(1)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisija priėmė Komunikatą „Europos žaliasis kursas“, kuriame pristatė savo parengtą Europos naujos augimo strategijos planą ir plataus užmojo kovos su klimato kaita ir aplinkos apsaugos tikslus. Atsižvelgiant į tikslą efektyviu ir socialiai teisingu būdu pasiekti Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (4), ir siekiant ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą, Europos žaliajame kurse paskelbta apie Teisingos pertvarkos mechanizmą siekiant nustatyti išteklius, kad būtų įveikti iššūkiai, susiję su pertvarkos link Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo ir neutralaus poveikio klimatui Sąjungoje pasiekimu iki 2050 m., kartu nė vieno nepaliekant nuošalyje. Nuo žalingo klimato kaitos poveikio ir blogėjančios aplinkos būklės labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi regionai ir žmonės. Perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos yra naujų ekonominių galimybių šaltinis su didžiuliu potencialu kurti darbo vietas, visų pirma teritorijose, kurios šiuo metu priklauso nuo iškastinio kuro rūšių. Tai taip pat gali padėti didinti energetinį saugumą ir atsparumą. Tačiau teritorijos, kuriose vyksta intensyvus dekarbonizacijos procesas ir kurių ekonomika jau ir taip susilpnėjo dėl griaunamojo COVID-19 krizės ekonominio ir socialinio poveikio, dėl pertvarkos gali taip pat patirti trumpalaikių socialinių ir ekonominių sąnaudų;

(2)

šiai pertvarkai valdyti prireiks didelių struktūrinių pokyčių tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Kad pertvarka būtų sėkminga, ja turėtų būti sumažinta nelygybė, užtikrintas grynasis poveikis užimtumui sukuriant naujų aukštos kokybės darbo vietų ir ji turėtų būti teisinga ir socialiai priimtina visiems, kartu sustiprinant konkurencingumą. Tuo atžvilgiu itin svarbu užtikrinti galimybę remti dėl pertvarkos didžiausią neigiamą poveikį patiriančias teritorijas, visų pirma anglių kasybos regionus, siekiant įvairinti ir atgaivinti jų vietos ekonomiką ir sukurti paveiktiems darbuotojams tvarių užimtumo galimybių;

(3)

2020 m. sausio 14 d. Komisija priėmė Komunikatą „Tvarios Europos investicijų planas – Europos žaliojo kurso investicijų planas“, kuriame pasiūlyta sukurti Teisingos pertvarkos mechanizmą, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama regionams ir sektoriams, kuriems pertvarka daro didžiausią poveikį dėl jų priklausomybės nuo iškastinio kuro rūšių, tokių kaip anglis, durpes ir degiuosius skalūnus, arba dėl jų priklausomybės nuo šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis itin taršių pramoninių procesų, bet kurie yra mažiau pajėgūs finansuoti reikiamas investicijas. Teisingos pertvarkos mechanizmo sukūrimas patvirtintas ir 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Teisingos pertvarkos mechanizmą sudaro trys ramsčiai: Teisingos pertvarkos fondas, įgyvendinamas pagal pasidalijamojo valdymo principą, speciali teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“ ir paskolų viešajam sektoriui priemonė, skirta papildomoms investicijoms atitinkamiems regionams sutelkti. Tais trimis ramsčiais užtikrinama papildoma parama tiems regionams siekiant paskatinti jų perėjimą prie Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m.;

(4)

kad Teisingos pertvarkos fondas būtų geriau programuojamas ir įgyvendinamas, turi būti priimti teritoriniai teisingos pertvarkos planai, kuriuose būtų nustatyti pagrindiniai pertvarkos proceso etapai ir tvarkaraštis, taip pat nustatytos teritorijos, kurioms perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos turi didžiausią neigiamą poveikį ir kurios yra mažiau pajėgios susidoroti su pertvarkos keliamais iššūkiais. Teritoriniai teisingos pertvarkos planai turi būti rengiami kartu su atitinkamomis vietos ir regioninės valdžios institucijomis, įtraukiant visus atitinkamus partnerius pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (5) 8 straipsnį. Jie gali būti iš dalies keičiami kartu su Teisingos pertvarkos fondo lėšomis remiamomis atitinkamomis programomis pagal to reglamento 24 straipsnį, kad apimtų naujas teritorijas, kurioms dėl pertvarkos būtų padarytas didžiulis poveikis taip, kaip jų pirminio priėmimo metu nebuvo numatyta;

(5)

turėtų būti nustatyta paskolų viešajam sektoriui priemonė (toliau – Priemonė). Tai trečiasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis, kurio tikslas – remti viešojo sektoriaus subjektų investicijas, atsižvelgiant į svarbų viešojo sektoriaus vaidmenį reaguojant į rinkos nepakankamumo atvejus. Tokios investicijos turėtų patenkinti vystymosi poreikius, atsirandančius dėl pertvarkos keliamų iššūkių, aprašytų Komisijos patvirtintuose teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose. Numatyta pagal Priemonę remtina veikla turėtų derėti su veikla, remiama pagal kitus du Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčius, ir ją papildyti. Siekiant suderinti Priemonės trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (6) nustatytos daugiametės finansinės programos 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui (toliau – 2021–2027 m. DFP) trukme, Priemonė turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(6)

siekiant didesnės sanglaudos ir didesnio pertvarkos veikiamų teritorijų ekonomikos įvairinimo, Priemonė turėtų apimti įvairias tvarias investicijas, su sąlyga, kad tokios investicijos padės patenkinti tų teritorijų vystymosi poreikius, atsirandančius dėl pertvarkos siekiant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, ir neutralaus poveikio klimatui Sąjungoje ne vėliau kaip 2050 m. uždavinio, kaip aprašyta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose. Siekiant padidinti Priemonės veiksmingumą, jos lėšomis turėtų būti galima remti reikalavimus atitinkančius projektus, kurių įgyvendinimo etapas pradėtas prieš paramos gavėjams pateikiant paraišką paramai pagal Priemonę. Priemonės lėšomis neturėtų būti remiamos investicijos, apimančios veiklą, kuri nėra remiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1056 (7) 9 straipsnį, tačiau galėtų būti remiamos investicijos į atsinaujinančiąją energiją bei žaliąjį ir tvarų judumą, įskaitant žaliojo vandenilio skatinimą, į veiksmingus centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, į viešuosius mokslinius tyrimus, į skaitmeninimą, aplinkos infrastruktūrą pažangaus atliekų tvarkymo ir vandentvarkos kontekste, taip pat galėtų būti remiamos tvarioji energija, energijos vartojimo efektyvumas ir integracijos priemonės, įskaitant pastatų renovaciją ir pertvarkymą, miestų atnaujinimą ir regeneraciją, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, dirvožemio savybių bei ekosistemos atkūrimą ir deaktyvavimą, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“ ir biologinę įvairovę, taip pat kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, mokymo ir socialinė infrastruktūra, įskaitant priežiūros infrastruktūrą ir socialinį būstą;

(7)

infrastruktūros plėtra taip pat galėtų apimti tarpvalstybinius projektus ir sprendimus, kuriais užtikrinamas didesnis atsparumas ekologinėms katastrofoms, visų pirma išryškintoms klimato kaitos. Pirmenybė turėtų būti teikiama visapusiškam požiūriui į investicijas, visų pirma teritorijų, turinčių svarbių su pertvarka susijusių poreikių, atžvilgiu. Taip pat galėtų būti remiamos investicijos kituose sektoriuose, jei jos dera su patvirtintais teritoriniais teisingos pertvarkos planais. Remiant investicijas, iš kurių negeneruojami pakankami pajamų srautai jų investicinėms sąnaudoms padengti, Priemonės lėšomis turėtų būti siekiama viešojo sektoriaus subjektams suteikti papildomų būtinų išteklių, kad jie galėtų reaguoti į teritorinius, socialinius, ekonominius iššūkius ir į iššūkius aplinkos srityje, kylančius dėl prisitaikymo prie pertvarkos. Siekiant padėti nustatyti finansuoti pagal Priemonę tinkamas investicijas, turinčias didelį teigiamą poveikį aplinkai, įskaitant biologinės įvairovės atžvilgiu, atlikdama Priemonės vertinimą Komisija turėtų atsižvelgti į aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos ES taksonomiją. Visi finansavimo partneriai turėtų, kai taikytina, naudoti aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos ES taksonomiją, be kita ko, taikyti reikšmingos žalos nedarymo principą, kad būtų užtikrintas tvarių projektų skaidrumas;

