ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 96

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

65 metai
2022m. kovo 24d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2021 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/466, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas nustatant kriterijus, pagal kuriuos leidžiama nukrypti nuo principo, pagal kurį patvirtintų skelbimo subjektų ir patvirtintų pranešimų teikimo subjektų priežiūrą vykdo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ( 1 )

1

 

*

2022 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/467, kuriuo numatoma išimtinė sureguliavimo pagalba žemės ūkio sektorių gamintojams

4

 

*

2022 m. kovo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/468, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kalcio silicidui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

9

 

*

2022 m. kovo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/469, kuriuo ištaisomas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/72, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas

36

 

*

2022 m. kovo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/470, kuriuo skiriama kiaulienos privataus sandėliavimo parama ir iš anksto nustatomas jos dydis

39

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2022 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/471, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2022/338 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę dėl mirtinai jėgai panaudoti skirtos karinės įrangos ir platformų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms

43

 

*

2022 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/472, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2022/339 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti

45

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2106, kuriuo nustatomi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendri rodikliai, išsamiai apibrėžiami jos elementai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, klaidų ištaisymas ( OL L 429, 2021 12 1 )

47

 

*

2021 m. gruodžio 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/201, kuriuo dėl valdymo sistemų ir pranešimo apie įvykius sistemų, kurias turi sukurti projektavimo ir gamybinės organizacijos, ir dėl Agentūros taikomų procedūrų iš dalies keičiamas ir ištaisomas Reglamentas (ES) Nr. 748/2012, klaidų ištaisymas ( OL L 33, 2022 2 15 )

48

 

*

2021 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2306, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 papildomas į Sąjungą importuoti skirtų ekologiškų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų siuntų oficialiosios kontrolės ir patikrinimo sertifikato taisyklėmis, klaidų ištaisymas ( OL L 461, 2021 12 27 )

49

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/466

2021 m. gruodžio 17 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas nustatant kriterijus, pagal kuriuos leidžiama nukrypti nuo principo, pagal kurį patvirtintų skelbimo subjektų ir patvirtintų pranešimų teikimo subjektų priežiūrą vykdo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į tarpvalstybinį rinkos duomenų tvarkymo aspektą, duomenų kokybę ir būtinybę pasiekti masto ekonomiją ir siekiant išvengti neigiamo galimų skirtumų poveikio tiek duomenų kokybei, tiek duomenų teikimo paslaugų teikėjų užduotims, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2175 (2) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) perduoti su duomenų teikimo paslaugų teikėjų (toliau – DTPT) veikla Sąjungoje susiję veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros įgaliojimai;

(2)

tuo pat metu patvirtintų skelbimo subjektų (toliau – PSS) ir patvirtintų pranešimų teikimo subjektų (toliau – PPTS) priežiūrą vykdo ne EVPRI, o nacionalinės priežiūros institucijos, jei jų veiklos aktualumas vidaus rinkai yra ribotas;

(3)

pirma, PSS arba PPTS veiklos aktualumas vidaus rinkai turėtų būti laikomas ribotu remiantis tuo, kokia dalis klientų yra įsisteigę kitose valstybėse narėse nei PSS arba PPTS buveinės valstybė narė. Jei didelė dalis PSS arba PPTS paslaugų yra tarpvalstybinio masto, nukrypti leidžianti nuostata neturėtų būti taikoma. Antra, aktualumas vidaus rinkai turėtų būti grindžiamas tuo, kokią visų sandorių, apie kuriuos pranešta arba paskelbta, dalį sudaro atskirų PSS arba PPTS pranešti ar paskelbti sandoriai. Jei ši dalis viršija minimalią ribą, veiklos aktualumas vidaus rinkai neturėtų būti laikomas ribotu. PSS atveju apskaičiavimas turėtų būti grindžiamas skaidrumo duomenimis, pateiktais Finansinių priemonių bazinių duomenų sistemai ir Finansinių priemonių skaidrumo sistemai, o PPTS atveju apskaičiavimas turėtų būti grindžiamas kompetentingoms institucijoms pateiktais pranešimais apie sandorius;

(4)

kai vieną PSS ir PPTS ar kelis PSS ar PPTS valdo vienas veiklos vykdytojas, EVPRI priežiūra gali būti netaikoma tik tuo atveju, jei visi PSS arba PPTS atitinka nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo kriterijus;

(5)

siekiant užtikrinti sklandų naujos DTPT priežiūros sistemos, nustatytos Reglamento (ES) 2019/2175 4 straipsniu, veikimą, šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant ir būti pradėtas taikyti skubos tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

PSS ir PPTS vertinimas

1.   Atsižvelgiant į ribotą patvirtintų skelbimo subjektų (toliau – PSS) ir patvirtintų pranešimų teikimo subjektų (toliau – PPTS) veiklos aktualumą vidaus rinkai, veiklos leidimus išduoda ir jų priežiūrą vykdo valstybės narės kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (3) 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte, jei tų PSS ir PPTS veikla vidutiniškai neviršija jokių šio reglamento 2 straipsnyje nustatytų ribų. Jei tas pats veiklos vykdytojas valdo daugiau nei vieną PSS arba PPTS, nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik tuo atveju, jei nė vieno PSS ar PPTS veikla neviršija 2 straipsnyje nustatytų ribų.

2.   Išduodant veiklos leidimą 2 straipsnyje nustatyti kriterijai vertinami remiantis pareiškėjo pateiktais būsimos veiklos įverčiais.

3.   EVPRI kasmet, pradedant nuo metų, einančių po pirmųjų pilnų kalendorinių metų po veiklos leidimo išdavimo, pakartotinai įvertina 1 dalyje nurodyto PSS arba PPTS veiklos aktualumą vidaus rinkai. 2 straipsnyje nurodytų kriterijų vertinimas grindžiamas visų kalendorinių metų iki pakartotinio vertinimo duomenimis.

4.   Jeigu, remiantis 3 dalyje nurodytu pakartotiniu vertinimu, dvejus metus iš eilės nebetenkinamos EVPRI priežiūros taikymo arba nukrypti leidžiančios nuostatos ribos, pakeitimas, kuriuo pradedama taikyti EVPRI priežiūra arba nukrypti leidžianti nuostata, įsigalioja kitų metų birželio 1 d.

2 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl EVPRI priežiūros nustatymo kriterijai

1.   PSS arba PPTS taikoma nukrypti leidžianti nuostata dėl EVPRI priežiūros, kai:

a)

PSS arba PPTS teikia paslaugas investicinėms įmonėms (arba jų vardu), kurioms taikomi Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsniuose nustatyti informacijos atskleidimo po sandorio reikalavimai arba to reglamento 26 straipsnyje nustatytas pranešimo apie sandorius reikalavimas, ne daugiau kaip trijose skirtingose valstybėse narėse ir ne mažiau kaip 50 % tų investicinių įmonių turi veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje kaip ir PSS arba PPTS, ir

b)

sandorių, apie kuriuos PSS paskelbė viešai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 straipsnio 1 dalį dėl nuosavybės priemonių, skaičius ir apimtis sudaro mažiau nei 0,5 % bendro sandorių, apie kuriuos pagal to reglamento 20 straipsnio 1 dalį paskelbė visi PSS, skaičiaus ir apimties, o sandorių, apie kuriuos PSS paskelbė viešai pagal to reglamento 21 straipsnio 1 dalį dėl nuosavybės priemonių, skaičius ir apimtis neviršija 0,5 % bendro sandorių, apie kuriuos pagal to reglamento 21 straipsnio 1 dalį paskelbė visi PSS, skaičiaus ir apimties, ir

c)

sandorių, apie kuriuos pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 7 dalį praneša PPTS, skaičius neviršija 0,5 % bendro sandorių, apie kuriuos pagal to reglamento 26 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 7 dalį praneša visi PPTS, skaičiaus.

2.   Kompetentingai institucijai paprašius, PSS ir PPTS jai pateikia duomenis, kuriais remiantis galima įvertinti 1 dalies a punkte nustatytą kriterijų.

3 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

1 straipsnio tikslais EVPRI atlieka pradinį 2 straipsnyje išvardytų nukrypti leidžiančios nuostatos kriterijų vertinimą. Toks pradinis vertinimas yra pagrįstas pirmų šešių 2021 m. mėnesių duomenimis.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja ir pradedamas taikyti trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 84.

(2)  2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2175, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, ir Reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (OL L 334, 2019 12 27, p. 1).

(3)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).


2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/4


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/467

2022 m. kovo 23 d.

kuriuo numatoma išimtinė sureguliavimo pagalba žemės ūkio sektorių gamintojams

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 219 straipsnio 1 dalį kartu su 228 straipsniu,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (2), ypač į jo 106 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėta invazija į Ukrainą daro poveikį Sąjungos ūkininkams;

(2)

pagrindinis Ukrainos ir Sąjungos tarpusavio prekybos rūpestis – transportavimo galimybės. Pirmieji nuo Rusijos puolimo nukentėjo Ukrainos oro uostai, o visos komercinės laivybos operacijos Ukrainos uostuose sustabdytos;

(3)

tikėtina, kad krizė turės rimtų pasekmių grūdų tiekimui visame pasaulyje, todėl dar labiau padidės jų kainos ir tai sustiprins jau ir taip smarkiai išaugusių energijos ir trąšų kainų poveikį, kurį patiria Sąjungos ūkininkai;

(4)

kitas rūpestis yra tai, kad dėl logistinių ir finansinių priežasčių gali nutrūkti Sąjungos produktų srautas į Ukrainą, o galbūt ir į Rusiją bei Baltarusiją, todėl kai kuriuose sektoriuose būtų sutrikdyta prekyba ir dėl to išsibalansuotų vidaus rinka. Rusijos atveju tai visų pirma paveiktų vyno ir spiritinių gėrimų, perdirbtų maisto produktų (įskaitant perdirbtus vaisius ir daržoves), kūdikių pradinio maitinimo mišinių ir gyvūnų augintinių ėdalo sektorius, Baltarusijos atveju – vaisių ir daržovių sektorius, o Ukrainos atveju – gyvūninių produktų sektorius;

(5)

taigi šiuo metu yra grėsmė, kad dėl didelio sąnaudų padidėjimo ir prekybos trikdžių netrukus gali būti sutrikdyta rinka, todėl reikia imtis veiksmingų ir efektyvių veiksmų;

(6)

rinkos intervencinės priemonės, kurias galima taikyti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, pavyzdžiui, viešoji intervencija, privačiojo sandėliavimo parama arba pašalinimas iš rinkos, gali būti veiksmingos atkuriant tam tikrą rinkos pusiausvyrą, nes iš rinkos laikinai arba visam laikui būtų pašalinta produktų, tačiau didėjančių sąnaudų sukeliamo rinkos sutrikdymo grėsmės jomis atsverti nepavyktų. Palaipsniui rinka turės prisitaikyti prie naujų aplinkybių, tačiau tų sektorių, kuriuose gamybos sąnaudos didėja iki netvaraus lygio ir kurių produktams nepavyksta rasti įprastos realizavimo rinkos, gamintojams reikia paramos;

(7)

siekiant veiksmingai ir efektyviai reaguoti į rinkos sutrikdymo grėsmę, labai svarbu, kad pagalba būtų skirta nuo tokio rinkos sutrikdymo nukentėjusiems Sąjungos žemės ūkio sektorių gamintojams. Valstybės narės turėtų pasirinkti vieną arba kelis nukentėjusius sektorius arba jų dalį ir padėti labiausiai nuo rinkos sutrikdymo nukentėjusiems gamintojams;

(8)

todėl tikslinga valstybėms narėms skirti finansinę dotaciją, leidžiančią atlikti būtiną koregavimą, kad jos galėtų paremti prie apsirūpinimo maistu saugumo prisidedančius gamintojus arba šalinti rinkos disbalansą. Reikėtų nustatyti sumą, kuria galės disponuoti kiekviena valstybė narė, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės atitinkamą svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (3) III priede nustatytomis tiesioginėms išmokoms taikomomis grynosiomis viršutinėmis ribomis;

(9)

priemones, kuriomis būtų prisidedama prie apsirūpinimo maistu saugumo arba šalinamas rinkos disbalansas, turėtų parengti valstybės narės. Ūkininkai turėtų turėti teisę gauti paramą pagal šias priemones, jeigu jie vykdo vienos ar daugiau iš toliau nurodytų rūšių veiklą, kuria siekiama tikslų, susijusių su: su žiedine ekonomika, maisto medžiagų valdymu, efektyviu išteklių naudojimu ir aplinkai bei klimatui nekenkiančiais gamybos metodais;

(10)

valstybės narės turėtų paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į rinkos sutrikdymo įvairiuose sektoriuose mastą ir kartu užtikrinama, kad ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ir konkurencijos iškraipymo;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad kiekvienai valstybei narei skiriama suma padengtų tik dalį žemės ūkio sektorių gamintojų patirtų faktinių išlaidų, valstybėms narėms turėtų būti leista tiems gamintojams skirti papildomą nacionalinę paramą tokiomis pačiomis objektyviomis, nediskriminacinėmis ir konkurencijos neiškraipančiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į dabartinės krizės mastą, ši papildoma nacionalinė parama išimtinai gali būti ne daugiau kaip dvigubai didesnė nei šio reglamento priede nustatytos atitinkamos sumos;

(12)

siekiant valstybėms narėms suteikti lakstumo skirstyti pagalbą pagal aplinkybes taip, kad būtų pašalintas rinkos sutrikdymas, joms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis;

(13)

šiame reglamente nustatyta pagalba turėtų būti suteikiama kaip priemonė, kuria remiamos žemės ūkio rinkos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą, perkėlus lėšas iš to reglamento 25 straipsnyje numatyto žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pagalbos sumos nustatytos eurais, ir siekiant užtikrinti, kad parama būtų skiriama vienodomis sąlygomis ir vienu metu, būtina nustatyti euro kaip nacionalinės valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms skirtos sumos konvertavimo datą. Todėl tikslinga pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 106 straipsnį nustatyti valiutos kursą lemiantį operacinį įvykį. Atsižvelgiant į to straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą principą ir į jo 5 dalies c punkte nustatytus kriterijus, tas operacinis įvykis turėtų būti šio reglamento įsigaliojimo data;

(15)

dėl su biudžetu susijusių priežasčių Sąjunga turėtų finansuoti valstybių narių patirtas išlaidas tik jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos;

(16)

siekiant užtikrinti, kad valstybėms narėms skirtos sumos būtų naudojamos skaidriai, kontroliuojamos ir tinkamai administruojamos, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie konkrečias numatomas taikyti priemones, jų nustatymo kriterijus, pagalbos paskirstymo skirtingiems sektoriams loginį pagrindimą, priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos atitinkamose rinkose išvengti konkurencijos iškraipymo, numatomą priemonių poveikį ir metodus, kuriais bus tikrinama, ar jis pasiektas;

(17)

sunkumai gauti žaliavų ir logistikos problemos, kylančios dėl staigaus komercinių siuntų sustabdymo, yra staigus rinkos sutrikdymas, todėl siekiant veiksmingai ir efektyviai išspręsti situaciją būtina nedelsiant imtis veiksmų;

(18)

siekiant užtikrinti, kad gamintojai pagalbą gautų kuo greičiau, valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis turėtų būti taikomas su sąlyga, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (4)350 000 000 EUR perkeliama iš rezervo į biudžeto eilutes, pagal kurias finansuojama būtina priemonė; jis turėtų būti taikomas nuo Komisijos pranešimo, kuriame nurodoma, kad perkėlimas atliktas, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Valstybės narės šiame reglamente nustatytomis sąlygomis gali pasinaudoti 500 000 000 EUR dydžio Sąjungos pagalba, kad galėtų teikti išimtinę sureguliavimo pagalbą gamintojams, vykdantiems veiklą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose sektoriuose.

2.   Valstybės narės joms skirtas sumas, nustatytas priede, naudoja 3 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti sektoriuose, kuriuose rinka sutrikdyta dėl padidėjusių gamybos sąnaudų arba prekybos apribojimų. Priemonės taikomos remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į rinkos sutrikdymo skirtinguose sektoriuose mastą, su sąlyga, kad pagal jas atliekami mokėjimai neiškraipys konkurencijos.

3.   Priemonės, kurių imasi valstybės narės, padeda užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą arba šalinti rinkos disbalansą ir jomis remiami ūkininkai, vykdantys vienos ar daugiau iš toliau nurodytų rūšių veiklą, kuria siekiama tikslų, susijusių su:

a)

žiedine ekonomika;

b)

maisto medžiagų valdymu;

c)

veiksmingu išteklių naudojimu;

d)

aplinkai ir klimatui nekenkiančiais gamybos metodais.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai ūkininkai nėra tiesioginiai Sąjungos pagalbos išmokų gavėjai, jiems atitektų visa Sąjungos pagalbos ekonominė nauda.

5.   Valstybių narių išlaidos, susijusios su mokėjimais už 3 dalyje nurodytas priemones, atitinka Sąjungos pagalbos skyrimo reikalavimus tik jei tie mokėjimai atlikti iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

6.   Valstybių narių, kurios nėra įsivedusios euro kaip savo nacionalinės valiutos, atveju Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 106 straipsnyje nurodytas valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis šio reglamento priede nustatytų sumų atžvilgiu yra šio reglamento įsigaliojimo diena.

7.   Parama pagal šiame reglamente numatytas priemones gali būti sumuojama su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis.

2 straipsnis

Valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, gali skirti papildomą nacionalinę pagalbą priemonėms, kurių imamasi pagal 1 straipsnį, neviršydamos 200 proc. atitinkamos sumos, nustatytos kiekvienai valstybei narei priede, su sąlyga, kad pagal jas atliekami mokėjimai neiškraipys konkurencijos.

