2021 10 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 378/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1873

2021 m. spalio 20 d.

dėl smidrų rūšies Asparagus officinalis L. veislėms ir svogūninių gėlių, uogakrūmių bei sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupių veislėms suteiktos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje termino pratęsimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 118 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į tai, kad techniškai sudėtinga atlikti smidrų rūšies Asparagus officinalis L. ir svogūninių gėlių, uogakrūmių bei sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupių selekciją, nes jų genetinė kilmė yra sudėtinga arba jų dauginimas yra lėtas ar techniškai komplikuotas, būtina investuoti į mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą. Toms rūšims ir tų rūšių grupėms suteikus augalų veislių teisinę apsaugą, prireikia daug metų augalams padauginti ir sukaupti pakankamai didelį kiekį dauginamosios medžiagos, kad būtų galima gauti pakankamas pajamas. Todėl laikotarpis, per kurį augalų veislių teisinės apsaugos savininkas gali gauti pajamų dėl tokios apsaugos, yra ribotas. Siekiant skatinti investicijas į tų rūšių ir tų rūšių grupių veislių mokslinius tyrimus ir plėtrą, būtina pratęsti augalų veislių teisinės apsaugos terminą ir skatinti selekcijos veiklą, kad būtų galima išvesti naujas veisles siekiant patenkinti ūkininkų ir vartotojų poreikius ir išspręsti klimato kaitos klausimą. Kad tos investicijos atneštų pelno, reikia daugiau laiko, palyginti su didžiąja dauguma kitų rūšių, pavyzdžiui, su žemės ūkio kultūromis, kurių gyvavimo trukmė dažnai yra trumpesnė, o jų vartotojų yra daugiau ir jie yra įvairesni;

(2)

naujos smidrų rūšies Asparagus officinalis L. ir svogūninių gėlių, uogakrūmių bei sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupių veislės pateikimui rinkai ir įtvirtinimui rinkoje reikia daugiau laiko, kad ta nauja veislė atneštų pelno, palyginti su kitomis rūšimis, nes patirtis parodė, kad tokios naujos veislės komercinė vertė paaiškėja tik ilguoju laikotarpiu. Dėl tų priežasčių teisingai susigrąžinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą galima tik gana vėlyvame toms rūšims ir tų rūšių grupėms suteiktos apsaugos etape, palyginti su kitomis rūšimis;

(3)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2100/94 (3) nustatoma augalų veislių teisinės apsaugos sistema Bendrijoje yra vienintelė ir išimtinė Bendrijos pramoninės nuosavybės teisių taikymo augalų veislėms forma. Pagal to reglamento 19 straipsnio 1 dalį, augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje turi galioti iki 25-ųjų kalendorinių metų pabaigos, o vynmedžių ir medžių rūšių atveju – iki 30-ųjų kalendorinių metų, skaičiuojant nuo kitų teisinės apsaugos suteikimo veislei metų, pabaigos;

(4)

siekiant sukurti teisinę aplinką, leidžiančią teisingai susigrąžinti išlaidas, tikslinga dar penkeriems metams pratęsti augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje, suteiktos smidrų rūšies Asparagus officinalis L. veislėms ir svogūninių gėlių, uogakrūmių bei sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupių veislėms, terminą. Tas pratęsimas turėtų būti taikomas teisinei apsaugai, suteiktai anksčiau nei šio reglamento įsigaliojimo diena, tą dieną arba po tos dienos;

(5)	nuoseklumo sumetimais toks pratęsimas turėtų būti taikomas visai augalų veislių teisinei apsaugai Bendrijoje, suteiktai smidrų rūšies Asparagus officinalis L. veislėms ir svogūninių gėlių, uogakrūmių bei sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupių veislėms;

(6)	pratęsimo laikotarpis turėtų būti sutrumpintas, jei nacionalinės nuosavybės teisės tų augalų veislių atžvilgiu valstybėje narėje galiojo prieš suteikiant Bendrijos augalų veislių teisinę apsaugą ir dėl to selekcininkai jau turėjo galimybę naudoti savo veisles,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje termino pratęsimas

1. Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje terminas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2100/94 19 straipsnio 1 dalyje, smidrų rūšies Asparagus officinalis L. veislių ir svogūninių gėlių, uogakrūmių bei sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupių veislių atžvilgiu pratęsiamas penkeriais metais.

2. Šio straipsnio 1 dalis nedaro poveikio Reglamento (EB) Nr. 2100/94 116 straipsnio 4 dalies ketvirtai įtraukai.

2 straipsnis

Termino pratęsimo sutrumpinimas

Augalų veislėms, kurių atžvilgiu, prieš suteikiant augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, buvo suteikta viena ar daugiau teisių į nacionalinę augalų veislių teisinę apsaugą, tačiau kurioms netaikoma Reglamento (EB) Nr. 2100/94 116 straipsnio 4 dalies ketvirta įtrauka, šio reglamento 1 straipsnyje numatytas termino pratęsimas sutrumpinamas ilgiausiu laikotarpiu, skaičiuojant ištisais kalendoriniais metais, kuriais valstybėje narėje, prieš suteikiant augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, tos pačios veislės atžvilgiu buvo suteikta ir galiojo nacionalinė augalų veislių teisinė apsauga.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2021 m. spalio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. LOGAR

(1) OL C 220, 2021 6 9, p. 86.

(2) 2021 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas.

(3) 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, 1994 9 1, p. 1).

2021 10 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 378/6

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/1875

2021 m. spalio 22 d.

dėl pozicijos, kuri Sąjungos vardu turi būti priimta per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2021 m. balandžio 29 d. Taryba priėmė sprendimą (ES) 2021/689 (1), dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (2) (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) sudarymo. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d.