(8)

visu reikalavimus atitinkančių projektų pagal Priemonę rengimo, vertinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos laikotarpiu atitinkamai turėtų būti užtikrinta pagarba pagrindinėms teisėms ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos laikymasis, o visų pirma lyčių lygybė. Analogiškai viso Priemonės įgyvendinimo metu paramos gavėjai ir Komisija taip pat turėtų išvengti bet kokios diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Priemonės tikslų turėtų būti siekiama vadovaujantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, Europos socialinių teisių ramsčiu, principu „teršėjas moka“, Paryžiaus susitarimu, priimtu pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (8) (toliau – Paryžiaus susitarimas), ir reikšmingos žalos nedarymo principu;

(9)

šiam reglamentui taikomos remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 322 straipsniu Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus, netiesioginį valdymą, finansines priemones, biudžeto garantijas, finansinę pagalbą ir apmokėjimą išorės ekspertams, tvarka, taip pat numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(10)

pagal Priemonę parama turėtų būti teikiama Sąjungos skirtų dotacijų forma kartu su finansavimo partnerių suteiktomis paskolomis pagal jos taisykles, skolinimo politiką ir procedūras. Vadovaujantis Finansinio reglamento 125 straipsniu, Komisijos pagal tiesioginio valdymo principą įgyvendinamas dotacijų komponento finansinis paketas turėtų būti teikiamas su išlaidomis nesusijusio finansavimo forma. Tokia finansavimo forma turėtų padėti paskatinti projektų rengėjus veiksmingai dalyvauti ir prisidėti siekiant Priemonės tikslų, atsižvelgiant į paskolos dydį. Paskolų komponentą turėtų suteikti Europos investicijų bankas (toliau – EIB). Turėtų būti galima išplėsti Priemonės taikymo aprėptį, kad paskolų komponentą galėtų teikti kiti finansavimo partneriai, kai atsiranda papildomų išteklių dotacijų komponentui arba kai to reikia teisingam Priemonės įgyvendinimui užtikrinti. Tokiais atvejais Komisija turėtų informuoti valstybes nares ir Europos Parlamentą apie ketinimą išplėsti Priemonės taikymo aprėptį ir turėtų pasirinkti papildomų finansavimo partnerių, atsižvelgiant į jų pajėgumus įvykdyti Priemonės tikslus, prisidėti savo nuosavais ištekliais ir užtikrinti tinkamą geografinę aprėptį;

(11)

Komisija ir finansavimo partneriai turėtų pasirašyti administracinius susitarimus. Tuose susitarimuose turėtų būti išdėstyta projektų vertinimo ir stebėsenos įgyvendinimo tvarka, taip pat turėtų būti nustatytos atitinkamos kiekvienos susitarimo šalies teisės ir pareigos, įskaitant išsamią audito, ataskaitų teikimo ir komunikacijos tvarką. Komunikacijos tvarka turėtų apimti, visų pirma, pareigą skelbti informaciją apie kiekvieną atskirą projektą ar paskolų schemą, kuriems teikiama parama Priemonės lėšomis;

(12)

reaguojant į didžiausią neigiamą poveikį, atsirandantį dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, patiriančių teritorijų poreikius investicijų srityje, Priemonė turėtų svariai prisidėti prie klimato aspekto integravimo. Todėl Priemonės dotacijų komponento ištekliais bus prisidėta prie klimato tikslų siekimo tokiu pačiu mastu, kaip ir Teisingos pertvarkos fondu;

(13)

250 000 000 EUR Priemonės dotacijų komponento turėtų būti finansuojama iš Sąjungos biudžeto pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, ir ta suma Europos Parlamentui bei Tarybai turėtų būti svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (10), 18 punkte;

(14)

275 000 000 EUR Priemonės dotacijų komponento turėtų būti finansuojama grąžinamomis sumomis iš finansinių priemonių, nustatytų šio reglamento I priede išvardytomis programomis. Tokios pajamos gaunamos iš nutrauktų programų, nesusijusių su Priemone, ir, remiantis SESV 322 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti laikomos išorės asignuotosiomis pajamomis nukrypstant nuo Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies f punkto;

(15)

1 000 000 000 EUR Priemonės dotacijų komponento turėtų būti finansuojama iš numatomo ES garantijos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 (11), atidėjinių pertekliaus. Todėl reikėtų numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio 4 dalies a punkto, kuriame numatyta pareiga bet kokį biudžeto garantijos atidėjinių perteklių grąžinti į biudžetą, kad tą perteklių būtų galima paskirti Priemonei. Tokios asignuotosios pajamos pagal SESV 322 straipsnio 1 dalį turėtų būti laikomos išorės asignuotosiomis pajamomis nukrypstant nuo Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies f punkto;

(16)

pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 4 dalies c punktą asignavimai, atitinkantys išorės asignuotąsias pajamas, turėtų būti automatiškai perkeliami tolesnei programai arba veiksmui. Pagal tą nuostatą sudaromos sąlygos suderinti daugiametį asignuotųjų pajamų tvarkaraštį su Priemonės lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo planu;

(17)

taip pat reikėtų numatyti išteklius konsultacinei paramai siekiant paskatinti rengti, plėtoti ir įgyvendinti reikalavimus atitinkančių projektus, taip pat iš anksto parengti projektus prieš paramos gavėjui pateikiant paraišką dėl Priemonės paramos. Dalis tų išteklių turėtų būti skirta endogeniniams paramos gavėjų pajėgumams remti, siekiant užtikrinti reikalavimus atitinkančių projektų tvarumą;

(18)

siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės galėtų pasinaudoti dotacijų komponentu, turėtų būti sukurtas mechanizmas, pagal kurį pirmajame etape būtų nustatomos iš anksto paskirtos nacionalinės dalys, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1056 I priede. Tačiau siekiant tą tikslą suderinti su poreikiu optimizuoti Priemonės ekonominį poveikį ir jos įgyvendinimą, tokios nacionalinės dalys neturėtų būti iš anksto paskirtos po 2025 m. gruodžio 31 d. Po tos datos likę ištekliai, prieinami dotacijų komponentui, turėtų būti teikiami be iš anksto paskirtos nacionalinės dalies ir konkuruojant Sąjungos lygmeniu, kartu užtikrinant investicijų nuspėjamumą ir laikantis poreikiais grindžiamo regioninės konvergencijos požiūrio;

(19)

darbo programoje ir kvietime teikti pasiūlymus turėtų būti nustatytos tinkamumo sąlygos ir skyrimo kriterijai. Nustatant tas tinkamumo sąlygas ir skyrimo kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į projekto aktualumą pagal plėtros poreikius, aprašytus teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose, bendrą tikslą skatinti regioninę bei teritorinę konvergenciją ir dotacijų komponento svarbą projekto perspektyvumui. Be to, darbo programose turėtų būti nustatyti skyrimo kriterijai, taikomi tuo atveju, jei išteklių reikalavimus atitinkantiems projektams remti nepakaktų. Pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, įgyvendinamiems mažiau išsivysčiusiuose regionuose, projektams, kuriais tiesiogiai prisidedama prie Sąjungos klimato srities tikslų siekimo, ir projektams, kuriuos propaguoja viešojo sektoriaus subjektai, patvirtinę dekarbonizijos planus laikantis šios atitinkamos kriterijų hierarchijos, kai taikytina. Todėl Sąjungos parama pagal Priemonę turėtų būti prieinama tik toms valstybėms narėms, kuriose patvirtintas bent vienas teritorinis teisingos pertvarkos planas. Darbo programoje ir kvietimuose teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių pateiktus teritorinius teisingos pertvarkos planus, siekiant užtikrinti skirtingų mechanizmo ramsčių suderinamumą. Siekiant optimizuoti Priemonės poveikį, atskiriems Priemonės lėšomis remiamiems projektams neturėtų būti teikiama parama iš kitų Sąjungos programų, išskyrus paramą projektų rengimui. Tačiau, kalbant apie veiksmus, sudarytus iš atskirų identifikuojamų projektų, tie projektai gali būti remiami skirtingų Sąjungos programų lėšomis pagal taikytinas tinkamumo finansuoti taisykles;

