(1)

Reglamentu (EB) Nr. 703/2009 (2) Taryba importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vielos gamybai skirtiems strypams (toliau – vielos strypai) nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Europos Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1846 (3) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vielos strypams vėl nustatė galutines antidempingo priemones.

(3)

Nustatytosios priemonės – 24 % ad valorem muito norma visos šalies mastu ir 7,9 % individuali muito norma vienai bendrovių grupei („Valin Group“).

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (4), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(5)

Prašymą atlikti peržiūrą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina apie 60 % visų vielos strypų Sąjungoje, vardu 2020 m. liepos 14 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – EUROFER arba pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. spalio 14 d. inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės vielos strypų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(7)

Peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – PTL) buvo 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis. Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomiems prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų arba nepateikė prašymo išklausyti.

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(11)

2020 m. spalio 14 d. Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Ji gamintojus atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atrinkti 4 Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino beveik 25 % visos apskaičiuotosios panašaus produkto produkcijos Sąjungoje, be to, geras jų geografinis pasiskirstymas. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per 7 dienų nuo pranešimo apie preliminariai atrinktus Sąjungos gamintojus terminą jokių pastabų negauta, todėl patvirtintos preliminariai atrinktos bendrovės. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(13)

Nė vienas žinomas importuotojas, su kuriuo buvo susisiekta, nepranešė apie save ir neužpildė atrankos formos.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų KLR peržiūrimojo produkto gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(15)

Per nustatytą laikotarpį apie save nepranešė nė viena KLR bendrovė. Todėl 2020 m. spalio 29 d. Komisija KLR valdžios institucijoms pateikė verbalinę notą ir nurodė, kad nagrinėdama dempingo tęsimąsi arba pasikartojimą ji gali pasinaudoti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. KLR valdžios institucijos neatsakė.

(16)

Komisija nusiuntė klausimyną KLR Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė). Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė.

(17)

Nedarydama poveikio pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymui, Komisija tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti.

(18)

Ji taip pat išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams ir vienam naudotojui, kuris pranešė apie save. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete.

(19)

Komisija klausimyno atsakymus gavo iš keturių atrinktų Sąjungos gamintojų, Sąjungos gamintojų asociacijos ir vieno naudotojo.

(20)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus toliau nurodytų bendradarbiaujančių juridinių subjektų patalpose pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį.

—

„Saarstahl AG“, Vokietija,

—

„Riva Acier S.A.S.“, Prancūzija,

—

„Moravia Steel a.s.“, Čekijos Respublika,

—

„Ferriere Nord S.p.A.“, Italija;

—

„AGRATI France S.A.S.“, Prancūzija.

(21)

Todėl Komisija nagrinėjo informaciją (pvz., klausimyno atsakymus arba atsakymus į raštus dėl informacijos neišsamumo), šalių tinkamai pateiktą pagal 2020 m. kovo 16 d. pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (6).

(22)

Peržiūrimasis produktas – tas pats produktas kaip per pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės karštai valcuoti netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo strypai ir juostos iš geležies, nelegiruotojo plieno arba legiruotojo plieno, išskyrus nerūdijantįjį plieną, kurių KN kodai šiuo metu yra 7213 10 00, 7213 20 00, 7213 91 10, 7213 91 20, 7213 91 41, 7213 91 49, 7213 91 70, 7213 91 90, 7213 99 10, 7213 99 90, 7227 10 00, 7227 20 00, 7227 90 10, 7227 90 50 ir 7227 90 95 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(23)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(24)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

2021 m. birželio 17 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(26)

Pastabų pateikė tik „Eurofer“. Asociacija sutiko su Komisijos padarytomis išvadomis.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(28)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(29)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino KLR gamintojus pateikti informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Pranešimo apie inicijavimą III priede prašomos informacijos nepateikė nė vienas gamintojas.

(30)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos Vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(31)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(32)

2020 m. lapkričio 25 d. Komisija paskelbė pirmąjį pranešimą byloje (toliau – pirmasis pranešimas), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl atitinkamų šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antroje įtraukoje. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija išskyrė tris galimas tipiškas šalis: Tailandą, Turkiją ir Peru.

(33)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų gauta tik iš pareiškėjo, kuris pateikė argumentų prieš Turkijos kaip tipiškos šalies pasirinkimą. Pareiškėjas taip pat teigė, kad tipiška šalimi geriausia pasirinkti Peru.

(34)

Komisija į šias pastabas atsakė prie bylos medžiagos pridėtame 2021 m. sausio 7 d. antrajame pranešime (7) (toliau – antrasis pranešimas). Komisija taip pat sudarė gamybos veiksnių sąrašą ir padarė išvadą, kad tuo etapu tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką buvo Peru. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies gamintoją bendrovę „Corporación Aceros Arequipa S.A.“ (toliau – „Aceros Arequipa“). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Komisija negavo jokių pastabų, prieštaraujančių Peru pasirinkimui tipiška šalimi.

(35)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(36)

Šiame tyrime su Komisija nebendradarbiavo ir Kinijos Vyriausybė. Tiksliau Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių klausimyno atsakymų ir pastabų dėl pareiškėjo byloje pateiktų įrodymų, įskaitant Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (toliau – ataskaita) (8). Iš tiesų, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktu, Komisija parengė ataskaitą, kurioje surinko informaciją apie tai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Prašyme atlikti peržiūrą taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti.

(37)

2020 m. spalio 29 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. verbalinėmis notomis Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad KLR eksportuotojams ir (arba) gamintojams nebendradarbiavus, o Kinijos Vyriausybei nepateikus klausimyno atsakymų arba pastabų, Komisija savo išvadas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ketina pagrįsti turimais faktais. Komisija taip pat pabrėžė, kad turimais faktais pagrįsta išvada gali būti mažiau palanki susijusiai šaliai ir paragino Kinijos Vyriausybę teikti pastabas. Pastabų negauta.

(38)

Todėl remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo daromos remiantis turimais faktais. Tiksliau Komisija rėmėsi prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir suinteresuotųjų šalių pastabose pateikta informacija kartu su kitais informacijos šaltiniais, kaip antai importo ir eksporto prekybos statistiniais duomenimis (pvz., iš Eurostato ir Pasaulio prekybos atlaso (GTA) (9)), taip pat duomenų bazėmis „Dun and Bradstreet“ (10) ir „Orbis Bureau van Dijk“ (11).

