2021 7 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/1

EUROPOS PARLAMENTO REGLAMENTAS (ES, Euratomas) 2021/1163

2021 m. birželio 24 d.

kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas

EUROPOS PARLAMENTAS,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 228 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos pritarimą (1),

atsižvelgdamas į Europos Komisijos nuomonę (2),

laikydamasis specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos turėtų būti nustatytos laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 20 straipsnio 2 dalies d punkto ir 228 straipsnio, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatų;

(2)	Europos Parlamento sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas (3) paskutinį kartą iš dalies keistas 2008 metais. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas turėtų būti panaikintas ir pakeistas reglamentu, priimtu remiantis SESV 228 straipsnio 4 dalimi.

(3)

Chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą pripažįstama kaip pagrindinė Sąjungos piliečių teisė. Chartijos 43 straipsnyje pripažįstama teisė kreiptis į Europos ombudsmeną dėl netinkamų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų administravimo veiksmų. Siekiant užtikrinti, kad tos teisės būtų veiksmingos ir kad būtų padidintas ombudsmeno gebėjimas atlikti išsamius ir nešališkus tyrimus, taip pagrindžiant ombudsmeno nepriklausomumą, nuo kurio jie abu priklauso, jam turėtų būti suteiktos visos priemonės, būtinos Sutartyse ir šiame reglamente nurodytoms ombudsmeno pareigoms sėkmingai vykdyti;

(4)	nustatant sąlygas, kuriomis skundas gali būti pateiktas ombudsmenui, turėtų būti laikomasi visiškos, laisvos ir lengvos prieigos principo, tinkamai atsižvelgiant į specialius apribojimus, atsirandančius dėl teisinių ir administracinių procedūrų;

(5)	ombudsmenas turėtų veikti tinkamai atsižvelgdamas į Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų, kurių veiklą jis tiria, kompetenciją;

(6)

būtina nustatyti procedūras, kurių reikia laikytis, kai ombudsmenas, atlikęs tyrimus, nustato netinkamo administravimo atvejus. Kiekvienos metinės sesijos pabaigoje ombudsmenas turėtų pateikti išsamų pranešimą Europos Parlamentui. Ombudsmenui taip pat turėtų būti suteikta teisė į tą metinį pranešimą įtraukti jo rekomendacijų laikymosi lygio vertinimą;

(7)

siekiant sustiprinti ombudsmeno vaidmenį ir skatinti geriausią administravimo praktiką Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose, pageidautina leisti ombudsmenui, nedarant poveikio jo pirminei pareigai nagrinėti skundus, vykdyti tyrimus savo iniciatyva, kai jis tai mano esant reikalinga, ir visų pirma pasikartojančiais ar ypač rimtais netinkamo administravimo atvejais;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (4), papildytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1367/2006 (5), turėtų būti taikomas prašymams dėl galimybės visuomenei susipažinti su ombudsmeno dokumentais, išskyrus prašymus, gautus atliekant tyrimą, kurių atveju prašymus turėtų nagrinėti ta Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra, kuri yra iniciatorė;

(9)

ombudsmenas turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, reikalinga jo pareigoms atlikti. Tuo tikslu Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros privalo pateikti ombudsmenui visą jo prašomą tyrimui reikalingą informaciją. Tais atvejais, kai vykdydamas ombudsmeno pareigas jis turi susipažinti su Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų arba valstybių narių valdžios institucijų turima įslaptinta informacija, ombudsmenas turėtų turėti teisę susipažinti su tokia informacija, su sąlyga, kad buvo užtikrinta, jog buvo laikytasi jos apsaugos taisyklių;

(10)

ombudsmenas ir jo personalas turėtų būti įpareigoti konfidencialiai tvarkyti bet kokią informaciją, kurią jie gavo vykdydami savo pareigas, nepažeidžiant ombudsmeno pareigos pranešti valstybių narių institucijoms apie faktus, kurie, jo manymu, gali būti susiję su nusikalstama veika ir apie kuriuos jis sužinojo tyrimo metu. Ombudsmenas taip pat turėtų galėti informuoti Sąjungos atitinkamą instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą apie faktus, kurie kelia abejonių dėl jų darbuotojo elgesio. Ombudsmeno pareiga konfidencialiai tvarkyti visą atliekant jo pareigas gautą informaciją neturėtų pažeisti ombudsmeno pareigos veikti kiek įmanoma gerbiant atvirumo principą, kaip nustatyta SESV 15 straipsnio 1 dalyje. Visų pirma, kad galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas ir pagrįsti išvadas, ombudsmenas savo ataskaitose turėtų galėti remtis bet kokia viešai prieinama informacija;

(11)

ombudsmenui, kai tai būtina jo pareigoms atlikti, turėtų būti suteikta galimybė bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis ir keistis informacija, laikantis taikytinos nacionalinės ir Sąjungos teisės, ir su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ar agentūromis laikantis taikytinos Sąjungos teisės;

(12)

ombudsmeną kadencijos pradžioje visai kadencijai turėtų rinkti Europos Parlamentas, parinkdamas jį iš asmenų, kurie yra Sąjungos piliečiai ir kurie visiškai užtikrina savo nepriklausomumą ir kompetenciją. Be to, turėtų būti nustatytos bendrosios sąlygos, inter alia, dėl ombudsmeno pareigų pasibaigimo, ombudsmeno pakeitimo, su ombudsmeno pareigomis nesuderinamų aplinkybių, ombudsmeno atlyginimo, privilegijų ir imunitetų;

(13)

turėtų būti patikslinta, kad ombudsmeno būstinė yra Europos Parlamento būstinėje, kaip nustatyta prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 6 dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos (toliau – Protokolas Nr. 6) vienintelio straipsnio a punkte;

(14)	ombudsmenas turėtų užtikrinti lyčių lygybę savo sekretoriate, tinkamai atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (6) (toliau – Tarnybos nuostatai) 1d straipsnio 2 dalį;

(15)

pasikonsultavęs su Europos Parlamentu, Taryba ir Europos Komisija, ombudsmenas priima šio reglamento įgyvendinimo nuostatas. Jei per ombudsmeno nustatytą laikotarpį šios institucijos nepateikia nuomonės, jis gali priimti atitinkamas įgyvendinimo nuostatas. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir aukščiausius ombudsmeno pareigų vykdymo standartus, šiame reglamente turėtų būti nustatytas būtiniausias įgyvendinimo nuostatų turinys,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reguliavimo dalykas ir principai

1. Šiuo reglamentu nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas).

2. Eidamas savo pareigas ombudsmenas yra visiškai nepriklausomas ir jo veiklai nereikalingas joks išankstinis leidimas.

3. Ombudsmenas padeda atskleisti netinkamo administravimo atvejus Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo savo teismines funkcijas, tinkamai atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnio 2 dalies d punktą ir 228 straipsnį bei Chartijos 41 straipsnį dėl teisės į gerą administravimą.

Ombudsmenui negali būti skundžiamas joks jokios kitos valdžios institucijos ar asmens veiksmas.

4. Tinkamais atvejais ombudsmenas teikia rekomendacijas, sprendimų pasiūlymus ir pasiūlymus dėl patobulinimų, kad būtų išspręstas konkretus klausimas.

5. Vykdydamas savo pareigas ombudsmenas negali ginčyti teismo sprendimo teisingumo ar teismo kompetencijos priimti sprendimą.

2 straipsnis

Skundai

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis arba kiekvienas bet kurioje valstybėje narėje gyvenantis ar savo registruotą būstinę turintis fizinis arba juridinis asmuo gali tiesiogiai ar per Europos Parlamento narį pateikti ombudsmenui skundą dėl netinkamo administravimo.

2. Skunde turi būti aiškiai nurodomas skundo dalykas ir skundo pateikėjo tapatybė. Skundo pateikėjas gali prašyti, kad skundas ar jo dalys liktų konfidencialūs.

3. Skundas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kai skundo pateikėjas sužinojo apie faktus, kuriais jis grindžia savo skundą. Prieš pateikdamas skundą, skundo pateikėjas kreipiasi į atitinkamas Sąjungos institucijas, organus, tarnybas ar agentūras.

4. Ombudsmenas atmeta skundą kaip nepriimtiną, jei jis nepatenka į jo įgaliojimų sritį arba jei netenkinami 2 ir 3 dalyse nustatyti procedūriniai reikalavimai. Jeigu skundas nepatenka į ombudsmeno įgaliojimų sritį, jis gali patarti skundo pateikėjui kreiptis į kitą instituciją.

5. Jei ombudsmenas nustato, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis baigia skundo nagrinėjimą ir apie tą išvadą informuoja jo pateikėją. Jei skundo pateikėjas apie savo skundą informavo atitinkamą Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą, ombudsmenas taip pat apie tai praneša atitinkamai institucijai.

6. Skundai, susiję su Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų bei jų darbuotojų darbo santykiais, priimami tik tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo išnaudojo visas vidaus administracines procedūras, t. y. Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nurodytas procedūras, o atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą arba pasibaigė atsakymo pateikimo terminas. Ombudsmenas taip pat turi teisę tikrinti priemones, kurių ėmėsi atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros kompetentinga institucija, kad užtikrintų galimų priekabiavimo aukų apsaugą ir atkurtų sveiką ir saugią darbo aplinką, kurioje gerbiamas susijusių asmenų orumas, kol vyksta administracinis tyrimas, jei tie susiję asmenys pasinaudojo visomis su šiomis priemonėmis susijusiomis vidaus administracinėmis procedūromis.

7. Ombudsmenas informuoja atitinkamą Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą apie užregistruotą skundą, kai tik tas užregistruotas skundas paskelbiamas priimtinu priimamas sprendimas pradėti tyrimą.

8. Ombudsmenui pateikiami skundai nedaro įtakos terminams pateikti apeliaciją administracinėje procedūroje arba teismo procese.

9. Jei dėl to, kad skunde pateikiami faktai nagrinėjami ar buvo išnagrinėti teisme, ombudsmenas pripažįsta skundą nepriimtinu arba nusprendžia nutraukti jo nagrinėjimą, visų ombudsmeno iki to momento atliktų tyrimų rezultatai pridedami prie bylos ir ta byla uždaroma.

10. Ombudsmenas kuo anksčiau praneša skundo pateikėjui apie veiksmus, kurių jis ėmėsi nagrinėdamas skundą, ir kiek įmanoma siekia rasti sprendimą kartu su atitinkama institucija, organu, tarnyba ar agentūra, kad būtų panaikinta netinkamo administravimo praktika. Ombudsmenas praneša skundo pateikėjui apie siūlomą sprendimą ir atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros pateiktas pastabas, jei tokių buvo. Skundo pateikėjas bet kuriuo skundo nagrinėjimo etapu gali pateikti pastabų arba papildomos informacijos, kuri nebuvo žinoma skundo teikimo momentu.

Radus sprendimą, kuriam pritarė skundo pateikėjas ir atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra, ombudsmenas gali baigti nagrinėti bylą, netaikydamas 4 straipsnyje numatytos procedūros.

3 straipsnis

Tyrimas

1. Eidamas savo pareigas ombudsmenas atlieka, jo nuomone, reikalingus tyrimus savo paties iniciatyva arba nagrinėdamas pateiktą skundą.

2. Pradėjęs tokį tyrimą, ombudsmenas nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša atitinkamai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai. Nedarant poveikio 5 straipsniui, atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra gali savo iniciatyva arba ombudsmeno prašymu pateikti komentarų ar įrodymų, kurie gali būti naudingi.

3. Ombudsmenas gali vykdyti tyrimus savo iniciatyva, kai jis tai mano esant reikalinga, ir visų pirma pasikartojančiais, sistemingais ar ypač rimtais netinkamo administravimo atvejais, ir traktuoti tuos atvejus kaip viešojo intereso klausimus. Tokių tyrimų kontekste jis taip pat gali teikti pasiūlymus ir iniciatyvas, kad paskatintų gerą administravimo praktiką Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose.

4 straipsnis

Ombudsmeno ir institucijų bendravimas

1. Kai, atlikus tyrimą, nustatomi netinkamo administravimo atvejai, ombudsmenas nepagrįstai nedelsdamas informuoja atitinkamą Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą apie tyrimo rezultatus ir tinkamais atvejais pateikia rekomendacijų.

2. Atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra per tris mėnesius pateikia ombudsmenui išsamią nuomonę. Atitinkamai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai pateikus pagrįstą prašymą, ombudsmenas gali tą terminą pratęsti. Tas pratęsimas negali viršyti dviejų mėnesių. Jei atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra nepateikia nuomonės iki pirminio trijų mėnesių termino arba pratęsto termino pabaigos, ombudsmenas gali užbaigti tyrimą be tokios nuomonės.

3. Užbaigus tyrimą ombudsmenas siunčia pranešimą atitinkamai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai ir, jei tai būtina atsižvelgiant į nustatyto netinkamo administravimo atvejo pobūdį ar mastą, Europos Parlamentui. Savo pranešime ombudsmenas gali pateikti rekomendacijų. Ombudsmenas praneša skundo pateikėjui apie tyrimo rezultatus, atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros pateiktą nuomonę ir visas ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

4. Atlikdamas Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros veiklos tyrimą, kai tinkama, ombudsmenas gali savo iniciatyva arba Europos Parlamentui paprašius tinkamu lygmeniu būti išklausytas Europos Parlamento posėdyje.

5. Kiekvienos metinės sesijos pabaigoje ombudsmenas pateikia Europos Parlamentui pranešimą apie savo atliktų tyrimų rezultatus. Į pranešimą įtraukiamas ombudsmeno rekomendacijų laikymosi vertinimas, sprendimų pasiūlymai ir pasiūlymai dėl patobulinimų. Tinkamais atvejais į pranešimą taip pat įtraukiami ombudsmeno tyrimų, susijusių su priekabiavimu, informavimu apie pažeidimus, interesų konfliktais Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ar agentūrose, rezultatai.

5 straipsnis

Informacijos teikimas ombudsmenui

1. Šiame straipsnyje informacijos teikimas apima visas fizines ir elektronines priemones, kuriomis ombudsmenas ir jo sekretoriatas gali susipažinti su informacija, įskaitant dokumentus, nesvarbu, kokios jie būtų formos.

2. ES įslaptinta informacija – bet kuri informacija arba medžiaga, kuri pažymėta ES slaptumo žyma ir kurią neteisėtai atskleidus būtų padaryta tam tikro dydžio žala Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams.

3. Vadovaudamosi šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis, Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros bei valstybių narių kompetentingos institucijos ombudsmeno prašymu arba savo iniciatyva nepagrįstai nedelsdamos pateikia ombudsmenui visą informaciją, kurios jis paprašė tyrimo tikslais.

4. ES įslaptinta informacija ombudsmenui suteikiama laikantis šių principų ir sąlygų:

a)	Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra, teikianti ES įslaptintą informaciją, turi būti užbaigusi savo atitinkamas vidaus procedūras, o tais atvejais, kai įslaptintos informacijos rengėjas yra trečioji šalis, pastaroji turi būti davusi išankstinį raštišką sutikimą;

b)	nustatyta būtinybė ombudsmenui žinoti;

būtina užtikrinti, kad teisė susipažinti su slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL“ arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija suteikiama tik asmenims, turintiems atitinkamo saugumo lygio asmens patikimumo pažymėjimą pagal nacionalinę teisę ir gavusiems kompetentingos saugumo institucijos leidimą.

5. Atitinkama Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra, teikdama ES įslaptintą informaciją, įvertina, ar ombudsmenas veiksmingai taiko vidaus saugumo taisykles ir fizines bei procedūrines priemones ES įslaptintai informacijai apsaugoti. Tuo tikslu ombudsmenas ir Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra taip pat gali sudaryti susitarimą, kuriuo nustatoma bendra ES įslaptintos informacijos teikimą reglamentuojanti sistema.

6. Pagal 4 ir 5 dalis galimybė susipažinti su ES įslaptinta informacija suteikiama atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros patalpose, nebent su ombudsmenu būtų susitarta kitaip.

7. Nedarant poveikio 3 daliai, valstybių narių kompetentingos institucijos gali atsisakyti suteikti ombudsmenui informaciją, kuriai taikomi nacionaliniai įstatymai dėl įslaptintos informacijos apsaugos arba nuostatos, draudžiančios jos perdavimą.

Vis dėlto atitinkama valstybė narė gali pateikti ombudsmenui tokią informaciją savo kompetentingos institucijos nustatytomis sąlygomis.

8. Kai Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ar agentūros ir valstybių narių institucijos ruošiasi suteikti ombudsmenui ES įslaptintą informaciją ar kitą visuomenei neprieinamą informaciją, jos iš anksto informuoja apie tai ombudsmeną.

Ombudsmenas užtikrina, kad tokia informacija būtų tinkamai apsaugota ir visų pirma neatskleidžia jos skundo pateikėjui ar visuomenei be išankstinio Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros arba atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimo. ES įslaptintos informacijos atveju sutikimas duodamas raštu.

9. Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ar agentūros, atsisakantys leisti susipažinti su ES įslaptinta informacija, raštu pateikia ombudsmenui pagrindimą, kuriame nurodomos bent atsisakymo priežastys.

10. Ombudsmenas 8 dalyje nurodytą informaciją saugo tik tol, kol tyrimas galutinai užbaigiamas.

Ombudsmenas gali prašyti, kad Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra arba valstybė narė tokią informaciją saugotų bent penkerius metus.

11. Jei prašoma pagalba nebuvo suteikta, ombudsmenas apie tai gali pranešti Europos Parlamentui, kuris imasi tinkamų veiksmų.

6 straipsnis

Visuomenės galimybė susipažinti su ombudsmeno turimais dokumentais

Ombudsmenas nagrinėja prašymus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, išskyrus tuos, kurie gauti atliekant tyrimą ir ombudsmeno laikomi to tyrimo metu arba po jo užbaigimo, laikydamasis Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, papildytame Reglamentu (EB) Nr. 1367/2006,, nustatytų sąlygų ir apribojimų.

7 straipsnis

Pareigūnų ir kitų tarnautojų parodymai

1. Ombudsmeno prašymu Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų pareigūnai ir kiti tarnautojai duoda parodymus dėl faktų, kurie susiję su ombudsmeno atliekamu tyrimu.

2. Tie pareigūnai ir kiti tarnautojai turi kalbėti savo institucijos, organo, tarnybos ar agentūros vardu. Jie ir toliau laikosi pagal jiems taikomas taisykles nustatytų įpareigojimų.

8 straipsnis

Tyrimai, susiję su informavimu apie pažeidimus

1. Ombudsmenas gali atlikti tyrimą, siekdamas nustatyti netinkamą administravimo tvarkant informaciją, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 22a straipsnyje, atvejus, kuriuos jam atskleidė pareigūnas ar kitas tarnautojas pagal atitinkamas Tarnybos nuostatuose nustatytas taisykles.

2. Tokiais atvejais pareigūnui ar kitam tarnautojui taikoma Tarnybos nuostatuose numatyta apsauga nuo galimų žalingų padarinių dėl Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros veiksmų, kurių ji imasi dėl praneštos informacijos.

3. Ombudsmenas taip pat gali ištirti, ar atitinkamai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai tiriant tokį atvejį būta netinkamo administravimo veiksmų, be kita ko, susijusių su atitinkamo pareigūno ar kito tarnautojo apsauga.

9 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Ombudsmenas ir jo darbuotojai neatskleidžia informacijos ar dokumentų, kuriuos jie gauna atlikdami tyrimą. Nedarant poveikio 2 daliai, jie visų pirma neatskleidžia jokios ombudsmenui pateiktos ES įslaptintos informacijos ar Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų vidaus dokumentų arba dokumentų, kurie patenka į Sąjungos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos taikymo sritį, taip pat informacijos, kuri galėtų pakenkti skundo pateikėjo ar bet kurio kito susijusio asmens teisėms.

2. Nedarant poveikio bendrai visų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų pareigai teikti ataskaitas Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (7) 8 straipsnį, jei ombudsmenui atliekant tyrimą nustatyti faktai gali būti laikomi nusikalstama veika arba su ja susiję, ombudsmenas apie tai praneša kompetentingoms valstybių narių institucijoms ir pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/1939 (8) 24 straipsnį Europos prokuratūrai bei OLAF tiek, kiek atitinkamas atvejis patenka į jų kompetencijos sritį.

3. Prireikus ir susitarus su Europos prokuratūra ar OLAF, ombudsmenas taip pat informuoja apie tai Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą, kuriai pavaldus atitinkamas pareigūnas ar kitas tarnautojas ir kuri gali pradėti atitinkamas procedūras.

10 straipsnis

Bendradarbiavimas su valstybių narių institucijomis ir Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis

1. Ombudsmenas, kai tai būtina jo pareigoms atlikti, gali bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis, laikydamasis taikomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų.

2. Neviršydamas savo pareigų, ombudsmenas taip pat gali bendradarbiauti su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis, visų pirma su tomis, kurios yra atsakingos už pagrindinių teisių propagavimą ir apsaugą. Ombudsmenas vengia bet kokio tų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų veiklos sutapimo ar dubliavimosi.

3. Su šio reglamento įgyvendinimu susijęs pranešimas valstybių narių institucijoms pateikiamas per valstybių narių nuolatines atstovybes Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai atitinkama nuolatinė atstovybė sutinka, kad ombudsmeno sekretoriatas gali tiesiogiai kreiptis į atitinkamos valstybės narės institucijas.

11 straipsnis

Ombudsmeno rinkimai

1. Ombudsmenas renkamas ir gali būti perrenkamas kitai kadencijai pagal SESV 228 straipsnio 2 dalį iš kandidatų, atrinktų laikantis skaidrios procedūros.

2. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus kvietimą teikti kandidatūras, ombudsmenas parenkamas iš asmenų, kurie:

—	yra Sąjungos piliečiai,

—	turi visas pilietines ir politines teises,

—	visiškai užtikrina savo nepriklausomumą,

—	atitinka reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems užimti aukštas pareigas teisminėje institucijoje savo šalyje, arba turi pripažintą kompetenciją ir patirtį, kad galėtų atlikti ombudsmeno pareigas, ir

—	nebuvo nacionalinių Vyriausybių nariai arba Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ar Europos Komisijos nariai dvejus metus iki kvietimo teikti kandidatūras paskelbimo dienos.

12 straipsnis

Ombudsmeno pareigų pasibaigimas

1. Ombudsmenas baigia eiti savo pareigas pasibaigus jo kadencijos laikotarpiui arba jei atsistatydina ar yra atleidžiamas iš pareigų.

2. Ombudsmenas toliau eina savo pareigas tol, kol paskiriamas naujas ombudsmenas, išskyrus atvejį, kai jis atleidžiamas iš pareigų.

3. Ombudsmenui nustojus eiti pareigas dar prieš baigiantis kadencijai, per tris mėnesius nuo tada, kai pareigybė atsilaisvina, likusiam Europos Parlamento kadencijos laikotarpiui išrenkamas naujas ombudsmenas. Iki tol, kol bus išrinktas naujas ombudsmenas, už skubius klausimus, patenkančius į ombudsmeno pareigų sritį, atsakingas 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas sekretoriato vadovas.

13 straipsnis

Atleidimas

Jei Europos Parlamentas ketina kreiptis dėl ombudsmeno atleidimo pagal SESV 228 straipsnio 2 dalį, prieš pateikdamas tokį prašymą jis išklauso ombudsmeną.

14 straipsnis

Ombudsmeno pareigų vykdymas

1. Savo pareigas ombudsmenas atlieka vadovaudamasis SESV 228 straipsnio 3 dalimi. Ombudsmenas nesiima jokių su tų pareigų pobūdžiu nesuderinamų veiksmų.

2. Pradėdamas eiti savo pareigas ombudsmenas iškilmingai prisiekia Teisingumo Teismui, kad eidamas Sutartyse ir šiame reglamente nurodytas pareigas jis bus visiškai nepriklausomas ir nešališkas ir kad tiek vykdydamas savo pareigas, tiek ir baigęs jas eiti jis paisys su jomis susijusių įsipareigojimų. Iškilminga priesaika visų pirma apima pareigą elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su jam baigus eiti savo pareigas pateikiamų pasiūlymų eiti tam tikras kitas pareigas ar tam tikrų privilegijų priėmimu.

3. Savo kadencijos metu ombudsmenas negali turėti jokių kitų politinių ar administracinių pareigų ar dirbti kito mokamo ar nemokamo darbo.

15 straipsnis

Atlyginimas, privilegijos ir imunitetai

1. Ombudsmeno atlyginimas, išmokos ir pensija yra tokio paties lygio kaip Teisingumo Teismo teisėjo.

2. Ombudsmenui ir jo sekretoriato pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomi prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 11–14 ir 17 straipsniai.

16 straipsnis

Ombudsmeno sekretoriatas

1. Ombudsmenui skiriamas tinkamas biudžetas, kuris turi būti pakankamas siekiant užtikrinti ombudsmeno nepriklausomumą ir sudaryti sąlygas vykdyti jo pareigas.

2. Ombudsmenui padeda sekretoriatas. Ombudsmenas skiria sekretoriato vadovą.

3. Ombudsmeno sekretoriato pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomi Europos Tarnybos nuostatai. Sekretoriato darbuotojų skaičius nustatomas kasmet, tvirtinant biudžetą.

4. Tuo atveju, kai Sąjungos pareigūnai deleguojami į ombudsmeno sekretoriatą, tas delegavimas laikomas delegavimu tarnybos interesais pagal Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmos pastraipos a punktą ir 38 straipsnį.

17 straipsnis

Ombudsmeno būstinė

Ombudsmeno būstinė yra Europos Parlamento būstinėje, kaip nustatyta Protokolo Nr. 6 vienintelio straipsnio a punkte.

18 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

Ombudsmenas priima šio reglamento įgyvendinimo nuostatas pasikonsultavęs su Europos Parlamentu, Taryba ir Europos Komisija. Tos įgyvendinimo nuostatos atitinka šį reglamentą ir apima bent nuostatas dėl:

a)	skundą pateikusio asmens ir atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros procesinių teisių;

b)	skundų gavimo, tvarkymo ir baigimo nagrinėti;

c)	tyrimų savo iniciatyva; ir

d)	paskesnių tyrimų.

19 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas panaikinamas.

2. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. birželio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

(1) 2021 m. birželio 18 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2) 2021 m. birželio 18 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL L 113, 1994 5 4, p. 15).

(4) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(5) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

(6) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(7) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(8) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

2021 7 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/11

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1164

2021 m. liepos 12 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį suteikiama apsauga pavadinimui „Willamette Valley“ (SGN)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 99 straipsnį,

kadangi:

(1)	remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 2 ir 3 dalimis Komisija išnagrinėjo Willamette Valley Wineries Association (Jungtinės Amerikos Valstijos) pateiktą pavadinimo „Willamette Valley“ įregistravimo paraišką ir ją paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį Komisija negavo;

(3)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsniu, pavadinimas „Willamette Valley“ turėtų būti saugomas ir įtrauktas į to reglamento 104 straipsnyje nurodytą registrą;

(4)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pavadinimui „Willamette Valley“ (SGN) suteikiama apsauga.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL C 58, 2021 2 18, p. 86.

