(1)

kaip įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, ES grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms. Tai apima pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui bei teisę į saviraiškos laisvę ir tam reikia nuolatinių pastangų apsaugoti laisvą, pliuralistinę ir nepriklausomą žiniasklaidą – pagrindinį demokratinių sistemų ir teisinės valstybės elementą;

(2)

ES ir jos valstybių narių pareiga gerbti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą taip pat grindžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsniu. Tame pačiame straipsnyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų (1). Kartu šie principai ir teisės reiškia, kad piliečiams turėtų būti suteikta galimybė naudotis įvairiais informacijos ir nuomonių šaltiniais, kuriais remdamiesi jie galėtų susidaryti nuomonę, stebėti vyriausybių veiklą ir gauti reikiamos informacijos, kad galėtų laisvai pasinaudoti savo balsavimo teise. Valstybių narių pareiga – teisinėmis, administracinėmis ir praktinėmis priemonėmis užtikrinti palankią aplinką žiniasklaidai ir žurnalistams (2);

(3)

plačiai pripažįstama, kad ES yra viena saugiausių erdvių žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams (3). Tačiau pastaraisiais metais didėjantis grasinimų susidoroti fiziškai, teisinėmis priemonėmis ir internetinių grasinimų žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams bei išpuolių prieš juos skaičius, patvirtintas, be kita ko, Komisijos 2020 ir 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose (4), kelia nerimą (5). ES valstybėse narėse toliau daugėjo pranešimų, susijusių su išpuoliais, agresija prieš žurnalistus ir kitus žiniasklaidos specialistus ir priekabiavimu prie jų (6). 2015 m. Prancūzijoje įvykdytas teroristinis išpuolis prieš savaitraštį Charlie Hebdo, per kurį žuvo 12 žmonių, tiriamosios žurnalistikos atstovų – Daphnės Caruanos Galizios (2017 m. Maltoje), Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnírovos (2018 m. Slovakijoje) – nužudymai buvo akivaizdūs pavojaus signalai, raginantys gerinti žurnalistų apsaugą (7). Poreikį spręsti žurnalistų saugumo klausimą visoje ES dar labiau išryškino neseniai įvykę šiuo metu tiriami įvykiai, pavyzdžiui, Graikijos žurnalisto Giorgioso Karaivazo nužudymas ir Nyderlandų žurnalisto Peterio R. de Vrieso nužudymas 2021 m.;

(4)

Europos demokratijos veiksmų plane (8) Komisija pateikė plataus užmojo veiksmų planą, kuriuo siekiama piliečiams suteikti daugiau galių ir kurti atsparesnę demokratiją visoje ES, ir pabrėžė, kad laisva ir pliuralistinė žiniasklaida ypatingai svarbi, siekiant padėti piliečiams priimti pagrįstus sprendimus ir kovojant su dezinformacija. Šiuo tikslu Europos demokratijos veiksmų plane numatyta nemažai konkrečių rezultatų, kuriais siekiama remti ir apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, įskaitant šią rekomendaciją ir būsimą Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama spręsti strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (toliau – SLAPP) problemą;

(5)

šia rekomendacija papildoma Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (9) ir Komisijos pasiūlymas dėl Skaitmeninių paslaugų akto (10), kuriais siekiama apsaugoti audiovizualinės žiniasklaidos turinio žiūrovus ir visus skaitmeninių paslaugų naudotojus visoje ES. Rekomendacija taip pat papildomas Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų planas (11), kuriame pateikiamos audiovizualinio ir žiniasklaidos sektorių gaivinimo ir transformacijos gairės, ir Komunikatas „Skaitmeninės politikos kelrodis“ (12), kuriame pabrėžiama, kad Europos požiūris į skaitmeninę visuomenę turi būti grindžiamas visapusiška pagarba ES pagrindinėms teisėms, įskaitant saviraiškos laisvę. Rekomendacija grindžiama kasmetinių teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų, kuriose analizuojama teisinės valstybės principo taikymo būklė ES ir jos valstybėse narėse, ypač žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje, išvadomis. Šioje rekomendacijoje valstybėms narėms pateikiama rekomendacijų, kaip, be kita ko, kovoti su grėsmėmis, nurodytomis Komisijos 2020 ir 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose;

(6)