(39)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (12) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Šiame tyrime Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais taip pat tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(40)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (13). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (14), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (15). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (16). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (17). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (18), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (19).

(41)

Kaip ir per ankstesnius tyrimus dėl KLR plieno sektoriaus, Komisija šiame tyrime nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant prašyme ir ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(42)

Prašyme pateikta informacijos apie 13-ojo plieno pramonės penkmečio plano iškraipomąjį poveikį plieno pramonei. Be to, jame paminėtos JAV prekybos departamento išvados dėl plieno pramonės (20). Jame taip pat pabrėžtas KKP vaidmuo valstybės valdomose įmonėse (21) ir iškreipiamasis subsidijų poveikis, kaip nurodyta TVF šalies ataskaitoje Nr. 17/248 ir trijuose ES prekybos rūmų dokumentuose: 2016–2017 m. metinėje ataskaitoje, „China Manufacturing 2025“ ir 2016–2017 m. Europos verslo pozicijų Kinijoje dokumente. Prašyme taip pat buvo teigiama, kad vielos strypų gamybai naudojami gamybos ištekliai iš esmės yra tokie patys, kaip naudoti plokščiam karštojo valcavimo angliniam plienui gaminti. Todėl prašyme cituojamos Komisijos reglamentu (ES) 2017/969 (22) dėl subsidijų plokščių karštojo valcavimo produktų gamintojams padarytos išvados. Prašyme taip pat nurodyta, kad išvados dėl iškraipomąjį poveikį darančių subsidijų taip pat patvirtintos „ThinkDesk“ ataskaitoje (23). Prašyme išvardyti visų pirma iškraipymai, susiję su žemės naudojimo teisėmis, energija (elektros energija), lengvatinėmis paskolomis ir kita finansine parama bei darbo jėga. Be to, jame išvardyti kokso ir koksinių akmens anglių, geležies rūdos, laužo ir ferolydinių rinkos iškraipymai. Galiausiai prašyme paminėtas iškraipomasis fiskalinės paramos poveikis plieno pramonei ir žemi aplinkosaugos standartai Kinijoje.

(43)

Kaip nurodyta 37 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(44)

Kaip ir per ankstesnius tyrimus dėl KLR plieno sektoriaus, Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(45)

Kinijos Vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent plieno, kuris yra pagrindinė vielos strypų gamybos žaliava, sektoriuje. Daugelis didžiausių gamintojų priklauso valstybei. Kai kurie iš jų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Pavyzdžiui, Kinijos valstybės įmonė „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ (toliau – TISCO) savo svetainėje nurodo esanti „geležies ir plieno pramonės milžinė“, kuri „išsivystė į išskirtinį didelio masto geležies ir plieno kompleksą, apimantį geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos veiklą“ (24). „Baosteel“ yra kita svarbi Kinijos valstybės valdoma įmonė, kuri užsiima plieno gamyba ir priklauso neseniai konsoliduotai įmonei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusios „Baosteel Group“ ir „Wuhan Iron & Steel“) (25). Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės valdomos įmonės (26). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (27). Šį ketinimą Kinijos Vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (28). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai sujungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (29). Kadangi Kinijos vielos strypų eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad vielos strypų sektoriuje daug didelių gamintojų, įskaitant „Baoshan“, „Shougang“, „Hesteel“, „Jiangsu Shagang“ ir „Anshan Iron and Steel Group“, yra valstybės valdomos įmonės.

(46)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, per tyrimą buvo nustatyta, kad esama asmeninių ryšių tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP, pavyzdžiui, tarp bendrovių, kurios gamina vielos strypus, įskaitant „HBIS Group“, „Jiangsu Shagang“, „Anshan Iron and Steel Group“, „Baoshan“ („Baosteel“) ir „Shougang“, vyresniosios vadovybės ar direktorių valdybos narių yra KKP narių.

(47)

Tiek valstybės valdomoms, tiek privačioms vielos strypų sektoriaus įmonėms taikoma politikos priežiūra ir gairės. Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos Vyriausybė vis daugiau kišasi į šį sektorių. Daug vielos strypų gamintojų savo svetainėse aiškiai pabrėžia partijos stiprinimo veiklą, turi partijos narių bendrovės valdymo struktūrose ir pabrėžia bendradarbiavimą su KKP. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie vielos strypų gamintojai, įskaitant „HBIS Group (Hesteel)“, kurio svetainėje pabrėžiama partijos komiteto svarba bendrovės gyvavimui, vykdė partijos stiprinimo veiklą. „Jiangsu Shagang“ yra kita vielos strypų gamybos bendrovė, kuri paaiškina: „Nuo pat įsteigimo prieš 45 metus „Shagang“ gilina žinias, deda pastangas, kad partijos stiprinimo veikla būtų integruota į bendrą įmonės plėtros organizavimą, ir partijos organizacijos pranašumą paverčia įmonės konkurenciniu pranašumu ir plėtros pranašumu“, taip pat teigia: „Dabar „Shagang“ partijos komitetas turi 16 bendrų partijos filialų ir 66 partijos filialus, o partijos narių skaičius sudaro daugiau kaip 14 % visų darbuotojų skaičiaus“ (30). „Anshan Iron and Steel Group“ nurodo partijos stiprinimo veiklos svarbą taip: „Konkrečiai, būtina laikytis visapusiškos partijos lyderystės ir ją stiprinti, kad tai atsispindėtų išplėstame partijos narių ir kadrinių darbuotojų ideologiniame išmanyme, visoje įmonės verslo ir valdymo srityje, visame bendrojo valdymo procese, taip pat visuose įmonės reformų ir plėtros etapuose“ (31). Kitame straipsnyje „Anshan“ partijos stiprinimo veikla apibendrinama taip: „partijos filialo darbo prioritetas – dirbti centrui ir įtraukti partijos narius. Nuo šių metų partijos filialas išplėtė „Komunistų partijos dalyvio projekto“ programą, išnaudojo vidinį darbuotojų potencialą ir dėjo daug pastangų, kad padėtų darbuotojams prisidėti savo indėliu vykdant pareigas. Parengta iš viso 12 „Komunistų partijos dalyvio projektų“, kuriuos vykdant veiksmingai išspręstos pagrindinės techninės problemos, ribojančios gamybą; pateikta 160 racionalizavimo pasiūlymų, o du pažangieji veiklos metodai buvo įvertinti kaip pažangūs veiklos metodai grupės lygmeniu.“ (32)„Baoshan“ („Baosteel“) partijos stiprinimo veiklą apibūdina taip: „Imtis pagrindinės atsakomybės už griežtą ir visapusišką partijos administravimą; Vadovauti bendrovės ideologiniam ir politiniam darbui, Jungtinio fronto darbui, kurti dvasingą civilizaciją, įmonių kultūrą ir masinį darbą, pavyzdžiui, profesines sąjungas ir komunistinę jaunimo lygą; Vadovauti partijų tipo ir sąžiningos Vyriausybės kūrimui, remti drausmės komitetus, kad jie veiksmingai vykdytų savo priežiūros pareigas“ (33). Partijos komitetas taip pat atlieka svarbų vaidmenį „Shougang“: „„Shougang“ partijos komitetas puikiai supranta Xi Jinpingo mintis apie Kinijos socializmą naujoje eroje, nuodugniai įgyvendina 19-ojo partijos nacionalinio kongreso dvasią, primygtinai ragina nustatyti kryptį, valdyti bendrą padėtį ir užtikrinti įgyvendinimą, visapusiškai atlikdamas partijos komiteto vadovaujamąjį vaidmenį – vadovauti daugiau kaip 40 000 visos grupės partijos narių ir sutelkti dėmesį į partijos stiprinimo veiklą visais darbo aspektais (34).“

