoje įsteigtais CVPD. Todėl tikėtina, kad privalomo supirkimo taisyklių taikymo išlaidos nusvers galimą naudą. Atsižvelgiant į tą galimą neigiamą poveikį, Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų galima nustatyti skirtingą kiekvienos atsiskaitymo drausmės priemonės taikymo datą ir kad privalomo supirkimo taikymo taisyklės datą būtų galima nukelti dar toliau. Toks nukėlimas leistų Komisijai rengiant būsimą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo persvarstomas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014, įvertinti, kaip reikėtų iš dalies pakeisti atsiskaitymo drausmės sistemą ir visų pirma privalomo supirkimo taisykles, kad būtų atsižvelgta į pirmiau minėtus klausimus ir jie būtų išspręsti. Be to, toks nukėlimas padėtų užtikrinti, kad rinkos dalyviai, įskaitant tas PRT rinkos infrastruktūras, kurioms būtų taikoma atsiskaitymo drausmės tvarka, nepatirtų dvigubų įgyvendinimo išlaidų, jei atlikus Reglamento (ES) Nr. 909/2014 peržiūrą tos taisyklės būtų iš dalies pakeistos;

(61)

PRT rinkos infrastruktūros veikimas neturėtų kenkti valstybių narių klimato politikai. Todėl svarbu toliau skatinti mažataršių arba netaršių paskirstytojo registro technologijų plėtrą ir investicijas į jas,

a)

specialių leidimų vykdyti PRT rinkos infrastruktūrų veiklą suteikimu ir panaikinimu pagal šį reglamentą;

b)

specialių leidimų taikyti susijusias išimtis suteikimu, keitimu ir panaikinimu;

c)

išimtims taikomų sąlygų nustatymu, keitimu ir panaikinimu ir su tomis išimtimis susijusių kompensacinių ar taisomųjų priemonių nustatymu, keitimu ir panaikinimu;

d)

PRT rinkos infrastruktūrų valdymu;

e)

PRT rinkos infrastruktūrų priežiūra ir

f)

PRT rinkos infrastruktūrų operatorių, kompetentingų institucijų ir Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 įsteigtos Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) (ESMA) bendradarbiavimu.

1)

paskirstytojo registro technologija (PRT) – technologija, leidžianti valdyti ir naudoti paskirstytuosius registrus;

2)

paskirstytasis registras – informacijos saugykla, kurioje saugomi sandorių įrašai, kuria dalijamasi PRT tinklo mazgų rinkinyje ir kuri sinchronizuojama tarp PRT tinklo mazgų, naudojant susitarimo mechanizmą;

3)

susitarimo mechanizmas – taisyklės ir procedūros, skirtos PRT tinklo mazgų susitarimui, kad nauji sandoriai patvirtinami, pasiekti;

4)

PRT tinklo mazgas – įrenginys arba procesas, kuris yra tinklo dalis ir kuriame saugomos visos arba dalinės visų paskirstytojo registro technologija atliktų sandorių įrašų kopijos;

5)

PRT rinkos infrastruktūra – PRT daugiašalė prekybos sistema, PRT atsiskaitymo sistema arba PRT prekybos ir atsiskaitymo sistema;

6)

PRT daugiašalė prekybos sistema arba PRT DPS – daugiašalė prekybos sistema, kurioje leidžiama prekiauti tik PRT finansinėmis priemonėmis;

7)

PRT atsiskaitymo sistema arba PRT AS – atsiskaitymo sistema, per kurią už atlygį arba pateikimą vykdomi atsiskaitymai už PRT finansinių priemonių sandorius, nepriklausomai nuo to, ar ta atsiskaitymo sistema laikoma sistema ir apie ją pranešta pagal Direktyvą 98/26/EB, ir kurioje galima atlikti pirminį PRT finansinių priemonių registravimą arba teikti su PRT finansinėmis priemonėmis susijusias saugojimo paslaugas;

8)

atsiskaitymas – atsiskaitymas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

9)

neatsiskaitymas – neatsiskaitymas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

10)

PRT prekybos ir atsiskaitymo sistema arba PRT PAS – PRT DPS arba PRT AS, kuri apima paslaugas, teikiamas PRT DPS ir PRT AS;

11)

PRT finansinė priemonė – finansinė priemonė, kuri yra išleista, registruota, perleista ir saugoma naudojant paskirstytojo registro technologiją;

12)

finansinė priemonė – finansinė priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

13)

daugiašalė prekybos sistema – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte;

14)

centrinis vertybinių popierių depozitoriumas arba CVPD – centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

15)

vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 10 punkte;

16)

darbo diena – darbo diena, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

17)

vienalaikis vertybinių popierių ir lėšų pateikimas – vienalaikis vertybinių popierių ir lėšų pateikimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte;

18)

kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (17) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

19)

investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

20)

rinkos operatorius – rinkos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

21)

kompetentinga institucija – viena ar daugiau kompetentingų institucijų:

1)

4 straipsnio 1 dalies 15 punktas pakeičiamas taip:

2)

93 straipsnyje įterpiama ši dalis:

(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatyta kombinuotoji prekių nomenklatūra (toliau – KN), atitinkanti tiek Bendrojo muitų tarifo, tiek Sąjungos užsienio prekybos statistikos ir kitų su prekių importu arba eksportu susijusių Sąjungos politikos sričių reikalavimus;

(2)

KN yra pagrįsta Pasaulio muitinių organizacijos suderintos sistemos (toliau – SS) nomenklatūra, o ji iš dalies pakeista pagal 2019 m. birželio 28 d. Muitinių bendradarbiavimo tarybos rekomendaciją (toliau – 2022 m. SS). Tie pakeitimai Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1832 (2), kuriuo nuo 2022 m. sausio 1 d. pakeistas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedas, įtraukti į KN 2022 m. redakciją (toliau – 2022 m. KN);

(3)

2022 m. SS sukurta atskira 4421 20 00 subpozicija, kuriai priskiriami karstai. 2021 m. KN karstai iš medienos plaušo plokščių buvo klasifikuojami priskiriant KN kodą 4421 99 10 ir jiems buvo nustatyta 4 % muito norma, o karstai iš kitų medžiagų buvo klasifikuojami priskiriant KN kodą 4421 99 91 ir jiems buvo nustatyta nulinė muito norma („neapmuitinama“). Atsižvelgiant į 2022 m. SS pakeitimus, 2022 m. KN karstams iš medienos plaušo plokščių buvo priskirtas naujas KN kodas 4421 20 00 ir nustatyta nulinė muito norma („neapmuitinama“);

(4)

tam, kad 2022 m. KN būtų galima taikyti tokį patį muitų tarifų režimą kaip 2021 m. KN, 2022 m. KN būtina iš dalies pakeisti atsižvelgiant į 2022 m. SS pakeitimus ir sukurti atskirą subpoziciją, kuriai priskiriami karstai iš medienos plaušo plokščių;

(5)