Papildomą paramą valstybės narės išmoka iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

3 straipsnis

Valstybės narės Komisijai pateikia:

a)

nedelsdamos ir ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.:

1)

ketinamų taikyti priemonių aprašymą;

2)

kriterijus, pagal kuriuos nustatomi pagalbos teikimo metodai, ir pagalbos paskirstymo skirtingiems sektoriams loginį pagrindimą;

3)

informaciją apie numatomą priemonių poveikį aprūpinimo maistu saugumui ir stabilizuojantį poveikį rinkai;

4)

informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant patikrinti, ar numatytas poveikis pasiektas;

5)

informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo;

6)

informaciją apie papildomos paramos, suteiktos pagal 2 straipsnį, dydį;

b)

ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 15 d. informaciją apie bendras pagal kiekvieną priemonę išmokėtas sumas (jei taikytina, suskirstytą pagal Sąjungos suteiktą pagalbą ir papildomą nacionalinę pagalbą), gavėjų skaičių ir tipą ir priemonės veiksmingumo vertinimą.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas su sąlyga, kad pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 350 000 000 EUR perkeliama iš rezervo į biudžeto eilutę, pagal kurią finansuojama išimtinė priemonė. Jis taikomas nuo Komisijos pranešimo, kuriame nurodoma, kad perkėlimas buvo atliktas, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(3)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(4)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybėms narėms skirtos sumos

Valstybė narė

EUR

Belgija

6 268 410

Bulgarija

10 611 143

Čekija

11 249 937

Danija

10 389 359

Vokietija

60 059 869

Estija

2 571 111

Airija

15 754 693

Graikija

26 298 105

Ispanija

64 490 253

Prancūzija

89 330 157

Kroatija

5 354 710

Italija

48 116 688

Kipras

632 153

Latvija

4 235 161

Lietuva

7 682 787

Liuksemburgas

443 570

Vengrija

16 939 316

Мalta

69 059

Nyderlandai

8 097 139

Austrija

8 998 887

Lenkija

44 844 365

Portugalija

9 105 131

Rumunija

25 490 649

Slovėnija

1 746 390

Slovakija

5 239 169

Suomija

6 872 674

Švedija

9 109 115


2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/9


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/468

2022 m. kovo 23 d.

kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kalcio silicidui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2021 m. vasario 18 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, nagrinėjamoji šalis arba Kinija) kilmės kalcio silicido (CaSi). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija, gavusi 2021 m. sausio 4 d.„Euroalliages“ (toliau – skundo pateikėjas) skundą, inicijavo tyrimą. Skundas pateiktas Sąjungos kalcio silicido pramonės vardu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

1.2.   Laikinosios priemonės

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2021 m. rugsėjo 17 d. Komisija šalims pateikė siūlomų laikinųjų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumo ir skirtumo, tinkamo Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, apskaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. Dėl skaičiavimų tikslumo pastabų negauta.

(4)

Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1811 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kalcio silicidui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

1.3.   Tolesnė procedūra

(5)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjas, Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybė (toliau – Kinijos Vyriausybė), Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai „Ningxia Ketong New Material Technology Co., Ltd“ (toliau – „Ketong“), „Ningxia Shun Tai Smelting Co., Ltd“ ir jo susijęs prekiautojas „Overseas Metallurgy Co., Ltd“ (toliau – „Shun Tai“) bei „Shaanxi Shenghua Metallurgy-Chemical Co., Ltd“ (toliau – „Shenghua“) ir vienas naudotojas (vielos su šerdimi gamintojas „Filo d.o.o.“) pateikė pastabų raštu ir išreiškė savo nuomonę dėl negalutinių išvadų.

(6)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo išklausyta įmonė „Filo d.o.o.“ ir vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų „Ketong“.

(7)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo preliminarias išvadas.

(8)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kalcio silicidui (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo.

(9)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Surengtas klausymas su „Ketong“.

1.4.   Pastabos dėl inicijavimo

(10)

Kadangi pastabų dėl tyrimo inicijavimo po laikinųjų priemonių nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

1.5.   Atranka

(11)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos gamintojų, importuotojų ir KLR eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 15, 17 ir 19 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

1.6.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(12)

Kadangi pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(13)

Kadangi jokių pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 26–29 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

3.   DEMPINGAS

(14)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas, Kinijos Vyriausybė ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų dėl negalutinių išvadų dėl dempingo.

3.1.   Normalioji vertė

3.1.1.   Dideli iškraipymai

(15)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė, taip pat „Ketong“ ir „Shenghua“ pateikė pastabų, kuriose, inter alia, ginčijo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies teisėtumą ir tai, kad esama didelių iškraipymų, kuriuos apibūdino Komisija. Tos pastabos išsamiai aptariamos toliau.

(16)

Pirma, dėl ataskaitos Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad nėra įrodymų, jog Komisija patvirtino ataskaitą arba jai pritarė, todėl kyla abejonių, ar ataskaitoje gali būti perteikiama oficiali Komisijos pozicija. Kalbant apie faktines aplinkybes, Kinijos Vyriausybės teigimu, ataskaitoje faktai pateikti klaidingai, ji yra vienpusė ir nesusijusi su realybe. Be to, tai, kad šalies ataskaitas Komisija parengė tik kelioms atrinktoms šalims, kelia nerimą dėl didžiausio palankumo režimo. Be to, Kinijos Vyriausybės nuomone, tai, kad Komisija neturėtų remtis ataskaitoje pateiktais įrodymais, neatitiktų sąžiningos ir teisingos teisės dvasios, nes tai iš esmės prilygsta bylos nagrinėjimui iki teismo proceso.

(17)

Antra, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad normaliosios vertės apskaičiavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį yra nesuderinamas su PPO susitarimu dėl antidempingo (toliau – ADS), ypač su ADS 2 straipsnio 2.2 dalimi, kurioje pateiktas išsamus situacijų, kai galima apskaičiuoti normaliąją vertę, sąrašas ir „didelių iškraipymų“ jame nėra. Be to, Kinijos Vyriausybės teigimu, naudojant tinkamos tipiškos šalies duomenis nesilaikoma GATT 6 straipsnio 1 dalies b punkto ir ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies, pagal kuriuos apskaičiuojant normaliąją vertę reikalaujama naudoti kilmės šalies gamybos sąnaudas.

(18)

Trečia, Kinijos Vyriausybė tvirtino, kad Komisija, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį nagrinėdama įvairias praktikas, nesilaiko PPO taisyklių, nes Komisija, pažeisdama ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, neatsižvelgė į Kinijos gamintojo įrašus nenustačiusi, ar šie įrašai atitinka Kinijos bendruosius apskaitos principus. Šiuo atžvilgiu Kinijos Vyriausybė priminė, kad Apeliacinis komitetas byloje DS473 ir kolegija byloje DS494 tvirtino, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, jeigu tiriamo eksportuotojo arba gamintojo saugomi įrašai tiksliai ir patikimai (neviršijant priimtinų ribų) atitinka visas konkretaus gamintojo arba eksportuotojo patirtas tiriamojo produkto faktines sąnaudas, gali būti laikoma, kad jie „pagrįstai atspindi sąnaudas (išlaidas), susijusias su tiriamosios prekės gamyba bei pardavimu“, ir tyrimą atliekanti institucija turėtų naudoti tokius įrašus nustatydama tiriamų gamintojų gamybos sąnaudas.

(19)

Ketvirta, Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija turėtų nuosekliai ir visapusiškai išnagrinėti, ar tipiškoje šalyje yra vadinamųjų rinkos iškraipymų. Kinijos Vyriausybės teigimu, paprasčiausiai priimant tipiškos šalies duomenis be tokio vertinimo yra taikomi „dvigubi standartai“. Kinijos Vyriausybė visų pirma atkreipė dėmesį į kainų nustatymo mechanizmą Brazilijos elektros energijos rinkoje, kurį atliekant tyrimą anksčiau minėjo Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Kinijos Vyriausybės nuomone, tas pats pasakytina ir apie ES pramonės kainos ir sąnaudų vertinimą. Kinijos Vyriausybė šiuo atžvilgiu paminėjo plačiai paplitusias situacijas ES, kurios gali kelti susirūpinimą dėl rinkos iškraipymų.

(20)

Dėl argumento, susijusio su ataskaitos statusu pagal ES teisės aktus, Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nei nustatytas konkretus ataskaitų dėl didelių iškraipymų formatas, nei apibrėžtas skelbimo kanalas.. Ataskaita yra faktais pagrįstas techninis dokumentas, naudojamas tik prekybos apsaugos tyrimuose. Todėl ataskaita atitinkamai parengta kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, nes ji yra aprašomojo pobūdžio dokumentas, kuriame nepateikiama jokių politinių pažiūrų, pageidavimų ar sprendimų. Tai nedaro poveikio jos turiniui, t. y. objektyviems informacijos apie didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų buvimą šaltiniams, kurie yra svarbūs taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą. Dėl pastabų, kad ataskaita nėra objektyvi ir joje netiksliai perteikiami duomenys, Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos Vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Komisija šiuo klausimu taip pat pažymėjo, kad ataskaitos trūkumai apibūdinami visiškai bendrai bei abstrakčiai ir Kinijos Vyriausybė ataskaitoje pateiktų įrodymų niekaip iš esmės nepaneigė.

(21)

Atsakydama į Kinijos Vyriausybės tvirtinimą, kad pažeidžiamas didžiausio palankumo režimas, Komisija primena, kad, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte, šalies ataskaita rengiama dėl bet kurios šalies tik tuo atveju, jei Komisija turi pagrįstų įrodymų, kad tam tikroje šalyje ar tam tikrame tos šalies sektoriuje gali būti didelių iškraipymų. 2017 m. gruodžio mėn. įsigaliojus naujoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatoms Komisija turėjo tokios informacijos apie didelius iškraipymus Kinijoje. 2020 m. spalio mėn. Komisija taip pat paskelbė ataskaitą dėl iškraipymų Rusijoje (4), o prireikus gali skelbti ir kitas ataskaitas. Be to, Komisija priminė, kad ataskaitos nėra privalomos, kad būtų taikoma 2 straipsnio 6a dalis. 2 straipsnio 6a dalies c punkte aprašomos sąlygos, kuriomis Komisija skelbia šalių ataskaitas, ir pagal 2 straipsnio 6a dalies d punktą skundo pateikėjai neprivalo naudotis ataskaita, o pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą šalies ataskaitos buvimas nėra sąlyga inicijuoti tyrimą pagal 2 straipsnio 6a dalį. Pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą pakanka turėti skundo pateikėjų pateiktų įrodymų, kad tam tikroje šalyje yra didelių iškraipymų, kurie atitinka 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytus kriterijus, norint tuo pagrindu inicijuoti tyrimą. Todėl taisyklės dėl didelių iškraipymų tam tikroje šalyje yra taikomos visoms šalims be išimties ir neatsižvelgiant į tai, ar yra parengta tos šalies ataskaita. Todėl iš esmės taisyklės dėl iškraipymų šalyje nepažeidžia didžiausio palankumo režimo.

(22)

Dėl Kinijos Vyriausybės antrojo ir trečiojo argumentų dėl įtariamo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumo su PPO teise, visų pirma su ADS 2 straipsnio 2.2 ir 2.2.1.1 dalimis, taip pat dėl išvadų bylose DS473 ir DS494 Komisija pakartojo laikinojo reglamento 72 ir 73 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka ES įsipareigojimus pagal PPO teisę. Be to, dėl teiginio, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje pateikta didelių iškraipymų sąvoka nenurodyta kaip viena iš situacijų, kuriose leidžiama apskaičiuoti normaliąją vertę pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį, Komisija priminė, kad vidaus teisėje nebūtina vartoti tų pačių terminų, kaip nurodytuose susitarimuose, kad tų susitarimų būtų laikomasi, ir kad ji mano, jog 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka susijusias ADS taisykles (visų pirma galimybes apskaičiuoti normaliąją vertę, kaip numatyta ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje). Dėl bylos DS494 Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jos nebuvo patvirtintos Ginčų sprendimo tarybos. Bet kuriuo atveju to ginčo kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį.

(23)

Dėl ketvirto argumento, kuriuo Komisijos prašoma išsiaiškinti, ar atliekant Komisijos tyrimus naudotiems trečiųjų šalių duomenims nedarė poveikio rinkos iškraipymai, Komisija primena, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji normaliąją vertę skaičiuoja remdamasi pasirinktais duomenimis, o ne eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis, tik jei nustato, kad tokie duomenys yra tinkamiausi neiškraipytoms kainoms ir sąnaudoms nustatyti. Atlikdama tyrimą Komisija privalo naudoti tik neiškraipytus duomenis. Šiuo atžvilgiu suinteresuotosios šalys raginamos pradiniais tyrimo etapais teikti pastabas dėl siūlomų šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Priimdama galutinį sprendimą dėl to, kokius neiškraipytus duomenis reikėtų naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti, Komisija visapusiškai atsižvelgia į tas pastabas. Kalbant apie padėtį Brazilijos elektros energijos rinkoje, šis klausimas jau buvo išsamiai išnagrinėtas laikinojo reglamento 132, 133 ir 152 konstatuojamosiose dalyse ir taip pat nagrinėjamas toliau 45 konstatuojamojoje dalyje. Dėl Kinijos Vyriausybės prašymo Komisijai įvertinti galimus iškraipymus ES vidaus rinkoje, Komisija nemanė, kad šis punktas yra svarbus vertinant, ar esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(24)

Todėl Komisija atmetė Kinijos Vyriausybės argumentus.

(25)

„Ketong“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO susitarimais, įskaitant Kinijos stojimo į PPO protokolą ir ADS, taip pat su GST sprendimais, visų pirma byloje DS473. „Ketong“ pažymėjo, kad laikinajame reglamente Komisija išsamiau nenagrinėjo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO klausimo ir pateikė tik labai bendro pobūdžio teiginių nenurodydama atitinkamo PPO teisinio pagrindo. Be to, darydama nuorodą į bylą DS473, „Ketong“ teigė, kad Komisija neturėjo teisės atmesti jos sąnaudų arba kainų, remdamasi įtariamu didelių iškraipymų buvimu, nes bet kuriuo atveju tokių iškraipymų buvimo nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog gamintojo dokumentuose nėra tinkamai nurodytos žaliavų sąnaudos, susijusios su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu.

(26)

Be to, „Ketong“ prieštaravo tam, kad Komisija, siekdama įrodyti, jog esama didelių iškraipymų, remtųsi keliais Kinijoje esančiais kompleksiniais veiksniais. Visų pirma, „Ketong“ tvirtino, kad pripažinimas 2020 m. autonominio regiono įmonių technologijų centru buvo tik jos atsidavimo ir investicijų į MTP pripažinimas, o ne valstybės kišimasis į „Ketong“ veiklą. Be to, „Ketong“ teigė, kad jai kaip privačiai bendrovei visapusiškai taikomos šiuolaikinės į rinką orientuoto įmonių valdymo taisyklės, o pagal KLR bendrovių įstatymą už savo veiklos vykdymą ji atsako tik savo privatiems akcininkams. Be to, „Ketong“ tvirtino, kad valstybės kišimasis nėra lygus dideliems iškraipymams ir kad Komisijai tenka teisinė prievolė nustatyti įtariamo valstybės kišimosi iškraipomąjį poveikį įmonės kainoms ir sąnaudoms.

(27)

Dėl argumento dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO susitarimais ir GST jurisprudencija, be laikinojo reglamento 72 ir 73 konstatuojamųjų dalių, daroma nuoroda į 22 konstatuojamąją dalį, kurioje nagrinėjamas šis argumentas.

(28)

Dėl įtariamo didelių iškraipymų nebuvimo, nepaisant esamo valstybės kišimosi, „Ketong“ argumentai nepriimtini. Pirma, „Ketong“ nepateikė jokios informacijos, dėl kurios būtų galima suabejoti Komisijos pastabomis (žr. laikinojo reglamento 57 ir 58 konstatuojamąsias dalis) dėl to, kad kalcio silicidas laikomas skatinamąja pramone ir todėl esama iškraipymų. Tas pats pasakytina ir apie iškraipymus, susijusius su tiriamojo produkto gamybai reikalingais ištekliais (žr. visų pirma laikinojo reglamento 62 ir 63 konstatuojamąsias dalis). Antra, nors „Ketong“ manė, kad 2020 m. autonominio regiono įmonių technologijų centro vardas tėra jos MTP veiklos pripažinimas, ji neginčijo nei Kinijos valdžios institucijų teikiamos finansinės paramos, nei kitų sektoriui teikiamos paramos formų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 57 ir 58 konstatuojamosiose dalyse. Trečia, dėl „Ketong“ teiginio, kad ji yra moderniai valdoma privati bendrovė, Komisija laikinojo reglamento 40–63 konstatuojamosiose dalyse aprašė didelio masto KLR valstybės kišimąsi, dėl kurio iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas laikantis rinkos principų. Tie iškraipymai daro poveikį komercinės veiklos vykdytojams, neatsižvelgiant į nuosavybės struktūrą ar valdymo sandarą.

(29)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ teigė, pirma, kad Komisija vis dar nepateikė išsamesnių paaiškinimų dėl tikslaus teisinio pagrindo ir nepagrindė savo teisinių argumentų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO susitarimais ir PPO sprendimu byloje DS473. „Ketong“ teigimu, vien tai, kad Komisija pakartojo, jog pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka ES įsipareigojimus pagal PPO teisę, nesuteikė papildomo aiškumo šiuo klausimu. Antra, „Ketong“ pakartojo, kad dėl, kaip įtariama, didelių iškraipymų apskaičiuojant normaliąją vertę taikyti trečiosios šalies duomenys yra nesuderinami su 2 straipsnio 2.2 dalimi ir 2.2.1.1 dalimi. Antidempingo susitarimas ir PPO apeliacinio komiteto sprendimas byloje DS473. Trečia, „Ketong“ tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija teisiškai privalo atskirai įvertinti, ar yra didelių iškraipymų kiekvienam eksportuotojui ir gamintojui, ir atskirai nustatyti įtariamo valstybės kišimosi iškraipomąjį poveikį gamintojo kainoms ir sąnaudoms. Bendrovės nuomone, „Ketong“ neprivalo pateikti įrodymų, kad visos šalies masto iškraipymai jai netaikomi, ir šiuo atžvilgiu Komisija neįvykdė savo teisinio įsipareigojimo nustatyti įtariamo valstybės kišimosi iškraipomąjį poveikį jos kainoms ir sąnaudoms.