(2)

pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 494 straipsnį Sąjunga ir Jungtinė Karalystė (toliau – Šalys) susitarė bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad jų vandenyse vykdoma bendrų išteklių žvejybos veikla būtų aplinkos atžvilgiu tvari ilguoju laikotarpiu ir padėtų užtikrinti ekonominę ir socialinę naudą, ir visapusiškai paisydamos Šalių, kaip nepriklausomų pakrantės valstybių, teisių ir pareigų. Šalys turi bendrą tikslą naudoti bendrus išteklius taip, kad būtų išlaikyti ir palaipsniui atkurti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(3)	pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 498 straipsnį Šalys turi rengti metines konsultacijas, kad susitartų dėl bendrų išteklių bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK);

(4)	metines konsultacijas Komisija turėtų vykdyti Sąjungos vardu, remdamasi Sąjungos pozicijomis, kurias pagal atitinkamas Sutarties nuostatas turi nustatyti Taryba;

(5)

laikantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, Taryba ir Komisija, plačiai koordinuodamos veiksmus ir bendradarbiaudamos tarpusavyje, turėtų per metinių konsultacijų su Jungtine Karalyste dėl atitinkamų išteklių žvejybos galimybių nustatymo procesą užtikrinti reguliarų ir visapusišką Tarybos ir jos parengiamųjų organų dalyvavimą;

(6)	Europos Parlamentas turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 218 straipsnio 10 dalyje;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (3) 2 straipsnio 1 dalimi reikalaujama, kad Sąjunga užtikrintų, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkos atžvilgiu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje bei užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą;

(8)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalimi reikalaujama, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui taikytų atsargumo principą ir siektų užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems esant galima užtikrinti MSY;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies j punktu reikalaujama, kad žuvininkystės valdymas derėtų su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (4) nustatytu tikslu užtikrinti gerą aplinkos būklę. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies a punktu kartu su to Reglamento 7 straipsnio 1 dalies d punktu reikalaujama, kad Sąjunga laipsniškai panaikintų žuvų išmetimo į jūrą praktiką, inter alia, skatindama taikyti žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams;

(10)	Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnio c punkte nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių;

(11)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės išorės santykiuose turi vadovautis to reglamento 2 ir 3 straipsniuose nustatytais tikslais ir principais, ir, be kita ko, turi aktyviai prisidėti prie mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimo. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnyje taip pat nustatyta, kad to reglamento VI dalyje išdėstytos išorės politikos nuostatos nedaro poveikio specialioms nuostatoms, priimtoms pagal SESV 218 straipsnį;

(12)	Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnyje išdėstyti bendro Sąjungos ir trečiųjų šalių intereso išteklių valdymo principai bei tikslai, taip patnuostatos dėl susitarimų dėl keitimosi ir bendro valdymo;

(13)

atsižvelgiant į kintantį žvejybos išteklių, kuriems taikomas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, pobūdį ir į poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš metines konsultacijas arba per jas, turėtų būti nustatytos nuostatos dėl kasmetinio Sąjungos pozicijos tose konsultacijose apibrėžimo. Tos nuostatos turėtų atitikti ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principą;

(14)	pagal Tarybos sprendimo (ES) 2021/1765 (5) II priedo 2 punkto c papunktį Sąjunga gali siekti fiksuoti klausimus, dėl kurių Šalys susitarė po Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 498 straipsnyje nurodytų konsultacijų;

(15)	todėl tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste, kadangi konsultacijų rezultatas turėtų būti įgyvendintas Sąjungos teisėje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste, dėl bendrų išteklių, įskaitant giliavandenių žuvų išteklius, žvejybos galimybių pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 498 straipsnį, išdėstyta šio sprendimo priede.

2. 1 dalyje nurodyta Sąjungos pozicija apibrėžiama kasmet pagal 2 straipsnį.

2 straipsnis

1. Reguliarus ir visapusiškas Tarybos dalyvavimas metinių konsultacijų metu užtikrinamas Tarybai ir Komisijai plačiai koordinuojant veiksmus ir bendradarbiaujant tarpusavyje.

2. Prieš prasidedant metinėms konsultacijoms su Jungtine Karalyste ir jų metu Komisija imasi būtinų veiksmų, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į naujausias turimas mokslines rekomendacijas ir kitą susijusią informaciją, laikantis priede išdėstytų principų ir gairių. Pozicija turi būti tinkamai atspindėta rašytiniame protokole, kuriame užfiksuojama per konsultacijas, rengiamas pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 498 straipsnį, Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sutarta tvarka.

3. Šiuo tikslu Komisija, likus pakankamai laiko iki metinių konsultacijų pradžios, o prireikus – jų metu, nusiunčia Tarybai rašytinį dokumentą, grindžiamą 2 dalyje nurodytomis rekomendacijomis bei informacija, kuriame išsamiai išdėstoma siūloma apibrėžta Sąjungos pozicija, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai. Viso proceso metu Taryba išlieka dėmesinga šiam klausimui, o Komisija, likus pakankamai laiko iki 2 dalyje nurodyto rašytinio protokolo pasirašymo, nusiunčia Tarybai Sąjungos poziciją, kad būtų patvirtinti išsamūs metinių konsultacijų rezultatai.

4. Šiame straipsnyje nurodytas procesas apima koordinavimo posėdžius in situ, pristatymus, dalijimąsi informacija apie rezultatus ir diskusijas, visapusišką nacionalinių delegacijų dalyvavimą metinėse konsultacijose (be kita ko, jų dalyvavimą Sąjungos delegacijos sudėtyje) ir prireikus techniniuose posėdžiuose.

5. Jei metinių konsultacijų metu Sąjungai ir Jungtinei Karalystei pasiekti susitarimo nepavyksta, Komisija, siekdama Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus elementus, perduoda tą klausimą Tarybai.

6. Jei, pasibaigus metinėms konsultacijoms, tikslinga iš dalies pakeisti tiems (keleriems) metams sutartus BLSK sutartus,, Komisija, remdamasi naujausia moksline ir kita susijusia informacija bei priede išdėstytais principais ir gairėmis, likus pakankamai laiko perduoda Tarybai naują rašytinį dokumentą, kuriame išsamiai išdėstoma siūloma apibrėžta Sąjungos pozicija dėl tokio pakeitimo, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai, prieš pasirašant rašytinį protokolą.

3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki 2027 m. birželio 30 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, prireikus jį įvertina ir, kai tinkama, patikslina. Peržiūra bet kuriuo atveju atliekama ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. spalio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. DOVŽAN

(1) 2021 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/689 dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (OL L 149, 2021 4 30, p. 2).