(48)

Be to, vielos strypų sektoriuje vykdoma viešoji politika, kuria diskriminuojama vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(49)

Nors vielos strypų pramonė yra specializuota ir atliekant tyrimą nepavyko nustatyti jokių konkrečių politikos dokumentų, kuriais būtų vadovaujamasi plėtojant būtent šią pramonę kaip tokią, vielos strypų pramonė naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į pagrindinės vielos strypų gamybos žaliavos, t. y. geležies ir nelegiruotojo plieno, rinką.

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę laiko esmine pramonės šaka (35). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų plienui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane, galiojusiame tiriamuoju laikotarpiu. Plane buvo nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“  (36). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (37). Per TL taikytame 13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (38) numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (39). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (40). Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (41) (toliau – žinynas) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė.

(50)

Kita svarbi žaliava, naudojama vielos strypams gaminti, yra geležis. Geležies rūdai per TL buvo taikomas 2016–2020 m. nacionalinis mineralinių išteklių planas. Plane, be kita ko, numatyta „užtikrinti įmonių koncentraciją ir plėtoti rinkoje konkurencingas dideles ir vidutines kasyklas“, „užtikrinti vietos išteklių nukreipimą į dideles kasybos bendrovių grupes“, „mažinti geležies rūdos įmonėms tenkančią naštą, didinti šalies geležies rūdos įmonių konkurencingumą“, „tinkamai kontroliuoti 1 000 m gylio ir mažų žemos kokybės geležies rūdos kasyklų plėtrą“.

(51)

Geležies rūda taip pat minima 13-ajame plieno pramonės penkmečio plane (2016–2020 m.), kuris galiojo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Plane dėl geležies rūdos numatyta: „toliau teikti paramą žvalgymo darbams pagrindinėse šalies mineralinių išteklių zonose, […] remti keletą esamų ir labai konkurencingų šalies geležies rūdos įmonių dėl jų platesnės ir intensyvesnės plėtros […] ir stiprinti šalies mineralinių išteklių bazių vaidmenį tiekimo saugumo srityje“.

(52)

Geležies rūda įvardijama kaip strateginė besiformuojanti pramonės šaka, todėl jai taikomas 13-asis strateginių besiformuojančių pramonės šakų penkmečio planas. Geležies rūda, luitinis ketus ir ferolydiniai taip pat įtraukti į NDRC parengtą 2019 m. pramonės prisitaikymo žinyną. Ferolydiniai paminėti MIIT parengtame 2018 m. pramonės plėtros ir perdavimo žinyne.

(53)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktų pavyzdžių, susijusių su plienu, geležimi ir ferolydiniais, kurie visi yra svarbios vielos strypų gamybos žaliavos, Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja vielos strypų sektoriaus plėtrai taikydama įvairias politikos priemones ir direktyvas ir kontroliuoja beveik visus šio sektoriaus plėtros ir veikimo aspektus. Taigi, vielos strypų pramonė naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į pagrindinių vielos strypų gamybos žaliavų, t. y. geležies ir nelegiruotojo plieno, rinką.

(54)

Be to, vielos strypų gamintojai taip pat gauna valstybės subsidijas, o tai aiškiai rodo valstybės domėjimąsi šiuo sektoriumi. Tyrimo metu Komisija nustatė, kad tam tikri vielos strypų gamintojai, įskaitant „HBIS Group“ (42), „Jiangsu Shagang“ (43), „Anshan Iron and Steel Group“ (44), „Baoshan/Baosteel“ (45) ir „Shougang“ (46), gavo tiesioginių valstybės subsidijų.

(55)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant vielos strypams gaminti naudojamų plieno, geležies ir ferolydinių kaip pagrindinės žaliavos gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(56)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką vielos strypų sektoriuje, kaip nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio peržiūrimojo produkto gamintojams.

(57)

Be to, vielos strypų sektoriui taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką, kaip taip pat nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių) (47).

(58)

Be to, šiame tyrime nepateikta jokių įrodymų, kad valstybės kišimasis į finansų sistemą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką nedaro poveikio vielos strypų sektoriui, kaip taip pat nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(59)

Galiausiai, Komisija primena, kad vielos strypams pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai vielos strypų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų sumokėtos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai samdo darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais, jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) kapitalo paskirstymu, ir jie turi laikytis planavimo sistemos, taikomos visais valdžios lygmenimis ir visuose sektoriuose.

(60)

Todėl negalima naudoti ne tik vielos strypų pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(61)

Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(62)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(63)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(64)

Kaip paaiškinta 3.1 skirsnyje, Komisija prie bylos medžiagos pridėjo du pranešimus dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti, kuriais pranešė šalims, kad tipiška šalimi ji ketina pasirinkti Peru.

(65)

Remdamasi sprendimu tipiška šalimi pasirinkti Peru, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms daugumos gamybos veiksnių sąnaudoms tipiškoje šalyje nustatyti ji naudosis GTA (49) duomenimis. Be to, gamtinių dujų ir elektros energijos pramoninėms kainoms nustatyti ji naudosis Peru investicijų į energetiką ir kasybą priežiūros agentūros („Osinergmin“) (50) duomenimis, vandens pramoninio naudojimo kainoms – Nacionalinės sanitarijos paslaugų priežiūros agentūros („Sunass“) (51) duomenimis, o darbo sąnaudoms – TDO (52) duomenimis. Ji taip pat nurodė Peru bendrovės „Aceros Arequipa“ (53) finansinius duomenis neiškraipytoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti.

