2021 9 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/1

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

JT taisyklė Nr. 48 „Suvienodinti transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą“ [2021/1718]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas, įskaitant:

07 serijos pakeitimų 1 papildymas; įsigaliojimo data – 2021 m. rugsėjo 30 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Terminų apibrėžtys

Patvirtinimo paraiška

Patvirtinimas

Bendrosios specifikacijos

Atskirosios specifikacijos

Transporto priemonės tipo arba jo apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų patvirtinimo pakeitimas ir išplėtimas

Gamybos atitiktis

Sankcijos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškas gamybos nutraukimas

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

12.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

Pranešimas

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

Žibintų paviršių, atskaitos ašių ir centrų ir geometrinio apžvelgiamumo kampų pavyzdžiai

Raudonos spalvos žibinto matomumas priekyje ir baltos spalvos žibinto matomumas gale

Apkrovos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant artimosios šviesos žibintų vertikalaus pakreipimo variantus

Artimosios šviesos pokrypio matavimas, atsižvelgiant į apkrovą

Artimosios šviesos žibintų ribinės linijos pokrypio žemyn, nurodyto šios taisyklės 6.2.6.1.1 punkte, ir priekinių rūko žibintų ribinės linijos pokrypio žemyn, nurodyto 6.3.6.1.2 punkte, žymėjimas

Priekinių žibintų reguliavimo įtaisų valdikliai, nurodyti šios taisyklės 6.2.6.2.2 punkte

Gamybos atitikties kontrolė

Rezervuota

Matomumo ženklinimo matomumas iš transporto priemonės galo, priekio ir iš šono

Bandomasis važiavimas

Artimosios šviesos žibintų automatinio jungimo sąlygos

Stebėjimo sritis prie manevravimo ir papildomų žibintų tariamojo paviršiaus

Gonio(foto)metrinė sistema, naudojama fotometriniams matavimams atlikti, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.34 punkte.

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma M, N kategorijų transporto priemonėms ir jų priekaboms (O kategorijos) (1), atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų įrengimą.

2. TERMINŲ APIBRĖŽTYS

2.1. Bendra informacija

2.1.1.

Šioje taisyklėje ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką galiojančios jos serijos pakeitimuose vartojamos terminų apibrėžtys taikomos pagal šviesos signalinių įtaisų, kelio apšvietimo įtaisų ir šviesogrąžių atšvaitų taisykles.

2.1.2.

Nuorodos į standartinę (-es) (etaloninę (-es)) kaitinamąją (-ąsias) lempą (-as) atitinkamai laikomos nuorodomis į taisykles Nr. 37, Nr. 99 ir Nr. 128 ir į teikiant tipo patvirtinimo paraišką galiojančios jų serijos pakeitimus.

2.1.3.

Transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų skaičių bei įrengimo būdą.

2.1.4.

Įtaisas – elementas arba elementų sąranka, naudojama vienai arba daugiau funkcijų atlikti.

2.1.4.1.

Apšvietimo funkcija – įtaiso spinduliuojama šviesa, kuria transporto priemonės judėjimo kryptimi apšviečiamas kelias ir objektai.

2.1.4.2.

Šviesos signalizacijos funkcija – įtaiso spinduliuojama arba atspindima šviesa, kuria teikiama vaizdinė informacija kitiems eismo dalyviams apie transporto priemonės buvimą, identifikavimą ir (arba) judėjimo pasikeitimą.

2.1.5.

Žibintas – įtaisas, kuriuo apšviečiamas kelias arba kiti eismo dalyviai įspėjami šviesos signalu. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintai ir šviesogrąžiai atšvaitai taip pat laikomi žibintais. Šioje taisyklėje M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėms skirti šviesą spinduliuojantys galiniai valstybinio numerio ženklai ir įlipimo bei išlipimo durų apšvietimo sistema pagal JT taisyklės Nr. 107 nuostatas ir šioje taisyklėje apibrėžtas išorės būsenos rodiklis nelaikomi žibintais.

2.1.6.

Pokyčio indeksas – eilės numeris, pradedamas skaičiumi 0, specialiai suteikiamas kiekvienam JT taisyklėse Nr. 148, Nr. 149 ir Nr. 150 apibrėžtam žibintui (įtaisui). Jis rodo, kiek kartų susijusios taisyklės (Nr. 148, Nr. 149 ir Nr. 150) naujos serijos pakeitimais buvo įvesta griežtesnių reikalavimų, taikomų konkrečiam žibintui (įtaisui).

2.2. Tipo apibrėžtys

2.2.1.

Transporto priemonių tipas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą – transporto priemonės, kurios nesiskiria 2.2.1.1–2.2.1.4 punktuose nurodytomis pagrindinėmis savybėmis.

Toliau nurodomos transporto priemonės taip pat nelaikomos „skirtingo tipo transporto priemonėmis“: transporto priemonės, kurios skiriasi, kaip apibrėžta 2.2.1.1–2.2.1.4 punktuose, tačiau ne taip, kad dėl to pasikeistų nagrinėjamojo tipo transporto priemonėms skirtų žibintų rūšis, skaičius, išdėstymas, geometrinis apžvelgiamumas ir artimosios šviesos srauto pokrypis, bei transporto priemonės, kuriose įtaisyti arba neįtaisyti papildomi žibintai:

2.2.1.1.

transporto priemonės matmenimis ir išorės forma;

2.2.1.2.

įtaisų skaičiumi ir išdėstymu;

2.2.1.3.

priekinių žibintų reguliavimo sistema;

2.2.1.4.

pakabos sistema.

2.3. Transporto priemonė

2.3.1.

Nepakrauta transporto priemonė – transporto priemonė be vairuotojo, ekipažo, keleivių ir krovinio, bet su pilnu baku degalų, atsarginiu ratu ir paprastai visada transporto priemonėje esančiais įrankiais.

2.3.2.

Pakrauta transporto priemonė – transporto priemonė, pakrauta iki didžiausiosios techniškai leidžiamos masės, kaip nurodyta gamintojo, taip pat nustatančio 5 priede aprašytu būdu, kaip ši masė pasiskirsto tarp ašių.

2.3.3.

Toliausias išorinis kraštas – bet kurioje transporto priemonės pusėje esanti plokštuma, lygiagreti su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma ir liečianti jos šoninį išorinį kraštą, neatsižvelgiant į toliau nurodomos įrangos projekcijas:

2.3.3.1.

padangų prie jų sąlyčio su žeme taško ir padangų oro slėgio matuokliams skirtų jungčių;

2.3.3.2.

bet kurio ant ratų pritvirtinto slydimo ribojimo įtaiso;

2.3.3.3.

netiesioginio matymo įtaisų;

2.3.3.4.

šoninių posūkio rodiklio žibintų, galinio kontūro gabaritinių žibintų, priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, stovėjimo žibintų, šviesogrąžių atšvaitų ir šoninių gabaritinių žibintų;

2.3.3.5.

prie transporto priemonės pritvirtintų muitinės plombų ir tokioms plomboms pritvirtinti ir apsaugoti skirtų įtaisų;

2.3.3.6.

M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių įlipimo bei išlipimo durų apšvietimo sistemų, kaip nustatyta 2.1.5 punkte.

2.3.4.

Bendrieji matmenys – atstumas tarp dviejų vertikaliųjų plokštumų, apibrėžtų 2.3.3 punkte.

2.3.4.1.

Bendrasis plotis – atstumas tarp dviejų vertikaliųjų plokštumų, apibrėžtų 2.3.3 punkte.

2.3.4.2.

Bendrasis ilgis – atstumas tarp dviejų vertikaliųjų plokštumų, statmenų transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir liečiančių jos priekinį ir galinį išorinius kraštus, neatsižvelgiant į toliau nurodomos įrangos projekcijas:

a)	netiesioginio matymo įtaisų;

b)	galinio kontūro gabaritinių žibintų;

c)	sukabinimo įtaisų, jei tai yra motorinės transporto priemonės.

Nurodant priekabų bendrąjį ilgį ir bet kokius kitus ilgio matavimus, įskaičiuojama vilktis, išskyrus atvejus, kai ji aiškiai neįtraukiama.

2.3.5.

Veikimo signalinis įtaisas – vaizdo arba garso signalas (arba bet koks lygiavertis signalas), rodantis, kad prietaisas yra įjungtas ir veikia tinkamai arba ne.

2.3.6.

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas – vaizdo (arba bet koks lygiavertis) signalinis įtaisas, rodantis, kad prietaisas yra įjungtas, bet nerodantis, ar jis tinkamai veikia, ar ne.

2.3.7.

Žemės paviršius – paviršius, ant kurio stovi transporto priemonė; iš esmės jis turėtų būti horizontalus.

2.3.8.

Transporto priemonės judamosios dalys – kėbulo skydeliai arba kitos transporto priemonės dalys, kurių padėtį (-is) galima keisti pakreipiant, pasukant arba pastumiant; šiems veiksmams atlikti įrankiai nenaudojami. Šioms dalims nepriklauso pakreipiamos sunkvežimių vairuotojo kabinos.

2.3.9.

Įprasta judamosios dalies naudojimo padėtis – transporto priemonės gamintojo nustatyta judamosios dalies padėtis (-ys) įprastomis transporto priemonės naudojimo sąlygomis arba jai stovint.

2.3.10.

Įprastos transporto priemonės naudojimo sąlygos:

2.3.10.1.

motorinės transporto priemonės būsena, kai transporto priemonė yra parengta važiuoti, varymo sistema veikia, o judamosios dalys yra įprastoje (-se) padėtyje (-se), kaip apibrėžta 2.3.9 punkte;

2.3.10.2.

jei tai priekaba: būsena, kai priekaba yra prijungta prie vilkiko (motorinės transporto priemonės) 2.3.10.1 punkte nustatytomis sąlygomis, o jos judamosios dalys yra įprastoje (-se) padėtyje (-se), kaip apibrėžta 2.3.9 punkte.

2.3.11.

būsena, kai transporto priemonė stovi:

2.3.11.1.

motorinės transporto priemonės būsena, kai transporto priemonė stovi, jos varymo sistema neveikia, o judamosios dalys yra įprastoje (-se) padėtyje (-se), kaip apibrėžta 2.3.9 punkte;

2.3.11.2.

priekabos atveju: būsena, kai priekaba yra prijungta prie vilkiko (motorinės transporto priemonės) esant 2.3.11.1 punkte nustatytai sąlygai, o jos judamosios dalys yra įprastoje (-se) padėtyje (-se), kaip apibrėžta 2.3.9 punkte.

2.4. Bendrosios žibintų charakteristikos

2.4.1.

Lygiaverčiai žibintai – tos pačios paskirties žibintai, kuriuos leidžiama naudoti transporto priemonės registracijos šalyje; tokie žibintai savo charakteristikomis gali skirtis nuo tvirtinimo metu transporto priemonėje įtaisytų žibintų, jeigu jie atitinka šios taisyklės reikalavimus.

2.4.2.

Atskirieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (2), atskirus šviesos šaltinius ir atskirus žibintų korpusus.

2.4.3.

Sugrupuotieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi2 ir atskirus šviesos šaltinius, bet bendrą žibinto korpusą.

2.4.4.

Kombinuotieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi2, bet bendrą šviesos šaltinį ir bendrą žibinto korpusą.

2.4.5.

Tarpusavyje sujungti žibintai – įtaisai, turintys atskirus šviesos šaltinius arba bendrą šviesos šaltinį, veikiantį skirtingomis sąlygomis (pvz., turinį optinių, mechaninių, elektrinių skirtumų), visiškai arba iš dalies bendrus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi2 ir bendrą žibinto korpusą (3).

2.4.6.

Vienafunkcis žibintas – įtaiso dalis, atliekanti vieną apšvietimo arba šviesos signalizacijos funkciją.

2.4.7.

Paslepiamasis žibintas – žibintas, galintis būti iš dalies arba visiškai paslėptas, kai nėra naudojamas. Tai pasiekiama naudojant judamąjį dangtelį, išstumiant žibintą arba kitomis tinkamomis priemonėmis. Sąvoka „įtraukiamasis“ daugiausia vartojama į kėbulą įtraukiamam paslepiamajam žibintui aprašyti.

2.4.8.

Atstumas tarp dviejų žibintų, nukreiptų ta pačia kryptimi – trumpiausias atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašies kryptimi. Kai atstumas tarp žibintų aiškiai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina nustatyti tikslių tariamųjų paviršių kraštų.

2.4.9.

Papildomas žibintas – žibintas, kurį gamintojas įtaiso savo nuožiūra.

2.4.10.

Pora – vienodą funkciją atliekančių žibintų rinkinys kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėse.

2.4.10.1.

Sutampanti pora – vienodą funkciją atliekančių žibintų, kurie, kaip pora, atitinka fotometrinius reikalavimus, rinkinys kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėse.

2.4.11.

Atskiri ir sudėtiniai žibintai

2.4.11.1.

Atskiras žibintas – tai:

a)	įtaisas arba įtaiso dalis, turinti vieną apšvietimo arba šviesos signalizavimo funkciją, vieną arba daugiau šviesos šaltinį (-ių) ir vieną tariamąjį paviršių atskaitos ašies kryptimi; paviršius gali būti ištisinis arba sudarytas iš dviejų ar daugiau atskirų dalių, arba

b)	bet kokia dviejų vienodų arba nevienodų, tokią pačią funkciją atliekančių žibintų, paženklintų D raide, sąranka, arba

c)	bet kuri dviejų atskirų, vienodų arba nevienodų, šviesogrąžių atšvaitų sąranka, patvirtinta atskirai, arba

d)	bet kuri tarpusavyje susijusių žibintų sistema, kurią sudaro du ar trys tarpusavyje susiję žibintai, paženklinti Y raide ir atliekantys tą pačią funkciją.

2.4.11.2.

Du žibintai arba lyginis žibintų skaičius – du žibintai su vienu šviesą spinduliuojančiu paviršiumi (juostos pavidalo), jeigu ta juosta yra simetriška transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu.

2.4.12.

Tarpusavyje susijusių žibintų sistema – dviejų ar trijų tarpusavyje susijusių ir tą pačią funkciją atliekančių žibintų sąranka.

2.4.12.1.

Tarpusavyje susijęs žibintas, paženklintas Y raide – įtaisas, veikiantis kartu su tarpusavyje susijusių žibintų sistema. Įjungus tarpusavyje susijusius žibintus, jie veikia kartu, turi atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi ir atskirus žibintų korpusus, ir gali turėti atskirą (-us) šviesos šaltinį (-ius).

2.4.13.

Žibintai, paženklinti D raide – atskirieji žibintai, patvirtinti kaip atskiri įtaisai, kad juos būtų galima naudoti atskirai arba dviejų žibintų sąrankoje, kuri laikytina atskiru žibintu.

2.4.14.

Skirtingų klasių priekiniai žibintai nustatomi pagal tam tikras fotometrines nuostatas.

2.4.15.

L ir T kategorijų transporto priemonių priekinių žibintų, skleidžiančių tolimąją šviesą ir (arba) simetrinius artimosios šviesos spindulius, apibrėžtys:

2.4.15.1.

Papildomas apšvietimo įrenginys – posūkiams apšviesti naudojama priekinių žibintų sistemos dalis. Jis yra nesusijęs su įtaisu, skleidžiančiu pagrindinę artimąją šviesą, gali būti sudarytas iš optinių, mechaninių ir elektrinių komponentų ir sugrupuotas ir (arba) tarpusavyje sujungtas su kitais apšvietimo arba šviesos signaliniais įtaisais.

2.4.16.

Šviesogrąžių atšvaitų apibrėžtys

2.4.16.1.

Šviesogrąža – atspindys, kai spinduliavimas grąžinamas panašiomis kryptimis, iš kurių jis atsklido; ši ypatybė išlieka net tada, kai krintančiosios spinduliuotės kryptys įvairiai kinta.

2.4.16.2.

Šviesogrąžis įtaisas – parengta naudoti sąranka, sudaryta iš vieno arba daugiau šviesogrąžių optinių įtaisų. Pagal fotometrines savybes šviesogrąžiai įtaisai skirstomi į klases: IA arba IB klasė, IIIA arba IIIB klasė ir IVA klasė. IB ir IIIB klasės šviesogrąžiai atšvaitai – įtaisai, sujungti su kitais nelaidžiais vandeniui ir integruotais į transporto priemonės kėbulą signaliniais žibintais.

2.4.17.

Šviesogrąžių ženklinimo priemonių apibrėžtys:

2.4.17.1.

Šviesogrąžė ženklinimo priemonė – paviršius arba įtaisas, nuo kurio, tiesiogiai apšviesto, atsispindi palyginti didelė krentančiosios spinduliuotės dalis.

2.4.17.2.

Galinis ženklas – plokštelė, padengta šviesogrąžėmis ir fluorescencinėmis medžiagomis, arba įtaisai, kurių paskirtis – padidinti sunkiųjų transporto priemonių ir autotraukinių matomumą ir palengvinti identifikavimą.

2.4.17.3.

Lėtaeigės transporto priemonės (LTP) galinis ženklas – būdingo modelio trikampė plokštelė nusklembtais kampais, padengta atšvaitais arba šviesogrąžėmis ar fluorescencinėmis medžiagomis.

2.4.17.4.

Imties vienetas – dabartinius gaminius reprezentuojantis gatavas šviesogrąžis atšvaitas, parengtas pritaisyti prie transporto priemonės.

2.4.17.5.

Fluorescencija – reiškinys, kai tam tikros medžiagos, būdamos prie ultravioletinės arba mėlynos spalvos spinduliavimo šaltinio, spinduliuoja bangas, kurios beveik visada ilgesnės už tas, kurios sukelia šį efektą, vadinamas fluorescencija. Dienos šviesoje ir prietemoje fluorescencinės spalvos yra ryškesnės už įprastas spalvas, nes atspindi dalį ant jų krentančios šviesos ir dar spinduliuoja šviesą. Naktį šios spalvos nėra ryškesnės už įprastas spalvas.

2.5. Žibintai

2.5.1.

Tolimosios šviesos žibintas – žibintas, naudojamas didelei kelio atkarpai priešais transporto priemonę apšviesti.

2.5.2.

Artimosios šviesos žibintas – žibintas, naudojamas kelio atkarpai priešais transporto priemonę apšviesti, nesukeliant pernelyg didelio akinimo arba netrukdant iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams.

2.5.2.1.

Pagrindinė artimoji šviesa – artimoji šviesa, gaunama nenaudojant infraraudonųjų spindulių spinduolio ir (arba) papildomų šviesos šaltinių posūkiams apšviesti.

2.5.3.

Posūkio rodiklio žibintas – žibintas, naudojamas kitiems eismo dalyviams parodyti, kad vairuotojas ketina sukti į dešinę arba į kairę. Posūkio rodiklio žibintas arba žibintai taip pat gali būti naudojami pagal JT taisyklių Nr. 97 arba Nr. 116 reikalavimus.

2.5.4.

Stabdymo žibintas – žibintas, naudojamas iš galo atvažiuojantiems eismo dalyviams parodyti, kad sąmoningai stabdomas transporto priemonės judėjimas išilgine kryptimi.

2.5.5.

Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo įtaisas – įtaisas, naudojamas galinio valstybinio numerio ženklo vietai apšviesti; tokį įtaisą gali sudaryti keletas optinių komponentų.

2.5.6.

Priekinis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą ir jos pločiui žvelgiant iš priekio parodyti.

2.5.7.

Galinis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą ir jos pločiui žvelgiant iš galo parodyti.

2.5.8.

Šviesogrąžis atšvaitas – įtaisas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą atspindint šviesą, kurią skleidžia su transporto priemone nesujungtas šaltinis (stebėtojui esant prie šviesos šaltinio).

Šioje taisyklėje šviesogrąžiais atšvaitais nelaikomi:

2.5.8.1.

šviesogrąžiai valstybinio numerio ženklai;

2.5.8.2.

ADR (Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais) paminėti šviesogrąžiai signalai;

2.5.8.3.

kiti šviesogrąžiai ženklai ir signalai, pagal nacionalinius reikalavimus naudojami tam tikrų kategorijų transporto priemonėse arba tam tikrų veikimo būdų tikslais;

2.5.8.4.

šviesogrąžės priemonės, pagal JT taisyklę Nr. 104 arba Nr. 150 patvirtintos kaip D arba E klasė ir naudojamos kitiems tikslams, nepažeidžiant nacionalinių reikalavimų.

2.5.9.

Matomumo ženklinimas – įtaisas transporto priemonės matomumui, kai žiūrima iš šono arba iš galo (arba priekabų atvejų dar ir iš priekio), padidinti; jis atspindi šviesos šaltinio, kuris nesujungtas su transporto priemone, skleidžiamą šviesą, stebėtojui esant prie šaltinio.

2.5.9.1.

Gabaritų ženklinimas – matomumo ženklinimas horizontaliems ir vertikaliems transporto priemonės matmenims (ilgiui, pločiui ir aukščiui) parodyti.

2.5.9.1.1.

Ištisinis gabaritų ženklinimas – gabaritų ženklinimas, kurį taikant transporto priemonės kontūrai parodomi ištisine linija.

2.5.9.1.2.

Dalinis gabaritų ženklinimas – gabaritų ženklinimas, kai horizontalūs transporto priemonės matmenys parodomi ištisine linija, o vertikalūs – žymint viršutinius kampus.

2.5.9.2.

Linijinis ženklinimas – matomumo ženklinimas, kurio paskirtis ištisine linija parodyti horizontalius transporto priemonės matmenis (ilgį ir plotį).

2.5.10.

Priekinis rūko žibintas – žibintas, naudojamas esant rūkui arba panašioms sumažėjusio matomumo sąlygoms kelio apšvietimui priešais transporto priemonę pagerinti.

2.5.11.

Galinis rūko žibintas – žibintas, naudojamas esant tirštam rūkui transporto priemonės matomumui iš galo pagerinti.

2.5.12.

Atbulinės eigos žibintas – žibintas, naudojamas keliui už transporto priemonės apšviesti ir kitiems eismo dalyviams įspėti, kad transporto priemonė važiuoja arba tuoj važiuos atbuline eiga.

2.5.13.

Stovėjimo žibintas – žibintas, naudojamas dėmesiui į užstatytoje teritorijoje stovinčią transporto priemonę atkreipti. Tokiomis aplinkybėmis jis atlieka priekinių ir galinių gabaritinių žibintų funkciją.

2.5.14.

Galinio kontūro gabaritinis žibintas – prie toliausio išorinio krašto ir kuo arčiau transporto priemonės viršaus pritvirtintas žibintas, kurio paskirtis aiškiai parodyti bendrą transporto priemonės plotį. Šiuo tam tikroms transporto priemonėms ir priekaboms skirtu žibintu papildomi priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai ir, visų pirma, atkreipiamas dėmesys į transporto priemonės arba priekabos dydį.

2.5.15.

Šoninis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą, kai žiūrima iš šono.

2.5.16.

Dieninis žibintas – priekinis žibintas, naudojamas transporto priemonės matomumui važiuojant dienos metu padidinti.

2.5.17.

Posūkio apšvietimo žibintas – žibintas, naudojamas kelio daliai prie priekinio transporto priemonės kampo toje pusėje, į kurią transporto priemonė suksis, papildomai apšviesti.

2.5.18.

Papildomas išorinis žibintas – žibintas, naudojamas kaip papildomo apšvietimo šaltinis, padedantis transporto priemonės vairuotojui ir keleiviui įlipti ir išlipti arba pakrauti krovinius.

2.5.19.

Manevravimo žibintas – žibintas, naudojamas transporto priemonės šonui papildomai apšviesti, kad būtų lengviau daryti lėtus manevrus.

2.5.20.

Išorės būsenos rodiklis – transporto priemonės išorėje montuojamas optinis signalinis įtaisas, rodantis transporto priemonės apsauginės signalizacijos sistemos (TPASS), apsauginės signalizacijos sistemos (ASS) ir imobilizatoriaus būseną arba būsenos pasikeitimą.

2.6. Signalas

2.6.1.

Įspėjamasis pavojaus signalas – vienalaikis visų transporto priemonės posūkio rodiklio žibintų veikimas, siekiant parodyti, kad transporto priemonė laikinai kelia tam tikrą pavojų kitiems eismo dalyviams.

2.6.2.

Avarinio stabdymo signalas – signalas, rodantis už transporto priemonės esantiems kitiems eismo dalyviams, kad, atsižvelgiant į esamas eismo sąlygas, transporto priemonę veikia didelė stabdymo jėga.

2.6.3.

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas (RECAS) – automatinis signalas, kurį priekyje esanti transporto priemonė siunčia iš galo atvažiuojančiai transporto priemonei. Iš galo atvažiuojanti transporto priemonė juo įspėjama, jog, siekiant išvengti susidūrimo, reikia imtis atsargumo priemonių;

2.7. Sistema

2.7.1.

Spindulio nustatymas – spindulių pluošto arba vienos ar kelių jo dalių padėties nustatymas pagal tam tikrus kriterijus spindulių pluošto nustatymo ekrane.

2.7.2.

Reguliavimas – numatytų sistemos priemonių naudojimas vertikaliai ir (arba) horizontaliai nustatant spindulį.

2.7.3.

Posūkių apšvietimas – apšvietimo funkcija, pagerinanti apšvietimą posūkiuose.

2.7.4.

Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (toliau – APAS) – apšvietimo įtaisas, kurio tipas patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 123 arba Nr. 149, suteikiantis skirtingų charakteristikų šviesos pluoštus, kad būtų galima automatiškai prisitaikyti prie įvairių artimosios šviesos ir, jei taikoma, tolimosios šviesos naudojimo sąlygų.

2.7.4.1.

Apšvietimo įrenginys – šviesą spinduliuojantis komponentas, kurio paskirtis atlikti arba padėti atlikti vieną arba daugiau APAS priekinio apšvietimo funkcijų.

2.7.4.2.

Įrengimo modulis – vientisa dėžė (žibinto korpusas), kurioje yra vienas arba keli apšvietimo įrenginiai.

2.7.4.3.

Apšvietimo režimas arba priekinio apšvietimo funkcijos režimas, kurį užtikrina APAS, yra spindulių pluoštas, atitinkantis nuostatas, taikomas arba vienai iš artimosios šviesos klasių, arba tolimosioms šviesoms, gamintojo suprojektuotas ir nurodytas kaip pritaikomas naudoti tam tikrose transporto priemonėse tam tikromis sąlygomis.

2.7.4.4.

Sistemos valdiklis – APAS dalis arba dalys, gaunančios APAS valdymo signalus iš transporto priemonės ir automatiškai valdančios apšvietimo įrenginių veikimą.

2.7.4.5.

APAS valdymo signalas (V, E, W, T) – APAS įvestis pagal šios taisyklės 6.22.7.4 punktą.

2.7.4.6.

Neutrali būsena – APAS būsena, kai spinduliuojama nustatyto režimo C klasės artimoji šviesa (pagrindinė artimoji šviesa) arba tolimoji šviesa maksimalaus veikimo sąlygomis, jeigu įmanoma, ir nesiunčiamas joks APAS valdymo signalas.

2.7.4.7.

Adaptyvioji tolimoji šviesa – APAS tolimoji šviesa, kai, siekiant pagerinti vairuotojo matymą į tolį, šios šviesos pluoštas pritaikomas prie iš priekio ir iš galo atvažiuojančių transporto priemonių, kitiems kelių eismo dalyviams netrukdo, neblaško jų dėmesio ir neakina.

2.7.5.

Apibrėžtys, atsižvelgiant į APAS

2.7.5.1.

Artimųjų šviesų klasė (C, V, E arba W) – artimųjų šviesų spindulių pluoštas, nustatytas atitinkamomis JT taisyklės Nr. 48 nuostatomis (Tik paaiškinimas. Artimųjų šviesų klasės pagal sąlygas skirstomos taip: C klasė – pagrindinė artimoji šviesa, V klasė – artimoji šviesa, naudojama apšviestose vietovėse, pavyzdžiui, miestuose, E klasė – artimoji šviesa, naudojama keliuose ir automagistralėse, o W klasė – artimoji šviesa, naudojama blogu oru, pavyzdžiui, esant šlapiai kelio dangai).

2.7.5.2.

Posūkio apšvietimo režimas – priekinio apšvietimo funkcijos režimas, kuriam veikiant apšvietimas nukreipiamas į šoną arba pakeičiamas (siekiant to paties rezultato), naudojamas vingiuose, posūkiuose ir kelių sankirtose bei turi atitinkamas fotometrines savybes.

a)	1 kategorijos posūkio apšvietimo režimas – posūkio apšvietimo režimas horizontaliai nukreipiant ribinės linijos linkį.

b)	2 kategorijos posūkio apšvietimo režimas – posūkio apšvietimo režimas horizontaliai nenukreipiant ribinės linijos linkio.

2.7.5.3.

Dešinioji pusė ir kairioji pusė – visi apšvietimo įrenginiai, turintys būti sumontuoti transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atitinkamoje pusėje jos judėjimo ašies atžvilgiu.

2.7.5.4.

Signalas – bet koks APAS valdymo signalas, į sistemą siunčiami bet kokie papildomi valdymo signalai arba į transporto priemonę siunčiamas valdymo signalas.

2.7.5.5.

Signalo generatorius – prietaisas, galintis skleisti vieną ar kelis signalus atliekant sistemos bandymus.

2.7.5.6.

Maitinimo ir valdymo įtaisas – viena ar keletas sistemos sudedamųjų dalių, tiekiančių energiją vienai ar kelioms šios sistemos dalims, tokioms kaip energijos ir (arba) įtampos reguliatorius (-iai), skirtas vienam ar keletui šviesos šaltinių, pavyzdžiui, elektroninių šviesos šaltinio reguliavimo įrenginių.

2.7.5.7.

Sistemos atskaitos ašis APAS atžvilgiu – transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos ir horizontaliosios plokštumos sankirtos linija, einanti per vieno iš apšvietimo įrenginių, nurodytų prie įtaiso patvirtinimo paraiškos pridedamuose brėžiniuose, atskaitos centrą.

2.7.5.8.

Eismo krypties keitimo funkcija – bet kuri priekinio apšvietimo funkcija, vienas iš jo režimų arba tik viena ar keletas jo sudedamųjų dalių, arba bet kuris šių elementų derinys, skirtas išvengti apakinimo ir užtikrinti pakankamą apšvietimą, kai transporto priemonė, suprojektuota judėti viena kelio puse, yra laikinai naudojama šalyje, kurioje eismas vyksta kita kelio puse.

2.7.5.9.

Pakaitinė funkcija – bet kuri nurodyta priekinio apšvietimo ir (arba) šviesos signalo funkcija, vienas jo režimų arba viena ar keletas jo sudedamųjų dalių, arba bet kuris šių elementų derinys, skirtas pakeisti priekinio apšvietimo funkciją arba režimą gedimo atveju.

2.7.5.10.

Funkcinis vienetas – savitą šviesos pasiskirstymą užtikrinanti apšvietimo įrenginio dalis, skirta naudoti įvairiais režimais arba įvairioms klasėms. Jeigu funkcinis vienetas naudojamas posūkiams apšviesti, užtikrinamas šviesos pasiskirstymas gali įvairuoti kaip T signalo (posūkio spindulio) funkcija; vis dėlto visais režimais arba visoms klasėms užtikrinama šviesos pasiskirstymas turi būti identiškas konkrečiam T signalui (posūkio spinduliui).

2.7.6.

Apibrėžtys, atsižvelgiant į jungimą ir aktyvavimą

2.7.6.1.

Įjungti – rankiniu arba automatiniu būdu reguliuoti apšvietimo arba signalizavimo funkciją, kuria užtikrinamas veiksmingas šviesos spinduliavimas, nesvarbu, ar funkcija veikia tinkamai, ar ne.

2.7.6.2.

Išjungti – rankiniu arba automatiniu būdu reguliuoti apšvietimo arba signalizavimo funkciją, kuria nutraukiamas šviesos spinduliavimas, nesvarbu, ar funkcija veikia tinkamai, ar ne.

2.7.6.3.

Aktyvuoti – rankiniu arba automatiniu būdu įjungti apšvietimo arba signalizavimo funkciją, nesvarbu, ar šviesa yra spinduliuojama, ar ne (pvz., įjungti budėjimo veikseną).

2.7.6.4.

Deaktyvinti – rankiniu arba automatiniu būdu išjungti apšvietimo arba signalizavimo funkciją, nesvarbu, ar šviesa yra spinduliuojama, ar ne (pvz., išjungti budėjimo veikseną).

2.7.6.5.

Nuoseklusis aktyvavimas – elektrinis sujungimas, kai atskiri žibinto šviesos šaltiniai sujungiami taip, kad juos galima įjungti iš anksto nustatyto eiliškumo tvarka pagal JT taisykles.

2.7.7.

Šviesogrąžis optinis įtaisas — šviesogrąžą užtikrinančių optinių komponentų sąranka.

2.8. Lęšiai

2.8.1.

Lęšis – toliausias išorinis įrengimo modulio komponentas, praleidžiantis šviesą per šviečiamąjį paviršių.

2.8.2.

Danga – vienas ar keli produkto ar produktų, kuriais padengiamas išorinis lęšio paviršius, sluoksniai.

2.8.3.

Išorinis tekstūruotas lęšis arba išorinio tekstūruoto lęšio sritis – visas išorinis lęšis arba jo dalis, skirta iš šviesos šaltinio (-ių) sklindančiai šviesai keisti arba daryti poveikį, kad šviesos spinduliai būtų iš esmės nukreipti nuo pradinės krypties.

2.9. Šviesos šaltiniai

2.9.1.

Šviesos šaltinis – vienas arba daugiau regimosios spinduliuotės elementų, kurie turi cokolį mechaninei arba elektros jungčiai ir gali būti montuojami su vienu arba daugiau komponentų, kuriais kontroliuojami regimosios spinduliuotės elementai.

2.9.1.1.

Keičiamasis šviesos šaltinis – šviesos šaltinis, prietaiso laikiklyje įtaisomas ir iš jo išimamas nenaudojant įrankių.

2.9.1.2.

Nekeičiamasis šviesos šaltinis – šviesos šaltinis, kurį galima pakeisti tik kartu su prietaisu, kuriame šis šviesos šaltinis įtaisytas:

a)	jei tai šviesos šaltinio modulis: šviesos šaltinis, kurį galima pakeisti tik kartu su šviesos šaltinio moduliu, kuriame šis šviesos šaltinis įtaisytas;

b)	jei tai APAS: šviesos šaltinis, kurį galima pakeisti tik kartu su apšvietimo įrenginiu, kuriame šis šviesos šaltinis įtaisytas.

2.9.1.3.

šviesos šaltinio modulis – specialiai tam prietaisui skirta optinė dalis. Jis turi vieną arba daugiau nekeičiamųjų šviesos šaltinių, jame papildomai gali būti vienas arba daugiau patvirtintų keičiamųjų šviesos šaltinių laikiklių.

2.9.1.4.

Kaitinamasis šviesos šaltinis (kaitinamoji lempa) – šviesos šaltinis, kurio vienintelis regimosios spinduliuotės elementas yra vienas arba daugiau siūlų, sukeliančių šiluminę spinduliuotę.

2.9.1.5.

Dujų išlydžio šviesos šaltinis – šviesos šaltinis, kurio vienintelis regimosios spinduliuotės elementas yra išlydžio lankas, sukeliantis elektroliuminescenciją.

2.9.1.6.

Šviesos diodo (LED) šviesos šaltinis – šviesos šaltinis, kurios vienintelis regimosios spinduliuotės elementas yra viena arba daugiau puslaidininkių sandūrų, sukeliančių elektroliuminescenciją, ir galbūt vienas ar daugiau fluorescencinės konversijos elementų.

2.9.1.6.1.

LED tipo pakaitinis šviesos šaltinis – LED šviesos šaltinis, kurio kategorija atitinka pagal kitą šviesos generavimo technologiją generuojamos šviesos šaltinio kategoriją.

2.9.1.7.

LED modulis – šviesos šaltinio modulis, kurio šviesos šaltiniai yra tik LED. Tačiau jame papildomai gali būti vienas arba daugiau patvirtintų keičiamųjų šviesos šaltinių laikiklių.

2.9.2.

Elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys – vienas arba daugiau komponentų tarp energijos tiekimo ir šviesos šaltinių, kurių paskirtis reguliuoti šviesos šaltinio įtampą ir (arba) elektros srovę.

2.9.2.1.

Balastas – elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys tarp elektros tiekimo ir šviesos šaltinių, integruotų į šviesos šaltinį arba naudojamą žibintą arba į juos neintegruotų, kurio paskirtis yra stabilizuoti dujų išlydžio šviesos šaltinio elektros srovę.

2.9.3.

Kintamojo stiprio valdiklis – įtaisas, automatiškai valdantis galinius šviesos signalinius įtaisus, kuriems būdingas kintamasis šviesos stipris, siekiant užtikrinti pastovų jų signalų matomumą. Kintamojo stiprio valdiklis yra žibinto arba transporto priemonės dalis, arba šią funkciją kartu atlieka ir žibintas, ir transporto priemonė.

2.10. Fotometrija

2.10.1.

Etaloninis šviesos srautas:

a)	jei tai šviesos šaltinis: etaloninio šviesos srauto vertė, neatsižvelgiant į nuokrypius, kaip nurodyta šviesos šaltinius reglamentuojančios atitinkamos taisyklės, pagal kurią patvirtintas šviesos šaltinis, duomenų lape;

b)	jei tai LED modulis: etaloninio šviesos srauto vertė, kaip nurodyta techninėse specifikacijose, pateiktose kartu su LED moduliu siekiant patvirtinti žibintą, kurio dalis yra LED modulis.

2.10.2.

Apšvietimo įtaiso, šviesos signalinio įtaiso arba šviesogrąžio atšvaito šviesą spinduliuojantis paviršius – paviršius, nurodytas prie įtaiso gamintojo pateiktos patvirtinimo paraiškos pridėtame brėžinyje, žr. 3 priedą (žr., pvz., 1 ir 4 dalis).

Tai nurodoma laikantis vienos iš šių sąlygų:

a)	jeigu išorinis lęšis yra tekstūruotas, nurodytasis šviesą spinduliuojantis paviršius turi sudaryti visą išorinio lęšio išorinį paviršių ar jo dalį;

b)	jeigu išorinis lęšis yra netekstūruotas, į išorinį lęšį galima nekreipti dėmesio, o šviesą spinduliuojantis paviršius nurodomas, kaip parodyta brėžinyje, žr. 3 priedą (žr., pvz., 5 dalį).

2.10.3.

Šviečiamasis paviršius (žr. 3 priedą)

2.10.3.1.

Šviečiamasis apšvietimo įtaiso paviršius (2.5.1, 2.5.2, 2.5.10, 2.5.12 ir 2.5.17 punktai) – visos atšvaito apertūros stačiakampė projekcija arba priekinių žibintų su projekcinio lęšio elipsoidiniu atšvaitu atveju – projekcija skersinėje plokštumoje. Jei apšvietimo įtaisas neturi atšvaito, taikoma 2.10.3.2 punkte pateikta apibrėžtis. Jei žibinto šviesą spinduliuojantis paviršius tęsiasi tik už visos atšvaito apertūros dalies, tada atsižvelgiama tik į tos dalies projekciją.

Artimosios šviesos žibintų atveju tariamąjį paviršių apriboja tariamoji atkarpos linijos projekcija į lęšį. Jei atšvaitas ir lęšis reguliuojami vienas kito atžvilgiu, jie turėtų būti nustatomi į vidurinę padėtį.

Jei įtaisoma APAS: kai apšvietimo funkciją sudaro du arba daugiau vienu metu tam tikroje transporto priemonės pusėje veikiančių apšvietimo įrenginių, atskiri šviečiamieji paviršiai kartu sudaro aptariamą šviečiamąjį paviršių (pvz., toliau pateiktame 6.22.4 punkto paveiksle tam tikri 8, 9 ir 11 apšvietimo įrenginių šviečiamieji paviršiai vertinami kartu atsižvelgiant į tam tikrą jų vietą, ir jie sudaro transporto priemonės dešinės pusės šviečiamąjį paviršių).

2.10.3.2.

Šviesos signalinio įtaiso šviečiamasis paviršius, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą (2.5.3–2.5.7, 2.6.1, 2.5.11 ir 2.5.13–2.5.16 punktai) – stačiakampė žibinto projekcija plokštumoje, statmenoje jo atskaitos ašiai ir liečiančioje išorinį žibinto šviesą spinduliuojantį paviršių; šią projekciją riboja toje plokštumoje esančių ekranų kraštai, leidžiantys išsilaikyti tik 98 proc. bendro šviesos stiprio atskaitos ašies kryptimi.

Siekiant nustatyti šviečiamojo paviršiaus apatinę, viršutinę ir šoninę ribas, atstumui iki transporto priemonės toliausių kraštų ir aukščiui virš žemės paviršiaus patikrinti naudojami tik ekranai su horizontaliais arba vertikaliais kraštais.

Kitokiam šviečiamojo paviršiaus pritaikymui, pvz., atstumui tarp dviejų žibintų arba funkcijų, naudojami šio šviečiamojo paviršiaus pakraščio kontūrai. Ekranai turi išlikti lygiagretūs, bet leidžiama taikyti ir kitokį išdėstymą.

Kai šviesos signalinio įtaiso šviečiamasis paviršius visiškai arba iš dalies supa kitos funkcijos šviečiamąjį paviršių arba neapšviestą paviršių, toks šviečiamasis paviršius gali būti laikomas šviesą spinduliuojančiu paviršiumi (žr., pvz., 3 priedą, 2, 3, 5 ir 6 dalis).

2.10.3.3.

Šviečiamasis šviesogrąžio atšvaito paviršius (2.5.8 punktas) – tai, kaip pareiškėjo nurodyta taikant šviesogrąžių atšvaitų komponento tvirtinimo procedūrą, šviesogrąžio atšvaito stačiakampė projekcija jo atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje, apribotoje plokštumomis, liečiančiomis nurodytas toliausias šviesogrąžių atšvaitų optinės sistemos dalis, ir lygiagrečioje su ta ašimi. Siekiant nustatyti apatinį, viršutinį ir šoninius įtaiso kraštus, atsižvelgiama tik į horizontaliąją ir vertikaliąją plokštumas.

2.10.4.

Tariamasis paviršius apibrėžta stebėjimo kryptimi – gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo prašymu, stačiakampė projekcija:

arba šviečiamojo paviršiaus, projektuojamo išoriniame lęšio paviršiuje, ribos;

arba šviesą spinduliuojančio paviršiaus.

Tik tuo atveju, kai šviesos signalinis įtaisas suteikia kintamąjį šviesos stiprį, jo tariamasis paviršius, kuris gali kisti, kaip nustatyta 2.9.3 punkte, įvertinamas visomis sąlygomis, kurias leidžia kintamojo stiprio valdiklis, jei taikoma.

Plokštumoje, kuri statmena stebėjimo krypčiai ir liečia tolimiausią išorinį lęšio tašką.

Įvairūs tariamojo paviršiaus naudojimo pavyzdžiai pateikiami šios taisyklės 3 priede.

2.10.5.

Atskaitos ašis – tipiška žibinto ašis, nustatyta žibinto gamintojo, naudojama kaip atskaitos kryptis (H = 0°, V = 0°) nustatant lauko kampus, atliekant fotometrinius matavimus ir montuojant žibintą transporto priemonėje.

2.10.6.

Atskaitos centras:

a)	atskaitos ašies susikirtimo su išoriniu šviesą spinduliuojančiu paviršiumi taškas arba

b)	vieta šviesogrąžos srityje arba prie jos,

nustatyta kaip įtaiso centras veikimo ypatybėms nurodyti; jį apibrėžia žibinto gamintojas.

2.10.7.

Geometrinio apžvelgiamumo kampai – kampai, apibrėžiantys mažiausio erdvinio kampo lauką, kuriame matomas žibinto tariamasis paviršius. Šis erdvinio kampo laukas apibrėžiamas rutulio, kurio centras sutampa su žibinto atskaitos centru, o ekvatorius lygiagretus su žemės paviršiumi, segmentais. Šie segmentai apibrėžiami atskaitos ašies atžvilgiu. Horizontalieji kampai ß atitinka ilgumą, o vertikalieji kampai α – platumą.

2.10.8.

Fotometrinis pastovumas pasiekiamas reiškia, kad nustatytame bandymo taške šviesos stiprio variacija 15 minučių laikotarpiu yra mažesnė kaip 3 proc.

2.10.9.

Gonio(foto)metrinė sistema (jeigu konkrečioje taisyklėje nėra nurodyta kitaip) – sistema, naudojama fotometriniams matavimams, kuriuos žymi laipsniais išreikštos kampinės koordinatės sferoje su vertikalia poline ašimi pagal Tarptautinės apšvietimo komisijos (TAK) leidinį (CIE publication No. 70, Viena, 1987 m.), t. y. ši sistema atitinka gonio(foto)metrinę sistemą su palei žemę einančia horizontalia (skersine) ašimi ir antra slankia (sukimosi) ašimi, statmena fiksuotai horizontaliajai ašiai (žr. šios taisyklės 14 priedą). Pastaba. Minėtame TAL leidinyje nurodyta procedūra, taikoma koreguojant kampines koordinates tais atvejais, kai naudojama alternatyvi gonio(foto)metrinė sistema.

2.10.10.

H plokštuma – horizontalioji plokštuma, kurioje yra žibinto atskaitos centras.

2.10.11.

V plokštuma – vertikali plokštuma, lygiagreti su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma, kurioje yra žibinto atskaitos centras.

2.10.12.

Skersinė plokštuma – vertikali plokštuma, statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai.

2.10.13.

Skėsties kampas – kampas tarp atskaitos centrą su imtuvo ir apšvietimo šaltinio centrais jungiančių tiesių.

2.10.14.

Apšvietimo kampas – kampas tarp atskaitos ašies ir atskaitos centrą su apšvietimo šaltinio centru jungiančios tiesės.

2.10.15.

Sukimo kampas – kampas, kuriuo šviesogrąžis atšvaitas, esantis nustatytoje padėtyje, sukamas aplink savo atskaitos ašį.

2.10.16.

Šviesogrąžio atšvaito kampinis skersmuo – kampas, kuriuo šviečiamojo paviršiaus matomojo ploto didžiausias matmuo matomas iš apšvietimo šaltinio centro arba iš imtuvo centro.

2.10.17.

Šviesogrąžio atšvaito apšvieta – sutrumpinta sąvoka, paprastai vartojama krentantiems spinduliams statmenoje plokštumoje, kertančioje atskaitos centrą, išmatuotai apšvietai apibūdinti.

2.10.18.

Šviesos stiprio koeficientas (CIL) – atitinkama kryptimi atspindimos šviesos stiprio, padalinto iš šviesogrąžio atšvaito apšvietos esant nustatytiems apšvietimo, skėsties ir sukimosi kampams, koeficientas.

2.11. Spalva

2.11.1.

Įtaiso spinduliuojamos šviesos spalva

2.11.1.1.

Balta spalva – spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės (4) pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

W12	žalių spalvių ribinė linija	y = 0,150 + 0,640 x
W23	gelsvai žalių spalvių ribinė linija	y = 0,440
W34	geltonų spalvių ribinė linija	x = 0,500
W45	rausvai purpurinių spalvių ribinė linija	y = 0,382
W56	purpurinių spalvių ribinė linija	y = 0,050 + 0,750 x
W61	mėlynų spalvių ribinė linija	x = 0,310

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
W1	0,310	0,348
W2	0,453	0,440
W3	0,500	0,440
W4	0,500	0,382
W5	0,443	0,382
W6	0,310	0,283

2.11.1.2.

Pasirinkto atspalvio geltona spalva – spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

SY12	žalių spalvių ribinė linija	y = 1,290 x – 0,100
SY23	spektrinis lokusas
SY34	raudonų spalvių ribinė linija	y = 0,138 + 0,580 x
SY45	gelsvai baltų spalvių ribinė linija	y = 0,440
SY51	baltų spalvių ribinė linija	y = 0,940 – x

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
SY1	0,454	0,486
SY2	0,480	0,519
SY3	0,545	0454
SY4	0,521	0,440
SY5	0,500	0,440

2.11.1.3.

Gintaro spalva – spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

A12	žalių spalvių ribinė linija	y = x – 0,120
A23	spektrinis lokusas
A34	raudonų spalvių ribinė linija	y = 0,390
A41	baltų spalvių ribinė linija	y = 0,790 – 0,670 x

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
A1	0,545	0,425
A2	0,560	0,440
A3	0,609	0,390
A4	0,597	0,390

2.11.1.4.

Raudona spalva – spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

R12	geltonų spalvių ribinė linija	y = 0,335
R23	spektrinis lokusas
R34	purpurinių spalvių linija	(jos linijinis pailgėjimas per purpurinės spalvos gamą tarp spektrinio lokuso raudonos ir mėlynos spalvų tolimiausių taškų).
R41	purpurinių spalvių ribinė linija	y = 0,980 – x

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
R1	0,645	0,335
R2	0,665	0,335
R3	0,735	0,265
R4	0,721	0,259

2.11.2.

Naktinė šviesa, kurią atspindi šviesogrąžis įtaisas, išskyrus šviesogrąžes padangas pagal JT taisyklę Nr. 88.

2.11.2.1.

Balta spalva – atspindimos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

W12	mėlynų spalvių ribinė linija	y = 0,843 – 1,182 x
W23	violetinės spalvos riba	y = 0,489 x + 0,146
W34	geltonų spalvių ribinė linija	y = 0,968 – 1,010 x
W41	žalių spalvių ribinė linija	y = 1,442 x – 0,136

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
W1	0,373	0,402
W2	0,417	0,350
W3	0,548	0,414
W4	0,450	0,513

2.11.2.2.

Geltona spalva – atspindimos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

Y12	žalių spalvių ribinė linija	y = x – 0,040
Y23	spektrinis lokusas
Y34	raudonų spalvių ribinė linija	y = 0,200 x + 0,268
Y41	baltų spalvių ribinė linija	y = 0,970 – x

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
Y1	0,505	0,465
Y2	0,520	0,480
Y3	0,610	0,390
Y4	0,585	0,385

2.11.2.3.

Gintaro spalva – atspindimos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

A12	žalių spalvių ribinė linija	y = 1,417 x – 0,347
A23	spektrinis lokusas
A34	raudonų spalvių ribinė linija	y = 0,390
A41	baltų spalvių ribinė linija	y = 0,790 – 0,670 x

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
A1	0,545	0,425
A2	0,557	0,442
A3	0,609	0,390
A4	0,597	0,390

2.11.2.4.

Raudona spalva – atspindimos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

R12	geltonų spalvių ribinė linija	y = 0,335
R23	spektrinis lokusas
R34	purpurinių spalvių linija
R41	purpurinių spalvių ribinė linija	y = 0,978 – x

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
R1	0,643	0,335
R2	0,665	0,335
R3	0,735	0,265
R4	0,720	0,258

2.11.3.

Įtaiso atspindėtos dienos šviesos spalva

2.11.3.1.

Balta spalva – atspindimos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

W12	violetinės spalvos riba	y = x – 0,030
W23	geltonų spalvių ribinė linija	y = 0,740 – x
W34	žalių spalvių ribinė linija	y = x + 0,050
W41	mėlynų spalvių ribinė linija	y = 0,570 – x

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
W1	0,300	0,270
W2	0,385	0,355
W3	0,345	0,395
W4	0,260	0,310

2.11.3.2.

Geltona spalva – atspindimos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

Y12	raudonų spalvių ribinė linija	y = 0,534 x + 0,163
Y23	baltų spalvių ribinė linija	y = 0,910 – x
Y34	žalių spalvių ribinė linija	y = 1,342 x – 0,090
Y41	spektrinis lokusas

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
Y1	0,545	0,454
Y2	0,487	0,423
Y3	0,427	0,483
Y4	0,465	0,534

2.11.3.3.

Raudona spalva – atspindimos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

R12	raudonų spalvių ribinė linija	y = 0,346 – 0,053 x
R23	purpurinių spalvių ribinė linija	y = 0,910 – x
R34	geltonų spalvių ribinė linija	y = 0,350
R41	spektrinis lokusas

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
R1	0,690	0,310
R2	0,595	0,315
R3	0,560	0,350
R4	0,650	0,350

2.11.4.

Įtaiso spinduliuojamos fluorescensinės dienos šviesos spalva

2.11.4.1.

Raudona spalva – atspindimos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) koordinatės4 pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribinėmis linijomis:

FR12	raudonų spalvių ribinė linija	y = 0,346 – 0,053 x
FR23	purpurinių spalvių ribinė linija	y = 0,910 – x
FR34	geltonų spalvių ribinė linija	y = 0,315 + 0,047 x
FR41	spektrinis lokusas

yra šie susikirtimo taškai:

	x	y
FR1	0,690	0,310
FR2	0,595	0,315
FR3	0,569	0,341
FR4	0,655	0,345

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraišką, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą, teikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.

Kartu su ja pateikiami trys toliau nurodomų dokumentų egzemplioriai ir šie duomenys:

3.2.1.

transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į pirmiau 2.2.1.1–2.2.1.4 punktuose nurodytus elementus, kartu su apkrovos apribojimais; visų pirma atkreiptinas dėmesys į didžiausiąją leidžiamąją bagažinės apkrovą;

3.2.2.

įtaisų, kuriuos gamintojas yra nurodęs naudoti su apšvietimo ir šviesos signalizavimo sąranka, aprašu. Sąraše gali būti nurodyta keletas kiekvienai operacijai skirtų įtaiso tipų. Kiekvienas tipas tinkamai identifikuojamas (komponentas, tipo patvirtinimo ženklas, gamintojo pavadinimas ir kt.), be to, sąraše prie kiekvienos funkcijos gali būti papildomai nurodoma „arba lygiaverčiai įtaisai“;

3.2.3.

apšvietimo ir šviesos signalinės įrangos bendro išdėstymo brėžinys, kuriame rodoma įvairių įtaisų padėtis transporto priemonėje;

3.2.4.

jei būtina, siekiant patikrinti atitiktį dabartinės taisyklės reikalavimams, pateikiamas kiekvieno atskiro žibinto išdėstymo brėžinys (-iai), kuriame parodomas šviečiamasis paviršius, kaip apibrėžta 2.10.3 punkte, šviesą spinduliuojantis paviršius, kaip apibrėžta 2.10.2 punkte, atskaitos ašis, kaip apibrėžta 2.10.5 punkte, ir atskaitos centras, kaip apibrėžta 2.10.6 punkte. Ši informacija nebūtina galinio valstybinio numerio ženklo žibinto atveju (2.5.5 punktas);

3.2.5.

nurodomas metodas, taikytas siekiant apibrėžti tariamąjį paviršių (žr. 2.10.4 punktą);

3.2.6.

jeigu transporto priemonėje įtaisyta APAS, paraiškos pateikėjas pateikia išsamų aprašą su šia informacija:

3.2.6.1.

patvirtintos APAS apšvietimo funkcijos ir režimai;

3.2.6.2.

susiję APAS valdymo signalai ir jų techninės charakteristikos, kaip nustatyta pagal JT taisyklės Nr. 123 10 priedą arba JT taisyklės Nr. 149 14 priedą;

3.2.6.3.

nuostatos, taikomos norint automatiškai pritaikyti priekinio apšvietimo funkcijas ir režimus pagal šios taisyklės 6.22.7.4 punktą;

3.2.6.4.

specialios šviesos šaltinių patikros ir šviesos pluošto stebėsenos instrukcijos, jei yra;

3.2.6.5.

dokumentai pagal šios taisyklės 6.22.9.2 punktą;

3.2.6.6.

sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti ir APAS įtaisyti žibintai;

3.2.6.7.

apšvietimo moduliai, sukurti pagal šios taisyklės 6.22.5 punkto reikalavimus;

3.2.7.

jeigu tai yra M ir N kategorijų transporto priemonės, elektros tiekimo 2.5.1, 2.5.2, 2.5.4, 2.5.6 ir 2.5.7 punktuose nurodytiems įtaisams sąlygų aprašymas, įskaitant, jei taikoma, informaciją apie specialų maitinimo šaltinį ir (arba) elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, arba kintamojo stiprio valdiklį;

3.2.8.

gamintojo nuožiūra pareiškimas, kuriame paaiškinama, ar patvirtintus žibintus su įtaisytais LED tipo pakaitiniais šviesos šaltiniais leidžiama montuoti transporto priemonėje, ar ne, o jeigu leidžiama, tai kuriuos žibintus.

3.3.

Tvirtintiną tipą atitinkanti nepakrauta transporto priemonė, kurioje įrengtas visas apšvietimo ir šviesos signalinės įrangos rinkinys, nurodytas 3.2.2 punkte, pateikiama už patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai.

3.4.

Šios taisyklės 1 priede pateiktas dokumentas pridedamas prie tipo patvirtinimo dokumentų.

4. PATVIRTINIMAS

4.1.

Jeigu pagal šią taisyklę tvirtinti pateiktas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus visų sąraše nurodytų įtaisų atžvilgiu, jis turi būti patvirtintas.

4.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmaisiais dviem skaitmenimis (dabar įrašyti 00 atitinka taisyklės pradinę redakciją) nurodoma pakeitimų, į kuriuos įtraukti patvirtinant tipą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, serija. Pagal šios taisyklės 7 dalies nuostatas ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio kitam transporto priemonės tipui arba tam pačiam transporto priemonių tipui, pateiktam su įranga, kuri nenurodyta pirmiau 3.2.2 punkte pateiktame sąraše.

4.3.

Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo nepatvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio formą.

4.4.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo formoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (5);

4.4.2.

į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, toliau raidė R, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.5.

Jeigu transporto priemonė šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, atitinka transporto priemonių tipą, patvirtintą pagal vieną ar kelias kitas prie Susitarimo pridėtas taisykles, 4.4.1 punkte nurodyto ženklo kartoti nereikia; tokiu atveju visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, papildomi numeriai ir ženklai pateikiami stulpeliais 4.4.1 punkte nurodyto ženklo dešinėje.

4.6.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.

Patvirtinimo ženklas pateikiamas greta arba ant gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštelės.

4.8.

Šios taisyklės 2 priede pateikta patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžių.

5. BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS

5.1.

Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai turi būti įtaisyti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis, kaip apibrėžta 2.3.10, 2.3.10.1 ir 2.3.10.2 punktuose, nepaisant jokios galimos vibracijos, būtų išsaugotos šioje taisyklėje nurodytos charakteristikos ir transporto priemonė atitiktų šios taisyklės reikalavimus. Visų pirma neturi būti jokių galimybių per neapdairumą netinkamai sureguliuoti žibintus.

5.2.

2.5.1, 2.5.2 ir 2.5.10 punktuose aprašyti apšvietimo žibintai turi būti įtaisyti taip, kad juos būtų galima lengvai sureguliuoti.

5.2.1.

Jeigu priekiniuose žibintuose yra įtaisų, kuriais siekiama apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo nepatogumų šalyje, kurioje eismas vyksta priešinga kelio puse nei toje šalyje, kuriai skirti priekiniai žibintai, minėti įtaisai turi veikti automatiškai arba naudotojas juos turi įjungti nenaudodamas specialių įrankių (išskyrus pateikiamus kartu su transporto priemone (6)), kai transporto priemonė yra stovėjimo padėtyje. Transporto priemonės gamintojas kartu su transporto priemone pateikia išsamias instrukcijas.

5.3.

Visų šviesos signalinių įtaisų, įskaitant įtaisytuosius šoninėse sienelėse, žibinto atskaitos ašis (įmontavus transporto priemonėje) turi būti lygiagreti su transporto priemonės atramos į kelią plokštuma; be to, ji turi būti statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai (šoninių šviesogrąžių atšvaitų ir šoninių gabaritinių žibintų atveju) bei lygiagreti su ta plokštuma visų kitų signalinių įtaisų atveju. Kiekviena kryptimi leidžiamas ±3° nuokrypis. Be to, turi būti laikomasi visų specialių gamintojo pateiktų montavimo instrukcijų.

5.4.

Jeigu nėra specialių instrukcijų, žibintų aukščio ir orientavimo patikra atliekama, kai transporto priemonė yra nepakrauta ir stovi ant lygaus paviršiaus, laikantis 2.3.10, 2.3.10.1 ir 2.3.10.2 punktuose apibrėžtų sąlygų, o kai yra įrengta APAS, sistema turi būti neutralios būsenos.

5.5.

Jeigu nėra specialių instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:

5.5.1.

būti įtaisyti transporto priemonėje simetriškai išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu (šis reikalavimas grindžiamas žibinto išorės geometrine forma, o ne jo šviečiamojo paviršiaus kraštu, kaip aprašyta 3 punkte);

5.5.2.

būti simetriški vienas kitam išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu; šis reikalavimas netaikomas vidinei žibinto konstrukcijai;

5.5.3.

atitikti tokius pačius kolorimetrinius reikalavimus ir turėti iš esmės vienodas fotometrines charakteristikas. Tai netaikoma F3 klasės priekiniams sutampančios poros rūko žibintams;

5.5.4.

turėti iš esmės vienodas fotometrines savybes.

5.6.

Jeigu transporto priemonių išorinis kontūras yra asimetriškas, pirmiau minėtų reikalavimų laikomasi tiek, kiek tai įmanoma.

5.7

Sugrupuotieji, kombinuotieji, tarpusavyje sujungti arba atskiri žibintai

5.7.1.

Žibintai gali būti sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti, jei tik atitinka visus spalvų, padėties, orientavimo, geometrinio apžvelgiamumo, elektros jungčių ir kitus reikalavimus.

5.7.1.1.

Žibinto fotometrinių ir kolorimetrinių reikalavimų laikomasi, kai visas kitas funkcijas atliekantys įtaisai, su kuriais žibintas yra sugrupuotas, kombinuotas ar tarpusavyje sujungtas, yra IŠJUNGTI.

Tačiau kai priekinis arba galinis gabaritinis žibintas yra tarpusavyje sujungtas su vienu ar daugiau įtaisų, atliekančių tam tikrą (-as) funkciją (-as), kurie gali būti įjungiami kartu su žibintais, visi šie įtaisai turi atitikti jiems nustatytus spalvų reikalavimus, taikomus, kai tarpusavyje sujungtas (-i) įtaisas (-ai) ir priekiniai arba galiniai gabaritiniai žibintai yra ĮJUNGTI.

5.7.1.2.

Neleidžiama tarpusavyje sujungti stabdymo žibintų ir posūkio rodiklio žibintų.

5.7.1.3.

Jeigu stabdymo žibintai ir posūkio rodiklio žibintai yra sugrupuoti, turi būti laikomasi šių sąlygų:

5.7.1.3.1.

jokia horizontali arba vertikali tiesi linija, einanti per šių funkcijų tariamųjų paviršių projekcijas atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje, neturi kirsti daugiau kaip dviejų skiriamųjų linijų, skiriančių gretimas skirtingų spalvų sritis;

5.7.1.3.2.

jų tariamieji paviršiai atskaitos ašies kryptimi, atsižvelgiant į sritis, apibrėžtas jų šviesą spinduliuojančių paviršių kontūrais, neturi persidengti.

5.7.2.

Atskiri žibintai

5.7.2.1.

Atskiri žibintai, kaip apibrėžta 2.4.11.1 punkto a papunktyje, kurių tariamieji paviršiai yra sudaryti iš dviejų arba daugiau atskirų dalių, įrengiami taip, kad:

visas atskirų tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi dalių, esančių plokštumoje, liečiančioje išorinio lęšio išorinį paviršių ir statmenoje atskaitos ašiai, plotas turi užimti ne mažiau kaip 60 proc. mažiausio ketursienio, apribojančio minėto tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi projekciją; arba

b)	matuojant statmenai atskaitos ašiai, mažiausias atstumas tarp dviejų gretimų (besiliečiančių) atskirų tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi dalių neturi būti didesnis kaip 75 mm.

Šie reikalavimai netaikomi atskiram šviesogrąžiam atšvaitui.

5.7.2.2.

Atskiri žibintai, kaip apibrėžta 2.4.11.1 punkto b arba c papunktyje, sudaryti iš dviejų žibintų, paženklintų D raide, arba dviejų nesusijusių šviesogrąžių atšvaitų, įrengiami taip, kad:

a)	jų tariamųjų paviršių atskaitos ašies kryptimi projekcija dviejų žibintų arba šviesogrąžių atšvaitų turi užimti ne mažiau kaip 60 proc. mažiausio ketursienio, apribojančio minėtų tariamųjų paviršių atskaitos ašies kryptimi projekcijas, arba

b)	matuojant statmenai atskaitos ašiai, mažiausias atstumas tarp dviejų žibintų arba dviejų nesusijusių šviesogrąžių atšvaitų tariamųjų paviršių atskaitos ašies kryptimi briaunų neturi būti didesnis kaip 75 mm.

5.7.2.3.

Atskiri žibintai, apibrėžti 2.4.11.1 punkto d papunktyje, turi atitikti 5.7.2.1 punkto reikalavimus.

Jeigu du arba daugiau žibintų ir (arba) du arba daugiau atskirų tariamųjų paviršių yra įtraukti į tą patį žibinto korpusą ir (arba) turi bendrą išorinį lęšį, jie nelaikomi tarpusavyje susijusių žibintų sistema.

Tačiau juostos pavidalo žibintas gali būti tarpusavyje susijusios žibintų sistemos dalimi.

5.7.2.4.

Du juostos pavidalo žibintai arba lyginis žibintų skaičius turi užimti simetrišką padėtį transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu, abiejose pusėse turi tęstis bent iki vietos, esančios 0,4 m atstumu nuo tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto, ir turi būti ne trumpesni kaip 0,8 m; tokio paviršiaus švietimą užtikrina ne mažiau kaip du šviesos šaltiniai, esantys kuo arčiau paviršiaus galų; šviesą spinduliuojantis paviršius gali būti sudarytas iš greta įtaisytų elementų, jei šių atskirų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijos skersinėje plokštumoje atitinka 5.7.2.1 punkto reikalavimus.

5.8.

Didžiausias aukštis virš žemės paviršiaus matuojamas nuo aukščiausio taško, o mažiausias aukštis – nuo žemiausio tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi taško.

Jeigu (didžiausias ir mažiausias) aukštis virš žemės paviršiaus akivaizdžiai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina tiksliai nustatyti kiekvieno paviršiaus kraštų.

5.8.1.

Siekiant sumažinti geometrinio apžvelgiamumo kampus, žibinto padėtis, atsižvelgiant į atstumą nuo žemės paviršiaus, matuojama nuo H plokštumos.

5.8.2.

Artimosios šviesos žibinto mažiausias aukštis virš žemės paviršiaus matuojamas nuo žemiausio tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi taško, neatsižvelgiant į jo naudojimą.

5.8.3.

Padėtis pločio atžvilgiu matuojama nuo tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi krašto, esančio toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, atsižvelgiant į bendrą plotį, ir, kalbant apie atstumą tarp žibintų, nuo tariamojo paviršiaus vidinių kraštų atskaitos ašies kryptimi.

Jeigu padėtis pločio atžvilgiu akivaizdžiai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina nustatyti tikslių bet kurio paviršiaus kraštų.

5.9.

Jeigu nėra specialių instrukcijų, kai žibintas yra įjungtas, jo fotometrinės charakteristikos (pvz., ryškumas, spalva, tariamasis paviršius ir kt.) neturi skirtis.

5.9.1.

Posūkio rodiklio žibintai, transporto priemonės avarinis signalas, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, atitinkantys 6.18.7 punktą, ir avarinio stabdymo signalas turi būti mirksintys žibintai.

5.9.2.

Bet kurio žibinto fotometrinės charakteristikos gali skirtis:

a)	dėl aplinkos šviesos;

b)	dėl kitų žibintų įjungimo arba išjungimo arba

c)	kai žibintai naudojami kitai apšvietimo funkcijai, jeigu bet koks fotometrinių charakteristikų kitimas atitinka tam tikro žibinto technines nuostatas.

5.9.3.

Mirksėjimo metu 1, 1a, 1b, 2a arba 2b kategorijos posūkio rodiklio žibintų fotometrinės charakteristikos gali skirtis dėl paeiliui įjungiamų šviesos šaltinių, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 6 5.6 punkte arba JT taisyklės Nr. 148 5.6.11 punkte.

Ši nuostata netaikoma tuo atveju, kai 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintai naudojami kaip avarinio stabdymo signalai pagal šios taisyklės 6.23.1 punktą.

5.10.

Judant į priekį iš žibinto neturėtų sklisti galinti suklaidinti raudonos spalvos šviesa, kaip apibrėžta 2.1.5 punkte, o judant atgal iš žibinto neturėtų sklisti galinti suklaidinti baltos spalvos šviesa, kaip apibrėžta 2.1.5 punkte. Į transporto priemonės viduje įrengtus apšvietimo įtaisus neatsižvelgiama. Kilus abejonių, šis reikalavimas tikrinamas taip:

5.10.1.

žiūrint į transporto priemonės priekį, neturi tiesiogiai matytis jokio raudonos spalvos žibinto tariamojo paviršiaus, išskyrus toliausią galinį raudonos spalvos šoninį gabaritinį žibintą, kai stebėtojas žvelgia judėdamas 1 srityje, kuri yra skersinėje plokštumoje, esančioje 25 m atstumu nuo transporto priemonės priekio (žr. 4 priede);

5.10.2.

žiūrint į transporto priemonės galą, neturi tiesiogiai matytis jokio baltos spalvos žibinto tariamojo paviršiaus, išskyrus atbulinės eigos žibintus ir baltos spalvos matomumo ženklinimą, kai stebėtojas žvelgia judėdamas 2 srityje, kuri yra skersinėje plokštumoje, esančioje 25 m atstumu nuo transporto priemonės galo (žr. 4 priedą);

5.10.3.

stebėtojo matomos 1 ir 2 sritys, esančios atitinkamose plokštumose, yra apribotos:

5.10.3.1.

į aukštį – dviem horizontaliosiomis 1 m ir 2,2 m aukštyje virš žemės paviršiaus esančiomis plokštumomis;

5.10.3.2.

į plotį – dviem vertikaliosiomis plokštumomis, kurios, priekyje bei gale sudarydamos 15° kampą, nukreiptą į išorę nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, eina per vertikaliųjų plokštumų, lygiagrečių su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma, apibrėžiančia bendrą transporto priemonės plotį, sąlyčio taškus; jei yra keletas lietimosi taškų, toliausias priekinis taškas turi atitikti priekinę plokštumą, o toliausias galinis – galinę plokštumą.

5.11.

Elektros jungtys turi būti tokios, kad priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai, galinio kontūro gabaritiniai žibintai, jei yra, šoniniai gabaritiniai žibintai, jei yra, ir galinio valstybinio numerio ženklo žibintai galėtų būti įjungiami ir išjungiami tik vienu metu.

5.11.1.

Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra viena ar keletas šių sąlygų:

a)	priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai, taip pat šoniniai gabaritiniai žibintai, kai jie yra kombinuoti ir tarpusavyje sujungti su minėtais žibintais yra įjungti kaip stovėjimo žibintai;

b)	šoniniai gabaritiniai žibintai mirksi kartu su posūkio rodiklio žibintais;

c)	dieniniai žibintai yra įjungti;

d)	priekinių gabaritinių žibintų funkcija yra pakeista pagal toliau nurodytus 5.12.1 punkto reikalavimus.

5.11.2.

Jeigu tai yra tarpusavyje susijusių žibintų sistema, visi šviesos šaltiniai turi būti įjungiami ir išjungiami vienu metu.

5.12.

Elektros jungtys turi būti tokios, kad tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintai bei priekiniai rūko žibintai negalėtų būti įjungti, nebent 5.11 punkte paminėti žibintai taip pat yra įjungti. Tačiau šis reikalavimas netaikomas tolimosios šviesos arba artimosios šviesos žibintams, kai jų šviečiamieji įspėjimai yra tolimosios šviesos žibinto protarpinis mirkčiojimas trumpais intervalais arba artimosios šviesos žibinto protarpinis mirkčiojimas trumpais intervalais, arba alternatyvus tolimosios ir artimosios šviesos žibintų mirkčiojimas trumpais intervalais.

5.12.1.

Artimosios šviesos žibintai ir (arba) tolimosios šviesos žibintai, ir (arba) priekiniai rūko žibintai gali pakeisti priekinių gabaritinių žibintų funkciją, jeigu:

5.12.1.1.

jų elektros jungtys yra tokios, kad sugedus bet kuriam iš šių apšvietimo įtaisų priekiniai gabaritiniai žibintai vėl automatiškai įsijungia, ir

5.12.1.2.

pakaitinis žibintas ir (arba) įtaisas atitinka susijusiam gabaritiniam žibintui taikomus reikalavimus dėl:

a)	geometrinio apžvelgiamumo, nustatyto 6.9.5 punkte priekiniams gabaritiniams žibintams, ir

b)	mažiausiųjų fotometrinių verčių pagal šviesos pasiskirstymo kampus, ir

5.12.1.3.

pakaitinio žibinto bandymų ataskaitose pateikiami reikiami įrodymai, kad laikomasi 5.12.1.2 punkte nurodytų reikalavimų.

5.13.

Signalinis įtaisas

Kai šioje taisyklėje yra nurodytas uždarosios grandinės signalinis įtaisas, jį galima pakeisti veikimo signaliniu įtaisu.

5.14.

Paslepiamieji žibintai

5.14.1.

Paslepiamieji žibintai turi būti uždrausti, išskyrus tolimosios šviesos žibintus, artimosios šviesos žibintus ir priekinius rūko žibintus – jie gali būti paslepiami, kai nenaudojami.

5.14.2.

Bet kokio gedimo, kuris trikdo maskavimo prietaiso (-ų) veikimą, atveju, žibintai turi išlikti naudojimo padėtyje, jeigu jau naudojami, arba turi būti įmanoma nustatyti jų naudojimo padėtį nenaudojant įrankių.

5.14.3.

Turi būti įmanoma nustatyti žibintų naudojimo padėtį ir juos įjungti vienu valdikliu, nepašalinant galimybės nustatyti neįjungtų žibintų naudojimo padėtį. Tačiau sugrupuotųjų tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų atveju pirmiau paminėtas valdiklis reikalingas tik artimosios šviesos žibintams įjungti.

5.14.4.

Sėdint vairuotojo vietoje turi būti neįmanoma sąmoningai sustabdyti judančius įjungtus žibintus, kol dar jų padėtis nėra naudojimo padėtis. Jeigu judantys žibintai gali apakinti kitus eismo dalyvius, jie turi užsidegti tik tada, kai jų padėtis yra naudojimo padėtis.

5.14.5.

Kai įtraukimo įtaiso temperatūra yra nuo –30 °C iki +50 °C, priekinių žibintų padėtis turi pati naudojimo padėtimi per tris sekundes nuo valdiklio įjungimo.

5.15.

Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos (7):

Tolimosios šviesos žibintas:	balta spalva
Artimosios šviesos žibintas:	balta spalva
Priekinis rūko žibintas:	balta arba pasirinkto atspalvio geltona spalva
Atbulinės eigos žibintas:	balta spalva
Posūkio rodiklio žibintas:	gintaro spalva
Įspėjamasis pavojaus signalas:	gintaro spalva
Stabdymo žibintas:	raudona spalva
Avarinio stabdymo signalas:	gintaro arba raudona spalva
Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas:	gintaro spalva
Galinio valstybinio numerio ženklo žibintas:	balta spalva
Priekinis gabaritinis žibintas:	balta spalva
Priekinis gabaritinis žibintas:	raudona spalva
Galinis rūko žibintas:	raudona spalva
Stovėjimo žibintas:	balta spalva priekyje, raudona – gale, gintaro spalva, jei tarpusavyje sujungtas su šoniniais posūkio rodiklio žibintais arba šoniniais gabaritiniais žibintais.
Šoninis gabaritinis žibintas:	gintaro spalva; tačiau toliausias galinis šoninis gabaritinis žibintas gali būti raudonos spalvos, jei jis grupuojamas, kombinuojamas arba tarpusavyje jungiamas su galiniu gabaritiniu žibintu, galinio kontūro gabaritiniu žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo žibintu arba grupuojamas ar turi bendrą šviesą spinduliuojančio paviršiaus dalį su galiniu šviesogrąžiu atšvaitu.
Galinio kontūro gabaritinis žibintas:	balta spalva priekyje, raudona spalva gale
Dieninis žibintas:	balta spalva
Galinis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampiai:	raudona spalva
Galinis šviesogrąžis atšvaitas, trikampis:	raudona spalva
Priekinis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis:	tokia pati spalva, kaip krentančio šviesos srauto (8)
Šoninis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis:	gintaro spalva; tačiau toliausias galinis šoninis šviesogrąžis atšvaitas gali būti raudonos spalvos, jei grupuojamas su galiniu gabaritiniu žibintu, galinio kontūro gabaritiniu žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo žibintu, raudonos spalvos šoniniu gabaritiniu žibintu arba galiniu šviesogrąžiu atšvaitu (netrikampiu) arba su jais turi bendrą šviesą spinduliuojantį paviršiaus dalį.
Posūkio apšvietimo žibintas:	balta spalva
Matomumo ženklinimas:	priekyje – balta spalva;
	šone – balta arba geltona spalva;
	gale – raudona arba geltona spalva (9).
Adaptyviosios priekinio apšvietimo sistemos (APAS):	balta spalva
Papildomas išorinis žibintas:	balta spalva
Manevravimo žibintas:	balta spalva

5.16.

Žibintų skaičius

5.16.1.

Transporto priemonėje įtaisytų žibintų skaičius turėtų būti lygus tam tikrose šios taisyklės specifikacijose nurodytam skaičiui.

5.17.

Jeigu paisoma 5.18, 5.19 ir 5.20 punktuose nustatytų sąlygų, ant judamųjų detalių gali būti sumontuotas bet kuris iš žibintų.

5.18.

Galiniai gabaritiniai žibintai, galiniai posūkio rodiklio žibintai ir galiniai šviesogrąžiai atšvaitai, tiek trikampiai, tiek netrikampiai, gali būti įtaisomi ant judamųjų dalių tik tuo atveju, jeigu:

5.18.1.

visose nustatytose judamųjų dalių padėtyse prie minėtų dalių pritvirtinti žibintai atitinka visus žibintų padėties, geometrinio apžvelgiamumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus;

5.18.2.

tik vienas iš 5.18 punkte nurodytas funkcijas atliekančios dviejų žibintų sąrankos, paženklintos D raide (žr. 2.4.11.1 punktą), žibintų turi atitikti padėties, geometrinio apžvelgiamumo ir fotometrinius reikalavimus, taikomus šiems žibintams visose nustatytose judamųjų dalių padėtyse,

arba

5.18.3.

yra įtaisyti ir įjungti pirmiau nurodytoms funkcijoms atlikti skirti papildomi žibintai ir judamosios dalies padėtis yra bet kuri nustatyta atidarymo padėtis, su sąlyga, kad šie papildomi žibintai atitinka visus padėties, geometrinio apžvelgiamumo ir fotometrinius reikalavimus, taikomus prie judamosios dalies pritvirtintiems žibintams;

5.18.4.

5.18 punkte nurodytas funkcijas atlieka tarpusavyje susijusių žibintų sistema, taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų:

jeigu sukomplektuota tarpusavyje susijusių žibintų sistema yra pritvirtinta prie judamosios (-ųjų) dalies (-ių), laikomasi 5.18.1 punkto reikalavimų. Tačiau jeigu gali būti įjungiami pirmiau nurodytoms funkcijoms atlikti skirti papildomi žibintai ir judamosios dalies padėtis yra bet kuri nustatyta atidarymo padėtis, su sąlyga, kad šie papildomi žibintai atitinka visus padėties, geometrinio apžvelgiamumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus, taikomus prie judamosios dalies pritvirtintiems žibintams,

arba

jeigu tarpusavyje susijusių žibintų sistema iš dalies pritvirtinta prie nejudamosios dalies ir iš dalies pritvirtinta prie judamosios dalies, išskyrus posūkio rodiklio žibintus, įtaiso patvirtinimo procedūros metu paraiškos pateikėjo nurodytas (-i) tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) turi atitikti visus padėties, išorinio geometrinio apžvelgiamumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus, taikomus šiems žibintams visose nustatytose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) padėtyse.

Vidinio geometrinio apžvelgiamumo reikalavimo (-ų) laikomasi, jeigu šis (šie) tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) visose nustatytose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) padėtyse vis dar atitinka fotometrines vertes, taikomas įtaiso patvirtinimo metu šviesos pasiskirstymui.

Dėl posūkio rodiklio žibintų – paraiškos pateikėjo nurodytas (-i) tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) įtaiso tvirtinimo procedūros metu turi atitikti visus padėties, geometrinio apžvelgiamumo, fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, taikomus visose nustatytose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) padėtyse. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, jei siekiant suformuoti geometrinio apžvelgiamumo kampą arba jį užbaigti, kai judamoji dalis yra bet kurioje nustatytoje atidarymo padėtyje, įjungiami papildomi žibintai, su sąlyga, kad šie papildomi žibintai atitinka visus padėties, fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, taikomus prie judamosios dalies pritvirtintiems posūkio rodiklio žibintams.

5.19.

Kai judamosios dalys yra ne įprastoje naudojimo padėtyje, prie jų pritaisyti įrenginiai eismo dalyviams neturi trukdyti.

5.20.

Kai žibintas pritvirtintas prie judamosios dalies, o judamoji dalis yra įprastoje (-ose) naudojimo padėtyje (-yse), remiantis šia taisykle, žibintas visada turi grįžti į gamintojo nustatytą (-as) padėtį (-is). Artimosios šviesos žibintų ir priekinių rūko žibintų atveju šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu, judamąsias dalis 10 kartų pajudinus ir grąžinus į įprastą naudojimo padėtį, jokia su žibinto atrama susijusi žibintų pokrypio vertė, išmatuota po kiekvienos judamosios dalies operacijos, nuo 10 išmatuotų verčių vidurkio nesiskiria daugiau kaip 0,15 proc. Jeigu ši vertė viršijama, tikrinant transporto priemonę pagal 6 priedą, kiekviena 6.2.6.1.1 punkte nustatyta ribinė vertė pakeičiama, atsižvelgiant į viršytą dydį, kad būtų sumažintas leidžiamas pokrypių intervalas.

5.21.

Jokia judamoji dalis su joje įtaisytu šviesos signaliniu įtaisu arba be jo, esanti nustatytoje padėtyje, kuri skiriasi nuo įprastos naudojimo padėties, neturi uždengti daugiau nei 50 proc. priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, priekinių ir galinių posūkio rodiklio žibintų ir šviesogrąžių atšvaitų tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi.

Nustatyta judamosios dalies padėtis – judamosios dalies, užfiksuotos arba neužfiksuotos, stabili (-ios) arba natūrali (-ios) neveikos padėtis (-ys), kurią (-ias) nurodė transporto priemonės gamintojas.

Jei pirmiau nurodyto reikalavimo neįmanoma įgyvendinti:

5.21.1.

jei judamoji dalis dengia daugiau kaip 50 proc. šių žibintų tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi, įjungiami papildomi žibintai, atitinkantys pirmiau aprašytiems žibintams taikomus padėties, geometrinio apžvelgiamumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus; arba

5.21.2.

pranešimo formoje (1 priedo 10.1 punktas) pateikiama pastaba kitoms administracijoms, kad judamosios dalys gali uždengti daugiau kaip 50 proc. tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi; ir

transporto priemonėje naudotojas pranešimu informuojamas, kad judamosioms dalims esant tam tikroje (-ose) padėtyje (-yse), kiti eismo dalyviai turi būti įspėti apie kelyje esančią transporto priemonę; pvz., vadovaujantis nacionalinių kelių eismo taisyklių reikalavimais, trikampiu avarinio sustojimo ženklu arba kitais įtaisais.

5.21.3.

5.21.2 punktas netaikomas šviesogrąžiams atšvaitams.

5.22.

Laikoma, kad net patvirtinimo ženklu paženklinto žibinto nėra, jei jis negali veikti vien tik įrengus šviesos šaltinį ir (arba) lydųjį saugiklį, išskyrus šviesogrąžius atšvaitus.

5.23.

Žibintai, kurie yra patvirtinti kartu su šviesos šaltiniu (-iais) pagal JT taisyklę Nr. 37, išskyrus šviesos šaltinį (-ius), naudojamą (-us) kaip nekeičiamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), kaip apibrėžta šios taisyklės 2.9.1.2 punkte, transporto priemonėje įtaisomi taip, kad šviesos šaltinį būtų galima tinkamai pakeisti be specialisto pagalbos ir specialių įrankių, išskyrus šviesos šaltinius, kuriuos gamintojas pateikia kartu su transporto priemone. Transporto priemonės gamintojas kartu su transporto priemone pateikia išsamų pakeitimo procedūros aprašymą.

5.23.1.

Tuo atveju, kai pagal Taisyklę Nr. 37 šviesos šaltinio modulis yra su laikikliu, skirtu patvirtintam keičiamajam šviesos šaltiniui, šis šviesos šaltinis turi būti keičiamasis, kaip reikalaujama 5.23 punkte.

5.24.

Leidžiama laikinai pakeisti galinio gabaritinio žibinto šviesos signalizacijos įtaisą, su sąlyga, kad gedimo atveju pakaitinio įtaiso spalva, ryškumas ir padėtis yra panašūs į nebeveikiančio įtaiso ir jei pakaitinis įtaisas toliau atlieka savo pirminę saugos funkciją. Pakeistas signalinis įtaisas prietaisų skydelyje (šios taisyklės 2.3.5 punktas) turi rodyti, kad buvo atliktas laikinas pakeitimas ir yra reikalingas remontas.

5.25.

Jeigu įrengta APAS, laikoma, kad ji prilygsta priekinių artimosios šviesos žibintų porai, o jeigu ji atlieka tolimosios šviesos funkciją (-as), laikoma, kad ji prilygsta priekinių tolimosios šviesos žibintų porai.

5.26.

Leidžiama naudoti galinius posūkio rodiklio žibintus, galinius gabaritinius žibintus, stabdymo žibintus (išskyrus S4 kategorijos stabdymo žibintus) ir galinius rūko žibintus su kintamojo šviesos stiprio valdikliu, kurie vienu metu reaguoja bent į vieną iš šių išorės veiksnių: aplinkos apšvietimą, rūką, sniegą, lietų, dulksną, dulkių debesis, šviesą spinduliuojančio paviršiaus nešvarumus, jeigu perjungimo metu išsaugomas nurodytas jų ryškumo ryšis. Perjungiant neturi būti staigių ryškumo pokyčių. S4 kategorijos stabdymo žibintams gali būti būdingas kintamasis šviesos stipris, nesusijęs su kitais žibintais. Vairuotojas gali turėti galimybę nustatyti didesnį šviesos stiprį, atitinkantį jų pastoviąją būseną, ir sugrąžinti jų automatinę kintamąją būseną.

5.27.

Jeigu tai yra M ir N kategorijų transporto priemonės, paraiškos pateikėjas turi įrodyti už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai, kad tada, kai transporto priemonės elektros sistema veikia nuolatinės įtampos sąlygomis, būdingomis susijusiai motorinių transporto priemonių kategorijai, kaip nurodė paraiškos pateikėjas, yra laikomasi elektros tiekimo 2.5.1, 2.5.2, 2.5.4, 2.5.6, 2.5.7 ir 2.7.15 punktuose nurodytiems įtaisams sąlygų ir šių reikalavimų:

5.27.1.

įtampa, tiekiama prie įtaiso gnybtų, kurie, remiantis jų tipo patvirtinimo dokumentais, buvo išbandyti naudojant specialų elektros tiekimo ir (arba) elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, taikant antrinį veikimo režimą arba paraiškos pateikėjo reikalaujamą įtampą, neturi viršyti patvirtinimo metu susijusiems įtaisams arba atitinkamas funkcijas atliekantiems įtaisams nustatytos įtampos;

5.27.2.

visais atvejais, kai 5.27.1 punktas nereglamentuoja elektros tiekimo sąlygų, įtampa prie prietaiso (-ų) ar atitinkamą funkciją atliekančio (-ių) įtaiso (-ų) gnybtų neturi viršyti daugiau kaip 3 proc. 6,75 V (6 voltų sistema), 13,5 V (12 voltų sistema) arba 28 V (24 voltų sistema). Didžiausios įtampos prie įtaiso gnybtų kontrolės priemonės patogumo sumetimais gali būti įtaiso korpuse.

5.27.3

5.27.1 ir 5.27.2 punktų nuostatos netaikomos įtaisams, jeigu juose yra elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys arba jeigu kintamojo stiprio valdiklis yra įtaiso dalis.

5.27.4

Prie patvirtinimo dokumentų pridedama ataskaita, kurioje aprašomi metodai, pagal kuriuos įrodoma atitiktis, ir gauti rezultatai.

5.28.

Bendrosios nuostatos dėl geometrinio apžvelgiamumo

5.28.1

Žvelgiant iš tolo, vidinėje geometrinio apžvelgiamumo kampų dalyje neturi būti jokių kliūčių šviesai iš bet kurios žibinto tariamojo paviršiaus dalies sklisti. Tačiau neatsižvelgiama į kliūtis, apie kurias pranešta dar žibinto tipo patvirtinimo metu.

5.28.2

Jei matavimai atliekami arčiau žibinto, stebėjimo kryptis perkeliama lygiagrečiai, kad būtų pasiektas toks pat tikslumas.

5.28.3

Jeigu kurią nors sumontuoto žibinto tariamojo paviršiaus dalį uždengia bet kurios kitos tolesnės transporto priemonės dalys, turi būti pateikti įrodymai, kad kliūčių nedengiama žibinto dalis atitinka fotometrines vertes, nustatytas tvirtinamam įtaisui.

5.28.4

Kai vertikalus geometrinio apžvelgiamumo kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5° (žibintas yra mažesniu nei 750 mm atstumu virš žemės paviršiaus, išmatavus pagal 5.8.1 punkto nuostatas), įtaisyto optinio įrenginio fotometrinių matavimų laukas gali būti sumažintas iki 5° žemiau horizontalės.

5.28.5

Jeigu tai yra tarpusavyje susijusių žibintų sistema, geometrinio apžvelgiamumo reikalavimai įvykdomi, kai tarpusavyje susiję žibintai veikia visi kartu.

5.29.

LED modulis nebūtinai turi būti keičiamasis, jeigu taip nurodyta pranešimo apie sudedamosios dalies tipo patvirtinimą lape.

5.30.

Visų transporto priemonėje įtaisomų žibintų (įtaisų) tipas, jeigu taikoma, turi būti patvirtintas pagal atitinkamus įtaisus reglamentuojančias JT taisykles, kaip nurodyta atitinkamuose šios taisyklės 6 dalies punktuose.

5.31.

Žibintuose, kurie yra įtaisomi pagal šią taisyklę patvirtintose transporto priemonėse ir kurie yra patvirtinti kaip skirti vienos arba kelių kategorijų keičiamiesiems šviesos šaltiniams pagal JT taisykles Nr. 37, 99 arba 128, įrengiami šviesos šaltiniai, patvirtinti, atsižvelgiant tik į šių šviesos šaltinių kategorijų reikalavimus.

Šis reikalavimas netaikomas šviesos šaltinių moduliams, LED moduliams ir nekeičiamiesiems šviesos šaltiniams, išskyrus atvejus, kai juos reikia patvirtinti pagal atitinkamą galiojančią JT taisyklę.

5.32.

Išorės būsenos rodiklis

Leidžiama naudoti vieną išorės būsenos rodiklį, skirtą transporto priemonės apsauginei signalizacijos sistemai (TPASS), apsauginei signalizacijos sistemai (ASS) ir imobilizatoriui, jeigu:

a)	šviesos stipris bet kuria kryptimi neviršija 0,5 cd;

b)	spinduliuojama baltos, raudonos arba gintaro spalvos šviesa;

c)	tariamojo paviršiaus plotas yra ne didesnis kaip 20 cm2.

Leidžiama naudoti ne daugiau kaip du išorės būsenos rodiklius, skirtus transporto priemonės apsauginei signalizacijos sistemai (TPASS), apsauginei signalizacijos sistemai (ASS) ir imobilizatoriui, su sąlyga, kad tariamojo paviršiaus plotas, skirtas vienam rodikliui, yra ne didesnis kaip 10 cm2.

5.33.

Įtaisas, kurio tipas patvirtintas pagal JT taisyklės Nr. 148 ir (arba) JT taisyklės Nr. 149, ir (arba) JT taisyklės Nr. 150 ankstesnės serijos pakeitimus, laikomas lygiaverčiu įtaisui, kurio tipas patvirtintas pagal galiojančios JT taisyklės Nr. 148 ir (arba) JT taisyklės Nr. 149, ir (arba) JT taisyklės Nr. 150 vėliausios serijos pakeitimus, jeigu su kiekvienu atskiru žibintu (funkcija) susiję pokyčio indeksai (apibrėžti 2.1.6 punkte) nesiskiria. Tokiu atveju tokį įtaisą galima įrengti tvirtinamo tipo transporto priemonėje ir nebūtina atnaujinti to įtaiso tipo patvirtinimo dokumentų ir įtaiso ženklinimo.

5.34.

Žibintus, patvirtintus naudoti su pakaitiniu LED šviesos šaltiniu (-iais), išimties tvarka leidžiama naudoti tik tuo atveju, kai yra tam pritariantis 3.2.8 punkte nurodytas pareiškimas.

Siekiant patikrinti, ar paisoma šio pareiškimo, tiek tipo tvirtinimo, tiek gamybos atitikties patikros metu patikrinama, ar žibintai yra paženklinti ženklais, susijusiais su pakaitiniu LED šviesos šaltiniu (-iais).

6. ATSKIROSIOS SPECIFIKACIJOS

6.1.

Tolimosios šviesos priekinis žibintas (JT taisyklės Nr. 98 ir 149)

6.1.1

Įrengimas

Privalomas motorinėse transporto priemonėse. Draudžiamas priekabose.

6.1.2

Skaičius.

Vienas arba du, kurių tipas patvirtintas pagal:

(a)	JT taisyklę Nr. 98 arba 112, išskyrus A klasės priekinį žibintą; arba

(b)	JT taisyklę Nr. 149, tik B ir D klasių priekiniai žibintai.

N3 kategorijos transporto priemonėse: gali būti įtaisyti du papildomi tolimosios šviesos žibintai.

Kai transporto priemonėje įtaisyti keturi paslepiamieji žibintai, du papildomus žibintus leidžiama įrengti tik tam, kad jie atliktų protarpinio šviesos mirksėjimo trumpais intervalais dienos metu funkciją (žr. 5.12 punktą).

6.1.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.1.4

Padėtis

6.1.4.1.

Į plotį: specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.1.4.2.

Į aukštį: specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.1.4.3.

Į ilgį: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu spinduliuojama šviesa, atsispindinti netiesioginio matymo įtaisuose ir (arba) kituose šviesą atspindinčiuose transporto priemonės paviršiuose, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai netrukdo vairuotojui.

6.1.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Šviečiamojo paviršiaus matomumas, įskaitant jo matomumą srityse, kurios neapšviečiamos tam tikro stebėjimo kryptimi, užtikrinamas erdvėje, apibrėžtoje sudaromosiomis linijomis, nubrėžtomis pagal šviečiamojo paviršiaus perimetrą ir su priekinio žibinto atskaitos ašimi sudarančiomis ne mažesnį kaip 5° kampą. Geometrinio apžvelgiamumo kampų pradžia yra šviečiamojo paviršiaus projekcijos perimetras skersinėje plokštumoje, liečiančioje labiausiai atsikišusią priekinio žibinto lęšio dalį.

6.1.6

Orientavimas

Į priekį.

Kad būtų užtikrintas posūkių apšvietimas, kiekvienoje transporto priemonės pusėje gali suktis ne daugiau kaip po vieną tolimosios šviesos žibintą.

6.1.7

Elektros jungtys

6.1.7.1.

Tolimosios šviesos priekiniai žibintai gali būti įjungiami tik kai artimosios šviesos žibintas yra įjungtas arba susidaro artimosios šviesos žibintų automatinio įsijungimo sąlygos, išskyrus atvejį, kai minėtieji priekiniai žibintai naudojami nutrūkstamiems įspėjamiesiems šviesos signalams, perduodamiems trumpais intervalais. Atitinkamai tolimosios šviesos priekiniai žibintai išsijungia automatiškai, kai artimosios šviesos žibintai rankiniu būdu išjungiami arba išnyksta artimosios šviesos žibintų automatinio įsijungimo sąlygos.

6.1.7.2.

Tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimas ir išjungimas gali būti valdomas automatiškai, kai valdymo signalus siunčia jutiklių sistema, galinti aptikti toliau nurodomus įeities signalus ir į juos reaguoti:

a)	aplinkos apšvietimo sąlygas;

b)	iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių priekinių apšvietimo įtaisų ir priekinių šviesos signalinių įtaisų spinduliuojamą šviesą;

c)	iš galo atvažiuojančių transporto priemonių galinių šviesos signalinių įtaisų spinduliuojamą šviesą.

Jutikliai gali atlikti papildomų funkcijų, kurios pagerintų veikimą.

Šiame punkte transporto priemonės – L, M, N, O ir T kategorijų transporto priemonės (įskaitant dviračius), kuriose įtaisyti šviesogrąžiai atšvaitai, apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai yra įjungti.

6.1.7.3.

Visada turi būti įmanoma rankiniu būdu įjungti ir išjungti tolimosios šviesos žibintus ir rankiniu būdu išjungti tolimosios šviesos žibintų automatinį valdymą.

Be to, tolimosios šviesos priekiniai žibintai ir jų automatinis valdymas išjungiami rankiniu būdu paprastai ir tiesiogiai; naudoti antro lygio meniu neleidžiama.

6.1.7.4.

Tolimosios šviesos priekiniai žibintai gali būti įjungiami vienu metu arba poromis. Jeigu įrengiami du papildomi tolimosios šviesos priekiniai žibintai, kuriuos pagal 6.1.2 punktą leidžiama įrengti tik N3 kategorijos transporto priemonėse, vienu metu gali įsijungti ne daugiau kaip dvi poros žibintų. Perjungiant iš artimosios šviesos į tolimąją, turi įsijungti bent viena tolimosios šviesos priekinių žibintų pora. Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją, vienu metu turi išsijungti visi tolimosios šviesos priekiniai žibintai.

6.1.7.5.

Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu, kai yra įjungta tolimoji šviesa.

6.1.7.6.

Jeigu įtaisytų keturių paslepiamųjų priekinių žibintų padėtis yra pakeltoji padėtis, tuo pačiu metu negali įsijungti jokie kiti įrengti papildomi priekiniai žibintai, jeigu jų paskirtis – protarpinis šviesos mirksėjimas trumpais intervalais dienos metu (žr. 5.12 punktą).

6.1.8

Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas.

6.1.8.1.

Jeigu tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimas ir išjungimas valdomas automatiškai, kaip aprašyta 6.1.7.1 punkte, vairuotojui pateikiamas rodmuo, kad aktyvuota tolimosios šviesos automatinio valdymo funkcija. Ši informacija rodoma viso automatinio veikimo metu.

6.1.9

Kiti reikalavimai

6.1.9.1.

Bendras didžiausias tolimosios šviesos žibintų, kuriuos galima įjungti vienu metu, ryškumas neturi būti didesnis kaip 430 000 cd; šis skaičius atitinka atskaitos vertę, lygią 100.

6.1.9.2.

Šis didžiausias ryškumas gaunamas sudėjus atskiras atskaitos žymenis, kurie nurodyti ant keleto priekinių žibintų. Atskaitos žymuo „10“ suteikiamas kiekvienam priekiniam žibintui, paženklintam R arba CR raidėmis.

6.1.9.3.

Automatinis tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimas ir išjungimas

6.1.9.3.1.

Jutiklių sistema, naudojama automatiniam tolimosios šviesos priekinių žibintų įjungimui ir išjungimui valdyti, kaip aprašyta 6.1.7.1 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.1.9.3.1.1.

toliau nurodyti kampai apibrėžia mažiausiųjų laukų, kuriuose jutikliai gali aptikti kitų transporto priemonių spinduliuojamą šviesą, kaip apibrėžta 6.1.7.1 punkte, ribas.

6.1.9.3.1.1.1.

Horizontalieji kampai: Horizontalieji kampai: 15° į kairę ir 15° į dešinę.

Vertikalieji kampai:

Į viršų nukreiptas kampas	5°
Jutiklio įtaisymo aukštis (jutiklio apertūros centras virš žemės paviršiaus)	Mažiau nei 2 m	1,5–2,5 m	Daugiau nei 2,0 m
Žemyn nukreiptas kampas	2°	2–5°	5°

Šie kampai matuojami nuo jutiklio apertūros centro per jo centrą einančios horizontalės atžvilgiu ir lygiagrečiai su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma.

6.1.9.3.1.2.

Jutiklių sistema turi gebėti aptikti tiesiame vienodo lygio kelyje:

a)	bent 400 m atstumu iš priekio atvažiuojančią motorinę transporto priemonę;

b)	bent 100 m atstumu iš galo atvažiuojančią motorinę transporto priemonę arba transporto priemonės ir priekabų junginį;

c)	bent 75 m atstumu iš priekio atvažiuojantį dviratį, kai jo apšvietimą užtikrina baltas 150 cd šviesos stiprio žibintas, kurio šviesą spinduliuojančio paviršiaus plotas yra 10 ± 3 cm2 , o aukštis virš žemės paviršiaus yra 0,8 m.

Siekiant patikrinti atitiktį a ir b punktams, turi būti įjungti iš priekio ir iš galo atvažiuojančių motorinių transporto priemonių (arba transporto priemonės ir priekabų junginio) gabaritiniai žibintai (jei taikoma) ir artimosios šviesos priekiniai žibintai.

6.1.9.3.2.

Tolimųjų šviesų perjungimas į artimąsias ir atvirkščiai pagal 6.1.7.1 punkte nurodytas sąlygas gali būti atliekamas automatiškai ir neturi trukdyti, blaškyti dėmesio ir akinti.

6.1.9.3.3.

Bendras automatinio valdymo veikimas tikrinamas:

6.1.9.3.3.1.

naudojant tipo patvirtinimo institucijos patvirtintas modeliavimo priemones arba kitas tikrinimo priemones, kurias nurodė paraiškos pateikėjas.

6.1.9.3.3.2.

Bandomasis važiavimas pagal 12 priedo 1 dalį. Automatinio valdymo veikimas grindžiamas dokumentais ir tikrinamas pagal paraiškos pateikėjo aprašymą. Turi būti pareikštas prieštaravimas, jeigu esama akivaizdžių gedimų (pvz., pernelyg didelis kampinis judėjimas arba mirksėjimas).

6.1.9.3.4

Tolimosios šviesos priekinių žibintų veikimas gali būti valdomas taip, kad tolimosios šviesos priekiniai žibintai būtų automatiškai įjungiami tik kai:

a)	6.1.9.3.1.1 ir 6.1.9.3.1.2 punktuose apibrėžtuose laukuose ir nurodytais atstumais neaptinkama transporto priemonių, remiantis 6.1.7.1 punktu, ir

b)	nustatytas aplinkos apšvietimo lygis atitinka nustatytąjį 6.1.9.3.5 punkte.

6.1.9.3.5.

Jeigu tolimosios šviesos priekiniai žibintai įjungiami automatiškai, jie išjungiami automatiškai, remiantis 6.1.7.1 punktu, kai 6.1.9.3.1.1 ir 6.1.9.3.1.2 punktuose apibrėžtuose laukuose ir nurodytais atstumais aptinkamos iš priekio ir iš galo atvažiuojančios transporto priemonės.

Be to, jie automatiškai išjungiami, kai aplinkos apšvietimo sąlygomis gauta apšvieta viršija 7 000 lx.

Paraiškos pateikėjas įrodo atitiktį šiam reikalavimui naudodamas modeliavimą ar kitą patvirtinimo metodą, kurį pripažįsta tipo patvirtinimo institucija. Prireikus apšvieta matuojama horizontaliame paviršiuje su pagal kosinusą pakoreguotu jutikliu tokiame pačiame aukštyje kaip ir jutiklio montavimo padėtis transporto priemonėje. Tai gamintojas gali įrodyti pateikdamas visus reikiamus dokumentus arba kitomis priemonėmis, kurias pripažįsta tipo patvirtinimo institucija.

6.2.

Tolimosios šviesos priekinis žibintas (JT taisyklės Nr. 98 ir 149)

6.2.1

Įrengimas

Privalomas motorinėse transporto priemonėse. Draudžiamas priekabose.

6.2.2

Skaičius.

Vienas arba du, kurių tipas patvirtintas pagal:

a)	JT taisyklę Nr. 98 arba 112, išskyrus A klasės priekinį žibintą; arba

b)	JT taisyklę Nr. 149, tik B ir D klasių priekiniai žibintai.

6.2.3

Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta.

6.2.4

Padėtis

6.2.4.1.

Į plotį: toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi kraštas turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto.

Tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidiniai kraštai turi būti nutolę ne daugiau kaip 600 mm. Tačiau tai netaikoma M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms; visų kitų kategorijų motorinės transporto priemonėms šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jeigu bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.2.4.2.

Į aukštį: Ne mažiau kaip 500 mm ir ne daugiau kaip 1 200 mm virš žemės paviršiaus. N2G, N3G, M2G ir M3G kategorijų (bekelės) transporto priemonėse (10) didžiausiasis aukštis gali būti padidintas iki 1 500 mm.

6.2.4.3.

Į ilgį: Transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu spinduliuojama šviesa, atsispindinti netiesioginio matymo įtaisuose ir (arba) kituose šviesą atspindinčiuose transporto priemonės paviršiuose, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai netrukdo vairuotojui.

6.2.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiami kampais α ir β, kaip nustatyta 2.10.7 punkte:

α = 15° į aukštį ir 10° į apačią;

ß = 45° į išorę ir 10° į vidų.

Prie priekinio žibinto esančios pertvaros arba kitos įrangos dalys neturi trukdyti kitiems eismo dalyviams.

6.2.6

Orientavimas

Į priekį.

6.2.6.1.

Vertikalusis orientavimas

6.2.6.1.1.

Gamintojas apibrėžia 0,1 proc. tikslumu artimosios šviesos pluošto ribinės linijos pradinį pokrypį žemyn, nustatomą, kai transporto priemonė yra nepakrauta ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, ir įskaitomai bei neištrinamai nurodo naudodamas 7 priede pavaizduotą simbolį ant kiekvienos transporto priemonės greta bet kurio priekinio žibinto arba gamintojo plokštelės.

Šio nurodyto pokrypio žemyn vertė nustatoma pagal 6.2.6.1.2 punktą.

6.2.6.1.2.

Atsižvelgiant į apatinio tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi krašto montavimo aukštį metrais (h) artimosios šviesos žibinto, artimosios šviesos pluošto ribinės linijos vertikalusis pokrypis, matuojamas nepakrautose transporto priemonėse, visomis 5 priede nurodytomis statinėmis sąlygomis turi neviršyti nurodytų ribų, o pradinio reguliavimo vertės turi būti tokios:

h < 0,8;

ribos	:	nuo –0,5 iki –2,5 proc.
pradinis reguliavimas	:	nuo –1,0 iki –1,5 proc.

0,8 < h < 1,0;

ribos	:	nuo –0,5 iki –2,5 proc.
pradinis reguliavimas	:	nuo –1,0 iki –1,5 proc.

arba, gamintojo nuožiūra:

ribos	:	nuo –1,0 iki -3,0 proc.
pradinis reguliavimas	:	nuo –1,5 iki -2,0 proc.

Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje šiuo atveju turi būti informacija, rodanti, kuri iš dviejų alternatyvų naudojama.

h > 1,0;

ribos	:	nuo –1,0 iki –3,0 proc.
pradinis reguliavimas	:	nuo –1,5 iki –2,0 proc.

Pirmiau pateiktos ribos ir pradinės reguliavimo vertės apibendrintos toliau pateiktoje schemoje.

N3G kategorijos transporto priemonėse (bekelės), kuriose priekiniai žibintai viršija 200 mm aukštį, ribinės linijos vertikaliojo pokrypio ribos turi būti: nuo –1,5 iki –3,5 proc.

Pradinis reguliavimas turi būti nuo –2 iki – 2,5 proc.

6.2.6.2.

Priekinių žibintų reguliavimo įtaisas

6.2.6.2.1.

Kai reikalingas priekinių žibintų reguliavimo įtaisas, kad būtų įvykdyti 6.2.6.1.1 ir 6.2.6.1.2 punktų reikalavimai, įtaisas turi būti automatinis.

6.2.6.2.2.

Tačiau leidžiama naudoti rankiniu būdu nuolat arba ne nuolat reguliuojamus įtaisus, jeigu jie turi sustabdymo padėtį, kurią nustačius įprastais reguliavimo varžtais arba panašiomis priemonėmis gali būti grąžintas pradinis žibintų pokrypis, apibrėžtas 6.2.6.1.1 punkte.

Šie rankiniu būdu reguliuojami įtaisai valdomi sėdint vairuotojo vietoje.

Nuolat reguliuojami įtaisai turi turėti atskaitos žymenis, rodančius apkrovos sąlygas, kurioms esant reikia reguliuoti artimąją šviesą.

Įtaisų padėčių, kurios nėra nuolat reguliuojamos, skaičius turi būti toks, kad 5 priede apibrėžtomis apkrovos sąlygomis būtų paisoma verčių intervalo, nurodyto 6.2.6.1.2 punkte.

Prie šių prietaisų valdiklio taip pat turi būti aiškiai nurodytos 5 priede apibrėžtos apkrovos sąlygos, kurioms esant reikia reguliuoti artimąją šviesą (8 priedas).

6.2.6.2.3.

Sugedus 6.2.6.2.1 ir 6.2.6.2.2 punktuose aprašytiems įtaisams, artimosios šviesos pluoštas neturi būti blankesnis, nei buvo prieš sugendant įtaisui.

6.2.6.3.

Matavimas

6.2.6.3.1.

Nustačius pradinį pokrypį, procentais išreikštas artimosios šviesos vertikalusis pokrypis matuojamas transporto priemonei stovint, laikantis visų 5 priede aprašytų apkrovos sąlygų.

6.2.6.3.2.

Artimosios šviesos pokrypio pokyčio matavimas, atsižvelgiant į apkrovą, atliekamas taikant 6 priede aprašytą bandymo procedūrą.

6.2.6.4.

Horizontalusis orientavimas

Horizontalusis vieno arba abiejų artimosios šviesos žibintų orientavimas tam, kad jie apšviestų posūkius, gali skirtis su sąlyga, kad, paslinkus visą šviesos pluoštą arba ribinės linijos alkūnės perlinkį, ribinės linijos alkūnės perlinkis nekirs transporto priemonės sunkio centro trajektorijos linijos už atitinkamų artimosios šviesos priekinių žibintų įtaisymo aukštį 100 kartų didesniu atstumu nuo transporto priemonės priekio.

6.2.7

Elektros jungtys

6.2.7.1.

Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją, visi tolimosios šviesos žibintai turi išsijungti vienu metu.

6.2.7.2.

Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu, kai yra įjungta tolimoji šviesa.

6.2.7.3.

Kai naudojami artimosios šviesos žibintai pagal JT taisyklę Nr. 98 arba Nr. 149, šviečiant tolimajai šviesai dujų išlydžio šviesos šaltiniai turi likti įjungti.

6.2.7.4.

Vienas papildomas šviesos šaltinis arba vienas ar daugiau LED modulių, esančių artimosios šviesos žibintuose arba lempoje (išskyrus tolimosios šviesos žibintą), sugrupuotų arba tarpusavyje sujungtų atitinkamuose artimosios šviesos žibintuose, gali būti įjungiami siekiant apšviesti posūkius su sąlyga, kad transporto priemonės sunkio centro trajektorijos kreivumo spindulys yra 500 m arba mažesnis. Gamintojas gali tai įrodyti atlikdamas skaičiavimus arba kitomis priemonėmis, kurias pripažįsta tipo patvirtinimo institucija.

6.2.7.5.

Artimosios šviesos žibintai gali būti įjungiami arba išjungiami automatiškai. Tačiau šiuos artimosios šviesos žibintus turi būti visada įmanoma įjungti arba išjungti rankiniu būdu.

6.2.7.6.

Pagal 13 priedo reikalavimus artimosios šviesos žibintai įjungiami ir išjungiami automatiškai priklausomai nuo aplinkos šviesos sąlygų (pvz., įjungiami vairuojant tamsiu paros metu, tuneliuose ir pan.).

6.2.7.7.

Nepažeidžiant 6.2.7.6 punkto, artimosios šviesos žibintai gali būti įjungti arba išjungti automatiškai priklausomai nuo kitų veiksnių, pvz., laiko ir aplinkos sąlygų (pvz., paros meto, transporto priemonės buvimo vietos, lietaus, rūko ir pan.).

6.2.8

Signalinis įtaisas

6.2.8.1.

Signalinis įtaisas neprivalomas

6.2.8.2.

Mirksintis arba nemirksintis regimasis signalinis įtaisas yra privalomas:

a)	kai, siekiant apšviesti posūkius, paslenkamas visas šviesos pluoštas arba šviesos pluošto ribinės linijos alkūnės perlinkis arba

b)	jei vienas arba daugiau LED modulių yra naudojami pagrindinei artimajai šviesai, išskyrus atvejus, kai jie yra sujungti taip, kad sugedus bent vienam iš jų šviesos nebespinduliuoja nė vienas.

Jis įsijungia:

a)	jeigu gedimas yra susijęs su pasislinkusiu ribinės linijos alkūnės perlinkiu arba

b)	jeigu sugenda bet kuris iš LED modulių, naudojamų pagrindinei artimajai šviesai, išskyrus atvejus, kai jie yra sujungti taip, kad sugedus bent vienam iš jų šviesos nebespinduliuoja nė vienas.

Įtaisas lieka įjungtas tol, kol yra triktis. Įtaisą galima laikinai išjungti, bet jis turi vėl įsijungti, kai įjungiamas ir išjungiamas varymo sistemą įjungiantis ir išjungiantis įtaisas.

6.2.9

Kiti reikalavimai

Artimosios šviesos žibintams netaikomi 5.5.2 punkto reikalavimai.

Artimosios šviesos žibintai su šviesos šaltiniu arba su pagrindinės artimosios šviesos LED moduliu (-iais), kurių bendrasis etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų, įtaisomi tik kartu su priekinių žibintų valymo įtaisu (-ais) pagal JT taisyklę Nr. 45 (11).

Vertikaliojo pokrypio atžvilgiu 6.2.6.2.2 punkto reikalavimai netaikomi priekiniams artimosios šviesos žibintams su pagrindinės artimosios šviesos šaltiniu arba su pagrindinės artimosios šviesos LED moduliu (-iais), kai etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų.

Jeigu tai yra kaitinamosios lempos, kurių atveju nurodoma daugiau nei viena bandymo įtampos vertė, taikomas etaloninis šviesos srautas, spinduliuojantis pagrindinę artimąją šviesą, kaip nurodyta pranešimo dėl įtaiso tipo patvirtinimo formoje.

Jeigu tai yra artimosios šviesos priekiniai žibintai, kuriuose įtaisytas patvirtintas šviesos šaltinis, taikoma etaloninio šviesos srauto vertė, nustatyta esant atitinkamai bandymo įtampai, nurodytai atitinkamame duomenų lape, kuris pateiktas taisyklėje, pagal kurią buvo patvirtintas naudojamas šviesos šaltinis, neatsižvelgiant į etaloninio šviesos srauto nuokrypius, nurodytus šiame duomenų lape.

Pagal Taisyklę Nr. 98 arba Nr. 149 posūkiams apšviesti gali būti naudojami tik artimosios šviesos priekiniai žibintai.

Jei posūkių apšvietimas sukuriamas horizontaliai paslenkant visą šviesos pluoštą arba ribinės linijos alkūnės perlinkį, apšvietimas įjungiamas tik tada, kai transporto priemonė važiuoja į priekį; tai netaikoma, kai posūkių apšvietimas naudojamas darant posūkį į dešinę, kai eismas vyksta dešiniąja puse (ar darant posūkį į kairę, kai eismas vyksta kairiąja puse).

6.3.

Priekinis rūko žibintas (JT taisyklė Nr. 19)

6.3.1

Įrengimas

Neprivalomas motorinėse transporto priemonėse. Draudžiamas priekabose.

6.3.2

Skaičius.

Du; atitinka JT taisyklės Nr. 19 03 ir vėlesnių serijų pakeitimų reikalavimus arba JT taisyklės Nr. 149 reikalavimus.

6.3.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.3.4

Padėtis

6.3.4.1.

Į plotį: toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi taškas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu.

6.3.4.2.

Į aukštį:

Mažiausiai

ne mažiau kaip 250 mm virš žemės paviršiaus.