(2) OL L 149, 2021 4 30, p. 10.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(5) 2021 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1765 dėl pozicijos, kurios 2021–2026 m. laikotarpiu Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Specialiajame žuvininkystės komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (OL L 355, 2021 10 7, p. 135).

PRIEDAS

POZICIJA, KURIOS SĄJUNGOS VARDU TURI BŪTI LAIKOMASI PER METINES KONSULTACIJAS SU JUNGTINE KARALYSTE SIEKIANT SUSITARTI DĖL BENDRŲ LEIDŽIAMŲ SUŽVEJOTI KIEKIŲ

1. PRINCIPAI

Per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste Sąjunga:

siekia užtikrinti, kad žvejybos galimybės, dėl kurių susitarta, atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. Jungtinių Tautų (JT) jūrų teisės konvencijos ir 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos bei valdymo nuostatas;

b)	siekia užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su kitomis trečiosiomis šalimis ir regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitų sričių, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų, Sąjungos politika;

d)	užtikrina, kad BLSK ir kitos funkciškai susietos priemonės būtų nustatytos laikantis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir visapusiškai atsižvelgiant į visas Specialiojo žuvininkystės komiteto nustatytas priemones ar gaires;

siekia užtikrinti, kad BLSK būtų bendrai nustatomi laikantis bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslo, kad žuvininkystė būtų aplinkos atžvilgiu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje bei užimtumo srityse, be kita ko, su pagrindiniu BŽP tikslu – išteklių išsaugojimu, konkrečiai - didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) užtikrinimu, taip patsu taikytinais daugiamečiais planais;

f)	siekia laikytis 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto;

g)	siekia užtikrinti nediskriminacines sąlygas Sąjungos laivynui, remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę;

h)	siekia nustatyti metinių konsultacijų dėl žvejybos galimybių tvarkaraštį;

i)	siekia užtikrinti suderinamumą su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyva 2008/56/EB, taip pat su kitų Sąjungos sričių politika.

2. GAIRĖS

Sąjunga deda visas pastangas pasiekti susitarimą su Jungtine Karalyste dėl žvejybos galimybių (BLSK ir su jais funkciškai susietų priemonių), laikydamasi toliau išdėstyto požiūrio.

Tuo tikslu Komisija per metines konsultacijas glaudžiai bendradarbiauja su Taryba siekiant:

a)	nustatyti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamus BLSK, kad būtų pasiektas MSY užtikrinantis išteklių naudojimo lygis;

b)	jei tokių mokslinių rekomendacijų dėl MSY užtikrinančio išteklių naudojimo lygio nėra – nustatyti BLSK laikantis žvejybai taikomo atsargumo principo;

c)	jei jokių mokslinių rekomendacijų nėra – užkirsti kelią atitinkamų išteklių pereikvojimui nustatant tokį patį BLSK kaip ir ankstesniais metais;

derinti įvairias mokslines rekomendacijas dėl BLSK nustatymo, įskaitant tas, kuriose derinamas MSY ir atsargumo principas, jei nustatant BLSK yra neatitiktis tarp rajono, dėl kurio teikiama rekomendacija, ir išteklių valdymo rajono, arba jei BLSK taikomi daugiau nei vienai rūšiai, ir siekti tinkamo būdo atsižvelgti į rekomendacijas nustatant rombinių rajožuvių BLSK;

nustatyti BLSK, dėl kurių pateiktas MSY vertinimas ir FMSY rekomendacijos, atsižvelgiant į BŽP MSY tikslą ir taikomus daugiamečius planus; jeigu pagal daugiamečius planus leidžiama taikyti Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) nustatytus FMSY intervalus, Sąjunga turėtų siekti pasinaudoti tomis nuostatomis, jei tenkinamos daugiamečiuose planuose nustatytos sąlygos;

nustatyti atsargumo principu grindžiamus BLSK pagal pagrindines rekomendacijas, išdėstytas ICES mokslinių rekomendacijų suvestinėje su atsargumo principu grindžiamomis rekomendacijomis dėl: i) išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda (pagal daugiamečius planus), ii) tikslinių išteklių (pagal daugiamečius planus), dėl kurių ICES teikia tik atsargumo principu grindžiamas rekomendacijas, ir iii) BLSK, dėl kurių pateiktos daugiametės atsargumo principu grindžiamos rekomendacijos ir kurių atveju reikėtų siekti, kad jie išliktų stabilūs;

atsižvelgti į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą sunku tuo pačiu metu visus išteklius žvejoti laikantis MSY lygio, ypač tais atvejais, kai sunku išvengti reiškinio, kai dėl tam tikrų žuvų rūšių stabdoma kita žvejyba, įskaitant atvejus, kai dėl tikslinių išteklių arba priegaudos BLSK pateiktos nulinio laimikio rekomendacijos. Sąjunga turėtų siekti (tai atvejais, kai tai aktualu pagal daugiamečius planus), kad kartu su BLSK dydžiu atitinkamuose jūrų baseinuose būtų nustatytos taisomosios priemonės;

h)	nustatyti BLSK mokslo ar stebėsenos tikslais, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas;

i)	užtikrinti derėjimą su taikytina Sąjungos teise, susijusia su konkrečiomis rūšimis ir ištekliais;

j)	užtikrinti konvergenciją dėl rūšių, kurių žvejyba turi būti uždrausta remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, be kita ko, dėl bendro draudimo žvejoti giliavandenius ryklius;

suderinti požiūrį dėl sutartų BLSK koregavimo metodo ir koregavimo taikymo pritaikius įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis (įpareigojimui iškrauti visą laimikį pritaikius de minimis išimtį ir išgyvenamumu grindžiamą išimtį); Sąjunga turėtų siekti kuo labiau suderinto požiūrio dėl tokių išimčių taikymo, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio;

l)	susitarti, kad būtų laikomasi šiaurinių paprastųjų vilkešerių išsaugojimo principo, remiantis ICES mokslinėmis rekomendacijomis;

m)	susitarti dėl kitų su BLSK funkciškai susietų priemonių, visų pirma dėl esamų specialiųjų sąlygų ir tarprajoninio lankstumo priemonių, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013, ypač jo 15 straipsnio 8 dalį ir 15 straipsnio 9 dalį;

remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 499 straipsnio 4 dalimi – nustatyti išteklius, kurie turi būti laikomi ypatingaisiais ištekliais, kad tais atvejais, kai nepavyksta laiku užbaigti metinių konsultacijų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 498 straipsnio 2 dalį, būtų galima nustatyti laikinuosius BLSK;

o)	susitarti dėl bendrų prašymų, teikiamų ICES, nustačius papildomų rekomendacijų poreikį;

p)	užtikrinti, kad, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, mažųjų tobių, atlantinių šprotų ir norveginių menkučių BLSK dydžiai būtų nustatyti laiku prieš pradedant jų žvejybos Šiaurės jūroje metus, jei žvejybos metai neatitinka kalendorinių metų;

q)	toliau taikyti esamą laikiną kvotų mainų mechanizmą, kol Specialusis žuvininkystės komitetas nustatys nuolatinį mechanizmą.

