(1)

neseniai pradėta Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą ir besitęsiantis ginkluotas konfliktas iš esmės pakeitė saugumo padėtį Europoje. Dėl šios karinės agresijos Sąjunga, ypač jos rytiniai regionai, susiduria su dideliu asmenų srautu. Tai kelia papildomų sunkumų valstybių narių ekonomikai vis dar neatsigavus nuo COVID-19 pandemijos poveikio;

(2)

įvairias investicijas migracijos problemoms spręsti valstybės narės jau gali finansuoti pagal sanglaudos politikos programas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF), be kita ko, panaudodamos papildomus išteklius, skiriamus pagal Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU), siekdamos suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui. Veiksmai gali apimti investicijas socialinės įtraukties, sveikatos, švietimo, užimtumo, būsto ir vaikų priežiūros srityse, be kita ko, investuojant į infrastruktūrą, palankių sąlygų neturinčių miesto teritorijų atnaujinimą, taip pat veiksmus, kuriais siekiama mažinti migrantų teritorinę ir švietimo atskirtį, ir startuolius. Valstybės narės gali perskirstyti likusius savo programų išteklius šioms migracijos problemoms spręsti. Be to, pagalbai maistu ir pagrindinei materialinei pagalbai teikti nuo Rusijos Federacijos karinės agresijos nukentėjusiems asmenims, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, taip pat gali būti naudojamos Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšos;

(3)

papildomiems pagal REACT-EU skiriamiems ištekliams jau taikomos įvairios lankstumo galimybės jų įgyvendinimo tvarkoje, tačiau reikia galimybių lanksčiau naudoti 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatytus ERPF, ESF ir EPLSAF išteklius. Atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai spręsti migracijos problemas, kylančias dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, veiksmai, kurių imamasi šioms problemoms spręsti, turėtų būti laikomi tinkamais finansuoti nuo tos karinės agresijos pradžios dienos. Be to, reikėtų numatyti galimybę lanksčiau naudoti ERPF ir ESF lėšas tokiems veiksmams, kad programų lėšas būtų galima naudoti greitai, su sąlyga, kad finansuojamas veiksmas atitinka veiksmų programą, prireikus, su padarytais pakeitimais. Tos lankstumo nuostatos turėtų papildyti jau numatytas papildomo veiksmų finansavimo galimybes. Taip pat reikėtų nustatyti supaprastintą duomenų atsiskaitymo dėl minėtų veiksmų dalyvių tvarką;

(4)

siekiant užtikrinti, kad paveikti asmenys galėtų nedelsiant gauti pagalbą iš EPLSAF, tikslinga leisti valstybėms narėms iš dalies pakeisti tam tikrus iš EPLSAF remiamų veiksmų programų elementus nereikalaujant, kad būtų priimtas Komisijos sprendimas;

(5)

siekiant, kad esamo finansavimo poveikis būtų kuo didesnis, pagal sanglaudos politiką teikiama parama visų pirma turėtų papildyti veiksmus, finansuojamus Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis;

(6)

COVID-19 pandemijos poveikis valstybėms narėms – beprecedentis. Dėl tos pandemijos valstybių narių biudžetai patyrė didžiulį spaudimą, nes staigiai ir smarkiai išaugo viešųjų investicijų, būtinų sveikatos priežiūros sistemoms ir kitiems ekonomikos sektoriams, poreikis. Be to, dėl jo kyla pavojus, kad bus sutrikdyta parama labiausiai skurstantiems asmenims. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, kuriai spręsti būtinos specialios priemonės;

(7)

siekiant reaguoti į COVID-19 protrūkio poveikį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 (3) ir (ES) Nr. 1303/2013 (4) buvo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/460 (5), kad būtų sudarytos lankstesnės sąlygos įgyvendinti ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo (toliau – fondai), taip pat Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo remiamas programas. Vis dėlto tos krizės didelis neigiamas poveikis Sąjungos ekonomikai ir visuomenei dar pablogėjo, todėl abu reglamentai buvo dar kartą iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/558 (6).

Be to, siekiant reaguoti į COVID-19 krizės poveikį labiausiai skurstantiems asmenims, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 (7) taip pat buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/559 (8), siekiant nustatyti konkrečias EPLSAF priemones, susijusias su COVID-19 protrūkiu. Tais pakeitimais valstybėms narėms buvo suteiktas išskirtinis papildomas lankstumas, kad jos galėtų susitelkti į būtiną atsaką į šią precedento neturinčią krizę, padidinus galimybę sutelkti nepanaudotą fondų paramą ir supaprastinus su programų įgyvendinimu susijusius procedūrinius reikalavimus, kad būtų galima greitai reaguoti į tą krizę. Vėliau Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies pakeitus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2221 (9) numatyta nemažai papildomų išteklių, sukuriant Sanglaudai ir REACT-EU, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui.