(30)

Komisija su tuo nesutiko. Dėl prašymo papildomai patikslinti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumą su PPO teise Komisija aiškiai nurodė savo teisinę poziciją, t. y. kad normaliosios vertės apskaičiavimas tuo atveju, kai buvo nustatyta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, atitinka PPO teisę, įskaitant atitinkamas 2 straipsnio 2.2 dalies ir 2.2.1.1 dalies nuostatas. Antidempingo susitarimas, taip pat PPO ginčų sprendimo ataskaitos, visų pirma byloje DS473. Todėl Komisija pakartojo savo nuomonę, išdėstytą laikinojo reglamento 72 ir 73 konstatuojamosiose dalyse ir pakartotą 22 ir 27 konstatuojamosiose dalyse. Be to, taip pat ir dėl „Ketong“ argumento, susijusio su trečiųjų šalių duomenų naudojimu, Komisija pažymėjo, kad padėtis, susijusi su panašaus produkto ar jo gamybos išteklių rinka, kaip antai nustatyta Kinijoje, gali prilygti situacijai, kai eksportuotojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje negalima tinkamai palyginti su eksportuotojo nagrinėjamojo produkto pardavimu. Taip yra šiuo atveju, kai dėl didelių Kinijos rinkos iškraipymų gali atsirasti disbalansas, palyginti su padėtimi eksporto rinkoje. Komisija taip pat pažymėjo, kad „Ketong“ nepateikė jokių papildomų argumentų dėl trečiųjų šalių duomenų naudojimo, išskyrus tai, kad ji nurodė savo ankstesnę pastabą. „Ketong“ argumentas dėl Komisijai tenkančios įrodinėjimo pareigos yra klaidingas. Komisija priminė, kad nustačius, jog dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje šalyje pagal 2 straipsnio 6a dalies b punktą netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, Komisija gali apskaičiuoti normalias kiekvieno eksportuojančio gamintojo kainas ar lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Toks nustatymas buvo atliktas remiantis laikinojo reglamento 40–63 konstatuojamosiose dalyse pateiktu vertinimu ir individualiai taikytas „Ketong“. Komisija taip pat priminė, kad pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei nustatoma, kad jos neiškraipytos. Tačiau nė vienas iš „Ketong“ pateiktų argumentų (žr. 26 konstatuojamąją dalį) neparodė, kad taip būtų.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „Ketong“ argumentai buvo atmesti.

(32)

„Shenghua“ padarė nuorodą į savo ankstesnes pastabas, pakartodama savo poziciją, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka ADS, ir darydama išvadą, kad dėl to, kad Komisija nepateikė pagrindimo dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO susitarimu, pirminis faktų atskleidimas neatitinka tinkamo motyvų pareiškimo, kuriuo pagrindžiamas Komisijos sprendimas taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, teisinio standarto.

(33)

Antra, „Shenghua“ pažymėjo, kad net jei, atsižvelgiant į sprendimą byloje DS473, trečiosios šalies duomenų naudojimas negali būti uždraustas, Komisija, siekdama nustatyti gamybos sąnaudas Kinijoje, turi naudoti tipiškos trečiosios šalies sąnaudų duomenis. „Shenghua“ teigė, kad Komisija to nepadarė ir kad normalioji vertė, apskaičiuota remiantis gamybos veiksniais tipiškoje trečiojoje šalyje, jokiu būdu negali atspindėti kainos ir sąnaudų lygio eksportuojančioje šalyje, todėl normalioji vertė savo ruožtu labai skirsis nuo eksportuojančio gamintojo dokumentuose nurodytos normaliosios vertės.

(34)

Trečia, „Shenghua“ teigė, kad ES teisės aktuose nustatyta sąvoka, kurios nėra ADS, nes pagal ją normalioji vertė apskaičiuojama, jei nustatomi dideli iškraipymai, o ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje nustatyta, kad normalioji vertė turi būti apskaičiuojama tik tuo atveju, jei produktas nėra parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis.

(35)

Be to, „Shenghua“ teigė, kad Kinijos kalcio silicido sektoriuje nėra didelių iškraipymų, nes: i) nors „Shenghua‘ yra valstybės valdoma įmonė, dėl Vyriausybės turimų akcijų Vyriausybė nebūtinai kišasi į įmonės komercinę veiklą rinkoje; priešingai, „Shenghua“ gamybos veiksnių pirkimas buvo grindžiamas derybomis ir sutartimis su tiekėjais, o „Shenghua“ orientuojasi į rinką; ii) įtariamas valstybės kišimasis į kalcio silicido rinką buvo nustatytas remiantis ataskaita, kuri, „Shenghua“ nuomone, nėra objektyvi bei yra pasenusi ir paveikta abstrakčių argumentų, nes Komisija ją parengė kaip pagrindą išvadai dėl didelių iškraipymų; iii) Komisija rėmėsi nuorodomis į įstatymus, kurie nėra svarbūs šiam tyrimui, pavyzdžiui, nuosavybės ar bankroto įstatymus, arba vien tik gairėmis, neturinčiomis privalomo poveikio, kaip antai 13-uoju penkmečio planu, ir vadovavosi veiksniais, kurie neturi nieko bendra su „Shenghua“ valdymu ir veikimu, pavyzdžiui, tuo, kad generalinis direktorius tuo pačiu metu eina ir partijos sekretoriaus pareigas.

(36)

Dėl įtariamo pagrindimo trūkumo ir tinkamo motyvų pareiškimo teisinio standarto, atrodo, kad „Shaanxi Shenghua“ pareigą nurodyti priežastis, dėl kurių iš esmės taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, susiejo su tariama pareiga paaiškinti PPO teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas. Laikinojo reglamento 40–63 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiai paaiškino pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo priežastis ir taip visiškai įvykdė savo teisinę prievolę tinkamai nurodyti motyvus.

(37)

Kalbant apie „Shenghua“ argumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su ADS ir GST išvadomis, jie iš esmės sutampa su panašiais Kinijos Vyriausybės ir „Ketong“ argumentais ir į juos jau buvo atsižvelgta 22 konstatuojamojoje dalyje.

(38)

Dėl „Shenghua“ tvirtinimo, kad, kaip įtariama, nėra didelių iškraipymų, Komisija priminė, kad i) pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą valstybės nuosavybė gali būti svarbus didelių iškraipymų buvimo rodiklis; net privatūs kalcio silicido gamintojai vykdo veiklą aplinkoje, kurioje kalcio silicido pramonės, taip pat susijusių pramonės šakų, pavyzdžiui, žaliavų gamintojų, veikloje valstybė dalyvauja ir teikia nurodymus; ii) ataskaita grindžiama išsamiais objektyviais įrodymais, kaip detaliai paaiškinta 20 konstatuojamojoje dalyje; iii) dideli iškraipymai, atsirandantys dėl netinkamo nuosavybės ir bankroto įstatymų veikimo, planavimo sistemos, įskaitant jos privalomąjį pobūdį, taip pat dėl valstybės dalyvavimo įmonėse, visų pirma dėl nuolat didėjančios KKP įtakos ekonominės veiklos vykdytojų komercinei veiklai, yra aktualūs ir „Shenghua“ atveju, nes šie įstatymai ir taisyklės taikomi Kinijoje apskritai ir daro poveikį visoms įmonėms, įskaitant „Shenghua“. „Shenghua“ nepateikė jokių įrodymų, kad tie iškraipymai, kurių esama visos šalies lygmeniu, neturėtų poveikio įmonei, taip pat neįrodė, kodėl Komisijos argumentas, kad įmonės generalinis direktorius tuo pačiu metu yra ir partijos sekretorius ir dėl to KKP įmonei daro įtaką, nėra pagrįstas.

(39)

Po galutinio faktų atskleidimo „Shenghua“ nesutiko dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikomumo ir teigė, kad Komisija, siekdama pagrįsti jos taikymą, pateikė tik bendrą teiginį, neatsižvelgdama į tai, kad net jei pagal pagrindinį reglamentą nereikia taikyti tiksliai tų pačių sąlygų kaip pagal PPO susitarimą, ES vidaus teisė neturėtų prieštarauti PPO susitarimams. Šiuo atžvilgiu „Shenghua“ manė, kad Komisija nepakankamai pagrindė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymą. Antra, „Shenghua“ teigė, kad valstybės nuosavybė neprisideda prie didelių iškraipymų. Konkrečiau, „Shenghua“ nurodė, kad jos veikla orientuota į rinką, o jos sprendimai atitinka rinkos paklausą. Vis dėlto Komisija nepaaiškino nuosavybės ir bankroto įstatymų ryšio su dideliais iškraipymais ir nepaaiškino, kodėl partijos sekretoriaus pareigas einantis vykdomasis direktorius sukeltų didelių iškraipymų. „Shenghua“ nurodė, kad politinių partijų yra ir kitose šalyse, įskaitant ES. Be to, „Shenghua“ priminė, kad ji turi du akcininkus, iš kurių tik vienas priklauso valstybei, o kitas yra fizinis asmuo, ir kad pagal jos įstatus valstybei priklausantis akcininkas negali išimtinai kontroliuoti bendrovės veiklos. Be to, „Shenghua“ nurodė Kinijos valstybės valdomų įmonių įstatymo (5) 6 straipsnį, pagal kurį viešojo administravimo funkcijos turi būti atskirtos nuo valstybės valdomo investuotojo į turtą funkcijų. Todėl, „Shenghua“ nuomone, „Shengua“ veikla yra nepriklausoma nuo Vyriausybės, o valstybės nuosavybė neprisideda prie didelių iškraipymų.

(40)

„Shenghua“ argumentas dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO teise yra panašus į „Ketong“ pateiktą argumentą ir buvo aptartas 30 konstatuojamojoje dalyje. Dėl „Shenghua“ argumentų dėl valstybės nuosavybės, taip pat nuosavybės ir bankroto įstatymų ir didelių iškraipymų santykio Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą ir ketvirtą įtraukas įmonių, kurios priklauso valstybei, yra kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, buvimas atitinkamoje rinkoje, taip pat bankroto, bendrovių ar nuosavybės įstatymų nebuvimas, diskriminacinis taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas yra vieni iš elementų, svarbių vertinant, ar esama didelių iškraipymų. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad, be šio bendro punkto pateikimo, „Shenghua“ nekvestionavo išsamios Komisijos analizės laikinojo reglamento 43, 44 ir 46 konstatuojamosiose dalyse ir 38 konstatuojamojoje dalyje. „Shenghua“ argumentai dėl bendrovės nepriklausomumo nuo Vyriausybės yra konkretesni, tačiau jie negali pakeisti Komisijos vertinimo laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse. Pirma, nors šiuo atveju „Shenghua“ nuoroda į politines partijas kitose šalyse neturi reikšmės, Komisija pažymėjo, kad KKP apskritai (žr. laikinojo reglamento 41 konstatuojamąją dalį) ir ypač kalcio silicido sektoriuje (žr. laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamąsias dalis) vykdo vis griežtesnę kontrolę. Antra, dėl to, kad „Shenghua“ generalinis direktorius tuo pačiu metu yra partijos sekretorius, Komisija pažymėjo, kad „Shenghua“ ne tik neginčijo Komisijos atliktos partijos kūrimo veiklos ir KKP vaidmens bendrovėje analizės, pateiktos laikinojo reglamento 48 konstatuojamojoje dalyje. Priešingai, bendrovė savo interneto svetainėje (6) atvirai patvirtino priklausomybę nuo „stiprios Vyriausybės ir visų visuomenės sektorių paramos“ ir ketinimus „vadovautis 18-ojo KKP centrinio komiteto šeštosios plenarinės sesijos dvasia ir Generalinio sekretoriaus Xi svarbių kalbų serija“. Šiuo klausimu Komisija taip pat priminė laikinojo reglamento 41 konstatuojamąją dalį ir atitinkamą KKP įtakos Kinijos ekonomikai vertinimą, visų pirma ataskaitos 2 skyrių. Todėl „Shenghua“ nuoroda į savo įstatus yra klaidinanti. Smulkusis akcininkas, kuris tuo pat metu eina bendrovės vykdomojo direktoriaus pareigas, dėl narystės KKP yra aiškiai įpareigotas įgyvendinti partijos principus ir politiką (7). Todėl įstatai, toli gražu nerodantys „Shenghua“ nepriklausomybės nuo valstybės, iš tikrųjų parodo aiškų ryšį tarp partijos ir (arba) valstybės politikos ir bendrovės verslo veiklos. Trečia, „Shenghua“ pateiktas Kinijos valstybės valdomų įmonių įstatymo aiškinimas yra akivaizdžiai selektyvus. Nors bendrovė pabrėžė oficialų valstybės administracinių ir akcininkų vaidmenų pasiskirstymą pagal valstybės valdomų įmonių įstatymo 6 straipsnį, ji nusprendė nepateikti nuorodos į 1 straipsnį. 1 straipsnyje apibrėžiamas bendras įstatymo tikslas, be kita ko, remti pagrindinį valstybės valdomo ekonomikos sektoriaus vaidmenį šalies ekonomikoje ir skatinti socialistinės rinkos ekonomikos plėtrą. „Shenghua“ taip pat nenurodė 7 straipsnio, kuriuo valstybei suteikiami įgaliojimai skatinti daugiau valstybės kapitalo investuoti į pagrindines pramonės šakas ir nacionalinei ekonomikai svarbias sritis; taip pat 36 straipsnio, pagal kurį valstybės valdomos įmonės investuodamos laikosi nacionalinės pramonės politikos.

(41)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių „Shenghua“ argumentai buvo atmesti.

(42)

Skundo pateikėjo pateiktos pastabos didele dalimi atitiko pirmiau pateiktą Komisijos atsakymą į „Shenghua“ argumentus. Visų pirma, skundo pateikėjas manė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka Sąjungos įsipareigojimą pagal PPO ir kad „Shenghua“ iš tiesų yra puikus didelių Kinijos kalcio silicido sektoriaus iškraipymų pavyzdys, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė kontroliuoja valstybės valdomos ekonomikos dalies struktūrą, taip pat į KKP įtaką pavienių įmonių valdymo organams. Be to, remdamasis ataskaita ir neseniai atliktu ferosilicio tyrimu (8), skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos kalcio silicido sektorius yra labai iškraipytas dėl valstybės kišimosi. Tuo remdamasis skundo pateikėjas padarė išvadą, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas normaliajai vertei apskaičiuoti buvo visiškai pagrįstas.

3.1.2.   Tipiška šalis

(43)

Laikinajame reglamente Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką tipiška šalimi pasirinko Braziliją. Naudojama pasirinkimo metodika išsamiai aprašyta pirmajame ir antrajame pranešimuose, kurie buvo pateikti šalims viešai paskelbtoje byloje 2021 m. gegužės 7 d. ir 2021 m. birželio 14 d. (toliau – pirmasis pranešimas ir antrasis pranešimas) ir laikinojo reglamento 86–139 konstatuojamosiose dalyse.

(44)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ketong“ ir „Shenghua“ pakartojo savo tvirtinimus, pateiktus pastabose dėl pirmojo ir antrojo pranešimų, kad Brazilija nėra tinkama tipiška šalis. „Ketong“ pakartojo, kad Brazilijos elektros energijos rinkoje esama didelių iškraipymų, ir teigė, kad dėl to Brazilija nėra tinkama tipiška šalis ir kad, siekdama nuoseklumo, Komisija turi taikyti tuos pačius kriterijus kaip ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardyti kriterijai, kuriuos ji taikė vertindama, ar tiriamosios šalies rinka yra iškraipyta. Tai tvirtino ir Kinijos Vyriausybė. Galiausiai „Ketong“ teigė, kad Brazilijoje nėra reikšmingų viešų duomenų apie pagrindinę žaliavą kvarcitą, ir pakartojo, kad Rusija yra tinkamesnė tipiška šalis.

(45)

Komisija pažymėjo, kad nei „Ketong“, nei Kinijos Vyriausybė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad dėl Brazilijos Vyriausybės kišimosi buvo iškraipyta lyginamoji elektros kaina, kurią Komisija nustatė pagal laikinojo reglamento 152 konstatuojamojoje dalyje nustatytą metodiką. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat daro nuorodą į laikinojo reglamento 133 konstatuojamąją dalį. „EDP Brasil“ yra viena iš didžiausių Brazilijos elektros komunalinių paslaugų įmonių ir yra valdoma privačiai. Ji gamina, paskirsto ir parduoda elektros energiją įvairių rūšių vartotojams, įskaitant pramoninius vartotojus. Komisija neturėjo jokių duomenų, kad „EDP Brasil“ nustatytos ir jos svetainėje paskelbtos elektros energijos kainos iš tikrųjų buvo iškraipytos. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(46)

Dėl to, kad Brazilijoje nėra reikšmingų viešų duomenų apie kvarcitą, Komisija pažymėjo, kad „Ketong“ nepateikė jokių kitų argumentų, išskyrus tuos, kurie jau išdėstyti ir išnagrinėti laikinojo reglamento 94 ir 129 konstatuojamosiose dalyse. Dėl šios priežasties tvirtinimas buvo atmestas.

(47)

Dėl teiginio, kad Rusija yra tinkamesnė tipiška šalis, Komisija pažymėjo, kad „Ketong“ pakartojo savo argumentus, išdėstytus laikinojo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje, nepateikdama naujų argumentų. Dėl laikinojo reglamento 90, 115 ir 116 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių tvirtinimas buvo atmestas.

(48)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ pakartojo savo tvirtinimą, kad Brazilija nėra tinkama tipiška šalis, nes, kaip teigiama, trūksta neiškraipytų ir patikimų duomenų apie du svarbiausius gamybos išteklius – elektros energiją ir kvarcitą. „Ketong“ teigė, kad Brazilijos elektros energijos rinka buvo iškraipyta ir Komisija į tai neatsižvelgė. Ji taip pat teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl reikšmingų viešai prieinamų duomenų apie kvarcitą nebuvimas neturėjo įtakos Brazilijos kaip tipiškos šalies pasirinkimui. „Ketong“ pakartojo, kad Rusija yra tinkamesnė tipiška šalis nei Brazilija.

(49)

Komisija pažymėjo, kad „Ketong“ nepateikė jokių naujų argumentų nei tie, kurie jau buvo pateikti pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo, ir kurie galėtų pakeisti 45, 46 ir 47 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. Todėl „Ketong“ tvirtinimas buvo atmestas.

