2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1096

2021 m. balandžio 21 d.

kuriuo dėl deriniams taikomų ženklinimo nuostatų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/787

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/787 dėl spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus, spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (1), ypač į jo 50 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) 2019/787 iš esmės pakeistos tam tikros gamybos ir ženklinimo nuostatos, susijusios su spiritiniais gėrimais ir maisto produktais, pagamintais naudojant spiritinius gėrimus kaip sudedamąsias dalis;

(2)

visų pirma, Reglamento (ES) 2019/787 13 straipsnio 3 dalimi išplėstos mišinių, iš kurių gauti spiritiniai gėrimai neatitinka jokios spiritinių gėrimų kategorijos reikalavimų, ženklinimo nuostatos, įtraukiant derinius, gautus sumaišius spiritinius gėrimus, turinčius skirtingas geografines nuorodas, arba sumaišius spiritinius gėrimus, turinčius geografines nuorodas, su spiritiniais gėrimais, neturinčiais jokių geografinių nuorodų;

(3)

atitinkamai, pagal Reglamento (ES) 2019/787 13 straipsnio 3 dalį I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijoms numatyti teisiniai pavadinimai ar spiritinių gėrimų geografinės nuorodos gali būti nurodomi tik alkoholinių sudedamųjų dalių sąraše, pateikiamame tame pačiame regėjimo lauke kaip ir spiritinio gėrimo teisinis pavadinimas. Tai reiškia, kad spiritinių gėrimų kategorija, kuriai priklauso derinys, kuriam taikoma ta nuostata, negali būti naudojama kaip jo teisinis pavadinimas. Vienintelė tame straipsnyje numatyta išimtis – dėl derinių, pagamintų iš spiritinių gėrimų, turinčių tą pačią geografinę nuorodą, arba dėl derinių, pagamintinų iš spiritinių gėrimų, neturinčių jokios geografinės nuorodos. Tai reiškia, kad apibūdinant, pateikiant ir ženklinant tuos derinius galima naudoti atitinkamą spiritinio gėrimo kategoriją kaip teisinį pavadinimą;

(4)

tačiau, remiantis Reglamento (ES) 2019/787 3 straipsnio 11 ir 12 dalyse pateiktomis apibrėžtimis, derinys yra dviejų ar daugiau tos pačios kategorijos spiritinių gėrimų, kurie skiriasi tik nereikšmingais sudėties ypatumais, derinys. Todėl taip pagamintas spiritinis gėrimas priskiriamas prie tos pačios spiritinių gėrimų kategorijos kaip ir pirminiai spiritiniai gėrimai prieš derinimą. To reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spiritinių gėrimų, atitinkančių to reglamento I priede nustatytos spiritinių gėrimų kategorijos reikalavimus, teisinis pavadinimas turi būti tos kategorijos pavadinimas. Laikantis to reikalavimo, visiems deriniams, o ne tik tiems deriniams, kuriems pagal to reglamento 13 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą taikoma išimtis, kaip teisinį pavadinimą turi būti leidžiama vartoti kategorijos, kuriai jie priklauso, pavadinimą;

(5)

todėl, siekiant ištaisyti Reglamento (ES) 2019/787 10 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytų derinių ženklinimo įpareigojimų neatitikimą ir užtikrinti teisinį tikrumą spiritinių gėrimų gamintojams bei teisėtą informaciją vartotojams, tikslinga paaiškinti specialias ženklinimo nuostatas, taikomas deriniams, įskaitant derinius, gautus sumaišius spiritinius gėrimus, turinčius skirtingas geografines nuorodas, arba sumaišius spiritinius gėrimus, turinčius geografines nuorodas, su spiritiniais gėrimais, neturinčiais jokių geografinių nuorodų. Taip pat būtina iš dalies pakeisti to reglamento 3 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį, kuriose daroma nuoroda į tas konkrečias ženklinimo nuostatas;

(6)	todėl Reglamentas (ES) 2019/787 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)	laikantis Reglamento (ES) 2019/787 51 straipsnio 3 dalies ir siekiant išvengti bet kokio reguliavimo vakuumo, šis reglamentas turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. gegužės 25 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2019/787 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 3 punktas pakeičiamas taip:

„3)

užuomina – tiesioginė arba netiesioginė nuoroda į vieną ar daugiau numatytų I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų teisinių pavadinimų arba spiritinių gėrimų geografinių nuorodų, išskyrus nuorodą į sudėtinį terminą ar į 13 straipsnio 2–4 dalyse nurodytus sudedamųjų dalių sąrašus, vartojama apibūdinant, pateikiant ar ženklinant:

a)	maisto produktą, kuris nėra spiritinis gėrimas, arba

b)	spiritinį gėrimą, kuris atitinka I priede nustatytų 33–40 kategorijų reikalavimus;“;

10 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„7.

Nedarant poveikio 11 ir 12 straipsnių ir 13 straipsnio 2–4 dalių nuostatoms, draudžiama naudoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius pavadinimus ar geografines nuorodas apibūdinant, pateikiant ar ženklinant gėrimą, kuris neatitinka I priede nustatytos atitinkamos kategorijos ar atitinkamos geografinės nuorodos reikalavimų. Tas draudimas taip pat taikomas tais atvejais, kai tokie teisiniai pavadinimai ar geografinės nuorodos naudojami drauge su žodžiais ar frazėmis, tokiais kaip „panašus į“, „tipas“, „rūšis“, „pagamintas“, „skonis“ ar bet kokiais kitais panašiais terminais.“;

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3.	Maišymo atveju I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijoms numatyti teisiniai pavadinimai ar spiritinių gėrimų geografinės nuorodos gali būti nurodomi tik alkoholinių sudedamųjų dalių sąraše, pateikiamame tame pačiame regėjimo lauke kaip ir spiritinio gėrimo teisinis pavadinimas.

Pirmoje pastraipoje nurodytu atveju prie alkoholinių sudedamųjų dalių sąrašo pridedamas bent vienas iš terminų, nurodytų 10 straipsnio 6 dalies e punkte. Tiek alkoholinių sudedamųjų dalių sąrašas, tiek pridėtas terminas pateikiami tame pačiame regėjimo lauke kaip ir mišinio teisinis pavadinimas ir turi būti užrašyti tokio paties šrifto, spalvos ir dydžio rašmenimis, ne didesniais nei pusė teisiniam pavadinimui užrašyti naudojamo šrifto dydžio.

Be to, kiekviena į alkoholinių sudedamųjų dalių sąrašą įtraukta alkoholinė sudedamoji dalis turi būti bent vieną kartą nurodyta procentais, vardinant naudotų kiekių mažėjimo tvarka. Ta procentinė dalis turi būti lygi gryno alkoholio kiekiui tūrio procentais, kuris tenka tai sudedamajai daliai, palyginti su mišinyje esančiu visu gryno alkoholio kiekiu tūrio procentais.“;

įterpiama ši dalis:

„3a.

Derinimo atveju spiritinis gėrimas vadinamas I priede nustatytos atitinkamos spiritinių gėrimų kategorijos teisiniu pavadinimu.

Deriniams, gautiems sumaišius spiritinius gėrimus, turinčius skirtingas geografines nuorodas, arba sumaišius spiritinius gėrimus, turinčius geografines nuorodas, su spiritiniais gėrimais, neturinčiais jokių geografinių nuorodų, taikomos šios sąlygos:

apibūdinant, pateikiant ar ženklinant derinį gali būti nurodomi I priede nustatyti teisiniai pavadinimai arba derinamų spiritinių gėrimų geografinės nuorodos, su sąlyga, kad tie pavadinimai pateikiami:

i)	vien tik derinyje esančių alkoholinių sudedamųjų dalių sąraše, juos užrašant tokio paties šrifto, spalvos ir dydžio rašmenimis, ne didesniais nei pusė teisiniam pavadinimui užrašyti naudojamo šrifto dydžio, ir

ii)	bent vieną kartą tame pačiame regėjimo lauke kaip ir derinio teisinis pavadinimas;

b)	prie alkoholinių sudedamųjų dalių sąrašo pridedamas bent vienas iš terminų, nurodytų 10 straipsnio 6 dalies d punkte;

kiekviena į alkoholinių sudedamųjų dalių sąrašą įtraukta alkoholinė sudedamoji dalis turi būti bent vieną kartą nurodyta procentais, vardinant naudotų kiekių mažėjimo tvarka. Ta procentinė dalis turi būti lygi gryno alkoholio kiekiui tūrio procentais, kuris tenka tai sudedamajai daliai, palyginti su derinyje esančiu visu gryno alkoholio kiekiu tūrio procentais.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. gegužės 25 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 130, 2019 5 17, p. 1.

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/4

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1097

2021 m. liepos 1 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas („Garbanzo de Fuentesaúco“ (SGN))

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Ispanijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Garbanzo de Fuentesaúco“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1485/2007 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pavadinimo „Garbanzo de Fuentesaúco“ (SGN) specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkės pavedimu

Janusz WOJCIECHOWSKI

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1485/2007, į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiantis pavadinimus (Carne de Bísaro Transmontano arba Carne de Porco Transmontano (SKVN), Szegedi szalámi arba Szegedi téliszalámi (SKVN), Pecorino di Filiano (SKVN), Cereza del Jerte (SKVN), Garbanzo de Fuentesaúco (SGN), Lenteja Pardina de Tierra de Campos (SGN), Λουκούμι Γεροσκήπου (Loukoumi Geroskipou) (SGN), Skalický trdelník (SGN)) (OL L 330, 2007 12 15, p. 13).

(3) OL C 82, 2021 3 11, p. 14.

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1098

2021 m. liepos 2 d.

kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios 24-epibrasinolido, svogūnų Allium cepa L. ekstrakto, ciflumetofeno, fludioksonilo, fluroksipiro, natrio 5-nitrogvajakolato, natrio o-nitrofenolato ir natrio p-nitrofenolato liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose arba ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

didžiausia leidžiamoji fludioksonilo, fluroksipiro, natrio 5-nitrogvajakolato, natrio o-nitrofenolato ir natrio p-nitrofenolato liekanų koncentracija (toliau – DLK) nustatyta Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II priede. Ciflumetofeno DLK nustatyta to reglamento III priedo A dalyje. Konkreti 24-epibrasinolido ir svogūnų Allium cepa L. ekstrakto DLK Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nebuvo nustatyta ir šios medžiagos nebuvo įtrauktos į to reglamento IV priedą, taigi taikoma to reglamento 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta numatytoji 0,01 mg/kg vertė;

(2)

vykdant augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos ciflumetofeno, naudojimo patvirtinimo procedūrą, pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 6 straipsnio 1 dalį buvo pateikta paraiška pakeisti nustatytą dabartinę DLK, kad šį produktą būtų galima naudoti citrusiniams vaisiams, abrikosams, persikams, baklažanams, agurkams ir apyniams apsaugoti;

(3)

pateikta paraiška leisti naudoti fludioksonilą šeivamedžio uogoms apsaugoti. Pateikta paraiška leisti naudoti fluroksipirą laiškiniams česnakams, salierų lapams, petražolėms, čiobreliams, bazilikui ir valgomosioms gėlėms apsaugoti. Taip pat pateikta paraiška leisti naudoti natrio 5-nitrogvajakolatą, natrio o-nitrofenolatą ir natrio p-nitrofenolatą valgomosioms alyvuogėms ir aliejaus gamybai skirtoms alyvuogėms apsaugoti;

(4)	pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 8 straipsnį atitinkamos valstybės narės įvertino pateiktas paraiškas ir vertinimo ataskaitas pateikė Komisijai;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) įvertino paraiškas ir vertinimo ataskaitas, visų pirma atsižvelgdama į galimą riziką vartotojams ir, tam tikrais atvejais, gyvūnams, ir pateikė pagrįstas nuomones dėl siūlomos DLK (2). Šias nuomones ji pateikė pareiškėjams, Komisijai, valstybėms narėms ir visuomenei;

(6)

dėl visų paraiškų Tarnyba padarė išvadą, kad, remiantis poveikio vartotojams vertinimu, atliktu tiriant 27 konkrečias Europos vartotojų grupes, visi duomenys atitinka reikalavimus, ir pareiškėjų prašomi DLK pakeitimai vartotojų saugos atžvilgiu yra priimtini. Tarnyba atsižvelgė į naujausią informaciją apie toksikologines medžiagų savybes. Nustatyta, kad nei visą gyvenimą trunkantis šių medžiagų, gaunamų vartojant visus maisto produktus, kuriuose gali būti šių medžiagų, poveikis, nei trumpalaikis labai didelio kiekio atitinkamų produktų vartojimo poveikis nekeltų rizikos, kad bus viršyta leidžiama paros dozė arba ūmaus poveikio etaloninė dozė;

(7)

patvirtinant veikliąją medžiagą 24-epibrasinolidą paraiška dėl DLK buvo įtraukta į dokumentų rinkinio santrauką pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (3) 8 straipsnio 1 dalies g punktą. Atitinkama valstybė narė įvertino šią paraišką pagal to reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Tarnyba įvertino paraišką ir pateikė išvadą dėl veikliosios medžiagos pesticido rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, kurioje ji rekomendavo įtraukti 24-epibrasinolidą į Reglamento (EB) Nr. 396/2005 IV priedą (4);

(8)

svogūnų Allium cepa L. ekstraktas patvirtintas kaip pagrindinė medžiaga pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/81 (5). Nėra tikėtina, kad dėl šios medžiagos naudojimo sąlygų maiste ar pašaruose atsirastų liekanų, kurios galėtų kelti riziką vartotojams. Todėl svogūnų Allium cepa L. ekstraktą tikslinga įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 396/2005 IV priedą;

(9)	remiantis pagrįstomis Tarnybos nuomonėmis bei išvadomis ir atsižvelgiant į su svarstomu klausimu susijusius veiksnius, atitinkami DLK pakeitimai atitinka Reglamento (EB) Nr. 396/2005 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

(10)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

(2) EFSA mokslinės ataskaitos pateikiamos svetainėje: http://www.efsa.europa.eu:

Reasoned opinion on the modification of the existing maximum residue levels for cyflumetofen in various crops. EFSA Journal 2021;19(2):6373.

Reasoned opinion on the modification of the existing maximum residue levels for fludioxonil in elderberries. EFSA Journal 2020;18(7):6175.

Reasoned opinion on the modification of the existing maximum residue levels for fluroxypyr in chives, celery leaves, parsley, thyme and basil and edible flowers. EFSA Journal 2020;18(10):6273.

Reasoned opinion on the modification of the existing maximum residue levels for sodium 5-nitroguaiacolate, sodium o-nitrophenolate and sodium p-nitrophenolate (sodium nitrocompounds) in table olives and olives for oil production. EFSA Journal 2020;18(11):6313.

(3) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(4) Bendros peržiūros išvados dėl veikliosios medžiagos pesticido 24-epibrasinolido keliamos rizikos vertinimo; EFSA Journal 2020;18(6):6132.

(5) 2021 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/81, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama pagrindinė medžiaga svogūnų Allium cepa L. ekstraktas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (OL L 29, 2021 1 28, p. 12).

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai iš dalies keičiami taip:

II priede fludioksonilui, fluroksipirui, natrio 5-nitrogvajakolatui, natrio o-nitrofenolatui ir natrio p-nitrofenolatui skirtos skiltys pakeičiamos taip:

„ Pesticidų liekanos ir didžiausia leidžiamoji koncentracija (mg/kg)

Kodo Nr.

Atskirų produktų, kuriems nustatoma DLK, grupės ir pavyzdžiai (1)

Fludioksonilas(R) (F)

Fluroksipiras (fluroksipiro, jo druskų, esterių ir konjugatų, išreikštų kaip fluroksipiras, suma) (R) (A)

Natrio 5-nitrogvajakolatas, natrio o-nitrofenolatas ir natrio p-nitrofenolatas (natrio 5-nitrogvajakolato, natrio o-nitrofenolato ir natrio p-nitrofenolato suma, išreikšta kaip natrio 5-nitrogvajakolatas)

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

0100000

ŠVIEŽI ARBA ŠALDYTI VAISIAI; MEDŽIŲ RIEŠUTAI

0110000

Citrusiniai vaisiai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0110010

Greipfrutai

0110020

Apelsinai

0110030

Citrinos

0110040

Žaliosios citrinos

0110050

Mandarinai

0110990

Kita (2)

0120000

Medžių riešutai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0120010

Migdolai

0,01 (*1)

0120020

Bertoletijos

0,01 (*1)

0120030

Anakardžiai

0,01 (*1)

0120040

Kaštainiai

0,01 (*1)

0120050

Kokosai

0,01 (*1)

0120060

Lazdyno riešutai

0,01 (*1)

0120070

Makadamijos

0,01 (*1)

0120080

Karijos

0,01 (*1)

0120090

Pinijos

0,01 (*1)

0120100

Pistacijos

0,2

0120110

Graikiniai riešutai

0,01 (*1)

0120990

Kita (2)

0,01 (*1)

0130000

Sėklavaisiai

0,03 (*1)

0130010

Obuoliai

0,05 (*1)(+)

0130020

Kriaušės

0,01 (*1)

0130030

Svarainiai

0,01 (*1)

0130040

Šliandros

0,01 (*1)

0130050

Lokvos / japoninės lokvos

0,01 (*1)

0130990

Kita (2)

0,01 (*1)

0140000

Kaulavaisiai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0140010

Abrikosai

0140020

Vyšnios (saldžiosios)

0140030

Persikai

0140040

Slyvos

0140990

Kita (2)

0,01 (*1)

0150000

Uogos ir smulkūs vaisiai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0151000

vynuogės

0151010

Valgomosios vynuogės

0151020

Vynuogės vynui gaminti

0152000

b)	braškės ir žemuogės

0153000

c)	uogos, augančios ant dvimečių ūglių

0153010

Gervuogės

0153020

Gervuogės

0153030

Avietės (raudonosios ir geltonosios)

0153990

Kita (2)

0154000

d)	kiti smulkūs vaisiai ir uogos

0154010

Mėlynės

0154020

Spanguolės

0154030

Serbentai (juodieji, raudonieji ir baltieji)

0154040

Agrastai (žalieji, raudonieji ir geltonieji)

0154050

Erškėtuogės

0,01 (*1)

0154060

Šilkmedžio uogos (juodojo ir baltojo)

0,01 (*1)

0154070

Gudobelės vaisiai / pietinės gudobelės vaisiai

0,01 (*1)

0154080

Šeivamedžio uogos

0154990

Kita (2)

0,01 (*1)

0160000

Kiti vaisiai su

0,01 (*1)

0161000

a)	valgoma luobele

0,01 (*1)

0161010

Datulės

0,03 (*1)

0161020

Figos

0,03 (*1)

0161030

Valgomosios alyvuogės

0,12

0161040

Kinkanai

0,03 (*1)

0161050

Karambolos

0,03 (*1)

0161060

Persimonai / rytiniai persimonai

0,03 (*1)

0161070

Gvazdikmedžio vaisiai

0,03 (*1)

0161990

Kita (2)

0,03 (*1)

0162000

b)	nevalgoma luobele, smulkūs

0,03 (*1)

0162010

Kiviai (žalieji, raudonieji, geltonieji)

0162020

Ličiai

0,01 (*1)

0162030

Valgomosios pasifloros

0,01 (*1)

0162040

Opuncijos

0,01 (*1)

0162050

Gelčių sėklos

0,01 (*1)

0162060

Virgininiai juodmedžiai (virgininiai persimonai)

0,01 (*1)

0162990

Kita (2)

0,01 (*1)

0163000

c)	nevalgoma luobele, stambūs

0,03 (*1)

0163010

Avokadai

1,5

0163020

Bananai

0,01 (*1)

0163030

Mangai

0163040

Papajos

0,01 (*1)

0163050

Granatai

0163060

Peruvinės anonos

0,01 (*1)

0163070

Gvajavos

0,5

0163080

Ananasai

0163090

Duonvaisiai

0,01 (*1)

0163100

Durijai

0,01 (*1)

0163110

Dygliuotosios anonos

0,01 (*1)

0163990

Kita (2)

0,01 (*1)

0200000

ŠVIEŽIOS ARBA ŠALDYTOS DARŽOVĖS

0210000

Šakniavaisiai ir gumbavaisiai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0211000

(a)

abulvės

0212000

b)	tropiniai šakniavaisiai ir gumbavaisiai

0212010

Manijokai

0,01 (*1)

0212020

Valgomieji batatai

0212030

Dioskorėjos

0212040

Bermudinės marantos

0,01 (*1)

0212990

Kita (2)

0,01 (*1)

0213000

c)	kiti šakniavaisiai ir gumbavaisiai, išskyrus cukrinius runkelius

0213010

Burokėliai

0213020

Morkos

0213030

Salierai

0,2

0213040

Krienai

0213050

Topinambai

0,01 (*1)

0213060

Pastarnokai

0213070

Petražolių šaknys / šakninės petražolės

0213080

Ridikai

0,3

0213090

Pūteniai

0213100

Griežčiai

0,01 (*1)

0213110

Ropės

0,01 (*1)

0213990

Kita (2)

0,01 (*1)

0220000

Svogūninės daržovės

0,03 (*1)

0220010

Valgomieji česnakai

0,5

0,05 (*1)(+)

0220020

Valgomieji svogūnai

0,5

0,05 (*1)(+)

0220030

Valgomieji svogūnėliai

0,5

0,05 (*1)(+)

0220040

Svogūnlaiškiai / žalieji svogūnai ir tuščialaiškiai česnakai

0,01 (*1)

0220990

Kita (2)

0,5

0,01 (*1)

0230000

Vaisinės daržovės

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0231000

a)	Solanaceae ir Malvaceae

0231010

Pomidorai

0231020

Paprikos

0231030

Baklažanai

0,4

0231040

Valgomosios ybiškės

0,01 (*1)

0231990

Kita (2)

0,01 (*1)

0232000

b)	moliūginių šeimos (valgoma luobele)

0,4

0232010

Agurkai

0232020

Kornišonai

0232030

Cukinijos

0232990

Kita (2)

0233000

c)	moliūginių šeimos (nevalgoma luobele)

0,3

0233010

Melionai

0233020

Moliūgai

0233030

Arbūzai

0233990

Kita (2)

0234000

d)	saldieji kukurūzai

0,01 (*1)

0239000

e)	kitos vaisinės daržovės

0,01 (*1)

0240000

Kopūstinės daržovės (išskyrus brassica rūšių šakniavaisius ir brassica rūšių jaunų lapų augalus)

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0241000

a)	žiedinės brassica daržovės

0241010

Brokoliniai kopūstai

0,7

0241020

Žiediniai kopūstai

0,01 (*1)

0241990

Kita (2)

0,01 (*1)

0242000

gūžinės

0242010

Briuseliniai kopūstai

0,01 (*1)

0242020

Gūžiniai kopūstai

0242990

Kita (2)

0,01 (*1)

0243000

lapinės

0243010

Pekininiai kopūstai

0243020

Lapiniai kopūstai

0,01 (*1)

0243990

Kita (2)

0,01 (*1)

0244000

d)	ropiniai kopūstai

0,01 (*1)

0250000

Lapinės daržovės, prieskoninės žolės ir valgomosios gėlės

0251000

a)	salotos ir salotiniai augalai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0251010

Sultenės

0251020

Sėjamosios salotos

0251030

Salotinės trūkažolės plačialapis varietetas

0251040

Sėjamosios pipirnės, kiti daigai ir ūgliai

0251050

Ankstyvosios barborytės

0251060

Sėjamosios gražgarstės

0251070

Sareptinio bastučio raukšlėtasis varietetas

0251080

Jaunų lapų augalai (įskaitant brassica rūšis)

0251990

Kita (2)

0252000

b)	špinatai ir panašūs lapai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0252010

Daržiniai špinatai

0252020

Paprastosios portulakos

0252030

Burokėlių lapai

0252990

Kita (2)

0253000

c)	vynuogių ir panašių rūšių augalų lapai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0254000

rėžiukai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0255000

e)	paprastosios trūkažolės / cikorijos

0,02

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0256000

f)	prieskoninės žolės ir valgomosios gėlės

0,06 (*1)

0256010

Daržiniai builiai

0,02 (*1)

0256020

Laiškiniai česnakai

0,5

0256030

Salierų lapai

0,3

0256040

Petražolės

0,3

0256050

Vaistiniai šalavijai

0,02 (*1)

0256060

Kvapieji rozmarinai

0,02 (*1)

0256070

Čiobreliai

2(+)

0256080

Bazilikai ir valgomosios gėlės

0,3

0256090

Kilniojo lauramedžio lapai

0,02 (*1)

0256100

Vaistiniai kiečiai

0,02 (*1)

0256990

Kita (2)

0,02 (*1)

0260000

Ankštinės daržovės

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0260010

Pupelės (su ankštimis)

0260020

Pupelės (be ankščių)

0,4

0260030

Žirniai (su ankštimis)

0260040

Žirniai (be ankščių)

0,3

0260050

Lęšiai

0,05

0260990

Kita (2)

0,01 (*1)

0270000

Stiebinės daržovės

0,03 (*1)

0270010

Smidrai

0,01 (*1)

0270020

Dygieji artišokai

0,01 (*1)

0270030

Salierai

1,5

0,01 (*1)

0270040

Paprastojo pankolio azorinis varietetas

1,5

0,01 (*1)

0270050

Artišokai

0,01 (*1)

0270060

Porai

0,01 (*1)

0,3 (+)

0270070

Rabarbarai

0,7

0,01 (*1)

0270080

Bambukų ūgliai

0,01 (*1)

0270090

Palmių šerdys

0,01 (*1)

0270990

Kita (2)

0,01 (*1)

0280000

Grybai, samanos ir kerpės

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0280010

Auginamieji grybai

0280020

Miško grybai

0280990

Samanos ir kerpės

0290000

Dumbliai ir prokariotai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0300000

ANKŠTINIAI AUGALAI

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0300010

Pupos

0,5

0300020

Lęšiai

0,4

0300030

Žirniai

0,4

0300040

Lubinai

0,4

0300990

Kita (2)

0,4

0400000

ALIEJINIŲ AUGALŲ SĖKLOS IR ALIEJINGI VAISIAI

0,01 (*1)

0401000

Aliejinių augalų sėklos

0,03 (*1)

0401010

Sėmenys

0,3

0401020

Žemės riešutai

0,01 (*1)

0401030

Aguonų sėklos

0,01 (*1)

0401040

Sezamų sėklos

0,3

0401050

Saulėgrąžų sėklos

0,01 (*1)

0401060

Rapsų sėklos

0,3

0401070

Sojos

0,2

0401080

Garstyčių sėklos

0,3

0401090

Vilnamedžių sėklos

0,01 (*1)

0401100

Moliūgų sėklos

0,01 (*1)

0401110

Dažiniai dygminai

0,01 (*1)

0401120

Agurklės

0,3

0401130

Sėjamosios judros

0,3

0401140

Kanapių sėklos

0,3

0401150

Paprastųjų ricinmedžių sėklos

0,01 (*1)

0401990

Kita (2)

0,01 (*1)

0402000

Aliejiniai vaisiai

0,01 (*1)

0402010

Aliejaus gamybai skirtos alyvuogės

0,12

0402020

Alyvpalmių branduoliai

0,03 (*1)

0402030

Alyvpalmių vaisiai

0,03 (*1)

0402040

Tikrųjų kapokmedžių vaisiai

0,03 (*1)

0402990

Kita (2)

0,03 (*1)

0500000

GRŪDAI

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0500010

Miežiai

0,1 (+)

0500020

Grikiai ir kitos javams prilyginamos kultūros

0,01 (*1)

0500030

Kukurūzai

0,05 (*1)(+)

0500040

Tikrosios soros

0,01 (*1)

0500050

Sėjamoji aviža

0,1 (+)

0500060

Ryžiai

0,01 (*1)

0500070

Rugiai

0,1 (+)

0500080

Dvispalviai sorgai

0,05 (*1)(+)

0500090

Paprastieji kviečiai

0,1 (+)

0500990

Kita (2)

0,01 (*1)

0600000

ARBATA, KAVA, ŽOLELIŲ UŽPILAI, KAKAVA ir SALDŽIOSIOS CERATONIJOS

0,15 (*1)

0610000

Arbata

0,05 (*1)

0620000

Kavos pupelės

0,05 (*1)

0630000

Žolelių užpilai (gauti iš

0631000

žiedai

0,05 (*1)

2(+)

0631010

Vaistinės ramunės

(+)

0631020

Jamaikinės kinrožės

(+)

0631030

Rožės

(+)

0631040

Jazminai

(+)

0631050

Liepa

(+)

0631990

Kita (2)

(+)

0632000

b)	lapai ir prieskoninės žolės

0,05 (*1)

0632010

Daržinės braškės

0632020

Siauralapis raibsteglis

0632030

Paragvajinis bugienis

0632990

Kita (2)

0633000

šaknys

0,05 (*1)

0633010

Valerijonas

0633020

Ženšenis

0633990

Kita (2)

0639000

d)	bet kurios kitos augalo dalys

0,05 (*1)

0640000

Kakavos pupelės

0,05 (*1)

0650000

Saldžiosios ceratonijos

0,05 (*1)

0700000

APYNIAI

0,05 (*1)

0,3 (*1)

0800000

PRIESKONIAI

0810000

Sėklos prieskoniai

0,05 (*1)

0,15 (*1)

0810010

Anyžinė ožiažolė

0810020

Persiniai gumbakmyniai

0810030

Salierai

0810040

Blakinės kalendros

0810050

Kmynai

0810060

Krapai

0810070

Paprastieji pankoliai

0810080

Vaistinės ožragės

0810090

Muskatai

0810990

Kita (2)

0820000

Vaisių prieskoniai

0,05 (*1)

0,15 (*1)

0820010

Kvapieji pimentai

0820020

Pirulinės uosrūtės (pipirinės uosrūtės)

0820030

Kmynai

0820040

Kardamonas

0820050

Kadagio uogos

0820060

Pipirai (juodieji, žalieji ir baltieji)

0820070

Vanilė

0820080

Tamarindas

0820990

Kita (2)

0830000

Žievės prieskoniai

0,05 (*1)

0,15 (*1)

0830010

Cinamonas

0830990

Kita (2)

0840000

Šaknys ir šakniastiebiai prieskoniai

0840010

Paprastasis saldymedis

0,05 (*1)

0,15 (*1)

0840020

Imbieras (10)

0840030

Daržinės ciberžolės

0,05 (*1)

0,15 (*1)

0840040

Krienai (11)

0840990

Kita (2)

0,05 (*1)

0,15 (*1)

0850000

Pumpurų prieskoniai

0,05 (*1)

0,15 (*1)

0850010

Gvazdikėliai

0850020

Kaparėliai

0850990

Kita (2)

0860000

Žiedų purkų prieskoniai

0,05 (*1)

0,15 (*1)

0860010

Šafranai

0860990

Kita (2)

0870000

Kevalų prieskoniai

0,05 (*1)

0,15 (*1)

0870010

Muskatmedžio vaisiai

0870990

Kita (2)

0900000

CUKRINIAI AUGALAI

0,01 (*1)

0,03 (*1)

0900010

Cukriniai runkeliai (šaknys)

0,01 (*1)

0900020

Cukranendrės

0,05 (*1)(+)

0900030

Paprastosios trūkažolės šaknys

0,01 (*1)

0900990

Kita (2)

0,01 (*1)

1000000

GYVŪNINIAI PRODUKTAI. SAUSUMOS GYVŪNAI

1010000

Prekės iš

0,03 (*1)

1011000

kiaulių

1011010

Raumenys

0,02

0,01 (*1)(+)

1011020

Riebalai

0,02

0,04 (+)

1011030

Kepenys

0,1

0,04 (+)

1011040

Inkstai

0,1

0,06 (+)

1011050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,1

0,06 (+)

1011990

Kita (2)

0,02

0,01 (*1)(+)

1012000

galvijų

1012010

Raumenys

0,02

0,01 (*1)(+)

1012020

Riebalai

0,02

0,06 (+)

1012030

Kepenys

0,1

0,07 (+)

1012040

Inkstai

0,1

0,3 (+)

1012050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,1

0,3 (+)

1012990

Kita (2)

0,02

0,01 (*1)(+)

1013000

avių

1013010

Raumenys

0,02

0,01 (*1)(+)

1013020

Riebalai

0,02

0,06 (+)

1013030

Kepenys

0,1

0,07 (+)

1013040

Inkstai

0,1

0,3 (+)

1013050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,1

0,3 (+)

1013990

Kita (2)

0,02

0,01 (*1)(+)

1014000

ožkų

1014010

Raumenys

0,02

0,01 (*1)(+)

1014020

Riebalai

0,02

0,06 (+)

1014030

Kepenys

0,1

0,07 (+)

1014040

Inkstai

0,1

0,3 (+)

1014050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,1

0,3 (+)

1014990

Kita (2)

0,02

0,01 (*1)(+)

1015000

e)	arklinių šeimos gyvūnų

1015010

Raumenys

0,02

0,01 (*1)

1015020

Riebalai

0,02

0,06

1015030

Kepenys

0,1

0,07

1015040

Inkstai

0,1

0,3

1015050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,1

0,3

1015990

Kita (2)

0,02

0,01 (*1)

1016000

f)	naminių paukščių

0,01 (*1)

1016010

Raumenys

0,01 (*1)

1016020

Riebalai

0,01 (*1)

1016030

Kepenys

0,1

1016040

Inkstai

0,1

1016050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,1

1016990

Kita (2)

0,01 (*1)

1017000

g)	kitų ūkiuose auginamų sausumos gyvūnų

1017010

Raumenys

0,02

0,01 (*1)

1017020

Riebalai

0,02

0,06

1017030

Kepenys

0,1

0,07

1017040

Inkstai

0,1

0,3

1017050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,1

0,3

1017990

Kita (2)

0,02

0,01 (*1)

1020000

Pienas

0,04

0,06 (+)

0,03 (*1)

1020010

Galvijai

(+)

1020020

Avys

(+)

1020030

Ožkos

(+)

1020040

Laukinis arklys

(+)

1020990

Kita (2)

(+)

1030000

Paukščių kiaušiniai

0,02

0,01 (*1)

0,03 (*1)

1030010

Višta

1030020

Didžioji antis

1030030

Pilkoji žąsis

1030040

Paprastoji putpelė

1030990

Kita (2)

1040000

Medus ir kiti bitininkystės produktai (7)

0,05 (*1)

0,15 (*1)

1050000

Varliagyviai ir ropliai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

1060000

Sausumos bestuburiai gyvūnai

0,01 (*1)

0,03 (*1)

1070000

Laukiniai sausumos stuburiniai gyvūnai

0,02

0,01 (*1)

0,03 (*1)

1100000

ŽUVYS, ŽUVŲ PRODUKTAI IR VISI KITI JŪRŲ BEI GĖLŲJŲ VANDENŲ GYVŪNŲ PRODUKTAI (8)

1200000

PRODUKTAI AR JŲ DALYS, NAUDOJAMI TIK GYVŪNŲ PAŠARAMS (8)

1300000

PERDIRBTI MAISTO PRODUKTAI (9)

Fludioksonilas(R) (F)

(R) = skirtingai apibrėžiamos liekanos pesticidų, kurių kodų skaitmenų deriniai nurodomi toliau: Fludioksonilas – kodas 1000000, išskyrus 1040000 : fludioksonilo ir jo metabolitų, oksiduotų į metabolitą 2,2-difluor-benzo[1,3] dioksol-4-karboksirūgštį, suma, išreikšta kaip fludioksonilas.

(F) = tirpus riebaluose.

Fluroksipiras (fluroksipiro, jo druskų, esterių ir konjugatų, išreikštų kaip fluroksipiras, suma) (R) (A)

(R) = skirtingai apibrėžiamos liekanos pesticidų, kurių kodų skaitmenų deriniai nurodomi toliau: Fluroksipiras – kodas 1000000, išskyrus 1040000: Fluroksipiras (fluroksipiro ir jo druskų suma, išreikšta kaip fluroksipiras).

(A) ES etaloninės laboratorijos nustatė, kad rinkoje nėra fluroksipiro konjugatų pamatinio etalono. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į tai, ar yra galimybė įsigyti pirmame sakinyje nurodytą pamatinį standartą iki 2016 m. liepos 1 d., arba, jeigu nėra galimybės jį įsigyti iki tos dienos, – į tai, kad tokios galimybės nėra.

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus ir liekanų tyrimuose naudotus analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji pateikta iki 2017 m. liepos 1 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0500010 Miežiai

0500030 Kukurūzai

0500050 Sėjamoji aviža

0500070 Rugiai

0500080 Dvispalviai sorgai

0500090 Paprastieji kviečiai

0900020 Cukranendrės

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus, metabolizmą ir liekanų tyrimuose naudotus analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji pateikta iki 2017 m. liepos 1 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0270060 Porai

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus, metabolizmą, laikotarpį iki derliaus nuėmimo ir liekanų tyrimus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji pateikta iki 2017 m. liepos 1 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0220010 Valgomieji česnakai

0220030 Valgomieji svogūnėliai

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus, metabolizmą, laikymo trukmę ir liekanų tyrimus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji pateikta iki 2017 m. liepos 1 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0220020 Valgomieji svogūnai

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus, laikymo trukmę, laikotarpį iki derliaus nuėmimo ir liekanų tyrimus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji pateikta iki 2017 m. liepos 1 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0130010 Obuoliai

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie laikymo trukmę ir metabolizmą. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji pateikta iki 2017 m. liepos 1 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1011000 a) kiaulių

1011010 Raumenys

1011020 Riebalai

1011030 Kepenys

1011040 Inkstai

1011050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1011990 Kita (2)

1012000 b) galvijų

1012010 Raumenys

1012020 Riebalai

1012030 Kepenys

1012040 Inkstai

1012050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1012990 Kita (2)

1013000 c) avių

1013010 Raumenys

1013020 Riebalai

1013030 Kepenys

1013040 Inkstai

1013050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1013990 Kita (2)

1014000 d) ožkų

1014010 Raumenys

1014020 Riebalai

1014030 Kepenys

1014040 Inkstai

1014050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1014990 Kita (2)

1020000 Pienas

1020010 Galvijai

1020020 Avys

1020030 Ožkos

1020040 Arkliai

1020990 Kita (2)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie liekanų tyrimuose naudotus analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji pateikta iki 2017 m. liepos 1 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0256070 Čiobreliai

0631000 a) žiedai

0631010 Vaistinės ramunės

0631020 Jamaikinės kinrožės

0631030 Rožės

0631040 Jazminai

0631050 Liepa

0631990 Kita (2)“

III priedo A dalyje ciflumetofenui skirta skiltis pakeičiama taip:

„ Pesticidų liekanos ir didžiausia leidžiamoji koncentracija (mg/kg)

Kodo Nr.

