(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/128 (2) nustatomas Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) išlaidoms skiriamas grynasis likutis, taip pat pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (3) 7 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnį 2021–2027 biudžetiniais metais Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) skiriamos sumos;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 16 straipsnio 1 dalį 2021–2027 m. metinę viršutinę EŽŪGF išlaidų ribą turi sudaryti Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (4) I priede nustatytos didžiausios su rinka susijusių išlaidų ir tiesioginių išmokų tarpinės viršutinės ribos sumos;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 6 dalies ketvirtą pastraipą kelios valstybės narės Komisijai pranešė apie savo sprendimus dėl tiesioginių išmokų sumos sumažinimo pagal to reglamento 11 straipsnio 1 dalį ir apie sumažinus išmokas 2022 kalendoriniais metais numatomas gauti lėšas. Pagal to reglamento 7 straipsnio 2 dalį, sumažinus išmokas numatomos gauti lėšos turi būti skiriamos kaip Sąjungos parama, finansuojama iš EŽŪFKP;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnio 1 dalies septintą pastraipą kelios valstybės narės pranešė Komisijai apie savo sprendimus tam tikrą 2022 kalendorinių metų tiesioginių išmokų metinių nacionalinių viršutinių ribų sumos procentinę dalį skirti 2023 finansiniais metais kaip papildomą paramą, finansuojamą iš EŽŪFKP;

(5)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnio 2 dalies septintą pastraipą kelios valstybės narės pranešė Komisijai apie savo sprendimus 2022 kalendorinių metų tiesioginėms išmokoms skirti tam tikrą paramos, finansuotinos iš EŽŪFKP lėšų 2023 finansiniais metais, procentinę dalį;

(6)

dėl šios priežasties Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II ir III prieduose nustatytos atitinkamos nacionalinės viršutinės ribos buvo patikslintos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) (ES) 2022/42 (5);

(7)

pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 2 straipsnio 1 dalį to reglamento I priede nustatyta daugiametės finansinės programos su rinka susijusių išlaidų ir tiesioginių išmokų tarpinė viršutinė riba turi būti patikslinta atsižvelgiant į to reglamento 4 straipsnyje numatytą techninį patikslinimą, atlikus perkėlimus tarp EŽŪFKP ir tiesioginių išmokų;

(8)

todėl būtina patikslinti EŽŪGF išlaidoms skiriamą grynąjį likutį, nustatytą Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/128. Aiškumo sumetimais EŽŪFKP skirtinos sumos taip pat turėtų būti skelbiamos;

(9)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/128 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 IV priede išvardyti su buvusio prezidento Sadamo Huseino režimu susiję fiziniai ir juridiniai asmenys, įstaigos ar subjektai, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas ir draudimas naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais;

(2)

2022 m. kovo 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė iš asmenų ir subjektų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašo pašalinti septynis asmenis;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 IV priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 925/2009 (2) tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos kilmės aliuminio folijai nustatė antidempingo muitą. Atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Europos Komisija (toliau – Komisija) Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2384 (3)2015 m. gruodžio 17 d. pratęsė priemonių galiojimą Kinijos eksportui ir nutraukė priemonių taikymą Brazilijai (toliau – ankstesnis priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas). Armėnijos kilmės importui antidempingo priemonės nustojo galioti 2014 m. spalio 7 d.

(2)

Atlikusi vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/271 (4) antidempingo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folijai, taikymą išplėtė tam tikrai importuojamai nežymiai pakeistai aliuminio folijai.

(3)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1474 (5) Komisija, atlikusi antrą vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2384 ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/271 tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folijai nustatyto antidempingo muito taikymą išplėtė tam tikrai importuojamai aliuminio folijai, siunčiamai iš Tailando ir deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Tailando kilmės.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (6), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(5)

Prašymą atlikti peržiūrą 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė Sąjungos gamintojai, kurie pagamina apie 90 % visos tam tikros aliuminio folijos Sąjungoje (toliau – pareiškėjai). Prašymas atlikti peržiūrą pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. gruodžio 17 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (7) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl tam tikros importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės aliuminio folijos.

(7)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2019 m. spalio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimi Sąjungoje. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 77 % visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto gamybos apimties ir 75 % apskaičiuotos pardavimo apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Komisija pastabų negavo. Todėl atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(13)

Tik vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl atranka buvo nereikalinga.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(15)

Du nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pranešė apie save ir pateikė prašomą informaciją. Tačiau vienas iš jų pareiškė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu negamino ir neeksportavo peržiūrimojo produkto, todėl nepageidavo bendradarbiauti atliekant tyrimą. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(16)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(17)

Inicijavus tyrimą, klausimynas pateiktas suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (8).

(18)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai. Per atranką apie save pranešęs eksportuojantis gamintojas klausimyno atsakymų nepateikė. Atsakymų nepateikė ir nesusiję importuotojai. Tyrimo metu klausimyno atsakymų nepateikė ir apie save nepranešė nė vienas naudotojas. Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų taip pat nepateikė.

(19)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, išvados dėl dempingo ir jo daromos žalos pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo padarytos remiantis turimais faktais. Apie tai atitinkamai pranešta Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje. Pastabų negauta.

(20)

Komisija rinko visą informaciją, kurią manė esant reikalingą tyrimui atlikti. Vadovaujantis pranešimu dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (9), per vaizdo konferenciją nuotoliniu būdu sutikrinti šių bendrovių duomenys:

—

„Alcomet AD“, Šumenas, Bulgarija;

—

„Slim Aluminium SpA“, Čisterna di Latina, Italija;

—

„Symetal“, Atėnai, Graikija.

(21)

Peržiūrimasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm, bet ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuota, bet toliau neapdorota, suvyniota į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kg, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 7607 11 19 (TARIC kodas 7607111910) (toliau – peržiūrimasis produktas, buitinė aliuminio folija arba BAF).

(22)

Peržiūrimasis produktas naudojamas įvairios paskirties trumpalaikiam produktų vyniojimui namų ūkiuose, viešojo maitinimo įstaigose, maisto pramonėje ir floristikos mažmeniniame versle.

(23)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(24)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(26)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nors peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš KLR, šio importo apimtis siekė tik 1 588 tonas, o tai sudaro 2 % Sąjungos suvartojimo rinkos dalies. Daugiausia buvo eksportuojama pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (10), kai netaikomas nei antidempingo muitas, nei muitas. Komisija padarė išvadą, kad tokia importo apimtis yra pakankamai tipiška, kad būtų galima nagrinėti, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas.

(27)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(28)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR gamintojus pateikti informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Šios informacijos nepateikė nė vienas gamintojas.

(29)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Informacijos negauta.

(30)

Klausimyno atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Komisija pranešė, kad jeigu išvados bus grindžiamos turimais faktais pagal 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus šaliai nei bendradarbiavimo atveju. Pastabų iš Kinijos Vyriausybės negauta.

(31)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija nurodė, kad, atsižvelgiant į tuo tyrimo etapu turimus įrodymus, galimos tipiškos šalys pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą KLR normaliajai vertei remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais nustatyti buvo Brazilija ir Turkija. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(32)

2021 m. sausio 29 d. Komisija paskelbė pirmąjį pranešimą byloje (toliau – pirmasis pranešimas), kuriame suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Pirmajame pranešime Komisija, remdamasi prašymu atlikti peržiūrą ir pareiškėjų pateikta informacija, pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbo jėga ir energija, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais Komisija tuo tyrimo etapu nustatė tris galimas tipiškas šalis: Braziliją, Rusijos Federaciją (toliau – Rusija) ir Turkiją. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų dėl pirmojo pranešimo negauta.

(33)

2021 m. gegužės 28 d. Komisija paskelbė antrąjį pranešimą byloje (toliau – antrasis pranešimas). Šiame pranešime Komisija sudarė gamybos veiksnių sąrašą ir suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tipiška šalimi Komisija pasirinko Turkiją. Kadangi nė vienoje iš galimų tipiškų šalių nėra tinkamo tipiško peržiūrimojo produkto gamintojo, Komisija nusprendė, kad finansiniams (pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų ir pelno) duomenims gauti galėtų būti tinkami bendrovių, gaminančių produktą, kuris priskiriamas tai pačiai bendrajai kategorijai kaip ir peržiūrimasis produktas, duomenys. Todėl Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad PBA išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi penkių aliuminio ekstruzijų produktus gaminančių Turkijos bendrovių finansine informacija. Komisija nusprendė, kad aliuminio ekstruzijos yra produktai, kurių techninės savybės yra labai panašios į peržiūrimojo produkto savybes, be to, panaši ir jų žaliavų sudėtis. Šiuos produktus dažnai gamina tos pačios bendrovės, kurios gamina peržiūrimąjį produktą, arba tos pačios grupės bendrovės. Atsižvelgiant į peržiūrimojo produkto ir aliuminio ekstruzijų produktų panašumus, taip pat į tai, kad buvo nustatyti pelningi aliuminio ekstruzijų gamintojai, laikoma, kad šie duomenys yra tipiški peržiūrimąjį produktą gaminančių bendrovių padėtį atspindintys duomenys, todėl juos galima naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(34)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas, tačiau pastabų dėl antrojo pranešimo negavo.

(35)

Neseniai atlikusi su KLR aliuminio sektoriumi susijusius tyrimus (11) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(36)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (12). Visų pirma, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį aliuminio sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (13), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (14). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (15). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (16). Komisija taip pat nustatė, kad aliuminio sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (17), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (18).

(37)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus dėl KLR aliuminio sektoriaus, Komisija šiame tyrime nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant prašyme ir Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (19) (toliau – ataskaita) pateiktus įrodymus, kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(38)

Prašyme šiuo atveju buvo paminėta ataskaita, visų pirma jos dalys, susijusios su aliuminio sektoriumi ir valstybės valdomomis įmonėmis, bei ankstesni Komisijos vartotojų grandies produktų tyrimai (20). Be to, prašyme buvo paminėti nepriklausomi tyrimai, kuriuose buvo padaryta išvada, kad Kinijos aliuminio rinka yra iškraipyta dėl didelio subsidijavimo, pavyzdžiui, 2019 m. EBPO tyrimas Measuring distortions in international markets: the aluminium value chain (21) („Tarptautinių rinkų iškraipymų matavimas. Aliuminio vertės grandinė“) ir 2017 m. Vokietijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijos „WVMetalle“ parengta ataskaita (22). Šie tyrimai į tyrimo bylą įtraukti inicijavimo etapu. Nė viena suinteresuotoji šalis pastabų dėl šių tyrimų nepateikė. Prašyme pabrėžta, kad šiuose tyrimuose užfiksuotas didelis valstybės valdomų įmonių skaičius Kinijos aliuminio sektoriuje, pigių žaliavų tiekimas aliuminio gamintojams, taip pat apmokestinimo sistema, dėl kurios iš esmės iškraipoma rinka. Dar kartą paminėjus ataskaitą ir ankstesnį Komisijos tyrimą, prašyme taip pat nurodyta, kad Kinijos valdžios institucijos nustato anglies, elektros, gamtinių dujų ir naftos kainas, o tai iškraipo energijos kainas aliuminio sektoriuje. Prašyme taip pat buvo paminėtas darbo užmokesčio iškraipymas aliuminio sektoriuje. Be to, prašyme buvo teigiama, kad iškraipomos mašinų sąnaudos, ypač atsižvelgiant į tai, kad aliuminio sektorius Kinijos valdžios institucijų laikomas „skatinamuoju sektoriumi“ ir yra įtrauktas į Kinijos Vyriausybės pramonės struktūros koregavimo žinyną, be kita ko, į jo naujausią 2019 m. redakciją (23). Prašyme taip pat buvo nurodytas finansinių išlaidų iškraipymas dėl bendros Kinijos bankų sistemos struktūros, taip pat dėl daugelio politikos dokumentų, pavyzdžiui, nacionalinių ir sektorių penkmečių planų arba politikos, pagal kurią finansų įstaigos raginamos remti aliuminio pramonę. Galiausiai, prašyme buvo išvardyti iškraipymai, atsirandantys dėl papildomų Vyriausybės priemonių, pavyzdžiui, eksportuojančio pardavėjo kreditavimo sistemos, pajamų mokesčio atskaitos dėl mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų ar šalyje pagamintai įrangai taikomų PVM lengvatų. Šiuo klausimu prašyme buvo paminėtas 2018 m. Jungtinių Valstijų prekybos departamento atliktas tyrimas dėl subsidijų Kinijos aliuminio folijos sektoriuje (24).

