2021 10 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 356/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1767

2021 m. spalio 6 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sąjunga ir jos valstybės narės yra Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) (3) Šalys, kiekviena turinčios individualią ir bendrą atsakomybę ir įpareigojimus pagal šią Konvenciją;

(2)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 (4) buvo priimtas siekiant prisidėti prie Orhuso konvencijoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo, nustatant jos taikymo Sąjungos institucijoms ir organams taisykles;

(3)

2019 m. gruodžio 11 d. komunikate dėl Europos žaliojo kurso Komisija įsipareigojo apsvarstyti galimybę peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006, kad būtų pagerintos piliečių ir aplinkos apsaugos srities nevyriausybinių organizacijų, kuriems konkretų susirūpinimą kelia poveikį aplinkai darančių administracinių aktų suderinamumas su aplinkos apsaugos teise, pasinaudoti administracine ir teismine peržiūra Sąjungos lygmeniu. Komisija taip pat įsipareigojo imtis veiksmų, kad pagerintų piliečių ir nevyriausybinių organizacijų galimybes kreiptis į nacionalinius teismus visose valstybėse narėse. Tuo tikslu ji priėmė 2020 m. spalio 14 d. komunikatą „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“, kuriame patvirtino, kad „galimybė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais per ES Teisingumo Teismą (ESTT) ir nacionalinius teismus, kaip Sąjungos teismus, yra svarbi paramos priemonė siekiant padėti pereiti prie Europos žaliojo kurso ir stiprinti pilietinės visuomenės, kaip sergėtojos, vaidmenį demokratinėje erdvėje“;

(4)

nedarant poveikio ESTT prerogatyvai paskirstyti išlaidas, teismo procesas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 neturi būti pernelyg brangus, kaip numatyta Orhuso konvencijos 9 straipsnio 4 dalyje. Todėl Sąjungos institucijos ir organai deda pastangas, kad tokių procesų išlaidos būtų pagrįstos ir kompensuotos;

(5)

atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir Atitikties Orhuso konvencijos komiteto pateiktas išvadas ir rekomendacijas byloje ACCC/C/2008/32, Sąjungos teisė turėtų būti suderinta su Orhuso konvencijos dėl galimybės kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais nuostatomis taip, kad ji atitiktų pagrindinius Sąjungos teisės principus ir jos teisminės peržiūros sistemą;

(6)

Sprendimu (ES) 2018/881 (5) Taryba paprašė išnagrinėti Sąjungos pasirinkimo galimybes reaguojant į Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadas byloje ACCC/C/2008/32 ir, jei tikslinga, vėliau pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006. Be to, 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliucija dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai (6), 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliucija dėl ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros (7) ir 2020 m. sausio 15 d. rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (8) Europos Parlamentas prašė iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006;

(7)

Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kiekviena Šalis pagal savo nacionalinę teisę užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys jos nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, galėtų pasinaudoti teismo arba kitomis pakartotinio nagrinėjimo procedūromis, kad teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčytų bet kokio sprendimo, veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeidžiamos su aplinka susijusios nacionalinių įstatymų nuostatos, teisėtumą. Administracinės peržiūros procedūra, numatyta Reglamente (EB) Nr. 1367/2006, papildo bendrą Sąjungos teisminės peržiūros sistemą, kurią įgyvendinant sudaromos sąlygos visuomenės nariams kreiptis dėl administracinių aktų peržiūros ginčijant juos teisme tiesiogiai Sąjungos lygmeniu, t. y. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir nacionaliniuose teismuose pagal SESV 267 straipsnį. Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį yra labai svarbios šios sistemos dalys. Pagal SESV 267 straipsnį, kaip išaiškinta ESTT, valstybių narių nacionaliniai teismai, kaip ES teisės bendrosios kompetencijos teismai (9), yra neatsiejama Sąjungos teisminės apsaugos sistemos dalis;

(8)

Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 numatytas apribojimas atlikti tik individualiai taikomų administracinių aktų vidaus peržiūrą yra pagrindinis aplinkos apsaugos srities nevyriausybinių organizacijų pareikštų vidinės peržiūros prašymų nepriimtinumo motyvas pagal to reglamento 10 straipsnį, įskaitant administracinių aktų, kurių taikymo sritis platesnė, atveju. Todėl būtina išplėsti reglamente nustatytos vidaus peržiūros procedūros taikymo sritį, kad į ją būtų įtraukti bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimti aktai;

(9)

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 taikomas aktams, priimtiems pagal aplinkos apsaugos teisę. Tačiau Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis apima galimybę užginčyti veiksmus arba neveikimą, kuriais pažeidžiamos su aplinkos apsauga susijusios įstatymų nuostatos. Todėl būtina paaiškinti, kad vidaus peržiūrą reikėtų atlikti siekiant patikrinti, ar administraciniu aktu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė;

(10)

vertinant, ar administraciniame akte yra nuostatų, kuriomis dėl jų poveikio galėtų būti pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė, būtina apsvarstyti, ar tokios nuostatos galėtų turėti neigiamą poveikį Sąjungos aplinkos politikos tikslų, nustatytų SESV 191 straipsnyje, įgyvendinimui. Jei nustatoma, kad jos gali turėti tokį poveikį, vidaus peržiūros procedūra taip pat turėtų apimti aktus, priimtus įgyvendinant ne tik Sąjungos aplinkos politiką, bet ir kitas politikos kryptis;

(11)

pagal SESV 263 straipsnį, kaip jį aiškina ESTT, laikoma, kad aktas turi išorinį poveikį ir todėl gali būti prašoma jį peržiūrėti, jei juo siekiama sukelti teisines pasekmes trečiųjų šalių atžvilgiu. Todėl parengiamieji aktai, rekomendacijos, nuomonės ir kiti neprivalomi aktai, kuriais nesukeliamos teisinės pasekmės trečiosioms šalims ir kurie dėl to pagal ESTT praktiką negali būti laikomi turinčiais išorinį poveikį, neturėtų būti laikomi administraciniais aktais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 (10);

(12)

siekiant užtikrinti teisinį nuoseklumą, aktas laikomas keliančiu teisines pasekmes ir todėl gali būti prašoma jį peržiūrėti, vadovaujantis SESV 263 straipsniu, kaip jį aiškina ESTT (11). Jeigu aktas laikomas turinčiu teisinę poveikį, gali būti pateiktas prašymas atlikti jo peržiūrą, neatsižvelgiant į akto formą, nes jo pobūdis vertinamas pagal jo poveikį, tikslą ir turinį (12);

(13)	siekiant, kad būtų pakankamai laiko tinkamai peržiūrai atlikti, tikslinga pratęsti Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 nustatytus prašymo atlikti administracinę peržiūrą pateikimo terminus, taip pat terminus, per kuriuos Sąjungos institucijos ir organai turi atsakyti į tokius prašymus;

(14)

pagal ESTT praktiką (13) aplinkos apsaugos srities nevyriausybinės organizacijos arba kiti visuomenės nariai, prašantys atlikti administracinio akto vidaus peržiūrą, nurodydami savo prašymo atlikti peržiūrą pagrindą turi pateikti pakankamai reikšmingų faktų ar teisinių argumentų, galinčių sukelti rimtų abejonių;

(15)

į peržiūros procedūros taikymo sritį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 reikėtų įtraukti ginčijamo akto materialinį ir procesinį teisėtumą. Pagal ESTT praktiką procesas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ir Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 12 straipsnį negali būti grindžiamas argumentais ar įrodymais, kurių nebuvo prašyme dėl peržiūros, nes priešingu atveju su tokio prašymo motyvavimu susijęs reikalavimas, įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalyje, netektų savo veiksmingumo ir būtų pakeistas šiuo prašymu inicijuotos procedūros dalykas (14);

(16)

vadovaujantis Sutartimis ir nacionalinių teismų autonomijos principu, valstybių narių valdžios institucijų priimti aktai, įskaitant valstybių narių lygmeniu priimtas nacionalines įgyvendinimo priemones, kurias reikalaujama priimti ne teisėkūros procedūra priimamu aktu pagal Sąjungos teisę, nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 taikymo sritį;

(17)	aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos ir kiti visuomenės nariai turėtų turėti teisę prašyti, kad Sąjungos institucijos ir organai atliktų administracinių veiksmų ir neveikimo vidaus peržiūrą sąlygomis, nustatytomis Reglamente (EB) Nr. 1367/2006, kuris iš dalies keičiamas šiuo reglamentu;

(18)	visuomenės nariai, parodydami, kad pažeidžiamos jų teisės, turėtų tai įrodyti. Tai gali apimti nepagrįstą apribojimą ar kliūtis naudotis tokiomis teisėmis;

(19)

visuomenės nariai neprivalo įrodyti, kad yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję, kaip tai suprantama SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, kaip išaiškino ESTT (15). Tačiau, siekiant išvengti, kad visuomenės nariai turėtų besąlyginę teisę prašyti vidaus peržiūros (actio popularis), kuri nėra privaloma pagal Orhuso konvenciją, jie turėtų įrodyti, kad, palyginti su plačiąja visuomene, jiems daromas tiesioginis poveikis, pavyzdžiui, grėsmės jų pačių sveikatai ir saugai arba padarytos žalos jų teisei, kuria jie gali naudotis pagal Sąjungos teisės aktus, atsiradusios dėl tariamo aplinkos apsaugos teisės pažeidimo, laikantis ESTT praktikos (16), atveju;