2021 10 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 378/12

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1876

2021 m. spalio 20 d.

dėl kiekvienoje valstybėje narėje 2019 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB, kiekio

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (1), ypač į jo 19 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB (2) kiekvienai valstybei narei kiekvieniems 2013–2020 m. laikotarpio metams nustatytos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kvotos ir kasmetinio tų ribų laikymosi vertinimo mechanizmas. Valstybių narių metinės ŠESD kvotos, išreikštos CO2 ekvivalento tonomis, nurodytos Komisijos sprendime 2013/162/ES (3). Komisijos įgyvendinimo sprendime 2013/634/ES (4) nustatyti kiekvienos valstybės narės metinių ŠESD kvotų patikslinimai;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnyje numatyta valstybėse narėse išmetamų ŠESD apskaitos ataskaitų peržiūros, kuria siekiama nustatyti, ar laikomasi Sprendimo Nr. 406/2009/EB nuostatų, procedūra. Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta metinė peržiūra buvo atlikta remiantis 2019 m. išmestų ŠESD duomenimis, Komisijai 2021 m. kovo mėn. pateiktais pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 749/2014 (5) III skyriuje ir XVI priede nustatytas procedūras;

(3)

nustatant bendrą kiekvienoje valstybėje narėje 2019 m. išmestų ŠESD, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 406/2009/EB, kiekį turėtų būti atsižvelgiama į technines pataisas ir patikslintus įverčius, apskaičiuotus per metinę peržiūrą ir nurodytus galutinėse peržiūros ataskaitose, parengtose pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 749/2014 35 straipsnio 2 dalį;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio sprendimo paskelbimo dieną prasideda keturių mėnesių laikotarpis, per kurį valstybėms narėms pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB leidžiama pasinaudoti lankstumo mechanizmais, todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendras kiekvienoje valstybėje narėje 2019 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 406/2009/EB, kiekis, nustatytas remiantis apskaitos duomenimis, patikslintais užbaigus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę peržiūrą, pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. spalio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 165, 2013 6 18, p. 13.

(2) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

(3) 2013 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimas 2013/162/ES dėl valstybių narių metinių išmetamų dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB (OL L 90, 2013 3 28, p. 106).

(4) 2013 m. spalio 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/634/ES dėl valstybių narių metinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu koregavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB (OL L 292, 2013 11 1, p. 19).

(5) 2014 m. birželio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014 dėl valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos informacijos struktūros, formato, pateikimo tvarkos ir peržiūros (OL L 203, 2014 7 11, p. 23).

PRIEDAS

Valstybė narė	2019 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikomas Sprendimas Nr. 406/2009/EB, kiekis (anglies dioksido ekvivalento tonomis)
Belgija	72 013 554
Bulgarija	25 814 515
Čekija	60 543 276
Danija	32 050 593
Vokietija	444 262 722
Estija	6 208 760
Airija	45 579 575
Graikija	44 744 947
Ispanija	201 878 747
Prancūzija	336 358 317
Kroatija	16 058 241
Italija	274 938 773
Kipras	4 377 563
Latvija	8 650 111
Lietuva	14 298 998
Liuksemburgas	9 239 043
Vengrija	44 894 942
Мalta	1 427 261
Nyderlandai	97 096 843
Austrija	50 218 754
Lenkija	209 084 930
Portugalija	41 527 062
Rumunija	75 211 340
Slovėnija	10 809 900
Slovakija	20 087 964
Suomija	29 643 287
Švedija	31 679 703
Jungtinė Karalystė	329 100 245

2021 10 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 378/15

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1877

2021 m. spalio 22 d.

dėl programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programos įtraukties priemonių sistemos 2021–2027 m.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (1), ypač į jo 15 straipsnį,

atsižvelgdama į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/888, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa ir panaikinami reglamentai (ES) 2018/1475 ir (ES) Nr. 375/2014 (2), ypač į jo 16 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Europos Vadovų Taryba ne kartą pabrėžė, kad programą „Erasmus+“ reikia sustiprinti ir išplėsti. Be to, konsultuojantis dėl 2014–2020 m. programos „Erasmus+“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (3), laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl programos, kuri galėtų ją pakeisti (4), nustatyta, kad reikia išlaikyti programos „Erasmus+“ taikymo sritį, struktūrą ir įgyvendinimo mechanizmus. Tuo pačiu nustatyta, kad reikia patobulinti kai kuriuos aspektus, pavyzdžiui, programą „Erasmus+“ padaryti įtraukesnę, supaprastinti ją ir užtikrinti lengvesnį valdymą paramos gavėjams;

(2)

tiek „Erasmus+“ reglamente, tiek Solidarumo korpuso reglamente numatyta, kad Komisija turėtų parengti mažiau galimybių turinčių asmenų (5) įtraukties priemonių sistemą. Atsižvelgiant į „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programų kai kurių tikslinių grupių (programoje „Erasmus+“ tai – mažiau galimybių turintys asmenys, Europos solidarumo korpuso programoje – mažiau galimybių turintys jaunuoliai) panašumą, bendras abiejų Programų įgyvendinimo struktūras ir panašią finansavimo tvarką, reikėtų nustatyti bendrą įtraukties priemonių sistemą;