Daugiausiai

jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: ne daugiau kaip 800 mm virš žemės paviršiaus.

jei tai bet kuri kita kategorija, išskyrus N3G kategorijos (12) transporto priemonės (bekelės): ne daugiau kaip 1 200 mm virš žemės paviršiaus.

Jei tai N3G kategorijos transporto priemonės: didžiausias aukštis gali būti padidintas iki 1 500 mm.

Joks tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi taškas neturi būti aukščiau už aukščiausią tašką ant tariamojo paviršiaus artimosios šviesos žibinto atskaitos ašies kryptimi.

6.3.4.3.

6.3.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiami kampais α ir ß, kaip nustatyta 2.10.7 punkte:

α = 5° į aukštį ir į apačią,

ß = 45° į išorę ir 10° į vidų.

Prie priekinio rūko žibinto esančios pertvaros arba kitos įrangos dalys neturi leisti atsirasti šalutiniam poveikiui, trukdančiam kitiems eismo dalyviams (13).

6.3.6

Orientavimas

Į priekį.

6.3.6.1.

Vertikalusis orientavimas

6.3.6.1.1.

Jei tai B klasės priekinis rūko žibintas, vertikalusis ribinės linijos pokrypis, nustatytas, kai transporto priemonė yra nepakrauta ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, turi būti – 1,5 proc. arba mažesnis. 13

6.3.6.1.2.

F3 klasės priekinių rūko žibintų atveju:

6.3.6.1.2.1.

kai kiekvieno priekinio rūko žibinto šviesos šaltinio bendrasis etaloninis šviesos srautas neviršija 2 000 liumenų:

6.3.6.1.2.1.1.

vertikalusis ribinės linijos pokrypis, nustatytas, kai transporto priemonė yra nepakrauta ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, turi būti –1,0 proc. arba mažesnis.

6.3.6.1.2.2.

kai kiekvieno priekinio rūko žibinto šviesos šaltinio bendrasis etaloninis šviesos srautas viršija 2 000 liumenų:

6.3.6.1.2.2.1.

atsižvelgiant į tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi apatinio krašto montavimo aukštį metrais (h), matuojamo, kai transporto priemonė yra nepakrauta, priekinio rūko žibinto, visomis 5 priede nustatytomis statinėmis sąlygomis ribinės linijos vertikalusis pokrypis turi neviršyti šių ribų:

h ≤ 0,8;

ribos	:	nuo –1,0 iki –3,0 proc.
pradinis reguliavimas	:	nuo –1,5 iki -2,0 proc.

h > 0,8;

ribos	:	nuo –1,5 iki –3,5 proc.
pradinis reguliavimas	:	nuo –2,0 iki –2,5 proc.

6.3.6.1.2.2.2.

Gamintojas apibrėžia vienos dešimtosios dalies tikslumu ribinės linijos pradinį pokrypį žemyn, nustatomą, kai transporto priemonė yra nepakrauta ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, ir aiškiai įskaitomai bei neištrinamai nurodo naudodamas 7 priede pavaizduotą simbolį ant kiekvienos transporto priemonės greta bet kurio priekinio rūko žibinto, gamintojo plokštelės arba kartu su 6.2.6.1.1 punkte nurodyta nuoroda. Ši pokrypio žemyn vertė apibrėžiama pagal 6.3.6.1.2.2.1 punktą.

6.3.6.2.

Priekinių rūko žibintų išlyginimo įtaisas.

6.3.6.2.1.

Kai su priekiniu rūko žibintu įtaisomas nesusijęs arba su kitomis apšvietimo ir šviesos signalinėmis funkcijomis sugrupuotas išlyginimo įtaisas, jis turi būti toks, kad vertikalusis pokrypis visomis šios taisyklės 5 priede nurodytomis statinės apkrovos sąlygomis išliktų tarp 6.3.6.1.2.2.1 punkte nurodytų ribų.

6.3.6.2.2.

Jeigu F3 kategorijos priekinis rūko žibintas yra artimosios šviesos žibinto dalis arba APAS sistemos dalis, naudojant priekinę rūko šviesą kaip dalį artimosios šviesos taikomi 6.2.6 punkto reikalavimai.

Šiuo atveju, naudojant priekinį rūko žibintą, gali būti taikomos 6.2.6 punkte apibrėžtos išlyginimo ribos.

6.3.6.2.3.

Išlyginimo įtaisas taip pat gali būti naudojamas priekinės rūko šviesos pokrypiui automatiškai pritaikyti prie vyraujančių aplinkos sąlygų, su sąlyga, kad neviršijamos 6.3.6.1.2.2.1 punkte nustatytos pokrypio žemyn ribos.

6.3.6.2.4.

Jeigu išlyginimo įtaisas sugenda, priekinės rūko šviesos pluošto padėtis neturi pasikeisti tiek, kad ribinė linija būtų pakrypusi mažiau nei prieš sugendant įtaisui.

6.3.7

Elektros jungtys

Turi būti įmanoma įjungti ir išjungti priekinius rūko žibintus atskirai nuo tolimosios šviesos žibintų, artimosios šviesos žibintų arba bet kurio tolimosios ir artimosios šviesos žibintų derinio, nebent:

a)	priekiniai rūko žibintai naudojami kaip dalis kitos APAS apšvietimo funkcijos; tačiau priekinių rūko žibintų įjungimo funkcija yra viršesnė nei ta, kuriai priekiniai rūko žibintai naudojami tik kaip jos dalis, arba

b)	priekiniai rūko žibintai negali būti įjungti vienu metu su bet kuriais kitais žibintais, su kuriais jie yra tarpusavyje sujungti, kaip nurodyta atitinkamu simboliu (/) pagal JT taisyklės Nr. 19 1 priedo 10.1 punktą arba JT taisyklės Nr. 149 1 priedo 9.5.1 punktą.

6.3.8

Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Nesusijusi nemirksinti įspėjamoji lemputė.

6.3.9

Kiti reikalavimai

Kai JT taisyklės Nr. 19 1 priedo arba JT taisyklės Nr. 149 1 priedo pranešimo formoje yra aiškus nurodymas, F3 klasės priekinio rūko žibinto šviesos stiprio išlyginimas ir vertės gali būti automatiškai pritaikytos, atsižvelgiant į vyraujančias aplinkos sąlygas. Visi šviesos stiprio arba išlyginimo pakeitimai atliekami automatiškai taip, kad netrukdytų nei vairuotojui, nei kitiems eismo dalyviams.

6.4.

Atbulinės eigos žibintas (JT taisyklė Nr. 23 arba 148)

6.4.1

Įrengimas

Privalomas motorinėse transporto priemonėse ir O2, O3 bei O4 kategorijų priekabose. Neprivalomas O1 kategorijos priekabose.

6.4.2

Skaičius.

6.4.2.1.

M1 kategorijos motorinėse transporto priemonėse ir visose kitose transporto priemonėse, kurios yra ne ilgesnės kaip 6 000 mm, vienas įtaisas yra privalomas, o antras – neprivalomas.

6.4.2.2.

Visose transporto priemonėse, kurios yra ilgesnės kaip 6 000 mm, išskyrus M1 kategorijos transporto priemones, du įtaisai yra privalomi ir du įtaisai – neprivalomi.

6.4.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.4.4

Padėtis

6.4.4.1.

Į plotį: specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.4.4.2.

Į aukštį: virš žemės paviršiaus ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 200 mm. N2G, N3G, M2G ir M3G kategorijų (bekelės) transporto priemonėse didžiausiasis aukštis gali būti padidintas iki 1 400 mm.

6.4.4.3.

Į ilgį: transporto priemonės gale.

Tačiau tie du 6.4.2.2 punkte minėti neprivalomi įtaisai gali būti sumontuoti transporto priemonės šone, su sąlyga, kad laikomasi 6.4.5.2 ir 6.4.6.2 punktuose nurodytų reikalavimų.

6.4.5

Geometrinis apžvelgiamumas

6.4.5.1.

Transporto priemonės gale įrengiami įtaisai:

apibrėžiami kampais α ir β, kaip nustatyta 2.10.7 punkte:

α = 15° į aukštį ir 5° į apačią;

β = 45° į dešinę ir į kairę, jei yra tik vienas įtaisas,

45° į išorę ir 30° į vidų, jei yra du įtaisai.

6.4.5.2.

Jeigu 6.4.2.2 punkte paminėti du neprivalomi įtaisai sumontuoti transporto priemonės šone:

laikoma, kad geometrinis apžvelgiamumas yra užtikrintas, jeigu atitinkamo įtaiso atskaitos ašis nukreipta į išorę nuo 15° neviršijančio kampo β transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu. Du neprivalomi įtaisai gali būti nukreipiami vertikaliai žemyn.

6.4.6

Orientavimas

6.4.6.1.

Atgalinis orientavimas

6.4.6.2.

Be to, jeigu 6.4.2.2 punkte paminėti du neprivalomi įtaisai sumontuoti transporto priemonės šone, taikomos 6.4.5.2 punkto nuostatos.

6.4.7

Elektros jungtys

6.4.7.1.

Jungtys turi būti tokios, kad žibintas galėtų įsijungti tik jei įjungiama atbulinės eigos pavara ir varymo sistemos įjungimo ir išjungimo valdiklio padėtis yra tokia, kad varymo sistema gali veikti. Žibintas neturi įsijungti arba likti įsijungęs, jei neįvykdyta kuri nors iš pirmiau nurodytų sąlygų.

6.4.7.2.

Be to, 6.4.2.2 punkte paminėtų dviejų neprivalomų įtaisų elektros jungtys turi būti tokios, kad šie įtaisai negalėtų įsijungti, jeigu neįjungti 5.11 punkte nurodyti žibintai.

Galima įjungti transporto priemonės šone įrengtus įtaisus lėtai manevruojant priekine eiga, kai transporto priemonės greitis ne didesnis kaip 15 km/h, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

a)	įtaisai įjungiami ir išjungiami rankiniu būdu naudojant atskirą jungiklį;

b)	jie gali likti taip įjungti ir tada, kai išjungiama atbulinės eigos pavara;

c)	įtaisai automatiškai išjungiami, jeigu transporto priemonės priekinės eigos greitis yra didesnis kaip 15 km/h, nesvarbu, kokia būtų atskiro jungiklio padėtis; šiuo atveju jie turi likti išjungti tol, kol sąmoningai vėl įjungiami.

6.4.8

Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas.

6.4.9

Kiti reikalavimai

Nėra.

6.5.

Posūkio rodiklio žibintas (JT taisyklė Nr. 6 arba 148)

6.5.1

Įrengimas (žr. toliau pateiktą pav.)

Privalomas. Posūkio rodiklio žibintai skirstomi į kategorijas (1, 1a, 1b, 2a, 2b, 5 ir 6), o jų sąranka vienoje transporto priemonėje atitinka išdėstymą (A ir B).

A išdėstymas taikomas visoms motorinėms transporto priemonėms.

B išdėstymas taikomas tik priekaboms.

6.5.2

Skaičius.

Priklauso nuo išdėstymo.

6.5.3

Išdėstymas (žr. toliau pateiktą pav.)

A: du priekiniai posūkio rodiklio žibintai, kurių kategorijos yra:

1 arba 1a, arba 1b,

jei atstumas nuo šio žibinto tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi krašto iki artimosios šviesos žibinto ir (arba) priekinio rūko žibinto, jei jis yra, tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi yra bent 40 mm;

1a arba 1b,

1b,

jei atstumas nuo šio žibinto tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi krašto iki artimosios šviesos žibinto ir (arba) priekinio rūko žibinto, jei yra, tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi yra 20 mm arba mažesnis;

du galiniai posūkio rodiklio žibintai (2a arba 2b kategorijos);

du papildomi žibintai (2a arba 2b kategorijos) visose M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse;

du šoniniai 5 arba 6 kategorijos posūkio rodiklio žibintai (būtiniausi reikalavimai):

visose M1 kategorijos transporto priemonėse:

N1, M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėse, kurios yra ne ilgesnės kaip 6 metrai;

visose N2 ir N3 kategorijos transporto priemonėse:

N1, M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėse, kurios yra ne ilgesnės kaip 6 metrai;

Visais atvejais 5 kategorijos šoninius posūkio rodiklio žibintus leidžiama pakeisti 6 kategorijos šoniniais posūkio rodiklio žibintais.

Kai įtaisyti žibintai, kuriuose yra kombinuota priekinių posūkio rodiklio žibintų funkcija (1, 1a ir 1b kategorijų) ir šoninių posūkio rodiklio žibintų funkcija (5 arba 6 kategorijos), galima įtaisyti du papildomus šoninius posūkio rodiklio žibintus (5 arba 6 kategorijos), kad būtų įvykdyti 6.5.5 punkte pateikti matomumo reikalavimai.

B: du galiniai posūkio rodiklio žibintai (2a arba 2b kategorijos);

du papildomi žibintai (2a arba 2b kategorijos) visose O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse.

Daugiausia trys neprivalomi 5 kategorijos arba vienas neprivalomas 6 kategorijos įtaisas kiekvienoje O2 kategorijos transporto priemonių, kurios yra ilgesnės kaip 9 metrai, pusėje.

Kai įtaisyta APAS, atstumas, į kurį reikia atsižvelgti renkantis kategoriją, yra atstumas tarp priekinio posūkio rodiklio žibinto ir artimiausio apšvietimo modulio, padedančio atlikti arba atliekančio artimosios šviesos funkciją.

6.5.3.1.

Be to, jeigu tai yra šių kategorijų transporto priemonės:

a)	M2, M3, N2, ir N3 , kurių ilgis įvairuoja nuo daugiau kaip 6 m iki 9 m (imtinai), – vienas papildomas 5 kategorijos įtaisas yra neprivalomas;

b)	M2, M3, N2, ir N3, kurios yra ilgesnės nei 9 m, – palei kiekvieną pusę privaloma kuo tolygiau paskirstyti po 3 papildomus 5 kategorijos įtaisus;

O3 ir O4 – palei kiekvieną pusę privaloma kuo tolygiau paskirstyti po tris 5 kategorijos įtaisus.

Šie reikalavimai netaikomi, jeigu esama bent trijų gintaro spalvos šoninių gabaritinių žibintų, kurie mirksi sinchroniškai ir tuo pačiu metu kaip ir posūkio rodiklio žibintai toje pačioje transporto priemonės pusėje.

6.5.4

Padėtis

6.5.4.1.

Į plotį: toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi kraštas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu. Ši sąlyga netaikoma neprivalomiems galiniams žibintams.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 600 mm.

Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jeigu bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.5.4.2.

Į aukštį: virš žemės paviršiaus.

6.5.4.2.1.

5 arba 6 kategorijos šoninių posūkio rodiklio žibintų šviesą spinduliuojančio paviršiaus aukštis turi būti:

ne mažesnis kaip

350 mm, jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, ir 500 mm, jei tai visų kitų kategorijų transporto priemonės, matuojant nuo žemiausio taško, ir

ne didesnis kaip: 1 500 mm, matuojant nuo aukščiausio taško.

6.5.4.2.2.

1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintų aukštis, matuojant pagal 5.8 punktą, turi būti ne mažesnis kaip 350 mm ir ne didesnis kaip 1 500 mm.

6.5.4.2.3.

Jeigu transporto priemonės konstrukcija tokia, kad negalima taikyti šių viršutinių ribų, išmatuotų kaip nurodyta pirmiau, ir jei papildomi galiniai žibintai yra neįtaisyti, 5 ir 6 kategorijų šoniniams posūkio rodiklio žibintams taikomos ribos gali būti padidintos iki 2 300 mm, o 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintams – iki 2 100 mm.

6.5.4.2.4.

Jeigu įtaisomi neprivalomi galiniai žibintai, jie turi būti tokiame aukštyje, kad atitiktų 6.5.4.1 punkto reikalavimus, žibintų simetriją ir būtų išdėstyti didžiausiu vertikaliu atstumu, kuris yra įmanomas atsižvelgiant į kėbulo forma, bet ne mažesniu kaip 600 mm atstumu virš privalomų žibintų.

6.5.4.3.

Į ilgį (žr. toliau pateiktą pav.)

Atstumas tarp šoninio posūkio rodiklio žibinto (5 ir 6 kategorijos) šviesą spinduliuojančio paviršiaus ir skersinės plokštumos, žyminčios bendro transporto priemonės ilgio priekinę ribą, neturi būti didesnis kaip 1 800 mm.

Tačiau šis atstumas neturi būti didesnis kaip 2 500 mm:

a)	jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės:

b)	jei tai visų kitų kategorijų transporto priemonės, kurių konstrukcija neleidžia laikytis būtiniausių matomumo kampų reikalavimų.

Neprivalomi 5 kategorijos šoniniai posūkio rodiklio žibintai sumontuojami vienodu atstumu vienas nuo kito per visą transporto priemonės ilgį.

Neprivalomi 6 kategorijos šoniniai posūkio rodiklio žibintai sumontuojami tarp pirmo ir paskutinio priekabos ilgio kvartilių.

6.5.5

Geometrinis apžvelgiamumas

6.5.5.1.

Horizontalieji kampai: (žr. toliau pateiktą pav.)

Vertikalieji kampai: 1, 1a, 1b, 2a, 2b ir 5 kategorijų posūkio rodiklio žibintų atveju – 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau:

a)	kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°;

b)	kai neprivalomas galinis žibintas įtaisomas didesniu nei 2 100 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į viršų nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6 kategorijos posūkio rodiklio žibintų atveju – 30° virš ir 5° žemiau horizontalės.

(*)	5° vertė, pateikiama aklajam matomumo kampui į galą nuo šoninio posūkio rodiklio žibinto, yra viršutinė riba d ≤ 1,80 m (jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės – d ≤ 2,50 m).

Kai 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintai įtaisomi mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas po H plokštuma gali būti sumažintas iki 20°.

6.5.5.2.

Kita alternatyva, kurią gali rinktis gamintojas M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atveju: priekiniai ir galiniai posūkio rodiklio žibintai, taip pat šoniniai gabaritiniai žibintai (**).

Horizontalieji kampai: (žr. toliau pateiktą pav.)

(**)	Aklajam matomumo kampui į galą nuo šoninio posūkio rodiklio žibinto pateikiama 5° vertė yra viršutinė riba d ≤ 2,50 m.

Tačiau kai 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintai įtaisomi mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas po H plokštuma gali būti sumažintas iki 20°.

Vertikalieji kampai: 15° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau, kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

Kad žibintas būtų laikomas matomu, turi gerai matytis bent 12,5 cm2 jo tariamojo paviršiaus, išskyrus 5 ir 6 kategorijų šoninius posūkių rodiklio žibintus. Neatsižvelgiama į jokio šviesogrąžio atšvaito šviečiamąjį paviršių, kuris nespinduliuoja šviesos.

6.5.6

Orientavimas

Pagal gamintojo pateiktas montavimo sąlygas, jei yra.

6.5.7

Elektros jungtys

Posūkio rodiklio žibintai turi įsijungti nepriklausomai nuo visų kitų žibintų. Visi vienoje transporto priemonės pusėje esantys posūkio rodiklio žibintai įjungiami ir išjungiami vienu valdikliu ir turi mirksėti sinchroniškai.

Trumpesnėse kaip 6 m M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, kuriose žibintų išdėstymas atitinka 6.5.5.2 punktą, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, jei jie įtaisyti, su posūkio rodiklio žibintais turi irgi mirksėti tokiu pačiu dažniu (sinchroniškai).

6.5.8

Signalinis įtaisas

Veikimo signalinis įtaisas yra privalomas 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintams. Jis gali būti regimasis, girdimasis arba ir regimasis, ir girdimasis. Jeigu yra regimasis, tai turi būti mirksinti lemputė, kuri bet kurio iš šių posūkio rodiklio žibintų gedimo atveju arba užgęsta, arba lieka degti nemirksėdama, arba mirksi pastebimai pasikeitusiu dažniu. Jeigu signalas yra tik girdimasis, bet kurio iš šių posūkio rodiklio žibintų gedimo atveju jis turi būti aiškiai girdimas ir dažnio pokytis turi būti aiškus.

Signalinis įtaisas įjungiamas signalu, siunčiamu pagal JT taisyklės Nr. 6 6.2.2 punktą arba JT taisyklės Nr. 148 5.6.3 punktą arba kitu tinkamu būdu13.

Jeigu motorinė transporto priemonė yra pritaikyta vilkti priekabą, įtaisomas specialus regimasis priekabos posūkio rodiklio žibintų veikimo signalinis įtaisas, nebent vilkiko signaliniu įtaisu galima pranešti apie bet kurio transporto priemonės junginio posūkio rodiklio žibinto gedimą.

Papildomai motorinėse transporto priemonėse ir priekabose įtaisomai posūkio rodiklio žibintų porai veikimo signalinis įtaisas yra neprivalomas.

6.5.9

Kiti reikalavimai

Šviesa turi mirksėti 90 ± 30 kartų per minutę.

Įjungus šviesos signalo valdiklį, šviesa turi įsijungti ne vėliau kaip po sekundės, o antrą kartą – ne vėliau kaip po pusantros sekundės. Jeigu motorinė transporto priemonė pritaikyta vilkti priekabą, posūkio rodiklio žibintų valdikliu taip pat turi būti valdomi ir priekabos posūkio rodiklio žibintai. Sugedus posūkio rodiklio žibintui (jei tai įvyksta ne dėl trumpojo jungimo), kiti posūkio rodiklio žibintai turi mirksėti, tačiau jų mirksėjimo dažnis tokiu atveju gali skirtis nuo nustatytojo.

6.6.

Įspėjamasis pavojaus signalas

6.6.1

Įrengimas

Privalomas.

Įjungus signalą, posūkio rodiklio žibintai pagal 6.5 punkto reikalavimus turi veikti vienu metu.

Visi vienu metu įjungiami 1 (1, 1a, 1b) kategorijos posūkio rodiklių žibintai turi veikti tuo pačiu režimu, t. y. statiškai arba nuosekliai.

Visi vienu metu įjungiami 2 (2a, 2b) kategorijos posūkio rodiklių žibintai turi veikti tuo pačiu režimu, t. y. statiškai arba nuosekliai.

6.6.2

Skaičius.

Kaip nurodyta 6.5.2 punkte.

6.6.3

Išdėstymas

Kaip nurodyta 6.5.3 punkte.

6.6.4

Padėtis

6.6.4.1.

Plotis: kaip nurodyta 6.5.4.1 punkte.

6.6.4.2.

Aukštis: kaip nurodyta 6.5.4.2 punkte.

6.6.4.3.

Ilgis: kaip nurodyta 6.5.4.3 punkte.

6.6.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Kaip nurodyta 6.5.5 punkte.

6.6.6

Orientavimas

Kaip nurodyta 6.5.6 punkte.

6.6.7

Elektros jungtys

6.6.7.1.

Signalas turi būti valdomas atskiru rankiniu valdikliu, leidžiančiu visiems posūkio rodiklio žibintams mirksėti sinchroniškai.

6.6.7.2.

Kai transporto priemonė patenka į susidūrimą arba išjungus avarinio stabdymo signalą, kaip nurodyta 6.23 punkte, įspėjamasis pavojaus signalas gali įsijungti automatiškai. Tokiais atvejais jis gali būti išjungtas rankiniu būdu.

Be to, įspėjamasis pavojaus signalas gali įsijungti automatiškai, kad kiti eismo dalyviai būtų įspėti apie gręsiantį pavojų, kaip apibrėžta taisyklėse; šiuo atveju signalas turi likti įjungtas, kol jis nėra išjungiamas rankiniu būdu arba automatiškai.

6.6.7.3.

Trumpesnėse nei 6 m M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, kuriose žibintų išdėstymas atitinka 6.5.5.2 punktą, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, jei jie įtaisyti, su posūkio rodiklio žibintais turi irgi mirksėti tokiu pačiu dažniu (sinchroniškai).

6.6.8

Signalinis įtaisas

Mirksintis uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas.

6.6.9

Kiti reikalavimai

Kaip nurodyta 6.5.9 punkte, jeigu motorinė transporto priemonė pritaikyta vilkti priekabą, įspėjamojo pavojaus signalo valdikliu taip pat turi būti galima įjungti priekabos posūkio rodiklio žibintus. Įspėjamojo pavojaus signalas turi galėti veikti net tada, kai varymo sistemos įjungimo arba išjungimo valdiklio padėtis yra tokia, kad varymo sistemos negali įsijungti.

6.7.

Stabdymo žibintas (JT taisyklė Nr. 7 arba 148)

6.7.1

Įrengimas

S1 arba S2 kategorijos įtaisai: privalomi visų kategorijų transporto priemonėse.

S3 arba S4 kategorijos įtaisai: privalomi M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, išskyrus sunkvežimius be kėbulo ir N1 kategorijos transporto priemones su atvira kroviniams skirta vieta; kitų kategorijų transporto priemonėse neprivalomi.

6.7.2

Skaičius.

Du S1 arba S2 kategorijos įtaisai ir vienas S3 arba S4 kategorijos įtaisas visų kategorijų transporto priemonėse.

6.7.2.1.

Išskyrus tada, kai įtaisomas S3 arba S4 kategorijos įtaisas, M2, M3, N2, N3, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse galima įtaisyti du neprivalomus S1 arba S2 kategorijos įtaisus.

6.7.2.2.

Išskyrus tada, kai transporto priemonės išilginė vidurio plokštuma yra ne ant stacionarios kėbulo plokštės, bet atskiria vieną arba dvi judamąsias transporto priemonės dalis (pvz., duris), ir išilginėje vidurio plokštumoje virš tokių judamųjų dalių trūksta vietos įrengti vieną S3 arba S4 kategorijos įtaisą:

galima įtaisyti du S3 arba S4 kategorijos D tipo įtaisus arba

galima įtaisyti vieną S3 arba S4 kategorijos įtaisą į kairę arba į dešinę nuo išilginės vidurio plokštumos, arba

gali būti sumontuota tarpusavyje susijusių S3 arba S4 kategorijos žibintų sistema.

6.7.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.7.4

Padėtis

6.7.4.1.

Į plotį:

jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės:

S1 arba S2 kategorijos įtaisų atveju toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi taškas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu.

Atstumui tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidinių kraštų netaikomi jokie specialūs reikalavimai.

Visų kitų kategorijų transporto priemonėse:

S1 arba S2 kategorijos įtaisų atveju atstumas tarp tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jei bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

S3 arba S4 kategorijos įtaisai: atskaitos centras turi būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Tačiau kai pagal 6.7.2 punktą yra įtaisyti du S3 arba S4 kategorijos įtaisai, jie turi būti kuo arčiau išilginės vidurio plokštumos – po vieną kiekvienoje šios plokštumos pusėje.

Kai pagal 6.7.2 punktą į šoną nuo išilginės vidurio plokštumos leidžiama papildomai įtaisyti S3 arba S4 kategorijos žibintą, šis atstumas nuo išilginės vidurio plokštumos iki žibinto atskaitos centro neturi būti didesnis kaip 150 mm.

6.7.4.2.

Į aukštį:

6.7.4.2.1.

S1 arba S2 kategorijos įtaisai:

virš žemės paviršiaus ne mažesniu kaip 350 mm ir ne didesniu kaip 1 500 mm atstumu (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma neviršyti 1 500 mm atstumo ir jei nėra įtaisytų neprivalomų žibintų).

Jei įtaisomi neprivalomi žibintai, jie turi būti tokiame aukštyje, kad atitiktų žibintų pločio ir simetrijos reikalavimus ir būtų išdėstyti didžiausiu vertikaliu atstumu, kuris yra įmanomas atsižvelgiant į kėbulo forma, bet ne mažesniu kaip 600 mm atstumu virš privalomų žibintų.

6.7.4.2.2.

S3 arba S4 kategorijos įtaisai:

horizontalioji plokštuma, liečianti tariamojo paviršiaus apatinį kraštą, turi būti: ne didesniu kaip 150 mm atstumu į apačią nuo horizontaliosios plokštumos, liečiančios galinio stiklo paviršiaus apatinį kraštą, arba ne mažesniu kaip 850 mm atstumu virš žemės paviršiaus.

Tačiau horizontalioji plokštuma, liečianti S3 arba S4 kategorijos įtaiso tariamojo paviršiaus apatinį kraštą, turi būti virš horizontaliosios plokštumos, liečiančios S1 arba S2 kategorijos įtaisų tariamojo paviršiaus viršutinį kraštą.

6.7.4.3.

Į ilgį:

6.7.4.4.

S1 arba S2 kategorijos įtaisai: Transporto priemonės gale.

6.7.4.5.

S3 arba S4 kategorijos įtaisai: specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.7.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas:

S1 arba S2 kategorijos įtaisai: 45° į kairę ir į dešinę nuo transporto priemonės išilginės ašies.

Tačiau kai S1 ir S2 kategorijų stabdymo žibintai įtaisomi mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas po H plokštuma gali būti sumažintas iki 20°.

S3 arba S4 kategorijos įtaisai: 10° į kairę ir į dešinę nuo transporto priemonės išilginės ašies.

Vertikalusis kampas:

S1 arba S2 kategorijos įtaisai: 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau:

a)	kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°;

b)	jeigu neprivalomas žibintas įtaisomas didesniu nei 2 100 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į viršų nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

S3 arba S4 kategorijos įtaisai: 10° virš horizontalės ir 5° žemiau horizontalės.

6.7.6

Orientavimas

Transporto priemonės gale.

6.7.7

Elektros jungtys

6.7.7.1.

Visi stabdymo žibintai užsidega vienu metu, kai stabdžių sistema duoda reikiamą signalą, apibrėžtą JT taisyklėse Nr. 13 ir 13-H.

6.7.7.2.

Stabdymo žibintai gali neveikti, jei varymo sistemos įjungimo ir (arba) išjungimo valdiklio padėtis yra tokia, kad varymo sistema negali veikti.

6.7.8

Signalinis įtaisas

Signalinis įtaisas yra neprivalomas, tačiau apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas yra privalomas, jeigu jo reikalaujama pagal sudedamosioms dalims skirtą taisyklę.

Jeigu yra įtaisytas minėtas signalinis įtaisas, jis turi veikti kaip nemirksintis signalinis įtaisas, įsijungiantis sugedus stabdymo žibintams.

6.7.9

Kiti reikalavimai

6.7.9.1.

S3 arba S4 kategorijos įtaisas negali būti sujungtas su bet kuriuo kitu žibintu.

6.7.9.2.

S3 arba S4 kategorijos įtaisas gali būti įtaisytas transporto priemonės išorėje arba viduje.

6.7.9.2.1.

Kai įtaisas įrengtas transporto priemonės viduje:

per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus transporto priemonės paviršius (t. y. galinį stiklą) skleidžiama šviesa neturi trukdyti vairuotojui.

6.8.

Galinis valstybinio numerio ženklo žibintas (JT taisyklė Nr. 4 arba Nr. 148)

6.8.1

Įrengimas

Privalomas.

6.8.2

Skaičius.

Tiek, kad prietaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą pagal prietaiso tipo patvirtinimo dokumentus.

6.8.3

Išdėstymas

Tiek, kad prietaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą pagal prietaiso tipo patvirtinimo dokumentus.

6.8.4

Padėtis

6.8.4.1.

Į plotį: Tiek, kad prietaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą pagal prietaiso tipo patvirtinimo dokumentus.

6.8.4.2.

Į aukštį: Tiek, kad prietaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą pagal prietaiso tipo patvirtinimo dokumentus.

6.8.4.3.

Į ilgį: Tiek, kad prietaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą pagal prietaiso tipo patvirtinimo dokumentus.

6.8.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Tiek, kad prietaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą pagal prietaiso tipo patvirtinimo dokumentus.

6.8.6

Orientavimas

Tiek, kad prietaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą pagal prietaiso tipo patvirtinimo dokumentus.

6.8.7

Elektros jungtys

Pagal 5.11 punktą.

6.8.8

Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas. Jeigu toks įtaisas yra įtaisytas, jo funkciją atlieka priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams privalomas signalinis įtaisas.

6.8.9

Kiti reikalavimai

Kai valstybinio numerio ženklo žibintas yra kombinuotas su galiniu gabaritiniu žibintu, tarpusavyje sujungtas su stabdymo žibintu arba su galiniu rūko žibintu, galinio valstybinio numerio ženklo žibinto fotometrinės savybės gali būti keičiamos bet kuriuo metu, kai stabdymo žibintas arba galinis rūko žibintas yra įjungtas.

6.9.

Priekinis rūko žibintas (JT taisyklė Nr. 7 arba Nr. 148)

6.9.1

Įrengimas

Privalomas visoms motorinėms transporto priemonėms.

Privalomas didesnio kaip 1 600 mm pločio priekaboms.

Neprivalomas priekaboms, kurių plotis nėra didesnis kaip 1 600 mm.

6.9.2

Skaičius.

Du žibintai.

6.9.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.9.4

Padėtis

6.9.4.1.

Priekabos atveju atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 150 mm atstumu.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidinių kraštų:

jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

Visų kitų kategorijų transporto priemonėse: ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jeigu bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.9.4.2.

Į aukštį: virš žemės paviršiaus ne mažesnis kaip 250 mm ir ne didesnis kaip 1 500 mm (2 100 mm, jeigu tai O1 ir O2 kategorijų transporto priemonės arba jei dėl kitų kategorijų transporto priemonių kėbulo formos neįmanoma neviršyti 1 500 mm atstumo).

6.9.4.3.

Į ilgį: specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.9.4.4.

Kai priekinis gabaritinis žibintas ir kitas žibintas yra kartu sujungti, išdėstymo reikalavimų atitikčiai patikrinti naudojamas tariamasis paviršius kito žibinto atskaitos ašies kryptimi (6.9.4.1–6.9.4.3 punktai).

6.9.5

Geometrinis apžvelgiamumas

6.9.5.1.

Horizontalusis kampas: 45° į vidų ir 80° į išorę.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas po H plokštuma gali būti sumažintas iki 20°.

Jei tai priekabos, į vidų nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 5°.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau, kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.9.5.2.

Jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, užuot taikius 6.9.5.1 punktą, gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo nuožiūra ir tik jei transporto priemonėje įtaisytas priekinis šoninis gabaritinis žibintas:

Horizontalusis kampas: 45° į išorę ir 45 ° į vidų.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas po H plokštuma gali būti sumažintas iki 20°.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

Turi būti matoma bent 12,5 cm2 tariamojo žibinto paviršiaus, kad jį būtų galima laikyti matomu. Neatsižvelgiama į jokio šviesogrąžio atšvaito šviečiamąjį paviršių, kuris nespinduliuoja šviesos.

6.9.6

Orientavimas

Į priekį.

6.9.7

Elektros jungtys

Pagal 5.11 punktą.

Tačiau kai priekinis gabaritinis žibintas ir posūkio rodiklio žibintas yra tarpusavyje sujungti, atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti naudojamos tokios priekinio gabaritinio žibinto elektros jungtys arba tarpusavyje sujungta žibinto dalis gali būti tokia, kad jis būtų išjungtas visą posūkio rodiklio žibinto įjungimo laiką (įskaitant įjungimo ir išjungimo fazes).

6.9.8

Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas.

Šis signalinis įtaisas neturi mirksėti ir nėra būtinas, jei prietaisų skydelio apšvietimas gali būti įjungtas tik kartu su priekiniais gabaritiniais žibintais.

Šis reikalavimas netaikomas, kai šviesos signalizavimo sistema veikia pagal 6.19.7.4 punktą.

Tačiau apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas yra privalomas, jeigu jo reikalaujama pagal sudedamąsias dalis reglamentuojančią taisyklę.

6.9.9

Kiti reikalavimai

6.9.9.1.

Jeigu priekiniame gabaritiniame žibinte įmontuotas vienas arba daugiau infraraudonosios spinduliuotės generatorių, jis gali įsijungti tik tada, kai toje pačioje transporto priemonės pusėje esantis priekinis žibintas yra įjungtas, o transporto priemonė juda į priekį. Tuo atveju, kai nesuveikia priekinis gabaritinis žibintas arba toje pačioje pusėje esantis priekinis žibintas, infraraudonosios spinduliuotės generatorius (-iai) turi automatiškai išsijungti.

6.9.9.2.

Kai sumontuojama APAS, veikianti posūkio režimu, priekinis gabaritinis žibintas gali būti pasukamas kartu su apšvietimo moduliu, su kuriuo tarpusavyje yra sujungtas.

6.10.

Galinis rūko žibintas (JT taisyklė Nr. 7 arba Nr. 148)

6.10.1

Įrengimas

R, R1 arba R2 kategorijos įtaisai: privalomas.

6.10.2

Skaičius.

Du žibintai.

6.10.2.1.

M2, M3, N2, N3, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse galima įtaisyti du neprivalomus S1 arba S2 kategorijos įtaisus, išskyrus tada, kai įtaisomas S3 arba S4 kategorijos įtaisas.

6.10.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.10.4

Padėtis

6.10.4.1.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidinių kraštų:

jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: specialių reikalavimų nėra;

jei tai visų kitų kategorijų transporto priemonės: ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jeigu bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.10.4.2.

Į aukštį: virš žemės paviršiaus ne mažesniu kaip 350 mm ir ne didesniu kaip 1 500 mm atstumu (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma neviršyti 1 500 mm atstumo ir jei nėra įtaisytų neprivalomų žibintų). Jeigu įtaisomi neprivalomi žibintai, jie turi būti tokiame aukštyje, kad atitiktų 6.10.4.1 punkto reikalavimus, žibintų simetriją ir būtų išdėstyti didžiausiu vertikaliu atstumu, kuris yra įmanomas atsižvelgiant į kėbulo forma, bet ne mažesniu kaip 600 mm atstumu virš privalomų žibintų.

6.10.4.3.

Į ilgį: transporto priemonės gale.

6.10.5

Geometrinis apžvelgiamumas

6.10.5.1.

Horizontalusis kampas: 45° į vidų ir 80° į išorę.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas po H plokštuma gali būti sumažintas iki 20°.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau:

a)	kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°;

b)	jeigu neprivalomas žibintas įtaisomas didesniu nei 2 100 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į viršų nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.10.5.2.

Jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, užuot taikius 6.10.5.1 punktą, gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo nuožiūra ir tik jei transporto priemonėje įtaisytas galinis šoninis gabaritinis žibintas:

Horizontalusis kampas: 45° į išorę ir 45 ° į vidų. Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas po H plokštuma gali būti sumažintas iki 20°.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.10.6

Orientavimas

Į galą.

6.10.7

Elektros jungtys

Pagal 5.11 punktą.

Tačiau kai galinis gabaritinis žibintas ir posūkio rodiklio žibintas yra tarpusavyje sujungti, atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti naudojamos tokios galinio gabaritinio žibinto elektros jungtys arba tarpusavyje sujungta žibinto dalis gali būti tokia, kad jis būtų išjungtas visą posūkio rodiklio žibinto įjungimo laiką (įskaitant įjungimo ir išjungimo fazes).

6.10.8

Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Jis sujungiamas su priekinių gabaritinių žibintų įtaisu.

Šis reikalavimas netaikomas, kai šviesos signalizavimo sistema veikia pagal 6.19.7.4 punktą.

Tačiau apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas yra privalomas, jeigu jo reikalaujama pagal sudedamąsias dalis reglamentuojančią taisyklę.

6.10.9

Kiti reikalavimai

Nėra.

6.11.

Galinis rūko žibintas (JT taisyklė Nr. 38 arba Nr. 148)

6.11.1

Įrengimas

F, F1 arba F2 kategorijos įtaisai: privalomas.

6.11.2

Skaičius.

Vienas arba du.

6.11.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.11.4

Padėtis

6.11.4.1.

Į plotį: jei yra tik vienas galinis rūko žibintas, jis turi būti priešingoje transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos pusėje, atsižvelgiant į registracijos šalies eismo kryptį; atskaitos centras taip pat gali būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje.

6.11.4.2.

Į aukštį: virš žemės paviršiaus ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 1 000 mm atstumu. Galinių rūko žibintų, sugrupuotų su bet kuriuo galiniu žibintu, didžiausiasis aukštis gali būti padidintas iki 1 200 mm. N2G, N3G, M2G ir M3G kategorijų (bekelės) transporto priemonėse didžiausiasis aukštis gali būti padidintas iki 1 400 mm.

6.11.4.3.

Į ilgį: Transporto priemonės gale.

6.11.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiami kampais α ir ß, kaip nustatyta 2.10.7 punkte:

α = 5 ° aukštyn ir 5° žemyn;

β = 25° į dešinę ir į kairę.

6.11.6

Orientavimas

Į galą.

6.11.7

Elektros jungtys

Jos turi būti tokios, kad:

6.11.7.1.

galinis (-iai) rūko žibintas (-ai) negalėtų būti įjungtas (-i), jei neįjungti tolimosios šviesos, artimosios šviesos arba priekiniai rūko žibintai;

6.11.7.2.

galinis rūko žibintas (-ai) galėtų būti išjungtas (-i) nepriklausomai nuo visų kitų žibintų.

6.11.7.3.

Taikomi šie reikalavimai:

6.11.7.3.1.

galinis (-iai) rūko žibintas (-ai) gali toliau veikti, kol išjungti gabaritiniai žibintai, ir galinis (-iai) rūko žibintas (-ai) turi likti išjungtas (-i), kol vėl bus sąmoningai įjungtas (-i);

6.11.7.3.2.

jei išjungiamas degimas arba ištraukiamas užvedimo raktelis ir atidaromos vairuotojo durelės arba yra įjungti ar išjungti žibintai (6.11.7.1 punktas), o galinio rūko žibinto jungiklis yra įjungimo padėtyje, be privalomojo signalinio įtaiso (6.11.8 punktas) turi būti dar naudojamas bent garsinis įspėjimas.

6.11.7.4.

Išskyrus 6.11.7.1, 6.11.7.3 ir 6.11.7.5 punktų nuostatas, galinio rūko žibinto (-ų) veikimui neturi daryti įtakos jokių kitų žibintų įjungimas arba išjungimas.

6.11.7.5.

Vilkiko (motorinės transporto priemonės) galinis rūko žibintas (-ai) gali automatiškai išsijungti, kai yra prijungta priekaba ir įjungtas galinis priekabos rūko žibintas (-ai).

6.11.8

Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Nesusijusi nemirksinti įspėjamoji lemputė.

6.11.9

Kiti reikalavimai

Visais atvejais atstumas nuo galinio rūko žibinto iki kiekvieno stabdymo žibinto turi būti didesnis kaip 100 mm.

6.12.

Stovėjimo žibintas (JT taisyklė Nr. 77 arba 148)

6.12.1

Įrengimas

Ne ilgesnėse kaip 6 m ir ne platesnėse kaip 2 m motorinėse transporto priemonėse šis žibintas neprivalomas.

Visose kitose transporto priemonėse stovėjimo žibintas draudžiamas.

6.12.2

Skaičius.

Priklauso nuo išdėstymo.

6.12.3

Išdėstymas

Du žibintai priekyje ir du žibintai gale arba po vieną žibintą kiekvienoje pusėje.

6.12.4

Padėtis

6.12.4.1.

Be to, jei yra du žibintai, jie turi būti transporto priemonės šonuose.

6.12.4.2.

Į aukštį:

jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: specialiųjų reikalavimų nenustatyta;

jei tai visų kitų kategorijų transporto priemonės: virš žemės paviršiaus ne mažesniu kaip 350 mm ir ne didesniu kaip 1 500 mm atstumu (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma neviršyti 1 500 mm atstumo).

6.12.4.3.

Į ilgį: specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.12.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 45° į išorę, į priekį ir į galą.

Tačiau kai priekinis arba galinis stovėjimo žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), į vidų nukreiptas 45° kampas po H plokštuma gali būti sumažintas iki 20°.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.12.6

Orientavimas

Turi būti toks, kad žibintai atitiktų matomumo iš priekio ir iš galo reikalavimus.

6.12.7

Elektros jungtys

Jungtis turi būti tokia, kad stovėjimo žibintas (-ai) įsijungtų toje pačioje transporto priemonės pusėje nepriklausomai nuo visų kitų žibintų.

Stovėjimo žibintas (-ai) ir, jei taikoma, priekinis bei galinis gabaritiniai žibintai pagal 6.12.9 punktą turi veikti, net jeigu varymo sistemos įjungimo ir (arba) išjungimo valdiklio padėtis yra tokia, kad varymo sistema negali veikti. Draudžiama naudoti įtaisą, kuris po tam tikro laiko automatiškai išjungtų šiuos žibintus.

6.12.8

Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra neprivalomas. Jeigu signalinis įtaisas yra, jo neturi būti įmanoma supainioti su priekinių ir galinių gabaritinių žibintų signaliniu įtaisu.

6.12.9

Kiti reikalavimai

Šis žibintas taip pat gali būti įjungiamas kartu su priekiniais ir galiniais gabaritiniais žibintais toje pačioje transporto priemonės pusėje. Šiuo atveju laikoma, kad priekinių arba galinių gabaritinių žibintų reikalavimus atitinkantys žibintai atitinka ir stovėjimo žibintų reikalavimus.

6.13.

Galinio kontūro gabaritinis žibintas (JT taisyklė Nr. 7 arba 148)

6.13.1

Įrengimas

A arba AM kategorijos įtaisai (matomi iš priekio) ir R, R1, R2, RM1 arba RM2 kategorijos įtaisai (matomi iš galo):

privalomi didesnio kaip 2,10 m pločio transporto priemonėse. Neprivalomi 1,80–2,10 m pločio transporto priemonėse. Galinio kontūro gabaritiniai žibintai neprivalomi sunkvežimiuose be kėbulo.

6.13.2

Skaičius.

Du, matomi iš priekio, ir du, matomi iš galo.

papildomi žibintai gali būti įtaisyti taip:

a)	du, matomi iš priekio;

b)	du, matomi iš galo.

6.13.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.13.4

Padėtis

6.13.4.1.

Į plotį:

Priekyje ir gale: kuo arčiau transporto priemonės toliausio išorinio krašto. Ši sąlyga laikoma įvykdyta, kai toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi taškas nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto yra ne didesniu kaip 400 mm atstumu.

6.13.4.2.

Į aukštį:

motorinių transporto priemonių priekyje: horizontalioji plokštuma, liečianti viršutinį tariamojo paviršiaus įtaiso atskaitos ašies kryptimi kraštą, neturi būti žemesnė nei horizontalioji plokštuma, liečianti priekinio stiklo skaidrios dalies viršutinį kraštą.

Priekabose ir puspriekabėse: didžiausiame aukštyje, atitinkančiame transporto priemonės pločio, konstrukcijos ir veikimo bei žibintų simetrijos reikalavimus.

Gale: didžiausiame aukštyje, atitinkančiame transporto priemonės pločio, konstrukcijos ir veikimo bei žibintų simetrijos reikalavimus.

Papildomi žibintai, kaip nurodyta 6.13.2 punkto b papunktyje, privalomųjų žibintų atžvilgiu įtaisomi kuo aukščiau, kiek tai yra įmanoma ir suderinama su transporto priemonės konstrukcijos (eksploatacijos) reikalavimais ir žibintų simetrija.

6.13.4.3.

Dėl ilgio nenustatyta jokių specialiųjų reikalavimų.

Papildomi žibintai, kaip nurodyta 6.13.2 punkto a papunktyje, įtaisomi kuo toliau gale; laikoma, kad šis reikalavimas yra įvykdytas, jeigu atstumas tarp papildomų žibintų ir transporto priemonės galo neviršija 400 mm.

6.13.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 80° į išorę

Vertikalusis kampas: 5° virš horizontalės ir 20° žemiau horizontalės.

6.13.6

Orientavimas

Turi būti toks, kad žibintai atitiktų matomumo iš priekio ir iš galo reikalavimus.

6.13.7

Elektros jungtys

Pagal 5.11 punktą.

6.13.8

Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas. Jeigu toks įtaisas yra įtaisytas, jo funkciją atlieka priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams privalomas signalinis įtaisas.

Tačiau apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas yra privalomas, jeigu jo reikalaujama pagal sudedamąsias dalis reglamentuojančią taisyklę.

6.13.9

Kiti reikalavimai

Jeigu yra įvykdomi visi kiti reikalavimai, iš priekio matomi privalomi arba neprivalomi žibintai ir iš galo toje pačioje transporto priemonės pusėje matomi privalomi arba neprivalomi žibintai gali būti sujungti į vieną įtaisą.

Du iš galo matomi žibintai gali būti sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti pagal 5.7 punktą.

Galinio kontūro gabaritinio žibinto vieta atitinkamo gabaritinio žibinto atžvilgiu turi būti tokia, kad atstumas tarp dviejų žibintų tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi taškų, esančių arčiausiai vienas kito, projekcijų skersinėje vertikaliojoje plokštumoje būtų ne mažesnis kaip 200 mm.

Papildomi žibintai, kaip nurodyta 6.13.2 punkto a papunktyje, skirti pažymėti transporto priemonės, priekabos arba puspriekabės galinį kontūrą, turi būti įtaisomi taip, kad jis patektų į patvirtintų netiesioginio matymo galinio vaizdo įtaisų regos lauką.

6.14.

Galinis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis (JT taisyklė Nr. 3 arba Nr. 150)

6.14.1

Įrengimas

Privalomas motorinėse transporto priemonėse.

Priekabose neprivalomi, tik jeigu jie sugrupuoti kartu su kitais galiniais šviesos signaliniais įtaisais.

6.14.2

Skaičius.

Du, jų veikimas turi atitikti JT taisyklės Nr. 3 arba Nr. 150 IA arba IB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Leidžiama naudoti papildomus šviesogrąžius įtaisus ir medžiagas (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.14.4 punkto), su sąlyga, kad dėl jų nepablogėja privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimas.

6.14.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.14.4

Padėtis

6.14.4.1.

Į plotį: toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis šviečiamojo paviršiaus taškas turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu nuo transporto priemonės toliausio išorinio krašto.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidinių kraštų:

jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: specialiųjų reikalavimų nenustatyta;

6.14.4.2.

Į aukštį: virš žemės paviršiaus ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 900 mm atstumu (ne didesniu kaip 1 200 mm, jeigu jie yra sugrupuoti su bet kuriuo (-iais) galiniu (-iais) žibintu (-ais), 1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma neviršyti atitinkamai 900 mm arba 1 200 mm atstumo).

6.14.4.3.

Į ilgį: transporto priemonės gale.

6.14.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 30 ° į vidų ir į išorę.

Vertikalusis kampas: 10° virš ir žemiau horizontalės.

Tačiau kai šviesogrąžis atšvaitas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 10° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.14.6

Orientavimas

Į galą.

6.14.7

Kiti reikalavimai

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti su bet kurio kito galinio žibinto tariamuoju paviršiumi bendrų dalių.

6.15.

Galinis šviesogrąžis atšvaitas, trikampis (JT taisyklė Nr. 3 arba Nr. 150)

6.15.1

Įrengimas

Privalomas priekabose.

Draudžiamas motorinėse transporto priemonėse.

6.15.2

Skaičius.

Du, jų veikimas turi atitikti JT taisyklės Nr. 3 arba Nr. 150 IIIA arba IIIB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Leidžiama naudoti papildomus šviesogrąžius įtaisus ir medžiagas (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.15.4 punkto), su sąlyga, kad dėl jų nepablogėja privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimas.

6.15.3

Išdėstymas

Trikampio viršūnė turi būti nukreipta aukštyn.

6.15.4

Padėtis

6.15.4.1.

Šviesogrąžių atšvaitų vidiniai kraštai vienas nuo kito turi būti nutolę ne mažiau kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jeigu bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.15.4.2.

6.15.4.3.

Į ilgį: transporto priemonės gale.

6.15.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 30 ° į vidų ir į išorę.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau kai šviesogrąžis atšvaitas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 15° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.15.6

Orientavimas

Į galą.

6.15.7

Kiti reikalavimai

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti su bet kurio kito galinio žibinto tariamuoju paviršiumi bendrų dalių.

6.16.

Priekinis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis (JT taisyklė Nr. 3 arba Nr. 150)

6.16.1

Įrengimas

Privalomas priekabose.

Privalomas motorinėse transporto priemonėse, kurių visi priekiniai žibintai turi įtraukiamus atšvaitus.

Neprivalomas kitose motorinėse transporto priemonėse.

6.16.2

Skaičius.

Du, jų veikimas turi atitikti JT taisyklės Nr. 3 arba Nr. 150 IA arba IB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Leidžiama naudoti papildomus šviesogrąžius įtaisus ir medžiagas (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.16.4 punkto), su sąlyga, kad dėl jų nepablogėja privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimas.

6.16.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.16.4

Padėtis

6.16.4.1.

Priekabos atveju šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, turi būti ne didesniu kaip 150 mm atstumu nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidinių kraštų:

jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: specialiųjų reikalavimų nenustatyta;

6.16.4.2.

Į aukštį: virš žemės paviršiaus ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 900 mm atstumu (1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma neviršyti 900 mm atstumo).

6.16.4.3.

Į ilgį: transporto priemonės priekyje.

6.16.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 30 ° į vidų ir į išorę. Jei tai priekabos, į vidų nukreiptas kampas gali būti sumažintas iki 10 °. Jei dėl priekabų konstrukcijos privalomieji šviesogrąžiai atšvaitai negali atitikti šio kampo reikalavimo, gali būti įtaisyti papildomi šviesogrąžiai atšvaitai, kuriems netaikomas pločio apribojimas (6.16.4.1 punktas); šie atšvaitai kartu su privalomaisiais šviesogrąžiais atšvaitais užtikrina būtiną matomumo kampą.

Vertikalusis kampas: 10 ° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau kai šviesogrąžis atšvaitas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 10° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.16.6

Orientavimas

Į priekį.

6.16.7

Kiti reikalavimai

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti su bet kurio kito priekinio žibinto tariamuoju paviršiumi bendrų dalių.

6.17.

Šoninis šviesogrąžis atšvaitas, netrikampis (JT taisyklė Nr. 3 arba Nr. 150)

6.17.1

Įrengimas

Privalomas: visose motorinėse transporto priemonėse, kurios yra ilgesnės kaip 6 m;

visose priekabose.

Neprivalomas: motorinėse transporto priemonėse, kurios yra trumpesnės kaip 6 m.

6.17.2

Skaičius.

Toks, kad būtų įvykdyti išilginio išdėstymo reikalavimai. Atšvaitų veikimas turi atitikti JT taisyklių Nr. 3 ir Nr. 150 IA arba IB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Leidžiama naudoti papildomus šviesogrąžius įtaisus ir medžiagas (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.17.4 punkto), su sąlyga, kad dėl jų nepablogėja privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimas.

6.17.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.17.4

Padėtis

6.17.4.1.

Į plotį: specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.17.4.2.

Į aukštį: virš žemės paviršiaus ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 900 mm atstumu (ne didesniu kaip 200 mm, jeigu jie yra sugrupuoti su bet kuriuo (-iais) žibintu (-ais), 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma neviršyti atitinkamai 900 mm arba 200 mm atstumo arba jeigu pagal 6.17.1 punktą įtaisas nėra privalomas).

6.17.4.3.

Į ilgį: bent vienas šoninis šviesogrąžis atšvaitas turi būti įtaisytas viduriniame transporto priemonės trečdalyje, toliausiai priekyje esantis šoninis šviesogrąžis atšvaitas nuo transporto priemonės priekio turi būti ne didesniu kaip 3 m atstumu.

Atstumas tarp dviejų gretimų šoninių šviesogrąžių atšvaitų neturi būti didesnis kaip 3 m. Šis reikalavimas netaikomas M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms.

Jei dėl transporto priemonės konstrukcijos, modelio ar eksploatacijos negalima įvykdyti šio reikalavimo, atstumas gali būti padidintas iki 4 m. Atstumas tarp toliausiai gale esančio šoninio šviesogrąžio atšvaito ir transporto priemonės galo turi būti ne didesnis kaip 1 m. Tačiau trumpesnėms kaip 6 m motorinėms transporto priemonėms užtenka turėti vieną šoninį šviesogrąžį atšvaitą, įtaisytą pirmajame trečdalyje ir (arba) vieną – paskutiniajame transporto priemonės ilgio trečdalyje.

Ilgesnėms kaip 6 m, bet ne ilgesnėms kaip 7 m M1 kategorijos transporto priemonėms užtenka turėti vieną šoninį šviesogrąžį atšvaitą, įtaisytą ne didesniu kaip 3 m atstumu nuo priekio ir vieną – paskutiniajame transporto priemonės ilgio trečdalyje.

6.17.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 45° į priekį ir į galą.

6.17.6

Orientavimas

Į šoną.

6.17.7

Kiti reikalavimai

Šoninio šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti su bet kurio kito šoninio žibinto tariamuoju paviršiumi bendrų dalių.

6.18.

Šoninis gabaritinis žibintas (JT taisyklė Nr. 91 arba Nr. 148)

6.18.1

Įrengimas

Privalomas: Visose transporto priemonėse, kurios yra ilgesnės kaip 6 m, išskyrus važiuokles su kabina.

SM1 tipo šoninis gabaritinis žibintas naudojamas visų kategorijų transporto priemonėse; tačiau SM2 tipo šoninis gabaritinis žibintas gali būti naudojamas M1 kategorijos transporto priemonėse;

Be to, trumpesnėse kaip 6 m M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse šoniniai gabaritiniai žibintai naudojami, jeigu jie papildo priekinių gabaritinių žibintų, atitinkančių 6.9.5.2 punktą, ir galinių gabaritinių žibintų, atitinkančių 6.10.5.2 punktą, sumažinto geometrinio apžvelgiamumo reikalavimus.

Neprivalomas: visose kitose transporto priemonėse.

Gali būti naudojami SM1 arba SM2 tipo šoniniai gabaritiniai žibintai.

6.18.2

Mažiausias skaičius vienoje pusėje

Toks, kad būtų laikomasi išilginio išdėstymo taisyklių.

6.18.3

Išdėstymas

specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.18.4

Padėtis

6.18.4.1.

Į plotį: specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.18.4.2.

Į aukštį: virš žemės paviršiaus ne mažesniu kaip 250 mm ir ne didesniu kaip 1 500 mm atstumu (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma neviršyti 1 500 mm atstumo).

6.18.4.3.

Į ilgį: bent vienas šoninis gabaritinis žibintas turi būti įtaisytas viduriniame transporto priemonės trečdalyje, o toliausiai priekyje esantis šoninis gabaritinis žibintas turi būti ne didesniu kaip 3 m atstumu nuo transporto priemonės priekio. Atstumas tarp dviejų gretimų šoninių gabaritinių žibintų turi būti ne didesnis kaip 3 m. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos, modelio ar naudojimo įvykdyti šio reikalavimo neįmanoma, šis atstumas gali būti padidintas iki 4 m.

Atstumas tarp toliausiai gale esančio šoninio gabaritinio žibinto ir transporto priemonės galo neturi būti didesnis kaip 1 m.

Tačiau transporto priemonėms, kurios yra ne ilgesnės kaip 6 m, ir važiuoklėms su kabina užtenka turėti vieną šoninį gabaritinį žibintą, įtaisytą pirmajame trečdalyje ir (arba) paskutiniame transporto priemonės ilgio trečdalyje. Ilgesnėms kaip 6 m, bet ne ilgesnėms kaip 7 m M1 kategorijos transporto priemonėms užtenka turėti vieną šoninį gabaritinį žibintą, įtaisytą ne toliau kaip už 3 m nuo priekio ir vieną – paskutiniajame transporto priemonės ilgio trečdalyje.

6.18.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 45° į priekį ir į galą. tačiau transporto priemonėse, kuriose šoninių gabaritinių žibintų įtaisyti neprivaloma, ši vertė gali būti sumažinta iki 30°.

Jei transporto priemonėje įtaisyti šoniniai gabaritiniai žibintai, naudojami papildyti priekinių ir galinių posūkio rodiklio žibintų, atitinkančių 6.5.5.2 punktą, ir (arba) gabaritinių žibintų, atitinkančių 6.9.5.2 ir 6.10.5.2 punktus, sumažintą geometrinį apžvelgiamumą, taikomi šie kampai: 45° į transporto priemonės priekio ir galo ir 30° į transporto priemonės centro pusę (žr. 6.5.5.2 punkto paveikslą).

Vertikalusis kampas: 10° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau kai žibintas įtaisomas mažesniu nei 750 mm atstumu (matuojant pagal 5.8.1 punkto nuostatas), žemyn nukreiptas 10° kampas gali būti sumažintas iki 5°.

6.18.6

Orientavimas

Į šoną.

6.18.7

Elektros jungtys

Trumpesnėse kaip 6 m ilgio M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai gali būti mirksintys, jei tik jų mirksėjimas yra sinchroniškas ir vyksta tokiu pačiu dažniu kaip ir tos pačios transporto priemonės pusės posūkio rodiklio žibintų.

M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse privalomi gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai gali mirksėti vienu metu su tos pačios transporto priemonės pusės posūkio rodiklio žibintais. Tačiau jeigu pagal 6.5.3.1 punktą toje transporto priemonės pusėje yra įtaisyti 5 kategorijos posūkio rodiklio žibintai, šie gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai neturi mirksėti.

6.18.8

Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas. Jeigu toks įtaisas yra įtaisytas, jo funkciją atlieka priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams privalomas signalinis įtaisas.

6.18.9

Kiti reikalavimai

Kai toliausiai gale esantis šoninis gabaritinis žibintas yra kombinuotas su galiniu gabaritiniu žibintu, tarpusavyje sujungtas su galiniu rūko žibintu arba stabdymo žibintu, šoninio gabaritinio žibinto fotometrinės savybės gali būti keičiamos bet kuriuo metu, kai galinis rūko žibintas arba stabdymo žibintas yra įjungtas.

Galiniai šoniniai gabaritiniai žibintai turi būti gintaro spalvos, jeigu jie mirksi su galiniu posūkių rodiklio žibintu.

6.19.

Dieninis žibintas (JT taisyklė Nr. 87 arba Nr. 148)

6.19.1

Įrengimas

Privalomas motorinėse transporto priemonėse. Draudžiamas priekabose.

6.19.2

Skaičius.

Du žibintai.

6.19.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.19.4

Padėtis

6.19.4.1.

Į plotį: atstumas tarp tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 600 mm.

Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jeigu bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.19.4.2.

Į aukštį: ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm virš žemės paviršiaus.

6.19.4.3.

6.19.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis: 20° į išorę ir 20° į vidų.

Vertikalusis: 10° aukštyn ir 10° žemyn.

6.19.6

Orientavimas

Į priekį.

6.19.7

Elektros jungtys

6.19.7.1.

Dieniniai žibintai turi įsijungti automatiškai, kai varymo sistemos įjungimo arba išjungimo valdiklio padėtis yra tokia, kad varymo sistema gali veikti. Tačiau dieniniai žibintai gali likti išjungti esant toliau nurodytoms sąlygoms:

6.19.7.1.1.

kai automatinės pavaros valdiklis yra stovėjimo padėtyje arba

6.19.7.1.2.

kai stovėjimo stabdis yra naudojimo padėtyje, arba

6.19.7.1.3.

kiekvieną kartą, kai rankiniu būdu pirmą kartą įjungiamas varymo sistemos įjungimo arba išjungimo valdiklis, prieš tai, kai transporto priemonė pajuda.

6.19.7.2.

Dieninius žibintus galima išjungti rankiniu būdu su sąlyga, kad jie įsijungia automatiškai, transporto priemonės greičiui viršijus 15 km/h arba transporto priemonei nuvažiavus daugiau kaip 100 m, ir jie lieka įjungti, kol vėl sąmoningai neišjungiami.

6.19.7.3.

Dieninis žibintas automatiškai išsijungia, kai varymo sistemos įjungimo arba išjungimo valdiklio padėtis yra tokia, kad varymo sistema gali veikti, arba kai priekiniai rūko žibintai arba priekiniai žibintai yra įjungti, išskyrus tada, kai pastarieji žibintai naudojami nutrūkstamam šviečiamajam įspėjimui trumpais intervalais.

6.19.7.4.

5.11 punkte nurodyti žibintai gali būti įjungiami, kai dieniniai žibintai yra įjungti. Pasirinkus šią galimybę, įjungiami bent galiniai gabaritiniai žibintai.

6.19.7.5.

Jeigu atstumas tarp priekinio posūkio rodiklio žibinto ir dieninio žibinto ne didesnis kaip 40 mm, dieninio žibinto elektros jungtys atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti tokios, kad:

a)	jis išjungiamas arba

b)	visą tą laiką, kai priekinis posūkio žibintas yra įjungtas, jo šviesos stipris turi būti sumažintas (įskaitant įjungimo ir išjungimo fazes).

6.19.7.6.

Jeigu posūkio rodiklio žibintas ir dieninis žibintas yra tarpusavyje sujungti, atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti naudojamos tokios dieninio žibinto elektros jungtys, kad dieninis žibintas būtų išjungtas visą posūkio rodiklio žibinto įjungimo laiką (įskaitant įjungimo ir išjungimo fazes).

6.19.8

Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra neprivalomas, tačiau apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas yra privalomas, jeigu jo reikalaujama pagal sudedamosioms dalims skirtą taisyklę.

6.19.9

Kiti nurodymai

Nurodymų nėra.

6.20.

Posūkio apšvietimo žibintas (JT taisyklė Nr. 119 arba Nr. 149)

6.20.1

Įrengimas

Neprivalomas motorinėse transporto priemonėse.

6.20.2

Skaičius.

Du žibintai.

6.20.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.20.4

Padėtis

6.20.4.1.

Į plotį: kiekvienoje transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje turi būti po vieną posūkio apšvietimo žibintą.

6.20.4.2.

Į ilgį: ne mažesniu kaip 1 000 mm atstumu nuo priekio.

6.20.4.3.

Į aukštį: mažiausiai: ne mažiau kaip 250 mm virš žemės paviršiaus;

daugiausiai: ne daugiau kaip 900 mm virš žemės paviršiaus.

Tačiau nė vienas tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi taškas neturi būti aukščiau nei aukščiausiai esantis artimosios šviesos žibinto tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi taškas.

6.20.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiami kampais α ir β, kaip nustatyta 2.10.7 punkte:

α = 10 ° į aukštį ir į apačią,

β = 0–60° į išorę.

6.20.6

Orientavimas

Turi būti toks, kad žibintai atitiktų geometrinio apžvelgiamumo reikalavimus.

6.20.7

Elektros jungtys

Posūkio apšvietimo žibintai turi būti sujungti taip, kad jų nebūtų galima įjungti, jei tuo pačiu metu nėra įjungti tolimosios šviesos žibintai arba artimosios šviesos žibintai.

6.20.7.1.

Vienoje transporto priemonės pusėje esantis posūkio apšvietimo žibintas gali būti automatiškai įjungiamas tik tada, kai yra įjungti tos pačios transporto priemonės pusės posūkio rodiklių žibintai ir (arba) ratai pasukami iš tiesios padėties į tą pačią transporto priemonės pusę.

Posūkio apšvietimo žibintas turi būti išjungiamas automatiškai, kai posūkio rodiklio žibintas išjungiamas ir (arba) ratai atsukami į tiesią padėtį.

6.20.7.2.

Kai atbulinės eigos žibintas yra įjungtas, abu posūkio apšvietimo žibintai gali būti įjungiami vienu metu, nepriklausomai nuo vairo arba posūkio rodiklio žibinto padėties.

Jeigu taip įjungiami abu posūkio apšvietimo žibintai, jie turi būti išjungiami:

a)	kai atbulinės eigos žibintas yra išjungtas arba

b)	kai transporto priemonės priekinės eigos greitis didesnis kaip 15 km/h.

6.20.8

Signalinis įtaisas

Nėra.

6.20.9

Kiti reikalavimai

Posūkio apšvietimo žibintai neturi įsijungti, kai transporto priemonė važiuoja didesniu kaip 40 km/h greičiu.

6.21.

Matomumo ženklas (JT taisyklė Nr. 104 arba Nr. 150)

6.21.1

Įrengimas

6.21.1.1.

Draudžiamas: M1 ir O1 kategorijų transporto priemonėse.

6.21.1.2.

Privalomas:

6.21.1.2.1.

Gale:

didesnio kaip 2 100 mm pločio nurodytų kategorijų transporto priemonių gabaritų ištisinis ženklinimas:

a)	N2, kai didžiausia masė didesnė kaip 7,5 tonos, ir N3 (išskyrus važiuokles su kabina, nekomplektines transporto priemones ir puspriekabių vilkikus);

b)	O3 ir O4 (išskyrus nekomplektines transporto priemones).

6.21.1.2.2.

Šone:

6.21.1.2.2.1.

didesnio kaip 6 000 mm ilgio (įskaitant priekabų vilktį) nurodytų kategorijų transporto priemonių gabaritų dalinis ženklinimas:

a)	N2, kai didžiausia masė didesnė kaip 7,5 tonos, ir N3 (išskyrus važiuokles su kabina, nekomplektines transporto priemones ir puspriekabių vilkikus);

b)	O3 ir O4 (išskyrus nekomplektines transporto priemones).

6.21.1.2.3.

Vietoj privalomo gabaritų ženklinimo gali būti pritvirtinamas linijinis ženklinimas, jei dėl transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio arba eksploatacijos reikalavimų neįmanoma taikyti privalomo gabaritų ženklinimo.

6.21.1.2.4.

Jeigu dalį kėbulo išorinių paviršių sudaro lanksčios medžiagos, šis linijinis ženklinimas pritvirtinamas ant transporto priemonės standžios (-ių) dalies (-ių). Likusi matomumo ženklinimo dalis gali būti pritvirtinama ant lanksčios medžiagos. Jeigu visą kėbulo išorinį paviršių sudaro lanksčios medžiagos, linijinis ženklinimas gali būti pritvirtintas ant šių lanksčių medžiagų.

6.21.1.2.5.

Tais atvejais, kai techninei tarnybai atlikus patikrinimą, gamintojas tipo patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad 6.21.2–6.21.7.5 punktuose nustatytų reikalavimų neįmanoma laikytis dėl eksploatacijos reikalavimų, kuriais nustatoma speciali transporto priemonės forma, konstrukcija ar modelis, kai kurių iš tų reikalavimų galima laikytis iš dalies. Tai turi priklausyti nuo to, kokių reikalavimų laikomasi, jei tai įmanoma, ir nuo matomumo ženklinimo, iš dalies atitinkančio griežčiausius reikalavimus dėl transporto priemonės konstrukcijos. Pavyzdžiui, jeigu įmanoma, ant konstrukcijos gali būti pritvirtinti papildomi laikikliai arba plokštės, sudarytos iš medžiagos, atitinkančios JT taisyklės Nr. 104 arba Nr. 150 reikalavimus, siekiant užtikrinti aiškius ir vienodus įspėjamuosius signalus, atitinkančius tikslą užtikrinti vaizdo matomumą.

Jeigu reikalavimų leidžiama laikytis iš dalies, dalį reikiamo matomumo ženklinimo galima pakeisti šviesogrąžiais įtaisais, pvz., JT taisyklėje Nr. 3 arba Nr. 150 nustatytais IVA klasės šviesogrąžiais atšvaitais arba laikikliais, kuriuose yra šviesogražės medžiagos, atitinkančios JT taisyklėje Nr. 104 arba Nr. 150 nustatytus C klasės fotometrinius reikalavimus. Tokiu atveju kas 1 500 mm pritvirtinama bent po vieną iš šių šviesogrąžių įtaisų.

Reikiama informacija pateikiama pranešimo formoje.

6.21.1.3.

Neprivalomas:

6.21.1.3.1.

Gale ir šone:

visų kitų kategorijų transporto priemonėse, kurios kitaip neapibrėžtos 6.21.1.1 ir 6.21.1.2 punktuose, įskaitant puspriekabių vilkikų kabinas ir važiuoklių su kabina kabinas;

dalinis arba ištisinis gabaritų ženklinimas gali būti naudojamas vietoj privalomo linijinio ženklinimo, o ištisinis gabaritų ženklinimas gali būti naudojamas vietoj privalomo dalinio gabaritų ženklinimo;

6.21.1.3.2.

priekyje:

linijinis ženklinimas O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse.

Priekyje galima nenaudoti dalinio arba ištisinio gabaritų ženklinimo.

6.21.2

Skaičius.

Priklauso nuo įrengimo.

6.21.3

Išdėstymas

matomumo ženklai turi būti kuo arčiau horizontalės ir vertikalės, atsižvelgiant į transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ir veikimo reikalavimus; jeigu tai neįmanoma, dalinis arba ištisinis gabaritų ženklinimas, jeigu yra pritvirtintas, turi būti kuo arčiau transporto priemonės išorės kontūro.

Be to, matomumo ženklinimo elementai išdėstomi kuo vienodžiau virš transporto priemonės horizontaliųjų matmenų taip, kad būtų galima identifikuoti bendrą transporto priemonės ilgį ir (arba) plotį.

6.21.4

Padėtis

6.21.4.1.

Plotis

6.21.4.1.1.

Matomumo ženklinimas turi būti kuo arčiau transporto priemonės krašto.

6.21.4.1.2.

Bendras prie transporto priemonės pritvirtintų matomumo ženklinimo elementų horizontalusis ilgis, išskyrus visus horizontaliai persidengiančius atskirus elementus, turi siekti bent 70 proc. bendro transporto priemonės ilgio.

6.21.4.2.

Ilgis

6.21.4.2.1.

Matomumo ženklinimas turi būti kuo arčiau transporto priemonės galų, ne didesniu kaip 600 mm atstumu nuo kiekvieno transporto priemonės galo.

6.21.4.2.1.1.

Motorinių transporto priemonių atveju – iki kiekvieno transporto priemonės galo arba, puspriekabių vilkikų atveju, – kiekvieno kabinos galo.

Tačiau ne didesniu kaip 2 400 mm atstumu nuo motorinės transporto priemonės priekio leidžiama naudoti alternatyvų ženklinimą, jeigu, kaip toliau nurodoma, įtaisoma eilė šviesogrąžių atšvaitų (IVA klasės – pagal JT taisyklę Nr. 3 arba Nr. 150 ir C klasės – pagal JT taisyklę Nr. 104 arba Nr. 150), už kurio turi būti privalomas matomumo ženklinimas:

a)	mažiausiai 25 cm2 dydžio šviesogrąžis atšvaitas;

b)	vienas šviesogrąžis atšvaitas, įtaisytas ne toliau kaip 600 mm atstumu nuo transporto priemonės priekio;

c)	papildomi šviesogrąžiai atšvaitai, įtaisyti ne didesniu kaip 600 mm atstumu vienas nuo kito;

d)	atstumas nuo paskutinio šviesogrąžio atšvaito iki matomumo ženklinimo pradžios neturi būti didesnis kaip 600 mm.

6.21.4.2.1.2.

Priekabų atveju ženklinamas kiekvienas transporto priemonės galas (išskyrus vilktį).

6.21.4.2.2.

Prie transporto priemonės pritvirtintų matomumo ženklinimo elementų, išskyrus bet kokius tam tikrų elementų horizontalius persidengimus, bendras horizontalus ilgis turi siekti bent 70 proc.:

6.21.4.2.2.1.

transporto priemonės ilgio, jeigu tai motorinės transporto priemonės, arba kabinos ilgio, jeigu tai puspriekabių vilkikai, bet jeigu pagal 6.21.4.2.1.1 punktą naudojamas alternatyvus ženklinimas, tada atstumo, pradedamo matuoti ne toliau kaip 2 400 mm atstumu nuo transporto priemonės priekio iki galo.

A yra atstumas nuo toliausiai priekyje esančio matomumo ženklinimo iki transporto priemonės priekio. Didžiausia A vertė yra 2 400 mm (žr. 6.21.4.2.1.1 punktą).

6.21.4.2.2.2.

bendro transporto priemonės ilgio (išskyrus vilktį), jei tai priekabos.

6.21.4.3.

Aukštis

6.21.4.3.1.

Linijinio ženklinimo ir gabaritų ženklinimo žemiausias (-i) elementas (-ai)

Kuo žemesnėje padėtyje laikantis šio intervalo ribų:

Mažiausiai: ne mažiau kaip 250 mm virš žemės paviršiaus.

Daugiausiai: ne daugiau kaip 1 500 mm virš žemės paviršiaus.

Tačiau gali būti priimtinas didžiausias 500 mm montavimo aukštis, jeigu dėl transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ar eksploatacijos sąlygų negalima taikyti didžiausios 1 500 mm vertės arba, jei būtina, siekiant laikytis 6.21.4.1.2 ir 6.21.4.2.2 punktuose nustatytų reikalavimų arba taikyti horizontalų linijinį ženklinimo išdėstymą ar žemiausią (-ius) gabaritų ženklinimo elementą (-us).

Matomumo ženklinimą pritvirtinus didesniame nei 1 500 mm aukštyje, pranešimo formoje būtina pateikti tai pagrindžiančius argumentus.

6.21.4.3.2.

Gabaritų ženklinimo viršutinis (-iai) elementas (-ai):

kuo aukščiau, bet neviršijant 400 mm atstumo nuo transporto priemonės viršutinio krašto.

6.21.5

Matomumas

Matomumo ženklinimas laikomas matomu, jei matoma bent 70 proc. pritvirtinto ženklinimo šviečiamojo paviršiaus, kai stebėtojas stovi bet kuriame taške toliau apibrėžtose stebėjimo plokštumose:

6.21.5.1.

galinio ir priekinio matomumo ženklinimo atveju (žr. 11 priedo 1a ir 1b paveikslus) stebėjimo plokštuma yra statmena išilginei transporto priemonės ašiai, kuri yra 25 m atstumu nuo transporto priemonės galo ir yra apibrėžta:

6.21.5.1.1.

į aukštį – dviem 1 m ir 3,0 m aukštyje virš žemės paviršiaus esančiomis horizontaliosiomis plokštumomis;

6.21.5.1.2.

į plotį – dviem vertikaliosiomis plokštumomis, kurios į išorę nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos sudaro 4° kampą ir eina per vertikaliųjų plokštumų, lygiagrečių su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma, apibrėžiančia bendrą transporto priemonės plotį, susikirtimo tašką ir per plokštumą, statmeną transporto priemonės išilginei ašiai, apibrėžiančiai transporto priemonės galą.

6.21.5.2.

Šoninio matomumo ženklinimo atveju (žr. 11 priedo 2 pav.) stebėjimo plokštuma yra lygiagreti su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma, kuri yra 25 m atstumu nuo transporto priemonės galo ir yra apibrėžta:

6.21.5.2.1.

į aukštį – dviem 1,0 m ir 1,5 m aukštyje virš žemės paviršiaus esančiomis horizontaliosiomis plokštumomis;

6.21.5.2.2.

į plotį – dviem vertikaliosiomis plokštumomis, kurios į išorę nuo transporto priemonės plokštumos, statmenos išilginei ašiai, sudaro 4° kampą ir eina per vertikaliųjų plokštumų, statmenų transporto priemonės išilginei ašiai, apibrėžiančia bendrą transporto priemonės ilgį ir toliausią transporto priemonės išorinį kraštą, susikirtimo tašką.

6.21.6

Orientavimas

6.21.6.1.

Šone:

kuo lygiagretesnis su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma ir suderintas su transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ir veikimo reikalavimais; jeigu tai neįmanoma, kuo labiau atitinkantis transporto priemonės išorės kontūrus.

6.21.6.2.

Gale ir priekyje:

kuo lygiagretesnis su transporto priemonės skersine plokštuma ir suderintas su transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ir veikimo reikalavimais, jeigu tai neįmanoma, kuo labiau atitinkantis transporto priemonės išorės kontūrus.

6.21.7

Kiti reikalavimai

6.21.7.1.

Matomumo ženklinimas laikomas nenutrūkstamu, jeigu atstumas tarp gretimų elementų yra kuo mažesnis ir neviršija 50 proc. trumpiausio gretimo elemento ilgio. Tačiau jeigu gamintojas gali įrodyti tipo patvirtinimo institucijai, kad 50 proc. kriterijaus neįmanoma laikytis, atstumas tarp gretimų elementų gali būti didesnis nei 50 proc. trumpiausio gretimo elemento ilgio, bet jis turi būti kuo mažesnis ir neviršyti 1 000 mm.

6.21.7.2.

Dalinio gabaritų ženklinimo atveju kiekvieną viršutinį kampą apibrėžia dvi viena kitos atžvilgiu 90° kampą sudarančios linijos, kurių kiekviena būtų bent 250 mm ilgio; jeigu tai neįmanoma, ženklinimas turi kuo labiau atitikti transporto priemonės išorės kontūrus.

6.21.7.3.

Atstumas tarp transporto priemonės gale pritvirtinto matomumo ženklinimo ir kiekvieno privalomo stabdymo žibinto turėtų būti didesnis kaip 200 mm.

6.21.7.4.

Kai įtaisomi galiniai ženklai, atitinkantys JT taisyklės Nr. 70 arba Nr. 150 01 serijos pakeitimus, gamintojo nuožiūra jie gali būti laikomi galinio matomumo ženklinimo dalimi, skaičiuojant matomumo ženklinimo ilgį ir jo atstumą nuo transporto priemonės šono.

6.21.7.5.

Transporto priemonėje matomumo ženklinimui skirtos vietos turi būti tokios, kad būtų galima pritaisyti bent 60 mm pločio ženklus.

6.22.

Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS) (JT taisyklė Nr. 123 arba Nr. 149)

Jeigu toliau nenurodyta kitaip, šios taisyklės reikalavimai dėl priekinių tolimosios šviesos žibintų (6.1 punktas) ir priekinių artimosios šviesos žibintų (6.2 punktas) taikomi susijusiai APAS daliai.

6.22.1

Įrengimas

Neprivalomas motorinėse transporto priemonėse. Draudžiamas priekabose.

6.22.2

Skaičius.

Viena.

6.22.3

Išdėstymas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.22.4

Padėtis

Prieš atliekant paskesnes bandymo procedūras, nustatoma neutrali APAS padėtis.

6.22.4.1.

Į plotį ir į aukštį:

apšvietimo įrenginiai, kurie vienu metu įjungiami tam, kad atliktų konkrečią apšvietimo funkciją arba veiktų nustatytu režimu pagal paraiškos pateikėjo aprašą, turi atitikti 6.22.4.1.1–6.22.4.1.4 punktuose nurodytos apšvietimo funkcijos arba režimo reikalavimus.

Visi matmenys rodo artimiausią tariamojo paviršiaus (-ių) kraštą, stebimą apšvietimo įrenginio (-ių) atskaitos ašies kryptimi.

6.22.4.1.1.

Du simetriškai įtaisyti apšvietimo įrenginiai įrengiami aukštyje, kuris atitinka susijusių 6.1.4. ir 6.2.4. punktų reikalavimus; du simetriškai įtaisyti apšvietimo įrenginiai – tai du apšvietimo įrenginiai, įrengiami po vieną kiekvienoje transporto priemonės pusėje taip, kad jų tariamųjų paviršių (geometriniai) sunkio centrai būtų viename aukštyje ir vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos ne mažesniu kaip 50 mm tikslumu; tačiau jų šviesą spinduliuojantys paviršiai, šviečiamieji paviršiai ir šviesos našumas gali skirtis.

6.22.4.1.2.

Papildomi apšvietimo įrenginiai, jei jų yra, įtaisomi horizontalia kryptimi kiekvienoje transporto priemonės pusėje ne didesniu kaip 140 mm atstumu (14) (paveiksle – E) ir vertikalia kryptimi 400 mm atstumu virš artimiausio apšvietimo įrenginio arba po juo (paveiksle – D).

6.22.4.1.3.

Nė vienas iš 6.22.4.1.2 punkte aprašytų papildomų apšvietimo įrenginių neturi būti įtaisytas virš žemės paviršiaus žemiau kaip 250 mm (pav. – F) arba aukščiau, nei nurodyta šios taisyklės 6.2.4.2 punkte (pav. – G).

6.22.4.1.4.

Papildomai į plotį:

kiekvieno artimosios šviesos apšvietimo režimo atveju:

bent vieno kiekvienoje transporto priemonės pusėje esančio apšvietimo įrenginio tariamojo paviršiaus išorinis kraštas turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu nuo toliausio transporto priemonės išorinio krašto (pav. – A) ir

tariamųjų paviršių atskaitos ašių kryptimi vidiniai kraštai turi būti nutolę vienas nuo kito ne daugiau kaip 600 mm. Tačiau tai netaikoma M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms; visų kitų kategorijų motorinėse transporto priemonėse šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jeigu bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

Apšvietimo įrenginiai, vienu metu įjungiami tam tikru apšvietimo režimu:

Nr. 3 ir 9	:	(du simetriškai įtaisyti apšvietimo įrenginiai)
Nr. 1 ir 11	:	(du simetriškai įtaisyti apšvietimo įrenginiai)
Nr. 4 ir 8	:	(du papildomi apšvietimo įrenginiai)

Apšvietimo įrenginiai, kurie neįjungiami nurodytu apšvietimo režimu:

Nr. 2 ir 10	:	(du simetriškai įtaisyti apšvietimo įrenginiai)
Nr. 5	:	(papildomas apšvietimo įrenginys)
Nr. 6 ir 7	:	(du simetriškai įtaisyti apšvietimo įrenginiai)

Horizontalieji matmenys mm:

A ≤ 400

B ≥ 600 arba ≥ 400, jeigu transporto priemonės bendras plotis < 1 300 mm, tačiau jei tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės:

C ≤ 200

E ≤ 140

Vertikalieji matmenys mm:

D ≤ 400

F ≥ 250

G ≤ 1 200

6.22.4.2.

Į ilgį:

visi APAS apšvietimo įrenginiai įtaisomi priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius netrukdo vairuotojui.

6.22.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Kiekvienoje transporto priemonės pusėje kiekvienos numatytos apšvietimo funkcijos ir režimo atveju:

bent vienas iš apšvietimo įrenginių, vienu metu įjungiamų tam, kad atliktų konkrečią apšvietimo funkciją arba veiktų nustatytu režimu pagal paraiškos pateikėjo aprašą, turi atitikti šios taisyklės 6.1.5 ir 6.2.5 punktuose nurodytus tam tikrų apšvietimo funkcijų geometrinio apžvelgiamumo kampus. Siekiant įvykdyti skirtingiems kampams taikomus reikalavimus, galima naudoti atskirus apšvietimo įrenginius.

6.22.6

Orientavimas

Į priekį.

Prieš tolesnes bandymo procedūras, nustatoma neutrali APAS padėtis ir turi būti spinduliuojama pagrindinė artimoji šviesa.

6.22.6.1.

Vertikalusis orientavimas

6.22.6.1.1.

Pagrindinės artimosios šviesos pluošto ribinės linijos pradinį pokrypį žemyn, nustatomą, kai transporto priemonė nepakrauta, o vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, gamintojas apibrėžia 0,1 proc. tikslumu ir aiškiai įskaitomai bei neištrinamai nurodo naudodamas 7 priede pavaizduotą simbolį ant kiekvienos transporto priemonės greta bet kurio priekinio apšvietimo sistemos arba gamintojo plokštelės.

Jeigu skirtingiems apšvietimo įrenginiams, kurie turi įtakos pagrindinės artimosios šviesos ribai, gamintojas nustato skirtingus pradinius pokrypius žemyn, šias pokrypio žemyn vertes jis apibrėžia 0,1 proc. tikslumu ir aiškiai įskaitomai bei neištrinamai nurodo naudodamas 7 priede pavaizduotą simbolį ant kiekvienos transporto priemonės greta atitinkamo apšvietimo įrenginio arba gamintojo plokštelėje taip, kad visus susijusius apšvietimo įrenginius būtų galima nesunkiai atpažinti.

6.22.6.1.2.

Pagrindinės artimosios šviesos ribinės linijos horizontalios dalies pokrypis žemyn turi išlikti tarp šios taisyklės 6.2.6.1.2 punkte nurodytų ribų visomis šios taisyklės 5 priede nurodytomis transporto priemonės statinės apkrovos sąlygomis; pradinis reguliavimas turi atitikti nustatytąsias vertes.

6.22.6.1.2.1.

Kai artimąją šviesą sukuria keletas skirtingų apšvietimo įrenginių šviesos pluoštų, kiekvienai minėtų šviesos pluoštų ribinei linijai (jei jų yra), projektuojamai kampinėje zonoje, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 123 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančios pranešimo formos 9.3 punkte arba JT taisyklės Nr. 149 1 priedo 9.3.3 punkte, taikomos 6.22.6.1.2 punkto nuostatos.

6.22.6.2.

Priekinių žibintų reguliavimo įtaisas

6.22.6.2.1.

Kai būtina naudoti priekinių žibintų reguliavimo įtaisą, siekiant įvykdyti 6.22.6.1.2 punkto reikalavimus, jis turi būti automatinis.

6.22.6.2.2.

Jeigu šis įtaisas sugenda, artimosios šviesos spindulys neturi įgauti padėties, kurioje artimoji šviesa būtų silpnesnė nei prieš įtaisui sugendant.

6.22.6.3.

Horizontalusis orientavimas:

Ekrane projektuojamas kiekvieno apšvietimo įrenginio ribinės linijos alkūnės perlinkis, jei jis yra, turi sutapti su vertikaliąja linija, einančia per minėto apšvietimo įrenginio atskaitos ašį. Galimas 0,5 laipsnio leidžiamasis nuokrypis į eismo krypties pusę. Kiti apšvietimo įrenginiai reguliuojami pagal paraiškos pateikėjo specifikaciją, kaip nustatyta JT taisyklės Nr. 123 10 priede arba JT taisyklės Nr. 149 14 priede.

6.22.6.4.

Matavimo tvarka

Pareguliavus pradinį šviesos pluošto orientavimo parametrą, artimosios šviesos vertikalusis pokrypis arba, kai taikoma, visų skirtingų apšvietimo įrenginių, kurių paskirti sukurti arba padėti sukurti pagrindinės artimosios šviesos ribą (-as) pagal 6.22.6.1.2.1 punktą, vertikalieji pokrypiai tikrinami visomis transporto priemonės apkrovos sąlygomis pagal šios taisyklės 6.2.6.3.1 ir 6.2.6.3.2 punktų specifikacijas.

6.22.7

Elektros jungtys

6.22.7.1.

Tolimoji šviesa (jei numatyta APAS)

6.22.7.1.1.

Tolimosios šviesos apšvietimo įrenginiai gali būti įjungiami arba vienu metu, arba poromis. Perjungiant iš artimosios šviesos į tolimąją šviesą, turi būti įjungiama bent viena tolimosios šviesos apšvietimo įrenginių pora. Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją šviesą, visi tolimosios šviesos apšvietimo įrenginiai išjungiami vienu metu.

6.22.7.1.2.

Tolimoji šviesa gali būti adaptyvioji, kaip nustatyta 6.22.9.3 punkte, o valdymo signalus siunčia jutiklių sistema, galinti aptikti toliau nurodytus įeities signalus ir į juos reaguoti:

a)	aplinkos apšvietimo sąlygas;

b)	iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių priekinių apšvietimo įtaisų ir priekinių šviesos signalinių įtaisų spinduliuojamą šviesą;

c)	iš galo atvažiuojančių transporto priemonių galinių šviesos signalinių įtaisų spinduliuojamą šviesą.

Jutikliai gali atlikti papildomų funkcijų, kurios pagerintų veikimą.

Šiame punkte transporto priemonės – L, M, N, O ir T kategorijų transporto priemonės (įskaitant dviračius), kuriose įtaisyti šviesogrąžiai atšvaitai su apšvietimo ir šviesos signaliniais įtaisais yra įjungti.

6.22.7.1.3.

Visada turi būti įmanoma rankiniu būdu įjungti ir išjungti tolimosios šviesos priekinius žibintus (adaptyviuosius arba neadaptyviuosius) ir rankiniu būdu deaktyvinti automatinį valdymą.

Be to, tolimosios šviesos priekiniai žibintai ir jų automatinis valdymas išjungiami rankiniu būdu paprastai ir tiesiogiai; neleidžiama naudoti antro lygio meniu.

6.22.7.1.4.

Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu kaip ir tolimoji šviesa.

6.22.7.1.5.

Jeigu įtaisytų keturių paslepiamųjų apšvietimo įrenginių padėtis yra pakeltoji padėtis, tuo pačiu metu negali įsijungti jokie kiti įrengti papildomi priekiniai žibintai, jeigu jų paskirtis – protarpinis šviesos mirksėjimas trumpais intervalais dienos metu (žr. 5.12 punktą).

6.22.7.2.

Artimoji šviesa:

a)	artimosios šviesos įjungimo valdiklis vienu metu turi išjungti visus priekinius tolimosios šviesos žibintus arba tolimosios šviesos APAS apšvietimo įrenginius;

b)	artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu kaip ir tolimoji šviesa;

c)	jeigu artimosios šviesos apšvietimo įrenginiuose įtaisyti dujų išlydžio šviesos šaltiniai, įjungus tolimąją šviesą, šie šaltiniai turi likti įjungti.

6.22.7.3.

Artimosios šviesos žibintų įjungimas ir išjungimas turi atitikti šios taisyklės 5.12 ir 6.2.7 punktuose nustatytus elektrinės jungties reikalavimus.

6.22.7.4.

Automatinis APAS veikimas

Kaip nurodyta toliau, APAS apšvietimo funkcijų klasių ir jų režimų pakeitimai atliekami automatiškai ir neturi trukdyti vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams, neblaškyti jų dėmesio ir jų neakinti.

Toliau nurodytos sąlygos taikomos aktyvuojant artimosios šviesos ir, jeigu taikoma, tolimosios šviesos klases ir jų režimus ir (arba) derinant tolimąją šviesą.

6.22.7.4.1.

Artimosios šviesos C klasės režimas (-ai) aktyvinamas, jeigu nėra aktyvintas joks kitos artimosios šviesos klasės režimas.

6.22.7.4.2.

Artimosios šviesos V klasės režimas (-ai) neturi veikti, jei automatiškai nenustatoma, kad yra viena arba daugiau iš šių sąlygų (naudojamas V signalas):

a)	keliai yra apstatytose vietovėse, o transporto priemonės greitis yra mažesnis kaip 60 km/h;

b)	keliuose yra įrengtas nuolatinis apšvietimas, o transporto priemonės greitis yra mažesnis kaip 60 km/h;

c)	kelio paviršiaus skaistis yra 1 cd/2 ir (arba) nenutrūkstamai viršijamas 10 lx horizontalusis kelio apšvietimas;

d)	transporto priemonės greitis yra ne didesnis kaip 50 km/h.

6.22.7.4.3.

Artimosios šviesos E klasės režimas (-ai) neturi veikti, jei transporto priemonės greitis yra ne didesnis kaip 60 km/h ir automatiškai nenustatoma, kad yra viena arba daugiau iš šių sąlygų:

a)	Kelio charakteristikos atitinka automagistralės sąlygas (15) arba transporto priemonės greitis yra didesnis kaip 110 km/h (naudojamas E signalas).

tik kai artimosios šviesos E klasės režimas pagal sistemos patvirtinimo dokumentus arba pranešimo lapą atitinka JT taisyklės Nr. 123 3 priedo 6 lentelės arba JT taisyklės Nr. 149 14 lentelės „duomenų rinkinį“.

Duomenų rinkinys E1: transporto priemonės greitis didesnis kaip 100 km/h (naudojamas E1 signalas).

Duomenų rinkinys E2: transporto priemonės greitis didesnis kaip 90 km/h (naudojamas E2 signalas).

Duomenų rinkinys E3: transporto priemonės greitis didesnis kaip 80 km/h (naudojamas E3 signalas).

6.22.7.4.4.

Artimosios šviesos W klasės režimas (-ai) neturi veikti, jei priekiniai rūko žibintai, jei jie yra, yra neišjungti ir automatiškai nenustatoma, kad yra viena arba daugiau iš šių sąlygų (naudojamas W signalas):

a)	automatiškai nustatoma, kad kelio danga yra drėgna;

b)	priekinio stiklo valytuvas veikia, o jo nenutrūkstamo arba automatiškai valdomo veikimo trukmė yra bent dvi minutės.

6.22.7.4.5.

C, V, E arba W klasės artimosios šviesos režimas neturi būti keičiamas į nurodytos klasės posūkio režimą (T signalas naudojamas kartu su minėtos artimosios šviesos klasės signalu pagal 6.22.7.4.1–6.22.7.4.4 punktus), jei įvertinama bent viena iš šių charakteristikų (arba lygiaverčiai rodmenys):

a)	vairaračio užsirakinimo kampas;

b)	transporto priemonės sunkio centro trajektorija.

Be to, taikomos šios nuostatos:

horizontalus asimetriškos ribos judėjimas į šonus nuo išilginės transporto priemonės ašies, jei taikoma, leidžiamas tik tada, kai transporto priemonė važiuoja į priekį (16), ir turi būti toks, kad išilginė vertikalioji plokštuma, einanti per ribinės linijos alkūnės perlinkį, nekirstų transporto priemonės sunkio centro trajektorijos linijos už tam tikro apšvietimo įrenginio įtaisymo aukštį daugiau kaip 100 kartų didesniu atstumu nuo transporto priemonės priekio;

ii)	vienas arba daugiau apšvietimo įrenginių gali būti papildomai įjungiami tik tada, kai transporto priemonės sunkio centro trajektorijos horizontalusis kreivio spindulys yra 500 m arba mažesnis.

6.22.7.5.

Vairuotojas visada turi turėti galimybę nustatyti neutralią APAS padėtį ir vėl atkurti jos automatinį veikimą.

6.22.8

Signalinis įtaisas

6.22.8.1.

Šios taisyklės 6.1.8 punkto (tolimosios šviesos žibintui) ir 6.2.8 punkto (artimosios šviesos žibintui) nuostatos taikomos atitinkamoms APAS dalims.

6.22.8.2.

APAS trikties vaizdinis signalinis įtaisas yra privalomas. Jis neturi būti mirksintis. Jis aktyvuojamas tada, kai nustatoma APAS valdymo signalų triktis arba kai pagal JT taisyklės Nr. 123 5.9 punktą gaunamas trikties signalas. Įtaisas lieka aktyvuotas tol, kol yra triktis. Įtaisą galima laikinai išjungti, bet jis turi vėl įsijungti, kai įjungiamas ir išjungiamas varymo sistemą įjungiantis ir išjungiantis įtaisas.

6.22.8.3.

Jeigu tolimoji šviesa yra adaptyvioji, regimasis signalinis įtaisas vairuotojui turi nurodyti, kad buvo aktyvuota tolimosios šviesos derinimo funkcija. Ši informacija rodoma tol, kol derinimo funkcija yra aktyvuota.

6.22.8.4.

Signalinis įtaisas, rodantis, kad vairuotojas nustatė sistemos padėtį pagal JT taisyklės Nr. 123 5.8 punktą arba JT taisyklės Nr. 149 4.12 punktą, neprivalomas.

6.22.9

Kiti reikalavimai

6.22.9.1.

APAS leidžiama naudoti tik tada, kai pagal Taisyklę Nr. 45 (17) yra įtaisytas priekinių žibintų valymo įtaisas (-ai), skirtas (-i) bent tiems apšvietimo įrenginiams, kurie yra nurodyti JT taisyklės Nr. 123 1 priedo pavyzdį atitinkančios pranešimo formos 9.2.3 punkte arba JT taisyklės Nr. 149 1 priedo 9.3.2.3 punkte, jei šių įrenginių šviesos šaltinių bendras etaloninis šviesos srautas kiekvienoje pusėje yra didesnis kaip 2 000 liumenų, ir kurie turi įtakos C klasės (pagrindinei) artimajai šviesai.

6.22.9.2.

APAS automatinio veikimo reikalavimų atitikties patikra

6.22.9.2.1.

Paraiškos pateikėjas trumpu aprašu arba kitomis tipo patvirtinimo institucijai priimtinomis priemonėmis turi įrodyti, kad:

APAS valdymo signalai atitinka:

i)	šios taisyklės 3.2.6 punkte reikalaujamą aprašą ir

ii)	tam tikrus APAS valdymo signalus, nurodytus APAS tipo patvirtinimo dokumentuose; ir

b)	automatinio veikimo reikalavimus pagal 6.22.7.4.1–6.22.7.4.5 punktus.

6.22.9.2.2.

Norint patikrinti, ar pagal 6.22.7.4 punktą APAS automatinis artimosios šviesos veikimas nesukelia nepatogumų, techninė tarnyba atlieka bandomąjį važiavimą, į kurį, remiantis paraiškos pateikėjo aprašu, įtraukiamos sistemos valdymui svarbios situacijos; pranešama, ar visi režimai įjungiami, veikia ir išjungiami pagal paraiškos pateikėjo aprašą; turi būti pareikštas prieštaravimas, jeigu esama akivaizdžių gedimų (pvz., pernelyg didelis kampinis judėjimas arba mirksėjimas).

6.22.9.2.3.

Paraiškos pateikėjas bendrą automatinio valdymo veikimą pagrindžia dokumentais arba kitomis priemonėmis, kurias pripažįsta tipo patvirtinimo institucija. Be to, gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame būtų informuojama apie sistemos saugos koncepcijos sukūrimą. Saugos koncepcija – aprašas priemonių, kurios yra įrengtos sistemoje, pvz., elektroniniuose valdymo blokuose, ir kuriomis siekiama užtikrinti sistemos vientisumą ir saugų veikimą net ir įvykus mechaniniam arba elektros gedimui, kuris vairuotojui arba iš priekio ir iš galo atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojams gali trukdyti, blaškyti jų dėmesį arba juos akinti. Šiame apraše taip pat turi būti paprastai paaiškinamos visos sistemos valdymo funkcijos ir metodai, naudojami nustatytiems tikslams pasiekti, bei nurodytas (-i) valdymui reikalingas (-i) mechanizmas (-ai).

Turi būti pateikiamas visų įvesties ir jutikliais nustatytų kintamųjų sąrašas ir apibrėžiama jų veikimo sritis. Atsarginė galimybė pereiti prie įprastinės (C klasės) artimosios šviesos funkcijos turi būti saugumo koncepcijos dalis.

Paaiškinamos gamintojo nustatytos sistemos funkcijos ir saugos samprata. Informacija dokumentuose turi būti išdėstyta glaustai, tačiau juose turi būti pateikta įrodymų, kad projektuojant ir kuriant sistemą remtasi visų susijusių sistemos sričių ekspertinėmis žiniomis.

Dėl reguliarių techninių patikrų dokumentuose turi būti aprašyta, kaip galima patikrinti dabartinę sistemos veikimo būseną.

Atliekant patikrinimą tipo patvirtinimo tikslais šie dokumentai naudojami kaip pagrindinė informacinė medžiaga.

6.22.9.2.4.

Siekdama patikrinti, ar tolimosios šviesos adaptacija netrukdo nei vairuotojui, nei iš priekio ir iš galo atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojams, neblaško jų dėmesio ir neakina, techninė tarnyba atlieka bandomąjį važiavimą pagal 12 priedo 2 dalį. Tai gali būti bet kokia situacija, susijusi su sistemos valdymu, kuris grindžiamas paraiškos pateikėjo aprašu. Tolimosios šviesos adaptacijos veikimas grindžiamas dokumentais ir tikrinamas pagal paraiškos pateikėjo aprašymą. Turi būti pareikštas prieštaravimas, jeigu esama akivaizdžių gedimų (pvz., pernelyg didelis kampinis judėjimas arba mirksėjimas).

6.22.9.3.

Tolimosios šviesos adaptacija

6.22.9.3.1.

Jutiklių sistema, naudojama tolimosios šviesos adaptacijai valdyti, kaip aprašyta 6.22.7.1.2 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.22.9.3.1.1.

šios taisyklės 6.1.9.3.1.1 punkte nurodyti kampai apibrėžia mažiausių laukų, kuriuose jutikliai gali aptikti kitų transporto priemonių spinduliuojamą šviesą, kaip apibrėžta 6.22.7.1.2 punkte, ribas;

6.22.9.3.1.2.

jutiklių sistemos jautrumas turi atitikti šios taisyklės 6.1.9.3.1.2 punkto reikalavimus;

6.22.9.3.1.3.

adaptyvioji tolimoji šviesa išjungiama, kai aplinkos apšvietimo sąlygų sukuriama apšvieta viršija 7 000 lx.

6.22.9.4.

Bendras didžiausias apšvietimo modulių, kuriuos galima įjungti vienu metu, siekiant įjungti tolimąją šviesą arba jos režimus, jei įmanoma, ryškumas turi būti ne didesnis kaip 430 000 cd; tai atitinka atskaitos vertę, lygią 100.

Šis didžiausias ryškumas pasiekiamas sudedant atskiras atskaitos žymas, nurodytas ant kelių montavimo modulių, kurie vienu metu naudojami tolimajai šviesai spinduliuoti.

6.22.9.5.

Naudotojo vadove turi būti išsamiai paaiškintos priemonės pagal JT taisyklės Nr. 123 5.8 punkto arba JT taisyklės Nr. 149 4.12 punkto nuostatas, leidžiančios transporto priemonę laikinai naudoti teritorijoje, kurioje eismas vyksta kita puse, palyginti su ta, dėl kurios siekiama patvirtinimo.

6.23.

Avarinio stabdymo signalas

6.23.1

Įrengimas

Privalomas motorinėse transporto priemonėse.

Neprivalomas priekabose.

Avarinio stabdymo signalas perduodamas vienu metu veikiant visiems stabdymo ir posūkio rodiklio žibintams, įtaisytiems pagal 6.23.7 punkto nuostatas.

6.23.2

Skaičius.

Kaip nurodyta 6.5.2 arba 6.7.2 punkte.

6.23.3

Išdėstymas

Kaip nurodyta 6.5.3 arba 6.7.3 punkte.

6.23.4

Padėtis

Kaip nurodyta 6.5.4 arba 6.7.4 punkte.

6.23.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Kaip nurodyta 6.5.5 arba 6.7.5 punkte.

6.23.6

Orientavimas

Kaip nurodyta 6.5.6 arba 6.7.6 punkte.

6.23.7

Elektros jungtys

6.23.7.1.

Visi avarinio stabdymo signalo žibintai turi mirksėti sinchroniškai 4,0 ± 1,0 Hz dažniu.

6.23.7.1.1.

Tačiau jeigu kuriuose nors galiniuose transporto priemonės avarinio stabdymo žibintuose naudojami kaitinamieji šviesos šaltiniai, dažnis turi būti 4,0 +0,0/–1,0 Hz.

6.23.7.2.

Avarinio stabdymo signalas turi veikti atskirai nuo kitų žibintų.

6.23.7.3.

Avarinio stabdymo signalas įjungiamas ir išjungiamas automatiškai.

6.23.7.3.1.

Avarinio stabdymo signalas įjungiamas tik tada, kai transporto priemonės greitis didesnis kaip 50 km/h ir stabdymo sistema pateikia avarinio stabdymo loginį signalą, apibrėžtą JT taisyklėse Nr. 13 ir Nr. 13-H.

6.23.7.3.2.

Avarinio stabdymo signalas automatiškai išjungiamas, jei JT taisyklėse Nr. 13 ir Nr. 13-H apibrėžtas avarinio stabdymo logikos signalas daugiau nėra pateikiamas arba jei įjungiamas įspėjamasis pavojaus signalas.

6.23.8

Signalinis įtaisas

Neprivalomas

6.23.9

Kiti reikalavimai

6.23.9.1.

Išskyrus 6.23.9.2 punkto nuostatas, jei motorinė transporto priemonė yra pritaikyta vilkti priekabą, motorinėje transporto priemonėje taip pat turi būti avarinio stabdymo signalo valdiklis, skirtas valdyti priekabos avarinio stabdymo signalą.

Kai motorinė transporto priemonė yra elektriniu būdu sujungta su priekaba, junginio avarinio stabdymo signalo veikimo dažnis turi būti ne didesnis, nei nurodyta 6.23.7.1.1 punkte. Tačiau jei motorinės transporto priemonės sistema gali nustatyti, kad kaitinamieji šviesos šaltiniai priekaboje nenaudojami avarinio stabdymo signalui, dažnis gali būti toks, kaip nurodyta 6.23.7.1 punkte.

6.23.9.2.

Jei motorinė transporto priemonė yra pritaikyta vilkti priekabą su nenutrūkstamo arba pusiau nenutrūkstamo tipo darbinių stabdžių sistema, kaip nustatyta Taisyklėje Nr. 13, būtina užtikrinti, kad per elektros jungtį priekabos stabdymo žibintams būtų nuolat tiekiama energija, kai naudojami darbiniai stabdžiai.

Kiekvienos tokios priekabos avarinio stabdymo signalas gali veikti atskirai nuo vilkiko, ir nereikalaujama, kad veiktų tokiu pačiu dažniu kaip vilkiko signalas arba sinchroniškai.

6.24.

Papildomas išorinis žibintas

6.24.1

Įrengimas

Neprivalomas motorinėse transporto priemonėse.

6.24.2

Skaičius.

Tačiau leidžiami keli papildomi išoriniai žibintai, skirti laipteliams ir (arba) durų rankenoms apšviesti. Kiekvieną durų rankeną arba laiptelį turi apšviesti ne daugiau kaip vienas žibintas.

6.24.3

Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta, bet taikomi 6.24.9.3 punkto reikalavimai.

6.24.4

Padėtis

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.24.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.24.6

Orientavimas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.24.7

Elektros jungtys

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.24.8

Signalinis įtaisas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.24.9

Kiti reikalavimai

6.24.9.1.

Papildomas išorinis žibintas įjungiamas tik tuomet, kai transporto priemonė stovi ir tenkinama viena arba kelios iš toliau nurodytų sąlygų:

a)	varymo sistema yra sustabdyta arba

b)	vairuotojo arba keleivio durelės yra atidarytos; arba

c)	krovinių skyriaus durys yra atidarytos.

5.10 punkto nuostatų turi būti laikomasi visada, kad ir kokia būtų nustatyta naudojimo padėtis.

6.24.9.2.

Papildomų žibintų funkcijai atlikti gali būti aktyvuoti baltą spalvą spinduliuojantys patvirtinti žibintai, išskyrus tolimosios šviesos priekinius žibintus, dieninius žibintus ir atbulinės eigos žibintus. Jie taip gali būti aktyvuoti kartu su papildomais išoriniais žibintais, ir negali būti taikomos 5.11 ir 5.12 punktuose nustatytos sąlygos.

6.24.9.3.

Techninė tarnyba tipo patvirtinimo institucijai priimtinu būdu atlieka vizualųjį bandymą siekdama patikrinti, ar joks papildomų išorinių žibintų tariamasis paviršius nėra tiesiogiai matomas stebėtojo, judančio palei ribas, apibrėžiančias sritį skersinėje plokštumoje 10 m atstumu nuo transporto priemonės priekio, skersinėje plokštumoje 10 m atstumu nuo transporto priemonės galo ir dviejose išilginėse plokštumose 10 m atstumu nuo kiekvienos transporto priemonės pusės; šios keturios plokštumos tęsiasi nuo 1 iki 3 m virš žemės paviršiaus ir statmenai žemės paviršiui, kaip parodyta 14 priede.

Paraiškos pateikėjo prašymu ir gavus techninės tarnybos sutikimą, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio reikalavimo, galima naudoti brėžinį arba modeliavimą.

6.25.

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas

6.25.1

Įrengimas

Neprivalomas

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas perduodamas vienu metu veikiant visiems posūkio rodiklio žibintams, įtaisytiems pagal 6.25.7 punkto nuostatas.

6.25.2

Skaičius.

Kaip nurodyta 6.5.2 punkte.

6.25.3

Išdėstymas

Kaip nurodyta 6.5.3 punkte.

6.25.4

Padėtis

Kaip nurodyta 6.5.4 punkte.

6.25.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Kaip nurodyta 6.5.5 punkte.

6.25.6

Orientavimas

Kaip nurodyta 6.5.6 punkte.

6.25.7

Elektros jungtys. Paraiškos pateikėjas įrodo atitiktį šiems reikalavimams naudodamas modeliavimą ar kitą patvirtinimo metodą, kurį pripažįsta už tipo patvirtinimą atsakinga techninė tarnyba.

6.25.7.1.

Visi įspėjimo apie galinį susidūrimą signalo žibintai turi mirksėti sinchroniškai 4,0 ± 1,0 Hz dažniu.

6.25.7.1.1.

Tačiau jeigu kuriuose nors įspėjimo apie galinį susidūrimą signalo žibintuose naudojami kaitinamieji šviesos šaltiniai, dažnis turi būti 4,0 +0,0/–1,0 Hz.

6.25.7.2.

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas turi veikti atskirai nuo kitų žibintų.

6.25.7.3.

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas įjungiamas ir išjungiamas automatiškai.

6.25.7.4.

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas neįjungiamas, jeigu yra aktyvuotas posūkio rodiklio žibintas, įspėjamasis pavojaus signalas arba avarinio stabdymo signalas.

6.25.7.5.

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas gali būti įjungiamas tik esant šioms sąlygoms:

Vr	įjungti
Vr > 30 km/h	TTC ≤ 1,4
Vr ≤ 30 km/h	TTC ≤ 1,4 / 30 ×Vr

Vr (santykinis greitis) – skirtumas tarp transporto priemonės su įspėjimo apie galinį susidūrimą signalu greičio ir gretimos transporto priemonės toje pačioje eismo juostoje greičio.

TTC (laikas iki susidūrimo) – apskaičiuotas laikas iki transporto priemonės, kurioje įsijungia įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas, ir gretimos transporto priemonės susidūrimo, laikant, kad santykinis greitis apskaičiavimo metu lieka pastovus.

6.25.7.6.

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalo įjungimo laikas neturi būti ilgesnis nei 3 sekundės.

6.25.8

Signalinis įtaisas

Neprivalomas

6.26.

Manevravimo žibintas (JT taisyklė Nr. 23 arba Nr. 148)

6.26.1

Įrengimas

Neprivalomas motorinėse transporto priemonėse.

6.26.2

Skaičius.

Vienas arba du (po vieną kiekvienoje pusėje)

6.26.3

Išdėstymas

Specialių reikalavimų nenustatyta, bet taikomi 6.26.9 punkto reikalavimai.

6.26.4

Padėtis

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.26.5

Geometrinis apžvelgiamumas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.26.6

Orientavimas

Žemyn, tačiau taikomi 6.26.9 punkto reikalavimai.

6.26.7

Elektros jungtys

Manevravimo žibintai turi būti sujungti taip, kad jų nebūtų galima įjungti, jei tuo pačiu metu nėra įjungti tolimosios šviesos žibintai arba artimosios šviesos žibintai.

Manevravimo žibintas (-ai) įjungiamas (-i) automatiškai, kai manevrai atliekami lėtai važiuojant iki 15 km/h greičiu, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

a)	kiekvieną kartą, kai rankiniu būdu pirmą kartą įjungiama varymo sistema, prieš tai, kai transporto priemonė pajuda, arba

b)	kai yra įjungta atbulinės eigos pavara, arba

c)	veikia kamera grindžiama transporto priemonės statymo pagalbos sistema.

Manevravimo žibintai turi būti automatiškai išjungiami, jeigu transporto priemonės priekinės eigos greitis didesnis kaip 15 km/h, ir turi likti išjungti, kol vėl imamos tenkinti įjungimo sąlygos.

6.26.8

Signalinis įtaisas

Specialiųjų reikalavimų nenustatyta.

6.26.9

Kiti reikalavimai

6.26.9.1.

Techninė tarnyba tipo patvirtinimo institucijai priimtinu būdu atlieka vizualųjį bandymą siekdama patikrinti, ar joks šių žibintų tariamasis paviršius nėra tiesiogiai matomas stebėtojo, judančio palei ribas, apibrėžiančias sritį skersinėje plokštumoje 10 m atstumu nuo transporto priemonės priekio, skersinėje plokštumoje 10 m atstumu nuo transporto priemonės galo ir dviejose išilginėse plokštumose 10 m atstumu nuo kiekvienos transporto priemonės pusės; šios keturios plokštumos tęsiasi nuo 1 iki 3 m virš žemės paviršiaus ir lygiagrečiai su žemės paviršiumi, kaip parodyta 14 priede.

6.26.9.2.

Paraiškos pateikėjo prašymu ir gavus techninės tarnybos sutikimą, siekiant patikrinti, ar laikomasi 6.26.9.1 punkto reikalavimo, galima naudoti brėžinį arba modeliavimą, arba reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu įrengimo sąlygos atitinka JT taisyklės Nr. 23 6.2.2 punktą arba JT taisyklės Nr. 148 5.10.2 punktą, kaip nurodyta 1 priedo 9 dalies pranešime.

7. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO ARBA JO APŠVIETIMO IR ŠVIESOS SIGNALINIŲ ĮTAISŲ PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMAS

7.1.

Apie kiekvieną transporto priemonės tipo, apšvietimo ar šviesos signalinių įtaisų arba 3.2.2 punkte išvardytų įtaisų įrengimo pakeitimą panešama tą transporto priemonės tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tada institucija gali:

7.1.1

manyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju transporto priemonė vis tiek atitinka reikalavimus, arba

7.1.2

reikalauti iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymus, kitos bandymo ataskaitos.

7.2.

Apie patvirtinto tipo išplėtimą arba tipo nepatvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims pranešama 4.3 punkte aprašyta tvarka.