(20)

siekiant optimizuoti Sąjungos pagalbos veiksmingumą ir užkirsti kelią potencialios paramos ir investicijų iš alternatyvių šaltinių pakeitimui, parama pagal Priemonę turėtų būti teikiama tik tiems projektams, iš kurių negeneruojami pakankami pajamų srautai jų investicinėms sąnaudoms padengti. Tos pajamos turėtų atitikti pajamas, išskyrus biudžeto pervedimus, kurios tiesiogiai gautos vykdant projekto veiklą, pavyzdžiui, iš pardavimų, mokesčių ar rinkliavų, ir papildomai sutaupytos atnaujinus esamą turtą;

(21)

kadangi dotacijų komponentas turėtų atspindėti skirtingus valstybių narių regionų vystymosi poreikius, tokia parama turėtų būti tikslinama mažiau išsivysčiusių regionų labui. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus subjektai mažiau išsivysčiusiuose regionuose paprastai turi mažiau viešųjų investicijų pajėgumų, tokiems subjektams suteiktoms paskoloms turėtų būti taikomos santykinai didesnės dotacijų normos;

(22)

siekiant užtikrinti veiksmingą Priemonės įgyvendinimą, gali prireikti teikti konsultacinę paramą projektams rengti, plėtoti ir įgyvendinti. Tokia parama turėtų būti teikiama per „InvestEU“ konsultacijų centrą reikalavimus atitinkantiems projektams ir projektų rengimui iki paraiškų pateikimo, ypač daug dėmesio skiriant paramos gavėjams, kurių administraciniai gebėjimai yra mažesni arba kurie yra mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Tokią paramą turėtų būti galima skirti ir pagal kitas Sąjungos programas;

(23)

siekiant įvertinti Priemonės veiksmingumą, jos galimybes pasiekti jai nustatytus tikslus ir remti pasirengimą jos galimam pratęsimui po 2027 m., Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą ir galutinį vertinimą, be kita ko, įvertinti galimybę įtraukti nuostatas dėl poveikio lytims vertinimo, jei tikslinga, ir turėtų pateikti vertinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (12) 22 ir 23 punktais, Priemonė turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo;

(24)

siekiant paspartinti įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami laiku, šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kurios turi būti įtrauktos į dotacijų susitarimus. Atsižvelgdama į tą tikslą, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, turėtų galėti sumažinti arba nutraukti bet kokią Sąjungos paramą tais atvejais, kai įgyvendinant projektą pažangos labai trūksta. Priemonei taikomas Finansinis reglamentas. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, dotacijų komponentui ir pagal Priemonę teikiamai konsultacinei paramai turėtų būti taikomas Finansinis reglamentas;

(25)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (14), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir (ES) 2017/1939 (16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu.. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(26)

siekiant iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pagrindinių veiklos rodiklių, skirtų Priemonės įgyvendinimui ir pažangai stebėti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(27)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programų ir dėl kitų nei EIB finansavimo partnerių atrankos sąlygų ir procedūrų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011 (18);

(28)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. padėti teritorijoms, kurios dėl perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo patiria didžiausią neigiamą poveikį, tenkinant atitinkamus vystymosi poreikius pritraukti viešąsias investicijas, valstybės narės dėl sunkumų, su kuriais susiduria viešojo sektoriaus subjektai remdami investicijas, iš kurių negeneruojami pakankami pajamų srautai jų investicinėms sąnaudoms padengti, vienos negali deramai pasiekti, ir dėl poreikio sukurti nuoseklią įgyvendinimo sistemą pagal tiesioginio valdymo principą tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (4) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (5). Dėl aiškumo ir racionalumo tas reglamentas turėtų būti kodifikuotas;

(2)

siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir palengvinti tarptautinę prekybą Sąjungoje, labai svarbu, kad už tarptautinius mokėjimus eurais imami mokesčiai būtų tokie patys, kaip ir už atitinkamus mokėjimus valstybėje narėje;

(3)

mokėjimo priemonėms, kurios daugiausia arba visada egzistuoja popierine forma –pavyzdžiui, čekiams – nerekomenduojama taikyti vienodų mokesčių principo, nes dėl savo pobūdžio jos negali būti apdorojamos taip veiksmingai kaip elektroniniai mokėjimai;

(4)

vienodų mokesčių principas turėtų būti taikomas mokėjimams, kurie pradėti arba baigti vykdyti popieriuje arba grynaisiais pinigais, jei mokėjimo vykdymo grandinėje jie atliekami elektroniniu būdu, išskyrus čekius, taip pat visiems tiesiogiai ar netiesiogiai su mokėjimo operacija susijusiems mokesčiams, įskaitant su sutartimi susijusius mokesčius. Sąjungoje vykdomoms nacionalinių ir tarptautinių mokėjimo operacijoms taikomi netiesioginiai mokesčiai, įskaitant mokestį už nuolatinio mokėjimo nurodymo parengimą ar mokestį už naudojimąsi mokėjimo kortele arba debeto ar kredito kortele, turėtų būti vienodi;

(5)

siekiant užkirsti kelią mokėjimų rinkų susiskirstymui, tikslinga taikyti vienodų mokesčių principą. Tuo tikslu kiekvienai tarptautinių mokėjimų kategorijai turėtų būti nustatomas nacionalinis mokėjimas, pasižymintis tomis pačiomis arba labai panašiomis, ypatybėmis, kaip ir tarptautinis mokėjimas. Tarptautinį mokėjimą atitinkančiam nacionaliniam mokėjimui nustatyti turėtų būti įmanoma naudoti, inter alia, šiuos kriterijus: mokėjimo iniciavimo, vykdymo ir užbaigimo būdas, automatizavimo laipsnis, mokėjimo garantija, kliento statusas ir ryšys su mokėjimo paslaugų teikėju, arba naudojama mokėjimo priemonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (6) 4 straipsnio 14 punkte. Tas kriterijų sąrašas neturėtų būti laikomas baigtiniu;

(6)

kompetentingos institucijos kai, jų manymu, reikia, turėtų paskelbti atitinkamų mokėjimų nustatymo gaires. Komisija, kuriai prireikus padeda Mokėjimų komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB 85 straipsnio 1 dalį (7), turėtų teikti kompetentingoms institucijoms tinkamus nurodymus ir pagalbą;

(7)

siekiant palengvinti vidaus rinkos veikimą ir vengti tarptautinių mokėjimų eurais nelygybės tarp euro zonos ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių mokėjimo paslaugų vartotojų, būtina užtikrinti, kad mokesčiai už tarptautinius mokėjimus eurais Sąjungoje būtų suderinti su mokesčiais už atitinkamus nacionalinius mokėjimus, atliekamus nacionaline valstybės narės, kurioje mokėjimo paslaugų teikėjai siūlo savo paslaugas mokėjimo paslaugų vartotojams, valiuta. Mokėjimo paslaugų teikėjas laikomas esančiu valstybėje narėje, kurioje jis teikia savo paslaugas mokėjimo paslaugų vartotojui;

(8)

mokesčiai už valiutos keitimą sudaro didelę dalį tarptautinių mokėjimų kainos, kai mokėtojo valstybėje narėje ir gavėjo valstybėje narėje naudojamos skirtingos valiutos. Pagal Direktyvos (ES) 2015/2366 45 straipsnį reikalaujama užtikrinti mokesčių ir taikomo valiutos keitimo kurso skaidrumą, tos direktyvos 52 straipsnio 3 dalyje nurodomi informacijos, susijusios su mokėjimo operacijomis, kurioms taikoma bendroji sutartis, reikalavimai ir tos direktyvos 59 straipsnio 2 dalyje nurodyti valiutos keitimo paslaugas teikiančių šalių informacijos teikimo bankomate arba pardavimo vietoje reikalavimai. Būtina numatyti papildomas priemones, kuriomis vartotojai būtų apsaugomi nuo per didelių mokesčių už valiutos keitimo paslaugas ir kuriomis būtų užtikrinama, kad vartotojams būtų suteikta reikiama informacija, kad jie pasirinktų geriausią valiutos keitimo variantą;