(3)

nustatant įtraukties priemonių sistemą reikėtų atsižvelgti į pasauliniams iššūkiams skirtų intervencinių priemonių sritis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/947 (6) III priedo 4 punkte, ir į Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (2021–2024 m.). Kad įtrauktis taptų realybe, svarbų vaidmenį atlieka Programų dotacijas gaunančios organizacijos, visų pirma organizacinės plėtros srityje, įgydamos ir išsiugdydamos daugiau gebėjimų vykdyti įtraukties projektus ir tenkinti prieigos reikalavimus, propaguodamos įtrauktį visoje organizacijoje, taip pat informuodamos ir remdamos dalyvius prieš prasidedant projektui, jam vykstant ir pasibaigus;

(4)

tam tikrais atvejais mažiau galimybių turintys asmenys yra menkiau linkę dalyvauti Programoje dėl finansinių priežasčių: dėl ekonominės padėties arba dėl to, kad dalyvavimo sąnaudos viršija jų galimybes – dažnai taip yra neįgaliųjų atveju. Tokiais atvejais tų asmenų dalyvavimui būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas teikiant tikslinę finansinę paramą;

(5)	nepakankamas informuotumas apie mažiau galimybių turintiems asmenims prieinamas specialias priemones gali nulemti mažesnį šių tikslinių grupių dalyvavimą. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų didinamas informuotumas ir skleidžiama informacija bei žinios apie esamas galimybes ir prieigą prie jų;

(6)

įtraukties ir įvairovės klausimus organizacijos raginamos spręsti atsižvelgdamos į savo ir savo bendruomenės poreikius. Darbuotojams, ypač sprendžiantiems įtraukties ir įvairovės klausimus ir savo organizacijose padedantiems mažiau galimybių turintiems dalyviams, gali būti naudinga bendradarbiauti su kolegomis iš kitų organizacijų, siekiant padėti mažiau galimybių turintiems asmenims. Siekiant padidinti jų pajėgumus šioje srityje, galima teikti įvairią paramą, pavyzdžiui, mokymo kursus, tarpusavio mokymosi patirtį ir darbo stebėjimo galimybes;

(7)	tvirtas mažiau galimybių turinčių dalyvių rėmimo principas – svarbiausias veiksnys šalinant visapusiško jų dalyvavimo Programose kliūtis;

(8)

įtrauktis ir įvairovė yra vieni iš kriterijų, pagal kuriuos atrenkamos paraiškos gauti finansavimą ir skiriama finansinė parama. Skiriant dotacijas pirmenybė gali būti teikiama kokybiškiems projektams, kuriuose atsižvelgiama į įtrauktį ir įvairovę ir kuriuose dalyvauja mažiau galimybių turintys dalyviai;

(9)

ryšius su mažiau galimybių turinčiais asmenimis reikėtų užmegzti atsižvelgiant į jų asmenines aplinkybes, prisitaikant prie konkrečių jų informacijos ir prieigos poreikių. Svarbus sėkmingo informacijos teikimo nepakankamai atstovaujamoms grupėms veiksnys yra bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais, kurie dirba su šiomis tikslinėmis grupėmis ir vietos ir (arba) regionų lygmens naudotojų įsitraukimas;

(10)	vykdant specialią stebėsenos veiklą ir naudojantis konkrečiais rodikliais turėtų būti gauta kokybinių ir kiekybinių duomenų, kad būtų galima vis labiau remti dar strategiškesnį ir tikslingesnį Programų biudžeto panaudojimą;

(11)	įtraukties priemonės jau gali būti nustatytos nacionaliniu lygmeniu. Papildomumas ir sinergija su šios sistemos priemonėmis gali padėti daryti dar didesnį poveikį mažiau galimybių turinčių dalyvių įtraukimui ir jų rėmimui;

(12)

šis sprendimas ir susiję įtraukties veiksmų planai turėtų būti grindžiami pagrindinėmis teisėmis ir principais, nustatytais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (7). Taip pat turėtų būti užtikrintas visapusiškas teisės į nediskriminavimą laikymasis ir skatinamas Chartijos 21 straipsnio taikymas;

(13)	veikėjai, dalyvaujantys „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programos įtraukumo ir įvairovės didinimo procese, yra labai įvairūs; jie prisideda prie idėjų ir naujų ar patobulintų mechanizmų plėtotės ir yra svarbūs įtraukties ir įvairovės puoselėjimo pastangų skatintojai ir skleidėjai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo sprendimu nustatoma 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programos įtraukties priemonių sistema.

2. Juo nustatomi sistemos tikslai ir įgyvendintini veiksmai ir mechanizmai.

2 straipsnis

Įtraukties priemonių sistemos tikslai

1. Bendras įtraukties priemonių sistemos tikslas – sudaryti mažiau galimybių turintiems asmenims palankesnes dalyvavimo programoje „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programoje sąlygas, užtikrinant, kad būtų taikomos priemonės, kuriomis šalinamos prieigos kliūtys, ir būti pagrindu tolesnėms įgyvendinimo gairėms, kaip išdėstyta Priede. Remiantis principu, pagal kurį Programos turi būti prieinamos visiems, nepriklausomai nuo jų patiriamų kliūčių, siekiama nė vieno nepalikti nuošalyje ir prisidėti prie įtraukesnės visuomenės kūrimo.

2. Įtraukties priemonių sistema turi keturis konkrečius tikslus:

a)	laikyti įtrauktį ir įvairovę kompleksiniu prioritetu ir orientaciniu principu;

b)	užtikrinti, kad rengiant Programas ir skirstant biudžetą jų veiksmams būtų numatytos įtraukties priemonės ir mechanizmai ir kad visais Programų valdymo etapais būtų atsižvelgiama į įtrauktį ir įvairovę;

c)	puoselėti bendrą supratimą apie tuos, kurie gali būti laikomi mažiau galimybių turinčiais asmenimis, ir skatinti teigiamą požiūrį į įvairovę;

d)	remti paramą gaunančias organizacijas, vykdant daugiau kokybiškų projektų, kuriais sprendžiami įtraukties ir įvairovės klausimai, ir padėti joms rengti ir įgyvendinti projektus labiau remiant įtraukumą ir įvairovę.