ši rekomendacija yra visiškai suderinta su 2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių (13) ir 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija (14), platesnio pobūdžio Komisijos veiksmais lygybės srityje, visų pirma 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija (15), 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planu (16), Integracijos ir įtraukties veiksmų planu (17), 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginiu planu (18) ir Neįgaliųjų teisių strategija (19). Rekomendacija taip pat visiškai suderinta su išorės veiksmų politikos dokumentais, pavyzdžiui, 2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planu (20), ES žmogaus teisių gairėmis dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime (21)ir Trečiuoju ES lyčių lygybės veiksmų planu (22), ir taip padeda didinti vidaus ir išorės politikos nuoseklumą; ES išorės veiksmų pagrindinių teisių srityje tvirtumas grindžiamas tuo, kaip ES puoselėja ir stiprina savo demokratinius pamatus Sąjungoje;

(7)

Komisija teikia finansinę paramą žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams įgyvendindama žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srities projektus ES ir trečiosiose šalyse. Antai nuo 2014 m. Komisija bendrai finansuoja Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos projektą, kurį vykdant analizuojama rizika žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui visoje Europoje ir teikiama informacija apie saviraiškos laisvės, žurnalistų saugumo ir žurnalistų darbo sąlygų užtikrinimo mechanizmus. Komisija yra įsipareigojusi ir toliau remti tokius projektus, visų pirma pagal programą „Kūrybiška Europa“;

(8)

Europos Parlamentas aktyviai pasisakė už Sąjungos aktyvesnius veiksmus žurnalistams apsaugoti. 2020 m. lapkričio 25 d. pranešime (23) Parlamentas dar kartą išreiškė didelį susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės padėties ES, atsižvelgdamas į vis dar pasitaikančius žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų užgauliojimo ir išpuolių prieš juos atvejus. 2021 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje (24) Parlamentas pažymėjo, kad tiriamosios žurnalistikos atstovų ir informatorių apsauga (25) yra svarbiausias visuomenės interesas, o 2021 m. birželio 24 d. rezoliucijoje Parlamentas taip pat pabrėžė savo susirūpinimą dėl fizinių, psichologinių ir ekonominių grasinimų žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos sektoriaus darbuotojams ES (26);

(9)

2016 m. Europos Tarybos rekomendacijoje dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo (27), kuri pagrįsta Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) reikalavimais ir atitinkama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nustatyti išsamūs šios srities standartai. Rekomendacijoje pateiktos plataus masto gairės dėl prevencijos, apsaugos ir persekiojimo bei skatinama skleisti informaciją, užtikrinti švietimą ir didinti informuotumą. Tačiau 2018 m. kovo 28 d. Europos Tarybos Žiniasklaidos ir informacinės visuomenės iniciatyvinio komiteto priimtoje įgyvendinimo strategijoje pabrėžiama, kad būtina skubiai siekti tolesnės pažangos taikant rekomendaciją (28). Europos Tarybos platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti (29) registruojama vis daugiau pranešimų apie išpuolius prieš žurnalistus ir kitus žiniasklaidos specialistus arba prieš juos nukreiptą agresiją. Europos Tarybos konvencijoje dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais (30) numatyti standartai taip pat labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad žurnalistai turėtų visas galimybes susipažinti su vieša informacija, reikalinga jų darbui atlikti. Šia rekomendacija siekiama padėti įgyvendinti Europos Tarybos standartus, visų pirma 2016 m. Rekomendaciją dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo;

(10)

rengdama šią rekomendaciją, Komisija 2021 m. kovo mėn. Europos naujienų žiniasklaidos forume (31) vykdė struktūrinį dialogą, kuriame dalyvavo žurnalistai, žurnalistų asociacijos, žiniasklaidos tarybos, naujienų žiniasklaidos bendrovės, teisėsaugos institucijos, Europos Parlamento nariai, valstybių narių ir jų reguliavimo institucijų atstovai ir tarptautinės organizacijos;

(11)

šia rekomendacija Komisija siekia didinti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą ES – skatinti bendras ir koordinuotas valstybių narių pastangas gerinti žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugą, saugumą ir įgalėjimą. Toks koordinuotas požiūris, taikomas visiems pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams valstybių narių ir ES lygmeniu, taip pat atitinkamose tarptautinėse organizacijose, yra būtinas siekiant užtikrinti, kad žurnalistai ir kiti žiniasklaidos specialistai galėtų saugiai ir veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą Europoje;

