(1)

Europos ekonominės erdvės susitarimas (2) (toliau – EEE susitarimas) įsigaliojo 1994 m. sausio 1 d.;

(2)

pagal EEE susitarimo 98 straipsnį EEE jungtinis komitetas gali, inter alia, priimti sprendimą iš dalies pakeisti EEE susitarimo XI priedą (Elektroniniai ryšiai, audiovizualinės paslaugos ir informacinė visuomenė) ir 37 protokolą, kuriame pateikiamas 101 straipsnyje nurodytas sąrašas (toliau – 37 protokolas);

(3)

į EEE susitarimą turi būti įtrauktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1971 (3);

(4)

kad EEE susitarimas tinkamai veiktų, EEE susitarimo 37 protokolas turi būti išplėstas įtraukiant Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (BEREC), įsteigtą Reglamentu (ES) 2018/1971;

(5)

siekiant užtikrinti nuoseklų elektroninių ryšių reguliavimo sistemos įgyvendinimą EEE susitarimo taikymo srityje, ELPA valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos visapusiškai dalyvaus BEREC reguliuotojų valdybos, BEREC darbo grupių ir BEREC biuro valdančiosios tarybos darbe, tačiau neturės balsavimo teisės. ELPA valstybių nacionalinių reguliavimo institucijų pozicijos bus registruojamos atskirai, kai BEREC pateiks nuomonę. ELPA priežiūros institucija kuo labiau atsižvelgs į BEREC priimtas nuomones;

(6)

į EEE susitarimą turi būti įtraukta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (4);

(7)

Direktyva (ES) 2018/1972 nuo 2020 m. gruodžio 21 d. panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB (5), 2002/20/EB (6), 2002/21/EB (7) ir 2002/22/EB (8), kurios yra įtrauktos į EEE susitarimą ir todėl pagal EEE susitarimą turi būti panaikintos nuo 2020 m. gruodžio 21 d.;

(8)

todėl EEE susitarimo XI priedas ir 37 protokolas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(9)

todėl Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama EEE jungtinio komiteto sprendimų projektais,

(1)

2014 m. birželio 27 d. pasirašytas Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimas (toliau – Susitarimas); jis įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.;

(2)

Susitarimo preambulėje pripažįstamas Šalių siekis spartinti reformų ir teisės aktų derinimo procesą Gruzijoje ir taip skatinti laipsnišką ekonominę integraciją bei stiprinti politinę asociaciją ir siekti ekonominės integracijos užtikrinant visapusišką reglamentavimo derinimą;

(3)

pagal Susitarimo 75 straipsnį Gruzija įsipareigojo laipsniškai derinti savo muitų teisės aktus su Sąjungos muitų teisės aktais, išdėstytais Susitarimo XIII priede („Muitų teisės aktų derinimas“);

(4)

atsižvelgiant į tai, kad nuo derybų dėl Susitarimo užbaigimo Susitarimo XIII priede („Muitų teisės aktų derinimas“) nurodyta Sąjungos acquis labai pasikeitė; tie pokyčiai turėtų atsispindėti tame XIII priede,

(1)

pagal Europos ekonominės bendrijos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Švedijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros (1) (toliau – Konvencija) 15 straipsnio 3 dalies a punktą Konvencija įsteigtam Jungtiniam komitetui pavesta priimti sprendimus dėl Konvencijos priedėlių pakeitimų;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (2) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) 311 straipsnis dėl prašymo perduoti skolos muitinei išieškojimą buvo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1394 (3). Todėl atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas Konvencijos I priedėlio 50 straipsnis, kuris yra analogiškas Įgyvendinimo reglamento 311 straipsniui;

(3)

Įgyvendinimo reglamento 72-04 priedas dėl Sąjungos tranzito veiklos tęstinumo procedūros buvo iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/893 (4) ir yra taikomas nuo 2020 m. birželio 30 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/893 tame priede numatytų popieriuje surašytų bendrosios garantijos sertifikatų ir atleidimo nuo pareigos pateikti garantiją sertifikatų galiojimas pratęstas tam, kad tranzito veiklos tęstinumo procedūra būtų lankstesnė ir sumažėtų formalumų bei muitinių patiriamų išlaidų. Todėl Konvencijos I priedėlio 79 straipsnis ir Konvencijos I priedėlio II priedo III skyriaus 19.3 punktas, kuris yra analogiškas įgyvendinimo reglamento 72-04 priedo I dalies III skyriaus 19.3 punktui, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti. Toks pakeitimas turėtų būti taikomas atgaline data, nuo 2020 m. birželio 30 d., kad garantams būtų sudarytos vienodos sąlygos pagal Sąjungos muitų teisės aktus ir Konvenciją;

(4)

garanto įsipareigojimų formos pateiktos Konvencijos III priedėlio C1, C2, C4, C5 ir C6 prieduose. Tose formose, inter alia, išvardytos Europos Sąjungos valstybės narės ir kitos susitariančiosios šalys. ES ir bendrojo tranzito šalių jungtinio komiteto sprendimu Nr. 2/2018 (5) ES ir bendrojo tranzito šalių jungtinis komitetas išbraukė nuorodas į Jungtinę Karalystę kaip Europos Sąjungos valstybę narę ir įtraukė nuoroda į Jungtinę Karalystę kaip bendrojo tranzito šalį nuo dienos, kurią įsigalioja Jungtinės Karalystės, kaip atskiros susitariančiosios šalies, prisijungimas prie Konvencijos. Tačiau taikant Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos (toliau – Protokolas), kuris yra neatskiriama Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (6) dalis, kai atliekamos Sąjungos tranzito operacijos, Šiaurės Airija turėtų būti į sąrašą įtraukta taip, kad būtų aišku, jog bet kuri Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojanti garantija taip pat galioja ir Šiaurės Airijoje;

(5)

taikant Protokolą ir vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 471/2009 (7) 5 straipsnio 2 dalimi, siekiant atskirti Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1470 (8) buvo įvestas kodas „XI“. Konvencijos III priedėlio A2 ir B1 prieduose apibrėžtų šalių kodų naudojimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

siekiant užtikrinti tinkamą naujojo kodo „XI“ taikymą, visos Konvencijoje pateiktos nuorodos, susijusios su šalių kodų naudojimu, turėtų būti pateiktos Konvencijos III priedėlio A2 arba B1 priede;

(7)

ES ir bendrojo tranzito šalių jungtinio komiteto sprendimas Nr. 2/2018 įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. po to, kai 2019 m. gruodžio 4 d. įsigaliojo ES ir bendrojo tranzito šalių jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2019 (9). Sprendimu Nr. 1/2019 į Konvencijos III priedėlio C1, C2, C4, C5 ir C6 prieduose pateiktas garanto įsipareigojimų formas įtrauktas naujas oficialus pavadinimas „Šiaurės Makedonijos Respublika“, o Sprendimu Nr. 2/2018 C1, C2 ir C4 prieduose per klaidą vėl įrašytas senasis oficialus pavadinimas „buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“. Todėl į C1, C2 ir C4 prieduose pateiktas garanto įsipareigojimų formas reikėtų vėl įtraukti naują oficialų pavadinimą „Šiaurės Makedonijos Respublika“;

(8)

todėl Konvencija turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,