7.3.

Patvirtintą tipą išplečianti tipo patvirtinimo institucija suteikia išplėtimo serijos numerį ir praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

8. GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2) ir jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

8.1.

Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal pirmiau 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

8.2.

Visų pirma patvirtinimo turėtojas turi:

8.2.1

užtikrinti, kad visais atžvilgiais pagal 5 ir 6 dalių reikalavimus būtų taikomos veiksmingos transporto priemonės kokybės kontrolės procedūros;

8.2.2

užtikrinti, kad dėl kiekvieno transporto priemonių tipo būtų atlikti bent šios taisyklės 9 priede nurodyti bandymai arba fizinės patikros, per kurias būtų galima gauti lygiaverčius rezultatus.

8.3.

Tipo patvirtinimo institucija gali atlikti bet kurį šioje taisyklėje nurodytą bandymą. Šie bandymai bus atliekami su atsitiktine tvarka atrinktais pavyzdžiais, nekliudant gamintojui laikytis tiekimo įsipareigojimų.

8.4.

Tipo patvirtinimo institucija turi siekti, kad patikros būtų atliekamos kartą per metus. Tačiau dėl to tipo patvirtinimo institucija sprendžia savo nuožiūra ir atsižvelgdama į priemones, skirtas veiksmingai gamybos atitikties kontrolei užtikrinti. Jei nustatomi nepatenkinami rezultatai, tipo patvirtinimo institucija turi užtikrinti, kad būtų kuo greičiau imtasi visų veiksmų, reikalingų gamybos atitikčiai atkurti.

9. SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.

Pagal šią taisyklę transporto priemonių tipui suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas, jei nesilaikoma reikalavimų arba jei patvirtinimo ženklą turinti transporto priemonė neatitinka patvirtinto tipo.

9.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

10. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonių gamybą, patvirtinimo sertifikato turėtojas apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

11. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios tvirtina tipą ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai apie kitose šalyse patvirtintą tipą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo nepatvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.

12. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

12.1

Bendra informacija

12.1.1

Nuo naujausios serijos pakeitimų oficialios įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti patvirtinti tipų pagal šią taisyklę su naujausios serijos pakeitimais.

12.1.2

Nuo naujausios serijos pakeitimų įsigaliojimo oficialios datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti suteikti transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas pagal šią taisyklę su naujausios serijos pakeitimais, nacionalinio arba regioninio tipo patvirtinimo.

12.1.3

Nuo naujausios serijos pakeitimų oficialios įsigaliojimo datos iki jų privalomo taikymo naujiems tipo patvirtinimams šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys toliau tvirtina tuos transporto priemonių tipus, kurie atitinka šios taisyklės reikalavimus su visais taikomais ankstesnių serijų pakeitimais.

12.1.4

Esami patvirtinimai, suteikti pagal šią taisyklę prieš naujausios serijos pakeitimų privalomo taikymo datą, toliau galioja neribotą laiką, o šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys toliau juos pripažįsta ir negali atsisakyti išplėsti patvirtintus tipus (išskyrus 12.1.6 punkte nurodytus atvejus).

12.1.5

Kai pagal bet kurios ankstesnės serijos pakeitimus patvirtintas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su naujausios serijos pakeitimais, patvirtinimą suteikusi susitariančioji šalis praneša apie tai šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims.

12.1.6

Nepaisant 12.1.4 punkto nuostatų, susitariančiosios šalys, kurios šią taisyklę pradeda taikyti po naujausios pakeitimų serijos įsigaliojimo datos, neprivalo pripažinti patvirtinimų, kurie buvo suteikti pagal kurios nors ankstesnės šios taisyklės serijos pakeitimus.

12.1.7

Kol Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui nebus pranešta kitaip, Japonija yra paskelbusi, kad apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimo M1 and N1 kategorijų transporto priemonėse atveju ji bus saistoma tik Susitarimo, prie kurio pridedama ši taisyklė, įpareigojimų.

12.2.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 03 serijos pakeitimams

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys:

a)	nuo 2007 m. spalio 10 d. (praėjus 12 mėnesių nuo įsigaliojimo) tipą patvirtina, tik jei patvirtintinas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės su 03 serijos pakeitimais reikalavimus;

b)	iki 2009 m. spalio 9 d. (36 mėnesius po įsigaliojimo datos) negali atsisakyti suteikti transporto priemonės, kurios tipas buvo patvirtintas pagal šios taisyklės bet kurios ankstesnės serijos pakeitimus, nacionalinio arba regioninio tipo patvirtinimo;

nuo 2009 m. spalio 10 d. (36 mėnesiai po įsigaliojimo) gali atsisakyti leisti pradėti eksploatuoti nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu N2 (kai didžiausioji masė yra didesnė kaip 7,5 tonos), N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemones, kurių plotis didesnis kaip 2 100 mm (galinių ženklų atveju), o ilgis didesnis kaip 6 000 mm (šoninių ženklų atveju), išskyrus puspriekabių vilkikus ir nekomplektines transporto priemones, kurios neatitinka šios taisyklės su 03 serijos pakeitimais reikalavimų;

nepaisant 12.1.4 punkto, nuo 2011 m. spalio 10 d. (60 mėnesių po įsigaliojimo datos) nebepripažįsta N2 (kai didžiausioji masė didesnė kaip 7,5 tonos), N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių, kurių plotis didesnis kaip 2 100 mm (galinių ženklų atveju), o ilgis didesnis kaip 6 000 mm (šoninių ženklų atveju), išskyrus puspriekabių vilkikus ir nekomplektines transporto priemones, tipų patvirtinimų, suteiktų pagal šią taisyklę su jau nebegaliojančiais bet kurios ankstesnės serijos pakeitimais;

e)	nuo 2010 m. birželio 12 d. (36 mėnesiai nuo 03 serijos pakeitimų 3 papildymo įsigaliojimo) tipą patvirtina, tik jei patvirtintinas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su pakeitimais, padarytais 03 serijos pakeitimų 3 papildymu;

iki 2010 m. sausio 11 d. (18 mėnesių po 03 serijos pakeitimų 4 papildymo oficialios įsigaliojimo datos) toliau tvirtina tik tuos naujus transporto priemonių tipus, kurie neatitinka reikalavimų dėl vertikaliojo priekinių rūko žibintų orientavimo (6.3.6.1.1 punktas) ir (arba) posūkio rodiklių žibintų veikimo signalinio įtaiso reikalavimų (6.5.8 punktas), ir (arba) dieninių žibintų išsijungimo reikalavimų (6.19.7.3 punktas);

g)	iki 2011 m. spalio 10 d. (60 mėnesių po oficialios įsigaliojimo datos) toliau tvirtina tik tuos naujus transporto priemonių tipus, kurie neatitinka reikalavimų dėl matomumo ženklų bendro ilgio (6.21.4.1.3 punktas) (18).

12.3.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 04 serijos pakeitimams

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys:

nuo 2011 m. vasario 7 d., jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, ir nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d., jeigu tai kitų kategorijų transporto priemonės (praėjus atitinkamai 30 ir 48 mėnesiams nuo 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo oficialios datos), suteikia patvirtinimus tik tada, jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 04 serijos pakeitimais reikalavimus;

po 2009 m. liepos 22 d. (04 serijos pakeitimų 2 papildymo įsigaliojimo data) toliau tvirtina tik tuos transporto priemonių tipus, kurie neatitinka 5.2.1 punkto reikalavimų su pakeitimais, padarytais 04 serijos pakeitimų 2 papildymu, jeigu jose įtaisyti priekiniai žibintai yra patvirtinti pagal Taisyklę Nr. 98 (iki 9 papildymo) arba Taisyklę Nr. 112 (iki 8 papildymo);

nuo 2012 m. spalio 24 d. (praėjus 36 mėnesiams nuo 04 serijos pakeitimų 3 papildymo įsigaliojimo) tipą patvirtina, tik jei patvirtintinas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės su pakeitimais, padarytais 04 serijos pakeitimų 3 papildymu, 3.2.7 ir 5.27–5.27.4 punktų reikalavimus dėl įtampos ribojimo;

iki 2011 m. vasario 7 d., jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, ir iki 2012 m. rugpjūčio 7 d., jeigu tai kitų kategorijų transporto priemonės (praėjus atitinkamai 30 ir 48 mėnesiams nuo 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo oficialios dienos) toliau tvirtina tik tuos naujus transporto priemonių tipus, kurie neatitinka reikalavimų dėl dieninių žibintų, tarpusavyje sujungtų su priekiniais posūkio rodiklio žibintais, išjungimo (6.19.7.6 punktas).

12.3.1

Nepaisant pirmiau nurodytų pereinamojo laikotarpio nuostatų, susitariančiosios šalys, kurios Taisyklę Nr. 112 pradeda taikyti po 2008 m. rugpjūčio 7 d. (šios taisyklės 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo data), neprivalo pripažinti patvirtinimų, jeigu tvirtintinas transporto priemonės tipas neatitinka reikalavimų, nustatytų šios taisyklės su 04 serijos pakeitimais 6.1.2 ir 6.2.2 punktuose, atsižvelgiant į Taisyklę Nr. 112.

12.4.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 05 serijos pakeitimams

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys:

a)	nuo 2015 m. sausio 30 d. (praėjus 48 mėnesiams nuo oficialios įsigaliojimo datos) tipą patvirtina, tik jei patvirtintinas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės su 05 serijos pakeitimais reikalavimus;

iki 2016 m. liepos 30 d., jeigu tai yra M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių nauji tipai, ir iki 2018 m. sausio 30 d., jeigu tai yra kitų kategorijų transporto priemonių nauji tipai (praėjus atitinkamai 66 ir 84 mėnesiams nuo įsigaliojimo oficialios datos), tipą patvirtina, tik jei patvirtintinas naujas transporto priemonės tipas, užuot atitikęs šios taisyklės su 05 serijos pakeitimais 6.2.7.6.1 punkto reikalavimus, atitinka bet kuriame arba bet kuriuose iš šių punktų – 6.2.7.6.2 arba 6.2.7.6.3–6.2.7.6.3.3 – pateiktus reikalavimus.

12.5.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 06 serijos pakeitimams

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys:

nuo 2017 m. lapkričio 18 d. (praėjus 60 mėnesių nuo įsigaliojimo datos) tipą patvirtina, tik jei patvirtintinas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės su 06 serijos pakeitimais reikalavimus.

12.6.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 07 serijos pakeitimams

12.6.1

Nuo oficialios 07 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti patvirtinti ar pripažinti JT tipų patvirtinimus pagal šią taisyklę su pakeitimais, kurių serijos numeris yra 07.

12.6.2

Nuo 2022 m. liepos 6 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neprivalo pripažinti pagal ankstesnės serijos pakeitimus vėliau kaip 2022 m. liepos 5 d. pirmą kartą suteiktų JT tipų patvirtinimų.

12.6.3

Iki 2024 m. liepos 6 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys pripažįsta pagal ankstesnės serijos pakeitimus iki 2022 m. liepos 6 d. pirmą kartą suteiktus JT tipų patvirtinimus ir patvirtintų tipų išplėtimus.

12.6.4

Nuo 2024 m. liepos 7 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neprivalo pripažinti pagal ankstesnės šios taisyklės serijos pakeitimus suteiktų JT tipų patvirtinimų, įskaitant bet kokius išplėtimus, jeigu nėra avarinio stabdymo signalo.

12.6.5

Nepaisant minėtųjų pereinamojo laikotarpio nuostatų, susitariančiosios šalys, kurios šią taisyklę pradeda taikyti po naujausios pakeitimų serijos įsigaliojimo datos, neprivalo pripažinti JT tipų patvirtinimų, kurie buvo suteikti pagal kurios nors ankstesnės šios taisyklės serijos pakeitimus.

12.6.6

Nepaisant 12.6.4 punkto, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys ir toliau pripažįsta JT tipo patvirtinimus, pagal ankstesnių šios taisyklės serijų pakeitimus suteiktus transporto priemonių tipams, kuriems netaikomi 07 serijos pakeitimai.

12.6.7

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys negali atsisakyti patvirtinti JT tipus arba jų išplėtimus pagal šią taisyklę su ankstesnės serijos pakeitimais.

(1) Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3), dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, para. 2, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(2) Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo įtaisų ir 5 ir 6 kategorijos posūkio rodiklio žibintų atveju, naudojamas „šviesą spinduliuojantis paviršius“.

(3) Pavyzdžiai, kuriais remiantis galima priimti sprendimą dėl žibintų sujungimo tarpusavyje, pateikiami 3 priedo 7 dalyje.

(4) CIE Publication 15.2, 1986, Colorimetry, the CIE 1931 standard colorimetric observer.

(5) 1958 m. Susitarimo šalių skiriamieji numeriai nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev. 6, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html

(6) Tai netaikytina susijusiems objektams, kurie gali būti pritvirtinti prie priekinio žibinto išorės.

(7) Į šią taisyklę nėra įtrauktos žibinto spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių koordinačių matavimo nuostatos.

(8) Taip pat naudojamas baltos spalvos arba bespalvis šviesogrąžis atšvaitas.

(9) Nė viena šios taisyklės nuostata nedraudžia šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims savo teritorijose ant galinių dalių naudoti baltos spalvos matomumo ženklinimo.

(10) Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3), dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, para. 2, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(11) Susitariančiosios šalys pagal atitinkamas JT taisykles vis dar gali drausti naudoti mechanines valymo sistemas tuo atveju, jei įrengiami priekiniai žibintai su plastikiniais lęšiais, paženklintais raidėmis PL.

(12) Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3), dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, para. 2, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(13) Šios nuostatos neatitinkantys nauji transporto priemonių tipai gali būti toliau tvirtinami tol, kol nuo 03 serijos pakeitimų 4 papildymo įsigaliojimo nepraeis 18 mėnesių.

(14) Papildomų dviejų simetriškai įtaisytų apšvietimo modulių atveju horizontalusis atstumas gali būti 200 mm (pav. – C).

(15) Eismo kryptys atskirtos kelio konstrukcijomis arba nurodomas tam tikras atstumas iki priešingos krypties eismo. Tai sumažina pernelyg didelį priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių sukeliamą akinimą;

(16) Ši nuostata netaikoma artimajai šviesai, kai posūkių apšvietimas sukuriamas darant posūkį į dešinę, kai eismas vyksta dešiniąja puse (darant posūkį į kairę, kai eismas vyksta kairiąja puse).

(17) Susitariančiosios šalys pagal atitinkamas taisykles gali vis dar drausti naudoti mechanines valymo sistemas, kai naudojami priekiniai žibintai su plastikiniais lęšiais, paženklintais raidėmis PL.

(18) Sekretoriato pastaba: žr. 6.21.4.1.3 punktą 03 serijos pakeitimų tekste, kuris pateiktas dokumente E/ECE/324/Rev.1/Add.47/Rev.6, E/ECE/TRANS/505/Rev.1/Add.47/Rev.6.

1 PRIEDAS

Pranešimas

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

(1)

pateikė:

Institucijos pavadinimas

…

dėl: (2)

patvirtinimo

patvirtinto tipo išplėtimo

nepatvirtinimo

patvirtinimo panaikinimo

visiško gamybos nutraukimo

atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą pagal Taisyklę Nr. 48.

Patvirtinimo Nr. … Išplėtimo Nr. …

Transporto priemonės prekybinis pavadinimas arba prekės ženklas …

Transporto priemonės tipui gamintojo suteiktas pavadinimas: …

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

Gamintojo atstovo, jei jis yra, pavadinimas ir adresas:

Pateikta patvirtinti (data): …

Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba:

Bandymų ataskaitos data: …

Bandymų ataskaitos numeris: …

Glaustas aprašas:

Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai transporto priemonėje:

9.1.

Tolimosios šviesos žibintai:

taip/ne2…

9.2.

Artimosios šviesos žibintai

taip/ne2…

9.3.

Priekiniai rūko žibintai:

taip/ne2…

Pastabos: Tarpusavyje sujungti priekiniame žibinte: taip/ne2

9.4.

Atbulinės eigos žibintai:

taip/ne2…

9.5.

Priekiniai posūkio rodikliai:

taip/ne2…

9.6.

Galiniai posūkio rodikliai:

taip/ne2…

9.7.

Šoniniai posūkio rodikliai:

taip/ne2…

9.8.

Įspėjamasis pavojaus signalas:

taip/ne2…

9.9.

Stabdymo žibintai:

taip/ne2…

9.9.1

Įtaisytas apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas, kurio reikalaujama pagal sudedamosioms dalims skirtą taisyklę.

taip/ne2…

9.10.

Galinio valstybinio numerio ženklo

apšvietimo įtaisas:

taip/ne2…

9.11.

Priekiniai gabaritiniai žibintai:

taip/ne2…

9.11.1

Įtaisytas apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas, kurio reikalaujama pagal sudedamosioms dalims skirtą taisyklę.

taip/ne2…

9.12.

Galiniai gabaritiniai žibintai:

taip/ne2…

9.12.1

Įtaisytas apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas, kurio reikalaujama pagal sudedamosioms dalims skirtą taisyklę.

taip/ne2…

9.13.

Galiniai rūko žibintai:

taip/ne2…

9,14.

Stovėjimo žibintai:

taip/ne2…

9.15.

Galinio kontūro gabaritiniai žibintai:

taip/ne2…

9.15.1

Įtaisytas apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas, kurio reikalaujama pagal sudedamosioms dalims skirtą taisyklę.

taip/ne2…

9.16.

Galiniai šviesogrąžiai atšvaitai,

netrikampiai:

taip/ne2…

9.17.

Trikampiai galiniai šviesogrąžiai atšvaitai:

taip/ne2…

9.18.

Priekiniai šviesogrąžiai atšvaitai,

netrikampiai:

taip/ne2…

9.19.

Šoniniai šviesogrąžiai atšvaitai,

netrikampiai:

taip/ne2…

9.20.

Šoniniai gabaritiniai žibintai:

taip/ne2…

9.21.

Dieniniai žibintai:

taip/ne2…

9.21.1

Įtaisytas apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas, kurio reikalaujama pagal sudedamosioms dalims skirtą taisyklę.

taip/ne2…

9.22.

Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): taip/ne2 9.22.

9.23.

Posūkio apšvietimo žibintai:

taip/ne2…

9,24.

Matomumo ženklinimas:

Gale …

Šone

9.24.1

Ištisinis gabaritų ženklinimas:

taip/ne2…

taip/ne2

9.24.2

Ištisinis gabaritų ženklinimas:

taip/ne2…

taip/ne2

9.24.3

Linijinis ženklinimas:

taip/ne2…

taip/ne2

9.24.4

Išimtis dėl matomumo ženklinimo pagal 6.21.1.2.5 punktą.

Gale

taip/ne2

Pastabos: …

Šone

taip/ne2

Pastabos …

9.25.

Avarinio stabdymo signalas:

taip/ne2…

9.26.

Manevravimo žibintai:

taip/ne2…

9.27.

Papildomi išoriniai žibintai:

taip/ne2…

9.28.

Lygiaverčiai žibintai:

taip/ne2…

9.29.

Didžiausia bagažinėje leidžiamo vežti krovinio masė: …

9.30.

Šio tipo transporto priemonėje leidžiama įrengti žibintus, patvirtintus naudoti su pakaitiniu LED šviesos šaltiniu (-iais), ir juos turinčius žibintus: taip/ne2, (3)

10.

Pastabos: …

10.1.

Pastabos apie judamąsias dalis: …

10.2.

Tariamojo paviršiaus apibrėžimo būdas:

a)	šviečiamojo paviršiaus riba2 arba

b)	šviesą spinduliuojantis paviršius2

10.3.

Kitos pastabos (tinkamumas transporto priemonėms su vairu dešinėje arba kairėje pusėje): …

10.4.

Pastabos dėl AFS (pagal šios taisyklės 3.2.6 ir 6.22.7.4 punktus): …

10.5.

Pastabos dėl matomumo ženklinimo apimties, jeigu ji mažesnė nei mažiausioji 70 proc. vertė, privaloma pagal šios taisyklės 6.21.4.1.2 ir 6.21.4.2.2 punktus.

10.6.

Pastabos dėl elektros tiekimo sąlygų M ir N kategorijų transporto priemonių atveju (pagal šios taisyklės 3.2.7 ir 5.27 punktus). …

10.7.

Pastabos dėl matomumo ženklinimo (pagal taisyklės 6.21.1.2.5 ir 6.21.4.3.1 punktus): …

10.8.

Pastabos dėl matomumo ženklinimo (nekomplektinė transporto priemonė arba komplektinė transporto priemonė pagal šios taisyklės 6.21.1.2.1 ir 6.21.1.2.2.1 punktus): …

Nekomplektinės transporto priemonės:

taip/ne2

komplektinės transporto priemonės:

taip/ne2

komplektinės transporto priemonės

taip/ne2

11.

Patvirtinimo ženklo vieta: …

12.

Išplėtimo priežastis (-ys) (jei taikoma): …

13.

Tipas patvirtintas / nepatvirtintas / patvirtintas tipas išplėstas / patvirtinimas panaikintas2

14.

Vieta: …

15.

Data: …

16.

Parašas: …

17.

Paprašius galima gauti nurodytus dokumentus su pirmiau pateiktu patvirtinimo numeriu: …

(1) Distinguishing number of the country which has granted/refused/withdrawn approval (see approval provisions in the Regulation).

(2) Išbraukti, kas netaikoma.

(3) Jeigu taip, išvardyti naudotinus žibintus.

2 PRIEDAS

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

a ≥ 8 mm

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkretus transporto priemonių tipas dėl apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimo buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal JT taisyklę Nr. 48 su 07 serijos pakeitimais. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 48 reikalavimus su 07 serijos pakeitimais.

a ≥ 8 mm

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkretus transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal JT taisyklę Nr. 48 su 07 serijos pakeitimais ir JT taisyklę Nr. 33 (1). Patvirtinimo numeris rodo, kad, suteikiant atitinkamus patvirtinimus, JT taisyklė Nr. 48 buvo pakeista 07 serijos pakeitimais, o JT taisyklė Nr. 33 vis dar buvo pradinės redakcijos.

(1) Antrasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

3 PRIEDAS

Žibintų paviršių, atskaitos ašių ir centrų ir geometrinio apžvelgiamumo kampų pavyzdžiai

Šiuose pavyzdžiuose pateikta keletas išdėstymo būdų, kad būtų lengviau suprasti nuostatas, ir jais nesiekiama nustatyti modelio apribojimų.

Visų šio priedo pavyzdžių PAAIŠKINIMAI

1.	Šviečiamasis paviršius

2.	Atskaitos ašis

3.	Atskaitos centras

4.	Geometrinio apžvelgiamumo kampas

5.	Šviesą spinduliuojantis paviršius

6.	Tariamasis paviršius, nustatytas remiantis šviečiamuoju paviršiumi

7a.	Tariamasis paviršius, nustatytas remiantis šviesą spinduliuojančiu paviršiumi pagal 2.10.2 punkto a papunktį (su išoriniu lęšiu)

7b.	Tariamasis paviršius, nustatytas remiantis šviesą spinduliuojančiu paviršiumi pagal 2.10.2 punkto b papunktį (be išorinio lęšio)

8.	Matomumo kryptis

IO	vidinė optinė dalis

LG	šviesolaidis

L	išorinis lęšis

atšvaitas

S	šviesos šaltinis

X	nepriklauso šiai funkcijai

F1	1 funkcija

F2	2 funkcija

1 dalis.

Šviesos signalinio įtaiso, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą, šviesą spinduliuojantis paviršius

2 dalis.

Šviesos signalinio įtaiso, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą, šviečiamasis paviršius

3 dalis.

Tariamojo paviršiaus, nustatyto remiantis šviečiamuoju paviršiumi skirtingomis geometrinio apžvelgiamumo kryptimis, pavyzdžiai

4 dalis.

Tariamojo paviršiaus, nustatyto remiantis šviesą spinduliuojančiu paviršiumi skirtingomis geometrinio apžvelgiamumo kryptimis, pavyzdžiai

5 dalis.

Vienafunkcio žibinto šviečiamojo paviršiaus, palyginti su šviesą spinduliuojančiu paviršiumi, pavyzdžiai

(žr. šios taisyklės 2.10.2 ir 2.10.3 punktus)

Šviesos šaltinio su atšvaito optine sistema už išorinio lęšio pavyzdžiai:

1 pavyzdys

2 pavyzdys

(Įskaitant išorinį lęšį)

(Išskyrus netekstūruotą išorinį lęšį)

Šviesos šaltinio su atšvaito optine sistema, turinčia vidinį lęšį už išorinio lęšio, pavyzdžiai:

3 pavyzdys

4 pavyzdys

(Įskaitant išorinį lęšį)

(Išskyrus netekstūruotą išorinį lęšį)

Šviesos šaltinio su atšvaito optine sistema, turinčia dalinį vidinį lęšį už išorinio lęšio, pavyzdžiai:

5 pavyzdys

6 pavyzdys

(Įskaitant išorinį lęšį)

(Išskyrus netekstūruotą išorinį lęšį)

Šviesolaidžio optinės sistemos už išorinio lęšio pavyzdys:

Šviesolaidžio optinės sistemos arba atšvaito optinės sistemos už išorinio lęšio pavyzdys:

Šviesos šaltinio su atšvaito optine sistema kartu su sritimi, kuri nepriklauso šią funkciją atliekančiam įtaisui, už išorinio lęšio:

6 dalis.

Pavyzdžiai, kuriuose pavaizduota, kaip pagal šviečiamąjį paviršių nustatomas šviesą spinduliuojantis paviršius

(žr. šios taisyklės 2.10.2 ir 2.10.3 punktus)

Pastaba. Pastaba. Atspindėta šviesa galėtų / gali padėti nustatyti šviesą spinduliuojantį paviršių

	Šviečiamasis paviršius	Nurodytas šviesą spinduliuojantis paviršius pagal 2.10.2 punkto a papunktį.
Kraštai	a ir b	c ir d

	Šviečiamasis paviršius	Nurodytas šviesą spinduliuojantis paviršius pagal 2.10.2 punkto a papunktį.
Kraštai	a ir b	c ir d

C pavyzdys

Pavyzdys, kaip nustatyti šviečiamąjį paviršių kartu su sritimi, kuri nepriklauso šią funkciją atliekančiam įtaisui:

	Šviečiamasis paviršius
Kraštai	a ir b

D pavyzdys

Pavyzdys, kaip nustatyti pagal 2.10.2 punkto a papunktį šviečiamąjį paviršių kartu su sritimi, kuri nepriklauso šią funkciją atliekančiam įtaisui:

	Nurodytas šviesą spinduliuojantis paviršius pagal 2.10.2 punkto a papunktį.
Kraštai	c–d ir e–f

E pavyzdys

Pavyzdys, kaip nustatyti tariamąjį paviršių kartu su sritimi, kuri nepriklauso šią funkciją atliekančiam įtaisui, ir netekstūruotu išoriniu lęšiu (pagal 2.10.2 punkto b papunktį):

	Nurodyto šviesą spinduliuojančio paviršiaus pagal 2.10.2 punkto b papunktį pavyzdys
Kraštai	c–d ir e–f

7 dalis.

Pavyzdžiai, kuriais remiantis galima priimti sprendimą dėl dviejų įtaisų sujungimo tarpusavyje

Jeigu yra tekstūruotas išorinis lęšis ir tarp jų yra pertvara:

Jeigu yra tekstūruotas išorinis lęšis:

Jeigu nėra netekstūruoto išorinio lęšio:

Jeigu nėra netekstūruoto išorinio lęšio:

Jeigu yra išorinis lęšis (tekstūruotas arba ne):

Jeigu yra išorinis lęšis (tekstūruotas arba ne):

Jeigu nėra netekstūruoto lęšio, 7b yra tariamasis paviršius pagal 2 punktą, o F2 atžvilgiu F1 neturi būti skaidrus:

Jeigu nėra netekstūruoto išorinio lęšio arba jis yra:

4 PRIEDAS

Raudonos spalvos žibinto matomumas priekyje ir baltos spalvos žibinto matomumas gale

(žr. šios taisyklės 5.10.1 ir 5.10.2 punktus)

5 PRIEDAS

Apkrovos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant artimosios šviesos žibintų vertikalaus pakreipimo variantus

Ašių apkrovos sąlygos, nurodytos 6.2.6.1 ir 6.2.6.3.1 punktuose.

Atliekant nurodytus bandymus ir apskaičiuojant keleivių masę, laikoma, kad vienas asmuo sveria 75 kg.

Skirtingų transporto priemonių tipų apkrovos sąlygos:

2.1.

M1kategorijos transporto priemonės (1):

2.1.1

Artimosios šviesos žibintų atveju šviesos pluošto kampas nustatomas šiomis apkrovos sąlygomis:

2.1.1.1.

kai vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo;

2.1.1.2.

kai yra vairuotojas ir vienas keleivis ant priekinės sėdynės, esančios toliausiai nuo vairuotojo;

2.1.1.3.

kai yra vairuotojas, vienas keleivis ant priekinės sėdynės, esančios toliausiai nuo vairuotojo, ir yra užimtos visos toliausiai gale esančios sėdynės;

2.1.1.4.

kai yra užimtos visos sėdynės;

2.1.1.5.

kai yra užimtos visos sėdynės, bagažinėje tolygiai paskirstytas krovinys, kad leidžiama apkrova veiktų galinę ašį arba priekinę ašį, jei bagažinė yra priekyje. Jei transporto priemonės bagažinė yra priekyje ir gale, papildoma apkrova turi būti tinkamai paskirstyta, kad ašis veiktų leidžiama apkrova. Tačiau jei didžiausioji leidžiamoji pakrautos transporto priemonės masė pasiekiama, kai viena iš ašių dar nėra reikiamai apkrauta, bagažinės (-ių) apkrova turi būti apribota iki tokios vertės, kuri leidžia pasiekti tą masę;

2.1.1.6.

vairuotojas ir tolygiai paskirstyta bagažinės apkrova, kad būtų pasiekta tam tikros ašies leidžiamoji apkrova.

Tačiau jei didžiausioji leidžiamoji pakrautos transporto priemonės masė pasiekiama, kai ašis dar nėra reikiamai apkrauta, bagažinės (-ių) apkrova turi būti apribota iki tokios vertės, kuri leidžia pasiekti tą masę.

2.1.2

Nustatant pirmiau aprašytas apkrovos sąlygas, turi būti atsižvelgiama į visus gamintojo nustatytus apkrovos apribojimus.

2.2.

M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės1;

Artimosios šviesos žibintų atveju šviesos pluošto kampas nustatomas šiomis apkrovos sąlygomis:

2.2.1

kai transporto priemonė yra nepakrauta ir vairuotojo vietoje yra vienas asmuo;

2.2.2

kai transporto priemonės yra pakrautos taip, kad kiekvieną ašį veiktų didžiausioji techniškai leidžiama apkrova, arba būtų pasiekiama didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė proporcingai apkraunant priekinę ir galinę ašis iki jų didžiausiosios techniškai leidžiamos apkrovos.

2.3.

N kategorijos transporto priemonės, turinčios paviršių kroviniui krauti:

2.3.1

Artimosios šviesos žibintų atveju šviesos pluošto kampas nustatomas šiomis apkrovos sąlygomis:

2.3.1.1.

kai transporto priemonė yra nepakrauta ir vairuotojo vietoje yra vienas asmuo;

2.3.1.2.

kai yra vairuotojas, o krovinys paskirstytas taip, kad galinę ašį arba ašis veiktų didžiausioji techniškai leidžiamoji apkrova arba didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (nelygu, kas įvyksta pirmiau), neviršijant priekinės ašies apkrovos, kuri apskaičiuojama sudedant nepakrautos transporto priemonės priekinės ašies apkrovą ir 25 proc. didžiausiosios leidžiamosios priekinės ašies naudingosios apkrovos. Ir atvirkščiai, kai apkrovos platforma yra priekyje, visa tai taikoma priekinei ašiai.

2.4.

N kategorijos transporto priemonės, neturinčios paviršiaus kroviniui krauti:

2.4.1

puspriekabių vilkikai:

2.4.1.1.

nepakrauta transporto priemonė be sukabintuvą veikiančios apkrovos, kai vairuotojo vietoje yra vienas asmuo;

2.4.1.2.

kai vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo; kai vairuotojo vietoje yra vienas asmuo; techniškai leidžiama sukabintuvo apkrova, sukabintuvui esant padėtyje, atitinkančioje didžiausiąją galinės ašies apkrovą.

2.4.2

Priekabų vilkikai:

2.4.2.1.

kai transporto priemonė yra nepakrauta ir vairuotojo vietoje yra vienas asmuo;

2.4.2.2.

kai vairuotojo vietoje yra vienas asmuo, o visos kitos kabinos vietos užimtos.

6 PRIEDAS

Artimosios šviesos pokrypio matavimas, atsižvelgiant į apkrovą

1. TAIKYMO SRITIS

Šiame priede apibrėžiamas motorinės transporto priemonės artimosios šviesos pokrypio kitimo matavimo metodas, atsižvelgiant į pradinį pokrypį; šviesos pokrypio priežastis – transporto priemonės padėties pokyčiai, atsirandantys dėl apkrovos.

2. TERMINŲ APIBRĖŽTYS

2.1. Pradinis pokrypis

2.1.1 Nustatytas pradinis pokrypis

Artimosios šviesos pradinio pokrypio vertė, kurią nustato motorinės transporto priemonės gamintojas, yra atskaitos vertė, taikoma skaičiuojant leidžiamuosius pokyčius.

2.1.2 Išmatuotas pradinis pokrypis

Ši vidutinė artimosios šviesos pokrypio vertė arba transporto priemonės pokrypis yra išmatuoti bandomos kategorijos transporto priemonei taikant pirmąją sąlygą, kaip apibrėžta 5 priede. Vertinant šviesos pluošto pokrypio pokyčius kintant apkrovai, ši vertė laikoma atskaitine.

2.2. Artimosios šviesos pokrypis

Jis gali būti apibrėžtas taip:

kaip miliradianais išreikštas kampas tarp horizontaliosios plokštumos ir šviesos pluošto krypties, einančios link būdingojo taško, esančio priekinio žibinto šviesos pasiskirstymo ribinės linijos horizontalioje dalyje,

arba to kampo tangentu, išreikštu procentiniu pokrypiu, nes kampai yra maži (mažų kampų atveju 1 proc. yra lygus 10 mrad).

Jei pokrypis išreikštas procentiniu pokrypiu, jis gali būti apskaičiuojamas pagal šią formulę:

čia:

h1	yra pirmiau paminėto būdingojo taško aukštis milimetrais virš žemės paviršiaus, išmatuotas vertikaliame ekrane, kuris yra statmenas transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, esančiai horizontaliu atstumu L;
h2	yra atskaitos centro aukštis milimetrais virš žemės paviršiaus (jis laikomas būdingojo taško, pasirinkto aukštyje h1, pradžia);
L	L yra atstumas milimetrais nuo ekrano iki atskaitos centro.

Neigiamos vertės rodo pokrypį žemyn (žr. 1 pav.).

Teigiamos vertės rodo pokrypį aukštyn.

1 pav. M1 kategorijos transporto priemonės artimosios šviesos pokrypis žemyn 1

Pastabos

1.	Šiame pavyzdyje parodyta M1 kategorijos transporto priemonė, bet pavaizduotas principas taikomas ir kitų kategorijų transporto priemonėms.

2.	Kai transporto priemonėje nėra žibintų reguliavimo sistemos, artimosios šviesos pokrypis sutampa su pačios transporto priemonės pokrypiu.

3. MATAVIMO SĄLYGOS

3.1.

Jei atliekama artimosios šviesos pluošto struktūros ekrane apžiūra arba taikomas fotometrinis metodas, turi būti matuojama pakankamo ploto tamsioje aplinkoje (pvz., tamsiame kambaryje), kad transporto priemonė ir ekranas būtų išdėstyti taip, kaip parodyta 1 paveiksle. Priekinių žibintų atskaitos centrai turi būti bent 10 m atstumu nuo ekrano.

3.2.

Pagrindas, ant kurio atliekami matavimai, turi būti kuo lygesnis, kad būtų galima užtikrinti artimosios šviesos pokrypio atkuriamumą ±0,5 mrad tikslumu (±0,05 proc. pokrypis).

3.3.

Jei naudojamas ekranas, jo ženklinimas, vieta ir įrengimas žemės paviršiaus ir transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu turi būti toks, kad būtų galima užtikrinti artimosios šviesos pokrypio atkuriamumą ±0,5 mrad tikslumu (±0,05 proc. pokrypis).

3.4.

Matuojant aplinkos temperatūra turi būti 10–30 °C.

4. TRANSPORTO PRIEMONĖS PARENGIMAS

4.1.

Matavimai turi būti atliekami su transporto priemone, kuri būtų nuvažiavusi 1 000–10 000 km, pageidautina – 5 000 km.

4.2.

Padangos turi būti pripūstos iki transporto priemonės gamintojo nurodyto didžiausiosios apkrovos slėgio. Transporto priemonės talpos (degalų, vandens, alyvos) turi būti visiškai pripildytos, joje turi būti visi gamintojo nustatyti priedai ir įrankiai. Degalų bako pripildymas reiškia, kad pripildoma ne mažiau kaip 90 proc. degalų bako.

4.3.

Transporto priemonės stovėjimo stabdis turi būti išjungtas ir turi būti įjungta neutrali pavara.

4.4.

Transporto priemonė kondicionuojama bent 8 val. pirmiau 3.4 punkte nustatytos temperatūros sąlygomis.

4.5.

Jei naudojamas fotometrinis metodas arba atliekama apžiūra, bandomoje transporto priemonėje geriau turėtų būti įtaisyti priekiniai žibintai su gerai apibrėžta artimosios šviesos pluošto ribinė linija, kad būtų lengviau atlikti matavimus. Siekiant gauti tikslesnius rodmenis, leidžiama taikyti kitas priemones (pvz., pašalinti priekinių žibintų lęšius).

5. BANDYMŲ PROCEDŪRA

5.1. Bendra informacija

Artimosios šviesos pluošto arba transporto priemonės pokrypio kitimai, atsižvelgiant į pasirinktą metodą, kiekvienoje transporto priemonės pusėje matuojami atskirai. Visomis 5 priede nustatytomis apkrovos sąlygomis gauti kairės ir dešinės pusės žibintų rezultatai turi nepažeisti 5.5 punkte nustatytų ribų. Apkrova turi būti taikoma laipsniškai, transporto priemonė neturi būti pernelyg kratoma.

5.1.1

Kai įtaisyta AFS, matavimai atliekami AFS esant neutralioje padėtyje.

5.2. Išmatuoto pradinio pokrypio nustatymas

Transporto priemonė parengiama taip, kaip pirmiau nustatyta 4 dalyje, ir pakraunama, kaip apibrėžta 5 priede (pirmoji atitinkamos transporto priemonių kategorijos apkrovos sąlyga). Prieš kiekvieną matavimą transporto priemonė turi būti pasiūbuojama, kaip nustatyta 5.4 punkte. Matuojama tris kartus.

5.2.1

Jeigu nė vienas iš trijų išmatuotų rezultatų nesiskiria daugiau kaip 2 mrad nuo aritmetinio rezultatų vidurkio (0,2 proc. pokrypis), tai šis vidurkis yra galutinis rezultatas.

5.2.2

Jeigu kurio nors matavimo rezultatas skiriasi daugiau kaip 2 mrad nuo aritmetinio rezultatų vidurkio (0,2 proc. pokrypis), turi būti papildomai atliekama 10 matavimų – jų aritmetinis vidurkis bus galutinis rezultatas.

5.3. Matavimo metodai

Pokrypio kitimams matuoti gali būti taikomas bet koks matavimo būdas, jei tik rodmenų tikslumas yra ±0,2 mrad (±0,02 proc. pokrypis).

5.4. Transporto priemonės parengimas visomis apkrovos sąlygomis

Transporto priemonės pakaba ir bet kuri kita dalis, galinti veikti artimosios šviesos pokrypį, turi būti suaktyvinta taikant toliau aprašytus metodus.

Tačiau techninės tarnybos ir gamintojai kartu gali siūlyti kitus metodus (arba eksperimentinius, arba pagrįstus apskaičiavimais), ypač kai bandymas sukelia tam tikrų problemų, jei tik tokie apskaičiavimai yra pagrįsti.

5.4.1 M1 kategorijos transporto priemonės su įprasta pakaba

Transporto priemonei stovint matavimo vietoje ir, jei būtina, atrėmus ratus į slankias platformas (platformos naudojamos, jeigu joms nesant būtų apribotas pakabos judėjimas, galintis paveikti matavimų rezultatus), transporto priemonė nenutrūkstamai pasiūbuojama taikant bent tris visos apimties ciklus: per kiekvieną ciklą žemyn paspaudžiamas transporto priemonės galas, tada – priekis.

Siūbavimo seka baigiama pasibaigus ciklui. Prieš matuojant palaukiama, kol transporto priemonė savaime nustos siūbuoti. Užuot naudojus slankias platformas, tokį patį poveikį galima pasiekti pastumiant transporto priemonę atgal ir pirmyn bent per vieną rato sūkį.

5.4.2 M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonės su įprasta pakaba

5.4.2.1.

Jei 5.4.1 punkte aprašytas M1 kategorijos transporto priemonių parengimo metodas negalimas, gali būti taikomas 5.4.2.2 arba 5.4.2.3 punkte aprašytas metodas.

5.4.2.2.

Transporto priemonei stovint matavimo vietoje ir ratams remiantis į žemės paviršių, pasiūbuokite transporto priemonę laikinai kaitaliodami apkrovą.

5.4.2.3.

Transporto priemonei stovint matavimo vietoje ir ratams remiantis į žemės paviršių, naudojantis vibravimo įranga suaktyvinama transporto priemonės pakaba ir visos kitos dalys, kurios gali veikti artimosios šviesos pokrypį. Tai gali būti vibravimo platforma, į kurią remiasi ratai.

5.4.3 Transporto priemonės su neįprasta pakaba, kurių varymo sistema turi veikti.

Prieš matuojant palaukiama, kol veikiant varikliui nusistovės transporto priemonės galutinė padėtis.

5.5. Matavimai

Artimosios šviesos pokrypio kitimas turi būti vertinamas visomis apkrovos sąlygomis, atsižvelgiant į išmatuotą pradinį pokrypį, nustatytą pagal 5.2 punktą.

Jei transporto priemonėje įrengta neautomatinė priekinių žibintų reguliavimo sistema, turi būti nustatyta gamintojo apibrėžta jos padėtis, atitinkanti nurodytas apkrovos sąlygas (pagal 5 priedą).

5.5.1

Iš pradžių atliekama po vieną matavimą, esant kiekvienai apkrovos būsenai. Reikalavimai įvykdomi, jei visomis apkrovos sąlygomis pokrypio pokytis yra apskaičiuotose ribose (pvz., tarp nustatyto pirminio pokrypio ir apatinės bei viršutinės ribų, nustatytų siekiant gauti patvirtinimą), kai patikimumo riba yra 4 mrad (0,4 proc. pokrypis).

5.5.2

Jei bet kurio (-ių) matavimo (-ų) rezultatas (-ai) pažeidžia 5.5.1 punkte nurodytas patikimumo ribas arba viršija ribines vertes, atliekami trys papildomi matavimai tą (tuos) rezultatą (-us) atitinkančiomis apkrovos sąlygomis, kaip nurodyta 5.5.3 punkte.

5.5.3

Esant bet kuriai iš pirmiau nurodytų apkrovos sąlygų:

5.5.3.1.

jeigu nė vienas iš trijų išmatuotų rezultatų nesiskiria daugiau kaip 2 mrad nuo aritmetinio rezultatų vidurkio (0,2 proc. pokrypis), šis vidurkis yra galutinis rezultatas.

5.5.3.2.

5.5.3.3.

Jei transporto priemonėje įrengta automatinė priekinių žibintų reguliavimo sistema su neatsiejama histerezės kilpa, vidutiniai rezultatai ties histerezės kilpos viršumi ir apačia laikomi svarbiomis vertėmis.

Visi šie matavimai atliekami pagal 5.5.3.1 ir 5.5.3.2 punktus.

5.5.4

Reikalavimai įvykdomi, jei visomis apkrovos sąlygomis skirtumas tarp išmatuoto pirminio pokrypio, nustatyto pagal 5.2 punktą, ir pokrypio, išmatuoto kiekvienos apkrovos sąlygomis, yra mažesnis už 5.5.1 punkte apskaičiuotas vertes (be patikimumo ribos).

5.5.5

Jei viršijama tik viena iš apskaičiuotųjų viršutinės arba apatinės ribų, gamintojui leidžiama pasirinkti kitą nurodytojo pirminio pokrypio vertę nustatytose patvirtinimo ribose.

7 PRIEDAS

1 pavyzdys

Simbolio ir rašmenų dydį gamintojui leidžiama nustatyti savo nuožiūra.

2 pavyzdys

Simbolio ir rašmenų dydį gamintojui leidžiama nustatyti savo nuožiūra.

8 PRIEDAS

Priekinių žibintų reguliavimo įtaisų valdikliai, nurodyti šios taisyklės 6.2.6.2.2 punkte

1. SPECIFIKACIJOS

1.1.

Artimosios šviesos pluoštas žemyn visada pakreipiamas vienu iš šių būdų:

a)	pastumiant valdiklį žemyn arba į kairę;

b)	pasukant valdiklį prieš laikrodžio rodyklę;

c)	nuspaudžiant mygtuką (svirtelę).

Jei šviesos pluoštui reguliuoti naudojama keletas mygtukų, mygtukas, kuriuo nustatomas didžiausias pokrypis žemyn, įrengiamas į kairę arba žemiau kito artimosios šviesos reguliavimo mygtuko (-ų).

Sukamasis valdiklis, kurio ašis yra horizontali arba matoma tik jo briauna, turi būti valdomas pagal a arba c punktuose nurodytus principus.

1.1.1

Ant šio valdiklio turi būti simboliai, aiškiai rodantys judesius, atitinkančius artimosios šviesos pokrypį žemyn ir aukštyn.

1.2.

0 padėtis atitinka pradinį pokrypį pagal šios taisyklės 6.2.6.1.1 punktą.

1.3.

0 padėtis, kuri pagal šios taisyklės 6.2.6.2.2 punktą turi būti sustabdymo padėtis, nebūtinai turi būti skalės pabaigoje.

1.4.

Ant valdiklio naudojami ženklai turi būti paaiškinti naudotojo vadove.

1.5.

Tik šie simboliai gali būti naudojami valdikliams nurodyti:

Gali būti naudojami ne keturių, bet penkių linijų simboliai

9 PRIEDAS

Gamybos atitikties kontrolė

1. BANDYMAI

1.1. Žibintų vieta

Žibintų padėtis, kaip nustatyta šios taisyklės 2.1.6 punkte, pločio, aukščio ir ilgio atžvilgiu tikrinama pagal šios taisyklės 2.10.2, 2.10.3, 2.10.4, 2.3.3 ir 5.4 punktų bendruosius reikalavimus.

Išmatuotos atstumo vertės turi būti tokios, kad būtų įvykdyti kiekvienam žibintui taikomi specialieji reikalavimai.

1.2. Žibintų matomumas

1.2.1

Geometrinio apžvelgiamumo kampai tikrinami pagal šios taisyklės 2.10.7 punktą.

Išmatuotos kampų vertės turi būti tokios, kad būtų įvykdyti kiekvienam žibintui taikomi specialieji reikalavimai, išskyrus tai, kad montuojant šviesos signalinius įtaisus kampų riboms gali būti taikoma leidžiamoji nuokrypą, atitinkanti ±3° kitimą, kaip nustatyta 5.3 punktu.

1.2.2

Raudonos spalvos šviesos matomumas iš priekio ir baltos spalvos šviesos matomumas iš galo tikrinamas pagal šios taisyklės 5.10 punktą.

1.3. Artimosios šviesos žibintų ir F3 klasės priekinių rūko žibintų reguliavimas į priekį

1.3.1 Pradinis pokrypis žemyn

Artimosios šviesos ir F3 klasės priekinių rūko žibintų šviesos pluošto ribinės linijos pradinis pokrypis žemyn nustatomas pagal pateiktą skaičių, kaip reikalaujama ir parodyta 7 priede.

Tačiau gamintojas gali nustatyti pradinę vertę pagal skaičių, kuris skiriasi nuo pateiktojo, kai, atliekant bandymus 6 priede ir ypač 4.1 punkte nurodyta tvarką, gali būti įrodyta, kad tas skaičius atitinka patvirtintą tipą.

1.3.2 Pokrypio kitimas, atsižvelgiant į apkrovą

Artimosios šviesos pokrypio žemyn kitimas dėl šioje dalyje apibrėžtų apkrovos sąlygų neturi viršyti šių intervalų:

nuo 0,2 iki 2,8 proc.	kai priekinių žibintų įrengimo aukštis h < 0,8;
nuo 0,2 iki 2,8 proc.	kai priekinių žibintų įrengimo aukštis 0,8 ≤ h ≤ 1,0; arba
nuo 0,7 iki 3,3 proc.	(pagal tvirtinimo metu gamintojo pasirinktą nustatymo intervalą);
nuo 0,7 iki 3,3 proc.	kai priekinių žibintų įrengimo aukštis 1,0 ≤ h ≤ 1,0;
nuo 1,2 iki 3,8 proc.	kai priekinių žibintų įrengimo aukštis h > 1,2 m;

F3 klasės priekinio rūko žibinto, kurio šviesos šaltinio (-ių) bendrasis etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų, atveju, pokrypio žemyn kitimas dėl šioje dalyje apibrėžtų apkrovos sąlygų neturi viršyti šių intervalų:

nuo 0,7 iki 3,3 proc.	kai priekinio rūko žibinto įrengimo aukštis h ≤ 0,8;
nuo 1,2 iki 3,8 proc.	kai priekinio rūko žibinto įrengimo aukštis h > 0,8;

Kiekvienai atitinkamai nustatytai sistemai taikomos šios taisyklės 5 priede nurodytos apkrovos sąlygos.

1.3.2.1.

M1kategorijos transporto priemonės:

2.1.1.1 punktas

Atsižvelgiama į 2.1.1.6 punktą

2.1.2 punktas

1.3.2.2.

M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės:

2.2.1 punktas

2.2.2 punktas

1.3.2.3.

N kategorijos transporto priemonės, turinčios paviršių kroviniui krauti:

2.3.1.1 punktas

2.3.1.2 punktas

1.3.2.4.

N kategorijos transporto priemonės, neturinčios paviršių kroviniui krauti:

1.3.2.4.1.

puspriekabių vilkikai:

2.4.1.1 punktas

2.4.1.2 punktas

1.3.2.4.2.

Priekabų vilkikai:

2.4.2.1 punktas

2.4.2.2 punktas

1.4. Elektros jungtys ir signaliniai įtaisai

Elektros jungtys tikrinamos įjungiant kiekvieną prie transporto priemonės elektros sistemos prijungtą žibintą.

Žibintai ir signaliniai įtaisai turi veikti pagal šios taisyklės 5.11–5.14 punktų sąlygas ir kiekvienam žibintui taikomas specifikacijas.

1.5. Šviesos ryškumas

1.5.1 Tolimosios šviesos žibintai:

Bendras didžiausiasis tolimosios šviesos žibintų ryškumas tikrinamas šios taisyklės 6.1.9.2 punkte aprašyta tvarka. Gauta vertė turi būti tokia, kad atitiktų šios taisyklės 6.1.9.1 punkto reikalavimą.

1.6. Žibintų įrengimas, skaičius, spalva, išdėstymas ir, kai taikoma, kategorija tikrinami apžiūrint žibintus ir jų ženklinimą.

Visi išvardyti punktai turi atitikti 5.15 ir 5.16 punktų reikalavimus, taip pat turi būti įvykdyti atskiri kiekvienam žibintui taikomi specialieji reikalavimai.

10 PRIEDAS

Rezervuota

11 PRIEDAS

Matomumo ženklinimo matomumas iš transporto priemonės galo, priekio ir iš šono

(Žr. šios taisyklės 6.21.5 punktą)

12 PRIEDAS

Bandomasis važiavimas

1. Tolimosios šviesos priekinių žibintų automatinio valdymo atliekant bandomąjį važiavimą specifikacijos

1.1.

Bandomasis važiavimas vykdomas giedro oro sąlygomis (1), o priekiniai žibintai turi būti švarūs.

1.2.

Kaip aprašyta 1 lentelėje, bandymo trasa turi būti sudaryta iš bandymo ruožų, kuriose galioja eismo sąlygos ir konkretų kelio tipą atitinkantis greitis:

1 lentelė

Bandymas Ruožas	Eismo sąlygos	Kelio tipas
	Eismo sąlygos	Miesto vietovė	Daugiajuostis kelias, pvz., greitkelis	Užmiesčio kelias
	Greitis	50 ± 10 km/h	100 ± 20 km/h	80 ± 20 km/h
	Vidutinė proc. dalis nuo bendro bandymo trasos ilgio	10 proc.	20 proc.	70 proc.
A	Viena transporto priemonė atvažiuoja iš priekio arba viena transporto priemonė atvažiuoja iš galo tokiu dažnumu, kad tolimoji šviesa spėtų ĮSIJUNGTI ir IŠSIJUNGTI		X	X
B	Situacijos, kai vienos transporto priemonės atvažiuoja iš priekio, o kitos iš galo tokiu dažnumu, kad tolimoji šviesa spėtų ĮSIJUNGTI ir IŠSIJUNGTI		X	X
C	Aktyvaus ir pasyvaus lenkimo manevrai, atliekami tokiu dažnumu, kad tolimoji šviesa spėtų ĮSIJUNGTI ir IŠSIJUNGTI		X	X
D	Iš priekio atvažiuoja dviratis, kaip aprašyta 6.1.9.3.1.2 punkte			X
E	Situacijos, kai vienos transporto priemonės atvažiuoja iš priekio, o kitos iš galo.	X

1.3.

Miesto vietovėse turi būti kelių su apšvietimu ir be jo.

1.4.

Užmiesčio kelius turi sudaryti dvijuostės atkarpos ir atkarpos, sudarytos iš keturių arba daugiau juostų, keliuose turi būti sankirtų, įkalnių ir (arba) nuokalnių, banguotų atkarpų ir vingių.

1.5.

Daugiajuosčiai keliai (pvz., greitkeliai) ir užmiesčio keliai turi būti sudaryti iš ruožų, turinčių ilgesnes kaip 600 m tiesias lygias dalis. Be to, jie turi būti sudaryti iš ruožų su vingiais į dešinę ir į kairę.

1.6.

Atsižvelgiama į intensyvias eismo sąlygas.

2. Bandomojo važiavimo specifikacijos adaptyviesiems tolimosios šviesos priekiniams žibintams

2.1.

Bandomasis važiavimas vykdomas giedro oro sąlygomis (2), o priekiniai žibintai turi būti švarūs.

2.2.

Kaip aprašyta 2 lentelėje, bandymo trasa turi būti sudaryta iš bandymo ruožų, kuriose galioja eismo sąlygos ir konkretų kelio tipą atitinkantis greitis:

2 lentelė

Bandymo ruožas	Eismo sąlygos	Kelio tipas
	Eismo sąlygos	Miesto vietovė	Daugiajuostis kelias, pvz., greitkelis	Užmiesčio kelias
	Greitis	50 ± 10 km/h	100 ± 20 km/h	80 ± 20 km/h
	Vidutinė proc. dalis nuo bendro bandymo trasos ilgio	10 proc.	20 proc.	70 proc.
A	Viena transporto priemonė atvažiuoja iš priekio arba viena transporto priemonė atvažiuoja iš galo tokiu dažnumu, kad adaptyvioji tolimoji šviesa spėtų sureaguoti ir taip būtų patvirtinta, kad adaptacijos procesas vyksta.		X	X
B	Situacijos, kai vienos transporto priemonės atvažiuoja iš priekio, o kitos iš galo tokiu dažnumu, kad adaptyvioji tolimoji šviesa spėtų sureaguoti ir taip būtų parodomas adaptacijos procesas.		X	X
C	Aktyvaus ir pasyvaus lenkimo manevrai tokiu dažnumu, kad adaptyvioji tolimoji šviesa spėtų sureaguoti ir taip būtų parodomas adaptacijos procesas.		X	X
D	Iš priekio atvažiuoja dviratis, kaip aprašyta 6.22.9.3.1.2 punkte.			X
E	Situacijos, kai vienos transporto priemonės atvažiuoja iš priekio, o kitos iš galo.	X

2.3.

Miesto vietovėse turi būti kelių su apšvietimu ir be jo.

2.4.

2.5.

2.6.

Atsižvelgiama į intensyvias eismo sąlygas.

2.7.

Bandymus atliekantys inžinieriai lentelėje nurodytose bandymo ruožuose A ir B įvertina, ar adaptacijos procesas vyksta tinkamai, atsižvelgiant į iš priekio ir iš galo atvažiuojančius eismo dalyvius, ir tai užregistruoja. Tai reiškia, kad bandymus atliekantys inžinieriai turi sėdėti bandomoje transporto priemonėje, taip pat iš priekio ir iš galo atvažiuojančiose transporto priemonėse.

(1) Geras matomumas (meteorologinis optinis nuotolis (MOR) yra didesnis nei 2 000 m, kaip apibrėžta WMO leidinyje „Guide to Meteorological Instruments and Methods of Observation“, šeštasis leidimas, ISBN: 92-63-16008-2, p. 1.9.1–1.9.11, Ženeva, 1996).

(2) Geras matomumas (meteorologinis optinis nuotolis (MOR) yra didesnis nei 2 000 m, kaip apibrėžta WMO leidinyje „Guide to Meteorological Instruments and Methods of Observation“, šeštasis leidimas, ISBN: 92-63-16008-2, p. 1.9.1–1.9.11, Ženeva, 1996).

13 PRIEDAS

Artimosios šviesos žibintų automatinio jungimo sąlygos

Artimosios šviesos žibintų automatinio jungimo sąlygos (1)
Aplinkos šviesa ne transporto priemonėje (2)	Artimosios šviesos žibintai	Atsako trukmė
mažiau nei 1 000 lux	ĮJUNGTA	ne daugiau kaip 2 sek.
1 000 –7 000 lux	gamintojo nuožiūra	gamintojo nuožiūra
daugiau nei 7 000 lux	IŠJUNGTA	daugiau nei 5 sek., bet ne daugiau nei 300 sek.

(1) Paraiškos pateikėjas įrodo atitiktį šioms sąlygoms naudodamas modeliavimą ar kitą patvirtinimo metodą, pripažįstamą tipo patvirtinimo institucijos.

(2) Apšvieta matuojama horizontaliame paviršiuje su pagal kosinusą pakoreguotu jutikliu tokiame pačiame aukštyje kaip ir jutiklio montavimo padėtis transporto priemonėje. Tai gamintojas gali įrodyti pateikdamas visus reikiamus dokumentus arba kitomis priemonėmis, pripažįstamomis tipo patvirtinimo institucijos.

14 PRIEDAS

Stebėjimo sritis prie manevravimo ir papildomų žibintų tariamojo paviršiaus

Stebėjimo sritys

Brėžinyje pavaizduota sritis iš vienos pusės, kitos sritys rodo transporto priemonės priekį, galą ir kitą pusę.

Sričių ribos

15 PRIEDAS

Gonio(foto)metrinė sistema, naudojama fotometriniams matavimams atlikti, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.10.9 punkte.

2021 9 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/123

JT taisyklė Nr. 148 „Vienodos variklinių transporto priemonių ir jų priekabų šviesos signalinių įtaisų (žibintų) patvirtinimo nuostatos“ [2021/1719]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas, įskaitant:

taisyklės pradinės redakcijos 3 papildymą. Įsigaliojimo data – 2021 m. rugsėjo 30 d.

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai. Autentiški ir teisiškai privalomi tekstai:

—	ECE/TRANS/WP.29/2018/157,

—	ECE/TRANS/WP.29/2019/81,

—	ECE/TRANS/WP.29/2020/32 ir

—	ECE/TRANS/WP.29/2021/45.

TURINYS

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Apibrėžtys

Administracinės nuostatos

Bendrieji techniniai reikalavimai

Specialieji techniniai reikalavimai

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

Pranešimas

Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

Standartinė šviesos sklaida

Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai

Būtiniausi inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimai

Galinių rūko žibintų ir dienos žibintų atsparumo karščiui bandymas

Patvirtinimo žymenų išdėstymas

ĮVADAS

Šioje taisyklėje atskirų JT taisyklių Nr. 4, 6, 7, 23, 38, 50, 77, 87 ir 91 nuostatos sujungiamos į vieną taisyklę vykdant Pasaulinio forumo transporto priemonių reglamentavimui suderinti (WP.29) sprendimą supaprastinti taisykles dėl apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų, remiantis pradiniu Europos Sąjungos ir Japonijos pasiūlymu.

Šios taisyklės tikslas – padidinti JT taisyklių Nr. 4, 6, 7, 23, 38, 50, 77, 87 ir 91 reikalavimų aiškumą, konsoliduoti šiuos reikalavimus ir padaryti juos ne tokius sudėtingus, taip pat pasirengti būsimam perėjimui prie veiksmingumu grindžiamų reikalavimų, redakciniais veiksmais sumažinant taisyklių skaičių nekeičiant jokių išsamių techninių reikalavimų, kurie jau galiojo iki įsigaliojant šiai taisyklei.

Nors ši taisyklė parengta nukrypstant nuo įprasto metodo – atskiros taisyklės nustatymo kiekvienam žibintui, nes visi šviesos signaliniai žibintai įtraukti į vieną taisyklę, šioje supaprastintoje taisyklėje pateikiamos visos nuostatos ir ji taikoma laikantis esamos pakeitimų serijų, jų pereinamojo laikotarpio nuostatų ir papildymų struktūros. Kai taikytina, kiekvienam įtaisui bus nurodytos su naujomis šios taisyklės pakeitimų serijomis susijusios pereinamojo laikotarpio nuostatos, taip pat pateikiant įtaisų sąrašus ir jiems taikytinus pokyčio indeksus, susijusius su pakeitimų serijomis.

Numatoma, kad visos 1958 m. Susitarimo šalys patvirtins šią taisyklę ir pateiks išsamų paaiškinimą, jei negalės patvirtinti tam tikrų žibintų. Šie sprendimai bus užregistruoti dokumente ECE/TRANS/WP.29/343, kuriame registruojamas pridedamų taisyklių ir pakeitimų statusas.

Dėl patvirtinimo žymenims keliamų reikalavimų pažymėtina, kad šioje taisyklėje taip pat pateikiami unikaliojo identifikatoriaus naudojimo reikalavimai, kurių taikymas priklauso nuo prieigos prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) sukurtos saugios internetinės duomenų bazės (pagal 1958 m. Susitarimo 5 aprašą), kurioje laikomi visi tipo patvirtinimo dokumentai. Jei naudojamas unikalusis identifikatorius, žibintų nereikalaujama žymėti įprastais tipo patvirtinimo žymenimis (E žymeniu). Jei dėl techninių priežasčių unikaliojo identifikatoriaus naudoti neįmanoma (pvz., negalima užtikrinti prieigos prie UNECE internetinės duomenų bazės arba ta duomenų bazė neveikia), reikalaujama naudoti įprastus tipo patvirtinimo žymenis, kol atsiras galimybė naudoti unikalųjį identifikatorių.

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma šiems žibintams:

galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintams;

posūkio rodiklio žibintams;

gabaritiniams žibintams;

stabdymo žibintams;

kraštinio kontūro gabaritiniams žibintams;

atbulinės eigos žibintams;

manevravimo žibintams;

galiniams rūko žibintams;

stovėjimo žibintams;

dienos žibintams;

šoniniams gabaritiniams žibintams.

2. APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.	vartojamos visos apibrėžtys, pateiktos JT taisyklėje Nr. 48 su vėliausios serijos pakeitimais, galiojančiais teikiant tipo patvirtinimo paraišką, nebent šioje taisyklėje arba atitinkamose montavimo taisyklėse – JT taisyklėse Nr. 53, 74 ir 86 – nurodyta kitaip;

2.2.

skirtingų tipų žibintai – žibintai, kurie skiriasi šiomis pagrindinėmis savybėmis:

prekybiniu pavadinimu arba prekės ženklu:

i)	to paties prekybinio pavadinimo arba tuo pačiu prekės ženklu paženklinti žibintai, pagaminti skirtingų gamintojų, yra laikomi skirtingų tipų žibintais;

ii)	tik prekybiniu pavadinimu arba prekės ženklu besiskiriantys žibintai, pagaminti to paties gamintojo, yra laikomi to paties tipo žibintais;

b)	optinės sistemos charakteristikomis (stiprio lygiais, šviesos sklaidos kampais, sudedamųjų dalių, kurios, žibintui veikiant, gali keisti optinius efektus atspindėjimo, lūžimo, sugerties ir (arba) deformavimo būdu, buvimu arba nebuvimu ir kt.);

c)	naudojamo (-ų) šviesos šaltinio (-ių) kategorija arba kategorijomis ir (arba) specialiuoju (-iaisiais) šviesos šaltinio modulio (-ių) identifikavimo kodu (-ais);

d)	žibinto kategorija, jei ji yra;

e)	kintamojo stiprio valdikliu, jeigu jis yra;

f)	šviesos šaltinių įsijungimo nuoseklumu, jei jis yra.

Visgi posūkio rodiklio žibintai, kurie gali būti įjungiami skirtingais režimais (nuosekliai arba ne), nepakeičiant optinių žibinto charakteristikų, nelaikomi skirtingų tipų posūkio rodiklio žibintais.

Šviesos šaltinio spalvos arba kurio nors filtro spalvos pakeitimas nelaikomas tipo pakeitimu.

LED tipo pakaitinio šviesos šaltinio (-ių) naudojimas nelaikomas tipo pakeitimu. Tačiau taikomas 4.7.7 punktas.

3. ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

3.1. Patvirtinimo paraiška

3.1.1.

Tipo patvirtinimo paraišką teikia prekybinio pavadinimo arba prekės ženklo turėtojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.1.2.

Su paraiška pateikiama:

3.1.2.1.

pakankamai detalūs brėžiniai, kad būtų galima atpažinti žibinto tipą ir, jeigu taikoma, kategoriją, kuriuose nurodoma:

a)	žibinto (ir, jeigu taikoma, galinio stiklo, kai tai S3 arba S4 kategorijos stabdymo žibintai) geometrinė (-s) padėtis (-ys), kurioje (-se) jis gali būti montuojamas transporto priemonėje;

b)	atliekant bandymus atskaitos ašimi laikoma stebėjimo ašis (horizontalusis kampas H = 0°, vertikalusis kampas V = 0°) ir taškas, atliekant bandymus laikomas atskaitos centru;

c)	funkcijos (-ų) tariamojo paviršiaus ribinės vertės;

d)	3.3.2 punkte nustatytam patvirtinimo žymeniui arba unikaliajam identifikatoriui skirta vieta ir išdėstymo tvarka;

e)	jei tai šviesos diodų (LED) modulis (-iai) – taip pat specialiajam (-iesiems) modulio identifikavimo kodui (-ams) nurodyti skirta vieta;

f)	jeigu tai yra tarpusavyje susijusių žibintų sistema, tarpusavyje susijęs žibintas arba tarpusavyje susijusių žibintų, kurie atitinka susijusius reikalavimus, derinys;

3.1.2.2.

trumpas techninis aprašas, kuriame visų pirma nurodoma (išskyrus tuos atvejus, kai žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais):

a)	nustatytojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) kategorija arba kategorijos; ši kaitinamojo šviesos šaltinio kategorija turi būti viena iš nurodytų Taisyklėje Nr. 37;

b)	nustatytojo (-ųjų) LED tipo šviesos šaltinio (-ių) kategorija arba kategorijos; ši LED tipo šviesos šaltinio kategorija turi būti viena iš nurodytų Taisyklėje Nr. 128;

c)	specialusis šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodas;

d)	jei, pareiškėjo nuožiūra, žibintas taip pat turi būti patvirtintas su LED tipo pakaitiniu (-iais) šviesos šaltiniu (-iais) pagal Taisyklę Nr. 128, tai nurodoma aprašyme;

e)	jeigu tai yra S3 arba S4 kategorijos stabdymo žibintas, skirtas montuoti transporto priemonės viduje, techniniame apraše apibūdinamos galinio stiklo (-ų) optinės savybės (perdavimas, spalva, posvyris ir kt.);

3.1.2.3.

tačiau, jei žibinto tipas nuo jau patvirtinto tipo skiriasi tik prekybiniu pavadinimu arba prekės ženklu, užtenka kartu su paraiška pateikti:

3.1.2.3.1.

gamintojo deklaraciją, kad pateiktas tipas yra toks pat (išskyrus prekybinį pavadinimą arba prekės ženklą) kaip jau patvirtintas tipas ir yra pagamintas to paties gamintojo; jau patvirtintas tipas identifikuojamas pagal patvirtinimo numerį;

3.1.2.3.2.

du tuo pačiu prekybiniu pavadinimu arba prekės ženklu paženklintus pavyzdžius arba lygiaverčius dokumentus;

3.1.2.4.

jeigu žibinto stipris yra kintamas, išsamus kintamojo stiprio valdiklio aprašas, išdėstymo schema ir sistemos, užtikrinančios du intensyvumo lygius, charakteristikų specifikacija;

3.1.2.5.

jei taikytina, kai tai yra nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) arba šviesos šaltinio modulis (-iai), kuriame (-iuose) yra įrengtas (-i) nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), 3.5.3 punkte nurodyti dokumentai;

3.1.2.6.

pareiškėjo nuožiūra, aprašyme gali būti nurodoma, kad žibintą galima įrengti transporto priemonėje, kai atskaitos ašis palinkusi į įvairias puses transporto priemonės atskaitos plokštumų ir žemės paviršiaus atžvilgiu, ir kad jis gali suktis aplink savo atskaitos ašį; šie skirtingi montavimo reikalavimai nurodomi pranešimo formoje;

3.1.2.7.

jei dėl atitinkamo žibinto kitaip nenurodyta, šie pavyzdžiai:

du sukomplektuotų žibintų pavyzdžiai.

Jei pateikta paraiška patvirtinti žibintus, kurie nėra identiški, tačiau yra simetriški ir skirti juos montuoti po vieną transporto priemonės kairiajame ir dešiniajame šonuose, abu pateikiami pavyzdžiai gali būti identiški ir gali būti skirti montuoti tik kairiajame ar tik dešiniajame transporto priemonės šone;

b)	jeigu žibinto stipris yra kintamas – kintamojo stiprio valdiklis arba tokį (-ius) patį (-čius) signalą (-us) skleidžiantis generatorius;

3.1.2.8.

jeigu tai S3 ar S4 kategorijos stabdymo žibintas, skirtas montuoti transporto priemonės viduje, pavyzdinė plokštelė ar pavyzdinės plokštelės (jeigu yra keletas galimybių), turinti (-čios) tokias pačias optines savybes kaip ir esamas (-i) galinis (-iai) stiklas (-ai).

3.2. Patvirtinimas

3.2.1.

Dėl kiekvieno 1 punkte nurodyto žibinto būtina gauti atskirą patvirtinimą.

3.2.2.

Kai tą patį sugrupuotų, kombinuotų arba tarpusavyje sujungtų žibintų mazgą sudaro du ar daugiau žibintų, patvirtinimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jeigu kiekvienas iš šių žibintų atitinka šios taisyklės arba kitos taisyklės nuostatas. Kurios nors iš šių taisyklių nuostatų neatitinkantys žibintai negali priklausyti minėtam sugrupuotų, kombinuotų arba tarpusavyje sujungtų žibintų mazgui.

3.2.3.

Patvirtinimas suteikiamas, jeigu žibinto (-ų), pateikto (-ų) patvirtinti pagal 3.1 punktą, tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus. Visus tarpusavyje susijusių žibintų sistemai priklausančius įtaisus tipo patvirtinimo tikslais privalo pateikti tas pats pareiškėjas.

3.2.3.1.

Pranešimas apie žibinto tipo patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, nepatvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudojant 1 priede pateikto pavyzdžio formą.

3.2.3.2.

Kiekvienam patvirtintam žibinto tipui suteikiamas patvirtinimo numeris, jis kiekvienam žibintui nurodomas 1 priede nustatytos formos pranešime.

Susitariančioji šalis tą patį patvirtinimo numerį gali suteikti šviesos signaliniams įtaisams arba sistemoms, kuriose naudojami keli žibintai, tačiau to paties numerio negali suteikti kitam tą pačią funkciją atliekančio žibinto tipui.

3.2.4.

ženklai, kuriais identifikuojamas šviesos signalinis žibintas (funkcija), dėl kurio (kurios) suteiktas tipo patvirtinimas

1 lentelė.

ženklų sąrašas

(visas sąrašas pateiktas 1 priede „Pranešimas“)

Žibintas (funkcija)	Ženklas	Punktas
Dienos žibintas	RL	5.4.
Priekinis posūkio rodiklio žibintas, įrengiamas ne mažesniu kaip 20 mm atstumu nuo artimosios šviesos žibinto arba priekinio rūko žibinto	1a	5.6.
Priekinis posūkio rodiklio žibintas, įrengiamas bet kokiu atstumu nuo artimosios šviesos žibinto arba priekinio rūko žibinto	1b	5.6.
Priekinis posūkio rodiklio žibintas, įrengiamas ne mažesniu kaip 40 mm atstumu nuo artimosios šviesos žibinto arba priekinio rūko žibinto	1	5.6.
Posūkio rodiklio žibintai, naudojami L kategorijos transporto priemonės priekyje ne mažesniu kaip 75 mm atstumu nuo artimosios šviesos žibinto	11	5.6.
Posūkio rodiklio žibintai, naudojami L kategorijos transporto priemonės priekyje ne mažesniu kaip 40 mm atstumu nuo artimosios šviesos žibinto	11a	5.6.
Posūkio rodiklio žibintai, naudojami L kategorijos transporto priemonės priekyje ne mažesniu kaip 20 mm atstumu nuo artimosios šviesos žibinto	11b	5.6.
Posūkio rodiklio žibintai, naudojami L kategorijos transporto priemonės priekyje bet kokiu atstumu nuo artimosios šviesos žibinto	11c	5.6.
Priekinis kraštinio kontūro gabaritinis žibintas	AM	5.1.
Priekinis gabaritinis žibintas, skirtas L kategorijos transporto priemonei	MA	5.1.
Priekinis gabaritinis žibintas	A	5.1.
Manevravimo žibintas	ML	5.10.
Stovėjimo žibintas (priekinis ir galinis)	77R	5.3.
Galinis posūkio rodiklio žibintas (pastovus)	2a	5.6.
Galinis posūkio rodiklio žibintas (kintamas)	2b	5.6.
Galinis posūkio rodiklio žibintas, skirtas L kategorijos transporto priemonei	12	5.6.
Galinis kraštinio kontūro gabaritinis žibintas (pastovus)	RM1	5.2.
Galinis kraštinio kontūro gabaritinis žibintas (kintamas)	RM2	5.2.
Galinis rūko žibintas (pastovus)	F1	5.9.
Galinis rūko žibintas (kintamas)	F2	5.9.
Galinis gabaritinis žibintas, skirtas L kategorijos transporto priemonei	MR	5.2.
Galinis gabaritinis žibintas (pastovus)	R1	5.2.
Galinis gabaritinis žibintas (kintamas)	R2	5.2.
Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas	L	5.11.
Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas, skirtas L kategorijos transporto priemonei	LM1	5.11.
Atbulinės eigos žibintas (pastaba: raidės A ir R gali būti sukeistos vietomis)	AR	5.8.
Šoninis posūkio rodiklio žibintas, skirtas M1 kategorijos transporto priemonėms ir ne ilgesnėms kaip 6 000 mm N1, M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėms	5	5.6.
Šoninis posūkio rodiklio žibintas, skirtas N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms ir ilgesnėms kaip 6 000 mm N1, M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėms	6	5.6.
Šoninis gabaritinis žibintas, skirtas visų kategorijų transporto priemonėms	SM1	5.7.
Šoninis gabaritinis žibintas, skirtas M1 kategorijos transporto priemonėms	SM2	5.7.
Stabdymo žibintas (montuojamas centre viršuje) (pastovus)	S3	5.5.
Stabdymo žibintas (montuojamas centre viršuje) (kintamas)	S4	5.5.
Stabdymo žibintas, skirtas L kategorijos transporto priemonei	MS	5.5.
Stabdymo žibintas (pastovus)	S1	5.5.
Stabdymo žibintas (kintamas)	S2	5.5.

Mažiausia 7 priedo 1 dalyje nurodyto a dydžio vertė – 5 mm.

3.2.5.

Kiekvienam įtaisui taikomi šie su pakeitimų serijomis susiję pokyčio indeksai (taip pat žr. 6.1.1 punktą):

2 lentelė.

Pakeitimų serija ir pokyčio indeksas

Taisyklės pakeitimų serija	00
Funkcija (žibintas)	Pokyčio indeksas, taikomas konkrečiai funkcijai (žibintui)
Dienos žibintas	0
Priekinis posūkio rodiklio žibintas	0
Priekinis posūkio rodiklio žibintas (skirtas L kategorijos transporto priemonei)	0
Priekinis kraštinio kontūro gabaritinis žibintas	0
Priekinis gabaritinis žibintas	0
Priekinis gabaritinis žibintas (skirtas L kategorijos transporto priemonei)	0
Manevravimo žibintas	0
Stovėjimo žibintas	0
Galinis posūkio rodiklio žibintas	0
Galinis posūkio rodiklio žibintas (skirtas L kategorijos transporto priemonei)	0
Galinis kraštinio kontūro gabaritinis žibintas	0
Galinis rūko žibintas	0
Galinis gabaritinis žibintas	0
Galinis gabaritinis žibintas (skirtas L kategorijos transporto priemonei)	0
Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas	0
Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas (skirtas L kategorijos transporto priemonei)	0
Atbulinės eigos žibintas	0
Šoninis posūkio rodiklio žibintas	0
Šoninis gabaritinis žibintas	0
Stabdymo žibintas	0
Stabdymo žibintas (skirtas L kategorijos transporto priemonei)	0
Stabdymo žibintas (montuojamas centre viršuje)	0

3.3. Patvirtinimo žymuo

3.3.1. Bendrosios nuostatos

3.3.1.1.

Ant kiekvieno įtaiso, priklausančio patvirtintam tipui, turi būti pakankamo dydžio plotas unikaliajam identifikatoriui (UI), kaip nurodyta 1958 m. Susitarime, ir kitiems žymenims, kaip nustatyta 3.3.4.2–3.3.4.6 punktuose, arba, jei tai techniškai neįmanoma, patvirtinimo žymeniui su papildomais ženklais ir kitiems žymenims, kaip nustatyta 3.3.4.2–3.3.4.6 punktuose.

3.3.1.2.

Šių žymenų išdėstymo pavyzdžiai pateikiami 7 priede.

3.3.2. Patvirtinimo žymenį sudaro:

3.3.2.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris;

3.3.2.2.

3.2.3.2 punkte nustatytas patvirtinimo numeris;

3.3.2.3.

ženklai, kuriais identifikuojami šviesos signaliniai žibintai, nustatyti 3.2.4 punkte;

3.3.2.4.

šios taisyklės numeris, po jo – raidė R ir du skaitmenys, kuriais nurodoma suteikiant patvirtinimą galiojanti pakeitimų serija;

3.3.2.5.

šis papildomas ženklas (arba ženklai):

3.3.2.5.1.

ant žibintų, kurie negali būti montuojami bet kurioje laisvai pasirinktoje transporto priemonės pusėje, – horizontali rodyklė, rodanti, kokioje padėtyje turi būti montuojamas žibintas;

3.3.2.5.1.1.

ši rodyklė nukreipiama nuo transporto priemonės, jei tai yra:

a)	1, 1a, 1b, 2a, 2b, 11, 11a, 11b, 11c ir 12 kategorijų posūkio rodiklio žibintai;

b)	priekiniai arba galiniai gabaritiniai žibintai, priekiniai arba galiniai kraštinio kontūro gabaritiniai žibintai;

c)	atbulinės eigos žibintai, kai naudojami du sumažintosios šviesos sklaidos atbulinės eigos žibintai;

3.3.2.5.1.2.

jei tai 5 ir 6 kategorijų posūkio rodiklio žibintai ir kombinuotieji stovėjimo žibintai, ši rodyklė nukreipiama į transporto priemonės priekį;

3.3.2.5.1.3.

ant 6 kategorijos posūkio rodiklio žibintų nurodoma raidė R arba L, reiškianti kairę arba dešinę transporto priemonės pusę;

3.3.2.5.2.

jei taikoma, dešinėje 3.2.4 punkte nurodyto ženklo pusėje pateikiama:

a)	papildoma raidė D, jei tai žibintai, kuriuos galima naudoti kaip dviejų atskirųjų žibintų sąrankos dalį;

b)	papildoma raidė Y, jei tai žibintai naudojami kaip tarpusavyje susijusių žibintų sistemos dalis;

3.3.2.5.3.

vertikali rodyklė, nukreipta žemyn nuo horizontalios dalies, jei tai sumažintosios šviesos sklaidos žibintai, kaip nurodyta 3 priedo 1.3 punkte;

3.3.2.5.4.

patvirtinimo numeris pateikiamas greta 3.3.2.1 punkte nustatyto apskritimo.

3.3.3. Patvirtinimo žymuo gali būti pakeičiamas unikaliuoju identifikatoriumi (UI), jei jis yra. Unikaliojo identifikatoriaus žymuo turi atitikti toliau pateiktame pavyzdyje nurodytą formatą:

a ≥ 8 mm

Pirmiau nurodytas unikalusis identifikatorius, kuriuo paženklintas žibintas, rodo, kad atitinkamas tipas buvo patvirtintas ir atitinkamą informaciją apie tą tipo patvirtinimą galima rasti JT saugioje internetinėje duomenų bazėje, kaip unikalųjį identifikatorių naudojant numerį 270650.

3.3.4. Ženklinimo reikalavimai

Ant patvirtinti pateiktų žibintų turi būti:

3.3.4.1.

pakankamai vietos patvirtinimo žymeniui arba unikaliajam identifikatoriui;

3.3.4.1.1.

žibintą sumontavus transporto priemonėje arba atidarius judamąją dalį, kaip antai variklio dangtį, bagažinę arba dureles, turi būti visuomet matomas patvirtinimo žymuo arba unikalusis identifikatorius, taip pat nustatytojo (-ųjų) LED tipo pakaitinio (-ių) šviesos šaltinio (-ių) kategorija arba kategorijos;

3.3.4.1.2.

patvirtinimo žymuo turi būti vidinėje arba išorinėje (skaidrioje arba ne) žibinto dalyje, kuri negali būti atskirta nuo šviesą skleidžiančio žibinto skaidriosios dalies;

3.3.4.2.

pareiškėjo prekybinis pavadinimas arba prekės ženklas; šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami;

3.3.4.3.

aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas ženklas (išskyrus žibintus su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais), kuriuo nurodoma:

(a)	nustatytojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ų) kategorija arba kategorijos; jeigu žibintas patvirtintas atsižvelgiant į LED tipo pakaitinį (-ius) šviesos šaltinį (-ius), taip pat nurodoma LED tipo pakaitinio (-ių) šviesos šaltinio (-ių) kategorija arba kategorijos ir (arba)

b)	specialusis šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodas;

3.3.4.4.

jei žibintas turi:

a)	elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį arba

b)	kintamojo šviesos stiprio valdiklį ir (arba)

c)	antrinį veikimo režimą, ir (arba)

d)	nekeičiamuosius šviesos šaltinius, ir (arba)

e)	šviesos šaltinio modulį (-ius),

jis paženklinamas vardinės įtampos ir vardinės galios žymeniu;

3.3.4.5.

jei tai yra žibintai su šviesos šaltinio moduliu (-iais), ant šviesos šaltinio modulio (-ių) pateikiami šie ženklai:

a)	pareiškėjo prekybinis pavadinimas arba prekės ženklas;

specialusis modulio identifikavimo kodas; šio specialiojo identifikavimo kodo pirmosios raidės turi būti MD (pagal žodį MODULIS), po jų turi būti patvirtinimo žymuo be apskritimo, kaip nustatyta 3.3.2 punkte, arba UI be nupjautinio apskritimo, kaip nustatyta 3.3.3 punkte.

Jei naudojami keli nevienodi šviesos šaltinio moduliai, po jų pateikiami papildomi ženklai arba raidės;

patvirtinimo žymuo arba UI neprivalo būti toks pat kaip ant žibinto, kuriame naudojamas tas modulis, tačiau abu ženklai turi būti to paties pareiškėjo;

c)	vardinės įtampos ir vardinės galios žymuo;

3.3.4.6.

ant elektroninio šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio arba kintamojo šviesos stiprio valdiklio, kurie yra žibinto dalis, tačiau nėra įrengti žibinto korpuse, nurodomas gamintojo pavadinimas ir jo identifikavimo numeris;

3.3.4.7.

3.3.4.2–3.3.4.6 punktuose nurodyti ženklai ant žibinto tvirtinami taip, kad būtų nenutrinami ir aiškiai įskaitomi, tačiau jie neprivalo atitikti 3.3.4.1.1 punkto reikalavimų.

3.3.5. Sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti žibintai

3.3.5.1.

Nustačius, kad sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti žibintai atitinka kelių JT taisyklių reikalavimus, gali būti tvirtinamas vienas patvirtinimo žymuo arba UI. Patvirtinimo žymenį sudaro apskritimas, kuriame įrašyta raidė E, tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris ir patvirtinimo numeris. Šis patvirtinimo žymuo arba UI gali būti bet kurioje sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtų žibintų vietoje, jeigu:

3.3.5.1.1.

jis matomas juos sumontavus;

3.3.5.1.2.

nė viena sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtų žibintų šviesą praleidžianti dalis negalėtų būti pašalinta kartu nepašalinant ir patvirtinimo žymens.

3.3.5.2.

Bendro patvirtinimo žymens sudedamųjų dalių dydis turi būti ne mažesnis už mažiausiąjį leidžiamąjį mažiausio atskiro ženklo dydį, kaip nustatyta taisyklėje, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas.

3.3.5.3.

7 priede pateikiami sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtų žibintų su visais pirmiau nurodytais papildomais ženklais patvirtinimo žymenų pavyzdžiai.

3.3.5.4.

Žibintai, tarpusavyje sujungti su kitais žibintais, kurių lęšiai gali būti naudojami ir kitų tipų įtaisams. Taikomos 3.3.5 punkte išdėstytos nuostatos.

3.4. Variklinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms skirto žibinto tipo pakeitimai ir patvirtinto tipo išplėtimas

3.4.1.

Apie kiekvieną žibinto tipo pakeitimą pranešama tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tada ta institucija gali:

3.4.1.1.

manyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju žibintas vis tiek atitinka reikalavimus, arba

3.4.1.2.

reikalauti iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymus, kitos bandymų ataskaitos.

3.4.2.

Apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 3.2.3.1 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims.

3.4.3.

Patvirtintą tipą išplėtusi tipo patvirtinimo institucija suteikia išplėtimo serijos numerį ir praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

3.5. Gamybos atitiktis

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias 1958 m. Susitarimo 1 priedėlyje (E/ECE/TRANS/505/Rev.3) ir jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

3.5.1.

Žibintai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų pagal šią taisyklę patvirtintą tipą. Atitiktis 4 ir 5 punktuose nustatytiems reikalavimams tikrinama taip:

3.5.1.1.

turi būti laikomasi būtiniausių gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimų, nustatytų 4 priede;

3.5.1.1.1

jei dienos žibinto didžiausiasis šviesos stipris neviršija 700 cd, kaip nustatyta 1 priede, taikant 4 priede nustatytas gamybos atitikties kontrolės procedūras kaip didžiausiasis šviesos stipris pasirenkamas šviesos stipris, lygus 700 cd;

3.5.1.2.

turi būti laikomasi būtiniausių inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimų, nustatytų 5 priede.

3.5.2.

Tipo patvirtinimą suteikusi institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomus atitikties kontrolės metodus. Paprastai šios patikros atliekamos kartą per dvejus metus.

3.5.3.

Jei tai nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) arba šviesos šaltinio modulis (-iai), kuriame (-iuose) įrengtas nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), pareiškėjas prie tipo patvirtinimo dokumentų prideda už tipo patvirtinimą atsakingai institucijai priimtiną ataskaitą, kurioje įrodoma to (tų) nekeičiamojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) atitiktis reikalavimams, nustatytiems standarto IEC 60809 (3 leidimas) 4.11 punkte.

3.5.4.

Bandymai su LED tipo pakaitiniais šviesos šaltiniais į gamybos atitikties kontrolę neįtraukiami.

3.6. Sankcijos už gamybos neatitiktį

3.6.1.

Jei nesilaikoma šios taisyklės reikalavimų, suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas.

3.6.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti 1958 m. Susitarimo šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

3.7. Visiškas gamybos nutraukimas

Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtintų žibintų gamybą, patvirtinimo sertifikato turėtojas apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

3.8. Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios tvirtina tipą ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai apie kitose šalyse patvirtintą tipą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo nepatvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, pavadinimus ir adresus.

3.9. Pastabos dėl kraštinio kontūro gabaritinių žibintų ir stovėjimo žibintų spalvų ir tam tikrų jų įtaisų

1958 m. Susitarimo, prie kurio pridedama ši taisyklė, šalims, vadovaujantis minėto susitarimo 3 straipsniu, leidžiama uždrausti naudoti tam tikras šioje taisyklėje numatytas spalvas žibintams, kurie montuojami šių šalių registruotose transporto priemonėse, arba uždrausti visų kategorijų arba tam tikrų kategorijų transporto priemonėse naudoti stabdymo žibintus, kurių skleidžiamos šviesos stipris yra tik pastovus.

4. BENDRIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

Kiekvienas patvirtinti pateiktas žibintas turi atitikti 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.

4.1.

Reikalavimai, išdėstyti JT taisyklių Nr. 48, 53, 74 arba 86 5 punkte „Bendrosios specifikacijos“ ir 6 punkte „Atskiros specifikacijos“ (ir prieduose, į kuriuos padarytos nuorodos minėtuose punktuose) ir teikiant žibintų tipo patvirtinimo paraišką galiojančių serijų pakeitimuose, taikomi ir šioje taisyklėje.

Reikalavimai, taikytini kiekvienam žibintui ir transporto priemonės, kurioje žibintas numatomas montuoti, kategorijai (-oms), taikomi, kai įmanoma atlikti jų patikrą žibinto tipo patvirtinimo metu.

4.2.

Žibintai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, nežiūrint galimos vibracijos įprastinio naudojimo sąlygomis, jie ir toliau veiktų tinkamai ir jiems būtų būdingos šioje taisyklėje nustatytos charakteristikos.

4.3.

Šviesos šaltiniai:

4.3.1.

jei tai yra keičiamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai):

4.3.1.1.

žibinte turi būti įrengtas (-i) tik pagal JT taisyklę Nr. 37 ir (arba) JT taisyklę Nr. 128 patvirtintas (-i) šviesos šaltinis (-iai), jei JT taisyklėje Nr. 37 ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką galiojančios serijos pakeitimuose arba JT taisyklėje Nr. 128 ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką galiojančios serijos pakeitimuose nenustatyta jokių naudojimo apribojimų;

4.3.1.2.

jei naudojamų transporto priemonių žibintuose, kurie iš pradžių buvo įrengti tose transporto priemonėse, ribojamas tam tikros (-ų) kategorijos (-ų) arba tipo (-ų) šviesos šaltinių naudojimas, patvirtinti žibinto tipą prašantis pareiškėjas deklaruoja, kad tas žibintas yra skirtas įrengti tik tose transporto priemonėse; tai nurodoma 1 priede nustatytos formos pranešimu;

4.3.1.3.

žibintas turi būti sukonstruotas taip, kad šviesos šaltinio (-ių) tvirtinimo padėtis galėtų būti tik teisingoji padėtis;

4.3.1.4.

šviesos šaltinio (-ių) laikiklis turi atitikti Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) leidinyje 60061 pateiktas charakteristikas. Naudojamas laikiklio duomenų lapas, susijęs su nustatyta šviesos šaltinio (-ių) kategorija.

Jei yra nustatyta ir LED tipo pakaitinio (-ių) šviesos šaltinio (-ių) kategorija, kaip alternatyva gali būti naudojamas laikiklio duomenų lapas, susijęs su ta LED tipo pakaitinio (-ių) šviesos šaltinio (-ių) kategorija;

4.3.2.

jeigu tai yra šviesos šaltinio moduliai, patikrinama, ar:

4.3.2.1.

šviesos šaltinio modulis (-iai) yra sukonstruotas (-i) taip, kad:

a)	kiekvieno šviesos šaltinio modulio įrengimo padėtis galėtų būti tik nustatyta teisingoji padėtis ir jį būtų galima pašalinti tik naudojant įrankį (-ius);

b)	skirtingomis charakteristikomis pasižymintys šviesos šaltinio moduliai negalėtų būti pakeičiami vienas kitu tame pačiame žibinto korpuse, jei žibinto korpuse naudojamas daugiau nei vienas šviesos šaltinio modulis;

4.3.2.2.

šviesos šaltinio modulis (-iai) yra apsaugotas (-i) nuo sugadinimo;

4.3.2.3.

šviesos šaltinio modulis yra suprojektuotas taip, kad net ir naudojant įrankį (-ius) jo nebūtų įmanoma mechaniškai pakeisti bet kuriuo patvirtintu keičiamuoju šviesos šaltiniu;

4.3.2.4.

jei tai nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) arba šviesos šaltinio modulis (-iai), kuriame (-iuose) įrengtas nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), pareiškėjas prie tipo patvirtinimo dokumentų prideda už tipo patvirtinimą atsakingai institucijai priimtiną ataskaitą, kurioje įrodoma to (tų) nekeičiamojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) atitiktis reikalavimams, nustatytiems standarto IEC 60809 (3 leidimas) 4.11 punkte.

4.4. Atskirieji ir tarpusavyje susiję žibintai

4.4.1.

Kaip priekinius ir galinius gabaritinius žibintus, išskyrus MA ir MR kategorijų žibintus, stabdymo žibintus, išskyrus MS kategorijos žibintus, priekinius ir galinius kraštinio kontūro gabaritinius žibintus ir posūkio rodiklio žibintus, išskyrus 11, 11a, 11b, 11c ir 12 kategorijų žibintus, galima naudoti dviejų atskirųjų žibintų sąranką, kurios tipas tvirtintinas kaip raide D žymimų žibintų tipas.

4.4.2.

Kaip priekinius ir galinius gabaritinius žibintus, stabdymo žibintus, priekinius ir galinius kraštinio kontūro gabaritinius žibintus, dienos žibintus ir 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintus galima naudoti tarpusavyje susijusių žibintų sistemą, kurios tipas tvirtintinas kaip raide Y žymimų žibintų tipas.

4.5. Pavieniai arba sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti žibintai

4.5.1.

Žibintai, patvirtinti kaip priekiniai arba galiniai gabaritiniai žibintai, taip pat laikomi patvirtintais kraštinio kontūro gabaritiniais žibintais.

4.5.2.

Sugrupuotiieji, kombinuoti arba tarpusavyje sujungtieji priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai gali būti naudojami ir kaip kraštinio kontūro gabaritiniai žibintai.

4.5.3.

Leidžiama naudoti gabaritinius žibintus arba dienos žibintus, tarpusavyje sujungtus su kitą funkciją atliekančiu žibintu, naudojančiu bendrą šviesos šaltinį, ir suprojektuotus taip, kad nuolat veiktų su papildoma skleidžiamos šviesos stiprio kontrolės sistema.

4.5.4.

Tačiau kai galinis gabaritinis žibintas tarpusavyje sujungtas su stabdymo žibintu, žibintas turi:

a)	būti keleto šviesos šaltinių sąrankos dalimi arba

b)	būti skirtas naudoti transporto priemonėse, kuriose įrengta tos funkcijos trikčių stebėsenos sistema.

Abiem atvejais ši pastaba pateikiama pranešimo dokumente.

4.5.5.

Jeigu priekinis gabaritinis žibintas yra su vienu arba daugiau infraraudonųjų spindulių generatorių, šiam priekiniam gabaritiniam žibintui nustatytų fotometrinių ir spalvinių reikalavimų turi būti laikomasi ir tada, kai infraraudonųjų spindulių generatorius (-iai) veikia ir tada, kai neveikia.

4.6. Gedimams taikomos nuostatos

4.6.1. Atskiro žibinto, kuriame yra daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, gedimas

4.6.1.1.

Jei atskirame žibinte yra daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, šviesos šaltinių grupė, sujungta taip, kad sugedus vienam iš jų nebešviečia nė vienas, laikoma vienu šviesos šaltiniu.

4.6.1.2.

Sugedus kuriam nors vienam atskiro žibinto, sudaryto iš daugiau nei vieno šviesos šaltinio, šviesos šaltiniui, taikoma bent viena iš šių nuostatų:

a)	šviesos stipris atitinka privalomąją mažiausiąją stiprio vertę, nustatytą atitinkamoje standartinės erdvinės šviesos sklaidos verčių lentelėje, pateiktoje 3 priede, ir, kai šviečia visi šviesos šaltiniai, turi būti neviršijamos didžiausiosios stiprio vertės arba

įsijungia apie gedimą pranešančio signalinio įtaiso, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 48 6.4.8, 6.7.8, 6.9.8, 6.10.8, 6.11.8, 6.12.8, 6.13.8 ir 6.18.8 punktuose, signalas, jei šviesos stipris atskaitos ašyje sudaro ne mažiau kaip 50 proc. privalomojo mažiausiojo stiprio. Tokiu atveju pranešimo formoje pateikiama pastaba, kad žibintas skirtas naudoti tik tokioje transporto priemonėje, kurioje yra įrengtas apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas.

4.6.1.3.

4.6.1.2 punkto reikalavimai netaikomi dienos žibintams, kurie turi atitikti 5.4.4 punkto reikalavimus.

Vis dėlto, 4.6.1.1 punkto reikalavimai lieka galioti.

4.6.1.4.

4.6.1.2 punkto reikalavimai netaikomi posūkio rodiklio žibintams. 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintai turi atitikti 5.6.3 punkto reikalavimus.

Vis dėlto, 4.6.1.1 punkto reikalavimai lieka galioti.

4.6.1.5.

4.6.1.2 punkto reikalavimai netaikomi valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintams.

Vis dėlto, 4.6.1.1 punkto reikalavimai lieka galioti.

4.6.1.6.

4.6.1.2 punkto b papunkčio reikalavimai netaikomi L kategorijos transporto priemonių stabdymo ir gabaritiniams žibintams.

Vis dėlto, 4.6.1.1 ir 4.6.1.2 punktų reikalavimai lieka galioti. a papunkčio reikalavimai lieka galioti.

4.6.2. Sugedus:

a)	R2 kategorijos galinio gabaritinio žibinto, kurio skleidžiamos šviesos stipris viršija R1 kategorijos didžiausiąją vertę,

b)	RM2 kategorijos galinio kraštinio kontūro gabaritinio žibinto, kurio skleidžiamos šviesos stipris viršija RM1 kategorijos didžiausiąją vertę,

c)	S2 kategorijos stabdymo žibinto, kurio skleidžiamos šviesos stipris viršija S1 kategorijos didžiausiąją vertę,

d)	S4 kategorijos stabdymo žibinto, kurio skleidžiamos šviesos stipris viršija S3 kategorijos didžiausiąją vertę,

e)	2b kategorijos posūkio rodiklio žibinto, kurio skleidžiamos šviesos stipris viršija 2a kategorijos didžiausiąją vertę,

f)	F2 kategorijos galinio rūko žibinto, kurio skleidžiamos šviesos stipris viršija F1 kategorijos didžiausiąją vertę,

kintamojo stiprio valdikliui, automatiškai turi būti laikomasi atitinkamai kategorijai nustatytų pastovaus šviesos stiprio reikalavimų.

4.7. Bandymo sąlygos

4.7.1.

Visi fotometriniai ir kolorimetriniai matavimai atliekami taip:

4.7.1.1.

jeigu žibintas yra su keičiamuoju šviesos šaltiniu ir be elektroninio šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio arba be kintamojo stiprio valdiklio ir jame naudojamas nustatytos kategorijos standartinis nespalvotas arba spalvotas šviesos šaltinis, skirtas įtaisui, kurio maitinimo įtampa:

a)	kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) atveju leidžia sukurti tos kategorijos šviesos šaltiniui būtiną atskaitinį šviesos srautą,

b)	LED tipo šviesos šaltinio (-ių) atveju yra 6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V, gauta šviesos stiprio vertė patikslinama. Pataisos faktorius yra etaloninio šviesos srauto ir šviesos srauto vertės esant naudojamai įtampai santykis;

4.7.1.2.

jei šviesos šaltinis veikia nepriklausomai nuo transporto priemonės maitinimo sistemos įtampos ir yra visiškai valdomas sistemos arba jei šviesos šaltinis maitinamas iš specialaus energijos šaltinio, įvadiniuose šviesos šaltinio gnybtuose turi būti pareiškėjo nurodyta bandymo įtampa arba įvadiniuose tos sistemos ar maitinimo šaltinio gnybtuose turi būti 6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V įtampa. Bandymus atliekanti laboratorija gali pareikalauti, kad gamintojas jai pateiktų specialųjį šviesos šaltinio maitinimo šaltinį;

4.7.1.3.

jeigu tai žibintas su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamaisiais šviesos šaltiniais ir kt.) – žibinte esant šviesos šaltiniams;

4.7.1.3.1.

jei tiesiogiai naudojama transporto priemonės maitinimo sistema, visi žibintų, kuriuose įrengti nekeičiamieji šviesos šaltiniai, matavimai atliekami naudojant 6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V įtampą arba pareiškėjo nurodytą bet kurios kitos transporto priemonės maitinimo sistemos įtampą;

4.7.1.3.2.

jei šviesos šaltinis veikia nepriklausomai nuo transporto priemonės maitinimo sistemos įtampos ir yra visiškai valdomas sistemos arba jei šviesos šaltinis maitinamas iš specialaus energijos šaltinio, įvadiniuose tos sistemos arba maitinimo šaltinio gnybtuose turi būti 4.7.1.3.1 punkte nustatyta įtampa. Bandymus atliekanti laboratorija gali pareikalauti, kad gamintojas jai pateiktų specialųjį šviesos šaltinio maitinimo šaltinį;

4.7.1.4.

jeigu sistema yra su elektroniniu šviesos šaltinio reguliavimo įrenginiu arba su kintamojo stiprio valdikliu, kurie yra žibinto dalis, įvadiniai žibinto gnybtai veikiami gamintojo nurodyta įtampa arba, jei ji nenurodyta, 6,75 V, 13,5 V arba atitinkamai 28,0 V įtampa.

4.7.1.5.

jeigu sistema yra su elektroniniu šviesos šaltinio reguliavimo įrenginiu arba su kintamojo stiprio valdikliu, kurie nėra žibinto dalis, įvadiniai žibinto gnybtai veikiami gamintojo nurodyta įtampa.

4.7.2.

Jeigu šviesos šaltiniai reguliuojami kintamojo stiprio valdikliu, kad būtų gautas kintamo dydžio šviesos stipris, fotometriniai matavimai atliekami vadovaujantis pareiškėjo aprašu.

4.7.3.

Bandymų laboratorija reikalauja, kad gamintojas pateiktų šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį arba kintamojo stiprio valdiklį, kuriuo būtų tiekiama energija šviesos šaltiniui ir reguliuojamos atitinkamos funkcijos.

4.7.4.

Įtampa, kuria turi būti veikiamas žibintas, nurodoma 1 priede nustatytos formos pranešimu.

4.7.5.

Pagal signalinės šviesos žibinto atskaitos ašį nustatomos tariamojo paviršiaus ribinės vertės. Tačiau jei tai yra 5 ir 6 kategorijų posūkio rodiklio žibintai, turi būti nustatomos šviesą skleidžiančio paviršiaus ribinės vertės. Šis reikalavimas netaikomas galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintams.

4.7.6.

Jei tai yra S3 arba S4 kategorijos stabdymo žibintai, skirti montuoti transporto priemonės viduje, pateikta (žr. 3.1.2.8 punktą) pavyzdinė plokštelė ar pavyzdinės plokštelės (jeigu yra keletas galimybių) pritvirtinamos bandomo žibinto priekyje paraiškos brėžinyje (-iuose) (žr. 3.1.2.2 punktą) aprašytoje (-ose) geometrinėje (-ėse) padėtyje (-yse).

4.7.7.

Jei, pareiškėjo nuožiūra, žibintas taip pat turi būti patvirtintas su LED tipo pakaitiniu (-iais) šviesos šaltiniu (-iais), visi matavimai (fotometriniai ir kolorimetriniai) pakartojami naudojant nustatytą (-us) LED tipo pakaitinį (-ius) šviesos šaltinį (-ius).

4.8. Fotometriniai matavimai

4.8.1. Matavimo nuostatos

4.8.1.1.

Atliekant fotometrinius matavimus, išsklaidytųjų atspindžių vengiama naudojant tinkamą maskuotę.

4.8.1.2.

Jeigu matavimų rezultatai užginčijami, matavimai atliekami taip, kad būtų laikomasi šių reikalavimų:

4.8.1.2.1.

turi būti matuojama iš tokio atstumo, kad būtų laikomasi atvirkštinio atstumo kvadrato dėsnio;

4.8.1.2.2.

matavimo įranga turi būti tokia, kad, žvelgiant iš šviesos atskaitos centro, kampinė imtuvo apertūra būtų nuo 10' iki 1 laipsnio;

4.8.1.2.3.

tam tikrai stebėjimo krypčiai taikomų šviesos stiprio reikalavimų yra tariamai paisoma, jeigu šių reikalavimų paisoma juos taikant krypčiai, kuri nuo stebėjimo krypties nukrypusi ne daugiau kaip vienu ketvirtadaliu laipsnio.

4.8.1.3.

Jeigu žibintą transporto priemonėje galima sumontuoti daugiau kaip vienoje padėtyje arba skirtingų padėčių srityje, pakartotiniai fotometriniai matavimai atliekami kiekvienoje padėtyje arba gamintojo nurodytos atskaitos ašies srities kraštutinėse padėtyse.

4.8.2. Matavimo metodai

4.8.2.1.

Fotometrinės charakteristikos tikrinamos pagal 4.7 punkto atitinkamą papunktį.

4.8.2.2.

Jei naudojami keli keičiamieji šviesos šaltiniai:

kai įrengtas (-i) šviesos šaltinis (-iai), kuriam (-iems) naudojama 6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V įtampa, gautos šviesos stiprio vertės patikslinamos. Šių keičiamųjų kaitinamųjų šviesos šaltinių atveju pataisos faktorius yra atskaitinio šviesos srauto ir vidutinės šviesos srauto vertės santykis esant tam tikrai įtampai (6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V).

LED tipo šviesos šaltinio (-ių) atveju pataisos faktorius yra etaloninio šviesos srauto ir vidutinės šviesos srauto vertės santykis esant tam tikrai įtampai (6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V).

Naudoto šviesos šaltinio faktinis šviesos srautas nuo vidutinės vertės neturi nukrypti daugiau kaip 5 proc. Užuot taikius minėtą metodą ir tik kaitinamųjų šviesos šaltinių atveju, atskaitinį šviesos srautą spinduliuojantis standartinis kaitinamasis šviesos šaltinis gali būti montuojamas paeiliui visose atskirose padėtyse, o jose išmatuotos vertės susumuojamos.

4.8.2.3.

Žibintai, išskyrus žibintus, kuriuose įrengtas (-i) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai)

4.8.2.3.1.

Atbulinės eigos žibintų ir manevravimo žibintų šviesos stiprio vertės, išmatuotos nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir praėjus 10 minučių, turi atitikti privalomąsias mažiausiąsias ir didžiausiąsias vertes. Šviesos stiprio pasiskirstymo lygis nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir 10 minučių apskaičiuojamas remiantis šviesos stiprio pasiskirstymo lygiu, išmatuotu pasiekus fotometrinį pastovumą, kiekviename bandymo taške taikant šviesos stiprio verčių santykį, tas vertes išmatavus aukštosios įtampos sąlygomis nuo įjungimo:

a)	praėjus vienai minutei,

b)	praėjus 10 minučių ir

c)	pasiekus fotometrinį pastovumą.

4.8.2.3.2.

Visų kitų žibintų šviesos stiprio vertės, išmatuotos nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir praėjus 30 minučių, turi atitikti privalomąsias mažiausiąsias ir didžiausiąsias vertes.

Posūkio rodiklio žibintai turi veikti mirksėjimo režimu (f = 1,5 Hz, 50 proc. santykinės darbo trukmės).

Šviesos stiprio pasiskirstymo lygis nuo įjungimo praėjus vienai minutei gali būti apskaičiuojamas remiantis šviesos stiprio pasiskirstymo lygiu nuo įjungimo praėjus 30 minučių, kiekviename bandymo taške taikant šviesos stiprio verčių, išmatuotų aukštosios įtampos sąlygomis nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir praėjus 30 minučių, santykį.

4.8.3.

Jei nenurodyta kitaip, kiekvienas signalinis žibintas turi atitikti šviesos, skleidžiamos už atskaitos ašies ribų ir 2 priedo diagramose apibrėžtų kampinių laukų ribose, stiprio vertes, o kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiamos šviesos stipris:

4.8.3.1.

bet kuria kryptimi, atitinkančia 3 priede pateiktoje atitinkamoje šviesos sklaidos verčių lentelėje nurodytus taškus, turi būti ne mažesnis nei toliau kiekvienos funkcijos lentelėje nustatytos mažiausiosios vertės ir minėtoje lentelėje atitinkamai krypčiai nustatyto procentinio dydžio sandauga;

4.8.3.2.

turi neviršyti atitinkamoje kiekvienos funkcijos lentelėje nustatytos didžiausiosios vertės, žiūrint iš bet kurio taško bet kuria kryptimi, kuria matomas atitinkamas šviesos signalinis žibintas.

4.8.4.

Kai sąranka, sudaryta iš dviejų atskirų tą pačią funkciją atliekančių žibintų, kurių tipas tvirtintinas kaip raide D žymimų žibintų tipas, laikoma atskiru žibintu, ji turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	didžiausiojo stiprio reikalavimus, jeigu visi žibintai įjungiami kartu;

b)	mažiausiojo stiprio reikalavimus, jeigu vienas iš žibintų yra sugedęs.

4.8.5.

Tarpusavyje susijusių žibintų sistema turi atitikti reikalavimus, kai visi tarpusavyje susiję žibintai yra įjungti kartu.

Tačiau:

kai tarpusavyje susijusių žibintų sistema, veikianti kaip galinis gabaritinis žibintas, yra sumontuota iš dalies ant stacionarios dalies ir iš dalies ant judamosios dalies, pareiškėjo nurodytas (-i) tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) turi atitikti išorinio geometrinio matomumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus visose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) fiksuotose padėtyse. Šiuo atveju vidinio geometrinio matomumo reikalavimo tariamai laikomasi, jeigu visose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) fiksuotose padėtyse šis (šie) tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) tebeatitinka fotometrines vertes, kurių įtaiso patvirtinimo tikslais reikalaujama laikytis šviesos sklaidos laukelyje;

kai tarpusavyje susijusių žibintų sistema, atliekanti galinio posūkio rodiklio žibinto funkciją, yra sumontuota iš dalies ant stacionarios dalies ir iš dalies ant judamosios dalies, pareiškėjo nurodytas (-i) tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) turi atitikti geometrinio matomumo, kolorimetrinius ir fotometrinius reikalavimus visose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) fiksuotose padėtyse. Ši nuostata netaikoma tarpusavyje susijusiam (-iems) posūkio rodiklio žibintui (-ams), skirtam (-iems) įrengti transporto priemonėje (-ėse), kuriose, siekiant suformuoti geometrinio matomumo kampą arba jį užbaigti, kai judamoji dalis yra bet kurioje fiksuotoje padėtyje, turi įsijungti papildomi žibintai, su sąlyga, kad šie papildomi žibintai atitinka visus padėties, fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, taikomus ant judamosios dalies montuojamiems posūkio rodiklio žibintams.

4.8.6.

Turi būti laikomasi atitinkamų 3 priedo punktų nuostatų dėl stiprio pokyčių tam tikruose taškuose.

4.8.7.

Jei nenurodyta kitaip, stiprio vertės matuojamos tada, kai šviesos šaltinis yra nuolat įjungtas, ir pasirinkus spalvotą šviesą, jei tai yra raudonos spalvos šviesą skleidžiantys žibintai.

4.8.8.

Siekiant nustatyti kraštutinius R2, RM2, S2, S4, F2 ir 2b kategorijų žibintų skleidžiamos šviesos stiprio dydžius, apskaičiuojamas laikas nuo šviesos šaltiniui (-iams) tiekiamos elektros įtampos įjungimo iki akimirkos, kai šviesos stiprio, išmatuoto atskaitos ašyje, vertė pasiekia 90 proc. dydžio, išmatuoto pagal 5 punktą. Laikas, apskaičiuotas siekiant nustatyti mažiausiąją šviesos stiprio vertę, neturi viršyti laiko, apskaičiuoto siekiant nustatyti didžiausiąją šviesos stiprio vertę.

4.8.9.

Kintamojo stiprio valdiklis neturi skleisti signalų, dėl kurių šviesos stiprio vertės:

4.8.9.1.

nepatektų į 5 punkte nurodytą intervalą ir

4.8.9.2.

viršytų 5 punkte konkrečiam žibintui nustatytą atitinkamą didžiausiąją pastovaus šviesos stiprio vertę:

a)	jeigu naudojamos sistemos, kurios veikia tik dienos ir nakties režimu – nakties režimo sąlygomis;

b)	jeigu naudojamos kitos sistemos – standartinėmis sąlygomis (1).

4.8.10.

Išsami informacija apie taikytinus matavimo metodus pateikiama 3 priede.

4.8.11.

Jeigu galinis gabaritinis žibintas ir (arba) galinis kraštinio kontūro gabaritinis žibintas yra sujungtas tarpusavyje su stabdymo žibintu, kurio skleidžiamos šviesos stipris yra pastovus arba kintamas, abiejų kartu įjungtų žibintų faktiškai išmatuotų skleidžiamos šviesos stiprio verčių ir atskirai įjungto galinio gabaritinio žibinto arba galinio kraštinio kontūro gabaritinio žibinto skleidžiamos šviesos stiprio verčių santykis, apskaičiuotas lauke, apibrėžtame ±5° V šviesos sklaidos lentelės taškus kertančiomis tiesiomis horizontaliomis linijomis ir ±10° H tos lentelės taškus kertančiomis tiesiomis vertikaliomis linijomis, turėtų būti bent 5:1;

jeigu iš dviejų tarpusavyje sujungtų žibintų vienas arba abu yra sudaryti iš daugiau negu vieno šviesos šaltinio ir laikomas (-i) atskiru (-ais) žibintu (-ais), atsižvelgiama į vertes, gautas įjungus visus šaltinius.

4.9. Skleidžiamos šviesos spalva

Skleidžiamos šviesos spalva matuojama šviesos sklaidos tinklelio laukelyje, konkrečiai funkcijai apibrėžtame 3 priedo atitinkamame punkte. Tikrinant šias kolorimetrines charakteristikas, taikoma 4.7 punkte aprašyta bandymo tvarka. Už šio laukelio ribų neturi būti jokių pastebimų spalvos pokyčių.

Jeigu žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais, kolorimetrinės charakteristikos turėtų būti tikrinamos tuomet, kai šviesos šaltiniai yra žibinte, vadovaujantis 4.7 punkto atitinkamais papunkčiais.

5. SPECIALIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

5.1 Priekiniams gabaritiniams žibintams (raidės A, MA) ir priekiniams kraštinio kontūro gabaritiniams žibintams (raidės AM) keliami techniniai reikalavimai

5.1.1.

Kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiama šviesa turi atitikti 3 lentelėje nustatytus reikalavimus.

3 lentelė.

Priekinių gabaritinių žibintų ir priekinių kraštinio kontūro gabaritinių žibintų šviesos stiprio vertės

	Mažiausiasis šviesos stipris aukštos įtampos sąlygomis (vertės išreikštos cd)	Didžiausiasis šviesos stipris bet kuria kryptimi, kai žibintas naudojamas kaip (vertės išreikštos cd):
		Atskiras žibintas	Žibintas, žymimas raide D (3.3.2.5.2 punktas)
Priekiniai gabaritiniai žibintai, priekinis kraštinio kontūro gabaritinis žibintas, A arba AM	4	140	70
Priekiniai gabaritiniai žibintai (motociklas), MA	4	140	Netaikoma
Priekiniame žibinte arba priekiniame rūko žibinte įmontuoti priekiniai gabaritiniai žibintai (A)	4	140	Netaikoma

5.1.2.

