2021 7 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1147

2021 m. liepos 7 d.

kuriuo nustatomas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 bei 4 dalis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į kintančius migracijos iššūkius – konkrečiai, poreikį remti tvirtas valstybių narių priėmimo, prieglobsčio, integracijos ir migracijos sistemas, užkirsti kelią spaudimo situacijoms ir tinkamai solidariai spręsti su jomis susijusius klausimus, o neteisėtus ir nesaugius atvykimo kelius pakeisti legaliais ir saugiais, – ir siekiant Sąjungos tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 2 dalį, labai svarbu investuoti į veiksmingą ir koordinuotą migracijos valdymą Sąjungoje;

(2)

Sąjungos ir valstybių narių suderinto požiūrio svarba nurodyta 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkėje – joje pabrėžta, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą Sąjungos gebėjimu sutelkti Europos ir nacionalines pastangas, norint spręsti migracijos klausimus ir veiksmingai bendradarbiauti, laikantis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principo, kaip nustatyta SESV 80 straipsnyje, reikia nuoseklios ir aiškios bendros politikos; tai patvirtinta darbotvarkės 2017 m. rugsėjo 27 d. laikotarpio vidurio peržiūroje ir 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 16 d. pažangos ataskaitose;

(3)

2017 m. spalio 19 d. išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad reikia siekti visapusiško, pragmatiško ir ryžtingo požiūrio į migracijos valdymą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti išorės sienų kontrolę, sumažinti neteisėtai atvykstančių asmenų ir žūčių jūroje skaičių; tas požiūris turėtų būti grindžiamas lanksčiu ir suderintu visų turimų Sąjungos ir valstybių narių priemonių naudojimu. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino užtikrinti daug intensyvesnį grąžinimą vykdant veiksmus Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, pavyzdžiui, taikant veiksmingus readmisijos susitarimus ir tvarką;

(4)

siekiant remti pastangas užtikrinti visapusišką požiūrį į migracijos valdymą, grindžiamą tarpusavio pasitikėjimu, solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, kad būtų užtikrinta bendra tvari Sąjungos prieglobsčio ir imigracijos politika, valstybėms narėms turėtų būti skiriama pakankamai finansinių išteklių iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (toliau – Fondas);

(5)

visi Fondo lėšomis finansuojami veiksmai, įskaitant trečiosiose valstybėse vykdomus veiksmus, turėtų būti įgyvendinami visapusiškai laikantis teisių ir principų, įtvirtintų Sąjungos acquis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), ir jie turėtų atitikti Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra, visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi lyčių lygybės, nediskriminavimo ir vaiko interesų principų;

(6)	vykdant visus veiksmus ar priimant sprendimus, susijusius su vaikais migrantais, įskaitant grąžinamus vaikus, pirmiausia turėtų būti vadovaujamasi vaiko interesų principu, visapusiškai atsižvelgiant į vaiko teisę reikšti savo nuomonę;

(7)

Fondo veikla turėtų būti grindžiama ankstesnių fondų – Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 573/2007/EB (4), Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu, įsteigto Tarybos sprendimu 2007/435/EB (5), Europos grąžinimo fondo 2008–2013 m. laikotarpiui, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 575/2007/EB (6), ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 m. laikotarpiui, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/2014 (7) – veiklos rezultatais ir naudojantis jų parama padarytomis investicijomis. Kartu Fondo veikloje reikėtų atsižvelgti į visus svarbius naujus pokyčius;

(8)

Fondo lėšomis turėtų būti remiamas solidarumas bei teisingas atsakomybės pasidalijimas tarp valstybių narių ir veiksmingas migracijos srautų valdymas, inter alia, skatinant bendras priemones prieglobsčio srityje, įskaitant valstybių narių pastangas priimti asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos (perkeliant juos į ES, vykdant humanitarinį priėmimą ir perduodant tarp valstybių narių tarptautinės apsaugos prašytojus arba gavėjus), stiprinant pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų, pavyzdžiui vaikų, apsaugą, remiant integracijos strategijas ir plėtojant bei stiprinant legalios migracijos politiką, pavyzdžiui, suteikiant saugius ir teisėtus atvykimo į Sąjungą būdus, kuri tuo pačiu turėtų padėtų užtikrinti ilgalaikį Sąjungos konkurencingumą ir jos socialinio modelio ateitį, taip pat mažinti neteisėtos migracijos paskatas įgyvendinant tvarią grąžinimo ir readmisijos politiką;

(9)

atsižvelgiant į Fondo vidinį pobūdį ir į tai, kad Fondas yra pagrindinė Sąjungos lygmens prieglobsčio ir migracijos finansavimo priemonė, Fondo lėšomis visų pirma turėtų būti remiami veiksmai, kuriais vykdoma Sąjungos prieglobsčio ir migracijos vidaus politika, laikantis Fondo tikslų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų, padedama siekti Fondo tikslų ir esant tam tikroms aplinkybėms jais gali būti sukurta Sąjungos pridėtinė vertė, Fondo lėšomis turėtų būti remiamas bendradarbiavimo ir partnerystės su trečiosiomis valstybėmis stiprinimas siekiant valdyti migraciją, kad būtų sustiprinti legalios migracijos būdai ir stiprinamas veiksmingas, saugus ir orumo nežeminantis grąžinimas ir readmisija, taip pat skatinama pirminė reintegracija trečiosiose valstybėse. Fondo lėšomis teikiama parama nedarytų poveikio dabartiniam savanoriškam tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų perkėlimo į ES ir perkėlimo Europos Sąjungoje pagal bendros Europos prieglobsčio sistemos teisinį pagrindą, taikomą tuo metu, kai priimamas šis reglamentas, pobūdžiui;

(10)

siekdama pasinaudoti atitinkamų decentralizuotų agentūrų ekspertine patirtimi, Komisija turėtų užtikrinti, kad rengiant valstybių narių programas būtų atsižvelgiama į decentralizuotų agentūrų žinias ir patirtį, kiek tai susiję su jų kompetencijos sritimis. Be to, Fondas turėtų galėti papildyti šią Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 (8), remiamą veiklą, siekiant palengvinti ir pagerinti bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimą: stiprinti praktinį bendradarbiavimą, visų pirma keitimąsi informacija prieglobsčio klausimais ir gerosios praktikos pavyzdžiais; propaguoti Sąjungos ir tarptautinę teisę ir prisidėti prie vienodo Sąjungos prieglobsčio teisės įgyvendinimo remiantis aukštais tarptautinės apsaugos procedūrų, priėmimo sąlygų standartais ir apsaugos poreikių vertinimu visoje Sąjungoje; sudaryti sąlygas tvariam ir teisingam tarptautinės apsaugos prašymų paskirstymui; palengvinti tarptautinės apsaugos prašymų vertinimo derinimą visoje Sąjungoje; remti valstybių narių perkėlimo į ES pastangas ir teikti valstybėms narėms su jų prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymu susijusią veiklos ir techninę paramą, visų pirma toms, kurių sistemos patiria neproporcingą spaudimą;

(11)	Fondo lėšomis turėtų būti remiamos Sąjungos ir valstybių narių pastangos, susijusios su valstybių narių pajėgumų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką stiprinimu, atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal Sąjungos teisę;

(12)	Fondo lėšomis turėtų būti remiamos valstybių narių ir Sąjungos pastangos visapusiškai įgyvendinti ir toliau plėtoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, įskaitant jos išorės aspektą;

(13)

partnerystės ir bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis yra esminė Sąjungos migracijos valdymo politikos dalis. Fondas turėtų padėti pakeisti nesaugius ir neteisėtus būdus, kuriais trečiųjų valstybių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, vyksta į valstybių narių teritoriją, teisėtais ir saugiais atvykimo būdais, išreikšti solidarumą su šalimis regionuose, į kuriuos arba kuriuose perkelta daug asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, padedant sumažinti spaudimą toms šalims, ir turėtų veiksmingai prisidėti prie pasaulinių perkėlimo iniciatyvų, Sąjungai ir valstybėms narėms reiškiant vieną bendrą poziciją tarptautiniuose forumuose ir bendraujant su trečiosiomis valstybėmis. Iš Fondo lėšų finansinių paskatų forma turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos užtikrinti tarptautinę apsaugą ir rasti ilgalaikį sprendimą pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, priimtiems pagal perkėlimo į ES arba humanitarinio priėmimo programas;

(14)

atsižvelgiant į migracijos srautus į Sąjungą ir į tai, kaip svarbu užtikrinti integraciją ir įtrauktį į Europą atvykstantiems žmonėms, vietos bendruomenėms ir mūsų visuomenės ilgalaikei gerovei bei mūsų ekonomikos stabilumui, itin svarbu remti valstybių narių vykdomą teisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių integracijos politiką, be kita ko, prioritetinėse srityse, nustatytose 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų plane. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos prie trečiųjų valstybių piliečių poreikių pritaikytos integracijos priemonės ir horizontaliosios priemonės, kuriomis siekiama stiprinti valstybių narių pajėgumus plėtoti integracijos strategijas, stiprinti mainus bei bendradarbiavimą ir skatinti trečiųjų valstybių piliečius ir priimančiąją visuomenę palaikyti ryšius, vesti konstruktyvų dialogą ir palankiai priimti vieniems kitus;

(15)

siekiant padidinti veiksmingumą, užtikrinti didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę ir Sąjungos reagavimo veiksmų, kuriais skatinama trečiųjų valstybių piliečių integracija, nuoseklumą, Fondo lėšomis finansuojami veiksmai turėtų būti suderinami su veiksmais, finansuojamais pagal kitas Sąjungos priemones, visų pirma išorės priemones, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (9), ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (10), lėšomis, ir juos papildyti. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos prie trečiųjų valstybių piliečių poreikių pritaikytos priemonės, paprastai įgyvendinamos ankstyvaisiais integracijos etapais, taip pat horizontaliosios priemonės, kuriomis remiami valstybių narių pajėgumai integracijos srityje, o intervencinės priemonės, skirtos trečiųjų valstybių piliečiams ir turinčios ilgesnio laikotarpio poveikį, turėtų būti finansuojamos ESF+ ir ERPF lėšomis. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti reikalaujama, kad už Fondo veiklos įgyvendinimą atsakingos valstybių narių institucijos bendradarbiautų ir koordinuotų veiklą su valstybių narių nustatytomis institucijomis, kurių paskirtis – valdyti ESF+ ir ERPF lėšomis remiamas intervencines priemones, ir prireikus bendradarbiautų ir koordinuotų veiklą su savo vadovaujančiosiomis institucijomis ir su kitų Sąjungos fondų, prisidedančių prie trečiųjų valstybių piliečių integracijos, vadovaujančiosiomis institucijomis;

(16)

integracijos priemonių taikymo sritis turėtų taip pat apimti tarptautinės apsaugos gavėjus, kad būtų užtikrintas visapusiškas požiūris į integraciją, atsižvelgiant į tos tikslinės grupės ypatumus. Jei integracijos priemonės taikomos kartu su priėmimu, kai tikslinga, veiksmais taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos įtraukti prieglobsčio prašytojus;

(17)	Fondo veikla integracijos srityje turėtų būti įgyvendinama laikantis Sąjungos bendrų pagrindinių integracijos principų, kaip nurodyta 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų plane;

(18)

tos valstybės narės, kurios to nori, turėtų galėti leisti savo programose numatyti, kad integracijos priemonės gali būti taikomos ir trečiųjų valstybių piliečių tiesioginiams artimiesiems, taip remiant šeimos vienovę, tiek, kiek tai būtina, kad tokios priemonės būtų veiksmingai įgyvendintos. Tiesioginių artimųjų sąvoka turėtų būti suprantama taip: tai trečiosios valstybės piliečio, į kurį orientuojamos integracijos priemonės, sutuoktinis, partneris ir bet kuris asmuo, kuris su juo turi tiesiosios žemutinės arba tiesiosios aukštutinės linijos tiesioginius giminystės ryšius ir kuris kitu atveju nepatektų į Fondo taikymo sritį;

(19)

atsižvelgiant į itin svarbų valstybių narių institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį integracijos srityje ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiems subjektams gauti finansavimą Sąjungos lygmeniu, Fondas turėtų palengvinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų vykdomų veiksmų integracijos srityje įgyvendinimą, be kita ko, naudojant teminę priemonę ir nustatant didesnę šių veiksmų bendro finansavimo normą. Šiuo atžvilgiu ne mažiau kaip 5 % pradinio asignavimo teminei priemonei turėtų būti skiriama vietos ir regioninių valdžios institucijų įgyvendinamoms integracijos priemonėms;

(20)	be bendro finansavimo normos, kurią Fondas teikia projektams, valstybės narės raginamos teikti finansavimą iš savo valdžios institucijų biudžetų, kai toks finansavimas yra itin svarbus projektui vykdyti, visų pirma kai projektą įgyvendina pilietinės visuomenės organizacija;

(21)

atsižvelgiant į ilgalaikius ekonominius ir demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, ir vis labiau globalėjantį migracijos pobūdį, itin svarbu sukurti gerai veikiančius legalios migracijos į Sąjungą kanalus, kad Sąjunga išliktų patraukli teisėtos migracijos vieta, atsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius poreikius, taip pat kad būtų užtikrintas gerovės sistemų tvarumas ir Sąjungos ekonomikos augimas, kartu apsaugant darbuotojus migrantus nuo išnaudojimo darbe;

(22)

Fondo lėšomis valstybės narės turėtų būti remiamos rengiant strategijas ir stiprinant bei plėtojant legalios migracijos politiką ir stiprinant jų pajėgumus plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti teisėtai esantiems trečiųjų valstybių piliečiams skirtas imigracijos ir integracijos strategijas, politiką ir priemones, ypač Sąjungos teisines priemones, skirtas legaliai migracijai užtikrinti. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas įvairių administracinių ir Vyriausybės padalinių tarpusavio ir valstybių narių tarpusavio keitimasis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir bendradarbiavimas;

(23)

veiksminga ir orumo nežeminanti grąžinimo politika yra neatsiejama visapusiško požiūrio į migraciją, kurio laikosi Sąjunga ir jos valstybės narės, dalis. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos ir skatinamos valstybių narių pastangos siekiant veiksmingai įgyvendinti ir toliau plėtoti bendrus grąžinimo standartus, visų pirma, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB (11), akcentuojant savanorišką grįžimą, ir integruotą bei suderintą požiūrį į grąžinimo valdymą. Tvarios grąžinimo politikos srityje Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos susijusios priemonės trečiosiose valstybėse, pavyzdžiui, priemonės siekiant palengvinti ir užtikrinti saugų ir orumo nežeminantį grąžinimą ir readmisiją bei tvarią grąžinamų asmenų reintegraciją, įskaitant teikiant paramą grynaisiais pinigais arba natūra;

(24)

valstybės narės turėtų teikti pirmenybę savanoriškam grįžimui ir užtikrinti veiksmingą, saugų ir orumo nežeminantį grąžinimą. Siekdamos skatinti savanorišką grįžimą, valstybės narės turėtų numatyti paskatas, pavyzdžiui, taikyti lengvatinį režimą – teikti didesnę su grįžimu susijusią pagalbą ir pradinę reintegracijos paramą. Išlaidų efektyvumo prasme tokio pobūdžio savanoriškas grįžimas yra naudingas tiek grįžtantiems asmenims, tiek institucijoms;

(25)

nors pirmenybė turėtų būti teikiama savanoriškam grįžimui, o ne priverstiniam grąžinimui, vis dėlto jie yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, taigi valstybės narės turėtų būti skatinamos didinti šių dviejų grįžimo formų papildomumą. Išsiuntimo galimybė yra svarbus elementas, padedantis užtikrinti prieglobsčio ir legalios migracijos sistemų vientisumą. Todėl Fondo lėšomis turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai siekiant palengvinti ir vykdyti išsiuntimą pagal Sąjungos teisėje nustatytus standartus, kai taikytina, ir visapusiškai gerbiant grąžinamų asmenų pagrindines teises ir orumą;

(26)

specialios paramos priemonės grąžinamiems asmenims, ypač daug dėmesio skiriant jų humanitariniams ir apsaugos poreikiams, valstybėse narėse ir valstybėse, į kurias grąžinama, gali padėti pagerinti grąžinimo sąlygas ir sustiprinti grąžinamų asmenų reintegraciją. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems asmenims;

(27)

veiksminga neteisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių readmisija, kurią vykdo trečiosios valstybės, yra neatsiejama Sąjungos grąžinimo politikos dalis ir viena iš pagrindinių veiksmingo migracijos srautų valdymo priemonių, nes ji palengvina greitą neteisėtų migrantų grąžinimą. Bendradarbiavimas readmisijos srityje yra svarbus dialogo ir bendradarbiavimo su neteisėtų migrantų kilmės ir tranzito trečiosiomis valstybėmis elementas, todėl turėtų būti remiamas jo įgyvendinimas trečiosiose valstybėse, kad nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis grąžinimo politika būtų veiksminga;

(28)

kartu su parama asmenų grąžinimui, kaip numatyta šiame reglamente, Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos kitos priemonės, kuriomis būtų kovojama su neteisėta migracija ir prekyba migrantais ir skatinama laikytis legalios migracijos taisyklių, taip užtikrinant valstybių narių imigracijos sistemų vientisumą;

(29)

neteisėtų migrantų įdarbinimas trukdo plėtoti darbo jėgos judumo politiką, grindžiamą legalios migracijos sistemomis, ir kelia pavojų darbuotojų migrantų teisėms – todėl jie tampa pažeidžiami teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo atžvilgiu. Todėl Fondo lėšomis turėtų būti tiesiogiai arba netiesiogiai remiamos valstybės narės joms įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB (12), kuria draudžiamas nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ir numatytos sankcijos to draudimo nesilaikantiems darbdaviams;

(30)

Fondo lėšomis turėtų būti tiesiogiai arba netiesiogiai remiamos valstybės narės joms įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES (13), kuria nustatomos pagalbos ir paramos prekybos žmonėmis aukoms bei jų apsaugos nuostatos. Tomis priemonėmis, įskaitant ankstyvo prekybos žmonėmis aukų nustatymo ir nukreipimo į specializuotas tarnybas priemones, turėtų būti atsižvelgiama į su lytimi susijusį prekybos žmonėmis pobūdį ir nukentėjusius vaikus;

(31)	Fondas turėtų papildyti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 (14), vykdomą veiklą grąžinimo srityje, neskiriant papildomo finansavimo tai agentūrai;

(32)	laikantis ekonomiškumo principo, reikėtų siekti sinergijos bei nuoseklumo su kitais Sąjungos fondais ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(33)

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma Fondo ir kitų Sąjungos programų, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, sinergijų. Siekiant kuo labiau padidinti tas sinergijas, turėtų būti užtikrinti svarbiausi įgalinantys mechanizmai, įskaitant veiksmo kaupiamąjį finansavimą pagal Fondą ir kitą Sąjungos programą. Toks kaupiamasis finansavimas neturėtų viršyti visų tinkamų finansuoti to veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos tinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai tiek pagal Fondą, tiek pagal kitą Sąjungos programą;

(34)

Fondo lėšomis remiami veiksmai, vykdomi trečiosiose valstybėse ir su jomis susiję, turėtų būti įgyvendinami užtikrinant sinergiją ir suderinamumą su kita veikla, kurios imamasi už Sąjungos ribų ir kuri remiama pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones. Visų pirma, įgyvendinant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės politikos principais ir bendraisiais tikslais, politikos suderinamumo vystymosi labui principu ir suderinamumo su konkrečiai šaliai ar regionui taikomais strateginio programavimo dokumentais ir su Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, Fondu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ne į vystymąsi orientuotiems veiksmams remti, ir jais turėtų būti paisoma Sąjungos vidaus politikos interesų, taip pat jie turėtų derėti su veikla, vykdoma Sąjungos teritorijoje. Fondo lėšomis teikiama parama turėtų būti skirta tam, kad būtų intensyvinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir stiprinami esminiai migracijos valdymo aspektai srityse, kurios yra aktualios Sąjungos migracijos politikai;

(35)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti didesnės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma turėtų padėti stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus prieglobsčio ir migracijos srityse laikantis SESV 80 straipsnio;

(36)

viešindami Fondo lėšomis remiamus veiksmus, Sąjungos lėšų gavėjai turėtų pateikti informaciją tikslinės auditorijos kalba ar kalbomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos lėšų matomumą, tų lėšų gavėjai, informuodami apie tam tikrą veiksmą, turėtų nurodyti lėšų kilmę. Tuo tikslu gavėjai turėtų užtikrinti, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami su Sąjungos emblema ir aiškiai nurodant, kad tai Sąjungos finansinė parama;

(37)	Komisija turėtų turėti galimybę naudoti Fondo finansinius išteklius, kad skatintų geriausią praktiką ir keitimąsi informacija apie Fondo įgyvendinimą;

(38)

Komisija turėtų laiku paskelbti informaciją apie paramą, teikiamą pagal teminę priemonę taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, ir, kai tikslinga, turėtų tokią informaciją atnaujinti. Duomenis turėtų būti galima rūšiuoti pagal konkretų tikslą, paramos gavėjo pavadinimą, teisiškai įsipareigotą lėšų sumą ir priemonės pobūdį bei paskirtį;

(39)

gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamos Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal Fondą, jei ji neįvykdė savo pareigų pagal Sutartis prieglobsčio ir grąžinimo srityse, jei kyla akivaizdi rizika, kad ta valstybė narė, įgyvendindama prieglobsčio ir grąžinimo acquis, gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 (15) sukurtą Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą nustatyta trūkumų atitinkamoje srityje;

(40)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, Fondu turėtų būti užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas. Siekdama laikytis skaidrumo reikalavimų, Komisija turėtų skelbti informaciją apie teminės priemonės metines ir daugiametes darbo programas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060 (16) kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad per šešis mėnesius nuo jos programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie jos programą, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai;

(41)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos pradinės valstybių narių programoms skirtos sumos, kurias sudarytų nustatyto dydžio suma, kaip nustatyta I priede, ir suma, apskaičiuota pagal tame priede nustatytus kriterijus ir atsižvelgiant į skirtingų valstybių narių poreikius ir patiriamą spaudimą prieglobsčio, migracijos, integracijos ir grąžinimo srityse. Atsižvelgiant į specialius tų valstybių narių, kuriose 2018 m. ir 2019 m. pateikta daugiausia prieglobsčio prašymų vienam gyventojui, poreikius, tikslinga padidinti nustatyto dydžio sumas Kiprui, Maltai ir Graikijai;

(42)

valstybių narių programoms skirtos pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Siekiant atsižvelgti į migracijos srautų pokyčius ir patenkinti prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymo bei teisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių integracijos poreikius, plėtoti legalią migraciją ir kovoti su neteisėta migracija vykdant veiksmingą, saugų ir orumo nežeminantį grąžinimą, valstybėms narėms programavimo laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus. Ta suma turėtų būti grindžiama statistiniais duomenimis laikantis I priedo, kad būtų atspindėti valstybių narių pradinės padėties pokyčiai;

(43)

siekdamos prisidėti prie Fondo politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programose būtų numatyti veiksmai, kuriais būtų siekiama konkrečių Fondo tikslų, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad paskirstant išteklius konkretiems tikslams būtų užtikrinta, kad tą bendrą politikos tikslą būtų galima pasiekti. Tuo tikslu valstybės narės iš esmės turėtų užtikrinti minimalius asignavimus, kad būtų stiprinama ir plėtojama bendra Europos prieglobsčio sistema, stiprinama ir plėtojama legali migracija į valstybes nares atsižvelgiant į jų ekonominius ir socialinius poreikius, taip pat skatinama veiksminga trečiųjų valstybių piliečių integracija bei socialinė įtrauktis ir prie jos prisidedama;

(44)

kadangi iššūkiai migracijos srityje nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti prie migracijos srautų pokyčių. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius ir atsižvelgti į politikos bei Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo turėtų būti periodiškai skiriama pagal teminę priemonę konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams, vietos ir regioninių valdžios institucijų veiksmams, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, perkėlimui į ES ir humanitariniam priėmimui, taip pat papildomai paramai valstybėms narėms, kurios prisideda prie solidarumo ir atsakomybės pastangų. Teminė priemonė suteikia lankstumo Fondo valdymo srityje ir ją taip pat būtų galima įgyvendinti pasitelkiant valstybių narių programas;

(45)	valstybės narės turėtų būti skatinamos, pasinaudojant didesniu Sąjungos įnašu, dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(46)

be pradinių asignavimų, dalis pagal Fondą teikiamų išteklių galėtų būti skiriama valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Tie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su veiksmais, kuriems reikia bendradarbiavimo, arba su veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar daugiau valstybių narių reikia skirti papildomą finansavimą;

(47)

Fondas turėtų prisidėti prie veiklos išlaidų, kurios yra susijusios su konkrečiais Fondo tikslais, rėmimo, kad suteiktų valstybėms narėms galimybę išlaikyti pajėgumus, kurie yra itin svarbūs užduotims ir paslaugoms, sudarančioms viešąsias paslaugas visoje Sąjungoje. Tokią paramą turėtų sudaryti visiškas konkrečių išlaidų, kurios yra susijusios su Fondo tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(48)

(49)

siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumus nedelsiant reaguoti į išimtinę migracijos padėtį vienoje ar daugiau valstybių narių, į jas atvykus dideliam ar neproporcingam skaičiui trečiųjų valstybių piliečių ir dėl to iškilus didelių ir skubių poreikių, susijusių su jų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra ir jų prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemomis bei procedūromis, arba nedelsiant reaguoti į išimtinę migracijos padėtį trečiosiose valstybėse, susidariusią dėl politinių įvykių arba konfliktų, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą;

(50)	šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta tolesnė Tarybos sprendimu 2008/381/EB (17) sukurto Europos migracijos tinklo veikla ir šiai veiklai turėtų būti teikiama finansinė parama, atsižvelgiant į tinklo tikslus ir uždavinius;

(51)

šio Fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (18) nustatytos programos „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Finansinė parama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo atvejams spręsti turėtų būti naudojama proporcingai ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatusis finansavimas, arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę;

(52)

derinimo operacijos yra savanoriško pobūdžio ir yra Sąjungos biudžeto lėšomis remiamos operacijos, kuriais negrąžintinos paramos iš Sąjungos biudžeto formos, grąžintinos paramos formos ar jos abi derinamos su skatinamojo finansavimo, plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų grąžintinos paramos formomis, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama parama;

(53)

šiame reglamente nustatomas viso Fondo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (19), 18 punkte;

(54)

Fondui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (20) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(55)	siekiant įgyvendinti veiksmus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) 2021/1060, dalis;

(56)

Reglamentu (ES) 2021/1060 nustatyta ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos Sąjungos fondų, įgyvendinamų taikant pasidalijamąjį valdymą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Fondo tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiksmų, kurie gali būti finansuojami pagal Fondą;

(57)

Reglamente (ES) 2021/1060 yra nustatyta Fondui skirta išankstinio finansavimo sistema, o šiame reglamente nustatyta konkreti išankstinio finansavimo norma. Be to, siekiant užtikrinti galimybę greitai reaguoti į ekstremaliąją situaciją, tikslinga nustatyti konkrečią išankstinio finansavimo normą pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Išankstinio finansavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės narės turėtų priemonių teikti paramą paramos gavėjams nuo pat programų įgyvendinimo pradžios;

(58)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir reikalavimų nesilaikymo riziką. Darant tą pasirinkimą turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(59)

siekiant kuo geriau pasinaudoti vieno bendro audito principu, tikslinga nustatyti specifines projektų kontrolės ir audito taisykles, kai paramos gavėjos yra tarptautinės organizacijos, kurių vidaus kontrolės sistemas yra teigiamai įvertinusi Komisija. Tokių projektų atveju vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę apriboti savo valdymo patikrinimus, jei paramos gavėjas laiku pateikia visus būtinus duomenis ir informaciją apie projekto vykdymo pažangą ir apie pagrindinių išlaidų tinkamumą finansuoti. Be to, kai tokios tarptautinės organizacijos įgyvendinamas projektas yra audito imties dalis, audito institucija turėtų turėti galimybę vykdyti savo darbą pagal 4400-ąjį tarptautinio susijusių paslaugų standarto (ISRS) „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ principus;

(60)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (21) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (22), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (23) bei (ES) 2017/1939 (24) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (25), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, bei Europos prokuratūrai ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų visapusiškai bendradarbiauti ir teikti visą reikalingą pagalbą Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūros, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai;

(61)

trečiajai valstybei, sudariusiai su Sąjunga susitarimą dėl valstybės narės, atsakingos už valstybėje narėje arba toje trečiojoje valstybėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų, turėtų būti leidžiama dalyvauti Fondo veikloje, jei tenkinamos tam tikros sąlygos;

(62)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(63)	pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (26) užjūrio šalyse arba teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(64)

pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėmis strategijomis ir programomis būtų reaguojama į konkrečius iššūkius, su kuriais atokiausi regionai susiduria migracijos valdymo srityje. Tos valstybės narės turėtų būti remiamos iš Fondo lėšų suteikiant tinkamų išteklių, kad tiems regionams būtų padedama tvariai valdyti migraciją ir spręsti galimų spaudimo situacijų klausimus;

(65)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (27) 22 ir 23 punktais, Fondas turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reglamentavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Fondo poveikis vietoje. Norint įvertinti naudojant Fondą pasiektus rezultatus, reikėtų nustatyti su kiekvienu Fondo konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes. Tie rodikliai turėtų apimti kokybinius ir kiekybinius rodiklius;

(66)

pasitelkdamos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti Fondo veiklos įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 ir šio reglamento nuostatas. Nuo 2023 m. valstybės narės turėtų teikti Komisijai paskutinių ataskaitinių metų metines veiklos rezultatų ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikta informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant valstybių narių programas. Valstybės narės Komisijai taip pat turėtų teikti tų ataskaitų santraukas. Komisija tas santraukas turėtų išversti į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas ir viešai jas paskelbti savo interneto svetainėje kartu su nuorodomis į valstybių narių interneto svetaines, nurodytas Reglamente (ES) 2021/1060;

(67)

atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad kova su klimato kaita vyktų laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (28), ir į įsipareigojimą siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % visų daugiametės finansinės programos išlaidų sudarytų išlaidos klimato srities tikslų integravimui, o pastangas siekiant užmojo, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5 % biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa. Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (29) 17 straipsnyje;

(68)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 (30) ir bet kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui taikytinas aktas turėtų būti toliau taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Fondo lėšomis remiamoms programoms ir projektams. Kadangi Reglamento (ES) Nr. 514/2014 įgyvendinimo laikotarpis sutampa su programavimo laikotarpiu, kuriam taikomas šis reglamentas, siekiant užtikrinti tam tikrų tuo reglamentu patvirtintų projektų įgyvendinimo tęstinumą, turėtų būti nustatytos nuostatos dėl projektų vykdymo etapais. Kiekvienas atskiras projekto etapas turėtų būti įgyvendinamas laikantis programavimo laikotarpio, kuriuo projektui teikiamas finansavimas, taisyklių;

(69)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl veiksmų, kurie atitinka reikalavimus paramai gauti pagal III priedą, sąrašo, dėl veiksmų, kurie atitinka didesnių bendro finansavimo normų reikalavimus pagal IV priedą, sąrašo, dėl veiklos paramos pagal VII priedą ir dėl tolesnio stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtojimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(70)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (31). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma susijusios su informacijos teikimu Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su išsamiomis informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į grynai techninį jų pobūdį. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, susijusius su sprendimų suteikti šiame reglamente numatytą pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju priėmimu, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tokios pagalbos pobūdžiu ir paskirtimi, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(71)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(72)	pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(73)	pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(74)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos Sąjungai finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti įmanoma ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje nustatyti, kad patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais įgyvendinti pagal šį reglamentą taikant tiesioginį valdymą remiamais veiksmais, yra tinkamos Sąjungai finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą;

(75)	tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (32) taikymo trukme;

(76)	siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. nustatomas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (toliau – Fondas).

Šiame reglamente nustatomi Fondo tikslai, biudžetas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	tarptautinės apsaugos prašytojas – prašytojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (33) 2 straipsnio c punkte;

2)	tarptautinės apsaugos gavėjas – tarptautinės apsaugos gavėjas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES (34) 2 straipsnio b punkte;

3)	derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant veiksmus, atliekamus derinimo priemonėmis, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punkte;

4)	šeimos narys – trečiosios valstybės pilietis, apibrėžtas kaip šeimos narys pagal Sąjungos teisę, susijusią su politikos sritimi, kurioje vykdomi Fondo lėšomis remiami veiksmai;

humanitarinis priėmimas – trečiųjų valstybių piliečių arba asmenų be pilietybės, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba humanitarinis statusas pagal nacionalinę teisę, užtikrinantis teises ir pareigas, lygiavertes nustatytosioms Direktyvos 2011/95/ES 20–34 straipsniuose papildomos apsaugos gavėjų atžvilgiu, priėmimas Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) ar kitos atitinkamos tarptautinės organizacijos nukreipimu, jei jo prašo valstybė narė, iš trečiosios valstybės, į kurią jie buvo priverstinai perkelti, į valstybių narių teritoriją;

6)	veiklos parama – valstybės narės asignavimo dalis, kuri gali būti naudojama kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduočių ir paslaugų, kurios yra viešoji paslauga Sąjungai, vykdymą ir suteikimą;

7)	išsiuntimas – išsiuntimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 5 punkte;

perkėlimas į ES – trečiųjų valstybių piliečių arba asmenų be pilietybės, kuriems suteikta tarptautinė apsauga ir kurie turi galimybę pasinaudoti ilgalaikiu sprendimu pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, priėmimas, UNHCR nukreipus, iš trečiosios valstybės, į kurią jie buvo priversti persikelti, į valstybių narių teritoriją;

9)	grąžinimas – grąžinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 3 punkte;

10)	konkretūs veiksmai – Fondo tikslus atitinkantys tarpvalstybiniai arba nacionaliniai projektai, suteikiantys Sąjungos pridėtinę vertę, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai;

11)	trečiosios valstybės pilietis – asmuo, įskaitant asmenį be pilietybės ir nenustatytos pilietybės asmenį, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje;

12)	nelydimas nepilnametis – nelydimas nepilnametis, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio l punkte;

13)	Sąjungos veiksmai – tarpvalstybiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, įgyvendinami laikantis Fondo tikslų;

14)	pažeidžiamas asmuo – asmuo, apibrėžtas kaip pažeidžiamas pagal Sąjungos teisę, susijusią su politikos sritimi, kurioje vykdomi Fondo lėšomis remiami veiksmai.

3 straipsnis

Fondo tikslai

1. Fondo politikos tikslas – prisidėti prie veiksmingo migracijos srautų valdymo ir bendros prieglobsčio politikos bei bendros imigracijos politikos įgyvendinimo, stiprinimo ir plėtojimo, vadovaujantis susijusia Sąjungos acquis ir visapusiškai laikantis Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra.

2. Siekiant 1 dalyje įtvirtinto politikos tikslo, Fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:

a)	stiprinti ir plėtoti visus bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektus, įskaitant jos išorės aspektą;

b)	stiprinti ir plėtoti teisėtą migraciją į valstybes nares atsižvelgiant į jų ekonominius ir socialinius poreikius, taip pat skatinti veiksmingą trečiųjų valstybių piliečių integraciją bei socialinę įtrauktį ir prie jos prisidėti;

c)	prisidėti prie kovos su neteisėta migracija, stiprinant veiksmingą, saugų ir orumo nežeminantį grąžinimą ir readmisiją, ir skatinti bei prisidėti prie veiksmingos pradinės reintegracijos trečiosiose valstybėse;

d)	didinti valstybių narių solidarumą ir užtikrinti teisingesnį jų dalijimąsi atsakomybe, visų pirma valstybių narių, kurioms migracijos ir prieglobsčio iššūkiai daro didžiausią poveikį, atžvilgiu, be kita ko, vykdant praktinį bendradarbiavimą.

3. Siekiant 2 dalyje įtvirtintų konkrečių tikslų, Fondo veikla įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

4 straipsnis

Partnerystė

Fondo tikslais partnerystės pagal Reglamento (ES) 2021/1060 8 straipsnio 1 dalį apima regionines, vietos, miestų ir kitas valdžios institucijas arba tokias institucijas atstovaujančias asociacijas, atitinkamas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, pabėgėlių organizacijas ir migrantų vadovaujamas organizacijas, taip pat nacionalines žmogaus teisių institucijas ir lygybės įstaigas, ir ekonominius bei socialinius partnerius.

5 straipsnis

Paramos aprėptis

1. Siekiant Fondo tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių, Fondo lėšomis visų pirma remiami III priede išvardyti veiksmai.

Siekiant reaguoti į nenumatytas ar naujas aplinkybes, Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priede pateiktas veiksmų sąrašas, kad būtų įtraukti nauji veiksmai.

2. Siekiant įgyvendinti Fondo tikslus, Fondo lėšomis, laikantis Sąjungos prioritetų, kai tikslinga, gali būti remiami III priede nurodyti trečiosiose valstybėse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai, vadovaujantis atitinkamai 7 arba 24 straipsniu.

3. Kiek tai susiję su trečiosiose valstybėse vykdomais ir su jomis susijusiais veiksmais, Komisija ir valstybės narės kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba pagal savo atitinkamą atsakomybę užtikrina koordinavimą su atitinkama Sąjungos politika, strategijomis ir priemonėmis. Jos visų pirma užtikrina, kad trečiosiose valstybėse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai:

a)	būtų vykdomi užtikrinant sinergiją ir suderinamumą su kitais veiksmais už Sąjungos ribų, kurie remiami kitomis Sąjungos priemonėmis;

b)	būtų suderinami su Sąjungos išorės politika, jais būtų laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir jie būtų suderinami su konkrečiam regionui ar valstybei taikomais strateginio programavimo dokumentais;

c)	būtų sutelkti į priemones, kurios nėra orientuotos į vystymąsi, ir

d)	jais būtų paisoma Sąjungos vidaus politikos sričių interesų ir jie derėtų su Sąjungos teritorijoje vykdoma veikla.