(12)

siekiant užtikrinti ir apsaugoti žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams palankią aplinką, rekomendacijoje aptariami įvairūs klausimai, susiję su skirtingais pagrindiniais jos aspektais. Jie apima horizontaliąsias rekomendacijas dėl veiksmingo baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis, greitojo reagavimo mechanizmų, mokymo, galimybės susipažinti su informacija ir patekti į renginius, taip pat ekonominės ir socialinės apsaugos. Be to, į rekomendaciją įtrauktos konkrečios rekomendacijos, susijusios su protestais ir demonstracijomis, saugumu internete ir skaitmeniniu įgalėjimu, taip pat su žurnalisčių, mažumų grupėms priklausančių žurnalistų ar žurnalistų, rengiančių pranešimus lygybės klausimais, padėtimi;

(13)

bauginimas, fizinis ir psichologinis smurtas, neteisėti areštai ir savavališkas sulaikymas, neteisėtas sekimas, smurtas dėl lyties, priekabiavimas ar diskriminaciniai išpuoliai internete ir realiame gyvenime yra tik keli grėsmių žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams pavyzdžiai. Valdžios institucijos privalo apsaugoti saviraiškos laisvę ir užtikrinti žurnalistų saugumą: užtikrinti tinkamą teisinę aplinką, rimtai vertinti nusikalstamumo grėsmes žurnalistams, aktyviai traukti bet kokių išpuolių kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn ir užtikrinti tinkamą tyrimą bei tolesnius veiksmus, įskaitant veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų taikymą. Labai svarbu garantuoti kruopštų, nešališką, nepriklausomą, skaidrų ir savalaikį nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Siekdamos padidinti kompetentingų institucijų atliekamų tyrimų veiksmingumą, valstybių narių valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su žurnalistų atstovais, galėtų apsvarstyti galimybę policijos pajėgose įsteigti specialius padalinius, kurie tirtų nusikaltimus prieš žurnalistus (32). Sėkmingą teismo proceso baigtį taip pat būtų galima užtikrinti paskyrus ir išmokius koordinatorius prokuratūrose ir teismuose. Be to, labai svarbios žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų, kurių saugumui gresia pavojus, apsaugos priemonės. Kadangi nusikaltimai prieš žurnalistus gali būti ir tarptautinio pobūdžio, valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti esamomis Europos teisinio bendradarbiavimo sistemomis ir prireikus prašyti specializuotų Europos agentūrų, tokių kaip Europolas ir Eurojustas, paramos. Komisijos pasiūlyme dėl Europolo įgaliojimų sustiprinimo (33) Europolui suteikiami įgaliojimai konkrečiais atvejais, kai Europolas mano, kad turėtų būti pradėtas nusikalstamų veikų tyrimas, prašyti valstybės narės kompetentingų institucijų pradėti, vykdyti arba koordinuoti Sąjungos politikos bendriems interesams poveikio turinčio nusikaltimo tyrimą, net jeigu atitinkamas nusikaltimas nėra tarpvalstybinio pobūdžio;

(14)

sklandžiu, veiksmingu ir tinkamu žurnalistų, kitų žiniasklaidos specialistų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimu galėtų būti užtikrinta geresnė grasinimų ir išpuolių prevencija. Valstybės narės turėtų nustatyti atskirų žurnalistų, žurnalistų asociacijų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo sistemas ir aktyviai skatinti jų dialogą (34), įtraukiant žiniasklaidos savireguliavimo įstaigas (žiniasklaidos ir spaudos tarybas). Toks bendradarbiavimas galėtų apimti bendrų koordinavimo centrų, suformuotų iš teisėsaugos institucijų ir žurnalistų atstovų, steigimą (35). Bendri koordinavimo centrai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su specializuotomis paramos nusikaltimų aukoms tarnybomis, kurios yra labai svarbios užtikrinant nusikaltimų aukomis tapusių žurnalistų saugumą ir psichologinę gerovę;

