(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Portugalijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Carne Mertolenga“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1107/96 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

(1)

2019 m. gruodžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) peržiūrėjo 3 ramsčio sistemą, įskaitant informacijos apie palūkanų normos riziką ne prekybos knygoje (toliau – IRRBB) atskleidimo reikalavimus (2). Atsižvelgiant į tarptautinių standartų, dėl kurių susitarė BBPK, raidą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (3) į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 448 straipsnį buvo įtraukti informacijos apie IRRBB atskleidimo reikalavimai, taikomi nuo 2021 m. birželio mėn.;

(2)

į Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/637 (4) taip pat turėtų būti įtraukti nauji techniniai įgyvendinimo standartai dėl informacijos apie IRRBB viešo atskleidimo, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 448 straipsnyje;

(3)

siekiant užtikrinti, kad įstaigos atskleistų išsamią ir palyginamą informaciją apie IRRBB, turėtų būti nustatyta lentelė, kurioje būtų pateikta kokybinė informacija apie palūkanų normos riziką dėl ne prekybos knygos veiklos, ir forma, kurioje pateikiama kiekybinė informacija apie palūkanų normos riziką dėl ne prekybos knygos veiklos;

(4)

siekiant įstaigoms suteikti pakankamai laiko pasirengti informacijos atskleidimui pagal šį reglamentą, turėtų būti reikalaujama, kad pirmą kartą atskleisdamos informaciją įstaigos pateiktų tik einamojo laikotarpio informaciją;

(5)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/637 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šis reglamentas grindžiamas techninių įgyvendinimo standartų projektais, kuriuos Komisijai pateikė Europos bankininkystės institucija;

(7)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių įgyvendinimo standartų projekto, kuriuo pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (5) 37 straipsnį, pateikti rekomendacijų,

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/715 (2) nustatytos priemonės, kurios skirtos Argentinos, Brazilijos, Pietų Afrikos ir Urugvajaus kilmės Citrus L., Fortunella Swingle, Poncirus Raf. vaisiams ir jų hibridams, išskyrus Citrus aurantium L. ir Citrus latifolia Tanaka, (toliau – nurodytieji vaisiai), ir kuriomis siekiama neleisti patekti į Sąjungos teritoriją Phyllosticta citricarpa (McAlpine) Van der Aa (toliau – nurodytasis kenkėjas) ir joje išplisti. Tas įgyvendinimo sprendimas nustoja galioti 2022 m. kovo 31 d.;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (3) II priedo A dalyje nustatytas Sąjungos teritorijoje neaptinkamų Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašas. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/2072 siekiama neleisti tiems kenkėjams patekti į Sąjungos teritoriją, joje įsitvirtinti ir išplisti;

(3)

nurodytasis kenkėjas įtrauktas į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priede pateiktą Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą. Jis taip pat įtrauktas į Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/1702 (4) pateiktą prioritetinių kenkėjų sąrašą;

(4)

nuo 2016 m. valstybės narės pranešė apie keletą neatitikties atvejų, susijusių su nurodytojo kenkėjo buvimu ant į Sąjungą importuojamų nurodytųjų Argentinos, Brazilijos, Pietų Afrikos ir Urugvajaus kilmės vaisių. Todėl būtina palikti galioti ir atnaujinti įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/715 kiekvienai iš tų šalių nustatytas priemones ir, siekiant aiškumo, nustatyti jas reglamentu;

(5)

be to, 2021 m. nustatyta daug neatitikties atvejų, susijusių su nurodytojo kenkėjo buvimu ant nurodytųjų Zimbabvės kilmės vaisių. Toks didelis Zimbabvei priskiriamų neatitikties atvejų skaičius rodo, kad Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VII priedo 60 punkte nustatytų priemonių nepakanka siekiant užtikrinti, kad nurodytieji Zimbabvės kilmės vaisiai nebūtų užkrėsti nurodytuoju kenkėju, todėl būtina į šiame reglamente nustatytų laikinųjų kovos su nurodytuoju kenkėju priemonių taikymo sritį įtraukti nurodytuosius Zimbabvės kilmės vaisius;

(6)

siekiant užtikrinti veiksmingesnę nurodytojo kenkėjo patekimo į Sąjungos teritoriją prevenciją ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/715, būtina nustatyti papildomas nurodytiesiems Argentinos, Brazilijos, Pietų Afrikos, Urugvajaus ir Zimbabvės kilmės vaisiams taikomas priemones;

(7)

tos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad nurodytieji vaisiai būtų kilę iš Argentinos, Brazilijos, Pietų Afrikos, Urugvajaus arba Zimbabvės nacionalinių augalų apsaugos organizacijų (toliau – NAAO) užregistruotų ir patvirtintų gamybos vietų ir gamybos vietos dalių. Jos taip pat būtinos siekiant užtikrinti, kad prie tų vaisių būtų pridedamas atsekamumo kodas, pagal kurį, jei būtina, aptikus nurodytąjį kenkėją, būtų galima atsekti gamybos vietos dalį. Tos priemonės taip pat būtinos siekiant užtikrinti, kad nurodytieji vaisiai būtų kilę iš gamybos vietos dalių, kuriose per ankstesnį ir einamąjį prekybos sezonus nurodytojo kenkėjo nebuvo aptikta;

(8)

Argentinos, Brazilijos, Pietų Afrikos, Urugvajaus ar Zimbabvės NAAO taip pat turėtų tikrinti, ar tinkamai taikomos apdorojimo priemonės lauke, nes įrodyta, kad tai yra veiksmingiausias būdas užtikrinti, kad ant nurodytųjų vaisių nebūtų nurodytojo kenkėjo;

(9)

prie nurodytųjų vaisių taip pat turėtų būti pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kuriame nurodyta patikros data, pakuočių iš kiekvienos gamybos vietos dalies skaičius ir atsekamumo kodai. Valstybės narės, pranešdamos apie neatitikties atvejus elektroninėje pranešimo sistemoje, turėtų nurodyti atsekamumo kodus;

(10)

po 2021 m. atliktos nurodytųjų Argentinos kilmės vaisių importo reikalavimų peržiūros, dėl kurios Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/715 buvo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/682 (5), ėminių ėmimas siekiant patikrinti, ar augalų apsaugos produktai lauke naudojami tinkamai, turėtų būti grindžiamas neatitikties atvejais, nustatytais per patikras lauke ar pakavimo patalpose prieš eksportą, arba per siuntų patikrinimus Sąjungos pasienio kontrolės postuose. Tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad ėminiai būtų imami atsižvelgiant į riziką;

(11)

atsižvelgiant į didelį nurodytųjų Pietų Afrikos kilmės vaisių neatitikties atvejų, apie kuriuos valstybės narės pranešė 2021 m., skaičių, būtina sugriežtinti ėminių ėmimo reikalavimus, palyginti su atitinkamais Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/715 nustatytais reikalavimais, siekiant nurodytąjį kenkėją ant nurodytųjų vaisių pakavimo sandėlyje įvairiais etapais aptikti iki tol, kol vaisiai bus paruošti eksportui;

(12)

nuo 2019 m. valstybės narės pranešė apie nedidelį nurodytųjų Brazilijos ir Urugvajaus kilmės vaisių neatitikties atvejų skaičių, taigi galima daryti išvadą, kad šioms šalims taikant Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/715 nustatytas priemones buvo užkirstas kelias kenkėjui Phyllosticta citricarpa patekti į Sąjungą ir joje išplisti. Todėl tos priemonės turėtų būti toliau taikomos šioms dviem šalims. Tačiau taikyti prievolės Urugvajui atlikti Valensijos apelsinų tyrimus dėl latentinės infekcijos nebėra būtina, nes nuo 2016 m. labai sumažėjo su nurodytojo kenkėjo aptikimu ant tų nurodytųjų vaisių susijusių neatitikties atvejų;

(13)

atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos atliktą kenkėjų rizikos vertinimą (6), jei importuojami nurodytieji vaisiai yra skirti tik perdirbti, rizika, kad nurodytasis kenkėjas bus perduotas tinkamam augalui šeimininkui, yra mažesnė, nes Sąjungoje vykdoma šių vaisių oficialioji kontrolė ir jie turi atitikti specialius vežimo, perdirbimo, laikymo, konteinerių, pakavimo ir ženklinimo reikalavimus. Todėl šiam importui galima taikyti ne tokius griežtus reikalavimus;

(14)

atlikus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 (7) 49 straipsnyje nurodytus fizinius patikrinimus, tik perdirbti skirti nurodytieji vaisiai turėtų būti tiesiogiai ir nedelsiant vežami į perdirbimo patalpas arba į laikymo vietą, kad būtų užtikrinta kuo mažesnė fitosanitarinė rizika;

(15)

siekiant atitinkamoms NAAO, kompetentingoms institucijoms ir profesionaliems veiklos vykdytojams suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prie šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad tie reikalavimai būtų pradėti taikyti iš karto nustojus galioti Įgyvendinimo sprendimui (ES) 2016/715, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2022 m. balandžio 1 d.;

(16)

siekiant Brazilijos, Urugvajaus ir Zimbabvės veiklos vykdytojams suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių, reikalavimas, kad nurodytieji vaisiai būtų kilę iš gamybos vietos dalies, kurioje nurodytojo kenkėjo nebuvo aptikta ant nurodytųjų vaisių per ankstesnį auginimo ir eksporto sezoną arba per tose šalyse atliktas oficialias patikras, arba per tuo auginimo ir eksporto sezonu atliktus į Sąjungą įvežamų siuntų patikrinimus, tiems vaisiams turėtų būti taikomas tik nuo 2023 m. balandžio 1 d. Nei Argentinai, nei Pietų Afrikai šio reikalavimo taikymo atidėti nebūtina, nes jos patvirtino, kad tokį reikalavimą jau taiko;

(17)

su nurodytaisiais vaisiais susijusi fitosanitarinė rizika, kylanti dėl nurodytojo kenkėjo paplitimo Argentinoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje ir Zimbabvėje ir nurodytųjų vaisių importo iš tų trečiųjų šalių į Sąjungą, kiekvienoje iš trečiųjų kilmės šalių kasmet tebekinta. Taigi ji toliau turėtų būti vertinama remiantis naujausia technikos ir mokslo pažanga nurodytojo kenkėjo prevencijos ir kontrolės srityje. Todėl šis reglamentas turėtų būti laikinas ir baigti galioti 2025 m. kovo 31 d., kad jį būtų galima peržiūrėti;

(18)

atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/715 nustoja galioti 2022 m. kovo 31 d., ir siekiant, kad prekyba nurodytaisiais vaisiais būtų vykdoma pagal šio reglamento taisykles iš karto nustojus galioti tam įgyvendinimo sprendimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(19)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti Lactiplantibacillus plantarum DSM 26571 preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti Lactiplantibacillus plantarum DSM 26571 kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą, priskirtiną prie priedų kategorijos „technologiniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2021 m. rugsėjo 29 d. priimtoje nuomonėje padarė išvadą (2), kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Lactiplantibacillus plantarum DSM 26571 preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad priedas turėtų būti laikomas kvėpavimo takus jautrinančia medžiaga. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad susijęs preparatas gali padėti pagerinti iš lengvai, vidutiniškai sunkiai ir sunkiai silosuojamų žaliavų pagaminto siloso maisto medžiagų išsaugojimą. Be to, ji patvirtino pašarų priedų pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

atlikus Lactiplantibacillus plantarum DSM 26571 preparato vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 470/2009 Komisija turi reglamentu nustatyti farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją (toliau – DLK);

(2)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priedo 1 lentelėje išvardytos farmakologiškai aktyvios medžiagos, jų klasifikacija ir didžiausia leidžiamoji koncentracija (DLK) gyvūniniuose maisto produktuose;

(3)

bambermicinas jau įtrauktas į tą lentelę kaip triušiams leidžiama naudoti medžiaga, skirta tik oraliniam vartojimui. Dabartiniam įrašui priskirta klasifikacija „DLK nebūtina“;

(4)

vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 470/2009 3 straipsniu, 2019 m. gruodžio 3 d. bendrovė „Huvepharma N.V.“ Europos vaistų agentūrai (toliau – Agentūra) pateikė paraišką dabartinį bambermicinui skirtą įrašą papildyti įtraukiant viščiukų audinius;

(5)

2021 m. kovo 18 d. Agentūra Veterinarinių vaistų komiteto (toliau – CVMP) nuomonėje padarė išvadą, kad nebūtina nustatyti bambermicino DLK viščiukų audiniuose, ir rekomendavo naudoti klasifikaciją „DLK nebūtina“;

(6)

2021 m. gegužės 5 d. Komisija paprašė Agentūros persvarstyti savo 2021 m. kovo 18 d. nuomonę, siekiant nustatyti DLK, kad kompetentingoms institucijoms būtų lengviau vykdyti oficialią kontrolę ir užtikrinti teisės aktų nuostatų vykdymą;

(7)

2021 m. liepos 15 d. Agentūra, remdamasi komiteto nuomone, apsvarsčiusi paraišką ir Komisijos prašymą, rekomendavo nustatyti bambermicino, skirto naudoti viščiukams, tačiau nevartotino gyvūnams, kurių kiaušiniai skirti žmonėms vartoti, skaitinę DLK, taikytiną raumenims, odai ir riebalams natūraliu santykiu, kepenims ir inkstams;

(8)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 5 straipsnį Agentūra turi apsvarstyti, ar konkrečiam maisto produktui nustatytą farmakologiškai aktyvios medžiagos DLK galima taikyti kitam maisto produktui, gaunamam iš tos pačios rūšies gyvūnų, arba vienos ar kelių rūšių gyvūnams nustatytą farmakologiškai aktyvios medžiagos DLK – kitų rūšių gyvūnams;

(9)

Agentūra padarė išvadą, kad tikslinga bambermicino DLK viščiukų audiniuose ekstrapoliuoti kitų rūšių naminių paukščių audiniams, bet ne naminių paukščių kiaušiniams;

(10)

atsižvelgiant į Agentūros nuomonę, manoma, kad tikslinga nustatyti rekomenduojamą bambermicino DLK viščiukų audiniuose ir ją ekstrapoliuoti kitų rūšių naminiams paukščiams, bet ne naminių paukščių kiaušiniams;

(11)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 37/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

2017 m. spalio 16 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/1869 (1), kuriuo buvo įsteigta Europos Sąjungos patariamoji misija saugumo sektoriaus reformai Irake remti (toliau – EUAM Iraq);

(2)

2020 m. balandžio 7 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2020/513 (2), kuriuo iš dalies pakeitė EUAM Iraq įgaliojimus ir pratęsė jų terminą iki 2022 m. balandžio 30 d.;

(3)

atlikus strateginę EUAM Iraq peržiūrą, Politinis ir saugumo komitetas rekomendavo iš dalies pakeisti EUAM Iraq įgaliojimus ir pratęsti jų galiojimą iki 2024 m. balandžio 30 d.;

(4)

todėl Sprendimas (BUSP) 2017/1869 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

EUAM Iraq bus vykdoma aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

(1)

2022 m. vasario 28 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/338 (1), kuriuo nustatyta paramos priemonė, kurios finansinė orientacinė suma yra 450 000 000 EUR ir kuri skirta padengti mirtinai jėgai panaudoti skirtos karinės įrangos ir platformų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išlaidas;

(2)

2022 m. kovo 23 d. Taryba priėmė sprendimą (BUSP) 2022/471 (2), kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas (BUSP) 2022/338 ir finansinė orientacinė suma padidinta iki 900 000 000 EUR;

(3)

atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, finansinė orientacinė suma turėtų būti padidinta dar 450 000 000 EUR, o paramos priemonės trukmė turėtų būti pratęsta 24 mėnesiais;

(4)

Sprendimas (BUSP) 2022/338 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

2022 m. vasario 28 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/339 (1), kuriuo nustatyta paramos priemonė, kurios finansinė orientacinė suma yra 50 000 000 EUR ir kuri skirta finansuoti mirtinai jėgai panaudoti neskirtos įrangos ir reikmenų, pavyzdžiui, asmeninių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų, tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms;

(2)

2022 m. kovo 23 d. Taryba priėmė sprendimą (BUSP) 2022/472 (2), kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas (BUSP) 2022/339 ir finansinė orientacinė suma padidinta iki 100 000 000 EUR;

(3)

atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, finansinė orientacinė suma turėtų būti padidinta papildoma 50 000 000 EUR suma, skirta finansuoti mirtinai jėgai panaudoti neskirtos įrangos ir reikmenų, pavyzdžiui, asmeninių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų, tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Pagalbos priemonės trukmė taip pat turėtų būti pratęsta 24 mėnesiais;

(4)

Sprendimas (BUSP) 2022/339 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

2022 m. vasario 23 d. Rusijos Federacija pradėjo neišprovokuotą ir nepagrįstą karinę agresiją prieš Ukrainą – 2022 m. vasario 24 d. priimtose išvadose Europos Vadovų Taryba tą agresiją kuo griežčiausiai pasmerkė;

(2)

2022 m. kovo 24 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pareiškė, kad „Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, dėl jo žūsta ir patiria sužeidimus daugybė civilių gyventojų. Rusija rengia antpuolius prieš civilius gyventojus ir taikosi į civilinius objektus, įskaitant ligonines, medicinos įstaigas, mokyklas ir prieglaudas. Šie karo nusikaltimai privalo būti nedelsiant nutraukti. Atsakingi asmenys ir jų bendrininkai bus patraukti atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.“ Be to, Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaraciją, kurioje ji visų pirma palankiai įvertino Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro sprendimą pradėti jo jurisdikcijai priklausančių nusikaltimų tyrimą;

(3)

Sprendimu 2014/486/BUSP (1) įsteigta EUAM Ukraine, skirta padėti Ukrainai civilinės saugumo sektoriaus reformos, įskaitant policiją ir teisinę valstybę, srityje;

(4)

EUAM Ukraine turėtų teikti paramą Ukrainos valdžios institucijoms Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste įvykdytų tarptautinių nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui už juos palengvinti;

(5)

Sprendimas 2014/486/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

EUAM Ukraine bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali blogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

(1)

Po išankstinio pranešimo procedūros 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Belgijos Karalystė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 3 dalį pranešė Komisijai apie visą rinką apimantį atlyginimo už pajėgumus mechanizmą (toliau – priemonė arba APM).

(2)

2020 m. rugsėjo 21 d. raštu Komisija pranešė Belgijai apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl priemonės.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(4)

2020 m. spalio 22 d. raštu Belgija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Komisija gavo 15 suinteresuotųjų šalių pastabas. Ji jas perdavė Belgijai, suteikdama galimybę į jas atsakyti. Belgija pateikė pastabas 2020 m. gruodžio 24 d. raštu.

(5)

2021 m. liepos 9 d. Belgija išimties tvarka sutiko nesinaudoti savo teisėmis pagal SESV 342 straipsnį, taikomą kartu su Reglamento 1/1958 (3) 3 straipsniu, ir su tuo, kad šis sprendimas būtų priimtas ir paskelbtas anglų kalba.

(6)

Belgija įvertino, kad nuo 2025 m. jai kils elektros energijos gamybos adekvatumo problema, o tam daugiausiai įtakos turės Belgijos sprendimas 2022–2025 m. laipsniškai nutraukti visų branduolinių pajėgumų eksploataciją, taip pat tai, kad Belgijoje ir kaimyninėse šalyse nutraukiama šiluminių elektros energijos gamybos įrenginių eksploatacija.

(7)

Todėl šios priemonės tikslas – užtikrinti elektros energijos gamybos pajėgumų pakankamumą ir tai, kad jų pagaminta elektros energija atitiktų numatomą elektros energijos paklausą.