(39)

Aliuminio sektoriuje vis dar didelė nuosavybės ir kontrolės dalis tenka Kinijos Vyriausybei, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Daugelis didžiausių gamintojų priklauso valstybei. Kadangi Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio. Tačiau atlikus tyrimą patvirtinta, kad aliuminio sektoriuje daugelis didelių gamintojų yra valstybės valdomos įmonės, įskaitant „Aluminium Corporation of China“ arba „Shenhuo Group Aluminium“, kurios abi taip pat gamina peržiūrimąjį produktą.

(40)

Kalbant apie tai, kad Kinijos Vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, tiek valstybės, tiek privačioms aliuminio sektoriaus įmonėms taikoma politikos priežiūra ir gairės. Komisija savo ankstesniuose aliuminio sektoriaus tyrimuose, kuriuose dalyvavo keletas gamintojų, gaminančių ir peržiūrimąjį produktą, išsamiai dokumentais pagrindė partijos stiprinimo veiklą (25). Be to, daug peržiūrimojo produkto gamintojų savo svetainėse aiškiai pabrėžia partijos stiprinimo veiklą, turi partijos narių bendrovių valdymo struktūrose ir pabrėžia ryšius su KKP.

(41)

Pavyzdžiui, „Nanshan Group“ neseniai pranešė apie partijos stiprinimo renginį, kuris įvyko 2021 m. kovo mėn.: „Kovo 19 d. „Nanshan Holdings“ tiesiogiai pavaldus partijos filialas vykdė kovo mėnesio teminės partijos dienos renginį, nuodugniai išnagrinėjo ir įgyvendino Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo kalbos partijos istorijos studijų ir švietimo konferencijoje dvasią, mokėsi partijos istorijos, kaupė jėgas ir sunkiai dirbo. Susirinkimui pirmininkavo atitinkami tiesiogiai „Nanshan Holdings“ pavaldūs partijos filialo vadovai. Skyriaus sekretorius partijos paskaitos pranešime pažymėjo, kad partijos nariai ir kadriniai darbuotojai turėtų visapusiškai atlikti savo pavyzdingą ir vadovaujamą vaidmenį, nepamiršti savo pirminių siekių ir misijos. <…> Visi partijos nariai ir kadriniai darbuotojai pareiškė, kad toliau nagrinės ir įgyvendins Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo kalbos partijos istorijos studijų ir švietimo mobilizacijos konferencijoje dvasią, priderins savo mintis ir veiksmus prie 14-ojo penkmečio plano reikalavimų ir įgyvendinimo veiksmų, nepamirš pradinio tikslo bei misijos ir sunkiai dirbs. Veržtis į priekį, drąsiai diegti naujoves, visapusiškai išnaudoti pavyzdinį partijos narių avangardo vaidmenį bendrovėje <…>“ (26).

(42)

Valstybės valdoma įmonė „Dengfeng Electricity Group“ savo svetainėje nurodo, kad „[2020 m.] lapkričio 10 d. popietę šeštojoje posėdžių salėje vyko grupės bendrovių valdymo mokymai. Iš viso dalyvavo 66 asmenys (grupės bendrovių direktoriai ir vyresniosios vadovybės darbuotojai. Dalyvavo įvairių verslo padalinių, tiesiogiai susijusių įmonių ir joms pavaldžių įmonių vadovai. <…> Dabar grupės bendrovės toliau sąžiningai nagrinės svarbią Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo plenariniame posėdyje pasakytą kalbą, supras plenarinio posėdžio dvasią, <…> ir nuoširdžiai supras partijos centrinio komiteto sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, kaups išmintį ir stiprybę, kad galėtų pasiekti 14-ajame penkmečio plane nustatytus tikslus ir uždavinius“ (27).

(43)

Be to, aliuminio sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(44)

Aliuminio sektoriui taikoma daugybė planų, gairių, direktyvų ir kitų nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu skelbiamų politikos dokumentų. Ši peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taikyta politika, pradedant 13-uoju ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planu (28) arba Spalvotųjų metalų pramonės plėtros planu (2016–2020 m.) ir baigiant kita nacionaliniu lygmeniu taikoma politika, kuri įgyvendinama vykdant regioninius planus, pavyzdžiui, Šandongo provincijos gubernatoriaus pranešimas dėl plano įgyvendinimo siekiant paspartinti aukštos kokybės septynių daug energijos suvartojančių pramonės šakų plėtrą, buvo išsamiai pagrįsta dokumentais ankstesniame Komisijos atliktame sektoriaus tyrime (29). Komisija taip pat panašiai išsamiai dokumentais pagrindė, kad aliuminio pramonė naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į pagrindinių žaliavų ir gamybos išteklių, ypač energijos, rinką (30). Tas pats pasakytina ir apie kitas Vyriausybės priemones šiame sektoriuje, kurias naudojant kišamasi į rinkos jėgas, pavyzdžiui, be kita ko, su eksportu susijusią politiką, atsargų kaupimo politiką, gamybos pajėgumų didinimo politiką (31) arba gamybos išteklių tiekimą mažesnėmis nei rinkos kainomis (32).

(45)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant peržiūrimajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių gamybos išteklių gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(46)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką aliuminio sektoriuje, kaip nurodyta 36 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio peržiūrimojo produkto gamintojams.

(47)

Be to, aliuminio sektoriui daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 36 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(48)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad aliuminio sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 36 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(49)

Komisija primena, kad peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai peržiūrimojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius arba dėl jų sudaro sutartis, sumokėtos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais; jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą; jie taip pat turi laikytis planavimo sistemos, kuri taikoma visais valdžios lygmenimis ir visuose sektoriuose.

(50)

Todėl negalima naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(51)

Per šį tyrimą nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(52)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptariama kitame skirsnyje.

(53)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(54)

Kaip paaiškinta 32–33 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti: pirmąjį pranešimą ir antrąjį pranešimą. Antrajame pranešime Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad šioje byloje tinkama tipiška šalimi ji pasirinko Turkiją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(55)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Armėniją, Braziliją, Rusiją ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas PTL Pasaulio bankas jas priskyrė prie didesnių vidutinių pajamų šalių, ir jose, kaip žinoma, gaminamas peržiūrimasis produktas.

(56)

Pastabų dėl tame pranešime nurodytų šalių negauta.

(57)

Komisija toliau tikrino keturių 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytų šalių viešųjų finansinių duomenų, susijusių su peržiūrimojo produkto gamintojais, prieinamumą tose šalyse.

(58)

Kalbant apie Armėniją, apie vienintelį žinomą šios šalies gamintoją viešai prieinamų finansinių duomenų nebuvo (34). Kadangi suinteresuotosios šalys pastabų nepateikė, Komisija padarė išvadą, kad Armėnija šiame tyrime negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(59)

Kalbant apie Braziliją, Komisija pirmajame pranešime nurodė du BAF gamintojus: „Companhia Brasileira de Aluminio“ (toliau – CBA) ir „Novelis do Brasil Ltda“ (toliau – „Novelis“). Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu CBA veikla buvo nuostolinga, todėl į jos duomenis nustatant PBA išlaidas ir pelną nebuvo atsižvelgta. Kalbant apie „Novelis“, nors šio gamintojo finansiniai duomenys buvo prieinami ir bendrovė peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai, antrajame pranešime Komisija padarė išvadą, kad į bendrovės duomenis negalima atsižvelgti dėl šių priežasčių: pirma, Komisija pažymėjo, kad Brazilijoje vykdomas antidempingo tyrimas dėl aliuminio produktų, įskaitant BAF, importo iš Kinijos. Įtariamas importas dempingo kaina iš Kinijos gali daryti iškreipiamąjį poveikį Brazilijos rinkai, pavyzdžiui, smukdyti kainas arba daryti žalingus nuostolius Brazilijos aliuminio pramonei; antra, „Dun and Bradstreet“ duomenų bazėje pateiktoje „Novelis“ finansinėje ataskaitoje nurodytas bendras pelnas neatitiko nuostolingų finansinių rezultatų, pateiktų Brazilijos valdžios institucijų vykdytame antidempingo tyrime, kuriame „Novelis“ dalyvavo kaip vienas iš vidaus skundo pateikėjų. Tai sukėlė rimtų abejonių dėl „Dun and Bradstreet“ duomenų bazėje pateiktų „Novelis“ finansinių duomenų kokybės ir tikslumo. Be to, antrajame pranešime Komisija pabrėžė, kad Brazilijoje taikomi aliuminio produktų eksporto apribojimai, visų pirma pagrindinio gamybos ištekliaus (aliuminio lydinių) ir buitinės aliuminio folijos gamyboje naudojamo šalutinio produkto (aliuminio laužo) eksporto kvotos. Todėl Komisija antrajame pranešime padarė išvadą, kad Brazilija negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(60)

Kalbant apie Rusiją, nors trijų pirmajame pranešime nurodytų buitinės aliuminio folijos gamintojų finansiniai duomenys buvo viešai prieinami, antrajame pranešime Komisija padarė išvadą, kad Rusija negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi. Tokios išvados priežastys – taikomi aliuminio eksporto apribojimai, gamtinių dujų vidaus rinkos iškraipymai ir tai, kad Rusijos aliuminio rinkoje dominuoja viena bendrovių grupė („Rusal“), o tai trukdo veiksmingai konkurencijai Rusijos vidaus rinkoje.

(61)

Kalbant apie Turkiją, iš trijų pirmajame pranešime nurodytų buitinės aliuminio folijos gamintojų, buvo prieinami tik vienos bendrovės, „Asaş Aluminyum“, naujausi finansiniai duomenys. Tačiau „Asaş Aluminyum“ pelnas buvo arti nenuostolingumo ribos. Komisija nemanė, kad toks mažas pelno dydis yra pagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiant į tai, kad i) kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1428, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio ekstruzijoms nustatomas laikinasis antidempingo muitas (35), 2018 m. Turkijos aliuminio ekstruzijų sektoriaus pelnas buvo daug didesnis, t. y. 7,3 %, ir ii) pelnas, kurį Sąjungos pramonė gavo nesant žalingo dempingo, ir kuris buvo naudojamas pradiniame tyrime, buvo 5 %. Todėl Komisija antrajame pranešime padarė išvadą, kad „Asaş Aluminyum“ finansiniai duomenys negali būti naudojami kaip pagrindas nustatant PBA išlaidas ir pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kuriame nustatyta, kad „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(62)

Apibendrinant galima pasakyti, kad Turkijoje nebuvo buitinės aliuminio folijos gamintojų, kurių finansinius duomenis būtų galima naudoti pagrįstai PBA išlaidų ir pelno sumai nustatyti.

(63)

Todėl Komisija svarstė, ar būtų galima naudoti tos pačios bendros kategorijos, kuriai priklauso peržiūrimasis produktas, produktą gaminančių bendrovių duomenis. Antrajame pranešime Komisija padarė išvadą, kad aliuminio ekstruzijų produktų techninės savybės labai panašios į peržiūrimojo produkto savybes, be to, panaši ir jų žaliavų sudėtis. Abejus produktus dažnai gamina tos pačios bendrovės arba tos pačios grupės bendrovės. Todėl Komisija nusprendė, kad šiuo atveju tikslinga naudoti aliuminio ekstruzijų sektoriuje veikiančių Turkijos bendrovių duomenis. Buvo gauti penkių Turkijos aliuminio ekstruzijų gamintojų pusės peržiūros tiriamojo laikotarpio (36) finansiniai duomenys, kurie laikyti tipiškais buitinę aliuminio foliją gaminančių bendrovių padėtį atspindinčiais duomenimis. Todėl tų penkių bendrovių vidutinės svertinės PBA išlaidos ir pelnas buvo naudojami siekiant nustatyti buitinę aliuminio foliją gaminančių bendrovių neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą.