Priimant tą patį dokumentų rinkinį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/177 (10) taip pat iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014, kad įgyvendindamos EPLSAF paramą valstybės narės galėtų sutelkti tuos papildomus išteklius labiausiai skurstantiems asmenims;

(8)

2014–2020 m. programavimo laikotarpiui numatytos lankstumo priemonės ir papildomi ištekliai padėjo valstybėms narėms reaguoti į krizę ir imtis ekonomikos gaivinimo veiksmų, tačiau dėl naujų koronaviruso atmainų, visų pirma omikron, ir plataus masto apribojimų griežtinimo 2021 m. paskutinį ketvirtį valstybių narių ekonomikai ir visuomenei ir toliau buvo daromas didelis neigiamas poveikis ir trukdoma įprastai įgyvendinti sanglaudos politikos programas ir EPLSAF remiamas programas. Neseniai pradėta Rusijos Federacijos karinė agresija ir su ja susiję migracijos srautai dar labiau padidino šį poveikį ir rizikuojama dar labiau pakenkti Sąjungos ekonomikos atsigavimui. Todėl, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2020/558 numatytą galimybę, būtina išimties tvarka pratęsti vienos iš tuo reglamentu nustatytų priemonių, t. y. galimybės 2020–2021 ataskaitiniais metais taikyti 100 % bendro finansavimo normą, taikymą kitiems ataskaitiniams metams;

(9)

siekiant sumažinti naštą, tenkančią valstybės biudžetams dėl poreikio reaguoti į su krize susijusius veiksmus, paspartinti programų įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas investicijoms, kurių reikia regionams gaivinti, valstybėms narėms turėtų būti suteikta išskirtinė galimybė taikyti 100 % bendro finansavimo normą ERPF, ESF, Sanglaudos fondo arba EPLSAF lėšomis remiamai programai taip pat ir 2021–2022 ataskaitiniais metais;

(10)

siekiant laikytis daugiametėje finansinėje programoje nustatytų 2022 ir 2023 m. mokėjimų viršutinių ribų, tiems metams turėtų būti nustatyta mokėjimų, atliktinų taikant 100 % bendro finansavimo normą pagal ERPF, Sanglaudos fondą arba ESF, viršutinė riba. Mokėjimus, kurie negali būti atlikti taikant tas viršutines ribas, Komisija turėtų, atsižvelgdama į turimas lėšas, atlikti kuo anksčiau, kai patvirtinamos sąskaitos arba atliekami tolesni mokėjimai. Tokie atidėtieji mokėjimai neturėtų daryti poveikio sąskaitų pripažinimui ar jokio kito poveikio;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad 100 % bendro finansavimo normos taikymas iš esmės nepaveiks pačių veiksmų programų turinio, tikslinga sudaryti sąlygas jas įgyvendinti greitai, nereikalaujant, kad būtų priimtas Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinami valstybių narių padaryti veiksmų programos finansinių lentelių pakeitimai. Vis dėlto valstybė narė turėtų pateikti patikslintas finansines lenteles prieš galutinę ataskaitinių metų mokėjimo paraišką. Galimi susiję pakeitimai, įskaitant rodiklių vertes, gali būti daromi vėliau iš dalies keičiant programą pasibaigus ataskaitiniams metams;

(12)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti lankstumo priemones fondų paramos teikimo srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(13)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 223/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(14)

atsižvelgiant į poreikį skubiai spręsti dėl neseniai pradėtos Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančias migracijos problemas ir besitęsiančią COVID-19 pandemijos sukeltą visuomenės sveikatos krizę, tikslinga taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nustatyto prie ES sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(15)

atsižvelgiant į poreikį sudaryti sąlygas valstybėms narėms iš dalies pakeisti savo programas laiku, kad 100 % bendro finansavimo norma būtų taikoma 2021–2022 ataskaitiniais metais, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

1)

į 25a straipsnį įterpiama ši dalis:

2)

65 straipsnio 10 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo 9 dalies, išlaidos veiksmams, kuriais sprendžiamos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančios migracijos problemos, laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2022 m. vasario 24 d. “;

3)

98 straipsnis papildomas šia dalimi:

1)

9 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pirma ir antra pastraipos taip pat taikomos siekiant pakeisti veiksmų programos, kuria sprendžiamos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančios migracijos problemos, elementus.“;

2)

20 straipsnyje įterpiama ši dalis:

3)

22 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, išlaidos veiksmams, kuriais sprendžiamos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos kylančios migracijos problemos, laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2022 m. vasario 24 d. “

(1)

Europos Sąjunga (toliau – Sąjunga) ir Moldovos Respublika (toliau – Moldova) toliau plėtoja santykius remdamosi Europos kaimynystės politika (toliau – EKP) ir Rytų partnerystės priemone. 2009 m. Moldovai tapus rytų partnere, vyko derybos dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo (2) (toliau – Asociacijos susitarimas). Asociacijos susitarimas, kuriame, be kita ko, numatyta laipsniškai sukurti išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (toliau – IVLPE), buvo pasirašytas 2014 m. birželio 27 d. ir įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.;

(2)

Moldovos ekonomika labai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos sukelto nuosmukio 2020 m., po 2020 m. lapkričio mėn. prezidento rinkimų užsitęsusios politinės aklavietės ir pastarojo meto energetikos krizės. Tos aplinkybės prisidėjo prie Moldovos finansavimo deficito didėjimo, išorės pozicijos prastėjimo ir fiskalinių poreikių augimo;

(3)

po 2021 m. liepos mėn. parlamento rinkimų naujoji Moldovos Vyriausybė pademonstravo tvirtą ryžtą įgyvendinti tolesnes reformas, pateikdama plataus užmojo programą pavadinimu „2021–2025 m. Moldovos pakilimo laikotarpis“. Toje programoje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms politikos sritims, be kita ko, teisingumo sektoriaus reformoms, kovai su korupcija, geram valdymui ir teisinei valstybei;

(4)

atnaujinusios ryžtą vykdyti tokias reformas ir parodžiusios tvirtą politinę valią Moldovos institucijos smarkiai paspartino reformų įgyvendinimą. Tai taip pat sudarė sąlygas Moldovai sėkmingai užbaigti makrofinansinės paramos operaciją per COVID-19 pandemiją pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/701 (3), nes buvo įvykdyti visi susitarimo memorandume su Sąjunga sutarti reformų veiksmai, išskyrus vieną veiksmą, susijusį su turto išieškojimu, dėl kurio suteikta išimtis. Tuo tikslu Komisija pasikonsultavo su valstybių narių atstovų komitetu ir prieštaravimų nesulaukė;

(5)

užstrigus naujosios Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) programos, dėl kurios derybose susitarta 2020 m., priėmimui, TVF po 2021 m. liepos mėn. parlamento rinkimų atnaujino bendradarbiavimą su Moldova ir pasiekė tarnybų lygmens susitarimą dėl programos dėl 564 mln. JAV dolerių sumos pagal išplėstinę kredito priemonę ir išplėstinę fondo priemonę. Naujoji programa buvo priimta 2021 m. gruodžio 20 d. TVF vykdomosios valdybos sprendimu. Ta programa siekiama palaikyti Moldovos ekonomikos atsigavimą, pradėti įgyvendinti plataus užmojo valdymo ir institucinės reformos darbotvarkę, didinti skaidrumą bei atskaitomybę, gerinti viešosios politikos nuspėjamumą, stiprinti finansų įstaigas ir skatinti reguliavimo panaikinimą;

(6)

blogėjant ekonominei padėčiai ir perspektyvai, 2021 m. lapkričio mėn. Moldova paprašė papildomos makrofinansinės paramos iš Sąjungos;

(7)

pagal Europos kaimynystės priemonę Sąjunga 2014–2020 m. laikotarpiu Moldovai suteikė 518,15 mln. EUR orientacinį asignavimą, įskaitant paramą biudžetui ir techninę paramą. 2014–2017 m. ir 2017–2020 m. laikotarpių bendrose paramos programose nurodytas prioritetinis bendradarbiavimo su Moldova sektorius, finansuojamas pagal ankstesnio biudžetinio laikotarpio Europos kaimynystės priemonę. 2021–2027 m. laikotarpio prioritetai bus išdėstyti naujojoje orientacinėje daugiametėje programoje, parengtoje išsamiai konsultuojantis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(8)

kadangi Moldovai taikoma EKP, Moldova turėtų būti laikoma atitinkančia Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo reikalavimus;