Už atskaitos ašies ribų ir kampinių laukų ribose, apibrėžtose 2 priedo A dalyje pateiktose diagramose, kiekvieno žibinto skleidžiamos šviesos stipris kiekviena kryptimi, atitinkančia taškus, nurodytus 3 priedo 2 punkte pateiktoje standartinės šviesos sklaidos verčių lentelėje, turi būti ne mažesnis nei 5.1.1 punkte nurodytos mažiausiosios vertės ir minėtoje lentelėje atitinkamai krypčiai nustatyto procentinio dydžio sandauga.

5.1.3.

2 priedo A dalies diagramose apibrėžtuose laukuose priekinių gabaritinių žibintų ir priekinių kraštinio kontūro gabaritinių žibintų skleidžiamos šviesos stipris turi būti ne mažesnis kaip 0,05 cd.

5.1.4.

Skleidžiama šviesa turi būti baltos spalvos, tačiau raidėmis MA žymimo žibinto skleidžiama šviesa gali būti gintaro spalvos.

5.2. Galiniams gabaritiniams žibintams (ženklai R1, R2, MR) ir galiniams kraštinio kontūro gabaritiniams žibintams (ženklai RM1, RM2) keliami techniniai reikalavimai

5.2.1.

Kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiama šviesa turi atitikti 4 lentelėje nustatytus reikalavimus.

4 lentelė.

Galinių gabaritinių žibintų ir galinių kraštinio kontūro gabaritinių žibintų šviesos stiprio vertės

	Mažiausiasis šviesos stipris aukštos įtampos sąlygomis (vertės išreikštos cd)	Didžiausiasis šviesos stipris bet kuria kryptimi, kai žibintas naudojamas kaip (vertės išreikštos cd):
		Atskiras žibintas	Žibintas, žymimas raide D (3.3.2.5.2 punktas)
Galiniai gabaritiniai žibintai, galinis kraštinio kontūro gabaritinis žibintas
R1 arba RM1 (pastovus)	4	17	8,5
MR	4	17	Netaikoma
R2 arba RM2 (kintamas)	4	42	21

5.2.2.

Už atskaitos ašies ribų ir kampinių laukų ribose, apibrėžtose 2 priedo A dalyje pateiktose diagramose, kiekvieno žibinto skleidžiamos šviesos stipris kiekviena kryptimi, atitinkančia taškus, nurodytus 3 priedo 2 punkte pateiktoje standartinės šviesos sklaidos verčių lentelėje, turi būti ne mažesnis nei 5.2.1 punkte nurodytos mažiausiosios vertės ir minėtoje lentelėje atitinkamai krypčiai nustatyto procentinio dydžio sandauga.

5.2.3.

Tačiau leidžiama, kad galinių gabaritinių žibintų, tarpusavyje sujungtų su stabdymo žibintais po plokštuma, sudarančia 5° kampą su horizontaliąja plokštuma ir nukreipta į apačią nuo jos, šviesos stipris būtų 60 cd.

5.2.4.

2 priedo A dalies diagramose apibrėžtuose laukuose galinių gabaritinių žibintų ir kraštinio kontūro gabaritinių žibintų skleidžiamos šviesos stipris turi būti ne mažesnis kaip 0,05 cd.

5.2.5.

Skleidžiama šviesa turi būti raudonos spalvos.

Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai neviršijamas šviesos kintamojo stiprio intervalas ir šviesą skleidžia:

a)	R2 kategorijos galiniai gabaritiniai žibintai;

b)	RM2 kategorijos galiniai kraštinio kontūro gabaritiniai žibintai.

5.3. Stovėjimo žibintams (ženklas 77R) keliami techniniai reikalavimai

5.3.1.

Kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiama šviesa turi atitikti 5 lentelėje nustatytus reikalavimus.

5 lentelė.

Stovėjimo žibintų šviesos stiprio vertės

	Mažiausiasis šviesos stipris aukštos įtampos sąlygomis (vertės išreikštos cd)	Didžiausiasis šviesos stipris bet kuria kryptimi (vertės išreikštos cd)
Priekiniai stovėjimo žibintai	2	60
Galiniai stovėjimo žibintai	2	30

5.3.2.

Tačiau leidžiama, kad į galą nukreiptų stovėjimo žibintų, tarpusavyje sujungtų su stabdymo žibintais po plokštuma, sudarančia 5° kampą su horizontaliąja plokštuma ir nukreipta į apačią nuo jos, šviesos stipris būtų 60 cd.

5.3.3.

Už atskaitos ašies ribų ir kampinių laukų ribose, apibrėžtose 2 priedo A dalyje pateiktose diagramose, kiekvieno žibinto skleidžiamos šviesos stipris kiekviena kryptimi, atitinkančia taškus, nurodytus 3 priedo 2 punkte pateiktoje standartinės šviesos sklaidos verčių lentelėje, turi būti ne mažesnis nei 5.3.1 punkte nurodytos mažiausiosios vertės ir minėtoje lentelėje atitinkamai krypčiai nustatyto procentinio dydžio sandauga.

5.3.4.

2 priedo B dalies diagramose apibrėžtuose laukuose priekinių ir galinių stovėjimo žibintų skleidžiamos šviesos stipris turi būti ne mažesnis kaip 0,05 cd.

5.3.5.

Skleidžiama šviesa turi būti:

a)	priekinių stovėjimo žibintų – baltos spalvos;

b)	galinių stovėjimo žibintų – raudonos spalvos;

c)	šoninių stovėjimo žibintų – gintaro spalvos.

5.4. Dienos žibintams (ženklas RL) keliami techniniai reikalavimai

5.4.1.

Kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiama šviesa turi atitikti 6 lentelėje nustatytus reikalavimus.

6 lentelė.

Dienos žibintų šviesos stiprio vertės

	Mažiausiasis šviesos stipris aukštos įtampos sąlygomis (vertės išreikštos cd)	Didžiausiasis šviesos stipris bet kuria kryptimi (vertės išreikštos cd)
Dienos žibintai	400	1 200

5.4.2.

Už atskaitos ašies ribų kiekvieno žibinto skleidžiamos šviesos stipris kiekviena kryptimi, atitinkančia taškus, nurodytus 3 priedo 2 punkte pateiktoje standartinės šviesos sklaidos verčių lentelėje, turi būti ne mažesnis nei 5.4.1 punkte nurodytos mažiausiosios vertės ir minėtoje lentelėje atitinkamai krypčiai nustatyto procentinio dydžio sandauga.

5.4.3.

Be to, 2 priedo A dalyje pateiktoje diagramoje apibrėžtame lauke skleidžiamos šviesos stipris turi būti ne mažesnis kaip 1,0 cd.

5.4.4. Šviesos šaltinio gedimas

5.4.4.1.

Jeigu dienos žibintas sudarytas iš daugiau nei vieno šviesos šaltinio, dienos žibintas turi atitikti privalomojo mažiausiojo stiprio reikalavimus ir, įjungus visus šviesos šaltinius, negali būti viršijama didžiausioji stiprio vertė.

5.4.4.2.

Sugedus kuriam nors vienam atskiro žibinto, sudaryto iš daugiau nei vieno šviesos šaltinio, šviesos šaltiniui, taikoma viena iš šių nuostatų:

a)	šviesos stipris 3 priedo 2.2 punkte nustatytuose standartinės šviesos sklaidos taškuose turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. privalomojo mažiausiojo stiprio arba

b)	šviesos stipris atskaitos ašyje turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. privalomojo mažiausiojo stiprio, jei pranešimo formoje pateikiama pastaba, kuria nurodoma, kad žibintas skirtas naudoti tik tokioje transporto priemonėje, kurioje yra įrengtas veikimo signalinis įtaisas.

5.4.5.

Skleidžiama šviesa turi būti baltos spalvos.

5.4.6.

Tariamojo paviršiaus plotas dienos žibinto atskaitos ašies kryptimi turi būti ne mažesnis kaip 25 cm2 ir ne didesnis kaip 200 cm2.

5.4.7.

Su dienos žibintu atliekamas 6 priede nustatytas atsparumo karščiui bandymas.

5.5 Stabdymo žibintams (ženklai S1, S2, S3, S4, MS) keliami techniniai reikalavimai

5.5.1.

Kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiama šviesa turi atitikti 7 lentelėje nustatytus reikalavimus.

7 lentelė.

Stabdymo žibintų šviesos stiprio vertės

Stabdymo žibintų kategorija	Mažiausiasis šviesos stipris aukštos įtampos sąlygomis (vertės išreikštos cd)	Didžiausiasis šviesos stipris bet kuria kryptimi, kai žibintas naudojamas kaip (vertės išreikštos cd):
Stabdymo žibintų kategorija		Atskiras žibintas	Žibintas, žymimas raide D (3.3.2.5.2 punktas)
S1 (pastovus)	60	260	130
S2 (kintamas)	60	730	365
S3 (pastovus)	25	110	55
S4 (kintamas)	25	160	80
MS (pastovus)	40	260	Netaikoma

5.5.2.

Už atskaitos ašies ribų kiekvieno žibinto skleidžiamos šviesos stipris kiekviena kryptimi, atitinkančia taškus, nurodytus 3 priedo 2 punkte pateiktoje standartinės šviesos sklaidos verčių lentelėje, turi būti ne mažesnis nei 5.5.1 punkte nurodytos mažiausiosios vertės ir minėtoje lentelėje atitinkamai krypčiai nustatyto procentinio dydžio sandauga.

5.5.3.

2 priedo A dalies diagramose apibrėžtuose laukuose S1, S3 ir MS kategorijų įtaisų skleidžiamos šviesos stipris ir S2 bei S4 kategorijų įtaisų dienos metu skleidžiamos šviesos stipris turi būti ne mažesnis kaip 0,3 cd, o S2 ir S4 kategorijų įtaisų skleidžiamos šviesos stipris nakties metu turi būti ne mažesnis kaip 0,07 cd.

5.5.4.

Skleidžiama šviesa turi būti raudonos spalvos.

Jeigu tai yra S3 arba S4 kategorijos stabdymo žibintas, skirtas montuoti transporto priemonės viduje, kolorimetrinės charakteristikos tikrinamos esant blogiausiam (-iems) žibintų ir galinio (-ių) stiklo (-ų) arba pavyzdinės (-ių) plokštelės (-ių) deriniui (-iams).

Šie reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šviesą skleidžia S2 ir S4 kategorijų stabdymo žibintai ir neviršijamas šviesos kintamojo stiprio intervalas.

5.6. Posūkio rodiklio žibintams (ženklai 1, 1a, 1b, 2a, 2b, 5, 6, 11, 11a, 11b, 11c, 12) keliami techniniai reikalavimai

5.6.1.

Kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiama šviesa turi atitikti 8 lentelėje nustatytus reikalavimus, taip pat mažiausiąsias šviesos stiprio vertes:

a)	atskaitos ašyje, jei tai 1, 1a, 1b, 2a, 2b, 11, 11a, 11b, 11c arba 12 kategorijos posūkio rodiklio žibintai, arba

2 priede nurodyta A kryptimi, jei tai 5 arba 6 kategorijos posūkio rodiklio žibintai.

8 lentelė.

Posūkio rodiklio žibintų šviesos stiprio vertės

Posūkio rodiklio žibintų kategorija	Mažiausiasis šviesos stipris (vertės išreikštos cd)	Didžiausiasis šviesos stipris bet kuria kryptimi, kai žibintas naudojamas kaip (vertės išreikštos cd)
Posūkio rodiklio žibintų kategorija	Mažiausiasis šviesos stipris (vertės išreikštos cd)	Atskiras žibintas	Žibintas, žymimas raide D (3.3.2.5.2 punktas)
1	175	1 000	500
1a	250	1 200	600
1b	400	1 200	600
2a (pastovus)	50	500	250
2b (kintamas)	50	1 000	500
5	0,6	280	140
6	50	280	140
11	90	1 000	Netaikoma
11a	175	1 000	Netaikoma
11b	250	1 200	Netaikoma
11c	400	1 200	Netaikoma
12	50	500	Netaikoma

5.6.2.

Už atskaitos ašies ribų kiekvieno žibinto skleidžiamos šviesos stipris kiekviena kryptimi, atitinkančia taškus, nurodytus standartinės šviesos sklaidos verčių lentelėje, pateiktoje

(a)	3 priedo 2.1 punkte, jei tai 1, 1a, 1b, 2a, 2b, 11, 11a, 11b, 11c ir 12 kategorijos arba

(b)	3 priedo 2.4 punkte, jei tai 6 kategorija,

turi būti ne mažesnis nei 5.6.1 punkte nustatytos mažiausiosios vertės ir minėtoje lentelėje atitinkamai krypčiai nustatyto procentinio dydžio sandauga.

5.6.3. Gedimams taikomos nuostatos

1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkio rodiklio žibintų atveju JT taisyklės Nr. 48 6.5.8 punkte arba JT taisyklės Nr. 53 6.3.8 punkte nustatyto signalinio įtaiso įsijungimo signalas turi įsijungti, jei (nepaisant 4.6 punkte pateiktų nuostatų):

a)	sugenda kuris nors vienas šviesos šaltinis arba

b)	žibinto, kuriame numatyta įrengti tik du šviesos šaltinius, šviesos stiprio atskaitos ašyje vertė yra mažesnė nei 50 proc. mažiausiojo stiprio, arba

sugedus vienam ar daugiau šviesos šaltinių, šviesos stiprio, išmatuoto kuria nors iš šių krypčių, nurodytų 3 priedo 2.1 punkte, vertė yra mažesnė už privalomąjį mažiausiąjį stiprį:

i)	H = 0°, V = 0°;

ii)	H = 20° į transporto priemonės išorę, V = +5°;

iii)	H = 10° į transporto priemonės vidų, V = 0°.

5.6.4. Bandymo tvarka

Nukrypstant nuo 4.8.3 ir 4.8.3.1 punktų, į galą nukreiptų 5 kategorijos posūkio rodiklio žibintų mažiausioji vertė 2 priedo A dalyje nurodytuose laukuose turi būti 0,6 cd.

5.6.5.

2 priedo A dalies diagramose apibrėžtuose laukuose 1b kategorijos žibintų skleidžiamos šviesos stipris turi būti ne mažesnis kaip 0,7 cd, jei tai 1, 1a, 2a, 11, 11a, 11b, 11c ir 12 kategorijų žibintai, dienos metu ne mažesnis kaip 0,3 cd, jei tai 2b kategorijos žibintai; jei tai 2b kategorijos žibintai, nakties metu jis turi būti ne mažesnis kaip 0,07 cd.

5.6.6.

Apskritai stiprio vertės matuojamos, kai šviesos šaltinis (-iai) yra nuolat uždegtas (-i).

Tačiau, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į žibinto konstrukciją, į tai, kad naudojami šviesos diodai (LED), arba į būtinybę imtis atsargumo priemonių nuo perkaitimo, žibintų matavimus leidžiama atlikti mirksėjimo režimu.

(a)

Tai atliekama esant f = 1,5 ± 0,5 Hz dažniui ir didesniam nei 0,3 s impulso pločiui, matuojant, kai pasiekiama 95 proc. didžiausiosios šviesos stiprio vertės. Visais kitais atvejais įjungiama 4.7.1 punkte nustatyta privalomoji įtampa, kurios padidėjimo ir sumažėjimo trukmė yra trumpesnė nei 0,01 s; negali būti jokio viršijimo.

(b)	Jeigu matuojama mirksėjimo režimu, užregistruota šviesos stiprio vertė išreiškiama didžiausiąja stiprio verte.

5.6.7.

Siekiant nustatyti kraštutinius 2b kategorijos posūkio rodiklio žibintų skleidžiamos šviesos stiprio dydžius, apskaičiuojamas laikas nuo šviesos šaltiniui (-iams) tiekiamos elektros įtampos įjungimo iki akimirkos, kai šviesos stiprio, išmatuoto atskaitos ašyje, vertė pasiekia 90 proc. savo dydžio, išmatuoto pagal 5.6.2 punktą. Laikas, apskaičiuotas siekiant nustatyti mažiausiąją šviesos stiprio vertę, neturi viršyti laiko, apskaičiuoto siekiant nustatyti didžiausiąją šviesos stiprio vertę.

5.6.8.

Kintamojo stiprio valdiklis neturi skleisti signalų, dėl kurių šviesos stiprio vertės nepatektų į 5.6.1 punkte nustatytą intervalą ir viršytų 5.6.1 punkte 2a kategorijai nustatytą didžiausiąją vertę:

a)	jeigu naudojamos sistemos, kurios veikia tik dienos ir nakties režimu – nakties režimo sąlygomis;

b)	jeigu naudojamos kitos sistemos – standartinėmis sąlygomis, kaip nurodyta gamintojo (2).

5.6.9.

Skleidžiama šviesa turi būti gintaro spalvos. Šie reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šviesą skleidžia 2b kategorijos galiniai posūkio rodiklio žibintai ir neviršijamas šviesos kintamojo stiprio intervalas.

5.6.10.

Bet kurio posūkio rodiklio žibinto, išskyrus tuos, kuriuose įrengtas (-i) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), šviesos stiprio vertės, išmatuotos nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir praėjus 30 minučių, kai žibintas veikia mirksėjimo režimu (f = 1,5 Hz, 50 proc. santykinė darbo trukmė), turi atitikti privalomąsias mažiausiąsias ir didžiausiąsias vertes. Šviesos stiprio pasiskirstymo lygis nuo įjungimo praėjus vienai minutei gali būti apskaičiuojamas kiekviename bandymo taške taikant šviesos stiprio verčių, išmatuotų aukštosios įtampos sąlygomis nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir praėjus 30 minučių, santykį, kaip aprašyta pirmiau.

5.6.11.

Jeigu tai yra 1, 1a, 1b, 2a, 2b, 11, 11a, 11b, 11c arba 12 kategorijos posūkio rodiklio žibintai, mirksėjimas gali būti sukuriamas nuosekliai įsijungiant jų šviesos šaltiniams, jei paisoma šių sąlygų:

a)	visi įsijungę šviesos šaltiniai turi likti įžiebti, kol baigsis įsijungimo ciklas;

b)	šviesos šaltinių įsijungimo seka turi būti tokia, kad būtų sukurtas nuo šviesą skleidžiančio paviršiaus vidinio iki išorinio jo krašto vienodai ir tolygiai sklindantis signalas;

tai turi būti vienas nepertraukiamas signalas be vertikaliųjų svyravimų (pvz., ne daugiau kaip vienas krypties pokytis išilgai vertikaliosios ašies). Atstumas tarp dviejų gretimų ir (arba) besiliečiančių atskirų nuosekliojo veikimo posūkio rodiklio žibinto šviesą skleidžiančio paviršiaus dalių, matuojant statmenai atskaitos ašiai, turi būti ne didesnis kaip 50 mm, ir šis dydis taikomas vietoje JT taisyklės Nr. 48 5.7.2 punkte, JT taisyklės Nr. 86 5.7.2 punkte arba JT taisyklės Nr. 53 5.6.2 punkte nustatytų verčių. Dėl šių signalo pertrūkių neturi atsirasti jokių dalinių atskirų dalių sutapimų vertikaliojoje ašyje nuo transporto priemonės vidaus iki išorės ir šie pertrūkiai neturi būti naudojami jokioms kitoms apšvietimo arba šviesos signalizacijos funkcijoms;

d)	pokytis turi baigtis praėjus ne daugiau kaip 200 ms nuo įsijungimo ciklo pradžios;

posūkio rodiklio žibinto šviesą skleidžiančių paviršių stačiakampė projekcija atskaitos ašies kryptimi turi būti apibrėžta atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje nubrėžtu stačiakampiu, kurio ilgesniosios kraštinės yra lygiagrečios H plokštumai. Horizontalės santykis su vertikaliomis kraštinėmis turi būti ne mažesnis kaip 1,7.

Atitiktis minėtoms sąlygoms tikrinama nustačius mirksėjimo režimą.

5.7. Šoniniams gabaritiniams žibintams (ženklai SM1, SM2) keliami techniniai reikalavimai

5.7.1.

Kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiama šviesa turi atitikti 9 lentelėje nustatytus reikalavimus.

9 lentelė.

Šoninių gabaritinių žibintų šviesos stiprio vertės

Šoninių gabaritinių žibintų kategorija		SM1	SM2
Mažiausiasis stipris	Atskaitos ašyje	4,0 cd	0,6 cd
Mažiausiasis stipris	Nurodytame kampiniame lauke, išskyrus pirmiau nurodytą atvejį	0,6 cd	0,6 cd
Didžiausiasis stipris	Nurodytame kampiniame lauke	25,0 cd	25,0 cd
Kampinis laukas	Horizontalus	±45°	±30°
Kampinis laukas	Vertikalus	±10°	±10°

Be to, jeigu šoninis gabaritinis žibintas yra raudonos spalvos, didžiausioji stiprio vertė 60–90° kampiniame lauke horizontalia kryptimi ir ±20° vertikalia kryptimi link transporto priemonės priekio turi neviršyti 0,25 cd.

5.7.2.

Už atskaitos ašies ribų ir 2 priedo C dalies diagramose apibrėžtų kampinių laukų ribose kiekvieno iš dviejų pateiktų šoninių gabaritinių žibintų skleidžiamos šviesos stipris:

(a)	bet kuria kryptimi, atitinkančia 3 priedo 2.7 punkte pateiktoje šviesos sklaidos verčių lentelėje nurodytus taškus, turi būti ne mažesnis nei 5.7.1 punkte nustatytos mažiausiosios vertės ir minėtoje lentelėje atitinkamai krypčiai nustatyto procentinio dydžio sandauga;

(b)	turi neviršyti 5.7.1 punkte nustatytos didžiausiosios vertės, žiūrint iš bet kurio taško bet kuria kryptimi, kuria matomas atitinkamas šoninis gabaritinis žibintas.

5.7.3.

Jeigu šoninis gabaritinis žibintas yra SM1 arba SM2 kategorijos, gali pakakti patikrinti tik penkis tipo patvirtinimo institucijos pasirinktus taškus.

5.7.4.

Skleidžiama šviesa turi būti gintaro spalvos. Tačiau toliausiai gale esantis šoninis gabaritinis žibintas gali būti raudonos spalvos, jei jis yra sugrupuotas, kombinuotas arba tarpusavyje sujungtas su galiniu gabaritiniu žibintu, galiniu kraštinio kontūro gabaritiniu žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo žibintu arba sugrupuotas ar su galiniu šviesogrąžiu atšvaitu turi bendrą šviesą skleidžiančio paviršiaus dalį.

5.8. Atbulinės eigos žibintams (ženklas AR) keliami techniniai reikalavimai

5.8.1.

Kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiama šviesa turi atitikti 10 lentelėje nustatytus reikalavimus.

10 lentelė.

Atbulinės eigos žibintų šviesos stiprio vertės

	Mažiausiasis šviesos stipris aukštos įtampos sąlygomis (vertės išreikštos cd)	Didžiausiasis šviesos stipris bet kuria kryptimi (vertės išreikštos cd)
		H plokštumoje arba virš jos	po H plokštuma, žemyn iki 5°D	žemiau 5°D
Atbulinės eigos žibintai	80	300	600	8 000

5.8.2.

Bet kuria kita matavimo kryptimi, nurodyta 3 priedo 2.5 punkte, šviesos stipris turi būti ne mažesnis nei tame priede nustatyta mažiausioji vertė.

Tačiau tais atvejais, kai transporto priemonėje atbulinės eigos žibintą numatoma montuoti tik kaip įtaisų porą, fotometrinis stipris gali būti tikrinamas tik iki 30°, matuojant vidine kryptimi, ir bent 25 cd dydžio fotometrinė vertė laikoma atitinkančia reikalavimus.

Ši sąlyga aiškiai išdėstoma patvirtinimo paraiškoje ir susijusiuose dokumentuose (žr. 3.1 punktą).

Be to, tuo atveju, kai tipo patvirtinimas suteikiamas su pirmiau minėta sąlyga, pranešimo formos 9.1.3 punkte pateikiamu pareiškimu (žr. 1 priedą) informuojama, kad įtaisas montuojamas tik poromis.

5.8.3

Skleidžiama šviesa turi būti baltos spalvos.

5.9 Galiniams rūko žibintams (ženklai F1, F2) keliami techniniai reikalavimai

5.9.1.

Kiekvieno iš dviejų pateiktų žibintų skleidžiama šviesa turi atitikti 11 lentelėje nustatytus reikalavimus.

11 lentelė.

Galinių rūko žibintų šviesos stiprio vertės

Galinių rūko žibintų kategorija	Mažiausiasis šviesos stipris HH ir VV plokštumose (vertės išreikštos cd)	Didžiausiasis šviesos stipris bet kuria kryptimi (vertės išreikštos cd)
F1 (pastovus)	150	300
F2 (kintamas)	150	840

5.9.2.

Mažiausiasis šviesos stipris visuose kituose standartinės šviesos sklaidos taškuose nustatytas 3 priedo 2.6 punkte.

5.9.3.

Kintamojo stiprio valdiklis neturi skleisti signalų, dėl kurių šviesos stiprio vertės nepatektų į 5.9.1 punkte nustatytą intervalą ir viršytų 5.9.1 punkte F1 kategorijai nustatytą didžiausiąją vertę:

a)	jeigu naudojamos sistemos, kurios veikia tik dienos ir nakties režimu – nakties režimo sąlygomis;

b)	jeigu naudojamos kitos sistemos – standartinėmis sąlygomis (3).

5.9.4.

Tariamasis paviršius atskaitos ašies kryptimi turi būti ne didesnis kaip 140 cm2.

5.9.5.

Skleidžiama šviesa turi būti raudonos spalvos.

5.9.6.

Su galiniu rūko žibintu atliekamas 6 priede nustatytas bandymas.

5.10. Manevravimo žibintams (ženklas ML) keliami techniniai reikalavimai

5.10.1.

Skleidžiamos šviesos stipris bet kuria kryptimi turi neviršyti 500 cd, kuriomis gali būti matoma šviesa, kai žibintas sumontuotas bet kurioje pareiškėjo nurodytoje montavimo padėtyje.

5.10.2.

Žibintas turi būti suprojektuotas taip, kad tiesiogiai į transporto priemonės šoną, priekį arba galą skleidžiama šviesa toliau nurodytame kampiniame lauke neviršytų 0,5 cd.

a)	Mažiausiasis vertikalusis kampas φmin (laipsniais) yra: φmin = arctan (1 – montavimo aukštis) / 10; čia h – montavimo aukštis metrais;

b)	didžiausiasis vertikalusis kampas φmax (laipsniais) yra: φmax = φmin + 11,3.

Matuojama tik iki horizontalaus kampo nuo + 90° iki –90° pagal liniją, kuri kerta atskaitos ašį ir yra statmena išilginei vertikaliajai transporto priemonės plokštumai.

Matavimo atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m.

5.10.3.

Skleidžiama šviesa turi būti baltos spalvos.

5.11. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintams (ženklai L, LM1) keliami techniniai reikalavimai

5.11.1.

1a, 1b, 1c, 2a ir 2b kategorijų galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo įtaisų konstrukcija turi būti tokia, kad, žiūrint iš 2 priedo D dalyje nurodytų kampų, būtų matomas visas ženklo paviršius.

5.11.2. Matavimo tvarka

Skaisčio matavimai atliekami su bespalviu sklaidžiuoju paviršiumi, taikant žinomą sklaidžiojo atspindžio faktorių (4). Bespalvio sklaidžiojo paviršiaus matmenys turi atitikti valstybinio numerio ženklo matmenis arba būti didesni vienu matavimo tašku. Jo centras turi atitikti matavimo taškų išdėstymo centrą.

Šio (šių) bespalvio (-ių) sklaidžiojo (-iųjų) paviršiaus (-ių) padėtis turi atitikti valstybinio numerio ženklui skirtą įprastą vietą ir būti 2 mm atstumu į priekį nuo jo laikiklio.

Skaisčio matavimai atliekami statmenai bespalvio sklaidžiojo paviršiaus viršui, o leidžiamoji nuokrypa 3 priedo 3 punkte nurodytuose taškuose, kurių kiekvieno apskritojo ploto skersmuo yra 25 mm, bet kokia kryptimi turi būti ne didesnė kaip 5°. Matuojamas skaistis patikslinamas taikant sklaidžiojo atspindžio faktorių 1,0.

5.11.3. Fotometrinės charakteristikos

Kiekviename 3 priedo 3 punkte nurodytame matavimo taške skaisčio B vertė turi būti ne mažesnė kaip:

(a)	2,5 cd/m2, jei tai 1a, 1b, 1c, 2a ir 2b kategorijos;

(b)	2,0 cd/m2, jei tai 1 ir 2 kategorijos.

Iš pirmiau minėtų taškų bet kuriuose dviejuose taškuose Nr. 1 ir Nr. 2 išmatuotas skaisčio gradientas tarp verčių B1 ir B2 turi būti ne didesnis kaip 2 x Bo/cm; čia Bo – mažiausiasis skaistis, išmatuotas įvairiuose taškuose, t. y.:

5.11.4.

skleidžiama šviesa turi būti pakankamai bespalvė, kad pastebimai nepasikeistų valstybinio numerio ženklo spalva.

5.11.5. Kritimo kampas

Apšvietimo įtaiso gamintojas nurodo vieną arba kelias padėtis ar padėčių sritį, kurioje (-iose) įtaisas turi būti montuojamas atsižvelgiant į valstybinio numerio ženklui skirtą plotą; žibintą sumontavus gamintojo nurodytoje (-ose) padėtyje (-yse), šviesos kritimo ant ženklo paviršiaus kampas bet kuriame apšviestino paviršiaus taške turi neviršyti 82°, šį kampą matuojant nuo įtaiso šviečiamosios srities kraštinio taško, labiausiai nutolusio nuo ženklo paviršiaus. Jeigu apšvietimo įtaisų daugiau nei vienas, pirmiau minėtas reikalavimas taikomas tik tai ženklo daliai, kurią turi apšviesti atitinkamas įtaisas.

Kai vienas įtaiso šviečiamojo paviršiaus išorinis kraštas yra lygiagretus su valstybinio numerio ženklo paviršiumi , labiausiai nuo ženklo paviršiaus nutolusiu įtaiso šviečiamojo paviršiaus tašku laikomas šviečiamojo paviršiaus krašto, lygiagretaus su ženklu ir labiausiai nutolusio nuo ženklo paviršiaus, vidurinis taškas.

Įtaisas turi būti sukonstruotas taip, kad šviesa nebūtų skleidžiama tiesiogiai į galą, išskyrus raudonos spalvos šviesą, jeigu įtaisas yra kombinuotas arba sugrupuotas su galiniu žibintu.

6. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

6.1 Bendrosios nuostatos

6.1.1.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys ir toliau pripažįsta pagal šios taisyklės ankstesnių serijų pakeitimus suteiktus JT tipo patvirtinimus žibintams (funkcijoms), kuriems (-ioms) neturi įtakos pakeitimai, padaryti naujausios serijos pakeitimais.

Siekiant tai patvirtinti, atitinkamam žibintui (funkcijai) taikomas pokyčio indeksas neturi skirtis nuo skirtojo pokyčių indekso, nurodyto naujausios serijos pakeitimuose.

6.1.2.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys negali atsisakyti išplėsti JT tipo patvirtinimų pagal šios taisyklės ankstesnių serijų pakeitimus.

(3) Geras matomumas (meteorologinis optinis nuotolis (MOR) yra didesnis nei 2 000 m, kaip apibrėžta WMO leidinyje „Guide to Meteorological Instruments and Methods of Observation“, šeštasis leidimas, ISBN: 92-63-16008-2, p 1.9.1/1.9.11, Ženeva, 1996, ir švarūs lęšiai.

(4) IEC leidinys Nr. 17, 1970, 45-20-040 pastraipa.

1 PRIEDAS

Pranešimas

(didžiausias formatas: A4 (210 x 297 mm))

(1)	Pateikė:	Institucijos pavadinimas: … … … …
dėl žibinto: (2)		patvirtinimo patvirtinto tipo išplėtimo tipo nepatvirtinimo tipo patvirtinimo panaikinimo visiško gamybos nutraukimo
pagal JT taisyklę Nr. 148
Žibintas: (2)		Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas Posūkio rodiklio žibintas Stabdymo žibintas Gabaritinis žibintas Kraštinio kontūro gabaritinis žibintas Atbulinės eigos žibintas Manevravimo žibintas Galinis rūko žibintas Stovėjimo žibintas Dienos žibintas Šoninis gabaritinis žibintas
Žibinto kategorija:		Pokyčio indeksas:
Patvirtinimo Nr.:		Unikalusis identifikatorius (UI) (jei taikoma)

Žibinto prekybinis pavadinimas arba prekės ženklas: …

Šio tipo žibinto gamintojo pavadinimas: …

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

Jeigu taikoma, gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas: …

Pateikta patvirtinti (data): …

Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba: …

Minėtos tarnybos parengtos ataskaitos data: …

Minėtos tarnybos parengtos ataskaitos numeris: …

Glaustas aprašas:

9.1.

Jei tai:

9.1.1.

galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas: …

geometrinės įrengimo sąlygos (įtaiso padėtis (-ys) ir pokrypis (-iai) atsižvelgiant į valstybinio numerio ženklui skirtą plotą ir (arba) įvairius šio ploto nuolydžius): …

9.1.2.

posūkio rodiklio žibintas: …

nuoseklus šviesos šaltinių įsijungimas: taip / ne2

9.1.3.

atbulinės eigos žibintas:

žibintas transporto priemonėje montuojamas tik kaip žibintų poros dalis: taip / ne2

9.1.4.

manevravimo žibintas:

didžiausiasis montavimo aukštis: …

9.1.5.

dienos žibintas:

didžiausiasis šviesos stipris neviršija 700 cd: taip / ne

9.2.

Pagal šviesos signalizacijos funkciją ir kategoriją:

montuojamas arba išorėje, arba viduje, arba ir išorėje, ir viduje2

skleidžiamos šviesos spalva: raudona / balta / gintarinė / bespalvė2

šviesos šaltinio (-ių) skaičius, kategorija ir rūšis: …

žibintas patvirtintas atsižvelgiant į LED tipo pakaitinį (-ius) šviesos šaltinį (-ius): taip / ne

jei taip, LED tipo pakaitinio šviesos šaltinio (-ių) kategorija: …

įtampa ir galia: …

šviesos šaltinio modulis: taip / ne2

specialusis šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodas: …

montuojama ne aukščiau kaip 750 mm virš žemės paviršiaus, jei taikoma: taip / ne …

geometrinės montavimo sąlygos ir susiję variantai, jeigu taikoma: …

elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys arba kintamojo stiprio valdiklis naudojamas kaip:

a)	žibinto dalis: taip / ne2

b)	ne žibinto dalis: taip / ne2

įėjimo įtampa, pasiekiama naudojant elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį arba kintamojo stiprio valdiklį: …

elektroninio šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio arba kintamojo stiprio valdiklio gamintojas ir identifikavimo numeris (tuo atveju, jei šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys yra žibinto dalis, tačiau nėra įrengtas žibinto korpuse): …

kintamasis šviesos stipris, jei taikoma: taip / ne2

funkcija (-os), kurią (-ias) atlieka tarpusavyje susijęs žibintas, sudarantis tarpusavyje susijusių žibintų sistemą, jei taikoma: …

9.3.

Priekinis gabaritinis žibintas2, galinis gabaritinis žibintas2, stabdymo žibintas2, kraštinio kontūro gabaritinis žibintas2, dienos žibintas2 yra skirtas naudoti tik toje transporto priemonėje, kurioje įrengtas apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas: taip / ne2

10.

Patvirtinimo žymens vieta: ….

11.

Tipo išplėtimo priežastis (-ys) (jei taikoma): …

12.

Tipas patvirtintas / patvirtintas tipas išplėstas / tipas nepatvirtintas / tipo patvirtinimas panaikintas2: …

13.

Patvirtinimas suteiktas įtaisams, naudotiniems tik jau naudojamose transporto priemonėse, taip / ne2

14.

Vieta: …

15.

Data: …

16.

Parašas: ….

17.

Patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai pateiktų dokumentų sąrašas pridedamas prie šio pranešimo ir gali būti gautas paprašius:

…

(1) Patvirtinimą suteikusios / patvirtintą tipą išplėtusios / tipo nepatvirtinusios / tipo patvirtinimą panaikinusios (žr. patvirtinimo nuostatas šioje taisyklėje) šalies skiriamasis numeris.

(2) Išbraukti, kas netaikoma.

2 PRIEDAS

Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

Šiose schemose nurodyti kampai taikomi žibintams, montuojamiems dešinėje transporto priemonės pusėje.

A dalis.

Gabaritiniai žibintai, kraštinio kontūro gabaritiniai žibintai, stabdymo žibintai, priekiniai ir galiniai posūkio rodiklio žibintai, dienos žibintai, priekiniai ir galiniai stovėjimo žibintai

A2-I pav. Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

A2-1 lentelė

Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

Žibintas	Mažiausieji horizontalieji kampai (viduje / išorėje)	Mažiausieji vertikalieji kampai (viršuje / apačioje)	Papildoma informacija
Priekinis posūkio rodiklio žibintas (1, 1a, 1b)	45° / 80° 20° / 80° (1)	15° / 15° 15° / 5° (2)	–
Galinis posūkio rodiklio žibintas (2a, 2b)	45° / 80° 20° / 80° (1)	15° / 15° 15° / 5° (2) 5° / 15° (3)	–
Priekinis posūkio rodiklio žibintas (11, 11a, 11b, 11c) Galinis posūkio rodiklio žibintas (12)	20° / 80°	15° / 15° 15° / 5° (2)	–
Priekinis gabaritinis, vienas (MA) Galinis gabaritinis, vienas (MR)	80° / 80°	15° / 10° 15° / 5° (2)	–
Priekinis gabaritinis, pora (MA)	20° / 80°	15° / 10° 15° / 5° (2)	–
Galinis gabaritinis, pora (MR)	20° / 80°	15° / 10° 15° / 5° (2)	–
Stabdymo, vienas (MS)	45° / 45°	15° / 10° 15° / 5° (2)	–
Stabdymo, pora (MS)	0° / 45°	15° / 10° 15° / 5° (2)	–
Priekinis gabaritinis (A) Galinis gabaritinis (R, R1, R2)	45° / 80° 20° / 80° (1)	15° / 15° 15° / 5° (2) 5° / 15° (3)	–
Priekinis stovėjimo (77R) Galinis stovėjimo (77R)	0° / 45°	15° / 15° 15° / 5° (2)	–
Priekinis kraštinio kontūro gabaritinis (AM) Galinis kraštinio kontūro gabaritinis (RM1, RM2)	0° / 80°	15° / 15° 15° / 5° (2) 5° / 15° (3)	–
Stabdymo žibintas (S1, S2)	45° / 45° 20° / 45° (1)	15° / 15° 15° / 5° (2) 5° / 15° (3)	–
Viršuje montuojamas stabdymo žibintas (S3, S4)	10° / 10°	10° / 5°	–
Dienos žibintai (RL)	20° / 20°	10° / 5°	–

B dalis.

Šoniniai posūkio rodiklio žibintai ir šoniniai stovėjimo žibintai (4)

A2-II pav. Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

A2-2 lentelė

Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

Žibintas	Horizontalieji kampai (A / B)	Mažiausieji vertikalieji kampai (viršuje / apačioje)	Papildoma informacija
Šoniniai posūkio rodiklio žibintai (5)	5° / 55°	15° / 15° 15° / 5°2	Horizontalieji kampai taikomi A krypčiai
Šoniniai posūkio rodiklio žibintai (6)	5° / 55°	30° / 5°	Horizontalieji kampai taikomi A krypčiai
Šoninis stovėjimo4	0° / 45°	15° / 15° 15° / 5°2	Horizontalieji kampai taikomi priekiui ir galui

C dalis.

Šoniniai gabaritiniai žibintai

A2-III pav. Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

A2-3 lentelė

Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

Žibintas

Mažiausieji horizontalieji kampai

(A / B)

Mažiausieji vertikalieji kampai

(viršuje / apačioje)

Papildoma informacija

Šoninis gabaritinis (SM1)

45° / 45°

10° / 10°

10° / 5°2

Šoninis gabaritinis (SM2)

30° / 30°

10° / 10°

10° / 5°2

D dalis.

Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas, matomumo laukas

A2-IV pav. Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

A2-4 lentelė

Erdvinė horizontali ir vertikali šviesos sklaida

1.	Pirmiau nurodyti matomumo lauko kampai yra susiję tik su santykinėmis apšvietimo įtaiso padėtimis ir valstybinio numerio ženklui skirtu plotu.

2.	Prie transporto priemonės pritvirtinto valstybinio numerio ženklo matomumo laukui taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės.

3.	Kampai nurodyti atsižvelgiant į tai, kad apšvietimo įtaisas iš dalies užtemdo valstybinio numerio ženklą. Jie turi atitikti kryptis, kuriomis užtemdymo lygis yra didžiausias. Apšvietimo įtaisai turi būti tokie, kad iš dalies užtemdyti plotai būtų ne didesni, nei būtina.

(1) Sumažintieji kampai, naudojami tik po H plokštuma ir taikomi sumontuotiems žibintams, kurių H plokštuma yra mažesniame kaip 750 mm aukštyje.

(2) Taikoma sumontuotiems žibintams, kurių H plokštuma yra mažesniame kaip 750 mm aukštyje.

(3) Taikoma sumontuotiems neprivalomiems žibintams, kurių H plokštuma yra didesniame kaip 2 100 mm aukštyje.

(4) Šoniniai stovėjimo žibintai yra priekinių ir galinių stovėjimo žibintų derinys.

3 PRIEDAS

Standartinė šviesos sklaida

1. Jei nenurodyta kitaip:

1.1.

Kryptys H = 0° ir V = 0° atitinka atskaitos ašį. (Transporto priemonėje ta ašis yra horizontali, lygiagreti vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai ir nukreipta privaloma stebėjimo kryptimi.) Ji kerta atskaitos centrą. Jei nenurodyta kitaip, A3-I–A3-XV lentelėse nurodytomis vertėmis įvairioms matavimo kryptims nustatytos mažiausiosios stiprio vertės, išreikštos privalomųjų mažiausiųjų stiprio verčių procentine dalimi.

1.2.

Šviesos sklaidos laukelyje, kuris brėžinyje pavaizduotas kaip tinklelis, šviesos pluoštas turėtų būti iš esmės vienodas, t. y. laukelio dalyje, apibrėžtoje tinklelio linijomis, skleidžiamos šviesos stipris bet kuria kryptimi turi bent jau atitikti mažiausiąsias vertes (procentais), nurodytas ant tinklelio linijų, kuriomis apibrėžiama atitinkama kryptis.

Tačiau jeigu apžiūrėjus atbulinės eigos žibintą nustatoma, kad šviesos stipris atskiruose taškuose labai skiriasi, atliekama patikra, kuria siekiama užtikrinta, kad tarp minėtų dviejų matavimo krypčių išmatuotas šviesos stipris nebūtų daugiau kaip 50 proc. mažesnis už mažesniąją iš dviejų tomis matavimo kryptimis nustatytų šviesos stiprio verčių.

1.3.

Tačiau tuo atveju, kai vieno iš toliau nurodytų žibintų montavimo aukštis nuo žemės paviršiaus (matuojant nuo gamintojo nustatytos H plokštumos) yra ne didesnis kaip 750 mm, fotometrinis stipris tikrinamas ne didesniu kaip 5° kampu, nukreiptu į apačią:

a)	priekinių ir galinių posūkio rodiklio žibintų;

b)	priekinių ir galinių gabaritinių žibintų;

c)	priekinių ir galinių kraštinio kontūro gabaritinių žibintų;

d)	stovėjimo žibintų;

e)	S1, S2 ir MS kategorijų stabdymo žibintų;

f)	šoninių gabaritinių žibintų.

2. Standartinė šviesos sklaida

2.1.

Priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, stovėjimo žibintų, priekinių ir galinių kraštinio kontūro gabaritinių žibintų, stovėjimo žibintų (S1, S2 ir MS) ir 1, 1a, 1b, 2a, 2b, 11, 11a, 11b, 11c, 12 kategorijų posūkio rodiklio žibintų standartinė šviesos sklaida

Pateiktomis vertėmis įvairioms matavimo kryptims nustatytos mažiausiosios stiprio vertės, išreikštos privalomųjų mažiausiųjų stiprio verčių procentine dalimi (žr. 3, 4, 5, 7 ir 8 lenteles).

A3-I pav. Priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, stovėjimo žibintų, kraštinio kontūro gabaritinių žibintų, stabdymo žibintų ir posūkio rodiklio žibintų standartinė šviesos sklaida

2.2. Dienos žibintų standartinė šviesos sklaida

Pateiktomis vertėmis įvairioms matavimo kryptims nustatytos mažiausiosios stiprio vertės, išreikštos privalomųjų mažiausiųjų stiprio verčių procentine dalimi (žr. 6 lentelę).

A3-II pav. Dienos žibintų šviesos sklaida

2.3. S3 ir S4 kategorijų stabdymo žibintų standartinė šviesos sklaida

Pateiktomis vertėmis įvairioms matavimo kryptims nustatytos mažiausiosios stiprio vertės, išreikštos privalomųjų mažiausiųjų stiprio verčių procentine dalimi (žr. 7 lentelę).

A3-III pav. S3 ir S4 kategorijų stabdymo žibintų šviesos sklaida

2.4. 6 kategorijos posūkio rodiklio žibintų standartinė šviesos sklaida

Atskaitos ašis, kai H = 5° ir V = 0°, atitinka 2 priede nustatytą A kryptį.

Pateiktomis vertėmis įvairioms matavimo kryptims nustatytos mažiausiosios stiprio vertės, išreikštos privalomųjų mažiausiųjų stiprio verčių procentine dalimi (žr. 8 lentelę).

A3-IV pav. 6 kategorijos posūkio rodiklio žibintų šviesos sklaida

(transporto priemonės išorė)

2.5. Atbulinės eigos žibintų standartinė šviesos sklaida

Matavimo taškai, išreikšti kampo su atskaitos ašimis laipsniais, ir skleidžiamos šviesos mažiausiosios šviesos stiprio vertės.

A3-V pav. Atbulinės eigos žibintų šviesos sklaida

A3-V paveiksle pateiktos vertės išreikštos cd.

Kryptys H = O° ir V = O° atitinka atskaitos ašis. Transporto priemonėje tos ašys yra horizontalios, lygiagrečios vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai ir nukreiptos privaloma stebėjimo kryptimi. Jos kerta atskaitos centrą. A3-V paveiksle pateiktos įvairioms matavimo kryptims nustatytos mažiausiosios šviesos stiprio vertės, išreikštos cd.

2.6. Galinių rūko žibintų standartinė šviesos sklaida

A3-VI pav. Galinių rūko žibintų šviesos sklaida

Jeigu apžiūrėjus žibintą nustatoma, kad šviesos stipris įvairiuose taškuose labai skiriasi, patikrinama, ar už ašių ribų nė viena stiprio vertė, išmatuota kraštutinėmis matavimo kryptimis apibrėžtame rombe, nėra mažesnė nei 75 cd (žr. pirmiau pateiktą paveikslą).

2.7. Šoninių gabaritinių žibintų standartinė šviesos sklaida

2.7.1. SM1 kategorijos šoniniai gabaritiniai žibintai

A3-VII pav. SM1 kategorijos šoninių gabaritinių žibintų šviesos sklaida

Mažiausiosios vertės: 0,6 cd bet kuriame taške, išskyrus atskaitos ašį – joje vertė turi būti 4,0 cd.

Didžiausiosios vertės: 25,0 cd bet kuriame taške.

2.7.2. SM2 kategorijos šoniniai gabaritiniai žibintai

A3-VIII pav. SM2 kategorijos šoninių gabaritinių žibintų šviesos sklaida

Mažiausiosios vertės: 0,6 cd bet kuriame taške.

Didžiausiosios vertės: 25,0 cd bet kuriame taške.

2.7.3. SM1 ir SM2 kategorijų šoniniai gabaritiniai žibintai

Jeigu šoninis gabaritinis žibintas yra SM1 arba SM2 kategorijos, gali pakakti patikrinti tik penkis tipo patvirtinimo institucijos pasirinktus taškus.

3. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintų matavimo taškai (žr. 5.11.3 punktą)

3.1. 1a kategorija – aukštas ženklas (340 x 240 mm)

A3-IX pav. 340 x 240 mm dydžio ženklui taikomi matavimo taškai

3.2. 1b kategorija – platus ženklas (520 x 120 mm)

A3-X pav. 520 x 120 mm dydžio ženklui taikomi matavimo taškai

3.3. 1c kategorija – žemės arba miškų ūkio traktoriams skirtas ženklas (255 x 165 mm)

A3-XI pav. 255 x 165 mm dydžio ženklui taikomi matavimo taškai

3.4. 2a kategorija – mažas ženklas (330 x 165 mm)

A3-XII pav. 330 x 165 mm dydžio ženklui taikomi matavimo taškai

3.5. 2b kategorija – platus ženklas (440 x 220 mm)

A3-XIII pav. 440 x 220 mm dydžio ženklui taikomi matavimo taškai

Pastaba.

Jei tai įtaisai, skirti dviem arba visiems ženklams apšviesti, naudojami matavimo taškai nustatomi derinant pirmiau pateiktus brėžinius, atsižvelgiant į kontūrus, nurodytus konstruktoriaus arba gamintojo; jeigu atstumas tarp dviejų matavimo taškų yra mažesnis kaip 30 mm, naudojamas tik vienas taškas.

3.6. 1 kategorija (240 x 130 mm), skirta L kategorijos transporto priemonėms

A3-XIV pav. 240 x 130 mm dydžio ženklui taikomi matavimo taškai

3.7. 2 kategorija (280 x 200 mm), skirta L kategorijos transporto priemonėms

A3-XV pav. 280 x 200 mm dydžio ženklui taikomi matavimo taškai

4 PRIEDAS

Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Mechaninių ir geometrinių atitikties reikalavimų laikomasi, jeigu skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus.

1.2.

Serijinės gamybos žibintų fotometrinių charakteristikų atitiktis neginčijama, jei pagal šios taisyklės 4.7 punktą atliekant bet kurio atsitiktine tvarka pasirinkto žibinto fotometrinių charakteristikų bandymą:

1.2.1.

nė viena išmatuota vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nustatytų verčių daugiau kaip 20 proc.

Išmatuotų verčių didžiausieji nuokrypiai nuo privalomųjų mažiausiųjų verčių 2 ir 3 prieduose nustatytuose laukuose turi atitikti A4-1 lentelėje nurodytas vertes:

A4-1 lentelė

Gamybos atitikčiai taikomos 20 ir 30 proc. vertės

Privalomoji mažiausioji vertė	20 proc. atitikmuo	30 proc. atitikmuo
cd	cd	cd
0,7	0,5	0,3
0,6	0,4	0,2
0,3	0,2	0,1
0,07	0,05	0,03
0,05	0,03	0,02

1.2.1.1.

galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintai:

skaisčio gradiento nuokrypis į blogąją pusę gali būti:

A4-2 lentelė.

Gamybos atitikčiai taikomos 20 ir 30 proc. vertės. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintai

Nuokrypis į blogąją pusę
2,5 x Bo/cm	atitinka	20 proc.
3,0 x Bo/cm	atitinka	30 proc.

1.2.2.

jeigu žibintas yra su keičiamuoju šviesos šaltiniu ir jei pirmiau aprašyto bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, žibintų bandymai kartojami naudojant kitą standartinį šviesos šaltinį.

1.3.

Atliekant bandymus pagal šios taisyklės 4.7 punkto sąlygas, turi būti laikomasi pagrindinių spalvių koordinačių.

1.4.

Jei tai yra nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) arba šviesos šaltinio modulis (-iai), kuriame (-iuose) yra įrengtas nekeičiamasis kaitinamasis šviesos šaltinis, per bet kurią gamybos atitikties patikrą:

1.4.1.

tipo patvirtinimo turėtojas -pademonstruoja, kaip jie naudojami įprastomis gamybos sąlygomis ir pateikia nekeičiamojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ų) identifikatorių, nurodytą tipo patvirtinimo dokumentuose;

1.4.2.

jei kyla abejonių dėl nekeičiamojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ų) atitikties naudojimo trukmės reikalavimams ir (arba) dėl spalva dengtų kaitinamųjų šviesos šaltinių atitikties spalvos patvarumo reikalavimams, nustatytiems standarto IEC 60809 (3 leidimas) 4.11 punkte, atitiktis tikrinama taip, kaip nustatyta standarto IEC 60809 (3 leidimas) 4.11 punkte.

2. Būtiniausi gamintojo atliekamos atitikties patikros reikalavimai

Tipo patvirtinimo turėtojas su kiekvieno tipo žibintu tinkamu dažnumu atlieka bent toliau nurodytus bandymus. Bandymai atliekami pagal šios taisyklės nuostatas.

Jei atrinkti pavyzdžiai neatitinka konkretaus bandymo tipo, atliekama papildoma pavyzdžių atranka ir papildomas bandymas. Gamintojas imasi veiksmų atitinkamų gaminių atitikčiai užtikrinti.

2.1. Bandymų pobūdis

Pagal šią taisyklę atliekant atitikties bandymus, nustatomos fotometrinės ir kolorimetrinės charakteristikos.

2.2. BANDYMŲ METODAI

2.2.1.

Bandymai paprastai atliekami šioje taisyklėje nustatytais metodais.

2.2.2.

Gamintojui atliekant bet kurį atitikties bandymą gali būti taikomi lygiaverčiai metodai, jeigu gaunamas už patvirtinimo bandymus atsakingos kompetentingos institucijos sutikimas. Gamintojas turi įrodyti, kad taikomi metodai atitinka šioje taisyklėje nustatytus metodus.

2.2.3.

Taikant 2.2.1 ir 2.2.2 punktus, būtina reguliariai kalibruoti bandymų įrangą ir ją reguliuoti, kad atitiktų kompetentingos institucijos atliktus matavimus.

2.2.4.

Visais atvejais taikomi šioje taisyklėje nurodyti pamatiniai metodai, visų pirma administracinės patikros ir pavyzdžių atrankos metodai.

2.3. Atrankos pobūdis

Žibintų pavyzdžiai atrenkami atsitiktine tvarka iš vienodų gaminių partijos. Vienodų gaminių partija laikoma to paties tipo, apibrėžto pagal gamintojo gamybos metodus, žibintų rinkinys.

Paprastai vertinami atskirose gamyklose pagaminti serijiniai gaminiai. Tačiau gamintojas gali grupuoti su tuo pačiu tipu susijusius duomenis, gautus iš kelių gamyklų, jei jose taikomi tie patys kokybės kriterijai ir tas pats kokybės valdymas.

2.4. Išmatuotosios ir užregistruotosios fotometrinės bei kolorimetrinės charakteristikos

3 priede nurodytose vietose ir reikiamose pagrindinių spalvių koordinatėse atliekami atrinktojo žibinto mažiausiųjų verčių fotometriniai matavimai.

2.5. Priimtinumo kriterijai

Gamintojas privalo užtikrinti statistinį bandymų rezultatų apdorojimą ir, derindamas su kompetentinga institucija, savo gaminių priimtinumo kriterijų apibrėžimą, kad būtų laikomasi gaminių atitikties patikrai taikomų reikalavimų, nustatytų šios taisyklės 3.5.1 punkte.

Priimtinumo kriterijai turi būti tokie, kad, esant 95 proc. pasikliovimo lygiui, mažiausia tikimybė, kad pavyzdys atitiks atrankinio tikrinimo reikalavimus pagal 5 priedą, būtų 0,95.

5 PRIEDAS

Būtiniausi inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimai

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Pagal šią taisyklę mechaninių ir geometrinių atitikties reikalavimų, jei jie nustatyti, laikomasi, jeigu skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių.

1.2.

Serijinės gamybos žibintų fotometrinių charakteristikų atitiktis neginčijama, jeigu pagal šios taisyklės 4.7 punktą atliekant bet kurio atsitiktine tvarka pasirinkto žibinto fotometrinių charakteristikų bandymą:

a)	nė viena išmatuota vertė nenukrypsta nuo 4 priedo 1.2.1 punkte nustatytų verčių;

b)	jeigu žibintas yra su keičiamuoju šviesos šaltiniu ir jei pirmiau aprašyto bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, žibintų bandymai kartojami naudojant kitą standartinį šviesos šaltinį.

1.3.

Neatsižvelgiama į žibintus, kurie turi akivaizdžių defektų.

1.4.

Atliekant bandymus pagal šios taisyklės 4.7 punkto sąlygas, turi būti laikomasi pagrindinių spalvių koordinačių.

2. PIRMOJI ATRANKA

Atsitiktine tvarka pasirenkami keturi žibintai. Pirmoji dviejų žibintų imtis pažymima raide A, antroji dviejų žibintų imtis – raide B.

2.1.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jeigu kurio nors pavyzdžio iš A ir B imčių (visų keturių žibintų) nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.

Jei abiejų A imties žibintų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimą galima nutraukti.

2.2.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis ginčijama, jeigu bent vieno pavyzdžio iš A arba B imties nuokrypis yra didesnis kaip 20 proc.

Pareikalaujama, kad gamintojas užtikrintų savo gamybos atitiktį reikalavimams (atitikties užtikrinimas) ir per du mėnesius nuo pranešimo pagal 3 punktą būtų atlikta pakartotinė atranka. Techninė tarnyba A ir B imtims priklausančius pavyzdžius saugo tol, kol pasibaigia visas gamybos atitikties užtikrinimo procesas.

3. PIRMOJI PAKARTOTINĖ ATRANKA

Po atitikties užtikrinimo iš pagamintų gaminių atsitiktine tvarka pasirenkami keturi žibintai. Pirmoji dviejų žibintų imtis pažymima raide C, antroji dviejų žibintų imtis – raide D.

3.1.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jeigu kurio nors pavyzdžio iš C ir D imčių (visų keturių žibintų) nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.

Jei abiejų C imties žibintų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimą galima nutraukti.

3.2.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis ginčijama, jeigu bent vieno pavyzdžio iš C arba D imties nuokrypis yra:

3.2.1.

didesnis kaip 20 proc., bet visų šioms imtims priklausančių pavyzdžių nuokrypis ne didesnis kaip 30 proc.

Dar kartą pareikalaujama, kad gamintojas užtikrintų savo gamybos atitiktį reikalavimams (atitikties užtikrinimas).

Per du mėnesius nuo pranešimo pagal 4 punktą atliekama antroji pakartotinė atranka. Techninė tarnyba C ir D imtims priklausančius pavyzdžius saugo tol, kol pasibaigia visas gamybos atitikties užtikrinimo procesas;

3.2.2.

vieno iš C arba D imčiai priklausančių pavyzdžių nuokrypis yra didesnis kaip 30 proc. Tokiu atveju patvirtinimas panaikinamas ir taikomas 5 punktas.

4. ANTROJI PAKARTOTINĖ ATRANKA

Po atitikties užtikrinimo iš pagamintų gaminių atsitiktine tvarka pasirenkami keturi žibintai. Pirmoji dviejų žibintų imtis pažymima raide E, antroji dviejų žibintų imtis – raide F.

4.1.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jeigu kurio nors pavyzdžio iš E ir F imčių (visų keturių žibintų) nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc. Jei abiejų E imties žibintų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimą galima nutraukti.

4.2.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis ginčijama, jeigu bent vieno pavyzdžio iš E arba F imties nuokrypis yra didesnis kaip 20 proc. Tokiu atveju patvirtinimas panaikinamas ir taikomas 5 punktas.

5. PATVIRTINIMO PANAIKINIMAS

Kaip reikalaujama 4.1 ir 4.2 punktuose, patvirtinimas panaikinamas pagal šios taisyklės 3.6 punktą.

6 PRIEDAS

Galinių rūko žibintų ir dienos žibintų atsparumo karščiui bandymas

Su žibintu atliekamas vienos valandos nuolatinio veikimo bandymas, prieš kurio pradžią įjungtas žibintas 20 minučių įšildomas. Aplinkos temperatūra turi būti 23 ± 5 °C. Naudojamas žibintui skirtos kategorijos šviesos šaltinis, jam tiekiamos srovės įtampa turi leisti pasiekti nustatytąją vidutinę galią, esant atitinkamai bandymo įtampai. Tačiau, jei žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamaisiais šviesos šaltiniais ir pan.), bandymas atliekamas tuomet, kai šviesos šaltiniai yra žibinte, vadovaujantis šios taisyklės 5.4.1 punktu.

Jeigu nurodyta tik didžiausioji galia, atliekant bandymą įtampa sureguliuojama taip, kad galia būtų lygi 90 proc. nurodytosios galios. Minėta vidutinė nurodytoji arba didžiausioji galia visada turi būti tokia, kad didžiausioji vertė būtų pasiekiama 6, 12 arba 24 V įtampos sąlygomis; žibintams su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais taikomos šios taisyklės 5.9.1 punkte nustatytos bandymo sąlygos.

2.1.

Jeigu kintamam šviesos stipriui gauti šviesos šaltiniai reguliuojami elektroniniu reguliavimo įrenginiu, bandymas atliekamas pagal sąlygas, kuriomis pasiekiama ne mažiau kaip 90 proc. didesniosios šviesos stiprio vertės.

Atlikus žibinto kondicionavimą aplinkos temperatūros sąlygomis, neturi būti jokių pastebimų žibinto iškreipių, deformacijos, skeldėjimo arba spalvos pasikeitimų. Kilus abejonių, šviesos stipris matuojamas pagal šios taisyklės 5 punktą. Taip matuojamos vertės turi prilygti bent 90 proc. verčių, gautų prieš atliekant to paties žibinto atsparumo karščiui bandymą.

7 PRIEDAS

Patvirtinimo žymenų išdėstymas

Toliau parodyti patvirtinimo žymenų išdėstymo būdai pateikti tik kaip pavyzdžiai – priimtinas bet koks kitas išdėstymas, atitinkantis šios taisyklės 3.3 punkto nuostatas.

1. Atskiro šviesos signalinio žibinto patvirtinimo žymuo

a = žr. šios taisyklės 3.2.4 punktą

Žibintas su kairėje parodytu patvirtinimo žymeniu yra priekinis gabaritinis žibintas (A), patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal šią taisyklę (148R), jo patvirtinimo numeris – 221.

Po ženklo 148R nurodytas numeris (00) rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal šios taisyklės reikalavimus, nustatytus pradinės redakcijos pakeitimais. Horizontali rodyklė žymi transporto priemonės išorę. Vertikali rodyklė, prasidedanti nuo horizontalaus segmento ir nukreipta žemyn, žymi sumažintosios šviesos sklaidos (vertikaliai į apačią ir (arba) horizontaliai po H plokštuma) žibintą.

Žibintas su kairėje nurodytu patvirtinimo žymeniu yra priekinio gabaritinio žibinto (A) ir priekinio rūko žibinto (F3) su plastikiniu lęšiu (PL) derinys, patvirtintas Prancūzijoje (E2) pagal šią taisyklę (148R) ir JT taisyklę dėl kelio apšvietimo įtaisų (149R), patvirtinimo numeris – 3223.

Po ženklų 148R ir 149R nurodytas numeris (00) rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal atitinkamos taisyklės reikalavimus, nustatytus pradinės serijos pakeitimais.

2. Sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtų žibintų patvirtinimo žymuo

Pastaba.

Vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis schemiškai vaizduojama šviesos signalizavimo žibinto forma. Šios linijos nėra patvirtinimo žymens dalys.

Šie patvirtinimo žymenų pavyzdžiai rodo du galimus šviesos signalinio žibinto, kurio du arba daugiau žibintų sudaro tą pačią sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtų žibintų sąranką, ženklinimo būdus.

Šie žymenys rodo, kad žibintą, kuris buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4) ir kuriam suteiktas patvirtinimo numeris 3333, sudaro:

a)	1A klasės šviesogrąžis atšvaitas;

b)	kintamojo šviesos stiprio galinis posūkio rodiklio žibintas (2b kategorija). Horizontali rodyklė rodo padėtį, kurioje turi būti montuojamas šis įtaisas, kurio negalima montuoti bet kurioje laisvai pasirinktoje transporto priemonės pusėje;

c)	kintamojo šviesos stiprio galinis gabaritinis žibintas (R2). Horizontali rodyklė rodo šoną, kuriame laikomasi reikalaujamų fotometrinių specifikacijų iki 80° H kampo;

d)	kintamojo šviesos stiprio galinis rūko žibintas (F2);

e)	atbulinės eigos žibintas (AR);

f)	kintamojo šviesos stiprio stabdymo žibintas (S2).

Visi šie žibintai (funkcijos) patvirtinti pagal šią taisyklę (148R) su pradinės serijos pakeitimais, kaip nurodyta po ženklo 148R pateiktu numeriu (00).

3. Žibinto, kurio lęšis skirtas naudoti įvairių tipų žibintuose, patvirtinimo žymuo

Šiame pavyzdyje parodyta, kaip ženklinamas lęšis, skirtas naudoti įvairių tipų šviesos signaliniuose žibintuose. Patvirtinimo žymuo rodo, kad žibintas buvo patvirtintas Ispanijoje (E9), jo patvirtinimo numeris yra 1432 ir jis gali atlikti visas nurodytas įvairias funkcijas.

Ant pagrindinės žibinto dalies pateikiamas tik vienas galiojantis patvirtinimo žymuo.

4. Šviesos šaltinio modulių identifikavimo kodas

A7-V pav. Šviesos šaltinio modulių ženklinimas

Šviesos šaltinio modulis su pirmiau nurodytu identifikavimo kodu patvirtintas kartu su Italijoje (E3) patvirtintu žibintu, patvirtinimo numeris – 17325.

2021 9 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/173

JT taisyklė Nr. 149 „Vienodos variklio varomų transporto priemonių kelio apšvietimo įtaisų (žibintų) ir sistemų patvirtinimo nuostatos“ [2021/1720]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

taisyklės pradinės redakcijos 3 papildymo. Įsigaliojimo data: 2021 m. rugsėjo 30 d.

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai. Autentiški ir teisiškai privalomi tekstai:

—	ECE/TRANS/WP.29/2018/158/Rev.1,

—	ECE/TRANS/WP.29/2019/82,

—	ECE/TRANS/WP.29/2019/125

—	ECE/TRANS/WP.29/2020/33 ir

—	ECE/TRANS/WP.29/2021/46

TURINYS

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Apibrėžtys

Administracinės nuostatos

Bendrieji techniniai reikalavimai

Specialieji techniniai reikalavimai

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

Pranešimas

Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai

Būtiniausi inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimai

Sferinė koordinačių matavimo sistema ir bandymo taškų padėtys

Nustatymo procedūra, instrumentinė asimetrinių artimosios šviesos spindulių ribinės linijos patikra

Horizontalios ribinės linijos apibrėžtis ir ryškumas ir šia ribine linija grindžiama nustatymo procedūra, taikoma artimosios šviesos žibintams ir priekiniams rūko žibintams

Veikiančių kelio apšvietimo įtaisų sistemų (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) fotometrinių savybių pastovumo bandymai

1 priedėlis. Fotometrinių savybių pastovumo bandymo ciklų apžvalga

2 priedėlis. Nešvaraus priekinio žibinto bandymui skirtas mišinys

Kelio apšvietimo įtaisams (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) su plastikiniais lęšiais keliami reikalavimai. Lęšių arba medžiagos pavyzdžių bandymai

1 priedėlis. Chronologinė medžiagų bandymų seka

2 priedėlis. Šviesos sklaidos ir laidumo matavimo metodas

3 priedėlis. Purškimo bandymo metodas

4 priedėlis. Sukibimo bandymas lipniąja juosta

LED moduliams ir kelio apšvietimo įtaisams (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) su LED moduliais ir (arba) LED šviesos šaltiniais keliami reikalavimai

Bendra pagrindinės artimosios šviesos, jos šaltinių ir susijusių šviesos šaltinių variantų schema

Atskaitos centras

Įtampos žymenys

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

Aprašo blankai

ĮVADAS

Šioje taisyklėje atskirų JT taisyklių – Nr. 19, 98, 112, 113, 119 ir 123 – nuostatos sujungiamos į vieną taisyklę vykdant Pasaulinio forumo transporto priemonių reglamentavimui suderinti (WP.29) sprendimą supaprastinti JT taisykles dėl apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų, remiantis pradiniu Europos Sąjungos ir Japonijos pasiūlymu.

Šios taisyklės tikslas – padidinti JT taisyklių Nr. 19, 98, 112, 113, 119 ir 123 reikalavimų aiškumą, sujungti šiuos reikalavimus ir padaryti juos ne tokius sudėtingus, taip pat pasirengti būsimam perėjimui prie veiksmingumu grindžiamų reikalavimų, redakciniais veiksmais sumažinant taisyklių skaičių nekeičiant jokių išsamių techninių reikalavimų, kurie jau galiojo iki įsigaliojant šiai taisyklei.

Nors ši taisyklė parengta nukrypstant nuo įprasto metodo – atskiros taisyklės nustatymo kiekvienam įtaisui, nes visi kelio apšvietimo įtaisai įtraukti į vieną taisyklę, šioje supaprastintoje taisyklėje pateikiamos visos nuostatos ir jos veikimas atitinka esamą pakeitimų serijų, jų pereinamojo laikotarpio nuostatų ir papildymų struktūrą. Kai taikytina, kiekvienam įtaisui bus nurodytos su naujomis šios taisyklės pakeitimų serijomis susijusios pereinamojo laikotarpio nuostatos, taip pat pateikiant įtaisų sąrašus ir jiems taikytinus pokyčio indeksus, susijusius su atitinkamomis pakeitimų serijomis.

Numatoma, kad visos 1958 m. Susitarimo šalys patvirtins šią taisyklę ir pateiks išsamų paaiškinimą, jei negalės įdiegti tam tikrų įtaisų. Šie sprendimai bus užregistruoti dokumente ECE/TRANS/WP.29/343, kuriame registruojamas pridedamų taisyklių ir pakeitimų statusas.

Dėl patvirtinimo ženklams keliamų reikalavimų pažymėtina, kad šioje taisyklėje taip pat pateikiami unikaliojo identifikatoriaus naudojimo reikalavimai, kurių taikymas priklauso nuo prieigos prie JT saugios internetinės duomenų bazės (pagal 1958 m. Susitarimo (1) 5 aprašą), kurioje laikomi visi tipo patvirtinimo dokumentai. Jei naudojamas unikalusis identifikatorius, įtaisų nereikalaujama ženklinti įprastais tipo patvirtinimo ženklais (E ženklu). Jei dėl techninių priežasčių unikaliojo identifikatoriaus naudoti neįmanoma (pvz., negalima užtikrinti prieigos prie JT internetinės duomenų bazės arba toji JT saugi internetinė duomenų bazė neveikia), reikalaujama naudoti įprastus tipo patvirtinimo ženklus, kol atsiras galimybė naudoti unikalųjį identifikatorių.

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma šiems kelio apšvietimo įtaisams:

L, M, N ir T kategorijų transporto priemonių tolimąją šviesą ir (arba) asimetrinius artimosios šviesos spindulius skleidžiantiems priekiniams žibintams;

M ir N kategorijų transporto priemonių adaptyviosioms priekinio apšvietimo sistemoms (APAS);

L ir T kategorijų transporto priemonių tolimąją šviesą ir (arba) simetrinius artimosios šviesos spindulius skleidžiantiems priekiniams žibintams;

L3, L4, L5, L7, M, N ir T kategorijų transporto priemonių priekiniams rūko žibintams;

M, N ir T kategorijų transporto priemonių posūkio apšvietimo žibintams.

2. APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.1.

taikomos visos apibrėžtys, pateiktos JT taisyklėje Nr. 48 su vėliausios serijos pakeitimais, galiojančiais teikiant tipo patvirtinimo paraišką, nebent šioje taisyklėje arba atitinkamose montavimo taisyklėse – JT taisyklėse Nr. 53, 74 ir 86 – nurodyta kitaip;

2.2.

skirtingų tipų kelio apšvietimo įtaisai – kelio apšvietimo įtaisai, kurie skiriasi šiais esminiais požymiais:

2.2.1.

prekybiniu pavadinimu arba prekių ženklu:

a)	to paties prekybinio pavadinimo arba tuo pačiu prekės ženklu paženklinti žibintai, pagaminti skirtingų gamintojų, laikomi skirtingų tipų žibintais;

b)	besiskiriantys tik prekybiniu pavadinimu arba prekių ženklu žibintai, pagaminti to paties gamintojo, laikomi to paties tipo žibintais;

2.2.2.

optinės sistemos savybėmis;

2.2.3.

sudedamųjų dalių, kurios, įtaisui veikiant, gali keisti optinius efektus atspindėjimo, lūžimo, sugerties ir (arba) deformavimo būdu, buvimu arba nebuvimu;

2.2.4.

tinkamumu eismui dešiniąja arba kairiąja puse, arba abiem eismo sistemoms;

2.2.5.

jei tai priekiniai žibintai: skleidžiamos šviesos tipu (artimoji šviesa, tolimoji šviesa arba abu tipai);

2.2.6.

jei tai APAS: priekinio apšvietimo funkcija (-omis), režimu (-ais) ir klasėmis;

2.2.7.

jei tai APAS: nurodyto (-ų) sistemos signalo(-ų) savybe (-ėmis);

2.2.8.

naudojamo (-ų) šviesos šaltinio (-ių) kategorija ir (arba) specialiuoju (-iaisiais) LED modulių identifikavimo kodu (-ais);

2.2.9.

tačiau įtaisas, skirtas montuoti transporto priemonės kairėje pusėje, ir atitinkamas įtaisas, skirtas montuoti transporto priemonės dešinėje pusėje, laikomi to paties tipo įtaisais.

3. ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

3.1.

Patvirtinimo paraiška

3.1.1.

Tipo patvirtinimo paraišką teikia prekybinio pavadinimo arba prekių ženklo savininkas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.1.2.

Kartu su paraiška pateikiami toliau nurodyti dokumentai (trimis egzemplioriais) ir pavyzdys (-iai):

3.1.2.1.

pakankamai detalūs brėžiniai, kad būtų galima atpažinti žibinto tipą ir, jei taikytina, klasę, kuriuose nurodoma:

a)	galima (-os) geometrinė (-ės) žibinto (-ų) ir (arba) apšvietimo įrenginių montavimo transporto priemonėje padėtis (-ys) žemės paviršiaus ir transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiais;

atliekant bandymus atskaitos ašimi laikoma stebėjimo ašis (horizontalusis kampas H = 0°, vertikalusis kampas V = 0°) arba, jei tai apšvietimo įrenginiai, pateikiamas kiekvieno iš jų vertikalusis (ašinis) pjūvis ir vaizdas iš priekio, nurodant pagrindines optinės konstrukcijos savybes, įskaitant atskaitos ašį (-is), ir taškas, atliekant bandymą laikomas atskaitos centru;

c)	funkcijos (-ų) tariamojo paviršiaus ribinė vertė;

d)	patvirtinimo ženklui arba unikaliajam identifikatoriui skirta vieta ir jo išdėstymas;

e)	jei tai LED modulis (-iai), taip pat nurodoma (-os) specialiajam (-iesiems) modulio identifikavimo kodui (-ams) nurodyti skirta (os) vieta (-os);

f)	lęšio vaizdas iš priekio, detaliai parodant lęšio raštą, taip pat lęšio skerspjūvis ir optinės savybės, jei taikytina;

3.1.3.

trumpas techninis aprašas, kuriame visų pirma nurodoma:

a)	jei tai žibintai su keičiamaisiais šviesos šaltiniais, paskirtojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ų) kategorija arba kategorijos; ši (šios) šviesos šaltinio kategorija (-os) turi būti viena (kelios) iš nurodytųjų JT taisyklėse Nr. 37, 99 arba 128;

b)	jei tai žibintai su keičiamaisiais šviesos šaltinio moduliais, specialusis šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodas;

c)	maitinimo ir valdymo įtaiso (-ų), jei jis (jie) yra ir jis (jie) nėra įrengimo modulio sudedamoji (-osios) dalis (-ys), markė ir tipas;

d)	jei įtaise (žibinte) yra įtaisytas reguliuojamas atšvaitas, žibinto montavimo padėtis (-ys) žemės paviršiaus ir transporto priemonės išilginės vidurinės plokštumos atžvilgiais;

3.1.3.1.

jei tai priekinis žibintas, tame apraše nurodoma:

a)	ar priekinis žibintas skirtas spinduliuoti artimąją ir tolimąją šviesą, ar tik vieną iš jų;

b)	jei priekinis žibintas skirtas artimajai šviesai skleisti, ar jis pritaikytas ir eismui dešiniąja, ir kairiąja pusėmis, ar tik eismui kairiąja arba dešiniąja puse;

c)	priekinio žibinto klasė;

jeigu tai LED modulis (-iai), pateikiama:

i)	trumpa LED modulio (-ių) techninė specifikacija;

ii)	brėžinys su matmenimis ir pagrindinėmis elektrinių ir fotometrinių savybių vertėmis ir etaloniniu šviesos srautu, be to, dėl kiekvieno LED modulio nurodoma, ar jis keičiamas;

iii)	jeigu tai elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys – informacija apie patvirtinimo bandymams reikalingas elektrines jungtis;

3.1.3.2.

jei tai APAS, tame apraše nurodoma:

a)	sistemos atliekama apšvietimo funkcija (-os) ir galimi jų režimai (2);

b)	apšvietimo įrenginiai, padedantys atlikti kiekvieną (1) tų funkcijų, taip pat šviesos signalai (3), kartu su jų veikimo techninėmis charakteristikomis;

c)	taikomos posūkių apšvietimo režimo kategorijos (1), jei yra;

d)	papildomas (-i) duomenų rinkinys (-iai), jei yra, dėl E klasės artimajai šviesai taikomų nuostatų pagal 5.3.2 punkte pateiktą 14 lentelę;

e)	nuostatos, taikomos W klasės artimajai šviesai pagal 5.3.2 punktą, jei reikia;

f)	apšvietimo įrenginiai (2), sukuriantys artimosios šviesos spindulių pluošto ribinę (-es) liniją (-as) arba prisidedantys prie jos (jų) sukūrimo;

g)	duomenys (1) pagal 5.3.5.1 punkto nuostatas laikantis JT taisyklės Nr. 48 6.22 punkto;

h)	apšvietimo įrenginiai, skirti minimaliam artimosios šviesos apšvietimui užtikrinti pagal 5.3.2.8.1 punktą;

i)	montavimo ir veikimo reikalavimai bandymams;

j)	bet kuri kita svarbi informacija;

jeigu tai LED modulis (-iai), pateikiama:

i)	trumpa LED modulio (-ių) techninė specifikacija;

ii)	brėžinys su matmenimis ir pagrindinėmis elektrinių ir fotometrinių savybių vertėmis ir etaloniniu šviesos srautu, be to, dėl kiekvieno LED modulio nurodoma, ar jis keičiamas;

iii)	jeigu tai elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys – informacija apie patvirtinimo bandymams reikalingas elektrines jungtis;

bet kuri kita priekinio apšvietimo ar šviesos signalo funkcija, kurią atlieka vienas ar keli žibintai, nesvarbu, ar jie sugrupuoti, kombinuoti ar tarpusavyje sujungti, įmontuoti į sistemos, kurią prašoma patvirtinti, apšvietimo įrenginius; pakankamai informacijos, leidžiančios identifikuoti atitinkamą (-us) žibintą (-us), ir taisyklė (-ės), pagal kurią (kurias) jie turėtų būti patvirtinti (atskirai);

3.1.3.3.

jeigu tai adaptyvioji tolimosios šviesos sistema, apšvietimo įrenginiai (2), kurie užtikrina laipsnišką tolimosios šviesos ir jutiklių sistemos prisitaikymą, ir jų techninės charakteristikos, svarbios jų veikimui;

3.1.3.3.1.

dokumentuose aprašyta saugos koncepcija, kurioje patvirtinimui reikalingus bandymus atliekančiai techninei tarnybai turi būti pateikta:

a)	į sistemą integruotų priemonių, kuriomis užtikrinama atitiktis 4.11.2.1 ir 5.3.2.5.4 punktų nuostatoms, aprašymas ir

b)	jų patikrinimo pagal 5.3.2.6 punkto nuostatas instrukcijos, ir (arba)

galimybė naudotis atitinkamais dokumentais, įrodančiais sistemos veiksmingumą remiantis 3.1.3.3.1 punkto a papunktyje nurodytų priemonių patikimumu ir saugiu veikimu, pvz., gedimų režimų ir padarinių analize (angl. FMEA), klaidų medžio analize (angl. FTA) arba bet kuriuo kitu panašiu procesu, tinkamu sistemos saugos sąlygoms tikrinti;

3.1.3.4.

jei nenurodyta kitaip, du komplektiniai pavyzdžiai: vienas, skirtas montuoti transporto priemonės kairėje pusėje, ir kitas, skirtas montuoti transporto priemonės dešinėje pusėje;

3.1.3.5.

visų žibintų su plastikiniais išoriniais lęšiais, išskyrus posūkio apšvietimo žibintus, atveju pateikiami plastiko, iš kurio pagaminti lęšiai, pavyzdžiai (žr. 8 priedą);

3.1.3.6.

jei tai APAS, vienas sistemos, kurią prašoma patvirtinti, pavyzdžių rinkinys kartu su montavimo prietaisais, maitinimo ir valdymo įtaisais, taip pat signalų generatoriais, jei jie yra numatyti;

3.1.3.7.

jei žibinto tipas nuo jau patvirtinto tipo skiriasi tik prekybiniu pavadinimu arba prekių ženklu, prie paraiškos pakanka pridėti:

3.1.3.7.1.

gamintojo deklaraciją, kad pateiktas tipas yra toks pat (išskyrus prekybinį pavadinimą arba prekių ženklą) kaip jau patvirtintas tipas ir yra pagamintas to paties gamintojo; jau patvirtintas tipas identifikuojamas pagal patvirtinimo numerį;

3.1.3.7.2.

du to paties prekybinio pavadinimo arba tuo pačiu prekės ženklu paženklintus pavyzdžius arba lygiaverčius dokumentus.

3.2.

Patvirtinimas

3.2.1.

Patvirtinimas suteikiamas, jeigu įtaisai, pateikti patvirtinti vadovaujantis 3.1 punktu, atitinka šios taisyklės reikalavimus.

3.2.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris, įtaisas juo paženklinamas pagal 3.3 punkto reikalavimus. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio paskirti kitam įtaisų tipui, kuriam taikoma ši taisyklė.

3.2.3.

Pranešimas apie įtaiso tipo patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, nepatvirtinimą arba patvirtinimo panaikinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudojant 1 priede pateikto pavyzdžio blanką.

3.2.4.

Jei patvirtinti prašoma APAS, kuri nėra numatyta įtraukti į pagal JT taisyklę Nr. 48 suteikiamą transporto priemonės tipo patvirtinimą:

3.2.4.1.

pareiškėjas turi pateikti dokumentų, kurių pakaktų įrodyti, kad sistema gali atitikti JT taisyklės Nr. 48 6.22 punkto reikalavimus, jei ji yra tinkamai sumontuota, ir

3.2.4.2.

sistema turi būti patvirtinta pagal JT taisyklę Nr. 10.

3.2.4.3.

Simboliai, kuriais identifikuojama kelio apšvietimo funkcija, kuriai suteiktas tipo patvirtinimas

1 lentelė

Simbolių ir (arba) derinių sąrašas (visas sąrašas pateiktas 1 priede „Pranešimas“)

Žibintas (funkcija)	Simbolis
A klasės tolimosios šviesos žibintas	R
A klasės artimosios šviesos žibintas (asimetrinis)	C
B klasės tolimosios šviesos žibintas	HR
B klasės artimosios šviesos žibintas (asimetrinis)	HC
D klasės tolimosios šviesos žibintas (dujų išlydžio šviesos šaltinių tipo (angl. GDL)	DR
D klasės tolimosios šviesos žibintas (GDL, asimetrinis)	DC
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): pagrindinė artimoji šviesa	XC (4)
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): greitkelyje naudojama artimoji šviesa	XCE (5)
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): mieste naudojama artimoji šviesa	XCV (4)
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): nepalankiomis oro sąlygomis naudojama artimoji šviesa	XCW (4)
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): tolimoji šviesa	XR (4)
AS klasės artimosios šviesos žibintas (simetrinis)	C-AS
BS klasės artimosios šviesos žibintas (simetrinis)	C-BS
CS klasės artimosios šviesos žibintas (simetrinis)	WC-CS
DS klasės artimosios šviesos žibintas (simetrinis)	WC-DS
ES klasės artimosios šviesos žibintas (GDL, simetrinis)	WC-ES
BS klasės tolimosios šviesos žibintas	R-BS
CS klasės tolimosios šviesos žibintas	WR-CS
DS klasės tolimosios šviesos žibintas	WR-DS
ES klasės tolimosios šviesos žibintas (GDL)	WR-ES
F3 klasės priekinis rūko žibintas	F3
Posūkio apšvietimo žibintas	K

Priekinių rūko žibintų arba posūkio apšvietimo žibintų atveju mažiausioji 13 priedo 1 dalyje nurodyto matmens a vertė turi būti ne mažesnė kaip 5 mm, o visų kitų įtaisų atveju – ne mažesnė kaip 5 mm, jei naudojami plastikiniai lęšiai, ir ne mažesnė kaip 8 mm, jei naudojami stikliniai lęšiai.

3.2.4.4.

Kiekvienam įtaisui taikomi tokie su pakeitimų serijomis susiję pokyčio indeksai (taip pat žr. 6.1.1 punktą):

2 lentelė

Pakeitimų serija ir pokyčio indeksas

Taisyklės pakeitimų serija	00
Funkcija (žibintas)	Pokyčio indeksas, taikomas konkrečiai funkcijai (žibintui)
A klasės tolimosios šviesos žibintas	0
A klasės artimosios šviesos žibintas (asimetrinis)	0
B klasės tolimosios šviesos žibintas	0
B klasės artimosios šviesos žibintas (asimetrinis)	0
D klasės tolimosios šviesos žibintas (dujų išlydžio šviesos šaltinių tipo (angl. GDL)	0
D klasės tolimosios šviesos žibintas (GDL, asimetrinis)	0
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): pagrindinė artimoji šviesa	0
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): greitkelyje naudojama artimoji šviesa	0
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): mieste naudojama artimoji šviesa	0
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): nepalankiomis oro sąlygomis naudojama artimoji šviesa	0
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (APAS): tolimoji šviesa	0
AS klasės artimosios šviesos žibintas (simetrinis)	0
BS klasės artimosios šviesos žibintas (simetrinis)	0
CS klasės artimosios šviesos žibintas (simetrinis)	0
DS klasės artimosios šviesos žibintas (simetrinis)	0
ES klasės artimosios šviesos žibintas (GDL, simetrinis)	0
BS klasės tolimosios šviesos žibintas	0
CS klasės tolimosios šviesos žibintas	0
DS klasės tolimosios šviesos žibintas	0
ES klasės tolimosios šviesos žibintas (GDL)	0
F3 klasės priekinis rūko žibintas	0
Posūkio apšvietimo žibintas	0

3.3.

Patvirtinimo ženklas

3.3.1.

Bendrosios nuostatos

3.3.1.1.

Ant kiekvieno įtaiso, priklausančio patvirtintam tipui, turi būti pakankamo dydžio plotas unikaliajam identifikatoriui (UI), kaip nurodyta 1958 m. Susitarime, ir kitiems ženklams, kaip nustatyta 3.3.2.6 punkte, arba, jei tai techniškai neįmanoma, patvirtinimo ženklui su papildomais simboliais ir kitiems ženklams, kaip atitinkamai nustatyta 3.3.2 punkte.

3.3.1.2.

Šių ženklų išdėstymo pavyzdžiai pateikti 13 priede.

3.3.1.3.

Unikaliajam identifikatoriui (UI) arba patvirtinimo ženklui skirta vieta turi būti parodyta 3.1.2 punkte nurodytuose brėžiniuose.

3.3.1.4.

UI arba patvirtinimo ženklas su papildomais simboliais turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas. Jis gali būti vidinėje arba išorinėje (skaidrioje arba neskaidrioje) žibinto dalyje, kuri negali būti atskirta nuo skaidrios šviesą skleidžiančios žibinto dalies. Bet kokiu atveju ženklas turi būti matomas, kai žibintas yra sumontuotas transporto priemonėje arba kai atidaryta slankioji jos dalis, pvz., variklio dangtis, bagažinės dangtis arba durelės.

3.3.1.5.

Sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti žibintai gali būti ženklinami vienu UI arba patvirtinimo ženklu, jei visi sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungti žibintai atitinka susijusią taisyklę ir kartu įvykdomi šie reikalavimai:

a)	taikomi 3.3.2 punkto reikalavimai;

b)	nė viena sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtų žibintų šviesą praleidžianti dalis negalėtų būti pašalinta kartu nepašalinant ir patvirtinimo ženklo;

kiekvienam žibintui taikomais simboliais, nustatytais kiekvienoje taisyklėje, pagal kurią buvo suteiktas tipo patvirtinimas, ženklinama:

i)	ant atitinkamo šviesą spinduliuojančio paviršiaus arba

ii)	arba juos sugrupavus taip, kad kiekvieną iš sugrupuotųjų, kombinuotųjų ar tarpusavyje sujungtų žibintų būtų galima lengvai identifikuoti;

d)	bendro patvirtinimo ženklo sudedamųjų dalių dydis turi būti ne mažesnis už mažiausiąjį leidžiamąjį mažiausių atskirų ženklų dydį, kaip reikalaujama atitinkamoje taisyklėje.

3.3.1.6.

Jei skirtingų tipų žibintai atitinka kelių taisyklių reikalavimus ir tuose žibintuose naudojamas toks pats – tokios pat arba kitokios spalvos – išorinis lęšis, gali būti naudojamas vienas patvirtinimo ženklas, jei:

a)	pagal 3.3.2 punktą paženklinama kiekvienam žibintui taikomais simboliais, nustatytais kiekvienoje taisyklėje, pagal kurią buvo suteiktas tipo patvirtinimas;

b)	žibinto pagrindinis korpusas paženklinamas tik esamos (-ų) funkcijos (-ų) patvirtinimo ženklu;

c)	bendro patvirtinimo ženklo sudedamųjų dalių dydis turi būti ne mažesnis už mažiausiąjį leidžiamąjį mažiausių atskirų ženklų dydį, kaip reikalaujama atitinkamoje taisyklėje.

3.3.1.7.

Jei žibintai tarpusavyje sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti su žibintais, kurių lęšis taip pat gali būti naudojamas kitų tipų žibintuose, taikomos 3.3 punkto nuostatos.

3.3.2.

Patvirtinimo ženklą sudaro:

3.3.2.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (6);

3.3.2.2.

3.2.2 punkte nustatytas patvirtinimo numeris;

3.3.2.3.

šios taisyklės numeris, po jo – raidė R ir du skaitmenys, kuriais nurodoma suteikiant patvirtinimą galiojanti pakeitimų serija;

3.3.2.4.

papildomi simboliai, taikomi priekiniams žibintams, APAS ir priekiniams rūko žibintams:

3.3.2.4.1.

jei tai priekiniai žibintai ir (arba) APAS įrengimo modulis, pritaikytas (-i) tik eismui kairiąja puse – horizontali į dešinę nukreipta rodyklės, žiūrint iš priekinio žibinto priekio, t. y. rodanti į tą kelio pusę, kuria vyksta eismas;

3.3.2.4.2.

jei tai priekiniai žibintai ir (arba) APAS įrengimo modulis, suprojektuotas (-i) pagal abiejų eismo sistemų reikalavimus, panaudojant optinio įtaiso arba šviesos šaltinio (-ių), arba LED modulio (-ių) reguliavimą – horizontalios rodyklės, atitinkamai rodančios ir į kairę, ir į dešinę;

3.3.2.4.3.

F3 klasės priekiniai rūko žibintai, kurių šviesos sklaida yra asimetrinė ir kurių negalima savo nuožiūra montuoti bet kurioje transporto priemonės pusėje, turi būti paženklinti rodykle, nukreipta į transporto priemonės išorę;

3.3.2.4.4.

ant priekinių rūko žibintų, priekinių žibintų ir APAS įrengimo modulio su plastikiniu lęšiu – raidės „PL“, rašomos šalia simbolių, kuriais identifikuojamas apšvietimas;

3.3.2.4.5.

jei priekiniai žibintai ir (arba) APAS įrengimo modulis atitinka artimosios šviesos reikalavimus, šalia apskritimo, kuriame įrašyta raidė E, nurodomas didžiausias šviesos stipris, išreikštas atskaitos žyma (I'M), kaip nustatyta 5.1.3.6 punkte.

Jeigu tai tarpusavyje sujungti tolimosios šviesos priekiniai žibintai ir (arba) APAS apšvietimo įrenginys, nurodomas bendras didžiausias tolimosios šviesos stipris, išreikštas taip, kaip pirmiau nurodyta;

3.3.2.4.6.

jei tai priekiniai žibintai ir (arba) APAS įrengimo modulis, suprojektuotas (-i) taip, kad šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai), skleidžiantys pagrindinę artimąją šviesą, nešviestų kartu su kuriuo nors kitu apšvietimo funkciją atliekančiu įtaisu, su kuriuo jis (jie) gali būti tarpusavyje sujungtas (-i), patvirtinimo ženkle už artimosios šviesos priekinio žibinto simbolio turi būti rašomas pasvirasis brūkšnys (/).

3.3.2.4.6.1.

Šis reikalavimas netaikomas priekiniams žibintams, atitinkantiems reikalavimus, keliamus D klasės priekiniams žibintams, suprojektuotiems taip, kad artimąją arba tolimąją šviesą skleistų tas pats dujų išlydžio šviesos šaltinis.

3.3.2.4.7.

APAS atveju brūkšniu virš raidės (-ių) pažymima, kad APAS funkciją (-as) toje sistemos pusėje atlieka keli įrengimo moduliai.

3.3.2.5.

Patvirtinimo numeris ir simboliai išdėstomi šalia apskritimo, virš raidės E arba po ja, arba į dešinę ar į kairę nuo šios raidės. Patvirtinimo numerio skaitmenys turi būti toje pačioje raidės E pusėje ir pasukti ta pačia kryptimi.

3.3.2.6.

Kiti ženklai

Kelio apšvietimo funkcijos arba sistemos paženklinamos nenutrinamu ir aiškiai įskaitomu pareiškėjo prekybiniu pavadinimu arba prekių ženklu ir šiais nenutrinamais ir aiškiai įskaitomais ženklais:

3.3.2.6.1.

įtaisai, skleidžiantys artimąją šviesą ir suprojektuoti taip, kad atitiktų eismo ir dešiniąja, ir kairiąja pusėmis reikalavimus, – ženklais, žyminčiais abi optinio įtaiso montavimo transporto priemonėje arba šviesos šaltinio montavimo ant atšvaito pozicijas; šiuos ženklus turi sudaryti raidės „R/D“, žyminčios padėtį eismui dešiniąja puse, ir raidės „L/G“, žyminčios padėtį eismui kairiąja puse;

3.3.2.6.2.

žibintai su keičiamuoju (-aisiais) šviesos šaltiniu (-iais) arba keičiamuoju (-aisiais) šviesos šaltinio moduliu (-ais), – ženklu, rodančiu:

a)	AS, BS, CS, DS ir ES klasių priekiniams žibintams ir posūkio apšvietimo žibintams paskirto (-ų) šviesos šaltinio (-ių) kategoriją arba kategorijas ir (arba)

b)	specialųjį šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodą, ir (arba)

c)	vardinę (-es) įtampą (-as), vardinę (-es) galią (-ias) ir specialųjį LED modulio (-ių), skirto (-ų) priekiniams žibintams, priekiniams rūko žibintams ir APAS, identifikavimo kodą;

3.3.2.6.3.

žibintai su šviesos šaltinio moduliu (-ais), – ženklu ant šviesos šaltinio modulio (-ių), rodančiu:

a)	pareiškėjo prekybinį pavadinimą arba prekių ženklą;

specialųjį modulio identifikavimo kodą. Šio specialiojo identifikavimo kodo pirmosios raidės turi būti MD (nuo žodžio MODULIS), o po jų turi būti patvirtinimo ženklas be apskritimo, kaip nurodyta 3.3.2.1 punkte; šis identifikavimo kodas nurodomas 3.1.2 punkte minėtuose brėžiniuose. Patvirtinimo ženklas neprivalo būti toks pat kaip ant žibinto, kuriame naudojamas tas modulis, tačiau abu ženklai turi būti to paties pareiškėjo;

c)	jei tai posūkio apšvietimo žibintai –vardinę įtampą arba įtampos intervalą. Jei šviesos šaltinio modulis (-iai) yra nekeičiamas (-i), jo (jų) ženklinti nereikia;

3.3.2.6.4.

posūkio apšvietimo žibintai, turintys:

a)	elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį arba

b)	nekeičiamuosius šviesos šaltinius, ir (arba)

c)	šviesos šaltinio modulį (-ius), – vardinės įtampos arba įtampos intervalo žymeniu;

3.3.2.6.5.

elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys:

3.3.2.6.5.1.

priekinių žibintų, APAS ir priekinių rūko žibintų atveju:

jeigu LED moduliui (-iams) valdyti naudojamas elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kuris nėra sudedamoji LED modulio dalis, ant tokio įrenginio turi būti pažymėtas specialusis identifikavimo kodas (-ai), vardinė įtampa ir galia vatais;

3.3.2.6.5.2.

posūkio apšvietimo žibintų atveju:

elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kuris yra žibinto dalis, tačiau nėra įrengtas žibinto korpuse, paženklinamas gamintojo pavadinimu ir jo identifikavimo numeriu;

3.3.2.6.6.

APAS, priekiniai rūko žibintai ir priekiniai žibintai, išskyrus AS, BS, CS, DS ir ES klasių žibintus, kurie 7 priedo reikalavimus atitinka tik tuomet, kai maitinami 12 V maitinimo šaltinio, – ženklu, kurį sudaro skaičius 24, užbrauktas pasvirusiu kryžiumi (X), pateikiamu šalia šviesos šaltinio (-ių) laikiklių;

3.3.2.6.7.

jei tai L ir T kategorijų transporto priemonėms skirtas priekinis žibintas, turintis papildomą (-us) apšvietimo įrenginį (-ius):

3.3.2.6.7.1.

priekiniai žibintai, skleidžiantys pagrindinę artimąją šviesą, paženklinami papildomo (-ų) apšvietimo įrenginio (-ių) specialiuoju identifikavimo kodu, nurodytu 3.3.2.6.7.2.2 punkte;

3.3.2.6.7.2.

papildomas (-i) apšvietimo įrenginys (-iai) paženklinami pareiškėjo prekybiniu pavadinimu arba prekių ženklu ir šiais ženklais:

3.3.2.6.7.2.1.

jei tai šviesos šaltinis (-iai) – jo (jų) kategorijos (-ų) žymeniu (-imis), o (arba)

jei tai LED modulis (-iai) – vardinės įtampos ir vardinės galios žymenimis ir LED modulio(-ių) specialiuoju (-iaisiais) identifikavimo kodu (-ais);

3.3.2.6.7.2.2.

papildomo (-ų) apšvietimo įrenginio (-ių) specialiuoju (-iaisiais) identifikavimo kodu (-ais). Šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami.

Šio specialiojo identifikavimo kodo pirmosios raidės turi būti „ALU“ (nuo angl. žodžių „Additional Lighting Unit“ („Papildomas apšvietimo įrenginys“), po jų turi būti patvirtinimo ženklas be apskritimo, o jei naudojami keli nevienodi papildomi apšvietimo įrenginiai, taip pat pateikiami papildomi simboliai ar ženklai. Šis specialusis identifikavimo kodas turi būti nurodytas brėžiniuose. Patvirtinimo ženklas neprivalo būti toks pat kaip ant žibinto, kuriame naudojamas tas (tie) papildomas (-i) apšvietimo įrenginys (-iai), tačiau abu ženklai turi būti to paties pareiškėjo.

3.3.3.

Patvirtinimo ženklas gali būti pakeičiamas unikaliuoju identifikatoriumi (UI), jei toks yra. Unikaliojo identifikatoriaus žymuo turi atitikti toliau pateiktame pavyzdyje nurodytą formatą:

a ≥ 8 mm

Pirmiau nurodytas unikalusis identifikatorius (UI), kuriuo paženklintas žibintas, rodo, kad atitinkamas tipas buvo patvirtintas ir kad atitinkamą informaciją apie tą tipo patvirtinimą galima rasti JT saugioje internetinėje duomenų bazėje, kaip unikalųjį identifikatorių naudojant numerį 163210.

3.4.

Kelio apšvietimo įtaiso pakeitimai ir patvirtinto tipo išplėtimas

3.4.1.

Apie kiekvieną žibinto tipo pakeitimą pranešama tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tada ta institucija gali:

3.4.1.1.

manyti, kad pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju žibintas vis tiek atitinka reikalavimus, arba

3.4.1.2.

reikalauti iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymus, kitos bandymų ataskaitos.

3.4.2.

Apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 3.2.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims.

3.4.3.

Patvirtintą tipą išplėtusi tipo patvirtinimo institucija suteikia tokio išplėtimo serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas, taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

3.5.

Gamybos atitiktis

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias 1958 m. Susitarimo 1 priedėlyje (E/ECE/TRANS/505/Rev.3), jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

3.5.1.

Pagal šią taisyklę patvirtinti kelio apšvietimo įtaisai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų patvirtintą tipą ir tenkintų 4.16 punkto ir 5 dalies reikalavimus.

3.5.1.1.

Turi būti laikomasi būtiniausių gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimų, nustatytų 2 priede.

3.5.1.2.

Turi būti laikomasi būtiniausių inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimų, nustatytų 3 priede.

3.5.2.

Tipą patvirtinusi tipo patvirtinimo institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomus atitikties kontrolės metodus. Paprastai tokie patikrinimai atliekami kartą per dvejus metus.

3.5.3.

Jei tai įtaisai, atitinkantys tik 5.6 punkto reikalavimus (posūkio apšvietimo žibintai) ir jei tai nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) arba šviesos šaltinio modulis (-iai), kuriame (-iuose) įrengtas nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), pareiškėjas prie tipo patvirtinimo dokumentų prideda už tipo patvirtinimą atsakingai institucijai priimtiną ataskaitą (parengtą šviesos šaltinio gamintojo, nurodyto tipo patvirtinimo dokumentuose), kuria įrodoma to (tų) nekeičiamojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) atitiktis reikalavimams, nustatytiems standarto IEC 60809 (3 leidimas) 4.11 punkte.

3.5.4.

Į kelio apšvietimo įtaisus, kurie turi akivaizdžių defektų, neatsižvelgiama.

3.5.5.

Į atskaitos žymę neatsižvelgiama.

3.5.6.

Į 8 lentelės B dalyje nurodytus matavimo taškus neatsižvelgiama.

3.5.7.

Į 35 lentelėje nurodytus 8–15 matavimo taškus neatsižvelgiama.

3.6.

Sankcijos už gamybos neatitiktį

3.6.1.

Pagal šią taisyklę suteiktas įtaiso tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jei nesilaikoma pirmiau nustatytų reikalavimų.

3.6.2.

3.7.

Visiškas gamybos nutraukimas

Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtinto įtaiso gamybą, tipo patvirtinimo liudijimo savininkas apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją. Gavusi tokį pranešimą, ta institucija apie jį informuoja kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. Susitarimo šalis, naudodama 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

3.8.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

JT taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys praneša Jungtinių Tautų Sekretoriatui už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios suteikia patvirtinimus ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai, liudijantys apie kitose šalyse suteiktą patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, nepatvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, pavadinimus ir adresus.

4. BENDRIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

Patvirtinti pateikti žibintai turi atitikti 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

Reikalavimai, išdėstyti JT taisyklių Nr. 48, 53, 74 arba 86 ir jų pakeitimų serijose, galiojančiose teikiant žibintų tipo patvirtinimo paraišką, 5 skirsnyje „Bendrosios specifikacijos“ ir 6 skirsnyje „Atskiros specifikacijos“ (ir prieduose, į kuriuos padarytos nuorodos minėtuose skirsniuose), taikomi ir šioje taisyklėje.

4.1.

4.2.

Žibintai turi būti pagaminti taip, kad neakindami užtikrintų tinkamą apšvietą skleisdami artimąją šviesą ir gerą apšvietą – skleisdami tolimąją šviesą. Posūkių apšvietimas gali būti užtikrinamas įjungiant vieną papildomą kaitinamąjį šviesos šaltinį, vieną ar kelis papildomus LED šviesos šaltinius arba vieną ar kelis papildomus LED modulius, kurie yra artimosios šviesos žibinto dalis.

4.3.

Žibintai turi turėti įtaisą, kuriuo tuos priekinius žibintus transporto priemonėse būtų galima sureguliuoti pagal žibintams taikomas taisykles. AS, BS, CS, DS ir ES klasių priekinių žibintų atveju toks įtaisas gali būti reguliuojamas arba nereguliuojamas horizontaliai, jei priekiniai žibintai suprojektuoti taip, kad gebėtų išlaikyti tinkamą horizontalų nustatymą net ir juos sureguliavus vertikaliai. Tokio įtaiso nebūtina montuoti įrenginiuose, kuriuose atšvaito negalima atskirti nuo sklaidytuvo, su sąlyga, kad tokie įrenginiai bus naudojami tik tokiose transporto priemonėse, kuriose žibintas gali būti reguliuojamas kitomis priemonėmis.

4.4.

Jeigu žibintas, skleidžiantis pagrindinę artimąją šviesą, ir žibintas, skleidžiantis tolimąją šviesą, turi atskirą (-us) šviesos šaltinį (-ius) arba LED modulį (-ius), reguliavimo įtaisu turi būti įmanoma atskirai tinkamai sureguliuoti pagrindinę artimąją šviesą ir tolimąją šviesą.

Tačiau šios nuostatos netaikomos sąrankoms, kuriose negalima atskirti atšvaito.

4.5.

Šviesos šaltiniai

4.5.1.

Šviesos šaltiniams taikomi apribojimai

4.5.1.1.

Žibinte turi būti įrengtas (-i) tik pagal JT taisyklę Nr. 37, JT taisyklę Nr. 99 ir (arba) JT taisyklę Nr. 128 patvirtintas (-i) šviesos šaltinis (-iai), jei JT taisyklėje Nr. 37 ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką tos taisyklės galiojančios serijos pakeitimuose arba JT taisyklėje Nr. 99 ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką tos taisyklės galiojančios serijos pakeitimuose, arba JT taisyklėje Nr. 128 ir teikiant tipo patvirtinimo paraišką tos taisyklės galiojančios serijos pakeitimuose nenustatyta jokių naudojimo apribojimų, ir (arba) LED modulis (-iai), ir (arba) šviesos šaltinio modulis (-iai) (taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams), ir (arba) nekeičiamasis šviesos šaltinis (taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams).

4.5.1.2.

Priekiniuose rūko žibintuose, nepaisant to, ar šviesos šaltinius galima pakeisti, ar ne, įrengiamas vienas ar keli šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal:

a)	JT taisyklę Nr. 37 arba

b)	JT taisyklę Nr. 99, arba

c)	JT taisyklę Nr. 128,

ir (arba) vienas ar keli LED moduliai, jei taikomi 9 priedo reikalavimai; turi būti tikrinama atitiktis šiems reikalavimams.

4.5.1.3.

D klasės priekiniuose žibintuose įrengiami tik:

4.5.1.3.1.

pagrindinei artimajai šviesai skleisti – vienas dujų išlydžio šviesos šaltinis. Leidžiama įrengti ne daugiau kaip du papildomus artimosios šviesos šaltinius, kaip nustatyta toliau:

artimosios šviesos priekiniame žibinte gali būti naudojamas vienas papildomas kaitinamasis šviesos šaltinis, patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli papildomi LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) vienas ar keli LED moduliai, kurie skleistų infraraudonąją spinduliuotę. Šis (šie) šviesos šaltinis (-iai) turi būti įjungiamas (-i) tik kartu su dujų išlydžio šviesos šaltiniu. Sugedus dujų išlydžio šviesos šaltiniui, šis papildomas kaitinamasis šviesos šaltinis, LED šviesos šaltinis (-iai) ir (arba) LED modulis (-iai) turi būti automatiškai išjungiamas (-i).

Sugedus papildomam kaitinamajam arba LED šviesos šaltiniui, arba LED moduliui, priekinis žibintas turi toliau veikti pagal artimosios šviesos reikalavimus;

4.5.1.3.2.

tolimajai šviesai skleisti – vienas ar keli kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli dujų išlydžio šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 99, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) LED modulis (-iai). Jei tolimajai šviesai skleisti naudojamas daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, tie šviesos šaltiniai naudojami kartu.

Be to, dalis tolimosios šviesos, skleidžiamos kurio nors vieno iš šių šviesos šaltinių, gali būti naudojama tik trumpalaikiams signalams perduoti (pvz., mirktelėti, kad praleistų), kaip nurodė pareiškėjas. Tai nurodoma atitinkame brėžinyje ir pažymima pranešimo blanke.

4.5.1.4.

A ir B klasių priekiniuose žibintuose įrengiami tik:

4.5.1.4.1.

pagrindinei artimajai šviesai skleisti – vienas kaitinamasis šviesos šaltinis, patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai. Leidžiama įrengti papildomus artimosios šviesos šaltinius, kaip nustatyta toliau:

artimosios šviesos priekiniame žibinte gali būti naudojamas vienas papildomas kaitinamasis šviesos šaltinis, patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 37, vienas ar keli papildomi LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) vienas ar keli LED moduliai, kurie skleistų infraraudonąją spinduliuotę. Šis (šie) šviesos šaltinis (-iai) turi būti įjungiamas (-i) tik kartu su pagrindine artimąja šviesa. Sugedus pagrindinei artimajai šviesai, šis (šie) papildomas (-i) šviesos šaltinis (-iai) ir (arba) LED modulis (-iai) turi būti automatiškai išjungiamas (-i).

Sugedus papildomam kaitinamajam šviesos šaltiniui, vienam ar keliems papildomiems LED šviesos šaltiniams arba vienam ar keliems papildomiems LED moduliams, priekinis žibintas turi toliau veikti pagal artimosios šviesos reikalavimus;

4.5.1.4.2.

tolimajai šviesai skleisti, nepaisant pagrindinei artimajai šviesai skleisti naudojamo šviesos šaltinio tipo (LED modulis (-iai), kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) ar LED šviesos šaltinis (-iai), – vienas ar keli kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai.

4.5.1.5.

AS, BS, CS ir DS klasių priekiniuose žibintuose įrengiami tik:

4.5.1.5.1.

pagrindinei artimajai šviesai skleisti – vienas arba du kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai. Jei posūkiams apšviesti naudojamas (-i) papildomas (-i) šviesos šaltinis (-iai) ir (arba) papildomas (-i) apšvietimo įrenginys (-iai), naudojami tik kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) LED modulis (-iai);

4.5.1.5.2.

tolimajai šviesai skleisti, nepaisant pagrindinei artimajai šviesai skleisti naudojamo šviesos šaltinio tipo (LED modulis (-iai), kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) ar LED šviesos šaltinis (-iai)), – vienas ar keli kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai.

4.5.1.6.

ES klasės priekiniuose žibintuose įrengiami tik:

4.5.1.6.1.

pagrindinei artimajai šviesai skleisti – vienas dujų išlydžio šviesos šaltinis, patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 99, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai. Jei posūkiams apšviesti naudojamas (-i) papildomas (-i) šviesos šaltinis (-iai) ir (arba) papildomas (-i) apšvietimo įrenginys (-iai), naudojami tik kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37, LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) LED modulis (-iai);

4.5.1.6.2.

tolimajai šviesai skleisti, nepaisant pagrindinei artimajai šviesai skleisti naudojamo šviesos šaltinio tipo (LED modulis (-iai), dujų išlydžio šviesos šaltinis (-iai) ar LED šviesos šaltinis (-iai)), – vienas ar keli dujų išlydžio šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 99, vienas ar keli LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128, arba vienas ar keli LED moduliai.

4.5.1.7.

Posūkio apšvietimo žibintuose gali būti įrengiami tik toliau nurodyti šviesos šaltiniai arba toliau nurodytų šviesos šaltinių derinys:

a)	kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37;

b)	LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128;

c)	LED modulis (-iai);

d)	šviesos šaltinio modulis (-iai);

e)	nekeičiamasis šviesos šaltinis.

4.5.1.8.

C, E, V, W ir R klasių APAS gali būti įrengiami tik toliau nurodyti šviesos šaltiniai arba toliau nurodytų šviesos šaltinių derinys:

a)	kaitinamieji šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 37;

b)	dujų išlydžio šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 99;

c)	LED šviesos šaltiniai, patvirtinti pagal JT taisyklę Nr. 128;

d)	LED modulis (-iai).

Tačiau C klasės (pagrindiniame) artimosios šviesos žibinte turi būti įrengiami tik keičiamieji šviesos šaltiniai arba keičiamieji ar nekeičiamieji LED moduliai.

4.5.2.

Bendrieji šviesos šaltiniams keliami reikalavimai

4.5.2.1.

Jei tam tikros (-ų) kategorijos (-ų) arba tipo (-ų) šviesos šaltinių naudojimas naudojamų transporto priemonių žibintuose, kurie iš pat pradžių buvo įrengti tose transporto priemonėse, yra ribojamas, patvirtinti žibinto tipą prašantis pareiškėjas deklaruoja, kad tas žibintas yra skirtas įrengti tik tose transporto priemonėse; tai nurodoma pranešimo blanke.

4.5.2.2.

Jeigu tai keičiamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai):

a)	žibintas turi būti sukonstruotas taip, kad šviesos šaltinio (-ių) tvirtinimo padėtis galėtų būti tik teisingoji padėtis;

b)	šviesos šaltinio (-ių) laikiklis turi atitikti Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) leidinyje 60061 pateiktas charakteristikas. Naudojamas laikiklio duomenų lapas, susijęs su naudojamos kategorijos šviesos šaltiniu (-iais).

4.5.2.3.

Elektroninis (-iai) šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys (-iai) gali būti laikomas (-i) sudedamąja žibinto dalimi; jis (jie) gali būti sudedamoji (-osios) LED modulio (-ių) dalis (-ys).

4.5.2.4.

D ir (arba) ES klasės priekinis žibintas ir jo balastinis įtaisas arba šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys neturi sukelti spinduliuotės ir maitinimo linijos trikdžių, dėl kurių sutriktų kitų transporto priemonės elektros ir (arba) elektroninių sistemų veikla (7).

4.5.2.5.

Leidžiama naudoti priekinius rūko žibintus, sukonstruotus taip, kad jie nuolat veiktų su papildoma spinduliuojamos šviesos stiprio kontrolės sistema, arba suderintus su kita funkcija, palaikoma bendro šviesos šaltinio, ir sukonstruotus taip, kad jie nuolat veiktų su spinduliuojamos šviesos stiprio kontrolės sistema.

4.5.2.6.

Išskyrus APAS ir posūkio apšvietimo žibintus, jei naudojamas žibintas, kuriame įrengtas vienas arba keli šviesos šaltiniai arba LED modulis (-iai), skleidžiantis (-ys) pagrindinę artimąją šviesą arba priekinę rūko šviesą, kurių bendras etaloninis šviesos srautas viršija 2 000 liumenų, tai nurodoma 1 priede pateiktame pranešimo blanke.

Jei naudojamos APAS, kuriose sumontuoti šviesos šaltiniai ir (arba) LED modulis (-iai), spinduliuojantys pagrindinę artimąją šviesą, kurios bendras apšvietimo įrenginių etaloninis šviesos srautas, nurodytas 1 priede pateikto pranešimo blanko 9.3.2.3 punkte, viršija 2 000 liumenų kiekvienoje pusėje, tai nurodoma 1 priede pateiktame pranešimo blanke.

LED modulio (-ių) etaloninis šviesos srautas matuojamas remiantis 9 priedo 5 dalimi.

4.5.2.7.

LED modulis turi būti:

a)	toks, kad iš įtaiso jį būtų galima išimti tik naudojant įrankius, jeigu pranešimo blanke nenurodyta, kad tas LED modulis yra nekeičiamas, ir

b)	suprojektuotas taip, kad nepaisant to, ar naudojamas įrankis (-iai), jo negalima būtų mechaniškai pakeisti bet kokiu keičiamu patvirtintu šviesos šaltiniu.

4.5.3.

Specialieji šviesos šaltiniams keliami reikalavimai

4.5.3.1.

