2022 5 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/11

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/802

2022 m. gegužės 20 d.

kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Brazilijos kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

2021 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) ir Brazilijos (toliau kartu – nagrinėjamosios šalys) kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)	Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2021 m. rugpjūčio 13 d. Europos plieno gamintojų asociacijos (EUROFER) (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Skundas pateiktas šių Sąjungos gamintojų vardu: „ArcelorMittal Atlantique et Lorraine“ (Prancūzija), „ArcelorMittal Etxebarri S.A.“ (Ispanija) ir „ThyssenKrupp Rasselstein GmbH“ (Vokietija), kurie, kaip teigiama, sudaro 100 % Sąjungos pramonės. Atlikdama tyrimą Komisija sužinojo, kad yra dar vienas Sąjungos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamintojas, t. y. bendrovė „Acciaierie d’Italia“. Kadangi skundo pateikėjams vis dėlto teko [85–95] % Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį buvo laikoma, kad skundą pateikė Sąjungos pramonė.

1.2. Suinteresuotosios šalys

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams bei KLR ir Brazilijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

1.3. Pastabos dėl inicijavimo

(5)	Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Inicijavus tyrimą Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – CISA) pateikė pastabas 2021 m. lapkričio 5 d. Be to, CISA kartu su bendrovėmis „Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.“ (Kinija)“ ir „GDH Zhongyue (Zhongshan) Tinplate Industry Co., Ltd.“ paprašė, kad Komisijos tarnybos jas išklausytų. Jos šiuos prašymus pateikė iki nustatytų terminų ir 2022 m. sausio 24 d. buvo surengtas klausymas.

(7)	Savo pastabose ir per klausymą jos, be kita ko, teigė, kad skunde per daug remiamasi konfidencialia informacija, ypač susijusia su naudotomis išlaidomis, todėl nekonfidencialios versijos nepakanka, kad būtų galima tinkamai suprasti įrodymus, kuriais grindžiamas skundas.

(8)

Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiamoje nekonfidencialioje skundo versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir konfidencialių duomenų nekonfidencialios santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų tinkamai naudotis savo teisėmis į gynybą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

1.4. Atranka

(9)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.4.1. Sąjungos gamintojų atranka

(10)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Tačiau, atsižvelgdama į nedidelį Sąjungos gamintojų skaičių, Komisija nusprendė išsiųsti klausimynus visiems tuo metu žinomiems Sąjungos gamintojams.

(11)

Toliau nurodyti Sąjungos gamintojai buvo paprašyti užpildyti Sąjungos gamintojų klausimyną ir dalyvavo tyrime:

—	„ArcelorMittal Atlantique et Lorraine“ (Prancūzija)

—	„ArcelorMittal Etxebarri S.A.“ (Ispanija)

—	„ThyssenKrupp Rasselstein GmbH“ (Vokietija)

(12)

Kaip paaiškinta 3 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama tyrimą Komisija sužinojo apie trečią Sąjungos gamintoją. Kadangi bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu pagamino ir pardavė [85–95] % viso tiriamojo produkto, 2022 m. kovo 16 d. Komisija prie bylos medžiagos pridėjo pranešimą, kuriuo suinteresuotosioms šalims pranešė nusprendusi į tyrimą įtraukti tik šiuos gamintojus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, ir paragino šalis pateikti pastabas. Pastabų negauta.

1.4.2. Importuotojų atranka

(13)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(14)	Tokią informaciją pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas. Todėl nesusijusių importuotojų atranka nebuvo būtina. Tačiau šis nesusijęs importuotojas nusprendė klausimyno atsakymų nepateikti. Todėl atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs importuotojas.

1.4.3. KLR ir Brazilijos eksportuojančių gamintojų atranka

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR ir Brazilijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje ir Brazilijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(16)

Kalbant apie KLR, prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, keturi eksportuojantys gamintojai. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko du eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų dėl atrinktų bendrovių negauta.

(17)	Kalbant apie Braziliją, prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkamas, tik vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam iš esmės tenka visas importas iš Brazilijos. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

1.5. Individualus nagrinėjimas

(18)

Kinijos eksportuojantis gamintojas („GDH Zhongyue (Zhongshan) Tinplate Industry Co., Ltd.“) paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir per nustatytą terminą pateikė klausimyną. Komisija laikėsi nuomonės, kad šio prašymo nagrinėjimas pirminiu tyrimo etapu būtų pernelyg apsunkinantis, ypač dėl to, kad reikėjo atlikti nuotolinius sutikrinimus dviejose šalyse ir vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, turėjo kelias patronuojamąsias bendroves Europos Sąjungoje. Komisija sprendimą dėl individualaus nagrinėjimo prašymų priims galutiniame tyrimo etape.

1.6. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(19)	Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(20)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijoje esama su tiriamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar Kinijai reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei išsiuntė papildomą su šiuo klausimu susijusį klausimyną.

(21)	Komisija klausimynus išsiuntė trims Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui, vienam nesusijusiam importuotojui ir žinomiems naudotojams, taip pat trims nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (3).

(22)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu (4).

(23)

Be to, Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių ir (šalių) duomenis:

Sąjungos gamintojai

—	„ArcelorMittal Atlantique et Lorraine“ (Prancūzija)

—	„ArcelorMittal Etxebarri S.A.“ (Ispanija)

—	„ThyssenKrupp Rasselstein GmbH“ (Vokietija)

Eksportuojantys gamintojai

KLR:

—	„Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.“ (Kinija) (toliau – „Baosteel“)

—	„Handan Jintai Packing Material Co., Ltd“ (Kinija) (toliau – „Jintai“)

Brazilijoje:

—	„Companhia Siderúrgica Nacional“ (Brazilija) (toliau – CSN)

1.7. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(24)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(25)	Nagrinėjamasis produktas yra KLR ir Brazilijos kilmės plokšti valcavimo produktai iš geležies arba nelegiruotojo plieno, padengti arba apvilkti chromo oksidais arba chromu ir chromo oksidais, kurių KN kodai šiuo metu yra 7210 50 00 ir 7212 50 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(26)

Elektrolitiniu būdu chromu padengtas plienas naudojamas įvairiose srityse, paprastai mažmeninėms ir pramoninėms pakuotėms. Dažniausia jis naudojamas maisto produktų pakuotėms, pavyzdžiui, skardinių dangteliams ir dugnams, užsukamiems dangteliams ir auselėms, skirtukams ir pan. Kitos naudojimo sritys – buitinių prietaisų išorinės dalys, fotografijos juostų dėklai, apsauginė medžiaga optinių skaidulų apsaugai arba kitos elektros ir elektroninės dalys.

2.2. Panašus produktas

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—	nagrinėjamasis produktas,

—	KLR ir Brazilijos vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir

—	Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(28)	Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3. Registravimas

(29)	Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, nebent ji turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį, kad neįvykdyti 10 straipsnio 4 dalies c arba d punkto reikalavimai.

(30)

Vienas šių reikalavimų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte, yra tai, kad be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio turi būti nustatytas dar ir žymus importo augimas. Kaip matyti iš 1 lentelės, nagrinėjamųjų šalių kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno importas per keturis mėnesius po inicijavimo sumažėjo 8 %, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu (toliau – TL), t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

(31)

Visi skaičiai pateikiami indeksuota forma arba intervalais, kad būtų apsaugoti trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, iš kurių du priklauso tai pačiai grupei, pateikti konfidencialūs duomenys.

1 lentelė

	Tiriamasis laikotarpis	Tiriamojo laikotarpio mėnesio vidurkis	2021 m. spalio–2022 m. sausio mėn.	2021 m. spalio–2022 m. sausio mėn. mėnesio vidurkis
Importas iš Brazilijos į ES	[13 000 –16 000 ]	[1 200 –1 300 ]	[8 000 –9 000 ]	[2 000 –3 000 ]
Importas iš Kinijos į ES	[64 000 –75 000 ]	[5 500 –6 500 ]	[15 000 –18 000 ]	[4 000 –5 000 ]
Importas iš nagrinėjamųjų šalių į ES	[77 000 –91 000 ]	[6 500 –7 500 ]	[23 000 –27 000 ]	[6 000 –7 000 ]
Šaltinis: Eurostatas ir duomenų bazė „Surveillance“.

(32)

Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno produktų, apibrėžtų 25 konstatuojamojoje dalyje, importui būtų būdingi sezoniniai svyravimai, Komisija nusprendė, kad nebūtina lyginti ir 2021 m. spalio mėn. – 2022 m. sausio mėn. importo lygio su importo lygiu per tuos pačius praėjusių metų mėnesius. Inicijavus tyrimą gauti importo duomenys buvo palyginti su vidutiniu mėnesio importu iš nagrinėjamųjų šalių per keturis tiriamojo laikotarpio mėnesius.

(33)

Dėl 140 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių Komisija nusprendė bendrai vertinti importą iš nagrinėjamųjų šalių, kad būtų galima atlikti pirmiau minėtose konstatuojamosiose dalyse apibūdintą analizę. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, bendras importas iš nagrinėjamųjų šalių po TL reikšmingai nepadidėjo.

(34)	Todėl Komisija padarė išvadą, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalies registravimo reikalavimai nebuvo įvykdyti.

3. DEMPINGAS

3.1. Kinijos Liaudies Respublika

3.1.1. Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(35)	Kadangi inicijuojant tyrimą turėta įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad tyrimą būtų tikslinga inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(36)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė du eksportuojantys gamintojai.

(37)

Be to, Komisija nusiuntė klausimyną Kinijos vyriausybei. Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(38)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(39)

2021 m. lapkričio 12 d. pranešimu byloje (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija tuo etapu kaip galimas tipiškas šalis nustatė Braziliją, Kolumbiją, Meksiką, Tailandą ir Turkiją. Pastabų dėl pirmojo pranešimo Komisija gavo iš CISA ir bendrovės „Baosteel“. Jose patvirtinta, kad Brazilija arba Turkija gali būti tinkamos tipiškos šalys.

(40)

2022 m. sausio 6 d. antruoju pranešimu byloje (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi lengvai prieinama informacija apie bendrovę CSN, kuri yra vienintelė žinoma elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamintoja Brazilijoje.

(41)

Pastabų dėl antrojo pranešimo Komisija gavo iš CISA ir bendrovės „Baosteel“. Jos abi nesutiko, kad Brazilijos karštojo ir šaltojo valcavimo plieno produktų vidaus rinkos kainos būtų pasirinktos kaip tipiškos kainos, nes jos buvo neįprastai didelės. Šis tvirtinimas aptartas 91 ir 92 konstatuojamosiose dalyse.

3.1.2. Normalioji vertė

(42)	Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(43)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(44)	Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.1.3. Didelių iškraipymų buvimas

(45)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (5) (plienas yra pagrindinis elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamybos veiksnys), Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atlikdama šį tyrimą Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais taip pat tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(46)

Atlikdama minėtus tyrimus Komisija nustatė, kad KLR būdingas reikšmingas valstybės kišimasis ir dėl to iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (6). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė tiriamojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (7), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (8). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (9). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (10). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (11), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (12).

(47)

Šiuo atveju skunde buvo remiamasi ataskaita, visų pirma išvadomis dėl plieno sektoriaus apskritai, dideliu skaičiumi valstybės valdomų įmonių plieno sektoriuje, valstybės nurodymais dėl pramonės plėtros, pavyzdžiui, Kinijos sprendimu iki 2025 m. konsoliduoti plieno pramonę, KKP organų buvimu plieno gamybos įmonėse, įvairiais planavimo ir rekomendaciniais dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi. Be to, skunde išvardyti konkretūs iškraipymai, susiję su elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamybai naudojamomis žaliavomis: plokščiais karštojo valcavimo plieno produktais, chromu, geležies rūda ir koksu. Tarp jų, kalbant apie plokščius karštojo valcavimo plieno produktus, yra nuoroda į neseniai atlikto antisubsidijų tyrimo šiame sektoriuje išvadas (13) ir G 20 pasaulinio forumo dėl plieno perteklinių pajėgumų ataskaitoje pateiktas išvadas. Dėl chromo skunde nurodyta, kad 13-ajame penkmečio plane (2016–2020 m.), skirtame mineraliniams ištekliams, reglamentuojamas chromas, kuris įvardytas kaip strateginis elementas. Be to, skunde paaiškinta, kad Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerijos Prekių, kurioms taikomos eksporto licencijos, kataloge ferochromas, neapdorotas chromas, chromo milteliai, chromo laužas ir kitas chromas bei jo produktai įtraukti į produktų, kuriems taikomos eksporto licencijos, sąrašą. Be to, skunde buvo pateikta informacija apie chromo, geležies rūdos ir kokso eksporto muitus, kurie iškraipo kainas.

(48)

Dabartiniame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant tiriamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti.

(49)

Kinijos vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent plieno, kuris yra pagrindinė tiriamojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje. Daugelis didžiausių gamintojų priklauso valstybei. Pavyzdžiui, atrinktas eksportuojantis gamintojas „Baosteel“ yra kita didelė Kinijos valstybės valdoma įmonė, užsiimanti plieno gamyba ir priklausanti neseniai konsoliduotai įmonei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusios „Baosteel Group“ ir „Wuhan Iron & Steel“), kurios 100 % valdo pagrindinė bendrovė SASAC (14). Šiuo metu bendrovei „Baowu“ taip pat priklauso 62,7 % kitos didelės valstybės valdomos plieno įmonės „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ (toliau – „Tisco“), kurios kontrolinė akcininkė yra „Central SASAC“, akcijų. 2020 m. rugpjūčio mėn. „Shanxi Province SASAC“ neatlygintinai perleido bendrovei „Baowu“ 51 % TISCO akcijų (15). Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės valdomos įmonės (16). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (17). Šį ketinimą Kinijos vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (18). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai jungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (19).