(9)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti išskirtinė finansinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus paramos gavėjo išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas paramos gavėjo mokėjimų balanso būklei gerinti artimiausiu metu;

(10)

kadangi nepaisant TVF ir kitų daugiašalių įstaigų teikiamų lėšų tebėra likęs didelis Moldovos mokėjimų balanso išorės finansavimo trūkumas, Sąjungos makrofinansinė parama, kuri būtų teikiama Moldovai, šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis yra laikoma tinkamu atsaku į Moldovos prašymą paremti jos ekonomikos stabilizavimą, kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungos makrofinansine parama būtų remiamas Moldovos ekonomikos stabilizavimas ir struktūrinių reformų darbotvarkės vykdymas, taip papildant išteklius, gaunamus pagal TVF finansinę tvarką;

(11)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti siekiama padėti Moldovai atkurti tvarią išorės finansavimo padėtį, taip remiant jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(12)

tikimasi, kad Sąjungos makrofinansinė parama derės su paramos biudžetui operacijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (4) nustatytą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“;

(13)

Sąjungos makrofinansinės paramos suma nustatoma remiantis visapusišku Moldovos likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiant į jos pajėgumą finansuotis iš savo išteklių, visų pirma naudojant jos turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė parama turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko taikomas programas ir tiekiamus išteklius. Be to, paramos suma nustatoma atsižvelgiant į numatomus finansinius daugiašalių paramos teikėjų įnašus ir į poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Moldovoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę;

(14)

atsižvelgiant į Moldovos likutinio išorės finansavimo poreikius, jos pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas ir skurdo rodiklius vertinamą ekonominio išsivystymo lygį, jos pajėgumą finansuotis iš savo išteklių ir ypač iš jos turimų tarptautinių atsargų, ir į skolos tvarumo analize pagrįstą Moldovos pajėgumo grąžinti lėšas įvertinimą, dalis paramos turėtų būti teikiama dotacijų forma;

(15)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė parama teisiškai ir esme atitiktų pagrindinius įvairių išorės veiksmų sričių principus bei tikslus ir priemones, kurių buvo imtasi tų sričių atžvilgiu, ir kitą susijusią Sąjungos politiką;

(16)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti remiama Sąjungos išorės politika Moldovos atžvilgiu. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) turėtų glaudžiai dirbti kartu visą makrofinansinės paramos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(17)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti remiamas Moldovos įsipareigojimas laikytis bendrų su Sąjunga vertybių, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, darnaus vystymosi ir skurdo mažinimo principus, taip pat jos įsipareigojimas laikytis atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;

(18)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Moldova gerbtų veiksmingus demokratinius mechanizmus, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, bei teisinę valstybę ir garantuotų pagarbą žmogaus teisėms. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės paramos tikslai turėtų būti didinti Moldovos viešųjų finansų valdymo sistemų bei finansų sektoriaus valdymo ir priežiūros veiksmingumą, skaidrumą bei atskaitomybę ir turėtų skatinti vykdyti struktūrines reformas, kuriomis siekiama remti tvarų ir integracinį augimą, deramo darbo vietų kūrimą ir fiskalinį konsolidavimą. Komisija ir EIVT turėtų reguliariai stebėti tiek kaip vykdoma ta išankstinė sąlyga, tiek kaip siekiama tų tikslų;

(19)

siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine parama susiję jos finansiniai interesai būtų apsaugoti veiksmingai, Moldova turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su ta parama siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, Audito Rūmai atliktų auditus, o Europos prokuratūra naudotųsi savo kompetencija;

(20)

Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos, kaip biudžeto valdymo institucijos, įgaliojimams;

(21)

dotacijų forma teikiamos Sąjungos makrofinansinės paramos sumos ir makrofinansinei paramai paskolų forma teikti reikalingos atidėjinių sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(22)

Sąjungos makrofinansinę paramą turėtų valdyti Komisija. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų sekti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija juos turėtų reguliariai informuoti apie su ta parama susijusius pokyčius ir jiems teikti atitinkamus dokumentus;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(24)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir dėl su veiksmingumu susijusių priežasčių, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai derėtis dėl tokių sąlygų su Moldovos institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į galimą didelį paramos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, poveikį tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės paramos Moldovai sumą, nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą, mažinant tą paramą ir laikinai sustabdant ar nutraukiant jos teikimą,