2022 m. SS sukurta atskira 8485 pozicija, kuriai priskiriamos adityviosios gamybos mašinos (dar vadinamos 3D spausdintuvais), suskirstytos į skirtingas kategorijas pagal įvairių medžiagų sluoksniavimą (pavyzdžiui, metalo sluoksniavimą, gipso, cemento, keramikos arba stiklo sluoksniavimą ir t. t.). Sukurtai 8485 pozicijai priskirtos minėtos mašinos, kurios anksčiau buvo priskiriamos skirtingoms 2021 m. KN (3) subpozicijoms, ir sukurti specialūs KN kodai, kad būtų galima taikyti tokį patį muitų tarifų režimą kaip 2021 m. KN;

(6)

2021 m. KN smėlio, betono ar kitų mineralinių produktų sluoksniavimo adityviosios gamybos mašinos buvo priskirtos 8474 80 90 subpozicijai „kitos“, kuriai nustatyta nulinė muito norma („neapmuitinama“); iš dalies pakeitus 2022 m. SS, tie produktai 2022 m. KN priskirti naujai 8485 80 00 subpozicijai ir jiems nustatyta 1,7 % muito norma;

(7)

siekiant toms smėlio, betono ar kitų mineralinių produktų sluoksniavimo adityviosios gamybos mašinoms toliau taikyti tokį patį muitų tarifų režimą kaip 2021 m., būtina iš dalies pakeisti 2022 m. KN, kad būtų įtraukta atskira subpozicija ir jai nustatyta nulinė muito norma („neapmuitinama“);

(8)

be to, tų mašinų dalims 2022 m. KN taip pat turėtų būti taikomas toks pats muitų tarifų režimas kaip 2021 m. KN. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti KN kodo 8485 90 10 aprašymą, kad jis apimtų ir smėlio, betono ar kitų mineralinių produktų sluoksniavimo adityviosios gamybos mašinų dalis;

(9)

todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

siekiant užtikrinti, kad 3D spausdintuvams ir jų dalims 2022 m. būtų taikomas toks pats muitų tarifų režimas kaip 2021 m., atitinkami pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2022 m. sausio 1 d.;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 2 dalį Komisija savo iniciatyva arba remdamasi valstybių narių pateikta informacija gali inicijuoti procedūrą, kad medžiaga arba sudedamoji dalis, kurios sudėtyje yra kitos nei vitaminai ar mineralai medžiagos, būtų įtraukta į to reglamento III priedą, kuriame išvardytos medžiagos, kurių naudojimas maisto produktuose yra draudžiamas, ribojamas arba prižiūrimas Sąjungos, jei ta medžiaga susijusi su galima rizika vartotojams, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 1 dalyje;

(2)

2010 m. Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) buvo paprašyta pateikti nuomonę dėl su monakolinu K susijusio sveikumo teiginio, pateikto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 (2) 13 straipsnį, mokslinio pagrindimo. 2011 m. birželio 30 d. (3) Tarnyba pateikė mokslinę nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su monakolinu K, gautu iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, ir normalaus MTL cholesterolio kiekio kraujyje palaikymu, pagrindimo. Tarnyba padarė išvadą, kad nustatytas priežastinis ryšys tarp monakolino K, gauto iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, 10 mg kiekio per parą vartojimo ir normalaus MTL cholesterolio kiekio kraujyje palaikymo;

(3)

2012 m. Tarnybos buvo paprašyta pateikti nuomonę dėl su sudedamųjų dalių (iš jų viena – monakolinas K, gautas iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių) deriniu susijusio sveikumo teiginio, pateikto pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnį, mokslinio pagrindimo. 2013 m. liepos 12 d. (4) Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę, kurioje nustatytas priežastinis ryšys tarp produkto, kurio sudėtyje kartu su kitomis sudedamosiomis dalimis yra 2 mg monakolino K, gauto iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, vartojimo ir MTL cholesterolio kiekio kraujyje sumažėjimo;

(4)

pirmiau minėtose mokslinėse nuomonėse Tarnyba dėl vartojimo apribojimų rėmėsi Sąjungos rinkai tiekiamų vaistų, kurių sudėtyje yra lovastatino, preparato charakteristikų santrauka, nes, Tarnybos nuomone, laktono pavidalo monakolinas K yra identiškas lovastatinui. Preparato charakteristikų santraukoje sveikatos priežiūros specialistams pateikiama informacija apie saugų ir veiksmingą šių vaistų vartojimą. Vaistų, kurių sudėtyje yra lovastatino, charakteristikų santraukoje aprašomos jų savybės ir oficialiai patvirtintos vartojimo sąlygos, taip pat pateikiami specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės, susiję su miopatijos ir (arba) rabdomiolizės rizika, kuri padidėja vartojant lovastatiną kartu su tam tikrais kitais vaistais, ir nurodoma, kad lovastatino neturėtų vartoti nėščios moterys ir žindyvės;

(5)

teiginiams apie maistingumą ir sveikumą skirtos darbo grupės diskusijose dėl pirmiau minėtų mokslinių nuomonių valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl galimų saugos problemų, susijusių su maisto produktų, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, vartojimu;

(6)

raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai gaminami fermentuojant ryžius mielėmis, daugiausia Monascus purpureus, – taip susidaro monakolinai, iš kurių gausiausias yra monakolinas K. Jis tradiciškai naudojamas Kinijoje kaip maisto dažiklis ir kaip tradicinis preparatas virškinimui ir kraujotakai gerinti. ES jo neleidžiama naudoti kaip maisto dažiklio, nes jis neįtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1333/2008 (5) dėl maisto priedų pateiktą Sąjungos sąrašą. Maisto papildai, kurių sudėtyje yra raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių preparatų, buvo parduodami ir plačiai vartojami dar iki 1997 m. gegužės 15 d., todėl jiems netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 (6) dėl naujų maisto produktų. Naudoti raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių preparatus kitų kategorijų maisto produktuose galima tik gavus leidimą pagal Reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų. Šio reglamento nuostatos taikomos nedarant poveikio Reglamento (ES) 2015/2283 ir Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 taikymui;

(7)