(64)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Turkijos kaip tipiškos šalies ir penkių aliuminio ekstruzijų gamintojų kaip tipiškos šalies gamintojų tinkamumo. Pastabų negauta.

(65)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(66)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę Turkija atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, todėl buvo laikoma tinkama tipiška šalimi.

(67)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pavyzdžiui, medžiagas, energiją ir darbo jėgą, kurie naudojami gaminant peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti viešai prieinamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(68)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo ir nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų, Komisija rėmėsi pareiškėjo pateikta informacija. Antrajame pranešime Komisija atnaujino gamybos veiksnių, kurie buvo naudojami normaliajai vertei nustatyti, sąrašą, remdamasi vieno iš pareiškėjų, kurio gamybos veiksniai ir procesas, anot pareiškėjų ir nesant jokios kitos informacijos, buvo laikomi tipiškais Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybos veiksnių ir procesų atžvilgiu, pateikta ir sutikrinta informacija.

(69)

Antrajame pranešime Komisija taip pat nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) (37), kad nustatytų neiškraipytas pagrindinių gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms darbo (38) ir energijos (39) sąnaudoms nustatyti ji naudos Turkijos statistikos instituto duomenis.

(70)

Galiausiai Komisija pareiškė, kad PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti ji naudos penkių Turkijos aliuminio ekstruzijų gamintojų finansinius duomenis, kaip nurodyta 63 konstatuojamojoje dalyje.

(71)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad būtų aprėptos sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Gamybos pridėtinių išlaidų ir tiesioginių produkto gamybos sąnaudų santykį Komisija nustatė remdamasi 68 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Sąjungos gamintojo, kuris šiuo tikslu pateikė konkrečios informacijos, duomenimis. Metodika tinkamai paaiškinta 3.3.4 skirsnyje.

(72)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir per nuotolinį duomenų sutikrinimą surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

BAF gamybos veiksniai

(73)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį CIF kaina, nurodyta GTA, prie kurios, kai taikoma, buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės (40), vieneto kainų svertinis vidurkis.

(74)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.3.1 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus šio importo didelis poveikis nepadarytas, nes likęs importas vis dar buvo didelės apimties (t. y. 75 000 tonų folijos ruošinio, 700 000 tonų valcavimo alyvos ir 161 000 tonų aliuminio laužo).

(75)

Darbo sąnaudų tipiškoje šalyje lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojo naujausius Turkijos statistikos instituto paskelbtus statistinius duomenis (41). Šis institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo sąnaudas įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija nustatė 2016 m. (42) C.24 ekonominės veiklos, t. y. pagrindinių metalų gamybos (43) pagal NACE 2 red., lyginamąjį dydį, pagrįstą valandinėmis darbo sąnaudomis. Vertės buvo toliau pakoreguotos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant vidaus gamintojų kainų indeksą (44), kad būtų atspindėtos sąnaudos PTL.

(76)

Elektros kainą pramoniniams vartotojams Turkijoje skelbia Turkijos statistikos institutas (45). Komisija naudojo PTL atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninės elektros kainų kurušais už kilovatvalandę duomenis.

(77)

Gamtinių dujų kainą pramoniniams vartotojams Turkijoje skelbia Turkijos statistikos institutas (46). Komisija naudojo PTL atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninių dujų kainų kurušais už kubinį metrą duomenis.

(78)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(79)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl, remdamasi pareiškėjų pateiktais Sąjungos gamintojų duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir tiesioginių produkto gamybos sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pritaikyta neiškraipytai tiesioginių produkto gamybos sąnaudų vertei.

(80)

Kaip paaiškinta 63 konstatuojamojoje dalyje, siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi naujausiais turimais penkių Turkijos bendrovių, kurios antrajame pranešime buvo nurodytos kaip aktyvios ir pelningos tos pačios bendrosios kategorijos produkto, t. y. aliuminio ekstruzijų, gamintojos, finansiniais duomenimis. Buvo naudojami iš „Dun and Bradstreet“ duomenų bazės (47) išrinkti šių penkių bendrovių finansiniai duomenys:

(81)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(82)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, kaip minėta 68 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rėmėsi vieno iš pareiškėjų pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo jėgos) panaudojimą gaminant peržiūrimąjį produktą. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti per nuotolinį duomenų sutikrinimą. Tada Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.3.4 skirsnyje.

(83)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija prie jų pridėjo gamybos pridėtines išlaidas ir nusidėvėjimo išlaidas, kaip paaiškinta 78 konstatuojamojoje dalyje, kad nustatytų neiškraipytas bendras gamybos sąnaudas.

(84)

Prie bendrų gamybos sąnaudų, nustatytų, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo penkių tipiškos šalies bendrovių PBA išlaidas ir pelną. PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų (toliau – PPS) procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms bendroms gamybos sąnaudoms, sudarė 14,1 %. PPS procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų bendrų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 7,1 %.

(85)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(86)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį eksporto kainos buvo pagrįstos turimais faktais. Todėl eksporto kainos buvo pagrįstos Eurostato CIF kainomis, pakoreguotomis pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis. Taigi, CIF eksporto kaina buvo sumažinta atėmus jūrų frachto bei draudimo sąnaudas ir Kinijos vidaus vežimo išlaidas. Kinijos vidaus ir tarptautinės vežimo išlaidos buvo pagrįstos pareiškėjų prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir, kaip nustatyta, atitiko vežimo išlaidas, apskaičiuotas naudojant išorinių duomenų bazių (Pasaulio banko ir EBPO) duomenis.

(87)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatytą normaliąją vertę ir pirmiau aprašytą eksporto kainą EXW sąlygomis.

(88)

Tuo remiantis nustatyta, kad vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, PTL buvo 72,2 %.

(89)

Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas iš KLR į Sąjungą ir toliau buvo eksportuojamas dempingo kainomis.

(90)

Nustačiusi, kad PTL vykdytas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Analizuoti šie elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, kitų rinkų prieinamumas ir Kinijos eksporto kainodara, taip pat Sąjungos rinkos patrauklumas. Primenama, kad dėl to, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, analizė buvo pagrįsta turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, visų pirma prašymu atlikti peržiūrą, GTA statistiniais duomenimis ir viešai prieinama informacija.

(91)

Siekdama išanalizuoti KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi informacija, kurią prašyme atlikti peržiūrą pateikė pareiškėjas, ir viešai prieinama informacija, kaip nurodyta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(92)

Tyrimo metu nustatyta, kad dėl spartaus augimo 2005–2015 m. Kinijos aliuminio sektoriuje bendrai susidarė pertekliniai pajėgumai (48). Tai pasakytina ir konkrečiai apie BAF sektorių (49). CRU duomenimis, maždaug 8 % visos pagamintos aliuminio folijos sunaudojama BAF gamybai (50). Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad BAF gamybos pajėgumai Kinijoje gerokai viršija dabartinę gamybos apimtį, todėl Kinijos gamintojai yra labai priklausomi nuo eksporto. 2020 m. Kinijos buitinės folijos sunaudojimas buvo apie 250 000 tonų, apskaičiuota gamybos apimtis – apie 308 000 tonų, o gamybos pajėgumai – apie 360 000 tonų. Tai reiškia, kad Kinijos nepanaudoti pajėgumai 2020 m. siekė apie 52 000 tonų arba 65 % BAF suvartojimo Sąjungoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kuris sudarė apie 80 000 tonų.

(93)

Perteklinius pajėgumus Kinijoje patvirtina viešai prieinama Šanchajaus savivaldybės ekonomikos ir informacijos komisijos informacija, kad Kinijoje sukurti net nauji aliuminio folijos gamybos pajėgumai ir kad tokie nauji gamybos pajėgumai 2020 m. pasiekė rekordinį dydį – 1,65 mln. tonų (51). Darant prielaidą, kad maždaug 8 % visų šių pajėgumų (t. y. 132 000 tonų) būtų naudojami BAF gaminti, vien bendras BAF gamybos pajėgumų padidėjimas viršytų 150 % Sąjungos suvartojimo.

(94)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų ir kad pajėgumai toliau didinami. Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti naudojami gaminant eksportui į Sąjungą skirtus produktus.

(95)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, nėra informacijos apie Kinijos BAF vidaus rinką, o vidaus suvartojimas buvo nustatytas pagal pareiškėjų skaičiavimus, remiantis CRU duomenimis. Tai parodė, kad bendras suvartojimas Kinijoje yra gerokai mažesnis už turimus pajėgumus, todėl Kinijos gamintojai yra priklausomi nuo eksporto rinkų. Pastaraisiais metais (2017–2020 m.) Kinijoje buvo stebimas stabilus paklausos augimas – maždaug 3 % per metus (t. y. apie 8 000 tonų per metus), o nepanaudoti pajėgumai 2020 m. siekė 52 000 tonų. Todėl paklausa nėra tokio dydžio, kad galėtų absorbuoti visus Kinijos nepanaudotus pajėgumus.

(96)

Komisija taip pat išanalizavo padėtį kitų trečiųjų šalių rinkose ir jų galimybes absorbuoti padidėjusį BAF eksportą iš Kinijos. PTL Kinijos gamintojai eksportavo į keletą kitų trečiųjų šalių, daugiausia į Tailandą, Indiją, Pietų Korėją, Indoneziją ir Japoniją, o eksportas į šias šalis PTL siekė beveik 40 % viso Kinijos eksporto.

(97)

KLR kilmės BAF eksportui taikomos įvairios prekybos apsaugos priemonės ir kiti importo apribojimai. Remiantis „Global Trade Alert“ (52), PPO (53) ir prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija (54), prekybos apsaugos priemonės taikomos Argentinoje (antidempingo), Indijoje (antidempingo), Meksikoje (antidempingo), Turkijoje (antidempingo), JAV (antidempingo ir antisubsidinės) ir Indonezijoje (apsaugos priemonė). Šios priemonės rodo, kad Kinijos gamintojų galimybės patekti į tas rinkas yra ribotos, todėl tikėtina, kad eksportas į šias rinkas artimiausiu metu labai nepadidės.

(98)

Vienas importuotojas teigė, kad paklausos didėjimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir mažesnės vežimo išlaidos, palyginti su patiriamomis eksportuojant į Sąjungos rinką, reiškia, kad Kinijos eksportuojantiems gamintojams ekonomiškai naudingiau BAF eksportuoti į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, o ne į Sąjungos rinką, nepaisant kai kuriose iš to regiono šalių taikomų prekybos apsaugos priemonių ir kitų prekybos kliūčių.

(99)

Nuo 2017 m. iki PTL aliuminio folijos eksportas į penkias didžiausias Kinijos eksporto rinkas išaugo 34 %. Tačiau Komisija nusprendė, kad nors paklausa Kinijoje ir jos kaimyninėse šalyse pastaraisiais metais išaugo, vis dar buvo daug nepanaudotų pajėgumų, o tai rodo, kad šis paklausos padidėjimas, nepaisant mažesnių su tokiu eksportu susijusių vežimo išlaidų, greičiausiai negalės absorbuoti turimų nepanaudotų pajėgumų.

(100)

Todėl, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių ir nebeliktų didesnių patekimo į Sąjungos rinką apribojimų, didelė nepanaudotų pajėgumų dalis veikiausiai būtų panaudota Kinijos eksportui į Sąjungą didinti.

