2022 1 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/17

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/58

2022 m. sausio 14 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Pradinis tyrimas ir taikomos priemonės

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1953 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija), Japonijos, Korėjos Respublikos (toliau – Korėja), Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno (toliau – OGEP) nustatė antidempingo muitą (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Remdamasi konkrečiais pradinio tyrimo faktais Komisija nusprendė, kad kintami muitai trijų minimalių importo kainų (MIK) pavidalu trijų skirtingų kategorijų OGEP produktams yra tinkamiausios formos priemonės dėl šių priežasčių:

—	pirma, šios trys MIK Sąjungos gamintojams leistų atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio. Jos būtų apsauginė sąlyga, leidžianti jiems grįžti prie tvaraus pelningumo ir skatinanti investuoti tiek, kiek reikia siekiant proporcingai padidinti didelio laidžio rūšių panašaus produkto gamybą;

—	antra, šios trys MIK taip pat turėtų apsaugoti nuo bet kokio neigiamo nepagrįsto kainos didinimo poveikio po tiriamojo laikotarpio, galinčio iš esmės neigiamai paveikti naudotojų verslą;

—

trečia, jomis taip pat būtų atsižvelgta į naudotojų susirūpinimą, nes jie bijojo nagrinėjamojo produkto stygiaus, ypač tų rūšių, kurių didžiausi šerdies nuostoliai yra ne didesni kaip 0,90 W/kg ir kurie, vadovaujantis Ekologinio projektavimo reglamentu, yra itin reikalingi siekiant 1 lygio efektyvumo tikslų. Bendriau tariant, jas taikant būtų išvengta rimtų tiekimo Sąjungos rinkai sutrikimų.

(3)

Šiuo metu galiojančios trys MIK sudaro nuo 1 536 EUR/t iki 2 043 EUR/t. Jos taikomos individualiai nurodytiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo nustatyti individualūs dempingo skirtumai, iš visų nagrinėjamųjų šalių, t. y. KLR, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų:

—	jei CIF kaina Sąjungos pasienyje yra lygi MIK arba už ją didesnė, muitas nemokamas;

—

tais atvejais, kai eksporto kaina yra mažesnė už MIK, būtų taikoma mažesnė iš toliau nurodytų muito normų: taikytinos MIK ir neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą skirtumas arba antidempingo muito ad valorem norma. Taigi, kiekvienam eksportuojančiam gamintojui taikomas individualus muitas. Jokiais atvejais antidempingo muito suma neturėtų būti didesnė už antidempingo muito ad valorem normas, nustatytas kiekvienam individualiam eksportuojančiam gamintojui iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies.

1.2. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(4)	Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (3), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(5)

Prašymą atlikti peržiūrą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % visų OGEP Sąjungoje, vardu 2020 m. liepos 29 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai būtų tęsiama arba pasikartotų.

1.3. Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. spalio 30 d. inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl importuojamų Kinijos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės OGEP. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ji paskelbė pranešimą apie inicijavimą (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.4. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(7)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2019 m. liepos 1 d.–2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.5. Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES

(8)

Šis tyrimas inicijuotas 2020 m. spalio 30 d., t. y. pereinamuoju laikotarpiu, dėl kurio susitarė Jungtinė Karalystė ir ES ir kuriuo Jungtinei Karalystei ir toliau buvo taikoma Sąjungos teisė. Tas laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos šio tyrimo suinteresuotosiomis šalimis.

(9)	2021 m. sausio 14 d. Komisija prie tyrimo bylos pridėtu pranešimu (5) paragino Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojus, manančius, kad vis dėlto jie vis dar galėtų būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis, su ja susisiekti. Iš Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojų pastabų negauta.

1.6. Suinteresuotosios šalys

(10)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams nagrinėjamosiose šalyse, importuotojams, naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms apie peržiūros tyrimo inicijavimą ir paragino juos bendradarbiauti.

(11)	Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(12)	Atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija surengė klausymus, kuriuose dalyvavo keli naudotojai, kelios naudotojų asociacijos ir eksportuojantys gamintojai.

1.7. Atranka

(13)	Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti atranką.

1.7.1. Sąjungos gamintojų atranka

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus, kurie būtų tiriami. Tačiau pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dieną, 2020 m. spalio 30 d., Komisija paskelbė pranešimą dėl bylos, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į ribotą žinomų Europos Sąjungos gamintojų skaičių, ES gamintojų atranka nėra būtina, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Pastabų negauta. Todėl visų keturių žinomų Sąjungos gamintojų paprašyta pateikti išsamius klausimyno atsakymus ir sutikti, kad klausimyno atsakymai būtų patikrinti.

1.7.2. Importuotojų atranka

(15)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)	Tik vienas nesusijęs importuotojas pranešė apie save ir pateikė prašomą informaciją. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

1.7.3. Nagrinėjamųjų šalių gamintojų atranka

(17)	Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nagrinėjamųjų šalių gamintojų, kuriems taikoma ši priemonių galiojimo termino peržiūra, skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atlikti atranką.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nagrinėjamųjų šalių visų gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė nagrinėjamųjų šalių atstovybių nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)

Keturi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės (dvi Japonijos bendrovės, viena KLR bendrovė ir viena Rusijos bendrovė) pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Nė vienas JAV ar Korėjos gamintojas, su kuriuo buvo susisiekta, nepranešė apie save ir nepateikė prašomos informacijos. Atsižvelgdama į nedidelį bendradarbiaujančių gamintojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga nė vienos nagrinėjamosios šalies atžvilgiu.

1.8. Klausimyno atsakymai

(20)	Inicijavus tyrimą, klausimynų kopijos pateiktos Prekybos generalinio direktorato svetainėje (6).

(21)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) taip pat nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių klausimyno atsakymų ir buvo atitinkamai informuota, kad Komisija naudos turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė visi keturi žinomi Sąjungos gamintojai ir bendradarbiaujantis nesusijęs importuotojas. Apie save pranešė septyni naudotojai, pareiškę norą dalyvauti tyrime. Jų buvo paprašyta užpildyti naudotojams skirtą klausimyną. Tačiau tik keturi iš jų visapusiškai bendradarbiavo atliekant šį tyrimą ir pateikė užpildytus klausimyno atsakymus, skelbtiną ir neskelbtiną redakcijas.

(23)

Klausimyno atsakymus pateikė viena KLR eksportuojančių gamintojų grupė „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (toliau – „Baoshan Group“), kurią sudaro du eksportuojantys gamintojai „Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.“ (toliau – „Baosteel“) ir „Wuhan Iron & Steel Co., Ltd.“ (toliau – WISCO), ir viena Japonijos eksportuojančių gamintojų grupė „Nippon Steel & Sumitomo Metal Corporation“ (Tokijas, Japonija) (toliau – „Nippon Steel“). Rusijos gamintojas „Novolipetsk Steel“ (toliau – NLMK), kuris iš pradžių sutiko būti atrinktas, nepateikė išsamių klausimyno atsakymų, tačiau 2020 m. gruodžio 10 d. pateiktoje medžiagoje pateikė tik informaciją apie savo konkrečius pajėgumus ir gamybą. Taigi Komisija šiai bendrovei ir Rusijos Federacijai pranešė, kad šiuo klausimu ji naudos turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. NLMK atsakė, tačiau atsakymas buvo pateiktas pasibaigus nustatytam terminui ir bet kuriuo atveju Komisijos vertinimas nebūtų pasikeitęs.

(24)	Atskleidus faktus NLMK teigė, kad Komisija nenurodė jokio termino pastaboms dėl to, kad Komisija taikys pagrindinio reglamento 18 straipsnį, pateikti. Be to, NLMK tvirtino, kad Komisija neturėjo taikyti 18 straipsnio šiai jos klausimyno atsakymų daliai.

(25)

Komisija iš tikrųjų nenurodė termino, iki kurio reikėjo atsakyti į jos raštą dėl ketinimo taikyti 18 straipsnį. Tačiau 2020 m. gruodžio 10 d. pateiktoje medžiagoje NLMK jau nurodė, kad dėl ypatingų aplinkybių nustojo rengti klausimyno atsakymus ir išsamių klausimyno atsakymų nepateiks. Apibendrinant, NLMK pateikė tik fragmentišką informaciją, susijusią tik su jos konkrečiais gamybos pajėgumais ir gamybos apimtimi.

(26)

Todėl, kadangi NLMK nepateikė pakankamai patikimos informacijos apie gamybos pajėgumus ir gamybos apimtį, kaip paaiškinta 241–245 konstatuojamosiose dalyse, Komisija naudojo į bylos medžiagą įtrauktą informaciją. Bet kuriuo atveju, kaip minėta 242 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, kiek įmanoma, šiuo klausimu naudojosi NLMK pateikta informacija.

(27)

Kita eksportuojančių Japonijos gamintojų grupė „JFE Steel Corporation“ (toliau – „JFE Steel“), kuri iš pradžių sutiko būti atrinkta, pateikė neišsamius klausimyno atsakymus, kurie apėmė tik pardavimą eksportui į ES ir kitus pasaulio regionus. Todėl „JFE Steel“ buvo pranešta, kad Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį dėl trūkstamos informacijos naudos turimus faktus.

(28)	JAV ir Korėjos gamintojai nebendradarbiavo. Taigi Komisija JAV ir Korėjai pranešė, kad šiuo klausimu ji naudos turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

1.9. Tikrinimas

(29)	Nedarydama poveikio pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymui, Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti.

(30)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios valstybės, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu (7). Komisija nuotoliniu būdu atliko sutikrinimą dėl šių suinteresuotųjų šalių:

—

Sąjungos gamintojai (8):

—	„ThyssenKrupp Electrical Steel UGO SAS“, Isbergas (Prancūzija);

—	„ThyssenKrupp Electrical Steel GmbH“, Gelzenkirchenas (Vokietija);

—	„Stalprodukt s.a.“, Bochnia (Lenkija);

—

nesusijęs Sąjungos importuotojas:

—	„Metal One Deutschland GmbH“, Diuseldorfas (Vokietija);

—

Sąjungos naudotojai:

—	„SGB-Smit Group“, Regensburgas (Vokietija);

—	„Končar - Distribution and Special Transformers, Inc.“, Zagrebas (Kroatija);

—

nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai:

—	„Baosteel“, Šanchajus (KLR);

—	„WISCO Wuhan“ (KLR);

—	„Nippon Steel“, Tokijas (Japonija);

—

susiję importuotojai ir (arba) prekiautojai:

—	„Wisco Europe“ (Vokietija);

—	„Baosteel Germany“ (Vokietija);

—	„Baosteel Italy“ (Italija).

1.10. Informacijos atskleidimas

(31)

2021 m. spalio 21 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo. 2021 m. lapkričio 22 d. Komisija bendrovei „Nippon Steel“ nusiuntė papildomą galutinio faktų atskleidimo dokumentą dėl dempingo skaičiavimų koregavimo. Pastabų negauta.

(32)	Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

2. PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Peržiūrimasis produktas

(33)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip pradiniame tyrime, t. y. KLR, Japonijos, Korėjos, Rusijos ir JAV kilmės orientuoto grūdėtumo plokšti valcavimo produktai iš silicinio elektrotechninio plieno, kurių storis didesnis kaip 0,16 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7225 11 00 (TARIC kodai 7225110011, 7225110015 ir 7225110019) ir ex 7226 11 00 (TARIC kodai 7226110012, 7226110014, 7226110016, 7226110092, 7226110094 ir 7226110096) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(34)

OGEP gaminami iš karštai valcuotų skirtingo storio silicinio legiruotojo plieno ritinių, kurių vienoda grūdėtumo struktūra leidžia užtikrinti didelį magnetinį laidį. Nepakankamai didelis magnetinis laidis vadinamas šerdies nuostoliais ir yra pagrindinis produkto kokybės rodiklis, kuris išreiškiamas W/kg. OGEP gali būti gaminami kaip didelio laidžio OGEP ir kaip įprasti OGEP. Didelio laidžio rūšių produktai leidžia užtikrinti mažesnius bet kokio storumo lakštų šerdies nuostolius. Be to, didelio laidžio rūšių produktai gali būti gaminami kaip orientuotų domenų produktai, kurių šerdies nuostoliai dėl smulkių įbrėžimų ant plieno paviršiaus yra dar mažesni.

(35)	Nepaisant laidžio, storio ir pločio skirtumų visų rūšių peržiūrimojo produkto pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(36)	OGEP daugiausia naudojami elektros įrenginiuose, kuriuose magnetinis srautas gali būti nukreiptas „orientuota“ kryptimi, pvz., kai elektros energija perduodama dideliais atstumais. Todėl peržiūrimasis produktas naudojamas kaip pagrindinė medžiaga galios ir skirstomuosiuose transformatoriuose.

(37)

OGEP taip pat naudojami šunto reaktoriuose, naudojamuose aukštos įtampos energijos perdavimo sistemose įtampai stabilizuoti esant apkrovos pokyčiams. Peržiūrimąjį produktą taip pat galima naudoti įrenginiuose su mažesniais transformatoriais, įskaitant prietaisus ir orlaivių ir erdvėlaivių, aeronautikos ir elektroninę įrangą. Be to, OGEP gali būti naudojami dideliuose efektyviuose generatoriuose, jei pagal projektą galima veiksmingai pritaikyti kryptines magnetines savybes.

2.2. Panašus produktas

(38)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—	peržiūrimasis produktas;

—	nagrinėjamųjų šalių vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas ir

—	Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(39)	Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(40)

NLMK ir Rusijos Vyriausybė tvirtino, kad mažesnes vidutines importo iš Rusijos Federacijos kainas galima paaiškinti didele eksportuojamų antro ir trečio pasirinkimo OGEP (turinčių daug defektų, siūlių ir nepakankamai plokščių) dalimi ir kad pastarosios rūšys nekonkuruoja su kitų rūšių peržiūrimuoju produktu. Eksportuojami antro ir trečio pasirinkimo OGEP yra skirtingi produktai ir neatitinka Europos techninių standartų. Todėl jos teigė, kad jų antro ir trečio pasirinkimo medžiagos turėtų būti arba neįtrauktos į produkto apibrėžtąją sritį, arba joms turėtų būti priskirtas atskiras (ketvirtas) MIK lygis, atitinkantis jų išskirtinai mažą vertę rinkoje.

(41)	Komisija atmetė minėtus prašymus, nes nei produkto apibrėžtosios srities, nei MIK negalima pakeisti atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(42)	Atskleidus faktus NLMK teigė, kad nešališka tyrimo institucija turėjo skubiai inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą, kurioje būtų nagrinėjama tik produkto apibrėžtoji sritis ir (arba) priemonių forma. Komisija šį teiginį atmetė, nes neturėjo pakankamai įrodymų tokiam tyrimui inicijuoti.

3. DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(43)	Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus galiojančių priemonių galiojimo terminui dempingas iš nagrinėjamųjų šalių tęstųsi arba pasikartotų.

3.1. Preliminarios pastabos

(44)	Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Rusijos, JAV ir Korėjos gamintojas.

(45)

Komisija informavo visų trijų nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijas, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija, darydama su Rusija, JAV ir Korėja susijusias išvadas, gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo atžvilgiu trijų šalių valdžios institucijos Komisijai nepateikė jokių pastabų arba prašymų, kad klausymuose dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(46)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį su dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybe susiję nustatyti faktai dėl Rusijos, JAV ir Korėjos buvo grindžiami turimais faktais, visų pirma viešai skelbiama informacija, kaip antai oficialiose bendrovių svetainėse pateikta informacija, prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir per peržiūros tyrimą iš bendradarbiaujančių šalių gauta informacija. Komisija taip pat naudojo įvairius importo statistinius duomenis, įskaitant Eurostato COMEXT importo statistinius duomenis ir duomenų bazę „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA).

(47)

Be to, dėl „Baoshan Group“ ir po sutikrinimo nuotoliniu būdu Komisija darbo sąnaudoms taikė pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Faktiškai, kaip paaiškinta 207 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė nepateikė patikrintų ir patikimų įrodymų, susijusių su OGEP gamybai skirtų žmogaus darbo valandų apskaičiavimu.

3.2. Japonija

3.2.1. Preliminarios pastabos

(48)

Atliekant šį tyrimą visapusiškai bendradarbiavo tik vienas Japonijos eksportuojantis gamintojas („Nippon Steel“). Inicijavus tyrimą, apie save pranešė dar vienas žinomas eksportuojantis Japonijos gamintojas („JFE Steel“) ir pateikė neišsamius klausimyno atsakymus, susijusius tik su pardavimu eksportui, gamyba ir pajėgumais. Taigi Komisija bendrovei „JFE Steel“ ir Japonijos Vyriausybei pranešė, kad šiuo klausimu ji ketina naudoti turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Pastabų negauta.

(49)

Todėl šiame skirsnyje nustatyti faktai buvo iš dalies pagrįsti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, kiek tai susiję su pardavimu vidaus rinkoje. Šiuo tikslu buvo naudojama „Nippon Steel“ pateikta informacija, JFE pateikta informacija apie pardavimą eksportui, prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Eurostato statistiniai duomenys ir viešai prieinama informacija.

(50)	Per PTL šių dviejų eksportuojančių Japonijos gamintojų eksportas sudarė 100 % Japonijos eksporto į Sąjungą.

3.2.2. Dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

3.2.2.1. Normalioji vertė

(51)

Komisija „Nippon Steel“ normaliąją vertę nustatė remdamasi toliau pateikta informacija. Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa visapusiškai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo per PTL eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(52)	Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(53)

Po to Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, visapusiškai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei per PTL visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad dauguma produktų rūšių buvo tipiškos.

(54)

Vėliau Komisija dėl visos „Nippon Steel“ nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį per PTL, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktine vidaus rinkos pardavimo kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(55)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

a)	tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)	tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(56)	Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje per PTL kaina.

(57)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje per PTL, vidaus rinkos kaina, jei:

a)	tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % visos šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

b)	šios rūšies produkto vidutinė svertinė kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(58)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad daugiau kaip 90 % viso produktų pardavimo vidaus rinkoje buvo pelninga ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl, atsižvelgiant į produkto rūšį, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per PTL vidutinė svertinė kaina 56 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis, arba kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis 57 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis.

(59)	Jei tam tikros rūšies panašus produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduotas arba parduotas nepakankamas jo kiekis, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(60)

Tokios rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota prie vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per PTL pridėjus:

a)	vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, kurias vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas patyrė per PTL įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodamas panašų produktą ir

b)	vidutinį svertinį pelną, kurį vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas uždirbo per PTL įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodamas panašų produktą.

(61)	Kai tam tikrų rūšių produktų vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas visų vidaus rinkos sandorių pelnas.

(62)

Kalbant apie „JFE Steel“, jai nebendradarbiaujant, Komisija dėl pardavimo vidaus rinkoje naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Kadangi patikimų duomenų dėl „JFE Steel“ kainų vidaus rinkoje nebuvo, Komisija, taikydama prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodytą metodiką ir vertes, nustatė apskaičiuotą normaliąją vertę.

3.2.2.2. Eksporto kaina

(63)

„Nippon Steel“ į Sąjungą eksportavo tik per susijusius prekiautojus. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, t. y. remiantis kaina, už kurią importuotos prekės iš pradžių buvo perparduotos nepriklausomam pirkėjui. Kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į sukauptą pelną.

(64)	„JFE Steel“ vykdė eksportą tiesiogiai į ES ir dėl to pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą.

3.2.2.3. Palyginimas

(65)	Komisija pirmiau nustatytą normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(66)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais koreguota atsižvelgiant į bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo, kredito išlaidas ir bankų mokesčius.

(67)

„Nippon Steel“ kai kurių rūšių produktų, kuriuos eksportavo į ES, vidaus rinkoje nepardavė. Atsižvelgdama į didelę pardavimo eksportui apimtį, kurį būtų galima palyginti, ir į tai, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nebūtina nustatyti tikslios dempingo sumos, o tik tai, ar yra tikėtina, kad dempingas gali tęstis arba pasikartoti ateityje, Komisija nusprendė, kad nustatytas palyginimas buvo tikslus.

(68)	Atskleidus faktus „Nippon Steel“ teigė, kad Komisija turėjo apskaičiuoti „Nippon Steel“ taikomą dempingo skirtumą remdamasi visu pardavimu eksportui į ES ir remdamasi esama jurisprudencija (9).

(69)

Komisija priminė, kad dempingo skirtumas neapėmė viso pardavimo eksportui į ES, nes, kaip paaiškinta 67 konstatuojamojoje dalyje, kai kurių rūšių produktai, kuriuos bendrovė eksportavo į ES, nebuvo atitinkamai parduodami vidaus rinkoje. Šių rūšių produktai (sudarantys 38 % viso eksportuojamo kiekio) iš pradžių nebuvo įtraukti į dempingo skaičiavimus, nes bendrovė nepateikė atitinkamų jų gamybos sąnaudų. Siekdama apskaičiuoti 100 % pardavimo eksportui į ES dempingo skirtumą ir neturėdama tikslesnių bendrovės duomenų, Komisija nusprendė produkto rūšis grupuoti pagal jų plotį, t. y. parametrą, turintį mažesnį poveikį gamybos sąnaudoms ir pardavimo kainai nei šerdies nuostoliai ir storis. Tuo remdamasi ji apskaičiavo visų rūšių produktų normaliąją vertę. Pataisyti dempingo skaičiavimai bendrovei buvo atskleisti ir jokių pastabų negauta.

3.2.2.4. Dempingo skirtumas

(70)	Ir „Nippon Steel“, ir „JFE Steel“ normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jų pardavimas ES buvo vykdomas dempingo kainomis. Nustatytas „Nippon Steel“ dempingo skirtumas buvo apie 31 %, o „JFE Steel“ – apie 19 %.

(71)	Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

3.2.3. Dempingo tęsimosi tikimybė

(72)

Atsižvelgdama į peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytą dempingą, Komisija išnagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti iš Japonijos importuojamiems OGEP nustatytų priemonių. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: Japonijos gamybos pajėgumai bei nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

a) Nepanaudoti pajėgumai

(73)	Remdamasi dviejų žinomų Japonijos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais Komisija nustatė, kad Japonijos gamybos pajėgumai per PTL sudarė [350 000–410 000] tonų.

(74)	Remdamasi tuo pačiu duomenų rinkiniu Komisija nustatė, kad nepanaudoti OGEP pajėgumai Japonijoje sudarė apie [50 000–110 000] tonų.

(75)	„Nippon Steel“ tvirtino, kad nepanaudoti pajėgumai Japonijoje buvo pervertinti, nes Komisija neatsižvelgė į tai, kad Japonija daugiausia dėmesio skiria mažiausio storio OGEP, kurių gamybos apimtis mažesnė nei Sąjungos pramonės ir kitų nagrinėjamųjų šalių gaminamų OGEP.

(76)

Išanalizavus į Sąjungą ir kitas pagrindines eksporto šalis, kaip antai Indiją ir Meksiką, eksportuojamus modelius nustatyta, kad didžiosios dalies „Nippon Steel“ eksportuojamų modelių storis buvo panašus arba didesnis nei Sąjungos pramonės gaminamų produktų. Be to, į ES eksportuojamų plonesnių OGEP dalis buvo didelė ir šios rūšies produkto paklausa Sąjungos rinkoje iš tiesų buvo didelė. Kitaip tariant, net jei nepanaudoti pajėgumai būtų susiję tik, quod non, su mažesnio storio produktais, Sąjungos rinkoje tokie produktai būtų paklausūs.