Komisija savo iniciatyva pagal Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnį pradėjo procedūrą dėl raudonosiomis mielėmis fermentuotuose ryžiuose esančių monakolinų, nes, jos nuomone, remiantis turima informacija, kurią valstybės narės pateikė per konsultacijas dėl monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, saugos, buvo įvykdytos būtinos sąlygos ir reikalavimai, nustatyti to reglamento 8 straipsnyje ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 307/2012 (7) 3 ir 4 straipsniuose. Ši informacija apėmė Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos bei saugos agentūros (ANSES) nuomonę dėl rizikos, susijusios su raudonosiomis mielėmis fermentuotais ryžiais maisto papilduose (8). Toje nuomonėje padaryta išvada, kad „dėl raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių sudėties, visų pirma: monakolino K (taip pat vadinamo lovastatinu, kai jis parduodamas kaip vaistas), kuriam būdingas nepageidaujamas statinų poveikis, ir įvairaus kitų monakolinų (junginių, kurių sauga nenustatyta) kiekio, raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių vartojimas kelia pavojų kai kurių vartotojų sveikatai“. Turima informacija taip pat apėmė 2016 m. vasario 13 d. Belgijos Aukščiausiosios sveikatos tarybos priimtą mokslinę patariamąją ataskaitą (9), kurioje pateiktas maisto papildų, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai, tariamos naudos ir galimo toksiškumo Belgijos gyventojams vertinimas. Toje ataskaitoje buvo nurodyta rizika, susijusi su raudonosiomis mielėmis fermentuotuose ryžiuose esančiais monakolinais, visų pirma monakolinu K, ir apimanti nepageidaujamą poveikį, identišką statinus vartojančių pacientų patiriamam poveikiui, taip pat buvo nurodyta, kad didesnė rizika patirti toksišką poveikį kyla tam tikroms pažeidžiamoms grupėms, pvz., nėščioms moterims, kepenų, inkstų ir raumenų ligomis sergantiems žmonėms, vyresniems nei 70 metų asmenims ir vaikams bei paaugliams. 2013 m. Vokietijos mokslinių tyrimų finansavimo organizacija DFG atliko kitą svarbų mokslinį vertinimą (10), kuriame padaryta išvada, kad „raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai nėra saugus maisto produktas ir (arba) maisto papildas“ ;

(8)

todėl 2017 m. Komisija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsniu, paprašė Tarnybos pateikti mokslinę nuomonę dėl monakolinų raudonosiomis mielėmis fermentuotose ryžiuose saugos vertinimo;

(9)

2018 m. birželio 25 d. (11) Tarnyba priėmė mokslinę nuomonę dėl monakolinų raudonosiomis mielėmis fermentuotuose ryžiuose saugos. Tarnyba laikėsi nuomonės, kad laktono pavidalo monakolinas K yra identiškas lovastatinui – kelių vaistų, kuriais ES leidžiama gydyti hipercholesterolemiją, veikliajai medžiagai. Monakolinas K, gautas iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, dėl poveikio, susijusio su normalaus MTL cholesterolio kiekio kraujyje palaikymu, vartojamas maisto papilduose įvairiais kiekiais, kuriuos rekomenduojama suvartoti per parą. Remdamasi turima informacija Tarnyba padarė išvadą, kad vartojant maisto papildus, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, numatoma monakolino K ekspozicija galėtų būti lovastatino terapinių dozių intervale. Tarnyba pažymėjo, kad raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių nepageidaujamas poveikis buvo panašus į lovastatino nepageidaujamą poveikį. Susipažinusi su klinikinių atvejų aprašymais, gautais iš keturių šaltinių (12), ji pranešė, kad nepageidaujami reiškiniai buvo susiję su kaulų, raumenų ir jungiamuoju audiniu (įskaitant rabdomiolizę), kepenimis, nervų sistema, virškinimo traktu, oda ir poodiniu audiniu (išvardyta mažėjimo tvarka). Tarnyba laikėsi nuomonės, kad turimos informacijos apie nepageidaujamą poveikį žmonėms, apie kurį pranešta, pakanka, kad būtų galima padaryti išvadą, jog iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių gauti monakolinai, naudojant juos kaip maisto papildus, kelia didelį susirūpinimą dėl saugos, kai jų suvartojama 10 mg per parą. Tarnyba taip pat atsižvelgė į gautus pranešimus apie atskirus atvejus, kai sunkios nepageidaujamos reakcijos pasireiškė netgi nuo 2 savaičių iki 1 metų vartojant vos 3 mg monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, per parą ir į rabdomiolizės, hepatito ir odos ligų atvejus, kai prireikė hospitalizacijos;

(10)

remdamasi turima informacija ir tuo, kad nuomonėje atkreipiamas dėmesys į kelis neaiškumus, Tarnyba negalėjo pateikti rekomenduojamo per parą suvartoti monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, kiekio, kuris nekeltų susirūpinimo dėl žalingo poveikio visų vartotojų sveikatai ir, kai taikoma, pažeidžiamų grupių gyventojų sveikatai, kaip to prašė Komisija. Tarnyba paaiškino, kad yra neaiškumų dėl monakolinų sudėties ir kiekio maisto papilduose, kurių sudėtyje yra raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, ir kad raudonosiomis mielėmis fermentuotuose ryžiuose esantys monakolinai naudojami gaminant iš kelių sudedamųjų dalių sudarytus produktus, kurių sudedamosios dalys nebuvo visapusiškai įvertintos atskirai arba kartu. Be to, dėl duomenų trūkumo negalima įvertinti saugaus monakolinų vartojimo tam tikrose pažeidžiamose vartotojų grupėse ir neaišku, kokį poveikį daro maisto papildų, kurių pagrindinė dalis yra raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai, vartojimas kartu su maisto produktais ar vaistais, slopinančiais fermentą (CYP3A4), kuris dalyvauja monakolinų apykaitoje;

(11)

pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 307/2012 4 straipsnio 5 dalį ir Tarnybai paskelbus nuomonę dėl monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas dėl Tarnybos atlikto mokslinio rizikos vertinimo. Suinteresuotosios šalys taip pat pateikė pareiškimus, kad pagrįstų saugų monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, vartojimą kartu pateikiant tinkamą vartotojams skirtą informaciją apie saugų šios medžiagos vartojimą;

(12)

mokslinio pobūdžio pastabas Tarnyba paaiškino po nuomonės priėmimo surengtose telekonferencijose su suinteresuotosiomis šalimis. Tarnyba patikslino, iš kokių šaltinių gauti jos mokslinę nuomonę pagrindžiantys įrodymai, ir paaiškino, kodėl tam tikri tyrimai, kuriuos suinteresuotosios šalys pateikė per viešą kvietimą teikti duomenis, nebuvo laikomi pakankamai patikimais ir moksliškai pagrįstais, kad juos būtų galima įtraukti į saugos vertinimą. Tarnyba paaiškino mokslinį pagrindą, kodėl svarbu atsižvelgti į lovastatino saugos duomenis atliekant monakolinų saugos vertinimą, ir paaiškino, kaip suinteresuotųjų šalių pateikti duomenys apie nepageidaujamus reiškinius, gauti po pateikimo rinkai, buvo panaudoti kaip įrodymai jos vertinimui pagrįsti;

(13)