(101)

Komisija nusprendė, kad kainų lygis kitų trečiųjų šalių rinkose gali būti laikomas pagrįstu galimos būsimos kainodaros Sąjungos rinkoje rodikliu. Todėl Komisija išanalizavo Kinijos eksporto į jai svarbiausias eksporto rinkas, t. y. Tailando, Indijos, Pietų Korėjos, Indonezijos ir Japonijos, kainas PTL. Atlikus šią analizę paaiškėjo, kad eksporto į šias šalis kainos buvo mažesnės nei eksporto į Sąjungą kainos, kaip paaiškinta 102 konstatuojamojoje dalyje. Be to, atsižvelgiant į PTL eksportui į Sąjungą nustatytus didelius dempingo skirtumus, nebuvo jokios priežasties daryti išvados, kad į Sąjungą ir toliau nebūtų eksportuojama dempingo kaina, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(102)

Kaip nurodyta 119 ir 120 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos eksportas į Sąjungą buvo vykdomas pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (daugiausia), kai netaikomos antidempingo priemonės ar muitai, ir pagal įprastą muitų režimą. Komisija nusprendė, kad jeigu priemonės nebebūtų taikomos, importas pagal įprastą muitų režimą veikiausiai padidėtų ir galiausiai gerokai viršytų importą pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Ši prielaida grindžiama tuo, kad iki antidempingo muitų nustatymo didelis kiekis buvo importuojamas pagal įprastą muitų režimą ir kad Sąjungos rinka, kaip nurodyta 103 konstatuojamojoje dalyje, yra viena didžiausių rinkų pasaulyje ir gali bent iš dalies absorbuoti didelius Kinijos nepanaudotus pajėgumus. Todėl importo kainos pagal įprastą importo režimą buvo laikomos tinkamu lyginamuoju dydžiu siekiant nustatyti, ar Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos importui pagal kainų lygį. Tuo remiantis buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksporto į Sąjungą kainų lygis buvo vidutiniškai 7 % didesnis už vidutinę Kinijos eksporto į kitas pagrindines eksporto rinkas kainą (be antidempingo muito). Tai parodė, kad Sąjungos rinka yra patraukli kainų požiūriu, nes ji pelningesnė.

(103)

Sąjungos aliuminio folijos rinka po Kinijos yra antra pagal dydį pasaulyje ir sudaro 15 % pasaulinės paklausos (55). Todėl Sąjunga Kinijos BAF gamintojams yra patraukli ir dėl savo dydžio.

(104)

Be to, kaip paaiškinta 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, praeityje Kinijos eksportuojantys gamintojai kelis kartus į Sąjungos rinką pateko vengdami priemonių – eksportavo nežymiai pakeistą produktą ir vykdė surinkimo operacijas Tailande, siekdami vienintelio tikslo – išvengti galiojančių antidempingo muitų. Iš šios vengimo praktikos matyti, kad Kinijos gamintojai yra labai suinteresuoti patekti į Sąjungos rinką be apribojimų, taigi Sąjungos rinka šiems gamintojams yra patraukli.

(105)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų nebetaikomos galiojančios priemonės, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportą į Sąjungą nukreiptų dempingo kaina.

(106)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksportas ir toliau patenka į Sąjungos rinką dempingo kainomis, o Kinijos BAF eksportuojančių gamintojų nesąžininga kainodara greičiausiai būtų vykdoma dar didesniu mastu, jeigu priemonės nebebūtų taikomos.

(107)

Kinijos eksporto į kitas pagrindines eksporto rinkas kainos yra net dar mažesnės nei eksporto į Sąjungą kainos, keliose kitose jurisdikcijose Kinijos eksportuojamai BAF yra taikomos tam tikros prekybos apsaugos priemonės, o tai patvirtina nesąžiningą Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodarą.

(108)

Be to, Komisija nustatė ir kitus rodiklius, patvirtinančius, kad dempingas veikiausiai tęstųsi, jei priemonės nebebūtų taikomos, kaip antai dideli nepanaudoti BAF pajėgumai Kinijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas kainų ir dydžio požiūriu. Kartu pastebėtina, kad Kinijos vidaus rinka ir kitų trečiųjų šalių rinkos nepajėgios absorbuoti jokių didelių Kinijoje esančių nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti eksporto į Sąjungą tikslais, jei priemonės nebebūtų taikomos.

(109)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad nebetaikant priemonių dempingas tęstųsi.

(110)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino šeši gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(111)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 39 460 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimynų atsakymais ir apskaičiuotais duomenimis, kuriuos pateikė neatrinkti gamintojai ir pareiškėjai (56). Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 80 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(112)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi pačios Sąjungos pramonės produkcijos, skirtos Sąjungos rinkai, pardavimo apimtimi, importo apimtimi pagal Eurostato statistinius duomenimis ir nežymiai pakeisto peržiūrimojo produkto importo iš KLR vengiant priemonių duomenimis, valstybių narių registruojamais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį („14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė“) (57).

(113)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)  (58)

(114)

Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo. Nors 2017–2019 m. jis buvo gana pastovus, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis padidėjo 8 %, palyginti su ankstesniais metais ir 2017 m.

(115)

Kaip minėta 112 konstatuojamojoje dalyje, importo iš KLR apimtį Komisija nustatė remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis ir 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazės informacija. Rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 113 konstatuojamojoje dalyje.

(116)

Importo iš KLR raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(117)

Peržiūrimojo produkto importas iš nagrinėjamosios šalies 2017–2019 m. padidėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo. Apskritai importas iš nagrinėjamosios šalies nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 24 %. 2017–2019 m. importo iš KLR rinkos dalis buvo pastovi ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo maždaug 1 procentiniu punktu, nepaisant didesnio importo sumažėjimo vertinant absoliučiaisiais skaičiais.

(118)

Tačiau ši raida turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį, kaip nurodyta 131 ir 133 konstatuojamosiose dalyse, labai padidėjo produkto importas iš Tailando vengiant priemonių.

(119)

Peržiūrimasis produktas importuojamas iš KLR pagal įprastą režimą ir pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.

(120)

Importo iš KLR pagal įprastą režimą ir pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą raida:

3 lentelė

Importo iš KLR pagal įprastą režimą ir pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą apimtis (tonomis)

(121)

Importo pagal įprastą režimą apimtis 2017–2019 m. padidėjo 31 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, todėl 2017–2019 m. rinkos dalis padidėjo nuo 1,2 % iki 1,5 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki 0,3 %. Importo pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą tendencijos buvo priešingos: 2017–2019 m. jis sumažėjo 10 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 20 %. Taigi, apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį importo apimtis pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą padidėjo 8 %, nors tuo pat metu dėl išaugusio suvartojimo rinkos dalis nepadidėjo ir išliko 1,7 %.

(122)

Importo iš KLR vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(123)

Apskritai tiek įprasto muitų režimo, tiek laikinojo įvežimo perdirbti procedūros atveju vidutinės importo iš KLR kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %. Importo (pagal visus muitų režimus) kainos per TL buvo mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas (9 lentelė).

(124)

Vidutinė importo kaina pagal įprastą režimą 2017–2019 m. buvo gana pastovi ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 5 procentiniais punktais, o vidutinė importo kaina pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą nuolat didėjo iki 2019 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 procentiniais punktais.

(125)

Atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatė lygindama:

(126)

Atlikus palyginimą priverstinis kainų mažinimas nenustatytas.

(127)

Tačiau atlikus išsamesnę analizę pagal kiekvieną importo režimą paaiškėjo, kad dėl importo pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 7,2 %. Kaip nurodyta 173 konstatuojamojoje dalyje, šio importo kainos buvo laikomos rimtu importo į Sąjungą netaikant antidempingo muitų ateityje kainų rodikliu.

(128)

Be to, įvertinus vidutinę viso importo iš Kinijos kainą, neatsižvelgiant į importo režimą ir neįskaičiuojant antidempingo muitų, buvo nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos pramonės pardavimo kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 4,2 %. Kaip ir pirmiau, šios kainos taip pat buvo laikomos pagrįstu galimo kainų lygio rodikliu tuo atveju, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(129)

Be to, Komisija taip pat atsižvelgė į importo iš Tailando vengiant priemonių kainų lygį, nes iš tikrųjų produktas buvo importuojamas iš Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurie paprasčiausiai vengė galiojančių antidempingo muitų Kinijos kilmės importui. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl šio importo (atitinkamai pakoreguoto atsižvelgiant į muitus ir išlaidas po importo) Sąjungos pramonės kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 3,5 %.

(130)

Peržiūrimasis produktas daugiausia buvo importuojamas iš šių kitų trečiųjų šalių: Armėnijos, Tailando ir Turkijos.

(131)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir kainų tendencijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(132)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo maždaug 9 000 tonų, t. y. 26 %, o tai yra greičiau nei Sąjungos suvartojimo augimas, dėl ko rinkos dalis padidėjo nuo 46 % iki 53 %.

(133)

Tačiau 76 % šio padidėjimo (6 792 tonos) sudarė importas iš Tailando vengiant importui iš Kinijos taikomų galutinių antidempingo priemonių, kaip nurodyta 3 konstatuojamojoje dalyje, todėl jis turi būti laikomas importu iš Kinijos.

(134)

Kaip parodyta 5 lentelėje, importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Tailandą, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 % (2 126 tonomis), t. y. lėčiau nei Sąjungos suvartojimas, o importas iš Tailando padidėjo kelis tūkstančius kartų, todėl jo rinkos dalis padidėjo nuo 0 % iki 9 %. Importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Tailandą, rinkos dalis sumažėjo, ypač nuo 2019 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, kai importo iš Tailando rinkos dalies padidėjimas (5 procentiniais punktais) buvo didžiausias.

(135)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš Tailando kainų lygio Sąjungos pramonės pardavimo kainos priverstinai sumažintos vidutiniškai 3,5 %, kaip paaiškinta 129 konstatuojamojoje dalyje, o importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Tailandą, kainos tuo pačiu laikotarpiu atitiko Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

(136)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(137)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(138)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų gamintojų antidempingo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, taip pat neatrinktų gamintojų ir Sąjungos gamintojų asociacijos pateiktais makroekonominiais duomenimis, kryžminės patikros būdu sutikrintais su prašyme atlikti peržiūrą nurodytais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(139)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(140)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(141)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(142)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 8 %, kaip minėta 113 konstatuojamojoje dalyje, panašaus produkto gamybos apimtis 2017–2018 m. sumažėjo 15 %, o po to per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo, todėl per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %. Taigi, Sąjungos pramonė nepasinaudojo padidėjusiu Sąjungos suvartojimu.

(143)

Gamybos apimtis sumažėjo iš dalies dėl Sąjungos pramonės restruktūrizavimo procesų, kurių buvo imtasi siekiant atsigauti nuo žalos, patirtos ankstesnio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.), ir iš dalies dėl didėjančios nesąžiningos konkurencijos, su kuria Sąjungos pramonė susidūrė dėl peržiūrimojo produkto importo iš Tailando vengiant priemonių. Kaip paaiškinta 132 konstatuojamojoje dalyje, importo iš trečiųjų šalių apimtis išaugo daugiausia dėl to, kad padidėjo BAF importas iš Tailando vengiant priemonių.

(144)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(145)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 6 %. Ji nuolat mažėjo iki 2019 m. (17 %), o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš dalies pagerėjo ir padidėjo 11 procentinių punktų. Tačiau šis padidėjimas neatitiko Sąjungos suvartojimo padidėjimo, dėl ko Sąjungos pramonės rinkos dalis apskritai sumažėjo nuo 51 % 2017 m. iki 45 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (6 procentiniais punktais), o importo iš Tailando vengiant priemonių rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 9 procentiniais punktais.

(146)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 8 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 6 %, todėl Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį prarado 13 % rinkos dalies. Taigi, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo.