(50)

Be to, plieno sektoriuje daugelis didžiausių gamintojų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Pavyzdžiui, bendrovė „Tisco“ savo svetainėje nurodo esanti „geležies ir plieno pramonės milžinė“, kuri „išsivystė į išskirtinį didelio masto geležies ir plieno kompleksą, apimantį geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos veiklą“ (20).

(51)

Dėl klausimo, ar Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp nagrinėjamojo produkto gamintojų ir KKP yra asmeninių ryšių, kaip antai pagrindinių elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamintojų – „Baosteel“ ir „Jintai“ – vyresniojoje vadovybėje arba direktorių valdybose yra KKP narių. Vadovų asmeninių ryšių su KKP buvimas gali būti nustatytas ir CISA atveju (jos vykdomasis pirmininkas kartu yra ir partijos sekretorius). Galima pateikti konkretų pavyzdį: bendrovės „Baowu“ direktorių valdybos pirmininkas tuo pat metu yra ir partijos komiteto sekretorius, o generalinis direktorius yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (21). Analogiškai bendrovės „Baosteel“ direktorių valdybos pirmininkas eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas, o vykdomasis direktorius yra partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (22). Ši tendencija būdinga ir privačioms įmonėms. Bendrovės „Jintai“ valdybos pirmininkas kartu eina ir Hebėjaus provincijos Liaudies kongreso nario pareigas. Apskritai, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai dėl KKP dalyvavimo bendrovėse taikomi bendrai, galima užtikrintai daryti išvadą, kad Kinijos vyriausybės gebėjimas kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje yra didelis plieno sektoriuje apskritai ir konkrečiai šiame tyrime nagrinėjamų eksportuojančių gamintojų veikloje.

(52)

Tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms, veikiančioms elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos vyriausybė vis daugiau kišasi į elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno sektorių. Be to, tiriamojo produkto gamintojai savo svetainėse aiškiai pabrėžia partijos stiprinimo veiklą, turi partijos narių bendrovių valdymo struktūrose ir pabrėžia ryšius su KKP. Tyrimas atskleidė partijos struktūros kūrimo veiklą bendrovėje „Baosteel“. Oficialioje svetainėje nurodoma, kad „China Baowu Group“ (23) („Baosteel“ kontroliuojančioji bendrovė) yra 301 KKP komitetas ir 85 437 partijos nariai. Be to, grupė nurodo, kad KKP įmonėje kuriama taip: „Stiprinti partijos lyderystės integraciją su įmonių valdymo tobulinimu, tobulinti modernią įmonės sistemą. „China Baowu“ visiškai įgyvendina „Nuomonės dėl partijos lyderystės stiprinimo tobulinant centrinių įmonių bendrąjį valdymą“ reikalavimus“ <...>. Peržiūrėta ir patobulinta svarbiausių klausimų sprendimų priėmimo sistema dar labiau pagerino partijos komiteto, direktorių valdybos, vadovų ir kitų valdymo organų įgaliojimus priimti sprendimus, sprendimų priėmimo klausimus ir formas, kurias patvirtino direktorių valdyba <...>. <...> „Baowu“ laikosi ir įgyvendina vienalaikį partijos kūrimo ir įmonių reformos planavimą, vienalaikį partinių organizacijų ir veiklos padalinių steigimą, vienalaikį partinių organizacijų atsakingų asmenų ir partijos reikalų darbuotojų paskirstymą“ (24). Bendrovė „Baosteel“ KKP kūrimo veiklą apibūdina taip: „Imtis pagrindinės atsakomybės už griežtą ir visapusišką partijos administravimą; vadovauti bendrovės ideologiniam ir politiniam darbui, Jungtinio fronto darbui, kurti dvasingą civilizaciją, įmonių kultūrą ir masinį darbą, pavyzdžiui, profesines sąjungas ir komunistinę jaunimo lygą; vadovauti partijų tipo ir sąžiningos vyriausybės kūrimui, remti drausmės komitetus, kad jie veiksmingai vykdytų savo priežiūros pareigas“ (25).

(53)	Be to, elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(54)

Plieno, kuris yra pagrindinis elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamybos komponentas, pramonę Kinijos vyriausybė laiko esmine pramonės šaka (26). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų plienui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Šiame plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (27). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (28).

(55)

13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (29) numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (30). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (31).

(56)	Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės plėtros ir reformų komisijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. potvarkiu Nr. 29 patvirtintame Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2019 m. leidimas) (32), kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (toliau – katalogas), plieno pramonė nurodyta kaip skatinamoji pramonė.

(57)

Kinijos vyriausybė toliau vadovauja sektoriaus plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir direktyvas, susijusias, be kita ko, su: rinkos sandara ir restruktūrizavimu, žaliavomis, investicijomis, pajėgumų šalinimu, produktų asortimentu, perkėlimu, modernizavimu ir pan. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja (33). Dabartinė perteklinių pajėgumų problema tikriausiai yra aiškiausias Kinijos vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas.

(58)

Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant elektrolitiniu būdu chromu padengto plienui gaminti naudojamo plieno kaip pagrindinės žaliavos gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(59)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno sektoriuje, kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(60)

Be to, elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno sektoriui taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką, kaip taip pat nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos sąlygos gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių) (34).

(61)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat apibūdinta 46 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad abu atrinkti eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu turėjo dideles negrąžintų paskolų iš Kinijos skolintojų sumas.

(62)

Iš tiesų, atliekant tyrimą paaiškėjo, kad elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamintojams teikiama papildoma valdžios parama. Pavyzdžiui, viena iš atrinktų bendrovių, „Jintai“, yra įtraukta į Hebėjaus provincijos 2020 m. aukštųjų technologijų įmonių sąrašą (antroji grupė). Konkrečiau, šiai bendrovei skirta sąrašo 4-oji vieta (35), o tai reiškia, kad valdžia jai taiko specialias sąlygas ir teikia paramą. Be to, Hebėjaus provincijos 13-ajame 2016–2020 m. penkmečio plane buvo numatyta nemažai nuostatų, kuriomis remiamas plieno sektorius: „Skatinti plėtros ir inovacijų ramsčius: [Hebėjus] sukuria keletą novatoriškų pavyzdinių pramonės įmonių, [Hebėjus] sutelkia dėmesį į šimtą pirmaujančių įmonių ir visiškai išnaudoja jų novatorišką varomąją jėgą konkurencingose pramonės šakose, remia jų pastangas didinti MTP indėlį, <...>. [Hebėjus] remia pirmaujančias įmones plieno, įrangos, statybinių medžiagų, farmacijos, chemijos, maisto produktų pramonės šakose“. 14-ajame 2021–2025 m. penkmečio plane (bendrovė „Jintai Packaging“ yra Hebėjuje) numatyta: „Stiprinti pirmaujančias šių konkurencingų pramonės šakų pozicijas: plieno pramonės: <...> skatinti plieno gamyklų pertvarkymą ir modernizavimą pagrindinėje miesto teritorijoje. <...> stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą gamybos pajėgumų srityje, sutelkti dėmesį į Tangšano, Handano aukštos kokybės plieno pramonės klasterių kūrimą“. Be to, Hebėjaus 14-ajame strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų 2021–2025 m. penkmečio plane taip pat yra nuostatų, kuriomis remiamas plienas: „energingai plėtoti pažangias plieno medžiagas kokybiškiems produktams, pavyzdžiui, plieną pagrindinėms dalims, plieną įrankiams ir formoms, aukštos kokybės jūrinį plieną, plieną guoliams, pažangų vamzdynų plieną, metalo miltelius adityvinei gamybai.“

(63)

Galiausiai, Komisija priminė, kad tiriamajam produktui pagaminti be plieno reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai tiriamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius, įskaitant plieną, arba dėl jų sudaro sutartis, sumokėtos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su minėtais iškraipymais; jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą; jiems taip pat taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visais valdžios ir sektorių lygmenimis.

(64)

Todėl ne tik tiriamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainos nėra tinkamos naudoti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų kainodara taip pat yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(65)

Savo pastabose dėl pirmojo pranešimo CISA pateikė keletą pastabų, kurioms taip pat pritarė ir kurias patvirtino bendrovė „Baosteel“. Pirma, CISA tvirtino, kad PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2.2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka, pagal tą dalį normaliąją vertę leidžiama apskaičiuoti tik tuo atveju, jei pardavimas nevykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. CISA pažymėjo, kad šiame straipsnyje neminimi dideli iškraipymai, dėl kurių leidžiama apskaičiuoti normaliąją vertę. Antra, CISA teigė, kad bet kokią apskaičiuotąją vertę reikėtų nustatyti pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį ir PPO apeliacinio komiteto aiškinimą byloje „ES. Biodyzelinas“ (angl. „EU – Biodiesel“), taip pat PPO kolegijos aiškinimą byloje „ES. Sąnaudų koregavimo metodai II (Rusija) (DS494) (angl. „EU – Cost Adjustment Methodologies II (Russia)“), kuriuose neminima nei didelių iškraipymų sąvoka, nei galimybė neatsižvelgti į eksportuojančios bendrovės duomenis.

(66)

Komisijos nuomone, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CISA cituojamą jurisprudenciją. Pirma, nebūtina, kad PPO narės savo įgyvendinimo teisės aktuose naudotų tikslias PPO susitarimų sąlygas. Todėl tai, kad PPO ADS nėra sąvokos „dideli iškraipymai“, neapriboja Sąjungos galimybės vartoti šį terminą. Be to, Komisija mano, kad remiantis PPO kolegijos ir Apeliacinio komiteto sprendimu byloje „ES. Biodyzelinas“ (DS473), pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, visų pirma pagal 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(67)

Dėl bylos „ES. Sąnaudų koregavimo metodai II (Rusija)“ (DS 494) Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jų nepatvirtino Ginčų sprendimo taryba PPO narių sprendimu. Bet kuriuo atveju šio ginčo Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(68)

Antra, CISA teigė, kad trūksta įrodymų dėl įtariamų didelių iškraipymų, susijusių su Kinijos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno pramone. CISA teigimu, Kinijos ataskaita, kuria rėmėsi Komisija, neatitinka nešališkų ir objektyvių įrodymų, taip pat įrodymų, turinčių pakankamą įrodomąją galią, standartų. Be to, CISA teigė, kad Kinijos ataskaita buvo paskelbta 2017 m., todėl ji negalėjo būti taikoma tiriamajam laikotarpiui, kuris yra nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. birželio mėn. Galiausiai CISA pažymėjo, kad Kinijos ataskaitoje aptariama ne Kinijos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno pramonė, o Kinijos plieno pramonė apskritai.

(69)

Komisija pažymėjo, kad Kinijos ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Nei Kinijos vyriausybė, nei kitos šalys nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių Kinijos ataskaitoje pateiktus šaltinius. Panašiai, dėl argumento, kad ataskaita yra pasenusi, Komisija visų pirma pažymėjo, kad ataskaitoje pateikti pagrindiniai politikos dokumentai ir įrodymai, įskaitant susijusius penkmečio planus ir tiriamajam produktui taikomus teisės aktus, per tiriamąjį laikotarpį vis dar buvo aktualūs ir kad nei Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (CCCMC), nei kitos šalys neįrodė, kad taip nebėra. Kinija naujus penkmečio planus pradėjo skelbti tik 2021 m. ir daugelis tų planų buvo paskelbti tik antrąjį pusmetį, taigi po tiriamojo laikotarpio. Tai taip pat patvirtinta Komisijos atliktu konkrečių atvejų tyrimu, kaip apibendrinta pirmiau.

(70)

Dėl argumento, kad Kinijos ataskaitoje nėra konkretaus skyriaus dėl elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno, Komisija pažymėjo, kad didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, buvimas nėra susijęs su tuo, ar yra konkretus sektoriaus skyrius dėl nagrinėjamojo produkto. Ataskaitoje aprašomi įvairūs iškraipymai KLR, kurie yra kompleksiniai ir taikomi visoje Kinijos ekonomikoje ir daro poveikį nagrinėjamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms ir gamybos sąnaudoms. Be to, ataskaita nėra vienintelis įrodymų, kuriuos Komisija naudojo iškraipymams nustatyti, šaltinis, nes dabartiniame šio reglamento skirsnyje aptariami papildomi pastarojo meto iškraipymų įrodymai, susiję su plieno sektoriumi, įskaitant elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamybą, tai gamybai naudojamas žaliavas ir šiame tyrime aptariamus elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno eksportuojančius gamintojus. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(71)

Trečia, CISA pateikė pastabų, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą vertinimas, ar yra didelių iškraipymų, turėtų būti atliekamas atskirai kiekvieno eksportuojančio gamintojo atžvilgiu. Todėl Komisija privalėjo išanalizuoti kiekvieno atrinkto Kinijos gamintojo padėtį ir nuspręsti, ar kuris nors iš jo gamybos ir pardavimo sąnaudų veiksnys yra susijęs su iškraipymais. CISA teigė, kad negalima daryti išvadų visos šalies arba visos pramonės mastu, o kadangi šiuo atveju buvo atliekama atranka, iškraipymus būtina nustatyti bent jau kiekvienam atrinktam gamintojui ir kiekvienam jų naudojamam gamybos veiksniui atskirai.