Komisija paprašė Tarnybos techninės pagalbos dėl dviejų mokslinių tyrimų (raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių papildų saugos sisteminės peržiūros bei metaanalizės (13) ir raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių papildų vaidmens kontroliuojant cholesterolio kiekį plazmoje peržiūros bei ekspertų nuomonės (14)), kuriuos, Tarnybai priėmus mokslinę nuomonę, Komisijai pateikė suinteresuotoji šalis. Tarnyba pažymėjo, kad, nepriklausomai nuo raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių papildų saugos intervencinių tyrimų ar metaanalizių rezultatų, yra gauta pranešimų apie šalutinį poveikį žmonėms, susijusį su raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių vartojimu, o laktono pavidalo monakolinas K yra identiškas lovastatinui, kurio nepageidaujamas poveikis gerai dokumentuotas, todėl tie pateikti tyrimai turėtų būti nagrinėjami kartu su visais turimais įrodymais, kad būtų galima padaryti bendrą išvadą. Tarnyba paaiškino, kad negalima nepaisyti pranešimų apie nepageidaujamą poveikį arba juos paneigti remiantis tyrimų, kurie buvo palyginti mažos apimties ir nebuvo skirti šiam poveikiui nustatyti, rezultatais ir kad tokie tyrimai (kaip antai, pateikta peržiūra ir ekspertizė), rodantys, kad produktų, kurių sudėtyje yra raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, rizikos ir naudos santykis yra panašus, nėra svarbūs vertinant specialiai į maistą dedamų medžiagų saugą;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galima nustatyti monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, paros kiekio, kuris nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, kad su 10 mg monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, suvartojimu per parą yra susijęs didelis žalingas poveikis sveikatai ir kad nustatyta atskirų atvejų, kai sunkios nepageidaujamos reakcijos pasireiškia šių monakolinų vartojant vos 3 mg per parą, turėtų būti uždrausta į vieną produkto porciją, kurią rekomenduojama suvartoti per parą, dėti 3 mg ar didesnį kiekį monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių. Todėl ta medžiaga turėtų būti įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 III priedo B dalį, o ją dėti į maisto produktus arba naudoti maisto produktų gamyboje turėtų būti leidžiama tik tame priede nurodytomis sąlygomis;

(15)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB (15) 6 straipsnį ženklinant maisto papildus turi būti nurodoma, kokio dydžio produkto porciją rekomenduojama suvartoti per parą, ir pateikiamas perspėjimas, kad ji negali viršyti nustatyto rekomenduojamo per parą suvartoti kiekio. Kadangi vienu metu gali būti vartojami įvairūs maisto produktai ar maisto papildai, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 III priede nustatyta riba gali būti viršyta, todėl būtina nustatyti atitinkamus visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, ženklinimo reikalavimus;

(16)

siekiant maisto produktų, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, etiketėse pateikti išsamią informaciją apie monakolinų kiekį, būtina nustatyti atitinkamus visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, ženklinimo reikalavimus;

(17)

kadangi Tarnyba nustatė, kad dėl sąveikos su vaistais kyla nepageidaujamo poveikio rizika, būtina įspėti cholesterolio kiekį kraujyje mažinančius vaistus vartojančius asmenis vengti tuo pačiu metu vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių. Tarnyba pažymėjo, kad raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių nepageidaujamas poveikis buvo panašus į lovastatino nepageidaujamą poveikį, todėl tikslinga pateikti perspėjimą, kad asmenys, kuriems pasireiškė sveikatos problemų, kreiptųsi į gydytoją. Be to, kadangi dėl duomenų trūkumo Tarnyba negalėjo įvertinti saugaus monakolinų vartojimo tam tikrose pažeidžiamose vartotojų grupėse ir kadangi dėl to išlieka žalingo poveikio sveikatai, susijusio su monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, vartojimu, tikimybė, tikslinga rekomenduoti maisto produktų, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, nevartoti nėščioms moterims ar žindyvėms, vyresniems nei 70 metų asmenims, vaikams ir paaugliams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, būtina nustatyti atitinkamus visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, ženklinimo reikalavimus;

(18)

Tarnyba negalėjo nustatyti su maistu suvartojamo monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, kiekio, kuris nekeltų susirūpinimo dėl žalingo poveikio plačiosios visuomenės sveikatai ir, kai taikoma, pažeidžiamų gyventojų grupių sveikatai. Kadangi žalingo poveikio sveikatai, susijusio su monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, tikimybė išlieka, tačiau šiuo klausimu tebesama mokslinio netikrumo, ir atsižvelgiant į tai, kad monakolinai, gauti iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, gali būti naudojami tik maisto papilduose ir kad Tarnyba negalėjo nustatyti šių maisto papildų vartojimo masto, monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, naudojimą maisto papilduose turėtų prižiūrėti Sąjunga, todėl jie turėtų būti įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 III priedo C dalį. Atsižvelgiant į Tarnybos mokslinėje nuomonėje išdėstytus neaiškumus ir į suinteresuotųjų šalių pareiškimus dėl monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, saugumo charakteristikų, tos suinteresuotosios šalys pagal Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 4 dalį turi galimybę pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 307/2012 5 straipsnį Tarnybai pateikti duomenis, įrodančius monakolinų, gautų iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, saugą. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 8 straipsnio 5 dalį Komisija per ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę dėl pateiktų duomenų, turėtų priimti sprendimą, ar monakolinus, gautus iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, įtraukti į III priedo A dalį ar B dalį;

(19)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(20)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

B dalies „Medžiagos, kurių naudojimas yra apribotas“ lentelėje abėcėlės tvarka įrašomas šis įrašas:

2)

C dalies „Medžiagos, kurių naudojimą prižiūri Bendrija“ lentelėje abėcėlės tvarka įrašomas šis įrašas:

„Monakolinai, gauti iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių“.

(1)

dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą prasidėjo masinis perkeltųjų asmenų, kurių dauguma yra moterys ir vaikai, antplūdis iš Ukrainos į Sąjungą. Kelios valstybės narės susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais siekdamos iš Ukrainos perkeltus vaikus operatyviai integruoti į savo švietimo sistemą;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatyta vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų tiekimo švietimo įstaigoms pagalbos programa (toliau – mokykloms skirta programa) yra skirta vaikams, kurie reguliariai lanko vaikų darželius, ikimokyklinio ugdymo įstaigas arba pradinio ar vidurinio ugdymo įstaigas valstybėse narėse. Todėl iš Ukrainos perkelti vaikai, integruoti į valstybių narių švietimo sistemas, atitinka dalyvavimo mokykloms skirtoje programoje reikalavimus. Dėl padidėjusio reikalavimus atitinkančių vaikų skaičiaus (absoliučiais skaičiais arba procentine gyventojų dalimi) kelioms valstybėms narėms, kurioms pirmosioms tenka kovoti su Rusijos invazijos į Ukrainą padariniais, gali būti sunku įgyvendinti mokykloms skirtą programą, kaip planuota, jei joms skiriama Sąjungos pagalba nebus padidinta;

(3)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 (3) 3 straipsnio pirmos pastraipos a punktą valstybės narės iki 2022 m. sausio 31 d. Komisijai pateikė prašymus dėl Sąjungos pagalbos vaisių ir daržovių bei pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms vykdyti 2022–2023 mokslo metais, kurie trunka nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Remdamasi tais prašymais, pateiktais iki Rusijos invazijos į Ukrainą, kiekvienai valstybei narei skirtinas galutines Sąjungos pagalbos sumas Komisija nustatė Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/493 (4). Iš turimos informacijos apie galutinių skiriamų Sąjungos pagalbos sumų naudojimo lygį kai kuriose valstybėse narėse ankstesniais mokslo metais matyti, kad kai kurioms valstybėms narėms gali nepavykti panaudoti visos galutinės joms skiriamos sumos;

