(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą įšaldomi;

(2)

2022 m. sausio 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas nusprendė iš asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašo išbraukti penkis įrašus;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(1)

Tarybos sprendimu 77/585/EEB (1) Sąjunga sudarė Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (toliau – Barselonos konvencija) protokolą dėl Viduržemio jūros taršos, sukeliamos atliekų, išmetamų iš laivų ir orlaivių, ar susidarančios dėl atliekų deginimo jūroje, prevencijos ir šalinimo (toliau – Protokolas dėl išmetamų atliekų), kuris įsigaliojo 1978 m. balandžio 15 d.;

(2)

pagal Barselonos konvencijos 18 straipsnio 2 dalies iii punktą Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime turi būti priimti tos konvencijos protokolų priedų daliniai pakeitimai;

(3)

numatoma, kad 2021 m. gruodžio 7–10 d. vyksiančiame 22-ajame susitikime Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiosios šalys priims sprendimą (toliau – susitariančiųjų šalių sprendimas), kuriuo, atsižvelgiant į Protokolo dėl išmetamų atliekų 6 straipsnį, iš dalies keičiamas Protokolo dėl išmetamų atliekų priedas dėl veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant kriterijus, pagal kuriuos išduodami leidimai išmesti medžiagas į jūrą;

(4)

susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su aplinkos apsauga – sritimi, kuri pagal Sutarties 4 straipsnio 2 dalies e punktą priskiriama Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai. Susitariančiųjų šalių sprendimas nepatenka į sritį, kurią iš esmės reglamentuoja Sąjungos taisyklės, susijusios su tokia apsauga. Sąjunga neketina pasinaudoti galimybe naudotis savo išorės kompetencija srityse, kurioms taikomas susitariančiųjų šalių sprendimas ir kuriose ji dar nepasinaudojo savo kompetencija vidaus mastu;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime, nes susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su Protokolo dėl išmetamų atliekų priedo dalinių pakeitimų, kurie Sąjungai bus privalomi, priėmimu;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad numatomais Protokolo dėl išmetamų atliekų priedo daliniais pakeitimais bus atnaujinti Viduržemio jūros apsaugos reikalavimai, bus padarytas poveikis Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams bei užmojams ir bus pagerinta aplinkos apsauga, Sąjunga turėtų pritarti, kad susitariančiųjų šalių sprendimas būtų priimtas,

(1)

Tarybos sprendimu 1999/801/EB (1) Sąjunga sudarė Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (toliau – Barselonos konvencija) iš dalies pakeistą protokolą dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos ir veiklos (toliau – Protokolas dėl žemyninės kilmės taršos), kuris įsigaliojo 2008 m. gegužės 11 d.;

(2)

pagal Barselonos konvencijos 18 straipsnio 2 dalies iii punktą Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime turi būti priimti tos konvencijos protokolų priedų daliniai pakeitimai;

(3)

numatoma, kad 2021 m. gruodžio 7–10 d. vyksiančiame 22-ajame susitikime Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiosios šalys priims sprendimą (toliau – susitariančiųjų šalių sprendimas), kuriuo, siekiant atsižvelgti tiek į pasauliniu, tiek į regioniniu lygmeniu padarytą su žemyninės kilmės šaltiniais ir veikla susijusią reguliavimo, mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiami Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos I, II bei IV priedai;

(4)

susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su aplinkos apsauga – sritimi, kuri pagal Sutarties 4 straipsnio 2 dalies e punktą priskiriama Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai. Susitariančiųjų šalių sprendimas nepatenka į sritį, kurią iš esmės reglamentuoja Sąjungos taisyklės, susijusios su tokia apsauga. Sąjunga neketina pasinaudoti galimybe naudotis savo išorės kompetencija srityse, kurioms taikomas susitariančiųjų šalių sprendimas ir kuriose ji dar nepasinaudojo savo kompetencija vidaus mastu;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime, nes susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos I, II bei IV priedų dalinių pakeitimų, kurie Sąjungai bus privalomi, priėmimu;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad numatomais Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos I, II bei IV priedų daliniais pakeitimais bus atnaujinti reikalavimai, susiję su Viduržemio jūros apsauga, bus padarytas poveikis Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams bei užmojams ir bus pagerinta aplinkos apsauga, Sąjunga turėtų pritarti, kad susitariančiųjų šalių sprendimas būtų priimtas,