(147)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(148)

Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 4 %. Tokia pati buvo ir Sąjungos pramonės darbo jėgos našumo, išreikšto kaip vieno darbuotojo našumas (tonomis), raida iki 2019 m., kuri peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagerėjo padidėjus gamybai ir pardavimui, kaip paaiškinta 142 ir 145 konstatuojamosiose dalyse.

(149)

Darbuotojų skaičius sumažėjo dėl sumažėjusios gamybos apimties, kuri taip pat susijusi su Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimu.

(150)

89 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KLR toliau vykdė dempingą. Komisija taip pat padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad nebetaikant priemonių KLR vykdomas dempingas tęstųsi.

(151)

Nepaisant nuo 2009 m. galiojančių antidempingo priemonių, Sąjungos pramonė prarado didelę pardavimo apimtį, ką rodo nagrinėjamuoju laikotarpiu 13 % sumažėjusi rinkos dalis. Taigi, nenustatyta, kad Sąjungos pramonė būtų visiškai atsigavusi nuo buvusio dempingo, ir ji tebėra labai pažeidžiama dėl importo dempingo kainomis į Sąjungos rinką žalingo poveikio.

(152)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(153)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina 2017–2018 m. padidėjo, 2019 m. sumažėjo iki 2017 m. lygio, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %. Nors Sąjungos pramonė visu nagrinėjamuoju laikotarpiu sugebėjo išlaikyti už vieneto gamybos sąnaudas didesnes pardavimo kainas, padidėjusio importo iš Tailando vengiant priemonių spaudimas kainoms darė poveikį Sąjungos pramonės pardavimo kainoms peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kuriuo jos sumažėjo labiau nei vieneto sąnaudos.

(154)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(155)

Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu palaipsniui didėjo. Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos iš viso padidėjo 14 %. Šiai tendencijai daugiausia įtakos turėjo Sąjungos pramonės restruktūrizavimo procesas, nes kai kurie gamintojai investavo kurdami pardavimo struktūras įvairiose valstybėse narėse.

(156)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(157)

Šiame sektoriuje atsargos negali būti laikomos tinkamu žalos rodikliu, nes gamyba ir pardavimas daugiausia grindžiami užsakymais ir atitinkamai gamintojai paprastai nekaupia daug atsargų. Todėl atsargų pokyčių tendencijos pateikiamos tik informacijai.

(158)

Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos padidėjo 46 %. Iš pradžių 2017–2018 m. jos sumažėjo 4 %, o 2019 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu palaipsniui didėjo.

(159)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(160)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(161)

Po 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyto ankstesnio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo, po kurio buvo nustatytos antidempingo priemonės, Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo, o jos pelno dydis 2017 m. pasiekė 8,2 %. Tačiau vėliau padėtis ėmė blogėti, pelno dydis nuo 2018 m. mažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė tik 3,4 %, o tai atitinka 59 % sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(162)

Tai daugiausia lėmė importo iš Tailando vengiant priemonių daromas spaudimas kainoms, nes šis importas į Sąjungą pateko priverstinai mažindamas Sąjungos pramonės kainas ir darydamas didelį spaudimą kainoms, dėl ko Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti savo kainas, kaip paaiškinta 153 konstatuojamojoje dalyje.

(163)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės pajėgumas pačiai finansuoti savo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė vis dar veikia pelningai, nepaisant mažėjimo tendencijos, pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai buvo gana pastovus.

(164)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 46 %, o tą daugiausia lėmė Sąjungos pramonės pastangos racionalizuoti gamybą ir didinti veiksmingumą bei našumą susiduriant su didėjančiu importu mažomis kainomis. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, sumažėjo nuo 10 % iki 1 %, taigi atitiko pelningumo tendenciją.

(165)

Dėl mažėjančio pelningumo ir investicijų grąžos atrinktiems Sąjungos gamintojams buvo vis sunkiau padidinti kapitalą investicijoms. Investicijų grąžai taip sparčiai mažėjant kyla dar didesnis pavojus atrinktų gamintojų pajėgumui ateityje padidinti kapitalą.

(166)

Iš mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu matyti, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo. Apibendrinant, pagrindinių ekonominių rodiklių tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo.

(167)

Visų pirma sumažėjo gamyba, pardavimo apimtis ir rinkos dalis, taip pat pardavimo kainos, o tai turėjo neigiamos įtakos užimtumui ir našumui bei pelningumui. Dėl padidėjusio spaudimo kainoms, kurį darė importas iš Tailando vengiant priemonių, Sąjungos pramonė negalėjo suderinti pardavimo kainų su gamybos sąnaudų raida, o tai padarė neigiamą poveikį pelningumui, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo beveik 60 %. Galiausiai sparčiai mažėjanti investicijų grąža daro neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pajėgumui padidinti kapitalą ir investicijas.

(168)

Kita vertus, nepaisant mažėjimo tendencijų, Sąjungos pramonei vis tiek pavyko išlaikyti didelę pardavimo apimtį ir didelę rinkos dalį. Be to, nepaisant neigiamų tendencijų, pelningumas visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko teigiamas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nepadaryta materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, tačiau jos padėtis buvo pažeidžiama.

(169)

Todėl Komisija toliau nagrinėjo žalos pasikartojimo tikimybę, jei priemonės nebebūtų taikomos.

(170)

168 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadaryta, tačiau jos padėtis buvo pažeidžiama. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(171)

Siekdama nustatyti, ar yra žalos, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies, pasikartojimo tikimybė, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: i) KLR gamybos apimtį ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą; ii) tikėtiną importo iš KLR kainų lygį ir jo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir iii) priemonių vengimo praktiką.

(172)

Kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje, KLR gamybos pajėgumai gerokai viršija gamybos apimtį ir paklausą Kinijos vidaus rinkoje. Be to, atsižvelgiant į 102–105 konstatuojamosiose dalyse aprašytas išvadas dėl Sąjungos rinkos patrauklumo, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tokie nepanaudoti pajėgumai greičiausiai būtų naudojami eksportui į Sąjungos rinką.

(173)

Siekdama įvertinti būsimo importo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, Komisija laikėsi nuomonės, kad Kinijos eksporto kainų lygis netaikant antidempingo muitų gali būti pagrįstas kainų, kurios ateityje gali būti nustatomos Sąjungos rinkai, rodiklis. Tuo remiantis, kaip nurodyta atitinkamai 127 ir 128 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad vidutinis peržiūrimojo produkto priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra 4,2 % pagal visus importo režimus ir 7,2 % pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Pastarasis skirtumas, kai netaikomi jokie muitai, laikomas geriausiu galimo kainų lygio, jei nebūtų taikomos antidempingo priemonės, rodikliu.

(174)

Be to, kaip paaiškinta 120 konstatuojamojoje dalyje, beveik visas importas iš KLR į Sąjungą buvo vykdomas pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Todėl galima daryti išvadą, kad antidempingo priemonės buvo veiksmingos užkertant kelią importui dempingo kaina iš KLR į Sąjungos rinką ir kad toks importas veikiausiai bus atnaujintas, jeigu priemonės nebebus taikomos.

(175)

Peržiūrimasis produktas yra vartojimo produktas, todėl rinka yra jautri kainoms. Importo mažomis kainomis padidėjimas priverstų Sąjungos pramonę toliau mažinti kainas, kaip tai jau buvo daroma siekiant konkuruoti su importu iš Tailando vengiant priemonių, kaip paaiškinta 133 ir 135 konstatuojamosiose dalyse.

(176)

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir susidūrę su padidėjusiu importu mažomis kainomis iš KLR, Sąjungos gamintojai, siekdami išlaikyti pardavimo apimtį ir rinkos dalį, sumažintų savo kainas 4,2 % (iki priverstinio kainų mažinimo lygio), o tai turėtų įtakos bendram pramonės pelningumui, kuris sumažėtų nuo 3,4 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iki – 1 % ir todėl greitai taptų neigiamas.

(177)

Kita vertus, jei Sąjungos pramonė išlaikys dabartinį kainų lygį, ir atsižvelgiant į tai, kad BAF yra vartojimo produktas, tai beveik tuoj pat darytų neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pardavimui, gamybos apimčiai ir rinkos daliai. Be to, sumažėjus gamybos apimčiai, dėl sumažėjusios masto ekonomijos padidėtų vieneto gamybos sąnaudos. Dėl to dar labiau sumažėtų Sąjungos pramonės pelningumas, kuris netrukus virstų nuostoliais.

(178)

Sumažėjus pelningumui Sąjungos pramonė negalėtų vykdyti būtinų investicijų. Galiausiai dėl to būtų prarandamos darbo vietos ir kiltų gamybos linijų uždarymo rizika.

(179)

Kaip nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuotojai ir anksčiau yra vykdę dempingą Sąjungos rinkoje. Šiuo metu, kaip minėta 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, taikomos dvi muitų vengimo priemonės: viena – nežymiai pakeisto produkto importui iš Kinijos, o kita, naujesnė, importui iš Tailando, kur Kinijos eksportuojantys gamintojai vykdo surinkimo operacijas.

(180)

Kaip nurodyta 153 ir 162 konstatuojamosiose dalyse, su Tailandu susijusi priemonių vengimo praktika buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu prarado pardavimo apimtį ir rinkos dalį. Ši priemonių vengimo praktika rodo, kad importas į Sąjungos rinką vengiant priemonių, kai nemokami antidempingo muitai, daro didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai – šis poveikis greitai pajuntamas dėl rinkos jautrumo kainoms.

(181)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog baigus galioti priemonėms labai padidėtų importas iš KLR dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir dėl to dar labiau pablogėtų ir taip pažeidžiama Sąjungos pramonės ekonominė padėtis. Labai tikėtina, kad dėl to pasikartotų materialinė žala ir kiltų didelis pavojus Sąjungos pramonės gyvybingumui.

(182)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, platintojų ir naudotojų interesus.

(183)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(184)

Sąjungos pramonę sudaro maždaug aštuonios bendrovės, kuriose tiesiogiai dirba apie 1 000 darbuotojų, o dar daugiau nuo jos priklauso netiesiogiai. Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Atrinkti 3 Sąjungos gamintojai, kurie pateikė klausimyno atsakymus. Atrinktos bendrovės buvo laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(185)

Kaip nurodyta pirmiau, Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu nepadaryta materialinės žalos, tačiau jos padėtis yra pažeidžiama – tą patvirtina neigiamos žalos rodiklių tendencijos. Panaikinus antidempingo muitus, tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų, o tai reikštų pardavimo ir gamybos apimties, taip pat rinkos dalies praradimą, dėl kurio sumažėtų pelningumas ir užimtumas.

(186)

Kita vertus, įsitikinta, kad Sąjungos pramonė yra gyvybinga. Po paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros jai pavyko sąžiningomis sąlygomis pagerinti savo padėtį Sąjungos rinkoje, investuoti ir pasiekti neblogą pelningumą. Toliau taikant priemones Sąjungos rinkos neužplūstų importas mažomis kainomis iš KLR, todėl Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti tvarų kainų lygį ir padidinti savo pelningumą, kad jis taptų tinkamas ateities investicijoms.

(187)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(188)

Komisija susisiekė su visais žinomais nesusijusiais importuotojais, prekiautojais ir naudotojais. Pastabas pateikė tik vienas importuotojas, „Cellofix“, bet jis nepateikė klausimyno atsakymų.

(189)

„Cellofix“ nepritarė galiojančių priemonių pratęsimui ir tvirtino, kad: i) žala Sąjungos pramonei nepasikartotų ir ii) priemonių pratęsimas neatitiktų Sąjungos interesų.

(190)

Dėl pirmojo punkto „Cellofix“ tvirtino, kad galiojančios priemonės taikomos daugiau nei vienuolika metų, per kuriuos, jo nuomone, Sąjungos pramonė atsigavo nuo bet kokios patirtos žalos. Tą liudytų ir pramonės augimas.