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 sukurti bendro intereso projektų (toliau – BIP), reikalingų siekiant įgyvendinti devynis geografiniu atžvilgiu prioritetinius strateginius elektros energijos, dujų ir naftos infrastruktūros koridorius ir veiksmus trijose Sąjungos masto pažangiųjų tinklų, elektros energijos magistralių ir anglies dioksido perdavimo tinklų infrastruktūros prioritetinėse srityse, nustatymo, planavimo ir įgyvendinimo metmenys;

(2)

BIP sąrašas sudaromas kas dvejus metus. Naujausias sąrašas buvo sudarytas 2019 m. ir įsigaliojo 2020 m. Todėl jį būtina pakeisti;

(3)

projektus, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, įvertino ir jų atitiktį Reglamento (ES) Nr. 347/2013 4 straipsnio kriterijams patvirtino to reglamento 3 straipsnyje nurodytos regioninės grupės;

(4)

dėl BIP regioninių sąrašų projektų techninio lygmens posėdžiuose susitarė regioninės grupės. Regioninė naftos srities grupė, atsižvelgdama į Sąjungos klimato uždavinius ir anglies dioksido poveikio neutralumo tikslą, susitarė naftos projektų, kurie turėtų būti įtraukti į Sąjungos BIP sąrašą, sąrašo projekto nepateikti. Spalio 27 d. gavę Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – ACER) nuomones dėl vertinimo kriterijų taikymo ir kaštų ir naudos analizės nuoseklumo skirtinguose regionuose, lapkričio 9 d. regioninių grupių sprendimus priimantys organai patvirtino regioninius sąrašus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 347/2013 3 straipsnio 3 dalies a punktą, prieš patvirtinant regioninius sąrašus, visus projektų pasiūlymus tvirtino valstybės narės, su kurių teritorija tie projektai susiję;

(5)

dėl projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos sąrašą, konsultuotasi su atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant gamintojus, skirstomųjų tinklų operatorius ir tiekėjus, atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat vartotojų ir aplinkos apsaugos organizacijomis;

(6)

BIP turėtų būti suskirstyti pagal strateginius transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetus Reglamento (ES) Nr. 347/2013 I priede nurodyta tvarka.

(7)

BIP turėtų būti pateikti kaip atskiri BIP arba, jei jie yra tarpusavyje susiję ar (gali būti) konkuruojantys, kaip kelių BIP grupės dalis;

(8)

į Sąjungos sąrašą įtrauktų BIP įgyvendinimo etapai yra įvairūs: rengiamasi atlikti galimybių tyrimą, vykdomas galimybių tyrimas, svarstomas leidimo išdavimas, vyksta statyba. Jei BIP ką tik pradėti plėtoti, gali reikėti tyrimų, kuriais būtų įrodytas techninis ir ekonominis gyvybingumas ir atitiktis Sąjungos teisės aktams, įskaitant aplinkos teisės aktus. Todėl turėtų būti tinkamai nustatytas ir įvertintas galimas neigiamas poveikis aplinkai, jo turėtų būti išvengta arba jis turėtų būti sumažintas;

(9)

tai, kad projektai yra įtraukti į Sąjungos sąrašą, nedaro poveikio atitinkamų poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procedūrų rezultatams;

(10)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti 3-nitrooksipropanolį. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti 3-nitrooksipropanolio preparatą kaip pieninių karvių ir reprodukcijai skirtų karvių pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“ ir funkcinės grupės „medžiagos, palankiai veikiančios aplinką“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2021 m. rugsėjo 30 d. priimtoje nuomonėje padarė išvadą (2), kad siūlomomis naudojimo sąlygomis 3-nitrooksipropanolis nedaro nepageidaujamo poveikio pieninių karvių ir reprodukcijai skirtų karvių sveikatai, vartotojų saugai ar aplinkai. Tarnyba padarė išvadą, kad priedas turėtų būti laikomas dirginančiu akis ir odą, o 3-NOP gali būti kenksmingas įkvėpus, taigi, jis gali kelti poveikio įkvėpus riziką. Todėl Komisija mano, kad reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio žmonių, ypač priedo naudotojų, sveikatai. Be to, įkvėpimo rizika turėtų būti sprendžiama pateikiant rinkai granuliuotą priedą, kuriame yra nedidelė įkvepiamų dalelių procentinė dalis. Tarnyba padarė išvadą, kad priedas gali sumažinti pieninių karvių ir reprodukcijai skirtų karvių žarnyne susidarančio išmetamo metano gamybą. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

atlikus 3-nitrooksipropanolio vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtą medžiagą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