(66)

Komisija sudarė sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusiems su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba, nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų dėl gamybos veiksnių sąrašo.

(67)

Atsižvelgiant į byloje turimą informaciją, remiantis prašymu atlikti peržiūrą ir vėliau pareiškėjo pateikta informacija, nustatyti šie gamybos veiksniai ir, kai taikytina, SS kodai:

1 lentelė

Gamybos veiksniai ir informacijos šaltiniai

(68)

Kaip paaiškinta pirmajame pranešime, Komisijos turima prašymo atlikti peržiūrą ir ankstesnių priemonių galiojimo termino ir pradinių tyrimų informacija rodo, kad Kinijos vielos strypų gamintojai naudoja du atskirus vielos strypų gamybos procesus. Pirmasis procesas – integruotas aukštakrosnės procesas, kai bendrovė iš žaliavų gamina ruošinius, kurie vėliau perdirbami į vielos strypus. Antrasis – elektros lanko krosnies procesas, kuris pradedamas ne su žaliavomis, o su ruošiniais, kurie perdirbami į vielos strypus. Kadangi Kinijos vielos strypų gamintojai nebendradarbiavo, atsižvelgdama į turimą informaciją ir faktus, Komisija savo gamybos veiksnių analizę grindė tik neintegruotu gamybos procesu, kuris pradedamas nuo ruošinių.

(69)

Dėl visų žaliavų ir laužo Komisija vadovavosi importo kainomis Peru. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, kaina (56). Komisija nusprendė neįtraukti importo iš Kinijos į Peru, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos šioms kainoms.

(70)

Vienos rūšies ruošinių (SS kodas 7207 11) ir dviejų rūšių laužo (SS kodai 7204 10 ir 7204 41) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Peru neimportuota arba importuotas nežymus jų kiekis. Tai reiškė, kad dėl mažos importo apimties nebuvo importo kainos arba importo kainos buvo netipiškos. Siekdama nustatyti neiškraipytą šių gamybos veiksnių kainą Komisija išnagrinėjo, kokiu mastu skiriasi atitinkamai dviejų rūšių ruošinių ir keturių rūšių laužo kainų lygiai. Tam Komisija nagrinėjo šių žaliavų importo į kelias kitas šalis, pvz., Braziliją, Rusiją, Kanadą ir Ukrainą, kainas, taip pat pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą naudotus duomenis.

(71)

Vidutiniškai nebuvo didelių kainų skirtumų nei tarp dviejų rūšių ruošinių, nei tarp keturių rūšių laužo. Be to, nors kai kuriose šalyse ruošinių, kurių SS kodas yra 7207 11, importo kaina buvo didesnė už ruošinių, kurių SS kodas yra 7207 20, importo kainą, kitose šalyse ji buvo mažesnė. Tokie patys kainų skirtumai nustatyti ir keturių rūšių laužo atžvilgiu. Be to, remiantis Komisijos turima informacija apie peržiūrimojo produkto eksportuojančių gamintojų sunaudotus įvairių rūšių ruošinių ar laužo kiekius, nebuvo galima atskirti porūšių. Iš pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą ir vėliau pateiktose pastabose pateiktos informacijos matyti sunaudotas bendras abiejų rūšių ruošinių kiekis ir bendras įvairių rūšių laužo kiekis.

(72)

Atsižvelgdama į kainų svyravimus ir į tai, kad vidutinės dviejų rūšių ruošinių ir keturių rūšių laužo importo kainos buvo panašios, Komisija nusprendė naudoti tik tų ruošinių ir laužo, kurie peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo importuojami į Peru dideliais kiekiais, kainas. Tai reiškė, kad ruošinių kaina buvo pagrįsta ruošinių, kurių SS kodas yra 7207 20, kaina, o laužo kaina buvo vidutinė laužo, kurio SS kodai yra 7204 29 ir 7204 49, kaina.

(73)

Komisija siekė nustatyti neiškraipytą vielos strypams gaminti naudojamų žaliavų, pristatytų prie eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų, kainą. Todėl ji kiekvienai atitinkamai kilmės šaliai pridėjo tipiškos šalies importo muitą. Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo kainas. Atsižvelgdama į 3.5 skirsnyje išdėstytą išvadą ir šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo, kurio tikslas buvo nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba galėjo pasikartoti, o ne jo tikslų mastą, pobūdį Komisija nusprendė, kad vidaus vežimo išlaidų koreguoti nereikia. Dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

(74)

Žaliavų (pvz., kitų nei laužas šalutinių produktų), darančių nereikšmingą poveikį sąnaudoms, sąnaudos buvo įtrauktos į žaliavų sąnaudas kaip atliekų ir laužo procentinė dalis. Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, faktinės tų kitų žaliavų sąnaudos sudarė tik nereikšmingą visų faktinių produkto gamybos sąnaudų dalį. Be to, vartojimo prekės buvo išreikštos visų žaliavų sąnaudų dalimi ir pridėtos prie neiškraipytų visų žaliavų sąnaudų.

(75)

Darbo sąnaudų lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis apie vidutinį samdomojo darbuotojo faktiškai išdirbtų valandų skaičių per savaitę gamybos sektoriuje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį (57). Naudodama tuos duomenis Komisija apskaičiavo gamybos sektoriaus valandinį atlyginimą, prie kurio buvo pridėtos papildomos su darbu susijusios sąnaudos (darbdavio mokamos socialinės apsaugos ir nedarbo draudimo įmokos) (58).

(76)

Dujų ir elektros energijos sąnaudų lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojo „Osinergmin“ nustatytas referencines kainas.

(77)

Gamtinių dujų referencines kainas „Osinergmin“ nustato kas mėnesį ir jas nurodo savo svetainėje (59).

(78)

Elektros energijos referencinės kainos priklauso nuo vietovės, kurioje tiekiama elektros energija. Remiantis metine ataskaita, „Aceros Arequipa“ gamyba sutelkta bendrovės gamykloje Piske (Ika). Didžiausias elektros energijos kainas, kurias elektros energijos bendrovė turi taikyti Piske, taip pat nustato „Osinergmin“ ir jas yra lengva sužinoti. Informacija buvo pakankamai išsami, kad būtų galima nustatyti pramoninių naudotojų kiekvieną mėnesį mokamą elektros energijos kainą ir naudojimosi skirstomaisiais tinklais kainą (60).

