(1)

Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojus iš Sąjungos, Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pranešė kitoms Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėms, kad jų dabartiniai patekimo į rinką lygiai bus išlaikyti tarpusavyje pasiskirstant Sąjungos tarifines kvotas. To paskirstymo metodika ir 27 ES valstybių narių tarifinės kvotos kiekiai yra nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/216 (2);

(2)

į Sąjungai skirtą nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašą neįtrauktos Sąjungos tarifinės kvotos neturėtų būti paskirstomos;

(3)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1149/2002 (3) leidžiama pradėti naudoti 1 000 tonų, išreikštų produkto svoriu, aukštos kokybės šviežios, atšaldytos arba užšaldytos jautienos importo tarifinę kvotą. Nors ta tarifinė kvota nėra įtraukta į Sąjungai skirtą PPO sąrašą, Reglamentu (ES) 2019/216 ji buvo neteisingai paskirstyta, todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. jos kiekis buvo sumažintas. Taigi reikėtų vėl pradėti taikyti pirminį tos tarifinės kvotos kiekį;

(4)

todėl Reglamentas (ES) 2019/216 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/746 (3) nustatoma nauja reglamentavimo sistema, kuria siekiama užtikrinti sklandų in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas tas reglamentas, vidaus rinkos veikimą, pagrindu laikant aukštą pacientų ir naudotojų sveikatos apsaugos lygį ir atsižvelgiant į šiame sektoriuje veikiančias mažąsias ir vidutines įmones. Tuo pačiu metu Reglamente (ES) 2017/746 nustatyti aukšti in vitro diagnostikos medicinos priemonių kokybės ir saugos standartai, kad būtų sprendžiamos bendros tokių priemonių saugos problemos. Be to, Reglamentu (ES) 2017/746 gerokai sustiprinami pagrindiniai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/79/EB (4) nustatyto esamo reglamentavimo aspektai, pavyzdžiui, notifikuotųjų įstaigų priežiūra, rizikos klasifikavimas, atitikties vertinimo procedūros, veiksmingumo įvertinimas ir veiksmingumo tyrimai, budrumas ir rinkos priežiūra, ir priimamos nuostatos, kuriomis užtikrinamas skaidrumas in vitro diagnostikos medicinos priemonių atžvilgiu ir jų atsekamumas;

(2)

COVID-19 pandemija ir su ja susijusi visuomenės sveikatos krizė buvo ir vis dar yra precedento neturintis iššūkis valstybėms narėms ir didelė našta nacionalinėms valdžios institucijoms, sveikatos įstaigoms, Sąjungos piliečiams, notifikuotosioms įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams. Dėl visuomenės sveikatos krizės susidarė ypatingos aplinkybės, dėl kurių prireikė didelių papildomų išteklių, taip pat daugiau gyvybiškai svarbių in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurių nebuvo galima pagrįstai numatyti priimant Reglamentą (ES) 2017/746. Šios ypatingos aplinkybės daro didelį poveikį įvairioms sritims, kurioms taikomas tas reglamentas, pavyzdžiui, notifikuotųjų įstaigų paskyrimui ir darbui, in vitro diagnostikos medicinos priemonių pateikimui rinkai ir tiekimui rinkai Sąjungoje;

(3)

in vitro diagnostikos medicinos priemonės yra labai svarbios Sąjungos piliečių sveikatai ir saugai, o SARS-CoV-2 tyrimai yra ypač svarbūs kovojant su pandemija. Todėl būtina užtikrinti nenutrūkstamą tokių priemonių tiekimą rinkai Sąjungoje;

(4)

atsižvelgiant į precedento neturintį dabartinių iššūkių mastą, valstybėms narėms, sveikatos įstaigoms, notifikuotosioms įstaigoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir kitoms susijusioms šalims reikalingus papildomus išteklius kovai su COVID-19 pandemija ir dabartinius ribotus notifikuotųjų įstaigų pajėgumus, taip pat atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/746 sudėtingumą, labai tikėtina, kad valstybės narės, sveikatos įstaigos, notifikuotosios įstaigos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos susijusios šalys negalės užtikrinti tinkamo to reglamento įgyvendinimo ir visapusiško taikymo nuo 2022 m. gegužės 26 d., kaip jame nustatyta;

(5)

be to, Reglamentu (ES) 2017/746 nustatytas dabartinis pereinamasis laikotarpis, kuriuo galioja notifikuotųjų įstaigų sertifikatai, išduoti dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių pagal Direktyvą 98/79/EB, baigsis tą pačią dieną kaip ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/745 (5) nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo galioja tam tikros EB atitikties deklaracijos ir notifikuotųjų įstaigų sertifikatai, išduoti dėl medicinos priemonių pagal Tarybos direktyvas 90/385/EEB (6) ir 93/42/EEB (7), t. y. 2024 m. gegužės 26 d. Todėl kyla sunkumų subjektams, dirbantiems tiek su medicinos priemonėmis, tiek su in vitro diagnostikos medicinos priemonėmis;

(6)

siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir aukštą visuomenės sveikatos apsaugos ir pacientų saugos lygį, taip pat siekiant suteikti teisinį tikrumą ir išvengti galimo rinkos sutrikdymo, būtina pratęsti Reglamentu (ES) 2017/746 nustatytus pereinamuosius laikotarpius, taikomus priemonėms, dėl kurių notifikuotosios įstaigos yra išdavusios sertifikatus pagal Direktyvą 98/79/EB. Dėl tų pačių priežasčių taip pat būtina nustatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį, taikomą priemonėms, kurių atitikties vertinimas prižiūrint notifikuotajai įstaigai pagal Reglamentą (ES) 2017/746 turi būti atliktas pirmą kartą;

(7)

kalbant apie laikotarpį, kai reikia padidinti notifikuotųjų įstaigų pajėgumus, reikėtų užtikrinti tokių įstaigų turimų ribotų pajėgumų ir aukšto visuomenės sveikatos apsaugos lygio pusiausvyrą. Todėl pereinamieji laikotarpiai, taikomi in vitro diagnostikos medicinos priemonėms, kurių atitikties vertinimas, prižiūrint notifikuotajai įstaigai, pagal Reglamentą (ES) 2017/746 turi būti atliktas pirmą kartą, turėtų būti tokie, kad būtų galima didesnės rizikos priemones atskirti nuo mažesnės rizikos priemonių. Pereinamojo laikotarpio trukmė turėtų priklausyti nuo atitinkamos priemonės rizikos klasės, tad didesnės rizikos priemonių atveju laikotarpis būtų trumpesnis, o mažesnės rizikos klasės priemonių atveju – ilgesnis;

(8)

siekiant suteikti pakankamai laiko, kad in vitro diagnostikos medicinos priemones, kurios teisėtai pateiktos rinkai pagal šiame reglamente nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, būtų galima toliau tiekti rinkai, be kita ko, galutiniams naudotojams, arba pradėti jas naudoti, Reglamente (ES) 2017/746 numatyta 2025 m. gegužės 27 d. pardavimo data turėtų būti suderinta siekiant atsižvelgti į šiame reglamente numatytus papildomus pereinamuosius laikotarpius;

(9)

atsižvelgiant į sveikatos įstaigų kovai su COVID-19 pandemija reikalingus išteklius, toms įstaigoms turėtų būti suteikta papildomo laiko prisitaikyti prie Reglamente (ES) 2017/746 nustatytų konkrečių sąlygų dėl priemonių gamybos ir naudojimo toje pačioje sveikatos įstaigoje (toliau – viduje pagamintos priemonės). Todėl tų sąlygų taikymą reikėtų atidėti. Kadangi sveikatos įstaigoms bus reikalinga išsami rinkai pateiktų CE ženklu pažymėtų in vitro diagnostikos medicinos prietaisų apžvalga, sąlyga, pagal kurią sveikatos įstaiga yra įpareigojama pagrįsti, kad tikslinės pacientų grupės konkrečių poreikių neįmanoma patenkinti arba jų neįmanoma patenkinti pasitelkus lygiavertę rinkoje esančią priemonę pasiekiant tinkamą veiksmingumo lygį, neturėtų būti pradėta taikyti tol, kol nesibaigs šiame reglamente nustatyti pereinamieji laikotarpiai;

(10)

todėl Reglamentas (ES) 2017/746 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

kadangi šio reglamento tikslų, būtent pratęsti tam tikrų Reglamente (ES) 2017/746 nustatytų pereinamųjų laikotarpių taikymą, nustatyti tame reglamente papildomus pereinamuosius laikotarpius ir atidėti to Reglamento nuostatų dėl viduje pagamintų priemonių taikymą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(12)

šis reglamentas priimamas išskirtinėmis aplinkybėmis, susidariusiomis dėl COVID-19 pandemijos ir su ja susijusios visuomenės sveikatos krizės. Siekiant iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2017/746 dėl pereinamųjų laikotarpių, papildomų pereinamojo laikotarpio nuostatų ir nuostatų dėl viduje pagamintų priemonių taikymo, visų pirma siekiant suteikti ekonominės veiklos vykdytojams teisinio tikrumo, šis reglamentas turi įsigalioti iki 2022 m. gegužės 26 d. Todėl tikslinga taikyti prie ES sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatyto aštuonių savaičių laikotarpio išimtį;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad būtina nedelsiant spręsti su COVID-19 pandemija susijusią visuomenės sveikatos krizę, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

2011 m. vasario 4 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 101/2011;

(2)

remiantis peržiūros rezultatais, turėtų būti iš dalies pakeista to reglamento I priede pateikta su trimis asmenimis susijusi motyvų pareiškimų informacija, o dėl septynių asmenų turėtų būti iš dalies pakeista informacija, susijusi su teisių į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pagal Tuniso teisę taikymu;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 101/2011 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

2017 m. kovo 24 d. bendrovė „Sumitomo Chemical Agro Europe SAS“ pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 43 straipsnio 1 dalį ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 414/2013 (2) 4 straipsnį pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra) paraišką suteikti autorizacijos liudijimą tokiam pačiam nekeičiamos sudėties biocidiniam produktui „SchwabEX-Guard“, kaip nurodytasis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 414/2013 1 straipsnyje, būtent 18 tipo produktui, apibūdintam Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede. Paraiška buvo užregistruota Biocidinių produktų registre (toliau – registras) bylos numeriu BC-PP031247-26. Paraiškoje taip pat nurodytas susijusio referencinio nekeičiamos sudėties produkto „Pesguard® Gel“, užregistruoto registre bylos numeriu BC-HS027052-37, paraiškos numeris;

(2)

tokiame pačiame nekeičiamos sudėties biocidiniame produkte „SchwabEX-Guard“ yra veikliųjų medžiagų piriproksifeno ir klotianidino, kurios yra įtrauktos į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą Sąjungos patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašą;

(3)

2020 m. gruodžio 17 d. Agentūra pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 414/2013 6 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl „SchwabEX-Guard“ pateikė Komisijai nuomonę (3) ir biocidinio produkto charakteristikų santraukos projektą;

(4)

nuomonėje padaryta išvada, kad „SchwabEX-Guard“ yra biocidinis produktas, kuriam galima suteikti Sąjungos autorizacijos liudijimą pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 42 straipsnio 1 dalį, kad siūlomi tokio paties nekeičiamos sudėties biocidinio produkto ir susijusio referencinio biocidinio produkto skirtumai yra susiję tik su informacija, kuri gali keistis dėl administracinio pakeitimo pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 354/2013 (4), ir kad, remiantis minėto susijusio nekeičiamos sudėties referencinio produkto „Pesguard® Gel“ vertinimu, jei laikomasi produkto charakteristikų santraukos projekto, toks pat nekeičiamos sudėties biocidinis produktas atitinka Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

(5)

2020 m. gruodžio 17 d. Agentūra pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 4 dalį pateikė Komisijai biocidinio produkto charakteristikų santraukos projektą visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

(6)

Komisija pritaria Agentūros nuomonei ir mano, kad yra tinkama suteikti tokiam pačiam nekeičiamos sudėties biocidiniam produktui „SchwabEX-Guard“ Sąjungos autorizacijos liudijimą;

(7)

tokiame pačiame nekeičiamos sudėties biocidiniame produkte „SchwabEX-Guard“ yra neveikliųjų medžiagų cis CTAC ir dichlormetano ir per paraiškos dėl susijusio referencinio nekeičiamos sudėties biocidinio produkto vertinimo laikotarpį nebuvo įmanoma padaryti išvados, ar jos atitinka Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/2100 (5) pateiktus mokslinius endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijus. Todėl cis CTAC ir dichlormetaną reikėtų ištirti papildomai. Jeigu bus padaryta išvada, kad cis CTAC ir dichlormetanas arba abi šios medžiagos laikomos turinčiomis endokrininės sistemos ardomųjų savybių, Komisija apsvarstys, ar „SchwabEX-Guard“ Sąjungos autorizacijos liudijimą reikėtų panaikinti, ar iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 48 straipsnį;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)

iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)

Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau pateikus atnaujintus duomenis, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

Reglamentu (ES) 2015/1963 (2) Europos Komisija nustatė galutinius antidempingo muitus importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės acesulfamo kaliui (toliau – Ace-K) (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Šiuo metu galiojančios antidempingo muito normos svyruoja nuo 2,64 EUR iki 4,58 EUR už kilogramą (neto) iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamo Ace-K, o importui iš visų kitų bendrovių taikoma 4,58 EUR/kg (neto) muito norma.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (3), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(4)

Prašymą atlikti peržiūrą 2020 m. liepos 31 d. pateikė vienintelis Sąjungos gamintojas „Celanese Sales Germany GmbH“ (toliau – pareiškėjas) kuris pagamina 100 % Ace-K Sąjungoje. Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų (4).

(5)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. spalio 30 d. inicijavo peržiūrą dėl importuojamo KLR kilmės Ace-K. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi tyrimą buvo nagrinėjami laikotarpio nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL) duomenys. Tiriant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) (6).

(7)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomiems nagrinėjamosios šalies Ace-K gamintojams, Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(8)

Suinteresuotosios šalys taip pat turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(9)

Klausymai surengti su vienu eksportuojančiu gamintoju „Anhui Jinhe Industrial Co. Ltd.“ (toliau – „Anhui Jinhe“) ir pareiškėju.

(10)

Pastabų dėl inicijavimo Komisija gavo iš „Anhui Jinhe“. Šiuo klausimu pastabų pateikė ir pareiškėjas.

(11)

„Anhui Jinhe“ paprašė atskleisti tam tikrą prašyme pateiktą informaciją ir pateikti prasmingą santrauką. Visų pirma, bendrovė tvirtino, kad pareiškėjas nekonfidencialiame prašymo tekste turėjo atskleisti informaciją apie bendrąją importo iš Kinijos apimtį ir vidutines kainas prašyme nurodytu nagrinėjamuoju laikotarpiu. „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad ši informacija nebuvo konfidenciali, nes Komisija ją atskleidė pradinio tyrimo metu. Be to, „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad atitinkami duomenys buvo grindžiami ne tikra neskelbtina komercine informacija, o pareiškėjo vertinimais, ir kad siekiant neatskleisti šios informacijos neturėtų būti kalbama apie autorių teises. „Anhui Jinhe“ taip pat paprašė, kad pareiškėjas pateiktų prasmingą susijusių žalos rodiklių santrauką, kuri turi būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Bendrovė taip pat tvirtino, kad prašyme šie duomenys buvo arba konfidencialūs, arba pateikti remiantis beprasmiais intervalais, kurie neparodė jokių tendencijų, o Komisija pradinio tyrimo metu šiuos duomenis pateikė indeksais. Todėl „Anhui Jinhe“ paprašė pareiškėjo duomenis apie Sąjungos suvartojimą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, rinkos dalis, priverstinį kainų mažinimą, gamybos sąnaudas, pelningumą, pardavimą eksportui ir žaliavų sąnaudas atskleisti indeksais. „Anhui Jinhe“ taip pat paprašė pareiškėjo pateikti prasmingą savo dabartinio pelningumo lygio santrauką, nurodant, ar peržiūros ataskaitiniu laikotarpiu jis buvo didesnis nei 5 %, bei indeksuotus duomenis nuo 2011 m., nes pareiškėjas šiuos metus nurodė kaip palyginimui svarbius metus.