(15)

nuo teisėsaugos institucijų nepriklausomų paramos ir informacijos centrų steigimas bei greitojo reagavimo ir išankstinio perspėjimo mechanizmų kūrimas yra labai svarbus paramos žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams, tapusiems fizinių ir internetinių išpuolių taikiniais, sistemos elementas. Tokie informacijos centrai turėtų būti nemokami, lengvai prieinami žurnalistams (o prireikus ir jų šeimoms) ir veikti skaidriai. Kaip reikalaujama Direktyvoje 2012/29/ES (36), kiekvienas nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo turi teisę gauti paramą ir apsaugą pagal savo individualius poreikius. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad įsteigtų ir išlaikytų specializuotas paramos tarnybas, visų pirma informacijos centrus, kuriuose būtų teikiamos konsultavimo paslaugos, teisinės konsultacijos ir psichologinė pagalba, taip pat prieglaudas ar bet kokias kitas tinkamas apgyvendinimo vietas žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams, tapusiems nusikaltimų aukomis. Tokie informacijos centrai taip pat turėtų atlikti skaitmeninių prieglaudų funkciją ir teikti skaitmeninio saugumo srities paramą, įskaitant, jei įmanoma, kibernetinio saugumo ekspertines žinias. Jie turėtų teikti paramą žurnalistams ir naujienų tarnyboms, kad jie galėtų kovoti su internetiniais grasinimais žurnalistams ir priekabiavimu prie jų, įskaitant grasinimus ir priekabiavimą dėl jų lyties, seksualinės orientacijos, etninės ar socialinės kilmės ar kitų Chartijos 21 straipsnyje išvardytų priežasčių. Kad greitojo reagavimo ir išankstinio perspėjimo mechanizmai veiktų efektyviai, reikalingas stabilus ir pakankamas šias funkcijas vykdančių subjektų finansavimas (37);

(16)

kad žurnalistai galėtų atlikti savo svarbias funkcijas veiksmo vietoje, nacionaliniu lygmeniu būtina sukurti patikimą apsaugos priemonių sistemą, visų pirma susijusią su galimybės patekti į renginių vietas, prieigos prie informacijos šaltinių ir galimybės pranešti apie visuomeninės svarbos įvykius suteikimu (38). Valstybių narių valdžios institucijos turėtų sumažinti riziką, kad bus savavališkai atsisakyta akredituoti arba registruoti žurnalistus arba kad bus taikomos sudėtingos registracijos ir akreditavimo sistemos ar procedūros, kurios galėtų užkirsti kelią žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams veiksmingai atlikti darbą ir kartu nepagrįstai, diskriminuojančiai ar neproporcingai apriboti laisvę teikti žurnalistines paslaugas. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti palankią aplinką saviraiškos laisvei, taip pat žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų dalyvavimą viešuose debatuose teisėto viešojo intereso klausimais;

(17)

kad žurnalistai galėtų dirbti savo darbą, jiems būtina užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais ir informacija, įskaitant oficialias interneto svetaines, ir laiku gauti atsakymus. Nors galimybė susipažinti su informacija garantuojama pagal įstatymą visose valstybėse narėse, daugeliu atvejų vis dar kyla praktinių kliūčių (39). Be to, COVID-19 pandemijos metu priimti nepaprastosios padėties teisės aktai, skirti kovai su dezinformacija, į kuriuos buvo įtrauktos atitinkamos baudžiamosios teisės normos, tam tikrais atvejais turėjo atgrasomąjį poveikį žurnalistų darbui (40). Tokios nuostatos galėtų būti laikomos nepagrįstu, diskriminaciniu ar neproporcingu laisvės teikti žurnalistines paslaugas apribojimu. Komunikate „Kova su dezinformacija apie COVID-19“ (41) Komisija pažymėjo, kad įstatymai, kuriuose šie nusikaltimai apibrėžiami pernelyg plačiai arba kuriuose buvo numatytos neproporcingos sankcijos, gali suvaržyti šaltinių norą kalbėtis su žurnalistais ir lemti savicenzūrą;

(18)