Atskirų produktų, kuriems nustatoma DLK, grupės ir pavyzdžiai (2)

Ciflumetofenas

(1)

(2)

(3)

0100000

ŠVIEŽI ARBA ŠALDYTI VAISIAI; MEDŽIŲ RIEŠUTAI

0110000

Citrusiniai vaisiai

0,5

0110010

Greipfrutai

0110020

Apelsinai

0110030

Citrinos

0110040

Žaliosios citrinos

0110050

Mandarinai

0110990

Kita (2)

0120000

Medžių riešutai

0,01 (*2)

0120010

Migdolai

0120020

Bertoletijos

0120030

Anakardžiai

0120040

Kaštainiai

0120050

Kokosai

0120060

Lazdyno riešutai

0120070

Makadamijos

0120080

Karijos

0120090

Pinijos

0120100

Pistacijos

0120110

Graikiniai riešutai

0120990

Kita (2)

0130000

Sėklavaisiai

0,4

0130010

Obuoliai

0130020

Kriaušės

0130030

Svarainiai

0130040

Šliandros

0130050

Lokvos / japoninės lokvos

0130990

Kita (2)

0140000

Kaulavaisiai

0140010

Abrikosai

0,3

0140020

Vyšnios (saldžiosios)

0140030

Persikai

0,3

0140040

Slyvos

0140990

Kita (2)

0150000

Uogos ir smulkūs vaisiai

0151000

vynuogės

0,6

0151010

Valgomosios vynuogės

0151020

Vynuogės vynui gaminti

0152000

b)	braškės ir žemuogės

0,6

0153000

c)	uogos, augančios ant dvimečių ūglių

0153010

Gervuogės

0153020

Gervuogės

0153030

Avietės (raudonosios ir geltonosios)

0153990

Kita (2)

0154000

d)	kiti smulkūs vaisiai ir uogos

0154010

Mėlynės

0154020

Spanguolės

0154030

Serbentai (juodieji, raudonieji ir baltieji)

0154040

Agrastai (žalieji, raudonieji ir geltonieji)

0154050

Erškėtuogės

0154060

Šilkmedžio uogos (juodojo ir baltojo)

0154070

Gudobelės vaisiai / pietinės gudobelės vaisiai

0,4

0154080

Šeivamedžio uogos

0154990

Kita (2)

0160000

Kiti vaisiai su

0161000

a)	valgoma luobele

0161010

Datulės

0161020

Figos

0161030

Valgomosios alyvuogės

0161040

Kinkanai

0161050

Karambolos

0161060

Persimonai / rytiniai persimonai

0,4

0161070

Gvazdikmedžio vaisiai

0161990

Kita (2)

0162000

b)	nevalgoma luobele, smulkūs

0162010

Kiviai (žalieji, raudonieji, geltonieji)

0162020

Ličiai

0162030

Valgomosios pasifloros

0162040

Opuncijos

0162050

Gelčių sėklos

0162060

Virgininiai juodmedžiai (virgininiai persimonai)

0162990

Kita (2)

0163000

c)	nevalgoma luobele, stambūs

0163010

Avokadai

0163020

Bananai

0163030

Mangai

0163040

Papajos

0163050

Granatai

0163060

Peruvinės anonos

0163070

Gvajavos

0163080

Ananasai

0163090

Duonvaisiai

0163100

Durijai

0163110

Dygliuotosios anonos

0163990

Kita (2)

0200000

ŠVIEŽIOS ARBA ŠALDYTOS DARŽOVĖS

0210000

Šakniavaisiai ir gumbavaisiai

0211000

bulvės

0212000

b)	tropiniai šakniavaisiai ir gumbavaisiai

0212010

Manijokai

0212020

Valgomieji batatai

0212030

Dioskorėjos

0212040

Bermudinės marantos

0212990

Kita (2)

0213000

c)	kiti šakniavaisiai ir gumbavaisiai, išskyrus cukrinius runkelius

0213010

Burokėliai

0213020

Morkos

0213030

Salierai

0213040

Krienai

0213050

Topinambai

0213060

Pastarnokai

0213070

Petražolių šaknys / šakninės petražolės

0213080

Ridikai

0213090

Pūteniai

0213100

Griežčiai

0213110

Ropės

0213990

Kita (2)

0220000

Svogūninės daržovės

0220010

Valgomieji česnakai

0220020

Valgomieji svogūnai

0220030

Valgomieji svogūnėliai

0220040

Svogūnlaiškiai / žalieji svogūnai ir tuščialaiškiai česnakai

0220990

Kita (2)

0230000

Vaisinės daržovės

0231000

a)	Solanaceae ir Malvaceae

0231010

Pomidorai

0,4

0231020

Paprikos

0231030

Baklažanai

0,4

0231040

Valgomosios ybiškės

0231990

Kita (2)

0232000

b)	moliūginių šeimos (valgoma luobele)

0232010

Agurkai

0,4

0232020

Kornišonai

0232030

Cukinijos

0232990

Kita (2)

0233000

c)	moliūginių šeimos (nevalgoma luobele)

0233010

Melionai

0233020

Moliūgai

0233030

Arbūzai

0233990

Kita (2)

0234000

d)	saldieji kukurūzai

0239000

e)	kitos vaisinės daržovės

0240000

Kopūstinės daržovės (išskyrus brassica rūšių šakniavaisius ir brassica rūšių jaunų lapų augalus)

0241000

a)	žiedinės brassica daržovės

0241010

Brokoliniai kopūstai

0241020

Žiediniai kopūstai

0241990

Kita (2)

0242000

gūžinės

0242010

Briuseliniai kopūstai

0242020

Gūžiniai kopūstai

0242990

Kita (2)

0243000

lapinės

0243010

Pekininiai kopūstai

0243020

Lapiniai kopūstai

0243990

Kita (2)

0244000

d)	ropiniai kopūstai

0250000

Lapinės daržovės, prieskoninės žolės ir valgomosios gėlės

0251000

a)	salotos ir salotiniai augalai

0251010

Sultenės

0251020

Sėjamosios salotos

0251030

Salotinės trūkažolės plačialapis varietetas

0251040

Sėjamosios pipirnės, kiti daigai ir ūgliai

0251050

Ankstyvosios barborytės

0251060

Sėjamosios gražgarstės

0251070

Sareptinio bastučio raukšlėtasis varietetas

0251080

Jaunų lapų augalai (įskaitant brassica rūšis)

0251990

Kita (2)

0252000

b)	špinatai ir panašūs lapai

0252010

Daržiniai špinatai

0252020

Paprastosios portulakos

0252030

Burokėlių lapai

0252990

Kita (2)

0253000

c)	vynuogių ir panašių rūšių augalų lapai

0254000

rėžiukai

0255000

e)	paprastosios trūkažolės / cikorijos

0256000

f)	prieskoninės žolės ir valgomosios gėlės

0256010

Daržiniai builiai

0256020

Laiškiniai česnakai

0256030

Salierų lapai

0256040

Petražolės

0256050

Vaistiniai šalavijai

0256060

Kvapieji rozmarinai

0256070

Čiobreliai

0256080

Bazilikai ir valgomosios gėlės

0256090

Kilniojo lauramedžio lapai

0256100

Vaistiniai kiečiai

0256990

Kita (2)

0260000

Ankštinės daržovės

0260010

Pupelės (su ankštimis)

0260020

Pupelės (be ankščių)

0260030

Žirniai (su ankštimis)

0260040

Žirniai (be ankščių)

0260050

Lęšiai

0260990

Kita (2)

0270000

Stiebinės daržovės

0270010

Smidrai

0270020

Dygieji artišokai

0270030

Salierai

0270040

Paprastojo pankolio azorinis varietetas

0270050

Artišokai

0270060

Porai

0270070

Rabarbarai

0270080

Bambukų ūgliai

0270090

Palmių šerdys

0270990

Kita (2)

0280000

Grybai, samanos ir kerpės

0280010

Auginamieji grybai

0280020

Miško grybai

0280990

Samanos ir kerpės

0290000

Dumbliai ir prokariotai

0300000

ANKŠTINIAI AUGALAI

0300010

Pupos

0300020

Lęšiai

0300030

Žirniai

0300040

Lubinai

0300990

Kita (2)

0400000

ALIEJINIŲ AUGALŲ SĖKLOS IR ALIEJINGI VAISIAI

0401000

Aliejinių augalų sėklos

0401010

Sėmenys

0401020

Žemės riešutai

0401030

Aguonų sėklos

0401040

Sezamų sėklos

0401050

Saulėgrąžų sėklos

0401060

Rapsų sėklos

0401070

Sojos

0401080

Garstyčių sėklos

0401090

Vilnamedžių sėklos

0401100

Moliūgų sėklos

0401110

Dažiniai dygminai

0401120

Agurklės

0401130

Sėjamosios judros

0401140

Kanapių sėklos

0401150

Paprastųjų ricinmedžių sėklos

0401990

Kita (2)

0402000

Aliejiniai vaisiai

0402010

Aliejaus gamybai skirtos alyvuogės

0402020

Alyvpalmių branduoliai

0402030

Alyvpalmių vaisiai

0402040

Tikrųjų kapokmedžių vaisiai

0402990

Kita (2)

0500000

GRŪDAI

0500010

Miežiai

0500020

Grikiai ir kitos javams prilyginamos kultūros

0500030

Kukurūzai

0500040

Tikrosios soros

0500050

Sėjamoji aviža

0500060

Ryžiai

0500070

Rugiai

0500080

Dvispalviai sorgai

0500090

Paprastieji kviečiai

0500990

Kita (2)

0600000

ARBATA, KAVA, ŽOLELIŲ UŽPILAI, KAKAVA ir SALDŽIOSIOS CERATONIJOS

0610000

Arbata

0620000

Kavos pupelės

0630000

Žolelių užpilai (gauti iš

0631000

žiedai

0631010

Vaistinės ramunės

0631020

Jamaikinės kinrožės

0631030

Rožės

0631040

Jazminai

0631050

Liepa

0631990

Kita (2)

0632000

b)	lapai ir prieskoninės žolės

0632010

Daržinės braškės

0632020

Siauralapis raibsteglis

0632030

Paragvajinis bugienis

0632990

Kita (2)

0633000

šaknys

0633010

Valerijonas

0633020

Ženšenis

0633990

Kita (2)

0639000

d)	bet kurios kitos augalo dalys

0640000

Kakavos pupelės

0650000

Saldžiosios ceratonijos

0700000

APYNIAI

0800000

PRIESKONIAI

0810000

Sėklos prieskoniai

0810010

Anyžinė ožiažolė

0810020

Persiniai gumbakmyniai

0810030

Salierai

0810040

Blakinės kalendros

0810050

Kmynai

0810060

Krapai

0810070

Paprastieji pankoliai

0810080

Vaistinės ožragės

0810090

Muskatai

0810990

Kita (2)

0820000

Vaisių prieskoniai

0820010

Kvapieji pimentai

0820020

Pirulinės uosrūtės (pipirinės uosrūtės)

0820030

Kmynai

0820040

Kardamonas

0820050

Kadagio uogos

0820060

Pipirai (juodieji, žalieji ir baltieji)

0820070

Vanilė

0820080

Tamarindas

0820990

Kita (2)

0830000

Žievės prieskoniai

0830010

Cinamonas

0830990

Kita (2)

0840000

Šaknys ir šakniastiebiai prieskoniai

0840010

Paprastasis saldymedis

0840020

Imbieras (10)

0840030

Daržinės ciberžolės

0840040

Krienai (11)

0840990

Kita (2)

0850000

Pumpurų prieskoniai

0850010

Gvazdikėliai

0850020

Kaparėliai

0850990

Kita (2)

0860000

Žiedų purkų prieskoniai

0860010

Šafranai

0860990

Kita (2)

0870000

Kevalų prieskoniai

0870010

Muskatmedžio vaisiai

0870990

Kita (2)

0900000

CUKRINIAI AUGALAI

0900010

Cukriniai runkeliai (šaknys)

0900020

Cukranendrės

0900030

Paprastosios trūkažolės šaknys

0900990

Kita (2)

1000000

GYVŪNINIAI PRODUKTAI. SAUSUMOS GYVŪNAI

1010000

Prekės iš

1011000

kiaulių

1011010

Raumenys

0,01 (*2)

1011020

Riebalai

0,01 (*2)

1011030

Kepenys

0,02

1011040

Inkstai

0,02

1011050

Valgomieji mėsos subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,02

1011990

Kita (2)

0,01 (*2)

1012000

galvijų

1012010

Raumenys

0,01 (*2)

1012020

Riebalai

0,01 (*2)

1012030

Kepenys

0,02

1012040

Inkstai

0,02

1012050

Valgomieji mėsos subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,02

1012990

Kita (2)

0,01 (*2)

1013000

avių

1013010

Raumenys

0,01 (*2)

1013020

Riebalai

0,01 (*2)

1013030

Kepenys

0,02

1013040

Inkstai

0,02

1013050

Valgomieji mėsos subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,02

1013990

Kita (2)

0,01 (*2)

1014000

ožkų

1014010

Raumenys

0,01 (*2)

1014020

Riebalai

0,01 (*2)

1014030

Kepenys

0,02

1014040

Inkstai

0,02

1014050

Valgomieji mėsos subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,02

1014990

Kita (2)

0,01 (*2)

1015000

e)	arklinių šeimos gyvūnų

1015010

Raumenys

0,01 (*2)

1015020

Riebalai

0,01 (*2)

1015030

Kepenys

0,02

1015040

Inkstai

0,02

1015050

Valgomieji mėsos subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,02

1015990

Kita (2)

0,01 (*2)

1016000

f)	naminių paukščių

1016010

Raumenys

1016020

Riebalai

1016030

Kepenys

1016040

Inkstai

1016050

Valgomieji mėsos subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1016990

Kita (2)

1017000

g)	kitų ūkiuose auginamų sausumos gyvūnų

1017010

Raumenys

0,01 (*2)

1017020

Riebalai

0,01 (*2)

1017030

Kepenys

0,02

1017040

Inkstai

0,02

1017050

Valgomieji mėsos subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

0,02

1017990

Kita (2)

0,01 (*2)

1020000

Pienas

0,01 (*2)

1020010

Galvijai

1020020

Avys

1020030

Ožkos

1020040

Laukinis arklys

1020990

Kita (2)

1030000

Paukščių kiaušiniai

1030010

Višta

1030020

Didžioji antis

1030030

Pilkoji žąsis

1030040

Paprastoji putpelė

1030990

Kita (2)

1040000

Medus ir kiti bitininkystės produktai (7)

1050000

Varliagyviai ir ropliai

1060000

Sausumos bestuburiai gyvūnai

1070000

Laukiniai sausumos stuburiniai gyvūnai

1100000

ŽUVYS, ŽUVŲ PRODUKTAI IR VISI KITI JŪRŲ BEI GĖLŲJŲ VANDENŲ GYVŪNŲ PRODUKTAI (8)

1200000

PRODUKTAI AR JŲ DALYS, NAUDOJAMI TIK GYVŪNŲ PAŠARAMS (8)

1300000

PERDIRBTI MAISTO PRODUKTAI (9)

3)	IV priede abėcėlės tvarka įterpiami šie įrašai: „24-epibrasinolidas“ ir „svogūnų Allium cepa L. ekstraktas“.

(*1) Rodo žemutinę analizinio nustatymo ribą.

(1) Dėl išsamaus augalinių ir gyvūninių produktų, kuriems taikoma DLK, sąrašo žiūrėti I priedą.

(*2) Rodo žemutinę analizinio nustatymo ribą.

(2) Dėl išsamaus augalinių ir gyvūninių produktų, kuriems taikoma DLK, sąrašo žiūrėti I priedą.“

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/29

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1099

2021 m. liepos 5 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių II ir III priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

naudojant cheminę medžiagą 4-[(tetrahidro-2H-piran-2-il)oksi]fenolį (bendrinis pavadinimas: deoksiarbutinas, INCI pavadinimas: tetrahidropiraniloksifenolis), kuris šiuo metu nereglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 1223/2009, išsiskiria 1,4-dihidroksibenzenas (INCI pavadinimas: hidrochinonas). Hidrochinonas yra viena iš medžiagų, kurias draudžiama naudoti kosmetikos gaminiuose, ir yra įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 II priedo 1339 įrašą, išskyrus to reglamento III priedo 14 įrašą;

(2)

deoksiarbutino naudojimą kosmetikos gaminiuose įvertino Vartotojų saugos mokslinis komitetas (VSMK). 2015 m. birželio 25 d. priimtoje nuomonėje (2) VSMK padarė išvadą, kad dėl saugos problemų, susijusių su produktų, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, gyvavimo ciklu, deoksiarbutino naudojimas veido kremuose, kai jo koncentracija ne didesnė kaip 3 %, negali būti laikomas saugiu (3);

(3)	remiantis ta nuomone, deoksiarbutiną turėtų būti uždrausta naudoti kosmetikos gaminiuose ir jis turėtų būti įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 II priede pateiktą draudžiamų medžiagų sąrašą;

(4)	cheminė medžiaga 1,3-dihidroksi-2-propanonas (INCI pavadinimas: dihidroksiacetonas) yra kosmetikos ingredientas, kuris, kaip nurodyta, atlieka odos kondicionavimo ir įdegio funkcijas. Dihidroksiacetonas šiuo metu nereglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 1223/2009;

(5)

2020 m. kovo 3–4 d. priimtoje nuomonėje (4) VSMK laikėsi nuomonės, kad dihidroksiacetonas yra saugus, kai jis naudojamas kaip plaukų dažų ingredientas nenuplaunamuose (neoksidaciniuose) gaminiuose ir jo didžiausia koncentracija yra 6,25 %. Be to, toje nuomonėje VSMK padarė išvadą, kad dihidroksiacetono kaip plaukų dažų ingrediento naudojimas nenuplaunamuose (neoksidaciniuose) gaminiuose, kai jo didžiausia koncentracija yra 6,25 %, kartu su savaiminio įdegio losjonu ir veido kremu, kurių sudėtyje didžiausia dihidroksiacetono koncentracija yra 10 %, taip pat laikomas saugiu;

(6)	remiantis tomis išvadomis, į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedą būtina įtraukti naują įrašą, kuriuo dihidroksiacetoną būtų leista naudoti tik neoksidacinių plaukų dažų medžiagose ir savaiminio įdegio gaminiuose, neviršijant atitinkamai 6,25 % ir 10 % didžiausios koncentracijos;

(7)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)	tikslinga nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpius, kad pramonės sektorius prisitaikytų prie naujų reikalavimų dėl dihidroksiacetono naudojimo kosmetikos gaminiuose ir palaipsniui atsisakytų šių reikalavimų neatitinkančių kosmetikos gaminių pateikimo ir tiekimo rinkai;

(9)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 342, 2009 12 22, p. 59.

(2) VSMK (Vartotojų saugos mokslinis komitetas), Opinion on deoxyarbutin - Tetrahydropyranyloxy Phenol, 2015 m. birželio 25 d., SCCS/1554/15.

(3) Žr. nuomonės 4 punktą.

(4) VSMK (Vartotojų saugos mokslinis komitetas), Opinion on Dihydroxyacetone - DHA, 3–4, 2020 m. kovo mėn., SCCS/1612/19.

PRIEDAS

Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 iš dalies keičiamas taip:

į II priedą įtraukiamas šis įrašas:

Nuorodos numeris	Medžiagos identifikacija
Nuorodos numeris	Cheminis pavadinimas (INN)	CAS numeris	EB numeris
a	b	c	d
„1657	4-[(tetrahidro-2H-piran-2-il)oksi]fenolis (deoksiarbutinas, tetrahidropiraniloksifenolis)	53936–56–4“

į III priedą įtraukiamas šis įrašas:

Nuorodos numeris

Medžiagos identifikacija

Apribojimai

Naudojimo sąlygų bei įspėjimų formuluotė

Cheminis pavadinimas (INN)

Bendrųjų ingredientų glosarijaus pavadinimas

CAS numeris

EB numeris

Gaminių rūšis, kūno dalys

Didžiausia koncentracija gatavame preparate

Kita

„321

1,3-dihidroksi-2-propanonas

Dihydroxyacetone

96–26–4

202–494–5

a)	Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga (*1)

b)	Savaiminio įdegio gaminiai (*1)

6,25 %

10 %“

(*1) Nuo 2022 m. sausio 26 d. plaukų dažų medžiagos ir savaiminio įdegio gaminiai, kurių sudėtyje yra šios medžiagos ir kurie neatitinka šių apribojimų, Sąjungos rinkai neteikiami. Nuo 2022 m. balandžio 22 d. plaukų dažų medžiagos ir savaiminio įdegio gaminiai, kurių sudėtyje yra šios medžiagos ir kurie neatitinka šių apribojimų, Sąjungos rinkai netiekiami.“

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/32

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1100

2021 m. liepos 5 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinis laikinojo muito surinkimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Inicijavimas

(1)

2020 m. gegužės 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Turkijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (toliau – tiriamasis produktas) (2).

(2)	2020 m. birželio 12 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamo to paties Turkijos kilmės produkto (3).

1.2. Registracija

(3)	Gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1686 (4) (toliau – registracijos reglamentas) nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

1.3. Laikinosios priemonės

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2020 m. gruodžio 17 d. Komisija šalims pateikė siūlomų laikinųjų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, apskaičiavimą. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 215 ir 216 konstatuojamosiose dalyse, dėl šalių pastabų skirtumai nebuvo pakeisti, nes jos nebuvo laikomos korektūros pastabomis.

(5)	2021 m. sausio 7 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/9 (5) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

1.4. Tolesnė procedūra

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjai, tam tikrų naudotojų interesams atstovaujantis konsorciumas, ilgus plieninius produktus importuojantis naudotojas, atrinkti eksportuojantys gamintojai, su vienu iš atrinktų eksportuojančių gamintojų susijęs importuotojas, Turkijos plieno eksportuotojų asociacija (toliau – ÇİB) ir Turkijos Vyriausybė pateikė pastabų raštu dėl negalutinių išvadų. Du eksportuojantys gamintojai paprašė pateikti išsamesnės informacijos apie žalos skirtumų apskaičiavimą ir ši informacija jiems buvo suteikta.

(7)	Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su trimis atrinktais eksportuojančiais gamintojais ir Turkijos Vyriausybe.

(8)	Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo preliminarias išvadas.

(9)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems į Sąjungą importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo.

(10)

Be to, šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Klausymai surengti su trimis atrinktais eksportuojančiais gamintojais. Be to, vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas paprašė surengti klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo.

(11)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija nustatė korektūros klaidą, padarytą apskaičiuojant vieno eksportuojančio gamintojo galutinį dempingo skirtumą. Todėl atitinkamam eksportuojančiam gamintojui buvo išsiųstas papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumentas, o šis pateikė papildomų pastabų dėl papildomo faktų atskleidimo.

(12)	Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta šiame reglamente.

1.5. Atranka

(13)	Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 7–18 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

1.6. Individualus nagrinėjimas

(14)	Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, laikinojo reglamento 19 konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

1.7. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(15)	Kadangi pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, laikinojo reglamento 27 konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

1.8. Geografinės aprėpties pakeitimas ir argumentai dėl procedūros

(16)

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) nebėra Europos Sąjungos narė. Todėl šis reglamentas parengtas remiantis Europos Sąjungos be Jungtinės Karalystės (ES 27) duomenimis. Dėl to Komisija paprašė skundo pateikėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų tam tikras savo pradinių klausimyno atsakymų dalis pateikti tik pagal ES 27 duomenis. Skundo pateikėjas ir atrinkti Sąjungos gamintojai pateikė prašytus duomenis. Kadangi skirtumas tarp laikinajame reglamente paskelbtų ir ES 27 makroekonominių rodiklių susidarė dėl to, kad buvo pašalinti vieno Jungtinės Karalystės gamintojo duomenys, tam, kad nebūtų atskleisti tos suinteresuotosios šalies konfidencialūs duomenys, kai kuriose šio reglamento lentelėse duomenys pateikti intervalais.

(17)	Dėl dempingo, apskaičiuojant galutinius dempingo skirtumus buvo remtasi tik atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui į ES 27 valstybes nares duomenimis.

(18)

Galiausiai vertindama Sąjungos interesus Komisija taip pat teiravosi naudotojų ir importuotojų, tiksliau – „Marcegaglia Carbon Steel SpA“, „San Polo Lamiere“ ir bendrovių grupės „Network Steel“ atstovaujamų bendrovių, kaip Jungtinės Karalystės duomenų pašalinimas paveikė jų pateiktus klausimyno atsakymus. „San Polo Lamiere“ į Komisijos prašymą neatsakė. Kitos šalys nurodė, kad Jungtinės Karalystės duomenų pašalinimas jų jau pateiktai informacijai įtakos neturėjo.

(19)

2021 m. sausio 12 d. Komisija į bylos medžiagą įtraukė raštą (6), kuriuo informavo Jungtinės Karalystės bendroves ir asociacijas, kad prekybos apsaugos bylose jos nebėra laikomos suinteresuotosiomis šalimis. Į raštą atsakė tik Jungtinėje Karalystėje įsteigta importuotojų ir naudotojų interesams atstovaujanti asociacija „International Steel Trade Association“, kuri buvo užregistruota kaip suinteresuotoji šalis. Ji pateikė pagrįstą prašymą šioje byloje palikti jai suinteresuotosios šalies statusą. Kadangi ši asociacija turi Vokietijoje veikiantį padalinį, kuris atstovauja atitinkamiems ES verslo subjektams ES 27 valstybėse narėse, Komisija sutiko patenkinti asociacijos prašymą.

(20)

Turkijos Vyriausybės nuomone, pašalinus Jungtinės Karalystės duomenis, 2021 m. sausio 7 d. nustatytos laikinosios priemonės laikytinos nepagrįstomis ir neteisėtomis, nes buvo nustatytos pagal ES 28 duomenis. 2021 m. sausio 29 d. Turkijos Vyriausybė paprašė Komisijos nutraukti laikinąsias priemones ir atlikti analizę remiantis duomenimis be Jungtinės Karalystės. Komisija nustatė, kad Turkijos Vyriausybės prašymas yra nepagrįstas, nes laikinosios priemonės buvo nustatytos remiantis faktais, kurie buvo atskleisti suinteresuotosioms šalims 2020 m., kai Sąjungą vis dar sudarė 28 valstybės narės.

(21)

Be to, Turkijos Vyriausybė ir du atrinkti eksportuojantys gamintojai nurodė, jog, atsižvelgiant į Europos anglių ir plieno bendrijos ir Turkijos Respublikos susitarimo dėl prekybos produktais, kuriems yra taikoma Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis (toliau – Turkijos ir EAPB susitarimas), 11 straipsnio 2 dalį, jokios laikinosios priemonės neturėtų galioti ilgiau kaip tris mėnesius (7). Tačiau Komisija laikėsi pozicijos, kad Turkijos ir EAPB susitarimo 11 straipsnis būtų aktualus tik tada, jei žalą patyrusi šalis konkrečiai remtųsi šiuo straipsniu. Per šį tyrimą Komisija nesirėmė Turkijos ir EAPB susitarimo 10 ar 11 straipsnio nuostatomis, taigi neprivalėjo laikinųjų priemonių nustatyti trumpesniam negu pagrindiniame reglamente numatytam šešių mėnesių laikotarpiui.

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Argumentai dėl produkto apibrėžtosios srities

(22)

Pirminiu etapu šakinių krautuvų ir šakinių krautuvų bei statybos mašinų sudedamųjų dalių gamintojas paprašė šiame tyrime į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti karštai valcuotų ilgų plieninių strypų. Laikinajame reglamente Komisija padarė pirminę išvadą, kad karštai valcuoti ilgi plieniniai strypai nepatenka į šio tyrimo aprėptį, nes 6–12 m ilgio karštai valcuotas strypas yra ilgas produktas, o ne plokščias plieninis produktas.

(23)

Po pirminio faktų atskleidimo šalis savo prašymą pakartojo. Ji nurodė, kad minėti produktai vis dar patenka į produkto apibrėžtį, taigi priemonės jiems yra taikomos. Todėl ji paprašė neįtraukti „ilgesnių kaip 6 000 mm produktų“, t. y. tam tikrų karštai valcuotų ilgų plieninių strypų, kurių KN kodas 7226 91 91 – vienas iš KN kodų, kuriam priskiriamiems produktams taikomos priemonės. Komisija nustatė, kad šalies nurodyto produkto neįtraukti negalima, nes jis apima tam tikrus plokščius karštojo valcavimo produktus, kuriems siekiama taikyti priemones. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas pažymėjo, kad 10 000 mm ilgis gali būti būdingas plokštiems karštojo valcavimo produktams ir net tam tikro ilgio atkarpomis supjaustytiems plokštiems karštojo valcavimo produktams, todėl jis nėra būdingas vien prašomiems neįtraukti produktams. Tačiau skundo pateikėjas sutiko, kad minėtų karštai valcuotų ilgų plieninių strypų į tyrimą įtraukti neketinta.

(24)

Komisija nustatė, kad šakinių krautuvų gamintojo prašyme nurodyti produktai pasižymi kitokiomis pagrindinėmis savybėmis negu plokšti karštojo valcavimo produktai ne tik dėl ilgio, bet ir dėl storio ir pločio, todėl tai yra kitokie ir kitokios paskirties produktai. Taigi, nuspręsta neįtraukti „produktų, a) kurių plotis ne didesnis kaip 350 mm ir b) kurių storis ne mažesnis kaip 50 mm, nepriklausomai nuo produkto ilgio“.

(25)

Po pirminio faktų atskleidimo „Erdemir Romania S.R.L.“ paprašė neįtraukti vadinamųjų magnetinių karštojo valcavimo neorientuoto grūdėtumo silicinių produktų, kurių KN kodas 7225 19 10, nes dėl Sąjungos gamintojų, kaip įtariama, taikomos praktikos (t. y. didelių kainų ir ribotos pasiūlos) bendrovė šiuos produktus perka tik iš savo patronuojančiosios bendrovės „Erdemir“ Turkijoje, o su Sąjungos gamintojais konkurencija esą nevyksta. „Erdemir Romania S.R.L“ nurodė, kad tuo atveju, jei minėti produktai būtų įtraukti, tai padarytų neigiamą poveikį tiek pačiai bendrovei, tiek visai Rumunijos ekonomikai.

(26)

Pirmiau nurodytas prašymas neįtraukti produkto pateiktas dėl plokščių karštojo valcavimo produktų, kurie naudojami kaip gamybos žaliava, tiekimo Rumunijos elektrotechninio plieno gamintojui iš Turkijoje įsteigtos jos patronuojančiosios bendrovės „Erdemir“. Komisija nustatė, kad šios gamybos žaliavos nėra išskirtinės ir pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, galutine paskirtimi ir galimybėmis jas pakeisti kitais produktais, kaip kitų rūšių plokšti karštojo valcavimo produktai, kuriems taikomos priemonės. Todėl Komisija atmetė prašymą neįtraukti magnetinių karštojo valcavimo neorientuoto grūdėtumo silicinių produktų, kurių KN kodas 7225 19 10. Keletas Sąjungos gamintojų taip pat gamina magnetinius karštojo valcavimo neorientuoto grūdėtumo silicinius produktus, kurie tiesiogiai konkuruoja su importuojamais produktais. Dėl poveikio prašymą pateikusiai šaliai Komisija nenustatė, kodėl, atsižvelgiant į patronuojančiajai bendrovei taikytino antidempingo muito dydį, produkto įtraukimas turėtų „katastrofinių“ padarinių, kaip teigia šalis.

2.2. Išvada

(27)	Kadangi jokių kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 28–33 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, jas patikslinusi, kaip nurodyta šio reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje.

3. DEMPINGAS

(28)	Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Komisija iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų ir iš skundo pateikėjo gavo rašytinių pastabų dėl pirminių ir galutinių išvadų dėl dempingo.

3.1. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymas

(29)	Pastabos dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo dviejų susijusių eksportuojančių gamintojų pateiktai informacijai apie transporto išlaidas, patirtas parduodant produktus vidaus rinkoje, išdėstytos laikinojo reglamento 26 ir 56–59 konstatuojamosiose dalyse.

(30)

Po pirminio faktų atskleidimo du susiję eksportuojantys gamintojai nesutiko su pagrindinio reglamento 18 straipsnio laikinu taikymu jų vidaus transporto išlaidoms ir nurodė, kad šiuo atveju šio straipsnio taikymo sąlygos nebuvo įvykdytos. Jie taip pat tvirtino, kad, jeigu Komisija daro kitokią išvadą, ji gali koreguoti tik tas vidaus transporto išlaidas, kurios buvo patirtos pristatymo maršrutuose, apie kuriuos bendrovės pateikta informacija pripažinta neteisinga.

(31)	Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančių gamintojų argumentui ir pritarė Komisijos sprendimui laikinai taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį pirmiau nurodytų eksportuojančių gamintojų patirtoms transporto išlaidoms.

(32)

Po galutinio faktų atskleidimo pirmiau nurodyti eksportuojantys gamintojai pakartojo savo argumentus. Pirma, jie nurodė, kad išlaidų, kurios patiriamos transportuojant plokščius karštojo valcavimo produktus tarp gamintojo ir kitos grupės bendrovės, nustatyti nebereikia, nes Komisija nusprendė dempingo skirtumus apskaičiuoti atskirai kiekvieno iš dviejų grupės eksportuojančių gamintojų atžvilgiu. Antra, jie pažymėjo, kad Komisija turėjo naudoti atsakymo į raštą pagal 18 straipsnį informaciją ir koreguoti tik transporto išlaidas, patirtas maršrutuose, kuriuose atitinkamos grupės bendrovės sandėlis (uostas) buvo naudojamas kaip tarpinis pardavimo arba pristatymo punktas. Šiuo atžvilgiu bendrovė taip pat paprašė surengti klausymą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, todėl klausymas buvo surengtas 2021 m. gegužės 6 d.

(33)

Komisija išnagrinėjo argumentą ir padarė išvadą, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymas eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje patirtoms transporto išlaidoms buvo pagrįstas. Pirma, nors atsižvelgiant į abiejų bendrovių pastabas, pateiktas po pirminio faktų atskleidimo, skaičiavimai jų atžvilgiu atlikti atskirai, bendrovės išliko susijusiomis šalimis, todėl vidaus transporto išlaidos vis tiek yra aktualios. Antra, dokumentuose, kuriuos bendrovės pateikė savo argumentui pagrįsti, nepateikta jokios naujos informacijos, taip pat nepateiktas aiškus ir išsamus visų pristatymo maršrutų, kuriais tiriamasis produktas yra gabenamas, kai yra parduodamas vidaus rinkoje, suskirstymas, pagal kurį Komisija galėtų aiškiai nustatyti (taigi ir sutikrinti) visus sandorius, pagal kuriuos susijusios bendrovės sandėlis (uostas) buvo naudojamas kaip tarpinis pardavimo arba paskirstymo punktas. Iš turimos informacijos nebuvo galima pakankamai tiksliai atmesti galimybės, kad nebuvo ir kitų pristatymo maršrutų, kurių atveju reikėtų išbraukti tam tikras vidaus transporto išlaidas.

(34)

Atsižvelgdama į bylas nagrinėjančio pareigūno rekomendacijas Komisija iš naujo įvertino eksportuojančių gamintojų vidaus transporto išlaidų koregavimo proporcingumą. Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnis taikomas tik kai kuriems pardavimo vidaus rinkoje sandoriams (vieno eksportuojančio gamintojo atveju – apie 10 %, kito grupės eksportuojančio gamintojo atveju – apie 20 % sandorių) ir kad Komisija pakoregavo tik šių pardavimo sandorių duomenis. Taigi daugumos pardavimo vidaus rinkoje sandorių sumos nebuvo keičiamos. Be to, nors Komisija rėmėsi turimais faktais, ji atmetė ne visas transporto išlaidų sumas. Komisija kaip tik rėmėsi faktiniais bendrovių pateiktais duomenimis ir vertino tų maršrutų, kuriuose susijusio tarpinio punkto funkcijos buvo neaiškios, transporto išlaidas. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad, remiantis faktais ir atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys gamintojai turi pagrįsti prašomus koregavimus, metodika, kurios laikytasi nustatant transporto išlaidų sumas pagal pardavimo vidaus rinkoje sandorius, buvo proporcinga ir nebuvo nepagrįsta.

(35)	Todėl argumentas buvo atmestas ir Komisija patvirtino laikinojo reglamento 56–59 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

3.2. Normalioji vertė

(36)	Išsami informacija apie normaliosios vertės apskaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 38–49 konstatuojamosiose dalyse.

(37)	Vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad nustatydama jo gamybos sąnaudas Komisija turėtų sulyginti perskaičiuotas pirktų gamybos žaliavų išlaidas su to gamintojo apskaitos įrašais.

(38)

Komisija įvertino šį argumentą ir nustatė, kad jis pagrįstas. Pagal metodiką, kurią Komisija taikė pirminiu etapu perskirstydama pirktų gamybos žaliavų išlaidas, kad būtų atsižvelgta į išlaidų skirtumus dėl jų techninių savybių, apskaičiuotos bendros tų gamybos žaliavų išlaidos buvo didesnės ir neatitiko eksportuojančio gamintojo apskaitos įrašų. Todėl šis argumentas buvo priimtas ir atlikdama galutinius skaičiavimus Komisija atitinkamai pakoregavo pirktų gamybos žaliavų išlaidas.

(39)

Vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad apskaičiuodama jo gamybos sąnaudas Komisija turėjo atsižvelgti į gamintojo nurodytą elektros energijos išlaidų kompensaciją. Jis tvirtino, kad priimdama preliminarias išvadas Komisija neteisingai suprato bendrovės vaidmenį Turkijos elektros rinkoje ir tai, kaip apskritai veikia YEKDEM sistema – Turkijos atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo mechanizmas. Eksportuojantis gamintojas paaiškino, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą elektros energiją rinkos operatorius (EPIAS) parduoda rinkos dalyviams už tam tikrą kainą. Tačiau, jeigu vėliau paaiškėja, kad rinkos kaina, už kurią EPIAS nupirko šią elektrą, yra mažesnė, skirtumas elektros energijos pirkėjams yra grąžinamas. Todėl bendrovė nurodė, kad būtina atsižvelgti į elektros energijos išlaidų kompensaciją, kad jos atitiktų grynąsias elektros energijos išlaidas, likusias atskaičius grąžintą sumą.

(40)	Komisija išnagrinėjo naujai pateiktus paaiškinimus ir padarė išvadą, kad argumentas pagrįstas. Todėl argumentas buvo priimtas ir apskaičiuojant bendrovės dempingo sumą elektros energijos išlaidų kompensacija buvo įtraukta į gamybos sąnaudas.

(41)

Vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad apskaičiuodama plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos sąnaudas Komisija turėjo atsižvelgti tik į vidaus rinkoje parduodamų plokščių karštojo valcavimo produktų sąnaudas, kurios buvo nurodytos atskirai nuo į Sąjungą eksportuojamų plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos sąnaudų, o ne apskaičiuoti bendras plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos sąnaudas, susumavus abiejų rūšių gamybos sąnaudų duomenis. Bendrovė tvirtino, kad pagal tokią metodiką ignoruojama tai, kad tos pačios rūšies produktų, žymimų produkto kontrolės numeriu (toliau – PKN), asortimentas gali skirtis, priklausomai nuo tikslinės rinkos.

(42)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančio gamintojo argumentui nurodydamas, kad jeigu du arba daugiau produktų priskiriami tam pačiam PKN, jų gamybos sąnaudos turėtų būti bendros, net jei gamintojas savo paties apskaitos sistemoje jas nurodo atskirai. Todėl jos turėtų būti nurodytos toje pačioje gamybos sąnaudų lentelėje.

(43)	Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo savo argumentą, kad apskaičiuojant normaliąją vertę turėjo būti įtrauktos tik su pardavimu vidaus rinkoje susijusios gamybos sąnaudos, kurios buvo nurodytos atskirai nuo gamybos sąnaudų, susijusių su pardavimu Sąjungai.

(44)

Komisija laikėsi nuomonės, kad eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad gamybos sąnaudos skiriasi priklausomai nuo to, kuriai rinkai produktas yra skirtas, kurie pagrįstų atskirą sąnaudų skaičiavimą. Įtariami sąnaudų skirtumai atsirado dėl to, kad bendrovė nurodė gamybos sąnaudas pagal vidaus kodavimo sistemą, o ne pagal PKN. Komisija laikėsi nuomonės, kad gamybos sąnaudas skirstyti pagal tai, ar produktas parduodamas vidaus rinkoje, ar eksportuojamas, nėra pagrindo, jei faktinis gamybos procesas nesiskiria. Kadangi eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad eksportui ir vidaus rinkai skirtų produktų, priskiriamų tam pačiam PKN, gamybos procesas skiriasi, Komisija padarė išvadą, kad ji negali pripažinti dviejų sąnaudų grupių. Todėl argumentas buvo atmestas.

(45)

Trys eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų dėl jų pirkimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų vidaus rinkoje apskaičiavimo, ypač dėl to, kad apskaičiuojant PBA išlaidas kai kurie finansiniai elementai, pavyzdžiui, finansinės pajamos, pelnas ir nuostoliai dėl valiutos keitimo, ypatingosios pajamos ir nuostoliai, nebuvo įtraukti arba buvo preliminariai perskirstyti.

(46)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančių gamintojų argumentams nurodydamas, kad neįtrauktos sumos nėra susijusios su tiriamojo produkto gamyba arba pardavimu ir veikiau yra kitos bendrovių vykdomos veiklos, pavyzdžiui, banko indėlių arba perkainojimo operacijų, rezultatas.

(47)	Po galutinio faktų atskleidimo trys eksportuojantys gamintojai pakartojo savo argumentus dėl PBA išlaidų apskaičiavimo.

(48)

Du susiję eksportuojantys gamintojai iškėlė klausimų dėl to, kodėl Komisija perskirstė vienas sąnaudas iš parduotų prekių išlaidų kategorijos ir priskyrė jas prie PBA išlaidų arba prie gamybos sąnaudų (pavyzdžiui, taip perskirstė nenaudojamų pajėgumų sąnaudas, atidėjinius nenaudojamoms medžiagoms), tačiau kitų sąnaudų, kurios buvo įtrauktos į parduotų prekių išlaidų kategoriją, neperskirstė. Bendrovės taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo atsižvelgti į realizuotą pelną ir (arba) nuostolius dėl valiutos keitimo ir perkainojimo skirtumų. Galiausiai bendrovės nurodė, kad susijusio grupės prekiautojo su transportu susijusių PBA išlaidų nereikėjo iš dalies perskirstyti ir priskirti prie bendrų PBA išlaidų, nes jis nepatyrė vidaus transporto išlaidų. Šis argumentas buvo pakartotas po papildomo galutinio faktų atskleidimo. Visų pirma eksportuojantys gamintojai pabrėžė, kad šis klausimas susijusio prekiautojo atveju neturėtų būti keliamas, nes tai buvo paskutinis transportavimo etapas.

(49)

Dėl sąnaudų, priskirtų prie parduotų prekių išlaidų kategorijos, perskirstymo bendrovė nurodė tam tikras sąnaudas, kurios nebuvo priskirtos nei prie gamybos sąnaudų, nei prie PBA išlaidų. Todėl Komisija nustatė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę šios sąnaudos būtų neteisingai neįtrauktos, jei nebūtų perskirstytos ir priskirtos prie kurios nors iš šių kategorijų. Tuo pat metu Komisija laikėsi nuomonės, kad tos sąnaudos, kurios nebuvo perskirstytos, nėra susijusios su tiriamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu (pvz., išvestinių finansinių priemonių sandoriai) arba jų sąsajos su tiriamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu yra neaiškios (pvz. žaliavų kainų skirtumai).

(50)

Dėl pelno ir (arba) nuostolių dėl valiutos keitimo Komisija laikėsi nuomonės, kad pelnas ir (arba) nuostoliai dėl perkainojimo atsirado atliekant uždarymo operacijas, todėl tai nėra susiję su tiriamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu. Bendrovės taip pat paaiškino, kad pelnas ir (arba) nuostoliai dėl valiutos keitimo atsirado dėl to, kad operacijos vykdytos eurais arba Turkijos liromis, o apskaita tvarkoma JAV doleriais. Kadangi pardavimas vidaus rinkoje vykdytas JAV doleriais, Komisija laikėsi nuomonės, kad realizuoto pelno ir (arba) nuostolių dėl valiutos keitimo negalima priskirti pardavimui vidaus rinkoje, todėl į juos reikėjo atsižvelgti apskaičiuojant PBA išlaidas, kurios naudojamos atliekant įprastų prekybos sąlygų tyrimą.

(51)

Galiausiai dėl vidaus transporto išlaidų, kurioms taikytos pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatos, kaip paaiškinta 29–35 konstatuojamosiose dalyse, perskirstymo, kiek jis susijęs su susijusiu prekiautoju, Komisija laikėsi nuomonės, jog šis klausimas sprendžiamas visos bendrovių grupės, įskaitant susijusį pardavėją, lygmeniu. Dėl susijusio prekiautojo Komisija pažymėjo, kad bendrovės padaliniai įsikūrę keturiose vietose. Todėl negalima atmesti galimybės, kad prekės iš pradžių buvo gabentos į vieną iš kitų vietų, o paskui atgabentos ten, iš kur jas perėmė pirkėjas.

(52)	Todėl Komisija patvirtino pirminiu etapu taikytą metodiką ir atmetė dviejų susijusių eksportuojančių gamintojų pateiktus argumentus.

(53)

Vienas eksportuojantis gamintojas nesutiko su tuo, kad Komisija atmetė pelną ir (arba) nuostolius dėl valiutos keitimo, ypatingąsias pajamas ir finansines pajamas, kurias bendrovė buvo priskyrusi prie PBA išlaidų. Jis taip pat tvirtino, kad Komisija iš PBA išlaidų pašalino finansines pajamas, bet ne finansines išlaidas.

(54)

Remdamasi savo apskaitos praktika, minėta bendrovė negalėjo atskirai nurodyti realizuoto pelno ir (arba) nuostolių dėl valiutos keitimo, kurie tiesiogiai susiję su tiriamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu. Todėl Komisija negalėjo nustatyti faktinės nurodytos pelno ir (arba) nuostolių dėl valiutos keitimo sumos, į kurią būtų galima atsižvelgti apskaičiuojant PBA išlaidas.

(55)

Dėl ypatingųjų pajamų Komisija pažymėjo, kad pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo bendrovė teigė, kad ypatingosios pajamos buvo susijusios su tiriamojo produkto pardavimu ir gamyba. Vis dėlto bendrovė nepateikė jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų. Komisija taip pat paaiškino, kad ji neįtraukė tik vieno ypatingųjų pajamų elemento, kurio pobūdžio remiantis bendrovės pateikta informacija nebuvo galima nustatyti.

(56)

Galiausiai Komisija taip pat kruopščiai išnagrinėjo finansinių pajamų ir finansinių išlaidų kategorijose pateiktą informaciją. Komisija atmetė bendrovės argumentą dėl finansinių pajamų, nes jos susijusios ne su bendrovės kasdiene gamyba ir pardavimu, o su finansinėmis operacijomis, nesusijusiomis su tiriamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu. Priešingai, remdamasi bendrovės pateikta informacija, Komisija nusprendė, kad bendrovės patirtos finansinės išlaidos buvo susijusios su plokščių karštojo valcavimo produktų gamyba ir pardavimu.

(57)	Todėl Komisija patvirtino pirminiu etapu taikytą metodiką ir atmetė susijusio eksportuojančio gamintojo argumentus.

(58)

Vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad Komisija neturėjo ignoruoti pirminiu etapu jo pateiktos informacijos, nes nėra laiko išimties, kuri Komisijai leistų tai padaryti, jei informacija pateikiama tyrimui nesibaigus, o tokią informaciją pateikusi suinteresuotoji šalis bendradarbiauja su Komisija.