(12)

Atsakydamas pareiškėjas tvirtino, kad didžioji dalis informacijos buvo konfidenciali dėl savo pobūdžio, nes ji buvo pagrįsta tik vienos bendrovės duomenimis, ir teigė, kad indeksų intervalai buvo būtini siekiant, kad nebūtų atkurti pagrindiniai konfidencialūs duomenys. Pareiškėjas visų pirma tvirtino, kad pateikus tikslią informaciją apie bendrąją importo iš Kinijos apimtį ir rinkos dalių indeksavimo informaciją būtų galima atkurti vienintelio Sąjungos gamintojo pardavimo duomenis. Pareiškėjas savo prašyme patikslino savo nekonfidencialius duomenis ir pateikė papildomos informacijos. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas pateikė visos importo apimties intervalus, papildomos informacijos apie suvartojimo tendencijas, gamybos indeksavimo intervalus, rinkos dalis, pelningumo indeksavimą, kitus žalos rodiklius (pavyzdžiui, atsargas, užimtumą, pinigų srautus, investicijas, grynųjų investicijų grąža) ir Sąjungos gamintojo pardavimo už Sąjungos ribų raidą. Dėl kitų duomenų, kurių paprašė „Anhui Jinhe“, pareiškėjas teigė, kad nekonfidencialiame prašymo tekste pateikta pakankamai prasminga santrauka ir kad papildomos informacijos nebūtų įmanoma pateikti neatskleidžiant konfidencialios informacijos.

(13)

Atsakydama į pareiškėjo patikslintą informaciją, „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad prašyme vis dar nepateikta pakankamai informacijos, pavyzdžiui, apie importo iš Kinijos arba Sąjungos apimtį ir pasaulinę Ace-K paklausą. „Anhui Jinhe“ teigė, kad nagrinėjant nekonfidencialaus prašymo teksto prasmingumą reikia atsižvelgti į teisę į gynybą ir kad ji negali suprasti, ar yra koks nors faktinis pareiškėjo teiginių pagrindas.

(14)

Pareiškėjas nesutiko su pirmiau nurodytais teiginiais ir tvirtino, kad nekonfidencialiame prašymo tekste buvo pateiktas faktinis jo teiginių pagrindas, o tais atvejais, kai nebuvo įmanoma nurodyti indeksuotų tendencijų diapazonų neatskleidžiant konfidencialios informacijos, informacija buvo įslaptinta. Pareiškėjas visų pirma tvirtino, kad nekonfidencialiame prašymo tekste jis nurodė viso Ace-K importo iš Kinijos raidą ir suteikė galimybę „Anhui Jinhe“ pateikti pastabas. Dėl duomenų apie paklausą pareiškėjas tvirtino, kad reglamente, kuriuo nustatomos laikinosios priemones importuojamam Kinijos kilmės Ace-K (7), nebuvo nurodytas absoliučiu dydžiu išreikštas bendras Sąjungos suvartojimas, todėl pareiškėjas taip pat neprivalėjo to nurodyti.

(15)

Pažymima, kad pareiškėjas yra vienintelis Ace-K gamintojas Sąjungoje, todėl konfidenciali informacija turėjo būti pateikta intervalais ir indeksais, kad nebūtų atskleista konkrečios įmonės verslo informacija. Komisija nusprendė, kad nekonfidencialiame prašymo tekste pateikti duomenys, kuriuos pareiškėjas papildė savo prašyme, buvo pakankamai išsamūs, kad būtų galima pakankamai gerai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę. Pareiškėjas pateikė prasmingą santrauką su intervalais, kurie buvo pakankamai siauri, palyginti su faktiniais skaičiais, todėl suinteresuotosios šalys galėjo įvertinti importo apimtį ir jo tendencijas. Taigi, Kinijos eksportuojantys gamintojai galėjo pasinaudoti savo teise į gynybą.

(16)

„Anhui Jinhe“ tvirtino, kad prašyme nebuvo parodytas Sąjungos rinkos patrauklumas, nes iš jo buvo matyti, kad vidutinės Kinijos eksportuotojų eksporto į Sąjungą ir kitas rinkas kainos buvo tokios pačios. Tad galima teigti, kad tai parodė, jog Kinijos gamintojams nesvarbu, ar parduoti Sąjungai, ar trečiosioms šalims. Šiuo atžvilgiu „Anhui Jinhe“ paminėjo bioetanolio (8) ir karbamido (9) tyrimus, kurių metu Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka buvo patraukli eksportuojantiems gamintojams, kai vidutinės eksporto į Sąjungą kainos buvo didesnės palyginti su trečiųjų šalių rinkomis.

(17)

Šiuo atžvilgiu pareiškėjas tvirtino, kad iš prašymo aiškiai matyti, jog Sąjungos rinka buvo patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams, nes, netaikant antidempingo priemonių, jie Sąjungos rinkoje galėtų parduoti didesnį kiekį nei kitose rinkose. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad Sąjungos rinka buvo patraukli Kinijos gamintojams dar prieš nustatant antidempingo muitus.

(18)

Komisijos nuomone, prašyme buvo nurodyta, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai gerokai padidintų pardavimo Sąjungos rinkai apimtį.

(19)

„Anhui Jinhe“ taip pat tvirtino, kad pareiškėjo įtarimai dėl pardavimo mažesnėmis kainomis buvo akivaizdžiai klaidingi, nes gamybos sąnaudos, kurias pareiškėjas naudojo atlikdamas pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus, buvo per didelės, palyginti su pradiniu tyrimu, ir todėl jomis nebuvo galima remtis. Be to, „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad pareiškėjas nuo pradinio tyrimo gerokai padidino savo kainų lygį ir kad dėl antidempingo priemonių jo pelnas buvo per didelis ir gerokai viršijo pradinio tyrimo metu užfiksuotą pelną. Šiuo atžvilgiu „Anhui Jinhe“ paminėjo diciandiamido (10) ir karbamido (11) tyrimus, kuriuose Komisija, atsižvelgusi į didelį Sąjungos pramonės pelningumą, leido nebetaikyti priemonių. „Anhui Jinhe“ taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai buvo visiškai išnaudoti ir jų nebepakanka augančiai Sąjungos paklausai patenkinti, bei paminėjo ferosilicio atvejį, kai Komisija nutraukė priemonių taikymą (12). Be to, „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad nepaisant draudžiamųjų priemonių, Kinijos gamintojų Sąjungos rinkos dalis vis tiek sudaro [28–34 %], nes naudotojai visada dirba su dviem ar daugiau Ace-K tiekėjų, siekdami užtikrinti saugią tiekimo grandinę, ypač po neseniai įvykusių COVID-19 sukeltų sutrikimų. Galiausiai „Anhui Jinhe“ pabrėžė, kad Sąjungos pramonė sėkmingai konkuravo su Kinijos importu trečiųjų šalių rinkose, kuriose nebuvo taikomos jokios priemonės, ir šiose rinkose pardavė didelius kiekius. „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad tai parodė, jog pareiškėjas galėjo sėkmingai konkuruoti su Kinijos importu netaikant antidempingo priemonių, o tai rodo, kad žalos pasikartojimo tikimybės nėra.

(20)

Pareiškėjas užginčijo minėtus teiginius. Iš tiesų pareiškėjas tvirtino, kad atlikdamas savo prašymo pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus jis naudojo pelno dydį, kurį Komisija nustatė pradinio tyrimo metu. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad antidempingo muitai užtikrino, kad importo iš Kinijos kainos būtų nežalingos. Pareiškėjas teigė, kad, jeigu antidempingo priemonės nustotų galioti, Kinijos eksportuojantys gamintojai padidintų savo rinkos dalį Sąjungoje iki tokio paties dydžio procentais, kaip ir kitose pasaulio šalyse. Pareiškėjas taip pat pateikė išsamius scenarijus, parodydamas, koks poveikis būtų padarytas jo verslui, jeigu antidempingo muitai nebebūtų taikomi.

(21)

Atlikus Komisijos analizę buvo patvirtinta, kad nė vieno iš „Anhui Jinhe“ minėtų elementų, nesvarbu, ar jie faktiškai teisingi, ar ne, nepakako, kad būtų galima suabejoti išvada, jog prašyme buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas greičiausiai būtų vykdomas toliau ir žala pasikartotų. Šie aspektai buvo nustatyti remiantis geriausiais įrodymais, kuriuos pareiškėjas turėjo tuo metu, ir buvo pakankamai tipiški ir patikimi. Be to, vykstant tyrimui „Anhui Jinhe“ pateikti teiginiai ir pareiškėjo paneigiantys argumentai buvo išsamiai išnagrinėti ir yra aptariami toliau.

(22)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija patvirtino, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų, jog pasibaigus priemonių galiojimui dempingas greičiausiai būtų vykdomas toliau ir žala pasikartotų, taigi įvykdė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

(23)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ teigė, kad prašyme pateikta informacija buvo nesvarbi (pvz., iškraipymų įrodymai, pateikti dėl sulfamo rūgšties, buvo susiję su įtariamais iškraipymais, susijusiais su karbamidu, o dėl kalio hidroksido pateikti iškraipymų įrodymai buvo susiję su kalio druska) arba ji nebuvo pagrįsta viešai prieinamais šaltiniais (pvz., duomenys apie su acto rūgštimi susijusį iškraipymą grindžiami pareiškėjo įsigyta ataskaita, kuri neatitinka šalies ataskaitos dėl Kinijos).

(24)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad sulfamo rūgštis gaminama iš karbamido, o kalio hidroksidas – iš kalio druskos, todėl bet kokie žaliavų rinkos iškraipymai daro poveikį ir galutiniam produktui. Be to, priešingai, nei teigia „Anhui Jinhe“, prašyme pareiškėjas nurodė ne tik kitą konfidencialų šaltinį, bet ir ataskaitą dėl Kinijos. Kaip nurodė pareiškėjas, šalies ataskaitoje buvo neatitikimų tarp teksto ir skaičių, susijusių su acto rūgšties pajėgumų naudojimu Kinijoje. Tačiau ataskaitoje dėl Kinijos ir konfidencialiame šaltinyje neatitikimų nėra, nes pareiškėjo pateikta atnaujinta ir Komisijos patikrinta informacija apie pajėgumus atitiko ataskaitoje dėl Kinijos pateiktus pajėgumų naudojimo skaičius. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(25)

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį nagrinėjamosios šalies gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad ji gali vykdyti gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(26)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(27)

Du eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgusi į tai, kad atsakiusių bendrovių buvo mažai, Komisija nusprendė, kad atranka nėra būtina, ir visas suinteresuotąsias šalis informavo pranešimu byloje. Komisija pakvietė šias bendroves dalyvauti tyrime ir joms nusiuntė nuorodą į klausimyną.

(28)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(29)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad būtų atrenkamas.

(30)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(31)

Komisija nusiuntė nuorodas į klausimyną dviem atrankos formą grąžinusiems eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (13).

(32)

Išsamius klausimyno atsakymus pateikė vienas eksportuojantis gamintojas ir vienintelis Sąjungos gamintojas.

(33)

Komisija rinko ir kryžminiu būdu tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą padaryti išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi tam protrūkiui suvaldyti (toliau – pranešimas dėl COVID-19) (14), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų į bendradarbiaujančių bendrovių patalpas. Vietoje to Komisija per vaizdo konferenciją atliko toliau nurodytų bendrovių pateiktos informacijos nuotolines kryžmines patikras (toliau – NKP):

—

„Celanese Sales Germany GmbH“, „Celanese Production Germany GmbH & Co. KG“ (Zulcbachas, Vokietija) ir „Principal Operating Company Celanese Europe BV“ (Amsterdamas, Nyderlandai);

—

„Anhui Jinhe Industrial Co., Ltd.“ (Čudžou , Anhujus).

(34)

2021 m. spalio 27 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galiojančius antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl informacijos atskleidimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(35)

Pastabų pateikė „Anhui Jinhe“ ir pareiškėjas.

(36)

Klausymai surengti su „Anhui Jinhe“ ir pareiškėju.

(37)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir pradiniame tyrime, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės acesulfamo kalis (6-metil-1,2,3-oksatiazin-4(3H)-ono 2,2-dioksido kalio druska; CAS RN 55589-62-3), kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2934 99 90 (TARIC kodas 2934999021) (toliau – peržiūrimasis produktas). Acesulfamo kalis dar dažnai vadinamas acesulfamu K arba Ace-K.

(38)

Ace-K yra dirbtinis saldiklis, naudojamas įvairioms paskirtims, pavyzdžiui, maisto produktuose, gėrimuose ir vaistuose.

(39)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(40)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(42)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Ace-K buvo toliau importuojamas iš KLR, tik daug mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.). Remiantis duomenimis, kuriuos valstybės narės pateikė Komisijai pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (toliau – pagal 14 straipsnio 6 dalį sukaupta duomenų bazė), Ace-K importas iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė [31–37 %] Sąjungos rinkos, palyginti su [65–80 %] rinkos dalimi pradinio tyrimo metu. Vertinant absoliučiais dydžiais, nuo pradinio tyrimo tiriamojo laikotarpio importas iš KLR sumažėjo [47–56 %].

(43)

Kaip minėta 32 konstatuojamojoje dalyje, tik vienas iš KLR eksportuotojų ir (arba) gamintojų pateikė klausimyno atsakymus, todėl buvo laikomas bendradarbiaujančiu atliekant tyrimą.

(44)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(45)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie Ace-K gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas.

(46)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos Vyriausybė į prašymą pateikti informaciją neatsiliepė. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(47)

Pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo pateikė eksportuojantis gamintojas „Anhui Jinhe“.

(48)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(49)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(50)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(51)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo atvirosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(52)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(53)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „[k]ai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“. Remdamasi šia nuostata Komisija parengė šalies ataskaitą dėl KLR (toliau – ataskaita) (15), kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pavyzdžiui, žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pavyzdžiui, plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(54)

Pareiškėjas, be ataskaitoje nurodytų išvadų, pateikė informaciją apie Ace-K gamybai naudojamas žaliavas. Pareiškėjas užsakė parengti ataskaitą, skirtą nustatyti vienos iš pagrindinių Ace-K žaliavų – sieros trioksido – savybes ir su juo susijusius iškraipymus dviejose Kinijos provincijose, kuriose jis gaminamas – Dziangsu ir Anhujaus. Svarbūs įrodymai apima 2016 m. spalio 24 d.chemijos pramonės plėtros planą, kuriame nurodyti tikslai ir gamybos uždaviniai, turintys įtakos pasiūlos lygiui chemijos sektoriuje, įskaitant sieros trioksido sulfoninimą ir Ace-K, bei Anhujaus provincijoje, remiantis 2018 m. kovo 14 d. paskelbtomis KKP Anhujaus provincijos komiteto ir Anhujaus provincijos liaudies vyriausybės nuomonėmis dėl aukštos kokybės ekonominės plėtros skatinimo. Šiame politikos dokumente išdėstytos kelios pramonės politikos iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti aukštos kokybės ekonominę plėtrą, ypač Anhujaus provincijoje, pavyzdžiui, finansinių paskatų naudojimas ir mokesčių sumažinimas, jeigu pramonės ir logistikos įmonės vadovaujasi Centriniame struktūros koregavimo kataloge išvardytų „skatinamų“ pramonės šakų principais. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kaip 2005 m. gruodžio 2 d.Valstybės tarybos sprendime dėl laikinųjų nuostatų dėl pramonės restruktūrizavimo skatinimo įgyvendinimo paskelbimo apibrėžiami ekonominės ir pramonės politikos tikslai ir nurodoma, kad visos provincijų valdžios institucijos turi nustatyti konkrečias investicijų nukreipimo priemones. Tai apima paramą žemės, kredito, mokesčių, importo ir eksporto politikos sritims. Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitas valstybės kišimosi politikos priemones, pavyzdžiui, 2013 m. sausio mėn. išleistą Pramonės struktūrinio koregavimo rekomendacijų katalogą, kuriame pramonės segmentai suskirstyti į „skatinamus“, „ribojamus“ ir „atmestus“. Šiame kataloge sieros trioksido sulfoninimas priskirtas „skatinamų“ kategorijai.

(55)

Prašyme taip pat buvo paminėtas dokumentas „Sieros trioksido eksporto mokesčio ir PVM grąžinimo atšaukimas“, kuriame nurodoma, kad su eksportu susijęs PVM siekia 13 %, dėl ko apribojamas eksportas.

(56)

Kalbant apie elektros energiją, dujas, garus ir vandenį, prašyme paaiškinta kainų kontrolės priemonių reikšmė Dziangsu ir Anhujaus provincijose ir atkreiptas dėmesys į valstybės ir provincijų kišimąsi į anglies sektorių. 2016 m. vasario 1 d. paskelbtame dokumente „Valstybės tarybos nuomonė dėl perteklinių anglių pramonės pajėgumų mažinimo ir jos plėtros“ buvo patvirtinta, kad egzistuoja perteklinių pajėgumų problemos bei reikšmingas valstybės kišimasis į šio sektoriaus rinką.