(77)

Be to, Komisija nepanaudotų pajėgumų vertinimą grindė Japonijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija. Todėl Komisija nesuprato, kaip ji galėjo pervertinti nepanaudotus pajėgumus, kai duomenis pateikė patys eksportuojantys gamintojai. Bet kuriuo atveju Komisija manė, kad su išeiga susijęs teiginys nebuvo nei pakankamai išsamus, nei pagrįstas, nes jame nebuvo numatytas atitinkamas gamybos pajėgumų arba nepanaudotų pajėgumų skirtumas, susijęs su tariamu išeigos skirtumu. Be to, šį tvirtinimą pateikė tik „Nippon Steel“ ir jame nebuvo jokios informacijos apie kito pagrindinio Japonijos eksportuojančio gamintojo storių asortimentą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(78)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad Japonijos eksportuojantys gamintojai taip pat gamina neorientuotą elektrotechninį plieną (toliau – NEP). Ir OGEP, ir NEP gaminami naudojant tą pačią įrangą. Tai reiškia, kad techniškai įmanoma atlaisvinti NEP pajėgumus ir pradėti juos naudoti OGEP gaminti. Toks pakeitimas galėtų įvykti ateityje, jei Japonijos eksportuojantys gamintojai turėtų tam ekonominių paskatų. Todėl nustatyti nepanaudoti pajėgumai gali dar labiau padidėti.

(79)

Atskleidus faktus Japonijos Vyriausybė ir „Nippon Steel“ teigė, kad Japonijos gamintojai negali atlaisvinti NEP gamybai skirtų pajėgumų ir juos panaudoti eksportui į ES skirtų OGEP gamybai, nes „Nippon Steel“ privalo vykdyti NEP gamybos sutartis su elektrinių transporto priemonių gamintojais. Šiomis aplinkybėmis ji tvirtino, kad nepanaudoti pajėgumai neturėtų būti vertinami remiantis tuo elementu.

(80)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad su elektrinių transporto priemonių gamintojais sudarytos įpareigojančios sutartys gaminti NEP, dėl kurių savaime neįmanoma nedelsiant atlaisvinti pajėgumų OGEP gaminti. Tačiau Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad jei rinkos sąlygos elektrinių transporto priemonių rinkoje pasikeistų į blogąją pusę, Japonijos eksportuojantys gamintojai galėtų skirti daugiau pajėgumų OGEP gamybai, nes gamintojai naudoja tą pačią įrangą OGEP ir NEP gaminti. Bet kuriuo atveju, nepaisant NEP paklausos raidos artimiausiais metais, Komisija laikėsi nuomonės, kad jos išvados dėl nepanaudotų pajėgumų vertinimo, kaip minėta 74 konstatuojamojoje dalyje, tebegalioja, nes jos buvo pagrįstos dideliais nepanaudotais pajėgumais, skirtais tik OGEP gaminti, prie kurių nebuvo pridėti papildomi su NEP gamyba susiję atlaisvinti pajėgumai.

b) Sąjungos rinkos patrauklumas

(81)

Kalbant apie dydį, Sąjungos rinka (daugiau kaip 265 000–280 000 tonų suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu) yra viena iš didžiausių OGEP rinkų pasaulyje. Nagrinėjamųjų šalių grupėje tik KLR vidaus rinka yra didesnė nei ES, o JAV, Korėjos, Rusijos ir Japonijos vidaus suvartojimas yra daug mažesnis.

(82)

Nustatyti nepanaudoti pajėgumai atitinka [28–31 %] Sąjungos suvartojimo per PTL, kaip nustatyta 259 konstatuojamojoje dalyje. Kita vertus, tikėtina, kad priemonėms nustojus galioti nepanaudoti pajėgumai bus dideliais kiekiais nukreipti į Sąjungos rinką. Iš tiesų Japonijos vidaus rinkoje panaudojamas maždaug ketvirtadalis Japonijos gamybos pajėgumų, beveik 100 % jos poreikių tradiciškai patenkinama iš vidaus gamybos.

(83)

Be to, Japonijos OGEP pramonė yra orientuota į eksportą, nes daugiau kaip [70–80] % visos produkcijos skiriama eksportui. Galiausiai, Kinija ir JAV nustatė prekybos apsaugos muitus, kuriais iš esmės sumažinamos Japonijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į šias svarbias rinkas. Ypač smarkiai sumažėjo Japonijos eksportas į KLR, kai pastaroji nustatė priemones.

(84)	Be to, Japonijos eksportuojantys gamintojai Europos Sąjungoje turi nusistovėjusią platinimo sistemą, todėl gali nesunkiai padidinti į Sąjungos rinką siunčiamus kiekius.

(85)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima pagrįstai tikėtis, kad panaikinus priemones didelė dabartinio Japonijos eksporto ir nepanaudotų pajėgumų dalis būtų nukreipta į Sąjungą.

(86)

Atskleidus faktus Japonijos Vyriausybė ir „Nippon Steel“ teigė, kad Sąjungos rinka nebėra tokia patraukli, kokia buvo pradinio tyrimo metu, ir kad Japonijos gamintojai ketina aktyviai patekti į didėjančias Azijos rinkas ir kad eksportas iš Japonijos neužtvindytų Sąjungos rinkos, jei priemonės būtų nutrauktos.

(87)

„Nippon Steel“ taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisijos išvada dėl Sąjungos rinkos patrauklumo yra nepagrįsta, nes ji buvo padaryta remiantis tik jos dydžiu. Šiuo požiūriu ji nurodė kitus konkrečius elementus, susijusius su Sąjungos rinkos patrauklumu, kaip antai kainų lygį, stiprią vidaus pramonę, konkrečios rūšies produkto paklausą, prekybos apsaugos priemones ir (arba) su transportu susijusias atgrasymo priemones.

(88)

Komisija manė, kad su Azijos rinka susijęs teiginys nebuvo pagrįstas patvirtinamaisiais įrodymais. Bet kuriuo atveju Japonijos eksportuojantys gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau eksportavo didelius kiekius ir išlaikė savo rinkos dalį Sąjungoje, nepaisant visų „Nippon Steel“ nurodytų veiksnių, sumažėjusio suvartojimo ir galiojančių priemonių.

(89)

Be to, per PTL ES rinka buvo trečia pagal dydį Japonijos eksportuojančių gamintojų eksporto rinka (10). Be to, išanalizavus dviejų Japonijos eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui raidą nustatyta, kad jų eksportas į ES nepriklausančias šalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo daug smarkiau (–[25–35] %) nei eksportas į ES (–[5–15] %) per tą patį laikotarpį.

(90)

Be dydžio ir didelių kiekių, kuriuos Japonijos eksportuojantys gamintojai gali parduoti ES rinkoje, Komisija taip pat pažymėjo, kad Sąjungos rinkai būdingas aukštas kainų lygis ir didelis importas, o tai byloja apie jos patrauklumą OGEP gamintojams už ES ribų. Tuo remiantis šie tvirtinimai buvo atmesti.

c) Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(91)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ateityje dempingas tęstųsi. Atsižvelgdama į OGEP importo į Sąjungą dempingo kainas per PTL, nepanaudotus pajėgumus Japonijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija taip pat padarė išvadą, kad tikėtina, jog nustojus galioti priemonėms iš Japonijos į Sąjungos rinką dempingo kainomis patektų dideli OGEP kiekiai.

3.3. Korėjos Respublika

3.3.1. Dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

3.3.1.1. Preliminarios pastabos

(92)	Kadangi, kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje, Korėjos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija visą savo analizę, be kita ko, dempingo skaičiavimą, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį pagrindė turimais faktais.

(93)	Todėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė buvo įvertinta naudojant prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją kartu su Eurostato duomenimis ir GTA esančiais eksporto statistiniais duomenimis.

3.3.1.2. Dempingas

a) Normalioji vertė

(94)

Normaliajai vertei nustatyti Komisija taikė tą pačią metodiką, kurią pareiškėjas taikė savo prašyme. Kadangi patikimų duomenų dėl Korėjos kainų vidaus rinkoje nebuvo, Komisija, taikydama prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodytą metodiką ir vertes, nustatė apskaičiuotą normaliąją vertę.

b) Eksporto kainos

(95)	Eksporto į Sąjungą kainos nustatytos remiantis Eurostato duomenimis.

c) Palyginimas

(96)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tam pristatymo ir draudimo išlaidos buvo išskaičiuotos remiantis prašyme pateikta informacija (115,82 EUR/t). Tokiu būdu nustatyta normalioji vertė EXW sąlygomis buvo 1 893 EUR už toną, o eksporto kaina EXW sąlygomis per PTL buvo 1 880 EUR už toną.

d) Dempingas

(97)	Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad Korėjos eksporto į Sąjungą dempingo skirtumas buvo de minimis lygio, t. y. mažesnis nei 2 %, išreikštas eksporto kainos procentine dalimi.

3.3.2. Dempingo pasikartojimo tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos

(98)	Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių antidempingo priemonių. Tam jį įvertino Korėjos eksportuotojų elgesį kitose rinkose, gamybą ir nepanaudotus pajėgumus Korėjoje ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

a) Eksportas į trečiąsias šalis

(99)

Komisija išanalizavo eksporto iš Korėjos į kitas trečiąsias rinkas kainas per PTL, kaip nurodyta oficialiuose Korėjos eksporto statistiniuose duomenyse iš GTA, ir palygino šiuos kainų lygius su importo kainomis. Iš šios analizės matyti, kad Korėjos eksportas į kelias iš jos kitų pagrindinių eksporto rinkų buvo vykdomas mažesnėmis kainomis nei eksporto į ES kainos. Nustatyta vidutinė eksporto į trečiąsias rinkas kaina per PTL buvo 1 442 EUR/t, t. y. mažesnė už mažiausią ES taikomą MIK ir daug mažesnė už vidutinę kainą EXW sąlygomis eksportuojant į ES. Palyginus tas kainas trečiųjų šalių rinkose su apskaičiuota normaliąja verte, nustatytas maždaug 30 % kainų skirtumas.

(100)

Todėl padaryta išvada, jog yra tikėtina, kad panaikinus galiojančias priemones Korėjos eksportuojantys gamintojai produktą Sąjungoje pradėtų parduoti dempingo kainomis.

b) Nepanaudoti pajėgumai

(101)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais faktais, apskaičiuota, kad Korėjos gamybos pajėgumai – 280 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai per PTL – 24 000 tonų. Todėl nepanaudoti Korėjos pajėgumai sudarė apie [7–10] % Sąjungos OGEP suvartojimo per PTL.

c) Sąjungos rinkos patrauklumas

(102)

Komisija nustatė, kad Sąjungos rinka yra patraukli Korėjos gamintojams dėl toliau nurodytų priežasčių.

(103)

Pirma, kaip nurodyta 81 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra viena iš didžiausių rinkų pasaulyje. Antra, Korėjos vidaus suvartojimas daugiausia patenkinamas iš vidaus gamybos, nes importuojama tik apie 19 % suvartojamo kiekio. Todėl eksportuojantys gamintojai daugiausia orientuojasi į eksportą.

(104)

Trečia, KLR nustačius antidempingo priemones, inter alia, Korėjai, ir padidėjus Kinijos vidaus gamybos pajėgumams, Korėjos eksportas į Kiniją pastaraisiais metais labai sumažėjo. Dėl to Sąjungos rinka atitinkamai taptų patrauklesnė ir kiltų pavojus, kad tam tikri prekybos srautai gali būti nukreipti į Sąjungą.

d) Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės

(105)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ateityje dempingas tikriausiai pasikartotų. Atsižvelgdama į nepanaudotus pajėgumus Korėjoje, mažus dempingo kaina (palyginti su normaliąja verte) vykdyto OGEP eksporto į trečiąsias šalis kainų lygius per PTL ir Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija taip pat padarė išvadą, kad tikėtina, jog nustojus galioti priemonėms iš Korėjos į Sąjungos rinką dempingo kainomis patektų dideli OGEP kiekiai.

3.4. Jungtinės Amerikos Valstijos

3.4.1. Dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

3.4.1.1. Preliminarios pastabos

(106)

Kadangi, kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje, JAV eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija visą savo analizę, be kita ko, dempingo skaičiavimą, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį pagrindė turimais faktais.

(107)

Todėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė buvo įvertinta naudojant prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją kartu su kitais informacijos šaltiniais, kaip antai Eurostato duomenimis ir GTA.

3.4.1.2. Dempingas

a) Normalioji vertė

(108)

Normaliajai vertei nustatyti Komisija taikė tą pačią metodiką, kurią pareiškėjas taikė savo prašyme. Kadangi patikimų duomenų dėl JAV kainų vidaus rinkoje nebuvo, Komisija, taikydama prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodytą metodiką ir vertes, nustatė apskaičiuotą normaliąją vertę.

b) Eksporto kainos

(109)

Eksporto į Sąjungą kainos nustatytos remiantis Eurostato duomenimis.

c) Palyginimas

(110)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tam pristatymo ir draudimo išlaidos buvo išskaičiuotos remiantis prašyme pateikta informacija (166,66 EUR/t). Tokiu būdu nustatyta normalioji vertė EXW sąlygomis buvo 2 310 EUR už toną, o eksporto kaina per PTL buvo 1 880 EUR už toną.

d) Dempingas

(111)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė maždaug 21 % dempingo skirtumą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

3.4.2. Dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos

(112)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių antidempingo priemonių. Tam ji įvertino JAV gamybos pajėgumus bei nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

a) Nepanaudoti pajėgumai

(113)

Remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, apskaičiuota, kad JAV gamybos pajėgumai – 265 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai per PTL – 77 000 tonų. Todėl vien tik JAV nepanaudotais pajėgumais galima patenkinti [27–30] % viso OGEP suvartojimo Sąjungoje.

b) Sąjungos rinkos patrauklumas

(114)

Per tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos rinka yra patraukli JAV gamintojams dėl toliau nurodytų priežasčių.

(115)

Pirma, kaip nurodyta 81 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra viena iš didžiausių rinkų pasaulyje.

(116)

Antra, JAV vidaus suvartojimas jau daugiausia patenkinamas iš vidaus gamybos, nes per PTL buvo importuojama tik apie 15 % suvartojamo kiekio. Todėl eksportuojantys gamintojai orientuojasi į eksportą.

c) Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(117)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ateityje dempingas tęstųsi. Atsižvelgdama į OGEP importo į Sąjungą dempingo kainas per PTL, didelius nepanaudotus pajėgumus JAV ir Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija taip pat padarė išvadą, kad tikėtina, jog nustojus galioti priemonėms iš JAV į Sąjungos rinką dempingo kainomis patektų dideli OGEP kiekiai.

3.5. Kinijos Liaudies Respublika

3.5.1. Dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

3.5.1.1. Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(118)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(119)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (toliau – administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, PBA).

(120)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(121)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino KLR gamintojus pateikti informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Prašomą informaciją pateikė vienas eksportuojantis gamintojas.

(122)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos Vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(123)

2020 m. lapkričio 30 d. Komisija paskelbė pirmąjį pranešimą byloje (toliau – pirmasis pranešimas), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl atitinkamų šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antroje įtraukoje. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija išskyrė dvi galimas tipiškas šalis: Braziliją ir Rusiją.

(124)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų pateikė „Eurofer“ ir „Baoshan Group“.

(125)

Pastabos dėl pirmojo pranešimo buvo išnagrinėtos antrame pranešime (toliau – antrasis pranešimas), kurį Komisija paskelbė 2021 m. liepos 20 d. ir kuriuo ji suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Braziliją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi informacija apie tipiškos šalies gamintoją „Aperam Inox América so Sul S.A.“ (toliau – „Aperam“). Pastabų pateikė „Eurofer“ ir „Baoshan Group“.

3.5.1.2. Kinijos Vyriausybės nebendradarbiavimas

(126)

Inicijavus tyrimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną dėl iškraipymų buvimo. Kinijos Vyriausybė atsakymų nepateikė. 2021 m. rugsėjo 24 d. verbaline nota Komisija Kinijos Vyriausybei pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį dėl galimo didelio OGEP rinkos iškraipymo Kinijos vidaus rinkoje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Komisija paragino Kinijos Vyriausybę teikti pastabas dėl 18 straipsnio taikymo. Pastabų negauta.

3.5.1.3. Didelių iškraipymų buvimas

(127)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (11) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atlikdama šį tyrimą Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais taip pat tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(128)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (12). Visų pirma, Komisija padarė išvadą, kad plieno sektoriuje, kuriam priklauso OGEP, ne tik išlieka gana didelė Kinijos Vyriausybės nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (13), bet Kinijos Vyriausybė taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymą valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (14). Komisija taip pat nustatė, kad valstybės dalyvavimu finansų rinkose ir kišimusi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius papildomai daromas rinkos iškreipiamasis poveikis. Iš tiesų, KLR planavimo sistemoje ištekliai apskritai daugiausia skiriami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (15). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (16). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (17), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (18).

(129)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje ir prašyme pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(130)

Prašyme pateikta informacijos apie 13-ojo plieno pramonės penkmečio plano iškraipomąjį poveikį plieno pramonei. Be to, prašyme daroma nuoroda į JAV Vyriausybės nustatytus faktus dėl santykinai stiprios Kinijos valstybės kontrolės, taikomos plieno sektoriui per SASAC, ir absoliučios elektros energijos kontrolės (19). Prašyme taip pat nurodyta, kad OGEP, kaip antai organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai, gaminami iš karštai valcuotų ritinių. Todėl OGEP taip pat taikomi tie patys iškraipymai, kuriuos Komisija nurodė Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/687 (20) dėl organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų. Prašyme taip pat pažymėta, kad du pagrindiniai Kinijos eksportuojantys gamintojai OGEP tyrime – „Baosteel“ ir WISCO – taip pat eksportuoja organinėmis medžiagomis dengtus plieno produktus, kuriems taikomos tam produktui nustatytos galutinės priemonės. 2016 m. pabaigoje „Baosteel“ ir WISCO susijungė ir tapo didžiausiu Kinijos plieno gamintoju. Prašyme taip pat nurodytas antisubsidijų tyrimas dėl plokščių karštojo valcavimo plieno produktų (21), kuriame Komisija nustatė keletą subsidijų, iš kurių matyti, kad sektoriuje esama iškraipymų. Galiausiai prašyme minima finansinė parama, kurią gavo „Baosteel“ ir kiti gamintojai, kaip matyti iš Plieno pramonės sąjungos parengtos ataskaitos (22) ir per kelis JAV kompensacinių muitų tyrimus nustatytų faktų (23).

(131)

Kaip nurodyta 126 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(132)

Kinijos Vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent plieno sektoriuje, kuriam priklauso OGEP. Daugelis didžiausių gamintojų priklauso valstybei. Pavyzdžiui, didžiausia OGEP eksportuotoja „Baosteel“ yra dar viena svarbi Kinijos valstybės valdoma įmonė, kuri užsiima plieno gamyba ir priklauso neseniai konsoliduotai įmonei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusios „Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.“ ir „Wuhan Iron & Steel“) (24). Apskaičiuota, kad nominalus valstybės įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės įmonės (25). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (26). Šį ketinimą Kinijos Vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (27). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai sujungiamos su valstybės įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (28). Du OGEP gamintojai Kinijoje „Baosteel“ ir WISCO (abu priklauso „Baoshan Group“) priklauso valstybei.

(133)

Dėl klausimo, ar Kinijos Vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP yra asmeninių ryšių, kaip antai „Baoshan Group“ vyresniojoje vadovybėje arba direktorių valdybose yra KKP narių.

(134)

Tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms, veikiančioms OGEP sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos Vyriausybė vis daugiau kišasi į šį sektorių. Du OGEP gamintojai savo svetainėse aiškiai pabrėžia partijos struktūros kūrimo veiklą, turi partijos narių bendrovės valdymo struktūrose ir pabrėžia bendradarbiavimą su KKP. Tyrimas atskleidė partijos struktūros kūrimo veiklą tiek bendrovėje „Baosteel“, tiek WISCO. „Baosteel“ partijos struktūros kūrimo veiklą apibūdina taip: „Imtis pagrindinės atsakomybės už griežtą ir visapusišką partijos administravimą; vadovauti bendrovės ideologiniam ir politiniam darbui, Jungtinio fronto darbui, kurti dvasingą civilizaciją, įmonių kultūrą ir masinį darbą, pavyzdžiui, profesines sąjungas ir komunistinę jaunimo lygą; vadovauti partijų tipo ir sąžiningos Vyriausybės kūrimui, remti drausmės komitetus, kad jie veiksmingai vykdytų savo priežiūros pareigas“ (29). WISCO savo svetainėje nurodo, kad pirmasis Kinijos komunistų partijos narių kongresas, kurį „WISCO Group Co., Ltd.“ surengė 2021 m. sausio 22 d., „nusprendė visapusiškai atlikti partijos komiteto lyderių vaidmenį, t. y. „vadovauti, valdyti bendrą padėtį ir užtikrinti įgyvendinimą“, gerinti politines pozicijas, stiprinti atskaitomybę ir skatinti plėtros strategijos „1345“ įgyvendinimą“ (30).

(135)

Be to, iš anksto OGEP sektoriuje vykdoma viešoji politika, kuria diskriminuojama vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(136)

Nors OGEP pramonė yra specializuota ir atliekant tyrimą nepavyko nustatyti jokių konkrečių politikos dokumentų, kuriais būtų vadovaujamasi plėtojant būtent OGEP pramonę, ji naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į plieno ir pagrindinių OGEP gamybos žaliavų, t. y. plieno ir geležies rūdos, rinką.

(137)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę laiko esmine pramonės šaka (31). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų plienui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane, galiojusiame tiriamuoju laikotarpiu. Plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (32). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (33). 13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (34) numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus. Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (35).

(138)

Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (36) (toliau – žinynas) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė. Svarbi žaliava, naudojama OGEP gaminti, yra geležis. Geležies rūdai per TL buvo taikomas 2016–2020 m. nacionalinis mineralinių išteklių planas. Plane, be kita ko, numatyta „užtikrinti įmonių koncentraciją ir plėtoti rinkoje konkurencingas dideles ir vidutines kasyklas“, „užtikrinti vietos išteklių nukreipimą į dideles kasybos bendrovių grupes“, „mažinti geležies rūdos įmonėms tenkančią naštą, didinti šalies geležies rūdos įmonių konkurencingumą“, „tinkamai kontroliuoti 1 000 m gylio ir mažų žemos kokybės geležies rūdos kasyklų plėtrą“.

(139)

Geležies rūda taip pat minima 13-ajame plieno pramonės penkmečio plane (2016–2020 m.), kuris galiojo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Plane dėl geležies rūdos numatyta: „toliau teikti paramą žvalgymo darbams pagrindinėse šalies mineralinių išteklių zonose, […] remti keletą esamų ir labai konkurencingų šalies geležies rūdos įmonių dėl jų platesnės ir intensyvesnės plėtros […] ir stiprinti šalies mineralinių išteklių bazių vaidmenį tiekimo saugumo srityje“.

(140)

Geležies rūda įvardijama kaip strateginė besiformuojanti pramonės šaka, todėl jai taikomas 13-asis strateginių besiformuojančių pramonės šakų penkmečio planas. Geležies rūda, luitinis ketus ir ferolydiniai taip pat įtraukti į NRDC parengtą 2019 m. pramonės prisitaikymo žinyną. Ferolydiniai paminėti MIIT parengtame 2018 m. pramonės plėtros ir perdavimo žinyne.

(141)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktų pavyzdžių, susijusių su plienu ir geležimi, Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja OGEP sektoriaus plėtrai, taikydama įvairias politikos priemones, nurodymus ir kontrolės priemones praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto. Taigi OGEP pramonei yra naudingos Vyriausybės gairės ir kišimasis, susiję su plienu ir pagrindine OGEP gamybos žaliava, t. y. geležies rūda.

(142)

Be to, OGEP gamintojai taip pat gauna valstybės subsidijas, o tai aiškiai rodo, kad valstybei šis sektorius svarbus. Tyrimo metu Komisija nustatė, kad du OGEP gamintojai – „Baosteel“ (37) ir WISCO (38) – gavo tiesioginių valstybės subsidijų.

(143)

Apibendrinant, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant plieno ir geležies gamybą, kuriems priklauso OGEP. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(144)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką OGEP sektoriuje, kaip nurodyta 128 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio peržiūrimojo produkto gamintojams.

(145)

Be to, OGEP sektoriui taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką, kaip taip pat nurodyta 128 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių) (39).

(146)

Be to, šiame tyrime nepateikta jokių įrodymų, kad valstybės kišimasis į finansų sistemą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką nedaro poveikio OGEP sektoriui, kaip taip pat nurodyta 128 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(147)

Galiausiai, Komisija primena, kad OGEP pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai OGEP gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų sumokėtos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai samdo darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais, jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) kapitalo paskirstymu, ir jie turi laikytis planavimo sistemos, taikomos visais valdžios lygmenimis ir visuose sektoriuose.