(20)

įrodydami, kad esama pakankamo viešojo intereso, visuomenės nariai turėtų kartu įrodyti, kad esama viešojo intereso išsaugoti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius arba kovoti su klimato kaita, ir kad jų prašymui atlikti peržiūrą pritaria reikiamas fizinių ar juridinių asmenų skaičius visoje Sąjungoje, o jų parašai renkami fiziškai arba skaitmeniniu būdu;

(21)

siekiant užtikrinti veiksmingas vidaus peržiūros procedūras, visų pirma, kad prašymai atlikti peržiūrą, kai taikytina, atitiktų Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 nustatytus kriterijus ir juose būtų pateikti faktai arba teisiniai argumentai, kurių pakaktų, kad kiltų rimtų abejonių dėl Sąjungos institucijos ar organo atlikto vertinimo (17), visuomenės nariams turėtų atstovauti Reglamente (EB) Nr. 1367/2006, kuris iš dalies keičiamas šiuo reglamentu, nustatytus kriterijus atitinkanti aplinkos apsaugos srities nevyriausybinė organizacija arba advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktika valstybės narės teisme;

(22)

tuo atveju, kai Sąjungos institucija ar organas gauna kelis prašymus peržiūrėti tą patį veiksmą ar neveikimą ir sujungia juos, kad įvertintų pagal vieną procedūrą, Sąjungos institucija ar organas savo atsakymą turėtų pateikti atsižvelgdamas į kiekvieną prašymą atskirai. Visų pirma, jei prašymas laikomas nepriimtinu dėl procedūrinių priežasčių arba jei jis atmetamas iš esmės, tai neturėtų kliudyti nagrinėti kitus pagal tą pačią procedūrą vertinamus peržiūros prašymus;

(23)	siekdamos užtikrinti veiksmingą bylų nagrinėjimą, Sąjungos institucijos ir organai turėtų dėti pastangas nuosekliai taikyti Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 11 straipsnyje nustatytus kriterijus;

(24)	siekdamos skaidrumo ir veiksmingo bylų nagrinėjimo, Sąjungos institucijos ir organai turėtų galėti sukurti internetines vidaus peržiūros prašymų priėmimo sistemas;

(25)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti išsamias Orhuso konvencijos nuostatų taikymo Sąjungos institucijoms ir organams taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio šį tikslą būtų galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(26)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), visų pirma integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą į Sąjungos politiką (37 straipsnis), teisės į gerą administravimą (41 straipsnis) ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis). Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos administracinės ir teisminės peržiūros sistemos veiksmingumo, todėl sustiprinamas Chartijos 37, 41 ir 47 straipsnių taikymas ir taip prisidedama prie teisinės valstybės, įtvirtintos ES sutarties 2 straipsnyje;

(27)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio 1 dalies g ir h punktai pakeičiami taip:

„g)	„Administracinis aktas“ – tai Sąjungos institucijos ar organo ne teisėkūros procedūra priimtas aktas, kuris turi teisinį ir išorinį poveikį ir kurio nuostatos gali pažeisti aplinkos apsaugos teisę, apibrėžtą 2 straipsnio 1 dalies f punkte;

h)	„Administracinis neveikimas“ – tai Sąjungos institucijos ar organo ne teisėkūros procedūra priimamo akto nepriėmimas, kuris turi teisinį ir išorinį poveikį ir gali pažeisti aplinkos apsaugos teisę, apibrėžtą 2 straipsnio 1 dalies f punkte.“;

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Bet kuri nevyriausybinė organizacija ar kiti visuomenės nariai, atitinkantys 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros Sąjungos institucijai ar organui, priėmusiam administracinį aktą, arba įtariamo administracinio neveikimo atveju – tam, kuris turėjo priimti tokį aktą, remdamasi tuo, kad tokiu veiksmu arba neveikimu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies f punkte.

Tokie prašymai pateikiami raštu ne vėliau kaip per aštuonias savaites po vėliausios iš šių datų – administracinio akto priėmimo, pranešimo apie jį ar jo paskelbimo datos, arba įtariamo administracinio neveikimo atveju – ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo tos dienos, kai jis turėjo būti priimtas. Prašyme nurodomi peržiūros pagrindai.

2. 1 dalyje nurodyta Sąjungos institucija arba organas apsvarsto kiekvieną tokį prašymą, nebent prašymas yra visiškai be pagrindo arba aiškiai nepagrįstas. Tuo atveju, kai Sąjungos institucija ar organas gauna kelis prašymus peržiūrėti tą patį administracinį veiksmą ar administracinį neveikimą, institucija ar organas gali sujungti prašymus ir juos laikyti vienu prašymu. Savo sprendimo motyvus Sąjungos institucija ar organas nurodo atsakyme, kuris pateikiamas raštu kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per šešiolika savaičių nuo 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto aštuonių savaičių termino pabaigos.“;

b)	3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Bet kokiu atveju Sąjungos institucija ar organas imasi veiksmų per 22 savaites nuo 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto aštuonių savaičių termino pabaigos.“;

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama ši dalis:

„1a.

Prašymą dėl vidaus peržiūros taip pat gali pateikti kiti visuomenės nariai, laikydamiesi šių sąlygų:

a)	jie turi įrodyti, kad įtariamu Sąjungos aplinkos teisės pažeidimu pažeidžiamos jų teisės ir kad toks pažeidimas juos veikia tiesiogiai, palyginti su plačiąja visuomene, arba

jie turi įrodyti, kad esama pakankamo viešojo intereso ir kad prašymui pritaria bent 4 000 visuomenės narių, gyvenančių arba įsisteigusių bent penkiose valstybėse narėse, kurių bent po 250 visuomenės narių yra iš kiekvienos iš tų valstybių narių.

Pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais visuomenės nariams atstovauja 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti nevyriausybinė organizacija arba teisininkas, turintis leidimą verstis advokato praktika valstybės narės teisme. Ta nevyriausybinė organizacija arba teisininkas bendradarbiauja su atitinkama Sąjungos institucija ar organas, kad nustatytų, ar įvykdytos pirmos pastraipos b punkte nurodytos kiekybinės sąlygos, kai taikytina, ir paprašius pateikia papildomų įrodymų.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2.	Komisija priima nuostatas, reikalingas užtikrinti, kad 1 dalyje ir 1a dalies antroje pastraipoje nurodyti kriterijai ir sąlygos būtų taikomos skaidriai ir nuosekliai.“;

įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Prašymų ir galutinių sprendimų skelbimas ir internetinės prašymų priėmimo sistemos

1. Sąjungos institucijos ir organai visus vidaus peržiūros prašymus skelbia kuo greičiau po jų gavimo, o visus galutinius sprendimus dėl prašymų kuo greičiau po jų priėmimo.

2. Sąjungos institucijos ir organai gali sukurti internetines vidaus peržiūros prašymų priėmimo sistemas ir gali reikalauti, kad visi vidaus peržiūros prašymai būtų teikiami naudojantis jų internetinėmis sistemomis.“;

12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kai Sąjungos institucija arba organas nesiima veiksmų pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, nevyriausybinė organizacija ar kiti visuomenės nariai, kurie pateikė prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, gali pradėti teismo procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.“;

6.	visame reglamento tekste nuorodos į Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutarties) nuostatas pakeičiamos nuorodomis į SESV nuostatas ir atliekami visi būtini gramatiniai pakeitimai;

7.	visame reglamento tekste, įskaitant antraštę, žodis „Bendrija“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“ ir atliekami visi būtini gramatiniai pakeitimai.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 3a punktas taikomas nuo 2023 m. balandžio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2021 m. spalio 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. LOGAR

(1) OL C 123, 2021 4 9, p. 66.

(2) 2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 124, 2005 5 17, p. 1).

(4) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

(5) 2018 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/881, kuriuo Komisijos prašoma pateikti tyrimą dėl Sąjungos pasirinkimo galimybių reaguojant į Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadas byloje ACCC/C/2008/32 rezultatus ir, jei tikslinga atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 (OL L 155, 2018 6 19, p. 6).

(6) OL C 356, 2018 10 4, p. 38.

(7) OL C 356, 2018 10 4, p. 84.

(8) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(9) 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo nuomonė dėl Bendrosios patentų ginčų nagrinėjimo sistemos sukūrimo, 1/09, ECLI:EU:C:2011:123, 80 punktas.

(10) 2013 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kiti prieš Parlamentą ir Tarybą, C-583/11 P, ECLI:EU:C:2013:625, 56 punktas.

(11) Žr. Sprendimo C-583/11 P 56 punktą.

(12) 1957 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimai Usines à tubes de la Sarre prieš Vyriausiąją valdybą, 1/57 ir 14/57, ECLI:EU:C:1957:13, p. 114; 1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, 22/70, ECLI:EU:C:1971:32 42 punktas; 1993 m. birželio 16 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-325/91, ECLI:EU:C:1993:245, 9 punktas; 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-57/95, ECLI:EU:C:1997:164, 22 punktas; 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija prieš Komisiją, C-463/10 P ir C-475/10 P, ECLI:EU:C:2011:656, 36 punktas.

(13) 2019 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas TestBioTech prieš Komisiją, C-82/17 P, ECLI:EU:C:2019:719, 69 punktas.