(57)

Galiausiai prašyme buvo išvardytos konkrečios subsidijos „Nantong Acetic Acid“ – bendrovei, susijusiai su Ace-K gamintoju „Nantong Hongxin“. Pagal viešo „Nantong Acetic Acid“ pranešimo ir „Nantong Acetic Acid“ 2018 m. metinės ataskaitos duomenis, „Nantong Acetic Acid“ taikomas lengvatinis 15 % (o ne 25 %) pajamų mokesčio tarifas pagal Aukštųjų arba naujų technologijų bendrovėms skirtą lengvatinio pajamų mokesčio programą.

(58)

Be to, prašyme buvo nurodyti keli ataskaitoje pastebėti iškraipymai, susiję su kitomis Ace-K gamybai naudojamomis žaliavomis, pavyzdžiui, diketenu, sulfamo rūgštimi, trietilaminu, kalio hidroksidu, acto rūgštimi, dichlormetanu ir amoniaku. Iš tiesų, prašyme buvo pateikti įrodymai apie perteklinius chemijos sektoriaus pajėgumus, rodantys, kad Kinijos acto rūgšties pajėgumų panaudojimo lygis 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo apie 69 %, ir pateikta prognozė, kad jis sieks apie 63 % 2020 m. pirmąjį ketvirtį ir padidės iki maždaug 67 % iki 2020 m. pabaigos. Be perteklinių gamybos pajėgumų, Kinijoje investicijoms į acto rūgšties gamybą taikomos 2013 m. peržiūrėtame Pramonės restruktūrizavimo gairių kataloge numatytos kontrolės priemonės. Dėl šių dviejų priežasčių iškraipoma Kinijos acto rūgšties rinka ir šis iškraipymas daro poveikį galutinės grandies diketeno gamybai.

(59)

Prašyme taip pat minimas valstybės kišimasis į Hebėjaus provincijos 13-ojo naftos chemijos penkmečio plano politikos tikslus ir uždavinius. Plane akcentuojama, kaip Kinijos valstybė kontroliuoja sieros gavybą ir nustato apribojimus norintiems patekti į sieros rūgšties gamybos rinką. Taikydama sieros gavybos kontrolės priemones ir ribodama investicijas į sieros rūgšties gamybą, Kinijos Vyriausybė iškraipo ne tik šių dviejų produktų rinką, bet ir sieros trioksido gamybos rinką.

(60)

Prašyme taip pat minimas kitokio pobūdžio valstybės kišimasis į karbamido rinką, pavyzdžiui, griežtos karbamido importo kvotos ir eksporto mokesčiai. Karbamidas yra žaliava, kartu su sieros trioksidu ir sieros rūgštimi naudojama sulfamo rūgščiai gaminti. Be to, Kinijos Vyriausybė nuo 2005 m. liepos 1 d. leido netaikyti PVM karbamido pardavimui vidaus rinkoje. Galiausiai Kinijos Vyriausybė kišosi į rinką per Valstybinę trąšų sistemą, veikiančią nuo 2004 m. Ataskaitoje teigiama, kad karbamido gamintojams taikomi lengvatiniai elektros tarifai ir lengvatiniai krovinių vežimo geležinkeliais tarifai.

(61)

Remiantis ataskaita, prašyme nurodyta, kad kalio druska įtrauktą į 13-ojo mineralinių žaliavų išteklių penkmečio plano sąrašą, kuriame numatytos tam tikros išsamios nuostatos dėl įvairių mineralų grupių. Komisijos ataskaitoje minima, kad skirsnyje „Fosforas“ nurodyta, jog vienas iš tikslų yra stabilizuoti svarbių žemės ūkyje naudojamų mineralinių žaliavų išteklių, pavyzdžiui, fosforo, sieros ir kalio, tiekimą pagal aprūpinimo maistu strategiją. Be to, „kalio karbonatas ir kitos natūralios neapdorotos kalio druskos“ ataskaitoje minimos kaip prekės, kurioms taikomi eksporto muitai. Kiti prašyme minimi valstybės kišimosi atvejai taip pat susiję su amoniaku – papildoma žaliava, kuri perkama perdirbant sieros rūgšties atliekas.

(62)

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad ataskaitoje pati Kinijos Vyriausybė pripažino, jog veiksmingas konkurencijos parduodant elektros energiją mechanizmas dar nėra nustatytas. Tai reiškia, kad Kinijos elektros energijos tiekimo pramonei rinkoje esama didelių iškraipymų. Galiausiai prašyme paminėtos kitos sritys, kuriose valstybės kišimasis turi įtakos Kinijos pramonės subjekto išlaidoms, pavyzdžiui, galimybei naudotis žemės naudojimo teisėmis (ataskaitos 9 skyrius), galimybei pasinaudoti kapitalu ir gauti finansavimą (ataskaitos 11 skyrius) ir naudotis darbo rinka (ataskaitos 13 skyrius).

(63)

Kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(64)

Pastabos šiuo klausimu buvo gautos iš bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Anhui Jinhe“, kuris teigė, kad argumentas, kuriuo pateisinamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas, yra nepagrįstas ir bendrovei netaikytinas. „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad pareiškėjo užsakytoje ataskaitoje nustatyti iškraipymai, susiję su diketenu, sieros trioksidu ir sieros rūgštimi, nėra svarbūs „Anhui Jinhe“, nes „Anhui Jinhe“ šias žaliavas pasigamina pati. Svarbios žaliavos yra ledinė acto rūgštis, sulfamo rūgštis ir kalio hidroksidas.

(65)

Šiuo atžvilgiu „Anhui Jinhe“ paminėjo naujausią Komisijos praktiką pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a ir c punktus, pavyzdžiui, aliuminio ekstruzijų (16) atveju, pagal kurią eksportuojantys gamintojai turi pateikti įrodymų, kad kainos ir sąnaudos neiškraipomos, kad būtų „aiškiai nustatyta“, kad dideli iškraipymai neturi įtakos jų pačių vidaus sąnaudoms. Bendrovė teigė, kad atitinkamų žaliavų kainos valstybės viduje yra orientuotos į rinką ir dėl jų deramasi remiantis vyraujančiomis rinkos sąlygomis. Visų pirma, bendrovė pateikė įrodymų, palygindama savo kainas su COMTRADE pateikiamomis Turkijos kainomis ir siekdama įrodyti, kad mažesnes ledinės acto rūgšties, sulfamo rūgšties ir kalio hidroksido žaliavų kainas, palyginti su tarptautinėmis kainomis, daugiausia lemia daug mažesnės transporto sąnaudos Kinijoje, nes įmonė priklauso tik nuo tiekimo šalies viduje.

(66)

Be to, bendrovė tvirtino, kad jos veiklos nekontroliuoja eksportuojančios valstybės valdžios institucijos. Bendrovė taip pat teigė, kad valstybė nesikiša nustatant Ace-K gamybai reikalingų žaliavų kainas ir sąnaudas. Šiuos teiginius paneigiantys argumentai aptariami 3.2.1.3 ir 3.2.1.4 skirsniuose.

(67)

Savo pastabose eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad 2 straipsnio 6a dalis neatitinka PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS). Taip yra todėl, kad, pirma, ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje pripažįstami trys scenarijai, pagal kuriuos galima apskaičiuoti normaliąją vertę: i) produktas parduodamas ne įprastomis prekybos sąlygomis, ii) yra susiklosčiusi tam tikra rinkos padėtis arba iii) dėl mažos pardavimo apimties vidaus rinkoje toks pardavimas nėra tipiškas. „Anhui Jinhe“ teigė, kad dideli iškraipymai neatitinka nė vieno iš trijų kriterijų. Bendrovė taip pat teigė, kad net jei didelių iškraipymų sąvoką būtų galima priskirti prie antro iš pirmiau nurodytų kriterijų, PPO bylos DS529 „Australija. Antidempingo priemonės A4 kopijavimo popieriui“ (angl. Australia – Anti-Dumping Measures on A4 Copy Paper) kolegija patvirtino, kad to, jog nagrinėjamojo produkto ir jo gamybos išteklių vidaus rinkos kainai poveikį daro vyriausybės sukurti iškraipymai, nepakanka, kad būtų galima manyti, jog tinkamam pardavimo vidaus rinkoje ir pardavimo eksportui palyginimui daromas poveikis „dėl tam tikros rinkos padėties“. Be to, „Anhui Jinhe“ pateikė pastabą, kad Komisija sistemingai skaičiavo normaliąją vertę, nors ji turėjo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar laikomasi ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje nustatytų sąlygų.

(68)

„Anhui Jinhe“ taip pat teigė, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį reikalaujama, kad apskaičiuojant normaliąją vertę būtų atsižvelgiama į „sąnaudas kilmės šalyje“, kaip patvirtinta PPO bylose DS529 „Australija. Antidempingo priemonės A4 kopijavimo popieriui“ ir DS473 „Europos Sąjunga. Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ (angl. European Union – Anti-Dumping Measures on Biodiesel from Argentina). „Anhui Jinhe“ taip pat teigė, kad normalioji vertė turėtų būti skaičiuojama laikantis ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies reikalavimų ir pridūrė, kad PPO bylos DS427 „Kinija. Antidempingo ir kompensaciniai muitai broilerių produktams iš Jungtinių Valstijų“ (angl. China – Anti-Dumping and Countervailing Duty Measures on Broiler Products from the United States) išvadose reikalaujama, kad tyrimą atliekančios institucijos atsižvelgtų į nurodytas eksportuojančių gamintojų sąnaudas, nebent jos neatitinka bendrųjų apskaitos principų arba tinkamai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų. „Anhui Jinhe“ teigimu, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis nesuderinama su ADA 2 straipsnio 2.2.1.1 dalimi, nes sistemingai neatsižvelgiama į eksportuojančio gamintojo sąnaudas, nepriklausomai nuo to, ar nurodytos sąnaudos atitinka dvi pirmiau nurodytas sąlygas.

(69)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO. Kaip tiksliai paaiškino PPO apeliacinis komitetas byloje DS473, pagal PPO teisę leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Komisija priminė, kad bylos DS529 „Australija. Antidempingo priemonės A4 kopijavimo popieriui“ ir DS427 „Kinija. Broilerių produktai (21 straipsnio 5 dalis – Jungtinės Valstijos)“ nėra susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies aiškinimu ir jo taikymo sąlygomis. Be to, visos tų bylų pagrindinės faktinės aplinkybės skyrėsi nuo pagrindinių aplinkybių ir kriterijų, dėl kurių pagal šią pagrindinio reglamento nuostatą, susijusią su didelių iškraipymų buvimu eksportuojančioje šalyje, yra taikoma ši metodika. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį normalioji vertė apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis sąnaudomis ir kainomis, gautomis tipiškoje šalyje, arba remiantis tarptautiniu lyginamuoju dydžiu tik tuo atveju, jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, kurie daro poveikį sąnaudoms ir kainoms. Bet kuriuo atveju pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies antros pastraipos trečioje įtraukoje numatyta galimybė naudoti vidaus sąnaudas, jei nustatyta, kad jos neiškraipytos. Todėl Komisija šiuos teiginius atmetė.

(70)

Be to, „Anhui Jinhe“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka ADS 2 straipsnio 2.2.2 dalies. Bendrovė nurodė, kad Apeliacinis komitetas byloje DS219 „EB. Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės“ (angl. EC – Tube or Pipe Fittings) patvirtino, kad tyrimą atliekanti institucija privalo naudoti eksportuojančių gamintojų faktines PBA išlaidas ir pelną, jei tokių duomenų yra. Todėl „Anhui Jinhe“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis nesuderinama su ADS 2 straipsnio 2.2.2 dalimi.

(71)

Komisija pažymėjo, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Kaip paaiškinta pirmiau, pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat leidžiama naudoti vidaus sąnaudas, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Todėl eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad jų individualios PBA išlaidos ir (arba) kitos gamybos išteklių sąnaudos iš tikrųjų nebuvo iškraipytos. Tačiau, kaip tvirtinta 3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose, Komisija nustatė, kad Ace-K pramonėje esama iškraipymų, ir nepateikta jokių įrodymų, kad nebūtų iškraipymų, susijusių su atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(72)

Galiausiai, „Anhui Jinhe“ teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatas Komisija privalėjo atlikti konkrečios bendrovės konkrečių sąnaudų analizę. Todėl remiantis bendrovės pateiktais klausimyno atsakymais turėjo būti atlikta konkreti „Anhui Jinhe“ analizė.

(73)

Komisija pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, esama visos šalies mastu. Jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos a priori taikomos visiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir dėl visų sąnaudų, susijusių su jų gamybos veiksniais. Bet kuriuo atveju, pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat numatyta naudoti vidaus sąnaudas, kurioms, kaip aiškiai nustatyta, dideli iškraipymai poveikio nedaro. Tačiau remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nenustatyta, kad vidaus sąnaudos būtų neiškraipytos. Visų pirma, eksportuojantys gamintojai nepateikė tikslių ir tinkamų įrodymų dėl neiškraipytų kainų ir sąnaudų. Bet kuriuo atveju su „Anhui Jinhe“ susiję skaičiavimai atspindi pačios bendrovės pateiktus duomenis, įskaitant gamybos veiksnius ir sumas, kuriuos bendrovė nurodė klausimyno atsakyme, tačiau pagal pagrindinio reglamento nuostatas, ypač jo 2 straipsnio 6a dalį, tinkamai atsižvelgiama į reikšmingų iškraipymų KLR buvimą ir poveikį. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(74)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ pakartojo 67 ir 68 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies ir PPO teisės suderinamumo. Bendrovė teigė, kad Europos Komisija neturėtų taikyti 2 straipsnio 6a dalyje numatytos metodikos arba turėtų tiksliai paaiškinti, kaip šią metodiką galima taikyti laikantis ADS 2 straipsnio 2.2, 2.2.1.1 ir 2.2.2 dalyse nustatytų įpareigojimų. Iš tiesų „Anhui Jinhe“ nurodė, kad Komisija normaliąją vertę galėtų atkurti tik tuo atveju, jei yra viena iš trijų 2 straipsnio 2.2 dalyje nurodytų sąlygų. Jei Komisija remiasi antrąja (ar trečiąja) sąlyga, ji turi išnagrinėti, ar leidžiama „tinkamai palyginti“ vidaus rinkos kainą ir eksporto kainą, ar ne.

(75)

Be to, dėl argumento, kad pagal PPO teisę (kaip paaiškinta byloje DS473) leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, „kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas“, „Anhui Jinhe“ nurodė, kad šis teisinis kriterijus kolegijos ar Apeliacinio komiteto ataskaitoje nebuvo paminėtas. Pagal „Anhui Jinhe“ aiškinimą Komisija priėmė iškreiptą ir ribotą ataskaitos tekstą, kuriame aiškiai nurodyta, kad „[r]emdamasi ne šalies informacija„ kilmės šalies gamybos sąnaudoms nustatyti“ pagal 2 straipsnio 2.2 dalį tyrimą atliekanti institucija turi užtikrinti, kad tokia informacija būtų naudojama siekiant nustatyti „kilmės šalies gamybos sąnaudas“ ir tam tyrimą atliekančiai institucijai gali tekti pritaikyti tą informaciją“.

(76)

Be to,„ Anhui Jinhe“ teigė, kad „didelis iškraipymas“ savaime nėra viena iš sąlygų normaliajai vertei apskaičiuoti. Galiausiai dėl galimybės naudoti vidaus sąnaudas, jei nustatyta, kad jos neiškraipytos, „Anhui Jinhe“ nuomone, Komisija galėjo pasinaudoti 2 straipsnio 6a dalyje numatyta galimybe naudoti faktinius bendrovės duomenis.

(77)

Į „Anhui Jinhe“ argumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su ADS ir Ginčų sprendimo tarybos išvadomis jau atsakyta 69 konstatuojamojoje dalyje, įskaitant paaiškinimą, kad byla DS473 nebuvo susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu. Dėl tvirtinimo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje pateiktos sąvokos „dideli iškraipymai“ nėra nė vienoje PPO Antidempingo susitarimo ar 1994 m. GATT taisyklėje, Komisija priminė, kad nacionalinėje teisėje nebūtina vartoti tiksliai tų pačių terminų kaip susijusiuose susitarimuose, siekiant laikytis tų susitarimų; ji taip pat mano, jog 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka atitinkamas Antidempingo susitarimo taisykles (visų pirma galimybes apskaičiuoti normaliąją vertę, kaip numatyta ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje). Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(78)

„Anhui Jinhe“ taip pat nurodė, kad Komisija nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl ji nelaikė 65 ir 66 konstatuojamosiose dalyse nurodytų elementų „tiesioginiais įrodymais“, kaip tai suprantama pagal 2 straipsnio 6a dalį, kad jos sąnaudos nebuvo iškraipytos. „Anhui Jinhe“ pakartojo šį tvirtinimą ir pridūrė, kad jos kainos nebuvo iškraipytos dėl jos įsigijimo praktikos (internetinė platforma) ir valstybės, t. y. Kinijos vyriausybės kontroliuojamų vyriausybinių institucijų ar tarnybų, nesikišimo.