4. Fondo tikslais remiami veiksmai, kuriuos vykdant daugiausia dėmesio skiriama vienai ar daugiau tikslinių grupių, kurioms taikomi SESV 78 ir 79 straipsniai.

6 straipsnis

Lyčių lygybė ir nediskriminavimas

1. Valstybės narės ir Komisija užtikrina lyčių aspekto integravimą ir tai, kad rengiant Fondo lėšomis remiamas programas ir projektus, jas įgyvendinant, vykdant jų stebėseną, teikiant ataskaitas ir jas vertinant būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą ir jie būtų skatinami.

2. Valstybės narės ir Komisija imasi tinkamų veiksmų, kad Fondo lėšomis remiamų programų ir projektų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo metu būtų užkirstas kelias bet kokios formos diskriminacijai, draudžiamai pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių (toliau – Chartija) 21 straipsnį.

7 straipsnis

Fondo asocijuotosios trečiosios valstybės

1. Fondo veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios atitinka 2 dalyje išvardytus kriterijus konkrečiame susitarime dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo Fondo veikloje nustatytomis sąlygomis.

2. Tam, kad trečioji valstybė atitiktų reikalavimus prisijungti prie Fondo, kaip nurodyta 1 dalyje, ji turi būti su Sąjunga sudariusi susitarimą dėl valstybės, atsakingos už valstybėje narėje arba toje trečiojoje valstybėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų.

3. Konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Fonde turi būti bent:

a)	sudaromos sąlygos bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis prieglobsčio, migracijos ir grąžinimo srityje, laikantis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principų;

b)	per visą Fondo veiklos laikotarpį remiamasi negrąžinimo, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais;

c)	užtikrinama teisinga Fondo veikloje dalyvaujančios trečiosios valstybės teikiamų įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

d)	nustatomos dalyvavimo Fondo veikloje sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai į Fondą ir jo administracinės išlaidos;

e)	trečiajai valstybei nesuteikiami jokie sprendimų dėl Fondo priėmimo įgaliojimai;

f)	garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus;

g)	nustatoma, kad trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams pagal 8 straipsnį.

Pirmos pastraipos d punkte nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

8 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jei Fondo veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

9 straipsnis

Bendrieji principai

1. Pagal Fondą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti Sąjungos pridėtinę vertę siekiant Fondo tikslų.

2. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal Fondą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų pagal kitas Sąjungos priemones, visų pirma išorės priemones, „Europos socialinį fondą+“ (ESF+) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), teikiamą paramą.

3. Fondo veikla įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktus.

10 straipsnis

Biudžetas

1. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Fondo veiklos įgyvendinimo finansinis paketas yra 9 882 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2. Finansinis paketas naudojamas taip:

a)	6 270 000 000 EUR skiriama valstybių narių programoms;

b)	3 612 000 000 EUR skiriama 11 straipsnyje nurodytai teminei priemonei.

3. Komisijos iniciatyva iki 0,42 % finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsnyje.

4. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 26 straipsniu, ne daugiau kaip 5 % pradinių asignavimų valstybei narei iš bet kurio fondo pagal tą reglamentą, taikant pasidalijamąjį valdymą, tos valstybės narės prašymu gali būti perkelta Fondui, kuriam taikomas tiesioginis arba netiesioginis valdymas. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

11 straipsnis

Bendrosios teminės priemonės įgyvendinimo nuostatos

1. 10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta suma skirstoma lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ar netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Atsižvelgiant į Fondo vidinį pobūdį, teminė priemonė visų pirma turi būti skirta Sąjungos vidaus politikai, vadovaujantis 3 straipsnio 2 dalyje nustatytais konkrečiais tikslais.

Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims, kurios yra šios:

a)	konkretūs veiksmai;

b)	Sąjungos veiksmai;

c)	pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 31 straipsnyje;

d)	perkėlimas į ES ir humanitarinis priėmimas;

e)	parama valstybėms narėms perkeliant tarptautinės apsaugos prašytojus arba tarptautinės apsaugos gavėjus dedant solidarumo pastangas, kaip nurodyta 20 straipsnyje ir

f)	Europos migracijos tinklas, kaip nurodyta 26 straipsnyje.

Komisijos iniciatyva techninė parama, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsnyje, taip pat finansuojama iš šio reglamento 10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytu finansavimu, išskyrus lėšas, naudojamas pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal 31 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktus, remiami tik III priede išvardyti veiksmai, įskaitant perkėlimą į ES ir humanitarinį priėmimą pagal 19 straipsnį, kurie yra Sąjungos migracijos politikos išorės aspekto dalis.

3. Komisija bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atitinkamais tinklais, visų pirma siekdama parengti ir įvertinti darbo programas dėl Fondo lėšomis finansuojamų Sąjungos veiksmų.

4. Ne mažiau kaip 20 % pradinių asignavimų teminei priemonei lėšų skiriama 3 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytam konkrečiam tikslui.

5. Kai finansavimas pagal teminę priemonę valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, Komisija užtikrina, kad nebūtų atrenkami projektai, dėl kurių Komisija yra pateikusi pagrįstą nuomonę, susijusią su įsipareigojimų nevykdymo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, kuri kelia abejonių dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo.

6. Reglamento (ES) 2021/1060 23 straipsnio ir 24 straipsnio 2 dalies tikslais, kai finansavimas pagal teminę priemonę įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad numatytų veiksmų neapimtų Komisijos pateikta pagrįsta nuomonė, susijusi su įsipareigojimų nevykdymo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, kuri kelia abejonių dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, o Komisija atlieka atitinkamą vertinimą.

7. Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei.

8. Komisija įgyvendinimo aktais priima Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytus teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus, kuriuose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai sudedamajai daliai, nurodytai šio straipsnio antros pastraipos 1 dalyje, skiriamos sumos. Finansavimo sprendimuose nustatoma, kai taikytina, bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Finansavimo sprendimai gali būti metiniai arba daugiamečiai ir gali būti skirti vienai ar daugiau šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų teminės priemonės sudedamųjų dalių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 38 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9. Pagal teminę priemonę visų pirma remiami veiksmai, kuriems taikoma II priedo 2 dalies d punkte nurodyta įgyvendinimo priemonė ir kuriuos įgyvendina nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos arba pilietinės visuomenės organizacijos. Šiuo atžvilgiu ne mažiau kaip 5 % pradinių asignavimų teminei priemonei skiriama vietos ir regioninės valdžios institucijoms, įgyvendinančioms integracijos priemones.

10. Komisija užtikrina, kad ištekliai 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytiems tikslams būtų paskirstyti teisingai ir skaidriai. Komisija teikia ataskaitas dėl teminės priemonės naudojimo ir jos lėšų paskirstymo sudedamosioms dalims, nurodytoms šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, be kita ko, dėl paramos, teikiamos trečiosiose valstybėse vykdomiems veiksmams arba su jomis susijusiems veiksmams Sąjungos veiksmų sistemoje.

11. Priėmusi finansavimo sprendimą, kaip nurodyta 8 dalyje, Komisija gali atitinkamai iš dalies pakeisti valstybių narių programas.

2 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą

12 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skirsnis taikomas 10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai sumai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 11 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą finansavimo sprendimą.

2. Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) 2021/1060.

13 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1. 10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta suma valstybių narių programoms preliminariai paskirstoma taip:

a)	5 225 000 000 EUR – pagal I priedą;

b)	1 045 000 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų koregavimui.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta suma paskirstoma ne visiškai, likusi suma gali būti pridėta prie 10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

14 straipsnis

Išankstinis finansavimas

1. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 90 straipsnio 4 dalimi, Fondo išankstinio finansavimo suma išmokama metinėmis dalimis anksčiau nei kiekvienų metų liepos 1 d., jei turima lėšų, šia tvarka:

a)	2021 m.: 4 %;

b)	2022 m.: 3 %;

c)	2023 m.: 5 %;

d)	2024 m.: 5 %;

e)	2025 m.: 5 %;

f)	2026 m.: 5 %.

2. Jei valstybės narės programa priimama po 2021 m. liepos 1 d., ankstesnės dalys išmokamos programos priėmimo metais.

15 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1. Sąjungos biudžeto įnašas neviršija 75 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 90 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų projektams, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 90 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų veiklos paramai.

5. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 31 straipsnyje.

6. Valstybių narių iniciatyva Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su valstybių narių iniciatyva teikiama technine parama, neviršijant Reglamento (ES) 2021/1060 36 straipsnio 5 dalies b punkto vi papunktyje nustatytų ribų.

7. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama valstybės narės programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia paramos, Fondo lėšomis teikiamos veiksmų rūšims, kurias apima 1–6 dalyse nurodytas įnašas, suma.

8. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama valstybės narės programa, kiekvienai veiksmo rūšiai nustatoma, ar bendro finansavimo norma taikoma:

a)	visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, arba

b)	tik viešajam įnašui.

16 straipsnis

Valstybių narių programos

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos programoje nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais prieglobsčio ir migracijos valdymo srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius iššūkius, ir kad jie visiškai atitiktų susijusią Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus, kartu visapusiškai laikantis Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra. Apibrėždamos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad jų programose būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

Atsižvelgiant į Fondo vidinį pobūdį, valstybių narių programos visų pirma turi būti skirtos Sąjungos vidaus politikai, vadovaujantis šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytais konkrečiais tikslais.

Komisija įvertina valstybių narių programas pagal Reglamento (ES) 2021/1060 23 straipsnį.

2. Neviršijant 13 straipsnio 1 dalimi skirtų išteklių ir nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, kiekviena valstybė narė savo programoje skiria:

a)	ne mažiau kaip 15 % jai skirtų išteklių – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytam konkrečiam tikslui ir

b)	ne mažiau kaip 15 % jai skirtų išteklių – 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytam konkrečiam tikslui.

3. Valstybė narė gali skirti mažesnius išteklius nei 2 dalyje nurodytieji minimalūs procentiniai dydžiai tik tais atvejais, kai ji savo programoje pateikia išsamų paaiškinimą, kodėl to lygio nesiekiančių išteklių skyrimas netrukdytų pasiekti atitinkamo tikslo.

4. Komisija užtikrina, kad rengiant valstybių narių programas ankstyvuoju etapu ir laiku būtų atsižvelgta į atitinkamų decentralizuotų agentūrų, visų pirma EASO, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 (35), žinias ir ekspertinę patirtį, kiek tai susiję su jų kompetencijos sritimis.

5. Komisija gali, kai tinkama, į 5 skirsnyje nurodytas stebėsenos ir vertinimo užduotis įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras, įskaitant 4 dalyje nurodytas agentūras, visų pirma siekdama užtikrinti, kad vykdomi veiksmai, kuriems teikiama Fondo parama, atitiktų susijusią Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus.

6. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 priėmus rekomendacijas, patenkančias į šio reglamento taikymo sritį, atitinkama valstybė narė kartu su Komisija išnagrinėja, kaip vykdant savo programą atsižvelgti į išvadas ir rekomendacijas, kai tikslinga, pasitelkiant Fondo paramą.

Komisija, kai aktualu, taip pat gali remtis decentralizuotų agentūrų ekspertinėmis žiniomis konkrečiais klausimais, priklausančiais tų agentūrų kompetencijai.

7. Prireikus atitinkama valstybės narės programa iš dalies pakeičiama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 24 straipsnį, kad būtų atsižvelgta į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas rekomendacijas.

8. Bendradarbiaujant ir pasikonsultavus su Komisija ir atitinkamomis decentralizuotomis agentūromis pagal jų kompetenciją, jei taikytina, atitinkama valstybė narė gali perskirstyti išteklius pagal savo programą siekdama atsižvelgti į 6 dalyje nurodytas rekomendacijas, jei tos rekomendacijos daro finansinį poveikį.

9. Valstybės narės savo programose visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo normų reikalavimus. Nenumatytų arba naujų aplinkybių atveju arba siekiant užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priede pateiktas veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo normų reikalavimus, sąrašas.

10. Valstybių narių programose gali būti numatyta įtraukti asmenų, kuriems taikomos III priede nurodytos integravimo priemonės, tiesioginius artimuosius, kiek tai būtina siekiant veiksmingai įgyvendinti tas priemones.

11. Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti projektus su trečiąja valstybe arba trečiojoje valstybėje naudojant Fondo paramą, prieš patvirtindama projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija.

12. Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 22 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas šio reglamento VI priedo 1 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais ir apima preliminarų programų išteklių suskirstymą pagal kiekvieno konkretaus tikslo, nustatyto šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, intervencinių veiksmų rūšis.

17 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1. 2024 m. Komisija atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 1 dalies b punkte ir 2–5 dalyse nurodytus kriterijus. Finansavimas teikiamas nuo 2025 m. sausio 1 d.

2. Jei mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) 2021/1060 91 straipsnį, negauta dėl bent 10 % pirminio programos asignavimo, nurodyto šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą jos programai, nurodytai šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punkte.

3. Nuo 2025 m. sausio 1 d. skirdama lėšas pagal šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą teminę priemonę, Komisija atsižvelgia į valstybių narių pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, nurodytų Reglamento (ES) 2021/1060 16 straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus.

18 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1. Be savo asignavimų pagal 13 straipsnio 1 dalį, valstybė narė gali gauti finansavimą konkretiems veiksmams, jei vėliau jos programoje numatoma tą finansavimą skirti ir jei jis naudojamas siekiant padėti įgyvendinti Fondo tikslus.

2. Finansavimas konkretiems veiksmams negali būti naudojamas kitiems valstybės narės programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama valstybės narės programą.

19 straipsnis

Perkėlimui į ES ir humanitariniam priėmimui skirti ištekliai

1. Be asignavimų pagal 13 straipsnio 1 dalies a punktą valstybėms narėms už kiekvieną pagal perkėlimo į ES sistemą priimtą asmenį skiriama 10 000 EUR suma.

2. Be asignavimų pagal 13 straipsnio 1 dalies a punktą valstybėms narėms už kiekvieną pagal humanitarinio priėmimo sistemą priimtą asmenį skiriama 6 000 EUR suma.

3. 2 dalyje nurodyta suma padidinama iki 8 000 EUR už kiekvieną pagal humanitarinio priėmimo sistemą priimtą pažeidžiamą asmenį, priklausantį vienai ar daugiau iš šių pažeidžiamų grupių:

a)	moterys ir vaikai, kuriems kyla rizika;

b)	nelydimi mažamečiai;

c)	asmenys, turintys medicininių poreikių, kuriuos galima patenkinti tik užtikrinus jų humanitarinį priėmimą;

d)	asmenys, kuriems reikalingas humanitarinis priėmimas dėl teisinės arba fizinės apsaugos poreikių, įskaitant smurto ar kankinimo aukas.

4. Jeigu valstybė narė priima asmenį, priklausantį daugiau nei vienai iš 2 ir 3 dalyse nurodytų kategorijų, sumą už tą asmenį ji gauna tik vieną kartą.

5. Kai tinkama, valstybės narės taip pat gali būti laikomos tinkamomis gauti atitinkamas sumas už 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų šeimos narius, jei tie šeimos nariai priimami siekiant užtikrinti šeimos vienovę.

6. Šiame straipsnyje nurodytos sumos skiriamos kaip su išlaidomis nesusijęs finansavimas pagal Finansinio reglamento 125 straipsnį.

7. 1, 2, 3 ir 5 dalyse nurodytos sumos valstybės narės programai pirmą kartą skiriamos finansavimo sprendimu, kuriuo patvirtinama ta programa. Tos sumos negali būti naudojamos kitiems valstybės narės programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama tą programą. Tos sumos gali būti įtrauktos į mokėjimo paraiškas Komisijai, jeigu asmuo, už kurį skiriama suma, buvo faktiškai perkeltas į ES arba priimtas.

8. Kontrolės ir audito tikslais valstybės narės saugo informaciją, būtiną siekiant tinkamai nustatyti į ES perkeltų ar priimtų asmenų tapatybę ir jų perkėlimo į ES ar priėmimo datą.

9. Siekiant atsižvelgti į esamus infliacijos lygius, atitinkamus pokyčius perkėlimo į ES srityje ir kitus veiksnius, kuriais galėtų būti optimizuotas finansinės paskatos, kurią suteikia šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos sumos, naudojimas, pagal 37 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad prireikus ir neviršijant turimų išteklių, tos sumos būtų patikslintos.

20 straipsnis

Tarptautinės apsaugos prašytojų arba tarptautinės apsaugos gavėjų perkėlimui skirti ištekliai

1. Be asignavimų pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, valstybei narei už kiekvieną tarptautinės apsaugos prašytoją, perkeltą iš kitos valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (36) 17 straipsnį arba taikant panašių formų perkėlimą, skiriama papildoma 10 000 EUR suma.

2. Kai tinkama, valstybės narės taip pat gali būti laikomos tinkamomis gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą už kiekvieną toje dalyje nurodytų asmenų šeimos narį, jei tie šeimos nariai buvo perkelti pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnį arba taikant panašių formų perkėlimą siekiant užtikrinti šeimos vienovę.

3. Be asignavimų pagal 13 straipsnio 1 dalį, valstybėms narėms už kiekvieną iš kitos valstybės narės perkeltą tarptautinės apsaugos gavėją skiriama papildoma 10 000 EUR suma.

4. Kai tinkama, valstybės narės taip pat gali būti laikomos tinkamomis gauti atitinkamas sumas už 3 dalyje nurodytų asmenų šeimos narius, jei tie šeimos nariai buvo perkelti siekiant užtikrinti šeimos vienovę.

5. Valstybei narei, dengiančiai 1–4 dalyse nurodytų perkėlimų išlaidas, už kiekvieną tarptautinės apsaugos prašytoją arba tarptautinės apsaugos gavėją, perkeltą į kitą valstybę narę, skiriama 500 EUR suma.

6. Šiame straipsnyje nurodytos sumos skiriamos kaip su išlaidomis nesusijęs finansavimas pagal Finansinio reglamento 125 straipsnį.

7. Šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytos sumos valstybės narės programai skiriamos, jeigu asmuo, už kurį skiriama suma, buvo atitinkamai faktiškai perkeltas į valstybę narę arba buvo užregistruotas kaip prašytojas valstybėje narėje, atsakingoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013. Tos sumos negali būti naudojamos kitiems valstybės narės programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama tą programą.

8. Kontrolės ir audito tikslais valstybės narės saugo informaciją, būtiną siekiant tinkamai nustatyti perkeltų asmenų tapatybę ir jų perkėlimo datą.

9. Siekiant atsižvelgti į esamus infliacijos lygius, atitinkamus pokyčius perkėlimo Europos Sąjungoje srityje ir kitus veiksnius, kuriais galėtų būti optimizuotas finansinės paskatos, kurią suteikia šio straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nurodytos sumos, naudojimas, pagal 37 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad prireikus ir neviršijant turimų išteklių, tos sumos būtų patikslintos.

21 straipsnis

Veiklos parama

1. Valstybė narė gali iki 15 % iš Fondo jos programai skirtos sumos panaudoti veiklos paramai finansuoti pagal konkrečius Fondo tikslus.

2. Naudodama veiklos paramą, valstybė narė turi laikytis susijusios Sąjungos acquis ir Chartijos.

3. Valstybė narė savo programoje ir šio reglamento 35 straipsnyje nurodytoje metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje paaiškina, kaip veiklos paramos naudojimas padeda pasiekti Fondo tikslus. Prieš patvirtindama valstybės narės programą Komisija įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios naudoti veiklos paramą. Komisija atsižvelgia į tų valstybių narių pateiktą informaciją ir, kai aktualu, į informaciją, gautą atliekant stebėseną, kuri vykdoma pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 ir kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį.

4. Veiklos parama daugiausia skiriama veiksmams, kuriems skiriamos išlaidos, kaip nustatyta VII priede.

5. Siekiant reaguoti į nenumatytas ar naujas aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami VII priede išvardyti tinkami finansuoti veiksmai.

22 straipsnis

Tarptautinių organizacijų vykdomų projektų valdymo patikrinimai ir auditai

1. Šis straipsnis taikomas tarptautinėms organizacijoms arba jų agentūroms, kaip nurodyta Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktyje, kurių sistemas, taisykles ir procedūras pagal to reglamento 154 straipsnio 4 ir 7 dalis Komisija įvertino teigiamai, siekiant netiesiogiai įgyvendinti Sąjungos biudžeto lėšomis finansuojamas dotacijas (toliau – tarptautinės organizacijos).

2. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/1060 83 straipsnio pirmos pastraipos a punktui ir Finansinio reglamento 129 straipsniui, tais atvejais, kai tarptautinė organizacija yra paramos gavėja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 9 punkte, vadovaujančioji institucija neprivalo atlikti Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų valdymo patikrinimų, jeigu ta tarptautinė organizacija pateikia vadovaujančiajai institucijai Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus dokumentus.

3. Nedarant poveikio Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktui, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad projektas atitinka taikytiną teisę ir paramos projektui sąlygas.

4. Be to, kai išlaidos turi būti atlygintos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 53 straipsnio 1 dalies a punktą, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad:

a)	sąskaitos faktūros ir dokumentai, patvirtinantys, kad paramos gavėjas jas apmokėjo, patikrinti;

b)	apskaitos įrašai arba apskaitos kodai, kuriuos paramos gavėjas tvarko sandorių, susijusių su vadovaujančiajai institucijai deklaruotomis išlaidomis, tikslais, patikrinti.

5. Kai išlaidos turi būti atlygintos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 53 straipsnio 1 dalies b, c ar d punktą, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad išlaidų atlyginimo sąlygos yra įvykdytos.

6. Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodyti dokumentai pateikiami vadovaujančiajai institucijai kartu su kiekvienu paramos gavėjo pateiktu mokėjimo prašymu.

7. Paramos gavėjas kasmet ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia vadovaujančiajai institucijai ataskaitas. Ataskaitos pateikiamos kartu su nepriklausomos audito įstaigos nuomone, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai ir yra ekonomiškai efektyvios ir ar pagrindiniai sandoriai yra teisėti ir tvarkingi. Toje nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl tarptautinės organizacijos pateiktų valdymo pareiškimų teiginių, įskaitant informaciją apie įtarimus dėl sukčiavimo. Ta nuomone suteikiamas patikinimas, kad išlaidos, įtrauktos į mokėjimo prašymus, kuriuos tarptautinė organizacija pateikė vadovaujančiajai institucijai, yra teisėtos ir tvarkingos.

8. Nedarant poveikio esamoms galimybėms atlikti tolesnius auditus, kaip nurodyta Finansinio reglamento 127 straipsnyje, vadovaujančioji institucija parengia Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nurodytą valdymo pareiškimą. Vadovaujančioji institucija tai daro remdamasi dokumentais, tarptautinės organizacijos pateiktais pagal šio straipsnio 2–5 ir 7 dalis, o ne pasikliaudama Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalyje nurodytais vadovybės patikrinimais.

9. Į dokumentą, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) 2021/1060 73 straipsnio 3 dalyje nurodytos paramos sąlygos, įtraukiami šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

10. 2 dalis netaikoma ir dėl to vadovaujančioji institucija privalo atlikti valdymo patikrinimus tais atvejais, kai:

a)	ta vadovaujančioji institucija nustato konkrečią pažeidimo riziką arba sukčiavimo požymį, susijusius su tarptautinės organizacijos inicijuotu arba įgyvendinamu projektu;

b)	tarptautinė organizacija nepateikia tai vadovaujančiajai institucijai 2–5 ir 7 dalyse nurodytų dokumentų;

c)	2–5 ir 7 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuos pateikė tarptautinė organizacija, yra neišsamūs.

11. Jei projektas, kuriame tarptautinė organizacija yra paramos gavėja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 9 punkte, yra imties, kaip nurodyta to Reglamento 79 straipsnyje, dalis, audito institucija savo darbą gali vykdyti remdamasi sandorių pagal tą projektą daline imtimi. Jeigu dalinėje imtyje randama klaidų, audito institucija, jeigu aktualu, gali paprašyti tarptautinės organizacijos auditoriaus įvertinti visą klaidų tame projekte aprėptį ir jų bendrą kiekį.

3 SKIRSNIS

parama ir įgyvendinimas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą

23 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį teikiamą paramą Komisija įgyvendina arba tiesiogiai, laikydamasi Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto, arba netiesiogiai, laikydamasi tos pastraipos c punkto.

24 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimus atitinka šie subjektai:

teisės subjektai, įsisteigę:

i)	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)	Fondo asocijuotoje trečiojoje valstybėje pagal konkretų susitarimą pagal 7 straipsnį, su sąlyga, kad jai taikoma darbo programa ir joje nustatytos sąlygos;

iii)	darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje, laikantis 3 dalyje nustatytų sąlygų;

b)	teisės subjektai, sukurti pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija, svarbi siekiant Fondo tikslų.

2. Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimų.

3. 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodyti subjektai dalyvauja kaip konsorciumo, kurį sudaro bent du nepriklausomi subjektai, iš kurių bent vienas yra įsisteigęs valstybėje narėje, dalis.

Subjektai, dalyvaujantys kaip šios dalies pirmos pastraipoje nurodyta konsorciumo dalis, užtikrina, kad veiksmai, kuriuose jie dalyvauja, atitiktų Chartijoje įtvirtintus principus ir padėtų pasiekti Fondo tikslus.

25 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1. Komisijos iniciatyva Fondo lėšos gali būti naudojamos Sąjungos veiksmams, susijusiems su Fondo tikslais, finansuoti, laikantis III priedo.

2. Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijomis, apdovanojimais ir viešaisiais pirkimais. Pagal juos finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

3. Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

4. Finansinio reglamento 150 straipsnyje nurodyto Vertinimo komiteto nariai, kuriems pavesta vertinti pasiūlymus, gali būti išorės ekspertai.

5. Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 (37) 37 straipsnio 7 dalis.

26 straipsnis

Europos migracijos tinklas

1. Fondo lėšomis remiamas Europos migracijos tinklas ir teikiama jo veiklai bei būsimam jo plėtojimui būtina finansinė parama.

2. Sumą, skiriamą Europos migracijos tinklui pagal metinius Fondo asignavimus ir darbo programą, kurioje nustatomi tinklo veiklos prioritetai, patvirtina Komisija pritarus Valdybai, kaip numatyta Sprendimo 2008/381/EB 4 straipsnio 5 dalies a punkte. Komisijos sprendimas yra finansavimo sprendimas pagal Finansinio reglamento 110 straipsnį. Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, Komisija atskiru finansavimo sprendimu gali priimti Europos migracijos tinklo darbo programą.

3. Finansinė parama Europos migracijos tinklo veiklai teikiama dotacijų, skirtų Sprendimo 2008/381/EB 3 straipsnyje nurodytiems nacionaliniams informacijos centrams, ar atitinkamai viešųjų pirkimų pagal Finansinį reglamentą forma.

27 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal Fondą nustatytos derinimo operacijos vykdomos laikantis Reglamento (ES) 2021/523 ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

28 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsniu, Fondo lėšomis, taikant 100 % finansavimo normą, gali būti remiama Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinama techninė parama.

29 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, įskaitant kitus nei Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų įgaliotus asmenis ar subjektus, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

30 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą, reikšmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Sąjungos finansavimo matomumas turi būti užtikrinamas ir tokia informacija turi būti teikiama, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai tokios informacijos neįmanoma arba netikslinga skelbti viešai arba kai tokios informacijos atskleidimas ribojamas pagal teisę, visų pirma dėl saugumo, viešosios tvarkos, nusikalstamų veikų tyrimų arba asmens duomenų apsaugos priežasčių. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą, Sąjungos lėšų gavėjai, viešai informuodami apie atitinkamą veiksmą, turi nurodyti to finansavimo kilmę ir naudoti Sąjungos emblemą.

2. Kad informacija pasiektų kuo didesnę visuomenės dalį, Komisija vykdo su Fondu, pagal Fondą vykdytais veiksmais bei gautais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus.

Fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su Fondo tikslais.

3. Komisija skelbia 11 straipsnyje nurodytos teminės priemonės darbo programas. Taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą teikiamos paramos atveju Komisija skelbia Finansinio reglamento 38 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją viešai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai tą informaciją atnaujina. Ta informacija skelbiama atviruoju kompiuterio skaitomu formatu, kuriuo naudojantis galima rūšiuoti duomenis, atlikti jų paiešką, juos gauti ir palyginti.

4 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą

31 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1. Fondo lėšomis finansinė parama teikiama siekiant tenkinti skubius ir konkrečius poreikius tinkamai pagrįstų ekstremaliųjų situacijų atvejais, kilusiais dėl vienos ar daugiau toliau nurodytų priežasčių:

išimtinės migracijos padėties, kuriai būdingas didelis arba neproporcingas trečiųjų valstybių piliečių antplūdis vienoje ar daugiau valstybių narių, dėl kurio atsiranda didelių ir skubių poreikių, susijusių su tų valstybių narių priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra ir su jų prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemomis ir procedūromis;

b)	esant masiniam perkeltųjų asmenų srautui, kaip tai suprantama Tarybos direktyvoje 2001/55/EB (38);

c)	išimtinės migracijos padėties trečiojoje valstybėje, be kita ko, tais atvejais, kai asmenys, kuriems reikia apsaugos, galėtų negalėti išvykti dėl politinių įvykių arba konfliktų, visų pirma, kai tai gali daryti poveikį migracijos srautams į Sąjungą.

Reaguodama į tokias tinkamai pagrįstas ekstremaliąsias situacijas Komisija gali nuspręsti suteikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, be kita ko, savanoriškam perkėlimui, neviršydama turimų išteklių. Tokiais atvejais ji apie tai laiku informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

2. Priemonės trečiosiose valstybėse įgyvendinamos pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3. Be asignavimų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir I priedą, valstybių narių programoms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu tokia parama vėliau numatoma valstybės narės programoje. Tas finansavimas negali būti naudojamas kitiems valstybės narės programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama valstybės narės programą. Jei turima lėšų, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju išankstinis finansavimas gali siekti 95 % Sąjungos įnašo.

4. Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

5. Kai tai būtina veiksmui įgyvendinti, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti skiriama išlaidoms, kurios buvo patirtos iki dotacijos paraiškos arba prašymo suteikti paramą tam veiksmui pateikimo dienos, jei tos išlaidos nebuvo patirtos anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., padengti.

6. Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių ir siekdama užtikrinti, kad būtų laiku skirta išteklių pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, Komisija gali atskirai priimti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju finansavimo sprendimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 110 straipsnyje, priimdama nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą, laikydamasi 38 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. Toks aktas galioja ne ilgesnį nei 18 mėnesių laikotarpį.

32 straipsnis

Kaupiamasis ir alternatyvusis finansavimas

1. Veiksmui, kuriam buvo skirtas įnašas pagal Fondą, taip pat gali būti skiriamas įnašas pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, įskaitant fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, jei tais įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos tos Sąjungos programos, iš kurios lėšų jis skirtas, taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

2. Laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 73 straipsnio 4 dalies, parama iš ERPF arba „ESF +“ gali būti skiriama veiksmams, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 45 punkte. Kad būtų suteiktas pažangumo ženklas, veiksmai turi atitikti visas šias sąlygas:

a)	jie buvo įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal šį Fondą;

b)	jie atitinka minimaliuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)	jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų.

5 SKIRSNIS

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

33 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos h punkto iii papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie šio reglamento V priede išvardytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

2. Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti tame priede išvardytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

3. Rodikliai, skirti Fondo veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, nustatyti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 metams nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 metams nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.

4. Atsiskaitymo už veiklos rezultatus sistema turi užtikrinti, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai aktualu, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5. Siekiant užtikrinti veiksmingą Fondo veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jo tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, kai tai laikoma reikalinga, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną informaciją apie projektus, sukūrimo. Visi VIII priedo pakeitimai taikomi tik projektams, atrinktiems po to pakeitimo įsigaliojimo.

34 straipsnis

Vertinimas

1. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio reglamento įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimą. Be Reglamento (ES) 2021/1060 45 straipsnio 1 dalyje numatytų aspektų, laikotarpio vidurio vertinime įvertinamas:

a)	Fondo veiksmingumas, įskaitant pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, atsižvelgiant į visą jau turimą aktualią informaciją, visų pirma 35 straipsnyje nurodytas metines veiklos ataskaitas ir VIII priede nustatytus produkto ir rezultato rodiklius;

b)	Fondui skirtų išteklių naudojimo efektyvumas ir jam įgyvendinti skirtų valdymo ir kontrolės priemonių efektyvumas;

c)	II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių tolesnis aktualumas ir tinkamumas;

d)	Fondo remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų koordinavimas, suderinamumas ir papildomumas;

e)	pagal Fondą įgyvendinamų veiksmų Sąjungos pridėtinė vertė.

Atliekant tą laikotarpio vidurio vertinimą atsižvelgiama į 2014–2020 m. laikotarpio Prieglobsčio ir migracijos fondo poveikio retrospektyvinio vertinimo rezultatus.

2. Be Reglamento (ES) 2021/1060 45 straipsnio 2 dalyje numatytų aspektų, retrospektyvinis vertinimas apima šio straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus. Be to, įvertinamas Fondo poveikis.

3. Laikotarpio vidurio vertinimas ir retrospektyvinis vertinimas atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima pasinaudoti sprendimų priėmimo procese, įskaitant, kai tikslinga, šio reglamento peržiūrą.

4. Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus, ypač daug dėmesio skiria su trečiosiomis valstybėmis, trečiosiose valstybėse įgyvendinamų arba su trečiosiomis valstybėmis susijusių veiksmų vertinimui pagal 7 straipsnį, 16 straipsnio 11 dalį bei 24 straipsnį.

2 poskirsnis

Pasidalijamojo valdymo taisyklės

35 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

1. Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų iki 2031 m. (imtinai) vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinę veiklos rezultatų ataskaitą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 41 straipsnio 7 dalyje.

Ataskaitinis laikotarpis apima paskutinius ataskaitinius metus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 29 punkte, einančius iki metų, kuriais pateikta ataskaita. Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. pateikiama ataskaita turi apimti laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d.

2. Metinėse veiklos rezultatų ataskaitose visų pirma pateikiama informacija apie:

a)	pažangą, padarytą įgyvendinant valstybės narės programą ir siekiant joje nustatytų tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis naujausiais turimais duomenimis, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 42 straipsnį;

b)	visus klausimus, darančius poveikį valstybės narės programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti, įskaitant informaciją apie visas Komisijos paskelbtas pagrįstas nuomones dėl įsipareigojimų nevykdymo procedūrų pagal SESV 258 straipsnį, susijusių su Fondo įgyvendinimu;

c)	Fondo lėšomis remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma trečiosiose valstybėse vykdomų arba su trečiosiomis valstybėmis susijusių veiksmų, papildomumą;

d)	valstybės narės programos indėlį įgyvendinant susijusią Sąjungos acquis ir veiksmų planus, taip pat indėlį vykdant valstybių narių bendradarbiavimą ir užtikrinant jų solidarumą;

e)	komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)	taikytinų reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį, visų pirma pagrindinių teisių užtikrinimą;

g)	asmenų, priimtų pagal perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programas, atsižvelgiant į 19 straipsnyje nustatytas sumas, skaičių;

h)	iš vienos valstybės narės į kitą perkeltų tarptautinės apsaugos prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų skaičių, kaip nurodyta 20 straipsnyje;

i)	projektų įgyvendinimą trečiojoje valstybėje arba su trečiąja valstybe susijusių projektų įgyvendinimą.

Metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pateikiama visų šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų punktų santrauka. Komisija užtikrina, kad valstybių narių pateiktos santraukos būtų išverstos į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas ir būtų skelbiamos viešai.

3. Komisija per du mėnesius nuo metinių veiklos rezultatų ataskaitų gavimo dienos gali pateikti su jomis susijusių pastabų. Jei Komisija per tą terminą pastabų nepateikia, ataskaita laikoma priimta.

4. Savo interneto svetainėje Komisija pateikia nuorodas į interneto svetaines, nurodytas Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 1 dalyje.

5. Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

36 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas taikant pasidalijamąjį valdymą

1. Vykdant stebėseną ir teikiant ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2021/1060 IV antraštinę dalį atitinkamai naudojami šio reglamento VI priedo nurodytų rūšių intervencinių veiksmų kodai. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujas aplinkybes ir užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal šio reglamento 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas.

2. Šio reglamento VIII priede nustatyti rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) 2021/1060 16 straipsnio 1 dalį, 22 ir 42 straipsnius.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 16 straipsnio 9 dalyje, 19 straipsnio 9 dalyje, 20 straipsnio 9 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje, 33 straipsnio 2 bei 5 dalyse ir 36 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 16 straipsnio 9 dalyje, 19 straipsnio 9 dalyje, 20 straipsnio 9 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje, 33 straipsnio 2 bei 5 dalyse ir 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 16 straipsnio 9 dalį, 19 straipsnio 9 dalį, 20 straipsnio 9 dalį, 21 straipsnio 5 dalį, 33 straipsnio 2 ar 5 dalį arba 36 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

38 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Vidaus reikalų fondų komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1148 (39) 32 straipsniu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

39 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 516/2014 pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo pagal Reglamentą (ES) Nr. 516/2014 priimtų priemonių prie šio Fondo.

3. Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento įsigaliojimas atidėtas, ir siekiant užtikrinti tęstinumą, patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais vykdyti pagal šį reglamentą taikant tiesioginį valdymą remiamais veiksmais, ribotą laikotarpį gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą.