(1)

Tarybos sprendimu 2013/5/ES (1) Sąjunga sudarė Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos (toliau – Barselonos konvencija) protokolą dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, (toliau – Jūros protokolas), kuris įsigaliojo 2013 m. kovo 29 d.;

(2)

pagal Barselonos konvencijos 18 straipsnio 2 dalies iii punktą Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime turi būti priimti tos konvencijos protokolų priedų daliniai pakeitimai;

(3)

numatoma, kad 2021 m. gruodžio 7–10 d. vyksiančiame 22-ajame susitikime Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiosios šalys priims sprendimą (toliau – susitariančiųjų šalių sprendimas), kuriuo iš dalies keičiami Jūros protokolo I, II, III bei IV priedai ir VII priedo A dalis;

(4)

susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su aplinkos apsauga – sritimi, kuri pagal Sutarties 4 straipsnio 2 dalies e punktą priskiriama Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai. Susitariančiųjų šalių sprendimas nepatenka į sritį, kurią iš esmės reglamentuoja Sąjungos taisyklės, susijusios su tokia apsauga. Sąjunga neketina pasinaudoti galimybe naudotis savo išorės kompetencija srityse, kurioms taikomas susitariančiųjų šalių sprendimas ir kuriose ji dar nepasinaudojo savo kompetencija vidaus mastu;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime, nes susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su Jūros protokolo I, II, III bei IV priedų ir VII priedo A dalies dalinių pakeitimų, kurie Sąjungai bus privalomi, priėmimu;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad numatomais Jūros protokolo I, II, III bei IV priedų ir VII priedo A dalies daliniais pakeitimais bus atnaujinti reikalavimai, susiję su Viduržemio jūros apsauga, bus padarytas poveikis Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams bei užmojams ir bus pagerinta aplinkos apsauga, Sąjunga turėtų pritarti, kad susitariančiųjų šalių sprendimas būtų priimtas,

(1)

Tarybos sprendimu 1999/802/EB (1) Sąjunga sudarė iš dalies pakeistą Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją (toliau – Barselonos konvencija), kuri įsigaliojo 2004 m. liepos 9 d.;

(2)

pagal Barselonos konvencijos 18 straipsnio 2 dalies vi punktą Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime turi būti apsvarstyti visi veiksmai, kurių gali reikėti Barselonos konvencijos ir jos protokolų tikslams pasiekti, ir jų imtasi. Pagal susitariančiųjų šalių susitikimų darbo tvarkos taisyklių 43 taisyklę, jei Barselonos konvencijoje nenumatyta kitaip, protokolai ar finansiniai įgaliojimai ir esminiai sprendimai turi būti priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių susitariančiųjų šalių balsų dauguma;

(3)

numatoma, kad 2021 m. gruodžio 7–10 d. vyksiančiame 22-ajame susitikime Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiosios šalys priims sprendimą (toliau – susitariančiųjų šalių sprendimas) 2022 m. Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 78-ajai sesijai (toliau – MEPC 78) pateikti pasiūlymą visą Viduržemio jūrą nustatyti kaip sieros oksidų išmetimo kontrolės rajoną (Med SOx ECA) ir nurodyti įsigaliojimo datą;