2021 7 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/13

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1165

2021 m. liepos 15 d.

kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (1), ypač į jo 24 straipsnio 9 dalį ir 39 straipsnio 2 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) 2018/848 9 straipsnio 3 dalimi, ekologinėje gamyboje galima naudoti tik pagal to reglamento 24 straipsnį leidžiamus produktus ir medžiagas, jei juos, remiantis atitinkamomis Sąjungos teisės nuostatomis, taip pat leista naudoti neekologinėje gamyboje. Remdamasi Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (2) nustatytais tikslais ir principais Komisija jau įvertino tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimą ekologinėje gamyboje. Todėl Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008 (3) buvo leista tam tikromis sąlygomis naudoti atrinktus produktus ir medžiagas ir jie buvo įtraukti į tam tikrus to reglamento priedus. Reglamente (ES) 2018/848 nustatyti tikslai ir principai panašūs į Reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytus tikslus ir principus. Būtina užtikrinti ekologinės gamybos tęstinumą, todėl tie produktai ir medžiagos turėtų būti įtraukti į ribojamuosius sąrašus, kurie turi būti sudaryti remiantis Reglamentu (ES) 2018/848;

(2)

be to, pagal Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 7 dalį valstybės narės, siekdamos, kad būtų suteiktas leidimas naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir kad jie būtų įtraukti į sąrašus, kurie turi būti sudaryti pagal tą reglamentą, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikė su tais produktais ir medžiagomis susijusius dokumentus;

(3)

tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, nustatytomis visų pirma Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.10.2 punkte, augalams apsaugoti gali būti naudojami tam tikri leidžiami produktai ir medžiagos. Tuo tikslu Komisija turėtų leisti augalų apsaugos produktuose naudoti Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas veikliąsias medžiagas ir sudaryti tų veikliųjų medžiagų sąrašą;

(4)

tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, nustatytomis visų pirma Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.9.3 punkte, II dalies 1.9.1.2 punkto b papunktyje, 1.9.2.2 punkto d papunktyje, 1.9.3.2 punkto b papunktyje ir 1.9.5.2 punkto a papunktyje, III dalies 2.2.2 punkto c papunktyje, 2.3.2 punkte ir 3.1.5.3 punkto ketvirtos pastraipos antroje įtraukoje, augalų mitybai, kraiko kokybei pagerinti ir jį praturtinti, dumbliams auginti arba auginamų akvakultūros gyvūnų aplinkai sukurti gali būti naudojamos tam tikros trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ir maisto medžiagos. Tuo tikslu Komisija turėtų leisti naudoti Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas trąšas, dirvožemio gerinimo priemones ir maisto medžiagas ir sudaryti jų sąrašą;

(5)

tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, nustatytomis visų pirma Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 1.4.1 punkto i papunktyje ir 1.5.2.3 punkte, III dalies 3.1.3.1 punkto d papunktyje ir V dalies 2.3 punkte, gyvūnų mitybai gali būti naudojamos tam tikros neekologiškos augalinės, dumblių, gyvūninės ar mielių kilmės pašarinės žaliavos, mikrobinės ar mineralinės kilmės pašarinės žaliavos, pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos. Tuo tikslu Komisija turėtų leisti naudoti Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytas neekologiškas augalinės, dumblių, gyvūninės ar mielių kilmės pašarines žaliavas, mikrobinės ar mineralinės kilmės pašarines žaliavas, pašarų priedus ir pagalbines perdirbimo medžiagas ir sudaryti jų sąrašus;

(6)

be to, kai kurias neekologiškas pašarines žaliavas tiesiogiai leidžiama naudoti pagal Reglamentą (ES) 2018/848. Siekiant aiškumo tos pašarinės žaliavos taip pat turėtų būti įtrauktos į sąrašus kartu su pašarinėmis žaliavomis, kurias leidžiama naudoti pagal šį reglamentą, pateikiant nuorodą į konkrečias Reglamento (ES) 2018/848 nuostatas;

(7)

tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, nustatytomis visų pirma Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.11 punkte, II dalies 1.5.1.6 ir 1.5.1.7 punktuose ir 1.9.4.4 punkto c papunktyje, III dalies 3.1.4.1 punkto f papunktyje, IV dalies 2.2.3 punkte, V dalies 2.4 punkte, VII dalies 1.4 punkte ir III priedo 4.2 ir 7.5 punktuose, valymo ir dezinfekavimo reikmėms gali būti naudojami tik tam tikri produktai ir medžiagos. Tuo tikslu Komisija turėtų leisti naudoti Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies e, f ir g punktuose nurodytus valymo ir dezinfekavimo produktus ir sudaryti jų sąrašus;

(8)

tam tikri gyvulininkystės, akvakultūros gyvūnų auginimo ir jūros dumblių gamybos pastatų ir įrenginių valymo ir dezinfekavimo produktai buvo įvertinti ir įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priedo sąrašą. Tačiau gaminant augalinius produktus naudojamų pastatų ir įrenginių, įskaitant perdirbimo ir sandėliavimo patalpas, valymo ir dezinfekavimo produktus iki šiol vertina ir leidimą juos naudoti suteikia tik valstybės narės. Prieš leisdama tuos produktus naudoti ekologinėje gamyboje, Komisija, padedama Konsultacinės ekologinės gamybos ekspertų grupės, turėtų atlikti vertinimą Sąjungos lygmeniu. Atliekant vertinimą turėtų būti peržiūrėti visi šiuo metu leidžiami naudoti valymo ir dezinfekavimo produktai ir medžiagos;

(9)

siekiant užtikrinti ekologinės gamybos tęstinumą, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priede išvardytus ir valstybių narių leidžiamus produktus turėtų būti leidžiama ir toliau naudoti iki 2023 m. gruodžio 31 d., kad būtų galima sudaryti valymo ir dezinfekavimo produktų sąrašus remiantis Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies e, f ir g punktų nuostatomis. Tačiau tie produktai turi atitikti atitinkamus Sąjungos teisės reikalavimus, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 648/2004 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (5), taip pat Reglamento (ES) 2018/848 II skyriuje ir 24 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nustatytus ekologinės gamybos kriterijus;

(10)

tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, nustatytomis visų pirma Reglamento (ES) 2018/848 II priedo IV dalies 2.2.1 punkte ir 2.2.2 punkto a papunktyje, gaminant perdirbtą ekologišką maistą gali būti naudojami tam tikri maisto priedai, įskaitant maisto fermentus, naudojamus kaip maisto priedai, ir pagalbinės perdirbimo medžiagos. Tuo tikslu Komisija turėtų leisti naudoti Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus maisto priedus ir pagalbines perdirbimo medžiagas ir sudaryti jų sąrašą;

(11)

maisto priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos, naudojamos gaminant perdirbtą ekologišką maistą, išvardytos atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VIII priedo A, B ir C skirsniuose. Tačiau, atsižvelgiant į jų naudojimą ir funkcijas galutiniame produkte, kai kurie iš šių produktų gali būti klasifikuojami kaip priedai, o ne pagalbinės perdirbimo medžiagos. Tuos produktus klasifikuoti galima tik atlikus konkrečią ir nuodugnią jų naudojimo perdirbto ekologiško maisto gamyboje analizę. Turėtų būti atlikta tokia visų produktų, kurie Reglamente (EB) Nr. 889/2008 išvardyti kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos, analizė. Toks procesas užtruks ir negali būti baigtas iki Reglamento (ES) 2018/848 taikymo pradžios dienos. Todėl produktai, šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 889/2008 išvardyti kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos, šiame reglamente bus išvardyti kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos, kol bus atlikta konkreti ir nuodugni jų analizė;

(12)

tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, nustatytomis visų pirma Reglamento (ES) 2018/848 II priedo IV dalies 2.2.1 punkte, gaminant perdirbtą ekologišką maistą gali būti naudojamos tam tikros neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys. Tuo tikslu Komisija turėtų leisti naudoti Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis ir sudaryti jų sąrašą. Ekologinės gamybos komitetas įvertino pagal Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 7 dalį valstybių narių pateiktus su neekologiškomis žemės ūkio kilmės sudedamosiomis dalimis, naudojamomis gaminant perdirbtą ekologišką maistą, susijusius dokumentus. Atrinkti produktai ir medžiagos, atitinkantys Reglamente (ES) 2018/848 nustatytus tikslus ir principus, turėtų būti įtraukti į ribojamąjį sąrašą, kuris bus sudarytas šiuo reglamentu, prireikus numatant specialiąsias sąlygas;

(13)

tačiau siekiant suteikti veiklos vykdytojams pakankamai laiko prisitaikyti prie naujo ribojamojo leidžiamų naudoti neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių sąrašo ir visų pirma rasti pagal Reglamentą (ES) 2018/848 pagamintų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių tiekimo šaltinį, tikslinga, kad neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, kurias šiuo reglamentu leidžiama naudoti perdirbant ekologišką maistą, sąrašas būtų taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.;

(14)

atsižvelgiant į tam tikrų neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių sudėtį, kai kurie jų naudojimo gaminant perdirbtą ekologišką maistą būdai gali būti laikomi maisto priedų, pagalbinių maisto perdirbimo medžiagų arba Reglamento (ES) 2018/848 II priedo IV dalies 2.2.2 punkte nurodytų produktų ir medžiagų naudojimu. Tokiam naudojimui reikalingas specialus leidimas pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo IV dalies 2.2 punktą ir toks naudojimas neturėtų būti leidžiamas suteikiant leidimą naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis;

(15)

tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, nustatytomis visų pirma Reglamento (ES) 2018/848 II priedo VII dalies 1.3 punkto a papunktyje, gaminant mieles ir mielių produktus gali būti naudojamos tam tikros pagalbinės perdirbimo medžiagos. Tuo tikslu Komisija turėtų leisti gaminant mieles ir mielių produktus naudoti Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas pagalbines perdirbimo medžiagas ir sudaryti jų sąrašą;

(16)

pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo VI dalies 2.2 punktą, gaminant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (6) 1 straipsnio 2 dalies l punkte nurodyto vyno sektoriaus produktus gali būti naudojami tik pagal to reglamento 24 straipsnį ekologinėje gamyboje leidžiami produktai ir medžiagos. Tuo tikslu Komisija turėtų leisti naudoti tokius produktus ir medžiagas ir sudaryti jų sąrašą;

(17)

Reglamento (ES) 2018/848 45 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai suteikti specialius leidimus naudoti produktus ir medžiagas trečiosiose valstybėse ir atokiausiuose Sąjungos regionuose. To reglamento 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kaip pradėti procedūrą, kurios turi laikytis valstybės narės atokiausių Sąjungos regionų atžvilgiu. Tačiau Reglamente (ES) 2018/848 nėra išsamiai nustatyta procedūra, kurios turi būti laikomasi suteikiant tokius su trečiosiomis valstybėmis susijusius leidimus. Todėl tą procedūrą tikslinga nustatyti šiame reglamente, laikantis Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnyje nustatytos leidimo naudoti produktus ir medžiagas Sąjungos ekologinėje gamyboje suteikimo procedūros. Tokie leidimai gali būti išduodami 2 metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, todėl siekiant išvengti painiojimo su produktais ir medžiagomis, kuriuos leidžiama naudoti neribotą laiką, atitinkamus produktus ir medžiagas tikslinga išvardyti specialiame priede;

(18)

siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 turėtų būti panaikintas. Tačiau valymo ir dezinfekavimo produktų sąrašai nebus sudaryti iki 2024 m. sausio 1 d., todėl Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priedas turėtų būti toliau taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai tikslinga nurodyti, kad tame priede išvardyti produktai, kuriems naudoti neišduotas leidimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, negali būti naudojami kaip biocidiniai produktai. Be to, šiuo reglamentu sudarytas neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, kurios naudojamos gaminant perdirbtą ekologišką maistą, sąrašas bus taikomas tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Todėl tikslinga nustatyti, kad perdirbtą ekologišką maistą, kuris buvo pagamintas iki 2024 m. sausio 1 d. naudojant Reglamento (EB) Nr. 889/2008 IX priede išvardytas neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis, būtų galima tiekti rinkai po tos dienos, kol baigsis turimos atsargos;

(19)

sertifikatas, kurį veiklos vykdytojams pagal Reglamento (ES) 2018/848 35 straipsnio 1 dalį išduoda kompetentinga institucija arba atitinkamais atvejais kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga, gali būti išduodamas nuo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau jis nebus tą dieną išduotas visiems susijusiems veiklos vykdytojams. Siekiant užtikrinti ekologinės gamybos tęstinumą ir nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2018/848 35 straipsnio 2 dalies, patvirtinamieji dokumentai, kontrolės institucijų arba kontrolės įstaigų pagal Reglamento (EB) Nr. 889/2008 68 straipsnį išduoti veiklos vykdytojams iki 2022 m. sausio 1 d., turėtų galioti iki galiojimo laikotarpio pabaigos. Tačiau pagal Reglamento (ES) 2018/848 38 straipsnio 3 dalį veiklos vykdytojų atitiktis tikrinama bent kartą per metus, o pagal to reglamento 38 straipsnio 5 dalį sertifikatai išduodami remiantis to tikrinimo rezultatais, todėl jie neturėtų galioti ilgiau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(20)

siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo Reglamento (ES) 2018/848 taikymo pradžios dienos. Tačiau dėl šio reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių nuostatos, susijusios su valymo ir dezinfekavimo produktų sąrašais ir perdirbto ekologiško maisto gamybai naudojamų neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių sąrašu, turėtų būti taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d.;

(21)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Augalų apsaugos produktuose esančios veikliosios medžiagos

Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies a punktą, šio reglamento I priede nurodytoje ekologinėje gamyboje naudojamuose augalų apsaugos produktuose gali būti tik tame priede išvardytų veikliųjų medžiagų, jei tie augalų apsaugos produktai:

a)	leidžiami naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (7);

b)	naudojami laikantis valstybių narių išduotuose produktų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, naudojimo leidimuose nurodytų naudojimo sąlygų ir

c)	naudojami laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (8) priede nustatytų sąlygų.

2 straipsnis

Trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ir maisto medžiagos

Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies b punktą, augalų mitybai, kraiko kokybei pagerinti ir jį praturtinti arba dumbliams auginti arba auginamų akvakultūros gyvūnų aplinkai sukurti kaip trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ir maisto medžiagos gali būti naudojami tik šio reglamento II priede išvardyti produktai ir medžiagos, jei jie atitinka atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 (9), atitinkamus taikytinus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009 (10) straipsnius, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 (11), Komisijos reglamentą (ES) Nr. 142/2011 (12) ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

3 straipsnis

Neekologiškos augalinės, dumblių, gyvūninės ar mielių kilmės pašarinės žaliavos arba mikrobinės ar mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies c punktą, ekologinėje gamyboje kaip neekologiškos augalinės, dumblių, gyvūninės ar mielių kilmės pašarinės žaliavos arba mikrobinės ar mineralinės kilmės pašarinės žaliavos gali būti naudojami tik šio reglamento III priedo A dalyje išvardyti produktai ir medžiagos, jei jų naudojimas atitinka atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2009 (13), ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

4 straipsnis

Pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos

Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies d punktą, ekologinėje gamyboje gyvūnų mitybai kaip pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos gali būti naudojami tik šio reglamento III priedo B dalyje išvardyti produktai ir medžiagos, jei jų naudojimas atitinka atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 (14), ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

5 straipsnis

Valymo ir dezinfekavimo produktai

1. Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies e punktą, gyvulininkystei naudojamiems tvenkiniams, narvams, talpykloms, kanalams, pastatams ar įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojami tik šio reglamento IV priedo A dalyje išvardyti produktai, jei jie atitinka Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma Reglamentą (EB) Nr. 648/2004 ir Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

2. Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies f punktą, gaminant augalinius produktus naudojamiems pastatams ir įrenginiams, įskaitant sandėliavimo patalpas žemės ūkio valdoje, valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojami tik šio reglamento IV priedo B dalyje išvardyti produktai, jei jie atitinka Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma Reglamentą (EB) Nr. 648/2004 ir Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

3. Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies g punktą, perdirbimo ir sandėliavimo patalpoms valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojami tik šio reglamento IV priedo C dalyje išvardyti produktai, jei jie atitinka Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma Reglamentą (EB) Nr. 648/2004 ir Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

4. Kol Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies e, f ir g punktuose nurodyti valymo ir dezinfekavimo produktai, kuriuos pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 arba – iki Reglamento (ES) 2018/848 taikymo pradžios dienos – pagal nacionalinę teisę buvo leista naudoti ekologinėje gamyboje, bus įtraukti į šio reglamento IV priedo A, B ar C dalį, jie gali būti toliau naudojami, jei atitinka atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma Reglamentą (EB) Nr. 648/2004 ir Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

6 straipsnis

Maisto priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos

Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies a punktą, gaminant perdirbtą ekologišką maistą kaip maisto priedai, įskaitant maisto fermentus, naudojamus kaip maisto priedai, ir pagalbinės perdirbimo medžiagos gali būti naudojami tik šio reglamento V priedo A dalyje išvardyti produktai ir medžiagos, jei jų naudojimas atitinka atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 (15), ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

7 straipsnis

Perdirbtam ekologiškam maistui gaminti naudojamos neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys

Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies b punktą, gaminant perdirbtą ekologišką maistą gali būti naudojamos tik šio reglamento V priedo B dalyje išvardytos neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, jei jų naudojimas atitinka atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

Pirma pastraipa nedaromas poveikis Reglamento (ES) 2018/848 II priedo IV dalies 2 skirsnyje nustatytiems išsamiems ekologinės perdirbto maisto gamybos reikalavimams. Visų pirma, pirma pastraipa netaikoma neekologiškoms žemės ūkio kilmės sudedamosioms dalims, kurios naudojamos kaip maisto priedai, pagalbinėms perdirbimo medžiagoms arba produktams ir medžiagoms, nurodytiems Reglamento (ES) 2018/848 II priedo IV dalies 2.2.2 punkte.

8 straipsnis

Pagalbinės perdirbimo medžiagos, kurias leidžiama naudoti mielių ir mielių produktų gamyboje

Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies c punktą, gaminant maistui ar pašarams skirtas mieles ir mielių produktus kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos gali būti naudojami tik šio reglamento V priedo C dalyje išvardyti produktai ir medžiagos, jei jų naudojimas atitinka atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

9 straipsnis

Produktai ir medžiagos, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje vyno gamyboje

Taikant Reglamento (ES) 2018/848 II priedo VI dalies 2.2 punktą, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje nurodytiems ekologiškiems vynuogių produktams gaminti ir laikyti gali būti naudojami tik šio reglamento V priedo D dalyje išvardyti produktai ir medžiagos, jei jų naudojimas atitinka atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, visų pirma Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/934 (16) nustatytas ribas ir sąlygas, ir, kai taikytina, Sąjungos teise grindžiamas nacionalines nuostatas.

10 straipsnis

Specialių leidimų naudoti produktus ir medžiagas tam tikrose trečiųjų valstybių teritorijose suteikimo procedūra

1. Jeigu kontrolės institucija arba kontrolės įstaiga, pripažinta pagal Reglamento (ES) 2018/848 46 straipsnio 1 dalį, laikosi nuomonės, kad dėl to reglamento 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų specialiųjų sąlygų turėtų būti suteiktas specialus leidimas produktą ar medžiagą naudoti tam tikroje už Sąjungos ribų esančioje teritorijoje, ji gali paprašyti Komisijos atlikti vertinimą. Tuo tikslu ji perduoda Komisijai dokumentus, kuriuose aprašomas atitinkamas produktas ar medžiaga, nurodydama tokio specialaus leidimo suteikimo priežastis ir paaiškindama, kodėl pagal šį reglamentą leidžiami naudoti produktai ir medžiagos nėra tinkami naudoti atsižvelgiant į konkrečias atitinkamos teritorijos sąlygas. Ji užtikrina, kad tie dokumentai būtų tinkami viešai paskelbti laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl duomenų apsaugos.

2. Komisija 1 dalyje nurodytą prašymą persiunčia valstybėms narėms ir visus tokius prašymus paskelbia.

3. Komisija atlieka 1 dalyje nurodytų dokumentų analizę. Atsižvelgdama į specialiąsias dokumentuose nurodytas sąlygas Komisija leidžia naudoti produktą ar medžiagą tik tuo atveju, jei atlikusi analizę nusprendžia, kad tenkinami visi šie reikalavimai:

a)	toks specialus leidimas atitinkamoje teritorijoje yra pagrįstas;

b)	dokumentuose aprašytas produktas ar medžiaga atitinka Reglamento (ES) 2018/848 II skyriuje nustatytus principus, 24 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą sąlygą ir

c)	produktas ar medžiaga naudojami laikantis atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų, visų pirma, kai tai susiję su augalų apsaugos produktuose esančiomis veikliosiomis medžiagomis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 (17).

Leidžiamas naudoti produktas ar medžiaga įtraukiamas (-a) į šio reglamento VI priedą.

4. Pasibaigus Reglamento (ES) 2018/848 45 straipsnio 2 dalyje nurodytam dvejų metų laikotarpiui, leidimas automatiškai pratęsiamas kitam dvejų metų laikotarpiui, jei nebuvo gauta jokios naujos informacijos ir nė viena valstybė narė ar pagal Reglamento (ES) 2018/848 46 straipsnio 1 dalį pripažįstama kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga nepareiškė prieštaravimo, pagrįsdama, kodėl 3 dalyje nurodytą Komisijos išvadą reikia įvertinti iš naujo.

11 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 panaikinamas.

Tačiau VII ir IX priedai toliau taikomi iki 2023 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Taikant šio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priede išvardyti valymo ir dezinfekavimo produktai iki 2023 m. gruodžio 31 d. gali būti toliau naudojami gyvulininkystei naudojamiems tvenkiniams, narvams, talpykloms, kanalams, pastatams ar įrenginiams valyti ir dezinfekuoti, laikantis šio reglamento IV priedo D dalies.

2. Taikant Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies b punktą, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 IX priede išvardytos neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys iki 2023 m. gruodžio 31 d. gali būti toliau naudojamos gaminant perdirbtą ekologišką maistą. Perdirbtą ekologišką maistą, kuris buvo pagamintas iki 2024 m. sausio 1 d. naudojant tas neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis, galima tiekti rinkai po tos dienos, kol baigsis turimos atsargos.

3. Patvirtinamieji dokumentai, pagal Reglamento (EB) Nr. 889/2008 68 straipsnį išduoti iki 2022 m. sausio 1 d., galioja iki jų galiojimo laikotarpio pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.

13 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

Tačiau 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 7 straipsnis taikomi nuo 2024 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 150, 2018 6 14, p. 1.

(2) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

(3) 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008 9 18, p. 1).

(4) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (OL L 104, 2004 4 8, p. 1).

(5) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(7) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(8) 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

(9) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (OL L 304, 2003 11 21, p. 1).

(10) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 (OL L 170, 2019 6 25, p. 1).

(11) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(12) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(13) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1).

(14) 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

(15) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).

(16) 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/934, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vynuogių auginimo zonų, kuriose galima padidinti alkoholio koncentraciją, leidžiamų vynininkystės metodų ir apribojimų, taikytinų vynuogių produktų gamybai ir laikymui, mažiausios procentinės alkoholio koncentracijos šalutiniuose produktuose bei tų produktų šalinimo ir OIV bylų paskelbimo (OL L 149, 2019 6 7, p. 1).

(17) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).

I PRIEDAS

Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos veikliosios medžiagos, esančios ekologinėje gamyboje leidžiamuose naudoti augalų apsaugos produktuose

Šiame priede išvardytų veikliųjų medžiagų gali būti augalų apsaugos produktuose, kurie pagal šį priedą naudojami ekologinėje gamyboje, jei šiuos augalų apsaugos produktus leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009. Šie augalų apsaugos produktai naudojami laikantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede nustatytų sąlygų ir valstybių narių, kuriose jie naudojami, išduotuose leidimuose nurodytų sąlygų. Griežtesnės naudojimo ekologinėje gamyboje sąlygos nurodytos kiekvienos toliau pateiktos lentelės paskutinėje skiltyje.

Pagal Reglamento (ES) 2018/848 9 straipsnio 3 dalį, ekologinėje gamyboje kaip augalų apsaugos produktų sudedamąsias dalis leidžiama naudoti apsaugines medžiagas, sinergiklius ir koformuliantus, kurie turi būti maišomi su augalų apsaugos produktais, jei juos leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009. Šiame priede nurodytos medžiagos gali būti naudojamos tik kenkėjams, apibrėžtiems Reglamento (ES) 2018/848 3 straipsnio 24 punkte, kontroliuoti.

Pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.10.2 punktą, šios medžiagos gali būti naudojamos tik tuo atveju, jei augalai negali būti tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų tos I dalies 1.10.1 punkte nurodytomis priemonėmis, visų pirma naudojant biologinės kontrolės priemones, pvz., naudinguosius vabzdžius, erkes ir nematodus, atitinkančius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 (1) nuostatas.

Šiame priede veikliosios medžiagos skirstomos į toliau nurodytas pakategores.

1. Pagrindinės medžiagos

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo C dalyje išvardytos iš augalų arba gyvūnų gautos pagrindinės medžiagos, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra maisto produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (2) 2 straipsnyje, gali būti naudojamos augalų apsaugai ekologinėje gamyboje. Toliau pateiktoje lentelėje tokios pagrindinės medžiagos pažymėtos žvaigždute. Jos naudojamos laikantis atitinkamose peržiūros ataskaitose (3) nustatytų naudojimo būdų, sąlygų ir apribojimų ir atsižvelgiant į toliau pateiktos lentelės paskutinėje skiltyje nurodytus papildomus apribojimus, jei jų yra.

Kitos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo C dalyje išvardytos pagrindinės medžiagos ekologinėje gamyboje gali būti naudojamos augalų apsaugai tik jei jos išvardytos toliau pateiktoje lentelėje. Tokios pagrindinės medžiagos naudojamos laikantis atitinkamose peržiūros ataskaitose3 nustatytų naudojimo būdų, sąlygų ir apribojimų ir atsižvelgiant į toliau pateiktos lentelės dešinėje skiltyje nurodytus papildomus apribojimus, jei jų yra.

Pagrindinės medžiagos nenaudojamos kaip herbicidai.

Priedo numeris ir dalis (4)	CAS Nr.	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
1C		Equisetum arvense L.*
2C	9012-76-4	Chitozano hidrochloridas*	gautas iš Aspergillus arba ekologinės akvakultūros arba tvarios žvejybos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (5) 2 straipsnyje
3C	57-50-1	Sacharozė*
4C	1305-62-0	Kalcio hidroksidas
5C	90132-02-8	Actas*
6C	8002-43-5	Lecitinai*
7C	–	Salix spp. Cortex*
8C	57-48-7	Fruktozė*
9C	144-55-8	Natrio hidrokarbonatas
10C	92129-90-3	Išrūgos*
11C	7783-28-0	Diamonio fosfatas	tik spąstuose
12C	8001-21-6	Saulėgrąžų aliejus*
14C	84012-40-8 90131-83-2	Urtica spp. (Urtica dioica ekstraktas) (Urtica urens ekstraktas)*
15C	7722-84-1	Vandenilio peroksidas
16C	7647-14-5	Natrio chloridas
17C	8029-31-0	Alus*
18C	–	Garstyčių sėklų milteliai*
20C	8002-72-0	Svogūnų aliejus*
21C	52-89-1	L-cisteinas (E 920)
22C	8049-98-7	Karvės pienas*
23C	–	Svogūnų Allium cepa* L. ekstraktas
		Kitos iš augalų arba gyvūnų gautos pagrindinės medžiagos, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra maisto produktai*

2. Nedidelės rizikos veikliosios medžiagos

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo D dalyje išvardytos nedidelės rizikos veikliosios medžiagos, išskyrus mikroorganizmus, gali būti naudojamos augalų apsaugai ekologinėje gamyboje, jei jos išvardytos toliau pateiktoje lentelėje arba kitur šiame priede. Tokios nedidelės rizikos veikliosios medžiagos naudojamos laikantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų naudojimo būdų, sąlygų ir apribojimų ir atsižvelgiant į toliau pateiktos lentelės paskutinėje skiltyje nurodytus papildomus apribojimus, jei tokių yra.

Priedo numeris ir dalis (6)	CAS Nr.	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
2D		COS-OGA
3D		Cerevizanas ir kiti produktai, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra mikroorganizmų ląstelių fragmentai	ne GMO kilmės
5D	10045-86-6	Geležies fosfatas (geležies (III) ortofosfatas)
12D	9008-22-4	Laminarinas	rudadumbliai turi būti gauti iš ekologinės akvakultūros arba tvariai surinkti, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/848 II priedo III dalies 2.4 punkte

3. Mikroorganizmai

Visi Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A, B ir D dalyse išvardyti mikroorganizmai gali būti naudojami ekologinėje gamyboje, jei jie yra ne GMO kilmės ir tik jei naudojami laikantis atitinkamose peržiūros ataskaitose3 nustatytų naudojimo būdų, sąlygų ir apribojimų. Mikroorganizmai, įskaitant virusus, yra biologinės kontrolės priemonės, kurios Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 laikomos veikliosiomis medžiagomis.

4. Veikliosios medžiagos, neįtrauktos į jokią iš pirmiau nurodytų kategorijų

Veikliosios medžiagos, patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir išvardytos toliau pateiktoje lentelėje, ekologinėje gamyboje gali būti naudojamos kaip augalų apsaugos produktai tik jei jos naudojamos laikantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų naudojimo būdų, sąlygų ir apribojimų ir atsižvelgiant į toliau pateiktos lentelės dešinėje skiltyje nurodytus papildomus apribojimus, jei tokių yra.

