(1)

patikimas ir tikslus produktų ir organizacijų aplinkosauginio veiksmingumo matavimas ir informavimas apie jį daugeliui įvairių subjektų yra esminės svarbos elementas priimant su aplinkos apsauga susijusius sprendimus;

(2)

taikydamos produkto aplinkosauginio pėdsako ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodus (toliau – aplinkosauginio pėdsako metodai) įmonės gali išmatuoti savo aplinkosauginį veiksmingumą ir apie jį pranešti, kad jų konkurencinė padėtis rinkoje būtų grindžiama patikima informacija apie aplinkos apsaugą. Šių metodų aprašymuose pateikti išsamūs nurodymai, kaip turi būti modeliuojamas ir apskaičiuojamas produktų ir organizacijų poveikis aplinkai. Aplinkosauginio pėdsako metodai yra pagrįsti esama tarptautiniu mastu pripažinta praktika, rodikliais ir taisyklėmis;

(3)

siekdama paskatinti bendrais metodais matuoti produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą ir apie jį pranešti, 2013 m. Komisija priėmė Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES (1) dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo. Jos dviejuose prieduose nustatyti siūlomi metodai ir valstybėms narėms, įmonėms, privačioms organizacijoms ir finansų bendruomenei rekomenduojama jais naudotis;

(4)

Komisija sukūrė tolesnio aplinkosauginio pėdsako tobulinimo sistemą, kurios bandomajame etape aktyviai dalyvavo įvairiausi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pramonės, visų pirma MVĮ, atstovai;

(5)

nuo 2013 iki 2018 m. vykusiame bandomajame etape, kuriame aktyviai dalyvavo suinteresuotieji subjektai, išbandytos rengiamos konkretiems produktams skirtos taisyklės (produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės, PAPKT) ir konkretiems sektoriams skirtos taisyklės (organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklės, OAPST) 19 PAPKT bei 2 OAPST buvo patvirtintos;

(6)

be to, aplinkosauginio pėdsako metodai atnaujinti keliais techniniais aspektais, kaip antai dėl: 1) reikšmingumo principo taikymo (imtis veiksmų ten, kur tai svarbu); 2) etalono, atitinkančio vidutinės produkcijos rinkoje aplinkosauginio pėdsako profilį (dar vadinamo reprezentatyviuoju produktu ar reprezentatyviąja organizacija), nustatymo; 3) susitarimų dėl su klimato kaita, elektros energija, transportu, infrastruktūra ir įranga, pakuotėmis, gyvavimo ciklo pabaiga ir žemės ūkiu susijusių pagrindinių aspektų modeliavimo; 4) normalizavimo ir svertinio vertinimo įtraukimo; 5) informacijos apie biologinę įvairovę, kaip papildomos aplinkosauginės informacijos, įtraukimo gairių; 6) kai kurių poveikio vertinimo metodų tobulinimo, ypač daug dėmesio skiriant su toksiškumu susijusiems metodams (kancerogeninį poveikį turinčio toksiškumo žmonėms ir kancerogeninio poveikio neturinčio toksiškumo žmonėms; ekologinio toksiškumo gėlavandenėms ekosistemoms, vandens naudojimo, žemės naudojimo, išteklių naudojimo ir kietųjų dalelių); 7) apibūdinimo faktorių nustatymo remiantis REACH duomenimis; 8) ir vadovo dėl aplinkosauginio pėdsako reikalavimus atitinkančių duomenų rinkinių;

(7)

bandomojo etapo rezultatai pristatyti 2019 m. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl tvarių gaminių žiedinėje ekonomikoje, siekiant ES gaminių politikos sistemos indėlio į žiedinę ekonomiką (2). Tame pačiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente taip pat nurodyti galimi būdai naudoti aplinkosauginio pėdsako metodus formuojant ES lygmens politiką. Nuo 2019 m. po to, kai buvo paskelbtas kvietimas pramonei pareikšti susidomėjimą, Komisija tęsė naujų produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklių rengimą;

(8)