(72)

Komisija pažymėjo, kad didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, buvimas nustatytas visos šalies mastu. Vis dėlto, kaip matyti iš šio skirsnio, Komisija taip pat analizavo konkrečią eksportuojančių gamintojų padėtį ir nustatė, kad šie dideli iškraipymai iš tiesų darė poveikį kiekvienam atrinktam gamintojui. Be to, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatyta, kad kiekvieno gamintojo vidaus sąnaudos gali būti naudojamos, jei nustatoma, kad joms nedaromas poveikis dėl didelių iškraipymų, tačiau atliekant šį tyrimą taip nebuvo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

Atsakydama į antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių, CISA pakartojo pastabas, kurias ji pateikė reaguodama į pirmojo pranešimo dėl gamybos veiksnių paskelbimą. Be to, ji pridūrė, kad didelių iškraipymų sąvoka neturėtų būti iš anksto nustatyta atliekant tyrimą. CISA tvirtino, kad Komisija neturėtų pradėti tyrimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį aiškiai nenustačiusi, ar esama didelių iškraipymų. Taigi, CISA teigimu, Komisija neturėtų imtis veiksmų, kaip antai siųsti klausimynų pagal 2 straipsnio 6a dalį, o pradėti ieškoti normaliosios vertės duomenų iš alternatyvių šaltinių, kol nėra aiškiai nustatyta, ar esama didelių iškraipymų. CISA tvirtinimams taip pat pritarė bendrovė „Baosteel“, atsakydama į antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių.

(74)

Komisija paaiškino, kad nors išvada dėl faktinio didelių iškraipymų buvimo daroma ir dėl to 2 straipsnio 6a dalies a punkte numatyta metodika taikoma tik pirminio ir (arba) galutinio faktų atskleidimo etape ir vėlesnio teisės akto priėmimo metu, 2 straipsnio 6a dalies e punkte nustatyta prievolė rinkti duomenis, būtinus šiai metodikai taikyti, kai tuo remiantis inicijuojamas tyrimas. Šiuo atveju Komisija nusprendė, kad skundo pateikėjo pateiktų įrodymų dėl didelių iškraipymų pakanka tyrimui inicijuoti šiuo pagrindu. Tai aiškiai nustatyta pranešimo apie inicijavimą 3 punkte, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte įtvirtintą prievolę. Todėl Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytą metodiką, jei atliekant tyrimą būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų. Ši procedūra apima klausimynų siuntimą eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos vyriausybei, taip pat galimų tinkamų tipiškų šalių paiešką. Be to, 2 straipsnio 6a dalies e punkto antroje pastraipoje nustatoma dar viena Komisijos prievolė po inicijavimo skubiai informuoti šalis apie svarbius šaltinius, kuriuos ji šiuo tikslu ketina naudoti. Tai yra informacijos, kurios prašoma klausimynuose dėl pastabų dėl gamybos veiksnių, kaip nurodyta pirmiau, teisinis pagrindas. Remdamasi visais šiais elementais Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(75)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl normaliąją vertę Komisija apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

3.1.4. Tipiška šalis

3.1.4.1. Bendrosios pastabos

(76)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—	ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze, nagrinėjo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR (36),

—	tiriamojo produkto gamyba toje šalyje,

—	galimybė gauti lengvai prieinamų susijusių duomenų tipiškoje šalyje,

—	jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė buvo teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(77)

Kaip paaiškinta 39–40 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.1.4.2. Ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR

(78)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Braziliją, Kolumbiją, Meksiką, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(79)	Dėl pirmojo pranešimo gautose pastabose buvo patvirtinta, kad Brazilija arba Turkija yra galimos tinkamos tipiškos šalys.

3.1.4.3. Galimybė gauti lengvai prieinamų susijusių duomenų tipiškoje šalyje

(80)	Pirmajame pranešime Komisija patikrino, ar yra reikalingų viešų duomenų apie šalis, kuriose buvo gaminamas tiriamasis produktas, t. y. Braziliją, Kolumbiją, Meksiką, Tailandą ir Turkiją, visų pirma susijusių su panašaus produkto gamintojų finansiniais duomenimis.

(81)

Komisija nustatė dvi bendroves, kurios, kaip paaiškėjo, buvo tiriamojo produkto gamintojos ir 2020 m. (laikotarpiu, iš dalies sutampančiu su TL) dirbo pelningai: Brazilijos bendrovę „Companhia Siderúrgica Nacional“ (CSN) ir Turkijos bendrovę „Ereğli Demir ve Çelik Fabrikaları“ („Erdemir“). Komisija nustatė, kad šių dviejų bendrovių 2020 m. finansiniai duomenys buvo paskelbti viešai.

(82)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo suinteresuotosios šalys nurodė, kad „Companhia Siderúrgica Nacional“ (CSN) finansiniai duomenys buvo prieinami ne tik grupės lygmeniu, bet ir konkrečiai plieno gamybos sektoriuje. Priešingai, Turkijos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamintojo „Ereğli Demir ve Çelik Fabrikaları (Erdemir)“ finansinių duomenų nebuvo galima rasti sektorių lygmeniu. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad lengvai prieinami Brazilijos finansiniai duomenys yra svarbiausi duomenys, susiję su PBA išlaidomis ir pelnu.

(83)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Braziliją ir bendrovę CSN.

(84)	Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabas dėl Brazilijos, kaip tipiškos šalies, ir bendrovės CSN, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo.

(85)	Nebuvo gauta jokių suinteresuotųjų šalių pastabų, paneigiančių Brazilijos, kaip tipiškos šalies, ir bendrovės CSN, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumą.

3.1.4.4. Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis

(86)	Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Brazilija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

3.1.4.5. Išvada

(87)	Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

3.1.5. Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(88)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pavyzdžiui, medžiagas, energiją ir darbo jėgą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(89)

Vėliau antrajame pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji naudosis „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) duomenimis, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių sąnaudas. Tačiau karštojo ir šaltojo valcavimo plieno produktų atveju daugiau kaip 90 % šių į Braziliją importuojamų produktų kilmės šalis buvo Kinija. Komisija išnagrinėjo šį klausimą ir pažymėjo, kad šių produktų, importuojamų iš kitų trečiųjų šalių į Braziliją, kiekis yra nedidelis ir nėra pakankamai tipiškas. Todėl Komisija išnagrinėjo kitą galimą šių žaliavų kainos Brazilijoje lyginamąjį dydį ir preliminariai naudojo Brazilijos plieno vidaus rinkos kainų vertinimus („Fastmarkets“ kainas).

(90)

Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ji naudos Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) statistinius duomenis (37), neiškraipytoms elektros energijos sąnaudoms nustatyti – bendrovės „EDP Brasil“, kuri yra viena didžiausių elektros energijos tiekėjų Brazilijoje, kainas (38), neiškraipytoms dujų sąnaudoms nustatyti – didžiausio Brazilijoje dujų skirstytojo „Comgas“ taikomas gamtinių dujų kainas (39), o neiškraipytoms vandens sąnaudoms nustatyti – bendrovės „Sabesp“, atsakingos už vandens tiekimą, nuotekų surinkimą ir valymą San Paulo valstijoje, kainas (40).

(91)

Paskelbus antrąjį pranešimą CISA teigė, kad Brazilijos plokščių plieno produktų vidaus rinkos kainos neturėtų būti naudojamos kaip lyginamoji kaina, nes jos yra gerokai didesnės už kainas kitose rinkose, pavyzdžiui, Europoje, Indijoje ar Turkijoje. Vietoje to Komisija turėtų naudoti GTA importo kainas arba tarptautines lyginamąsias kainas, kurias skelbia SSB / „S&P Platts“.

(92)

Komisija pakartojo, kad, kaip minėta antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių (žr. 89 konstatuojamąją dalį), GTA importo kainos negali būti naudojamos. Komisija taip pat pažymėjo, kad naudojamos „Metal Bulletin“ kainos yra artimos SBB / „S&P Platts“ duomenims (mažesnis nei 5 % nuokrypis). Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė atmesti CISA teiginį ir patvirtinti „Metal Bulletin“ skelbiamų Brazilijos vidaus rinkos plieno kainų naudojimą.

3.1.6. Neiškraipytos sąnaudos ir lyginamieji dydžiai

3.1.6.1. Gamybos veiksniai

(93)

Atsižvelgiant į visą Komisijos turimą informaciją buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatyti:

2 lentelė

Elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys	Bendroji MERCOSUR nomenklatūra (NCM)	Neiškraipyta vertė Kinijos juaniais (CNY)	Matavimo vienetas	Informacijos šaltinis
Geležies rūda sukepinimui	260111	1,112	kg	GTA
Chromo oksidas	281910	18,319	kg	GTA
Karštojo valcavimo plienas	720827	5,774	kg	„Metal Bulletin“
Geležies rūdos granulės	26011210	1,209	kg	GTA
Dujinės anglys	270112	1,230	kg	„Metal Bulletin“
Plieno laužas / gretutiniai produktai	720449	2,392	kg	GTA
Aktyvintosios anglys	270111	0,706	kg	GTA
Feromolibdenas	720270	113,684	kg	GTA
Manganas	81110010 , 81110020 , 81110090	13,210	kg	GTA
Koksas	27040011 , 27040012	2,027	kg	GTA
Koksinės anglys	270112	1,230	kg	„Metal Bulletin“
Geležies rūdos milteliai	260111	1,112	kg	GTA
Dujinės riebiosios anglys	270112	1,230	kg	„Metal Bulletin“
Riebiosios anglys	270112	1,230	kg	„Metal Bulletin“
Bituminės anglys	270111	0,706	kg	GTA
Mišraus plieno laužas	720449	2,392	kg	GTA
Sunkiųjų plieno plokščių laužas	720449	2,392	kg	GTA
Negesintos kalkės	252210	0,850	kg	GTA
Tolydžiojo liejimo plokštės	720719	3,126	kg	GTA
Šaltojo valcavimo tolydžiojo grūdinimo ritiniai	720918	6,597	kg	„Metal Bulletin“
Karštojo spaudimo geležies blokas	732690 , 73269010 , 73269090	94,693	kg	GTA
Išsijota frakcija	27040011 , 27040012 , 27040090	2,030	kg	GTA
Geležies rūdos granulės	26011210	1,209	kg	GTA
Luitinė rūda	260111	1,112	kg	GTA
Geležies rūdos milteliai	260111	1,112	kg	GTA
Didelio grynumo geležies šlakas	261900	0,747	kg	GTA
Silicio plieno laužas	720449	2,392	kg	GTA
Kampinis laužo pakavimo blokas	720449	2,392	kg	GTA
Liekanos	720449	2,392	kg	GTA
Aliuminio ekstruzijos	760429	51,287	kg	GTA
Perdirbti geležies milteliai	260111	0,961	kg	GTA
Perdirbtos frezavimo atliekos	261900	0,750	kg	GTA
Perdirbtas granuliavimo vandeniu šlakas	261800	0,785	kg	GTA
Perdirbtas didelio grynumo geležies šlakas	261900	0,750	kg	GTA
Perdirbtas sunkiųjų plieno plokščių laužas	720449	2,392	kg	GTA
Perdirbtas mišraus plieno laužas	720449	2,392	kg	GTA
Dujos		2,257	m3	„Boletim Mensal de Acompanhamento da Industria de Gas Natural“ (Brazilija)
Elektros energija		5,034	kWh	„EDP Brasil“
Darbo jėga		51 600 27,112	metai val.	TDO statistiniai duomenys

3.1.6.2. Žaliavos

(94)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 I priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (41). Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neatsižvelgdama į importą iš Kinijos ir ne rinkos ekonomikos šalių į tipišką šalį, Komisija nustatė, kad pagrindinių žaliavų importas iš kitų trečiųjų šalių išliko tipiškas.

(95)	Kai kurių žaliavų atžvilgiu Komisija nukrypo nuo pirmiau aprašytos metodikos.

(96)

Geležies rūdos atveju Komisija rėmėsi GTA eksporto iš Brazilijos kainomis. Komisija pažymėjo, kad GTA geležies rūdos importo kainos buvo gerokai mažesnės už plieno gamybai naudojamos geležies rūdos kainas. Dėl šios priežasties Komisija šias kainas palygino su eksporto kainomis, kurios pagal GTA taip pat buvo nustatytos Brazilijoje (kuri yra viena didžiausių geležies rūdos gamintojų pasaulyje). Atlikus šią analizę patvirtinta, kad importo kainos neatitiko nustatytų eksporto kainų, o tai rodo, kad jos buvo neįprastai mažos, kad būtų tipiškos Brazilijos kainoms. Komisija taip pat palygino šias importo kainas su atrinktų eksportuojančių gamintojų sumokėtomis kainomis ir su „Metal Bulletin“ nurodytomis kainomis, todėl padaryta ta pati išvada. Todėl Komisija nustatė, kad geležies rūdos importo į Braziliją kainų negalima laikyti tipišku lyginamuoju dydžiu.

(97)

Dėl kelių anglių produktų, apie kuriuos pranešė Kinijos eksportuojantis gamintojas (dujinės akmens anglys, koksinės akmens anglys, dujinės riebalų akmens anglys, riebiosios akmens anglys), Komisija laikėsi nuomonės, kad, panašiai kaip ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/58 (42) išvadose, GTA nurodytos importo į Braziliją kainos nebuvo tipiškos. Iš tiesų šios importo kainos neatitiko prekių kainų ataskaitose, pvz., „Bloomberg“ arba „Metal Bulletin“, nustatytų tokių produktų kainų intervalo ir Kinijos eksportuojančio gamintojo sumokėtų kainų. Komisija laikėsi nuomonės, kad „Metal Bulletin“ nurodyta aukščiausios kokybės kietosios koksinių anglių kaina buvo tinkama lyginamoji kaina. Ji atitinka metalurginių anglių, naudojamų geležies ir plieno gamyboje, rūšį. Šis lyginamasis dydis buvo naudojamas ankstesniuose tyrimuose, susijusiuose su plieno produktais, pavyzdžiui, pirmiau minėtuose tyrimuose.

(98)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl daugelio gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu atskirai sudarė nedidelę tiriamojo produkto žaliavų sąnaudų dalį. Todėl pirminiame etape Komisija nusprendė tuos veiksnius, kurie kartu sudarė mažiau nei 4 % gamybos sąnaudų, laikyti vartojimo prekėmis.