4. Valstybės narės po 2021 m. sausio 1 d. gali toliau remti projektą, atrinktą ir pradėtą įgyvendinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 516/2014, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 514/2014, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	projektą sudaro du etapai, kurie finansiniu požiūriu gali būti vertinami atskirai ir turi atskiras audito sekas;

b)	visos projekto išlaidos viršija 500 000 EUR;

c)	atsakingos institucijos paramos gavėjams sumokėti mokėjimai, skirti pirmajam projekto etapui, įtraukiami į Komisijai teikiamus mokėjimo prašymus pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014, o antrojo projekto etapo išlaidos įtraukiamos į mokėjimo paraiškas pagal Reglamentą (ES) 2021/1060;

d)	antrasis projekto etapas atitinka taikytiną teisę ir atitinka reikalavimus paramai Fondo lėšomis gauti pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2021/1060;

e)	valstybė narė įsipareigoja užbaigti projektą, užtikrinti jo vykdymą ir pranešti apie jį metinėje veiklos rezultatų atskaitoje, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip 2024 m. vasario 15 d.

Antrajam projekto, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, etapui taikomos šio reglamento ir Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatos.

Ši dalis taikoma tik projektams, atrinktiems taikant pasidalijamąjį valdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014.

40 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2021 m. liepos 7 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. LOGAR

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 184.

(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 147.

(3) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 23, 2021 1 21, p. 356) ir 2021 m. birželio 14 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 259, 2021 7 2, p. 1). 2021 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo ir panaikinantis Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL L 144, 2007 6 6, p. 1).

(5) 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL L 168, 2007 6 28, p. 18).

(6) 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 575/2007/EB dėl Europos grąžinimo fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL L 144, 2007 6 6, p. 45).

(7) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 168).

(8) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (OL L 132, 2010 5 29, p. 11).

(9) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 231, 2021 6 30, p. 21).

(10) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 231, 2021 6 30, p. 60).

(11) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(12) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL L 168, 2009 6 30, p. 24).

(13) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(14) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(15) 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).

(16) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(17) 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas 2008/381/EB dėl Europos migracijos tinklo sukūrimo (OL L 131, 2008 5 21, p. 7).

(18) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(19) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(20) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(21) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(22) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(23) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(24) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(25) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(26) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(27) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(28) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(29) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(30) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (OL L 150, 2014 5 20, p. 112).

(31) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(32) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(33) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).

(34) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

(35) 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).

(36) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).

(37) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo nustatoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(38) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(39) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1148, kuriuo sukuriama sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 48).

I PRIEDAS

FINANSAVIMO PASKIRSTYMO VALSTYBIŲ NARIŲ PROGRAMOMS KRITERIJAI

13 straipsnyje nurodyti biudžeto ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)	programavimo laikotarpio pradžioje kiekvienai valstybei narei iš Fondo skiriama nustatyto dydžio suma – 8 000 000 EUR, išskyrus Kiprą, Maltą ir Graikiją; jiems kiekvienam skiriama nustatyto dydžio suma – 28 000 000 EUR;

likę 13 straipsnyje nurodyti biudžeto ištekliai paskirstomi pagal šiuos kriterijus:

—	35 % – prieglobsčiui;

—	30 % – legaliai migracijai ir integracijai;

—	35 % – kovai su neteisėta migracija, įskaitant grąžinimą.

Bus atsižvelgiama į šiuos prieglobsčio srities kriterijus, o jų lyginamasis svoris yra šis:

30 % – proporcingai asmenų, priskiriamų vienai iš šių kategorijų, skaičiui:

—	trečiosios valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, kuriam suteiktas 1951 m. liepos 28d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, nustatytas statusas;

—	trečiosios valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi tam tikros formos papildoma apsauga, kaip tai suprantama Direktyvoje 2011/95/ES;

—	trečiosios valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi laikina apsauga, kaip tai suprantama Direktyvoje 2001/55/EB (1);

b)	60 % – proporcingai trečiųjų valstybių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie yra pateikę tarptautinės apsaugos prašymą, skaičiui;

c)	10 % – proporcingai trečiųjų valstybių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie yra perkeliami ar buvo perkelti valstybėje narėje, skaičiui.

Bus atsižvelgiama į šiuos legalios migracijos ir integracijos srities kriterijus, o jų lyginamasis svoris yra šis:

a)	50 % – proporcingai bendram valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių piliečių skaičiui;

50 % – proporcingai pirmąjį leidimą gyventi gavusių trečiųjų valstybių piliečių skaičiui; tačiau neįtraukiamos šios asmenų kategorijos:

—	trečiųjų valstybių piliečiai, kuriems buvo išduotas su darbu susijęs pirmasis leidimas gyventi, galiojantis trumpiau negu 12 mėnesių;

—	trečiųjų valstybių piliečiai, priimti studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais pagal Tarybos direktyvą 2004/114/EB (2) arba, kai taikytina, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 (3);

—	trečiųjų valstybių piliečiai, priimti mokslinių tyrimų tikslais pagal Tarybos direktyvą 2005/71/EB (4) arba, kai taikytina, pagal Direktyvą (ES) 2016/801.

Bus atsižvelgiama į šiuos kriterijus kovos su neteisėta migracija srityje, įskaitant grąžinimą, o jų lyginamasis svoris yra šis:

70 % – proporcingai trečiųjų valstybių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo į valstybės narės teritoriją ir buvimo joje sąlygų ir kurių atžvilgiu pagal nacionalinę teisę yra priimtas sprendimas grąžinti, t. y. administracinis ar teismo sprendimas arba aktas, kuriuo konstatuojamas arba paskelbiamas buvimo neteisėtumas ir nustatoma pareiga grįžti, skaičiui;

b)	30 % – proporcingai trečiųjų valstybių piliečių, kurie faktiškai išvyko iš valstybės narės teritorijos (nesvarbu, ar savanoriškai, ar priverstinai) priėmus administracinį sprendimą ar teismo nutartį, kuriais jiems nurodyta išvykti, skaičiui.

Orientaciniai duomenys, skirti pradiniam paskirstymui nustatyti, grindžiami Komisijos (Eurostato) pateiktais metiniais statistiniais duomenimis, apimančiais 2017 m., 2018 m. ir 2019 m., parengtais remiantis anksčiau nei šio reglamento taikymo pradžios dieną valstybių narių pateiktais duomenimis pagal Sąjungos teisę. Orientaciniai duomenys, skirti laikotarpio vidurio peržiūrai atlikti, grindžiami Komisijos (Eurostato) pateiktais metiniais statistiniais duomenimis, apimančiais 2021 m., 2022 m. ir 2023 m., parengtais remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis pagal Sąjungos teisę. Jei valstybės narės Komisijai (Eurostatui) atitinkamų statistinių duomenų nėra pateikusios, jos kuo greičiau pateikia preliminarius duomenis.

Prieš priimdama 5 dalyje nurodytus duomenis kaip orientacinius duomenis, Komisija (Eurostatas), remdamasi įprastomis veiklos procedūromis, įvertina statistinės informacijos kokybę, palyginamumą ir išsamumą. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės pateikia jai visą nurodytiems veiksmams atlikti būtiną informaciją.

(1) Į duomenis atsižvelgiama tik tuo atveju, jei bus aktyvinta Direktyva 2001/55/EB.

(2) 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlyginamo stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL L 375, 2004 12 23, p. 12).

(3) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).

(4) 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL L 289, 2005 11 3, p. 15).

II PRIEDAS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms, kuriomis:

a)	užtikrinamas vienodas Sąjungos acquis ir su bendra Europos prieglobsčio sistema susijusių prioritetų taikymas;

b)	prireikus remiami valstybių narių prieglobsčio sistemų pajėgumai, kiek tai susiję su infrastruktūros objektais ir paslaugomis, be kita ko, vietos ir regionų lygmenimis;

c)	stiprinamas bendradarbiavimas ir partnerystė su trečiosiomis valstybėmis migracijos valdymo tikslu, be kita ko, stiprinant jų pajėgumus gerinti žmonių, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, apsaugą aplinkybėmis, kai dedamos visuotinio bendradarbiavimo pastangos;

d)	teikiama techninė ir veiklos parama, skirta vienai ar kelioms valstybėms narėms, be kita ko, bendradarbiaujant su EASO.

Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms, kuriomis:

a)	remiamas legalią migraciją skatinančių politikos priemonių plėtojimas bei įgyvendinimas ir Sąjungos acquis legalios migracijos srityje įgyvendinimas, įskaitant šeimos susijungimą ir darbo standartų vykdymo užtikrinimą;

b)	remiamos priemonės siekiant palengvinti teisėtą atvykimą į Sąjungą ir gyvenimą joje;

c)	stiprinamas bendradarbiavimas ir partnerystė su trečiosiomis valstybėmis migracijos valdymo tikslu, be kita ko, pasitelkiant teisėtus atvykimo į Sąjungą būdus aplinkybėmis, kai migracijos srityje dedamos visuotinio bendradarbiavimo pastangos;

skatinama taikyti integracijos priemones, skirtas trečiųjų valstybių piliečių socialinei ir ekonominei įtraukčiai bei apsaugos priemones, skirtas pažeidžiamiems asmenims integracijos priemonių kontekste, lengvinamas šeimos susijungimas ir atitinkami asmenys parengiami aktyviam dalyvavimui priimančioje visuomenėje, o priimančioji visuomenė parengiama juos palankiai priimti, įtraukiant nacionalines ir visų pirma regionines ar vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant pabėgėlių organizacijas ir migrantų vadovaujamas organizacijas ir socialinius partnerius.

Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms, kuriomis:

a)	užtikrinamas vienodas Sąjungos acquis ir politikos prioritetų taikymas, kiek tai susiję su infrastruktūra, procedūromis ir paslaugomis;

b)	remiamas integruotas ir suderintas požiūris į grąžinimo valdymą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, į veiksmingo, orumo nežeminančio bei tvaraus grąžinimo pajėgumų plėtojimą ir į neteisėtos migracijos paskatų mažinimą;

c)	padedama užtikrinti remiamą savanorišką grįžimą, šeimos narių paiešką ir reintegraciją, kartu paisant vaiko interesų;

d)	stiprinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis bei jų readmisijos ir tvaraus grąžinimo gebėjimai.

Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms, kuriomis:

a)	didinamas solidarumas ir stiprinamas bendradarbiavimas su migracijos srautų paveiktomis trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, pasitelkiant perkėlimą į Sąjungą ir kitus teisėtus apsaugos užtikrinimo Sąjungoje būdus;

b)	remiamas tarptautinės apsaugos prašytojų arba tarptautinės apsaugos gavėjų perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą.

III PRIEDAS

PARAMOS APRĖPTIS

Siekiant 3 straipsnio 1 dalyje išdėstyto politikos tikslo Fondo lėšomis visų pirma remiama:

a)	nacionalinių, regioninių ir vietos strategijų prieglobsčio, legalios migracijos, integracijos, grąžinimo ir neteisėtos migracijos srityse rengimas ir plėtojimas, vadovaujantis atitinkama Sąjungos acquis;

b)	administracinių struktūrų, priemonių ir sistemų, įskaitant IRT sistemas, kūrimas ir darbuotojų, be kita ko, vietos valdžios institucijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų darbuotojų, mokymas, kai tinkama, bendradarbiaujant su atitinkamomis decentralizuotomis agentūromis;

c)	informacijos centrų steigimas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kad jie potencialiems paramos gavėjams ir reikalavimus atitinkantiems subjektams teiktų nešališkas gaires, praktinę informaciją ir pagalbą visais Fondo aspektais;

politikos priemonių ir procedūrų plėtojimas, stebėsena ir vertinimas, be kita ko, informacijos ir duomenų rinkimas, keitimasis jais ir jų analizė, migracijos ir tarptautinės apsaugos sričių kokybinių bei kiekybinių duomenų ir statistikos sklaida ir bendrų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių, skirtų pažangai ir politikos pokyčiams vertinti, rengimas ir taikymas;

e)	keitimasis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir strategijomis, tarpusavio mokymasis, studijos ir moksliniai tyrimai, bendrų veiksmų ir operacijų rengimas bei įgyvendinimas ir tarpvalstybinių bendradarbiavimo tinklų kūrimas;

f)	pagalbos ir paramos paslaugos, teikiamos lyčiai atžvalgiu būdu ir atitinkančios atitinkamo asmens, visų pirma pažeidžiamų asmenų, statusą ir poreikius;

g)	veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą vaikų migrantų apsaugą, įskaitant vaiko interesų vertinimų įgyvendinimą, globos sistemų stiprinimą, taip pat vaikų apsaugos politikos ir procedūrų rengimą, stebėseną ir vertinimą;

h)	veiksmai, kuriais siekiama didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie prieglobsčio, integracijos, legalios migracijos ir grąžinimo politiką, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamiems asmenims, įskaitant nepilnamečius.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies a punkte išdėstyto konkretaus tikslo Fondo lėšomis visų pirma remiami šie veiksmai:

a)	materialinės pagalbos, įskaitant pagalbą pasienyje, teikimas;

b)	prieglobsčio procedūrų vykdymas laikantis prieglobsčio acquis, įskaitant paramos paslaugų, pavyzdžiui, vertimo raštu ir žodžiu paslaugų, teisinės pagalbos, šeimos narių paieškos ir kitų paslaugų, atitinkančių atitinkamo asmens statusą, teikimą;

c)	specialiųjų procedūrinių ar specialiųjų priėmimo poreikių turinčių prašytojų tapatybės nustatymas, įskaitant ankstyvą prekybos žmonėmis aukų tapatybės nustatymą, siekiant juos nukreipti į specializuotas tarnybas, pavyzdžiui, psichosocialines ir reabilitacijos tarnybas;

d)	specializuotų paslaugų, pavyzdžiui, kvalifikuotų psichosocialinių ir reabilitacijos paslaugų, teikimas specialiųjų procedūrinių ar specialiųjų priėmimo poreikių turintiems prašytojams;

priėmimui skirtos apgyvendinimo infrastruktūros, pavyzdžiui, mažos apimties infrastruktūros, kuria atsižvelgiama į šeimų, kuriose esama nepilnamečių, poreikius, kūrimas arba tobulinimas, įskaitant vietos ir regioninių valdžios institucijų suteikiamą infrastruktūrą ir įskaitant galimybę tokią infrastruktūrą bendrai naudoti daugiau nei vienai valstybei narei;

f)	valstybių narių pajėgumų rinkti, analizuoti informaciją apie kilmės šalį ir išplatinti ją jų kompetentingoms institucijoms stiprinimas;

g)	veiksmai, susiję su Sąjungos programomis dėl perkėlimo į ES arba nacionalinėmis perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programomis, įskaitant jų įgyvendinimo procedūrų vykdymą;

h)	trečiųjų valstybių pajėgumų gerinti asmenų, kuriems reikia apsaugos, apsaugą stiprinimas, be kita ko, remiant vaikų migrantų apsaugos sistemų plėtojimą;

i)	veiksmingų sulaikymui alternatyvių priemonių, visų pirma nelydimų nepilnamečių ir šeimų atžvilgiu, nustatymas, plėtojimas ir tobulinimas, įskaitant, kai tinkama, neinstitucinę globą, integruotą į nacionalines vaiko apsaugos sistemas.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstyto konkretaus tikslo Fondo lėšomis visų pirma remiama:

a)	informaciniai paketai ir kampanijos siekiant didinti informuotumą apie legalius migracijos į Sąjungą kanalus, be kita ko, apie Sąjungos acquis legalios migracijos srityje;

b)	judumo į Sąjungą programų, pavyzdžiui, apykaitinės ar laikinos migracijos programų, plėtojimas, įskaitant mokymą siekiant didinti įsidarbinamumą;

c)	trečiųjų valstybių ir valstybių narių įdarbinimo agentūrų, užimtumo tarnybų bei imigracijos tarnybų bendradarbiavimas;

d)	trečiojoje valstybėje įgytų įgūdžių ir kvalifikacijų, įskaitant profesinę patirtį, taip pat jų skaidrumo ir lygiavertiškumo su valstybėje narėje įgytais įgūdžiais ir kvalifikacijomis vertinimas ir pripažinimas;

e)	pagalba, susijusi su prašymais dėl šeimos susijungimo, siekiant užtikrinti darnų Tarybos direktyvos 2003/86/EB (1) įgyvendinimą;

f)	pagalba, įskaitant teisinę pagalbą ir atstovavimą, susijusi su valstybėje narėje jau teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių piliečių statuso keitimu, visų pirma su Sąjungos lygmeniu nustatyto teisėto gyvenimo šalyje statuso įgijimu;

g)	pagal Sąjungos legalios migracijos priemones teikiama pagalba trečiųjų valstybių piliečiams, norintiems pasinaudoti savo teisėmis, visų pirma susijusiomis su judumu;

h)	integracijos priemonės, pavyzdžiui, prie trečiųjų valstybių piliečių poreikių pritaikyta parama ir integracijos programos, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama konsultavimui, švietimui, kalbų ir kitam mokymui, pavyzdžiui, pilietinio orientavimo kursams ir profesiniam orientavimui;

veiksmai, kuriais skatinamos vienodos trečiųjų valstybių piliečių galimybės naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, taip pat vienodos galimybės teikti jiems tokias paslaugas, įskaitant galimybę gauti išsilavinimą, naudotis sveikatos priežiūros ir psichosocialinės paramos paslaugomis ir tokių paslaugų pritaikymą prie tikslinės grupės poreikių;

j)	integruotas Vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, be kita ko, pasitelkiant koordinuojamus integracijos rėmimo centrus, tokius kaip vieno langelio principu veikiantys centrai;

k)	veiksmai, kuriais trečiųjų valstybių piliečiams sudaromos sąlygos ir padedama susipažinti su priimančiąja visuomene ir aktyviai dalyvauti jos gyvenime, ir veiksmai, kuriais skatinamas priimančiosios visuomenės palankumas;

l)	trečiųjų valstybių piliečių, priimančiosios visuomenės ir valdžios institucijų keitimosi informacija ir dialogo skatinimas, be kita ko, konsultuojant trečiųjų valstybių piliečius, taip pat kultūrų ir religijų dialogo skatinimas;

m)	integravimo paslaugų, kurias teikia vietos valdžios institucijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, pajėgumų stiprinimas.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstyto konkretaus tikslo Fondo lėšomis visų pirma remiama:

a)	atviros priėmimo ar sulaikymo infrastruktūros kūrimas arba tobulinimas, įskaitant galimybę tokią infrastruktūrą bendrai naudoti daugiau nei vienai valstybei narei;

b)	veiksmingų sulaikymui alternatyvių priemonių, įskaitant konkrečių atvejų valdymą bendruomenėje, visų pirma nelydimų nepilnamečių ir šeimų atžvilgiu, nustatymas, plėtojimas, įgyvendinimas ir tobulinimas;

c)	nepriklausomų ir veiksmingų priverstinio grąžinimo stebėsenos sistemų, kaip nustatyta Direktyvos 2008/115/EB 8 straipsnio 6 dalyje, diegimas ir stiprinimas;

kova su neteisėtos migracijos paskatomis, įskaitant neteisėtų migrantų įdarbinimą, atliekant rizikos vertinimu grindžiamus veiksmingus ir tinkamus tikrinimus, mokant darbuotojus, kuriant ir įgyvendinant mechanizmus, kuriuos pasitelkdami neteisėti migrantai galėtų reikalauti nesumokėtų išmokų ir teikti skundus prieš darbdavius, ir vykdant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, siekiant informuoti darbdavius ir neteisėtus migrantus apie jų teises ir pareigas pagal Direktyvą 2009/52/EB;

e)	pasirengimas grąžinimui, įskaitant priemones, kuriomis remiantis priimami sprendimai grąžinti, užtikrinamas trečiųjų valstybių piliečių tapatybės nustatymas, kelionės dokumentų išdavimas ir šeimos narių paieška;

bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis arba kitomis atitinkamomis institucijomis ir tarnybomis siekiant gauti kelionės dokumentus, palengvinti grąžinimą ir užtikrinti readmisiją, be kita ko, pasitelkiant trečiųjų valstybių ryšių palaikymo pareigūnus;

g)	su grąžinimu, visų pirma remiamu savanorišku grįžimu susijusi pagalba ir informavimas apie remiamo savanoriško grįžimo programas, be kita ko, teikiant konkrečias gaires vaikams, kuriems taikomos grąžinimo procedūros;

h)	išsiuntimo operacijos, įskaitant susijusias priemones, laikantis Sąjungos teisėje nustatytų standartų, išskyrus paramą prievartos veiksmams naudojamai įrangai;

i)	priemonės, kuriomis remiamas grąžinamo asmens tvarus grąžinimas ir reintegracija, įskaitant pinigines paskatas, mokymą, mokomąją praktiką bei pagalbą įsidarbinant ir paramą ekonominės veiklos pradžiai;

j)	infrastruktūra ir paramos paslaugos trečiosiose valstybėse, kuriomis užtikrinamas tinkamas laikinas atvykusių asmenų apgyvendinimas bei priėmimas ir, kai tinkama, greitas jų perkėlimas į būstus bendruomenėje;

k)	bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis kovojant su neteisėta migracija ir siekiant užtikrinti veiksmingą grąžinimą ir readmisiją;

l)	priemonės, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie tinkamus legalius migracijos kanalus ir neteisėtos imigracijos keliamą riziką;

m)	pagalba ir veiksmai trečiosiose valstybėse, padedantys užtikrinti veiksmingesnį trečiųjų valstybių ir Sąjungos bei jos valstybių narių bendradarbiavimą grąžinimo bei readmisijos srityje ir remti reintegraciją į kilmės visuomenę.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies d punkte išdėstyto konkretaus tikslo Fondo lėšomis visų pirma remiama:

a)	tarptautinės apsaugos prašytojų arba tarptautinės apsaugos gavėjų savanoriško perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą įgyvendinimas;

b)	veiklos parama, susijusi su deleguotais darbuotojais arba finansine parama, kurią viena valstybė narė teikia kitai su migracijos iššūkiais susiduriančiai valstybei narei, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biurui teikiamą paramą;

c)	savanoriškas nacionalinių perkėlimo į ES arba humanitarinio priėmimo programų įgyvendinimas;

d)	parama, kurią viena valstybė narė teikia kitai su migracijos iššūkiais susiduriančiai valstybei narei, kiek tai susiję su priėmimo infrastruktūros kūrimu arba tobulinimu.

(1) 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003 10 3, p. 12).

IV PRIEDAS

VEIKSMAI, KURIE ATITINKA DIDESNIO BENDRO FINANSAVIMO NORMŲ REIKALAVIMUS PAGAL 15 STRAIPSNIO 3 DALĮ IR 16 STRAIPSNIO 9 DALĮ

—	Integracijos priemonės, kurias įgyvendina vietos bei regioninės valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant pabėgėlių organizacijas ir migrantų vadovaujamas organizacijas;

—	veiksmai, kuriais siekiama plėtoti ir įgyvendinti veiksmingas sulaikymui alternatyvias priemones;

—	remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programos ir susijusi veikla;

—

priemonės, skirtos specialiųjų procedūrinių arba specialiųjų priėmimo poreikių turintiems pažeidžiamiems asmenims ir tarptautinės apsaugos prašytojams, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą nepilnamečių, visų pirma nelydimų nepilnamečių, apsaugą, be kita ko, pasitelkiant alternatyvias neinstitucinės globos sistemas.

V PRIEDAS

PAGRINDINIAI VEIKLOS REZULTATŲ RODIKLIAI, KAIP NURODYTA 33 STRAIPSNIO 1 DALYJE

Visi pateikiami su asmenimis susiję rodikliai suskirstomi pagal amžiaus grupę (< 18, 18–60, > 60) ir pagal lytį.

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies a punkte

Dalyvių, manančių, kad mokymas yra naudingas jų darbui, skaičius;

dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po dalyvavimo mokymuose pranešė, kad naudojasi mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius;

asmenų, kurie buvo apgyvendinti patalpose, kuriomis naudojamasi kaip alternatyva sulaikymui, skaičius, atskirai nurodant:

3.1.	nelydimų nepilnamečių, kurie buvo apgyvendinti patalpose, kuriomis naudojamasi kaip alternatyva sulaikymui, skaičių;

3.2.	šeimų, kurios buvo apgyvendintos patalpose, kuriomis naudojamasi kaip alternatyva sulaikymui, skaičių.

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies b punkte

Kalbos kursus lankiusių dalyvių, kurių priimančiosios šalies kalbos mokėjimo lygis baigus kalbos kursus pakilo bent vienu lygiu pagal Bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacinę sistemą arba lygiavertę nacionalinę sistemą, skaičius;

dalyvių, kurie pranešė, kad veikla padėjo jiems integruotis, skaičius;

dalyvių, kurie pateikė prašymus dėl trečiojoje valstybėje įgytos jų kvalifikacijos arba įgūdžių pripažinimo arba įvertinimo, skaičius;

dalyvių, kurie pateikė prašymus dėl ilgalaikio gyventojo statuso, skaičius.

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies c punkte

Savanoriškai grįžusių asmenų skaičius;

išsiųstų grąžinamų asmenų skaičius;

grąžinamų asmenų, kuriems taikomos sulaikymui alternatyvios priemonės, skaičius.

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies d punkte

Iš vienos valstybės narės į kitą perkeltų tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų skaičius;

į ES perkeltų asmenų skaičius;

asmenų, priimtų pagal humanitarinio priėmimo programas, skaičius.

VI PRIEDAS

INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ RŪŠYS

1 LENTELĖ. INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRIČIŲ KODAI

I.	Bendra Europos prieglobsčio sistema

001

Priėmimo sąlygos

002

Prieglobsčio procedūros

003

Sąjungos acquis įgyvendinimas

004

Vaikai migrantai

005

Specialiųjų procedūrinių ir specialiųjų priėmimo poreikių turintys asmenys

006

Sąjungos perkėlimo programos arba nacionalinės perkėlimo ir humanitarinio priėmimo sistemos (III priedo 2 punkto g papunktis)

007

Veiklos parama

II.	Legali migracija ir integracija

001

Integracijos strategijų plėtojimas

002

Prekybos žmonėmis aukos

003

Integracijos priemonės. Informavimas ir orientavimas, vieno langelio principu veikiantys centrai

004

Integracijos priemonės. Kalbų mokymas

005

Integracijos priemonės. Pilietinis ugdymas ir kitas mokymas

006

Integracijos priemonės. Priimančioji visuomenė: supažindinimas, dalyvavimas ir mainai

007

Integracijos priemonės. Pagrindiniai poreikiai

008

Prieš išvykimą taikomos priemonės

009

Judumo programos

010

Teisėto gyvenimo statuso įgijimas

011

Pažeidžiami asmenys, įskaitant nelydimus nepilnamečius

012

Veiklos parama

III.	Grąžinimas

001

Sulaikymui alternatyvios priemonės

002

Priėmimo/sulaikymo sąlygos

003

Grąžinimo procedūros

004

Remiamas savanoriškas grįžimas

005

Reintegracijos pagalba

006

Išsiuntimo/grąžinimo operacijos

007

Priverstinio grąžinimo stebėsenos sistema

008

Pažeidžiami asmenys, įskaitant nelydimus nepilnamečius

009

Priemonės, skirtos neteisėtos migracijos paskatoms mažinti

010

Veiklos parama

IV.	Solidarumas ir teisingas atsakomybės pasidalijimas

001

Perkėlimai į kitą valstybę narę (perkėlimas)

002

Valstybės narės parama kitai valstybei narei, įskaitant paramą EASO

003

Perkėlimas į ES (19 straipsnis)

004

Humanitarinis priėmimas (19 straipsnis)

005

Parama priėmimo infrastruktūra kitai valstybei narei

006

Veiklos parama

V.	Techninė parama

001

Informavimas ir komunikacija

002

Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

003

Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas

004

Pajėgumų stiprinimas

2 LENTELĖ. VEIKSMŲ RŪŠIŲ KODAI

001	Nacionalinių strategijų plėtojimas
002	Pajėgumų stiprinimas
003	Trečiųjų valstybių piliečių švietimas ir mokymas
004	Statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas
005	Keitimasis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais
006	Bendri valstybių narių veiksmai/operacijos
007	Kampanijos ir informavimas
008	Pasikeitimas ekspertais ir jų delegavimas
009	Tyrimai, bandomieji projektai, rizikos vertinimai
010	Parengiamoji, stebėsenos, administracinė ir techninė veikla
011	Pagalbos ir paramos paslaugų teikimas trečiųjų valstybių piliečiams
012	Infrastruktūra
013	Įranga

3 LENTELĖ. ĮGYVENDINIMO BŪDŲ KODAI

001	Veiksmai, kuriems taikoma 15 straipsnio 1 dalis
002	Konkretūs veiksmai
003	IV priede išvardyti veiksmai
004	Veiklos parama
005	Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

4 LENTELĖ. KONKREČIŲ TEMŲ KODAI

001	Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis
002	Veiksmai trečiosiose valstybėse arba su trečiosiomis valstybėmis susiję veiksmai
003	Nė vienas iš aukščiau išvardytų

VII PRIEDAS

IŠLAIDOS, ATITINKANČIOS REIKALAVIMUS VEIKLOS PARAMAI GAUTI

Siekiant visų 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytų konkrečių tikslų veiklos parama apima:

—	personalo išlaidas;

—	aptarnavimo išlaidas, pavyzdžiui, įrangos, įskaitant IRT sistemas, techninės priežiūros ar pakeitimo išlaidas;

—	aptarnavimo išlaidas, pavyzdžiui, infrastruktūros techninės priežiūros ir remonto išlaidas.

VIII PRIEDAS

PRODUKTO IR REZULTATO RODIKLIAI, KAIP NURODYTA 33 STRAIPSNIO 3 DALYJE

Visi pateikiami su asmenimis susiję rodikliai suskirstomi pagal amžiaus grupę (< 18, 18–60, > 60) ir pagal lytį.

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies a punkte

Produkto rodikliai

Remiamų dalyvių skaičius, atskirai nurodant:

1.1.	teisinę pagalbą gavusių dalyvių skaičių;

1.2.	dalyvių, kuriems teikiama kitų rūšių parama nei teisinė pagalba, įskaitant vykdant prieglobsčio procedūrą teikiamą informaciją ir paramą, skaičių (1);

1.3.	paramą gavusių pažeidžiamų dalyvių skaičių;

mokymo veiklos dalyvių skaičius;

vadovaujantis Sąjungos acquis priėmimo infrastruktūroje naujai sukurtų vietų skaičius, atskirai nurodant:

3.1.	nelydimiems nepilnamečiams naujai sukurtų vietų skaičių;

vadovaujantis Sąjungos acquis priėmimo infrastruktūroje renovuotų arba atnaujintų vietų skaičius, atskirai nurodant:

4.1.	renovuotų arba atnaujintų vietų nelydimiems nepilnamečiams skaičių.

Rezultato rodikliai

Dalyvių, manančių, kad mokymas yra naudingas jų darbui, skaičius;

dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po dalyvavimo mokymuose pranešė, kad naudojasi mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius;

asmenų, kurie buvo apgyvendinti patalpose, kuriomis naudojamasi kaip alternatyva sulaikymui, skaičius, atskirai nurodant:

7.1.	nelydimų nepilnamečių, kurie buvo apgyvendinti patalpose, kuriomis naudojamasi kaip alternatyva sulaikymui, skaičių;

7.2.	šeimų, kurios buvo apgyvendintos patalpose, kuriomis naudojamasi kaip alternatyva sulaikymui, skaičių.

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies b punkte

Produkto rodikliai

Dalyvių, kuriems galioja iki išvykimo taikomos priemonės, skaičius;

vietos ir regioninių valdžios institucijų, gaunančių paramą integracijos priemonėms įgyvendinti, skaičius;

remiamų dalyvių skaičius, atskirai nurodant:

3.1.	kalbos kursus lankančių dalyvių skaičių;

3.2.	pilietinio orientavimo kursus lankančių dalyvių skaičių;

3.3.	asmeninio profesinio orientavimo paslaugas gavusių dalyvių skaičių;

informacinių paketų ir kampanijų siekiant didinti informuotumą apie legalius migracijos į Sąjungą kanalus skaičius;

dalyvių, gaunančių informaciją arba pagalbą, kad galėtų pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo, skaičius;

dalyvių, kurie naudojasi judumo programomis, skaičius;

integracijos projektų, kurių atveju paramos gavėjos yra vietos ir regioninės valdžios institucijos, skaičius.

Rezultato rodikliai

dalyvių, kurie pranešė, kad veikla padėjo jiems integruotis, skaičius;

10.

dalyvių, kurie pateikė prašymus dėl trečiojoje valstybėje įgytos jų kvalifikacijos ar įgūdžių pripažinimo ar įvertinimo, skaičius;

11.

dalyvių, kurie pateikė prašymus dėl ilgalaikio gyventojo statuso, skaičius.

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies c punkte

Produkto rodikliai

Mokymo veiklos dalyvių skaičius;

įsigytų įrangos vienetų skaičius, įskaitant įsigytų arba atnaujintų IRT sistemų skaičių;

grąžinamų asmenų, kuriems buvo suteikta reintegracijos pagalba, skaičius;

sulaikymo centruose sukurtų vietų skaičius;

atnaujintų arba renovuotų vietų sulaikymo centruose skaičius.

Rezultato rodikliai

Savanoriškai grįžusių asmenų skaičius;

išsiųstų grąžinamų asmenų skaičius;

grąžinamų asmenų, kuriems taikomos sulaikymui alternatyvios priemonės, skaičius.

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies d punkte

Produkto rodikliai

Mokymo programas baigusių darbuotojų skaičius;

dalyvių, kuriems suteikta prieš išvykimą taikoma parama, skaičius.

Rezultato rodikliai

Iš vienos valstybės narės į kitą perkeltų tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų skaičius;

į ES perkeltų asmenų skaičius;

asmenų, priimtų pagal humanitarinio priėmimo programas, skaičius.

(1) Šis rodiklis sistemoje automatiškai sukuriamas ataskaitų teikimo tikslais, iš remiamų dalyvių skaičiaus atimant teisinę pagalbą gavusių dalyvių skaičių. Šio rodiklio duomenis ataskaitų teikimo tikslais sukuria SFC2021. Valstybėms narėms nereikia teikti duomenų pagal šį rodiklį, taip pat joms nereikia nustatyti tarpinių ar siektinų reikšmių.