(50)

„Shenghua“ pakartojo savo teiginį, kad Brazilija nebuvo tinkama tipiška šalis dėl laikinojo reglamento 96 ir 123 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių ir kad vietoj jos turėtų būti pasirinktas Kazachstanas. Kadangi „Shenghua“ nepateikė naujų argumentų, kurie būtų galėję pakeisti laikinojo reglamento 118 ir 124 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas Komisijos išvadas, tvirtinimas buvo atmestas.

(51)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Brazilijos kaip tipiškos šalies pasirinkimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą.

3.1.3.   Šaltiniai gamybos veiksnių neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti

(52)

Komisija pateikė išsamią informaciją apie naudojamus šaltinius normaliajai vertei nustatyti laikinojo reglamento 140–141 konstatuojamosiose dalyse. Po laikinojo reglamento paskelbimo Komisija iš vieno eksportuojančio gamintojo gavo teiginių dėl įvairių šaltinių, naudojamų normaliajai vertei nustatyti.

3.1.3.1.   Žaliavos

(53)

„Ketong“ teigė, kad neiškraipyta kvarcito vertė, kurią Komisija nustatė remdamasi vidutine Sąjungos pramonės mokama pirkimo kaina, neatitiko 2 straipsnio 6a dalies teisinių standartų ir prieštaravo faktams. Pirma, „Ketong“ tvirtino, kad neiškraipyta vertė turėtų būti gauta iš tipiškos trečiosios šalies, kurios ekonomikos išsivystymo lygis panašus į Kinijos. Antra, „Ketong“ nurodė, kad lyginamajai kainai nustatyti naudoti Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateikti šaltinio duomenys, todėl jie nėra viešai prieinami. Trečia, „Ketong“ nurodė informaciją, pateiktą kartu su jos pastabomis dėl antrojo pranešimo, iš kurios matyti, kad Komisijos nustatyta lyginamoji kaina nukrypo nuo kvarcito kainos, nurodytos viename Sąjungos gamintojo kainoraštyje tai pačiai medžiagai.

(54)

Dėl pirmojo „Ketong“ argumento Komisija nesutiko. Priešingai nei teigė „Ketong“, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nenustatyta, kad neiškraipytų kainų arba lyginamųjų dydžių šalis turėtų būti tik atitinkama tipiška šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į eksportuojančios šalies. Jei Komisija mano esant reikalinga, ji taip pat gali naudoti neiškraipytas tarptautines kainas, sąnaudas arba lyginamuosius dydžius pagal 2 straipsnio 6a dalies a punkto antrą įtrauką. Šioje nuostatoje nėra jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima pasirinkti atitinkamas tarptautines kainas, sąnaudas ar lyginamuosius dydžius. Taip pat nėra nuorodos į šių galimų lyginamųjų dydžių šaltinį, kuris turi būti šalyje, kurios išsivystymo lygis yra panašus į eksportuojančios šalies. Todėl Komisija turi teisę savo nuožiūra pasirinkti tinkamą lyginamąjį dydį tais atvejais, kai neįmanoma taikyti importo vertės pasirinktoje tinkamoje tipiškoje šalyje. Šiame tyrime, atsižvelgdama į tai, kad Brazilijoje nėra atitinkamų duomenų apie kvarcitą, ir į tai, kad nėra kitų tinkamų tarptautinių kvarcito kainų, sąnaudų ar lyginamųjų dydžių duomenų, Komisija manė, kad pagal 2 straipsnio 6a dalies a punkto antrą įtrauką tikslinga grįžti prie kvarcito kainos Sąjungos rinkoje kaip tinkamo lyginamojo dydžio.

(55)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ teigė, kad Sąjungos pramonės kvarcito pirkimo kaina, kurią Komisija naudojo kaip lyginamąją kainą, nebuvo tinkamas lyginamasis dydis, nes ji neatspindėjo sąlygų KLR nesant didelių iškraipymų. „Ketong“ tvirtino, kad Komisija turi užtikrinti, kad jos naudojama informacija, įskaitant tarptautines kainas, sąnaudas ar lyginamuosius dydžius, atspindėtų eksportuojančios šalies gamybos sąnaudas arba Komisija turi bent jau pritaikyti tą informaciją, kad, nesant didelių iškraipymų, ji atitiktų eksportuojančios šalies rinkos sąlygas. „Ketong“ taip pat tvirtino, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad vidutinė Sąjungos pramonės už kvarcitą sumokėta pirkimo kaina yra „tarptautinės kainos, sąnaudos arba lyginamieji dydžiai“, nurodyti 2 straipsnio 6a dalies a punkto antroje įtraukoje. „Ketong“ taip pat teigė, kad Sąjungoje mokama kaina vargu ar gali atitikti tarptautinį kainų lygį, nes yra daug kitų kvarcitą tiekiančių šalių, kurių duomenys, jos teigimu, taip pat turėtų būti įtraukti į tarptautinį duomenų rinkinį, kad būtų galima nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą lyginamąją kvarcito kainą, o ne vien tik Sąjungos kainą.

(56)

Komisija su tuo nesutiko. Pirma, ji pažymėjo, kad savo pastabose „Ketong“ nenurodė tarptautinės kvarcito kainos, kurią Komisija būtų galėjusi naudoti kaip alternatyvą jos nustatytam lyginamajam dydžiui. Antra, „Ketong“ nepateikė jokių įrodymų, kad Komisijos nustatytas lyginamasis dydis buvo iškraipytas. Nesant kitų alternatyvų, Komisija laikėsi nuomonės, kad kvarcito kaina Sąjungos rinkoje yra tinkamas neiškraipytas lyginamasis dydis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(57)

Dėl „Ketong“ teiginio, kad pirminiai duomenys, kuriuos Komisija naudojo lyginamajam dydžiui nustatyti, nebuvo viešai prieinami, Komisija pažymi, kad nekonfidencialioje medžiagoje buvo pateikti faktiniai apibendrinti pirminiai duomenys, kuriuos pateikė Sąjungos gamintojai, suteikę specialų leidimą atskleisti tą informaciją pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 5 dalį. Todėl laikoma, kad duomenys yra lengvai prieinami. Komisija taip pat pažymėjo, kad patikrino nagrinėjamus pirminius duomenis ir nustatė, jog jie atspindi faktines nagrinėjamojo produkto gamybai tinkamo kvarcito sąnaudas ir yra patikimi bei tipiški.

(58)

Kalbant apie trečiąjį „Ketong“ argumentą, per Komisijos tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo Sąjungos gamintojo svetainėje nurodyta kvarcito kaina buvo susijusi su kvarco atliekomis, netinkamomis kalcio silicido gamybai, todėl ta kaina nebuvo tipiška nagrinėjamojo produkto gamybai naudojamo kvarcito sąnaudų atžvilgiu.

(59)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „Ketong“ argumentai buvo atmesti.

3.1.3.2.   Elektros energija

(60)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ketong“ teigė, kad Komisija neturėjo naudoti, kaip įtariama, reguliuojamos elektros energijos kainos, paskelbtos „EDP Brasil“ svetainėje, kaip tinkamo šaltinio neiškraipytai lyginamajai elektros energijos kainai nustatyti, o veikiau turėjo naudoti laisvosios rinkos kainą, nes tai būtų kaina, už kurią kalcio silicido gamintojai pirktų savo elektros energiją.

(61)

Komisija pažymėjo, kad „Ketong“ pakartojo laikinojo reglamento 131 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, kuriuos Komisija atmetė savo laikinojo reglamento 132 ir 133 konstatuojamosiose dalyse išdėstytomis išvadomis. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(62)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ teigė, kad lyginamoji elektros energijos kaina turėtų būti pagrįsta laisvosios rinkos kainomis Brazilijoje, o ne reguliuojamomis kainomis, ir taip pat teigė, kad į jos tvirtinimus nebuvo pakankamai atsižvelgta laikinojo reglamento 132 ir 133 konstatuojamosiose dalyse.

(63)

Kaip paaiškinta 45 konstatuojamojoje dalyje, „Ketong“ nepateikė jokių įrodymų, kad Komisijos apskaičiuota lyginamoji elektros energijos kaina buvo iškraipyta dėl Brazilijos Vyriausybės įsikišimo. „Ketong“ taip pat nenurodė, kaip Komisija galėjo pakankamai atsižvelgti į jos tvirtinimus laikinojo reglamento 132 ir 133 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(64)

„Shenghua“ tvirtino, kad laikinojo reglamento 281 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė negalutinę išvadą, kad KLR elektros energija nebuvo iškraipyta, todėl jos elektros energijos tarifas neturėtų būti pakeistas tipiškos šalies elektros energijos tarifu.

(65)

Komisija su tuo nesutiko. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad KLR elektros energijos kainos nėra pagrįstos rinka, joms taip pat daro poveikį dideli iškraipymai, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Negalutinėje Komisijos išvadoje dėl elektros energijos, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 281 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad elektros energija nebuvo iškraipoma, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Normaliosios vertės apskaičiavimas ir su mažesnio muito taisyklės taikymu susijęs vertinimas yra skirtingos analizės, grindžiamos skirtingais pagrindinio reglamento straipsniais. Nors pagal 2 straipsnio 6 dalies b punktą padarytos išvados susijusios su padėtimi eksportuojančioje šalyje ir atsižvelgiama į daugelį įvairių veiksnių, tyrimas pagal 7 straipsnio 2a dalį yra labiau ribotas bei vyko siekiant nustatyti mažesnio muito taisyklės taikomumą, jis grindžiamas tame sąraše pateiktu baigtiniu situacijų sąrašu. Tai, kad Kinijoje elektros energijos atveju nebuvo nė vieno iš iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, nereiškia, kad tokiai žaliavai nėra daromas poveikis dėl didelių iškraipymų Kinijoje, kaip nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl „Shenghua“ tvirtinimas buvo atmestas.

3.1.4.   Gamybos veiksniai ir informacijos šaltiniai

(66)

Paskelbus laikinąjį reglamentą Komisija pažymėjo, kad tapo prieinami GTA duomenys apie importą į Braziliją CIF sąlygomis. Naudojant šį naują duomenų rinkinį ir atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatyti:

1 lentelė

Kalcio silicido gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys

Brazilijos prekių kodai

Neiškraipyta vertė CNY / matavimo vienetas

Informacijos šaltinis

Žaliavos

Bevandenė užkimšimo medžiaga / bevandenis molis

3816 00 11

3816 00 12

3816 00 19

3816 00 21

3816 00 29

3816 00 90

10,2791 /kg

GTA

Bituminės akmens anglys

2701 12 00

0,6997 /kg

GTA

Anglys

2701 19 00

0,6997 /kg (*1)

GTA

Koksas / puskoksis

2704 00 11

2704 00 12

2704 00 90

1,7616 /kg

GTA

Elektrodų pasta

3801 30 10

3801 30 90

6,3301 /kg

GTA

Grafito plytelė

3801 90 00

46,7364 /kg

GTA

Klintis

2521 00 00

0,1500 /kg

GTA

Kvarcitas / silicis

2506 20 00

0,2705 /kg (*2)

Sąjungos pramonė

Plieno produktai (kitos juostos ir strypai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno)

7215 50 00

11,6723 /kg

GTA

Darbo jėga

Darbo sąnaudos gamybos sektoriuje

[netaikoma]

29,7989 /žmogaus darbo val.

TDO statistika

Energija

Elektros energija

[netaikoma]

0,4487 /Kwh

„EDP Brasil“

Šalutinis produktas / atliekos

Šlakas, pelenai ir likučiai

2620 99 90

0,0442 /kg (*3)

GTA

Smulkūs nusodinti silicio dioksido ir kalcio milteliai

7202 99 90

10,2812 /kg (*3)

GTA

3.1.4.1.   Žaliavos

(67)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ketong“ teigė, kad metodas, kurį Komisija taikė siekdama nustatyti Brazilijos CIF importo kainas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 144 konstatuojamojoje dalyje, turėjo iškraipomąjį poveikį. „Ketong“ tvirtino, kad vienas koeficientas negali būti tipiškas transporto ir draudimo išlaidoms, kurios gali skirtis priklausomai nuo žaliavos rūšies ir ją tiekiančios šalies, ir teigė, kad Komisija turėtų nustatyti koeficientą kiekvienai žaliavai ir kiekvienai ją tiekiančiai šaliai.

(68)

Kaip paaiškinta 66 konstatuojamojoje dalyje, GTA atsirado naujas duomenų rinkinys, į kurį įtraukti Brazilijos importo duomenys CIF sąlygomis. Komisija naudojo šį naują duomenų rinkinį 1 lentelėje nurodytų žaliavų neiškraipytoms vertėms nustatyti. Todėl „Ketong“ teiginys toliau nebuvo nagrinėjamas.

3.1.4.2.   Elektros energija

(69)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ketong“ teigė, kad metodika, kurią Komisija taikė Brazilijos elektros energijos lyginamajam dydžiui apskaičiuoti, buvo klaidinga. „Ketong“ pažymėjo, kad Komisija taikė paprastą 2021 m. elektros energijos ir skirstymo tarifų vidurkį, paskelbtą „EDP Brasil“ svetainėje ir pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją. „Ketong“ tvirtino, kad Komisija turėtų naudoti turimus elektros energijos tarifo duomenis tiriamuoju laikotarpiu, o ne 2021 m. duomenis, pakoreguotus atsižvelgiant į infliaciją. Be to, „Ketong“ pažymėjo, kad Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į piko ir ne piko metu taikomus tarifus ir į skaičiavimus įtraukti tik kainas, taikomas didelės galios pramoniniams vartotojams, pvz., kalcio silicido gamintojams.

(70)

Komisija apsvarstė „Ketong“ teiginį ir nusprendė, kad jis pagrįstas. Ji sutiko su šiuo teiginiu ir perskaičiavo elektros energijos lyginamąjį dydį remdamasi „EDP Brasil“ svetainėje pateiktais tiriamojo laikotarpio tarifų duomenimis (9), atsižvelgdama į skirtingus piko ir ne piko laikotarpių tarifus ir atitinkamas kainas, taikomas didelės galios pramonės vartotojams.

(71)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ tvirtino, kad „EDP Brasil“ interneto svetainėje taip pat buvo paskelbtas naujesnis tiriamojo laikotarpio tarifų duomenų rinkinys nei tas, kurį naudojo Komisija, ir kad Komisija taip pat turėjo atsižvelgti į šį duomenų rinkinį apskaičiuodama elektros energijos lyginamąją kainą.

(72)

Komisija pažymėjo, kad šis argumentas nepagrįstas. Visų pirma „Ketong“ nurodyto tarifų duomenų rinkinio nebuvo nei „EDP Brasil“ interneto svetainėje, nei TL, todėl duomenų tikslumo nebuvo galima patikrinti ir jais nebuvo galima naudotis atliekant šį tyrimą. Todėl Komisija šio tvirtinimo toliau nenagrinėjo.

3.1.4.3.   Šalutiniai produktai

(73)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ketong“ teigė, kad laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje nustatyta Komisijos metodika neiškraipytam silicio dioksido mikrodulkių lyginamajam dydžiui nustatyti buvo nepakankama, nes ji dirbtinai susiejo šalutinio produkto vertę su žaliavų verte, nors tokio ryšio nebuvo. „Ketong“ pasiūlė, kad neiškraipytam lyginamajam dydžiui nustatyti būtų naudojami tipiškos šalies eksporto duomenys, nes tvirtino, kad Komisija pagal nusistovėjusią praktiką taip elgiasi, jei tipiškoje šalyje nėra tipiškų importo duomenų.

(74)

Komisija pažymėjo, kad šis straipsnis sudaro nedidelę dalį (mažiau nei 0,1 %) medžiagų sąnaudų ir kad dėl to nagrinėjamas klausimas neturi įtakos priemonių lygiui. Todėl šis klausimas toliau nebebuvo nagrinėjamas.

(75)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ pakartojo, kad Komisijos taikyta metodika turėjo iškraipomąjį poveikį. Tačiau Komisija pažymėjo, kad „Ketong“ nepateikė jokių naujų argumentų, kurie galėtų pakeisti 74 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas. Todėl jos tvirtinimas buvo atmestas.

3.1.4.4.   Trumpalaikio vartojimo prekės, gamybos pridėtinės išlaidos ir transportavimo išlaidos, susijusios su žaliavų tiekimu

(76)

„Ketong“ tvirtino, kad Komisija turėjo nustatyti trumpalaikio vartojimo prekių ir gamybos pridėtinių išlaidų lyginamąjį dydį atskirai nuo kitų žaliavų, o ne ekstrapoliuoti jų vertę pagal apskaičiuotą visų žaliavų sąnaudų procentinę dalį trumpalaikio vartojimo prekių atveju ir pagal bendrųjų tiesioginių sąnaudų, kurias Kinijos gamintojai faktiškai patirtų, procentinę dalį pridėtinių išlaidų atveju. Ji teigė, kad vietoj to Komisija turėjo naudoti faktines trumpalaikio vartojimo prekių ir pridėtines išlaidas. „Ketong“ taip pat teigė, kad jos tvirtinimas taikytinas ir tiekiamų žaliavų vežimo išlaidoms, o Komisija išreiškė tas vežimo išlaidas žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. „Ketong“ tvirtino, kad, atsižvelgiant į tai, kad žaliavų sąnaudos buvo perskaičiuotos taikant neiškraipytas kainas, vežimo išlaidos buvo susietos ir su žaliavų vertės padidėjimu, o tai, jos teigimu, buvo neteisinga, nes tokio ryšio nebuvo.

(77)

Komisija pažymėjo, kad pagal įprastą praktiką, remiantis eksportuojančių gamintojų pateiktais sąnaudų duomenimis, ne apskaičiuojamas atskiras trumpalaikio vartojimo prekių lyginamasis dydis, o nustatoma visų žaliavų sąnaudų procentinė dalis, kuri po to taikoma perskaičiuotoms medžiagų sąnaudoms naudojant nustatytas neiškraipytas kainas. Be to, Komisija pažymėjo, kad 3.1.1 skirsnyje nustatyta, kad esama didelių iškraipymų. Tokiu atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį gali būti naudojamos vidaus sąnaudos, tačiau tik tiek, kiek remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatoma, kad jos nėra iškraipytos. Tokių įrodymų, susijusių su prie trumpalaikių vartojimo prekių priskirtais gamybos veiksniais, „Ketong“ nepateikė, o Komisija nenustatė. Todėl Komisija negalėjo naudotis „Ketong“ pateiktais duomenimis. Komisija mano, kad jos metodika, pagal kurią skaičiuojama neiškraipyta trumpalaikio vartojimo prekių vertė, yra tinkama, be kita ko, todėl, kad geresnės informacijos nėra. „Ketong“ taip pat nepateikė nei alternatyvos lyginamajam dydžiui, apskaičiuotam naudojant GTA importo į tipišką šalį vertes, nei alternatyvaus neiškraipyto lyginamojo dydžio trumpalaikio vartojimo prekėms. Todėl teiginys dėl trumpalaikio vartojimo prekių buvo atmestas.