(79)

Kaip nurodyta 65 konstatuojamojoje dalyje, „Anhui Jinhe“ pateikti įrodymai buvo tik pačios bendrovės vienos žaliavos pirkimo vidaus rinkoje kainų palyginimas su Turkijos importo kainomis, gautomis iš COMTRADE duomenų bazės, ir Tailando kainomis, gautomis iš GTA duomenų bazės. Atlikus palyginimą nustatyta, kad vidaus rinkos kaina buvo mažesnė nei Turkijos ir Tailando abiejų žaliavų importo kainos. „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad taip yra dėl mažesnių vidaus vežimo išlaidų. „Anhui Jinhe“ taip pat teigė pirkusi iš pareiškėjo ledinę acto rūgštį.

(80)

Komisija pažymi, kad „Anhui Jinhe“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo tvirtinimą dėl vežimo išlaidų. Be to, tokio kainų palyginimo nepakanka, norint įrodyti, kad Kinijos vidaus rinkos kainos nėra iškraipytos. Tai, kad pirkimai vidaus rinkoje buvo vykdomi internetu, taip pat nereiškia, kad šios kainos nebuvo iškraipytos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, priešingai, nei „Anhui Jinhe“ teigė, ji iš pareiškėjo nepirko ledinės acto rūgšties Ace-K gamybai. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(81)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė savo pačios atliktu įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, tyrimu.

(82)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (17). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (18).

(83)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (19). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(84)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (20). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(85)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.1.7 skirsnį) (21).

(86)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.1.8 skirsnį) (22). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, pavyzdžiui, vertybinių popierių rinkas, obligacijų rinkas, privataus akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (23).

(87)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (24). Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba remti vidaus pramonę (25).

(88)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (26).

(89)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, sudaro labai didelę KLR ekonomikos dalį.

(90)

Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės valdomoms įmonėms (toliau – VVĮ). Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros VVĮ ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti VVĮ veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir VVĮ narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant VVĮ vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.2.1.4 skirsnį), taip pat formuojant VVĮ sektoriaus organizacinę struktūrą (27). Už tai VVĮ suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (28). Elementai, rodantys, kad vyriausybė kontroliuoja įmones Ace-K sektoriuje, išsamiau apibūdinti 3.2.1.4 skirsnyje.

(91)

Konkrečiai Ace-K sektoriuje, net jei valstybės nuosavybės lygis yra palyginti žemas, Kinijos Vyriausybė vis tiek vykdo didelę politikos priežiūrą. Iš tiesų pasaulyje, be pareiškėjo yra tik kelios įmonės, turinčios didelius gamybos pajėgumus. Vienos iš jų, eksportuojančios bendrovės „Anhui Jinhe“ gamybos pajėgumai šiuo metu yra didžiausi pasaulyje.

(92)

Dėl didelio vyriausybės kišimosi į Ace-K pramonės šaką net ir privatiems gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų net privačioms Ace-K sektoriaus įmonėms netiesiogiai taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 3.2.1.5 skirsnyje.

(93)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama VVĮ nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius VVĮ vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (29), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (30)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms, kad jos pirmenybę teiktų patriotizmui ir partijos drausmės laikymuisi (31). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (32). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, Ace-K gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(94)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – Gairės) (33), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse. Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“; o III.6 skirsnyje teigiama: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (34).

(95)

Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos vyriausybė vis daugiau kišasi į Ace-K sektorių.

(96)

Remiantis surinkta informacija apie „Anhui Jinhe“ (35), bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas taip pat yra „Anhui Jinhe“ partijos komiteto sekretorius, kurio tikslai yra sutelkti dėmesį į bendrovės gamybos ir verslo tikslus bei „sukurti ir tobulinti partijos komiteto diskusijų mechanizmą ir sprendimų priėmimo procesą, susijusius su plėtra ir planavimu, pagrindiniais reformų planais, pagrindiniais valdymo sistemos pakeitimais <…>“. Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.2.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (36). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant VVĮ, bei Ace-K ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(97)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (37).

(98)

Kinijos Vyriausybė Ace-K pramonę laiko esmine pramonės šaka. Visų pirma, per pastaruosius dešimt metų, kol buvo subalansuota pasaulinė Ace-K paklausa ir pasiūla, „Anhui Jinhe“ gamybos pajėgumai buvo palaipsniui plečiami. Be to, dėl laipsniško kitų saldiklių, pavyzdžiui, sacharino ir ciklamato, gamybos mažinimo, vyriausybės paramos dėka Ace-K rinka išsiplėtė ir manoma, kad ji plėsis toliau (38). Tai patvirtinama daugelyje planų, direktyvų ir kitų dokumentų, susijusių su Ace-K, kurie skelbiami nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis, pavyzdžiui:

(99)

Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja sektoriaus plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir direktyvas. Kaip paaiškinta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, vyriausybės parama vertikaliajai pramonės grandinės integracijai Ace-K sektoriuje padėjo „Anhui Jinhe“ tapti neginčytina šio sektoriaus lydere visame pasaulyje. Be to, bendrovė gavo dideles sumas vyriausybės subsidijomis, kurios, kaip nurodyta įmonės finansinėje sąskaitoje, 2020 m. siekė 41 685 378 RMB, o 2019 m. – 40 900 000 RMB (ir sudarė 1,2 % visos apyvartos) (41). Negalima atmesti galimybės, kad kiti gamintojai, kurie nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą ir vis dėlto užima reikšmingą rinkos dalį, taip pat galėjo pasinaudoti panašia finansine parama. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja.

(100)

Apibendrinant galima pasakyti, kad Kinijos Vyriausybė taiko priemones, skirtas skatinti ekonominės veiklos vykdytojus laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamas pramonės šakas, įskaitant, inter alia, karbamido, diketeno ir sieros trioksido, kaip pagrindinių žaliavų, naudojamų gaminant peržiūrimąjį produktą, gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(101)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (42).

(102)

Nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs ir nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR srityje (43). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (44). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (45).

(103)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, Ace-K gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir Ace-K sektoriui.

(104)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Ace-K sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su nagrinėjamuoju produktu.

(105)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (46). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (47). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (48). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(106)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Ace-K sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi, Ace-K darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(107)

KLR įmonių galimybės gauti kapitalo priklauso nuo įvairių iškraipymų.

(108)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų (49), padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir ne finansinių VVĮ atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (50), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių VVĮ atveju, bankai nuolat įgyvendina vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (51). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (52).

(109)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(110)

Pavyzdžiui, Kinijos Vyriausybė neseniai paaiškino, kad KKP turi prižiūrėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus ir jie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant bendrovių veiklos ir valdymo klausimus (53). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (54).

(111)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (55).

(112)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (56). Dėl to skolinimas VVĮ, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(113)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(114)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (57). KLR oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP paragino „mažinti paskolų rinkos palūkanų normas.“ (58) Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(115)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pavyzdžiui, per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(116)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(117)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Ace-K sektoriuje nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Komisija taip pat nustatė, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, inter alia, pasinaudojo 2006–2021 m. Lajano apskrities finansų biuro išduotomis lengvatinėmis ilgalaikėmis paskolomis. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(118)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.2.1.2–3.2.1.5 skirsniuose ir Ataskaitos A dalyje, tinka visai šaliai ir ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.1.6–3.2.1.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(119)

Komisija primena, kad Ace-K pagaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Remiantis byloje surinktais įrodymais atrinktas eksportuojantis gamintojas beveik visus gamybos išteklius gavo KLR. Kai Ace-K gamintojai KLR perka šių gamybos išteklių žaliavas ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(120)

Todėl negalima naudoti ne tik Ace-K pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(121)

3.2.1.2–3.2.1.9 skirsniuose aprašyta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į Ace-K sektorių (apimantį ir nagrinėjamąjį produktą), parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(122)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptariama kitame skirsnyje.

(123)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(124)

Jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė turėtų būti teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(125)

Kaip paaiškinta 127 ir 128 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Malaiziją, jeigu bus patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(126)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija nurodė Turkiją kaip galimą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normaliajai vertei remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais nustatyti. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(127)

2021 m. kovo 15 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbo jėga ir energija, susijusių su Ace-K gamyba. Be to, Komisija nustatė, kad Argentina, Malaizija ir Tailandas yra galimos tipiškos šalys. Pastabų dėl pirmojo pranešimo Komisija gavo tik iš pareiškėjo. Šios pastabos išsamiai nagrinėjamos 129–147 konstatuojamosiose dalyse.

(128)

2021 m. birželio 11 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Malaiziją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi viešai prieinamomis susijusios bendrovės „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ finansinėmis ataskaitomis. Pastabų dėl antrojo pranešimo Komisija gavo tik iš pareiškėjo. Šios pastabos išsamiai nagrinėjamos 178–192 konstatuojamosiose dalyse.

(129)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija paaiškino, kad pagal 123 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus nagrinėjamasis produktas nebuvo gaminamas nė vienoje iš šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Jis buvo gaminamas tik Kinijos Liaudies Respublikoje ir ES.

(130)

Todėl Komisija svarstė, ar buvo gaminamas produktas, priskiriamas tai pačiai bendrajai kategorijai ir (arba) sektoriui, kaip ir nagrinėjamasis produktas. Dėl šios priežasties Komisija nurodė, kad, siekdama nustatyti tinkamą tipišką šalį pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a daliai taikyti, ji apsvarstys saldiklių, kvapiųjų medžiagų ir maisto priedų, kurie yra tos pačios bendros kategorijos produktai, kaip ir Ace-K, gamybos sektorių.

(131)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Argentiną, Malaiziją ir Tailandą kaip galimas tipiškas šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių.

(132)

Pareiškėjas pažymėjo, kad didesnių vidutinių pajamų kategorijoje yra įvairių išsivystymo lygių. Todėl reikia teikti pirmenybę tipiškoms šalims kandidatėms, kurios pagal BNP vienam gyventojui yra panašios į Kiniją. Jis nurodė, kad iš trijų Komisijos pasiūlytų šalių Argentinos ir Malaizijos BNP dydis yra panašus, tačiau Tailando BNP yra daug mažesnis ir neturėtų būti įtrauktas.

(133)

Apskaičiuodama normaliąją vertę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, Komisija gali kaip tipišką šalį naudoti šalį, kurios ekonominis išsivystymas yra panašaus lygio kaip ir eksportuojančios šalies. Pagrindiniame reglamente nėra jokio papildomo reikalavimo, kad būtų pasirenkama šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašiausias į eksportuojančiosios šalies.

(134)

Tai, kad vienos šalies BNP vienam gyventojui gali būti panašesnis į Kinijos nei kitos, nėra veiksnys, kuris būtų svarstomas pasirenkant tinkamą tipišką šalį. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(135)

Pirmajame pranešime Komisija nustatė vieną bendrovę Argentinoje, vieną bendrovę Malaizijoje ir keturias bendroves Tailande, kurių finansinė informacija apie produktus, priskiriamus tai pačiai bendrajai kategorijai, kaip ir peržiūrimasis produktas, buvo lengvai prieinama duomenų bazėje „Dun and Bradstreet“ (61).

(136)

Antrajame pranešime Komisija nurodė, kad ji toliau tyrė nustatytų šalių, t. y. Argentinos, Malaizijos ir Tailando, viešai skelbiamų finansinių duomenų prieinamumą.

(137)

Kalbant apie Argentiną, Komisija duomenų bazėje „Dun and Bradstreet“ rado lengvai prieinamos finansinės informacijos apie vieną gamintoją („Laboratorios Argentinos Farmesa“), gaminantį tos pačios bendros kategorijos, kaip Ace-K produktus, bet nerado jo paskelbtų finansinių ataskaitų.

(138)

Pareiškėjas pažymėjo, kad šio Argentinos gamintojo 5,3 % pelno ir pardavimo santykis Ace-K atveju nebuvo tinkamas.

(139)

Kalbant apie Malaiziją, Komisija duomenų bazėje „Dun and Bradstreet“ rado lengvai prieinamas pirmajame pranešime nurodytos Malaizijos bendrovės „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ (toliau – „Ajinomoto Malaysia“) pasibaigusius 2017 m., 2018 m., 2019 m. ir 2017 m. kovo 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas (62) bei lengvai prieinamus šios bendrovės finansinius duomenis.

(140)

Pareiškėjas pateikė tas pačias finansines ataskaitas, kurias buvo radusi Komisija. Jis taip pat tvirtino, kad šiose metinėse ataskaitose buvo pateikti skirtingi pramonės sektoriaus (kuris tariamai yra tinkamesnis Ace-K verslo atveju) ir vartojimo sektoriaus pelningumo duomenys, ir pateikė pajamų, sąnaudų ir išlaidų suskirstymą, pagal kurį buvo galima išrinkti atitinkamus PBA išlaidų ir pelno duomenis. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad pardavimo sąnaudų dydis paskelbtose finansinėse ataskaitose buvo patikimesnis nei lygiaverčiai iš duomenų bazės „Dun and Bradstreet“ išrinkti išlaidų duomenys. Be to, pareiškėjas nurodė, kad kadangi 2017–2020 finansiniais metais pelningumas buvo stabilus, tai suteikė pasitikėjimo, kad 2020 finansinių metų pelningumo duomenis galima laikyti tipiškais.

(141)

Kalbant apie Tailandą, Komisija duomenų bazėje „Dun ir Bradstreet“ rado lengvai prieinamų finansinių duomenų apie keturias pelningai dirbančias bendroves, gaminančias tos pačios bendros kategorijos produktus, kaip ir Ace-K, t. y. kvapiąsias medžiagas ir maisto priedus.

(142)

Pareiškėjas tvirtino, kad nors Komisija ir rado tokius duomenis apie keturias Tailando bendroves, dvi iš jų, „Shimakyu Co. Ltd.“ ir „Patchara Products Ltd.“, buvo netinkamos dėl mažo pelno ir pardavimo santykio – atitinkamai 6,1 % ir 2,7 %.

(143)

Komisija nusprendė, kad prieinama bendrovės „Ajinomoto Malaysia“ finansinė informacija iš tiesų būtų tinkamiausias duomenų šaltinis siekiant nustatyti PBA išlaidas ir pelną ir apskaičiuoti normaliąją vertę. Audituotos „Ajinomoto Malaysia“ finansinės ataskaitos, kurios su tiriamuoju laikotarpiu sutapo 9 mėnesiais, buvo lengvai prieinamos. Be to, „Ajinomoto Malaysia“ yra didelė bendrovė ir gamina daug produktų, kurie priskiriami tai pačiai bendrajai kategorijai, kaip ir Ace-K.

(144)

Siekdama nustatyti tinkamą tipišką šalį, Komisija taip pat įvertino rinkos iškraipymus dėl Ace-K bei žaliavoms, būtent toms, kurios sudaro svarbiausią Ace-K gamybos sąnaudų dalį, taikomų eksporto ir (arba) importo apribojimų.

(145)

Remiantis EBPO duomenų baze (63) ir duomenų baze „Global Trade Alert“ (64) ir ypač pramoninių žaliavų eksporto ir (arba) importo apribojimų sąvadu, pirmajame pranešime buvo nurodyti keli pagrindiniams gamybos veiksniams taikomi apribojimai. Argentinoje Komisija nustatė importo mokesčius, taikomus acto rūgščiai (291521) iš JAV ir kalio hidroksido (281520) iš Brazilijos, Korėjos ir JAV, sieros (250300) iš Kazachstano, Rusijos, Ispanijos ir JAV bei kalcio karbonato (251710) iš Paragvajaus ir acto rūgšties (291521) iš JAV importo licencijų išdavimo reikalavimus. Tailande Komisija nustatė importo mokesčius, taikomus antracitui (270111) iš Vietnamo ir kalcio karbonatui (251710) iš Laoso. Galiausiai Malaizijoje Komisija nustatė importo mokesčius sulfamo rūgščiai (281119) iš Namibijos, eksporto licencijų išdavimo reikalavimus, taikomus eksportuojant acto rūgštį (291521) į Belgiją, Indiją, Indoneziją, Japoniją, Pakistaną, Singapūrą ir Tailandą ir eksporto licencijų išdavimo reikalavimus, taikomus kalcio karbonato (251710) eksportui į Brunėjaus Darusalamą, Indoneziją ir Singapūrą.