2021 7 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/48

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1148

2021 m. liepos 7 d.

kuriuo sukuriama sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sąjungos tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį turėtų būti siekiama, be kita ko, įgyvendinant bendras priemones dėl vidaus sienas kertančių asmenų ir dėl išorės sienų kontrolės, taip pat vykdant bendrą vizų politiką, kartu išlaikant subtilią laisvo asmenų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą;

(2)	pagal SESV 80 straipsnį Sąjungos sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius;

(3)

2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai patvirtino įsipareigojimą sukurti saugią ir patikimą Europą ir sukurti Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

(4)

visi pagal šiuo reglamentu nustatytą sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonę (toliau – Priemonė) finansuojami veiksmai, įskaitant trečiosiose valstybėse vykdomus veiksmus, turėtų būti įgyvendinami visapusiškai laikantis teisių ir principų, įtvirtintų Sąjungos acquis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), ir turėtų atitikti Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra, visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi nediskriminavimo ir negrąžinimo principų;

(5)

Priemonės politikos tikslas – parengti ir įgyvendinti tvirtą ir veiksmingą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, taip padedant užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą Sąjungoje, kartu išlaikant laisvą asmenų judėjimą joje, ir visapusiškai laikantis atitinkamos Sąjungos acquis ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra;

(6)

už Europos integruotą sienų valdymą, įgyvendinamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 (3) įsteigtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas tiek, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis. Jis turėtų padėti palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią nelegaliai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei nustatyti jų atvejus ir veiksmingai valdyti migracijos srautus;

(7)	palengvinti teisėtą keliavimą, kartu užkertant kelią neteisėtai migracijai ir saugumo rizikai – buvo nustatytas kaip vienas pagrindinių Sąjungos požiūrio tikslų, išdėstytų 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikate dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto;

(8)

Sąjungos biudžeto finansinė parama yra būtina Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui remti visapusiškai gerbiant pagrindines teises, siekiant padėti valstybėms narėms veiksmingai valdyti išorės sienų kirtimą ir įveikti būsimus iššūkius prie tų sienų, o tai padėtų kovoti su sunkių formų tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

(9)

valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama Sąjungos finansinė parama siekiant skatinti įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą ir užtikrinti, kad Europos integruotas sienų valdymas būtų taikomas praktikoje. Europos integruotą sienų valdymą pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 sudaro šios sudedamosios dalys: sienų kontrolė, paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdant sienų stebėjimą, rizikos analizė, valstybių narių bendradarbiavimas, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros paramą ir koordinavimą, tarpžinybinis bendradarbiavimas, įskaitant reguliarų keitimąsi informacija, bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, techninės ir operatyvinės priemonės Šengeno erdvėje, susijusios su sienų kontrole ir skirtos tam, kad būtų geriau sprendžiama nelegalios imigracijos problema ir geriau kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, pažangiųjų technologijų naudojimas, kokybės kontrolės mechanizmas ir solidarumo mechanizmai;

(10)	Priemone turėtų būti galima suteikti reikiamą paramą valstybėms narėms įgyvendinti bendrus minimaliuosius išorės sienų stebėjimo standartus, atsižvelgiant į atitinkamą valstybių narių, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir Komisijos kompetenciją;

(11)

kadangi valstybių narių muitinėms tenka vis daugiau pareigų, kurios dažnai apima ir saugumo sritį ir kurios yra vykdomos prie išorės sienų, svarbu skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą kaip Europos integruoto sienų valdymo sudedamąją dalį pagal Reglamentą (ES) 2019/1896. Sienų kontrolės ir muitinio tikrinimo vykdymo prie išorės sienų papildomumas turi būti užtikrinamas teikiant tinkamą Sąjungos finansinę paramą valstybėms narėms. Tarpžinybinis bendradarbiavimas ne tik sustiprins muitinį tikrinimą siekiant kovoti su visų formų neteisėta prekyba, bet ir palengvins teisėtą prekybą bei keliavimą, ir prisidės prie saugios ir veiksmingos muitų sąjungos;

(12)	todėl būtina įsteigti fondą, pakeisiantį 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 513/2014 (4) ir (ES) Nr. 515/2014 (5), įsteigiant, be kito ko, Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – Fondas);

(13)	dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų ir skirtingų taikytinų teisinių pagrindų, susijusių su politika išorės sienų ir muitinio tikrinimo srityse, teisiškai neįmanoma įsteigti Fondo kaip vienos priemonės;

(14)

todėl Fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo ir vizų politikos srityje sistemą, apimančią Priemonę, nustatomą šiuo reglamentu, ir muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, nustatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1077 (6). Tą sistemą turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060 (7), į kurį šiame reglamente turėtų būti daromos nuorodos, kiek tai susiję su pasidalijamojo valdymo taisyklėmis;

(15)

Priemonė turėtų būti grindžiama ankstesnių priemonių – 2007–2013 m. laikotarpio Išorės sienų fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB (8), taip pat 2014–2020 m. laikotarpio išorės sienų finansinės paramos ir vizų priemonės, įtrauktos į Vidaus saugumo fondą ir nustatytos Reglamentu (ES) Nr. 515/2014 – veiklos rezultatais bei su jomis susijusiomis investicijomis ir turėtų būti išplėsta atsižvelgiant į naujus pokyčius;

(16)

siekiant užtikrinti vienodą ir aukštos kokybės išorės sienų kontrolę ir palengvinti teisėtą keliavimą per išorės sienas, Priemone turėtų būti padedama plėtoti Europos integruotą sienų valdymą, kuris apimtų priemones, susijusias su politika, teise, sistemingu bendradarbiavimu, naštos pasidalijimu, padėties ir kintančių aplinkybių, susijusių su neteisėtų migrantų sienos perėjimo punktais, vertinimu, darbuotojais, įranga ir technologijomis, kurių valstybių narių kompetentingos institucijos gali imtis įvairiais lygmenimis ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, bendradarbiaudamos su kitais subjektais, pavyzdžiui, trečiosiomis valstybėmis ir kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis visų pirma Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1726 (9), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (10) ir, kai tinkama, trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

(17)

Priemonė turėtų padėti gerinti vizų tvarkymo veiksmingumą, kiek tai susiję su vizų išdavimo procedūrų bona fide keliautojams palengvinimu ir su saugumo ir neteisėtos migracijos rizikos nustatymu bei vertinimu. Visų pirma pagal Priemonę turėtų būti teikiama finansinė parama, kuria būtų remiamas vizų tvarkymo skaitmeninimas, siekiant prašymus išduoti vizą pateikiančių asmenų ir konsulatų naudai užtikrinti greitas, saugias ir klientams palankias vizų išdavimo procedūras. Priemonė taip pat turėtų padėti užtikrinti platų konsulinių paslaugų teikimą visame pasaulyje. Be to, Priemonė turėtų apimti vienodą bendros vizų politikos įgyvendinimą ir modernizavimą ir su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2008 (11) susijusias priemones, taip pat pagalbą valstybėms narėms išduodant vizas, įskaitant riboto teritorinio galiojimo vizas, išduotas dėl humanitarinių priežasčių, dėl su nacionaliniais interesais susijusių priežasčių ar dėl tarptautinių įsipareigojimų, laikantis su vizomis susijusios Sąjungos acquis;

(18)	pagal Priemonę turėtų būti remiamos su išorės sienų kontrole susijusios priemonės, kurių imamasi valstybių, taikančių Šengeno acquis, teritorijoje įgyvendinant bendrą integruotą sienų valdymą, kuriomis būtų gerinamas bendras Šengeno erdvės veikimas;

(19)

siekiant pagerinti išorės sienų valdymą, palengvinti teisėtą keliavimą, prisidėti prie neteisėto sienos kirtimo prevencijos ir kovos su juo, bendros vizų politikos įgyvendinimo ir prisidėti prie aukšto lygio saugumo Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje užtikrinimo, Priemone turėtų būti remiamas didelės apimties IT sistemų plėtojimas laikantis Sąjungos teisės sienų valdymo srityje. Ja taip pat turėtų būti teikiama parama valstybėse narėse sukuriant sąveikumo sistemą, kaip nustatyta Reglamentuose (ES) 2019/817 (12) ir (ES) 2019/818 (13), tarp Sąjungos informacinių sistemų, t. y. atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2226 (14), Vizų informacinės sistemos (VIS), įsteigtos Reglamentu (EB) Nr. 767/2008, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1240 (15), sistemos Eurodac, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 603/2013 (16), Šengeno informacinės sistemos (SIS), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2018/1860 (17), (ES) 2018/1861 (18) ir (ES) 2018/1862 (19), ir centralizuotos valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistemos (ECRIS-TCN), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/816 (20), kad tos Sąjungos informacinės sistemos ir jų duomenys papildytų vieni kitus. Priemone taip pat turėtų būti prisidedama prie nacionalinio lygmens pokyčių, kurie bus reikalingi įdiegus sąveikumo komponentus centriniu lygmeniu, t. y. Europos paieškos portalą (EPP), bendrą biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugą, bendrą tapatybės duomenų saugyklą (bendra TDS) ir daugybinių tapatybių detektorių (DTD);

(20)

siekiant pasinaudoti Sąjungos decentralizuotų agentūrų, kompetentingų sienų valdymo, vizų politikos ir didelės apimties IT sistemų srityse, žiniomis ir ekspertine patirtimi, Komisija turėtų laiku įtraukti atitinkamas agentūras į šiuo reglamentu įsteigto Vidaus reikalų fondų komiteto darbą, ypač programavimo laikotarpio pradžioje ir laikotarpio viduryje. Kai tikslinga, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę įtraukti atitinkamas Sąjungos įstaigas. organus ir agentūras į stebėseną ir vertinimą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad pagal Priemonę remiami veiksmai atitiktų atitinkamą Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. Priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti veiklą, kuria įgyvendinamas Europos integruotas sienų valdymas, atsižvelgiant į valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, t. y. dviejų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ramsčių, bendros atsakomybės ir solidarumo principus. Tai visų pirma reiškia, kad rengdamos savo programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į analitines priemones ir veiklos bei technines gaires, kurias parengė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, taip pat į jos parengtas mokymo programas, pavyzdžiui, bendrąsias pagrindines sienos apsaugos pareigūnų mokymo programas, įskaitant tų mokymo programų komponentus, kurie yra susiję su pagrindinėmis teisėmis ir galimybėmis naudotis tarptautine apsauga. Tam, kad būtų plėtojamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros užduočių ir valstybių narių pareigų vykdyti išorės sienų kontrolę tarpusavio papildomumas ir užtikrintas nuoseklumas ir būtų išvengta neveiksmingo lėšų panaudojimo, Komisija turėtų tinkamu laiku konsultuotis su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra valstybių narių pateiktų programų projektų klausimais, kiek jie priklauso tos agentūros kompetencijai, visų pirma veiklos, finansuojamos teikiant veiklos paramą, klausimais;

(21)

jei to prašo paveiktos valstybės narės, Priemone turėtų būti remiamas migrantų antplūdžio valdymo požiūrio, nurodyto 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“, kuriam pritarė 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Taryba ir kuris išsamiau nustatytas Reglamente (ES) 2019/1896, įgyvendinimas. Vadovaujantis migrantų antplūdžio valdymo požiūriu teikiama veiklos parama valstybėms narėms, kurios susiduria su neproporcingais migracijos iššūkiais prie išorės sienų. Laikantis šio požiūrio sudaromos sąlygos teikti integruotą, visapusišką ir tikslinę paramą vadovaujantis solidarumo ir bendros atsakomybės principais;

(22)

laikantis solidarumo principo ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už išorės sienų apsaugą tais atvejais, kai nustatomi pažeidžiamumo atvejai arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno vertinimą pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 (21), atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai spręsti tokį klausimą panaudodama savo programos išteklius pagal tą reglamentą priimtoms rekomendacijoms įgyvendinti, atsižvelgdama į pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros atliktus pažeidžiamumo vertinimus;

(23)

Priemone reikėtų teikti finansinę paramą toms valstybėms narėms, kurios visapusiškai taiko Šengeno acquis nuostatas išorės sienų ir vizų srityje, ir toms valstybėms narėms, kurios rengiasi visateisiškai dalyvauti Šengeno sistemoje, ir Priemone valstybės narės turėtų naudotis siekdamos Sąjungos bendros išorės sienų valdymo politikos interesų;

(24)

teikiant paramą valstybių narių investicijoms į sienų valdymą, pagal Priemonę neturėtų būti teikiamas finansavimas naujai nuolatinei infrastruktūrai ir pastatams prie vidaus sienų, kurių kontrolė dar nepanaikinta. Tačiau Priemone turėtų būti remiamos investicijos į kilnojamąją sienų kontrolės infrastruktūrą ir esamos infrastruktūros techninę priežiūrą, ribotą modernizavimą ar pakeitimą prie tų sienų, kurių reikia, kad ir toliau būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (22);

(25)

remiantis 2003 m. Stojimo akto Protokolu Nr. 5 dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, pagal Priemonę reikėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias Sąjungos acquis nuostatas, kuriomis reglamentuojamas toks tranzitas, visų pirma Tarybos reglamentai (EB) Nr. 693/2003 (23) ir (EB) Nr. 694/2003 (24). Tačiau spręsti, ar toliau finansuoti negautus mokesčius, reikėtų atsižvelgiant į galiojantį Sąjungos vizų režimą, taikomą Rusijos Federacijai;

(26)

siekdamos prisidėti prie Priemonės politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programose būtų numatyti veiksmai, kuriais būtų siekiama visų konkrečių Priemonės tikslų, ir kad paskirstant išteklius konkretiems tikslams būtų užtikrinta, kad tuos tikslus būtų galima pasiekti;

(27)	laikantis veiksmingumo principo, reikėtų siekti sinergijos bei nuoseklumo su kitais Sąjungos fondais ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(28)

trečiųjų valstybių piliečių, kuriems taikomas valstybės narės priimtas sprendimas grąžinti, grąžinimas yra viena iš Europos integruoto sienų valdymo sudedamųjų dalių, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/1896. Tačiau dėl jų pobūdžio ir tikslo grąžinimo srities priemonės nepatenka į paramos pagal Priemonę teikimo sritį ir joms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1147 (25);

(29)

siekiant pripažinti svarbų valstybių narių muitinių vaidmenį prie išorės sienų ir užtikrinti, kad jos turėtų pakankamų priemonių, kad galėtų įgyvendinti savo plataus masto uždavinius prie tų sienų, muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė turėtų suteikti toms nacionalinėms institucijoms reikiamą finansavimą, kad jos galėtų investuoti į muitinio tikrinimo įrangą, taip pat į įrangą, kuri gali būti naudojama papildomais nei tik muitinio tikrinimo tikslais, pvz., sienų kontrolei vykdyti;

(30)

didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemų gali visiškai ar iš dalies tikti kitų Sąjungos teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo sritis – įrangos pirkimas – skiriasi, bet viena kitą papildo. Viena vertus, Priemonės lėšomis bus finansiškai remiama įranga ir IRT sistemos, kurių pagrindinė paskirtis – integruotas sienų valdymas, taip pat bus leidžiama tas lėšas naudoti papildomai muitinio tikrinimo sričiai. Kita vertus, muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, taip pat bus leidžiama tas lėšas naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolei ir saugumui. Tokiu funkcijų paskirstymu bus skatinamas Reglamente (ES) 2019/1896 numatytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo sudedamoji dalis, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir, dalijantis muitinio tikrinimo įranga ir užtikrinant jos sąveikumą, užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis;

(31)

sienų stebėjimas jūroje laikomas viena iš funkcijų, vykdomų pakrančių apsaugos tarnybų Sąjungos jūrų srityje. Pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos taip pat atsako už įvairias užduotis, kurios galėtų apimti saugią laivybą, saugumą, paieškos ir gelbėjimo operacijas, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą, bet tuo neapsiriboja. Dėl plačios jų taikymo srities pakrančių apsaugos funkcijos priklauso skirtingoms Sąjungos politikos sritims, taigi tam, kad rezultatai būtų efektyvesni ir veiksmingesni, reikėtų siekti sinergijos;

(32)

valstybės narės, įgyvendindamos pagal Priemonę finansuojamus veiksmus, susijusius su jūrų sienų stebėjimu, ypač daug dėmesio turėtų skirti savo tarptautiniams įsipareigojimams dėl paieškos ir gelbėjimo operacijų jūroje. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti galima pagal Priemonę remiamą įrangą ir sistemas naudoti sprendžiant klausimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijų situacijomis, kurios galėtų susidaryti vykdant sienų stebėjimo operaciją jūroje;

(33)

šalia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, Europos jūrų saugumo agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (26), ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/473 (27), bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu pakrančių apsaugos funkcijų srityje, taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis jūrų srities veiklos suderinamumas nacionaliniu lygmeniu. Įvairių subjektų tarpusavio sinergija jūrų aplinkoje turėtų atitikti Europos integruoto sienų valdymo ir jūrų saugumo strategijas;

(34)

siekiant padidinti papildomumą ir sustiprinti jūrinės veiklos nuoseklumą, išvengti pastangų dubliavimo ir sumažinti biudžeto suvaržymus tokioje daug išlaidų reikalaujančioje veiklos srityje kaip jūrų sritis, Priemone taip pat turėtų būti galima papildomai naudoti remiant daugiatiksles jūrines operacijas;

(35)

pagal Priemonę finansuojamą įrangą ir IRT sistemas turėtų būti galima naudoti Vidaus saugumo fondo. įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1149 (28), ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, įsteigto Reglamentu (ES) 2021/1147, tikslams pasiekti. Tokia įranga ir IRT sistemos turėtų išlikti naudotinos ir dislokuotinos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolės veiklai vykdyti, o tokios įrangos ir IRT sistemų naudojimas siekiant Vidaus saugumo fondo ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslų turėtų būti ribotos trukmės;

(36)

Priemonė visų pirma turėtų būti skirta Sąjungos vidaus politikai vykdyti, atsižvelgiant į jos konkrečius tikslus. Be to, Priemone turėtų būti galima, kai tikslinga, remti veiksmus, atitinkančius Sąjungos prioritetus trečiosiose valstybėse ir su jomis susijusius. Tie veiksmai turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sinergiją ir suderinamumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma tokie veiksmai turėtų būti įgyvendinami taip, kad būtų užtikrintas visiškas suderinamumas su Sąjungos išorės politika, jais turėtų būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir jie turėtų būti suderinami su konkrečiai šaliai ar regionui taikomais strateginio programavimo dokumentais. Be to, vykdant tokius veiksmus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama priemonėms, kurios nėra orientuotos į vystymąsi, jais turėtų būti paisoma Sąjungos vidaus politikos interesų ir jie turėtų derėti su veikla, vykdoma Sąjungos teritorijoje. Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus turėtų ypač daug dėmesio skirti trečiosiose valstybėse vykdomiems arba su jomis susijusiems veiksmams;

(37)

daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Sąjunga gali geriau nei valstybės narės nustatyti Sąjungos solidarumo sienų valdymo ir bendros vizų politikos srityje išraiškos sistemą ir sukurti bendrų didelės apimties IT sistemų, kuriomis grindžiama ta politika, plėtojimo platformą, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma turėtų padėti stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus tose srityse;

(38)

skatindami Priemonės lėšomis remiamus veiksmus, Sąjungos lėšų gavėjai turėtų pateikti informaciją tikslinės auditorijos kalba ar kalbomis. Siekiant užtikrinti finansavimo iš Sąjungos lėšų matomumą, tų lėšų gavėjai, informuodami apie tam tikrą veiksmą, turėtų nurodyti lėšų kilmę. Tuo tikslu gavėjai turėtų užtikrinti, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami su Sąjungos emblema ir aiškiai nurodant, kad tai Sąjungos finansinė parama;

(39)	Komisija turėtų turėti galimybę naudoti finansinius išteklius pagal Priemonę, kad skatintų geriausią praktiką ir keitimąsi informacija apie Priemonės įgyvendinimą;

(40)

Komisija turėtų laiku paskelbti informaciją apie paramą, teikiamą pagal teminę priemonę taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą ir, kai tikslinga turėtų tokią informaciją atnaujinti. Duomenis turėtų būti galima rūšiuoti pagal konkretų tikslą, naudos gavėjo pavadinimą, teisiškai įsipareigotą lėšų sumą ir priemonės pobūdį bei paskirtį;

(41)

gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamos Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal Priemonę, jei ji neįvykdė savo pareigų pagal Sutartis sienų valdymo ir vizų politikos srityse, be kita ko, įsipareigojimų pagrindinių teisių atžvilgiu, jei kyla akivaizdi rizika, kad ta valstybė narė, įgyvendindama sienų valdymo ir vizų politikos acquis, gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno vertinimo ir stebėjimo mechanizmą, nustatytą Reglamente (ES) Nr. 1053/2013, nustatyta trūkumų atitinkamoje srityje;

(42)

Priemone turėtų būti užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas siekiant šiame reglamente numatytų tikslų. Siekdama laikytis skaidrumo reikalavimų, Komisija turėtų skelbti informaciją apie teminės priemonės metines ir daugiametes darbo programas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060 kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad per šešis mėnesius nuo jos programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie jos programą, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai;

(43)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos pradinės valstybių narių programoms skirtos sumos, kurias sudarytų nustatyto dydžio suma, kaip nustatyta I priede, apskaičiuotos pagal tame priede nustatytus kriterijus, ir kurios atspindėtų sausumos ir jūrų sienų ruožų ilgį ir poveikio lygius, darbo krūvį oro uostuose ir konsulatuose bei konsulatų skaičių. Atsižvelgiant į specialius tų valstybių narių, kuriose 2018 m. ir 2019 m. pateikta daugiausia prieglobsčio prašymų vienam gyventojui, poreikius, tikslinga padidinti nustatyto dydžio sumas Kiprui, Maltai ir Graikijai;

(44)

valstybių narių programoms skirtos pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Tam, kad būtų galima atsižvelgti į pradinės padėties pokyčius, kaip antai išorės sienoms daromą spaudimą ir darbo krūvį prie išorės sienų bei konsulatuose, valstybėms narėms programavimo laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, kuri turėtų būti grindžiama statistiniais duomenimis, pagal I priedą, atsižvelgiant į jų programos įgyvendinimo padėtį;

(45)	Komisija turėtų atlikti šio reglamento įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimą. Tas laikotarpio vidurio vertinimas turėtų būti atliekamas norint įvertinti Priemonės veiksmingumą bei Sąjungos pridėtinę vertę ir užtikrinti skaidrią Priemonės įgyvendinimo apžvalgą;

(46)

kadangi iššūkiai sienų valdymo ir vizų politikos srityje nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į prioritetų vizų politikos ir sienų valdymo srityje pokyčius, įkaitant tuos, kuriuos lėmė didesnis spaudimas prie sienų, ir poreikį finansavimą nukreipti prioritetams, kurie teikia Sąjungos didžiausią pridėtinę vertę. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius ir atsižvelgti į politikos bei Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo turėtų būti periodiškai skiriama pagal teminę priemonę konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Teminė priemonė suteikia lankstumo priemonės valdymo srityje ir ją taip pat turėtų būti galima įgyvendinti pasitelkiant valstybių narių programas;

(47)	valstybės narės turėtų būti skatinamos, pasinaudojant didesniu Sąjungos įnašu, dalį jų programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(48)

Priemonė turėtų prisidėti prie veiklos išlaidų, susijusių su sienų kontrole, bendra vizų politika ir didelės apimties IT sistemomis, siekiant valstybėms narėms suteikti galimybę išlaikyti pajėgumus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą turėtų sudaryti visiškas konkrečių išlaidų, kurios yra susijusios su Priemonės tikslais, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(49)

be pradinių asignavimų, dalis pagal Priemonę teikiamų išteklių galėtų būti skiriama valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Tie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su Sąjungos pridėtinę vertę teikiančiais veiksmais, kuriems reikia valstybių narių bendradarbiavimo, arba su veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar daugiau valstybių narių reikia skirti papildomą finansavimą. Tai, pavyzdžiui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operacinei veiklai vykdyti reikalingos techninės įrangos pirkimas pagal valstybių narių programas, prašymų išduoti vizą tvarkymo modernizavimas, didelės apimties IT sistemų plėtojimas ir tų sistemų sąveikumo užtikrinimas. Tuos konkrečius veiksmus Komisija turėtų nustatyti savo darbo programose;

(50)

siekiant papildyti Priemonės politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, pagal Priemonę taip pat turėtų būti teikiama parama Sąjungos lygmens veiksmams. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama Priemonės intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarpvalstybiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystėmis, taip pat su naujų iniciatyvų bei veiksmų testavimu visoje Sąjungoje;

(51)

siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumą nedelsiant spręsti neatidėliotinų ir konkrečių poreikių klausimus ekstremaliosios situacijos atveju, pavyzdžiui, esant dideliam arba neproporcingam trečiųjų valstybių piliečių antplūdžiui, visų pirma tuose sienos ruožuose, kuriuose pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 nustatytas didelio arba kritinio poveikio lygis, arba kitais atvejais, kurių atžvilgiu buvo tinkamai pagrįsta, kad prie išorės sienų reikia imtis skubių veiksmų, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą;

(52)

šiame reglamente nustatomas Priemonės viso laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (29) 18 punkte. Priemonei skirta svarbiausia orientacinė suma padidinama dar 1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, kaip nurodyta Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (30) II priede;

(53)

Priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (31) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(54)	siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamąjį valdymą, Priemonė turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) 2021/1060, dalis;

(55)

Reglamentu (ES) 2021/1060 nustatyta Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo“, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos Sąjungos fondų, įgyvendinamų taikant pasidalijamąjį valdymą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Priemonės tikslus, susijusius su sienų valdymu ir vizų politika, ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiksmų, kurie gali būti finansuojami pagal Priemonę;

(56)

Reglamente (ES) 2021/1060 yra nustatyta Priemonei skirta išankstinio finansavimo sistema, o šiame reglamente nustatyta konkreti išankstinio finansavimo norma. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų galima greitai reaguoti į ekstremalias situacijas, tikslinga nustatyti konkrečią išankstinio finansavimo normą pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Išankstinio finansavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės narės turėtų priemonių teikti paramą naudos gavėjams nuo pat jų programos įgyvendinimo pradžios;

(57)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl pasirenkant turėtų būti svarstoma galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(58)

(59)

siekiant kuo geriau pasinaudoti vieno bendro audito principu, tikslinga nustatyti konkrečias projektų kontrolės ir audito taisykles, kai naudos gavėjos yra tarptautinės organizacijos, kurių vidaus kontrolės sistemas yra teigiamai įvertinusi Komisija. Tokių projektų atveju vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę apriboti savo valdymo patikrinimus, jei naudos gavėjas laiku pateikia visus būtinus duomenis ir informaciją apie projekto vykdymo pažangą ir pagrindinių išlaidų tinkamumą finansuoti. Be to, kai tokios tarptautinės organizacijos įgyvendinamas projektas yra audito imties dalis, audito institucija turėtų turėti galimybę vykdyti savo darbą pagal 4400-ąjį tarptautinio susijusių paslaugų standarto (ISRS) „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijos“ principus;

(60)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (32) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (33), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (34) bei (ES) 2017/1939 (35) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (36), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų visapusiškai bendradarbiauti ir teikti visą reikalingą pagalbą Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms, kiek tai susiję su Sąjungos finansinių interesų apsauga;

(61)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklės, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(62)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (37) užjūrio šalyse arba teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Priemonės taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(63)

pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų atsižvelgiama į atokiausiuose regionuose kylančias grėsmes. Tos valstybės narės turėtų būti remiamos iš Priemonės lėšų suteikiant tinkamų išteklių, atitinkamai padėti atokiausiems regionams;

(64)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (38) 22 ir 23 punktais, Priemonė turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reglamentavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Priemonės poveikis vietoje. Norint įvertinti naudojant Priemonę pasiektus rezultatus, reikėtų nustatyti su kiekvienu Priemonės konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes. Tie rodikliai turėtų apimti kokybinius ir kiekybinius rodiklius;

(65)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (39), ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % visų daugiametės finansinės programos išlaidų sudarytų išlaidos klimato srities tikslų integravimui, o pastangas siekiant užmojo, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5 % biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa. Pagal Priemonę turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (40) 17 straipsnyje;

(66)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 (41) ir bet kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui taikytinas aktas turėtų būti toliau taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Priemonės lėšomis remiamoms programoms ir projektams. Kadangi Reglamento (ES) Nr. 514/2014 įgyvendinimo laikotarpis sutampa su programavimo laikotarpiu, kuriam taikomas šis reglamentas, siekiant užtikrinti tam tikrų tuo reglamentu patvirtintų projektų įgyvendinimo tęstinumą, turėtų būti nustatytos nuostatos dėl projektų vykdymo etapais. Kiekvienas atskiras projekto etapas turėtų būti įgyvendinamas laikantis programavimo laikotarpio, kuriuo projektui teikiamas finansavimas, taisyklių;

(67)

pasitelkdamos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti Priemonės įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 ir šio reglamento nuostatas. Nuo 2023 m. valstybės narės turėtų teikti Komisijai paskutinių ataskaitinių metų metines veiklos rezultatų ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikta informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant valstybių narių programas. Valstybės narės Komisijai taip pat turėtų teikti tų ataskaitų santraukas. Komisija tas santraukas turėtų išversti į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas ir viešai jas paskelbti savo interneto svetainėje kartu su nuorodomis į valstybių narių interneto svetaines, nurodytas Reglamente (ES) 2021/1060;

(68)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl III priedo veiksmų sąrašo, dėl veiksmų, kurie atitinka didesnių bendro finansavimo normų reikalavimus pagal IV priedą sąrašo, dėl veiklos paramos pagal VII priedą ir dėl tolesnio stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtojimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(69)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (42). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma siekiant priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma dėl pareigų teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su išsamios informacijos teikimo Komisijai tvarkos dėl programavimo ir ataskaitų teikimo, atsižvelgiant į grynai techninį jų pobūdį. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, susijusius su sprendimų suteikti šiame reglamente numatytą pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju priėmimu, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tokios pagalbos pobūdžiu ir paskirtimi, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(70)

valstybės narės dalyvavimas taikant Priemonę neturėtų sutapti su jos dalyvavimu taikant laikiną finansinę Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms naudos gavėjoms padedama finansuoti, be kita ko, veiksmus, vykdomus prie naujų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti;

(71)

(72)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (43), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (44) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytas sritis;

(73)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (45), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (46) 3 straipsniu;

(74)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip tai suprantama Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (47), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (48) 3 straipsniu;

(75)

siekiant nustatyti šalių, dalyvaujančių įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis dalyvavimo Priemonėje būdus ir išsamią tvarką, turėtų būti sudaryti papildomi Sąjungos ir tų šalių susitarimai, laikantis jų atitinkamų asociacijos susitarimų susijusių sąlygų. Tokie susitarimai turėtų būti laikomi tarptautiniais susitarimais, kaip tai suprantama SESV 218 straipsnyje. Siekiant kuo labiau sutrumpinti galimai susidarysiantį laiko tarpą nuo momento, kai Priemonė taps privaloma atitinkamai šaliai, ir susitarimo įsigaliojimo momento, tikslinga pradėti derybas dėl tokių susitarimų kuo greičiau, kai atitinkama šalis bus pranešusi Tarybai ir Komisijai apie jos sprendimą priimti Priemonės turinį ir jį įgyvendinti savo vidaus teisės sistemoje. Tokių susitarimų sudarymo procedūra turėtų įvykti po to, kai atitinkama šalis bus raštu informavusi, kad įvykdyti visi jos vidaus reikalavimai;

(76)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to Protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turėtų nuspręsti, ar šį reglamentą įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(77)	šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (49). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(78)	tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 taikymo trukme;

(79)	siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. nustatoma sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė (toliau – Priemonė), kuri įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – Fondas).

Šiuo reglamentu kartu su Reglamentu (ES) 2021/1077 įsteigiamas Fondas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Šiame reglamente nustatomi Priemonės politikos tikslai, konkretūs Priemonės tikslai ir Priemonės tiems konkretiems tikslams įgyvendinti, biudžetas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	sienos perėjimo punktas – sienos perėjimo punktas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 8 punkte;

2)	Europos integruotas sienų valdymas – Europos integruotas sienų valdymas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1896 3 straipsnyje;

3)	išorės sienos – išorės sienos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 2 punkte, ir vidaus sienos, kurių kontrolė dar nepanaikinta;

4)	išorės sienos ruožas – išorės sienos ruožas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1896 2 straipsnio 11 punkte;

5)	migrantų antplūdžio vieta – migrantų antplūdžio vieta, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1896 2 straipsnio 23 punkte;

vidaus sienos, kurių kontrolė dar nepanaikinta, –

a)	bendra valstybės narės, kuri įgyvendina visą Šengeno acquis, ir valstybės narės, kuri privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktą, tačiau kuriai dar neįsigaliojo atitinkamas Tarybos sprendimas, kuriuo jai leidžiama taikyti visą tą acquis, siena;

b)	bendra dviejų valstybių narių, kurios privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal atitinkamus savo stojimo aktus, tačiau kurioms dar neįsigaliojo atitinkamas Tarybos sprendimas, kuriuo joms leidžiama taikyti visą tą acquis, siena;

ekstremalioji situacija – situacija, kilusi dėl netikėto ir ypač didelio spaudimo, kurio metu daug ar neproporcingai daug trečiųjų valstybių piliečių kirto, kerta arba gali kirsti vienos arba daugiau valstybių narių išorės sienas arba kurio metu prie vienos arba daugiau valstybių narių išorės sienų, prie kurių daromas reikšmingas poveikis sienų saugumui, įvyksta incidentai, susiję su nelegalia imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, tokiu mastu, kad dėl tų incidentų kyla grėsmė Šengeno erdvės veikimui, arba bet kokia kita situacija, kurios atžvilgiu tinkamai pagrįsta, kad prie išorės sienų būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, laikantis Priemonės tikslų;

8)	konkretūs veiksmai – tai Priemonės tikslus atitinkantys tarpvalstybiniai arba nacionaliniai projektai, suteikiantys Sąjungos pridėtinę vertę, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai;

9)	Veiklos parama – dalis valstybės narės asignavimo, kuris gali būti naudojamas kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduočių ir paslaugų, kurios yra viešoji paslauga Sąjungai, įvykdymą ir suteikimą;

10)	Sąjungos veiksmai – tai tarpvalstybiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, įgyvendinami vadovaujantis Priemonės tikslais.

3 straipsnis

Priemonės tikslai

1. Priemonės, kuri įtraukta į Fondą, politikos tikslas – užtikrinti tvirtą ir veiksmingą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, taip padedant užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą Sąjungoje, kartu išlaikant laisvą asmenų judėjimą joje, ir visapusiškai laikantis atitinkamos Sąjungos acquis ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautinius dokumentus, kurių šalys jos yra.

2. Siekiant 1 dalyje nustatyto politikos tikslo, Priemone prisidedama prie šių konkrečių tikslų:

remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsako Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią nelegaliai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir juos nustatyti, taip pat veiksmingai valdyti migracijos srautus;

b)	remti bendrą vizų politiką siekiant užtikrinti suderintą požiūrį į vizų išdavimą ir palengvinti teisėtą keliavimą, kartu padedant užkirsti kelią migracijos ir saugumo rizikai.

3. Siekiant 2 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, Priemonė įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

4 straipsnis

Nediskriminavimas ir pagarba pagrindinėms teisėms

Pagal Priemonę finansuojami veiksmai įgyvendinami visapusiškai laikantis teisių ir principų, įtvirtintų Sąjungos acquis ir Chartijoje, ir su pagrindinėmis teisėmis susijusių Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi nediskriminavimo ir negrąžinimo principų.

5 straipsnis

Paramos aprėptis

1. Siekiant jos tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių, Priemone visų pirma remiami III priede išvardyti veiksmai.

Siekiant reaguoti į nenumatytas ar naujas aplinkybes, Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priede pateiktas veiksmų sąrašas, kad būtų įtraukti nauji veiksmai.

2. Siekiant įgyvendinti jos tikslus, Priemone, laikantis Sąjungos prioritetų, kai tikslinga, gali būti remiami trečiosiose valstybėse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai, kaip nurodyta III priede, vadovaujantis 20 straipsniu.

a)	būtų vykdomi užtikrinant sinergiją ir suderinamumą su kitais veiksmais už Sąjungos ribų, kurie remiami kitomis Sąjungos priemonėmis;

b)	būtų suderinami su Sąjungos išorės politika, jais būtų laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir jie būtų suderinami su konkrečiam regionui ar valstybei taikomais strateginio programavimo dokumentais;

c)	būtų sutelkti į priemones, kurios nėra orientuotos į vystymąsi, ir

d)	jais būtų paisoma Sąjungos vidaus politikos sričių interesų ir jie derėtų su Sąjungoje vykdoma veikla.

4. Toliau nurodyti veiksmai nėra tinkami finansuoti:

a)	III priedo 1 dalies a punkte nurodyti veiksmai prie tų vidaus sienų, kurių kontrolė dar nepanaikinta;

b)	veiksmai, susiję su laikinai taikomu vidaus sienų kontrolės atnaujinimu, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 1 punkte;

c)	veiksmai, kurių pagrindinis tikslas – muitinis tikrinimas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, ekstremaliosios situacijos atveju pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmai gali būti laikomi tinkamais finansuoti.

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

6 straipsnis

Bendrieji principai

1. Pagal Priemonę teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti Sąjungos pridėtinę vertę siekiant Priemonės tikslų.

2. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal Priemonę ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų pagal kitas Sąjungos priemones teikiamą paramą.

3. Priemonės veikla įgyvendinama taikant tiesioginį, pasidalijamąjį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktus.

7 straipsnis

Biudžetas

1. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Priemonės veiklos įgyvendinimo finansinis paketas yra 5 241 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2. Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 5 straipsnyje numatytą su programa susijusį koregavimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma padidinama papildomu 1 000 000 000 EUR asignavimu 2018 m. palyginamomis kainomis, kaip nurodyta to reglamento II priede.

3. Finansinis paketas naudojamas taip:

a)	3 668 000 000 EUR skiriama valstybių narių programoms, iš šios sumos 200 568 000 EUR skiriama 17 straipsnyje nurodytai specialiai tranzito programai;

b)	1 573 000 000 EUR skiriama 8 straipsnyje nurodytai teminei priemonei.

4. 2 dalyje nurodyti papildomi asignavimai skiriami 8 straipsnyje nurodytai teminei priemonei.

5. Komisijos iniciatyva ne daugiau kaip 0,52 % finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsnyje, susijusiai su Priemonės veiklos įgyvendinimu.

6. Laikantis šalių, dalyvaujančių įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, atitinkamų asociacijos susitarimų susijusių nuostatų, sudaromi susitarimai, kuriais nustatomi jų dalyvavimo Priemonės veikloje pobūdis ir būdai. Kuo greičiau, kai atitinkama šalis bus pranešusi vadovaujantis atitinkamu asociacijos susitarimu apie savo sprendimą priimti Priemonės turinį ir jį įgyvendinti savo vidaus teisės sistemoje, Komisija pateikia Tarybai rekomendaciją pradėti derybas pagal SESV 218 straipsnio 3 dalį dėl tų susitarimų. Gavusi rekomendaciją, Taryba nedelsdama priima sprendimą, ar suteikti įgaliojimus pradėti tas derybas. Tų šalių finansiniais įnašais papildomi iš 1 dalyje nurodyto finansinio paketo skiriami bendri ištekliai.

7. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 26 straipsniu, ne daugiau kaip 5 % pradinių asignavimų valstybei narei iš bet kurio fondo pagal tą reglamentą, taikant pasidalijamąjį valdymą, tos valstybės narės prašymu gali būti perkelta Priemonei, kuriai taikomas tiesioginis arba netiesioginis valdymas. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1. 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta suma skirstoma lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Atsižvelgiant į priemonės vidinį pobūdį, teminė priemonė visų pirma turi būti skirta Sąjungos vidaus politikai, vadovaujantis 3 straipsnio 2 dalyje nustatytais konkrečiais tikslais.

Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims, kurios yra šios:

a)	konkretūs veiksmai;

b)	Sąjungos veiksmai; ir

c)	pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsnyje, taip pat remiama iš šio reglamento 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos sumos.

2. Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia didelę Sąjungos pridėtinę vertę arba yra naudojamas siekiant reaguoti į neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į sutartus Sąjungos prioritetus, kaip numatyta II priede, be kita ko, siekiant apsaugoti išorės sienas ir užkirsti kelią tarpvalstybiniam nusikalstamumui prie išorės sienų, visų pirma neteisėtam migrantų gabenimui, prekybai žmonėmis, neteisėtai imigracijai, ir jį nustatyti, taip pat veiksmingai valdyti migracijos srautus ir remti bendrą vizų politiką.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytu finansavimu, išskyrus lėšas, naudojamas pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal 25 straipsnį, remiami tik III priede išvardinti veiksmai.