(99)

Pasigaminami gamybos veiksniai, kurių dalis bendrose eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudose ir produkto rūšies lygmeniu yra nedidelė, buvo priskirtos vartojimo prekėms. Komisija apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

3.1.6.3. Darbo jėga

(100)

TDO skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Brazilijos ekonomikos sektoriuose (43). Komisija naudojo TDO statistinius duomenis apie 2020 m. Brazilijos apdirbamosios pramonės darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį ir vidutinį darbo valandų per savaitę skaičių. Buvo pridėtos papildomos su darbo jėga susijusios išlaidos (44) (darbdavio mokamos socialinio draudimo ir nedarbo įmokos). Šiuo pagrindu buvo apskaičiuotas valandinis įkainis.

3.1.6.4. Elektros energija

(101)

2020 ir 2021 m. elektros energijos kainą Brazilijos įmonėms (pramoniniams naudotojams) skelbia bendrovė „EDP Brasil“. Komisija naudojo pramoninės elektros energijos kainų duomenis atitinkamame suvartojimo intervale CNY/kWh, paskelbtus nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. birželio mėn.

3.1.6.5. Gamtinės dujos

(102)

Nustatydama dujų sąnaudų lyginamąjį dydį, Komisija naudojo Brazilijos energetikos ministerijos statistinius duomenis. Naudotos vidutinės dujų vieneto kainos pramoniniams naudotojams, nurodytos Energetikos ministerijos mėnesiniame biuletenyje. Šiuose biuleteniuose nurodyti ankstesnių laikotarpių duomenys nuo 2018 m. iki 2021 m. balandžio mėn. Komisija naudojo 2020 m. liepos mėn. – 2021 m. balandžio mėn. vidurkį.

3.1.6.6. Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos, pelnas ir nusidėvėjimas

(103)

Reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(104)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Neiškraipytai ir pagrįstai PBA išlaidų ir pelno sumai nustatyti Komisija rėmėsi bendrovės CSN 2020 m. finansiniais duomenimis, pateiktais bendrovės CSN 2020 m. integruotoje ataskaitoje (45).

3.1.6.7. Apskaičiavimas

(105)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(106)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualius gamybos veiksnius. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti analizuojant dokumentus ir atliekant nuotolinius kryžminius patikrinimus. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje (2 lentelė).

(107)

Tada Komisija, kaip paaiškinta 103 konstatuojamojoje dalyje, pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kurios iš viso sudarė mažiau nei 10 % gamybos sąnaudų, prie neiškraipytų gamybos sąnaudų, kad gautų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(108)

Prie gamybos sąnaudų, nustatytų, kaip aprašyta 104 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną. PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, sudarė 6,51 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 10,65 %.

(109)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

3.1.6.8. Eksporto kaina

(110)

Vienas atrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas – bendrovė „Jintai“ – tiriamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį šio pardavimo eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduotą tiriamąjį produktą.

(111)

Kitas atrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas – bendrovė „Baosteel“ – tiriamąjį produktą eksportavo per susijusias bendroves Sąjungoje, kurios veikė kaip importuotojos ir pardavimo patronuojamosios bendrovės. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį šio pardavimo eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Koregavimai buvo atliekami atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į sukauptą pelną.

3.1.6.9. Palyginimas

(112)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(113)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, kredito ir kitas išlaidas (eksporto kredito draudimą).

3.1.6.10. Dempingo skirtumai

(114)

Atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atveju Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies tiriamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis.

(115)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas
Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.	43,3 %
Handan Jintai Packing Material Co., Ltd	53,9 %

(116)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms Komisija apskaičiavo dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumų svertinį vidurkį. Visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per TL dalimi, nustatyta remiantis COMEXT prekybos duomenimis ir patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais.

(117)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra žemas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė tik apytiksliai pusę visos eksporto į Sąjungą per TL apimties. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad kitiems eksportuotojams tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, lygų didžiausiam dempingo skirtumui, nustatytam tam tikrų rūšių produktams, kuriuos tipiškais kiekiais pardavė atrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas.

(118)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas
Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.	43,3 %
Handan Jintai Packing Material Co., Ltd	53,9 %
Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	45,1 %
Visos kitos bendrovės	77,9 %

3.2. Brazilija

3.2.1. Normalioji vertė

(119)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa CSN pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos tiriamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis bendras CSN pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(120)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportui į Sąjungą parduoto produkto, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, rūšis.

(121)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, CSN vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad kelių rūšių produktų, kurie tiriamuoju laikotarpiu buvo eksportuojami į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje iš viso nebuvo vykdomas arba tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo mažesnė nei 5 %, todėl nebuvo tipiška.

(122)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(123)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

a)	tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)	tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(124)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(125)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

a)	tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % visos šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

b)	šios rūšies produkto vidutinė svertinė kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(126)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad pelningo pardavimo dalis sudarė 91 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas.

(127)

Kai tipiškas tam tikrų rūšių produktų kiekis vidaus rinkoje nebuvo parduotas, prie gamybos sąnaudų pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktų vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, prie gamybos sąnaudų pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas visų vidaus rinkos sandorių pelnas.

3.2.2. Eksporto kaina

(128)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tiriamąjį produktą eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina – tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą tiriamąjį produktą.

3.2.3. Palyginimas

(129)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(130)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas ir bankų mokesčius, lengvatas ir kitas išmokas.

3.2.4. Dempingo skirtumas

(131)

Vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies tiriamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(132)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė beveik 100 % viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, kuris būtų lygus bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytam dempingo skirtumui.

(133)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas
Companhia Siderúrgica Nacional	66,8 %
Visos kitos bendrovės	66,8 %

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(134)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino keturi gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(135)

Kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, kadangi su žalos vertinimu susiję duomenys daugiausia gauti iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, iš kurių du priklauso tai pačiai grupei, visi skaičiai pateikiami indeksuota forma arba intervalais, kad būtų apsaugotas pateiktų duomenų konfidencialumas.

(136)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo [439 000–513 000] tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pavyzdžiui, atsakymais į makroekonominį klausimyną. Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, trys bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pagamino [85–95] % visos Sąjungoje pagaminamos panašaus produkto produkcijos.

4.2. Sąjungos suvartojimas

(137)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi viso Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtimi, pridėjus importą iš trečiųjų šalių į Sąjungą. Komisija visą Sąjungos pramonės pardavimą nustatė remdamasi iš atrinktų Sąjungos gamintojų surinktais duomenimis ir „Eurofer“ pateikta informacija apie neatrinktą gamintoją. Importo apimties šaltinis – Eurostato duomenys.

(138)

Sąjungos suvartojimo raida:

3 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Bendras Sąjungos suvartojimas	[522 000 –611 000 ]	[508 000 –595 000 ]	[506 000 –593 000 ]	[505 000 –591 000 ]
Indeksas	100	97	97	97
Šaltinis: Eurostatas, „Eurofer“ ir patikrinti klausimyno atsakymai.

(139)

2018–2019 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 3 %, o vėliau iki TL pabaigos išliko stabilus. Nagrinėjamuoju laikotarpiu paklausa Sąjungos rinkoje svyravo nežymiai ir apskritai galėtų būti laikoma stabilia.

4.3. Importas iš nagrinėjamųjų šalių

4.3.1. Bendras importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimas

(140)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(141)

Nustatytas su importu iš KLR ir Brazilija susijusio dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Rinkos dalys tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai sudarė [12–13] % ir [2–3] %.

(142)

Importo iš KLR ir Brazilijos dempingo kaina konkurencijos sąlygos ir importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Tiksliau importuojami produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje gaminamu elektrolitiniu būdu chromu padengtu plienu, nes jie buvo parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams.

(143)

Taigi, tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir siekiant nustatyti žalą importas iš KLR ir Brazilijos nagrinėtas bendrai.

4.3.2. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis

(144)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis bendro Sąjungos suvartojimo dalimi, tenkančia šiam importui.

(145)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių raida:

4 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis (%)

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Importo iš KLR apimtis	[56 000 –66 000 ]	[66 000 –77 000 ]	[80 000 –94 000 ]	[64 000 –75 000 ]
Indeksas	100	118	143	114
Importo iš Brazilijos apimtis	[12 000 –14 000 ]	[3 000 –4 600 ]	[8 000 –10 000 ]	[14 000 –16 000 ]
Indeksas	100	32	70	113
Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis	[68 000 –80 000 ]	[69 000 –82 000 ]	[88 000 –104 000 ]	[78 000 –91 000 ]
Indeksas	100	102	129	113
KLR tenkanti rinkos dalis (%)	[10 –11 ]	[12,5 –13,5 ]	[15 –16 ]	[12 –13 ]
Indeksas	100	121	147	117
Brazilijai tenkanti rinkos dalis (%)	[2 –3 ]	[0,5 –1,5 ]	[1 –2 ]	[2 –3 ]
Indeksas	100	33	72	117
Nagrinėjamosioms šalims tenkanti rinkos dalis (%)	[12 –14 ]	[13 –15 ]	[16 –18 ]	[14 –16 ]
Indeksas	100	105	133	117
Šaltinis: Eurostatas.

(146)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis nuo 2018 m. iki TL pabaigos padidėjo 13 %, o jo rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 17 %. Importo apimtis iki 2020 m. nuolat didėjo, o per TL sumažėjo daugiausia dėl transporto ir logistikos problemų, susijusių su importu iš Kinijos antroje TL pusėje. Bet kuriuo atveju importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis per TL buvo didesnė nei 2018 ir 2019 m.

4.3.3. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(147)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(148)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Importo iš KLR kaina	771	761	701	721
Indeksas	100	99	91	93
Importo iš Brazilijos kaina	701	654	619	690
Indeksas	100	93	88	98
Importo iš nagrinėjamųjų šalių kaina	759	755	693	715
Indeksas	100	99	91	94
Šaltinis: Eurostatas.

(149)

Vidutinė importo iš nagrinėjamųjų šalių kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %, nors pagrindinių žaliavų (geležies rūdos ir karštojo valcavimo juostų) kaina per tą patį laikotarpį padidėjo. Importo kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, kaip parodyta 9 lentelėje.

(150)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

1)	atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

iš atrinktų bendradarbiaujančių KLR gamintojų ir bendradarbiaujančio Brazilijos gamintojo importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(151)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas Kinijoje buvo 1,9–13,7 %, Brazilijoje – 21,8 %.

(152)

Naudotojas „Eviosys“ teigė, kad KLR nagrinėjamojo produkto kainų negalima tiesiogiai palyginti su Sąjungos pramonės kainomis dėl kokybės problemų. Tačiau šis tvirtinimas nebuvo nepagrįstas įrodymais. Todėl šis tvirtinimas buvo preliminariai atmestas.

4.4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.4.1. Bendrosios pastabos

(153)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(154)

Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(155)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi makroekonominio klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(156)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(157)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.4.2. Makroekonominiai rodikliai

4.4.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(158)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Gamybos apimtis (tonomis)	[480 000 –562 000 ]	[464 000 –544 000 ]	[428 000 –501 000 ]	[439 000 –513 000 ]
Indeksas	100	97	89	91
Gamybos pajėgumai (tonomis)	[581 000 –680 000 ]	[581 000 –680 000 ]	[581 000 –680 000 ]	[581 000 –680 000 ]
Indeksas	100	100	100	100
Pajėgumų naudojimas (%)	[82 –89 ]	[80 –86 ]	[73 –79 ]	[75 –81 ]
Indeksas	100	97	89	91
Šaltinis: EUROFER ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(159)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo.

(160)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai išliko stabilūs, pajėgumų naudojimas turėjo tokią pačią neigiamą tendenciją kaip ir gamyba, o nuo 2018 m. iki TL sumažėjo 9 %.

4.4.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(161)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)	[336 000 –394 000 ]	[336 000 –394 000 ]	[317 000 –371 000 ]	[337 000 –394 000 ]
Indeksas	100	100	94	100
Rinkos dalis (%)	[61 –66 ]	[63 –68 ]	[60 –64 ]	[64 –68 ]
Indeksas	100	103	97	104
Šaltinis: EUROFER ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(162)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje iš esmės išliko stabili, o 2020 m. ji sumažėjo 6 %. Per tą laikotarpį Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek (4 %) padidėjo.

4.4.2.3. Užimtumas ir našumas

(163)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Darbuotojų skaičius	[680 –790 ]	[820 –960 ]	[840 –980 ]	[770 –900 ]
Indeksas	100	122	124	113
Našumas (tonomis darbuotojui)	[658 –770 ]	[523 –612 ]	[473 –553 ]	[530 –621 ]
Indeksas	100	79	72	81
Šaltinis: EUROFER ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(164)

Nors nuo 2018 m. iki TL darbuotojų skaičius padidėjo 13 %, našumas sumažėjo 19 %. Našumas sumažėjo daugiausia dėl to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo gamybos apimtis. Mažėjantis našumas rodo, kad padidėjo darbo sąnaudos vienai pagamintai elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno tonai.

4.4.2.4. Augimas

(165)

Kaip paaiškinta 4.4.2.1–4.4.2.3 skirsniuose, Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %, todėl padidėjo pastoviosios gamybos vieneto sąnaudos ir sumažėjo našumas. Šis sumažėjimas viršijo Sąjungos suvartojimo sumažėjimą, kaip minėta 139 konstatuojamojoje dalyje.

(166)

Nors pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje išliko stabili, o rinkos dalis nuo 2018 m. iki TL padidėjo 4 %, Sąjungos pramonės finansiniai rezultatai pablogėjo. Kaip paaiškinta 4.4.3 skirsnyje, ji patyrė didesnes gamybos sąnaudas ir negalėjo atitinkamai koreguoti pardavimo kainų.

(167)

Todėl Sąjungos pramonės augimo perspektyvoms iškilo pavojus.