šiuolaikinė žurnalistų apsaugos sistema turėtų apimti nuolatinį visų su žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsauga susijusių subjektų kompetencijos ir įgūdžių tobulinimą (42). vykdant teisėsaugos institucijų mokymo veiklą galima padidinti policijos pajėgų informuotumą ir dėmesingumą užtikrinant žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų saugumą. Teismams ir prokuratūrai taip pat reikėtų rengti specialius mokymo kursus, kurie padėtų jiems geriau suprasti, pavyzdžiui, tarptautinius saviraiškos laisvės, galimybės gauti informaciją ir žurnalistų saugumo standartus (43). Mokymas taip pat yra labai svarbus skatinant taikyti veiksmingiausius metodus, kuriais būtų užkirstas kelias fiziniams ir internetiniams išpuoliams prieš žurnalistus, o mokymo dalyviams turi būti suteiktos tinkamos priemonės, kad jie galėtų kovoti su tokiomis grėsmėmis. Reikėtų skatinti žurnalistų, žurnalistų asociacijų, interneto platformų ir teisėsaugos atstovų bendradarbiavimą. Žiniasklaidos bendrovės taip pat gali suteikti daugiau galimybių žurnalistams, įskaitant asmenis, kurių užimtumo forma yra nestandartinė (laisvai samdomus, savarankiškai dirbančius žurnalistus ir kitus žiniasklaidos specialistus), reguliariai rengdamos mokymus saugos klausimais, taip pat rengdamos rizikos analizę, veiklos planus ir diegdamos pranešimų po incidentų teikimo sistemas. Šiems įgūdžiams ugdyti reikia specialaus ir dažnai brangiai kainuojančio mokymo, kurį paprastai gali sau leisti tik didelės ir gerai žinomos naujienų tarnybos. Todėl mažesnėms žiniasklaidos priemonėms gali prireikti finansinės pagalbos. Jos gali prireikti ir laisvai samdomiems, savarankiškai dirbantiems žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams, nes jie dažnai turi mokytis savo iniciatyva. Taip pat reikėtų pabrėžti, kaip svarbu mokyti ir faktų tikrintojus, kurie atlieka svarbią funkciją naujienų žiniasklaidos aplinkoje;

(19)

ekonominiai COVID-19 padariniai išryškino būtinybę užtikrinti saugias ir tinkamas žurnalistų darbo sąlygas. Ypatingai pažeidžiami tapo laisvai samdomi žurnalistai, kurių pajamų šaltiniai nėra stabilūs, o socialinė apsauga yra menka arba jos visai nėra. Žurnalistų apsaugos sistema turėtų būti užtikrinamos oficialios ir veiksmingos galimybės visiems žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams, įskaitant asmenis, kurių užimtumo forma yra nestandartinė, gauti tinkamą socialinę apsaugą pagal 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją (44). Tai susiję ne tik su pajamų rėmimo mechanizmų prieinamumu, bet ir su veiksminga ir nediskriminacine galimybe gauti kitų formų socialinę apsaugą, pavyzdžiui, atostogų ar tėvystės grasinimų susidoroti fiziškai ir užpuolimų, kurie tragiškiausiais atvejais gali baigtis nužudymu, rizika, kaip matyti iš pastarųjų kelerių metų įvykių Europoje. Valstybės narės raginamos stiprinti žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų, kurių darbo rėmimo priemonėmis;

(20)

tiriamosios žurnalistikos atstovai atlieka svarbų vaidmenį kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir ekstremizmu. Jų darbas susijęs su ypač didele sritis – su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija susiję klausimai, apsaugos priemones. Be to, valstybės narės turėtų veiksmingai naudotis visomis turimomis tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonėmis, kad galėtų greitai ištirti nusikaltimus prieš žurnalistus, tapusius organizuoto nusikalstamumo aukomis, ir užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų skubiai patraukti atsakomybėn;

(21)