(59)

Pirminiu etapu minėtas eksportuojantis gamintojas užginčijo Komisijos atliktus preliminarius sutikrintų PBA išlaidų koregavimus ir šiuo klausimu pateikė daugiau informacijos. Komisija perskirstė kai kurias PBA išlaidas, kurias bendrovė iš pradžių buvo priskyrusi kitiems produktams, įskaitant pačios bendrovės naudojamas gamybos žaliavas plokštiems karštojo valcavimo produktams gaminti. Komisija atidžiai išnagrinėjo pateiktą papildomą informaciją ir padarė išvadą, kad ši informacija neįrodo, jog Komisijos taikytas PBA išlaidų perskirstymo metodas buvo nepagrįstas arba netinkamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad gamintojas per nuotolinį sutikrinimą šios informacijos neatskleidė ir šių PBA išlaidų tinkamai nepaskirstė, o savo pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo sutiko, kad PBA išlaidas, susijusias su tiriamajam produktui gaminti naudotomis žaliavomis, galima priskirti prie tiriamojo produkto. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

(60)

Viena eksportuojančių gamintojų grupė prieštaravo preliminariam sprendimui apskaičiuojant grupės dempingo skirtumą sujungti dviejų gamybos subjektų sąnaudų ir pardavimo duomenis. Ji nurodė, kad vietoj to Komisija pirmiausia turėjo apskaičiuoti abiejų susijusių gamintojų individualius dempingo skirtumus pagal jų normaliąsias vertes ir eksporto kainas, ir tuo remdamasi turėjo apskaičiuoti vieną visos grupės vidutinį svertinį dempingo skirtumą.

(61)	Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančių gamintojų argumentui nurodydamas, kad, atsižvelgiant į grupės ekonominės veiklos pobūdį, Komisija elgėsi teisingai bendroves laikydama vienu subjektu.

(62)

Komisija padarė išvadą, kad, kadangi kiekvienas iš dviejų grupės eksportuojančių gamintojų pateikė savo sąnaudų ir pardavimo duomenis taip, kad būtų galima atskirti ir sekti kiekvieno iš dviejų eksportuojančių gamintojų pagamintų produktų sąnaudas ir pardavimo srautus, buvo įmanoma ir tiksliau apskaičiuoti du atskirus dempingo skirtumus ir tik tada juos sujungti į vieną vidutinį svertinį visos grupės dempingo skirtumą. Todėl grupės argumentas buvo priimtas ir atitinkamai apskaičiuotas jos dempingo skirtumas.

(63)	Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija neteisingai į jo gamybos sąnaudas preliminariai įtraukė kai kurias nenaudojamų pajėgumų sąnaudas, ir teigė, kad tokios sąnaudos buvo susijusios tik su kitais produktais, o ne su tiriamuoju produktu.

(64)

Komisija išnagrinėjo eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją ir nustatė, kad argumentas pagrįstas. Nenaudojamų pajėgumų sąnaudos iš tiesų buvo preliminariai įtrauktos į tiriamojo produkto sąnaudas dėl to, kad buvo neteisingai suprasta, su kokios kategorijos produktais šios sąnaudos susijusios. Todėl argumentas buvo priimtas ir atitinkamos nenaudojamų pajėgumų sąnaudos buvo pašalintos iš eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudų.

(65)

Vienas eksportuojantis gamintojas pakartojo savo reikalavimą faktines plokščių (plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos žaliavų) gamybos sąnaudas pripažinti susijusio tiekėjo patirtomis sąnaudomis, o ne susijusio tiekėjo nustatyta pirkimo kaina. Be to, bendrovė pažymėjo, kad tokia metodika yra tinkama, nes pirminiu etapu Komisija sujungė abiejų susijusių gamintojų pateiktus duomenis ir apskaičiavo bendrą dempingo skirtumą.

(66)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančio gamintojo argumentui nurodydamas, kad plokščių sąnaudas reikėtų nurodyti kaip eksportuojančio gamintojo patirtas sąnaudas. Kadangi plokštės buvo perduodamos ne už savikainą, bet už didesnę kainą, šias sąnaudas pripažinus susijusio tiekėjo patirtomis plokščių sąnaudomis, padėtis būtų iškreipiama.

(67)

Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį išlaidos, pagal kurias apskaičiuojama normalioji vertė, turi pagrįstai atspindėti su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusias sąnaudas, nurodytas bendrovės apskaitos įrašuose. Argumentą pateikusio eksportuojančio gamintojo apskaitos įrašuose nurodyta plokščių kaina atitiko susijusiam tiekėjui sumokėtos pirkimo kainos dydį. Plokščių pardavimo eksportuojančiam gamintojui kaina buvo panaši į pardavimo nesusijusioms šalims kainą, todėl Komisija nusprendė, kad jos pagrįstai atspindi su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusias sąnaudas. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad abu gamintojai yra atskiri subjektai, todėl atliko du atskirus dempingo skaičiavimus, todėl papildomas argumentas dėl pirminiu etapu taikyto bendro skaičiavimo neturi reikšmės. Todėl Komisija patvirtino pirminiu etapu padarytas išvadas.

(68)

Vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad Komisija, nustatydama plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos sąnaudas, padarė klaidą preliminariai koreguodama geležies rūdos granulių sąnaudas – sąnaudos buvo pakoreguotos, nes šių granulių sąnaudos buvo nustatytos pagal pirkimo iš susijusių šalių kainas, t. y. faktinės rinkos kainos neatitinkančias kainas. Eksportuojantis gamintojas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei reikėtų atlikti koregavimą, prie tiriamojo produkto gamybos sąnaudų būtų galima priskirti tik dalį apskaičiuotų papildomų sąnaudų, nes geležies rūdos granulės yra naudojamos ir kitiems produktams gaminti.

(69)	Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančio gamintojo argumentui ir pritarė tam, kaip Komisija pakoregavo geležies rūdos granulių sąnaudas, nes susijusiems subjektams sumokėtos pirkimo kainos neatitiko kainų įprastomis rinkos sąlygomis.

(70)

Komisija patvirtino savo preliminarią išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį reikėjo koreguoti eksportuojančio gamintojo patirtas geležies rūdos granulių sąnaudas, nes šios granulės buvo perkamos beveik vien iš susijusių šalių kainomis, kurios, kaip nustatyta, neatitiko kainų įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl vietoj to remtasi bendrovės nurodyta pirkimo iš nesusijusių šalių kaina. Argumentas, kad į tiriamojo produkto gamybos sąnaudas reikėtų įtraukti tik dalį apskaičiuotų papildomų sąnaudų, bendrovės pateiktuose klausimyno atsakymuose nebuvo pateiktas, o tokiu vėlyvu tyrimo etapu nebuvo galima sutikrinti šios informacijos tikslumo. Todėl argumentas buvo atmestas.

(71)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo savo argumentą, kad geležies rūdos granulių pirkimo iš susijusių šalių kaina atitiko kainas įprastomis rinkos sąlygomis, ir užginčijo tai, kaip Komisija apskaičiavo šį koregavimą visas papildomas sąnaudas priskirdama prie tiriamojo produkto, ir pažymėjo, kad geležies rūdos granulės naudojamos ir kitų produktų gamybai. Dėl paskutinio aspekto bendrovė taip pat užginčijo Komisijos išvadą, kad sąnaudų paskirstymo tikslais pateikta informacija buvo nauja ir jos sutikrinti nebuvo galima.

(72)

Komisija atidžiai persvarstė bendrovės pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo pateiktus argumentus ir informaciją. Komisija pažymėjo, kad susijęs geležies rūdos granulių tiekėjas žaliavą eksportuojančiam gamintojui iš tiesų pardavė su antkainiu. Vis dėlto, antkainis buvo daug mažesnis, negu nurodė eksportuojantis gamintojas, ir daug mažesnis už antkainį, kuris buvo taikytas grupės bendrovių tarpusavio pardavimui, laikantis grupės sandorių kainodaros politikos, todėl neatrodo, kad šis antkainis atitiko įprastomis rinkos sąlygomis sudaromuose sandoriuose taikomus antkainius. Be to, bendrovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad šis antkainis yra pagrįsto dydžio, kurį nustatytų nepriklausoma prekybos bendrovė. Dėl to, kad plokščių karštojo valcavimo produktų gamybai naudota tik dalis įsigytų geležies rūdos granulių, Komisija pažymėjo, kad bendrovė nurodė įsigijusi kelių formų geležies rūdos. Tačiau nurodydama plokščių karštojo valcavimo produktų gamybai naudotos geležies rūdos sąnaudas bendrovė jų išsamiau nesuskirstė, todėl nebuvo galima patvirtinti išsamesnio geležies rūdos granulių panaudojimo plokščių karštojo valcavimo produktų gamybai. Be to, iš duomenų, pateiktų eksportuojančio gamintojo Pajėgumų ataskaitoje, kuri buvo pridėta prie pradinių klausimyno atsakymų, matyti, kad visos įsigytos geležies rūdos granulės buvo panaudotos bendrovės nurodytam plokščių karštojo valcavimo produktų kiekiui pagaminti. Todėl Komisija galutinai atmetė šį argumentą.

(73)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad papildomų PBA išlaidų Komisija neturėtų priskirti prie pardavimo vidaus rinkoje, kuris buvo vykdomas per susijusį grupės gamintoją, siekiant parodyti susijusio prekiautojo dalyvavimą. Visų pirma šis eksportuojantis gamintojas nurodė, kad susijusi bendrovė, vykdanti tą pardavimą vidaus rinkoje, pagal grupės sandorių kainodaros politiką išrašė sąskaitas faktūras už patirtas pardavimo ir bendrąsias išlaidas, įskaitant antkainį. Todėl, eksportuojančio gamintojo teigimu, susijusio prekiautojo patirtos sąnaudos jau buvo atspindėtos jo PBA išlaidose. Šiuo tikslu eksportuojantis gamintojas nurodė susijusios bendrovės nustatytas grupės paslaugų sąnaudas.

(74)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad siekdama apskaičiuoti pardavimą vidaus rinkoje vykdančio prekiautojo PBA išlaidas, ji taikė konservatyvų metodą – naudojo ne faktines susijusio eksportuojančio gamintojo PBA išlaidas, bet kitos susijusios grupės bendrovės, kuri vykdė tik prekiautojo funkcijas tam tikruose pardavimo vidaus rinkoje sandoriuose, PBA išlaidas. Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad susijusio eksportuojančio gamintojo PBA išlaidos būtų neproporcingai didelės, o susijusio prekiautojo PBA išlaidas, atsižvelgiant į funkcijas, kurias susijęs gamintojas vykdė pardavimo vidaus rinkoje metu, galima laikyti pagrįsto dydžio išlaidomis. Be to, Komisija nustatė, kad susijęs eksportuojantis gamintojas iš tiesų už grupės paslaugas ėmė mokestį iš minėto eksportuojančio gamintojo. Remdamasi bendrovių pateikta informacija Komisija negalėjo padaryti išvados, ar paslaugos, už kurias eksportuojančiam gamintojui išrašytos sąskaitos faktūros, iš tiesų buvo susijusios su sąnaudos, patirtomis perparduodant tiriamąjį produktą vidaus rinkoje, nes sąskaitose ir (arba) sąskaitose faktūrose užregistruoti sandoriai buvo pažymėti tik kaip grupės paslaugos. Be to, grupės paslaugų, kurios buvo užregistruotos eksportuojančio gamintojo sąskaitose ir priskirtos prie tiriamojo produkto, sąnaudos sudarė nereikšmingą grynojo pardavimo dalį. Atsižvelgdama į neapibrėžtumą dėl minėto eksportuojančio gamintojo sąskaitose užregistruotų grupės paslaugų pobūdžio ir laikydamasi nuo pat pradžių taikyto konservatyvaus metodo, Komisija argumentą atmetė.

3.3. Eksporto kaina

(75)	Išsami informacija apie eksporto kainos apskaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 50 ir 51 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino savo preliminarias išvadas.

3.4. Palyginimas

(76)	Išsami informacija apie normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pateikta laikinojo reglamento 52–68 konstatuojamosiose dalyse.

(77)

Vienas eksportuojantis gamintojas pakartojo savo argumentą, kad jis yra vienas ūkio subjektas kartu su Turkijoje įsteigtu susijusiu prekiautoju, kuris tiriamuoju laikotarpiu pardavė tiriamąjį produktą Sąjungai, todėl nesutiko su jo eksporto kainos koregavimais, preliminariai atliktais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Bendrovė nurodė ankstesnes Teismo bylas, visų pirma susijusias su nedideliu gamintojo tiesioginiu eksportu, teigdama, kad to nepakanka, kad būtų atmestas argumentas dėl vieno ūkio subjekto. Bendrovė taip pat nurodė, gamintojo vykdomas tiesioginis pardavimas vidaus rinkoje nėra svarbus nustatant, ar yra vienas ūkio subjektas eksporto srityje, ir kad tai, kad gamintojas kontroliuoja susijusį prekiautoją, yra esminis aspektas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant šį argumentą.

(78)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančio gamintojo argumentui ir nurodė, jog tai, kad gamybą vykdantis subjektas vykdė tiesioginį pardavimą, rodo, kad prekiautojas veikė kaip susijęs perpardavėjas, ir pritarė Komisijos atliktam eksporto kainos koregavimui.

(79)

Komisija išnagrinėjo pastabas ir turimus įrodymus, visų pirma preliminariąją gamintojo ir susijusio prekiautojo sutartį. Komisija pažymėjo, kad šioje preliminariojoje sutartyje nustatomi komisiniai, kurie turi būti mokami už parduotas prekes, ir pažymėjo, kad pareigas, paprastai siejamas su pardavimo departamentu, gamintojas vykdė pats, o susijusio prekiautojo vykdytos pareigos atitiko prekybos atstovo, teikiančio su gamintojo eksportu susijusią paslaugą, pareigas. Tai taip pat atitiko palyginti didesnes eksportuojančio gamintojo pardavimo sąnaudas. Daugiau informacijos apie gamintojo ir susijusio prekiautojo sutartinius santykius nepateikta. Taigi Komisija padarė išvadą, kad kai kurios preliminariosios sutarties nuostatos neatitinka argumento, kad susijusio prekiautojo ir gamintojo santykiai ekonominiu požiūriu atitinka gamintojo ir vidaus pardavimo departamento santykius. Gamintojas veikiau vykdė pardavimą tiesiogiai, o susijęs prekiautojas vykdė su eksportu susijusią veiklą gamintojo vardu už komisinį mokestį. Atsižvelgdama į šią išvadą ir į pirminiu etapu padarytas išvadas, kad gamintojas vykdė ir tiesioginį pardavimą, Komisija padarė išvadą, kad argumentą dėl vieno ūkio subjekto reikia atmesti. Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 54–55 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas negalutines išvadas.

(80)

Dėl tiesioginio pardavimo eksportui svarbos, po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas iš esmės pakartojo savo pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo išdėstytus argumentus, kurie buvo aptarti laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje.

(81)

Eksportuojantis gamintojas taip pat nurodė, kad didžioji dalis pardavimo eksportui buvo ne realus pardavimas eksportui – jis vykdytas vidaus rinkos pirkėjams pagal specialią teisinę ar muitinės tvarką. Komisija pažymėjo, kad šiam pardavimui eksportui taikoma teisinė tvarka nėra lemiama vertinant, ar pardavimas yra pardavimas eksportui, ir kad tai, jog toks tiesioginis pardavimas buvo vykdomas kartu su pardavimu vidaus rinkoje, yra įrodymas, kad gamintojas pats vykdė pardavimo funkcijas.

(82)

Be to, eksportuojantis gamintojas tvirtino, jog tai, kad visą pardavimą vidaus rinkoje gamintojas vykdė tiesiogiai nedalyvaujant susijusiam prekiautojui, neturėjo reikšmės nustatant, ar pardavimą eksportui vykdė vienas ūkio subjektas. Komisija pažymėjo, kad šis faktas įrodo, jog gamintojas turi visapusiškai veikiantį vidaus pardavimo departamentą, kuris yra svarbus veiksnys ir kurį tokiu pripažino Bendrasis teismas (8).

(83)

Eksportuojantis gamintojas išdėstė keletą argumentų dėl preliminariosios sutarties, kurią jis sudarė su susijusiu prekiautoju. Jis tvirtino, kad tokia eksportuojančio gamintojo ir susijusio prekiautojo sutartis sudaryta dėl to, kad būtų „dokumentinis įrodymas, jei būtų atliekamas valdžios ar mokesčių institucijų auditas ir būtų tikrinamos sandorių kainodaros taisyklės“. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad nors eksportuojančio gamintojo ir susijusio prekiautojo sutartis gali būti svarbi ir dėl mokestinių priežasčių, tai nepaneigia fakto, kad sutartyje aiškiai nustatyta, jog susijęs prekiautojas teikia eksporto paslaugas už komisinius, priklausančius nuo įvykdyto pardavimo. Eksportuojantis gamintojas taip pat patvirtino, kad sutartyje aiškiai nustatyta, jog pritraukti pirkėjus ir sudaryti su jais reikiamas sutartis ir susitarimus yra eksportuojančio gamintojo (gamintojo) pareiga. Komisijos nuomone, tai parodo, kad eksportuojantis gamintojas turi savo visapusiškai veikiantį pardavimo eksportui departamentą, taigi, susijęs prekiautojas nevykdė eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimo departamento funkcijų. Be to, atrodo, kad eksportuojančio gamintojo argumentas reiškia, jog koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo galima atlikti tik tokiu atveju, jeigu susijusiam prekiautojui būtų perduota visa pardavimo departamento paprastai vykdoma veikla. Taip nėra. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą reglamentuojami „komisiniai, mokami dėl nagrinėjamo pardavimo“ (šiuo atveju – pardavimo eksportui), papildomai nenurodant suteiktų paslaugų rūšies. Koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą tikslas – užtikrinti, kad visi komisiniai, sumokėti pardavimo eksportui tarpininkui už paslaugas, kurias šis suteikė vykdydamas minėtą pardavimo veiklą, neatsižvelgiant į paslaugų sudėtį, būtų tinkamai koreguojami siekiant užtikrinti palyginamumą su pardavimu vidaus rinkoje. Todėl argumentas buvo atmestas.

(84)

Eksportuojantis gamintojas taip pat nurodė, jog sutarties nuostata, pagal kurią joks su produktų eksportu susijusių operacijų pelnas arba nuostoliai negali priklausyti susijusiam prekiautojui, nedera su nuostata, kad susijęs prekiautojas vykdo funkcijas, panašias į tarpininko, dirbančio už komisinius, nes tarpininkas nesutiktų, kad (visas) jo pelnas būtų perduotas gamybos bendrovei, o jam tebūtų kompensuotos tik sąnaudos, susijusios su akredityvų tikrinimu, muitinio įforminimo dokumentų rengimu, reikiamų eksporto dokumentų rengimu ir užtikrinimu, kad būtų surinkti mokėjimai. Komisija pažymėjo, kad eksportuojančio gamintojo ir susijusio prekiautojo finansiniai susitarimai atspindi veiklą ir funkcijas, kurias susijęs prekiautojas pagal susitarimą įsipareigojo atlikti už atlygį. Komisijos atliktas koregavimas, analogiškai taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, buvo pritaikytas siekiant atsižvelgti į šias funkcijas ir atspindėti tinkamą atlygį už paslaugas, suteiktas įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl tai, ar susijusiam prekiautojui atlyginama komisiniu mokesčiu už eksportuojančiam gamintojui suteiktas eksporto paslaugas, rodo, kad susijęs prekiautojas teikia sutartas paslaugas eksportuojančio gamintojo vardu, tačiau negauna tinkamo atlygio, įskaitant pagrįstą pelną. Todėl argumentas buvo atmestas.

(85)

Eksportuojantis gamintojas taip pat nurodė, jog tai, kad kai kurias pareigas, kurias paprastai vykdo pardavimo departamentas, jis atliko pats, netrukdo padaryti išvados, kad veikė vienas ūkio subjektas. Pasak eksportuojančio gamintojo, pagal nusistovėjusią teismų praktiką gamintojas ir prekybos bendrovė vis tiek gali būti sudaryti vieną ūkio subjektą, net jei gamintojas pats vykdo tam tikras pardavimo funkcijas. Komisija pažymėjo, kad pagal sutarties sąlygas eksportuojantis gamintojas faktiškai pats atliko daugumą ar net visas pareigas, kurias paprastai atlieka pardavimo departamentas. Kaip jau minėta 83 konstatuojamojoje dalyje, tai prieštarauja eksportuojančio gamintojo teiginiui, kad susijęs prekiautojas turėtų būti prilyginamas jo vidaus pardavimo departamentui. Veikiau susijęs prekiautojas, kaip priminė pats eksportuojantis gamintojas, atlieka papildomas su pardavimu eksportui susijusias funkcijas už atlygį arba komisinius. Būtent atsižvelgiant į šiuos komisinius buvo atliktas koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(86)

Komisija pažymėjo, kad eksportuojantis gamintojas pakartotinai nurodė faktines aplinkybes, kurios nagrinėtos atliekant tyrimą byloje Musim Mas ir priimant sprendimą (9). Iš esmės eksportuojantis gamintojas, atrodo, turėjo omeny tai, kad jo faktinė padėtis nėra panaši į nagrinėtąją byloje Musim Mas, todėl koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra nepagrįstas. Komisija su tuo nesutiko. Koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą pagrįstumą reikia nagrinėti remiantis kiekvieno konkretaus atvejo faktais ir visais Komisijos turimais įrodymais. Sprendime Musim Mas nebuvo nustatyti būtiniausi reikalavimai, kurie turi būti tenkinami kiekvienu atveju. Sprendime Musim Mas Teismas veikiau sutiko su Tarybos pagal toje byloje nustatytus faktus atliktu vertinimu. Bet kuriuo atveju, kaip minėta, kai kurie byloje Musim Mas nurodyti faktai taip pat susiję su eksportuojančio gamintojo padėtimi – pirmiausia tai, kad buvo sudaryta sutartis, o tai nesuderinama su požiūriu, kad susijęs prekiautojas de facto prilygsta grupės vidaus pardavimo departamentui.

(87)

Eksportuojantis gamintojas taip pat nurodė, jog tai, kad eksportuojantis gamintojas kontroliuoja susijusį prekiautoją, tai, kad susijęs prekiautojas neperka prekių iš nesusijusių tiekėjų, ir tai, kad eksportuojantis gamintojas ir susijęs prekiautojas yra įsikūrę tuo pačiu adresu, yra svarbūs veiksniai nustatant, ar yra vienas ūkio subjektas.

(88)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad ne visi atskirai vertinami faktai turi įrodyti, kad eksportuojantis gamintojas ir susijęs prekiautojas nėra vienas ekonominis subjektas. Komisija veikiau turi atsižvelgti į visas sąlygas, kuriomis reglamentuojami eksportuojančio gamintojo ir susijusio prekiautojo santykiai. Kontrolės faktas nepaneigia išvados, kad susijęs prekiautojas nėra vidaus pardavimo departamentas, o grupėje teikia įvairių rūšių paslaugas, šiuo atveju susijusias su eksportu. Tai, kad susijęs prekiautojas teikia eksporto paslaugas už komisinį mokestį tik eksportuojančiam gamintojui ir jo buvimo vietai, rodo, kad šiuo etapu susijęs prekiautojas neteikia tų pačių paslaugų kitiems pirkėjams. Tai nereiškia, kad susijęs prekiautojas yra eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimo departamentas.

(89)

Todėl remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo atveju Komisija nusprendė, kad susijęs prekiautojas vykdė eksportuojančio gamintojo eksporto veiklos tarpininko funkcijas, visų pirma tikrino gautus akredityvus, rengė ir tvarkė su muitiniu įforminimu ir pakrovimu susijusius dokumentus, rengė reikiamus eksporto dokumentus po pakrovimo ir vykdė su eksportu susijusias procedūras, pavyzdžiui, užtikrino, kad būtų surinktos prekių sąnaudos. Susijusiam prekiautojui už įvykdytą pardavimą mokėti komisiniai. Kadangi tokiam atlygiui turėjo įtakos grupės vidaus santykiai ir analogiškai taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, buvo nuspręsta, kad siekiant išvengti bet kokio iškraipomojo poveikio, kuris gali atsirasti dėl eksportuojančio gamintojo ir susijusio prekiautojo vidaus susitarimų, tikslinga naudoti pagrįstą pelno dydį (10).

(90)	Taigi dėl visų laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 79–88 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių argumentas buvo atmestas.

(91)	Du eksportuojantys gamintojai pakartojo argumentą, kad Komisija turėtų skaičiuoti ketvirčio dempingą.

(92)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančio gamintojo argumentams nurodydamas, kad ketvirčio dempingo skaičiavimas šiuo atveju yra nepagrįstas, nes dėl nedidelių išlaidų svyravimo, infliacijos ir Turkijos liros nuvertėjimo skaičiuoti ketvirčio dempingą nėra pagrindo.

(93)	Komisija padarė išvadą, kad nė viena iš bendrovių nepateikė naujų argumentus pagrindžiančių įrodymų, dėl kurių Komisija turėtų pakeisti savo vertinimą, todėl laikinojo reglamento 64–68 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos negalutinės išvados buvo patvirtintos, o argumentas atmestas.

(94)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas pakartojo argumentą dėl ketvirčio dempingo skaičiavimo. Be to, bendrovė palygino išlaidų svyravimus ir infliacijos bei Turkijos liros nuvertėjimo rodiklius su nustatytais priverstinio kainų mažinimo skirtumais, kad įrodytų tariamą pirmųjų rodiklių reikšmingumą. Galiausiai bendrovė pažymėjo, kad, nors Komisija žaliavų kainų indeksavimo mechanizmą taiko pagal kiekvieną įsipareigojimų procedūrą, šiuo atveju apskaičiuojant dempingo skirtumą į tokius kainų svyravimus nebuvo atsižvelgta.

(95)

Bendrovė nepateikė jokios naujos informacijos savo argumentui pagrįsti. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad, priešingai nei tvirtina eksportuojantis gamintojas, ketvirčio gamybos sąnaudų svyravimai buvo daugiausia susiję su vienu tiriamojo laikotarpio ketvirčiu, nors tiriamojo produkto pardavimas vykdytas visą tiriamąjį laikotarpį, o bendrų išlaidų svyravimas, infliacijos lygis ir Turkijos liros nuvertėjimas nebuvo tokio dydžio, kad reikėtų nukrypti nuo Komisijos nuosekliai taikomos praktikos, pagal kurią skaičiuojamas metinis dempingo skirtumas. Eksportuojančio gamintojo atliktas priverstinio kainų mažinimo skirtumo ir išlaidų skirtumų, infliacijos bei valiutos nuvertėjimo tiriamuoju laikotarpiu palyginimas neturi reikšmės, nes šiuo atveju lyginti du skirtingi tiesiogiai vienas su kitu nesusiję vertinimai. Dėl kainų indeksavimo mechanizmų taikymo pagal įsipareigojimų procedūras Komisija pažymi, kad šie mechanizmai yra būtini siekiant išlaikyti tinkamą minimalią importo kainą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir vengimo ir taip būtų tinkamai pašalintas nustatytas dempingas ir žala. Nustatant dempingą ir žalą nagrinėjamas praėjęs laikotarpis, taigi šie du atvejai negali būti lyginami.

(96)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir du susiję eksportuojantys gamintojai užginčijo pirminį sprendimą netaikyti valiutos konvertavimo koregavimo, kurį jie prašė atlikti dėl su pardavimu Sąjungoje susijusių apsidraudimo sutarčių. Argumentas pateiktas dėl valiutos kurso, naudotino pardavimo užsienio valiuta (šiuo atveju – eurais) vertę konvertuojant į eksportuojančios šalies valiutą (Turkijos liras arba TRY). Bendrovės rėmėsi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktu, kuriame nurodyta: „<...>kai užsienio valiutos pardavimas išankstinėse rinkose yra tiesiogiai susijęs su tiriamu eksporto pardavimu – tuomet naudojamas išankstinio sandorio valiutos keitimo kursas“.

(97)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančių gamintojų argumentams, kad apsidraudimas yra vidaus procesas ir kad bendrovės negali tvirtinti, jog apsidraudus pardavimo kaina būtų buvusi didesnė, nes nėra įrodymų, kad pirkėjai būtų mokėję didesnę kainą.

(98)

Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktas yra taikomas tais atvejais, kai norint palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą būtina konvertuoti valiutą. Pagal nusistovėjusią praktiką toks palyginimas atliekamas susijusios šalies valiuta. Todėl šiuo atveju Komisija kaip palyginimo valiutą naudojo Turkijos lirą. Abi bendrovės, prašančios atlikti valiutos konvertavimo koregavimą, apdraudė tuos eksporto pardavimo sandorius, kurie buvo išreikšti eurais. Valiutos keitimo rizika, kylanti dėl šių sandorių, visais atvejais buvo apdrausta JAV dolerio atžvilgiu. Kadangi palyginimas atliktas Turkijos liromis ir visi sandoriai eurais buvo konvertuoti į Turkijos liras tiesiogiai, be tarpinio konvertavimo į JAV dolerius, o visas pardavimas vidaus rinkoje vykdytas Turkijos liromis, Komisija laikėsi nuomonės, kad apsidraudimo sutartyse sutartas eurų ir JAV dolerių konvertavimo kursas nebuvo svarbus palyginimui. Todėl Komisija atmetė visų trijų eksportuojančių gamintojų argumentus.

(99)

Po galutinio faktų atskleidimo trys eksportuojantys gamintojai pakartojo savo argumentus dėl valiutos konvertavimo koregavimo pardavimo Sąjungai atveju, kad būtų atsižvelgta į valiutos kurso rizikos, susijusios su sandoriais eurais, apsidraudimo operacijas. Jie pakartojo, kad, nepriklausomai nuo to, kokia valiuta naudota palyginant kainas, dėl konvertavimo kurso susidarantis pelnas arba nuostoliai apsidraudimo metu daro didelį poveikį kainų palyginimui. Visų pirma eksportuojantys gamintojai pateikė teorinį pardavimo vidaus rinkoje užsakymo pavyzdį, kai vieneto kaina JAV doleriais buvo sutarta konkrečią dieną ir pardavimo eksportui užsakymo pavyzdį, kai tą pačią dieną sutarta ta pati vieneto kaina eurais. Iš bendrovių pateikto apskaičiavimo matyti, kad jei pardavimo užsakymai būtų įvykdyti tą pačią dieną ir sąskaitos faktūros suma būtų tiesiogiai konvertuojama iš sąskaitos faktūros valiutos į Turkijos liras, atlikus palyginimą būtų nustatytas dempingas, nors abiejų pardavimo užsakymų sutarta kaina užsakymų dieną buvo tokia pati. Todėl eksportuojantys gamintojai nurodė, kad koregavimą atsižvelgiant į apsidraudimą reikėtų atlikti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktu arba k punktu.

(100)

Komisija išnagrinėjo argumentą, ypač teorinį pavyzdį, kuriuo tariamai įrodoma, kad lyginant kainas reikėtų atsižvelgti į apsidraudimo sutartyse nurodytą valiutos kursą. Pirma, Komisija pažymėjo, kad pavyzdys yra matematiniu požiūriu teisingas, tačiau neatitinka nei bendrovių verslo veiklos, nei dempingo skirtumo apskaičiavimo realių aplinkybių. Visų pirma iš pavyzdžio matyti, kad dempingo skirtumas apskaičiuotas lyginant du atskirus tuo pačiu metu įvykdytus sandorius, tačiau šiuo atveju taip nėra, nes Komisija lygina tiriamuoju laikotarpiu nustatytą kiekvienos rūšies produkto vidutinę normaliąją vertę ir vidutinę eksporto kainą. Antra, pavyzdyje daroma prielaida, kad visi tam tikrą dieną sudaryti pardavimo užsakymai įvykdyti panašiu laiku, tačiau jau buvo parodyta, kad taip nėra. Iš tiesų vienas iš eksportuojančių gamintojų pateikė atskirą argumentą, kad laikotarpis nuo produkcijos pagaminimo momento iki to momento, kai pirkėjas pasiima prekes, vidaus rinkoje yra daug ilgesnis negu pardavimo eksportui atveju. Todėl padaryta išvada, kad bendrovių pateiktas pavyzdys nagrinėjamuoju atveju yra netikslus. Be to, nė viena iš bendrovių nepateikė įrodymų, kad dėl jų pardavimo eksportui sandorių eurais iš pradžių buvo deramasi dėl jų kainos JAV doleriais. Priešingai, pirkimo–pardavimo sutartys ir (arba) pardavimo užsakymai, susiję su tais pardavimo eksportui sandoriais, buvo tiesiogiai išreikšti eurais, nenurodant jokių sumų JAV doleriais. Todėl konvertavimas iš eurų į Turkijos liras kaip tarpinę valiutą panaudojant JAV dolerius laikytas nereikšmingu. Todėl Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktu, atmetė prašomą koregavimą.

(101)

Be to, nors bendrovės teigė galinčios eksporto sandorius susieti su konkrečiomis apsidraudimo operacijomis, pastarąsias, kaip ir daugeliu kitų atvejų, buvo galima koreguoti po pardavimo, atsižvelgiant į finansinės perspektyvos raidą ir siekiant kuo didesnės bendrovių grąžos. Todėl Komisija nemanė, kad apsidraudimą galima tiesiogiai susieti su vykdytu pardavimu eksportui ir kad, atsižvelgiant į išankstinę pardavimo kainą, kiltų rizika iškreipti faktinę eksporto kainą.

(102)

Komisija šį argumentą atmetė ir pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą, nes bendrovės nepateikė jokių įrodymų, kad dėl apsidraudimo veiklos pirkėjai vidaus rinkoje nuolat mokėjo skirtingas kainas.

(103)

Du eksportuojantys gamintojai prieštaravo pirminiam sprendimui atmesti kai kuriuos koregavimus, kuriuos jie prašė atlikti dėl pardavimo vidaus rinkoje (vienas buvo susijęs su sąlyginiu apmokestinimu muitais, kitas buvo atsargų laikymo koregavimas). Vienas iš jų taip pat ginčijo mokėjimo sąlygas, pagal kurias Komisija apskaičiavo jo vidaus kredito išlaidas.

(104)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančio gamintojo argumentams. Dėl sąlyginio apmokestinimo muitais jis nurodė, kad koregavimo negalima atlikti remiantis vien teorinėmis išlaidomis, nes neįmanoma nustatyti aiškios eksportuotų produktų ir už importuotas gamybos žaliavas nesumokėtų muitų sąsajos. Dėl atsargų laikymo išlaidų skundo pateikėjas pritarė Komisijos sprendimui atmesti minėtą koregavimą, nes susijusi bendrovė neįrodė, kad tų produktų, kurie ilgiau laikomi sandėlyje, kainos vidaus rinkoje yra didesnės.

(105)

Kadangi bendrovės nepateikė jokių naujų įrodymų apie sąlyginio apmokestinimo muitu koregavimą, dėl kurių reikėtų pakeisti Komisijos pirminį vertinimą, laikinojo reglamento 60–63 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados buvo patvirtintos, o argumentas atmestas. Atsargų laikymo išlaidų koregavimas, kurį prašė atlikti vienas eksportuojantis gamintojas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą, yra susijęs su tuo, kad kai kuriais pardavimo vidaus rinkoje atvejais pirkėjai vėlavo atsiimti prekes, todėl jos buvo ilgiau laikomos bendrovės sandėlyje. Dėl šio argumento Komisija padarė išvadą, kad, kadangi bendrovė negalėjo šių, kaip įtariama, patirtų išlaidų susieti su konkrečiais pardavimo sandoriais arba konkrečiais pirkėjais, taip pat negalėjo įrodyti, kad atsargų laikymo išlaidos turėjo įtakos kainoms vidaus rinkoje, argumentą reikia atmesti. Dėl mokėjimo sąlygų, pagal kurias apskaičiuotos vidaus kredito išlaidos, susijusi bendrovė nepateikė naujų įrodymų, dėl kurių reikėtų keisti pirminę Komisijos taikytą metodiką, t. y. vietoj nurodytų mokėjimo sąlygų, kurios, atlikus nuotolinį sutikrinimą, pripažintos neatitinkančiomis atitinkamose pirkimo–pardavimo sutartyse sutartų sąlygų, taikyti tikslesnes bendrovės nurodytas ir per nuotolinį sutikrinimą patikrintas mokėjimo sąlygas. Todėl argumentas buvo atmestas.

(106)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas pakartojo argumentą, kad pardavimo vidaus rinkoje atveju reikėjo atsižvelgti į sąlyginio apmokestinimo muitu ir atsargų laikymo išlaidų koregavimus, ir užginčijo mokėjimo sąlygas, kuriomis remdamasi Komisija apskaičiavo jo vidaus kredito išlaidas.

(107)

Dėl sąlyginio apmokestinimo muitu jis pakartojo argumentą, kad, nepriklausomai nuo to, ar importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne, vien tai, kad importo muitas gamybos žaliavoms yra taikomas, daro poveikį tiekėjų vidaus rinkoje už tas gamybos žaliavas nustatomai kainai.

(108)

Dėl atsargų laikymo išlaidų koregavimo bendrovė pakartojo argumentą, kad šių išlaidų koregavimas yra panašus į kredito išlaidų koregavimą, nes jie abu yra susiję su vėlesniu mokėjimu. Bendrovė taip pat nurodė, kad atsisakymas taikyti šią vidaus rinkoje patirtų išlaidų sumą nedera su tuo, kad eksporto išlaidų suma, patirta dėl laivo prastovos mokesčio, susijusio su pardavimu Sąjungai, buvo pripažinta, nes abiem atvejais prekės vėlavo atvykti ir dėl to buvo patirta papildomų išlaidų.

(109)

Dėl mokėjimo sąlygų, taikomų vidaus kredito išlaidoms apskaičiuoti, bendrovė pakartojo, kad Komisija turėjo apskaičiuoti kredito išlaidas remdamasi sutartomis mokėjimo sąlygomis, o ne tuo, kada faktiškai atliekami mokėjimai, nes tik sutartos mokėjimo sąlygos gali turėti įtakos nustatant kainą.

(110)

Atsakant į šias pastabas dėl tariamo koregavimo dėl sąlyginio apmokestinimo muitu ir atsižvelgiant į Komisijos preliminarias išvadas, kad atliekant skaičiavimus negalima atsižvelgti į teorines išlaidas, paaiškėjo, kad, priešingai nei teigia bendrovė, į eksportuojančio gamintojo taikytas pardavimo vidaus rinkos kainas nebuvo įtraukta sąlyginio apmokestinimo muitu suma, dėl kurios priešingu atveju pardavimas būtų nuostolingas. Todėl argumentas buvo atmestas.

(111)

Dėl atsargų laikymo išlaidų koregavimo Komisija pažymėjo, kad, nors papildomos prekių, kurias pirkėjai atsiima pavėluotai, sandėliavimo išlaidos jau yra įtrauktos į bendras pardavimo išlaidas, koregavimas, kurio prašoma siekiant atsižvelgti į atidėtą mokėjimą ir kurį bendrovė prilygino kredito išlaidų koregavimui, negali būti taikomas, nes sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį bendrovė neatsižvelgė į galimą pavėluotą prekių atsiėmimą ir negalėjo jo susieti su jokiu pirkėju arba konkrečiu sandoriu, o tai patvirtina, kad prašomas koregavimas nebuvo atspindėtas pardavimo kainoje. Priešingai nei laivo prastovos mokestis, kurį bendrovė priskyrė tik eksporto sandoriams, už kuriuos buvo faktiškai sumokėti laivo prastovos mokesčiai, bendrovė negalėjo įrodyti, kad nurodytos atsargų laikymo išlaidos yra susijusios su faktiškai įvykdytais sandoriais. Todėl argumentas buvo atmestas.

(112)

Dėl mokėjimo sąlygų, taikomų vidaus kredito išlaidoms apskaičiuoti, Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovės nurodytos faktinės mokėjimo sąlygos buvo tikslesnės, nes nustatyta, kad keleto sandorių atveju nurodytos pagal pardavimo užsakymus sutartos mokėjimo sąlygos neatitiko faktiškai pagal atitinkamus pardavimo užsakymus sutartų mokėjimo sąlygų. Todėl argumentas buvo atmestas.

(113)

Viena eksportuojančių gamintojų grupė prieštaravo pirminiam sprendimui atmesti prašymą atlikti pardavimo vidaus rinkoje sąskaitų faktūrų koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies c punktą, kad būtų atsižvelgta į lengvatas, kurios, kaip įtariama, buvo suteiktos po sąskaitų faktūrų išrašymo.

(114)

Atliekant tyrimą, taip pat to paprašius per nuotolinį sutikrinimą, bendrovė paaiškino, kad į jos apskaitą įtraukto sąskaitų faktūrų koregavimo ji negalėjo susieti su konkrečiais sandoriais. Pavyzdžiui, ji negalėjo identifikuoti kreditinių arba debetinių dokumentų, susijusių su konkrečiomis sąskaitomis faktūromis, kurių vertė turėjo būti koreguojama. Todėl Komisija padarė išvadą, kad prašomas koregavimas nepakankamai pagrįstas ir patvirtino šio argumento atmetimą.

(115)

Du susiję eksportuojantys gamintojai iškėlė klausimų dėl preliminaraus kredito išlaidų, susijusių su pardavimu Sąjungai, apskaičiavimo. Bendrovės pirmiausia nurodė, kad Komisija padarė klaidą tas pačias Turkijos centrinio banko paskelbtas palūkanų normas eurais ir JAV doleriais taikydama visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, nes taip neatsižvelgta į faktą, kad paskolų palūkanų normos priklauso nuo bendrovių specifikos ir finansinės padėties. Jos tvirtino, kad reikėjo naudoti faktines bendrovių paskoloms taikytas palūkanų normas.

(116)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančių gamintojų argumentui nurodydamas, kad Komisijos pirminis sprendimas galiausiai taikyti Turkijos centrinio banko paskelbtas palūkanų normas yra skaidrus, objektyvus ir turėtų būti paliktas galioti.

(117)

Išnagrinėjusi šį argumentą Komisija padarė išvadą, kad tų paskolų, kurias vienas iš susijusių eksportuojančių gamintojų gavo iš nepriklausomų bankų, atveju iš tiesų yra pagrįsta taikyti gamintojo faktiškai sumokėtas sutartines trumpalaikių paskolų JAV doleriais palūkanų normas, kad būtų apskaičiuotos jo kredito išlaidos. Todėl atliekant galutinį skaičiavimą padarytas pakeitimas. Tačiau dėl paskolos, kuri buvo gauta iš banko, susijusio su gamintoju, Komisija padarė išvadą, kad naudoti Turkijos centrinio banko paskelbtą vidutinę palūkanų normą eurais buvo pagrįsta, nes sutartinė palūkanų norma neatitiko rinkos sąlygų. Kitas grupės eksportuojantis gamintojas tiriamuoju laikotarpiu neturėjo negrąžintų paskolų, todėl nebuvo nustatyta jokios konkrečios bendrovės palūkanų normos, kuria būtų galima remtis kaip pakaitiniu kintamuoju apskaičiuojant koregavimą pagal kredito išlaidas. Todėl buvo pagrįsta taikyti Turkijos centrinio banko skelbiamas vidutines palūkanų normas.

(118)

Po galutinio faktų atskleidimo du susiję eksportuojantys gamintojai nurodė, kad Komisija abiem grupės gamintojams turėjo taikyti tą pačią palūkanų normą JAV doleriais, nes jų finansavimo sąlygos buvo tokios pačios. Visų pirma vienas eksportuojantis gamintojas pateikė papildomos informacijos, iš kurios matyti, kad susijęs eksportuojantis gamintojas faktiškai pasinaudojo viena iš susijusių eksportuojančių gamintojų nurodytų paskolų.