(148)

Todėl negalima naudoti ne tik OGEP pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios taip pat yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pvz., kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(149)

Per šį tyrimą KV nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų. Viena eksportuojančių gamintojų grupė, t. y. „Baosteel“ ir WISCO (toliau – „Baoshan Group“), pateikė pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo.

(150)

Pirma, „Baoshan Group“ pabrėžė, kad tvirtinimas dėl „didelių iškraipymų“ Kinijoje neturėtų tapti iš anksto nustatyta išvada. „Baoshan Group“ teigė, kad Komisija neturėtų rinkti informacijos, reikalingos normaliajai vertei apskaičiuoti remiantis tipiškos šalies metodika tyrimo pradžioje, t. y. prieš nustatant ir patvirtinant didelius iškraipymus atliekant konkretų tyrimą. „Baoshan Group“ teigimu, tokia informacija turėtų būti renkama tik Komisijai patvirtinus faktus, būtinus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatoms taikyti. Ji taip pat pažymėjo, kad prašymas iš esmės pagrįstas Kinijos ataskaita, kuri, „Baoshan Group“ teigimu, neatitinka nešališkų ir objektyvių įrodymų standartų, nes ji buvo parengta siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Europos pramonei pateikti skundus. Be to, „Baoshan Group“ tvirtino, kad Komisijos ataskaitoje pateiktos informacijos tikslumas ir svarba dabartiniam tyrimui yra labai abejotini, nes ataskaita paskelbta 2017 m., įskaitant 2016 m. ir ankstesnių metų turinį ir nuorodas, todėl atliekant šį tyrimą per TL ji netaikoma. Be to, „Baoshan Group“ pažymėjo, kad Kinijos ataskaita neapima OGEP, tik plieno sektorių, ir kad išvados dėl plieno nebūtinai yra svarbios OGEP.

(151)

Komisija mano, kad pranešime apie inicijavimą pateiktų įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Iš tiesų faktinis didelių iškraipymų buvimas yra nustatomas ir 2 straipsnio 6a dalies a punkte numatyta metodika yra taikoma tik pirminio ir (arba) galutinio faktų atskleidimo etapu, bet 2 straipsnio 6a dalies e punkte yra nustatyta prievolė rinkti duomenis, kurie yra būtini norint taikyti šią metodiką, kai remiantis šiuo pagrindu yra inicijuojamas tyrimas. Šiuo atveju Komisija nusprendė, kad pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl didelių iškraipymų pakanka, kad šiuo pagrindu būtų galima inicijuoti tyrimą. Tai aiškiai nustatyta pranešimo apie inicijavimą 3 punkte, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte įtvirtintą prievolę. Todėl Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytą metodiką, jei atliekant tyrimą būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų.

(152)

Dėl tvirtinimo, kad ataskaita nėra nešališka, Komisija pažymėjo, kad šalies ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos Vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Dėl argumento, kad ataskaita buvo pasenusi, Komisija primena, kad iki šiol nepateikta jokių įrodymų, kad ataskaita būtų pasenusi. Priešingai, Komisija visų pirma pažymėjo, kad ataskaitoje pateikti pagrindiniai politikos dokumentai ir įrodymai, įskaitant susijusius penkmečio planus ir peržiūrimajam produktui taikomus teisės aktus, per PTL vis dar buvo aktualūs ir kad nei „Baoshan Group“, nei kitos šalys neįrodė, kad taip nebėra.

(153)

Dėl argumento, kad Komisijos ataskaitoje nėra konkretaus skyriaus dėl OGEP, o tik apskritai dėl plieno, Komisija pažymėjo, kad, pirma, OGEP yra specializuotos rūšies plienas, todėl su plienu susijusios nuostatos plačiai taikomos ir OGEP. Antra, didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, kad, ar esama atskiro sektorių skyriaus, kuriame aprašytas tiriamasis produktas. Ataskaitoje aprašomi įvairūs iškraipymai KLR, kurie yra kompleksiniai ir taikytini visoje Kinijos ekonomikoje ir daro poveikį tiriamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms ir gamybos sąnaudoms. Todėl „Baoshan Group“ teiginiai buvo atmesti.

(154)

Taigi, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau tuose punktuose nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

3.5.1.4. Tipiška šalis

a) Bendrosios pastabos

(155)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—	ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kiniją. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze (40), naudojo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į Kinijos;

—	peržiūrimojo produkto gamyba toje šalyje (41);

—	susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje;

—	Jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė turėtų būti teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(156)

Kaip paaiškinta 123 ir 125 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti – 2020 m. lapkričio 30 d. pirmasis pranešimas dėl gamybos veiksnių (toliau – pirmasis pranešimas) ir 2021 m. liepos 20 d. antrasis pranešimas dėl gamybos veiksnių (toliau – antrasis pranešimas). Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

b) Ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR

(157)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Braziliją ir Rusiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kiniją, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, kuriose, kaip žinoma, vyko peržiūrimojo produkto gamyba. Sąjungos pramonė taip pat pasiūlė Pietų Korėją kaip tariamai tinkamą tipišką šalį. Tačiau, atsižvelgiant į Pietų Korėjos ekonominio išsivystymo lygį, kurį šiai šaliai priskyrė Pasaulio bankas, į ją nebuvo galima atsižvelgti.

(158)

Be to, kas išdėstyta pirmajame pranešime, Sąjungos pramonė teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje Komisijai suteikta didelė veiksmų laisvė nustatyti, kuri tipiška šalis gali būti tinkama, ir nėra nustatyta, kad panašaus ekonominio išsivystymo lygio sąvoka būtų taikoma tik šalims, kurios Pasaulio banko priskiriamos tai pačiai bendrųjų nacionalinių pajamų grupei. Visų pirma ji teigė, kad nors Pasaulio banko bendrųjų nacionalinių pajamų grupės daugeliu atvejų gali būti prasmingos, jos neturi prasmės OGEP pramonės, kuriai taikoma ši peržiūra, atžvilgiu. Priežastis – OGEP yra unikalus aukštųjų technologijų plieno produktas, o Kinijos eksportuojančio gamintojo OGEP gamyklos veikia pagal aukščiausius tarptautinius standartus ir jis eksportuoja į Europos Sąjungą daugiausia didelio laidžio (aukščiausios kokybės) OGEP. Sąjungos pramonė taip pat teigė, kad Brazilijos gamintojas nesugebėjo pasiekti panašaus kokybės lygio, o Kinijos eksportuojančio gamintojo ekonominio išsivystymo ir technologijų lygis buvo toks pat, kaip Korėjos gamyklos POSCO, todėl Korėja, jos nuomone, yra tinkamiausia tipiška šalis.

(159)

Kalbant apie rėmimąsi Pasaulio banko klasifikacija, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, nustatydama šalių, kuriose esama didelių iškraipymų, normaliąją vertę, Komisija gali eksportuojančia šalimi laikyti tipišką panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalį. Siekdama nustatyti, kurių šalių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į eksportuojančios šalies, Komisija kiekvienu atveju naudoja šalis, kurias Pasaulio bankas priskiria prie tos pačios pajamų kategorijos. Komisija tai daro naudodamasi savo veiksmų laisve aiškinti ir taikyti pagrindinį reglamentą, kaip ne vieną kartą yra patvirtinęs Teisingumo Teismas, tokiomis aplinkybėmis, kai jai tenka tą daryti. Komisija laikėsi nuomonės, kad ši duomenų bazė leidžia turint pakankamai potencialiai tinkamų šalių su panašiu išsivystymo lygiu pasirinkti tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(160)

Šiuo atveju atitinkama Pasaulio banko kategorija, kuriai priskiriama KLR, buvo didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys. Taigi Korėjos ekonominio vystymosi lygis nėra panašus į KLR ir laikoma, kad ji neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatyto kriterijaus.

(161)

Po antrojo pranešimo „Eurofer“ teigė, kad Komisijos vertinimas, pagrįstas visos šalies ekonomikos išsivystymo lygiu ir nuoroda į Pasaulio banko klasifikaciją, nebuvo prasmingas ir turėtų būti susijęs su Kinijos OGEP pramonės ekonominiu išsivystymu. Šiomis aplinkybėmis „Eurofer“ teigė, kad Korėjos ir Japonijos OGEP pramonės ekonominio išsivystymo lygis buvo panašus į Kinijos. Kadangi Korėjos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, „Eurofer“ tvirtino, kad Komisija normaliajai vertei nustatyti galėjo remtis Japonija kaip Kinijos atžvilgiu tipiška šalimi ir „Nippon Steel“ pateikta informacija.

(162)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos formuluotę negalima vertinti taip siaurai, nes joje nėra nurodomas sektorinis metodas. Be to, Eurofer nenurodė jokio nepriklausomo šaltinio, kuriuo Komisija galėtų remtis, kad nustatytų, kad Korėjos ir Japonijos OGEP pramonės ekonominio išsivystymo lygis yra panašus. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

c) Susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje

(163)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad šalyse, laikomose šalimis, kuriose gaminamas peržiūrimasis produktas, t. y. Brazilijoje ir Rusijoje, vieši duomenys buvo prieinami tik apie vieną peržiūrimojo produkto gamintoją, įsikūrusį Brazilijoje, t. y. „Aperam Inox América do Sul S.A.“ (toliau – „Aperam“) 2019 m. kalendoriniais metais. Šiuo požiūriu Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų ir, jei laikoma tinkama, pasiūlyti kitų tiriamojo produkto gamintojų jų pasirinktoje tipiškoje šalyje, atitinkančioje pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kurioje galima nesunkiai gauti finansines ataskaitas su atitinkamais duomenimis.

(164)

Po pirmojo pranešimo nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl „Aperam“ arba atitinkamų OGEP gamintojo iš galimos tipiškos šalies viešųjų finansinių duomenų.

(165)

Po antrojo pranešimo „Eurofer“ sutiko, kad Brazilija yra tinkamesnė nei Rusija. Nepaisant to, ji teigė, kad „Aperam“ techniškai negalėjo gaminti aukštos kokybės produktų, kuriuos „Baoshan Group“ eksportavo į ES, nes ji neinvestavo į technologijas, procesus ir žinias, reikalingus tokių kategorijų produktams. Visų pirma „Eurofer“ nurodė nusidėvėjimo lygį, kuris buvo tariamai per mažas ir turėtų būti pakoreguotas atsižvelgiant į Sąjungos arba Korėjos gamintojų lygį.

(166)

Kaip paaiškinta 180 konstatuojamojoje dalyje, Komisija normaliajai vertei apskaičiuoti nesirėmė „Aperam“ nusidėvėjimo lygiu. Iš tiesų, „Aperam“ duomenys, naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo susiję tik su PBA išlaidomis ir pelno procentais. Kalbant apie nusidėvėjimą ir kitas netiesiogines išlaidas, Komisija rėmėsi „Baoshan Group“ netiesioginėmis išlaidomis, išreikštomis kitų gamybos sąnaudų procentine dalimi, ir šią procentinę dalį taikė „perskaičiuotoms“ gamybos sąnaudoms. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(167)

Po antrojo pranešimo „Eurofer“ taip pat teigė, kad Komisija, apskaičiuodama PBA išlaidas ir pelną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, turėtų atsižvelgti į „Aperam“ 2020 kalendorinių metų finansinius duomenis.

(168)

Komisija sutiko su šiuo teiginiu, tačiau galiausiai rėmėsi tik 2020 m. duomenimis, nes, kaip minėta 203 konstatuojamojoje dalyje, pagal 2019 m. finansines ataskaitas, neįtraukiant su veikla nesusijusių sąnaudų, pelno negauta.

(169)

Pirmajame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su OGEP gamyba. Tame pačiame pranešime Komisija laikėsi nuomonės, kad tam tikriems gamybos veiksniams taikomi prekybos apribojimai, pagrįsti EBPO pramoninių žaliavų eksporto apribojimų aprašu (42), visų pirma pramoninių žaliavų eksporto iš Brazilijos (SS 7225 11 ir 7226 11) ir Rusijos (SS 7204 10–7204 50) apribojimų sąrašu. Be to, kalbant apie Rusiją, Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Rusijos Federacijos ekonomikos iškraipymų atliekant prekybos apsaugos tyrimus (SWD(2020) 242) taip pat nustatyti dideli gamtinių dujų (43) ir elektros energijos (44) iškraipymai, didelis valstybės kišimosi lygis, didelė koncentracija bei vertikalioji integracija pagrindinių žaliavų sektoriuose, plieno pramonėje ir transporte ir OGEP importo muitų buvimas (SS 7225 11 ir 7226 11). (45) Atsižvelgdama į šiuos prekybos apribojimus ir didelius iškraipymus, šiame etape Komisija nusprendė, kad tinkama tipiška šalis yra Brazilija, ir paragino šalis pateikti pastabų dėl galimų tipiškų šalių tinkamumo.

(170)

Po pirmojo pranešimo, be jame pateiktų argumentų, Sąjungos pramonė pateikė papildomų argumentų dėl to, kodėl Rusija yra mažiau tinkama tipiška šalis nei Brazilija.

(171)

Be to, Komisija pažymėjo, kad nė viena šalis neginčijo pirmojo pranešimo 2 skirsnio išvadų dėl nustatytų Rusijos, kaip tipiškos šalies, trūkumų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Brazilija yra tinkama šalis, nes ji atitiko visus kriterijus, t. y. jos išsivystymo lygis yra panašus į Kinijos, ji turi OGEP gamintoją ir šio gamintojo duomenys yra lengvai prieinami peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

d) Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis

(172)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Brazilija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

e) Išvada

(173)

Atsižvelgdama į pateiktą analizę Komisija nusprendė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą tinkama tipiška šalimi laikyti Braziliją.

3.5.1.5. Neiškraipytos sąnaudos ir lyginamieji dydžiai

a) Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(174)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pvz., medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantis gamintojas naudoja gamindamas peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(175)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija taip pat nustatė šaltinius neiškraipytoms kainoms ir lyginamiesiems dydžiams nustatyti. Pagrindinis Komisijos pasiūlytas šaltinis buvo „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA). Galiausiai tame pačiame pranešime Komisija nustatė Suderintos sistemos (SS) gamybos veiksnių kodus arba biržos prekių kodus, naudojamus, inter alia, ES, Kanadoje ar Brazilijoje, kurie, remiantis suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, iš pradžių buvo laikomi naudotinais GTA analizei.

(176)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti viešai prieinamą informaciją apie neiškraipytas kiekvieno tame pranešime nurodyto gamybos veiksnio vertes.

(177)

Remdamasi pasiūlymu tipiška šalimi pasirinkti Braziliją, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms daugumos žaliavų sąnaudoms tipiškoje šalyje nustatyti ji naudosis GTA duomenimis.

b) Normaliajai vertei apskaičiuoti naudoti duomenys

(178)

Komisija sudarė sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusiems su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba, nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų dėl gamybos veiksnių sąrašo.

(179)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją ir informaciją, surinktą atliekant sutikrinimą nuotoliniu būdu, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai.

1 lentelė

OGEP gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys	Prekės kodas	Neiškraipyta vertė	Matavimo vienetas
Žaliavos
Geležies rūda	2601 11	729,85	Tonos
Sukepinti	2601 12 10 , 2601 12 90	945,20	Tonos
Geležies rūda	2601 12 10 , 2601 12 90	945,20	Tonos
Geležies šlakas	2619	712,97	Tonos
Koksinės akmens anglys	2701 12	1 076,38	Tonos
Plieno laužas	7204 10	865,57	Tonos
Ferosilicis	7202 21	12 766,44	Tonos
Feroniobis	7202 93	155 625,46	Tonos
Aliuminis	7601 10	14 547,25	Tonos
Ferochromas	7202 41	9 107,45	Tonos
Varis	7402	42 514,89	Tonos
Klintis	2521	98,65	Tonos
Negesintos kalkės	2522 10	1 091,01	Tonos
Alavas	8001 10	586 967,35	Tonos
Ferofosforas	7202 99 10	33 143,39	Tonos
Manganas	8111 00 10 , 8111 00 20 , 8111 00 90	16 138,58	Tonos
Magnio oksidas (MgO)	2519 90 10 , 2519 90 90 (Prancūzija)	44 837,45	Tonos
Vartojimo prekės
Darbo jėga
Darbo jėga		84,59	žmogaus darbo val.
Energija
Elektros energija	2716	8 251,91	Kwh
Gamtinės dujos	2711 11	3,42 –3,72	M3
Nafta	2710 19 11 , 2710 19 19 , 2710 19 21 , 2710 19 22 , 2710 19 29 , 2710 19 31 , 2710 19 32 , 2710 19 91 , 2710 19 92 , 2710 19 93 , 2710 19 94 , 2710 19 99	2,29	1 000 m3
Koksas	2704 00 11 , 2704 00 12	1 878,96	Tonos
Koksas	2704 00 90	1 878,96	Tonos
Anglys	2701 11	768,01	Tonos
Akmens anglių dujos	2705	0,59	1 000 m3
Vandenilis	2804 10 (Kanada)	2,74	M3

(180)

Be to, Komisija pateikė gamybos netiesioginių išlaidų vertę siekdama aprėpti išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius, kaip antai nusidėvėjimą ir kitas nustatyto dydžio išlaidas, kurių negalima įvertinti kiekybiškai. Atsižvelgiant į tai, kad „Aperam“ viešai prieinamuose finansiniuose duomenyse nebuvo atitinkamų duomenų su netiesioginėmis išlaidomis susijusiai sumai nustatyti, vietoj jų naudoti eksportuojančio gamintojo bendrovės duomenys, kurie taikyti „perskaičiuotoms“ gamybos sąnaudoms. Metodika tinkamai paaiškinta 3.5.1.6 skirsnyje.

(181)

Po antrojo pranešimo šioje byloje „Eurofer“ paprašė Komisijos apskaičiuoti normaliąją vertę tiesiogiai eurais, kad būtų išvengta iškraipymų dėl CNY valiutos kurso. Dėl valiutos, naudotos dempingui apskaičiuoti, „Eurofer“ nepateikė jokių iškraipymo įrodymų. Tuo remdamasi Komisija dempingą apskaičiavo pagal savo įprastą praktiką, t. y. naudodama eksportuojančios šalies valiutą.

c) Žaliavos

(182)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (46) 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 154 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška (vidutiniškai daugiau nei 90 %).

(183)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi naudojama šių medžiagų sąnaudų vertė neturėjo didelės įtakos dempingo skirtumo skaičiavimams, kad ir koks šaltinis būtų naudojamas, Komisija nusprendė įtraukti šias sąnaudas į vartojimo prekių sąnaudas, kaip paaiškinta 209 konstatuojamojoje dalyje.

(184)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti žaliavų, pristatytų į bendrovės gamyklą, neiškraipytas vežimo sąnaudas.

(185)

Po pirmojo pranešimo „Baoshan Group“ teigė, kad tam tikrų žaliavų (vandenilio, azoto, deguonies ir alavo) kainos Brazilijoje buvo daug didesnės nei Rusijoje, daugiausia dėl labai mažo importo į Braziliją lygio. Atsižvelgdama į tai, ji paragino Komisiją naudoti alternatyvius šaltinius pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, pavyzdžiui, tarptautines kainas arba vidaus sąnaudas Kinijoje.

(186)

Komisija nusprendė, kad į Braziliją buvo importuojami tipiški deguonies, azoto ir alavo kiekiai. Todėl su šiomis žaliavomis susijęs teiginys pirmiausia buvo atmestas. Tačiau, kalbant apie vandenilį, Komisija pastebėjo, kad importo lygiai ir kainų skirtumai iš tiesų buvo dideli. Todėl Komisija nusprendė, kad būtų geriausia naudoti didžiausio pasaulyje vandenilio eksportuotojo, t. y. Kanados, duomenis. Kadangi nebuvo didelių alavo importo lygių ir kainų skirtumų, Komisija rėmėsi visu importu į Braziliją.

(187)

Po antrojo pranešimo „Baoshan Group“ teigė, kad apskaičiuotos azoto ir deguonies importo į Braziliją kainos buvo nepakankamos, nes vieneto kaina labai skyrėsi priklausomai nuo kilmės šalies. Ji nurodė, kad Paragvajaus kilmės azoto ir deguonies importo kaina buvo atitinkamai 11 ir 8 kartus mažesnė už vidutinę importo kainą, taigi buvo didelių importo kainų skirtumų priklausomai nuo kilmės šalies. Be to, ji tvirtino, kad Paragvajui teko atitinkamai daugiau kaip 98 % ir 70 % azoto ir deguonies importo apimties. Be to, „Baoshan Group“ tvirtino, kad šių žaliavų vieneto kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę importo kainą. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į šių dviejų žaliavų dalį, „Baoshan Group“ pasiūlė azotą ir deguonį laikyti eksploatacinėmis medžiagomis arba remtis tik Paragvajaus kilmės azoto ir deguonies importo kaina.

(188)

Atsižvelgdama į azoto ir deguonies sąnaudų dalį gamybos sąnaudose ir pastebėtus kainų skirtumus, Komisija nusprendė, kad šias žaliavas tikslinga laikyti eksploatacinėmis medžiagomis.

(189)

Po pirmojo pranešimo Sąjungos pramonė teigė, kad OGEP gaminti reikia ypač aukštos kokybės geležies rūdos ir magnio oksido ir kad į importo statistinius duomenis, pagrįstus SS arba tipiškos šalies kodais, kurie paprastai apima visas kategorijas, tai nebuvo įtraukta.

(190)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šis teiginys pagrįstas, nes OGEP iš tiesų yra labai sudėtingas produktas, daug brangesnis nei įprastos plieno rūšys, ir jam pagaminti reikia specialių receptų ir labai aukštos kokybės ir (arba) aukštos kokybės žaliavų net pradiniame geležies gamybos etape. Kadangi pagal eksportuojančio gamintojo pateiktus duomenis Komisija negalėjo išskirti konkrečiai OGEP gamybai naudojamų geležies rūdos rūšių, ji nusprendė, kad geležies rūdos 66 % Fe koncentrato kaina, kurią nurodė „Fastmarkets“ (47), yra tinkamiausias lyginamasis dydis.

(191)

Komisija laikėsi nuomonės, kad OGEP gaminti naudojamas daug aukštesnės kokybės magnio oksidas (toliau – MgO) nei importuojamas į Braziliją. Tipiškos šalies MgO muitinės kodai apima daugiau MgO kategorijų nei labai specifinis magnio oksidas, naudojamas OGEP gaminti. Be to, tokį MgO gamina labai nedaug gamintojų, įsikūrusių labai nedaugelyje šalių, iš kurių viena yra Prancūzija. Iš tiesų, MgO rūšis OGEP gaminti, apie kurią pranešė Kinijos eksportuojantis gamintojas ir Sąjungos pramonė, yra daug kartų brangesnė nei į Braziliją importuojamas MgO. Todėl į Braziliją importuojamas MgO nėra tinkamas OGEP gaminti naudojamo MgO lyginamasis dydis. Todėl Komisija nusprendė, kad, kaip nurodyta COMEXT, eksportas iš Prancūzijos, kaip pagrindinės OGEP gaminti skirto MgO gamintojo, į šalis, kuriose gaminami OGEP (48), išskyrus į KLR siunčiamus ir Sąjungoje liekančius produktus, yra tinkamas lyginamasis dydis, kuriuo perteikiamos tarptautinės kainos už Sąjungos ir Kinijos ribų.

(192)

Komisija nusprendė, kad „Global Trade Atlas“ (GTA) nurodytos importo į Braziliją kainos nėra tipiškos koksinių akmens anglių ir suslėgtojo oro atveju. Be to, dėl tokių kainų kilo rimtų perskaičiavimo problemų.