(4)

atsižvelgiant į atsiradusius naujus poreikius ir siekiant parodyti Sąjungos ir valstybių narių solidarumą su Ukraina, tikslinga nustatyti išskirtines taisykles, pagal kurias valstybės narės laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. galėtų iki 2022 m. birželio 15 d. pateikti antrą prašymą dėl Sąjungos pagalbos vaisių ir daržovių bei pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms vykdyti. Ši galimybė turėtų būti susieta su būtinybe pasirūpinti valstybių narių švietimo įstaigose tuo laikotarpiu besimokančiais iš Ukrainos perkeltais vaikais. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pranešti apie pageidavimą panaudoti didesnes sumas nei Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/493 I priede nustatytos galutinės joms skiriamos Sąjungos pagalbos sumos arba nurodyti galutinės skiriamos pagalbos sumos dalį, dėl kurios neteikiamas prašymas, jeigu jos nepageidauja panaudoti visos tos skiriamos pagalbos sumos. Pirmąja galimybe galėtų pasinaudoti tik tos valstybės narės, kurios įrodė, kad tinkamai panaudojo joms skirtą galutinę Sąjungos pagalbos sumą, remiantis 2018–2019 mokslo metų, kurie buvo paskutiniai mokslo metai prieš COVID-19 pandemiją, finansinio vykdymo rezultatais. Jų prašymai turėtų būti grindžiami tik vaikų, kurie perkelti iš Ukrainos ir priklauso valstybių narių strategijoje pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 2 straipsnio 1 dalies f punktą apibrėžtai tikslinei grupei, skaičiumi ir būti tinkamai pagrįsti turimais duomenimis. Antro prašymo nepateikusios valstybės narės turėtų būti laikomos patvirtinusiomis Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/493 I priede nustatytas galutines skiriamas pagalbos sumas;

(5)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/39 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos Sąjungos pagalbos perskirstymo taisyklės. Komisija turi nustatyti galutinę pagalbos sumą, perskirstydama orientacines skiriamas sumas, dėl kurių nepateikta prašymų, ar jų dalis, dėl kurių nepateikta prašymų. Nuo tų taisyklių tikslinga nukrypti, kad Komisija, nustatydama patikslintą galutinę skiriamą Sąjungos pagalbos sumą laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., galėtų taip pat atsižvelgti į naujus prašymus, susijusius su Rusijos invazija į Ukrainą. Visų galutinių skiriamų Sąjungos pagalbos sumų, dėl kurių nepateikta prašymų, perskirstymas turi būti grindžiamas šešerių–dešimties metų amžiaus vaikų skaičiumi valstybėse narėse, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 5 straipsnio 5 dalies antra pastraipa;

(6)

kadangi, atsižvelgiant į antrą prašymą dėl Sąjungos pagalbos, nustatyti galutines Sąjungos pagalbos sumas vaisių ir daržovių bei pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms vykdyti laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. reikėtų kuo greičiau, kad valstybės narės spėtų laiku parengti planus ir užbaigti veiklą, kuri būtina siekiant pasirengti vykdyti mokykloms skirtą programą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

(a)

apie pageidavimą panaudoti didesnes sumas nei Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/493 I priede nustatytos galutinės vaisių ir daržovių ir (arba) pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms skiriamos Sąjungos pagalbos sumos ir nurodo prašomą papildomą sumą, jei būtų galimybė skirti papildomą pagalbos sumą; arba

(b)

nurodo Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/493 I priede nustatytos galutinės vaisių ir daržovių ir (arba) pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms skiriamos Sąjungos pagalbos sumos dalį, dėl kurios neteikiamas prašymas, jeigu jos nepageidauja panaudoti visos tos skiriamos pagalbos sumos.

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 474/2006 (2) sudarytas oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Sąjungoje, sąrašas;

(2)

tam tikros valstybės narės ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 4 straipsnio 3 dalį pateikė Komisijai tam sąrašui atnaujinti svarbią informaciją. Aktualios informacijos pateikė ir trečiosios šalys bei tarptautinės organizacijos. Remiantis ta informacija, sąrašą reikėtų atnaujinti;

(3)

Komisija visiems atitinkamiems oro vežėjams tiesiogiai arba per institucijas, atsakingas už teisės aktais nustatytą jų priežiūrą, pranešė apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis bus priimtas sprendimas uždrausti jiems vykdyti veiklą Sąjungoje arba pakeisti į Reglamento (EB) Nr. 474/2006 A arba B priede pateiktą sąrašą įrašytam oro vežėjui nustatyto veiklos draudimo sąlygas;

(4)

Komisija atitinkamiems oro vežėjams suteikė galimybę susipažinti su visais susijusiais dokumentais ir pateikti Komisijai ir komitetui, įsteigtam Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 15 straipsniu (toliau – ES skrydžių saugos komitetas), pastabas raštu bei informaciją žodžiu;

(5)

Komisija informavo ES skrydžių saugos komitetą apie bendras konsultacijas, pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 473/2006 (3) vykdomas su Armėnijos, Irako, Kazachstano, Moldovos, Pakistano, Pietų Sudano ir Rusijos kompetentingomis institucijomis ir oro vežėjais. Komisija taip pat informavo ES skrydžių saugos komitetą apie aviacijos saugos padėtį Konge (Brazavilyje), Madagaskare, Pusiaujo Gvinėjoje ir Suriname;

(6)

Agentūra informavo Komisiją ir ES skrydžių saugos komitetą apie techninius vertinimus, atliktus trečiosios šalies oro vežėjų leidimų, išduotų pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 452/2014 (4), pirminio vertinimo ir nuolatinės stebėsenos tikslu;

(7)

be to, Agentūra informavo Komisiją ir ES skrydžių saugos komitetą apie patikrinimų perone, atliktų vadovaujantis Komisijos reglamentu (ES) Nr. 965/2012 (5) pagal Užsienio valstybių orlaivių saugos įvertinimo (toliau – SAFA) programą, analizės rezultatus;

(8)

Agentūra taip pat informavo Komisiją ir ES skrydžių saugos komitetą apie techninės pagalbos projektus, įgyvendintus trečiosiose šalyse, kurių oro vežėjams pagal Reglamentą (EB) Nr. 474/2006 taikomas draudimas vykdyti veiklą. Agentūra, be kita ko, pateikė informacijos apie planus ir prašymus toliau teikti techninę pagalbą ir bendradarbiauti siekiant didinti trečiųjų šalių civilinės aviacijos administracijų administracinį bei techninį pajėgumą ir taip padėti joms pašalinti neatitikimus taikomiems tarptautiniams civilinės aviacijos saugos standartams. Valstybės narės paragintos į tokius prašymus atsakyti dvišaliu pagrindu, atsakymą suderinus su Komisija ir Agentūra. Tuo klausimu Komisija pakartojo, kad tarptautinei aviacijos bendruomenei naudinga teikti informaciją (ypač naudojantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) Pagalbos įgyvendinant aviacijos saugą partnerystės priemone) apie Sąjungos ir jos valstybių narių trečiosioms šalims teikiamą techninę pagalbą siekiant didinti aviacijos saugą pasaulyje;