3. Komisija bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atitinkamais tinklais, visų pirma siekdama parengti ir įvertinti darbo programas dėl pagal Priemonę finansuojamų Sąjungos veiksmų.

4. Kai finansavimas pagal teminę priemonę valstybėms narėms teikiamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, Komisija užtikrina, kad nebūtų atrenkami projektai, dėl kurių Komisija priėmė pagrįstą nuomonę, susijusią su pažeidimo nagrinėjimo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, kuri kelia abejonių dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo arba projektų vykdymo.

5. Reglamento (ES) 2021/1060 23 straipsnio ir 24 straipsnio 2 dalies tikslais, kai finansavimas pagal teminę priemonę įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, atitinkama valstybė narė užtikrina, o Komisija įvertina, ar dėl numatytų veiksmų nėra priimta Komisijos pagrįsta nuomonė, susijusi su pažeidimo nagrinėjimo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, kuri kelia abejonių dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo arba veiksmų vykdymo, o Komisija atlieka atitinkamą vertinimą.

6. Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei.

7. Komisija įgyvendinimo aktais priima Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytus teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus, kuriuose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai sudedamajai daliai skiriamos sumos, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Finansavimo sprendimai gali būti metiniai arba daugiamečiai ir gali būti skirti vienai ar daugiau šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos teminės priemonės sudedamosioms dalims. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 32 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8. Komisija užtikrina, kad ištekliai 3 straipsnio 2 dalyje nustatytiems konkretiems tikslams būtų paskirstyti teisingai ir skaidriai. Komisija teikia ataskaitas dėl teminės priemonės naudojimo ir jos lėšų paskirstymo jos sudedamosioms dalims, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, be kita ko, dėl paramos, teikiamos 21 straipsnyje nurodytiems trečiosiose valstybėse vykdomiems veiksmams arba su jomis susijusiems veiksmams Sąjungos veiksmų sistemoje.

9. Priėmusi finansavimo sprendimą, kaip nurodyta 7 dalyje, Komisija gali atitinkamai iš dalies pakeisti valstybių narių programas.

2 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą

9 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skirsnis taikomas 7 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai sumai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti tvarkomi taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 8 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą finansavimo sprendimą.

2. Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) 2021/1060.

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1. 7 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta suma valstybių narių programoms preliminariai paskirstoma taip:

a)	3 057 000 000 EUR – laikantis I priedo;

b)	611 000 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų koregavimui.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta suma paskirstoma ne visiškai, likusi suma gali būti pridėta prie 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos sumos.

11 straipsnis

Išankstinis finansavimo normos

1. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 90 straipsnio 4 dalimi, Priemonės išankstinio finansavimo suma išmokama metinėmis dalimis anksčiau nei kiekvienų metų liepos 1 d., jei turima lėšų, šia tvarka:

a)	2021 m.: 4 %;

b)	2022 m.: 3 %;

c)	2023 m.: 5 %;

d)	2024 m.: 5 %;

e)	2025 m.: 5 %;

f)	2026 m.: 5 %.

2. Jei valstybės narės programa priimama po 2021 m. liepos 1 d., dalys už ankstesnius metus nei jos priėmimo metai, išmokamos jos priėmimo metais.

12 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1. Sąjungos biudžeto įnašas neviršija 75 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 90 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su projektais, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 90 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, kuriomis galima finansuoti veiklos paramą, įskaitant 17 straipsnyje nurodytą specialią tranzito programą.

5. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų pagal Reglamento (ES) 2018/1240 85 straipsnio 2 arba 3 dalį.

6. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

7. Valstybių narių iniciatyva Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su technine parama, neviršijant Reglamento (ES) 2021/1060 36 straipsnio 5 dalies b punkto vi papunktyje nustatytų ribų.

8. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama valstybės narės programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia paramos, Priemone teikiamos 1–7 dalyse nurodytų veiksmų, kuriuos apima įnašas, rūšių, suma.

9. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama valstybės narės programa, kiekvienos veiksmų rūšies atžvilgiu nustatoma, ar konkreti bendro finansavimo norma taikoma:

a)	visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, arba

b)	tik viešajam įnašui.

13 straipsnis

Valstybių narių programos

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos programoje nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais sienų valdymo ir vizų politikos srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius iššūkius, taip pat kad jie visiškai atitiktų atitinkamą Sąjungos acquis ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kurių šalys jos yra. Apibrėždamos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad jų programose būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išvardintas įgyvendinimo priemones.

Atsižvelgiant į Priemonės vidinį pobūdį, valstybių narių programos visų pirma turi būti skirtos Sąjungos vidaus politikai, vadovaujantis šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytais konkrečiais tikslais.

Komisija įvertina valstybių narių programas pagal Reglamento (ES) 2021/1060 23 straipsnį.

2. Neviršijant pagal 10 straipsnio 1 dalį skirtų išteklių ir nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, kiekviena valstybė narė savo programoje ne mažiau kaip 10 % lėšų skiria 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytam konkrečiam tikslui.

3. Valstybė narė gali skirti mažiau nei 2 dalyje nurodytas minimalus procentinis dydis, tik tais atvejais, kai ji savo programoje pateikia išsamų paaiškinimą, kodėl to lygio nesiekiančių išteklių skyrimas netrukdytų pasiekti atitinkamo tikslo.

4. Komisija užtikrina, kad rengiant valstybių narių programas ankstyvuoju etapu ir laiku būtų atsižvelgta į atitinkamų decentralizuotų agentūrų, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, eu-LISA ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, įsteigtos Tarybos sprendimu (EB) Nr. 168/2007 (50), žinias ir ekspertinę patirtį, kiek tai susiję su jų kompetencijos sritimis.

5. Komisija konsultuojasi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra dėl veiksmų, kuriems teikiama veiklos parama, kad būtų užtikrintas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir valstybių narių veiksmų sienų valdymo srityje nuoseklumas ir papildomumas, siekiant išvengti dvigubo finansavimo ir užtikrinti išlaidų veiksmingumą. Prireikus Komisija konsultuojasi su eu-LISA dėl veiksmų, kuriems teikiama veiklos parama, kurių atveju eu-LISA pagal savo įgaliojimus turi ypatingų ekspertinių žinių.

6. Komisija gali, kai tinkama, į 5 skirsnyje nurodytas stebėsenos ir vertinimo užduotis įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras, įskaitant 4 dalyje nurodytas agentūras, visų pirma siekdama užtikrinti, kad vykdomi veiksmai, kuriuos įgyvendinant pagal Priemonę teikiama parama, atitiktų atitinkamą Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus.

7. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 priėmus rekomendacijas, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, ir pateikus rekomendacijas atliekant pažeidžiamumo vertinimus pagal Reglamentą (ES) 2019/1896, atitinkama valstybė narė kartu su Komisija išnagrinėja, kaip naudojant pagal Priemonę teikiamą paramą tinkamiausia įgyvendinti tas rekomendacijas.

8. Kai aktualu, Komisija įtraukia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą į nagrinėjimo, kaip naudojant pagal Priemonę teikiamą paramą tinkamiausia įgyvendinti 7 dalyje nurodytas rekomendacijas, procesą. Tame kontekste Komisija, kai aktualu, gali remtis kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų ekspertinėmis žiniomis konkrečiais klausimais, priklausančiais jų kompetencijos sritims.

9. Įgyvendindama 7 dalį atitinkama valstybė narė nustato, kad priemonių, kuriomis pašalinami bet kokie nustatyti trūkumai, visų pirma priemonių, kuriomis pašalinami dideli trūkumai ir imamasi veiksmų dėl reikalavimų nesilaikymo vertinimų, įgyvendinimas yra jos programos prioritetas.

10. Prireikus atitinkama valstybės narės programa iš dalies pakeičiama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 24 straipsnį, kad būtų atsižvelgta į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas rekomendacijas.

11. Bendradarbiaudama ir pasikonsultavusi su Komisija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgiant į Agentūros kompetencijos sritis, atitinkama valstybė narė gali perskirstyti išteklius pagal savo programą, įskaitant veiklos paramai programoje numatytus išteklius, siekdama atsižvelgti 7 dalyje nurodytas rekomendacijas, jei tos rekomendacijos turi finansinių padarinių.

12. Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti projektą su trečiąja valstybe arba trečiojoje valstybėje naudojant pagal Priemonę teikiamą paramą, prieš patvirtindama projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija.

13. Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti veiksmą su trečiąja valstybe, trečiojoje valstybėje arba trečiosios valstybės atžvilgiu, susijusius su neteisėto sienos kirtimo stebėjimu, nustatymu bei prevencija ir neteisėtai sienas kirtusių asmenų identifikavimu, sekimu ir sulaikymu, siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, vykdyti jų prevenciją ir kovoti su jais arba siekiant prisidėti prie migrantų apsaugos ir jų gyvybių gelbėjimo, naudojant pagal Priemonę teikiamą paramą, ta valstybė narė užtikrina, kad Komisijai pagal Reglamento (ES) 2019/1896 76 straipsnio 3 dalį būtų pranešta apie visus dvišalius ar daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus, sudarytus su ta trečiąja šalimi.

14. Kiek tai susiję su įranga, įskaitant transporto priemones, ir IRT sistemas, kurios būtinos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolei, įskaitant paieškos ir gelbėjimo operacijas, vykdyti ir kurios įsigyjamos naudojant pagal Priemonę teikiamą paramą:

a)	valstybės narės užtikrina, kad pradedant įrangos ir IRT sistemų, kurios turi būti plėtojamos naudojant pagal Priemonę teikiamą paramą, įsigijimo procedūras būtų laikomasi pagal Reglamento (ES) 2019/1896 16 ir 64 straipsnius nustatytų standartų.

visa valstybių narių įsigyta didelio masto operacinė sienų valdymo įranga, pavyzdžiui, oro ir jūrų transporto priemonės ir stebėjimo įranga, užregistruojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve, kad ta įranga būtų galima pasinaudoti laikantis Reglamento (ES) 2019/1896 64 straipsnio 9 dalies;

c)	jos gali būti papildomai naudojamos šiose papildomose srityse: muitinio tikrinimo, daugiatikslių jūrinių operacijų srityse ir siekiant įgyvendinti Vidaus saugumo fondo ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslus.

siekdamos remti suderintą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumų plėtojimo planavimą ir galimą bendrų viešųjų pirkimų naudojimą, valstybės narės, vykdydamos ataskaitų teikimo reikalavimus pagal 29 straipsnį, praneša Komisijai apie esamus daugiamečius įrangos, kurią numatoma įsigyti pagal Priemonę, planus. Komisija perduoda tą informaciją Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta įranga ir IRT sistemos laikomos atitinkančiomis finansinės paramos pagal Priemonę reikalavimus tik tuo atveju, jei pirmos pastraipos a punkto reikalavimas yra įvykdytas.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais, įranga ir IRT sistemos turi išlikti naudotinos ir dislokuotinos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolės veiklai vykdyti. Įrangos naudojimas minėtose papildomose pirmos pastraipos c punkte nurodytose srityse turi neviršyti 30 % viso tos įrangos naudojimo laikotarpio. Pirmos pastraipos c punkto tikslais sukurtomis IRT sistemomis duomenis ir paslaugas teikiami sienų valdymo sistemoms nacionaliniu arba ES lygmeniu. Pagal pirmos pastraipos c punktą valstybės narės savo metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje praneša Komisijai apie tokį daugiatikslės įrangos ir IRT sistemų daugkartinį naudojimą ir jų dislokavimo vietą;

15. Kai valstybės narės įgyvendina veiksmus pagal Priemonę, jos ypač daug dėmesio skiria savo tarptautiniams įsipareigojimams dėl paieškos ir gelbėjimo operacijų jūroje. 14 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyta įranga ir sistemos gali būti naudojamos sprendžiant klausimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijų situacijomis, kurios galėtų susidaryti vykdant sienų stebėjimo operacijas jūroje.

16. Sienų valdymo srities mokymai, rengiami naudojant pagal Priemonę teikiamą paramą, grindžiami atitinkamais suderintais sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms taikomais Europos švietimo ir bendrojo mokymo standartais, kurių kokybė yra užtikrinta, visų pirma Reglamento (ES) 2019/1896 62 straipsnio 6 dalyje nurodyta bendrąja pagrindine mokymo programa.

17. Valstybės narės savo programose visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus. Siekiant reaguoti į nenumatytas ar naujas aplinkybes ir užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priede numatytas veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo normų reikalavimus, sąrašas.

18. Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 22 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas šio reglamento VI priedo 1 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais ir apima preliminarų programų išteklių suskirstymą pagal kiekvieno konkretaus tikslo intervencinių veiksmų rūšis, kaip tai nustatyta šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

14 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1. 2024 m. Komisija atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 1 dalies c punkte ir 2–10 dalyse nurodytus kriterijus. Šis asignavimas grindžiamas aktualiausiais turimais statistiniais duomenimis, susijusiais su I priedo 1 dalies c punkte ir 2–10 dalyse nurodytais kriterijais. Finansavimas teikiamas nuo 2025 m. sausio 1 d.

2. Jei mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) 2021/1060 91 straipsnį, negauta dėl bent 10 % pirminio programos asignavimo, nurodyto šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą savo programai, nurodytai šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punkte.

3. Nuo 2025 m. sausio 1 d. skirdama lėšas pagal šio reglamento 8 straipsnyje nurodytą teminę priemonę Komisija atsižvelgia į valstybių narių pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, nurodytų Reglamento (ES) 2021/1060 16 straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus.

15 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1. Be asignavimų, pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybė narė gali gauti papildomą finansavimą konkretiems veiksmams, jei vėliau jos programoje numatoma šį finansavimą skirti ir jei jis naudojamas siekiant padėti įgyvendinti Priemonės tikslus.

16 straipsnis

Veiklos parama

1. Valstybė narė gali ne daugiau kaip 33 % iš jos programai pagal Priemonę skirtos sumos panaudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduočių ir paslaugų, kurios yra viešoji paslauga Sąjungai, vykdymą ir suteikimą, finansuoti.

2. Naudodama veiklos paramą valstybė narė laikosi atitinkamos Sąjungos acquis.

3. Valstybė narė savo programoje ir 29 straipsnyje nurodytose metinėse veiklos rezultatų ataskaitose paaiškina, kaip veiklos paramos naudojimas prisidės prie Priemonės tikslų įgyvendinimo. Prieš patvirtindama valstybės narės programą, Komisija, pasikonsultavusi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir, kai tinkama, su eu-LISA, atsižvelgiant į agentūrų kompetenciją pagal 13 straipsnio 4 dalį, ir remdamasi tų valstybių narių pateikta informacija ir, kai aktualu, informacija, gauta atsižvelgiant į Šengeno vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus, įskaitant rekomendacijas, pateiktas atlikus Šengeno vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus, įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios naudoti veiklos paramą.

4. Nedarant poveikio 5 straipsnio 4 dalies c punktui, veiklos parama daugiausia skiriama VII priede nustatytiems tinkamiems finansuoti veiksmams.

5. Siekiant reaguoti į nenumatytas ar naujas aplinkybes ar užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priede numatytas veiksmų, kuriems gali būti teikiama veiklos parama, sąrašas.

17 straipsnis

Veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti

1. Pagal Priemonę yra teikiama parama negautiems išduotų tranzito vizų mokesčiams ir papildomoms išlaidoms, patirtoms įgyvendinant supaprastinto tranzito sistemą pagal reglamentus (EB) Nr. 693/2003 ir (EB) Nr. 694/2003, padengti.

2. Pagal 7 straipsnio 3 dalies a punktą Lietuvai specialios tranzito programos tikslais skirti ištekliai suteikiami kaip papildoma veiklos parama Lietuvai, be kita ko, investicijoms į infrastruktūrą, atsižvelgiant į išlaidas, kurioms jos programoje galima teikti veiklos paramą, nurodytą VII priede.

3. Nukrypstant nuo 16 straipsnio 1 dalies, be 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos, veiklos paramai finansuoti Lietuva gali papildomai naudoti sumą, kuri jai skirta pagal 7 straipsnio 3 dalies a punktą.

4. Komisija ir Lietuva peržiūri šio straipsnio taikymą, jei įvyksta pokyčių, darančių poveikį specialios tranzito programos egzistavimui arba veikimui.

5. Atsižvelgiant į pagrįstą Lietuvos prašymą, 7 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyti specialiai tranzito programai skirti ištekliai peržiūrimi, o prireikus – patikslinami prieš priimant 8 straipsnyje nurodytai teminei priemonei skirtą paskutinę darbo programą, neviršijant 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų biudžeto išteklių, pasitelkiant 8 straipsnyje nurodytą teminę priemonę.

18 straipsnis

Tarptautinių organizacijų vykdoma projektų valdymo patikrinimai ir auditai

1. Šis straipsnis taikomas tarptautinėms organizacijoms arba jų agentūroms, kaip nurodyta Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktyje, kurių sistemas, taisykles ir procedūras pagal to reglamento 154 straipsnio 4 ir 7 dalis Komisija teigiamai įvertino, siekiant netiesiogiai įgyvendinti Sąjungos biudžeto lėšomis finansuojamas dotacijas (toliau – tarptautinės organizacijos).

2. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/1060 83 straipsnio pirmos pastraipos a punktui ir Finansinio reglamento 129 straipsniui, tais atvejais, kai tarptautinė organizacija yra naudos gavėja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 9 punkte, vadovaujančioji institucija neprivalo atlikti Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų valdymo patikrinimų, jeigu tarptautinė organizacija pateikia vadovaujančiajai institucijai Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus dokumentus.

4. Be to, kai išlaidos turi būti atlygintos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 53 straipsnio 1 dalies a punktą, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad:

a)	sąskaitos faktūros ir įrodymai, patvirtinantys, kad naudos gavėjas jas apmokėjo, buvo patikrinti;

b)	apskaitos įrašai arba apskaitos kodai, kuriuos naudos gavėjas tvarko sandorių, susijusių su vadovaujančiajai institucijai deklaruotomis išlaidomis, tikslais, buvo patikrinti.

5. Kai išlaidos turi būti atlygintos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 53 straipsnio 1 dalies b, c ar d punktus, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad išlaidų kompensavimo sąlygos yra įvykdytos.

6. Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodyti dokumentai pateikiami vadovaujančiajai institucijai kartu su kiekvienu naudos gavėjo pateiktu mokėjimo prašymu.

7. Naudos gavėjas kasmet ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia vadovaujančiajai institucijai ataskaitas. Ataskaitos pateikiamos kartu su nepriklausomos audito įstaigos nuomone, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai ir yra ekonomiškai efektyvios ir ar pagrindiniai sandoriai yra teisėti ir tvarkingi. Toje nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl tarptautinės organizacijos pateiktų valdymo pareiškimų teiginių, įskaitant informaciją apie įtarimus dėl sukčiavimo. Ta nuomone suteikiamas patikinimas, kad išlaidos, įtrauktos į mokėjimo prašymus, kuriuos tarptautinė organizacija pateikė vadovaujančiajai institucijai, yra teisėtos ir tvarkingos.

8. Nedarant poveikio esamoms galimybėms atlikti tolesnius auditus, kaip nurodyta Finansinio reglamento 127 straipsnyje, vadovaujančioji institucija parengia Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nurodytą valdymo pareiškimą. Vadovaujančioji institucija tai daro remdamasi dokumentais, kuriuo pateikė tarptautinė organizacija, pagal šio straipsnio 2–5 ir 7 dalis, o ne remdamasi to Reglamento 74 straipsnio 1 dalyje nurodytais valdymo patikrinimais.

9. Į dokumentą, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) 2021/1060 73 straipsnio 3 dalyje nurodytos paramos sąlygos, įtraukiami šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

10. 2 dalis netaikoma ir todėl vadovaujančiosios institucijos reikalaujama atlikti valdymo patikrinimus, tais atvejais, kai:

a)	ta vadovaujančioji institucija nustato konkrečią pažeidimo riziką arba sukčiavimo požymį, susijusius su tarptautinės organizacijos inicijuotu arba įgyvendinamu projektu;

b)	tarptautinė organizacija nepateikia tai vadovaujančiajai institucijai 2–5 ir 7 dalyse nurodytų dokumentų, arba

c)	2–5 ir 7 dalyse nurodyti ir tarptautinės organizacijos pateikti dokumentai yra neišsamūs.

11. Jei projektas, kuriame tarptautinė organizacija yra paramos gavėja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 9 punkte, yra imties dalis, kaip nurodyta to reglamento 79 straipsnyje, audito institucija savo darbą gali vykdyti remdamasi sandorių, susijusių su tuo projektu, daline imtimi. Jeigu dalinėje imtyje randama klaidų, audito institucija, jei aktualu, gali paprašyti tarptautinės organizacijos auditoriaus įvertinti visą to projekto klaidų aprėptį ir bendrą klaidų vertę.

3 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą

19 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį teikiamą paramą Komisija įgyvendina arba tiesiogiai, pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, arba netiesiogiai, pagal tos pastraipos c punktą.

20 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimus atitinka šie subjektai:

teisės subjektai, įsisteigę:

i)	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)	darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje, laikantis 3 dalyje nustatytų sąlygų;

b)	teisės subjektai, įsteigti pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija, svarbi siekiant Priemonės tikslų.

2. Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimų.

3. Subjektai, kaip nurodyta 1 dalies a punkto ii papunktyje, dalyvauja kaip konsorciumo, kurį sudaro bent du nepriklausomi subjektai, iš kurių bent vienas yra įsisteigęs valstybėje narėje, dalis.

Subjektai, kurie dalyvauja kaip šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto konsorciumo dalis, užtikrina, kad veiksmai, kuriuose jie dalyvauja, atitiktų Chartijoje įtvirtintus principus ir padėtų pasiekti Priemonės tikslus.

21 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1. Komisijos iniciatyva Priemonės lėšos gali būti naudojamos Sąjungos veiksmams, susijusiems su Priemonės tikslais, finansuoti pagal III priedą.

2. Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijomis, apdovanojimais ir viešaisiais pirkimais.

3. Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

4. Finansinio reglamento 150 straipsnyje nurodyto vertinimo komiteto, kuriam pavesta vertinti pasiūlymus, nariais gali būti išorės ekspertai.

22 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsniu, pagal Priemonę gali būti remiama Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinama techninė parama, taikant 100 % finansavimo normą.

23 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, įskaitant kitus nei Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų įgaliotus asmenis ar subjektus, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

24 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Sąjungos finansavimo matomumas turi būti užtikrinamas ir tokia informacija turi būti teikiama, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai tokios informacijos neįmanoma arba netikslinga skelbti viešai arba kai tokios informacijos atskleidimas ribojamas pagal teisę, visų pirma dėl saugumo, viešosios tvarkos, nusikalstamų veikų tyrimų arba asmens duomenų apsaugos priežasčių. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą, Sąjungos lėšų gavėjai, viešai informuodami apie atitinkamą veiksmą, turi nurodyti to finansavimo kilmę ir naudoti Sąjungos emblemą.

2. Kad informacija pasiektų kuo didesnę visuomenės dalį, Komisija vykdo su Priemone, Priemonės veiksmais bei pasiektais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus.

Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su Priemonės tikslais.

3. Komisija skelbia 8 straipsnyje nurodytas teminės priemonės darbo programas. Taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą teikiamos paramos atveju Komisija skelbia Finansinio reglamento 38 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją viešai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai tą informaciją atnaujina. Ta informacija skelbiama atviruoju kompiuterio skaitomu formatu, kuriuo naudojantis galima rūšiuoti duomenis, atlikti jų paiešką, juos gauti ir palyginti.

4 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą

25 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1. Fondo lėšomis finansinė parama teikiama tenkinant skubius ir konkrečius poreikius tinkamai pagrįstų ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Reaguodama į tokias tinkamai pagrįstas ekstremaliąsias situacijas, Komisija gali suteikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju neviršydama turimų išteklių.

2. Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos.

3. Be asignavimų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybių narių programoms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu tokia parama atitinkamai numatoma valstybių narių programose. Tas finansavimas negali būti naudojamas kitiems valstybės narės programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama valstybės narės programą. Jei turima lėšų, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju išankstinis finansavimas gali siekti 95 % Sąjungos įnašo.

4. Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

6. Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju teikiama taip, kad būtų visapusiškai laikomasi tiek atitinkamos Sąjungos acquis, tiek Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų kylančių iš tarptautinių susitarimų, kuriuos jos yra pasirašiusios.

7. Komisija dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių ir siekdama užtikrinti, kad būtų laiku skirta išteklių pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, gali atskirai priimti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju finansavimo sprendimą, nurodytą Finansinio reglamento 110 straipsnyje, priimdama nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, laikydamasi 32 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. Toks aktas galioja ne ilgesnį nei 18 mėnesių laikotarpį.

26 straipsnis

Kaupiamasis ir alternatyvusis finansavimas

1. Veiksmui, kuriam buvo skirtas įnašas pagal Priemonę, taip pat gali būti skiriamas įnašas pagal kitą Sąjungos programą, įskaitant fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, jei įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

2. Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 73 straipsnio 4 dalį Europos regioninės plėtros fondas arba „Europos socialinio fondas +“ gali remti veiksmus, kuriems paskirtas pažangumo ženklas, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 45 punkte. Kad būtų paskirtas pažangumo ženklas, veiksmai turi atitikti visas šias sąlygas:

a)	jie buvo įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal Priemonę;

b)	jie atitinka minimaliuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus ir

c)	jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų.

5 SKIRSNIS

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

27 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

2. Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti tame priede išvardytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

3. Rodikliai, skirti Priemonės veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 metams nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 metams nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.

4. Komisija taip pat praneša, kaip 8 straipsnyje nurodyta teminės priemonė naudojama trečiosiose valstybėse vykdomiems arba su jomis susijusiems veiksmams remti ir kokia teminės priemonės dalis naudojama tokiems veiksmams remti.

5. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Komisija Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

6. Siekiant užtikrinti veiksmingą Priemonės veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, kai tai laikoma reikalinga, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną informaciją, sukūrimo. Visi VIII priedo pakeitimai taikomi tik projektams, atrinktiems po to pakeitimo įsigaliojimo.

28 straipsnis

Vertinimas

a)	Priemonės veiksmingumas, įskaitant pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, atsižvelgiant į visą jau turimą aktualią informaciją, visų pirma 29 straipsnyje nurodytas metines veiklos rezultatų ataskaitas ir VIII priede nustatytus produkto ir rezultato rodiklius;

b)	Priemonei skirtų išteklių ir jam įgyvendinti skirtų valdymo ir kontrolės priemonių naudojimo efektyvumas;

c)	II priede išvardintų įgyvendinimo priemonių tolesnis aktualumas ir tinkamumas;

d)	pagal Priemonę remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų koordinavimas, nuoseklumas ir papildomumas;

e)	pagal Priemonę įgyvendinamų veiksmų Sąjungos pridėtinė vertė.

Atliekant laikotarpio vidurio vertinimą atsižvelgiama į 2014–2020 m. laikotarpio išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonės, kuri yra Vidaus saugumo fondo dalis, poveikio retrospektyvinio vertinimo rezultatus.

2. Be Reglamento (ES) 2021/1060 45 straipsnio 2 dalyje numatytų aspektų, retrospektyvinis vertinimas apima šio straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus. Be to, įvertinamas Priemonės poveikis.

3. Laikotarpio vidurio ir retrospektyvinis vertinimas atliekami laiku, siekiant juos panaudoti sprendimų priėmimo procese, įskaitant, kai tikslinga, šio reglamento peržiūrą.

4. Komisija užtikrina, kad laikotarpių vidurio ir retrospektyvinio vertinimų informacija būtų skelbiama viešai, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai tokios informacijos atskleidimas yra ribojamas pagal teisę, visų pirma dėl priežasčių, susijusių su išorės sienų veikimu ar saugumu, užtikrinant Europos integruotą sienų valdymą, saugumą, viešąją tvarką, nusikalstamų veikų tyrimus ar asmens duomenų apsaugą.

5. Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus, ypač daug dėmesio skiria trečiųjų valstybių, trečiosiose valstybėse įgyvendintų arba su jomis susijusių veiksmų vertinimui pagal 5 straipsnį ir 13 straipsnio 12 bei 13 dalis.

2 Poskirsnis

Pasidalijamojo valdymo taisyklės

29 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

2. Metinėse veiklos rezultatų ataskaitose visų pirma pateikiama informacija apie:

a)	pažangą, padarytą įgyvendinant valstybės narės programą ir siekiant joje nustatytų tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis aktualiausiais duomenimis, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 42 straipsnį;

b)	visus klausimus, darančius poveikį valstybės narės programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti, įskaitant informaciją apie visas pagal SESV 258 straipsnį Komisijos paskelbtas pagrįstas nuomones dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, susijusių su Priemonės įgyvendinimu;

c)	Priemonės lėšomis remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma trečiosiose valstybėse vykdomų arba su jomis susijusių veiksmų, papildomumą;

d)	valstybės narės programos indėlį įgyvendinant atitinkamą Sąjungos acquis ir veiksmų planus;

e)	komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)	taikytinų reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį, ypač pagrindinių teisių užtikrinimą;

g)	išlaidų lygį pagal Reglamento (ES) 2018/1240 85 straipsnio 2 ir 3 dalis, įtrauktą į sąskaitas pagal Reglamento (ES) 2021/1060 98 straipsnį;

h)	projektų įgyvendinimą trečiojoje valstybėje arba su ja susijusių projektų įgyvendinimą.

3. Komisija per du mėnesius nuo metinių veiklos rezultatų ataskaitų gavimo dienos gali pateikti su jomis susijusių pastabų. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaita laikoma priimta.

4. Savo interneto svetainėje Komisija pateikia nuorodas į interneto svetaines, nurodytas Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 1 dalyje.

5. Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

30 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas pagal pasidalijamojo valdymo principą

1. Stebėsena ir ataskaitų teikimas pagal Reglamento (ES) 2021/1060 IV antraštinę dalį teikiami atitinkamai pagal šio reglamento VI priede nurodytus rūšių intervencinius kodus. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujas aplinkybes ir užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas.

2. Šio reglamento VIII priede nustatyti rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) 2021/1060 16 straipsnio 1 dalį ir 22 ir 42 straipsnius.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 13 straipsnio 17 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 13 straipsnio 17 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 13 straipsnio 17 dalį, 16 straipsnio 5 dalį, 27 straipsnio 2 ir 6 dalis ar 30 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

32 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas (toliau – Vidaus reikalų fondų komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

33 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 515/2014 pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Priemonės finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 515/2014, prie Priemonės.

3. Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento įsigaliojimas vėluoja, ir siekiant užtikrinti tęstinumą, patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais vykdyti pagal šį reglamentą taikant tiesioginį valdymą remiamais veiksmais, ribotą laikotarpį gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą.

4. Valstybės narės gali po 2021 m. sausio 1 d. toliau remti projektą, atrinktą ir pradėtą įgyvendinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 515/2014, laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 514/2014, su sąlyga, kad jos užtikrina, kad būtų tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	projektą sudaro du etapai, kurie finansiniu požiūriu gali būti vertinami atskirai ir turi atskiras audito sekas;

b)	visos projekto išlaidos viršija 2 500 000 EUR;

c)	atsakingos institucijos naudos gavėjams sumokėti mokėjimai, skirti pirmajam projekto etapui, įtraukiami į Komisijai teikiamus mokėjimo prašymus pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014, o antrojo projekto etapo išlaidos įtraukiamos į mokėjimo paraiškas pagal Reglamentą (ES) 2021/1060;

d)	antrasis projekto etapas atitinka taikytiną teisę ir atitinka reikalavimus paramai pagal priemonę gauti pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2021/1060;

e)	valstybė narė įsipareigoja užbaigti projektą, užtikrinti jo vykdymą ir pranešti apie jį metinėje veiklos rezultatų atskaitoje, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip 2024 m. vasario 15 d.

Šio reglamento ir Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatos taikomos antrajam projekto etapui, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje.

Ši dalis taikoma tik projektams, atrinktiems taikant pasidalijamąjį valdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014.

34 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2021 m. liepos 7 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. LOGAR

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 184.

(2) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. birželio 14 d. Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija OL C 265, 2021 7 5, p. 1). 2021 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(4) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (OL L 150, 2014 5 20, p. 93).

(5) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).

(6) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1077 dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą nustatyta Sąjungos priemone, kuria teikiama finansinė parama muitinio tikrinimo įrangai įsigyti (OL L 234, 2021 7 2, p. 1).

(7) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(8) 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 574/2007/EB dėl Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL L 144, 2007 6 6, p. 22).

(9) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).

(10) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(11) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).

(12) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR (OL L 135, 2019 5 22, p. 27).

(13) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816 (OL L 135, 2019 5 22, p. 85).

(14) 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 327, 2017 12 9, p. 20).

(15) 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L 236, 2018 9 19, p. 1).

(16) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl „Eurodac“ sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su „Eurodac“ sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).

(17) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (OL L 312, 2018 12 7, p. 1).

(18) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (OL L 312, 2018 12 7, p. 14).

(19) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (OL L 312, 2018 12 7, p. 56).

(20) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/816, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L 135, 2019 5 22, p. 1).

(21) 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).

(22) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(23) 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 693/2003, nustatantis specialų supaprastinto tranzito dokumentą (STD), supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD) ir iš dalies pakeičiantis Bendrąją konsulinę instrukciją ir Bendrąjį vadovą (OL L 99, 2003 4 17, p. 8).

(24) 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 694/2003 dėl supaprastinto tranzito dokumentų (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų (STGD), numatytų Reglamente (EB) Nr. 693/2003, vienodos formos (OL L 99, 2003 4 17, p. 15).

(25) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1147, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(26) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(27) 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (OL L 83, 2019 3 25, p. 18).

(28) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1149, kuriuo įsteigiamas Vidaus saugumo fondas (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 94).

(29) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(30) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(31) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(32) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(33) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(34) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(35) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(36) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(37) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(38) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(39) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(40) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(41) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (OL L 150, 2014 5 20, p. 112).

(42) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(43) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(44) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(45) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(46) 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(47) OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(48) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(49) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(50) 2007 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimas (EB) Nr. 168/2007 įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).

(51) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo nustatoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

I PRIEDAS

Finansavimo skyrimo valstybių narių programoms kriterijai

Pagal 10 straipsnį turimi biudžetiniai ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)	kiekvienai valstybei narei tik programavimo laikotarpio pradžioje pagal Priemonę skiriama nustatyto dydžio suma – 8 000 000 EUR einamosiomis kainomis, išskyrus Kiprą, Maltą ir Graikiją; kiekvienai iš jų skiriama nustatyto dydžio suma – 28 000 000 EUR einamosiomis kainomis;

b)	Lietuvai tik programavimo laikotarpio pradžioje skiriama 200 568 000 EUR suma 17 straipsnyje nurodytai specialiai tranzito programai, o

likę 10 straipsnyje nurodyti biudžetiniai ištekliai paskirstomi pagal tokius kriterijus:

i)	30 % – išorės sausumos sienoms;

ii)	35 % – išorės jūrų sienoms;

iii)	20 % – oro uostams;

iv)	15 % – konsulinėms įstaigoms.

1 dalies c punkto i ir ii papunkčiuose nurodyti turimi biudžetiniai ištekliai, skirti išorės sausumos sienoms ir išorės jūrų sienoms, valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)	70 % atsižvelgiant į svertinį jų išorės sausumos sienų ir išorės jūrų sienų ilgį ir

b)	30 % atsižvelgiant į darbo krūvį prie jų išorės sausumos ir išorės jūrų sienų, nustatytą pagal 6 dalies a punktą.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkte numatytas svertinis ilgis apskaičiuojamas pritaikius 10 dalyje nurodytus svertinius koeficientus kiekvienam konkrečiam ruožui.

1 dalies c punkto iii papunktyje nurodyti turimi biudžetiniai ištekliai, skirti oro uostams, valstybėms narėms paskirstomi pagal darbo krūvį jų oro uostuose, nustatytą pagal 6 dalies b punktą.

1 dalies c punkto iv papunktyje nurodyti turimi biudžetiniai ištekliai, skirti konsulinėms įstaigoms, valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)	50 % atsižvelgiant į valstybių narių konsulinių įstaigų, esančių Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806 (1) I priede išvardytose šalyse, skaičių (neįskaičiuojant garbės konsulatų), ir

b)	50 % atsižvelgiant į darbo krūvį, susijusį su vizų politikos valstybių narių konsulinėse įstaigose, esančiose Reglamento (ES) 2018/1806 I priede išvardytose šalyse, valdymu, nustatytą pagal šio priedo 6 dalies c punktą.

Pagal šio priedo 1 dalies c punkto ii papunktį paskirstant išteklius termino „išorės jūrų sienos“ apibrėžtis – valstybių narių teritorinės jūros išorinė riba, nustatyta pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 4–16 straipsnius. Tačiau termino „išorės jūrų sienos“ apibrėžtimi atsižvelgiama į atvejus, kai, siekiant užkirsti kelią neteisėtai imigracijai arba neteisėtam atvykimui, didelės grėsmės rajonuose buvo reguliariai vykdomos tolimosios operacijos už valstybių narių teritorinės jūros išorinių ribų. Tuo atžvilgiu termino „išorės jūrų sienos“ apibrėžtis nustatoma atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pateiktus pastarųjų dvejų metų operacijų duomenis ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai atlikus įvertinimą šio priedo 9 dalyje nurodytos ataskaitos tikslais. Ta apibrėžtis vartojama tik šiame reglamente.