(119)

Įvertinusi šį argumentą Komisija pažymėjo, kad atitinkamo eksportuojančio gamintojo finansavimo sąlygos buvo ne tokios pačios kaip kitos grupės bendrovės, nes minėtam eksportuojančiam gamintojui taikyta paskolos palūkanų norma buvo didesnė už vidutinę kitų paskolų palūkanų normą ir, kaip bendrovės paaiškino per nuotolinį sutikrinimą ir pakartojo savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo, į ją dar neįskaičiuotas antkainis už centrinės būstinės paslaugas. Atsižvelgdama į šiuos faktus Komisija argumentą atmetė.

(120)

Vienas eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo naudoti bendrovės paskolų palūkanų normas, nes Komisija sutiko taikyti tokią metodiką kito atrinkto eksportuojančio gamintojo atveju.

(121)

Komisijos nuomone, šie du atvejai yra skirtingi. Kitas eksportuojantis gamintojas pateikė informaciją apie savo paskolas pradiniuose klausimyno atsakymuose, o atitinkama bendrovė neatskleidė informacijos apie jokias trumpalaikes paskolas. Vietoj to bendrovė pasiūlė apskaičiuojant kredito išlaidas taikyti tarpbankines palūkanų normas. Komisijos nuomone, ši bendrovė nebūtų galėjusi gauti paskolos už tarpbankines palūkanų normas, todėl vietoj jų taikė Turkijos centrinio banko paskelbtas vidutines komercinių trumpalaikių paskolų palūkanų normas.

(122)

Be to, Komisija įvertino naują informaciją, kurią minėtas eksportuojantis gamintojas pateikė pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo ir papildė savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo. Komisijos nuomone, atsižvelgiant į pradiniame klausimyno atsakyme ir vėlesniame tyrimo etape pateiktą prieštaringą informaciją, Komisijos laikinas sprendimas naudoti Turkijos centrinio banko paskelbtas palūkanų normas kredito išlaidoms nustatyti negali būti laikomas nepagrįstu. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

(123)

Du susiję eksportuojantys gamintojai teigė, kad valiutos konvertavimo kursai neatitinka sąnaudų ir pardavimo duomenų. Kalbant apie pardavimo duomenis, buvo naudojamas vidutinis mėnesinis valiutos konvertavimas, o jų sąnaudų duomenims taikytas vidutinis metinis valiutos konvertavimas.

(124)

Po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose skundo pateikėjas prieštaravo eksportuojančių gamintojų argumentui ir pritarė Komisijos taikytai preliminariai konvertavimo kursų metodikai. Jo nuomone, išlaidos (kurios bendrovių sąskaitose įtraukiamos už ilgesnį laikotarpį) turėtų būti apskaičiuojamos už metus ir konvertuojamos naudojant vidutinį tiriamojo laikotarpio valiutos kursą, o su pardavimu susijusios pajamos turėtų būti konvertuojamos tuo metu, kai yra gaunamos, taikant mėnesinį ar net dienos valiutos kursą.

(125)

Išanalizavusi šį argumentą Komisija nustatė, kad jis pagrįstas. Todėl argumentas buvo priimtas ir atliekant galutinius skaičiavimus naudoti vidutiniai mėnesiniai valiutų keitimo kursai bendrovių sąnaudų ir pardavimo duomenims konvertuoti.

(126)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantys gamintojai nurodė, kad visus dempingui apskaičiuoti reikalingus duomenis pateikė JAV doleriais, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą kainų palyginimo tikslais sumų nereikėjo konvertuoti iš JAV dolerių į Turkijos liras. Tada bendrovės nurodė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad „išlaidos paprastai skaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies dokumentais“, o sumas JAV doleriais konvertavus į Turkijos liras, normaliajai vertei apskaičiuoti Komisijos naudotos gamybos sąnaudų sumos skyrėsi nuo apskaitos įrašuose nurodytų sumų.

(127)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad eksportuojantys gamintojai sandorius vykdė JAV doleriais, eurais ir Turkijos liromis. Todėl tam, kad visos vertės būtų išreikštos viena valiuta ir jas būtų galima palyginti, reikėjo konvertuoti valiutą. Antra, Komisija neginčija to, kad bendrovės visas vertes pačios konvertavo į JAV dolerius, nes šios bendrovės apskaitą tvarko JAV doleriais. Vis dėlto, Komisijos nuomone, norint palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, tikslinga naudoti nagrinėjamosios šalies valiutą. Galiausiai, kadangi bendrovės nurodė gamybos sąnaudas JAV doleriais, Komisija, atsižvelgdama ir į bendrovių pastabas dėl pirminio faktų atskleidimo, nustatė, kad būtų pagrįsta duomenis konvertuoti į Turkijos liras taikant mėnesinius konvertavimo kursus. Kadangi bendrovės nepateikė visos informacijos apie gamybos sąnaudas Turkijos liromis, nebuvo galima atsižvelgti į jokius verčių Turkijos liromis, kaip papildomos valiutos, naudojamos jų apskaitos įrašuose, skirtumus. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

(128)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad apskaičiuodama jo pardavimo Sąjungai kainą Komisija neturėjo išskaičiuoti tam tikrų sumų, pavyzdžiui, eksporto asociacijos mokesčio ir vienkartinės eksporto išskaitos.

(129)

Komisija nusprendė, kad eksportuojantis gamintojas šį argumentą pateikė pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo ir kad koregavimai buvo aptarti klausyme po pirminio faktų atskleidimo.

(130)

Klausyme bendrovė patvirtino, kad eksporto asociacijos mokestis buvo mokamas už jos narystę ÇİB. Bendrovė taip pat paaiškino, kad mokestis buvo sumokėtas kaip kiekvienos eksporto operacijos vertės procentinė dalis. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad eksporto asociacijos mokestis yra sąnaudos, kurias bendrovė patyrė tik dėl eksporto sandorių, o jo dydis priklausė nuo bendrovės eksporto lygio. Be to, lengvatos vertė galėtų būti nustatyta kiekvienam eksporto sandoriui atskirai, remiantis jo verte.

(131)

Dėl vienkartinės eksporto išskaitos bendrovė pažymėjo, kad jos vertės iš eksporto kainos išskaičiuoti netikslinga, nes ji buvo susijusi tik su mokesčių lengvata, o ne su faktinėmis bendrovės išlaidomis. Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė nurodė Turkijos teisės aktus (11), pagal kuriuos bet kuris eksportuotojas gali atskaityti 0,5 % savo pardavimo eksportui pajamų, kad būtų atsižvelgta į patirtas išlaidas, kurių kitu atveju nebuvo galima įtraukti į apskaitą dėl tinkamų dokumentų trūkumo. Todėl Komisija padarė išvadą, kad vienkartinė eksporto išskaita faktiškai prilygsta išlaidoms, susijusioms su bendrovės pardavimo eksportui sandoriais, dėl kurių bendrovė neturėjo tinkamų dokumentų ir kurių nebuvo galima įtraukti į jokias kitas išlaidų sąskaitas. Be to, Komisija galėjo atskirai nustatyti kiekvieno sandorio išskaitos vertę.

(132)

Todėl Komisija atmetė argumentą dėl eksporto asociacijos mokesčio ir vienkartinės eksporto išskaitos.

3.5. Dempingo skirtumai

(133)

Kaip nurodyta 28–132 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio faktų atskleidimo, ir atitinkamai perskaičiavo dempingo skirtumus.

(134)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas

„Çolakoğlu Metalurji A.Ş.“

7,3 %

„Erdemir“ grupė:

—	„Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S.“

—	„İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.“

5,0 %

„Habaş Sinai ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.“

4,7 %

„Ağir Haddecilik“

5,7 %

„Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.“

5,7 %

Visos kitos bendrovės

7,3 %

(135)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams buvo atskleisti individualių dempingo skirtumų skaičiavimai, įskaitant tikslinimus ir koregavimus, atliktus atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo.

4. ŽALA

4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(136)

Tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą ES 27 valstybėse narėse gamino 21 žinomas gamintojas, priklausantis 14 grupių. Šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(137)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos (ES 27) gamybos apimtis, įskaitant gamybą uždarajai rinkai, sudarė 71–74,5 mln. tonų.

(138)

Trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 34–38 % viso ES 27 panašaus produkto. Jiems tenka 40–44 % gamintojų, kurie pranešė apie save atliekant padėties prieš inicijavimą vertinimo analizę, pardavimo Sąjungoje apimties.

4.2. Atitinkamos Sąjungos rinkos nustatymas

(139)

Turkijos Vyriausybės nuomone, Komisija nepakankamai paaiškino, kodėl atvirosios ir uždarosios rinkų rodiklius reikėjo nagrinėti atskirai. Turkijos Vyriausybės nuomone, Komisijos pateikti paaiškinimai prieštaravo PPO kolegijos ataskaitai byloje Morocco – Hot-rolled-steel (Turkey) (liet. Marokas – karštai valcuotas plienas (Turkija)) ir ataskaitai byloje US – Hot-rolled steel (liet. JAV – karštai valcuotas plienas), pagal kurias tyrimą atliekančios institucijos iš esmės turėtų vienodai nagrinėti visas pramonės dalis ir visą pramonę arba pateikti patenkinamą paaiškinimą, kodėl taip nėra.

(140)

Siekdama pateikti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą, Komisija gavo visos nagrinėjamojo produkto gamybos duomenis ir nustatė, ar produkcija buvo skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai. Vertindama laikinojo reglamento 82 konstatuojamojoje dalyje nurodytus žalos rodiklius Komisija atskirai išanalizavo su atvirąja rinka ir uždarąja rinka susijusius duomenis ir, kai įmanoma ir pagrįstais atvejais, atliko lyginamąją analizę. Kalbant apie laikinojo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje nurodytus ekonominius rodiklius, Komisija galėjo atlikti reikšmingą vertinimą tik nurodydama visą Sąjungos pramonės veiklą. Todėl Komisija mano, kad jos analizė atitinka Sąjungos teismų jurisprudenciją ir PPO praktiką (12).

(141)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad Komisija veikė nesilaikydama PPO jurisprudencijos, nes i) ji atskirai neanalizavo duomenų apie pardavimo kainas, gamybos sąnaudas, augimą, eksporto apimtį ir kainas, pelningumą, investicijų grąžą ir pinigų srautą ir ii) nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl ji nagrinėjo tik atvirosios rinkos duomenis, užuot atlikusi atskirą lyginamąjį vertinimą. Komisija su tuo nesutiko, nes, kaip paaiškinta pirmiau konstatuojamojoje dalyje, remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais buvo galima analizuoti pardavimo kainas, pardavimo apimtį ir pelningumą atvirojoje rinkoje, palyginti su kitomis rinkomis. Tai, kad 10 lentelėje nurodytos pardavimo kainos atvirojoje rinkoje, nereiškia, kad pardavimo uždarojoje rinkoje kainos nebuvo nagrinėtos.

(142)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 78–83 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.3. Sąjungos suvartojimas

4.3.1. Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje

(143)

Sąjungos (ES 27) suvartojimo atvirojoje rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

1 lentelė

Suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje (tonomis)

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje	33–34 mln.	32–33 mln.	34–35 mln.	33–34 mln.
Indeksas	100	96	102	99
Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(144)

2016–2018 m. suvartojimas atvirojoje rinkoje padidėjo 2 %, tačiau vėliau sumažėjo. Apskritai suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1 %

4.3.2. Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje

(145)

Sąjungos (ES 27) uždarojo suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje (tonomis)

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Sąjungos uždarasis suvartojimas	42,5–45,5 mln.	44–47 mln.	43,5–46,5 mln.	39,5–42,5 mln.
Indeksas	100	103	102	93
Šaltinis:„Eurofer“ ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(146)

Suvartojimas uždarojoje rinkoje per pirmąją tiriamojo laikotarpį dalį šiek tiek padidėjo, o vėliau sumažėjo. Apskritai uždarasis suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 procentiniais punktais.

4.3.3. Bendras suvartojimas

(147)

Tiriamojo laikotarpio ES 27 šalių bendro suvartojimo – suvartojimo uždarojoje ir atvirojoje rinkose – raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Bendras suvartojimas (atviroji ir uždaroji rinkos) (tonomis)

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Bendras Sąjungos suvartojimas	78–81 mln.	78–81 mln.	80–83 mln.	74–77 mln.
Indeksas	100	100	102	95
Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(148)

Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, kad bendras suvartojimas 2018 m. šiek tiek padidėjo, tačiau, palyginti su 2016 m., apskritai sumažėjo 5 % Tiriamuoju laikotarpiu uždarasis suvartojimas sudarė 59 % bendro suvartojimo.

4.4. Importas iš Turkijos

4.4.1. Importo iš Turkijos apimtis ir rinkos dalis

(149)

Importo iš Turkijos į ES 27 šalis raida:

4 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Importo iš Turkijos apimtis (tonomis)	934 651	1 738 017	2 779 174	2 767 658
Indeksas	100	186	297	296
Rinkos dalis atvirojoje rinkoje (%)	2,8–3,1	5,3–5,6	7,8–8,1	8,2–8,5
Indeksas	100	190–220	270–300	270–300
Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(150)

Importas iš Turkijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 196 % – atvirojoje rinkoje jo dalis padidėjo beveik triskart.

(151)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad importas iš Turkijos užėmė ne Sąjungos pramonės rinkos dalį, bet tam tikrą trečiųjų šalių rinkos dalį, o tai negalėjo turėti jokio poveikio Sąjungos gamintojams.

(152)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė pridūrė, kad Komisijos atlikta importo iš Turkijos apimties analizė buvo baigiamųjų rezultatų analizė, ir pažymėjo, kad Komisija veikiau turėtų nagrinėti raidą remdamasi 2019 ir 2020 m. ketvirčių duomenimis, taip pat atsižvelgti į tai, kad po tiriamojo laikotarpio importas sumažėjo. Komisija pažymėjo, kad Turkijos Vyriausybės metodika negali būti pagrindas abejoti tuo, kad 2016–2018 m. importas iš Turkijos kasmet augo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 196 %, o jo atvirosios rinkos dalis padidėjo beveik triskart.

(153)

Atsižvelgiant į šių pastabų pobūdį į jas atsakyta 5 skirsnyje.

4.4.2. Importo iš Turkijos kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(154)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo iš Turkijos į ES 27 vidutinės svertinės kainos raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Turkija	363	490	538	492
Indeksas	100	135	148	136
Šaltinis: Eurostatas.

(155)

Vidutinės importo iš Turkijos kainos padidėjo nuo 363 EUR/t 2016 m. iki 492 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 36 % Dempingo kaina vykdomo importo vidutinių kainų ir Sąjungos pramonės vidutinių pardavimo kainų skirtumas tiriamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 10 lentelėje, buvo reikšmingas (7,8 %).

(156)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad Turkijos importo kainos negalėjo padaryti žalos Sąjungos gamintojams. Atsižvelgiant į šių pastabų pobūdį į jas atsakyta 5 skirsnyje.

(157)

Priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimas buvo peržiūrėtas, kad atspindėtų ES 27 padėtį, ir Komisija nustatė, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų importo dempingo kaina vidutiniai svertiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 1,2–2 % Kadangi plokščių karštojo valcavimo produktų rinka yra labai jautri kainoms, o konkurencija daugiausia priklauso nuo kainos, Komisija laikėsi nuomonės, kad tokie priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra reikšmingi.

(158)

Po galutinio faktų atskleidimo „Eurofer“ pabrėžė, kad, atsižvelgiant į rinkos pobūdį ir didelę kainų konkurenciją, net ir palyginti nedidelis priverstinio kainų mažinimo lygis gali būti reikšmingas. Tačiau Turkijos Vyriausybė nurodė, kad teiginys, jog priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra reikšmingi, tėra prielaida, nes tinkamo vertinimo ar kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatoma, koks skirtumas turėtų būti laikomas reikšmingu, nėra. Komisija šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Rinkos raida ir importo šaltinių pokyčiai, nurodyti 14 lentelėje, patvirtina kainos svarbą plokščių karštojo valcavimo produktų rinkoje. Be to, Turkijos Vyriausybė pati pripažino, kad dėl nedidelio kainos skirtumo iš Turkijos importuoto produkto rinkos dalis padidėjo (13).

(159)

Po galutinio faktų atskleidimo „Erdemir“ ir „Colakoglu“ grupės nurodė, kad nustačiusi 66,1 % („Colakoglu“ grupė) ir 69,5 % („Erdemir“ grupė) priverstinį atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainų mažinimą, Komisija nenustatė bendro priverstinio kainų mažinimo produkto atžvilgiu, todėl pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Jų nuomone, negalima atmesti galimybės, kad nustatyti priverstinio kainų mažinimo skirtumai būtų buvę kitokie, jeigu Komisija būtų išnagrinėjusi poveikį kainai remdamasi visu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimu. Komisija šį argumentą atmetė kaip nepagrįstą, nes pagrindiniame reglamente nereikalaujama, kad išvada dėl priverstinio kainų mažinimo būtų grindžiama visu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimu. Kainos analizė veikiau grindžiama į Sąjungą eksportuotų modelių ir panašaus produkto palyginimu, o lyginant eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui kainas ir Sąjungos pramonės pardavimo kainas, reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvienas eksportuojantis gamintojas eksportuoja ne visus atrinktų (trijų) Sąjungos gamintojų parduodamus modelius. Bet kuriuo atveju Komisija priminė, kad dempingo kaina vykdomo importo vidutinių kainų ir Sąjungos pramonės vidutinių pardavimo kainų tiriamuoju laikotarpiu skirtumas, kaip parodyta 10 lentelėje, buvo reikšmingas (7,8 %).

4.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1. Bendrosios pastabos

(160)

Komisija primena, kad pradiniu etapu skundo pateikėjas paprašė Komisijos pradėti analizuoti žalos tendencijas nuo 2017 m., remdamasis tuo, kad 2016 m. (pirmieji per šį tyrimą nagrinėjamo laikotarpio metai) buvo netipiški metai, nes nustatyta, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš kelių šaltinių. Komisija pripažino, kad nuo 2016 m. žalos rodiklių raidai įtakos turėjo tai, kad 2016 m. Sąjungos pramonės padėčiai vis dar darė poveikį importas dempingo kaina ir subsidijuotas importas, o 2017 m. Sąjungos pramonė akivaizdžiai atsigavo po to, kai tais metais šiam importuojamam produktui buvo nustatytos galutinės antidempingo ir kompensacinės priemonės. Vis dėlto Komisija nusprendė pateikti duomenis pagal savo įprastą praktiką, t. y. atsižvelgti ne tik į tiriamojo laikotarpio duomenis, bet ir į trijų kalendorinių metų iki tiriamojo laikotarpio duomenis. Todėl Komisija į nagrinėjamąjį laikotarpį įtraukė ir 2016 m.

(161)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇİB nurodė, kad kai kurie žalos analizės aspektai neapėmė 2016 m. duomenų ir kad dėl to Komisijos žalos vertinimas yra klaidingas. Po galutinio faktų atskleidimo šalis paaiškino nepritarianti tam, kad nebuvo įvertinti 2016 m. rodikliai, ypač tie, iš kurių matyti teigiamos tendencijos po 2016 m. (pvz., Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis ir rinkos dalis), kurias reikėtų pripažinti požymiu, kad Sąjungos pramonei materialinė žala nebuvo daroma. Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad tariamos žalos vidaus pramonei nagrinėjimas turėtų būti grindžiamas 2016–2019 m. laikotarpiu, kuris, jos teigimu, nebuvo susijęs su visais žalos rodikliais. Visų pirma, Turkijos Vyriausybė pažymėjo, kad pastaruoju metu nebuvo galima pramonės padėties pagerėjimo arba pablogėjimo susieti su prekybos apsaugos priemonių buvimu arba nebuvimu. Turkijos Vyriausybė kritikavo laikinojo reglamento 104 konstatuojamosios dalies pabaigą, nes, jos nuomone, tai, kad galutinės antidempingo priemonės ir kompensaciniai muitai Kinijai buvo paskelbti 2017 m. balandžio ir birželio mėn. (14), ir tai, kad galutinės antidempingo priemonės Brazilijai, Iranui, Rusijai ir Ukrainai buvo nustatytos 2017 m. spalio mėn. (15), reiškia, kad 2017 m. vis dar buvo daromas visas žalingas importo dempingo kaina iš šių šalių poveikis. Pagrįsdama savo argumentą Turkijos Vyriausybė pabrėžė, kad 2017 m. importas iš šių penkių šalių vis dar sudarė 26 % plokščių karšto valcavimo produktų importo.

(162)

Dėl teiginių, susijusių su 2016 m. įtraukimu arba neįtraukimu į kai kuriuos žalos rodiklius, Komisija paaiškino, kad atitinkamose lentelėse, laikinojo reglamento 1.8 skirsnyje ir kitose išvadose aptariamas 2016–2019 m. laikotarpis, kaip nurodyta reglamente. Lentelėse pateiktose pastabose, susijusiose su nagrinėjamuoju laikotarpiu, apžvelgiamos tendencijos nuo 2016 m., neatsižvelgiant į tai, ar jos yra teigiamos, ar neigiamos. Taip yra net ir tais atvejais, kai (kaip šiuo atveju) Komisija atsižvelgė į įvykius, įvykusius tam tikru laiku per nagrinėjamąjį laikotarpį, įskaitant prekybos apsaugos priemones, ir juos nagrinėjo.

(163)

Dėl antidempingo priemonių taikymo Brazilijai, Iranui, Rusijai ir Ukrainai, atliekant tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymo Kinijai, tiriant dempingą, subsidijavimą ir žalą nagrinėtas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Turkijos Vyriausybės pastabos, kad 2017 m. penkioms šalims vis dar teko 26 % nagrinėjamojo produkto importo, todėl jis vis dar darė žalą Sąjungos pramonei, yra klaidinančios. Kaip parodyta laikinojo reglamento 14 lentelėje, 2016–2017 m. importo iš nurodytų penkių šalių apimtis sumažėjo 68 % (t. y. nuo 5 724 303 tonų iki 1 810 518 tonų), o bendra jų rinkos dalis sudarė 16,1 ir 5,2 % Šios tendencijos patvirtintos pagal ES 27 duomenis. Kaip parodyta šio reglamento 14 lentelėje, 2016–2019 m. importo iš nurodytų penkių šalių apimtis reikšmingai sumažėjo (t. y. nuo 5 611 020 tonų iki 1 565 303 tonų), panašiai sumažėjo ir bendra jų rinkos dalis (t. y. nuo 16–17 % iki 4–5 %). Todėl Komisija laikė nepagrįstu argumentą, kad per ankstesnius tyrimus nustatyta, jog 2017 m. vis dar buvo visas žalingas importo dempingo kaina iš Kinijos, Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos poveikis.

(164)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė priminė savo pastabas dėl galutinių antidempingo priemonių ir kompensacinių muitų Kinijai ir galutinių antidempingo priemonių Brazilijai, Iranui, Rusijai ir Ukrainai nustatymo laiko. Ji nurodė, kad importo iš šių šalių sumažėjimas nekeičia fakto, kad šis importas vis dar sudarė didelę ES 27 importo dalį ir 2017 m. buvo žalingas. Turkijos Vyriausybės nuomone, Komisija bandė išvengti tokio žalingo poveikio nagrinėjimo remdamasi rodikliais, rodančiais absoliutų sumažėjimą. Komisija laikėsi nuomonės, kad argumentas nepagrįstas. Per ankstesnių tyrimų tiriamuosius laikotarpius nebuvo nustatyta, kad 2017 m. vykdytas žalingas dempingas – kaip jau buvo paminėta, tais metais atitinkamų šalių rinkos dalys labai sumažėjo. Be to, šio reglamento 5.2.1 skirsnyje pateikiama rinkos raidos ir įvairių importo šaltinių rinkos dalių analizė.

4.5.2. Makroekonominiai rodikliai

4.5.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(165)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Gamybos apimtis (tonomis)	74–77,5 mln.	77–80,5 mln.	76–79,5 mln.	71–74,5 mln.
Indeksas	100	104	102	96
Gamybos pajėgumai (tonomis)	88–93 mln.	89–94,5 mln.	90–95,5 mln.	91–96 mln.
Indeksas	100	102	103	104
Pajėgumų naudojimas (%)	84	86	84	78
Indeksas	100	102	99	93
Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(166)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 4 %, o gamybos pajėgumai padidėjo 4 % Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo 7 % – nuo 84 % 2016 m. iki 78 % tiriamuoju laikotarpiu.

(167)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, jog tai, kad nuo 2016 m. Sąjungos pramonė kasmet didino pajėgumus, rodo, kad jos padėtis buvo gera. Komisija su tuo nesutiko, pabrėždama, kaip nustatyta laikinojo reglamento 107 konstatuojamoje dalyje, kad pajėgumų padidėjimas 2016–2017 m. atspindi Sąjungos rinkos sąlygų pagerėjimą nustačius galutines antidempingo ir kompensacines priemones iš penkių šalių importuojamam produktui ir kad pajėgumai nuo 2017 m. didėjo veikiau dėl padidėjusio veiksmingumo ir kliūčių šalinimo.

(168)

Turkijos Vyriausybė kritikavo tai, kad nėra atskiros uždarosios ir atvirosios rinkos analizės pagal šią dalį, todėl nebuvo galima nustatyti bendro gamybos sumažėjimo kilmės. Komisijos nuomone, 6 lentelės duomenų suskirstymas į uždarąją ir atvirąją rinkas būtų beprasmis. Sąjungos gamintojai iš tiesų naudoja gamybos įrangą ir linijas tiriamajam produktui gaminti, nepriklausomai nuo to, ar jis skirtas uždarajam naudojimui, ar ne. Tačiau daugiau duomenų apie uždarosios rinkos apimtį pateikta 8 lentelėje.

4.5.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(169)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies atvirojoje ES 27 rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis ir rinkos dalis

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Sąjungos pramonės pardavimas ES (tonomis)	24–27 mln.	24–27,5 mln.	25–28,4 mln.	24,5–27,5 mln.
Indeksas	100	101	103	103
Rinkos dalis (%)	75–76	79–80	76–77	78–79
Indeksas	100	105	102	104
Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(170)

Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 3 %, o rinkos dalis – 4 %

(171)

Sąjungos (ES 27) pramonės uždarojo pardavimo apimties ir rinkos dalies Sąjungos rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Uždarojo pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Uždarojo pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis (tonomis)	42,5–45,5 mln.	44–47 mln.	43,5–46,5 mln.	39,5–42,5 mln.
Indeksas	100	103	102	93
Visa Sąjungos pramonės gamyba (tonomis)	73–76 mln.	76–79 mln.	75–78 mln.	70–73 mln.
Indeksas	100	104	102	96
Visos Sąjungos gamybos uždarosios rinkos dalis (%)	61	61	61	59
Indeksas	100	99	99	96
Šaltinis:„Eurofer“, atrinkti Sąjungos gamintojai ir Eurostatas.

(172)

Sąjungos pramonės uždaroji rinka (sudaryta iš Sąjungos pramonės plokščių karštojo valcavimo produktų, skirtų naudoti galutinės grandies rinkoje) nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %, t. y. maždaug 3 mln. tonų. Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis (išreikšta visos Sąjungos gamybos procentine dalimi) sumažėjo nuo 61 % 2016 m. iki 59 % tiriamuoju laikotarpiu.

(173)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė kritikavo tai, kad laikinojo reglamento 109 konstatuojamojoje dalyje Komisija Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimą 2018–2019 m. aiškino tuo, kad dėl investicijų sumažėjimo didelė pardavimo apimtis buvo perkelta iš uždarosios rinkos į atvirąją rinką. Jos nuomone, kad šis paaiškinimas rodo, jog Komisija laikosi šališko požiūrio atskirdama šias rinkas taip, kaip ji mano esant tinkama. Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė pakartojo savo argumentą ir suabejojo Sąjungos pramonės rinkos dalies raidos nustatymo objektyvumu. Komisija atmetė įtarimą dėl šališkumo. Komisija mano, jog yra teisėta ir, iš tikrųjų, reikalinga investicijų atsiėmimo atveju gamybą uždarajai rinkai perorientuoti į gamybą atvirajai rinkai. NET jeigu, kaip tvirtina Turkijos Vyriausybė, Sąjungos gamintojų atvirosios rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, Komisijos nuomone, padidėjimas buvo daug mažesnis, palyginti su Turkijos importo rinkos dalies padidėjimu per tą patį laikotarpį. Atsižvelgiant į gana stabilų suvartojimą Sąjungoje, importas iš Turkijos užpildė kai kurių kitų trečiųjų šalių, kurioms nuo 2017 m. taikomi prekybos antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, spragą.

(174)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad nebuvo parduotų gamybos linijų gamybos apimties analizės, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje. ÇİB nurodė, kad gamybos linijos parduotos dėl strateginių ir komercinių priežasčių. Komisija pažymėjo, kad pardavimas buvo susijęs su Sąjungos gamintojų nuosavybės pasikeitimu, o tai neturi poveikio 6 lentelei. Komisija nenustatė jokio aptariamo pardavimo ir importo iš Turkijos ryšio.

(175)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇİB nurodė, kad pagrindiniai žalos rodikliai, kaip antai pardavimo apimtis ir rinkos dalis atvirojoje rinkoje rodo, kad Sąjungos pramonės veiklos rezultatai nebuvo prasti. Komisija nustatė, kad teiginys nepagrįstas, nes laikinojo reglamento 109 ir 150 konstatuojamosiose dalyse jau paaiškinta, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo dėl investicijų atsiėmimo, dėl kurio nemažai sandorių, kurie anksčiau būtų buvę laikyti uždaraisiais, tapo atvirosios rinkos sandoriais. Be to, žala nustatoma įvertinus visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius įtakos bendrai pramonės padėčiai, kaip numatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(176)

Po galutinio faktų atskleidimo ÇİB nurodė, kad šiame skirsnyje pateiktose Komisijos pastabose nepaaiškinta, kodėl Sąjungos pramonė augo arba kodėl pardavimo rinkoje apimties ir rinkos dalies padidėjimas šiuo konkrečiu atveju nėra svarbus. Atsižvelgiant į šių pastabų pobūdį į jas atsakyta 217 konstatuojamojoje dalyje.

4.5.2.3. Augimas

(177)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti nepagrįsti tvirtinimai, ir kritikavo kai kurias formuluotes. Komisija nustatė, kad argumentai yra nepagrįsti, nes nurodytoje konstatuojamojoje dalyje daroma aiški nuoroda į laikinajame reglamente pateiktus duomenis ir išvadas.

(178)

ES 27 gamybos duomenys rodo didelį mažėjimą nuo 2017 m., pardavimas ir rinkos dalis išliko stabilūs, o suvartojimas atvirojoje rinkoje per tą patį laikotarpį šiek tiek padidėjo. Sąjungos pramonė ES 27 augo tik šiek tiek, jei atskaitos tašku pasirenkami 2016 m., t. y. metai, kai buvo nustatyta, kad importas dempingo kaina iš kitų šalių Sąjungos pramonei daro žalą.

(179)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė abejojo, ar tam tikros išvados dėl augimo buvo objektyvios, nes Komisija anksčiau gamybos sumažėjimą pripažino „dideliu“, o pardavimo atvirojoje rinkoje padidėjimą laikė „nedideliu“. Komisija pažymėjo, kad, pirma, Turkijos Vyriausybė savo argumente nurodė ne 27 ES valstybių narių procentinius dydžius, todėl jie yra pasenę, ir, antra, bet kuriuo atveju, atliekant lyginamąją analizę, kaip vertinti procentinį pokytį, reikia atsižvelgti į santykinį atitinkamos vertės, kuri pakito, dydį.

4.5.2.4. Užimtumas ir našumas

(180)

ES 27 užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Darbuotojų skaičius	38–40 tūkst.	42–44 tūkst.	38–40 tūkst.	37–39 tūkst.
Indeksas	100	112	103	100
Našumas (tonomis darbuotojui)	1 900 –2 000	1 700 –1 800	1 900 –2 000	1 800 –1 900
Indeksas	100	92	99	96
Šaltinis:„Eurofer“ ir atrinkti Sąjungos gamintojai.

(181)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis, susijęs su plokščių karštojo valcavimo produktų gamyba, nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, tačiau apskritai išliko pastovus. Atsižvelgiant į sumažėjusią gamybą, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas tonomis vienam darbuotojui per metus, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 %

(182)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo ÇİB nurodė, kad iš pagrindinių žalos rodiklių, pavyzdžiui, užimtumo, matyti, kad Sąjungos pramonės veiklos rodikliai nebuvo prasti. Tačiau Komisija pažymėjo, kad, nepaisant darbuotojų skaičiaus pastovumo nagrinėjamuoju laikotarpiu, 2017–2019 m. darbuotojų skaičius labai sumažėjo. Sąjungos pramonės patirta materialinė žala bet kuriuo atveju buvo akivaizdi, kaip parodyta laikinojo reglamento 4.5.4 skirsnyje ir šio reglamento 4.6 skirsnyje.

(183)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇİB nurodė, kad išvada dėl materialinės žalos, padaryta remiantis vien tuo, kad sumažėjo darbuotojų skaičius, prieštarauja PPO bylų praktikai ir kad nuo 2017 m. darbuotojų skaičiaus mažėjimo negalima aiškinti tuo, kad importas iš Turkijos vykdytas dempingo kaina. Komisija šiuos argumentus atmetė. Komisija niekur nenurodo, kad išvada dėl materialinės žalos buvo padaryta remiantis vien tuo, kad sumažėjo darbuotojų skaičius. Dėl darbuotojų skaičiaus pokyčių, jie gana tiksliai atitiko gamybos tendencijas.

(184)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad našumo nereikėtų vertinti atskirai, nes 2017 m. našumas sumažėjo dėl to, kad 2016 ir 2017 m. labai išaugo užimtumas. Našumas yra vienas iš veiksnių, kurie yra nagrinėjami analizuojant žalą, ir Komisija patvirtino, kad joks veiksnys nebuvo vertinamas atskirai.

(185)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė pažymėjo, kad pirmiau nurodytos konstatuojamosios dalies paskutinis sakinys prilygsta teiginiui, kad našumo sumažėjimą 2017 m. sukėlė užimtumo padidėjimas. Komisija nesutiko su Turkijos Vyriausybe, tačiau pripažino, kad 2016–2017 m. laikotarpiu užimtumo padidėjimas padarė tam tikrą poveikį 2016–2017 m. našumo sumažėjimui. Vis dėlto našumas nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo (tuo laikotarpiu užimtumas taip pat mažėjo), todėl, kaip nurodyta 181 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas iš viso sumažėjo 4 %

4.5.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(186)

Remiantis ES 27 duomenimis, visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš Turkijos apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(187)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė užginčijo Komisijos pastabas dėl Sąjungos pramonės atsigavimo 2017 m., kai buvo pritaikytos prekybos apsaugos priemonės. Kadangi šiame skirsnyje nagrinėjamas „atsigavimas nuo buvusio dempingo“, Komisijos nuomone, yra pagrįsta priminti, kad, atsižvelgiant į ankstesnių to paties produkto tyrimų išvadas, 2016 m. vykdytas dempingas turėjo įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, 2017 m. pastebėta atsigavimo požymių, tačiau sveikesnio pelningumo lygis tiriamuoju laikotarpiu išnyko.

(188)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 115–117 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.5.3. Mikroekonominiai rodikliai

4.5.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(189)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto pardavimo kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Vidutinė vieneto pardavimo kaina atvirojoje rinkoje (EUR/t)	393	532	574	534
Indeksas	100	135	146	136
Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)	413	497	540	560
Indeksas	100	121	131	136
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(190)

Vidutinės vieneto pardavimo kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., gerokai padidėjo, o 2018 m. vėl padidėjo. Tačiau Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo kaina sumažėjo nuo 574 EUR/t 2018 m. iki 534 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu, o gamybos sąnaudos padidėjo nuo 540 EUR/t 2018 m. iki 560 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu. Todėl, nors 2017 ir 2018 m. Sąjungos pramonė galėjo perkelti patirtas padidėjusias sąnaudas pirkėjams ir išlikti pelninga, tiriamuoju laikotarpiu ji to nebegalėjo padaryti. Šioje lentelėje ir laikinojo reglamento 10 lentelėje pateikta informacija apie gamybos sąnaudas yra identiška.

(191)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė pažymėjo, kad tiek Sąjungos pramonės gamybos vieneto sąnaudos, tiek vidutinės vieneto pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu atvirojoje rinkoje padidėjo tiek pat (+ 36 %), todėl Sąjungos pramonė galėjo į savo kainas įtraukti padidėjusias žaliavų kainas. Komisija pažymi, kad Turkijos Vyriausybės vertinimas yra baigiamųjų rezultatų analizė, kurioje neatsižvelgiama į metinę raidą ir į tai, kad atliekant antidempingo tyrimą, po kurio 2017 m. Brazilijai, Iranui, Rusijai ir Ukrainai buvo nustatytos priemonės, nustatyta žala laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Iš tiesų, kadangi 2016 m. pardavimo kainos Sąjungoje buvo labai smukdomos (16) dėl importo dempingo kaina iš Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos, 2017 m. Sąjungos pramonė tegalėjo padidinti pardavimo kainas iki normalaus lygio (17). Komisija taip pat pažymi, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo nuo 574 EUR/t 2018 m. iki 534 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu, o vieneto sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 540 EUR/t iki 560 EUR/t. Todėl, nors 2017 ir 2018 m. Sąjungos pramonė galėjo perkelti patirtas padidėjusias sąnaudas pirkėjams ir išlikti pelninga, tiriamuoju laikotarpiu ji to nebegalėjo padaryti.

(192)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad Komisija neįrodė, kaip Sąjungos pramonė į savo pardavimo kainas galėjo įtraukti 2017 m. patirtas padidėjusias sąnaudas. Komisija su tuo nesutiko. Nuotoliniu būdu sutikrinus atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus ir 10 lentelę patvirtinta, kad į 2016 m. ir 2017 m. padidėjusias sąnaudas buvo galima įtraukti nustatant didesnes pardavimo kainas 2016 m. ir 2017 m. atvirojoje ES 27 rinkoje.

4.5.3.2. Darbo sąnaudos

(193)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
(EUR)	74 295	78 101	79 241	83 187
Indeksas	100	105	107	112
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(194)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 12 % Ši lentelė yra identiška laikinajame reglamente pateiktai 11 lentelei.

(195)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad darbo sąnaudų padidėjimo negalima susieti vien su importu iš Turkijos. Šalis skundėsi, kad laikinajame reglamente neišnagrinėtos darbo sąnaudų raidos priežastys. Komisija patikino Turkijos Vyriausybę, kad darbo sąnaudos yra vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama analizuojant žalą, ir kad Komisija nė vieno veiksnio nenagrinėjo atskirai. Darbo sąnaudų padidėjimą lėmė keletas veiksnių, tarp jų – įsipareigojimai profesinėms sąjungoms, atstovaujančioms darbo jėgai. Tačiau Komisija priminė, kad šioje analizėje svarbus klausimas yra tai, kiek Sąjungos pramonė galėjo perkelti padidėjusias sąnaudas, kaip išnagrinėta pirmiau išdėstytame skirsnyje.

4.5.3.3. Atsargos

(196)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)	1 033 364	1 207 363	843 448	862 918
Indeksas	100	117	82	84
Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi (%)	4,5–5,5	5–6	4–5	4–5
Indeksas	100	110	81	85
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(197)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 % Kalbant apie laikotarpio pabaigos atsargų, išreikštų gamybos procentine dalimi, raidą, šis rodiklis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti pastovus ir siekė maždaug 5 % gamybos apimties. Ši lentelė yra identiška laikinajame reglamente pateiktai 12 lentelei.

(198)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad Komisijos laikinojo reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje pakankamai išsamiai išdėstytos išvados, kad atsargos nelaikomos svarbiu žalos rodikliu, yra neobjektyvios. Komisija su tuo nesutiko. Kaip paaiškinta laikinajame reglamente, daugumos rūšių panašūs produktai yra gaminami pagal konkrečius užsakymus, todėl pristatomi juos pagaminus ir nėra laikomi atsargose. Komisija panašią išvadą dėl atsargų padarė ir per ankstesnius tyrimus dėl to paties produkto (18). Be to, atliekant šį tyrimą patvirtinta, kad daugumos rūšių panašūs produktai yra iš tiesų gaminami pagal konkrečius naudotojų užsakymus.

(199)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė iškėlė klausimų dėl Komisijos pastabų dėl laikotarpio pabaigos atsargų, išreikštų gamybos procentine dalimi, sumažėjimo. Komisija priminė, kad laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabilios ir sudarė apie 5 % ir kad šis veiksnys nėra laikomas svarbiu rodikliu. Komisijos nuomone, kadangi daugumos rūšių panašūs produktai gaminami pagal konkrečius naudotojų užsakymus, atsargų (išreikštų gamybos procentine dalimi) stabilumą būtų nepagrįsta laikyti požymiu, kad Sąjungos pramonei žala nebuvo daroma.

4.5.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas didinti kapitalą

(200)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)	– 3,4	6,8	6,7	– 6,1
Indeksas	– 100	197	197	– 178
Pinigų srautas (EUR)	– 140 233 454	441 132 791	621 327 297	– 308 067 291
Indeksas	– 100	315	443	– 220
Investicijos (EUR)	144 626 230	234 309 366	210 822 274	156 161 956
Indeksas	100	162	146	108
Investicijų grąža (%)	– 3,1	9,7	10,2	– 13,0
Indeksas	– 100	317	331	– 424
Šaltinis: atrinkti Sąjungos gamintojai.

(201)

Pelningumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama, nepaisant to, kad pradžioje, 2017 ir 2018 m., pelnas didėjo. Pelningumas sumažėjo nuo 6,8 % 2017 m. iki – 6,1 % tiriamuoju laikotarpiu.

(202)

2017–2018 m. grynasis pinigų srautas buvo teigiamas, 2018 m. buvo didžiausias, o vėliau per tiriamąjį laikotarpį tapo neigiamas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pats mažiausias. Pajėgumui padidinti kapitalą trukdė sumažėjęs pelnas.

(203)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu metinių investicijų lygis padidėjo 8 %, tačiau tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo ir buvo vos didesnis už 2016 m. lygį. Investicijų grąžos raida buvo tokia pati kaip pelningumo. Šioje 13 lentelės dalyje pateikti investicijų ir investicijų grąžos rodikliai yra identiški laikinojo reglamento 13 lentelėje pateiktiems rodikliams.

(204)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad laikinojo reglamento 13 lentelėje nurodyti investicijų lygiai yra didžiuliai ir yra akivaizdus požymis, kad žala nebuvo daroma. Komisija nesutiko su Turkijos Vyriausybės išvada, nes investicijos daugiausia įgyvendintos 2017 ir 2018 m., tai yra, Sąjungos pramonei pradėjus atsigauti nuo ankstesnio dempingo. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 167 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu negalėjo investuoti tiek, kiek norėjo. Kadangi Sąjungos pramonė yra labai imli kapitalui, investicijos santykinai nebuvo didelės. Pajėgumui padidinti kapitalą trukdė sumažėjęs pelnas.