(193)

Nesant konkrečios informacijos apie Kinijos eksportuojančio gamintojo naudojamų kokso anglių kategorijas, Komisija nusprendė, kad „Fastmarkets“ nurodyta aukščiausios kokybės kietųjų koksinių akmens anglių kaina buvo tinkama. Iš tiesų, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad aukščiausios kokybės koksinių akmens anglių lyginamoji kaina vis dar buvo mažesnė nei eksportuojančio gamintojo nurodyta kaina, už kurią jis pirko koksines akmens anglis. Tai dar vienas požymis, kad eksportuojantis gamintojas savo gamybos procese naudojo labai aukštos kokybės koksines akmens anglis.

(194)

Kalbant apie suslėgtąjį orą, eksportuojantis gamintojas pranešė apie jo suvartojimą kubiniais metrais, o į Braziliją importuojami kiekiai nurodomi tik kilogramais, todėl Komisija negalėjo nustatyti tinkamo perskaičiavimo koeficiento. Bet kuriuo atveju suslėgtasis oras sudarė nereikšmingą visų eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudų dalį. Tuo remdamasi Komisija šį gamybos veiksnį laikė eksploatacine medžiaga.

(195)

Per tiriamąjį laikotarpį nebuvo pranešta apie feroniobio (toliau – Fe-Nb) importą į Braziliją. Todėl Komisija taip pat naudojo didžiausios pasaulyje eksportuotojos, t. y. Brazilijos, duomenis apie Fe-Nb, laikydamasi to paties požiūrio, kaip nurodyta 186 konstatuojamojoje dalyje dėl vandenilio.

(196)

Kalbant apie akmens anglių dujas, eksportuojantis gamintojas pranešė apie jo suvartojimą kubiniais metrais, o į Braziliją importuojami kiekiai nurodomi tik kilogramais, todėl Komisija negalėjo nustatyti akmens anglių dujų perskaičiavimo koeficiento. Be to, į Braziliją importuota tik 58 kg akmens anglių dujų. Todėl Komisija akmens anglių dujų lyginamąją kainą apskaičiavo remdamasi gamtinių dujų kaina tipiškoje šalyje, kartu kontroliuodama abiejų dujų šilumingumą.

(197)

Po antrojo pranešimo „Eurofer“ pateikė pastabų dėl tam tikrų žaliavų ir eksploatacinių medžiagų, naudojamų gaminant OGEP. Ji taip pat paprašė Komisijos atsižvelgti į vidaus vežimo eksportuojančiam Kinijos gamintojui sąnaudas.

(198)

Šiuo požiūriu Komisija laikėsi nuomonės, kad „Baoshan Group“ pateikta informacija buvo perteikti visi svarbūs gamybos veiksniai, net jei gamybos procesas buvo kitoks. Be to, Komisijos skaičiavimuose atsižvelgiama į vidaus vežimą, kaip paaiškinta 184 konstatuojamojoje dalyje.

d) Darbo jėga

(199)

Antrajame pranešime Komisija pasiūlė, kad neiškraipytai darbo sąnaudų vertei nustatyti būtų naudojamos OGEP gamintojo „Aperam“ darbo sąnaudos tipiškoje šalyje. Nė viena suinteresuotoji šalis pastabų šiuo klausimu nepateikė. Gavusi 2020 m. finansinius duomenis, Komisija perskaičiavo darbo sąnaudas kaip 2019 m. ir 2020 m. duomenų vidurkį, kad perteiktų padėtį per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

e) Elektros energija

(200)

Antrajame pranešime Komisija pasiūlė neiškraipytai elektros energijos sąnaudų vertei nustatyti naudoti CEMIG – Brazilijos Mino Žeraiso valstijos, kurioje yra įsisteigęs vienintelis Brazilijos OGEP gamintojas (49), elektros energijos tiekėjo – nurodytą elektros energijos kainų tarifą. Nė viena suinteresuotoji šalis pastabų šiuo klausimu nepateikė.

f) Gamtinės dujos

(201)

Antrajame pranešime Komisija pasiūlė naudoti pramoniniams vartotojams taikomą gamtinių dujų kainą, kurią nurodė GASMIG – tiekėjas Brazilijos Mino Žeraiso valstijoje, kurioje yra įsisteigęs OGEP gamintojas (50). Konkrečiau, Komisija naudojo pramoninių dujų kainų duomenis atitinkamose vartojimo grupėse. Komisija apskaičiavo lyginamąją kainą remdamasi tiriamuoju laikotarpiu taikytais GASMIG tarifais. Į lyginamąją kainą įskaičiuoti mokesčiai (Tarifa com impostos). Nė viena suinteresuotoji šalis pastabų šiuo klausimu nepateikė.

g) Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos, pelnas ir nusidėvėjimas

(202)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(203)

Pirmajame ir antrajame pranešimuose Komisija nurodė, kad naudos „Aperam“ finansinius duomenis, ir šiuo atžvilgiu pateikė „Aperam“ 2019 m. finansinius duomenis. Tačiau atlikus tolesnę analizę ir atėmus su veikla nesusijusias sąnaudas ir pajamas paaiškėjo, kad 2019 m. „Aperam“ patyrė nuostolių. Todėl jos 2019 m. duomenys negalėjo būti naudojami.

(204)

Vykstant tyrimui Komisija gavo „Aperam“ 2020 kalendorinių metų finansinius duomenis. Atėmus su veikla nesusijusias sąnaudas ir pajamas, „Aperam“ uždirbo pelną. Atsižvelgdama į „Eurofer“ prašymą naudoti 2020 m. finansines ataskaitas, Komisija PBA išlaidas ir pelno procentines dalis apskaičiavo remdamasi „Aperam“ tų metų finansinėmis ataskaitomis. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju būtų tikslingiau naudoti „Aperam“ konsoliduotus duomenis, o ne remtis jos kontroliuojamų susijusių subjektų finansinėmis ataskaitomis. Iš tikrųjų taikant konsoliduotąjį metodą sudaromas tikslesnis „Aperam“ veiklos vaizdas ir iš bendrovės finansinių rezultatų išskaičiuojamas įmonių grupės pelnas, kurio negalima nustatyti atskirose ataskaitose. Be to, ir konsoliduota, ir individuali „Aperam“ atskaitomybė nėra susijusi vien tik su OGEP gamyba. Taigi konsoliduotų duomenų naudojimas nereiškia, kad duomenys yra mažiau tikslūs. Todėl neiškraipytos PBA išlaidos ir pelnas buvo pagrįsti „Aperam“ 2020 m. finansinėmis ataskaitomis.

(205)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

3.5.1.6. Apskaičiavimas

(206)

Remdamasi išdėstytais elementais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(207)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pavienius gamybos veiksnius. Šie „Baoshan Group“ pateikti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant sutikrinimą nuotoliniu būdu. Kaip nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje, atlikusi sutikrinimą nuotoliniu būdu, Komisija nusiuntė „Baoshan Group“ raštą (toliau – raštas pagal 18 straipsnį), kuriame nurodė ketinanti grįžti prie turimų faktų ir taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį apskaičiuodama OGEP gamybai skiriamas žmogaus darbo valandas. Iš esmės Komisija laikėsi nuomonės, kad „Baoshan Group“ darbo jėgos paskirstymas nebuvo pagrįstas patikrintais ir patikimais įrodymais. Savo pastabose dėl rašto pagal 18 straipsnį „Baoshan Group“ pateikė tuos pačius patvirtinamuosius įrodymus, kurie buvo pateikti atliekant sutikrinimą nuotoliniu būdu. Kadangi iš tų dokumentų nebuvo matyti, kiek valandų kiekvienas darbuotojas dirbo kiekvieną dieną, Komisija patvirtino savo ketinimą ir pritaikė turimus faktus, susijusius su žmogaus darbo valandų paskirstymu gaminant OGEP. Tai darydama Komisija perskaičiavo OGEP gamybai skiriamų žmogaus darbo valandų skaičių, padalydama „Baosteel“ ir WISCO bendras darbo sąnaudas iš atitinkamų apskaičiuotų vieno darbuotojo valandinių sąnaudų abiejų bendrovių silicinio plieno skyriuje. Todėl „Baosteel“ ir WISCO nurodytos apskaičiuotos žmogaus darbo valandos buvo pakeistos atitinkamomis Komisijos perskaičiuotomis vertėmis.

(208)

Komisija padaugino suvartojimo rodiklius iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Brazilijoje, kaip aprašyta 3.5.1.5 skirsnyje.

(209)

Antra, siekdama nustatyti bendras neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 187 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žaliavų ir vartojimo prekių sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(210)

Gamybos sąnaudoms, nustatytoms, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija taikė „Aperam“ PBA sąnaudas ir pelną. PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, sudarė 13,5 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 7,6 %.

(211)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(212)

Po antrojo pranešimo „Eurofer“ pasiūlė normaliąją vertę apskaičiuoti remiantis Kinijos eksporto į Jungtines Valstijas kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(213)

Kaip minėta 154 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija turėjo apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kuriame nenumatyta naudoti eksporto į trečiąsias šalis kainų.

3.5.1.7. Eksporto kaina

(214)

Jeigu „Baoshan Group“ peržiūrimąjį produktą į Sąjungą eksportavo per kelias susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną.

3.5.1.8. Palyginimas

(215)

Komisija „Baoshan Group“ normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(216)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į jūrų frachto, draudimo ir kredito išlaidas.

3.5.1.9. Dempingo skirtumai

(217)

Vertindama vienintelį bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją „Baoshan Group“, Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(218)

Atlikus pirmiau aprašytą palyginimą dempingo nenustatyta.

3.5.2. Dempingo pasikartojimo tikimybė

(219)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Analizuoti šie elementai: eksportas į trečiąsias šalis, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Kinijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

a) Eksportas į trečiąsias šalis

(220)

Komisija nustatė, kad per PTL „Baoshan Group“ eksportavo labai didelę viso savo pardavimo eksportui dalį į trečiąsias rinkas (išskyrus ES), kuriose netaikomos minimalios importo kainos.

(221)

Palyginusi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatytą apskaičiuotą normaliąją vertę su eksporto kainomis didžiausiose grupės pardavimo eksportui rinkose – Indijoje ir Meksikoje, kurios sudaro apie [35–70 %] viso pardavimo eksportui, Komisija nustatė, kad eksporto kainos buvo 20 % mažesnės už nustatytą „Baoshan Group“ normaliąją vertę.

(222)

Kadangi kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija turėjo remtis turimais faktais. Šiuo atžvilgiu, siekdama įvertinti eksporto į trečiąsias šalis kainas, ji rėmėsi Kinijos eksporto statistiniais duomenimis, pateiktais GTA. Tuo remiantis iš Kinijos eksporto statistinių duomenų matyti, kad vidutinė eksporto iš Kinijos kaina buvo mažesnė už peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ES taikytą mažiausią MIK, taigi ir už „Baoshan Group“ eksporto kainą.

(223)

Todėl padaryta išvada, jog yra tikėtina, kad panaikinus galiojančias priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai produktą Sąjungoje pradėtų parduoti dempingo kainomis.

b) Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(224)

Be vienintelio eksportuotojo į ES „Baoshan Group“, Kinijoje yra dar bent aštuoni kiti OGEP eksportuojantys gamintojai. Remiantis Kinijos eksporto statistiniais duomenimis, pateiktais GTA, kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat eksportavo į kitas pasaulio šalis (51).

(225)

Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikti „Eurofer“ apskaičiavimai dėl „Baoshan Group“ gamybos pajėgumų buvo labai panašūs į faktinius „Baoshan Group“ duomenis. Kadangi kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija, siekdama įvertinti tų kitų eksportuojančių gamintojų pajėgumus, turėjo remtis turimais faktais ir prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija.

(226)

Remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, bendri Kinijos pajėgumai sudarė 1 810 000 tonų, o gamyba – 1 220 000 tonų. Apskaičiuota, kad suvartojimas Kinijoje sudarė 1 020 000 tonų. Tuo remiantis apskaičiuota, kad nepanaudoti pajėgumai Kinijoje sudarė 600 000 tonų, o tai gerokai viršija bendrą ES suvartojimą (265 000–280 000) per PTL. Be to, kai kurios pagrindinės rinkos, pvz., JAV, yra apsaugotos dideliais 25 % tarifais, todėl Kinijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į rinką yra ribotos.

(227)

Tuo remiantis tikėtina, kad Kinijos gamintojai nukreips savo nepanaudotus pajėgumus į Sąjungos rinką dideliais kiekiais, jei priemonės nustos galioti, ir pradės parduoti produktus dempingo kainomis.

c) Sąjungos rinkos patrauklumas

(228)

Kaip jau nustatyta 82 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra viena iš didžiausių OGEP rinkų pasaulyje.

(229)

Kainų lygis Sąjungoje paprastai yra gerokai aukštesnis nei Kinijos gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainos.

(230)

Sąjungos rinkos dydis ir kainų skirtumai įrodė Sąjungos rinkos patrauklumą.

d) Išvada

(231)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad yra dempingo pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

3.6. Rusijos Federacija

3.6.1. Dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

3.6.1.1. Preliminarios pastabos

(232)

Kadangi, kaip nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija savo analizę, be kita ko, dempingo skaičiavimą, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį pagrindė turimais faktais.

(233)

3.6.1.2. Dempingas

a) Normalioji vertė

(234)

Kadangi patikimų duomenų dėl Rusijos kainų vidaus rinkoje nebuvo, Komisija, taikydama prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodytą metodiką ir vertes, nustatė apskaičiuotą normaliąją vertę.

b) Eksporto kaina

(235)

Eksporto į Sąjungą kaina nustatyta remiantis Eurostato duomenimis per PTL.

c) Palyginimas

(236)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tam pristatymo ir draudimo išlaidos buvo išskaičiuotos remiantis prašyme pateikta informacija (202,67 EUR/t). Tokiu būdu nustatyta normalioji vertė EXW sąlygomis buvo 1 642 EUR už toną, o eksporto kaina EXW sąlygomis per PTL buvo 797,5 EUR už toną.

d) Dempingas

(237)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nustatė maždaug 80 % kainų skirtumą ir padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(238)

Atskleidus faktus Rusijos Vyriausybė teigė, kad nustatytas dempingo skirtumas buvo abejotinas dėl jo aukšto lygio ir kad Komisija turėjo ypač atidžiai patikrinti prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją apie normaliąją vertę. Ji taip pat pridūrė, kad naudodama antrinę informaciją Komisija turėjo patikrinti tokią informaciją iš kitų nepriklausomų šaltinių pagal Susitarimo dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – Antidempingo susitarimas) VI straipsnio įgyvendinimo II priedo „Geriausia turima informacija pagal 6 straipsnio 8 dalį“ 7 dalį.

(239)

Komisija manė, kad prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija apie Rusijos eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę buvo pakankamai tiksli ir tinkama. Be to, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktos informacijos. Galiausiai, nė vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių svarbių duomenų, susijusių su normaliosios vertės nustatymu. Be to, nei Rusijos Vyriausybė, nei jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių kitų nepriklausomų šaltinių. Tokiomis aplinkybėmis ir nesant jokio kito duomenų šaltinio, Komisija manė, kad rėmėsi geriausia turima informacija apie normaliąją vertę. Galiausiai Antidempingo susitarimo II priedo 7 dalyje taip pat numatyta, kad jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja ir todėl valdžios institucijos negauna svarbios informacijos, tokia padėtis gali lemti mažiau palankų rezultatą nei tuo atveju, jei šalis būtų visapusiškai bendradarbiavusi. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.6.2. Dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos

(240)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių antidempingo priemonių. Tam ji įvertino Rusijos gamybos pajėgumus bei nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą. Kadangi kiti Rusijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija turėjo remtis turimais faktais.

a) Nepanaudoti pajėgumai

(241)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais faktais, apskaičiuota, kad Rusijos gamybos pajėgumai – maždaug 332 000 tonų. Komisija apskaičiavo, kad Rusijos produkcija sudarė 274 000 tonų. Todėl nustatyta, kad nepanaudoti gamybos pajėgumai sudarė apie 58 000 tonų, t. y. daugiau nei [16–22] % Sąjungoje suvartojamo OGEP kiekio.

(242)

NET jei Komisija naudotųsi 2020 m. gruodžio 11 d. NLMK pateiktoje medžiagoje esančia informacija, nepanaudoti gamybos pajėgumai vis tiek būtų [20 000–50 000] tonų ir sudarytų apie [7–19] % Sąjungos suvartojimo. Šiuo požiūriu NLMK nepateikė patvirtinamųjų įrodymų dėl savo gamybos pajėgumų. Be to, keletą pastarųjų metų gamyba buvo didesnė nei pajėgumai, dėl kurių kyla abejonių dėl faktinių gamybos pajėgumų, kuriuos NLMK nurodė savo pastabose.

(243)

Atskleidus faktus NLMK teigė, kad Komisija turėjo patikrinti ir NLMK laiku pateiktą informaciją apie Rusijos pajėgumus, gamybą ir pajėgumų panaudojimą bei ja remtis ir kad toks patikrinimas būtų leidęs Komisijai išsklaidyti 242 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas abejones.

(244)

Kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, 2020 m. gruodžio 10 d. pateiktoje medžiagoje NLMK nurodė, kad ji buvo priversta nustoti rengti klausimyno atsakymus ir iki pratęsto termino nepateikė išsamių klausimyno atsakymų, o pateikė tik fragmentišką informaciją, susijusią tik su jos konkrečiais pajėgumais ir gamyba.

(245)

Nagrinėjamu atveju Komisija laikėsi nuomonės, kad NLMK pateikta informacija buvo pernelyg fragmentiška, kad būtų galima padaryti reikšmingas išvadas. Bet kuriuo atveju, kaip minėta 242 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į NLMK šiuo klausimu pateiktą informaciją ir padarė panašią išvadą dėl nepanaudotų pajėgumų buvimo. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

b) Sąjungos rinkos patrauklumas

(246)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos rinka yra patraukli Rusijos gamintojams dėl toliau nurodytų priežasčių.

(247)

Pirma, Sąjungos rinka yra viena iš didžiausių pasaulyje.

(248)

Antra, kalbant apie kainas, kaip parodyta 271 konstatuojamojoje dalyje, vidutinis Rusijos importo į Sąjungos rinką kainų lygis yra mažesnis nei Sąjungos gamintojų, todėl tikėtina, kad panaikinus priemones eksportas toliau didės.

(249)

Trečia, didelė dalis Rusijos produkcijos yra skirta eksportui (daugiau kaip 86 % produkcijos skirta eksportui), o vidaus suvartojimą beveik visiškai patenkina Rusijos gamintojai.

(250)

2020 m. gruodžio 11 d. pateiktoje medžiagoje NLMK teigė, kad ES nėra prioritetinė rinka, nes nuo pradinio tyrimo importas labai sumažėjo. Komisija pažymėjo, kad, net jeigu NLMK eksportas į ES nuo pradinio tyrimo sumažėjo, jis vis dar sudaro didelę ES suvartojimo dalį ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, kaip matyti iš 3 lentelės. Todėl, priešingai nei teigia NLMK, Sąjungos rinka tebėra svarbi eksporto iš Rusijos paskirties rinka.

(251)

Atskleidus faktus NLMK tvirtino, kad Komisijos prielaida, jog tam tikra rinka yra patraukli vien dėl didelio dydžio, yra ydinga ir netinkama. Šiuo atžvilgiu NLMK taip pat pažymėjo, kad Sąjungos rinka nepritraukė didelio papildomo importo iš netikslinių trečiųjų šalių, nors tos šalys turėjo palankesnes sąlygas patekti į rinką, palyginti su eksportuotojais iš nagrinėjamųjų šalių. Ji taip pat teigė, kad argumentas dėl žemo importo iš Rusijos kainų lygio yra klaidingas, nes vidutinių Rusijos ir Sąjungos gamintojų kainų negalima palyginti dėl to, kad atitinkamų šalių parduodamų rūšių produktai tarpusavyje tiesiogiai nekonkuruoja. Be to, atskleidus faktus Rusijos Vyriausybė teigė nesutinkanti su Komisija, kad Sąjungos rinka yra patraukli Rusijos eksportuojantiems gamintojams dėl šių priežasčių: Rusijos eksportuojantys gamintojai yra susitelkę į savo vidaus rinką, o jų eksportas buvo perorientuotas daugiausia į Azijos šalis. Be to, jos teigė, kad taikant antidempingo priemones importo į Sąjungą kainų vertinimas buvo iškraipytas.

(252)

Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Rinkos dydis yra svarbus aspektas vertinant jos patrauklumą, nes galima parduoti didelius kiekius ir pasiekti masto ekonomiją gamybos, rinkodaros ir su pardavimu susijusių išlaidų požiūriu. Be to, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo Rusijos kilmės importo apimtis ir rinkos dalis, neatsižvelgiant į tai, ar Rusijos eksportuojantys gamintojai yra persiorientavę į Rusijos vidaus ir (arba) Azijos rinkas. Tai parodė, kad Sąjungos rinka ir toliau buvo labai patraukli Rusijos eksportuojantiems gamintojams. Be to, kaip minėta 277 konstatuojamojoje dalyje, importas iš kitų trečiųjų šalių sumažėjo daugiausia dėl to, kad vienintelis OGEP gamintojas Jungtinėje Karalystėje 2019 m. lapkričio mėn. galutinai nutraukė savo veiklą.

(253)

Be to, NLMK tvirtinimas, kad Komisijos argumentas dėl žemo kainų lygio yra klaidingas, nebuvo priimtas dėl ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje aprašytų priežasčių. Be to, kaip paaiškinta 272 konstatuojamojoje dalyje, importas iš Rusijos vyko vidutiniškai maždaug 30 % mažesnėmis kainomis nei taikoma MIK (1 536 EUR/t) ir maždaug 23 % mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės panašių rūšių produktų kainos per PTL. Šiuo atžvilgiu, net atsižvelgiant į tai, kad taikomos antidempingo priemonės, Rusijos importo kainos gerai iliustruoja Rusijos eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą kainas ir jų tikėtiną kainų lygį, jeigu priemonės nebūtų taikomos.

c) Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(254)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ateityje dempingas tęstųsi. Atsižvelgdama į didelius nepanaudotus pajėgumus Rusijoje, dempingo kaina vykdyto OGEP eksporto į Sąjungą kainų lygius per PTL ir Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija taip pat padarė išvadą, kad tikėtina, jog nustojus galioti priemonėms iš Rusijos į Sąjungos rinką dempingo kainomis būtų toliau tiekiami dideli OGEP kiekiai.

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(255)

Sąjungoje peržiūrimąjį produktą gamina keturios bendrovės. Remiantis prašyme pateikta informacija Sąjungoje nėra kitų peržiūrimojo produkto Sąjungos gamintojų. Taigi jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(256)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 249 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų pateikta Sąjungos pramonės informacija.

4.2. Keturi žinomi Sąjungos gamintojai pagamina 100 % viso panašaus produkto Sąjungoje. Sąjungos suvartojimas

(257)

Komisija suvartojimą Sąjungoje nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje ir importu iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis (duomenų bazė COMEXT).

(258)

Kalbant apie Japoniją, nagrinėjamuoju laikotarpiu dalis peržiūrimojo produkto importo į Nyderlandus buvo laikoma konfidencialia (52). Dėl šios priežasties intervalai pateikti toliau esančioje lentelėje dėl Sąjungos suvartojimo ir kitose atitinkamose lentelėse, susijusiose su importo apimtimi ir vertėmis.

(259)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė.

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Bendras Sąjungos suvartojimas	300 000 –315 000	277 000 –292 000	298 000 –313 000	265 000 –280 000
Indeksas	100	93	99	89
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai, prašyme pateikta informacija, Eurostato ir „Eurofer“ duomenys.

(260)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo nuo 265 000 iki 280 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir nuo 300 000 iki 315 000 tonų 2017 m. Apskritai Sąjungos suvartojimas nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 11 %, nors 2019 m. jis laikinai buvo pasiekęs piką. Suvartojimas sumažėjo dėl įvairių veiksnių, kaip antai mažesnio importo ir mažesnio Sąjungos gamintojų pardavimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl mažesnės orientuoto OGEP paklausos.