4.4.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(168)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(169)

Tai pirmas tiriamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

4.4.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.4.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(170)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje (EUR/t)

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Vidutinė vieneto pardavimo kaina visoje Sąjungos rinkoje	[780 –910 ]	[800 –930 ]	[760 –890 ]	[780 –910 ]
Indeksas	100	102	97	100
Vieneto gamybos sąnaudos	[770 –900 ]	[810 –950 ]	[810 –940 ]	[840 –980 ]
Indeksas	100	106	105	109
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(171)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos apskritai išliko stabilios, nors vidutinės gamybos sąnaudos nuo 2018 m. iki TL padidėjo 9 %. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas.

(172)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimas Sąjungos rinkoje buvo grindžiamas metinėmis sutartimis su pirkėjais, kuriose buvo nustatyti kiekiai ir kainos kitiems metams. Nors Sąjungos pramonė turi minimalias galimybes padidinti pardavimo kainas dėl didėjančių žaliavų kainų metinės sutarties taikymo metu, iš esmės ji turėtų turėti galimybę padidinti pardavimo kainas, kai derasi dėl kitų metų sutarčių. Tačiau Sąjungos pramonei per nagrinėjamąjį laikotarpį nepavyko to padaryti dėl importo daromo spaudimo kainoms. Dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas, kaip paaiškinta 4.4.3.4 skirsnyje.

4.4.3.2. Darbo sąnaudos

(173)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos	[71 000 –83 000 ]	[72 000 –85 000 ]	[68 000 –80 000 ]	[71 000 –83 000 ]
Indeksas	100	102	96	100
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(174)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam Sąjungos pramonės darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės išliko stabilios, tik 2019 m. šiek tiek padidėjo, o 2020 m. sumažėjo 4 %, daugiausia dėl gamybos sustabdymo dėl COVID-19 pandemijos. Per TL vidutinės darbo sąnaudos grįžo į 2018 m. lygį.

4.4.3.3. Atsargos

(175)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	[37 900 –44 400 ]	[41 800 –48 900 ]	[22 700 –26 600 ]	[33 700 –39 500 ]
Indeksas	100	110	60	89
Laikotarpio pabaigos atsargos (gamybos procentine dalimi) (%)	[7 –9 ]	[9 –11 ]	[5 –7 ]	[7 –9 ]
Indeksas	100	115	68	98
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(176)

Atsargos iš pradžių padidėjo 10 % 2019 m., o 2020 m. smarkiai sumažėjo. Iš viso nuo 2018 m. iki TL jos sumažėjo 11 %. Kaip paaiškinta 172 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno pramonei būdingos metinės gamintojų ir pirkėjų preliminariosios sutartys, kuriose nustatomi kiekiai ir kainos. Šios preliminariosios sutartys įgyvendinamos teikiant pirkimo užsakymus pagal klientų poreikius. Todėl Sąjungos pramonė gali planuoti savo gamybą ir atsargas. Todėl atsargos nėra pagrindinis Sąjungos pramonės veiklos rezultatų vertinimo rodiklis.

4.4.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(177)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)	[1 –3 ]	[(–1 )–(–3 )]	[(–7 )–(–9 )]	[(–8 )–(–10 )]
Indeksas	100	– 137	– 414	– 505
Pinigų srautas (EUR)	[10 000 000 –11 700 000 ]	[1 000 000 –2 000 000 ]	[(–5 400 000 )–(–6 300 000 )]	[(–9 500 000 )–(–11 150 000 )]
Indeksas	100	9	-54	-95
Investicijos (EUR)	[16 820 000 –19 690 000 ]	[22 750 000 –26 630 000 ]	[28 400 000 –33 250 000 ]	[30 000 000 –35 130 000 ]
Indeksas	100	135	169	178
Investicijų grąža (%)	[1 –2 ]	[(–1 )–(–2 )]	[(–3 )–(–4 )]	[(–4 )–(–5 )]
Indeksas	100	– 137	– 373	– 461
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(178)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(179)

Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo ir nuo 2019 m. tapo nuostolingas, o per TL nuostoliai dar labiau padidėjo. Iš tiesų, nors Sąjungos pramonė išlaikė gamybos apimtį, kad padengtų dideles pastoviąsias išlaidas, ji negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas, todėl tapo nuostolinga.

(180)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo maždaug 200 % ir per TL buvo neigiama. Todėl Sąjungos pramonė susidūrė su sunkumais savarankiškai finansuoti savo veiklą, o tai dar kartą rodo, kad jos finansinė padėtis pablogėjo.

(181)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios apskaitinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos tendencija buvo panaši į neigiamą pelningumo ir grynojo pinigų srauto tendenciją. Investicijų grąža nuo 2018 m. iki TL labai sumažėjo, o per TL tapo neigiama. Todėl Sąjungos pramonė nesugebėjo gauti pakankamai pelno, kad padengtų savo investicijas. Iš tiesų Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu palaipsniui didino investicijas, daugiausia dėl būtinybės laikytis teisinių reikalavimų, ir ji negalėjo gauti šių investicijų grąžos. Neigiama investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat rodė, kad bendra Sąjungos pramonės finansinė padėtis labai pablogėjo.

(182)

Pablogėjusi finansinė padėtis turėjo įtakos atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumui padidinti kapitalą. Labai sumažėjęs pelningumas ir grynasis pinigų srautas kėlė didelį susirūpinimą dėl Sąjungos pramonės likvidumo ir jos pajėgumo padidinti kapitalą pagrindinei veiklai ir reikalingoms investicijoms finansuoti.

4.4.4. Išvada dėl žalos

(183)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo tiek makroekonominiai, tiek mikroekonominiai rodikliai.

(184)

Nors Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai išliko stabilūs, nuo 2018 m. iki TL pajėgumų naudojimas sumažėjo 9 %, todėl padidėjo pastoviosios išlaidos, tenkančios vienai elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno tonai. Nors Sąjungos pramonės pardavimo apimtis apskritai išliko stabili ir nagrinėjamuoju laikotarpiu ji įgijo tam tikrą rinkos dalį, daugiausia dėl sumažėjusio importo iš kitų trečiųjų šalių (21 % rinkos dalies), jos gamybos apimtis per tą patį laikotarpį sumažėjo 9 %.

(185)

Nepaisant to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė apskritai išlaikė savo padėtį rinkoje, jos finansinė padėtis pablogėjo daugiausia dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, kurių nepavyko padengti atitinkamai padidinus pardavimo kainas.

(186)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos išliko stabilios, nors vidutinės gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 9 %. Dėl didelio kainų smukdymo, kurį lėmė importas dempingo kaina, nuo 2019 m. patirta nuostolių, kurie per TL dar labiau padidėjo. Sąjungos pramonės pelningumas tapo neigiamas nuo [1–3] % 2018 m. iki [(–8)–(–10)] % per TL, o tai reiškia, kad jis sumažėjo šešis kartus. Nors grynosios investicijos padidėjo 78 %, investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu tapo neigiama: nuo [1–2] % 2018 m. iki [(–4)–(–5)] % per TL, t. y. sumažėjo penkis kartus. Pinigų srautas taip pat tapo neigiamas, o tai turėjo įtakos Sąjungos pramonės gebėjimui savarankiškai finansuoti savo veiklą. Per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičius padidėjo 13 %, tačiau našumas sumažėjo 19 %, todėl padidėjo darbo sąnaudos, tenkančios vienai elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno tonai.

(187)

Kaip nurodyta pirmiau, per nagrinėjamąjį laikotarpį ekonominiai rodikliai – pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža – labai pablogėjo. Tai neigiamai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti veiklą, atlikti būtinas investicijas ir pritraukti kapitalo, taigi trukdė jai augti ir net kėlė grėsmę jos išlikimui.

(188)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(189)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš kitų trečiųjų šalių, COVID-19 pandemija, gamybos sąnaudų raida, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai ir metinių sutarčių poveikis.

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

5.1.1. Importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis

(190)

Komisija išnagrinėjo importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties raidą ir jo poveikį Sąjungos pramonei, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(191)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekis ir toliau didėjo, nors tiriamuoju laikotarpiu buvo pastebėtas sumažėjimas, daugiausia dėl tarptautinio transporto, taigi ir elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno tiekimo 2021 m., sutrikdymo. Bendras importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekis padidėjo nuo [68 000–80 000] tonų 2018 m. iki [78 000–91 000] tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. išaugo 13,5 %.

(192)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 13,1 % 2018 m. iki 15,4 % per TL, t. y. 17,5 %. Todėl importas dempingo kaina, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, labai padidėjo.

5.1.2. Importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių kaina ir poveikis kainoms

(193)

Vidutinė importo iš nagrinėjamųjų šalių kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %, nors pagrindinės žaliavos (geležies rūdos ar karštojo valcavimo juostų) kaina per tą patį laikotarpį padidėjo. Vidutinės importo kainos buvo gerokai mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainas (715 EUR/t, palyginti su 780–910 EUR/t per TL). Kaip paaiškinta 151 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 1,9 %–13,7 % dėl importo iš Kinijos ir 21,8 % dėl importo iš Brazilijos. Nepaisant priverstinio kainų mažinimo, didelė importo mažomis kainomis apimtis sumažino Sąjungos pramonės kainas, kurios negalėjo padengti gamybos sąnaudų, ir dėl to patirta nuostolių.

5.1.3. Importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys

(194)

Padidėjęs importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekis kartu su mažomis vidutinėmis pardavimo kainomis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad galėtų pirkėjams perkelti didėjančias žaliavų sąnaudas, nes susidūrė su nesąžininga nagrinėjamojo produkto importo konkurencija. Sąjungos pramonės strategija buvo išlaikyti gamybos apimtį ir rinkos dalį, kad būtų padengtos didelės pastoviosios išlaidos, o tai pakenkė jos pelningumui. Todėl importas mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių neleido Sąjungos pramonei didinti kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to buvo smukdomos kainos.

(195)

Naudotojas „Eviosys“, remdamasis Komisijos sprendimu dėl susijungimo (46), tvirtino, kad importas daro labai ribotą konkurencinį spaudimą Sąjungos pramonei, jei toks yra. Remdamiesi tuo pačiu sprendimu, naudotojas ir CISA tvirtino, kad importas, ypač iš Kinijos, dėl prastesnės kokybės dažniausia naudojamas žemos klasės produktams, o Sąjungos pirkėjai rinkosi produktus iš vietos šaltinių, nes importuojamų produktų pristatymo laikas yra ilgesnis, jų transporto išlaidos yra didesnės, jie taip pat yra prastesnės kokybės ir ilgesnis laukimo laikas.

(196)

Komisijos sprendimais susijungimo bylose siekiama skirtingų tikslų ir jie grindžiami skirtingų rūšių vertinimais. Bet kuriuo atveju naudotojo minime sprendime produkto apibrėžtoji sritis buvo daug platesnė nei elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno ir jis apėmė daugelį kitų plieno produktų, o kai kuriems iš jų jau buvo taikomi antidempingo muitai. Be to, naudotojo nurodytose sprendimo dėl susijungimo dalyse Komisija atliko bendrą alavuotosios skardos ir elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno rinkos analizę. Be to, šiame sprendime atlikta importo analizė buvo susijusi su ankstesniu nei nagrinėjamasis laikotarpiu. Galiausiai tvirtinimas dėl ilgesnio laukimo laiko, prastesnės kokybės ir didesnių transporto išlaidų nebuvo pagrįstas įrodymais. Todėl Komisija šį tvirtinimą preliminariai atmetė.

(197)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija preliminariai nustatė, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

5.2.1. Importas iš trečiųjų šalių

(198)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis		2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Jungtinė Karalystė	Apimtis (tonomis)	[67 000 –78 000 ]	[68 000 –78 000 ]	[73 000 –80 000 ]	[60 000 –85 000 ]
	Indeksas	100	102	109	91
	Rinkos dalis (%)	[11 –14 ]	[12 –15 ]	[13 –16 ]	[11 –14 ]
	Indeksas	100	105	112	94
	Vidutinė kaina (EUR/t)	850	854	837	839
	Indeksas	100	100	98	98
Japonija	Apimtis (tonomis)	[8 900 –10 500 ]	[11 800 –13 900 ]	[14 400 –17 000 ]	[13 400 –15 800 ]
	Indeksas	100	132	161	150
	Rinkos dalis (%)	[1 –2 ]	[2 –3 ]	[2,5 –3,5 ]	[2 –3 ]
	Indeksas	100	135	166	155
	Vidutinė kaina (EUR/t)	850	848	777	776
	Indeksas	100	100	91	91
Pietų Korėja	Apimtis (tonomis)	[11 600 –13 600 ]	[4 300 –5 100 ]	[3 900 –4 500 ]	[4 700 –5 500 ]
	Indeksas	100	36	33	40
	Rinkos dalis (%)	[2 –3 ]	[0,5 –1,5 ]	[0,5 –1,5 ]	[0,5 –1,5 ]
	Indeksas	100	38	34	42
	Vidutinė kaina (EUR/t)	802	855	771	763
	Indeksas	100	107	96	95
Kitos trečiosios šalys	Apimtis (tonomis)	[29 000 –34 000 ]	[17 000 –20 000 ]	[8 000 –9 000 ]	[11 000 –13 000 ]
	Indeksas	100	59	29	37
	Rinkos dalis (%)	[5 –7 ]	[3 –5 ]	[1 –3 ]	[2 –4 ]
	Indeksas	100	60	29	38
	Vidutinė kaina (EUR/t)	869	805	732	812
	Indeksas	100	93	84	93
Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis	Apimtis (tonomis)	[117 000 –137 000 ]	[101 000 –119 000 ]	[100 000 –117 000 ]	[90 000 –105 000 ]
	Indeksas	100	87	85	77
	Rinkos dalis (%)	[21 –24 ]	[18 –21 ]	[18 –21 ]	[16 –19 ]
	Indeksas	100	89	88	79
	Vidutinė kaina (EUR/t)	850	845	817	822
	Indeksas	100	99	96	97
Šaltinis: Eurostatas.