(78)

Dėl „Ketong“ tvirtinimo dėl Komisijos metodikos, pagal kurią nustatoma neiškraipyta jos gamybos pridėtinių išlaidų vertė, kaip nustatyta laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad pridėtinių išlaidų duomenys nebuvo lengvai prieinami atskirai tipiškos šalies gamintojo finansinėse ataskaitose. Be to, nustačius, kad esama didelių iškraipymų, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį gali būti naudojamos vidaus sąnaudos, tačiau tik tiek, kiek remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatoma, kad jos nėra iškraipytos. Tokių įrodymų dėl pridėtinių išlaidų „Ketong“ nepateikė, o Komisija nenustatė. Todėl Komisija mano, kad jos metodika, pagal kurią skaičiuojama neiškraipyta pridėtinių išlaidų vertė, yra tinkama, nes geresnės informacijos nėra. „Ketong“ nepasiūlė alternatyvaus neiškraipyto lyginamojo dydžio pridėtinėms išlaidoms. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(79)

Dėl „Ketong“ tvirtinimo dėl Komisijos metodikos neiškraipytoms tiekiamų žaliavų vežimo išlaidoms nustatyti, kaip nustatyta laikinojo reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad „Ketong“ nepasiūlė, kaip Komisija turėtų atskirai apskaičiuoti kiekvienos žaliavos vežimo išlaidas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(80)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ pakartojo, kad Komisijos metodika vartojimo reikmenų, gamybos pridėtinių išlaidų ir transporto sąnaudų lyginamiesiems dydžiams nustatyti turėjo iškraipomąjį poveikį. Tačiau Komisija pažymėjo, kad „Ketong“ nepateikė jokių naujų argumentų, kurie galėtų pakeisti 77, 78 ir 79 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

3.1.5.   Normaliosios vertės apskaičiavimas

(81)

Normaliosios vertės skaičiavimo duomenys pateikti laikinojo reglamento 156–160 konstatuojamosiose dalyse.

(82)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ketong“ teigė, kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija neturėjo atmesti tam tikrų su šalutiniais produktais susijusių koregavimų dėl to, kad jie nebuvo įtraukti į apskaitą. „Ketong“ teigė, kad pagal taikytiną teisinį standartą nereikalaujama, kad visi išlaidų straipsniai būtų imami iš apskaitos, ypač tais atvejais, kai taikoma 2 straipsnio 6a dalis. Ji taip pat teigė, kad apskaičiuojant gamybos sąnaudas buvo svarbu tai, kad visų straipsnių išlaidos buvo faktiškai patirtos ir kad tai būtų įvykę įmonei vykdant įprastą verslo veiklą. Galiausiai „Ketong“ tvirtino, kad ji kartu su klausimyno atsakymais pateiktose sąnaudų lentelėse nurodė papildomas išlaidas, patirtas dėl nagrinėjamųjų šalutinių produktų, ir kad Komisija turėtų pašalinti tas sąnaudas iš apskaičiuotos normaliosios vertės.

(83)

Komisija pažymėjo, kad, priešingai nei teigė „Ketong“, „Ketong“ savo sąnaudų apskaitoje ir klausimyno atsakyme pateiktose sąnaudų lentelėse nenurodė nagrinėjamųjų šalutinių produktų sąnaudų. Savo sąnaudų lentelėse „Ketong“ nurodė šalutinių produktų pardavimo vertę, kuri, jos teigimu, turėtų būti atimta iš medžiagų sąnaudų, tačiau neatsižvelgė į tokią pardavimo vertę savo finansinėje ir sąnaudų apskaitoje. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad įmonė negavo jokių pajamų iš šių šalutinių produktų pardavimo, todėl jos tebėra sąnaudos. Todėl tvirtinimas atmestas.

(84)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ pakartojo savo teiginį, kad Komisijos atsisakymas koreguoti su šalutiniais produktais susijusią normaliąją vertę yra nepagrįstas. Pirma, „Ketong“ teigė, kad įtraukimas į bendrovės finansinę ir sąnaudų apskaitą nėra būtina normaliosios vertės apskaičiavimo pagal 2 straipsnio 6a dalį sąlyga. Antra, „Ketong“ tvirtino, kad Komisija neginčijo to, kad šie šalutiniai produktai buvo gauti iš bendrovės gamybos proceso ir kad jų pardavimo sandoriai buvo vykdomi įprastomis bendrovės verslo sąlygomis. „Ketong“ teigimu, tai, kad pajamos neįrašomos į finansinę apskaitą, netrukdo įtraukti šalutinių produktų sąnaudų koregavimo tikslais. Trečia, „Ketong“ tvirtino, kad jei Komisija pardavimo pajamas atmestų kaip šalutinių produktų sąnaudų koregavimą atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę, atitinkamos sąnaudos, faktiškai patirtos surenkant tuos pačius šalutinius produktus, turėtų būti laikomos apskaitos dokumentuose nurodytomis šių šalutinių produktų sąnaudomis ir atitinkamai pašalintos iš apskaičiuotos normaliosios vertės.

(85)

Komisija su tuo nesutiko. Sąnaudų ir pajamų įtraukimas į bendrovės apskaitą yra jų egzistavimo ir kiekybinio įvertinimo įrodymas. Priešingai, nei teigė „Ketong“, atlikus sutikrinimą nuotoliniu būdu nebuvo galima nustatyti, kad šalutinių produktų pardavimo sandoriai buvo vykdomi įprastomis verslo sąlygomis, nes nebuvo komercinių dokumentų ir sandoriai nebuvo įtraukti į apskaitą. Iš tiesų, šalutinių produktų įtraukimas į apskaitą kaip sąnaudų bendrovės apskaitoje rodo, kaip jau minėta 83 konstatuojamojoje dalyje, kad „Ketong“ iš šių šalutinių produktų pardavimo negavo jokių pajamų. Todėl „Ketong“ tvirtinimai buvo atmesti.

(86)

Be to, „Ketong“ teigė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę naudotas pelno dydis (18,96 %) buvo per didelis, atsižvelgiant į pačios Komisijos išvadą, kad 9,7–12,5 % pelno dydis „šiame tyrime laikomas baziniu pelnu, įprastomis konkurencijos sąlygomis apimančiu visas sąnaudas“ (laikinojo reglamento 269 konstatuojamoji dalis). Be to, „Ketong“ teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl 18,96 % pelno dydis buvo pagrįstas pelnas normaliajai vertei apskaičiuoti, atsižvelgiant į šią išvadą. Todėl „Ketong“ teigė, kad Sąjungos gamintojams nustatytas tikslinis pelno lygis yra pagrįstas ir neiškraipytas pelnas, naudotinas apskaičiuojant normaliąją vertę.

(87)

Komisija pažymėjo, kad tikslinis pelnas ir pelnas tipiškoje šalyje yra susiję su skirtingomis sąvokomis ir skirtingomis šalimis. Visų pirma, tikslinis pelnas, kurį mini „Ketong“, – tai pelnas, kurį uždirba Sąjungos pramonė prekiaudama Sąjungos vidaus rinkoje įprastomis konkurencijos sąlygomis; jis naudojamas žalos skirtumui apskaičiuoti. Pelnas tipiškoje šalyje naudojamas normaliajai vertei apskaičiuoti, remiantis tinkama tipiška šalimi, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Pagal šį pelną galima nustatyti tiriamąjį produktą ar panašų produktą gaminančios bendrovės uždirbamą pelną tipiškoje šalyje ir jo negalima palyginti su ES pramonės tiksliniu pelnu.

(88)

„Ketong“ taip pat teigė, kad Komisija neturėjo įtraukti finansinių pajamų į pelno skaičiavimą, nes pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką tokios pajamos nėra įtraukiamos į pelno arba PBA (pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų) skaičiavimą. Be to, „Ketong“ teigė, kad jei nustatydama pelną Komisija ir toliau įtrauktų finansines pajamas, ji turėtų jas taip pat įtraukti į bendras PBA išlaidas kaip kompensaciją.

(89)

Komisija su tuo nesutiko. Brazilijos įmonė pranešė apie finansines išlaidas, neįtrauktas į PBA išlaidas. Tuo pat metu ji kompensuoja finansines išlaidas finansinėmis pajamomis ir prideda skirtumą (naudą) prie pelno. Nėra įrodymų, kad tokia nauda nebuvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu, todėl iš Brazilijos įmonės pelno, apie kurį pranešta, atimti tokią naudą būtų nepagrįsta. Bet kuriuo atveju, apskaičiuojant dempingą šio teiginio poveikis būtų nereikšmingas, nes finansinė nauda buvo gana nedidelė, o muitas galiausiai nustatytas pagal daug mažesnį žalos skirtumo dydį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(90)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ ir toliau nesutiko su Komisijos nuomone, kad finansinė nauda turėtų būti įtraukta į pelno apskaičiavimą.

(91)

Komisija pakartoja, kad įprasta ir nuosekli praktika atsižvelgti į visas sąnaudas ir pajamas, susijusias su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu. Komisija pažymėjo, kad „Ketong“ tik paprašė, kad Komisija neatsižvelgtų į tam tikrą finansinę naudą, nepateikdama jokio paaiškinimo, papildomos informacijos ar įrodymų, kad tokia nauda nesusijusi su tiriamuoju produktu. Todėl „Ketong“ tvirtinimas negalėjo pakeisti 89 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų išvadų.

(92)

„Ketong“ tvirtino, kad PBA išlaidos tipiškoje šalyje buvo nustatytos išsamiai jų nesuskirstant, todėl nebuvo galima nustatyti tiesioginių pardavimo išlaidų, kurios galėtų turėti įtakos teisingam normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimui tuo pačiu prekybos lygiu. Ji taip pat teigė, kad Komisija turėtų pateikti tokį suskirstymą ir užtikrinti, kad eksporto kainos būtų palygintos su apskaičiuota normaliąja verte tuo pačiu prekybos lygiu.

(93)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Ji pažymėjo, kad tvirtinimas, jog tiesioginės pardavimo išlaidos buvo įtrauktos į nurodytas tipiškos šalies gamintojo PBA išlaidas, buvo nepagrįstas. Be to, Komisija pažymėjo, kad nėra požymių, jog tipiškos šalies gamintojo PBA duomenys apimtų straipsnius, kuriuos reikėtų atimti, kad būtų užtikrintas teisingas palyginimas. Po pirminio faktų atskleidimo „Ketong“ nepateikė jokių tinkamesnių Brazilijos gamintojo PBA duomenų, kurie būtų leidę Komisijai kiekybiškai įvertinti tokias tiesiogines pardavimo išlaidas, kurios, kaip įtariama, buvo įtrauktos į PBA duomenis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(94)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ tvirtino, kad Komisija turėtų dar kartą paaiškinti, kuo remdamasi ji padarė išvadą, kad tipiškos šalies gamintojo finansinėje ataskaitoje pateiktos PBA išlaidos leidžia Komisijai tiesiogiai apskaičiuoti normaliąją vertę gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu ir įrodyti, kad prie PBA išlaidų pridėtose parduotų prekių sąnaudose nebuvo jokių elementų, dėl kurių apskaičiuotą normaliąją vertę būtų galima nustatyti skirtingu prekybos lygiu. „Ketong“ tvirtino, kad Komisija atliko koregavimus atsižvelgdama į transporto, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomas išlaidas, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas ir banko mokesčius, kad nustatytų jos eksporto kainą EXW sąlygomis, tačiau nepateikė informacijos, kuria būtų užtikrinta, kad šios išlaidos nebūtų įtrauktos į tipiškos šalies gamintojo PBA išlaidas.

(95)

Komisija pažymėjo, kad remdamasi tipiškos šalies gamintojo pateiktais PBA išlaidų duomenimis, „Ketong“ neįrodė, kad Komisija tinkamai nepalygino apskaičiuotos normaliosios vertės ir eksporto kainos. Komisija taip pat pažymėjo, kad „Ketong“ nepateikė jokios papildomos informacijos, kuria būtų pakeistos 93 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados. Todėl „Ketong“ tvirtinimas buvo atmestas.

(96)

Nedarant poveikio pirmiau išdėstytiems paaiškinimams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias išlaidas ir pelną. „Ketong“ nepateikė jokių įrodymų, kad Komisijos naudotos PBA ar pelno sumos buvo nepagrįstos normaliajai vertei apskaičiuoti.

3.2.   Eksporto kaina

(97)

Komisija pateikė išsamią informaciją apie eksporto kainos skaičiavimą laikinojo reglamento 161 ir 162 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi jokių pastabų šiuo klausimu negauta, Komisija patvirtino savo preliminarias išvadas.

3.3.   Palyginimas

(98)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ketong“ teigė, kad Komisija, atsižvelgdama į netiesioginio apmokestinimo lygio skirtumus, padarė klaidingą normaliosios vertės koregavimą ją padidindama, prie normaliosios vertės pridėdama PVM, nors į įmonės eksporto kainą toks PVM neįtrauktas.

(99)

Kaip patvirtinta šiuo teiginiu, tiriamuoju laikotarpiu KLR nagrinėjamojo produkto pardavimui vidaus rinkoje ir eksportui taikė 13 % PVM tarifą. KLR taip pat taikė PVM už nagrinėjamojo produkto eksportą negrąžinimo politiką. Siekdama užtikrinti, kad normalioji vertė ir eksporto kainos būtų lyginamos tuo pačiu apmokestinimo lygiu, Komisija normaliąją vertę nustatė remdamasi sumokėtu PVM, naudodama eksportui taikomą PVM tarifą.

(100)

Dėl to pabrėžiama, kad Komisija normaliąją vertę nustatė laikydamasi Bendrojo Teismo jurisprudencijos (10). Todėl „Ketong“ tvirtinimas buvo atmestas.

(101)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ketong“ tvirtino, kad į jos nurodytą grynąją eksporto kainą PVM neįtrauktas. „Ketong“ taip pat teigė, kad eksporto kainos be PVM palyginimas su normaliąja verte, nustatyta remiantis PVM, buvo klaidingas ir neužtikrino teisingo palyginimo. „Ketong“ paprašė Komisijos ištaisyti šią klaidą.

(102)

Komisija nustatė, kad „Ketong“ savo klausimyno atsakymuose klaidingai nurodė savo grynąją eksporto kainą, atimdama PVM iš bendrosios eksporto sąskaitos faktūros vertės, o eksporto sąskaitose faktūrose tokio atskaitymo nebuvo. Kitaip tariant, „Ketong“ pateiktose ir Komisijos patikrintose eksporto sąskaitose faktūrose nebuvo nurodyta bendroji ir grynoji eksporto vertė. Komisija tai ištaisė pakeisdama „Ketong“ nurodytą grynąją sąskaitos faktūros vertę sąskaitoje faktūroje nurodyta verte, į kurią įtrauktas PVM, kad normalioji vertė ir eksporto kaina būtų lyginamos tokiu pačiu apmokestinimo lygiu, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte. Apie šiuos koregavimus buvo pranešta „Ketong“.

(103)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Shun Tai“ nesutiko su jos eksporto kainos koregavimu dėl komisinių pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Ji teigė, kad koregavimas turėtų būti grindžiamas faktiniu nesusijusios prekybos bendrovės pelnu arba pardavimo kainų skirtumu, taikomu prekiautojams ir galutiniams naudotojams vidaus rinkoje.

(104)

Priešingai, nei teigia „Shun Tai“, jos kainoms koreguoti naudotas metodas atitinka Komisijos praktiką ir du reglamentus, nurodytus jos pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo. Be to, Komisija pakoregavo „Shun Tai“ kainas, visapusiškai atsižvelgdama į konkrečias tyrimo išvadas, susijusias su jos pardavimo organizavimu. Kadangi „Shun Tai“ savo tvirtinimą grindė klaidingomis prielaidomis, jis turėjo būti atmestas. Kadangi „Shun Tai“ paprašė, kad jos pardavimo kanalai būtų laikomi konfidencialiais, papildoma informacija apie Komisijos atliktą prašymo analizę bendrovei buvo pateikta dvišaliu pagrindu.

(105)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 163 ir 164 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

3.4.   Dempingo skirtumai

(106)

Atsižvelgiant į tai, kad Komisija pritarė kai kurioms suinteresuotųjų šalių pastaboms, pateiktoms po pirminio ir po galutinio faktų atskleidimo, ji atitinkamai perskaičiavo dempingo skirtumus. Šie pokyčiai neturi įtakos „visoms kitoms bendrovėms“ apskaičiuotam dempingo skirtumui. Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 168 ir 169 konstatuojamosios dalys dėl bendradarbiavimo lygio ir dempingo skirtumo kitiems eksportuotojams nustatymo metodo, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“, patvirtinamos.

(107)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas

„Ningxia Ketong New Material Technology Co. Ltd.“

52,3  %

„Ningxia Shun Tai Smelting Co., Ltd.“

123,6  %

„Shaanxi Shenghua Metallurgy-Chemical Co. Ltd.“

75,0  %

Visos kitos bendrovės

132,6  %

(108)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo atskleisti individualių dempingo skirtumų skaičiavimai, įskaitant tikslinimus ir koregavimus, atliktus atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio ir po galutinio faktų atskleidimo.

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(109)

Skundo pateikėjas ir vielos su šerdimi gamintojas („Filo d.o.o.“) pateikė pastabų dėl laikinojo reglamento 285 konstatuojamosios dalies, susijusios su „Ferroglobe“ grupės restruktūrizavimu ir Sąjungos pramonės gamybos tęsimu. Vielos su šerdimi gamintojas abejojo, ar Sąjungoje vyko gamyba.