(8)

Pagal APM pagalbos gavėjai būtų atrenkami konkurso būdu ir jiems būtų atlyginama už jų pajėgumų prieinamumą. Paramą sudarytų atlyginimas už pajėgumus, kuris būtų mokamas pajėgumų sutarties galiojimo laikotarpiu. Už tai konkurso laimėtojai savo pajėgumais padėtų patenkinti perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) paklausą, susiklosčius galimoms nepalankioms sąlygoms.

(9)

Belgija savo Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKVP) nustatė nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus (4). Remiantis šiuo NEKVP, Belgija planuoja suvartojamos elektros energijos dalį, gaunamą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, padidinti nuo 17 proc. (2017 m.) iki bent 40,4 proc. (2030 m.). Siekiant šių tikslų reikės integruoti nemažus atsinaujinančiuosius energijos išteklius (toliau – AEI), pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos išteklius, tačiau dėl šiems ištekliams būdingo nepastovumo gali būti sunku užtikrinti energijos tiekimo adekvatumą ir saugumą.

(10)

Nors AEI plėtojimas nėra pagrindinis APM tikslas, APM apima plataus užmojo tikslus į Belgijos energijos rūšių derinį vis labiau įtraukti AEI ir papildo planus toliau plėtoti nepastoviuosius AEI.

(11)

Priemonės teisinį pagrindą sudaro 1999 m. balandžio 29 d. Elektros energijos įstatymas dėl Belgijos elektros energijos rinkos organizavimo (toliau – Elektros energijos įstatymas), kuris buvo iš dalies pakeistas 2019 m. gegužės 16 d. ir 2021 m. kovo 19 d. Belgijos oficialiajame leidinyje paskelbtais įstatymais (5).

(12)

Taip pat, siekiant išsamiau apibrėžti APM sąlygas, parengti karališkieji dekretai (6) ir Belgijos APM veikimo taisyklės (7):

(13)

2020 m. rugpjūčio mėn. Belgijos PSO „Elia“ surengė viešas konsultacijas dėl Belgijos APM veikimo taisyklių (13).

(14)

Pagrindinis siūlomo APM tikslas – užtikrinti tiekimo saugumą, kuris atitiktų patikimumo standartą.

(15)

Kaip pranešta 2019 m., patikimumo kriterijai Belgijoje buvo nustatyti pagal dviejų dalių numatomo apkrovos sumažėjimo (angl. Loss of Load Expectation, toliau – LOLE) kriterijų: valandų, kuriomis numatoma, kad apkrovos ir eksploatavimo rezervų poreikius tenkinti bus galima ne visais Belgijos elektros energijos tinkle esančiais elektros energijos gamybos ištekliais, taip pat atsižvelgiant į reguliavimą apkrova, energijos kaupimą ir jungiamąsias linijas, skaičius statistiškai įprastais metais neturi viršyti 3 valandų. Antras kriterijus – statistiškai neįprastais metais LOLE turi būti trumpesnis negu 20 valandų (toliau – LOLE95) (14). Šios vertės taip pat buvo įtvirtintos Elektros energijos įstatyme.

(16)

Patikimumo standartą sudaro vertė, kurią vartotojai suteikia tam, kad būtų išvengta elektros energijos tiekimo atjungimo (angl. value of lost load, toliau – VOLL), ir numatoma naujų pajėgumų atsiradimo Belgijoje kaina (angl. the expected cost of new capacity in Belgium, toliau – CONE).

(17)

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (15) (toliau – Elektros energijos reglamentas) 23 straipsnio 6 dalyje numatyta nustatyti Sąjungos metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojama VOLL, CONE ir patikimumo standartas.

(18)

2020 m. spalio 2 d. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – ACER) patvirtino VOLL apskaičiavimo metodiką (toliau – VOLL metodika), CONE apskaičiavimo metodiką (toliau – CONE metodika) ir patikimumo standartą (angl. reliability standard, toliau – RS metodika). Visos trys metodikos kartu vadinamos „VOLL/CONE/RS metodika“ (16).

(19)

2021 m. birželio 7 d. Belgija pateikė naujas pagal VOLL/CONE/RS metodiką apskaičiuotus VOLL, CONE ir patikimumo standarto vertes.

(20)

2021 m. gegužės 28 d. Belgijos energetikos reguliavimo institucija (toliau – CREG) pateikė energetikos ministrui pasiūlymą dėl Belgijos patikimumo standarto. CREG pasiūlytas patikimumo standartas buvo 2 valandos ir 43 minutės.

(21)

Federalinių viešųjų paslaugų ekonomikos institucijos (toliau – FVP ekonomikos institucija) Energetikos generalinis direktoratas savo 2021 m. birželio 2 d. nuomonėje rekomendavo patikimumo standartą suapvalinti iki 3 valandų, kad būtų užtikrintas suderinamumas su ankstesniais nacionalinių ir Europos išteklių adekvatumo tyrimais ir būtų galima laikytis praktikos, pagal kurią patikimumo standartai išreiškiami suapvalintomis valandomis, kaip kaimyninėse valstybėse, bei atsižvelgti į tai, kad Belgijai nustatytą neribinį deficitą užpildys įvairių energijos rūšių, o ne viena pamatinė technologija.

(22)

Remiantis Karališkuoju dekretu dėl patikimumo standarto nustatymo ir VOLL bei CONE kainos verčių patvirtinimo projektu, naujas patikimumo standartas yra 3 valandos.

(23)

Karališkojo dekreto projekte taip pat patvirtintas VOLL kainos įvertis (remiantis FVP ekonomikos institucijos Energetikos generalinio direktorato kartu su Planavimo biuru nustatyta verte) ir CONE kainos įvertis (remiantis reguliavimo apkrova technologija) (17).

(24)

Bus nustatyta, kad VOLL yra 16 033 EUR/MWh, o CONE – 45 EUR/kW per metus.

(25)

VOLL buvo apskaičiuota trianguliacijos metodu, pagal kurį buvo atsižvelgta į gamybos poveikį ir CREG atliktą apklausą apie pasirengimą mokėti. Pasak Belgijos institucijų, CREG atlikta apklausa nėra patikimas šaltinis, nes, be kitų dalykų, pasiūlytas vienintelis scenarijus (kai temperatūra mažesnė nei + 5 °C) reprezentatyviai neatspindi daugumos stygiaus scenarijų. Todėl, nustatant VOLL įvertį, apklausos rezultatams teikta nedaug svarbos.

(26)

Pagal Elektros energijos įstatymą atliekant APM svarbius skaičiavimus, bus remiamasi patikimumo standartu, galiojusiu metų prieš aukcioną rugsėjo 15 d.

(27)

Dėl įtempto tvarkaraščio kiekį, kuris bus perkamas M-4 ir M-1 aukcionuose, pagal planą turinčiuose vykti atitinkamai 2021 m. spalio mėn. ir 2024 m. spalio mėn., Belgija apskaičiavo pagal senąjį patikimumo standartą, tačiau įsipareigojo prireikus šiuos kiekius pakoreguoti, jei pagal naująjį patikimumo standartą ir pagal adekvatumo įvertinimo rezultatus paaiškės, kad pajėgumų poreikis yra gerokai mažesnis.

(28)

Belgija taip pat įsipareigojo, remdamasi nauja apklausa apie pasirengimą mokėti ir CONE/VOLL/RS metodika, atnaujinti VOLL ir, jei reikės, iki 2022 m. rugsėjo mėn. nustatyti naują patikimumo standartą, kad šiuo nauju patikimumo standartu būtų galima remtis nustatant, koks kiekis turi būti perkamas ne vėlesniame kaip 2023 m. aukcione.

(29)

Pasak Belgijos institucijų, nuo 2025 m. Belgijoje kils adekvatumo problema, o tam daugiausiai įtakos turės planai 2022–2025 m. laipsniškai nutraukti visų branduolinių pajėgumų eksploataciją ir prie to dar prisidės šiluminių elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatacijos nutraukimas kaimyninėse šalyse. Adekvatumo problema nustatyta atlikus nacionalinį išteklių adekvatumo tyrimą, remiantis prielaidomis dėl keleto scenarijų.

(30)

2019 m. birželio mėn. Belgijos perdavimo sistemos operatoriaus „Elia“ paskelbtame 2020–2030 m. laikotarpio nacionaliniame adekvatumo tyrime (toliau – 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimas) (18) pagal didelio poveikio mažos tikimybės scenarijų (angl. High Impact Low Probability, toliau – DPMT scenarijus arba ES DPMT scenarijus) nustatyta, kad iki 2025–2026 m. žiemos sezono visoje sistemoje reikės bent 3,9 GW naujų pajėgumų. Šiame scenarijuje atsižvelgiama į importuojamą elektros energiją ir daroma prielaida, kad keletas Prancūzijos branduolinių įrenginių operatorių gali negalėti suteikti pajėgumų (papildomai, be „įprasto“ negalėjimo naudotis tam tikrais pajėgumais). Pagal tą patį scenarijų buvo įvertinta strateginio rezervo apimtis (19). Pagal ES bazinį scenarijų (20) matyti, kad tuo atveju, jei bus išlaikytas esamas sistemos šiluminių įrenginių pajėgumas, pajėgumų trūkumas sudarys 2,4 GW (žr. 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimo 4–18 pav.).

(31)

Iš 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimo rezultatų matyti, kad, nesiėmus intervencinių priemonių, pagal DPMT scenarijų 2025 m. LOLE bus 10,5 valandos ir gerokai viršys nacionalinį patikimumo standartą tiekimo saugumo požiūriu. LOLE95 rodiklis net padidėtų iki 84 valandų. Šioje lentelėje pateikti LOLE rezultatai, gauti atliekant nacionalinį adekvatumo tyrimą pagal DPMT ir ES bazinį scenarijus:

1 lentelė

Belgijos LOLE rezultatai, gauti atliekant adekvatumo ir lankstumo tyrimą

Šaltinis: 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimas

(32)

2019 m. liepos 11 d. CREG paskelbė 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimo analizę (21). Šioje analizėje, be kitų dalykų, CREG suabejojo, ar ES DPMT scenarijus yra tinkamas kaip pagrindinis scenarijus. Pasak CREG, esamų ir naujų pajėgumų pelningumo vertinimo metodiką reikėtų patobulinti ir atsižvelgti į visus turimus Belgijos ir užsienio balansavimo rezervus.

(33)

2019 m. lapkričio mėn. Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (toliau – ENTSO-E) paskelbė 2019 m. laikotarpio vidurio adekvatumo prognozę (toliau – 2019 m. adekvatumo prognozė) (22), kurioje dėl Belgijos pateikiami tokie 2025 m. rodikliai:

2 lentelė

2019 m. adekvatumo prognozėje pateikti Belgijos LOLE lygiai

Šaltinis: ENTSO-E 2019 m. vidutinės trukmės laikotarpio adekvatumo prognozė.

(34)

Tačiau, pasak Belgijos, ENTSO-E 2019 m. adekvatumo prognozėje Belgijos LOLE rezultatai nėra pakankamai tikslūs, nes joje daroma prielaida dėl galimybės naudotis papildomais 2,5 GW pajėgumais (24), tačiau tokia galimybė faktiškai nėra garantuota.

(35)

2020 m. balandžio mėn. galutinėje ataskaitoje (25) penkiašalis energetikos forumas (toliau – PLEF) (26) pateikė tokius 2025 m. Belgijos rezultatus:

3 lentelė

Belgijos LOLE lygiai pagal 2020 m. PLEF bendrojo adekvatumo vertinimą

Šaltinis: penkiašalio energetikos forumo 2020 m. balandžio mėn. elektros energijos gamybos adekvatumo įvertinimo galutinė ataskaita.

(36)

2020 m. lapkričio mėn. ENTSO-E paskelbė 2020 m. adekvatumo prognozę. Pagal 2025 m. scenarijų iš 2020 m. adekvatumo prognozės rezultatų matyti, kad LOLE vidurkis yra 0,4 valandos, taigi, tai atitinka Belgijos teisės aktuose nustatytą adekvatumo kriterijų, pagal kurį LOLE yra 3 valandos.

(37)

Tačiau prie 2020 m. adekvatumo prognozės pridėtose šalių pastabose Belgija nurodo, kad: „2020 m. adekvatumo prognozėje daroma prielaida dėl įvairiose šalyse pasiskirsčiusių nemažos apimties „naujai pastatytų“ pajėgumų. Reikėtų pažymėti, kad apskritai nėra garantijos, kad šie pajėgumai iki 2025 m. atsiras, todėl šias prielaidos ir pagal jas gautus 2020 m. adekvatumo prognozės rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. Be to, Belgija jau kelerius metus priklauso regionui, kuriame veikia srautinis rinkos susiejimas. „Elia“ sukūrė srautinio modeliavimo metodą ir jį taikė, pavyzdžiui, 2019 m. „Elia“ tyrime, jis taip pat buvo taikytas 2020 m. PLEF elektros energijos gamybos adekvatumo vertinime, tačiau šioje 2020 m. adekvatumo prognozėje šis metodas dar netaikytas.“

(38)

Savo pranešime Belgijos institucijos nurodė, kad metodika ir duomenys yra suderinti Europos lygmeniu, todėl 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimas dera su 2019 m. adekvatumo prognoze.

(39)

Pagal Elektros energijos reglamento 23 straipsnio 3 dalį ENTSO-E turėtų parengti metodiką, kuri būtų naudojama atliekant Europos išteklių adekvatumo vertinimą ir bet kokį nacionalinį išteklių adekvatumo vertinimą (žr. Elektros energijos reglamento 24 straipsnį). Šią metodiką turėtų patvirtinti ACER.

(40)

2020 m. spalio 2 d. ACER patvirtino Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodiką (toliau – EIAV metodika) (30).

(41)

2021 m. birželio 30 d.„Elia“ paskelbė naują 2022–2032 m. laikotarpio adekvatumo ir lankstumo tyrimą (toliau – 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimas).

(42)

Laikydamasis EIAV metodikos, „Elia“ į 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimą įtraukė toliau nurodytus EIAV metodikos elementus:

(43)

Belgijos institucijos nurodė, kad šiame tyrime buvo laikomasi pagrindinių EIAV metodikoje nustatytų metodinių reikalavimų.

(44)

Remiantis Elektros energijos reglamentu, į NIAV privalo būti įtraukti orientaciniai centriniai scenarijai. Pagal tuos scenarijus, be kitų dalykų, turi būti vertinamas elektros energijos gamybos išteklių ekonominis gyvybingumas EIAV metodikoje taip pat nurodoma, kad turi būti apibrėžti du centriniai orientaciniai scenarijai: vienas – su visoje Europoje veikiančiais pajėgumų mechanizmais, kitas – be tokių pajėgumų mechanizmų.

(45)

Todėl atliekant 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimą analizuoti du centriniai scenarijai:

(46)

2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrime atsižvelgiama į visų išteklių, įskaitant esamas ir būsimas elektros energijos gamybos, energijos kaupimo, sektorių integravimo, reguliavimo apkrova, importo ir eksporto galimybes ir jų indėlį užtikrinant lankstų sistemos veikimą.

(47)

Belgijos institucijos nurodė, kad, atliekant 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimą ir modeliuojant didžiausias galutines kainas, buvo atsižvelgta į visas galiojančias teisines nuostatas, pavyzdžiui, į šiuo metu taikomą didžiausios kainos ribą, 60 proc. taisyklę (31), nustatytą 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamente (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (32), ir 2017 m. lapkričio 14 d. ACER sprendimą Nr. 04/2017.

(48)

Atliekant 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimą buvo modeliuojamas automatinis didžiausios galutinės kainos padidinimas nuo 2025 m. Belgijos institucijų teigimu, iki 2025 m. LOLE greičiausiai nesusidarys, todėl iki 2025 m. didžiausios galutinės kainos padidinimas nebuvo modeliuojamas. Tačiau, kaip tvirtina Belgijos institucijos, net jei kainos viršutinė riba padidėtų, iš modeliavimo rezultatų matyti, kad 2025 m. ekonominio gyvybingumo vertinimo rezultatai nepakistų (žr. 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimo 3–72 pav.). Belgija įsipareigojo užtikrinti, kad naujajame adekvatumo tyrime, kuris turi būti paskelbtas iki 2023 m. birželio mėn., būtų visapusiškai atsižvelgta į dinamiško kainų didinimo nuo modeliavimo laikotarpio pradžios metodiką.

(49)

Remiantis 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimu, nuo 2025 m., kai bus laipsniškai visiškai nutrauktas branduolinių įrenginių eksploatavimas, Belgijoje iškils struktūrinis naujų pajėgumų poreikis. Pagal centrinį ES BAZINĮ scenarijų šis poreikis 2025 m. bus 2 GW, o iki 2032 m. pamažu padidės iki 3,9 GW. Poreikis didės dėl stygiaus laikotarpiais numatomo didesnio elektros energijos suvartojimo ir mažesnio jos importo į Belgiją.

(50)

Remiantis 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimu, iki 2025 m. tik labai maža naujų pajėgumų dalis bus perspektyvi vien tik energijos rinkoje.

(51)

Todėl Belgijos institucijos mano, kad, nesiimant jokių veiksmų, išteklių adekvatumo problema Belgijoje kils nuo 2025 m.

(52)

2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimas yra naujausias tyrimas, kuriame APM poreikis išnagrinėtas tiksliausiai.

(53)

Belgija nurodė keletą rinkos nepakankamumo aspektų, kurie trukdo elektros energijos rinkai tinkamai, saugiai veikti ir užtikrinti įperkamą ir tvarią elektros energiją.

(54)

Pirmasis rinkos nepakankamumo aspektas yra susijęs su įvairiais veiksniais, kurie neleidžia sklisti veiksmingiems kainų signalams, tuo, kad energijos kainoms neleidžiama pakilti iki VOLL, ir kitais rinkos modelio trūkumais.

(55)

Šie rinkos nepakankamumo aspektai ir su jais susiję reguliavimo veiksmai gali „slopinti“ kainų signalus elektros energijos rinkose, todėl stygiaus laikotarpiais kainos gali nepakilti iki „veiksmingų kainų“ lygio. Dėl to jėgainių operatoriams ir reguliavimo apkrova operatoriams gali pastoviai trūkti pajamų, o tai turės įtakos jų pajėgumui susigrąžinti pastoviąsias ir kintamąsias išlaidas (tai dažnai vadinama „negautais pinigais“) ir neleis rinkos jėgoms pasiekti reikiamą adekvatumo lygį.

(56)

Teoriškai vartotojų negalėjimo pasirinkti norimą patikimumo lygį problema galėtų būti sprendžiama tik energijos rinkoje, leidžiant kainoms pakilti iki reguliuojamo lygio, atspindinčio kainą, kurios vartotojai nebebūtų pasirengę mokėti už energiją ir kuri leistų gamintojams gauti pajamų už išnaudotus ribotus pajėgumus. Tačiau dėl mažo paklausos atsako tikrąją VOLL užfiksuoti sunku, o kainų šuoliai yra nepriimtini politiniu požiūriu.