(79)

Pisko (Emapisko) vietos bendrovės nustatyta vandens kaina pramoniniams naudotojams grindžiama referencinėmis kainomis, kurias „Sunass“ nustatė savo 2018–2023 m. ataskaitoje, skelbiamoje internete (61).

(80)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl, remdamasi pareiškėjo pateiktais Sąjungos gamintojų duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir tiesioginių produkto gamybos sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pritaikyta neiškraipytai tiesioginių produkto gamybos sąnaudų vertei.

(81)

Neiškraipytai ir pagrįstai PBA išlaidų ir pelno sumai nustatyti Komisija rėmėsi bendrovės „Aceros Arequipa“ 2019 m. finansiniais duomenimis, pateiktais bendrovės audituotose ataskaitose (62).

(82)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(83)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų, energijos ir darbo) panaudojimą gaminant vielos strypus. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Peru.

(84)

Nustačius neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 3.3.2.5 skirsnyje. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis „Aceros Arequipa“ finansinėmis ataskaitomis. Prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(85)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(86)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Eksporto kainoms nustatyti Komisija bandė naudotis Eurostato turima statistine informacija.

(87)

Tačiau, remiantis Eurostato duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR importuotos tik 75 tonos vielos strypų, o tai sudaro mažiau nei 1 % viso importo. Šis kiekis yra nereikšmingas, palyginti su visu Sąjungos suvartojimu (18 826 155 tonos). Todėl Komisija padarė išvadą, kad toks mažas kiekis nėra pakankamas pagrindas dempingo tęsimuisi nagrinėti. Todėl atlikdama tyrimą Komisija daugiausia dėmesio skyrė dempingo pasikartojimo tikimybei, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(88)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 86 ir 87 konstatuojamosiose dalyse, Komisija toliau nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartotų. Tam analizuoti šie elementai: Kinijos vielos strypų eksporto į kitas pasaulio šalis kaina, Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Kinijos eksportuotojų elgsena kitose rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(89)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija, siekdama nustatyti KLR eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas, turėjo remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Neturėdama jokios kitos patikimos informacijos Komisija naudojo eksporto duomenis iš GTA.

(90)

Pagal GTA peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KLR į įvairias pasaulio šalis eksportavo daugiau kaip 3 699 934 tonas vielos strypų. Tai sudaro beveik 20 % viso Sąjungos suvartojimo per tą patį laikotarpį. 2 lentelėje apibendrinami Kinijos eksporto į penkias didžiausias šalis apimties, kuri sudaro beveik 65 % viso Kinijos eksporto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, duomenys.

2 lentelė

Kinijos vielos strypų eksportas į kitas pasaulio šalis (apimtis tonomis ir kainos EUR/t)

(91)

Vidutinė eksporto kaina, nustatyta kiekvienai iš minėtų šalių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, buvo daugiau kaip 40 % mažesnė už normaliąją vertę, nustatytą 85 konstatuojamojoje dalyje. Tai rodo, kad, jei importas iš KLR į Sąjungą patektų tokiu lygiu, toks pardavimas būtų vykdomas labai mažomis dempingo kainomis.

(92)

Iš šių duomenų taip pat matyti, kad Kinijos eksporto apimtis pastaraisiais metais sumažėjo, kaip ir pasaulinė eksporto apimtis ir pasaulinė paklausa. Tačiau, kaip paaiškinta 3.5.1 skirsnyje, nepanaudoti pajėgumai gerokai viršija paklausą KLR vidaus rinkoje, o naujausiuose pranešimuose spaudai teigiama, kad pasaulinė peržiūrimojo produkto paklausa didėja ir ateinančiais metais toliau didės (64). Be to, KLR tebėra viena iš dešimties šalių, kurių vielos strypų eksporto kainos yra mažiausios.

(93)

Galiausiai iš 2021 m. spaudos pranešimų matyti, kad Kinijos vidaus ir eksporto rinkos vis labiau skiriasi. Nors paklausa vidaus rinkoje lėtėja ir smukdo vidaus rinkos kainas, eksporto rinka Kinijos gamintojams tampa vis patrauklesnė (65).

(94)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, įskaitant „Mysteel“ duomenis (66), Kinijos vielos strypų gamybos lygis šiuo metu yra didesnis nei per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Gamyba nuo 2016 m. padidėjo iki 155–165 mln. tonų 2019 m., t. y. daugiau nei aštuonis kartus viršijo visą Sąjungos gamybą.

(95)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, Kinijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 90 mln. tonų. Pareiškėjas pažymi, kad didelė pajėgumų dalis tenka naujiems Kinijos vielos strypų rinkos dalyviams. Atsižvelgiant į didelius perteklinius pajėgumus, tokie nauji rinkos dalyviai vis labiau orientuosis į eksporto rinką, visų pirma dėl to, kad lėtėja paklausa vidaus rinkoje, kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Kinija nebendradarbiavo, buvo sunku gauti papildomos informacijos šiuo klausimu. Tačiau, atsižvelgiant į pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytą aukštą gamybos lygį, palyginti su Europos ir pasaulio duomenimis, KLR galėtų lengvai daryti įtaką tarptautinėms rinkoms net ir nesinaudodama savo nepanaudotais pajėgumais.

(96)

Atsižvelgiant į aukštesnes kainas Sąjungos rinkoje, palyginti su Kinijos pardavimo kainomis, nustatytomis kitose trečiosiose šalyse, kaip nurodyta 2 lentelėje, Sąjungos rinka laikoma patrauklia Kinijos gamintojams. Daugelyje eksporto rinkų taikomos apsaugos priemonės dar labiau didina Sąjungos rinkos patrauklumą (67). Taigi galima pagrįstai tikėtis, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos eksportas Sąjungos rinkoje atsinaujintų dideliais kiekiais. Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad prieš nustatant pradines priemones 2008 m. Kinijos pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje sudarė 1,1 mln. tonų, palyginti su 75 tonomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(97)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, dempingas veikiausiai pasikartotų. Tiksliau iš nustatytos normaliosios vertės KLR lygio, Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygio, Sąjungos rinkos patrauklumo ir didelių KLR gamybos pajėgumų matyti, kad yra didelė dempingo pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių.