(146)

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl Argentinos keturioms žaliavoms (kalio hidroksidui, sierai, kalcio karbonatui ir acto rūgščiai) taikomų importo licencijų išdavimo reikalavimų, kuriuos Komisija akcentavo pirmajame pranešime, buvo ribojami tiekimo šaltiniai ir išlaikomos aukštos kainos vidaus rinkoje. Jis taip pat tvirtino, kad Malaizijos dviem žaliavoms (acto rūgščiai ir kalcio karbonatui) taikomi eksporto licencijų išdavimo reikalavimai gali turėti priešingą poveikį, nes išlaikomas tiekimas šalies viduje ir mažinamos kainos vidaus rinkoje. Todėl jis manė, kad Malaizija šiuo atžvilgiu būtų geresnis tipiškos šalies pasirinkimas nei Argentina.

(147)

Dėl Malaizijos taikomų eksporto licencijų išdavimo reikalavimų Komisija pirmajame pranešime nurodė, kad jie taikomi tik dviem žaliavoms – acto rūgščiai ir kalcio karbonatui. Eksporto licencijų išdavimo reikalavimai turėtų lemti mažesnes kainas vidaus rinkoje, dėl to taip pat galėtų būti išlaikomi maži importo kiekiai ir (arba) kainos, kad būtų galima konkuruoti su vidaus tiekimu. Todėl labai tikėtina, kad skaičiuojant normaliąją vertę šių dviejų žaliavų importo kainos gali būti apskaičiuotos neteisingai (65).

(148)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Malaiziją ir bendrovę „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“.

(149)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Malaizijos, kaip tipiškos šalies, ir „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo.

(150)

Po antrojo pranešimo pastabas pateikė tik pareiškėjas. Pareiškėjas pateikė pastabas remdamasis tuo, kad tipiška šalimi bus pasirinkta Malaizija.

(151)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Malaizija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(152)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Malaizija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(153)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ nurodė, kad Malaizija nebuvo tinkama tipiška šalis, nes tik viena bendrovė – „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ vykdė veiklą, susijusią su ta pačia bendrąja produktų kategorija, kuriai priskiriamas ir Ace-K, o „Ajinomoto“ finansiniai duomenys buvo iškraipyti, nes jos sąnaudos labai priklausė nuo pirkimo iš susijusių bendrovių. Bendrovė tvirtino, kad dėl to sumažėjo bendrovės patirtos žaliavų ir kitos tiesioginės sąnaudos ir tuo buvo galima paaiškinti tai, kad normaliajai vertei apskaičiuoti naudota PBA išlaidų procentinė dalis buvo didelė.

(154)

Komisija pažymėjo, kad bendrovės „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“2020 m. kovo 31 d. pasibaigusių finansinių metų (66) finansinių ataskaitų aiškinamųjų raštų 29-ame aiškinamajame rašte pateiktas direktorių pareiškimas dėl sandorių su susijusiomis šalimis, įskaitant pirkimus, kuriame nurodyta: „Direktoriai laikosi nuomonės, kad visi pirmiau nurodyti sandoriai buvo sudaryti įprastomis verslo sąlygomis ir laikantis sutartų sąlygų, kurios iš esmės nesiskiria nuo tų, kurias galima suderėti sudarant sandorius su nesusijusiomis šalimis“. Be to, šis į finansinių ataskaitų aiškinamuosius raštus įtrauktas pareiškimas buvo patikrintas per teisės aktų nustatytą auditą, kurį atliko nepriklausomi auditoriai; jie paskelbė (67), kad finansinėse ataskaitose pateikta tikra ir teisinga informacija apie bendrovės finansinę būklę 2020 m. kovo 31 d. Todėl Komisija nusprendė, kad PBA išlaidas ji galėjo nustatyti remdamasi „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ PBA ir gamybos sąnaudų santykiu, ir „Anhui Jinhe“ pateiktą argumentą atmetė.

(155)

„Anhui Jinhe“ taip pat teigė, kad Argentina buvo tinkamesnė tipiška šalis, nes turėta finansinės informacijos, 5,3 % pelno ir pardavimo santykis buvo pagrįstas, o Komisijos argumentas, kad dėl Argentinos importo licencijų išdavimo reikalavimų buvo ribojami tiekimo šaltiniai, buvo netinkamas, nes importo tarifai buvo taikomi tik vienai šaliai (JAV) ir vienam produktui.

(156)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Komisija Argentiną kaip tipišką šalį atmetė ne todėl, kad 5,3 % pelno ir pardavimo santykis buvo nepagrįstas, bet dėl kitų priežasčių. Iš tiesų, kaip paaiškinta 137 konstatuojamojoje dalyje, priešingai nei Malaizijos atveju, neturėta jokių susijusių Argentinos bendrovių išsamių finansinių ataskaitų. Be to, Komisija nustatė, kad buvo taikomas ne tik jau „Anhui Jinhe“ minėtas importo tarifas, bet ir importo licencijų išdavimo reikalavimai dar keturioms žaliavoms, dėl ko galėjo būti ribojami tiekimo šaltiniai ir padidėti kainos vidaus rinkoje. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(157)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pavyzdžiui, medžiagas, energiją ir darbo jėgą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami nagrinėjamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(158)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA duomenimis, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad, siekdama nustatyti neiškraipytą darbo sąnaudų informaciją, naudos Darbo rinkos informacijos ir analizės instituto (ILMIA) (68) duomenis, o vertindama elektros energijos sąnaudas – elektros kainų informaciją, kurią elektros energijos bendrovė „Tenaga Nasional Berhad“ (toliau – TNB) skelbia savo svetainėje (69).

(159)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl ribotos kai kurių atskirų žaliavų svarbos vertinant bendras gamybos sąnaudas kai kurie gamybos veiksniai buvo laikomi vartojimo prekėmis. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų gamybos sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms gamybos sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(160)

Klausymo metu „Anhui Jinhe“ teigė, kad Komisija per 65 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo į nekonfidencialią tyrimo bylą neįtraukė pirmojo pranešimo, kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte.

(161)

Tačiau šis terminas prie bylos medžiagos pridedamiems pranešimams netaikomas. Pirmąjį pranešimą Komisija paskelbė 2021 m. kovo 15 d., o antrąjį pranešimą – 2021 m. birželio 11 d., ir abiejose pranešimuose buvo nurodytas 10 dienų laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys galėjo pateikti pastabas dėl šių aspektų. „Anhui Jinhe“ nepateikė pastabų nei po pirmojo, nei po antrojo pranešimo.

(162)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ pakartojo savo tvirtinimą, nurodytą 160 konstatuojamojoje dalyje. Bendrovė taip pat teigė, kad Komisija pirmąjį pranešimą prie tyrimo bylos pridėjo po 4,5 mėnesio nuo tyrimo inicijavimo, o antrąjį pranešimą – po 7,5 mėnesio, taigi, ji pastabų nepridėjo „netrukus“, kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 skirsnyje, ir „nedelsiant“, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte, todėl į tuos pranešimus neturėtų būti atsižvelgta. Be to, tvirtinta, kad prašyme nebuvo jokių elementų, susijusių su tam tikrų konkrečių gamybos išteklių, kuriuos „Anhui Jinhe“ naudojo gamybos procese, iškraipymais, ir Komisijai pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą dienos. Galiausiai buvo teigiama, kad buvo pažeistos „Anhui Jinhe“ teisės į gynybą, nes pirmasis pranešimas buvo pateiktas praėjus 37 dienoms nuo inicijavimo.

(163)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Pirmojo pranešimo ir antrojo pranešimo byloje tikslas – informuoti šalis apie atitinkamus šaltinius, kuriuos Komisija ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Į pranešimus neįtraukiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo vertinimas. Be to, šis atvejis ypatingas dėl to, kad, kaip paaiškinta 129 konstatuojamojoje dalyje, Ace-K buvo gaminamas tik Sąjungoje ir KLR. Todėl tipiškos šalies atrankos procesas buvo sudėtingesnis nei įprasta, nes Komisija turėjo apsvarstyti, ar buvo gaminamas produktas, priskiriamas tai pačiai bendrajai kategorijai ir (arba) sektoriui, kaip ir nagrinėjamasis produktas. Be to, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliekamas tyrimas (kaip ir šis) turi būti baigtas per 12 mėnesių ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos (kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 6 skirsnyje), o kai tyrimas atliekamas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, laikinosios priemonės turėtų būti nustatytos ne vėliau kaip praėjus 8 mėnesiams nuo tyrimo inicijavimo. „Anhui Jinhe“ taip pat turėjo pakankamai laiko pastaboms pateikti. Tačiau „Anhui Jinhe“ pastabų dėl pirmojo pranešimo, kuriame nurodytos trys galimos tipiškos šalys, nepateikė. Ji nepateikė pastabų ir dėl antrojo pranešimo. Todėl Komisija tvirtinimus dėl „Anhui Jinhe“ teisės į gynybą pažeidimo atmetė.

(164)

Dėl tvirtinimo, kad prašyme nebuvo jokių elementų, susijusių su tam tikrų konkrečių gamybos išteklių iškraipymais, kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų tyrimui inicijuoti. Pareiškėjas neprivalo pateikti papildomų įrodymų, konkrečiai susijusių su tam tikrų gamybos išteklių iškraipymais, kad Komisija galėtų išnagrinėti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(165)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir nuotolinių kryžminių patikrų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Ace-K gamybos veiksniai

(166)

Komisija taip pat įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę siekdama aprėpti išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Šios sumos nustatymo metodika deramai paaiškinta 186 konstatuojamojoje dalyje.

(167)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (70). Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipiškos šalies duomenis, nes 121 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Atskyrusi importą į Malaiziją iš Kinijos ir Reglamento 2015/755 1 priede išvardytų šalių, Komisija nustatė, kad pagrindinių žaliavų importas iš kitų trečiųjų šalių išliko tipiškas (daugiau nei 75 % visų į Malaiziją importuotų kiekių).

(168)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dėl kelių gamybos veiksnių ir šalutinių produktų patirtos faktinės sąnaudos arba priskirtos vertės tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį.

(169)

Kadangi tam naudota vertė neturėjo pastebimo poveikio dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šių sąnaudų grynąją vertę priskirti prie vartojimo prekių.

(170)

Kalbėdamas apie garus, eksportuojantis gamintojas nurodė dideles sąnaudas vartojimo prekių kategorijoje. Kadangi garai taip pat yra šalutinis gamybos proceso produktas, Komisija į vartojimo prekių kategoriją įtraukė ir sąnaudas, ir garų, kaip šalutinio produkto, pajamų vertę.

(171)

Komisija apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės ir pritaikė tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(172)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamus tipiškos šalies importo muitus.

(173)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti žaliavų, pristatytų į bendrovės gamyklą, neiškraipytas vežimo sąnaudas.

(174)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ teigė, kad Komisija neapskaičiavo tikslaus kalio hidroksido lyginamojo dydžio. Ji teigė, kad šiuo atžvilgiu Komisija naudojo Malaizijos SS 281520 kainą ir kad taikant šią metodiką neatsižvelgta į tai, kad kalio hidroksidas gali būti importuojamas skysto ir kieto pavidalo, ir jų kainos skiriasi.

(175)

Nustatydama kalio hidroksido lyginamąjį dydį Komisija naudojo „Anhui Jinhe“ pateiktą SS kodą; skysto ir kieto pavidalo kalio hidroksido kodas buvo toks pat. Malaizijoje šio tiek skysto, tiek kieto pavidalo produkto aštuonženklis prekės kodas yra tas pats. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(176)

„Anhui Jinhe“ taip pat teigė, kad pagrindinė prielaida, kuria grindžiama importo muitų sąvoka, buvo ta, kad perkant žaliavas vidaus rinkoje pirkimo kaina buvo apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), o žaliavas įsigyjant užsienio rinkose žaliavas eksportuojančios šalys PVM apskritai netaikė. Todėl importo metu buvo taikomi importo muitai, siekiant mokestį suvienodinti taip, kad vidaus kaina būtų panaši į importo kainą. Tačiau jeigu bendrovė perka žaliavas, sumokėtas PVM yra pirkimo PVM, kuris nebuvo gamybos sąnaudų dalis, nes jis buvo kompensuotas iš pardavimo PVM. Taigi „Anhui Jinhe“ teigė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę importo muito nereikėtų pridėti.

(177)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. PVM sistema yra kitokia nei importo muito režimas. Nors taikant PVM sistemą kompensuojami net ir importuotų žaliavų pirkimo ir pardavimo PVM, toks kompensavimas netaikomas importo muitams. Be to, importo muitai pridedami siekiant gauti galutinę importo kainą vidaus rinkoje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(178)

Antrajame pranešime Komisija nurodė ketinanti vadovautis Malaizijos Darbo rinkos informacijos ir analizės instituto (ILMIA) (71) skelbiamais statistiniais duomenimis, kad nustatytų darbo užmokestį Malaizijoje, naudodama informaciją apie vidutines darbo sąnaudas vienam gamybos sektoriaus darbuotojui tiriamuoju laikotarpiu.

(179)

Po antrojo pranešimo pareiškėjas pakomentavo, kad remiantis Komisijos nustatytomis „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ vykdymo įgaliojimų neturinčių darbuotojų darbo sąnaudomis (38 791 005 Malaizijos ringitų) ir tuo, kad jos susijusios su 452 žmonėmis, galima daryti išvadą, kad „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ kiekvienam vykdymo įgaliojimų neturinčiam darbuotojui vidutiniškai mokėjo 85 820,81 Malaizijos ringitų per metus, o tai atitiko 7 151,73 Malaizijos ringitų per mėnesį (11 952,8 juanių per mėnesį). Jis nurodė, kad kadangi „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ veikė tame pačiame verslo sektoriuje kaip ir Ace-K gamintojai, būtų tikslinga apskaičiuoti darbo jėgos lyginamąjį indeksą, naudojant „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ finansinėse ataskaitose nurodytas įgaliojimų neturinčių darbuotojų valandines darbo sąnaudas.

(180)

Komisija pažymi, kad Darbo rinkos informacijos ir analizės instituto (ILMIA) duomenys yra susiję su 2016 m. Kadangi įgaliojimų neturinčių darbuotojų darbo sąnaudos, kurias pasiūlė naudoti pareiškėjas, yra susijusios su 2020 m. kovo 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais ir buvo gauti iš bendrovės, veikiančios tame pačiame verslo sektoriuje kaip ir Ace-K gamintojai, Komisija nusprendė, kad pareiškėjo prašymas nustatyti darbo sąnaudas jų pagrindu yra pagrįstas.

(181)

Elektros kainas Malaizijos įmonėms (pramoniniams vartotojams) savo svetainėje skelbia elektros energijos bendrovė „Tenaga Nasional Berhad“ (TNB) (72). Naujausi tarifai buvo paskelbti 2014 m. sausio 1 d. ir jie galiojo ir PTL. Komisija, siekdama nustatyti pramoninės elektros energijos kilovatvalandės kainą, vadovavosi TNB suvartojimo tarifo E2 (vidutinės įtampos pramoninės elektros energijos tarifas piko / ne piko metu) kainomis.

(182)

Kalbant apie didžiausios paklausos veiksnį, eksportuojantis gamintojas nepateikė išsamios informacijos apie didžiausią paklausą per pusę valandos, o tai yra vienas iš skaičiuojant naudojamų veiksnių. Todėl Komisija naudojo sumažintą šio veiksnio reikšmę, remdamasi vidutine didžiausios paklausos mėnesio paklausa per pusę valandos.

(183)

Tuomet Komisija nustatė eksportuojančio Kinijos gamintojo suvartojimą Malaizijos tarifų sistemos piko ir ne piko laikotarpiais, o tai atitiko Kinijos tarifų sistemos didžiausių ir vienodų kainų laikotarpius (Malaizijos piko laikotarpis) bei mažiausių kainų laikotarpį (Malaizijos ne piko laikotarpis).

(184)

Toliau Komisija, norėdama nustatyti elektros kainą už kilovatvalandę, Malaizijos kainas už suvartotą vienetą Malaizijos piko ir ne piko laikotarpiais pritaikė Kinijos eksportuojančio gamintojo suvartojimui kilovatvalandėmis tais laikotarpiais ir pridėjo pirmiau minėtą didžiausios paklausos kainą bei 1,6 % supirkimo tarifą.

(185)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(186)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(187)

Siekdama nustatyti neiškreiptą ir pagrįstą PBA ir pelno sumą, Komisija rėmėsi 2020 m. kovo 31 d. pasibaigusių „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ finansinių metų duomenimis. Komisija šiuos duomenis suinteresuotosioms šalims pateikė antrajame pranešime.