(4)

susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su aplinkos apsauga – sritimi, kuri pagal Sutarties 4 straipsnio 2 dalies e punktą priskiriama Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai. Susitariančiųjų šalių sprendimas nepatenka į sritį, kurią iš esmės reglamentuoja Sąjungos taisyklės, susijusios su tokia apsauga. Sąjunga neketina pasinaudoti galimybe naudotis savo išorės kompetencija srityse, kurioms taikomas susitariančiųjų šalių sprendimas ir kuriose ji dar nepasinaudojo savo kompetencija vidaus mastu;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime, nes susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su pasiūlymo visą Viduržemio jūrą nustatyti kaip sieros oksidų išmetimo kontrolės rajoną (Med SOx ECA) pateikimu MEPC 78, organizacijos, kurios šalis yra Sąjunga, vardu, ir todėl tas pasiūlymas yra teisinę galią turintis aktas;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad susitariančiųjų šalių sprendimu bus atnaujinti reikalavimai, susiję su Viduržemio jūros apsauga, ir tai atitinka Sąjungos užmojį mažinti jūros aplinkos taršą ir apsaugoti žmonių sveikatą, Sąjunga turėtų pritarti, kad susitariančiųjų šalių sprendimas būtų priimtas,

(1)

Tarybos sprendimu 1999/801/EB (1) Sąjunga sudarė iš dalies pakeistą Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (toliau – Barselonos konvencija) protokolą dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos ir veiklos (toliau – Protokolas dėl žemyninės kilmės taršos), kuris įsigaliojo 2008 m. gegužės 11 d.;

(2)

pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnio 1 dalį Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime turi būti priimti regioniniai veiksmų planai, apimantys jų įgyvendinimo priemones ir tvarkaraščius;

(3)

numatoma, kad 2021 m. gruodžio 7–10 d. vyksiančiame 22-ajame susitikime Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiosios šalys priims sprendimą (toliau – susitariančiųjų šalių sprendimas) iš dalies pakeisti Regioninį jūrą teršiančių šiukšlių valdymo Viduržemio jūros regione planą (toliau – Regioninis planas) pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnį. Susitariančiųjų šalių sprendimu bus pateiktos naujos terminų apibrėžtys ir bus išplėsta keturių pagrindinių sričių (ekonominių priemonių, plastikų žiedinės ekonomikos, jūrą teršiančių žemyninės kilmės šiukšlių ir jūrą teršiančių jūrinės kilmės šiukšlių) priemonių taikymo sritis;

(4)

susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su aplinkos apsauga – sritimi, kuri pagal Sutarties 4 straipsnio 2 dalies e punktą priskiriama Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai. Susitariančiųjų šalių sprendimas nepatenka į sritį, kurią iš esmės reglamentuoja Sąjungos taisyklės, susijusios su tokia apsauga. Sąjunga neketina pasinaudoti galimybe naudotis savo išorės kompetencija srityse, kurioms taikomas susitariančiųjų šalių sprendimas ir kuriose ji dar nepasinaudojo savo kompetencija vidaus mastu;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime, nes susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su Regioninio plano, kuris pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnio 3 dalį Sąjungai bus privalomas, daliniais pakeitimais;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad numatomi Regioninio plano daliniai pakeitimai atitinka Sąjungos užmojį mažinti taršą ir gerinti aplinkos apsaugą, Sąjunga turėtų pritarti, kad susitariančiųjų šalių sprendimas būtų priimtas,

(1)

Tarybos sprendimu 1999/801/EB (1) Sąjunga sudarė iš dalies pakeistą Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (toliau – Barselonos konvencija) protokolą dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos ir veiklos (toliau – Protokolas dėl žemyninės kilmės taršos), kuris įsigaliojo 2008 m. gegužės 11 d.;

(2)

pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnio 1 dalį Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime turi būti priimti regioniniai veiksmų planai, apimantys jų įgyvendinimo priemones ir tvarkaraščius;

(3)

numatoma, kad 2021 m. gruodžio 7–10 d. vyksiančiame 22-ajame susitikime Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiosios šalys priims sprendimą (toliau – susitariančiųjų šalių sprendimas), kuriuo pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnį priimami regioniniai miesto nuotekų valymo ir nuotekų dumblo tvarkymo planai (toliau – Regioniniai planai);