(9)

tos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos, turėtų būti tikslingos, pakankamos ir ekonomiškai efektyvios. Tačiau tais atvejais, kai mokėtojui bankomate arba pardavimo vietoje pateikiama skirtingų valiutos keitimo variantų, mokėtojui pateiktą informaciją turėtų būti įmanoma palyginti ir priimti informacija pagrįstą sprendimą;

(10)

kad būtų galima palyginti, visi kortele grindžiamų mokėjimų valiutos keitimo mokesčiai turėtų būti pateikiami vienodai, t. y. kaip naujausio Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbto pagrindinio užsienio valiutos ir euro keitimo kurso procentinis antkainis. Antkainis galėtų būti pagrįstas iš dviejų ECB keitimo kursų išvestu kursu, jei keičiamos dvi ne euro valiutos;

(11)

laikydamiesi Direktyvoje (ES) 2015/2366 nustatytų reikalavimų teikti bendrojo pobūdžio informaciją apie valiutos keitimo mokesčius, valiutos keitimo paslaugų teikėjai turėtų pateikti informaciją apie valiutos keitimo mokesčius prieš inicijuojant mokėjimo operaciją. Valiutos keitimo paslaugas teikiančios šalys bankomate arba pardavimo vietoje turėtų pateikti aiškią ir prieinamą informaciją apie jų taikomus tokių paslaugų mokesčius, pavyzdžiui, pateikdamos kainoraštį prie langelio arba skaitmeniniu būdu terminaluose, arba, kai perkama internetu, ekrane. Kartu su Direktyvos (ES) 2015/2366 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, tos šalys prieš mokėjimo inicijavimą turėtų pateikti aiškią informaciją, kokia suma bus sumokėta gavėjui jo naudojama valiuta ir kokią sumą turi sumokėti mokėtojas jo sąskaitos valiuta. Suma, kuri bus sumokėta gavėjo naudojama valiuta, turėtų būti perkamų prekių ar paslaugų kaina ir ji gali būti nurodoma patvirtinant mokėjimą, o ne mokėjimo terminale. Gavėjo naudojama valiuta paprastai yra vietos valiuta, tačiau pagal sutarties laisvės principą kai kuriais atvejais gali būti kita Sąjungos valiuta. Bendrą sumą, kurią mokėtojas turi sumokėti savo sąskaitos valiuta, turėtų sudaryti prekių arba paslaugų kaina ir valiutos keitimo mokesčiai. Be to, abi sumos turėtų būti nurodytos kvite arba kitoje patvariojoje laikmenoje;

(12)

kiek tai susiję su Direktyvos (ES) 2015/2366 59 straipsnio 2 dalimi, kai valiutos keitimo paslauga siūloma bankomate arba pardavimo vietoje, mokėtojui turėtų būti suteikta galimybė atsisakyti tos paslaugos ir mokėti gavėjo naudojama valiuta;

(13)

siekiant sudaryti sąlygas mokėtojams palyginti valiutos keitimo variantų mokesčius bankomate arba pardavimo vietoje, mokėtojų mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų ne tik pateikti visapusiškai palyginamą informaciją apie taikomus valiutos keitimo mokesčius pagal bendrosios sutarties sąlygas, bet ir aiškiai ir lengvai suprantama forma viešai ją paskelbti visiems lengvai prieinamoje elektroninėje erdvėje, visų pirma savo vartotojams skirtose svetainėse, internetinės bankininkystės puslapiuose ir mobiliosios bankininkystės programėlėse. Tai leistų sukurti palyginimo svetaines, kad vartotojams būtų lengviau palyginti kainas keliaujant arba perkant užsienyje. Be to, mokėtojų mokėjimo paslaugų teikėjai mokėtojams turėtų priminti apie taikomus valiutos keitimo mokesčius, kai kortele grindžiama mokėjimo operacija atliekama kita valiuta, pasitelkdami plačiai ir lengvai prieinamus elektroninių ryšių kanalus, pavyzdžiui, SMS pranešimus, e. paštą arba aktyviuosius pranešimus, siunčiamus per mokėtojo mobiliosios bankininkystės programėlę. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų susitarti su mokėjimo paslaugų vartotojais dėl elektroninių ryšių kanalo, kuriuo jie teiks informaciją apie valiutos keitimo mokesčius, atsižvelgdami į efektyviausią kanalą mokėtojui pasiekti. Mokėjimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų tenkinti mokėjimo paslaugų vartotojų prašymus nesiųsti jiems elektroninių pranešimų, kuriuose teikiama informacija apie valiutos keitimo mokesčius;

(14)

periodiniai priminimai yra tinkami tais atvejais, kai mokėtojas praleidžia užsienyje daugiau laiko, pavyzdžiui, kai vyksta į komandiruotę arba studijuoja užsienyje, arba kai mokėtojas reguliariai naudoja kortelę pirkdamas internetu vietos valiuta. Įpareigojimais teikti tokius priminimus būtų užtikrinama, kad mokėtojas būtų informuotas apie skirtingus valiutos keitimo variantus;

(15)

svarbu sudaryti mokėjimo paslaugų teikėjams lengvesnes sąlygas atlikti tarptautinius mokėjimus. Tuo tikslu turėtų būti skatinamas standartizavimas, visų pirma tarptautinio mokėjimo sąskaitos numerio identifikatoriaus (IBAN) ir bendrovės identifikavimo kodo (BIC) naudojimas. Todėl yra tikslinga, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pateiktų mokėjimo paslaugų vartotojams atitinkamos sąskaitos IBAN ir BIC;

(16)

kad mokėjimų balanso statistiniai duomenys Bendroje mokėjimų eurais erdvėje (SEPA) būtų teikiami nuosekliai, laiku ir veiksmingai, taip pat reikėtų užtikrinti, kad ir toliau būtų įmanoma surinkti laisvai prieinamus mokėjimų duomenis, kaip antai IBAN, BIC ir operacijos suma arba pagrindiniai apibendrinti mokėjimų įvairiomis mokėjimo priemonėmis duomenys, jei duomenų rinkimo procesas netrikdo automatinio mokėjimo apdorojimo ir gali būti visiškai automatizuotas. Šis reglamentas neturi įtakos pareigai teikti duomenis kitais politikos tikslais, pavyzdžiui, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos arba mokesčių mokėjimo tikslais;

(17)

kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, kad jos galėtų veiksmingai atlikti stebėsenos pareigas ir imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai laikytųsi šio reglamento;

(18)

tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės tais atvejais, kai neteisingai taikomas šis reglamentas, valstybės narės turėtų numatyti tinkamas ir veiksmingas skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras mokėjimo paslaugų vartotojo ir mokėjimo paslaugų teikėjo ginčų nagrinėjimui. Be to, svarbu, kad būtų paskirtos kompetentingos institucijos ir neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo įstaigos;

(19)

svarbu užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo įstaigos aktyviai bendradarbiautų Sąjungoje, siekdamos sklandžiai ir laiku išspręsti su šiuo reglamentu susijusius tarptautinius ginčus. Toks bendradarbiavimas galėtų vykti informacijos, susijusios su teise ar teismine praktika jų jurisdikcijose, mainų forma, arba, prireikus, skundų ir teisių gynimo procedūrų perdavimo ar perėmimo forma;

(20)

reikia, kad valstybės narės už šio reglamento pažeidimus nacionalinės teisės aktuose nustatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas;

(21)

akivaizdu, kad būtų labai naudinga šį reglamentą taikyti ir kitoms nei euro valiutoms, visų pirma atsižvelgiant į tokių mokėjimų skaičių. Todėl siekiant sudaryti valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, galimybes išplėsti šio reglamento taikymo sritį tarptautiniams mokėjimams, atliekamiems jų nacionaline valiuta, turėtų būti numatyta pranešimo procedūra;

(22)

Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, ECB ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą dėl taisyklės, pagal kurią suvienodinami mokesčiai už tarptautinius mokėjimus eurais ir nacionalines operacijas nacionaline valiuta, taikymo ir šiame reglamente nustatytų reikalavimų teikti su valiutos keitimu susijusią informaciją veiksmingumo. Komisija turėtų išnagrinėti ir kitas galimybes (taip pat techninį įgyvendinamumą pasinaudoti tomis galimybėmis) taikyti vienodų mokesčių taisyklę visoms Sąjungos valiutoms ir dar labiau padidinti valiutos keitimo mokesčių skaidrumą ir palyginamumą, taip pat galimybę leisti keisti valiutą arba neleisti kitoms šalims, kurios nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas;