(188)

Kaip nurodyta antrajame pranešime, siekdama nustatyti pardavimo sąnaudas ir PBA išlaidas, Komisija pirmiausia išnagrinėjo 2020 m. kovo 31 d. pasibaigusių metų audituotą „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ pelno (nuostolio) ataskaitą ir aiškinamuosius raštus. Tam tikros sąnaudų rūšys buvo tiesiogiai priskirtos pardavimo sąnaudoms (pavyzdžiui, įrangos, mechanizmų ir įrenginių nusidėvėjimas) arba PBA išlaidoms (pavyzdžiui, valdybos narių atlyginimai). Kitos sąnaudos buvo paskirstytos į pardavimo sąnaudas ir PBA išlaidas pagal įgaliojimų neturinčių darbuotojų (priskirtų pardavimo sąnaudoms) ir kitų darbuotojų (priskirtų PBA išlaidoms) skaičių. Atlikusi šią analizę Komisija PBA išlaidas išreiškė pardavimo sąnaudų procentine dalimi.

(189)

Po antrojo pranešimo pareiškėjas pakomentavo, kad 2 894 308 Malaizijos ringitų dydžio palūkanų pajamos neturėtų būti laikomos neigiamomis PBA sąnaudomis.

(190)

Komisija sutiko, kad kadangi „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ turėjo daug piniginio turto, kuris būtų buvęs tokių pajamų šaltinis, gautos palūkanos neturėtų būti įtraukiamos siekiant sumažinti PBA išlaidas, susijusias su peržiūrimojo produkto gamyba. Todėl Komisija atitinkamai pakoregavo PBA išlaidas.

(191)

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad nustatydama pelningumo lygį Komisija turėtų atsižvelgti į „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ pelningumą parduodant pramonės atstovams, o ne vartotojams, nes ir pareiškėjas, ir „Anhui Jinhe“ Ace-K parduoda vadovaudamiesi verslas verslui principu. Pareiškėjas nurodė, kad pramonės sektoriaus pelningumą būtų galima apskaičiuoti naudojant 2020 m. metinės ataskaitos 89 puslapyje pateiktos informacijos segmentus.

(192)

Komisija pažymėjo, kad pagal metinėje ataskaitoje pateiktus skaičius būtų galima nustatyti pardavimo pramonės atstovams pelną procentais, bet ne lygiavertį pardavimo pramonės atstovams PBA išlaidų dydį procentais. Todėl Komisija atmetė šį argumentą ir pelną bei PBA išlaidas nustatė remdamasi bendrais bendrovės „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ duomenimis.

(193)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ taip pat teigė, kad Komisija pervertino bendrovės „Ajinomoto“ PBA išlaidas, nes visą „kitų veiklos išlaidų“ sumą priskyrė prie PBA išlaidų. Bendrovė teigė, kad „kitos veiklos išlaidos“ būtinai reiškia pardavimo, o ne PBA išlaidas, nes, pvz., atrodo, kad energijos sąnaudos, kurios bent iš dalies turėtų būti laikomos gamybos sąnaudomis, o ne PBA išlaidomis, nebuvo priskirtos prie jokių sąnaudų, kurios nėra laikomos „kitomis veiklos išlaidomis“.

(194)

Komisija pažymi, kad „Ajinomoto“ metinėje ataskaitoje nėra aiškiai nurodytos šiai kategorijai prisiskiriamos sąnaudos ir jos nėra suskirstytos. Sąnaudų paskirstymas PBA išlaidoms nustatyti buvo išsamiai atskleistas antrajame pranešime, o suinteresuotosioms šalims suteikta 10 dienų pastaboms pateikti. „Anhui Jinhe“ tuo metu pastabų dėl šio aspekto nepateikė. Nepaisant to, net jei Komisija sutiktų su šiuo tvirtinimu, tai nepakeistų tyrimo išvadų, kad tiriamuoju laikotarpiu dempingas (dideliu mastu) tęsėsi.

(195)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(196)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas (įskaitant sunaudojamą žaliavų kiekį, darbo ir energijos sąnaudas). Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualius gamybos veiksnius. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje.

(197)

Antra, siekdama nustatyti neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 168–171 konstatuojamosiose dalyse nurodytų žaliavų ir vartojimo prekių sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(198)

Nustačius neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 188–192 konstatuojamosiose dalyse. Jie buvo nustatyti remiantis „Ajinomoto (Malaysia) Berhad“ finansinėmis ataskaitomis, kaip paaiškinta 187 konstatuojamojoje dalyje.

(199)

Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 32,7 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 22,8 %.

(200)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(201)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje.

(202)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina – tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(203)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(204)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Eksporto kaina buvo pakoreguota, atsižvelgiant į gabenimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomas sąnaudas KLR, gabenimo jūra ir draudimo, kredito sąnaudas, banko mokesčius bei pakavimo išlaidas.

(205)

Vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją „Anhui Jinhe“, Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(206)

Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 67,6 %.

(207)

Vidutinės importo iš Kinijos kainos pagal oficialią statistiką atitinka „Anhui Jinhe“ kainas. Atsižvelgdama į didelį dempingo skirtumą ir į tai, kad kiti eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija laikėsi nuomonės, kad kitos bendrovės taip pat eksportavo dempingo kainomis.

(208)

Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(209)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas ir tikėtinos kainos bei dempingo skirtumai, jei priemonės būtų panaikintos.

(210)

Komisija išanalizavo situaciją, susijusią su gamybos pajėgumais ir nepanaudotais pajėgumais, remdamasi prašyme pateikta informacija, Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktomis atrankos formomis, iš bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gautais klausimyno atsakymais, gautais dokumentais ir Kinijos gamintojų svetainėse skelbiama informacija.

(211)

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad KLR turimi pajėgumai siekė 39 500 tonų, o pajėgumų panaudojimas, remiantis pardavimu visame pasaulyje, buvo mažesnis nei 50 % (73).

(212)

„Anhui Jinhe“ tvirtino, kad KLR Ace-K gamina tik trys bendrovės („Anhui Jinhe“, „Vitasweet“ ir „Yabang“) ir pateikė įrodymų, kad kai kurie prašyme nurodyti Kinijos gamintojai Ace-K negamina.

(213)

Komisija priėmė „Anhui Jinhe“ pateiktus įrodymus (74), pagal kuriuos buvo galima manyti, kad „Shandong MinghuiFood Co., Ltd“, „Suzhou PeacockFood Additive Co., Ltd“ ir „Suzhou Hope Technology Co., Ltd“ Ace-K nebegamina. Nepaisant to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad jų pajėgumų nebėra, arba informacijos apie tai, ar jų pajėgumai galėtų būti atkurti per trumpą laiką.

(214)

Dėl „Hangzhou SanheFood Co., Ltd.“, negavusi priešingų įrodymų, Komisija nusprendė, kad bendrovė vis dar yra gamintoja, ir pagal jos svetainėje (75) skelbiamą informaciją padarė išvadą, kad jos pajėgumai yra mažiausiai 5 000 tonų ir galbūt daugiau.

(215)

Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad bendrovė „Nantong Hongxin“ įrenginėja 15 000 tonų Ace-K gamybos pajėgumus, kurie turėtų būti baigti 2021 m. (76), ir kad bendrovė „Ningxia Wanxiangyuan“ planuoja statyti naujus Ace-K gamybos įrenginius, kurių pajėgumas bus 5 000 tonų per metus, ir jų poveikio aplinkai vertinimo etapas buvo užbaigtas 2020 m. spalio mėn. (77) Pareiškėjas taip pat paminėjo 2017 m. „Anhui Jinhe“ pranešimą dėl galimo gamybos pajėgumų didinimo, bet nepateikė jokių įrodymų, kad tokia plėtra vykdoma, ar kokia yra tokių gamybos pajėgumų apimtis.

(216)

„Anhui Jinhe“ šių įrodymų neginčijo.

(217)

Komisija taip pat sužinojo apie kitą galimą Kinijos Ace-K gamintoją, „Jiangxi Beiyang“, tačiau jai nepavyko rasti išsamesnės informacijos apie galimai jo vykdomą gamybą ar gamybos pajėgumus.

(218)

Atsižvelgdama į visus turimus įrodymus, Komisija nusprendė, kad šiuo metu Kinijos pajėgumai greičiausiai yra nuo 32 000 iki 40 500 tonų, ir artimiausiu metu jie greičiausiai padidės dar 20 000 tonų ir sieks nuo 52 000 iki 60 500 tonų.

(219)

„Anhui Jinhe“ apytikriai apskaičiavo, kad metinė pasaulinė Ace-K paklausa yra 18 000–20 000 tonų ir teigė, kad esant 2,3–4,5 % metiniam augimo tempui (kurio įrodymų pateikė pareiškėjas), dėl jos būtų greitai išeikvoti visi Kinijos turimi nepanaudoti pajėgumai.

(220)

Tačiau žinant, kad šiuo metu Kinijos pajėgumai yra 32 000–40 500 tonų, akivaizdu, kad Kinija viena nesunkiai galėtų patenkinti esamą pasaulinę paklausą ir sugebėtų tai daryti bent kitus 10 metų.

(221)

Komisija taip pat išnagrinėjo padėtį, susijusią su nepanaudotais pajėgumais.

(222)

Remdamasi turima informacija apie, „Anhui Jinhe“ teigimu, šiuo metu gaminančias tris bendroves, bei apie „Hangzhou SanheFood Co. Ltd.“, Komisija padarė išvadą, kad šios keturios bendrovės greičiausiai turi apie 5 200 tonų nepanaudotų pajėgumų (78). Tai yra maždaug dvigubai daugiau nei Sąjungos suvartojimas PTL (žr. 239 konstatuojamąją dalį).

(223)

Apytikriai apskaičiuoti šiuo metu turimi nepanaudoti pajėgumai (maždaug 5 200 tonų) kartu su papildomais 20 000 tonų pajėgumais, kuriuos artimiausiu metu planuojama įrengti Kinijoje, yra didesni nei „Anhui Jinhe“ apskaičiuota dabartinė pasaulinė paklausa ir daugiau nei 8 kartus didesni nei bendras Sąjungos suvartojimas.

(224)

Todėl KLR turės daug gamybinių ir nepanaudotų pajėgumų, kuriuos naudojant būtų galima smarkiai padidinti pardavimą Sąjungos rinkai, jeigu būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių.

(225)

Sąjungos rinkos patrauklumas Kinijos eksportui buvo akivaizdus, atsižvelgiant į tai, kad net ir taikant antidempingo priemones jis nuolat užėmė didžiulę Sąjungos rinkos dalį, kuri PTL siekė [31–37 %], kaip nurodyta 242 konstatuojamojoje dalyje.

(226)

Pertekliniai Kinijos pajėgumai yra stipri paskata eksportuoti šiame natūraliai eksportu grindžiamame sektoriuje, nes jame veikia tik vienas užsienio konkurentas (pareiškėjas). Kinijos eksportuotojai jau išnaudojo kitų nei Sąjungos eksporto rinkų galimybes, nes jose jau dominuoja ir užima vidutiniškai daugiau nei 70 % rinkos (79).

(227)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog Sąjunga yra patraukli rinka Kinijos Ace-K gamintojams. Šiuo atžvilgiu „Anhui Jinhe“ teigė, kad pareiškėjas vis didesnę savo produkcijos dalį pardavė trečiosioms rinkoms, o tai leidžia manyti, kad Sąjungos rinka net Sąjungos gamintojui nebuvo patraukli. Be to, „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad Kinijos gamintojų eksporto į Sąjungą kaina buvo tokia pati kaip jų eksporto į ne ES rinkas kaina arba šiek tiek už ją mažesnė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, „Anhui Jinhe“ padarė išvadą, kad Sąjungos rinka Kinijos gamintojams buvo mažiau patraukli nei bet kuri kita trečioji rinka, nes joje veikė vietos konkurentas.

(228)

Pastabose dėl „Anhui Jinhe“ pastabų pareiškėjas teigė, kad antidempingo muitai neišstūmė Kinijos eksportuojančių gamintojų iš Sąjungos rinkos. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Sąjungos rinka gali būti mažiau patraukli Kinijos gamintojams dėl taikomų antidempingo muitų, tačiau jei šie muitai būtų panaikinti, Kinijos gamintojai laikytų Sąjungos rinką patrauklia.

(229)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad net ir nustačius antidempingo muitus, Kinijos eksportuojantys gamintojai išlaikė labai didelę Sąjungos rinkos dalį, kaip aprašyta 242 konstatuojamojoje dalyje. Jei rinka nebūtų patraukli, tokio didelio skverbimosi nebūtų. Taip yra tuo atveju, kai taikomi papildomi antidempingo muitai, nes iškrauto produkto importo kainos yra didesnės ir dėl to eksportas į ES yra brangesnis. Esant tokioms kainoms eksportuotojai nebeparduotų didelio kiekio nepatrauklioje rinkoje. Todėl, remdamasi 234 konstatuojamojoje dalyje apibendrintomis išvadomis, Komisija pirmiau pateiktą argumentą atmetė. Jei antidempingo muitai nebebūtų taikomi, Kinijos gamintojai turėtų galimybę padidinti savo pardavimą ir rinkos dalį Sąjungoje.

(230)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat patvirtino 232 ir 233 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėti kainų elementai.

(231)

„Anhui Jinhe“ tvirtino, kad Ace-K eksporto iš KLR į trečiąsias šalis kainos buvo didesnės nei eksporto į Sąjungą kainos. Be to, bendrovė tvirtino, kad nėra jokių apribojimų dėl Ace-K pardavimo trečiosioms šalims.

(232)

Komisija nustatė, kad Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo maždaug tokios pačios kaip ir eksporto į Sąjungą. Tai rodo, kad dempingas yra struktūrinė strategija, skirta prasiskverbti į trečiųjų šalių rinkas, ir todėl jis tęsis.

(233)

Jei būtų leista nebetaikyti galiojančių muitų, Kinijos gamintojai Sąjungai galėtų parduoti didesne kaina nei kitoms trečiosioms šalims, tačiau dėl didelio pasiūlos pertekliaus Kinijoje kainos greičiausiai nukristų iki žemesnio nei esamas Sąjungos rinkos lygio. Todėl tikėtina, kad dempingo skirtumai toliau didės.

(234)

Komisija nustatė, kad KLR yra daug nepanaudotų pajėgumų, kurie artimiausiu metu greičiausiai dar labiau padidės. Sąjungos rinkos patrauklumas buvo aiškus, nes net ir taikant didelius antidempingo muitus, Kinijos gamintojai užimamą didelę rinkos dalį. Be to, kainos Sąjungos rinkai buvo patrauklios ir, nors Kinijos gamintojai galėtų padidinti savo kainas lyginant su dabartinėmis, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, kad dėl nepanaudotų Kinijos pajėgumų pertekliaus ir numatomo nedidelio pasaulinės rinkos augimo tempo kainos sumažėtų net ir netaikant priemonių.

(235)

Be to, buvo nustatytas didelis dempingo lygis.

(236)

Taigi, Komisijos atlikta analizė atskleidė dempingą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir tikimybę, kad didelių kiekių importas dempingo kainomis tęstųsi ir leidus nebetaikyti priemonių.

(237)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino vienas gamintojas. Šis gamintojas sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(238)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimu laisvojoje Sąjungos rinkoje ir importu iš KLR bei kitų trečiųjų šalių, kaip nurodyta importo statistikoje, pagrįstoje pagal 14 straipsnio 6 dalį sukaupta duomenų baze.

(239)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(240)

Dėl padidėjusios produktų be cukraus paklausos Ace-K suvartojimas Sąjungoje padidėjo 6 %, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia.

(241)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi pagal 14 straipsnio 6 dalį sukaupta duomenų baze. Importui tenkanti rinkos dalis nustatyta remiantis pagal 14 straipsnio 6 dalį sukauptos duomenų bazės ir Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis.

(242)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(243)

Importo iš Kinijos apimtis šiek tiek svyravo – 2018 m. ji padidėjo 4 %, o 2019 m. sumažėjo. PTL importo apimtis labai padidėjo – 18 %, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia. Šis padidėjimas nuo 2019 m. sutapo su nedideliu vartojimo Sąjungoje sumažėjimu tuo pačiu laikotarpiu.

(244)

Importo iš Kinijos rinkos dalis keitėsi panašiai kaip ir importo apimtis – 2018 m. ji padidėjo 3 %, o 2019 m. sumažėjo. Šį sumažėjimą buvo galima kompensuoti PTL, nes rinkos dalis padidėjo 11 %, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia. Komisija pastebėjo, kad PTL, nepaisant sumažėjusio Sąjungos suvartojimo, importo iš KLR rinkos dalis padidėjo pardavimo apimties ir Sąjungos pramonės rinkos dalies sąskaita, kaip aprašyta 257 ir 258 konstatuojamosiose dalyse.

(245)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi pagal 14 straipsnio 6 dalį sukaupta duomenų baze.

(246)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(247)

Vidutinės importo iš KLR kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai smarkiai išaugo – 19 %. Kaip matyti iš 8 lentelės, importo iš Kinijos kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos kainas.

(248)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(249)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginimo rezultatai pateikti kaip Sąjungos gamintojų apyvartos PTL procentinė dalis. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo didesnis nei 10 %. Kai į antidempingo muitus nebuvo atsižvelgiama, vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas siekė daugiau nei 45 %.