Priedo numeris ir dalis (7)	CAS Nr.	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
139A	131929-60-7 131929-63-0	Spinozadas
225A	124-38-9	Anglies dioksidas
227A	74-85-1	Etilenas	tik bananams ir bulvėms; tačiau jis taip pat gali būti naudojamas citrusiniams vaisiams, siekiant apsaugoti juos nuo vaisinių muselių daromos žalos
230A	inter alia 67701-09-1	Riebalų rūgštys	leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus
231A	8008-99-9	Česnakų (Allium sativum) ekstraktas
234A	CAS Nr. nepriskirtas CIPAC Nr. 901	Hidrolizuoti baltymai, išskyrus želatiną
244A	298-14-6	Kalio hidrokarbonatas
249A	98999-15-6	Gyvūninės ir augalinės kvapu atbaidančios medžiagos/avių riebalai
255A ir kiti		Feromonai ir kiti cheminiai mediatoriai	tik spąstuose ir gaudyklėse
220A	1332-58-7	Aliuminio silikatas (kaolinas)
236A	61790-53-2	Diatomitas (infuzorinė žemė)
247A	14808-60-7 7637-86-9	Kvarcinis smėlis
343A	11141-17-6 84696-25-3	Azadirachtinas (Indinių nimbamedžių ekstraktas)	iš Azadirachta indica sėklų
240A	8000-29-1	Citrinžolės aliejus	leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus
241A	84961-50-2	Gvazdikų aliejus	leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus
242A	8002-13-9	Rapsų aliejus	leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus
243A	8008-79-5	Šaltmėčių aliejus	leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus
56A	8028-48-6 5989-27-5	Apelsinų aliejus	leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus
228A	68647-73-4	Arbatmedžio aliejus	leidžiami visi naudojimo būdai, išskyrus kaip herbicidus
246A	8003-34-7	Iš augalų ekstrahuoti piretrinai
292A	7704-34-9	Siera
294A 295A	64742-46-7 72623-86-0 97862-82-3 8042-47-5	Parafininės alyvos
345A	1344-81-6	Kalkių ir sieros nuoviras (kalcio polisulfidas)
44B	9050-36-6	Maltodekstrinas
45B	97-53-0	Eugenolis
46B	106-24-1	Geraniolis
47B	89-83-8	Timolis
10E	20427-59-2	Vario hidroksidas	pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 540/2011 leidžiama naudoti tik tiek, kad per 7 metų laikotarpį viename hektare iš viso būtų sunaudota ne daugiau kaip 28 kg vario
10E	1332-65-6 1332-40-7	Vario oksichloridas
10E	1317-39-1	Vario oksidas
10E	8011-63-0	Bordo mišinys
10E	12527-76-3	Tribazis vario sulfatas
40A	52918-63-5	Deltametrinas	tik spąstuose su tam tikrais atraktantais, Bactrocera oleae ir Ceratitis capitata naikinti
5E	91465-08-6	Lambdacihalotrinas	tik spąstuose su tam tikrais atraktantais, Bactrocera oleae ir Ceratitis capitata naikinti

(1) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

(2) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(3) Galima rasti Pesticidų duomenų bazėje https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=search.as.

(4) Įtraukimas į sąrašą pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 540/2011, numeris ir kategorija: A dalis – veikliosios medžiagos, laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, B dalis – veikliosios medžiagos, patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, C dalis – pagrindinės medžiagos, D dalis – nedidelės rizikos veikliosios medžiagos ir E dalis – keistinos medžiagos.

(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6) Įtraukimas į sąrašą pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 540/2011, numeris ir kategorija: A dalis – veikliosios medžiagos, laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, B dalis – veikliosios medžiagos, patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, C dalis – pagrindinės medžiagos, D dalis – nedidelės rizikos veikliosios medžiagos ir E dalis – keistinos medžiagos.

(7) Įtraukimas į sąrašą pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 540/2011, numeris ir kategorija: A dalis – veikliosios medžiagos, laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, B dalis – veikliosios medžiagos, patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, C dalis – pagrindinės medžiagos, D dalis – nedidelės rizikos veikliosios medžiagos ir E dalis – keistinos medžiagos.

II PRIEDAS

Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ir maisto medžiagos

Šiame priede išvardytos trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ir maisto medžiagos (1) gali būti naudojamos ekologinėje gamyboje, jei jos atitinka:

—	atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus dėl tręšiamųjų produktų, visų pirma, kai taikytina, Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 ir Reglamentą (ES) 2019/1009, ir

—	Sąjungos teisės aktus dėl šalutinių gyvūninių produktų, visų pirma Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir Reglamentą (ES) Nr. 142/2011, ypač jo V ir XI priedus.

Pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo I dalies 1.9.6 punktą, bendrai dirvožemio būklei gerinti arba maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje ar kultūrose didinti galima naudoti preparatus iš mikroorganizmų.

Jie gali būti naudojami tik laikantis tų atitinkamų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų specifikacijų ir naudojimo apribojimų. Griežtesnės naudojimo ekologinėje gamyboje sąlygos nurodytos lentelių dešinėje skiltyje.

Pavadinimas

Sudėtiniai produktai arba produktai, kuriuos sudaro tik šios medžiagos

Aprašymas, specialiosios sąlygos ir apribojimai

Gyvūnų mėšlas

produktas, sudarytas iš gyvūnų ekskrementų mišinio ir augalinės medžiagos (pakratų ir pašarinių žaliavų)

medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos

Sausas gyvūnų mėšlas ir dehidratuotas naminių paukščių mėšlas

medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos

Gyvūnų ekskrementų kompostas, kuriame yra naminių paukščių mėšlo ir gyvūnų mėšlo komposto

medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos

Skysti gyvūnų ekskrementai

naudojami po kontroliuojamos fermentacijos ir (arba) atskiesti tam tikru santykiu

medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos

Kompostuotas arba fermentuotas buitinių atliekų mišinys

produktas, gautas iš pirminių atskirtų buitinių atliekų, kurios buvo perduotos kompostuoti arba anaerobinei fermentacijai atlikti biodujoms gaminti

tik augalinės ir gyvūninės kilmės buitinės atliekos

tik jei gaminamos uždaroje ir stebimoje surinkimo sistemoje, patvirtintoje valstybės narės

didžiausia koncentracija mg/kg sausosios medžiagos: kadmio – 0,7; vario – 70; nikelio – 25; švino – 45; cinko – 200; gyvsidabrio – 0,4; chromo (iš viso) – 70; chromo (VI) – neaptinkama

Durpės

naudojamos tik sodininkystėje (daržininkystėje, gėlininkystėje, arboristikoje, medelynuose)

Grybinių kultūrų atliekos

substrato pirminė sudėtis turi būti sudaryta tik iš šiame priede išvardytų produktų

Kirmėlių atliekų (vermikomposto) ir vabzdžių išmatų substratų mišinys

kai taikoma, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009

Guanas

Kompostuotas arba fermentuotas augalinės medžiagos mišinys

produktas, gautas iš augalinės kilmės medžiagų, perduotų kompostuoti arba anaerobinei fermentacijai atlikti biodujoms gaminti, mišinių

Biodujų gamybai naudotų atliekų pūdymo liekanos, kurių sudėtyje yra gyvūninių šalutinių produktų, pūdytų kartu su augalinėmis ar gyvūninėmis medžiagomis, nurodytomis šiame priede

3 kategorijos gyvūniniai šalutiniai produktai (įskaitant laukinių gyvūnų šalutinius produktus) ir 2 kategorijos virškinamojo trakto turinys (kategorijos apibrėžtos Reglamente (EB) Nr. 1069/2009)

medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos

procesai turi atitikti Reglamentą (ES) Nr. 142/2011

netaikoma valgomosioms augalų dalims

Šie gyvūniniai produktai arba šalutiniai gyvūniniai produktai:

Kraujo miltai

Kanopų drožlės

Ragų drožlės

Kaulų miltai arba kaulų miltai be želatinos

Žuvų miltai

Mėsos miltai

Plunksnų, plaukų ir odų atraižų miltai

Vilna

Kailis (1)

Plaukai

Pieno produktai

Hidrolizuoti baltymai (2)

(1)	Didžiausia chromo (VI) koncentracija mg/kg sausosios medžiagos – neaptinkama

(2)	Netaikoma valgomosioms augalų dalims

Augaliniai produktai ir šalutiniai augaliniai produktai, skirti trąšoms

pvz., sėklamilčių išspaudos, kakavos žievelės, salyklas iš stiebelių

Augaliniai hidrolizuoti baltymai

Dumbliai ir dumblių produktai

tiesiogiai gauti šiais būdais:

i)	fizinių procesų metu, įskaitant dehidratavimą, užšaldymą ir malimą;

ii)	ekstrahuojant vandeniu arba vandeniniu rūgštiniu ir (arba) šarminiu tirpalu;

iii)	fermentuojant

turi būti gauti tik iš ekologinės akvakultūros arba tvariai surinkti, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/848 II priedo III dalies 2.4 punkte

Pjuvenos ir medžio drožlės

nukirtus medį mediena chemiškai neapdorota

Medžio žievės kompostas

nukirtus medį mediena chemiškai neapdorota

Medžio anglis

iš medienos, kuri nukirtus medį chemiškai neapdorota

Maltos minkštosios fosfatinės uolienos

produktas, gautas malant minkštąsias fosfatines uolienas, pagrindinės sudedamosios dalys – trikalcio fosfatas ir kalcio karbonatas

mažiausias maisto medžiagų kiekis (masės dalis procentais) –

25 % P2O5

fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, kurio mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje

dalelių dydis –

—	mažiausiai 90 % masės gali išsisijoti pro sietą, kurio akučių dydis – 0,063 mm

—	mažiausiai 99 % masės gali išsisijoti pro sietą, kurio akučių dydis – 0,125 mm

iki 2022 m. liepos 15 d. kadmio kiekis turi būti ne didesnis kaip 90 mg/kg P205

nuo 2022 m. liepos 16 d. taikomos atitinkamos Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos teršalų ribinės vertės

Aliuminio-kalcio fosfatas

amorfinis produktas, gautas kaitinant ir malant, pagrindinės sudedamosios dalys – aliuminio ir kalcio fosfatai

mažiausias maisto medžiagų kiekis (masės dalis procentais) –

30 % P2O5

fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta Joulie šarminiame amonio citrate

dalelių dydis –

—	mažiausiai 90 % masės gali išsisijoti pro sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm

—	mažiausiai 98 % masės gali išsisijoti pro sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm

iki 2022 m. liepos 15 d. kadmio kiekis turi būti ne didesnis kaip 90 mg/kg P205

nuo 2022 m. liepos 16 d. taikomos atitinkamos Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos teršalų ribinės vertės

naudojamas tik baziniame dirvožemyje (pH > 7,5)

Bazinis šlakas (tomamilčių fosfatai arba tomamilčiai)

produktas, gautas lydant plieną iš lydalų, kurių sudėtyje yra fosforo, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio silikatas ir fosfatas

mažiausias maisto medžiagų kiekis (masės dalis procentais) –

12 % P2O5

fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus fosforo pentoksidas, kurio mažiausiai 75 % deklaruojamo kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje,

arba

10 % P2O5

fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus 2 % citrinų rūgštyje

dalelių dydis –

—	mažiausiai 75 % gali išsisijoti pro sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm

—	mažiausiai 96 % gali išsisijoti pro sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm

nuo 2022 m. liepos 16 d. taikomos atitinkamos Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos teršalų ribinės vertės

Nevalyta kalio druska

produktas, gautas iš nevalytų kalio druskų

mažiausias maisto medžiagų kiekis (masės dalis procentais) –

9 % K2O

kalis, išreikštas vandenyje tirpiu K2O

2 % MgO

magnis vandenyje tirpių druskų pavidalu, išreikštas magnio oksidu

nuo 2022 m. liepos 16 d. taikomos atitinkamos Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos teršalų ribinės vertės

Kalio sulfatas, kuriame gali būti magnio druskos

produktas, ekstrahavimo metodu gautas iš nevalytos kalio druskos, kuriame gali būti ir magnio druskų

Distiliatas ir distiliato ekstraktas

išskyrus amonio distiliatą

Kalcio karbonatas, pvz.: kreida, mergelis, gamtinė klintis, Breton ameliorant (karbonatingieji jūriniai dumbliai), kreidinis fosfatas

tik natūralios kilmės

Moliuskų atliekos

tik iš ekologinės akvakultūros arba tvarios žvejybos, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio

Kiaušinių lukštai

draudžiami, jei gauti pramoninės žemdirbystės būdu

Magnio ir kalcio karbonatas

tik natūralios kilmės

pvz., magnio kreida, gamtinė magnio klintis

Magnio sulfatas (kizeritas)

tik natūralios kilmės

Kalcio chlorido tirpalas

tik obelų lapams apdoroti, siekiant išvengti kalcio trūkumo

Kalcio sulfatas (gipsas)

gamtinis produktas, kurio sudėtyje yra kalcio sulfato, hidratuoto įvairiu laipsniu

mažiausias maisto medžiagų kiekis (masės dalis procentais) –

25 % CaO

35 % SO3

kalcis ir siera, išreikšti kaip CaO + SO3 suminis kiekis

malimo smulkumas:

—	bent 80 % išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis – 2 mm,

—	bent 99 % išsisijoja pro sietą, kurio akučių dydis – 10 mm.

nuo 2022 m. liepos 16 d. taikomos atitinkamos Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos teršalų ribinės vertės

Pramoninės kalkės iš cukraus gamybos

cukraus gamybos iš cukrinių runkelių ir cukranendrių šalutinis produktas

Pramoninės kalkės iš vakuuminės druskos gamybos

vakuuminės druskos gamybos iš kalnuose aptinkamo druskos tirpalo šalutinis produktas

Elementinė siera

iki 2022 m. liepos 15 d. – įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo D dalies sąrašą

nuo 2022 m. liepos 16 d. taikomos atitinkamos Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos teršalų ribinės vertės

Neorganinės mikroelementų trąšos

iki 2022 m. liepos 15 d. – įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo E dalies sąrašą

nuo 2022 m. liepos 16 d. taikomos atitinkamos Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos teršalų ribinės vertės

Natrio chloridas

Akmens miltai, moliai ir molio mineralai

Leonarditas (neapdorotos organinės nuosėdos, kurių sudėtyje yra daug humuso rūgščių)

tik jei gautas kaip kasybos šalutinis produktas

Humuso ir fulvo rūgštys

tik jeigu gautos iš neorganinių druskų ir (arba) tirpalų, išskyrus amonio druskas, arba valant geriamąjį vandenį

Ksilitas

tik jei gautas kaip kasybos šalutinis produktas (pvz., rusvųjų anglių kasybos šalutinis produktas)

Chitinas (polisacharidas, gautas iš vėžiagyvių kiautų)

gauti iš ekologinės akvakultūros arba tvarios žvejybos, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio

Nuosėdos, kuriose yra daug organinių (2) medžiagų, susidariusios gėlo vandens telkiniuose nepatenkant deguoniui

(pvz., sapropelis)

tik organinės nuosėdos, gaunamos kaip šalutiniai produktai tvarkant ar eksploatuojant gėlo vandens telkinius ar buvusių gėlo vandens telkinių teritorijas

jei taikoma, išgavimo metu vandens sistemai turėtų būti padarytas kuo mažesnis poveikis

tik nuosėdos, gaunamos iš šaltinių, neužterštų pesticidais, patvariaisiais organiniais teršalais ir į benziną panašiomis medžiagomis

iki 2022 m. liepos 15 d. – didžiausia koncentracija mg/kg sausosios medžiagos: kadmio – 0,7; vario – 70; nikelio – 25; švino – 45; cinko – 200; gyvsidabrio – 0,4; chromo (iš viso) – 70; chromo (VI) – neaptinkama

nuo 2022 m. liepos 16 d. taikomos atitinkamos Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos teršalų ribinės vertės

Medžio anglys – pirolizės produktas, pagamintas iš labai įvairių augalinių organinių medžiagų ir naudojamas kaip dirvožemio gerinimo priemonė

tik iš augalinių medžiagų, kai po derliaus nuėmimo apdorojama tik į I priedą įtrauktais produktais

iki 2022 m. liepos 15 d. – didžiausia vertė – 4 mg policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) vienam kg sausosios medžiagos.

nuo 2022 m. liepos 16 d. taikomos atitinkamos Reglamente (ES) 2019/1009 nustatytos teršalų ribinės vertės

(1) Visų pirma apima visas Reglamento (ES) 2019/1009 I priedo I dalyje išvardytas produktų funkcines kategorijas.

(2) Žodis „organinis“ (angl. organic) čia vartojamas kaip nuoroda į organinę chemiją, ne į ekologinį ūkininkavimą.

III PRIEDAS

Pašarams arba gaminant pašarus leidžiami naudoti produktai ir medžiagos

A DALIS

Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos leidžiamos naudoti neekologiškos augalinės, dumblių, gyvūninės ar mielių kilmės pašarinės žaliavos arba mikrobinės ar mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

1) MINERALINĖS KILMĖS PAŠARINĖS ŽALIAVOS

Numeris pašarų žaliavų kataloge (1)	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
11.1.1	Kalcio karbonatas
11.1.2	Karbonatingieji jūrinių moliuskų kiautai
11.1.4	Karbonatingieji jūriniai dumbliai (Maerl)
11.1.5	Raudonieji jūriniai dumbliai
11.1.13	Kalcio gliukonatas
11.2.1	Magnio oksidas
11.2.4	Magnio sulfato anhidratas
11.2.6	Magnio chloridas
11.2.7	Magnio karbonatas
11.3.1	Dikalcio fosfatas
11.3.3	Monokalcio fosfatas
11.3.5	Kalcio ir magnio fosfatas
11.3.8	Magnio fosfatas
11.3.10	Mononatrio fosfatas
11.3.16	Kalcio ir natrio fosfatas
11.3.17	Monoamonio fosfatas (amonio divandenilio ortofosfatas)	tik akvakultūros reikmėms
11.4.1	Natrio chloridas
11.4.2	Natrio bikarbonatas
11.4.4	Natrio karbonatas
11.4.6	Natrio sulfatas
11.5.1	Kalio chloridas

2) KITOS PAŠARINĖS ŽALIAVOS

Numeris pašarų žaliavų kataloge (2)

Pavadinimas

Specialiosios sąlygos ir apribojimai

Miltai, taukai ir kitos žuvų arba vandens gyvūnų kilmės pašarinės žaliavos

jei gauti vykdant žvejybą, kuri, vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytais principais, pagal kompetentingos institucijos pripažintą programą patvirtinta kaip tvari

jei pagaminti arba paruošti nenaudojant chemiškai susintetintų tirpiklių

leidžiama naudoti tik ne žolėdžiams šerti

žuvų baltymų hidrolizatą leidžiama naudoti tik ne žolėdžių jaunikliams šerti

Miltai, taukai ir kitos žuvų, moliuskų arba vėžiagyvių kilmės pašarinės žaliavos

plėšriesiems akvakultūros gyvūnams šerti

gauti vykdant žvejybą, kuri, vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytais principais, pagal kompetentingos institucijos pripažintą programą patvirtinta kaip tvari, ir laikantis Reglamento (ES) 2018/848 II priedo III dalies 3.1.3.1 punkto c papunkčio

gauti iš sugautų žmonėms vartoti skirtų žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų nuopjovų pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo III dalies 3.1.3.3 punkto c papunktį arba iš sugautų žmonėms vartoti neskirtų neišdorotų žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų pagal Reglamento (ES) 2018/848 II priedo III dalies 3.1.3.3 punkto d papunktį

Žuvų miltai ir žuvų taukai

auginimo etapo metu – vidaus vandenų žuvims, šakotažiaunėms krevetėms, gėlavandenėms krevetėms ir gėlavandenėms atogrąžų žuvims

tik tais atvejais, kai tvenkiniuose ir ežeruose nepakanka natūralių pašarų, šakotažiaunių krevečių ir gėlavandenių krevečių (Macrobrachium spp.) pašarų racione gali būti ne daugiau kaip 25 % žuvų miltų ir 10 % žuvų taukų, o siamo šamų (Pangasius spp.) pašarų racione gali būti ne daugiau kaip 10 % žuvų miltų arba žuvų taukų, laikantis Reglamento (ES) 2018/848 II priedo III dalies 3.1.3.4 punkto c papunkčio i ir ii papunkčių

ex 12.1.5

Mielės

iš Saccharomyces cerevisiae arba Saccharomyces carlsbergensis gautos mielės, inaktyvintos ir be gyvų mikroorganizmų

kai negalima gauti iš ekologinės gamybos

ex 12.1.12

Mielių produktai

iš Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces carlsbergensis gauti fermentavimo produktai, inaktyvinti, be gyvų mikroorganizmų, kuriuose yra mielių dalelių

kai negalima gauti iš ekologinės gamybos

Cholesterolis

produktas, gautas iš vilnos riebalų (lanolino) muilinant, atskiriant ir kristalizuojant, iš jūrinių bestuburių ar kitų šaltinių

kiekybiniams šakotažiaunių krevečių ir gėlavandenių krevečių (Macrobrachium spp.) mitybos poreikiams auginimo ir ankstyvaisiais gyvenimo etapais veislynuose ir inkubatoriuose užtikrinti

kai negalima gauti iš ekologinės gamybos

Prieskoninės žolės

pagal Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 3 dalies e punkto iv papunktį, visų pirma:

—	kai nėra ekologiško atitikmens;

—	pagamintos arba paruoštos nenaudojant cheminių tirpiklių;

—	sudaro ne daugiau kaip 1 % pašarų raciono

Melasa

pagal Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 3 dalies e punkto iv papunktį, visų pirma:

—	kai nėra ekologiško atitikmens;

—	pagaminta arba paruošta nenaudojant cheminių tirpiklių;

—	sudaro ne daugiau kaip 1 % pašarų raciono

Fitoplanktonas ir zooplanktonas

tik iš lervų ekologiškai auginant jauniklius

Konkretūs baltyminiai junginiai

Pagal Reglamento (ES) 2018/848 1.9.3.1 punkto c papunktį ir 1.9.4.2 punkto c papunktį, visų pirma:

—	iki 2026 m. gruodžio 31 d.;

—	kai nėra ekologiško atitikmens;

—	pagaminti arba paruošti nenaudojant cheminių tirpiklių;

—	paršeliams iki 35 kg arba naminių paukščių jaunikliams šerti;

—	didžiausias šiems gyvūnams leidžiamas procentinis dydis per 12 mėnesių laikotarpį neviršija 5 %

Prieskoniai

pagal Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 3 dalies e punkto iv papunktį, visų pirma:

—	kai nėra ekologiško atitikmens;

—	pagaminti arba paruošti nenaudojant cheminių tirpiklių;

—	sudaro ne daugiau kaip 1 % pašarų raciono

B DALIS

Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti gyvūnų mitybai leidžiami naudoti pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos

Šioje dalyje išvardytus pašarų priedus turi būti leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003.

Kartu su Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatytomis leidimų suteikimo sąlygomis taikomos čia nustatytos specialiosios sąlygos.

1) TECHNOLOGINIAI PRIEDAI

a) Konservantai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
E 200	Sorbo rūgštis
E 236	Skruzdžių rūgštis
E 237	Natrio formiatas
E 260	Acto rūgštis
E 270	Pieno rūgštis
E 280	Propano rūgštis
E 330	Citrinų rūgštis

b) Antioksidantai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
1b306(i)	Iš aliejų gaunamas tokoferolių ekstraktas
1b306(ii)	Iš aliejų gaunamas tokoferolių koncentruotas ekstraktas (kuriame gausu delta tokoferolių)

c) Emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai ir standikliai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Pavadinimas

Specialiosios sąlygos ir apribojimai

1c322, 1c322i

Lecitinai

tik jei gauta iš ekologiškų žaliavų

leidžiama naudoti tik akvakultūros gyvūnų pašarų gamybai

d) Rišamosios medžiagos ir birumą gerinančios medžiagos

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
E 412	Pupenių derva
E 535	Natrio ferocianidas	didžiausias kiekis – 20 mg/kg NaCl, išreikšta ferocianido anijonu
E 551b	Koloidinis kvarcas
E 551c	Diatomitas (infuzorinė žemė, išgryninta)
1m558i	Bentonitas
E 559	Kaolinitinis molis, be asbesto
E 560	Natūralios kilmės steatitų ir chlorito mišiniai
E 561	Vermikulitas
E 562	Sepiolitas
E 566	Natrolitas-fonolitas
1g568	Nuosėdinės kilmės klinoptilolitas
E 599	Perlitas

e) Siloso priedai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
1k	Fermentai, mikroorganizmai	leidžiama naudoti tik tinkamai fermentacijai užtikrinti
1k236	Skruzdžių rūgštis
1k237	Natrio formiatas
1k280	Propano rūgštis
1k281	Natrio propionatas

2) JUSLINIAI PRIEDAI

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Pavadinimas

Specialiosios sąlygos ir apribojimai

ex2a

Astaksantinas

gautas tik iš ekologiškų šaltinių, pvz., ekologiškų vėžiagyvių kiautų

tik lašišų ir upėtakių pašarų racione, neviršijant kiekio, reikalingo jų fiziologiniams poreikiams tenkinti

jei neturima astaksantino iš ekologiškų šaltinių, galima naudoti astaksantiną iš natūralių šaltinių, pvz., Phaffia rhodozyma, kuriame yra didelis astaksantino kiekis

ex2b

Kvapieji junginiai

tik žemės ūkio produktų ekstraktai, įskaitant kaštainių (Castanea sativa Mill.) ekstraktą

3) MAISTINIAI PRIEDAI

a) Vitaminai, provitaminai ir panašaus poveikio gerai apibrėžtos cheminės sandaros medžiagos

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Pavadinimas

Specialiosios sąlygos ir apribojimai

ex3a

Vitaminai ir provitaminai

gauti iš žemės ūkio produktų,

kai negalima gauti iš žemės ūkio produktų:

—	jei sintetiniai, monogastriniams gyvūnams ir akvakultūros gyvūnams gali būti naudojami tik tokie, kurie visiškai atitinka vitaminus, gautus iš žemės ūkio produktų

—

jei sintetiniai, atrajotojams gali būti naudojami tik tokie A, D ir E vitaminai, kurie visiškai atitinka vitaminus, gautus iš žemės ūkio produktų; naudoti leidžiama tik iš anksto gavus valstybių narių leidimą, išduodamą įvertinus galimybę ekologiškai auginamiems atrajotojams gauti būtinus minėtų vitaminų kiekius su pašarų racionu

3a920

Bevandenis betainas

tik monogastriniams gyvūnams

iš ekologinės gamybos; jei neturima, natūralios kilmės

b) Mikroelementų junginiai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
3b101	Geležies (II) karbonatas (sideritas)
3b103	Geležies (II) sulfato monohidratas
3b104	Geležies (II) sulfato heptahidratas
3b201	Kalio jodidas
3b202	Bevandenis kalcio jodatas
3b203	Dengtas granuliuotas bevandenis kalcio jodatas
3b301	Kobalto (II) acetato tetrahidratas
3b302	Kobalto (II) karbonatas
3b303	Kobalto (II) karbonato hidroksido (2:3) monohidratas
3b304	Dengtas granuliuotas kobalto (II) karbonatas
3b305	Kobalto (II) sulfato heptahidratas
3b402	Vario (II) dihidroksikarbonato monohidratas
3b404	Vario (II) oksidas
3b405	Vario (II) sulfato pentahidratas
3b409	Divario chlorido trihidroksidas
3b502	Mangano (II) oksidas
3b503	Mangano (II) sulfatas, monohidratas
3b603	Cinko oksidas
3b604	Cinko sulfato heptahidratas
3b605	Cinko sulfato monohidratas
3b609	Cinko chlorido hidroksido monohidratas
3b701	Natrio molibdato dihidratas
3b801	Natrio selenitas
3b802 3b803	Dengtas granuliuotas natrio selenitas Natrio selenatas
3b810	Inaktyvintos selenizuotos mielės, Saccharomyces cerevisiae CNCM I-3060
3b811	Inaktyvintos selenizuotos mielės, Saccharomyces cerevisiae NCYC R397
3b812	Inaktyvintos selenizuotos mielės, Saccharomyces cerevisiae CNCM I-3399
3b813	Inaktyvintos selenizuotos mielės, Saccharomyces cerevisiae NCYC R646
3b817	Inaktyvintos selenizuotos mielės, Saccharomyces cerevisiae NCYC R645

c) Aminorūgštys, jų druskos ir analogai

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė

Pavadinimas

Specialiosios sąlygos ir apribojimai

3c3.5.1 ir 3c352

L-histidino monohidrochlorido monohidratas

pagamintas fermentacijos būdu

gali būti naudojamas lašišinių šeimos žuvų pašarų racione, jei Reglamento (ES) 2018/848 II priedo II dalies 3.1.3.3 punkte išvardytuose pašarų šaltiniuose nėra pakankamai histidino, kad būtų patenkinti žuvų mitybos poreikiai

4) ZOOTECHNINIAI PRIEDAI

Identifikacinis numeris arba funkcinė grupė	Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
4a, 4b, 4c ir 4d	Fermentai ir mikroorganizmai

(1) Pagal 2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo (OL L 29, 2013 1 30, p. 1).

(2) Pagal Reglamentą (ES) Nr. 68/2013.