(199)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis 2018 m. sudarė 22,4 %, o per TL – 17,8 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šio importo apimtis sumažėjo 23 %, o jo rinkos dalis atitiko tą pačią tendenciją, t. y. sumažėjo 21 %. Vidutinė šio importo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (3 %). Tačiau jo kainų lygis išliko artimas vidutinei Sąjungos pramonės pardavimo kainai (822 EUR/t, palyginti su 780–910 EUR/t per TL) ir gerokai didesnė už vidutinę importo iš nagrinėjamųjų šalių kainą (822 EUR/t, palyginti su 715 EUR/t per TL). Vienintelė šalis, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino importą į Sąjungą, buvo Japonija. Tačiau jos importas per TL, palyginti su 2020 m., sumažėjo, o kainų lygis išliko gerokai didesnis už importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas.

(200)

CISA tvirtino, kad dėl importo iš Jungtinės Karalystės nutraukiamas importo iš KLR ir nustatytos žalos priežastinis ryšys, atsižvelgiant į iš tos šalies importuotą kiekį. Tačiau importas iš Jungtinės Karalystės buvo daug didesnis nei importas iš KLR arba Brazilijos ir per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 6 %. Todėl Komisija šį tvirtinimą preliminariai atmetė.

(201)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei.

5.2.2. COVID-19 pandemija

(202)

Naudotojas „Eviosys“ ir CISA teigė, kad dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, dėl kurios natūraliai padidėjo sąnaudos ir sumažėjo paklausa, tuo laikotarpiu atsirado sąnaudų ir kainų raidos neatitikimas. CISA taip pat teigė, kad COVID-19 pandemija turėtų būti laikoma priežastinį ryšį nutraukiančiu veiksniu.

(203)

Šiuo atžvilgiu iš tiesų COVID-19 pandemija turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, ypač 2020 m., kai teko laikinai uždaryti Sąjungos pramonės gamybos vietas. Todėl gali būti, kad COVID-19 pandemija galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(204)

Tačiau Sąjungos pramonės padėtis pradėjo blogėti dar prieš pandemiją ir toliau blogėjo po to, kai per TL buvo atnaujinta Sąjungos pramonės gamyba. Iš tikrųjų Sąjungos pramonės finansinė padėtis per TL dar labiau pablogėjo. Pelningumas 2020 m. buvo [(–7)–(–9)] %, o per TL jis sumažėjo iki [(–8)–(–10)] %. Pinigų srauto ir investicijų grąžos tendencijos buvo tokios pat.

(205)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad COVID-19 pandemijos nepakako importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastiniam ryšiui susilpninti.

5.2.3. Gamybos sąnaudų raida

(206)

Kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje, nors vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos nuo 2018 m. iki TL padidėjo 9 %, vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina Sąjungos rinkoje išliko stabili.

(207)

Bendrovė „Eviosys“ ir CISA teigė, kad prie Sąjungos pramonės veiklos rezultatų pablogėjimo prisidėjo žaliavų sąnaudų ir transporto išlaidų padidėjimas. „Eviosys“ atkreipė dėmesį į neigiamą „kainų ir sąnaudų poveikį“, būdingą plieno pramonei dėl laiko tarpo tarp žaliavų sąnaudų padidėjimo ir pardavimo kainų padidėjimo.

(208)

Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta 172 ir 194 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė negalėjo koreguoti savo pardavimo kainų per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Ši tendencija buvo stebima ilgą laiką, todėl jos negalima paaiškinti vien tik žaliavų kainų padidėjimu. Šis negalėjimas koreguoti pardavimo kainų sutampa su padidėjusiu importu dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių, dėl kurio dideliu mastu verčiant parduoti mažesnėmis kainomis buvo smukdoma Sąjungos pramonės pardavimo kaina ir sumažėjo pelningumas.

(209)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad vien tik sąnaudų pokyčiai negalėjo būti Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis.

5.2.4. Sąjungos pramonės eksportas

(210)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

	2018	2019	2020	Tiriamasis laikotarpis
Eksporto apimtis (tonomis)	[105 000 –123 000 ]	[110 000 –128 000 ]	[109 000 –127 000 ]	[98 000 –115 000 ]
Indeksas	100	104	103	93
Vidutinė kaina (EUR/t)	[750 –880 ]	[760 –890 ]	[710 –840 ]	[720 –840 ]
Indeksas	100	101	95	94
Šaltinis: eksporto apimties – „Eurofer“, o vidutinės kainos – atrinkti Sąjungos gamintojai.

(211)

Pardavimas eksportui nesusijusiems pirkėjams sudarė 22,5 % visos Sąjungos pramonės gamybos per TL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu eksporto apimtis svyravo – iš pradžių 2018–2019 m. ji padidėjo 4 %, o vėliau 2020 m. ir per TL sumažėjo. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas eksportui sumažėjo 7 %.

(212)

Sąjungos pramonės teigimu, pardavimas eksportui yra kiekis, kuris negalėjo būti parduotas Sąjungos rinkoje. Iš tiesų, kaip minėta 194 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė turi išlaikyti didelį ir stabilų gamybos kiekį ir pajėgumų naudojimą, kad padengtų dideles pastoviąsias išlaidas.

(213)

Per TL Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje pardavė daugiau kaip 75 % savo produkcijos. Todėl, nors eksporto veiklos rezultatų sumažėjimas galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, Komisija preliminariai padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į didelę pardavimo Sąjungoje dalį, palyginti su pardavimu eksportui, to nepakanka importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastiniam ryšiui susilpninti.

5.2.5. Metinių sutarčių poveikis

(214)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimas Sąjungos rinkoje buvo grindžiamas metinėmis sutartimis su pirkėjais, kuriose nustatyti kiekiai ir kainos kitiems metams. Sąjungos pramonė turi minimalias galimybes padidinti pardavimo kainas dėl didėjančių žaliavų kainų metinės sutarties galiojimo metu. Iš esmės Sąjungos pramonė turėtų turėti galimybę padidinti pardavimo kainas, kai derasi dėl kitų metų sutarčių. Tačiau, kaip paaiškinta 208 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Ši tendencija buvo stebima ilgą laiką, todėl jos negalima paaiškinti vien tik žaliavų kainų padidėjimu.

(215)

Todėl nepanašu, kad dėl laiko tarpo nuo žaliavų sąnaudų padidėjimo iki pardavimo kainų padidėjimo dėl metinių sutarčių Sąjungos pramonė negalėtų pritaikyti savo pardavimo kainų prie didėjančių gamybos sąnaudų nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad pardavimo kainų nustatymas metinėmis sutartimis nesumažino importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinio ryšio.

5.2.6. Suvartojimas

(216)

Bendrovė „Eviosys“ ir CISA teigė, kad dėl Sąjungos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno rinkos susitraukimo Sąjungos pramonei buvo padaryta žala.

(217)

Kaip minėta 139 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo [17 000–20 000] tonų, t. y. 3 %. Vis dėlto Sąjungos pardavimo rodikliai išliko nepakitę. Todėl žalą Sąjungos pramonei padarė būtent kainų smukdymas, kurį darė importas mažomis dempingo kainomis, o ne apimties sumažėjimas dėl mažėjančio suvartojimo.

(218)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad rinkos paklausos sumažėjimas 3 % negalėjo būti laikomas žalos priežastimi, dėl kurios susilpnėtų importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinis ryšys. Todėl šie tvirtinimai buvo preliminariai atmesti.

5.2.7. Išvada dėl priežastinio ryšio

(219)

Sąjungos pramonės finansinės padėties pablogėjimas sutapo su didėjančiu elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekiu, importuojamu dempingo kainomis, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu netgi sumažėjo, kaip nurodyta 5.1 skirsnyje.

(220)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Importo iš kitų trečiųjų šalių, COVID-19 pandemijos, gamybos sąnaudų raidos, Sąjungos pramonės eksporto rezultatų ir ilgalaikių sutarčių poveikio neigiamiems Sąjungos pramonės pokyčiams, susijusiems su gamybos apimtimi, pardavimo kainomis ir pelningumu, poveikis buvo tik nedidelis.

(221)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei ir kad kitų veiksnių atskirai arba bendrai nepakako importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastiniam ryšiui susilpninti.

6. PRIEMONIŲ LYGIS

(222)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(223)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad esama žaliavų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Taigi, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada ji nagrinėjo, ar atrinkto eksportuojančio gamintojo, kurio pagrindinė žaliava, kaip nustatyta, buvo susijusi su iškraipymais, dempingo skirtumas būtų didesnis už jo priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą (žr. 6.2 skirsnį).

6.1. Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo apskaičiavimas

(224)

Pirmiausia Komisija nustatė muito dydį, kuris yra būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei daromą žalą nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šiuo atveju žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, ir gauti pagrįstą pelną (toliau – tikslinis pelnas).

(225)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamųjų šalių ir pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(226)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Šiuo atžvilgiu Komisija atsižvelgė į pelną, kurį Sąjungos pramonė gavo prieš padidėjant importui iš nagrinėjamųjų šalių, t. y. [1–3] %. Kadangi šis pelnas buvo mažesnis nei 6 %, Komisija preliminariai naudojo 6 % pelną pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(227)

Tuo remiantis nežalinga kaina yra [850–990] EUR/t, gauta atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms per TL pritaikius minėtą 6 % pelno dydį.

(228)

Antra, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonių taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi turimais įrodymais, Komisija preliminariai nustatė, kad papildomos būsimos sąnaudos ateityje sieks [10–20] EUR/t. Šios papildomos sąnaudos buvo pridėtos prie 227 konstatuojamojoje dalyje nurodytos nežalingos kainos.

(229)

Šias sąnaudas sudarė šie elementai:

papildomos būsimos sąnaudos, skirtos užtikrinti atitiktį Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (toliau – ATLPS) reikalavimams, susijusios tiek su apyvartinių taršos leidimų pirkimo išlaidomis, tiek su netiesioginėmis būsimomis išlaidomis, kurių bus patirta pagal ATLPS perkant elektros energiją

(230)

ATLPS politika yra Sąjungos politikos, kuria siekiama įvykdyti Paryžiaus susitarime (47) nustatytus aplinkosaugos įsipareigojimus, pagrindas ir pagrindinė priemonė išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Papildomos leidimų įsigijimo sąnaudos buvo apskaičiuotos remiantis vidutiniais apskaičiuotaisiais papildomais ES apyvartiniais taršos leidimais, kuriuos reikės pirkti per priemonių taikymo laikotarpį. Atliekant skaičiavimus nebuvo įtraukti nemokami gautini apyvartiniai taršos leidimai ir, kaip visų gamybos sąnaudų atveju, buvo atliktas patikrinimas siekiant įsitikinti, ar apyvartiniai taršos leidimai buvo teisingai skirti tiriamajam produktui. Siekiant atsižvelgti į tikėtiną kainų svyravimą per priemonių taikymo laikotarpį, apyvartinių taršos leidimų sąnaudos buvo ekstrapoliuotos. Komisija prognozuojamas apyvartinių taršos leidimų kainas nustatė remdamasi 2022 m. vasario 10 d.„Bloomberg New Energy Finance“ pranešimo duomenimis. Šio laikotarpio vidutinė prognozuojama apyvartinių taršos leidimų kaina yra 71,3 EUR už vieną išmestą CO2 toną.

(231)

Apskaičiuodama būsimas su elektros energijos pirkimu susijusias sąnaudas, Komisija atsižvelgė į būsimą su elektros energijos vartojimu susijusių išmetamo CO2 sąnaudų raidą. Apskaičiuodama būsimas sąnaudas, Komisija tinkamai atsižvelgė į visas Sąjungos gamintojų gautas kompensacijas. Nustatydama būsimas CO2 sąnaudas, Komisija naudojo prognozuojamas kainas, nurodytas 231 konstatuojamojoje dalyje minėtame „Bloomberg New Energy Finance“ pranešime.

b)	būsimos sąnaudos, atsirasiančios dėl investicijų, skirtų išmetamam CO2 kiekiui mažinti

(232)

Sąjungos išmetamo CO2 kiekio mažinimo politika taip pat atitinka Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Apskaičiuodama būsimas sąnaudas, Komisija atsižvelgė į papildomas būsimas sąnaudas, susijusias su tokių investicijų nusidėvėjimu.

(233)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu taikydama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį. Komisija vis dar nagrinėja byloje turimą informaciją, susijusią su investicijomis, kurios gali būti svarbios pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir (arba) 2d dalis.

(234)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi. Kitoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms KLR bendrovėms Komisija naudojo dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų svertinius vidutinius skirtumus.

Šalis	Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas	Laikinasis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas
Kinijos Liaudies Respublika	Baoshan Iron & Steel Co., Ltd	43,3 %	33,2 %
	Handan Jintai Packing Material Co., Ltd.	53,9 %	23,7 %
	Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	45,1 %	31,6 %
Brazilija	Companhia Siderúrgica Nacional	66,8 %	52,0 %

6.2. Su KLR susijusio skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimas

(235)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad būtina įvertinti, ar yra iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, dėl kurių už dempingo skirtumą mažesnio muito nepakaktų dėl tiriamojo produkto importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti.

(236)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad KLR esama su tiriamuoju produktu susijusių žaliavų rinkų iškraipymų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį Komisija nagrinėjo įtariamus iškraipymus siekdama nustatyti, ar žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(237)

Remiantis skunde pateiktais įrodymais, plokšti karštojo valcavimo plieno produktai, kurie sudaro didelę dalį tiriamojo produkto gamybos sąnaudų, Kinijoje neapmokestinami PVM mokesčiu (arba netaikomas PVM grąžinimas).