(57)

Pasak Belgijos institucijų, antrasis rinkos nepakankamumo aspektas kyla dėl investuotojų nenoro rizikuoti padidėjus nepastovumui ir esant dideliam teisiniam neapibrėžtumui. Kadangi nepastovūs atsinaujinantieji energijos ištekliai naudojami vis plačiau, kainos tampa vis nepastovesnės ir didėja neapibrėžtumas dėl to, ar tradicinėms technologijoms elektros energijos rinkoje pavyks susigrąžinti pastoviąsias išlaidas. Pasak Belgijos, nežymūs sąlygų, susijusių su AEI diegimo lygiu, skirtumai, pavyzdžiui, tikslai dėl saulės, sausumos ir jūros vėjo energijos, gali daryti didelį poveikį tradicinių elektros energijos gamybos technologijų pajamoms. Nepastoviesiems pajėgumams didėjant, negautų pinigų problema tampa vis opesnė. Todėl, pasak Belgijos institucijų, padidėja ekonominė rizika, susijusi su investicijomis į lanksčias tradicines elektros energijos gamybos technologijas. Be to, pasak Belgijos, energijos kainomis išankstinių sandorių rinkose paprastai suteikiamas ne ilgesnis kaip trejų metų rizikos draudimas, o toks laikotarpis yra per trumpas, kad investuotojas galėtų nuspręsti, ar verta investuoti. Be to, Belgijos institucijų teigimu, nors išankstinių sandorių rinkos galėtų prisitaikyti prie didėjančių pasiūlos ir paklausos pokyčių, jos negalėtų suteikti rizikos draudimo susiklosčius dideliam struktūriniam sukrėtimui, kokį, pavyzdžiui, sukels Belgijoje planuojamas laipsniškas branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas.

(58)

Trečia, elektros energijos sistemų patikimumui būdingi tam tikri viešosios gėrybės ypatumai. Taip yra todėl, kad investicijos į aukštesnį tiekimo saugumo lygį yra naudingos visiems, tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, daugumos atskirų galutinių vartotojų sistemos operatorius negali pasirinktinai atjungti pagal jų pasirengimą mokėti. Taigi tikėtina, kad gamintojai neturės optimalių paskatų investuoti į elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl galiausiai bus užtikrintas neoptimalus sistemos patikimumo lygis.

(59)

Belgijos institucijų teigimu, Belgijoje šie klausimai pasižymi tam tikra specifika, nes Belgijos rinka yra palyginti maža ir labai tarpusavyje susijusi, taigi, ją veikia ir panaši tiekimo rizika, kylanti kaimyninėse elektros energijos rinkose. Todėl, pasak Belgijos institucijų, Belgijos pajėgumų adekvatumui didelę įtaką daro padėtis kaimyninėse elektros energijos rinkose.

(60)

2018 m. Komisija patvirtino Belgijos strateginį rezervą iki 2022 m. kovo 31 d. (33) Strateginio rezervo tikslas – patenkinti paklausą pikinės apkrovos laikotarpiais žiemos sezonais, kai rinka yra nepajėgi to padaryti, tuo tikslu saugant tam tikrus esamus elektros energijos gamybos ir reguliavimo apkrova pajėgumus už rinkos ribų, kaip atsarginę priemonę, kuri būtų naudojama tik išnaudojus balansavimo išteklius.

(61)

2019 m. lapkričio 25 d. Belgijos energetikos ministerija pateikė Komisijai įgyvendinimo planą (34), parengtą pagal Elektros energijos reglamento 20 straipsnio 3 dalį, kurioje reikalaujama, kad valstybės narės, turinčios išteklių adekvatumo problemų, savo įgyvendinimo planuose nustatytų priemones, kuriomis šalins teisės aktų iškraipymą arba rinkų nepakankamumą. Pasibaigus viešoms konsultacijoms, 2020 m. balandžio 30 d. Komisija pagal Elektros energijos reglamento 20 straipsnio 5 dalį pateikė nuomonę dėl Belgijos įgyvendinimo plano (35). Belgija priėmė ir pateikė Komisijai galutinę savo įgyvendinimo plano redakciją (36).

(62)

Dėl balansavimo rinkų reikėtų pažymėti, kad Belgija į savo disbalanso kainodaros mechanizmą įtraukė vadinamąjį alfa komponentą. Tai yra papildomas disbalanso kainos komponentas, nustatomas už balansą atsakingoms šalims, siekiant sustiprinti signalą apie tikrojo laiko kainą, kai Belgijos kontrolės zonoje padidėja sistemos disbalansas. Savo nuomonėje Komisija paragino Belgiją apsvarstyti galimybę stygiaus kainodarą taikyti ne tik už balansą atsakingoms šalims, bet ir balansavimo paslaugų teikėjams. Taip būtų galima prisidėti prie tiekimo saugumo, užtikrinant, kad už balansą atsakingoms šalims ir balansavimo paslaugų teikėjams už pagamintą / suvartotą energiją būtų taikoma tokia pati kaina, nes kainų diferencijavimas gali sukelti neveiksmingą rinkos dalyvių arbitražą. Komisija taip pat mano, kad stygiaus kainodara turėtų būti pradėta taikyti, kai sistemoje ima trūkti rezervų, ir kad ji turėtų būti sukalibruota taip, kad sistemoje pasibaigus rezervams, balansavimo energijos kainos būtų padidintos iki VOLL. Komisija pasiūlė Belgijai apsvarstyti galimybę savo stygiaus kainodarą ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. atitinkamai iš dalies pakeisti. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Belgija vykdo disbalanso pasiskirstymą ir rengiasi prisijungti prie ES balansavimo platformų – aDAR (angl. automatic Frequency Restoration Reserve – automatinio dažnio atkūrimo rezervo) ir rDAR (angl. manual Frequency Restoration Reserve – rankinio dažnio atkūrimo rezervo) platformų, kurios turėtų būti sukurtos atitinkamai iki 2021 m. ir 2022 m. pabaigos. Belgija taip pat prisiėmė šiuos įsipareigojimus dėl balansavimo ir papildomų paslaugų pirkimo:

(63)

2021 m. liepos mėn. pateiktoje Belgijos metinėje ataskaitoje patvirtinama, kad per ataskaitinį laikotarpį šie veiksmai buvo vykdomi.

(64)

Belgijoje reguliavimo apkrova subjektai gali dalyvauti didmeninėse elektros energijos rinkose (įskaitant kitos paros ir einamosios paros rinkas) ir balansavimo rinkoje ir jiems yra taikomos tokios pačios sąlygos kaip kitiems rinkos dalyviams ir balansavimo paslaugų teikėjams. Reguliavimo apkrova subjektai gali dalyvauti patys arba per telkėjus. Siekdama reguliavimą apkrova palengvinti dar labiau, Belgija savo įgyvendinimo plane (pateiktame 2019 m.) įsipareigojo įrengti išmaniuosius skaitiklius. Dėl skirtingų regionų prisiimti skirtingi įsipareigojimai:

(65)

2020 m. Belgijoje buvo sujungta 21 proc. elektros energijos tinklų. Įgyvendinus jau suplanuotus projektus (žr. 2020–2030 m. federalinį plėtros planą (38)), iki 2030 m. bus sujungta maždaug 30 proc. Belgijos elektros energijos tinklų (39). Neseniai pradėjo veikti arba artimiausiu metu pradės veikti šie Belgijos tinklą sustiprinantys pajėgumai:

(66)

APM bus atviras visų pajėgumų, kurie galės prisidėti prie išteklių adekvatumo, – tiek esamų, tiek naujų, tiek kaupimo, tiek reguliavimo apkrova pajėgumų teikėjams. Pajėgumus, įskaitant skirtingų technologijų pajėgumus, bus leidžiama telkti.

(67)

Taip pat bus leidžiama dalyvauti užsienio pajėgumų teikėjams. Taisyklės išsamiau aprašytos 2.10 skirsnyje.

(68)

Pagalbos gavėjais pagal APM bus laikomi konkurso būdu atrinkti pajėgumų teikėjai.

(69)

1 MW minimali dalyvavimo slenkstinė riba nustatyta pirmiausia dėl šių priežasčių:

(70)

Karališkajame dekrete dėl tinkamumo kriterijų, susijusių su paramos sumavimu, ir minimalios dalyvavimo slenkstinės ribos, numatyta minimalios dalyvavimo slenkstinės ribos lygį APM veikimo laikotarpiu vertinti ne rečiau kaip kas penkerius metus.

(71)

Pagal telkimo taisykles dalyvauti gali ir mažesnių pajėgumų teikėjai, kurie minimalios slenkstinės ribos neatitinka.

(72)

Keli pajėgumų teikėjai gali pasirinkti susijungti į vieną ne mažiau kaip 1 MW pajėgumo rinkos vienetą (maksimalus pajėgumų dydis nėra ribojamas). Vienintelis apribojimas yra tai, kad į sutelktą portfelį negali būti įtrauktos tiekimo vietos, kurioms taikomos energijos rinkos paros programos (šiuo metu tai paprastai yra daugiau kaip 25 MW tiekimo vietos). Telkti leidžiama ir skirtingų technologijų pajėgumus. Be to, sutelktų pajėgumų rinkos vieneto (toliau – PRV) viduje to vieneto komponentus yra leidžiama perskirstyti, taip siekiant suteikti telkėjams daugiau lankstumo ir paskatinti juos dalyvauti aukciono procese.

(73)

Telkimo taisyklės bus periodiškai peržiūrimos ir tikslinamos, jei Belgijos institucijos nuspręs, kad tai būtina, siekiant užtikrinti, kad telkimo taisyklės netaptų dalyvavimo aukcione kliūtimi.

(74)

Mechanizme numatyta speciali „nepatvirtintų pajėgumų“ kategorija. Tai – pajėgumai, kurių, prasidedant M-4 parengties tvirtinimo procesui, neįmanoma susieti su kuria nors tiekimo vieta, todėl jie negali atitikti parengties tvirtinimo reikalavimų dėl tiekimo vietos. Prie šios kategorijos gali būti priskirtos visos technologijos; ja siekiama paskatinti dalyvauti tuos pajėgumų teikėjus, kuriems gali būti sunkiau užtikrinti reikalingą parengtį jau M-4 metais. Nepatvirtinti pajėgumai – tai mažesnės brandos projektai, pvz., kai tiekimo vieta dar nėra žinoma, nėra projekto įgyvendinimo plano ir pasirengimo tiekimui etapu projektas yra toliau plėtojamas. Belgijos institucijos paaiškino, kad nepatvirtintų pajėgumų sąvoka buvo įvesta rinkos prašymu ir gali būti ypač naudinga telkėjams ir (arba) reguliavimo apkrova subjektams, kurie mano, kad bus pajėgūs sutelkti tokius pajėgumus per pasirengimo tiekimui laikotarpį, tačiau, pavyzdžiui, dar turi baigti rengti susitarimus su paklausos vietomis ir (arba) svarsto įvairias galimybes. Nepatvirtinti pajėgumai turėtų būti siūlomi tik M-4 m. aukcione. Prie šios kategorijos gali būti priskirti tik standartiniai 1 metų trukmės sutarčių kategorijai priklausantys pajėgumai (žr. 138 ir 145 konstatuojamąsias dalis).

(75)

Siekiant apriboti riziką sistemos saugumui, kuri kiltų, jeigu būti kliaujamasi mažiau brandžiais projektais, bendras galimas šios kategorijos pajėgumų kiekis pirmajame aukcione apribotas iki 200 MW. Elektros energijos įstatyme nustatyta, kad sprendimas dėl maksimalaus bendro pajėgumų kiekio priimamas per aukcioną. Jeigu patirtis bus teigiama, ilgainiui ši slenkstinė riba gali būti keičiama.

(76)

APM gali dalyvauti visi pajėgumų operatoriai pagal savo prieinamumo lygį ir indėlį siekiant išteklių adekvatumo tikslo. Iš tiesų, nėra tikimasi, kad 100 proc. PRV atskaitinės galios bus prieinama 100 proc. laiko, nes tam įtakos gali turėti, pavyzdžiui, oro sąlygos, techninės priežiūros ciklai, gedimai.

(77)

Dėl šios priežasties, siekiant įvertinti kiekvienos technologijos patikimumą ir indėlį į tiekimo saugumą adekvatumo požiūriu itin svarbiais momentais (vadinamosiomis modeliuojamo stygiaus valandomis), apskaičiuojamas kiekvienos technologijos prieinamumo sumažėjimo koeficientas. Todėl pajėgumų operatoriai gali dalyvauti aukcione, taigi ir sudaryti pajėgumų sutartis tik neviršydami savo perskaičiuotų sumažėjusių pajėgumų lygio (41).

(78)

Šių pajėgumų sumažėjimo parametrų apskaičiavimo metodika skiriasi, priklausomai nuo technologijos, ir yra išsamiau aptarta Karališkajame dekrete dėl pajėgumų apskaičiavimo metodikos ir aukcionų parametrų. Ji priklausys nuo pajėgumų kategorijos:

(79)

2021 m. gegužės 4 d. Belgija pateikė šiuos lentelėje išdėstytus atnaujintus pajėgumų sumažėjimo koeficientus:

4 lentelė

Pajėgumų sumažėjimo koeficientai

Šaltinis: pranešimas (42)

(80)

Pajėgumų sumažėjimo taisyklės gali būti peržiūrimos kasmet ir prireikus koreguojamos. Ypač reikėtų pažymėti, kad PSO peržiūrės šiuo metu rinkoje veikiančių technologijų sąrašą. Jei būtų gauta grįžtamosios informacijos, kad į sąrašą neįtraukta naujo tipo technologija, atliekant kasmetinį pajėgumų sumažėjimo koeficientų kalibravimą į ją vis tiek būtų galima atsižvelgti. Taigi, prireikus, pajėgumų sumažėjimo koeficientai ir technologijos bus kasmet atnaujinami ir peržiūrimi.

(81)

Dėl tarpvalstybinio dalyvavimo pažymėtina, kad pagal Elektros energijos reglamento 26 straipsnį didžiausią naujų dalyvių pajėgumą, kurį gali pasiūlyti tam tikros kontrolės zonos dalyvaujantys netiesioginių užsienio pajėgumų teikėjai, nustato sistemos operatorius kiekvienai rinkos zonai, kuri yra tiesiogiai elektros linija sujungta su Belgijos valdymo zona.

(82)

Kol nepriimtos atitinkamos strategijos, pasiūlymai ar sprendimai, kuriais įgyvendinamas Elektros energijos reglamento 26 straipsnis, kiekvienos tiesiogiai su Belgija sujungtos rinkos zonos indėlis nustatomas pagal tų zonų indėlį modeliuojamo stygiaus valandomis, kaip aprašyta 2.10.1 skirsnyje.

(83)

Siekdamas užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir kitiems pajėgumų teikėjams, su kuriais bus sudarytos sutartys M-4 aukcione, „Elia“ per standartinį nepatvirtintų pajėgumų parengties tvirtinimo procesą kaip įvesties parametru remsis pajėgumų sumažėjimo koeficientais, kurie buvo žinomi M-4 aukciono metu (nes standartinį tų pajėgumų parengties tvirtinimo procesą galima organizuoti ne vėliau kaip per 24 mėnesius po M-4 aukciono).

(84)

Kaip nurodyta pranešime, PSO rengs APM aukcionus atsižvelgdamas į pajėgumų išteklių lygį, kuris yra reikalingas tinkamam išteklių adekvatumui užtikrinti, kad būtų pasiektas patikimumo standartas.

(85)

Kiekvienais metais rengiamas pajėgumų aukcionas (M-4 aukcionas) dėl pajėgumų tiekimo po ketverių metų. Kitas būsimų metų aukcionas rengiamas metais, einančiais prieš tiekimo metus, dėl kurių rengiamas pagrindinis aukcionas (M-1 aukcionas). Pirmąjį M-4 aukcioną planuojama surengti 2021 m., o pirmasis M-1 aukcionas turėtų įvykti 2024 m.

(86)

Ankstesnės redakcijos Elektros energijos įstatymo 7 j straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad metodiką, pagal kurią apibrėžiami perkamo pajėgumų kiekio nustatymo parametrai, pasiūlo PSO. Pagal Elektros energijos reglamentą, taikomą nuo 2020 m. sausio 1 d., aukcione perkamą kiekį patvirtina valstybė narė, remdamasi reguliavimo institucijos CREG pasiūlymu. Todėl APM komitetas (FVP ekonomikos institucija, CREG, „Elia“ ir Energetikos ministro kabinetas) dar 2019 m. nusprendė, kad CREG parengs pasiūlymą dėl metodikos, pagal kurią bus apibrėžiami aukcionuose perkamo pajėgumų kiekio nustatymo parametrai. Tolesnėse konstatuojamosiose dalyse pateikiama išsamesnės chronologinės informacijos.

(87)

2019 m. lapkričio 22 d. Elia parengė Karališkojo dekreto dėl aukcionų parametrų (pvz., pajėgumų sumažėjimo koeficientų, vykdymo ir referencinės kainų, tarpinės viršutinės kainų ribos) nustatymo metodikos, įskaitant procesą, pagal kurį pasirenkamas reikalingų pajėgumų nustatymo scenarijus, projektą (43). 2019 m. gruodžio 6 d. CREG priėmė nuomonę (44) dėl Elia pasiūlymo, kurioje visų pirma paaiškino, kad perkamiems pajėgumams nustatyti ES DPMT scenarijų naudoti netikslinga (45) ir kad tai neatitinka Elektros energijos reglamento 24 straipsnio 1 dalies.

(88)

2020 m. kovo 18 d. CREG išsiuntė pasiūlymo projektą Nr. 2064 dėl perkamų pajėgumų apimties nustatymo Belgijos energetikos ministrui. Pasiūlymo projektas iš esmės buvo parengtas remiantis CREG raštu (Z) 2024, kuris buvo išsiųstas ministrui 2019 m. gruodžio 20 d., pasibaigus viešoms konsultacijoms (46). CREG galutinį pasiūlymą priėmė 2020 m. kovo 24 d. (47) Pasiūlyme:

a)

nustatomas biudžeto apribojimas, kad APM sąnaudos turi būti mažesnės nei vartotojo sąnaudos dėl tikėtino energijos nesuteikimo (toliau – TNE kiekis) (48), kurio išvengiama taikant APM. APM sąnaudos yra pajėgumų, kurių reikia, kad būtų laikomasi patikimumo standarto, sąnaudos. Numatoma energijos trūkumo kaina apskaičiuojama TNE kiekį padauginus iš vartotojų, kurie dėl netyčinių priežasčių negauna šios energijos, pasirengimo mokėti vertės (VOLL). Kilus tiekimo saugumo rizikai, ši VOLL atitinka iš anksto paskelbto tiekimo nutrūkimo kainą. Remdamasis Planavimo biuro VOLL vertėmis (49) ir ACER atlikto tyrimo VOLL vertėmis (50), CREG nustato šiuos biudžeto apribojimus: Šaltinis: CREG Proposition (E)2064–24 Mars 2020.

b)	kai numatomas aukcione perkamas kiekis yra C-Q, gaunama tokia paklausos kreivė (51): Šaltinis: CREG Proposition (E)2064 – 24 mars 2020.

(89)

Atsižvelgdama į viešų konsultacijų dėl CREG 2024 m. rašto rezultatus, Belgijos energetikos ministerija padarė išvadą, kad CREG pasiūlyta metodika (ypač biudžeto apribojimas) nesuteikia pakankamų garantijų, kad APM tikslas „užtikrinti reikiamą tiekimo saugumo lygį“ bus pasiektas pagal teisinius kriterijus.

(90)

Todėl Belgijos energetikos ministerija, atsižvelgdama į „Elia“ pasiūlymą dėl 87 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Karališkojo dekreto ir 88 konstatuojamojoje dalyje minėtą CREG pasiūlymą, parengė alternatyvų metodą, pagal kurį apibrėžiami pagal pajėgumų mechanizmą perkamų pajėgumų kiekio nustatymo parametrai. Viešos konsultacijos dėl šios pakoreguotos metodikos vyko 2020 m. kovo 23–27 d. Remiantis iš dalies pakeistu APM įstatymu, patikslintame Elektros energijos įstatymo 7 j straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parametrai, pagal kuriuos apibrėžiamas perkamas kiekis, nustatomi karališkuoju dekretu, remiantis reguliavimo institucijos pasiūlymu. Galutinis karališkasis dekretas buvo paskelbtas 2021 m. balandžio 30 d. Belgijos oficialiajame leidinyje, patvirtinus iš dalies pakeistą APM įstatymą (52). Šiame galutiniame karališkajame dekrete nustatyta tvarka aprašyta 91–99 konstatuojamosiose dalyse.