2019 m. spalio mėn. Tarybos išvadose (3) palankiai įvertinta tai, kad vykdomas ES aplinkosauginio pėdsako metodikos bandomasis etapas, ir visos iniciatyvos, kuriomis siekiama remti informavimą apie poveikį aplinkai, remiantis aplinkosauginio pėdsako bandomuoju projektu;

(9)

Europos žaliuoju kursu (4) siekiama paraginti pramonę prisidėti prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos kūrimo ir pabrėžiama, kad norint įgalinti pirkėjus priimti tvaresnius sprendimus ir sumažinti „žaliojo smegenų plovimo“ riziką, reikia patikimos, palyginamos ir patikrinamos informacijos;

(10)

Komunikate „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (5) Komisija pasiūlė, kad įmonės savo aplinkosauginius pranešimus pagrįstų taikydamos produkto ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodus, ir įsipareigojo išbandyti, ar šiuos metodus būtų galima integruoti į ES ekologinio ženklo sistemą;

(11)

Komunikate „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“ (6) pažymima, kad „[s]iekdama paskatinti įmones savanoriškai imtis daugiau veiksmų, Komisija planuoja bendradarbiauti su ekonominės veiklos vykdytojais ir skatinti juos savanoriškai įsipareigoti vartotojams atskleisti įmonės aplinkosauginį pėdsaką, didinti tvarumą ir mažinti poveikį aplinkai“;

(12)

2020 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose pažymima, kad produkto aplinkosauginio pėdsako metodas turi potencialą tapti viena pagrindine įvairiose ES gaminių politikos priemonėse ir tvarių gaminių sistemoje naudojama metodika, kartu atsižvelgiant ir į kitas tinkamas metodikas;

(13)

naudoti aplinkosauginio pėdsako metodą jau numatyta tam tikrose ES politikos priemonėse ir teisės aktuose, kaip antai Taksonomijos reglamente (7), Tvarių baterijų iniciatyvoje (8) ir Žaliojo vartojimo įsipareigojimo iniciatyvoje (9);

(14)

atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES reikėtų atnaujinti – į ją integruoti bandomojo etapo techninius sprendimus, visų pirma kategorijos ir sektoriaus taisykles, ir taip suteikti tvirtą pagrindą tolesnei politikos raidai ir įgyvendinimui. Tai turėtų padėti įmonėms apskaičiuoti savo aplinkosauginį veiksmingumą remiantis patikima, patikrinama ir palyginama informacija, o kitiems subjektams (pvz., viešojo administravimo institucijoms, NVO, verslo partneriams) – tokią informaciją gauti. Be to, taip sustiprinamas ES aplinkosauginio pėdsako duomenų bazės kūrimas;

(15)

MVĮ gali neturėti pakankamai kompetencijos ir išteklių, kad galėtų tenkinti prašymus teikti informaciją apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą. Todėl joms padėti turėtų ne tik Komisija, bet ir valstybės narės bei pramonės asociacijos;

(16)

atsižvelgiant į tai, kad randasi naujų tarptautiniu mastu suderintų metodų, šiuos aplinkosauginio pėdsako metodus numatoma atnaujinti siekiant į juos įtraukti naujų rodiklių ar modeliavimo taisyklių. Šie aspektai aptariami Komisijos aplinkosauginio pėdsako techninės patariamosios tarybos ekspertų grupėje. Šiuo metu, pavyzdžiui, svarstomi su biologine įvairove susijęs poveikis;

(17)

kaip paskelbta naujame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane, Komisija analizuos galimybes kurti anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo sistemą, remiantis patikima ir skaidria anglies dioksido apskaita, leidžiančia stebėti ir tikrinti, kiek anglies dioksido iš tiesų absorbuojama. Ši sistema bus kuriama palaikant abipusę sinergiją ir nuoseklumą su aplinkosauginio pėdsako metodu ir, kai reikės, į ją bus atsižvelgiama ateityje atnaujinant šią rekomendaciją;

(18)

nors šioje rekomendacijoje daugiausia dėmesio skiriama aplinkai daromam poveikiui, pasaulyje vis labiau rūpinamasi dėl ekonominio ir socialinio poveikio, įskaitant darbo praktiką. Komisija toliau atidžiai stebės su šiais dalykais susijusią raidą ir ES vartojamų produktų poveikio aplinkai ir socialinio bei ekonominio poveikio visoje tiekimo grandinėje trečiosiose šalyse analizavimo metodus;

(19)

šia rekomendacija turėtų būti pakeista Komisijos rekomendacija 2013/179/ES,

1.1.