Pradinio finansavimo paskirstymo tikslais darbo krūvio vertinimas grindžiamas aktualiausių 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. duomenų vidurkiais. Laikotarpio vidurio peržiūros tikslais darbo krūvio vertinimas grindžiamas turimais aktualiausių 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. duomenų vidurkiais. Darbo krūvio vertinimas grindžiamas šiais veiksniais:

prie išorės sausumos sienų ir išorės jūrų sienų:

i)	70 % atsižvelgiant į asmenų, kertančių išorės sienas sienos perėjimo punktuose, skaičių;

ii)	30 % atsižvelgiant į trečiųjų valstybių piliečių, kuriems prie išorės sienų nebuvo leista atvykti, skaičių;

oro uostuose:

i)	70 % atsižvelgiant į asmenų, kertančių išorės sienas sienos perėjimo punktuose, skaičių;

ii)	30 % atsižvelgiant į trečiųjų valstybių piliečių, kuriems prie išorės sienų nebuvo leista atvykti, skaičių;

konsulinėse įstaigose:

i)	atsižvelgiant į prašymų išduoti trumpalaikę vizą arba oro uosto tranzitinę vizą skaičių.

4 dalies a punkte nurodytų konsulinių įstaigų skaičiaus orientaciniai duomenys apskaičiuojami remiantis informacija, kuri Komisijai pateikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 (2) 40 straipsnio 4 dalį.

Jeigu valstybės narės atitinkamų statistinių duomenų nepateikia, naudojami aktualiausi turimi tų valstybių narių duomenys. Jeigu neturima jokių valstybės narės duomenų, orientaciniai duomenys lygūs nuliui.

Darbo krūvio orientaciniai duomenys, nurodyti:

a)	6 dalies a punkto 1 papunktyje ir b punkto 1 papunktyje – aktualiausi statistiniai duomenys, kuriuos pagal Sąjungos teisę pateikė valstybės narės;

b)	6 dalies a punkto 2 papunktyje ir b punkto 2 papunktyje – aktualiausi statistiniai duomenys, kuriuos parengė Komisija (Eurostatas), remdamasi valstybių narių pagal Sąjungos teisę pateiktais duomenimis;

c)	6 dalies c punkte – aktualiausi vizų statistiniai duomenys, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 810/2009 46 straipsnyje.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pateikia Komisijai ataskaitą dėl išteklių, išskirstytą pagal išorės sausumos sienas, išorės jūrų sienas ir oro uostus, kaip nurodyta 1 dalies c punkte. Kai tinkama, tam tikros tos ataskaitos dalys gali būti įslaptinamos pagal Reglamento (ES) 2019/1896 92 straipsnį. Pasikonsultavusi su Komisija, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra viešai paskelbia neįslaptintą ataskaitos redakciją.

10.

Pradinio finansavimo paskirstymo tikslais šio priedo 9 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodomas vidutinis poveikio lygis prie kiekvieno sienos ruožo, grindžiamas naujausių 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. duomenų vidurkiais. Laikotarpio vidurio peržiūros tikslais šio priedo 9 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodomas vidutinis poveikio lygis prie kiekvieno sienos ruožo, grindžiamas aktualiausių turimų 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. duomenų vidurkiais. Joje taikant pagal Reglamento (ES) 2019/1896 34 straipsnio 1 ir 2 dalis nustatytus poveikio lygius kiekvienam ruožui nustatomi šie konkretūs lyginamieji svoriai:

a)	mažo poveikio lyginamasis svoris – 1;

b)	vidutinio poveikio lyginamasis svoris – 3;

c)	didelio ir kritinio poveikio lygio lyginamasis svoris – 5.

(1) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 303, 2018 11 28, p. 39).

(2) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

II PRIEDAS

Įgyvendinimo priemonės

Priemonė padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms, kuriomis:

gerinama sienų kontrolė pagal Reglamento (ES) 2019/1896 3 straipsnio 1 dalies a punktą:

stiprinant pajėgumus atlikti patikrinimus ir vykdyti stebėjimą prie išorės sienų, įskaitant priemones, kuriomis palengvinamas teisėtas sienos kirtimas ir, kai tinkama, priemones, susijusias su:

—	tarpvalstybinio nusikalstamumo prie išorės sienų, visų pirma neteisėto migrantų gabenimo, prekybos žmonėmis ir terorizmo prevencija ir nustatymu,

—

nuolat aukšto lygio migracijos prie išorės sienų valdymu, be kita ko, pasitelkiant techninį ir operacinį stiprinimą ir mechanizmus bei procedūras, skirtus pažeidžiamų asmenų ir nelydimų nepilnamečių tapatybei nustatyti, ir asmenų, kuriems reikalinga arba kurie nori prašyti tarptautinės apsaugos, tapatybei nustatyti, informacijos teikimą tokiems asmenims ir tokių asmenų nukreipimą;

ii)	įgyvendinant su sienų kontrole susijusias technines ir operacines priemones Šengeno erdvėje, kartu užtikrinant laisvą asmenų judėjimą šioje erdvėje;

iii)	atliekant vidaus saugumo rizikos analizę ir grėsmių, galinčių turėti įtakos išorės sienų veikimui arba saugumui, analizę;

plėtojamos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, teikiant paramą už sienų valdymą atsakingoms nacionalinėms institucijoms įgyvendinti priemones, susijusias su pajėgumų plėtojimu ir bendru pajėgumų stiprinimu, bendrais viešaisiais pirkimais, bendrų standartų ir kitų priemonių, kuriomis supaprastinamas valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, nustatymu;

gerinamas nacionalinių institucijų, atsakingų už sienų kontrolę arba už prie sienų atliekamas užduotis, tarpžinybinis bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu ir gerinamas valstybių narių arba valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų arba trečiųjų valstybių bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu;

užtikrinamas vienodas Sąjungos acquis dėl išorės sienų taikymas, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas pagal kokybės kontrolės mechanizmus, pavyzdžiui, Šengeno vertinimo mechanizmą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013, pažeidžiamumo vertinimus pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 ir nacionalinius kokybės kontrolės mechanizmus;

pagal Sąjungos teisę sienų valdymo tikslais kuriamos ir naudojamos didelės apimties IT sistemos sienų valdymo srityje, konkrečiai –SIS, ETIAS, AIS ir sistema Eurodac, ir vykdoma jų techninė priežiūra, užtikrinamas tų didelės apimties IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūros sąveikumas, taip pat imamasi veiksmų, kuriais gerinama duomenų kokybė ir informacijos teikimas;

f)	stiprinami pajėgumai, skirti teikti pagalbą nelaimės jūroje ištiktiems asmenims, ir remiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos situacijose, kurios galėtų susidaryti vykdant sienų stebėjimo operaciją jūroje;

g)	remiama paieškos ir gelbėjimo operacijų veikla, vykdoma atliekant sienų stebėjimą jūroje.

Priemonė padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms, kuriomis:

prašymus išduoti vizą pateikiantiems asmenims teikiamos veiksmingos ir klientams palankios paslaugos, kartu užtikrinant vizų procedūrų saugumą bei vientisumą ir visapusiškai gerbiant prašymus pateikiančių asmenų ir vizos turėtojų žmogaus orumą ir neliečiamybę pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 7 straipsnio 2 dalį;

b)	valstybėms narėms padedama išduoti vizas, įskaitant riboto teritorinio galiojimo vizas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 810/2009 25 straipsnyje, kurios išduodamos dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų;

c)	užtikrinamas vienodas Sąjungos acquis taikymas vizoms, be kita ko, tolesnis bendros vizų politikos plėtojimas ir atnaujinimas;

d)	plėtojamos įvairios valstybių narių bendradarbiavimo vizų tvarkymo srityje formos;

pagal Sąjungos teisę kuriamos ir naudojamos didelės apimties IT sistemos bendros vizų politikos srityje, konkrečiai –VIS, ir vykdoma jų techninė priežiūra, be kita ko, užtikrinamas tų didelės apimties IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūros sąveikumas, taip pat imamasi veiksmų, kuriais gerinama duomenų kokybė ir informacijos teikimas.

III PRIEDAS

Paramos aprėptis

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo, Priemone remiami, visų pirma:

a)	infrastruktūra, pastatai, sistemos ir paslaugos, reikalingi sienos perėjimo punktuose ir sienų stebėjimui tarp sienos perėjimo punktų;

b)	operatyvinė įranga, įskaitant transporto priemones ir IRT sistemas, reikalinga veiksmingai ir saugiai sienų kontrolei sienos perėjimo punktuose ir sienų stebėjimui, laikantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros parengtų standartų, jei tokie standartai nustatyti;

c)	mokymas Europos integruoto sienų valdymo srityje arba jį plėtoti padedantis mokymas, atsižvelgiant į operacinius poreikius bei rizikos analizę, įskaitant 13 straipsnio 7 dalyje nurodytose rekomendacijose nustatytus iššūkius, ir visapusiškai laikantis pagrindinių teisių;

bendrų ryšių palaikymo pareigūnų komandiravimas į trečiąsias valstybes pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1240 (1), ir sienos apsaugos pareigūnų bei kitų atitinkamų ekspertų komandiravimas į valstybes nares arba iš valstybės narės į trečiąją valstybę, ekspertų arba ryšių palaikymo pareigūnų bendradarbiavimo stiprinimas ir jų tinklų operacinio pajėgumo didinimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir Europos tinklų pajėgumo vertinti, skatinti, remti ir plėtoti Sąjungos politiką didinimas;

keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir ekspertine patirtimi, tyrimai, bandomieji projektai ir kiti atitinkami veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti arba plėtoti Europos integruotą sienų valdymą, įskaitant priemones, kuriomis siekiama plėtoti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, pavyzdžiui, bendras pajėgumų stiprinimas, viešieji pirkimai, bendrų standartų ir kitų priemonių, kuriomis supaprastinamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir valstybių narių bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, nustatymas, taip pat priemonės, susijusios su pažeidžiamų asmenų, kuriems reikia pagalbos, ir asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie nori prašyti tokios apsaugos, nukreipimu;

veiksmai, kuriais plėtojami novatoriški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma diegiami saugumo mokslinių tyrimų projektų rezultatai, jeigu Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, veikdama pagal Reglamento (ES) 2019/1896 66 straipsnį, nustato, kad tokiu diegimu prisidedama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų operacinių pajėgumų didinimo;

parengiamoji, stebėsenos, administracinė ir techninė veikla, reikalinga siekiant vykdyti išorės sienų politiką, be kita ko, stiprinti Šengeno erdvės valdymą, plėtojant ir įgyvendinant vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, kurio paskirtis – patikrinti, kaip taikoma Šengeno acquis ir Reglamentu (ES) 2016/399, be kita ko, kaip naudojamos Komisijos ir valstybių narių ekspertų, dalyvaujančių patikrinimuose vietoje, komandiruotėms skirtos lėšos, ir priemonės, kuriomis įgyvendinamos rekomendacijos, pateiktos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 atlikus pažeidžiamumo vertinimus;

h)	veiksmai, kuriais siekiama gerinti IRT sistemose saugomų duomenų kokybę ir gerinti duomenų subjektų naudojimąsi teise į informaciją, teise susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti juos taisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą;

i)	trečiųjų valstybių piliečių tapatybės nustatymas, pirštų atspaudų ėmimas, registravimas, saugumo patikros, apklausos, informacijos jiems teikimas, jų sveikatos ir pažeidžiamumo tikrinimas ir prireikus medicininė priežiūra ir jų nukreipimas atlikti tinkamas procedūras prie išorės sienų;

j)	veiksmai, kuriais siekiama didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie išorės sienų politiką, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politinius prioritetus;

k)	statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas, laikantis į nediskriminavimo principo;

l)	Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui skirta veiklos parama.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo Priemone remiami, visų pirma:

a)	infrastruktūra ir pastatai, reikalingi prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsuliniam bendradarbiavimui vykdyti, įskaitant saugumo priemones, ir kiti veiksmai, kuriais siekiama gerinti prašymus išduoti vizą pateikiantiems asmenims teikiamų paslaugų kokybę;

b)	operacinė įranga ir IRT sistemos, reikalingos prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsuliniam bendradarbiavimui vykdyti;

c)	konsulinių įstaigų ir kitų darbuotojų, prisidedančių prie bendros vizų politikos ir konsulinio bendradarbiavimo, mokymas;

d)	keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir ekspertų mainai, įskaitant ekspertų komandiravimą, taip pat Europos tinklų pajėgumo vertinti, skatinti, remti ir toliau plėtoti Sąjungos politiką ir tikslus didinimas;

e)	tyrimai, bandomieji projektai ir kiti atitinkami veiksmai, pavyzdžiui, veiksmai, kuriais siekiama gerinti žinias atliekant analizes, vykdant stebėseną ir atliekant vertinimą;

f)	veiksmai, kuriais plėtojami novatoriški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

parengiamoji, stebėsenos, administracinė ir techninė veikla, be kita ko, siekiant stiprinti Šengeno erdvės valdymą plėtojant ir įgyvendinant vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, kurio paskirtis – patikrinti, kaip taikoma Šengeno acquis, be kita ko, kaip naudojamos Komisijos ir valstybių narių ekspertų, dalyvaujančių patikrinimuose vietoje, komandiruotėms skirtos lėšos;

h)	veikla siekiant didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą, susijusį su vizų politika, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politinius prioritetus;

i)	statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas, kuriais gerbiamas nediskriminavimo principas;

j)	bendros vizų politikos įgyvendinimui skirta veiklos parama;

k)	pagalba valstybėms narėms išduodant vizas, įskaitant riboto teritorinio galiojimo vizas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 810/2009 25 straipsnyje, kurios išduodamos dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų.

Siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto politikos tikslo Priemone remiami, visų pirma:

a)	infrastruktūra ir pastatai, reikalingi didelės apimties IT sistemų ir susijusių ryšių infrastruktūros komponentų prieglobai;

b)	įranga ir ryšių sistemos, būtinos siekiant užtikrinti tinkamą didelės apimties IT sistemų veikimą;

c)	su didelės apimties IT sistemomis susijęs mokymas ir komunikacijos veikla;

d)	didelės apimties IT sistemų kūrimas ir naujovinimas;

e)	tyrimai, koncepcijų pagrįstumo įrodymas, bandomieji projektai ir kiti atitinkami veiksmai, susiję su didelės apimties IT sistemų diegimu, įskaitant jų sąveikumą;

f)	veiksmai, kuriais plėtojami novatoriški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

g)	didelės apimties IT sistemoms reikalingų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių vizų ir sienų srityje plėtojimas, kuriais gerbiamas nediskriminavimo principas;

h)	veiksmai, kuriais siekiama gerinti IRT sistemose saugomų duomenų kokybę ir gerinti duomenų subjektų naudojimąsi teise į informaciją, teise susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti juos taisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą;

i)	didelės apimties IT sistemų diegimui skirta veiklos parama.

(1) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1240 dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (OL L 198, 2019 7 25, p. 88).

IV PRIEDAS

Didesnio bendro finansavimo normos reikalavimus atitinkantys veiksmai pagal 12 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 17 dalį

1.	Operacinės įrangos įsigijimas taikant bendrų viešųjų pirkimų su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra sistemas, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ja galėtų naudotis vykdydama operacinę veiklą pagal Reglamento (ES) 2019/1896 64 straipsnio 14 dalį.

2.	Priemonės, kuriomis remiamas valstybių narių ir su Sąjungos bendrą sausumos arba jūrų sieną turinčių kaimyninių trečiųjų valstybių tarpžinybinis bendradarbiavimas.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros plėtojimas, skatinant už sienų valdymą atsakingas nacionalines institucijas įgyvendinti priemones, susijusias su bendru pajėgumų stiprinimu, viešaisiais pirkimais, bendrų standartų ir kitų priemonių, kuriomis supaprastinamas valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, nustatymu, kaip išdėstyta II priedo 1 dalies b punkte.

4.	Bendras imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas, kaip nurodyta III priede.

Priemonės sienų kontrolės srityje, kuriomis gerinamas prekybos žmonėmis aukų tapatybės nustatymas ir tiesioginė parama joms, taip pat tinkamų nukreipimo mechanizmų, skirtų toms tikslinėms grupėms, kūrimas ir rėmimas, ir su sienų kontrole susijusios priemonės, kuriomis stiprinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas nustatant prekiautojus žmonėmis.

6.	Integruotų vaiko apsaugos sistemų prie išorės sienų kūrimas, be kita ko, užtikrinant pakankamą darbuotojų mokymą ir keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių ir su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra.

Priemonės, kuriomis diegiami, perduodami, bandomi ir patvirtinami nauji metodai arba technologijos, įskaitant bandomuosius projektus ir su Sąjungos finansuojamais mokslinių tyrimų projektais susijusias tolesnes priemones, kaip nurodyta III priede, ir priemonės, kuriomis siekiama gerinti vizų politikos ir sienų srities IRT sistemose saugomų duomenų kokybę ir gerinti duomenų subjektų naudojimąsi teisėmis į informaciją, susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti juos ištaisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą, kiek tai susiję su veiksmais, patenkančiais į Priemonės taikymo sritį.

8.	Priemonės, kuriomis siekiama nustatyti pažeidžiamų asmenų tapatybę bei nukreipti juos į apsaugos tarnybas ir suteikti tokiems asmenims skubią pagalbą.

9.	Migrantų antplūdžio valdymo vietų įrengimo ir veiklos juose vykdymo valstybėse narėse, kurios patiria arba gali patirti ypač didelį ir neproporcingą migracijos spaudimą, priemonės.

10.	Tolesnis valstybių narių bendradarbiavimo vizų tvarkymo srityje skirtingų formų plėtojimas, kaip nurodyta II priedo 2 dalies d punkte.

11.

Papildomų valstybių narių konsulinių įstaigų steigimas arba jų konsulinio atstovavimo trečiosiose šalyse, kurių piliečiai kirsdami išorines sienas privalo turėti vizas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) 2018/1806, visų pirma trečiosiose šalyse, kuriose šiuo metu nėra valstybių narių atstovybių, didinimas.

12.	Priemonės, kuriomis siekiama gerinti IRT sistemų sąveikumą.

V PRIEDAS

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, kaip nurodyta 27 straipsnio 1 dalyje

3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas konkretus tikslas

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve užregistruotos įrangos vienetų skaičius.

Įrangos, kuria gali naudotis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, vienetų skaičius.

Inicijuotų/patobulintų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo su EUROSUR nacionaliniu koordinavimo centru formų skaičius.

Sienos kirtimo per automatizuotos sienų kontrolės sistemas ir e. vartus atvejų skaičius.

Rekomendacijų, pateiktų atlikus Šengeno vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus sienų valdymo srityje, į kurias buvo atsižvelgta, skaičius.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po dalyvavimo mokymuose pranešė, kad naudojasi to mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius.

Asmenų, kurie sienos perėjimo punktuose paprašė tarptautinės apsaugos, skaičius.

Asmenų, kuriems sienos apsaugos institucijos neleido atvykti, skaičius.

3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas konkretus tikslas

Naujų / modernizuotų konsulatų Šengeno erdvei nepriklausančiose valstybėse skaičius:

1.1.	Iš šio skaičiaus: konsulatų, kurie buvo modernizuoti siekiant užtikrinti, kad prašymus išduoti vizą pateikiantiems asmenims būtų teikiamos klientams palankesnės paslaugos, skaičius.

Rekomendacijų, pateiktų atlikus Šengeno vertinimus bendros vizų politikos srityje, į kurias buvo atsižvelgta, skaičius.

Skaitmeninėmis priemonėmis pateiktų prašymų išduoti vizą skaičius.

Inicijuotų / patobulintų valstybių narių bendradarbiavimo vizų tvarkymo srityje formų skaičius.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po dalyvavimo mokymuose pranešė, kad naudojasi to mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius.

VI PRIEDAS

INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ RŪŠYS

1 LENTELĖ. INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRIČIŲ KODAI

I.	Europos integruotas sienų valdymas

001	Sienų kontrolė

002	Sienų stebėjimas. Oro įranga

003	Sienų stebėjimas. Sausumos įranga

004	Sienų stebėjimas. Jūrų įranga

005	Sienų stebėjimas. Automatizuotos sienų stebėjimo sistemos

006	Sienų stebėjimas. Kitos priemonės

007	Techninės ir operacinės priemonės Šengeno erdvėje, susijusios su sienų kontrole

008	Informuotumas apie padėtį ir keitimasis informacija

009	Rizikos analizė

010	Duomenų ir informacijos tvarkymas

011	Migrantų antplūdžio valdymo vietos

012	Priemonės, susijusios su pažeidžiamų asmenų tapatybės nustatymu ir nukreipimu

013	Priemonės, susijusios su asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie nori prašyti tokios apsaugos, tapatybės nustatymu ir nukreipimu

014	Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtojimas

015	Tarpžinybinis bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu

016	Tarpžinybinis bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu

017	Tarpžinybinis bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

018	Bendras imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas

019	Didelės apimties IT sistemos. Eurodac, naudojama sienų valdymo tikslais

020	Didelės apimties IT sistemos. Atvykimo ir išvykimo sistema (AIS)

021	Didelės apimties IT sistemos. Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS). Kitos

022	Didelės apimties IT sistemos. Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS). Reglamento (ES) 2018/1240 85 straipsnio 2 dalis

023	Didelės apimties IT sistemos. Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS). Reglamento (ES) 2018/1240 85 straipsnio 3 dalis

024	Didelės apimties IT sistemos. Šengeno informacinė sistema (SIS)

025	Didelės apimties IT sistemos. Sąveikumas

026	Veiklos parama. Integruotas sienų valdymas

027	Veiklos parama. Didelės apimties IT sistemos, naudojamos sienų valdymo tikslais

028	Veiklos parama. Speciali tranzito programa

029	Duomenų kokybė ir duomenų subjektų teisė į informaciją, teisė susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti juos ištaisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą

II.	Bendra vizų politika

001	Prašymų išduoti vizą nagrinėjimo gerinimas

002	Darbo veiksmingumo, klientams palankios aplinkos ir saugumo gerinimas konsulatuose

003	Dokumentų saugumas / patarėjai dokumentų klausimais

004	Konsulinis bendradarbiavimas

005	Konsulinio atstovavimo aprėptis

006	Didelės apimties IT sistemos. Vizų informacinė sistema (VIS)

007	Kitos prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tikslais naudojamos IRT sistemos

008	Veiklos parama. Bendra vizų politika

009	Veiklos parama. Didelės apimties IT sistemos, naudojamos prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tikslais

010	Veiklos parama. Speciali tranzito programa

011	Riboto teritorinio galiojimo vizų išdavimas

012	Duomenų kokybė ir duomenų subjektų teisė į informaciją, teisė susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti juos ištaisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą

III.	Techninė parama

001	Informacija ir komunikacija

002	Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

003	Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas

004	Pajėgumų stiprinimas

2 LENTELĖ. SKIRTINGŲ VEIKSMŲ KODAI

001	Infrastruktūra ir pastatai

002	Transporto priemonės

003	Kita operacinė įranga

004	Ryšių sistemos

005	IT sistemos

006

Mokymai

007	Valstybių narių keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

008	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais su trečiosiomis valstybėmis

009	Ekspertų siuntimas

010	Tyrimai, koncepcijos pagrįstumo įrodymas, bandomieji projektai ir panašūs veiksmai

011	Komunikacijos veikla

012	Statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas

013	Mokslinių tyrimų projektų rezultatų diegimas arba kita tolesnė su jais susijusi veikla

3 LENTELĖ. ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ KODAI

001	Veiksmai, finansuojami pagal 12 straipsnio 1 dalį

002	Konkretūs veiksmai

003	IV priede išvardyti veiksmai

004	Veiklos parama

005	Veiksmai, finansuojami pagal 12 straipsnio 5 dalį

006	Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

4 LENTELĖ. SPECIALIŲ TEMŲ VEIKSMŲ KODAI

001	Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

002	Trečiosiose valstybėse vykdomi arba su jomis susiję veiksmai

003	Šengeno vertinimo rekomendacijų įgyvendinimas

004	Pažeidžiamumo vertinimo rekomendacijų įgyvendinimas

005	Veiksmai, kuriais remiamas EUROSUR plėtojimas ir veikimas

006	Nė vienas iš minėtų punktų

VII PRIEDAS

Galimos finansuoti išlaidos veiklos paramai

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo, veiklos parama apima toliau nurodytas išlaidas tiek, kiek vykdydama savo operacinę veiklą jų nepadengia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra:

1)	personalo išlaidas, įskaitant išlaidas mokymui;

2)	įrangos ir infrastruktūros techninės priežiūros ar remonto išlaidas;

3)	paslaugų išlaidas atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį;

4)	einamąsias operacijų išlaidas;

5)	su nekilnojamuoju turtu susijusias išlaidas, įskaitant nuomos išlaidas ir nusidėvėjimą.

Priimančioji valstybė narė, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2019/1896 2 straipsnio 20 punkte, gali naudoti veiklos paramą savo pačios dalyvavimo operacinėje veiklai, nurodytai tame punkte, kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį, arba su jos nacionalinės sienos kontrole susijusios veiklos einamosioms išlaidoms padengti.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto konkretaus tikslo, veiklos parama apima:

1)	personalo išlaidas, įskaitant išlaidas mokymui;

2)	paslaugų išlaidas;

3)	įrangos ir infrastruktūros techninę priežiūrą ar remontą;

4)	su nekilnojamuoju turtu susijusias išlaidas, įskaitant nuomos išlaidas ir nusidėvėjimą.

Siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto politikos tikslo, didelės apimties IT sistemoms skirta veiklos parama apima:

1)	personalo išlaidas, įskaitant išlaidas mokymui;

2)	didelės apimties IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūros operacijų valdymo ir techninės priežiūros, įskaitant tų sistemų sąveikumą ir saugių patalpų nuomą, išlaidas.

d)	Be šio priedo a, b, ir c punktuose išvardintų išlaidų padengimo, pagal Lietuvos programą teikiama papildoma veiklos parama, kaip nurodyta 17 straipsnio 1 dalyje.

VIII PRIEDAS

Produkto ir rezultato rodikliai, kaip nurodyta 27 straipsnio 3 dalyje

3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytas konkretus tikslas

Produkto rodikliai

Įrangos vienetų, įsigytų sienos perėjimo punktams, skaičius:

1.1.	iš šio skaičiaus: įsigytų automatizuotos sienų kontrolės sistemų, savitarnos sistemų ir e. vartų skaičius.

Eksploatuojamų / suremontuotų infrastruktūros objektų skaičius.

Remiamų migrantų antplūdžio valdymo vietų skaičius.

Sienos perėjimo punktams skirtų infrastruktūros objektų, kurie buvo pastatyti / modernizuoti, skaičius.

Įsigytų orlaivių skaičius:

5.1.	iš šio skaičiaus: įsigytų bepiločių orlaivių skaičius.

Įsigytų jūrų transporto priemonių skaičius.

Įsigytų sausumos transporto priemonių skaičius.

Remiamų dalyvių skaičius:

8.1.	iš šio skaičiaus: mokymo veiklos dalyvių skaičius.

Į trečiąsias valstybes nusiųstų migracijos ryšių palaikymo pareigūnų skaičius.

10.

IT funkcijų, kurios buvo sukurtos / eksploatuojamos / modernizuotos, skaičius.

11.

Didelės apimties IT sistemų, kurios buvo sukurtos / eksploatuojamos / modernizuotos, skaičius:

11.1.

iš šio skaičiaus: sukurtų didelės apimties IT sistemų skaičius.

12.

Bendradarbiavimo projektų su trečiosiomis valstybėmis skaičius.

13.

Asmenų, kurie sienos perėjimo punktuose paprašė tarptautinės apsaugos, skaičius.

Rezultato rodikliai

14.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve užregistruotos įrangos vienetų skaičius.

15.

Įrangos, kuria gali naudotis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, vienetų skaičius.

16.

Inicijuotų/patobulintų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo su EUROSUR nacionaliniu koordinavimo centru formų skaičius.

17.

Sienos kirtimo per automatizuotos sienų kontrolės sistemų ir e. vartus atvejų skaičius.

18.

Rekomendacijų, pateiktų atlikus Šengeno vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus sienų valdymo srityje, į kurias buvo atsižvelgta, skaičius.

19.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po dalyvavimo mokymuose pranešė, kad naudojasi to mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius.

20.

Asmenų, kuriems sienos apsaugos institucijos neleido atvykti, skaičius.

3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas konkretus tikslas

Produkto rodikliai

Projektų, kuriais remiamas vizų tvarkymo skaitmeninimas, skaičius.

Remiamų dalyvių skaičius:

2.1.	iš šio skaičiaus: mokymo veiklos dalyvių skaičius.

Į konsulatus trečiosiose valstybėse nusiųstų darbuotojų skaičius:

3.1.	iš šio skaičiaus: vizų tvarkymo tikslais nusiųstų darbuotojų skaičius.

IT funkcijų, kurios buvo sukurtos / eksploatuojamos / modernizuotos, skaičius.

Didelės apimties IT sistemų, kurios buvo sukurtos / eksploatuojamos / modernizuotos, skaičius:

5.1.	iš šio skaičiaus: sukurtų didelės apimties IT sistemų skaičius.

Eksploatuojamų / suremontuotų infrastruktūros objektų skaičius.

Nuomojamų / nusidėvėjusių nekilnojamojo turto objektų skaičius.

Rezultato rodikliai

Naujų/modernizuotų konsulatų Šengeno erdvei nepriklausančiose valstybėse skaičius:

8.1.	iš šio skaičiaus – konsulatų, kurie buvo modernizuoti siekiant užtikrinti, kad prašymus išduoti vizą pateikiantiems asmenims būtų teikiamos klientams palankesnės paslaugos, skaičius.

Rekomendacijų, pateiktų atlikus Šengeno vertinimus bendros vizų politikos srityje, į kurias buvo atsižvelgta, skaičius.

10.

Skaitmeninėmis priemonėmis pateiktų prašymų išduoti vizą skaičius.

11.

Inicijuotų / patobulintų valstybių narių bendradarbiavimo vizų tvarkymo srityje formų skaičius.

12.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po dalyvavimo mokymuose pranešė, kad naudojasi to mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius.

2021 7 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/94

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1149

2021 m. liepos 7 d.

kuriuo nustatomas Vidaus saugumo fondas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

nors nacionalinis saugumas ir toliau priklauso tik valstybių narių kompetencijai, tokiam saugumui užtikrinti reikalingas Sąjungos lygmens bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Sąjungos tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 67 straipsnio 3 dalį turėtų būti siekiama, inter alia, imantis nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat valstybių narių teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje priemonių, įskaitant veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ar kitais atitinkamais Sąjungos organais ir su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat padedant privačiajam sektoriui ir pilietinei visuomenei;

(2)

laikotarpiui nuo 2015 m. iki 2020 m. Komisija, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas apibrėžė bendrus prioritetus, kaip išdėstyta 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje, tuos prioritetus Taryba dar kartą patvirtino 2015 m. birželio mėn. atnaujintoje Vidaus saugumo strategijoje, o Europos Parlamentas – savo 2015 m. liepos mėn. rezoliucijoje, konkrečiai – terorizmo ir radikalizacijos, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais prioritetus. Tie bendri prioritetai buvo dar kartą patvirtinti laikotarpiui nuo 2020 m. iki 2025 m. 2020 m. liepos 24 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES saugumo sąjungos strategija“;

(3)

2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija patvirtino savo įsipareigojimą sukurti saugią ir patikimą Europą ir sukurti Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

(4)

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba paragino tęsti darbą siekiant toliau užtikrinti informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumą. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl ES informacinių sistemų (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) sąveikumo sistemos sukūrimo;

(5)

siekiant išsaugoti Šengeno acquis ir prisidėti prie aukšto lygio saugumo Sąjungoje užtikrinimo, valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. privalo sistemingai tikrinti Sąjungos išorės sienas kertančių Sąjungos piliečių duomenis atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija pateikė rekomendaciją valstybėms narėms dėl geresnio policijos patikrinimų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo naudojimo. Valstybių narių solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms teisėms bei laisvėms ir teisinei valstybei, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir būtinas nuoseklumas su saugumo išorės aspektu turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais Sąjunga ir valstybės narės turėtų vadovautis siekdamos sukurti veiksmingą ir tikrą saugumo sąjungą;

(6)

tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, turėtų būti imamasi veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad žmonės, viešosios erdvės ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektai būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių ir kad būtų remiamas valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamas darbas. Dėl terorizmo, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo, keliaujančių nusikalstamų grupių nusikalstamumo, neteisėtos prekybos narkotikais ir ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, kibernetinių nusikaltimų, seksualinio išnaudojimo, įskaitant vaikų seksualinį išnaudojimą, hibridinių grėsmių, taip pat cheminių, biologinių, radiologinių bei branduolinių grėsmių ir prekybos žmonėmis, inter alia, toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo problemų. Vidaus saugumas – bendras siekis, prie kurio turėtų bendrai prisidėti Sąjungos institucijos, atitinkamos Sąjungos agentūros bei valstybės narės;

(7)

siekiant prisidėti prie veiksmingos ir tikros saugumo sąjungos, kuria siekiama visoje Sąjungoje užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, kūrimo ir įgyvendinimo, turėtų būti nustatytas ir valdomas Vidaus saugumo fondas (toliau – Fondas), siekiant valstybėms narėms suteikti tinkamą Sąjungos finansinę paramą;

(8)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti didesnės pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Pagal SESV 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis skatinami ir remiami valstybių narių veiksmai nusikalstamumo prevencijos, bendrų personalo mokymų ir policijos bendradarbiavimo, taip pat teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, kurias įgyvendina valstybių narių kompetentingos institucijos bei Sąjungos agentūros, kiek tai susiję visų pirma su keitimusi informacija, intensyvesniu operatyviniu bendradarbiavimu ir pagalba pastangoms, reikalingoms stiprinant pajėgumus kovoti su terorizmu bei sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu ir užkirsti jam kelią. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas atitinkamo personalo ir ekspertų mokymas, laikantis Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistemos (LETS) bendrųjų principų. Fondo lėšomis neturėtų būti remiamos veiklos sąnaudos ir veikla, susijusi su esminėmis valstybių narių funkcijomis, kuriomis palaikoma viešoji tvarka ir užtikrinamas vidaus ir nacionalinis saugumas, kaip nurodyta SESV 72 straipsnyje;

(9)

Fondą reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintas teises bei principus ir laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis. Visų pirma Fondas turėtų būti įgyvendinamas visapusiškai gerbiant pagrindines teises, pavyzdžiui, teisė į žmogaus orumą, teisė į gyvybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas, teisė į asmens duomenų apsaugą, vaiko teisės ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat visapusiškai gerbiant nediskriminavimo principą;

(10)

pagal ES sutarties 3 straipsnį Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama, kad vaikai būtų apsaugoti nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nesirūpinimo jais. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų, ypač nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugos priemonės ir pagalba jiems;

(11)

atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu nustatytus bendrus prioritetus, kuriais siekiama užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje, Fondo lėšomis turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama šalinti pagrindines grėsmes saugumui, visų pirma užtikrinti terorizmo ir radikalizacijos, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevenciją ir kovą su šias reiškiniais, taip pat padėti nusikaltimų aukoms ir jas apsaugoti. Fondas turėtų padėti užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės taip pat būtų tinkamai pasirengusios reaguoti į kintančias ir kylančias naujas grėsmes, tokias kaip neteisėta prekyba, įskaitant prekybą internetiniais kanalais, hibridinės grėsmės ir cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolines grėsmės, siekiant sukurti tikrą saugumo sąjungą. To turėtų būti siekiama teikiant finansinę paramą, kuria remiamas geresnis keitimasis informacija, intensyvinamas operatyvinis bendradarbiavimas ir gerinami nacionaliniai bei kolektyviniai pajėgumai;

(12)

Fondo lėšomis teikiama finansine parama visų pirma turėtų būti remiamas keitimasis informacija, policijos bendradarbiavimas, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir prevencija sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos prekybos ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, prekybos narkotikais, nusikaltimų aplinkai, terorizmo, prekybos žmonėmis, pabėgėlių ir neteisėtų migrantų išnaudojimo, didelio išnaudojimo darbe, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, įskaitant vaikų ir moterų seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą prieš juos, smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimo bei kibernetinių nusikaltimų srityse. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiama žmonių, viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga nuo su saugumu susijusių incidentų ir turėtų būti remiamas parengtis su saugumu susijusiai rizikai bei krizėms ir veiksmingas jų valdymas, be kita ko, rengiant bendrus mokymus, plėtojant bendrą politiką, pavyzdžiui, strategijas, politikos ciklus, programas ir veiksmų planus, taip pat teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą;

(13)

iš Fondo turėtų būti teikiama finansinė parama siekiant reaguoti į naujus iššūkius, atsirandančius dėl pastaraisiais metais smarkiai išaugusio tam tikrų rūšių nusikaltimų, kurie vykdomi internete, pavyzdžiui, sukčiavimo mokėjimo priemonėmis, vaikų seksualinio išnaudojimo ir neteisėtos prekybos ginklais, masto;

(14)

Fondas turėtų remtis ankstesnių priemonių: 2007–2013 m. laikotarpio programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“, programos „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 513/2014 (3) kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatytos 2014–2020 m. laikotarpio policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės veiklos rezultatais ir investicijomis. Fondo taikymo sritis turėtų leisti atsižvelgti į naujus pokyčius;

(15)

reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir efektyviai panaudojant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius. Fondas turėtų propaguoti ir skatinti aktyvų ir prasmingą pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas, taip pat Europos pramonės sektoriaus įsitraukimą plėtojant ir įgyvendinant saugumo politiką, kai aktualu, dalyvaujant kitiems susijusiems subjektams, Sąjungos įstaigoms, Sąjungos agentūroms ir tarptautinėms organizacijoms, kiek tai susiję su Fondo tikslu. Tačiau turėtų būti užtikrinta, kad Fondo parama nebūtų naudojama siekiant teisės aktais nustatytas ar viešąsias užduotis deleguoti privatiesiems subjektams;