(9)

Eurokontrolė pateikė Komisijai ir ES skrydžių saugos komitetui naujausios informacijos apie SAFA įspėjimo funkcijos ir įspėjimo apie trečiųjų šalių vežėjus funkcijos taikymą, taip pat statistinių duomenų apie įspėjimo pranešimus, susijusius su oro vežėjais, kuriems taikomas draudimas;

1)

A priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

2)

B priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

(1)

Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros (toliau – Konvencija) (1) Sąjungos buvo sudaryta Tarybos sprendimu 87/415/EEB (2) ir įsigaliojo 1988 m. sausio 1 d.;

(2)

pagal Konvencijos 15 straipsnio 3 dalies a punktą Jungtinis komitetas, įsteigtas pagal Konvencijos 14 straipsnio 1 dalį, (toliau – ES ir bendrojo tranzito šalių jungtinis komitetas) sprendimais gali priimti Konvencijos priedėlių pakeitimus;

(3)

2022 m. pradžioje ES ir bendrojo tranzito šalių jungtinis komitetas turi priimti sprendimą dėl Konvencijos I, IIIa ir IV priedėlių pakeitimo;

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ES ir bendrojo tranzito šalių jungtiniame komitete, nes sprendimas Sąjungoje turės teisinę galią. Jungtinio komiteto posėdžiams vykstant tik kartą per metus yra tikslinga leisti Sąjungos poziciją pareikšti ateinančiame posėdyje arba taikant rašytinę procedūrą;

(5)

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (3) B priedas ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (4) B priedas buvo iš dalies pakeisti atitinkamai Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/234 (5) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/235 (6). Tuose prieduose nustatyti su tranzito deklaracija susiję bendrieji duomenų reikalavimai, formatai ir kodai, siekiant geriau suderinti bendrus duomenų elementus, skirtus informacijos saugojimui ir jos mainams tarp muitinių, taip pat tarp muitinių ir ekonominių operacijų vykdytojų. Tie pakeitimai buvo būtini siekiant užtikrinti muitinės elektroninių sistemų, naudojamų įvairių rūšių deklaracijoms ir pranešimams apdoroti, sąveikumą. Todėl Konvencijos IIIa priedėlis, kuriame yra atkartojami Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 B priedas ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 B priedas, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

dėl Konvencijos IIIa priedėlio pakeitimų reikia pernumeruoti dalis ir skirsnius. Todėl Konvencijos I priedėlio nuorodos į IIIa priedėlį turėtų būti suderintos su nauja numeracija;

(7)

Konvencijos IV priedėlyje nustatytos tarpusavio pagalbos išieškant pagal pretenzijas taisyklės. Tos taisyklės yra svarbios, nes jomis apsaugomi bendrojo tranzito šalių, Sąjungos ir valstybių narių finansiniai interesai. Tos taisyklės turėtų būti peržiūrėtos siekiant jas suderinti su atitinkamomis Sąjungos taisyklėmis,

(1)

Europos Centrinio Banko (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Europos Sąjungos Taryba;

(2)

dabartinių Lietuvos banko išorės auditorių UAB „Ernst & Young Baltic“ įgaliojimai baigėsi po 2021 finansinių metų audito. Todėl būtina paskirti išorės auditorius nuo 2022 finansinių metų;

(3)

Lietuvos bankas išorės auditoriumi 2022–2024 finansiniams metams pasirinko UAB „ROSK Consulting“;

(4)

ECB valdančioji taryba rekomendavo skirti UAB „ROSK Consulting“ Lietuvos banko išorės auditoriumi 2022–2024 finansiniams metams;

(5)

atsižvelgiant į ECB valdančiosios tarybos rekomendaciją, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 1999/70/EB (2),

(1)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio 7 punktą Čekijos Respublika (toliau – Čekija) nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gali atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 35 000 EUR sumos, apskaičiuotos nacionaline valiuta pagal jos įstojimo dieną galiojusį valiutų keitimo kursą;

(2)

raštu (jį Komisija užregistravo 2021 m. lapkričio 23 d.) Čekija paprašė leidimo nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio 7 punkto ir nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 85 000 EUR sumos, apskaičiuotos nacionaline valiuta pagal jos įstojimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą (toliau – speciali priemonė). Speciali priemonė būtų taikoma iki 2024 m. gruodžio 31 d. – termino, iki kurio valstybės narės į nacionalinę teisę turi perkelti Tarybos direktyvą (ES) 2020/285 (2). Remiantis šia direktyva, nuo 2025 m. sausio 1 d. valstybės narės galės netaikyti PVM prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, vykdomam apmokestinamųjų asmenų, kurių metinė apyvarta atitinkamoje valstybėje narėje neviršija 85 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta ribos;

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija 2021 m. gruodžio 16 d. raštu perdavė Čekijos prašymą kitoms valstybėms narėms. 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Komisija pranešė Čekijai turinti visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(4)

speciali priemonė atitinka Direktyvą (ES) 2020/285, kuria siekiama sumažinti mažųjų įmonių reikalavimų laikymosi išlaidas ir išvengti konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje;

(5)

speciali priemonė apmokestinamiesiems asmenims nebus privaloma ir jie galės pasirinkti taikyti įprastines PVM procedūras pagal Direktyvos 2006/112/EB 290 straipsnį;

(6)

remiantis Čekijai pateikta informacija, speciali priemonė turės tik nežymų poveikį bendrai galutinio vartojimo etapu Čekijos surenkamų mokestinių pajamų sumai;

(7)

įsigaliojus Tarybos reglamentui (ES, Euratomas) 2021/769 (3), Čekija nuo 2022 finansinių metų neturi skaičiuoti kompensacijos PVM nuosavų išteklių ataskaitoje;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad Čekija tikisi, jog dėl specialios priemonės sumažės PVM prievolių, taigi, ir mažųjų įmonių, ir mokesčių administratoriaus administracinė našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos, ir į tai, kad nedaromas didelis poveikis bendroms surenkamoms PVM pajamoms, Čekijai turėtų būti leista nustatyti specialią priemonę;

(9)

specialios priemonės taikymas turėtų būti riboto laikotarpio. To laiko turėtų pakakti, kad Komisija galėtų įvertinti ribos veiksmingumą ir tinkamumą. Be to, pagal Direktyvos (ES) 2020/285 3 straipsnio 1 dalį, iki 2024 m. gruodžio 31 d. valstybės narės turi priimti ir paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų galima laikytis tos direktyvos 1 straipsnio, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatomos paprastesnės PVM taisyklės mažosioms įmonėms, o nuo 2025 m. sausio 1 d. šias nuostatas taikyti. Todėl Čekijai turėtų būti leidžiama taikyti specialią priemonę iki 2024 m. gruodžio 31 d.,

(1)