(191)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Kaip nurodyta 5.4 skirsnyje, atliekant tyrimą nustatyta bendra Sąjungos pramonės ekonominių ir finansinių rodiklių mažėjimo tendencija ir pastebėta, kad Sąjungos pramonės padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo pažeidžiama. Kaip nurodyta 146 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat nenustatė, kad šiuo laikotarpiu Sąjungos pramonė būtų augusi. Primenama, kad, remdamasi šiais pokyčiais, Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus priemonių galiojimui materialinė žala greičiausiai pasikartotų. Todėl šie importuotojo argumentai buvo atmesti.

(192)

Dėl antrojo punkto, kad priemonių pratęsimas neatitiktų Sąjungos interesų, importuotojas tvirtino, kad nuo tada, kai 2009 m. buvo priimtos galutinės antidempingo priemonės, jam kyla sunkumų įsigyti BAF iš Sąjungos pramonės ne tik dėl to, kad trūksta gamybos pajėgumų, bet ir dėl didžiųjų jo konkurentų daromo spaudimo Sąjungos gamintojams, siekiant apriboti tiekimą bendrovei „Cellofix“.

(193)

Kalbant apie tariamą gamybos pajėgumų trūkumą, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turėjo apie 10 000 tonų nepanaudotų pajėgumų, todėl neatrodo, kad Sąjungos pramonei galėtų kilti problemų tiekti produktus Sąjungos rinkai. Kalbant apie tariamą spaudimą Sąjungos pramonei apriboti BAF tiekimą, bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti šį tvirtinimą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(194)

Kadangi jokie kiti importuotojai, prekiautojai ar naudotojai nebendradarbiavo, informacijos apie muitų poveikį šioms šalims nebuvo. Tačiau atliekant pradinį tyrimą nustatyta, kad bet koks poveikis kitoms suinteresuotosioms šalims nebuvo toks, kad priemonės turėtų būti laikomos neatitinkančiomis Sąjungos interesų, o ankstesniame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime taip pat nustatyta, kad tolesnis šių priemonių taikymas neturėtų didelės neigiamos įtakos šių šalių padėčiai.

(195)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neturėtų didelės neigiamos įtakos importuotojams, prekiautojams ar naudotojams.

(196)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(197)

Remdamasi Komisijos padarytomis išvadomis dėl KLR vykdomo dempingo tęsimosi, importo dempingo kaina iš KLR daromos žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, Komisija nustatė, kad tam tikrai importuojamai KLR kilmės aliuminio folijai nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(198)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(199)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(200)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(201)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos individualios antidempingo muito normos.

(202)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. (60). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(203)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Pastabų negauta.

(204)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (61) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(205)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės pagrindinėms dviračių dalims taikomas antidempingo muitas, kuris nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97 (4) išplėtus importuojamiems Kinijos kilmės dviračiams nustatyto antidempingo muito taikymą (toliau – išplėstasis muitas);

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 71/97 3 straipsnį Komisija įgaliojama priimti būtinas priemones, kuriomis leidžiama nuo muito atleisti importuojamas pagrindines dviračių dalis, kurias importuojant nevengiama antidempingo muito;

(3)

tokios įgyvendinimo priemonės nustatytos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 88/97 (toliau – atleidimo nuo muito reglamentas), kuriuo nustatoma konkreti atleidimo nuo muito sistema;

(4)

tuo remdamasi Komisija kai kuriuos dviračių surinkėjus atleido nuo išplėstojo muito;

(5)

kaip numatyta atleidimo nuo muito reglamento 16 straipsnio 2 dalyje, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė vėliau nuo muito atleistų subjektų sąrašus (5);

(6)

naujausias Komisijos įgyvendinimo sprendimas atleisti nuo muito pagal atleidimo nuo muito reglamentą priimtas 2021 m. balandžio 15 d. (6);

(7)

šiame sprendime vartojamos Reglamento (EB) Nr. 88/97 1 straipsnyje nustatytos apibrėžtys;

(8)

2019 m. rugpjūčio 25 d. Komisija iš Lenkijos bendrovės „Rowerland Piotr Tokarz“ (toliau – „Rowerland“ arba bendrovė) gavo prašymą atleisti nuo muito ir informaciją, reikalingą siekiant nustatyti, ar šis prašymas yra priimtinas pagal atleidimo nuo muito reglamento 4 straipsnį;

(9)

pagal atleidimo nuo muito reglamento 5 straipsnio 1 dalį, kol bus priimtas sprendimas dėl prašymo pagrįstumo, nuo dienos, kurią Komisija gavo tinkamai pagrįstą „Rowerland“ prašymą atleisti nuo muito, buvo laikinai sustabdytas išplėstojo muito, nustatyto importuojamoms visoms pagrindinėms dviračių dalims, kurias ši bendrovė deklaravo išleidimui į laisvą apyvartą, mokėjimas;

(10)

siekiant nustatyti pagrindinių dviračių dalių, deklaruotų išleidimui į laisvą apyvartą ir dėl kurių laikinai sustabdytas išplėstojo muito mokėjimas, importą 1 lentelėje nurodytai šaliai suteiktas papildomas TARIC kodas C529;

1 lentelė

(11)

remdamasi atleidimo nuo muito reglamento 6 straipsniu Komisija nustatė, kad siekiant patikrinti „Rowerland“ veiklą muito mokėjimo laikino sustabdymo laikotarpiu ir nuspręsti, ar suteikti leidimą atleisti nuo muito, tirtinas laikotarpis yra 2019 m. lapkričio 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis);

(12)

2021 m. sausio mėn. „Rowerland“ pateikė Komisijai duomenis ir skaičius, kurie buvo papildyti 2021 m. gegužės mėn. ir kuriais remiantis tiriamuoju laikotarpiu bendrovė tenkino atleidimo nuo muito reglamente nustatytas sąlygas, kad galėtų būti atleista nuo muito;

(13)

visų pirma „Rowerland“ teigė, kad a) dviračiams surinkti naudojo tokį pagrindinių dviračių dalių kiekį, kuris per mėnesį viršijo 299 vienetų kiekvienos rūšies pagrindinių dviračių dalių ribą (toliau – de minimis taisyklė), ir b) per surinkimo operacijas įvežtų dalių pridėtinė vertė sudarė daugiau nei 25 % gamybos sąnaudų (toliau – 25 % pridėtinės vertės kriterijus). Todėl jos surinkimo operacijos nepateko į 2016 m. birželio 8 d. Reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 13 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Be to, „Rowerland“ netvirtino, kad iš Kinijos įvežtos dalys sudarė mažiau nei 60 % visos dalių, naudotų surinkimo operacijoms tiriamuoju laikotarpiu, vertės pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį (toliau – 60–40 % kriterijus);

(14)

2021 m. lapkričio mėn. Komisija surengė tikrinamąjį vizitą bendrovės patalpose, kad išnagrinėtų prašymo atleisti nuo muito pagrįstumą;

(15)

nagrinėdamos Komisijos tarnybos nustatė, kad:

(16)

todėl bendrovė neatitiko atleidimo nuo muito kriterijų. Tiksliau tiriamuoju laikotarpiu „Rowerland“ pateko į pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies taikymo sritį;

(17)

tuo remiantis ir vadovaujantis atleidimo nuo muito reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, reikėtų atmesti prašymą atleisti nuo muito ir nutraukti to paties reglamento 5 straipsnyje nurodyto išplėstojo muito mokėjimo laikiną sustabdymą;

(18)

todėl išplėstasis muitas turėtų būti renkamas atgaline data nuo mokėjimo laikino sustabdymo įsigaliojimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 17 d.;

(19)

2022 m. sausio 25 d. bendrovei buvo pranešta apie pirmiau nustatytus faktus, kuriais remdamasi Komisija ketino siūlyti atmesti jos prašymą atleisti nuo muito, ir jai buvo suteikta galimybė pateikti pastabų. Bendrovei taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytai ir su ja buvo surengtas klausymas;

(20)

pastabose po faktų atskleidimo „Rowerland“ nesutiko su Komisijos atlikta jos sąnaudų peržiūra, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje. Visų pirma „Rowerland“ tvirtino, kad apskaičiuojant pridėtinę vertę į nusidėvėjimo sumą taip pat turėtų būti įtrauktos nusidėvėjimo sąnaudos, susijusios su papildoma infrastruktūra, pavyzdžiui, grįsta aikšte, palapine ir komerciniu pastatu su sandėliu, nes ši infrastruktūra tariamai buvo tiesiogiai susijusi su dviračių surinkimo operacijomis ir (arba) buvo visos gamyklos sudėtinė dalis;

(21)

bendrai pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalį skaičiuojant, ar per surinkimo operacijas įvežtų sudedamųjų dalių pridėtinė vertė buvo didesnė nei 25 % gamybos sąnaudų, į pridėtinės vertės skaičiavimą įtrauktos sąnaudos laikomos gamybos proceso metu patirtomis sąnaudomis, dėl kurių padidėjo gatavo produkto vertė, neskaitant įsigijimo savikainos (pvz., darbo jėgos gamybos sąnaudos, gamyklos pridėtinės išlaidos, surinkimo įrangos nusidėvėjimas, viduje pagamintos dalys). Todėl šios sąnaudos turėtų būti konkrečiai patiriamos gaminant ir užbaigiant gaminti dviračius. Į pridėtinės vertės skaičiavimą neįtraukiamos bendrovės patirtos sąnaudos, kurių negalima susieti su gamybos procesu tiriamuoju laikotarpiu. Todėl, skaičiuojant pridėtinę vertę, kitų rūšių pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos neįtraukiamos, nes minėtas išlaidas bendrovė patiria ne gamybos proceso metu ir dėl jų nepadidėja produkto pridėtinė vertė;

(22)

be to, primenama, kad, kaip nurodyta 15 konstatuojamosios dalies d punkte, „Rowerland“ negamino jokių dviračių dalių, išskyrus dviračių ratus. Nurodytos nusidėvėjimo sąnaudos daugiausia buvo susijusios su keliais pastatais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2020 m. balandžio mėn. „Rowerland“ taip pat turėjo pastatą, kuris buvo naudojamas parduodant dviračius. Todėl šio pastato nusidėvėjimas nebuvo įtrauktas į pridėtinės vertės skaičiavimą. Tačiau į pridėtinės vertės skaičiavimą buvo įtrauktas pastatų, kuriuose vyko surinkimo operacijos arba kurie buvo susiję su surinkimo operacijomis, nusidėvėjimas. Be to, Komisija taip pat įtraukė dviejų sandėlių, kuriuose buvo laikomos dviračių dalys, nuomą, nes tokios sąnaudos yra susijusios su gamybos procesu. Kalbant apie grįstą aikštę ir palapinę, nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad jos buvo tiesiogiai susijusios su surinkimo operacija. Bet kuriuo atveju šio aspekto poveikis faktiškai yra nedidelis, nes pridėtinė vertė vis tiek būtų mažesnė nei 25 %. Todėl tvirtinimas buvo atmestas;

(23)

be to, „Rowerland“ nesutiko su Komisijos atliktais 15 konstatuojamosios dalies e punkto i ir iii papunkčiuose nurodytų elektros energijos sąnaudų pakeitimais. Bendrovė tvirtino, kad jos elektros energijai naudojamą paskirstymo schemą parinko sertifikuotas auditorius. Šiuo klausimu nepateikta jokių įrodymų. Todėl tvirtinimas buvo atmestas;

(24)

„Rowerland“ taip pat tvirtino, kad į pridėtinės vertės skaičiavimą turėtų būti įtrauktos išlaidos, susijusios su darbuotojams tiekiamu vandeniu ir atliekų šalinimu. Tačiau šios išlaidos buvo per mažos, kad darytų materialinį poveikį pridėtinės vertės skaičiavimui;