didžiausia leidžiamoji flutianilo liekanų koncentracija (toliau – DLK) nustatyta Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II priede;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 6 straipsnio 2 ir 4 dalis pateikta paraiška dėl flutianilo, Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojamo obuoliams, vyšnioms (saldžiosioms), braškėms ir žemuogėms, agurkams, cukinijoms ir melionams apsaugoti, leidžiamųjų importo nuokrypių. Pareiškėjas pateikė duomenis, kurie rodo, kad Jungtinėse Valstijose šios medžiagos, leidžiamos naudoti šiems kultūriniams augalams apsaugoti, liekanos viršija Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nustatytą DLK, todėl, siekiant išvengti prekybos kliūčių tų kultūrinių augalų importui, būtina nustatyti didesnę DLK;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 8 straipsnį paraišką įvertino valstybė narė, kuriai ji buvo pateikta, ir vertinimo ataskaitą pateikė Komisijai;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) įvertino paraišką ir vertinimo ataskaitą, visų pirma atsižvelgdama į galimą riziką vartotojams ir, tam tikrais atvejais, gyvūnams, ir pateikė pagrįstą nuomonę dėl siūlomos DLK (2). Tą nuomonę Tarnyba pateikė pareiškėjui, Komisijai, valstybėms narėms ir visuomenei;

(5)

Tarnyba padarė išvadą, kad pateiktų duomenų apie flutianilo liekanas melionuose nepakanka, kad būtų nustatyta nauja DLK. Dėl visų kitų pareiškėjo prašomų DLK pakeitimų Tarnyba padarė išvadą, kad pateiktų duomenų pakanka rizikos vertinimui atlikti. Ji taip pat padarė išvadą, kad, remiantis poveikio vartotojams vertinimu, atliktu tiriant 27 konkrečias Europos vartotojų grupes, pareiškėjų prašomi DLK pakeitimai vartotojų saugos atžvilgiu yra priimtini. Kad padarytų tokią išvadą, Tarnyba atsižvelgė į naujausius duomenis apie toksikologines medžiagos savybes. Nustatyta, kad nei visą gyvenimą trunkantis šios medžiagos, gaunamos vartojant visus maisto produktus, kuriuose gali būti šios medžiagos, poveikis, nei trumpalaikis labai didelio kiekio atitinkamų produktų vartojimas nekeltų rizikos, kad bus viršyta leidžiama paros dozė (LPD) arba ūmaus poveikio etaloninė dozė;

(6)

remiantis Tarnybos pagrįsta nuomone ir atsižvelgiant į su svarstomu klausimu susijusius veiksnius, daroma išvada, kad šiuo reglamentu pasiūlyti DLK pakeitimai atitinka Reglamento (EB) Nr. 396/2005 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

(7)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Tarybos sprendimu (ES) 2021/689 (1) Sąjunga sudarė Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas), kuris įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d., o laikinai taikomas buvo nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(2)

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 14 straipsniu reikalaujama, kad tuo susitarimu įsteigta Partnerystės taryba priimtų Pilietinės visuomenės forumo veiklos gaires (toliau – Gairės);

(3)

todėl tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Partnerystės taryboje, dėl Gairių priėmimo;

(4)

siekiant sudaryti sąlygas laiku priimti Gaires, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo priėmimo dieną,

(1)

2016 m. birželio 10 d. Sąjunga bei jos valstybės narės pasirašė Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimą (1) (toliau – Susitarimas). Sąjungai bei jos valstybėms narėms ir Botsvanai, Lesotui, Namibijai, Esvatiniui ir Pietų Afrikai jis laikinai taikomas nuo 2016 m. spalio 10 d., o Sąjungai bei jos valstybėms narėms ir Mozambikui – nuo 2018 m. vasario 4 d.;

(2)

Specialusis muitinės formalumų ir prekybos lengvinimo komitetas buvo įsteigtas pagal Susitarimo 50 straipsnio 1 dalį;

(3)

pagal Susitarimo 50 straipsnio 2 dalies f punktą Specialusis muitinės formalumų ir prekybos lengvinimo komitetas turi nustatyti savo darbo tvarkos taisykles;

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Specialiajame muitinės formalumų ir prekybos lengvinimo komitete, nes sprendimas dėl darbo tvarkos taisyklių nustatymo Sąjungai turės teisinę galią;

(5)

Sąjungos pozicija Specialiajame muitinės formalumų ir prekybos lengvinimo komitete dėl jo darbo tvarkos taisyklių priėmimo turėtų būti grindžiama prie šio sprendimo pridėtu to komiteto sprendimo projektu,