(205)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė paprašė paaiškinti, kodėl 2016–2017 m. investicijos padidėjo 62 %, nors su plokščių karštojo valcavimo produktais susijusios priemonės penkioms trečiosioms šalims pradėtos taikyti 2017 m. spalio mėn. Komisija iš karto pažymėjo, kad iš principo remiantis tuo, kad rinkoje vykdomas importas dempingo kaina, dėl kurio Sąjungos pramonei daroma žala, negalima pripažinti netinkamais Sąjungos pramonės investicinius sprendimus, nes tai netiesiogiai būtų naudinga aptariamai neteisėtai prekybos veiklai. Iš esmės Komisija priminė, kad laikinosios antidempingo priemonės, taikomos vienam iš pagrindinių tuo metu plokščių karštojo valcavimo produktų importo šaltinių, t. y. Kinijai, buvo paskelbtos 2016 m. spalio 7 d. (19), o galutinės priemonės – 2017 m. balandžio mėn. pradžioje (20). Be to, šio reglamento 14 lentelėje parodyta, kad importas dempingo kaina iš Kinijos, Rusijos, Brazilijos, Ukrainos ir Irano 2016–2017 m. akivaizdžiai sumažėjo, todėl 2017 m. buvo palankiau įgyvendinti atidėtas investicijas.

(206)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad kai kurios su sveikata, sauga ir aplinkos apsaugos aspektais susijusios investicijos neduoda pelno ar grąžos. Komisijos nuomone, Sąjungos pramonė turėjo gebėti gauti pelno, net ir laikydamasi šių sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos įsipareigojimų. Normaliomis rinkos aplinkybėmis su sveikata, sauga ir aplinkos apsaugos aspektais susijusios investicijos nėra kliūtis verslo subjektams gauti pakankamai pelno. Nors Turkijos Vyriausybė su šia išvada sutiko, po galutinio faktų atskleidimo ji pažymėjo, kad Komisija neatliko objektyvios pelningumo ir investicijų grąžos analizės, nes su sveikata, sauga ir aplinkos apsaugos aspektais susijusios investicijos tais metais, kai yra įgyvendinamos, kainuoja brangiai ir jokia bendrovė nesitiki iš tokių investicijų gauti grąžos. Komisija nesutiko su tuo, nes klestinti Sąjungos pramonė turėtų gauti didelį pelningumą ir investicijų grąžą, kad galėtų padengti sąnaudas – jei tos investicijos ir neduoda piniginės grąžos, jos yra absoliučiai būtinos dėl sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos.

(207)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 126–131 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

4.6. Išvada dėl žalos

(208)

Nors suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (–1 %), Sąjungos pramonės pardavimo apimtis atvirojoje rinkoje padidėjo ir jos rinkos dalis atvirojoje rinkoje padidėjo nuo [75–76 %] iki [78–79 %]. Tačiau šį nedidelį pardavimo apimties ir rinkos dalies padidėjimą galima pastebėti tik palyginus su 2016 m., kai Sąjungos pramonei buvo daroma žala dėl importo dempingo kaina iš kitų šalių. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas sumažėjo atitinkamai 4 ir 7 % Nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas sumažėjo labiau, be to, sumažėjo ir pardavimas atvirojoje rinkoje. Sąjungos pramonė augo nuo 2017 m., atsigavo nuo nesąžiningo importo, kuriam taikomos antidempingo ir antisubsidinės priemonės, tačiau tiriamuoju laikotarpiu jos padėtis vėl pablogėjo.

(209)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos (+ 36 %), daugiausia dėl labai padidėjusių žaliavų kainų.

(210)

2017 ir 2018 m. Sąjungos pramonės pardavimo kainos didėjo daugiau nei sąnaudos, todėl Sąjungos gamintojai galėjo atsigauti nuo ankstesnio žalingo dempingo ir pasiekti 6,7 % pelningumą. Tačiau nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio tam, kad importo iš Turkijos dempingo kainomis sąlygomis išsaugotų savo rinkos dalį, Sąjungos pramonė turėjo sumažinti pardavimo kainas, nepaisant padidėjusių sąnaudų (+ 4 %). Tai turėjo pražūtingą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kuris sumažėjo nuo +6,7 % 2018 m. iki –6,1 % tiriamuoju laikotarpiu.

(211)

Kiti finansiniai rodikliai (pinigų srautas, investicijų grąža) kito panašiai, ypač tiriamuoju laikotarpiu, todėl tiriamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo investicijų lygis, palyginti su ankstesniais metais.

(212)

Kaip paaiškinta šio reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo makroekonominius rodiklius ir kai kuriuos kitus duomenis teko pakoreguoti. Tačiau skirtumai tarp laikinojo reglamento 1–13 lentelių ir šio reglamento 1–13 lentelių yra nereikšmingai tiek vienetų, tiek tendencijų požiūriu. Priverstinio kainų mažinimo lygis tebebuvo reikšmingas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Jungtinės Karalystės duomenų pašalinimas nekeičia laikinajame reglamente padarytos išvados dėl žalos.

(213)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė galutinę išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5. PRIEŽASTINIS RYŠYS

5.1. Importo dempingo kaina poveikis

(214)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇİB ir Turkijos Vyriausybė nurodė nesutinkančios su laikinojo reglamento 5.1 skirsnyje išdėstytomis išvadomis. Turkijos Vyriausybė pažymėjo, kad jame pateiktais paaiškinimais negalima pagrįsti importo dempingo kaina ir 2018–2019 m. tariamos žalos priežastinio ryšio, remiantis tuo, kad Turkijos importo apimtis nekito ir kad tuo laikotarpiu sumažėjo ir Turkijos importo kainos, ir Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos. Komisija atkreipė dėmesį į Turkijos Vyriausybės teiginių netikslumus. Pirma, Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos tuo laikotarpiu nesumažėjo. Kaip parodyta laikinojo reglamento 10 lentelėje ir šio reglamento 10 lentelėje, jos kaip tik padidėjo nuo 540 EUR/t 2018 m. iki 560 EUR/t 2019 m. Antra, kaip parodyta šio reglamento 4 ir 5 lentelėse, 2018–2019 m. Turkijos importo apimtis beveik nekito (nors, palyginti su 2016 m. ir 2017 m. buvo šiek tiek didesnė), o kainos sumažėjo 8,5 % Komisija pažymėjo, kad, Turkijos Vyriausybė manė, kad laikinajame reglamente nurodytas priverstinio kainų mažinimo lygis buvo nereikšmingas, tačiau neneigė, kad plokščių karštojo valcavimo produktai yra labai jautrus kainoms produktas. Turkijos Vyriausybė iš tiesų pati pripažino, kad dėl nedidelio kainos skirtumo iš Turkijos importuoto produkto rinkos dalis padidėjo (21). Todėl šie argumentai atmesti. Bet kuriuo atveju, nepaisant priverstinio kainų mažinimo tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė turėjo išlaikyti gerokai mažesnes kainas nei gamybos sąnaudos, kad išlaikytų savo rinkos dalį dėl kainų smukdymo, kurį lėmė Turkijos importas mažesnėmis kainomis.

(215)

Turkijos Vyriausybė taip pat nurodė, kad importui iš Turkijos teko ne Sąjungos pramonės rinkos dalis, bet tam tikra trečiųjų šalių rinkos dalis, o tai negalėjo turėti jokio poveikio Sąjungos gamintojams. ÇİB taip pat tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad importas iš Turkijos užpildė kitų tiekiančiųjų šalių paliktą spragą. Šalis taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės veiklos rezultatai ir importo iš Turkijos raida nebuvo susiję laiko atžvilgiu, nes, kaip teigia skundo pateikėjas, kai Sąjungos gamintojų padėtis 2019 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius pablogėjo, importas iš Turkijos sumažėjo, o jo kainos nesikeitė. Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad iš ketvirčio duomenų analizės matyti, jog nuo 2019 m. pradžios Turkijos importo apimtis pradėjo labai mažėti. Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo ÇİB taip pat nurodė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl 2016–2019 m. laikotarpiu kai kurie pagrindiniai Sąjungos pramonės ekonominiai rodikliai pagerėjo arba liko stabilūs, o importas iš Turkijos laipsniškai didėjo. Po galutinio faktų atskleidimo ÇİB nurodė, kad materialinė žala daryta dėl kitų nei importas iš Turkijos veiksnių, nes 2016–2018 m. Turkijos importo apimtis didėjo, bet didėjo ir jo kainos.

(216)

Komisija sutiko, kad Turkijos importas be problemų būtų užpildęs spragą, tačiau tas importas į Sąjungą buvo vykdomas nesąžiningomis dempingo kainomis. Komisija nesutiko su argumentu dėl sąsajos laiko atžvilgiu nebuvimo. Iš tikrųjų ÇİB savo analizėje neatsižvelgė į Turkijos importo spaudimą kainoms. Tai, kad žala geriau matoma iš su kaina susijusių rodiklių, nepaneigia bendros išvados dėl žalingo dempingo. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje, 2019 m. Sąjungos pramonė buvo priversta nustatyti gerokai mažesnes už sąnaudas kainas, kad išlaikytų savo rinkos dalį dėl kainų smukdymo, kurį lėmė Turkijos importas mažesnėmis kainomis. Taigi yra aiškus ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(217)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė pažymėjo, kad Sąjungos pramonė su importu daugiausia konkuruoja atvirojoje rinkoje. Turkijos Vyriausybė tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalies padidėjimas atvirojoje rinkoje įrodo, kad importas iš Turkijos žalos nedarė. ÇİB nurodė, kad Sąjungos pramonės pardavimo ir rinkos dalies padidėjimas atvirojoje rinkoje, nepaisant Turkijos importo, neatitinka išvados, kad Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu padaryta materialinė žala. Komisijos nuomone, abiejų šalių argumentuose neatsižvelgta į Turkijos importo spaudimą kainoms ir į tai, kad iš su kaina susijusių rodiklių yra aiškiai ir akivaizdžiai matyti, kad žala buvo daroma. Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė užėmė dalį rinkos, kurią atlaisvino tam tikri importo šaltiniai. Tačiau ši rinkos dalis užimta tokiomis sąlygomis, kai dėl Turkijos importo daromo spaudimo kainoms ir mažesnių jo kainų pardavimo kainos buvo gerokai mažesnės už sąnaudas.

(218)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 138–139 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.2. Kitų veiksnių poveikis

5.2.1. Importas iš trečiųjų šalių

(219)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis		2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Rusijos Federacija	Apimtis (tonomis)	1 935 269	720 339	1 587 740	1 340 462
	Indeksas	100	37	82	69
	Rinkos dalis (%)	5–6	2–3	4–5	3–4
	Indeksas	100	39	81	70
	Vidutinė kaina (EUR/t)	335	468	496	443
	Indeksas	100	140	148	132
Serbija	Apimtis (tonos)	348 619	465 158	733 711	860 953
	Indeksas	100	133	210	247
	Rinkos dalis (%)	0–1	1–2	2–3	2–3
	Indeksas	100	139	207	249
	Vidutinė kaina (EUR/t)	386	498	547	479
	Indeksas	100	129	142	124
Indija	Apimtis (tonos)	430 713	1 098 632	884 455	847 584
	Indeksas	100	255	205	197
	Rinkos dalis (%)	1–2	3–4	2–3	2–3
	Indeksas	100	266	202	199
	Vidutinė kaina (EUR/t)	403	494	531	464
	Indeksas	100	122	132	115
Brazilija	Apimtis (tonos)	654 633	369 251	266 555	114 142
	Indeksas	100	56	41	17
	Rinkos dalis (%)	1–2	1–2	0–1	0–1
	Indeksas	100	59	40	18
	Vidutinė kaina (EUR/t)	362	494	531	485
	Indeksas	100	136	147	134
Ukraina	Apimtis (tonos)	1 078 716	606 830	131 928	106 797
	Indeksas	100	56	12	10
	Rinkos dalis (%)	3–4	1–2	0–1	0–1
	Indeksas	100	59	12	10
	Vidutinė kaina (EUR/t)	331	466	472	424
	Indeksas	100	141	142	128
Iranas	Apimtis (tonos)	917 783	76 707	56 026	3 377
	Indeksas	100	8	6	0
	Rinkos dalis (%)	2–3	0–1	0–1	0–1
	Indeksas	100	9	6	0
	Vidutinė kaina (EUR/t)	305	428	489	504
	Indeksas	100	140	160	165
Kinija	Apimtis (tonos)	1 024 619	8 456	579	525
	Indeksas	100	0,83	0,06	0,05
	Rinkos dalis (%)	2–3	0–1	0–1	0–1
	Indeksas	100	1	0	0
	Vidutinė kaina (EUR/t)	325	667	3 760	3 177
	Indeksas	100	205	1 158	978
Kitos trečiosios šalys	Apimtis (tonos)	935 804	1 560 157	1 507 414	1 242 177
	Indeksas	100	167	161	133
	Rinkos dalis (%)	2–3	4–5	4–5	3–4
	Indeksas	100	174	159	134
	Vidutinė kaina (EUR/t)	384	493	562	523
	Indeksas	100	128	146	136
Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Turkiją	Apimtis (tonos)	7 326 155	4 905 531	5 168 408	4 516 016
	Indeksas	100	67	71	62
	Rinkos dalis (%)	21–22	15–16	15–16	12,5–13,5
	Indeksas	100	70	69	62
	Vidutinė kaina (EUR/t)	344	480	530	477
	Indeksas	100	141	154	139
Šaltinis: Eurostatas.

(220)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Turkiją, sumažėjo 38 %, o jo rinkos dalis sumažėjo nuo 21–22 % iki 12,5–13,5 %

(221)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad laikinajame reglamente neatsižvelgta į (žemą) kai kurių trečiųjų šalių importo kainą ir kad Turkijos importo kainos negalėjo padaryti žalos Sąjungos gamintojams. Turkijos Vyriausybė savo išvadą grindė tuo, kad, pirma, remiantis laikinojo reglamento 14 lentelėje pateiktais duomenimis, nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio bendros importo kainos sumažėjo daugiau negu vien Turkijos importo kainos, ir, antra, plokščių karštojo valcavimo produktų kainos buvo labai nepastovios. Turkijos Vyriausybė nurodė, kad bendras visų trečiųjų šalių, išskyrus Turkiją, importas buvo beveik dukart didesnis už Turkijos importą. Kadangi to importo kainos buvo mažesnės už Turkijos importo kainas, Turkijos Vyriausybė tvirtino, kad jo poveikio negalima ignoruoti. Šiuo atžvilgiu ÇİB nurodė, kad spartus Indijos importo kainos sumažėjimas sutapo su Sąjungos gamintojų pelningumo sumažėjimu.

(222)

Komisija išanalizavo kitų trečiųjų šalių importo apimtį, vertes ir tendencijas, tačiau nustatė, kad jo poveikio Turkijos importo dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo. Dėl Turkijos Vyriausybės pateikto palyginimo tarp Turkijos ir kitų šaltinių importo kainų Komisija pažymi, kad palyginimui panaudotos kiek per mažos importo iš kitų šaltinių kainos, nes Turkijos Vyriausybė neatsižvelgė į tai, kad Eurostato duomenys apie kainas neapima sumokėtų antidempingo ir kompensacinių muitų. Dėl Indijos importo pažymėtina, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 144 konstatuojamojoje dalyje, vien iš Eurostato duomenų apie vidutines kainas tikslaus importuotų produktų asortimento nustatyti neįmanoma, taigi neįmanoma įvertinti, ar dėl to importo iš tiesų buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos. Nė viena šalis nepateikė pagal produkto rūšis suskirstytų įrodymų, kad dėl importo iš Indijos labai mažinamos kainos. Dar svarbiau, nė viena šalis neginčijo, kad Indijos importo apimtis sudarė ketvirtadalį Turkijos importo apimties ir todėl negalėjo susilpninti importo dempingo kaina ir šiuo atveju nustatytos žalos priežastinio ryšio. Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas nurodė neturintis jokios informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad importas iš Indijos į Sąjungą buvo vykdomas dempingo kaina arba padarė kokios nors žalos Sąjungos gamintojams. Taigi, atsižvelgiant į palyginti nedidelę Indijos importo rinkos dalį, jis negalėjo daryti tokio paties masto spaudimo Sąjungos gamintojams kaip importas iš Turkijos dempingo kaina.

(223)

Po galutinio faktų atskleidimo ÇİB užginčijo šiame skirsnyje išdėstytą analizę ir padarytas išvadas, o Turkijos Vyriausybė nurodė, kad Komisija „nusprendė nenagrinėti“ importo iš kitų trečiųjų šalių „poveikio“ ir neįrodė, kad šis importas nepadarė jokios žalos Sąjungos gamintojams. Komisija nesutiko su šalimis, nes ji išnagrinėjo visą turimą aktualią informaciją. Pavyzdžiui, nė viena šalis, net Turkijos Vyriausybė arba ÇİB, jokiu tyrimo etapu nepateikė pagal produkto rūšis suskirstytų įrodymų, kad dėl Indijos importo (arba, kaip teigia ÇİB, Serbijos importo) buvo priverstinai labai mažinamos kainos. Komisija padarė išvadą, kad turimi įrodymai nepagrindžia teiginio dėl tariamo importo iš kitų trečiųjų šalių poveikio. Ši išvada nesumenkina nustatyto fakto dėl to importo kartu su importu iš Turkijos dempingo kaina daryto spaudimo Sąjungos gamintojams masto. Išvada, kad importas iš trečiųjų šalių negalėjo susilpninti importo iš Turkijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio, buvo patvirtinta. Remiantis šiais argumentais bendra išvada dėl priežastinio ryšio taip pat buvo patvirtinta.

(224)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 140–146 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.2.2. Sąjungos pramonės eksportas

(225)

Sąjungos pramonės eksporto į nesusijusias šalis apimties ir kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Pardavimas eksportui

	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Tiriamasis laikotarpis
Eksporto apimtis (tonomis)	1–2 mln.	1–2 mln.	1–2 mln.	1–2 mln.
Indeksas	100	102	102	121
Vidutinė kaina (EUR/t)	376	502	554	468
Indeksas	100	133	147	124
Šaltinis:„Eurofer“ (apimtis) ir atrinkti Sąjungos gamintojai (vidutinės kainos).

(226)

Sąjungos gamintojų eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 21 % ir 2019 m. buvo mažesnė nei 2 mln. tonų. Apskritai Sąjungos pramonės eksportas sudarė mažiau negu 6 % jos pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimties.

(227)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 147–149 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.2.3. Uždarasis suvartojimas

(228)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė paprašė Komisijos surinkti daugiau duomenų ir išsamiau išanalizuoti paklausą uždarojoje rinkoje. Turkijos Vyriausybė atkreipė dėmesį į tam tikrus skundo pateikėjo leidinyje „European Steel in Figures 2020“ (liet. „2020 m. Europos plieno sektoriaus rodikliai“) pateiktus duomenų suskirstymus ir Europos automobilių gamintojų asociacijos 2019 m. ataskaitoje paskelbtus prastus rezultatus.

(229)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno naudojami dviem pagrindinėms paskirtims. Pirma, jie yra pirminė žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės plieno produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo ir dengtais plieno produktais. Antra, jie naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, automobilių, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiems naudojimo tikslams. Iš Turkijos Vyriausybės pateiktų duomenų nebuvo galima įvertinti paklausos daugybėje įvairių produktą naudojančių sektorių. Komisija nustatė, kad bendra gamybos veiklos apimtis plieną naudojančiuose Sąjungos sektoriuose 2019 m. (pirmą kartą nuo 2013 m.) sumažėjo 0,2 % (nors 2018 m. padidėjo 2,9 %). 2019 m. augimas buvo neigiamas dėl išaugusio statybų masto ir dėl sumažėjusio veiklos masto visuose kituose plieną naudojančiuose sektoriuose (labiausiai tai pasireiškė automobilių sektoriuje) (22). Komisija pripažino, kad daugelyje plieną naudojančių sektorių 2019 m. neigiamas augimas plokščių karštojo valcavimo produktų gamintojams sukėlė sunkumų. Tačiau, atsižvelgiant į padidėjusią importo iš Turkijos apimtį, jo poveikį Sąjungos pramonės kainoms ir į kitus pirmiau nurodytus žalingus veiksnius, nustatyta, kad dėl tokios padėties importo iš Turkijos dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės žalingos padėties tiriamuoju laikotarpiu priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(230)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad vartojimo uždarojoje rinkoje poveikio analizė neatitiko PPO reikalavimų. Turkijos Vyriausybė nurodė, kad Komisija nusprendė „nenagrinėti neeilinio ES plieną naudojančių sektorių padėties pablogėjimo“. Komisija su tuo nesutiko. Turkijos Vyriausybė nepateikė įrodymų savo argumentui pagrįsti. Laikinojo reglamento 16 išnašoje nurodytame leidinyje nėra pateikta informacijos, kaip teigiama, apie „neeilinį plieną naudojančių ES sektorių padėties pablogėjimą“. Per tyrimą kiti naudotojai panašių argumentų nepareiškė. Kaip pabrėžta laikinojo reglamento 195 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinių galutinės grandies rinkų, pvz., automobilių pramonės, pramoninių prietaisų ar statybos sektoriaus rinkų, naudotojai apie save nepranešė.

(231)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 150–151 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.2.4. Paklausos raida

(232)

Po galutinio faktų atskleidimo ÇİB pažymėjo, kad žalos patirta dėl bendro vartojimo sumažėjimo Sąjungoje, o Turkijos Vyriausybė nurodė, kad Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo dėl sumažėjusio vartojimo. Komisija pažymėjo, kad, kaip parodyta 1 lentelėje, vartojimas atvirojoje rinkoje, t. y. rinkoje, kurioje iš esmės ir vyksta konkurencija su importuojamais produktais, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1 % Komisija nemano, kad dėl Sąjungos suvartojimo sumažėjimo dydžio susilpnėjo importo iš Turkijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu padarytos žalos priežastinis ryšis.

(233)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytame skirsnyje pateiktas pastabas ir į tai, kad jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 152–153 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. Paklausos raida, pagrįsta ES 27 duomenimis, šių išvadų nekeičia.

5.2.5. Žaliavų kainos

(234)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 154–155 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.2.6. Kiti veiksniai

(235)

Po galutinio faktų atskleidimo ÇİB nurodė, kad materialinė žala sietina su pokyčiais Sąjungos rinkoje, Sąjungos gamintojų restruktūrizavimu ir racionalizavimu, tam tikra pirkimo politika ir importu žemomis kainomis iš trečiųjų šalių. Argumentai buvo nepagrįsti, todėl buvo atmesti.

(236)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 147–149 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(237)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad jokių kitų pastabų negauta, Komisija padarė išvadą, kad nė vienas atskirai ar kartu analizuotas veiksnys nesusilpnino importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio tiek, kad toks ryšys nebebūtų realus ir reikšmingas, todėl patvirtino laikinojo reglamento 159–161 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

6. PRIEMONIŲ LYGIS

6.1. Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas

(238)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas prieštaravo tam, kad apskaičiuodama priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą Komisija kaip bazinį tikslinį pelną naudojo vidutinio pelno, gauto 2017 m., rodiklį, tiksliau, 6,8 % Skundo pateikėjas tvirtino, kad 2017 m. Sąjungos pramonė vis dar patyrė žalą dėl kitos kilmės importo dempingo kaina, kad Komisija nesilaikė savo įprastos praktikos ir kad net ÇİB pasiūlė didesnį pelno skirtumą. Skundo pateikėjas tvirtino, kad tikslinis pelnas turėtų patekti į 10–15 % intervalą, pavyzdžiui, ankstesniame dėl to paties produkto vykdytame tyrime (23) buvo naudotas 12,9 % rodiklis, tačiau sutiko, kad minimalus bazinis tikslinis pelnas gali būti ir 7,9 % – būtent toks tikslinio pelno rodiklis naudotas naujausiame dėl šio produkto vykdytame tyrime.

(239)

Komisija įvertino šį argumentą. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 164 ir 166 konstatuojamosiose dalyse, nustatydama tikslinį pelną Komisija rėmėsi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalimi, nors metų, patenkančių į pagrįstą laikotarpį iki importo iš Turkijos padidėjimo, kuriais „konkurencinė padėtis <...> buvo normali“, nustatyti negalėjo. Be to, kaip jau pažymėta šio reglamento 4.5.1 skirsnyje, Komisija negalėjo padaryti išvados, kad 2017 m. importas dempingo kaina vis dar darė poveikį Sąjungos pramonei, kaip tvirtino skundo pateikėjas. Atliekant antidempingo tyrimą dėl Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos dempingo ir žalos, nagrinėtas laikotarpis nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Tai, kad galutinės apsaugos priemonės šios kilmės importuojamam produktui buvo nustatytos 2017 m. spalio mėn., nereiškia, kad žalinga dempingo praktika tęsėsi ir 2017 m. Tai patvirtina ir staigus importo iš šių penkių šalių sumažėjimas 2017 m., kaip jau minėta 163 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija patvirtino, kad vykdant dabartinį tyrimą 2017 m. buvo geriausias pagrindas tiksliniam pelnui nustatyti. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į šiuo atveju nustatytus dempingo skirtumus, net ir sutikus su argumentu, kad reikia naudoti didesnį tikslinį pelną, priemonių lygiui tai įtakos neturėtų.

(240)

Pirminiu etapu norėdama nustatyti prognozuojamas ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos (ATLPS) kainas, kad galėtų apskaičiuoti būsimas aplinkos apsaugos išlaidas, Komisija rėmėsi „Bloomberg New Energy Finance“ duomenimis. Galutiniu etapu šios kainos buvo atnaujintos remiantis 2020 m. vasario 15 d. duomenimis.

(241)

Laikinojo reglamento 216 konstatuojamojoje dalyje paminėtos pastabos dėl žalos apskaičiavimo, kurias pateikė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį. Ši šalis tvirtino, kad siekiant įvertinti būsimas atitikties sąnaudas, kurias Sąjungos pramonė patirs, kad padengtų su gamyba susijusias aplinkos apsaugos ir socialines sąnaudas, kylančias dėl daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimų arba socialinių įsipareigojimų, reikėtų naudoti vidutinį būsimą numatomą pagaminti plokščių karštojo valcavimo produktų kiekį, o ne vidutinį būsimą pradinės grandies produktų, naudojamų plokštiems karštojo valcavimo produktams gaminti, kiekį. Šiame tyrime išnagrinėjusi trijų atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktą ir Komisijos patikrintą informaciją, Komisija nustatė, kad teršalai tiesiogiai susidaro būtent dėl pradinės grandies produktų, todėl vertinant būsimas atitikties sąnaudas yra tikslinga vertinti būtent juos. Šios sąnaudos vėliau buvo pritaikytos tiriamojo produkto gamybai, remiantis galutinės grandies produkto, dėl kurio gaminant tiriamąjį produktą yra išskiriami teršalai, suvartojimo koeficientu.

(242)

Kaip paaiškinta šio reglamento 1.8 skirsnyje, 2021 m. Sąjungos sudėtis pakito, dėl to pakito ir duomenų, pagal kuriuos nustatomas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas, rinkinys. ES 27 žalos pašalinimo lygis yra parodytas šioje lentelėje:

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas

Turkija

„Çolakoğlu Metalurji A.Ş.“

7,3 %

19,5 %

„Erdemir“ grupė:

—	„Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S.“

—	„İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.“

5,0 %

21 %

„Habaş Sinai ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.“

4,7 %

20,5 %

„Ağir Haddecilik A.Ş.“

5,7 %

20,3 %

„Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.“

5,7 %

20,3 %

Visos kitos bendrovės

7,3 %

21 %

(243)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 163–170 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas pagal pirmiau pateiktą lentelę pakoreguotas išvadas.

6.2. Skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimas

(244)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 171–172 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

6.3. Išvada

(245)

Atlikusi pirmiau aprašytą vertinimą Komisija padarė išvadą, kad galutinių muitų sumą yra tikslinga nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje išdėstytą mažesnio muito taisyklę. Todėl turėtų būti nustatyti tokie galutiniai antidempingo muitai:

Šalis

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas

Turkija

„Çolakoğlu Metalurji A.Ş.“

7,3 %

„Erdemir“ grupė:

—	„Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S.“

—	„İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.“

5,0 %

„Habaş Sinai ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.“

4,7 %

„Ağir Haddecilik A.Ş.“

5,7 %

„Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.“

5,7 %

Visos kitos bendrovės

7,3 %

7. SĄJUNGOS INTERESAI

7.1. Sąjungos pramonės interesai

(246)

Po pirminio faktų atskleidimo skundo pateikėjas nurodė, kad neseniai paskelbti Turkijos eksportuotojų plėtros planai yra dar viena priežastis, dėl kurios antidempingo priemonės atitinka Sąjungos interesą. Nė viena šalis neprieštaravo, kad priemonės atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Todėl laikinojo reglamento 175–179 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

7.2. Nesusijusių importuotojų interesai

(247)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė ir ÇİB nurodė, kad Sąjungos gamintojai jau yra apsaugoti nuo importo. ÇİB tvirtino, kad Turkijos importas 2019 m. paskutinį ketvirtį reikšmingai sumažėjo, palyginti su tų metų pirmuoju ketvirčiu. Šiuo atžvilgiu Turkijos Vyriausybė atkreipė dėmesį į galutines apsaugos priemones su kiekybiniais apribojimais (kvotas arba tarifines kvotas) ir papildomus 25 % dydžio muitus, kurie turi būti mokami išnaudojus kvotas. Turkijos Vyriausybė priminė, kad importuotojai ir naudotojai prieš pradedant taikyti laikinąsias priemones nurodė, kad prekybos apsaugos priemonės daro didelį neigiamą poveikį tiekimo saugumui ir kad dėl to importuotojų veikloje kyla daugiau sunkumų. Turkijos Vyriausybė pridūrė, kad dėl laikinųjų antidempingo priemonių ir konkrečioms šalims pagal apsaugos priemones, galiojančias iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos, nustatytų kvotų importuotojai ir naudotojai negalės rasti naujo importo šaltinio, kad būtų patenkinta paklausa Sąjungoje.

(248)

Komisijos nuomone, laikinojo reglamento 188–193 konstatuojamosiose dalyse yra pakankamai išsamiai atsakyta į argumentus dėl bet kokio tariamo pasiūlos trūkumo, įskaitant pirmiau išdėstytus Turkijos Vyriausybės po pirminio faktų atskleidimo pateiktus argumentus. Komisija taip pat pažymėjo, kad apsaugos ir antidempingo priemonės taikomos skirtingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju apsaugos priemonės iš tiesų nustatytos kaip tam tikros formos tarifinė kvota, tačiau tai nėra kliūtis nustatytoms priemonėms padėti sustabdyti nesąžiningą prekybą, ypač tarifinės kvotos ribose, t. y. kol bus pradėtas taikyti bet koks apsaugos muitas.

(249)

Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 192 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad nustatytos antidempingo priemonės, nereiškia, kad importas iš Turkijos nutrūks ar net kad reikšmingai sumažės. Per tyrimą nustatyti faktai patvirtina šią išvadą. Po pirminio faktų atskleidimo nė vienas importuotojas nepateikė kiekybinių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad antidempingo priemonės, taikomos remiantis šia procedūra, jų veiklai darytų neproporcingą poveikį. Priemonių lygis neturėtų tapti kliūtimi Turkijos plieno gamintojams parduoti plokščius karštojo valcavimo produktus Sąjungai ir Sąjungos importuotojams. Iš tiesų, 2021 m. „Steel Business Briefing“ paskelbtame pranešime spaudai nurodyta, kad 2020 m. Sąjunga tebebuvo pagrindinė Turkijos karštojo valcavimo produktų eksporto rinka (24). Tame pačiame šaltinyje nurodomi papildomi Turkijos plokščių karštojo valcavimo produktų gamybos pajėgumai (25).

(250)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nesusijusių importuotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 180–182 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

7.3. Naudotojų interesai

(251)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybės pateiktos pastabos dėl naudotojų buvo panašios į pastabas dėl nesusijusių importuotojų, o į jas jau atsakyta 7.2 skirsnyje.

(252)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇİB išreiškė susirūpinimą dėl priemonių sukelto kokybės ir inovacijų sumažėjimo Sąjungos rinkoje. Komisija nustatė, kad šis argumentas, kuris yra labai bendro pobūdžio ir nepagrįstas jokiais įrodymais, yra nepagrįstas. Komisija nurodė, kad, nepaisant sudėtingų rinkos aplinkybių, Sąjungos gamintojai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį tebegamino aukštos kokybės produktus. Komisija tikisi, kad antidempingo priemonės padės sukurti vienodas veiklos sąlygas, leisiančias Sąjungos pramonei pasiūlyti dar aukštesnės kokybės ir novatoriškesnius produktus visiems rinkos dalyviams.

(253)

Plokščių karštojo valcavimo produktų naudotojų ir importuotojų konsorciumas (toliau – konsorciumas) pateikė pastabų dėl laikinojo reglamento (26). Pirma, konsorciumas nurodė, kad po tiriamojo laikotarpio Sąjungos gamintojai, kaip įtariama, sumažino produkcijos, kurią jie tiekia į Sąjungos atvirąją rinką, apimtį. Konsorciumas pažymėjo, kad ši tariama praktika kartu su šiuo metu kitų kilmės šalių atžvilgiu taikomomis prekybos apsaugos priemonėmis lėmė precedento neturintį kainų augimą Sąjungos rinkoje. Konsorciumas tvirtino, kad dėl to nepriklausomi Sąjungos naudotojai negalėjo įsigyti pagrindinės žaliavos (plokščių karštojo valcavimo produktų) iš Sąjungos gamintojų. Savo ruožtu padidinę kainas Sąjungos gamintojai būtų galėję padidinti savo pelno dydžius tiek, kad jie atsigautų nuo bet kokios įtariamos žalos, kuri buvo padaryta tiriamuoju laikotarpiu. Konsorciumas laikėsi nuomonės, kad ES teismų praktika leido Komisijai atliekant Sąjungos interesų analizę įvertinti pokyčius po tiriamojo laikotarpio ir kad šiuo atveju dėl tokių pokyčių priemonės taikymą reikėtų nutraukti. Tęsdamas šį argumentą konsorciumas toliau tvirtino, kad dėl tariamo Sąjungos gamintojų pasiūlos trūkumo ir dėl to padidėjusių kainų nepriklausomi Sąjungos naudotojai neturėjo kitos išeities, kaip pirkti atitinkamą kiekį importuotų produktų. Šiuo atžvilgiu konsorciumas nurodė, kad tam tikroms kilmės šalims taikomos prekybos apsaugos priemonės ir laikinoji priemonė Turkijos importuojamam produktui kelia grėsmę galimybei įsigyti plokščių karštojo valcavimo produktų iš trečiųjų šalių. Konsorciumas pažymėjo, kad kitos trečiosios šalys negali pakeisti Turkijos, kuri yra patikimiausia šalis tiekėja. Konsorciumas taip pat nesutiko su Komisijos išvada dėl naudotojų gebėjimo prisitaikyti prie reglamentavimo pokyčių ir pakeisti tiekėjus. Jo tvirtinimu, praktiškai tai retai būna įmanoma, o nedidelio kiekio produktų pirkimo iš kitų trečiųjų šalių gamintojų negalima laikyti požymiu, kad naudotojai gali greitai pakeisti tiekėjus. Konsorciumas išreiškė abejonių dėl Sąjungos pramonės pajėgumo ir net noro tiekti reikiamą papildomą kiekį galutinės grandies rinkoje veikiantiems nepriklausomiems Sąjungos naudotojams ir dėl kitų šalių, išskyrus Turkiją, pajėgumo tiekti didelius plokščių karštojo valcavimo produktų kiekius į Sąjungą. Konsorciumas tvirtino, kad dėl visų šių elementų pagrindinės žaliavos kaina naudotojams netvariai padidėtų, o tai jiems darytų neproporcingą poveikį.

(254)

Po pirminio faktų atskleidimo ÇİB išreiškė susirūpinimą dėl priemonių sukelto plokščių karštojo valcavimo produktų kainų didėjimo Sąjungos rinkoje ir užginčijo laikinojo reglamento 191 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad Sąjungos gamintojai galėtų panaudoti nepanaudotus pajėgumus ir taip patenkinti nesusijusių naudotojų paklausą.

(255)

Skundo pateikėjas užginčijo šiuos argumentus (27). Pirmiausia jis atkreipė dėmesį į šaltinius, kuriuose skelbiama apie 2021 m. padidėjusius gamybos pajėgumus, įskaitant tai, kad vėl pradėjo veikti tam tikros krosnys, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tiekimo šaltinių, tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse, yra pakankamai. Skundo pateikėjas pripažino, kad bet koks tiekimo grandinės pusiausvyros sutrikimas rinkoje pasireiškė tik laikinai ir kad jį sukėlė neigiami COVID-19 pandemijos padariniai, įskaitant kai kurių krosnių darbo sustabdymą. Skundo pateikėjas taip pat pažymėjo, kad Sąjungoje ir kitose šalyse apstu alternatyvių tiekimo šaltinių, kurie gali patenkinti bet kokią padidėjusią Sąjungos paklausą, be to Sąjungoje ir kitose pasaulio šalyse yra daug nepanaudotų pajėgumų. Jis taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas antidempingo muitas yra nedidelis, Turkija greičiausiai ir toliau tieks produktą Sąjungos rinkai. Baigdamas skundo pateikėjas pakartojo, kad antidempingo muitas nepadarys jokio reikšmingo poveikio naudotojų išlaidoms ir paminėjo ankstesniu procedūros etapu jo pateiktus modeliavimo duomenis.

(256)

Po galutinio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad, jeigu Komisija nustatys galutinę apsaugos priemonę papildomai prie kitoms nagrinėjamojo produkto importo kilmės šalims jau taikomos apsaugos priemonės ir kitų antidempingo bei kompensacinių muitų, tikėtina, kad pasiūlos pritrūks. Turkijos Vyriausybė toliau tvirtino, kad dėl nustatytos apsaugos priemonės jos importas 2019 m. pradėjo mažėti ir kad „ji yra įsitikinusi, kad bet kokios tolesnės priemonės privers nutraukti importą iš Turkijos“, bei paklausė, kodėl Komisija yra tikra, kad importas iš Turkijos nenutrūks.

(257)

Komisija pirmiausia atsakė į argumentus dėl tiekimo nepakankamumo, galimybių naudotis kitais šaltiniais ir galimybės prisitaikyti prie reglamentavimo pokyčių bei pakeisti tiekėjus. Po to ji atsakė į argumentą dėl duomenų po tiriamojo laikotarpio naudojimo.

(258)

Komisija nustatė, kad konsorciumo ir Turkijos Vyriausybės argumentas dėl tiekimo nepakankamumo neatitinka per tyrimą surinktų skaičių ir nustatytų tendencijų. Tą patį galima pažymėti tiek pagal bendrus duomenis, tiek pagal bendradarbiaujančių naudotojų duomenis. Apskritai Komisija pirmiausia pažymėjo, kad taikant plieno apsaugos priemonę (28) tiriamuoju laikotarpiu buvo nuolat ir vis dažniau taikoma labai daug neapmokestinamų tarifinių kvotų (29). Todėl, jei Sąjungoje būtų buvusi didesnės importo apimties paklausa, ji galėjo būti patenkinta netaikant muitų. Antra, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų (30), kad galėtų toliau didinti savo gamybą Sąjungoje. Nėra ekonominio pagrįstumo Sąjungos gamintojams nenaudoti savo (nepanaudotų) pajėgumų paklausai Sąjungoje patenkinti, neatsižvelgiant į tai, ar naudotojai yra susiję, ar ne, visų pirma, kai gamintojų ekonominė padėtis yra prastesnė už optimalią. Trečia, Komisija pakartojo pirminiu etapu padarytą išvadą (31) dėl trečiųjų šalių pajėgumo tiekti reikiamą plokščių karštojo valcavimo produktų kiekį ir priminė, kad, jeigu paklausa būtų, jos galėtų toliau didinti dalyvavimą Sąjungos rinkoje, kaip kai kurios iš jų jau padarė. Galiausiai Komisija nurodė laikinojo reglamento 192 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą savo išvadą dėl nepagrįstos prielaidos, kad Komisijai nustačius apsauginį muitą, Turkijos importas į Sąjungos rinką nutrūks. Komisija šiuo atžvilgiu priminė, kad kai kurios šalys, kurioms taikytos priemonės, tęsė eksportą į Sąjungą ir kad kai kuriais atvejais buvo eksportuojami dideli kiekiai (32).

(259)

Be to, konsorciumo argumentas taip pat neatitinka pačių nepriklausomų naudotojų per tyrimą pateiktų duomenų. Pirma, Turkijos importas sudaro gana nedidelę šių naudotojų portfelio dalį (bendrai mažiau negu 15 %). Pirkimas iš Turkijos sudaro mažiau negu pusę kitos kilmės importo ir yra beveik penkis kartus mažesnis už pirkimą iš Sąjungos gamintojų, kurie kol kas buvo pagrindiniai šių naudotojų tiekėjai. Komisija taip pat patvirtino, kad nesusijusių naudotojų užpildytuose klausimynuose pateikti skaičiai aiškiai rodo, kad naudotojai per metus ne tik gali iš esmės pakeisti savo tiekimo šaltinių struktūrą (ir faktiškai tai padarė), bet gali padaryti tai gana dideliu mastu. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad bendradarbiaujantys naudotojai tiriamuoju laikotarpiu padvigubino ir net patrigubino tam tikros kilmės importą (bendrai importas iš tų trečiųjų šalių padidėjo 40 %). Naudotojai tiriamuoju laikotarpiu taip pat pradėjo pirkti produktus iš kitų kilmės šaltinių, iš kurių prieš metus iki tiriamojo laikotarpio produktų nepirko, o iš tam tikrų kitų šaltinių, kuriais naudojosi 2018 m., pirkti nustojo. Taigi turimi duomenys neatitinka konsorciumo teiginio, kad naudotojai iš kitų trečiųjų šalių gali įsigyti tik nedidelį kiekį plokščių karštojo valcavimo produktų ir kad praktiškai pakeisti tiekėjus retai būna įmanoma.

(260)

Dėl kitų Turkijos Vyriausybės pateiktų argumentų dėl importo sumažėjimo 2019 m. Komisija pažymėjo, kad Turkija nepajėgė išnaudoti bendros tarifinės kvotos, kuri galiojo iki 2020 m. liepos 1 d. (33) Komisija taip pat nenustatė jokios sąsajos tarp importo sumažėjimo tam tikrais metais ir argumento, kad nustačius galutinį antidempingo muitą šis importas nutrūks, o Turkijos Vyriausybė tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Be to, Komisija pažymėjo, kad importo iš Turkijos lygis nuo laikinojo antidempingo muito nustatymo rodo, kad importas nenutrūks. Turkija 2021 m. sausio–kovo mėn. laikotarpiu išnaudojo labai didelę (92 %) jai nustatytos tarifinės kvotos dalį, o 2021 m. balandžio–birželio mėn. toliau eksportavo atitinkamą kiekį. Iš šių duomenų matyti, kad, nepaisant nustatyto laikinojo antidempingo muito, Turkija tęsė tiekimą, laikydamasi jai pagal apsaugos priemonę taikomos kvotos.

(261)

Atsakydama į ÇİB argumentą Komisija, atsižvelgdama į įtariamą importo sumažėjimą, kurį nurodė asociacija (palyginus 2019 m. pirmąjį ir ketvirtąjį ketvirčius), dar kartą pažymėjo, kad 2019 m. paskutinį ketvirtį Turkija galėjo tiekti papildomą kiekį pagal neapmuitinamų kvotų režimą (34). Komisija vis dėlto nenustatė, kaip importo iš Turkijos sumažėjimas galėtų sukelti pasiūlos rinkoje trūkumą. Komisija priminė, kad Sąjungos rinka jau įrodė galinti prisitaikyti prie įvairių tiekimo šaltinių, priklausomai nuo reglamentavimo pokyčių, pavyzdžiui, nustatytų prekybos apsaugos priemonių.