Jei posūkio apšvietimo žibinte įrengtas (-i) šviesos šaltinio modulis (-iai), tas (tie) šviesos šaltinio modulis (-iai) turi būti suprojektuotas (-i) taip, kad:

a)	kiekvieno šviesos šaltinio modulio įrengimo padėtis galėtų būti tik nustatyta teisingoji padėtis ir jį būtų galima pašalinti tik naudojant įrankį (-ius);

b)	jeigu įtaiso korpuse naudojamas daugiau nei vienas šviesos šaltinio modulis, skirtingų charakteristikų šviesos šaltinio moduliai negalėtų būti pakeičiami vienas kitu tame pačiame žibinto korpuse;

c)	šviesos šaltinio modulis (-iai) būtų apsaugotas (-i) nuo sugadinimo;

d)	šviesos šaltinio modulis (-iai) turi būti suprojektuotas (-i) taip, kad net ir naudojant įrankį (-ius) jo (jų) nebūtų įmanoma mechaniškai pakeisti patvirtintu keičiamuoju šviesos šaltiniu.

4.5.3.2.

Priekiniams žibintams, APAS ir priekiniams rūko žibintams, kuriuose įrengtas (-i) LED šviesos šaltinis (-iai) ir (arba) LED modulis (-iai), taikomos tokios nuostatos:

4.5.3.2.1.

elektroninis (-iai) šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys (-iai), susiję su LED modulio (-ių) valdymu, gali būti laikomas (-i) sudedamąja žibinto dalimi; jis (jie) gali būti sudedamoji (-osios) LED modulio (-ių) dalis (-ys);

4.5.3.2.2.

žibintas ir pats (patys) LED modulis (-iai) turi atitikti šios taisyklės 9 priede nustatytus atitinkamus reikalavimus. Turi būti tikrinama atitiktis šiems reikalavimams;

4.5.3.2.3.

A, B ir D klasių priekinių žibintų ir APAS visų pagrindinę artimąją šviesą skleidžiančių LED šviesos šaltinių ir (arba) LED modulių bendras etaloninis šviesos srautas, išmatuotas pagal 9 priedo 5 dalį (taikoma tik LED moduliams), turi būti 1 000 liumenų arba didesnis;

4.5.3.2.4.

AS, BS, CS ir DS klasių priekinių žibintų visų pagrindinę artimąją šviesą skleidžiančių LED šviesos šaltinių ir (arba) LED modulių bendras etaloninis šviesos srautas, išmatuotas pagal 9 priedo 5 dalį (taikoma tik LED moduliams), turi neviršyti toliau nurodytų ribų.

3 lentelė.

AS, BS, CS ir DS klasės. Artimosios šviesos srauto mažiausioji ir didžiausioji ribinės vertės

	AS klasės priekiniai žibintai	BS klasės priekiniai žibintai	CS klasės priekiniai žibintai	DS klasės priekiniai žibintai
Artimosios šviesos mažiausioji ribinė vertė	150 liumenų	350 liumenų	500 liumenų	1 000 liumenų
Artimosios šviesos didžiausioji ribinė vertė	900 liumenų	1 000 liumenų	2 000 liumenų	2 000 liumenų

4.5.3.2.5.

ES klasės priekinių žibintų visų pagrindinę artimąją šviesą skleidžiančių LED šviesos šaltinių ir (arba) LED modulių bendras etaloninis šviesos srautas, išmatuotas pagal 9 priedo 5 dalį, turi neviršyti toliau nurodytų ribų.

4 lentelė

ES klasė. Artimosios šviesos srauto mažiausioji ribinė vertė

	ES klasės priekiniai žibintai
Artimosios šviesos mažiausioji ribinė vertė	2 000 liumenų

4.5.3.2.6.

Jeigu naudojamas keičiamasis LED modulis, jo išėmimas ir pakeitimas, kaip aprašyta 9 priedo 1.4.1 punkte, parodomas techninei tarnybai priimtinu būdu.

4.5.3.2.7.

JT taisyklėje Nr. 48 nustatyta, kad LED moduliuose gali būti kitiems šviesos šaltiniams skirtų laikiklių.

4.5.3.3.

AS, BS, CS ir DS klasių priekinių žibintų kiekvieno pagrindinės artimosios šviesos šaltinio atskaitinis šviesos srautas esant 13,2 V įtampai neviršija 900 lm, jei tai AS arba BS klasės žibintas, ir 2 000 lm, jei tai CS arba DS klasės žibintas.

4.6.

Žibinto bandymas

Atsižvelgiant į tai, koks šviesos šaltinis naudojamas, taikomos toliau nurodytos sąlygos.

4.6.1.

Keičiamieji kaitinamieji šviesos šaltiniai

4.6.1.1.

Jeigu tai kaitinamieji šviesos šaltiniai, maitinami tiesiogiai iš transporto priemonės maitinimo sistemos:

žibintas tikrinamas naudojant bespalvius standartinius (etaloninius) kaitinamuosius šviesos šaltinius, kaip apibrėžta JT taisyklėje Nr. 37.

Bandant žibintą, išskyrus posūkio apšvietimo žibintus, kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) maitinimo šaltinis sureguliuojamas taip, kad, esant 13,2 V įtampai, būtų gautas atskaitinis šviesos srautas, kaip nurodyta atitinkamame JT taisyklės Nr. 37 duomenų lape.

Bandant posūkio apšvietimo žibintus, kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ių) maitinimo šaltinis sureguliuojamas taip, kad, esant 13,2 V arba 13,5 V įtampai, būtų gautas atskaitinis šviesos srautas, kaip nurodyta atitinkamame JT taisyklės Nr. 37 duomenų lape.

Tačiau jeigu pagrindinei artimajai šviesai naudojamas H9 arba H9B kategorijos kaitinamasis šviesos šaltinis, pareiškėjas gali pasirinkti atskaitinį šviesos srautą esant 12,2 V arba13,2 V įtampai, kaip nurodyta atitinkamame JT taisyklės Nr. 37 duomenų lape, be to, 1 priede pateikto pranešimo blanko 9 punkte nurodoma, kokia įtampa buvo parinkta tipui patvirtinti.

4.6.1.2.

Tam, kad atliekant fotometrinį matavimą būtų apsaugotas standartinis (etaloninis) kaitinamasis šviesos šaltinis, leidžiama atlikti matavimus esant kitokiam šviesos srautui nei atskaitinis 13,2 V šviesos srautas. Jeigu techninė tarnyba nutaria matavimus atlikti taip, tuomet, siekiant patikrinti, ar įvykdyti fotometriniai reikalavimai, šviesos stipris koreguojamas išmatuotą vertę dauginant iš standartinio (etaloninio) kaitinamojo šviesos šaltinio atskiro koeficiento Flamp; čia:

F lamp = Φ reference / Φ test;

Φ reference – atskaitinis šviesos srautas esant 13,2 V įtampai, kaip nurodyta atitinkamame JT taisyklės Nr. 37 duomenų lape;

Φtest – faktinis šviesos srautas, naudojamas matavimams.

Tačiau jeigu pasirinktas atskaitinis šviesos srautas esant 12,2 V įtampai, kaip nurodyta H9 arba H9B kategorijos duomenų lape, šios procedūros atlikti negalima.

4.6.2.

Dujų išlydžio šviesos šaltinis

Turi būti naudojamas standartinis šviesos šaltinis, kaip nustatyta JT taisyklėje Nr. 99, pasendintas atlikus bent 15 ciklų, vadovaujantis JT taisyklės Nr. 99 4 priedo 4 dalimi.

Atliekant žibinto bandymą, nustatoma pastovi 13,2 V balastinio įtaiso ar šviesos šaltinio, jeigu jis yra sujungtas su balastiniu įtaisu, gnybtų įtampa, jeigu tai yra 12 V įtampos sistema, arba transporto priemonei pareiškėjo nustatyta įtampa; leidžiamasis nuokrypis turi būti ± 0,1 V.

Etaloninis dujų išlydžio šviesos šaltinio šviesos srautas gali skirtis nuo nurodytojo JT taisyklėje Nr. 99. Tokiu atveju šviesos stiprio vertės turi būti atitinkamai pakoreguojamos.

4.6.3.

Keičiamieji LED šviesos šaltiniai

Žibintas tikrinamas naudojant standartinį šviesos šaltinį, kaip apibrėžta JT taisyklėje Nr. 128.

Atliekant žibinto bandymą, šviesos šaltiniui (-iams) nustatoma pastovi 13,2 V arba 13,5 V (alternatyvi vertė, taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams) įtampa, jeigu tai yra 12 V sistema, arba 28 V įtampa, jeigu tai yra 24 V įtampos sistema, arba transporto priemonei pareiškėjo nustatyta įtampa; leidžiamasis nuokrypis turi būti ± 0,1 V.

Gautos šviesos stiprio vertės pakoreguojamos. Pataisos faktorius – etaloninio šviesos srauto ir šviesos srauto vertės esant naudojamai įtampai santykis. Jei LED šviesos šaltinių yra daugiau nei vienas, taikoma vidutinė pataisos faktorių vertė ir kiekvienas atskiras pataisos faktorius nuo tos vidutinės vertės neturi nukrypti daugiau nei 5 proc.

4.6.4.

LED moduliai

Visi žibintų, kuriuose įrengtas (-i) LED modulis (-iai), matavimai atliekami atitinkamai naudojant 6,3 V, 13,2 V arba 28,0 V įtampą, jeigu šioje taisyklėje nenurodyta kitaip. LED moduliai, valdomi elektroniniu šviesos šaltinio reguliavimo įrenginiu, matuojami taikant pareiškėjo nurodytą įėjimo įtampą arba, atliekant fotometrinį bandymą, vietoj šio reguliavimo įrenginio naudojant maitinimo ir valdymo įtaisą.

4.6.5.

Nekeičiamieji šviesos šaltiniai (ir tik jie), jei jie leidžiami pagal 4 punkto reikalavimus

Visi žibintų, kuriuose įrengti nekeičiamieji šviesos šaltiniai, matavimai atliekami naudojant 6,3 V arba 6,75 V (alternatyvi vertė, taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams), 13,2 V arba 13,5 V (alternatyvi vertė, taikoma tik posūkio apšvietimo žibintams), arba 28,0 V, arba kitokią transporto priemonei pareiškėjo nustatytą įtampą. Bandymų laboratorija gali pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų specialųjį maitinimo šaltinį, kuriuo šviesos šaltiniams tiekiama energija. Bandomosios įtampos srovė tiekiama žibinto įvadiniams gnybtams.

4.6.6.

Jeigu žibinte naudojamas šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kuris yra žibinto dalis, to žibinto įvadiniams gnybtams tiekiama gamintojo nurodytos įtampos srovė.

4.6.7.

Jeigu žibinte naudojamas šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kuris nėra žibinto dalis, to šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio įvadiniams gnybtams tiekiama gamintojo nurodytos įtampos srovė. Bandymų laboratorija turi reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų specialųjį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, kuriuo šviesos šaltiniui ir naudojamoms funkcijoms tiekiama energija. Šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio identifikavimo duomenys, jei taikytina, ir (arba) taikoma įtampa, įskaitant leidžiamuosius nuokrypius, nurodomi 1 priede pateiktame pranešimo blanke.

4.6.8.

Jei tai priekiniai žibintai arba APAS su skirtingų tipų šviesos šaltiniais, žibinto dalis, kurioje įrengti:

a)	keičiamieji kaitinamieji šviesos šaltiniai, bandoma pagal 4.6.1 punktą,

b)	dujų išlydžio šviesos šaltinis, bandoma pagal 4.6.2 punktą,

c)	keičiamieji LED šviesos šaltiniai, bandoma pagal 4.6.3 punktą,

d)	LED moduliai, bandoma pagal 4.6.4 punktą,

o tada gautas rezultatas pridedamas prie ankstesnio rezultato, gauto išbandžius šviesos šaltinius.

4.7.

Plastikinių šviesos perdavimo komponentų (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus ir AS klasės priekinius žibintus) bandymas

4.7.1.

Jei žibinto lęšis pagamintas iš plastiko, bandymai atliekami pagal 8 priedo reikalavimus.

4.7.2.

Priekiniame rūko žibinte esančių šviesos perdavimo komponentų atsparumo ultravioletinei spinduliuotei bandymas atliekamas pagal 8 priedo 3.4 punktą.

4.7.2.1.

4.7.2 punkte nustatytas bandymas nereikalingas, jeigu naudojami silpnos ultravioletinės spinduliuotės tipo šviesos šaltiniai, kaip nurodyta atitinkamoje JT taisyklėje arba 9 priede, arba jei imamasi priemonių atitinkamoms žibinto sudedamosioms dalims apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės, pvz., įterpiant stiklo filtrus.

4.8.

Ribinės linijos ryškumas ir tiesiškumas, jei taikytina, atitinkamai patikrinami pagal 5 ir 6 priedų reikalavimus.

4.9.

Išskyrus posūkio apšvietimo žibintus, pagal 7 priedo reikalavimus turi būti atlikti papildomi bandymai, siekiant įsitikinti, kad, naudojant sistemą, fotometrinės savybės per daug nesikeičia.

4.10.

Žibintai su asimetrine ribine linija, suprojektuoti taip, kad atitiktų ir eismo dešiniąja puse, ir eismo kairiąja puse reikalavimus, gali būti pritaikomi eismui kuria nors konkrečia kelio puse parenkant atitinkamą pradinį nustatymą, kai jie montuojami į transporto priemonę, arba vartotojui pačiam pasirenkant reikiamą nustatymą. Toks pradinis arba pasirinktinis nustatymas gali būti, pvz., optinio įtaiso nustatymas transporto priemonėje tam tikru kampu arba šviesos šaltinio (-ių), skleidžiančio (-ų) pagrindinę artimąją šviesą, nustatymas tam tikru kampu optinio įtaiso atžvilgiu.

Bet kokiu atveju turi būti galimi tik du skirtingi, aiškiai atskirti nustatymai: vienas – eismui dešiniąja puse, kitas – eismui kairiąja puse, o konstrukcija turi būti tokia, kad vienos padėties nebūtų galima netyčia perjungti į kitą arba į tarpinę padėtį.

Jeigu numatytos dvi skirtingos nustatomosios šviesos šaltinio (-ių), skleidžiančio (-ų) pagrindinę artimąją šviesą, padėtys, jo (jų) tvirtinimo prie atšvaito komponentai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad, esant bet kuriai iš dviejų jos nustatomųjų padėčių, tas (tie) šviesos šaltinis (-iai) tam tikroje padėtyje būtų laikomi taip pat tiksliai, kaip reikalaujama dėl priekinių žibintų, skirtų eismui tik viena kelio puse.

Atitiktis šio punkto reikalavimams tikrinama apžiūrint ir, jeigu būtina, naudojant bandymo įrenginį.

4.11.

Mechaninių arba elektromechaninių konstrukcijų bandymas

4.11.1.

Priekiniuose žibintuose arba sistemoje, skirtoje pakaitomis skleisti tolimąją ir artimąją šviesą, arba priekiniuose žibintuose, kuriuose artimoji šviesa ir (arba) tolimoji šviesa reikalinga ir posūkiams apšviesti, kiekvienas mechaninis, elektromechaninis arba kitoks priekiniame žibinte ir apšvietimo įrenginyje (-iuose) tuo tikslu montuojamas įtaisas turi būti sukonstruotas taip, kad:

4.11.1.1.

įtaisas būtų pakankamai atsparus atlikti 50 000 operacijų įprastomis naudojimo sąlygomis. Kad patikrintų, ar laikomasi šio reikalavimo, už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba gali:

a)	pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų bandymui atlikti reikalingą įrangą;

b)	neatlikti bandymo, jeigu pareiškėjas priekinį žibintą pateikė kartu su bandymų ataskaita, kurią išdavė už tokios pačios konstrukcijos (sąrankos) priekinių žibintų patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba ir kurioje patvirtinama atitiktis šiam reikalavimui.

4.11.2.

A, B ir D klasių priekiniai žibintai

4.11.2.1.

Gedimo atveju šviesos stipris virš linijos H–H neturi viršyti artimajai šviesai pagal 5.2 punktą nustatytų verčių; be to, priekinių žibintų, sukonstruotų skleisti artimąją ir (arba) tolimąją šviesą (-as) su posūkio apšvietimo funkcija, bandymo taške 25 V (linija VV, taškas 1,72D) turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 2 500 cd šviesos stipris.

4.11.2.2.

Pagrindinė artimoji šviesa arba tolimoji šviesa visuomet turi būti įjungiama mechanizmui nepaliekant jokios galimybės sustoti tarp dviejų padėčių.

4.11.3.

AS, BS, CS, DS ir ES klasių priekiniai žibintai

4.11.3.1.

Išskyrus papildomą (-us) šviesos šaltinį (-ius) ir papildomą (-us) apšvietimo įrenginį (-ius), skirtus posūkiams apšviesti, gedimo atveju turi būti įmanoma automatiškai įjungti artimąją šviesą arba sukurti tokią būklę, kurios fotometriniai parametrai 1 zonoje neviršytų 1 200 cd, o taške 0,86D–V nebūtų mažesni nei 2 400 cd, panaudojant tokias priemones kaip, pvz., šviesos išjungimą, susilpninimą ar nuleidimą ir (arba) funkcijos pakeitimą.

4.11.3.2.

Išskyrus papildomą (-us) šviesos šaltinį (-ius) ir papildomą (-us) apšvietimo įrenginį (-ius), skirtus posūkiams apšviesti, artimoji šviesa arba tolimoji šviesa visuomet turi būti įjungiama mechanizmui nepaliekant galimybės sustoti tarp dviejų padėčių.

4.11.4.

APAS

4.11.4.1.

Išskyrus tolimosios šviesos pritaikymą, visuomet turi būti galima įjungti artimąją arba tolimąją šviesą be tarpinės padėties ar neapibrėžtos būklės galimybės; jei tai neįmanoma, sukurtoji būklė turi atitikti 4.11.4.2 punkto nuostatas.

4.11.4.2.

Esant gedimui turi būti galima automatiškai įjungti artimąją šviesą arba sukurti tokią būklę, kurios fotometriniai parametrai neviršytų 1 300 cd IIIb zonoje, nurodytoje 5.3 punkte, ir nebūtų mažesni nei 3 400 cd „Imax segmento“ taške, panaudojant tokias priemones kaip, pvz., šviesos išjungimą, susilpninimą ar nuleidimą ir (arba) funkcijos pakeitimą.

Atlikdama bandymus šių reikalavimų atitikčiai patikrinti už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba remiasi pareiškėjo pateiktomis instrukcijomis.

4.11.5.

Vartotojas neturi turėti galimybės įprastais įrankiais pakeisti judančių dalių formų ar padėčių ar kaip nors paveikti komutatorių.

4.12.

Žibintų, kurių ribinė linija yra tik asimetrinė, apšvietos sureguliavimas pagal įvairias eismo sąlygas

4.12.1.

Jeigu žibintai suprojektuoti pagal eismo tik viena kelio puse (dešiniąja arba kairiąja) reikalavimus, turi būti taikomos tinkamos priemonės, kad nebūtų keliama nepatogumų eismo dalyviams tose šalyse, kuriose eismas vyksta kita kelio puse- – priešinga tai, kuriai buvo sukonstruotas priekinis žibintas (8). Tai gali būti tokios priemonės:

a)	tam tikros lęšio paviršiaus ploto dalies uždengimas;

b)	šviesos nukreipimas žemyn. Leidžiama šviesą nukreipti horizontaliai;

c)	kitos priemonės, kuriomis pašalinama arba silpninama asimetrinė šviesos dalis.

4.12.2.

Pritaikius 4.12.1 punkte aprašytas priemones, turi būti laikomasi toliau pateiktų žibinto šviesos stiprio reikalavimų, nekeičiant tam tikrų nustatymų, skirtų pirminei eismo krypčiai:

4.12.2.1.

artimoji šviesa, skirta eismui dešiniąja puse ir pritaikyta eismui kairiąja puse:

0,86 D–1,72 L – ne mažiau kaip 2 500 cd;

0,57 U–3,43 R – ne daugiau kaip 880 cd.

4.12.2.2.

artimoji šviesa, skirta eismui kairiąja puse ir pritaikyta eismui dešiniąja puse:

0,86 D–1,72 R – ne mažiau kaip 2 500 cd;

0,57 U–3,43 L – ne daugiau kaip 880 cd.

4.13.

Jeigu taikoma, žibintas turi būti taip sukonstruotas, kad sugedus šviesos šaltiniui ir (arba) šviesos diodo moduliui, įsijungtų gedimo signalas, kaip reikalaujama pagal atitinkamas JT taisyklės Nr. 48 nuostatas.

4.14.

Komponentas (-ai), prie kurio (-ių) montuojamas keičiamasis šviesos šaltinis, turi būti sukonstruotas (-i) taip, kad šviesos šaltinį sumontuoti būtų paprasta, nebūtų pavojaus apsirikti net tamsoje.

4.15.

Dėl fotometrinio reguliavimo ir matavimo sąlygų žr. 4 priedą.

4.15.1.

Žibintas su keičiamaisiais šviesos šaltiniais laikomas tinkamu, jei atitinka 5 dalies reikalavimus su mažiausiai vienu standartiniu (etaloniniu) šviesos šaltiniu, kuris gali būti pateiktas su žibintu.

4.16.

Skleidžiamos šviesos spalva

Visų žibintų skleidžiama šviesa turi būti baltos spalvos. Tačiau, pareiškėjui prašant, priekinių rūko žibintų skleidžiama spalva gali būti pasirinkto atspalvio geltona.

4 priedo A4-XII paveiksle apibrėžtame šviesos sklaidos tinklelio laukelyje posūkio apšvietimo žibintų skleidžiama šviesa turi būti balta. Už šio laukelio ribų neturi būti jokių pastebimų spalvos pokyčių.

4.16.1.

Žibintų su LED moduliais kolorimetrinės charakteristikos matuojamos pagal 9 priedo 4.3.2 punktą.

4.17.

Kai naudojami priekiniai žibintai arba APAS su reguliuojamu atšvaitu, kiekvienai montavimo padėčiai, nurodytai pagal 3.1.3 punktą, taikomi 5.1–5.4 punktų reikalavimai. Patikrai taikoma ši procedūra:

4.17.1.

kiekviena naudojama padėtis nustatoma naudojant bandomąjį goniometrą tiesės, jungiančios šviesos šaltinio centrą ir tašką HV matavimo ekrane, atžvilgiu. Tuomet reguliuojamas atšvaitas ir (arba) sistema arba viena ar keletas sudedamųjų jo (jos) dalių perkeliama į tokią padėtį, kurioje matavimo ekrano apšvietimas atitinka reikiamus nustatymo reikalavimus.

4.17.2.

Atšvaito ir (arba) sistemos arba vienos ar keleto sudedamųjų jo (jos) dalių, kurio (-ios, -ių) pradinė padėtis atitinka 4.17.1 punkto nuostatas, įtaisas ar jo dalis (-ys) turi atitikti reikiamus fotometrinius 5.1–5.4 punktų reikalavimus.

4.17.3.

Papildomi bandymai atliekami atšvaitą ir (arba) sistemą arba vieną ar keletą jo (jos) sudedamųjų dalių priekinių žibintų ir (arba) sistemų arba jų sudedamųjų dalių reguliavimo įtaisu perkėlus vertikaliai ±2 laipsniais arba bent jau nustačius į maksimalią padėtį, jei ji mažiau nei 2 laipsniais nutolusi nuo pradinės padėties. Perstačius priekinį žibintą ir (arba) sistemą arba vieną ar keletą jo (jos) sudedamųjų jos (pvz., naudojant goniometrą) atitinkamai priešinga kryptimi, spinduliuojamos šviesos stipris turi būti patikrintas ir atitikti reikalaujamas ribas šiomis kryptimis:

artimoji šviesa	jei tai priekinis žibintas – taškuose B 50 L ir 75 R (atitinkamai B 50 R ir 75 L);
	jei tai APAS – taškuose B 50 L ir 75 R arba 50 R, jei taikytina;
	jei tai AS, BS, CS, DS ir ES klasių žibintai – taškuose HV ir 0,86 D–V;
tolimoji šviesa	IM ir taške HV (procentais nuo IM).

4.17.4.

Jei pareiškėjas nurodė tik vieną montavimo padėtį, visoms kitoms padėtims kartojama 4.17.1–4.17.3 punktuose nurodyta procedūra.

4.17.5.

Jei pareiškėjas nenurodo specialių montavimo padėčių, priekinis žibintas ir (arba) sistema arba jo (jos) sudedamoji (-osios) dalis (-ys) turi būti nustatomas (-a, -os) 5.1–5.4 punktuose nustatytiems matavimams, atitinkamam (-iems) reguliavimo įtaisui (-ams) esant vidurinėje padėtyje. 4.17.3 punkte nurodyti papildomi bandymai atliekami atitinkamu (-ais) reguliavimo įtaisu (-ais) perkėlus atšvaitą ir (arba) sistemą arba jo (jos) sudedamąją (-ąsias) dalį (-is) į kraštines padėtis (o ne nukreipus ± 2 laipsniais).

5. SPECIALIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

5.1.

Techniniai reikalavimai, keliami A, B, D (GDL), BS, CS, DS arba ES (GDL) klasių tolimajai šviesai (simboliai „R“, „HR“, „DR“, „XR“, „R-BS“, „WR-CS“, „WR-DS“ arba „WR-ES“)

5.1.1.

Jeigu kelio apšvietimo įtaisas skirtas skleisti tolimąją ir artimąją šviesas, tolimosios šviesos sukuriamas šviesos stipris matuojamas tą įtaisą sureguliavus taip pat, kaip atliekant matavimus pagal 5.2–5.4 punktus.

Jeigu kelio apšvietimo įtaisas skleidžia tik tolimąją šviesą, jis sureguliuojamas taip, kad didžiausio šviesos stiprio centras būtų linijų H–H ir V–V sankirtos taške; toks įtaisas turi atitikti tik reikalavimus, nurodytus 5.1.3 punkte.

Jei tolimajai šviesai skleisti įtaise naudojamas daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, norint nustatyti didžiausiąją šviesos stiprio vertę (IM), tie šviesos šaltiniai įjungiami kartu.

5.1.2.

Nepaisant pagrindinei artimajai šviesai skleisti naudojamo šviesos šaltinio tipo, kiekvienai atskirai tolimajai šviesai skleisti gali būti naudojami keli šviesos šaltiniai.

5.1.3.

Tolimosios šviesos stiprio pasiskirstymo reikalavimai

5.1.3.1.

Kaip nurodyta A4-II paveiksle, tolimosios šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad atitiktų toliau nustatytus reikalavimus.

5 lentelė

Tolimosios šviesos stiprio reikalavimai

		A klasės žibintas	B klasės žibintas	D klasės žibintas
Bandymo taškas	Kampinės koordinatės Laipsniai	Būtinasis šviesos stipris cd	Būtinasis šviesos stipris cd	Būtinasis šviesos stipris cd
		Min.	Min.	Min.
IM		27 000	40 500	43 800
H–5L	0,0; 5,0 L	3 400	5 100	6 250
H–2,5L	0,0; 2,5 L	13 500	20 300	25 000
H–2,5R	0,0; 2,5 R	13 500	20 300	25 000
H–5R	0,0; 5,0 R	3 400	5 100	6 250

5.1.3.2.

Kaip nurodyta A4-III paveiksle, pagrindinės tolimosios šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad atitiktų toliau nustatytus reikalavimus.

6 lentelė

Pagrindinės tolimosios šviesos stiprio pasiskirstymas

Bandymo taško numeris	Bandymo taško kampinės koordinatės (laipsniais) (*1)	Būtinasis šviesos stipris [cd]
		BS klasė		CS klasė		DS ir ES klasės
		MIN.	MAKS.	MIN.	MAKS.	MIN.	MAKS.
1	H–V	16 000	–	20 000	–	30 000	---
2	H–2,5°R ir 2,5°L	9 000	–	10 000	–	20 000	---
3	H–5°R ir 5°L	2 500	–	3 500	–	5 000	---
4	H–9°R ir 9°L	–	–	2 000	–	3 400	---
5	H–12°R ir 12°L	–	–	600	–	1 000	---
6	2°U–V	–	–	1 000	–	1 700	---
	MIN. šviesos stipris, kai (IM) yra didžiausias	20 000	–	25 000	–	40 000	–
	MAKS. šviesos stipris, kai (IM) yra didžiausias	–	215 000	–	215 000	–	215 000

5.1.3.3.

Kaip nurodyta A4-IV paveiksle, antrinės tolimosios šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad atitiktų toliau nustatytus reikalavimus.

7 lentelė

Antrinės tolimosios šviesos stiprio pasiskirstymas

Bandymo taško numeris	Bandymo taško kampinės koordinatės (laipsniais) (*2)	Būtinasis šviesos stipris [cd]
		BS klasė		CS klasė		DS ir ES klasės
		MIN.	MAKS.	MIN.	MAKS.	MIN.	MAKS.
1	H–V	16 000	–	20 000	–	30 000	–
2	H–2,5°R ir 2,5°L	9 000	–	10 000	–	20 000	–
3	H–5°R ir 5°L	2 500	–	3 500	–	5 000	–
6	2°U–V	–	–	1 000	–	1 700	–
	MIN. šviesos stipris, kai (IM) yra didžiausias	20 000	–	25 000	–	40 000	–
	MAKS. šviesos stipris, kai (IM) yra didžiausias	–	215 000	–	215 000	–	215 000

5.1.3.4.

Išskyrus BS, CS, DS ir ES klasių žibintus, linijų hh ir vv sankirtos taškas (HV) turi būti izokandelos, žyminčios 80 proc. didžiausio šviesos stiprio (Imax), ribojamame plote.

5.1.3.5.

Didžiausioji vertė (IM) jokiomis aplinkybėmis neturi viršyti 215 000 cd.

5.1.3.6.

Didžiausiojo šviesos stiprio atskaitos žymė (I′M) skaičiuojama pagal šią formulę:

I'M = IM / 4 300

Ši vertė suapvalinama iki vienos iš šių verčių: 5 – 7,5 – 10 – 12,5 – 17,5 – 20 – 25 – 27,5 – 30 – 37,5 – 40 – 45– 50.

5.1.3.7.

Per keturias sekundes po D arba ES klasės žibinto su dujų išlydžio šviesos šaltiniu, kai balastinis įtaisas nėra šviesos šaltinio sudedamoji dalis, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, tolimosios šviesos įjungimo taške HV turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 37 500 cd apšvietimas, jeigu tai tik tolimąją šviesą skleidžiantis priekinis žibintas.

Energijos tiekimas turi būti pakankamas reikiamam stiprios srovės impulso didėjimui užtikrinti.

5.2.

Techniniai reikalavimai, keliami priekinių žibintų skleidžiamai A, B ir D (GDL) klasių artimajai šviesai (simboliai „C“, „HC“ ir „DC“)

5.2.1.

Priekinis žibintas nustatomas pagal 5 priedo 1.2 punktą.

Tačiau, jeigu vertikalaus sureguliavimo negalima pakartotinai atlikti siekiant nustatyti reikiamą padėtį su leidžiamaisiais nuokrypiais, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 5 priedo 2 dalyje aprašytas instrumentinis metodas.

5.2.1.1.

Taip nustatytas žibintas turi:

i)	jei patvirtinimo prašoma tik dėl artimosios šviesos (9) – atitikti 5.2.2 punkte nustatytus reikalavimus;

ii)	jei jis skirtas ir artimajai, ir tolimajai šviesai skleisti – atitikti 5.2.2 ir 5.1 punktuose nustatytus reikalavimus.

5.2.1.2.

Jeigu taip nustatytas priekinis žibintas neatitinka 5.2.2 ir 5.1 punktuose nustatytų reikalavimų, jo sureguliavimas gali būti pakeistas pagal 5 priedo 1.2.3 punkto reikalavimus.

5.2.2.

Artimoji šviesa turi atitikti reikalavimus dėl šviesos stiprio bandymo taškuose, nurodytuose 8 lentelėje ir A4-V arba A4-VI paveiksle.

Artimosios šviesos priekiniai žibintai su dujų išlydžio šviesos šaltiniais tuos šviesos stiprio reikalavimus turi atitikti tik daugiau kaip po 10 minučių nuo uždegimo.

5.2.2.1.

Per keturias sekundes po D klasės žibinto su dujų išlydžio šviesos šaltiniu, kai balastinis įtaisas nėra šviesos šaltinio sudedamoji dalis, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, artimosios šviesos įjungimo taške 50V turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 6 250 cd apšvietimas, jeigu tai tik artimąją šviesą skleidžiantis arba pakaitomis artimosios ir tolimosios šviesos funkcijas atliekantis priekinis žibintas.

Energijos tiekimas turi būti pakankamas reikiamam stiprios srovės impulso didėjimui užtikrinti.

8 lentelė

Artimosios šviesos stipriai (visi stipriai išreikšti cd)

Žibintai, skirti eismui dešiniąja puse(***), kai artimosios šviesos žibinto klasė yra						A klasė		B klasė		D klasė
		Žr. 4 priede parodytą spindulių pluoštą				A4-V pav.		A4-V pav.		A4-VI pav.
			Padėtis laipsniais
			Horizontali		Vertikali
A dalis	Nr.	Elementas	taške / nuo	iki	taške	min.	maks.	min.	maks.	min.	maks.
	1	B50L	3,43 L		0,57 U		350		350		350
	2	BR	2,50 R		1,00 U		1 750		1 750
	3	III zona (žr. C dalį)					625		625		625
	4	50 R	1,72 R		0,86 D	5 100		10 100		12 500
	5	75R	1,15 R		0,57 D	5 100		10 100		12 500
	6	50 V	V		0,86 D			5 100		7 500
	7	50L	3,43 L		0,86 D	3 550	13 200 (*)	6 800	13 200 (*)		18 480
	8	75L	3,43 L		0,57 D		10 600		10 600
	9	25L1	3,43 L		1,72 D						18 800
	10	25L2	9,00 L		1,72 D	1 250		1 700		2 500
	11	25R1	9,00 R		1,72 D	1 250		1 700		2 500
	12	25L3	15,0 L		1,72 D					1 250
	13	25R2	15,0 R		1,72 D					1 250
	14	15L	20,0 L		2,86 D					625
	15	15R	20,0 R		2,86 D					625
		I segmentas, nuo A iki B	5,15 L	5,15 R	0,86 D					3 750
		C-D	2,50 R		1,00 U						1 750
		III segmentas ir žemiau	9,37 L	8,50 R	4,29 D						12 500
		IV zona	5,15 L iki 5,15 R – 0,86 D iki 1,72 D			1 700		2 500
		I zona	9,00 L iki 9,00 R – 1,72 D iki 4,00 D				17 600		< 2I(**)
		Imax R	Vertikali virš taško 1, 72D, į dešinę nuo linijos V–V								43 800
		Imax L	Į kairę nuo linijos V–V								31 300

Priekiniai žibintai, skirti eismui dešiniąja puse(***)
B dalis	Bandymo taškas	Kampinės koordinatės (laipsniais)	Būtinasis šviesos stipris (cd)
	B1	4,00 U–8,00 L	Taškai B1 + B2 + B3 Ne mažiau kaip 190
	B2	4,00 U–0
	B3	4,00 U–8,00 R
	B4	2,00 U–4,00 L	Taškai B4 + B5 + B6 Ne mažiau kaip 375
	B5	2,00 U–0
	B6	2,00 U–4,00 R
	B7	0–8,00 L	Ne mažiau kaip 65
	B8	0–4,00 L	Ne mažiau kaip 125

III zona (apribota šiomis koordinatėmis, laipsniais)
C dalis	8,00 L	8,00 L	8,00 R	8,00 R	6,00 R	1,50 R	V–V	4,00 L
C dalis	1,00 U	4,00 U	4,00 U	2,00 U	1,50 U	1,50 U	H–H	H–H

Pastabos.

8 lentelės A, B ir C dalyse:

raidė L reiškia, kad taškas yra į kairę nuo linijos VV;

raidė R reiškia, kad taškas yra į dešinę nuo linijos VV;

raidė U reiškia, kad taškas yra virš linijos HH;

raidė D reiškia, kad taškas arba segmentas yra žemiau linijos HH.

(*)	Priekinio žibinto, kurio LED moduliai skleidžia artimąją šviesą ir turi elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, išmatuota vertė neturi būti didesnė kaip 18 500 cd.

(**)	Faktinė vertė, atitinkamai išmatuota taškuose 50 R ir 50 L.

(***)

Eismo kairiąja puse atveju raidė R pakeičiama raide L ir atvirkščiai.

5.2.3.

I, III ir IV zonose neturi būti matomumą bloginančių poslinkių į šonus.

5.2.4.

Priekiniai žibintai, suprojektuoti pagal eismo dešiniąja ir kairiąja pusėmis reikalavimus, kiekvienoje iš dviejų optinio įtaiso, šviesos šaltinio (-ių) arba LED modulio (-ių), skleidžiančio (-ių) pagrindinę artimąją šviesą, nustatymo padėčių turi atitikti pirmiau išdėstytus reikalavimus, taikomus atitinkamai eismo krypčiai.

5.2.5.

5.2.2 punkto reikalavimai taip pat taikomi priekiniams žibintams, skirtiems posūkiams apšviesti, ir (arba) priekiniams žibintams su papildomu (-ias) šviesos šaltiniu (-iais) arba LED moduliu (-iais), minėtu (-ais) 5.2.6.2 punkte. Jeigu priekinis žibintas skirtas posūkiams apšviesti, jo sureguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad spindulio ašis vertikaliai nepasislinktų daugiau kaip 0,2°.

5.2.5.1.

Jeigu posūkiai apšviečiami:

5.2.5.1.1.

apsukant artimąją šviesą arba horizontaliai pakreipiant ribinės linijos alkūnės linkio vietą, matavimai atliekami atkūrus pradinę horizontalią visos priekinio žibinto sąrankos padėtį, pvz., goniometru;

5.2.5.1.2.

pakreipiant vieną arba daugiau priekinio žibinto optinių dalių, tačiau horizontaliai nejudinant ribinės linijos alkūnės linkio vietos, matavimai atliekami šioms dalims esant kraštutinėje veikimo padėtyje;

5.2.5.1.3.

naudojant papildomą (-us) šviesos šaltinį (-ius) arba LED modulį (-ius), horizontaliai nejudinant ribinės linijos alkūnės linkio vietos, matavimai atliekami įjungus šį (šiuos) šviesos šaltinį (-ius) arba LED modulį (-ius).

5.2.6.

Pagrindinei artimajai šviesai leidžiama naudoti tik vieną kaitinamąjį šviesos šaltinį, vieną dujų išlydžio šviesos šaltinį, vieną ar kelis LED šviesos šaltinius arba vieną ar kelis LED modulius. Papildomus šviesos šaltinius arba LED modulius leidžiama naudoti taip:

5.2.6.1.

5.2.6.2.

artimosios šviesos priekiniame žibinte gali būti naudojamas vienas papildomas kaitinamasis šviesos šaltinis, atitinkantis JT taisyklę Nr. 37, vienas ar keli papildomi LED šviesos šaltiniai, atitinkantys JT taisyklę Nr. 128, ir (arba) vienas ar keli LED moduliai, kurie skleistų infraraudonąją spinduliuotę. Šis (šie) šviesos šaltinis (-iai) turi būti įjungiamas (-i) tik kartu su pagrindiniu šviesos šaltiniu arba LED moduliu (-iais). Sugedus pagrindiniam šviesos šaltiniui arba pagrindiniam (-iams) LED moduliui (-iams), šis papildomas šviesos šaltinis ir (arba) LED modulis (-iai) turi būti automatiškai išjungiamas (-i);

5.2.6.3.

sugedus papildomam kaitinamajam šviesos šaltiniui, vienam ar keliems papildomiems LED šviesos šaltiniams arba vienam ar keliems papildomiems LED moduliams, priekinis žibintas turi toliau veikti pagal artimosios šviesos reikalavimus.

5.3.

Techniniai reikalavimai, keliami adaptyviosioms priekinio apšvietimo sistemoms (APAS) (simboliai „XC“, „XCE“, „XCV“, „XCW“ ir „XR“)

5.3.1.

Bendrosios nuostatos

5.3.1.1.

Kiekviena sistema pagal 5.3.2.4 punktą turi skleisti C klasės artimąją šviesą ir vieną ar kelias kitos klasės (-ių) artimąją (-ąsias) šviesą (-as); joje gali būti numatyta vienas ar keli kiti režimai pagal kiekvieną artimosios šviesos klasę bei priekinio apšvietimo funkcijos pagal 5.3.3 ir (arba) 3.1.3.2.l punkto (-ų) nuostatas.

5.3.1.2.

Sistema turi turėti automatinių pokyčių galimybę, kad kelio apšvietimas būtų tinkamas ir nekiltų nepatogumų nei vairuotojui, nei kitiems eismo dalyviams.

5.3.1.3.

Sistema laikoma tinkama, jei ji atitinka reikiamus 5.3.2 ir 5.3.3 punktų fotometrinius reikalavimus.

5.3.1.4.

Fotometriniai matavimai atliekami pagal pareiškėjo aprašymą:

5.3.1.4.1.

esant neutraliai būklei;

5.3.1.4.2.

su signalu V, signalu W, signalu E arba signalu T, priklausomai nuo to, kuris taikomas;

5.3.1.4.3.

prireikus – su bet kuriuo (-iais) kitu (-ais) signalu (-ais) arba signalų deriniais, laikantis pareiškėjo instrukcijų;

5.3.1.4.4.

jei tai priekinis žibintas su dujų išlydžio šviesos šaltiniu, kai balastinis įtaisas nėra šviesos šaltinio sudedamoji dalis, per keturias sekundes po priekinio žibinto, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, įjungimo;

5.3.1.4.4.1.

jeigu tai tik tolimąją šviesą skleidžiantis priekinis žibintas, taške HV turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 37 500 cd apšvietimas;

5.3.1.4.4.2.

jeigu tai tik artimąją šviesą arba pakaitomis artimąją ir tolimąją šviesas (kaip aprašyta 4.11.1 ir 4.11.4 punktuose) skleidžiantis priekinis žibintas, įjungus C klasės artimąją šviesą taške 50 V turi būti pasiektas bent 3 100 cd apšvietimas;

5.3.1.4.4.3.

abiem atvejais energijos tiekimas turi būti pakankamas reikiamam stiprios srovės impulso didėjimui užtikrinti.

5.3.2.

Nuostatos dėl artimosios šviesos

Prieš atliekant tolesnes bandymų procedūras, sistema turi būti neutralios būklės, t. y. skleisti C klasės artimąją šviesą.

5.3.2.1.

Kiekvienoje sistemos (transporto priemonės) pusėje neutralios būklės artimosios šviesos spindulių pluoštas, panaudojant bent vieną apšvietimo įrenginį, turi sukurti bent vieną ribinę liniją pagal 5 priedą arba:

5.3.2.1.1.

sistemoje turi būti numatytos kitos priemonės, pvz., optinės priemonės arba laikini pagalbiniai spinduliai, kurie padėtų aiškiai ir teisingai nustatyti spindulius;

5.3.2.1.2.

5 priedas netaikomas eismo krypties keitimo funkcijai, aprašytai 4.12 punkte.

5.3.2.2.

Sistema arba viena ar keletas sudedamųjų jos dalių prieš pradedant matavimus turi būti nustatyta (-os) pagal 5 priedo 1 dalies reikalavimus taip, kad ribinės linijos padėtis atitiktų 10 lentelėje nurodytus reikalavimus.

5.3.2.3.

Tokiu būdu nustatyta sistema arba viena ar kelios sudedamosios jos dalys:

a)	jei patvirtinimo prašoma tik dėl artimosios šviesos, turi atitikti reikalavimus, nustatytus atitinkamuose tolesniuose punktuose;

b)	jei, priešingai, sistema suprojektuota taip, kad galėtų užtikrinti papildomą apšvietimą ar atlikti šviesos signalų funkcijas, kurioms galioja ši taisyklė, ji taip pat turi atitikti reikalavimus, nustatytus atitinkamuose tolesniuose punktuose, jei jos negalima reguliuoti atskirai.

5.3.2.4.

Jei sistema skleidžia artimąją šviesą nurodytu režimu, ji turi atitikti 9 lentelės (fotometrinės vertės) A dalies atitinkamo skyriaus (C, V, E arba W) ir 10 lentelės (Imax ir ribinės linijos vieta), taip pat 5 priedo 1 dalies (ribinės linijos reikalavimai) reikalavimus.

5.3.2.5.

Šviesa gali būti skleidžiama posūkių apšvietimo režimu su sąlyga, kad:

5.3.2.5.1.

sistema atitinka 9 lentelės (fotometrinės vertės) B dalies ir 10 lentelės B dalies (ribinės linijos reikalavimai) atitinkamus reikalavimus, kai vertės matuojamos 5.3.4 punkte nurodyta tvarka, atsižvelgiant į posūkių apšvietimo režimo kategoriją (1 ar 2), kurią prašoma patvirtinti;

5.3.2.5.2.

kai T signalas atitinka patį mažiausią transporto priemonės sukimosi į kairę (arba į dešinę) spindulį, abiejose sistemos pusėse esančių šviesos šaltinių skleidžiamos šviesos stiprio verčių suma turi būti ne mažesnė nei 2 500 cd viename ar keliuose zonos, esančios tarp linijos H–H bei 2 laipsniais po ja esančios linijos ir 10–45 laipsnius į kairę arba į dešinę nutolusių linijų, taškuose;

5.3.2.5.3.

jei prašoma patvirtinti 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimą, sistemą galima naudoti tik tose transporto priemonėse, kurios sukonstruotos taip, kad horizontalioji sistemos nustatyta ribinės linijos linkio vieta atitiktų JT taisyklės Nr. 48 6.22.7.4.5 punkto i papunkčio atitinkamas nuostatas;

5.3.2.5.4.

jei prašoma patvirtinti 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimą, sistema suprojektuota taip, kad apšvietimui pasislinkus į šoną ar pakitus būtų galima automatiškai atkurti tokias fotometrines sąlygas, kurios arba atitiktų nurodytąsias 5.3.2.4 punkte arba neviršytų 1 300 cd IIIb zonoje, apibrėžtoje 11 lentelėje, ir 3 400 cd Imax segmento taške;

tačiau tai nėra būtina, jei padėtyse sistemos atskaitos ašies atžvilgiu iki 0,3° į viršų nuo linijos HH, iki 5° į kairę ir iki 0,57° į viršų nuo linijos HH daugiau nei per 5° į kairę nė viename taške neviršyta 880 cd vertė.

5.3.2.6.

Sistema turi būti patikrinta pagal gamintojo instrukcijas, vadovaujantis 3.1.3.3.1 punkte apibrėžta saugos koncepcija.

5.3.2.7.

Sistemos arba viena ar kelios sudedamosios jų dalys, suprojektuotos ir eismui dešiniąja, ir eismui kairiąja puse, pagal 4.10 punkto nuostatas abiejose padėtyse turi atitikti atitinkamai eismo krypčiai keliamus reikalavimus.

5.3.2.8.

Sistema turi būti sukonstruota taip, kad:

5.3.2.8.1.

bet kuris nurodytas artimosios šviesos režimas taške 50 V užtikrintų ne mažesnę nei 2 500 cd apšvietą kiekvienoje sistemos pusėje;

šis reikalavimas netaikomas V klasės artimosios šviesos režimui (-ams);

5.3.2.8.2.

esant kitiems režimams:

šios taisyklės 5.3.1.4.3 punkte nurodytų įvadinių signalų atveju būtina laikytis 5.3.2 punkto reikalavimų.

9 lentelė

Artimosios šviesos fotometriniai reikalavimai, taikomi kartu su A4-VII paveikslu

A dalis

Reikalavimai, cd

Padėtis / laipsniai

Artimoji šviesa

Horizontali

Vertikali

C klasė

V klasė

E klasė

W klasė

Nr.

Elementas

taške / nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

A dalis

B 50 L

L 3,43

–

U 0,57

50(4)

350

625(7)

625

R 2,50

–

U 1,00

50(4)

1 750

880

1 750

2 650

Segmentas BRR

R 8,00

R 20

U 0,57

50(4)

3 550

–

880

–

3 550

–

5 300

Segmentas BLL

L 8,00

L 20

U 0,57

50(4)

625

–

880

–

880

–

880

L 7,00

–

III zona

Kaip nurodyta 11 lentelėje

–

625

–

625

–

880

–

880

S 50 + S 50 LL + S 50 RR(5)

–

U 4,00

190(6)

–

190(6)

–

190(6)

–

S 100 + S 100 LL + S 100 RR(5)

–

U 2,00

375(6)

–

375(6)

–

375(6)

–

50 R

R 1,72

–

D 0,86

–

5 100

–

75 R

R 1,15

–

D 0,57

10 100

–

15 200

–

20 300

–

50 V

–

D 0,86

5 100

–

5 100

–

10 100

–

10 100

–

50 L

L 3,43

–

D 0,86

3 550

13 200 (8)

3 550

13 200 (8)

6 800

–

6 800

26 400 (8)

25 LL

L 16,00

–

D 1,72

1 180

–

845

–

1 180

–

3 400

–

25 RR

R 11,00

–

D 1,72

1 180

–

845

–

1 180

–

3 400

–

20 segmentas ir žemiau

L 3,50

D 2,00

–

17 600 (2)

10 segmentas ir žemiau

L 4,50

R 2,00

D 4,00

–

12 300 (1)

–

12 300 (1)

–

12 300 (1)

–

7 100 (2)

Imax (3)

–

16 900

44 100

8 400

44 100

16 900

79 300 (7)

29 530

70 500 (2)

B dalis (posūkių apšvietimo režimas): taikoma 9 lentelė, tačiau eilutės Nr. 1, 7, 13 ir 18 pakeičiamos toliau nurodytosiomis.

B dalis

B50L

L 3,43

–

U 0,57

50(4)

530

790

III zona

Kaip nurodyta 11 lentelėje

–

880

–

880

–

880

–

880

50 L

L 3,43

–

D 0,86

1 700

–

3 400

–

3 400

–

3 400

–

Imax

–

10 100

44 100

5 100

44 100

10 100

79 300 (7)

20 300

70 500 (2)

Pastabos.

9 lentelės A ir B dalyse:

(1)	Ne daugiau nei 15 900 cd, jei sistema gali skleisti ir W klasės artimąją šviesą.

(2)	Taip pat taikomi reikalavimai, atitinkantys 12 lentelės nuostatas.

(3)	Vietos reikalavimai pagal 10 lentelės nuostatas (segmentas Imax).

(4)	Pluošto dalis kiekvienoje sistemos pusėje (segmentams BLL ir BRR – bent vienas taškas), matuojama pagal 4 priedo nuostatas, turi būti ne mažesnė nei 50 cd.

(5)	Vietos reikalavimai pagal 13 lentelės nuostatas.

(6)	Gabaritinių žibintų pora, įmontuota į sistemą arba turinti būti sumontuota montuojant sistemą, gali būti įjungiama laikantis pareiškėjo instrukcijų.

(7)	Taip pat taikomi reikalavimai, atitinkantys 14 lentelės nuostatas.

(8)

Didžiausioji vertė gali būti dauginama iš 1,4, jeigu pagal gamintojo aprašymą yra garantuojama, kad ši vertė nebus viršijama eksploatacijos metu sistemos priemonėmis arba, jeigu sistemos naudojamos tik transporto priemonėse, atitinkamomis sistemos maitinimo stabilizavimo arba ribojimo priemonėmis, kaip nurodyta pranešimo blanke.

10 lentelė

Artimosios šviesos spindulių pluošto elementai, kampinė padėtis arba vertė laipsniais ir papildomi reikalavimai

Spindulių pluošto dalies padėtis ir reikalavimai

C klasės artimoji šviesa

V klasės artimoji šviesa

E klasės artimoji šviesa

W klasės artimoji šviesa

Horiz.

Vert.

Horiz.

Vert.

Horiz.

Vert.

Horiz.

Vert.

Kampinė padėtis / vertė laipsniais segmente Imax

Didžiausias šviesos stipris segmente Imax, nurodytas šioje lentelėje, turi būti 9 lentelės 18 eilutėje nurodytose ribose.

0,5 L – 3R

0,3 D – 1,72 D

0,5 L – 3R

0,1D – 1,72D

0,5 L – 3R

0,3 D – 1,72 D

Ribinė linija ir jos dalys turi:

a)	atitikti šios taisyklės 5 priedo 1 dalies reikalavimus ir

b)	jos padėtis turi būti tokia, kad horizontalioji dalis būtų ties:

V = 0,57 D

ne aukščiau 0,57 D ir ne žemiau 1,3 D

ne aukščiau 0,23 D1

ne žemiau 0,57 D

ne aukščiau 0,23 D ir ne žemiau 0,57 D

Pastaba dėl 10 lentelės.

(1)	Taip pat taikomi reikalavimai, atitinkantys 9 lentelės nuostatas.

11 lentelė

Artimosios šviesos spindulių pluošto III zonos viršūnių koordinatės

Kampinė padėtis laipsniais	Atskaitos trikampio Nr.	1	2	3	4	5	6	7	8
IIIa zona C arba V klasės artimoji šviesa	Horizontali	8 L	8 L	8 R	8 R	6 R	1,5 R	V–V	4 L
IIIa zona C arba V klasės artimoji šviesa	Vertikali	1 U	4 U	4 U	2 U	1,5 U	1,5 U	H–H	H–H
III b zona W arba E klasės artimoji šviesa	Horizontali	8 L	8 L	8 R	8 R	6 R	1,5 R	0,5 L	4 L
III b zona W arba E klasės artimoji šviesa	Vertikali	1 U	4 U	4 U	2 U	1,5 U	1,5 U	0,34 U	0,34 U

12 lentelė

Papildomi reikalavimai W klasės artimajai šviesai, cd

Apibrėžtis ir reikalavimai, taikomi segmentams E, F1, F2 ir F3 (nepavaizduotiems 9 lentelėje ir 4 priedo A4-VII paveiksle)

Leidžiama ne daugiau nei 175 cd: a) segmente E tarp 10 laipsnių taške U, 20 laipsnių taške L ir 20 laipsnių taške R; b) trijuose vertikaliuose segmentuose (F1, F2 ir F3) horizontaliose padėtyse 10 laipsnių taške L, taške V ir 10 laipsnių taške R, kurie visi trys yra nuo 10 iki 60 laipsnių taškuose U.

Kitas (papildomas) reikalavimų rinkinys Imax, 20 segmentui ir 10 segmentui:

taikomos 9 lentelės A arba B dalys, tačiau didžiausios leidžiamos eilučių Nr. 16, 17 ir 18 vertės pakeičiamos toliau nurodytosiomis.

Jei pagal pareiškėjo instrukcijas pagal 3.1.3.2 punkto e papunktį W klasės artimosios šviesos spindulių pluoštas turi būti skleidžiamas 20 segmente ir žemiau ne daugiau nei 8 800 cd stiprio, o 10 segmente ir žemiau – ne daugiau nei 3 550 cd stiprio, projektinė šio spindulių pluošto stiprio vertė taške Imax turi būti ne didesnė kaip 88 100 cd.

13 lentelė

Reikalavimai, taikomi matavimo taškų viršutiniajai daliai ir kampinėms padėtims

Taško padėtis	S 50 LL	S 50	S 50 RR	S 100 LL	S 100	S 100 RR
Kampinė padėtis laipsniais	4 U / 8 L	4 U / V–V	4 U / 8 R	2 U / 4 L	2 U / V–V	2 U / 4 R

14 lentelė

Papildomi reikalavimai, taikomi E klasės artimajai šviesai

Taikomos 9 lentelės A ir B dalys bei 10 lentelė, tačiau 9 lentelės eilutės Nr. 1 ir 18 ir 10 lentelės B dalis pakeičiami toliau nurodytaisiais.
Taško padėtis	9 lentelės 1 eilutė, A arba B dalis	9 lentelės 18 eilutė, A arba B dalis	10 lentelės B dalis
Duomenų rinkinys	EB 50 L (cd)	Imax (cd)	Ribinės linijos horizontali padėtis laipsniais
	maks.	maks.	ne daugiau kaip
E1	530	70 500	0,34 D
E2	440	61 700	0,45 D
E3	350	52 900	0,57 D

15 lentelė

Tolimosios šviesos funkcijos pritaikymo reikalavimai pagal 5.3.3.7 punktą

A dalis	Bandymo taškas	Padėtis / laipsniai		Maks. stipris (*4)
	Bandymo taškas	Horizontali	Vertikali	(cd)
	1 linija, kairė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	4,8°L–2°L	0,57° į viršų	625
	1 linija, dešinė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui kairiąja puse	2°R–4,8°R	0,57° į viršų	625
	2 linija, kairė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	2,4°L–1°L	0,3° į viršų	1 750
	2 linija, dešinė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui kairiąja puse	1°R–2,4°R	0,3° į viršų	1 750
	3 linija, kairė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 200 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	1,2°L–0,5°L	0,15° į viršų	5 450
	3 linija, dešinė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 200 m atstumu esant eismui kairiąja puse	0,5°R–1,2°R	0,15° į viršų	5 450
	4 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	1,7°R – 1,0°R	0,3° į viršų	1 850
		>1,0° R–1,7°R		2 500
	4 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui kairiąja puse	1,7°R – 1,0°R		1 850
		>1,0° L – 1,7°L		2 500
	5 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	0,9 °L–0,5°R	0,15° į viršų	5 300
		>0,5°R–0,9°R		7 000
	5 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui kairiąja puse	0,9 R–0,5°L		5 300
		>0,5°L–0,9°L		7 000
	6 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 200 m atstumu esant eismui kairiąja ir dešiniąja pusėmis	0,45°L–0,45°R	0,1° į viršų	16 000
B dalis	Bandymo taškas	Padėtis /laipsniai (*3)		Min. stipris (*4)
	Bandymo taškas	Horizontali	Vertikali	(cd)
	50R	1,72 R	D 0,86	5 100
	50V	V	D 0,86	5 100
	50L	3,43 L	D 0,86	2 550
	25LL	16 L	D 1,72	1 180
	25RR	11 R	D 1,72	1 180

5.3.3.

Nuostatos dėl tolimosios šviesos

Prieš atliekant bet kurį kitą naują bandymą, sistemą reikia perjungti į neutralią būklę.

5.3.3.1.

Sistemos apšvietimo įrenginys (-iai) turi būti sureguliuotas pagal gamintojo instrukcijas taip, kad didžiausio apšviestumo zonos centras būtų linijų H–H ir V–V sankirtos taške (HV).

5.3.3.1.1.

Visi apšvietimo įrenginiai, kurių negalima sureguliuoti atskirai arba kurie buvo nustatyti matavimams pagal 5.3.2 punkto nuostatas, turi būti bandomi nepakeitus jų padėties.

5.3.3.2.

Šviesos stipris, matuojamas pagal 5.1 punkto nuostatas, turi atitikti 5 lentelėje B klasei nustatytus reikalavimus ir 5.1.3.4 punkto reikalavimus.

5.3.3.3.

APAS spinduliuojama šviesa arba dalis spindulių pluošto gali būti automatiškai paslenkama į šoną (arba pakeista, siekiant to paties efekto), jeigu:

5.3.3.3.1.

sistema atitinka 5.1.3.1 punkte B klasei keliamus reikalavimus ir 5.1.3.4 punkto reikalavimus, kiekvieną apšvietimo įrenginį išmatavus 5.3.4 punkte nurodyta tvarka.

5.3.3.4.

Sistema turi būti sukonstruota taip, kad:

5.3.3.4.1.

apšvietimo įrenginiai dešinėje ir kairėje pusėse taške HV kiekvienas skleistų bent jau 16 200 cd stiprio šviesą.

5.3.3.5.

Jei tam tikras spindulių pluoštas neatitinka keliamų reikalavimų, leidžiama atlikti spindulių pluošto koregavimą 0,5 laipsnio aukštyn arba žemyn ir (arba) 1 laipsniu į dešinę arba į kairę pradinio nustatymo atžvilgiu; pakoreguotoje padėtyje visi fotometriniai reikalavimai turi būti įvykdyti. Šios nuostatos netaikomos apšvietimo įrenginiams, nurodytiems 5.3.3.1.1 punkte.

5.3.3.6.

Jeigu tai tolimosios šviesos funkcijos pritaikymas, sistema turi atitikti minėtų punktų nuostatas, tik jei ji yra didžiausio aktyvumo būsenos.

5.3.3.7.

Pritaikymo metu tolimosios šviesos funkcija turi atitikti reikalavimus visais eismo dešiniąja ir kairiąja pusėmis atvejais, nurodytais 15 lentelės A dalyje. Šie reikalavimai tikrinami atliekant tipo patvirtinimo bandymus su signalų generatoriumi, kurį pateikia pareiškėjas. Šis signalų generatorius, kuris atgamina transporto priemonės skleidžiamus signalus ir pritaiko tolimąją šviesą, visų pirma turi būti nustatytas taip, kad galima būtų patikrinti fotometrinę atitiktį.

5.3.3.7.1.

Jei tolimosios šviesos funkcija atitinka 15 lentelės A dalies reikalavimus, nurodytus 1–3 eilutėse dėl iš priekio artėjančių ir iš paskos važiuojančių transporto priemonių (simetrinė šviesa), atitinkama informacija turi būti nurodyta 1 priede nustatytame pranešime.

5.3.3.7.2.

Jei 5.3.3.7 punkto reikalavimai gali būti įvykdyti tik eismo dešiniąja puse arba eismo kairiąja puse atveju, atitinkama informacija turi būti nurodyta 1 priede nustatytame pranešime.

5.3.4.

Posūkių apšvietimo režimo matavimo sąlygos

5.3.4.1.

Kai sistema arba viena ar keletas sudedamųjų jos dalių gali veikti posūkio pašvietimo režimu, 5.3.2 punkto (artimoji šviesa) ir (arba) 5.3.3 punkto (tolimoji šviesa) reikalavimai visoms aplinkybėms taikomi atsižvelgiant į transporto priemonės sukimosi spindulį. Tikrinant artimąją ir tolimąją šviesas, taikoma toliau aprašyta procedūra.

5.3.4.1.1.

Sistema bandoma perjungta į neutralią būklę (vairas tiesiai / judėjimas tiesia linija) ir prireikus naudojant signalų generatorių esant būklei (-ėms), kai transporto priemonės sukimosi spindulys į dešinę ir į kairę yra mažiausias.

5.3.4.1.1.1.

1 ir 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimų atitiktis 5.3.2.5.2 ir 5.3.2.5.4 punktų reikalavimams tikrinama neatliekant pakartotino horizontaliojo nustatymo.

5.3.4.1.1.2.

Atitiktis 5.3.2.5.1 ir 5.3.3 punktų nuostatoms (priklausomai nuo to, kuris punktas taikomas) tikrinama:

a)	2 kategorijos posūkių apšvietimo režimo atveju – be pakartotinio horizontaliojo nustatymo;

b)	1 kategorijos arba tolimosios šviesos posūkių apšvietimo režimo atveju – atlikus atitinkamo įrengimo modulio pakartotiną horizontalųjį nustatymą (pvz., naudojant goniometrą) atitinkama priešinga kryptimi.

5.3.4.1.2.

Atliekant 1 arba 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimo bandymus, kai transporto priemonės sukimosi spindulys yra kitas, nei nurodyta 5.3.4.1.1 punkte, būtina įsitikinti, ar šviesos srautas pasiskirsto tolygiai ir per daug neakina. Jei to negalima patvirtinti, tikrinama atitiktis 9 lentelėje nustatytam reikalavimui.

5.3.5.

Kitos nuostatos

5.3.5.1.

1 priede nustatyto pavyzdžio blanke nurodoma, kuris (kurie) apšvietimo įrenginys (-iai) sukuria 5 priede nurodytą ribinę liniją, kurios projekcija susidaro zonoje tarp 6 laipsnių į kairę ir 4 laipsnių į dešinę bei į viršų nuo horizontalios linijos, nukreiptos 0,8 laipsnio žemyn.

5.3.5.2.

1 priede nustatyto pavyzdžio blanke nurodoma, kuris E klasės artimosios šviesos režimas (-ai) prireikus atitinka 14 lentelėje nurodytą duomenų rinkinį.

5.3.6.

Gamybos atitikties fotometriniai reikalavimai

5.3.6.1.

Bendrieji reikalavimai

Bendrieji gamybos atitikties bandymų reikalavimai nustatyti 2 ir 3 prieduose. Be to, taikomi toliau aprašyti specialieji bandymai, nustatyti atsižvelgiant į fotometrinius reikalavimus, keliamus adaptyviosioms priekinio apšvietimo sistemoms (APAS).

Šie reikalavimai taikomi tik visai sistemai ir visų šiai funkcijai arba režimui naudojamų sistemos apšvietimo įrenginių arba visų apšvietimo įrenginių, kuriems galioja atitinkamas reikalavimas, išmatuotų atitinkamų verčių sumos pusei.

Kaip alternatyva 2 priedo 1.2.3 punkte aprašytai pakartotinio nustatymo koregavimo procedūrai, tariama, kad tam tikrai stebėjimo krypčiai taikomų šviesos stiprio reikalavimų, nustatytų 17–32 lentelių A, B arba C skiltyse, yra paisoma, jeigu šių reikalavimų paisoma juos taikant krypčiai, kuri nuo stebėjimo krypties nukrypsta ne daugiau kaip vienu ketvirtadaliu laipsnio.

5.3.6.2.

Artimosios šviesos fotometriniai reikalavimai

16 lentelė

Sprendimų lentelė

	Sąlyga dėl kelių režimų Jei atitinkamos klasės žibintas gali veikti daugiau nei vienu režimu, turi būti bandomas tik tas režimas, kuris atitinka blogiausiąją būklę, neįjungus posūkių apšvietimo režimo, kaip toliau nustatyta pagal atitinkamos lentelės reikalavimus:	Sąlyga dėl posūkių apšvietimo režimų Jei kelių klasių žibintų posūkių apšvietimo režimams užtikrinti sistemoje naudojami tie patys funkciniai įtaisai:
		Taip	Ne
C klasė	17 lentelė(*)
1 kategorijos posūkių apšvietimo režimas		(**) Posūkių apšvietimo režimai bandomi naudojant tik toks klasės žibintą, kuris atitinka blogiausiąją būklę	18 lentelė
2 kategorijos posūkių apšvietimo režimas		2 kategorijos posūkių apšvietimo režimo bandymas pagal 19 lentelę
V klasė Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas	20 lentelė(*)
V klasė 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimas		Žr. (**)	21 lentelė
V klasė 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimas			22 lentelė
W klasė Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas	23 lentelė(*)
W klasė 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimas		Žr. (**)	24 lentelė
W klasė 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimas			25 lentelė
E klasė	Jei E klasės žibintas gali veikti daugiau nei vienu režimu, turi būti bandomas tik tas E klasės žibinto režimas, kuriam veikiant ribinės linijos padėtis yra aukščiausia, taikant posūkių apšvietimo nenaudojimo režimą, kaip nustatyta atitinkamoje – 26, 27, 28 arba 29 – lentelėje.	Papildomų 1 ir (arba) 2 kategorijos bandymų atlikti nereikia.

5.3.6.3.

Tolimosios šviesos fotometriniai reikalavimai

5.3.6.3.1.

Tolimoji šviesa. Neutrali būklė

Jei yra keletas tolimosios šviesos režimų, nuokrypiai tikrinami tik neutralios būklės režimu, vadovaujantis 30 lentele.

5.3.6.3.1.1.

Tolimoji šviesa. Posūkių apšvietimo režimas (jei taikytina)

Jei kelių klasių žibintų posūkių apšvietimo režimams užtikrinti sistemoje naudojami tie patys funkciniai įtaisai, papildomų 1 ir (arba) 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimų bandymų atlikti nereikia.

Priešingu atveju sistema bandoma pagal 31 lentelę.

5.3.6.3.2.

Adaptyvioji tolimoji šviesa (jei taikytina)

Pritaikymo metu tolimosios šviesos funkcija turi atitikti reikalavimus visais eismo dešiniąja ir (arba) kairiąja pusėmis atvejais, nurodytais 32 lentelės A dalyje.

Jeigu sistemoje tolimajai šviesai pritaikyti naudojami tie patys funkciniai įtaisai, turi būti matuojamos tik 32 lentelėje nurodytos 1 ir 4 linijos.

Jei tai artimoji šviesa, atitinkanti 5.3.6.2 punkto reikalavimus, skleidžiama nuolat kartu su tolimosios šviesos pritaikymu, 32 lentelės B dalies fotometriniai reikalavimai netaikomi.

17 lentelė

C klasė. Neutrali būklė. Sistemos reikalavimai

C klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Lentelėje nurodyti reikalavimai išreikšti cd.

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

350

520

605

2,5

1 750

2 100

2 275

Taškas BRR

0,57

3 550

4 260

4 615

Taškas BLL

0,57

625

880

1 005

III linija

625

880

1 005

S50 + S50LL + S50RR(3)

190(2)

1 875

95(2)

2 250

45(2)

2 440

S100 + S100LL + S100RR(3)

375(2)

1 875

185(2)

2 250

90(2)

2 440

50 R

1,72

0,86

44 100

52 920

57 330

75 R

1,15

0,57

10 100

44 100

8 080

52 920

7 070

57 330

50 V

0,86

5 100

44 100

4 080

52 920

3 570

57 330

50 L

3,43

0,86

3 550

13 200 (4)

2 840

15 840 (4)

2 485

17 160 (4)

25 LL

1,72

1 180

44 100

944

52 920

826

57 330

25 RR

1,72

1 180

44 100

944

52 920

826

57 330

10 linija

4,5

2,0

12 300 (1)

14 760 (1)

15 990 (1)

Pastabos dėl 17 lentelės:

(1)	Dauginama iš 1,3, jei sistema gali skleisti ir W klasės artimąją šviesą.

(2)	Gabaritinių žibintų pora, įmontuota į sistemą arba turinti būti sumontuota montuojant sistemą, gali būti įjungiama laikantis pareiškėjo instrukcijų.

(3)	Vietos reikalavimai pagal A4-VII paveikslo nuostatas.

(4)

18 lentelė

C klasė. Posūkių šviesa. 1 kategorija. Sistemos reikalavimai

C klasė. Posūkių šviesa, 1 kat.

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Reikalavimai, cd

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

530

700

785

2,5

1 750

2 100

2 275

Taškas BRR

0,57

3 550

4 260

4 615

Taškas BLL

0,57

625

880

1 005

III linija

880

1 135

1 260

50 R

1,72

0,86

44 100

52 920

57 330

75 R

1,15

0,57

10 100

44 100

8 080

52 920

7 070

57 330

50 V

0,86

5 100

44 100

4 080

52 920

3 570

57 330

50 L

3,43

0,86

1 700

13 200 (1)

2 840

15 840 (1)

2 485

17 160 (1)

Pastaba dėl 18 lentelės.

(1)

19 lentelė

C klasė. Posūkių šviesa. 2 kategorija. Sistemos reikalavimai

C klasė. Posūkių šviesa, 2 kat.		Padėtis / laipsniai						A skiltis		B skiltis		C skiltis
Reikalavimai, cd		Horizontali				Vertikali		0 % nuokrypis		20 % nuokrypis		30 % nuokrypis
Ne	Elementas	taške /	nuo	iki		taške		min.	maks.	min.	maks.	min.	maks.
1	B50L	L	3,43			U	0,57		530		700		785
3	BR	R	2,5			U	1		1 750		2 100		2 275
4	Linija BRR	R	8	R	20	U	0,57		3 550		4 260		4 615
5	Linija BLL	L	8	L	20	U	0,57		625		880		1 005
7	III linija	L	4	V	V	H			880		1 135		1 260

20 lentelė

V klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas. Sistemos reikalavimai

V klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Reikalavimai, cd

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

350

520

605

2,5

880

1 135

1 260

Taškas BRR

0,57

880

1 135

1 260

Taškas BLL

0,57

880

1 135

1 260

III linija

625

880

1 005

50 R

1,72

0,86

5 100

44 100

4 080

52 920

3 570

57 330

50 L

3,43

0,86

3 550

13 200 (1)

2 840

15 840 (1)

2 485

17 160 (1)

Pastaba dėl 20 lentelės.

(1)

Didžiausioji vertė gali būti dauginama iš 1,4, jeigu pagal gamintojo aprašymą yra garantuojama, kad ta vertė nebus viršijama eksploatacijos metu sistemos priemonėmis arba, jeigu sistemos naudojamos tik transporto priemonėse, atitinkamomis sistemos maitinimo stabilizavimo arba ribojimo priemonėmis, kaip nurodyta pranešimo blanke.

21 lentelė

V klasė. Posūkių šviesa. 1 kategorija. Sistemos reikalavimai

V klasė. Posūkių šviesa, 1 kat.

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Reikalavimai, cd

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

530

700

785

2,5

880

1 135

1 260

Taškas BRR

0,57

880

1 135

1 260

Taškas BLL

0,57

880

1 135

1 260

III linija

880

1 135

1 260

50 R

1,72

0,86

5 100

44 100

4 080

52 920

3 570

57 330

50 L

3,43

0,86

1 700

13 200 (1)

2 840

15 840 (1)

2 485

17 160 (1)

Pastaba dėl 21 lentelės.

(1)

Didžiausioji vertė gali būti dauginama iš 1,4, jeigu pagal gamintojo aprašymą yra garantuojama, kad ši vertė nebus viršijama eksploatacijos metu sistemos priemonėmis arba, jeigu sistema naudojama tik transporto priemonėse, atitinkamomis sistemos maitinimo stabilizavimo arba ribojimo priemonėmis, kaip nurodyta pranešimo blanke.

22 lentelė

V klasė. Posūkių šviesa. 2 kategorija. Sistemos reikalavimai

V klasė. Posūkių šviesa, 2 kat.		Padėtis / laipsniai						A skiltis		B skiltis		C skiltis
Reikalavimai, cd		Horizontali				Vertikali		0 % nuokrypis		20 % nuokrypis		30 % nuokrypis
Ne	Elementas	taške /	nuo	iki		taške		min.	maks.	min.	maks.	min.	maks.
1	B50L	L	3,43			U	0,57		530		700		785
3	BR	R	2,5			U	1		880		1 135		1 260
4	Linija BRR	R	8	R	20	U	0,57		880		1 135		1 260
5	Linija BLL	L	8	L	20	U	0,57		880		1 135		1 260
7	III linija	L	4	V	V	H			880		1 135		1 260

23 lentelė

W klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas. Sistemos reikalavimai

W klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Reikalavimai, cd

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

625

880

1 005

2,5

2 650

3 180

3 445

Taškas BRR

0,57

5 300

6 360

6 890

Taškas BLL

0,57

880

1 135

1 260

Linija III b

0,5

0,34

880

1 135

1 260

75 R

1,15

0,57

20 300

70 500 (1)

16 240

84 600 (1)

14 210

91 650 (1)

50 L

3,43

0,86

6 800

26 400 (2)

5 440

31 680 (2)

4 760

34 320 (2)

25 LL

1,72

3 400

70 500 (1)

2 720

84 600 (1)

2 380

91 650 (1)

25 RR

1,72

3 400

70 500 (1)

2 720

84 600 (1)

2 380

91 650 (1)

20 segmentas

3,5

17 600 (1)

21 120 (1)

22 880 (1)

10 segmentas

4,5

2,0

12 300 (1)

14 760 (1)

15 990 (1)

Linija E

175

260

300

Pastabos dėl 23 lentelės:

(1)

Jei pagal pareiškėjo instrukcijas pagal šios taisyklės 3.1.3.2 punkto e papunktį W klasės artimosios šviesos spindulių pluoštas turi būti skleidžiamas 20 segmente ir žemiau ne daugiau nei 8 800 cd stiprio (10 560 cd atitinka 20 % nuokrypį, o 11 440 cd – 30 % nuokrypį), o 10 segmente ir žemiau – ne daugiau nei 3 550 cd stiprio (4 260 cd atitinka 20 % nuokrypį, o 4 615 cd – 30 % nuokrypį), projektinė šio spindulių pluošto stiprio vertė taške Imax turi būti ne didesnė kaip 88 100 cd (105 720 cd atitinka 20 % nuokrypį, o 114 530 cd – 30 % nuokrypį).

(2)

Didžiausioji vertė gali būti dauginama iš 1,4, jeigu pagal gamintojo aprašymą yra garantuojama, kad ši vertė nebus viršijama eksploatacijos metu sistemos priemonėmis arba, jeigu sistema naudojama tik transporto priemonėse, atitinkamomis sistemos maitinimo stabilizavimo arba ribojimo priemonėmis, kaip nurodyta pranešimo blanke.

24 lentelė

W klasė. Posūkių šviesa. 1 kategorija. Sistemos reikalavimai

W klasė. Posūkių šviesa, 1 kat.

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Reikalavimai, cd

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

790

960

1 045

2,5

2 650

3 180

3 445

Taškas BRR

0,57

5 300

6 360

6 890

Taškas BLL

0,57

880

1 135

1 260

Linija III b

0,5

0,34

880

1 135

1 260

75 R

1,15

0,57

20 300

70 500 (1)

16 240

84 600 (1)

14 210

91 650 (1)

50 L

3,43

0,86

3 400

13 200 (2)

2 720

15 840 (2)

2 380

17 160 (2)

Pastabos dėl 24 lentelės:

(1)

(2)

Didžiausioji vertė gali būti dauginama iš 1,4, jeigu pagal gamintojo aprašymą yra garantuojama, kad ši vertė nebus viršijama eksploatacijos metu sistemos priemonėmis arba, jeigu sistema naudojama tik transporto priemonėse, atitinkamomis sistemos maitinimo stabilizavimo arba ribojimo priemonėmis, kaip nurodyta pranešimo blanke.

25 lentelė

W klasė. Posūkių šviesa. 2 kategorija. Sistemos reikalavimai

W klasė. Posūkių šviesa, 2 kat.		Padėtis / laipsniai						A skiltis		B skiltis		C skiltis
Reikalavimai, cd		Horizontali				Vertikali		0 % nuokrypis		20 % nuokrypis		30 % nuokrypis
Ne	Elementas	taške /	nuo	iki		taške		min.	maks.	min.	maks.	min.	maks.
1	B50L	L	3,43			U	0,57		790		960		1 045
3	BR	R	2,5			U	1		2 650		3 180		3 445
4	Linija BRR	R	8	R	20	U	0,57		5 300		6 360		6 890
5	Linija BLL	L	8	L	20	U	0,57		880		1 135		1 260
7	Linija III b	L	4	L	0,5	U	0,34		880		1 135		1 260

26 lentelė

E klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Reikalavimai, cd

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

625

880

1 005

2,5

1 750

2 100

2 275

Taškas BRR

0,57

3 550

2 100

2 275

Taškas BLL

0,57

880

1 135

1 260

Linija III b

0,5

0,34

880

1 135

1 260

75 R

1,15

0,57

15 200

79 300

12 160

95 160

10 640

103 090

50 V

0,86

10 100

79 300

8 080

95 160

7 070

103 090

50 L

3,43

0,86

6 800

79 300 (1)

5 440

95 160 (1)

4 760

103 090 (1)

Pastaba dėl 26 lentelės.

(1)

Didžiausioji vertė gali būti dauginama iš 1,4, jeigu pagal gamintojo aprašymą yra garantuojama, kad ši vertė nebus viršijama eksploatacijos metu sistemos priemonėmis arba, jeigu sistema naudojama tik transporto priemonėse, atitinkamomis sistemos maitinimo stabilizavimo arba ribojimo priemonėmis, kaip nurodyta pranešimo blanke.

27 lentelė

E1 klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimo būklė

E1 klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Reikalavimai, cd

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

530

700

785

2,5

1 750

2 100

2 275

Taškas BRR

0,57

3 550

2 100

2 275

Taškas BLL

0,57

880

1 135

1 260

Linija III b

0,5

0,34

880

1 135

1 260

75 R

1,15

0,57

15 200

70 500

12 160

84 600

10 640

91 650

50 V

0,86

10 100

70 500

8 080

84 600

7 070

91 650

50 L

3,43

0,86

6 800

70 500 (1)

5 440

84 600 (1)

4 760

91 650 (1)

Pastaba dėl 27 lentelės.

(1)

Didžiausioji vertė gali būti dauginama iš 1,4, jeigu pagal gamintojo aprašymą yra garantuojama, kad ši vertė nebus viršijama eksploatacijos metu sistemos priemonėmis arba, jeigu sistema naudojama tik transporto priemonėse, atitinkamomis sistemos maitinimo stabilizavimo arba ribojimo priemonėmis, kaip nurodyta pranešimo blanke.

28 lentelė

E2 klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Reikalavimai, cd

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

440

610

695

2,5

1 750

2 100

2 275

Taškas BRR

0,57

3 550

2 100

2 275

Taškas BLL

0,57

880

1 135

1 260

Linija III b

0,5

0,34

880

1 135

1 260

75 R

1,15

0,57

15 200

61 700

12 160

74 040

10 640

80 210

50 V

0,86

10 100

61 700

8 080

74 040

7 070

80 210

50 L

3,43

0,86

6 800

61 700 (1)

5 440

74 040 (1)

4 760

80 210 (1)

Pastaba dėl 28 lentelės.

(1)

Didžiausioji vertė gali būti dauginama iš 1,4, jeigu pagal gamintojo aprašymą yra garantuojama, kad ši vertė nebus viršijama eksploatacijos metu sistemos priemonėmis arba, jeigu sistema naudojama tik transporto priemonėse, atitinkamomis sistemos maitinimo stabilizavimo arba ribojimo priemonėmis, kaip nurodyta pranešimo blanke.

29 lentelė

E3 klasė. Posūkių apšvietimo nenaudojimo režimas

Padėtis / laipsniai

A skiltis

B skiltis

C skiltis

Reikalavimai, cd

Horizontali

Vertikali

0 % nuokrypis

20 % nuokrypis

30 % nuokrypis

Elementas

taške /

nuo

iki

taške

min.

maks.

min.

maks.

min.

maks.

B50L

3,43

0,57

350

520

605

2,5

1 750

2 100

2 275

Taškas BRR

0,57

3 550

2 100

2 275

Taškas BLL

0,57

880

1 135

1 260

Linija III b

0,5

0,34

880

1 135

1 260

75 R

1,15

0,57

15 200

52 900

12 160

63 480

10 640

68 770

50 V

0,86

10 100

52 900

8 080

63 480

7 070

68 770

50 L

3,43

0,86

6 800

52 900 (1)

5 440

63 480 (1)

4 760

68 770 (1)

Pastaba dėl 29 lentelės.

(1)

Didžiausioji vertė gali būti dauginama iš 1,4, jeigu pagal gamintojo aprašymą yra garantuojama, kad ši vertė nebus viršijama eksploatacijos metu sistemos priemonėmis arba, jeigu sistema naudojama tik transporto priemonėse, atitinkamomis sistemos maitinimo stabilizavimo arba ribojimo priemonėmis, kaip nurodyta pranešimo blanke.

30 lentelė

R klasė. Tolimoji šviesa. Neutrali būklė. Sistemos reikalavimai

		A skiltis		B skiltis		C skiltis
Tiesiai į priekį nukreipto tolimosios šviesos spindulių pluošto bandymo taškas	Kampinės koordinatės (laipsniais)	Būtinasis šviesos stipris (cd) 0 % nuokrypis		Būtinasis šviesos stipris (cd) 20 % nuokrypis		Būtinasis šviesos stipris (cd) 30 % nuokrypis
		Min.	Maks.	Min.	Maks.	Min.	Maks.
HV	H, V	32 400	215 000	26 000	258 000	23 000	279 500
H–5L	0,0, 5,0 L	5 100	215 000	4 080	258 000	3 570	279 500
H–2,5L	0,0, 2,5 L	20 300	215 000	16 240	258 000	14 210	279 500
H–2,5R	0,0, 2,5 R	20 300	215 000	16 240	258 000	14 210	279 500
H–5R	0,0, 5,0 R	5 100	215 000	4 080	258 000	3 570	279 500

31 lentelė

R klasė. Tolimoji posūkių šviesa. Sistemos reikalavimai

		A skiltis		B skiltis		C skiltis
Tolimosios posūkių šviesos bandymo taškas	Kampinės koordinatės (laipsniais)	Būtinasis šviesos stipris (cd) 0 % nuokrypis		Būtinasis šviesos stipris (cd) 20 % nuokrypis		Būtinasis šviesos stipris (cd) 30 % nuokrypis
		Min.	Maks.	Min.	Maks.	Min.	Maks.
HV	H, V	32 400	215 000	26 000	258 000	23 000	279 500
H–5L	0,0, 5,0 L	5 100	215 000	4 080	258 000	3 570	279 500
H–2,5L	0,0, 2,5 L	20 300	215 000	16 240	258 000	14 210	279 500
H–2,5R	0,0, 2,5 R	20 300	215 000	16 240	258 000	14 210	279 500
H–5R	0,0, 5,0 R	5 100	215 000	4 080	258 000	3 570	279 500

32 lentelė

R klasė. Adaptyvioji tolimoji šviesa. Nuokrypių vertės

A dalis	Bandymo taškas	Padėtis / laipsniai		A skiltis Maks. stipris(**) 0 % nuokrypis	B skiltis Maks. stipris(**) 20 % nuokrypis	C skiltis Maks. stipris(**) 30 % nuokrypis
	Bandymo taškas	Horizontali	Vertikali	(cd)	(cd)	(cd)
	1 linija, kairė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	4,8°L–2°L	0,57° į viršų	625	880	1 003
	1 linija, dešinė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui kairiąja puse	2°R–4,8°R	0,57° į viršų	625	880	1 003
	2 linija, kairė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	2,4°L–1°L	0,3° į viršų	1 750	2 100	2 275
	2 linija, dešinė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui kairiąja puse	1°R–2,4°R	0,3° į viršų	1 750	2 100	2 275
	3 linija, kairė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 200 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	1,2°L–0,5°L	0,15° į viršų	5 450	6 540	7 085
	3 linija, dešinė Iš priekio artėjanti transporto priemonė 200 m atstumu esant eismui kairiąja puse	0,5°R–1,2°R	0,15° į viršų	5 450	6 540	7 085
	4 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	1,7°L–1,0°R	0,3° į viršų	1 850	2 220	2 405
		>1,0°R–1,7°R		2 500	3 000	3 250
	4 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 50 m atstumu esant eismui kairiąja puse	1,7°R–1,0°L		1 850	2 220	2 405
		>1,0°L–1,7°L		2 500	3 000	3 250
	5 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui dešiniąja puse	0,9°L–0,5°R	0,15° į viršų	5 300	6 360	6 890
		>0,5°R–0,9°R		7 000	8 400	9 100
	5 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 100 m atstumu esant eismui kairiąja puse	0,9°R–0,5°L		5 300	6 360	6 890
		>0,5°L–0,9°L		7 000	8 400	9 100
	6 linija Iš paskos važiuojanti transporto priemonė 200 m atstumu esant eismui kairiąja ir dešiniąja pusėmis	0,45°L–0,45°R	0,1° į viršų	16 000	19 200	20 800

B dalis

Bandymo taškas

Padėtis /laipsniai(*)

A skiltis

Min. stipris(**)

0 % nuokrypis

B skiltis

Min. stipris(**)

20 % nuokrypis

C skiltis

Min. stipris(**)

30 % nuokrypis

Horizontali

Vertikali

(cd)

50R

1,72 R

0,86 D

5 100

4 080

3 570

50V

0,86 D

5 100

4 080

3 570

50L

3,43 L

0,86 D

2 550

2 040

1 785

25LL

16 L

1,72 D

1 180

944

826

25RR

11 R

1,72 D

1 180

944

826

Pastabos dėl 32 lentelės

(*)	Kampinės padėtys nurodytos eismui dešiniąja puse.

(**)

Fotometriniai reikalavimai kiekvienam apšvietimo funkcijos matavimo taškui (kampinei padėčiai) taikomi visų šiai funkcijai naudojamų sistemos apšvietimo įrenginių išmatuotų atitinkamų verčių sumos pusei.

Kiekviena 32 lentelės A dalyje apibrėžta linija kartu su 32 lentelės B dalyje nurodytais bandymo taškais matuojama atskirai pagal signalą, generuojamą signalų generatoriaus.

Jei tai artimoji šviesa, atitinkanti 5.3.6.2 punkto reikalavimus, skleidžiama nuolat kartu su tolimosios šviesos pritaikymu, 32 lentelės B dalies fotometriniai reikalavimai netaikomi.

5.4.

Techniniai reikalavimai, keliami priekinių žibintų skleidžiamai AS, BS, CS, DS ir ES klasių artimajai šviesai (simboliai „C-AS“, „C-BS“, „WC-CS“, WC-DS“ ir „WC-ES“)

5.4.1.

Nustatymo procedūra

5.4.1.1.

Kad būtų galima tinkamai nustatyti artimąją šviesą, ji turi turėti pakankamai ryškią ribinę liniją, suteikiančią galimybę tinkamai vizualiai sureguliuoti šviesą, pasinaudojant tam skirta priemone, kaip nurodyta 6 priedo 1 dalyje. Šviesa nustatoma naudojant plokščią vertikalų ekraną, pastatytą 10 arba 25 m atstumu priešais priekinį žibintą ir tinkamu kampu jo H–V ašių atžvilgiu. Ekranas turi būti pakankamai platus, kad būtų galima patikrinti ir sureguliuoti artimosios šviesos ribinę liniją ne mažiau kaip per 3° į abi puses nuo linijos V–V. Ribinė linija iš esmės turi būti horizontali ir bent nuo 3° L iki 3° R turi būti kuo tiesesnė.

5.4.1.2.

Priekinis žibintas nustatomas pagal 6 priedo 3 dalį.

Tačiau, jeigu vertikalaus sureguliavimo negalima pakartotinai atlikti siekiant nustatyti reikiamą padėtį su leidžiamaisiais nuokrypiais, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 6 priedo 4 ir 5 dalyse aprašytas instrumentinis metodas.

5.4.2.

Jei patvirtinimo prašoma tik dėl artimosios šviesos (10), taip nustatytas priekinis žibintas turi atitikti 5.4.4 punkte nustatytus reikalavimus; jei jis skirtas ir artimajai, ir tolimajai šviesai skleisti, jis turi atitikti 5.4.4 ir 5.1 punktuose nustatytus reikalavimus.

5.4.3.

Jei taip nustatytas priekinis žibintas neatitinka 5.4.4 ir 5.1 punktų reikalavimų, jo reguliavimas gali būti keičiamas, išskyrus priekinius žibintus, kuriuose nėra horizontalaus nustatymo mechanizmo, su sąlyga, kad spindulio ašis į šoną (į dešinę arba į kairę) pastumiama ne daugiau kaip per 0,5 laipsnio, o vertikaliai (aukštyn arba žemyn) – daugiau kaip per 0,25 laipsnio. Kad būtų lengviau reguliuoti atsižvelgiant į ribinę liniją, dalį priekinio žibinto galima uždengti, kad ribinė linija būtų ryškesnė. Tačiau ribinė linija neturi peržengti linijos H–H.

5.4.4.

Artimoji šviesa turi atitikti toliau atitinkamoje lentelėje ir 4 priedo atitinkamame paveiksle nurodytus reikalavimus.

Pastabos.

ES klasės priekinių žibintų balastinio (-ių) įtaiso (-ų) gnybtams tiekiama 13,2 V ± 0,1 V įtampa, jei tai 12 V sistema, arba kitokia nustatyta įtampa (žr. 12 priedą).

Raidė D reiškia po linija H–H.

Raidė U reiškia virš linijos H–H.

Raidė R reiškia į dešinę nuo linijos V–V.

Raidė L reiškia į kairę nuo linijos V–V.

5.4.4.1.

AS klasės priekiniai žibintai (4 priedo A4-VIII paveikslas):

33 lentelė

AS klasės artimoji šviesa

Bandymo taškas / linija / zona

Kampinės koordinatės (laipsniais)(*)

Būtinasis šviesos stipris (cd)

Bet kuris taškas 1 zonoje

0° taške 15° U

5° L taške 5° R

≤ 320 cd

Bet kuris taškas linijoje 25L–25R

1,72° D

5° L taške 5° R

≥ 1 100 cd

Bet kuris taškas linijoje 12,5L–12,5R

3,43° D

5° L taške 5° R

≥ 550 cd

Pastaba dėl 33 lentelės

(*)	Jei nenurodyta kitaip, kiekviename fotometrijos matavimo bandymo taške galima nepriklausomai taikyti 0,25° leidžiamąjį nuokrypį.

5.4.4.2.

BS klasės priekiniai žibintai (4 priedo A4-IX paveikslas):

34 lentelė

BS klasės artimoji šviesa

Vertinimo taškas /

linija / zona

Kampinės koordinatės (laipsniais)(*)

Būtinasis šviesos stipris (cd)

Bet kuris taškas 1 zonoje

0° taške 15° U

5° L taške 5° R

≤ 700 cd

Bet kuris taškas linijoje 50L–50R, išskyrus 50V

0,86° D

2,5° L taške 2,5° R

≥ 1 100 cd

Taškas 50V

0,86° D

≥ 2 200 cd

Bet kuris taškas linijoje 25L–25R

1,72° D

5° L–5° R

≥ 2 200 cd

Bet kuris taškas 2 zonoje

0,86° D–1,72° D

5° L–5° R

≥ 1 100 cd

Pastaba dėl 34 lentelės

(*)	Jei nenurodyta kitaip, kiekviename fotometrijos matavimo bandymo taške galima nepriklausomai taikyti 0,25° leidžiamąjį nuokrypį.

5.4.4.3.

CS, DS arba ES klasės priekinis žibintas (4 priedo A4-X paveikslas):

35 lentelė

CS, DS arba ES klasės artimoji šviesa

Bandymo taškas / linija / zona

Bandymo taško kampinės koordinatės (laipsniais)(*)

Būtinasis šviesos stipris (cd)

Mažiausias

Didžiausias

CS klasė

DS klasė

ES klasė

CS, DS, ES klasės

0,86°D

3,5°R

2 000

2 500

13 750

0,86°D

2 450

4 900

–

0,86°D

3,5°L

2 000

2 500

13 750

0,50°U

1,50°L ir 1,50°R

–

900

2,00°D

15°L ir 15°R

550

1 100

–

4,00°D

20°L ir 20°R

150

300

600

–

1 700

1 linija

2,00°D

9°L–9°R

1 350

1 900

–

8(**)

4,00°U

8,0°L

(**)

700

9(**)

4,00°U

700

10(**)

4,00°U

8,0°R

700

11(**)

2,00°U

4,0°L

(**)

900

12(**)

2,00°U

900

13(**)

2,00°U

4,0°R

900

14(**)

8,0°L ir 8,0°R

50 cd(**)

–

15(**)

4,0°L ir 4,0°R

100 cd(**)

900

1 zona

1°U/8°L–4°U/8°L–4°U/8°R–1°U/8°R–0/4°R–0/1°R–0,6°U/0–0/1°L–0/4°L–1°U/8°L

900

2 zona

>4 U – <15 U

8°L–8°R

700

Pastabos dėl 35 lentelės

(*)	Jei nenurodyta kitaip, kiekviename fotometrijos matavimo bandymo taške galima nepriklausomai taikyti 0,25° leidžiamąjį nuokrypį.

(**)	Gamintojo prašymu, matuojant tuos taškus įjungiamas priekinis gabaritinis žibintas, patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 50, JT taisyklę Nr. 7 arba JT taisyklę Nr. 148, jei jis yra kombinuotas, sugrupuotas arba tarpusavyje sujungtas.

5.4.4.3.1.

Per keturias sekundes po ES klasės žibinto, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, artimosios šviesos įjungimo 2 taške (0,86 D–V) turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 3 750 cd apšvietimas, jeigu tai ir artimosios, ir tolimosios šviesos funkcijas arba tik artimosios šviesos funkciją atliekantis priekinis žibintas.

Energijos tiekimas turi būti pakankamas reikiamam stiprios srovės impulso didėjimui užtikrinti.

5.4.4.4.

CS, DS arba ES klasių priekinių žibintų šviesa 1 ir 2 zonose turi būti kuo tolygiau pasiskirsčiusi.

5.4.4.5.

Artimajai šviesai leidžiama naudoti vieną arba du kaitinamuosius šviesos šaltinius (AS, BS, CS ir DS klasių) arba vieną dujų išlydžio šviesos šaltinį (ES klasės), arba vieną ar kelis LED šviesos šaltinius arba LED modulius (AS, BS, CS, DS ir ES klasių).

5.4.5.

L ir T kategorijų transporto priemonėse posūkių apšvietimui gali būti naudojamas (-i) papildomas (-i) šviesos šaltinis (-iai), jei:

5.4.5.1.

vienu metu įjungus pagrindinę (-es) artimąją (-ąsias) šviesą (-as) ir atitinkamą (-us) papildomą (-us) šviesos šaltinį (-ius), skirtą (-us) posūkiams apšviesti, turi būti laikomasi šių apšvietimo reikalavimų:

a)	pasvirus į kairę (kai motociklas savo išilginės ašies atžvilgiu suka į kairę), šviesos stiprio vertės turi neviršyti 900 cd zonoje, kuri apima plotą nuo HH iki linijos, esančios 15 laipsnių virš HH, ir nuo VV iki linijos, esančios 10 laipsnių į kairę;

b)	pasvirus į dešinę (kai motociklas savo išilginės ašies atžvilgiu suka į dešinę), šviesos stiprio vertės turi neviršyti 900 cd zonoje, kuri apima plotą nuo HH iki linijos, esančios 15 laipsnių virš HH, ir nuo VV iki linijos, esančios 10 laipsnių į dešinę.

5.4.5.2.

Šis bandymas atliekamas esant kuo mažesniam pareiškėjo nustatytam posvyrio kampui, šiai būklei imituoti pasitelkiant bandymo įrangą ar pan.

5.4.5.3.

Atliekant šį matavimą, pareiškėjui paprašius, pagrindinė artimoji šviesa ir papildomas (-i) šviesos šaltinis (-iai), skirtas (-i) posūkiams apšviesti, gali būti matuojami atskirai, atitiktį nustatytoms šviesos stiprio vertėms nustatant sujungus gautas fotometrines vertes.

5.5.

F3 klasės priekiniams rūko žibintams (simbolis „F3“) keliami techniniai reikalavimai

5.5.1.

Fotometrinis reguliavimas ir matavimo sąlygos

5.5.1.1.

Priekinis rūko žibintas nustatomas pagal 6 priedo 3 dalį.

Tačiau, jeigu vertikalaus sureguliavimo negalima pakartotinai atlikti siekiant nustatyti reikiamą padėtį su leidžiamaisiais nuokrypiais, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 6 priedo 4 ir 5 dalyse aprašytas instrumentinis metodas.

5.5.1.2.

Priekinis rūko žibintas turi atitikti 36 lentelėje ir 4 priedo A4-XI paveiksle nurodytus reikalavimus.

5.5.2.

Fotometriniai reikalavimai

Taip sureguliuotas priekinis rūko žibintas turi atitikti 36 lentelėje nustatytus fotometrinius reikalavimus (taip pat žr. 4 priedo A4-XI paveikslą).

36 lentelė

Priekiniam rūko žibintui taikomi tipo patvirtinimo fotometriniai reikalavimai

Nurodytos linijos arba zonos

Vertikali padėtis(*) virš h (+) / žemiau h (–)

Horizontali padėtis(*) į kairę nuo v (–) / į dešinę nuo v (+)

Šviesos stipris (cd)

Taikoma

1, 2 taškai(**)

+60°

±45°

Ne daugiau kaip 85

Visiems taškams

3, 4 taškai(**)

+40°

±30°

5, 6 taškai(**)

+30°

±60°

7, 10 taškai(**)

+20°

±40°

8, 9 taškai(**)

+20°

±15°

1 linija(**)

+8°

–26° – +26°

Ne daugiau kaip 130

Visai linijai

2 linija(**)

+4°

–26° – +26°

Ne daugiau kaip 150

Visai linijai

3 linija

+2°

–26° – +26°

Ne daugiau kaip 245

Visai linijai

4 linija

+1°

–26° – +26°

Ne daugiau kaip 360

Visai linijai

5 linija

0°

–10° – +10°

Ne daugiau kaip 485

Visai linijai

6 linija(***)

–2,5°

–10° – +10°

Ne mažiau kaip 2 700

Visai linijai

7 linija(***)

–6,0°

–10° – +10°

< 50 % didžiausio dydžio 6 linijoje

Visai linijai

Linija 8L ir R(***)

–1,5° – –3,5°

–22° ir +22°

Ne mažiau kaip 1 100

Vienam arba daugiau taškų

Linija 9L ir R(***)

–1,5° – –4,5°

–35° ir +35°

Ne mažiau kaip 450

Vienam arba daugiau taškų

D zona(***)

–1,5° – –3,5°

–10° – +10°

Ne daugiau kaip 12 000

Visai zonai

Pastabos dėl 36 lentelės

(*)	Kampinio tinklo vertikalios polinės ašies koordinatės nurodytos laipsniais.

(**)	Žr. 5.5.2.4 punktą.

(***)

Žr. 5.5.2.2 punktą.

5.5.2.1.

Šviesos stipris matuojamas taikant baltą arba spalvotą šviesą, atsižvelgiant į gamintojo reikalavimus dėl rūko žibinto naudojimo įprastomis sąlygomis. Neleidžiami vienodumo pokyčiai, dėl kurių sumažėtų matomumas virš 5 linijos nuo 10° ribos į kairę iki 10° ribos į dešinę.

5.5.2.2.

Pareiškėjo prašymu, atskirai galima išbandyti du priekinius rūko žibintus, iš kurių sudaryta suderinta pora, atitinkanti 3.3.2.4.3 punkto nuostatas. Tokiu atveju pusei dešinės ir kairės pusės priekinių rūko žibintų rodmenų sumos taikomi 6, 7, 8 bei 9 linijoms ir D zonai 36 lentelėje nustatyti specialieji reikalavimai. Tačiau kiekvieno iš tų dviejų priekinių rūko žibintų vertė turi atitikti bent 50 proc. mažiausios vertės, nustatytos 6 linijai. Be to, kiekvienas iš tų dviejų priekinių rūko žibintų, kurie sudaro suderintą porą, teturi atitikti 6 ir 7 linijoms nuo 5° į vidų iki 10° į išorę taikomus reikalavimus.

5.5.2.3.

Šviesos spindulių pluoštas 4 priedo A4-XI paveiksle parodytoje srityje nuo 1 iki 5 linijos turi būti iš esmės vienodas. Tarp 6, 7, 8 ir 9 linijų neleidžiami nevienodi šviesos stipriai, dėl kurių gali sumažėti matomumas.

5.5.2.4.

Atsižvelgiant į šviesos sklaidą, kaip nurodyta 36 lentelėje, srityje, į kurią įtraukti 1–10 matavimo taškai ir 1 linija, arba 1 ir 2 linijų srityje leidžiami ne didesnio kaip 175 cd stiprio pavieniai maži taškai ar siauros juostos, jeigu jie nėra didesni už 2° apertūros kūginį kampą ar 1° plotį. Jeigu taškų ar juostų skaičius yra didelis, jie atskiriami ne mažesniu kaip 10° kampu.

5.5.2.5.

Jeigu nesilaikoma nustatytų šviesos stiprio reikalavimų, leidžiama atlikti pakartotinį ribinės linijos padėties nustatymą, ją paslenkant ±0,5° vertikaliai ir (arba) ±2° horizontaliai. Pakartotinai nustačius padėtį, turi būti paisoma visų fotometrinių reikalavimų.

5.5.3.

Kiti fotometriniai reikalavimai

5.5.3.1.

Praėjus keturioms sekundėms nuo rūko žibinto, kuris neveikė 30 minučių ar ilgiau, įjungimo, priekinių rūko žibintų, kuriuose sumontuoti dujų išlydžio šviesos šaltiniai nėra sujungti su balastiniu įtaisu, šviesos stipris matavimo taške greta 0° horizontalės ir 2° D vertikalės turi viršyti 1 080 cd.

5.5.3.2.

Siekiant prisitaikyti prie tiršto rūko ar panašių riboto matomumo sąlygų, leidžiama automatiškai keisti šviesos stiprio vertes, jei:

a)	priekinio rūko žibinto funkcijų sistemoje yra įrengtas aktyvusis elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys;

b)	visos šviesos stiprio vertės kinta proporcingai.

Sistema, kurios atitiktis tikrinama pagal 4.6.6 punkto nuostatas, laikoma priimtina, jeigu šviesos stiprio vertės atitinka 60–100 proc. verčių, pateiktų 36 lentelėje.

5.5.3.2.1.

Pranešimo blanke įterpiama nuoroda (1 priedo 9 punktas).

5.5.3.2.2.

Už tipo patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba patikrina, ar sistema atlieka automatinių pokyčių funkciją, kad kelio apšvietimas būtų tinkamas ir nekiltų nepatogumų nei vairuotojui, nei kitiems eismo dalyviams.

5.5.3.2.3.

Fotometriniai matavimai atliekami pagal pareiškėjo nurodymus.

5.5.4.

Gamybos atitikties kontrolės procedūros leidžiamųjų nuokrypių reikalavimai

5.5.4.1.

Atliekant pagal 5.5 punktą atsitiktine tvarka atrinktų priekinių rūko žibintų fotometrinių savybių bandymą, nė viena išmatuotoji šviesos stiprio vertė negali nukrypti į blogąją pusę daugiau kaip 20 proc.

5.5.4.2.

Atitinkami didžiausi išmatuotųjų 36 lentelėje nurodytų nuokrypiai gali būti:

37 lentelė

Priekiniam rūko žibintui taikomi gamybos atitikties fotometriniai reikalavimai

Nurodytos linijos arba zonos

Vertikali padėtis(*) virš h (+) / žemiau h (–)

Horizontali padėtis(*) į kairę nuo v (–) / į dešinę nuo v (+)

Šviesos stipris (kandelomis)

Taikoma

Atitinka 20 proc.

Atitinka 30 proc.

1, 2 taškai(**)

+60°

±45°

Ne daugiau kaip 115

Ne daugiau kaip 130

Visiems taškams

3, 4 taškai(**)

+40°

±30°

5, 6 taškai(**)

+30°

±60°

7, 10 taškai(**)

+20°

±40°

8, 9 taškai(**)

+20°

±15°

1 linija(**)

+8°

–26° – +26°

Ne daugiau kaip 160

Ne daugiau kaip 170

Visai linijai

2 linija(**)

+4°

–26° – +26°

Ne daugiau kaip 180

Ne daugiau kaip 195

Visai linijai

3 linija

+2°

–26° – +26°

Ne daugiau kaip 295

Ne daugiau kaip 320

Visai linijai

4 linija

+1°

–26° – +26°

Ne daugiau kaip 435

Ne daugiau kaip 470

Visai linijai

5 linija

0°

–10° – +10°

Ne daugiau kaip 585

Ne daugiau kaip 630

Visai linijai

6 linija(***)

–2,5°

nuo 5° į vidų

iki 10° į išorę

Ne mažiau kaip 2 160

Ne mažiau kaip 1 890

Visai linijai

8 linija

L ir R(***)

–1,5° – –3,5°

–22° ir +22°

Ne mažiau kaip 880

Ne mažiau kaip 770

Vienam arba daugiau taškų

9 linija

L ir R(***)

–1,5° – –4,5°

–35° ir +35°

Ne mažiau kaip 360

Ne mažiau kaip 315

Vienam arba daugiau taškų

D zona

–1,5° – –3,5°

–10° – +10°

Ne daugiau kaip 14 400

Ne daugiau kaip 15 600

Visai zonai

Pastaba dėl 37 lentelės.

(*)	Kampinio tinklo vertikalios polinės ašies koordinatės nurodytos laipsniais.

(**)	Žr. 5.5.2.4 punktą.

(***)

Žr. 5.5.2.2 punktą.

5.6.

Posūkio apšvietimo žibintams (simbolis „K“) keliami techniniai reikalavimai

5.6.1.

Skleidžiamos šviesos stipris

5.6.1.1.

Kairiojo įtaiso mažiausias šviesos stipris nurodytuose matavimo taškuose yra toks:

a)	2,5D – 30L: 240 cd;

b)	2,5D – 45L: 400 cd;

c)	2,5D – 60L: 240 cd.

Tos pačios vertės simetriškai taikomos dešiniajam įtaisui. (Parodyta 4 priedo A4-XII paveiksle.)

5.6.1.2.

Visomis kryptimis skleidžiamos šviesos stipris turi būti ne didesnis kaip:

a)	300 cd virš taško 1,0U (L ir R linijos);

b)	600 cd tarp horizontalios plokštumos ir taško 1,0U (L ir R linijos), ir

c)	14 000 cd žemiau taško 0,57 D (L ir R linijos).

5.6.1.3.

Jeigu atskirame žibinte yra daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, šviečiant visiems šviesos šaltiniams, neturi būti viršijamos didžiausiosios stiprio vertės.

5.6.1.4.

Atskiro žibinto, kuriame yra daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, gedimas:

5.6.1.4.1.

Jei atskirame žibinte yra daugiau kaip vienas šviesos šaltinis, šviesos šaltinių grupė, sujungta taip, kad sugedus vienam iš jų nebešviečia nė vienas, laikoma vienu šviesos šaltiniu.

5.6.1.4.2.

Sugedus kuriam nors vienam atskiro žibinto, sudaryto iš daugiau nei vieno šviesos šaltinio, šviesos šaltiniui, taikoma bent viena iš šių nuostatų:

a)	šviesos stipris atitinka privalomą mažiausiąją stiprio vertę, nustatytą standartinės erdvinės šviesos sklaidos verčių lentelėje, pateiktoje 4 priedo L paveiksle, arba

aktyvinamas apie gedimą pranešančio signalinio įtaiso, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 48 6.20.8 punkte, įsijungimo signalas, jei kairės pusės žibinto šviesos stipris taške 2,5°D 45°L (dešinės pusės žibinto atveju kampas L turėtų būti pakeistas kampu R) sudaro ne mažiau kaip 50 proc. privalomo mažiausiojo stiprio. Tokiu atveju pranešimo blanke pateikiama pastaba, kad žibintas skirtas naudoti tik tokioje transporto priemonėje, kurioje yra įrengtas apie gedimą pranešantis signalinis įtaisas.

5.6.2.

Matavimo metodai

5.6.2.1.

Atliekant fotometrinius matavimus, parazitiniai atspindžiai neutralizuojami pritaikius tinkamą maskuotę.

5.6.2.2.

Jeigu matavimų rezultatai užginčijami, matavimai atliekami taip, kad būtų laikomasi šių reikalavimų:

5.6.2.2.1.

turi būti matuojama iš tokio atstumo, kad būtų laikomasi atvirkštinio atstumo kvadrato dėsnio;

5.6.2.2.2.

matavimo įranga turi būti tokia, kad, žiūrint iš šviesos atskaitos centro, imtuvo kampinė apertūra būtų nuo 10′ iki 1°;

5.6.2.2.3.

šviesos stiprio reikalavimai, taikomi tam tikrai stebėjimo krypčiai, įvykdomi, jeigu reikiamas stipris pasiekiamas kryptimi, kuri nuo stebėjimo krypties nukrypsta ne daugiau kaip vienu ketvirtadaliu laipsnio.

5.6.2.3.

Matavimo taškai, išreikšti kampo su atskaitos ašimi laipsniais, parodyti 4 priedo A4-XII paveiksle.

Lentelėje pateiktos įvairiomis matavimo kryptimis nustatytos mažiausiojo šviesos stiprio vertės, nurodytos cd.

5.6.2.4.

Horizontalieji ir vertikalieji kampai, susiję su geometriniu matomumu, parodyti 4 priedo A4-XIII paveiksle. Kryptys H = 0° ir V = 0° atitinka atskaitos ašis. Transporto priemonėje ašys yra horizontalios, lygiagrečios vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai ir nukreiptos privaloma stebėjimo kryptimi. Jos kerta atskaitos centrą.

5.6.3.

Žibintų, kuriuose įrengti keli šviesos šaltiniai, fotometrinis matavimas Fotometrinės savybės tikrinamos tokia tvarka:

5.6.3.1.

nekeičiamųjų šviesos šaltinių su žibinte įrengtais šviesos šaltiniais – pagal 4.6 punkto reikalavimus;

5.6.3.2.

keičiamiesiems šviesos šaltiniams, be 4.6 punkto, taikomi toliau išdėstyti reikalavimai.

Gautos šviesos stiprio vertės pakoreguojamos.

a)	Kaitinamųjų šviesos šaltinių atveju pataisos faktorius – tai atskaitinio šviesos srauto ir vidutinės šviesos srauto vertės santykis esant tiekiamai įtampai (13,2 V arba 13,5 V);

b)	LED tipo šviesos šaltinių atveju pataisos faktorius – etaloninio šviesos srauto ir vidutinės šviesos srauto vertės santykis esant tiekiamai įtampai (6,75 V, 13,5 V arba 28,0 V).

Kiekvieno naudoto šviesos šaltinio faktinio šviesos srauto vertės neturi nukrypti nuo vidutinės vertės daugiau kaip ±5 proc. Užuot taikius minėtą metodą ir tik kaitinamųjų šviesos šaltinių atveju, atskaitinį šviesos srautą spinduliuojantis standartinis kaitinamasis šviesos šaltinis gali būti montuojamas paeiliui visose padėtyse, o jose išmatuotos vertės susumuojamos.

5.6.3.3.

Bet kurio posūkio apšvietimo žibinto, išskyrus turinčius kaitinamąjį (-uosius) šviesos šaltinį (-ius), šviesos stiprio vertės, išmatuotos nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir praėjus 10 minučių, turi atitikti reikalavimus dėl mažiausiųjų ir didžiausiųjų verčių. Šviesos stiprio pasiskirstymo lygiai nuo įjungimo praėjus vienai minutei ir 10 minčių apskaičiuojami remiantis šviesos stiprio pasiskirstymo lygiu, išmatuotu pasiekus fotometrinį pastovumą, kiekviename bandymo taške taikant šviesos stiprio verčių santykį, tas vertes išmatavus taške 45°L 2,5°D, jei tai kairės pusės žibintas (dešinės pusės žibinto atveju kampas L turėtų būti pakeistas kampu R):

a)	praėjus vienai minutei,

b)	praėjus 10 minučių ir

c)	pasiekus fotometrinį pastovumą.

Fotometrinis pastovumas pasiekiamas, kai nustatytame bandymo taške šviesos stiprio variacija 15 minučių laikotarpiu yra mažesnė kaip 3 proc.

6. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

6.1.

Bendrieji reikalavimai

6.1.1.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys ir toliau pripažįsta pagal šią taisyklę su ankstesnių serijų pakeitimais suteiktus tipo patvirtinimus žibintams (funkcijoms), kurioms neturi įtakos pakeitimai, padaryti naujausios serijos pakeitimais.

Siekiant tai patvirtinti, atitinkamam žibintui (funkcijai) taikomas pokyčio indeksas neturi skirtis nuo jam skirto pokyčių indekso, nurodyto naujausios serijos pakeitimuose.

6.1.2.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neturi atsisakyti suteikti patvirtintų tipų išplėtimų pagal šią taisyklę su ankstesnės serijos pakeitimais.

(1) Susitarimas dėl suderintų techninių Jungtinių Tautų taisyklių priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal šias Jungtinių Tautų taisykles suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (E/ECE/TRANS/505/Rev.3).

(2) Turi būti nurodyti 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančiame blanke.

(3) Turi būti nurodyti 14 priede pateiktą pavyzdį atitinkančiame blanke.

(4) Jei įrengimo modulis yra vienas, simboliu „XC“ ženklinama tik vieną kartą.

(5) Jei įrengimo modulių yra daugiau ir kiekvienas iš jų atlieka vieną ar daugiau APAS funkcijų, kiekvienas modulis paženklinamas simboliu „X“ ir konkrečios (-ių) atliekamos (-ų) APAS funkcijos (-ų) identifikavimo simboliu (-iais).

(6) 1958 m. Susitarimo šalių skiriamieji numeriai yra nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede (ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6).

(7) Atitiktis elektromagnetinio suderinamumo reikalavimams priklauso nuo transporto priemonės tipo.

(8) Žibintų su šiomis priemonėmis montavimo instrukcijos pateiktos JT taisyklėje Nr. 48.

(*1) Jei nenurodyta kitaip, kiekviename fotometrijos matavimo bandymo taške galima nepriklausomai taikyti 0,25° leidžiamąjį nuokrypį.

(*2) Jei nenurodyta kitaip, kiekviename fotometrijos matavimo bandymo taške galima nepriklausomai taikyti 0,25° leidžiamąjį nuokrypį.

(9) Tokiame specialiame "artimosios šviesos" žibinte, neatsižvelgiant į reikalavimus, gali būti įtaisyta ir tolimosios šviesos funkcija.

(*3) Kampinės padėtys nurodytos eismui dešiniąja puse.

(*4) Fotometriniai reikalavimai kiekvienam apšvietimo funkcijos matavimo taškui (kampinei padėčiai) taikomi visų šiai funkcijai naudojamų sistemos apšvietimo įrenginių išmatuotų atitinkamų verčių sumos pusei.