(91)

Pajėgumų kiekis, kuris yra reikalingas, kad konkrečiais būsimais tiekimo metais būtų įvykdytas patikimumo standartas, (t. y. tikslinis kiekis) bus nustatomas kiekvienais metais remiantis reguliavimo institucijos pasiūlymu. Reguliavimo institucija šį pasiūlymą pateikia atsižvelgdama į PSO pateiktus duomenis, o PSO šiuos duomenis apskaičiuoja remdamasis scenarijumi ir tarpinėmis vertėmis, kurias pasiūlė reguliavimo institucija ir nustatė ministras. Tikslinis kiekis nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytu patikimumo standartu, kuris atitinka tam tikrą LOLE vertę. Scenarijus yra kalibruojamas, siekiant užtikrinti, kad šio kriterijaus būtų laikomasi. Scenarijų sukalibravus, atliekamos rinkos modeliavimas ir pagal tai nustatomos modeliuojamo stygiaus valandos. Tada apskaičiuojamas tikslinis kiekis – apskaičiuojama vidutinės apkrovos modeliuojamo stygiaus valandomis ir balansavimo poreikio suma ir iš jos atimamas vidutinis TNE kiekis modeliuojamo stygiaus valandomis.

(92)

91 konstatuojamojoje dalyje nurodytas scenarijus bus vienas iš centrinių orientacinių scenarijų, kurie bus naudojami išteklių adekvatumo problemai nustatyti pagal naujausią EIAV (53) arba pagal naujausią NIAV (54). Scenarijus bus atnaujinamas pagal naujausią turimą informaciją (55). Nustatant galutinį perkamų pajėgumų kiekį taip pat reikia laikytis atitinkamų Elektros energijos reglamento dalių nuostatų.

(93)

Karališkajame dekrete nustatyta toliau aprašyta orientacinio scenarijaus nustatymo tvarka. Belgijos PSO po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais dėl duomenų ir prielaidų paskelbs rekomendaciją, kuria remdamasis energetikos ministras priims sprendimą. Vėliau, atsižvelgdama į Karališkajame dekrete nustatytą metodiką, reguliavimo institucija pateiks pasiūlymą dėl orientacinio scenarijaus. Galiausiai FVP ekonomikos institucija paskelbs rekomendaciją dėl šio pasiūlymo. Galutinį sprendimą dėl pasirinkto scenarijaus priima energetikos ministras.

(94)

Maksimalus atlyginimas, kurį galima gauti, pateikus pasiūlymą APM aukcione, atitinka visuotinę viršutinę aukciono ribą, taikomą visų kategorijų pajėgumams. Nustačius visuotinę viršutinę aukciono ribą ir taip apribojus maksimalų galimą gauti atlyginimą, apribojama galimybė piktnaudžiauti įtaka rinkoje, pateikiant netinkamus pasiūlymus. Visuotinė viršutinė aukciono kainų riba apskaičiuojama grynąją CONE (56) vertę padauginus iš koeficiento X. Nustatant korekcinio koeficiento X vertę, atsižvelgiama į neapibrėžtumą, susijusį su grynojo CONE įverčio nustatymu – neapibrėžtumas kyla tiek naujų dalyvių bendrųjų sąnaudų skirtumų, atsirandančių dėl technologijų skirtingumo, tiek metinių pajamų dėl kintamųjų sąnaudų skirtumų, gaunamų energetikos rinkoje, tiek grynųjų pajamų, gaunamų rinkoje iš pagalbinių balansavimo paslaugų, atžvilgiais. Visuotinė viršutinė pirmojo aukciono kainų riba yra 75 EUR/kW per metus, ji apskaičiuota grynąją CONE vertę padauginus iš korekcinio koeficiento 1,50 (57).

(95)

M-4 aukcionų paklausos kreivė brėžiama per 3 taškus, kaip parodyta šiame pav.:

(96)

M-1 aukcionų paklausos kreivė brėžiama per tuos pačius taškus B ir C, kaip M-4 aukcionų atveju, tik tikslinis kiekis pakoreguojamas, atsižvelgiant į pajėgumus, dėl kurių sutartys dėl to paties tiekimo laikotarpio jau sudarytos per M-4 aukcioną. Ordinatėje taškas A atitinka visuotinę viršutinę aukciono kainų ribą, abscisėje – tikslinį kiekį.

(97)

Kaip teigia Belgijos institucijos, paklausos kreivių struktūra atitinka du principus:

(98)

Pagal Elektros energijos įstatymą M-1 aukcionams turi būti rezervuotas tam tikras minimalus pajėgumų kiekis ir šis kiekis turi būti atimtas iš M-4 aukciono tikslinio kiekio. Šis rezervuotas kiekis turi būti bent jau lygus pajėgumams, kurių vidutiniškai reikia bendram pikiniam pajėgumų poreikiui patenkinti mažiau nei 200 eksploatavimo valandų per metus. Remiantis Karališkuoju dekretu dėl pajėgumų apskaičiavimo metodikos ir aukcionų parametrų nustatymo pagal atlyginimo už pajėgumus mechanizmą, pajėgumai, kurių vidutiniškai reikia bendram pikiniam pajėgumų poreikiui patenkinti mažiau nei 200 valandų, nustatomi kiekvienam 100 MW blokui pagal vidutinį skaičių valandų, kuriomis, remiantis apkrovos trukmės kreive, tie pajėgumai yra reikalingi, kad būtų laikomasi tiekimo saugumo kriterijaus. Tai – valandos, kuriomis reikalingi tam tikri pajėgumai, kad būtų galima patenkinti maksimalaus elektros energijos suvartojimo poreikius. Įvertinus paklausos kreivę, M-1 aukcionui, kurį numatoma surengti 2024 m., rezervuota maždaug 2,5 GW. Pasak Belgijos, sprendimas dalį perkamo kiekio rezervuoti M-1 aukcionui parodo jos norą pabrėžti mechanizmo technologinį neutralumą ir atvirumą. Šia priemone skatinamas reguliavimo apkrova paslaugų teikėjų dalyvavimas, nes šių pajėgumų teikėjams gali būti sunkiau suplanuoti jų pajėgumų prieinamumą labai iš anksto, o tai gali apsunkinti jų dalyvavimą M-4 aukcione. Nepaisant šio pajėgumų kiekio perkėlimo į M-1 aukcioną, visiems pajėgumų operatoriams yra leidžiama dalyvauti tiek M-4, tiek M-1 aukcionuose dėl tam tikro tiekimo laikotarpio.

(99)

Numatomas galutinio karališkojo dekreto projekto įgyvendinimas:

(100)

2021 m. spalio mėn. M-4 aukciono paklausos kreivė grindžiama 2019 m. adekvatumo prognozės centriniu scenarijumi, kurio duomenys buvo atnaujinti ir kuris buvo pakoreguotas pagal PLEFF parengtą ir 2020 m. balandžio mėn. paskelbtą Elektros energijos gamybos adekvatumo vertinimą (taip pat žr. 287–289 konstatuojamąsias dalis).

(101)

Vykdant 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimą buvo remtasi 2020 m. adekvatumo prognozės centriniu scenarijumi, kuris buvo papildytas naujausiais turimais ENTSO-E surinktais duomenimis apie kiekvieną šalį ir viešąja informacija arba atnaujintais nacionaliniais kitų šalių tyrimais. Belgijos teigimu, kai tiek išteklių adekvatumo vertinimui, tiek paklausos kreivės kalibravimui yra naudojamas to paties šaltinio (adekvatumo prognozės) duomenų rinkinys, užtikrinamas nuoseklumas.

(102)

Belgija paaiškino, kad paklaida, kuria buvo remtasi apskaičiuojant pirmojo aukciono paklausos kreivę, susijusi galimybių naudotis Prancūzijos branduoliniais pajėgumais nebuvimu (remiantis PLEF parengtu Elektros energijos gamybos adekvatumo vertinimu), buvo modeliuojama ir vykdant 2021 m. adekvatumo ir lankstumo tyrimą.

(103)

Apskaičiuota, kad per pirmuosius M-4 ir M-1 aukcionus perkamas kiekis sudarys maždaug 9,5 GW. Bendras perkamas kiekis nustatomas kiekvienam aukcionui pagal 2.5.2 skirsnyje aprašytą metodiką. Iš M-4 aukciono paklausos kreivės matyti, kad Belgijos institucijos nemažą kiekį pajėgumų rezervavo M-1 aukcionui, užtikrindamos, kad naujas kalibravimas būtų atliekamas arčiau tiekimo metų ir kad pirmajame M-4 aukcione nebūtų nupirkta pernelyg daug pajėgumų. Toks didelis M-1 aukcionui rezervuotas pajėgumų kiekis ne tik leidžia Belgijos institucijoms suvaldyti nedidelius nukrypimus, atsiradusius įvedus naujus duomenis ir atlikus metodinius patobulinimus, tačiau taip pat užtikrina, kad daug galimybių dalyvauti aukcionuose būtų suteikta naujoms ir novatoriškoms technologijoms ir taip būtų praktiškai užtikrintas priemonės technologinis neutralumas.

(104)

Apskritai 2021 m. M-4 aukcione sutartys bus sudarytos dėl maždaug 54 proc. vidutinio pikinio suvartojimo stygiaus laikotarpiais, taigi tikslinis kiekis bus sumažintas iki būtinai reikalingo kiekio.

(105)

Belgija įsipareigojo atlikti kryžmines patikras ir prireikus pakoreguoti 2023 m. M-4 aukcione ir 2026 m. M-1 aukcione pirksimus kiekius pagal 2023 m. NIAV rezultatus.

(106)

Visiems didesnių nei 1 MW elektros energijos gamybos pajėgumų teikėjams taikoma privaloma parengties tvirtinimo procedūra. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad parengties tvirtinimo etapą įveikę pajėgumų teikėjai konkurse dalyvauti neprivalo (gali nuspręsti nedalyvauti). Siekiant supaprastinti parengties tvirtinimo procesą, numatyta jį paspartinti, kad pajėgumų teikėjai galėtų įvykdyti reikalavimus kuo mažesnėmis pastangomis (būtina pateikti tik būtiniausią informaciją, pavyzdžiui, identifikavimo numerį, informaciją apie tiekimo vietos pobūdį ir bendrą įrengtąjį pajėgumą): paspartintą parengties tvirtinimo procedūrą įveikusių teikėjų pajėgumai automatiškai traktuojami kaip nedalyvaujantys aukcionuose.

(107)

Vienas iš parengties tvirtinimo reikalavimų yra išmetamųjų teršalų ribinė vertė. Pajėgumų teikėjai, kurie viršija toliau nurodytą išmetamųjų teršalų ribinę vertę, pajėgumų aukcione dalyvauti negali:

(108)

Taip pat reikėtų pažymėti, jog tam, kad kandidatams būtų leidžiama dalyvauti aukcione, per parengties patvirtinimo procesą jie turi pateikti preliminarią finansinę garantiją. Ši preliminarioji finansinė garantija įsigalioja, jeigu PRV yra aukcione pasirenkamas. Jei aukcione pasirinktas pajėgumų teikėjas nesilaiko sutartinių įsipareigojimų arba nenori pasirašyti sutarties dėl pajėgumų, per pasirengimo tiekimui kontrolės procesą jam skiriamos finansinės baudos. Jeigu šios finansinės baudos nesumokamos, kita sutarties šalis turi teisę reikalauti finansinės garantijos. Parengties patvirtinimo etapu preliminariosios finansinės garantijos dydis virtualiems ir papildomiems PRV bus 20 000 EUR/MW, esamiems PRV – 10 000 EUR/MW, atsižvelgiant į tinkamų PRV pajėgumų apimtį (jeigu pajėgumai, dėl kurių bus sudaryta sutartis, dar nežinomi ir užtikrinama, kad finansinė garantija būtų proporcinga projekto ir su juo susijusios rizikos, kuri kiltų sistemai, jeigu sutartis nebūtų vykdoma, dydžiui). Jeigu galutiniai PRV pajėgumai, dėl kurių sudaryta sutartis, yra mažesni už šio PRV tinkamų pajėgumų apimtį, finansinė garantija sumažinama, teigiamą skirtumą tarp tinkamų pajėgumų ir pajėgumų, dėl kurių sudaryta sutartis, padauginus iš 20 000 EUR (virtualių ir papildomų PRV atveju) arba iš 10 000 EUR (esamų PRV atveju).

(109)

Taip pat reikėtų pažymėti, kad šalys, norinčios pateikti paraišką dėl naujų iškastiniu kuru kūrenamų įrenginių parengties patvirtinimo (kad galėtų sudaryti 15 metų sutartį dėl pajėgumų), privalo sutikti, kad, sudariusios pajėgumų sutartį, jos nebus atleistos nuo šiuo metu galiojančių ir būsimų Europos Sąjungos ir (arba) Belgijos teisės aktuose nustatytų tikslų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jos taip pat turi sutikti, kad, sudarydamos sutartį dėl pajėgumų, įsipareigoja prisidėti prie politikos rengimo, kad šie tikslai būtų pasiekti. Šiuo tikslu jos turi pridėti rašytinę deklaraciją, kad įsipareigoja:

(110)

Atitiktis 109 konstatuojamojoje dalyje nustatytiems įsipareigojimams turi būti įrodyta PVS ekonomikos institucijos Energetikos generaliniam direktoratui.

(111)

Pagal konkurencinio aukciono mechanizmą vykdomas uždaras aukcionas – konkurso dalyviai anonimiškai teikia pasiūlymus, o vėliau visos rinkos sutartys sudaromos per vieną etapą. Kaip teigia Belgijos institucijos, uždaro formato aukcionas, kai per rinkos sutarčių sudarymo etapą rinkai informacija neteikiama ir pasiūlymų teikėjams neleidžiama tikslinti savo pasiūlymų, leidžia apriboti piktnaudžiavimo įtaka rinkoje galimybes. Belgijos institucijos taip pat nurodo, kad, priešingai nei mažėjančios kainos (angl. descending clock) aukcionuose, pasiūlymų teikėjai nėra susaistomi (paprastai) 2–3 dienas, per kurias jie turi gebėti reaguoti į aukcionui pateikiamą informaciją. Paprastesnis ir mažiau laiko reikalaujantis aukciono procesas galėtų dar labiau sumažinti patekimo į rinką kliūtis, o tai ypač aktualu naujiems ir mažiems rinkos dalyviams bei reguliavimo apkrova šalimis, kurios pagrindinę veiklą vykdo ne energijos rinkoje.

(112)

Visiems pasiūlymų teikėjams, kurių pasiūlymai buvo atrinkti, bus skirtas atlyginimas už pajėgumus, kuris pagal visus aukcionus bent dėl pirmųjų dviejų tiekimo laikotarpių (pagal M-4 ir M-1 aukcionus dėl tiekimo laikotarpių, prasidedančių 2025 m. lapkričio mėn. ir 2026 m. lapkričio mėn.) bus nustatomas pagal mokėjimo pagal pasiūlytą kainą taisyklę. Kitaip tariant, laimėjusiems pajėgumų teikėjams atlyginimas už pajėgumus bus mokamas pagal jų pasiūlymuose nurodytą kainą.

(113)

Vertinimo ataskaitą pateikus Parlamentui, aukcionuose dėl vėlesnių tiekimo laikotarpių gali būti taikoma rinkos galutinės kainos taisyklė. Pagal rinkos galutinės kainos taisyklę atlyginimas už pajėgumus yra lygus brangiausiame iš atrinktų pasiūlymų pasiūlytai kainai (taikant tarpinę viršutinę kainų ribą, žr. 2.5.4.2 skirsnį).

(114)

Belgijos institucijos mano, kad, turint galvoje pajėgumų adekvatumo padėtį, Belgijai naujų pajėgumų prireiks maždaug 2025 m. (žr. 29 konstatuojamąją dalį). Todėl pirmuosiuose APM aukcionuose greičiausiai varžysis pajėgumų turėtojai, kurių sąnaudų struktūra labai nevienoda. Dėl to Belgijos institucijos baiminasi, kad tuo atveju, jei bus taikomas galutinės rinkos kainos principas, kai kurie pajėgumų teikėjai gali gauti pajamų iš APM dėl didelio sąnaudų skirtumo, taigi, gauti nenumatyto pelno. Pasak Belgijos, teoriškai, jei būtų turima ideali informacija ir rinkos dalyviai galėtų numatyti, kokia bus būsima pagal rinkos galutinės kainos principą nustatyta kaina, taikant mokėjimo pagal pasiūlytą kainą taisyklę būtų pasiektas toks pat rezultatas, nes konkurso dalyviai būtų skatinami savo pasiūlymuose nurodyti tokią numatomą galutinę kainą. Tačiau praktiškai pirmieji APM aukcionai neišvengiamai pasižymės tam tikru neapibrėžtumu ir nenuspėjamumu, susijusiu su galima rinkos galutine kaina. Todėl, remiantis mokėjimo pagal pasiūlytą kainą taisykle, rinkos dalyviai galbūt veiks atsargiau, stengdamiesi išvengti rizikos, kad jų pasiūlymas nebus atrinktas, taigi mokėjimo pagal pasiūlytą kainą principas gali padėti pasiekti pigesnį rezultatą.

(115)

Belgija vis dėlto mano, kad aukcionų, kuriuose kaina nustatoma pagal pasiūlytą kainą, ekonominio naudingumo pranašumas ilgainiui gali sumažėti ne tik dėl to, kad naujų pajėgumų poreikis gali išnykti, bet ir dėl to, kad reguliarūs aukcionai, kuriuose kaina nustatoma pagal pasiūlytą kainą, leis rinkos dalyviams tiksliau nuspėti referencinė rinkos galutinę kainą, dėl to pasiūlos kreivė gali „suplokštėti“. Be to, jeigu vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu išnyktų negautų pinigų problema, mokėjimo pagal pasiūlytą kainą taisyklė gali neleisti kainai artėti prie nulio, nes, remiantis mokėjimo pagal pasiūlytą kainą principu, pajėgumų teikėjai neturi akstino pasiūlyme nurodyti nulinės kainos.

(116)

Belgija mano, kad po vėlesnių aukcionų rinkos galutinės kainos principas gali būti geresnis variantas siekiant paskatinti konkurenciją, siųsti skaidrų kainų signalą ir leisti, kad atlyginimas už pajėgumus artėtų prie nulio, kai numatoma, kad tiekiamų pajėgumų lygis bus adekvatus, kad būtų patenkinta pajėgumų paklausa. Svarbus kainodaros pagal galutinės rinkos kainos principą ypatumas yra tai, kad racionalus konkurso dalyvis pasiūlyme nurodo tikrąją kainą. Be to, kadangi taikant rinkos galutinės kainos principą rinkai siunčiamas skaidrus kainų signalas, ši informacija gali būti ypač naudinga mažiems operatoriams ir naujiems rinkos dalyviams, nes gali padėti jiems geriau suprasti esamas ir tikėtinas būsimas rinkos sąlygas, o tai ilgainiui gali skatinti dalyvavimą. Be to, taikant rinkos galutinės kainos taisyklę sudaromos palankesnės sąlygos sudaryti sutartis, ypač sutartis dėl telkimo. Todėl Belgija numatys procedūrą, pagal kurią būtų galima pereiti prie kainodaros pagal rinkos galutinės kainos principą, kai bus matyti, kad tai yra naudinga.