(14) Žr. Sprendimo C-82/17 P 39 punktą.

(15) 1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Plaumann prieš Komisiją, byla 25/62, ECLI:EU:C:1963:17.

(16) 2008 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas Janecek, C-237/07, ECLI:EU:C:2008:447;2017 m. birželio 1 d. Sprendimas Folk, C-529/15, ECLI:EU:C:2017:419 ir 2019 m. spalio 3 d. Sprendimas Wasserleitungsverband Nördliches Burgenland ir kiti, C-197/18, ECLI:EU:C:2019:824.

(17) Žr. Sprendimo C-82/17 P 69 punktą.

2021 10 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 356/8

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1768

2021 m. birželio 23 d.

kuriuo derinant prie techninės pažangos iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės, I, II, III ir IV priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 (1), ypač į jo 42 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

tręšiamasis produktas, kuris atitinka Reglamento (ES) 2019/1009 I ir II prieduose atitinkamai produktų funkcinei kategorijai (toliau – PFK) ir sudedamųjų medžiagų kategorijai (toliau – SMK) nustatytus reikalavimus, yra ženklinamas laikantis to reglamento III priedo reikalavimų ir yra sėkmingai įveikęs Reglamento (ES) 2019/1009 IV priede nustatytą atitikties vertinimo procedūrą, gali būti ženklinamas CE ženklu ir laisvai judėti vidaus rinkoje kaip tręšiamasis produktas;

(2)	Reglamentu (ES) 2019/1009 Komisijai suteikti įgaliojimai iš dalies keisti jo I, II, III ir IV priedus;

(3)

rengdamiesi perėjimui prie naujų derinimo taisyklių, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai informavo Komisiją apie būtinybę priderinti kai kurias technines Reglamento (ES) 2019/1009 priedų nuostatas. Kai kurie iš šių pakeitimų yra būtini siekiant pagerinti suderinamumą su kitais Sąjungos teisės aktais, nes taip būtų sudarytos geresnės sąlygos saugių ir agronomiškai veiksmingų tręšiamųjų produktų patekimui į vidaus rinką ir laisvam judėjimui. Kai kurie pakeitimai reikalingi, kad būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga, kurios siekiama Reglamentu (ES) 2019/1009, taip užtikrinant, kad ES tręšiamieji produktai, galintys patekti į vidaus rinką pagal tą reglamentą, nekeltų pavojaus sveikatai, saugai ar aplinkai. Kitų pakeitimų reikia, kad būtų išvengta situacijų, kai svarbioms tręšiamųjų produktų kategorijoms būtų atsitiktinai netaikomos derinimo taisyklės. Šiais pakeitimais bus užtikrinta, kad agronomiškai veiksmingi ir saugūs tręšiamieji produktai, kuriais jau plačiai prekiaujama rinkoje, galėtų patekti į vidaus rinką;

(4)

Reglamentu (ES) 2019/1009 nustatytos taisyklės, taikomos ES tręšiamiesiems produktams, kurių sudėtyje yra medžiagos, kuriai nustatytos didžiausios liekanų koncentracijos maiste ir pašaruose ribinės vertės pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93 (2), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 470/2009 (4) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/32/EB (5). Gamintojas privalo pateikti naudojimo instrukcijas, kad užtikrintų, kad naudojant ES tręšiamąjį produktą pagal paskirtį nebūtų viršytos didžiausios koncentracijos maiste ir pašaruose ribinės vertės. Be to, gamintojas į techninius dokumentus turi įtraukti apskaičiavimų rezultatus, kuriais būtų įrodyta, kad laikomasi šio reikalavimo. Diskutuojant, kaip įgyvendinti šį įpareigojimą, paaiškėjo, kad gamintojai negali jo laikytis, taigi taip užkertamas kelias agronomiškai veiksmingiems ir saugiems tręšiamiesiems produktams, kuriais jau plačiai prekiaujama, atitikties vertinimo metu būti įvertintiems teigiamai ir patekti į vidaus rinką pagal Reglamentą (ES) 2019/1009. Todėl šie įpareigojimai turėtų būti pakeisti labiau proporcingais ir įgyvendinamais įpareigojimais dviem aspektais;

(5)

pirma, tų didžiausių leistinų ribų ar kiekių pasėliuose viršijimo galima išvengti ant etiketės pateikiant teisingą informaciją galutiniam naudotojui. Todėl Reglamentas (ES) 2019/1009 turėtų būti iš dalies pakeistas taip, kad gamintojui būtų nustatytas įpareigojimas informuoti galutinį naudotoją, jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra sudedamosios medžiagos, kurią pateikus rinkai kaip maisto produktą ar pašarą viršijamos didžiausios leidžiamosios ribos ar kiekiai, nustatyti reglamentuose (EB) Nr. 470/2009 ar (EB) Nr. 396/2005, remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 315/93, arba Direktyvoje 2002/32/EB. Be to, siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės bei aplinkos apsaugą, susijusią su pašarų priedais, turėtų būti įtrauktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 (6). Taip galutinis naudotojas galės imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų pasėlio atitiktį maistui ir pašarams taikomoms taisyklėms;

(6)

antra, reikia imtis papildomų priemonių, susijusių su kai kuriomis farmakologiškai aktyviomis medžiagomis, kurioms jau taikomas Reglamentas (EB) Nr. 470/2009. Turėtų būti taikomi skirtingi metodai, atsižvelgiant į tai, ar tai yra Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (7) priedo 1 lentelėje nurodyta leidžiama medžiaga, kuriai gali būti nustatyta didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos ribinės vertės, ar neleidžiama medžiaga, kurios medžiagų kontrolės atskaitos taškas nustatytas Komisijos reglamente (ES) 2019/1871 (8). Leidžiamos medžiagos liekanų ES tręšiamajame produkte gali būti tik tuo atveju, jei minėta medžiaga yra įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelę. Tačiau neleidžiamų farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurios, jeigu jų yra maisto produktuose, yra pavojingesnės vartotojų sveikatai, kiekis ES tręšiamajame produkte taip pat neturėtų viršyti kontrolės atskaitos taško;

(7)

ES tręšiamojo produkto sudėtyje taip pat gali būtų veikliųjų medžiagų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 (9). Reglamentas (ES) 2019/1009 netaikomas augalų apsaugos produktams, todėl to reglamento tekste turėtų būti aiškiai nurodyta, kad ES tręšiamasis produktas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos, negali atlikti augalų apsaugos funkcijos, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009. Šis paaiškinimas reikalingas siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, nes tai padės ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms valdžios institucijos įgyvendinti derinimo taisykles, taip sudarant palankesnes sąlygas patekti į vidaus rinką pagal Reglamentą (ES) 2019/1009;

(8)

į Reglamentą (ES) 2019/1009 įtrauktas išsamus paprastųjų neorganinių mikroelementų trąšų tipų sąrašas, taip pat atitinkami jų aprašymai ir mažiausia mikroelementų koncentracija. 10 % masės mikroelementų druskų trąšose sudaro vandenyje tirpus mikroelementas. Tačiau yra karbonatų ar fosfatų druskų trąšų, kuriose yra vandenyje netirpių mikroelementų. Tai neturi įtakos jų kaip trąšų veiksmingumui ar maisto medžiagų patekimui į pasėlius. Todėl turėtų būti leidžiama tokioms mikroelementų druskų trąšoms patekti į vidaus rinką, panaikinant sąlygą dėl tirpumo vandenyje. Kalbant apie UVCB (10) chelatus, nurodyti tik geležies chelatai. Tačiau kiti mikroelementai taip pat gali būti UVCB chelatai ir gali lėtai išsiskirti į augalus. Lėtaveikės trąšos yra naudingos siekiant išvengti dirvožemio taršos maisto medžiagomis, nes jos lėtai išskiria mikroelementus ir taip padidėja galimybė jiems susigerti į augalus. Todėl tikslinga įtraukti šiuos nišinius produktus į derinimo taisyklių taikymo sritį ir skatinti jų laisvą judėjimą vidaus rinkoje;

(9)

Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos didžiausios teršalų, įskaitant nikelį, koncentracijos ribinės vertės augimo terpėje, kuri yra ES tręšiamasis produktas (išskyrus dirvožemį in situ) ir kurios paskirtis – jame auginti augalus ar grybus. Reglamentu (ES) 2019/1009 nustatytos šios rūšies tręšiamųjų produktų derinimo taisyklės. Remiantis nacionalinėmis taisyklėmis, rinkoje jau yra įvairių rūšių labai skirtingomis savybėmis pasižyminčių auginimo terpių, kurios galėtų tapti ES tręšiamaisiais produktais. Tačiau dėl Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos nikelio koncentracijos visose auginimo terpėse ribinės vertės kyla sunkumų, susijusių su tam tikromis auginimo terpėmis, kuriose yra tik mineralinės kilmės sudedamosios dalys. Tai yra nišiniai produktai, kurie atitinka žiedinės ekonomikos principus ir jau atitinka Komisijos sprendimu (ES) 2015/2099 (11) auginimo terpėms nustatytus ES ekologinio ženklo kriterijus. Šiame sprendime mineralinės kilmės auginimo terpės atskiriamos nuo kitų auginimo terpių kategorijų, atsižvelgiant į teršalų kiekio, įskaitant nikelį, nustatymo metodus. Taigi visose auginimo terpėse, išskyrus mineralinės kilmės auginimo terpes, turi būti nustatytas bendras teršalo kiekis, o mineralinės kilmės auginimo terpėje turi būti nustatytas tik biologiškai įsisavinamas kiekis. Šis atskyrimas pagrįstas tuo, kad mineralinės kilmės auginimo terpės paprastai gaminamos aukštoje temperatūroje, sudarant stiprią teršalų cheminę jungtį su mineralinių sudedamųjų dalių struktūra ir taip apribojant tokių teršalų biologinį įsisavinamumą. Tačiau Reglamente (ES) 2019/1009 tokio atskyrimo nėra. Remiantis turima informacija, nors rinkai teikiamos mineralinės kilmės auginimo terpės neatitiktų Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos nikelio koncentracijos ribinės vertės, jeigu turėtų būti nustatytas tik biologiškai įsisavinamas teršalo kiekis, jos negali atitikti tos pačios ribinės vertės, jeigu turi būti nustatytas bendras kiekis, kaip reikalaujama šiuo metu. Todėl svarbu užtikrinti tų produktų ženklinimo CE ženklu reikalavimų pagal Reglamentą (ES) 2019/1009 ir ES ekologiniu ženklu suderinamumą, kad būtų išvengta nepageidautinų atvejų, kai aplinkai saugūs ir ES ekologiniu ženklu paženklinti produktai nepatektų į derinimo taisyklių taikymo sritį. Taigi nikelio koncentracijos ribinė vertė, nustatyta Reglamento (ES) 2019/1009 I priede, turėtų būti taikoma tik biologiškai įsisavinamoms medžiagoms mineralinės kilmės auginimo terpėse;

(10)

kaip apsaugos priemonė, ši taisyklė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai tie produktai naudojami tik profesionalių sodininkų reikmėms, žaliesiems stogams ar žaliosioms sienoms. Taip būtų užtikrintas geresnis panaudotų auginimo terpių tvarkymas ir didesnis panaudojimo rodiklis, nes būtų suteikta realių galimybių perdirbti panaudotas medžiagas. Be to, gamintojas turėtų bendradarbiauti su naudotoju, kad užtikrintų saugų produktų šalinimą, kai jie nebenaudojami. Taip pat produktas neturėtų turėti tiesioginio sąlyčio su dirvožemiu, kad neprisidėtų prie teršalų kaupimosi jame;

(11)

ES tręšiamuosiuose produktuose gali būti tik tų sudedamųjų medžiagų, kurios atitinka vienos iš sudedamųjų medžiagų kategorijų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2019/1009 II priede. Tręšiamųjų produktų, visų pirma trąšų, sudėtyje dažnai yra polimerinių techninių priedų, kurie yra svarbūs, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas ir saugus naudojimas. Tie priedai nėra priskiriami nė vienai esamai sudedamųjų medžiagų kategorijai. Tačiau trąšoms, kurių sudėtyje yra tų priedų, taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2003/2003 (12) nustatytos derinimo taisyklės. Tokie techniniai priedai yra, pavyzdžiui, lipnumą reguliuojančios medžiagos, neleidžiančios sušokti į gabalus, ir dulkėjimą mažinantys priedai, neleidžiantys išsiskirti dulkėms iš tręšiamojo produkto jo naudojimo metu. Lipnumą reguliuojančios medžiagos yra labai svarbios maisto medžiagų naudojimo veiksmingumui, nes be šių medžiagų trąšos pasiskirstytų netolygiai, todėl galutinis naudotojas naudotų daugiau trąšų norėdamas įsitikinti, kad trąšos pasiektų visus augalus. Dulkėjimą mažinantys priedai taip pat labai svarbūs siekiant apsaugoti naudotojų sveikatą. Todėl polimerai, nekeliantys jokio pavojaus aplinkai, turėtų būti įtraukti į sudedamąsias medžiagas, kurias leidžiama naudoti tręšiamuosiuose produktuose pagal Reglamentą (ES) 2019/1009. Taip būtų užtikrinta, kad svarbios padidinto agronominio veiksmingumo ir saugumo produktai toliau galėtų patekti į vidaus rinką;

(12)

siekiant nustatyti, kurie polimerai nekelia jokio pavojaus aplinkai, tikslinga remtis mokslinėmis nuomonėmis dėl sąmoningai į bet kurios rūšies vartojimo ar profesionalios paskirties gaminius dedamų mikroplastiko dalelių naudojimo, kurias pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (13) paskelbė Europos cheminių medžiagų agentūros Rizikos vertinimo komitetas (14) ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas;

(13)

įtraukiant šias polimerų kategorijas į SMK 1 (Cheminės medžiagos ir mišiniai iš grynųjų medžiagų) ir SMK 11 (Šalutiniai produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB (15)), taip pat užtikrinama, kad tie polimerai bus registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dokumentų rinkinyje, apimančiame saugos ataskaitą dėl jų kaip tręšiamojo produkto naudojimo. Taip būtų užtikrinta, kad būtų atliekamas išsamus bet kokios šių priedų naudojimo tręšiamuosiuose produktuose keliamos rizikos vertinimas ir todėl tręšiamieji produktai, kuriuos pagal šį pakeitimą leidžiama pateikti rinkai, nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai;

(14)	trąšų su mikroelementais sudėtyje gali būti kompleksonų ar kompleksodarių, kurie skirti ilgalaikiam mikroelementų įsisavinamumui augaluose padidinti;

(15)

pagal Reglamentą (ES) 2019/1009 reikalaujama, kad tręšiamieji produktai, kurių sudėtyje yra kompleksonų, Hoaglando standartiniame tirpale, kurio pH vertė yra 7 ir 8, ES išliktų stabilūs ne trumpiau kaip 3 dienas, siekiant užtikrinti, kad mikroelementai būtų lėtai išskiriami į augalus. Žemės ūkio dirvožemių sudėtis ir pH pokyčiai gali ardyti šių produktų stabilumą. Nauja technikos pažanga suteikia galimybę įvertinti galimus trukdžius ir nustatyti pH intervalą, kuriame žemės ūkio reikmėms naudojami produktai yra stabilūs. Remiantis tuo, kas išdėstyta, produktas gali būti stabilus esant ne tik 7 ir 8 pH intervalui ir vis tiek atitikti savo paskirtį užtikrinti ilgalaikį mikroelementų įsisavinamumą. Todėl Reglamentas (ES) 2019/1009 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad tokie produktai galėtų būti stabilūs esant kitokiam pH intervalui. Taip derinimo taisyklės būtų taikomos daugiau produktų, kurie lėtai išskiria mikroelementus į augalus ir taip sumažina maisto medžiagų išplovimą dirvožemyje. Kaip papildoma priemonė, etiketėje turėtų būti nurodytas pH intervalas, kuriame ES tręšiamieji produktai yra stabilūs, kad galutiniam naudotojui būtų pateikta teisinga informacija;

(16)

pagal Reglamentą (ES) 2019/1009 reikalaujama nurodyti kiekvieno su kompleksonu chelatinto mikroelemento ir kiekvieno su kompleksodariu sujungto mikroelemento procentinę dalį, jei taikoma. Produktų su mikroelementais sudėtyje gali būti kompleksonų ar kompleksodarių mišinys arba abu šie mišiniai. Tokiais atvejais turimi analizės metodai negali padėti nustatyti tikslios kiekvieno chelatinto ar kiekvienu atskiru kompleksodariu sujungto mikroelemento procentinės dalies. Taigi Reglamentas (ES) 2019/1009 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad gamintojas galėtų laikytis šių ženklinimo reikalavimų ir taip jiems būtų lengviau patekti į vidaus rinką;

(17)

kai kuriuos tręšiamuosiuose produktuose, pavyzdžiui, auginimo terpėse, kaip pagrindinė sudedamoji dalis naudojamos durpės. Svarbu skatinti naudoti durpių alternatyvas kovojant su klimato kaita, ypač siekiant išvengti anglies sankaupų praradimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, taip pat išsaugoti pažeidžiamas ekosistemas. Durpes auginimo terpėse būtų galima iš dalies pakeisti augaliniu pluoštu. Tačiau norint padidinti neapdorotų augalinių pluoštų potencialą, jie turi būti paversti smulkesnių dalelių pluoštais, nes tai pagerina jų biologinį skaidumą, sąveiką su maisto medžiagomis ir drėgmės išsaugojimą. Neapdorotų augalinių pluoštų gerinimas naudojant įvairius pluoštinimui skirtus fizinius paruošiamojo apdorojimo būdus turėtų būti įtrauktas į SMK 2 (Augalai, augalų dalys arba augalų ekstraktai) išsamų apdorojimo būdų sąrašą. Kaip apsaugos priemonė, prie perdirbimo metodų turėtų būti įtraukti tam tikri apribojimai, pavyzdžiui, aukščiausia temperatūra ir draudimas naudoti priedus, išskyrus vandenį;

(18)

SMK 3 (Kompostas) ir SMK 5 (Kitas degazuotasis substratas nei šviežių kultūrinių augalų degazuotasis substratas) nustatytas išsamus žaliavų, kurias galima naudoti, sąrašas. Tas sąrašas apima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (16) 32 straipsnyje nurodytus antrinius produktus ir šalutinius gyvūninius produktus, kurie gali būti laikomi negyvais organizmais tais atvejais, kai galutinis gamybos grandinės taškas nustatomas pagal to reglamento 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą;