(4)

susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su aplinkos apsauga – sritimi, kuri pagal Sutarties 4 straipsnio 2 dalies e punktą priskiriama Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai. Susitariančiųjų šalių sprendimas nepatenka į sritį, kurią iš esmės reglamentuoja Sąjungos taisyklės, susijusios su tokia apsauga. Sąjunga neketina pasinaudoti galimybe naudotis savo išorės kompetencija srityse, kurioms taikomas susitariančiųjų šalių sprendimas ir kuriose ji dar nepasinaudojo savo kompetencija vidaus mastu;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime, nes susitariančiųjų šalių sprendimas yra susijęs su Regioninių planų, kurie pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnio 3 dalį Sąjungai bus privalomi, priėmimu;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad Regioninių planų tikslas – atnaujinti reikalavimus, susijusius su Viduržemio jūros apsauga, pakoreguoti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus bei užmojus ir pagerinti aplinkos apsaugą, Sąjunga turėtų pritarti, kad susitariančiųjų šalių sprendimas būtų priimtas,

(1)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/746 (2) 8 straipsnio 1 dalimi, priemonės, kurios atitinka atitinkamus darniuosius standartus ar tų standartų atitinkamas dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi būti laikomos atitinkančiomis to reglamento reikalavimus, kuriuos apima tie standartai arba jų dalys;

(2)

nuo 2022 m. gegužės 26 d. Reglamentas (ES) 2017/746 pakeis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/79/EB (3);

(3)

Įgyvendinimo sprendimu C(2021) 2406 (4) Komisija pateikė Europos standartizacijos komitetui (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (CENELEC) prašymą peržiūrėti esamus darniuosius in vitro diagnostikos medicinos priemonių standartus, parengtus siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/79/EB įgyvendinimą, ir parengti naujus darniuosius standartus siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2017/746 įgyvendinimą;

(4)

remdamiesi Įgyvendinimo sprendimu C(2021) 2406 nustatytu prašymu, CEN ir CENELEC peržiūrėjo galiojančius darniuosius standartus EN ISO 11737-1:2018, EN ISO 13408-6:2011, EN ISO 13485:2016, EN ISO 15223-1:2016 ir EN ISO 17511:2003, siekdami atsižvelgti į naujausią technikos ir mokslo pažangą ir suderinti juos su atitinkamais Reglamento (ES) 2017/746 reikalavimais. Po to buvo priimti peržiūrėti darnieji standartai EN ISO 13408-6:2021 dėl aseptinio sveikatos priežiūros gaminių apdorojimo, EN ISO 15223-1:2021 dėl gamintojo pateikiamoje informacijoje vartotinų simbolių ir EN ISO 17511:2021 dėl kalibravimo medžiagoms, tikrumo tikrinimo medžiagoms ir žmogaus biologiniams mėginiams priskiriamų verčių metrologinės sieties nustatymo reikalavimų ir darniojo standarto EN ISO 11737-1:2018 dėl sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimo pakeitimas EN ISO 11737-1:2018/A1:2021 bei darniojo standarto EN ISO 13485:2016 dėl kokybės vadybos sistemų pakeitimas EN ISO 13485:2016/A11:2021;

(5)

Komisija kartu su CEN ir CENELEC įvertino, ar CEN ir CENELEC parengti ir peržiūrėti standartai atitinka Įgyvendinimo sprendime C(2021) 2406 nustatytą standartizacijos prašymą;

(6)

darnieji standartai EN ISO 13408-6:2021, EN ISO 15223-1:2021 ir EN ISO 17511:2021, taip pat iš dalies pakeisti standartai EN ISO 11737-1:2018/A1:2021 ir EN ISO 13485:2016/A11:2021 atitinka reikalavimus, kuriuos apima tie standartai, nustatytus Reglamentu (ES) 2017/746. Todėl tų standartų nuorodas tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(7)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/1195 (5) priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2017/746 įgyvendinimą, nuorodos. Siekiant užtikrinti, kad darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2017/746 įgyvendinimą, nuorodos būtų išvardytos viename teisės akte, į tą įgyvendinimo sprendimą turėtų būti įtrauktos nuorodos į standartus EN ISO 13408-6:2021, EN ISO 15223-1:2021 ir EN ISO 17511:2021 bei EN ISO 11737-1:2018/A1:2021 ir EN ISO 13485:2016/A11:2021;

(8)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1195 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

nuo darniojo standarto nuorodos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos to standarto laikymasis leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,