žurnalistai ir kiti žiniasklaidos specialistai vis dažniau patiria išpuolių ir priekabiavimą per protestus ir demonstracijas. Tokių renginių metu kai kurie žurnalistai gali susidurti su privačių asmenų išpuoliais, pradedant fiziniais užpuolimais, smurtu ir žodiniu užgauliojimu, baigiant išpuoliais prieš jų įrangą. Kartais jie taip pat gali nukentėti nuo teisėsaugos institucijų veiksmų, pavyzdžiui, būti savavališkai sulaikyti ir tardomi ar neproporcingai apkaltinti baudžiamosiose bylose (45). Todėl reikia veiklos sprendimų ir mokymo, kad būtų užtikrintas žurnalistų saugumas per protestus, sumažinta galimai nepagrįstų ar neproporcingų veiksmų rizika ir garantuota veiksminga teisėsaugos pajėgų teikiama apsauga. Visų pirma nepriklausomi ryšių palaikymo pareigūnai galėtų užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos palaikytų ryšius su žurnalistais demonstracijų metu, ir galėtų veikti kaip pirmieji kontaktiniai asmenys, į kuriuos žurnalistai galėtų kreiptis, jei patirtų smurtą ar priekabiavimą. Tokie ryšių palaikymo pareigūnai galėtų būti mokomi rizikos valdymo ir mažinimo per viešus susirinkimus metodų, taip pat teikti pirmines konsultacijas dėl teisinių teisių gynimo priemonių, kuriomis gali pasinaudoti žurnalistai, nukentėję nuo smurto per protestus ar demonstracijas;

(22)

skaitmeninis saugumas ir saugumas internete tapo vienu iš svarbiausių žurnalistų rūpesčių. Dažnai vykdomos prieš žurnalistus nukreiptos šmeižto kampanijos, jie dažnai juodinami internete. Tokia padėtis verčia itin susirūpinti tada, kai tokius išpuolius inicijuoja politikai ar įtakingi visuomenės veikėjai (46). Sinchronizuotos trolių ir botų atakos prieš žurnalistus, įsilaužimas į elektroninį paštą, interneto apribojimai ar kibernetinės patyčios yra keli internetinių išpuolių prieš žurnalistus ir jų šaltinius pavyzdžiai. Itin susirūpinti verčia žurnalisčių saugumas. Žurnalistai ir kiti žiniasklaidos specialistai tampa ne tik neapykantos kurstymo internete (47) ir grasinimų fiziniu smurtu taikiniais, bet gali būti ir neteisėtai stebimi (48), įskaitant per policijos atliekamus tyrimus, kurie gali pakenkti žurnalistų šaltinių apsaugai. Todėl, siekiant apsaugoti žurnalistų ryšių konfidencialumą, labai svarbu garantuoti mobiliųjų ryšių įrenginių kibernetinį saugumą ir užtikrinti, kad žurnalistai ir kiti žiniasklaidos specialistai nebūtų neteisėtai sekami ar stebimi internete. Valstybių narių institucijos, atsakingos už žiniasklaidą, interneto teisėsaugą ir kibernetinį saugumą, turėtų imtis atitinkamo vaidmens skaitmeniniam saugumui užtikrinti;

(23)

asmens duomenų, surinktų naudojant sekimo ar stebėjimo priemones, tvarkymas turi atitikti atitinkamai Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (49) – ir Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvą – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (50). Nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir teismai yra svarbiausi veikėjai užtikrinant veiksmingą šių teisės aktų vykdymą;

(24)

žurnalistai ir kiti žiniasklaidos specialistai turėtų įgyti skaitmeninių įgūdžių, kad sustiprintų savo kibernetinį atsparumą ir galėtų geriau atremti kibernetines grėsmes. Būtina skatinti veiksmingą žiniasklaidos savireguliavimo įstaigų, žurnalistų asociacijų ir sektoriaus atstovų, taip pat valstybių narių valdžios institucijų dialogą žiniasklaidos, interneto teisėsaugos ir kibernetinio saugumo srityse, visų pirma siekiant ugdyti žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų skaitmeninius įgūdžius, pavyzdžiui, rengiant tikslinį mokymą (51);

(25)

remiantis statistiniais duomenimis, žurnalistėms grasinama dažniau nei jų kolegoms vyrams (52), jos patiria priekabiavimą internete, grasinimus išprievartauti ir nužudyti, taip pat neapykantos kurstymą dėl lyties. Šie išpuoliai kartais yra organizuotų kampanijų, kuriomis siekiama diskredituoti arba nutildyti žurnalistes, rezultatas. Tai gali lemti savicenzūrą, pasitraukimą iš internetinių bendruomenių ar net sprendimą atsisakyti profesijos (53). Tyrimais taip pat įrodyta, kad tokio pobūdžio priekabiavimas internete, grasinimai ir neapykantos kurstymas taip pat labai dažnai nukreipti prieš žurnalistus, priklausančius mažumų grupėms, kilusius iš migrantų šeimų arba rengiančius pranešimus susijusiais klausimais (54). Žurnalistės, rengiančios pranešimus lyčių ir lygybės klausimais, ypač dažnai susiduria su grasinimais ir kerštavimu (55);