IV PRIEDAS

Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 1 dalies e, f ir g punktuose nurodyti leidžiami naudoti valymo ir dezinfekavimo produktai

A DALIS

Gyvulininkystei naudojamų tvenkinių, narvų, talpyklų, kanalų, pastatų ar įrenginių valymo ir dezinfekavimo produktai

B DALIS

Gaminant augalinius produktus naudojamų pastatų ir įrenginių, įskaitant sandėliavimo patalpas žemės ūkio valdoje, valymo ir dezinfekavimo produktai

C DALIS

Perdirbimo ir sandėliavimo patalpų valymo ir dezinfekavimo produktai

D DALIS

Šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai

Toliau išvardyti produktai arba produktai, kurių sudėtyje yra Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priede išvardytų toliau nurodytų veikliųjų medžiagų, negali būti naudojami kaip biocidiniai produktai:

—	kaustinė soda,

—	kalio šarmas,

—	oksalo rūgštis,

—	natūralios augalų esencijos, išskyrus sėmenų aliejų, levandų aliejų ir pipirinių mėtų aliejų,

—	azoto rūgštis,

—	fosforo rūgštis,

—	natrio karbonatas,

—	vario sulfatas,

—	kalio permanganatas,

—	arbatmedžio sėklų išspaudos iš laukinių kamelijų sėklų,

—	humuso rūgštys,

—	peroksiacto rūgštys, išskyrus peracto rūgštį.

V PRIEDAS

Gaminant perdirbtą ekologišką maistą ir maistui ar pašarams naudojamas mieles leidžiami naudoti produktai ir medžiagos

A DALIS

Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti leidžiami naudoti maisto priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos

A1 SKIRSNIS. MAISTO PRIEDAI, ĮSKAITANT NEŠIKLIUS

Ekologiški maisto produktai, į kuriuos gali būti dedama maisto priedų, laikantis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 suteiktų leidimų.

Kartu su Reglamente (EB) Nr. 1333/2008 nustatytomis leidimų suteikimo sąlygomis taikomos čia nustatytos specialiosios sąlygos ir apribojimai.

Apskaičiuojant Reglamento (ES) 2018/848 30 straipsnio 5 dalyje nurodytus procentinius dydžius, kodo numerio skiltyje žvaigždute pažymėti maisto priedai skaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys.

Kodas	Pavadinimas	Ekologiški maisto produktai, į kuriuos gali būti dedama	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
E 153	Augalinės anglys	valgomoji pilkšvojo ožkos sūrio luoba sūris Morbier
E 160b(i)*	Anato biksinas	raudonasis lesteris dvigubasis glosteris čederis sūris Mimolette
E 160b(ii)*	Anato norbiksinas	raudonasis lesteris dvigubasis glosteris čederis sūris Mimolette
E 170	Kalcio karbonatas	augaliniai ir gyvūniniai produktai	nenaudojamas kaip dažiklis arba kaip produktų praturtinimo kalciu medžiaga
E 220	Sieros dioksidas	vaisių vynuose (iš kitų nei vynuogės vaisių pagamintame vyne, įskaitant obuolių sidrą ir kriaušių sidrą) ir miduje, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus	100 mg/l (didžiausias kiekis iš visų šaltinių, išreikštas kaip SO2 mg/l.)
E 223	Natrio metabisulfitas	vėžiagyviai
E 224	Kalio metabisulfitas	vaisių vynuose (iš kitų nei vynuogės vaisių pagamintame vyne, įskaitant obuolių sidrą ir kriaušių sidrą) ir miduje, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus	100 mg/l (didžiausias kiekis iš visų šaltinių, išreikštas kaip SO2 mg/l.)
E250	Natrio nitritas	mėsos produktai	galima naudoti tik tada, jei kompetentingai valdžios institucijai buvo įrodyta, kad nėra jokių kitų technologinių būdų, suteikiančių tokias pačias garantijas ir (arba) leidžiančių išlaikyti specifines produkto savybes negalima naudoti kartu su E252 didžiausias pridedamas kiekis, išreikštas kaip NaNO2–80 mg/kg, didžiausias liekamasis kiekis, išreikštas kaip NaNO2–50 mg/kg
E252	Kalio nitratas	mėsos produktai	galima naudoti tik tada, jei kompetentingai valdžios institucijai buvo įrodyta, kad nėra jokių kitų technologinių būdų, suteikiančių tokias pačias garantijas ir (arba) leidžiančių išlaikyti specifines produkto savybes negalima naudoti kartu su E250 didžiausias pridedamas kiekis, išreikštas kaip NaNO3–80 mg/kg, didžiausias liekamasis kiekis, išreikštas kaip NaNO3–50 mg/kg
E 270	Pieno rūgštis	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 290	Anglies dioksidas	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 296	Obuolių rūgštis	augaliniai produktai
E 300	Askorbo rūgštis	augaliniai produktai mėsos produktai
E 301	Natrio askorbatas	mėsos produktai	gali būti naudojamas tik jei naudojami nitratai ar nitritai
E 306*	Tokoferolių koncentruotas ekstraktas	augaliniai ir gyvūniniai produktai	antioksidantas
E 322*	Lecitinai	augaliniai produktai pieno produktai	tik iš ekologinės gamybos
E 325	Natrio laktatas	augaliniai produktai pieno gaminiai ir mėsos produktai
E 330	Citrinų rūgštis	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 331	Natrio citratai	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 333	Kalcio citratai	augaliniai produktai
E 334	Vyno rūgštis (L(+)-)	augaliniai produktai midus
E 335	Natrio tartratai	augaliniai produktai
E 336	Kalio tartratai	augaliniai produktai
E 341(i)	Monokalcio fosfatas	miltai su kepimo milteliais	tešlos kildymo medžiaga
E 392*	Rozmarinų ekstraktai	augaliniai ir gyvūniniai produktai	tik iš ekologinės gamybos
E 400	Algino rūgštis	augaliniai produktai pieno produktai
E 401	Natrio alginatas	augaliniai produktai pieno produktai dešros iš mėsos
E 402	Kalio alginatas	augaliniai produktai pieno gaminiai
E 406	Agaras	augaliniai produktai pieno gaminiai ir mėsos produktai
E 407	Karageninas	augaliniai produktai pieno gaminiai
E 410*	Saldžiųjų ceratonijų derva	augaliniai ir gyvūniniai produktai	tik iš ekologinės gamybos
E 412*	Pupenių derva	augaliniai ir gyvūniniai produktai	tik iš ekologinės gamybos
E 414*	Gumiarabikas	augaliniai ir gyvūniniai produktai	tik iš ekologinės gamybos
E 415	Ksantano derva	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 417	Tara derva	augaliniai ir gyvūniniai produktai	tirštiklis tik iš ekologinės gamybos
E 418	Gelano derva	augaliniai ir gyvūniniai produktai	tik pasižyminti aukštu acilų rodikliu tik iš ekologinės gamybos, taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d.
E 422	Glicerolis	augalų ekstraktai kvapiosios medžiagos	tik augaliniai tirpiklis ir nešiklis augalų ekstraktuose ir kvapiosiose medžiagose drėkinamoji medžiaga gelio kapsulėse tablečių paviršiaus danga tik iš ekologinės gamybos
E 440(i)*	Pektinas	augaliniai produktai pieno gaminiai
E 460	Celiuliozė	želatina
E 464	Hidroksipropilmetilceliuliozė	augaliniai ir gyvūniniai produktai	kapsulių sienelių gamybos medžiaga
E 500	Natrio karbonatai	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 501	Kalio karbonatai	augaliniai produktai
E 503	Amonio karbonatai	augaliniai produktai
E 504	Magnio karbonatai	augaliniai produktai
E 509	Kalcio chloridas	Pieno gaminiai	koaguliaciją skatinanti medžiaga
E 516	Kalcio sulfatas	augaliniai produktai	nešiklis
E 524	Natrio hidroksidas	„Laugengebäck“ kvapiosios medžiagos	paviršiui apdoroti rūgštingumą reguliuojanti medžiaga
E 551	Silicio dioksidas	sausoms miltelių pavidalo vaistažolėms ir prieskoniams kvapiosios medžiagos propolis
E 553b	Talkas	dešros iš mėsos	paviršiui apdoroti
E 901	Bičių vaškas	konditerijos gaminiai	glazūros medžiaga tik iš ekologinės gamybos
E 903	Karnaubo vaškas	konditerijos gaminiai citrusiniai vaisiai	glazūros medžiaga privalomo vaisių apdorojimo ekstremaliu šalčiu, kuris naudojamas kaip privaloma karantino priemonė kovojant su kenksmingaisiais organizmais, poveikio švelninimo metodas pagal Komisijos įgyvendinimo direktyvą (ES) 2017/1279 (1) tik iš ekologinės gamybos
E 938	Argonas	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 939	Helis	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 941	Azotas	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 948	Deguonis	augaliniai ir gyvūniniai produktai
E 968	Eritritolis	augaliniai ir gyvūniniai produktai	tik gautas iš ekologinės gamybos, nenaudojant jonų mainų technologijos

A2 SKIRSNIS. PAGALBINĖS PERDIRBIMO MEDŽIAGOS IR KITI PRODUKTAI, LEIDŽIAMI NAUDOTI PERDIRBANT EKOLOGINĖS GAMYBOS ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS SUDEDAMĄSIAS DALIS

Kartu su Reglamente (EB) Nr. 1333/2008 nustatytomis leidimų suteikimo sąlygomis taikomos čia nustatytos specialiosios sąlygos ir apribojimai.

Pavadinimas	Leidžiama naudoti tik perdirbant šiuos ekologiškus maisto produktus	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
Vanduo	augaliniai ir gyvūniniai produktai	geriamasis vanduo, apibrėžtas Tarybos direktyvoje 98/83/EB (2)
Kalcio chloridas	augaliniai produktai dešros iš mėsos	koaguliaciją skatinanti medžiaga
Kalcio karbonatas	augaliniai produktai
Kalcio hidroksidas	augaliniai produktai
Kalcio sulfatas	augaliniai produktai	koaguliaciją skatinanti medžiaga
Magnio chloridas	augaliniai produktai	koaguliaciją skatinanti medžiaga
Kalio karbonatas	Vynuogės	džioviklis
Natrio karbonatas	augaliniai ir gyvūniniai produktai
Pieno rūgštis	Sūris	sūdymo baseino pH reguliuoti gaminant sūrį
L-(+)-pieno rūgštis, gauta fermentacijos būdu	augalų baltymų ekstraktai
Citrinų rūgštis	augaliniai ir gyvūniniai produktai
Natrio hidroksidas	Cukrus augalinės kilmės aliejus, išskyrus alyvuogių aliejų augalų baltymų ekstraktai
Sulfato rūgštis	želatina cukrus
Apynių ekstraktas	cukrus	tik antimikrobinėms reikmėms iš ekologinės gamybos, jei turima
Garpijaus ekstraktas	cukrus	tik antimikrobinėms reikmėms iš ekologinės gamybos, jei turima
Druskos rūgštis	želatina gauda, edamas ir sūriai Maasdammer, Boerenkaas, Friese ir Leidse Nagelkaas	želatinos gamyba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 (3) sūdymo baseino pH reguliuoti perdirbant sūrius
Amonio hidroksidas	Želatina	želatinos gamyba pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004
Vandenilio peroksidas	Želatina	želatinos gamyba pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004
Anglies dioksidas	augaliniai ir gyvūniniai produktai
Azotas	augaliniai ir gyvūniniai produktai
Etanolis	augaliniai ir gyvūniniai produktai	tirpiklis
Tanino rūgštis	augaliniai produktai	filtravimo priemonė
Kiaušinio baltymo albuminas	augaliniai produktai
Kazeinas	augaliniai produktai
Želatina	augaliniai produktai
Žuvų želatina	augaliniai produktai
Aliejai	augaliniai ir gyvūniniai produktai	tepamoji, išlaisvinančioji medžiaga arba priešputis. Tik gauti iš ekologinės gamybos
Silicio dioksido gelis arba koloidinis tirpalas	augaliniai produktai
Aktyvintosios anglys (CAS-7440-44-0)	augaliniai ir gyvūniniai produktai
Talkas	augaliniai produktai	atitiktis specialiesiems grynumo kriterijams, kurie taikomi maisto priedui E 553b
Bentonitas	augaliniai produktai midus	rišiklis midui
Celiuliozė	augaliniai produktai želatina
Infuzorinė žemė	augaliniai produktai želatina
Perlitas	augaliniai produktai želatina
Lazdyno riešutų kevalai	augaliniai produktai
Ryžių miltai	augaliniai produktai
Bičių vaškas	augaliniai produktai	išlaisvinančioji medžiaga tik iš ekologinės gamybos
Karnaubo vaškas	augaliniai produktai	išlaisvinančioji medžiaga tik iš ekologinės gamybos
Acto rūgštis ir (arba) actas	augaliniai produktai žuvis	tik iš ekologinės gamybos natūralios fermentacijos
Tiamino hidrochloridas	vaisių vynai, obuolių sidras, kriaušių sidras ir midus
Diamonio fosfatas	vaisių vynai, obuolių sidras, kriaušių sidras ir midus
Medienos plaušai	augaliniai ir gyvūniniai produktai	mediena gali būti gaunama tik iš sertifikuotų, tausiai nukirstų medžių naudojamoje medienoje negali būti toksinių sudedamųjų dalių (nukirstų medžių apdorojimo medžiagų, natūraliai esančių toksinų arba mikroorganizmų išskiriamų toksinų)

B DALIS

Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos gaminant perdirbtą ekologišką maistą leidžiamos naudoti neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys

Pavadinimas	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
Neperdirbti dumbliai Arame (Eisenia bicyclis) ir tiesiogiai su šiais dumbliais susiję pirminio perdirbimo produktai
Neperdirbti dumbliai Hijiki (Hizikia fusiforme) ir tiesiogiai su šiais dumbliais susiję pirminio perdirbimo produktai
Penkialapio balamedžio (Handroanthus impetiginosus) žievė	tik gaminant kombučią ir arbatos mišiniuose
Žarnos (apvalkalai)	iš natūralių gyvūninių ar augalinių žaliavų
Želatina	iš kitų šaltinių nei kiaulės
Miltelių arba skysčio pavidalo pieno mineralai	tik kai naudojami dėl savo juslinės funkcijos, siekiant visiškai arba iš dalies pakeisti natrio chloridą
Neperdirbtos laukinės žuvys ir laukiniai vandens gyvūnai ir perdirbant iš jų gauti produktai	gauti tik vykdant žvejybą, kuri, vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytais principais, pagal kompetentingos institucijos pripažintą programą patvirtinta kaip tvari, ir laikantis Reglamento (ES) 2018/848 II priedo III dalies 3.1.3.1 punkto c papunkčio tik kai neturima iš ekologinės akvakultūros

C DALIS

Reglamento (ES) 2018/848 24 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos gaminant mieles ir mielių produktus naudoti leidžiamos pagalbinės perdirbimo medžiagos ir kiti produktai

Pavadinimas	Pirminės mielės	Mielės/mielių ruošiniai/mielių mišiniai	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
Kalcio chloridas	X
Anglies dioksidas	X	X
Citrinų rūgštis	X		skirta pH reguliuoti gaminant mieles
Pieno rūgštis	X		skirta pH reguliuoti gaminant mieles
Azotas	X	X
Deguonis	X	X
Bulvių krakmolas	X	X	skirtas filtruoti tik iš ekologinės gamybos
Natrio karbonatas	X	X	skirtas pH reguliuoti
Aliejai	X	X	tepamoji, išlaisvinančioji medžiaga ar priešputis tik iš ekologinės gamybos

D DALIS

Reglamento (ES) 2018/848 II priedo VI dalies 2.2 punkte nurodyti produktai ir medžiagos, kuriuos leidžiama naudoti vyno sektoriaus ekologiškiems vynuogių produktams gaminti ir laikyti

Pavadinimas	Identifikaciniai numeriai	Nuorodos į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedą	Specialiosios sąlygos ir apribojimai
Oras		A dalis, 1 lentelė, 1 ir 8 punktai
Dujinis deguonis	E 948 CAS 17778-80-2	A dalis, 1 lentelė, 1 punktas A dalis, 2 lentelė, 8.4 punktas
Argonas	E 938 CAS 7440-37-1	A dalis, 1 lentelė, 4 punktas A dalis, 2 lentelė, 8.1 punktas	negali būti naudojamas oro burbuliukams sudaryti
Azotas	E 941 CAS 7727-37-9	A dalis, 1 lentelė, 4, 7 ir 8 punktai A dalis, 2 lentelė, 8.2 punktas
Anglies dioksidas	E 290 CAS 124-38-9	A dalis, 1 lentelė, 4 ir 8 punktai A dalis, 2 lentelė, 8.3 punktas
Ąžuolo drožlės		A dalis, 1 lentelė, 11 punktas
Vyno rūgštis (L(+)-)	E 334 CAS 87-69-4	A dalis, 2 lentelė, 1.1 punktas
Pieno rūgštis	E 270	A dalis, 2 lentelė, 1.3 punktas
Kalio L(+)-tartratas	E 336(ii) CAS 921-53-9	A dalis, 2 lentelė, 1.4 punktas
Kalio bikarbonatas	E 501(ii) CAS 298-14-6	A dalis, 2 lentelė, 1.5 punktas
Kalcio karbonatas	E 170 CAS 471-34-1	A dalis, 2 lentelė, 1.6 punktas
Kalcio sulfatas	E 516	A dalis, 2 lentelė, 1.8 punktas
Sieros dioksidas	E 220 CAS 7446-09-5	A dalis, 2 lentelė, 2.1 punktas	didžiausias sieros dioksido kiekis neviršija 100 mg/l raudonojo vyno, nurodyto Deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo B dalies A.1 punkto a papunktyje, kurio liekamasis cukraus kiekis yra mažesnis negu 2 g/l didžiausias sieros dioksido kiekis neviršija 150 mg/l baltojo ir rožinio vyno, nurodyto Deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo B dalies A.1 punkto b papunktyje, kurio liekamasis cukraus kiekis yra mažesnis negu 2 g/l visų kitų kategorijų vyne didžiausias leidžiamas sieros dioksido kiekis, taikomas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo B dalį, sumažinamas 30 mg/l
Kalio bisulfitas	E 228 CAS 7773-03-7	A dalis, 2 lentelė, 2.2 punktas
Kalio metabisulfitas	E 224 CAS 16731-55-8	A dalis, 2 lentelė, 2.3 punktas
L-askorbo rūgštis	E 300	A dalis, 2 lentelė, 2.6 punktas
Vyno gamybai skirti anglies preparatai		A dalis, 2 lentelė, 3.1 punktas
Diamonio hidrofosfatas	E 342/CAS 7783-28-0	A dalis, 2 lentelė, 4.2 punktas
Tiamino hidrochloridas	CAS 67-03-8	A dalis, 2 lentelė, 4.5 punktas
Mielių autolizatai		A dalis, 2 lentelė, 4.6 punktas
Mielių sienelės		A dalis, 2 lentelė, 4.7 punktas
Inaktyvintos mielės		A dalis, 2 lentelė, 4.8 punktas A dalis, 2 lentelė, 10.5 punktas A dalis, 2 lentelė, 11.5 punktas
Valgomoji želatina	CAS 9000-70-8	A dalis, 2 lentelė, 5.1 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Kviečių baltymai		A dalis, 2 lentelė, 5.2 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Žirnių baltymai		A dalis, 2 lentelė, 5.3 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Bulvių baltymai		A dalis, 2 lentelė, 5.4 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Žuvų želatina		A dalis, 2 lentelė, 5.5 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Kazeinas	CAS 9005-43-0	A dalis, 2 lentelė, 5.6 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Kalio kazeinatai	CAS 68131-54-4	A dalis, 2 lentelė, 5.7 punktas
Kiaušinių albuminas	CAS 9006-59-1	A dalis, 2 lentelė, 5.8 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Bentonitas	E 558	A dalis, 2 lentelė, 5.9 punktas
Silicio dioksidas (gelis arba koloidinis tirpalas)	E 551	A dalis, 2 lentelė, 5.10 punktas
Taninai		A dalis, 2 lentelė, 5.12 punktas A dalis, 2 lentelė, 6.4 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Chitozanas, gautas iš Aspergillus niger	CAS 9012-76-4	A dalis, 2 lentelė, 5.13 punktas A dalis, 2 lentelė, 10.3 punktas
Mielių baltymų ekstraktai		A dalis, 2 lentelė, 5.15 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Kalio alginatas	E 402/CAS 9005-36-1	A dalis, 2 lentelė, 5.18 punktas
Rūgštusis kalio tartratas	E336(i)/CAS 868-14-4	A dalis, 2 lentelė, 6.1 punktas
Citrinų rūgštis	E 330	A dalis, 2 lentelė, 6.3 punktas
Metavyno rūgštis	E 353	A dalis, 2 lentelė, 6.7 punktas
Gumiarabikas	E 414/CAS 9000-01-5	A dalis, 2 lentelė, 6.8 punktas	iš ekologiškų žaliavų, jei turima
Mielių manobaltymai		A dalis, 2 lentelė, 6.10 punktas
Pektino liazės	EC 4.2.2.10	A dalis, 2 lentelė, 7.2 punktas	tik vynininkystės reikmėms, skaidrinimui
Pektino metilesterazė	EC 3.1.1.11	A dalis, 2 lentelė, 7.3 punktas	tik vynininkystės reikmėms, skaidrinimui
Poligalakturonazė	EC 3.2.1.15	A dalis, 2 lentelė, 7.4 punktas	tik vynininkystės reikmėms, skaidrinimui
Hemiceliuliazė	EC 3.2.1.78	A dalis, 2 lentelė, 7.5 punktas	tik vynininkystės reikmėms, skaidrinimui
Celiuliazė	EC 3.2.1.4	A dalis, 2 lentelė, 7.6 punktas	tik vynininkystės reikmėms, skaidrinimui
Vynui gaminti naudojamos mielės		A dalis, 2 lentelė, 9.1 punktas	atskiroms mielių padermėms, jei turima, ekologiškos kilmės
Pieno rūgšties bakterijos		A dalis, 2 lentelė, 9.2 punktas
Vario citratas	CAS 866-82-0	A dalis, 2 lentelė, 10.2 punktas
Alepinės pušies sakai		A dalis, 2 lentelė, 11.1 punktas
Šviežios nuosėdos		A dalis, 2 lentelė, 11.2 punktas	tik iš ekologinės gamybos

(1) 2017 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2017/1279, kuria iš dalies keičiami Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje I–V priedai (OL L 184, 2017 7 15, p. 33).

(2) 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).

(3) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

VI PRIEDAS

Produktai ir medžiagos, kuriuos pagal Reglamento (ES) 2018/848 45 straipsnio 2 dalį leidžiama naudoti ekologinei gamybai tam tikrose trečiųjų valstybių teritorijose

2021 7 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/49

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1166

2021 m. liepos 15 d.

kuriuo dėl standartinių scenarijų, susijusių su tiesiogiai matomais ir tiesiogiai nematomais skrydžiais, taikymo datos atidėjimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/947

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (1), ypač į jo 57 straipsnį,

kadangi:

(1)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/947 (2) 23 straipsnio 4 dalį nuo 2021 m. gruodžio 2 d. valstybės narės UAS naudotojų pagal to įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 5 dalį teikiamas deklaracijas gali pripažinti tik jei jos susijusios su skrydžiu, atitinkančiu vieną iš dviejų standartinių scenarijų, numatytų to įgyvendinimo reglamento priedo 1 priedėlyje;

(2)	UAS gamintojai darniuosius standartus laiko svarbia priemone, suteikiančia jiems galimybę rinkai pateikti reikalavimus atitinkančias UAS;

(3)	tačiau kai kurie darnieji standartai, susiję su C5 ir C6 klasių UAS taikomais reikalavimais, iki 2021 m. gruodžio 2 d. dar bus neprieinami;

(4)

todėl būtina atidėti taikymo pradžios datą, siekiant užtikrinti, kad darnieji standartai, susiję su C5 ir C6 klasių UAS taikomais reikalavimais, būtų prieinami prieš tai, kai valstybės narės galės pripažinti tik deklaracijas dėl skrydžių, atitinkančių Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/947 priedo 1 priedėlyje nurodytus standartinius scenarijus. Iki to laiko valstybės narės turėtų turėti galimybę pripažinti UAS naudotojų pagal to įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 5 dalį teikiamas deklaracijas, grindžiamas nacionaliniais standartiniais arba lygiaverčiais scenarijais;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2018/1139 127 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/947 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„2. 5 straipsnio 5 dalis taikoma nuo 2023 m. gruodžio 3 d.

3. Priedo UAS.OPEN.060 dalies 2 punkto g papunktis ir priedo UAS.SPEC.050 dalies 1 punkto l papunktis taikomi nuo 2022 m. liepos 1 d.

4. poveikio 21 straipsnio 1 dalies taikymui, iki 2023 m. gruodžio 2 d. valstybės narės gali pripažinti UAS naudotojų pagal 5 straipsnio 5 dalį teikiamas deklaracijas, grindžiamas nacionaliniais standartiniais arba lygiaverčiais scenarijais, jei tie nacionaliniai scenarijai atitinka priedo UAS.SPEC.020 dalies reikalavimus.

Tokios deklaracijos nustoja galioti nuo 2025 m. gruodžio 2 d.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(2) 2019 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos (OL L 152, 2019 6 11, p. 45).

2021 7 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/51

KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2021/1167

2021 m. balandžio 27 d.

kuriuo nustatoma Sąjungos daugiametė biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose nuo 2022 m. programa

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas,

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 25 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės rinktų biologinius, aplinkos, techninius ir socialinius bei ekonominius duomenis, kurių reikia valdant žuvininkystę;

(2)	Reglamento (ES) 2017/1004 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija nustatytų daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žuvininkystės sektoriuje programą (toliau – ES daugiametė programa);

(3)

ES daugiametė programa būtina, kad valstybės narės galėtų savo nacionaliniuose darbo planuose apibrėžti ir planuoti duomenų rinkimo veiklą, ir joje pateikiamas išsamus duomenų reikalavimų, taikomų renkant ir tvarkant biologinius, aplinkos ir socialinius bei ekonominius duomenis, sąrašas, išvardijami privalomi tyrimai jūroje ir nustatomos duomenų rinkimui taikomos ribinės vertės. Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2019/910 (3) ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/909 (4) buvo priimta 2020–2021 m. daugiametė Sąjungos programa. Abu sprendimai baigia galioti 2021 m. gruodžio 31 d.;

(4)	todėl šiuo sprendimu nustatoma išsami valstybių narių biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo nuo 2022 m. sausio 1 d. tvarka, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies a punkte;

(5)	remdamasi Reglamento (ES) 2017/1004 4 straipsnio 2 dalimi, Komisija konsultavosi su atitinkamomis regioninio koordinavimo grupėmis ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir economics komitetu;

(6)

šis sprendimas turi būti skaitomas kartu su Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2021/1168 (5), kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/909 ir nustatomi nuo 2022 m. sausio 1 d. taikysimi privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir ribinės vertės, kurių neviršijant valstybėms narėms neprivaloma rinkti su žvejybos ir akvakultūros veikla susijusių duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų jūroje, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose. Jame taip pat nustatomos jūrų regionų teritorijos, kurių paisoma duomenų rinkimo tikslais, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1004 9 straipsnio 11 dalyje;

(7)	teisinio tikrumo sumetimais Deleguotasis sprendimas (ES) 2019/910 turėtų būti panaikintas nuo 2022 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede nustatoma Sąjungos daugiametė duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žuvininkystės sektoriuje nuo 2022 m. programa, apimanti Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą išsamų duomenų reikalavimų sąrašą.

2 straipsnis

Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/910 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 157, 2017 6 20, p. 1.

(2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3) 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/910, kuriuo nustatoma Sąjungos daugiametė biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose programa (OL L 145, 2019 6 4, p. 27).

(4) 2019 m. vasario 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/909, kuriuo nustatomas privalomų mokslinių tyrimų sąrašas ir ribinės vertės, būtini daugiametei Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose programai įgyvendinti (OL L 145, 2019 6 4, p. 21).

(5) 2021 m. balandžio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1168], kuriuo nustatomas daugiametės Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programos privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir ribinės vertės, taikysimi nuo 2022 m. (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 92).