2016 m. kovo 11 d. bendrovė „Lanxess Deutschland GmbH“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 34 straipsnį pateikė Prancūzijai paraišką dėl biocidinio produkto „Primer PIP“ (toliau – biocidinis produktas) lygiagretaus tarpusavio pripažinimo. Biocidinis produktas yra 8-o tipo medienos konservantas, naudojamas prevenciniam apdorojimui nuo medienos spalvą keičiančių grybų, medieną ardančių papėdgrybių ir vabalų medgraužių (lervų). Biocidinis produktas naudojamas panardinant į jį medieną rankiniu ar automatiniu būdu arba jį purškiant automatiniu būdu ir jo sudėtyje yra veikliųjų medžiagų propikonazolo, IPBC ir permetrino. Vokietija yra referencinė valstybė narė, atsakinga už paraiškos vertinimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 34 straipsnio 1 dalyje;

(2)

2020 m. kovo 9 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 35 straipsnio 2 dalį Prancūzija koordinavimo grupei perdavė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad Vokietijos nustatytomis autorizacijos liudijimo išdavimo sąlygomis neužtikrinama biocidinio produkto atitiktis to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nustatytam reikalavimui. Prancūzija mano, kad, siekiant užtikrinti saugų darbą su biocidiniu produktu, panardinant į jį medieną rankiniu būdu arba jį purškiant automatiniu būdu reikia dėvėti asmenines apsaugos priemones, t. y. cheminėms medžiagoms atsparias apsaugines pirštines, atitinkančias Europos standarto EN 374 reikalavimus (pirštinių medžiagą autorizacijos liudijimo turėtojas turi nurodyti produkto informaciniuose dokumentuose), ir bent 6-o tipo apsauginį kombinezoną, kaip nurodyta Europos standarte EN 13034, panardinant į jį medieną automatiniu būdu – dėvėti asmenines apsaugos priemones, t. y. cheminėms medžiagoms atsparias apsaugines pirštines, atitinkančias Europos standarto EN 374 reikalavimus (pirštinių medžiagą autorizacijos liudijimo turėtojas turi nurodyti produkto informaciniuose dokumentuose), o vėliau perdirbant šviežiai apdorotą medieną – dėvėti cheminėms medžiagoms atsparias pirštines, atitinkančias Europos standarto EN 374 reikalavimus. Prancūzijos teigimu, vietoj dėvimų asmeninių apsaugos priemonių galimai taikant technines ir organizacines priemones pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB (2), neužtikrinama tinkama apsauga, jei tos priemonės nėra nurodytos ir įvertintos biocidinio produkto vertinime;

(3)

Vokietija mano, kad Direktyvoje 98/24/EB nustatyta įvairių rizikos mažinimo priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai, pirmumo tvarka ir biocidinio produkto naudojimo tikslais pirmenybė teikiama techninių ir organizacinių priemonių taikymui, o ne asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimui. Vokietijos teigimu, pagal tą direktyvą darbdavys turi nuspręsti, kokios techninės ir organizacinės priemonės turi būti taikomos, o kadangi tokių priemonių yra daug, jų visų neįmanoma aprašyti ir įvertinti biocidinio produkto autorizacijos liudijime;

(4)

koordinavimo grupėje susitarimas nebuvo pasiektas, todėl Vokietija 2020 m. spalio 28 d. neišspręstą prieštaravimą perdavė Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 36 straipsnio 1 dalį. Ji Komisijai pateikė išsamų klausimo, dėl kurio valstybės narės negalėjo susitarti, aprašymą ir jų nesutarimo priežastis. Tas aprašymas buvo pateiktas atitinkamoms valstybėms narėms bei pareiškėjui;

(5)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 2 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nustatyta, kad tuo reglamentu nedaromas poveikis Tarybos direktyvai 89/391/EEB (3) ir Direktyvai 98/24/EB;

(6)

vienas iš Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nustatytų autorizacijos liudijimo išdavimo kriterijų yra tai, kad nei pats biocidinis produktas, nei jo liekanos nesukelia nepriimtino poveikio žmonių sveikatai;

(7)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 VI priedo 9 punkte nustatyta, kad taikydamos tame priede nustatytus biocidinių produktų dokumentacijos vertinimo bendruosius principus, nurodytus to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkte, ir kartu atsižvelgdamos į kitas 19 straipsnyje nustatytas sąlygas, kompetentingos institucijos arba Komisija turi nuspręsti, ar turi būti išduotas biocidinio produkto autorizacijos liudijimas. Į tokį autorizacijos liudijimą gali būti įtraukti biocidinio produkto naudojimo apribojimai ar kitos sąlygos;

(8)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 VI priedo 18 punkto d papunktyje nustatyta, kad atliekant produkto keliamos rizikos vertinimą turi būti nustatytos priemonės, būtinos žmonėms, gyvūnams ir aplinkai apsaugoti tiek naudojant biocidinį produktą pagal siūlomą įprastą naudojimo paskirtį, tiek realiu blogiausiu atveju;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 VI priedo 56 punkto 2 papunktyje nurodyta, kad nustatant, ar laikomasi to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų kriterijų, viena iš vertinančiosios institucijos išvadų turi būti tai, kad, biocidinis produktas gali atitikti kriterijus taikant tam tikras sąlygas ir (arba) apribojimus;

(10)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 VI priedo 62 punkte nustatyta, kad vertinančioji institucija prireikus turi nuspręsti, kad to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nustatytas kriterijus gali būti įvykdytas tik jei taikomos prevencinės ir apsaugos priemonės, įskaitant tinkamą darbo procesų koncepciją ir inžinerinės kontrolės priemones, naudojama tinkama įranga ir medžiagos, taikomos kolektyvinės apsaugos priemonės, o tais atvejais, kai poveikiui kelio negalima užkirsti kitomis priemonėmis – naudojamos individualios apsaugos priemonės, be kita ko, asmeninės apsaugos priemonės – respiratoriai, kaukės, kombinezonai, pirštinės ir apsauginiai akiniai, kad būtų sumažintas produkto poveikis profesionaliems naudotojams;

(11)

tačiau Reglamento (ES) Nr. 528/2012 VI priedo 62 punkte nenustatyta, kad vertinimas, kuriuo remiantis daroma išvada, kad to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nustatytas kriterijus gali būti įvykdytas tik taikant prevencines ir apsaugos priemones, turi būti atliekamas pagal Direktyvą 98/24/EB. Jame taip pat nėra aiškiai nurodyta, kad ta direktyva netaikoma. Todėl iš šių nuostatų negalima daryti išvados, kad Direktyva 98/24/EB netaikoma. Be to, atitinkamos pareigos pagal Direktyvą 98/24/EB nustatomos darbdaviams, o ne valstybių narių valdžios institucijoms;

(12)

Direktyvos 98/24/EB 4 straipsnyje nustatyta, kad, siekdami įvertinti bet kokią cheminių veiksnių keliamą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdaviai turi gauti papildomą reikalingą informaciją iš tiekėjo ar iš kitų lengvai prieinamų šaltinių ir kad prireikus ta informacija turi apimti konkretų rizikos naudotojams, nustatytos pagal cheminius veiksnius reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus, vertinimą;

(13)