Kiekviena 15 lentelės A dalyje apibrėžta linija kartu su 15 lentelės B dalyje nurodytais bandymo taškais matuojama atskirai pagal signalą, generuojamą signalų generatoriaus.

Jei tai artimoji šviesa, atitinkanti 5.3.2 punkto reikalavimus, skleidžiama nuolat kartu su tolimosios šviesos pritaikymu, 15 lentelės B dalies fotometriniai reikalavimai netaikomi.

(10) Tokiame specialiame "artimosios šviesos" žibinte, neatsižvelgiant į reikalavimus, gali būti įtaisyta ir tolimosios šviesos funkcija.

1 PRIEDAS

Pranešimas

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

(1)

pateikė:

Institucijos pavadinimas

…

dėl (2):

tipo patvirtinimo

patvirtinto tipo išplėtimo

tipo nepatvirtinimo

tipo patvirtinimo panaikinimo

visiško gamybos nutraukimo

pagal JT taisyklę Nr. 149

Įtaiso klasė: … Pokyčio indeksas: …

Patvirtinimo Nr. …

Unikalusis identifikatorius (UI) (jei taikytina): …

Įtaiso arba sistemos prekybinis pavadinimas arba prekių ženklas: …

Gamintojo suteiktas įtaiso arba sistemos tipo pavadinimas: …

…

Gamintojo pavadinimas ir adresas:…

…

Gamintojo atstovo, jei toks yra, pavadinimas ir adresas:…

…

Pateikta patvirtinti (data): …

Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba: …

Minėtos tarnybos parengtos ataskaitos data: …

Minėtos tarnybos parengtos ataskaitos numeris: …

Trumpas aprašas:

9.1.

A ir B klasių priekiniai žibintai (1)

9.1.1.

Kategorija, pažymėta atitinkamu ženklinimu (3) …

9.1.2.

Šviesos šaltinio (-ių) skaičius, kategorija ir rūšis: …

9.1.3.

Pagrindinei artimajai šviesai naudojamas atskaitinis šviesos srautas (lm): …

9.1.4.

Apytikslė pagrindinei artimajai šviesai naudojama įtampa (V): …

9.1.5.

Priemonės, taikomos pagal šios taisyklės 4.12 punktą: …

9.1.6.

LED modulių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai), taip pat nurodymas dėl kiekvieno LED modulio, ar jis keičiamas: taip / ne1…

9.1.7.

Elektroninių šviesos šaltinio reguliavimo įrenginių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai): …

9.1.8.

Šios taisyklės 4.5.6 punkte aprašytas bendras etaloninis šviesos srautas viršija 2 000 liumenų: taip / ne / netaikoma1

9.1.9.

Ribinės linijos sureguliavimas apibrėžtas esant: 10 m atstumui / 25 m atstumui / netaikoma1

Mažiausias leidžiamas ribinės linijos ryškumas nustatytas esant: 10 m atstumui / 25 m atstumui / netaikoma1

9.2.

D klasės priekiniai žibintai

9.2.1.

Pateiktas patvirtinti priekinio žibinto / sistemos tipas (4): …

9.2.2.

Artimosios šviesos šaltinis gali / negali1 šviesti kartu su tolimosios šviesos šaltiniu ir (arba) kitu tarpusavyje sujungtu priekiniu žibintu.

9.2.3.

Įtaiso vardinė įtampa: …

9.2.4.

Šviesos šaltinio (-ių) skaičius, kategorija ir rūšis: …

9.2.4.1.

Jei nurodyta daugiau nei viena etaloninio šviesos srauto vertė:

pagrindinei artimajai šviesai taikoma etaloninio šviesos srauto vertė … [lm]

9.2.4.2.

Jei nurodyta daugiau nei viena etaloninio šviesos srauto vertė:

tolimajai šviesai taikoma etaloninio šviesos srauto vertė… [lm]

9.2.5.

Atskirto balastinio (-ių) įtaiso (-ų) arba balastinio (-ių) įtaiso (-ų) dalies (-ių) prekybinis pavadinimas ir identifikacinis numeris: …

9.2.6.

Ribinės linijos sureguliavimas apibrėžtas esant 10 m / 25 m atstumui1

Mažiausias leidžiamas ribinės linijos ryškumas nustatytas esant 10 m / 25 m atstumui1

9.2.7.

LED modulių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai): …

9.2.8.

Paskirstyto apšvietimo sistema su vienu bendru dujų išlydžio šviesos šaltiniu: taip / ne1

9.2.9.

Pastabos (jei yra): …

9.2.10.

Priemonės, taikomos pagal šios taisyklės 4.12 punktą: …

9.3.

APAS

9.3.1.

Kategorija, pažymėta atitinkamu ženklinimu (5) …

9.3.2.

Šviesos šaltinių skaičius, kategorija ir rūšis: …

9.3.2.1.

LED modulių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai), taip pat nurodymas dėl kiekvieno LED modulio, ar jis keičiamas: taip / ne1

…

9.3.2.2.

Elektroninių šviesos šaltinio reguliavimo įrenginių (jei jų yra) skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai): …

9.3.2.3.

Šios taisyklės 4.5.2.6 punkte aprašytas bendras objektyvusis šviesos srautas viršija 2 000 liumenų: taip / ne1

9.3.3.

Duomenys pagal šios taisyklės 5.3.5.1 punkto nuostatas (kuris (kurie) apšvietimo įrenginys (-iai) sukuria šios taisyklės 5 priede nurodytą ribinę liniją, kurios projekcija susidaro zonoje tarp 6 laipsnių į kairę ir 4 laipsnių į dešinę bei į viršų nuo horizontalios linijos, nukreiptos 0,8 laipsnio žemyn) …

b)	Ribinės linijos sureguliavimas apibrėžtas esant 10 m / 25 m atstumui1

c)	Mažiausias leidžiamas ribinės linijos ryškumas nustatytas esant 10 m / 25 m atstumui1

9.3.4.

Transporto priemonė (-ės), kuriai (kurioms) sistema yra numatyta kaip pradinė įranga…

9.3.5.

Ar patvirtinimo prašoma dėl sistemos, kuri nėra numatyta įtraukti į transporto priemonės tipo patvirtinimą pagal JT taisyklę Nr. 48: taip / ne1

9.3.5.1.

Jei taip, duomenys, kurie padėtų identifikuoti transporto priemonę (-es), kuriai (kurioms) yra skirta sistema…

9.3.6.

Duomenys pagal šios taisyklės 5.3.5.2 punktą (kuris E klasės artimosios šviesos režimas (-ai) prireikus atitinka šios taisyklės 14 lentelėje nurodytą duomenų rinkinį) …

9.3.7.

Ar patvirtinimo prašoma dėl sistemos, skirtos įrengti tik tose transporto priemonėse, kuriose yra sistemos maitinimo linijos stabilizavimo ir (arba) ribojimo priemonės: taip / ne1

9.3.8.

Ribinės linijos sureguliavimas apibrėžtas esant 10 m / 25 m atstumui1

Mažiausias leidžiamas ribinės linijos ryškumas nustatytas esant 10 m / 25 m atstumui1

9.3.9.

Sistema suprojektuota skleisti artimąsias šviesas (6):

9.3.9.1.

C klasės ☒ V klasės ☐ E klasės ☐ W klasės ☐

9.3.9.2.

Veikianti toliau nurodytu (-ais) režimu (-ais), prireikus apibūdinamu (-ais) pagal žymėjimą14

Režimas Nr. C 1

Režimas Nr. V …

Režimas Nr. E …

Režimas Nr. W …

Režimas Nr. C …

Režimas Nr. V …

Režimas Nr. E …

Režimas Nr. W …

Režimas Nr. C …

Režimas Nr. V …

Režimas Nr. E …

Režimas Nr. W …

9.3.9.3.

Kai visuose čia nurodytuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa5, (7), (8), pritaikyta režimui Nr. .....

Jei nejungiamas posūkių apšvietimo režimas:

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

Jei jungiamas 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimas:

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

Jei jungiamas 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimas:

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

Pastaba.

Vadovaujantis a–c punktais, būtina pateikti duomenis apie kiekvieną papildomą režimą.

9.3.9.4.

Šiuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa, kai sistema yra neutralios būklės5, 7

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

9.3.9.5.

Šiuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa, kai sistema veikia pagal eismo krypties keitimo funkciją5, 6, 7

Jei nejungiamas posūkių apšvietimo režimas:

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

Jei jungiamas 1 kategorijos posūkių apšvietimo režimas:

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

Jei jungiamas 2 kategorijos posūkių apšvietimo režimas:

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

9.3.10.

Sistema suprojektuota skleisti tolimąją šviesą5, 6, 7:

9.3.10.1.

Taip ☐ Ne ☐

9.3.10.2.

Veikianti šiuo režimu (-ais), prireikus apibūdinamu (-ais) pagal žymėjimą:

Tolimosios šviesos režimas Nr. M 1

Tolimosios šviesos režimas Nr. M ...

9.3.10.3.

Kai visuose toliau nurodytuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa, pritaikyta režimui Nr. ….

Jei nejungiamas posūkių apšvietimo režimas:

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

Jei įjungtas posūkių apšvietimo režimas:

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

Pastaba.

Vadovaujantis šio punkto a ir b papunkčiais, būtina pateikti duomenis apie kiekvieną papildomą režimą.

9.3.10.4.

Šiuose apšvietimo įrenginiuose yra įtampa, kai sistema yra neutralios būklės6,8

kairė pusė:

Nr. 1 ☐

Nr. 3 ☐

Nr. 5 ☐

Nr. 7 ☐

Nr. 9 ☐

Nr. 11 ☐

dešinė pusė:

Nr. 2 ☐

Nr. 4 ☐

Nr. 6 ☐

Nr. 8 ☐

Nr. 10 ☐

Nr. 12 ☐

9.3.10.5.

Sistema suprojektuota skleisti adaptyviąją tolimąją šviesą:

eismui dešiniąja puse ir eismui kairiąja puse: taip ☐ ne ☐

tik eismui dešiniąja puse: taip ☐ ne ☐

tik eismui kairiąja puse: taip ☐ ne ☐

9.4.

AS, BS, CS, DS ir ES klasių priekiniai žibintai1

9.4.1.

Kategorija, pažymėta atitinkamu ženklinimu (9) …

9.4.2.

Šviesos šaltinių, jei tokių yra, skaičius, kategorija ir rūšis: …

9.4.3.

LED modulių skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai), taip pat nurodymas dėl kiekvieno LED modulio, ar jis keičiamas: taip / ne1…

9.4.4.

Elektroninių šviesos šaltinio reguliavimo įrenginių (jei jų yra) skaičius ir specialusis (-ieji) identifikavimo kodas (-ai): …

9.4.5.

Nustatytas ribinės linijos ryškumas: taip / ne1

Jei taip, tai buvo atlikta 10 m / 25 m atstumu1 …

9.4.6.

Atskirto balastinio (-ių) įtaiso (-ų) arba balastinio (-ių) įtaiso (-ų) dalies (-ių) prekybinis pavadinimas ir identifikacinis numeris: …

9.4.7.

Artimosios šviesos šaltinis gali / negali1 šviesti kartu su tolimosios šviesos šaltiniu ir (arba) kitu tarpusavyje sujungtu priekiniu žibintu.

9.4.8.

Mažiausias (-i) posvyrio kampas (-ai), atitinkantis (-ys) 5.4.5.2 punkto reikalavimą, jei yra…

9.4.9.

Pagrindinė tolimoji šviesa: taip / ne1

Antrinė tolimoji šviesa: taip / ne1

Antrinė tolimoji šviesa turi būti naudojama tik kartu su artimąja šviesa arba pagrindine tolimąja šviesa.

9.5.

F3 klasės priekiniai rūko žibintai

9.5.1.

Atitinkamais ženklais žymima klasė:

(F3, F3 /, F3PL, F3 / PL)…

9.5.2.

Šviesos šaltinio (-ių) skaičius, kategorija ir rūšis: …

9.5.3.

LED modulis: taip / ne1, taip pat nurodymas dėl kiekvieno LED modulio, ar jis keičiamas: taip / ne1

9.5.4.

Specialusis LED modulio identifikavimo kodas: …

9.5.5.

Elektroninis šviesos šaltinio valdymo įtaisas (10): taip / ne1

Šviesos šaltinio energijos tiekimas: …

Techniniai šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio reikalavimai: …

Įėjimo įtampa (11): …

Jeigu elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys nėra žibinto dalis:

Išėjimo signalo techniniai reikalavimai: …

9.5.6.

Skleidžiamos šviesos spalva: … balta / pasirinkto atspalvio geltona1

9.5.7.

Šviesos šaltinio šviesos srautas (žr. 4.5.2.6 punktą)

didesnis kaip 2 000 liumenų: … taip / ne1

9.5.8.

Šviesos stipris yra kintamas: … taip / ne1

9.5.9.

Ribinės linijos nuolydžio nustatymas (jeigu matuojama)

atliktas …10 m / 25 m1 atstumu

9.6.

Posūkio apšvietimo žibintai

9.6.1.

Šviesos šaltinio (-ių) skaičius, kategorija ir rūšis (12):…

9.6.2.

Įtampa ir galia: …

9.6.3.

Šviesos šaltinio modulis: …taip / ne1

9.6.4.

Specialusis šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodas:…

9.6.5.

Naudojamas elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys:

a)	kaip žibinto dalis: …taip / ne1

b)	ne kaip žibinto dalis: … taip / ne1

9.6.6.

Elektroninio šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio tiekiama įėjimo įtampa …

9.6.7.

Elektroninio šviesos šaltinio reguliavimo įrenginio gamintojas ir identifikavimo kodas (tuo atveju, kai šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys priklauso žibintui, tačiau jis nesumontuotas žibinto korpuse):

9.6.8.

Geometrinės montavimo sąlygos ir susiję pokyčiai, jeigu jie yra: …

10.

Patvirtinimo ženklo (-ų) vieta: …

11.

Patvirtinto tipo išplėtimo priežastis (-ys) (jeigu taikoma) …

12.

Patvirtinimas suteiktas / patvirtintas tipas išplėstas / atsisakyta suteikti patvirtinimą / patvirtinimas panaikintas1

13.

Vieta: …

14.

Data: …

15.

Parašas: …

16.

Patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai pateiktų dokumentų sąrašas pridedamas prie šio pranešimo ir gali būti gautas paprašius:

(1) Tipą patvirtinusios / patvirtintą tipą išplėtusios / tipo nepatvirtinusios / tipo patvirtinimą panaikinusios (žr. patvirtinimo nuostatas šioje taisyklėje) šalies skiriamasis numeris.

(2) Išbraukti, kas netaikoma.

(3) Nurodyti tinkamą ženklinimą, pasirinktą iš šio sąrašo:

(4) Nurodyti tinkamą ženklinimą, pasirinktą iš šio sąrašo:

(5) Nurodyti pagal šią taisyklę tinkamą ženklinimą, numatytą kiekvienam įrengimo moduliui arba įrengimo modulių komplektui.

(6) Reikiamą langelį pažymėti X, jei taikytina.

(7) Pratęsti sąrašą, jei režimų yra daugiau.

(8) Pratęsti sąrašą, jei įtaisų yra daugiau.

(9) Nurodyti tinkamą ženklinimą, pasirinktą iš šio sąrašo:

(10) Pateikiami techniniai įtampos reikalavimai dėl gamintojo nurodyto ir šiuo patvirtinimu patvirtinto leidžiamųjų nuokrypų arba įtampos intervalo.

(11) Turi būti pateikti įėjimo įtampos, įskaitant veikimo ciklą, dažnį, impulso formą ir didžiausią įtampą, parametrai.

(12) Jeigu posūkio apšvietimo žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais, nurodyti šviesos šaltinių skaičių ir bendrą galią.

2 PRIEDAS

Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Pagal šią taisyklę mechaninių ir geometrinių atitikties reikalavimų laikomasi, jeigu skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių. Ši sąlyga taikoma ir spalvai.

1.2.

Fotometrinių savybių atžvilgiu serijinės gamybos priekinių žibintų atitiktis neginčijama, jei atliekant bet kurio atsitiktinai pasirinkto priekinio žibinto su standartine (etalonine) kaitinamąja lempa ir (arba) LED moduliu (-iais) fotometrinių savybių bandymą:

1.2.1.

nė viena išmatuotoji vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nustatytos vertės daugiau kaip 20 proc.

1.2.1.1.

A, B ir D klasės priekinių žibintų, atitinkančių šios taisyklės 5.2 punktą, verčių taške B 50 L (arba R) ir III zonoje didžiausias leidžiamasis nuokrypis atitinkamai gali būti:

taške B 50 L (arba R)	170 cd, atitinkančių 20 proc.;
	255 cd, atitinkančių 30 proc.;
III zona	255 cd, atitinkančių 20 proc.;
	380 cd, atitinkančių 30 proc.

1.2.1.2.

Šios taisyklės 5.3 punktą atitinkančios APAS atveju nė viena pagal šios taisyklės 4.6 punkto nuostatas išmatuota ir pakoreguota vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo 17–32 lentelių B skiltyje nustatytos vertės, jei taikytina.

1.2.1.3.

BS, CS, DS ir ES klasės priekinių žibintų, atitinkančių šios taisyklės 5.4 punktą, verčių I zonoje didžiausias leidžiamasis nuokrypis atitinkamai gali būti:

I zona	255 cd, atitinkančių 20 proc.;
	380 cd, atitinkančių 30 proc.

1.2.1.3.1.

Jei pirmiau aprašyto bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, galima pakoreguoti priekinio žibinto nustatymą, tačiau spindulio ašis negali būti pastumta daugiau nei 0,5 laipsnio į šoną – į dešinę ar į kairę – ir daugiau nei 0,2 laipsnio aukštyn ar žemyn.

1.2.1.4.

Priekiniams rūko žibintams, atitinkantiems šios taisyklės 5.5 punktą, taikoma 37 lentelė

1.2.2.

arba, jei tai A, B arba D klasės priekiniai žibintai, atitinkantys šios taisyklės 5.2 punktą, jeigu:

1.2.2.1.

artimosios šviesos atveju šioje taisyklėje nustatytos vertės gaunamos viename taške, esančiame 0,35 laipsnio apskritime aplink šiuos taškus:

jei tai A arba B klasės priekiniai žibintai – aplink taškus B 50 L (arba R) (leidžiamas 85 cd nuokrypis), 75 R (arba L), 50 V, 25 R ir 25 L, ir visame IV zonos plote, kuris yra ne daugiau kaip 0,52 laipsnio virš linijos 25 R ir 25 L;

jei tai D klasės priekiniai žibintai – aplink taškus B 50 L (arba R) (leidžiamas 85 cd nuokrypis), 75 R (arba L), 50 V, 25 R1 ir 25 L2, ir segmente I,

1.2.2.2.

ir jeigu tolimosios šviesos, kurios taškas HV yra 0,75 Imax atitinkančios izokandelos ribojamame plote, visų šios taisyklės 5.1 punkte nurodytų taškų fotometrinių verčių didžiausias leidžiamasis nuokrypis yra + 20 proc. nuo didžiausiųjų verčių ir – 20 proc. nuo mažiausiųjų verčių.

1.2.3.

1.2.4.

Jeigu pirmiau aprašyto APAS, atitinkančios šios taisyklės 5.3 punkto reikalavimus, bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, pagal kiekvieną klasę galima pakoreguoti sistemos nustatymą, tačiau spindulio ašis negali būti pastumta daugiau nei 0,5 laipsnio į šoną – į dešinę ar į kairę – ir daugiau nei 0,2 laipsnio aukštyn ar žemyn, kiekvieną postūmį atskirai vertinant pradinio nustatymo atžvilgiu.

Šios nuostatos netaikomos šios taisyklės 5.3.3.1.1 punkte nurodytiems apšvietimo įrenginiams.

1.2.5.

Jeigu atlikus pirmiau aprašytą žibinto su keičiamuoju šviesos šaltiniu bandymą jo rezultatai neatitinka reikalavimų, bandymai pakartojami naudojant kitą standartinį (etaloninį) šviesos šaltinį.

1.3.

Tikrinant vertikalųjį ribinės linijos poslinkį dėl šilumos poveikio, taikomas šis metodas:

vienas bandomasis žibintas arba bandomoji sistema tikrinamas (-a) 7 priedo 3.1 punkte aprašytu būdu, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus 7 priedo 3.2.2 punkte nurodytą procedūrą.

Priekinis žibintas arba sistema laikomas (-a) tinkamu (-a), jei Δr neviršija 1,5 mrad didėjimo kryptimi ir 2,5 mrad mažėjimo kryptimi.

Jei ši vertė yra didesnė nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi, tačiau ne didesnė nei 2,0 mrad, arba didesnė nei 2,5 mrad mažėjimo kryptimi, bet neviršija 3,0 mrad, atliekamas bandymas su antru pavyzdžiu, o abiejų sistemų absoliučiųjų nustatytųjų verčių vidurkis negali būti didesnis nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi ir 2,5 mrad mažėjimo kryptimi.

Tačiau jei šios dvi sistemos neatitinka šio 1,5 mrad didėjimo kryptimi arba 2,5 mrad mažėjimo kryptimi reikalavimo, ta pati procedūra atliekama su kitomis dviem sistemomis, o kiekvienos jų Δr vertė negali būti didesnė nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi arba 2,5 mrad mažėjimo kryptimi.

Priekinis rūko žibintas laikomas tinkamu, jei Δr neviršija 3,0 mrad. Jeigu ši vertė yra didesnė nei 3,0 mrad, tačiau ne didesnė nei 4,0 mrad, bandomas antrasis priekinis rūko žibintas, o abiejų pavyzdžių absoliučiųjų nustatytųjų verčių vidurkis negali būti didesnis nei 3,0 mrad.

1.4.

Tačiau jeigu negalima pakartotinai atlikti vertikalaus sureguliavimo ir nustatyti reikiamos padėties su leidžiamaisiais nuokrypiais, atitinkamai aprašytais 5 priedo 1.2.3 punkte arba 6 priedo 3.2 punkte, atitinkamai 5 priedo 2 dalyje arba 6 priedo 4 dalyje aprašyta tvarka atliekamas bandymas su vienu pavyzdžiu.

1.5.

Posūkio apšvietimo žibintai

1.5.1.

Serijinės gamybos žibintų fotometrinių savybių atitiktis neginčijama, jeigu atliekant bet kurio atsitiktine tvarka pasirinkto žibinto su standartine kaitinamąja lempa arba su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamaisiais ar kitokiais) fotometrinių savybių bandymą ir visus matavimus atliekant esant 6,75 V, 13,5 V ar 28,0 V įtampai atitinkamai:

1.5.1.1.

nė viena išmatuotoji vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nustatytų verčių daugiau kaip 20 proc.;

1.5.1.2.

1.5.2.

Jeigu žibintas yra su standartiniu šviesos šaltiniu arba jei žibintai yra su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamaisiais ar kitokiais) ir kolorimetrinės charakteristikos tikrinamos tuomet, kai šviesos šaltinis yra sumontuotas žibinte, turi būti laikomasi spalvių koordinačių.

1.5.3.

Jei tai yra nekeičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai) arba šviesos šaltinio modulis (-iai), kuriame (-iuose) yra įrengti nekeičiamieji kaitinamieji šviesos šaltiniai, per bet kurią gamybos atitikties patikrą:

1.5.3.1.

patvirtinimo ženklo savininkas įrodo naudojimą įprastoje gamyboje ir pateikia nekeičiamojo (-ųjų) kaitinamojo (-ųjų) šviesos šaltinio (-ų) identifikatorių, nurodytą tipo patvirtinimo dokumentuose;

1.5.3.2.

1.6.

Turi būti laikomasi spalvių koordinačių.

2. BŪTINIAUSI GAMINTOJO ATLIEKAMOS ATITIKTIES PATIKROS REIKALAVIMAI

Patvirtinimo ženklo savininkas tinkamu dažnumu su kiekvieno tipo žibintu turi atlikti bent toliau nurodytus bandymus. Bandymai atliekami pagal šios taisyklės nuostatas.

Jei atrinkti pavyzdžiai neatitinka konkretaus bandomo tipo, atliekama papildoma atranka ir papildomas bandymas. Gamintojas imasi veiksmų atitinkamų gaminių atitikčiai užtikrinti.

2.1.

Bandymų pobūdis

Šioje taisyklėje aprašyti atitikties bandymai taikomi fotometrinėms ir kolorimetrinėms charakteristikoms ir ribinės linijos vertikaliosios padėties poslinkiui dėl šilumos poveikio patikrinti.

2.2.

Bandymų metodai

2.2.1.

Bandymai paprastai atliekami šioje taisyklėje nustatytais metodais.

2.2.2.

Gamintojui atliekant bet kurį atitikties bandymą gali būti taikomi lygiaverčiai metodai, jeigu gaunamas už patvirtinimo bandymus atsakingos kompetentingos institucijos leidimas. Gamintojas turi įrodyti, kad taikomi metodai yra lygiaverčiai nustatytiesiems šioje taisyklėje.

2.2.3.

Taikant 2.2.1 ir 2.2.2 punktus, būtina reguliariai kalibruoti bandymų įrangą ir ją reguliuoti, kad atitiktų kompetentingos institucijos atliktus matavimus.

2.2.4.

Visais atvejais taikomi šioje taisyklėje nurodyti pamatiniai metodai, ypač administracinės patikros ir pavyzdžių atrankos metodai.

2.3.

Atrankos būdas

Žibintų pavyzdžiai atrenkami atsitiktine tvarka iš vienodų gaminių partijos. Vienodų gaminių partija – tai to paties tipo žibintų rinkinys, apibrėžtas pagal gamintojo gamybos metodus.

2.4.

Išmatuotos ir užregistruotos fotometrinės charakteristikos

2.4.1.

Atrinktų įtaisų fotometriniai matavimai atliekami šioje taisyklėje nustatytuose taškuose, registruojant tik:

2.4.1.1.

tolimosios šviesos priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.1 punktą ir (arba) artimosios šviesos (asimetrinių) priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.2 punktą:

2.4.1.1.1.

A ir B klasių priekinių žibintų (A ir B klasių (asimetrinių) tolimosios ir (arba) artimosios šviesos priekinių žibintų) – taškuose Imax, HV (1), HL, HR (2), jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose B 50 L (arba R), HV, 50 V, 75 R (arba L) ir 25 L (arba R), jeigu tai artimoji šviesa;

2.4.1.1.2.

D klasės priekinių žibintų (D klasės (GDL, asimetrinių) tolimosios ir (arba) artimosios šviesos priekinių žibintų) – taškuose Imax, HV1, HL, HR2, jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose B 50 L (arba R)1, HV, 50 V, 75 R (arba L) ir 25 L2 (arba R2), jeigu tai artimoji šviesa;

2.4.1.2.

tolimosios šviesos priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.1 punktą ir (arba) artimosios šviesos (simetrinių) priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.4 punktą:

2.4.1.2.1.

AS klasės priekinių žibintų – taškuose HV, LH, RH, 12,5 L ir 12,5 R;

2.4.1.2.2.

BS klasės priekinių žibintų – taškuose Imax ir HV1, jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose HV, 0,86 D/3,5 R, 0,86 D/3,5 L, jeigu tai artimoji šviesa;

2.4.1.2.3.

CS, DS ir ES klasės priekinių žibintų – taškuose Imax ir HV1, jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose HV, 0,86 D/3,5 R, 0,86 D/3,5 L, jeigu tai artimoji šviesa;

2.4.1.3.

AFS klasės priekinių žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.3 punktą – taškuose Imax, HV1, HL ir HR (3), jeigu tai tolimoji šviesa, ir taškuose B50 L, HV, jei taikytina, 50 V, 75 R, jei taikytina, ir 25 LL, jeigu tai artimoji (-osios) šviesa (-os);

2.4.1.4.

priekinių rūko žibintų rodmenis pagal šios taisyklės 5.5 punktą – 8 ir 9 taškuose ir 1, 5, 6, 8 ir 9 linijose, kaip nurodyta 37 lentelėje.

2.4.2.

4 priedo A4-XII paveiksle nurodytuose taškuose ir reikiamose spalvių koordinatėse pagal šios taisyklės 5.6 punktą atliekami atrinktųjų posūkio apšvietimo žibintų mažiausių verčių fotometriniai matavimai.

2.5.

Priimtinumo kriterijai

Gamintojas privalo statistiškai apdoroti bandymų rezultatus ir, suderinęs su įgaliota institucija, nustatyti savo gaminių priimtinumo kriterijus, pagal kuriuos būtų užtikrinama atitiktis šios taisyklės 3.5.1 punkte nustatytiems gaminių atitikties tikrinimo reikalavimams.

Priimtinumo kriterijai turi būti tokie, kad esant 95 % patikimumo lygiui, mažiausia tikimybė, kad pavyzdys atitiks atrankinio tikrinimo reikalavimus pagal 3 priedą (pirmoji atranka), būtų 0,95.

(1) Kai tolimoji šviesa ir artimoji šviesa yra sujungtos tarpusavyje, abiejų šviesų matavimo taškas (HV) yra tas pats.

(2) Taškai HL ir HR, esantys atitinkamai 2,5 laipsnio į kairę ir 2,5 laipsnio į dešinę nuo taško HV.

(3) Taškai HL ir HR, esantys atitinkamai 2,6 laipsnio į kairę ir 2,6 laipsnio į dešinę nuo taško HV.

3 PRIEDAS

Būtiniausi inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimai

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Pagal šią taisyklę mechaninių ir geometrinių atitikties reikalavimų laikomasi, jeigu skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių.

1.2.

Fotometrinių savybių atžvilgiu serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jei atliekant bet kurio atsitiktinai pasirinkto žibinto su standartiniu (etaloniniu) šviesos šaltiniu ir (arba) nekeičiamuoju (-aisiais) šviesos šaltiniu (-iais), ir (arba) LED moduliu (-iais) fotometrinių savybių bandymą:

a)	nė viena išmatuotoji vertė nenukrypsta nuo 2 priedo 1.2 punkte nustatytų verčių;

b)	jeigu žibintas yra su keičiamuoju šviesos šaltiniu ir jei pirmiau aprašyto bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, žibintų bandymai kartojami naudojant kitą standartinį šviesos šaltinį.

1.3.

Neatsižvelgiama į žibintus, kurie turi akivaizdžių defektų.

1.4.

Turi būti laikomasi spalvių koordinačių.

2. PIRMOJI ATRANKA

Atliekant pirmąją atranką, atsitiktinai parenkami keturi žibintai. Pirmoji dviejų žibintų imtis pažymima raide A, antroji dviejų žibintų imtis – raide B.

2.1.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jeigu kurio nors pavyzdžio iš A ir B imčių (visų keturių žibintų) nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.

Jei abiejų A imties žibintų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimą galima baigti.

2.2.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis ginčijama, jeigu bent vieno pavyzdžio iš A arba B imties nuokrypis yra didesnis kaip 20 proc.

Pareikalaujama, kad gamintojas užtikrintų savo gamybos atitiktį reikalavimams (atitikties užtikrinimas) ir per du mėnesius nuo pranešimo pagal 3 punktą atliekama pakartotinė atranka. A ir B imtims priklausančius pavyzdžius techninė tarnyba saugo tol, kol baigiamas visas gamybos atitikties užtikrinimo procesas.

3. PIRMOJI PAKARTOTINĖ ATRANKA

Po atitikties užtikrinimo iš pagamintų gaminių atsitiktine tvarka pasirenkami keturi žibintai.

Pirmoji dviejų žibintų imtis pažymima raide C, antroji dviejų žibintų imtis – raide D.

3.1.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jeigu kurio nors pavyzdžio iš C ir D imčių (visų keturių žibintų) nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.

Jei abiejų C imties žibintų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimą galima baigti.

3.2.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis ginčijama, jeigu nuokrypis yra bent:

3.2.1.

vieno iš C arba D imčiai priklausančių pavyzdžių – didesnis kaip 20 proc., bet visų šioms imtims priklausančių pavyzdžių nuokrypis ne didesnis kaip 30 proc.

Dar kartą pareikalaujama, kad gamintojas užtikrintų savo gamybos atitiktį reikalavimams (atitikties užtikrinimas).

Per du mėnesius nuo pranešimo pagal 4 punktą atliekama antra pakartotinė atranka. C ir D imtims priklausančius pavyzdžius techninė tarnyba saugo tol, kol baigiamas visas gamybos atitikties užtikrinimo procesas;

3.2.2.

vieno iš C arba D imčiai priklausančių pavyzdžių nuokrypis yra didesnis kaip 30 proc.

Tokiu atveju patvirtinimas panaikinamas ir taikomas 5 punktas.

4. ANTROJI PAKARTOTINĖ ATRANKA

Po atitikties užtikrinimo iš pagamintų gaminių atsitiktine tvarka pasirenkami keturi žibintai.

Pirmoji dviejų žibintų imtis pažymima raide E, antroji dviejų žibintų imtis – raide F.

4.1.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis neginčijama, jeigu kurio nors pavyzdžio iš E ir F imčių (visų keturių žibintų) nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.

Jei abiejų E imties žibintų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimą galima baigti.

4.2.

Serijinės gamybos žibintų atitiktis ginčijama, jeigu bent vieno iš E arba F imčiai priklausančių pavyzdžių nuokrypis yra didesnis kaip 20 proc.

Tokiu atveju patvirtinimas panaikinamas ir taikomas 5 punktas.

5. PATVIRTINIMO PANAIKINIMAS

Patvirtinimas panaikinamas pagal šios taisyklės 3.6 punktą.

6. ARTIMOSIOS ŠVIESOS SPINDULIŲ PLUOŠTO RIBINĖS LINIJOS VERTIKALIOS PADĖTIES POSLINKIS

Tikrinant artimųjų šviesų spindulių pluošto ribinės linijos vertikalios padėties poslinkį dėl šilumos poveikio, taikomas šis metodas:

vienas A imties žibintas arba sistema tikrinamas (-a) 7 priedo 3 dalyje aprašytu būdu, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus 7 priedo 3.2.2 punkte nurodytą procedūrą.

Artimoji šviesa arba sistema laikoma tinkama, jei Δr neviršija 1,5 mrad didėjimo kryptimi ir 2,5 mrad mažėjimo kryptimi.

Jei ši vertė yra didesnė nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi, tačiau ne didesnė nei 2,0 mrad, arba didesnė nei 2,5 mrad mažėjimo kryptimi, bet neviršija 3,0 mrad, atliekamas bandymas su antrąja A imties sistema, o abiejų sistemų absoliučiųjų nustatytųjų verčių vidurkis negali būti didesnis nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi ir 2,5 mrad mažėjimo kryptimi.

Tačiau jei A imtis neatitinka šio 1,5 mrad didėjimo kryptimi arba 2,5 mrad mažėjimo kryptimi reikalavimo, ta pati procedūra atliekama su kitomis dviem B imties sistemomis, o kiekvienos jų Δr vertė negali būti didesnė nei 1,5 mrad didėjimo kryptimi arba 2,5 mrad mažėjimo kryptimi.

Priekinis rūko žibintas pagal šios taisyklės 5.5 punktą laikomas tinkamu, jei r neviršija 3,0 mrad.

Jeigu ši vertė yra didesnė nei 3,0 mrad, tačiau neviršija 4,0 mrad, bandomas antrasis A imties priekinis rūko žibintas ir po šio bandymo užregistruojamas abiejų imčių absoliučiųjų verčių vidurkis, kuris negali būti didesnis nei 3,0 mrad.

Tačiau jei A imtis neatitinka šio 3,0 mrad vertės reikalavimo, ta pati procedūra atliekama su abiem B imties priekiniais rūko žibintais ir kiekvieno jų r vertė negali būti didesnė kaip 3,0 mrad.

4 PRIEDAS

Sferinė koordinačių matavimo sistema ir bandymo taškų padėtys

A4-I pav. Sferinė koordinačių matavimo sistema

E25m= l(h,v)x cos γ/r2

1. FOTOMETRINIŲ MATAVIMŲ REIKALAVIMAI

1.1.

Kelio apšvietimo įtaisas arba viena ar keletas jo sudedamųjų dalių turi būti sumontuotas (-a, -os) ant goniometro, kurio horizontalioji ašis yra fiksuota, o judamoji ašis – statmena fiksuotajai horizontaliajai ašiai.

1.1.1.

Šviesos stiprio vertės išmatuojamos naudojant 65 mm kraštinės kvadrate esantį fotojutiklį, patalpintą (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) bent 25 m atstumu į priekį nuo kiekvieno priekinio žibinto arba apšvietimo įrenginio atskaitos centro statmenai matavimo ašiai goniometro sistemos pusėje. Taškas HV yra vertikalios polinės ašies koordinačių sistemos centre. Linija h – tai per tašką HV einanti horizontalė (žr. A4-1 paveikslą).

1.1.2.

Kampinės koordinatės nurodytos laipsniais sferoje su vertikalia poline ašimi ir matuojamos A4-1 paveiksle nustatytu goniofotometru.

1.1.3.

Atliekant fotometrinius matavimus, parazitiniai atspindžiai neutralizuojami pritaikius tinkamą maskuotę.

1.2.

Bet kuris kitas lygiavertis fotometrijos metodas yra tinkamas, jei laikomasi būtinų koreliacijos reikalavimų.

1.3.

Nustatymas turi būti atliekamas naudojant nustatymo ekraną, kurį galima pastatyti arčiau nei fotojutiklį.

1.4.

Kelio apšvietimo įtaisas arba viena ar keletas jo sudedamųjų dalių prieš pradedant matavimus turi būti nustatytas (-a, -os) taip, kad ribinės linijos padėtis atitiktų šios taisyklės 5 dalyje konkrečiai funkcijai nustatytus atitinkamus reikalavimus.

1.5.

APAS

1.5.1.

Bet koks apšvietimo įrenginių atskaitos centro nuokrypis goniometro sukimosi ašių atžvilgių yra vengtinas. Tai visų pirma taikoma vertikaliajai krypčiai ir apšvietimo įrenginiams, sukuriantiems ribinę liniją.

1.5.2.

Šioje taisyklėje nustatyti fotometriniai reikalavimai kiekvienam apšvietimo funkcijos arba režimo matavimo taškui (kampinei padėčiai) taikomi visų šiai funkcijai arba režimui naudojamų sistemos apšvietimo įrenginių arba visų apšvietimo įrenginių, kuriems galioja atitinkamas reikalavimas, išmatuotų atitinkamų verčių sumos pusei.

1.5.2.1.

Tačiau jei reikalavimas galioja tik vienai pusei, suma per pusę nedalijama. Tai yra tokie atvejai: šios taisyklės 5.3.2.5.2, 5.3.2.8.1, 5.1.3.5, 5.1.3.6, 5.3.3.4.1 ir 5.3.5.1 punktai ir 4 pastaba dėl 9 lentelės.

1.5.3.

Sistemos apšvietimo įrenginių parametrai turi būti matuojami atskirai; tačiau dviejų ar daugiau apšvietimo modulių, sudarančių vieną įrengimo modulį ir turinčių to paties tipo šviesos šaltinius (reguliuojamus arba ne), parametrai gali būti matuojami vienu metu, jei jų dydis ir vieta yra tokie, kad šviečiamieji paviršiai visiškai sutelpa į stačiakampį, kurio horizontalioji kraštinė yra ne ilgesnė nei 300 mm, o vertikalioji ne ilgesnė nei 150 mm, ir jei gamintojas yra nustatęs bendrą jų atskaitos centrą.

1.5.4.

Prieš atliekant bet kurį kitą naują bandymą, sistemą reikia perjungti į neutralią būklę.

1.5.5.

Sistema arba viena ar keletas sudedamųjų jos dalių prieš pradedant matavimus turi būti nustatyta (-os) taip, kad ribinės linijos padėtis atitiktų 10 lentelėje nurodytus reikalavimus. Atskirai matuojamos ir neturinčios ribinės linijos sistemos dalys turi būti sumontuotos ant goniometro pagal pareiškėjo instrukcijas (dėl montavimo padėties).

1.6.

Posūkio apšvietimo žibintai

1.6.1.

Atliekant fotometrinius matavimus, parazitiniai atspindžiai neutralizuojami pritaikius tinkamą maskuotę.

1.6.2.

Jeigu matavimų rezultatai užginčijami, matavimai atliekami taip, kad būtų laikomasi šių reikalavimų:

1.6.2.1.

matavimo atstumas turi būti toks, kad būtų laikomasi atvirkštinio atstumo kvadrato dėsnio;

1.6.2.2.

matavimo įranga turi būti tokia, kad, žiūrint iš šviesos atskaitos centro, imtuvo kampinė apertūra būtų nuo 10′ iki 1°;

1.6.2.3.

laikoma, kad šviesos stiprio reikalavimai, taikomi tam tikrai stebėjimo krypčiai, įvykdomi, jeigu gaunamas reikiamas tos krypties, kuri nuo stebėjimo krypties nukrypsta ne daugiau kaip ketvirtį laipsnio, stipris.

2. BANDYMO TAŠKO VIETA

A4-II pav. Tolimosios šviesos bandymo taškai

h–h – horizontali plokštuma, v–v – vertikali plokštuma, kertanti priekinio žibinto optinę ašį

A4-III pav. Pagrindinė tolimoji šviesa. Bandymo taškų vietos

A4-IV pav. Antrinė tolimoji šviesa. Bandymo taškų vietos

A4-V pav. Artimoji šviesa, skirta eismui dešiniąja puse

Bandymo taškų vietos atsispindi aplink liniją VV, jeigu šviesa skirta eismui kairiąja puse.

A4-VI pav. Eismui dešiniąja puse skirti tolimosios šviesos žibintai su dujų išlydžio šviesos šaltiniais

h–h – horizontali plokštuma, v–v – vertikali plokštuma, kertanti priekinio žibinto optinę ašį

Bandymo taškų vietos atsispindi aplink liniją V–V, jeigu šviesa skirta eismui kairiąja puse.

(*) Pastaba.

Matavimo procedūra aprašyta 4 priede.

Šiame priede:

„viršuje“ (aukščiau) – tik esantis viršuje vertikaliosios ašies atžvilgiu;

„apačioje“ (žemiau) – tik esantis apačioje vertikaliosios ašies atžvilgiu.

Pagal eismui dešiniąja puse taikomus artimosios šviesos fotometrinius reikalavimus kampinės padėtys reiškiamos laipsniais virš (U) linijos H–H arba laipsniais po (D) linija H–H, ir dešinėje (R) arba kairėje (L) nuo linijos V–V.

Bandymo taškų vietos atsispindi aplink liniją V–V, jeigu šviesa skirta eismui kairiąja puse.

A4-VIII pav. Artimosios šviesos bandymo taškai ir zonos, taikomi AS klasės priekiniams žibintams

H–H horizontali plokštuma	kerta
V–V: vertikali plokštuma	priekinio žibinto židinio centrą

A4-IX pav. Artimosios šviesos bandymo taškai ir zonos, taikomi BS klasės priekiniams žibintams

H–H horizontali plokštuma	kerta
V–V: vertikali plokštuma	priekinio žibinto židinio centrą

A4-X pav. Artimosios šviesos bandymo taškų ir zonų vietos, taikomos CS, DS ir ES klasės priekiniams žibintams

A4-XI pav. F3 klasės priekinio rūko žibinto šviesos sklaida

A4-XII pav. Posūkio apšvietimo žibintų matavimo taškai (kairės pusės žibintas)

A4-XIII pav. Posūkio apšvietimo žibintų horizontalusis geometrinis matomumas

A4-XIV pav. Posūkio apšvietimo žibintų vertikalusis geometrinis matomumas

5 PRIEDAS

Nustatymo procedūra, instrumentinė asimetrinių artimosios šviesos spindulių ribinės linijos patikra

1. VIZUALAUS NUSTATYMO PROCEDŪRA

1.1.

Pagrindinės artimosios šviesos priekinio žibinto arba neutralios būklės APAS bent vieno C klasės apšvietimo įrenginio šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad būtų užtikrinta tam tikra ribinė linija (žr. A5-I paveikslą), leidžianti tinkamai sureguliuoti priekinį žibintą, kad būtų galima atlikti fotometrinius matavimus ir užtikrinti reikiamą jo nustatymą transporto priemonėje.

Ribinė linija turi būti tokia:

jeigu tai eismui dešiniąja puse skirtos šviesos:

i)	tiesi horizontali dalis kairėje pusėje;

ii)	pakelta alkūnės–peties dalis dešinėje pusėje;

jeigu tai eismui kairiąja puse skirtos šviesos:

i)	tiesi horizontali dalis dešinėje pusėje;

ii)	pakelta alkūnės–peties dalis dešinėje pusėje.

Bet kuriuo atveju alkūnės–peties dalis turi būti įžambi.

1.2.

Naudojant ribinę liniją (žr. A5-I paveikslą) priekinis žibintas arba APAS vizualiai nustatomas (-a) taip: nustatoma naudojant plokščią vertikalų ekraną, pastatytą 10 arba 25 m atstumu priešais priekinį žibintą arba APAS (kaip nurodyta 1 priedo 9 punkte) ir tinkamu kampu jo H–V ašių atžvilgiu, kaip parodyta 4 priede. Bandymo ekranas turi būti pakankamai platus, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti artimosios šviesos ribinę liniją ne mažiau kaip per 5° į abi puses nuo linijos V–V.

1.2.1.

Vertikalus reguliavimas: horizontali ribinės linijos dalis stumiama į viršų nuo B linijos ir nustatoma taip, kad atitiktų vardinę padėtį – 1 proc. (0,57 laipsnio) žemiau linijos H–H.

A5-I pav. Ribinės linijos vizualus nustatymas

Pastaba.

Vertikalios ir horizontalios linijų skalės yra skirtingos.

1.2.2.

Horizontalus reguliavimas: ribinės linijos alkūnės–peties dalis stumiama taip:

jeigu tai eismui dešiniąja puse skirtos šviesos – iš dešinės į kairę, pabaigoje horizontaliai nustatant taip:

a)	virš linijos 0,2° D ribinės linijos petys kairėje pusėje neturi kirsti A linijos,

b)	ties linija 0,2° D arba žemiau jos ribinės linijos petys turėtų kirsti liniją A ir

c)	alkūnės linkis iš esmės yra +/–0,5 laipsnio į kairę arba į dešinę nuo linijos V–V,

arba,

jeigu tai eismui kairiąja puse skirtos šviesos – iš kairės į dešinę, pabaigoje horizontaliai nustatant taip:

a)	virš linijos 0,2° D ribinės linijos petys dešinėje pusėje neturi kirsti linijos A;

b)	ties linija 0,2° arba žemiau jos petys turėtų kirsti liniją A ir

c)	alkūnės linkis pirmiausia turėtų kirstis su linija V–V.

1.2.3.

Jeigu taip nustatytas priekinis žibintas arba APAS neatitinka atitinkamai šios taisyklės 5.2–5.4 punktuose nustatytų reikalavimų, jo (jos) sureguliavimas gali būti pakeistas su sąlyga, kad spindulio ašis į šonus nepasislinktų:

horizontaliai nuo linijos A daugiau kaip:

a)	0,5° į kairę arba 0,75° į dešinę, jeigu tai eismui dešiniąja puse skirtos šviesos, arba

b)	0,5° į dešinę arba 0,75° į kairę, jeigu tai eismui kairiąja puse skirtos šviesos, ir

vertikaliai ne daugiau kaip 0,25° į viršų nuo linijos B arba žemiau jos.

1.2.4.

Tačiau, jeigu, siekiant nustatyti reikiamą padėtį su 1.2.3 punkte aprašytais leidžiamaisiais nuokrypiais, vertikalaus reguliavimo negalima pakartotinai atlikti, norint patikrinti, ar užtikrinama reikiama minimali ribinės linijos kokybė, ir vertikaliai bei horizontaliai sureguliuoti spindulių pluoštą, taikomas 2 dalyje nustatytas instrumentinis metodas.

1.2.5.

Jei patvirtinimo prašoma tik dėl artimosios šviesos9, taip nustatytas priekinis žibintas turi atitikti šios taisyklės 5.2–5.4 punktuose nustatytus reikalavimus; jei jis skirtas ir artimajai, ir tolimajai šviesai skleisti, jis turi atitikti šios taisyklės 5.1–5.4 punktuose nustatytus reikalavimus.

2. INSTRUMENTINĖ ASIMETRINIŲ ARTIMOSIOS ŠVIESOS SPINDULIŲ PLUOŠTO RIBINĖS LINIJOS PATIKRA

2.1.

Bendrieji reikalavimai

Tais atvejais, kai taikomas 1.2.4 punktas, ribinės linijos kokybė tikrinama pagal toliau 2.2 punkte nustatytus reikalavimus, o instrumentinis vertikalus ir horizontalus šviesos sureguliavimas atliekamas pagal 2.3 punkto reikalavimus.

Prieš atliekant ribinės linijos kokybės matavimą ir instrumentinio reguliavimo procedūrą, būtina pagal 1.2.1 ir 1.2.2 punktus atlikti preliminarų vizualų nustatymą.

2.2.

Ribinės linijos kokybės matavimas

Minimaliam ryškumui nustatyti atliekami matavimai, per kuriuos vertikaliai 0,05° kampo žingsniu skenuojama horizontali ribinės linijos dalis, pasirenkant vieną iš šių matavimo atstumų:

a)	10 m atstumu, naudojant ieškiklį, kurio skersmuo apie 10 mm, arba

b)	25 m atstumu, naudojant ieškiklį, kurio skersmuo apie 30 mm.

Atliekant bandymą taikytas matavimo atstumas įrašomas pranešimo blanko 9 punkte (žr. šios taisyklės 1 priedą).

Didžiausiam ryškumui nustatyti atliekami matavimai, per kuriuos vertikaliai 0,05° kampo žingsniu, naudojant ieškiklį, kurio skersmuo apie 30 mm, tik 25 m atstumu skenuojama horizontali ribinės linijos dalis.

Ribinės linijos kokybė gali būti laikoma priimtina, jeigu bent viena matavimų serijų atitinka 2.2.1-2.2.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

2.2.1.

Turi būti matoma ne daugiau nei viena ribinė linija (1).

2.2.2.

Ribinės linijos ryškumas

Ryškumo koeficientas G nustatomas vertikaliai 2,5° atstumu nuo linijos V–V skenuojant horizontalią ribinės linijos dalį, kai:

G = (log Eβ – log E(β + 0,1°)), čia β – vertikali padėtis laipsniais, E – nustatymo ekrano apšvietimas.

G vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,13 (mažiausias ryškumas) ir ne didesnė kaip 0,40 (didžiausias ryškumas).

2.2.3.

Tiesiškumas

Horizontalios ribinės linijos dalis, pagal kurią sureguliuojama vertikali padėtis, turi būti horizontali linija, einanti 1,5–3,5° atstumu nuo linijos V–V (žr. A5-II paveikslą).

Nuolaidžios ribinės linijos perlinkio taškai, esantys vertikaliose linijose ties 1,5°, 2,5° ir 3,5° taškais, nustatomi pagal toliau pateiktą lygtį.

Didžiausias vertikalus atstumas tarp nustatytų perlinkio taškų turi būti ne didesnis kaip 0,2°.

(d2 (log E) / dβ2 = 0).

2.3.

Vertikalus ir horizontalus reguliavimas

Jeigu ribinė linija atitinka 2.2 punkte nustatytus kokybės reikalavimus, spindulių pluošto reguliavimas gali būti atliekamas instrumentiniu būdu.

A5-II pav. Ribinės linijos kokybės matavimas

Pastaba.

Vertikalios ir horizontalios linijų skalės yra skirtingos.

2.3.1.

Vertikalus reguliavimas

Judant į viršų nuo linijos B apačios (žr. A5-III paveikslą), 2,5° atstumu nuo linijos V–V vertikaliai skenuojama horizontali ribinės linijos dalis. Nustatomas perlinkio taškas (kuriame d2 (log E) / dβ2 = 0), ir jo vieta parenkama taip, kad būtų ant linijos B, 1 proc. žemiau linijos H–H.

2.3.2.

Horizontalus reguliavimas

Pareiškėjas turi pasirinkti vieną iš šių horizontalaus nustatymo metodų:

a)	„0,2 D linijos“ metodą (žr. A5-III paveikslą).

Iš karto po to, kai žibintas buvo nustatytas vertikaliai, pradedant nuo 5° taško kairėje pusėje ir judant iki 5° taško dešinėje pusėje skenuojama viena horizontali linija 0,2°D. Maksimalus nuolydis G, nustatytas pagal formulę G = (log Eβ – log E(β + 0,1°)), kurioje β – horizontali padėtis laipsniais, turi būti ne mažesnis kaip 0,08.

0,2 D linijos perlinkio taško vieta parenkama taip, kad būtų ant A linijos.

A5-III pav. Instrumentinis vertikalus ir horizontalus sureguliavimas horizontalios linijos skenavimo metodu

Pastaba.

Vertikalios ir horizontalios linijų skalės yra skirtingos.

b)	„3 linijų“ metodą (žr. A5-IV paveikslą).

Iš karto po to, kai žibintas buvo nustatytas vertikaliai, judant nuo taško 2° D iki taško 2° U, taškuose 1°R, 2°R, ir 3°R skenuojamos trys vertikalios linijos. Atitinkami maksimalūs nuolydžiai G nustatomi pagal formulę:

G = (log Eβ – log E(β + 0,1°))

čia β – vertikali padėtis laipsniais – turi būti ne mažesnė kaip 0,08. Nustatytieji minėtų trijų linijų perlinkio taškai turi būti vienoje tiesėje. Vertikaliai nustatant žibintą šios linijos ir linijos B susikirtimo taškas nustatomas ant linijos V.

A5-IV pav. Instrumentinis vertikalus ir horizontalus reguliavimas trijų linijų skenavimo metodu

Pastaba.

Vertikalios ir horizontalios linijų skalės yra skirtingos.

(1) Ši dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kai bus nustatytas specialus bandymo metodas.

6 PRIEDAS

Horizontalios ribinės linijos apibrėžtis ir ryškumas ir šia ribine linija grindžiama nustatymo procedūra, taikoma artimosios šviesos žibintams ir priekiniams rūko žibintams

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.

Simetrinės artimosios šviesos priekinių žibintų ir priekinių rūko žibintų šviesos stipris turi būti paskirstytas taip, kad būtų užtikrinta tam tikra ribinė linija, leidžianti tinkamai sureguliuoti žibintą, kad būtų galima atlikti fotometrinius matavimus ir užtikrinti reikiamą jo nustatymą transporto priemonėje. Ribinės linijos charakteristikos turi atitikti 2–4 dalyse nustatytus reikalavimus.

2. RIBINĖS LINIJOS FORMA

2.1.

Kad būtų galima vizualiai sureguliuoti žibintą, ribinė linija turi būti sudaryta iš:

2.1.1.

į abi puses nuo linijos V–V nutolusios horizontalios linijos (žr. A6-I paveikslą), suteikiančios galimybę vertikaliai sureguliuoti simetrinį artimosios šviesos žibintą, kaip nurodyta šios taisyklės 5.4.1.1 punkte;

2.1.2.

į abi puses nuo linijos V–V per 4° nutolusios horizontalios linijos (žr. A6-II paveikslą), suteikiančios galimybę vertikaliai sureguliuoti priekinį rūko žibintą.

A6-I pav. Simetrinio artimosios šviesos priekinio žibinto ribinės linijos forma ir padėtis

A6-II pav. Priekinio rūko žibinto ribinės linijos forma ir padėtis

3. SIMETRINIO ARTIMOSIOS ŠVIESOS PRIEKINIO ŽIBINTO IR PRIEKINIO RŪKO ŽIBINTO REGULIAVIMAS

3.1.

Horizontalus reguliavimas: ribinės linijos padėtis turi būti tokia, kad projekcinis šviesos spindulių pluoštas būtų maždaug simetriškas linijai V–V. Kai priekiniai rūko žibintai skirti naudoti poromis arba jų šviesos spindulių pluoštas nėra simetriškas, jų horizontalus reguliavimas turi būti atliekamas pagal pareiškėjo instrukcijas arba taip, kad ribinė linija būtų simetriška linijai V–V.

3.2.

Vertikalus reguliavimas: atlikus horizontalų žibinto šviesos reguliavimą pagal 3.1 punktą, vertikalus reguliavimas atliekamas taip, kad šviesos spindulių pluoštas kartu su savo ribine linija iš žemesniosios padėties būtų keliamas į viršų, kol ribinė linija atsiduria vardinėje vertikalioje padėtyje. Atliekant vardinį vertikalų reguliavimą, ribinė linija sureguliuojama taip, kad jos padėtis ant linijos V–V būtų tokia:

a)	jei tai AS, BS, CS, DS ir ES klasių simetriniai priekiniai žibintai – 0,57 laipsnio 1 proc.) žemiau linijos h–h;

b)	jei tai priekiniai rūko žibintai – 1 laipsniu žemiau linijos h–h.

Jei horizontalioji dalis yra ne tiesi, o šiek tiek lenkta arba nuolaidi, ribinė linija nuo vertikalių ribų, kurias sudaro dvi horizontalios linijos, esančios per 3° į kairę nuo linijos V–V ir per 3° į dešinę nuo linijos V–V, neturi būti nutolusi daugiau nei:

a)	BS klasės priekinių žibintų ir priekinių rūko žibintų – per 0,2°,

b)	AS, CS, DS ir ES klasių priekinių žibintų – per 0,3°

virš ribinės linijos vardinės padėties ir po ja (atitinkamai žr. A6-I ir A6-II paveikslus).

3.3.

Jei trijų mėginimų sureguliuoti ribinę liniją vertikalios padėtys skiriasi daugiau nei:

a)	BS klasės priekinių žibintų ir priekinių rūko žibintų – 0,2°,

b)	AS, CS, DS ir ES klasių priekinių žibintų – 0,3°,

laikoma, kad horizontalioji ribinės linijos dalis nėra pakankamai tiesi arba ryški vizualiam sureguliavimui atlikti. Tokiu atveju toliau nustatyta tvarka atliekamas instrumentinis ribinės linijos kokybės bandymas, siekiant nustatyti, ar laikomasi reikalavimų.

4. RIBINĖS LINIJOS KOKYBĖS MATAVIMAS

4.1.

Atliekami matavimai, per kuriuos horizontali ribinės linijos dalis vertikaliai skenuojama ne didesniais kaip 0,05° kampo žingsniais:

a)	10 m matavimo atstumu, naudojant ieškiklį, kurio skersmuo apie 10 mm,

b)	arba 25 m matavimo atstumu, naudojant ieškiklį, kurio skersmuo apie 30 mm.

Ribinės linijos kokybė gali būti laikoma priimtina, jeigu bent vienas matavimų 10 arba 25 m atstumu atitinka 4.1.1-4.1.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

Atliekant bandymą taikytas matavimo atstumas įrašomas į pranešimo blanką, kaip nurodyta 1 priedo 9.2.6 punkte.

Ribinė linija skenuojama nuo jos apatinės padėties į viršų, išilgai vertikalių linijų, esančių:

a)	–3° – –1,5° ir +1,5° – +3° atstumu nuo linijos V–V, jei tai priekiniai žibintai;

b)	–2,5° –+2,5° atstumu nuo linijos V–V, jei tai priekiniai rūko žibintai.

Taip išmatuota ribinės linijos kokybė turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus.

4.1.1.

Turi būti matoma ne daugiau nei viena ribinė linija (1).

4.1.2.

Ribinės linijos ryškumas: vertikaliai skenuojant horizontalią ribinės linijos dalį išilgai ±2,5 linijų, didžiausioji vertė, gauta pagal lygtį

G = (log Eβ – log E(β+ 0,1°)),

vadinama ribinės linijos ryškumo koeficientu G. G vertė turi būti ne mažesnė kaip:

a)	BS klasės priekinių žibintų – 0,13;

b)	AS, CS, DS ir ES klasės priekinių žibintų ir priekinių rūko žibintų – 0,08.

4.1.3.

Tiesiškumas: ribinės linijos dalis, pagal kurią reguliuojama vertikali padėtis, turi būti horizontali linija, einanti 3°L–3°R atstumu nuo linijos V–V. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu perlinkio taškų vertikalios padėtys, išmatuotos virš 3° ribos į kairę ir į dešinę nuo linijos V–V pagal 3.2 punkte aprašytą metodą, nesiskiria daugiau kaip:

a)	BS klasės priekinių žibintų ir priekinių rūko žibintų – 0,2°,

b)	AS, CS, DS ir ES klasių priekinių žibintų – 0,3°

nuo vardinės padėties linijos V–V atžvilgiu.

5. INSTRUMENTINIS VERTIKALUS REGULIAVIMAS

Jeigu ribinė linija atitinka nurodytus kokybės reikalavimus, gali būti atliekamas instrumentinis vertikalus šviesos spindulių pluošto reguliavimas. Šiuo tikslu perlinkio taškas, kai d2 (log E) / dv2 = 0 yra linijoje V–V, yra savo vardinėje padėtyje po linija h–h. Ribinė linija matuojama ir reguliuojama slenkant aukštyn nuo apatinio vardinės padėties taško.

(1) Ši dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kai bus nustatytas objektyvus bandymo metodas.

7 PRIEDAS

Veikiančių kelio apšvietimo įtaisų sistemų (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) fotometrinių savybių pastovumo bandymai

1. KOMPLEKTINIŲ KELIO APŠVIETIMO ĮTAISŲ BANDYMAI

Pagal šią taisyklę išmatavus fotometrines vertes:

a)	jei tai priekinis žibintas, kurio artimosios šviesos spindulių pluoštas yra asimetrinis: taške Imax, jei tai tolimoji šviesa, ir taškuose 25L2, 50 R, B 50 L, jei tai artimoji šviesa (arba 25R2, 50 L, B 50 R, jei priekinis žibintas skirtas eismui kairiąja puse);

jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra simetrinis:

taške Imax, jei tai tolimoji šviesa, ir taškuose 0,50U/1,5L ir 0,50U/1,5R, 50R, 50L, jei tai B klasės artimoji šviesa, ir taškuose 0,86D–3,5R, 0,86D–3,5L, 0,50U–1,5L ir 0,50U–1,5R, jei tai C, D ar E klasės artimoji šviesa;

c)	jei tai priekiniai rūko žibintai: didžiausio apšviestumo D zonoje (Imax) ir taške HV;

d)	jei tai APAS: taške Imax, taškuose 25LL, 50 V, B 50 L, jei tai artimoji šviesa (arba 25RR, 50 V, B 50 R, jei priekinis žibintas skirtas eismui kairiąja puse);

Atliekamas veikiančio komplektinio pavyzdžio fotometrinių savybių pastovumo bandymas.

1.1.

Jei tai priekiniai žibintai arba priekiniai rūko žibintai:

komplektinis pavyzdys – tai surinktas žibintas su balastiniu (-iais) įtaisu (-ais) ir aplinkinėmis korpuso dalimis, šviesos šaltiniais arba LED moduliu (-iais), kurie gali turėti įtakos jo šiluminei sklaidai.

1.2.

Jei tai APAS:

komplektinis pavyzdys – tai surinktos dešinioji ir kairioji sistemos pusės su elektroniniu apšvietimo reguliavimo įrenginiu (-iais) ir (arba) maitinimo ir valdymo įtaisais, aplinkinėmis kėbulo dalimis ir žibintais, kurie gali turėti įtakos terminiams sistemos parametrams. Kiekvienas sistemos įrengimo modulis ir, jei yra, komplektinės sistemos žibintas (-ai), gali būti bandomi atskirai;

b)	bandomasis pavyzdys toliau tekste reiškia arba bandymui pateiktą komplektinį pavyzdį, arba įrengimo modulį;

c)	šviesos šaltinis – tai ir bet koks atskiras kaitinamojo šviesos šaltinio siūlas, LED šviesos šaltinis, LED moduliai arba LED šviesos šaltinio arba LED modulio šviesą skleidžiančios dalys.

1.3.

Bandymai atliekami:

a)	sausoje ir ramioje aplinkoje 23 °C ± 5 °C oro temperatūros sąlygomis, bandomąjį pavyzdį sumontavus ant stovo taip, kaip jis montuojamas transporto priemonėje;

jeigu tai keičiamieji šviesos šaltiniai: naudojant masinės gamybos kaitinamuosius šviesos šaltinius, naudotus ne mažiau kaip valandą, arba masinės gamybos dujų išlydžio šviesos šaltinius, naudotus ne mažiau kaip 15 valandų, arba masinės gamybos LED šviesos šaltinį ar LED modulius, naudotus ne mažiau kaip 48 valandas, ir prieš pradedant šioje taisyklėje nustatytus bandymus atvėsintus iki aplinkos temperatūros. Naudojami pareiškėjo pateikti LED moduliai;

c)	jeigu APAS pritaiko tolimąją šviesą, ši šviesa turi būti didžiausio aktyvumo būsenos, jeigu įjungta.

1.4.

Matavimo įranga turi atitikti tą, kuri naudojama atliekant tipo patvirtinimo bandymus. APAS arba viena ar keletas sudedamųjų jos dalių, prieš atliekant šiuos toliau nurodytus bandymus, turi būti neutralios būklės.

Bandomasis pavyzdys bandomas jo nenuimant nuo bandymų įrangos ir nereguliuojant bandymo įrangos atžvilgiu. Šviesos šaltinis turi būti tokiam priekiniam žibintui nustatytos kategorijos.

2. FOTOMETRINIŲ SAVYBIŲ PASTOVUMO BANDYMAS

2.1.

Švarus įtaisas

Įtaisas laikomas įjungtas 12 valandų, kaip aprašyta 2.1.1 punkte, ir tikrinamas, kaip nurodyta 2.1.2 punkte.

2.1.1.

Bandymų procedūra (1)

2.1.1.1.

Įtaisas laikomas įjungtas nustatytą laiko tarpą laikantis šių nuostatų:

a)	jei įtaisas gali atlikti tik vieną apšvietimo funkciją (skleisti artimąją arba tolimąją šviesą arba atlikti priekinio rūko žibinto funkciją) ir atitinka tik vieną klasę artimosios šviesos atveju, atitinkamas šviesos šaltinis ar šaltiniai laikomi įžiebti 2.1 punkte nurodytą laiką (2);

jei tai įtaisas, skirtas artimajai šviesai skleisti ir turintis vieną ar daugiau tolimosios šviesos šaltinių arba jei tai priekinis žibintas, skleidžiantis artimąją šviesą ir turintis priekinį rūko žibintą:

įtaisas bandomas taikant toliau nurodytą procedūrą iki bus pasiekta nustatyta trukmė:

—	15 minučių šviečiant pagrindinei artimajai šviesai;

—	5 minutes veikiant visoms apšvietimo funkcijoms;

ii)

jeigu pareiškėjas nurodo, kad priekinis žibintas turi būti naudojamas vienu metu įjungus tik artimąją šviesą arba tik tolimąją (-ąsias) šviesą (-as) (3), bandymas atliekamas atsižvelgiant į šią sąlygą, pusę 2.1 punkte nustatyto laiko pakaitomis įjungiant1 artimąją šviesą, o po to pusę laiko – tolimąją (-ąsias) šviesą (-as) (vienu metu).

iii)

jeigu artimąją ir tolimąją šviesas skleidžia tas pats dujų išlydžio šviesos šaltinis, taikoma tokia procedūra:

—	15 minučių šviečia artimoji šviesa;

—	5 minutes šviečia visi tolimosios šviesos šaltiniai;

jei tai APAS:

jei bandomasis pavyzdys gali atlikti daugiau nei vieną funkciją arba atitinka daugiau nei vieną artimosios šviesos klasę pagal šią taisyklę ir jei pareiškėjas nurodo, kad kiekviena bandomojo pavyzdžio funkcija ar klasė turi savo šviesos šaltinį (-ius), įžiebiamus tik pakaitomis2, bandymas turi būti atliekamas atsižvelgiant į šią sąlygą, įjungiant1 kiekvienos funkcijos ar klasės daugiausiai energijos reikalaujantį režimą pakaitomis 2.1 punkte nurodytą laiką (lygiomis dalimis);

ii)

visais kitais atvejais1, 2 bandomasis pavyzdys turi būti bandomas čia nurodytais ciklais kiekvienu C, V, E ir W klasės artimosios šviesos režimu (-ais), neatsižvelgiant į tai, kurį pluoštą ar jo dalį spinduliuoja bandomasis pavyzdys, tiek laiko (vienodomis dalimis), kiek nurodyta 2.1 punkte:

—	15 minučių iš pradžių, pvz., C klasės artimąją šviesą įžiebus daugiausiai energijos reikalaujančiu režimu, tokiomis sąlygomis, kurios atitinka eismą tiesiu keliu;

—	5 minutes, artimąją šviesą įžiebus tokiu pat režimu kaip anksčiau, tačiau papildomai įžiebus visus kitus bandomojo pavyzdžio šviesos šaltinius (4), kurie pagal pareiškėjo instrukcijas gali veikti tuo pat metu.

Praėjus 2.1 punkte nurodytam laikui (lygiomis dalimis), šį bandymų ciklą, jei taikytina, reikia atlikti su antrąja, trečiąja ir ketvirtąja artimosios šviesos klase anksčiau nurodyta tvarka;

jei tai priekinis žibintas su priekiniu rūko žibintu ir vienu ar daugiau tolimosios šviesos šaltinių:

žibintas bandomas tokiu ciklu, kol bus pasiektas nustatytas laikas:

—	15 minučių šviečiant priekiniam rūko žibintui;

—	5 minutes veikiant visoms apšvietimo funkcijoms;

ii)

jeigu pareiškėjas nurodo, kad priekinis žibintas turi būti naudojamas vienu metu įjungus tik priekinį rūko žibintą arba tik tolimąją (-ąsias) šviesą (-as)2, bandymas atliekamas atsižvelgiant į šią sąlygą, pusę 2.1 punkte nustatyto laiko pakaitomis įjungiant1 priekinį rūko žibintą, o po to pusę laiko – tolimąją (-ąsias) šviesą (-as);

e)	jei bandomasis pavyzdys gali atlikti kitas sugrupuotas apšvietimo funkcijas, kiekviena funkcija tuo pat metu turi būti įjungta a ir b punktuose kiekvienai atskirai apšvietimo funkcijai nurodytą laiką pagal gamintojo instrukcijas;

jei tai priekinis žibintas su artimosios šviesos šaltiniu, vienu ar daugiau tolimosios šviesos šaltiniais ir su priekiniu rūko žibintu:

žibintas bandomas tokiu ciklu, kol bus pasiektas nustatytas laikas:

—	15 minučių šviečiant pagrindinei artimajai šviesai;

—	5 minutes veikiant visoms apšvietimo funkcijoms;

ii)

jeigu pareiškėjas pareiškia, kad priekinis žibintas turi būti naudojamas vienu metu įjungus tik artimąją šviesą arba tik tolimąją (-ąsias) šviesą (-as)2, bandymas atliekamas atsižvelgiant į šią sąlygą, pusę 2.1 punkte nustatyto laiko pakaitomis įjungiant1 pagrindinę artimąją šviesą, o po to pusę laiko – tolimąją (-ąsias) šviesą (-as), priekiniam rūko žibintui pusę laiko taikant 15 minučių neveikimo ir 5 minučių veikimo ciklą, esant įjungtai tolimajai šviesai;

iii)

jeigu pareiškėjas nurodo, kad priekinis žibintas turi būti naudojamas vienu metu įjungus tik artimąją šviesą arba tik priekinį rūko žibintą2, bandymas atliekamas atsižvelgiant į šią sąlygą, pusę laiko, nustatyto 2.1 punkte, pakaitomis įjungiant1 pagrindinę artimąją šviesą, o po to pusę laiko – priekinį rūko žibintą, artimajai (-osioms) šviesai (-oms) pusę laiko taikant 15 minučių neveikimo ir 5 minučių veikimo ciklą, esant įjungtai pagrindinei artimajai šviesai;

iv)

jeigu pareiškėjas nurodo, kad priekinis žibintas turi būti naudojamas vienu metu įjungus tik artimąją šviesą arba tik tolimąją (-ąsias) šviesą (-as)2, arba tik priekinį rūko žibintą2, bandymas atliekamas atsižvelgiant į šią sąlygą, trečdalį 2.1 punkte nustatyto laiko pakaitomis įjungiant1 pagrindinę artimąją šviesą, trečdalį laiko – tolimąją (-ąsias) šviesą (-as) ir trečdalį laiko – priekinį rūko žibintą;

jeigu artimoji šviesa atlieka ir posūkio apšvietimo funkciją, užtikrinamą papildomu (-ais) šviesos šaltiniu (-iais)` arba LED moduliu (-iais), jis (jie) įjungiamas (-i) vienai minutei ir išjungiamas (-i) devynioms minutėms, šviečiant tik artimajai šviesai (žr. šio priedo 1 priedėlį).

Jei priekinis žibintas turi keletą papildomų šviesos šaltinių, skirtų posūkiams apšviesti, bandymas atliekamas su šviesos šaltinių deriniu, naudojamu pačiomis nepalankiausiomis veikimo sąlygomis;

jeigu artimajai šviesai skleisti naudojami keli šviesos šaltiniai ir jeigu pareiškėjas nurodo, kad tam tikra tolimosios šviesos dalis (vienas iš šių papildomų šviesos šaltinių) bus naudojama tik trumpalaikiams signalams perduoti (mirktelėti, kad praleistų) perduoti, bandymas atliekamas be šios tolimosios šviesos dalies.

2.1.1.2.

Bandymo įtampa

Bandomojo pavyzdžio gnybtams tiekiama tokia įtampa:

jeigu bandomas keičiamasis (-ieji) kaitinamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), maitinamas (-i) tiesiogiai iš transporto priemonės maitinimo sistemos:

bandymas atliekamas pagal poreikį naudojant 6,3 V, 13,2 V arba 28,0 V įtampą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas nurodo, kad bandomasis pavyzdys gali būti maitinamas naudojant kitokią įtampą. Tokiu atveju bandymas atliekamas su kaitinamuoju šviesos šaltiniu, maitinamu naudojant didžiausią įtampą, kokią galima naudoti;

jei bandomas keičiamasis (-ieji) dujų išlydžio šviesos šaltinis (-iai): transporto priemonės, kurios veikimo įtampa 12 V, elektroninio šviesos šaltinio valdymo įrenginio arba šviesos šaltinio, jeigu į šviesos šaltinį yra integruotas balastinis įtaisas, bandomoji įtampa turi būti 13,2 ± 0,1 V, jei patvirtinimo paraiškoje nenurodyta kitaip;

jeigu bandomas nekeičiamasis (-ieji) šviesos šaltinis (-iai), maitinamas tiesiogiai iš transporto priemonės maitinimo sistemos: visi apšvietimo įrenginių su nekeičiamaisiais šviesos šaltiniais (kaitinamaisiais ir (arba) kitokiais) matavimai atliekami naudojant 6,3 V, 13,2 V, 28,0 V arba kitokią įtampą, atitinkančią pareiškėjo nurodytą transporto priemonės maitinimo sistemos įtampą;

jeigu bandomi keičiamieji arba nekeičiamieji, veikiantys nepriklausomai nuo transporto priemonės maitinimo įtampos ir visiškai sistemos valdomi šviesos šaltiniai arba šviesos šaltiniai, įjungiami maitinimo ir valdymo įtaisu, to įtaiso įvadiniams gnybtams tiekiama pirmiau nurodytų verčių bandymo įtampa. Bandymų laboratorija gali pareikalauti, kad gamintojas pateiktų maitinimo ir valdymo įtaisą arba specialų energijos šaltinį, reikalingą šviesos šaltiniui (-iams) maitinti;

LED šviesos šaltinio (-ų) ir LED modulio (-ių) matavimai atliekami atitinkamai naudojant 6,75 V, 13,2 V arba 28,0 V įtampą, jeigu atitinkamoje taisyklėje nenurodyta kitaip. LED šviesos šaltinio (-ių) ir LED modulio (-ių), valdomo (-ų) elektroniniu šviesos šaltinio reguliavimo įrenginiu, matavimai atliekami pagal pareiškėjo nurodymus;

f)	jeigu signaliniai žibintai yra sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti su bandomuoju pavyzdžiu ir veikia naudojant ne 6 V, 12 V arba 24 V vardinę įtampą, įtampa sureguliuojama taip, kad atitiktų gamintojo nurodytą įtampą, reikalingą tinkamam fotometriniam to žibinto veikimui užtikrinti;

jei bandomas (-i) dujų išlydžio šviesos šaltinis (-iai), transporto priemonėje, kurios maitinimo tinklas yra 12 V, naudojamam balastiniam įtaisui arba šviesos šaltiniui, jeigu jis yra sujungtas su balastiniu įtaisu, turi būti tiekiama 13,2 ± 0,1 V įtampa, jei patvirtinimo paraiškoje nenurodyta kitaip.

2.1.2.

Bandymų rezultatai

2.1.2.1.

Apžiūra

Priekinio žibinto temperatūrai susilyginus su aplinkos temperatūra, priekinio žibinto lęšis, ir, jei yra, išorinis lęšis, nuvalomi švariu drėgnu medvilniniu skudurėliu. Tuomet žibintas apžiūrimas; neturi būti jokių matomų priekinio žibinto lęšio arba išorinio lęšio, jeigu toks yra, deformacijos ir įtrūkimo požymių arba spalvos pokyčių.

2.1.2.2.

Fotometrinis bandymas

Siekiant užtikrinti atitiktį reikalavimams, fotometrinės vertės tikrinamos šiuose taškuose:

2.1.2.2.1.

jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra asimetrinis:

artimoji šviesa, išskyrus APAS:

—	taškuose 50 R–B 50 L – 25L2, jeigu tai priekiniai žibintai, skirti eismui dešiniąja puse;

—	taškuose 50 L–B 50 R–25 R2, jeigu tai priekiniai žibintai, skirti eismui kairiąja puse;

artimoji šviesa, APAS:

C klasės artimoji šviesa ir kiekvienos kitos nurodytos klasės artimoji šviesa:

50V, B50L ir 25LL, jei taikytina.

tolimoji šviesa – taške Imax.

Atsižvelgiant į galimą priekinio žibinto pagrindo deformaciją dėl šilumos (ribinės linijos padėties pokytis aprašytas šio priedo 3 dalyje), gali reikėti iš naujo nustatyti žibintą.

Leidžiamas 10 proc. dydžio fotometrinių charakteristikų ir prieš bandymą pamatuotų verčių, įskaitant leidžiamuosius fotometrinių matavimų procedūros nuokrypius, nesutapimas, išskyrus taške B 50 L. Taške B 50 L išmatuota vertė neturi viršyti prieš bandymą išmatuotos fotometrinės vertės daugiau kaip 170 cd;

2.1.2.2.2.

jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra simetrinis:

B klasės žibintas:

—	artimoji šviesa – taškuose 50R–50L – 0,50U/1,5L ir 0,50U/1,5R;

—	tolimoji šviesa – taške Imax;

C , D ir E klasių priekiniai žibintai:

—	artimoji šviesa – taškuose 0,86D/3,5R – 0,86D/3,5L – 0,50U/1,5L ir 1,5R.

tolimoji šviesa – taške Imax.

Atsižvelgiant į galimą priekinio žibinto pagrindo deformaciją dėl šilumos (ribinės linijos padėties pokytis aprašytas šio priedo 3 dalyje), gali reikėti iš naujo nustatyti žibintą.

Leidžiamas 10 proc. dydžio fotometrinių charakteristikų ir prieš bandymą pamatuotų verčių, įskaitant leidžiamuosius fotometrinių matavimų procedūros nuokrypius, nesutapimas, išskyrus taškuose 0,50U/1,5L ir 0,50U/1,5R. Taškuose 0,50U/1,5L ir 0,50U/1,5R išmatuota vertė neturi viršyti prieš bandymą išmatuotos fotometrinės vertės daugiau kaip 255 cd;

2.1.2.2.3.

jeigu tai priekiniai rūko žibintai – taške h = 0 ant 5 linijos ir taške Imax D zonoje.

Atsižvelgiant į galimą priekinio rūko žibinto pagrindo deformaciją dėl šilumos (ribinės linijos padėties pokytis aprašytas šio priedo 3 dalyje), gali reikėti iš naujo nustatyti žibintą.

Leidžiamas 10 proc. dydžio fotometrinių charakteristikų ir prieš bandymą pamatuotų verčių, įskaitant leidžiamuosius fotometrinių matavimų procedūros nuokrypius, nesutapimas.

2.2.

Nešvarus priekinis žibintas

Atlikus bandymus pagal 2.1 punkto reikalavimus, priekinio žibinto kiekviena artimosios šviesos funkcija arba klasė (5) įjungiama valandai, kaip nurodyta 2.1.1 punkte, prieš tai jį parengus taip, kai nurodyta 2.2.1 punkte ir patikrinus pagal 2.1.2 punkto reikalavimus; po kiekvieno bandymo turi būti daroma gana ilga aušinimo pertrauka.

2.2.1.

Priekinio žibinto paruošimas

2.2.1.1.

Bandymo mišinys

Žr. šio priedo 2 priedėlį.

2.2.1.2.

Bandymo mišinio tepimas ant priekinio žibinto

Bandymo mišiniu tolygiai padengiamas visas priekinio žibinto šviesą skleidžiantis paviršius ir paliekama išdžiūti. Ši procedūra kartojama tol, kol apšvietimo vertė sumažėja iki 15–20 proc. verčių, išmatuotų kiekviename toliau nurodytų taškų, esant toliau aprašytoms sąlygoms:

(a)

jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra asimetrinis:

(i)	taške Imax, jei tai artimoji ir (arba) tolimoji šviesa (-os) ir tik tolimoji šviesa;

(ii)	taškuose 50 R ir 50 V, jei tai tik artimosios šviesos priekinis žibintas, skirtas eismui dešiniąja puse;

(iii)

taškuose 50 L ir 50 V, jei tai tik artimosios šviesos priekinis žibintas, skirtas eismui kairiąja puse;

(iv)	taške 50V, jei tai APAS C klasės artimoji šviesa, kiekvienu nurodytu artimosios šviesos režimu;

(b)

jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra simetrinis:

(i)

B klasės priekinis žibintas:

—	artimoji šviesa ir (arba) tolimoji šviesa ir tik tolimoji šviesa – taške Imax;

—	tik artimoji šviesa – taškuose B 50 ir 50 V;

(ii)

C , D ir E klasių priekiniai žibintai:

—	artimoji šviesa ir (arba) tolimoji šviesa ir tik tolimoji šviesa – taške Imax;

—	tik artimoji šviesa – taškuose 0,50U/1,5L ir 1,5R ir 0,86D/V;

(c)

jei tai priekiniai rūko žibintai:

—	taške Imax D zonoje.

3. RIBINĖS LINIJOS VERTIKALIOSIOS PADĖTIES POKYČIO DĖL ŠILUMOS POVEIKIO BANDYMAS

Tikrinama, ar vertikalus C klasės (pagrindinio) artimosios šviesos spindulių pluošto ar kiekvieno nurodyto artimosios šviesos režimo ribinės linijos poslinkis dėl šilumos poveikio neviršija veikiančiam priekiniam žibintui, skleidžiančiam artimąją šviesą, priekiniams rūko žibintams arba, jei tai APAS, sistemai arba vienai ar keletui sudedamųjų jos dalių nustatytos vertės.

Įtaisas, patikrintas 2 dalyje nurodyta tvarka, turi būti bandomas, kaip nurodyta 3.1 punkte, jo nenuimant nuo bandymo įrangos ir nereguliuojant jos atžvilgiu.

Jei APAS sudaro daugiau nei vienas apšvietimo įrenginys ar daugiau nei vienas komplektas apšvietimo įrenginių, sukuriančių ribinę liniją, kiekvienas jų yra laikomas šiam bandymui tinkamu pavyzdžiu ir turi būti tikrinamas atskirai.

Jai APAS turi judamąją optinę dalį, atliekant šį bandymą, tikrinama tik padėtis, artimiausia vidutiniam vertikaliosios plokštumos kampui ir (arba) pradinei neutralios būklės padėčiai.

Bandymas atliekamas tik su įvadiniais signalais, atitinkančiais eismą dešiniąja puse.

3.1.

Bandymų procedūra

3.1.1.

Šiam bandymui įtampa turi būti sureguliuota taip, kaip nurodyta 2.1.1.2 punkte.

Bandymas atliekamas sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C aplinkos temperatūrai.

Įtaisas bandomas jo nenuimant nuo bandymų įrangos ir nereguliuojant bandymų įrangos atžvilgiu (šiam bandymui įtampa turi būti sureguliuota taip, kaip nurodyta 2.1.1.2 punkte):

a)	naudojant su įtaisu pateiktą serijinės gamybos kaitinamąjį šviesos šaltinį, sendintą ne mažiau kaip vieną valandą;

b)	naudojant su įtaisu pateiktą serijinės gamybos LED šviesos šaltinį ir (arba) LED modulį (-ius), sendintą (-us) ne mažiau kaip 48 valandas;

c)	naudojant serijinės gamybos dujų išlydžio šviesos šaltinį, sendintą ne mažiau kaip 15 valandų.

3.1.2.

Jei tai įtaisas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra asimetrinis:

ribinės linijos horizontaliosios dalies padėtis (tarp linijos V–V ir vertikalių linijų, kertančių tašką B 50 L, jeigu artimoji šviesa skirta eismui dešiniąja puse, arba B 50 R, jeigu artimoji šviesa skirta eismui kairiąja puse) tikrinama nuo įjungimo praėjus trims minutėms (r3) ir 60 minučių (r60).

3.1.3.

Jei tai priekinis žibintas, kurio šviesos spindulių pluoštas yra simetrinis: ribinės linijos horizontaliosios dalies padėtis (tarp linijos V–V ir vertikalių linijų, kertančių taškus 50 L ir 50 R, jei tai BS klasės priekinis žibintas, 3,5 L ir 3,5 R, jei tai CS, DS ar ES klasės priekinis žibintas) tikrinama nuo įjungimo praėjus trims minutėms (r3) ir 60 minučių (r60).

3.1.4.

Jei tai priekiniai rūko žibintai: ribinės linijos horizontali padėtis tarp taško, esančio per 3,0 laipsnius į kairę, ir taško, esančio per 3,0 laipsnius į dešinę nuo ribinės linijos V–V, tikrinama nuo įjungimo praėjus trims minutėms (r3) ir 60 minučių (r60).

Čia nurodytas ribinės linijos padėties pokytis matuojamas bet kuriuo būdu, kurio tikslumas yra priimtinas, o rezultatus galima atkartoti.

3.2.

Bandymų rezultatai

3.2.1.

Miliradianais (mrad) išreikštas rezultatas laikomas priimtinu, jei:

a)	APAS atveju – jei užfiksuota įtaiso absoliuti vertė Δ r1 = \| r3 – r60 \| yra ne didesnė nei 1,0 mrad (Δ r1 ≤ 1,0 mrad) didėjimo kryptimi ir ne mažesnė kaip 2,0 mrad (Δ r1 ≤ 2,0 mrad) mažėjimo kryptimi;

b)	priekinių rūko žibintų atveju – jei užfiksuota šio įtaiso absoliuti vertė Δr1 = \| r3 – r60 \| yra ne didesnė nei 2,0 mrad (Δ r1 ≤ 2,0 mrad).

3.2.2.

Tačiau, jei rezultatas neatitinka 3.2.1 punkto reikalavimų ir neviršija A7-1 lentelėje nurodytų verčių, su kitu pavyzdžiu, sumontuotu ant bandymų įrangos taip, kad atitiktų teisingą įrengimą transporto priemonėje, atliekamas 3.1 punkte aprašytas bandymas, prieš tai tris kartus iš eilės atlikus toliau aprašytą veiksmų seką, siekiant stabilizuoti įtaiso mechaninių dalių padėtį:

a)	įtaisas laikomas įjungtas vieną valandą (įtampą nustačius taip, kaip aprašyta 2.1.1.2 punkte);

b)	laikoma vieną valandą po to, kai žibintas išjungtas.

Po šių trijų ciklų įtaisas laikomas priimtinu, jeigu praėjus vienai valandai šio antro pavyzdžio išmatuota pagal 3.2 punktą absoliučioji vertė Δr vertė atitinka 3.2.1 punkte nustatytus reikalavimus.

A7-1 lentelė

Pokyčio vertės

Pokytis	Įtaisas	Vertė
Didėjimo kryptimi	Priekinis žibintas arba APAS	1,5 mrad
Didėjimo kryptimi	Priekinis rūko žibintas	3,0 mrad
Mažėjimo kryptimi	Visi	3,0 mrad

7 priedo 1 priedėlis

Fotometrinių savybių pastovumo bandymo ciklų apžvalga

Santrumpos	P:	artimosios šviesos žibintas
	D:	tolimosios šviesos žibintas (D1 + D2 reiškia du tolimosios šviesos spindulių pluoštus)
	F:	priekinis rūko žibintas
	:	ciklas, per kurį žibintas 15 minučių laikomas išjungtas ir 5 minutes – įjungtas
	:	ciklas, per kurį žibintas devynias minutes laikomas išjungtas ir vieną minutę – įjungtas

Visi toliau nurodyti sugrupuoti priekiniai žibintai ir priekiniai rūko žibintai su ženklinimo simboliais pateikti kaip pavyzdžiai, šis sąrašas nėra baigtinis.

P arba D, arba F

P, D arba F

Papildomas (-i) posūkių apšvietimo funkcijos šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai)

P + F arba P + D, arba P + D1 + D2, arba P + D + F, arba P + D1 + D2 + F

Papildomas (-i) posūkių apšvietimo funkcijos šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai)
D arba F, arba D1 + D2, arba D + F
P

P/F arba P/D, arba P/ D1 + D2

D arba F, arba D1 + D2
P
Papildomas (-i) posūkių apšvietimo funkcijos šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai)

D + F arba D1 + D2 + F

Papildomas (-i) posūkių apšvietimo funkcijos šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai)
D arba D1 + D2
F

D/F arba D1 + D2/F

D arba D1 + D2
F
Papildomas (-i) posūkių apšvietimo funkcijos šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai)

P/D + F arba P/D1 + D2 + F

F
D arba D1 + D2
P
Papildomas (-i) posūkių apšvietimo funkcijos šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai)

P + D/F arba P + D1 + D2/F

F
D arba D1 + D2
P
Papildomas (-i) posūkių apšvietimo funkcijos šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai)

P/D /F arba P/D1+D2/F

F
D arba D1 + D2
P
Papildomas (-i) posūkių apšvietimo funkcijos šviesos šaltinis (-iai) arba LED modulis (-iai)

7 priedo 2 priedėlis

Nešvaraus priekinio žibinto bandymui skirtas mišinys

1. Įtaisai su išoriniu stikliniu lęšiu:

ant įtaiso tepamo vandens ir teršalų mišinio sudėtis yra tokia:

(a)	9 masinės dalys kvarcinio smėlio, kurio smiltelių dydis 0–100 μm;

(b)	1 masinė dalis augalinių anglies dulkių (buko), kurių dalelės yra 0–100 μm dydžio;

(c)	0,2 masinės dalies NaCMC (6) ir

(d)	5 masinės dalys natrio chlorido (99 proc. grynumo);

(e)	pakankamas kiekis distiliuoto vandens, kurio savitasis laidis ne didesnis kaip ≤1 mS/m.

Mišinys turi būti pagamintas ne daugiau kaip prieš 14 dienų.

2. Įtaisai su išoriniu plastikiniu lęšiu:

ant įtaiso tepamo vandens ir teršalų mišinio sudėtis yra tokia:

(a)	9 masinės dalys kvarcinio smėlio, kurio smiltelių dydis 0–100 μm;

(b)	1 masinė dalis augalinių anglies dulkių (buko), kurių dalelės yra 0–100 μm dydžio;

(c)	0,2 masinės dalies NaCMC1 ir (6)

(d)	5 masinės dalys natrio chlorido (99 proc. grynumo);

(e)	13 masinių dalių distiliuoto vandens, kurio laidumas ne didesnis kaip ≤1 mS/m ir

(f)	2 ± 1 lašai paviršinio aktyvumo medžiagos (matuojant masinėmis dalimis) (7).

Mišinys turi būti pagamintas ne daugiau kaip prieš 14 dienų.

(1) Dėl bandymų tvarkaraščio 7 priedo 1 priedėlį.

(2) Jeigu bandomasis priekinis žibintas yra su signaliniais žibintais, šie turi būti įjungti per visą bandymą, išskyrus dienos žibintus. Posūkio žibintas turi būti įjungtas mirksėjimo režimu, kai įsijungimo ir išsijungimo trukmė yra maždaug vienoda;

(3) Papildomų šviesos šaltinių įžiebimas vienu metu, kai priekinis žibintas mirksi, nėra laikomas įprastu šviesos šaltinių veikimu;

(4) Net jei pagal šią taisyklę nebuvo pateikta jokio patvirtinimo prašymo, turi būti atsižvelgta į visus apšvietimo funkcijas atliekančius šviesos šaltinius, išskyrus nurodytuosius 3 išnašoje.

(5) Į W klasės artimųjų šviesų spindulių pluoštą, jei toks yra, neatsižvelgiama dirbant su kitos klasės artimųjų šviesų spindulių pluoštą spinduliuojančiais ar kitą apšvietimo funkciją atliekančiais ar padedančiais atlikti apšvietimo moduliais.

(6) NaCMC yra karboksimetilceliuliozės, paprastai žymimos santrumpa CMC, natrio druska. Teršalų mišinyje naudojamos NaCMC pakeitimo laipsnis (PL) turi būti 0,6–0,7, o 2 proc. tirpalo klampa esant 20 °C – apie 200–300 cP.

(7) Leidžiama kiekio nuokrypa, kad nešvarumai tinkamai pasiskirstytų ant visų plastikinių sklaidytuvų.

8 PRIEDAS

Kelio apšvietimo įtaisams (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) su plastikiniais lęšiais keliami reikalavimai. Lęšių arba medžiagos pavyzdžių bandymai

1. BENDRIEJI ADMINISTRACINIAI REIKALAVIMAI

1.1.

Šio priedo pagrindu parengiama bandymo ataskaita, kurioje aprašomas bandymo ir pateikiami jo rezultatai, aprašyti 3.1-3.5 punktuose; jie bus pridėti prie bandymų ataskaitos ir konkretaus įtaiso, kurį norima patvirtinti, paraiškos ir dokumentų.

Bandymų ataskaitoje nurodomas šiam bandymui naudotas kelio apšvietimo įtaisas.

1.2.

Su kiekviena patvirtinimo paraiška pateikiama:

1.2.1.

plastiko, iš kurio pagaminti lęšiai, bandymui: keturiolika lęšių;

1.2.1.1.

dešimt lęšių galima pakeisti dešimčia ne mažesnių nei 60 x 80 mm dydžio medžiagos pavyzdžių su plokščiu arba gaubtu išoriniu paviršiumi ir ne mažesne nei 15 x15 mm dydžio praktiškai plokščia vidurine zona (kreivumo spindulys ne mažesnis nei 300 mm);

1.2.1.2.

kiekvienas lęšis arba medžiagos pavyzdys turi būti pagaminti tokiu pat būdu, koks taikomas masinei gamybai;

1.2.2.

optinis modulis, kuriame pagal gamintojo pateiktas instrukcijas gali būti tvirtinami lęšiai;

1.2.3.

plastikinių šviesos perdavimo komponentų atsparumo ultravioletiniams spinduliams, kuriuos gali skleisti priekiniame žibinte esantys LED moduliai, bandymams, turi būti pateikta:

visų kelio apšvietimo įtaise panaudotų medžiagų pavyzdžiai arba vienas kelio apšvietimo įtaiso pavyzdys, kurio sudėtyje yra tų medžiagų. Visi medžiagų pavyzdžiai turi atrodyti taip pat ir, jeigu reikia, jų paviršius turi būti taip pat apdorotas, kaip būtų padaryta, jei jos būtų skirtos naudoti patvirtinimui pateiktame priekiniame žibinte;

vidaus medžiagų atsparumo šviesos šaltinio ultravioletinei spinduliuotei bandymai nebūtini, jeigu naudojami silpnos ultravioletinės spinduliuotės LED moduliai, kaip nurodyta 9 priede, arba jeigu imamasi priemonių atitinkamoms įtaiso sudedamosioms dalims apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės, pvz., įterpiant stiklo filtrus.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.

Pagal 1.2 punktą pateikti pavyzdžiai turi atitikti 3.1–3.6 punktuose nurodytus reikalavimus.

2.2.

Dviejų komplektinių kelio apšvietimo įtaisų pavyzdžių, pateiktų pagal šios taisyklės 3.1.3.4 punktą ir turinčių plastikinius lęšius, lęšių medžiaga turi atitikti 3.7 punkte nurodytus reikalavimus.

2.3.

Pavyzdžiai (plastikinio lęšio arba jo medžiagos) kartu su optiniu moduliu, prie kurio, jei taikytina, lęšiai turi būti montuojami, patvirtinimo bandymams pateikiami A8-1 paveiksle nurodyta chronologine tvarka.

2.4.

Tačiau jei žibinto gamintojas gali įrodyti, kad su gaminiu jau buvo sėkmingai atlikti 3.1–3.5 punktuose nustatyti bandymai arba kitoje taisyklėje nustatyti lygiaverčiai bandymai, šių bandymų nereikia kartoti; privaloma atlikti tik A8-2 lentelėje nurodytus bandymus.

3. SPECIALIEJI BANDYMŲ REIKALAVIMAI

3.1.

Atsparumas temperatūros svyravimams

3.1.1.

Trims naujiems pavyzdžiams (lęšiams) taikomi penki temperatūros ir drėgnio (SOD = santykinis oro drėgnis) pokyčių ciklai pagal šią programą:

a)	3 valandos 40 °C ± 2 °C temperatūroje, esant 85–95 proc. SOD;

b)	1 valanda 23 °C ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 proc. SOD;

c)	15 valandų –30 °C ± 2 °C temperatūroje;

d)	1 valanda 23 °C ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 proc. SOD;

e)	3 valandų 80 °C ± 2 °C temperatūroje;

f)	1 valanda 23 °C ± 5°C temperatūroje, esant 60–75 proc. SOD.

Prieš šį bandymą ne trumpiau kaip keturias valandas pavyzdžiai laikomi 23 °C ± 5 °C temperatūroje, esant 60–75 proc. SOD.

Pastaba.

Į vienos valandos trukmės 23 °C ± 5 °C temperatūroje laikotarpius įtraukiami perėjimo iš vienos temperatūros į kitą laikotarpiai, reikalingi tam, kad būtų išvengta šilumos smūgio poveikio.

3.1.2.

Fotometriniai matavimai

3.1.2.1.

Fotometriniai pavyzdžių matavimai atliekami prieš bandymą ir po jo.

3.1.2.2.

Tokie matavimai, naudojant kelio apšvietimo įtaise esantį standartinį (etaloninį) šviesos šaltinį ir (arba) LED modulį (-ius), arba, jei taikytina, standartinį dujų išlydžio šviesos šaltinį, atliekami šiuose taškuose:

A, B ir D klasių priekiniai žibintai:

—	taškuose B 50 L ir 50 R, jeigu matuojama artimoji šviesa (B 50 R ir 50 L, jeigu tai priekiniai žibintai, skirti eismui kairiąja puse);

—	taške Imax, jeigu matuojama tolimoji šviesa;

APAS:

—	taškuose B50L ir 50V, jeigu matuojama C klasės artimoji šviesa;

—	taške Imax, jeigu matuojama sistemos tolimoji šviesa;

BS, CS, DS ir ES klasių priekiniai žibintai:

—	taškuose B 50, 50L ir 50R, jei matuojamas BS klasės priekinis žibintas, taškuose 0,86D/3,5R, 0,86D/3,5L, 0,50U/1,5L ir 1,5R, jei matuojama CS, DS ar ES klasės priekinio žibinto artimoji šviesa arba artimosios ir tolimosios šviesos žibintas;

—	taške Imax, jei matuojama tolimosios šviesos arba artimosios ir tolimosios šviesų žibinto artimoji šviesa;

priekiniai rūko žibintai:

—	linijos VV ir 6 linijos sankirtos taške ir

—	linijos VV ir 4 linijos sankirtos taške.

3.1.2.3.

Rezultatai

Prieš bandymą ir po jo išmatuotų kiekvieno pavyzdžio fotometrinių verčių skirtumai negali būti didesni nei 10 proc., įskaitant pagal fotometrinio matavimo procedūrą leidžiamus nuokrypius.

3.2.

Atsparumas atmosferos ir cheminiams veiksniams

3.2.1.

Atsparumas atmosferos veiksniams

Trys nauji pavyzdžiai (lęšiai arba medžiagos pavyzdžiai) laikomi šaltinio, kurio spektro sudėtis artima 5 500–6 000 K temperatūros juodajam kūnui, spinduliuose. Tarp šaltinio ir pavyzdžių įterpiami atitinkami filtrai, kurie labai mažina trumpesnių nei 295 nm ilgio bangų ir ilgesnių nei 2 500 nm ilgio bangų spinduliuotę. Pavyzdžiai laikomi esant 1 200 W/m2 ± 200 W/m2 energijos spinduliuotei tokį laikotarpį, kad apšvietimo energija, kurią jie gauna, būtų lygi 4 500 MJ/m2 ± 200 MJ/m2. Bandymo gaubte, vienodame lygyje su pavyzdžiais padėto juodo skydelio temperatūra turi būti 50 ± 5 °C. Kad pavyzdžiai būtų veikiami tolygiai, jie turi suktis aplink spinduliuotės šaltinį 1–5 kartų per minutę dažniu.

Pavyzdžiai apipurškiami distiliuotu vandeniu, kurio savitasis laidumas mažesnis nei 1 mS/m, o temperatūra yra 23 °C ± 5 °C, pagal šią procedūrą:

purškiama – 5 minutes; džiovinama – 25 minutes.

3.2.2.

Atsparumas cheminiams veiksniams

Atlikus 3.2.1 punkte aprašytą bandymą ir matavimus pagal 3.2.3.1 punkto nuostatas, išorinis šių trijų pavyzdžių paviršius apdorojamas, kaip nurodyta 3.2.2.2 punkte, mišiniu, aprašytu 3.2.2.1 punkte.

3.2.2.1.

Bandymo mišinys

Bandymo mišinį sudaro 61,5 proc. n-heptano, 12,5 proc. tolueno, 7,5 proc. etilo tetrachlorido, 12,5 proc. trichloretileno ir 6 proc. ksileno (nurodyta tūrio procentinėmis dalimis).

3.2.2.2.

Bandymo mišinio naudojimas

Medvilnės skiautė (atitinkanti standartą ISO 105) pamirkoma (kol permirks) 3.2.2.1 punkte nurodytame mišinyje ir per 10 sekundžių uždedama 10 minučių ant išorinio pavyzdžio paviršiaus spaudžiant 50 N/cm2 jėga, tai yra 100 N jėga į 14 x 14 mm ploto bandomąjį paviršių.

Per šį 10 minučių laikotarpį audinys dar kartą pamirkomas mišinyje, kad naudojamo skysčio sudėtis nuolat būtų tokia pati kaip nustatyto bandymo mišinio.

Per bandymą leidžiama kompensuoti slėgį, kuriuo veikiamas pavyzdys, kad šis neįtrūktų.

3.2.2.3.

Valymas

Baigus naudoti bandymo mišinį, pavyzdžiai džiovinami atvirame ore ir nuplaunami 3.4.1 punkte (Atsparumas plovikliams ir angliavandeniliams) nurodytu 23 °C ± 5 °C tirpalu.

Vėliau pavyzdžiai kruopščiai perskalaujami ne daugiau nei 0,2 proc. priemaišų turinčiu 23 °C ± 5 °C temperatūros distiliuotu vandeniu ir nušluostomi švelnia skiaute.

3.2.3.

Rezultatai

3.2.3.1.

Atlikus atsparumo atmosferos veiksniams bandymą išoriniame pavyzdžių paviršiuje neturi būti jokių įskilimų, įbrėžimų, atplaišų arba deformacijos požymių, o laidumo pokyčių vidurkis

, gautas šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris pavyzdžius, neturi viršyti 0,020 (Δtm < 0,020).

3.2.3.2.

Atlikus atsparumo cheminiams veiksniams bandymą išoriniame pavyzdžių paviršiuje neturi būti cheminių medžiagų dėmių, galinčių sukelti srauto sklaidos pokyčius, kurių vidurkis

, gautas šio priedo 2 priedėlyje aprašyta tvarka išmatavus tris pavyzdžius, neturi viršyti 0,020 (Δdm < 0,020).

3.3.

Atsparumas šviesos šaltinio spinduliuotei

Jei reikia, atliekamas šis bandymas:

kiekvienos šviesą praleidžiančios plastikinio kelio apšvietimo įtaiso sudedamosios dalies plokšti pavyzdžiai laikomi šviesos šaltinio (-ių) šviesoje. Kampai ir atstumai tarp šių pavyzdžių turi būti tokie pat, kaip ir kelio apšvietimo įtaise. Visi pavyzdžiai turi būti tos pačios spalvos ir, jei taikoma, jų paviršius turi būti apdorotas taip pat, kaip kelio apšvietimo įtaiso sudedamosios dalys.

Po 1 500 valandų nepertraukiamo veikimo atitiktį skleidžiamos šviesos kolorimetriniams reikalavimams turi užtikrinti naujas šviesos šaltinis, be to, neturi būti jokio įtrūkio, įbrėžimo, atsilupimo ar kitų išorinio pavyzdžių paviršiaus pokyčių.

Nebūtina tikrinti vidinių medžiagų atsparumą ultravioletiniams spinduliams, kuriuos skleidžia šviesos šaltiniai, jeigu jie atitinka JT taisyklės Nr. 37 reikalavimus ir (arba) yra dujų išlydžio ir (arba) LED moduliai ir jų ultravioletinė spinduliuotė silpna, arba jei buvo imtasi priemonių sistemos sudedamosioms dalims apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių, pvz., įterpiant stiklo filtrus.

3.4.

Atsparumas plovikliams ir angliavandeniliams

3.4.1.

Atsparumas plovikliams

Išorinis trijų pavyzdžių (lęšių arba medžiagos pavyzdžių) paviršius, pašildytas iki 50 °C ± 5 °C temperatūros, penkioms minutėms panardinamas į 23 °C ± 5 °C temperatūros mišinį, kurį sudaro 99 dalys distiliuoto vandens, turinčio ne daugiau nei 0,02 proc. priemaišų, ir viena dalis alkilarilo sulfonato.

Bandymui pasibaigus pavyzdžiai džiovinami 50 ± 5 °C temperatūroje. Jų paviršiai nuvalomi drėgnu audiniu.

3.4.2.

Atsparumas angliavandeniliams

Minėtų trijų pavyzdžių išorinis paviršius vieną minutę nestipriai trinamas medvilninio audeklo skiaute, pamirkyta mišinyje, sudarytame iš 70 proc. n-heptano ir 30 proc. tolueno (nurodyta tūrio procentais), paskui išdžiovinamas atvirame ore.

3.4.3.

Rezultatai

Atlikus abu šiuos bandymus laidumo pokyčio

, matuojamo visų trijų pavyzdžių pagal 2 priedėlyje aprašytą procedūrą, vidurkis turi būti ne didesnis kaip 0,010 (Δtm < 0,010).

3.5.

Atsparumas mechaniniam poveikiui

3.5.1.

Mechaninio poveikio metodas

Taikant 3 priedėlyje aprašytą metodą, su trijų naujų pavyzdžių (lęšių) išoriniu paviršiumi atliekamas tolygaus mechaninio poveikio bandymas.

3.5.2.

Rezultatai

Baigus bandymą, pokyčiai:

laidumo:

ir sklaidos:

matuojami 2 priedėlyje aprašyta tvarka 1.2.1.1 punkte nustatytoje vietoje. Visų trijų pavyzdžių pokyčio vidurkis turi būti toks:

Δtm < 0,100;

Δdm < 0,050.

3.6.

Dangų (jei jos naudojamos) sukibimo bandymas

3.6.1.

Pavyzdžio paruošimas

20 mm x 20 mm ploto lęšio dangos paviršius skutimosi peiliuku arba adata išraižomas taip, kad susidarytų maždaug 2 mm x 2 mm dydžio langelių tinklelis. Ašmenis arba adatą reikia spausti pakankamai, kad būtų perrėžtas bent dangos sluoksnis.

3.6.2.

Bandymo aprašymas

Naudojama lipnioji juosta, kurios sukibimo jėga, išmatuota 4 priedėlyje aprašytomis standartinėmis sąlygomis, lygi 2 N (pločio cm) ± 20 proc. Ši, ne siauresnė nei 25 mm, lipnioji juosta klijuojama spaudžiant ant bent 5 minutes pagal 3.6.1 punkto reikalavimus apdorotos dangos.

Lipniosios juostos galas apkraunamas taip, kad sukibimo su paviršiumi jėgą būtų galima kompensuoti šiam paviršiui statmena jėga. Tada juosta nuplėšiama traukiant vienodu 1,5 m/s ± 0,2 m/s greičiu.

3.6.3.

Rezultatai

Tinklelio plote neturi būti reikšmingų apgadinimų. Tinklelio linijų sankirtose arba įrantų kraštuose apgadinimų gali būti, tačiau apgadintas plotas neturi viršyti 15 proc. suraižyto paviršiaus ploto.

3.7.

Komplektinio kelio apšvietimo įtaiso su plastikiniu lęšiu bandymai

3.7.1.

Lęšio paviršiaus atsparumas mechaniniam poveikiui.

3.7.1.1.

Bandymai

Pavyzdžio Nr. 1 lęšiai bandomi, kaip aprašyta 3.5.1 punkte.

3.7.1.2.

Rezultatai

3.7.1.2.1

Atlikus A, B ir D klasių žibintų ir APAS bandymą, pagal šią taisyklę atliktų priekinio žibinto fotometrinių matavimų rezultatai neturi:

a)	daugiau kaip 30 proc. viršyti didžiausiųjų verčių, nustatytų taškams B 50 L ir HV, ir neturi būti daugiau kaip 10 proc. mažesni už mažiausiąsias vertes, nustatytas taškui 75 R (jeigu priekiniai žibintai skirti eismui kairiąja puse, taškai, į kuriuos atsižvelgiama, yra B 50 R, HV ir 75 L),

arba

b)	būti daugiau kaip 10 proc. mažesni už mažiausias vertes, nustatytas taškui HV (jeigu priekinis žibintas skleidžia tik tolimąją šviesą).

3.7.1.2.2.

Atlikus BS, CS, DS ir ES klasių žibintų bandymą, pagal šią taisyklę atliktų priekinio žibinto fotometrinių matavimų rezultatai neturi:

a)	daugiau kaip 30 proc. viršyti didžiausiųjų verčių, nustatytų taškui HV, ir neturi būti daugiau kaip 10 proc. mažesni už mažiausiąsias vertes, nustatytas taškams 50 L ir 50 R, jei tai BS klasės priekinis žibintas, ir taškams 0,86D/3,5R, 0,86D/3,5L, jei tai CS, DS arba ES klasės priekinis žibintas,

arba

b)	būti daugiau kaip 10 proc. mažesni už mažiausias vertes, nustatytas taškui HV (jeigu priekinis žibintas skleidžia tik tolimąją šviesą).

3.7.1.2.3.

Atlikus rūko žibintų bandymą, 2 ir 5 eilutėse nustatytų fotometrinių matavimų rezultatai neturi daugiau kaip 30 proc. viršyti didžiausiųjų verčių.

3.7.2.

Dangų (jei jos naudojamos) sukibimo bandymas

Pavyzdžio Nr. 2 lęšiai bandomi, kaip aprašyta 3.6 punkte.

4. GAMYBOS ATITIKTIES PATIKRA

4.1.

Lęšiams pagaminti naudojamų medžiagų požiūriu serijinės gamybos kelio apšvietimo įtaisai arba įrengimo moduliai laikomi atitinkantys šios taisyklės reikalavimus, jei:

4.1.1.

apžiūrėjus plika akimi po atsparumo cheminiams veiksniams, plovikliams ir angliavandeniliams bandymų nustatoma, kad išoriniai pavyzdžių paviršiai yra nesuskilinėję, nesubraižyti, nenuskelti ir nedeformuoti (žr. 3.2.2, 3.4.1 ir 3.4.2 punktus);

4.1.2.

atlikus 3.7.1.1 punkte aprašytą bandymą 3.7.1.2 punkte nurodytuose taškuose išmatuotos fotometrinės vertės turi atitikti šioje taisyklėje nustatytus gamybos atitikties reikalavimus.

4.2.

Jei bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, bandymai kartojami su kitu atsitiktinai atrinktu kelio apšvietimo įtaiso pavyzdžiu.

8 priedo 1 priedėlis

Chronologinė medžiagų bandymų atlikimo tvarka

A. Plastikinių medžiagų bandymai (lęšiai arba medžiagos pavyzdžiai, pateikti pagal 1.2 punktą)

A8-1 lentelė

Chronologinė medžiagų bandymų atlikimo tvarka

Pavyzdžiai

Lęšiai arba medžiagos pavyzdžiai

Lęšiai

Bandymai

Ribotoji fotometrija

Temperatūros pokytis

Ribotoji fotometrija

Laidumo matavimas

Sklaidos matavimas

Atmosferos veiksniai

Laidumo matavimas

Cheminiai veiksniai

Sklaidos matavimas

Plovikliai

Angliavandeniliai

Laidumo matavimas

Mechaninis poveikis

Laidumo matavimas

Sklaidos matavimas

Sukibimas

Atsparumas šviesos šaltinio spinduliuotei (*1)

A8-2 lentelė

Komplektinių įtaisų, sistemų ar jų dalių (pateiktų pagal šios taisyklės 3.1.3.4 punktą) bandymai

Bandymai	Komplektiniai įtaisai, sistemos arba jų dalys
	Pavyzdžio Nr.
	1	2
Mechaninis poveikis	X
Fotometrinės savybės	X
Sukibimas		X

8 priedo 2 priedėlis

Šviesos sklaidos ir laidumo matavimo metodas

1. ĮRANGA (žr. A8-I paveikslą)

Pusinės divergencijos β/2 = 17,4 x 104 rad kolimatoriaus (K) spindulių pluoštas apribojamas diafragma Dτ su 6 mm apertūra, priešais kurią padedama pavyzdžio atrama.

Glaudžiamasis achromatinis lęšis L2 su sferinės aberacijos korekcija sieja diafragmą Dτ su imtuvu R; lęšio L2 skersmuo turi būti toks, kad neribotų pavyzdžio sklaidomos šviesos kūgio, kurio pusinis viršūnės kampas β/2 = 14°.

Žiedinė diafragma DD su kampais αo/2 = 1° ir αmax / 2 = 12° yra padėta įsivaizduojamoje lęšio L2 židinio plokštumoje.

Neskaidri centrinė diafragmos dalis reikalinga tam, kad nepraleistų tiesiai iš šviesos šaltinio sklindančios šviesos. Centrinę diafragmos dalį turi būti įmanoma patraukti iš šviesos srauto taip, kad ją būtų galima grąžinti tiksliai į pradinę vietą.

Atstumas L2 Dτ ir lęšio L2 židinio nuotolis F2 (1) parenkamas taip, kad Dτ atvaizdas visiškai uždengtų imtuvą R.

Pradinį krentantį srautą prilyginus 1 000 vienetų, absoliutus kiekvieno rodmens tikslumas turi būti didesnis nei vienas vienetas.

2. MATAVIMAI

Matuojami šie dydžiai:

A8-3 lentelė

Rodmenys

Rodmuo	Su pavyzdžiu	Su centrine DD dalimi	Gauta vertė
T1	Ne	Ne	Krentančio srauto pradinis rodmuo
T2	Taip (prieš bandymą)	Ne	24° laukelyje naujos medžiagos spinduliuojamas srautas
T3	Taip (po bandymo)	Ne	24° laukelyje išbandytos medžiagos spinduliuojamas srautas
T4	Taip (prieš bandymą)	Taip	Naujos medžiagos srauto sklaida
T5	Taip (po bandymo)	Taip	Išbandytos medžiagos srauto sklaida

8 priedo 3 priedėlis

Purškimo bandymo metodas

1. BANDYMŲ ĮRANGA

1.1.

Purkštuvas

Naudojamas purkštuvas su 1,3 mm skersmens purkštuku, kurio skysčio nuotėkis esant 6,0 bar –0/ +0,5 bar slėgiui yra 0,24 ± 0,02 l/min.

Šiomis darbinėmis sąlygomis ant bandomojo paviršiaus, esančio 380 ± 10 mm atstumu nuo purkštuvo antgalio, turi būti gauta 170 ± 50 mm skersmens srovės projekcija.

1.2.

Bandymo mišinys

Bandymo mišinį sudaro:

a)	silikatinis smėlis, kurio kietumas 7 pagal Moho skalę, smilčių dydis nuo 0 iki 0,2 mm, kuriam būdingas beveik normalus pasiskirstymas, kampinis koeficientas 1,8–2;

b)	ne kietesnis nei 205 g/m3 vanduo, skirtas mišiniui, kurio viename litre vandens yra 25 g smėlio.