(23)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

(1)

po to, kai buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/833 (3), Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) 2019 ir 2020 m. atitinkamai 41-ajame ir 42-ajame metiniuose susitikimuose priėmė teisiškai privalomų sprendimų dėl savo kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo;

(2)

tie sprendimai yra skirti NAFO susitariančiosioms šalims, tačiau jais taip pat nustatomi pareigos veiklos vykdytojams (pavyzdžiui, laivo kapitonui). Įsigaliojo naujos NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės (CEM), kurios yra privalomos visoms NAFO susitariančiosioms šalims. Į Sąjungos teisę turi būti įtraukti tik tie jų elementai, kurie joje dar nėra numatyti;

(3)

todėl Reglamentas (ES) 2019/833 turėtų būti pritaikytas taip, kad būtų galima taikyti NAFO tinklo akių matavimo normas, įvesti NAFO vartojamą žvejybos laivo apibrėžtį, kad Sąjungos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo institucijos galėtų dirbti kartu su kitomis NAFO susitariančiosiomis šalimis, ir pagerinti informacijos perdavimą tarp valstybių narių institucijų, Komisijos ir NAFO vykdomojo sekretoriaus;

(4)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/473 (4) 3 straipsniu, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) misija yra, inter alia, organizuoti valstybių narių žvejybos kontrolės ir inspektavimo veiklos koordinavimą, kad būtų įgyvendinamos tarptautinės kontrolės ir inspektavimo programos, kaip antai NAFO jungtinė inspektavimo ir priežiūros programa, taip pat padėti valstybėms narėms teikti Komisijai ir trečiosioms šalims informaciją apie žvejybos veiklą ir kontrolės bei inspektavimo veiklą. Todėl tikslinga, kad EŽKA būtų įstaiga, kuri iš valstybių narių gautų ir NAFO vykdomajam sekretoriui perduotų su kontrole ir inspektavimu susijusią informaciją, pvz., inspektavimo jūroje ataskaitas ir pagal kontrolės stebėtojų programą teikiamus pranešimus;

(5)

laikantis CEM procedūros, pagal kurią susitariančiosios šalys siunčia informaciją į NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros (MCS) svetainę, ta informacija turi būti siunčiama NAFO vykdomajam sekretoriui. Todėl, siekiant atsižvelgti į tą pakeitimą ir paaiškinti, kokiais kanalais valstybės narės turi perduoti atitinkamą informaciją, būtina atnaujinti atitinkamas Reglamento (ES) 2019/833 nuostatas;

(6)

taip pat būtina įtraukti CEM nuostatas dėl arktinių ryklių (Somniosus microcephalus) apsaugos, suderinti frachtavimo susitarimų nuostatas su CEM nuostatomis ir aiškiai nurodyti, kad susitariančiosios šalies inspektoriai prieš vykdydami inspektavimą turi gauti kitos susitariančiosios šalies, kuri yra uosto valstybė, sutikimą;

(7)

tam tikros CEM nuostatos greičiausiai bus iš dalies keičiamos NAFO metiniuose susitikimuose, nes pasikeitus išteklių biomasei ir peržiūrėjus nuostatas dėl rajonų, kuriuose ribojama dugninė žvejyba, bus įvesta naujų techninių priemonių. Todėl tam, kad būsimus CEM pakeitimus būtų galima greitai įtraukti į Sąjungos teisę dar prieš prasidedant žvejybos sezonui, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybos įrankių tinklo akių dydžio, rūšiuojamųjų tinklelių ir grotelių ir jungiamųjų grandinių reglamentavimo, taip pat dėl rajonų, kuriuose ribojama dugninė žvejyba. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti lygias galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(8)

todėl Reglamentas (ES) 2019/833 turėtų būti iš dalies pakeistas,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB (3) nustatytos taisyklės, kuriomis užtikrinama teisė į privatumą ir konfidencialumą tvarkant asmens duomenis keičiantis duomenimis elektroninių ryšių sektoriuje. Ta direktyva patikslinamas ir papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (4);

(2)

Direktyva 2002/58/EB taikoma asmens duomenų tvarkymui teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas. Iki 2020 m. gruodžio 21 d. buvo taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB (5) 2 straipsnio c punkte įtvirtinta elektroninių ryšių paslaugos apibrėžtis. Tą dieną Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (6) panaikino Direktyvą 2002/21/EB. Elektroninių ryšių paslaugų apibrėžtis, pateikta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 4 punkte, apima su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 7 punkte. Todėl 2020 m. gruodžio 21 d. su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, kurios apima, pavyzdžiui, IP telefoniją, pranešimų mainų ir žiniatinklio pašto paslaugas, buvo įtrauktos į Direktyvos 2002/58/EB taikymo apimtį;

(3)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 6 straipsnio 1 dalį Sąjunga pripažįsta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) nustatytas teises, laisves ir principus. Chartijos 7 straipsniu saugoma kiekvieno asmens pagrindinė teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Chartijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į asmens duomenų apsaugą;

(4)

1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – JTVTK) 3 straipsnio 1 dalyje ir Chartijos 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Be to, JTVTK 3 straipsnio 2 dalyje ir Chartijos 24 straipsnio 1 dalyje taip pat pabrėžiama vaikų teisė į tokią apsaugą ir priežiūrą, kuri yra būtina jų gerovei;

(5)

vaikų apsauga nevirtualiame gyvenime ir internete yra vienas iš Sąjungos prioritetų. Seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas yra sunkūs žmogaus ir pagrindinių teisių, visų pirma vaikų teisės būti apsaugotiems nuo visų formų smurto, prievartos ir nepriežiūros, netinkamo elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinę prievartą, kaip numatyta JTVTK ir Chartijoje, pažeidimai. Skaitmeninimas ne tik davė daug naudos visuomenei ir ekonomikai, bet ir sukėlė problemų, įskaitant išaugusį seksualinės prievartos prieš vaikus internete mastą. 2020 m. liepos 24 d. Komisija priėmė komunikatą „ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategiją“ (toliau – Strategija). Strategija siekiama Sąjungos lygmeniu veiksmingai reaguoti į seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimus;

(6)

atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES (7), šiuo reglamentu nereglamentuojama valstybių narių politika, susijusi su savanoriškais seksualiniais veiksmais, kuriuos gali atlikti vaikai ir kuriuos galima laikyti įprastu besivystančio žmogaus seksualumo atradimo procesu, atsižvelgiant į įvairias kultūrines ir teisines tradicijas bei naujas vaikų ir paauglių santykių užmezgimo ir palaikymo formas – be kita ko, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis;

(7)

kai kurie tam tikrų su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų, kaip antai žiniatinklio pašto ir pranešimų mainų paslaugų, teikėjai (toliau – teikėjai) jau savanoriškai naudoja specifines technologijas, kad nustatytų seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus, teikiant savo paslaugas, ir apie juos praneštų teisėsaugos institucijoms ir viešojo intereso labui veikiančioms organizacijoms, kovojančioms su seksualine prievarta prieš vaikus, – šiuo tikslu jie nuskenuoja arba turinį, pavyzdžiui, vaizdus ir tekstą, arba ryšių srauto duomenis, kai kuriais atvejais naudodami ankstesnius duomenis. Tai veiklai naudojama technologija galėtų būti vaizdų ir vaizdo įrašų maišos technologija, klasifikatoriai ir dirbtinis intelektas tekstams arba srauto duomenims analizuoti. Naudojantis maišos technologija, apie seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą atvejus pranešama, kai gaunama atitiktis, t. y. sutapimas, gautas palyginus vaizdą ar vaizdo įrašą ir unikalų, nepakeičiamą skaitmeninį parašą („maišą“ (angl. hash)), iš duomenų bazės, kurią tvarko viešojo intereso labui veikianti organizacija, kovojanti su seksualine prievarta prieš vaikus, ir kurioje yra patikrinta seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiaga. Tie teikėjai kreipiasi į nacionalines karštąsias linijas, kurioms pranešama apie seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą atvejus, ir į organizacijas, esančias tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose valstybėse, kurių tikslas – identifikuoti vaikus, mažinti seksualinį vaikų išnaudojimą bei seksualinę prievartą prieš vaikus ir užkirsti kelią vaikų viktimizacijai. Tokios organizacijos gali nepatekti į Reglamento (ES) 2016/679 taikymo sritį. Visa tokia savanoriškai vykdoma veikla atlieka svarbų vaidmenį, nes ja padedama identifikuoti ir išgelbėti aukas, kurių pagrindinės teisės į žmogaus orumą ir fizinę bei psichinę neliečiamybę buvo sunkiai pažeistos. Tokia savanoriška veikla taip pat atliekamas svarbus vaidmuo mažinant tolesnę seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagos sklaidą ir padedant identifikuoti nusikaltėlius bei tirti jų nusikaltimus ir vykdyti seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų prevenciją, jų nustatymą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos;