(110)

Kaip patvirtinta reglamente, kuriuo nustatomos laikinosios priemonės, tiriamuoju laikotarpiu (toliau – TL) abu skundo pateikėjai vykdė gamybą ir pardavimą. Po TL, kaip patvirtino ir dokumentavo „Euroalliages“, abi įmonės ir toliau vykdo veiklą. OFZ toliau vykdė gamybą ir pardavimą panašiai, kaip ir ankstesniais metais. Vykstantis „Ferropem“ restruktūrizavimo procesas, kuris didžiąja dalimi yra žalingo dempingo padarinys, neturi neigiamos įtakos įmonės kaip veikiančios įmonės statusui. Iš tiesų įmonė tęsė gamybą ir pardavimą po TL, kol 2021 m. kovo mėn. pabaigoje buvo oficialiai pradėtas restruktūrizavimo procesas. Nuo to laiko ji išlaikė visiškai veikiančius gamybos išteklius ir 2021 m. lapkričio 15 d. taip pat nusprendė išlaikyti kalcio silicido gamybą Prancūzijoje, kuri bus perkelta į naują kalcio silicido gamybos liniją kitoje jos gamykloje Prancūzijoje, kuri pradės veikti 2022 m. rugsėjo mėn. esant dideliems gamybos pajėgumams. Šiam sprendimui pritaria Prancūzijos Vyriausybė. Tuo tarpu „Ferropem“ kalcio silicidą įsigyja iš Argentinos, kad galėtų toliau aptarnauti savo klientus pereinamuoju laikotarpiu, kol visiškai pradės veikti naujoji linija. Apibendrinant, abi įmonės ir toliau yra Sąjungos gamintojai. Iš tiesų antidempingo priemonės padės sudaryti sąlygas abiem įmonėms tęsti veiklą, nes bus pašalinti dėl nesąžiningos prekybos atsiradę iškraipymai.

(111)

Kadangi papildomų pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos nustačius laikinąsias priemones negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 170–172 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.2.   Susijusios Sąjungos rinkos nustatymas

(112)

Kadangi pastabų dėl atitinkamos Sąjungos rinkos nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 173–177 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.3.   Sąjungos suvartojimas

(113)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 178–180 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.4.   Importas iš KLR

4.4.1.   Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(114)

Kadangi pastabų dėl importo iš KLR apimties ir rinkos dalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 181–184 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.4.2.   Importo iš KLR kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(115)

Laikinojo reglamento 189 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad nustatytas vidutinis svertinis priverstinis kainų mažinimas buvo 10,6 %. Vienas eksportuotojas, „Shun Tai“, teigė, kad jo CIF eksporto kainos turėtų būti peržiūrėtos, nes jos nebuvo tiksliai perskaičiuotos eurais. Šis teiginys buvo priimtas ir nustatytas patikslintas 10,5 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas.

(116)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 185–189 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1.   Bendrosios pastabos

(117)

Kadangi jokių pastabų dėl bendrųjų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 190 ir 191 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.2.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(118)

Kadangi jokių pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 192–201 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.3.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(119)

Kadangi jokių pastabų dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 202–204 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.4.   Augimas

(120)

Kadangi jokių pastabų dėl augimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 205 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

4.5.5.   Užimtumas ir našumas

(121)

Kadangi jokių pastabų dėl užimtumo ir našumo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 206–208 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.6.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(122)

Kadangi jokių pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo po buvusio dempingo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 209 ir 210 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.7.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(123)

Kadangi jokių pastabų dėl kainų ir kainoms poveikį darančių veiksnių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 211–213 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.8.   Darbo sąnaudos

(124)

Kadangi jokių pastabų dėl darbo sąnaudų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 214 ir 215 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.9.   Atsargos

(125)

Kadangi jokių pastabų dėl atsargų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 216–218 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.10.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(126)

Kadangi jokių pastabų dėl pelningumo, pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 219–224 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.11.   Išvada dėl žalos

(127)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl išvadų šiame skirsnyje negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 225–230 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(128)

Po pirminio faktų atskleidimo „Shenghua“ pateikė pastabą, kad tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš Kinijos priežastinio ryšio nėra. Ji teigė, kad importo iš Kinijos apimties raida tiriamuoju laikotarpiu neatitiko pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo atsižvelgti į žymų importo padidėjimą.

(129)

Be to, „Shenghua“ tvirtino, kad tam tikri ekonominiai rodikliai (gamybos apimtis, našumas, darbo sąnaudos, pelningumas, investicijų grąža) nuo 2019 m. iš esmės sumažėjo, o importo iš Kinijos apimtis tuo pačiu metu labai sumažėjo, todėl rodiklių sumažėjimas neturėjo nieko bendra su importu iš Kinijos.

(130)

Šie argumentai atmetami. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 232 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos rinkos dalis nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 57 % ir tai pakenkė Sąjungos pramonei, kurios rinkos dalis sumažėjo 50 %. Taigi, palyginti su suvartojimu Sąjungoje, importas dempingo kaina labai padidėjo. 2019–2020 m. Kinijos importo rinkos dalis padidėjo nuo 55 % iki 61 %, o Kinijos importo kainos sumažėjo 16 % ir tai padarė didelį poveikį Sąjungos pramonei, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 235 konstatuojamojoje dalyje.

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

(131)

Po pirminio faktų atskleidimo „Shenghua“ pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį turėtų būti išnagrinėti kiti nei importas dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat daro žalą Sąjungos pramonei, siekiant užtikrinti, kad žala, padaryta dėl kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(132)

Ji teigė, kad Sąjungos pramonės patirtą žalą lėmė daugelis kitų veiksnių, kaip antai plieno pramonės nuosmukis, importas iš trečiųjų šalių (Brazilijos importas ir rinkos dalis padidėjo labiau) ir 2020 m. COVID-19.

(133)

Dėl argumento, kad importas iš Brazilijos veikiau galėjo daryti žalą nei importas iš KLR, skundo pateikėjas teigė, kad, pirma, importas iš Kinijos gerokai padidino rinkos dalį, antra, dėl Kinijos kainų nuolat buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, dėl to buvo verčiama mažinti kainas, o importo iš Brazilijos apimtis buvo gerokai mažesnė nei importo iš Kinijos apimtis.

(134)

Laikinojo reglamento 5 skirsnyje Komisija nagrinėjo priežastinį ryšį pagal 3 straipsnio 7 dalį. Visi veiksniai, kuriuos „Shenghua“ paminėjo 132 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėti atskirai ir kartu.

(135)

Pirma, dėl jos tvirtinimo, kad žalą lėmė plieno paklausos sumažėjimas, kaip nurodyta laikinojo reglamento 240 ir 241 konstatuojamosiose dalyse, mažėjant suvartojimui KLR rinkos dalis padidėjo 57 %, o Sąjungos pramonės gamyba, pardavimo apimtis, rinkos dalis, pelningumas, užimtumas ir investicijų grąža nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo daugiau nei suvartojimas. Mat Kinijos skverbimasis į rinką mažomis kainomis darė didelę žalą šiems žalos rodikliams. Taigi sumažėjęs suvartojimas neišardė priežastinio ryšio tarp importo dempingo kainomis iš KLR ir materialinės žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė.

(136)

Antra, kaip minėta laikinojo reglamento 252 ir 254 konstatuojamosiose dalyse, importo iš Brazilijos apimtis visada buvo bent 5 kartus mažesnė nei importo iš Kinijos apimtis, todėl ji nebuvo pakankamai didelė, kad sumažintų priežastinį ryšį tarp didelio iš Kinijos mažomis kainomis importuojamo kalcio silicido kiekio ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(137)

Trečia, dėl dar vieno Kinijos Vyriausybės pateikto argumento, kad žala patirta dėl COVID-19 pandemijos, kaip minėta laikinojo reglamento 238–241 konstatuojamosiose dalyse, žalinga padėtis susiklostė jau 2019 m., kai dėl importo iš Kinijos skverbties Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas sumažėjo tiek, kad ji negalėjo padengti didėjančių vieneto sąnaudų. Be to, kadangi COVID-19 pandemija nepradėjo daryti poveikio iki 2020 m., COVID-19 pandemija 2020 m. turėtų būti laikoma padėtį pabloginančiu veiksniu. Bet kuriuo atveju, nepaisant sumažėjusios paklausos, Kinijos importas toliau įgijo vis didesnę rinkos dalį, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 240 konstatuojamojoje dalyje. Todėl COVID-19 nesumažino importo mažomis kainomis iš Kinijos ir padarytos žalos priežastinio ryšio.

(138)

„Shenghua“ arba Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių papildomų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti kitokią išvadą.

(139)

Po pirminio faktų atskleidimo Kinijos Vyriausybė taip pat pateikė pastabų, kad Komisija su padidėjusių atsargų ir sumažėjusio ES pramonės pajėgumų naudojimo problemomis siejo Kinijos kilmės kalcio silicido produktus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ES pramonė pati sparčiai didino investicijas ir 2018–2019 m. išplėtė gamybos pajėgumus ir dėl to padidėjo atsargos.

(140)

Su šiuo argumentu negalima sutikti, nes atsargos padidėjo ne dėl investicijų į naujus gamybos pajėgumus, o veikiau dėl to, kad Sąjungos pramonė negalėjo parduoti viso 2018–2019 m. pagaminto kiekio. Gaminamas kiekis per šį laikotarpį faktiškai sumažėjo, tačiau vis tiek buvo didesnis už pardavimo apimtį. Todėl padidėjusias atsargas lėmė padidėjęs importas dempingo kaina.

(141)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Shenghua“ pakartojo 132 konstatuojamojoje dalyje pateiktą tvirtinimą, kad Komisija nepakankamai įvertino kitų veiksnių, pavyzdžiui, plieno pramonės nuosmukio ir COVID-19, poveikį. Visų pirma ji teigė, kad, remiantis „Ferroglobe“ („Ferropem“ patronuojančiosios bendrovės) metine ataskaita (11), Sąjungos pramonė pripažino, kad jos veikla buvo jautri plieno pramonei ir ja rėmėsi ir kad plieno pramonės nuosmukis neigiamai paveiktų (ataskaitoje nurodyta „galėtų neigiamai paveikti“) jos verslą ir veiklą. „Shenghua“ taip pat nurodė, kad 2021 m. kovo mėn. „Eurofer“ pateiktos pastabos patvirtino jos poziciją, kad pagrindinė prastesnių CaSi pramonės veiklos rezultatų priežastis buvo plieno gamybos, o ne importo iš Kinijos nuosmukis. Be to, ji pažymėjo, kad „Ferroglobe“ finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad „COVID-19 padarė esminį neigiamą poveikį mūsų verslo ir finansiniams rezultatams“.

(142)

Dėl šio reglamento 135 ir 137 konstatuojamosiose dalyse pateiktų priežasčių šie tvirtinimai buvo atmesti.

(143)

„Shenghua“ taip pat teigė, kad didelis energijos kainų padidėjimas taip pat labai pakenkė Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Pirma, ji citavo „Fastmarkets MB“ straipsnį (12), kuriame nurodyta, kad OFZ savo gamybą sumažino daugiau nei perpus dėl neseniai daugiau nei 6 kartus pakilusių energijos kainų. Antra, ji rėmėsi „Nasdaq“ paskelbtu straipsniu, kuriame nurodyta, kad „„Ferroglobe“ veikia energijai imlioje pramonėje, todėl dabartinė energijos kainų nustatymo aplinka, ypač Ispanijoje, daro neigiamą poveikį mūsų verslui“ (13).

(144)

Komisija pažymėjo, kad nuoroda į OFZ buvo susijusi su keturių ferolydinių krosnių, neįskaitant kalcio silicido, uždarymu laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, o „Nasdaq“ straipsnis buvo konkrečiai susijęs su Ispanija, nors „Ferropem“ gamina kalcio silicidą Prancūzijoje.

(145)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad pateikta informacija nebuvo konkrečiai susijusi su nagrinėjamojo produkto importu nagrinėjamuoju laikotarpiu ir nesumažino importo iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

5.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(146)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 261–265 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

6.   PRIEMONIŲ LYGIS

6.1.   Žalos skirtumas

(147)

Kaip minėta laikinojo reglamento 266 konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjai tvirtino, kad esama žaliavų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Todėl, siekdama įvertinti tinkamą priemonių lygį, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada ji ištyrė, ar bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis negu jų priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas.

(148)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje ir atsižvelgiant į tai, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu Komisija neregistravo importo, ji analizavo importo apimties raidą, kad nustatytų, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, kaip aprašyta 3 konstatuojamojoje dalyje, importas, dėl kurio atliekamas tyrimas, toliau smarkiai augo, ir todėl, nustatydama žalos skirtumą, atsižvelgė į papildomą žalą, atsiradusią dėl tokio padidėjimo.

(149)

Remiantis duomenų bazės „Surveillance“ duomenimis, per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites importo iš KLR apimtis buvo 36 % mažesnė nei vidutinė keturių savaičių importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu tiriamasis importas labai nepadidėjo.

(150)

Todėl šiuo atžvilgiu Komisija žalos pašalinimo lygio nekoregavo.

(151)

Po pirminio faktų atskleidimo „Ketong“ pažymėjo, kad kadangi visų rūšių produktai, susiję su Sąjungos pramonės tiksline kaina, buvo laikomi konfidencialia informacija, duomenys nebuvo jai prasmingai atskleisti, todėl ji negalėjo pateikti nuomonės dėl skaičiavimų tikslumo.

(152)

Komisija pažymi, kad 2021 m. spalio 15 d. įmonei „Ketong“ pateikto pirminio faktų atskleidimo dokumento 3 priede (14) Komisija nurodė, kad „dėl konfidencialumo priežasčių (su vienu arba dviem gamintojais susijusių Sąjungos pramonės kainų) išsamių priverstinio kainų mažinimo duomenų pagal PKN atskleisti negalima“. Komisija patvirtina, kad šios išsamios informacijos apie produkto rūšis neatskleidimas taip pat taikomas Sąjungos pramonės tikslinei kainai. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

(153)

Eksportuotojas „Ningxia Shun Tai Smelting Co., Ltd“ teigė, kad Komisija, siekdama apskaičiuoti žalos skirtumą, neteisingai perskaičiavo CIF eksporto kainas Sąjungos pasienyje eurais. Komisija sutiko su šiuo teiginiu ir šiuo atžvilgiu perskaičiavo žalos skirtumą.

(154)

Kaip aprašyta 115 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patikslino „Shun Tai“ CIF eksporto kainas. Po šio patikslinimo patikslintas galutinis žalos skirtumas „Shun Tai“ ir skirtumas visoms kitoms bendrovėms. Žalos pašalinimo lygis visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir dempingo skirtumas šioms bendrovėms. Todėl galutinis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir visų kitų bendrovių žalos pašalinimo lygis yra toks:

Šalis

Bendrovė

Galutinis žalos skirtumas

KLR

„Ningxia Ketong New Material Technology Co. Ltd.“

31,5  %

KLR

„Ningxia Shun Tai Smelting Co. Ltd.“

42,7  %

KLR

„Shaanxi Shenghua Metallurgy-Chemical Co. Ltd.“

32,8  %

KLR

Visos kitos bendrovės

50,7  %

6.1.1.   Žaliavų rinkų iškraipymai

(155)

Po pirminio faktų atskleidimo „Euroalliages“ tvirtino, kad Komisija turėtų dar kartą apsvarstyti negalutinę išvadą, išdėstytą laikinojo reglamento 281 konstatuojamojoje dalyje, kad elektros energija nebuvo iškraipoma, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. „Euroalliages“ tvirtino, kad iš šalies ataskaitos 10 skirsnio matyti, jog Kinijos energetikos sektoriuje esama didelių iškraipymų, o Kinijos Vyriausybė pastabų dėl to nepateikė. Be to, ji tvirtino, kad skunde buvo keletas nuorodų, kurios visos rodo, kad esama elektros energijos kainų iškraipymų. „Euroalliages“ teigė, kad rasti įrodymai, susiję su Kinijoje suteiktomis elektros energijos subsidijomis, ir net daliniai dokumentai, susiję su KLR dvejopos energijos kainodaros schema, gali būti laikomi pakankamais įrodymais, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį.

(156)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte ir šalies ataskaitos 10 skirsnyje nurodyti dideli iškraipymai skiriasi nuo pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje išvardytų konkrečių priemonių. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį Komisija ištyrė, ar elektros energija iškraipoma dėl dvejopos kainodaros sistemos taikymo arba bet kokių kitų konkrečių priemonių, išvardytų pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Šiame tyrime nėra tokių priemonių buvimo įrodymų, o skunde pateikti įtarimai nepatvirtinti, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 276–281 konstatuojamosiose dalyse. Šis teiginys atmetamas ir Komisija patvirtina laikinojo reglamento 281 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

6.2.   Išvada dėl priemonių lygio

(157)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus galutinius antidempingo muitus:

Šalis

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas

KLR

„Ningxia Ketong New Material Technology Co. Ltd.“

31,5  %

KLR

„Ningxia Shun Tai Smelting Co. Ltd.“

42,7  %

KLR

„Shaanxi Shenghua Metallurgy-Chemical Co. Ltd.“

32,8  %

KLR

Visos kitos bendrovės

50,7  %

7.   SĄJUNGOS INTERESAI

7.1.   Sąjungos pramonės interesai

(158)

Atsižvelgdama į 110 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus faktus ir išvadas, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 289 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos kalcio silicido pramonės interesus. Iš tiesų antidempingo priemonės padės sudaryti sąlygas abiem įmonėms tęsti veiklą, nes bus pašalinti dėl nesąžiningos prekybos atsiradę iškraipymai.

7.2.   Nesusijusių importuotojų, prekiautojų ir naudotojų interesai

(159)

Vienas Sąjungoje esantis vielos su šerdimi gamintojas („Filo d.o.o.“) pažymėjo, kad nustačius laikinąsias priemones kilo tiekimo problemų, nes Sąjungos pramonė rinkoje nepardavė tinkamo kiekio, o dėl antidempingo priemonių Kinijos kainos rinkoje padidėjo. Ši šalis teigė, kad dėl to, jog kainos Sąjungos rinkoje labai padidėjo, plieno pramonė (pagrindinė naudotojų pramonė) svarstė galimybę kaip pigesnę alternatyvą pradėti naudoti arba pradėjo naudoti gryno kalcio produktus.