2. BANDYMAS

Ant žibinto lęšių išorinio paviršiaus vieną arba kelis kartus užpurškiama pirmiau aprašytoji smėlio srovė. Srovė į bandomąjį paviršių purškiama beveik statmenai.

Paviršiaus pažeidimas tikrinamas prie bandomųjų lęšių pavyzdžių pridedant vieną arba kelis kontrolinius stiklo pavyzdžius. Mišinys purškiamas tol, kol 2 priedėlyje aprašytu metodu išmatuotas pavyzdžio (-ių) spinduliuojamos šviesos sklaidos pokytis tampa toks:

Siekiant patikrinti, ar visas bandomas paviršius nudilo vienodai, gali būti naudojami kontroliniai pavyzdžiai.

8 priedo 4 priedėlis

Sukibimo bandymas lipniąja juosta

1. TIKSLAS

Šiuo metodu įprastinėmis sąlygomis galima išmatuoti tiesinę lipniosios juostos sukibimo su stiklo plokšte jėgą.

2. PRINCIPAS

Matuojama jėga, kurios reikia traukiant 90° kampu lipniai juostai nuo stiklo plokštės atplėšti.

3. NUSTATYTOS ATMOSFEROS SĄLYGOS

Aplinkos sąlygos turi būti tokios: temperatūra – 23 °C± 5 °C, santykinė drėgmė (SD) – 65 ± 15 %.

4. BANDINIAI

Prieš pradedant bandymą būtina 24 val. palaikyti bandomosios juostos ritinėlį nurodytomis aplinkos sąlygomis (žr. 3 dalį).

Iš kiekvieno ritinėlio imami penki 400 mm ilgio juostos bandiniai. Bandiniai iš ritinėlio imami nusukus nuo ritinėlio tris pirmąsias juostos vijas ir atvyniotą dalį išmetus.

5. PROCEDŪRA

Bandymas atliekamas esant 3 dalyje nurodytoms aplinkos sąlygoms.

Vyniojant ritinėlį maždaug 300 mm/s greičiu, paimami penki juostos bandiniai, kurie per 15 sekundžių turi būti užklijuoti tokiu būdu:

juostą reikia palaipsniui glausti prie stiklo plokštės, išilgai lengvai trinant pirštu, kad tarp juostos ir stiklo plokštės nesusidarytų oro pūslių, tačiau perdėm nespausti;

ruošinys paliekamas 10 minučių nustatytomis atmosferos sąlygomis;

juostos bandinys atplėšiamas nuo stiklo per maždaug 25 mm; plėšimo plokštuma turi būti statmena bandinio ašiai.

Stiklo plokštė užfiksuojama ir laisvas juostos galas užlenkiamas 90° kampu. Jėga taikoma taip, kad juostos ir plokštės skiriamoji linija būtų statmena šios jėgos vektoriui ir statmena plokštei.

Juostelė plėšiama 300 mm/s ± 30 mm/s greičiu ir registruojama juostelei atplėšti reikalinga jėga.

6. REZULTATAI

Penkios išmatuotos vertės pažymimos, o mediana laikoma matavimo rezultatu. Ši vertė išreiškiama niutonais juostos pločio centimetrui.

(*1) Šis bandymas atliekamas tik su priekiniais rūko žibintais, kuriuose įrengti dujų išlydžio šviesos šaltiniai, su priekiniais žibintais ir APAS.

(1) Rekomenduojamas L2 židinio nuotolis – apie 80 mm.

9 PRIEDAS

LED moduliams ir kelio apšvietimo įtaisams (išskyrus posūkio apšvietimo žibintus) su LED moduliais ir (arba) LED šviesos šaltiniais keliami reikalavimai

1. BENDRIEJI LED MODULIAMS KELIAMI REIKALAVIMAI

1.1.

Kiekvienas pateiktas LED modulio pavyzdys, bandomas kartu su pateiktu elektroniniu (-iais) šviesos šaltinio reguliavimo įrenginiu (-iais), jeigu jis (jie) naudojamas (-i), turi atitikti atitinkamus šios taisyklės reikalavimus.

1.2.

LED modulis (-iai) turi būti suprojektuotas (-i) taip, kad naudojamas įprastomis sąlygomis išliktų geros darbinės būklės. Be to, jis (jie) turi būti suprojektuotas (-i) arba pagamintas (-i) be trūkumų. Laikoma, kad LED modulis neatitinka reikalavimų, jei reikalavimų neatitinka bent vienas iš jo šviesos diodų.

1.3.

LED modulis (-iai) turi būti apsaugotas (-i) nuo sugadinimo.

1.4.

Išimamo (-ų) LED modulio (-ų) konstrukcija turi būti tokia, kad:

1.4.1.

LED modulį išėmus arba jį pakeitus kitu pareiškėjo pateiktu moduliu, paženklintu tokiu pačiu šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodu, būtų užtikrinta priekinio žibinto arba APAS fotometrinių reikalavimų atitiktis;

1.4.2.

nebūtų galima sukeisti vietomis tame pačiame žibinto korpuse sumontuotų LED modulių su skirtingais šviesos šaltinio modulio identifikavimo kodais.

2. LED MODULIŲ GAMYBA

2.1.

LED modulyje sumontuotas (-i) šviesos diodas (-ai) turi būti su tinkamais tvirtinimo įtaisais.

2.2.

Tvirtinimo įtaisai turi būti tvirti ir stipriai pritvirtinti prie šviesos diodo (-ų) ir LED modulio.

3. BANDYMO SĄLYGOS

3.1.

Taikymas

3.1.1.

Visi pavyzdžiai bandomi taip, kaip nurodyta 4 dalyje.

3.1.2.

LED modulyje montuojami šviesos šaltiniai turi būti šviesos diodai, kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 48 2.7.1 punkte, pirmiausia dėl regimosios spinduliuotės elementų. Kitokių rūšių šviesos šaltinių naudoti negalima.

3.2.

Veikimo sąlygos

3.2.1.

LED modulio naudojimo sąlygos

Visi pavyzdžiai bandomi šios taisyklės 4.6.4 punkte nustatytomis sąlygomis. Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, LED moduliai bandomi sumontuoti įtaise taip, kaip pateikė gamintojas.

3.2.2.

LED šviesos šaltinių naudojimo sąlygos

Visi pavyzdžiai bandomi šios taisyklės 4.6.3 punkte nustatytomis sąlygomis.

3.2.3.

Aplinkos temperatūra

Matuojant elektrines ir fotometrines charakteristikas, įtaisas bandomas sausame ir ramiame ore, esant 23 ± 5 °C temperatūrai.

3.3.

Sendinimas

Pareiškėjo prašymu, prieš pradedant šioje taisyklėje nurodytus bandymus, LED modulis 15 val. laikomas įjungtas, o po to atvėsinamas iki aplinkos temperatūros.

4. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

4.1.

Spalvų atkūrimas

4.1.1.

Raudonos spalvos kiekis

Be šios taisyklės 4.16 punkto nuostatų:

mažiausias LED modulio ar įtaiso su LED moduliu (-iais) spinduliuojamos raudonos šviesos kiekis, atlikus bandymą (taške 50 V, jei tai priekiniai žibintai arba APAS) turi būti toks, kad:

čia:

Ee(λ)	(vienetas – W) spektrinis spinduliuotės pasiskirstymas;
V(λ) (vienetas – 1)	spektrinis šviesos našumas;
(λ)	(vienetas – nm) bangos ilgis.

Ši vertė apskaičiuojama taikant vieno nanometro intervalus.

4.2.

Ultravioletinė spinduliuotė

Silpnos ultravioletinės spinduliuotės LED modulio ultravioletinė spinduliuotė turi būti tokia:

čia:

S(λ) (vienetas – 1)	spektrinė svorinė funkcija;
km = 683 lm/W	didžiausioji spinduliuotės veiksmingumo vertė.

(Kitų simbolių apibrėžtys pateiktos 4.1.1 punkte.)

Ši vertė apskaičiuojama taikant vieno nanometro intervalus. Ultravioletinės spinduliuotės (UV) koeficientai nustatomi pagal A9-1 lentelėje nurodytas vertes:

A9-1 lentelė

UV vertės lentelėje pateiktos pagal Tarptautinės radiacinės saugos asociacijos Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (IPRA/INIRC) gaires dėl ribinės ultravioletinės spinduliuotės apšvitos. Pasirinktieji bangų ilgiai (nanometrais) yra reprezentatyvūs; kitos vertės turėtų būti interpoliuojamos.

	S(λ)		S(λ)		S(λ)
250	0,430	305	0,060	355	0,00016
255	0,520	310	0,015	360	0,00013
260	0,650	315	0,003	365	0,00011
265	0,810	320	0,001	370	0,00009
270	1,000	325	0,00050	375	0,000077
275	0,960	330	0,00041	380	0,000064
280	0,880	335	0,00034	385	0,000053
285	0,770	340	0,00028	390	0,000044
290	0,640	345	0,00024	395	0,000036
295	0,540	350	0,00020	400	0,000030
300	0,300

4.3.

Įtaisų su LED šviesos šaltiniu (-iais) ir (arba) LED moduliu (-iais) temperatūros pastovumas

4.3.1.

Šviesos stipris

4.3.1.1.

Įtaiso fotometriniai matavimai atliekami praėjus vienai minutei nuo atitinkamos funkcijos įjungimo toliau nurodytuose bandymo taškuose. Atliekant šiuos matavimus nustatymas gali būti apytikris, tačiau turi būti išlaikytas prieš matavimus ir po jų.

Matuojama šiuose bandymo taškuose:

artimoji šviesa	A, B ir D klasių priekiniai žibintai – taške 25R;
	AS, BS, CS, DS ir ES klasių priekiniai žibintai – taške 50V;
	APAS – taške 25RR;
tolimoji šviesa	taške H–V;
priekiniai rūko žibintai	taške 0° – horizontaliai, 2,5D – vertikaliai.

4.3.1.2.

Žibintas dega tol, kol gaunamas fotometrinis pastovumas. Fotometrinio pastovumo momentu laikomas tas momentas, kai fotometrinės vertės pokytis per 15 min. laikotarpį yra ne didesnis nei 3 proc. Pasiekus pastovumą, išsamios fotometrijos tikslais atliekamas nustatymas, laikantis konkrečiam įtaisui taikomų reikalavimų. Fotometrija turi būti taikoma visuose konkretaus įtaiso bandymo taškuose.

4.3.1.3.

Apskaičiuojamas fotometrinių verčių, gautų 4.3.1.1 ir 4.3.1.2 punktuose nurodytuose bandymo taškuose, santykis.

4.3.1.4.

Pasiekus fotometrinį pastovumą, šis apskaičiuotas santykis taikomas kiekvienam iš likusių bandymo taškų, kad būtų gauta nauja fotometrinių savybių lentelė, kurioje aprašoma išsami fotometrija, pagrįsta vienos minutės veikimo trukme.

4.3.1.5.

Praėjus vienai minutei ir pasiekus fotometrinį pastovumą išmatuotos šviesos stiprio vertės turi atitikti reikalavimus dėl mažiausiųjų ir didžiausiųjų verčių.

4.3.2.

Spalva

Šviesa, skleidžiama praėjus vienai veikimo minutei ir pasiekus fotometrinį pastovumą, kaip aprašyta 4.3.1.2 punkte, turi atitikti privalomąsias spalvines ribas.

5. PAGRINDINĘ ARTIMĄJĄ ŠVIESĄ SKLEIDŽIANČIO (-IŲ) LED MODULIO (-IŲ) OBJEKTYVUSIS ŠVIESOS SRAUTAS MATUOJAMAS TAIP:

5.1.

LED modulis (-iai) sureguliuojamas taip, kaip aprašyta šios taisyklės 3.1.3 punkte pateiktoje techninėje specifikacijoje. Optinius elementus (antrinę optiką) pareiškėjo prašymu nuima techninė tarnyba, naudodama įrankius. Ši procedūra ir toliau aprašytų matavimų atlikimo sąlygos aprašomos bandymų ataskaitoje.

5.2.

Pareiškėjas pateikia po vieną kiekvieno tipo modulį su elektroniniu šviesos šaltinio reguliavimo įrenginiu, jei taikytina, ir pakankamai išsamias instrukcijas.

Norint imituoti atitinkamo priekinio žibinto arba APAS naudojimo sąlygas, gali būti numatyta šilumos valdymo sistema (pvz., plokštelinis radiatorius).

Prieš bandymą kiekvienas LED modulis sendinamas ne trumpiau kaip 72 valandas tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis naudojamas atitinkamas priekinis žibintas.

Jei naudojamas fotometrinis rutulys, jo skersmuo turi būti ne mažesnis nei vienas metras, o jo matmenys – ne mažiau kaip dešimt kartų didesni už LED modulio (pasirenkant didžiausią). Šviesos srautą taip pat galima matuoti integravimo būdu, naudojant goniofotometrą. Reikia atsižvelgti į 1989 m. IEC leidinyje Nr. 84 pateiktus nurodymus dėl patalpos temperatūros, padėties ir kt.

LED modulis turi degti apie vieną valandą uždarame rutulyje arba goniofotometre.

Šviesos srautas matuojamas pasiekus pastovumą, kaip paaiškinta 4.3.1.2 punkte.

10 PRIEDAS

Bendra pagrindinės artimosios šviesos, jos šaltinių ir susijusių šviesos šaltinių variantų schema

11 PRIEDAS

Atskaitos centras

Jei to reikalaujama:

a ≥ 2 mm

Ši neprivaloma atskaitos centro žyma žymima ant lęšio, jo sankirtos su artimosios šviesos atskaitos ašimi taške, taip pat ant tolimosios šviesos lęšių, jeigu jie nėra sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti su artimosios šviesos žibintu, ir ant priekinio rūko žibinto lęšio.

A11-I paveiksle parodyta atskaitos centro žyma, suprojektuota plokštumoje, kurios didžioji dalis liečiasi su lęšiu ties apskritimo centru. Šią žymą sudarančios linijos gali būti vientisos arba taškinės.

12 PRIEDAS

Įtampos žymenys

Šiuo žymeniu turi būti pažymėtas kiekvieno priekinio žibinto, sudaryto tik iš dujų išlydžio šviesos šaltinių ir balastinio įtaiso, pagrindinis korpusas ir kiekviena išorinė balastinio įtaiso dalis.

Balastinis (-iai) įtaisas (-ai) yra skirtas (-i) nn voltų maitinimo tinklui.

Šiuo žymeniu turi būti pažymėtas kiekvieno priekinio žibinto, sudaryto bent iš vieno dujų išlydžio šviesos šaltinio ir balastinio įtaiso, pagrindinis korpusas.

Balastinis (-iai) įtaisas (-ai) yra skirtas (-i) nn voltų maitinimo tinklui.

Nė vienas iš kaitinamųjų šviesos šaltinių, įrengtų priekiniame žibinte, nėra skirtas 24 voltų maitinimo tinklui.

13 PRIEDAS

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

Toliau parodyti patvirtinimo ženklų išdėstymo būdai pateikti tik kaip pavyzdžiai – priimtinas bet koks kitas išdėstymas, atitinkantis šios taisyklės 3.3 punkto nuostatas.

1. Atskiro kelio apšvietimo įtaiso patvirtinimo ženklas

a = žr. šios taisyklės 3.3.1.2.1 punktą

Įtaisas su kairėje nurodytu patvirtinimo ženklu yra APAS įrengimo modulis, pagal šią taisyklę patvirtintas Nyderlanduose (E4), patvirtinimo numeris – 19243.

Skaičius po numerio 149R rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal šios taisyklės pradinės redakcijos (00) reikalavimus.

Funkcijų identifikavimo simboliai rodo, kad patvirtinimas suteiktas atsižvelgiant į tolimąją šviesą (R) ir C bei V klasių artimąją šviesą. Dvikryptė rodyklė rodo, kad dėl tinkamo transporto priemonės optinio elemento arba šviesos šaltinio reguliavimo mechanizmo nustatymo artimoji šviesa yra tinkama abiem eismo sistemoms. C ir V klasių artimoji šviesa ir tolimoji šviesa turi atitikti posūkio apšvietimui taikomus reikalavimus – tai rodo raidė T. Brūkšnys virš raidės R žymi, kad tolimosios šviesos funkciją toje sistemos pusėje atlieka keli įrengimo moduliai.

Skaičius 30 reiškia, kad didžiausias tolimosios šviesos stipris yra nuo 123 625 iki 145 125 kandelų.

Kairėje parodytu patvirtinimo ženklu paženklintas žibintas yra dujų išlydžio artimosios šviesos žibintas (DC), skirtas tik eismui kairiąja puse (kaip parodyta rodykle), jame naudojamas plastikinis lęšis (PL), patvirtintas Prancūzijoje (E2) pagal šią taisyklę (149R) su pradinės serijos pakeitimais (00) ir jis yra kombinuotas su priekiniu gabaritiniu žibintu (A), kaip nustatyta Taisyklėje dėl šviesos signalinių įtaisų (148R) su pradinės serijos pakeitimais (00). Abiejų žibintų (funkcijų) patvirtinimo numeris – 3223.

2. Sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtų žibintų patvirtinimo ženklas

Pastaba.

Vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis vaizduojama šviesos signalinio įtaiso forma. Šios linijos nėra patvirtinimo ženklo dalys.

Pastaba.

A13-III ir A13-IV paveiksluose pateikti apšvietimo įtaiso ženklinimo patvirtinimo žymeniu pavyzdžiai, kuriuose nurodyta, kad apšvietimo įtaisą sudaro:

a)	priekinis gabaritinis žibintas, patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 148 su 00 serijos pakeitimais. Horizontali rodyklė rodo kryptį, kuria laikomasi reikalaujamų fotometrinių specifikacijų iki 80° H kampo;

B klasės priekinis žibintas, skleidžiantis artimąją šviesą, skirtą tik eismui dešiniąja puse, ir tolimąją šviesą, kurios didžiausias stipris yra nuo 123 625 iki 145 125 kandelų (kaip nurodyta skaičiumi 30), patvirtintas pagal šios taisyklės su 00 serijos pakeitimais reikalavimus, su plastikiniu lęšiu;

c)	priekinis rūko žibintas, patvirtintas pagal šią taisyklę su 00 serijos pakeitimais, su plastikiniu lęšiu;

d)	1a kategorijos priekinis posūkio žibintas, patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 148 su 00 serijos pakeitimais.

Šiame pavyzdyje demonstruojama adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema, sudaryta iš dviejų įrengimo modulių kairėje transporto priemonės pusėje ir vieno įrengimo modulio dešinėje pusėje.

Šiais patvirtinimo ženklais pažymėta sistema atitinka šios taisyklės (pradinės versijos) reikalavimus eismui kairiąja kelio puse suprojektuotai artimajai šviesai ir tolimajai šviesai, kurios didžiausias stipris yra nuo 123 625 iki 145 125 kandelų (tai žymi skaičius 30), sugrupuota su 1a kategorijos priekiniu posūkio žibintu ir priekiniu gabarito žibintu, patvirtintu pagal Taisyklės Nr. 148 pakeitimų seriją 00.

Sistemos įrengimo modulis Nr. 1 (kairėje) suprojektuotas spinduliuoti C klasės ir E klasės artimąsias šviesas. Brūkšnys virš raidės „C“ žymi, kad atitinkamoje pusėje C klasės artimąją šviesą spinduliuoja keletas įrenginių. T raidė simbolių sąrašo dešinėje žymi, kad C klasės artimoji šviesa ir E klasės artimoji šviesa gali būti spinduliuojama posūkio apšvietimo režimu.

Sistemos įrengimo modulis Nr. 3 (kairėje) suprojektuotas spinduliuoti antrąją C klasės artimosios šviesos spindulių pluošto dalį atitinkamoje pusėje (tai žymi brūkšnys virš C raidės) ir W klasės artimąją šviesą. Jeigu tai papildomas apšvietimo įrenginys, apskritimas, supantis raidę "E", po kurios rašomas skiriamasis šalies numeris, nėra būtinas.

Sistemos įrengimo modulis Nr. 2 (dešinėje) suprojektuotas spinduliuoti dalį C klasės artimosios šviesos, dalį E klasės artimosios šviesos spindulių pluošto posūkio apšvietimo režimu ir W klasės artimąją šviesą.

Pastaba.

irmiau minėtame pavyzdyje skirtingi sistemos įrengimo moduliai turi turėti tą patį patvirtinimo numerį.

3. Šviesos šaltinio modulių identifikavimo kodas

A13-VI pav. Šviesos šaltinio modulių ženklinimas

Šviesos šaltinio modulis su A13-VI paveiksle nurodytu identifikavimo kodu patvirtintas kartu su Italijoje (E3) patvirtintu žibintu, patvirtinimo numeris – 17325.

A13-VII pav. Apšvietimo įrenginių ženklinimas

A13-VII paveiksle parodytu identifikavimo kodu paženklintas papildomas apšvietimo įrenginys patvirtintas su priekiniu žibintu, kuris pirmą kartą buvo patvirtintas Japonijoje (E43), patvirtinimo numeris – 1234.

14 PRIEDAS

Aprašo blankai

Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

Adaptyviosios priekinio apšvietimo sistemos aprašo blankas Nr. 1

APAS valdymo signalai atitinka sistemos atliekamas apšvietimo funkcijas ir turimus režimus

APAS valdymo signalas

Signalo valdoma funkcija arba režimas (-ai) (1)

Techninės charakteristikos (2)

(jei reikia, naudoti atskirą lapą).

Artimoji šviesa

Tolimoji šviesa

C klasė

V klasė

E klasė

W klasė

Nėra / neveikia

V signalas

E signalas

W signalas

T signalas

Kiti signalai (3)

Adaptyviosios priekinio apšvietimo sistemos aprašo blankas Nr. 2

Ribinės linijos, reguliavimo įtaisai ir apšvietimo įrenginių reguliavimo procedūros

Apšvietimo įrenginys Nr. (4)	Ribinė linija (5)		Reguliavimo įtaisas				Savybės ir papildomos nuostatos (jei yra) (8)
	Apšvietimo įrenginys sukuria vieną ar kelias artimosios šviesos spindulių pluošto ribines linijas arba padeda jas sukurti		vertikalus		horizontalus
	kaip apibrėžta šios taisyklės 5 priede (6)	ir taikomos šios taisyklės 5.3.5.1 punkto nuostatos (6)	Atskiras (pagrindinis) (6), (9)	susijęs su pagrindiniu moduliu Nr. (7)	Atskiras (pagrindinis) (6), (9)	susijęs su pagrindiniu moduliu Nr. (7)
1	taip / ne	taip / ne	taip / ne	. . . .	taip / ne	. . . .
2	taip / ne	taip / ne	taip / ne	. . . .	taip / ne	. . . .
3	taip / ne	taip / ne	taip / ne	. . . .	taip / ne	. . . .
4	taip / ne	taip / ne	taip / ne	. . . .	taip / ne	. . . .
5	taip / ne	taip / ne	taip / ne	. . . .	taip / ne	. . . .
6	taip / ne	taip / ne	taip / ne	. . . .	taip / ne	. . . .
7	taip / ne	taip / ne	taip / ne	. . . .	taip / ne	. . . .

(1) Atitinkamą langelį (-ius) pažymėti kryželiu (X) pagal taikomą (-as) kombinaciją (-as).

(2) Reikalingi duomenys:

a)	fizinis pobūdis (elektros srovė / įtampa, optika, mechanika, hidraulika, pneumatika ir t.t.);

b)	informacijos tipas (nuolatinis / binarinis analoginis, koduotasis skaitmeninis ir t. t.);

c)	chronologiniai duomenys (laiko konstanta, rezoliucija ir t. t.);

d)	signalo būklė, kai galioja visos JT taisyklės Nr. 48 6.22.7.4 punkte nurodytos sąlygos;

e)	signalo būklė gedimo atveju (sistemos įvesties požiūriu).

(3) Pagal pareiškėjo aprašą; jei reikia, naudoti atskirą lapą.

(4) Pažymėti kiekvieną sistemos apšvietimo įrenginį pagal šios taisyklės 1 priedo reikalavimus ir kaip nurodyta šios taisyklės 3.1.2 punkte pavaizduotame brėžinyje; prireikus naudoti atskirą (-us) lapą (-us).

(5) Atitinka JT taisyklės Nr. 48 6.22.6.1.2 punkto nuostatas.

(6) Išbraukti, kas netaikoma.

(7) Nurodyti, jei reikia, apšvietimo įrenginių skaičių.

(8) Pavyzdžiui, tokia informacija: apšvietimo įrenginių arba apšvietimo įrenginių komplektų reguliavimo tvarka arba papildomi reguliavimo proceso reikalavimai.

(9) Pagrindinio apšvietimo įrenginio reguliavimas gali turėti įtakos kito (-ų) apšvietimo įrenginio (-ių) nustatymams.

2021 9 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/297

JT taisyklė Nr. 150 „Suvienodintos variklinių transporto priemonių ir jų priekabų šviesogrąžių atšvaitų patvirtinimo ir ženklinimo nuostatos“ [2021/1721]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

taisyklės pradinės redakcijos 3 papildymo. Įsigaliojimo data – 2021 m. rugsėjo 30 d.

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai. Autentiški ir teisiškai privalomi tekstai:

—	ECE/TRANS/WP.29/2018/159/Rev.1

—	ECE/TRANS/WP.29/2019/83

—	ECE/TRANS/WP.29/2020/34 bei

—	ECE/TRANS/WP.29/2021/47

TURINYS

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Terminų apibrėžtys

Administracinės nuostatos

Bendrieji reikalavimai

Konkretūs techniniai reikalavimai

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

Pranešimas

Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės tvarkos reikalavimai

Būtiniausi inspektoriaus atliekamos bandinių atrankos reikalavimai

Šviesogrąžių atšvaitų ir ženklinimo priemonių fotometriniai matavimai

Formos ir matmenų reikalavimai

Atsparumas karščiui

Šviesogrąžių atšvaitų atsparumas vandens skverbčiai

IB ir IIIB klasių šviesogrąžių atšvaitų atsparumo vandens skverbčiai alternatyvios bandymų procedūros

Atsparumas degalams

Atsparumas tepalinėms alyvoms

Atsparumas korozijai (ISO standartas 3768)

Šviesogrąžio atšvaito pasiekiamos galinės pusės atsparumas

Atsparumas klimatiniam poveikiui

Fotometrinių savybių pastovumas

Atsparumas valymui šviesogrąžių ženklinimo priemonių bandinio vieneto atveju

Sukibimo tvirtumas

Lenkimas. Šviesogrąžiai ženklai

Atsparumas smūgiams

Ženklų standumas

Tolesnės 1 ir 2 tipų avarinio sustojimo ženklų bandymo procedūros

IA, IB, IIIA, IIIB ir IVA klasių šviesogrąžių atšvaitų spalvos patvarumas

Spalvos atsparumas dirbtinei šviesai. Lankinės ksenono lempos bandymas

1 priedėlis.

Pustonių skalės apibrėžtis

Spalvos matavimo geometrijos ir fluorescencinių šviesogrąžių priemonių skaisčio koeficiento aprašymas

Patvirtinimo ženklų pavyzdžiai

Lėtaeigių transporto priemonių (pagal konstrukciją) ir jų priekabų galinių ženklinimo plokštelių pritvirtinimo instrukcijos

ĮŽANGA

Šia taisykle atskiros JT taisyklių Nr. 3, 27, 69, 70 ir 104 nuostatos yra sujungiamos į vieną JT taisyklę ir ji yra Pasaulinio forumo transporto priemonių reglamentavimui suderinti (WP.29) sprendimo supaprastinti apšvietimo ir šviesos signalizavimo taisykles, remiantis pradiniu Europos Sąjungos ir Japonijos pasiūlymu, rezultatas.

Šiuo reglamentu siekiama padidinti JT taisyklių Nr. 3, 27, 69, 70 ir 104 reikalavimų aiškumą, konsoliduoti ir racionalizuoti jų sudėtingumą ir pasirengti būsimam perėjimui prie veiksmingumu grindžiamų reikalavimų, redakciniu būdu sumažinant JT taisyklių skaičių nekeičiant jokių išsamių techninių reikalavimų, kurie jau galioja iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Nors šioje taisyklėje nukrypstama nuo tradicinės koncepcijos, pagal kurią kiekvienam šviesogrąžiam atšvaitui nustatoma atskira taisyklė, visus šviesogrąžius atšvaitus, šviesogrąžias ženklinimo plokšteles, šviesogrąžius ženklus ir avarinio sustojimo ženklus sujungiant į vieną taisyklę, šioje supaprastintoje JT taisyklėje pateikiamos visos nuostatos ir ji veikia pagal dabartinę pakeitimų serijos struktūrą, jų pereinamojo laikotarpio nuostatas ir papildymus. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su nauja šios taisyklės pakeitimų serija, kai tinkama, bus nustatytos kiekvienam įtaisui, taip pat bus pateikiamas įtaisų sąrašas ir su pakeitimų serijomis susiję jiems taikomi pokyčio indeksai.

Tikimasi, kad visos 1958 m. susitarimo Susitariančiosios šalys priims šią taisyklę ir pateiks išsamų paaiškinimą, jeigu jos negalės patvirtinti tam tikrų šviesogrąžių atšvaitų. Šie sprendimai bus užregistruoti ECE/TRANS/WP.29/343 dokumente, kuriame registruojamas pridedamų JT taisyklių ir pakeitimų statusas.

Dėl patvirtinimo žymenims keliamų reikalavimų pažymėtina, kad šioje taisyklėje taip pat pateikiami unikaliojo identifikatoriaus naudojimo reikalavimai, kurių taikymas priklauso nuo prieigos prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) sukurtos saugios internetinės duomenų bazės (pagal 1958 m. Susitarimo 5 aprašą), kurioje laikomi visi tipo patvirtinimo dokumentai. Kai naudojamas „unikalus identifikatorius“, nereikalaujama, kad šviesogrąžiai atšvaitai būtų ženklinami įprastais tipo patvirtinimo ženklais ("E" ženklu). Jeigu „unikalaus identifikatoriaus“ techniškai neįmanoma naudoti (pvz., jei negalima užtikrinti prieigos prie JT internetinės duomenų bazės arba JT saugi internetinė duomenų bazė neveikia), būtina naudoti įprastus tipo patvirtinimo ženklus, kol bus galima naudoti „unikalų identifikatorių“.

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma šiems šviesogrąžiams atšvaitams:

IA, IB, IIIA, IIIB ir IVA klasių šviesogrąžiams atšvaitams;

C, D, E ir F klasių šviesogrąžiams ženklams;

1, 2, 3, 4 ir 5 klasių sunkiųjų ir ilgųjų transporto priemonių šviesogrąžiems ženklams;

1 ir 2 klasių lėtaeigių transporto priemonių šviesogrąžiems ženklams;

1 ir 2 tipų avarinio sustojimo ženklams.

2. TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

taikomos visos JT taisyklės Nr. 48, galiojančios teikiant tipo patvirtinimo paraišką, paskutinės serijos pakeitimuose pateiktos apibrėžtys, nebent šioje taisyklėje arba susijusiose įrengimo taisyklėse Nr. 53, 74 ir 86 nurodyta kitaip.

2.1.1.

Įvairių tipų šviesogrąžiai atšvaitai – tai šviesogrąžiai įtaisai, pvz., šviesogrąžiai atšvaitai, šviesogrąžės priemonės ar ženklai arba įvairių tipų avarinio sustojimo ženklai, kurie skiriasi šiais pagrindiniais požymiais:

prekės pavadinimu arba ženklu:

i)	to paties pavadinimo arba tuo pačiu prekės ženklu paženklinti šviesogrąžiai atšvaitai, pagaminti skirtingų gamintojų, laikomi skirtingų tipų atšvaitais;

ii)	to paties gamintojo pagaminti šviesogrąžiai atšvaitai, kurie skiriasi tik prekės pavadinimu arba ženklu, laikomi to paties tipo atšvaitais;

b)	šviesogrąžės priemonės charakteristikomis;

c)	fluorescencinės priemonės charakteristikomis, jei taikoma;

d)	dalimis, darančiomis poveikį šviesogrąžių priemonių arba ženklų savybėms;

e)	išskirtinėmis geometrinėmis ir mechaninėmis dizaino savybėmis (tik 5 priede nurodytų ženklų ir (arba) įtaisų atveju).

5 priede nurodytų priemonių ir (arba) ženklų ženklinimo formos ir matmenų skirtumai neturi būti kito tipo.

2.1.2.

Jeigu šviesogrąžis atšvaitas arba šviesogrąžė ženklinimo priemonė nuo jau patvirtinto tipo skiriasi tik prekės pavadinimu arba ženklu, pakanka pateikti:

a)	šviesogrąžio atšvaito arba šviesogrąžės ženklinimo priemonės gamintojo deklaraciją, kad pateiktas tipas yra toks pat (išskyrus prekės pavadinimą arba ženklą) kaip jau patvirtintas tipas ir yra pagamintas to paties gamintojo; jau patvirtintas tipas identifikuojamas pagal patvirtinimo numerį;

b)	du bandinius su nauju prekės pavadinimu ar ženklu arba lygiaverčius dokumentus.

2.2.

Šviesogrąžio atšvaito arba šviesogrąžės priemonės tipas nustatomas atsižvelgiant į su patvirtinimo paraiška pateiktus bandinius ir techninius dokumentus. Gali būti laikoma, kad šviesogrąžiai atšvaitai priklauso tam pačiam tipui, jeigu juose yra vienas arba daugiau šviesogrąžių optinių įtaisų, tapačių standartiniam bandiniui arba, jei jie jam nėra tapatūs, simetriškų ir tinkamų įrengti po vieną kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėse, arba jeigu kitų šviesogrąžio atšvaito dalių ir standartinio bandinio dalių skirtumai neturi poveikio savybėms, kurioms taikoma ši taisyklė. „D“ ir „E“ klasių šviesogrąžių priemonių spalvos pakeitimas nelaikomas tipo pakeitimu.

2.3.

CIE apibrėžtys. Goniometro sistema

2.3.1.

Geometrinės apibrėžtys (žr. A4-II pav.)

2.3.1.1.

Apšvietimo ašis (simbolis I) – tiesinis segmentas nuo atskaitos centro iki šviesos šaltinio.

2.3.1.2.

Stebėjimo ašis (simbolis O) – tiesinis segmentas nuo atskaitos centro iki fotometro galvutės.

2.3.1.3.

Stebėjimo kampas (simbolis α) – kampas tarp apšvietimo ašies ir stebėjimo ašies. Stebėjimo kampas visada teigiamas, o šviesogrąžos atveju kampai yra maži.

2.3.1.4.

Stebėjimo pusplokštumė – pusplokštumė, atsirandanti apšvietimo ašyje ir turinti stebėjimo ašį.

2.3.1.5.

Atskaitos ašis (simbolis R) – atskaitos centre atsirandantis nustatytas tiesinis segmentas, naudojamas šviesogrąžio atšvaito kampinei padėčiai apibūdinti.

2.3.1.6.

Apšvietimo kampas (simbolis β) – kampas tarp apšvietimo ašies ir atskaitos ašies. Apšvietimo kampas paprastai yra ne didesnis kaip 90°, bet dėl užbaigtumo visas jo intervalas apibrėžiamas taip: 0° < β < 180°. Krypčiai tiksliai nurodyti šis kampas apibūdinamas dviem komponentais: β1 ir β2.

2.3.1.7.

Sukimo kampas (simbolis ε) – kampas, atitinkamu simboliu rodantis šviesogrąžės priemonės kryptį sukimosi apie atskaitos ašį atžvilgiu. Jei šviesogrąžės priemonės arba įtaisai turi ženklą (pvz., TOP), šis ženklas žymi pradžios padėtį. Sukimo kampas ε yra –180° < ε < 180° intervale.

2.3.1.8.

Pirmoji ašis (simbolis 1) – per atskaitos centrą einanti stebėjimo pusplokštumei statmena ašis.

2.3.1.9.

Pirmasis apšvietimo kampo komponentas (simbolis β1) – kampas tarp apšvietimo ašies ir plokštumos, kurioje yra atskaitos ašis ir pirmoji ašis;

diapazonas: -180° < β1 < 180°.

2.3.1.10.

Antrasis apšvietimo kampo komponentas (simbolis β2) – kampas tarp plokštumos, kurioje yra stebėjimo pusplokštumė ir atskaitos ašies;

diapazonas: -90° < β2 < 90°.

2.3.1.11.

Antroji ašis (simbolis 2) – per atskaitos centrą einanti pirmajai ašiai ir atskaitos ašiai statmena ašis. Teigiama antrosios ašies kryptis yra stebėjimo pusplokštumėje, jeigu -90° < β1 < 90° , kaip parodyta A4-II pav.

2.3.2.

Fotometrijos terminų apibrėžtys

2.3.2.1.

Šviesogrąžos koeficientas (simbolis R') – plokščio šviesogrąžio paviršiaus šviesos stiprio koeficiento R ir jo ploto A dalmuo.

Šviesogrąžos koeficientas R' išreiškiamas kandelomis vienam m2 vienam lx (cd.m-2.lx-1)

(Skaistis / Apšvietimas).

2.3.2.2.

Šviesogrąžio atšvaito pavyzdžio kampinis skersmuo (simbolis η1) – kampas, numanomas atsižvelgiant į didžiausią šviesogrąžos bandinio matmenį apšvietimo šaltinio centre arba imtuvo centre (ß1 = ß2 = 0°).

2.3.2.3.

Imtuvo kampinis skersmuo (simbolis η2) kampas, numanomas atsižvelgiant į didžiausią imtuvo matmenį atskaitos centre (β1 = β2 = 0°).

2.3.2.4.

Skaisčio koeficientas (simbolis ß) – kūno skaistis vienodomis apšvietimo ir stebėjimo sąlygomis, palyginti su idealaus sklaidžiojo paviršiaus medžiagos skaisčiu.

2.3.2.5.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva. Įtaiso atspindėtos šviesos spalvos apibrėžtys pateiktos JT taisyklės Nr. 48 2.11 punkte.

3. ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

3.1. Patvirtinimo paraiška

3.1.1.

Tipo patvirtinimo paraišką pateikia prekės pavadinimo arba ženklo turėtojas arba prireikus tinkamai įgaliotas jo atstovas. Su paraiška pateikiama:

3.1.1.1.

šviesogrąžių atšvaitų atveju:

pareiškėjo nuožiūra tipo patvirtinimo paraiškoje bus nurodyta, kad įtaisą galima įrengti transporto priemonėje esant įvairaus dydžio atskaitos ašies posvyriui transporto priemonės atskaitos plokštumų arba žemės atžvilgiu arba, jeigu tai IA, IB ir IVA klasės šviesogrąžiai atšvaitai, kad įtaisas gali suktis apie savo atskaitos ašį; šie skirtingi įrengimo reikalavimai nurodomi pranešimo blanke;

trys egzemplioriai brėžinių, kurie yra pakankamai išsamūs, kad būtų galima nustatyti tipą, ir kuriuose geometriškai pavaizduota (-os) vieta (-os), kurioje (-se) įtaisą galima tvirtinti transporto priemonėje, o jeigu tai IB ar IIIB klasės šviesogrąžiai atšvaitai, informacija apie pritvirtinimą. Brėžiniuose turi būti nurodyta patvirtinimo numeriui ir klasės žymeniui, atsižvelgiant į patvirtinimo ženklo apskritimą, numatyta vieta;

c)	trumpas aprašas, kuriame pateikiamos medžiagų, iš kurių pagamintas šviesogrąžis optinis įtaisas, techninės specifikacijos;

d)	gamintojo nurodytos spalvos šviesogrąžių atšvaitų bandiniai ir, jeigu būtina, pritvirtinimo priemonės; pateiktinų bandinių skaičius nurodytas 5.1 ir 5.2 punktuose;

e)	jei būtina, du kitos (-ų) spalvos (-ų) bandiniai, siekiant išsyk arba vėliau išplėsti tipo patvirtinimą, kad jis aprėptų kitos (-ų) spalvos (-ų) įtaisus;

f)	IVA klasės įtaisų atveju: šviesogrąžių atšvaitų bandiniai ir, jeigu būtina, pritvirtinimo priemonės; pateiktinų bandinių skaičius nurodytas 5.3 punkte.

3.1.1.2.

Avarinio sustojimo ženklų atveju:

a)	trys egzemplioriai pakankamai detalių brėžinių, kad būtų galima nustatyti tipą;

b)	trumpas aprašymas, kuriame nurodomos medžiagų, sudarančių avarinio sustojimo ženklą, techninės specifikacijos ir naudojimo instrukcijos;

c)	jo sąrankos instrukcijų kopija;

d)	šviesogrąžių ir fluorescencinių sričių bandiniai; pateiktinų bandinių skaičius nurodytas 5.9 punkte.

3.1.1.3.

Ženklų atveju:

trys egzemplioriai pakankamai detalių brėžinių, kad būtų galima nustatyti tipą. Brėžiniuose turi būti geometriškai parodyta vieta galinėje transporto priemonių dalyje, kurioje turi būti tvirtinamas ženklas Juose taip pat turi būti parodyta patvirtinimo numeriui ir atpažinties simboliui skirta vieta atsižvelgiant į patvirtinimo ženklo apskritimą;

b)	trumpas aprašas, kuriame pateikiamos medžiagų, iš kurių pagamintos šviesogrąžos sritys, techninės specifikacijos;

c)	trumpas aprašas, kuriame pateikiamos medžiagų, iš kurių pagaminta fluorescencinės sritys, specifikacijos;

d)	šviesogrąžių ir fluorescencinių sričių bandiniai; pateiktinų bandinių skaičius nurodytas 5.7 ir 5.8 punktuose.

3.1.1.3.1.

Tipo patvirtinimo institucija patikrina, ar prieš suteikiant tipo patvirtinimą taikomos pakankamai veiksmingos gamybos atitikties kontrolės priemonės.

3.1.1.4.

Šviesogrąžių ženklinimo priemonių atveju:

trys egzemplioriai pakankamai detalių brėžinių, kad būtų galima nustatyti tipą. Brėžiniuose turi būti geometriškai parodyta kryptis, kuria ženklinimo priemonės turi būti tvirtinamos transporto priemonėje. Juose taip pat turi būti parodyta patvirtinimo numeriui ir atpažinties simboliui skirta vieta atsižvelgiant į patvirtinimo ženklo apskritimą;

b)	trumpas aprašas, kuriame pateikiamos šviesogrąžių ženklinimo priemonių techninės specifikacijos;

c)	šviesogrąžių ženklinimo priemonių bandiniai, kaip nurodyta 5.4 ir 5.5 punktuose;

jeigu atspindinčioji ženklinimo priemonė nuo jau patvirtinto tipo skiriasi tik prekės pavadinimu arba ženklu, pakanka pateikti:

i)	atspindinčiosios ženklinimo priemonės gamintojo deklaraciją, kad pateiktas tipas yra toks pat pagal(išskyrus prekės pavadinimą arba ženklą) kaip jau patvirtintas tipas ir yra pagamintas to paties gamintojo; jau patvirtintas tipas identifikuojamas pagal patvirtinimo kodą;

ii)	du bandinius su nauju prekės pavadinimu ar ženklu arba lygiaverčius dokumentus.

3.2. Patvirtinimas

3.2.1.

Kiekvienam 1 punkte nurodytam šviesogrąžiam atšvaitui reikalingas atskiras patvirtinimas.

3.2.2.

Pranešimas apie įtaiso tipo patvirtinimą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo nepatvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo Susitariančiosioms šalims naudojant 1 priede pateikto pavyzdžio formą.

3.2.3.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris, kuris pažymimas ant įtaiso pagal 3.3 punkto reikalavimus. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio paskirti kitam ta pačia funkciją atliekančio įtaiso tipui, išskyrus atvejus, kai tipo patvirtinimas išplečiamas, kad aprėptų tokius pačius, tik skirtingos spalvos įtaisus.

3.2.4.

Jeigu šviesogrąžiam atšvaitui suteiktas patvirtinimas išplečiamas, kad būtų taikomas tokiems patiems, tik skirtingos spalvos įtaisams, pateikti du šios taisyklės 3.1.1.1 dalies d punkto reikalavimus atitinkantys bandiniai turi atitikti tik kolorimetrinius reikalavimus; kitų bandymų atlikti nebereikia. Šis punktas netaikomas IVA klasės įtaisams.

3.2.5.

Šviesogrąžius atšvaitus, kurie turi būti nurodyti 1 priede, identifikuojantys simboliai yra tokie:

1 lentelė

Šviesogrąžių atšvaitų ir jų simbolių sąrašas

Šviesogrąžiai atšvaitai	Simbolis	Papildomas simbolis	Mažiausia A24-I pav. „a“ vertė (mm)	Punktas
Motorinių transporto priemonių šviesogrąžis atšvaitas (nepriklausomas)	IA		4	5.1.
Motorinių transporto priemonių šviesogrąžis atšvaitas (kartu su kitais signaliniais žibintais, kurie nėra nelaidūs vandeniui)	IB		4	5.1.
Priekabų šviesogrąžis atšvaitas (nepriklausomas)	IIIA		4	5.2.
Priekabų šviesogrąžis atšvaitas (kartu su kitais signaliniais žibintais, kurie nėra nelaidūs vandeniui)	IIIB		4	5.2.
Plačiakampis šviesogrąžis atšvaitas	IVA		4	5.3.
Matomumo ženklinimas (priemonė gabaritams arba juostoms žymėti)	C	104R	12	5.4.
Matomumo ženklinimas (priemonė skiriamiesiems arba grafiniams ženklams, skirtiems mažam plotui)	D	104R	12	5.5
Matomumo ženklinimas (priemonė skiriamiesiems arba grafiniams ženklams, skirtiems didesniam plotui)	E	104R	12	5.5.
Matomumo ženklinimas (priemonės, kurios naudojamos skiriamiesiems arba grafiniams ženklams kaip pagrindas arba fonas spausdinant spalvotus „E“ klasės logotipus ir ženklus ir kurios atitinka „D“ klasės reikalavimus)	D / E	104R	12	5.5.
Šviesogrąžės F klasės iškyšų ženklinimo priemonės	F	104R	12	5.6.
Ilgųjų arba sunkiųjų transporto priemonių šviesogrąžis ženklinimas (šviesogrąžės ir fluorescencinės priemonės) 1 arba 2 klasės ženklas	RF		5	5.7.
Ilgųjų arba sunkiųjų transporto priemonių šviesogrąžis ženklinimas (tik šviesogrąžės priemonės) – 3, 4 arba 5 klasių ženklinimo plokštelė	RR		5	5.7 3 arba 4 klasėms 5.6 5 klasei
Lėtaeigių transporto priemonių ženklinimas (šviesogrąžės ir fluorescencinės priemonės) – 1 klasės ženklinimo plokštelė	RF		5	5.8.
Lėtaeigių transporto priemonių šviesogrąžis ženklinimas (tik šviesogrąžės priemonės) – 2 klasės ženklinimo plokštelė	RR		5	5.8.
Avarinis sustojimo ženklas	–	27R	8	5.9.

3.2.6.

Kiekvienam įtaisui, susijusiam su pakeitimų serija, taikomi tokie pokyčio indeksai (taip pat žr. 6.1.1 punktą):

2 lentelė

Pakeitimų serija ir pokyčio indeksas

Taisyklės pakeitimų serija	00
Įtaisas	Konkretaus įtaiso pokyčio indeksas
Motorinių transporto priemonių šviesogrąžis atšvaitas (nepriklausomas)	0
Motorinių transporto priemonių šviesogrąžis atšvaitas (kartu su kitais signaliniais žibintais, kurie nėra nelaidūs vandeniui)	0
Priekabų šviesogrąžis atšvaitas (nepriklausomas)	0
Priekabų šviesogrąžis atšvaitas (kartu su kitais signaliniais žibintais, kurie nėra nelaidūs vandeniui)	0
Plačiakampis šviesogrąžis atšvaitas	0
Matomumo ženklinimas (priemonė gabaritams arba juostoms žymėti)	0
Matomumo ženklinimas (priemonė skiriamiesiems arba grafiniams ženklams, skirtiems mažam plotui)	0
Matomumo ženklinimas (priemonė skiriamiesiems arba grafiniams ženklams, skirtiems didesniam plotui)	0
Matomumo ženklinimas (priemonės, kurios naudojamos skiriamiesiems arba grafiniams ženklams kaip pagrindas arba fonas spausdinant spalvotus „E“ klasės logotipus ir ženklus ir kurios atitinka „D“ klasės reikalavimus)	0
Šviesogrąžės F klasės iškyšų ženklinimo priemonės	0
Ilgųjų arba sunkiųjų transporto priemonių šviesogrąžis ženklinimas (šviesogrąžės ir fluorescencinės priemonės) – 1 arba 2 klasės ženklinimo plokštelė	0
Ilgųjų arba sunkiųjų transporto priemonių šviesogrąžis ženklinimas (tik šviesogrąžės priemonės) – 3, 4 arba 5 klasės ženklinimo plokštelė	0
Lėtaeigių transporto priemonių ženklinimas (šviesogrąžės ir fluorescencinės priemonės) – 1 klasės ženklinimo plokštelė	0
Lėtaeigių transporto priemonių šviesogrąžis ženklinimas (tik šviesogrąžės priemonės) – 2 klasės ženklinimo plokštelė	0
Avarinis sustojimo ženklas	0

3.3. Patvirtinimo žymuo

3.3.1.

Bendrosios nuostatos

3.3.1.1.

3.3.1.2.

Ženklų išdėstymo pavyzdžiai pateikti 24 priede.

3.3.2.

Patvirtinimo ženklą sudaro:

3.3.2.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė „E“ ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris;

3.3.2.2.

patvirtinimo numeris, nurodytas 3.2.3 punkte.

3.3.2.3.

simbolis, identifikuojantis 3.2.4 punkte nurodytą šviesogrąžį atšvaitą;

3.3.2.4.

šios taisyklės numeris, po kurio rašoma raidė „R“ ir du skaitmenys, rodantys pakeitimų seriją, galiojusią patvirtinimo išdavimo metu.

3.3.2.5.

patvirtinimo numeris nurodomas greta 3.3.2.1 punkte nurodyto apskritimo.

3.3.2.6.

vertikali rodyklė, nukreipta žemyn nuo horizontalios dalies, jei tai sumažintosios šviesos sklaidos įtaisai, pagal šio reglamento 5.1.4.5., 5.2.3.2. arba 5.3.4.2 punktą.

3.3.3.

Unikalaus identifikatoriaus ženklas turi atitikti žemiau pateiktame pavyzdyje nurodytą formatą:

a ≥ 8 mm

Aukščiau pateiktas unikalus identifikatorius, pažymėtas ant šviesogrąžio atšvaito, rodo, kad atitinkamas tipas buvo patvirtintas ir kad susijusią informaciją apie tą tipo patvirtinimą galima rasti JT saugioje interneto duomenų bazėje, naudojant unikalų identifikatorių 270650.

3.3.4.

Ženklinimo reikalavimai

Patvirtinti pateikti šviesogrąžiai atšvaitai

3.3.4.1.

juose turi būti pakankamo dydžio plotas, skirtas patvirtinimo ženklui arba unikaliam identifikatoriui;

3.3.4.1.1.

bet kuriuo atveju patvirtinimo ženklas arba unikalus identifikatorius turi būti matomi, kai šviesogrąžis atšvaitas yra sumontuotas ant transporto priemonės arba kai yra atidaroma judamoji dalis, pvz., gaubtas, bagažinės dangtis arba durys;

3.3.4.1.2.

patvirtinimo ženklas dedamas ant šviesogrąžio atšvaito vidinės arba išorinės dalies (skaidrios arba neskaidrios), kuri negali būti atskirta nuo skaidrios šviesogrąžio atšvaito dalies;

3.3.4.2.

jie turi prekės pavadinimą arba paraiškos pateikėjo ženklą; šis ženklinimas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas;

3.3.4.2.1.

jei tai IA, IIIA, IB, IIIB arba IVA klasės šviesogrąžis atšvaitas, ant aukščiausios šviečiamojo paviršiaus dalies horizontaliai užrašomas žodis „TOP“ (liet. viršus), jeigu jį būtina nurodyti siekiant aiškiai nustatyti gamintojo nurodytą (-us) sukimo kampą (-us).

3.3.4.2.2.

C, D, E ir F klasių atveju krypties ženklas „TOP“ – ant visų ženklinimo priemonių, kurių šviesogrąžės sistemos negalima pasukti bet kuria kryptimi, bent šiose vietose:

a)	ant juostų 0,5 m atstumu,

b)	100 x 100 mm2 plotuose;

3.3.4.2.3.

1, 2, 3, 4 arba 5 klasių atveju ant plokštelių, kurių šviesogrąžės sistemos negalima pasukti bet kuria kryptimi, žodis „TOP“ yra horizontaliai užrašomas ant tos plokštelių dalies, kuri turi būti aukščiausia plokštelės dalis, kai ji pritvirtinama prie transporto priemonės.

3.3.4.3.

Šviesogrąžį atšvaitą, ženklinimo medžiagas ar plokšteles identifikuojantys simboliai ir 1 lentelėje nurodyti papildomi simboliai.

3.3.4.4.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

3.3.4.4.1.

C, D, E arba F klasės atveju patvirtinimo ženklas ant ženklinimo priemonės turi būti aiškiai įskaitomas, nenutrinamas ir bent vieną kartą pritvirtintas;

a)	ant juostų 0,5 m atstumu,

b)	100 x 100 mm2 plotuose.

3.3.4.5.

Patvirtinimo numeris ir papildomi simboliai turėtų būti prie apskritimo, virš E raidės arba po ja, į dešinę nuo jos arba į kairę. Patvirtinimo numerio skaitmenys turi būti toje pačioje raidės „E“ pusėje ir išdėstyti ta pačia kryptimi.

3.3.4.6.

Vieta patvirtinimo ženklui turi būti nurodyta 3.1.1 punkte paminėtuose brėžiniuose.

3.3.4.7.

Kai tą patį sugrupuotų, kombinuotų ar vienas į kitą integruotų žibintų (įskaitant šviesogrąžį atšvaitą) mazgą sudaro du ar daugiau žibintų, patvirtinimas suteikiamas tik jei kiekvienas žibintas atitinka šios arba kitos taisyklės reikalavimus. Nė vienos taisyklės reikalavimų neatitinkantys žibintai neturi būti tokio sugrupuotų, kombinuotų ar vienas į kitą integruotų žibintų mazgo dalis.

3.3.4.8.

Jeigu sugrupuoti, kombinuoti arba vienas į kitą integruoti žibintai atitinka keleto taisyklių reikalavimus, gali būti naudojamas vienas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro apskritimas aplink raidę „E“, po kurios nurodomas patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris, patvirtinimo numeris ir, jeigu būtina, reikiama rodyklė. Šis patvirtinimo ženklas gali būti ant bet kurios sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų žibintų vietos, jei:

3.3.4.8.1.

jis matomas juos sumontavus;

3.3.4.8.2.

nė viena sugrupuotųjų, kombinuotųjų arba tarpusavyje sujungtų žibintų šviesą praleidžianti dalis negalėtų būti pašalinta kartu nepašalinant ir patvirtinimo žymens.

3.3.4.9.

Kiekvieno žibinto, atitinkančio kiekvieną taisyklę, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas, atpažinties simbolis kartu su atitinkamos pakeitimų, apimančių suteikiant patvirtinimą atliktus naujausius svarbius techninius taisyklės pakeitimus, serijos numeriu nurodomi:

3.3.4.9.1.

ant atitinkamo šviesą spinduliuojančio paviršiaus arba

3.3.4.9.2.

viename įrenginyje taip, kad būtų galima aiškiai atpažinti visus žibintus, priklausančius sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų žibintų mazgui (žr. 24 priede parodytus galimus pavyzdžius).

3.3.4.10.

Bendro patvirtinimo ženklo sudedamųjų dalių dydis neturi būti mažesnis nei mažiausias atskirų mažiausių ženklų dydis, kaip reikalaujama taisyklėje, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas.

3.3.4.11.

Vieta patvirtinimo ženklui turi būti nurodyta 3.1.2.3 punkte paminėtuose brėžiniuose.

3.4. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų šviesogrąžio atšvaito tipo pakeitimai ir patvirtinimo galiojimo pratęsimas

3.4.1.

Apie kiekvieną šviesogrąžio atšvaito tipo pakeitimą pranešama tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tuomet institucija gali:

3.4.1.1.

laikyti, kad modifikacijos greičiausiai neturi pastebimo neigiamo poveikio ir bet kokiu atveju šviesogrąžis atšvaitas atitinka reikalavimus arba

3.4.1.2.

reikalauti iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymus, kitos ataskaitos.

3.4.2.

Apie patvirtinimą arba atsisakymą tvirtinti, nurodant pakeitimus, 3.2.2 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo susitariančiosioms šalims.

3.4.3.

Patvirtintą tipą išplečianti tipo patvirtinimo institucija suteikia išplėtimo serijos numerį ir praneša apie tai kitoms JT taisyklę, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas, taikančioms 1958 m. susitarimo Susitariančiosioms šalims, naudodama šios 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

3.5. Gamybos atitiktis

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias 1958 m. susitarimo 1 apraše (E/ECE/TRANS/505/Rev.3) ir jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

3.5.1.

pagal šią taisyklę patvirtinti šviesogrąžiai atšvaitai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus;

3.5.1.1.

turi būti laikomasi būtiniausių gamybos atitikties kontrolės tvarkos reikalavimų, nustatytų 2 priede;

3.5.1.2.

turi būti laikomasi inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimų, nustatytų 3 priede.

3.5.2.

Tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekviename gamybos padalinyje taikomus atitikties kontrolės metodus. Paprastai šie patikrinimai atliekami kartą per dvejus metus.

3.5.3.

Pagal šią taisyklę patvirtinti avariniai sustojimo ženklai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų pagal šią taisyklę patvirtintą tipą.

Atitiktis 4 ir 5 punktuose nustatytiems reikalavimams tikrinama taip, kaip nurodyta toliau.

3.5.3.1.

Be to, patikrinamas patvirtintą tipą atitinkančių ir naudojamų avarinių sustojimo ženklų šviesogrąžių optinių įtaisų optinių savybių ir spalvos pastovumas. Esant sisteminiam naudojamų ir patvirtintą tipą atitinkančių avarinių sustojimo ženklų šviesogrąžių optinių įtaisų trūkumui, patvirtinimas gali būti panaikintas. Laikoma, kad „sisteminis trūkumas“ yra tada, kai patvirtintas avarinio sustojimo ženklo tipas neatitinka 5 punkto reikalavimų.

3.5.4.

Bet kuri pagal šią taisyklę patvirtinta ženklinimo priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.

3.5.4.1.

Gamybos atitiktis neginčijama, jeigu penkių atsitiktinai atrinktų pavyzdžių fotometrinių matavimų vidutinė vertė nenukrypsta nuo 4 ir 5 punktuose nustatytos vertės daugiau kaip 20 proc.

3.5.4.2.

Gamybos atitiktis neginčijama, jeigu penkių atsitiktinai atrinktų pavyzdžių kolorimetrinių savybių vidutinė vertė atitinka 4 ir 5 punktuose nustatytus techninius reikalavimus, tai vertinama apžiūrint vizualiai.

3.5.4.3.

Tipo patvirtinimą suteikusi institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomus atitikties kontrolės metodus. Paprastai šie patikrinimai atliekami kartą per dvejus metus.

3.5.5.

Bet kuri pagal šią taisyklę patvirtinta ženklinimo plokštelė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus (dėl atsparumo išorės poveikiui taikomas tik 5.7.6.1 punktas).

3.5.5.1.

turi būti laikomasi būtiniausių gamybos atitikties kontrolės tvarkos reikalavimų, nustatytų šios taisyklės 2 priede;

3.5.5.2.

turi būti laikomasi būtiniausių inspektoriaus atliekamos bandinių atrankos reikalavimų, nustatytų šios taisyklės 3 priede;

3.5.5.3.

3.6. Sankcijos už gamybos neatitiktį

3.6.1.

Suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas, jei nesilaikoma šios taisyklės reikalavimų.

3.6.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti 1958 m. sutarties Susitariančioji šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

3.7. Visiškas gamybos nutraukimas

Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtinto šviesogrąžio atšvaito gamybą, patvirtinimo sertifikato turėtojas apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitarimo Susitariančiosiomis šalims, naudodama 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

3.8. Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimas bei adresas

Šią taisyklę taikančios Susitarimo Susitariančiosios šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios tvirtina tipą ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai apie kitose šalyse patvirtintą tipą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo nepatvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą ar galutinį gamybos nutraukimą, pavadinimus ir adresus.

4. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Reikalavimai, išdėstyti 5 punkte „Bendrosios specifikacijos“ ir 6 punkte „Atskiros specifikacijos“ bei prieduose, į kuriuos padarytos nuorodos minėtuose JT taisyklių Nr. 48, 53, 74 arba 86 punktuose teikiant žibintų tipo patvirtinimo paraišką galiojančių serijų pakeitimuose, taikomi ir šioje taisyklėje.

Reikalavimai, taikytini kiekvienam šviesogrąžiam atšvaitui ir transporto priemonės, kurioje šviesogrąžis atšvaitas numatomas montuoti, kategorijai (-oms), taikomi, kai įmanoma atlikti jų patikrą šviesogrąžio atšvaito tipo patvirtinimo metu.

4.1.

Šioje taisyklėje šviesogrąžiai atšvaitai, šviesogrąžės medžiagos, ženklinimo plokštelės arba avarinio sustojimo ženklai toliau bendruosiuose aprašymuose yra vadinami šviesogrąžiais atšvaitais.

4.1.1.

Šviesogrąžiai atšvaitai konstruojami taip, kad gerai veiktų įprastomis naudojimo sąlygomis. Be to, jie neturi turėti jokių efektyvų veikimą mažinančių konstrukcijos arba gamybos trūkumų, trukdančių išlaikyti jų tinkamą būklę.

4.1.2.

Šviesogrąžių atšvaitų sudėtinių dalių neturi būti įmanoma lengvai išmontuoti

4.1.3.

Ženklinimo priemonių tvirtinimo priemonės turi būti patvarios ir stabilios.

4.1.4.

Šviesogrąžių atšvaitų išorinis paviršius turi būti lengvai valomas. Todėl paviršius neturi būti šiurkštus, neturi būti iškyšų, galinčių trukdyti jį lengvai nuvalyti.

4.1.5.

Įprastomis naudojimo sąlygomis vidinis šviesogrąžių atšvaitų paviršius neturi būti pasiekiamas.

4.1.6.

Šviesogrąžių atšvaitų atveju

4.1.6.1.

Šviesogrąžiai atšvaitai gali būti sudaryti iš šviesogrąžio optinio įtaiso ir filtro, kurie turi būti suprojektuoti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis jų nebūtų įmanoma atskirti.

4.1.6.2.

Šviesogrąžių optinių įtaisų ir filtrų neleidžiama dažyti dažais arba laku.

4.2.

Kolorimetrinio bandymo sąlygos

4.2.1.

Naktinių spalvų bandymo procedūra:

4.2.1.1.

šios specifikacijos taikomos tik baltos, raudonos ar geltonos spalvos šviesogrąžiams atšvaitams.

4.2.1.2.

Atliekant šviesogrąžio atšvaito spalvos bandymus, šis atšvaitas apšviečiamas CIE standartiniu A tipo šviestuvu 1/3 laipsnių skėsties kampu ir V = H = 0 laipsnių apšvietimo kampu, arba, jeigu gaunamas bespalvis atspindys nuo paviršiaus, o kampas yra V = ± 5 laipsnių, H = 0 laipsnių, atspindėto šviesos srauto spalvinės koordinatės turi neviršyti 4 punkte pateiktų individualaus šviesogrąžio atšvaito specifikacijas atitinkančių ribų.

4.2.1.3.

Balti šviesogrąžiai atšvaitai neturi sukurti atrankiojo atspindžio, kitaip tariant, šviesogrąžiam atšvaitui sukūrus atspindį, jį apšviečiančio standartizuoto A šviestuvo pagrindinių spalvių koordinatės „x“ ir „y“ neturi pasikeisti daugiau kaip 0,01.

4.2.2.

Dienos spalvų bandymo procedūra:

4.2.2.1.

atliekant medžiagos dienos spalvos bandymus, ši medžiaga įprastai apšviečiama CIE standartiniu D 65 šviestuvu 45° kampu į statmenį ir žiūrint (matuojant) pagal jį (45/0 geometrija) bei naudojant spektrofotometrą, laikantis CIE dokumento Nr. 15 (1971 m.) nuostatų.

Medžiagos spalva naujomis sąlygomis turi neviršyti 5.9.5.2.2 punkte pateiktų individualaus šviesogrąžio atšvaito specifikacijas atitinkančių ribų.

4.2.3.

Fluorescencinių spalvų bandymo procedūra:

4.2.3.1.

fluorescencinės medžiagos be šviesogrąžos spalva:

4.2.3.1.1.

atliekant fluorescencinės medžiagos spalvos bandymus, medžiaga apšviečiama CIE standartiniu D 65 šviestuvu (ISO 11664-2:2007(E)/CIE S 014-2/E:2006) ir matuojama spektrofotometru pagal publikacijos CIE 15:2004 „Kolorimetrijos rekomendacijos. Antrasis leidimas“ nuostatas, apšviečiama polichromatiniu būdu arba naudojant monochromatorių, ją palaipsniui apšviečiant CIE standartiniu D 65 šviestuvu (ISO 11664-2:2007(E)/CIE S 014-2/E:2006) 45° kampu į statmenį ir žiūrint pagal jį (45/0 geometrija). Pastaruoju atveju laipsniška skiriamoji geba Δλ turi būti ne didesnė kaip 10 nm. Taip pat leidžiama naudoti panašius „šviestuvus“, jei patvirtinama, kad kolorimetrinės matavimo procedūros tikslumas yra toks pat, o tai reiškia, kad D 65 imitacijos kokybė turėtų būti vertinama ISO 23603:2005(E)/CIE S 012/E:2004 aprašytu metodu. Šviestuvo spektrinis pasiskirstymas turi priklausyti BC (CIELAB) arba geresnei kategorijai.

Apšviečiama 45° kampu į statmenį ir žiūrint pagal jį (45/0 geometrija).

4.2.3.2.

Fluorescencinės medžiagos su šviesogrąža spalva:

4.2.3.2.1.

atliekant fluorescencinės medžiagos spalvos bandymus, medžiaga apšviečiama CIE standartiniu D 65 šviestuvu (ISO 11664-2:2007(E)/CIE S 014-2/E:2006) ir matuojama spektrofotometru pagal publikacijos CIE 15:2004 „Kolorimetrijos rekomendacijos. Antrasis leidimas“ nuostatas, apšviečiama polichromatiniu būdu arba naudojant monochromatorių, ją palaipsniui apšviečiant CIE standartiniu D 65 šviestuvu (ISO 11664-2:2007(E)/CIE S 014-2/E:2006). Pastaruoju atveju laipsniška skiriamoji geba Δλ turi būti ne didesnė kaip 10 nm. Taip pat leidžiama naudoti panašius „šviestuvus“, jei patvirtinama, kad kolorimetrinės matavimo procedūros tikslumas yra toks pat, o tai reiškia, kad D 65 imitacijos kokybė turėtų būti vertinama ISO 23603:2005(E)/CIE S 012/E:2004 aprašytu metodu. Šviestuvo spektrinis pasiskirstymas turi priklausyti BC (CIELAB) arba geresnei kategorijai. Apšvietimas per visą perimetro liniją 45° kampu į statmenį ir žiūrint pagal jį (45/0 žiedinė geometrija) (apskritimo / normalinė geometrija), kaip aprašyta 23 priede.

4.3.

Skaisčio koeficiento nustatymas:

4.3.1.

skaisčio koeficientui nustatyti bandinys turi būti išbandomas

a)	šviesogrąžių atšvaitų be fluorescencijos (dienos spalvų) ir fluorescencinių medžiagų be šviesogrąžos atveju taikant tokį patį metodą, kaip aprašyta 4.2.3.1 punkte;

b)	fluorescencinių medžiagų su šviesogrąža atveju taikant tokį patį metodą, kaip aprašyta 4.2.3.2 punkte.

4.3.1.1.

Bandinio skaistį L palyginant su tobulo sklaidytuvo, kurio skaisčio koeficientas ☐o žinomas vienodomis apšvietimo ir stebėjimo sąlygomis, skaisčiu Lo; tada bandinio skaisčio koeficientas gaunamas pagal formulę:

4.3.1.2.

Kai fluorescencinės medžiagos spalva, laikantis 4.2.3 punkto, kolorimetriniu būdu nustatoma pagal pagrindinių spalvių koordinatės Y santykį, bandinys ir tobulo sklaidytuvo Yo pagrindinių spalvių koordinatė šiuo atveju yra:

5. SPECIALIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

5.1. IA ir IB klasių (simboliai „IA“ ir „IB“) šviesogrąžių atšvaitų techniniai reikalavimai

5.1.1.

Kiekvienas IA ir IB klasių šviesogrąžis atšvaitas, bandomas pagal 5.1.7 punktą, turi atitikti:

a)	5 priede nustatytus matmenis bei formos reikalavimus ir

b)	fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, kaip nurodyta 5.1.4–5.1.5 punktuose ir

c)	fizinius ir mechaninius reikalavimus, nustatytus 5.1.7 pastraipoje, atsižvelgiant į medžiagų pobūdį ir šviesogrąžių atšvaitų konstrukciją.

5.1.2.

Pareiškėjas pateikia patvirtinti dešimt bandinių, kurių bandymai atliekami pagal 5.1.7 punkte nurodytą eiliškumą.

5.1.3.

Bandymo procedūra

5.1.3.1.

Patikrinus bendruosius techninius reikalavimus (4 punktas) bei formos ir matmenų reikalavimų (5 priedas), atliekamas 10 bandinių šiluminio atsparumo bandymas, aprašytas 6 priede, ir po šio bandymo praėjus ne mažiau kaip valandai nustatomos jų 5.1.5 punkte nurodytos kolorimetrinės savybės ir 5.1.4 punkte nurodytas CIL, kai skėsties kampas yra 20‘, o apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jeigu būtina, bandinius padėjus į 4 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose apibrėžtą padėtį.

Tada atliekami visi dviejų šviesogrąžių atšvaitų, kurių nustatytosios vertės yra mažiausios ir didžiausios, bandymai, kaip nurodyta 5.1.4 punkte.

Šiuos du bandinius laboratorijos pasilieka, kad prireikus juos būtų galima papildomi tikrinti.

Kiti 8 bandiniai paskirstomi į 4 grupes po 2 bandinius kiekvienoje grupėje:

pirmoji grupė	:	paeiliui atliekamas dviejų bandinių atsparumo vandens skverbčiai bandymas (7 priedas), ir, jeigu bandymo rezultatai teigiami, vėliau atliekami atsparumo degalams ir tepalams bandymai (9 ir 10 priedai);
antroji grupė	:	jei būtina, atliekamas 11 priede nurodytas dviejų bandinių korozijos bandymas, tada atliekamas šviesogrąžio atšvaito atvirkščiosios pusės atsparumo dilinimui bandymas (12 priedas);
trečioji grupė	:	du bandiniai bandomi šviesogrąžių atšvaitų optinių savybių patvarumui nustatyti (14 priedas);
ketvirtoji grupė	:	atliekamas dviejų bandinių spalvos patvarumo bandymas (21 priedas).

5.1.3.2.

Atlikus 5.1.3.1 punkte nurodytus bandymus, kiekvienos grupės šviesogrąžių atšvaitų:

5.1.3.2.1.

spalva turi atitikti 5.1.5 punkte nustatytus reikalavimus;

5.1.3.2.2.

CIL turi atitikti 5.1.4 punkte nustatytus reikalavimus. Atitiktis tikrinama esant 20' skėsties kampui, kai apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jeigu būtina, visose 4 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytose padėtyse.

5.1.4.

Šviesogrąžos CIL verčių mažiausios vertės

5.1.4.1.

Pateikdamas patvirtinimo paraišką, pareiškėjas nurodo vieną atskaitos ašį arba daugiau atskaitos ašių, arba grupę atskaitos ašių, atitinkančių apšvietimo kampą V = H = 0° šviesos stiprio koeficiento (CIL) verčių lentelėje.

5.1.4.2.

Kai gamintojas nurodo daugiau negu vieną atskaitos ašį arba įvairių atskaitos ašių grupę, fotometriniai matavimai atliekami iš naujo kiekvieną kartą atskaitos ašimi pasirenkant kitą ašį arba ekstremalią atskaitos ašį iš gamintojo nurodytos atskaitos ašių grupės.

5.1.4.3.

Atliekant fotometrinius matavimus, atsižvelgiama tik į šviečiamąjį paviršių, apibrėžtą plokštumomis, susiliečiančiomis su šviesogrąžio atšvaito optinės sistemos kraštinėmis dalimis, kaip nurodyta gamintojo, ir esantį 200 mm skersmens skritulyje, jeigu tai IA arba IB klasės šviesogrąžis atšvaitas, o šviečiamojo paviršiaus plotas turi būti ne didesnis kaip 100 cm2, tačiau šviesogrąžių optinių įtaisų paviršių plotas gali būti ir mažesnis. Gamintojas aiškiai nurodo naudotino ploto perimetrą.

5.1.4.4.

IA klasė ir IB klasė

5.1.4.4.1.

Matuojant pagal 4 priedo 3 punkto reikalavimus, raudonos spalvos šviesogrąžio atšvaito CIL vertės, išreikštos mcd/lx, turi būti ne mažesnės už nurodytąsias 3 lentelėje, esant nurodytiems skėsties ir apšvietimo kampams.

3 lentelė

CIL verčių reikalavimai (IA ir IB klasės) [mcd.lx-1]

Klasė	skėsties kampasα	Apšvietimo kampai (laipsniais)
		Vertikalus V	0°	±10°	±5°
		Horizontalus H	0°	0°	±20°
IA, IB	20'		300	200	100
IA, IB	1°30'		5	2,8	2,5

Neleidžiama, kad CIL vertės būtų mažesnės už nurodytąsias paskutinėse dvejose 3 lentelės skiltyse, kai erdvinio kampo atskaitos centras sutampa su jo viršūne ir kai tas kampas apibrėžtas išilgai tokių linijų susikertančiomis plokštumomis:

(V = ±10°, = 0°)

(V = ±5°, = ± 20°).

5.1.4.4.2.

IA arba IB klasės geltonos spalvos šviesogrąžių atšvaitų CIL vertės turi būti ne mažesnės už nurodytąsias 3 lentelėje, jas padauginus iš koeficiento 2,5.

5.1.4.4.3.

IA arba IB klasės baltų šviesogrąžių atšvaitų CIL vertės turi būti ne mažesnės už nurodytąsias 3 lentelėje, jas padauginus iš koeficiento 4.

5.1.4.5.

Tačiau tuo atveju, jei IA arba IB klasės šviesogrąžį atšvaitą numatyta įrengti taip, kad jo H plokštuma būtų mažesniame nei 750 mm nuo žemės paviršiaus montavimo aukštyje, CIL vertės tikrinamos ne didesniu kaip 5° kampu, nukreiptu žemyn.

5.1.5.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva

5.1.5.1.

Šviesogrąžio atšvaito spalvos (naktinės spalvos) bandymas atliekamas pagal 4.2.1 punkte aprašytą metodą.

5.1.5.2.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti naktinių raudonos, geltonos arba baltos spalvų ribų, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48.

5.1.6.

Specialiosios specifikacijos (bandymai) / atsparumas išorės medžiagoms

Atsižvelgdamos į medžiagų, iš kurių pagaminti šviesogrąžiai atšvaitai ir ypač jų optiniai įtaisai, pobūdį, tipo patvirtinimo institucijos gali leisti laboratorijoms neatlikti tam tikrų neprivalomų bandymų, jeigu tiesiogiai išreiškiama išlyga, jog tie praleisti bandymai turi būti paminėti pranešimo apie patvirtinimą blanko skyriuje „Pastabos“.

Tai taikoma tik 11, 12, 14 ir 21 prieduose aprašytiems bandymams.

5.1.7.

Bandymų eiliškumas

4 lentelė

Bandymų eiliškumas (IA ir IB klasės)

Priedo Nr.

Bandymai

Bandiniai

–

Bendrieji techniniai reikalavimai: apžiūra

Forma ir matmenys apžiūra

Šiluma: 48 val. 65° ± 2 °C temperatūroje

Apžiūra siekiant nustatyti deformaciją

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Visi fotometriniai matavimai

Vanduo

10 min. įprastinėje padėtyje

10 min. apvertus

apžiūra

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Variklių degalai

5 min.

apžiūra

Alyva

5 min.

apžiūra

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Korozija

24 val.

2 val. pertrauka

24 val.

apžiūra

Atvirkščioji pusė

1 min.

apžiūra

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Pastovumas

Kolorimetrija: apžiūra arba pagrindinių spalvių koordinatės

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Spalvos patvarumas

Kolorimetrija:

Apžiūra arba pagrindinių spalvių koordinatės

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Bandiniai atiduodami saugoti valdžios institucijai

5.2. IIIA ir IIIB klasių (simboliai „IIIA“ ir „IIIB“) šviesogrąžių atšvaitų techniniai reikalavimai

5.2.1.

Kiekvienas IIIA ir IIIB klasių šviesogrąžis atšvaitas, bandomas pagal 5.2.6 punktą, turi atitikti:

a)	5 priede nustatytus matmenis bei formos reikalavimus ir

b)	fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, kaip nurodyta 5.2.3–5.2.4 punktuose ir

c)	fizinius ir mechaninius reikalavimus, nustatytus 5.2.6 pastraipoje, atsižvelgiant į medžiagų pobūdį ir šviesogrąžių atšvaitų konstrukciją

5.2.2.

Pareiškėjas pateikia patvirtinti dešimt bandinių, kurių bandymai atliekami pagal 5.2.6 punkte nurodytą eiliškumą.

5.2.2.1.

Patikrinus bendruosius techninius reikalavimus (4 punktas) bei formos ir matmenų reikalavimų (5 priedas), atliekamas 10 bandinių šiluminio atsparumo bandymas, aprašytas 6 priede, ir po šio bandymo praėjus ne mažiau kaip valandai nustatomos jų 5.2.4 punkte nurodytos kolorimetrinės savybės ir 5.2.3 punkte nurodytas CIL, kai skėsties kampas yra 20', o apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jeigu būtina, bandinius padėjus į 4 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose apibrėžtą padėtį.

Tada atliekami visi dviejų šviesogrąžių atšvaitų, kurių nustatytosios vertės yra mažiausios ir didžiausios, bandymai, kaip nurodyta 5.2.4 punkte.

Šiuos du bandinius laboratorijos pasilieka, kad prireikus juos būtų galima papildomi tikrinti.

Kiti 8 bandiniai paskirstomi į 4 grupes po 2 bandinius kiekvienoje grupėje:

pirmoji grupė	:	paeiliui atliekamas dviejų bandinių atsparumo vandens skverbčiai bandymas (7 priedas), ir, jeigu bandymo rezultatai teigiami, vėliau atliekami atsparumo degalams ir tepalams bandymai (9 ir 10 priedai);
antroji grupė	:	jei būtina, atliekamas 11 priede nurodytas dviejų bandinių korozijos bandymas, tada atliekamas šviesogrąžio atšvaito atvirkščiosios pusės atsparumo dilinimui bandymas (12 priedas);
trečioji grupė	:	du bandiniai bandomi šviesogrąžių atšvaitų optinių savybių patvarumui nustatyti (14 priedas);
ketvirtoji grupė	:	atliekamas dviejų bandinių spalvos patvarumo bandymas (21 priedas).

5.2.2.2.

Atlikus 5.2.2.1 punkte nurodytus bandymus, kiekvienos grupės šviesogrąžių atšvaitų:

5.2.2.2.1.

spalva turi atitikti 5.2.4 punkte nustatytus reikalavimus;

5.2.2.2.2.

CIL turi atitikti 5.2.3 punkte nustatytus reikalavimus. Atitiktis tikrinama esant 20' skėsties kampui, kai apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jeigu būtina, visose 4 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytose padėtyse.

5.2.3.

Šviesogrąžos CIL verčių mažiausios vertės:

5.2.3.1.

matuojant pagal 4 priedo reikalavimus, raudonos spalvos šviesogrąžio atšvaito CIL vertės, išreikštos mcd/lx, turi būti ne mažesnės už nurodytąsias 5 lentelėje, esant nurodytiems skėsties ir apšvietimo kampams.

5 lentelė

CIL verčių reikalavimai (IIIA ir IIIB klasės) [mcd.lx-1]

Klasė	skėsties kampasα	Apšvietimo kampai (laipsniais)
		Vertikalus V	0°	±10°	±5°
		Horizontalus H	0°	0°	±20°
IIIA, IIIB	20'		450	200	150
IIIA, IIIB	1°30'		12	8	8

Neleidžiama, kad CIL vertės būtų mažesnės už nurodytąsias paskutinėse dvejose 5 lentelės skiltyse, kai erdvinio kampo atskaitos centras sutampa su jo viršūne ir kai tas kampas apibrėžtas išilgai tokių linijų susikertančiomis plokštumomis:

(V = ±5°, = ± 20°).

(V = ±10°, = 0°)

5.2.3.2.

Tačiau tuo atveju, jei IIIA arba IIIB klasės šviesogrąžį atšvaitą numatyta įrengti taip, kad jo H plokštuma būtų mažesniame nei 750 mm nuo žemės paviršiaus montavimo aukštyje, CIL vertės tikrinamos ne didesniu kaip 5° kampu, nukreiptu žemyn.

5.2.4.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva

5.2.4.1.

Šviesogrąžio atšvaito spalvos (naktinės spalvos) bandymas atliekamas pagal 4.2.1 punkte aprašytą metodą.

5.2.4.2.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti naktinės raudonos spalvos ribų, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48.

5.2.5.

Specialiosios specifikacijos (bandymai) / atsparumas išorės medžiagoms

Tai taikoma tik 11, 12, 14 ir 21 prieduose aprašytiems bandymams.

5.2.6.

Bandymų eiliškumas

6 lentelė

Bandymų eiliškumas (IIIA ir IIIB klasės)

Priedo Nr.

Bandymai

Bandiniai

–

Bendrieji techniniai reikalavimai: apžiūra

Forma ir matmenys apžiūra

Šiluma: 48 val. 65° ± 2 °C temperatūroje

Apžiūra siekiant nustatyti deformaciją

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Visi fotometriniai matavimai

Vanduo

10 min. įprastinėje padėtyje

10 min. apvertus

apžiūra

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Variklių degalai

5 min.

apžiūra

Alyva

5 min.

apžiūra

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Korozija

24 val.

2 val. pertrauka

24 val.

apžiūra

Atvirkščioji pusė

1 min.

apžiūra

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Pastovumas

Kolorimetrija: apžiūra arba pagrindinių spalvių koordinatės

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Spalvos patvarumas

Kolorimetrija: Apžiūra arba

pagrindinių spalvių koordinatės

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Bandiniai atiduodami saugoti valdžios institucijai

5.3. IVA klasės (simbolis „IVA“) šviesogrąžių atšvaitų techniniai reikalavimai

5.3.1.

Kiekvienas IVA klasės šviesogrąžis atšvaitas, bandomas pagal 5.3.7 punktą, turi atitikti:

a)	5 priede nustatytus matmenis bei formos reikalavimus ir

b)	fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, kaip nurodyta 5.3.4–5.3.5 punktuose ir

c)	fizinius ir mechaninius reikalavimus, nustatytus 5.3.7 pastraipoje, atsižvelgiant į medžiagų pobūdį ir šviesogrąžių atšvaitų konstrukciją.

5.3.2.

Pareiškėjas pateikia patvirtinti dešimt bandinių, kurių bandymai atliekami pagal 5.3.7 punkte nurodytą eiliškumą.

5.3.3.

Bandymo procedūra

5.3.3.1.

Patikrinus, ar laikomasi 4 punkte nurodytų reikalavimų bei formos ir matmenų reikalavimų, nurodytų 5 priede, atliekamas 10 bandinių šiluminio atsparumo bandymas, aprašytas 6 priede, ir po šio bandymo praėjus ne mažiau kaip valandai nustatomos jų 5.3.5 punkte nurodytos kolorimetrinės savybės ir 5.3.4 punkte nurodytas CIL, kai skėsties kampas yra 20', o apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jeigu būtina, bandinius padėjus į 1.1 ir 1.2 punktuose apibrėžtas padėtis. Tada atliekami visi dviejų šviesogrąžių atšvaitų, kurių nustatytosios vertės yra mažiausios ir didžiausios, bandymai, kaip nurodyta 5.3.4 punkte. Šiuos du bandinius laboratorijos pasilieka, kad prireikus juos būtų galima papildomi tikrinti.

5.3.3.2.

Iš likusių aštuonių bandinių atsitiktine tvarka atrenkami keturi bandiniai ir paskirstomi į dvi grupes po 2 bandinius kiekvienoje grupėje.

pirmoji grupė:

paeiliui atliekamas 7 priede nurodytas dviejų bandinių atsparumo vandens skverbčiai bandymas, ir, jeigu bandymo rezultatai teigiami, vėliau atliekami 9 ir 10 prieduose nurodyti atsparumo degalams ir tepalinėms alyvoms bandymai;

antroji grupė:

jei reikia, atliekamas 11 priede nurodytas dviejų bandinių korozijos bandymas, tada atliekamas 12 priede nurodytas šviesogrąžio atšvaito atvirkščiosios pusės atsparumo dilinimui bandymas, taip pat atliekamas šių dviejų bandinių 18 priede nurodytas smūginis bandymas.

5.3.3.3.

Atlikus pirmiau pateiktame punkte nurodytus bandymus, kiekvienos grupės šviesogrąžių atšvaitų:

5.3.3.3.1.

spalva turi atitikti 5.3.5 punkte nustatytus reikalavimus; Ta atitiktis patikrinama kokybiniu metodu ir, jeigu iškyla abejonių, patvirtinama kiekybiniu metodu;

5.3.3.3.2.

CIL turi atitikti 5.3.4 punkte nustatytus reikalavimus.

Atitiktis tikrinama esant 20' kampui, kai apšvietimo kampas V = H = 0° arba, jeigu būtina, 4 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytose padėtyse.

5.3.3.4.

Likę keturi bandiniai, prireikus, gali būti panaudoti kitais tikslais.

5.3.4.

Šviesogrąžos CIL verčių mažiausios vertės

5.3.4.1.

Matuojant pagal 4 priedo 3 punkto reikalavimus, IVA klasės įtaisų CIL vertės, išreikštos mcd/lx, turi būti ne mažesnės už nurodytąsias 7 lentelėje, esant nurodytiems skėsties ir apšvietimo kampams.

7 lentelė

CIL verčių reikalavimai (IVA klasė) [mcd.lx-1]

Spalva	skėsties kampas α	Apšvietimo kampai (laipsniais)
		Vertikalus V	0	± 10	0	0	0	0
		Horizontalus H	0	0	± 20	± 30	± 40	± 50
Balta	20'		1 800	1 200	610	540	470	400
Balta	1°30'		34	24	15	15	15	15
Geltona	20'		1 125	750	380	335	290	250
Geltona	1°30'		21	15	10	10	10	10
Raudona	20'		450	300	150	135	115	100
Raudona	1°30'		9	6	4	4	4	4

5.3.4.2.

Tačiau tuo atveju, jei IVA klasės šviesogrąžį atšvaitą numatyta įrengti taip, kad jo H plokštuma būtų mažesniame nei 750 mm nuo žemės paviršiaus montavimo aukštyje, CIL vertės tikrinamos ne didesniu kaip 5° kampu, nukreiptu žemyn.

5.3.5.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva

5.3.5.1.

Šviesogrąžio atšvaito spalvos (naktinės spalvos) bandymas atliekamas pagal 4.2.1 punkte aprašytą metodą.

5.3.5.2.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti naktinių raudonos, geltonos arba baltos spalvų ribų, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48.

5.3.6.

Specialiosios specifikacijos (bandymai) / atsparumas išorės medžiagoms

Tai taikoma tik 11, 12, 14 ir 21 prieduose aprašytiems bandymams.

5.3.7.

IVA klasės įtaisų bandymų eiliškumas

8 lentelė

Bandymų eiliškumas (IVA klasė)

Priedo Nr.

Bandymai

Bandiniai

–

Bendrieji techniniai reikalavimai: apžiūra

Forma ir matmenys: apžiūra

Šiluma: 48 val. 65° ± 2 °C temperatūroje

Apžiūra siekiant nustatyti deformaciją

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Visi fotometriniai matavimai

Vanduo

10 min. įprastinėje padėtyje

10 min. apvertus

apžiūra

Variklių degalai

5 min.

apžiūra

Alyva

5 min.

apžiūra

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Korozija

24 val.

2 val. pertrauka

24 val.

apžiūra

Atvirkščioji pusė

1 min.

apžiūra

Smūgis

apžiūra

Kolorimetrija: apžiūra

Pagrindinių spalvių koordinatės, jei kyla abejonių

Fotometrija: ne daugiau kaip 20' ir V = H = 0°

Bandiniai atiduodami saugoti valdžios institucijai

5.4. C klasės (simbolis „C“) šviesogrąžių ženklų techniniai reikalavimai

5.4.1.

Kiekvienas C klasės šviesogrąžis ženklas, bandomas pagal 5.4.3 punktą, turi atitikti:

a)	5 priede nustatytus matmenis bei formos reikalavimus ir

b)	fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, kaip nurodyta 5.4.4–5.4.5 punktuose ir

c)	5.4.6 punkte nustatytus fizinius bei mechaninius reikalavimus.

5.4.2.

Pareiškėjas pateikia tvirtinti:

5.4.2.1.

bandymų laboratorijai turi būti pateikiami penki šviesogrąžių ženklinimo priemonių juostų pavidalo bandiniai. Jeigu pateikiamos juostos, pateikiami bent 3 metrai;

5.4.2.2.

bandiniai turi atitikti dabartinę produkciją, gaminamą pagal šviesogrąžių ženklinimo priemonių medžiagų gamintojo (-ų) rekomendacijas; (1)

5.4.2.3.

bandinių bandymai atliekami pagal 5.4.7 punkte nurodytą eiliškumą.

5.4.3.

Bandymo procedūra

5.4.3.1.

Patikrinus bendruosius techninius reikalavimus (4 punktas) ir formos bei matmenų specifikacijas (5 priedas), išbandomas pavyzdžių atsparumas karščiui, kaip aprašyta 6 priede; vėliau atliekami 5.4.4 ir 5.4.5 punktuose aprašyti bandymai.

5.4.3.2.

Galima atlikti penkių bandinių fotometrinius ir kolorimetrinius matavimus. Turėtų būti matuojamos vidutinės vertės.

5.4.3.3.

Kitiems bandymams turėtų būti naudojami dar neišbandyti bandiniai.

5.4.4.

Šviesogrąžos koeficiento mažiausios vertės

C klasės šviesogrąžių ženklų fotometriniai reikalavimai

5.4.4.1.

Kai matuojama taip, kaip aprašyta 4 priede, šviesogrąžio ploto šviesogrąžos koeficientas R' kandelomis vienam kvadratiniam metrui vienam liuksui (cd/m2/lux) naujomis sąlygomis turi būti bent toks, kaip nurodyta 9 lentelėje baltoms, geltonoms ir raudonoms priemonėms.

9 lentelė

Šviesogrąžos koeficiento R' mažiausios vertės [Cd m-2 lx-1]

Stebėjimo kampas α [o]	Apšvietimo kampas β [o]
a = 0,33(20’)	β1	0	0	0	0	0
	β2	5	20	30	40	60
Spalva
Geltona		300	–	130	75	10
Balta		450	–	200	95	16
Raudona		120	60	30	10	–

5.4.5.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva

5.4.5.1.

Šviesogrąžio atšvaito spalvos (naktinės spalvos) bandymas atliekamas pagal 4.2.1 punkte aprašytą metodą.

5.4.5.2.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti naktinių raudonos, geltonos arba baltos spalvų ribų, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48.

5.4.6.

Specialiosios specifikacijos (bandymai) / atsparumas išorės medžiagoms

5.4.6.1.

Atsparumas klimatiniam poveikiui

Atliekamas 13 priede nurodytas pavyzdžio bandymas.

5.4.6.2.

Atsparumas korozijai

atliekamas 11 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.4.6.3.

Atsparumas degalams

atliekamas 9 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.4.6.4.

Atsparumas šilumai

atliekamas 6 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.4.6.5.

Atsparumas valymui

atliekamas 15 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.4.6.6.

Fotometrinių savybių pastovumas

atliekamas 14 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.4.6.7.

Atsparumas vandens skverbčiai

atliekamas 7 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.4.6.8.

Sukibimo tvirtumas (kai naudojamos lipniosios medžiagos)

atliekamas 16 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.4.6.9.

Lenkimas

Bandiniams, kurie turi būti klijuojami prie lankstaus paviršiaus, taikomi šie reikalavimai:

atliekamas 17 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.4.7.

C klasės įtaisų bandymų eiliškumas

5.4.7.1.

Bandymų laboratorijai turi būti pateikiami penki šviesogrąžių ženklinimo priemonių juostų pavidalo arba tam tikro ploto bandiniai. Jeigu pateikiamos juostos, pateikiami bent 3 metrai; jeigu pateikiami tam tikro ploto bandiniai, pateikiamas bent 500 mm x 500 mm ploto gabalas;

5.4.7.2.

bandiniai turi atitikti dabartinę produkciją, gaminamą pagal šviesogrąžių ženklinimo priemonių medžiagų gamintojo (-ų) rekomendacijas; (2)

5.4.7.3.

patikrinus bendruosius techninius reikalavimus (4 punktas) ir formos bei matmenų specifikacijas (5 priedas), išbandomas bandinių atsparumas karščiui, kaip aprašyta 8 priede; vėliau atliekami 6 ir 7 prieduose aprašyti bandymai.

5.4.7.4.

Galima atlikti penkių bandinių fotometrinius ir kolorimetrinius matavimus. Turėtų būti matuojamos vidutinės vertės.

5.4.7.5.

Kitiems bandymams turėtų būti naudojami dar neišbandyti bandiniai.

5.5. D ir E klasių (simboliai „D“ ir „E“) šviesogrąžių ženklų techniniai reikalavimai

5.5.1.

Visi D ir E klasių šviesogrąžiai ženklai turi atitikti 5.5.3–5.5.5 punktuose nustatytus fotometrinius reikalavimus.

5.5.2.

Pareiškėjas pateikia tvirtinti:

5.5.2.1.

bandymų laboratorijai turi būti pateikiami penki šviesogrąžių ženklinimo priemonių tam tikro ploto bandiniai. Jeigu pateikiami tam tikro ploto bandiniai, pateikiamas bent 500 mm x 500 mm ploto gabalas;

5.5.2.2.

bandiniai turi atitikti dabartinę produkciją, gaminamą pagal šviesogrąžių ženklinimo priemonių medžiagų gamintojo (-ų) rekomendacijas; (3)

5.5.3.

Bandymo procedūra

Visi D ir E klasių šviesogrąžiai ženklai turi atitikti 5.5.5 punkte aprašytų patikrinimų ir bandymų reikalavimus.

5.5.4.

Šviesogrąžio koeficiento didžiausios vertės

10 lentelė

D klasės ir E klasės skiriamųjų arba grafinių ženklų fotometriniai specifikacijos: šviesogrąžio koeficiento R' didžiausios vertės [cd•m- 2•lx-1]

Stebėjimo kampas α [o]		Apšvietimo kampas β (°)
α = 0,33° (20')		β1	0	0	0	0
α = 0,33° (20')		β2	5	30	40	60
Visos spalvos	D klasė		150	65	37	5
Visos spalvos	E klasė		50	22	12	1

Pastaba:

jei bandinyje yra krypties ženklas, nurodytos vertės taikomos tik nurodyta kryptimi. Jeigu pavyzdžiuose nėra krypties ženklo, taikomos ir 0° bei 90° krypčių vertės.

5.5.5.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva

5.5.5.1.

Šviesogrąžiai skiriamieji ir (arba) grafiniai ženklai (D ir E klasių) gali būti bet kokios spalvos

5.5.6.

Specialiosios specifikacijos (bandymai) / atsparumas išorės medžiagoms

5.5.6.1.

Reklama, kurioje yra šviesogrąžių logotipų, skiriamųjų ženklų, raidžių ar simbolių, turi būti derama.

Ji gali būti sudaryta iš „D“ klasės ženklinimo priemonių, jei visas šviesogrąžis plotas yra mažesnis kaip 2 m2; jei visas šviesogrąžis plotas yra ne mažesnis kaip 2 m2, turi būti naudojama „E“ klasės priemonė. (4)

5.5.6.2.

„E“ klasės baltos šviesogrąžės ženklinimo priemonės, skirtos naudoti kaip pagrindas arba fonas spausdinant spalvotus logotipus ir ženklus be tuščių plotų, kuriuose nėra nieko atspausdinta, gali tenkinti 7 priedo „D“ klasei taikomus reikalavimus ir turi būti pažymėtos kaip „D/E“ klasės priemonės.

5.5.6.3.

Atsižvelgiant į šviesogrąžės ženklinimo priemonės pobūdį, tipo patvirtinimo institucijos gali leisti laboratorijoms neatlikti tam tikrų neprivalomų bandymų, jeigu tokia galimybė numatyta pranešimo apie patvirtinimą blanko dalyje „pastabos“.

5.6.

F klasės šviesogrąžių ženklų ir 5 klasės šviesogrąžių ženklinimo plokštelių techniniai reikalavimai

5.6.1.

Visi F klasės šviesogrąžiai ženklai turi atitikti patikrinimų ir bandymų reikalavimus:

a)	5 priede nustatytus matmenis bei formą; ir

b)	fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, kaip nurodyta 5.6.4–5.6.5 punktuose ir

c)	5.5.6 punkte nustatytus fizinius bei mechaninius reikalavimus.

5.6.2.

Pareiškėjas pateikia tvirtinti:

5.6.2.1.

bandymų laboratorijai pateikiami penki šviesogrąžių ženklinimo priemonių juostų pavidalo arba tam tikro ploto bandiniai. Jeigu pateikiamos juostos, pateikiami bent 3 metrai; jeigu pateikiami tam tikro ploto bandiniai, pateikiamas bent 500 mm x 500 mm ploto gabalas;

5.6.2.2.

bandiniai turi atitikti dabartinę produkciją, gaminamą pagal šviesogrąžių ženklinimo priemonių medžiagų gamintojo (-ų) rekomendacijas; (5)

bandinių bandymai atliekami pagal 5.6.4 punkte nurodytą eiliškumą.

5.6.3.

Bandymo procedūra

F ir 5 klasių šviesogrąžiai ženklai turi atitikti 5.6.4 ir 5.6.5 punktuose aprašytų patikrinimų ir bandymų reikalavimus.

5.6.4.

Šviesogrąžio koeficiento mažiausios vertės

F klasės šviesogrąžių ženklų fotometriniai specifikacijos:

11 lentelė

Šviesogrąžio koeficiento R' mažiausios vertės [cd•m-2•lx-1]

Stebėjimo kampas α [o]	Apšvietimo kampas β [o]
a = 0,33(20’)	β1	0	0	0	0	0
	β2	5	20	30	40	60
Spalva
Balta		450	–	200	95	16
Raudona		120	60	30	10	–

5 klasės šviesogrąžių ženklų fotometrinės specifikacijos

11-2 lentelė.

Šviesogrąžio koeficiento R' mažiausios vertės [cd•m-2•lx-1]

Stebėjimo kampas α [o]	Apšvietimo kampas β [o]
a = 0,33(20’)	β1	0	0	0	0
	β2	5	30	40	60
Spalva
Balta		450	200	95	16
Raudona		120	30	10	2

5.6.5.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva

5.6.5.1.

Šviesogrąžio atšvaito dienos spalvos bandymas atliekamas pagal 4.2.2 punkte aprašytą metodą.

5.6.5.2.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti raudonos ir baltos spalvų ribų, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48.

5.6.5.3.

Skaisčio koeficientas, nustatytas pagal 4.2.2 punktą:

raudonos spalvos atveju turi būti ≥ 0,03,

baltos spalvos atveju turi būti ≥ 0,25.

5.6.6.

Specialiosios specifikacijos (bandymai) / atsparumas išorės medžiagoms

5.6.6.1.

Atsparumas klimatiniam poveikiui

Atliekamas 13 priede nurodytas pavyzdžio bandymas

5.6.6.2.

Atsparumas korozijai

atliekamas 11 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.6.6.3.

Atsparumas degalams

atliekamas 9 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.6.6.4.

Atsparumas šilumai

atliekamas 6 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.6.6.5.

Atsparumas valymui

atliekamas 15 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.6.6.6.

Fotometrinių savybių pastovumas

atliekamas 14 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.6.6.7.

Atsparumas vandens skverbčiai

atliekamas 7 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.6.6.8.

Sukibimo tvirtumas (kai naudojamos lipniosios medžiagos)

atliekamas 16 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.6.6.9.

Lenkimas

Bandiniams, kurie turi būti klijuojami prie lankstaus paviršiaus, taikomi šie reikalavimai:

atliekamas 17 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.6.7.

Plokštelių atveju:

Atliekamas 19 priede nurodytas visos plokštelės pavyzdžio plokštelių standumo bandymas.

5.7. 1, 2, 3 ir 4 klasių šviesogrąžių ženklinimo plokštelių techniniai reikalavimai

5.7.1.

Šiame punkte nurodyti šviesogrąžiai atšvaitai turi atitikti:

a)	5 priede nustatytus matmenis bei formą ir

b)	fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, kaip nurodyta 5.7.4–5.7.5 punktuose, ir

c)	5.7.6 punkte nustatytus fizinius bei mechaninius reikalavimus.

5.7.2.

Pareiškėjas pateikia tvirtinti:

5.7.2.1.

bandymų laboratorijai įvairiems bandymams atlikti pateikiamos dvi didelės iš V formos kreivių sudarytos sunkvežimių ir vilkikų galinės ženklinimo plokštelės ir dvi didelės priekabų ir puspriekabių ženklinimo plokštelės (arba jas atitinkančios mažesnės plokštelės);

5.7.2.2.

Bandiniai turi atitikti dabartinę produkciją, gaminamą pagal šviesogrąžių arba šviesogrąžių / fluorescencinių medžiagų arba įtaisų gamintojo rekomendacijas.

Bandinių bandymai atliekami pagal 5.7.3 punkte nurodytą eiliškumą.

5.7.3.

Bandymo procedūra

Visos 1, 2, 3 ir 4 klasių šviesogrąžės ženklinimo plokštelės turi atitikti 5 priede aprašytų patikrinimų ir bandymų reikalavimus.

5.7.3.1.

Patikrinus bendruosius techninius reikalavimus (3 punktas) ir formos bei matmenų specifikacijas (5 priedas), išbandomas pavyzdžių atsparumas karščiui, kaip aprašyta šios taisyklės 9 priede; vėliau atliekami 6, 7 ir 8 prieduose aprašyti bandymai.

5.7.3.2.

Atliekami to paties bandinio fotometriniai ir kolorimetriniai matavimai.

5.7.3.3.

Kitiems bandymams turėtų būti naudojami dar neišbandyti bandiniai.

5.7.4.

Šviesogrąžio koeficiento didžiausios vertės

1, 2, 3 ir 4 klasių šviesogrąžių ženklinimo plokštelių fotometrinės specifikacijos:

1 ir 2 klasių įtaisai turi atitikti tik 12 lentelėje nurodytas geltonos spalvos vertes,

3 ir 4 klasių įtaisai turi atitikti 12 lentelėje nurodytas geltonos ir raudonos spalvų vertes.

12 lentelė

Šviesogrąžos koeficiento R' mažiausios vertės [Cd m-2 lx-1]

Stebėjimo kampas α[']	Apšvietimo kampas β[°]
20'	ß1	0°	0°	0°	0°
20'	ß2	5°	30°	40°	60°
Koeficientas R' [cd•m- 2•lx-1]	Spalva: geltona	300	180	75	10
Koeficientas R' [cd•m- 2•lx-1]	Spalva: raudona	10	7	4	–

5.7.4.1.

Bandinio priešpriešinis kampas negali būti didesnis negu 80'.

5.7.5.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva

5.7.5.1.

Šviesogrąžio atšvaito spalvos (naktinės spalvos) bandymas atliekamas pagal 4.2.1 punkte aprašytą metodą.

5.7.5.1.1.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti raudonos ir geltonos spalvų ribų, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48.

5.7.5.2.

Šviesogrąžio atšvaito spalvos (dienos spalvos) bandymas atliekamas pagal 4.2.2 punkte.

5.7.5.2.1.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti raudonos ir geltonos spalvų ribų, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48.

5.7.5.2.2.

Skaisčio koeficientas β, nustatytas pagal 4.2.3 punktą:

a)	raudonos spalvos atveju turi būti ≥ 0,03;

b)	geltonos spalvos atveju turi būti ≥ 0,16.

5.7.5.3.

Fluorescencinės medžiagos spalvos bandymas atliekamas pagal 4.2.3 punkte aprašytą metodą.

5.7.5.3.1.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti spalvos ribų, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48

5.7.5.3.2.

Skaisčio koeficientas β, nustatytas pagal 4.2.3 punktą: raudonos spalvos atveju turi būti ≥ 0,3.

5.7.5.4.

Sunkiasvorių transporto priemonių ir priekabų galinės ženklinimo plokštelės turi būti sudarytos iš geltonų šviesogrąžių ir raudonų šviesogrąžių arba geltonų šviesogrąžių ir raudonų fluorescencinių medžiagų ar įtaisų.

5.7.6.

Specialiosios specifikacijos (bandymai) / atsparumas išorės medžiagoms

5.7.6.1.

Atsparumas klimatiniam poveikiui

Atliekamas 13 priede nurodytas pavyzdžio bandymas.

5.7.6.2.

Atsparumas korozijai

atliekamas 11 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas;

5.7.6.3.

Atsparumas degalams

Atliekamas 9 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.7.6.4.

Atsparumas šilumai

Atliekamas 6 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.7.6.5.

Atsparumas valymui

Atliekamas 15 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.7.6.6.

Fotometrinių savybių pastovumas

Atliekamas 14 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.7.6.7.

Atsparumas vandens skverbčiai

Atliekamas 7 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.7.6.8.

Sukibimo tvirtumas (kai naudojamos lipniosios medžiagos)

Atliekamas 16 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.7.6.9.

Lenkimas

5.7.6.9.1.

Bandiniams, kurie turi būti klijuojami prie lankstaus paviršiaus, taikomi šie reikalavimai:

Atliekamas 17 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.7.6.9.2.

Plokštelių atveju:

Atliekamas 19 priede nurodytas visos plokštelės pavyzdžio plokštelių standumo bandymas.

5.7.7.

1, 2, 3 4 klasių įtaisų bandymų eiliškumas

5.7.7.1.

Bandymų laboratorijai įvairiems bandymams atlikti pateikiamos dvi didelės iš V formos kreivių sudarytos sunkvežimių ir vilkikų galinės ženklinimo plokštelės ir dvi didelės priekabų ir puspriekabių ženklinimo plokštelės (arba jas atitinkančios mažesnės plokštelės).

5.7.7.2.

Bandiniai turi atitikti dabartinę produkciją, gaminamą pagal šviesogrąžių arba šviesogrąžių / fluorescencinių medžiagų arba įtaisų gamintojo rekomendacijas.

5.7.7.3.

Patikrinus bendruosius techninius reikalavimus (4 punktas) ir formos bei matmenų specifikacijas (5 priedas), išbandomas bandinių atsparumas karščiui, kaip aprašyta 6 priede; vėliau atliekami 4.2 ir 5.7.4 punktuose bei 8 priede aprašyti bandymai.

5.7.7.4.

Atliekami to paties bandinio fotometriniai ir kolorimetriniai matavimai.

5.7.7.5.

Kitiems bandymams turėtų būti naudojami dar neišbandyti bandiniai.

5.8. Lėtaeigių LTP klasės transporto priemonių šviesogrąžių ženklinimo plokštelių techniniai reikalavimai

5.8.1.

Šiame punkte nurodyti šviesogrąžiai atšvaitai turi atitikti:

a)	5 priede nustatytus matmenis bei formą; ir

b)	fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, kaip nurodyta 5.8.4–5.8.5 punktuose, ir

c)	9, 11–13 prieduose nustatytus fizinius bei mechaninius reikalavimus.

5.8.2.

Pareiškėjas pateikia tvirtinti:

5.8.2.1.

bandymų laboratorijai įvairiems bandymams atlikti turi būti pateikiami penkios LTP galinės ženklinimo plokštelės;

5.8.2.2.

bandiniai turi atitikti dabartinę produkciją, gaminamą pagal šviesogrąžių ir fluorescencinių (1 klasė) arba tik šviesogrąžių (2 klasė) medžiagų gamintojo rekomendacijas.

Bandinių bandymai atliekami pagal 5.8.7 punkte nurodytą eiliškumą.

5.8.3.

Bandymo procedūra

5.8.3.1.

Visos LTP klasės transporto priemonių šviesogrąžės ženklinimo plokštelės turi atitikti 5 priede aprašytų patikrinimų ir bandymų reikalavimus.

5.8.3.2.

Patikrinus bendruosius techninius reikalavimus (4 punktas) ir formos bei matmenų specifikacijas (5 priedas), išbandomas keturių bandinių atsparumas karščiui, kaip aprašyta šios taisyklės 6 priede; vėliau atliekami 4.2 ir 5.7.4 punktuose bei 8 priede aprašyti bandymai. Penktasis bandinys per bandymo procedūras laikomas kaip etaloninis bandinys.

5.8.3.3.

Atliekami to paties bandinio fotometriniai ir kolorimetriniai matavimai.

5.8.3.4.

Kitiems bandymams turėtų būti naudojami dar neišbandyti bandiniai.

5.8.4.

Šviesogrąžio koeficiento didžiausios vertės

Lėtaeigių LTP klasės transporto priemonių šviesogrąžių ženklinimo plokštelių fotometrinės specifikacijos

5.8.4.1.

Kai matuojama taip, kaip aprašyta 3 punkte, viso raudono šviesogrąžio ploto šviesogrąžos koeficientas R' kandelomis vienam kvadratiniam metrui vienam liuksui (cd/m2/lux) naujomis sąlygomis turi būti bent toks, kaip nurodyta 13 lentelėje.

13 lentelė

Šviesogrąžos koeficiento R' mažiausios vertės [Cd m-2 lx-1]

Stebėjimo kampas α	Apšvietimo kampas β
20'	ß1	0°	0°	0°	0°
20'	ß2	5°	20°	30°	40°
Koeficientas R' [cd•m- 2•lx-1]	Išorinio krašto R' (1, 2 klasės)	120	60	30	10
Koeficientas R' [cd•m- 2•lx-1]	Apgaubtojo trikampio R' (2 klasė)	10	7	4	–

5.8.4.2.

Bandinio priešpriešinis kampas negali būti didesnis negu 80'.

5.8.5.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva

5.8.5.1.

Šviesogrąžio atšvaito spalvos (naktinės spalvos) bandymas atliekamas pagal 4.2.1 punkte aprašytą metodą.

5.8.5.1.1.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti spalvos ribų, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48.

5.8.5.2.

Šviesogrąžio atšvaito spalvos (dienos spalvos) bandymas atliekamas pagal 4.2.2 punkte.

5.8.5.2.1.

Atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti raudonos spalvos ribų raudona, kaip nurodyta JT taisyklėje Nr. 48.

5.8.5.2.2.

Skaisčio koeficientas β, nustatytas pagal 4.2.2 punktą, turi būti ≥ 0,03.

5.8.6.

Kolorimetrinės specifikacijos

5.8.6.1.

LTP ir jų priekabų galinės ženklinimo plokštelės turi būti pagamintos iš raudonų šviesogrąžių ir raudonų fluorescencinių medžiagų arba įtaisų (1 klasė) arba tik raudonų šviesogrąžių medžiagų arba įtaisų (2 klasė).

5.8.7.

Specialiosios specifikacijos (bandymai) / atsparumas išorės medžiagoms

5.8.7.1.

Atsparumas klimatiniam poveikiui

Atliekamas 13 priede nurodytas pavyzdžio bandymas.

5.8.7.2.

Atsparumas korozijai

Atliekamas 11 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.8.7.3.

Atsparumas degalams

Atliekamas 9 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.8.7.4.

Atsparumas šilumai

Atliekamas 6 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.8.7.5.

Atsparumas valymui

Atliekamas 15 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.8.7.6.

Fotometrinių savybių pastovumas

Atliekamas 14 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.8.7.7.

Atsparumas vandens skverbčiai

Atliekamas 7 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.8.7.8.

Sukibimo tvirtumas (kai naudojamos lipniosios medžiagos)

Atliekamas 16 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.8.7.9.

Lenkimas

5.8.7.9.1.

Bandiniams, kurie turi būti klijuojami prie lankstaus paviršiaus, taikomi šie reikalavimai:

Atliekamas 17 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.8.7.9.2.

Plokštelių atveju:

Atliekamas 19 priede nurodytas visos plokštelės pavyzdžio plokštelių standumo bandymas.

5.8.8.

Eiliškumas

5.8.8.1.

Bandymų laboratorijai įvairiems bandymams atlikti turi būti pateikiami penkios LTP galinės ženklinimo plokštelės.

5.8.8.2.

Bandiniai turi atitikti dabartinę produkciją, gaminamą pagal šviesogrąžių ir fluorescencinių (1 klasė) arba tik šviesogrąžių (2 klasė) medžiagų gamintojo rekomendacijas.

5.8.8.3.

Patikrinus bendruosius techninius reikalavimus (4 punktas) ir formos bei matmenų specifikacijas (5 priedas), išbandomas keturių bandinių atsparumas karščiui, kaip aprašyta 6 priede; vėliau atliekami 4.2 ir 5.7.4 punktuose bei 8 priede aprašyti bandymai. Penktasis bandinys per bandymo procedūras laikomas kaip etaloninis bandinys.

5.8.8.4.

Atliekami to paties bandinio fotometriniai ir kolorimetriniai matavimai.

5.8.8.5.

Kitiems bandymams turėtų būti naudojami dar neišbandyti bandiniai.

5.9. 1 ir 2 tipų avarinių sustojimo ženklų techniniai reikalavimai

5.9.1.

Šiame punkte nurodyti šviesogrąžiai atšvaitai turi atitikti:

a)	5 priede nustatytus matmenis bei formą; ir

b)	fotometrinius ir kolorimetrinius reikalavimus, kaip nurodyta 5.9.4–5.9.5 punktuose, ir

c)	7, 9, 12, 13, 20 prieduose nustatytus fizinius bei mechaninius reikalavimus.

5.9.2.

Pareiškėjas pateikia tvirtinti:

5.9.2.1.

keturi avarinio sustojimo ženklo pavyzdžiai ir ne mažiau kaip dvi apsauginės dangos, jeigu avarinio sustojimo ženklai turi būti tiekiami su apsauginėmis dangomis;

5.9.2.2.

du fluorescencinės arba fluorescencinės šviesogrąžės medžiagos bandiniai, kuriuose gali būti įbrėžtas 100 x 100 mm kvadratas ir kurie visiškai atitinka medžiagą, tomis pačiomis sąlygomis naudojamą tai pačiai pagrindinei medžiagai, kuri naudojama avarinio sustojimo ženklui;

5.9.2.3.

jeigu avarinio sustojimo ženklas nuo jau patvirtinto tipo skiriasi tik prekės pavadinimu arba ženklu, pakanka pateikti:

5.9.2.3.1.

avarinio sustojimo ženklo gamintojo deklaraciją, kad pateiktas tipas yra toks pat (išskyrus prekės pavadinimą arba ženklą) kaip jau patvirtintas tipas ir yra pagamintas to paties gamintojo; jau patvirtintas tipas identifikuojamas pagal patvirtinimo numerį;

5.9.2.3.2.

du bandinius su nauju prekės pavadinimu ar ženklu arba lygiaverčius dokumentus.

Bandinių bandymai atliekami pagal 5.9.6 punkte nurodytą eiliškumą.

5.9.3.

Bandymo procedūra

Visi avarinio sustojimo ženklai ir jų apsauginės dangos turi atitikti 5 priede aprašytų patikrinimų ir bandymų reikalavimus.

5.9.4.

Šviesogrąžos koeficiento mažiausios vertės

1 ir 2 tipų avarinių sustojimo ženklų fotometrinės specifikacijos

5.9.4.1.

Kai matuojama taip, kaip aprašyta 5.9.4.1.1 punkte ir 4 priedo 2, 3 ir 4 punktuose, viso raudono šviesogrąžio ploto CIL vertės naujomis sąlygomis turi būti bent tokios, kaip nurodyta 14 lentelėje.

5.9.4.1.1.