PRIEDAS

I SKYRIUS

Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos šiuose reglamentuose: Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1004 (1), Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (2), Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 508/2014 (5). Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	žvejybos veiklą vykdantis laivas – laivas, kalendoriniais metais bent vieną dieną vykdęs bet kokią žvejybos operaciją;

laimikio dalis – bendro laimikio dalis, pavyzdžiui, dalis, kurią sudaro iškrauti didesni nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individai, dalis, kurią sudaro iškrauti mažesni nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individai, ir teisėtai į jūrą išmestas laimikis, padalytas į mažesnius nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individus ir didesnius nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio individus;

3)	diena jūroje – bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis (arba jo dalis), kuriuo laivas yra apibrėžtame žvejybos rajone, bet ne uoste;

4)	mėgėjų žvejybos laimikis – visi laimikį sudarantys palikti, išmesti į jūrą ir paleisti negyvi arba gyvi individai, sužvejoti vykdant mėgėjų žvejybą;

5)	diadrominės rūšys – žuvų, migruojančių tarp jūros ir gėlo vandens telkinių, kur praleidžia savo gyvenimo ciklo dalį, rūšys;

žvejybos diena – kalendorinė diena jūroje, kurią vykdoma žvejybos veikla, nedarant poveikio Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams. Vieno žvejybos reiso dienos gali būti įtraukiamos tiek į to reiso žvejybos pasyviosios žvejybos įrankiais, tiek į jo žvejybos aktyviosios žvejybos įrankiais dienų sumą;

7)	žvejybos plotas – geografinis vienetas, kuriame vykdoma žvejyba. Dėl jų susitariama jūros regiono lygmeniu remiantis jau esamais rajonais, nustatytais regioninių žvejybos valdymo organizacijų arba mokslo įstaigų;

8)	laivyno segmentas – tos pačios ilgio (bendrojo ilgio (LOA)) klasės laivų, per konkrečius kalendorinius metus žvejojusių daugiausia tokiu pačiu žvejybos įrankiu, grupė;

9)	žvejybos veiklos nevykdantis laivas – laivas, kuris konkrečiais kalendoriniais metais nevykdė žvejybos operacijų;

10)	specializacija – panašių rūšių arba rūšių grupės individų žvejybos veiklos, kurios vykdomos panašiais žvejybos įrankiais (6) tuo pačiu metų laikotarpiu ir (arba) tame pačiame rajone ir kurioms būdingas panašus išteklių naudojimo modelis;

11)	mokslinis tyrimas jūroje – žuvų išteklių ir (arba) jūrų biologinių išteklių bei ekosistemos stebėseną apimanti veikla, vykdoma tokiems moksliniams tyrimams skirtame laive, kurį šiai užduočiai atlikti paskyrė valstybė narė.

II SKYRIUS

Duomenų rinkimo metodai ir duomenų reikalavimai

1. Bendrieji principai

1.1.

Pagal Reglamento (ES) 2017/1004 6 straipsnį valstybės narės parengia nacionalinius darbo planus, kuriuose nurodomi rinktini duomenys ir jų rinkimo metodai.

1.2.

Duomenų rinkimo metodai ir kokybė turi būti tinkami numatytiems tikslams, apibrėžtiems Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje, siekti. Taikomi metodai turi būti grindžiami atitinkamomis mokslinėmis rekomendacijomis ir geriausia patirtimi. Valstybės narės gali atlikti tyrimus siekdamos toliau tyrinėti, plėtoti ir bandyti duomenų rinkimo metodus. Metodus ir jų taikymą reguliariai vertina nepriklausomos mokslo įstaigos, siekdamos nustatyti, ar jie tinkami numatytiems tikslams siekti. Valstybės narės duomenų rinkimo planavimą ir įgyvendinimą pritaiko pagal tų vertinimų rezultatus.

1.3.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 teikiami ir perduodami 2, 3, 4 ir 5 skirsniuose nurodyti duomenys, įskaitant, be kita ko, žvejybos žurnalus, pardavimo pažymas ir geografinių koordinačių duomenis, kaip antai laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenis, pirmine forma teikiami darbo planus įgyvendinančioms nacionalinėms institucijoms.

1.4.

Dėl to, kokie 2, 3 ir 4 skirsniuose nurodyti duomenys turi būti renkami, įskaitant duomenis apie atitinkamai rūšis, išteklius, regionus, kintamuosius, metodiką ir duomenų rinkimo dažnumą, valstybės narės, remdamosi nustatytais galutinių mokslinių duomenų naudotojų poreikiais (toliau – galutinių naudotojų poreikiai), susitaria jūrų regiono lygmeniu, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/1004 9 straipsnio 1 dalyje. Taip surinkti duomenys leidžia galutiniams naudotojams parengti būtinus su visais reikiamais žvejybos tipais, laikotarpiais ir rajonais susijusius vertinimus. Jei regioninio koordinavimo užtikrinti neįmanoma, valstybės narės, atsižvelgdamos į galutinių naudotojų poreikius, apibrėžia nacionalinį duomenų rinkimą.

1.5.

5, 6 ir 7 skirsniuose nurodytiems socialiniams ir ekonominiams duomenims taikomos Europos verslo statistikos reglamente (7) pateiktos apibrėžtys. Atitinkamos valstybės narės tarpusavyje suderina papildomas kintamųjų, sluoksnių ir atitinkamais atvejais rinkimo metodikos apibrėžtis.

1.6.

Nurodydamos, kokius duomenis reikia rinkti, valstybės narės atsižvelgia į Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/1168 (8), kuriuo nustatomas daugiametės Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programos privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir ribinės vertės, priedo II skyrių.

1.7.

Rinktini duomenys skirstomi į rinkinius, nurodytus šio skyriaus 2–7 skirsniuose.

2. Biologiniai duomenys apie naudojamus biologinius išteklius, sužvejojamus vykdant Sąjungos verslinę ir mėgėjų žvejybą

2.1.

Su versline žvejyba susiję duomenys:

duomenys apima laimikio kiekius pagal rūšis ir iš atskirų egzempliorių gautus biologinius duomenis, pagal kuriuos galima apytikriai įvertinti kiekvienos laimikio dalies (pagal 1 lentelėje išvardytas rūšis ir valdymo rajonus) apimtį ir žuvų ilgio pasikartojimo dažnumą, taip pat biologinius kintamuosius, kaip antai individo amžių, lytį, svorį, brandą ir vislumą. Duomenys, reikalingi apimčiai ir žuvų ilgio pasikartojimo dažnumui apytikriai įvertinti, teikiami atitinkamo galutinio naudotojo reikalaujamu apibendrinimo lygiu, prireikus naudojant 5 lentelėje išvardytus įrankių kodus;

be to, renkami toliau nurodyti duomenys apie 3 lentelėje išvardytų diadrominių rūšių žuvis, sužvejotas jų gyvenimo ciklo gėlo vandens etape, nepriklausomai nuo tos žvejybos vykdymo būdo:

i)	su ištekliais susiję kintamieji, valstybių narių atrinkti regioniniu lygmeniu, remiantis galutinių naudotojų poreikiais;

ii)	metiniai atlantinių lašišų ir paprastųjų šlakių laimikio kiekiai;

iii)	metiniai europinių upinių ungurių laimikio kiekiai pagal jų gyvenimo ciklo etapą.

2.2.

Mėgėjų žvejybos duomenims rinkti valstybės narės įgyvendina statistiškai patikimus įvairių rūšių žuvų ėminių ėmimo planus, pagal kuriuos, atsižvelgiant į atitinkamus galutinių naudotojų poreikius, galima apytikriai įvertinti išteklių, dėl kurių susitarta regioniniu lygmeniu, laimikio kiekius. Jei tokių planų nėra, valstybės narės renka duomenis, pagal kuriuos galima apytikriai įvertinti 4 lentelėje išvardytų rūšių laimikio kiekius, sužvejotą joje išvardytuose rajonuose.

Jei mėgėjų žvejybos laimikis daro poveikį žuvų išteklių būklės raidai, valstybės narės atsižvelgdamos į galutinių naudotojų poreikius ima biologinius ėminius, kaip susitarta regiono lygmeniu.

2.3.

Be to:

a)	duomenys apie atlantines lašišas ir paprastuosius šlakius turi apimti rituolių ir margiukių gausą ir į aukštupį įplaukiančių individų skaičių;

duomenys apie europinius upinius ungurius renkami bet kurioje atitinkamoje jūros ar vidaus vandenų buveinėje bent viename kiekvieno europinių upinių ungurių išteklių valdymo rajono vandens telkinyje ir turi apimti: naujų egzempliorių gausą, geltonųjų ungurių išteklių gausą ir migruojančių sidabrinių ungurių skaičių bei svorį ir lyčių santykį.

Vandens telkinių, įskaitant upes, paskyrimas, su ištekliais susijusių kintamųjų, kurie turi būti renkami ir stebimi, atranka ir atlantinių lašišų, paprastųjų šlakių bei europinių upinių ungurių ėminių ėmimo dažnumas apibrėžiami ir koordinuojami regioniniu lygmeniu, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius. Jei regioninio koordinavimo nėra, valstybės narės, atsižvelgdamos į galutinių naudotojų poreikius, parengia nacionalinius ėminių ėmimo planus.

3. Duomenys apie Sąjungos žvejybos laivų veiklą (9) Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse

3.1.

Duomenys turi apimti 6 lentelėje nurodytus kintamuosius žemiausiu atitinkamu geografiniu lygmeniu pagal laivyno segmentą (8 lentelė) ir specializacijos 6 lygmenį (5 lentelė). Tokie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 registruojami, teikiami ir perduodami duomenys, įskaitant geografinių koordinačių duomenis, kaip antai LSS (10) arba AIS (11) duomenis, pirmine forma teikiami darbo planus įgyvendinančioms nacionalinėms institucijoms. Jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 registruoti šiuos duomenis nėra privaloma arba jei tie duomenys neatitinka galutinių naudotojų keliamų apimties, skyros ir (arba) kokybės reikalavimų, taikomi alternatyvūs tinkami ėminių ėmimo metodai.

3.2.

Duomenys apie verslinę europinių upinių ungurių žvejybą vidaus vandenyse apima 6 lentelėje nurodytus kintamuosius. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 10 straipsnį registruojami duomenys turi būti pirmine forma teikiami nacionalinius darbo planus įgyvendinančioms nacionalinėms institucijoms. Jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1100/2007 registruoti šiuos duomenis nėra privaloma arba jei tie duomenys neatitinka galutinių naudotojų keliamų apimties, skyros ir (arba) kokybės reikalavimų, taikomi alternatyvūs tinkami ėminių ėmimo metodai.

4. Duomenys apie Sąjungos žvejybos poveikį jūrų biologiniams ištekliams ir jūrų ekosistemoms Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse

4.1.

Renkami duomenys apie visų Sąjungos teisės aktuose ir pagal tarptautinius susitarimus, įskaitant nurodytuosius 2 lentelėje, nustatytų saugomų rūšių jūrų paukščių, žinduolių, roplių ir žuvų, taip pat bestuburių dugno organizmų, kurie priskiriami PJE (12) indikatorinėms rūšims (13), atsitiktinio sugavimo atvejus (nurodomas bent kiekvienos rūšies individų svoris ir (arba) skaičius, priklausomai nuo konkrečiai rūšiai taikomo vieneto). Tokie duomenys registruojami per mokslinio stebėjimo žvejybos laivuose reisus arba tai daro patys žvejai žvejybos žurnaluose ar kitomis tinkamomis priemonėmis. Jei šių duomenų nepakanka galutinių naudotojų poreikiams patenkinti, pasitelkiami kiti turimomis mokslinėmis žiniomis grindžiami papildomi metodai ir stebėjimai, įskaitant rizikos vertinimus.

4.2.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 ir kitus atitinkamus ES teisės aktus registruojami žvejybos poveikiui jūros buveinėms įvertinti būtini duomenys turi būti tinkamu apibendrinimo lygiu pateikiami nacionalinius darbo planus įgyvendinančioms nacionalinėms institucijoms. Jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 registruoti šiuos duomenis nėra privaloma arba jei tie duomenys neatitinka galutinių naudotojų keliamų apimties, skyros ir (arba) kokybės reikalavimų, turėtų būti taikomi alternatyvūs tinkami ėminių ėmimo metodai, įskaitant pagal tikslinius tyrimus apibrėžtus metodus.

4.3.

Duomenų apie žvejybos veiklos poveikį mitybos tinklams rinkimas apima skrandžio ėminių ėmimą ir analizę.

5. Socialiniai ir ekonominiai žvejybos duomenys

5.1.

Ekonominiai duomenys renkami apie visus žvejybos veiklą vykdančius ir jos nevykdančius laivus, ataskaitinių metų gruodžio 31 d. esančius Sąjungos žvejybos laivyno registre (14), ir apie kitus laivus, kurie ataskaitiniais metais žvejojo bent vieną dieną. Duomenys apie žvejybos veiklą vykdančius laivus apima 7 lentelėje nurodytus kintamuosius pagal 8 lentelėje nurodytus laivyno segmentus ir pagal supraregionus, apibrėžtus Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/1168 priedo III skyriaus 2 lentelėje. Duomenys apie žvejybos veiklos nevykdančius laivus renkami kapitalo vertės ir kapitalo sąnaudų pagrindu.

Ekonominiai duomenys renkami kasmet.

Ekonominių kintamųjų duomenys gali būti apibendrinami konfidencialumo sumetimais arba kai tai būtina statistiškai patikimam ėminių ėmimo planui parengti. Toks apibendrinimas ilgainiui turi išlikti toks pat.

5.2.

Socialiniai duomenys apima 9 lentelėje nurodytus kintamuosius ir renkami kas trejus metus, skaičiuojant nuo 2017 m., kurie yra pirmieji ataskaitiniai duomenų metai.

6. Socialiniai bei ekonominiai ir su aplinka susiję akvakultūros duomenys

6.1.

Renkami visų įmonių, kurių pagrindinei veiklai priskiriamas Europos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) 03.21 kodas (jūrinė akvakultūra) ir 03.22 kodas (gėlavandenė akvakultūra), ekonominiai duomenys. Duomenys turi apimti 10 lentelėje nurodytus ekonominius kintamuosius pagal 11 lentelėje nustatytus sektoriaus segmentus.

Ekonominiai duomenys renkami kasmet.

6.2.

Socialiniai duomenys apima 9 lentelėje nurodytus kintamuosius ir renkami kas trejus metus, skaičiuojant nuo 2017 m., kurie yra pirmieji ataskaitiniai duomenų metai.

6.3.

Pagal tam tikrus ES ir nacionalinės teisės aktus reikalaujami aplinkos duomenys, pvz., apie vandens kokybę, ištrūkusius organizmus, antibiotikų bei kitų vaistų naudojimą ir sergamumą, turi būti pateikiami nacionalinius darbo planus įgyvendinančioms nacionalinėms institucijoms.

7. Socialiniai ir ekonominiai žuvų perdirbimo sektoriaus duomenys

Be Eurostato skelbiamų duomenų, kuriuos valstybės narės renka pagal Europos verslo statistikos reglamentą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 (15), valstybės narės gali rinkti papildomus socialinius ir ekonominius duomenis apie žuvų perdirbimo sektorių.

1 lentelė (ankstesnės 1A, B ir C lentelės)

Sąjungos vandenų rūšys bei rajonai ir visi regioninių žvejybos valdymo organizacijų ir pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus (TŽPS) apibrėžti jūrų regionai, taip pat atokiausi regionai (16)

Regionas	Baltijos jūra
Rajonas	Baltijos jūra (ICES 3b–d rajonai, FAO 27 rajonas)
RKG	Baltijos jūros
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	ICES rajonas
Europiniai upiniai unguriai		Anguilla anguilla	22–32
Atlantinės silkės		Clupea harengus	22–24; 25–27, 28.2, 29, 32; 28.1; 30–31
Paprastosios seliavos		Coregonus albula	22–32
Europiniai sykai		Coregonus lavaretus	3d
Atlantinės menkės		Gadus morhua	22–24; 25–32
Paprastosios gelsvapelekės plekšnės		Limanda limanda	22–32
Paprastieji europiniai ešeriai		Perca fluviatilis	3d
Europinės upinės plekšnės		Platichthys flesus	22–32
Jūrinės plekšnės		Pleuronectes platessa	21–23; 24–32
Atlantinės lašišos		Salmo salar	22–31; 32
Paprastieji šlakiai		Salmo trutta	22–32
Paprastieji sterkai		Sander lucioperca	3d
Paprastieji otai		Scophthalmus maximus	22–32
Švelnieji rombai		Scophthalmus rhombus	22–32
Europiniai jūrų liežuviai		Solea solea	20–24
Atlantiniai šprotai		Sprattus sprattus	22–32

Regionas	Šiaurės jūra ir Arkties vandenyno rytinė dalis
Rajonas	Arkties vandenyno rytinė dalis, Norvegijos jūra ir Barenco jūra (ICES 1, 2 rajonai, FAO 27 rajonas)
RKG	Šiaurės Atlanto, Šiaurės jūros ir Arkties vandenyno rytinės dalies
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	ICES rajonas
Europiniai upiniai unguriai		Anguilla anguilla	1, 2
Atlantinės argentinos		Argentina silus	1, 2, 5a, 14
Paprastosios brosmės		Brosme brosme	1, 2
Atlantinės silkės		Clupea harengus	1, 2
Atlantinės menkės		Gadus morhua	1, 2
Paprastieji sriubiniai rykliai		Galeorhinus galeus	1, 2
Amerikinės paltusinės plekšnės		Hippoglossoides platessoides	1, 2
Paprastosios stintenės		Mallotus villosus	1, 2
Juodadėmės menkės		Melanogrammus aeglefinus	1, 2
Šiauriniai žydrieji merlangai		Micromesistius poutassou	1, 2
Melsvosios molvos		Molva dypterygia	2
Paprastosios molvos		Molva molva	1, 2
Kiauniarykliai		Mustelus spp.	1, 2, 14
Šiaurinės dryžakojės krevetės		Pandalus borealis	1, 2
Ledjūrio menkės		Pollachius virens	1, 2
Juodieji paltusai		Reinhardtius hippoglossoides	1, 2
Atlantinės lašišos		Salmo salar	1, 2
Paprastieji šlakiai		Salmo trutta	1, 2
Atlantinės skumbrės		Scomber scombrus	2
Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai		Sebastes mentella	1, 2
Didieji jūriniai ešeriai		Sebastes norvegicus	1, 2
Paprastieji dygliarykliai		Squalus acanthias	Visi rajonai
Paprastosios stauridės		Trachurus trachurus	2a

Regionas	Šiaurės jūra ir Arkties vandenyno rytinė dalis
Rajonas	Šiaurės jūra ir rytų Lamanšo sąsiauris (ICES 3a, 4 ir 7d rajonai, FAO 27 rajonas)
RKG	Šiaurės Atlanto, Šiaurės jūros ir Arkties vandenyno rytinės dalies
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	ICES rajonas
Tobinės		Ammodytidae	3a, 4
Vilkžuvės		Anarhichas spp.	4
Europiniai upiniai unguriai		Anguilla anguilla	3a, 4, 7d
Atlantinės argentinos		Argentina silus	3a, 4
Argentinos		Argentina spp.	4
Raudonieji jūrgaidžiai		Aspitrigla cuculus	3a
Paprastosios brosmės		Brosme brosme	3a, 4
Atlantinės silkės		Clupea harengus	3a, 4, 7d
Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai		Coryphaenoides rupestris	3a
Paprastosios smėlinės krevetės		Crangon crangon	4, 7d
Paprastieji vilkešeriai		Dicentrarchus labrax	4, 7d
Pilkieji jūrgaidžiai		Eutrigla gurnardus	3a, 4
Atlantinės menkės		Gadus morhua	3aN; 3aS; 4, 7d
Paprastieji sriubiniai rykliai		Galeorhinus galeus	3a, 4, 7d
Raudonosios plekšnės		Glyptocephalus cynoglossus	3a, 4
Melsvažiočiai ešeriai		Helicolenus dactylopterus	4
Dėmėtieji megrimai		Lepidorhombus boscii	4, 7d
Paprastieji megrimai		Lepidorhombus whiffiagonis	4, 7d
Rajos gegutės		Leucoraja naevus	3a, 4
Paprastosios gelsvapelekės plekšnės		Limanda limanda	3a, 4, 7d
Juodapilviai jūrų velniai		Lophius budegassa	4, 7d
Europiniai jūrų velniai		Lophius piscatorius	4
Šiauriniai grenadieriai		Macrourus berglax	4
Juodadėmės menkės		Melanogrammus aeglefinus	3a, 4
Paprastieji merlangai		Merlangius merlangus	3a, 4, 7d
Europinės jūrinės lydekos		Merluccius merluccius	3a, 4, 7
Šiauriniai žydrieji merlangai		Micromesistius poutassou	3a, 4, 7d
Europinės mažažiotės plekšnės		Microstomus kitt	4, 7d
Melsvosios molvos		Molva dypterygia	3a, 4
Paprastosios molvos		Molva molva	3a, 4
Europinės barzdotės		Mullus barbatus	4, 7d
Viduržemio jūros barzdotės		Mullus surmuletus	4, 7d
Kiauniarykliai		Mustelus spp.	3a, 4, 7d
Norveginiai omarai		Nephrops norvegicus	3a, 4 ir 2a rajonų Sąjungos vandenys
Šiaurinės dryžakojės krevetės		Pandalus borealis	3a, 4 ir 2a rajonų Sąjungos vandenys 4 rajono Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos
Didžiosios šukutės		Pecten maximus	4, 7d
Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės		Phycis blennoides	4
Paprastosios siūlapelekės vėgėlės		Phycis phycis	4
Europinės upinės plekšnės		Platichthys flesus	4
Jūrinės plekšnės		Pleuronectes platessa	3aN; 3aS; 4, 7d
Ledjūrio menkės		Pollachius virens	3a, 4
Paprastieji otai		Scophthalmus maximus	3a, 4, 7d
Trumpauodegės rajos		Raja brachyura	4a, 4c, 7d
Dygiosios rajos		Raja clavata	3a, 4, 7d
Šlakuotosios rajos		Raja microocellata	7de
Montegju šlakuotosios rajos		Raja montagui	3a, 4, 7d
Marmurinės rombinės rajos		Raja undulata	7de
Visos rombinės rajos		Rajidae	3a
Juodieji paltusai		Reinhardtius hippoglossoides	4
Atlantinės lašišos		Salmo salar	3a, 4, 7d
Paprastieji šlakiai		Salmo trutta	3a, 4, 7d
Atlantinės skumbrės		Scomber scombrus	3a, 4, 7d
Švelnieji rombai		Scophthalmus rhombus	3a, 4, 7d
Mažadėmiai katrykliai		Scyliorhinus canicula	3a, 4, 7d
Europiniai jūrų liežuviai		Solea solea	2a, 3a ir 4 rajonų Sąjungos vandenys; 7d
Atlantiniai šprotai		Sprattus sprattus	2a, 3a ir 4 rajonų Sąjungos vandenys; 7d
Paprastieji dygliarykliai		Squalus acanthias	Visi rajonai
Paprastosios stauridės		Trachurus trachurus	4b, 4c ir 7d rajonų Sąjungos vandenys
Gelsvieji jūrgaidžiai		Trigla lucerna	4
Norveginės menkutės		Trisopterus esmarki	3a, 4
Paprastosios saulažuvės		Zeus faber	4, 7d

Regionas	Šiaurės rytų Atlantas
Rajonas	Šiaurės rytų Atlantas ir vakarų Lamanšo sąsiauris (ICES 5, 6, 7 (išskyrus 7d), 8, 9, 10, 12 ir 14 rajonai, FAO 27 rajonas)
RKG	Šiaurės Atlanto, Šiaurės jūros ir Arkties vandenyno rytinės dalies
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	ICES rajonas
Karališkosios šukutės		Aequipecten opercularis	7
Berdo švelniagalvės		Alepocephalus bairdii	6, 12
Tobinės		Ammodytidae	6a
Europiniai upiniai unguriai		Anguilla anguilla	Visi rajonai
Juodosios kalavijos		Aphanopus carbo	5, 6, 7, 12; 9, 10, 13
Juodieji katrykliai		Apristurus spp.	5, 6, 7, 8, 9, 10
Atlantinės argentinos		Argentina silus	5, 6, 7
Paprastieji sidabriniai kupriai		Argyrosomus regius	Visi rajonai
Raudonieji jūrgaidžiai		Aspitrigla cuculus	Visi rajonai
Paprastieji beriksai		Beryx spp.	3–14
Paprastosios brosmės		Brosme brosme	5, 6, 7
Paprastieji uoliniai krabai		Cancer pagurus	Visi rajonai
Aksominės saulažuvės		Capros aper	6, 7, 8
Rudieji trumpadygliai rykliai		Centrophorus spp.	5, 6, 7, 8, 9, 10
Portugaliniai baltaakiai dygliarykliai		Centroscymnus coelolepis	5, 6, 7, 8, 9, 10
Ilgašnipiai baltaakiai dygliarykliai		Centroscymnus crepidater	5, 6, 7, 8, 9, 10
Paprastieji juodieji šunrykliai		Centroscyllium fabricii	5, 6, 7, 8, 9, 10
Gyvatrykliai		Chlamydoselachus anguineus	5, 6, 7, 8, 9, 10
Atlantinės silkės		Clupea harengus	5a; 5b, 6b; 7aN; 6a, 7bc; 7aS, 7gh, 7jk
Atlantiniai jūriniai unguriai		Conger conger	Visi rajonai
Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai		Coryphaenoides rupestris	5b, 6, 7; 8, 9, 10, 12, 14
Šokoladiniai dygliarykliai		Dalatias licha	Visi rajonai
Paprastieji dygliauodegiai		Dasyatis pastinaca	7, 8
Paprastieji ilgasnukiai dygliarykliai		Deania calcea	5, 6, 7, 9, 10, 12
Paprastieji vilkešeriai		Dicentrarchus labrax	Visi rajonai
Paprastieji jūrų liežuvėliai		Dicologlossa cuneata	8c, 9
Švelniosios rajos		Dipturus batis, Dipturis intermedius	6, 7a, 7e–k; 8, 9a
Europiniai ančiuviai		Engraulis encrasicolus	8; 9, 10
Didieji juodieji dygliarykliai		Etmopterus princeps	5, 6, 7, 8, 9, 10
Naktiniai juodieji dygliarykliai		Etmopterus spinax	6, 7, 8, 10
Pilkieji jūrgaidžiai		Eutrigla gurnardus	7de
Atlantinės menkės		Gadus morhua	5b; 6a; 6b; 7a; 7b, 7c, 7e–k, 8, 9, 10; 5, 14
Paprastieji sriubiniai rykliai		Galeorhinus galeus	5–10, 12
Juodažiočiai pjūklauodegiai katrykliai		Galeus melastomus	6, 7; 8, 9a
Islandiniai pjūklauodegiai katrykliai		Galeus murinus	5, 6, 7, 8, 9, 10
Raudonosios plekšnės		Glyptocephalus cynoglossus	6, 7
Pilkieji šešiažiauniai rykliai		Hexanchus griseus	5, 6, 7, 8, 9, 10
Melsvažiočiai ešeriai		Helicolenus dactylopterus	Visi rajonai
Atlantiniai paltusai		Hippoglossus hippoglossus	5, 14
Europiniai omarai		Homarus gammarus	Visi rajonai
Islandiniai pjūklapilviai beriksai		Hoplostethus atlanticus	Visi rajonai
Uodeguotosios kalavijos		Lepidopus caudatus	9a
Dėmėtieji megrimai		Lepidorhombus boscii	8c, 9a
Paprastieji megrimai		Lepidorhombus whiffiagonis	6; 7, 8abd; 8c, 9a
Apvaliosios rajos		Leucoraja circularis	6, 7
Šagreninės rajos		Leucoraja fullonica	6, 7
Rajos gegutės		Leucoraja naevus	6, 7, 8ab; 8c; 9a
Paprastosios gelsvapelekės plekšnės		Limanda limanda	7a, 7f–h; 7e
Paprastieji kalmarai		Loligo vulgaris	Visi rajonai
Juodapilviai jūrų velniai		Lophius budegassa	6; 7b–k, 8abd; 8c, 9a
Europiniai jūrų velniai		Lophius piscatorious	6; 5b, 12, 14; 7, 8abd; 8c, 9a
Šiauriniai grenadieriai		Macrourus berglax	8, 9, 10, 12, 14
Atlantiniai vorkrabiai		Maja brachydactyla	5, 6, 7
Paprastosios stintenės		Mallotus villosus	14
Juodadėmės menkės		Melanogrammus aeglefinus	5b, 6a; 6b, 12, 14; 7a; 7b–k, 8, 9, 10
Paprastieji merlangai		Merlangius merlangus	8, 9, 10; 5b, 6, 12, 14; 7a; 7b–k
Europinės jūrinės lydekos		Merluccius merluccius	5b, 6, 7, 12, 14; 8abde; 8c, 9, 10
Paprastieji jūrų liežuvėliai		Microchirus variegatus	Visi rajonai
Šiauriniai žydrieji merlangai		Micromesistius poutassou	1–9, 12, 14
Europinės mažažiotės plekšnės		Microstomus kitt	Visi rajonai
Melsvosios molvos		Molva dypterygia	5b, 6, 7; 12 rajono tarptautiniai vandenys
Didžiaakės molvos		Molva macrophthalma	10
Paprastosios molvos		Molva molva	5; 6–14
Viduržemio jūros barzdotės		Mullus surmuletus	Visi rajonai
Žvaigždėtieji kiauniarykliai		Mustelus asterias	6, 7, 8, 9
Kiauniarykliai		Mustelus mustelus	6, 7, 8, 9
Viduržemio jūros kiauniarykliai		Mustelus punctulatus	6, 7, 8, 9
Kiauniarykliai		Mustelus spp.	5–10, 12, 14
Norveginiai omarai		Nephrops norvegicus	5b, 6; 7; 8abde; 8c; 9
Paprastieji aštuonkojai		Octopus vulgaris	Visi rajonai
Buriapelekiai tribriauniai rykliai		Oxynotus paradoxus	5, 6, 7, 8, 9, 10
Raudonpelekiai pagelai		Pagellus bogaraveo	6, 7, 8; 9; 10
Šiaurinės dryžakojės krevetės		Pandalus borealis	5, 14
Dryžakojės krevetės		Pandalus spp.	5, 14
Ilganosės rausvosios krevetės		Parapenaeus longirostris	9a
Didžiosios šukutės		Pecten maximus	6, 7
Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės		Phycis blennoides	Visi rajonai
Paprastosios siūlapelekės vėgėlės		Phycis phycis	Visi rajonai
Jūrinės plekšnės		Pleuronectes platessa	5b, 6, 12, 14; 7a; 7bc; 7de; 7fg; 7h–k; 8, 9, 10
Sidabriniai polakai		Pollachius pollachius	5b, 6, 12, 14; 7; 8abde; 8c; 9, 10
Ledjūrio menkės		Pollachius virens	5b, 6, 12, 14; 7, 8, 9, 10
Amerikinės rudosios černos		Polyprion americanus	10
Trumpauodegės rajos		Raja brachyura	4a, 6; 7a, 7fg; 7e; 9a
Dygiosios rajos		Raja clavata	6; 7a, 7fg; 7e; 8; 9a; 10, 12
Šlakuotosios rajos		Raja microocellata	7de; 7fg
Montegju šlakuotosios rajos		Raja montagui	6, 7b, 7j; 7a, 7e–h; 8; 9a
Marmurinės rombinės rajos		Raja undulata	7b, 7j; 7de; 8ab; 8c; 9a
Juodieji paltusai		Reinhardtius hippoglossoides	5a, 14; 5b, 6
Baltosios rajos		Rostroraja alba	Visi rajonai
Atlantinės lašišos		Salmo salar	Visi rajonai
Paprastieji šlakiai		Salmo trutta	Visi rajonai
Europinės sardinės		Sardina pilchardus	8abd; 8c, 9a
Afrikinės skumbrės		Scomber colias	8, 9, 10
Atlantinės skumbrės		Scomber scombrus	5, 6, 7, 8, 9
Paprastieji otai		Scophthalmus maximus	Visi rajonai
Švelnieji rombai		Scophthalmus rhombus	Visi rajonai
Mažadėmiai katrykliai		Scyliorhinus canicula	6, 7a–c, 7e–j; 8abd; 8c, 9a
Žvaigždėtieji katrykliai		Scyliorhinus stellaris	6, 7
Aštriadančiai velvetiniai dygliarykliai		Scymnodon ringenes	5, 6, 7, 8, 9, 10
Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai		Sebastes mentella	5, 12, 14 (sekliavandeniai pelaginiai); 5, 12, 14 (giliavandeniai pelaginiai); 5, 14 (demersiniai)
Didieji jūriniai ešeriai		Sebastes norvegicus	5, 14
Paprastosios sepijos		Sepia officinalis	Visi rajonai
Europiniai jūrų liežuviai		Solea solea	5b, 6, 12, 14; 7a; 7bc; 7d; 7e; 7fg; 7hjk; 8ab; 8cde, 9, 10
Arktiniai rykliai		Somniosus microcephalus	Visi rajonai
Jūriniai karosai		Sparidae	Visi rajonai
Paprastieji dygliarykliai		Squalus acanthias	Visi rajonai
Viduržemio jūros stauridės		Trachurus mediterraneus	8, 9
Atlantinės stauridės		Trachurus picturatus	8, 9, 10
Paprastosios stauridės		Trachurus trachurus	4a, 5b, 6a, 7a–c, 7e–k, 8; 9a
Menkutės		Trisopterus spp.	Visi rajonai
Paprastosios saulažuvės		Zeus faber	Visi rajonai