(160)

„Euroalliages“ taip pat pateikė pastabų dėl šių pokyčių po TL. Ji pažymėjo, kad Sąjungos pramonė susidūrė su laikinomis gamybos ir pardavimo problemomis. Kalbant apie „Ferropem“, šios problemos buvo susijusios su „Ferroglobe“ grupės restruktūrizavimu ir gamybos perkėlimu į naują vietą Prancūzijoje, o tai daugiausia lėmė žalinga dempingo praktika, patvirtinta laikinuoju reglamentu. Kalbant apie OFZ, šios problemos buvo susijusios su išaugusiomis elektros energijos kainomis, kurios laikinai sutrikdė įprastą jos gamybos kampanijos planavimą. Be to, „Euroalliages“ pažymėjo, kad gryno kalcio kainos yra per didelės, kad CaSi pakeitimas būtų ekonomiškai perspektyvus. Ji taip pat pateikė konfidencialios korespondencijos iš CaSi naudojančio tolesnio Sąjungos naudotojo, vykdančio veiklą vielos su šerdimi srityje. Susirašinėjant pritarta priemonėms, kuriomis siekiama atkurti sąžiningą konkurenciją ir Sąjungos rinkoje išlaikyti įvairius tiekimo šaltinius, įskaitant Sąjungos gamintojų tiekiamą produkciją.

(161)

Komisija pažymi, kad „Filo d.o.o.“ tvirtinimai yra nepagrįsti ir bet kuriuo atveju neįrodo jokių struktūrinių rinkos sąlygų pokyčių, palyginti su TL. Iš tiesų, nustačius antidempingo muitus galutinės grandies šalims tiekimo grandinėje iš tiesų gali įvykti tam tikrų rinkos pokyčių. Tačiau priemonės nėra trikdantis veiksnys; tai veikiau veiksnys, kuriuo atkuriamos vienodos sąlygos, užtikrinama tolesnė Sąjungos pramonės veikla šiame sektoriuje ir garantuojamas tiekimo iš įvairių šaltinių stabilumas. Be to, iki 2021 m. spalio mėn. CaSi importo kainos nebuvo tokios didelės, kaip teigė vielos su šerdimi gamintojas, kad perėjimas prie gryno kalcio būtų perspektyvus, net jei būtų atsižvelgta į priemones.

(162)

Darydama išvadą Komisija nusprendė, kad pasiūlos raida po TL nebuvo struktūrinio pobūdžio. Akivaizdu, kad priemonės buvo būtinos sąžiningai konkurencijai Sąjungos rinkoje atkurti. Tai leistų Sąjungos pramonei atgauti savo padėtį rinkoje, buvusią iki žalingo dempingo.

(163)

Kinijos Vyriausybė teigė, kad Komisija iki galo neįvertino poveikio plieno pramonei. Ji pažymėjo, kad atlikdama plieno apsaugos priemonių peržiūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos plieno gamintojams reikalinga tolesnė plieno apsaugos priemonių, taikomų įvairiems plieno produktams, apsauga. Taigi papildomo muito įvedimas svarbiems jų gamybos ištekliams ne tik kenkia plieno įmonių plėtrai, bet ir prieštarauja Komisijos argumentams, pateiktiems atliekant plieno apsaugos priemonių peržiūrą. Komisija laikinojo reglamento 302 konstatuojamojoje dalyje nagrinėjo priemonių poveikį plieno pramonei ir remdamasi iš naudotojo gauta informacija padarė išvadą, kad CaSi sąnaudos plieno pramonėje yra labai mažos.

(164)

Kinijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad išlaikius tinkamą konkurencijos lygį Sąjungos rinkoje ne tik atsiras daugiau galimybių rinktis ir geresnių produktų galutinės grandies pramonei bei vartotojams, bet taip pat bus lengviau didinti Sąjungos pramonės konkurencingumą.

(165)

„Shenghua“ taip pat pateikė pastabų dėl konkurencijos rinkoje ir pažymėjo, kad Sąjungoje yra tik du CaSi gamintojai, tačiau yra daugiau nei šešiasdešimt importuotojų, prekiautojų ir naudotojų. Ji manė, kad nustačius priemones sumažėtų konkurencija ir padidėtų kainos Sąjungos rinkoje tokiems naudotojams, kaip plieno pramonė.

(166)

Tačiau, kaip minėta 161 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad konkurencija Sąjungos rinkoje turėtų būti sąžininga visų šalių atžvilgiu. Todėl siekiant atkurti sąžiningą konkurenciją buvo svarbu, kad CaSi importo iš Kinijos kainoms būtų taikomi antidempingo muitai.

(167)

„Shenghua“ taip pat priminė „Eurofer“ pastabas, kad Sąjungos pramonė niekada netenkino daugiau nei 42 % Sąjungos paklausos. Ji teigė, kad, kadangi du Sąjungos gamintojai negali patenkinti Sąjungos paklausos, jei tiekimo grandinė iš Kinijos būtų nutraukta, tai turėtų neigiamo poveikio naudotojams. Tačiau Komisija pažymi, kad naudotojai taip pat galės importuoti iš trečiųjų šalių ir kad priemonės neskirtos tiekimui iš Kinijos nutraukti. Siekiama užtikrinti, kad importas iš Kinijos į Sąjungos rinką būtų vykdomas sąžiningomis kainomis.

(168)

Po galutinio faktų atskleidimo „Shenghua“ pateikė pastabą, kad Komisija nepagrįstai daug dėmesio skyrė Sąjungos pramonės interesams ir nepakankamai dėmesio skyrė Sąjungos importuotojų ir naudotojų interesams. Visų pirma ji pakartojo atitinkamai „Eurofer“ ir Vokietijos plieno federacijos pastabas dėl skundo, kad vidaus pramonė niekada netiekė daugiau kaip 42 % tikrojo Sąjungos suvartojimo ir kad vidaus pramonė negali patenkinti kalcio silicido paklausos. Ji taip pat nurodė 2021 m. rugsėjo ir spalio mėn. „Filo d.o.o.“ pastabas, kad Sąjungos ir Brazilijos gamintojai netiekia kalcio silicido Sąjungos rinkai.

(169)

Po galutinio faktų atskleidimo „Filo d.o.o.“ ir „TDR Legure d.o.o.“ taip pat pakartojo savo pastabą, kad Sąjungos gamintojai laikinai negali tiekti Sąjungos rinkai.

(170)

„Euroalliages“ atsakė, kad skundą pateikę Sąjungos gamintojai nori išlaikyti pardavimą Sąjungos rinkoje, ir pateikė įrodymų apie neseniai pateiktus pasiūlymus tiekti CaSi Sąjungos rinkai.

(171)

Kaip nurodyta 161 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad priemonės yra ne trikdomasis veiksnys, o veiksnys, dėl kurio atkuriamos vienodos sąlygos, užtikrinama tolesnė Sąjungos pramonės veikla sektoriuje ir užtikrinamas tiekimo iš įvairių šaltinių (įskaitant KLR) stabilumas. Iš tiesų, atliekant Sąjungos interesų patikrinimą, pagrindinio reglamento 21 straipsnyje nurodyta, kad „ypatingas dėmesys skiriamas poreikiui pašalinti prekybą iškraipantį žalingo dempingo poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją“. Todėl Komisija šiuos argumentus atmetė.

(172)

Be to, po galutinio faktų atskleidimo „Filo d.o.o.“ ir „TDR Legure d.o.o.“ nurodė, kad didžiausia problema, jei Komisija nustatytų priemones, galėtų būti Kinijos kilmės kalcio silicidas, importuojamas į Sąjungą, tačiau deklaruojamas kaip kitos trečiosios šalies (Ukrainos, Indijos, Rusijos, Tailando, Turkijos ir kt.) kilmės. Komisija pažymėjo, kad tai yra spėlionė, kuri nėra svarbi analizuojant Sąjungos interesus.

7.3.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(173)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 303 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių atlikus šį tyrimą nereikėtų nustatyti galutinių priemonių.

8.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

8.1.   Galutinės priemonės

(174)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(175)

Kaip minėta 115 konstatuojamojoje dalyje, vieno gamintojo CIF eksporto kainos galutiniame etape buvo šiek tiek patikslintos. Šio teiginio priėmimas taip pat padarė nedidelį poveikį jo ir visų kitų bendrovių žalos skirtumui.

(176)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Žalos skirtumas

Galutinis antidempingo muitas

KLR

„Ningxia Ketong New Material Technology Co. Ltd.“, Hongguozi pramoninė zona, Huinongo rajonas, Šidzuišano miestas, Ningsios provincija

52,3  %

31,5  %

31,5  %

KLR

„Ningxia Shun Tai Smelting Co., Ltd.“, Džongvėjaus pramoninis parkas, Džongvėjaus miestas, Ningsios provincija

123,6  %

42,7  %

42,7  %

KLR

„Shaanxi Shenghua Metallurgy-Chemical Co. Ltd.“, Jangsiano ekopramoninis parkas, Handžongo miestas, Šaansi provincija

75,0  %

32,8  %

32,8  %

KLR

Visos kitos bendrovės

132,6  %

50,7  %

50,7  %

(177)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams turėtų būti taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(178)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (15). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(179)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Sąskaita faktūra privalo atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(180)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gautų šias sąskaitas faktūras, atitinkančias visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, galėtų reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(181)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Per šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(182)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

8.2.   Įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymai

(183)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas pateikė įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį. Nors ji eksportavo kelių rūšių nagrinėjamąjį produktą, ji pasiūlė vieną vidutinę minimalią importo kainą (toliau – MIK).

(184)

Komisija įvertino pasiūlymą atsižvelgdama į tiriamojo produkto kainų svyravimą. Per paskutinius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus paaiškėjo, kad iš kelių šaltinių (Brazilijos, Tailando, Argentinos ir Kinijos) į Sąjungos rinką importuojamo kalcio silicido kaina labai svyravo. Esant tokiam kintamumui negalima užtikrinti, kad vienos vidutinės MIK pakaks žalingam dempingo poveikiui pašalinti priemonių taikymo laikotarpiu.

(185)

Susijęs eksportuotojas taip pat pasiūlė indeksuoti siūlomą MIK remiantis elektros energijos kainomis Brazilijoje. Tačiau šis sąnaudų elementas nėra pakankamai didelis, kad būtų užtikrinta, jog indeksavimas lemtų kainas, kuriomis būtų pašalinama žala.

(186)

Labai svarbu, kad būtų aiškus nagrinėjamojo produkto, kurį susijęs eksportuojantis gamintojas pardavė Sąjungai, kainos pokyčio ir žaliavų kainų svyravimo ryšys. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad toks ryšys egzistuoja, o susijęs eksportuotojas tokio ryšio egzistavimo neįrodė. Tai rodo, kad stebėtiems kainų svyravimams įtakos turi ir kiti veiksniai.

(187)

Be to, siūlomos priemonės grindžiamos žalos skirtumais (t. y. Sąjungos pramonės sąnaudomis), o indeksuojant MIK remiantis Brazilijos elektros energijos kainos raida negalima užtikrinti, kad tokia MIK pašalintų žalą. Sąjungos pramonės sąnaudos ir kainos nepriklauso nuo elektros energijos kainų raidos toje šalyje.

(188)

Galiausiai, net jei elektros energijos kaina Brazilijoje būtų laikoma tinkama, viešai prieinami duomenys, kuriuos siūlo pareiškėjas, nėra pateikiami pakankamai dažnai, kad būtų galima patikimai atspindėti elektros energijos kainų svyravimus.

(189)

Vieno iš pirmiau pateiktų aspektų nesilaikymas yra pakankamas, kad būtų galima daryti išvadą, jog įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymas yra netinkamas ir todėl negali būti priimtas.

(190)

Kalbant apie įsipareigojimo stebėseną, atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjo apskaita neatitinka tarptautiniu mastu pripažintų apskaitos principų ir, be kita ko, atliekant tyrimą nebuvo lengvai prieinama jokia valdymo apskaita ar kompiuterizuotas klientų sąrašas. Nustatyta, kad oficialiose finansinėse ataskaitose taip pat yra kitų svarbių problemų. Dėl to kyla abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ir kyla praktinių sunkumų patikimai stebėti galimą įmonę.

(191)

Remiantis pirmiau išdėstytais faktais bei aplinkybėmis ir laikantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio nuostatų, manyta, kad pasiūlymas nebuvo tinkamas žalingam dempingo poveikiui pašalinti. Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 3 dalį taip pat manyta, kad jo stebėsena būtų neįmanoma.

(192)

Todėl pasiūlymas buvo atmestas.

8.3.   Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(193)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

9.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(194)

Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(195)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kalcio silicidui, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7202 99 80 ir ex 2850 00 60 (TARIC kodai 7202998030 ir 2850006091), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Šalis

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

KLR

„Ningxia Ketong New Material Technology Co. Ltd.“, Hongguozi pramoninė zona, Huinongo rajonas, Šidzuišano miestas, Ningsios provincija

31,5  %

C721

KLR

„Ningxia Shun Tai Smelting Co., Ltd.“, Džongvėjaus pramoninis parkas, Džongvėjaus miestas, Ningsios provincija

42,7  %

C722

KLR

„Shaanxi Shenghua Metallurgy-Chemical Co. Ltd.“, Jangsiano ekopramoninis parkas, Handžongo miestas, Šaansi provincija

32,8  %

C723

KLR

Visos kitos bendrovės

50,7  %

C999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekį) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportui į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1811, sumos. Sumos, viršijančios galutines antidempingo muito normas, nerenkamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kalcio silicido inicijavimą (OL C 58, 2021 2 18, p. 60).

(3)  2021 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1811, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kalcio silicidui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 366, 2021 10 15, p. 17).

(4)  2020 m. spalio 22 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2020) 242 final, paskelbtas https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/october/tradoc_158997.pdf.

(5)  Kinijos Liaudies Respublikos įstatymas dėl valstybės valdomo įmonių turto, priimtas 2008 m. spalio 28 d. Kinijos Liaudies Respublikos 11-ojo Nacionalinio liaudies kongreso nuolatinio komiteto 5-ojoje sesijoje ir paskelbtas tą pačią dieną.

(6)  Žr. „Shenghua“ interneto svetainę adresu http://sxshyh.cn/index/index/about (žiūrėta 2022 m. sausio 11 d.).

(7)  Žr. KKP konstitucijos 3 straipsnio 2 dalį dėl KKP narių pareigų, siejamą su 10 straipsniu dėl demokratinio centralizmo principo.

(8)  OL L 208, 2020 7 1, p. 2.

(*1)  Neiškraipytos vertės nustatymas paaiškintas laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje.

(*2)  Neiškraipytos vertės nustatymas paaiškintas laikinojo reglamento 146 konstatuojamojoje dalyje.

(*3)  Neiškraipytos vertės nustatymas paaiškintas laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje.

(9)  https://www.edp.com.br/distribuicao-sp/saiba-mais/informativos/tabela-de-fornecimento-de-media-e-alta-tensao

(10)  Žr. 2011 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Dashiqiao prieš Tarybą, T-423/09, ECLI:EU:T:2011:764, 34–50 punktus ir 2021 m. gegužės 19 d. Sprendimo China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products ir kt. prieš Komisiją, T-254/18, ECLI:EU:T:2021:278, 586–610 punktus.

(11)  https://sec.report/document/0001558370-21-005436#gsm-20201231x20f.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. sausio 25 d.).

(12)  https://www.metalbulletin.com/Article/4010921/Search-results/OFZ-Slovakia-cuts-ferro-alloy-output-due-to-surging-power-prices.html (paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. sausio 25 d.).

(13)  https://www.nasdaq.com/articles/factbox-power-crunch-pressures-europes-silicon-and-ferro-alloy-producers-2021-10-07-0 (paskutinį kartą žiūrėta 2022 m. sausio 25 d.).

(14)  3 priedas. Išsami informacija apie priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumo apskaičiavimą ir taikytą metodiką.

(15)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate G, 170 Rue de la Loi, 1040 Brussels, Belgija.

(16)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/36


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/469

2022 m. kovo 23 d.

kuriuo ištaisomas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/72, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 15 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/72 (2) Komisija importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatė galutinius kompensacinius muitus ir iš dalies pakeitė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas (3);

(2)

galutinio kompensacinio muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, buvo tokios:

Bendrovė

Kompensacinio muito norma

FTT Group:

FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.

Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.

Hubei Fiberhome Boxin Electronic Co., Ltd.

10,3  %

ZTT Group:

Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.

Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.

5,1  %

Kitos per antisubsidijų ir antidempingo tyrimus bendradarbiavusios bendrovės, išvardytos I priede

7,8  %

Kitos per antidempingo tyrimą bendradarbiavusios, bet per antisubsidijų tyrimą nebendradarbiavusios bendrovės, išvardytos II priede

10,3  %

Visos kitos bendrovės

10,3  %

(3)

pirmiau nurodytos kompensacinio muito normos yra teisingos ir tyrimo metu buvo atskleistos šalims. Tačiau Reglamento (ES) 2022/72 217 ir 339 konstatuojamosiose dalyse buvo korektūros klaidų, susijusių su skiriant dotacijas ir lengvatinį finansavimą teikiant paskolas nustatytomis „FTT Group“ subsidijų normomis. Teisingos normos turėtų būti 1,88 % dotacijoms ir 1,39 % lengvatiniam finansavimui teikiant paskolas vietoj atitinkamai 1,79 % ir 0,9 %;

(4)

be to, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/72 2 straipsnio 1 dalyje yra korektūros klaida, susijusi su Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/2011 nurodytu papildomu TARIC kodu visoms kitoms bendrovėms, kuris turėtų būti C999, o ne C699;

(5)

todėl Komisija nusprendė ištaisyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/72 217 ir 339 konstatuojamąsias dalis ir 2 straipsnio 1 dalį, kuria atitinkamai iš dalies keičiama Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2011 1 straipsnio 2 dalis. Šis ištaisymas atliekamas įsigaliojus Įgyvendinimo reglamentui (ES) 2022/72, t. y. 2022 m. sausio 20 d.;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (4) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/72 ištaisomas taip:

1)

217 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal visas dotacijas per tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų norma:

Dotacijos

Bendrovės pavadinimas

Subsidijos norma

FTT Group:

FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.

Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.

Hubei Fiberhome Boxin Electronic Co., Ltd.

1,88  %

ZTT Group:

Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.

Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.

0,33  %“

2)

339 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„Atrinktoms bendrovių grupėms per tiriamąjį laikotarpį skiriant lengvatinį finansavimą teikiant paskolas nustatyta subsidijų norma:

Lengvatinis finansavimas. Paskolos

Bendrovės pavadinimas

Subsidijos norma

FTT Group:

FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.

Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.

Hubei Fiberhome Boxin Electronic Co., Ltd.

1,39  %

ZTT Group:

Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.

Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.

0,38  %“

3)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1)   1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„1)„2.   Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

FTT Group:

FiberHome Telecommunication Technologies Co., Ltd.

Nanjing Wasin Fujikura Optical Communication Ltd.

Hubei Fiberhome Boxin Electronic Co., Ltd.

33,7  %

C696

ZTT Group:

Jiangsu Zhongtian Technology Co., Ltd.

Zhongtian Power Optical Cable Co., Ltd.

14,6  %

C697

Kitos per antisubsidijų ir antidempingo tyrimus bendradarbiavusios bendrovės, išvardytos I priede

23,4  %

 

Kitos per antidempingo tyrimą bendradarbiavusios, bet per antisubsidijų tyrimą nebendradarbiavusios bendrovės, išvardytos II priede

20,9  %

 

Visos kitos bendrovės

33,7  %

C999““

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja atgaline data nuo 2022 m. sausio 20 d.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2)  2022 m. sausio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/72, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 12, 2022 1 19, p. 34).

(3)  2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 410, 2021 11 18, p. 51).

(4)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).


2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/39


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/470

2022 m. kovo 23 d.

kuriuo skiriama kiaulienos privataus sandėliavimo parama ir iš anksto nustatomas jos dydis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 18 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 3 dalies c punktą,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės (2), ypač į jo 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktą,

kadangi:

(1)

kiaulienos sektorius jau keletą mėnesių patiria didelių sunkumų. Smarkiai sulėtėjęs eksportas į Kiniją, tolesnis afrikinio kiaulių maro plitimas į daugiau valstybių narių ir tebesitęsiantis COVID-19 apribojimų poveikis daro neigiamą įtaką Sąjungos skerstinų kiaulių rinkai;

(2)

Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau sutrikdė rinką ir smarkiai paveikė Sąjungos kiaulienos eksportą. Dėl šios priežasties smarkiai sumažėjo tam tikrų kiaulienos gaminių eksporto paklausa;

(3)

siekiant sumažinti dabartinį pasiūlos ir paklausos disbalansą, tikslinga teikti privataus kiaulienos sandėliavimo paramą ir iš anksto nustatyti jos dydį;

(4)

jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, privataus kiaulienos sandėliavimo paramai turėtų būti taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1238 (3) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1240 (4), kuriais nustatomos specialios privataus sandėliavimo paramos skyrimo taisyklės;

(5)

paramos dydis turėtų būti nustatytas iš anksto, nes tai ūkio subjektams leistų taikyti greitą ir lanksčią veiklos sistemą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 4 straipsniu, paramos dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir kitus atitinkamus rinkos elementus. Tikslinga nustatyti fiksuotą paramos dydį;

(6)

tam, kad privataus sandėliavimo parama būtų veiksminga ir turėtų realų poveikį rinkai, ji turėtų būti skiriama tik už gaminius, kurie dar nebuvo atiduoti sandėliuoti;

(7)

kad būtų lengviau administruoti šią priemonę, kiaulienos gaminiai turėtų būti skirstomi į kategorijas pagal jų sandėliavimo išlaidų dydžio panašumą;

(8)

veiksmingo administravimo ir supaprastinimo tikslais reikėtų nustatyti mažiausią kiekvienoje paraiškoje nurodytiną gaminių kiekį;

(9)

norint užtikrinti, kad ūkio subjektai laikytųsi sutartinių įsipareigojimų ir priemonė turėtų pageidaujamą poveikį rinkai, reikėtų nustatyti užstato dydį;

(10)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 42 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės apie priimtinas paraiškas Komisijai turi pranešti kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti skaidrumą, stebėseną ir tinkamą paramos sumų administravimą, taip pat veiksmingą sistemos valdymą, pranešimus būtina teikti dažniau. Todėl turėtų būti numatyta nuostata, leidžianti nukrypti nuo pranešimų teikimo dažnumo;

(11)

tam, kad šis reglamentas iš karto padarytų poveikį rinkai ir padėtų stabilizuoti kainas, jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatoma kiaulienos privataus sandėliavimo parama, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 17 straipsnio pirmos pastraipos h punkte.

2.   Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1238 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1240.

2 straipsnis

Paramos skyrimo reikalavimus atitinkantys gaminiai

1.   Paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių gaminių kategorijų sąrašas ir atitinkamos paramos už sandėliavimo laikotarpį sumos nurodyti priede.

2.   Parama skiriama tik už tam tikrą šviežios ar atšaldytos mėsos, kuri dar nebuvo atiduota sandėliuoti, kiekį.

3 straipsnis

Paraiškų teikimas

1.   Priede nustatytų tam tikrų kategorijų gaminių, už kuriuos gali būti skiriama parama, privataus sandėliavimo paramos paraiškos gali būti teikiamos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Paskutinė paraiškų pateikimo diena – 2022 m. balandžio 29 d.

2.   Paraiškose nurodomas 60, 90, 120 arba 150 dienų sandėliavimo laikotarpis.

3.   Kiekvienoje paraiškoje nurodoma tik viena iš priede išvardytų gaminių kategorijų ir atitinkamas kiekvienos kategorijos gaminių KN kodas.

4.   Paraiška teikiama dėl ne mažiau kaip 10 tonų gaminių be kaulų ir ne mažiau kaip 15 tonų kitų gaminių.

4 straipsnis

Užstatas

Užstato, kurio pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1238 4 straipsnio b punktą reikalaujama teikiant privataus sandėliavimo paramos paraišką, suma yra lygi 20 % šio reglamento priedo lentelės 3–6 skiltyse nustatyto paramos dydžio.

5 straipsnis

Pranešimų apie kiekius, kuriuos prašoma leisti sandėliuoti, teikimo dažnumas

Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1240 42 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto dažnumo, valstybės narės apie kiekius, dėl kurių pateiktos paraiškos sudaryti sutartis, Komisijai praneša du kartus per savaitę:

a)

kiekvieną pirmadienį iki 12.00 (Briuselio laiku) – apie kiekius, dėl kurių paraiškos buvo pateiktos praėjusios savaitės ketvirtadienį ir penktadienį;

b)

kiekvieną ketvirtadienį iki 12.00 (Briuselio laiku) – apie kiekius, dėl kurių paraiškos buvo pateiktos tos savaitės pirmadienį, antradienį ir trečiadienį.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 346, 2013 12 20, p. 12.

(3)  2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1238, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui (OL L 206, 2016 7 30, p. 15).

(4)  2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1240, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui taikymo taisyklės (OL L 206, 2016 7 30, p. 71).


PRIEDAS

Gaminių kategorijos

Gaminiai, už kuriuos skiriama parama

Paramos už sandėliavimo laikotarpį suma (EUR už toną)

60 dienų

90 dienų

120 dienų

150 dienų

1

2

3

4

5

6

1 kategorija

ex 0203 11 10

Skerdenų pusės be priekinių kojų, uodegų, inkstų, plonųjų diafragmų ir stuburo smegenų (1)

Visos gyvulių skerdenos, sveriančios iki 20 kg

270

286

301

317

2 kategorija

ex 0203 12 11

ex 0203 12 19

ex 0203 19 11

ex 0203 19 13

Kumpiai

Mentės

Priekinės nuokartos

Nugarinės su sprandinėmis ar be jų arba atskiros sprandinės, nugarinės su drūtgaliais ar be jų (2)  (3)

326

341

357

372

3 kategorija

ex 0203 19 55

Kumpiai, mentės, priekinės nuokartos, nugarinės su sprandinėmis ar be jų arba atskiros sprandinės, nugarinės su drūtgaliais ar be jų, be kaulų (2)  (3)

377

392

407

423

4 kategorija

ex 0203 19 15

Šoninės, nekapotos arba sukapotos keturkampiais gabalais

282

297

313

327

5 kategorija

ex 0203 19 55

Šoninės, nekapotos arba sukapotos keturkampiais gabalais, be odos ir šonkaulių

348

361

375

389

6 kategorija

ex 0203 19 55

Skerdenų vidurinės dalys su oda ar riebalais arba be jų, be kaulų (4)

279

293

306

320

7 kategorija

ex 0209 10 11

Poodiniai kiaulių riebalai su oda arba be jos (5)

157

168

180

190


(1)  Parama taip pat gali būti skiriama už skerdenų puses, pateiktas kaip „Wiltshire“ pusės, t. y. be galvų, žandų, apatinių žandų dalių, kojų, uodegų, inkstų riebalų, inkstų, išpjovų, mentikaulių, krūtinkaulių, stuburo, dubens kaulų ir diafragmų.

(2)  Nugarinės ir sprandinės gali būti su oda arba be odos, tačiau jų riebalinis sluoksnis negali būti storesnis kaip 25 mm.

(3)  Sutartinis kiekis gali būti taikomas bet kokiam nurodytų produktų deriniui.

(4)  Gaminiai pateikiami taip pat kaip ir gaminiai, kurių KN kodas yra 0210 19 20.

(5)  Šviežias riebalinis audinys, esantis po kiaulės oda ir prie jos prisitvirtinęs, nepriklausomai nuo to, iš kokios kiaulės dalies jis išpjautas. Jei riebalinis audinys pateikiamas su oda, jo svoris turi būti didesnis už odos svorį.


SPRENDIMAI

2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/43


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2022/471

2022 m. kovo 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2022/338 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę dėl mirtinai jėgai panaudoti skirtos karinės įrangos ir platformų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/338 (1) nustatyta finansinė orientacinė suma yra 450 000 000 EUR, skirta padengti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išlaidas;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos teritorijoje tebesitęsia ginkluotas konfliktas, finansinė orientacinė suma turėtų būti padidinta dar 450 000 000 EUR, o paramos priemonės trukmė pratęsta 12 mėnesių;

(3)

todėl Sprendimas (BUSP) 2022/338 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas (BUSP) 2022/338 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Paramos priemonės trukmė yra 36 mėnesiai nuo šio sprendimo priėmimo.“;

2)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Finansinė orientacinė suma, skirta su paramos priemone susijusioms išlaidoms padengti, yra 900 000 000 EUR.“;

3)

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Vadovaujantis Sprendimo (BUSP) 2021/509 29 straipsnio 5 dalimi, paramos priemonių administratorius po šio sprendimo priėmimo gali pakviesti teikti įnašus, ne daugiau kaip 900 000 000 EUR. Administratoriaus sutelktos lėšos naudojamos tik išlaidoms, neviršijančioms Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigto komiteto patvirtintų ribų 2022 m. iš dalies keičiant šiai paramos priemonei nustatytą biudžetą, apmokėti.“;

4)

2 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Išlaidos, susijusios su šios paramos priemonės įgyvendinimu, atitinka finansavimo reikalavimus nuo 2022 m. sausio 1 d. iki Tarybos nustatytos datos. Ne mažiau kaip 50 procentų finansinės orientacinės sumos skiriama nuo 2022 m. kovo 11 d. patirtoms išlaidoms padengti.“;

5)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Valstybės narės leidžia per savo teritorijas, įskaitant savo oro erdvę, tranzitu gabenti karinę įrangą, be kita ko, vykti lydinčiajam personalui, laikantis Sprendimo (BUSP) 2021/509 56 straipsnio 3 dalies.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-Y. LE DRIAN


(1)  2022 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/338 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę dėl mirtinai jėgai panaudoti skirtos karinės įrangos ir platformų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms (OL L 60, 2022 2 28, p. 1).


2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/45


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2022/472

2022 m. kovo 23 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2022/339 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/339 (1) nustatyta 50 000 000 EUR finansinė orientacinė suma, skirta finansuoti mirtinai jėgai panaudoti neskirtos įrangos ir reikmenų, pavyzdžiui, asmeninių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų, tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos teritorijoje tebesitęsia ginkluotas konfliktas, finansinė orientacinė suma turėtų būti padidinta dar 50 000 000 EUR, o paramos priemonės trukmė pratęsta 12 mėnesių;

(3)

todėl Sprendimas (BUSP) 2022/339 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas (BUSP) 2022/339 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Paramos priemonės trukmė yra 36 mėnesiai nuo šio sprendimo priėmimo.“;

2)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Finansinė orientacinė suma, skirta su paramos priemone susijusioms išlaidoms padengti, yra 100 000 000 EUR.“;

3)

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Vadovaujantis Sprendimo (BUSP) 2021/509 29 straipsnio 5 dalimi, paramos priemonių administratorius po šio sprendimo priėmimo gali pakviesti teikti įnašus, ne daugiau kaip 100 000 000 EUR. Administratoriaus sutelktos lėšos naudojamos tik išlaidoms, neviršijančioms Sprendimu (BUSP) 2021/509 įsteigto komiteto patvirtintų ribų 2022 m. iš dalies keičiant šiai paramos priemonei nustatytą biudžetą, apmokėti.“;

4)

2 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Išlaidos, susijusios su šios paramos priemonės įgyvendinimu, atitinka finansavimo reikalavimus nuo 2022 m. sausio 1 d. iki Tarybos nustatytos datos. Ne mažiau kaip 50 procentų finansinės orientacinės sumos skiriama nuo 2022 m. kovo 11 d. patirtoms išlaidoms padengti.“;

5)

4 straipsnio 4 dalies k punktas pakeičiamas taip:

„k)

Vokietijos gynybos ministerija, Federalinė užsienio reikalų ministerija ir kitos Vyriausybės agentūros;“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2022 m. kovo 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-Y. LE DRIAN


(1)  2022 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/339 dėl paramos priemonės pagal Europos taikos priemonę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti (OL L 61, 2022 2 28, p. 1).


Klaidų ištaisymas

2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/47


2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2106, kuriuo nustatomi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendri rodikliai, išsamiai apibrėžiami jos elementai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 429, 2021 m. gruodžio 1 d. )

90 puslapis, priedas, 10 rodiklio „Švietimo ar mokymo veiklos dalyvių skaičius“ aprašymas:

yra:

„Nustatant šį rodiklį atsižvelgiama į švietimo veiklos dalyvių (ISCED 0-6, suaugusiųjų švietimas) ir mokymo (mokymas ne darbo ir (arba) darbo vietoje, tęstinis profesinis rengimas ir mokymas ir kt.) veiklos, kuri remiama pagal priemonę taikomų priemonių parama, dalyvių, įskaitant skaitmeninių įgūdžių ugdymo veiklos dalyvių, skaičių.“,

turi būti:

„Nustatant šį rodiklį atsižvelgiama į švietimo veiklos dalyvių (ISCED 0-8, suaugusiųjų švietimas) ir mokymo (mokymas ne darbo ir (arba) darbo vietoje, tęstinis profesinis rengimas ir mokymas ir kt.) veiklos, kuri remiama pagal priemonę taikomų priemonių parama, dalyvių, įskaitant skaitmeninių įgūdžių ugdymo veiklos dalyvių, skaičių.“

91 puslapis, priedas, 13 rodiklio „Naujų arba modernizuotų vaikų priežiūros ir švietimo įstaigų mokymo klasių talpumas“ aprašymas:

yra:

„Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei švietimo infrastruktūros (ISCED 0-6), kuri yra naujai sukurta arba modernizuota naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis, klasių talpumas, išreikštas didžiausiu vietų skaičiumi.“,

turi būti:

„Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei švietimo infrastruktūros (ISCED 0-8), kuri yra naujai sukurta arba modernizuota naudojantis parama, teikiama pagal priemonę taikomomis priemonėmis, klasių talpumas, išreikštas didžiausiu vietų skaičiumi.“;

yra:

„Švietimo infrastruktūra apima mokyklas (ISCED 1-3, ISCED 4) ir aukštojo mokslo įstaigas (ISCED 5-6).“,

turi būti:

„Švietimo infrastruktūra apima mokyklas (ISCED 1-3, ISCED 4) ir aukštojo mokslo įstaigas (ISCED 5-8).“


2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/48


2021 m. gruodžio 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2022/201, kuriuo dėl valdymo sistemų ir pranešimo apie įvykius sistemų, kurias turi sukurti projektavimo ir gamybinės organizacijos, ir dėl Agentūros taikomų procedūrų iš dalies keičiamas ir ištaisomas Reglamentas (ES) Nr. 748/2012, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 33, 2022 m. vasario 15 d. )

34 puslapis, I priedo 60 punkto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 748/2012 I priedo (21 dalies) VIII priedėlis, lentelės „ORLAIVIO ATITIKTIES PAREIŠKIMAS“ antros eilutės pirmas langelis:

yra:

„1.

Gaminio būklė“,

turi būti:

„1.

Gaminanti valstybė“.

2022 3 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/49


2021 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2306, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 papildomas į Sąjungą importuoti skirtų ekologiškų ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų siuntų oficialiosios kontrolės ir patikrinimo sertifikato taisyklėmis, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 461, 2021 m. gruodžio 27 d. )

20 puslapis, 10 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys; klaidų ištaisymas (paskelbtas 2022 m. kovo 3 d. OL L 68), 21 puslapis:

yra:

„1.   Kai Komisija pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2307 7 straipsnį iš valstybės narės gavusi pranešimą dėl įtariamo arba nustatyto reikalavimų nesilaikymo, kuris daro poveikį importuojamų ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, apie tai praneša kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai, ta kompetentinga institucija, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga atlieka tyrimą.“,

turi būti:

„1.   Kai Komisija pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2307 7 straipsnį iš valstybės narės gavusi pranešimą dėl įtariamo arba nustatyto reikalavimų nesilaikymo, kuris daro poveikį importuojamų ekologiškų arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktų atitikčiai reikalavimams, apie tai praneša trečiosios valstybės kompetentingai institucijai, kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai, ta kompetentinga institucija, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga atlieka tyrimą.“