(117)

Kaip išsamiai aprašyta 2.6 skirsnyje, PRV, kuriam reikalingos didelės investicijos, gali teikti paraišką dėl daugiametės pajėgumų sutarties. Kol kas ši taisyklė netaikoma netiesioginiam užsienio subjektų dalyvavimui – tokie subjektai gali sudaryti tik vienų metų sutartis (žr. 143 ir 144 konstatuojamąsias dalis). Belgijos institucijų teigimu, vienų metų sutarčių kategorijai priklausantys PRV neturi dengti jokių investicinių sąnaudų arba turi dengti nedideles investicines sąnaudas (antraip atitiktų kriterijus daugiametei sutarčiai sudaryti). Todėl tam, kad nebūtų gaunama nenumatyto pelno, vienų metų sutarčių kategorijai priklausantiems PRV numatyta taikyti tarpinę viršutinę kainų ribą. Ši taisyklė taip pat bus taikoma sutartims, kurios bus sudaromos dėl netiesioginių užsienio pajėgumų (dėl išsamesnės informacijos žr. 2.10.1 skirsnį).

(118)

Vienų metų sutarčių kategorijai priklausantiems PRV nebus leidžiama pasiūlymuose nurodyti už tarpinę viršutinę kainų ribą aukštesnės kainos. Be to, net ir tuo atveju, jei taikoma kainodara bus pagrįsta rinkos galutinės kainos principu (žr. 113 konstatuojamąją dalį), šie PRV už pajėgumus negalės gauti už tarpinę viršutinę kainų ribą didesnio užmokesčio.

(119)

Belgijos institucijų teigimu, tarpinė viršutinė kainų riba taip pat neleis didelę įtaką rinkoje turintiems rinkos dalyviams priimti strateginio sprendimo užkonservuoti arba uždaryti esamus pajėgumus, taip faktiškai pašalinant pajėgumus iš rinkos ir darant įtaką galutinei rinkos kainai. Taikant tarpinę viršutinę kainų ribą būtų apribotas maksimalus atlyginimas už pajėgumus, priklausančius vienų metų sutarčių kategorijai (tarp jų – atlyginimas už esamus pajėgumus), ir taip būtų apribota galimybė gauti pernelyg dideles pajamas dėl sąnaudų skirtumo.

(120)

Belgijos institucijos nurodo, kad, viena vertus, tarpinė viršutinė kainų riba turėtų būti pakankamai maža, kad būtų išvengta nenumatyto pelno, tačiau, kita vertus, ji neturėtų būti pernelyg maža, kad investuotojai neprarastų galimybės gauti įprastą grąžą, PRV nebūtų atgrasomi nuo dalyvavimo APM aukcione ir nebūtų siunčiamas nepageidaujamas signalas dėl pasitraukimo.

(121)

Pagal Karališkajame dekrete aprašytą aukciono parametrų apskaičiavimo pagal atlyginimo už pajėgumus mechanizmą metodiką tarpinė viršutinė kainų riba turi būti sukalibruota pagal numatomą neefektyviausios šiuo metu rinkoje veikiančios technologijos „negautų pinigų“ lygį, atsižvelgiant tiek į sąnaudas, tiek į pajamas.

(122)

Atsižvelgiama į šias sąnaudas:

(123)

Šios sąnaudų sudedamosios dalys padalijamos iš taikytinų pajėgumų sumažėjimo koeficientų, nes tarpinė viršutinė kainų riba taikoma aukcione, kuriame kainos išreiškiamos už perskaičiuotų sumažėjusių pajėgumų MW. Belgijos institucijos pateikė 5 lentelėje išdėstytus duomenis (64).

5 lentelė

Į galutinį sąrašą įtrauktų esamų technologijų bendros metinės sąnaudos  (65)

Šaltinis: pranešimas

(124)

Atsižvelgiama į šias metines pajamas:

(125)

Belgijos institucijos pateikė 6 lentelėje išdėstytus duomenis:

6 lentelė

Į galutinį sąrašą įtrauktų esamų technologijų bendros metinės pajamos  (67)

Šaltinis: pranešimas

(126)

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad negauti pinigai apskaičiuojami iš metinių sąnaudų atimant metines pajamas. Prie gauto skaičiaus pridedama 5 proc. neapibrėžtumo marža, taip siekiant atsižvelgti į bendrą neapibrėžtumą, susijusį su negautų pinigų įverčio nustatymu, ypač turint galvoje tai, kad kalibruojant tarpinę viršutinę kainų ribą kiekvienos technologijos sąnaudų ir pajamų duomenis reikia apibendrinti ir kad šis apskaičiavimas atliekamas prieš kelerius metus iki atitinkamo tiekimo laikotarpio.

(127)

Belgijos institucijos pateikė 7 lentelėje išdėstytus duomenis. Pagal skirtingus negautų pinigų vertės lygius išskiriamos šios kategorijos: 1 lygis – mažos sąnaudų vertės ir didelės pajamų vertės, 2 lygis – mažos sąnaudų vertės ir vidutinės pajamų vertės, 3 lygis – mažos sąnaudų vertės ir mažos pajamų vertės, 4 lygis – vidutinės sąnaudų vertės ir didelės pajamų vertės, 5 lygis – vidutinės sąnaudų vertės ir vidutinės pajamų vertės, 6 lygis – vidutinės sąnaudų vertės ir mažos pajamų vertės.

7 lentelė

Pagal į galutinį sąrašą įtrauktas esamas technologijas apskaičiuotos negautų pinigų vertės  (69)

Šaltinis: pranešimas

(128)

Remdamosi „Elia“ pateikta pradine informacija ir duomenimis bei reguliavimo institucijos rekomendacijomis dėl šių duomenų, Belgijos institucijos nustatė, kad pirmojo aukciono, t. y. M-4 aukciono, rengiamo dėl 2025 m. lapkričio mėn.–2026 m. spalio mėn. tiekimo laikotarpio, tarpinė viršutinė kainų riba yra 20 EUR / perskaičiuotų sumažėjusių pajėgumų kW per metus.

(129)

Per oficialią tyrimo procedūrą Belgija įdiegė mechanizmą, pagal kurį atskirais atvejais leidžiama nukrypti nuo tarpinės viršutinės kainų ribos (70).

(130)

Išlygos mechanizmas nustatytas Karališkuoju dekretu, kuriame nustatyta pajėgumų apskaičiavimo metodika ir aukcionų parametrai pagal APM. Išlygos mechanizmas vienodai taikomas tiek nacionaliniams, tiek netiesioginiams tarpvalstybiniams pajėgumams.

(131)

Remiantis Karališkuoju dekretu, dėl riboto laiko nuo išlygos mechanizmo sukūrimo iki pasirengimo pirmajam aukcionui, pirmajam aukcionui išlyga bus pritaikyta ex post, t. y. aukcionui pasibaigus. Belgija paaiškino, kad galimi pagalbos gavėjai teiks prašymus dėl išlygos taikymo ir pateiks visą susijusią informaciją prieš aukcionus. Visi išlygos kriterijai ir taisyklės bus skaidriai nustatyti prieš aukcionus. Išlyga nepriklausys nuo jokio aukciono dalyvio pateiktų pasiūlymų. Galiausiai, jei ex post bus padaryta išvada, kad kurie nors operatoriai neatitinka išlygos taikymo kriterijų ir užmokestis jiems bus sumažintas, tai kitiems aukcione dalyvavusiems operatoriams (sutarčiai, užmokesčiui ir skirtam kiekiui) įtakos neturės.

(132)

Sutartys pajėgumų aukcione turėtų būti sudaromos pasirenkant pasiūlymų derinį, kuriuo užtikrinama kuo didesnė socialinė gerovė, atsižvelgiant į paklausos kreivę (nustatytą administraciniu būdu), pasiūlos kreivę (susumavus įvairių pajėgumų operatorių pasiūlymus), įvairių pasiūlymų apimtį ir kainos sudedamąsias dalis. Šiuo atžvilgiu socialinė gerovė apskaičiuojama susumavus vartotojo perviršį (perviršį, tenkantį visuomenei dėl to, kad tiekimo saugumo poreikis patenkintas už mažesnę kainą, negu vartotojai yra pasirengę mokėti už pajėgumus, kaip matyti iš paklausos kreivės) ir gamintojo perviršį (perviršį, tenkantį pajėgumų teikėjams dėl to, kad jų pasiūlymai pasirinkti už kainą, kuri yra didesnė už pasiūlytą kainą).

(133)

Jei keletas sutarčių variantų (t. y. keletas pasiūlymų derinių) yra lygiaverčiai pagal siekį užtikrinti kuo didesnį ekonominį perviršį, pasirenkamas sprendimas, pagal kurį išskiriamas CO2 kiekis yra mažiausias. Jei du sprendimai yra lygiaverčiai tiek pagal siekį užtikrinti kuo didesnį ekonominį perviršį, tiek pagal svertinį išmetamo CO2 kiekio vidurkį, pasirenkamas sprendimas, kurio vidutinė svertinė sutarties trukmė yra trumpiausia, taip siekiant, kad susaistymas keleriems metams būtų trumpesnis (71).

(134)

Sudarant aukciono algoritmą taip pat bus atsižvelgiama į tinklo apribojimus, t. y. tam tikri pasiūlymų deriniai, kurie kaip visuma tinklui nėra tinkami, bus atmetami. Su PSO tinklu susiję tinklo apribojimai, į kuriuos bus atsižvelgiama sudarant aukciono sutartis, bus nustatyti prieš sudarant aukciono sutartis, vadovaujantis sistemos saugumo motyvais arba fizinio atstumo apribojimais.

(135)

Belgijos institucijų teigimu, ilgesnė pajėgumų sutarties trukmė leidžia pajėgumų teikėjui užsitikrinti ilgalaikį finansavimą ir investicines sąnaudas paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Dėl to reikalingas metinis atlyginimas už pajėgumus gali sumažėti ir tai gali padėti užtikrinti naujo projekto konkurencingumą, palyginti su kitais rinkoje vykdomais projektais. Galimybė naujam dalyviui patekti į rinką konkurencingomis kainomis taip pat yra labai svarbi siekiant kontroliuoti esamų pajėgumų teikėjų įtaką rinkoje.

(136)

Tačiau, sudarius ilgesnės trukmės pajėgumų sutartis, energijos rinka gali būti susaistyta su tam tikra technologija ilgesnį laiką. Todėl Belgijos valstybė nusprendė pajėgumus skirstyti į tam tikras kategorijas (1 metų, iki 3 metų, 8 metų ir 15 metų). Tad naujų investicijų atveju pajėgumų sutartis ilgiausiam (15 metų) laikotarpiui bus sudaroma ne iš karto, taip užtikrinant, kad būsima energijos rinka nebūtų susaistyta ir liktų atvira naujomis (ir galbūt labiau aplinką tausojančioms) technologijoms.

(137)

2019 m. gruodžio 12 d. CREG pasiūlytame Karališkajame dekrete (72) tinkamos sąnaudos yra apibrėžiamos taip: „pradinės, nesikartojančios investicinės išlaidos, kurios yra užsakomos nuo aukciono, kuriame pasiūlymas dėl pajėgumų yra atrenkamas, rezultatų paskelbimo dienos, jeigu pasiūlymas yra įvykdomas ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki pirmosios pajėgumų teikimo laikotarpio dienos, ir kurios yra būtinos esminiams fiziniams techniniams pajėgumų elementams sumontuoti ir (arba) tiekti ir tam, kad Belgijos rinkai nuo pirmojo tiekimo laikotarpio, dėl kurio sudaryta pajėgumų sutartis, būtų pasiūlyta papildomų pajėgumų“. Esamų pajėgumų atveju išlaidos, dėl kurių atsiranda galimybė pasiūlyti papildomų pajėgumų, yra šios: i) išlaidos, kurios yra būtinos tam, kad pajėgumai atitiktų aplinkos apsaugos standartus, taigi, kad pajėgumai galėtų toliau veikti rinkoje; ii) išlaidos, kurios yra būtinos tam, kad įrengtieji pajėgumai būtų padidinti arba būtų pailginta įrenginių techninio eksploatavimo trukmė ir iii) tiesioginių užsienio pajėgumų atveju, išlaidos, kurios yra būtinos tam, kad įrenginys būtų prijungtas prie Belgijos valdymo zonoje esančio tinklo (žr. 2.10.2 skirsnį).

(138)

Siūlomame karališkajame dekrete numatytos slenkstinės ribos yra išdėstytos 8 lentelėje. Apskaičiuojant šias investicijų slenkstines ribas siekta užtikrinti, kad vidutinės apskaičiuotosios pamečiui paskirstytos investicinės sąnaudos pajėgumų kategorijose, susijusiose su ilgiausiu – 15, 8 ir 3 metų – pajėgumų sutarties galiojimo laikotarpiu, būtų lygios. CREG pasiūlys atnaujinti investicijų slenkstines ribas ne rečiau kaip kas 3 metus arba tada, kai manys, jog tai būtina (73). Nustatant slenkstines ribas atsižvelgiama į įrengtuosius, o ne į perskaičiuotus sumažėjusius pajėgumus. Belgijos teigimu, jei nustatant investicijų slenkstines ribas būtų atsižvelgta į PRV siūlomus perskaičiuotus sumažėjusius pajėgumus, o ne į įrengtuosius pajėgumus, pajėgumai, kuriems taikomas aukštas pajėgumų sumažėjimo koeficientas, investicijų slenkstines ribas, nustatytas daugiametėms sutartims, pasiektų lengviau, o tai prieštarautų APM tikslui.

8 lentelė

Investicijų slenkstinės ribos, nustatytos ilgalaikėms atlyginimo už pajėgumus sutartims

Šaltinis: FVP ekonomikos institucija

(139)

CREG stebės investicines sąnaudas tiek pagal ex ante, tiek pagal ex post operatorių pateiktą informaciją, siekdama užtikrinti, kad kiekvienam pajėgumų teikėjui priskirta pajėgumų kategorija būtų tinkama. Visų pirma pajėgumų teikėjas turi pateikti ex post parengtą investicijų bylą, kuria reguliavimo institucija galėtų remtis ex post vertindama priskirtą pajėgumų kategoriją. Jeigu, atlikus ex post analizę, būtų nustatyta, kad sąnaudų kriterijai nebuvo įvykdyti (įskaitant ribotą leistinų nuokrypių intervalą, kad būtų atsižvelgta į nedidelį neapibrėžtumą), sutarties sąlygos gali būti peržiūrėtos (pvz., PRV gali būti iš naujo priskirtas reikiamai sutarčių kategorijai). Be to, jei ex post investicijų byla nepateikiama (laiku), reguliavimo institucija taip pat gali PRV iš naujo priskirti 1 metų pajėgumų kategorijai.

(140)

Sutelktų pajėgumų pasiūlymams sutarties kategorija taip pat priskiriama pagal pradinį pasiūlymą. Jeigu į sutelktų pajėgumų pasiūlymą yra įtraukti pajėgumai, atitinkantys skirtingas sutarčių kategorijas, sutelktų pajėgumų pasiūlymas priskiriamas sutarčių kategorijai, kurią atitinka pajėgumai, patenkantys į trumpiausios trukmės sutarčių kategoriją.

(141)

Po oficialios tyrimo procedūros šis pasiūlymas buvo peržiūrėtas. Remiantis Karališkuoju dekretu, kuriuo nustatomos investicijų slenkstinės ribos, investicinių sąnaudų tinkamumo kriterijai ir reitingavimo procedūra, kiekvieni į sutelktų pajėgumų pasiūlymą įtraukti pajėgumai priskiriami tam tikrai pajėgumų kategorijai. Jei tai yra tikslinga, remdamasi pajėgumų klasifikacija, CREG nustato skirtingus klasifikacijos derinius ir kiekvieną derinį susieja su didžiausia nominaliąja atskaitine galia, kurią atitinka į sutelktų pajėgumų pasiūlymą įtrauktų pajėgumų, priskirtų pajėgumų kategorijai, kuri yra lygi arba didesnė už nurodytą pajėgumų kategoriją, nominaliųjų referencinių pajėgumų suma. Pagal tai sutelktų pajėgumų pasiūlymo valdytojas pasirenka sutelktų pajėgumų pasiūlymui taikomą pajėgumų kategoriją.

(142)

Po oficialios tyrimo procedūros Belgija taip pat iš dalies pakeitė Karališkojo dekreto nuostatas dėl tinkamų investicinių sąnaudų. Iš dalies pakeistame Karališkajame dekrete nurodyta, kad pagal APM tinkamomis bus laikomos tik tos sąnaudos, kurios yra reikalingos prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų.

(143)

Belgijos institucijų teigimu, galimybė sudaryti daugiametes sutartis užsienio pajėgumų operatoriams negali būti suteikta, nes ilgalaikėje perspektyvoje pakankamą naujų dalyvių pajėgumą galima garantuoti ne visada. Jis priklauso ne tik nuo jungiamosios linijos lygio ir jos prieinamumo, bet ir nuo rizikos, kad nepalankiausios sąlygos susidarys vienu metu ir sistemoje, ir užsienio šalyse. Ši rizika ilgainiui gali kisti, priklausomai nuo adekvatumo ir nuo padėties kitų šalių rinkose.

(144)

Tačiau Belgijos institucijos įsipareigojo peržiūrėti nuostatas dėl užsienio pajėgumų operatorių galimybės sudaryti daugiametes sutartis. Pirmoji peržiūra bus atlikta iki 2023 m. sausio 15 d., o vėliau bus atliekama kas dvejus metus. Jeigu, atlikus peržiūrą, paaiškės, kad rizika, susijusi su jungiamosios linijos lygiu bei prieinamumu ir rizika, kad nepalankiausios sąlygos susiklostys ir kartu veikiančioje sistemoje, yra sumažinta pakankamai, kad ilgesnės nei vienų metų trukmės sutartys dėl netiesioginių užsienio pajėgumų nesukeltų nepagrįstos rizikos adekvatumui, užsienio pajėgumų operatoriams bus leidžiama sudaryti daugiametes sutartis.

(145)

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad dėl nepatvirtintų pajėgumų gali būti sudaromos tik vienų metų trukmės pajėgumų sutartys, nes pagrįsti tikslius sąnaudų duomenis, kurie leistų tuos pajėgumus priskirti vienai iš daugiamečių sutarčių kategorijų, yra sudėtinga (žr. 2.4.4 skirsnį).

(146)

Pagal Belgijos pajėgumų mechanizmą sandorio šalis perka pajėgumus iš pajėgumų teikėjų sudarydama patikimumo pasirinkimo sandorius. Aukcione atrinkti pajėgumų teikėjai parduoda patikimumo pasirinkimo sandorius pagrindiniam pirkėjui ir už tai gauna nustatyto dydžio atlyginimą. Jeigu referencinė kaina viršija tam tikrą iš anksto nustatytą lygį, vadinamąją vykdymo kainą, skirtumą tarp referencinės kainos ir vykdymo kainos, apskaičiuotos pagal pajėgumų apimtį, dėl kurios sudaryta sutartis, pajėgumų teikėjas privalo grąžinti pagrindiniam pirkėjui.

(147)

Todėl pajėgumų teikėjo pajamų, gaunamų tik energijos rinkoje, viršutinė riba yra vykdymo kaina, tačiau pajėgumų teikėjai už pajėgumus gauna fiksuotą ir užtikrintą atlyginimą. Kitaip tariant, pajėgumų teikėjai atsisako dalies savo neapibrėžtų pajamų, kurias gautų už išnaudotus ribotus išteklius, tačiau už tai gauna užtikrintą atlyginimą ir dėl to gerokai sumažėja pajamų nepastovumo rizika, taigi ir su numatomomis įgyvendinti investicijomis susijusi rizika. Patikimumo pasirinkimo sandoriai turi dvejopą tikslą. Pirma, nustačius grąžinimo prievolę, apribojamos galimybės gauti nenumatyto pelno ir, antra, PRV yra skatinami užtikrinti pajėgumų prieinamumą tiekimo saugumui svarbiais laikotarpiais.