(238)

Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį Komisija išnagrinėjo žaliavų rinkų iškraipymo poveikį elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno gamybai Kinijoje.

(239)

Komisija pažymėjo, kad vienas iš atrinktų Kinijos gamintojų, t. y. „Jintai“, pirko karštojo valcavimo ritinius, o kitas – „Baosteel“ tokio pirkimo nevykdė. Pirminiame etape atlikdama vertinimą Komisija daugiausia dėmesio skyrė karštojo valcavimo ritiniams, atsižvelgdama į skunde nurodytus žaliavų rinkos iškraipymus, tačiau tyrimą tęs ir dėl kitų galimų žaliavų rinkos iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį.

(240)

Komisija patvirtino, kad karštojo valcavimo ritiniai sudarė daugiau kaip 17 % „Jintai“ gamybos sąnaudų. Šiam skaičiavimui atlikti pirminiu etapu buvo naudojama neiškreipta žaliavos kaina, nustatyta Brazilijoje.

(241)

Tada Komisija nagrinėjo, ar karštojo valcavimo ritinių kaina buvo iškraipyta taikant vieną iš pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje išvardytų priemonių. Šiuo tikslu Komisija naudojosi Kinijos Liaudies Respublikos eksporto PVM ir grąžinamųjų išmokų dydžių duomenų bazėmis ir susijusiu Kinijos finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių administracijos pranešimu. Komisija nustatė, kad bent nuo 2019 m. karštojo valcavimo ritiniams taikomas PVM grąžinimo panaikinimas.

(242)

Vėliau Komisija palygino karštojo valcavimo ritinių kainas Kinijoje su kainomis tipiškose tarptautinėse rinkose. Pirminiame etape Komisija palygino bendrovės „Jintai“ mokamas kainas su „Metal Bulletin“ karštojo valcavimo ritinių kainomis įvairiose rinkose, įskaitant Brazilijos gamintojo kainas EXW sąlygomis, nes preliminariai laikyta, kad jos atitinka kainas tipiškose tarptautinėse rinkose. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad tipiškose tarptautinėse rinkose kainos buvo [10–30] – [30–50] % didesnės nei nagrinėjamojoje šalyje, o tai buvo laikoma reikšmingu dydžiu.

(243)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad karštojo valcavimo ritinių kaina buvo labai iškraipyta, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

7. SĄJUNGOS INTERESAI

7.1. Sąjungos interesai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį

(244)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalimi, Komisija nagrinėjo, ar galima padaryti aiškią išvadą, kad laikinųjų muitų dydžio nustatymas atitiktų Sąjungos interesus pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, kiek tai susiję tik su „Jintai“. Sąjungos interesai nustatyti įvertinus visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją, įskaitant nepanaudotus pajėgumus eksportuojančioje šalyje, konkurenciją dėl žaliavų ir poveikį Sąjungos bendrovių tiekimo grandinėms.

7.1.1. Nepanaudoti pajėgumai eksportuojančioje šalyje

(245)

Skundo pateikėjų skaičiavimais, 2018 m. Kinijos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno pajėgumai vidaus rinkoje buvo apie 990 000 tonų, o elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno produkcija sudarė apie 650 000 tonų (48). Tai reiškia, kad apytikris pajėgumų naudojimas sudaro 66 %. Be to, dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimas buvo vidutiniškai [70–90] %. Tai yra daugiau nei visos šalies skundo pateikėjų skaičiavimai. Net jei dviejų atrinktų bendrovių vidutiniai nepanaudoti pajėgumai (t. y. [10–30] %) būtų ekstrapoliuoti nagrinėjamajai šaliai, nepanaudoti pajėgumai Kinijoje sudarytų apie [100 000–300 000] tonų, o tai yra didelė Sąjungos suvartojimo per TL dalis.

(246)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijoje esama didelių nepanaudotų pajėgumų ir kad, jei jie būtų panaudoti, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų padidinti pasaulinę tiriamojo produkto pasiūlą, sumažinti kainas ir dėl to pakenkti priemonės veiksmingumui, jei nebūtų nustatytas dempingo lygis.

7.1.2. Konkurencija dėl žaliavų

(247)

Apskritai pasaulinis plieno sektorius yra sektorius, turintis didelius perteklinius pajėgumus, daugiausia dėl Kinijos pramonės politikos. Plieno gaminiai yra plačiai prieinami tiek ES, tiek Kinijos rinkoje.

(248)

Komisija taip pat nustatė, kad karštojo valcavimo ritinių kaina Kinijoje buvo gerokai mažesnė už karštojo valcavimo ritinių kainą tipiškose tarptautinėse rinkose (žr. 242 konstatuojamąją dalį). Dėl to Sąjungos pramonė atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su Kinijos eksportuojančiais gamintojais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, nors Sąjungos pramonė gali įsigyti karštojo valcavimo ritinių, ji gali įsigyti už didesnę kainą nei konkurentai Kinijoje. Todėl Sąjungos pramonės padėtis Kinijos eksportuojančių gamintojų atžvilgiu yra nepalanki.

7.1.3. Poveikis tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms

(249)

Kaip paaiškinta 262 ir 263 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų, kad patenkintų visą tiriamojo produkto paklausą Sąjungoje.

(250)

Galiausiai Sąjungos naudotojai galėtų įsigyti tiriamąjį produktą iš kitų trečiųjų šalių. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 23 %, o jų rinkos dalis sumažėjo 21 %. Visų pirma, pardavimas iš Pietų Korėjos sumažėjo nuo [11 600–13 600] tonų 2018 m. iki [4 700–5 500] tonų per TL, t. y. 60 %. Jeigu nebūtų importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, importas iš kitų trečiųjų šalių padidėtų, nes pardavimo kainos Sąjungos rinkoje būtų patrauklesnės.

(251)

Todėl naudotojai turėtų pakankamai galimybių gauti elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno net ir tuo atveju, jei importas iš Kinijos sumažėtų dėl didesnio muito. Todėl Sąjungos naudotojų vertės grandinių sutrikimų nenumatoma.

7.1.4. Išvada dėl Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį

(252)

Įvertinusi visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos interesus atitinka laikinųjų muitų, taikomų bendrovei „Handan Jintai Packing Material Co., Ltd“, dydžio nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį.

(253)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę, Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį laikinųjų muitų dydžio nustatymas remiantis dempingo lygiu atitinka Sąjungos interesus, atsižvelgiant į tolesnius svarstymus pagal 21 straipsnį, kaip išdėstyta 7.2 skirsnyje.

7.2. Sąjungos interesai pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį

(254)

Įvertinusi Sąjungos interesus pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

7.2.1. Sąjungos pramonės interesai

(255)

Antidempingo priemonių poveikis Sąjungos gamintojams bus teigiamas, nes priemonės leis Sąjungos pramonei pritaikyti pardavimo kainas, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonės padėtis vėl taps tvari, o tai leis jai ateityje investuoti, visų pirma siekiant laikytis aplinkosaugos ir socialinių reikalavimų.

(256)

Jei priemonių nebus imtasi, Sąjungos pramonė ir toliau patirs materialinę žalą, o jos finansinė padėtis, ypač pelningumo, investicijų grąžos ir pinigų srauto požiūriu, turėtų dar labiau pablogėti, todėl kiltų grėsmė jos gyvybingumui.

7.2.2. Naudotojų ir nesusijusių importuotojų bei prekiautojų interesai

(257)

Elektrolitiniu būdu chromu padengtas plienas daugiausia naudojamas maisto pakuočių, pavyzdžiui, maisto skardinių, gamybai.

(258)

Klausimyno atsakymus pateikė tik vienas naudotojas, t. y. bendrovė „Eviosys“. Ji yra didžiausia maisto pakuočių gamintoja Sąjungoje, todėl yra svarbiausia tiriamojo produkto naudotoja.

(259)

Be to, šešių prekiautojų ir naudotojų konsorciumas bei dar du naudotojai nepateikė klausimyno atsakymų, tačiau pateikė pastabų dėl žalos ir Sąjungos interesų, taip pat prieštaraudami antidempingo priemonių priėmimui.

(260)

Naudotojai ir prekiautojai nurodė šiuos argumentus.

(261)

Pirma, jie teigė, kad Sąjungos gamintojai patiria sunkumų siekdami užtikrinti pakankamą elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno kiekį, ypač po „Brexit‘o“, dėl kurio bendrovė „Tata Steel“ nebepriklauso Sąjungos pramonei. Be to, jie teigė, kad Sąjungos pramonė linkusi didžiąją dalį savo produkcijos (apie 50 %) eksportuoti į trečiąsias šalis, tvirtindami, kad pardavimas eksportui yra pelningesnis nei pardavimas Sąjungoje. Todėl nustačius priemones importui iš nagrinėjamųjų šalių, kurioms tenka pusė viso importo, būtų sutrikdyta Sąjungos naudotojų tiekimo grandinė, o nauji tiekimo šaltiniai gali būti nepatikimi.

(262)

Per TL visas Sąjungoje suvartotas elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno kiekis buvo [505 000–591 000] tonų. Bendri Sąjungos pramonės pajėgumai sudarė [581 000–680 000] tonų. Bendra Sąjungos pramonės gamyba sudarė [439 000–513 000] tonų, o Sąjungos pramonės pardavimas eksportui per TL sudarė [98 000–115 000] tonų, importas iš nagrinėjamųjų šalių – [78 000–91 000] tonų. Šie duomenys rodo, kad Sąjungos pramonė turi pakankamai gamybos pajėgumų, kad patenkintų visą Sąjungos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno paklausą.

(263)

Todėl Sąjungos naudotojų tvirtinimai, kad dėl nepakankamų Sąjungos pramonės pajėgumų Sąjungos rinkoje trūktų elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno arba kad pusė Sąjungos produkcijos buvo eksportuojama, neatrodo tinkamai pagrįsti.

(264)

Antra, kai kurie naudotojai teigė, kad nustačius muitus labai padidėtų jų gamybos sąnaudos ir kad jie negalėtų perkelti tokio kainų padidėjimo pirkėjams. Jie teigė, kad kaina yra dominuojantis veiksnys galutinės grandies rinkoje, todėl priemonės turėtų didelį poveikį jų konkurencinei padėčiai. Trečiosiose šalyse esančių naudotojų, kurie galėtų įsigyti pigesnio elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno, kuriam netaikomi antidempingo muitai, konkurencija dar labiau paveiktų Sąjungos naudotojus. Be to, pasak bendrovės „Eviosys“, padidėjus maisto pakuočių kainoms, dar labiau padidėtų maisto kainos, o tai ypač paveiktų mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius, kurie labiau priklauso nuo konservuotų maisto produktų.

(265)

Sąjungos naudotojai ir prekiautojai šiuo metu apie 70 % elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno įsigyja iš Sąjungos pramonės. Per TL importas iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos rinkoje užėmė [14–16] % rinkos dalies, o importo iš kitų trečiųjų šalių kaina yra labai panaši į Sąjungos pramonės pardavimo kainą. Remiantis vienintelio klausimyno atsakymus pateikusio naudotojo „Eviosys“ duomenimis, paaiškėjo, kad jis galėtų padengti galimą sąnaudų padidėjimą, atsižvelgiant į jo dabartinį pelningumą, gaunamą parduodant produktus, kuriems naudojamas elektrolitiniu būdu chromu padengtas plienas, ir importo iš nagrinėjamųjų šalių dalį jo pirkimo portfelyje. Todėl šis tvirtinimas buvo preliminariai atmestas.

(266)

Dėl galimo poveikio maisto produktų kainoms bendrovė „Eviosys“ nepagrindė savo teiginio, kad dėl elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno kainų padidėjimo padidėtų maisto produktų pakuočių kainos ir galiausiai maisto produktų kainos arba kad toks galimas padidėjimas būtų toks pat proporcingas elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno kainų padidėjimui. Be to, elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno naudojamas tik maisto skardinių galams, o skardinių korpusui naudojama alavuotoji skarda, kuri yra brangesnė. Galiausiai, kaip paaiškinta 265 konstatuojamojoje dalyje, naudotojas galės absorbuoti dėl priemonių galimą sąnaudų padidėjimą. Todėl bet koks galimas vien tik elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno kainų padidėjimas greičiausiai neturės įtakos maisto pakuočių kainoms, o jei ir turės, tai tik labai nedidelę įtaką. Todėl Komisija preliminariai atmetė šį argumentą.

(267)

Trečia, bendrovė „Eviosys“ ir CISA teigė, kad Sąjungos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno rinkai būdinga duopolija, kurioje nustačius antidempingo priemones kiltų grėsmė galutinės grandies naudotojų produkto pasirinkimui ir derybinei galiai, ir rėmėsi 195 konstatuojamojoje dalyje minėtu Komisijos sprendimu dėl susijungimo.

(268)

Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta 196 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos vertinimu, susijungimo bylose siekiama skirtingų tikslų. Bet kuriuo atveju, minėtame sprendime produkto apibrėžtoji sritis buvo gerokai platesnė nei elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno ir jis apėmė daug kitų plieno produktų, pavyzdžiui, alavuotąją skardą, o šiame sprendime atlikta importo analizė buvo susijusi su laikotarpiu prieš nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(269)

Galiausiai kiti du naudotojai ir CISA nurodė, kad esamos apsaugos priemonės, taikomos importuojamiems plieno produktams, įskaitant elektrolitiniu būdu chromu padengtą plieną, jau pakankamai apsaugo Sąjungos pramonę, o importo iš Kinijos kvotos nebuvo maksimaliai išnaudotos. Be to, jie teigė, kad 2020 ir 2021 m. Kinijos importo kainos buvo labai panašios į Sąjungos gamintojų kainas po to, kai jos padidėjo dėl didesnių transporto išlaidų ir panaikintos 13 % PVM lengvatos elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno eksportui Kinijoje.