(19)

Reglamente (ES) 2019/1009 pirmą kartą nustatytos derinimo taisyklės, taikomos kompostui ir degazuotajam substratui kaip ES tręšiamųjų produktų sudedamosioms medžiagoms. Nepaisant to, šių medžiagų yra rinkoje, remiantis nacionalinėmis taisyklėmis. Šiuo metu šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie negali būti laikomi negyvais organizmais (ypač neperdirbtas mėšlas), dažnai naudojami kaip komposto ar degazuotojo substrato žaliavos. Taip šios medžiagos perdirbamos į tręšiamuosius produktus, turinčius grynąją ekonominę ir aplinkosauginę pridėtinę vertę. Gyvūnų ekskrementų komposto, įskaitant naminių paukščių mėšlą, ir gyvūnų mėšlo komposto, taip pat degazuotojo substrato, kurio sudėtyje yra šalutinių gyvūninių produktų, pūdytų kartu su augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagomis, naudojimas yra įtrauktas į Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 (17) I priede pateiktą išsamų ekologiniame žemės ūkyje leidžiamų naudoti trąšų, dirvožemio gerinimo priemonių ir maisto medžiagų sąrašą. Todėl tikslinga leisti į vidaus rinką patekti tręšiamiesiems produktams, kurių sudėtyje yra komposto ar degazuotojo substrato, kuriuose kaip žaliavos naudojami tokie šalutiniai gyvūniniai produktai. Taip būtų užtikrintas suderinamumas su žaliavomis, kurias leidžiama naudoti pagal neseniai nustatytą SMK 12 (Nusodintos fosfatų druskos ir jų dariniai), SMK 13 (Terminės oksidacijos medžiagos ir jų dariniai) ir SMK 14 (Pirolizės ir dujinimo medžiagos);

(20)

į SMK 3 ir SMK 5 žaliavas taip pat nėra įtraukti gyvi ar negyvi organizmai, gauti iš mišrių komunalinių namų ūkių atliekų organinės frakcijos. Priešingai, į SMK 12, SMK 13 ir SMK 14 žaliavas neįtraukti gyvi ar negyvi organizmai, gaunami iš medžiagų, esančių ne tik buitinėse, bet ir mišriose komunalinėse atliekose. Šių nuostatų tikslas – skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą savivaldybėse, nesuteikiant galimybių naudoti mišrias atliekas. Priežastys yra vienodos namų ūkiuose, maitinimo įstaigose ar vykdant kitą veiklą savivaldybėse susidariusių atliekų atveju. Nėra priežasčių uždrausti naudoti tik mišrias buitines atliekas kaip komposto ir degazuotojo substrato žaliavą. Todėl siekiant užtikrinti nuoseklų ir griežtą požiūrį į mišrių buitinių atliekų naudojimą ir taip sustiprinti aplinkos apsaugą, būtina suderinti SMK 3 ir SMK 5 nuostatas su neseniai nustatytų SMK 12, SMK 13 ir SMK 14 nuostatomis;

(21)

Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytas įpareigojimas gamintojui etiketėje nurodyti visas sudedamąsias dalis, viršijančias 5 % šalutinio produkto svorio. Tačiau elementas, kuriam taikoma 5 % riba, turėtų būti pritaikytas prie atitinkamo tręšiamojo produkto fizinių charakteristikų, todėl turėtų būti leidžiama deklaruoti sudedamąsias dalis, sudarančias 5 % tūrio. Ypač tais atvejais, kai produktų kiekis nurodomas tūriu, pageidautina išvardyti sudedamąsias dalis, kurios sudaro 5 % tūrio, nes santykinis sudedamųjų dalių svoris produktuose ne visada yra žinomas. Taip šie produktai galėtų lengviau patekti į vidaus rinką. Kalbant apie skystus ES tręšiamuosius produktus, tikslinga etiketėje nurodyti sudedamąsias dalis, viršijančias 5 % sausosios masės, nes kitaip gali būti atvejų, kai tik vanduo būtų nurodomas kaip sudedamoji dalis. Taip būtų užtikrinta, kad produktai galėtų patekti į vidaus rinką pagal Reglamentą (ES) 2019/1009 tik tuo atveju, jei naudotojai būtų tinkamai informuojami apie produktų sudedamąsias dalis, kad galėtų saugiai juos naudoti;

(22)

organinių-mineralinių trąšų, birių ar skystųjų neorganinių makroelementų trąšų ir neorganinių mikroelementų trąšų etiketėse turi būti nurodyti deklaruojamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai, o iš karto po jų pavadinimų pateikiami jų priešjonių pavadinimai. Kai kuriais atvejais deklaruotinas mikroelementų kiekis gali natūraliai būti ES tręšiamųjų produktų sudedamosiose medžiagose. Tai ypač pasakytina apie trąšas, pagamintas iš iškastinių medžiagų. Dėl natūralios kilmės tų mikroelementų priešjonių pavadinimus ne visada galima nustatyti dėl analizės ar techninių apribojimų. Todėl turėtų būti leidžiama deklaruoti mikroelementus, kurių nėra specialiai pridedama į ES tręšiamąjį produktą, net jeigu atitinkamų priešjonių negalima nustatyti. Kitu atveju iš iškastinių medžiagų pagamintomis neorganinėmis mikroelementų trąšomis nebūtų galima prekiauti pagal Reglamentą (ES) 2019/1009, nes gamintojas negalėtų laikytis šio ženklinimo reikalavimo. Be to, mikroelementų kiekio organinėse-mineralinėse ir neorganinėse makroelementų trąšose deklaravimas nenurodant atitinkamų priešjonių yra naudingas tiek galutiniam naudotojui, kuris gali pritaikyti tręšimo planą taip pat atsižvelgdamas į mikroelementų kiekį, tiek aplinkai, nes taip būtų galima išvengti pertręšimo. Tai, kad etiketėje nenurodomi priešjoniai, neturi įtakos trąšų veiksmingumui ar saugumui;

(23)

biriųjų neorganinių makroelementų trąšų gamintojas privalo etiketėje nurodyti produkto fizinio vieneto formą, pažymėdamas, kad tai yra viena iš keturių reglamente išvardytų formų, t. y. milteliai, granulės, priliuotosios granulės ir peletės. Tačiau kai kuriais atvejais naudoti tik vieną iš pirmiau nurodytų formų neįmanoma, nes produkto fizinė forma yra dviejų iš keturių formų derinys. Todėl tam, kad gamintojas galėtų įvykdyti šį ženklinimo reikalavimą, fizinio vieneto aprašyme turėtų būti leidžiama nurodyti ne tik vieną formą, bet ir formų derinį. Fizinių vienetų apibrėžtys turėtų apimti visų tipų trąšas ir jomis neturėtų būti ribojamas produktų, kurie atitinka kitus Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytus reikalavimus, pateikimas rinkai;

(24)

Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos kiekvienos PFK leidžiamųjų nuokrypių nuo įvairių etiketėje deklaruojamų verčių taisyklės. Reglamente (ES) 2019/1009 nustatyti neigiami leidžiamieji nuokrypiai (faktinė vertė neturėtų būti mažesnė nei deklaruojama vertė, sumažinta neigiamu nuokrypiu) ir teigiami leidžiamieji nuokrypiai (tai reiškia, kad faktinė vertė negali būti didesnė nei deklaruojama vertė, padidinta atitinkamu leidžiamuoju nuokrypiu). Tai ypač svarbu deklaruojant maisto medžiagas tais atvejais, kai, siekiant išvengti nepakankamo tręšimo ar pertręšimo, gamintojas turi užtikrinti, kad deklaruotas maisto medžiagų kiekis nėra nei mažesnis, nei didesnis už deklaruotas vertes su leidžiamaisiais nuokrypiais;

(25)

kai kurie neorganinėms trąšoms nustatyti leidžiamieji nuokrypiai yra labai nedideli, atsižvelgiant į esamus techninius pajėgumus. Tai ypač pasakytina apie deklaruojamas maisto medžiagas, kai maisto medžiagos kiekis gali būti santykinai mažas, palyginti su viso produkto kiekiu. Mažas maisto medžiagos kiekis reiškia, kad jos deklaruojamos vertės nuokrypis taip pat yra nedidelis, nes jis nurodomas kaip maisto medžiagos kiekio procentinė dalis. Taigi turėtų būti nustatyti didesni kai kurių neorganinėms trąšoms taikomų reikalavimų leidžiamieji nuokrypiai, kad būtų užtikrinta teisinga gamintojo techninių pajėgumų ir būtinybės galutiniam naudotojui pateikti teisingą informaciją pusiausvyra;

(26)

be to, taip pat turėtų būti padidintas organinės anglies kiekio dirvožemio gerinimo medžiagoje leidžiamasis nuokrypis, vertinant absoliučiais skaičiais. Dirvožemio gerinimo medžiagose gali būti didelis organinės anglies kiekis, kuris savaime nekelia problemų, nes iš tikrųjų organinė anglis gerina dirvožemio kokybę, praturtindama jo organines medžiagas. Tokiais atvejais leidžiamas tik vieno procentinio punkto nuokrypis, vertinant absoliučiais skaičiais, yra labai ribojantis. Todėl tikslinga leisti didesnį nuokrypį, vertinant absoliučiais skaičiais, kartu išlaikant esamą santykinį nuokrypį;