(148)

Belgija kaip referencinę kainą pasirinko kitos paros rinkos (toliau – KPR) kainą. Belgijos teigimu, pagrindiniai jos pranašumai yra šie:

(149)

Belgija paaiškino, kad referencinės kainos metodika ateityje gali būti peržiūrėta, siekiant užtikrinti, kad ji siųstų tinkamiausią kainos signalą, kai kitų neatidėliotinų sandorių rinkų branda padidės iki artimo kitos paros rinkai lygio. Ypač reikėtų pažymėti, kad einamosios paros rinkos kainos gali būti vėl persvarstomos, kai likvidumas bus pakankamas ir pastovus.

(150)

Belgija pasirinko taikyti vieną bendrą šiek tiek pakoreguotą vykdymo kainą, kad užtikrintų sistemos technologinį atvirumą ir apribotų nenumatytą pelną kalibruojant. Belgijos institucijų teigimu, šios korekcijos yra būtinos siekiant apriboti vienos bendros vykdymo kainos riziką, kylančią kai kurių technologijų dalyvavimui APM. Neatlikus šių korekcijų, pavojus pirmiausia gali kilti technologijoms, kurių ribinės sąnaudos trumpuoju laikotarpiu viršija vykdymo kainą.

(151)

Kaip numatyta Elektros energijos įstatymo 7 j straipsnio 2 dalyje, vykdymo kainos parametras bus kalibruojamas ministro dekretu kiekvienais metais, ne vėliau kaip tų metų kovo 31 d. (tiek M-4, tiek M-1 aukcionams) pagal Karališkajame dekrete dėl aukciono parametrų nustatytą metodiką.

(152)

Metodikos pagrindą sudarys agreguotų kreivių, kurias sudaro KPR stebima elastingoji visos rinkos reakcijos apimties dalis, perskaičiuota pagal atitinkamus 3 metų laikotarpio laikotarpius (žiemos sezono darbo dienas), analizė. Metodikoje nurodoma, kad sukalibruota vykdymo kaina turėtų būti pasirinkta iš atitinkamo kainai elastingos į kainą reaguojančios rinkos reakcijos apimties intervalo [75 %; 85 %], atsižvelgiant į tam tikrus pagrindinius principus:

(153)

Vertinant pirmąjį kriterijų atsižvelgiama į 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrime, ypač 2.9.3 ir 2.9.4 skirsniuose, naudotus rezultatus ir hipotezes. Trumpojo laikotarpio ribinės sąnaudos apskaičiuojamos remiantis keliomis prielaidomis: prielaida dėl degalų kainų įverčių, galimos CO2 kainos raidos įvertinimo, įvairių technologijų, kurios buvo nagrinėtos 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrime (šiuo atveju KCDT, ACDT ir dyzelinių generatorių) veiksmingumo (efektyvumo) įvertinimu.

(154)

Belgija pasiūlė orientacinį kalibruotos vykdymo kainos intervalą pagal 3 paskutinius žiemos sezonus (nuo 2016–2017 m. žiemos iki 2018–2019 m. žiemos) sumažinti iki [320; 500] EUR/MWh.

(155)

Tai reiškia, kad laikui bėgant ir energijos rinkai keičiantis, vykdymo kaina gali kisti (bet išlieka fiksuota PVS pajėgumų sutarties galiojimo laikotarpiui) ir kad per vieną aukcioną sudarytose pajėgumo sutartyse nurodyta vykdymo kaina nebūtinai yra tokia pati kaip per kitus aukcionus sudarytose pajėgumų sutartyse. Bet kuriuo atveju pajėgumų teikėjams prieš kiekvieną aukcioną bus pranešta apie taikytiną vykdymo kainą, kad jie galėtų atsižvelgti į šią informaciją rengdami savo pasiūlymus.

(156)

Belgija taip pat nusprendė pasiūlyti PRV, kuriems netaikomas įpareigojimas dėl individualaus grafiko, (į šią kategoriją paprastai patenka reguliavimo apkrova paslaugos teikėjai ir telkėjai) vykdant grąžinimo prievolę vieną bendrą vykdymo kainą pakeisti jų deklaruota rinkos kaina (t. y. trumpojo laikotarpio ribinėmis sąnaudomis), jeigu ji yra didesnė už vieną bendrą vykdymo kainą. Kitaip tariant, tie PRV, kuriems netaikomas įpareigojimas dėl individualaus grafikos, (taigi, reguliavimo apkrova paslaugos teikėjai) privalo vykdyti grąžinimo prievolę tik tada, kai referencinė kaina viršija jų deklaruotą rinkos kainą, t. y. kainą, nuo kurios šie pajėgumų teikėjai pagal jų deklaraciją turi tiekti energiją energijos rinkai. Kitaip tariant, jeigu sukalibruota viena bendra vykdymo kaina būtų mažesnė už tų PRV aktyvavimo kainą, šie PRV neprivalėtų grąžinti pajamų, kurių energijos rinkoje negavo (jei referencinė kaina viršytų vykdymo kainą, bet būtų mažesnė už jų deklaruotą rinkos kainą). Ši priemonė buvo pradėta taikyti po viešų konsultacijų, siekiant sumažinti reguliavimo apkrova paslaugos teikėjų ir kitų šalių susirūpinimą, kad priešingu atveju jiems būtų sunkiau dalyvauti, nes jiems gali tekti vykdyti grąžinimo prievolę, nors jie skirstymo neatliko ir pajamų neuždirbo. Pasak Belgijos, ji tokiu būdu taip pat užtikrina technologinį atvirumą ir kartu riboja nenumatytą pelną. Ypač reikėtų pažymėti, kad, Institucijų teigimu, šis struktūrinis elementas turėtų aiškiai palengvinti reguliavimo apkrova paslaugos teikėjų ir visų kitų technologijų, kurių trumpojo laikotarpio ribinės sąnaudos yra didesnės, dalyvavimą APM.

(157)

Be to, PRV, kuriems netaikomas įpareigojimas dėl individualaus grafiko, gali nuspręsti kaip deklaruotą rinkos kainą deklaruoti kelių kitų parų kainas. Tai ypač aktualu telkėjams, kurių portfelis gali būti sudarytas iš PRV, kurių ribinės kainos skiriasi ir atspindi jų faktinę sąnaudų kreivę. Taip siekiama užtikrinti, kad grąžinimo prievolė nebūtų taikoma energijos, kuri nebuvo parduota rinkoje ir už kurią pajamų nebuvo gauta, atžvilgiu.

(158)

Kaskart, kai elektros energijos kaina didmeninėje kitos paros rinkoje viršija vykdymo kainą, pajėgumų teikėjas turi sumokėti „Elia“ skirtumą tarp referencinės kainos ir vykdymo kainos, apskaičiuotą pagal pajėgumų apimtį, dėl kurios sudaryta sutartis. Todėl pajėgumų teikėjų pajamos, gaunamos tik energijos rinkoje, apribojamos vykdymo kaina, tačiau jie už pajėgumus gauna fiksuotą tam tikro dydžio atlyginimą.

(159)

Pajėgumų teikėjui grąžinimo prievolė bus taikoma, nepriklausomai nuo to, ar jis per atitinkamą atsiskaitymo laikotarpį pardavė elektros energiją aukštomis kainomis.

(160)

Svarbu pridurti, kad patikimumo pasirinkimo sandoris yra sudarytas taip, kad įrenginiams, apie kurių planuotą ir neplanuotą atjungimą yra deramai pranešama iš anksto, ši grąžinimo prievolė nebūtų taikoma ta apimtimi, kuria tais įrenginiais negalima naudotis. Iš tiesų, grąžinimo prievolės tikslas yra išvengti nenumatyto pelno grąžinant nenumatytas iš energijos rinkos gautas pajamas. Tačiau atjungimo (tiek planuoto, tiek neplanuoto) atveju energija netiekiama. Todėl atjungimo (apie kurį deramai pranešta) atveju pajėgumų teikėjas negali gauti didesnių pajamų iš energijos, kurias lemtų dideli kainų šuoliai, todėl šiomis aplinkybėmis grąžinimo prievolė neturėtų būti taikoma.

(161)

Reguliavimo apkrova ir kitiems pajėgumams, kuriems netaikomas įpareigojimas dėl paros grafiko, grąžinimo prievolė taikoma, jeigu referencinė kaina viršija jų deklaruotą rinkos kainą (žr. 156 konstatuojamąją dalį).

(162)

Belgijos institucijos įsipareigojo atlikti techninę ir ekonominę analizę ir išnagrinėti pasiūlymus bei aukcionų rezultatus, ypatingą dėmesį skirdamos grąžinimo prievolės poveikiui. Analizė bus atliekama kas dvejus metus, pradedant nuo pirmojo aukciono, kuris vyks 2022 m. pavasarį. Dėl analizės rezultatų bus surengtos viešos konsultacijos.

(163)

Belgija taip pat įgyvendins nuostolio stabdymo mechanizmą, kuris bus taikomas tiek grąžinimo prievolei (susijusiai su patikimumo pasirinkimo sandoriais), tiek kartu taikomoms baudoms už neprieinamumą (žr. 2.8.4 skirsnį).

(164)

Jeigu toks nuostolio stabdymo mechanizmas veiks, APM dalyvaujančiam pajėgumų teikėjui niekada nereikės grąžinti sumos, viršijančios jo metinio atlyginimo už pajėgumus vertę. Kitaip tariant, jeigu sutarties vertė sumažėja iki nulio, mokėjimo pareigos nėra (nei už patikimumo pasirinkimo sandorius, nei už prieinamumą). Šis principas pajėgumų teikėjui bus naudingas, nes bus ribojama rizika ir leidžiama teikti nulinius pasiūlymus, jei negautų pinigų energijos rinkoje suma sumažėtų iki nulio. Jeigu tokio nuostolio stabdymo mechanizmo nebūtų, būtų priešingai – kiltų rizika, kad pajėgumų teikėjui būtų taikoma grąžinimo prievolė ir (arba) bauda, net jei negautų pinigų nesusidarytų, o pajėgumų sutarties vertė būtų 0 EUR. Be tokio nuostolio stabdymo mechanizmo, pajėgumų teikėjas, siekdamas išvengti šios rizikos, niekada neteiks pasiūlymo dėl 0 EUR/MW per metus (net jei jo negautų pinigų nesusidarys).

(165)

Pasirengimo tiekimui laikotarpiu (t. y. po to, kai PRV atrenkamas aukcione, bet prieš prasidedant tiekimo laikotarpiui) atrinktiems pajėgumų teikėjams taikomi tam tikri reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad, prasidėjus tiekimo laikotarpiui, pajėgumais, dėl kurių sudaryta sutartis, būtų galima naudotis ir jie prisidėtų prie tiekimo saugumo. Tais reikalavimais visų pirma siekiama sumažinti lošimų riziką ir naujoms investicijoms būdingą neapibrėžtumą (pvz., susijusį su statybos darbų vėlavimu).

(166)

Siekiant užtikrinti, kad visi įsipareigojimai, susiję su pasirengimo tiekimui kontrole, pagal pajėgumų sutartį ir (arba) APM rinkos veikimo taisykles būtų įvykdyti tinkamai ir laiku (žr. 108 konstatuojamąją dalį), reikalaujama pateikti sąlyginę finansinę garantiją. Jeigu pajėgumų teikėjas pasirengimo tiekimui laikotarpiu neįvykdo savo įsipareigojimų, gali būti panaudota finansinė garantija.

(167)

Esamų PRV atveju bus atliekami pasirengimo tiekimui bandymai, o jei PRV neatitiks reikalavimų, jiems bus taikomos baudos. Be to, papildomiems ir virtualiems PRV nuo M-4 iki tiekimo laikotarpio bus taikomi papildomi įpareigojimai ir stebėsenos reikalavimai. Šių naujų pajėgumų pasirengimo tiekimui stebėsena bus vykdoma remiantis išsamiais pajėgumų teikėjų pateiktais projektų planais. Jeigu pajėgumų teikėjas nesilaikys projekto plane nustatytų tarpinių terminų ir dėl to vėluos likusių terminų atžvilgiu, bus taikomos sankcijos, įskaitant finansines baudas (kurios dengiamos iš finansinės garantijos), arba kai kuriais atvejais pajėgumai, dėl kurių sudaryta pradinė sutartis, bus mažinami (taigi, taip pat mažės metinis atlyginimas už pajėgumus) ir (arba) pajėgumų sutartis bus trumpinama (taigi, taip pat mažės metų, kuriais bus gaunamas atlyginimas už pajėgumus, skaičius).

(168)

Belgijos PSO užtikrina, kad visi PRV, dėl kurių sudarytos sutartys, būtų prieinami (atsižvelgiant į pajėgumų sumažinimą) ir kad būtų pasiektas užsibrėžtas tiekimo saugumo lygis. Kadangi pagrindinis APM tikslas – užtikrinti sistemoje veikiančių pajėgumų adekvatumą, prieinamumo stebėsena vykdoma tiekimo saugumui svarbiais momentais. Tuo tikslu, siekiant nustatyti adekvatumo požiūriu svarbius momentus, kuriais PSO stebės PRV prieinamumą, nustatomas prieinamumo stebėsenos inicijavimo veiksnys (PSIV).

(169)

PSIV grindžiamas kitos paros rinkos kaina. Kitos paros rinkos kaina pasirinkta dėl tos pačios priežasties kaip grąžinimo prievolės atveju, kaip aprašyta 2.7.2 skirsnyje. PSIV atsiradimo momentais (t. y. momentais, kai kitos paros rinkos kaina viršija PSIV), PSO gali tikrinti, ar perkami pajėgumai iš tiesų yra pajėgūs reaguoti į kitos paros rinkos kainos siunčiamą signalą. Jei pajėgumai neatitinka įsipareigotų suteikti pajėgumų (74) (remiantis pajėgumų sutartyje ir veikimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis), už neįvykdytą įsipareigojimą bus taikomos baudos, nebent PRV padengtų teigiamą skirtumą tarp įsipareigotų suteikti pajėgumų ir suteiktų pajėgumų (75) pasinaudodamas antrine APM rinka (žr. 2.9 skirsnį). Parduodamas įsipareigojimus antrinėje rinkoje pajėgumų teikėjas gali veiksmingai sumažinti įsipareigotus suteikti pajėgumus, kad išvengtų neatitikimo tarp įsipareigotų suteikti ir suteiktų pajėgumų, taigi ir baudų.

(170)

Apskaičiuojant įsipareigotų suteikti pajėgumų apimtį, brėžiama skirtis tarp ribotos energijos ir neribotos energijos pajėgumų, nes jie prisideda prie tiekimo saugumo skirtingais būdais. Ribotos energijos pajėgumais (pvz., baterijos, reguliavimas apkrova) galima naudotis tik tam tikrą skaičių valandų iš eilės, tačiau šie suvaržymai energija neribotos energijos pajėgumams negalioja.

(171)

Neribotos energijos pajėgumų (pvz., šiluminių įrenginių, vėjo jėgainių parkų) atveju PSIV momento trukmė (išreikšta valandų skaičiumi) prieinamiems pajėgumams įtakos neturi. Vidutiniškai šie pajėgumai turėtų būti pajėgūs veikti bent jau perskaičiuotų sumažėjusių pajėgumų lygiu. Todėl pajėgumų sutarties galiojimo laikotarpiu kiekvieną PSIV valandą įsipareigoti suteikti pajėgumai yra lygūs parengties tvirtinimo etapu perskaičiuotiems sumažėjusiems pajėgumams.

(172)

Kadangi ribotos energijos pajėgumais (pvz., baterijomis, reguliavimo apkrova pajėgumais) gali būti naudojamasi tik tam tikrą skaičių valandų iš eilės, parengties tvirtinimo etapu šie PRV gali pasirinkti tam tikrą susitarimą dėl paslaugų lygio (SPL). Todėl įsipareigoti suteikti pajėgumai laikotarpiu iki energijos apribojimų atsiradimo yra lygūs neperskaičiuotiems pajėgumams. Įsipareigoti suteikti pajėgumai visomis kitomis PSIV valandomis tą pačią parą bus lygūs 0 MW. PRV gali skirstyti savo pajėgumus bet kuriuo PSIV momentu pasirinktomis PSIV valandomis, jeigu per visas tos paros PSIV valandas jie suteikė bent SPL nustatyto lygio paslaugą.

(173)

Daroma prielaida, kad pajėgumų teikėjai, kuriems energijos rinkoje taikomas įpareigojimas dėl paros grafiko, kiekvieną PSIV valandą užtikrina didžiausios galimos galios (Pmax) pajėgumų prieinamumą (76).

(174)

Kita vertus, faktinis pajėgumų teikėjų, kuriems netaikomas įpareigojimas dėl paros grafiko, prieinamumas matomas mažiau. Todėl šie pajėgumų teikėjai visada privalo prieš uždarant kitos paros rinką pranešti apie kitos paros kainą, kurią viršijus jie tiektų energiją rinkai per PRV bent pagal įsipareigotų suteikti pajėgumų lygį ir kuri gali būti didesnė už PSIV kainą. Jei rinkos galutinė kaina yra mažesnė už šią kainą, laikoma, kad vienetas yra prieinamas (bet netiekia energijos) pagal deklaraciją. Jei rinkos galutinė kaina viršija deklaruotą kitos paros kainą, PSO tikrins energijos tiekimą. Tokiu būdu stebėsena neįpareigoja energijos tiekti visais PSIV momentais – tik tada, kai rinkos sąlygos yra palankios PRV (t. y. už deklaruotą kitos paros kainą).

(175)

Alternatyviu atveju pajėgumų teikėjas, kuriam netaikomas įpareigojimas dėl paros grafiko, taip pat gali deklaruoti kitas kainas, kuriomis tiekia energiją į kitas rinkas (einamosios paros arba balansavimo rinkas) ir (arba) už mažesnius kiekius. Tai turėtų atspindėti rinkos veikimą, nes dalis energijos gali būti parduodama tikrajam laikui artimesniu laiku. PSO stebės prieinamumą pagal kainą, atitinkančią energijos tiekimo laiką. Jei deklaruota (-os) kaina (-os) niekada neviršijama (-os) jų atitinkamoje (-ose) rinkoje (-ose), pajėgumai nebus pakankamai matomi rinkoje, todėl jų bandymo poreikis bus didesnis. APM veikimo taisyklėse bus numatyta PSO teisė reikalauti, kad tiekimo laikotarpiu būtų atliktas tam tikras skaičius bandymų (žr. 2.8.3 skirsnį).

(176)

Belgijos teigimu, pajėgumų teikėjus deklaruoti teisingas savo PRV kainas grąžinimo prievolės ir prieinamumo stebėsenos tikslais skatina du pagrindiniai veiksniai:

(177)

„Elia“ gali tikrinti PRV prieinamumą atlikdamas prieinamumo bandymus, apie kuriuos iš anksto nepraneša. Apie tokį bandymą „Elia“ praneš pajėgumų teikėjui ne vėliau kaip vieną dieną prieš prieinamumo bandymą nuo 15.00 val. iki 15.30 val. Vidurio Europos laiku, t. y. tuo pačiu momentu, kai pranešama apie nustatytas PSIV valandas.