1.2.

1.3.

(a)

produkto aplinkosauginio pėdsako (toliau – PAP) metodas – bendrasis produkto gyvavimo ciklo potencialaus poveikio aplinkai matavimo ir pranešimo apie jį metodas, išdėstytas I priede;

(b)

organizacijos aplinkosauginio pėdsako (toliau – OAP) metodas – bendrasis organizacijos gyvavimo ciklo potencialaus poveikio aplinkai matavimo ir pranešimo apie jį metodas, išdėstytas III priede;

(c)

produkto aplinkosauginis pėdsakas – pagal produkto aplinkosauginio pėdsako metodą atlikto produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimo rezultatas;

(d)

organizacijos aplinkosauginis pėdsakas – pagal organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodą atlikto organizacijos aplinkosauginio pėdsako tyrimo rezultatas;

(e)

produkto aplinkosauginio pėdsako kategorijos taisyklės (toliau – PAPKT) – konkrečiai produktų kategorijai skirtos, gyvavimo ciklo pagrindu nustatytos taisyklės, kuriomis papildomos bendrosios PAP tyrimų metodinės gairės pateikiant papildomų nurodymų konkrečios produktų kategorijos lygmeniu. Jeigu yra parengtos PAPKT, jos turėtų būti naudojamos tai produktų kategorijai priklausančio produkto aplinkosauginiam pėdsakui apskaičiuoti;

(f)

organizacijos aplinkosauginio pėdsako sektoriaus taisyklės (toliau – OAPST) – konkrečiam sektoriui skirtos, gyvavimo ciklo pagrindu nustatytos taisyklės, kuriomis papildomos bendrosios OAP tyrimų metodinės gairės pateikiant papildomų nurodymų konkretaus sektoriaus lygmeniu. Jeigu yra parengtos OAPST, jos turėtų būti naudojamos atitinkamam sektoriui priklausančios organizacijos aplinkosauginiam pėdsakui apskaičiuoti;

(g)

gyvavimo ciklo aplinkosauginis veiksmingumas – kiekybiškai išmatuojamas, atsižvelgiant į visą tiekimo grandinę, galimas poveikis aplinkai visais aktualiais produkto ar organizacijos gyvavimo ciklo etapais;

(h)

pranešimas apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą – bet koks informacijos apie gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą atskleidimas, be kita ko, verslo partneriams, investuotojams, viešojo sektoriaus institucijoms ar vartotojams;

(i)

organizacija – viešoji ar privačioji savo paskirtį ir administraciją turinti įmonė, bendrovė, korporacija, valdžios institucija ar įstaiga arba jos dalis ar jų susivienijimas, turintys juridinį subjektiškumą arba jo neturintys;

(j)

sistema – privačių įmonių ar jų asociacijų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerių, vyriausybinių arba nevyriausybinių organizacijų pelno ar ne pelno iniciatyva, pagal kurią reikalaujama matuoti gyvavimo ciklo aplinkosauginį veiksmingumą arba apie jį informuoti;

(k)

pramonės asociacija – organizacija, atstovaujanti privačioms įmonėms, kurios yra jos narės, arba privačioms įmonėms, priklausančioms tam tikram sektoriui vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu;

(l)

finansų bendruomenė – visi finansines paslaugas (įskaitant finansines konsultacijas) teikiantys subjektai, įskaitant bankus, investuotojus ir draudimo bendroves.

3.1.

3.2.

3.3.

3.4.

3.5.

3.6.

3.7.

4.1.

4.2.

4.3.

4.4.

4.5.

4.6.

4.7.

5.1.

6.1.

6.2.

6.3.

7.1.

8.1.