(27)

turėtų būti įtrauktas augalų biostimuliatoriaus kiekio ir tręšiamojo produkto mišinio leidžiamasis nuokrypis, nes šią informaciją privaloma pateikti etiketėje. Kalbant apie tręšiamąjį produktą, reikėtų atskirti dviejų ES tręšiamųjų produktų mišinį, kuriame kiekvieno jų dalį galima nustatyti ir todėl kiekvienam produktui, atsižvelgiant į jo dalį, jau nustatytų leidžiamųjų nuokrypių vidurkis gali būti apskaičiuotas ir taikomas visam mišiniui bei funkciniam mišiniui, kuriuose tos pačios medžiagos, esančios dviem skirtingoms PFK priklausančiuose dviejuose ES tręšiamuosiuose produktuose, atitiktis įvertinta teigiamai ir negalima objektyviai nustatyti kiekvieno produkto dalies tame mišinyje. Pastaruoju atveju turėtų būti taikomas griežtesnis PFK sudedamosios medžiagos kiekio nuokrypis visam mišiniui. Iš tiesų gamintojas turi įrodyti atitiktį kiekvienos PFK reikalavimams – be kita ko, nurodyti kiekvieno PFK produkto kiekį pagal atitinkamą leistiną nuokrypį. Kadangi šiuo konkrečiu atveju PFK sudaro 100 % mišinio, visas mišinys turi atitikti griežtesnes leistino nuokrypio ribas;

(28)	remiantis Reglamentu (ES) 2019/1009, ES tręšiamiesiems produktams taikomos keturios atitikties vertinimo procedūros, kurių sudėtingumo lygis skiriasi, atsižvelgiant į jų SMK ir PFK: A, A1, B+C ir D1 moduliai;

(29)

D1 modulis buvo pritaikytas, kad būtų atspindėti specifiniai iš atliekų gaunamų ES tręšiamųjų produktų aspektai. Atlikdamas inhibitoriaus (PFK 5) ar augalų biostimuliatoriaus (PFK 6) vertinimą, gamintojas gali taikyti B+C modulius, neatsižvelgdamas į jų sudedamąsias medžiagas. Todėl parengto Reglamento (ES) 2019/1009 IV priedo nenumatytas poveikis yra tai, kad niekas negali trukdyti taikyti B+C modulių, net tuo atveju, kai privaloma atlikti inhibitoriaus ar augalų biostimuliatoriaus, kurio sudėtyje yra sudedamųjų medžiagų, kurioms taikomas griežtesnis D1 modulis, vertinimą. Tikslinga taikyti griežtą atitikties vertinimo procedūrą, kai ES tręšiamajame produkte yra iš atliekų gautų sudedamųjų medžiagų, nepriklausomai nuo jo PFK. Todėl, siekiant užtikrinti aukšto lygio ir nuoseklią apsaugą, taikyti B+C modulius inhibitoriams ir augalų biostimuliatoriams turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, kai jų sudėtyje nėra tokių sudedamųjų medžiagų;

(30)

laikydamasis atitikties vertinimo procedūrų gamintojas turi techniniuose dokumentuose pateikti informaciją, susijusią, be kita ko, su bendru chromo kiekiu, jeigu jis viršija 200 mg/kg. Reglamente (ES) 2019/1009 nenurodyta, ar ši riba turi būti taikoma sausajai medžiagai, ar šviežiajai medžiagai. Šis įpareigojimas negali būti vienodai įvykdytas Sąjungoje, jeigu nėra aišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas 200 mg/kg kiekis. Nustatant teršalų, įskaitant šešiavalentį chromą (Cr VI), ribines vertes, Reglamente (ES) 2019/1009 atsižvelgta į sausąją medžiagą. Todėl, siekiant nuoseklumo, bendras chromo kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal sausąją medžiagą;

(31)	konsultacijos dėl Reglamento (ES) 2019/1009 pakeitimų vyko vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (18) nustatytais principais. Buvo konsultuojamasi su Komisijos ekspertų grupe tręšiamųjų produktų klausimais;

(32)	atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) 2019/1009 I, II, III ir IV prieduose nustatyti reikalavimai turi būti taikomi nuo 2022 m. liepos 16 d., būtina atidėti šio reglamento taikymą iki tos pačios datos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2019/1009 iš dalies keičiamas taip:

1)	I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

2)	II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą;

3)	III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą;

4)	IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IV priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. liepos 16 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. birželio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 170, 2019 6 25, p. 1.

(2) 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (OL L 37, 1993 2 13, p. 1);

(3) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).

(4) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 152, 2009 6 16, p. 11).

(5) 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL L 140, 2002 5 30, p. 10).

(6) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

(7) 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose (OL L 15, 2010 1 20, p. 1).

(8) 2019 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/1871 dėl gyvūniniuose maisto produktuose aptinkamų neleidžiamų farmakologiškai aktyvių medžiagų kontrolės atskaitos taškų, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2005/34/EB (OL L 289, 2019 11 8, p. 41).

(9) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(10) UVCB: nežinomos ar kintamos sudėties medžiagos, sudedamieji reakcijų produktai ar biologinės medžiagos.

(11) 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/2099, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant ES ekologinį ženklą auginimo terpėms, dirvožemio gerinimo medžiagoms ir mulčiui (OL L 303, 2015 11 20, p. 75).

(12) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL L 304, 2003 11 21, p. 1).

(13) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(14) RAC ECHA, 2020 m. Nuomonė dėl XV priede pateikto dokumentų rinkinio, kuriame siūlomi sąmoningai pridedamų mikroplastikų kiekio apribojimai (ECHA/RAC/RES-O -0000006790–71–01/F).

(15) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(16) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(17) 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008 9 18, p. 1).

(18) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

I PRIEDAS

Reglamento (ES) 2019/1009 I priedo II dalis iš dalies keičiama taip:

5 dalis pakeičiama taip:

„5.

Farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 470/2009 (*), gali būti ES tręšiamajame produkte tik tuo atveju, jei ta medžiaga:

—	yra įtraukta į Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (**) priedo 1 lentelę, arba

—	jos kontrolės atskaitos taškas nustatytas pagal Komisijos reglamentą (ES) 2019/1871 (***), o ES tręšiamajame produkte esančios medžiagos ar jos liekanų kiekis yra mažesnis už kontrolės atskaitos tašką.

(*) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 152, 2009 6 16, p. 11)."

(**) 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose (OL L 15, 2010 1 20, p. 1)."

(***) 2019 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/1871 dėl gyvūniniuose maisto produktuose aptinkamų neleidžiamų farmakologiškai aktyvių medžiagų kontrolės atskaitos taškų, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2005/34/EB (OL L 289, 2019 11 8, p. 41).“;"

įterpiama 5a dalis:

„5a.	ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti veikliosios medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 2 dalyje, tik tuo atveju, jei ES tręšiamasis produktas neatlieka augalų apsaugos funkcijos, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.“;

PFK 1(C)(II)(a) 2 punkto lentelėje:

su mikroelementų druskų trąšų tipu susijusi eilutė pakeičiama taip:

„Mikroelementų druskų trąšos

Chemiškai gautos paprastosios biriosios neorganinės mikroelementų trąšos, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra mineralinė jonizuota druska

Mikroelementas turi sudaryti 10 % mikroelementų druskų trąšų masės“

su UVCB geležies chelatų tipu susijusi eilutė pakeičiama taip:

„UVCB ((5)) mikroelementų chelatai

Vandenyje tirpios paprastosios neorganinės mikroelementų trąšos, kuriose deklaruojamas mikroelementas cheminiu būdu sujungtas su kompleksonu (-ais), atitinkančiu (-iais) II priedo II dalies SMK 1 kategorijos reikalavimus

—

Vandenyje tirpi geležis turi sudaryti 5 % UVCB mikroelementų chelatų masės ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mikroelemento turi būti chelatinta (chelatinta dalis) ir ne mažiau kaip 50 % vandenyje tirpaus mikroelemento turi būti chelatinta su specialiais kompleksonais, atitinkančiais II priedo II dalies SMK 1 kategorijos reikalavimus

PFK 3(B) papildoma šiuo 4 punktu:

„4.