(98)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 62 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(99)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 18,3 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. pareiškėjo pateiktais duomenimis (68). Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamino beveik 25 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(100)

Komisija nustatė, kad dalis visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajai rinkai, kaip matyti iš 3 lentelės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu uždaroji rinka padidėjo 5 procentiniais punktais ir sudarė 13,5 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi tik atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje; rinkos dalis; eksporto apimtis ir kainos, pelningumas. Kalbant apie kitus rodiklius, kaip antai gamybą, pajėgumus, našumą, užimtumą ir darbo užmokestį, toliau aptariami skaičiai yra susiję su visa veikla, todėl nėra pagrindo jų atskirti.

(101)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi a) „Eurofer“ duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą Sąjungoje, kurie buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, ir b) peržiūrimojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodo Eurostatas.

(102)

Sąjungos suvartojimo raida:

3 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)  (69)

(103)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 9 %. Išsami analizė rodo, kad 2017–2018 m. Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje padidėjo 4 % nuo maždaug 17,9 iki 18,6 mln. tonų, o 2019 m. sumažėjo 5 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 8 procentiniais punktais iki 16,3 mln. tonų. Bendras Sąjungos suvartojimas kito panašiai: 2018 m. didėjo, o 2019 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu mažėjo dėl COVID-19 pandemijos, dėl kurios sumažėjo bendras vielos strypų suvartojimas, visų pirma automobilių ir statybos pramonės sektoriuose.

(104)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 102 konstatuojamojoje dalyje.

(105)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

4 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis  (70)

(106)

Pradiniu tiriamuoju laikotarpiu Kinijos importui teko 5 % rinkos dalis ir jis sudarė 1,1 mln. tonų, vėliau, remiantis Eurostato duomenimis, šis importas praktiškai išnyko iš Sąjungos rinkos. Iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR sumažėjo nuo 556 iki 75 tonų.

(107)

Bendrovė, kuriai nustatyta 7,9 % muito norma, yra susijusi su „Arcelor Mittal“ grupe ir, skundo pateikėjų teigimu, jos pagaminamų vielos strypų kiekis labai sumažėjo. Be to, kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat nustojo parduoti į Sąjungą. Panašu, kad vielos strypų rinka yra labai jautri kainoms ir dėl nustatyto antidempingo muito kainai padidėjus 24 % Kinijos eksportuotojams Sąjungos rinka tapo nebepatraukli.

(108)

Atsižvelgiant į labai mažą importo iš KLR apimtį, šio importo kainų nebuvo įmanoma prasmingai analizuoti.

(109)

Atsižvelgiant į tai, kad KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ir į labai mažą importo į Sąjungą iš KLR apimtį, nebuvo galima nustatyti patikimų importo kainų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, todėl nebuvo įmanoma atlikti prasmingo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo. Tokiomis aplinkybėmis priverstinį kainų mažinimą dėl importo iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

(110)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nagrinėjamajai šaliai nustatytas 4,5 % priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas. Todėl manoma, kad leidus nebetaikyti priemonių Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo lygis bus toks pat.

(111)

Peržiūrimasis produktas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, daugiausia importuotas iš Turkijos, Rusijos, Baltarusijos ir Šveicarijos.

(112)

(Bendros) importo apimties, taip pat peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(113)

Bendras peržiūrimojo produkto importas iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąją šalį, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 % (nuo 2,21 iki 2,03 mln. tonų) ir atitiko tą pačią suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje mažėjimo tendenciją, kaip nurodyta 3 lentelėje. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu trečiosios šalys išlaikė savo rinkos dalį atvirojoje rinkoje daugiausia dėl nuolat mažesnių kainų nei Sąjungos pramonės, kuri tuo pačiu laikotarpiu prarado rinkos dalį atvirojoje rinkoje, kaip nurodyta 7 lentelėje.

(114)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(115)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(116)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi „Eurofer“ klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą Sąjungoje, kurie buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi klausimyno atsakymuose pateiktais su atrinktais Sąjungos gamintojais susijusiais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(117)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(118)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(119)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(120)

Gamybos apimtis pirmiausia padidėjo 2018 m. dėl padidėjusios uždarosios rinkos. 2019 m. ir vėliau tiriamuoju laikotarpiu ji mažėjo panašiai kaip ir Sąjungos suvartojimas dėl COVID-19 pandemijos, dėl kurios sumažėjo bendras vielos strypų suvartojimas. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 9 %.

(121)

Gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo. Bendrai sumažėjus gamybos apimčiai ir padidėjus pajėgumams, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo (– 14 %).

(122)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(123)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras pardavimas ES mažėjo (– 7 %), nepaisant padidėjimo 3 % 2017–2018 m.

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras Sąjungos pramonės pardavimas atvirojoje rinkoje sumažėjo beveik 1,5 mln. tonų. Nors suvartojimas 2018 m. padidėjo iki aukščiausio lygio (+ 3 %), jis jau pradėjo mažėti (– 2 %) ir toliau mažėjo 2019 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Bendras pardavimas ES atvirojoje rinkoje sumažėjo 9 %.

(125)

Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gana pastovi. 2017–2019 m. pardavimo atvirojoje rinkoje dalis padidėjo 1 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji sumažėjo 1,3 procentinio punkto.

(126)

Mažėjant suvartojimui Sąjungos pramonė ne tik prarado pardavimo apimtį ES, bet ir rinkos dalį atvirojoje rinkoje. Taigi, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo.

(127)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(128)

Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti ir net padidinti darbuotojų, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba, skaičių, kuris nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 6 %.

(129)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, išreiškiamas kaip vieno darbuotojo našumas (tonomis), nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo (– 14 %) dėl COVID-19 pandemijos, dėl kurios sumažėjo bendra vielos strypų gamybos apimtis. Našumas labai sumažėjo dėl to, kad dar labiau sumažėjo gamybos apimtis, o tai taip pat susiję su Sąjungos pramonės produktų pardavimo ir paklausos sumažėjimu, palyginti su darbuotojų skaičiaus padidėjimu.

(130)

Pradiniame tyrime nagrinėjamajai šaliai nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Kaip paaiškinta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš nagrinėjamosios šalies nebuvo importuojama dempingo kaina, todėl dempingo skirtumo dydžio apskaičiuoti nebuvo galima.

(131)

Ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė išliko labai pažeidžiama ir jai buvo padaryta žala. Per dabartinio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti nuo buvusio dempingo poveikio, tačiau visi pagrindiniai žalos rodikliai po to, kai 2017–2019 m. buvo gana pastovūs, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo panašiai kaip ir Sąjungos suvartojimas. Taigi Sąjungos pramonė tebėra labai pažeidžiama dėl bet kokio importo dempingo kaina į Sąjungos rinką žalingo poveikio ir, jei priemonės būtų panaikintos, numatomo dempingo poveikis Sąjungos pramonei būtų didelis dėl mažėjančių eksporto iš KLR į trečiąsias šalis kainų, kaip minėta 90 ir 91 konstatuojamosiose dalyse.