(8)

nepaisant jos teisėto tikslo, savanoriška teikėjų vykdoma veikla, kuria siekiama atskleisti seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus, teikiant savo paslaugas, ir apie juos pranešti, pažeidžiamos pagrindinės teisės – teisės į visų su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų naudotojų (toliau – naudotojai) privatų ir šeimos gyvenimą ir teisės į jų asmens duomenų apsaugą. Bet koks naudojimosi pagrindine teise į privatų ir šeimos gyvenimą, įskaitant pranešimų konfidencialumą, apribojimas negali būti pateisinamas vien tuo, kad teikėjai naudojo tam tikras technologijas tuo metu, kai su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms nebuvo taikoma elektroninių ryšių paslaugų apibrėžtis. Tokie apribojimai yra galimi tik tam tikromis sąlygomis. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį tokie apribojimai turi būti numatyti įstatymo ir jie turi nekeisti teisių į privatų ir šeimos gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą esmės bei, remiantis proporcingumo principu, jie turi būti būtini ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba būti reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Kai tokie apribojimai visam laikui apima bendrą ir nediferencijuotą visų naudotojų pranešimų stebėseną ir analizę, jomis pažeidžiama teisė į pranešimų konfidencialumą;

(9)

iki 2020 m. gruodžio 20 d. teikėjų atliekamas asmens duomenų tvarkymas savanoriškomis priemonėmis, siekiant atskleisti seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus, teikiant savo paslaugas, bei apie juos pranešti ir pašalinti iš savo paslaugų seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą, buvo reglamentuojamas vien Reglamentu (ES) 2016/679. Pagal Direktyvą (ES) 2018/1972, kuri turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 20 d., teikėjai buvo įtraukti į Direktyvos 2002/58/EB taikymo sritį. Kad tokias savanoriškas priemones būtų galima toliau naudoti po 2020 m. gruodžio 20 d., teikėjai turėtų laikytis šiame reglamente nustatytų sąlygų. Tokiomis savanoriškomis priemonėmis tvarkomiems asmens duomenims bus toliau taikomas Reglamentas (ES) 2016/679;

(10)

Direktyvoje 2002/58/EB nėra specialių nuostatų dėl teikėjų atliekamo asmens duomenų tvarkymo teikiant elektroninių ryšių paslaugas, siekiant atskleisti seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus, teikiant savo paslaugas, bei apie juos pranešti ir pašalinti iš savo paslaugų seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą. Tačiau pagal Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali priimti teisėkūros priemones, ribojančias, inter alia, tos direktyvos 5 ir 6 straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų, susijusių su ryšių ir srauto duomenų konfidencialumu, taikymą nusikalstamų veikų, susijusių su seksualine prievarta prieš vaikus, prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais. Kol tokių nacionalinių teisėkūros priemonių nėra ir kol bus priimta ilgalaikė teisinė sistema, skirta kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus Sąjungos lygmeniu, teikėjai po 2020 m. gruodžio 21 d. nebegali remtis Reglamentu (ES) 2016/679 ir toliau taikyti savanoriškų priemonių, kad nustatytų seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus, teikiant savo paslaugas, bei apie juos praneštų ir pašalintų iš savo paslaugų seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą. Šiuo reglamentu nesuteikiamas teisinis pagrindas teikėjams tvarkyti asmens duomenis teikiant paslaugas vieninteliu tikslu – atskleisti seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus, teikiant savo paslaugas, bei apie juos pranešti ir pašalinti iš savo paslaugų seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą, tačiau jame numatyta galimybė nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų. Šiame reglamente nustatomos papildomos apsaugos priemonės, kurių turi laikytis teikėjai, jei jie nori juo remtis;

(11)

tvarkant duomenis šio reglamento tikslais galėtų būti tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/679. Vaizdų ir vaizdo įrašų tvarkymas naudojant specialias technines priemones, kurios suteikia fizinio asmens unikalaus identifikavimo arba tapatybės patvirtinimo galimybę, laikomas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymu;

(12)

šiame reglamente numatyta laikina nukrypti nuo Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies, kuriais saugomas ryšių ir srauto duomenų konfidencialumas, leidžianti nuostata. Teikėjų savanoriškas technologijų naudojimas tvarkant asmens ir kitus duomenis, kiek tai būtina siekiant atskleisti seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus, teikiant savo paslaugas, bei apie juos pranešti ir pašalinti iš savo paslaugų seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą, patenka į šiame reglamente numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, su sąlyga, kad toks naudojimas atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, todėl jam taikomos Reglamente (ES) 2016/679 nustatytos apsaugos priemonės ir sąlygos;

(13)

Direktyva 2002/58/EB buvo priimta remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu. Be to, ne visos valstybės narės pagal Direktyvą 2002/58/EB priėmė teisėkūros priemones, kad apribotų teisių ir pareigų, susijusių su ryšių ir srauto duomenų konfidencialumu, taikymą, kaip nustatyta toje direktyvoje, o tokių priemonių priėmimas yra susijęs su didele susiskaidymo, galinčio neigiamai paveikti vidaus rinką, rizika. Todėl šis reglamentas turėtų būti grindžiamas SESV 114 straipsniu;

(14)

kadangi su elektroniniais ryšiais, kuriuose dalyvauja fiziniai asmenys, susiję duomenys paprastai gali būti laikomi asmens duomenimis, šis reglamentas taip pat turėtų būti grindžiamas SESV 16 straipsniu, kuriame nustatytas konkretus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamos fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms, ir valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisyklės ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisyklės;

(15)

Reglamentas (ES) 2016/679 taikomas asmens duomenų tvarkymui, susijusiam su teikėjų elektroninių ryšių paslaugų teikimu siekiant vienintelio tikslo – atskleisti seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus, teikiant savo paslaugas, bei apie juos pranešti ir pašalinti iš savo paslaugų seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą tiek, kiek tam duomenų tvarkymui taikoma šiame reglamente numatyta nukrypti leidžianti nuostata;

(16)

šio reglamento tikslais naudojamos technologijos turėtų būti mažiausiai privatumą pažeidžiančios technologijos, atitinkančios pažangiausias technologijas pramonėje. Tos technologijos neturėtų būti naudojamos sisteminiam pranešimų teksto filtravimui ir skenavimui, nebent tai būtų daroma tik siekiant nustatyti modelius, rodančius, kad gali būti konkrečių priežasčių įtarti, kad yra seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejis, ir jomis neturėtų būti galima nustatyti pranešimų turinio esmės. Kai technologijos naudojamos siekiant nustatyti galimus ryšių su vaikais mezgimo atvejus, tokios konkrečios priežastys įtarti turėtų būti pagrįstos objektyviai nustatytais rizikos veiksniais, kaip antai amžiaus skirtumas ir didelė galimybė, kad nuskenuotame pranešime dalyvavo vaikas;

(17)

turėtų būti nustatytos atitinkamos procedūros ir teisių gynimo mechanizmai siekiant užtikrinti, kad asmenys galėtų pateikti skundus teikėjams. Tokios procedūros ir mechanizmai yra ypač aktualūs tais atvejais, kai turinys, kuris nėra seksualinė prievarta prieš vaikus internete atvejis, buvo pašalintas arba apie jį buvo pranešta teisėsaugos institucijoms arba viešojo intereso labui veikiančiai organizacijai, kovojančiai su seksualine prievarta prieš vaikus internete;