Patogenai neorganinėje dirvožemio gerinimo medžiagoje, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 1 % masės organinės anglies (Corg), neturi viršyti šioje lentelėje nustatytų ribų:

Tirtini mikroorganizmai	Ėminių ėmimo planai			Ribinė vertė
Tirtini mikroorganizmai	n	c	m	M
Salmonelės (Salmonella spp.)	5	0	0	25 g arba 25 ml: nėra
Escherichia coli arba Enterococcaceae	5	5	0	1 g arba 1 ml: 1 000

čia:

n	=	tirtinų mėginių skaičius,
c	=	ėminių, kuriuose KSV išreikštas bakterijų skaičius yra nuo m iki M, skaičius;
m	=	KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, ribinė vertė;
M	=	didžiausia KSV išreikšto bakterijų skaičiaus vertė.“;

PFK 4 įterpiamas 2a punktas:

„2a.	Nukrypstant nuo 2 punkto d papunkčio, nikelio (Ni) ribinė vertė auginimo terpėje, kurią sudaro vien mineralinės sudedamosios dalys ir kuri teikiama naudoti profesionalių sodininkų reikmėms, žaliesiems stogams ar žaliosioms sienoms, turi būti taikoma biologiškai įsisavinamam teršalo kiekiui.“

((5)) (5) UVCB: nežinomos ar kintamos sudėties medžiagos, sudedamieji reakcijų produktai ar biologinės medžiagos.“;

II PRIEDAS

Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo II dalis iš dalies keičiama taip:

SMK 1 iš dalies keičiama taip:

1 punkto f papunktis pakeičiamas taip:

„f)

polimerus, išskyrus:

—	polimerus, kurie yra gamtoje įvykusio polimerizacijos proceso rezultatas, nepriklausomai nuo ekstrahavimo proceso, per kurį jie buvo ekstrahuoti, ir kurie nebuvo chemiškai modifikuoti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 40 dalyje,

—	biologiškai skaidžius polimerus ar

—

polimerus, kurių tirpumas vandenyje yra didesnis nei 2 g/L esant šioms sąlygoms:

—	20 0C temperatūra

—

pH 7

—	įkrova: 10 g/1 000 ml

—	bandymo laikas: 24 val.“;

b)	3 punkto a papunkčio paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „ES tręšiamasis produktas bent 3 dienas turi išlikti stabilus tirpale, kurio pH vertė atitinka deklaruojamą intervalą, kuriame užtikrinamas priimtinas stabilumas.“;

SMK 2 pirma pastraipa pakeičiama taip:

„ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti augalų, augalų dalių ar augalų ekstraktų, kurie nebuvo apdoroti jokiu kitu būdu, išskyrus pjaustymą, smulkinimą, malimą, sijojimą, filtravimą, centrifugavimą, spaudimą, džiovinimą, apdorojimą šalčiu, sublimacinį džiovinimą arba ekstrahavimą vandeniu, virškritinės būsenos CO2 ekstrahavimą arba pluoštinimą ne aukštesnėje nei 100 °C temperatūroje, nenaudojant jokių priedų, išskyrus vandenį.“;

SMK 3 iš dalies keičiama taip:

a)	1 punkto b papunktis išbraukiamas;

1 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

gyvus arba negyvus organizmus ar jų dalis, neapdorotus arba apdorotus tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, ekstrahuojant vandeniu, distiliuojant vandens garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, arba kurie ekstrahuojami iš oro bet kokiu būdu, išskyrus:

i)	medžiagas, gautas iš mišrių komunalinių atliekų,“;

ii)	nuotekų dumblą, pramoninį dumblą arba dugno gilinimo (valymo) dumblą ir

iii)	šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009.“;

1 punkto e papunkčio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„e)	bet kurias a ar c punktuose arba 1a punkte išvardytas medžiagas, kurios:“;

įterpiamas 1a punktas:

„1a.

Neatsižvelgiant į 1 punktą, ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti komposto, gaunamo aerobiniu būdu kompostuojant 2 kategorijai ar 3 kategorijai priskiriamas medžiagas arba jų šalutinius produktus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų ir 32 straipsnio 3 dalyje nustatytų priemonių, atskirai arba maišant su 1 punkte nurodytomis žaliavomis, jeigu:

a)	galutinis gamybos grandinės taškas buvo nustatytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir

b)	laikomasi 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų.“;

2 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)	kurioje 1 ir 1 a punktuose nurodytoms žaliavoms apdoroti skirtos gamybos linijos yra aiškiai atskirtos nuo gamybos linijų, skirtų kitoms nei 1 ir 1a punktuose nurodytoms žaliavoms apdoroti, ir“;

SMK 5 iš dalies keičiama taip:

a)	1 punkto b papunktis išbraukiamas;

1 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

i)	medžiagas, gautas iš mišrių komunalinių atliekų,“;

ii)	nuotekų dumblą, pramoninį dumblą arba dugno gilinimo (valymo) dumblą,

iii)	šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1069/2009.“;

1 punkto e papunktis įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„e)	bet kurias a ar c punktuose arba 1a punkte išvardytas medžiagas, kurios:“;

įterpiamas 1a punktas:

„1a.

Neatsižvelgiant į 1 punktą, ES tręšiamojo produkto sudėtyje gali būti degazuotojo substrato, gaunamo anaerobiniu būdu skaidant 2 kategorijai ar 3 kategorijai priskiriamas medžiagas arba jų šalutinius produktus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų ir 32 straipsnio 3 dalyje nustatytų priemonių, atskirai arba maišant su 1 punkte nurodytomis žaliavomis, jeigu:

a)	galutinis gamybos grandinės taškas buvo nustatytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir

b)	laikomasi 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų.“;

2 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)	kurioje 1 ir 1 a punktuose nurodytoms žaliavoms apdoroti skirtos gamybos linijos yra aiškiai atskirtos nuo gamybos linijų, skirtų kitoms nei nurodytosioms 1 ir 1a punktuose žaliavoms apdoroti, ir“;

SMK 11 1 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)

polimerus, išskyrus:

—	polimerus, kurie yra gamtoje įvykusio polimerizacijos proceso rezultatas, nepriklausomai nuo ekstrahavimo proceso, per kurį jie buvo ekstrahuoti, ir kurie nebuvo chemiškai modifikuoti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 40 dalyje,

—	biologiškai skaidžius polimerus ar

—

polimerus, kurių tirpumas vandenyje yra didesnis nei 2 g/L esant šioms sąlygoms:

—	20 0C temperatūra

—

pH 7

—	įkrova: 10 g/1 000 ml

—	bandymo laikas: 24 val.“

III PRIEDAS

Reglamento (ES) 2019/1009 III priedas iš dalies keičiamas taip:

I dalis iš dalies keičiama taip:

1 punkto h papunktis pakeičiamas taip:

„h)

visų sudedamųjų dalių, kurios sudaro daugiau nei 5 % produkto svorio ar tūrio, arba skystų produktų atveju – sausosios masės, sąrašas, išvardijant jas mažėjančia tvarka ir nurodant atitinkamas SMK, kaip nurodyta šio reglamento II priedo I dalyje. Jeigu sudedamoji dalis yra cheminė medžiaga arba mišinys, ji turi būti identifikuota, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnyje. Natūraliai susidarančios medžiagos gali būti identifikuojamos pagal jų mineralų pavadinimus.“;

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Jei ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra sudedamosios medžiagos, kuriai, pateikus ją į rinką kaip maistą ar pašarus, būtų taikomos didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos ribinės vertės, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 470/2009 arba Reglamentą (ES) Nr. 1831/2003 (*), didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija, nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 (**) arba didžiausios ribinės vertės, nustatytos pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93 (***) ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/32/EB (****), ir toje sudedamojoje medžiagoje yra medžiagos, viršijančios (vienos iš) atitinkamą (-as) ribinę (-es) vertę (-es), turi būti nurodyta didžiausia tos medžiagos koncentracija ES tręšiamajame produkte kartu su įspėjimu, kad ES tręšiamasis produktas neturi būti naudojamas taip, kad kiltų pavojus viršyti tą ribinę vertę maiste ar pašaruose.

(*) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29)."

(**) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1)."

(***) 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (OL L 37, 1993 2 13, p. 1);"

(****) 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL L 140, 2002 5 30, p. 10).“;"

7 punktas pakeičiama taip:

„7.

Jeigu ES tręšiamasis produktas yra auginimo terpė, kaip nurodyta I priedo II dalies PFK 4 2a punkte, arba jo sudėtyje yra polimeras, kuris produkte atlieka medžiagos rišiklio funkciją, kaip nurodyta II priedo II dalyje išdėstytos SMK 9 kategorijos 1 punkto c papunktyje, naudotojui pateikiamos instrukcijos nenaudoti to produkto sąlytyje su dirvožemiu ir bendradarbiaujant su gamintoju užtikrinti, kad baigus naudoti tokį produktą jis būtų patikimai pašalintas.“;

II dalis iš dalies keičiama taip:

PFK 1(B) 5 punkte:

a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

deklaruojamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai išdėstomi tokia eilės tvarka: boras (B), kobaltas (Co), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo) ir cinkas (Zn), o iš karto po jų pavadinimų pateikiami jų priešjonių pavadinimai, kai deklaruojamų mikroelementų įdėta specialiai;“;

ii)

c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais) arba sudaro kompleksinį junginį su kompleksodariu (-iais):

—	po mikroelemento pavadinimo ir cheminio pavadinimo, jei taikoma, pateikiama tokia nuoroda:

„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“/„kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]/„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“ ir kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]“;

—	mikroelemento chelato (-ų)/kompleksinį junginį sudarančio (-ių) mikroelemento (-ų) kiekis, išreikštas kaip % masės;“;

iii)

įterpiamas ca papunktis:

„ca)	jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais), nurodomas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas stabilumas;“;

iv)	d papunktis išbraukiamas;

PFK 1(C)(I)(a):

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Turi būti nurodyta produkto fizinių vienetų forma, pažymint, kad tai yra viena iš toliau nurodytų formų arba dviejų ar daugiau formų derinys:

granulės;

peletės;

c)	milteliai, jei ne mažiau kaip 90 % produkto masės gali išbyrėti per sietą, kurio akučių dydis 1 mm, arba

d)	priliuotos granulės.“;

ii)

8 punkte:

—

a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

—

c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais) arba sudaro kompleksinį junginį su kompleksodariu (-iais):

—	po mikroelemento pavadinimo ir cheminio pavadinimo, jei taikoma, pateikiama tokia nuoroda:

—	mikroelemento chelato (-ų)/kompleksinį junginį sudarančio (-ių) mikroelemento (-ų) kiekis, išreikštas kaip % masės;“;

—

įterpiamas ca papunktis:

„ca)	jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais), nurodomas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas stabilumas;“;

—	d papunktis išbraukiamas;

PFK 1(C)(I)(b) 6 punkte:

a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

ii)

c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais) arba sudaro kompleksinį junginį su kompleksodariu (-iais):

—	po mikroelemento pavadinimo ir cheminio pavadinimo, jei taikoma, pateikiama tokia nuoroda:

—	mikroelemento chelato (-ų)/kompleksinį junginį sudarančio (-ių) mikroelemento (-ų) kiekis, išreikštas kaip % masės;“;

iii)

įterpiamas ca papunktis:

„ca)	jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais), nurodomas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas stabilumas;“;

iv)	d papunktis išbraukiamas;

PFK 1(C)(II).

