(1)

pagal Tarybos direktyvą 2006/112/EB (3) valstybės narės turi neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos, Europos Centrinio Banko ar Europos investicijų banko arba Sąjungos įsteigtų įstaigų, kurioms taikomas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridedamas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau – Protokolas), prekių importo ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo šioms institucijoms, laikydamosi tame Protokole ir jo įgyvendinimo susitarimuose arba susitarimuose dėl būstinių nustatytų apribojimų bei sąlygų ir jei taip neiškraipoma konkurencija. Tačiau šis neapmokestinimas griežtai taikomas tik tarnybiniam naudojimui skirtiems pirkimams ir netaikomas tais atvejais, kai Sąjungos įstaigos perka prekes ir paslaugas reaguodamos į ekstremaliąją situaciją, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, ypač kai jomis gali nemokamai naudotis valstybės narės arba trečiosios šalys, pavyzdžiui, nacionalinės valdžios institucijos ar kitos institucijos;

(2)

todėl, kadangi vis dar reikia skubiai patvirtinti priemones, kad būtų pasirengta imtis veiksmų reaguojant į tebesitęsiančią sveikatos krizę, būtina užtikrinti, kad Komisijos arba pagal Sąjungos teisę įsteigtų agentūrų ar įstaigų perkamos prekės ir paslaugos, susijusios su jų užduočių vykdymu, nebūtų apmokestinamos PVM, kad būtų galima reaguoti į COVID-19 pandemiją. Taip būtų užtikrinta, kad PVM sumos, kurių Sąjungos institucijos negali susigrąžinti, arba reikalavimų laikymosi našta, atsirandanti dėl pareigų registruotis PVM mokėtoju, netrukdytų imtis priemonių pagal įvairias Sąjungos iniciatyvas toje situacijoje;

(3)

Tarybos direktyvos (ES) 2020/2020 (4) nepakanka, kad būtų pasiektas tikslas stiprinti kovą su COVID-19 pandemija, nes pagal ją valstybėms narėms tik ribotą laikotarpį leidžiama COVID-19 in vitro diagnostikos medicinos priemonių tiekimui ir su tomis priemonėmis glaudžiai susijusioms paslaugoms taikyti lengvatinius tarifus arba neapmokestinti PVM COVID-19 vakcinų ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių tiekimo ir su tomis vakcinomis ir priemonėmis glaudžiai susijusių paslaugų, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM;

(4)

todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(5)

atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 pandemiją, priemonės, kuriomis siekiama kovoti su COVID-19 pandemijos padariniais ir kurioms galėtų būti taikoma naujoji neapmokestinimo PVM nuostata, pavyzdžiui, pagal Tarybos reglamentu (ES) 2020/521 (5) nustatytą Skubios paramos priemonę, jau įgyvendinamos. Jei PVM būtų mokamas už sandorius, susijusius su tokiomis priemonėmis, būtų prarasta vertingų išteklių, o dėl to proporcingai mokėtino mokesčio sumai sumažėtų prekių tiekimas ir paslaugų teikimas valstybėms narėms. Siekiant kuo geriau panaudoti Sąjungos biudžetą labai sunkiems COVID-19 pandemijos padariniams šalinti, šia direktyva nustatytos neapmokestinimo PVM nuostatos turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d. Toks taikymas atgaline data yra būtinas tam, kad priemonės, kurių imamasi siekiant šalinti COVID-19 pandemijos padarinius, neprarastų poveikio. Bet kokios korekcijos, kurios turi būti atliktos pirmiau apmokestintų sandorių atžvilgiu, galėtų būti atliktos taikant jau galiojančius koregavimo mechanizmus, pavyzdžiui, paskesnėje PVM deklaracijoje;

(6)

siekiant skubiai reaguoti į padėtį, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, ši direktyva turėtų įsigalioti jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Reglamente (ES) 2019/1241 nustatytos Šiaurės jūrai skirtos techninės priemonės;

(2)