(261)

Atskleidus faktus pareiškėjas nurodė, kad Sąjungos importuotojai plačiai taiko laikinojo įvežimo perdirbti sistemas ir kad per Turkiją importuojama daugiau plieno laminatų ir šerdžių, ir dėl abiejų šių aspektų stebima tendencija nepakankamai įvertinti Sąjungoje faktiškai suvartojamus užsienyje pagamintus OGEP. Komisija patvirtino, kad, viena vertus, apskaičiuojant suvartojimo duomenis buvo atsižvelgta į visus OGEP, importuotus pagal laikinojo įvežimo perdirbti sistemas. Kita vertus, Komisija pažymėjo, kad plieno laminatai ir šerdys nepatenka į antidempingo priemonių taikymo sritį, todėl nebuvo tiriami.

4.3. Importas iš nagrinėjamųjų šalių

4.3.1. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis

(262)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis (duomenų bazė COMEXT). Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 257 konstatuojamojoje dalyje.

(263)

Importo iš nagrinėjamosios šalies ir jo rinkos dalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis	86 000 –101 000	64 000 –79 000	76 000 –91 000	70 000 –85 000
Indeksas	100	80	90	83
Importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis (%)	27,5 –34,2	22,7 –29,7	24,1 –31,3	26,5 –34,0
Indeksas	100	87	93	97
Šaltinis: Eurostatas.

(264)

Priemonės nustatytos 2015 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis sumažėjo 17 %. Tačiau jų rinkos dalis sumažėjo tik nedaug (nuo 27,5–34,2 % 2017 m. iki 26,5–34,0 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu), nes tuo pačiu metu sumažėjo suvartojimas Sąjungos rinkoje.

(265)

Iš nagrinėjamųjų šalių nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo tik importas iš Korėjos Respublikos ir Rusijos Federacijos, o jų rinkos dalis padidėjo atitinkamai vienu ir dviem procentiniais punktais.

4.3.2. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos

4.3.2.1. Kainos

(266)

Komisija vidutines importo kainas nustatė remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis.

(267)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
KLR	2 081	1 994	2 036	1 985
Indeksas	100	96	98	95
Japonija	2 167	2 184	2 168	2 140
Indeksas	100	100	100	99
Korėja	2 032	2 051	2 022	1 996
Indeksas	100	101	100	98
Rusija	1 119	1 205	1 074	1 000
Indeksas	100	108	96	89
JAV	2 080	2 057	2 047	2 047
Indeksas	100	99	98	98
Vidutinė importo kaina (už toną)	1 865	1 871	1 742	1 718
Indeksas	100	100	93	92
Šaltinis: Eurostatas ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai.

(268)

Nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio nustatyta, kad sumažėjo iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų visų rūšių (tiek įprastų, tiek didelio laidžio) OGEP vidutinė kaina. Importas iš Rusijos Federacijos buvo susijęs su įprastų rūšių OGEP, o importas iš kitų keturių šalių yra didelio laidžio OGEP produktų importas.

(269)

Vidutinės importo kainos sumažėjo nuo 1 865 EUR/t 2017 m. iki 1 718 EUR/t per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė importo kaina sumažėjo apie 7,6 %.

4.3.2.2. Priverstinis kainų mažinimas

(270)

Nebendradarbiavo nė vienas Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir JAV gamintojas, o bendradarbiavo vienas Kinijos ir vienas Japonijos eksportuojantis gamintojas.

(271)

Dėl 2 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių nustatytos priemonės – trys MIK – padarė didelį poveikį viso importo iš nagrinėjamųjų šalių, išskyrus Rusiją, į Sąjungą kainoms. Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, muitas nemokamas, jei CIF kaina Sąjungos pasienyje yra lygi MIK arba už ją didesnė. Importo iš nagrinėjamųjų šalių, išskyrus Rusiją, kainos beveik visais atvejais per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo lygios MIK arba šiek tiek už ją didesnės ir daug didesnės nei Sąjungos pramonės kainos per PTL. Dėl nagrinėjamųjų šalių, išskyrus Rusiją, nustatyta, kad kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(272)

Dėl to, kad nė vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, vertindama Rusiją Komisija palygino Eurostato duomenimis pagrįstas vidutines importo iš Rusijos CIF kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į sąnaudas po importo (65 EUR/t), su vidutinėmis Sąjungos pramonės panašių rūšių produktų pardavimo kainomis. Importas iš Rusijos vyko vidutiniškai maždaug 30 % mažesnėmis kainomis nei taikoma MIK (1 536 EUR/t) ir maždaug 23 % mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės per PTL taikomos kainos.

(273)

Atskleidus faktus „Nippon Steel“ teigė, kad Komisija turėtų perskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą dėl šių priežasčių. Pirma, šie skirtumai, įskaitant koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, per pradinį tyrimą buvo nustatyti pažeidžiant pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalis. Antra, šie skirtumai apskaičiuoti nesilaikant ES Teisingumo Teismo jurisprudencijos.

(274)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Komisija Japonijos atžvilgiu nenustatė priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (žr. 271 konstatuojamąją dalį). Taigi, „Nippon Steel“ prašymas perskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo skirtumą, nustatytą pradiniame tyrime, buvo nepagrįstas. Be to, kadangi dėl priemonių galiojimo termino peržiūros muito dydis nesikeičia, iš pradžių nustatyto žalos skirtumo peržiūra taip pat buvo nepagrįsta. Be to, siekdama išnagrinėti poveikį kainoms, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, kaip nustatyta 336 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė tikėtinus būsimus importo į Sąjungą kainų lygius, remdamasi Japonijos eksporto į trečiąsias šalis kainomis, kurių koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nebuvo arba negalėjo būti atliktas.

4.4. Importas iš kitų trečiųjų šalių

(275)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių sudarė [19 000–25 000] arba [7–10,5 %] Sąjungos suvartojimo. Daugiausia OGEP, importuotų iš kitų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, buvo importuota iš Brazilijos ir Jungtinės Karalystės.

(276)

OGEP importo iš kitų trečiųjų šalių apimties, rinkos dalies ir kainų raida:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių (tonomis)

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis		2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
	Apimtis (tonomis)	30 000 –36 000	30 000 –36 000	34 000 –40 000	19 000 –25 000
	Indeksas	100	101	117	62
	Rinkos dalis (%)	10,2 –13,5	10,5 –13,8	12,7 –16,0	7,0 –10,5
	Vidutinė kaina (EUR/t)	1 409	1 217	1 260	1 294
	Indeksas	100	86	89	92
Šaltinis: Eurostatas.

(277)

Peržiūrimojo produkto importas iš Jungtinės Karalystės nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo perpus – nuo maždaug 25 000–35 000 tonų iki 10 000–20 000 tonų. Sumažėjimą lėmė tai, kad 2019 m. lapkričio mėn. vienintelis OGEP gamintojas Jungtinėje Karalystėje galutinai nutraukė savo veiklą.

(278)

Kita vertus, nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo peržiūrimojo produkto importas iš Brazilijos. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Brazilijos rinkos dalis išliko nedidelė, t. y. mažesnė nei 2 %.

(279)

Nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio bendras importas iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, sumažėjo 38 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jam teko 7,0–10,5 % rinkos dalis, palyginti su 10,2–13,5 % 2017 m.

(280)

Kalbant apie kainų lygius, padėtis įvairiose šalyse skiriasi, priklausomai nuo to, ar Sąjungos rinkoje parduodami įprasti ar didelio laidžio produktai.

(281)

Nepaisant to, vidutinės importo iš trečiųjų šalių pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Ši tendencija atitinka 5 lentelėje nurodytą importo iš nagrinėjamųjų šalių tendenciją ir 9 lentelėje nurodytą Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos tendenciją.

4.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1. Bendrosios pastabos

(282)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(283)

Siekdama nustatyti žalą Komisija makroekonominių rodiklių neatskyrė nuo mikroekonominių, nes visi keturi žinomi Sąjungos gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Žalos rodiklius Komisija vertino remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(284)

Keturi bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai priklauso dviem įmonių grupėms. Dėl šios priežasties Komisija svarstė, ar reikėjo pateikti gautą informaciją intervalais, kad nebūtų atskleista konfidenciali verslo informacija, tačiau padarė išvadą, kad apibendrinti duomenys nebuvo tokie, kad būtų atskleista konfidenciali informacija. Todėl žalos rodikliai nurodomi be intervalų.

4.5.2. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(285)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Gamybos apimtis (tonomis)	294 301	280 685	279 625	248 865
Indeksas	100	95	95	85
Gamybos pajėgumai (tonomis)	351 000	351 000	331 000	331 000
Indeksas	100	100	94	94
Pajėgumų naudojimas	84 %	80 %	84 %	75 %
Indeksas	100	95	101	90
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(286)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 15 %. Be mažesnės paklausos nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip paaiškinta 260 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamybos apimtis labai sumažėjo taip pat dėl to, kad:

—	2019 m. gruodžio mėn.–2020 m. vasario mėn. Sąjungos gamintojo gamykloje gamyba buvo sustabdyta ir

—	dėl COVID-19 poveikio sumažėjo gamyba, ypač per 2020 m. antrąjį ketvirtį.

(287)

Nurodyti pajėgumų duomenys reiškia techninius pajėgumus, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, priežiūrą, gamybos kliūtis ir kitus įprastus gamybos sustabdymus. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pajėgumai šiek tiek sumažėjo. Du iš keturių Sąjungos gamintojų per nagrinėjamąjį laikotarpį investavo į turimos gamybos įrangos modernizavimą, kad galėtų gaminti proporcingai daugiau didelio laidžio rūšių produktų nei įprastų rūšių produktų. Dėl šių investicijų Sąjungos gamintojai galėjo, daugiausia nuo 2019 m., gaminti proporcingai daugiau didelio laidžio rūšių OGEP, kuriems būdingas mažesnis storis, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai tonomis sumažėjo.

(288)

Pajėgumų naudojimo koeficientas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo nepaisant to, kad gamybos pajėgumų sumažėjimą lėmė smarkus gamybos apimties sumažėjimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip paaiškinta 286 konstatuojamojoje dalyje. Sumažėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė beveik 10 procentinių punktų.

4.5.3. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(289)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Bendra pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis (tonos)	175 000 –190 000	174 000 –191 000	176 000 –191 000	170 000 –185 000
Indeksas	100	98	101	96
Rinkos dalis (%)	55,9 –62,6	60,0 –66,5	56,9 –63,5	61,0 –66,8
Indeksas	100	106	102	108
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai ir Eurostatas.

(290)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis 2017–2019 m. nesikeitė, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo. Pardavimo apimties mažėjimas atitiko gamybos apimties mažėjimo tendenciją peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl tų pačių priežasčių, kaip paaiškinta 286 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau gamybos apimtis nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo labiau (15 procentinių punktų) nei Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis.

(291)

Nepaisant to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek padidėjo – nuo 55,9–62,6 % iki 61,0–66,8 %, nes suvartojimas sumažėjo labiau nei Sąjungos pramonės pardavimo apimtis.

(292)

Kita tokio Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimo priežastis – galiojančios priemonės, taip pat dėl COVID-19 pandemijos poveikio 2020 m. pirmąjį pusmetį sutrikusi tarptautinė prekyba ir tiekimo grandinės.

4.5.4. Augimas

(293)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 11 %, o pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis sumažėjo 4 %. Taigi, nepaisant padidėjusios rinkos dalies, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo.

4.5.5. Užimtumas ir našumas

(294)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Darbuotojų skaičius	2 273	2 309	2 302	2 256
Indeksas	100	102	101	99
Našumas (tonomis darbuotojui)	129,48	121,56	121,47	110,31
Indeksas	100	94	94	85
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(295)

Sąjungos pramonės darbuotojų, dalyvaujančių gaminant peržiūrimąjį produktą, skaičius 2017–2019 m. nesikeitė, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo.

(296)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, matuojamas vieno darbuotojo išeiga (tonomis), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo. Tai galima paaiškinti bendru poveikiu, kurį padarė:

—	vieno pagrindinio Sąjungos gamintojo gamykloje sustabdyta gamyba, dėl kurios 2019 m. gruodžio mėn.–2020 m. vasario mėn. gamyba buvo sumažėjusi, ir

—	keturių Sąjungos gamintojų gamybos sumažėjimas per 2020 m. antrąjį ketvirtį dėl COVID-19 pandemijos.

4.5.6. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(297)

Kaip paaiškinta 44 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos, Korėjos ir JAV eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo. Atliekant šį tyrimą visapusiškai bendradarbiavo tik vienas Kinijos ir vienas Japonijos eksportuojantis gamintojas.

(298)

Vis dėlto, nepaisant to, kad dabartinės nustatytos priemonės trijų MIK forma padarė didelį poveikį importo į Sąjungą kainoms, nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas buvo susijęs su importu iš Japonijos (žr. 70 konstatuojamąją dalį), JAV (žr. 111 konstatuojamąją dalį) ir Rusijos (žr. 237 konstatuojamąją dalį). Importo iš Kinijos ir Korėjos dempingas nenustatytas.

(299)

Iš žalos rodiklių matyti, kad, nepaisant nuo 2015 m. galiojančių antidempingo priemonių, dėl kurių iš pradžių šiek tiek padėtis ir veiklos rezultatai šiek tiek pagerėjo, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis išliko nestabili ir žalinga. Todėl nebuvo įmanoma nustatyti atsigavimo nuo ankstesnio dempingo.

4.5.7. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(300)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Vidutinė vieneto pardavimo kaina visoje Sąjungos rinkoje (EUR/t)	1 452	1 492	1 501	1 427
Indeksas	100	103	103	98
Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)	1 468	1 617	1 647	1 714
Indeksas	100	110	112	117
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(301)

Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, kad Sąjungos vieneto pardavimo kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais. Taip nutiko dėl bendro poveikio, kurį padarė:

—	spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje, apie kurį taip pat byloja sumažėjusios peržiūrimojo produkto importo kainos, kurios peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo, visų pirma kalbant apie iš Rusijos importuojamus OGEP, kurių šerdies nuostoliai yra palyginti dideli;

—	peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vienas pagrindinis Sąjungos gamintojas atliko didelius gamybos bandymus, kad patobulintų savo gamybos procesą – buvo pagaminta didelė dalis OGEP rūšių, kurios turėjo būti parduodamos mažesnėmis vidutinėmis vieneto kainomis.

(302)

Pirmiau pateiktoje lentelėje taip pat parodyta gamybos sąnaudų raida. Dėl vieno pagrindinio Sąjungos gamintojo gamybos sustabdymo ir mažesnės gamybos apimties (žr. 296 konstatuojamąją dalį) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo kiekvienos pagamintos peržiūrimojo produkto tonos pastoviosios išlaidos. Dėl padidėjusių gamybos sąnaudų ir šiek tiek sumažėjusių Sąjungos pramonės pardavimo kainų Sąjungos gamintojai patyrė didelių nuostolių.

4.5.8. Darbo sąnaudos

(303)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos (EUR)	42 375	43 384	47 219	46 362
Indeksas	100	102	111	109
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(304)

Nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 8,5 %. Šio pokyčio poveikis yra gana nedidelis, atsižvelgiant į tai, kad darbo sąnaudos sudaro tik apie 15 % visų gamybos sąnaudų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

4.5.9. Atsargos

(305)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	21 803	19 308	24 768	16 370
Indeksas	100	89	114	75
Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi	7,5	6,9	9	6,6
Indeksas	100	88	125	88
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(306)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargų lygis svyravo, tačiau bendrai kaip gamybos procentinė dalis sumažėjo. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargų negalima laikyti svarbiu pramonei padarytos žalos rodikliu.

4.5.10. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(307)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (nuostolis) (pardavimo apyvartos %)	–2,1	–8,4	–11,7	–18,6
Indeksas	– 100	– 395	– 548	– 874
Grynųjų pinigų srautas (EUR)	26 938 994	–9 640 666	22 630 604	27 476 286
Indeksas	100	–36	84	102
Investicijos (EUR)	21 144 151	24 000 854	38 265 803	27 991 903
Indeksas	100	114	181	132
Investicijų grąža (%)	–1,7	–3,1	–10,2	–14,4
Indeksas	– 100	– 183	– 607	– 860
Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(308)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį nuostolį neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(309)

2015 m. nustačius priemones buvo padarytas teigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui, visų pirma 2017 m., kai Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti. 2017 m. Sąjungos gamintojų patirti nuostoliai dar buvo palyginti nedideli, t. y. 2,1 %. Nuostoliai, patirti atitinkamai 2013 m. ir pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., per du laikotarpius prieš pat nustatant pradines priemones 2015 m., sudarė –26,6 % ir –22,3 %. Jie buvo daug didesni nei 2017 m. patirti nuostoliai (–2,1 %). Tačiau vėliau ekonominė padėtis ėmė toliau blogėti (53), nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nuostoliai siekė –18,6 %.

(310)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautų tendencija nebuvo panaši į pelningumo mažėjimo tendenciją ir buvo teigiama. Šį teigiamą grynųjų pinigų srautą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad vienas Sąjungos gamintojas buvo sudaręs dvi svarbias nuostolingas sutartis:

—	su patronuojančiąja įmone sudarytą pelno ir nuostolio) perdavimo susitarimą, reiškiantį, kad jo patirtus nuostolius padengė jo patronuojančioji įmonė, ir

—	su išorės paslaugų teikėju sudarytą faktoringo sutartį, pagal kurią galima greičiau gauti neapmokėtas gautinas sumas mainais į kasmet mokėtiną faktoringo mokestį.

(311)

Nepaisant per nagrinėjamąjį laikotarpį patirtų nuostolių visais nagrinėjamojo laikotarpio metais investicijos viršijo 21 mln. EUR. Šios investicijos buvo daugiausia susijusios su įrangos atnaujinimu, kad būtų galima gaminti didelio laidžio rūšių peržiūrimąjį produktą.

(312)

Investicijų grąža iš esmės išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Dėl patirtų nuostolių investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Iš tiesų ji mažėjo kaip ir pelningumas.

(313)

Gebėjimas pritraukti kapitalą yra gebėjimas pritraukti pinigų siekiant investuoti, plėstis ar reformuotis. Atsižvelgiant į peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patirtus nuostolius, skolų arba nuosavo kapitalo finansavimas yra būtinas, kad Sąjungos gamintojai galėtų toliau investuoti. Pavyzdžiui, kaip nustatyta 310 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojas su patronuojančiąja įmone sudarė pelno ir nuostolio pervedimo susitarimą, o tai reiškia, kad patirtus nuostolius padengė jo patronuojančioji įmonė, ir bendrovė galėjo toliau investuoti, daugiausia į didelio laidžio rūšių peržiūrimojo produkto gamybos įrenginius.

4.6. Išvada dėl žalos

(314)

Kaip nustatyta 309 konstatuojamojoje dalyje, 2015 m. nustačius priemones buvo padarytas teigiamas poveikis Sąjungos ekonominei padėčiai, visų pirma 2017 m., kai Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti.

(315)

Vis dėlto vėliau ekonominė padėtis vėl ėmė nuolat blogėti, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nuostoliai siekė –18,6 %.

(316)

Pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 4 %, o vieneto kainos šiek tiek sumažėjo 2 %. Gamyba sumažėjo 15 %, o gamybos pajėgumų naudojimas sumažėjo 10 %. Didėjant gamybos sąnaudoms, nuostoliai pasiekė netvarų lygį.

(317)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl pirmiau aprašytų veiksnių buvo patirta nuostolių, kiti rodikliai, kaip antai investicijų grąža, mažėjo taip pat, kaip pelningumo rodiklis.

(318)

Atskleidus faktus NLMK tvirtino, kad žalinga Sąjungos pramonės padėtis susidarė dėl struktūrinių problemų ir nėra susijusi su importu iš nagrinėjamųjų šalių. NLMK atkreipė dėmesį į nuostolių lygio ir padidėjusių gamybos sąnaudų koreliaciją bei blogėjančius Sąjungos gamintojų veiklos rezultatus, įskaitant vieno pagrindinio Sąjungos gamintojo veiklos sustabdymą, dėl kurio padidėjo produkto vieneto pastoviosios išlaidos. Be to, atskleidus faktus Rusijos Vyriausybė teigė, kad suvartojimo sumažėjimas buvo pagrindinė problema, kilusi Sąjungos pramonei, kurios padėtis, Rusijos Vyriausybės teigimu, buvo stabili, kaip rodo jos darbuotojų skaičius ir padidėjusios investicijos.

(319)

Atskleidus faktus „Nippon Steel“ teigė, kad kiekvieną žalos rodiklį galima paaiškinti kitomis priežastimis nei OGEP importas iš nagrinėjamųjų šalių. Pavyzdžiui, ji teigė, kad –18,6 % nuostolius galima paaiškinti 32 % padidėjusiomis investicinėmis išlaidomis, o 4 % sumažėjusią pardavimo apimtį galima paaiškinti 11 % sumažėjusiu Sąjungos suvartojimu ir taip pat sumažėjusia Sąjungos gamyba.

(320)

Komisija atmetė šias NLMK ir „Nippon Steel“ pastabas dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, Komisija netvirtino, kad žalingą padėtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sukėlė importas iš nagrinėjamųjų šalių arba kad ją sukėlė tik jis. Kaip nustatyta 330 ir 331 konstatuojamosiose dalyse, Komisija taip pat atsižvelgė į kitus suinteresuotųjų šalių nustatytus veiksnius, galinčius padaryti žalą, tačiau padarė išvadą, kad šie kiti veiksniai buvo laikino pobūdžio. Antra, kaip bendrai aprašyta toliau 5 skirsnyje, ypač 361 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į ankstesnę ir dabartinę Sąjungos pramonės patiriamą žalą, labai tikėtina, kad nenustačius priemonių smarkiai padidėtų importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių žalingomis kainomis ir Sąjungos gamintojai patirtų dar didesnių nuostolių. Trečia, analizuojant Sąjungos pramonės padėtį atsižvelgta į visus žalos rodiklius, kuriais remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip nustatyta 321 konstatuojamojoje dalyje. Ketvirta, šios pastabos nebuvo pakankamai pagrįstos. Galiausiai Komisija atliko ne tik išsamią Sąjungos pramonės patirtos žalos analizę (4 skirsnis), bet ir išsamią kitų žalos priežasčių ir to, kas būtų, jei nebūtų jokių priemonių, analizę (5 skirsnis). Kaip paaiškinta 361 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgdama į ankstesnę ir dabartinę Sąjungos pramonės patiriamą žalą, Komisija padarė išvadą, jog labai tikėtina, kad nenustačius priemonių smarkiai padidėtų importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių žalingomis kainomis ir Sąjungos gamintojai patirtų dar didesnių nuostolių.

(321)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip matyti iš visų pagrindinių žalos rodiklių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

5. ŽALOS TĘSIMOSI IR (ARBA) PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ, JEI PRIEMONĖS BŪTŲ PANAIKINTOS

(322)

Kaip minėta 271 konstatuojamojoje dalyje, nustačius priemones trijų MIK forma, importo į Sąjungą kainoms buvo padarytas didelis poveikis. Apskritai OGEP iš Kinijos, Japonijos, Korėjos ir JAV buvo importuojami tokiomis kainomis, kurios buvo lygios MIK arba už jas didesnės ir gerokai didesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainą ir gamybos sąnaudas, taigi nežalingomis kainomis. Kita vertus, importas iš Rusijos buvo vykdomas vidutinėmis kainomis, gerokai mažesnėmis už Sąjungos pramonės pardavimo kainą ir gamybos sąnaudas, taigi žalingomis kainomis. Iš tiesų nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė Rusijos importo kaina buvo daugiau nei 20 % mažesnė už vidutines Sąjungos pramonės panašių produktų kainas.

(323)

Atskleidus faktus NLMK tvirtino, kad Rusijos kilmės OGEP rūšys tiesiogiai nekonkuravo su daugiausia ES gaminamų rūšių produktais ir kad mažos Rusijos importo kainos bylojo apie jų prastesnę kokybę ir ribotas naudojimo sritis. Ji teigė, kad Rusijos kilmės OGEP rūšių importo apimtis išlieka nepakitusi tik dėl vis dar egzistuojančios, bet mažėjančios žemesnės kokybės OGEP rūšių paklausos.