(250)

Ace-K importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė tik 1–4 % rinkos. Kadangi Ace-K gaminamas tik Kinijoje ir Sąjungoje, Komisija nusprendė, kad šis importas buvo klaidingai klasifikuojamas kaip Ace-K arba neteisingai deklaruota jo kilmė. Dėl šios priežasties Komisija, atlikdama žalos analizę, į šį importą daugiau neatsižvelgė.

(251)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(252)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Sąjungos gamybos apimtis, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(253)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 14 %. Šis padidėjimas gali būti susijęs, pirma, su bendru Ace-K paklausos padidėjimu ir, antra, su antidempingo muitų, dėl kurių pramonė galėjo atsigauti ir padidinti gamybos apimtį, poveikiu.

(254)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai išliko tokie patys. Nors dėl antidempingo muitų Sąjungos pramonė galėjo atsigauti, atlikus rinkos vertinimą pajėgumų didinimas nebuvo pateisintas.

(255)

Pajėgumų panaudojimas padidėjo pagal 253 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metinę gamybos apimtį ir 14 % – dėl antidempingo muitų ir bendros Ace-K paklausos padidėjimo.

(256)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(257)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojo pardavimo apimtis svyravo. 2018 m. pardavimo apimtis sumažėjo 3 %, o 2019 m. ji smarkiai, 11 %, padidėjo, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia. PTL pardavimo apimtis vėl tapo tokia, kaip nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(258)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo ir PTL sumažėjo 5 %.

(259)

Užimtumo ir našumo Sąjungoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas Sąjungoje

(260)

Nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos kartu su didėjančia gamyba 14 % padidėjo ir Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius.

(261)

Našumas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 10 %.

(262)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas, kaip nurodyta 206 konstatuojamojoje dalyje, buvo gerokai didesnis už de minimis lygį, o importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis, kaip aprašyta 243 ir 244 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamu laikotarpiu vis dar buvo didelės.

(263)

Tačiau nepaisant to, kad KLR dempingas vis dar buvo vykdomas, Sąjungos pramonė sugebėjo atsigauti po buvusių dempingo veiksmų.

(264)

Vienintelio Sąjungos gamintojo pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(265)

Nustačius antidempingo priemones, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams kaina padidėjo 35 %.

(266)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos nesikeitė.

(267)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(268)

Sąjungos pramonės vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %.

(269)

Vienintelio Sąjungos gamintojo atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(270)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų padaugėjo 11 %.

(271)

Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(272)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas smarkiai išaugo ir pasiekė 93 %. Antidempingo muitai padėjo Sąjungos gamintojui vėl pasiekti aukštą pelningumo lygį.

(273)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad PTL buvo būdingos išskirtinės aplinkybės, susijusios su COVID-19 pandemijos protrūkiu. Visų pirma, stambūs maisto ir farmacijos sektorių pirkėjai pirmąjį 2020 m. pusmetį iš Sąjungos pramonės pirko didesnį Ace-K kiekį, kad turėtų pakankamai šios sudedamosios dalies atsargų. Be to, kasmet vykdomi Sąjungos pramonės sektoriaus techninės priežiūros darbai, dėl kurių gamyba sustabdoma, 2020 m. buvo atidėti, palyginti su įprastu jų vykdymo laiku, todėl per PTL gamyba padidėjo. Dėl šių išskirtinių rinkos pokyčių padidėjo Sąjungos pramonės pardavimo kainos (palyginti su 2019 m.) ir Sąjungos pramonės pelnas PTL. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pašalinus tokį vienkartinį poveikį Sąjungos pramonės pelnas būtų tokio paties dydžio kaip pelningumas, pasiektas iki susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, t. y. 2019 m.

(274)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautų tendencija padidėjo panašiai kaip ir pelningumas – 80 %, o tai vėl rodo teigiamą antidempingo muitų poveikį ir išskirtines aplinkybes PTL, aprašytas 273 konstatuojamojoje dalyje.

(275)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų lygis sumažėjo 13 %. Kaip aprašyta 272 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo muitai padėjo grįžti prie sėkmingos verslo veiklos, tačiau nepateisino poreikio investuoti į papildomus gamybos pajėgumus.

(276)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža gerokai padidėjo – 124 %.

(277)

Dauguma žalos rodiklių, pavyzdžiui, gamyba, užimtumas, pajėgumų panaudojimas, našumas, pelningumas ir grynųjų pinigų srautai, kito teigiama linkme. Nors finansinių rodiklių (pavyzdžiui, investicijų lygio ir investicijų grąžos) tendencijos buvo neigiamos, jų absoliutūs dydžiai yra patenkinami ir nerodo materialinės žalos požymių.

(278)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė atsigavo nuo anksčiau patirtos žalos ir jai nebuvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(279)

278 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nedaryta. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti tokiam importui nustatytų priemonių.

(280)

Komisija išnagrinėjo KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, tikėtiną importo iš KLR kainų lygį netaikant antidempingo priemonių ir jų poveikį Sąjungos pramonei, įskaitant priverstinį kainų mažinimą netaikant antidempingo priemonių.

(281)

Kaip nurodyta 210–223 konstatuojamosiose dalyse, KLR yra daug gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų, kuriuos naudojant būtų galima greitai padidinti eksportą į ES rinką, jeigu būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių.

(282)

Dėl šio didelio pajėgumų pertekliaus ir Sąjungos rinkos patrauklumo, aprašyto 225–229 konstatuojamosiose dalyse, greičiausiai būtų pradėtas didžiulis papildomas eksportas į Sąjungą dempingo kainomis, kuris galėtų lengvai patenkinti visus Sąjungos suvartojimo poreikius.

(283)

Pasaulinėje rinkoje už Sąjungos ribų, kur prekybos apsaugos priemonės netaikomos, Kinijos gamintojai užima dominuojančią rinkos dalį (vidutiniškai daugiau nei 70 %).

(284)

Jei priemonės nebūtų taikomos, tikėtina, kad Kinijos gamintojų rinkos dalis pasiektų bent jau jų pasaulinės rinkos dalį.

(285)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad Kinija neužėmė dominuojančios padėties trečiųjų šalių rinkose, nes tariama 70 % Kinijos gamintojų rinkos dalis trečiosiose rinkose atitiko visų jų gamybos pajėgumų pasaulyje dalį, todėl ši rinkos dalis atspindi gerai subalansuotą pasaulinės rinkos perskirstymą tarp konkuruojančių gamintojų.

(286)

Pastabose dėl „Anhui Jinhe“ pastabų pareiškėjas teigė, kad „Anhui Jinhe“ argumentas buvo pagrįstas visų Kinijos gamybos pajėgumų palyginimu su bendrais pareiškėjo gamybos pajėgumais ir kad šis argumentas yra netinkamas, nes Kinijoje buvo didelis perteklinis pajėgumas.

(287)

„Anhui Jinhe“ argumentas atspindi laipsnišką Kinijos požiūrį į pramonės politiką: sukuriamas didžiulis perteklinis pajėgumas, pagrįstas iškraipymais dėl valstybės kišimosi; didelė šių perteklinių pajėgumų dalis eksportuojama į visą pasaulį; konkurentų ES (ir kitur) skaičius mažinamas, remiantis ne tikru konkurencingumu, o nesąžininga prekyba; Kinijos bendrovės užima labai svarbią ir net dominuojančią padėtį visame pasaulyje. Tuomet teigiama, kad tai yra „įprastas paskirstymas“. Tačiau rinkas turėtų skatinti ne konkurentų dydis, o jų gebėjimas sąžiningai konkuruoti vienodomis sąlygomis. Šie argumentai atitinka naratyvą, kuriuo Kinija pagrindžia savo didelio masto veiklą pasaulyje. Tačiau išlieka faktas, kad tokio didelio masto veikla daro esminį poveikį konkurencijai, todėl Komisija daro išvadą, kad, jeigu būtų netaikomos antidempingo priemonės, Kinijos gamintojų rinkos dalis Sąjungos rinkoje veikiausiai labai padidėtų ir kad dėl to Sąjungos gamintojas prarastų didelę rinkos dalį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(288)

Netaikant antidempingo muitų, muitinėje įforminto kiniško Ace-K kainos svyruotų nuo 6,2 iki 6,75 EUR/kg. Lyginant šias kainas su Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudomis, neįskaitant gabenimo ir sandėliavimo PTL, ir vidutine maistui tinkamo Ace-K pardavimo kaina Sąjungoje EXW sąlygomis naudotojams ir prekybininkams PTL, buvo nustatyta, kad dėl importo iš Kinijos kainos Sąjungos pramonės pardavimo kainas tektų sumažinti daugiau nei 45 %.

(289)

Netaikant priemonių, pagal scenarijų, kai Kinijos eksportuojantys gamintojai ES skverbtųsi taip pat kaip ir kitose pasaulio rinkose (vidutiniškai apie 70 %) (80), dėl sumažėjusio pardavimo ir su tuo susijusių didesnių Sąjungos pramonės sąnaudų būtų patirta didelių finansinių nuostolių, atsižvelgiant į tikėtiną kainų lygį, o pelningumas taptų neigiamas. Taigi, žala per trumpą laiką taptų reikšminga ir sukeltų pavojų Sąjungos pramonės išlikimui.

(290)

Šį tikėtiną scenarijų patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai, kad po „Brexit’o“ panaikinus Ace-K taikytas antidempingo priemones smarkiai sumažėjo jo pardavimas ir rinkos dalis Jungtinėje Karalystėje. Iš tiesų, netaikant priemonių panaši padėtis gali susiklostyti ir Sąjungos rinkoje.

(291)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ teigė, kad dėl „Brexit’o“ panaikinus antidempingo muitus pareiškėjo pardavimas ir rinkos dalis Jungtinėje Karalystėje pernelyg nesumažėjo. Be to, „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad nekonfidencialioje byloje nėra pareiškėjo pardavimo Jungtinėje Karalystėje įrodymų ir Kinijos eksporto į Jungtinę Karalystę padidėjimo įrodymų.

(292)

Pastabose dėl „Anhui Jinhe“ pastabų pareiškėjas tvirtino, kad „Anhui Jinhe“ turėjo galimybę susipažinti su Kinijos eksporto statistiniais duomenimis ir kad per tyrimą pareiškėjas taip pat pateikė tokius eksporto duomenis. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad jo veikla buvo nuostolinga dar prieš numatomą antidempingo muitų panaikinimą Jungtinėje Karalystėje.

(293)

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad pareiškėjas pirmiausia pateikė klausimyno atsakymus su duomenimis apie pardavimą ES, į kuriuos buvo įtraukti ir Jungtinės Karalystės pardavimo į ES duomenys, o vėliau – naują versiją be Jungtinės Karalystės duomenų. Nekonfidencialios abiejų klausimyno atsakymų versijos pateikiamos nekonfidencialioje byloje. Komisija taip pat išnagrinėjo peržiūrimojo produkto importo iš Kinijos į Jungtinę Karalystę statistinius duomenis. Atsakant į „Anhui Jinhe“ pastabas, šiuo klausimu prie nekonfidencialios tyrimo bylos buvo pridėta pastaba. Tiek klausimyno atsakymai, tiek statistiniai duomenys patvirtino išvadas dėl pareiškėjo rinkos dalies sumažėjimo dar prieš numatomą antidempingo muitų panaikinimą dėl „Brexit’o“. Todėl minėtas „Anhui Jinhe“ tvirtinimas yra nepagrįstas.

(294)

Atlikus pirmiau minėtą analizę buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonei muitų nustatymas buvo naudingas ir pritaikius priemones ji atsigavo po žalingos padėties. Tačiau netaikant priemonių, dėl tikėtino didelio importo žalingomis kainomis iš Kinijos padidėjimo Sąjungos pramonės ekonominė padėtis greitai pablogėtų ir būtų padaryta materialinė žala.

(295)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad netaikant priemonių greičiausiai labai padidėtų importas žalingomis dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies ir materialinė žala vėl pasikartotų.

(296)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(297)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(298)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(299)

Kaip nurodyta 278 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė atsigavo nuo ankstesnio dempingo padarytos žalos ir, kai jos neveikia nesąžininga konkurencija su importu dempingo kaina, yra gyvybinga.

(300)

Jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, kad Sąjungos pramonės padėtis greitai pablogėtų, kaip paaiškinta 279–294 konstatuojamosiose dalyse.

(301)

Todėl padaryta išvada, kad pratęsus galiojančių priemonių taikymą KLR nebūtų pažeisti Sąjungos pramonės interesai.

(302)

Kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, tyrimo metu nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs importuotojas.

(303)

Atlikus šį tyrimą, didelio neigiamo galiojančių priemonių poveikio importuotojams nenustatyta.

(304)

Ankstesniame tyrime buvo nustatyta, kad priemonės iš tiesų gali turėti neigiamo poveikio importuotojams, tačiau tik labai ribotu mastu. Prekyba Ace-K sudaro tik mažą importuotojų, kurių produktų asortimentas didesnis, verslo dalį.

(305)

Todėl, remiantis turima informacija, akivaizdu, kad nustačius priemones importuotojai patirtų tik labai nedidelį poveikį (jei toks poveikis būtų) ir nauda, kurią šios priemonės galėtų duoti Sąjungos pramonei, būtų aiškiai didesnė nei šis poveikis.

(306)

Ace-K daugiausia naudojamas kaip cukraus pakaitalas maisto ir gėrimų sektoriuje, pavyzdžiui, gaiviuosiuose gėrimuose ar pieno produktuose. Šiek tiek mažiau Ace-K naudojamas farmacijos sektoriuje.

(307)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas naudotojas.

(308)

Atlikus šį tyrimą, didelio neigiamo galiojančių priemonių poveikio nenustatyta. Ankstesniame tyrime dėl KLR nustatyta, kad Ace-K poveikis galutinių produktų sąnaudų požiūriu yra minimalus. Tačiau taip pat nustatyta, kad Ace-K būtina naudoti gaminant jau rinkoje esančius produktus. Gali būti kuriami nauji produktai su kitais saldikliais, bet pakeisti paplitusių produktų sudėtį gali būti rizikinga ir brangu. Todėl buvo laikoma, kad naudotojams svarbu turėti alternatyvių Ace-K tiekimo šaltinių.

(309)

Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu priemonių taikymas būtų pratęstas, poveikis naudotojų ekonominei padėčiai veikiausiai nebūtų didelis.

(310)

Sąjungos gamintojas tvirtino, kad Ace-K tiekimo saugumas yra labai svarbus maisto ir gėrimų gamintojams ir kad Sąjunga nebūtų suinteresuota tapti priklausoma nuo produktų tiekimo tik iš vienos šalies. Gamintojas taip pat manė, kad gėrimo ar maisto produkto gamintojui pasirinkus naudoti Ace-K kaip mažo kaloringumo saldiklį, jis negali pradėti naudoti kito saldiklio, iš esmės nepakeisdamas skonio ir nepaveikdamas vartotojų suvokimo apie produktą.

(311)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad tolesnis priemonių taikymas importuojamam KLR kilmės Ace-K neatitiktų Sąjungos interesų.

(312)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Anhui Jinhe“ teigė, kad tolesnis priemonių taikymas neatitinka Sąjungos interesų. Šiuo atžvilgiu „Anhui Jinhe“ tvirtino, kad pareiškėjo gamybos pajėgumai buvo riboti, o pajėgumų naudojimo koeficientas didelis, todėl jis negalėjo tiekti produkto visai rinkai, nepasitraukdamas iš eksporto rinkų. Be to, „Anhui Jinhe“ teigė, kad Ace-K naudotojai buvo priklausomi nuo alternatyvių tiekimo šaltinių, todėl neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik mokėti antidempingo muitus ir perduoti juos vartotojams; dėl šios priežasties padidėjo maisto produktų kainos. Galiausiai „Anhui Jinhe“ tebetvirtino, kad naudotojų strategija pasirinkti kelis tiekimo šaltinius bet kuriuo atveju yra pakankama pareiškėjo apsauga, nes taip importas iš Kinijos negali perimti iš Sąjungos gamintojo didelių rinkos dalių.

(313)

Pastabose dėl „Anhui Jinhe“ pastabų pareiškėjas teigė turintis pakankamai gamybos pajėgumų, kad galėtų aprūpinti visą Sąjungos rinką ir trečiąsias šalis, į kurias šiuo metu eksportuoja. Pareiškėjas taip pat teigė, kad dėl labai mažų gėrimams ir maistui naudojamo Ace-K dozių, antidempingo muitų poveikis gatavų produktų sąnaudoms buvo nedidelis. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad, priešingai, nei teigia „Anhui Jinhe“, Ace-K naudotojų dviejų tiekimo šaltinių pasirinkimo strategija nesutrukdė importui iš Kinijos įgyti dideles rinkos dalis laikotarpiu iki pradinio tyrimo, nuo ko nukentėjo Sąjungos gamintojas.