(132)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir vidutinių vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(133)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims (atvirojoje rinkoje) kainos sumažėjo 2 %. Išsami analizė rodo, kad 2017–2018 m. pardavimo kainos padidėjo 14 %, o 2019 m. sumažėjo 8 procentiniais punktais ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 8 procentiniais punktais. Iki 2019 m. pardavimo kainos didėjo iš dalies dėl gamybos sąnaudų raidos – jos 2017–2019 m. padidėjo 13 % ir buvo didesnės už vidutinę pardavimo kainą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos sumažėjo 3 procentiniais punktais. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė pardavimo kaina sumažėjo 2 %, o gamybos sąnaudos padidėjo 10 %, todėl Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainos, kad padengtų gamybos sąnaudų padidėjimą.

(134)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(135)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos pirmiausia 2017–2018 m. padidėjo, o 2019 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu laipsniškai mažėjo. Apskritai nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos buvo pastovios.

(136)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(137)

Sąjungos pramonės atsargos nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio didėjo, tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį visą laiką buvo mažesnės nei 10 % metinės gamybos apimties. Nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio nustatytas atsargų padidėjimas net 40 %, išreikštas gamybos procentine dalimi, iš dalies susijęs su gamybos apimties sumažėjimu, kaip minėta 120 konstatuojamojoje dalyje, o ES gamintojai negalėjo realizuoti savo produkcijos dėl bendro Sąjungos suvartojimo mažėjimo, kaip minėta 103 konstatuojamojoje dalyje.

(138)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(139)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(140)

Pelningumas 2018 m. pirmiausia padidėjo dėl padidėjusių pardavimo nesusijusioms šalims (atvirojoje rinkoje) kainų – šių kainų padidėjimas viršijo gamybos sąnaudų padidėjimą. 2019 m. ir vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis sumažėjo panašiai kaip ir pardavimo kainos, kaip paaiškinta 133 konstatuojamojoje dalyje. Sąjungos pramonės pelno dydis 2019 m. ir nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamas dėl to, kad vieneto gamybos sąnaudos nuolat buvo didesnės už vidutinę pardavimo kainą. Kaip galima matyti iš 9 lentelės, skirtumas tarp vieneto gamybos sąnaudų ir vidutinės pardavimo kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar labiau padidėjo. Apskritai vielos strypų suvartojimo Sąjungoje sumažėjimas dėl COVID-19 pandemijos ir tam tikru mastu dėl konkurencijos rinkoje su importu iš kitų trečiųjų šalių nuolat mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis Sąjungos pramonei neleido nustatyti tokio dydžio pardavimo kainų, kurios leistų padengti bent gamybos sąnaudas.

(141)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas iš esmės kito panašiai kaip pelningumas ir iš pradžių 2018 m. padidėjo, o 2019 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo, kai pelningumas buvo pasiekęs žemiausią lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(142)

Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik 14 %, o tai rodo sunkią Sąjungos pramonės finansinę padėtį.

(143)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama – nuo 1,4 % 2017 m. iki – 8,5 % per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Tokia raida atitiko Sąjungos pramonės pelningumo mažėjimą.

(144)

Daugumos makroekonominių rodiklių, kaip antai gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo ES rinkoje apimties, rinkos dalies ir našumo tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamos. Tik pajėgumų ir užimtumo tendencijos buvo nežymiai teigiamos. Panašiai daugumos mikroekonominių rodiklių, kaip antai pardavimo kainų ES atvirojoje rinkoje, gamybos sąnaudų, pelningumo, laikotarpio pabaigos atsargų, pinigų srauto ir investicijų grąžos tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamos. Tik investicijų tendencija buvo teigiama po to, kai atrinkti gamintojai investavo, kad išlaikytų konkurencingumą ir neatsiliktų nuo naujausių produkto pokyčių. 2017–2019 m., t. y. iki COVID-19 pandemijos, tie patys žalos rodikliai taip pat kito neigiamai.

(145)

Be to, konkurencija su importu iš kitų nei nagrinėjamoji šalis trečiųjų šalių ir spaudimas kainoms dar labiau pablogino Sąjungos pramonės, kurios pelno dydis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas (– 10,4 %) pelningumo padėtį. Pinigų srautas ir investicijų grąža taip pat sumažėjo, todėl Sąjungos pramonei buvo sunku padidinti kapitalą ir augti.

(146)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(147)

Komisija vertino, ar yra priežastinis ryšys tarp importo iš nagrinėjamosios šalies ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(148)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis išliko nedidelė.

(149)

Tuo pačiu metu dėl importo mažomis kainomis iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąją šalį, kaip antai Turkijos, Rusijos ir Baltarusijos, Sąjungos pramonei darytas didelis spaudimas kainoms. Pavyzdžiui, vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 521 EUR/t, tuo tarpu vidutinė iš Turkijos importuojamų produktų pardavimo kaina buvo 473 EUR/t, o iš Rusijos importuojamų produktų – 434 EUR/t.

(150)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta dėl importo iš KLR, nes šio importo apimtis buvo labai nedidelė.

(151)

Todėl Komisija toliau nagrinėjo žalos, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos.

(152)

146 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Komisija 150 konstatuojamojoje dalyje taip pat padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis negalėjo būti importas dempingo kaina iš KLR dėl labai riboto jo kiekio. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti tokiam importui nustatytų priemonių.

(153)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo nagrinėjamosios šalies gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų lygio Sąjungoje santykį, taip pat galimo importo iš šių šalių ir tokio importo kainų lygio poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(154)

Kaip jau aprašyta 94 ir 95 konstatuojamosiose dalyse, KLR eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurie kartu gerokai viršija esamą gamybos apimtį ir vidaus paklausą šioje šalyje (74), o jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti naudojami eksportui į Sąjungą skirtam peržiūrimajam produktui gaminti. Kiekis, kurį Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų eksportuoti, yra didelis, palyginti su ES rinkos dydžiu. Iš tiesų nepanaudoti pajėgumai maždaug 5 kartus viršija bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(155)

Kaip aprašyta 91 konstatuojamojoje dalyje ir pavaizduota 2 lentelėje, Kinijos eksportuojantys gamintojai į savo pagrindines trečiąsias rinkas eksportavo dempingo kaina, kuri yra vidutiniškai 10–15 % mažesnė, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutinėmis pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. Todėl, atsižvelgiant į KLR eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainų lygį, Kinijos eksportuotojams gali būti daug patraukliau eksportuoti į Sąjungą. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, jeigu priemonės būtų panaikintos, Kinijos eksportuojantys gamintojai vėl pradėtų eksportuoti didelį peržiūrimojo produkto kiekį į Sąjungą. Šią tikimybę dar labiau sustiprina tai, kad KLR yra daug nepanaudotų pajėgumų.