(25)

galiausiai „Rowerland“ tvirtino, kad per tikrinamąjį vizitą ji netyčia neteisingai informavo Komisijos bylos grupę apie tam tikrų dviračių dalių, su kuriomis buvo susijusios dažymo išlaidos, naudojimo laikotarpį. Bendrovė tvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu šios dalys buvo naudojamos dviračiams surinkti, todėl dažymo sąnaudos turėtų būti įtrauktos į pridėtinės vertės skaičiavimą;

(26)

Komisija pažymi, kad dėl to nepateikta jokių įrodymų, todėl tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas,

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/53/ES (2) 14 straipsniu daroma prielaida, kad gaminiai, atitinkantys darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka reikalavimus, kuriuos apima minėti standartai arba jų dalys, kaip nustatyta Direktyvos 2013/53/ES 4 straipsnio 1 dalyje ir tos direktyvos I priede;

(2)

Įgyvendinimo sprendimu C(2015) 8736 (3) Komisija Europos standartizacijos komitetui (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (Cenelec) pateikė prašymą parengti ir peržiūrėti darniuosius standartus įgyvendinant Direktyvą 2013/53/ES, siekiant užtikrinti griežtesnių esminių reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2013/53/ES 4 straipsnio 1 dalyje ir tos direktyvos I priede, palyginti su panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/25/EB (4), įgyvendinimą;

(3)

Įgyvendinimo sprendimu C(2015) 8736 taip pat buvo paprašyta, kad CEN ir Cenelec peržiūrėtų standartus, kurių nuorodos paskelbtos Komisijos komunikate 2015/C 087/01 (5);

(4)

remdamasis Įgyvendinimo sprendime C(2015) 8736 pateiktu prašymu, CEN peržiūrėjo darnųjį standartą EN ISO 8847:2017 dėl vairo pavaros ir lynų ir skriemulių sistemų, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis darnusis standartas EN ISO 8847:2004 ir kurio nuoroda paskelbta Komisijos komunikatu 2017/C 435/06 (6). Po to buvo priimtas darnusis standartas EN ISO 8847:2021;

(5)

Komisija kartu su CEN įvertino, ar CEN peržiūrėtas standartas atitinka Įgyvendinimo sprendime C(2015) 8736 pateiktą prašymą;

(6)

standarte EN ISO 8847:2021 nustatyti mažųjų laivų su varomuoju varikliu arba be jo ir mažųjų laivų su užbortiniu varikliu, kurių bendra galia ne didesnė kaip 37 kW, lynų ir skriemulių sistemų projektavimo, montavimo ir bandymo reikalavimai;

(7)

standartas EN ISO 8847:2021 atitinka reglamentuojamus reikalavimus, nustatytus Direktyvos 2013/53/ES 4 straipsnio 1 dalyje ir tos direktyvos I priedo A dalyje. Todėl šio standarto nuorodą tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(8)

standartu EN ISO 8847:2021 pakeičiamas standartas EN ISO 8847:2017;

(9)

todėl būtina panaikinti standarto EN ISO 8847:2017 nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(10)

siekiant suteikti gamintojams pakankamai laiko savo gaminius pritaikyti prie peržiūrėto darniojo standarto EN ISO 8847:2017, būtina atidėti to standarto nuorodos panaikinimą;

(11)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/919 I priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Direktyvos 2013/53/ES įgyvendinimą, nuorodos. Į tą priedą turėtų būti įtraukta darniojo standarto EN ISO 8847:2021 nuoroda;

(12)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/919 II priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Direktyvą 2013/53/ES, nuorodos, kurios išbraukiamos iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijos. Į tą priedą turėtų būti įtraukta darniojo standarto EN ISO 8847:2017 nuoroda;

(13)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/919 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

atitiktis darniajam standartui prielaidą dėl atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams leidžia daryti nuo to darniojo standarto nuorodos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/35/ES (2) 12 straipsniu, daroma prielaida, kad elektros įrenginiai, atitinkantys darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka tos direktyvos 3 straipsnyje nurodytus ir I priede nustatytus pagrindinius saugos reikalavimus, kuriuos apima tie darnieji standartai ar jų dalys;

(2)

2012 m. lapkričio 8 d. raštu M/511 Komisija pateikė prašymą Europos standartizacijos komitetui (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (Cenelec) ir Europos telekomunikacijų standartų institutui (ETSI) pateikti pirmą išsamų darniųjų standartų pavadinimų sąrašą, be to, parengti ir peržiūrėti tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių darniuosius standartus ir užbaigti su jais susijusį darbą, kad būtų užtikrintas Direktyvos 2014/35/ES įgyvendinimas. Nuo to laiko, kai buvo pateiktas prašymas CEN, Cenelec ir ETSI, Direktyvos 2014/35/ES 3 straipsnyje nurodyti ir jos I priede nustatyti saugos reikalavimai nepasikeitė;

(3)

remdamiesi prašymu M/511 CEN ir Cenelec parengė darnųjį standartą EN IEC 61010–2-034:2021 ir jo dalinį pakeitimą EN IEC 61010–2-034:2021/A11:2021 dėl saugos reikalavimų, keliamų elektrinei matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai;

(4)

remdamiesi prašymu M/511, CEN ir Cenelec peržiūrėjo ir iš dalies pakeitė toliau išvardytus darniuosius standartus, kurių nuorodos paskelbtos Komisijos komunikatu (2016/C 249/03) (3): EN 50520:2009 dėl dengiamųjų plokščių ir juostų, EN 60898–2:2006 dėl kintamosios ir nuolatinės srovės jungtuvų, EN 61010–2-051:2015 dėl laboratorinės maišymo ir plakimo įrangos ir EN 61010–2-030:2010 dėl bandymo ir matavimo grandinių. Po to buvo priimti šie darnieji standartai ir daliniai pakeitimai: EN 50520:2020 ir EN 50520:2020/A1:2021; EN 60898–2:2021; EN IEC 61010–2-051:2021 ir EN IEC 61010–2-051:2021/A11:2021; EN IEC 61010–2-030:2021 ir EN IEC 61010–2-030:2021/A11:2021. Remdamiesi tuo prašymu CEN ir Cenelec taip pat peržiūrėjo darnųjį standartą EN 61010–2-061:2015 dėl laboratorinių atominių šiluminio garinimo ir jonizavimo spektrometrų, kurio nuoroda paskelbta Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/1956 (4). Po to buvo priimtas darnusis standartas EN IEC 61010–2-061:2021 ir jo dalinis pakeitimas EN 61010–2-061:2021/A11:2021;

(5)

remdamiesi prašymu M/511, CEN ir Cenelec taip pat iš dalies pakeitė ir pataisė toliau išvardytus darniuosius standartus, kurių nuorodos paskelbtos Komisijos komunikatu 2016/C 249/03: EN 60598–2-13:2006 su pakeitimais, padarytais standartu EN 60598–2-13:2006/A1:2012, ir ištaisymu, padarytu standartu EN 60598–2-13:2006/AC:2006, dėl į žemę įleidžiamų šviestuvų; EN 61534–1:2011 su pakeitimais, padarytais standartu EN 61534–1:2011/A1:2014, dėl šynlaidžių sistemų; EN 61534–21:2014 dėl šynlaidžių sistemų; EN 61534–22:2014 dėl šynlaidžių sistemų; EN 62135–1:2015 dėl kontaktinio suvirinimo įrangos. Po to buvo priimti šie iš dalies keičiantys darnieji standartai ir ištaisymas: EN 60598–2-13:2006/A11:2021; EN 61534–1:2011/A11:2021; EN 61534–1:2011/A2:2021; EN 61534–21:2014/A11:2021; EN 61534–21:2014/A1:2021; EN 61534–22:2014/A11:2021; EN 61534–22:2014/A1:2021; EN 62135–1:2015/AC:2016.

(6)

Komisija kartu su CEN ir Cenelec įvertino, ar tie darnieji standartai ir jų daliniai pakeitimai bei ištaisymai atitinka prašymą M/511;

(7)

darnieji standartai EN IEC 61010–2-034:2021 su pakeitimais, padarytais standartu EN IEC 61010–2-034:2021/A11:2021; EN 50520:2020 su pakeitimais, padarytais standartu EN 50520:2020/A1:2021; EN 60898–2:2021; EN IEC 61010–2-051:2021 su pakeitimais, padarytais standartu EN IEC 61010–2-051:2021/A11:2021; EN IEC 61010–2-061:2021 su pakeitimais, padarytais standartu EN IEC 61010–2-061:2021/A11:2021; EN IEC 61010–2-030:2021 su pakeitimais, padarytais standartu EN IEC 61010–2-030:2021/A11:2021; EN 60598–2-13:2006 su pakeitimais, padarytais standartais EN 60598–2-13:2006/A1:2012 ir EN 60598–2-13:2006/A11:2021, ir su ištaisymu, padarytu standartu EN 60598–2-13:2006/AC:2006; EN 61534–1:2011 su pakeitimais, padarytais standartais EN 61534–1:2011/A1:2014, EN 61534–1:2011/A11:2021 ir EN 61534–1:2011/A2:2021; EN 61534–21:2014 su pakeitimais, padarytais standartais EN 61534–21:2014/A11:2021 ir EN 61534–21:2014/A1:2021; EN 61534–22:2014 su pakeitimais, padarytais standartais EN 61534–22:2014/A11:2021 ir EN 61534–22:2014/A1:2021; EN 62135–1:2015 su ištaisymu, padarytu standartu EN 62135–1:2015/AC:2016, atitinka reglamentuojamus saugos reikalavimus, nustatytus Direktyva 2014/35/ES. Todėl tų standartų, jų pakeitimų ir ištaisymų nuorodas tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(8)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1956 I priede pateikiamos darniųjų standartų, kuriais remiantis daroma Direktyvos 2014/35/ES nuostatų atitikties prielaida, nuorodos. Siekiant užtikrinti, kad darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Direktyvą 2014/35/ES, nuorodos būtų pateiktos viename teisės akte, tų standartų nuorodos turėtų būti įtrauktos į tą priedą;

(9)

todėl būtina išbraukti toliau nurodytų darniųjų standartų nuorodas, kartu su visų juos keičiančių ar ištaisančių standartų nuorodomis, paskelbtomis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje: EN 50520:2009; EN 60898–2:2006; EN 61010–2-051:2015; EN 61010–2-061:2015; EN 61010–2-030:2010; EN 60598–2-13:2006; EN 61534–1:2011; EN 61534–21:2014; EN 61534–22:2014 ir EN 62135–1:2015;

(10)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1956 II priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Direktyvą 2014/35/ES, nuorodos, kurios išbraukiamos iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijos. Todėl tikslinga šias nuorodas įtraukti į tą priedą. Tačiau, kadangi darniojo standarto EN 61010–2-061:2015 nuoroda paskelbta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1956 IB priede, tą nuorodą būtina iš to priedo išbraukti;

(11)

siekiant suteikti gamintojams pakankamai laiko pasirengti taikyti darniuosius standartus EN 50520:2020 su pakeitimais, padarytais standartu EN 50520:2020/A1:2021; EN 60898–2:2021; EN IEC 61010–2-051:2021 su pakeitimais, padarytais standartu EN IEC 61010–2-051:2021/A11:2021; EN IEC 61010–2-061:2021 su pakeitimais, padarytais standartu EN IEC 61010–2-061:2021/A11:2021; EN IEC 61010–2-030:2021 su pakeitimais, padarytais standartu EN IEC 61010–2-030:2021/A11:2021; EN 60598–2-13:2006 su pakeitimais, padarytais standartais EN 60598–2-13:2006/A1:2012 ir EN 60598–2-13:2006/A11:2021, ir su ištaisymu, padarytu standartu EN 60598–2-13:2006/AC:2006; EN 61534–1:2011 su pakeitimais, padarytais standartais EN 61534–1:2011/A1:2014, EN 61534–1:2011/A11:2021 ir EN 61534–1:2011/A2:2021; EN 61534–21:2014 su pakeitimais, padarytais standartais EN 61534–21:2014/A11:2021 ir EN 61534–21:2014/A1:2021; EN 61534–22:2014 su pakeitimais, padarytais standartais EN 61534–22:2014/A11:2021 ir EN 61534–22:2014/A1:2021, ir EN 62135–1:2015 su ištaisymu, padarytu standartu EN 62135–1:2015/AC:2016, būtina atidėti toliau nurodytų darniųjų standartų nuorodų, kartu su visų juos keičiančių ar ištaisančių standartų nuorodomis, panaikinimą: EN 50520:2009; EN 60898–2:2006; EN 61010–2-051:2015; EN 61010–2-061:2015; EN 61010–2-030:2010; EN 60598–2-13:2006; EN 61534–1:2011; EN 61534–21:2014; EN 61534–22:2014 ir EN 62135–1:2015;