(262)

Todėl, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus faktus, Komisija konsorciumo, Turkijos Vyriausybės ir ÇİB argumentus atmetė.

(263)

Dėl prašymo, kad Komisija išplėstų savo išvadas ir atsižvelgtų į pokyčius, vykusius po tiriamojo laikotarpio, konsorciumas savo pateiktoje medžiagoje pažymėjo, kad nuo 2020 m. pabaigos ir per 2021 m. pirmąjį ketvirtį pastebėtas precedento neturintis kainų didėjimas. Konsorciumas pridūrė, kad toks kainų didėjimas kelia grėsmę jo veiklai Sąjungoje ir kad esant tokioms kainoms Sąjungos gamintojai turėjo padidinti savo pelną, taigi, turėjo atsigauti nuo žalos, patirtos tiriamuoju laikotarpiu.

(264)

Po galutinio faktų atskleidimo ÇİB ir Turkijos Vyriausybė kritikavo Komisijos šiuo atžvilgiu padarytą išvadą. Skundo pateikėjas, savo ruožtu, tvirtino, kad Komisija neturėtų vertinti po tiriamojo laikotarpio vykusių pokyčių, nes šiuo atveju aplinkybės nėra išskirtinės ir bet kuriuo atveju jos yra trumpalaikės ir ne struktūrinio pobūdžio.

(265)

Komisija nusprendė, kad vien teiginys, jog kainos galėjo būti padidintos tam tikru metu po tiriamojo laikotarpio, negali paneigti tyrimo išvadų, nustatytų laikinajame ir galutiniame etape. Komisija pažymėjo, kad konsorciumo argumentui pagrįsti trūksta reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kad vien dėl tokio pokyčio išvados dėl tyrimo, pagrįstos tiriamojo laikotarpio duomenimis, yra negaliojančios. Be to, argumentas, kad Sąjungos pramonė turėjo atsigauti nuo patirtos žalos, yra nepagrįstas ir jam pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neatsižvelgiama.

(266)

Dėl pastabų, kurios buvo gautos po galutinio faktų atskleidimo, Komisija pažymi, kad nė viena šalis nepateikė jokių papildomų įrodymų, kaip vien dėl kainų padidėjimo po tiriamojo laikotarpio galutinių antidempingo muitų nustatymas atsižvelgiant į Sąjungos interesų patikrinimą būtų nepagrįstas.

(267)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 183–198 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

7.4. Kiti veiksniai

(268)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad Sąjungos plieno gamintojai nuolat stengiasi Sąjungos rinkoje išsaugoti savo oligopolį ir pašalinti tarptautinę konkurenciją. Turkijos Vyriausybė pažymėjo, kad Sąjungos gamintojai jau 79 % pardavimo vykdo atvirojoje rinkoje ir kad į šią procentinę dalį nebuvo įtraukta pardavimo uždarojoje rinkoje apimtis, kuri buvo didelė. ÇİB taip pat nurodė didelę Sąjungos gamintojų rinkos dalį ir išreiškė nuogąstavimus dėl monopolio.

(269)

Komisija nusprendė, kad argumentas dėl oligopolio yra nepagrįstas, kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 200 konstatuojamojoje dalyje. Po pirminio faktų atskleidimo, nė viena šalis neginčijo, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 75 ir 200 konstatuojamojoje dalyje, yra daugiau kaip 20 žinomų gamintojų, priklausančių 14 skirtingų grupių, kurių tarpusavio konkurencija ir konkurencija su importu iš trečiųjų šalių yra sveika. Kadangi įrodymų apie konkurenciją mažinančią praktiką neturima, šiuo metu jų turima rinkos dalis nėra svarbi, siekiant pagrįsti šiuos oligopolijos, jau nekalbant apie monopolį, argumentus.

(270)

Po galutinio faktų atskleidimo ÇİB pažymėjo, kad atliekant pirmiau nurodytą analizę argumentas dėl Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje užimamos „padidėjusio oligopolio“ padėties nebuvo išsamiai, pakankamai ir skaidriai įvertintas ir kad argumentas dėl tokio padidėjusio oligopolio nėra nepagrįstas. ÇİB nuomone, vertinant argumentą reikėjo atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, į esamas priemones, pasiūlos trūkumą, kokybės ir inovacijų sumažėjimą ir pan. Pasak šios šalies, Bendrasis Teismas reikalauja, kad pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį ypač daug dėmesio būtų skiriama veiksmingai konkurencijai atkurti. Šalis pakartojo, kad Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje užima „padidėjusio oligopolio“ padėtį, tačiau jokių naujų įrodymų nepateikė.

(271)

Komisija nurodo neseniai parengtą tarnybų darbinį dokumentą (35), kuriame ji pažymėjo, kad „pastaruoju konsolidavimo etapu susijungimų kontrolės vykdymo užtikrinimo priemonės padėjo išsaugoti gyvybingą konkurenciją Europos plieno rinkose ir tai buvo naudinga daugeliui galutinės grandies pramonės sektorių, kurie naudoja plieną ir yra priklausomi nuo įperkamų medžiagų, kad galėtų konkuruoti pasauliniu mastu ir įdarbinti milijonus europiečių. Uždraudžiant konkurenciją mažinančius susijungimus (pvz. „Tata Steel“/„ThyssenKrupp“) arba patvirtinant susijungimus su tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kad bus atsisakyta struktūrinių investicijų (pvz., „ArcelorMittal“/„Ilva“), susijungimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis buvo užtikrinta, kad Europos plieno naudotojams pasirinkimo galimybės nesumažėtų, kainos nepadidėtų ir inovacijų nebūtų mažiau“. Kaip paaiškinta 7.3 skirsnyje, Komisija nustatė, kad ÇİB argumentai, įskaitant argumentus dėl plokščių karštojo valcavimo produktų pasiūlos trūkumo, yra nepagrįsti. Todėl Komisija patvirtino pirminiu etapu padarytas išvadas.

(272)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 199–200 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

7.5. Išvada dėl Sąjungos interesų

(273)

Po pirminio faktų atskleidimo Turkijos Vyriausybė nurodė, kad, jos nuomone, antidempingo muitai yra nereikalingi ir žalingi Sąjungos rinkai ir kad jie padarytų neigiamą poveikį Sąjungos interesams apskritai. Po galutinio faktų atskleidimo ÇİB pažymėjo, kad Komisijai nepavyko skaidriai suderinti įvairių interesų ir pagrįsti savo išvadų. Atsižvelgdama į tyrimo išvadas, t. y. dempingo buvimą, dėl jo Sąjungos pramonei padarytą materialinę žalą ir įvairių interesų suderinimą, Komisija nustatė, kad šie teiginiai yra nepagrįsti.

(274)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir tuo, kad jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 201 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

8. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

8.1. Galutinės priemonės

(275)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos. Dėl šio reglamento 6 skirsnyje ir ypač 6.3. poskirsnyje nurodytų priežasčių antidempingo muitai turėtų būti nustatomi pagal mažesnio muito taisyklę.

(276)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bus nustatytos tokios muito normos:

Šalis

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas

Turkija

„Çolakoğlu Metalurji A.Ş.“

7,3 %

„Erdemir“ grupė:

—	„Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S.“

—	„İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.“

5,0 %

„Habaş Sinai ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.“

4,7 %

„Ağir Haddecilik A.Ş.“

5,7 %

„Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.“

5,7 %

Visos kitos bendrovės

7,3 %

(277)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(278)

Pasikeitus pavadinimui, bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (36). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pasikeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(279)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(280)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(281)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja kurios nors bendrovės, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(282)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

8.2. Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(283)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas.

(284)

Kadangi galutinio muito normos yra mažesnės už laikinojo muito normas, galutinę antidempingo muito normą viršijančios garantijomis užtikrintos sumos turėtų būti nerenkamos.

8.3. Taikymas atgaline data

(285)

Kaip minėta 1.2 skirsnyje, gavusi skundo pateikėjo prašymą, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(286)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima galutinius muitus surinkti atgaline data.

(287)

Iš Komisijos analizės matyti, kad, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas toliau reikšmingai nedidėjo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4d dalyje. Atlikdama šią analizę Komisija palygino mėnesinę vidutinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su mėnesine vidutine importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki paskutinio viso mėnesio prieš laikinųjų priemonių nustatymą. Be to, lyginant mėnesinę vidutinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su mėnesine vidutine importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki mėnesio, kurį buvo nustatytos laikinosios priemonės, imtinai, tolesnio reikšmingo padidėjimo nenustatyta:

	Tiriamasis laikotarpis		2020 m. birželio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn.		2020 m. birželio mėn. – 2021 m. sausio mėn.
	Tonos	Tonos per mėnesį	Tonos	Tonos per mėnesį	Tonos	Tonos per mėnesį
Plokščių karštojo valcavimo produktų importas iš Turkijos	2 767 658	230 638	1 031 186	147 312	1 194 329	149 291
Šaltinis: Eurostatas (ES 27).

(288)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad galutinių muitų surinkimas atgaline data už laikotarpį, per kurį buvo registruojamas importas, šiuo atveju yra nepagrįstas.

9. ĮSIPAREIGOJIMO PASIŪLYMAS

(289)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį pateikė įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą.

(290)

Komisija įvertino šį pasiūlymą ir padarė išvadą, kad priimti tokį įsipareigojimą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį būtų neįmanoma. Taip yra daugiausia dėl to, kad pasiūlymas pateiktas dėl keleto produktų rūšių, kurių atskirti neįmanoma, dėl to, kad kai kurių rūšių produktų, priskiriamų tam pačiam KN/TARIC kodui, minimali importo kaina skiriasi, dėl to, kad daugumos produktų rūšių atveju siūlomų minimalių importo kainų nepakaktų žalingam dempingo poveikiui pašalinti, ir dėl siūlomo indeksavimo netinkamumo siekiant atsižvelgti į žaliavų kainų svyravimus.

(291)

Savo pastabose dėl eksportuojančio gamintojo pateikto įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymo skundo pateikėjas išdėstė argumentus, kodėl pasiūlymas turi būti atmestas, o jie patvirtino ir pačios Komisijos atliktą analizę.

(292)

Komisija nusiuntė eksportuojančiam gamintojui raštą, kuriame išdėstė įsipareigojimo pasiūlymo atmetimo motyvus, ir suteikė bendrovei galimybę teikti pastabas.

(293)

Komisija negavo jokių pastabų iš eksportuojančio gamintojo dėl išvados, kad siūlomas įsipareigojimas būtų netinkamas ir neįmanomas.

(294)

Todėl dėl 290–293 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymas buvo atmestas.

10. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(295)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (37) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(296)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvyniotiems arba nesuvyniotiems į ritinius (įskaitant supjaustytus nustatyto ilgio atkarpomis ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdorotiems, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, kurių KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 00, 7208 54 00, ex 7211 13 00 (TARIC kodas 7211130019), ex 7211 14 00 (TARIC kodas 7211140095), ex 7211 19 00 (TARIC kodas 7211190095), ex 7225 19 10 (TARIC kodas 7225191090), 7225 30 90, ex 7225 40 60 (TARIC kodas 7225406090), 7225 40 90, ex 7226 19 10 (TARIC kodas 7226191095), ex 7226 91 91 (TARIC kodas 7226919119) ir 7226 91 99, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

Neįtraukiami šie produktai:

i)	produktai iš nerūdijančiojo plieno ir orientuoto grūdėtumo silicinio elektrotechninio plieno;

ii)	produktai iš įrankinio plieno ir greitapjovio plieno;

iii)	produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis didesnis kaip 10 mm ir kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, ir

iv)	produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, ir kurių plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm;

v)	produktai, kurių a) plotis ne didesnis kaip 350 mm ir b) kurių storis ne mažesnis kaip 50 mm, nepriklausomai nuo produkto ilgio.

2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Šalis

Bendrovė

Galutinio antidempingo muito norma

Papildomas TARIC kodas

Turkija

„Çolakoğlu Metalurji A.Ş.“

7,3 %

C602

„Erdemir“ grupė:

—	„Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalari T.A.S.“

—	„İskenderun Demir ve Çelik A.Ş.“

5,0 %

C603

„Habaş Sinai ve Tibbi Gazlar İstihsal Endüstrisi A.Ş.“

4,7 %

C604

„Ağir Haddecilik A.Ş.“

5,7 %

C605

„Borçelik Çelik Sanayii Ticaret A.Ş.“

5,7 %

C606

Visos kitos bendrovės

7,3 %

C999

3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos laikinuoju antidempingo muitu pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/9 užtikrintos sumos. Sumos, viršijančios galutines antidempingo muito normas, nerenkamos

3 straipsnis

Registruotam importui galutinis antidempingo muitas atgaline tvarka netaikomas. Duomenys, surinkti pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1686 1 straipsnį, nebesaugomi.

4 straipsnis

1 straipsnio 2 dalį galima iš dalies pakeisti įtraukiant naujus Turkijos eksportuojančius gamintojus ir nustatant jiems tinkamą vidutinę svertinę antidempingo muito normą, taikomą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms. Naujas eksportuojantis gamintojas pateikia įrodymų, kad:

a)	neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų Turkijos kilmės prekių tiriamuoju laikotarpiu (2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.);

b)	nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės, ir

c)	pasibaigus tiriamajam laikotarpiui jis faktiškai eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2) OL C 166, 2020 5 14, p. 9.

(3) OL C 197, 2020 6 12, p. 4.

(4) 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1686, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus tam tikrus Turkijos kilmės plokščius karštojo valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 379, 2020 11 13, p. 47).

(5) 2021 m. sausio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/9, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 3, 2021 1 7, p. 4).

(6) t21.000389.

(7) OL L 227, 1996 9 7, p. 3.

(8) 2015 m. birželio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimas PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas (PT Musim Mas) prieš Europos Sąjungos Tarybą, T-26/12, 50 punktas.

(9) 2016 m. spalio 26 d. Teismo sprendimas PT Perindustrian dan Perdagangan Musim Semi Mas (PT Musim Mas) prieš Europos Sąjungos Tarybą, C-468/15P.

(10) Šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 16 d. PPO kolegijos ataskaitos European Union – Anti-Dumping Measures on Imports of Certain Fatty Alcohols from Indonesia (Europos Sąjunga – antidempingo priemonės iš Indonezijos importuojamam tam tikrų rūšių riebalų alkoholiui) (WT/DS442/R) 7.129 punktą.

(11) 1961 m. sausio 6 d. Pajamų mokesčio įstatymo Nr. 193, su pakeitimais, padarytais 1995 m. birželio mėn. įstatymu Nr. 4108, 40 straipsnis.

(12) ETT, Sprendimas Gimelec prieš Komisiją, C–315/90, EU:C:1991:447, 21–29 punktai, PPO apeliacinės tarybos 2001 m. liepos 24 d. ataskaitos „ United States - Anti-Dumping Measures on Certain Hot-Rolled Steel Products from Japan [liet. Jungtinės Amerikos Valstijos – antidempingo priemonės tam tikriems Japonijos kilmės karštojo valcavimo plieniniams produktams], WT/DS184/AB/R “ 181–215 punktai.

(13) Nekonfidencialios bylos dokumento Nr. t21.000916 (Turkijos Vyriausybės pateikta informacija) p. 14 paskutinė pastraipa.

(14) 2017 m. balandžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 92, 2017 4 6, p. 68), 2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 146, 2017 6 9, p. 17).

(15) 2017 m. spalio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1795, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 258, 2017 10 6, p. 24).

(16) Žr., be kita ko, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1795, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, 3, 7 lenteles ir 339 konstatuojamąją dalį.

(17) Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1795 (žr. šio reglamento 10 išnašą). Nuo 2016 m. spalio mėn. Sąjungos gamintojai galėjo naudotis apsauga pagal 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1778, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 272, 2016 10 7, p. 33).

(18) Žr., inter alia, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1795 (žr. šio reglamento 10 išnašą) 292 konstatuojamąją dalį.

(19) Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1778.

(20) Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649.

(21) T21.000916, p 14, paskutinė pastraipa.

(22) 2020 m. gegužės 12 d. „Eurofer“ ataskaita „Economic Report, Economic and Steel Market Outlook 2020–2021“ (liet. „Ekonominė ataskaita. Ekonomikos ir plieno rinkos 2020–2021 m. prognozės“ – antrojo ketvirčio ataskaita, apimanti duomenis iki 2019 m.); paskelbta svetainėje https://www.eurofer.eu/assets/Uploads/REPORT-Economic-and-Steel-Market-Outlook-Quarter-2-2020.pdf, ir 2019 m. spalio 14 d. Pasaulio plieno asociacijos ataskaita „Worldsteel Short Range Outlook October 2019“ (liet. „Pasaulio plieno sektoriaus 2019 m. spalio mėn. trumpalaikė prognozė“; paskelbta svetainėje https://www.worldsteel.org/media-centre/press-releases/2019/worldsteel-short-range-outlook-2019.html).

(23) 2000 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimas Nr. 284/2000/EAPB, kuriuo importuojamiems tam tikriems Indijos ir Taivano kilmės plokštiems valcavimo produktams iš geležies ar nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, suvyniotiems į ritinius, po karštojo valcavimo toliau neapdorotiems, nustatomas galutinis kompensacinis muitas, priimami tam tikrų eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai ir baigiamas tyrimas dėl Pietų Afrikos kilmės importo (OL L 31, 2000 2 5, p. 44).

(24) t21.000701, 2 priedas.

(25) t21.000701, 1 ir 3 priedai.

(26) t21.000721.

(27) t21.000931.

(28) 2018 m. liepos mėn. Komisija nustatė laikinąją apsaugos priemonę, kuri 2019 m. vasario mėn. tapo galutine ir galiojo visą tiriamąjį laikotarpį. Pagal šią priemonę plokšti karštojo valcavimo produktai iš esmės pagal apibrėžtąją sritį atitinka 1 kategorijos produktus. Todėl, remiantis šiuo tyrimu, tolesnis tarifinės kvotos naudojimas pagal apsaugos priemonę yra tikslingas.

(29) 2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/894, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės, 45–50 konstatuojamosios dalys (OL L 206, 2020 6 30, p. 27).

(30) Reglamento, kuriuo nustatomos laikinosios antidempingo priemonės, 6 lentelė.

(31) Reglamento, kuriuo nustatomos laikinosios antidempingo priemonės, 188 ir 189 konstatuojamosios dalys.

(32) 2019 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1590, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės, 21–23 konstatuojamosios dalys (OL L 248, 2019 9 27, p. 28).

(33) Šis teiginys galioja abiem laikotarpiams, t. y. kai Turkijai buvo taikoma bendra tarifinė kvota (2019 m. vasario 2 d. – rugsėjo 30 d.), ir kai Turkijai pagal bendrą tarifinę kvotą buvo nustatyta 30 % viršutinė riba (nuo 2019 m. spalio 1 d.).

(34) 2019 m. paskutinį ketvirtį Turkija išnaudojo 73 % visos tarifinės kvotos, pagal kurią turėjo teisę tiekti produktus be muito, tad tą ketvirtį neišnaudojo galimybės tiekti 170 000 tonų.

(35) 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Towards Competitive and Clean European Steel“ (liet. Konkurencingo ir švaraus Europos plieno kūrimas“), SWD(2021) 353 final, p. 4–5.

(36) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, 170 Rue de la Loi, 1040 Brussels, Belgium.

(37) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/79

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/1101

2021 m. gegužės 20 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi septyniasdešimt ketvirtojoje Pasaulio sveikatos asamblėjos sesijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 168 straipsnio 5 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad Sąjunga turi siekti plėtoti santykius ir kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis, regioninėmis arba pasaulinėmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi 21 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų principų. Toje antroje pastraipoje taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi skatinti bendrų problemų daugiašalius sprendimus, ypač priimamus Jungtinių Tautų struktūroje;

(2)	pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnio 3 dalį, Sąjunga ir valstybės narės turi skatinti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis;

(3)	Pasaulio sveikatos organizacijos įstatai (toliau – Susitarimas) įsigaliojo 1948 m. balandžio 7 d.;

(4)	pagal Susitarimo 60 straipsnį Pasaulio sveikatos asamblėja gali priimti sprendimus dalyvaujančių ir balsuojančių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narių balsų dauguma;

(5)	savo 2021 m. gegužės 24 d. prasidėsiančioje septyniasdešimt ketvirtojoje sesijoje Pasaulio sveikatos asamblėja turi priimti sprendimą dėl tarpvyriausybinio susitikimo surengimo, kad būtų parengtas PSO parengties pandemijoms ir reagavimo į jas pagrindų konvencijos projektas ir dėl jo būtų deramasi;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pasaulio sveikatos asamblėjoje, nes Pasaulio sveikatos asamblėjos sprendimu bus nustatyta galimybė Sąjungai kartu su jos valstybėmis narėmis dalyvauti rengiant PSO parengties pandemijoms ir reagavimo į jas pagrindų konvenciją bei derantis dėl jos ir, kaip ekonominės integracijos regioninei organizacijai, potencialiai tapti tos konvencijos šalimi;

(7)

Sąjungos dalyvavimas rengiant PSO parengties pandemijoms ir reagavimo į jas pagrindų konvenciją bei derantis dėl jos, taip pat galimas Sąjungos prisijungimas (greta Sąjungos valstybių narių) prie konvencijos padės stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą reaguojant į pandemijas pagal Jungtinių Tautų sistemą;

(8)	vadovaujantis SESV 168 straipsnio 7 dalimi, viso derybų proceso metu turėtų būti pripažįstama valstybių narių atsakomybė už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą;

(9)	Sąjungos poziciją turi pareikšti Sąjungos valstybės narės, kurios yra Pasaulio sveikatos asamblėjos narės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi septyniasdešimt ketvirtojoje Pasaulio sveikatos asamblėjos sesijoje, yra tokia:

Europos Sąjunga pritaria tam, kad būtų nustatytas naujai parengties pandemijoms ir reagavimo į jas pagrindų konvencijai skirtas Pasaulio sveikatos organizacijos procesas, ir Sąjungai jos kompetencijai priklausančiais klausimais turi būti leista dalyvauti šiame procese kaip tokios sutarties susitariančiajai šaliai.

Pasaulio sveikatos asamblėjos sprendimu, kuriuo nustatomi derybų procedūriniai aspektai, Sąjungai turi būti sudarytos sąlygos jos kompetencijai priklausančiais klausimais dalyvauti derybų procese, atsižvelgiant į galimą Sąjungos, kaip ekonominės integracijos regioninės organizacijos, prisijungimą prie konvencijos.

Toks dalyvavimas turėtų būti pasiektas į sprendimo tekstą įtraukiant konkrečias nuorodas, paaiškinančias, kad bet kurio konvencijos projektui rengti ir dėl jo derėtis įsteigto tarpvyriausybinio organo posėdžiuose gali dalyvauti ekonominės integracijos regioninės organizacijos.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytą poziciją, veikdamos kartu Sąjungos vardu, pareiškia valstybės narės, kurios yra Pasaulio sveikatos organizacijos narės.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2021 m. gegužės 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. SANTOS SILVA

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/81

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2021/1102

2021 m. birželio 28 d.

kuriuo prašoma Komisijos pateikti tyrimą apie Sąjungos padėtį ir galimybes, susijusias su bestuburių kaip biologinės kontrolės priemonių introdukcija, vertinimu, gamyba, tiekimu rinkai ir naudojimu Sąjungos teritorijoje, ir pasiūlymą, jei tikslinga atsižvelgiant į tyrimo rezultatus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 241 straipsnį,

kadangi:

(1)	biologinės kontrolės priemonės yra natūralūs priešai, antagonistai arba konkurentai ar kiti organizmai, naudojami augalų kenkėjams, be kita ko, karantininiams kenkėjams, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti, kontroliuojant jų pernešėjus, piktžoles ir invazinius svetimus augalus;

(2)	šis sprendimas apima tik bestuburius kaip biologinės kontrolės priemones, pavyzdžiui, vabzdžius, įskaitant sterilizuotus vyriškos lyties vabzdžius, erkes ir nematodų rūšis (BKP);

(3)	BKP išleidimui, vertinimui ir judėjimui valstybės narės taiko labai įvairius požiūrius ir taisyklių rūšis. Tačiau BKP nepaiso sienų ir gali pasklisti už teritorijų, kuriose jos buvo specialiai paleistos siekiant kontroliuoti augalų kenkėjus, piktžoles ir invazinius svetimus augalus.

(4)

BKP, kurios dažnai naudojamos auginant šiltnamiuose, yra vis svarbesnės tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės srityse, visų pirma įgyvendinant integruotąją kenkėjų kontrolę ir užsiimant ekologiniu ūkininkavimu. Tvarios ūkininkavimo sistemos labai svarbios Sąjungai pereinant prie tvarių maisto sistemų, kaip nustatyta Komisijos komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ bei Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“, ir kurios remiamos pagal būsimą bendrą žemės ūkio politiką. BKP naudojimas šiame kontekste padeda mažinti priklausomybę nuo cheminių augalų apsaugos produktų;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2031 (1) siekiama apsaugoti Sąjungą nuo naujų kenkėjų introdukcijos ir kartu veiksmingiau kovoti su esamais kenkėjais. Tame reglamente pateiktoje augalų sveikatos politikoje daugiausia dėmesio skiriama visų pirma naujų augalų kenkėjų patikrai visame pasaulyje, tokių augalų kenkėjų patekimo į Sąjungos teritoriją prevencijai ir, jei jie patenka, ankstyvam jų aptikimui ir išnaikinimui;

(6)

augalų kenkėjų patekimas, įsitvirtinimas ir plitimas gali kelti pavojų žemės ūkio, miškų, natūralios gamtinės aplinkos, biologinės įvairovės ir ekosistemų tvarumui. Pasaulinė prekyba, žmonių judėjimas, klimato kaita ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai didina kenkėjų paplitimą ir fitosanitarinę riziką. Be to, naujos egzotinės kenkėjų rūšys kelia grėsmę esamoms Sąjungos žemės ūkio ir miškininkystės gamybos sistemoms, taip pat vietinei florai ir faunai. Natūralaus priešo iš regiono, iš kurio kilęs kenkėjas, introdukcija gali padėti sukurti tinkamą kontrolės strategiją, tačiau tai gali kelti pavojų vietinei florai ir faunai. Todėl prieš bet kokių BKP introdukciją reikia atlikti mokslinį galimo poveikio augalų sveikatai ir biologinei įvairovei vertinimą, įskaitant galimo nepageidaujamo poveikio netikslinėms rūšims, ekosistemoms ir biologinei įvairovei apskritai vertinimą, taikant standartinę metodiką;

(7)	pripažįstama, kad BKP naudojamos vis dažniau, nes ūkininkai, žaliųjų plotų valdytojai ir sodininkai, kurie siekia sumažinti savo priklausomybę nuo cheminių augalų apsaugos produktų, užtikrina didesnę paklausą;

(8)

tarptautinės organizacijos, visų pirma Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija remdamasi Tarptautine augalų apsaugos konvencija (IPPC) ir Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija (EPPO), parengė tarptautinius fitosanitarinių priemonių standartus bei gaires dėl saugaus BKP naudojimo ir atlieka svarbų vaidmenį rengiant rizikos analizės ir mokslinių tyrimų standartus;

(9)	BKP gamintojai, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), siūlo novatoriškus ir konkrečius augalų apsaugos sprendimus. BKP kokybės kontrolė yra esminis reikalavimas siekiant užtikrinti jų saugą ir veiksmingumą;

(10)	nuoseklesnis valstybių narių požiūris galėtų palengvinti saugių BKP vystymą ir patekimą į rinką. Tai padėtų sukurti galimybių žemės ūkio ir miškininkystės gamybos sistemoms ir augalų kenkėjų kontrolės galimybių, kartu užtikrinant sveikatos ir aplinkos apsaugą;

(11)

Taryba mano, kad, vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros (2), visų pirma jo 10 dalimi dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 ir 241 straipsnių taikymo, būtina atlikti Sąjungos padėties ir galimų pasirinkimų, susijusių su BKP įvedimu, vertinimu, gamyba, tiekimu rinkai ir naudojimu Sąjungos teritorijoje, tyrimą, kad būtų užtikrintas jų pakankamas kiekis ir prieinamumas naudotojams, kartu užtikrinant žmonių, gyvūnų, augalų, aplinkos ir apsirūpinimo maistu saugumą;

(12)

tokios galimi pasirinkimai gali apimti vertinimą, kokių esama galimybių suderinti kriterijus, procedūras ir sprendimų priėmimą Sąjungoje; Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir žinių sklaidos programų ir glaudesnio bendradarbiavimo su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis galimybių siekiant paspartinti BKP patekimą į rinką ir padidinti jų prieinamumą vertinimą; ir galimybių remti investicijas, inovacijas ir saugų BKP naudojimą augalų kenkėjų kontrolės srityje – tai pirmas žingsnis siekiant suderinti platesnės biologinės kontrolės sąvokos apibrėžtį vertinimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taryba prašo Komisijos ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. pateikti padėties, susijusios su bestuburių kaip biologinės kontrolės priemonių (BKP) introdukcija, gamyba, vertinimu, tiekimu rinkai ir naudojimu Sąjungos teritorijoje, tyrimą. Taip pat turėtų būti įvertintos galimybes suderinti procedūras visoje Sąjungos teritorijoje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos propaguoti BKP taikymą ir patekimą į rinką, remti investicijas ir inovacijas, ir prisidėti prie saugaus BKP naudojimo, be kita ko, tais atvejais, kai jų reikia augalų sveikatos institucijų nustatytai karantininių kenkėjų kontrolei.

2 straipsnis

Taryba prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, jei tikslinga atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, arba, priešingu atveju, informuoti Tarybą apie visas galimas priemones siekiant vykdyti tolesnę su tyrimu susijusią veiklą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Liuksemburge 2021 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. do C. ANTUNES

(1) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4).

(2) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/84

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1103

2021 m. liepos 5 d.

dėl Brazilijos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, sudarytiems Brazilijos centrinio banko reguliuojamų Brazilijos įstaigų, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje nustatytas mechanizmas, pagal kurį Komisija įgaliojama priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kuriais pareiškiama, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kad būtų laikoma, jog sandorį, kuriam taikomas tas reglamentas, sudarančios sandorio šalys, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, įvykdė tuos reikalavimus laikydamosi tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje nustatytų reikalavimų. Pareiškimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo sumažinti sisteminę riziką ir padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą užtikrinant, kad su trečiosiomis valstybėmis sutarti ir tame reglamente nustatyti principai būtų nuosekliai taikomi tarptautiniu mastu;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012, kurį papildo Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 (2) ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251 (3), 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti Sąjungos teisiniai reikalavimai dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir tvarkos, pagal kurią portfeliai suderinami dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis (toliau – PSŠ) neatlieka. Be to, tose nuostatose įtvirtintos toms sutartims taikomos vertinimo ir ginčų sprendimo prievolės (operacinės rizikos mažinimo būdai), taip pat sandorio šalių keitimosi įkaitu (garantinėmis įmokomis) prievolės;

(3)

kad operacinės rizikos mažinimo būdus ir garantinių įmokų reikalavimus reglamentuojančią trečiosios valstybės teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos tvarkai, esminis taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos rezultatas turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimams pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį ir užtikrinti profesinės paslapties apsaugą, lygiavertę nustatytajai to reglamento 83 straipsnyje. Be to, lygiavertė teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka toje trečiojoje valstybėje privalo būti veiksmingai taikoma laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų. Todėl atliekant lygiavertiškumo vertinimą tikrinama, ar trečiosios valstybės teisine, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka užtikrinama, kad dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka ir kurių bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, Sąjungos finansų rinkoms nekiltų didesnė rizika ir dėl to jos Sąjungoje nekeltų nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(4)

šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja Brazilijoje taikomų teisinių, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo reikalavimų analize, bet ir tų reikalavimų rezultato bei jų tinkamumo siekiant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, keliamą riziką sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui, vertinimu;

(5)

Brazilijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikoma teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra nustatyta įstatymuose bei Brazilijos centrinio banko (port. Banco Central do Brasil) (toliau – BCB), Brazilijos vertybinių popierių ir biržų komisijos (port. Comissão de Valores Mobiliários) (toliau – CVM) ir Nacionalinės pinigų reikalų valdybos (port. Conselho Monetário Nacional) (toliau – CMN) parengtuose aplinkraščiuose, rezoliucijose ir nurodymuose. Visų pirma, Įstatymu Nr. 6.385/76 reguliuojama Brazilijos vertybinių popierių rinka; CVM nurodymu Nr. 461/07 reglamentuojamos reguliuojamos vertybinių popierių rinkos, kurias sudaro organizuotos vertybinių popierių biržos, organizuota nebiržinė rinka ir neorganizuota nebiržinė rinka; BCB aplinkraštyje Nr. 3.082/02 nustatyti išvestinių finansinių priemonių, priklausančių finansų įstaigoms ir kitoms BCB prižiūrimoms įstaigoms, apskaitos tvarkai taikomi kriterijai; CMN rezoliucijoje Nr. 3.505/07 reguliuojamos Brazilijos finansų įstaigų ir kitų BCB prižiūrimų įstaigų Brazilijoje sudarytos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys; CMN rezoliucijoje Nr. 4.277/13 nustatyti išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias sudarė finansų įstaigos ir kitos BCB prižiūrimos įstaigos, taikomi vertinimo rinkos kainomis ir vertinimo pagal modelį reikalavimai; CVM instrukcijoje Nr. 438/06 nustatyti tam tikrų rūšių savitarpio fondams taikomi vertinimo rinkos kainomis reikalavimai; Rezoliucijoje Nr. 4.662/18 apibrėžti dvišalės garantinės įmokos reikalavimai; BCB rezoliucija Nr. 3.263/05 skirta portfelio suspaudimui; CMN rezoliucija Nr. 4.373/14 nustatyti investuotojams nerezidentams, kurie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis sudaro Brazilijoje, taikomi reikalavimai, o įstatymais Nr. 4.595/64, 6.385/76, 10.214/01 ir 12.810/13 reglamentuojama profesinė paslaptis, priežiūra ir vykdymo užtikrinimas;

(6)

BCB rezoliucijoje Nr. 3.263/05 nenustatyta jokių prievolių atlikti portfelio suspaudimą ir nepateikta jokių rekomendacijų tai daryti. Tačiau pagal ją finansų įstaigos ir kitos BCB prižiūrimos įstaigos gali sudaryti susitarimą, pagal kurį tai būtų leidžiama. Konkrečių teisės aktų, susijusių su ginčų sprendimo procesais, nėra. Ginčų sprendimo taisykles nustato sandorių duomenų saugyklos. Todėl Brazilijos tvarka negali būti laikoma lygiaverte Sąjungos reikalavimams, susijusiems su portfelio suspaudimu ir ginčų sprendimu;

(7)

apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius bet kuris tokį sandorį sudarantis Brazilijos subjektas turi pranešti Brazilijoje įsteigtai ir reguliuojamai sandorių duomenų saugyklai. Pagal Įstatymą Nr. 6.385/76 sandoris galioja tik tuo atveju, jei apie jį pranešama sandorių duomenų saugyklai. Pagal CMN rezoliuciją Nr. 4.373/14 investuotojai nerezidentai, kurie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius sudaro Brazilijoje, turi būti registruoti CVM ir gauti teisiškai privalomus savo sandorių patvirtinimus. Kadangi apie sandorį turi pranešti abi šalys, nėra jokių kitų teisinių reikalavimų, išskyrus sandorių duomenų saugyklos taisykles dėl sandorių patvirtinimo, dvišalių portfelių suderinimo ar ginčų sprendimo. Patvirtinimas vyksta tuo pačiu metu, kai gaunamas pranešimas. Pranešama turi būti kuo greičiau ir paprastai tą pačią dieną, kai sudaromas sandoris. Analogiškai, kadangi apie sandorius praneša abi šalys, o sandorių duomenų saugyklos tuo pačiu metu juos patvirtina, nėra reikalavimo atlikti portfelių suderinimą, nes dėl tokios eigos tarp sandorio šalių portfelių negali būti jokio neatitikimo. Todėl Brazilijos taikoma tvarka dėl patvirtinimo laiku ir portfelių suderinimo turėtų būti laikoma lygiaverte atitinkamiems Sąjungos reikalavimams;

(8)

pagal CMN rezoliuciją Nr. 3.505/07 ir CMN rezoliuciją Nr. 4.277/13 reikalaujama, kad BCB reguliuojami bankai tarpininkai, užsienio bankų vietos filialai, užsienio bankų vietinės patronuojamosios įmonės, taip pat fondai ir turto valdytojai kasdien atliktų vertinimą rinkos kainomis arba vertinimą pagal modelį. Ši prievolė netaikoma kooperatyvams, draudikams, perdraudikams, pensijų fondams ir kitoms sandorio šalims, kurios yra ne finansų bendrovės, kurie kasdienį vertinimą privalo atlikti tik tada, kai jie priklauso finansiniam konglomeratui, kuris apima ir universalųjį, komercinį, investicinį, valiutos keitimo ar taupomąjį banką. Taigi, Brazilijos taikoma tvarka gali būti laikoma lygiaverte atitinkamiems Sąjungos reikalavimams, jei šis sprendimas taikomas tik sandoriams, sudarytiems tarp BCB reguliuojamų sandorio šalių;

(9)

atsižvelgiant į prievolę pranešti apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius Brazilijoje reguliuojamoms sandorių duomenų saugykloms ir teisines tokios prievolės pasekmes, Brazilijos atveju galima apsvarstyti dviejų pakopų metodą ir padaryti išvadą, kad, kalbant apie patvirtinimą laiku ir portfelių suderinimą, Brazilijoje taikomų reikalavimų rezultatas gali būti laikomas lygiaverčiu Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 nustatytų reikalavimų rezultatui. Be to, Brazilijoje kasdieniam vertinimui taikomos taisyklės yra lygiavertės Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 nustatytoms taisyklėms, kai sandoriai sudaromi su bankais tarpininkais, užsienio bankų vietos filialais, užsienio bankų vietinėmis patronuojamosiomis įmonėmis, fondais ir turto valdytojais, taip pat kooperatyvais, draudikais ir perdraudikais, pensijų fondais ir kitomis sandorio šalims, kurios yra ne finansų bendrovės, kurie priklauso finansiniam konglomeratui, kuris apima ir universalųjį, komercinį, investicinį, valiutos keitimo ar taupomąjį banką. Atsižvelgiant į tai, kad daugumą tarpvalstybinių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių sudaro BCB reguliuojamos sandorio šalys, šis sprendimas turėtų būti taikomas tik sandoriams tarp BCB reguliuojamų sandorio šalių ir Sąjungoje įsisteigusių sandorio šalių, kurioms taikomas atitinkamas reikalavimas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 149/2013;

(10)	kalbant apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, garantines įmokas, teisiškai privalomus Brazilijos reikalavimus sudaro CMN rezoliucija Nr. 4.662/18 ir BCB aplinkraštis Nr. 3.902/18 (toliau – Brazilijos garantinių įmokų taisyklės);

(11)

kaip nustatyta Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse, į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys yra visos finansų įstaigos arba kitos įstaigos, kurias reguliuoja BCB ir kurių veiklos grupės į taikymo sritį patenkančių sandorių agreguota vidutinė tariamoji suma viršija 25 mlrd. BRL. Į taikymo sritį patenkantys sandoriai apima ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, lygiaverčius Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems sandoriams, išskyrus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, bet įskaitant aukso išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurie laikomi į taikymo sritį patenkančiais sandoriais, kuriems taikomos Sąjungos garantinių įmokų taisyklės, bet netaikomos Brazilijos garantinių įmokų taisyklės, ir akcijų pasirinkimo sandorius, kuriems taikomos Brazilijos garantinių įmokų taisyklės, tačiau kuriems taikoma laikina išimtis pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/2251. Be to, panašiai kaip ir pagal Sąjungoje taikomą sistemą, grupės vidaus sandoriai, išankstiniai valiutos keitimo sandoriai ir valiutų apsikeitimo sandoriai, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, taip pat priemonių, kurių apibrėžtis panaši į Sąjungoje taikomą padengtųjų obligacijų apibrėžtį, sandoriai neįtraukiami į sandorių, patenkančių į taikymo sritį, rinkinį. Tačiau jie turėtų būti įskaičiuojami apskaičiuojant veiklos grupės agreguotą vidutinę tariamąją sumą. Todėl šis sprendimas neturėtų būti taikomas biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, išskyrus aukso išvestinių finansinių priemonių sandorius;

(12)

į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys privalo pateikti ir rinkti kintamąją garantinę įmoką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys, kurių veiklos grupės į taikymo sritį patenkančių sandorių agreguota vidutinė tariamoji suma viršija 2,250 mlrd. BRL, privalo pateikti ir rinkti pradinę garantinę įmoką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., o tos ribos neviršijančios į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys privalo pateikti ir rinkti pradinę garantinę įmoką nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Todėl šis sprendimas taikomas tik sandoriams tarp sandorio šalių, kurioms taikoma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalis, ir į taikymo sritį patenkančių sandorio šalių, kurioms pagal Brazilijos garantinių įmokų taisykles taikomas reikalavimas pateikti kintamąją ir pradinę garantinę įmoką ir ją rinkti;

(13)

Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse leidžiama 1,5 mln. BRL bendra pradinės ir kintamosios garantinių įmokų mažiausia pervedama suma, o Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 25 straipsnyje nustatyta riba – 500 000 EUR. Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse taip pat leidžiama pradinę garantinę įmoką sumažinti ne daugiau kaip 150 mln. BRL suma. Į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys, kurių bendra pradinės garantinės įmokos suma yra mažesnė už tą ribą, neprivalo keistis pradine garantine įmoka. Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 29 straipsnyje numatyta panaši lengvata – yra nustatyta 50 mln. EUR riba. Atsižvelgiant į tai, kad tų valiutų vertės skirtumas yra nedidelis, tos sumos turėtų būti laikomos lygiavertėmis;

(14)

panašiai, kaip ir taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 IV priede nustatytą standartizuotą pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo metodą, pagal Brazilijos garantinių įmokų taisykles leidžiama naudoti standartizuotą modelį, lygiavertį nurodytajam minėtame priede. Tačiau pagal Brazilijos garantinių įmokų taisykles apskaičiuojant pradinę garantinę įmoką neleidžiama naudoti vidaus ar trečiųjų šalių modelių. Nors Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse nustatyti reikalavimai pradinei garantinei įmokai apskaičiuoti dėl to yra griežtesni nei Reglamente (ES) Nr. 648/2012 ir Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatyti reikalavimai, šiame sprendime jie vis dėlto turėtų būti laikomi lygiaverčiais;

(15)

Brazilijos garantinių įmokų taisyklių reikalavimai dėl tinkamo įkaito, jo vertinimo ir dėl to, kaip tas įkaitas laikomas ir atskiriamas, yra lygiaverčiai Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytiems reikalavimams. Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse pateikiamas lygiavertis tinkamų įkaitų sąrašas, tačiau nereikalaujama, kad sandorio šalys pagrįstai diversifikuotų surinktą įkaitą, be kita ko, apribodamos vertybinius popierius, kurių likvidumas nedidelis, kad būtų išvengta įkaito koncentracijos, panašiai, kaip reikalaujama Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 8 straipsnyje. Tačiau, kadangi šie 8 straipsnyje nustatyti koncentracijos reikalavimai taikomi Sąjungos sandorio šalims, galima daryti išvadą, kad pagal Brazilijos garantinių įmokų taisykles taikomų įkaito reikalavimų rezultatas yra lygiavertis Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 rezultatui. Todėl Brazilijos garantinių įmokų taisyklės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, atžvilgiu turėtų būti laikomos lygiavertėmis nustatytosioms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje;

(16)

kalbant apie lygiavertį profesinės paslapties apsaugos lygį Brazilijoje, 1964 m. įstatymu Nr. 4.595, 1976 m. įstatymu Nr. 6.385, 2001 m. įstatymu Nr. 10.214 ir 2013 m. įstatymu Nr. 12.810 suteikiami įgaliojimai BCB ir CVM reikalauti, kad sandorių duomenų saugyklos pateiktų bet kokius su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusius duomenis. Be to, 2001 m. papildomame įstatyme Nr. 105 (LC 105) nurodyta, kad visi duomenys turi būti tvarkomi kaip konfidencialūs. Šiomis aplinkybėmis, jei kuriai nors kitai šalies ar užsienio institucijai reikia duomenų iš Brazilijos sandorių duomenų saugyklų, ji turėtų oficialiai pateikti prašymą BCB ir (arba) CVM, kurie atliks savo analizę, be kita ko, atsižvelgdami į LC 105 nustatytus ribojimus, o oficialaus susitarimo būtinybė būtų nagrinėjama kiekvienu konkrečiu atveju. Todėl turėtų būti laikoma, kad visais šiais įstatymais užtikrinamas profesinės paslapties apsaugos lygis yra lygiavertis nustatytajam Reglamente (ES) Nr. 648/2012;

(17)

CMN yra aukščiausia institucija Brazilijos nacionalinėje finansų sistemoje ir apskritai atsakinga už pinigų ir kredito politikos formulavimą. BCB yra pavaldus CMN ir atsako už pinigų politiką, tarptautinių atsargų valdymą, bankų priežiūrą ir užsienio kapitalo bei kredito priežiūrą. BCB užtikrina prudencinių taisyklių vykdymą ir veikia kaip pinigų institucija, todėl yra atsakingas už sisteminio stabilumo užtikrinimą. Siekdamas pažaboti neteisėtą praktiką, įgyvendinti švietimo priemones ir reaguoti į situacijas, kurios galėtų kelti pavojų nacionalinei finansų sistemai, BCB gali skirti administracines nuobaudas, imtis prevencinių ar laikinųjų priemonių, išsiųsti įsipareigojimo raštą ir taikyti laikiną sustabdymą ar apribojimus. CVM yra pavaldi CMN ir atsakinga už kapitalo rinkų, įskaitant vertybinių popierių emitentus, vertybinių popierių biržas ir nebiržines rinkas, bei įstaigų, kurios yra vertybinių popierių platinimo sistemos dalis, reguliavimą ir priežiūrą. CVM siekia užtikrinti rinkos veiksmingumą ir skatinti jos plėtrą, taip pat apsaugoti investuotojus ir išlaikyti teisingą praktiką vertybinių popierių rinkoje, užtikrinant informacijos atskleidimo ir skaidrumo taisyklių laikymąsi. Turėtų būti laikoma, kad BCB ir CVM turimos priemonės užtikrina veiksmingą atitinkamos teisinės, reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pagal Brazilijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių taisykles taikymą laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą;

(18)

šiuo sprendimu pripažįstamas Brazilijos teisėje nustatytų privalomų reikalavimų, susijusių su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir taikomų šio sprendimo priėmimo metu, lygiavertiškumas. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, toliau nuolat stebės šioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo, ginčų sprendimo ir garantinės įmokos reikalavimų, kurie yra taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, kuriai taikomas šis sprendimas, raidą ir nuoseklų bei veiksmingą įgyvendinimą. Vykdydama stebėseną Komisija gali paprašyti BCB ir CVM pateikti informacijos apie reguliavimo ir priežiūros pokyčius. Komisija gali bet kuriuo metu atlikti specialią peržiūrą, jei dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu suteiktą pareiškimą dėl lygiavertiškumo. Dėl tokio pakartotinio vertinimo gali būti panaikintas šis sprendimas, o dėl to sandorio šalims vėl būtų automatiškai taikomi visi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai;

(19)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Brazilijos teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl patvirtinimo laiku, kasdienio vertinimo ir portfelių suderinimo, taikoma sandoriams, kuriuos Brazilijos centrinis bankas (port. Banco Central do Brasil) (toliau – BCB) ir Brazilijos vertybinių popierių ir biržų komisija (port. Comissão de Valores Mobiliários) (toliau – CVM) reguliuoja kaip ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius ir kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, yra laikoma lygiaverte atitinkamiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams, kai bent viena iš tų sandorių šalių yra į Brazilijos garantinių įmokų taisyklių taikymo sritį patenkanti sandorio šalis.