(178)

„Elia“ gali vykdyti iki trijų sėkmingų PRV bandymų žiemos sezonu ir vieną sėkmingą bandymą ne žiemos sezonu. „Elia“ taip pat pasilieka teisę ne daugiau kaip vieną kartą atlikti sėkmingą visos SPL (jei jis sudarytas) trukmės bandymą. „Elia“ nevykdys prieinamumo bandymų tais laikotarpiais, kurių atžvilgiu bus iš anksto gavusi informacijos apie suplanuotą atitinkamo PRV (jo dalies) pajėgumų neprieinamumą (t. y. įsipareigotais suteikti pajėgumais laikomi tik tie pajėgumai, apie kurių prieinamumą yra žinoma).

(179)

„Elia“ pasirinks bandomus PRV pagal vidaus procedūrą, kuri nebus viešinama. Vis dėlto „Elia“ savo procedūroje vadovaujasi tam tikrais kriterijais, įskaitant šiuos kriterijus, jais neapsiribojant:

(180)

Pranešime pajėgumų teikėjui apie prieinamumo bandymą ir numatomą jo trukmę (visa SPL trukmė arba 1 ketvirtis valandos) „Elia“ taip pat nurodo bandymo pradžią ir pabaigą. Šiuo laikotarpiu pajėgumų teikėjas gali organizuoti energijos tiekimą taip, kaip jam atrodo tinkamiausia.

(181)

Už visus šiuo laikotarpiu nesuteiktus pajėgumus gali būti skiriamos baudos. Visas prieinamumo bandymo išlaidas dengia pajėgumų teikėjas.

(182)

Už visus per PSIV valandą nesuteiktus pajėgumus, t. y. teigiamą skirtumą tarp įsipareigotų suteikti ir prieinamų pajėgumų, gali būti skiriamos baudos.

(183)

Bendra baudų už neprieinamumą, kurias pajėgumų teikėjas gali gauti už vieną PRV per vieną tiekimo laikotarpį ir už nesuteiktus pajėgumus, susijusius su įsipareigojimu pirminėje rinkoje arba sandoriu antrinėje rinkoje, kai sandorio laikotarpis apima bent vieną visą tiekimo laikotarpį, suma negali viršyti sumos, apskaičiuotos aukcione atrinkto pasiūlymo kainas už tą pristatymo laikotarpį padauginus iš pajėgumų, dėl kurių aukcionuose sudaryta sutartis.

(184)

Bendra baudų už neprieinamumą suma, kurią pajėgumų teikėjas gali gauti už vieną PRV už vieną mėnesį ir už nesuteiktus pajėgumus pagal įsipareigojimą pirminėje rinkoje arba sandorį antrinėje rinkoje, kai sandorio laikotarpis apima bent vieną visą tiekimo laikotarpį, negali viršyti 20 proc. sumos, apskaičiuotos skirtas aukcione atrinkto pasiūlymo kainas už tą pristatymo laikotarpį padauginus iš pajėgumų, dėl kurių aukcionuose sudaryta sutartis.

(185)

Jeigu per tris atskirus PSIV momentus ir (arba) atlikus to paties PRV prieinamumo bandymą nustatoma, kad neprieinama daugiau kaip 20 proc. įsipareigotų suteikti pajėgumų, „Elia“ priima sprendimą sumažinti atlyginimą už pajėgumus už tą PRV proporcingai tuo laikotarpiu nustatytam didžiausiam nesuteiktų pajėgumų kiekiui. Tačiau pajėgumų teikėjas ir toliau privalo užtikrinti prieinamumą ir jam toliau gali būti skiriamos baudos už neprieinamumą to PRV atžvilgiu kaip pagal pradinę pajėgumų sutartį. Bendra sutarties vertė nekeičiama. Pradinio dydžio atlyginimas už pajėgumus vėl pradedamas mokėti, jeigu PRV per tris iš eilės PSIV momentus arba prieinamumo bandymus sėkmingai suteikia įsipareigotus suteikti pajėgumus, atitinkančius pirminėje sutartyje ir SPL nurodytus pajėgumus.

(186)

Jeigu PRV atlygis už pajėgumus sumažinamas du vėlesnius tiekimo laikotarpius ir kiekvienu iš tų atveju pradinis PRV atlyginimas už pajėgumus per 12 savaičių nuo kiekvieno sumažinimo nepradedamas vėl mokėti, PRV netenka galimybės vėl gauti pradinio atlyginimo už pajėgumus, o visos pajėgumų sutartys, taikomos tiekimo laikotarpiams, prasidedantiems nuo tiekimo laikotarpio, dėl kurio rengiamas pirmasis būsimas M-1 aukcionas, pritaikius šią sąlygą, yra nutraukiamos.

(187)

Belgija sukurs antrinę rinką, kad pajėgumų teikėjams būtų suteiktas mechanizmas, padėsiantis pagerinti jų rizikos, susijusios su APM, valdymą. Iš tiesų, jeigu pajėgumų teikėjo pajėgumų prieinamumas yra mažesnis, negu numatyta (mažesnis už įsipareigotus suteikti pajėgumus, apskaičiuotus pagal rinkos taisykles), jis gali padengti teigiamą skirtumą tarp pagal sutartį įsipareigotų suteikti ir suteiktų pajėgumų antrinėje rinkoje – tokiu atveju jam baudos už neprieinamumą nebus taikomos. Jeigu sandoriai sudaromi antrinėje rinkoje, perduodami visi įsipareigojimai, įskaitant pirminio įsipareigojimo vykdymo kainą.

(188)

Antrinė rinka bus sukurta ne vėliau kaip likus 1 metams iki pirmojo tiekimo laikotarpio pradžios. Antrinės rinkos mechanizmo sąlygos aprašytos APM veikimo taisyklėse.

(189)

Belgija leis užsienio pajėgumų, esančių valstybėje narėje, turinčioje tiesioginę tinklo jungtį su Belgija, teikėjams dalyvauti nuo pirmojo tiekimo laikotarpio. Taisyklės išdėstytos Karališkajame dekrete (77). Pasak Belgijos, kadangi Elektros energijos reglamento 26 straipsnio 11 dalyje nurodytos metodikos bendrosios taisyklės ir sąlygos patvirtintos tik 2020 m. gruodžio mėn. (78) ir kadangi PSO dar negalėjo sudaryti reikiamų susitarimų, tarpvalstybinių pajėgumų teikėjų dalyvavimo nebuvo įmanoma organizuoti nuo pirmojo M-4 aukciono. Belgijos institucijų teigimu, ši galimybė bus įgyvendinta kuo greičiau. Todėl M-1 aukcionui buvo rezervuota tam tikra apimtis, siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinių pajėgumų teikėjai galėtų dalyvauti nuo pirmųjų tiekimo metų, t. y. 2025 m..

(190)

Dalyvauti galės visos technologijos. Užsienio pajėgumai skirstomi į dvi rūšis – tiesioginius ir netiesioginius pajėgumus.

(191)

Netiesioginiai užsienio pajėgumai – tai kaimyninėse valstybėse narėse esantys pajėgumai. Su kiekviena kaimynine valstybe nare organizuojamas išankstinis aukcionas. Atsižvelgiant į ribotus jungiamųjų linijų pajėgumus, išankstinio aukciono tikslas – užtikrinti veiksmingą parengties tvirtinimą, nes tai yra būtina pagrindinio aukciono sąlyga. Kiekvienas išankstinis aukcionas prasidės ne vėliau kaip birželio 1 d., o jį organizuos PSO pagal Elektros energijos įstatymo 7 j straipsnio 6 dalyje nurodytą ministro instrukciją, kurią kaimyninė valstybė narė išdėsto konkrečiau. Jei to reikia, ministras instrukcijoje gali nuspręsti, kad išankstinis aukcionas su kaimynine valstybe nare neturėtų būti organizuojamas. Išankstinio aukciono parametrai yra tokie patys kaip atitinkamo aukciono parametrai. Tačiau kiekvienai kaimyninei valstybei narei taikoma referencinė kaina atitinka kainą, kurią netiesioginių užsienio pajėgumų teikėjas būtų gavęs netiesioginių užsienio pajėgumų paskirto PEERO valdomose elektros energijos rinkose (79).

(192)

Kiekvienais metais PSO, remdamasis regioninio koordinavimo centro, nurodyto Elektros energijos reglamento 26 straipsnio 7 dalyje, rekomendacija, nustato didžiausius naujų dalyvių pajėgumus, kuriuos galima teikti iš kiekvienos kaimyninės valstybės narės netiesioginių užsienio pajėgumų, pagal Elektros energijos reglamento 26 straipsnio 11 dalies a punkte nurodytą ACER patvirtintą metodiką.

(193)

Kol nepriimtos atitinkamos strategijos, pasiūlymai ar sprendimai, kuriais įgyvendinamas Elektros energijos reglamento 26 straipsnis, kiekvienos tiesiogiai su Belgija sujungtos rinkos zonos indėlis nustatomas pagal tos zonos indėlį stygiaus valandomis, modeliuojamomis pagal EIAV arba NIAV.

(194)

Kitos tarpvalstybinio dalyvavimo sąlygos nustatytos ACER sprendime Nr. 36/2020 dėl tarpvalstybinio dalyvavimo pajėgumų mechanizmuose techninių specifikacijų.

(195)

Jei tarp Belgijos ir kitos tiesiogine elektros linija sujungtos rinkos zonos yra modeliuojama grynojo pralaidumo jungtis tada:

(196)

Jeigu modelyje, kuris apima Belgiją, srautinė sritis yra apibrėžta:

(197)

Netiesioginių užsienio pajėgumų teikėjas, pageidaujantis pateikti pasiūlymą išankstiniame aukcione, pateikia PSO informaciją apie siūlomų pagal perskaičiuotų sumažėjusių pajėgumų apimtį, siūlomą kainą ir atitinkamų pajėgumų išmetamą CO2 kiekį.

(198)

Netiesioginių užsienio pajėgumų teikėjas, kurio pasiūlymas po išankstinio aukciono atrenkamas, pateikia parengčiai tvirtinti skirtų dokumentų bylą. Parengčiai tvirtinti skirtų dokumentų bylą įvertina kaimyninės valstybės PSO, bendradarbiaudamas su „Elia“ pagal Elektros energijos reglamento 26 straipsnio 11 dalies f punkte nurodytoje metodikoje nustatytas taisykles ir, kai taikoma, pagal tarp PSO sudarytą susitarimą.

(199)

Belgijos institucijų teigimu, tiesioginiai užsienio pajėgumai yra pajėgumai, esantys kaimyninėje valstybėje narėje, tačiau turintys tiesioginę išimtinę jungtį su Belgijos tinklu ir atjungti nuo tos kaimyninės valstybės narės tinklo.

(200)

Pajėgumai taip pat turi būti kaimyninėje valstybėje narėje, su kuria Belgija yra sudariusi susitarimą dėl tiesioginių užsienio pajėgumų dalyvavimo APM, ir yra užtikrinama, kad:

(201)

Pagal Elektros energijos reglamento 21 straipsnio 2 dalį Belgija surengė konsultacijas su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir jos vyko 2019 m. spalio–gruodžio mėn.

(202)

Pajamų iš paskirstytų tarpvalstybinio dalyvavimo teisių, t. y. užsienio pajėgumų teikėjų teisių dalyvauti Belgijos APM, paskirstymas visapusiškai reglamentuojamas pagal Elektros energijos reglamento 26 straipsnio 9 dalį.

(203)

Belgija nurodė, kad perkrovos pajamos bus naudojamos Elektros energijos reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nustatytiems tikslams, kaip reikalaujama minėto reglamento 26 straipsnio 9 dalyje.

(204)

Belgija patvirtino, kad laikysis ACER sprendimo Nr. 36/2020, kuriame, be kitų dalykų, nustatyta pajamų, gautų paskirsčius naujus pajėgumus, padalijimo metodika.

(205)

Remiantis Karališkojo dekreto dėl tinkamumo kriterijų, susijusių su paramos sumavimu, ir minimalios dalyvavimo slenkstinės ribos 3 straipsniu, pajėgumų teikėjai, kurie jau gauna veiklos pagalbos, parengties tvirtinimo etape dalyvauti negali. Tokią pagalbą gaunantys pajėgumų teikėjai gali dalyvauti parengties tvirtinimo etape, jeigu, jiems skyrus sutartį pagal pajėgumų mechanizmą, jie tos pagalbos atsisako. Šį atsisakymo įsipareigojimą patvirtinančią formą skelbia Energetikos ministerija. Taip pat reikėtų pažymėti, kad pateikdami prašymą dalyvauti parengties patvirtinimo etape, pajėgumų teikėjai įsipareigoja jų pajėgumų sutarties galiojimo laikotarpiu nesikreipti dėl kitos veiklos pagalbos.

(206)

Tikslios priemonės sąnaudos bus nustatytos aukcionuose. Remiantis naujausia Belgijos institucijų pateikta išlaidų sąmata, kurią 2021 m. sausio mėn. Belgijos institucijų užsakymu parengė konsultacinė bendrovė „Haulogy“, bendros priemonės sąnaudos gali sudaryti 238–253 mln. EUR per metus.

(207)

2020 m. liepos 16 d. Belgijos Parlamentas priėmė rezoliuciją (80), kurioje nurodoma, kad APM sąnaudas pagal „viešųjų paslaugų įsipareigojimą“ ir tinklo tarifus dengs „Elia“.

(208)

Belgijos institucijos nurodo, kad APM finansuojamas iš parafiskalinių mokesčių arba pagalbos gavėjui skiriamų mokesčių. Pagal Elektros energijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį infrastruktūros ir elektros energijos sistemų prijungimui, naudojimui ir, tam tikrais atvejais, papildomoms sistemos operatoriaus paslaugoms taikomi perdavimo sistemos ir perdavimo funkciją vykdančių tinklų valdymo tarifai. Be to, pagal Elektros energijos įstatymo 12 straipsnio 13 dalį sistemos operatorius kiek galėdamas greičiau praneša savo tinklo naudotojams apie tarifus, kuriuos jis turi taikyti, ir sudaro sąlygas jais naudotis visiems to pageidaujantiems asmenims.

(209)

Pagal Elektros energijos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 11 punktą nustatant tarifus skaidriai, nediskriminuojant ir laikantis taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų yra atsižvelgiama į šiame įstatyme nustatytų viešųjų paslaugų užduočių grynąsias sąnaudas.

(210)

Pagal 2018 m. birželio 28 d. CREG dekreto, priimto pagal Elektros energijos įstatymo 12 straipsnį, (81), kuriame nustatomi 2020–2023 m. laikotarpio tinklo tarifai, 4 straipsnio 2 dalį tinklo tarifai yra tinklo naudotojų tinklo operatoriui mokėtinos kainos. Pagal to paties dekreto 4 straipsnio 7 dalį bendroje tarifų struktūroje perdavimo tarifai, kurie apima bendras sistemos operatoriaus pajamas, atskiriami nuo viešųjų paslaugų įsipareigojimų tarifų. Dekreto 6 straipsnyje nustatyta, kad iš viešųjų paslaugų įsipareigojimų tarifų atlyginamos viešųjų paslaugų įsipareigojimų grynosios sąnaudos, įskaitant valdymo sąnaudas ir finansinius mokesčius, kurie yra taikomi sistemos operatoriui ir kurių atžvilgiu įstatyme, dekrete ar įsakyme arba jų įgyvendinimo dekretuose nenumatytas specialus atlyginimo už sistemos veikimą mechanizmas, taikant perkrovos ar kitą mokestį.

(211)

Tuo remdamasis PSO kasmet teikia CREG tvirtinti pasiūlymą dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimo tarifo ir prie jo prideda biudžetą, įskaitant visų kitų metų APM sąnaudų (atlyginimo už pajėgumus, PSO valdymo ir plėtros sąnaudų) ir pajamų prognozę. Nustatant siūlomą viešųjų paslaugų įsipareigojimo tarifą taip pat bus atsižvelgiama į iš ankstesnių finansinių metų perkeltą likutį.

(212)

Metų pabaigoje PSO teiks CREG tvirtinti tarifų ataskaitą, kurioje bus nurodytos faktinės praėjusių metų sąnaudos ir pajamos bei taikant tarifą gautos pajamos. Patikrinusi duomenų tikslumą ir PSO patirtų APM valdymo ir plėtros sąnaudų pagrįstumą, CREG nustatys, koks likutis turi būti perkeltas.

(213)

Visos su APM mechanizmu susijusios pajamos bus naudojamos į viešųjų paslaugų įsipareigojimo tarifą įtrauktoms sąnaudoms padengti, nepažeidžiant Elektros energijos reglamento 26 straipsnio 9 dalies.

(214)

Tarifas (EUR/MWh) vienodai taikomas visiems vartotojams (tiesiogiai – vartotojams, prisijungusiems prie perdavimo tinklo, arba netiesiogiai per paskirstymo sistemos operatorių ir tiekėjus – vartotojams, prisijungusiems prie skirstomojo tinklo).

(215)

Konkrečios APM finansavimo sąlygos bus taikomos ne anksčiau kaip 2025 m. sausio mėn., kaip numatyta Elektros energijos įstatymo 7 j straipsnio 15 dalyje.

(216)

Pagal Parlamento rezoliuciją ne vėliau kaip nuo 2029 m. tarifas bus nustatomas pagal pikinę galią, priklausomai nuo išmaniųjų skaitiklių įrengimo regionuose. Todėl ne vėliau kaip iki 2023 m. pabaigos Vyriausybė parengs numatomo išmaniųjų skaitiklių įrengimo analizę.

(217)

Belgija paprašė patvirtinti APM ilgiausiam leidžiamam 10 metų laikotarpiui (82), kuris pradedamas skaičiuoti nuo pirmojo aukciono dienos.

(218)

Belgija įsipareigojo Elektros energijos įstatyme nustatyti, kad tuo atveju, jeigu pagal Elektros energijos įstatymo 7 j straipsnio 11 dalį trejus metus iš eilės naujų pajėgumų sutarčių nebus sudaryta, nuo kitų metų pagal APM nauji aukcionai nebebus rengiami.

(219)

Belgija nurodė, kad laikysis Skaidrumo komunikato (83) reikalavimų.

(220)

Belgija įsipareigojo sustabdyti bet kurios pagalbos pagal pagalbos schemą, apie kurią pranešta, skyrimą ir (arba) mokėjimą bet kuriai įmonei, kuri anksčiau pasinaudojo neteisėta pagalba, Komisijos sprendimu pripažinta nesuderinama.

(221)

Belgija nurodė, kad pagalba nebus teikiama sunkumų patiriantiems pagalbos gavėjams (84).

(222)

Komisijai kilo abejonių dėl tam tikrų priemonės aspektų suderinamumo su vidaus rinka.

(223)

Remdamasi turima informacija ir sprendime pradėti procedūrą aprašytais elementais, Komisija paprašė pateikti paaiškinimus ir pastabas šiais klausimais:

(224)

Komisijai taip pat kilo abejonių dėl priemonės atitikties su ja tiesiogiai susijusioms Sąjungos teisės nuostatoms, tiksliau, Elektros energijos reglamento 22 ir 24 straipsniams.

(225)

Šiame skirsnyje apibendrinamos konsultacijų laikotarpiu Komisijos gautos pastabos iš 15 suinteresuotųjų šalių: visų pirma iš energetikos sektoriuje veikiančių suinteresuotųjų šalių, iš prekybos asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų. Pastabų taip pat pateikė viena kaimyninė šalis ir jos PSO.

(226)

Įvairios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl APM poreikio įrodymo ir aukcionuose ketinamų pirkti pajėgumų apimties apskaičiavimo, kai kuriais atvejais pastabose minėti abu dalykai.

(227)

Keturios suinteresuotosios šalys nesutiko, kad APM poreikis buvo pakankamai įrodytas. Kita vertus, trys kitos suinteresuotosios šalys patvirtino APM poreikį ir pabrėžė jo skubumą.