(324)

Teiginio, kad Rusijos importuojamų rūšių OGEP tiesiogiai nekonkuravo su daugiausia ES gaminamų rūšių produktais, tyrimo faktai vis dėlto nepatvirtino. Pirma, per TL vis dar buvo konkurencija tarp importo iš Rusijos ir Sąjungos gamintojų gaminamų rūšių, visų pirma dviejų iš keturių Sąjungos gamintojų, kurie taip pat gamino žemesnės kokybės rūšių OGEP. Antra, Komisija primena, kad ji nustatė tris MIK trims skirtingoms produktų kategorijoms, remdamasi didžiausiais šerdies nuostoliais, o tai yra objektyvus nediskriminacinis kriterijus, taikomas visoms skirtingoms OGEP rūšims, įskaitant importuojamas iš Rusijos. Trečia, iš Rusijos importuojamų rūšių OGEP yra įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, jie buvo parduoti ir vis dar gali būti naudojami Sąjungos rinkoje, net jeigu manoma, kad įsigaliojus 2 lygiui padidės didelio laidžio rūšių peržiūrimojo produkto paklausa (žr. 401 konstatuojamąją dalį) ir sumažės Rusijos eksportuojančių gamintojų gaminamų rūšių produktų paklausa.

(325)

Kalbant apie šiuos kitus veiksnius, dėl COVID-19 pandemijos užsakymai vėlavo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu paklausa Sąjungoje sumažėjo, o po to sumažėjo pardavimo kainos. Taigi COVD-19 pandemija taip pat neigiamai paveikė Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(326)

Be to, dėl pasaulinio plieno pramonės nuosmukio nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo plieno paklausa ir suvartojimas Sąjungoje, o vėliau ir pardavimo kainos.

(327)

Be to, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui nesusijusiems pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 35–38 % – nuo 100 000–115 000 tonų 2017 m. iki 60 000–75 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau Sąjungos gamintojai tapo atrankesni ir nagrinėjamuoju laikotarpiu galėjo šiek tiek padidinti savo eksporto kainą.

(328)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos gamintojai nebuvo pakankamai veiksmingi dėl padidėjusių sąnaudų ir investicijų. Viena suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad Sąjungos gamintojai negalėjo įvykdyti tam tikrų restruktūrizavimo planų, visų pirma dėl to, kad Komisija uždraudė „Tata Steel“ ir „ThyssenKrupp“ susijungimą. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti. Be to, jei Sąjungos pramonė nebūtų galėjusi padaryti šių investicijų, ji nebūtų galėjusi toliau konkuruoti su nagrinėjamųjų šalių eksportuojančiais gamintojais, kurie daugiausia į Sąjungą importuoja didelio laidžio OGEP. Dėl to būtų susidariusi netvari padėtis, dėl kurios kiltų abejonių dėl keturių Sąjungos gamintojų išlikimo. Atitinkamai padidėjusios investicinės sąnaudos buvo būtinos, kad Sąjungos pramonė išliktų konkurencinga ir gyvybinga.

(329)

Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis taip pat prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė šio reglamento 275–281 konstatuojamąsias dalis ir priminė, kad nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio bendras importas iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, sumažėjo 38 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 7–10,5 % rinkos dalį, palyginti su 10,2–13,5 % 2017 m. Taigi nėra požymių, kad kitas importas padarė žalą Sąjungos pramonei.

(330)

Manoma, kad kiti pirmiau nurodyti veiksniai yra laikino pobūdžio, o Sąjungos pramonės padėtis peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje jau atrodė vėl perspektyvesnė, atsižvelgiant į numatomą didesnę OGEP paklausą artimiausioje ateityje ir į Sąjungos pramonės gebėjimą gaminti vis daugiau didelio laidžio rūšių peržiūrimojo produkto.

(331)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią darė tęstinis importas iš Rusijos dempingo kaina, tęstųsi, o žala, kurią darė importas iš kitų šalių, pasikartotų, jei nesant tokių laikinų ir išskirtinių aplinkybių būtų leista nebetaikyti priemonių. Komisija išnagrinėjo šiuos elementus: 1) nepanaudotus pajėgumus nagrinėjamosiose šalyse ir Sąjungos rinkos patrauklumą ir 2) galimo importo iš šių šalių ir jo kainų lygio poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

5.1. Nepanaudoti pajėgumai nagrinėjamosiose šalyse ir Sąjungos rinkos patrauklumas

(332)

Kaip jau aprašyta 82, 101, 113, 226 ir 241 konstatuojamosiose dalyse, kiekiai, kuriuos gali eksportuoti nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai, yra dideli, palyginti su Sąjungos rinkos dydžiu. Iš tikrųjų šie nepanaudoti pajėgumai daugiau nei tris kartus viršijo visą Sąjungos suvartojimą (54) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, Kinijos, Rusijos ir Japonijos eksportuojančių gamintojų vidaus rinkos dalis yra 97–100 %, o JAV ir Korėjos eksportuojančių gamintojų – 83–86 %. Todėl jokie esami eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai negali būti toliau panaudoti jų atitinkamose vidaus rinkose, nes šios rinkos jau dabar yra didžiąja dalimi patenkinamos eksportuojančių gamintojų vidaus gamyba. Be to, Kinijos ir JAV rinkos saugomos prekybos priemonėmis.

(333)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms visų nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai vėl pradės parduoti didelį produkto kiekį Sąjungos rinkoje.

5.2. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų lygis, jei priemonės nustotų galioti

(334)

Kaip minėta 271 ir 322 konstatuojamosiose dalyse, importas iš Kinijos, Japonijos, Korėjos ir JAV vyko tokiomis kainomis, kurios buvo lygios atitinkamai MIK arba už ją didesnės ir didesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainą ir gamybos sąnaudas. Importas iš Rusijos buvo vykdomas gerokai mažesnėmis už atitinkamą MIK kainomis (1 536 EUR/t) ir todėl atrodė, kad jam tai neturėjo didelio poveikio, taip pat kainomis, mažesnėmis už Sąjungos pramonės pardavimo kainą ir gamybos sąnaudas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad MIK turėjo didelį poveikį pirmiau nurodytų keturių šalių eksportuojančių gamintojų kainodarai ir kad jų faktinės importo kainos negali būti naudojamos kaip patikimas tikėtinų būsimų kainų rodiklis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(335)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija taip pat nagrinėjo šių keturių šalių (Kinijos, Japonijos, Korėjos ir JAV) (55) dabartinę OGEP eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką jų trečiųjų šalių eksporto rinkose, siekdama įvertinti tikėtiną importo į Sąjungą kainų lygį, jei priemonės nustotų galioti.

(336)

Šiuo tikslu Kinijos ir Japonijos bendradarbiaujančių gamintojų tikėtinus importo į Sąjungą kainų lygius Komisija nustatė palyginusi tam tikrų rūšių produktų, kurių didžiausi šerdies nuostoliai neviršija 0,9 W/kg:

—	MIK (2 043 EUR/t) ir

—

atitinkamas vidutines svertines pardavimo kainas tos pačios kategorijos produktui, kurį pagamino šie bendradarbiaujantys Kinijos ir Japonijos gamintojai ir kuris buvo parduotas likusioje pasaulio dalyje, nustatytas remiantis CIF kaina ir atitinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į visus pardavimo eksportui iš Japonijos į Sąjungą ir iš Japonijos į trečiąsias šalis vežimo sąnaudų skirtumus. Apskaičiuodama vidutines svertines pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainas kitose pasaulio šalyse, Komisija rėmėsi dviejų Japonijos eksportuojančių gamintojų ir dviejų susijusių prekiautojų bei vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo pateiktomis lentelėmis apie pardavimą eksportui nesusijusiems pirkėjams trečiosiose šalyse. Siekdama atsižvelgti į bet kokį galimą transporto išlaidų skirtumą eksportuojant į trečiąsias šalis, palyginti su eksportu į Sąjungą, Komisija prie atitinkamų svertinių vidutinių tos pačios kategorijos produkto, kurį pagamino šie bendradarbiaujantys Kinijos ir Japonijos gamintojai, pardavimo kainų pridėjo 65 EUR už toną. Šis papildomas 65 EUR už toną dydis laikomas konservatyviu, nes pagrindinės Japonijos ir Kinijos eksportuojančių gamintojų trečiųjų šalių rinkos (pvz., Indija, Tailandas ir Taivanas) apskritai yra arčiau Japonijos nei Sąjungos.

(337)

Tuo remiantis buvo nustatyta, kad Japonijos ir Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportavo į savo pagrindines trečiųjų šalių eksporto rinkas kainomis, kurios buvo maždaug 10 % mažesnės, palyginti su atitinkama MIK.

(338)

Be to, Komisija palygino aukščiausios kokybės OGEP rūšių (OGEP rūšių, kurių didžiausi šerdies nuostoliai neviršija 0,9 W/kg ir kurie sudaro didžiąją dalį bendradarbiaujančių Kinijos ir Japonijos eksportuojančių gamintojų importo Sąjungos rinkoje, palyginti su kitomis dviem skirtingomis produkto kategorijomis, kaip paaiškinta 2 konstatuojamojoje dalyje) Sąjungos vidutines svertines pardavimo kainas su atitinkamomis svertinėmis vidutinėmis pardavimo kainomis tos pačios kategorijos produktams, kuriuos pagamino šie bendradarbiaujantys Kinijos ir Japonijos gamintojai ir kurie buvo parduoti likusioje pasaulio dalyje taikant CIF metodą, atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į muitus ir išlaidas po importo.

(339)

Nustatyta, kad Kinijos ir Japonijos eksportuojantys gamintojai eksportavo į pagrindines trečiųjų šalių eksporto rinkas maždaug 3 % didesnėmis kainomis, palyginti su atitinkamomis Sąjungos gamintojų pardavimo kainomis.

(340)

Šiomis aplinkybėmis vis dėlto reikėtų priminti, kad Sąjungos gamintojai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jau pardavė produktą mažesnėmis už gamybos sąnaudas kainomis (žr. 9 lentelę, 300 konstatuojamąją dalį), dėl to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patirta didelių nuostolių ir jau buvo susiklosčiusi žalinga padėtis. Panašios Japonijos ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainos Sąjungos rinkoje, kurias jie taiko ir savo trečiosioms rinkoms aukščiausios kokybės OGEP rūšių atveju, dar labiau pablogintų Sąjungos pramonei daromą žalą, jei priemonės nustotų galioti.

(341)

Atskleidus faktus „Nippon Steel“ teigė, kad Komisijos analizė dėl tikėtinų OGEP importo iš Japonijos kainų lygių netaikant priemonių buvo nepagrįsta. Pirma, importo iš Japonijos kaina nuolat ir gerokai viršijo didžiausią MIK, todėl Komisija turėjo pagrįsti priežastis, kodėl Japonijos faktinės importo kainos negali būti naudojamos nustatant tikėtinas kainas, kurias Japonija taikytų, jei priemonės nustotų galioti. Ji taip pat paprašė Komisijos pagrįsti Japonijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų palyginimą su atitinkamomis MIK ir Sąjungos eksporto kainomis. Galiausiai „Nippon Steel“ tvirtino, kad jos pardavimo Indijai kainos buvo didesnės nei Sąjungoje, lyginant bendrovės tų pačių rūšių produkto pardavimą atitinkamai Indijai ir Sąjungai.

(342)

Komisija pripažino, kad importo į Sąjungą iš Japonijos kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nuolat didesnės nei didžiausia MIK, kaip nurodyta 4 lentelėje 267 konstatuojamojoje dalyje.

(343)

Vis dėlto Komisija atmetė „Nippon Steel“ teiginį, kad ji turėjo naudoti Japonijos faktines importo į Sąjungą kainas, kad nustatytų tikėtinas kainas, kurias Japonija taikytų, jei priemonės nustotų galioti. Kaip paaiškinta 334 konstatuojamojoje dalyje, MIK turėjo didelį poveikį pirmiau nurodytų keturių šalių, įskaitant Japoniją, eksportuojančių gamintojų, kurie daugiausia eksportavo aukštos kokybės rūšių OGEP, kainodarai ir kad dėl to jų faktinės importo į Sąjungą kainos negalėjo būti naudojamos kaip patikimas tikėtinų būsimų kainų rodiklis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Japonijos atveju tai parodė faktas, kad jos eksporto į trečiąsias šalis kainos vidutiniškai buvo gerokai mažesnės už eksporto į Sąjungą kainas.

(344)

Dėl Japonijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų palyginimo su atitinkamomis MIK ir eksporto į Sąjungą kainomis pagrindimo Komisija paaiškino savo požiūrį ir jo motyvus 336 konstatuojamojoje dalyje. Be to, teiginys, kad „Nippon Steel“ pardavimo kainos Indijoje buvo didesnės nei pardavimo į Sąjungą kainos, buvo klaidingas, nes duomenys apie pardavimą buvo pagrįsti „Nippon Steel“ ir su ja susijusių Indijos ir Europos prekiautojų sandoriais, o tai nelaikyta patikimu pagrindu jokiam palyginimui siekiant padaryti išvadas dėl galutinių kainų lygių, taikomų pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams. Be to, dėl dviejų Japonijos eksportuojančių gamintojų reikėtų pažymėti, kad MIK palyginimas su Japonijos vidutinėmis pardavimo į trečiąsias šalis kainomis, kaip aprašyta 336 konstatuojamojoje dalyje, buvo pagrįstas abiejų Japonijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir apėmė visą jų nesusijusį pardavimą eksportui į visas trečiąsias šalis.

(345)

Kadangi Korėjos ir JAV gamintojai nebendradarbiavo, tikėtinas kainų lygis eksportuojant į Sąjungą buvo apskaičiuotas palyginus dabartines Korėjos ir JAV eksporto į trečiąsias šalis kainas, remiantis atitinkamos šalies konkrečiais GTA importo statistiniais duomenimis ir vidutine MIK.

(346)

Nustatyta, kad nebendradarbiaujančių Korėjos ir JAV gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo atitinkamai 20 % ir 15 % mažesnės, palyginti su vidutine MIK. Jei šios JAV ir Korėjos eksporto kainos būtų palygintos su aukščiausiu MIK lygiu, o toks palyginimas galbūt būtų tikslesnis, nes didžiąją tų šalių eksporto dalį sudaro didelio laidžio OGEP produktai, šie procentiniai dydžiai būtų dar gerokai didesni.

(347)

Be to, Komisija palygino vidutines svertines Sąjungos OGEP, kurių didžiausi šerdies nuostoliai neviršija 0,9 W/kg, pardavimo kainas su atitinkamomis Korėjos ir JAV eksporto į trečiąsias šalis kainomis, remdamasi atitinkamos šalies GTA importo statistiniais duomenimis ir darydama prielaidą, kad didžiąją Korėjos ir JAV importo dalį sudaro didelio laidžio OGEP.

(348)

Nustatyta, kad Korėjos ir JAV eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo atitinkamai 22 % ir 14 % mažesnės, palyginti su Sąjungos gamintojų pardavimo kainomis. Kaip jau minėta 340 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Sąjungos gamintojai jau pardavė mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis, Korėjos ir JAV eksportuojančių gamintojų panašios kainos dar labiau pablogintų Sąjungos pramonei daromą žalą, jei priemonės nustotų galioti.

(349)

Todėl, atsižvelgdama į šiuos eksporto iš keturių nagrinėjamųjų šalių į trečiąsias šalis kainų lygius ir faktinę žalingą Sąjungos pramonės padėtį, Komisija manė, kad tikėtina, jog keturių nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai, jei nebūtų antidempingo priemonių, pradėtų eksportuoti į Sąjungą panašiomis kainomis, kurias jie taiko savo trečiosioms rinkoms, ir bent mažesnėmis nei taikytinos MIK kainomis, t. y. žalingomis kainomis.

(350)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nustojus galioti priemonėms importas į Sąjungą iš visų nagrinėjamųjų šalių būtų vykdomas žalingomis kainomis. Dėl šio importo Rusijos atveju ir toliau būtų daroma žala, o kitų nagrinėjamųjų šalių atveju žala pasikartotų.

5.3. Galimo importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių

(351)

Komisija įvertino galimą importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai, modeliuodama du galimus scenarijus, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, t. y.

—

nagrinėjamosios šalys į Sąjungą eksportuotų tokį patį kiekį, koks buvo eksportuotas prieš nustatant priemones (t. y. pradiniu tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., kai buvo eksportuota 139 000–154 000 tonų (56)), o Sąjungos suvartojimas išliktų toks pat, kaip peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (t. y. 265 000–280 000 tonų) (pirmasis scenarijus);

—	dėl padidėjusios konkurencijos, kai visos kitos sąlygos būtų vienodos, kainos Sąjungos rinkoje sumažėtų atitinkamai 5 % ir 10 % (antrasis scenarijus).

(352)

Pagal pirmąjį scenarijų Komisija taip pat padarė prielaidą, kad 100 % viso importo iš nagrinėjamųjų šalių darytų poveikį Sąjungos pramonei ir nedarytų poveikio importui iš kitų trečiųjų šalių, nes pastarųjų rinkos dalis yra nedidelė. Be to, Komisija darė prielaidą, kad Sąjungos pramonė taikytų tas pačias pardavimo kainas kaip peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nes ji jau patiria nuostolių.

(353)

Šio modeliavimo pagal pirmąjį scenarijų rezultatai rodo, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių didėtų Sąjungos pramonės sąskaita. Pastaroji prarastų pardavimo apimtį ir rinkos dalį Sąjungos rinkoje, dėl to jos gamyba dar labiau sumažėtų ir padidėtų kiekvienos pagamintos peržiūrimojo produkto tonos pastoviosios išlaidos. Tai turėtų įtakos bendram pramonės pelningumui. Dėl to Sąjungos pramonės patirti nuostoliai toliau didėtų nuo –18,6 % iki dar netvaresnio lygio –22,6 %.

(354)

Pagal antrąjį scenarijų nustatyta, kad kainos sumažėjimo 5 % poveikis gali būti net žalingesnis. Jei Sąjungos kainos sumažėtų 5 % (1 356 EUR/t) dėl padidėjusio spaudimo kainoms, susijusio su importu iš nagrinėjamųjų šalių, nuostoliai dar labiau sumažėtų –29 %. Jei Sąjungos kainos sumažėtų 10 %, t. y. nuo 1 427 EUR už toną iki 1 285 EUR už toną, nuostoliai būtų –37 %.

(355)

Iš tikrųjų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, labai tikėtina, kad rinkoje susidarytų pirmojo ir antrojo scenarijų derinys. Dėl to Sąjungos pramonė patirtų dar didesnių netvarių nuostolių.

(356)

Atskleidus faktus Japonijos Vyriausybė taip pat teigė, kad Japonija neturėtų būti įtraukta į antidempingo priemonių taikymo sritį, nes Japonijos produktai nedaro jokios žalos ar nekelia grėsmės Sąjungos pramonei dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, jos pramonė gamina tam tikrų rūšių išskirtinės kokybės produktus, kuriuos naudoja konkretūs naudotojai Sąjungoje ir kurie jiems tampa vis svarbesni. Antra, tai, kad Japonijos eksporto į Sąjungą kainos yra gerokai didesnės nei MIK, rodo, kad Japonijai nustojus taikyti galiojančias antidempingo priemones importo kainos nesumažėtų.

(357)

Atskleidus faktus ir panašiai kaip teigė Japonijos Vyriausybė, „Nippon Steel“ dar kartą tvirtino, kad antidempingo priemonės Japonijai neturėtų būti toliau taikomos, nes būtent Kinija kelia didelę grėsmę Sąjungos pramonei, o ne Japonija, nes, palyginti su Kinija, jos nepanaudoti pajėgumai yra palyginti nedideli. Kainos, kurias Japonijos eksportuojantys gamintojai taiko Sąjungos rinkoje, yra didžiausios pasaulyje ir didesnės už didžiausią MIK. Trečia, Japonijos eksporto kainos sąžiningai konkuruoja su kitų gamintojų, įskaitant Sąjungos pramonę, kainomis.

(358)

Komisija pripažino, kad Japonijos eksportuojantys gamintojai gamina aukštos kokybės rūšių produktus, kaip minėta 381 konstatuojamojoje dalyje. Kita vertus, kaip minėta 337 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad Japonijos eksportuojantys gamintojai eksportavo į savo pagrindines trečiųjų šalių eksporto rinkas kainomis, kurios buvo maždaug 10 % mažesnės, palyginti su atitinkamų rūšių aukštos kokybės produktų MIK. Tuo remdamasi Komisija tvirtino, kad tikėtina, jog netaikant priemonių importas dempingo kaina iš visų nagrinėjamųjų šalių, įskaitant Japoniją, mažesnėmis žalingomis kainomis labai padidėtų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad būtų nepagrįsta Japonijos neįtraukti į tyrimo aprėptį.

(359)

Be to, kaip paaiškinta atitinkamuose ankstesniuose skirsniuose, nepaisant nustatytų Kinijos nepanaudotų pajėgumų, Komisija konstatavo, kad:

—	Japonijos eksportuojantys gamintojai eksportavo OGEP į ES dempingo kainomis (71 konstatuojamoji dalis);

—	Japonijoje yra dideli nepanaudoti OGEP gamybos pajėgumai (74 konstatuojamoji dalis) ir

—	ES rinka yra patraukli Japonijos eksportuojantiems gamintojams (81–90 konstatuojamosios dalys).

(360)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija taip pat atmetė šį „Nippon Steel“ tvirtinimą.

5.4. Išvada dėl žalos tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybės

(361)

Tuo pagrindu, atsižvelgiant į ankstesnę ir dabartinę Sąjungos pramonės patiriamą žalą, labai tikėtina, kad nenustačius priemonių smarkiai padidėtų importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių žalingomis kainomis ir Sąjungos gamintojai patirtų dar didesnių nuostolių. Todėl Komisija padarė išvadą, kad neatsižvelgiant į tai, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo pakankamas su importu iš Rusijos susijęs priežastinis ryšys, iš pradžių nustatyta žala, susijusi su nagrinėjamosiomis šalimis, pasikartos.

6. SĄJUNGOS INTERESAI

(362)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Sąjungos interesai nustatyti remiantis visų su peržiūrimuoju produktu susijusių interesų, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir viešosios politikos interesų, vertinimu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB (57) (Ekologinio projektavimo direktyva) ir su konkrečiais produktais susijusiuose reglamentuose. Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies trečią sakinį atskirai nagrinėtas poreikis apsaugoti pramonę nuo neigiamo žalingo dempingo poveikio.

(363)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

6.1. Sąjungos pramonės interesai

(364)

Sąjungos pramonė veikia keturiose valstybėse narėse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Lenkijoje), joje tiesiogiai dirba daugiau nei 2 200 su peržiūrimuoju produktu susijusių darbuotojų.

(365)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad turėtų būti leista nebetaikyti priemonių, nes Sąjungos gamintojai nebepatiria jokios žalos. Pavyzdžiui, jie teigė, kad Sąjungos gamintojai padidino peržiūrimojo produkto pardavimą Sąjungos rinkoje ir nuo 2017 m. galėjo padidinti savo rinkos dalį Sąjungos rinkoje 3 %. Taip pat teigta, kad Sąjungos pramonė nuo 2017 m. išlaikė stabilius gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo ir užimtumo lygius. Sąjungos pramonė taip pat turėjo galimybę investuoti dideles sumas, o tai, kaip teigiama, veikiau rodo, kad pramonė yra tikra dėl savo rinkos ateities.

(366)

Kaip nurodyta 315 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai patyrė nuostolių, kurie siekė –18,6 %. Be to, pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 %, o vieneto kainos šiek tiek sumažėjo 2 %. Be to, gamyba sumažėjo 15 %, o gamybos pajėgumų naudojimas sumažėjo 10 %. Taigi 321 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą.

(367)

Be to, Komisija nustatė, jog yra didelė tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas iš šių šalių, tęstųsi, jei priemonės nustotų galioti. Didelės apimties importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių sukeltų Sąjungos pramonei didesnę nesąžiningą konkurenciją ir toliau darytų žalą Sąjungos pramonei. Tai pablogintų ir taip žalingą ir labai pažeidžiamą Sąjungos pramonės ekonominę padėtį ir keltų grėsmę jos gyvybingumui.