Regionas	Viduržemio jūra ir Juodoji jūra
Rajonas	Viduržemio jūra ir Juodoji jūra (GFCM 1–29 geografiniai parajoniai (GP), FAO 37 rajonas)
RKG	Viduržemio jūros ir Juodosios jūros
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	GFCM paregionis
Juodosios jūros perpelės		Alosa immaculata	28–29 GP
Europiniai upiniai unguriai		Anguilla anguilla	1–27 GP
Afijos		Aphia minuta	9, 10, 16 ir 19 GP
Didžiosios raudonosios krevetės		Aristeomorpha foliacea	1–16, 19–21 ir 22–27 GP
Ilgaūsės raudonosios krevetės		Aristeus antennatus	1–16, 19–21 ir 22–27 GP
Paprastosios aterinos		Atherina spp.	9, 10, 16 ir 19 GP
Dryžieji jūriniai karosai		Boops boops	1–27 GP
Melsvieji krabai		Callinectes sapidus	8–10, 11.2, 12–16, 18–21 GP
Ruožuotosios veneros		Chamelea gallina	17–18 GP
Raudonieji koralai		Corallium rubrum	1–27 GP
Didžiosios auksinės skumbrės		Coryphaena hippurus	12–27 GP
Paprastieji vilkešeriai		Dicentrarchus labrax	1–27 GP
Mažieji sargai		Diplodus annularis	12–16, 19–21 GP
Garbanotosios eledonos		Eledone cirrhosa	1–23 GP
Muskusinės eledonos		Eledone moschata	8–23 GP
Europiniai ančiuviai		Engraulis encrasicolus	1–29 GP
Pilkieji jūrgaidžiai		Eutrigla gurnardus	13–16, 18–23 GP
Juodažiočiai pjūklauodegiai katrykliai		Galeus melastomus	1–11 GP
Kalmarai		Illex spp., Todarodes spp.	1–27 GP
Sidabruotieji kiškiagalviai dygliapilviai		Lagocephalus sceleratus	1–27 GP
Paprastieji kalmarai		Loligo vulgaris	1–27 GP
Juodapilviai jūrų velniai		Lophius budegassa	1–16, 19–21 GP; 22–23
Europiniai jūrų velniai		Lophius piscatorius	1–16, 18–23 GP
Paprastieji merlangai		Merlangius merlangus	28–29 GP
Europinės jūrinės lydekos		Merluccius merluccius	1–27 GP
Šiauriniai žydrieji merlangai		Micromesistius poutassou	1–11, 22–23 GP
Kefalinės		Mugilidae	8–10, 11.2, 12–23 GP
Europinės barzdotės		Mullus barbatus	1–29 GP
Viduržemio jūros barzdotės		Mullus surmuletus	1–16, 19–21 ir 22–27 GP
Norveginiai omarai		Nephrops norvegicus	1–21 GP
Paprastieji aštuonkojai		Octopus vulgaris	1–27 GP
Raudonpelekiai pagelai		Pagellus bogaraveo	1–11 GP
Raudonieji pagelai		Pagellus erythrinus	1–27 GP
Rainosios karališkosios krevetės		Penaeus kerathurus	22–23 GP
Ilganosės rausvosios krevetės		Parapenaeus longirostris	1–27 GP
Melsvieji krabai		Portunus segnis	8–10, 11.2, 12–16, 18–21 GP
Piktosios sparnapelekės		Pterois miles	1–27 GP
Viduržemio jūros žvaigždėtosios rajos		Raja asterias	1–11 GP
Dygiosios rajos		Raja clavata	1–16, 19–21 GP
Jūrų sraigės		Rapana venosa	28–29 GP
Europinės sardinės		Sardina pilchardus	1–27 GP
Apvaliosios sardinėlės		Sardinella aurita	1–16, 19–21 ir 22–27 GP
Persinės driežagalvės		Saurida lessepsianus	22–27 GP
Didžiažvynės driežagalvės		Saurida undosquamis	22–27 GP
Paprastieji otai		Scophthalmus maximus	28–29 GP
Afrikinės skumbrės		Scomber colias	1–11, 22–27 GP
Atlantinės skumbrės		Scomber scombrus	1–16, 19–21 GP
Visi verslinių rūšių rykliai ir rombinės rajos (4)		Selachii, Rajidae	1–29 GP
Paprastosios sepijos		Sepia officinalis	1–21 GP
Blyškieji jūrų triušiai		Siganus luridus	22–27 GP
Auksadryžiai jūrų triušiai		Siganus rivulatus	22–27 GP
Europiniai jūrų liežuviai		Solea solea (Solea vulgaris)	17–18, 22–27 GP
Auksaspalvės dorados		Sparus aurata	7, 22–23 GP
Europinės barakudos		Sphyraena sphyraena	12–16, 19–21 GP
Paprastosios smaridės		Spicara smaris	17–18, 22–27 GP
Atlantiniai šprotai		Sprattus sprattus	28–29 GP
Paprastieji dygliarykliai		Squalus acanthias	28–29 GP
Krevetės maldininkės		Squilla mantis	17–18 GP
Viduržemio jūros stauridės		Trachurus mediterraneus	1–29 GP
Atlantinės stauridės		Trachurus picturatus	1–11 GP
Paprastosios stauridės		Trachurus trachurus	1–29 GP
Mažosios menkutės		Trisopterus minutus	1–29 GP
Veneriniai		Veneridae	6, 13–21 GP

Regionas	Atokiausi regionai
Rajonas	ES vandenys aplink Azorų salas (FAO 27.10.a.2 rajonas), Madeirą ir Kanarų salas (FAO 34.1.2 rajonas)
RKG	Nėra
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)
Dubenukiniai		Patellidae	Azorų salų IEZ, Kanarų salų / Madeiros IEZ
Europinės sardinės		Sardina pilchardus	Azorų salų IEZ, Kanarų salų / Madeiros IEZ
Apvaliosios sardinėlės		Sardinella aurita	Kanarų salų / Madeiros IEZ
Madeirinės sardinėlės		Sardinella maderensis	Azorų salų IEZ
Viduržemio jūros papūgžuvės		Sparisoma cretense	Azorų salų IEZ, Kanarų salų / Madeiros IEZ

Regionas	Atokiausi regionai
Rajonas	ES vandenys aplink Prancūzijos Gvianos, Martinikos ir Gvadelupos salas (FAO 31 rajonas)
RKG	Nėra
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)
Mažasnukiai arijai		Amphiarius rugispinis	Prancūzijos Gvianos IEZ
Jaguariniai urviniai šamukai		Brachyplatystoma filamentosum	Prancūzijos Gvianos IEZ
Didžiosios karangės		Caranx hippos	Prancūzijos Gvianos IEZ
Robalai		Centropomus spp.	Prancūzijos Gvianos IEZ
Paprastosios korvinos		Cynoscion acoupa	Prancūzijos Gvianos IEZ
Šteindachnerio sterkiniai kupriai		Cynoscion steindachneri	Prancūzijos Gvianos IEZ
Žalieji sterkiniai kupriai		Cynoscion virescens	Prancūzijos Gvianos IEZ
Tigriniai mažaakiai gruperiai		Epinephelus itajara	Prancūzijos Gvianos IEZ
Torotai		Genyatremus luteus	Prancūzijos Gvianos IEZ
Atlantiniai triuodegiai ešeriai		Lobotes surinamensis	Prancūzijos Gvianos IEZ
Purpuriniai rifešeriai		Lutjanus purpureus	Prancūzijos Gvianos IEZ
Didžiadančiai kupriai		Macrodon ancylodon	Prancūzijos Gvianos IEZ
Atlantiniai tarpūnai		Megalops atlanticus	Prancūzijos Gvianos IEZ
Lieknosios rudosios krevetės		Penaeus subtilis	Prancūzijos Gvianos IEZ
Smulkiažvynės kurbinatos		Plagioscion squamosissimus	Prancūzijos Gvianos IEZ
Gelsvieji arijai		Sciades parkeri	Prancūzijos Gvianos IEZ
Šviesieji arijai		Sciades proops	Prancūzijos Gvianos IEZ
Karališkosios skumbrės		Scomberomorus spp.	Prancūzijos Gvianos IEZ
Korėtosios dėžiažuvės		Acanthostracion polygonius	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Amerikinės dyglianugarės dėžiažuvės		Acanthostracion quadricornis	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Kaštoniniai jūrų chirurgai		Acanthurus bahianus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Paprastieji jūrų chirurgai		Acanthurus chirurgus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Raštuotosios vienaragės		Aluterus scriptus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Surinaminės katalinos		Anisotremus surinamensis	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Rajos		Batoidimorpha (Hypotremata)	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Karališkosios raguotės		Balistes vetula	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Peštukiniai porgai		Calamus bajonado	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Šiurkštieji kanterinai		Cantherhines macrocerus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Atlantinės raguotės		Canthidermis sufflamen	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Galsvapelekės kavalos		Caranx bartholomaei	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Didžiaakės karangės		Caranx latus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Rausvosios karangės		Caranx ruber	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Raudontaškės garupos		Cephalopholis cruentata	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Raudonosios garupos		Cephalopholis fulva	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Klouniniai gruperiai		Epinephelus adscensionis	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Raudondėmiai gruperiai		Epinephelus guttatus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Dryžieji gruperiai		Epinephelus striatus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Rubininiai rifešeriai		Etelis oculatus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Juodauodegės ronkos		Haemulon carbonarium	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Geltondryžės ronkos		Haemulon flavolineatum	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Plokščiosios ronkos		Haemulon parra	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Paprastosios ronkos		Haemulon plumierii	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Melsvadryžės ronkos		Haemulon sciurus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Šviesieji rifešeriai		Lutjanus analis	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Juodieji rifešeriai		Lutjanus apodus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Šunadančiai rifešeriai		Lutjanus jocu	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Geltonakiai rifešeriai		Lutjanus vivanus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Martinikinės mažadantės barzdotės		Mulloidichthys martinicus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Gelsvapilviai rifešeriai		SNX Lutjanidae	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Karibiniai dygieji langustai		Panulirus argus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Dėmėtieji dygieji langustai		Panulirus guttatus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Plokščiauodegės vėjažuvės		Platybelone argalus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Smėliniai jautakiai ešeriai		Priacanthus arenatus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Dėmėtosios koralinės barzdotės		Pseudupeneus maculatus	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Zebrinės sparnapelekės		Pterois volitans	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Įvairūs rykliai		Selachimorpha (Pleurotremata)	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Margosios papūgžuvės		Sparisoma aurofrenatum	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Auksapelekės papūgžuvės		Sparisoma chrysopterum	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Raudonpelekės papūgžuvės		Sparisoma rubripinne	Gvadelupos ir Martinikos IEZ
Didžiosios strombidės		Strombus gigas	Gvadelupos ir Martinikos IEZ

Regionas	Atokiausi regionai
Rajonas	ES vandenys aplink Majoto ir Reunjono salas (FAO 51 rajonas)
RKG	Nėra
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)
Žalieji aprionai		Aprion virescens	Majoto ir Reunjono IEZ
Melsvapelekės karangės		Caranx melampygus	Majoto ir Reunjono IEZ
Vaivorykštiniai lyrauodegiai gruperiai		Variola louti	Majoto ir Reunjono IEZ
Mažadantės arafėjos		Aphareus rutilans	Reunjono IEZ
Auksuotosios garupos		Cephalopholis aurantia	Reunjono IEZ
Raudondryžiai gruperiai		Epinephelus fasciatus	Reunjono IEZ
Juostuotieji gruperiai		Epinephelus radiatus	Reunjono IEZ
Rubininiai rifešeriai		Etelis carbunculus	Reunjono IEZ
Blizgieji rifešeriai		Etelis coruscans	Reunjono IEZ
Indiniai eumegistai		Eumegistus illustris	Reunjono IEZ
Raudonžandis kiauliasnukis		Lethrinus rubrioperculatus	Reunjono IEZ
Kašmyriniai rifešeriai		Lutjanus kasmira	Reunjono IEZ
Mėlyndryžiai rifešeriai		Lutjanus notatus	Reunjono IEZ
Sidabriniai siūlaplekiai rifešeriai		Pristipomoides argyrogrammicus	Reunjono IEZ
Auksadryžiai siūlauodegiai rifešeriai		Pristipomoides multidens	Reunjono IEZ
Didžiaakės stauridės		Selar crumenophthalmus	Reunjono IEZ
Citrininės seriolės		Seriola riviolana	Reunjono IEZ
Balsvapelekiai lyrauodegiai gruperiai		Variola albimarginata	Reunjono IEZ

Regionas	Kiti regionai
Rajonas	Šiaurės vakarų Atlantas (FAO 21 rajonas)
RKG	Šiaurės Atlanto, Šiaurės jūros ir Arkties vandenyno rytinės dalies
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	NAFO konvencijos rajonas
Žvaigždėtosios rajos		Amblyraja radiata	3LNOPs
Juodieji katrykliai		Apristurus spp.	1–6 parajoniai
Paprastieji beriksai		Beryx spp.	6G
Bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai		Coryphaenoides rupestris	1–3 parajoniai
Rudieji trumpadygliai rykliai		Centrophorus spp.	1–6 parajoniai
Portugaliniai baltaakiai dygliarykliai		Centroscymnus coelolepis	1–6 parajoniai
Ilgašnipiai baltaakiai dygliarykliai		Centroscymnus crepidater	1–6 parajoniai
Paprastieji juodieji šunrykliai		Centroscyllium fabricii	1–6 parajoniai
Gyvatrykliai		Chlamydoselachus anguineus	1–6 parajoniai
Šokoladiniai dygliarykliai		Dalatias licha	1–6 parajoniai
Paprastieji ilgasnukiai dygliarykliai		Deania calcea	1–6 parajoniai
Didieji juodieji dygliarykliai		Etmopterus princeps	1–6 parajoniai
Naktiniai juodieji dygliarykliai		Etmopterus spinax	1–6 parajoniai
Atlantinės menkės		Gadus morhua	3M; 3NO; 3Ps; 1 parajonis
Islandiniai pjūklauodegiai katrykliai		Galeus murinus	1–6 parajoniai
Raudonosios plekšnės		Glyptocephalus cynoglossus	3NO; 2J3KL
Pilkieji šešiažiauniai rykliai		Hexanchus griseus	1–6 parajoniai
Amerikinės paltusinės plekšnės		Hippoglossoides platessoides	3LNO; 3M
Šiauriniai trumpapelekiai kalmarai		Illex illecebrosus	3–4 parajoniai
Geltonuodegės plekšnės		Limanda ferruginea	3LNO
Šiauriniai grenadieriai		Macrourus berglax	1–3 parajoniai
Paprastosios stintenės		Mallotus villosus	3NO
Buriapelekiai tribriauniai rykliai		Oxynotus paradoxus	1–6 parajoniai
Šiaurinės dryžakojės krevetės		Pandalus borealis	1 parajonis; 3LNO; 3M
Juodieji paltusai		Reinhardtius hippoglossoides	3KLMNO; 1 parajonis
Atlantinės lašišos		Salmo salar	NAFO 1 parajonis + ICES 14 parajonis, NEAFC, NASCO
Aštriadančiai velvetiniai dygliarykliai		Scymnodon ringenes	1–6 parajoniai
Gelminiai ilgažiomeniai ešeriai		Sebastes mentella	1 parajonis
Paprastieji jūriniai ešeriai		Sebastes spp.	3LN; 3M; 3O
Arktiniai rykliai		Somniosus microcephalus	1–6 parajoniai
Balkšvosios siaurapelekės vėgėlės		Urophycis tenuis	3NO

Regionas	Kiti regionai
Rajonas	Rytų vidurio Atlantas (FAO 34 rajonas)
RKG	Tolimosios žvejybos
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	CECAF konvencijos rajonas
Juodosios kalavijos		Aphanopus carbo	Visi rajonai
Tarpinės kalavijos		Aphanopus intermedius	Visi rajonai
Juodieji katrykliai		Apristurus spp.	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Dryžosios raudonosios krevetės		Aristeus varidens	Visi rajonai
Afrikinės nernės		Brachydeuterus spp.	Visi rajonai
Atlantiniai jūriniai karšiai		Brama brama	Visi rajonai
Paprastosios karangės		Caranx spp.	34.3.1, 34.3.3–6
Rudieji trumpadygliai rykliai		Centrophorus spp.	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Portugaliniai baltaakiai dygliarykliai		Centroscymnus coelolepis	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Ilgašnipiai baltaakiai dygliarykliai		Centroscymnus crepidater	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Paprastieji juodieji šunrykliai		Centroscyllium fabricii	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Gyvatrykliai		Chlamydoselachus anguineus	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Kreivažiočiai jūrų liežuviai		Cynoglossus spp.	Visi rajonai
Šokoladiniai dygliarykliai		Dalatias licha	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Paprastieji ilgasnukiai dygliarykliai		Deania calcea	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Dešimtpelekės stauridės		Decapterus spp.	34.3.1, 34.3.3–6
Didžiaakiai dančiai		Dentex macrophthalmus	Visi rajonai
Europiniai ančiuviai		Engraulis encrasicolus	Visi rajonai
Baltadryžiai gruperiai		Epinephelus aeneus	34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6
Bongos		Ethmalosa fimbriata	34.3.1, 34.3.3–6
Didieji juodieji dygliarykliai		Etmopterus princeps	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Naktiniai juodieji dygliarykliai		Etmopterus spinax	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Pietinės rudosios krevetės		Farfantepenaeus notialis	Visi rajonai
Dešimtapirštės siūlapelekės		Galeoides decadactylus	34.1.3, 34.3.1, 34.3.3–6
Islandiniai pjūklauodegiai katrykliai		Galeus murinus	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Pilkieji šešiažiauniai rykliai		Hexanchus griseus	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Paprastieji kalmarai		Loligo vulgaris	Visi rajonai
Bengelinės jūrinės lydekos		Merluccius polli	Visi rajonai
Senegalinės jūrinės lydekos		Merluccius senegalensis	Visi rajonai
Paprastieji aštuonkojai		Octopus vulgaris	Visi rajonai
Buriapelekiai tribriauniai rykliai		Oxynotus paradoxus	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Sidabriniai pagelai		Pagellus acarne	34.1.1
Raudonieji pagelai		Pagellus bellottii	Visi rajonai
Melsvadėmės dorados		Pagrus caeruleostictus	Visi rajonai
Ilganosės rausvosios krevetės		Parapenaeus longirostris	Visi rajonai
Afrikinės nernės		Pomadasys spp.	Visi rajonai
Jūrų kapitonai		Pseudotolithus spp.	34.1.1
Europinės sardinės		Sardina pilchardus	34.1.1, 34.1.3
Apvaliosios sardinėlės		Sardinella aurita	Visi rajonai
Madeirinės sardinėlės		Sardinella maderensis	Visi rajonai
Afrikinės skumbrės		Scomber colias	Visi rajonai
Aštriadančiai velvetiniai dygliarykliai		Scymnodon ringenes	34.1.1, 34.1.2, 34.2
Didžiosios sepijos		Sepia hierredda	Visi rajonai
Paprastosios sepijos		Sepia officinalis	Visi rajonai
Jūriniai karosai		Sparus spp.	34.1.1
Paprastosios stauridės		Trachurus spp.	Visi rajonai

Regionas	Kiti regionai
Rajonas	Pietų Ramusis vandenynas (FAO 81 ir 87 rajonai)
RKG	Tolimosios žvejybos
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	SPRFMO konvencijos rajonas
Peru stauridės		Trachurus murphyi	Visi rajonai

Regionas	Kiti regionai
Rajonas	Atlanto vandenynas ir gretimos jūros (FAO 21, 27, 31, 37, 41, 47, 34, 48 rajonai) (17)
RKG	Stambiųjų pelaginių žuvų žvejybos
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	ICCAT konvencijos rajonas
Dygiosios pelamidės		Acanthocybium solandri	Visi rajonai
Didžiaakės jūrų lapės		Alopias superciliosus	Visi rajonai
Paprastosios jūrų lapės		Alopias vulpinus	Visi rajonai
Skersadryžiai skumbriniai tunai		Auxis rochei	Visi rajonai
Paprastieji skumbriniai tunai		Auxis thazard	Visi rajonai
Floridiniai šilkiniai rykliai		Carcharhinus falciformis	Visi rajonai
Ilgapelekiai pilkieji rykliai		Carcharhinus longimanus	Visi rajonai
Pilkieji rykliai		Carcharhinus spp.	Visi rajonai
Didžiosios auksinės skumbrės		Coryphaena hippurus	Visi rajonai
Vakariniai tuniukai		Euthynnus alleteratus	Visi rajonai
Atlantinės buriažuvės		Istiophorus albicans	Visi rajonai
Atlantiniai pilkšvieji rykliai		Isurus oxyrinchus	Visi rajonai
Ilgapelekiai pilkšvieji rykliai		Isurus paucus	Visi rajonai
Atlantiniai baltieji marlinai		Kajikia albida	Visi rajonai
Dryžieji tunai		Katsuwonus pelamis	Visi rajonai
Atlantiniai silkiarykliai		Lamna nasus	Visi rajonai
Atlantiniai marlinai		Makaira nigricans (arba mazara)	Visi rajonai
Mobulės		Mobula spp.	Visi rajonai
Vienspalviai bonitai		Orcynopsis unicolor	Visi rajonai
Melsvieji rykliai		Prionace glauca	Visi rajonai
Bangininiai rykliai		Rhincodon typus	Visi rajonai
Atlantinės pelamidės		Sarda sarda	Visi rajonai
Brazilinės skumbrės		Scomberomorus brasiliensis	Visi rajonai
Atlantinės karališkosios skumbrės		Scomberomorus cavalla	Visi rajonai
Ispaninės dėmėtosios skumbrės		Scomberomorus maculatus	Visi rajonai
Ispaninės karališkosios skumbrės		Scomberomorus regalis	Visi rajonai
Afrikinės karališkosios skumbrės		Scomberomorus tritor	Visi rajonai
Bronziniai kūjarykliai		Sphyrna lewini	Visi rajonai
Didieji kūjarykliai		Sphyrna mokarran	Visi rajonai
Paprastieji kūjarykliai		Sphyrna zygaena	Visi rajonai
Viduržemio jūros marlinai		Tetrapturus belone	Visi rajonai
Atlantiniai apvaliažvyniai durklasnukiai		Tetrapturus georgii	Visi rajonai
Atlantiniai mažieji durklasnukiai		Tetrapturus fluegeri	Visi rajonai
Ilgapelekiai tunai		Thunnus alalunga	Visi rajonai
Gelsvauodegiai tunai		Thunnus albacares	Visi rajonai
Atlantiniai juodapelekiai tunai		Thunnus atlanticus	Visi rajonai
Didžiaakiai tunai		Thunnus obesus	Visi rajonai
Paprastieji tunai		Thunnus thynnus	Visi rajonai
Durklažuvės		Xiphias gladius	Visi rajonai

Regionas	Kiti regionai
Rajonas	Indijos vandenynas (FAO 51 ir 57 rajonai)
RKG	Stambiųjų pelaginių žuvų žvejybos
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	IOTC konvencijos rajonas
Dygiosios pelamidės		Acanthocybium solandri	Visi rajonai
Pelaginės jūrų lapės		Alopias pelagicus	Visi rajonai
Didžiaakės jūrų lapės		Alopias superciliosus	Visi rajonai
Skersadryžiai skumbriniai tunai		Auxis rochei	Visi rajonai
Paprastieji skumbriniai tunai		Auxis thazard	Visi rajonai
Floridiniai šilkiniai rykliai		Carcharhinus falciformis	Visi rajonai
Ilgapelekiai pilkieji rykliai		Carcharhinus longimanus	Visi rajonai
Pilkieji rykliai		Carcharhinus spp.	Visi rajonai
Didžiosios auksinės skumbrės		Coryphaena hippurus	Visi rajonai
Rytiniai tuniukai		Euthynnus affinis	Visi rajonai
Juodieji marlinai		Istiompax indica	Visi rajonai
Rytinės buriažuvės		Istiophorus platypterus	Visi rajonai
Atlantiniai pilkšvieji rykliai		Isurus oxyrinchus	Visi rajonai
Ilgapelekiai pilkšvieji rykliai		Isurus paucus	Visi rajonai
Dryžieji tunai		Katsuwonus pelamis	Visi rajonai
Atlantiniai silkiarykliai		Lamna nasus	Visi rajonai
Atlantiniai marlinai		Makaira nigricans (arba mazara)	Visi rajonai
Mobulės		Mobula spp.	Visi rajonai
Melsvieji rykliai		Prionace glauca	Visi rajonai
Bangininiai rykliai		Rhincodon typus	Visi rajonai
Indinės karališkosios skumbrės		Scomberomorus guttatus	Visi rajonai
Siauradryžės karališkosios skumbrės		Scomberomorus commerson	Visi rajonai
Ilgauodegiai tunai		Thunnus tonggol	Visi rajonai
Bronziniai kūjarykliai		Sphyrna lewini	Visi rajonai
Didieji kūjarykliai		Sphyrna mokarran	Visi rajonai
Paprastieji kūjarykliai		Sphyrna zygaena	Visi rajonai
Dryžieji marlinai		Tetrapturus audax	Visi rajonai
Trumpadurkliai marlinai		Tetrapturus angustirostris	Visi rajonai
Ilgapelekiai tunai		Thunnus alalunga	Visi rajonai
Gelsvauodegiai tunai		Thunnus albacares	Visi rajonai
Didžiaakiai tunai		Thunnus obesus	Visi rajonai
Durklažuvės		Xiphias gladius	Visi rajonai