(228)

Trys suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad, jų nuomone, nustatant išteklių adekvatumo problemos dydį, ES DPMT scenarijų naudoti netikslinga, nes jį taikant kyla rizikos, kad problema gali būti pervertinta, o elektros energijos rinka gali būti iškreipta.

(229)

Keturios suinteresuotosios šalys nurodė, kad siūlomam Belgijos APM turi būti visapusiškai taikoma naujausia EIAV metodika ir VOLL/CONE/RS metodika.

(230)

Penkios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad ankstesni adekvatumo tyrimai, kuriais siekta įrodyti APM poreikį, yra nesuderinami su EIAV metodika, pirmiausia dėl šių priežasčių:

(231)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Belgija 2021 m. pirmojo aukciono negali rengti vadovaudamasi pasenusiu ir reikalavimų neatitinkančiu NIAV. Jos nuomone, APM neturėtų būti įgyvendinamas, kol nebus parengtas EIAV.

(232)

Keturios suinteresuotosios šalys nurodė, kad patikimumo standartas, kurį Belgija taikė siekdama įrodyti APM poreikį ir (arba) apskaičiuoti pirmojo aukciono apimtį, neatitinka Elektros energijos reglamente reikalaujamos metodikos.

(233)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad reikėtų užtikrinti procedūrų, metodikų, duomenų ir scenarijų, kurie naudojami, pirma, APM poreikiui įrodyti ir, antra, reikalingam kiekiui, kuris bus perkamas APM aukcionuose, nustatyti, nuoseklumą.

(234)

Dar viena suinteresuotoji šalis nurodė, kad patikimumo standartas ir VOLL bei CONE nustatymo metodika laikotarpiu nuo pradinio M-4 aukciono iki vėlesnių aukcionų gali pasikeisti, todėl gali pasikeisti ir kiekio apibrėžtis.

(235)

Trys suinteresuotosios šalys yra įsitikinusios, kad nustatytą adekvatumo problemą strateginiu rezervu būtų galima išspręsti geriau negu visą rinką apimančiu APM. Kai kurios šalys tvirtino, kad strateginio rezervo variantas nebuvo vertintas.

(236)

Kad būtų išvengta pernelyg didelio pirkimo per M-4 aukcioną, remiantis pernelyg atsargiomis prielaidomis, viena suinteresuotoji šalis pasiūlė surengti M-2 aukcioną ir taip pat atsižvelgti į pasikeitusį patikimumo standartą, grindžiamą ACER metodika.

(237)

Viena suinteresuotoji šalis taip pat tvirtino, kad pajėgumų operatoriai, turintys teisę dalyvauti (pvz., bendros šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainės, kurių pajėgumas didesnis nei 1 MW), negali dalyvauti, jei per tam tikrą laikotarpį gavo veiklos pagalbą pagal žaliuosius sertifikatus ir (arba) bendros šilumos ir elektros energijos gamybos sertifikatus.

(238)

Viena suinteresuotoji šalis nurodė, kad Karališkojo dekreto dėl investicijų slenkstinių ribų projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos išlaidos, leidžiančios pajėgumų turėtojui laikytis aplinkos apsaugos standartų, neturėtų būti laikomos tinkamomis ilgesnės trukmės sutarčių atveju.

(239)

Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, parametrai, pagal kuriuos nustatoma, koks pajėgumų kiekis bus perkamas aukcione, turėtų būti patvirtinti remiantis reguliavimo institucijos pasiūlymu. Ta pati suinteresuotoji šalis nurodė, kad reguliavimo institucijos pasiūlymas negali būti keičiamas ir kad valstybė narė gali tik jį atmesti ir prašyti pateikti naują pasiūlymą.

(240)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad kaupimo pajėgumams neturėtų būti taikomas viešųjų paslaugų įsipareigojimas finansuoti APM. Išimtis turėtų būti taikoma tiek įrenginiams „iki skaitiklio“, tiek įrenginiams „už skaitiklio“.

(241)

Dar viena šalis nurodė, kad finansavimo mechanizmas gali turėti įtakos APM pajėgumų kiekiui. Pavyzdžiui, mokesčių, skirtų APM finansuoti, susiejimas su elektros energijos vartojimu pikinės apkrovos laikotarpiais gali būti laikomas paskata suinteresuotoms šalims mažinti savo vartojimą pikinės apkrovos laikotarpiais, todėl pajėgumų pirkimo aukcione poreikis gali sumažėti.

(242)

Dvi suinteresuotosios šalys nurodė, kad dabartinės tinkamumo taisyklės, taikomos daugiametėms sutartims, tiksliau, taisyklė, kad viso portfelio sutarties galiojimo trukmė nustatoma pagal trumpiausios trukmės sutartį, sudarytą dėl į portfelį įtrauktų pajėgumų, yra kliūtis telkimui.

(243)

Kitos dvi suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad reikėtų pakoreguoti individualaus telkimo slenkstinę ribą. Šiuo metu APM veikimo taisyklių projekte numatyta, kad pajėgumai, kuriems taikomas įpareigojimas dėl paros grafiko, negali būti įtraukti į sutelktą PRV.

(244)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad įrenginių, kurių galia didesnė kaip 25 MW, dalyvavimas telkimo būdu yra neįmanomas. Todėl suinteresuotoji šalis pageidautų, kad ši slenkstinė riba būtų 75 MW.

(245)

Trys suinteresuotosios šalys tvirtino, kad investicijų slenkstinės ribos daugiametėms sutartims sudaryti neatitinka naujausių rinkos pokyčių, todėl neatitinka technologinio neutralumo principo, tad tarp tam tikros klasės technologijų (H/HL klasės ir F klasės KCDT, ACDT) ir tarp esamų bei naujų pajėgumų atsiras diskriminacijos.

(246)

Viena šalis tvirtino, kad investicijos, kuriomis sukuriamas lankstumas arba kuriomis perskaičiuoti sumažėję pajėgumai yra padidinami, nedidinant įrengtųjų pajėgumų, taip pat turėtų būti laikomos tinkamomis sąnaudomis. Šios suinteresuotosios šalies teigimu, tokiu atveju investicijos į energijos teikėjus, esamos baterijos energijos atsargų didinimą arba pramoniniams procesams skirtus energijos kaupimo pajėgumus nebūtų tinkamos daugiametėms sutartims sudaryti.

(247)

Dvi suinteresuotosios šalys tvirtino, kad, palyginti su kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės, pajėgumų mechanizmais, kyla rizikos, kad Belgijos taikomi pajėgumų sumažėjimo koeficientai gali būti labai nepalankūs tokioms technologijoms kaip energijos kaupimo, reguliavimo apkrova arba atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos.

(248)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad pajėgumų sumažėjimo koeficientais, kuriuos ketinama taikyti Belgijos APM ir kurie yra paskelbti sprendime pradėti procedūrą, apskritai sukuriamos didelės kliūtys patekti į rinką, ypač energijos kaupimo pajėgumų teikėjams ir apskritai ribotos energijos pajėgumų teikėjams.

(249)

Dvi suinteresuotosios šalys nurodė, kad dėl pajėgumų sutartyse nustatytų grąžinimo prievolių atsiranda diskriminacijos tarp pajėgumų rinkos vienetų, kurie rengia išsamius grafikus, ir vienetų, kurie išsamaus grafiko nerengia, ir pažeidžiamas „vienos bendros vykdymo kainos“ principas.

(250)

Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, dėl grąžinimo prievolės struktūros pajėgumų operatoriai, kurie rengia išsamų grafiką, yra diskriminuojami, nes neatsižvelgiama į šių operatorių apsidraudimo veiklą, kai jie iš anksto parduoda didžiąją dalį savo numatomo kiekio išankstinių sandorių rinkose, ir jiems atsiranda pareiga grąžinti pajamas, kurių jie neuždirbo. Operatoriai, kurie išsamaus grafiko nerengia, priešingai, turi nemažai lankstumo veiksmingai skelbti individualias rinkos kainas, kurios veikia kaip vykdymo kaina, taip sumažindamos riziką, kad turės grąžinti neuždirbtas pajamas, ir suteikdamos galimybių išvengti grąžinimo prievolės.

(251)

Kita šalis tvirtino, kad dėl grąžinimo prievolės diskriminacija tarp išsamų grafiką rengiančių PRV ir išsamaus grafiko nerengiančių PRV atsiranda pirmiausia dėl to, kad pajėgumų, kurie jau buvo parduoti išankstinių sandorių rinkose (nenustačius stygiaus laikotarpiais taikomų kainų) atžvilgiu nuo grąžinimo prievolės nėra atleidžiama, ir, antra, dėl to, kad įvedus PRV, kurie išsamių grafikų nesilaiko, deklaruotą rinkos kainą, praktiškai įvedamos kelios vykdymo kainos.

(252)

Viena suinteresuotoji šalis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad, nustačius tarpinę viršutinę kainų ribą, konkurencija aukcione bus iškraipyta, nes kai kurie esami pajėgumai, kurie turi investuoti lėšas, kad išliktų ekonomiškai pelningi, gali neturėti garantijos, kad susigrąžins negautus pinigus, ir gali būti priversti pasitraukti iš rinkos.

(253)

Pasak vienos suinteresuotosios šalies, tarp investicijų slenkstinės ribos, taikomos 3 metų sutartims, šiuo metu – 177 EUR/kW, ir tarpinės viršutinės kainų ribos, kuri, kaip šiuo metu numatoma, yra 21–31 EUR/kW, atsiranda didelė investicijų spraga, dėl kurios diskriminuojami esami pajėgumai, nes jie turi investuoti ir dėl to gali susidaryti nemaža negautų pinigų suma.

(254)

Dvi suinteresuotosios šalys nurodė, kad tiesioginių tarpvalstybinių pajėgumų teikėjų dalyvavimo galimybė gali daryti nederamą neigiamą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

(255)

Šių suinteresuotųjų šalių teigimu, tiesioginių tarpvalstybinių pajėgumų teikėjų dalyvavimas gali sumažinti paskatas investuoti į tinklų sujungimo pajėgumus. Be to, priemonė gali pakenkti rinkų susiejimui, nes dėl APM gali susiklostyti tokia padėtis, kai pajėgumų teikėjai sieks patekti į patraukliausią rinką, su kuria turi tiesioginę ir išimtinę jungtį. Priemonėje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi jungiamosios linijos gali padėti išspręsti bet kurią galimą elektros energijos gamybos adekvatumo problemą.

(256)

Pagal Elektros energijos reglamento 24 straipsnio 1 dalį, valstybės narės į savo adekvatumo vertinimą gali įtraukti paklaidų, susijusių su „nacionalinės elektros energijos paklausos ir pasiūlos ypatumais“, analizes. Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl to, ar APM atitinka 24 straipsnio 1 dalį, nes Belgijos 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrime remtasi ES DPMT scenarijumi, grindžiamu prielaidomis dėl elektros energijos tiekimo iš Prancūzijos. Penkios suinteresuotosios šalys kritikavo Komisijos pateiktą Elektros energijos reglamento 24 straipsnio 1 dalies aiškinimą ir nurodė, kad jis yra pernelyg ribojantis.

(257)

Šių suinteresuotųjų šalys teigimu, EIAV metodika patvirtina, kad NIAV turi būti atliekamas regioniniu mastu ir kad į jį gali būti įtraukta papildomų paklaidos veiksnių analizė. Metodikoje šie papildomi paklaidos veiksniai nesukonkretinti ir neapriboti. Kaip paminėta šios metodikos 3 straipsnio 6 dalyje, šie paklaidą lemiantys veiksniai gali apimti įvairius prielaidų pokyčius visoje nagrinėjamoje geografinėje teritorijoje, įskaitant skirtingas prielaidas dėl pradinių duomenų, pavyzdžiui, apie įrengtąją galią.

(258)

Viena suinteresuotoji šalis pažymėjo, kad 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse (85) (toliau – VPAAEG) konkrečiai patvirtinama, kad išteklių adekvatumo vertinime turėtų būti atsižvelgta į „nepastovios elektros energijos gamybos poveikio vertinimą, įskaitant elektros energiją, tiekiamą iš gretimų sistemų“.

(259)

Dvi suinteresuotosios šalys nurodė, kad įstatymuose ir (arba) kituose teisės aktuose nėra nuostatų dėl laipsniško APM panaikinimo.

(260)

Dvi suinteresuotosios šalys nurodė, jog tai, kad pagal APM didelė dalis pajėgumų yra rezervuota dujoms, yra nesuderinama su Europos žaliojo kurso tikslais mažinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, VPAAEG ir Belgijos federalinės vyriausybės parama tam, kad iki 2050 m. būtų pasiektas neutralaus poveikio klimatui tikslas.

(261)

Viena suinteresuotoji šalis pažymėjo, kad Belgija svarsto galimybę išlaikyti 2 GW branduolinius pajėgumus, jei pirmųjų pajėgumų aukcionų vertinimo ataskaitoje bus atskleista nenumatytų tiekimo saugumo problemų. Pasak šios šalies, dėl to kyla tam tikrų klausimų dėl APM poreikio ir struktūros.

(262)

Viena suinteresuotoji šalis pažymėjo, kad pagal metodą, kuriuo skiriamos ilgalaikės sutartys, turėtų būti atsižvelgiama į ilgainiui mažėjantį susirūpinimą dėl adekvatumo ir į būtinybę vengti susaistomojo poveikio.

(263)

Viena suinteresuotoji šalis atkreipė dėmesį į tai, kad sutarčių trukmė (15 metų) gali viršyti priemonės trukmę (10 metų), o tai, šios šalies nuomone, neatitiktų priemonės laikinumo.

(264)

Šiame skirsnyje apibendrinamos Belgijos pastabos: 2020 m. spalio 22 d. gautos pastabos dėl sprendimo pradėti procedūrą ir 2020 m. gruodžio 24 d. gautos pastabos dėl trečiųjų šalių pastabų. Jame taip pat pateikiama atnaujinta informacija, kurią Belgija pateikė 2021 m. sausio 28 d., kovo 1 d., balandžio 13 ir 27 d., gegužės 4, 5, 19 ir 26 d. ir rugpjūčio 17 d.

(265)

Pasak Belgijos, jos analizėje, kuriai pritaria ir PSO, įrodyta, kad be APM ketinimas 2022–2025 m. laipsniškai nutraukti branduolinių įrenginių, šiuo metu sudarančių daugiau negu pusę Belgijos šiluminės elektros energijos gamybos pajėgumų, eksploatavimą, neigiamai paveiktų Belgijos elektros energijos tiekimo saugumą. Šį poreikį patvirtina ne tik PSO analizė, bet ir keletas kitų mokslininkų, technologijų institutų ir Federalinio planavimo biuro 2017–2020 m. atliktų su šia analize nesusijusių tyrimų.

(266)

Belgija pažymėjo, kad didelė tiekimo saugumo problema nustatyta ne tik pagal DPMT, bet ir pagal ES bazinį scenarijų, t. y. pagal šiuos scenarijus LOLE yra daugiau negu tris kartus didesnė už teisės aktuose nustatytą LOLE kriterijų, tad tai yra pagrindas imtis intervencinės priemonės – sukurti APM.

(267)

Belgija pažymėjo, kad metodiką, kuria turėtų būti grindžiamas EIAV ir (arba) NIAV, ACER patvirtino tik 2020 m. spalio 2 d. ACER metodikoje įtvirtinti pakeitimai yra reikšmingi, todėl numatyta, kad jie bus įgyvendinami laipsniškai, t. y. į pirmąjį EIAV, kuris bus paskelbtas 2021 m. pabaigoje, bus įtraukti tik tam tikri ACER metodikos aspektai. ENTSO-E numato, kad EIAV metodika bus visapusiškai įgyvendinta iki 2023 m.

(268)

Belgija nurodė, jog tikėtis, kad rengdama EIAV ir NIAV ji visapusiškai taikys ACER metodiką, nebuvo galima, nes tuo metu ši metodika dar nebuvo žinoma. Vis dėlto Belgija pažymėjo, kad daugelis svarbių metodikoje įtvirtintų elementų, pvz., ekonominio gyvybingumo vertinimas, srautinis modeliavimas, tikimybinis modeliavimas ir pokyčiai kitose šalyse, jau buvo įgyvendinti prieš ją patvirtinant.

(269)

Belgija nesutiko su teiginiu, kad APM neturėtų būti įgyvendinamas, kol nebus paskelbtas EIAV. Pasak Belgijos, valstybės narės taip pat gali atlikti papildomus nacionalinius vertinimus ir įvertinti APM poreikį pagal tokius NIAV, nelaukdamos, kol bus užbaigtas EIAV (numatoma užbaigti 2023 m.).

(270)

Dėl patikimumo standarto Belgija nurodė, kad VOLL ir CONE apskaičiavimo metodiką ir patikimumo standarto nustatymo metodiką ACER paskelbė tik 2020 m. spalio 2 d. Todėl laiko požiūriu sustabdyti APM, kol bus nustatytas naujas patikimumo standartas, neįmanoma. Be to, galutinė atsakomybė už norimo tiekimo saugumo lygio nustatymą tenka valstybei narei.

(271)

Dėl metų, kurių duomenimis apie klimatą buvo remtasi nacionaliniuose adekvatumo tyrimuose, Belgija paaiškino, kad, kol nepaskelbta metodika, šiuose tyrimuose dėl nuoseklumo naudota ta pati klimato duomenų bazė kaip adekvatumo prognozėje.

(272)

Dėl rinkos pajamų Belgija pažymėjo, kad iki 2019 m. atliktuose nacionaliniuose adekvatumo tyrimuose tikėtinos pajamos modeliuojamos pagal visų modeliuojamų metų pajamų medianą. Nors šis metodas supaprastintas, galima pripažinti, kad jis atspindi numatomas pajamas ir kad pagal jį atsižvelgiama į kainų riziką, kuri ACER metodikoje pripažįstama svarbiu elementu.

(273)

Dėl viršutinių kainų ribų ir visos rinkos bendro modeliavimo Belgija paaiškino, kad nacionaliniuose adekvatumo tyrimuose naudota struktūra yra identiška Europos lygmeniu naudojamai struktūrai (ENTSO-E, PLEF). Šis metodas laikomas geriausiu galimu metodu, atspindinčiu Europos rinkos struktūrą, įskaitant PEERO numatytas technines pasiūlymams taikomas ribas.

(274)

Dėl stygiaus poveikio pažymėtina, kad, kaip nurodyta atnaujintame Belgijos įgyvendinimo plane, Belgija svarsto, kokiu mastu tokia iniciatyva galėtų būti numatyta. Belgija paaiškino, kad NRI ir PSO šiuo atžvilgiu vykdo tyrimą.

(275)

Belgija pažymėjo, kad 2019 m. adekvatumo ir lankstumo tyrime jau buvo naudojamos tiksliausios turimos lankstumo ir jūros vėjo energijos technologijų diegimo prognozės pagal nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir taikyta 70 proc. minLNM taisyklė. Pagal bazinį scenarijų laikoma, kad visos Europos šalys laiku įgyvendins šią taisyklę.

(276)

Dėl susirūpinimo dėl adekvatumo Belgija pažymėjo, kad, nors iš tyrimų matyti, jog konkretus apskaičiuotas pajėgumų poreikis iš tikrųjų svyruoja, tai nemenkina fakto, kad, turint galvoje 2025 m. iškilsiantį pajėgumų poreikį, reikia imtis ir į naujus pajėgumus nukreiptų intervencinių veiksmų.

(277)

Iš naujausio adekvatumo ir lankstumo tyrimo matyti, kad 2025–2032 m. pajėgumų poreikis didės.

(278)

Belgija nepritaria kai kurių suinteresuotųjų šalių nuomonei, kad strateginis rezervas būtų geresnis sprendimas nei visą rinką apimantis APM.