Direktyvos 98/24/EB 6 straipsnyje pirmumo tvarka išvardytos priemonės, kurių turi imtis darbdavys, kad apsaugotų darbuotojus nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe. Pirmenybė turi būti teikiama pavojingų cheminių medžiagų pakeitimui, o tais atvejais, kai tai neįmanoma, pavojingų cheminių veiksnių keliama rizika darbuotojų saugai ir sveikatai turi būti kuo labiau sumažinta taikant apsaugos ir prevencines priemones. Jei pavojingos cheminės medžiagos poveikiui neįmanoma užkirsti kelio kitomis priemonėmis, darbuotojų apsauga turi būti užtikrinta taikant individualias apsaugos priemones, įskaitant asmenines apsaugos priemones;

(14)

atsižvelgiant į biocidinio produkto naudojimo metodus ir iš vertinančiosios institucijos gautą informaciją, tokios techninės ar organizacinės priemonės nebuvo nurodytos nei paraiškoje išduoti biocidinio produkto autorizacijos liudijimą, nei tos paraiškos vertinimo metu;

(15)

todėl Komisija mano, kad biocidinis produktas atitinka Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nustatytą kriterijų, jei biocidinio produkto autorizacijos liudijime ir etiketėje nurodoma ši jo naudojimo sąlyga: „Panardinant medieną į biocidinį produktą rankiniu būdu arba jį purškiant automatiniu būdu reikia dėvėti cheminėms medžiagoms atsparias apsaugines pirštines, atitinkančias Europos standarto EN 374 reikalavimus (pirštinių medžiagą autorizacijos liudijimo turėtojas turi nurodyti produkto informaciniuose dokumentuose), ir bent 6-o tipo apsauginį kombinezoną, kaip nurodyta Europos standarte EN 13034, panardinant į jį medieną automatiniu būdu – dėvėti cheminėms medžiagoms atsparias apsaugines pirštines, atitinkančias Europos standarto EN 374 reikalavimus (pirštinių medžiagą autorizacijos liudijimo turėtojas turi nurodyti produkto informaciniuose dokumentuose), o vėliau perdirbant šviežiai apdorotą medieną – dėvėti cheminėms medžiagoms atsparias pirštines, atitinkančias Europos standarto EN 374 reikalavimus (pirštinių medžiagą autorizacijos liudijimo turėtojas turi nurodyti produkto informaciniuose dokumentuose). Tai netrukdo darbdaviams taikyti Tarybos direktyvos 98/24/EB ir kitų darbuotojų sveikatos ir saugos srities Sąjungos teisės aktų.“;

(16)

tačiau jei pareiškėjas, prašantis išduoti autorizacijos liudijimą, nustatytų veiksmingas technines ar organizacines priemones, o liudijimą išduodanti institucija patvirtintų, kad tokiomis priemonėmis poveikis būtų sumažintas tiek pat arba labiau, arba jei liudijimą išduodanti institucija pati nustatytų priemones, kuriomis poveikis būtų sumažintas tiek pat arba labiau, vietoj dėvimų asmeninių apsaugos priemonių turėtų būti naudojamos tos priemonės ir jos turėtų būti nurodytos biocidinio produkto autorizacijos liudijime ir etiketėje;

(17)

2021 m. vasario 15 d. Komisija pareiškėjui suteikė galimybę pateikti rašytines pastabas pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 36 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas pastabų nepateikė;

(18)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Tarybos direktyva 2009/119/EB (1) siekiama užtikrinti aukšto lygio naftos tiekimo saugumą Sąjungoje taikant patikimus ir skaidrius mechanizmus, grindžiamus valstybių narių solidarumu. Konkrečiai, jame nustatytos taisyklės ir procedūros, taikytinos ekstremaliose situacijose. 2022 m. kovo 1 d. ir balandžio 1 d. Tarptautinė energetikos agentūros valdyba priėmė planus, pagal kuriuos numatoma koordinuotai panaudoti atitinkamai 60 ir 120 mln. barelių ekstremalioms situacijoms skirtų naftos atsargų (2);

(2)

Komisija ir valstybės narės keturiuose Naftos koordinavimo grupės posėdžiuose (vasario 22 ir 25 d. ir kovo 2 ir 31 d.) aptarė Tarptautinės energetikos agentūros kolektyvinių veiksmų galimybę, tikėtiną naudą ir poveikį. 2022 m. kovo 4 d. ir balandžio 5 d. raštais Naftos koordinavimo grupei Komisijos tarnybos priminė valstybėms narėms atitinkamas nuostatas ir pareigas pagal Sąjungos teisę;

(3)

aštuoniolika valstybių narių (įskaitant dvi valstybes nares, kurios nėra Tarptautinės energetikos agentūros narės) įsitraukė į Tarptautinės energetikos agentūros kolektyvinį veiksmą ir pažadėjo savanoriškai patiekti maždaug 40 mln. žalios naftos ekvivalento barelių;

(4)

šiuo metu Sąjungoje privalomųjų naftos atsargų laikoma mažiausiai nuo 2013 m. Kaip numatyta Direktyvos 2009/119/EB 3 straipsnyje, jos atspindi 2020 m. grynąjį žalios naftos ir naftos produktų importą, kuris dėl sanitarinių kovos su COVID-19 pandemija priemonių (izoliacijos ir judėjimo suvaržymų) sumažėjus vartojimui buvo neįprastai mažas. Tikimasi, kad žalios naftos ir naftos produktų kiekio, reikalingo siekiant įvykdyti naują metinį atsargų saugojimo įpareigojimą, galiosiantį 12 mėnesių nuo 2022 m. liepos 1 d., padidėjimas kai kuriose valstybėse narėse sieks iki 30 %;

(5)

dabar tvyrant netikrumui dėl karo Ukrainoje raidos, itin svarbu kuo labiau riboti žalios naftos ir naftos produktų paklausą ir vengti papildomo spaudimo naftos rinkoje. Todėl nepageidautina, kad valstybės narės artimiausiu laikotarpiu pildytų tas privalomąsias naftos atsargas, kurios naudojamos arba bus naudojamos pagal Direktyvos 2009/119/EB 20 straipsnį, nebent kiltų pavojus jų parengčiai užtikrinti tiekimo saugumą. Nustatyti galutinį atsargų papildymo terminą dar per anksti;

(6)

rengdamosi vykdyti naują nuo 2022 m. liepos mėn. galiosiantį metinį atsargų saugojimo įpareigojimą, valstybės narės turėtų vengti pirkti papildomą žalią naftą ir naftos produktus, nes dėl to neišvengiamai padidėtų dabartinė šių žaliavų paklausa. Remdamasi Direktyvos 2009/119/EB 20 straipsnio 6 dalimi, Komisija pagal dabartinės krizės pokyčius persvarstys laikotarpį, per kurį valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų atsargos atitiktų minimalius reikalaujamus lygius;

(7)

Komisija dėl šios rekomendacijos 2021 m. kovo 14 d. posėdyje konsultavosi su Naftos koordinavimo grupe, dalyvaujant Tarptautinės energetikos agentūros sekretoriato atstovams,