(26)

remiantis turimais duomenimis, smurtas dėl lyties tebėra paplitęs visoje Europoje (56). Tačiau vis dar trūksta išsamių duomenų apie smurtą prieš žurnalistes, mažumų grupėms priklausančius žurnalistus ar žurnalistus, rengiančiu pranešimus lygybės klausimais. Valstybės narės, sektoriaus atstovai, pilietinė visuomenė ir mokslininkai turėtų bendradarbiauti, kad gautų daugiau žinių apie tokio pobūdžio smurtą. Tą būtų galima pasiekti ir skatinant nacionalines už lygybės klausimus atsakingas įstaigas reguliariai teikti informaciją apie tokių žurnalistų padėtį;

(27)

žiniasklaidos sektoriuje moterims vis dar nepakankamai atstovaujama – dar nedaug jų užima vadovaujančias ir aukščiausių vadovų pareigas, taip pat vyriausiųjų redaktorių pareigas (57). Be to, naujienų tarnybose gali būti diskriminuojamos žurnalistės, mažumų grupėms priklausantys žurnalistai arba žurnalistai, kurie rengia pranešimus lygybės klausimais. Todėl būtina imtis priemonių, kuriomis būtų didinama lygybė ir įtrauktis žiniasklaidos sektoriuje, ir užtikrinamos lygios darbo galimybės ir saugi bei įtrauki darbo aplinka (58). Sprendžiant visų formų smurto, priekabiavimo ir diskriminacijos žiniasklaidos sektoriuje problemą svarbus vaidmuo tenka ir reguliariam valstybių narių, žurnalistų atstovų ir žiniasklaidos savireguliavimo įstaigų dialogui bei kolektyvinėms sutartims;

(28)

šioje rekomendacijoje pripažįstamas svarbus pilietinės visuomenės organizacijų ir naujienų organizacijų vaidmuo sprendžiant priekabiavimo, grasinimų ir neapykantos kurstymo, taip pat žurnalisčių, mažumų grupėms priklausančių žurnalistų arba žurnalistų, rengiančių pranešimus lygybės klausimais, diskriminacijos problemą. Svarbu remti pilietinės visuomenės organizacijų iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą, remti ir įgalinti šiuos žurnalistus. Tas pats pasakytina ir apie iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti naujienų organizacijas dalytis žiniomis ir gerąja patirtimi;

(29)

Komisija reguliariai palaikys dialogą su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis atitinkamuose forumuose, visų pirma Europos naujienų žiniasklaidos forume, ir atidžiai stebės visus veiksmus, kurių valstybės narės imsis priėmus šią rekomendaciją. Kontaktinių asmenų teisinės valstybės klausimais tinklas taip pat galėtų aptarti klausimus, susijusius su žurnalistų saugumu, platesniame teisinės valstybės principo taikymo kontekste. Ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo rekomendacijos priėmimo, o paskui paprašius, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą svarbią informaciją, kurios būtų pagrįstai tikimasi, kad Komisija galėtų stebėti, kaip laikomasi rekomendacijos. Komisija ketina vertinti, kaip valstybės narės įgyvendina šią rekomendaciją, ir parengti pagrindinius veiklos rodiklius, susijusius su, pvz.: perspėjimais Europos Tarybos platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti; atsaku į tokius perspėjimus; neišspręstomis ir išspręstomis bylomis teismo procesuose dėl nusikaltimų prieš žurnalistus; atitinkamų ES įstaigų dalyvavimu tuose procesuose ir valstybių narių vykdomais projektais bei veiksmais, skirtais žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams remti. Remdamasi surinkta informacija ir visa kita turima informacija (59), Komisija įvertins šios rekomendacijos poveikį ir nustatys, ar reikia imtis papildomų priemonių žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugai, saugumui ir įgalėjimui užtikrinti;

(30)

ši rekomendacija skirta valstybėms narėms. Šia rekomendacija taip pat raginamos vadovautis ES šalys kandidatės ir potencialios kandidatės, taip pat ES kaimynystės politikos šalys,