1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Deklaruojamų mikroelementų, esančių skystosiose neorganinėse makroelementų trąšose, pavadinimai ir cheminiai simboliai nurodomi tokia eilės tvarka: boras (B), kobaltas (Co), varis (Cu), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo) ir cinkas (Zn), o iš karto po jų pavadinimų pateikiami jų priešjonių pavadinimai, kai deklaruojamų mikroelementų įdėta specialiai.“;

ii)

2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

Jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonais, o kiekvienas kompleksonas (-ai) gali būti identifikuojamas (-i) ir kiekybiškai nustatomas (-i) ir sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mikroelemento, arba deklaruojami mikroelementai sudaro kompleksinį junginį su kompleksodariu (-iais), po mikroelemento pavadinimo ir cheminio pavadinimo, jei taikoma, pateikiamos tokios nuorodos:

—	„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“/„kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]/„chelatinta su [kompleksono (-ų) pavadinimas arba santrumpa]“ ir kompleksinis junginys su [kompleksodario (-ių) pavadinimas arba santrumpa]“,

—	mikroelemento chelato (-ų)/kompleksinį junginį sudarančio (-ių) mikroelemento (-ų) kiekis, išreikštas kaip % masės;“;

iii)

įterpiamas 2a punktas:

„2a.	Jeigu deklaruojami mikroelementai yra chelatinti su kompleksonu (-ais), turi būti nurodytas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas stabilumas.“;

iv)	3 punktas išbraukiamas;

III dalis iš dalies keičiama taip:

PFK 1(C):

pirma lentelė pakeičiama taip:

„Deklaruojamos maisto medžiagos pavidalai ir kiti deklaruojami parametrai	Deklaruojamo makroelementų kiekio ir kitų deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai
Azoto (N) deklaruojami pavidalai	± 25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais
Fosforo pentoksido (P2O5) deklaruojami pavidalai	± 25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais
Kalio oksido (K2O) deklaruojami pavidalai	± 25 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 2 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais
Azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O) deklaruojami pavidalai dvinarėse trąšose	± 1,5 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais
Azoto (N), fosforo pentoksido (P2O5) arba kalio oksido (K2O) deklaruojami pavidalai trinarėse trąšose	± 1,9 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais
Suminis ir vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO), kalcio oksidas (CaO), sieros trioksidas (SO3)	–50 ir +100 % santykinis nuokrypis nuo tų maisto medžiagų deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip – 2 ir +4 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais
Suminis ir vandenyje tirpus natrio oksidas (Na2O)	– 25 % deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 0,9 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais + 50 % deklaruojamo kiekio iki ne daugiau kaip 1,8 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais
Granuliometrinė sudėtis	± 20 % santykinis nuokrypis nuo medžiagos, išbyrančios per tam tikrą sietą, deklaruojamos procentinės dalies
Kiekis	± 1 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės“

ii)

antra lentelė pakeičiama taip:

„Mikroelementai	Mikroelementų pavidalų deklaruojamo kiekio leidžiamieji nuokrypiai
Koncentracija mažesnė arba lygi 2 %	± 50 % nuo deklaruojamos vertės
Koncentracija didesnė nei 2 % ir mažesnė arba lygi 10 %	± 50 % nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 1,0 procentinio punkto, vertinant absoliučiais skaičiais
Koncentracija didesnė nei 10 %	± 1,0 procentinis punktas, vertinant absoliučiais skaičiais“

PFK 3 antra eilutė, kurioje nustatyti organinės anglies leidžiamieji nuokrypiai, pakeičiama taip:

„Organinė anglis (Corg)

± 10 % santykinis nuokrypis nuo deklaruojamos vertės iki ne daugiau kaip 3,0 procentinių punktų, vertinant absoliučiais skaičiais“

c)	Po „PFK 5. INHIBITORIAI“ įterpiamas šis skirsnis: „ PFK 6: AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI Augalų biostimuliatoriaus kiekis gali nukrypti ± 5 % nuo deklaruojamos vertės.“;

PFK 7 pradžioje įterpiama ši lentelė:

„Deklaruojami parametrai	Deklaruojamų parametrų leidžiamieji nuokrypiai
Kiekis	leidžiamasis nuokrypis yra kiekvieno ES tręšiamojo produkto sudedamosios dalies santykinės dalies, padaugintos iš to tręšiamojo produkto PFK leidžiamojo nuokrypio, suma. Jeigu kiekvieno ES tręšiamojo produkto dalis tręšiamųjų produktų mišinyje negali būti nustatyta, taikomas PFK nuokrypis, kurio kiekio nuokrypio vertė yra griežčiausia.“

(*) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

(***) 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (OL L 37, 1993 2 13, p. 1);

(****) 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL L 140, 2002 5 30, p. 10).“;“

IV PRIEDAS

Reglamento 2019/1009/ES IV priedas iš dalies keičiamas taip:

I dalies 3.2 punktas pakeičiamas taip:

„3.2.

B modulis, vėliau taikant C modulį, taip pat būti taikomas tręšiamųjų produktų mišiniams, nurodytiems PFK 7 kategorijoje.“;

II dalis iš dalies keičiama taip:

A modulio 2.2 punkte:

g papunktis pakeičiamas taip:

„g)	atliktų skaičiavimų ir atliktų tikrinimų rezultatai ir kt.“;

ii)

j papunktis pakeičiamas taip:

„j)	jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra suminio chromo (Cr), kurio kiekis viršija 200 mg/kg sausosios medžiagos, – informacija apie suminio chromo (Cr) didžiausią kiekį ir tikslų šaltinį.“;

A1 modulio 2.2 punkto h papunktis pakeičiamas taip:

„h)	atliktų skaičiavimų ir atliktų tikrinimų rezultatai ir kt.“;

B modulio 2.2 punkte:

g papunktis pakeičiamas taip:

„g)	atliktų skaičiavimų ir atliktų tikrinimų rezultatai ir kt.“;

ii)

k papunktis pakeičiamas taip:

„k)	jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra suminio chromo (Cr), kurio kiekis viršija 200 mg/kg, – informacija apie suminio chromo (Cr) didžiausią kiekį ir tikslų šaltinį.“;

D1 modulio 2.2 punkte:

g papunktis pakeičiamas taip:

„g)	atliktų skaičiavimų ir atliktų tikrinimų rezultatai ir kt.“;

ii)

k papunktis pakeičiamas taip:

„k)	jeigu ES tręšiamojo produkto sudėtyje yra suminio chromo (Cr), kurio kiekis viršija 200 mg/kg, – informacija apie suminio chromo (Cr) didžiausią kiekį ir tikslų šaltinį.“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 356

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. spalio 8d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1767, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2021 m. birželio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1768, kuriuo derinant prie techninės pažangos iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės, I, II, III ir IV priedai ( 1 )	8
*	2021 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/1769, kuriuo su Italijos vėliava plaukiojantiems laivams, kurių bendrasis ilgis yra 18 metrų arba didesnis, bet mažesnis nei 24 metrai, uždraudžiama GFCM 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose žvejoti didžiąsias raudonąsias krevetes	24
*	2021 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/1770, kuriuo su Italijos vėliava plaukiojantiems laivams, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų arba didesnis, bet mažesnis nei 18 metrų, uždraudžiama GFCM 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose žvejoti didžiąsias raudonąsias krevetes	27
*	2021 m. spalio 7 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/1771, kuriuo dėl valgomųjų ridikų lapų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 I priedas ( 1 )	30

Nr.	16/TQ90
Valstybė narė	Italija
Žvejybos pastangų grupės kodas	EFF2/MED2_TR3
Išteklių grupė	Didžiosios raudonosios krevetės 9, 10 ir 11 GP
Bendrasis atitinkamų laivų ilgis	≥ 18 m ir < 24 m
Draudimo data	2021 8 15

Nr.	15/TQ90
Valstybė narė	Italija
Žvejybos pastangų grupės kodas	EFF2/MED2_TR2
Išteklių grupė	Didžiosios raudonosios krevetės 9, 10 ir 11 GP
Bendrasis atitinkamų laivų ilgis	≥ 12 m ir < 18 m
Draudimo įsigaliojimo data	2021 8 15


	(1) Tekstas svarbus EEE.