3. Šio sprendimo Priede pateikiamas nebaigtinis veiksmų, kurių Komisija jau ėmėsi arba imsis, kad padėtų įgyvendinti programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programos įtraukties priemones, sąrašas.

II SKYRIUS

ĮTRAUKTIES PRIEMONĖS

3 straipsnis

Mokymosi formatai

Programomis siūlomi lankstūs ir prieinami mokymosi formatai, kad būtų galima pasiekti dideles tikslines grupes ir taip padidinti mažiau galimybių turinčių asmenų įtraukimą į švietimo ir mokymo, jaunimo, sporto ir solidarumo veiklą.

4 straipsnis

Mažiau galimybių turinčių dalyvių rėmimas

Nustatomi prieinami ir tinkamai finansuojami mažiau galimybių turinčių dalyvių adekvataus parengimo ir rėmimo prieš dalyvaujant Programose, dalyvavimo metu ir po jo mechanizmai, įskaitant parengiamuosius vizitus, kalbinę paramą, sustiprintąją mentorystę ir ugdomąjį vadovavimą.

5 straipsnis

Organizacijų rėmimas

Įdiegiami mechanizmai, kuriais:

organizacijoms padedama paversti įtrauktį realybe, visų pirma tokiose srityse kaip organizacinė plėtra, prieiga ir sąveika su mažiau galimybių turinčiais dalyviais prieš prasidedant projektui, jam vykstant ir pasibaigus. Tai gali būti darbuotojų, organizacijoje sprendžiančių įtraukties ir įvairovės klausimus, rėmimo veikla, pavyzdžiui, mokymas ir teminės tinklaveiklos galimybės, kad jie galėtų bendradarbiaudami remti mažiau galimybių turinčius asmenis ir užtikrinti įtraukias atrankos procedūras;

b)	organizacijoms padedama skleisti informaciją ir didinti potencialių mažiau galimybių turinčių dalyvių informuotumą apie įvairias Programų siūlomas galimybes ir rėmimo mechanizmus.

6 straipsnis

Finansinė parama

1. Programomis mažiau galimybių turintiems dalyviams suteikiama adekvati finansinė parama ir taip prisidedama prie kliūčių, trukdančių jiems dalyvauti Programų veikloje vienodomis sąlygomis su kitais, šalinimo. Be kita ko, atsižvelgiama į tinkamiausius tokios paramos teikimo mechanizmus.

2. Programose numatoma sustiprinta finansinė parama organizacijoms, dirbančioms su mažiau galimybių turinčiais dalyviais, taip įvertinant papildomas pastangas, kurias jos deda, kad įtrauktų šias tikslines grupes į savo projektų veiklą.

7 straipsnis

Atrankos procesas

Skiriant dotacijas pirmenybė gali būti teikiama kokybiškiems projektams, kuriuose aktyviai sprendžiami mažiau galimybių turinčių dalyvių įtraukties ir dalyvavimo klausimai.

8 straipsnis

Programų dokumentų patogumas naudoti

Programomis užtikrinama, kad paraiškų formos ir informaciniai dokumentai būtų patogūs naudoti, prieinami ir pateikiami įvairiomis kalbomis. Šie dokumentai yra aiškios struktūros ir parengti aiškia kalba, kad atitiktų mažiau galimybių turinčių asmenų poreikius.

9 straipsnis

Mokymo veikla

Pagal Programas gali būti teikiamas finansavimas, be kita ko, ekspertams, specialistams, organizacijų darbuotojams ir dalyviams skirto mokymo veiklai, kuria siekiama didinti mažiau galimybių turinčių asmenų įtrauktį. Šia mokymo veikla siekiama suteikti galimybių dalytis gerąja patirtimi, ugdyti gebėjimus ir skatinti novatoriškas idėjas, susijusias su įtraukties priemonėmis.

10 straipsnis

Rėmimo principas

Programomis teikiama kokybiška parama įtraukties priemonėms per „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso nacionalines agentūras ir Europos švietimo ir kultūros vykdomąją įstaigą (EACEA), taip pat per kitas struktūras, tokias kaip SALTO metodinių centrų (paramos, pažangaus mokymosi ir mokymo galimybių centrų) įtraukties ir įvairovės veikla.

11 straipsnis

Komunikacijos veikla

Informaciją ir informuotumo apie Programų siūlomas galimybes ir įtraukties rėmimo mechanizmus didinimą gali reikėti perteikti ir pritaikyti prie nacionalinio ar sektorinio konteksto kiekvienai mažiau galimybių turinčių dalyvių kategorijai. Siekiant šio tikslo, įgyvendinančiosios organizacijos raginamos teikti tinkamą ir prieinamą informacinę medžiagą, naudoti įvairius informacijos sklaidos ir informavimo kanalus, dalytis gerąja patirtimi, aktyviai užmegzti ryšį ir bendrauti su įtraukties ir įvairovės srityse veikiančiomis organizacijomis. Šias užduotis visų pirma turėtų vykdyti „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso nacionalinės agentūros. Nacionalinės agentūros paskiria įtraukties ir įvairovės pareigūnus, kurie padėtų vykdyti šias užduotis.

III SKYRIUS

STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

12 straipsnis

Stebėsenos veikla

1. Komisija, „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso nacionalinės agentūros ir EACEA Programų įgyvendinimo ciklo metu renka aktualius duomenis iš įvairių šaltinių, naudodamosi, pavyzdžiui, Programų įgyvendinimo IT priemonėmis ar dalyvių apklausomis.

2. Stebėsenos užduotis atliks Komisija, padedama „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso nacionalinių agentūrų ir EACEA ir vykdydama ad hoc analizę, laikydamasi taikomų duomenų apsaugos taisyklių ir neskelbtinų asmens duomenų tvarkymo procedūrų.

13 straipsnis

Įtraukties veiksmų planai

1. „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso nacionalinės agentūros, remdamosi įtraukties priemonių sistema ir skirdamos itin daug dėmesio specifiniams prieigos prie Programų sunkumams nacionaliniame kontekste, parengia įtraukties veiksmų planus, kurie yra neatskiriama jų darbo programų dalis. Jos Komisijai reguliariai teikia įtraukties veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

2. Komisija nuolat stebi tų įtraukties veiksmų planų įgyvendinimą.

3. Prireikus Komisija nacionalinėms agentūroms teikia rekomendacijas ir pastabas dėl jų įtraukties veiksmų planų, kad pagerintų šių veiksmų planų turinio struktūrą, įgyvendinimą ir susijusius tolesnius veiksmus.