(368)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų Sąjungos pramonės interesams.

6.2. Nesusijusių importuotojų interesai

(369)

Komisija susisiekė su visais žinomais nesusijusiais importuotojais. Tik vienas nesusijęs importuotojas pranešė apie save ir bendradarbiavo atliekant šį tyrimą, jis pateikė klausimyno atsakymus.

(370)

Todėl Komisija neturi pakankamai informacijos, kad padarytų išvadą, jog tolesnis priemonių taikymas būtų žalingas importuotojų interesams. Tikriausiai būtų priešingai, nes importas iš nagrinėjamųjų šalių dėl priemonių niekada nenutrūko, o tęsėsi didele apimtimi.

6.3. Naudotojų interesai

6.3.1. Įvadas

(371)

Apie save pranešė septyni naudotojai, pareiškę norą dalyvauti tyrime. Vis dėlto tik keturi iš jų visapusiškai bendradarbiavo atliekant šį tyrimą ir pateikė užpildytus klausimyno atsakymus, skelbtiną ir neskelbtiną redakcijas.

(372)

Vienas iš keturių visapusiškai bendradarbiavusių naudotojų buvo vienas didžiausių naudotojų Sąjungos rinkoje, o kiti trys naudotojai buvo palyginti maži pagal užimtumą ir apyvartą.

(373)

Apie save taip pat pranešė ir Komisijai informaciją apie Sąjungos interesus pateikė šios trys naudotojų asociacijos:

—	Europos elektros energijos perdavimo ir skirstymo įrangos ir paslaugų pramonės asociacija (toliau – „T&D Europe“). Ji atstovauja Europos elektros energijos perdavimo ir skirstymo įrangos gamintojų ir paslaugų teikėjų interesams;

—	Vokietijos elektros ir elektronikos gamintojų asociacija „Zvei“, taip pat priklausanti „T&D Europe“ ir atstovaujanti savo narių Vokietijoje, daugiausia transformatorių gamintojų, interesams;

—

Europos vėjo energijos pramonės asociacija „WindEurope“, atstovaujanti daugiau nei 400 organizacijų. Be vėjo jėgainių gamintojų, jos nariai yra sudedamųjų dalių tiekėjai, mokslinių tyrimų institutai, nacionalinės vėjo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos asociacijos, kūrėjai, rangovai, elektros energijos tiekėjai, finansų bei draudimo bendrovės ir konsultantai.

(374)

Komisija pripažino, kad transformatorių pramonė yra svarbi pramonė Sąjungos rinkoje. „T&D Europe“ teigė, kad Sąjungos transformatorių rinkos apyvarta yra apie 3,7 mlrd. EUR, kurioje apie 10 % sudaro importas. ES transformatorių gamybos vertė yra maždaug 4,7 mlrd. EUR, todėl ES yra grynoji transformatorių eksportuotoja. „T&D Europe“ taip pat tvirtino, kad ES transformatorių pramonę sudaro šimtai įmonių ir joje ES dirba daugiau kaip 30 000 darbuotojų, neįskaitant subrangovų ir kitų pramonės šakų, kurios gauna naudos iš ES transformatorių pramonės. Dėl galutinės grandies pramonės „WindEurope“ teigė, kad 2019 m. Europos vėjo energijos pramonė tiesiogiai sukūrė daugiau kaip 160 000 darbo vietų, o netiesiogiai rėmė dar 140 000 darbo vietų. Rusijos gamintojas (NLMK) 2020 m. gruodžio 11 d. pateiktoje medžiagoje pateikė panašių pastabų, teigdamas, kad dėl transformatorių pramonės svarbos turėtų būti vadovaujamasi pirmiausia naudotojų interesais.

(375)

Peržiūrimasis produktas daugiausia naudojamas kaip pagrindinė žaliava galios ir skirstomiesiems transformatoriams gaminti. Transformatorių gamintojai Europoje – tai seniai įsikūrusi pramonė, kuri paprastai produktą tiekia dideliems energijos tiekėjams. Transformatorių pramonės bendrovės paprastai priklauso didelėms pramonės grupėms, kurios veikia įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau kai kurios mažesnės nepriklausomos bendrovės taip pat veikia rinkoje, o kai kurios jų veikia specifinėse nišinėse rinkose, pvz., šerdies pjovimo rinkoje.

(376)

Laikoma, kad peržiūrimasis produktas sudaro didelę naudotojų sąnaudų dalį. „Zvei“ teigė, kad transformatoriaus šerdies (OGEP) sąnaudos sudaro 20–40 % visų transformatoriaus gamybos sąnaudų. Tačiau, remiantis naudotojų klausimynuose surinktais duomenimis, peržiūrimasis produktas kaip žaliava vidutiniškai sudaro apie 7–17 % visų transformatorių gamybos sąnaudų. Išimtiniais atvejais ši dalis gali būti didesnė, visų pirma tam tikroms tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir transformatorių gamintojų veikiančioms tarpinėms bendrovėms. Šių tarpinių bendrovių veikla susijusi tik su išilginiu pjaustymu pagal plotį ir laminatų pjaustymu remiantis transformatorių gamintojų ritinių ir (arba) transformatorių surinkimo šerdžių specifikacijomis.

(377)

Naudotojai teigė, kad eksportuojančių gamintojų produktai yra kokybiškai geresni šerdies nuostolių atžvilgiu. Jie taip pat teigė, kad penkerius metus iš eilės nustačius priemones Sąjungos pramonė vis dar neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų tiekti naudotojų pramonei visų pirma didelio laidžio rūšių produktus. „T&D Europe“ teigė, kad transformatorių pramonė yra ypač priklausoma nuo importuojamų didelio laidžio rūšių OGEP, specialiai skirtų konkrečioms sritims, ir kad ES gamintojai negali gaminti didelio laidžio rūšių OGEP, specialiai skirtų konkrečioms sritims, tokiais kiekiais ir tokios kokybės, kokių reikia Sąjungos rinkai. Ji taip pat teigė, kad artimiausiu metu Sąjungos gamintojai galės patenkinti tik nedidelę ES paklausos dalį. Todėl jie teigė, kad Sąjungos rinkoje vis dar yra ir bus trūkumas, visų pirma didelio laidžio rūšių produktų.

(378)

Naudotojų asociacijos tvirtino, kad toliau taikant galiojančias priemones sumažėtų Europos transformatorių gamintojų konkurencingumas ne Sąjungoje esančių transformatorių gamintojų atžvilgiu. Jei priemonės būtų toliau taikomos trijų MIK forma, rinkos kaina būtų iškraipyta, per didelė ir turėtų reikšmingą poveikį transformatorių ir elektros energijos kainoms visoje Europoje. „T&D Europe“ ir „Zvei“ taip pat teigė, kad OGEP rinkose, kuriose netaikomos dirbtinės importo priemonės (pvz., Indijoje), OGEP kaina per pirmąjį 2020 m. ketvirtį sumažėjo iki istoriškai žemo kainų lygio. Galiausiai jie teigė, kad dėl MIK padidėja ES transformatorių gamintojų sąnaudos ir daugiausia naudos gauna ne ES gamyklos, kurios OGEP į ES parduoda didesnėmis kainomis. „Zvei“ pridūrė, kad dėl to Europos transformatorių gamintojai gali būti perkelti už Sąjungos rinkos ribų.

(379)

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, du pagrindiniai argumentai, prieštaraujantys tolesniam galiojančių priemonių taikymui, buvo šie:

—	jei priemonės būtų tęsiamos, būtų nepakankama pasiūla (58) ir atsirastų kokybės skirtumų;

—	Peržiūrimojo produkto Sąjungos naudotojų konkurencingumui būtų pakenkta už Sąjungos ribų esančių naudotojų atžvilgiu dėl didesnės kainos, kurią jie turi mokėti Sąjungos rinkoje.

Norėdama įvertinti šiuos du pagrindinius argumentus Komisija atsižvelgė į toliau nurodytą rinkos struktūrą. Visame pasaulyje yra mažiau nei 20 svarbių peržiūrimojo produkto gamintojų. Po Kinijos rinkos Sąjunga yra daugiausia gamintojų turinti rinka. Paaiškėjo, kad ne visi gamintojai gali tiekti tam tikras didelio laidžio peržiūrimojo produkto rūšis. Didelio laidžio rūšių peržiūrimojo produkto gamintojai yra įsikūrę Sąjungoje, JAV, Japonijoje, Korėjoje ir Kinijoje.

6.3.2. Pasiūlos trūkumas ir kokybės skirtumai

(380)

Visų pirma, Komisija laikėsi nuomonės, kad antidempingo muitais nesiekiama Sąjungos rinką uždaryti nuo bet kokio importo. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis iš tiesų sumažėjo, tačiau nuo 2015 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio importas nesibaigė, o toliau vyko didele apimtimi. Todėl manoma, kad toliau taikant priemones importas nenutrūktų, o veikiau tęstųsi.

(381)

Kalbant apie peržiūrimojo produkto kokybę, rinkoje pripažįstama, kad importas iš KLR, Korėjos, JAV ir Japonijos paprastai yra susijęs su didelio laidžio rūšių peržiūrimuoju produktu. Tačiau du Sąjungos gamintojai taip pat gali gaminti tam tikrų rūšių kokybiškus produktus, kurių peržiūrimojo produkto šerdies nuostoliai taip pat yra nedideli. Didžiausias bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad du iš keturių Sąjungos OGEP gamintojų 2015–2020 m. gerokai padidino pastangas gaminti kokybiškus didelio laidžio OGEP ir labai pagerino savo produktų portfelį šerdies nuostolių per tą patį laikotarpį požiūriu.

(382)

Iš Sąjungos pramonės surinktais gamybos duomenimis, suskirstytais pagal MIK produkto rūšių kategorijas, iš tiesų patvirtinta, kad Sąjungos OGEP gamintojai gerokai padidino pastangas gaminti produktus, kurių didžiausi šerdies nuostoliai neviršija 0,9 W/kg. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra gamyba labai sumažėjo, tačiau Sąjungos gamintojai galėjo pagaminti proporcingai daugiau produktų, kurių didžiausi šerdies nuostoliai per tą patį laikotarpį neviršijo 0,9 W/kg, todėl gamyba padidėjo 36 %, t. y. daugiau nei 20 000 tonų.

(383)

Netaikant priemonių nebūtų aišku, ar Sąjungos pramonė, atsižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį, galėtų toliau plėtoti didelio laidžio OGEP rūšis.

(384)

Atsižvelgiant į turimus Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumus ir jų dabartinę strategiją artimiausiu metu gaminti proporcingai daugiau didelio laidžio rūšių produktų, Sąjungos pramonė naudotojų pramonei gali tiekti vis daugiau produktų, įskaitant didelio laidžio rūšis. Sąjungos gamintojai apskaičiavo, kad nuo 2021 m. jie galės toliau didinti didelio laidžio rūšių produktų gamybos lygį.

(385)

NET ir toliau didėjant didelio laidžio rūšių produktų gamybos lygiui, didžiausias bendradarbiaujantis naudotojas apskaičiavo, kad Sąjungos OGEP gamybos apimtis vis tiek bus nepakankama, kad būtų patenkinta didelio laidžio rūšių peržiūrimojo produkto paklausa Sąjungos rinkoje.

(386)

Tačiau tikrinant Sąjungos interesus nereikalaujama, kad Sąjungos produkcija visiškai patenkintų Sąjungos paklausą. Tikimasi, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungos rinką ir toliau vyks. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog toliau taikant galiojančias priemones Sąjungos rinkoje didelio laidžio OGEP rūšių pasiūla būtų nepakankama.

6.3.3. Peržiūrimojo produkto Sąjungos naudotojų konkurencingumas

(387)

Remdamasi surinktais duomenimis Komisija laikėsi nuomonės, kad tolesnis priemonių taikymas turės tik nedidelį poveikį transformatorių kainoms ir užimtumui naudotojų pramonėje. Tikėtina, kad žaliavų sąnaudos, sudarančios apie 7–17 %, nesikeis ir išliks tokio paties lygio, kaip per laikotarpį nuo 2015 m., kai buvo nustatytos priemonės trijų MIK forma.

(388)

Komisija taip pat manė, kad, net darant prielaidą, kad didesnių Sąjungos ir mažesnių tarptautinių kainų skirtumas yra apie 20 %, poveikis naudotojų pramonei būtų nedidelis, kaip nurodyta toliau: jei priemonės Sąjungos rinkoje nustotų galioti ir Sąjungos kainos sumažėtų 20 %, OGEP naudotojų sąnaudos vidutiniškai sumažėtų mažiau nei 2,5 % (59).

(389)

Be to, kalbant apie bendradarbiaujančių naudotojų ekonominę padėtį, du veikė pelningai, o du – nuostolingai. Tuo tarpu vienas nuostolingas naudotojas buvo nacionalizuotas. Kitas naudotojas, t. y. didžiausias pagal apyvartą ir darbuotojus naudotojas, teigė, kad jo nuostoliai, patirti 2019 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, buvo susiję ne su jo veikla, o su dviem išskirtiniais įvykiais. Jei šie išskirtiniai įvykiai nebūtų įvykę, ši bendrovė taip pat būtų dirbusi pelningai. Taigi apskritai Komisija padarė išvadą, kad bendradarbiaujančių naudotojų ekonominė padėtis buvo geresnė nei OGEP gamintojų.

(390)

Galiausiai, naudotojai iš Sąjungos pramonės įsigijo didelį kiekį OGEP, įskaitant didelio laidžio rūšių. Jei galiojančios priemonės nustotų galioti, negalima atmesti galimybės, kad naudotojai taptų išimtinai priklausomi nuo importo, visų pirma didelio laidžio rūšių atveju, o tai, be abejo, taip pat būtų turėtų žalingą poveikį jų tiekimo įvairovei. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų neproporcingo neigiamo poveikio naudotojų pramonės konkurencingumui.

(391)

Atskleidus faktus pareiškėjas tvirtino, kad Komisija padarė teisingą išvadą, jog jei galiojančios priemonės nustotų galioti, negalima atmesti galimybės, kad naudotojai galėtų tapti išimtinai priklausomi nuo importo, o tai, be abejo, jiems taip pat būtų žalinga, nes tai darytų poveikį jų tiekimo įvairovei. Pareiškėjas pridūrė, kad kalbama ne tik apie tiekimo įvairovę, bet ir apie tiekimo saugumą. Jis tvirtino, kad OGEP, kaip būtina transformatorių šerdžių gamybos sudedamoji dalis, yra labai svarbūs Sąjungos elektros tinklo priežiūrai ir plėtrai ir tinklas negali priklausyti nuo tiekimo iš užsienio bendrovių Azijoje, Rusijoje ar JAV.

(392)

Komisija pakartojo, kad antidempingo muitais nesiekiama Sąjungos rinką uždaryti nuo viso importo (žr. 380 konstatuojamąją dalį). Išplėtus priemonių taikymą MIK forma, bet neuždarius Sąjungos rinkos, galima užtikrinti saugų ir įvairų tiekimą iš įvairių šaltinių, įskaitant eksportuojančius ir Sąjungos gamintojus.

(393)

Atskleidus faktus NLMK tvirtino, kad tolesnis priemonių taikymas Rusijai prieštarauja Sąjungos interesams ir kad toks tolesnis taikymas nepadeda spręsti struktūrinių Sąjungos pramonės problemų ir kartu kenkia naudotojams.

(394)

Dėl šių NLMK teiginių Komisija nurodė 388 konstatuojamąją dalį, kurioje paaiškinta, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų tik nedidelį poveikį naudotojų sąnaudoms. Antra, dėl teiginio, kad Sąjungos pramonė turi struktūrinių problemų, Komisija nurodo 320 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus.

6.3.4. Išvada dėl naudotojų interesų

(395)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad viską palyginus tolesnis priemonių taikymas prieštarauja naudotojų interesams. Tačiau Komisija negalėjo priimti tvirtinimo, kad toliau taikant priemones pritrūktų didelio laidžio OGEP pasiūlos. Ji taip pat padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas tikriausiai neigiamai paveiktų naudotojų pramonės konkurencingumą, nors poveikis sąnaudoms būtų mažesnis nei manoma.

6.4. Kiti veiksniai

(396)

Ekologinio projektavimo direktyva nustatoma su energija susijusių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų sistema, kurioje nustatomi minimalieji privalomi šių gaminių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Ja siekiama mažinti energijos vartojimą Sąjungoje ir didinti elektros prietaisų efektyvumą.

(397)

Ekologinio projektavimo direktyva įgyvendinama konkretiems produktams skirtais reglamentais, kurie tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėse. Ekologinio projektavimo reglamente (60) nustatyti nauji ekologinio projektavimo reikalavimai mažos, vidutinės ir didelės galios transformatoriams. Ekologinio projektavimo reglamento 1 straipsnyje apibrėžiama jo taikymo sritis (jis taikomas pateikiant rinkai arba pradedant naudoti galios transformatorius, kurių galia ne mažesnė kaip 1 kVA, naudojamus 50 Hz elektros perdavimo ir paskirstymo tinkluose arba pramoninėms reikmėms). Ekologinio projektavimo reglamentas taikomas tik tiems transformatoriams, kurie buvo įgyti jam įsigaliojus.

(398)

1 lygio Ekologinio projektavimo reglamentas įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d., o 2 lygio (61) – 2021 m. liepos 1 d. 2 lygio reikalavimai yra griežtesni nei 1 lygio reikalavimai.

(399)

Kelios suinteresuotosios šalys atkreipė dėmesį į Ekologinio projektavimo reglamento 2 lygio įsigaliojimą. „T&D Europe“ tvirtino, kad aukščiausios kokybės OGEP, kuriuos ribotais kiekiais gamina tik Sąjungos pramonė, yra reikalingi 2 lygio transformatoriams projektuoti ir gaminti ekonomiškai efektyviai ir neviršijant privalomų erdvės apribojimų. „Zvei“ teigė, kad dėl ES Komisijos žaliojo kurso, didėjančios visų ekonomikos sričių elektrifikacijos ir visos ES pramonės skaitmeninės transformacijos padidės (labai efektyvių) transformatorių paklausa. „WindEurope“ tvirtino, kad transformatorių, kuriuose yra didelio laidžio rūšių OGEP, paklausa toliau didės dėl didėjančio informuotumo apie transformatorių gyvavimo ciklo energijos nuostolius, taip pat dėl ES priemonių, kuriomis siekiama sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti transformatorių aplinkosauginį veiksmingumą, visų pirma atsižvelgiant į ES 2 lygio Ekologinio projektavimo direktyvos dėl transformatorių įgyvendinimą.

(400)

Didžiausias bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad griežtesnius 2 lygio reikalavimus galima įvykdyti dviem būdais:

—	naudojant tų pačių rūšių OGEP, kaip ir anksčiau. Tačiau dėl to padidėtų matmenys ir svoris, taip pat sąnaudos žaliavoms, arba

—	naudojant tam tikrų rūšių OGEP, kurių šerdies nuostoliai yra mažesni. Tuomet transformatoriai pagal matmenis ir svorį būtų palyginti mažesni. Daugeliu atvejų galutiniai naudotojai pirmenybę teiks šiam sprendimui, kad neviršytų galiojančių erdvės reikalavimų.

Todėl šis naudotojas taip pat manė, kad įsigaliojus 2 lygio Ekologinio projektavimo reglamentui bus toliau pereinama prie aukščiausios kokybės rūšių OGEP.

(401)

Komisija manė, kad, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, labai tikėtina, kad įsigaliojus 2 lygiui padidės peržiūrimojo produkto didelio laidžio rūšių paklausa. Tačiau transformatorių, kuriuose naudojamos įprastos peržiūrimojo produkto rūšys, paklausa ir gamyba taip pat išliks.

(402)

Be to, Komisija siekia padidinti jūros vėjo jėgainių pajėgumus pagal ES strategiją dėl atsinaujinančiosios jūros energijos (62), kad iki 2050 m. būtų pasiektas ES poveikio klimatui neutralumo tikslas (63). ES atsinaujinančiosios jūros energijos strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. Europos jūros vėjo energijos pajėgumai padidės nuo dabartinio 12 GW lygio iki bent 60 GW, o iki 2050 m. – iki 300 GW. Ši strategija taip pat padės padidinti didelio laidžio rūšių peržiūrimojo produkto paklausą. „WindEurope“ teigė, kad Europos vėjo jėgainių pramonėje transformatoriai naudojami keliais tikslais: kabinoje, jūrinėse pastotėse ir sausumoje esančiuose tinklo prijungimo punktuose. Visų pirma, „WindEurope“ nurodė, kad didelio laidžio peržiūrimojo produkto rūšys yra ypač svarbios transformatoriams, esantiems kabinoje, nes erdvės jose nedaug ir masė turi būti kuo mažesnė.

(403)

Todėl įvairių teisiškai privalomų produkto standartų tikslas – nepriklausomai nuo produkto kilmės užtikrinti pakankamą aukštos kokybės OGEP pasiūlą transformatoriams gaminti ir parduoti Europoje. Nors aišku, kad didelio laidžio rūšių produktų paklausa didės, šiuo metu neaišku, kokio dydžio tai bus paklausa, nes suinteresuotosios šalys nepateikė jokių atitinkamų prognozių, kurios būtų pagrįstos susijusiais įrodymais. Tačiau, kaip nustatyta pirmiau, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra bylos medžiagoje nėra įrodymų, kad toliau taikant priemones pritrūktų didelio laidžio rūšių OGEP pasiūlos tiek, kad būtų neįmanoma pasiekti 2 lygio ES Ekologinio projektavimo reglamente nustatytų tikslų. Atsižvelgiant į ribotą OGEP gamintojų skaičių visame pasaulyje, tolesniu priemonių taikymu būtų veikiau prisidėta prie tiekimo įvairovės, taip pat ir didelio laidžio rūšių OGEP, kurie tampa vis svarbesni siekiant šių tikslų.

6.5. Išvada dėl Sąjungos interesų

(404)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad toliau taikant galiojančias priemones Sąjungos pramonė galėtų laipsniškai vėl tapti pelninga ir toliau investuoti, kad galėtų gaminti ir plėtoti kokybės kategorijas, kurių reikia padidėjusiai didelio laidžio OGEP produktų paklausai patenkinti.

(405)

Jeigu priemonės nebebūtų taikomos, mažai tikėtina, kad Sąjungos pramonė, atsižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį, galėtų toliau plėtoti didelio laidžio OGEP rūšis ir galėtų išlikti. Taigi tolesnis priemonių taikymas akivaizdžiai neprieštarautų Sąjungos pramonės interesams.

(406)

Kalbant apie naudotojų interesus, toliau taikant galiojančias priemones daromas tik nedidelis poveikis transformatorių kainoms ir užimtumui naudotojų pramonėje.

(407)

Dėl Ekologinio projektavimo reglamente nustatyto tikslo užtikrinti pakankamą didelio laidžio rūšių OGEP pasiūlą Sąjungos rinkoje norint užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, nenustatyta, kad toliau taikant priemones šiam tikslui būtų daromas neigiamas poveikis.

(408)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad priemonės MIK forma priemonės buvo nustatytos siekiant išsklaidyti vartotojų pramonės susirūpinimą dėl nuolatinio poreikio importuoti didelio laidžio OGEP produktus, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių nereikėtų toliau taikyti galiojančių priemonių importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės OGEP. Jei galiojančios priemonės nustotų galioti, galėtų sumažėti visų rūšių OGEP kainos, todėl Sąjungos pramonė turėtų toliau mažinti savo pardavimo kainas, kad išliktų patraukli. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonės ekonominė padėtis dar labiau pablogėtų ir kiltų pavojus jos gyvybingumui ir išlikimui.

(409)

Atskleidus faktus „Nippon Steel“ tvirtino, kad tolesnis priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų, nes jos buvo neveiksmingos ir turėjo bereikalingo neigiamo poveikio naudotojams. Be to, „Nippon Steel“ tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad tam tikri naudotojai vėjo energijos sektoriuje jau patiria neigiamų pastarųjų žaliavoms skirtų prekybos apsaugos priemonių padarinių, kaip antai muitų stiklo pluošto audiniams ir stiklo pluošto pusverpaliams.