(12)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1956 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

nuo darniojo standarto nuorodos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos to standarto laikymasis leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams, įskaitant saugos reikalavimus, prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/34/ES (2) 12 straipsniu, daroma prielaida, kad gaminiai, atitinkantys darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka tos direktyvos II priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys;

(2)

1994 m. gruodžio 12 d. raštu BC/CEN/46–92 – BC/CLC/05–92 Komisija pateikė prašymą Europos standartizacijos komitetui (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (Cenelec) dėl darniųjų standartų parengimo ir peržiūros, siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB (3) įgyvendinimą. Ši direktyva buvo pakeista Direktyva 2014/34/ES, nekeičiant Direktyvos 94/9/EB II priede nustatytų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų;

(3)

visų pirma CEN ir Cenelec buvo paprašyta parengti šiuos degalinėse naudojamų gaminių standartus: automatinių pistoletų, naudojamų degalų įpylimo kolonėlėse, konstrukcija ir eksploatacinės charakteristikos, dozuojamųjų siurblių, įpylimo kolonėlių ir nuotolinių siurblinių įrenginių konstrukcijos ir eksploatavimo saugos reikalavimai, apsauginių išjungiklių, naudojamų dozuojamuosiuose siurbliuose ir įpylimo kolonėlėse, konstrukcijos ir eksploatavimo saugos reikalavimai, atskyrimo vožtuvų konstrukcijos ir eksploatavimo saugos reikalavimai ir lankstinių jungčių, naudojamų dozuojamuosiuose siurbliuose ir įpylimo kolonėlėse, konstrukcijos ir eksploatavimo saugos reikalavimai. Ši standartizacijos veikla nurodyta standartizacijos programos, dėl kurios susitarė CEN, Cenelec ir Komisija ir kuri pridedama prie prašymo BC/CEN/46–92 – BC/CLC/05–92, I skyriuje. CEN ir Cenelec taip pat paprašyta peržiūrėti esamus standartus, siekiant juos suderinti su Direktyvos 94/9/EB esminiais sveikatos ir saugos reikalavimais;

(4)

remdamasis prašymu BC/CEN/46–92 – BC/CLC/05–92, CEN parengė šiuos degalinėse naudojamų gaminių darniuosius standartus: EN 13012:2021 dėl automatinių pistoletų, naudojamų degalų įpylimo kolonėlėse, konstrukcijos ir eksploatacinių charakteristikų, EN 13617–1:2021 dėl dozuojamųjų siurblių, įpylimo kolonėlių ir nuotolinių siurblinių įrenginių konstrukcijos ir eksploatavimo saugos reikalavimų, EN 13617–2:2021 dėl apsauginių išjungiklių, naudojamų dozuojamuosiuose siurbliuose ir įpylimo kolonėlėse, konstrukcijos ir eksploatavimo saugos reikalavimų, EN 13617–3:2021 dėl atskyrimo vožtuvų konstrukcijos ir eksploatavimo saugos reikalavimų ir EN 13617–4:2021 dėl lankstinių jungčių, naudojamų dozuojamuosiuose siurbliuose ir įpylimo kolonėlėse, konstrukcijos ir eksploatavimo saugos reikalavimų;

(5)

Komisija kartu su CEN įvertino, ar CEN parengti standartai EN 13012:2021, EN 13617–1:2021, EN 13617–2:2021, EN 13617–3:2021 ir EN 13617–4:2021 atitinka prašymą BC/CEN/46–92 – BC/CLC/05–92;

(6)

standartai EN 13012:2021, EN 13617–1:2021, EN 13617–2:2021, EN 13617–3:2021 ir EN 13617–4:2021 atitinka reglamentuojamus reikalavimus, nustatytus Direktyvos 2014/34/ES II priede. Todėl tų standartų nuorodas tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(7)

standartu EN 13012:2021 pakeičiamas standartas EN 13012:2012. standartu EN 13617–1:2021 pakeičiamas standartas EN 13617–1:2012. standartu EN 13617–2:2021 pakeičiamas standartas EN 13617–2:2012. standartu EN 13617–3:2021 pakeičiamas standartas EN 13617–3:2012. standartu EN 13617–4:2021 pakeičiamas standartas EN 13617–4:2012. Todėl būtina iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio išbraukti Komisijos komunikatu (2018/C 371/01) paskelbtas nuorodas į standartus EN 13012:2012, EN 13617–1:2012, EN 13617–2:2012, EN 13617–3:2012 ir EN 13617–4:2012 (4);

(8)

siekiant suteikti gamintojams pakankamai laiko savo gaminius pritaikyti prie peržiūrėtų standartų EN 13012:2012, EN 13617–1:2012, EN 13617–2:2012, EN 13617–3:2012 ir EN 13617–4:2012, būtina atidėti tų standartų nuorodų panaikinimą;

(9)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1202 (5) I priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Direktyvos 2014/34/ES įgyvendinimą, nuorodos. Siekiant užtikrinti, kad visos darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Direktyvą 2014/34/ES, nuorodos būtų nurodytos viename akte, darniųjų standartų EN 13012:2021, EN 13617–1:2021, EN 13617–2:2021, EN 13617–3:2021 ir EN 13617–4:2021 nuorodos turėtų būti įtrauktos į tą priedą;

(10)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1202 II priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Direktyvą 2014/34/ES, nuorodos, kurios išbraukiamos iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijos. Į tą priedą turėtų būti įtrauktos darniųjų standartų EN 13012:2012, EN 13617–1:2012, EN 13617–2:2012, EN 13617–3:2012 ir EN 13617–4:2012 nuorodos;

(11)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1202 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

nuo darniojo standarto nuorodos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos to standarto laikymasis leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/309 (2) Komisija tam tikriems importuojamiems Turkijos Respublikos kilmės vaivorykštiniams upėtakiams nustatė galutinius kompensacinius muitus (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

2018 m. birželio 4 d., atlikusi dalinę tarpinę peržiūrą dėl visų eksportuojančių gamintojų subsidijavimo, Komisija pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/823 (3) nusprendė toliau taikyti per pradinį tyrimą nustatytas priemones.

(3)

Ji nustatė, kad Turkijos teisės aktų dėl subsidijų upėtakių produkcijos gamintojams pakeitimas, dėl kurio buvo atlikta peržiūra, nepateisino kompensacinių muitų visiems Turkijos upėtakių produkcijos gamintojams peržiūros. Tačiau pastebėta, kad teisės aktų pakeitimo poveikis atskiroms bendrovėms skyrėsi (4).

(4)

2020 m. gegužės 15 d., atlikusi dalinę tarpinę peržiūrą, Komisija pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/658 (5) iš dalies pakeitė vienam eksportuojančiam gamintojui nustatyto kompensacinio muito dydį.

(5)

2021 m. gegužės 20 d., atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/823 (6) nusprendė išlaikyti per pradinį tyrimą nustatytą ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/658 iš dalies pakeistą kompensacinių muitų dydį.

(6)

Ji nustatė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui subsidijavimas tęstųsi, nes nagrinėjamojo produkto subsidijuoto eksporto į Sąjungą apimtis ir toliau išliktų didelė. Be to, atsižvelgiant į didelius nepanaudotus pajėgumus Turkijoje, Sąjungos rinkos patrauklumą, importo iš Turkijos kainų lygį ir galimą jo poveikį Sąjungos pramonei, buvo tikėtina, kad leidus nebetaikyti priemonių žala tęstųsi.

(7)

Taigi buvo nustatyta, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog tolesnis galiojančių priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(8)

Šiuo metu galioja 1,5–9,5 % galutiniai kompensaciniai muitai.

(9)

2020 m. gegužės 29 d. Komisija gavo eksportuojančio gamintojo „Selina Balik Isleme Tesis Ithalat Ihracat ve Ticaret Anonim Sirketi“ (toliau – pareiškėjas) prašymą atlikti galiojančio kompensacinio muito dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (ES) 2016/1037 (toliau – pagrindinis reglamentas) 19 straipsnį. Prašymas atlikti dalinę tarpinę peržiūrą buvo susijęs tik su pareiškėjo subsidijavimo aspektais.

(10)

2021 m. vasario 5 d. Europos Komisija inicijavo kompensacinių priemonių, taikomų tam tikriems į Sąjungą importuojamiems Turkijos Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės vaivorykštiniams upėtakiams, tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (7).

(11)

Pareiškėjas teigė, kad, kiek tai susiję su pareiškėju, aplinkybės, pateisinančios galiojančias kompensacines priemones, pasikeitė ir yra ilgalaikio pobūdžio.

(12)

Atliekant pareiškėjo subsidijavimo peržiūrą nagrinėtas 2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpis.

(13)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti peržiūroje. Be to, Komisija apie peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams ir asociacijoms, taip pat nagrinėjamosios šalies Vyriausybei, ir paragino juos dalyvauti peržiūroje.

(14)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(15)

Komisija klausimynus nusiuntė pareiškėjui ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms.

(16)

Komisija gavo klausimyno atsakymus ir iš pareiškėjo, ir iš nagrinėjamosios šalies valdžios institucijų.

(17)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – Turkijos Respublikos kilmės vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss):

kurių KN kodai šiuo metu yra ex 0301 91 90, ex 0302 11 80, ex 0303 14 90, ex 0304 42 90, ex 0304 82 90 ir ex 0305 43 00 (TARIC kodai 0301919011, 0302118011, 0303149011, 0304429010, 0304829010 ir 0305430011) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(18)

Kaip ir pradiniame tyrime, Komisija nustatė, kad Turkijoje gaminamo ir į Sąjungą eksportuojamo produkto ir Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės bei galutinio naudojimo paskirtis yra tos pačios. Todėl jie laikyti panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(19)

2021 m. lapkričio 30 d. raštu Komisijai pareiškėjas atsiėmė prašymą atlikti tarpinę peržiūrą.

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį tyrimas gali būti nutrauktas, jeigu toks nutraukimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(21)

Atliekant tyrimą nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad toks nutraukimas prieštarautų Sąjungos interesams.

(22)

Be to, 2021 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisija inicijavo kompensacinių priemonių, taikomų tam tikriems į Sąjungą importuojamiems Turkijos Respublikos kilmės vaivorykštiniams upėtakiams, šalies lygmens tarpinę peržiūrą (8). Todėl pagal šią sistemą šiuo metu galiojančios antisubsidinės priemonės bus peržiūrėtos visų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu.

(23)

Todėl Komisija mano, kad dalinės tarpinės peržiūros tyrimas turėtų būti nutrauktas nepriimant jokio oficialaus sprendimo dėl svarbių ilgalaikių pasikeitimų ir pareiškėjo subsidijavimo.

(24)

Apie tai buvo pranešta suinteresuotosioms šalims ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(25)

Komisija negavo pastabų, kurios leistų daryti išvadą, kad toks nutraukimas pažeistų Sąjungos interesus.

(26)

Šis sprendimas atitinka pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,