14 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Komisija reguliariai skelbia įtraukties priemonių įgyvendinimo pažangos ataskaitas, visų pirma atlikdama Programų laikotarpio vidurio vertinimą ir per metinių ataskaitų teikimo ciklą.

15 straipsnis

Papildomumas ir sinergija

1. Įgyvendindamos įtraukties priemones, nacionalinės agentūros gali užtikrinti papildomumą su kitomis taikomomis nacionalinėmis įtraukties priemonėmis, kad būtų kuo labiau padidintas šių pastangų poveikis mažiau galimybių turintiems dalyviams.

2. Reikia siekti sinergijos su kitomis Sąjungos ir nacionalinėmis lėšomis, kad mažiau galimybių turintiems asmenims būtų daromas didesnis poveikis ir suteikta didesnė parama.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Bendras rengimas

1. Priemonės, kuriomis siekiama padidinti Programų įtraukumą ir įvairovę, įgyvendinamos bendradarbiavimo dvasia, nuolat bendraujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma tarptautinėmis ir nacionalinėmis organizacijomis ir tinklais, veikiančiais įtraukties ir įvairovės srityje, ekspertais, specialistais ir pačiais dalyviais, „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso nacionalinėmis agentūromis, EACEA, SALTO metodiniais centrais, „Erasmus+“ komitetu ir kitų Sąjungos institucijų atstovais.

2. Šis dialogas gali būti vykdomas įvairiai – pradedant Europos masto renginiais ar ad hoc darbo grupėmis ir baigiant tikslinėmis konsultacijomis ir mokymu ar tinklaveika – fiziškai, virtualiai ar mišriuoju būdu.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 189, 2021 5 28, p. 1. Toliau – „Erasmus+“ reglamentas.

(2) OL L 202, 2021 6 8, p. 32. Toliau – Europos solidarumo korpuso reglamentas. Programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programa drauge bus vadinamos Programomis.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

(4) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (OL L 189, 2021 5 28, p. 1).

(5) „Erasmus+“ reglamente mažiau galimybių turinčių asmenų sąvoka apibrėžiama 2 straipsnio 25 dalyje, o Europos solidarumo korpuso reglamente mažiau galimybių turinčių jaunuolių sąvoka apibrėžiama 2 straipsnio 4 dalyje, ir šios abi apibrėžtys yra labai panašios. Šiame sprendime jie bus vadinami mažiau galimybių turinčiais dalyviais.

(6) 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1).

(7) Toliau – Chartija.

PRIEDAS

Programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programos įtraukties priemonių įgyvendinimo gairės

Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, gali toliau tikslinti šiame sprendime numatytų įtraukties priemonių įgyvendinimo gairių detales, kad jos būtų tobulinamos ir atnaujinamos visą programos „Erasmus“ ir Europos solidarumo korpuso programos 2021–2027 m. ciklą.

Toliau pateikiamos gairės gali būti plėtojamos ir palaipsniui gerinamos įprastu Programų įgyvendinimo ciklu:

Programų informaciniai dokumentai: Komisija gali padėti suinteresuotiesiems subjektams integruoti įtraukties ir įvairovės sąlygas į dokumentus, tokius kaip kvietimai teikti pasiūlymus ir Programų vadovai, gairės, skirtos projekto pasiūlymus vertinantiems ekspertams, taip pat paraiškų formos ir kiti techniniai dokumentai, kaip antai Įtraukties ir įvairovės strategija (1).

„Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso nacionalinių agentūrų valdymo veikla: vykstant reguliariam nacionalinių agentūrų vertinimo procesui jos turėtų teikti informaciją apie nacionalinių planų poveikį įtraukties ir įvairovės srityje ir kaip jais prisidedama prie Programų bendrų įtraukties ir įvairovės tikslų įgyvendinimo Sąjungos lygmeniu.

Komunikacijai skirta medžiaga ir strateginės gairės: Komisija, be Programų informacinių dokumentų, gali parengti papildomų orientacinių dokumentų su naudingomis rekomendacijomis, sėkmės istorijomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais, skirtų „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso nacionalinėms agentūroms ir Europos švietimo ir kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA), paramą gaunančioms organizacijoms ir potencialiems mažiau galimybių turintiems dalyviams, kad būtų galima padėti kokybiškai įgyvendinti įtraukties ir įvairovės priemones ir padidinti informuotumą apie siūlomas skirtingas galimybes. Ši komunikacijai skirta medžiaga ir gairės rengiamos drauge su suinteresuotaisiais subjektais, veikiančiais šioje srityje.

Prireikus Komisija, padedama atitinkamų įgyvendinimo rėmimo struktūrų, užtikrina plačią antros pastraipos 3 punkte nurodytos medžiagos sklaidą. Tai turėtų būti daroma pasitelkus specialias interneto svetaines, socialinius tinklus ir kitokią komunikaciją, siekiant užtikrinti matomumą ir potencialių paramos gavėjų ir mažiau galimybių turinčių dalyvių informuotumą, taip pat skatinti tuos potencialius paramos gavėjus ir mažiau galimybių turinčius dalyvius aktyviai dalyvauti įtraukesnių ir įvairesnių „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programų bendro rengimo procese.