(314)

Dėl šių argumentų Komisija primena, kad šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje nebendradarbiavo importuotojai, naudotojai ar vartotojų organizacijos. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad be 210–223 konstatuojamosiose dalyse aprašytų Kinijos nepanaudotų pajėgumų, ES Ace-K gamybos pajėgumai buvo pakankami, kad būtų patenkinti suvartojimo poreikiai, kaip matyti iš 239 ir 252 konstatuojamųjų dalių, todėl nebuvo pavojaus, kad peržiūrimojo produkto bus tiekiama nepakankamai. Komisija taip pat nustatė, kad, kaip aprašyta 308 konstatuojamojoje dalyje, kalbant apie sąnaudas, Ace-K poveikis gatavų produktų sąnaudų požiūriu buvo minimalus. Todėl Komisija pirmiau išdėstytus argumentus atmetė.

(315)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones Ace-K iš KLR reikėtų taikyti toliau.

(316)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (81) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(317)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą įšaldomi;

(2)

2022 m. sausio 24 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas nusprendė iš asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems turėtų būti taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašo išbraukti vieną įrašą;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

2011 m. sausio 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/72/BUSP (1) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise;

(2)

remiantis Sprendimo 2011/72/BUSP peržiūros rezultatais, ribojamųjų priemonių taikymas keturiasdešimt dviem asmenims turėtų būti pratęstas iki 2023 m. sausio 31 d., o vienam asmeniui – iki 2022 m. liepos 31 d. Be to, turėtų būti iš dalies pakeisti to sprendimo priede pateikti motyvų pareiškimai dėl trijų asmenų, o dėl septynių asmenų turėtų būti iš dalies pakeista informacija, susijusi su teisių į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pagal Tuniso teisę taikymu;

(3)

todėl Sprendimas 2011/72/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Komisijos sprendimu 2004/613/EB (1) sukurta maisto grandinės ir gyvūnų bei augalų sveikatos patariamoji grupė. Komisija konsultavosi su šia grupe dėl maisto ir pašarų saugos, maisto ir pašarų ženklinimo ir pateikimo, žmonių mitybos pagal maisto produktų įstatymus, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei augalų sveikatos darbo programos ir kitų priemonių, kurių Komisija turėjo imtis ar pasiūlyti pirmiau minėtose politikos srityse;

(2)

2020 m. gegužės 20 d. Komisija priėmė komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (2);

(3)

įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ turi būti konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais, turinčiais patirties sveikatos, mitybos, rinkodaros, aplinkos, klimato, tvaraus žemės ūkio, agronomijos, žuvininkystės, akvakultūros ir socialinių mokslų srityse, taip pat skaitmeninės pertvarkos ir finansų srityse, susijusiose su maisto sistemomis;

(4)

taigi, su strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimu susiję klausimai viršija grupės kompetenciją, kaip šiuo metu numatyta Sprendime 2004/613/EB. Todėl, siekiant užtikrinti aktyvesnį ekspertų dalyvavimą tose politikos srityse, būtina sudaryti naują neformalią ekspertų grupę, turinčią daugiau narių ir užduočių;

(5)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Sprendimą 2004/613/EB būtina panaikinti;

(6)

kadangi dabartinės patariamosios grupės narių įgaliojimai baigiasi 2022 m. liepos 14 d., šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo kitos dienos,

(1)

Direktyvoje 1999/2/EB nustatyta, kad jonizuojančiąja spinduliuote apdorotas maisto produktas negali būti importuojamas iš trečiosios šalies, nebent jis buvo apdorotas spinduliuote Europos Sąjungos patvirtintoje įmonėje;

(2)

Komisijos sprendimu 2002/840/EB (2) sudarytas patvirtintų švitinimo įmonių trečiosiose šalyse sąrašas;

(3)

2021 m. rugpjūčio 31 d. Jungtinė Karalystė pateikė paraišką dėl švitinimo įmonės „Synergy Health“, esančios Svindone (Jungtinė Karalystė), patvirtinimo;

(4)

Jungtinė Karalystė pateikė deramus įrodymus, kad šios švitinimo įmonės oficialia kontrole užtikrinama, jog laikomasi Direktyvos 1999/2/EB 7 straipsnio reikalavimų;

(5)

švitinimo įmonė „Synergy Health“ turėtų būti įtraukta į patvirtintų švitinimo įmonių trečiosiose šalyse sąrašą;

(6)

todėl Sprendimas 2002/840/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis, nustatytais Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) (toliau – Tarnybos nuostatai), Komisija įpareigojama atsakyti į tam tikrus prašymus ir skundus. Dažniausiai šias užduotis atlieka Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato (toliau – HR GD) Apeliacijų ir bylų stebėjimo skyrius, kuris nustato aktualius faktus ir įvertina juos teisiniu požiūriu, kad padėtų paskyrimų tarnybai arba darbo sutartis sudarančiai tarnybai (toliau – tarnyba) priimti sprendimą;

(2)

Tarnybos nuostatų 22c straipsniu Komisija įpareigojama pagal Tarnybos nuostatų 24 ir 90 straipsnius nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų nagrinėjami pareigūnų pateikti skundai dėl elgesio su jais po to arba dėl to, kad pagal Tarnybos nuostatų 22a ir 22b straipsnius jie pranešė apie šiurkščius pažeidimus (2);

(3)

Tarnybos nuostatų 24 straipsniu Komisija įpareigojama padėti pareigūnams ieškiniuose dėl bet kurio asmens, kuris grasina, įžeidinėja arba šmeižia ar išreiškia savo pyktį, arba kenkia asmeniui ar turtui, kuris, atsižvelgiant į jo postą ar pareigas, priklauso nuo jo arba jo šeimos nario;

(4)

Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalimis visiems asmenims, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, leidžiama tarnybai teikti prašymą priimti sprendimą jo atžvilgiu arba skundą dėl jo nenaudai priimto sprendimo;

(5)

vykdydama tą veiklą, Komisija renka ir tvarko svarbią informaciją. Ta informacija apima asmens duomenis, visų pirma tapatybės duomenis, kontaktinius duomenis ir duomenis apie elgesį. Kompetentingos Komisijos tarnybos perduoda asmens duomenis kitoms Komisijos tarnyboms, kurioms būtina su jais susipažinti;

(6)

asmens duomenys saugomi saugioje fizinėje ir elektroninėje aplinkoje, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai prieigai prie duomenų arba jų perdavimui asmenims, kuriems su jais nebūtina susipažinti. Užbaigus duomenų tvarkymą, jie saugomi pagal taikomas Komisijos taisykles (3);

(7)

vykdydama savo užduotis pagal Tarnybos nuostatus Komisija privalo paisyti fizinių asmenų teisių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, kaip pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties 16 straipsnio 1 dalyje, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 (4) numatytų teisių. Kartu Komisija privalo laikytis griežtų konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklių;

(8)

tam tikromis aplinkybėmis būtina suderinti Reglamente (ES) 2018/1725 numatytas duomenų subjektų teises ir poreikį užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ir patraukimą už jas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat Komisijos atsako į įtariamą priekabiavimą ir kitokį netinkamą elgesį ar pasikėsinimą veiksmingumą ir visapusiškai paisyti kitų duomenų subjektų pagrindinių teisių ir laisvių. Tuo tikslu Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, g ir h punktuose numatyta galimybė Komisijai apriboti 14–17, 19, 20 ir 35 straipsnių taikymą, taip pat 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto skaidrumo principo taikymą tiek, kiek jo nuostatos atitinka to reglamento 14–17, 19 ir 20 straipsniuose nustatytas teises ir prievoles;

(9)

tai, visų pirma, galėtų būti taikoma atvejams, susijusiems su informacijos apie asmens duomenų tvarkymą perdavimu asmeniui, kurio atžvilgiu prašymas ar skundas buvo pateiktas (toliau – atitinkamas asmuo), ypač tada, kai procedūra yra pradėta dėl pagalbos prašymo pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį įtariant priekabiavimą. Siekdama apsaugoti prašymo ar skundo teikėjo arba liudytojo teises ir laisves pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies h punktą, Komisija gali priimti sprendimą apriboti tokios informacijos teikimą atitinkamam asmeniui. Komisija šį sprendimą gali priimti visų pirma siekdama apsaugoti tuos asmenis nuo atitinkamų asmenų, kurių atžvilgiu gera valia buvo pateikti įtarimai, bet dėl kurių administracija priemonių nesiėmė, galimo keršto. Kai kuriais atvejais gali prireikti apriboti tokios informacijos teikimą siekiant užkirsti kelią priekabiavimui ar kitam netinkamam elgesiui ar pasikėsinimui Komisijoje (ypač tame organizaciniame padalinyje, kuriame atitinkamas asmuo dirba kartu su prašymo ar skundo teikėju arba liudytoju);

(10)

kartu galėtų prireikti apriboti kitas atitinkamo asmens teises, jeigu naudojantis tomis teisėmis būtų atskleista informacija apie prašymo ar skundo teikėją arba liudytoją, paprašiusį neatskleisti jo tapatybės. Tokiu atveju, kad būtų apsaugotos šio prašymo ar skundo teikėjo arba liudytojo teisės ir laisvės, dėl 9 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių Komisija gali nuspręsti apriboti prieigos prie pareiškimo, susijusio su atitinkamu asmeniu, teisę arba kitas jo teises. Komisija gali priimti sprendimą tai padaryti, remdamasi Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies h punktu;

(11)

be to, atitinkamo asmens teises gali prireikti apriboti siekiant užtikrinti stebėsenos, tikrinimo ar reguliavimo funkciją, susijusią su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu, tais atvejais, kai kyla pavojus svarbiam tikslui, susijusiam su Sąjungos bendru viešuoju interesu, t. y. užtikrinti Komisijos atsako į įtariamą priekabiavimą ir kitokį netinkamą elgesį ar pasikėsinimą veiksmingumą. Kova su priekabiavimu ir kitokiu netinkamu elgesiu ar pasikėsinimu yra laikoma svarbiu tikslu, susijusiu su Sąjungos ir, be kita ko, Komisijos bendru viešuoju interesu. Be to, Tarnybos nuostatų 24 straipsniu Komisija yra įpareigota padėti savo darbuotojams. Siekiant neatgrasyti personalo narių nei nuo pranešimo apie numanomo priekabiavimo ir kitokio netinkamo elgesio ar pasikėsinimo atvejus, nei nuo dėl šių priežasčių teiktino pagalbos prašymo, t. y. Sąjungos viešojo intereso, būtina užtikrinti, kad atitinkami asmenys apie su jais susijusį pagalbos prašymą nesužinotų. Tai gali būti ypač aktualu tais atvejais, kai tarnyba nustato, kad priekabiavimo, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose, nebuvo. Tokiomis aplinkybėmis ginant Sąjungos viešąjį interesą reikėtų pasirūpinti, kad atitinkamas asmuo nesužinotų apie pagalbos prašymą ir būtų užtikrinta, kad personalo narys galėtų pasinaudoti Tarnybos nuostatų 24 straipsnyje nustatyta procedūra ir kad būtų užkirstas kelias naujiems konfliktams. Šiuo atžvilgiu Komisija gali priimti sprendimą apriboti atitinkamų asmenų teises pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies c ir g punktus;

(12)

taip pat gali prireikti apriboti atitinkamų asmenų teises siekiant užtikrinti atitinkamo asmens nusikalstamų veikų, apie kurias Komisijai praneša prašymų ar skundų teikėjai arba liudytojai, prevenciją, tyrimą, nustatymą ir patraukimą už jas baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, prašymų ar skundų teikėjai ir liudytojai gali pranešti apie netinkamą elgesį ir psichologinį arba seksualinį priekabiavimą. Tokiais atvejais Komisija gali priimti sprendimą apriboti atitinkamų asmenų teises pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b punktą;

(13)

pagal Tarnybos nuostatus Komisija privalo užtikrinti, kad pagal tuos nuostatus prašymai ir skundai būtų nagrinėjami konfidencialiai. Siekiant tą konfidencialumą užtikrinti, kartu laikantis Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytų asmens duomenų apsaugos standartų, būtina priimti vidaus taisykles, kuriomis remdamasi Komisija galėtų apriboti duomenų subjektų teises pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies b, c, g ir h punktus;

(14)

vidaus taisyklės turėtų būti taikomos visoms duomenų tvarkymo operacijoms, kurias Komisija atlieka vykdydama savo užduotis, susijusias su prašymų ir skundų, pateiktų pagal Tarnybos nuostatus, nagrinėjimu;

(15)

siekdama laikytis Reglamento (ES) 2018/1725 14, 15 ir 16 straipsnių, Komisija turėtų skaidriai ir nuosekliai informuoti visus fizinius asmenis apie savo veiklą, kurią vykdant tvarkomi jų asmens duomenys, ir jų teises, savo interneto svetainėje skelbdama duomenų apsaugos pranešimą. Atitinkamais atvejais Komisija turėtų tinkamu būdu asmeniškai informuoti su prašymu ar skundu susijusius duomenų subjektus, t. y. prašymų ir skundų teikėjus, atitinkamus asmenis ir liudytojus;

(16)

Komisija turėtų visus apribojimus taikyti skaidriai ir atitinkamoje registracijos sistemoje užfiksuoti kiekvieną apribojimų taikymo atvejį;

(17)

kalbant apie Reglamento (ES) 2018/1725 16 straipsnio, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai duomenų subjektas asmens duomenų nepateikė, jis turi būti ne vėliau kaip per mėnesį informuotas, taikymo apribojimus, Komisija turėtų per vieną mėnesį parengti įrašą, kuriame aprašytų visų taikytų apribojimų priežastis. Tame įraše reikėtų pateikti apribojimo būtinumo ir proporcingumo kiekvienu konkrečiu atveju vertinimą;

(18)

pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 8 dalį duomenų valdytojai gali atidėti informacijos apie pagrindines apribojimo taikymo priežastis teikimą duomenų subjektui, jos nepateikti arba atsisakyti ją pateikti, jei dėl tos informacijos pateikimo apribojimas taptų nebeveiksmingas. Tai ypač aktualu atvejais, kai ribojamas to reglamento 16 ir 35 straipsnių taikymas;

(19)

Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti nustatytus apribojimus, kad užtikrintų, jog duomenų subjekto teisės būti informuotam pagal Reglamento (ES) 2018/1725 16 ir 35 straipsnius būtų apribotos tik tol, kol tai būtina dėl 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių;

(20)

apribojimų taikymas turėtų būti peržiūrėtas teikiant atsakymus į prašymus, pateiktus pagal Tarnybos nuostatų 22c ir 24 straipsnius ir 90 straipsnio 1 dalį, ir į skundus, pateiktus pagal Tarnybos nuostatų 22c straipsnį ir 90 straipsnio 2 dalį, arba užbaigiant tokių prašymų ir skundų nagrinėjimą, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau. Vėliau Komisija turėtų kasmet įvertinti, ar reikia apribojimus taikyti toliau;

(21)

tam tikrais atvejais gali prireikti toliau taikyti apribojimą, visų pirma Reglamento (ES) 2018/1725 16 straipsnio taikymo apribojimą, tol, kol Komisija konkrečių asmens duomenų saugojimą nutraukia. Tokiu atveju duomenų subjekto informuoti apie jo asmens duomenų tvarkymą nereikėtų. Tokia situacija visų pirma galėtų susiklostyti, kai esama didelės rizikos, kad atitinkamam asmeniui pranešus apie jo asmens duomenų tvarkymą būtų pakenkta kitų asmenų teisėms ir laisvėms. Taip gali nutikti tada, kai tarnyba atmeta gera valia pateiktą pagalbos prašymą dėl įtariamo netinkamo atitinkamo asmens elgesio ir kai tas atitinkamas asmuo ir prašymo teikėjas dirba tame pačiame organizaciniame padalinyje. Tokiu atveju kyla rizika, kad prašymo teikėjui gali būti keršijama, o organizacinio padalinio darbo atmosfera gali pablogėti. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamo asmens asmens duomenys turėtų būti saugomi tik tol, kol duomenys yra svarbūs prašymo ir (arba) skundo nagrinėjimui, ir tik tol, kol tas asmuo yra ginčo subjektas;

(22)

siekiant užtikrinti šio sprendimo laikymąsi, Europos Komisijos duomenų apsaugos pareigūnas turėtų atlikti nepriklausomą apribojimų taikymo peržiūrą;

(23)

vyko konsultacijos su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir 2021 m. rugsėjo 23 d. jis pateikė savo nuomonę,