(18)

siekiant užtikrinti kuo didesnį tikslumą ir patikimumą, šio reglamento tikslais naudojamos technologijos turėtų atitikti pažangiausias technologijas pramonėje ir būti tokios, kad klaidų (klaidingai teigiamų rezultatų) skaičius ir santykis būtų kuo labiau apribotas ir prireikus nedelsiant būtų ištaisytos visos tokios klaidos, kurių vis dėlto galėtų atsirasti;

(19)

tvarkomi turinio duomenys, srauto duomenys ir asmens duomenys, gauti vykdant veiklą, kuriai taikomas šis reglamentas, ir laikotarpis, kurį saugomi duomenys, tuo atveju, kai nustatomas įtariamos seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejis, turėtų likti apriboti tiek, kiek tai būtinai reikalinga, kad būtų galima vykdyti tą veiklą. Visi duomenys turėtų būti nedelsiant ir visam laikui ištrinami, kai jie nebėra būtinai reikalingi siekiant vieno iš šiame reglamente nurodytų tikslų, įskaitant atvejus, kai nenustatomas įtariamos seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejis, ir bet kuriuo atveju jie turėtų būti ištrinami per ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį nuo įtariamos seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejo nustatymo. Tai neturėtų daryti poveikio galimybei saugoti atitinkamus turinio duomenis ir srauto duomenis pagal Direktyvą 2002/58/EB. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis jokiai teisinės pareigos pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę saugoti duomenis, kuri taikoma teikėjui, taikymui;

(20)

šiuo reglamentu teikėjams, kurie pranešė teisėsaugos institucijoms apie seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejį, neužkertamas kelias reikalauti, kad tos institucijos patvirtintų pranešimo gavimą;

(21)

siekiant užtikrinti pagal šiame reglamente nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą vykdomos veiklos skaidrumą ir atskaitomybę už ją, teikėjai turėtų ne vėliau kaip 2022 m. vasario 3 d., o vėliau – kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. paskelbti ir pateikti ataskaitas kompetentingai priežiūros institucijai, paskirtai pagal Reglamentą (ES) 2016/679 (toliau – priežiūros institucija), ir Komisijai. Tokios ataskaitos turėtų apimti duomenų tvarkymą, kuriam taikomas šis reglamentas, be kita ko, tvarkytų duomenų rūšį ir apimtį, konkretų asmens duomenų tvarkymo pagal Reglamentą (ES) 2016/679 pagrindą, asmens duomenų perdavimo už Sąjungos ribų pagal Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių pagrindus, kai taikytina, nustatytų seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejų skaičių, atskiriant seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą ir galimus ryšių su vaikais mezgimo atvejus, atvejų, kai naudotojas pateikė skundą pasinaudodamas vidaus teisių gynimo mechanizmu arba apskųsdamas teismine tvarka, skaičių ir tokių skundų bei teismų procesų rezultatus, įvairių naudotų technologijų klaidų (klaidingai teigiamų rezultatų) skaičių ir santykį, klaidų lygiui apriboti taikytas priemones ir pasiektą klaidų lygį, duomenų saugojimo politiką ir taikytas duomenų apsaugos priemones pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ir viešojo intereso labui veikiančių organizacijų, kovojančių su seksualine prievarta prieš vaikus, su kuriomis vadovaujantis šiuo reglamentu buvo pasidalinta duomenimis, pavadinimus;

(22)

siekdama padėti priežiūros institucijoms vykdyti savo užduotis, Komisija turėtų paprašyti Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbti gaires dėl duomenų tvarkymo, kuriam taikoma šiame reglamente nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, atitikties Reglamentui (ES) 2016/679. Kai priežiūros institucijos vertina, ar pripažinta arba nauja technologija, kuri bus naudojama kaip pažangiausia technologija pramonėje, yra mažiausiai pažeidžianti privatumą ir veikia remiantis tinkamu teisiniu pagrindu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, tos gairės visų pirma turėtų padėti priežiūros institucijoms teikti konsultacijas pagal to reglamento nustatytą išankstinių konsultacijų procedūrą;

(23)

šiuo reglamentu ribojama teisė į ryšių konfidencialumo apsaugą ir nukrypstama nuo sprendimo, priimto laikantis Direktyvos (ES) 2018/1972, kad su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms būtų taikomos tokios pačios privatumo taisyklės, kurios taikomos visoms kitoms elektroninių ryšių paslaugoms, kiek tai susiję su privatumu, siekiant vienintelio tikslo – nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus teikiant tas paslaugas ir pranešti apie juos teisėsaugos institucijoms ar viešojo intereso labui veikiančioms organizacijoms, kovojančioms su seksualine prievarta prieš vaikus ir pašalinti iš tų paslaugų seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą. Todėl šio reglamento taikymo laikas turėtų būti apribotas iki trejų metų nuo jo taikymo pradžios, kad būtų suteiktas būtinas laikas naujai ilgalaikei teisinei sistemai priimti. Jei ilgalaikė teisinė sistema būtų priimta ir įsigaliotų anksčiau nei tą dieną, ta ilgalaikė teisinė sistema turėtų panaikinti šį reglamentą;

(24)

visos kitos veiklos, kuriai taikoma Direktyva 2002/58/EB, atveju teikėjams turėtų būti taikomos toje direktyvoje nustatytos konkrečios pareigos, taigi ir pagal tą direktyvą paskirtų kompetentingų institucijų įgaliojimai vykdyti kontrolę ir atlikti tyrimus;

(25)

ištisinis šifravimas yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti naudotojų pranešimų saugumą ir konfidencialumą, įskaitant vaikų pranešimus. Susilpnėjusiu šifravimu galėtų savo kėslams pasinaudoti piktavališkos trečiosios šalys. Todėl jokia šio reglamento nuostata neturėtų būti aiškinama kaip draudžianti arba silpninanti ištisinį šifravimą;

(26)

teisė į tai, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas, įskaitant komunikacijos slaptumą, yra pagrindinė teisė, užtikrinama pagal Chartijos 7 straipsnį. Todėl tai taip pat yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti saugų vaikų, tapusių seksualinės prievartos aukomis, ir suaugusiųjų, kuriais jie pasitiki, arba aktyviai su seksualine prievarta prieš vaikus kovojančių organizacijų bendravimą ir aukų bei jų advokatų bendravimą;

(27)

šis reglamentas neturėtų daryti poveikio nacionalinėje teisėje nustatytoms taisyklėms dėl profesinės paslapties, pvz., taisyklėms dėl gydytojų ir jų pacientų, žurnalistų ir jų informacijos šaltinių arba advokatų ir jų klientų profesinio bendravimo – ypač todėl, kad advokatų ir jų klientų bendravimo konfidencialumas yra itin svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi teise į gynybą, kuri sudaro esminę teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalį. Šiuo reglamentu taip pat neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl viešosios valdžios institucijų arba organizacijų, teikiančių konsultacijas nelaimės ištiktiems asmenims, registrų;

(28)

teikėjai turėtų pranešti Komisijai viešojo intereso labui veikiančių organizacijų, kurios kovoja su seksualine prievarta prieš vaikus ir kurioms jie praneša apie galimus seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus pagal šį reglamentą, pavadinimus. Nors teikėjams, kurie veikia kaip duomenų valdytojai, tenka išimtinė atsakomybė nustatyti, su kuria trečiąja šalimi dalintis asmens duomenimis, kaip nustatyta Reglamentu (ES) 2016/679, Komisija, savo svetainėje paskelbdama viešojo intereso labui veikiančių organizacijų, kurios kovoja su seksualine prievarta prieš vaikus, apie kurias jai buvo pranešta, sąrašą, turėtų užtikrinti informacijos apie galimus seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus perdavimo skaidrumą. Tas viešas sąrašas turėtų būti lengvai prieinamas. Taip pat turėtų būti sudaryta galimybė teikėjams naudotis tuo sąrašu, norint nustatyti atitinkamas organizacijas, visuotinai kovojančias su seksualine prievarta prieš vaikus internete. Tuo sąrašu neturėtų būti daromas poveikis teikėjų, veikiančių kaip duomenų valdytojai pagal Reglamentą (ES) 2016/679, pareigoms, be kita ko, susijusioms su jų pareiga bet kokiu būdu perduoti asmens duomenis už Sąjungos ribų laikantis to reglamento V skyriaus, ir jų įpareigojimui įvykdyti visas pareigas pagal to reglamento IV skyrių;