(1) https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/implementation-guidelines-erasmus-and-european-solidarity-corps-inclusion-and-diversity_en

2021 10 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 378/22

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1878

2021 m. spalio 25 d.

dėl aukščiausio lygio domeno „eu“ registro paskyrimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/517 dėl veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu „eu“, įgyvendinimo ir šio domeno veikimo, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 733/2002 bei panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004 (1), ypač į jo 8 straipsnį,

atsižvelgdama į 2020 m. gegužės 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/1083, kuriuo nustatant aukščiausio lygio domeno vardo „eu“ registro tinkamumo ir atrankos kriterijus ir jo paskyrimo procedūrą papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/517 (2), ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisija, taikydama atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, turi paskirti registrą, kuriam pavesta vykdyti su aukščiausio lygio domenu „eu“ susijusią organizavimo, administravimo ir valdymo veiklą. Atrankos procedūrą Komisija organizuoja dviem etapais, t. y. Komisija pirmiausia įvertina pareiškėjų tinkamumą ir, remdamasi Deleguotajame reglamente (ES) 2020/1083 apibrėžtais atrankos kriterijais, nustato reikalavimus atitinkančių pareiškėjų eiliškumą;

(2)	dabartinė Komisijos ir registro sutartis dėl aukščiausio lygio domeno „eu“ organizavimo, administravimo ir valdymo veiklos pasirašyta 2014 m. spalio 10 d. penkerių metų laikotarpiui, o 2019 m. pratęsta dar trejiems metams. Ji nustos galioti 2022 m. spalio 12 d.;

(3)

2021 m. kovo 1 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė kvietimą atrinkti aukščiausio lygio domeno „eu“ registrą (2021-026011), kuriuo organizacijos, kurios nori, kad joms būtų patikėta vykdyti su aukščiausio lygio domenu „eu“ susijusią organizavimo, valdymo ir administravimo veiklą, ragintos teikti paraiškas;

(4)	paraiškų priėmimas baigtas 2021 m. gegužės 18 d., gautos penkios paraiškos;

(5)

per pirmąjį atrankos procedūros etapą Komisija įvertino, ar pareiškėjams netaikomi kokie nors draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai ir ar pareiškėjai atitinka tinkamumo kriterijus. Nustatyta, kad reikalavimus atitinka keturios paraiškos. Reikalavimus atitinkančių pareiškėjų sąrašas paskelbtas 2021 m. liepos 9 d. ir Komisija informavo kiekvieną pareiškėją apie pirmojo procedūros etapo rezultatus;

(6)

per antrąjį procedūros etapą Komisija įvertino reikalavimus atitinkančius pareiškėjus ir nustatė jų eiliškumą pagal atrankos kriterijus. Komisija išnagrinėjo paraiškas ir parengė rezultatų suvestinę, kurioje nurodyti kiekvienai paraiškai skirti balai. Paraiškų kokybė buvo įvertinta pagal kvietimo 3.2 skirsnį, atsižvelgiant į siūlomos paslaugos kokybę, registro užduotims atlikti siūlomų žmogiškųjų ir techninių išteklių lygį bei registro užduotims atlikti siūlomus finansinius ir su atitiktimi susijusius gebėjimus. Nagrinėjant paraiškas Komisijai taip pat padėjo išorės nepriklausomi ekspertai;

(7)

Komisija nustatė pareiškėjų eiliškumą. Pirmą vietą užimantis pareiškėjas – Europos interneto domenų registras (EURid) – turėtų būti paskirtas kitu aukščiausio lygio domeno „eu“ registru ir būti pakviestas pradėti derybas dėl sutarties pasirašymo pagal atrankos konkursą. Tokiai sutarčiai turi būti taikomi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/857 (3) nustatyti principai;

(8)	pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1083 10 straipsnį, jei atranką praėjusio kandidato ir perkančiosios organizacijos derybos dėl sutarties nutrūksta ir sutartis nesudaroma, Komisija registru paskirs paskesnį pagal eiliškumą pareiškėją,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos interneto domenų registras (EURid) yra aukščiausio lygio domeno „eu“ registras, kuriam pagal Reglamento (ES) 2019/517 8 straipsnio 3 dalį ir laikantis 2 straipsnio nuostatų pavesta vykdyti su aukščiausio lygio domenu „eu“ susijusią organizavimo, valdymo ir administravimo veiklą.

2 straipsnis

Europos interneto domenų registras raginamas pagal Reglamento (ES) 2019/517 8 straipsnio 4 dalį sudaryti sutartį, kurioje nustatomos sąlygos, kurių laikydamasi Komisija prižiūri registro vykdomą su aukščiausio lygio domeno „eu“ susijusią organizavimo, administravimo ir valdymo veiklą.

Jei Europos interneto domenų registro ir Komisijos derybos dėl sutarties baigiasi nesudarius sutarties, pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1083 10 straipsnį registru paskiriamas paskesnis pagal eiliškumą pareiškėjas.

Paslaugų koncesijos sutartis pirmą kartą sudaroma penkeriems metams ir gali būti vieną kartą pratęsta papildomam ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

3 straipsnis

Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/207/ES (4) panaikinamas.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. spalio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 91, 2019 3 29, p. 25.

(2) OL L 239, 2020 7 24, p. 1.

(3) 2020 m. birželio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/857, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/517 nustatomi principai, įtrauktini į Europos Komisijos ir Registro, atsakingo už aukščiausio lygio domeną „eu“, sutartį (OL L 195, 2020 6 19, p. 52).

(4) 2014 m. balandžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/207/ES dėl aukščiausio lygio domeno „eu“ registro administratoriaus paskyrimo (OL L 109, 2014 4 12, p. 41).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 378

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. spalio 26d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1873 dėl smidrų rūšies Asparagus officinalis L. veislėms ir svogūninių gėlių, uogakrūmių bei sumedėjusių dekoratyvinių augalų rūšių grupių veislėms suteiktos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje termino pratęsimo	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2021 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1874, kuriuo ištaisoma Reglamento (ES) 2018/395, kuriuo nustatomos išsamios skrydžių oro balionais vykdymo ir oro balionų skrydžio įgulos licencijavimo taisyklės, ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1976, kuriuo nustatomos išsamios skrydžių vykdymo sklandytuvais ir sklandytuvų skrydžio įgulos licencijavimo taisyklės, teksto redakcija vokiečių kalba	4
	SPRENDIMAI
*	2021 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1875 dėl pozicijos, kuri Sąjungos vardu turi būti priimta per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių	6
*	2021 m. spalio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1876 dėl kiekvienoje valstybėje narėje 2019 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB, kiekio	12
*	2021 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1877 dėl programos Erasmus+ ir Europos solidarumo korpuso programos įtraukties priemonių sistemos 2021–2027 m. ( 1 )	15
*	2021 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1878 dėl aukščiausio lygio domeno eu registro paskyrimo ( 1 )	22


	(1) Tekstas svarbus EEE.