2 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Brazilijos teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl keitimosi įkaitu, taikoma sandoriams, kuriuos BCB ir CVM reguliuoja kaip ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, išskyrus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, bet neįskaitant aukso išvestinių finansinių priemonių sandorių, ir kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje nurodytiems reikalavimams, kai bent viena iš tų sandorių šalių yra į Brazilijos garantinių įmokų taisyklių taikymo sritį patenkanti sandorio šalis.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(2) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, tarpuskaitos prievolės, viešo registro, galimybės naudotis prekybos vietos paslaugomis, ne finansų sandorio šalių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 11).

(3) 2016 m. spalio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų papildomas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techniniais reguliavimo standartais (OL L 340, 2016 12 15, p. 9).

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/89

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1104

2021 m. liepos 5 d.

dėl Kanados išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri Finansų įstaigų inspekcija, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje nustatytas mechanizmas, pagal kurį Komisija įgaliojama priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kuriais pareiškiama, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kad būtų laikoma, jog sandorį, kuriam taikomas tas reglamentas, sudarančios sandorio šalys, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, įvykdė tuos reikalavimus laikydamosi tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje nustatytų reikalavimų. Pareiškimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo sumažinti sisteminę riziką ir padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą užtikrinant, kad su trečiosiomis valstybėmis sutarti ir tame reglamente nustatyti principai būtų nuosekliai taikomi tarptautiniu mastu;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012, kurį papildo Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 (2) ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251 (3), 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti Sąjungos teisiniai reikalavimai dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir tvarkos, pagal kurią portfeliai suderinami dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis (toliau – PSŠ) neatlieka; be to, tose nuostatose įtvirtintos toms sutartims taikomos vertinimo ir ginčų sprendimo prievolės (operacinės rizikos mažinimo būdai), taip pat sandorio šalių keitimosi įkaitu (garantinėmis įmokomis) prievolės;

(3)

(4)

2013 m. spalio 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) techninę rekomendaciją dėl Kanados teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos (4), įskaitant, be kita ko, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, taikomus operacinės rizikos mažinimo būdus. Savo techninėje rekomendacijoje ESMA padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog Kanada dar tik baigia rengti tarpuskaitos prievolės, ne finansų sandorio šalių ir sandorių, kurių tarpuskaita neatlikta, rizikos mažinimo būdų reguliavimo tvarką, ji negali atlikti galutinės analizės ir pateikti techninių rekomendacijų šia tema;

(5)

Komisija atsižvelgė į ESMA techninę rekomendaciją ir į nuo to laiko įvykusius reguliavimo pokyčius. Šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja Kanadoje taikomų teisinių, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo reikalavimų analize, bet ir tų reikalavimų rezultato bei jų tinkamumo siekiant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, keliamą riziką sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui, vertinimu;

(6)

Kanadoje ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikoma teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra nustatyta Finansų įstaigų inspekcijos (angl. Office of the Superintendent of Financial Institutions) (toliau – OSFI) E-22 gairėse dėl garantinės įmokos reikalavimų, taikomų išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, ir B-7 gairėse „Geroji išvestinių finansinių priemonių srities praktika“ (angl. Derivatives Sound Practices) (toliau kartu – gairės). Jei gairių nesilaikoma, leidimas, pagal kurį veikia subjektai, kuriems taikomos gairės, gali būti peržiūrėtas. OSFI vykdo Kanados federaliniu lygmeniu reguliuojamų finansų įstaigų (toliau – FRFI) prudencinį reguliavimą ir priežiūrą ir yra atsakinga už visų OSFI gairių laikymosi stebėseną ir vykdymo užtikrinimą. FRFI – bankai, užsienio bankų filialai, bankų kontroliuojančiosios bendrovės, patikos ir paskolų bendrovės, kooperacinės kredito asociacijos, kooperacinės mažmeninių paslaugų asociacijos, gyvybės draudimo bendrovės, turto draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų bendrovės ir draudimo kontroliuojančiosios bendrovės. Gairėse nustatyti būtiniausi garantinės įmokos ir kitų rizikos mažinimo būdų reikalavimų, taikomų FRFI sudaromiems išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, standartai. B-7 gairės įsigaliojo 2014 m. lapkričio mėn., o E-22 gairės – 2017 m. birželio mėn. ir kai kurie jų reikalavimai pagal tarptautinę sistemą turi būti įvedami laipsniškai ir suderinti su Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytu laipsnišku jų taikymu;

(7)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, operacinės rizikos mažinimo būdai, kaip nustatyta B-7 gairėse, tebėra nepakankami, palyginti su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 nustatytomis prievolėmis, susijusiomis su patvirtinimu laiku, portfelio suspaudimu ir suderinimu ir sandorių vertinimu. Todėl šis sprendimas turėtų apimti tik teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką dėl ginčų sprendimo prievolių, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 dalyje bei Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013, taip pat dėl garantinės įmokos reikalavimų, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje bei Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251;

(8)

kalbant apie ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, taikomus ginčų sprendimo reikalavimus, Kanadoje galiojančiose ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms taikomose nuostatose, įtrauktose į reguliuojamoms FRFI taikomas B-7 gaires, nustatytos prievolės yra panašios į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievoles. Visų pirma B-7 gairėse pateikiamos konkrečios nuostatos dėl ginčų sprendimo, taikomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka;

(9)

kalbant apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, garantines įmokas, E-22 gairėse išdėstytos nuostatos taikomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte, išskyrus išankstinius valiutos keitimo sandorius ir valiutų apsikeitimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai ir kuriems netaikomi E-22 gairėse numatyti garantinių įmokų reikalavimai, valiutos keitimo fiksuota kaina sandorius, susijusius su apsikeitimu pagrindine suma, vykdant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai ir kuriems pagal E-22 gaires netaikomi pradinės garantinės įmokos reikalavimai, ir biržos prekių sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai ir kurie nėra įtraukti į E-22 gairėse pateiktą išvestinių finansinių priemonių apibrėžtį. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 27, 30, 30a, 31 ir 38 straipsnius valiutų apsikeitimo sandoriams ir išankstiniams valiutos keitimo sandoriams, taip pat apsikeitimui pagrindine suma pagal valiutų apsikeitimo sandorius pradinės garantinės įmokos reikalavimai netaikomi, o išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su padengtosiomis obligacijomis rizikos draudimo tikslais, kai kurioms išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, išvestinių finansinių priemonių sutartims su sandorio šalimis iš trečiųjų valstybių, kuriose užskaitos susitarimų teisinis vykdymo užtikrinimas ar įkaito apsauga negali būti užtikrinti, taip pat vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandoriams arba indekso pasirinkimo sandoriams taikomos pradinės ir kintamosios garantinės įmokos reikalavimų išimtys. Todėl šis sprendimas neturėtų būti taikomas biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, už kurias atsiskaitoma fiziškai;

(10)

pagal E-22 gaires visos FRFI, priklausančios konsoliduotajai grupei, kurios agreguota vidutinė mėnesio pabaigos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, tariamoji suma 2016 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. ir bet kuriais vėlesniais metais viršija 12 mlrd. CAD (toliau – reguliuojami subjektai), privalo keistis pradine ir kintamąja garantine įmoka. Pagal E-22 gaires Kanada priėmė tarptautiniu mastu sutartą pradinės garantinės įmokos reikalavimų laipsniško įvedimo tvarkaraštį. Į reguliuojamo subjekto apibrėžtį nepatenka vyriausybiniai subjektai, centriniai bankai, viešojo sektoriaus subjektai, reikalavimus atitinkantys daugiašaliai plėtros bankai, Tarptautinių atsiskaitymų bankas ir pagrindinės sandorio šalys. Į reguliuojamų subjektų apibrėžtį nepatenka iždo patronuojamosios įmonės, kurios įmonių grupės patronuojamųjų įmonių vardu vykdo rizikos valdymo veiklą, ir kai kurios specialiosios paskirties įmonės. Todėl šis sprendimas turėtų apimti teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką, susijusią su ginčų sprendimu ir keitimosi įkaitu prievolėmis, taikomomis FRFI, kurios yra reguliuojami subjektai (toliau – reguliuojamos FRFI). Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį reikalaujama, kad visos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorio, kurio tarpuskaitos PSŠ neatlieka, šalys kasdien keistųsi kintamąja garantine įmoka. Todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas su sąlyga, kad sandorių su reguliuojamomis FRFI atveju bus keičiamasi kintamąja garantine įmoka;

(11)

pagal E-22 gaires pradinė ir kintamoji garantinė įmoka turi būti apskaičiuotos ir pareikalautos per dvi darbo dienas nuo sandorio, susijusio su išvestine finansine priemone, kurios tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, tarp reguliuojamos FRFI ir reguliuojamo subjekto, įvykdymo. Todėl garantinės įmokos turi būti apskaičiuojamos ir pareikalaujamos kasdien. Garantinės įmokos turi būti pateiktos arba gautos ne vėliau kaip antrą darbo dieną po kiekvieno pareikalavimo sumokėti garantines įmokas. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 12 straipsnį reikalaujama, kad visos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties, kurios tarpuskaitos PSŠ neatlieka, sandorio šalys kasdien keistųsi kintamąja garantine įmoka arba atitinkamai pakoreguotų garantinės įmokos rizikos laikotarpį, naudotą apskaičiuojant pradinę garantinę įmoką. Todėl reikėtų nustatyti kintamajai garantinei įmokai taikomas sąlygas;

(12)

E-22 gairėse taip pat nustatyta 750 000 CAD bendra pradinės ir kintamosios garantinių įmokų mažiausia pervedama suma. Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 25 straipsnyje nustatyta 500 000 EUR suma. Atsižvelgiant į nedidelį skirtumą tarp tų valiutų vertės ir į bendrą tikslą, tos sumos turėtų būti laikomos lygiavertėmis;

(13)

kalbant apie pradinės garantinės įmokos apskaičiavimą, panašiai, kaip ir taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 IV priede nustatytą standartizuotą pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo metodą, pagal E-22 gaires leidžiama naudoti standartizuotą modelį, lygiavertį nurodytajam minėtame priede. Siekiant apskaičiuoti pradinę garantinę įmoką, taip pat galima naudoti vidaus arba trečiosios šalies modelius, kai tie modeliai atitinka tam tikrus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai nustatytiesiems Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251. Vidaus ir trečiųjų šalių modelius peržiūri OSFI pagal nustatytus atitikties kriterijus;

(14)

E-22 gairėse reikalavimai dėl tinkamo įkaito ir dėl to, kaip tas įkaitas laikomas ir atskiriamas, yra panašūs į Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytus reikalavimus. E-22 gairėse pateikiamas lygiavertis tinkamų įkaitų sąrašas ir, panašiai kaip Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251, jose nustatyta, kad įkaitas turi būti vertinamas kasdien. Be to, jose nustatyta, kad pradinė garantinė įmoka, kuria keičiamasi, turi būti laikoma taip, kad ja iš karto galėtų pasinaudoti pradinę garantinę įmoką renkanti šalis tuo atveju, kai kita sandorio šalis neįvykdo įsipareigojimų, ir jai taikomos priemonės, kuriomis pradinę garantinę įmoką pateikusi šalis kuo labiau apsaugoma pradinę garantinę įmoką renkančios sandorio šalies bankroto atveju;

(15)

kalbant apie profesinės paslapties apsaugą, OSFI turimai informacijai taikomos Finansų įstaigų inspekcijos akto (toliau – OSFI aktas) 22 straipsnio nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad visa informacija apie finansų įstaigos veiklą ar reikalus arba apie asmenis, turinčius su jas reikalų, kurią gauna OSFI arba bet kuris OSFI nurodymu veikiantis asmuo, būtų laikoma konfidencialia ir atitinkamai tvarkoma. OSFI ir jos nurodymu veikiantiems asmenims taip pat taikomas Privatumo aktas, pagal kurį saugoma asmeninė informacija, kurią kontroliuoja federalinės valdžios institucija, taip pat Prieigos prie informacijos aktas, kuriame numatyta teisė susipažinti su informacija, saugoma federalinės valdžios institucijų kontroliuojamuose įrašuose. Todėl OSFI akto 22 straipsniu kartu su Privatumo aktu ir Prieigos prie informacijos aktu suteikiamos profesinės paslapties apsaugos, įskaitant verslo paslapčių apsaugą, garantijos, lygiavertės Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VIII antraštinėje dalyje nustatytoms garantijoms;

(16)

galiausiai, kalbant apie veiksmingą federalinio lygmens teisinės tvarkos priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą Kanadoje, už gairių laikymosi stebėseną ir vykdymo užtikrinimą pirmiausia atsako OSFI. OSFI gali imtis įvairių priežiūros priemonių, kad pašalintų taikomų reikalavimų pažeidimus. Todėl turėtų būti laikoma, kad tos priemonės užtikrina veiksmingą atitinkamos teisinės, reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pagal gaires taikymą laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų, kad būtų užtikrinta veiksminga priežiūra ir vykdymo užtikrinimas, kurie būtų lygiaverčiai priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkai pagal Sąjungos teisinę sistemą;

(17)

šiuo sprendimu pripažįstamas Kanados teisėje nustatytų privalomų reikalavimų, susijusių su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir taikomų šio sprendimo priėmimo metu, lygiavertiškumas. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, toliau nuolat stebės šioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo, ginčų sprendimo ir garantinės įmokos reikalavimų, kurie yra taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, kuriai taikomas šis sprendimas, raidą ir nuoseklų bei veiksmingą įgyvendinimą. Vykdydama stebėseną Komisija gali paprašyti OSFI pateikti informacijos apie reguliavimo ir priežiūros pokyčius. Komisija gali bet kuriuo metu atlikti specialią peržiūrą, jei dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu suteiktą pareiškimą dėl lygiavertiškumo. Dėl tokio pakartotinio vertinimo gali būti panaikintas šis sprendimas, o dėl to sandorio šalims vėl būtų automatiškai taikomi visi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai;

(18)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Kanados teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl ginčų sprendimo prievolių, nustatytų B-7 gairėse, taikoma išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir kuriuos reguliuoja Finansų įstaigų inspekcija (OSFI), yra laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai bent viena iš tų sandorių šalių yra įsteigta Kanadoje ir yra federaliniu lygmeniu reguliuojama finansų įstaiga (toliau – reguliuojama FRFI), kaip apibrėžta E-22 gairėse.

2 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Kanados teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl keitimosi įkaitu, taikoma išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir kuriuos reguliuoja OSFI, išskyrus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, yra laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, kurie yra patikslinti Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)	bent viena iš tų sandorių šalių yra įsteigta Kanadoje ir jai taikomi Kanados garantinės įmokos reikalavimai;

b)	sandoriai vertinami rinkos kainomis ir, jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama pateikti kintamąją garantinę įmoka, ja keičiamasi tą pačią dieną, kurią ji apskaičiuojama.

Nukrypstant nuo b punkto, jeigu sandorio šalys nustato, kad kintamosios garantinės įmokos neįmanoma visada pateikti tą pačią dieną, kurią ji apskaičiuojama, Kanados teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka taip pat laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalies reikalavimams, jei kintamoji garantinė įmoka pateikiama per 2 darbo dienas nuo jos apskaičiavimo, o garantinės įmokos rizikos laikotarpis, naudotas apskaičiuojant pradinę garantinę įmoką, atitinkamai pakoreguojamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(4) ESMA/2013/1375, Technical advice on third country regulatory equivalence under EMIR – Canada, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos galutinė ataskaita, 2013 m. spalio 1 d.

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/94

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1105

2021 m. liepos 5 d.

dėl Singapūro išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri Singapūro pinigų institucija, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje nustatytas mechanizmas, pagal kurį Komisija įgaliojama priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kuriais pareiškiama, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kad būtų laikoma, jog sandorį, kuriam taikomas tas reglamentas, sudarančios sandorio šalys, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, įvykdė tuos reikalavimus laikydamosi tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje nustatytų reikalavimų. Pareiškimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo sumažinti sisteminę riziką ir padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą užtikrinant, kad su trečiosiomis valstybėmis sutarti ir tame reglamente nustatyti principai būtų nuosekliai taikomi tarptautiniu mastu;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012, kurį papildo Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 (2) ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251 (3), 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti Sąjungos teisiniai reikalavimai dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir tvarkos, pagal kurią portfeliai suderinami dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis (toliau – PSŠ) neatlieka; be to, tose nuostatose įtvirtintos toms sutartims taikomos vertinimo ir ginčų sprendimo prievolės (operacinės rizikos mažinimo būdai), taip pat sandorio šalių keitimosi įkaitu (garantinėmis įmokomis) prievolės;

(3)

kad operacinės rizikos mažinimo būdus ir garantinių įmokų reikalavimus reglamentuojančią trečiosios valstybės teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos tvarkai, esminis taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos rezultatas turi būti lygiavertis Sąjungos reikalavimams pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį ir užtikrinti profesinės paslapties apsaugą, lygiavertę nustatytajai to reglamento 83 straipsnyje. Be to, lygiavertė teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka toje trečiojoje valstybėje privalo būti veiksmingai taikoma laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų. Todėl atliekant lygiavertiškumo vertinimą tikrinama, ar trečiosios valstybės teisine, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka užtikrinama, kad dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka ir kurių bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, Sąjungos finansų rinkoms nekiltų didesnė rizika ir dėl to jos Sąjungoje nekeltų nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(4)

šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja Singapūre taikomų teisinių, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo reikalavimų analize, bet ir tų reikalavimų rezultato bei jų tinkamumo siekiant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, keliamą riziką sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui, vertinimu;

(5)

Singapūre išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, taikoma teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra nustatyta Singapūro pinigų institucijos (toliau – MAS) Vertybinių popierių ir ateities sandorių (licencijų išdavimo ir veiklos vykdymo) taisyklėse, taip pat Rizikos mažinimo reikalavimų, taikomų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, gairėse (toliau – rizikos mažinimo reikalavimų gairės) ir Gairėse dėl garantinių įmokų reikalavimų, taikomų išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka (toliau – gairės dėl garantinių įmokų). Gairės dėl garantinių įmokų įsigaliojo 2017 m. kovo 1 d., o dėl rizikos mažinimo reikalavimų – 2019 m. balandžio mėn. MAS yra Singapūro centrinis bankas ir finansų reguliavimo institucija, vykdanti visų Singapūro finansų įstaigų, įskaitant bankus, investicijų bankus, draudimo bendroves, kapitalo rinkų tarpininkus, finansų patarėjus ir finansų rinkų infrastruktūras, prudencinę priežiūrą. Jos jurisdikcijai priklauso ne biržos išvestinės finansinės priemonės, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 dalyje;

(6)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, operacinės rizikos mažinimo būdai, nustatyti Vertybinių popierių ir ateities sandorių (licencijų išdavimo ir veiklos vykdymo) taisyklių 54B straipsnyje, rizikos mažinimo reikalavimų gairėse ir MAS gairėse dėl garantinių įmokų reikalavimų, yra panašūs į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 nustatytus patvirtinimo laiku, sutarčių vertinimo, portfelio suspaudimo, portfelių suderinimo ir ginčų sprendimo reikalavimus;

(7)

kiek tai susiję su patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo ir ginčų sprendimo reikalavimais, taikytinais ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, MAS gairėse nustatytos ne biržos išvestinių finansinių priemonių taisyklės galėtų būti laikomis lygiavertėmis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams. Jei gairių nesilaikoma, leidimas, pagal kurį veikia subjektai, kuriems taikomos gairės, gali būti peržiūrėtas;

(8)

Singapūro garantinių įmokų taisyklės taikomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte, išskyrus išankstinius valiutos keitimo sandorius ir valiutų apsikeitimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, valiutos keitimo fiksuota kaina sandorius, susijusius su apsikeitimu pagrindine suma, vykdant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, komerciniais tikslais sudarytus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaita neatliekama ir kuriems netaikomas teisiškai vykdytinas užskaitos susitarimas, išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaita neatliekama ir kuriems netaikomas teisiškai vykdytinas susitarimas dėl įkaito, nuosavybės vertybinių popierių pasirinkimo sandorius ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandorius. Be to, Singapūro garantinių įmokų taisyklėse nenumatyta jokių specialių nuostatų dėl struktūrizuotų produktų, įskaitant padengtąsias obligacijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais produktus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 nuostatas valiutų apsikeitimo sandoriams ir išankstiniams valiutos keitimo sandoriams ir apsikeitimui pagrindine suma pagal valiutų apsikeitimo sandorius pradinės garantinės įmokos reikalavimai netaikomi ir tik išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su padengtosiomis obligacijomis rizikos draudimo tikslais, išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su tam tikrais pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, ir išvestinių finansinių priemonių sutartims su sandorio šalimis iš trečiųjų valstybių, kuriose užskaitos susitarimų teisinis vykdymo užtikrinimas ar įkaito apsauga negali būti užtikrinti, taip pat vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandoriams arba indekso pasirinkimo sandoriams taikomos garantinės įmokos reikalavimų išimtys. Todėl šis sprendimas neturėtų būti taikomas komerciniais tikslais sudarytiems biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai;

(9)

gairėse dėl garantinių įmokų nustatyti garantinės įmokos reikalavimai taikomi „asmenims, atleistiems nuo reikalavimo turėti kapitalo rinkų paslaugų licenciją pagal SFA 99 straipsnio 1 dalies a arba b punktą“ (toliau – MAS reguliuojamas subjektas), t. y. bankams, kuriems suteikta licencija pagal Singapūro bankininkystės aktą, ir investicijų bankams. Reikalavimas keistis garantinėmis įmokomis pagal gaires netaikomas Vyriausybiniams subjektams, centriniams bankams, viešojo sektoriaus subjektams, reikalavimus atitinkančioms daugiašalėms agentūroms, organizacijoms ar subjektams, Tarptautinių atsiskaitymų bankui, Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Todėl MAS reguliuojamo subjekto apibrėžtis atitinka Reglamente (ES) Nr. 648/2012 pateiktą finansų sandorio šalies apibrėžties pogrupį. Taigi, šis sprendimas turėtų apimti teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką, susijusią su operacinės rizikos mažinimu ir keitimosi įkaitu prievolėmis, taikomomis MAS reguliuojamiems subjektams;

(10)

MAS reguliuojamas subjektas turi keistis kintamąja garantine įmoka, jei jo agreguota vidutinė mėnesio pabaigos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaita neatliekama, tariamoji suma tų metų kovo, balandžio ir gegužės mėn. viršija 5 mlrd. Singapūro dolerių, arba jei sudaromas sandoris su MAS reguliuojamu subjektu, kurio agreguota vidutinė mėnesio pabaigos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaita neatliekama, tariamoji suma tų metų kovo, balandžio ir gegužės mėn. viršija tą ribą. Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama, kad visos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorio, kurio tarpuskaitos PSŠ neatlieka, šalys kasdien keistųsi kintamąja garantine įmoka. Todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas su sąlyga, kad sandorių su MAS reguliuojamais subjektais, kuriems taikomos Singapūro garantinių įmokų taisyklės, atveju bus keičiamasi kintamąja garantine įmoka;

(11)

remiantis gairėmis dėl garantinių įmokų, pradinėmis ir kintamosiomis garantinėmis įmokomis (toliau kartu – garantinės įmokos) turėtų būti keičiamasi per įprastą atsiskaitymo už atitinkamos rūšies įkaitą ciklą, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sandorio dienos arba nuo dienos, kurią garantinės įmokos turi būti perskaičiuotos. Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama, kad visos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties, kurios tarpuskaitos PSŠ neatlieka, sandorio šalys kasdien keistųsi kintamąja garantine įmoka arba atitinkamai pakoreguotų garantinės įmokos rizikos laikotarpį, naudotą apskaičiuojant pradinę garantinę įmoką. Todėl reikėtų nustatyti kintamajai garantinei įmokai taikomas sąlygas;

(12)

panašiai, kaip ir laikantis Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytų reikalavimų, pagal gaires dėl garantinių įmokų MAS reguliuojami subjektai, kurių ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita neatliekama, agreguota tariamoji suma, apskaičiuota konsoliduotosios grupės lygmeniu ir neįtraukus grupės vidaus sandorių, metų, einančių prieš metus, kuriais skaičiavimai viršija 13 mlrd. Singapūro dolerių, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, turi keistis pradine garantine įmoka. Singapūras priėmė tarptautiniu mastu sutartą pradinės garantinės įmokos reikalavimų laipsniško įvedimo tvarkaraštį. Gairėse dėl garantinių įmokų taip pat nustatyta 800 000 Singapūro dolerių bendra pradinės ir kintamosios garantinių įmokų mažiausia pervedama suma. Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 25 straipsnyje nustatyta riba yra 500 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad tų valiutų vertės skirtumas yra nedidelis, tos sumos turėtų būti laikomos lygiavertėmis;

(13)

panašiai, kaip ir taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 IV priede nustatytą standartizuotą pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo metodą, pagal Singapūro garantinių įmokų taisykles leidžiama naudoti standartizuotą modelį, lygiavertį nurodytajam minėtame priede. Siekiant apskaičiuoti pradinę garantinę įmoką, taip pat galima naudoti vidaus arba trečiosios šalies modelius, kai tie modeliai apima tam tikrus konkrečius parametrus, įskaitant minimalius pasikliautinuosius intervalus ir garantinės įmokos rizikos laikotarpius, taip pat tam tikrus istorinius duomenis, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius. Prieš pradėdamos naudoti vidaus arba trečiosios šalies modelį ir prieš atlikdamos bet kokius jo pakeitimus, sandorio šalys turi pranešti MAS ir pateikti visus susijusius dokumentus, įskaitant modelio metodiką, specifikacijas ir patvirtinimo ataskaitas, kad įrodytų, jog modelis atitinka gaires dėl garantinių įmokų;

(14)

Singapūro garantinių įmokų taisyklių reikalavimai dėl tinkamo įkaito ir dėl to, kaip tas įkaitas laikomas ir atskiriamas, gali būti laikomi lygiaverčiais Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytiems reikalavimams. Singapūro garantinių įmokų taisyklėse taip pat pateikiamas panašus tinkamų įkaitų sąrašas ir reikalaujama, kad MAS reguliuojami subjektai pagrįstai diversifikuotų savo surinktą įkaitą, be kita ko, apribodami vertybinius popierius, kurių likvidumas nedidelis, kad būtų išvengta įkaito koncentracijos. Singapūro garantinių įmokų taisyklių reikalavimai, taikomi įkaito vertinimui, yra palyginami su Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 19 straipsnyje nustatytais reikalavimais;

(15)

kalbant apie lygiavertį profesinės paslapties apsaugos lygį Singapūre, MAS darbuotojams taikomos nuostatos dėl profesinės paslapties, įtrauktos į Singapūro pinigų institucijos aktą (toliau – MAS aktas), pagal kurias MAS direktoriams, pareigūnams, darbuotojams, konsultantams ir agentams draudžiama atskleisti informaciją, kurią jie sužinojo eidami pareigas. Todėl MAS aktu suteikiamos profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis kompetentingos institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą, yra lygiavertės nustatytosioms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VIII antraštinėje dalyje. Todėl turėtų būti laikoma, kad MAS aktu užtikrinamas profesinės paslapties apsaugos lygis yra lygiavertis nustatytajam Reglamente (ES) Nr. 648/2012;

(16)

galiausiai, kalbant apie veiksmingą teisinės tvarkos priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą Singapūre, už gairių laikymosi stebėseną ir vykdymo užtikrinimą atsako MAS. MAS turi įgaliojimus imtis įvairių priežiūros priemonių, kad nutrauktų bet kokius taikomų reikalavimų pažeidimus, pavyzdžiui, ji gali siųsti įspėjamuosius raštus, pašalinti iš pareigų direktorius, atsisakyti suteikti priežiūrinį patvirtinimą arba apriboti MAS reguliuojamų subjektų veiklą. Todėl turėtų būti laikoma, kad tos priemonės užtikrina veiksmingą atitinkamos teisinės, reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pagal Singapūro ne biržos išvestinių finansinių priemonių taisykles taikymą laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą;

(17)

šiuo sprendimu pripažįstamas MAS nustatytų privalomų reikalavimų, susijusių su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir taikomų šio sprendimo priėmimo metu, lygiavertiškumas. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, toliau nuolat stebės šioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo, ginčų sprendimo ir garantinės įmokos reikalavimų, kurie yra taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, kuriai taikomas šis sprendimas, raidą ir nuoseklų bei veiksmingą įgyvendinimą. Vykdydama stebėseną Komisija gali paprašyti MAS pateikti informacijos apie reguliavimo ir priežiūros pokyčius. Komisija gali bet kuriuo metu atlikti specialią peržiūrą, jei dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu suteiktą pareiškimą dėl lygiavertiškumo. Dėl tokio pakartotinio vertinimo gali būti panaikintas šis sprendimas, o dėl to sandorio šalims vėl būtų automatiškai taikomi visi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai;

(18)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Singapūro teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl sandorio patvirtinimo, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo ir ginčų sprendimo, taikoma sandoriams, kuriuos Singapūro pinigų institucija (toliau – MAS) reguliuoja kaip ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius ir kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, yra laikoma lygiaverte atitinkamiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams, kai bent viena iš tų sandorių šalių yra įsteigta Singapūre ir yra MAS reguliuojamas subjektas, apibrėžtas Gairėse dėl garantinių įmokų reikalavimų, taikomų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka.

2 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Singapūro teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl keitimosi įkaitu, taikoma sandoriams, kuriuos MAS reguliuoja kaip ne biržos išvestines finansines priemones ir kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, išskyrus komerciniais tikslais sudarytus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, yra laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)	bent viena iš tų sandorių šalių yra įsteigta Singapūre ir yra MAS reguliuojamas subjektas, apibrėžtas Singapūro gairėse dėl garantinių įmokų reikalavimų, taikomų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka;

b)	jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama pateikti kintamąją garantinę įmoka, ja keičiamasi tą pačią dieną, kurią ji apskaičiuojama.

Nukrypstant nuo b punkto, jeigu sandorio šalys nustato, kad kintamosios garantinės įmokos neįmanoma visada pateikti tą pačią dieną, kurią ji apskaičiuojama, Singapūro teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka taip pat laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalies reikalavimams, jei kintamąja garantine įmoka pasikeičiama per 2 darbo dienas nuo jos apskaičiavimo, o garantinės įmokos rizikos laikotarpis, naudotas apskaičiuojant pradinę garantinę įmoką, atitinkamai pakoreguojamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/99

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1106

2021 m. liepos 5 d.

dėl Australijos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri Australijos prudencinio reguliavimo institucija, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje nustatytas mechanizmas, pagal kurį Komisija įgaliojama priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kuriais pareiškiama, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kad būtų laikoma, jog sandorį, kuriam taikomas tas reglamentas, sudarančios sandorio šalys, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, įvykdė tuos reikalavimus laikydamosi tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje nustatytų reikalavimų. Pareiškimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo sumažinti sisteminę riziką ir padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą užtikrinant, kad su trečiosiomis valstybėmis sutarti ir tame reglamente nustatyti principai būtų nuosekliai taikomi tarptautiniu mastu;

(2)

(3)

kad operacinės rizikos mažinimo būdus ir garantinių įmokų reikalavimus reglamentuojančią trečiosios valstybės teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos tvarkai, esminis taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos rezultatas turi būti lygiavertis Sąjungos reikalavimams pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį ir užtikrinti profesinės paslapties apsaugą, lygiavertę nustatytajai to reglamento 83 straipsnyje. Be to, lygiavertė teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka toje trečiojoje valstybėje privalo būti veiksmingai taikoma laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų. Todėl atliekant lygiavertiškumo vertinimą tikrinama, ar trečiosios valstybės teisine, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka užtikrinama, kad dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka ir kurių bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, Sąjungos finansų rinkoms nekiltų didesnė rizika ir dėl to jos Sąjungoje nekeltų nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(4)

2013 m. spalio 1 d., Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) techninę rekomendaciją dėl Australijos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos (4), įskaitant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, taikomus operacinės rizikos mažinimo būdus. Techninėje rekomendacijoje ESMA padarė išvadą, kad Australijoje nėra teisiškai privalomų reikalavimų dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimo laiku, portfelių suderinimo vykdymo tvarkos, portfelio suspaudimo, portfelio vertinimo ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sandorio šalių ginčų sprendimo arba keitimosi įkaitais prievolės. ESMA taip pat pastebėjo, kad tuo metu nebuvo galima įvertinti dvišalių garantinių įmokų tvarkos lygiavertiškumo, nes techniniai standartai, kuriais patikslinamos dvišalių garantinių įmokų taisyklės, Sąjungoje dar nebuvo parengti;

(5)

Komisija, atlikdama savo vertinimą, atsižvelgė į ESMA techninę rekomendaciją ir į nuo to laiko įvykusius reguliavimo pokyčius. Komisija atliko Australijoje taikomų teisinių, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo reikalavimų lyginamąją analizę. Ji taip pat įvertino tų reikalavimų rezultatą ir jų tinkamumą ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, keliamai rizikai sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui;

(6)

Australijos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, sandoriams taikoma teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra nustatyta Australijos prudencinio reguliavimo institucijos (toliau – APRA) pagal 1959 m. Bankininkystės akto (toliau – Bankininkystės aktas) 11AF straipsnį, 1973 m. Draudimo akto (toliau – Draudimo aktas) 32 straipsnį, 1995 m. Gyvybės draudimo akto (toliau – Gyvybės draudimo aktas) 230A straipsnį ir 1993 m. Senatvės pensijų sektoriaus (priežiūros) akto (toliau – SIS aktas) 34C straipsnį priimtame prudenciniame standarte CPS 226. APRA yra įgaliota užtikrinti finansų įstaigų, kurioms taikomas prudencinis reguliavimas, saugumą ir patikimumą, kad jos galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus indėlininkams, draudėjams ir fondų nariams stabilioje, veiksmingoje ir konkurencingoje finansų sistemoje. Pagal prudencinį standartą CPS 226 reikalaujama, kad subjektas, kuriam taikomos tos taisyklės, taikytų tinkamą garantinės įmokos nustatymo ir rizikos mažinimo praktiką, susijusią su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Šis prudencinis standartas taikomas bankų, ne gyvybės draudimo, gyvybės draudimo ir senatvės pensijų sektorių įstaigoms, laikantis tam tikrų ribų. Prudencinis standartas CPS 226 įsigaliojo 2017 m. kovo 1 d. Kai kurie jo reikalavimai pagal tarptautinę sistemą turi būti įvedami laipsniškai ir suderinti su Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytu laipsnišku jų taikymu;

(7)

prudencinis standartas CPS 226 taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, išskyrus valiutos keitimo sandorius, kurių terminas trumpesnis nei trys dienos. Prudenciniame standarte CPS 226 pateikta išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, apibrėžtis yra platesnė nei Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnyje nustatyta ne biržos išvestinių finansinių priemonių apibrėžtis. Prudencinio standarto CPS 226 9 punkto g papunktyje išvestinė finansinė priemonė apibrėžiama kaip išvestinė finansinė priemonė, apibrėžta 2001 m. Bendrovių akto 7 skyriuje, arba susitarimas, kuris yra išankstinis sandoris, apsikeitimo sandoris arba pasirinkimo sandoris, arba bet koks jų derinys, susijęs su viena ar keliomis biržos prekėmis. Todėl lygiavertiškumas turėtų būti pripažįstamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurioms garantinių įmokų reikalavimai taikomi pagal prudencinio standarto CPS 226 9 punkto g papunktį, atžvilgiu;

(8)

prudencinis standartas CPS 226 paprastai taikomas išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, sandoriams tarp APRA reguliuojamų subjektų ir reguliuojamų sandorio šalių. APRA reguliuojami subjektai yra veiklos leidimą turinčios indėlių įstaigos (toliau – ADI), įskaitant užsienio ADI, ir ekonominės veiklos nevykdančios kontroliuojančiosios bendrovės, kurioms suteiktas leidimas pagal Bankininkystės aktą, ne gyvybės draudimo įmonės, įskaitant C kategorijos draudikus, ekonominės veiklos nevykdančios kontroliuojančiosios bendrovės, kurioms suteiktas veiklos leidimas pagal Draudimo aktą, 2 lygio draudimo grupių patronuojančiosios įmonės, gyvybės draudimo bendrovės, įskaitant savišalpos draugijas ir reikalavimus atitinkančias užsienio gyvybės draudimo bendroves (EFLIC), ir ekonominės veiklos nevykdančios kontroliuojančiosios bendrovės, įregistruotos pagal Gyvybės draudimo aktą, ir pagal SIS aktą registruotini senatvės pensijų sektoriaus subjektai pagal savo verslo operacijas. Reguliuojamų sandorio šalių apibrėžtis iš esmės atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte pateiktą finansų sandorio šalies apibrėžtį, panašiai neįtraukiant specialiosios paskirties įmonių, kai sandoris sudaromas vien tik rizikos draudimo tikslais. Apibrėžiant reguliuojamas sandorio šalis į sandorio šalies jurisdikcijos vietą neatsižvelgiama, jeigu nėra abejonių dėl užskaitos susitarimo vykdymo užtikrinimo sandorio šalies nemokumo arba bankroto atveju arba kai susitarimai dėl įkaito nekelia abejonių ir jų vykdymas yra teisiškai užtikrintas sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

(9)

pagal prudencinio standarto CPS 226 11 punktą prievolė keistis kintamąja garantine įmoka sandorio šalims taikoma tik kai abiejų sandorio šalių išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, agreguota ir konsoliduota suma viršija 3 mlrd. AUD de minimis ribą. Reglamente (ES) Nr. 648/2012 tokios ribos nėra nustatyta. Todėl lygiavertiškumas turėtų būti pripažįstamas su sąlyga, kad sandorio šalys, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnis, ir APRA reguliuojami subjektai keisis garantine įmoka;

(10)

prudenciniame standarte CPS 226 nustatytos prievolės yra panašios į nustatytąsias Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 149/2013 VIII skyriuje. Visų pirma, to prudencinio standarto 77–94 punktuose išdėstyti konkretūs ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, taikomi reikalavimai dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo, portfelių suderinimo, sandorių vertinimo ir ginčų sprendimo. Kalbant apie patvirtinimą laiku, prudenciniame standarte CPS 226 nustatyti reikalavimai negali būti laikomi lygiaverčiais, nes pagal juos reikalaujama, kad sandoriai būtų patvirtinti tik „kuo greičiau“, o Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 nustatytas ilgiausias laikotarpis, per kurį sandoris turi būti patvirtintas. Kalbant apie portfelių suderinimą, prudencinio standarto CPS 226 reikalavimų negalima laikyti lygiaverčiais, nes jame nenurodyta, kaip dažnai portfelis turi būti derinamas, o Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 portfelių derinimo dažnumas yra tiksliai nustatytas. Kalbant apie ginčų sprendimą, prudenciniame standarte CPS 226 nustatyti reikalavimai negali būti laikomi lygiaverčiais, nes, priešingai nei nustatyta Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013, prudenciniame standarte nenumatytas specialus ginčų, kurie neišsprendžiami per penkias darbo dienas, procesas. Kalbant apie portfelio suspaudimą ir sandorių vertinimą, prudencinio standarto CPS 226 reikalavimų rezultatas galėtų būti laikomas lygiaverčiu Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 149/2013 13 ir 14 straipsniuose nustatytų reikalavimų rezultatui;