(29)

statistiniai duomenys, kuriuos valstybės narės turi pateikti pagal šį reglamentą, yra svarbūs politikos, įskaitant teisėkūros priemones, vertinimo rodikliai. Be to, svarbu pripažinti antrinės viktimizacijos, atsirandančios dalinantis nuo seksualinės prievartos prieš vaikus nukentėjusių asmenų nuotraukomis ir vaizdo įrašais (kuriais būtų galima dalintis ilgus metus ir kuriuos tokie statistiniai duomenys ne visiškai atspindi), poveikį;

(30)

vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/679 nustatytais reikalavimais, ypač reikalavimu valstybėms narėms užtikrinti, kad priežiūros institucijoms būtų suteikti žmogiškieji, techniniai ir finansiniai ištekliai, kurie yra būtini, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis ir naudotųsi savo įgaliojimais, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priežiūros institucijos turėtų pakankamai tokių išteklių, jog jos galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis ir naudotis įgaliojimais pagal šį reglamentą;

(31)

kai teikėjas iki šio reglamento įsigaliojimo yra atlikęs poveikio duomenų apsaugai vertinimą ir yra konsultavęsis su priežiūros institucijomis dėl technologijos, laikantis Reglamento (ES) 2016/679, tas teikėjas neturėtų būti įpareigotas pagal šį reglamentą atlikti papildomo poveikio duomenų apsaugai vertinimo ar konsultuotis, jeigu priežiūros institucijos yra nurodžiusios, kad duomenų tvarkymas pasinaudojant ta technologija nesukels didelės rizikos fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, arba kad duomenų valdytojas ėmėsi priemonių tokiai rizikai sumažinti;

(32)

naudotojai turėtų turėti teisę į veiksmingą teisminę gynybą tais atvejais, kai jų teisės pažeidžiamos dėl asmens ar kitų duomenų tvarkymo siekiant atskleisti seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus teikiant su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas bei apie juos pranešti ir pašalinti iš tų paslaugų seksualinės prievartos prieš vaikus internete medžiagą, pavyzdžiui, kai apie naudotojo turinį ar tapatybę buvo pranešta viešojo intereso labui veikiančiai organizacijai, kovojančiai su seksualine prievarta prieš vaikus, arba teisėsaugos institucijoms, arba tais atvejais, kai naudotojo turinys buvo pašalintas ar buvo užblokuota jo paskyra arba buvo sustabdytas jam teikiamos paslaugos teikimas;

(33)

laikantis Direktyvos 2002/58/EB ir duomenų kiekio mažinimo principo, asmens ir kitų duomenų tvarkymas turėtų būti apribotas tais turinio duomenimis ir susijusiais srauto duomenimis, kurie yra būtinai reikalingi šio reglamento tikslui pasiekti;

(34)

šiame reglamente numatyta nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje, kurios taikomos tvarkant asmens ir ne asmens duomenis, kurie tvarkomi teikiant su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, nurodytoms duomenų kategorijoms;

(35)

šio reglamento tikslas – nustatyti laikiną nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų nukrypti leidžiančią nuostatą nesukeliant vidaus rinkos susiskaidymo. Be to, mažai tikėtina, kad visos valstybės narės laiku priimtų nacionalines teisėkūros priemones. Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Reglamentu nustatoma laikina ir griežtai ribota nukrypti nuo Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies taikymo leidžianti nuostata, nustatant kelias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršijama to, kas būtina nustatytam tikslui pasiekti;

(36)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (8) 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2020 m. lapkričio 10 d.,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2397 (3) nustatomos pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų, išduotų iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos, tolesnį galiojimą ir suteikti kvalifikuotiems įgulos nariams pakankamai laiko kreiptis dėl Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo ar kito lygiaverčiu pripažįstamo pažymėjimo išdavimo. Tačiau, išskyrus Tarybos direktyvos 96/50/EB (4) 1 straipsnio 5 dalyje nurodytas licencijas laivybai Reinu, tos pereinamojo laikotarpio priemonės netaikomos trečiųjų šalių išduotiems kvalifikacijos pažymėjimams, tarnybos įrašų knygelėms ir laivo žurnalams, kuriuos šiuo metu valstybės narės pripažįsta pagal savo nacionalinius reikalavimus arba tarptautinius susitarimus, taikytus iki Direktyvos (ES) 2017/2397 įsigaliojimo;

(2)

Direktyvos (ES) 2017/2397 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta trečiosios šalies institucijų išduotų pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ar laivo žurnalų pripažinimo tvarka ir sąlygos;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies dokumentų pripažinimo procedūra grindžiama prašančiosios trečiosios šalies pažymėjimų išdavimo sistemų vertinimu siekiant nustatyti, ar prašyme nurodytų pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ar laivo žurnalų išdavimui taikomi reikalavimai, kurie yra identiški Direktyvoje (ES) 2017/2397 nustatytiems reikalavimams, mažai tikėtina, kad pripažinimo procedūra bus užbaigta anksčiau nei 2022 m. sausio 17 d.;

(4)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie trečiosios šalies dokumentų pripažinimo sistemos, numatytos Direktyvos (ES) 2017/2397 10 straipsnyje, būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis trečiosioms šalims būtų suteikta laiko suderinti savo reikalavimus su toje direktyvoje nustatytais reikalavimais, o Komisijai – įvertinti jų pažymėjimų išdavimo sistemas ir prireikus priimti įgyvendinimo aktą pagal tos direktyvos 10 straipsnio 5 dalį. Tomis priemonėmis taip pat būtų užtikrinamas teisinis tikrumas asmenims ir ekonominės veiklos vykdytojams, veikiantiems vežimo vidaus vandenų keliais sektoriuje. Atsižvelgiant į tuos tikslus, tikslinga nustatyti trečiosios šalies dokumentų, patenkančių į tų pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo sritį, galutinį terminą remiantis tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiu, pratęstu dvejais metais;

(5)

siekiant užtikrinti suderinamumą su pereinamojo laikotarpio priemonėmis, taikytinomis valstybėms narėms pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 38 straipsnį, trečiųjų šalių išduotiems ir valstybių narių pripažįstamiems kvalifikacijos pažymėjimams, tarnybos įrašų knygelėms ir laivo žurnalams taikytinos pereinamojo laikotarpio priemonės neturėtų būti taikomos po 2032 m. sausio 17 d. Be to, tokie kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai turėtų būti pripažįstami tik Sąjungos vidaus vandenų keliuose, esančiuose atitinkamoje valstybėje narėje;

(6)

siekiant užtikrinti suderinamumą su pereinamojo laikotarpio priemonėmis, taikomomis valstybių narių išduotiems kvalifikacijos pažymėjimams, tikslinga paaiškinti, kad trečiosios šalies išduotų pažymėjimų atveju reikalavimai, nurodyti Direktyvos (ES) 2017/2397 10 straipsnio 3 dalyje, apima ir tos direktyvos 38 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus dėl esamų pažymėjimų pakeitimo;

(7)

todėl, siekiant vežimo vidaus vandenų keliais bendrovėms ir darbuotojams užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą, Direktyva (ES) 2017/2397 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(8)

pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 39 straipsnio 4 dalį valstybės narės, kuriose laivyba vidaus vandenų keliais techniškai nėra galima, neprivalo perkelti tos direktyvos į nacionalinę teisę. Ta nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti mutatis mutandis taikoma ir šiai direktyvai;

(9)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti trečiosios šalies pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemones, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(10)

kad valstybės narės galėtų nedelsdamos šia direktyva numatytas priemones perkelti į nacionalinę teisę, ji turėtų įsigalioti kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

(1)

2018 m. birželio 15 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Tailando Karalyste dėl Susitarimo dėl visoms į ES skirtą CLXXV sąrašą įtrauktoms tarifinėms kvotoms taikomų nuolaidų pakeitimo, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos;

(2)

derybos buvo užbaigtos, o Europos Sąjungos ir Tailando Karalystės susitarimas pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXVIII straipsnį dėl visoms į ES skirtą CLXXV sąrašą įtrauktoms tarifinėms kvotoms taikomų nuolaidų pakeitimo, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, buvo parafuotas 2021 m. sausio 7 d.;

(3)

pagal Tarybos sprendimą (ES) 2021/373 (2) Susitarimas buvo pasirašytas 2021 m. gegužės7 d.;

(4)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,