Atliekant šį matavimą daroma prielaida, kad avarinio sustojimo ženklo naudojimo padėtyje apšvietimo kryptis H = V = Θ yra lygiagreti pagrindo plokštumai ir vertikali ženklo apatinei pusei, kuri savo ruožtu yra lygiagreti minėtai pagrindo plokštumai.

5.9.4.2.

Šviesogrąžiai atšvaitai ir fluorescencinė šviesogrąžė medžiaga

14 lentelė

Šviesogrąžos CIL verčių mažiausios vertės [mcd.lx-1]

	Apšvietimo kampai β
Vertikalus V (β1)	0°	±20°	0°	0°
Horizontalus H (β2)	0° arba ±5°	0°	±30°	±40°
Skėsties kampai 20'	8 000	4 000	1 700	600
Skėsties kampai 1°30'	600	200	100	50

5.9.4.2.1.

CIL, išmatuotas naudojant atsitiktinius 50 mm ilgio šviesogrąžio atšvaito gabalus, turi būti tarp kraštinių verčių, kurių santykis ne didesnis kaip 3. Šie gabalai paimami tarp statmenų, nuleistų į ženklo šoną, ir kertant atitinkamas centrinės apertūros viršūnes. Šis reikalavimas taikomas 20' skėsties kampui ir apšvietimo kampams V = 0°, H = 0° arba ±5°ir V = ±20°, H = 0°.

5.9.4.2.2.

Skaisčio įvairovė esant V = 0°, H = ±30° ir V =0°, H = ±40° apšvietimo kampams leidžiama, jei trikampė forma išlieka aiškiai matoma, kai skėsties kampas yra 20', o apšvietimas – maždaug 1 liuksas.

5.9.4.2.3.

Pirmiau nurodyti matavimai atliekami taikant 4 priedo 3 punkte aprašytą metodą.

5.9.5.

Kolorimetrinė specifikacija

5.9.5.1.

Šviesogrąžiai atšvaitai

5.9.5.1.1.

Šviesogrąžiai atšvaitai turi būti pagaminti iš medžiagos, kuri visa turi būti dažyta raudona spalva.

5.9.5.1.2.

Šviesogrąžio atšvaito spalvos (naktinės spalvos) bandymas atliekamas pagal 4.2.1 punkte aprašytą metodą, o raudono atspindėto šviesos srauto pagrindinių spalvių koordinatės turi neviršyti šių ribų:

15 lentelė

Šviesogrąžio atšvaito spalvų koordinatės (naktinė spalva)

Taškas	1	2	3	4
x	0,712	0,735	0,589	0,625
y	0,258	0,265	0,376	0,375

5.9.5.2.

Fluorescencinės medžiagos

5.9.5.2.1.

Visa fluorescencinių medžiagų masė turi būti dažyta arba jos turi būti pateikiamos kaip atskiros dangos, kuriomis padengiamas ženklo paviršius.

5.9.5.2.2.

1 arba 2 tipo avarinio sustojimo ženklo fluorescencinių medžiagų spalvos (dienos spalvos) bandymas atliekamas taikant 4.2.3 punkte aprašytą metodą, o medžiagos spalva naujomis sąlygomis turi būti tokiame plote, kurio kampiniai taškai nustatomi šiomis koordinatėmis, kaip nurodyta 16 lentelėje:

16 lentelė

Fluorescencinių medžiagų spalvų koordinatės (dienos spalva)

Taškas	1	2	3	4
x	0,570	0,506	0,595	0,690
y	0,430	0,404	0,315	0,310

5.9.5.2.3.

Fluorescencinių medžiagų skaisčio koeficiento bandymas atliekamas pagal 4.3 punkte aprašytą metodą.

Skaisčio koeficientas, įskaitant skaistį taikant atspindį ir fluorescenciją, turi būti:

a)	1 tipo avarinio sustojimo ženklo atveju – ne mažiau kaip 30 proc. ir

b)	2 tipo avarinio sustojimo ženklo atveju – ne mažiau kaip 25 proc.

5.9.5.3.

Didžiausia išmatuota pagrindinių spalvių koordinatės y vertė pagal 4.2.1 punktą (naktinė spalva) turi būti ne didesnė už didžiausią išmatuotą pagrindinių spalvių koordinatės y vertę pagal 4.2.2 punktą (dienos spalvą).

5.9.6.

Specialiosios specifikacijos (bandymai) / atsparumas išorės medžiagoms

5.9.6.1.

Atsparumas klimatiniam poveikiui

Atliekamas 13 priede nurodytas pavyzdžio bandymas.

5.9.6.2.

Atsparumas degalams

Atliekamas 9 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.9.6.3.

Atsparumas šilumai

Atliekamas 20 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.9.6.4.

Atsparumas vandens skverbčiai

Atliekamas 7 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.9.6.5.

Vėjo bandymas

Atliekamas 20 priede nurodytas visos plokštelės pavyzdžio plokštelių standumo bandymas.

5.9.6.6.

Prošvaisos bandymas

Atliekamas 20 priede nurodytas bandinio vieneto pavyzdžio bandymas.

5.9.7.

Eiliškumas

5.9.7.1.

Bendrosios nuostatos

5.9.7.1.1.

Pareiškėjas pateikia patvirtinti bandinius, kaip nurodyta 3.1 punkte.

5.9.7.1.2.

Patikrinus nurodytus bendruosius techninius reikalavimus (4 punktas) ir formos bei matmenų specifikacijas (5 priedas, A5-VIII paveikslas arba A5-IX paveikslas) išbandomas aprašytas bandinių atsparumas karščiui (6 priedas) ir praėjus bent valandai atliekami jų tyrimai.

5.9.7.1.3.

Keturių pateiktų avarinių sustojimo ženklų bandinių CIL vertė matuojama esant 20' stebėjimo kampui ir apšviestumo kampui, kai V = 0°, H = ± 5°; šis bandymas atliekamas pagal 4 punkte aprašytą metodą.

5.9.7.1.4.

Atliekant bandymus pagal 5.9.7.1.3 punktą, atliekami šie dviejų bandinių, kurių CIL vertė yra mažiausia ir didžiausia, atliekami šie bandymai:

5.9.7.1.4.1.

CIL verčių matavimas 5.9.4 punkte nurodytų stebėjimo ir apšviestumo kampų atžvilgiu pagal 4 punkte aprašytą metodą;

5.9.7.1.4.2.

atspindėtos šviesos spalvos bandymas pagal 4.2 punktą, naudojant bandinį, kurio CIL yra didžiausias;

5.9.7.1.4.3.

prošvaisos bandymas pagal 20 priedo 1 punktą;

5.9.7.1.4.4.

Mechaninis kietumo bandymas pagal 20 priedo 2 punktą.

5.9.7.1.5.

Atliekami šie vieno bandinio, nenurodyto 5.9.7.1.4 punkte, bandymai:

5.9.7.1.5.1.

atsparumo vandens skverbčiai į šviesogrąžį atšvaitą bandymas pagal 7 priedą arba, jei taikoma, šviesogrąžio atšvaito pasiekiamos atvirkščiosios pusės bandymas pagal 7 priedą.

5.9.7.1.6.

Atliekami šie antrojo bandinio, nenurodyto 5.9.7.1.4 punkte, bandymai:

5.9.7.1.6.1.

vandens bandymas pagal 7 priedą;

5.9.7.1.6.2.

atsparumo degalams bandymas pagal 9 priedą;

5.9.7.1.6.3.

stabilumo prieš vėją bandymas pagal 20 priedą.

5.9.7.1.7.

Atlikus 5.9.7.1.4 punkte nurodytus bandymus, atliekami šie dviejų bandinių, pateiktų pagal 3.1 punktą, bandymai:

5.9.7.1.7.1.

spalvos bandymas pagal 4.2 punktą;

5.9.7.1.7.2.

skaisčio koeficiento bandymas pagal 4.3 punktą;

5.9.7.1.7.3.

atsparumo degalams bandymas pagal 13 priedą;

6. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

6.1 Bendrosios nuostatos

6.1.1.

Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios šalys ir toliau pripažįsta pagal šios taisyklės bet kurios ankstesnės serijos pakeitimus patvirtintus įtaisų, kuriems netaikomi naujausios serijos pakeitimai, tipus.

Siekiant tai patikrinti, atitinkamam įtaisui taikomas pokyčio indeksas neturi skirtis nuo jo pokyčio indekso, nurodyto naujausiuose pakeitimuose.

6.1.2.

Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios šalys negali atsisakyti suteikti tipo, patvirtinto pagal šios taisyklės bet kurios ankstesnės serijos pakeitimus, išplėtimo patvirtinimą.

(1) Šviesogrąžių ženklinimo priemonių bandiniai pritvirtinami prie aštriabriaunės aliuminio plokštės, nuo kurios nuvalyti riebalai ir kurios storis 2 mm, ir prieš bandymą jie laikomi 24 valandas, kai temperatūra yra 23 °C ± 2 °C, o santykinis drėgnumas 50 % ± 5 %.

(2) Šviesogrąžių ženklinimo priemonių bandiniai pritvirtinami prie aštriabriaunės aliuminio plokštės, nuo kurios nuvalyti riebalai ir kurios storis 2 mm, ir prieš bandymą jie laikomi 24 valandas, kai temperatūra yra 23 °C ± 2 °C, o santykinis drėgnumas 50 % ± 5 %.

(3) Šviesogrąžių ženklinimo priemonių bandiniai pritvirtinami prie aštriabriaunės aliuminio plokštės, nuo kurios nuvalyti riebalai ir kurios storis 2 mm, ir prieš bandymą jie laikomi 24 valandas, kai temperatūra yra 23 °C ± 2 °C, o santykinis drėgnumas 50 % ± 5 %.

(4) Nė viena šios taisyklės nuostata nekliudoma nacionalinėms institucijoms uždrausti naudoti šviesogrąžę reklamą, logotipus, skiriamuosius ženklus, raides arba simbolius, kaip apibrėžta 2.1.2 punkte.

(5) Šviesogrąžių ženklinimo priemonių bandiniai pritvirtinami prie aštriabriaunės aliuminio plokštės, nuo kurios nuvalyti riebalai ir kurios storis 2 mm, ir prieš bandymą jie laikomi 24 valandas, kai temperatūra yra 23 °C ± 2 °C, o santykinis drėgnumas 50 % ± 5 %.

1 PRIEDAS

Pranešimas

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

(1)	pateikė:	administracijos pavadinimas:
		…
		…
		…

dėl šviesogrąžio atšvaito tipo: (2)	patvirtinimo
	patvirtinto tipo išplėtimo
	tipo nepatvirtinimo
	patvirtinimo panaikinimo
	visiško gamybos nutraukimo

šviesogrąžio atšvaito tipo

avarinio sustojimo ženklo tipo

LTP galinės ženklinimo plokštelės tipo

galinės ženklinimo plokštelės tipo

sunkiųjų transporto priemonių ir autotraukinių bei jų priekabų šviesogrąžių ženklų pagal JT taisyklę Nr. 150

Įtaiso klasė: … Pokyčio indeksas: …

Patvirtinimo Nr.: …

Unikalus identifikatorius (UI) (jei taikoma): …

Šviesogrąžio atšvaito arba ženklinimo priemonės prekės pavadinimas arba ženklas: …

…

Gamintojo pavadinimas: …

2.1.

šviesogrąžio tipo atšvaito atveju: …

2.2.

avarinio sustojimo ženklo atveju: …

2.3.

LTP galinės ženklinimo plokštelės tipo atveju: …

2.3.1.

LTP galinės ženklinimo plokštelės klasė: …

2.4.

galinės ženklinimo plokštelės tipo atveju: …

2.4.1.

Galinės ženklinimo plokštelės klasė: …

2.5.

Ženklinimo priemonės klasė: …

Gamintojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas: …

Gamintojo atstovo, jei toks yra, pavadinimas ir adresas: …

…

Ženklinimo priemonės pateikimo patvirtinimo bandymams data: …

Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba: …

Techninės tarnybos bandymų ataskaitos parengimo data: …

Techninės tarnybos parengtos bandymų ataskaitos numeris: …

Pastabos: …

10.

Patvirtinimas suteiktas / atsisakyta suteikti patvirtinimą / išplėtimas patvirtintas / panaikintas 2

11.

Patvirtinto tipo išplėtimo priežastis (-ys) (jei taikoma): …

…

12.

Vieta: …

13.

Data: …

14.

Parašas: …

Vardas ir pavardė: …

15.

Pridedamas į tipo patvirtinimo kompetentingos institucijos saugomą patvirtinimo bylą įtrauktų dokumentų sąrašas; kuri prireikus gali išduoti jo kopiją.

(1) Distinguishing number of the country which has granted/extended/refused/withdrawn approval (see approval provisions in the Regulation).

(2) Išbraukti, kas netaikoma.

2 PRIEDAS

Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimai

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Mechaninių ir geometrinių atitikties reikalavimų laikomasi, jeigu skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus.

1.2.

Masiniu būdu gaminamų šviesogrąžių atšvaitų fotometrinių savybių atitiktis neginčijama, jei tikrinant atsitiktinai parinkto šviesogrąžio atšvaito fotometrines savybes, išmatuotoji vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nurodytų mažiausiųjų leistinų verčių daugiau kaip 20 proc.

1.3.

Turi būti laikomasi pagrindinių spalvių koordinačių.

2. MAŽIAUSI REIKALAVIMAI GAMINTOJO ATLIEKAMAI ATITIKIMO TIKRINIMO TVARKAI

Patvirtinimo ženklo turėtojas nustatytu dažnumu atlieka bent toliau nurodytus kiekvieno tipo šviesogrąžių atšvaitų bandymus. Bandymai atliekami pagal šios taisyklės nuostatas.

Jeigu koks nors bandinys neatitinka atitinkamo bandymo reikalavimų, turi būti išbandomi kiti bandiniai. Gamintojas imasi veiksmų produkcijos atitikčiai užtikrinti.

2.1. Bandymų pobūdis

Pagal šią taisyklę atitikties bandymai atliekami fotometrinėms bei kolorimetrinėms savybėms ir atsparumui vandens skverbčiai patikrinti.

2.2. Bandymų metodai

2.2.1.

Bandymai paprastai atliekami pagal šioje taisyklėje nustatytus metodus.

2.2.2.

Gamintojui atliekant bet kurį atitikties bandymą gali būti taikomi lygiaverčiai metodai, jei gaunamas tipo patvirtinimo institucijos leidimas. Gamintojas turi įrodyti, kad taikomi metodai yra lygiaverčiai šioje taisyklėje nustatytiems metodams.

2.2.3.

Taikant 2.2.1 ir 2.2.2 punktus, būtina reguliariai kalibruoti bandymų įrangą ir ją reguliuoti, kad atitiktų tipo patvirtinimo institucijos atliktus matavimus.

2.2.4.

Visais atvejais turi būti taikomi šioje taisyklėje nurodyti standartiniai metodai, visų pirma naudojami administracinės patikros ir bandinių atrankos metu.

2.3. Atrankos pobūdis

Šviesogrąžių atšvaitų bandiniai atrenkami atsitiktine tvarka iš vienodų gaminių partijos. Vienodų gaminių partija – tai to paties tipo, apibrėžto pagal gamintojo taikomus gamybos metodus, šviesogrąžių atšvaitų rinkinys.

Paprastai turi būti vertinama atskirose gamyklose serijiniu būdu pagaminta produkcija. Tačiau gamintojas gali grupuoti iš kelių gamyklų gautus duomenis, susijusius su tuo pačiu tipu, su sąlyga, kad taikoma ta pati kokybės sistema ir kokybės valdymas.

2.4. Išmatuotos ir užfiksuotos fotometrinės charakteristikos

Pagal taisyklę nustatytose vietose ir pagrindinių spalvių koordinatėse atliekami atrinktojo šviesogrąžio atšvaito fotometriniai matavimai.

2.5. Priimtinumo kriterijai

Gamintojas atsakingas už bandymų rezultatų statistinį apdorojimą ir kartu su tipo patvirtinimo institucija už gaminių priimtinumo kriterijų apibrėžimą, kad būtų laikomasi šios taisyklės 3.5.1 punkte nustatytų atitikties patikros reikalavimų. Priimtinumo kriterijai turi būti tokie, kad esant 95 proc. pasikliovimo lygiui, mažiausia tikimybė, kad bandinys atitiks atrankinio tikrinimo reikalavimus pagal 3 priedą (pirmoji bandinių atranka) būtų 0,95.

3 PRIEDAS

Būtiniausi inspektoriaus atliekamos pavyzdžių atrankos reikalavimai

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Pagal šią taisyklę mechaninių ir geometrinių atitikties reikalavimų, jei jie nustatyti, laikomasi, jeigu skirtumai neviršija neišvengiamų gamybos nuokrypių.

1.2.

Fotometrinių charakteristikų požiūriu masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis neginčijama, jei atliekant bet kurio atsitiktinai atrinkto šviesogrąžio atšvaito fotometrinių savybių bandymą:

1.2.1.

išmatuotoji vertė nenukrypsta į blogąją pusę nuo šioje taisyklėje nustatytų mažiausiųjų leistinų verčių daugiau kaip 20 proc.;

1.2.2.

į šviesogrąžius atšvaitus su akivaizdžiais defektais neatsižvelgiama.

1.3.

Turi būti laikomasi pagrindinių spalvių koordinačių.

2. PIRMOJI BANDINIŲ ATRANKA

Pirmą kartą atrenkant bandinius, atsitiktine tvarka atrenkami keturi šviesogrąžiai atšvaitai. Pirmasis bandinys iš dviejų pažymimas A raide, antrasis bandinys iš dviejų – B raide.

2.1.

Masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis neginčijama, jei bet kurio bandinių A ir B (visų keturių šviesogrąžių atšvaitų) pavyzdžio nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.

Jeigu abiejų bandinio A šviesogrąžių atšvaitų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimas gali būti užbaigtas.

2.2.

Masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis ginčijama, jei bent vieno bandinių A arba B pavyzdžio nuokrypis yra didesnis kaip 20 proc.

Gamintojo prašoma suderinti savo gamybą su reikalavimais (derinimas), o per du mėnesius nuo pranešimo turi būti atlikta pakartotinė bandinių atranka pagal 3 punktą. Bandinius A ir B techninė tarnyba saugo tol, kol bus baigtas visas gamybos atitikties procesas.

3. PIRMOJI PAKARTOTINĖ BANDINIŲ ATRANKA

Iš gaminių, pagamintų atlikus derinimą, atsitiktine tvarka atrenkami keturi šviesogrąžiai atšvaitai.

Pirmasis bandinys iš dviejų pažymimas C raide, antrasis bandinys iš dviejų – D raide.

3.1.

Masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis neginčijama, jei bet kurio bandinių C ir D (visų keturių šviesogrąžių atšvaitų) pavyzdžio nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc.

Jeigu abiejų bandinio C šviesogrąžių atšvaitų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimas gali būti užbaigtas.

3.2.

Masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis ginčijama, jeigu:

3.2.1.

bent vieno bandinių C arba D pavyzdžio nuokrypis yra didesnis kaip 20 proc., tačiau visų šių bandinių pavyzdžių nuokrypiai yra ne didesni kaip 30 proc.

Gamintojo dar kartą prašoma suderinti savo produkciją su reikalavimais (derinimas).

Antra pakartotinė atranka pagal 4 punktą atliekama per du mėnesius nuo pranešimo. Bandinius C ir D techninė tarnyba saugo tol, kol bus baigtas visas gamybos atitikties procesas;

3.2.2.

bent vieno bandinių C ir D pavyzdžio nuokrypis yra didesnis kaip 30 proc.:

Tokiu atveju patvirtinimas panaikinamas ir taikomas 5 punktas.

4. ANTROJI PAKARTOTINĖ BANDINIŲ ATRANKA

Iš gaminių, pagamintų atlikus derinimą, atsitiktine tvarka atrenkami keturi šviesogrąžiai atšvaitai.

Pirmasis bandinys iš dviejų pažymimas E raide, antrasis bandinys iš dviejų – F raide.

4.1.

Masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis neginčijama, jei bet kurio bandinių E ir F (visų keturių šviesogrąžių atšvaitų) pavyzdžio nuokrypis yra ne didesnis kaip 20 proc. Jeigu abiejų bandinio E šviesogrąžių atšvaitų nuokrypis yra ne didesnis kaip 0 proc., matavimas gali būti užbaigtas.

4.2.

Masinės gamybos šviesogrąžių atšvaitų atitiktis ginčijama, jei bent vieno bandinių E arba F pavyzdžio nuokrypis yra didesnis kaip 20 proc.

Tokiu atveju patvirtinimas panaikinamas ir taikomas 5 punktas.

5. PATVIRTINIMO PANAIKINIMAS

Patvirtinimas panaikinamas pagal šios taisyklės 3.6 punktą.

6. ATSPARUMAS VANDENS SKVERBČIAI

6.1.

Atlikus 2 punkte nurodytą bandinių atrankos procedūrą, atliekamas vieno iš bandinio A šviesogrąžių atšvaitų bandymas pagal 7 priedo 1 punkte aprašytą procedūrą arba, jei tai avarinis sustojimo ženklas, bandinio A bandymas atliekamas 7 priedo 2 punkte aprašyta tvarka.

Šviesogrąžiai atšvaitai laikomi priimtinais, jei bandymo rezultatai atitinka reikalavimus. Tačiau jeigu bandinio A bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, bandiniui B priklausančių dviejų šviesogrąžių atšvaitų bandymas atliekamas ta pačia tvarka ir abiejų bandymo rezultatai turi atitikti reikalavimus.

6.2.

Atlikus 2 punkte nurodytą bandinių atrankos procedūrą, atliekamas vienos iš bandinio A galinių ženklinimo plokštelių bandymas šios taisyklės 6, 7, 9, 11, 13, 15, 16 ir 18 prieduose aprašyta tvarka.

Galinė ženklinimo plokštelė laikoma priimtina, jeigu bandymų rezultatai atitinka reikalavimus.

Tačiau, jeigu A pavyzdžio bandinių bandymai nesėkmingi, dviem galiniams B pavyzdžio ženklams taikoma ta pati tvarka ir abiejų bandymai turi būti sėkmingi.

4 PRIEDAS

Šviesogrąžių atšvaitų ir ženklinimo priemonių fotometriniai matavimai

1. BANDYMO PROCEDŪROS

1.1.

Kai šviesogrąžio atšvaito CIL matuojamas kampui β esant V = H = 0°, nustatoma, ar įtaisą šiek tiek pasukus nesukuriamas veidrodžio efektas. Jeigu nustatoma, kad tas efektas atsiranda, rodmenys fiksuojami kampui β esant V = ±5°, H = 0°. Pasirenkama padėtis, kurioje CIL mažiausia.

1.2.

Apšvietimo kampui β esant V = H = 0° arba esant šios taisyklės 5 punkte nurodytam kampui, kai skėsties kampas yra 20', šviesogrąžiai atšvaitai, nepažymėti žodžiu „TOP“ (liet. „viršus“), sukami apie jų atskaitos ašis, kol atsidurs padėtyje, kurioje esant CIL yra mažiausias – jis turi atitikti šios taisyklės 5 punkte nurodytą vertę. Kai CIL matuojamas esant kitiems apšvietimo ir skėsties kampams, šviesogrąžis atšvaitas laikomas padėtyje, atitinkančioje kampo ε dydį. Jeigu išmatuotosios vertės yra mažesnės nei nurodytosios, įtaisą galima pasukti apie jo atskaitos ašį ±5 nuo šios padėties.

1.3.

Apšvietimo kampui β esant V = H = 0° arba esant šios taisyklės 4 punkte nurodytam kampui, kai skėsties kampas yra 20', šviesogrąžiai atšvaitai, pažymėti ženklu „TOP“ (liet. „viršus“), apie savo ašis sukami ±5°. Apie savo atskaitos ašį sukamam atšvaitui atsidūrus bet kokioje padėtyje, daugiau už toje padėtyje nustatytąją vertę CIL neturi sumažėti.

1.4.

Jeigu, esant V = H = 0°, o ε = 0°, CIL viršija nurodytą vertę 50-čia arba daugiau proc., atliekant visus matavimus, esant bet kokiems apšvietimo ir skėsties kampams, laikoma, kad ε = 0°.

2. APIBRĖŽTYS

Apibrėžtys paaiškintos A4-I–A4-V paveiksluose.

3. ŠVIESOGRĄŽIŲ ATŠVAITŲ FOTOMETRINĖS MATMENŲ IR FIZINĖS SPECIFIKACIJOS

3.1.

Naudojama A4-I paveiksle pavaizduota CIE kampinė sistema.

A4-II paveiksle parodyta tinkama atrama (goniometras).

3.2.

Atliekant šviesogrąžos bandymus, šviesogrąžiai atšvaitai apšviečiami CIE standartiniu A šviestuvu (ISO 11664-2:2007(E)/CIE S 014-2/E:2006) ir išmatuojami taip, kaip aprašyta 4 priede.

3.3.

Matavimo geometrija aprašyta A4-I paveiksle ir nustatomos šios ribos:

apšvietimo šaltinio kampinis skersmuo –	δ ≤ 10';
matuoklio kampinis skersmuo –	γ ≤ 10';
apšviesto ploto kampinis skersmuo –	η ≤ 80'.

3.4.

Atliekant fotometrinius matavimus parazitiniai atspindžiai neutralizuojami pritaikius tinkamą maskuotę.

3.5.

Matavimo atstumas pasirenkamas tokia tvarka, kad būtų laikomasi bent A4-IV paveiksluose pateiktų kampų ☐, ☐☐ir ☐☐ ribų, tačiau jos nebūtų mažesnės kaip 10 m arba jo optinis atitikmuo.

Šviesogrąžos vertės nustatomos naudojant pirmiau aprašytą matavimo geometriją, šviesogrąžį atšvaitą pastačius bent 10 m atstumu į priekį nuo kiekvieno šviesogrąžio atšvaito atskaitos centro, statmeno matavimo ašiai nuo gonio(foto)metro sistemos pradžios.

3.6.

Šviesogrąžio atšvaito apšvieta

Šviesogrąžio atšvaito naudingojo ploto apšvieta, išmatuota statmenai krintančiai šviesai, turi būti pakankamai vienoda. Norint patikrinti, ar laikomasi šios sąlygos, būtinas matavimo elementas, kurio jautrioji zona yra ne didesnė kaip viena dešimtoji tiriamo ploto. Tuomet apšvietos vertės pokytis turi atitikti sąlygą:

3.7.

Šaltinio spalvinė temperatūra ir spektrinis pasiskirstymas

Šviesogrąžiam atšvaitui apšviesti naudojamas šaltinis turi kuo tiksliau atitikti CIE A šviestuvą tiek spalvinės temperatūros, tiek spektrinio galios pasiskirstymo požiūriu.

3.8.

Fotometro galvutė (matavimo elementas)

3.8.1.

Fotometro galvutė pakoreguojama pagal CIE standartinio fotometrinio imtuvo, naudojamo esant dienos matomumui, spektrinį šviesos našumą.

3.8.2.

Neturi būti aptikta pastebimo įtaiso vietinio jautrumo pokyčio jo apertūros plote; kitais atvejais pridedamos tinkamos nuostatos, pvz., šviesą sklaidančio lango dėjimas tam tikru atstumu prieš jautrų paviršių.

3.8.3.

Patirtis parodė, kad esant labai mažiems šviesos kiekiams, kurie yra šviesogrąžių įtaisų fotometrijos taisyklė, fotometro galvučių netiesiškumas gali būti problema. Rekomenduojama patikrinti fotometro galvutę, esant panašiems apšvietos lygiams.

3.9.

Normalaus atspindžio įtaka

Normalaus atspindžio nuo šviesogrąžio atšvaito paviršiaus kiekis ir pasiskirstymas priklauso nuo paviršiaus plokštumo ir blizgesio. Paprastai normalaus atspindžio geriausia vengti nustačius atskaitos ašį taip, kad normalus atspindys būtų nukreiptas į priešingą šaltinio pusę nuo fotometro galvutės (pvz., kai β1 = -5°).

4. MATAVIMO ATSARGUMO PRIEMONĖS ŠVIESOGRĄŽOS FOTOMETRIJOJE

4.1. Liekamoji ir sklaidžioji šviesa

4.1.1.

Kadangi matuojami labai maži šviesos lygiai, reikia imtis specialių atsargumo priemonių, kad būtų kuo labiau sumažintos dėl sklaidžiosios šviesos atsirandančios paklaidos. Bandinio fonas ir bandinio laikiklio rėmas turėtų būti matinės juodos spalvos, o fotometro galvutės žvalgos zona ir šviesos sklidimas iš bandinio ir šaltinio turėtų būti kuo labiau apriboti.

4.1.2.

Atspindžiai nuo grindų ir sienų, atsirandantys esant palyginti ilgiems bandymo atstumams, nuo bandinio ir fotometro galvutės atskiriami reflektorinėmis pertvaromis. Negalima per daug dėmesio skirti žvelgimui pro fotometro galvutę, norint patikrinti, ar yra sklaidžiosios šviesos šaltinių.

4.1.3.

Vertinga pagalba mažinant sklaidžiosios šviesos kiekį laboratorijoje – kaip šviesos šaltinį naudoti skaidrių projektoriaus tipo optinę sistemą. Tokiu būdu optinėje sistemoje gali būti naudojama irisinė diafragma arba tinkamo dydžio apertūros, kad apšviestas bandinio plotas būtų apribotas iki mažiausio dydžio, būtino tolygiai apšvietai virš bandinio užtikrinti.

4.1.4.

Liekamoji sklaidžioji šviesa visada turėtų būti leidžiama ją matuojant, kai bandinys uždengtas nepermatomu juodu matiniu paviršiumi, tokio paties dydžio ir formos zigzagu sulankstytu juodu popieriumi arba veidrodiniu juodu paviršiumi, tinkamai nukreiptu į šviesos gaudyklę. Ši vertė turėtų būti atimta iš šviesogrąžio atšvaito išmatuotos vertės.

4.2. Įrangos stabilumas

4.2.1.

Šviesos šaltinis ir fotometro galvutė bandymo metu turėtų išlikti stabilūs. Kadangi daugumos fotometro galvučių jautrumas ir prisitaikymas prie V (☐) funkcijos kinta priklausomai nuo temperatūros, šiuo metu laboratorijos aplinkos temperatūra neturėtų žymiai kisti. Prieš pradedant matavimus įrangai visada turėtų būti skirta pakankamai laiko stabilizuotis.

4.2.2.

Energijos tiekimas šviesos šaltiniui turėtų būti tinkamai stabilizuotas, kad viso bandymo metu galėtų būti išlaikomas lempos šviesos stiprio tikslumas, kurio reikia darbui atlikti.

4.2.3.

Atliekant bandymų seriją naudinga patikrinti bendrą refleksinio fotometro stabilumą – periodiškai matuoti pastovaus pamatinio etalono CIL vertes.

4.2.4.

Kitas metodas – į įrangą įmontuoti pagalbinį detektorių šviesos šaltinio našumui tikrinti arba stebėti. Nors galima patikrinti, ar nėra jokio pagalbinio detektoriaus išvesties rodmenų pokyčio, naudingas patikslinimas – išvesties naudojimas siekiant elektroniniu būdu pakeisti pagrindinio refleksinio fotometro galvutės jautrumą ir automatiškai kompensuoti šaltinio skleidžiamos šviesos našumo pokyčius.

4.3. Goniometro aprašas

Goniometras, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.3 punkte, kuris gali būti naudojamas šviesogrąžos matavimams CIE geometrijoje atlikti, pavaizduotas A4-II paveiksle. Šiame brėžinyje fotometro galvutė (O) pasirinktinai parodyta vertikaliai virš šaltinio (I). Pirmoji ašis parodyta kaip fiksuota ir horizontali, statmena stebėjimo pusplokštumei. Gali būti pasirenkamas bet koks komponentų išdėstymas, kuris yra lygiavertis parodytajam.

Paveiksle A4-I parodyta CIE kampinė sistema šviesogrąžiam atšvaitui apibrėžti ir matuoti. Pirmoji ašis statmena plokštumai, kurioje yra stebėjimo ašis ir apšvietimo ašis. Antroji ašis statmena pirmajai ašiai ir atskaitos ašiai.

A4-II paveikslas Goniometro mechanizmas, kuriame yra CIE kampinė sistema

A4-II paveiksle pavaizduotas goniometro mechanizmas, kuriame yra CIE kampinė sistema šviesogrąžiam atšvaitui ir ženklinimo priemonėms apibrėžti ir matuoti. Visos parodytos ašys, kampai ir sukimosi kryptys yra teigiami.

Pastabos:

a)	pagrindinė fiksuota ašis yra apšvietimo ašis;

b)	pirmoji ašis fiksuota statmenai plokštumai, kurioje yra stebėjimo ašis ir apšvietimo ašis;

c)	atskaitos ašis fiksuota šviesogrąžės priemonės atžvilgiu ir juda su ß1 ir ß2.

A4-III paveikslas Šviesogrąžio atšvaito atspindimos šviesos pasiskirstymas

A4-IV paveikslas Šviesogrąžio atšvaito matavimui skirta matavimo geometrija

Šioje taisyklėje nustatytos šios ribos:

δ ≤ 10';

γ ≤ 10';

η ≤ 80'.

A4-V paveikslas IA, IB, IIIA, IIIB, IVA klasių šviesogrąžių atšvaitų bandymo įrangos išdėstymas

Vertikalioji projekcija

Simboliai ir matavimo vienetai

A	=	šviesogrąžio atšvaito šviečiamojo paviršiaus plotas (cm2)
C	=	atskaitos centras
NC	=	atskaitos ašis
Rr	=	imtuvas, stebėtojas arba matuoklis
Cr	=	imtuvo centras
Ør	=	imtuvo Rr, jeigu tai apskritas imtuvas, skersmuo (cm).
Se	=	apšvietimo šaltinis
Cs	=	apšvietimo šaltinio centras
Øs	=	apšvietimo šaltinio skersmuo (cm)
De	=	atstumas nuo centro Cs iki centro C (m)
D’e	=	atstumas nuo centro Cr iki centro C (m)

Pastaba:

De ir D’e beveik sutampa ir įprastomis stebėjimo sąlygomis gali būti laikoma, kad De = D’e.

D	=	stebėjimo atstumas, iš kurio arba kurį viršijus šviečiamasis paviršius atrodo ištisinis
α	=	skėsties kampas
β	=	apšvietimo kampas. Atsižvelgiant į CsC liniją, kuri visada laikoma esančia horizontalia, priešais šį kampą žyminčią raidę nurodomi šie ženklai: „– (į kairę)“, „+ (į dešinę)“, „+ (į viršų)“ arba „– (į apačią)“, priklausomai nuo šaltinio Se padėties ašies NC atžvilgiu, žiūrint į šviesogrąžio atšvaito pusę. Kai kryptis nurodoma dviem kampais, vertikaliuoju ir horizontaliuoju, visais atvejais pirmiausia nurodomas vertikalusis kampas.
Γ	=	matuoklio Rr kampinis skersmuo, žiūrint iš taško C
δ	=	apšvietimo šaltinio Se kampinis skersmuo, žiūrint iš taško C
ε	=	sukimo kampas. Šis kampas yra teigiamas, kai sukimas vyksta pagal laikrodžio rodyklę, žiūrint į šviečiamojo paviršiaus pusę. Jeigu ant šviesogrąžio atšvaito nurodytas žodis „TOP“ (liet. „viršus“), taip nurodyta padėtis laikoma pradine padėtimi.
E	=	šviesogrąžio atšvaito apšvieta (lx)
CIL	=	šviesos stiprio koeficientas (mcd/lx) Kampai nurodomi laipsniais ir minutėmis.

5 PRIEDAS

Formos ir matmenų reikalavimai

1. IA ARBA IB KLASĖS ŠVIESOGRĄŽIŲ ATŠVAITŲ FORMA IR MATMENYS

1.1.

Šviečiamųjų paviršių formos neturi būti įmanoma lengvai supainioti su trikampiu, žiūrint iš įprasto stebėjimo atstumo.

1.2.

Nepaisant ankstesnio 1.1 punkto, leidžiama naudoti paprastą formą, panašią į raides O, I ir U arba skaitmenį 8.

2. IIIA IR IIIB KLASIŲ ŠVIESOGRĄŽIŲ ATŠVAITŲ FORMA IR MATMENYS (ŽR. ŠIO PRIEDO PRIEDĖLĮ)

2.1.

IIIA ir IIIB klasės šviesogrąžių atšvaitų šviečiamieji paviršiai turi būti lygiakraščių trikampių formos. Jeigu viename kampe nurodomas žodis „TOP“ (liet. „viršus“), šio kampo viršūnė turi būti nukreipta į viršų.

2.2.

Šviečiamojo paviršiaus centre gali būti trikampis nešviesogrąžis plotas, kurio kraštinės lygiagrečios išorinio trikampio kraštinėms, arba jo gali nebūti.

2.3.

Šviečiamasis paviršius gali būti ištisinis arba neištisinis. Bet kuriuo atveju trumpiausias atstumas tarp dviejų gretimų šviesogrąžių optinių įtaisų neturi būti didesnis kaip 15 mm.

2.4.

Šviečiamasis šviesogrąžio atšvaito paviršius laikomas ištisiniu, jeigu gretimų atskirų optinių įtaisų šviečiamųjų paviršių kraštai yra lygiagretūs ir jeigu minėti optiniai įtaisai tolygiai išsidėstę visame standžiame trikampio paviršiuje.

2.5.

Jeigu šviečiamasis paviršius neištisinis, kiekvienoje trikampio kraštinėje turi būti ne mažiau kaip 4 atskiri šviesogrąžiai optiniai įtaisai, įskaitant kampinius įtaisus.

2.5.1.

Atskirų šviesogrąžių optinių įtaisų neturi būti įmanoma pakeisti, jeigu jie nesudaryti iš patvirtintų IA klasės šviesogrąžių atšvaitų.

2.6.

IIIA ir IIIB klasės trikampių šviesogrąžių atšvaitų šviečiamųjų paviršių išorės kraštai turi būti 150–200 mm ilgio. Jeigu tai yra trikampiai tuščiaviduriai įtaisai, mažiausias kraštinių plotis, išmatuotas į jas nukreiptu stačiu kampu, turi būti bent 20 proc. efektyviojo ilgio tarp šviečiamojo paviršiaus iškyšų.

3. IVA KLASĖS ŠVIESOGRĄŽIŲ ATŠVAITŲ FORMA IR MATMENYS

3.1.

Šviesą spinduliuojančių paviršių formos neturi būti įmanoma lengvai supainioti su trikampiu, žiūrint iš įprasto stebėjimo atstumo. Tačiau leidžiama naudoti paprastą formą, panašią į raides O, I ir U arba skaitmenį 8.

3.2.

Šviesogrąžio atšvaito šviesą spinduliuojantis paviršiaus plotas turi būti bent 25 cm2.

3.3.

Atitiktis minėtiems reikalavimams patikrinama atliekant apžiūrą.

A5-I paveikslas IIIA ir IIIB klasių šviesogrąžiai atšvaitai priekaboms

Pastaba:

šie brėžiniai pateikiami tik kaip pavyzdys.

4. ŠVIESOGRĄŽIO ŠONINIO IR GALINIO ŽENKLINIMO JUOSTOMIS FORMA IR MATMENYS

4.1. Bendrosios nuostatos

Ženklai turi būti pagaminti iš šviesogrąžės medžiagos juostų.

4.2. Matmenys

4.2.1.

Šoninio ir (arba) galinio ženklinimo priemonės plotis turi būti 50 +10/–0 mm.

4.2.2.

Šviesogrąžės žymėjimo priemonės elemento mažiausias ilgis turi būti toks, kad būtų matomas bent vienas patvirtinimo ženklas.

5. ŠONINIAI, GALINIAI IR (ARBA) PRIEKINIAI ŽENKLAI SU JUOSTOMIS (F KLASĖ). 5 KLASĖS ŠVIESOGRĄŽIAI ŽENKLAI

5.1. Bendrosios nuostatos

Ženklai turi būti pagaminti iš šviesogrąžės medžiagos juostų.

5.2. Matmenys

5.2.1.

F ir 5 klasių šviesogrąžės medžiagos turi būti sudarytos iš raudonų ir baltų įstrižų juostų, esančių 45°± 1° kampu žemyn, kaip parodyta atitinkamai A5-II, A5-III ir A5-IV paveiksluose. Pagrindinis standartinis plotas – tai 141 mm ± 1 mm ilgio kvadratas, įstrižai padalintas į baltą pusę ir raudoną pusę, kuris atitinka vieną standartinį plotą, kaip parodyta A5-II paveiksle.

5.2.2.

Mažiausias šviesogrąžės ženklinimo priemonės elemento ilgis turi būti ne mažesnis kaip 9 standartiniai plotai, kaip aprašyta 5.2.1 punkte, didelėse transporto priemonėse, kuriose yra pakankamai tvirtinimo vietos, tačiau transporto priemonėse, kuriose tvirtinimo vieta ribota, jis gali būti sumažintas iki ne mažiau kaip 4 standartinių plotų.

A5-II paveikslas F klasės šviesogrąžių medžiagų ženklinimas (standartinis elementas)

A5-III paveikslas F klasės šviesogrąžių medžiagų ženklinimas

A5-IV paveikslas 5 klasės šviesogrąžių medžiagų ženklinimas

6. ŠVIESOGRĄŽĖS (-IŲ) (FLUORESCENCINĖS (-IŲ)) GALINĖS (-IŲ) ŽENKLINIMO PLOKŠTELĖS (-IŲ) FORMA IR MATMENYS

6.1. Forma

Plokštelės turi būti stačiakampio formos, kad jas būtų galima tvirtinti prie transporto priemonės galo.

6.2. Šablonas

Ženkluose, tvirtinamuose prie priekabų ir puspriekabių, turi būti geltonos spalvos šviesogrąžis fonas su raudonu fluorescenciniu arba šviesogrąžiu kraštu;

plokštelės, tvirtinamos prie nesujungtųjų transporto priemonių (traktorių arba sunkvežimių), turi būti sudarytos iš besikeičiančių pasvirų geltonos spalvos šviesogrąžių ir raudonos spalvos fluorescencinių ar šviesogrąžių medžiagų arba atšvaitų V formos juostų.

6.3. Matmenys

Galinių ženklinimo plokštelių rinkinio, sudaryto tik iš vienos, dviejų ar keturių ženklinimo plokštelių su šviesogrąžėmis ir fluorescencinėmis medžiagomis, mažiausias bendras ilgis turi būti 1 130 mm, o didžiausias bendras ilgis – 2 300 mm.

6.3.1.

Galinės ženklinimo plokštelės plotis:

sunkvežimiams ir traktoriams: 140 ± 10 mm;

priekaboms ir puspriekabėms:

6.3.2.

Kiekvienos rinkinyje, sudarytame iš dviejų plokštelių, skirtų sunkvežimiams ir traktoriams, esančios galinės ženklinimo plokštelės ilgis, kaip parodyta A5-V ir A5-VI paveiksluose, gali būti sumažintas ne mažiau kaip iki 130 mm, jeigu kiekvieno ženklo plotis padidinamas taip, kad kiekvieno ženklo plotas būtų ne mažesnis kaip 735 cm2, neviršytų 1 725 cm2, o ženklinimo plokštelės būtų stačiakampio formos.

6.3.3.

Priekabų ir puspriekabių galinių ženklų raudono fluorescencinio krašto plotis turi būti 40 mm ± 1 mm.

6.3.4.

Iš V formos kreivių sudaryto ženklo įstrižos juostos turi būti pasvirusios 45° ± 5° kampu. Juostų plotis turi būti 100 mm ± 2,5 mm.

Nurodytos formos, raštai ir matmenų ypatybės pavaizduotos A5-V paveiksle.

6.3.5.

Rinkiniuose pateikiamos galinės ženklinimo plokštelės turi sudaryti suderintas poras.

A5-V paveikslas.

Galinės ženklinimo plokštelės (1 ir 3 klasės)

Pavyzdys

Pavyzdys

Pavyzdys

Pavyzdys

A5-VI paveikslas

Galinės ženklinimo plokštelės (2 ir 4 klasės)

Pavyzdys

Pavyzdys

Pavyzdys

Pavyzdys

7. ŠVIESOGRĄŽIŲ (FLUORESCENCINIŲ) (1 KLASĖ) ARBA TIK ŠVIESOGRĄŽIŲ (2 KLASĖ) LTP GALINIŲ ŽENKLINIMO PLOKŠTELIŲ FORMA IR MATMENYS

7.1. Forma

Ženklai turi būti lygiakraščio trikampio formos, su nupjautais kampais, lėtaeigių transporto priemonių gale pritaisomi viena iš viršūnių aukštyn.

7.2. Šablonas

LTP galinių ženklinimo plokštelių vidurys turi būti raudonos spalvos ir fluorescencinis, o šviesogrąžiai kraštai pagaminti iš šviesogrąžės dangos arba iš plastikinių kampinių atšvaitų (1 klasė). 2 klasės LTP galinių ženklinimo plokštelių vidurys turi būti šviesogrąžis.

7.3. Matmenys

Įtaisytojo fluorescencinio trikampio (1 klasė) pagrindo arba šviesogrąžio trikampio (2 klasė) pagrindo ilgis turi būti: mažiausiai – 350 mm, o daugiausiai – 365 mm. Šviesogrąžio šviesą spinduliuojančio raudonojo krašto mažiausias plotis – 45 mm, o didžiausias plotis – 48 mm. Šie požymiai parodyti A5-VI paveikslo pavyzdyje.

A5-VII paveikslas Lėtaeigės transporto priemonės plokštelės pavyzdys

8. AVARINIO SUSTOJIMO ŽENKLO FORMA IR MATMENYS (A5-VIII ARBA A5-IX PAVEIKSLAS)

8.1.

Trikampio forma ir matmenys

8.1.1.

Teoriniai ženklo kraštai turi būti 500 ± 50 mm ilgio.

8.1.2.

1 tipo avarinio sustojimo ženklo atveju šviesogrąžiai atšvaitai turi būti išdėstyti išilgai nekintamo 25–50 mm pločio juostos. Jei 2 tipo avariniame sustojimo ženkle yra fluorescencinės šviesogrąžės medžiagos, nekintamas plotis turi būti 50–85 mm.

8.1.3.

Tarp išorinio ženklo krašto ir šviesogrąžės juostos gali būti ne didesnio kaip 5 mm pločio ir nebūtinai raudonos spalvos apvadas.

8.1.4.

Šviesogrąžė juosta gali būti ištisinė arba ne. Pastaruoju atveju atraminės medžiagos laisvas plotas turi būti raudonas (taip pat žr. šios taisyklės 5.9.4.2.1 punktą).

8.1.5.

1 tipo avarinio sustojimo ženklo atveju fluorescencinis paviršius turi būti ištisinis šviesogrąžių atšvaitų atžvilgiu. Jis išdėstomas simetriškai išilgai trijų trikampio pusių. Jį naudojant, paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis kaip 315 cm2. Tačiau ne didesnio kaip 5 mm pločio apvadas, ištisinis arba ne, kuris nebūtinai turi būti raudonos spalvos, gali būti išdėstytas tarp šviesogrąžio paviršiaus ir fluorescencinio paviršiaus.

8.1.6.

Ženklo atvirojo centro kraštinė turi būti ne trumpesnė kaip 70 mm (A5-VIII paveikslas).

8.2.

Atramos forma ir matmenys

8.2.1.

Atstumas tarp atramos paviršiaus ir apatinės avarinio sustojimo ženklo pusės neturi būti didesnis kaip 300 mm.

8.3.

Fluorescencinės šviesogrąžės medžiagos masė turi būti nudažyta šviesogrąžiais elementais arba kietu paviršiaus sluoksniu.

A5-VIII paveikslas 1 tipo avarinio sustojimo ženklo ir atramos forma ir matmenys

A5-IX paveikslas 2 tipo avarinio sustojimo ženklo ir atramos forma ir matmenys

A5-X paveikslas Prošvaisos bandymo prietaisas

6 PRIEDAS

Atsparumas šilumai

Bandymo procedūra, taikoma šviesogrąžių atšvaitų lietiniams plastikiniams atšvaitams, pvz., IA, IB, IIIA, IIIB, IVA LTP klasių, 1, 2, 3, 4, 5 klasių ženklinimo plokštelėms ir 1 tipo avariniam sustojimo ženklui:

šviesogrąžis atšvaitas turi būti laikomas 48 nepertraukiamas valandas sauso atmosferos oro sąlygomis 65 °C + 2 °C temperatūroje, po to bandiniui leidžiama 1 valandą vėsti 23 °C+ 2 °C temperatūroje.

Bandymo procedūra, taikoma naudojant lanksčias medžiagas, skirtas C, F, 1, 2, 3, 4 ir 5 klasėms, ir 2 tipo avarinio sustojimo ženklui:

Ne trumpesnė kaip 300 mm ilgio bandinio vieneto dalis turi būti laikoma 12 nepertraukiamas valandas sauso atmosferos oro sąlygomis 65 °C + 2 oC temperatūroje, po to bandiniui leidžiama 1 valandą vėsti 23 °C+ 2 °C temperatūroje. Tada bandinio vieneto dalis 12 valandų laikoma -20 °C ± 2 oC temperatūroje.

Bandinys patikrinamas po 4 valandų atsikūrimo trukmės įprastomis laboratorijos sąlygomis.

Atlikus bandymą, šviesogrąžiame atšvaite, ypač jo optiniuose įtaisuose, neturi būti matyti jokių įtrūkių arba tas atšvaitas ar jo optiniai įtaisai neturi būti bent kiek labiau deformuoti.

7 PRIEDAS

Šviesogrąžių atšvaitų, avarinių sustojimo ženklų ir ženklinimo plokštelių atsparumas vandens skverbčiai

1. ŠVIESOGRĄŽIŲ ATŠVAITŲ IR ŠVIESOGRĄŽIŲ ŽENKLINIMO PRIEMONIŲ BANDYMAI

1.1.

Nuo šviesogrąžių atšvaitų, sudarančių žibinto dalį arba ne, arba šviesogrąžės ženklinimo priemonės bandinio vieneto nuimamos visos nestacionariai pritvirtintos sudėtinės dalys ir šie atšvaitai panardinami dešimčiai minučių į 50 °C ± 5 °C temperatūros vandenį taip, kad aukščiausiai esantį viršutinės šviečiamojo paviršiaus dalies tašką nuo vandens paviršiaus skirtų 20 mm atstumas. Bandymas kartojamas šviesogrąžį atšvaitą apsukus 180°, kad šviečiamasis paviršius būtų dugne, o atvirkščiąją šviesogrąžio atšvaito pusę nuo vandens paviršiaus skirtų apie 20 mm atstumas. Tada bandinio vienetai iškart tokiomis pačiomis sąlygomis panardinami į 25 °C ± 5 °C temperatūros vandenį.

1.2.

Į šviesogrąžio atšvaito atspindimąjį paviršių neturi prasiskverbti vanduo. Jeigu atlikus apžiūrą nustatoma, kad vanduo prasiskverbė, laikoma, kad įtaiso bandymo rezultatai reikalavimų neatitinka.

1.3.

Jeigu atlikus apžiūrą nustatoma, kad vanduo neprasiskverbė, arba jeigu kyla abejonių:

1.3.1.

šviesogrąžių atšvaitų atveju CIL matuojamas pagal 5.1.3.2.2 arba 5.3.3.3.2 punktuose aprašytą metodą, šviesogrąžį atšvaitą pirmiausia šiek tiek papurčius, kad nuo jo išorės būtų pašalintas vandens perteklius;

1.3.2.

Šviesogrąžės ženklinimo priemonės bandinio vieneto atveju šviesogrąžos koeficientas R' matuojamas pagal 7 priedą, bandinio vienetą pirmiausia šiek tiek papurčius, kad nuo jo išorės būtų pašalintas vandens perteklius.

2. AVARINIO SUSTOJIMO ŽENKLO BANDYMAS

2.1. Šviesogrąžio atšvaito arba fluorescencinės šviesogrąžės medžiagos atsparumo bandymas

2.1.1.

Ženklas (išardomi ženklai turi būti surinkti taip, kad būtų parengti naudoti) panardinamas dešimčiai minučių į 50 °C ± 5 °C temperatūros vandenį taip, kad aukščiausiai esantį viršutinės šviečiamojo paviršiaus dalies tašką nuo vandens paviršiaus skirtų apie 20 mm atstumas. Iškart po to šis šviesogrąžis atšvaitas tokiomis pačiomis sąlygomis panardinamas į 25 °C ± 5 °C temperatūros vandenį.

2.1.2.

Po šio bandymo į šviesogrąžio atšvaito atspindimąjį paviršių neturi būti prasiskverbęs vanduo. Jeigu atlikus apžiūrą nustatoma, kad vanduo prasiskverbė, įtaiso bandymo rezultatai reikalavimų neatitinka. Jei vanduo ar vandens garai prasiskverbia į fluorescencinių šviesogrąžių medžiagų kraštus, nelaikoma, kad bandymo rezultatai reikalavimų neatitinka.

2.1.3.

Jeigu atlikus apžiūrą nenustatoma, kad vanduo prasiskverbė, arba jeigu kyla abejonių, CIL vėl matuojamas tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta 7 priedo 1.2 punkte, po to, kai šviesogrąžis atšvaitas atsargiai papurtomas, kad nuo jo išorės būtų pašalintas vandens perteklius. CIL neturi būti sumažėjęs daugiau kaip 40-čia proc. verčių, užregistruotų prieš bandymą.

2.2. Vandens bandymas

Ženklas – išardomi avarinio sustojimo ženklai turi būti surenkami taip, kad juos būtų galima naudoti – panardinamas dviem valandoms į 25 °C ± 5 °C temperatūros vandenį ant lygaus talpyklos dugno taip, kad aktyvus ženklo paviršius būtų nukreiptas į viršų ir jį nuo vandens paviršiaus skirtų 5 cm atstumas. Tada ženklas išimamas ir išdžiovinamas. Nė viena įtaiso dalis negali turėti aiškių gedimo požymių, kurie galėtų pakenkti ženklo veiksmingumui.

3. ŽENKLINIMO PLOKŠTELIŲ BANDYMAS

3.1. Atsparumas vandeniui

Ne trumpesnė kaip 300 mm ilgio bandymo vieneto dalis turi būti panardinta 18 valandų į 23oC ± 5 oC temperatūros distiliuotą vandenį, po to dalis paliekama 24 valandas džiūti įprastomis laboratorijos sąlygomis.

Atlikus bandymą, dalis patikrinama. 10 mm atstumu į vidų nuo dalies krašto neturi būti požymių, dėl kurių sumažėtų plokštelės veiksmingumas.

8 PRIEDAS

IB ir IIIB klasių šviesogrąžių atšvaitų atsparumo vandens skverbčiai alternatyvios bandymų procedūros

Kaip alternatyva, gamintojo prašymu atliekami toliau nurodyti bandymai (drėgmės ir dulkių bandymas).

Drėgmės bandymas

Šiuo bandymu įvertinama, ar bandomas įtaisas atsparus drėgmės skverbčiai iš vandens purškiklio, ir nustatoma tokių įtaisų su išleidžiamosiomis angelėmis arba kitomis išorinėmis kiaurymėmis drėgmės pašalinimo geba.

2.1.

Vandens purškimo bandymo įranga

Naudojama vandens purškimo kamera su toliau nurodytomis savybėmis.

2.1.1.

Kamera

Kameroje pritvirtinamas (-i) purškiklio antgalis (-iai), pro kurį (-iuos) purškiamas kūgio formos vandens srautas pakankamu kampu, kad bandomasis įtaisas būtų visiškai sudrėkintas. Centrinė purškiklio antgalio (-ių) linija turi būti nukreipta žemyn 45° ± 5° kampu į sukamosios bandymo platformos vertikaliosios ašies pusę.

2.1.2.

Sukamoji bandymo platforma

Sukamosios bandymo platformos skersmuo – ne mažesnis kaip 140 mm, ji sukama apie vertikaliąją ašį kameros centre.

2.1.3.

Purškimo sparta

Vanduo ant įtaiso iš purškiklio purškiamas 2,5 (+1,6/-0) mm/min sparta matuojant vertikaliuoju cilindro formos surinktuvu, esančiu sukamosios bandymo platformos vertikaliosios ašies centre. Surinktuvo aukštis – 100 mm, vidinis skersmuo – ne mažesnis kaip 140 mm.

2.2.

Vandens purškimo bandymo atlikimo tvarka

Bandomasis įtaisas pritvirtinamas ant bandymo įrangos, išmatuojamas bei užregistruojamas jo pradinis CIL ir ant jo purškiamas vanduo toliau nurodytomis sąlygomis.

2.2.1.

Įtaiso kiaurymės

Visos išleidžiamosios angelės ir kitos kiaurymės paliekamos atviros. Jeigu naudojami įtaiso išleidžiamųjų angelių dangteliai, atliekamas jų bandymas.

2.2.2.

Sukimo greitis

Įtaisas sukamas apie jo vertikaliąją ašį 4,0 ± 0,5 min-1 greičiu.

2.2.3.

Jeigu šviesogrąžis atšvaitas integruotas į signalizavimo ar apšvietimo įtaisus arba su jais sugrupuotas, šie įtaisai naudojami esant projektinei įtampai pagal tokį ciklinį modelį: 5 min būna įjungti (tam tikrais atvejais veikia mirksėjimo režimu) ir 55 min būna išjungti.

2.2.4.

Bandymo trukmė

Vandens purškimo bandymo trukmė turi būti 12 valandų (12 ciklų po 5/55 min).

2.2.5.

Drėgmės pašalinimo laikotarpis

Įtaiso sukimas ir vandens purškimas sustabdomas, neatidarius kameros durelių įtaisas paliekamas 1 valandai kad būtų pašalinta drėgmė.

2.2.6.

Bandinio vertinimas

Praėjus drėgmės pašalinimo laikotarpiui apžiūrimas įtaiso vidus siekiant nustatyti, ar nesusikaupė drėgmės. Neturi būti vandens sankaupų, jų neturi atsirasti įtaisą pavertus ar pakreipus. CIL matuojamas pagal 4 priede nurodytą metodą nusausinus įtaiso vidų sausu medvilniniu skudurėliu.

2.3.

Dulkių poveikio bandymas

Šiuo bandymu įvertinamas bandomojo įtaiso atsparumas dulkių skverbčiai, galinčiai turėti didelį poveikį fotometrinėms šviesogrąžio atšvaito savybėms.

2.3.1.

Dulkių poveikio bandymo įranga

Toliau nurodomi įrenginiai, naudojami dulkių poveikio bandymui atlikti.

2.3.2.

Dulkių poveikio bandymo kamera

Bandymo kameros vidus turi būti kubo formos, kraštinės ilgis 0,9–1,5 m. Apačia gali būti piltuvo formos, kad būtų lengviau surinkti dulkes. Vidinis kameros tūris, neįskaitant piltuvo formos apačios, turi būti ne didesnis kaip 2 m3, į kamerą įdedama 3–5 kg bandymo dulkių. Kameroje bandymo dulkes turi būti įmanoma paskleisti naudojant suslėgtą orą arba pūtiklius taip, kad kameroje dulkės pasiskirstytų tolygiai.

2.3.3.

Dulkės

Bandymo dulkės – smulkūs cemento milteliai pagal standartą ASTM C 150-84. (*1)

2.3.4.

Dulkių poveikio bandymas

Bandomasis įtaisas pritvirtinamas ant bandymo įrangos, išmatuojamas bei užregistruojamas jo pradinis CIL ir atliekamas dulkių poveikio bandymas toliau nurodytomis sąlygomis.

2.3.5.

Įtaiso kiaurymės

Visos išleidžiamosios angelės ir kitos kiaurymės paliekamos atviros. Jeigu naudojami įtaiso išleidžiamųjų angelių dangteliai, atliekamas jų bandymas.

2.3.6.

Dulkių poveikis

Ant bandymo įrangos pritvirtintas įtaisas dedamas į dulkių kamerą ne mažesniu kaip 150 mm atstumu nuo sienelės. Įtaisai, kurių ilgis viršija 600 mm, padedami horizontaliai bandymo kameros centre. 5 valandų trukmės laikotarpiu dulkės kuo labiau paskleidžiamos kas 15 min po 2–15 s naudojant suslėgtą orą arba pūtiklį (-ius). Laikotarpiais, kai dulkės nesklaidomos, joms leidžiama nusėsti.

2.3.7.

Išbandytų bandinių vertinimas

Atlikus dulkių poveikio bandymą įtaiso vidus išvalomas ir nušluostomas sausu medvilniniu skudurėliu, o CIL išmatuojamas pagal 5.1.3.2.2 punkte nurodytą metodą.

(*1) Amerikos bandymų ir medžiagų draugija

9 PRIEDAS

Atsparumas degalams

70 tūrio procentų n-heptano ir 30 tūrio proc. toluolo bandymo mišinys turi būti naudojamas:

1.1.

šviesogrąžiam atšvaitui;

a)	išorinis šviesogrąžio atšvaito paviršius, ypač šviečiamasis paviršius, atsargiai nušluostomas bandymo mišinyje pamirkytu medvilniniu skudurėliu;

b)	maždaug po 5 minučių paviršius apžiūrimas. Jo paviršius neturi būti akivaizdžiai pasikeitęs, leidžiami menki paviršiaus įtrūkiai

arba

1.2.

šviesogrąžės ženklinimo priemonės bandinio vienetui;

a)	Ne trumpesnė kaip 300 mm ilgio bandinio vieneto dalis vienai minutei įmerkiama į bandymo mišinį;

b)	ištraukus paviršius sausai nuvalomas švelniu audeklu ir jame neturi būti matoma jokių pokyčių, dėl kurių sumažėtų veiksmingumas.

Avarinių sustojimo ženklų bandymas:

2.1.

ženklas ir jo apsauginė danga atskirai panardinami į talpyklą, kurioje yra 70 proc. n-heptano ir 30 proc. toluolo mišinio.

a)	Po 60 sekundžių jie išimami iš talpyklos, o skysčio perteklius nusausinamas.

b)	Tada trikampis dedamas po jo danga, o vienetas padedamas ant lygaus paviršiaus ramioje aplinkoje.

c)	Visiškai išdžiovintas ženklas neturi prikibti prie jo apsauginės dangos, jo paviršiuje neturi būti matomų pokyčių ir jokių akivaizdžių neigiamų pasikeitimų; tačiau nedideli paviršiaus įtrūkimai gali būti leidžiami.

10 PRIEDAS

Atsparumas tepalinėms alyvoms

1. Bandymo procedūra, taikoma lietiniams plastikiniams atšvaitams, pvz., IA, IB, IIIA, IIIB, IVA klasėms, ir 1 tipo avariniam sustojimo ženklui

1.1.

Išorinis šviesogrąžio atšvaito paviršius, ypač šviečiamasis paviršius, atsargiai nušluostomas detergentinėje tepalinėje alyvoje pamirkytu medvilniniu skudurėliu. Maždaug po 5 minučių paviršius nuvalomas. Tada išmatuojamas CIL (5.1.3.2.2 arba 5.3.3.3.2 punktai).

11 PRIEDAS

Atsparumas korozijai (ISO standartas 3768)

Šviesogrąžiai atšvaitai turi būti suprojektuoti taip, kad, neatsižvelgiant į paprastai tuos atšvaitus veikiančią drėgmę ir koroziją, jie išlaikytų nustatytas fotometrines ir kolorimetrines savybes. Priekinio paviršiaus atsparumas dulsvėjimui, o galinio apsauginio paviršiaus – pažaidai, patikrinamas, kai atrodo, kad pagrindinei metalinei sudėtinei daliai gali būti padarytas neigiamas poveikis.

Nuo šviesogrąžio atšvaito, arba žibinto, jeigu šis atšvaitas yra sukombinuotas su žibintu, nuėmus visas nuimamąsias detales, tas atšvaitas 50 valandų veikiamas druskos dulksna (šis laikas dalinamas į 2 etapus po 24 valandas, tarp kurių daroma 2 valandų pertrauka, kad bandinys išdžiūtų).

Druskos dulksna ruošiama 35 °C ± 2 °C temperatūroje purškiant druskos tirpalą, kuris paruošiamas:

3.1.

lietinių plastikinių atšvaitų, pvz., IA, IB, IIIA, IIIB, IVA klasių, ir 1 tipo avarinio sustojimo ženklo atveju:

ištirpdžius 20 ± 2 natrio chlorido svorio dalis 80 dalių distiliuoto vandens, kuriame priemaišų yra ne daugiau kaip 0,02 proc.

3.1.1.

Iš karto po bandymo bandinyje neturi būti nustatyta jokių pernelyg didelės korozijos, galinčios sumažinti atšvaito veiksmingumą, požymių.

3.2.

Šviesogrąžių ženklinimo priemonių bandinio vieneto atveju:

ištirpdžius 5 natrio chlorido svorio dalis 95 dalių distiliuoto vandens, kuriame priemaišų yra ne daugiau kaip 0,02 proc.

3.2.1.

Iš karto po bandymo pavyzdyje neturi būti matoma ženklo veiksmingumą mažinančios korozijos požymių.

Šviesogrąžos ploto šviesogrąžos koeficientas R', matuojant, kai apšvietimo kampas ß2 = 5° ir stebėjimo kampas α = 20'2 = 5 ir stebėjimo kampas α = 20' po 48 valandų atsikūrimo trukmės, kaip apibrėžta 7 priede, turi būti ne mažesnis už 9 lentelėje ir ne didesnis už to priedo 10 lentelėje nustatytą vertę. Prieš matuojant paviršius nuvalomas, kad būtų pašalintos druskos miglos nuosėdos.

12 PRIEDAS

Šviesogrąžio atšvaito pasiekiamos galinės pusės atsparumas

Šviesogrąžio atšvaito pasiekiamos galinės pusės atsparumas lietinių plastikinių atšvaitų, pvz., IA, IB, IIIA, IIIB, IVA klasių, ir 1 tipo avarinio sustojimo ženklo atveju.

Atvirkščioji šviesogrąžio atšvaito pusė nuvaloma standžiu nailono šepetėliu.

Lietinių plastikinių atšvaitų, pvz., IA, IB, IIIA, IIIB, IVA klasių, avarinio sustojimo ženklo atveju nuvalius šviesogrąžio atšvaito atvirkščiąją pusę su standžiu nailono šepetėliu, ant atvirkščiosios pusės vienai minutei uždedamas medvilninis skudurėlis, pamirkytas 9 priede nurodytame mišinyje. Tada medvilninis skudurėlis nuimamas ir šviesogrąžis atšvaitas paliekamas išdžiūti.

1 tipo avarinio įspėjamojo ženklo lietinių plastikinių atšvaitų atveju nuvalius šviesogrąžio atšvaito atvirkščiąją pusę, ji vienai minutei užpilama arba gerai sudrėkinama 9 priede apibrėžtu mišiniu. Tada degalai pašalinami ir įtaisas paliekamas išdžiūti.

Pasibaigus garavimui, atvirkščioji pusė nuvaloma tuo pačiu šepetėliu kaip ir anksčiau.

Visą atspindinčiąja danga padengtą atvirkščiąją pusę užtepus tušu, išmatuojamas CIL (5.1.3.2.2 arba 5.3.3.3.2 punktai).

1 tipo avarinio įspėjamojo ženklo lietinių plastikinių atšvaitų atveju CIL neturi būti sumažėjęs daugiau kaip 40-čia proc. verčių, užregistruotų prieš bandymą. Šis bandymas netaikomas fluorescencinėms šviesogrąžėms medžiagoms.

13 PRIEDAS

Atsparumas klimatiniam poveikiui

1. Atsparumas klimatiniam poveikiui šviesogrąžių ženklinimo priemonių bandinio vienetų atveju

1.1.

Procedūra. Kiekvienam bandymui imami du bandinio vienetai. Vienas pavyzdys laikomas tamsioje ir sausoje talpoje vėlesniam naudojimui kaip „etaloninis nepaveiktas pavyzdys“.

1.2.

Antrasis bandinys veikiamas apšvietimo šaltiniu ir su juo atliekamas 22 priede aprašytas temperatūros ir švitinimo bandymas, jei to reikalaujama pagal atitinkamą šios taisyklės 5 punktą:

a)	Šviesogrąžis atšvaitas arba šviesogrąžė medžiaga turi būti veikiama tol, kol mėlyna spalva Nr. 7 pustonių skalėje išbluks iki Nr. 4;

b)	fluorescencinė medžiaga arba fluorescencinė / šviesogrąžė medžiaga turi būti veikiama tol, kol mėlyna spalva Nr. 5 pustonių skalėje išbluks iki Nr. 4.

1.3.

Po šio bandymo pavyzdys nuplaunamas neutraliu dezinfekciniu tirpalu, išdžiovinamas ir patikrinama, ar jis atitinka 1.4 ir 1.5 punktų reikalavimus.

1.4.

Išvaizda

Jokioje paveiktojo pavyzdžio vietoje neturi būti įtrūkių, suaižėjimo, įskilimų, pūslėjimosi, sluoksniavimosi, deformacijų, kreidėjimo, dėmėto išblukimo arba korozijos požymių.

Ant bandinio neturi būti jokių matomų pažeidimų, pvz., įtrūkimų, fluorescencinės arba fluorescencinės šviesogrąžės medžiagos suaižėjimo ar lupimosi.

1.5.

Spalvos patvarumas

Paveiktojo pavyzdžio spalvos vis dar turi atitikti šios taisyklės 5 punkte atitinkamam šviesogrąžiam atšvaitui nustatytus reikalavimus.

1.6.

Poveikis šviesogrąžės medžiagos šviesogrąžiam koeficientui:

1.6.1.

atliekant šį patikrinimą matuojama tik kai stebėjimo kampas α = 20' ir apšvietimo kampas ß2 = 5° taikant 7 priede nurodytą metodą;

1.6.2.

paveiktojo sauso pavyzdžio šviesogrąžos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. šios taisyklės 5 punkte nurodytų verčių.

2. Atsparumas klimatiniam poveikiui avarinių sustojimo ženklų atveju

2.1.

Skaisčio koeficiento ir fluorescencinių (1 tipo avarinio sustojimo ženklo) bei fluorescencinių šviesogrąžių (2 tipo avarinio sustojimo ženklo) medžiagų spalvos atsparumo klimatiniam poveikiui bandymas.

2.2.

Turi būti atliekamas vieno iš fluorescencinės medžiagos bandinių, pateiktų pagal šios taisyklės 3.1 punktą, temperatūros ir švitinimo bandymas, kaip aprašyta 22 priede, kol pasiekiamas etaloninio bandinio Nr. 5 atspalvis Nr. 4 pustonių skalėje arba dėl šviesos poveikio mėlynos vilnos atsparumo šviesai etaloninio bandinio Nr. 5 atspalvis išblunka iki Nr. 4 pustonių skalėje, kad jį būtų galima veikti lankine ksenono lempa.

2.3.

Šviesogrąžio atšvaito su fluorescencine medžiaga spalvos koordinatės ir skaisčio koeficientas (žr. 3 punktą) po šio bandymo turi atitikti šios taisyklės 5 punkte pateiktą specifikaciją.

Skaisčio koeficientas turi atitikti šios taisyklės 5 punkto reikalavimus ir neturi padidėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su verte, nustatyta pagal šios taisyklės 5 punktą.

2.4.

Jei fluorescencinė medžiaga yra lipni plėvelė, kurios ankstesnio patvirtinimo bandymo metu atlikti anksčiau paminėti bandymai buvo sėkmingi, bandymo kartoti nereikia; pranešimo apie patvirtinimą (1 priedas) 12 punkte („Pastabos“) įrašoma atitinkama pastaba.

3. Atsparumas klimatiniam poveikiui šviesogrąžių ženklinimo plokštelių atveju

3.1.

Procedūra. Kiekvienam bandymui imami du pavyzdžio vienetai (žr. JT taisyklės Nr. 48 2.4.17.4 punktą). Vienas pavyzdys laikomas tamsioje ir sausoje talpoje vėlesniam naudojimui kaip „etaloninis nepaveiktas pavyzdys“.

Antrasis pavyzdys veikiamas apšvietimo šaltiniu pagal ISO standarto 105 - B02 - 1978 4.3.1 skirsnio nuostatas; šviesogrąžė medžiaga turi būti veikiama tol, kol mėlyna spalva Nr. 7 pustonių skalėje išbluks iki Nr. 4, o fluorescencinė medžiaga – tol, kol mėlyna spalva Nr. 5 pustonių skalėje išbluks iki Nr. 4. Po šio bandymo pavyzdys nuplaunamas neutraliu dezinfekciniu tirpalu, išdžiovinamas ir patikrinama, ar jis atitinka 3.2–3.4 punktų reikalavimus.

3.2.

Išvaizda. Jokioje paveiktojo bandinio vietoje neturi būti įtrūkių, sandarinimo ar taškinės korozijos, pūslėjimosi, sluoksniavimosi, deformacijų, kreidėjimo, dėmėto išblukimo arba korozijos požymių.

Susitraukimas bet kuria tiesine kryptimi neturi būti didesnis kaip 0,5 proc., taip pat neturi būti sukibimo pablogėjimo požymių, pvz., krašto pakilimo nuo pagrindo

3.3.

Spalvos patvarumas. Paveikto pavyzdžio spalvos turi atitikti 5.7.5 punkto reikalavimus.

3.4.

Poveikis šviesogrąžės medžiagos šviesogrąžiam koeficientui:

3.4.1.

Atliekant šį patikrinimą matuojama tik ties 20' stebėjimo kampu ir 5 laipsnių apšvietimo kampu 5.7.4 punkte nurodytu būdu.

3.4.2.

paveiktojo sauso pavyzdžio šviesogrąžos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. 5.7.4 punkto 12 lentelėje nurodytų verčių.

3.4.3.

Tada pavyzdys veikiamas dirbtiniais krituliais, kaip aprašyta standarto EN 13422(2004) („Vertikalieji kelio ženklai. Kilnojami deformuojamieji įspėjamieji įtaisai ir apibrėžimo įtaisai. Kilnojami kelio ženklai. Kūgiai ir cilindrai“) 7.7 punkte, ir jo skaisčio intensyvumo koeficientas šiomis sąlygomis turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. vertės, gautos išmatavus sauso oro sąlygomis, kaip paaiškinta 3.4.2 punkte.

Galima naudoti kitokius purkštukus, nei aprašyta standarto EN 13422(2004) 7.7 punkte, jei pasiekiamas toks pat dirbtinių kritulių rezultatas (pvz., vandens pasiskirstymas ant bandinio paviršiaus).

14 PRIEDAS

Fotometrinių savybių pastovumas

Patvirtinimą suteikianti institucija turi teisę patikrinti naudojamų šviesogrąžių priemonių, naudojamų kaip skiriamieji arba grafiniai ženklai, optinių savybių pastovumą.

Tuos pačius bandymus gali atlikti susitariančiųjų šalių, kuriose buvo suteiktas patvirtinimas, tipo patvirtinimo institucijos. Jei pasitaiko vieno tipo šviesogrąžės medžiagos „pastovieji trūkumai naudojant“, išbandyti medžiagos bandiniai turi būti perduoti patvirtinimą suteikusiai institucijai, kad ši juos įvertintų.

Jei kitų kriterijų nėra, to tipo šviesogrąžei medžiagai įrašas „pastovieji trūkumai naudojant“ turi būti nustatytas pagal 4.1 punktą.

Patvirtinimą suteikusi institucija turi teisę patikrinti naudojamų galinių ženklinimo plokštelių optinių savybių pastovumą laiko požiūriu.

Šalių, išskyrus šalį, kurioje suteiktas patvirtinimas tipo patvirtinimo institucijos savo teritorijoje gali atlikti panašius patikrinimus. Jei pastebimas naudojamos ženklinimo plokštelės tipo sisteminis defektas, minėtos institucijos gali perduoti patvirtinimą suteikusiai institucijai prašymą pateikti nuomonę apie bet kokias tikrintinas sudedamąsias dalis.

Jei nėra kitų kriterijų, naudojamos galinės ženklinimo plokštelės tipo „sisteminio defekto“ sąvoka aiškinama atsižvelgiant į 4.1 punktą.

15 PRIEDAS

Atsparumas valymui šviesogrąžių ženklinimo priemonių bandinio vieneto atveju

1. RANKINIS VALYMAS

Bandinys, išteptas valymo priemaišų turinčios tepamosios alyvos ir grafito mišiniu, naudojant švelnų alifatinį tirpiklį, pvz., n-heptaną, turi būti lengvai nuvalomas nepažeidžiant šviesogrąžių paviršių; paskui nuplaunamas neutralia valymo priemone.

2. AUTOMATINIS PLOVIMAS

Kai bandomoji sudedamoji dalis veikiama įprastinėmis montavimo sąlygomis 60 sekundžių purškiant nuolatinę srovę, bandinyje neturi būti matoma šviesogrąžio paviršiaus pažeidimų, atsilupimo nuo pagrindo arba atsiskyrimo nuo bandinio montavimo paviršiaus ir turi būti paisoma šių parengiamųjų reikalavimų:

a)	vandens ir (arba) ploviklio tirpalo slėgis turi būti 8 ± 0,2 MPa;

b)	vandens ir (arba) ploviklio tirpalo temperatūra turi būti 60° - 5 °C;

c)	vandens ir (arba) ploviklio tirpalo srovės greitis turi būti 7 ± 1 l/min;

d)	plovimo žarnos antgalis turi būti 600 ± 20 mm atstumu nuo šviesogrąžio paviršiaus;

e)	plovimo žarna turi būti nukreipta ne didesniu nei 45 laipsnių kampu nuo ašies, statmenos šviesogrąžiam paviršiui;

f)	turi būti naudojamas 40 laipsnių pokrypio purkštukas, kuriuo gaunamas platus vėduoklinis pasiskirstymas.

16 PRIEDAS

Sukibimo tvirtumas

1. Šviesogrąžių ženklų sukibimo tvirtumas (kai naudojamos lipniosios medžiagos)

1.1.

Šviesogrąžių medžiagų sukibimas nustatomas po 24 valandų trukmės kietėjimo atliekant atlupimo 90 laipsnių kampu bandymą tempimo stiprumo bandymų stende.

1.2.

Šviesogrąžės priemonės neturi būti įmanoma pašalinti nepažeidžiant medžiagos.

1.3.

Šviesogrąžes medžiagas turi būti įmanoma pašalinti nuo pagrindo taikant bent 10 N jėgą 25 mm plotyje 300 mm per minutę greičiu.

2. Šviesogrąžių galinių ženklinimo plokštelių medžiagų sukibimo tvirtumas (kai naudojamos lipniosios medžiagos)

2.1.

Šviesogrąžių medžiagų sukibimas nustatomas po 24 valandų trukmės kietėjimo atliekant lupimo 90 laipsnių kampu bandymą tempimo stiprumo bandymų stende.

2.2.

Turi būti nustatytas laminuotų arba padengtų šviesogrąžių ir fluorescencinių medžiagų sukibimas.

2.3.

Bet kokios rūšies dengiamosios medžiagos neturi būti įmanoma pašalinti nenaudojant įrankių arba nepažeidžiant medžiagos.

2.4.

Sluoksniuotas medžiagas (pvz., lipniąsias juosteles) pašalinti nuo pagrindo turi būti įmanoma taikant bent 10 N jėgą 25 mm plotyje 300 mm per minutę greičiu.

17 PRIEDAS

Lenkimas. Šviesogrąžiai ženklai

Pavyzdžiams, kurie turi būti klijuojami prie lankstaus paviršiaus, taikomi šie reikalavimai:

Pavyzdžio vieneto 50–300 mm dydžio pavyzdys priklijuojamas ant 3,2 mm bandymo šerdies ir vieną kartą perlenkus išilgai palaikomas 1 sekundę.

Bandymo temperatūra yra 23 °C ± 2 °C.

Pastaba:

siekiant palengvinti bandymą, lipni pusė apipurškiama talko milteliais, kad bandinys nepriliptų prie šerdies.

Po šio bandymo neturi būti matoma jokių paviršiaus įtrūkių ir jokių matomų pokyčių, dėl kurių sumažėtų veiksmingumas.

18 PRIEDAS

Atsparumas smūgiams

1. GALINĖS ŽENKLINIMO PLOKŠTELĖS (IŠSKYRUS KUBO FORMOS PLASTIKINIUS KAMPINIUS ATŠVAITUS)

Kai 25 mm skersmens vientiso plieno rutulys iš 2 m aukščio numetamas ant laikomo ženklo šviesogrąžio ir fluorescencinio paviršių 23 ± 2oC aplinkos temperatūros sąlygomis, medžiaga neturi įtrūkti arba atsiskirti nuo pagrindo didesniu kaip 5 mm atstumu nuo paveiktosios vietos.

2. IVA KLASĖS ŠVIESOGRĄŽIAI ATŠVAITAI

Šviesogrąžis atšvaitas pritvirtinamas tokiu pačiu būdu, kaip jis tvirtinamas transporto priemonėje, bet lęšis turi būti horizontalioje padėtyje ir nukreiptas į viršų.

13 mm skersmens nušlifuotas kietas metalo kamuoliukas vieną kartą metamas vertikaliai ant centrinės lęšio dalies iš 0,76 m aukščio. Galima koreguoti kamuoliuko kritimo kryptį, bet negalima riboti jo laisvojo kritimo.

Pagal šį metodą atliekant šviesogrąžio atšvaito bandymą esant kambario temperatūrai, lęšis neturi įskilti.

19 PRIEDAS

Ženklų standumas

1. 1, 2, 3, 4 IR 5 KLASĖS

1.1.

Galinė ženklinimo plokštelė ant dviejų atramų tvirtinama taip, kad atramos būtų lygiagrečios trumpesniam ženklo kraštui, o atstumas nuo bet kurios atramos iki gretimo plokštelės krašto turi būti ne didesnis kaip L 10, kai L yra didesnis bendras plokštelės matmuo. Tada ant ženklo uždedami šratų arba sauso smėlio maišai, tolygiai paskirstytu 1,5 kN/m2 slėgiu. Ženklo deformacija matuojama taške tarp atramų.

1.2.

Kai bandymas atliekamas kaip aprašyta 1 punkte, didžiausia ženklo deformacija veikiant bandymo apkrovai neturi viršyti vienos dvidešimtosios atstumo tarp 1 punkte nurodytų atramų, o liekamoji deformacija nuėmus apkrovą neturi viršyti vienos penktosios išmatuotos deformacijos veikiant apkrovai.

2. SMV KLASĖ

2.1.

Įtvirtinimo įtaiso spaustuvais trikampis ženklas tvirtai laikomas už vieno iš ilgesniųjų šonų, neužgriebiant daugiau kaip 20 mm. Priešingai viršūnei taikoma 10 N jėga, statmena plokštumai.

2.2.

Viršūnė jėgos veikimo kryptimi neturi pajudėti daugiau kaip 40 mm.

2.3.

Nustojus taikyti jėgą, ženklas turi akivaizdžiai grįžti į pradinę padėtį. Gali likti ne didesnis kaip 5 mm dydžio nuokrypis.

20 PRIEDAS

Tolesnės 1 ir 2 tipų avarinio sustojimo ženklų bandymo procedūros

1. PROŠVAISOS BANDYMAS

1.1.

Turi būti sėkmingi toliau nurodyti avarinio sustojimo ženklo bandymai.

1.1.1.

Atliekant šį bandymą, apverstos tuščiavidurės piramidės formos A5-X brėžinyje pavaizduotas prietaisas dedamas ant horizontalios pagrindo plokštumos.

1.1.2.

Atskiros prie žemės pritvirtintos atramos viena po kitos dedamos į bandymo prietaiso kvadratinę angą. Reikalaujama, kad kiekvienos atramos bandymo metu būtų nustatyta bandymo prietaiso padėtis avarinio sustojimo ženklo ir jo atraminio įtaiso atžvilgiu, kuri būtų palanki ženklui ir užtikrintų, kad:

1.1.2.1.

visos atramos tuo pačiu metu yra ant pagrindo plokštumos;

1.1.2.2.

už bandymo prietaiso apimamos srities ribų atstumas tarp pagrindo plokštumos ir ženklo dalių bei atraminio įtaiso yra ne mažesnis kaip 50 mm (išskyrus atramas).

2. MECHANINIS KIETUMO BANDYMAS

2.1.

Kai avarinis sustojimo ženklas pastatytas taip, kaip reikalauja gamintojas, o jo pagrindai gerai įtvirtinti, ženklo viršūnė, lygiagreti atraminiam paviršiui ir statmena apatinei trikampio pusei, veikiama 2 N jėga.

2.2.

Ženklo viršūnė jėgos veikimo kryptimi neturi judėti daugiau kaip 5 cm.

2.3.

Atlikus bandymą, įtaiso padėtis neturi labai skirtis nuo pradinės padėties.

3. ATSPARUMO KARŠČIUI IR ŽEMAI TEMPERATŪRAI BANDYMAS

3.1.

Avarinio sustojimo ženklas apsauginėje dangoje, jei ji yra, 12 nepertraukiamų valandų turi būti laikomas sausoje aplinkoje 60 °C ± 2 °C temperatūroje.

3.2.

Atlikus bandymą, įtaise neturi būti jokių įtrūkių arba matomos deformacijos; tai visų pirma taikoma šviesogrąžiam atšvaitui. Danga turi būti lengvai atidaroma ir neprikibti prie ženklo.

3.3.

Atlikus atsparumo karščiui bandymą ir po to 12 nepertraukiamų valandų avarinio sustojimo ženklą laikius 25 °C ± 5 °C temperatūroje, po apsaugine danga esantis ženklas dar 12 valandų laikomas sausoje aplinkoje -40 °C ± 2 °C temperatūroje.

3.4.

Iš karto po įtaiso išėmimo iš šaltos patalpos ant jo, ypač jo optinių dalių, neturi būti jokių įtrūkimų ar matomos deformacijos. Apsauginę dangą, jei ji yra, turi būti įmanoma tinkamai atidaryti, ji neturi nei įplyšti, nei prikibti prie avarinio sustojimo ženklo.

4. KELIO PAVIRŠIAUS ŠIURKŠTUMO NUSTATYMAS TAIKANT „SMĖLIO PAPLŪDIMIO“ METODĄ

4.1. Metodo esmė

4.1.1.

Šio metodo esmė – apibūdinti ir tam tikru mastu nustatyti tos kelio paviršiaus dalies, ant kurios, atliekant stabilumo prieš vėją bandymą, pastatomas avarinis sustojimo ženklas, geometrinį šiurkštumą, kaip reikalaujama 5 priedo 10 punkte.

4.2. Metodo principas

4.2.1.

Žinomas smėlio tūris V tolygiai apskritimo forma paskirstomas ant važiuojamosios kelio dalies paviršiaus. Naudojamo tūrio ir ploto S santykis apibrėžiamas kaip „vidutinis smėlio gylis“ HS ir išreiškiamas milimetrais:

4.2.2.

Bandymas atliekamas naudojant apvalių smiltelių sausą smėlį, kurio smiltelių dydis yra nuo 0,160 mm iki 0,315 mm. Naudojamas kiekis – 25 ml ± 0,15 ml. Smėlis paskirstomas ant paviršiaus, ant kurio bandymas atliekamas naudojant plokščią apskritą 65 mm skersmens diską, kurio viena pusė padengta 1,5–2,5 mm storio gumos lakštu, o ant kitos yra tinkama rankenėlė. Jei smėliu padengto apskrito ploto skersmuo yra D mm, vidutinis smėlio gylis apskaičiuojamas pagal formulę:

4.3. Bandymo eiga

4.3.1.

Paviršius, ant kurio atliekamas bandymas, turi būti sausas ir iš pradžių nuvalomas minkštu šepečiu, kad būtų pašalintas purvas ar žvirgždas.

4.3.2.

Tada smėlis, kuriuo buvo pripildyta atitinkama talpykla, į vieną krūvą išpilamas ant bandomojo paviršiaus. Tuomet smėlis ant paviršiaus atsargiai paskirstomas guma padengtu disku pakartotinai darant sukamuosius judesius taip, kad susidarytų kuo didesnis smėliu padengtas apvalus plotas. Tada smėlis užpildys visus įdubimus ir duobutes.

4.3.3.

Paprastai du taip susidariusio „paplūdimio“ skersmenys išmatuojami statmenai vienas kitam. Vidutinė vertė suapvalinama 5 mm tikslumu, o smėlio gylis HS apskaičiuojamas pagal 4.2.2 punkte pateiktą formulę.

4.3.4.

Ant atraminio paviršiaus atliekami šeši tokio pobūdžio bandymai, o bandomosios dalys kuo tolygiau paskirstomos ant bandomojo paviršiaus. Bendras gautų rezultatų vidurkis nurodomas kaip vidutinis kelio paviršiaus, ant kurio buvo pastatytas avarinis sustojimo ženklas, smėlio gylis HS.

5. STABILUMO PRIEŠ VĖJĄ BANDYMAS

5.1.

Avarinis sustojimo ženklas pastatomas vėjo tunelyje, ant pagrindo, kurio matmenys yra maždaug 1,50 m ir 1,20 m, o paviršius sudarytas iš P36 tipo abrazyvinės medžiagos, atitinkančios FEPA (**) specifikaciją 43-1-2006. Šis paviršius apibūdinamas pagal geometrinį šiurkštumą, HS = 0,5 mm ± 0,05 mm, kuris apibrėžiamas ir nustatomas pagal šios taisyklės 4 priede nurodytą vadinamąjį „smėlio paplūdimio“ metodą.

Siekiant išvengti, krintančio šviesos srauto virš pagrindo paviršiaus laminarinio paribio sluoksnio, šiame pagrinde turėtų būti dalytuvas ir pagrindas turėtų būti įrengtas taip, kad srautas būtų visiškai aplink dalytuvą.

5.2.

Taikomos šios oro srauto sąlygos:

a)	oro srautas turi pasiekti 180 Pa dinaminį slėgį ir turėti vienalytį srauto lauką, kuriame nėra turbulencijos;

b)	srauto lauko matmenys turi būti tokie, kad horizontaliai kiekvienam kampui ir vertikaliai avarinio sustojimo ženklo viršūnei iki šio srauto lauko ribos linijos būtų ne mažesnis kaip 150 mm atstumas;

c)	oro srautas (srauto laukas) turi būti lygiagretus atraminiam paviršiui ta kryptimi, kuri, atrodo, yra nepalankiausia stabilumui;

d)	uždaro vėjo tunelio atveju avarinio sustojimo ženklo plotas turi būti ne didesnis kaip 5 proc. uždaro vėjo tunelio skerspjūvio ploto.

5.3.

Taip pastačius avarinio sustojimo ženklą, jis 3 minutes veikiamas atviro oro srauto.

5.4.

Avarinis sustojimo ženklas neturi nuvirsti ar pasislinkti. Tačiau sąlyčio su kelio paviršiumi taškai gali būti nežymiai pasislinkę ne daugiau kaip 5 cm.

5.5.

Šviesogrąžė trikampė įtaiso dalis nuo pradinės padėties neturi pasisukti daugiau kaip 10° aplink horizontalią arba vertikalią ašį. Sukimasis aplink horizontalią arba vertikalią ašį nustatomas naudojant pagrindui ir oro srautui statmeną virtualią plokštumą pradinėje šviesogrąžės trikampės įtaiso dalies padėtyje.

(**) FEPA: Europos abrazyvinių medžiagų gamintojų federacija, Avenue Reille 20, 75014 Paryžius, Prancūzija.

21 PRIEDAS

IA, IB, IIIA, IIIB ir IVA klasių šviesogrąžių atšvaitų spalvos patvarumas (1)

Patvirtinimą suteikusi tipo patvirtinimo institucija turi teisę patikrinti eksploatuojamo tipo šviesogrąžio atšvaito spalvos patvarumą.

Šalių, išskyrus šalį, kurioje suteiktas patvirtinimas tipo patvirtinimo institucijos savo teritorijoje gali atlikti panašius patikrinimus. Jei pastebimas eksploatuojamo šviesogrąžio atšvaito tipo sisteminis defektas, tipo patvirtinimo institucijos perduoda bet kokias patikrinti paimtas sudedamąsias dalis patvirtinimą suteikusiai institucijai ir paprašo jos pateikti nuomonę.

Jei nėra kitų kriterijų, eksploatuojamo šviesogrąžio atšvaito tipo „sisteminio defekto“ sąvoka aiškinama, kaip apibrėžta šios taisyklės 3.6.1 punkte.

(1) Nepaisant šviesogrąžių atšvaitų spalvos patvarumo tikrinimo bandymų svarbos, esant dabartiniam žinių lygiui, ribotos trukmės laboratoriniais bandymais spalvos patvarumo įvertinti dar neįmanoma.

22 PRIEDAS

Spalvos atsparumas dirbtinei šviesai. Avarinių sustojimo ženklų lankinės ksenono lempos bandymas

1. TAIKYMO SRITIS

Šiame priede apibrėžiamas metodas, skirtas nustatyti visų rūšių ir visų formų bandomųjų bandinių atsparumą dirbtinio šviesos šaltinio, atstojančio natūralią dienos šviesą (D65), poveikiui.

2. PRINCIPAS

Bandytinų bandinių pavyzdys nurodytomis sąlygomis veikiamas dirbtine šviesa kartu su mėlynos vilnos etalonu, kaip nurodyta.

3. ETALONINĖS MEDŽIAGOS

Šiame priede minėtos spalvos patvarumo vertės nustatomos jas lyginant su mėlynos vilnos etalonais, kuriems taikoma apšvita, siekiant patikrinti didžiausią leidžiamą spinduliuotę kaip didžiausią kontrastą, nustatytą šioje JT taisyklėje.

3.1.

Europoje sukurti ir pagaminti mėlynos vilnos etalonai žymimi skaitmeniniu rodmeniu nuo 1 iki 8. Šie etalonai yra mėlynos vilnos audiniai, dažyti A22-1 lentelėje išvardytais dažais. Atliekant šioje taisyklėje nustatytą bandymo procedūrą, aprašytą šiame priede, naudojami tik A22-1 lentelėje aprašyti mėlynos vilnos 5 ir 7 etalonai.

A22-1 lentelė

Mėlynos vilnos 5 ir 7 etalonų dažai

Etalonas	Dažai (spalvos indekso rodmuo) (1)
5	Cl rūgštinis mėlynasis 47
7	Cl ištirpintas mėlynasis 5

4. PUSTONIŲ SKALĖ

Pustonių skalė, skirta nustatyti bandinių spalvos pokyčius atliekant spalvos patvarumo bandymus. Tikslūs kolorimetriniai skalės reikalavimai pateikti šio priedo 1 priedėlyje.

4.1.

Skalės naudojimas aprašytas šio priedo 1 priedėlio 2 punkte.

5. LANKINĖS KSENONO LEMPOS APARATAS

Aparatas turi būti oru arba vandeniu aušinamas ksenono lanko klimatinio poveikio žibintas, galintis paveikti bandinius pagal EN ISO 4892-2.

5.1.

Poveikio sąlygos turi atitikti A22-2 lentelėje nurodytus reikalavimus.

A22-2 lentelė

Dirbtinio klimatinio poveikio bandymo parametrai

Poveikio parametrai	Oru aušinama lempa	Vandeniu aušinama lempa
Šviesos / tamsos / vandens purškimo ciklas	Nepertraukiama šviesa nepurškiant vandens	Nepertraukiama šviesa nepurškiant vandens
Juodojo kūno standarto temperatūra vien šviesos laikotarpiu	(47 ± 3) °C naudojant juodojo kūno standarto termometrą	(47 ± 3) °C naudojant juodojo kūno standarto termometrą
Santykinis drėgnis	Maždaug 40 proc.	Maždaug 40 proc.
Filtrai	Langų stiklų filtrų reikalavimus žr. 5.2 punkte	Langų stiklų filtrų reikalavimus žr. 5.2 punkte
Apšvita (W/m2), kontroliuojama esant:
Bangos ilgio intervalui 300 nm–400 nm	42 ± 2	42 ± 2
Bangos ilgio intervalui 300 nm–800 nm	550	630

1 pastaba:

bandiniui apipurkšti skirtame vandenyje turėtų būti ne daugiau kaip 1 ppm silicio dioksido. Dėl didesnio silicio dioksido kiekio ant bandinių gali atsirasti dėmių ir kisti rezultatai. Reikiamo grynumo vanduo gali būti gaunamas distiliuojant arba kartu dejonizuojant ir taikant atvirkštinio osmoso principą.

2 pastaba:

nors apšvitos lygiai turėtų būti nustatyti pagal pirmiau nurodytus lygius, filtrų amžiaus ir pralaidumo bei kalibravimo svyravimai paprastai reiškia, kad apšvitos paklaida paprastai bus apie ± 10 proc.

5.2.

Šviesos šaltinis

Šviesos šaltinį sudaro lankinė ksenono lempa, kurios susietoji spalvinė temperatūra yra 5 500 K–6 500 K ir kurios dydis priklausys nuo naudojamo aparato tipo. Lankinėje ksenono lempoje turi būti naudojami filtrai, kuriais galima pagrįstai imituoti saulės spinduliuotę, filtruojamą įprastu lango stiklu. 3 lentelėje pateikiami filtruoto ksenono lanko santykiniai spektrinės apšvitos reikalavimai. Apšvitos prietaiso tiekėjas privalo pateikti būtiną patvirtinimą, kad jų tiekiami filtrai, skirti naudoti atliekant šiame standarte aprašytus poveikio bandymus, atitinka A22-3 lentelėje pateiktus reikalavimus.

A22-3 lentelė

Santykiniai langų stiklų filtrų a, b, c, d, e spektrinės apšvitos reikalavimai, skirti šiame standarte naudojamiems lankiniams ksenono prietaisams.

Spektrinio diapazono

bangos ilgis λ (nm)

Mažiausiai % (c)

CIE Nr. 85, 4 lentelė ir lango stiklas % (d) , (e)

Daugiausiai % (c)

l < 300

0,29

300 ≤ λ ≤ 320

0,1

≤ 1

2.8

320 < λ ≤ 360

23,8

33,1

35,5

360 < λ ≤ 400

62,4

66,0

76,2

A22-3 lentelėje pateikti duomenys yra apšvita tam tikrame diapazone, išreikšta bendros 290–400 nm bangos ilgio apšvitos procentine dalimi. Siekiant nustatyti, ar konkretus ksenono lankui skirtas filtras arba filtrų rinkinys atitinka A22-3 lentelėje nurodytus reikalavimus, turi būti išmatuota 250–400 nm bangos ilgio spektrinė apšvita. Tada bendra apšvita kiekviename bangų ilgio diapazone susumuojama ir padalijama iš bendros 290–400 nm bangos ilgio apšvitos.

A22-3 lentelėje pateikti mažiausi ir didžiausi duomenys grindžiami daugiau kaip 30 vandeniu ir oru aušinamų ksenono lankų su įvairių partijų ir amžiaus langų stiklų filtrais spektrinės apšvitos matavimų. Spektrinės apšvitos duomenys skirti filtrams ir ksenono degikliams pagal prietaiso gamintojo pateiktas sendinimo rekomendacijas. Gavus daugiau spektrinės apšvitos duomenų, galimi nedideli ribinių verčių pokyčiai. Mažiausi ir didžiausi duomenys yra ne mažiau kaip trys sigma ribos nuo vidurkio visų matavimų atveju.

5.3.

Mėlynos vilnos blukumo etalonų, veikiamų lankine ksenono lempa, šviesos poveikio ekvivalentai

A22-4 lentelė

Mėlynos vilnos etalonas

Mėlynos vilnos etalonas		420 nm	300 nm–400 nm
Nr.		kj/m2	kj/m2
5	L6	340	13 824
7	L8	1 360	55 296

4 pakopos spalvos pokyčiui pustonių skalėje

6. Procedūra (mėlynos vilnos etalonai)

6.1.

Ant laikiklių pritvirtinti bandiniai dedami į aparatą ir nuolat veikiami klimatinių veiksnių, taikant toliau aprašytą metodą.

6.2.

Tuo pačiu metu veikiami ant kartono pritvirtinti mėlynos vilnos etalonai, veikiamas kiekvieno iš jų trečdalis.

6.3.

Tik viena bandinių pusė veikiama klimatinių veiksnių ir šviesos.

6.4.

Kol pavyzdžiai džiovinami, bandymo kameroje esantis oras nedrėkinamas.

Pastaba: Faktinės klimatinio poveikio bandymo sąlygos priklauso nuo naudoto bandymo aparato rūšies.

6.5.

Prieš pritvirtinant bandymui skirtus bandinius, jie džiovinami ore ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje.

6.6.

Paveikta mėlyna vilna apkarpoma ir pritvirtinama taip, kad jos matmenys būtų ne mažesni kaip 15 mm ir 30 mm, po vieną iš abiejų originalo dalies, kuri buvo apkirpta iki tokio paties dydžio ir formos, kaip ir bandiniai, pusių.

6.7.

Nepaveikti originalaus audinio bandiniai, identiški bandomiesiems audiniams, turi būti naudojami kaip etalonai, kad atliekant klimatinio poveikio bandymą juos būtų galima palyginti su pavyzdžiais.

(1) Spalvų indeksą (trečiąjį leidimą) paskelbė Dažytojų ir koloristų draugija, P.O. Box 244, Perkin House, 82 Grattan Road, Bradford BD1 2JB, JK, ir Amerikos tekstilės chemikų ir koloristų asociacija, P.O. Box 12215, Research Triangle Park, NC 27709-2215, JAV.

(c) Skiltys „Mažiausiai“ ir „Daugiausiai“ nebūtinai sudarys 100 proc., nes jos atitinka mažiausius ir didžiausius naudotus duomenis. Bet kurios individualios spektrinės apšvitos atveju apskaičiuota A22-3 lentelėje nurodytų diapazonų procentinė dalis bus lygi 100 proc. Bet kurios individualios lankinės ksenono lempos su langų stiklų filtrais atveju apskaičiuota procentinė dalis kiekviename diapazone turi neviršyti A22-2 lentelėje nurodytų mažiausių ir didžiausių ribų. Galima tikėtis, kad bandymų rezultatai skirsis priklausomai nuo poveikio, naudojant lankinius ksenono lanko prietaisus, kurių spektrinė apšvita skiriasi tiek, kiek leidžiama nukrypti. Susisiekite su lankinių ksenono prietaisų gamintoju dėl konkrečių spektrinės apšvitos duomenų, skirtų ksenono lankui ir naudojamiems filtrams.

(d) 4 lentelės CIE Nr. 85 ir lango stiklo skiltyje nurodyti duomenys buvo nustatyti padauginant CIE Nr. 85, 4 lentelės duomenis iš 3 mm storio stiklo spektrinio pralaidumo (žr. ISO 11341). Šie duomenys yra ksenono lanko su langų stiklų filtrais siektinos reikšmės.

(e) CIE Nr. 85, 4 lentelės ir lango stiklo atveju 300 nm–400 nm bangos ilgio UV apšvita paprastai yra apie 9 proc., o regimoji apšvita (400–800 nm) paprastai yra apie 91 proc., kai yra išreiškiama bendros 300–800 nm bangos ilgio apšvitos procentine dalimi. Ksenono lanko prietaisais veikiamų bandinių UV ir regimųjų apšvitų procentinė dalis gali skirtis dėl veikiamų pavyzdžių skaičiaus ir atspindėjimo savybių.

22 priedo 1 priedėlis

Pustonių skalės apibrėžtis

Šiame skirsnyje aprašoma pustonių skalė, skirta nustatyti bandinių spalvos pokyčius atliekant spalvos patvarumo bandymus, ir jos naudojimas. Tiksli kolorimetrinė skalės specifikacija pateikiama kaip nuolatiniai duomenys, pagal kuriuos galima palyginti naujai paruoštus darbinius standartus ir standartus, kurie galėjo pasikeisti.

Esminę arba 5 tonų skalę sudaro penkios poros nežvilgančios pilkos spalvos fragmentų (arba pilko audinio pavyzdžių), kurie atvaizduoja suvokiamus spalvų skirtumus, atitinkančius 5, 4, 3, 2 ir 1 patvarumo lygius. Ši esminė skalė gali būti papildyta panašiais fragmentais arba pavyzdžiais, kurie atvaizduoja suvokiamus spalvų skirtumus, atitinkančius 4–5, 3–4, 2–3 ir 1–2 pustonio patvarumo lygius; tokios skalės vadinamos 9 tonų skalėmis. Pirmasis kiekvienos poros elementas yra neutralios pilkos spalvos, o antrasis poros, kuri atvaizduoja 5 patvarumo lygį, elementas yra identiškas pirmajam elementui. Antrieji likusių porų elementai tampa vis šviesesnės spalvos, todėl kiekviena pora atvaizduoja ryškėjantį kontrastą arba suvokiamus spalvų skirtumus, kurie apibrėžiami kolorimetriniu požiūriu. Toliau pateikiama išsami kolorimetrinė specifikacija:

1.1.	fragmentai arba pavyzdžiai turi būti neutralios pilkos spalvos ir matuojami spektrofotometru, veikiant veidrodinio elemento režimui. Kolorimetriniai duomenys apskaičiuojami naudojant CIE standartinę kolorimetrinę D65 šviestuvo sistemą;

1.2.	kiekvienos poros pirmojo elemento Y pagrindinių spalvių koordinatė turi būti 12 ± 1;

1.3.

Antrasis kiekvienos poros elementas turi būti toks, kad spalvos skirtumas tarp jos ir gretimo pirmojo elemento būtų toks, kaip nurodyta toliau.

A22-5 lentelė

CIELAB skirtumas, palyginti su patvarumo laipsniu

Patvarumo laipsnis	CIELAB skirtumas	Leistinasis nuokrypis
5	0	0,2
(4–5)	0,8	± 0,2
4	1,7	± 0,3
(3–4)	2,5	± 0,35
3	3,4	± 0,4
(2–3)	4.8	± 0,5
2	6,8	± 0,6
(1–2)	9,6	± 0,7
1	13,6	± 1,0

1 pastaba: skliausteliuose nurodytos vertės taikomos tik 9 tonų skalei.

2 pastaba: skalės naudojimas:

originalaus mėlyno etalono gabalas ir paveiktas pavyzdys dedami vienas šalia kito toje pačioje plokštumoje ir ta pačia kryptimi. Pustonių skalė padedama toje pačioje plokštumoje. Aplinkinis laukas turėtų būti neutralios pilkos spalvos, esančios maždaug per vidurį tarp 1 ir 2 pilkosios skalės laipsnių, kad būtų galima įvertinti spalvos pokytį (tai yra maždaug Munsell N5). Paviršiai šiaurinėje pusrutulio dalyje apšviečiami šiaurinio dangaus skliauto šviesa, pietų pusrutulyje – pietinio dangaus skliauto šviesa arba lygiaverčiu šviesos šaltiniu, kurio apšvieta yra 600 lx ar didesnė. Šviesa turėtų kristi į paviršius maždaug 45° kampu, o žiūrėjimo kryptis turėtų būti maždaug statmena paviršių plokštumai. Originalaus ir paveikto mėlyno standarto vizualiai matomas skirtumas palyginamas su skirtumais, matomais iš pustonių skalės.

Jei naudojama 5 tonų skalė, pavyzdžio patvarumo lygis yra toks pustonių skalės skaičius, kurio suvokiamas spalvos skirtumas yra lygus suvokiamo originalių ir paveiktų pavyzdžių spalvų skirtumui; jei laikoma, kad pastarasis yra arčiau įsivaizduojamo kontrasto, esančio viduryje tarp dviejų gretimų porų, nei iš tikrųjų, atliekamas tarpinis pavyzdžio vertinimas, pvz., 4–5 arba 2–3. 5 lygis nurodomas tik tada, kai nėra pastebimo skirtumo tarp pavyzdžio ir originalios medžiagos.

Jei naudojama 9 tonų skalė, pavyzdžio patvarumo lygis yra toks pustonių skalės skaičius, kurio suvokiamas spalvos skirtumas yra artimiausias suvokiamo originalių ir bandytų pavyzdžių spalvų skirtumui. 5 lygis nurodomas tik tada, kai nėra pastebimo skirtumo tarp pavyzdžio ir originalios medžiagos.

23 priedas

Spalvos matavimo geometrijos ir fluorescencinių šviesogrąžių priemonių skaisčio koeficiento aprašymas

Mikroprizmiškos medžiagos pasižymi „blykčiojimo“ arba „spindėjimo“ reiškiniu (1 pastaba), kuris gali turėti įtakos matavimo rezultatams, jei nesiimama specialių atsargumo priemonių. 5 priedo 12 dalyje punkte pateiktas pamatinis metodas, naudojant platesnes CIE 45° a:0° (arba 0°:45°a) apertūras.

Geriausiu atveju matavimai atliekami naudojant CIE 45° a:0° (arba 0°:45°a), vadinamą 45 laipsnių žiedine / normaline geometrija (arba normaline / 45 laipsnių žiedine geometrija), apibrėžtą CIE 15. Matavimo plotas turi būti ne mažesnis kaip 4,0 cm2.

Šios geometrijos atveju CIE 15 rekomenduojama, kad:

a)	bandinių ėmimo apertūra būtų vienodai apšvitinta visomis kryptimis tarp dviejų apskritų kūgių, kurių ašys statmenos bandinių ėmimo apertūrai ir viršūnėms bandinių ėmimo apertūros centre, kai mažesniojo kūgio kampas yra pusinis 40° kampas, o didesniojo – 50°;

b)	imtuvas tolygiai surenka ir įvertina visą spinduliuotę, atspindėtą kūgyje, kurio ašis statmena bandinių ėmimo apertūrai, viršūnė yra bandinių ėmimo apertūros centre ir kurio kampas yra pusinis 5° kampas.

Žiedinė geometrija gali būti apytikriai nustatyta naudojant kelis šviesos šaltinius žiede arba kelias šviesolaidžių grįžtes, apšviestas vienu šaltiniu ir sujungtas į žiedą, kad susidarytų CIE 45°c:0° (apskritimo / normalinė geometrija) (2 pastaba, 3 pastaba).

Kitas apytikrio nustatymo būdas – naudoti vieną šviesos šaltinį, tačiau matavimo metu bandinį sukti tokiu sukimosi greičiu, kuriuo užtikrinama, jog atliekant matavimą per veikimo laiko intervalą įvyktų keletas apsisukimų, kad visiems bangų ilgiams tektų vienoda masė (2 pastaba, 3 pastaba).

Be to, šviesos šaltinio ir imtuvo apertūros turi būti pakankamų matmenų, proporcingai atstumams, kad būtų užtikrinta derama atitiktis pirmiau minėtoms rekomendacijoms.

1 pastaba:

„blykčiojimai“ arba „spindėjimas“ atsiranda dėl būdingų spindulių, kurie patenka į lakštinės medžiagos paviršių ir iš jo išeina skirtingais kampais, trajektorijų. Būdinga trajektorija bus vyraujanti, žymiai padidindama skaisčio koeficientą ir galimai iškreipdama pagrindinių spalvių koordinates, jei ji eina per siaurus apšvietimo ir matavimo pluoštus. Tačiau vidutinis poveikis dieninės šviesos atspindžiui paprastai yra nedidelis.

2 pastaba:

praktiškai rekomendacijos gali būti tik apytikrės. Svarbu, kad būtų taikomas žiedinis principas ir kad apšvietimas ir surinkimas vyktų kryptimis, kuriomis susidarytų pakankamai dideli erdviniai kampai, nes tai sumažins pirmiau minėto mikroprizmiškų medžiagų ir kitų variantų, pasižyminčių tikslia kai kurių šių medžiagų geometrija, „spindėjimo“ įtaką.

3 pastaba:

nepaisant tokių atsargumo priemonių, praktiniai sunkumai nustatant žiedinę geometriją pagal rekomendacijas lemia matavimo neapibrėžtumą.

24 PRIEDAS

Patvirtinimo ženklų pavyzdžiai

A 24-I paveikslas

Atskirų įtaisų ženklinimo pavyzdžiai

Pastaba:

pirmiau nurodytas patvirtinimo numeris pritvirtinamas šalia apskritimo aplink raidę E (numeris žymimas bet kokioje padėtyje apskritimo aplink raidę E atžvilgiu). Patvirtinimo numerio skaitmenys turi būti išdėstyti ta pačia kryptimi kaip ir raidė E. Klasę nurodančių simbolių grupė patvirtinimo numerio atžvilgiu turi būti priešingoje pusėje. Tipo patvirtinimo institucijos nenaudoja patvirtinimo numerių IA, IB, IIIA, IIIB ir IVA, nes jie gali būti supainioti su klasę nurodančiais simboliais IA, IB, IIIA, IIIB ir IVA.

Šiose schemose nurodyti įvairūs galimi išdėstymo būdai pateikiami tik kaip pavyzdžiai.

A modelis

Šis ant šviesogrąžio atšvaito tvirtinimas patvirtinimo ženklas rodo, kad šis įtaisas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) ir jam suteiktas patvirtinimo numeris 150R00-216. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal šios taisyklės originalios serijos pakeitimų reikalavimus.

Dėl a = žr. 1 lentelę

B modelis

Tas pats įtaisas kaip A modelyje, skirtingas išdėstymas.

C modelis

Tas pats įtaisas kaip A modelyje, skirtingas išdėstymas.

A24-II paveikslas

Supaprastinto sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų įtaisų ženklinimo pavyzdžiai

Pastaba:

šie du patvirtinimo ženklų pavyzdžiai D ir E – tai trys galimi apšvietimo įtaisų ženklinimo būdai, kai du ar daugiau žibintų yra to paties sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų žibintų mazgo dalis.

D modelis

E modelis

A24-III paveikslas Šviesogrąžės ženklinimo medžiagos patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys

Dėl a = žr. 1 lentelę

A24-IV paveikslas Galinių ženklinimo plokštelių ir LTP patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys

Dėl a = žr. 1 lentelę

A24-V paveikslas Avarinio sustojimo ženklo patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys

Dėl a = žr. 1 lentelę

25 PRIEDAS

Lėtaeigių transporto priemonių (pagal konstrukciją) ir jų priekabų galinių ženklinimo plokštelių pritvirtinimo instrukcijos

Vyriausybėms rekomenduojama reikalauti, kad lėtaeigės transporto priemonės, kurios dėl konstrukcijos ypatybių negali judėti greičiau kaip 30 km/h, turėtų lėtaeigių transporto priemonių ir jų priekabų galines ženklinimo plokšteles, atitinkančias šios taisyklės nuostatas ir specialiuosius reikalavimus, susijusius su taisyklės taikymo sritimi pagal šiame priede pateiktas rekomendacijas.

2. Taikymo sritis

Pagrindinis šių rekomendacijų tikslas – nustatyti lėtaeigių transporto priemonių, kurios dėl konstrukcijos ypatybių negali judėti greičiau kaip 30 km/h, ir jų priekabų galinių ženklinimo plokštelių įrengimo, išdėstymo, padėties ir geometrinio matomumo reikalavimus. Dėl ženklų gerėja matomumas ir šias transporto priemones galima lengvai atpažinti.

3. Numeris

Bent vienas.

4. Įrengimas

Galinės (-ių) ženklinimo plokštelės (-ių) tipas turi būti patvirtintas ir atitikti šios taisyklės reikalavimus.

Galinės ženklinimo plokštelės viršūnė turi būti nukreipta aukštyn.

Kiekviena galinės ženklinimo plokštelės dalis turi būti atgręžta atgal ne toliau kaip 5° nuo skersinės vertikalios plokštumos stačiais kampais į išilginę transporto priemonės plokštumą.

5. Padėtis

Pločio atžvilgiu	:	jei yra tik viena ženklinimo plokštelė, ji turi būti priešingoje transporto priemonės vidurinės išilginės plokštumos pusėje nei registracijos šalyje nustatyta eismo kryptis.
Aukščio atžvilgiu	:	virš žemės ne mažiau kaip 250 mm (apatinis kraštas), ne daugiau kaip 1 500 mm (viršutinis kraštas).
Ilgio atžvilgiu	:	transporto priemonės gale.

6. Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas	:	30° į vidų ir į išorę, leidžiama, kad būtinos transporto priemonės konstrukcijos dalys padengtų iki 10 proc. galinės ženklinimo plokštelės paviršiaus.
Vertikalusis kampas	:	15° virš ir žemiau horizontalės.
Kryptis	:	atgal.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 347

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. rugsėjo 30d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	JT taisyklė Nr. 48 Suvienodinti transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą [2021/1718]	1
	*	JT taisyklė Nr. 148 Vienodos variklinių transporto priemonių ir jų priekabų šviesos signalinių įtaisų (žibintų) patvirtinimo nuostatos [2021/1719]	123
	*	JT taisyklė Nr. 149 Vienodos variklio varomų transporto priemonių kelio apšvietimo įtaisų (žibintų) ir sistemų patvirtinimo nuostatos [2021/1720]	173
	*	JT taisyklė Nr. 150 Suvienodintos variklinių transporto priemonių ir jų priekabų šviesogrąžių atšvaitų patvirtinimo ir ženklinimo nuostatos [2021/1721]	297