Belgija, Danija, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija (Ševeningeno grupė) turi tiesioginių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo interesų. 2020 m. spalio 15 ir 19 d. tos valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 18 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 3 dalį pateikė dvi bendras rekomendacijas, kuriose pasiūlė Komisijos deleguotuoju aktu priimti tam tikrus jūrinių plekšnių ir šprotų zonoms Šiaurės jūroje skirtų galiojančių nuostatų, išdėstytų Reglamento (ES) 2019/1241 V priede, pakeitimus. 2021 m. vasario 2 d. jos pateikė patikslintą bendros rekomendacijos dėl šprotų zonos redakciją. Minėtos valstybės narės abi bendras rekomendacijas išsiuntė atitinkamoms patariamosioms taryboms konsultacijoms;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad abiejose bendrose rekomendacijose siūloma keisti Reglamento (ES) 2019/1241 V priedą, šiame deleguotajame reglamente numatomos valstybių narių rekomenduojamos priemonės, susijusios tiek su šprotų, tiek su jūrinių plekšnių zonomis;

(4)

Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) įvertino valstybių narių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius į abi bendras rekomendacijas įtrauktas nuostatas (3). Siūlomos priemonės buvo įvertintos pagal Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus principus;

(5)

valstybių narių pateiktoje bendroje rekomendacijoje dėl jūrinių plekšnių zonos siūloma nustatyti specialią išimtį jūriniais užmetamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurių variklio galia viršija 221 kW, jeigu tokie laivai laikosi Reglamento (ES) 2019/1241 V priedo B dalies 1.1 punkte nustatytų tinklo akių dydžio reikalavimų. ŽMTEK išnagrinėjo valstybių narių pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų laivų skaičius ribotas, o jūrinių užmetamųjų tinklų poveikis dugnui nedidelis, nėra tikėtina, kad specialios išimties taikymas minėtiems tinklams reikšmingai paveiks apsaugos lygį tame rajone. Todėl siūlomą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(6)

bendroje rekomendacijoje dėl jūrinių plekšnių zonos taip pat siūloma Reglamento (ES) 2019/1241 V priedo C dalies 2.2 punkto c papunktyje terminą „dugniniai tralai“ pakeisti terminu „dugniniai tralai su kėtoklėmis“. ŽMTEK išnagrinėjo valstybių narių pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad siūlomu pakeitimu galima pašalinti reglamente esantį dviprasmiškumą ir užtikrinti tokį apsaugos lygį, kuris būtų bent lygiavertis dabar Reglamente (ES) 2019/1241 nustatytam lygiui, o veikiausiai ir aukštesnis. Todėl siūlomą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(7)

bendroje rekomendacijoje dėl jūrinių plekšnių zonos taip pat siūloma nuo tada, kai šis reglamentas bus pradėtas taikyti, į Reglamento (ES) 2019/1241 V priedo C dalies 2.4 punkte nurodytą laivų sąrašą įtraukti ne didesnio kaip 24 m ilgio sijiniais tralais žvejojančius laivus. ŽMTEK išnagrinėjo valstybių narių pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad šis apribojimas užtikrins tokį apsaugos lygį, kuris būtų bent lygiavertis dabar Reglamente (ES) 2019/1241 nustatytam lygiui. Todėl siūlomą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(8)

valstybių narių pateiktoje bendroje rekomendacijoje dėl šprotų zonos siūloma trejų metų laikotarpiu laivams, žvejojantiems tam tikrais žvejybos įrankiais, liepos 1 d. – spalio 31 d. toliau netaikyti šprotų zonai skirtų taisyklių, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1395/2014 (4) laikotarpiui iki 2020 m. gruodžio 31 d. ŽMTEK išnagrinėjo valstybių narių pateiktus įrodymus dėl šprotų zonos ir padarė išvadą, kad nėra aiškių požymių, jog nuo 2017 m. nustojus taikyti šprotų zonai skirtas taisykles atlantinių silkių ištekliams būtų padaryta kokia nors žala. ŽMTEK taip pat padarė išvadą, jog nėra tikėtina, kad nustojus taikyti šprotų zonai skirtas taisykles dabartinis apsaugos lygis sumažėtų. Tačiau ŽMTEK pastebėjo, kad, norint įrodyti, jog bus išlaikytas lygiavertis apsaugos lygis, žvejybą reikia stebėti daugiau metų. Todėl ŽMTEK pasiūlė po trejų stebėsenos metų iš naujo įvertinti taisyklių netaikymo poveikį. Valstybės narės įsipareigojo šiuo laikotarpiu stebėti šprotų zonai skirtų taisyklių netaikymo poveikį, t. y. rinkti bendroje rekomendacijoje nustatytus duomenis apie atlantinių silkių priegaudą vykdant šprotų žvejybą. Šie duomenys bus pateikti įvertinti ŽMTEK. Todėl siūlomą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(9)

todėl Reglamentas (ES) 2019/1241 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,