(11)

todėl, kalbant apie išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir kurioms taikomas prudencinis standartas CPS 226, teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka, taikoma APRA reguliuojamiems subjektams, turėtų būti laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams dėl portfelio suspaudimo ir sandorių vertinimo, taikomiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka;

(12)

pagal prudencinį standartą CPS 226 kintamąja garantine įmoka turi būti keičiamasi laikantis to prudencinio standarto 11 punkte nurodytos de minimis ribos, o pradinė garantinė įmoka turi būti pateikiama ir renkama už visus naujus išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, išskyrus išankstinius valiutos keitimo sandorius ir valiutų apsikeitimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, tarp APRA reguliuojamo subjekto ir reguliuojamos sandorio šalies. APRA priėmė tarptautiniu mastu sutartą pradinės garantinės įmokos reikalavimų laipsniško įvedimo tvarkaraštį, o AUD išreikštos ribos, kuriomis remiantis parengtas laipsniško įvedimo tvarkaraštis, turėtų būti laikomos lygiavertėmis Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 35 straipsnyje nurodytoms riboms. Panašios išankstiniams valiutos keitimo sandoriams ir valiutų apsikeitimo sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, ir vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandoriams arba indekso pasirinkimo sandoriams taikomos išimtys yra numatytos Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251. Todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas tik ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms taikomi garantinės įmokos reikalavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir prudencinį standartą CPS 226;

(13)

pagal prudencinį standartą CPS 226 kintamoji garantinė įmoka turi būti apskaičiuojama ir pareikalaujama apmokėti kiekvieną dieną, o atsiskaitymas už kintamąją garantinę įmoką turi būti atliktas „nedelsiant“. APRA viešai pareiškė, jog tikisi, kad praktiškai atsiskaitymas už kintamąją garantinę įmoką turėtų vykti T+1 pagrindu (čia T yra papildomų pervedimų įkaito vertės išlaikymo prievolei įvykdyti diena). Tačiau toks atsiskaitymo laikotarpis ne visomis aplinkybėmis įmanomas, pavyzdžiui, dėl laiko juostų ir tarpvalstybinių aspektų. Todėl APRA priėmė principais grindžiamą reikalavimą nedelsiant atsiskaityti už kintamąją garantinę įmoką, kad būtų pasiektas rezultatas, atitinkantis kitus pasaulinius reguliavimo reikalavimus dėl atsiskaitymo už kintamąją garantinę įmoką laiko. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 12 straipsnį reikalaujama, kad visos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorio, kurio tarpuskaitos PSŠ neatlieka, šalys kasdien keistųsi kintamąja garantine įmoka arba atitinkamai pakoreguotų garantinės įmokos rizikos laikotarpį, naudotą apskaičiuojant pradinę garantinę įmoką. Prudenciniame standarte CPS 226 numatyti susitarimai dėl kintamosios garantinės įmokos turėtų būti laikomi lygiaverčiais tik tuo atveju, jei jais pasiekiamas rezultatas, lygiavertis rezultatui, kuris pasiekiamas taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimus. Todėl turėtų būti nustatytos tam reikalingos sąlygos;

(14)

prudenciniame standarte CPS 226 nustatyta 750 000 AUD bendra pradinės ir kintamosios garantinių įmokų mažiausia pervedama suma, o Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 25 straipsnyje nustatyta 500 000 EUR suma. Atsižvelgiant į nedidelį skirtumą tarp tų sumų ir į bendrą prudencinio standarto CPS 226 ir Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 tikslą, tos sumos turėtų būti laikomos lygiavertėmis;

(15)

prudenciniame standarte CPS 226 nustatyti reikalavimai dėl pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo turėtų būti laikomi lygiaverčiais Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytiems reikalavimams. Panašiai, kaip ir taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 IV priede nustatytą standartizuotą pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo metodą, pagal prudencinį standartą CPS 226 leidžiama naudoti standartizuotą modelį, lygiavertį nustatytajam tame IV priede. Siekiant apskaičiuoti pradinę garantinę įmoką, pagal prudencinį standartą CPS 226 taip pat galima naudoti vidaus arba trečiosios šalies modelius, kai tie modeliai apima tam tikrus konkrečius parametrus, kurie yra lygiaverčiai nustatytiesiems Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251, įskaitant minimalius pasikliautinuosius intervalus ir garantinės įmokos rizikos laikotarpius, taip pat tam tikrus istorinius duomenis, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius. APRA reguliuojami subjektai turi kreiptis į APRA dėl leidimo taikyti vidaus arba trečiosios šalies modelį ir užtikrinti, kad prieš pateikiant prašymą būtų atlikta nepriklausoma to modelio peržiūra;

(16)

prudenciniame standarte CPS 226 nustatyti reikalavimai dėl tinkamo įkaito ir dėl to, kaip tas įkaitas laikomas ir atskiriamas, turėtų būti laikomi lygiaverčiais Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 4 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Prudenciniame standarte CPS 226 pateikiamas lygiavertis tinkamų įkaitų sąrašas, o APRA reguliuojamas subjektas turi taikyti tinkamas kontrolės priemones, kad užtikrintų, jog surinktas įkaitas nekeltų didelės klaidingų sprendimų rizikos arba didelės koncentracijos rizikos. Koncentracija turėtų būti vertinama pagal atskirą emitentą, emitento rūšį ir turto rūšį. Todėl prudenciniame standarte CPS 226 nustatytos garantinių įmokų taisyklės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, atžvilgiu turėtų būti laikomos lygiavertėmis nustatytosioms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje;

(17)

kalbant apie profesinės paslapties apsaugos lygį Australijoje, informacijai, kurią turi APRA ir visos Sandraugos agentūros, taikomas 1988 m. Privatumo aktas (toliau – Privatumo aktas). Be to, 1998 m. Australijos prudencinio reguliavimo institucijos akte (toliau – APRA aktas) išdėstytos išsamios APRA ir jos darbuotojams taikomos nuostatos dėl slaptumo. Visų pirma pagal APRA akto 56 straipsnio 2 dalį APRA pareigūnai arba buvę pareigūnai laikomi padariusiais nusižengimą, jei jie bet kokiam asmeniui arba „teismui“ atskleidžia „saugomą informaciją“ arba „saugomą dokumentą“ (kitais atvejais, nei nustatyta APRA akte). Be to, 1914 m. Nusikaltimų akto (angl. Crimes Act) 70 straipsnyje yra nuostata dėl slaptumo, bendrai taikoma Sandraugos pareigūnams (t. y. viešojo sektoriaus darbuotojams, įskaitant APRA darbuotojus ir rangovus). Pagal šią nuostatą laikoma, kad Sandraugos pareigūnai padarė nusižengimą, jei jie atskleidžia bet kokį faktą ar dokumentą, apie kurį jie sužinojo arba kurį jie turi kaip Sandraugos pareigūnai ir apie kurį jie turi pareigą neatskleisti informacijos. Vertinant kartu, Privatumo aktu, Nusikaltimų aktu ir APRA aktu suteikiamos profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis valdžios institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą, turėtų būti laikomos lygiavertėmis nustatytosioms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VIII antraštinėje dalyje;

(18)

galiausiai, kalbant apie veiksmingą teisinės tvarkos priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą Australijoje, už prudencinio standarto CPS 226 laikymosi stebėseną ir vykdymo užtikrinimą pirmiausia atsako APRA. APRA gali imtis įvairių priežiūros priemonių, įskaitant oficialų įstaigos veiklos tyrimą, sąlygų įstaigos licencijai nustatymą arba nurodymų, susijusių su konkrečiais klausimais, pateikimą, teisės aktų nustatyto administratoriaus, teismo paskirto administratoriaus ar pakaitinio patikėtinio paskyrimą įstaigos reikalams tvarkyti, baudžiamosios bylos iškėlimą asmenims ar įstaigoms arba prašymą priimti apribojančias teismo nutartis. Todėl turėtų būti laikoma, kad tos priemonės užtikrina veiksmingą atitinkamos teisinės, reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pagal prudencinį standartą CPS 226 taikymą laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų ir veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą, kurie būtų lygiaverčiai priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkai pagal Sąjungos teisinę sistemą;

(19)

šiuo sprendimu pripažįstamas Australijos teisėje nustatytų privalomų reikalavimų, susijusių su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir taikomų šio sprendimo priėmimo metu, lygiavertiškumas. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, toliau nuolat stebės šioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo, ginčų sprendimo ir garantinės įmokos reikalavimų, kurie yra taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, kuriai taikomas šis sprendimas, raidą ir nuoseklų bei veiksmingą įgyvendinimą. Vykdydama stebėseną Komisija gali paprašyti APRA pateikti informacijos apie reguliavimo ir priežiūros pokyčius. Komisija gali bet kuriuo metu atlikti specialią peržiūrą, jei dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu suteiktą pareiškimą dėl lygiavertiškumo. Dėl tokio pakartotinio vertinimo gali būti panaikintas šis sprendimas, o dėl to sandorio šalims vėl būtų automatiškai taikomi visi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai;

(20)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Australijos teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl portfelio suspaudimo ir sandorių vertinimo, taikoma išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir kuriuos reguliuoja Australijos prudencinio reguliavimo institucija (APRA), yra laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams, kai bent viena iš tų sandorių šalių yra APRA reguliuojamas subjektas, kaip apibrėžta prudenciniame standarte CPS 226.

2 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Australijos teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl keitimosi įkaitu, taikoma išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir kuriuos reguliuoja APRA, yra laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)	bent viena iš tų sandorių šalių yra APRA reguliuojamas subjektas, kaip apibrėžta prudenciniame standarte CPS 226;

b)	jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama pateikti kintamąją garantinę įmoka, ji pateikiama tą pačią dieną, kurią ji apskaičiuojama.

Nukrypstant nuo b punkto, jeigu sandorio šalys nustato, kad kintamosios garantinės įmokos neįmanoma visada pateikti tą pačią dieną, kurią ji apskaičiuojama, Australijos teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka taip pat laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalies reikalavimams, jei kintamoji garantinė įmoka pateikiama per 2 darbo dienas nuo jos apskaičiavimo, o garantinės įmokos rizikos laikotarpis, naudotas apskaičiuojant pradinę garantinę įmoką, atitinkamai pakoreguojamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(4) ESMA/2013/1373, Technical advice on third country regulatory equivalence under EMIR – Australia, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos galutinė ataskaita, 2013 m. spalio 1 d.

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/104

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1107

2021 m. liepos 5 d.

dėl Honkongo išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri Honkongo pinigų institucija, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje nustatytas mechanizmas, pagal kurį Komisija įgaliojama priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kuriais pareiškiama, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kad būtų laikoma, jog sandorį, kuriam taikomas tas reglamentas, sudarančios sandorio šalys, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, įvykdė tuos reikalavimus laikydamosi tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje nustatytų reikalavimų. Pareiškimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo sumažinti sisteminę riziką ir padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą užtikrinant, kad su trečiosiomis valstybėmis sutarti ir tame reglamente nustatyti principai būtų nuosekliai taikomi tarptautiniu mastu;

(2)

(3)

kad operacinės rizikos mažinimo būdus ir garantinių įmokų reikalavimus reglamentuojančią trečiosios valstybės teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos tvarkai, esminis taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos rezultatas turi būti lygiavertis Sąjungos reikalavimams, išdėstytiems Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnyje ir užtikrinti profesinės paslapties apsaugą, lygiavertę nustatytajai to reglamento 83 straipsnyje. Be to, lygiavertė teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka toje trečiojoje valstybėje privalo būti veiksmingai taikoma laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų. Todėl atliekant lygiavertiškumo vertinimą tikrinama, ar trečiosios valstybės teisine, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka užtikrinama, kad dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka ir kurių bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, Sąjungos finansų rinkoms nekiltų didesnė rizika ir dėl to jos Sąjungoje nekeltų nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(4)

2013 m. spalio 1 d., Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) techninę rekomendaciją dėl Honkongo teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos (4), įskaitant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, taikomus operacinės rizikos mažinimo būdus. Savo techninėje rekomendacijoje ESMA padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog Honkongas dar tik baigia rengti tarpuskaitos prievolės, ne finansų sandorio šalių ir sandorių, kurių tarpuskaita neatliekama, rizikos mažinimo būdų reguliavimo tvarką, ji negali atlikti galutinės išsamios analizės ir pateikti techninių rekomendacijų šiais klausimais;

(5)

Komisija atsižvelgė į Honkonge nuo 2013 m. įvykusius reguliavimo pokyčius ir atliko jame taikomų teisinių, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo reikalavimų lyginamąją analizę. Ji taip pat įvertino, kad tų reikalavimų rezultatas ir jų tinkamumas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, keliamai rizikai sumažinti galėtų būti laikomi lygiaverčiais atitinkamų Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui;

(6)

Honkonge veiklos leidimą turinčių įstaigų (toliau – AI) (kurios yra apibrėžtos Bankininkystės potvarkio (toliau – BO) 2 straipsnio 1 dalyje ir kurias sudaro licencijas turintys bankai, ribotas licencijas turintys bankai ir indėlių bendrovės) išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, sandoriams taikoma teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra nustatyta Honkongo pinigų institucijos (toliau – HKMA) priežiūros politikos vadovo modulyje CR-G-14 „Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriai, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Garantinė įmoka ir kiti rizikos mažinimo standartai“ (toliau – politikos vadovas), kuris yra teisės aktų nustatytos gairės, parengtos pagal BO 7 straipsnio 3 dalį. Pagal BO pagrindinė HKMA funkcija – skatinti bendrą bankų sistemos stabilumą ir veiksmingą veikimą reguliuojant bankininkystės veiklą ir indėlių priėmimo veiklą bei prižiūrint AI ir jų verslo veiklą. Politikos vadovo tikslas – nustatyti būtiniausius standartus, kuriuos, kaip tikisi HKMA, AI priims dėl garantinių įmokų ir kitų rizikos mažinimo būdų, taikomų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Politikos vadovas pirmą kartą paskelbtas 2017 m. sausio 27 d., o atnaujintas – 2020 m. rugsėjo 11 d. Kai kurie jo reikalavimai pagal tarptautinę sistemą turi būti įvedami laipsniškai ir suderinti su Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytu laipsnišku jų taikymu. Jei nebus laikomasi teisės aktų nustatytų gairių, gali būti peržiūrėti BO 7 priede nustatyti leidimų išdavimo kriterijai, todėl šiame sprendime teisės aktų nustatytų gairių rezultatai gali būti laikomi lygiaverčiais teisiniam reikalavimui;

(7)

politikos vadovas taikomas išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, išskyrus išankstinius valiutos keitimo ir valiutų apsikeitimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, valiutos keitimo sandorius, susijusius su apsikeitimu pagrindine suma, vykdant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, išankstinius biržos prekių sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, ir iki kito pranešimo – vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandoriams, nuosavybės vertybinių popierių krepšelio sandoriams ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Politikos vadove „išvestinė finansinė priemonė, kurios tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka“, reiškia ne biržos išvestinę finansinę priemonę (apibrėžtą Potvarkio dėl vertybinių popierių ir ateities sandorių (toliau – SFO) 1 priedo 1 dalies 1B skirsnyje), kurios tarpuskaita neatliekama per pagrindinę sandorio šalį (apibrėžtą Bankininkystės (kapitalo) taisyklių 2 straipsnio 1 dalyje). Ši išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, apibrėžtis turėtų būti laikoma lygiaverte Reglamente (ES) Nr. 648/2012 pateiktai ne biržos išvestinių finansinių priemonių apibrėžčiai. Todėl šis sprendimas turėtų būti priimtas dėl ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms garantinių įmokų reikalavimai taikomi pagal politikos vadovą, taikomos tvarkos;

(8)

politikos vadovas iš esmės taikomas išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, sandoriams tarp AI ir reguliuojamų subjektų. Politikos vadove „reguliuojami subjektai“ – finansų sandorio šalys, reikšmingos ne finansų sandorio šalys arba kiti HKMA nurodyti subjektai, išskyrus Vyriausybinius subjektus, centrinius bankus, viešojo sektoriaus subjektus, daugiašalius plėtros bankus ir Tarptautinių atsiskaitymų banką. Politikos vadove „finansų sandorio šalis“ reiškia bet kurį subjektą vienų metų laikotarpiu nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d., jeigu paties subjekto arba grupės, kuriai jis priklauso, agreguota vidutinė tariamoji išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, suma viršija 15 mlrd. HKD, ir kuris daugiausia užsiima kuria nors toliau nurodytų veiklos rūšių: bankininkystės, su vertybiniais popieriais susijusia veikla, pensijų fondų sistemų valdymo, draudimo, perlaidų ar pinigų keitimo paslaugų teikimo, skolinimo, pakeitimo vertybiniais popieriais (išskyrus atvejus, kai susijusios specialiosios paskirties įmonės sudaro išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, vien tik rizikos draudimo tikslais), portfelio valdymo (įskaitant turto valdymą ir fondų valdymą) ir kita veikla, kuri padeda vykdyti pirmiau išvardytą veiklą. Politikos vadove „reikšminga ne finansų sandorio šalis“ reiškia bet kurį subjektą, išskyrus finansų sandorio šalį, vienų metų laikotarpiu nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d., kurio paties arba grupės, kuriai jis priklauso, agreguota vidutinė tariamoji išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, suma viršija 60 mlrd. HKD. Todėl reguliuojamų subjektų apibrėžtis iš esmės atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte pateiktą finansų sandorio šalies apibrėžtį, panašiai neįtraukiant specialiosios paskirties įmonių, kai sandoris sudaromas vien tik rizikos draudimo tikslais;

(9)

politikos vadove nustatytos prievolės yra panašios į nustatytąsias Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013. Visų pirma politikos vadovo 4 skyriuje („Rizikos mažinimo standartai“) išdėstyti konkretūs ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, taikomi reikalavimai dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo, portfelių suderinimo, sandorių vertinimo ir ginčų sprendimo turėtų būti laikomi lygiaverčiais nustatytiesiems Sąjungos teisėje;

(10)

todėl, kalbant apie išvestines finansines priemones, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir kurioms taikomas politikos vadovas, taikoma teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka turėtų būti laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo ir ginčų sprendimo, taikomiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka;

(11)

pagal politikos vadovą kintamąja garantine įmoka turi būti keičiamasi, o pradinė garantinė įmoka turi būti pateikiama ir renkama už visus naujus išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, išskyrus išankstinius valiutos keitimo sandorius ir valiutų apsikeitimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, valiutos keitimo sandorius, susijusius su apsikeitimu pagrindine suma, vykdant skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, išankstinius biržos prekių sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, ir iki kito pranešimo – vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandorius, nuosavybės vertybinių popierių krepšelio sandorius ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pasirinkimo sandorius, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, sudarytus tarp AI ir reguliuojamo subjekto pagal tarptautiniu mastu sutartą laipsniško įvedimo tvarkaraštį, kurių ribos, išreikštos HKD, turėtų būti laikomos lygiavertėmis Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 naudojamoms riboms. Panašios išankstiniams valiutos keitimo sandoriams ir valiutų apsikeitimo sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, ir vienos rūšies akcijų pasirinkimo sandoriams arba indekso pasirinkimo sandoriams taikomos išimtys yra numatytos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 37 ir 38 straipsniuose. Todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas tik ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms taikomi garantinės įmokos reikalavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir politikos vadovą;

(12)

pagal politikos vadovą kintamosios garantinės įmokos turi būti pareikalaujama ne vėliau kaip kitos darbo dienos pabaigoje ir ji turi būti surenkama ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo pareikalavimo. Politikos vadovo 64 išnašoje nurodyta, kad, jei kintamąja garantine įmoka keičiamasi rečiau nei kasdien, dienų skaičius nuo vieno iki kito kintamosios garantinės įmokos surinkimo turėtų būti pridėtas prie 10 dienų laikotarpio, naudojamo pradinei garantinei įmokai apskaičiuoti pagal vidaus modelio metodą. Jei kintamąja garantine įmoka keičiamasi skirtingu dažnumu nuo vieno iki kito pradinės garantinės įmokos sumų apskaičiavimo, dienų skaičius, kurį reikia pridėti prie 10 dienų laikotarpio, turėtų būti didžiausias dienų skaičius per šį laikotarpį nuo vieno iki kito kintamosios garantinės įmokos surinkimo;

(13)

politikos vadove nustatyta 3,75 mln. HKD bendra pradinės ir kintamosios garantinių įmokų mažiausia pervedama suma, o Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 25 straipsnyje nustatyta 500 000 EUR suma. Atsižvelgiant į nedidelį skirtumą tarp tų sumų ir į bendrą politikos vadovo ir Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 tikslą, tos sumos turėtų būti laikomos lygiavertėmis;

(14)

politikos vadove nustatyti reikalavimai dėl pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo turėtų būti laikomi lygiaverčiais Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytiems reikalavimams. Panašiai, kaip ir taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 IV priede nustatytą standartizuotą pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo metodą, pagal politikos vadovą leidžiama naudoti standartizuotą modelį, lygiavertį nustatytajam tame IV priede. Siekiant apskaičiuoti pradinę garantinę įmoką, pagal politikos vadovą taip pat galima naudoti vidaus arba trečiosios šalies modelius, kai tie modeliai apima tam tikrus konkrečius parametrus, kurie yra lygiaverčiai nustatytiesiems Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251, įskaitant minimalius pasikliautinuosius intervalus ir garantinės įmokos rizikos laikotarpius, taip pat tam tikrus istorinius duomenis, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius. Prieš pradėdamos taikyti vidaus arba trečiosios šalies modelį, AI turi kreiptis į HKMA, kad ši juos oficialiai patvirtintų (išskyrus visam sektoriui taikomą standartinį pradinės garantinės įmokos modelį, kurį AI gali naudoti pranešusios HKMA apie ketinimą tai daryti, o HKMA atliks peržiūrą po įgyvendinimo);

(15)

politikos vadove nustatyti reikalavimai dėl tinkamo įkaito ir dėl to, kaip tas įkaitas laikomas ir atskiriamas, turėtų būti laikomi lygiaverčiais Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 4 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Politikos vadove pateikiamas lygiavertis tinkamų įkaitų sąrašas, o AI turi taikyti tinkamas kontrolės priemones, kad užtikrintų, jog surinktas įkaitas nekeltų didelės klaidingų sprendimų rizikos arba didelės koncentracijos rizikos. Koncentracija turėtų būti vertinama pagal atskirą emitentą, emitento rūšį ir turto rūšį. Todėl politikos vadove nustatytos garantinių įmokų taisyklės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, atžvilgiu turėtų būti laikomos lygiavertėmis nustatytosioms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalį;

(16)

kalbant apie tarnybinės paslapties apsaugos lygį, HKMA generalinis direktorius ir darbuotojai privalo laikytis BO 120 straipsnio 1 dalies, kad išsaugotų ir padėtų išsaugoti slaptumą visais klausimais, susijusiais su bet kurio asmens reikalais, apie kuriuos jie sužinojo vykdydami bet kokias funkcijas pagal BO. Išskyrus leistinas išimtis, jie negali pranešti apie jokius tokius klausimus kitam asmeniui (išskyrus asmenį, su kuriuo tai yra susiję) ir negali tyčia ar netyčia leisti kitam asmeniui susipažinti su jų turimais, saugomais ar kontroliuojamais įrašais. Kurį nors iš šių reikalavimų pažeidusiam asmeniui skiriama bauda ir laisvės atėmimas. Taigi, BO 120 straipsnio 1 dalyje numatyta tarnybinės paslapties, įskaitant konfidencialios informacijos, kuria HKMA dalijasi su trečiosiomis šalimis (naudodama taikytinus teisėtus atskleidimo būdus), apsauga, kuri turėtų būti laikoma lygiaverte nustatytajai Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VIII antraštinėje dalyje;

(17)

kalbant apie veiksmingą išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, sandoriams Honkonge taikomos teisinės tvarkos priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą, HKMA tenka pagrindinė atsakomybė už politikos vadovo laikymosi stebėseną ir vykdymo užtikrinimą AI atžvilgiu taikant nuolatinės rizika grindžiamos priežiūros metodą. Priežiūros priemonės, kurių gali imtis HKMA, apima reikalavimą, kad atitinkama AI pateiktų ataskaitą pagal BO 59 straipsnio 2 dalį, kurioje būtų nustatytos pagrindinės garantinių įmokų nustatymo arba rizikos mažinimo praktikos trūkumų priežastys, kad jas ateityje būtų galima ištaisyti, ir nurodymus AI pagal BO 52 straipsnį, kuriais reikalaujama sustiprinti vidaus kontrolės sistemas. Be to, tai, ar laikomasi politikos vadovo, atsispindės AI suteiktame CAMEL reitinge ir (arba) priežiūrinio tikrinimo proceso vertinime. Jeigu nustatomas reikšmingas politikos vadovo reikalavimų nesilaikymas, HKMA gali peržiūrėti, ar AI vis dar atitinka BO 7 priede nustatytus leidimų išdavimo kriterijus ir ar jos vadovybė tebėra kompetentinga ir tinkama savo vaidmeniui atlikti. Be to, HKMA turi teisę (nors ir nedažnai ja pasinaudoja) atšaukti arba laikinai sustabdyti AI išduoto leidimo galiojimą. Šie įgaliojimai numatyti BO 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje. Turėtų būti laikoma, kad tos nuostatos užtikrina veiksmingą atitinkamos teisinės, reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pagal politikos vadovą taikymą laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų ir veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą, kurie būtų lygiaverčiai priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkai pagal Sąjungos teisinę sistemą;

(18)

šiuo sprendimu pripažįstamas politikos vadove nustatytų reguliavimo reikalavimų, taikomų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis šio sprendimo priėmimo metu, lygiavertiškumas. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, toliau nuolat stebės šioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo, ginčų sprendimo ir garantinės įmokos reikalavimų, kurie yra taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, kuriai taikomas šis sprendimas, raidą ir nuoseklų bei veiksmingą įgyvendinimą. Vykdydama stebėseną Komisija gali paprašyti HKMA pateikti informacijos apie reguliavimo ir priežiūros pokyčius. Komisija gali bet kuriuo metu atlikti specialią peržiūrą, jei dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu suteiktą pareiškimą dėl lygiavertiškumo. Dėl tokio pakartotinio vertinimo gali būti panaikintas šis sprendimas, o dėl to sandorio šalims vėl būtų automatiškai taikomi visi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai;

(19)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Honkongo teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo ir ginčų sprendimo, taikoma išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir kuriuos reguliuoja Honkongo pinigų institucija (HKMA), yra laikoma lygiaverte to reglamento 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams, kai bent viena iš tokio sandorio šalių yra veiklos leidimą turinti įstaiga, kaip apibrėžta Bankininkystės potvarkio 2 straipsnio 1 dalyje, ir jai taikomi HKMA priežiūros politikos vadovo modulyje CR-G-14 „Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriai, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Garantinė įmoka ir kiti rizikos mažinimo standartai“ nustatyti rizikos mažinimo reikalavimai.

2 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Honkongo teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl keitimosi įkaitu, taikoma išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir kuriuos reguliuoja HKMA, laikoma lygiaverte to reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(4) ESMA/2013/1369, Technical advice on third country regulatory equivalence under EMIR – Hong Kong, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos galutinė ataskaita, 2013 m. spalio 1 d.

2021 7 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 238/109

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2021/1108

2021 m. liepos 5 d.

dėl Jungtinių Amerikos Valstijų išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri JAV federalinio rezervo valdyba, JAV valiutos kontrolieriaus įstaiga, Federalinė indėlių draudimo korporacija, Ūkių kreditų administracija ir Federalinė būsto finansavimo agentūra, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje nustatytas mechanizmas, pagal kurį Komisija įgaliojama priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kuriais pareiškiama, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4, 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kad būtų laikoma, jog sandorį, kuriam taikomas tas reglamentas, sudarančios sandorio šalys, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, įvykdė tuos reikalavimus laikydamosi tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje nustatytų reikalavimų. Pareiškimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo sumažinti sisteminę riziką ir padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą užtikrinant, kad su trečiosiomis valstybėmis sutarti ir tame reglamente nustatyti principai būtų nuosekliai taikomi tarptautiniu mastu;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012, kurį papildo Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 (2) ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251 (3), 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti Sąjungos teisiniai reikalavimai dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir tvarkos, pagal kurią portfeliai suderinami dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis (toliau – PSŠ) neatlieka. Be to, tose nuostatose įtvirtintos toms sutartims taikomos vertinimo ir ginčų sprendimo prievolės (operacinės rizikos mažinimo būdai), taip pat keitimosi įkaitu (garantinėmis įmokomis) prievolės;

(3)

kad operacinės rizikos mažinimo būdus ir garantinių įmokų reikalavimus reglamentuojančią trečiosios valstybės teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos tvarkai, esminis taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos rezultatas turi būti lygiavertis Sąjungos reikalavimams pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį ir užtikrinti profesinės paslapties apsaugą, lygiavertę nustatytajai to reglamento 83 straipsnyje. Be to, lygiavertė teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka toje trečiojoje valstybėje privalo būti veiksmingai taikoma laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų. Todėl atliekant lygiavertiškumo vertinimą tikrinama, ar trečiosios valstybės teisine, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka užtikrinama, kad dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka ir kurių bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, Sąjungos finansų rinkoms nekiltų didesnė rizika ir dėl to jos Sąjungoje nekeltų nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(4)

2013 m. rugsėjo 1 d. Komisija gavo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) techninę rekomendaciją dėl JAV teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos (4), susijusią, be kita ko, su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, taikomais operacinės rizikos mažinimo būdais ir garantinėmis įmokomis. Tačiau techninėje rekomendacijoje ESMA daugiausia dėmesio skyrė JAV biržos prekių ateities sandorių prekybos komisijos (toliau – CFTC) ir JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (toliau – SEC) priimtoms taisyklėms ir nenagrinėjo taisyklių, taikytinų sandorio šalims, kurias reguliuoja JAV federalinio rezervo valdyba (toliau – FRS), JAV valiutos kontrolieriaus įstaiga (toliau – OCC), Federalinė indėlių draudimo korporacija (toliau – FDIC), Ūkių kreditų administracija (toliau – FCA) ir Federalinė būsto finansavimo agentūra (toliau – FHFA) (toliau kartu – JAV prudencinio reguliavimo institucijos);

(5)

Komisija atsižvelgė į reguliavimo pokyčius, įvykusius nuo to laiko, kai buvo gauta ESMA techninė rekomendacija. Šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja JAV taikomų teisinių, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo reikalavimų analize, bet ir tų reikalavimų rezultato bei jų tinkamumo tų sutarčių keliamai rizikai sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui, vertinimu;

(6)

JAV ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikoma teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra nustatyta C. Doddo ir B. Franko Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos akto (angl. Dodd Frank Wall Street Reform and Consumer Protection Act) (toliau – Doddo ir Franko aktas) VII antraštinėje dalyje ir specialiose įgyvendinimo taisyklėse, kurias priėmė JAV prudencinio reguliavimo institucijos;

(7)

pagal Doddo ir Franko aktą nėra taisyklių, kurios būtų lygiavertės operacinės rizikos mažinimo būdams, taikomiems ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, o JAV prudencinio reguliavimo institucijos nėra priėmusios taisyklių ar nuostatų, kuriomis būtų nustatyti lygiaverčiai reikalavimai. Todėl šis sprendimas netaikomas teisinei, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkai dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo ir ginčų sprendimo prievolių, taikomai ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, sudarytiems tarp sandorio šalies, kurią reguliuoja JAV prudencinio reguliavimo institucijos, ir Sąjungoje įsteigtos sandorio šalies, kuriai taikomi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai;

(8)

pagal 11 straipsnio 3 dalį ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, Sąjungoje taikoma prievolė keistis įkaitu (garantinės įmokos reikalavimas). Pagal tą taisyklę visos sandorio šalys turi keistis kintamosiomis garantinėmis įmokomis, o tam tikrą ribą viršijančios sandorio šalys – pradinėmis garantinėmis įmokomis. Šiuo atžvilgiu kiekviena sandorio šalis, kurią reguliuoja JAV prudencinio reguliavimo institucija, turi laikytis šios JAV prudencinio reguliavimo institucijos priimtos taisyklės, kaip nustatyta Federalinių taisyklių kodekso 12 antraštinėje dalyje, atitinkamai OCC skirtoje 45 dalyje, FRS – 237 dalyje, FDIC – 349 dalyje, FCA – 624 dalyje ir FHFA – 1221 dalyje (toliau kartu – apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklė);

(9)

apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklė taikoma apsikeitimo sandoriams ir vertybiniais popieriais pagrįstiems apsikeitimo sandoriams, sudarytiems tarp reguliuojamų apsikeitimo sandorio subjektų (toliau – CSE) ir kitų apsikeitimo sandorio subjektų, finansinių galutinių vartotojų, turinčių reikšmingą apsikeitimo sandorių poziciją, arba, tam tikrais atvejais, finansinių galutinių vartotojų, neturinčių reikšmingos apsikeitimo sandorių pozicijos, ir kitų sandorio šalių, pavyzdžiui, Vyriausybinių subjektų, daugiašalių plėtros bankų arba Tarptautinių atsiskaitymų banko. Kad subjektas turėtų reikšmingą apsikeitimo sandorių poziciją, šio subjekto ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita neatliekama, agreguota vidutinė dienos tariamoji suma praėjusių kalendorinių metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. turi viršyti 8 mlrd. JAV dolerių, o analogiška Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 28 straipsnyje nustatyta riba yra 8 mlrd. EUR. Sąjungoje reikalavimas keistis kintamąja garantine įmoka neturi reikšmingumo ribos ir yra taikomas visoms sandorio šalims, kurioms taikoma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalis. Pagal apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklę nustatyta 500 000 JAV dolerių bendra pradinės ir kintamosios garantinių įmokų mažiausia pervedama suma, o atitinkamas Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 25 straipsnyje nustatytas reikalavimas – 500 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad valiutų vertės skirtumo poveikis nedidelis, šios sumos turėtų būti laikomos lygiavertėmis;

(10)

apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklėje nustatyti reikalavimai taikomi Doddo ir Franko akto 721 straipsnyje apibrėžtiems apsikeitimo sandoriams ir jo 761 straipsnyje apibrėžtiems vertybiniais popieriais pagrįstiems apsikeitimo sandoriams, taigi jie apima beveik visas sutartis, kurios Reglamente (ES) Nr. 648/2012 apibrėžtos kaip ne biržos išvestinės finansinės priemonės, išskyrus išankstinius valiutos keitimo sandorius ir valiutų apsikeitimo sandorius, kuriems apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklėje nenustatyta jokių reikalavimų. Be to, apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklėje nenustatyta jokių specialių nuostatų dėl struktūrizuotų produktų, įskaitant padengtąsias obligacijas ir pakeitimo vertybiniais popieriais produktus. Sąjungoje valiutų apsikeitimo sandoriams ir išankstiniams valiutos keitimo sandoriams pradinės garantinės įmokos reikalavimai netaikomi; išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su padengtosiomis obligacijomis rizikos draudimo tikslais, pradinės garantinės įmokos reikalavimai taip pat gali būti netaikomi. Todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas tik ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriems garantinių įmokų reikalavimai taikomi tiek pagal Sąjungos teisę, tiek pagal apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklę;

(11)

apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklės reikalavimai dėl pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo yra lygiaverčiai Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems reikalavimams. Apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklėje, kaip ir Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 IV priede, leidžiama naudoti standartizuotą metodą. To apskaičiavimo tikslu taip pat galima naudoti vidaus arba trečiosios šalies modelius, kai tie modeliai apima tam tikrus konkrečius parametrus, įskaitant minimalų pasikliautinąjį intervalą ir garantinės įmokos rizikos laikotarpius, taip pat tam tikrus istorinius duomenis, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius. Tuos modelius turi patvirtinti atitinkama JAV prudencinio reguliavimo institucija;

(12)

apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklėje išdėstyti reikalavimai dėl tinkamo įkaito ir dėl to, kaip tas įkaitas laikomas ir atskiriamas, yra lygiaverčiai Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 4 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklėje pateikiamas lygiavertis tinkamų įkaitų sąrašas. Todėl apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklė turėtų būti laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams;

(13)

kalbant apie lygiavertį profesinės paslapties apsaugos lygį, informacijai, kurią turi federalinės reguliavimo institucijos, JAV taikomas Privatumo aktas ir Informacijos laisvės aktas (toliau – FOIA). Pagal FOIA daugeliu atvejų asmuo ar organizacija turi imtis veiksmų, kad užtikrintų pateiktos informacijos konfidencialumą. Todėl Privatumo aktu ir FOIA suteikiamos profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis valdžios institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą, yra lygiavertės nustatytosioms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VIII antraštinėje dalyje. Turėtų būti laikoma, kad JAV reikalavimais užtikrinamas profesinės paslapties apsaugos lygis yra lygiavertis garantuojamam pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(14)

galiausiai, kalbant apie veiksmingą teisinės tvarkos priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą JAV, jos prudencinio reguliavimo institucijos turi plataus masto tyrimo ir priežiūros įgaliojimus įvertinti, ar reguliuojami apsikeitimo sandorio subjektai laikosi apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklės. JAV prudencinio reguliavimo institucijos gali imtis įvairių priežiūros priemonių, kad nutrauktų taikomų reikalavimų pažeidimus. Be to, JAV teisinėje sistemoje už taikomų reikalavimų pažeidimus numatytos civilinės sankcijos, įskaitant laikinas ar nuolatines apribojančias teismo nutartis arba draudimus, ir baudos, taip pat baudžiamosios sankcijos. Todėl turėtų būti laikoma, kad tos priemonės užtikrina veiksmingą atitinkamos teisinės, reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pagal Doddo ir Franko aktą, Prekių biržos aktą, Vertybinių popierių biržos aktą, apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklę, o taip pat, atitinkamais atvejais, pagal CFTC ir SEC taisykles taikymą laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą;

(15)

šiuo sprendimu pripažįstamas JAV prudencinio reguliavimo institucijų nustatytų privalomų reikalavimų, susijusių su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir taikomų šio sprendimo priėmimo metu, lygiavertiškumas. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, toliau nuolat stebės šioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo, ginčų sprendimo ir garantinės įmokos reikalavimų, kurie yra taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, kuriai taikomas šis sprendimas, raidą ir nuoseklų bei veiksmingą įgyvendinimą. Vykdydama stebėseną Komisija gali paprašyti JAV prudencinio reguliavimo institucijų pateikti informacijos apie reguliavimo ir priežiūros pokyčius. Komisija gali bet kuriuo metu atlikti specialią peržiūrą, jei dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu suteiktą pareiškimą dėl lygiavertiškumo. Dėl tokio pakartotinio vertinimo gali būti panaikintas šis sprendimas, o dėl to sandorio šalims vėl būtų automatiškai taikomi visi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai;

(16)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį, Jungtinių Amerikos Valstijų teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dėl keitimosi įkaitu, taikoma sandoriams, kurie reguliuojami kaip Doddo ir Franko akto 721 straipsnyje apibrėžti apsikeitimo sandoriai ir jo 761 straipsnyje apibrėžti vertybiniais popieriais pagrįsti apsikeitimo sandoriai ir kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, yra laikoma lygiaverte Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje išdėstytiems reikalavimams, kai bent viena iš tų sandorių šalių yra įsteigta JAV ir JAV federalinio rezervo valdyba (toliau – FRS), JAV valiutos kontrolieriaus įstaiga (toliau – OCC), Federalinė indėlių draudimo korporacija (toliau – FDIC), Ūkių kreditų administracija (toliau – FCA) ir Federalinė būsto finansavimo agentūra (toliau – FHFA) ją laiko reguliuojamu apsikeitimo sandorio subjektu ir sandorio šaliai yra taikoma apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklė, nustatyta Federalinių taisyklių kodekso 12 antraštinėje dalyje, atitinkamai OCC skirtoje 45 dalyje, FRS – 237 dalyje, FDIC – 349 dalyje, FCA – 624 dalyje ir FHFA – 1221 dalyje (toliau kartu – apsikeitimo sandorių garantinių įmokų taisyklė).

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(4) ESMA/2013/BS/1157, Technical advice on third country regulatory equivalence under EMIR – US, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos galutinė ataskaita, 2013 m. rugsėjo 1 d.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 238

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	64 metai 2021m. liepos 6d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2021 m. balandžio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1096, kuriuo dėl deriniams taikomų ženklinimo nuostatų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/787	1
	*	2021 m. liepos 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1097, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas (Garbanzo de Fuentesaúco (SGN))	4
	*	2021 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/1098, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios 24-epibrasinolido, svogūnų Allium cepa L. ekstrakto, ciflumetofeno, fludioksonilo, fluroksipiro, natrio 5-nitrogvajakolato, natrio o-nitrofenolato ir natrio p-nitrofenolato liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose arba ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai ( 1 )	5
	*	2021 m. liepos 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2021/1099, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių II ir III priedai ( 1 )	29
	*	2021 m. liepos 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1100, kuriuo tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinis laikinojo muito surinkimas	32
		SPRENDIMAI
	*	2021 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1101 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi septyniasdešimt ketvirtojoje Pasaulio sveikatos asamblėjos sesijoje	79
	*	2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1102, kuriuo prašoma Komisijos pateikti tyrimą apie Sąjungos padėtį ir galimybes, susijusias su bestuburių kaip biologinės kontrolės priemonių introdukcija, vertinimu, gamyba, tiekimu rinkai ir naudojimu Sąjungos teritorijoje, ir pasiūlymą, jei tikslinga atsižvelgiant į tyrimo rezultatus	81
	*	2021 m. liepos 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1103 dėl Brazilijos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, sudarytiems Brazilijos centrinio banko reguliuojamų Brazilijos įstaigų, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams ( 1 )	84
	*	2021 m. liepos 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1104 dėl Kanados išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri Finansų įstaigų inspekcija, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams ( 1 )	89
	*	2021 m. liepos 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1105 dėl Singapūro išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri Singapūro pinigų institucija, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams ( 1 )	94
	*	2021 m. liepos 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1106 dėl Australijos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri Australijos prudencinio reguliavimo institucija, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams ( 1 )	99
	*	2021 m. liepos 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1107 dėl Honkongo išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri Honkongo pinigų institucija, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams ( 1 )	104
	*	2021 m. liepos 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1108 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuos prižiūri JAV federalinio rezervo valdyba, JAV valiutos kontrolieriaus įstaiga, Federalinė indėlių draudimo korporacija, Ūkių kreditų administracija ir Federalinė būsto finansavimo agentūra, taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pripažinimo lygiaverte tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 11 straipsnio reikalavimams ( 1 )	109


	(1) Tekstas svarbus EEE.