(16)

dėl tarpvalstybinio terorizmo ir sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo pobūdžio reikalingas koordinuotas atsakas ir bendradarbiavimas valstybėse narėse bei tarp valstybių narių ir su kompetentingais Sąjungos organais, tarnybomis ir agentūromis. Visos valstybių narių kompetentingos institucijos, įskaitant specializuotas teisėsaugos tarnybas, gali turėti informacijos, kuri yra vertinga veiksmingai kovojant su terorizmu ir sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu. Siekiant paspartinti keitimąsi informacija ir pagerinti informacijos, kuria dalijamasi, kokybę, ypač svarbu stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Reikėtų ieškoti naujų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, įskaitant grėsmių analizę, būdų ir juos išnagrinėti, atsižvelgiant į tokias esamas Sąjungos struktūras ir Sąjungai nepriklausančias struktūras kaip ES žvalgybos ir situacijų centras (ES INTCEN), Europolo Europos kovos su terorizmu centras (ECTC), Europos kovos su terorizmu koordinatorius ir Kovos su terorizmu grupė. Fondas turėtų remti valstybių narių kompetentingas institucijas, atsakingas už nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, kaip nurodyta SESV 87 straipsnyje, tiek, kiek jų veiklą apima Fondo taikymo sritis. Vykdant visą finansuojamą veiklą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į įvairių kompetentingų institucijų ir Europos struktūrų teisinį statusą ir laikomasi reikalaujamų informacijos nuosavybės principų;

(17)

siekiant pasinaudoti decentralizuotų agentūrų, kompetentingų teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymų, narkotikų ir narkomanijos stebėsenos, pagrindinių teisų, teisingumo klausimų ir didelės apimties IT sistemų srityse, žiniomis ir ekspertine patirtimi, Komisija turėtų įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1148 (4) įsteigto Vidaus reikalų fondų komiteto darbą, ypač programavimo laikotarpio pradžioje ir viduryje. Kai tikslinga, Komisija taip pat turėtų galėti įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras į stebėseną ir vertinimą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad Fondo lėšomis remiami veiksmai atitiktų susijusią Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus;

(18)

remiantis išsamia Sąjungos kovos su narkotikais strategija, kurioje pasisakoma už subalansuotą požiūrį, grindžiamą vienu metu vykdomu pasiūlos ir paklausos mažinimu, iš Fondo lėšų teikiant finansinę paramą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią prekybai narkotikais ir su ja kovoti mažinant pasiūlą ir paklausą, visų pirma priemonės, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtų narkotikų produkcija, gamyba, išgavimu, pardavimu, vežimu, importu ar eksportu, taip pat jų turėjimu ir įsigijimu, turint tikslą dalyvauti prekybos narkotikais veikloje. Fondas taip pat turėtų apimti kovos su narkotikais politikos prevencinius aspektus. Siekiant didesnės sinergijos ir suderinamumo narkotikų srityje, tie su narkotikais susijusių tikslų elementai, kurie 2014–2020 m. laikotarpiui yra įtraukti į Teisingumo programą, turėtų būti įtraukti į Fondą;

(19)	siekiant užtikrinti, kad Fondas veiksmingai padėtų didinti vidaus saugumo lygį visoje Sąjungoje ir kurti tikrą saugumo sąjungą, Fondas turėtų būti naudojamas taip, kad valstybių narių veiksmams suteiktų daugiausia Sąjungos pridėtinės vertės;

(20)

Fondas turėtų remti investicijas į įrangą, transporto priemones ir įrenginius tik tuo atveju, kai tokios investicijos turi aiškios Sąjungos pridėtinės vertės, ir tik tokiu mastu, kiek tos investicijos yra būtinos Fondo tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, tokios investicijos galėtų apimti investicijas į įrangą, reikalingą teismo ekspertizei, atsargiam sekimui, sprogmenų ir narkotikų aptikimui ir kitoms specializuotoms paskirtims, derančiomis su Fondo tikslais. Fondas neturėtų finansuoti išimtinai nacionalinės svarbos investicijų arba investicijų, kurios yra būtinos kasdieniam kompetentingų institucijų darbui, pavyzdžiui, uniformoms, automobiliams, autobusams, motoroleriams, policijos nuovadoms, nespecializuotiems mokymo centrams ir biuro įrangai;

(21)

siekiant solidarumo Sąjungoje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už saugumą Sąjungoje, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno vertinimą, atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai spręsti tuos trūkumus panaudodama savo programos išteklius, kad įgyvendintų pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 (5) priimtas rekomendacijas;

(22)

siekdamos prisidėti prie Fondo politinio tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programų prioritetais būtų atsižvelgiama į konkrečius Fondo tikslus, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede nustatytas įgyvendinimo priemones, ir kad išteklių paskirstymas tikslams būtų proporcingas iššūkiams bei poreikiams ir užtikrintų, kad būtų galima pasiekti politikos tikslą;

(23)	laikantis veiksmingumo principo, reikėtų siekti sinergijos bei nuoseklumo su kitais Sąjungos fondais ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(24)

siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti politikos tikslus, išnaudoti masto ekonomiją ir išvengti veiksmų dubliavimosi, Fondas turėtų derėti su kitomis Sąjungos saugumo srities finansinėmis programomis ir jas papildyti. Visų pirma turėtų būti užtikrinta sinergija su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu bei Integruoto sienų valdymo fondu, kurį sudaro Reglamentu (ES) 2021/1148 sukurta sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė bei Reglamentu (ES) 2021/1077 (6) sukurta muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, taip pat kitais sanglaudos politikos fondais, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060 (7),

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (8) sukurtos programos „Europos horizontas“ saugumo srities mokslinių tyrimų dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/692 (9) sukurta Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/693 (10) sukurta Teisingumo programa, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (11) sukurta Europos skaitmenine programa ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (12) sukurta programa „InvestEU“. Visų pirma, turėtų būti siekiama sinergijos infrastruktūros ir viešųjų erdvių saugumo, kibernetinio saugumo, aukų apsaugos ir radikalizacijos prevencijos srityse;

(25)

siekiant padidinti Fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės tarpusavio papildomumą, daugiafunkcinę įrangą ir IRT sistemas, kurių pagrindinė paskirtis atitinka šį reglamentą, taip pat turėtų būti galima panaudoti siekiant Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės tikslų;

(26)

Fondo lėšomis remiamos priemonės trečiosiose valstybėse ir su trečiosiomis valstybėmis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant sinergiją ir suderinamumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų, jos užsienio politikos ir jos pagalbos vystymuisi politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kiek tai susiję su Fondo išorės aspektu, Fondas turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis Sąjungos vidaus saugumui svarbiose srityse. Tame kontekste finansavimas pagal teminę priemonę turėtų būti naudojamas trečiosiose valstybėse vykdomiems arba su jomis susijusiems veiksmams remti, siekiant Fondo tikslų, visų pirma siekiant prisidėti prie kovos su nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais ir prekybą žmonėmis, bei jų prevencijos ir kovos su tarpvalstybiniais nusikalstamais neteisėto žmonių gabenimo tinklais;

(27)	įgyvendindama teminę priemonę Komisija turėtų užtikrinti, kad finansavimu būtų atsižvelgiama į iššūkius ir poreikius, susijusius su Fondo tikslų siekimu;

(28)

daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų turėtų būti skiriama veiksmams, kuriems Sąjungos masto intervencija gali suteikti pridėtinės vertės, palyginti su veiksmais, kurių imasi vien tik valstybės narės. Saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis klausimas, todėl reikia tvirto koordinuoto Sąjungos atsako. Pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma turėtų padėti stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus saugumo srityje;

(29)

gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamos Sąjungos acquis, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal Fondą, jeigu ji neįvykdė savo pareigų pagal Sutartis saugumo srityje, jeigu kyla akivaizdi rizika, kad ta valstybė narė, įgyvendindama saugumo acquis, gali šiurkščiai pažeisti Sąjungos vertybes arba jeigu vertinimo ataskaitoje pagal Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 sukurtą Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą nustatyta trūkumų atitinkamoje srityje;

(30)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, Fondas turėtų atsižvelgti į didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi su nuspėjamumu susijusių reikalavimų, ir jis turėtų užtikrinti teisingą bei skaidrų išteklių paskirstymą. Įgyvendinant Fondą reikėtų vadovautis išlaidų efektyvumo, veiksmingumo, aktualumo, nuoseklumo, Sąjungos pridėtinės vertės ir kokybės principais. Be to, Fondas turėtų būti įgyvendinamas kuo patogesniu naudotojams būdu;

(31)

(32)

viešindami Fondo lėšomis remiamus veiksmus, Sąjungos lėšų gavėjai turėtų pateikti informaciją tikslinės auditorijos kalba arba kalbomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos lėšų matomumą, tų lėšų gavėjai, informuodami apie tam tikrą veiksmą, turėtų nurodyti lėšų kilmę. Tuo tikslu gavėjai turėtų užtikrinti, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami su Sąjungos emblema ir aiškiai nurodant, kad tai Sąjungos finansinė parama;

(33)	Komisija turėtų turėti galimybę naudoti Fondo finansinius išteklius, kad skatintų geriausią praktiką ir keitimąsi informacija apie Fondo įgyvendinimą;

(34)

Komisija turėtų laiku paskelbti informaciją apie paramą, teikiamą pagal teminę priemonę taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą ir, kai tikslinga, turėtų tokią informaciją atnaujinti. Duomenis turėtų būti galima rūšiuoti pagal konkretų tikslą, paramos gavėjo pavadinimą, teisiškai įsipareigotą lėšų sumą ir priemonės pobūdį bei paskirtį;

(35)	šiame reglamente turėtų būti nustatytos pradinės valstybių narių programoms skirtos sumos, apskaičiuotos remiantis I priede nustatytais kriterijais;

(36)

valstybių narių programoms skirtos pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų į saugumą pagrindas. Tam, kad būtų galima atsižvelgti į vidaus ir išorės saugumo grėsmių arba pradinės padėties pokyčius, valstybėms narėms programavimo laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, kuri turėtų būti grindžiama statistiniais duomenimis pagal I priedą, atsižvelgiant į jų programos įgyvendinimo padėtį;

(37)

kadangi iššūkiai saugumo srityje nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į vidaus ir išorės saugumo grėsmių pokyčius ir finansavimą reikia nukreipti prioritetams, kurie teikia didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius ir politikos bei Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo pagal teminę priemonę turėtų būti periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju;

(38)	valstybės narės turėtų būti skatinamos, pasinaudojant didesniu Sąjungos įnašu, dalį savo programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti, iš esmės dėl didelės tų veiksmų Sąjungos pridėtinės vertės arba jų didelės svarbos Sąjungai;

(39)

dalis pagal Fondą teikiamų išteklių galėtų būti paskirti valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus, kuriems reikia valstybių narių bendradarbiavimo, arba įgyvendinti konkrečius veiksmus tais atvejais, kai dėl naujų pokyčių Sąjungoje reikia papildomo finansavimo vienai ar daugiau valstybių narių. Tuos konkrečius veiksmus Komisija turėtų nustatyti savo darbo programose;

(40)

Fondas turėtų prisidėti prie veiklos išlaidų, kurios yra susijusios su vidaus saugumu, rėmimo, kad suteiktų valstybėms narėms galimybę išlaikyti pajėgumus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą turėtų sudaryti visiškas konkrečių išlaidų, kurios yra susijusios su Fondo tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(41)

siekiant papildyti Fondo politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiami Sąjungos lygmens veiksmai. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama Fondo intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarpvalstybiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystėmis, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje ar tarp tam tikrų valstybių narių. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos, be kita ko, vietos lygmeniu, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir skatinti bendrus mokymus, įskaitant teisėsaugos darbuotojų informuotumo apie radikalizaciją ir visų formų diskriminaciją, kurios galėtų skatinti smurtą, pavyzdžiui, antisemitizmo, priešiškumo čigonams ir kitų rasizmo formų, didinimą. Tuo tikslu galėtų būti finansuojamos specializuotos jaunesniųjų teisėsaugos darbuotojų mainų programos;

(42)

siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumus nedelsiant reaguoti į su saugumu susijusius incidentus ar Sąjungai kylančias naujas grėsmes, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą. Tokia pagalba neturėtų būti teikiama vien nenumatytų atvejų ir ilgalaikėms priemonėms remti ar siekiant reaguoti į atvejus, kai skubiai imtis veiksmų reikia dėl to, kad kompetentingos institucijos netinkamai planuoja ir nesiima tinkamų veiksmų;

(43)

siekiant užtikrinti būtiną veiksmų lankstumą ir tenkinti naujai atsirandančius poreikius, turėtų būti sudaryta galimybė suteikti tinkamų papildomų finansinių priemonių decentralizuotoms agentūroms, kad jos galėtų atlikti tam tikras užduotis ekstremaliosios situacijos atvejais. Tais atvejais, kai užduotis, kurią reikia atlikti, yra tokio skubaus pobūdžio, kad jų biudžetų neįmanoma pakoreguoti laiku, decentralizuotoms agentūroms turėtų būti galima skirti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, be kita ko, dotacijų forma, laikantis Sąjungos institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytų prioritetų ir iniciatyvų;

(44)

atsižvelgiant į tarpvalstybinį Sąjungos veiksmų pobūdį ir siekiant skatinti koordinuotus veiksmus, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti aukščiausio lygio saugumą Sąjungoje, decentralizuotoms agentūroms išimtiniais atvejais turėtų būti skiriama parama Sąjungos veiksmams, be kita ko, dotacijų forma, kai jos padeda įgyvendinant Sąjungos veiksmus, patenkančius į atitinkamų decentralizuotų agentūrų kompetenciją, ir tie veiksmai nefinansuojami Sąjungos įnašu į tų decentralizuotų agentūrų biudžetą tvirtinant metinį biudžetą. Tokia parama turėtų atitikti Sąjungos institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, kuriais siekiama užtikrinti Sąjungos pridėtinę vertę;

(45)

Fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal Reglamentu (ES) 2021/523 nustatytos programos „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Tokia finansinė parama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo atvejams spręsti turėtų būti naudojama proporcingai ir ja neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatusis finansavimas ar iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę;

(46)

(47)

šiame reglamente nustatomas Fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu yra svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (13), 18 punkte;

(48)

Fondui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (14) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(49)	siekiant įgyvendinti veiksmus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) 2021/1060, dalis;

(50)

Reglamentu (ES) 2021/1060 nustatyta Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo bei Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, veiksmų sistema, ir jame visų pirma išdėstytos Sąjungos fondų, įgyvendinamų taikant pasidalijamąjį valdymą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Fondo tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiksmų, kurie gali būti finansuojami pagal Fondą;

(51)

Reglamento (ES) 2021/1060 90 straipsnyje yra nustatyta Fondui skirta išankstinio finansavimo sistema, o šiame reglamente nustatyta konkreti išankstinio finansavimo norma. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų galima greitai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, tikslinga nustatyti konkrečią išankstinio finansavimo normą pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju. Išankstinio finansavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės narės turėtų priemonių teikti paramą paramos gavėjams nuo pat valstybių narių programų įgyvendinimo pradžios;

(52)

(53)

(54)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, neatitinka Sąjungos finansavimo reikalavimų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti įmanoma ribotą laikotarpį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžioje nustatyti, kad patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais įgyvendinti pagal šį reglamentą taikant tiesioginio valdymo principą remiamais veiksmais, atitinka Sąjungos finansavimo reikalavimus nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tos išlaidos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą;

(55)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (15) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (16), (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 (17) bei (ES) 2017/1939 (18) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, be kita ko, sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimą. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (19), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai bei užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų visapusiškai bendradarbiauti ir suteikti visą reikalingą pagalbą Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai;

(56)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(57)	pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (20) užjūrio šalyse arba teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(58)

pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų reaguojama į konkrečius atokiausių regionų iššūkius. Tos valstybės narės turėtų būti remiamos iš Fondo lėšų suteikiant tinkamų išteklių, skirtų atitinkamai padėti atokiausiems regionams;

(59)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (21) 22 ir 23 punktais, Fondas turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas fondo poveikis vietoje. Norint įvertinti naudojant Fondą pasiektus rezultatus, reikėtų nustatyti su kiekvienu Fondo konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes. Tie rodikliai turėtų apimti kokybinius ir kiekybinius rodiklius;

(60)

pasitelkdamos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti Fondo veiklos įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 ir šio reglamento nuostatas. Nuo 2023 m. valstybės narės turėtų teikti Komisijai paskutinių ataskaitinių metų metines veiklos rezultatų ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikta informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant valstybių narių programas. Valstybės narės taip pat turėtų Komisijai pateikti tų ataskaitų santraukas. Komisija turėtų išversti tas santraukas į visas Sąjungos oficialiąsias kalbas ir viešai jas paskelbti savo interneto svetainėje kartu su nuorodomis į valstybių narių interneto svetaines, nurodytas Reglamente (ES) 2021/1060;

(61)

atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad kova su klimato kaita vyktų laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (22), ir į įsipareigojimą siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % visų daugiametės finansinės programos išlaidų sudarytų išlaidos klimato srities tikslų integravimui, ir pastangas siekiant užmojo, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5 % biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa. Fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (23) 17 straipsnyje;

(62)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 (24) ir bet kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui taikytinas aktas turėtų būti toliau taikomas programoms ir projektams, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu remiamiems pagal policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonę, kaip Vidaus saugumo fondo dalį. Kadangi Reglamento (ES) Nr. 514/2014 įgyvendinimo laikotarpis sutampa su programavimo laikotarpiu, kuriam taikomas šis reglamentas, siekiant užtikrinti tam tikrų tuo reglamentu patvirtintų veiksmų įgyvendinimo tęstinumą, turėtų būti nustatytos nuostatos dėl projektų vykdymo etapais. Kiekvienas atskiras projekto etapas turėtų būti įgyvendinamas laikantis programavimo laikotarpio, kuriuo projektui teikiamas finansavimas, taisyklių;

(63)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikantis ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(64)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl veiksmų, kurie atitinka didesnių bendro finansavimo normų reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, sąrašo, dėl veiklos paramos pagal VII priedą ir dėl tolesnio stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtojimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(65)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (25). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma susijusios su informacijos teikimu Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su išsamiomis informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į grynai techninį jų pobūdį. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, susijusius su sprendimų suteikti šiame reglamente numatytą pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju priėmimu, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tokios pagalbos pobūdžiu ir paskirtimi, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(66)	pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(67)	pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(68)	tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 (26) taikymo trukme;

(69)	siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui nustatomas Vidaus saugumo fondas (toliau – Fondas).

2. Šiuo reglamentu nustatomi:

a)	Fondo politikos tikslas;

b)	Fondo konkretūs tikslai ir priemonės tiems konkretiems tikslams įgyvendinti;

c)	biudžetas laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

d)	Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant veiksmus, atliekamus derinimo priemonėmis, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punkte, kuriuo negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

2.	kompetentingos institucijos – valstybių narių institucijos, atsakingos už nusikalstamų veikų užkardymą, išaiškinimą ir tyrimą, kaip nurodyta SESV 87 straipsnio 1 dalyje, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas;

3.	prevencija – kiek tai susiję su nusikalstamumu, visos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti arba kitaip padėti mažinti nusikalstamumą ir piliečių nesaugumo jausmą, kaip nurodyta Tarybos sprendimo 2009/902/TVR (27) 2 straipsnio 2 dalyje;

ypatingos svarbos infrastruktūros objektas – turtas, tinklas, sistema ar jų dalys, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei arba socialinei gerovei palaikyti ir kurių veikimo sutrikdymas, pažeidimas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį valstybėje narėje arba Sąjungoje, nes tos funkcijos nebūtų palaikomos;

kibernetiniai nusikaltimai – nusikaltimai, kuriems vykdyti būtinai reikia pasitelkti informacinių ir ryšių technologijų sistemas (toliau – IRT sistemos) kaip įrankį atlikti nusikaltimą arba jas pasirinkti kaip pirminį nusikaltimo objektą (išimtinai kibernetiniai nusikaltimai), arba tradiciniai nusikaltimai, kurių mastas arba aprėptis gali būti padidinti naudojant kompiuterius, kompiuterių tinklus arba kitas IRT sistemas (nusikaltimai pasinaudojant kibernetine erdve);

ES politikos ciklo/EMPACT operatyvinis veiksmas – veiksmas, vykdomas pagal kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklą, pasitelkiant Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykę platformą (EMPACT), kurio tikslas – kovoti su Sąjungai kylančiomis didžiausiomis sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo grėsmėmis, skatinant valstybių narių, Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų ir, kai aktualu, trečiųjų valstybių bei tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą;

keitimasis informacija – SESV 87 straipsnyje nurodytoms institucijoms, taip pat Europolui ir kitoms atitinkamoms Sąjungos agentūroms svarbios su nusikalstamų veikų, visų pirma tarpvalstybinio, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo, prevencija, nustatymu, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu už jas susijusios informacijos saugus rinkimas, saugojimas, tvarkymas, analizavimas ir jos perdavimas bei prieiga prie jos;

8.	organizuotas nusikalstamumas – baustina veika, susijusi su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR (28) 1 straipsnio 1 punkte, veikloje;

9.	parengtis – veiksmai, kuriais konkrečiai siekiama užkirsti kelią su galimais teroristiniais išpuoliais arba kitais su saugumu susijusiais incidentais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį, susijusiai rizikai arba tą riziką sumažinti;

10.	Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas – vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1053/2013;

11.	terorizmas – tyčinės veikos ir nusikalstamos veikos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 (29);

12.

ekstremalioji situacija – su saugumu susijęs incidentas, naujai kylanti grėsmė arba naujai nustatytas pažeidžiamumas, patenkantys į šio reglamento taikymo sritį, kurie daro arba gali daryti didelį neigiamą poveikį žmonių, viešųjų erdvių ar ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumui vienoje ar daugiau valstybių narių;

13.

slaptosios operacijos pinigai – tikri grynieji pinigai, kurie atliekant nusikalstamos veikos tyrimą rodomi kaip likvidumo ir mokumo įrodymas įtariamiesiems arba kitiems asmenims, turintiems informacijos apie objekto prieinamumą ar pristatymą arba veikiantiems kaip tarpininkai, siekiant atlikti fiktyvų įsigijimo sandorį, kai siekiama suimti įtariamuosius, nustatyti neteisėtos gamybos vietas arba kitaip išardyti organizuotą nusikalstamą grupę;

14.

radikalizacija – laipsniškas ir sudėtingas procesas, kuris perauga į smurtinį ekstremizmą bei terorizmą ir kurio metu asmuo arba asmenų grupė pradeda laikytis radikalios ideologijos ar įsitikinimų, pagal kuriuos pripažįstamas, naudojamas arba toleruojamas smurtas, įskaitant teroro aktus, siekiant konkretaus politinio, religinio arba ideologinio tikslo;

15.	konkretūs veiksmai – Fondo tikslus atitinkantys tarpvalstybiniai arba nacionaliniai projektai, suteikiantys Sąjungos pridėtinę vertę, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai;

16.	veiklos parama – valstybės narės asignavimo dalis, kuri gali būti naudojama kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduočių ir paslaugų, kurios yra viešoji paslauga Sąjungai, vykdymą ir teikimą, tiek, kiek jos prisideda užtikrinant aukštą saugumo lygį Sąjungoje;

17.	Sąjungos veiksmai – tarpvalstybiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, įgyvendinami laikantis Fondo tikslų.

3 straipsnis

Fondo tikslai

1. Fondo politikos tikslas – padėti užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje, visų pirma vykdant terorizmo ir radikalizacijos, sunkių formų bei organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais, padedant nusikaltimų aukoms ir jas apsaugant, taip pat rengiantis su saugumu susijusiems incidentams, rizikai ir krizėms, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, apsisaugant nuo jų ir veiksmingai juos valdant.

2. Siekiant 1 dalyje įtvirtinto politikos tikslo, Fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:

a)	gerinti ir lengvinti kompetentingų institucijų ir atitinkamų Sąjungos organų, tarnybų ir agentūrų tarpusavio keitimąsi informacija bei keitimąsi informacija jų viduje, taip pat, kai aktualu, su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

b)	gerinti ir intensyvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant kompetentingų institucijų tarpusavyje ir jų viduje vykdomas bendras operacijas, susijusias su terorizmu ir tarpvalstybinio pobūdžio sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu, ir

remti valstybių narių pajėgumų, susijusių su nusikalstamumo, terorizmo ir radikalizacijos prevencija ir kova su jais, stiprinimą, taip pat su saugumu susijusių incidentų, rizikos ir krizių valdymą, be kita ko, užtikrinant glaudesnį valdžios institucijų, atitinkamų Sąjungos organų, tarnybų arba agentūrų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus partnerių skirtingose valstybėse narėse bendradarbiavimą.

3. Siekiant 2 dalyje įtvirtintų konkrečių tikslų, Fondo veikla įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

4 straipsnis

Pagarba pagrindinėms teisėms

Fondo lėšomis finansuojami veiksmai įgyvendinami užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir žmogaus orumui. Tokie veiksmai visų pirma turi atitikti Chartiją, Sąjungos duomenų apsaugos teisę ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK). Jei įmanoma, įgyvendindamos veiksmus valstybės narės ypač daug dėmesio pirmiausia skiria pagalbai pažeidžiamiems asmenims, visų pirma vaikams ir nelydimiems nepilnamečiams, ir jų apsaugai.

5 straipsnis

Paramos aprėptis

1. Siekiant jo tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių, Fondo lėšomis visų pirma remiami tokie veiksmai, kurie yra išvardyti III priede.

2. Siekiant įgyvendinti jo tikslus, Fondo lėšomis, laikantis Sąjungos prioritetų ir taikant tinkamas apsaugos priemones, kai tikslinga, gali būti remiami III priede nurodyti trečiosiose valstybėse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai, vadovaujantis 19 straipsniu.

3. Kiek tai susiję su trečiosiose valstybėse vykdomais ir su jomis susijusiais veiksmais, Komisija ir valstybės narės kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba pagal savo atitinkamą atsakomybę užtikrina veiksmų koordinavimą su atitinkama Sąjungos politika, strategijomis ir priemonėmis. Jos visų pirma užtikrina, kad trečiosiose valstybėse vykdomi ir su jomis susiję veiksmai:

a)	būtų vykdomi užtikrinant sinergiją ir suderinamumą su kitais veiksmais už Sąjungos ribų, kurie remiami kitomis Sąjungos priemonėmis;

b)	būtų suderinami su Sąjungos išorės politika, jais būtų laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir jie būtų suderinami su konkrečiam regionui ar valstybei taikomais strateginio programavimo dokumentais;

c)	būtų sutelkti į priemones, kurios nėra orientuotos į vystymąsi, ir

d)	jais būtų paisoma Sąjungos vidaus politikos sričių interesų ir jie derėtų su Sąjungos teritorijoje vykdoma veikla.

4. Įranga ir IRT sistemos, finansuojamos Fondo lėšomis, gali būti naudojamos papildomoje srityje, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2021/1148. Tokia įranga ir IRT sistemos turi išlikti naudotinos ir dislokuotinos Fondo tikslais.

Įrangos naudojimas pirmoje pastraipoje nurodytoje papildomoje srityje turi neviršyti 30 % viso tos įrangos naudojimo laikotarpio.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje papildomoje srityje naudojamomis IRT sistemomis teikiami duomenys ir paslaugos nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais.

Valstybės narės savo metinėse veiklos rezultatų ataskaitose informuoja Komisiją apie tokį įrangos bei IRT sistemų papildomą naudojimą ir jų dislokavimo vietą.

5. Toliau nurodyti veiksmai nėra tinkami finansuoti:

a)	veiksmai, apimantys tik viešosios tvarkos palaikymą nacionaliniu lygmeniu;

b)	veiksmai, vykdomi kariniu arba gynybos tikslu;

c)	įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas;

d)	prievartos veiksmams naudojama įranga, įskaitant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir riaušių policijos lazdas, išskyrus atvejus, kai ši įranga naudojama mokymo tikslais;

e)	premijos informatoriams ir slaptosios operacijos pinigai, kai tai nėra ES politikos ciklo/EMPACT operatyvinių veiksmų dalis.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, ekstremaliosios situacijos atveju veiksmai, kaip nurodyta pirmos pastraipos a punkte, gali būti laikomi tinkamais finansuoti.

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

6 straipsnis

Bendrieji principai

1. Pagal Fondą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti Sąjungos pridėtinę vertę siekiant Fondo tikslų.

3. Fondo veikla įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktus.

7 straipsnis

Biudžetas

1. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Fondo veiklos įgyvendinimo finansinis paketas yra 1 931 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2. Finansinis paketas naudojamas taip:

a)	1 352 000 000 EUR skiriama valstybių narių programoms;

b)	579 000 000 EUR skiriama 8 straipsnyje nurodytai teminei priemonei.

3. Komisijos iniciatyva iki 0,84 % finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsnyje, susijusiai su Fondo veiklos įgyvendinimu.

4. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 26 straipsniu, ne daugiau kaip 5 % pradinių asignavimų valstybei narei iš bet kurio fondo pagal tą reglamentą, taikant pasidalijamąjį valdymą, tos valstybės narės prašymu gali būti perkelta Fondui, kuriam taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1. 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta suma skirstoma lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ar netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose.

Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims, kurios yra šios:

a)	konkretūs veiksmai;

b)	Sąjungos veiksmai ir

c)	pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

Komisijos iniciatyva techninė parama, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsnyje, taip pat finansuojama iš šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

2. Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia didelę Sąjungos pridėtinę vertę, arba yra naudojamas siekiant reaguoti į neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į II priede išdėstytus sutartus Sąjungos prioritetus. Finansavimas pagal teminę priemonę naudojamas trečiosiose valstybėse vykdomiems arba su jomis susijusiems veiksmams remti, siekiant Fondo tikslų, visų pirma siekiant prisidėti prie kovos su nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis, bei jų prevencijos ir kovos su tarpvalstybiniais nusikalstamais neteisėto žmonių gabenimo tinklais.

Teminės priemonės išteklių paskirstymas įvairiems prioritetams turi būti kuo proporcingesnis atsižvelgiant į iššūkius ir poreikius, siekiant užtikrinti, kad būtų galima įgyvendinti Fondo tikslus.

4. Kai finansavimas pagal teminę priemonę valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, Komisija užtikrina, kad nebūtų atrenkami projektai, dėl kurių Komisija yra pateikusi pagrįstą nuomonę, susijusią su įsipareigojimų nevykdymo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, kuri kelia abejonių dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo.

5. Reglamento (ES) 2021/1060 23 straipsnio ir 24 straipsnio 2 dalies tikslais, kai finansavimas pagal teminę priemonę įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad numatytų veiksmų neapimtų Komisijos pateikta pagrįsta nuomonė, susijusi su įsipareigojimų nevykdymo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, kuri kelia abejonių dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo arba veiksmų vykdymo, o Komisija atlieka atitinkamą vertinimą.

6. Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei.

7. Komisija įgyvendinimo aktais priima Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytus finansavimo sprendimus, kuriuose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai sudedamajai daliai, nurodytai šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, skiriamos sumos. Tokiuose finansavimo sprendimuose nustatoma, kai taikytina, bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Finansavimo sprendimai gali būti metiniai arba daugiamečiai ir gali būti skirti vienai ar daugiau šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų teminės priemonės sudedamųjų dalių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8. Priėmusi finansavimo sprendimą, kaip nurodyta 7 dalyje, Komisija gali atitinkamai iš dalies pakeisti valstybių narių programas.

2 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą

9 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skirsnis taikomas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai sumai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 8 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą finansavimo sprendimą.

2. Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) 2021/1060.

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1. 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta suma valstybių narių programoms preliminariai paskirstoma taip:

a)	1 127 000 000 EUR – laikantis I priedo;

b)	225 000 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų koregavimui.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta suma paskirstoma ne visiškai, likusi suma gali būti pridėta prie 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

11 straipsnis

Išankstinis finansavimas

a)	2021 m.: 4 %;

b)	2022 m.: 3 %;

c)	2023 m.: 5 %;

d)	2024 m.: 5 %;

e)	2025 m.: 5 %;

f)	2026 m.: 5 %.

2. Jei valstybės narės programa priimama po 2021 m. liepos 1 d., ankstesnės dalys išmokamos programos priėmimo metais.

12 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1. Sąjungos biudžeto įnašas neviršija 75 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 90 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų projektams, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 90 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų veiklos paramai.

5. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

6. Sąjungos biudžeto įnašas gali būti padidintas iki 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su valstybių narių iniciatyva teikiama technine parama, neviršijant Reglamento (ES) 2021/1060 36 straipsnio 5 dalies b punkto vi papunktyje nustatytų ribų.

8. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama valstybės narės programa, kiekvienai veiksmo rūšiai nustatoma, ar bendro finansavimo norma taikoma:

a)	visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, arba

b)	tik viešajam įnašui.

13 straipsnis

Valstybių narių programos

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos programoje nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais saugumo srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius iššūkius, ir kad jie visiškai atitiktų atitinkamą Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. Apibrėždamos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad jų programose būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

Komisija įvertina valstybių narių programas pagal Reglamento (ES) 2021/1060 23 straipsnį.

2. 1 dalies tikslais ir nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, kiekviena valstybė narė skiria:

a)	ne mažiau kaip 10 % pagal 10 straipsnio 1 dalį skirtų išteklių – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytam konkrečiam tikslui ir

b)	ne mažiau kaip 10 % pagal 10 straipsnio 1 dalį skirtų išteklių – 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytam konkrečiam tikslui.

4. Komisija užtikrina, kad rengiant valstybių narių programas ankstyvuoju etapu ir laiku būtų atsižvelgta į atitinkamų decentralizuotų agentūrų žinias ir ekspertinę patirtį.

5. Kad būtų išvengta veiksmų dubliavimosi, valstybės narės konsultuojasi su atitinkamais Sąjungos organais, tarnybomis ir agentūromis dėl jų veiksmų rengimo, visų pirma įgyvendindamos ES politikos ciklo/EMPACT operatyvinius veiksmus arba Jungtinės elektroninių nusikaltimų klausimų darbo grupės (J-CAT) koordinuojamus veiksmus, ir dėl mokymo veiklos rengimo.

6. Komisija gali, kai tinkama, į 5 skirsnyje nurodytas stebėsenos ir vertinimo užduotis įtraukti atitinkamas decentralizuotas agentūras, visų pirma siekdama užtikrinti, kad vykdomi veiksmai, kuriems teikiama Fondo parama, atitiktų susijusią Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus.

7. Įrangai, transporto priemonėms įsigyti arba su saugumu susijusiai infrastruktūrai įrengti gali būti panaudojama ne daugiau kaip 35 % valstybės narės programos asignavimo. Ši viršutinė riba gali būti viršyta tik tinkamai pagrįstais atvejais.

8. Savo programose valstybės narės pirmenybę teikia:

a)	sutartiems Sąjungos prioritetams ir saugumo srities acquis, visų pirma veiksmingam keitimuisi aktualia ir tikslia informacija, taip pat ES informacinių sistemų sąveikumo sistemos komponentų įgyvendinimui;

b)	finansinių padarinių turinčioms rekomendacijoms, pateiktoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 ir patenkančioms į šio reglamento taikymo sritį;

c)	finansinių padarinių turintiems trūkumams konkrečiose šalyse, nustatytiems atliekant poreikių vertinimus, pavyzdžiui, pateikiant Europos semestro rekomendacijas kovos su korupcija srityje.

9. Prireikus atitinkama valstybės narės programa iš dalies pakeičiama vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 24 straipsniu, kad būtų atsižvelgta į šio straipsnio 8 dalies b punkte nurodytas rekomendacijas.

10. Valstybės narės savo programose visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus. Siekiant atsižvelgti į nenumatytas ar naujas aplinkybes ir siekiant užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas.

11. Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti Fondo remiamą projektą trečiojoje valstybėje arba su trečiąja valstybe susijusį projektą, prieš patvirtindama projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija.

12. Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 22 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas šio reglamento VI priedo 2 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais ir apima preliminarų programų išteklių suskirstymą pagal kiekvieno konkretaus tikslo, nustatyto šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, intervencinių veiksmų rūšis.

14 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1. 2024 m. Komisija atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo pirmos pastraipos 2 punkte nurodytus kriterijus. Finansavimas teikiamas nuo 2025 m. sausio 1 d.

2. Jei mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) 2021/1060 91 straipsnį, negauta dėl bent 10 % pirminio programos asignavimo, nurodyto šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą jos programai, nurodytai šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punkte.

3. Nuo 2025 m. sausio 1 d. skirdama lėšas pagal šio reglamento 8 straipsnyje nurodytą teminę priemonę, Komisija atsižvelgia į valstybių narių pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, nurodytų Reglamento (ES) 2021/1060 16 straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus.

15 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1. Be savo asignavimų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybė narė gali gauti finansavimą konkretiems veiksmams, jei vėliau jos programoje numatoma tą finansavimą skirti ir jei jis naudojamas siekiant padėti įgyvendinti Fondo tikslus, be kita ko, reaguoti į naujai kylančias grėsmes.

16 straipsnis

Veiklos parama

1. Valstybė narė gali iki 20 % iš Fondo savo programai skirtos sumos panaudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduočių ir paslaugų, kurios yra viešoji paslauga Sąjungai, vykdymą ir teikimą, finansuoti.