Regionas	Kiti regionai
Rajonas	Vidurio vakarų Ramusis vandenynas (FAO 71 rajonas)
RKG	Stambiųjų pelaginių žuvų žvejybos
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	WCPFC konvencijos rajonas
Pelaginės jūrų lapės		Alopias pelagicus	Visi rajonai
Didžiaakės jūrų lapės		Alopias superciliosus	Visi rajonai
Paprastosios jūrų lapės		Alopias vulpinus	Visi rajonai
Floridiniai šilkiniai rykliai		Carcharhinus falciformis	Visi rajonai
Ilgapelekiai pilkieji rykliai		Carcharhinus longimanus	Visi rajonai
Juodieji marlinai		Istiompax indica	Visi rajonai
Atlantiniai pilkšvieji rykliai		Isurus oxyrinchus	Visi rajonai
Ilgapelekiai pilkšvieji rykliai		Isurus paucus	Visi rajonai
Dryžieji tunai		Katsuwonus pelamis	Visi rajonai
Atlantiniai silkiarykliai		Lamna nasus	Visi rajonai
Atlantiniai marlinai		Makaira nigricans (arba mazara)	Visi rajonai
Melsvieji rykliai		Prionace glauca	Visi rajonai
Bangininiai rykliai		Rhincodon typus	Visi rajonai
Bronziniai kūjarykliai		Sphyrna lewini	Visi rajonai
Didieji kūjarykliai		Sphyrna mokarran	Visi rajonai
Paprastieji kūjarykliai		Sphyrna zygaena	Visi rajonai
Dryžieji marlinai		Tetrapturus audax	Visi rajonai
Ilgapelekiai tunai		Thunnus alalunga	Visi rajonai
Gelsvauodegiai tunai		Thunnus albacares	Visi rajonai
Didžiaakiai tunai		Thunnus obesus	Visi rajonai
Ramiojo vandenyno tunai		Thunnus orientalis	Visi rajonai
Durklažuvės		Xiphias gladius	Visi rajonai
Mobulės		Mobula spp.	Visi rajonai

Regionas	Kiti regionai
Rajonas	Rytų vidurio Ramusis vandenynas (FAO 77 ir 87 rajonai)
RKG	Stambiųjų pelaginių žuvų žvejybos
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	IATTC konvencijos rajonas
Floridiniai šilkiniai rykliai		Carcharhinus falciformis	Visi rajonai
Ilgapelekiai pilkieji rykliai		Carcharhinus longimanus	Visi rajonai
Juodieji marlinai		Istiompax indica	Visi rajonai
Pilkšvieji rykliai		Isurus spp.	Visi rajonai
Dryžieji tunai		Katsuwonus pelamis	Visi rajonai
Atlantiniai silkiarykliai		Lamna nasus	Visi rajonai
Atlantiniai marlinai		Makaira nigricans (arba mazara)	Visi rajonai
Bangininiai rykliai		Rhincodon typus	Visi rajonai
Bronziniai kūjarykliai		Sphyrna lewini	Visi rajonai
Didieji kūjarykliai		Sphyrna mokarran	Visi rajonai
Paprastieji kūjarykliai		Sphyrna zygaena	Visi rajonai
Dryžieji marlinai		Tetrapturus audax	Visi rajonai
Ilgapelekiai tunai		Thunnus alalunga	Visi rajonai
Gelsvauodegiai tunai		Thunnus albacares	Visi rajonai
Didžiaakiai tunai		Thunnus obesus	Visi rajonai
Ramiojo vandenyno tunai		Thunnus orientalis	Visi rajonai
Durklažuvės		Xiphias gladius	Visi rajonai
Mobulės		Mobula spp.	Visi rajonai

Regionas	Kiti regionai
Rajonas	Vakarų vidurio Atlantas (FAO 31 rajonas)
RKG	Nėra
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	WECAFC konvencijos rajonas
Paprastosios korvinos		Cynoscion acoupa	Šiaurės Brazilijos šelfas
Raudondėmiai gruperiai		Epinephelus guttatus	Visi rajonai
Lieknosios rudosios krevetės		Farfantepenaeus subtilis	Šiaurės Brazilijos šelfas
Paprastosios jūrų blezdingos		Hirundichthys affinis	Visi rajonai
Didžiosios strombidės		Lobatus gigas	Visi rajonai
Juodapelekiai rifešeriai		Lutjanus buccanella	Visi rajonai
Karibiniai rifešeriai		Lutjanus campechanus	Visi rajonai
Purpuriniai rifešeriai		Lutjanus purpureus	Šiaurės Brazilijos šelfas
Geltonakiai rifešeriai		Lutjanus vivanus	Visi rajonai
Karibiniai dygieji langustai		Panulirus argus	Visi rajonai

Rajonas	Pietryčių Atlantas (FAO 47 rajonas)
RKG	Nėra
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	SEAFO konvencijos rajonas
Paprastieji beriksai		Beryx spp.	Visi rajonai
Auksuotieji krabai		Chaceon spp.	Visi rajonai
Patagoniniai nototeniniai dančiai		Dissostichus eleginoides	Visi rajonai
Bepūsliai ešeriai		Helicolenus spp.	Visi rajonai
Islandiniai pjūklapilviai beriksai		Hoplostethus atlanticus	Visi rajonai
Pelaginės ylapelekės šernažuvės		Pseudopentaceros richardsoni	Visi rajonai
Atlantinės skumbrės		Scomber spp.	Visi rajonai
Paprastosios stauridės		Trachurus spp.	Visi rajonai

Regionas	Kiti regionai
Rajonas	Antarktis ir pietinė Indijos vandenyno dalis (FAO 48, 58 ir 88 rajonai)
RKG	Nėra
Rūšis (bendrinis pavadinimas)		Rūšis (mokslinis pavadinimas)	CCAMLR konvencijos rajonas
Paprastieji beriksai		Beryx spp.	Visi rajonai
Ledžuvės		Champsocephalus gunnari	Visi rajonai
Nototeniniai dančiai		Dissostichus spp. (Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni)	Visi rajonai
Antarktiniai krilvėžiai		Euphausia superba	Visi rajonai
Islandiniai pjūklapilviai beriksai		Hoplostethus atlanticus	Visi rajonai
Nototenijos		Lepidonotothen spp.	Visi rajonai
Paprastieji grenadieriai		Macrourus spp.	Visi rajonai
Rombinės rajožuvės		Rajiformes	Visi rajonai
Giliavandeniai rykliai		Visos rūšys	Visi rajonai

2 lentelė (ankstesnė 1D lentelė)

Su rūšimis, kurios turi būti stebimos pagal Sąjungos apsaugos programas arba tarptautinius įsipareigojimus, susiję reglamentavimo tekstai ir organai

ES teisės aktai

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (18); visos II, IV ir V prieduose išvardytos jūrinės rūšys.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (19); visi vandens paukščiai ir jūrų paukščiai, įskaitant migruojančius paukščius.

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (20)

2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio (21)

2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2336, kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 (22)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (23)

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (24)

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (25)

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1627 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007 (26)

2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/975, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) konvencijos rajone (27)

Tarptautinės konvencijos

Barselonos konvencija – Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija (28)

OSPAR konvencija – Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (29)

Helsinkio konvencija – Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (30)

Regioninės žvejybos valdymo organizacijos

Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) (31)

Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) (32)

Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC) (33)

Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC) (34)

Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) (35)

Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) (36)

Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas (CECAF) (37)

Vakarų vidurio Atlanto žuvininkystės komisija (WECAFC) (38)

Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) (39)

Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (WCPFC) (40)

Regioninė žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacija (SPRFMO) (41)

Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (42)

Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR) (43)

3 lentelė (ankstesnė 1E lentelė)

Gėlavandenės diadrominės rūšys

Rūšis (bendrinis pavadinimas)	Rūšis (mokslinis pavadinimas)	Ne jūrų rajonai, kurie yra išteklių vieta / išteklių kodas
Europiniai upiniai unguriai	Anguilla anguilla	Ungurių išteklių valdymo vienetai, apibrėžti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1100/2007 (44)
Atlantinės lašišos	Salmo salar	Visi natūralaus paplitimo rajonai
Paprastieji šlakiai	Salmo trutta	Visi natūralaus paplitimo rajonai

4 lentelė (ankstesnė 3 lentelė)

Rūšys, apie kurias turi būti renkami mėgėjų žvejybos duomenys

Rajonas	Rūšys
Baltijos jūra (ICES 22–32 pakvadračiai)	Europiniai upiniai unguriai, atlantinės lašišos ir paprastieji šlakiai (įskaitant gėlame vandenyje), atlantinės menkės
Šiaurės jūra (ICES 3a, 4 ir 7d rajonai)	Atlantinės lašišos ir europiniai upiniai unguriai (įskaitant gėlame vandenyje), paprastieji vilkešeriai, atlantinės menkės, sidabriniai polakai, plokštėtažiaunės žuvys
Arkties vandenyno rytinė dalis (ICES 1 ir 2 rajonai)	Atlantinės lašišos ir europiniai upiniai unguriai (įskaitant gėlame vandenyje) atlantinės menkės, sidabriniai polakai, plokštėtažiaunės žuvys
Šiaurės Atlantas (ICES 5–14 rajonai ir NAFO rajonai)	Atlantinės lašišos ir europiniai upiniai unguriai (įskaitant gėlame vandenyje), paprastieji vilkešeriai, atlantinės menkės, sidabriniai polakai, plokštėtažiaunės žuvys, toli migruojančios ICCAT rūšių žuvys
Viduržemio jūra	Europiniai upiniai unguriai (įskaitant gėlame vandenyje), plokštėtažiaunės žuvys, toli migruojančios ICCAT rūšių žuvys
Juodoji jūra	Europiniai upiniai unguriai (įskaitant gėlame vandenyje), plokštėtažiaunės žuvys, toli migruojančios ICCAT rūšių žuvys

5 lentelė (ankstesnė 2 lentelė)

Žvejybos veikla (specializacija)

1 lygmuo	2 lygmuo	3 lygmuo	4 lygmuo	5 lygmuo	6 lygmuo
Veikla	Žvejybos įrankių klasės	Žvejybos įrankių grupės	Žvejybos įrankių tipai	Tikslinė grupė (45)	Tinklo akių dydis ir kiti selektyvumo didinimo įtaisai
Žvejybos veikla	Dragos	Dragos	Laivo velkama draga (DRB)	Anadrominės rūšys (ANA) Dugno rūšys (DES) Katadrominės rūšys (CAT) Galvakojai moliuskai (CEP) Vėžiagyviai (CRU) Demersinės rūšys (DEF) Giliavandenės rūšys (DWS) Pelekinės žuvys (FIF) Gėlavandenės rūšys (FWS) Įvairios (MIS) Mišrūs galvakojai moliuskai ir demersinės rūšys (MCF) Mišrūs vėžiagyviai ir demersinės rūšys (MCD) Mišrios giliavandenės rūšys ir demersinės rūšys (MDD) Mišrios pelaginės ir demersinės rūšys (MPD) Moliuskai (MOL) Stambiosios pelaginės žuvys (LPF) Smulkiosios pelaginės žuvys (SPF)	Pagal atitinkamuose reglamentuose nurodytus kodus
	Dragos	Dragos	Mechanizuotos / siurbiamosios dragos (DRM) (DRH)
	Tralai	Dugniniai tralai	Dugniniai tralai su kėtoklėmis (OTB)
			Poriniai tralai su kėtoklėmis (OTT) (OTP)
			Dugniniai tralai omarams gaudyti (TBN)
			Dugniniai tralai krevetėms gaudyti (TMS)
			Poriniai dugniniai tralai (PTB)
			Sijiniai tralai (TBB)
		Pelaginiai tralai	Įvairiagyliai tralai su kėtoklėmis (OTM)
			Įvairiagyliai poriniai tralai (PTM)
			Įvairiagyliai tralai krevetėms gaudyti (TMS)
			Pusiau pelaginiai tralai (TSP)
	Įrankiai su kabliukais ir ūdos	Meškerės ir ūdos	Rankinės ir kartinės ūdos (LHP) (LHM)
			Velkamosios ūdos (LTL)
			Vertikaliosios ūdos (LVT)
		Ūdos	Dreifuojančiosios ūdos (LLD)
		Ūdos	Dugninės ūdos (LLS)
	Gaudyklės	Gaudyklės	Paviršinės gaudyklės (FAR)
			Bučiai ir gaudyklės (FPO)
			Venteriai (FYK)
			Stacionariosios nedengtosios tinklinės gaudyklės (FPN)
			Kūginiai statomieji tinklai (FSN)
			Stacionarieji užtvarų ir aptvarų įrenginiai (FWR)
			Užtvarai (FWR)
	Tinklai	Keliamieji tinklai	Nešiojamieji keliamieji tinklai (LNP)
			Laivo keliamieji tinklai (LNB)
			Kranto stacionarieji keliamieji tinklai (LNS)
		Krintamieji žvejybos įrankiai	Svaidomieji tinklai (FCN)
		Krintamieji žvejybos įrankiai	Užvožiamieji bučiai (FCO)
		Tinklai	Sieniniai tinklai (GTR)
			Statomieji dugniniai žiauniniai tinklai (GNS)
			Dreifuojantieji žiauniniai tinklai (GND)
			Jungtiniai žiauniniai ir sieniniai tinklai (GTN)
			Apsupamieji žiauniniai tinklai (GNC)
			Statomieji žiauniniai tinklai (GNF)
	Traukiamieji tinklai	Apsupamieji tinklai	Gaubiamieji tinklai (PS)
		Apsupamieji tinklai	Apsupamieji tinklai be sutraukiamojo lyno (LA)
		Traukiamieji tinklai (46)	Škotiški velkamieji tinklai (SSC)
			Jūriniai užmetamieji tinklai (SDN)
			Poriniai velkamieji tinklai (SPR)
			Kranto ir laivo traukiamieji tinklai (SB) (SV)
	Mažos apimties priekrantės specializacijos	Mažos apimties priekrantės specializacijos	Povandeninė žvejyba (DIV)
			Belaivė žvejyba (FOO)
			Keliamieji tinklai (LN)
	Kiti žvejybos įrankiai	Kiti žvejybos įrankiai	Stiklinių unguriukų žvejyba (GES)	Stikliniai unguriukai
	Kiti žvejybos įrankiai	Kiti žvejybos įrankiai	Jūros dumblių rinkimo įrankis (HMS)	Jūros dumbliai (SWD)
	Įvairūs	Įvairūs (nurodyti)
Ne žvejybos veikla
Žvejybos veiklos nevykdantys laivai

6 lentelė (ankstesnė 4 lentelė)

Žvejybos veiklos kintamieji

Kintamieji (47)	Vienetas
Jūrų vandenys
Pajėgumas
Laivų skaičius	Skaičius
GT, kW, laivo amžius	Skaičius
Pastangos
Dienos jūroje	Dienos
Žvejybos valandų skaičius (neprivaloma)	Valandos
Žvejybos dienos (48)	Dienos
kW * dienos jūroje (49)	Skaičius
GT * dienos jūroje (50)	Skaičius
kW * žvejybos dienos (51)	Skaičius
GT * žvejybos dienos (52)	Skaičius
Reisų skaičius (53)	Skaičius
Žvejybos operacijų skaičius	Skaičius
Tinklų ilgis (m) * panardinimo trukmė (dienomis)	Tinklo metro dienos
Tinklų skaičius / ilgis (54)	Skaičius/metrai
Kabliukų skaičius, ūdų skaičius (55)	Skaičius
Bučių, gaudyklių skaičius (56)	Skaičius
ŽSĮ / plūdurų skaičius	Skaičius
Aptarnaujančių laivų skaičius	Skaičius
Iškrovimas
Bendroji iškrauto laimikio vertė ir vertė pagal verslines rūšis	EUR
Iškrauto laimikio bendras gyvasis svoris ir gyvasis svoris pagal rūšis (57)	Tonos
Vidutinė kaina pagal rūšis	EUR/kg

Vidaus vandenys (europiniai upiniai unguriai)
Pajėgumas
Licencijų skaičius	Skaičius
Pastangos
Žvejybos dienos (58)	Skaičius
Reisų skaičius (59)	Skaičius
Iškrovimas
Iškrauto laimikio bendras gyvasis svoris ir gyvasis svoris pagal gyvenimo ciklo etapą (60)	kg

7 lentelė (ankstesnė 5A lentelė)

Laivyno ekonominiai kintamieji

Kintamųjų grupė	Kintamasis	Vienetas
Pajamos	Bendroji iškrauto laimikio vertė	EUR
	Pajamos, gautos iš kvotų arba kitų žvejybos teisių išperkamosios nuomos	EUR
	Veiklos subsidijos	EUR
	Subsidijos investicijoms	EUR
	Kitos pajamos	EUR
Veiklos išlaidos	Personalo išlaidos	EUR
	Nemokamų darbų vertė	EUR
	Energijos išlaidos	EUR
	Remonto ir techninės priežiūros išlaidos	EUR
	Kitos kintamosios išlaidos	EUR
	Kitos pastoviosios išlaidos	EUR
	Išperkamosios nuomos ir (arba) nuomos mokesčiai už kvotas arba kitas žvejybos teises	EUR
Kapitalo sąnaudos	Pagrindinio kapitalo vartojimas	EUR
Investicijos (srautas)	Investicijos į materialųjį turtą (grynasis turto pirkimas)	EUR
Finansinė būklė (turtas ir įsipareigojimai)	Bendras turtas	EUR
	Materialiojo kapitalo vertė	EUR
	Kvotų ir kitų žvejybos teisių vertė	EUR
	Bendroji skola	EUR
Užimtumas	Apmokama darbo jėga	Skaičius
	Neapmokama darbo jėga	Skaičius
	Etato ekvivalentas	Skaičius
	Bendras dirbtų valandų skaičius per metus (neprivaloma)	Skaičius
Laivynas	Laivų skaičius	Skaičius
	Vidutinis bendrasis laivų ilgis (LOA)	Metrai
	Bendra laivų talpa	GT
	Bendra laivų galia	kW
	Vidutinis laivų amžius	Metai
Pastangos	Dienos jūroje	Dienos
Pastangos	Energijos suvartojimas	Litrai
Žvejybos įmonių / vienetų skaičius	Žvejybos įmonių/vienetų skaičius	Skaičius

8 lentelė (ankstesnė 5B lentelė)

Laivyno segmentai

		Ilgio klasės (LOA) (61)
Žvejybos veiklą vykdantys laivai (62)		0 – < 6/8/10 m	6/8/10 – < 12 m	12 – < 18 m	18 – < 24 m	24 – < 40 m	40 m arba ilgesni
Naudojantys aktyviosios žvejybos įrankius	Sijiniai traleriai
	Demersinės žvejybos traleriai ir (arba) supamaisiais priedugnio tinklais žvejojantys seineriai
	Pelaginės žvejybos traleriai
	Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai
	Draga žvejojantys laivai
	Kitais aktyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
	Tik universaliaisiais aktyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
Naudojantys pasyviosios žvejybos įrankius	Žvejybos įrankiais su kabliukais žvejojantys laivai	(63)	(64)
	Dreifuojančiaisiais ir (arba) statomaisiais tinklais žvejojantys laivai
	Bučiais ir (arba) gaudyklėmis žvejojantys laivai
	Kitais pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
	Tik universaliaisiais pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
Naudojantys universaliuosius žvejybos įrankius	Aktyviosios ir pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojantys laivai
Žvejybos veiklos nevykdantys laivai

9 lentelė (ankstesnė 6 lentelė)

Žvejybos ir akvakultūros sektorių socialiniai kintamieji

Kintamasis	Vienetas
Užimtumas pagal lytį	Skaičius
Etato ekvivalentai pagal lytį	Skaičius
Neapmokama darbo jėga pagal lytį	Skaičius
Užimtumas pagal amžių	Skaičius
Užimtumas pagal išsilavinimo lygį	Skaičius
Užimtumas pagal pilietybę	Skaičius
Užimtumas pagal užimtumo statusą	Skaičius

10 lentelė (ankstesnė 7 lentelė)

Akvakultūros sektoriaus ekonominiai kintamieji

Kintamųjų grupė	Kintamasis	Vienetas
Pajamos	Bendrieji pardavimai pagal rūšis	EUR
	Veiklos subsidijos	EUR
	Subsidijos investicijoms	EUR
	Kitos pajamos	EUR
Veiklos išlaidos	Personalo išlaidos	EUR
	Nemokamų darbų vertė	EUR
	Energijos išlaidos	EUR
	Žaliavos: išlaidos akvakultūros gyvūnams	EUR
	Žaliavos: išlaidos pašarams	EUR
	Remontas ir techninė priežiūra	EUR
	Kitos veiklos išlaidos	EUR
Kapitalo sąnaudos	Pagrindinio kapitalo vartojimas	EUR
Investicijos (srautas)	Investicijos į materialųjį turtą (grynasis turto pirkimas)	EUR
Finansinė būklė (turtas ir įsipareigojimai)	Bendra turto vertė	EUR
Finansinė būklė (turtas ir įsipareigojimai)	Bendroji skola	EUR
Finansiniai rezultatai	Finansinės pajamos	EUR
Finansiniai rezultatai	Finansinės išlaidos	EUR
Žaliavų svoris	Gyvūnai	kg
Žaliavų svoris	Žuvų pašarai	kg
Parduotos produkcijos svoris	Parduotos produkcijos svoris pagal rūšis	kg
Užimtumas	Apmokama darbo jėga	Skaičius
	Neapmokama darbo jėga	Skaičius
	Etato ekvivalentas	Skaičius
	Darbuotojų ir neapmokamų darbuotojų dirbtų valandų skaičius (neprivaloma)	Valandos
Įmonių skaičius	Įmonių skaičius pagal dydžio kategorijas	Skaičius

11 lentelė (ankstesnė 9 lentelė)

Išskaidymas, taikytinas renkant akvakultūros duomenis (65)

Žuvų auginimo metodai (66)

Mišrio-sios žuvi-vaisos

Veisyklos ir jauniklių auginimo ūkiai (67)

Vandens bestuburių auginimo metodai

Tvenkiniai

Baseinai ir kanalai

Aptvarai ir gardai (68)

Recirkuliacijos sistemos (69)

Kiti metodai

Varžos (70)

Visi metodai

Virš dugno

Ant dugno (71)

Kita

Plū-du-riuo-jan-čio-sios kons-truk-cijos

Ūdos

Atlantinės lašišos

Paprastieji šlakiai

Vilkešeriai ir jūriniai karosai

Karpiai

Tunai

Unguriai

Eršketai (žmonėms vartoti skirti ikrai)

Kitos gėlavandenės žuvys

Kitos jūrų žuvys

Midijos

Austrės

Veneriniai

Vėžiagyviai

Kiti moliuskai

Įvairios rūšys

Makrodumbliai

Mikrodumbliai

Kiti vandenyje gyvenantys organizmai

(1) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

(2) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(3) 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(4) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(6) Kaip apibrėžta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 XI priede.

(7) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2152 dėl Europos verslo statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje (OL L 327, 2019 12 17, p. 1).

(8) 2021 m. balandžio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1168, kuriuo nustatomas daugiametės Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programos privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir ribinės vertės, taikysimi nuo 2022 m. (žr. šio Oficialiojo leidinio 253 … p. 92).

(9) Įskaitant konkrečius reikalavimus regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms.

(10) Laivų stebėjimo sistemos duomenys, apibrėžti 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis.

(11) Automatinio identifikavimo sistema, nurodyta 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/59/EB, įdiegiančioje Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą.

(12) Pažeidžiama jūrų ekosistema, apibrėžta 2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio.

(13) PJE indikatorinė rūšis, nurodyta 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/2336, kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos.

(14) Apibrėžtame 2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).

(15) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(16) Sudarant ėminių ėmimo planus, skirtus šio priedo II skyriuje nurodytai biologinei informacijai rinkti, turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamo galutinio naudotojo nustatytas išteklių ribas, o kiekvienam ištekliui reikėtų numatyti tinkamas ėminių ėmimo pastangas.

(17) ICCAT ir IOTC skirtuose skirsniuose išvardytos toli migruojančių ir tunams giminingų žuvų rūšys turėtų būti įtrauktos į visų atitinkamų rajonų ėminių ėmimo planus.

(18) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(19) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

(20) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(21) OL L 201, 2008 7 30, p. 8.

(22) OL L 354, 2016 12 23, p. 1.

(23) OL L 409, 2006 12 30, p. 11.

(24) OL L 315, 2017 11 30, p. 1.

(25) OL L 198, 2019 7 25, p. 105.

(26) OL L 141, 2019 5 28, p. 1.

(27) OL L 179, 2018 7 16, p. 30.

(28) https://web.unep.org/unepmap/who-we-are/legal-framework

(29) https://www.ospar.org/convention/text

(30) http://www.helcom.fi/about-us/convention

(31) http://www.fao.org/gfcm/activities/environment-and-conservation/en

(32) https://www.iccat.int/en/bycatch.html

(33) https://iotc.org/cmms

(34) https://www.iattc.org/ResolutionsActiveENG.htm

(35) https://www.nafo.int/Fisheries/Conservation

(36) https://www.neafc.org/basictexts

(37) http://www.fao.org/fishery/rfb/cecaf

(38) http://www.fao.org/fishery/rfb/wecafc/en

(39) http://www.seafo.org/Documents/Conservation-Measures

(40) https://www.wcpfc.int/conservation-and-management-measures

(41) https://www.sprfmo.int/measures

(42) https://www.apsoi.org/cmm

(43) https://www.ccamlr.org/en/conservation-and-management/conservation-and-managment

(44) 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(45) Pagal atitinkamuose reglamentuose nurodytus kodus.

(46) Duomenys apie gaubiamuosius tinklus, naudojamus prie žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ), ir apie gaubiamuosius tinklus, naudojamus žvejojant laisvai būriuose plaukiojančius tropinius tunus, teikiami atskirai.

(47) Visi kintamieji, kuriuos reikia pateikti apibendrintų duomenų lygmeniu (specializacijos ir laivyno segmentai), kaip nurodyta 5 ir 8 lentelėse, ir pagal paregionį ir (arba) žvejybos plotą, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/1168 priedo III skyriaus 2 lentelėje. Apie atitinkamus įrankius pateikiamas konkretus operacijų ir (arba) įrankių elementų skaičius.

(48) Duomenys registruojami pagal žvejybos įrankių tipus (remiantis FAO tarptautine standartizuota statistine žvejybos įrankių klasifikacija) ir europinių upinių ungurių valdymo vienetus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnyje.

(49) kW * dienos jūroje; kW * žvejybos dienos – tik aktyviosios žvejybos įrankių naudojimo atveju.

(50) GT * dienos jūroje; GT * žvejybos dienos – tik pasyviosios žvejybos įrankių naudojimo atveju.

(51) kW * dienos jūroje; kW * žvejybos dienos – tik aktyviosios žvejybos įrankių naudojimo atveju.

(52) GT * dienos jūroje; GT * žvejybos dienos – tik pasyviosios žvejybos įrankių naudojimo atveju.

(53) Duomenys registruojami pagal žvejybos įrankių tipus (remiantis FAO tarptautine standartizuota statistine žvejybos įrankių klasifikacija) ir europinių upinių ungurių valdymo vienetus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnyje.

(54) Dėl šių kintamųjų rinkimo trumpesnių nei 10 m laivų atveju turi būti susitarta jūrų regiono lygmeniu.

(55) Dėl šių kintamųjų rinkimo trumpesnių nei 10 m laivų atveju turi būti susitarta jūrų regiono lygmeniu.

(56) Dėl šių kintamųjų rinkimo trumpesnių nei 10 m laivų atveju turi būti susitarta jūrų regiono lygmeniu.

(57) Tam tikrų rūšių (atlantinių lašišų, tunų) atveju atitinkamai turėtų būti nurodomas egzempliorių skaičius.