(410)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, kaip nustatyta 309 konstatuojamojoje dalyje, 2015 m. nustačius priemones buvo padarytas teigiamas poveikis Sąjungos ekonominei padėčiai, visų pirma 2017 m., kai Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti. Antra, Komisija padarė nuorodą į 388 konstatuojamąją dalį, kurioje paaiškinta, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų tik nedidelį poveikį naudotojų sąnaudoms. Trečia, pagrindinis prekybos apsaugos priemonių nustatymo tikslas – atkurti vienodas sąlygas įvairiems gamintojams. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad Europos vėjo energijos pramonės asociacija „WindEurope“, atstovaujanti daugiau kaip 400 organizacijų, neteigė, kad jos nariai jau patyrė neigiamų padarinių dėl žaliavoms neseniai nustatytų prekybos apsaugos priemonių. Todėl šis „Nippon Steel“ tvirtinimas yra nepagrįstas.

7. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(411)

Remdamasi padarytomis išvadomis dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo ir žalos tęsimosi ir pasikartojimo tikimybės ir atsižvelgdama į Sąjungos interesus, Komisija padarė išvadą, kad importuojamam Kinijos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės peržiūrimajam produktui nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau.

(412)

Viena suinteresuotoji šalis prašė, kad, jei Komisija nuspręstų, jog būtina išlaikyti tam tikrą Sąjungos pramonės apsaugą, nepaisant to, kad antidempingo priemonė akivaizdžiai nepadėjo išspręsti Sąjungos gamintojų struktūrinių problemų, priemonės būtų toliau taikomos ribotą 1 ar 2 metų laikotarpį.

(413)

Komisija atmetė šį prašymą remdamasi Sąjungos pramonei padaryta žala, dėl kurios būtų pagrįsta nustatyti priemones ne trumpesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

(414)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(415)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo priemonių taikymui užtikrinti. Taikomos toliau išvardytos specialiosios priemonės: valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra ir gamyklos sertifikatas, atitinkantys šio reglamento prieduose nustatytus reikalavimus. Jeigu tokios prekės importuojamos be sąskaitos faktūros ir gamyklos sertifikato, importui taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito ad valorem norma, neatsižvelgiant į minimalias importo kainas.

(416)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (64). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pavadinimo pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(417)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (65) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(418)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno, kurių storis didesnis kaip 0,16 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7225 11 00 (TARIC kodai 7225110011, 7225110015 ir 7225110019) ir ex 7226 11 00 (TARIC kodai 7226110012, 7226110014, 7226110016, 7226110092, 7226110094 ir 7226110096), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito, taikomo 1 dalyje aprašytam produktui, pagamintam toliau atskirai įvardytų bendrovių, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, dydis yra lygus 3 dalyje nustatytų minimalių importo kainų ir neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, jei pastaroji kaina yra mažesnė už pirmiau nurodytąją, skirtumui. Jeigu neto kaina Sąjungos pasienyje yra lygi 3 dalyje nustatytai atitinkamai minimaliai importo kainai arba ją viršija, muitas nerenkamas. Jokiais atvejais muito suma neturi būti didesnė už muito ad valorem normas, nustatytas 4 dalyje.

3. Taikant 2 dalį, taikoma toliau pateiktoje lentelėje nurodyta minimali importo kaina. Jeigu po importo atlikus patikrinimą nustatoma, kad pirmo nepriklausomo Sąjungos pirkėjo faktiškai sumokėta neto kaina Sąjungos pasienyje (kaina po importo) yra mažesnė už muitinės deklaracijoje nurodytą neto kainą Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą ir kaina po importo yra mažesnė už minimalią importo kainą, taikomas muito dydis, lygiavertis toliau pateiktoje lentelėje nurodytos minimalios importo kainos ir kainos po importo skirtumui, išskyrus atvejus, kai prie 4 dalyje nurodyto muito ad valorem pridėjus kainą po importo gauta suma (faktiškai mokama kaina plius muitas ad valorem) lieka mažesnė nei toliau pateiktoje lentelėje nurodyta minimali importo kaina.

Nagrinėjamosios šalys	Produktai	Mažiausia importo kaina (EUR už toną gryno produkto svorio)
Kinijos Liaudies Respublika, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusijos Federacija, Korėjos Respublika	Produktai, kurių didžiausi šerdies nuostoliai ne didesni kaip 0,9 W/kg	2 043
	Produktai, kurių didžiausi šerdies nuostoliai didesni kaip 0,9 W/kg, bet ne didesni kaip 1,05 W/kg	1 873
	Produktai, kurių didžiausi šerdies nuostoliai didesni kaip 1,05 W/kg	1 536

4. Taikant 2 dalį, taikomos toliau pateiktoje lentelėje nurodytos muito ad valorem normos.

Bendrovė	Muitas ad valorem	Papildomas TARIC kodas
„Baoshan Iron & Steel Co., Ltd.“, Šanchajus KLR	21,5 %	C039
„Wuhan Iron & Steel Co., Ltd.“, Uhanas, KLR	36,6 %	C056
„JFE Steel Corporation“, Tokijas, Japonija	39,0 %	C040
„Nippon Steel & Sumitomo Metal Corporation“, Tokijas, Japonija	35,9 %	C041
POSCO, Seulas, Korėjos Respublika	22,5 %	C042
„OJSC Novolipetsk Steel“, Lipeckas, „VIZ Steel“, Jekaterinburgas, Rusijos Federacija	21,6 %	C043
„AK Steel Corporation“, Ohajas, Jungtinės Amerikos Valstijos	22,0 %	C044

5. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytam produktui, kurį pagamino bet kuri kita bendrovė, konkrečiai nepaminėta 4 dalyje, turi būti lygi muitui ad valorem, nurodytam toliau pateiktoje lentelėje.

Bendrovė	Muitas ad valorem	Papildomas TARIC kodas
Visos kitos Kinijos bendrovės	36,6 %	C999
Visos kitos Japonijos bendrovės	39,0 %	C999
Visos kitos Korėjos bendrovės	22,5 %	C999
Visos kitos Rusijos bendrovės	21,6 %	C999
Visos kitos Amerikos bendrovės	22,0 %	C999

6. 4 dalyje paminėtoms bendrovėms priemonės taikomos su sąlyga, kad valstybių narių muitinėms bus pateikta galiojanti komercinė sąskaita faktūra ir gamyklos sertifikatas, atitinkantys I ir II prieduose nustatytus reikalavimus. Jeigu nei gamyklos sertifikatas, nei sąskaita faktūra nepateikiami, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas. Minėtame gamyklos sertifikate turi būti nurodyti faktiniai didžiausi kiekvieno ritinio šerdies nuostoliai vatais vienam kilogramui, išmatuoti esant 50 Hz dažniui ir 1,7 teslos magnetinei indukcijai.

7. Individualiems gamintojams ir tais atvejais, kai prekės buvo sugadintos prieš patekimą į laisvą apyvartą ir todėl faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina padalijama tam, kad būtų galima nustatyti muito vertę pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (66) 131 straipsnio 2 dalį, pirmiau nustatyta minimali importo kaina sumažinama procentine dalimi, atitinkančia faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos padalijimą. Tada mokėtinas muitas bus lygus sumažintos minimalios importo kainos ir sumažintos neto kainos Sąjungos pasienyje skirtumui prieš atliekant muitinės formalumus.

8. Visoms kitoms bendrovėms ir tais atvejais, kai prekės prieš patekimą į laisvą apyvartą buvo sugadintos ir todėl faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina padalijama tam, kad būtų galima nustatyti muitinę vertę pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 131 straipsnio 2 dalį, antidempingo muito normos suma, apskaičiuota remiantis 2 dalimi, sumažinama procentine dalimi, atitinkančia faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos padalijimą.

9. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. sausio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) 2015 m. spalio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1953, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 284, 2015 10 30, p. 109).

(3) Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 40, 2020 2 6, p. 34).

(4) Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (KLR), Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 366, 2020 10 30, p. 25).

(5) 2021 m. sausio 14 d. pranešimas, įtrauktas į dokumentus, skirtus suinteresuotosioms šalims susipažinti (registracijos Nr. t21.000455).

(6) Paskelbta adresu http://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?ref=ong&id=2492&sta=1&en=20&page=1&c_order=date&c_order_dir=Down.

(7) Pranešimas dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (OL C 86/6, 2020 3 16).

(8) Ketvirtojo Sąjungos gamintojo atveju dokumentų analizė atlikta remiantis jo klausimyno atsakymais ir atsakymais į raštą dėl informacijos neišsamumo.

(9) Sprendimo Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener prieš Tarybą, C-376/15 P, ECLI:ES:C:2017:269, 65 punktas.

(10) Šaltinis: Japonijos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymai.

(11) 2021 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/635, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 132, 2021 4 19, p. 145), ir 2020 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/508, kuriuo tam tikriems importuojamiems Indonezijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės karštai valcuotiems nerūdijančiojo plieno lakštams ir ritiniams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 110, 2020 4 8, p. 3).

(12) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 149–150 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508 158–159 konstatuojamąsias dalis.

(13) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635 115–118 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508122–127 konstatuojamąsias dalis.

(14) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635119–122 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508128–132 konstatuojamąsias dalis. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises, KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės. 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse. Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, OGEP gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(15) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635123–129 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508133–138 konstatuojamąsias dalis.

(16) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635130–133 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508139–142 konstatuojamąsias dalis.

(17) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635134–135 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508143–144 konstatuojamąsias dalis.

(18) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635136–145 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508145–154 konstatuojamąsias dalis.

(19) JAV prekybos departamentas, „China’s Status as a non-market economy“, A-570053, 2017 m. spalio 26 d., p. 57.

(20) 2019 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/687, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 116, 2019 5 3, p. 5).

(21) 2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 146, 2017 6 9, p. 17).

(22) Plieno pramonės sąjunga, „Report on Market Research into the Peoples Republic of China Steel Industry“ (2016 m. birželio 30 d.).

(23) „Non-Oriented Electrical Steel from the People’s Republic of China: Final Results of the Expedited First Sunset Review of the Countervailing Duty Order“, 85 Fed. Reg. 11339 (2020 m. vasario 27 d.); „Countervailing Duty Investigation of Certain Corrosion-Resistant Steel Products from the People’s Republic of China: Final Affirmative Determination“, 81 Fed. Reg. 35308 (2016 m. birželio 2 d.).

(24) „Baowu“ bendrovės profilis, http://www.baowugroup.com/en/contents/5273/102759.html (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(25) Ataskaitos 14 skyrius, p. 358: 51 % privačių ir 49 % valstybės valdomų įmonių pagal gamybą ir 44 % valstybės valdomų įmonių ir 56 % privačių bendrovių pagal pajėgumus.

(26) Paskelbta adresu

www.gov.cn/zhengce/content/2016-02/04/content_5039353.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.); https://policycn.com/policy_ticker/higher-expectations-for-large-scale-steel-enterprise/?iframe=1&secret=c8uthafuthefra4e (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.) ir

www.xinhuanet.com/english/2019-04/23/c_138001574.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(27) Paskelbta http://www.xinhuanet.com/english/2019-04/23/c_138001574.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.). ir http://www.jjckb.cn/2019-04/23/c_137999653.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(28) Kaip ir privačios bendrovės „Rizhao“ ir valstybės įmonės „Shandong Iron and Steel“ susijungimo 2009 m. atveju. Žr. Pekino plieno ataskaitos p. 58 ir „China Baowu Steel Group“ įgytą „Magang Steel“ akcijų daugumą 2019 m. birželio mėn., žr. https://www.ft.com/content/a7c93fae-85bc-11e9-a028-86cea8523dc2 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(29) Žr. „Baoshan“ įstatų 133 straipsnio 4 dalį: http://static.sse.com.cn//disclosure/listedinfo/announcement/c/2021-01-08/600019_20210108_8.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(30) http://www.wuganggroup.cn/zzjs/index.jhtml, susipažinta 2021 m. rugsėjo 9 d.

(31) Ataskaitos 14 skyrius.

(32) Plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plano įvadas.

(33) Ataskaitos 14 skyrius, p. 347.

(34) 13-asis Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas (2016–2020 m.), paskelbtas

https://en.ndrc.gov.cn/newsrelease_8232/201612/P020191101481868235378.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. gegužės 6 d.).

(35) Ataskaitos 14 skyrius, p. 352.

(36) 2011 m. kovo 27 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos įsakymu Nr. 9 išleistas Pramonės restruktūrizavimo žinynas (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai), iš dalies pakeistas pagal Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos sprendimą dėl Pramonės restruktūrizavimo žinyno tam tikrų sąlygų pakeitimo (2011 m. leidimas), paskelbtas 2013 m. vasario 16 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos įsakymu Nr. 21.

(37) Žr. 2019 m. metinės ataskaitos p. 181 ir 187: http://static.cninfo.com.cn/finalpage/2020-04-29/1207654234.PDF.

(38) Žr. „Baowu Steel“ 2019 m. metinę ataskaitą: https://www.shclearing.com/xxpl/cwbg/nb/202005/t20200529_691577.html, p. 210.

(39) Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/635134–135 konstatuojamąsias dalis ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/508143–144 konstatuojamąsias dalis.

(40) „World Bank Open Data“ – didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(41) Jeigu jokioje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus, peržiūrimasis produktas negaminamas, gali būti atsižvelgiama į tos pačios bendrosios kategorijos produkto ir (arba) peržiūrimojo produkto sektoriaus gamybą.

(42) http://qdd.oecd.org/subject.aspx?Subject=ExportRestrictions_IndustrialRawMaterials.

(43) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Rusijos Federacijos ekonomikos iškraipymų atliekant prekybos apsaugos tyrimus, SWD(2020) 242 final, 10 skyrius, visų pirma p. 267, 269 ir 293.

(44) Ten pat, p. 225, 291–293.

(45) Ten pat, ypač 11, 12 ir 14 skyriai.

(46) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti ir bet kuriuo atveju tokie importo duomenys buvo nereikšmingi.

(47) www.fastmarkets.com.

(48) Rusijos Federacija, JAV, Korėja, Japonija ir Indija, taigi Kinija ir ES valstybės narės neįtraukiamos.

(49) https://novoportal.cemig.com.br/atendimento/valores-de-tarifas-e-servicos/ (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugsėjo 21 d.).

(50) http://www.gasmig.com.br/Institucional/Paginas/Hist%C3%B3rico%20de%20tarifas.aspx (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugsėjo 21 d.).

(51) Kinijos eksporto statistiniai duomenys rodo, kad per TL pardavimo eksportui apimtis sudarė 244 097 tonas, o „Baoshan Group“ pranešė, kad pardavimo eksportui apimtis sudarė 203 450 tonų.

(52) Tai buvo padaryta specialiu Nyderlandų bendrovės prašymu išsaugoti jos duomenų konfidencialumą.

(53) 2018 ir 2019 m. patirti nuostoliai (atitinkamai –8,4 % ir –11,7 %) vėl buvo maždaug 4 ir 5 kartus didesni nei 2017 m. nuostoliai (–2,1 %).

(54) KLR nepanaudoti pajėgumai (pajėgumai – faktinė gamyba) daugiau nei du kartus viršijo bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o vienintelio bendradarbiaujančio Rusijos eksportuojančio gamintojo nominalieji gamybos pajėgumai maždaug atitinka bendrą Sąjungos suvartojimą.

(55) Kaip aprašyta 99 ir 222 konstatuojamosiose dalyse, Komisija priminė, kad ji nagrinėjo dabartinę Korėjos ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodarą, lygindama jų kainas vidaus rinkoje su jų pardavimo į trečiąsias šalis kainomis. Pavyzdžiui, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija pažymėjo, kad jų vidutinės gamintojo eksporto į trečiąsias šalis kainos EXW sąlygomis buvo mažesnės už mažiausią tuo pačiu laikotarpiu ES taikomą MIK (Korėjos ir Kinijos).

(56) Pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu apie didelę nagrinėjamojo produkto importo iš Japonijos į Nyderlandus dalį buvo pranešta naudojant konfidencialų KN kodą. Dėl šios priežasties pradiniame reglamente buvo nurodyti importo iš nagrinėjamųjų šalių intervalai.

(57) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10). Ekologinio projektavimo direktyva įgyvendinama konkretiems produktams skirtais reglamentais, kurie tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėse. Ekologinio projektavimo reglamente nustatyti nauji ekologinio projektavimo reikalavimai mažos, vidutinės ir didelės galios transformatoriams. 1 lygio Ekologinio projektavimo reglamentas įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d., o 2 lygio – 2021 m. liepos 1 d. 2 lygio reikalavimai yra griežtesni nei 1 lygio reikalavimai. Nors per tokį trumpą laikotarpį nuo 2 lygio įsigaliojimo dar negalima įvertinti viso poveikio, apskritai manoma, kad pagal šiuos 2 lygio reikalavimus reikės aukščiausios kokybės OGEP, kad transformatoriai būtų projektuojami ir gaminami ekonomiškai efektyviai ir neviršijant privalomų erdvės apribojimų.

(58) Japonijos eksportuojantis gamintojas JFE taip pat teigė, kad tolesnis priemonių taikymas neproporcingai pakenktų naudotojams ir apribotų jų importo kanalus, o Sąjungos pramonė negali patenkinti naudotojų paklausos (žr. 2020 m. gruodžio 10 d.„JFE Steel“ pateiktoje informacijoje išdėstytas pradines pastabas).

(59) Apskaičiuota kaip 20 % mažesnės OGEP žaliavų naudotojų sąnaudos, padaugintos iš 12 %, t. y. 7 % ir 17 % vidurkio.

(60) 2014 m. gegužės 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 548/2014 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB nuostatų, susijusių su mažos, vidutinės ir didelės galios transformatoriais, įgyvendinimo (OL L 152, 2014 5 22, p. 1).

(61) 2019 m. spalio mėn. 2019 m. spalio 1 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/1783, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. gegužės 21 d. Reglamentas (ES) Nr. 548/2014 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB nuostatų, susijusių su mažos, vidutinės ir didelės galios transformatoriais, įgyvendinimo (OL L 272, 2019 10 25, p. 107), patikslintas Ekologinio projektavimo reglamento dalykas ir taikymo sritis atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. bus įgyvendinami 2 lygio reikalavimai, susiję su galios transformatoriais.

(62) https://ec.europa.eu/energy/topics/renewable-energy/eu-strategy-offshore-renewable-energy_en.

(63) https://ec.europa.eu/clima/eu-action/climate-strategies-targets/2050-long-term-strategy_en.

(64) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate G, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgija.

(65) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(66) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

I PRIEDAS

1 straipsnio 6 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio subjekto atstovo pasirašyta deklaracija, išdėstyta tokiu formatu:

—	komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio subjekto atstovo vardas, pavardė ir pareigos;

—

deklaracijos tekstas:

„Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytą (kiekio) ir (šerdies nuostolių) orientuoto grūdėtumo elektrotechninį plieną, parduodamą eksportui į Europos Sąjungą, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas) (nagrinėjamojoje šalyje). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“

Data ir parašas

II PRIEDAS

1 straipsnio 6 dalyje nurodytame galiojančiame gamyklos sertifikate turi būti gamyklos sertifikatą išdavusio subjekto atstovo pasirašyta deklaracija, išdėstyta tokiu formatu:

—	gamyklos sertifikatą išrašiusio subjekto atstovo vardas, pavardė ir pareigos;

—

deklaracijos tekstas:

„Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad eksportui į Europos Sąjungą parduodamą orientuoto grūdėtumo elektrotechninį plieną, nurodytą gamyklos sertifikate, kuriame nurodyti didžiausi šerdies nuostoliai (vatais kilogramui) esant 50 Hz dažniui ir 1,7 teslos magnetinei indukcijai ir dydis (mm), pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas) (nagrinėjamojoje šalyje). Patvirtinu, kad šiame gamyklos sertifikate pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“

Data ir parašas

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 10

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	65 metai 2022m. sausio 17d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/54, kuriuo dėl papildomų reikalavimų, taikomų į Sąjungą įvežamiems tam tikriems Sąjungos kilmės kanopiniams, kurie gabenami į trečiąją šalį ar teritoriją dalyvauti renginiuose, parodose, ekspozicijose ir pasirodymuose, o vėliau grąžinami į Sąjungą, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692 ( 1 )	1
	*	2021 m. lapkričio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/55, kuriuo dėl papildymo nauju tam tikrų Sąjungos kilmės kanopinių gyvūnų, vežamų į trečiąją šalį ar teritoriją dalyvauti renginiuose, parodose, ekspozicijose ir pasirodymuose, o vėliau grąžinamų į Sąjungą, įvežimo į Sąjungą sertifikatu iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/403 ir dėl trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti kanopinius, sąrašo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/404 ( 1 )	4
	*	2022 m. sausio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/56, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/921, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgščiai nustatomas galutinis antidempingo muitas	13
	*	2022 m. sausio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/57, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1379, kuriuo pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatomas galutinis antidempingo muitas, taip pat taikomas importuojamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos, Tuniso, Kambodžos, Pakistano ir Filipinų siunčiamiems dviračiams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip šių šalių kilmės	15
	*	2022 m. sausio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/58, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas	17
		SPRENDIMAI
	*	2022 m. sausio 10 d. Politinio Ir Saugumo Komiteto Sprendimas (BUSP) 2022/59 dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje ES pajėgų vado skyrimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2021/5 (BiH/32/2022)	77
	*	2022 m. sausio 12 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/60 dėl migracijos išorės aspekto operatyvinio koordinavimo mechanizmo	79
	*	2022 m. sausio 14 d. Komisijos sprendimas (ES) 2022/61 dėl vyresniųjų darbo inspektorių komiteto narių skyrimo naujai kadencijai	82
	*	2022 m. sausio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/62 dėl tam tikrų neatidėliotinų priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru Italijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2022) 320) ( 1 )	84

Valstybė narė	Tikrasis narys	Pakaitinis narys
Belgija	Paul TOUSSEYN	Maria Cristina RIBAS Y RIBAS
Bulgarija	Tsvetomila FILIPOVA	Irena DIMITROVA
Čekija	Rudolf HAHN	Pavel HEISIG
Danija	Sine FREDERIKSEN	Annemarie KNUDSEN
Vokietija	Kai-Michael SCHÄFER	Helmut GOTTWALD
Estija	Maret MARIPUU	Silja SOON
Airija	Mark CULLEN	Dermot O’BRIEN
Graikija	Chrysoula TOUFEKOULA	Panagiota KATSAKIORI
Ispanija	Héctor ILLUECA BALLESTER	Gonzalo GIMÉNEZ COLOMA
Prancūzija	Annaick LAURENT	Imed BENTALEB
Kroatija	Miroslav BABIĆ	Božicu BREŠKI DŽODAN
Italija	Orazio PARISI	Roberta FABRIZI
Kipras	Anastassios YIANNAKI	Aristodemos ECONOMIDES
Latvija	Renārs LŪSIS	Linda MATISĀNE
Lietuva	Jonas GRICIUS	Dalia LEGIENE
Liuksemburgas	Marco BOLY	Patrice FURLANI
Vengrija	Péter NESZTINGER	Nóra KISSNÉ PÁLMAI
Мalta	Mark GAUCI	Vincent ATTARD
Nyderlandai	Rits DE BOER	Frances DIEPSTRATEN
Austrija	Gertrud BREINDL	Alexandra MARX
Lenkija	Katarzyna ŁAŻEWSKA-HRYCKO	Michal WYSZKOWSKI
Portugalija	Maria Fernanda FERREIRA CAMPOS	Nelson FERREIRA
Rumunija	Dantes Nicolae BRATU	Cristian Bogdan CĂLINA
Slovėnija	Jadranko GRLIC	Slavko KRIŠTOFELC
Slovakija	Hedviga MACHAYOVÁ	Stanislav KRAJNAK
Suomija	Raimo ANTILA	Arto TERONEN
Švedija	Håkan OLSSON	Pia ZÄTTERSTRÖM


	(1) Tekstas svarbus EEE.