2. Naudodama veiklos paramą valstybė narė turi laikytis Sąjungos saugumo srities acquis.

3. Valstybė narė savo programoje ir 30 straipsnyje nurodytose metinėse veiklos rezultatų ataskaitose paaiškina, kaip veiklos paramos naudojimas padės pasiekti Fondo tikslus. Prieš patvirtindama valstybės narės programą, Komisija įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios naudoti veiklos paramą, remdamasi tų valstybių narių pateikta informacija, taip pat rekomendacijomis, pateiktomis taikant kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus, pavyzdžiui, Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą arba kitus kokybės kontrolės bei vertinimo mechanizmus, priklausomai nuo to, kas taikytina.

4. Veiklos parama daugiausia skiriama veiksmams, kuriems skiriamos išlaidos, kaip nustatyta VII priede.

5. Siekiant reaguoti į nenumatytas ar naujas aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priedas, kiek tai susiję su veiklos paramos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.

17 straipsnis

Tarptautinių organizacijų vykdomų projektų valdymo patikrinimai ir auditai

2. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/1060 83 straipsnio pirmos pastraipos a punktui ir Finansinio reglamento 129 straipsniui, tais atvejais, kai tarptautinė organizacija yra paramos gavėja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 9 punkte, vadovaujančioji institucija neprivalo atlikti Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų valdymo patikrinimų, jei tarptautinė organizacija pateikia vadovaujančiajai institucijai Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus dokumentus.

4. Be to, kai išlaidos turi būti atlygintos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 53 straipsnio 1 dalies a punktą, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad:

a)	sąskaitos faktūros ir dokumentai, patvirtinantys, kad paramos gavėjas jas apmokėjo, patikrinti;

b)	apskaitos įrašai arba apskaitos kodai, kuriuos paramos gavėjas tvarko sandorių, susijusių su vadovaujančiajai institucijai deklaruotomis išlaidomis, tikslais, patikrinti.

5. Kai išlaidos turi būti atlygintos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 53 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktą, valdymo pareiškime, kurį turi pateikti tarptautinė organizacija, patvirtinama, kad išlaidų atlyginimo sąlygos yra įvykdytos.

7. Paramos gavėjas kasmet ir ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia vadovaujančiajai institucijai ataskaitas. Ataskaitos pateikiamos kartu su nepriklausomos audito įstaigos nuomone, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai ir yra ekonomiškai efektyvios ir ar pagrindiniai sandoriai yra teisėti ir tvarkingi. Toje nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl tarptautinės organizacijos pateiktų valdymo pareiškimų teiginių, įskaitant informaciją apie įtarimus dėl sukčiavimo. Ta nuomone suteikiamas patikinimas, kad išlaidos, įtrauktos į mokėjimo prašymus, kuriuos tarptautinė organizacija pateikė vadovaujančiajai institucijai, yra teisėtos ir tvarkingos.

8. Nedarant poveikio esamoms galimybėms atlikti tolesnius auditus, kaip nurodyta Finansinio reglamento 127 straipsnyje, vadovaujančioji institucija parengia Reglamento (ES) 2021/1060 74 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte nurodytą valdymo pareiškimą. Vadovaujančioji institucija tai daro remdamasi dokumentais, tarptautinės organizacijos pateiktais pagal šio straipsnio 2–5 ir 7 dalis, o ne pasikliaudama to reglamento 74 straipsnio 1 dalyje nurodytais vadovybės patikrinimais.

9. Į dokumentą, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) 2021/1060 73 straipsnio 3 dalyje nurodytos paramos sąlygos, įtraukiami šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

10. 2 dalis netaikoma ir dėl to vadovaujančioji institucija privalo atlikti valdymo patikrinimus tais atvejais, kai:

a)	ta vadovaujančioji institucija nustato konkrečią pažeidimo riziką arba sukčiavimo požymį, susijusius su tarptautinės organizacijos inicijuotu arba įgyvendinamu projektu;

b)	tarptautinė organizacija nepateikia tai vadovaujančiajai institucijai 2–5 ir 7 dalyse nurodytų dokumentų, arba

c)	2–5 ir 7 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuos pateikė tarptautinė organizacija, yra neišsamūs.

11. Jei projektas, kuriame tarptautinė organizacija yra paramos gavėja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnio 9 punkte, yra imties, kaip nurodyta to reglamento 79 straipsnyje, dalis, audito institucija savo darbą gali vykdyti remdamasi sandorių pagal tą projektą daline imtimi. Jeigu dalinėje imtyje randama klaidų, audito institucija, jeigu aktualu, gali paprašyti tarptautinės organizacijos auditoriaus įvertinti visą klaidų tame projekte aprėptį ir jų bendrą kiekį.

3 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą

18 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį teikiamą paramą Komisija įgyvendina tiesiogiai, laikydamasi Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto, arba netiesiogiai, laikydamasi tos pastraipos c punkto.

19 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1. Finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimus atitinka šie subjektai:

teisės subjektai, įsisteigę:

i)	valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)	darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje, laikantis 3 dalyje nustatytų sąlygų;

b)	teisės subjektai, sukurti pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija, svarbi siekiant Fondo tikslų.

2. Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimų.

3. 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti subjektai dalyvauja kaip konsorciumo, kurį sudaro bent du nepriklausomi subjektai, iš kurių bent vienas yra įsisteigęs valstybėje narėje, dalis.

20 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1. Komisijos iniciatyva Fondo lėšos gali būti naudojamos Sąjungos veiksmams, susijusiems su Fondo tikslais, finansuoti.

3. Išimties tvarka decentralizuotos agentūros taip pat gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus gauti finansavimą pagal Sąjungos veiksmus, kai jie padeda įgyvendinti Sąjungos veiksmus, patenkančius į tų decentralizuotų agentūrų kompetenciją, ir kai tie veiksmai nefinansuojami Sąjungos įnašu į tų decentralizuotų agentūrų biudžetą tvirtinant metinį biudžetą.

4. Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

5. Finansinio reglamento 150 straipsnyje nurodyto Vertinimo komiteto nariai, kuriems pavesta vertinti pasiūlymus, gali būti išorės ekspertai.

6. Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikoma Reglamento (ES) 2021/695 37 straipsnio 7 dalis.

21 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal Fondą nustatytos derinimo operacijos vykdomos laikantis Reglamento (ES) 2021/523 ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

22 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsniu, Fondo lėšomis, taikant 100 % finansavimo normą, gali būti remiama Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinama techninė parama.

23 straipsnis

Auditai

24 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą, reikšmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Sąjungos finansavimo matomumas turi būti užtikrinamas ir tokia informacija turi būti teikiama, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai tokios informacijos neįmanoma ar netikslinga skelbti arba kai tokios informacijos atskleidimas ribojamas pagal teisę, visų pirma dėl saugumo, viešosios tvarkos, nusikalstamų veikų tyrimų arba asmens duomenų apsaugos priežasčių. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą, Sąjungos lėšų gavėjai, viešai informuodami apie atitinkamą veiksmą, turi nurodyti to finansavimo kilmę ir naudoti Sąjungos emblemą.

2. Kad informacija pasiektų kuo didesnę visuomenės dalį, Komisija vykdo su Fondu, pagal Fondą vykdytais veiksmais bei gautais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus.

Fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su Fondo tikslais.

4 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą

25 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1. Fondo lėšomis finansinė parama teikiama susiklosčius tinkamai pagrįstoms ekstremaliosioms situacijoms, kai reikia tenkinti skubius ir konkrečius poreikius.

Reaguodama į tokias tinkamai pagrįstas ekstremaliąsias situacijas Komisija gali suteikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju neviršydama turimų išteklių.

2. Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos.

3. Be asignavimų pagal 10 straipsnio 1 dalį valstybių narių programoms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jei tokia parama vėliau numatoma valstybės narės programoje. Tas finansavimas negali būti naudojamas kitiems valstybės narės programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama valstybės narės programą. Jei turima lėšų, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju išankstinis finansavimas gali siekti 95 % Sąjungos įnašo.

4. Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

5. Kai tai būtina veiksmui įgyvendinti, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti skiriama išlaidoms, kurios buvo patirtos iki dotacijos paraiškos arba prašymo tam veiksmui suteikti paramą pateikimo dienos, jei tos išlaidos nebuvo patirtos anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., padengti.

6. Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių ir siekdama užtikrinti, kad būtų laiku skirta išteklių pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, Komisija gali atskirai priimti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju finansavimo sprendimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 110 straipsnyje, priimdama nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą, laikydamasi 33 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. Toks aktas galioja ne ilgesnį nei 18 mėnesių laikotarpį.

26 straipsnis

Kaupiamasis ir alternatyvusis finansavimas

2. Laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 73 straipsnio 4 dalies, parama iš Europos regioninės plėtros fondo arba „Europos socialinio fondo +“ gali būti skiriama veiksmams, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 45 punkte. Kad būtų suteiktas pažangumo ženklas, veiksmai turi atitikti visas šias sąlygas:

a)	jie buvo įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal Fondą;

b)	jie atitinka minimaliuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus ir

c)	jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų.

5 SKIRSNIS

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

27 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos h punkto iii papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie V priede išvardytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

2. Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti tame priede išvardytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.

3. Rodikliai, skirti Fondo veiklos pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.

4. Atsiskaitymo už veiklos rezultatus sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai aktualu, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5. Siekiant užtikrinti veiksmingą Fondo veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jo tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, kai tai laikoma reikalinga, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną informaciją apie projektus, sukūrimo. Visi VIII priedo pakeitimai taikomi tik projektams, atrinktiems po to pakeitimo įsigaliojimo.

28 straipsnis

Ataskaitų dėl teminės priemonės teikimas

Komisija teikia ataskaitas dėl 8 straipsnyje nurodytos teminės priemonės naudojimo ir jos lėšų paskirstymo jos sudedamosioms dalims, be kita ko, dėl paramos, teikiamos trečiosiose valstybėse vykdomiems veiksmams arba su trečiosiomis valstybėmis susijusiems veiksmams Sąjungos veiksmų sistemoje. Kai, remdamasis jam pateikta informacija, Europos Parlamentas teikia rekomendacijas dėl veiksmų, kurie turi būti remiami pagal teminę priemonę, Komisija siekia atsižvelgti į tokias rekomendacijas.

29 straipsnis

Vertinimas

a)	Fondo veiksmingumas, įskaitant pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, atsižvelgiant į visą jau turimą aktualią informaciją, visų pirma 30 straipsnyje nurodytas metines veiklos rezultatų ataskaitas ir VIII priede nustatytus produkto ir rezultato rodiklius;

b)	Fondui skirtų išteklių naudojimo efektyvumas ir jam įgyvendinti skirtų valdymo bei kontrolės priemonių efektyvumas;

c)	II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių tolesnis aktualumas ir tinkamumas;

d)	Fondo remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų koordinavimas, suderinamumas ir papildomumas;

e)	pagal Fondą įgyvendinamų veiksmų Sąjungos pridėtinė vertė.

Atliekant tą laikotarpio vidurio vertinimą atsižvelgiama į 2014–2020 m. laikotarpio Vidaus saugumo fondo poveikio retrospektyvinio vertinimo rezultatus.

2. Be Reglamento (ES) 2021/1060 45 straipsnio 2 dalyje numatytų aspektų, retrospektyvinis vertinimas apima šio straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus. Be to, įvertinamas Fondo poveikis.

4. Komisija užtikrina, kad į vertinimus nebūtų įtraukta informacija, kurios sklaida galėtų kelti pavojų saugumo operacijoms.

5. Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio vertinimą ir retrospektyvinį vertinimus, ypač daug dėmesio skiria trečiųjų valstybių, trečiosiose valstybėse įgyvendinamų arba su trečiosiomis valstybėmis susijusių veiksmų vertinimui pagal 13 straipsnio 11 dalį ir 19 straipsnį.

2 poskirsnis

Pasidalijamojo valdymo taisyklės

30 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

2. Metinėse veiklos rezultatų ataskaitose visų pirma pateikiama informacija apie:

a)	pažangą, padarytą įgyvendinant valstybės narės programą ir siekiant joje nustatytų tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis naujausiais duomenimis, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 42 straipsnį;

b)	visus klausimus, darančius poveikį valstybės narės programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti, įskaitant informaciją apie visas Komisijos paskelbtas pagrįstas nuomones dėl įsipareigojimų nevykdymo procedūrų pagal SESV 258 straipsnį, susijusių su Fondo įgyvendinimu;

c)	Fondo lėšomis remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma trečiosiose valstybėse vykdomų arba su trečiosiomis valstybėmis susijusių veiksmų, papildomumą;

d)	valstybės narės programos indėlį įgyvendinant susijusią Sąjungos acquis ir veiksmų planus;

e)	komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)	taikytinų reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį, visų pirma pagrindinių teisių užtikrinimą;

g)	projektų įgyvendinimą trečiojoje valstybėje arba su trečiąja valstybe susijusių projektų įgyvendinimą.

4. Savo interneto svetainėje Komisija pateikia nuorodas į interneto svetaines, nurodytas Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 1 dalyje.

5. Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

31 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas taikant pasidalijamąjį valdymą

1. Vykdant stebėseną ir teikiant ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2021/1060 IV antraštinę dalį atitinkamai naudojami šio reglamento VI priede nurodytų rūšių intervencinių veiksmų kodai. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujas aplinkybes ir užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas.

2. Šio reglamento VIII priede nustatyti rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) 2021/1060 16 straipsnio 1 dalį, 22 ir 42 straipsnius.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 13 straipsnio 10 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 2 bei 5 dalyse ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 10 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 2 bei 5 dalyse ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 13 straipsnio 10 dalį, 16 straipsnio 5 dalį, 27 straipsnio 2 bei 5 dalis ar 31 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

33 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Vidaus reikalų fondų komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) 2021/1148 32 straipsniu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

34 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Vidaus saugumo fondo policijos priemonę 2014–2020 m. laikotarpiui (toliau – VSF policija), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 513/2014, pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui. Reglamentas (ES) Nr. 513/2014 toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo pagal VSF policiją priimtų priemonių prie Fondo.

4. Valstybės narės po 2021 m. sausio 1 d. gali toliau remti projektą, atrinktą ir pradėtą įgyvendinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 513/2014, laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 514/2014, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	projektą sudaro du etapai, kurie finansiniu požiūriu gali būti vertinami atskirai ir turi atskiras audito sekas;

b)	visos projekto išlaidos viršija 500 000 EUR;

c)	atsakingos institucijos paramos gavėjams sumokėti mokėjimai, skirti pirmajam projekto etapui, įtraukiami į Komisijai teikiamus mokėjimo prašymus pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014, o antrojo projekto etapo išlaidos įtraukiamos į mokėjimo paraiškas pagal Reglamentą (ES) 2021/1060;

d)	antrasis projekto etapas atitinka taikytiną teisę ir atitinka reikalavimus paramai Fondo lėšomis gauti pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2021/1060;

e)	valstybė narė įsipareigoja užbaigti projektą, užtikrinti jo vykdymą ir pranešti apie jį metinėje veiklos rezultatų atskaitoje, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip 2024 m. vasario 15 d.

Antrajam projekto, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, etapui taikomos šio reglamento ir Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatos.

Ši dalis taikoma tik projektams, atrinktiems taikant pasidalijamąjį valdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014.

35 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2021 m. liepos 7 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. LOGAR

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 189.

(2) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. birželio 14 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 268, 2021 7 6, p. 1). 2021 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (OL L 150, 2014 5 20, p. 93).

(4) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1148, kuriuo sukuriama sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 48).

(5) 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).

(8) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo nustatoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(9) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 bei Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014 (OL L 156, 2021 5 5, p. 1).

(10) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/693, kuriuo nustatoma Teisingumo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1382/2013 (OL L 156, 2021 5 5, p. 21).

(11) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (OL L 166, 2021 5 11, p. 1).

(12) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(13) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(14) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(15) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(16) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(17) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(18) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(19) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(20) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(21) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(22) OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(23) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(24) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (OL L 150, 2014 5 20, p. 112).

(25) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(26) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(27) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/902/TVR, įkuriantis Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (EUCPN) ir panaikinantis Sprendimą 2001/427/TVR (OL L 321, 2009 12 8, p. 44).

(28) 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008 11 11, p. 42).

(29) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

I PRIEDAS

FINANSAVIMO PASKIRSTYMO VALSTYBIŲ NARIŲ PROGRAMOMS KRITERIJAI

10 straipsnyje nurodyti biudžeto ištekliai valstybių narių programoms paskirstomi taip:

1)	programavimo laikotarpio pradžioje kiekvienai valstybei narei skiriama vienkartinė nustatyto dydžio suma – 8 000 000 EUR;

likę 10 straipsnyje nurodyti biudžeto ištekliai paskirstomi pagal šiuos kriterijus:

a)	45 % tų likusių biudžeto išteklių atvirkščiai proporcingai kiekvienos valstybės narės bendrajam vidaus produktui (perkamosios galios standartas vienam gyventojui);

b)	40 % tų likusių biudžeto išteklių proporcingai kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiui;

c)	15 % tų likusių biudžeto išteklių proporcingai kiekvienos valstybės narės teritorijos dydžiui.

Pradinis likusių biudžeto išteklių, nurodytų pirmos pastraipos 2 punkte, paskirstymas grindžiamas Komisijos (Eurostato) parengtais metiniais statistiniais duomenimis, apimančiais 2019 metus. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą remiamasi Komisijos (Eurostato) parengtais metiniais statistiniais duomenimis, apimančiais 2023 metus. Jei valstybė narė nepateikia Komisijai (Eurostatui) tam tikrų metų duomenų, vietoj jų Komisija gali naudoti naujausius turimus tos valstybės narės statistinius duomenis, pateiktus anksčiau nei atitinkamais metais.

II PRIEDAS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Fondas padeda įgyvendinti šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:

užtikrinti, kad Sąjungos saugumo srities acquis būtų vienodai taikoma, remiant keitimąsi atitinkama informacija, pvz., pagal Priumo, ES keleivio duomenų įrašo (PNR) ir SIS II sistemas, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas taikant kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus, pavyzdžiui, Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą arba kitus kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus;

b)	sukurti su saugumu susijusias ES ir decentralizuotas informacines sistemas, jas pritaikyti ir vykdyti jų techninę priežiūrą, be kita ko, užtikrinant jų sąveikumą, taip pat parengti tinkamas nustatytų spragų šalinimo priemones;

c)	užtikrinti, kad būtų aktyviau naudojamos su saugumu susijusios ES ir decentralizuotos informacinės sistemos, užtikrinant, kad toms sistemoms būtų teikiami aukštos kokybės duomenys, ir

remti atitinkamas nacionalines priemones, be kita ko, su saugumu susijusių nacionalinių duomenų bazių tarpusavio jungtis ir tų duomenų bazių jungtis su Sąjungos duomenų bazėmis, kai tai numatyta pagal atitinkamus teisinius pagrindus, jeigu tai aktualu įgyvendinant konkrečius tikslus, nustatytus 3 straipsnio 2 dalies a punkte.

Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

teisėsaugos operacijų, kuriose dalyvauja viena ar daugiau valstybių narių, be kita ko, kai tinkama, operacijų, kuriose dalyvauja kiti atitinkami subjektai, stiprinimui, visų pirma palengvinant ir pagerinant jungtinių tyrimų grupių, bendro patruliavimo, persekiojimo kertant sieną, atsargaus sekimo ir kitų operatyvinio bendradarbiavimo mechanizmų naudojimą ES politikos ciklo kontekste, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms operacijoms;

b)	kompetentingų institucijų veiklos koordinavimo gerinimui ir bendradarbiavimo valstybėse narėse bei tarp jų ir su kitais atitinkamais subjektais stiprinimui, pavyzdžiui, per specializuotų nacionalinių padalinių tinklus, Sąjungos tinklus bei bendradarbiavimo struktūras ir Sąjungos centrus, ir

valstybių narių tarpusavio tarpžinybinio bendradarbiavimo bei valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos organų, tarnybų ir agentūrų tarpžinybinio bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu, taip pat kompetentingų institucijų tarpžinybinio bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje valstybėje narėje gerinimui.

Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)	mokymo, pratybų bei tarpusavio mokymosi, specializuotų mainų programų ir dalijimosi geriausios praktikos pavyzdžiais valstybių narių kompetentingose institucijose ir tarp jų, be kita ko, vietos lygmeniu, ir su trečiosiomis valstybėmis bei kitais atitinkamais subjektais stiprinimui;

sinergijos išnaudojimui sutelkiant išteklius ir žinias, o valstybėms narėms ir kitiems atitinkamiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę, dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais, pavyzdžiui, kuriant bendrus kompetencijos centrus, rengiant bendrus rizikos vertinimus arba pasitelkiant bendrus operatyvinės paramos centrus bendrai vykdomų operacijų reikmėms;

c)	liudytojų, informatorių ir nusikaltimų aukų ankstyvo nustatymo, apsaugos ir paramos jiems priemonių, apsaugos priemonių, mechanizmų ir geriausios praktikos skatinimui ir plėtojimui, taip pat valdžios institucijų ir kitų atitinkamų subjektų partnerysčių šiuo tikslu plėtojimui;

atitinkamos įrangos įsigijimui ir specializuotų mokymo įrenginių bei kitos svarbios su saugumu susijusios infrastruktūros kūrimui arba modernizavimui, kad būtų pagerinta parengtis, padidintas atsparumas, visuomenės informuotumas ir užtikrintas tinkamas reagavimas, kiek tai susiję su grėsmėmis saugumui, ir

e)	ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai nuo su saugumu susijusių incidentų nustatant, įvertinant ir pašalinant pažeidžiamumą.

III PRIEDAS

PARAMOS APRĖPTIS

Siekiant jo tikslų Fondo lėšomis, inter alia, remiami šių rūšių veiksmai:

a)	IRT sistemų, padedančių įgyvendinti šio reglamento tikslus, kūrimas, pritaikymas ir techninė priežiūra, mokymas apie tokių sistemų naudojimą bei tokių sistemų bandymas ir jų sąveikumo komponentų bei duomenų kokybės gerinimas;

b)	Sąjungos teisės ir Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo valstybėse narėse su saugumu susijusių informacinių sistemų srityje, įskaitant duomenų apsaugos, privatumo ir duomenų saugumo sritis, stebėsena;

c)	ES politikos ciklo/EMPACT operatyviniai veiksmai;

d)	veiksmai, kuriais remiamas veiksmingas bei koordinuotas atsakas į krizes ir susiejami esami konkrečių sektorių pajėgumai, kompetencijos centrai ir informuotumo apie padėtį centrai, be kita ko, susiję su sveikata, civiline sauga, kova su terorizmu ir kibernetiniais nusikaltimais;

e)	veiksmai, kuriais plėtojami novatoriški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų saugumo mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

f)	veiksmai, kuriais didinamas atsparumas, kiek tai susiję su naujai kylančioms grėsmėmis, įskaitant neteisėtą prekybą internetiniais kanalais, hibridines grėsmes, piktavališką bepiločių orlaivių sistemų naudojimą ir chemines, biologines, radiologines bei branduolines grėsmes;

paramos teikimas specializuotų nacionalinių padalinių ir nacionalinių kontaktinių punktų teminiams arba įvairių teminių sričių tinklams, siekiant pagerinti tarpusavio pasitikėjimą, keitimąsi praktine patirtimi, informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų sklaidą, taip pat išteklių ir ekspertinės patirties kaupimą bendruose kompetencijos centruose;

atitinkamų teisėsaugos bei teisminių institucijų ir administracinių agentūrų darbuotojams ir ekspertams skirtas švietimas ir mokymas, atsižvelgiant į operatyvinius poreikius bei rizikos analizes, bendradarbiaujant su CEPOL ir, kai taikytina, Europos teisėjų mokymo tinklu, be kita ko, prevencijos politikos srityje, ypač daug dėmesio skiriant pagrindinių teisių ir nediskriminavimo klausimams;

bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi, pavyzdžiui, kovojant su kibernetiniais nusikaltimais, siekiant didinti pasitikėjimą ir gerinti koordinavimą, nenumatytų atvejų planavimą ir viešojo bei privačiojo sektoriaus subjektų keitimąsi informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų sklaidą, be kita ko, kiek tai susiję su viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga;

j)	veiksmai, įgalinantys bendruomenes plėtoti vietos metodus ir prevencijos politiką, taip pat suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumo Sąjungos saugumo politikos klausimais didinimo ir komunikacijos šioje srityje veiklai;

k)	įrangos, transporto priemonių, ryšių sistemų ir su saugumu susijusios infrastruktūros finansavimas;

l)	išlaidų darbuotojams, vykdantiems veiksmus, remiamus Fondo lėšomis, arba veiksmus, kuriems įgyvendinti dėl techninių ar saugumo priežasčių reikia darbuotojų, finansavimas.

IV PRIEDAS

VEIKSMAI, NURODYTI 12 STRAIPSNIO 3 DALYJE IR 13 STRAIPSNIO 10 DALYJE

Projektai, kuriais siekiama užkirsti kelią radikalizacijai ir su ja kovoti

Projektai, kuriais siekiama pagerinti ES informacinių sistemų ir nacionalinių IRT sistemų sąveikumą, kiek tai numatyta Sąjungos ar valstybių narių teise

Projektai, kuriais siekiama kovoti su didžiausiomis grėsmėmis, kurias kelia sunkių formų bei organizuotas nusikalstamumas, įgyvendinant ES politikos ciklo / EMPACT operatyvinius veiksmus

Projektai, kuriais siekiama užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams, visų pirma vaikų seksualiniam išnaudojimui internete, taip pat tokiems nusikaltimams, kurių atveju pagrindinė įrodymų rinkimo platforma yra internetas, ir su jais kovoti

Projektai, kuriais siekiama padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumą ir atsparumą

V PRIEDAS

PAGRINDINIAI VEIKLOS REZULTATŲ RODIKLIAI, KAIP NURODYTA 27 STRAIPSNIO 1 DALYJE

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies a punkte

IRT sistemų, kurios tapo sąveikios valstybėse narėse / su ES ir decentralizuotomis informacinėmis sistemomis, susijusiomis su saugumu / su tarptautinėmis duomenų bazėmis, skaičius

Administracinių vienetų, kurie įdiegė naujus arba pritaikė esamus keitimosi informacija su kitomis valstybėmis narėmis / Sąjungos organais, tarnybomis arba agentūromis / trečiosiomis valstybėmis / tarptautinėmis organizacijomis mechanizmus / procedūras / priemones / gaires, skaičius

Dalyvių, manančių, kad mokymo veikla yra naudinga jų darbui, skaičius

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po mokymo veiklos pranešė, kad naudojasi mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies b punkte

Apskaičiuota turto, įšaldyto vykdant tarpvalstybines operacijas, vertė

Vykdant tarpvalstybines operacijas konfiskuotų neteisėtų narkotikų kiekis pagal produkto rūšį (1)

Vykdant tarpvalstybines operacijas konfiskuotų ginklų kiekis pagal ginklo rūšį (2)

Administracinių vienetų, kurie sukūrė / pritaikė esamus bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis / Sąjungos organais, tarnybomis arba agentūromis / trečiosiomis valstybėmis / tarptautinėmis organizacijomis mechanizmus / procedūras / priemones / gaires, skaičius

Darbuotojų, dalyvavusių tarpvalstybinėse operacijose, skaičius

10.

Atlikus Šengeno vertinimą pateiktų rekomendacijų, į kurias atsižvelgta, skaičius

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies c punkte

11.

Parengtų / išplėstų radikalizacijos prevencijos iniciatyvų skaičius

12.

Iniciatyvų, parengtų / išplėstų siekiant apsaugoti / remti liudytojus ir informatorius, skaičius

13.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų / viešųjų erdvių su nauja / pritaikyta infrastruktūra, apsaugančia nuo su saugumu susijusios rizikos, skaičius

14.

Dalyvių, manančių, kad mokymo veikla yra naudinga jų darbui, skaičius

15.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po mokymo veiklos pranešė, kad naudojasi mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius

(1) Narkotikų rūšių suskirstymas (remiantis kategorijomis, naudojamomis ataskaitose dėl neteisėtų narkotikų: ES narkotikų rinkų ataskaitoje, Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje, taip pat EMCDDA Statistikos biuletenyje):

—

kanapės;

—	opioidai, įskaitant heroiną;

—

kokainas;

—	sintetiniai narkotikai, įskaitant amfetamino tipo stimuliantus (be kita ko, amfetaminą ir metamfetaminą) ir MDMA;

—	naujos psichoaktyviosios medžiagos;

—	kiti neteisėti narkotikai.

(2) Ginklų rūšių suskirstymas (remiantis esamais teisės aktais, būtent – 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Siūlomos kategorijos yra supaprastintos, palyginti su nurodytomis Direktyvos 91/477/EEB I priede, ir atitinka Šengeno informacinės sistemos kategorijas, naudojamas nacionalinių institucijų):

—	koviniai ginklai: automatiniai šaunamieji ginklai ir sunkieji šaunamieji ginklai (prieštankiniai ginklai, raketų paleidimo įrenginiai, minosvaidžiai ir kt.);

—	kiti trumpieji šaunamieji ginklai: revolveriai ir pistoletai (įskaitant imitacinius ginklus);

—	kiti ilgieji šaunamieji ginklai: šautuvai ir lygiavamzdžiai šautuvai (įskaitant imitacinius ginklus).

VI PRIEDAS

INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ RŪŠYS

1 LENTELĖ. INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRITIES KODAI

001	TER-Kova su terorizmo finansavimu
002	TER-Radikalizacijos prevencija ir kova su ja
003	TER-Viešųjų erdvių ir kitų pažeidžiamų taikinių apsauga ir atsparumas
004	TER-Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga ir atsparumas
005	TER-Cheminės, biologinės, radioaktyviosios ir branduolinės medžiagos
006	TER-Sprogstamosios medžiagos
007	TER-Krizių valdymas
008	TER-Kita
009	OC-Korupcija
010	OC-Ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai
011	OC-Nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas
012	OC-Narkotikai
013	OC-Neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais
014	OC-Neteisėta prekyba kultūros objektais
015	OC-Prekyba žmonėmis
016	OC-Neteisėtas migrantų gabenimas
017	OC-Nusikaltimai aplinkai
018	OC-Organizuotas turtinis nusikalstamumas
019	OC-Kita
020	CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Kita
021	CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Prevencija
022	CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Tyrimų palengvinimas
023	CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Parama aukoms
024	CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Prevencija
025	CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Tyrimų palengvinimas
026	CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Parama aukoms
027	CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas, įskaitant smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimą
028	CC-Kita
029	GEN-Keitimasis informacija
030	GEN-Policijos arba tarpžinybinis bendradarbiavimas (muitinės, sienos apsaugos pareigūnai, žvalgybos tarnybos)
031	GEN-Teismo ekspertizė
032	GEN-Parama aukoms
033	GEN-Veiklos parama
034	TA-Techninė parama - Informavimas ir komunikacija
035	TA-Techninė parama - Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė
036	TA-Techninė parama - Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas
037	TA-Techninė parama - Pajėgumų stiprinimas

2 LENTELĖ. VEIKSMŲ RŪŠIŲ KODAI

001	IRT sistemos, sąveikumas, duomenų kokybė (išskyrus įrangą)
002	Tinklai, kompetencijos centrai, bendradarbiavimo struktūros, bendri veiksmai ir operacijos
003	Jungtinės tyrimų grupės arba kitos bendros operacijos
004	Ekspertų komandiravimas arba siuntimas
005	Mokymas
006	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, praktiniai seminarai, konferencijos, renginiai, informuotumo didinimo kampanijos, komunikacijos veikla
007	Tyrimai, bandomieji projektai, rizikos vertinimai
008	Įranga
009	Transporto priemonės
010	Pastatai ir įrenginiai
011	Mokslinių tyrimų projektų rezultatų diegimas arba kita tolesnė su jais susijusi veikla

3 LENTELĖ. ĮGYVENDINIMO KODAI

001	Veiksmai, kuriems taikoma 12 straipsnio 1 dalis
002	Konkretūs veiksmai
003	IV priede išvardyti veiksmai
004	Veiklos parama
005	Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 25 straipsnyje

4 LENTELĖ. KONKREČIŲ TEMŲ KODAI

001	Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis
002	Veiksmai trečiosiose valstybėse ar su trečiosiomis valstybėmis susiję veiksmai
003	Atlikus Šengeno vertinimą pateiktų rekomendacijų policijos bendradarbiavimo srityje įgyvendinimas
004	Nė vienas iš aukščiau išvardytų

VII PRIEDAS

IŠLAIDOS, ATITINKANČIOS REIKALAVIMUS VEIKLOS PARAMAI

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo pagal valstybių narių programas teikiama veiklos parama apima:

a)	su saugumu susijusių ES ir, kai aktualu, nacionalinių IRT sistemų, kurios padeda siekti šio reglamento tikslų, techninę priežiūrą ir pagalbos tarnybą;

b)	personalo išlaidas, kurios padeda siekti šio reglamento tikslų.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo pagal valstybių narių programas teikiama veiklos parama apima:

a)	techninės įrangos arba transporto priemonių, naudojamų veiksmams tarpvalstybinio pobūdžio sunkių bei organizuotų nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo srityje, techninę priežiūrą;

b)	personalo išlaidas, kurios padeda siekti šio reglamento tikslų.

Siekiant 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyto konkretaus tikslo pagal valstybių narių programas teikiama veiklos parama apima:

a)	techninės įrangos arba transporto priemonių, naudojamų veiksmams tarpvalstybinio pobūdžio sunkių ir organizuotų nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo srityje, techninę priežiūrą;

b)	personalo išlaidas, kurios padeda siekti šio reglamento tikslų.

Veiksmai, kurie neatitinka 5 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, neįtraukiami.

VIII PRIEDAS

PRODUKTO IR REZULTATO RODIKLIAI, KAIP NURODYTA 27 STRAIPSNIO 3 DALYJE

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies a punkte

Produkto rodikliai

Mokymo veiklos dalyvių skaičius

Ekspertų susitikimų / praktinių seminarų / pažintinių vizitų skaičius

Sukurtų / pritaikytų / techniškai prižiūrimų IRT sistemų skaičius

Įsigytų įrangos vienetų skaičius

Rezultato rodikliai

IRT sistemų, kurios tapo sąveikios valstybėse narėse / su ES ir decentralizuotomis informacinėmis sistemomis, susijusiomis su saugumu / su tarptautinėmis duomenų bazėmis, skaičius

Dalyvių, manančių, kad mokymas yra naudingas jų darbui, skaičius

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po mokymo veiklos pranešė, kad naudojasi to mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies b punkte

Produkto rodikliai

Tarpvalstybinių operacijų skaičius, kuris atskirai nurodo:

1.1.	jungtinių tyrimų grupių skaičių

1.2.	ES politikos ciklo / EMPACT operatyvinių veiksmų skaičių

Ekspertų susitikimų / praktinių seminarų / pažintinių vizitų / bendrų pratybų skaičius

Įsigytų įrangos vienetų skaičius

Tarpvalstybinėms operacijoms įsigytų transporto priemonių skaičius

Rezultato rodikliai

Apskaičiuota turto, įšaldyto vykdant tarpvalstybines operacijas, vertė

Vykdant tarpvalstybines operacijas konfiskuotų neteisėtų narkotikų kiekis pagal produkto rūšį (1)

Vykdant tarpvalstybines operacijas konfiskuotų ginklų kiekis pagal ginklo rūšį (2)

Darbuotojų, dalyvavusių tarpvalstybinėse operacijose, skaičius

10.

Atlikus Šengeno vertinimą pateiktų rekomendacijų, į kurias atsižvelgta, skaičius

Konkretus tikslas, nustatytas 3 straipsnio 2 dalies c punkte

Produkto rodikliai

Mokymo veiklos dalyvių skaičius

Mainų programų / praktinių seminarų / pažintinių vizitų skaičius

Įsigytų įrangos vienetų skaičius

Įsigytų transporto priemonių skaičius

Infrastruktūros objektų / su saugumu susijusios infrastruktūros objektų / priemonių / mechanizmų, kurie buvo sukonstruoti / įsigyti / modernizuoti, skaičius

Projektų, skirtų nusikaltimų prevencijai, skaičius

Projektų, skirtų padėti nusikaltimų aukoms, skaičius

Nusikaltimų aukų, kurioms padėta, skaičius

Rezultato rodikliai

Parengtų / išplėstų radikalizacijos prevencijos iniciatyvų skaičius

10.

Iniciatyvų, parengtų / išplėstų siekiant apsaugoti / remti liudytojus ir informatorius, skaičius

11.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų / viešųjų erdvių su nauja / pritaikyta infrastruktūra, apsaugančia nuo su saugumu susijusios rizikos, skaičius

12.

Dalyvių, manančių, kad mokymo veikla yra naudinga jų darbui, skaičius

13.

Dalyvių, kurie praėjus trims mėnesiams po mokymo veiklos pranešė, kad naudojasi to mokymo metu įgytais įgūdžiais ir kompetencijomis, skaičius

—

kanapės;

—	opioidai, įskaitant heroiną;

—

kokainas;

—	sintetiniai narkotikai, įskaitant amfetamino tipo stimuliantus (be kita ko, amfetaminą ir metamfetaminą) ir MDMA;

—	naujos psichoaktyviosios medžiagos;

—	kiti neteisėti narkotikai.

—	koviniai ginklai: automatiniai šaunamieji ginklai ir sunkieji šaunamieji ginklai (prieštankiniai ginklai, raketų paleidimo įrenginiai, minosvaidžiai ir kt.);

—	kiti trumpieji šaunamieji ginklai: revolveriai ir pistoletai (įskaitant imitacinius ginklus);

—	kiti ilgieji šaunamieji ginklai: šautuvai ir lygiavamzdžiai šautuvai (įskaitant imitacinius ginklus).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 251

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. liepos 15d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1147, kuriuo nustatomas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas	1
	*	2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1148, kuriuo sukuriama sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą	48
	*	2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1149, kuriuo nustatomas Vidaus saugumo fondas	94