(58) Duomenys registruojami pagal žvejybos įrankių tipus (remiantis FAO tarptautine standartizuota statistine žvejybos įrankių klasifikacija) ir europinių upinių ungurių valdymo vienetus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnyje.

(59) Duomenys registruojami pagal žvejybos įrankių tipus (remiantis FAO tarptautine standartizuota statistine žvejybos įrankių klasifikacija) ir europinių upinių ungurių valdymo vienetus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnyje.

(60) Duomenys registruojami pagal žvejybos įrankių tipus (remiantis FAO tarptautine standartizuota statistine žvejybos įrankių klasifikacija) ir europinių upinių ungurių valdymo vienetus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnyje.

(61) Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje žvejojantys trumpesni nei 12 m laivai skirstomi į 0–< 6 m ir 6–< 12 m ilgio kategorijas. Baltijos jūroje žvejojantys trumpesni nei 12 m laivai skirstomi į 0–< 8 m ir 8–< 12 m ilgio kategorijas. Visuose kituose regionuose žvejojantys tokie laivai skirstomi į 0–< 10 m ir 10–< 12 m ilgio kategorijas.

(62) Priskiriant kiekvieną laivą konkrečiam segmentui turi būti remiamasi dominavimo kriterijais, grindžiamais žvejybos dienų, kuriomis naudotas kiekvienas žvejybos įrankis, skaičiumi. Jeigu kuris nors žvejybos įrankis naudojamas daugiau negu visi kiti įrankiai bendrai sudėjus (t. y. laivas naudoja tą įrankį daugiau negu 50 % žvejybos laiko), laivas priskiriamas tam segmentui. Priešingu atveju laivas priskiriamas šiems laivyno segmentams: a) tik universaliuosius aktyviosios žvejybos įrankius naudojantiems laivams, jeigu laivas naudoja tik aktyviosios žvejybos įrankius; b) tik universaliuosius pasyviosios žvejybos įrankius naudojantiems laivams, jeigu laivas naudoja tik pasyviosios žvejybos įrankius; c) aktyviosios ir pasyviosios žvejybos įrankius naudojantiems laivams.

(63) Viduržemio ir Juodojoje jūrose pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių trumpesnių nei 12 m laivų duomenys gali būti skaidomi pagal žvejybos įrankio tipą. Laivyno segmento apibrėžtyje taip pat nurodomas supraregionas ir, jei yra, geografinis rodiklis, pagal kurį identifikuojami atokiausiuose regionuose ir išimtinai ne ES vandenyse žvejojantys laivai.

(64) Viduržemio ir Juodojoje jūrose pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių trumpesnių nei 12 m laivų duomenys gali būti skaidomi pagal žvejybos įrankio tipą. Laivyno segmento apibrėžtyje taip pat nurodomas supraregionas ir, jei yra, geografinis rodiklis, pagal kurį identifikuojami atokiausiuose regionuose ir išimtinai ne ES vandenyse žvejojantys laivai.

(65) Dėl ūkininkavimo metodų apibrėžčių žr. Reglamentą (EB) Nr. 762/2008.

(66) Įmonės turėtų būti skirstomos pagal pagrindinį jų taikomą ūkininkavimo metodą.

(67) Veisyklos ir jauniklių auginimo ūkiai apibrėžiami kaip vietos, kuriose dirbtinai veisiami, išsirita ir ankstyvuoju gyvenimo etapu auginami vandens gyvūnai. Statistikos tikslais veisyklomis laikomi tik tie ūkiai, kurie verčiasi apvaisintų ikrų gamyba. Laikoma, kad vandens gyvūnų jaunikliai tolesniais raidos etapais auginami jauniklių auginimo ūkiuose. Kai veisyklos ir jauniklių auginimo ūkiai yra glaudžiai susiję, pateikiami tik vėliausio jauniklių raidos etapo statistiniai duomenys (Reglamentas (EB) Nr. 762/2008).

(68) Aptvarai ir gardai apibrėžiami kaip vandens zonos, aptvertos tinklais, tinklinėmis konstrukcijomis ir kitais užtvarais, kurie leidžia vandeniui laisvai cirkuliuoti, ir išsiskiria tuo, kad užtveria visą vandens storymę nuo dugno substrato iki paviršiaus; garduose ir aptvaruose vandens tūris paprastai yra santykinai didelis (Reglamentas (EB) Nr. 762/2008).

(69) Recirkuliacijos sistemos – sistemos, kuriose vanduo, atlikus tam tikrą procedūrą (pvz., filtravimą), naudojamas pakartotinai.

(70) Varžos apibrėžiamos kaip nedengtos arba uždengtos ir uždaros konstrukcijos, pagamintos iš tinklo, tinklinės konstrukcijos ar kitos akytos medžiagos, netrukdančios natūraliai vandens cirkuliacijai. Šios konstrukcijos gali būti plūduriuojančios, kabančios arba pritvirtintos prie dugno substrato, tačiau taip, kad vanduo galėtų cirkuliuoti iš apačios (Reglamentas (EB) Nr. 762/2008).

(71) Auginimo ant dugno metodai apima vandens bestuburių auginimą eulitoralės zonose (tiesiai ant žemės arba ant paaukštinimų).

2021 7 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 253/92

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1168

2021 m. balandžio 27 d.

kuriuo nustatomas daugiametės Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programos privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir ribinės vertės, taikysimi nuo 2022 m.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 25 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės rinktų biologinius, aplinkos, techninius ir socialinius bei ekonominius duomenis, kurių reikia valdant žuvininkystę;

(2)	Reglamento (ES) 2017/1004 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija nustatytų daugiametę Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žuvininkystės sektoriuje programą (toliau – daugiametė Sąjungos programa);

(3)

daugiametė Sąjungos programa būtina, kad valstybės narės galėtų savo nacionaliniuose darbo planuose apibrėžti ir planuoti duomenų rinkimo veiklą. Joje pateikiamas išsamus duomenų reikalavimų, taikomų renkant ir tvarkant biologinius, aplinkos ir socialinius bei ekonominius duomenis, sąrašas, išvardijami privalomi moksliniai tyrimai jūroje ir nustatomos duomenų rinkimui taikomos ribinės vertės. Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2019/910 (3) ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/909 (4) buvo priimta 2020–2021 m. daugiametė Sąjungos programa. Abu sprendimai baigia galioti 2021 m. gruodžio 31 d.;

(4)

todėl šiuo sprendimu nustatomas Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytas privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir ribinės vertės, kurių neviršijus valstybėms narėms neprivaloma rinkti su žvejybos ir akvakultūros veikla susijusių duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų jūroje, taikysimi nuo 2022 m. sausio 1 d. Jame taip pat nustatomos jūrų regionų teritorijos duomenų rinkimo tikslais, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1004 9 straipsnio 11 dalyje;

(5)	remdamasi Reglamento (ES) 2017/1004 4 straipsnio 2 dalimi, Komisija konsultavosi su atitinkamomis regioninio koordinavimo grupėmis ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu;

(6)

šis sprendimas turi būti skaitomas kartu su Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2021/1167 (5), kuriuo panaikinamas Deleguotasis sprendimas (ES) 2019/910 ir nustatoma išsami valstybių narių biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarka, taikysima nuo 2022 m. sausio 1 d., kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies a punkte;

(7)	teisinio tikrumo sumetimais Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/909 turėtų būti panaikintas nuo 2022 m. sausio 1 d.;

(8)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede nustatomas privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas, geografinės teritorijos, kurių paisoma renkant Sąjungos žuvininkystės duomenis, ir ribinės vertės, kurių nesiekiant valstybėms narėms neprivaloma rinkti su žvejybos ir akvakultūros veikla susijusių duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų jūroje, taikysimi nuo 2022 m. Tyrimų sąrašas ir ribinės vertės yra daugiametės Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žuvininkystės sektoriuje programos dalis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose.

2 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/909 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 157, 2017 6 20, p. 1.

(5) 2021 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1167, kuriuo nustatomas daugiametės Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programos privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir ribinės vertės, taikysimi nuo 2022 m. (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 51)

PRIEDAS

I SKYRIUS

Moksliniai tyrimai jūroje

Turi būti atliekami bent 1 lentelėje išvardyti moksliniai tyrimai jūroje, nebent po mokslinės tyrimų peržiūros padaroma išvada, kad vienas arba keli iš tų tyrimų nebetinkami išteklių vertinimo ir žuvininkystės valdymo tikslais. Remiantis tais pačiais peržiūros kriterijais į lentelę gali būti įtraukti nauji tyrimai.

Valstybės narės Reglamento (ES) Nr. 508/2014 (1) 21 straipsnyje nurodytuose nacionaliniuose darbo planuose nustato jūroje atliktinus mokslinius tyrimus ir yra už juos atsakingos.

Valstybių narių nacionaliniais darbo planais arba, kai taikoma, regioniniais darbo planais užtikrinama, kad būtų išlaikyta ankstesnių tyrimų struktūra.

Valstybės narės neprivalo dalyvauti (nei fiziškai, nei finansiškai) vienai rūšiai skirtuose moksliniuose tyrimuose jūroje, jei:

a)	joms tenkanti pagrindinės tikslinės rūšies (nurodytos lentelėje) Sąjungos bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) dalis nesiekia 3 %, nebent jūrų regiono lygmeniu būtų susitarta dėl kitos, t. y. 5 %, ribos, arba

b)	jei BLSK nenustatytas, joms tenkanti atitinkamo bendro per ankstesnius trejus metus Sąjungos iškrauto kiekio dalis nesiekia 3 %, nebent jūrų regiono lygmeniu būtų susitarta dėl kitos, t. y. 5 %, ribos.

Kelių žuvų rūšių tyrimams ir ekosistemos tyrimams ribinės vertės gali būti nustatomos jūrų regiono lygmeniu.

Tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose dalyvaujančios valstybės narės turi koordinuoti savo darbą tame pačiame jūrų regione.

1 lentelė

Moksliniai tyrimai jūroje

Tyrimo pavadinimas	Santrumpa	Rajonas (-ai)	Pagrindinės tikslinės rūšys	Atsakingoji regioninė koordinavimo grupė (RKG)
Baltijos jūra (ICES 3aS, 3b–d zonos)
Baltic International Trawl Survey (Tarptautinis tyrimas tralais Baltijos jūroje)	BITS_Q1	3aS, 3b–d	BLL COD DAB FLE HER PLE TUR	Baltijos jūros RKG
Baltic International Trawl Survey (Tarptautinis tyrimas tralais Baltijos jūroje)	BITS_Q4	3aS, 3b–d	BLL COD DAB FLE HER PLE TUR
Baltic International Acoustic Survey (autumn) (Tarptautinis akustinis (rudeninis) tyrimas Baltijos jūroje)	BIAS	3a, 3b–d	HER SPR
Gulf of Riga Acoustic Herring Survey (Akustinis Rygos įlankos silkių tyrimas)	GRAHS	3d	HER
Sprat Acoustic Survey (Akustinis šprotų tyrimas)	SPRAS	3d	SPR
Rügen Herring Larvae Survey (Riugeno silkių lervų tyrimas)	RHLS_DEU	3d	HER
Fehmarn Juvenile Cod Survey (Fėmarno menkių jauniklių tyrimas)	FEJUCS	3c SD22	COD
Šiaurės jūra ir Arkties vandenyno rytinė dalis (ICES 1, 2, 3a, 4, 7d rajonai)
Kattegat Cod Survey (Kategato menkių tyrimas)	CODS_Q4	3a	COD	Šiaurės jūros ir Arkties vandenyno rytinės dalies RKG
International Bottom Trawl Survey (Tarptautinis tyrimas dugniniais tralais)	IBTS_Q1	3a, 4	COD FLE GUG HAD HER NOP PLE RJC RJM RJN RJR SPR SYC TUR WHG WIT	Šiaurės jūros ir Arkties vandenyno rytinės dalies RKG
International Bottom Trawl Survey (Tarptautinis tyrimas dugniniais tralais)	IBTS_Q3	3a, 4	COD HAD HER NOP PLE POK RJC RJH RJM RJN RJR SPR SYC TUR WHG WIT
North Sea Beam Trawl Survey (Tyrimas sijiniais tralais Šiaurės jūroje)	BTS	4b, 4c, 7d	DAB PLE RJC RJE RJM SDV SOL SYC SYT TUR
Demersal Young Fish Survey (Demersinių žuvų jauniklių tyrimas)	DYFS	Šiaurės jūros pakrantės	SOL
Sole NET Survey (Jūrų liežuvių tyrimas tinklais)	SNS_NLD	4b, 4c	SOL TUR
North Sea Sandeels Survey (Šiaurės jūros tobinių tyrimas)	NSSS	4a, 4b	SAN
International Ecosystem Survey in the Nordic Seas (Tarptautinis šiaurinių jūrų ekosistemų tyrimas)	ASH	2a	HER
Mackerel Egg Survey (triennial) (Skumbrių ikrų tyrimas (trimetis))	NSMEGS	4	MAC
Herring Larvae Survey (Silkių lervų tyrimas)	IHLS	4, 7d	HER
NS Herring Acoustic Survey (Akustinis Šiaurės jūros silkių tyrimas)	NHAS	3a, 4, 6a	HER SPR
Nephrops UWTV survey (Norveginių omarų tyrimas povandenine kamera)	UWTV3–4, UWTV6, UWTV7, UWTV8, UWTV9	3a, 4a, 4b	NEP
Šiaurės Atlantas (ICES 5–14 rajonai ir NAFO rajonai)
International Redfish Trawl and Acoustic Survey (triennial) (Tarptautinis jūrinių ešerių tyrimas tralais ir akustinis tyrimas (trimetis))	REDTAS	5a, 12, 14; NAFO 1–3 parajoniai	REB	Šiaurės jūros ir Arkties vandenyno rytinės dalies RKG
Flemish Cap Groundfish Survey (Flamandų kyšulio dugninių žuvų rūšių tyrimas)	FCGS	3M	AME COD GRE NOR RED ROU SHO
Greenland Groundfish Survey (Grenlandijos dugninių žuvų rūšių tyrimas)	GGS	14, NAFO SA1	COD RED REG
3LNO Groundfish Survey (3LNO dugninių žuvų rūšių tyrimas)	PLATUXA_ESP	NAFO 3LNO kvadratai	AME COD GRE NOR RED ROU THO WHI WIT YEL
Western IBTS 4th quarter (including porcupine survey) (Vakarų IBTS 4 ketvirčio tyrimas (įskaitant Porkjupaino tyrimą))	IBTS_Q4	6a, 7, 8, 9a	OCT MON ANK ANF BOC BSS COD CTL DGS GAG GFB HAD HER HKE HOM LDB MAC MEG LEZ LDB NEP PLE RJC RJM RJN RNG SDV SHO SQZ SYC WHG	Šiaurės Atlanto RKG
Western IBTS 1st quarter (Vakarų IBTS 1 ketvirčio tyrimas)	IBTS_Q1	6a, 7a	OCT COD CTL HAD HER HOM LEZ MAC NEP PLE RJC RJM RJN SDV SHO SYC WHG
ISBCBTS September (Airijos jūros ir Bristolio sąsiaurio tyrimas sijiniais tralais, rugsėjo mėn.)	ISBCBTS	7afg	PLE RJC RJE RJH RJM SDV SOL SYC
Western Channel Beam Trawl Survey (Tyrimas sijiniais tralais vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje)	SWECOS_GBE	7efgh	RJB RJC RJE RJH RJM SDV SOL SYC
Blue Whiting Survey (Šiaurinių žydrųjų merlangų tyrimas)	IBWSS	6, 7	WHB
International Mackerel and Horse Mackerel Egg Survey (triennial) (Tarptautinis skumbrių ir stauridžių ikrų tyrimas (trimetis))	MEGS	6, 7, 8, 9a	HOM MAC
Sardine, Anchovy Horse Mackerel Acoustic Survey (Akustinis sardinių, ančiuvių ir stauridžių tyrimas)	SAHMAS	8, 9	ANE BOC HOM PIL
Sardine DEPM (triennial) (Sardinių DEPM (trimetis))	SDEPM	8c, 9a	HOM PIL
Spawning/Pre-spawning Herring/Boarfish Acoustic Survey (Akustinis neršiančių silkių/smulkiadyglių saulažuvių ir silkių/smulkiadyglių saulažuvių prieš nerštą tyrimas)	WESPAS_IRL	6a, 7a–g	BOC HER
Biomass of Anchovy (Ančiuvių biomasės tyrimas)	BIOMAN	8	ANE PIL
Nephrops UWTV Survey (Norveginių omarų tyrimas povandenine kamera)	UWTV11–13, UWTV14, UWTV15, UWTV16–17, UWTV19, UWTV20–22, UWTV30	6a, 7a, 7b, 7ghj, 9a	NEP LDB GFB SHO
Nephrops Survey Offshore Portugal (FU 28–29) (Norveginių omarų tyrimas atvirojoje jūroje Portugalijos vandenyse (28–29 funkciniai vienetai))	NepS	9a	NEP
Celtic Sea Herring Acoustic Survey (Akustinis Keltų jūros silkių tyrimas)	CSHAS_IRL	6a, 7gj	HER
Acoustic Survey on Sardine and Anchovy (Akustinis sardinių ir ančiuvių tyrimas)	ECOCADIZ_ESP	9a	ANE
Swept Area Trawl Survey for Mackerel (Skumbrių tyrimas plote, kurį užgriebia tralas)	IESSNS	2, 3aN, 4, 5, 14	MAC HER WHB
Acoustic Survey for Juvenile Anchovy in the Bay of Biscay (Akustinis ančiuvių jauniklių tyrimas Biskajos įlankoje)	JUVENA_ESP	8a–d	ANE
Bay of Biscay Demersal Resources Survey (Biskajos įlankos demersinių išteklių tyrimas)	ORHAGO_Q4_FRA	8ab	SOL
Deepwater Longline Survey (Gelminis tyrimas ūdomis)	PALPRO_ESP	8c	GFB
Irish Anglerfish and Megrim Survey (Airijos jūros velniažuvinių ir megrimų tyrimas)	IAMS_IRL	6a, 7	MON ANK ANF MEG LEZ LDB
Anglerfish and Megrim Survey (industry-science survey) (Velniažuvinių ir megrimų tyrimas (pramonės ir mokslo tyrimas))	SIAMISS_GBS	4a, 4b, 6a, 6b	ANF LEZ
Western Channel Celtic Sea Pelagic Survey (Vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies ir Keltų jūros pelaginių žuvų tyrimas)	PELTIC	7de	PIL ANE SPR
Herring Acoustic Survey (Akustinis silkių tyrimas)	ISAS	7a	HER
Viduržemio jūra ir Juodoji jūra
Pan-Mediterranean Acoustic Survey (Visos Viduržemio jūros akustinis tyrimas)	MEDIAS	1, 6, 7, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 20, 22 geografiniai parajoniai (angl. GSA)	ANE PIL	Viduržemio jūros ir Juodosios jūros RKG
Bottom Trawl Survey in Black Sea (Tyrimas dugniniais tralais Juodojoje jūroje)	BTSBS	29 geografinis parajonis	DGS TUR WHG
Pelagic Trawl Survey in Black Sea (Tyrimas pelaginiais tralais Juodojoje jūroje)	PTSBS	29 geografinis parajonis	SPR
International Bottom Trawl Survey in the Mediterranean (Tarptautinis tyrimas dugniniais tralais Viduržemio jūroje)	MEDITS	1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 25 geografiniai parajoniai	Pagal atitinkamame MEDITS vadove pateiktą tikslinių rūšių sąrašą
Beam Trawl Survey (GSA 17) (Tyrimas sijiniais tralais (17 geografinis parajonis))	SOLEMON	17 geografinis parajonis	CTC MTS SOL
Bluefin Tuna Larval Survey (Paprastųjų tunų lervų tyrimas)	TUNIBAL	5, 6 geografiniai parajoniai (Balearų jūra)	ALB BFT	Stambiųjų pelaginių žuvų RKG

II SKYRIUS

Duomenų rinkimui taikomos ribinės vertės

Šiame skyriuje nustatomos Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2021/1167 (2) nurodytų Sąjungos žuvininkystės duomenų rinkimui taikomos ribinės vertės.

Valstybės narės neprivalo rinkti tam tikrų išteklių biologinių duomenų, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)	joms tenkanti atitinkama (atskiro arba suminio) BLSK dalis yra mažesnė nei 10 % bendro Sąjungos BLSK, išskyrus atvejus, kai atitinkamoms valstybėms narėms tenkančių dalių suma viršija 25 % BLSK, arba

b)	kai BLSK nenustatytas, bendras valstybės narės iškraunamas tam tikro ištekliaus žuvų kiekis yra mažesnis nei atitinkamo 10 % vidutinio bendro per ankstesnius trejus metus Europos Sąjungos iškrauto kiekio, arba

c)	bendras metinis valstybės narės iškraunamas tam tikro ištekliaus žuvų kiekis yra mažesnis nei 200 tonų. Rūšims, kurių valdymo poreikiai yra specifiniai, jūrų regiono lygmeniu gali būti nustatyta žemesnė riba.

Jei pasiekiama a punkte nurodyta suminė 25 % riba, atitinkamos valstybės narės jūrų regiono lygmeniu pasidalija su biologinių duomenų rinkimu susijusias užduotis, siekdamos užtikrinti, kad paimti atitinkamų išteklių ėminiai atitiktų galutinio naudotojo poreikius.

Rūšims, kurios priklauso tunų regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) kompetencijai, taikomos RŽVO reikalavimuose nustatytos ribos.

Jokios ribinės vertės netaikomos:

a)	diadrominėms rūšims ir

b)	pažeidžiamoms rūšims, apibrėžtoms Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 (3) 6 straipsnio 8 punkte.

Apskaičiuojant apytikrį mėgėjų žvejybos laimikį netaikomos jokios ribinės vertės. Renkant biologinius mėgėjų žvejybos laimikio duomenis dėl ribinių verčių susitariama ir jos koordinuojamos jūrų regiono lygmeniu atsižvelgiant į galutinio naudotojo poreikius.

Nedarant poveikio konkretiems su RŽVO susijusiems tarptautiniams įsipareigojimams, biologinių duomenų rinkti neprivaloma, jei Sąjungai tenkanti tarptautiniu mastu naudojamų išteklių dalis yra mažesnė nei 10 %.

Socialinių, ekonominių ir su aplinka susijusių akvakultūros duomenų rinkimo atveju:

a)	jei valstybės narės bendra akvakultūros produkcija sudaro mažiau nei 1 % Sąjungos bendros akvakultūros produkcijos svorio ir vertės, ji tokių duomenų rinkti neprivalo,

b)	jei valstybės narės bendra su tam tikra rūšimi susijusios akvakultūros produkcija sudaro mažiau nei 5 % Sąjungos bendros akvakultūros produkcijos svorio ir vertės, ji tokių duomenų apie tą rūšį rinkti neprivalo, ir

c)	jei valstybės narės bendra akvakultūros produkcija sudaro 1–2,5 % Sąjungos bendros akvakultūros produkcijos svorio ir vertės, ta valstybė narė tokiems duomenims įvertinti gali taikyti supaprastintą metodiką.

a, b ir c punktuose nurodytos ribinės vertės apskaičiuojamos remiantis naujausiais Eurostato paskelbtais atitinkamos valstybės narės duomenimis.

Nepažeisdamos a, b ir c punktų, valstybės narės kasmet renka duomenis apie savo akvakultūros produkcijos vertę ir svorį.

III SKYRIUS

Geografinis pasiskirstymas pagal regioną

Renkant Sąjungos žuvininkystės duomenis, nurodytus Komisijos deleguotojo sprendimo (ES) 2021/1167 priede, paisoma 2 lentelėje išvardytų jūrų regionų geografinių teritorijų.

2 lentelė

Geografinis pasiskirstymas pagal regioną

Teritorijos, kurias reikėtų įtraukti duomenų rinkimo sistemos taikymo tikslais		Regionas	Supraregionas (4)
Baltijos jūra (FAO 27 rajonas)	ICES 3b–d zonos	Baltijos jūra	Baltijos jūra; Šiaurės jūra; Arkties vandenyno rytinė dalis; NAFO; išplėstiniai šiaurės vakarų vandenys (ICES 5, 6 ir 7 rajonai) ir išplėstiniai pietvakarių vandenys (ICES 10, 12 ir 14 rajonai)
Arkties vandenyno rytinė dalis, Norvegijos jūra, Barenco jūra, Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Šiaurės jūra ir rytų Lamanšo sąsiauris, Šiaurės rytų Atlantas ir vakarų Lamanšo sąsiauris (FAO 27 rajonas)	ICES 1, 2, 3a, 4 ir 7d rajonai	Šiaurės jūra ir Arkties vandenyno rytinė dalis
	ICES 5, 6, 7 (išskyrus 7d), 8, 9, 10, 12 ir 14 rajonai	Šiaurės rytų Atlantas
Šiaurės vakarų Atlantas (FAO 21 rajonas)	NAFO konvencijos rajonas	Kiti regionai, kai Bendrijos laivai vykdo žvejybą ne ES vandenyse ir yra įpareigoti teikti duomenis regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms (RŽVO) arba regioninėms žvejybos įstaigoms, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis arba stebėtoja.
Rytų vidurio Atlantas (FAO 34 rajonas)	CECAF konvencijos rajonas		Kiti regionai
Vakarų vidurio Atlantas (FAO 31 rajonas)	WECAFC (*1) konvencijos rajonas
Pietryčių Atlantas (FAO 47 rajonas)	SEAFO konvencijos rajonas
Pietų Ramusis vandenynas (FAO 81 ir 87 rajonai)	SPRFMO konvencijos rajonas
Atlanto vandenynas ir gretimos jūros (FAO 21, 27, 31, 37, 41, 47, 34, 48 rajonai)	ICCAT konvencijos rajonas
Indijos vandenynas (FAO 51 ir 57 rajonai)	IOTC konvencijos rajonas
Indijos vandenynas (FAO 51 ir 57 rajonai)	SIOFA konvencijos rajonas
Indijos vandenynas (FAO 51 ir 57 rajonai)	CCSBT konvencijos rajonas
Vidurio vakarų Ramusis vandenynas (FAO 71 rajonas)	WCPFC konvencijos rajonas
Vidurio rytų Ramusis vandenynas (FAO 77 ir 87 rajonai)	IATTC konvencijos rajonas
Antarktis ir pietinė Indijos vandenyno dalis (FAO 48, 58 ir 88 rajonai)	CCAMLR konvencijos rajonas
ES atokiausi regionai	ES vandenys aplink Majotą ir Reunjoną	Atokiausi regionai
	ES vandenys aplink Prancūzijos Gvianą, Martiniką ir Gvadelupą
	ES vandenys aplink Azorų salas (FAO 27.10.a.2 rajonas)		Baltijos jūra; Šiaurės jūra; Arkties vandenyno rytinė dalis; NAFO; išplėstiniai šiaurės vakarų vandenys (ICES 5, 6 ir 7 rajonai) ir išplėstiniai pietvakarių vandenys (ICES 10, 12 ir 14 rajonai)
	ES vandenys aplink Madeirą ir Kanarų salas (FAO 34.1.2 rajonas)
Viduržemio jūra ir Juodoji jūra (FAO 37 rajonas)	GFCM 1–29 geografiniai parajoniai	Viduržemio jūra ir Juodoji jūra	Viduržemio jūra ir Juodoji jūra

(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(2) 2021 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1167, kuriuo nustatomas daugiametės Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programos privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir ribinės vertės, taikysimi nuo 2022 m. (OL L 253, ..., 51).

(3) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

(4) Visi tolimosios žvejybos nevykdantys laivai priskiriami supraregionui, atsižvelgiant į supraregione praleistų dienų jūroje skaičių (daugiau kaip 50 %).

(*1) Išskyrus ES vandenis.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 253

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. liepos 16d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento reglamentas (ES, Euratomas) 2021/1163, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2021 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1164, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 99 straipsnį suteikiama apsauga pavadinimui Willamette Valley (SGN)	11
*	2021 m. liepos 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1165, kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai ( 1 )	13
*	2021 m. liepos 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1166, kuriuo dėl standartinių scenarijų, susijusių su tiesiogiai matomais ir tiesiogiai nematomais skrydžiais, taikymo datos atidėjimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/947 ( 1 )	49
	SPRENDIMAI
*	2021 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2021/1167, kuriuo nustatoma Sąjungos daugiametė biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose nuo 2022 m. programa	51
*	2021 m. balandžio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1168, kuriuo nustatomas daugiametės Sąjungos duomenų rinkimo ir tvarkymo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programos privalomų mokslinių tyrimų jūroje sąrašas ir ribinės vertės, taikysimi nuo 2022 m.	92


	(1) Tekstas svarbus EEE.