(270)

Atsižvelgiant į tai, apsaugos priemonėmis nesiekiama apsaugoti nuo importo dempingo kaina ir jos to padaryti negali. Nors importo iš Kinijos kainos per TL, palyginti su 2020 m., padidėjo 2,8 %, jos vis tiek buvo [7,5–20,7] % mažesnės, palyginti su pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje per TL. Todėl neatrodė, kad padidėjus transporto išlaidoms ir panaikinus 13 % PVM atskaitą elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno eksportui Kinijoje, kurią prašė taikyti naudotojai, dempingas būtų panaikintas. Todėl šie tvirtinimai buvo preliminariai atmesti.

(271)

CISA taip pat prašė, kad Komisija analizuotų pokyčius po TL. Šiuo atžvilgiu 2022 m. kovo 31 d. CISA pateikė pastabas dėl pokyčių po TL ir galimų priemonių poveikio ES galutinės grandies pramonei.

(272)

Pastabos buvo gautos pasibaigus pranešime apie inicijavimą nustatytam pastabų pateikimo terminui ir bus nagrinėjamos galutiniame etape.

7.2.3. Išvada dėl Sąjungos interesų

(273)

Priemonių poveikis Sąjungos gamintojams būtų teigiamas. Galimo neigiamo poveikio naudotojams ir nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams riziką, visų pirma susijusią su tiekimu, sumažintų laisvi turimi Sąjungos pramonės pajėgumai ir importas iš kitų šalių. Sąžiningos konkurencijos ir vienodų sąlygų atkūrimas, jei nebūtų importo dempingo kaina, būtų naudingas sveikam visos rinkos vystymuisi ir leistų Sąjungos pramonei kompensuoti sąnaudas, atsirandančias dėl Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimų pagal tarptautinius susitarimus.

(274)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengtam plienui neatitiktų Sąjungos interesų.

8. LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(275)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygmens ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(276)

Remiantis pirmiau pateiktu vertinimu, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį nustatomi laikinieji antidempingo muitai, lygūs „Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.“ ir „Companhia Siderúrgica Nacional“ žalos skirtumui.

(277)

Dėl „Handan Jintai Packing Material Co., Ltd“ Komisija nagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų žalai pašalinti. Nustačiusi su nagrinėjamuoju produktu susijusius žaliavų rinkos iškraipymus, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, t. y. atsiradusius panaikinus karštojo valcavimo ritiniams taikomo PVM atskaitą, Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į Sąjungos interesus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalyje, reikia nustatyti dempingo skirtumų lygio muitų dydį, nes už dempingo skirtumą mažesnis muitas būtų nepakankamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(278)

Laikinasis muitas kitoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms KLR bendrovėms grindžiamas pirmiau dviem atrinktoms KLR bendrovėms nustatytu svertiniu vidutiniu žalos skirtumu, kuris yra mažesnis už dviejų atrinktų KLR bendrovių vidutinius svertinius dempingo skirtumus.

(279)

Atsižvelgiant į prastą KLR gamintojų bendradarbiavimą ir į tai, kad bendrovės „Jintai“ muito dydis buvo grindžiamas dempingo skirtumu, nustatytu pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, muito dydis visos šalies mastu buvo pagrįstas didžiausiais dempingo skirtumais, nustatytais tam tikrų rūšių produktams, kuriuos bendrovė „Jintai“ pardavė tipiškais kiekiais. Komisijai nereikėjo apskaičiuoti priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis arba žalos skirtumų, susijusių su nebendradarbiaujančiomis bendrovėmis, nes pagal 7 straipsnio 2a dalį buvo nustatyti dideli iškraipymai.

(280)

Brazilija bendradarbiavo aktyviai, todėl nustatytas muitas kitiems eksportuotojams yra tokio pat lygio, kaip ir taikomas bendrovei „Companhia Siderúrgica Nacional“.

(281)

Išsamesnė informacija pateikiama toliau pateiktoje lentelėje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos (pateiktos paskutiniame stulpelyje), išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Šalis	Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas	Laikinasis žalos skirtumas	Laikinasis antidempingo muitas
Kinijos Liaudies Respublika	Baoshan Iron & Steel Co., Ltd	43,3 %	33,2 %	33,2 %
	Handan Jintai Packing Material Co., Ltd.	53,9 %	53,9 %	53,9 %
	Kitos bendradarbiaujančios bendrovės	45,1 %	36,7 %	36,7 %
	Visos kitos bendrovės	77,9 %	77,9 %	77,9 %
Brazilija	Companhia Siderúrgica Nacional	66,8 %	52,0 %	52,0 %
	Visos kitos bendrovės	66,8 %	52,0 %	52,0 %

(282)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(283)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(284)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(285)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(286)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

9. INFORMACIJA PIRMINIAME ETAPE

(287)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu 2022 m. balandžio 25 d. Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo. Gavusi pastabų, Komisija pagrįstais atvejais atliko skaičiavimų pataisymus.

10. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(288)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai. Suinteresuotosios šalys taip pat gali prašyti išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(289)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Brazilijos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, padengtiems arba apvilktiems chromo oksidais arba chromu ir chromo oksidais, taip pat vadinamiems elektrolitiniu chromu dengtais plieno produktais, kurių KN kodai šiuo metu yra 7210 50 00 ir 7212 50 20, nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2. Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Šalis	Bendrovė	Laikinasis antidempingo muitas	Papildomas TARIC kodas
Kinijos Liaudies Respublika	Baoshan Iron & Steel Co., Ltd	33,2 %	C039
	Handan Jintai Packing Material Co., Ltd.	53,9 %	C862
	Kitos bendradarbiaujančios bendrovės: GDH Zhongyue (Zhongshan) Tinplate Industry Co.,Ltd. Shougang Jingtang United Iron & Steel Co., Ltd.	36,7 %	C137
	Visos kitos bendrovės	77,9 %	C999
Brazilija	Companhia Siderúrgica Nacional	52,0 %	C212
	Visos kitos bendrovės	52,0 %	C999

3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4. 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

5. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1. Suinteresuotosios šalys pateikia Komisijai savo pastabas dėl šio reglamento per 15 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo.

2. Prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui suinteresuotosios šalys raginamos pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali nagrinėti prašymus, pateiktus pasibaigus šiam terminui, ir gali priimti sprendimą tam tikrais atvejais juos patenkinti.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. gegužės 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos ir Brazilijos kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno produktų inicijavimą (OL C 387, 2021 9 24, p. 2).

(3) Žr. adresu https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2549.

(4) OL C 86, 2020 3 16, p. 6.

(5) 2022 m. vasario 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/191, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatomas galutinis antidempingo muitas; 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2239, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plieniniams pramoninių vėjo jėgainių bokštams nustatomas galutinis antidempingo muitas; 2021 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/635, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas, ir 2020 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/508, kuriuo tam tikriems importuojamiems Indonezijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

(6) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 206–208 konstatuojamąsias dalis, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 135 konstatuojamąją dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 149–150 konstatuojamąsias dalis ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 158–159 konstatuojamąsias dalis.

(7) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 192 konstatuojamąją dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 58–61 konstatuojamąsias dalis, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 115–118 konstatuojamąsias dalis ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 122–127 konstatuojamąsias dalis.

(8) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 193–194 konstatuojamąsias dalis, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 62 –66 konstatuojamąsias dalis, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 119–122 konstatuojamąsias dalis ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 128–132 konstatuojamąsias dalis: nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises, KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės valdomų įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės. 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse. Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, vielos strypų gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(9) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 195–201 konstatuojamąsias dalis, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 67–74 konstatuojamąsias dalis, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 123–129 konstatuojamąsias dalis ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 133–138 konstatuojamąsias dalis.

(10) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 202 konstatuojamąją dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 75 konstatuojamąją dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 130–133 konstatuojamąsias dalis ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 139–142 konstatuojamąsias dalis.

(11) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 203 konstatuojamąją dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 76 konstatuojamąją dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 134–135 konstatuojamąsias dalis ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 143–144 konstatuojamąsias dalis.

(12) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 203 konstatuojamąją dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2239 76 konstatuojamąją dalį, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 136–145 konstatuojamąsias dalis ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 145–154 konstatuojamąsias dalis.

(13) 2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 146, 2017 6 9, p. 17).

(14) „Baowu“ bendrovės profilis http://www.baowugroup.com/en/contents/5273/102759.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(15) Žr. 202041312652.pdf (sohu.com) (paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. balandžio 7 d.).

(16) Ataskaitos 14 skyrius, p. 358: 51 % privačių ir 49 % valstybės valdomų įmonių pagal gamybą ir 44 % valstybės valdomų įmonių ir 56 % privačių bendrovių pagal pajėgumus.

(17) Paskelbta adresu

www.gov.cn/zhengce/content/2016-02/04/content_5039353.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.);

https://policycn.com/policy_ticker/higher-expectations-for-large-scale-steel-enterprise/?iframe=1&secret=c8uthafuthefra4e (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.) ir

www.xinhuanet.com/english/2019-04/23/c_138001574.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(18) Paskelbta adresu http://www.xinhuanet.com/english/2019-04/23/c_138001574.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.) ir http://www.jjckb.cn/2019-04/23/c_137999653.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(19) Kaip ir privačios bendrovės „Rizhao“ ir valstybės valdomos įmonės „Shandong Iron and Steel“ susijungimo 2009 m. atveju. Žr. Pekino plieno ataskaitos p. 58, ir „China Baowu Steel Group“ įgytą „Magang Steel“ akcijų daugumą 2019 m. birželio mėn., žr. https://www.ft.com/content/a7c93fae-85bc-11e9-a028-86cea8523dc2 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(20) TISCO bendrovės profilis http://en.tisco.com.cn/CompanyProfile/20151027095855836705.html (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.).

(21) Žr. grupės svetainę adresu http://www.baowugroup.com/about/board_of_directors (žiūrėta 2022 m. kovo 28 d.).

(22) Žr. bendrovės svetainę adresu https://www.baosteel.com/about/manager (žiūrėta 2022 m. kovo 28 d.).

(23) http://www.baowugroup.com/party_building/overview

(24) Ten pat.

(25) Žr. bendrovės „Baosteel“ įstatų 133 straipsnio 4 dalį:

http://static.sse.com.cn//disclosure/listedinfo/announcement/c/2021-01-08/600019_20210108_8.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(26) Ataskaitos III dalies 14 skyrius, p. 346 ir toliau.

(27) Plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plano įvadas.

(28) Ataskaitos 14 skyrius, p. 347.

(29) 13-asis Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas (2016–2020 m.), paskelbtas adresu

https://en.ndrc.gov.cn/newsrelease_8232/201612/P020191101481868235378.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.).

(30) Ataskaitos 14 skyrius, p. 349.

(31) Ataskaitos 14 skyrius, p. 352.

(32) „Pramonės restruktūrizavimo žinynas (2019 m. leidimas)“, patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės plėtros ir reformų komisijos potvarkiu Nr. 29, http://www.gov.cn/xinwen/2019-11/06/5449193/files/26c9d25f713f4ed5b8dc51ae40ef37af.pdf, paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. balandžio 11 d.

(33) Ataskaitos 14 skyrius, p. 375–376.

(34) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 134–135 konstatuojamąsias dalis ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 143–144 konstatuojamąsias dalis.

(35) Visas sąrašas pateikiamas adresu

https://view.officeapps.live.com/op/view.aspx?src=https%3A%2F%2Fkjt.hebei.gov.cn%2Fwww%2Fxwzx15%2Ftzgg35%2Fsttz15%2F227382%2F2020102009523655218.doc&wdOrigin=BROWSELINK.

(36) „World Bank Open Data“ – didesnių vidutinių pajamų šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(37) https://ilostat.ilo.org/

(38) http://www.edp.com.br/distribuicao-es/saiba-mais/informativos/tarifas-aplicadas-a-clientes-atendidos-em-alta-e-media-tensao-(grupo-a)

(39) https://www.comgas.com.br/tarifas/historico-de-tarifas/

(40) http://site.sabesp.com.br/site/interna/Default.aspx?secaoId=183

(41) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti ir bet kuriuo atveju tokie importo duomenys buvo nereikšmingi.

(42) 2022 m. sausio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/58, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 10, 2022 1 17, p. 17).

(43) https://ilostat.ilo.org/

(44) Paskelbta adresu https://establishbrazil.com/articles/whats-real-cost-employee (paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. balandžio 8 d.).

(45) https://www.csn.com.br/wp-content/uploads/sites/452/2021/07/Relato-Integrado-2020-EN.pdf

(46) 2019 m. birželio 11 d. Komisijos sprendimo byloje M.8713 – Tata Steel / ThyssenKrupp / JV 384, 388 ir 390 konstatuojamosios dalys.

(47) Paryžiaus susitarimas yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos susitarimas.

(48) 2021 m. rugpjūčio 12 d. antidempingo skundo 32 punktas.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 143

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	65 metai 2022m. gegužės 23d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2022 m. gegužės 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/799, kuriuo ištaisoma Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/683, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros administracinių reikalavimų, teksto redakcija graikų kalba	1
	*	2022 m. gegužės 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/800, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų parafininių alyvų CAS Nr. 64742-46-7, CAS Nr. 72623-86-0 ir CAS Nr. 97862-82-3 patvirtinimo sąlygų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 ( 1 )	4
	*	2022 m. gegužės 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/801, kuriuo, siekiant atnaujinti veikliųjų medžiagų, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, sąrašą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 ( 1 )	7
	*	2022 m. gegužės 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/802, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Brazilijos kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas	11


	(1) Tekstas svarbus EEE.