(156)

Kaip paaiškinta 4.3.2 skirsnyje, Komisija atliko priverstinio kainų mažinimo analizę neįtraukdama antidempingo priemonių, kad nustatytų, kokį poveikį importas iš KLR darytų Sąjungos pramonei, jei priemonės būtų panaikintos.

(157)

110 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą nustatytas 4,5 % priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas.

(158)

Be to, Komisija atliko modeliavimą, kad geriau įvertintų tikėtiną importo iš KLR poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Sumodeliuoti du scenarijai, t. y. importo iš KLR antplūdis i) nedarant poveikio Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainoms ir ii) dėl padidėjusios konkurencijos sumažėjusios pardavimo kainos Sąjungoje. Be to, nustatydama hipotetines gamybos sąnaudas Komisija atsižvelgė į pastoviųjų sąnaudų dalį, palyginti su bendromis atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudomis.

(159)

Šiuo atžvilgiu Komisija darė prielaidą, kad Sąjungos suvartojimas išliktų toks pat kaip peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 18,8 mln. tonų, ir kad KLR eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportuotų tokį kiekį, kuris atitiktų 5 % KLR rinkos dalies, kaip ir per pradinį TL, t. y. 0,94 mln. tonų.

(160)

Komisija taip pat darė prielaidą, kad 20 % viso importo iš KLR paveiktų Sąjungos pramonę, o likę 80 % paveiktų importą iš kitų trečiųjų šalių. Modeliavimas buvo pagrįstas atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis ir yra labai konservatyvus metodas, atsižvelgiant į tai, kad vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių pardavimo kainos yra mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą. Tai reiškia, kad veikiausiai pirmiausia padidėtų peržiūrimojo produkto importo dempingo kaina iš KLR rinkos dalis, dėl kurios sumažėtų Sąjungos pramonės rinkos dalis, o vėliau ir eksporto iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungą rinkos dalis. NET ir darant šią konservatyvią prielaidą Sąjungos pramonė patirtų iki 23 % nuostolių, kaip parodyta toliau. Pagal bet kokią kitą prielaidą (pvz., 50 % – 50 %) nuostoliai būtų daug didesni, dėl jų Sąjungos pramonės pelningumas toliau blogėtų.

(161)

Pagal pirmąjį scenarijų, t. y. pardavimo kainos tokios pačios kaip peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonės pelningumas sumažėtų 72 % arba 7,5 procentinio punkto, t. y. nuo – 10,4 % iki – 17,9 %.

(162)

Pagal antrąjį scenarijų nustatyta, kad kainos sumažėjimo poveikis gali būti labai žalingas. Jei Sąjungos kainos sumažėtų iki Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainų lygio (apskaičiuota CIF kaina Sąjungos pasienyje 499 EUR/t), pelnas sumažėtų nuo – 10,4 % iki – 23,2 %.

(163)

Pagal abu scenarijus Sąjungos pramonei jau padaryta žala gerokai padidėtų dėl importo iš Kinijos antplūdžio mažomis kainomis poveikio.

(164)

Tuo remdamasi ir atkreipdama dėmesį į dabartinę pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį, Komisija padarė išvadą, kad netaikant priemonių veikiausiai labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis, dėl to ir taip nestabili Sąjungos pramonės padėtis labai pablogėtų ir iškiltų pavojus šios pramonės išlikimui.

(165)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, jog yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas iš KLR, pasikartotų, jei priemonės būtų panaikintos.

(166)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, platintojų ir naudotojų interesus.

(167)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(168)

Nors dėl galiojančių antidempingo priemonių importas dempingo kaina iš KLR iš esmės negalėjo patekti į Sąjungos rinką, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, o jos padėtis yra pažeidžiama, kaip tą patvirtina neigiamos žalos rodiklių tendencijos.

(169)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, jog yra didelė tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas iš šios šalies, pasikartotų, jei priemonės nustotų galioti. Didelės apimties importas dempingo kaina iš KLR toliau darytų žalą Sąjungos pramonei. Tai pablogintų ir taip labai pažeidžiamą Sąjungos pramonės ekonominę padėtį ir keltų grėsmę jos gyvybingumui.

(170)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas KLR neprieštarautų Sąjungos pramonės interesams.

(171)

Komisija susisiekė su visais žinomais nesusijusiais importuotojais, prekiautojais ir naudotojais. Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, Komisija gavo vieną naudotojo užpildytą klausimyno atsakymą. Šis naudotojas paaiškino, kad rinkai reikia tam tikro kainų stabilumo, todėl joje neturi būti destabilizuojančio importo dempingo kaina poveikio.

(172)

Be to, per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pradinį tyrimą išanalizavus Sąjungos interesus nenustatytas neigiamas priemonių poveikis importuotojams, prekiautojams ir naudotojams ir buvo padaryta išvada, kad bendras galimas priemonių nustatymo poveikis naudotojų veiklai būtų labai nedidelis. Visų pirma, dauguma naudotojų vielos strypus perka ne iš Kinijos, o iš daugelio kitų šaltinių. Antra, galimą priemonių nustatymo poveikį reikėtų vertinti atsižvelgiant į galutinės grandies produktus, kurie pasižymi didele pridėtine verte. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas nedarytų neigiamo poveikio dabartinei naudotojų padėčiai.

(173)

Todėl nebuvo jokių požymių, kad tolesnis priemonių taikymas darytų reikšmingą neigiamą poveikį importuotojams ir naudotojams, kuris būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei.

(174)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(175)

Remdamasi Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi, pradžioje importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies daromos žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, Komisija nustatė, kad iš KLR importuojamiems vielos strypams nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(176)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(177)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (75). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma.

(178)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti iš KLR importuojamam peržiūrimajam produktui toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Komisija išnagrinėjo visas gautas pastabas.

(179)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę.

(180)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (76) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną,